RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS …optimalus gyvenam ųjų vietovi ų teritorinis balansas. Radviliškio rajone planuojant naujas urbanistines strukt ūras b ūtina

RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

SPRENDINIAI

2008


SPRENDINIAI

VGTU Teritorijų planavimo institutas 2

T U R I N Y S

1. URBANISTINĖ PLĖTRA...................................................................................................... 4

1.1. Sprendinių priėmimo prielaidos ....................................................................................... 4 1.2. Urbanistinių centrų ir ašių vystymas ................................................................................ 5 1.3. Gyvenamųjų vietovių sistemos plėtra............................................................................... 7 1.4. Rengtini teritorijų planavimo dokumentai ...................................................................... 11

2. SOCIALINĖ – EKONOMINĖ APLINKA............................................................................ 12 2.1. Bendrieji rajono vystymosi veiksniai ir prielaidos .......................................................... 12 2.2. Verslas ir investicijos ..................................................................................................... 13 2.3. Turizmas........................................................................................................................ 15 2.4. Būstas ............................................................................................................................ 17 2.5. Švietimas ....................................................................................................................... 18 2.6. Kultūra ir sportas ........................................................................................................... 20 2.7. Sveikatos apsauga.......................................................................................................... 23 2.8. Socialinė rūpyba ............................................................................................................ 25

3. RADVILIŠKIO RAJONO GAMTINĖ APLINKA ............................................................... 28 3.1. Įvadas ............................................................................................................................ 28 3.2. Gamtinis karkasas.......................................................................................................... 29 3.3. Biologinės įvairovės apsauga ......................................................................................... 32 3.4. Saugomos teritorijos ...................................................................................................... 34 3.5. Rekreacinės teritorijos ................................................................................................... 35

4. ŽEMĖS NAUDOJIMAS ...................................................................................................... 38 4.1. Planuojamos veiklos prioritetai ...................................................................................... 38 4.2. Teritorijos funkcinis zonavimas ..................................................................................... 39

4.2.1. Zonavimo pagrindai ................................................................................................ 39 4.2.2. Bendrasis teritorijos zonavimas ............................................................................... 39 4.2.3. Žemės ūkio paskirties žemės funkcinis zonavimas ir tvarkymo reglamentavimas .... 40 4.2.4. Miškų ūkio paskirties žemės funkcinis zonavimas................................................... 43

4.3. Bioprodukcinio ūkio plėtra............................................................................................. 45 4.3.1. Žemės ūkio vystymas.............................................................................................. 45 4.3.2. Miškų ūkio vystymas .............................................................................................. 46

4.4. Teritorijos naudojimo reglamentai ................................................................................. 47 4.5. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas............................................. 52 4.6. Teritorijos, rezervuojamos visuomenės poreikiams ........................................................ 53

5. NEKILNOJAMASIS KULTŪROS PAVELDAS ................................................................. 58 5.1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos reikšmė............................................ 58 5.2. Sąryšis su plėtros strateginiais, teritorijų planavimo ir kitais kultūros paveldo apsaugos dokumentais ......................................................................................................................... 58 5.3. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sankaupos arealai .......................................... 60 5.4. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir naudojimo kryptys ir prioritetai................ 61 5.5. Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašai ........................................................................ 65

6. RADVILIŠKIO RAJONO SUSISIEKIMO SISTEMOS VYSTYMAS................................. 91 6.1. Susisiekimo sistemos prioritetai ..................................................................................... 91 6.2. Perspektyvinė susisiekimo infrastruktūros plėtra ............................................................ 92 6.3. Gyvenviečių transportinis aptarnavimas. ........................................................................ 95 6.4. Perspektyvinis kelių tinklo apkrovimas .......................................................................... 95 6.5. Perspektyvinis automobilizacijos lygis........................................................................... 97 6.6. Viešasis transportas........................................................................................................ 98 6.7. Aptarnavimo infrastruktūros plėtra, dviračių takų tinklas ............................................... 99 6.8. Susisiekimo tinko plėtra............................................................................................... 100


SPRENDINIAI


7. RADVILIŠKIO RAJONO INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA........................................ 102 7.1. Įvadas .......................................................................................................................... 102 7.2. Vandentieka ir vandenvala ........................................................................................... 103 7.3. Atliekų tvarkymas........................................................................................................ 110 7.4. Šilumos ūkis ................................................................................................................ 111 7.5. Gamtinių dujų tiekimas................................................................................................ 113 7.6. Elektros tiekimas ......................................................................................................... 114 7.7. Telekomunikacijos ir ryšiai .......................................................................................... 114


SPRENDINIAI


1. URBANISTINĖ PLĖTRA

1.1. Sprendinių priėmimo prielaidos

Planuojant Radviliškio rajono urbanistinį vystymąsi būtina vadovautis Nacionalinės

darnaus vystymosi strategijos nuostatomis, jos prioritetais ir principais.

Darnus vystymasis, kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija,

įteisintas 1992 metais įvykusiame Rio de Žaneire pasaulio viršūnių susitikime. „Nacionalinėje

darnaus vystymosi strategijoje“ darnus vystymasis traktuojamas kaip kompromisas tarp

aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti

visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neviršijant leistinų poveikio aplinkai ribų.

Atsižvelgiant į šiuos principus, urbanistinę sistemą siekiama optimizuoti sudarant

palankiausias gyvenimo sąlygas ir optimalų balansą tarp urbanizuotų ir laisvų erdvių ir saugant

vertingą kraštovaizdį. Pagrindiniai optimalios gyvenamųjų vietovių sistemos bruožai yra:

� tolygus gyvenamųjų vietovių tinklas,

� išvystyti hierarchiniai ryšiai tarp skirtingo rango gyvenamųjų vietovių,

� optimalus gyvenamųjų vietovių teritorinis balansas.

Radviliškio rajone planuojant naujas urbanistines struktūras būtina išsaugoti gamtinį

karkasą, parengti jo aprašymą ir vertybių nustatymą detaliuosiuose planuose bei tikslinti jų

ribas. Gyvenamųjų vietovių plėtra savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymima

prisilaikant sąlyginių gyvenamųjų vietovių ribų (miestelių ir kaimų). Naujiems nenumatytiems

urbanizacijos arealams, būtina rengti specialiuosius planus ir strateginius poveikio aplinkai

vertinimo dokumentus. Pavienės ūkininkų sodybos žemės ūkio paskirties žemėje (išskyrus

esančias saugomose teritorijose) galima kurti tik parengus šiai teritorijai žemėtvarkos

specialiuosius planus, jei sodyba planuojama statyti ne senos buvusios sodybos vietoje. Keičiant

žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą būtina suplanuoti inžinierinę bei socialinę infrastruktūrą,

nustatyti bendro naudojimo komunikacijų, visuomeninių erdvių ir socialinių objektų poreikius ir

finansinius įrengimo šaltinius. Radviliškio rajono savivaldybės teritorijai būdingas tankus ir

tolygiai išsidėsčiusių gyvenamųjų vietovių tinklas, o tai gera prielaida plėtotis darniai

gyvenamųjų vietovių sistemai, nenumatytų urbanizacijos arealų atsiradimas žemės ūkio

paskirties žemėje ne prie esamų gyvenamųjų vietovių - nepageidautinas.

Siekiant konkretizuoti dešimčiai metų bendrą Radviliškio savivaldybės teritorijos erdvinės

struktūros perspektyvinę kompoziciją, vadovautasi patvirtintu Lietuvos Respublikos teritorijos

Bendruoju planu ir rengiamu Šiaulių apskrities teritorijos Bendruoju planu, kurio sprendiniai jau


SPRENDINIAI


yra baigiamojoje stadijoje. Numatoma išlaikyti Šiaulių apskrities urbanistinio karkaso, kaip

aktyviausios ūkinės plėtros centrų bei ašių su labiausiai pakeista gamtine aplinka bei išvystytais

geotechniniais kompleksais sistemos, erdvinės raidos ypatumus, sutinkamai su

koncepcijos stadijoje nustatytais darnaus vystymosi matmenimis. Išskirtas apskrities

urbanistinėje sistemoje perspektyvinis urbanistinis karkasas, kurį sudaro trijų hierarchijos

lygmenų urbanistiniai centrai, trijų hierarchijos lygmenų urbanistinės integracijos ašys ir

aglomeracinio poveikio, bei įtakos arealai. Socialinės infrastruktūros tinklo vystymas derinamas

su urbanistinio karkaso ir

gyvenamųjų vietovių tinklo vystymu.

1.2. Urbanistinių centrų ir ašių vystymas

Aštuntajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo parengta vieningos gyvenamųjų vietovių

sistemos koncepcija. Miestų teritorijų plėtra ir gyventojų skaičiaus augimas šiuo laikotarpiu vyko

dėl vykdomos šalies industrializacijos politikos, naujų kaimo gyvenviečių kūrimo, žymaus

skirtumo tarp gyvenimo sąlygų mieste ir kaime, imigracijos procesų ir kt. 1990-2003m.

laikotarpis išskiriamas kaip gyvenamųjų vietovių ypatingų politinių, ekonominių ir socialinių

pokyčių nulemtas gyventojų skaičiaus pasiskirstymo periodas. Atstatę žemės nuosavybės teisę

dalis miesto gyventojų išvyko į kaimus gyventi ir ūkininkauti. Dalis miestų gyventojų statėsi

gyvenamuosius namus priemiesčių rajonuose, išsiregistruodami iš miestų, dalis gyventojų išvyko

iš Lietuvos uždarbiauti į kitas šalis, o dalis kitataučių grįžo gyventi į savas šalis.

Dabartiniu laikotarpiu, nedidėjant miestų gyventojų skaičiui, urbanizuotų teritorijų

plėtra vyks ne dėl kiekybinių gyventojų skaičiaus pokyčių, o, daugiausia, dėl prognozuojamo

gyvenimo kokybės gerėjimo, o atskirais atvejais ir dėl ūkinės gamybinės veiklos plėtros

poreikių. Priklausomai nuo miestų dydžio, jų ūkinės veiklos pobūdžio, gamtinės situacijos

miestų viduje bei gretimose teritorijose ir turimų teritorinių rezervų miestų plėtra vyks skirtingai.

Šiaulių apskrities urbanistinėje sistemoje nustatyti trijų kategorijų III lygmens

lokaliniai perspektyviniai esamų ir galimų naujų savivaldybių centrai: a, b, ir c kategorijų.

Nustatyti penki a kategorijos centrai yra esami rajonų savivaldybiųcentrai, pakankamo

potencialo, palyginti stiprūs, jau susiformavę maži miestai. Tai Naujoji Akmenė, Joniškis,

Kelmė, Pakruojis ir Radviliškis. Nustatytiems a kategorijos centrams numatomas renovacinis-

stabilizacinis vystymas.

Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia urbanistinės integracijos ašių

hierarchija:

I lygmuo : tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys;


SPRENDINIAI


II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys;

III lygmuo – lokalinės jungtys.

I lygmens– tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys.

1.5.2. Nustatyta, kad Šiaulių apskrities teritorijoje perspektyvoje bus vystomos trijų (IA, IB, IC)

kategorijų I-jo lygmens - tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys. Nuspręsta

susieti I lygmens - tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašis su apskrities

teritorijų kertančiais perspektyviniais tarptautiniais transporto koridoriais, kurie jungia šalies

aukšto lygmens regionus ir jų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių šalių regionais. Nustatyta IA

kategorijos – pagrindinė šalies urbanistinės integracijos (metropolinė) ašis vystoma kaip

aktyviausios šalies ašies atkarpa apskrities teritorijoje, apjungianti šalies metropolinius centrus,

(Šiaulius su Panevėžiu, Kaunu, Vilniumi, Klaipėda) ir surišanti su kaimyninių šalių aukšto rango

centrais tiek rytuose, tiek ir vakaruose.

Numatytos tokios IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos

(metropolinės) ašies apskrityje atkarpų tipai:

_ IAa tipas – aglomeruojamas. Ašis įsijungia į apskrities aglomeruoto vystymo zoną.

_ IAb tipas – kertantis intensyvaus naudojimo bioprodukcinines teritorijas;

_ IAg tipas – kertantis gamtinio karkaso teritorijas.

Siūlomas IAa tipo – aglomeruojamos pagrindinės (metropolinės) šalies

urbanistinės integracijos ašies vystymas: ji įjungima į aglomeruotos urbanizacijos zoną ir

vystoma kaip jos kelių kompozicinių ašių funkcinis stuburas.

Siūlomo 1Ab tipo vystymo kryptis – technogeninių ašies kompleksų ir intensyvaus

naudojimo bioprodukcinio teritorijų aplinkos harmonizavimas, suformuojant apsauginių

priemonių kompleksų, siekiant mažiausio neigiamo poveikio bioprodukciniam fonui. Ašies

aptarnavimo kompleksus siūloma susieti su kaimų gyvenvietėmis šioje ašyje.

Siūloma 1Ag tipo vystymo kryptis - technogeninių ašies kompleksų

minimalizacija, apsauginių priemonių komplekso suformavimas (pagrinde iš želdinių) bei žaliųjų

ryšių per šių ašių suformavimas, užtikrinant gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumą. Sankirtos su

gamtinio karkaso migracijos koridoriais vystomos besankasinės arba minimalių sankasų.

Nustatyta, kad Šiaulių apskrities teritorijoje perspektyvoje bus vystomos IB

kategorijos – tarptautinės urbanistinės integracijos ašys formuojamos esamų ir siūlomų

tarptautinių transporto koridorių linijomis (Via Hanseatica; TINA transporto koridoriumi-

Daugpilis-Panevėžys- iki Šiaulių- ir toliau nuo jos į Klaipėdą, bei greitojo geležinkelio linijos

Rail Baltica trasa).


SPRENDINIAI


Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje svarbiausia urbanistine ašimi išlieka

Panevėžio –Šiaulių kryptis, kurioje koncentruojasi pagrindinės infrastruktūros plėtros teritorijos

bei Arimaičių ežero rekreacinė zona.

Svarbiausiomis lokaliomis (savivaldybės lygmens) Radviliškio rajono integracijos

ašimis laikytinos sąsajos tarp vietinių rajono centrų: Šeduvos(b)-Baisiogalos(c) tęsinys link

Kėdainių miesto ir Radviliškio(a)- Šiaulėnų(c), tęsinys į Raseinius. Šios ašys apsprendžia

tolimesnę rajono edvinę struktūrą bei jos plėtrą.

1.3. Gyvenamųjų vietovių sistemos plėtra

Radviliškio rajonui iki 2018 metų siūloma tokia gyvenamųjų vietovių plėtros koncepcija:

a kategorija – Radviliškio miestas

Radviliškio miestas yra faktinis rajono centras, vykdantis ir vietinio

centro funkcijas gretimoms gyvenamosioms vietovėms. Į Radviliškio

miesto teritoriją tikslinga įjungti ir su miestu funkciškai susijusias

gyvenamąsias vietoves, bendrai naudojant inžinerinius tinklus ir kitas

komunikacijas.

b kategorija – Šeduvos miestas

Šio miesto teritoriją konsoliduoti su artimiausiomis kitomis

gyvenamosiomis vietovėmis, kurių prijungimo racionalumą patikslinti

rengiant Šeduvos miesto bendrąjį planą. b kategorijos centrai turi

galimybę plėtoti pramonę ir verslą, taip pat pagrindines gyventojų

kultūrinio – buitinio aptarnavimo įstaigas bei įmones.

c kategorijos centrai (iš viso 4):

Baisogala,

Grinkiškis,

Sidabravas,

Šiaulėnai.

c kategorijos centrams priskiriami jau susiformavę miesteliai ir kaimų urbanistinės

plėtros teritorijos (kompaktiško užstatymo kaimai), turintys pakankamas aptarnavimo zonas

(dažniausiai – seniūnijų teritorijas) ir gerus ryšius su šiuose teritorijose esančiomis

gyvenamosiomis vietovėmis. Visų c kategorijos centrų teritorijas siūloma konsoliduoti su

gretimomis vietovėmis. Bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijoje apjungiamų teritorijų

ribos suprantamos kaip sąlyginės užstatytų ir numatytų užstatymui teritorijų ribos arba


SPRENDINIAI


centralizuotų inžinerinių sistemų veiklos ribos. Centrų teritorijos tikslinamos rengiant jų

teritorijų bendruosius, detaliuosius ar specialiuosius planus.

Vietiniai b ir c kategorijų centrai atrinkti remiantis turimu socialiniu ekonominiu

potencialu; tradicine vietovių reikšme, kurią patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės

gyventojų apklausa; tolygia centrų sklaida rajono teritorijoje ir priimtinu jų pasiekiamumu

aplinkinių vietovių gyventojams.

Papildomieji vietiniai centrai – d kategorija

Jie kuriami mažesnių kaimų, kurių socialinis ekonominis potencialas yra

silpnesnis, tačiau jų sklaida dėl patogios padėties teritorijoje

gyventojams , atlieka žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugų funkcijas,

skatina centralizuotų inžinerinių sistemų plėtrą.

Siūlomi d kategorijos centrai:

Šaukotas,

Pašušvys,

Pociūnėliai,

Palonai

Polekėlė

Tyruliai.

Nekategorizuotos vietovės – tankiai apgyvendintos vienkiemių ir smulkių kaimų

teritorijos, kurios neturi plėtros potencialo. Šių vietovių raidą lems žemės rinka, gyventojų

demografiniai procesai (natūralus prieaugis, senėjimas). Nekategorizuotoms vietovėms

priskiriami stambūs kaimai. Pažymėtina tai, kad sparčiausiai gyventojų skaičius mažėja

smulkesnėse nekategorizuotose gyvenvietėse, turinčiose iki 50 gyventojų.

Radviliškio rajono siūloma urbanistinės plėtros schema pateikiama 1.1. pav.


SPRENDINIAI


1. 1 pav. Plano rengėjų siūloma Radviliškio rajono vietovių hierarchija

Vietiniams b, c kategorijų centrams teikiamas kokybinės ir kiekybinės plėtros prioritetas.

Kokybinę plėtrą turėtų inicijuoti ir vykdyti rajono savivaldybės Taryba, administracija ir jos bei

valstybės tarnybos.

Savivaldybės institucinės investicijos ir išlaidos, tarp jų potencialių investicijų sklypams

parengimas („plyno lauko“ investicijos) yra būtina prielaida sudominti ir pritraukti privačių

investitorių, įkuriančių parduotuves, paslaugų ir pramogų įmones, viešbučius, bankų skyrius,

turgų, o taip pat pramonės ir verslo įmones.

d kategorijos centrams nustatomas palaikomasis režimas atsižvelgiant į gyventojų

skaičiaus kitimą ir savivaldybės galimybes juos remti.

Vietinių b ir c kategorijų centrų socialinę ir ekonominę bazę sudaro esamos ir plėtojamos

švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, globos ir rūpybos, kultūros įstaigos, kuriose dirbtų

60–70% rajono aukštos kvalifikacijos specialistų ir personalo su tinkamo lygio technine įranga.

Šiuose centruose turėtų būti koncentruojamos materialinės investicijos, apjungiamos lėšos

skirtos teritorijos priežiūrai ir inžinerinių sistemų naudojimui.

Minimalus vietinių centrų privalomo institucinio aprūpinimo įstaigų sąrašas: mokykla,

medicinos ir priešmokyklinės įstaigos, globos ir rūpybos tarnybos, gaisrinė, policija, greitoji

medicininė pagalba, įvairios techninės komunalinės ūkio tarnybos.

Vietinių b ir c centrų plėtroje privalomąją savivaldybės dalį sudaro:


SPRENDINIAI


1. Socialinis būstas, kurio dalis bendroje rajono būsto struktūroje turėtų sudaryti 5-10 %.

Šis būstas skiriamas ne vien socialiai remtiniems žmonėms, bet ir tiems vyresnio

amžiaus vienišiems gyventojams, kurių būstas kaimuose, vienkiemiuose yra

nesaugus, sunkiai parduodamas ir kuriems reikalinga parama bei globa.

2. Aukštos kokybės būstas, kuris būtų finansuojamas privačių specialistų, kurių darbu

suinteresuoti vietiniai centrai, lėšomis, ir kurio statybai savivaldybė teiktų paramą,

pagalbą ir pan.

3. Inžineriniai tinklai, gatvės, atliekų surinkimo sistemų, jų plėtra, modernizavimas,

naudojimas ir priežiūra.

4. Viešojo transporto sistemos vystymas, jos aptarnavimo lygio ir kokybės užtikrinimas.

5. Galimiems investitoriams (pramonė, transportas, sandėliavimas, medicinos, prekybos

ir kt. paslaugos) parengta pasiūlos investuoti sistema, kurią sudarytų iš anksto

paruošti objektai (sklypai, pastatai) ir aiškiai apibrėžtos sąlygos bei reikalavimai ir t.t.

Savivaldybės investicijos instituciniam aprūpinimui vietiniuose centruose

decentralizuotai sistemai sukurti ir galimoms investicijoms parengti yra būtina prielaida

sudominti privačius investuotojus,. Kiti decentralizuotos koncentracijos koncepcijos

įgyvendinimo privalumai:

� efektyvus savivaldybės ir valstybės kapitalo investicijų naudojimas;

� geros prielaidos savivaldybės, valstybės ir privačių struktūrų bendradarbiavimui;

� aiškūs gyvenimo ir veiklos organizavimo rajone strateginiai principai;

� aktyvūs savivaldybės veiksniai mažins emigracijos tempus, gyventojų mažėjimą

rajone;

� skatins rajono gyventojų gyvenimo ir veiklos aktyvumą;

� padidins gyvenimo ir veiklos rajone patrauklumą;

� efektyviau teikiamos paslaugos;

� efektyviau valdoma aplinkos kokybė;

� užtikrinta stabili aptarnavimo sistemų veikla.

Radviliškio rajono rekreacinių vietovių struktūrą sudarytų:

� turizmo baziniai centrai;

� kaimo turizmo sodybos vienkiemiuose, mažuose kaimuose vienai ar kelioms

šeimoms;

� vasarvietės miestų gyventojams, t. y. iš dalies pavienės ir suburtos vasarvietės į

vietovę, aprūpintą minimalia kokybiška inžinerine įranga, paslaugų (produktų)

tiekimo galimybe;

� tranzitiniai pakelių moteliai.


SPRENDINIAI


1.4. Rengtini teritorijų planavimo dokumentai

b kategorijos centrui (Šeduvai) rengtinas bendrasis planas. Brėžiniuose sprendinių ribos

apjungia gyvenamųjų vietovių teritorijas ir pažymėtos kaip sąlyginio užstatymo ribos,

atsižvelgiant ir į magistralinių komunikacinių koridorių aptarnavimo zonų ribas.

Bendrasis planas rengiamas pagal nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai tikslai: nustatyti

ir rezervuoti teritorijas gyvenamajai, pramonės ir kitai paskirčiai, funkciškai ir teritoriškai

apjungti užstatytas teritorijas.

c kategorijos miesteliams parengti bendruosius arba detaliuosius planus rezervuojant

teritorijas gyvenamajai, komercinei, viešajai paskirčiai, inžinerinei bei susisiekimo

infrastruktūrai ir kitiems plėtros tikslams.

Parengti specialiuosius planus:

1) žvyrkelių asfaltavimo;

2) socialinio būsto plėtros;

3) turizmo infrastruktūros (viešbučiai, kempingai, moteliai);

4) žemėtvarkos projektus ir žemėvaldų planus – esant poreikiui atskirose vietovėse

planuoti žemės reformos baigiamuosius darbus, žemės naudmenų sudėties

pakeitimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams, žemės sklypų pertvarkymą ar

ribų pakeitimą;

5) žemės konsolidacijos projektus (I – II zonų ūkiams su nekompaktiškomis

žemėvaldomis);

6) įgyvendinant RAIL BALTICA projekto I alternatyvą parengti susisiekimo sistemos

specialųjį planą.


SPRENDINIAI


2. SOCIALINĖ – EKONOMINĖ APLINKA

2.1. Bendrieji rajono vystymosi veiksniai ir prielaidos

Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos socialinės – ekonominės dalies sprendiniai turi

užtikrinti gyvenimo kokybės gerėjimą, darnų vystymąsi bei sudaryti sąlygas pasiekti Radviliškio

rajono plėtros strateginiame plane įtvirtintus tikslus. Jame įtvirtinti šie prioritetai:

1. Sudaryti sąlygas rajono ūkiui tapti dinamiškesniu ir konkurencingesniu. Tai

užtikrintų aukštą užimtumo lygį tiek mieste, tiek kaime.

2. Išugdyti išsilavinusią ir demokratišką bendruomenę, gebančią būti laisva ir tuo pat

metu atsakinga.

3. Išsaugoti Radviliškio rajono aplinką ateinančioms kartoms, ją tausoti. Kita vertus,

jau dabartinėms kartoms siekiama suteikti galimybę suvokti rajono gamtinį ir

kultūrinį savitumą bei naudotis išsaugotu paveldu, tuo pat metu užtikrinant, kad jam

nebūtų daroma žala.

Radviliškio rajono savivaldybės socialiniam – ekonominiam vystymuisi įtaką darys šiuo

metu vyraujančios įvairios tendencijos. Gyventojų skaičius savivaldybėje mažėja sparčiau nei

šalyje. Neigiamai vertintina tai, kad darbingo amžiaus gyventojų yra 2,8% mažiau, o pensinio

amžiaus gyventojų – 1,3% daugiau, nei vidutiniškai Lietuvoje. Savivaldybės gyventojų, ypač

rajono, išsilavinimo rodikliai yra gerokai prastesni nei šalies vidurkis. Tokia situacija apsunkina

verslo ar paslaugų sektoriaus plėtrą rajone tiek dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, tiek dėl

menkos gyventojų perkamosios galios.

Gyventojų apsirūpinimo būstu rodikliai atitinka šalies lygį, tačiau susirūpinimą kelia

kokybiniai būsto parametrai, blogėjanti daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Trūksta socialinio

būsto, ypač jaunoms ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Palankias sąlygas gerinti socialinę infrastruktūrą bei gyvenimo kokybę sudaro vykstantis

ekonominis pakilimas bei 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Savivaldybės įmonės nuolat didina apyvartas, auga atliekamų statybos darbų apimtys, plečiasi

prekybos centrai. Tačiau didžioji verslo plėtros dalis tenka Radviliškio miestui, tuo tarpu rajonas

verslo investicijų stokoja. Sėkmingai panaudojant Europos Sąjungos skiriamą paramą viešajai

infrastruktūrai modernizuoti, verslo įmonių konkurencingumui didinti, žemės ūkio sektoriui

plėtoti, ilgalaikiu laikotarpiu gyvenimo kokybė Radviliškio rajono savivaldybėje turėtų pagerėti.

Pagrindinės prielaidos, leisiančios efektyviai įgyvendinti siūlomą aktyvios plėtros

koncepciją, yra šios:

1) gimstamumo didėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos sustabdymas;


SPRENDINIAI


2) emigracijos, ypač jaunų, darbingo amžiaus asmenų tarpe, sustabdymas;

3) palankių sąlygų investicijoms pritraukti sudarymas, naujų darbo vietų kūrimas,

siekiant didinti gyventojų gaunamas pajamas ir užimtumą;

4) kvalifikuotos darbo jėgos užtikrinimas, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo

programų įgyvendinimas, siekiant atitikti verslo poreikius;

5) bendrojo lavinimo paslaugų kokybės užtikrinimas, gyventojų išsilavinimo rodiklių

gerinimas;

6) kultūros įstaigų modernizavimas, sporto infrastruktūros plėtra ir palankių sąlygų

savarankiškam sportavimui sudarymas;

7) asmens sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos paslaugų įstaigų modernizavimas ir

teikiamų paslaugų kokybės, o tai pat ir visuomenės sveikatos rodiklių gerinimas;

8) numatytų vystyti rajono gyvenviečių institucinio aprūpinimo gerinimas, inžinerinės

infrastruktūros sutvarkymas ir modernizavimas;

9) turizmo paslaugų vystymas, lankytinų objektų pritaikymas turizmo reikmėms;

10) rajono gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio išsaugojimas.

2.2. Verslas ir investicijos

Radviliškio rajono savivaldybėje vystoma gaiviųjų gėrimų, medienos, baldų, žemės ūkio

mašinų, metalo dirbinių, drabužių gamyba, maisto pramonė. Rajone iškasama nemažai durpių.

Pramonės įmonių pardavimai pastaraisiais metais auga. Vis tik daugumos įmonių gaminama

produkcija nepasižymi didelė pridėtine verte, tuo tarpu Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki

2015 metų ilgalaikėje strategijoje yra pabrėžta, kad prioritetinėmis laikomos tos pramonės

plėtros kryptys, kurios grindžiamos žiniomis, pripažintomis prioritetinėmis kuriant ir plėtojant

bendrą ES mokslo ir tyrimų erdvę. Tai leistų artinti Lietuvos pramonės struktūrą prie

išsivysčiusių šalių lygio.

Dauguma savivaldybės įmonių yra smulkios – 52% įmonių dirbo iki 4 asmenų. Tuo tarpu

įmonių, kuriose dirbtų virš 100 žmonių, yra 15. Daugiau nei trečdalio įmonių pajamos neviršijo

20 tūkst. Lt.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas Radviliškio rajono savivaldybėje nuo 2000 m.

didėja, tačiau vienam gyventojui tenkančių investicijų dydis yra ženkliai mažesnis nei šalies

vidurkis. Skatindama jų pritraukimą, Radviliškio rajono savivaldybės administracija įgyvendina

pramoninės zonos kūrimo projektą – plyno lauko investicijoms bus parengti 5 įvairaus dydžio

sklypai.


SPRENDINIAI


Mažmeninės apyvartos apimtys savivaldybėje taip pat didėja, tačiau santykinis prekybos

apyvartos dydis, tenkantis vienam gyventojui, taip pat yra žymiai mažesnis nei vidutiniškai

šalyje.

Radviliškio rajono savivaldybės suformuluotas ilgalaikis strateginis tikslas – remiantis

subalansuotos plėtros principais, sudaryti sąlygas rajono ūkiui tapti dinamiškesniu ir

konkurencingesniu, didinti gyventojų perkamąją galią. Tikslui pasiekti siūlomi šie sprendiniai:

1. Sudaryti palankias sąlygas tiesioginių užsienio investicijų skatinimui, siūlant

mokestines lengvatas (pvz. nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčio tarifo

sumažinimas).

2. Didinant rajono patrauklumą investicijoms ir siekiant sutrumpinti investicijų

projekto įgyvendinimo laikotarpį, parengti sklypus su detaliaisiais planais bei

reikalinga inžinerine infrastruktūra, bei numatyti naujas teritorijas plyno lauko

investicijoms. Prioritetą teikti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms, aukštas ir

vidutiniškai aukštas technologijas diegiančias įmones.

3. Skatinti smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi, įmonių steigimąsi b ir c kategorijų

gyvenvietėse: Šeduvoje, Baisogaloje, Grinkiškyje, Sidabrave, Šiaulėnuose.

4. Įgyvendinti smulkaus ir vidurinio verslo rėmimo programas.

5. Didinti investuotojams pateikiamos informacijos kiekį (dalyvavimas verslo

parodose, mugėse, informacinių leidinių, bukletų išleidimas ir pan.), supažindinti

juos su verslo kūrimo ir vystymo galimybėmis (VšĮ Radviliškio turizmo ir verslo

informacijos centras).

6. Plėtoti VšĮ Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centro bendradarbiavimą su

kitais šalies ir užsienio verslo informacijos centrais, verslo asociacijomis siekiant

padėti vietos įmonėms užmegzti naudingus ryšius, atrasti naujas eksporto rinkas.

7. Didinti rajono gyventojų verslumą, organizuojant jiems mokymus įmonių kūrimo,

vadybos, finansinės apskaitos organizavimo, verslo planų rengimo klausimais.

Tokius mokymus tikslinga organizuoti b ir c kategorijų gyvenvietėse, arba sudaryti

palankias sąlygas rajono gyventojams juos lankyti (VšĮ Radviliškio turizmo ir

verslo informacijos centras).

8. Siekiant užtikrinti augančią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą, aktyviai integruoti į

darbo rinką asmenis neturinčius jokios kvalifikacijos, skatinti Radviliškio darbo

biržos, VšĮ Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centro, mokslo įstaigų

bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant gyventojų kvalifikacijos kėlimo,

perkvalifikavimo programas (Radviliškyje, b ir c kategorijų centruose).


SPRENDINIAI


9. Periodiškai organizuoti seminarus, supažindinti vietos įmones su 2007 – 2013 m.

Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų priemonėmis bei

galiojančiais kvietimais, būtinos dokumentacijos rengimu. Skatinti verslo subjektus

įgyvendinti gamybos modernizavimo ir verslo konkurencingumo didinimo

projektus, investuoti į inovacinių gaminių, paslaugų ar procesų kūrimui reikalingus

taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą.

10. Skatinti įmonių investicijas į žmogiškuosius išteklius, bendrųjų ir specialiųjų

kvalifikacinių įgūdžių tobulinimą.

11. Skatinti verslo subjektus racionaliai naudoti gamtinius ir energetinius resursus,

ieškoti būdų antrinių žaliavų panaudojimui gamybos procese, investuoti į

aplinkosauginių priemonių, aplinkos kokybės valdymo sistemų diegimą.

12. Didinti savivaldybės investicijas į viešosios infrastruktūrą tvarkymą, tame tarpe

ieškant būdų gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos

ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Valstybės investicijų bei

kitų programų. Įgyvendinant projektus, dalį darbų galimai atliks vietos įmonės (pvz.

statybos darbus, tieks prekes ar paslaugas).

13. Siekiant didinti žemės ūkio konkurencingumą, skatinti jo plėtrą, ūkių specializaciją

ir stambėjimą, o taip pat alternatyvių kaimo verslų vystymąsi, teikti ūkininkams

informaciją apie galimą paramą iš Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų

priemonių programos, supažindinti juos su galiojančiais kvietimais teikti paraiškas,

reikiamos dokumentacijos rengimu.

14. Skatinti vietos ūkininkus imtis ekologinio ūkininkavimo, diegti mažiau aplinką

veikiantį ūkininkavimą ne tik ekologiniuose, bet ir tradiciniuose ūkiuose, mažinti

intensyvios žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, ypač ekologiškai jautriose

teritorijose.

2.3. Turizmas

Radviliškio rajono savivaldybė nepasižymi gausiais turizmo ištekliais, tačiau rajone yra

gražių, turistų lankomų vietų. Žymiausios iš jų – Radviliškio miesto parko medinių skulptūrų

alėja, Raudondvaris, Baisogalos dvaras, Šeduva. Turistų mėgiamas Daugyvenės kultūros

istorijos muziejus – draustinis bei jo Šeduvos kraštotyros, Raginėnų archeologijos, Kleboniškių

kaimo buities skyriai. Vis tik reikia pažymėti, kad turizmo infrastruktūra Radviliškio rajono

savivaldybėje nėra itin gerai išvystyta, o tą įrodo gana menki turistų srautai. Trūksta savivaldybę

pristatančios informacijos (pvz. lankomų objektų, jų aprašymo, kaimo turizmo sodybų, turistams


SPRENDINIAI


siūlomų maršrutų ir pan.), silpnai vystoma marketinginė veikla. Siūlomi tik keli automobilių

turistiniai maršrutai, praktiškai nėra maršrutų pėstiesiems, dviratininkams ir kt. Tai įtakoja ir

neišvystyta infrastruktūra (pvz. trūksta dviračių takų). Taip pat trūksta gidų, kempingų, įrengtų

stovyklaviečių, nepakankamai išplėtotas nebrangių apgyvendinimo paslaugas teikiančių

viešbučių (motelių) tinklas, siauras jų teikiamų paslaugų spektras. Lankytojai pasigenda jiems

siūlomų paslaugų paketų, konkrečių turizmo produktų, neteikiamos tokios paslaugos, kaip

galimybė individualiai pasirinkti įdomų maršrutą.

Turizmo plėtra ir vystymas yra numatytas ir Radviliškio rajono plėtros strateginiame

plane – atskleisti ir išryškinti Radviliškio rajono kultūrinį ir gamtinį savitumą, todėl derinant

savivaldybės ir privačias lėšas bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, turizmo indėlis į

vietos ekonomiką gali būti didesnis. Siūlomi šie sprendiniai:

1. Ieškoti finansavimo šaltinių rajone esantiems lankytiniems objektams

kompleksiškai pritaikyti turizmo reikmėms (Europos Sąjungos Sanglaudos

skatinimo veiksmų, Europos ekonominės erdvės / Norvegijos finansinių

mechanizmų programos).

2. Kompleksiškai pritaikyti Burbiškio dvaro sodybą viešojo turizmo reikmėms, ieškant

galimų finansavimo šaltinių trūkstamiems darbams atlikti.

3. Didinti Radviliškio rajono turizmo sektorių pristatančios informacijos kiekį

(informaciniai leidiniai, bukletai, turistinės schemos ir kt.).

4. Atnaujinti VšĮ Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centro tinklapį, papildant

jį su turizmu susijusia informacija (apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, lankytini

objektai, muziejai, jų darbo laikas, siūlomi maršrutai, gido paslaugos ir pan.).

5. Prie pagrindinių į Radviliškio rajoną vedančių kelių (magistralinio kelio Panevėžys

– Šiauliai, krašto kelių Jonava – Kėdainiai – Šeduvą, Radviliškis – Pakruojis,

Raseiniai – Baisogala, Raseiniai – Tytuvėnai – Radviliškis), ties rajono

savivaldybės riba pastatyti informacinius stendus, kuriuose būtų pažymėti lankytini

objektai, maitinimo, apgyvendinimo įstaigos, siūlomi turistiniai maršrutai.

6. Plėtoti pėsčiųjų, dviračių, automobilių maršrutus.

7. Patraukliose vietovėse skatinti kaimo turizmo sodybų steigimąsi.

8. Plėtoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, vystant turizmo veiklas.


SPRENDINIAI


2.4. Būstas

Radviliškio rajono savivaldybės gyventojų apsirūpinimo gyvenamuoju fondu rodiklis yra

25,4 m2 /gyventojui ir yra nežymiai geresnis nei šalies. Palyginimui, ES vidurkis yra

40 m2/gyventojui. Gyvenamasis fondas pastaraisiais metais didėja gana vangiai, iš esmės tik

individualios gyvenamosios statybos dėka.

Viena iš didžiausių problemų – socialinio būsto trūkumas ir labai menkos galimybės

pasirinkti būstą mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kurios nepajėgia tinkamai prižiūrėti

turimo būsto. Jauni, nedideles pajamas turintys gyventojai negali nei įsigyti, nei dažnai nuomotis

gyvenamojo ploto rinkoje. Tam įtakos turi ir vis nepaliaujamai kylančios tiek gyvenamojo būsto,

tiek jo nuomos kainos.

45% viso Radviliškio rajono gyvenamojo fondo yra pastatyta daugiau kaip prieš 60 metų,

dauguma pastatų yra mediniai. Toks pastatų amžius daro nemažą įtaką ir anksčiau apibūdintiems

gyvenamojo fondo aprūpinimo patogumais rodikliams. Susirūpinimą kelia ir prastėjanti

daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Net ir įsteigtos bendrijos dažnai nepajėgia užtikrinti

tinkamos daugiabučio namo bendrosios nuosavybės priežiūros. Tačiau tikėtina, kad augančios

gyventojų pajamos bei teikiama valstybės ir Radviliškio rajono savivaldybės parama

daugiabučiams gyvenamiesiems namams modernizuoti šį procesą turėtų paspartinti.

Siekiant gerinti gyvenamojo būsto fondo būklę ir gyvenimo kokybę, siūlomi šie

sprendiniai:

1. Formuoti naujas gyvenamąsias teritorijas patraukliose gyventi vietovėse, nes

gerėjanti ekonominė padėtis ir augančios gyventojų pajamos didins individualios

gyvenamosios statybos mastus.

2. Siekiant gerinti gyvenimo kokybę, gyvenamosiose vietovėse būtina tvarkyti kelius,

šaligatvius, apšvietimą, įrengti parkus, poilsio ir laisvalaikio praleidimo zonas,

žaidimų aikšteles vaikams, sporto aikštynus, tiesti dviračių takus ir pan. Šie darbai

turi būti atliekami tiek esamose, tiek naujai formuojamose gyvenvietėse.

3. Didinti savivaldybės socialinio būsto dalį (b ir c kategorijų gyvenvietėse – iki 5 –

10%), kad būstu galėtų apsirūpinti vidutines ir mažas pajamas turintys namų ūkiai.

Pigiai išsinuomoti būstą labai svarbu jauniems žmonėms, kurie dar neįsitvirtinę

darbo rinkoje ir nepasirinkę nuolatinės gyvenamosios vietos.

4. Skirti lėšų savivaldybės socialinio būsto atnaujinimui.

5. Siekiant gerinti gyvenimo sąlygas bei estetinį gyvenviečių vaizdą, skatinti

daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo procesą, teikiant savivaldybės

gyventojams informaciją daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo klausimais,


SPRENDINIAI


supažindinti juos su valstybės bei Radviliškio rajono savivaldybės teikiama parama

daugiabučiams gyvenamiesiems namams modernizuoti, būtinos dokumentacijos

rengimu.

6. Visuomenės informavimo ir švietimo priemonėmis būtina ugdyti būsto savininko

savimonę, gebėjimą tinkamai valdyti ir prižiūrėti turimą nekilnojamąjį turtą.

7. Skatinti gyventojus aktyviau investuoti į nuosavo būsto atnaujinimą, didinti pastatų

energetinį efektyvumą, naudoti aplinkai nekenksmingas statybines medžiagas,

įsirengti modernias ir aplinkos neteršiančias šildymo sistemas.

2.5. Švietimas

Radviliškio rajono savivaldybės ilgalaikis strateginis tikslas švietimo sektoriuje yra

užtikrinti regiono gyventojams aukštą švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą. Švietimui

keliami tikslai įtvirtinti ir Valstybinėje švietimo strategijoje 2003–2012 m., Nacionalinėje

darnaus vystymosi strategijoje, teigiama, kad toliau tobulinant ir vykdant švietimo ir mokslo

sistemos reformą, mokslas ir žinios gali tapti vienu svarbiausiųjų krašto darnaus vystymosi

variklių, o visų pakopų švietimas ugdytų laisvą, kūrybišką, savarankišką, atsakingą už valstybės

gerovę, demokratijos ir kultūrinio tapatumo išsaugojimą žmogų.

Mažėjantis gimstamumas, emigracija į užsienį ženkliai pakoregavo mokinių skaičių

Radviliškio rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose. Siekiant racionaliai panaudoti

švietimui skiriamas lėšas bei užtikrinti jo kokybę įgyvendinamas bendrojo lavinimo mokyklų

tinklo pertvarkymo planas: pradinės mokyklos tapo skyriais, kai kurios vidurinės mokyklos tapo

pagrindinėmis ir pan. Mokyklų pertvarkos planas vykdomas pagal Radviliškio rajono

savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. T-510 patvirtintą „Radviliškio

rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkymo iki 2012 metų bendrąjį

planą“.

Šalia tradicinių mokyklų, Radviliškio rajono savivaldybės mokiniams sudarytos gana

geros galimybės lankyti papildomo ugdymo įstaigas, veikia dailės ir muzikos mokyklos. Dailės

mokykla turi klases Radviliškyje, Šeduvoje ir Baisogaloje. Mėgstančius sportą priima rajono

sporto centras.

Švietimo paslaugų kokybė nemaža dalimi priklauso nuo mokyklų infrastruktūros. Iš visų

savivaldybės švietimo įstaigų (kartu su joms priskirtais skyriais) tik Alksniupių pagrindinė

mokykla atitinka mokyklų aprūpinimo standartus ir priskiriama I grupei. Daugumai mokyklų

pastatų yra būtina šiltinti sienas, renovuoti šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros

sistemas. Mokyklų pastatų neatitikimas Lietuvos higienos normų reikalavimams ne tik


SPRENDINIAI


neužtikrina kokybiškų darbo ir mokymosi sąlygų, bet ir didina mokinių sergamumą įvairiomis

ligomis (pvz. peršalimo, seni baldai įtakoja jų sergamumą stuburo iškrypimo ligomis ir pan.).

Bendrojo lavinimo įstaigose dirbančių mokytojų išsilavinimo rodikliais kasmet gerėja,

tačiau kaip ir šalyje, pedagogų trūksta, ypač anglų kalbos specialistų. Jaunimą vis rečiau vilioja

galimybė pasirinkti mokytojo profesiją, o ir turintys pedagoginį išsilavinimą ne visada pasirenka

darbą mokyklose. Todėl ateityje mokytojų trūkumas gali neigiamai įtakoti švietimo paslaugų

kokybę.

Siekiant Radviliškio rajono savivaldybės gyventojams užtikrinti kokybiškas švietimo

paslaugas, siūlomi šie sprendiniai:

1. Atnaujinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 21 d.

sprendimu Nr. T-510 patvirtintą „Radviliškio rajono savivaldybės bendrojo lavinimo

mokyklų tinklo pertvarkymo iki 2012 metų bendrąjį planą“, ir tolesnį mokyklų

tinklo reorganizavimą vykdyti remiantis pakoreguotu dokumentu. Siūlytina kasmet

atlikti mokyklų tinklo monitoringą ir analizuoti mokinių skaičiaus tendencijas.

2. Akredituoti Baisogalos vidurinę mokyklą į gimnaziją.

3. Svarstyti rajono pagrindinių mokyklų su mažiausiu mokinių skaičiumi (pvz.,

Minaičių, Palonų) reorganizavimą į pradinio ugdymo skyrius, taip pat kai kurių

pradinio ugdymo skyrių likvidavimą, organizuojant vaikų pavežimą.

4. Siekiant užtikrinti kokybiškas ugdymo ir darbo sąlygos, tęsti mokyklų renovavimo

darbus, prioritetą teikiant pastatams, kurie yra priskirti III grupei, t.y. pastatai,

kuriems (ar jų daliai) reikia kapitalinio remonto. Pastatų modernizavimas,

inžinerinių sistemų atnaujinimas, energetinio efektyvumo didinimas padės taupyti

mokyklų išlaikymui skiriamas lėšas. Galimi finansavimo šaltiniai: Valstybės

investicijų programa, Europos Sąjungos struktūriniai fondai, Europos ekonominės

erdvės ir Norvegijos finansiniai mechanizmai, kitos programos bei savivaldybės

lėšos.

5. Siekiant gerinti mokinių sveikatingumo rodiklius bei didinti sportuojančių mokinių

skaičių, atnaujinti mokyklų sporto sales, sutvarkyti prie jų esančius stadionus, sporto

aikštynus. Sporto infrastruktūros atnaujinimas sudarys sąlygas plėsti mokinių

užimtumą ne pamokų metu.

6. Atnaujinti mokymo priemones, kompiuterius, plėsti jų panaudojimą įvairioms

pamokoms vesti, skirti lėšų mokyklinių baldų, atitinkančių higienos normų

reikalavimus, įsigijimui.

7. Diegti mokiniams sveikos gyvensenos nuostatas, skatinti juos aktyviai sportuoti.


SPRENDINIAI


8. Savivaldybės mokyklose užtikrinti sveiką mokinių maitinimą, taip pat propaguoti jų

tarpe sveikos mitybos principus.

9. Plėtojant neformalaus užimtumo veiklas, didinti mokinių užimtumą ne pamokų

metu, prioritetą teikti b ir c kategorijų centrams.

10. Organizuojant seminarus mokyklose vykdyti prevencines alkoholizmo, rūkymo,

narkomanijos, nusikalstamumo mažinimo programas. Įgyvendinant šiuos projektus,

plėtoti bendradarbiavimą su medicinos, kultūros, policijos įstaigomis,

nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat plėtoti mokyklose psichologinės

pagalbos paslaugas.

11. Teikti mokiniams aktualią informaciją susijusią su jų tolesnėmis studijomis, padėti

jiems išsirinkti jų žinias bei lūkesčius atitinkančią studijų kryptį. Skatinti mokyklų

bendradarbiavimą su profesinėmis mokyklomis, kolegijomis, universitetais ir kt.

12. Skatinti pedagogų kvalifikacijos kėlimą, profesinių įgūdžių tobulinimą.

13. Plėtoti mokyklų tarpusavio bendradarbiavimą, skatinti bendravimą su užsienio

mokymo įstaigomis siekiant pasidalinti patirtimi, diegti edukacines naujoves

padedančias tobulinti ugdymo procesą.

14. Ieškoti būdų ir priemonių, kaip į rajono mokyklas pritraukti dirbti trūkstamus

mokytojus (pvz., siūlant apgyvendinimą, transporto kompensacijas, kvalifikacinius

kursus).

15. Sudaryti sąlygas Radviliškio rajono savivaldybės gyventojams mokytis „visą

gyvenimą“, rengti jiems kvalifikacijos kėlimo, bendrųjų įgūdžių lavinimo

programas, kompiuterinio raštingumo kursus, informuoti apie neakivaizdinių ir

nuotolinių aukštojo mokslo studijų galimybes.

2.6. Kultūra ir sportas

Kultūra yra svarbi visuomenės gyvenimo dalis, ji yra glaudžiai susijusi su mokslu ir

švietimu, aplinkosauga, informacine visuomene, regionų plėtra, turizmu. Kultūra, skatina

naujoves ir daro teigiamą įtaką šalies ūkio ir visuomenės raidai. Kultūra stiprina visuomenės

saugumą bei jos pilietiškumą. Šalies gyventojų kultūrinė veikla, dalyvavimas mėgėjų kūrybinėje

veikloje išreiškia visuomenės aktyvumą, jos poreikius ir vertybines nuostatas. Siekiant plėtoti

visų šalies regionų kultūrą, rengiamos ir įgyvendinamos regionų kultūros plėtros programos.

Radviliškio rajono gyventojų kultūrinius poreikius užtikrina veikiantys kultūros namai

bei pramogų salės. Rajone veikiantys kultūros centrai juridiškai nėra įregistruoti, o tai riboja jų

galimybes dalyvauti įvairioje projektinėje veikloje. Daugumai rajono kultūros centrų ar pramogų


SPRENDINIAI


ir šokių salių reikalingas remontas (Šeduvos, Aukštelkų, Daugėlaičių, Gražionių, Grinkiškio,

Kutiškių, Pavartyčių, Pociūnų, Pociūnėlių, Raudondvario, Sidabravo, Šiaulėnų kultūros

įstaigoms). Atlikus būtinus darbus, pagerėtų veiklos sąlygos, galimai didėtų lankytojų

susidomėjimas vykstančiais kultūriniais renginiais.

Rajone funkcionuojantį centralizuotą bibliotekų tinklą sudaro Radviliškio rajono

savivaldybės viešoji biblioteka, 2 miesto filialai, 31 kaimo filialas ir 21 mokyklos biblioteka.

Lankytojų skaičius ir knygų išduotis bibliotekose nežymiai auga. Šį procesą paspartintų geresnis

knygų atnaujinimo procentas bei populiarios, skaitytojų labiausiai mėgstamos literatūros

įsigijimas. Kai kuriuose kaimo padaliniuose yra būtinas patalpų remontas, bibliotekininkai dirba

šaltose patalpose. Dalis rajono filialų neturi kompiuterių bei interneto, o tai mažina jų lankytojų

skaičių.

Savivaldybėje sportinę veiklą vykdo ir koordinuoja Radviliškio rajono sporto centras

organizuojantis rajonines bei respublikines įvairių sporto šakų pirmenybes, varžybas ir pan.

Sporto centre yra bokso, krepšinio, futbolo, rankinio, laisvųjų imtynių, lengvosios atletikos,

šachmatų sporto šakų skyriai, kuriuos lanko virš 400 asmenų. Siekiant didinti sportuojančių

asmenų skaičių, didžiausią dėmesį reiktų skirti sporto infrastruktūros sutvarkymui. Sporto

aikštynų, kitos infrastruktūros būklė nėra patenkinama, sporto salės neatitinka standartų (nėra

nusirengimo kambarių, dušų ir kt.), nepakanka lėšų sporto inventoriui įsigyti. Prie V. Kudirkos

pagrindinės mokyklos 2008 m. pradžioje atidaryta moderni sporto salė šiek išspręs uždarų salių

problemą; joje galės treniruotis ne tik mokyklos, bet ir sporto centro auklėtiniai, vykti įvairios

varžybos ir pan.

Siekiant skatinti kultūros paslaugų plėtrą ir įvairovę, gerinti sporto veiklos sąlygas

Radviliškio rajono savivaldybėje, siūlomi šie sprendiniai:

1. Gerinti rajone esančių kultūros centrų ir pramogų salių infrastruktūrą, prioritetą

teikti b ir c kategorijų centruose įsikūrusioms įstaigoms ir jų veiklos stiprinimui.

Rengti investicijų projektus Valstybės investicijų, tarptautinių programų

finansavimui gauti, skirti dalį lėšų iš savivaldybės biudžeto. Pastatų

modernizavimas, energetinio efektyvumo didinimas padės taupyti jų išlaikymui

skiriamas lėšas bei gerins meno kolektyvų veiklos sąlygas.

2. Skirti lėšų kultūros įstaigų materialinės bazės, sceninės įrangos, įgarsinimo,

apšvietimo aparatūros atnaujinimui, naujų baldų, kompiuterinės technikos įsigijimui.

3. Atlikti rajone esančių kultūros centrų ir pramogų salių teisinę registraciją, juridiškai

įteisinant jų statusą.

4. Skatinti rajono bendruomenes, jaunimą, moksleivius aktyviai įsilieti į vietines

kultūros programas, meno kolektyvų veiklą.


SPRENDINIAI


5. Remti meno kolektyvų dalyvavimą respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose,

konkursuose, plėtoti kultūros įstaigų bendradarbiavimą su kitomis panašaus

pobūdžio įstaigomis, įgyvendinant bendrus kūrybinius projektus.

6. Populiarinti rajone vykstančius tradicinius renginius, puoselėti etninę kultūrą,

siekiant išlaikyti tautinį identitetą.

7. Kelti kultūros įstaigų darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti jiems sąlygas

lankyti tęstines mokymo programas, pasisemti patirties iš užsienio kultūros centrų.

8. Gerinti bibliotekininkų darbo sąlygas, atnaujinti bibliotekų infrastruktūrą, prioritetą

teikiant b ir c kategorijų centruose įsikūrusioms įstaigoms.

9. Spręsti patalpų šildymo problemą Palonų, Pašušvio, Vėriškių filialuose, nes tokios

sąlygos neužtikrina gerų darbo sąlygų bei kenkia saugomoms knygoms.

10. Tęsti bibliotekų kompiuterizavimo darbus, įrengti prieigą prie interneto tuose

filialuose, kur jo dar nėra.

11. Gerinti knygų atnaujinimo procentą, ieškoti papildomų finansavimo šaltinių

populiarios grožinės literatūros, naujausių žodynų, žinynų, enciklopedijų,

informacinės literatūros, periodinių leidinių įsigijimui.

12. Sudaryti sąlygas bibliotekos darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimui.

13. Vystyti ir atnaujinti Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus – draustinio

infrastruktūrą.

14. Renovuoti centrinį miesto stadioną, kitus sporto aikštynus, sudaryti galimybes

organizuoti sportinius renginius bei geras sąlygas savarankiškam asmenų

sportavimui.

15. Skatinti savivaldybės gyventojus aktyviai sportuoti, propaguoti fizinės veiklos

užsiėmimus kaip sveikatos stiprinimo būdą .

16. Organizuoti kasmetinius įvairių sporto šakų renginius, turnyrus, kultivuoti naujas

sporto šakas, remti perspektyvius miesto sportininkus, komandas, jų dalyvavimą

varžybose ar čempionatuose.


SPRENDINIAI


2.7. Sveikatos apsauga

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad sveikata yra visavertė fizinė, psichinė bei

socialinė gerovė, o ne vien ligos ar fizinės negalios nebuvimas. Šalies žmonių sveikata priklauso

nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis

klestėjimas.

Radviliškio rajono savivaldybėje pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia

VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Baisogalos pirminės sveikatos

priežiūros centras, VšĮ Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centras bei rajone veikiančios

ambulatorijos ir medicinos punktai. Ambulatorijose dirba gydytojai, o medicinos punktuose – tik

slaugytojos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms gana aktualus personalo klausimas: trūksta

bendrosios praktikos gydytojų, odontologų, atskirų specialybių gydytojų specialistų

(anesteziologų, chirurgų). Nerimą kelia ir didėjantis gydytojų amžius, o juos pakeisti nėra kuo.

Kaimo vietovėse pradeda jaustis slaugytojų trūkumas. Radviliškio rajono savivaldybė yra gavusi

Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Bendrojo programavimo dokumento 1.4

priemonę: Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas projektui

„Bendrosios praktikos gydytojų paslaugų infrastruktūros plėtra ir modernizavimas Radviliškio

rajone“ įgyvendinti. Projekto įgyvendinimo metu bus modernizuota Radviliškio rajone pirminės

sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių ambulatorijų bei pirminės sveikatos priežiūros centrų

infrastruktūra, plečiamos dabar teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos bei didinamas

šių paslaugų prieinamumas. Suremontuotos patalpos bus aprūpintos medicininiais bei biuro

baldais, nauja kompiuterine bei medicinine įranga. Tolygiam pacientų atokiose vietovėse bei

namuose prieinamumui užtikrinti bus įsigyti aštuoni automobiliai.

Gyventojų apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose bei susirgimų skaičius

Radviliškio rajono savivaldybėje nežymiai auga. Daugėja sergančiųjų psichikos bei

priklausomybės ligomis. Valstybinėje psichikos sveikatos 2005 – 2010 metų strategijoje

teigiama, kad egzistuoja nemaža grėsmė, kad alkoholį ir narkotikus gali vartoti nemažas skaičius

vaikų ir paauglių, juo labiau, kad į vaikų psichikos sveikatą iki šiol nebuvo tinkamai

investuojama, nepaisant šios problemos didžiulio aktualumo.

Pastaraisiais metais stebimas visuomenės senėjimo procesas didins asmens sveikatos

priežiūros paslaugų poreikį, todėl būtina užtikrinti jų kokybę ir prieinamumą, bei stiprinti

susirgimų prevenciją, inicijuoti sveikos gyvensenos programas. Siūlomi šie sprendiniai:

1. Atnaujinti rajone esančių pirminės sveikatos priežiūros centrų, ambulatorijų

medicininę įrangą.


SPRENDINIAI


2. Renovuoti rajone esančius medicinos punktus, ieškoti finansavimo Radviliškio

ligoninės skyriams atnaujinti.

3. Siekiant medicinines paslaugas priartinti prie gyventojų, siūlytina išlaikyti esamą

asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, svarstant tiktai neperspektyvių, mažai

žmonių aptarnaujančių medicinos punktų (Acokavų, Miežaičių) reorganizavimą ar

uždarymą, pvz., plėtojant mobilių medicinos punktų veiklą.

4. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą „Antrojo sveikatos

priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategiją“ bei siekiant gerinti sveikatos

priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, plėtojant ir artinant prie gyventojų

pirminę sveikatos priežiūrą, siekti, kad iki 2008 metų pabaigos ne mažiau kaip 60

procentų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teiktų privačiai dirbantys šeimos

gydytojai, sudarantys su teritorinėmis ligonių kasomis teikiamų paslaugų

apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis.

5. Plėtoti dienos slaugos stacionaro ir dienos reabilitacijos paslaugas.

6. Įsigyti naujų transporto priemonių greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimui.

7. Diegti Radviliškio rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose

elektroninės registracijos sistemą, elektroninę paciento medicininę kortelę.

8. Spręsti atskirų specialybių gydytojų specialistų (anesteziologų, chirurgų), bendrosios

praktikos gydytojų, odontologų, slaugytojų trūkumo klausimą, ieškoti būdų, kaip

juos pritraukti dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose (pvz. siūlant jiems

apgyvendinimo, transporto lengvatas, kvalifikacijos kėlimo kursus, stažuotes).

9. Skatinti gyventojus rūpintis sveikos gyvenamosios aplinkos kūrimu ir išsaugojimu,

taršos mažinimu, nes nuo jos priklauso ir jų sveikata.

10. Įgyvendinant švietėjiškas kampanijas, rengiant seminarus, plėtojant asmens sveikatos

priežiūros įstaigų bendradarbiavimą su mokyklomis, viešosiomis įstaigomis ir

nevyriausybinėmis organizacijomis, būtina gyventojams diegti sveikos gyvensenos

nuostatas, teikti informaciją apie alkoholizmo, rūkymo, narkomanijos žalą,

ŽIV/AIDS, kitas lytiškai plintančias infekcijas, organizuoti seminarus pirmosios

pagalbos suteikimo, traumų, nelaimingų atsitikimų ir apsinuodijimo atvejais.

11. Siekiant užkirsti kelią galimų neigiamų socialinių reiškinių plitimui, įgyvendinti

psichikos sveikatos stiprinimo ir psichikos sutrikimų, emocinės ir socialinės raidos

sutrikimų, savižudybių, priklausomybių ir prievartos prevencijos programas.

12. Analizuoti gyventojų sergamumo rodiklius bei skirti didesnį dėmesį labiausiai

paplitusių ligų prevencijai. Taip pat vykdyti ligų kontrolės ir ankstyvos ligų

diagnostikos programas, ypatingą dėmesį skiriant ligoms, kurios yra sunkiai


SPRENDINIAI


pagydomos arba pasižymi dideliu mirtingumo rodikliu, organizuoti nemokamo

sveikatos būklės pasitikrinimo kampanijas.

2.8. Socialinė rūpyba

Socialinių paslaugų sistemos pagrindinis tikslas – teikti socialinę pagalbą įvairiomis

nepiniginėmis formomis socialinėms grupėms, kurios pačios nepajėgia savarankiškai savimi

pasirūpinti, bei ugdyti tokių asmenų sugebėjimą integruotis į visuomenę. Valstybės ilgalaikės

raidos strategijoje numatyta, kad „Socialinė parama bus orientuota į tuos asmenis, kuriems tos

paramos tikrai reikia; prioritetas – padėti darbingiems remiamiems asmenims sugrįžti į

ekonomiškai aktyvią veiklą. Daugiau dėmesio bus skiriama demografinei situacijai gerinti,

invalidumo, skurdo, socialinės atskirties prevencijai, skurdui įveikti. Socialinė parama bus

vykdoma koordinuojant valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas“.

Kaip rodo statistika, socialinių pašalpų gavėjų skaičius Radviliškio rajono savivaldybėje

pastaraisiais metais sumažėjo kone 4 kartus. Tą įtakojo kuriamos naujos darbo vietos,

atsivėrusios kai kurių Europos Sąjungos šalių darbo rinkos, o taip pat įvairių įstatymų,

reglamentuojančių socialinių pašalpų mokėjimą, pasikeitimai.

Stacionarios globos paslaugas Radviliškio rajono savivaldybėje teikia Šeduvos globos

namai (suaugusiems neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms), Polekėlės globos namai

(suaugusiems neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms), Vaikų globos namai „Nykštukas“

(našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams). Nestacionarios globos įstaigos: Dienos

užimtumo centras (neįgaliems jaunuoliams nuo 16 metų), Šeduvos globos namų Baisogalos

dienos užimtumo centras, Šeduvos globos namų dienos užimtumo centras, sutrikusio intelekto

žmonių globos bendrija „Radviliškio Viltis“ (šeimoms globojančioms raidos sutrikimus turinčius

vaikus ir proto negalę turinčius suaugusius), paramos šeimai centras prie lopšelio – darželio

„Kregždutė“ (šeimoms globojančioms sutrikusios raidos vaikus ir jaunuolius), Skėmių

bendruomenės dienos užimtumo centras (socialinės rizikos šeimų vaikams), Pociūnėlių

bendruomenės dienos užimtumo centras. Šiuo metu socialines paslaugas teikiančios įstaigos

susiduria su socialinių darbuotojų, ypač rajone, trūkumu. Nepakanka lankomosios priežiūros

darbuotojų Tyrulių ir Šeduvos seniūnijose, trūksta finansavimo naujiems etatams. Socialinių

paslaugų teikėjai susiduria ir su patalpų, automobilių trūkumu, o visa tai atsiliepia šių paslaugų

kokybei ir prieinamumui.

Socialinių paslaugų poreikis Radviliškio rajono savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, vis

didėja. Savivaldybėje veikiantis socialinių paslaugų įstaigų tinklas, formuojantis ir

koordinuojantis socialinių paslaugų pasiūlą rajono bendruomenės nariams, nėra pakankamai


SPRENDINIAI


išplėtotas, kad užtikrintų pakankamą socialinių paslaugų apimtį, įvairovę ir prieinamumą. Jei

vienos socialinės visuomenės grupės (pvz. neįgalūs vaikai ir jaunuoliai, stacionarios ilgalaikės

socialinės globos gavėjai) turi galimybę gauti jiems būtinas socialines paslaugas, kitos

pažeidžiamoms visuomenės grupės (suaugę socialinės rizikos asmenys, socialinės rizikos šeimos

ir jose augantys vaikai ir kt.) socialinių paslaugas gauna nepakankamai (Radviliškio rajono

savivaldybės socialinių paslaugų planas 2008 m.). Rajono seniūnijose didėja nestacionarių

socialinių paslaugų poreikis, tačiau ne visose yra dienos užimtumo, bendruomenės ar socialinių

paslaugų centrai.

Siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, siūlomi šie sprendiniai:

1. Atnaujinti socialines paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą (Šeduvos ir

Polekėlės globos namai, vaikų globos namai „Nykštukas“), pritaikyti pastatus

neįgaliesiems, kelti socialinių paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą.

2. Išanalizavus paslaugų poreikį, steigti dienos užimtumo, socialinių paslaugų centrus

tose b ir c kategorijų gyvenvietėse, kur jų dar nėra (Grinkiškyje, Sidabrave,

Šiaulėnuose).

3. Esamuose bei įsteigtuose centruose plėtoti suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo dienos

užimtumo ir laikinosios priežiūros paslaugas, vykdyti socialinės atskirties

mažinimo, smurto šeimoje, globos bei nusikalstamumo prevencijos programas.

4. Įsteigti Radviliškio rajono savivaldybėje savarankiško gyvenimo namus.

5. Dirbti prevencinį, švietėjišką darbą su socialinės rizikos šeimomis, pavieniais

asmenimis.

6. Kelti socialinių darbuotojų profesinę kvalifikaciją, užtikrinti jiems geras darbo

sąlygas, įsigyti trūkstamo transporto pritaikyto neįgaliesiems vežti.

7. Didinant socialinių darbuotojų skaičių bei suteikiant jiems reikiamų įgūdžių, plėtoti

nestacionarių, namuose teikiamų socialinių paslaugų spektrą bei apimtį, teikti

efektyvią pagalbą vienišiems, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, kuriems

nėra būtina stacionari globa.

8. Organizuoti neįgaliesiems, iš įkalinimo, priklausomybės ligų gydymo įstaigų

grįžusiems asmenims, tame tarpe ir nepilnamečiams, socialinės reabilitacijos,

integravimo į visuomenę, darbo rinką ir pan. programas.

9. Vystyti intensyvios krizių įveikimo pagalbos, socialinės, psichologinės, teisinės

pagalbos vaikams, jaunimui, suaugusiesiems ir jų šeimoms pavojingų krizinių

išgyvenimų metu paslaugas, vykdyti savižudybių prevencijos programas, teikti

socialinę paramą smurtą šeimoje patyrusiems asmenims, vaikams.


SPRENDINIAI


10. Plėtoti visuomenės dalyvių (ūkio subjektų, viešųjų įstaigų, nevyriausybinių

organizacijų ir kt.) projektinės veiklos kompetencijas, kuriant rajonų socialinės

partnerystės tinklus.


SPRENDINIAI


3. RADVILIŠKIO RAJONO GAMTINĖ APLINKA

3.1. Įvadas

Gamtinis karkasas Radviliškio rajono teritorijoje vykdydamas antropogeninės veiklos

kompensavimo funkcijas turi užtikrinti ekologinį stabilumą. Rajone išsidėstęs gamtinis karkasas

yra neatsiejama Lietuvos respublikos gamtinio karkaso dalis, nes tik kaip vieninga sistema

gamtinis karkasas gali efektyviai atlikti savo funkcijas. Todėl Radviliškio gamtinio karkaso

lokalizavimas yra glaudžiai susietas su visos Lietuvos ir Šiaulių apskrities gamtiniu karkasu.

Pagrindiniai Radviliškio rajono gamtiniam karkasui keliami tikslai yra:

� optimizuoti rajono bendrąją žemėnaudos struktūrą;

� palaikyti kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą;

� išvengti tolesnio kraštovaizdžio skurdinimo gamtiniu aspektu;

� stabdyti dirvožemio dangos degradavimą;

� palaikyti ir didinti biologinę įvairovę;

� atkurti pažeistas gamtinio karkaso dalis;

� neleisti degraduoti saugomoms teritorijoms.

Biologinės įvairovės išsaugojimui išskirtas ekologinis tinklas, kuris yra lokalizuotas

gamtinio karkaso dalyse. Pagrindinis ekologinio tinklo tikslas yra apsaugoti nuo degradavimo

natūralias ir santykinai natūralias buveines.

Radviliškio rajono rekreacinių arealų išskyrimas, rekreacinis naudojimas ir rekreacijos

krypčių plėtojimas priklauso nuo gamtinės aplinkos išteklių ir kultūros paveldo turtingumo,

esamo rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio, vietos gyventojų ekonominių galimybių,

aplinkos sveikumo, aplinkos ekologinio atsparumo socialinės aplinkos saugumo bei rekreacinio

aptarnavimo tradicijų. Svarbiausios iš minėtų savybių yra gamtinės aplinkos ir kultūros paveldo

turtingumas bei rekreacinės infrastruktūros išvystymas, be šių teritorijos savybių pilnavertė

rekreacija yra neįmanoma.

Radviliškio rajono teritorija gamtiniu požiūriu yra gana homogeniška, tai sudaro

nepalankias sąlygas formuotis didelio potencialo rekreacinėms teritorijoms. Bendras Radviliškio

rajono rekreacinis potencialas Lietuvos mastu vertintinas kaip žemas, išskyrus vakarinį rajono

pakraštį, kuriame koncentruojasi saugomos teritorijos ir kuris yra vertintinas kaip vidutinį

rekreacinį potencialą turinti teritorija. Vandens turizmo vystymui Radviliškio rajonas yra visiškai

nepalankus, nes rajone yra tik upių aukštupiai dėl savo mažų gylių ir mažo debito nepritaikomi


SPRENDINIAI


vandens turizmui, stovinčio vandens telkinių rajone yra labai mažai, rekreacijai gali būti

pritaikytas tik Arimaičių ežeras.

3.2. Gamtinis karkasas

3.2.1. Gamtinis karkasas yra vientisa ekologinį kompensavimą užtikrinanti ir svarbias

gamtines teritorijas jungianti sistema. Būtina užtikrinti šios sistemos nepertraukiamumą.

3.2.2. Gamtinį karkasą Radviliškio rajone sudaro geoegologinės takoskyros, geosistemų

vidiniai stabilizavimo arealai ir migraciniai koridoriai (3.1 lentelė). Pagal svarbą gamtinio

karkaso dalys skirstomos į tarptautinės, nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės.

Tarptautinės reikšmės gamtinio karkaso dalių Radviliškio rajone nėra.

3.1. Lentelė. Gamtinio karkaso teritorijų plotai Radviliškio rajone

Gamtinio karkaso dalis Užimamas plotas, km2 Dalis nuo rajono ploto, proc.

išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis

76,39 4,7

palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas

116,93 7,2

grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai

228,39 14

Geoekologinės takoskyros

iš viso 421,71 25,9


150,72 9,2


89,84 5,5


37,95 2,3

Geosistemų vidiniai stabilizavimo arealai

iš viso 278,51 17

Migraciniai koridoriai


9,86 0,6


SPRENDINIAI


Gamtinio karkaso dalis Užimamas plotas, km2 Dalis nuo rajono ploto, proc.


14,52 0,9


156,28 9,6

iš viso 180,66 11,1

iš viso 880,88 54

3.2.3. Geogekologinės takoskyros jungia gamtiniu požiūriu jautriausias ir svarbiausias

teritorijas, tokias kaip upių aukštupiai, pelkės, ežerynai, kalvynai, požeminių vandenų

maitinimo plotus. Radviliškio rajone yra dvi geoekologinės takoskyros. Mūšos ir Nevėžio

vandenskyra išvesta geoekologinė takoskyra yra nacionalinės reikšmės. Nevėžio ir

Dubysos vandenskyra išvesta geoekologinė takoskyra yra regioninės reikšmės.

3.2.4. Mūšos – Nevėžio geoekologinė takoskyra yra stipriai nuskurdinta gamtiniu

aspektu, todėl joje būtina gerinti gamtinį potencialą ir didinti natūralių buveinių plotus

bei skatinti tausojantį žemės ūkį. Šioje gamtinio karkaso teritorijoje turi būti didinamas

miškingumas ypač ties Radviliškiu ir Šeduva. Dubysos – Nevėžio geoekologinėje

takoskyroje gamtinio natūralumo laipsnis yra gerokai didesnis, tačiau gamtinė aplinka ir

toliau turi būti stiprinama.

3.2.5. Geosistemų vidiniai stabilizavimo arealai yra teritorijos, galinčios pakeisti šoninį

nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės

požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų

geosistemų ekotopai.

3.2.6. Radviliškio rajone geosistemų vidiniai stabilizavimo arealai yra daugiausiai

natūralumo išlaikiusios teritorijos, tačiau norint užtikrinti efektyvesnį jų egzistavimą

reikia nedidelius miškus jungti į vientisus masyvus, išlaikyti kitas natūralias ir santykinai

natūralias buveines, taip pat nemažiau svarbu jungti geosistemų vidinio stabilizavimo

arealus tarpusasyje ir su geoekologinėmis takoskyromis pilnaverčiais migraciniai

koridoriais.

3.2.7. Migraciniai koridoriai yra teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų,

energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija,

tai dažniausiai yra slėniai, raguvynai bei dubakloniai.


SPRENDINIAI


3.2.8. Radviliškio rajone migraciniai koridoriai yra išvesti didesnių upių (Kruojos,

Obelės, Vėzgės, Ežerėlės, Daugyvenės, Banko kanalo, Beržės, Kiršino, Liaudės,

Dotnuvėlės, Gomertos ir Šušvės) mažesnių upelių slėniais, jungiančiais kitas gamtinio

karkaso teritorijas.

3.2.9. Radviliškio rajone visi migraciniai koridoriai yra vietinės reikšmės, išskyrus

Šušvės slėniu einantį migracinį koridorių žemiau Grinkiškio, kuris yra regioninės

reikšmės.

3.2.10. Migraciniai koridoriai yra labiausiai suskurdintos gamtinio karkaso dalys

Radviliškio rajone, atkurti jų natūralumą yra labai svarbu. Svarbiausiai yra užtikrinti

didesnių migracinių koridorių efektyvų funkcionavimą, todėl pirmenybė teikiama Šušvės,

Beržės ir Kiršino slėniais einančių migracinių koridorių atkūrimui.

3.2.11. Yra išskiriamos trys gamtinio karkaso tvarkymo kryptys: išlaikomas ir saugomas

esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio

natūralumas, grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai.

3.2.12. Tvarkymo krypties teritorijos, kurioms taikomas išlaikomas ir saugomas esamas

natūralus kraštovaizdžio pobūdis, yra lokalizuotos ištisiniais miško masyvais apaugusiose

gamtinio karkaso teritorijose arba jų zonose, išsaugojusiose natūralų kraštovaizdžio

pobūdį bei ekologinio kompensavimo potencialą. Šios teritorijos yra šalies gamtinio

karkaso „aukso fondas“, kurio perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto miškų

ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimui, rekreacinio naudojimo

reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms

teritorijoms.

3.2.13. Palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumo tvarkymo kryptis

lokalizuota mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės

ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros

miškuose. Šių teritorijų tvarkymas yra kur kas sudėtingesnis, nes reikalingas tiek esamų

funkcijų subalansavimas, tiek regeneracinės priemonės ekologinėms kompensacinėms

gamtinės struktūros galioms stiprinti.

3.2.14. Tvarkymo kryptis grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys

elementai, taikytina žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, gerokai pakeistose gamtinio

karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško netolygaus žemės

naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios

gamtonaudos reikalavimų. Tai tarybinio ūkio didžiojo intensyvinimo rezultatas, ypač

skaudžiai palietęs geoekologinių takoskyrų bei migracinių koridorių teritorijas. Šiose

zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė – restauracinė,


SPRENDINIAI


susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu ir nauju ekologizuotu

požiūriu į šių teritorijų naudojimą.

3.2.15. Gamtinio karkaso konservacinės, miškų ūkio, žemės ūkio ir kitos – rekreacinės

paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos

integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Gyvenamuoju

kvartalu laikomos trys ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, tarp kurių

atstumas yra nedidesnis kaip 150 m.

3.2.16. Gamtinio karkaso teritorijų dalyse, kuriose yra numatyti kaimų urbanistinės

plėtros teritorijos (kompaktiško užstatymo kaimai), gyvenamųjų kvartalų statymas yra

galimas, užtikrinant pakankamus įrengiamų želdynų plotus, reikalingus gamtinio karkaso

vientisumui išlaikyti.

3.2.17. Naudingųjų iškasenų gavyba Radviliškio rajone neturėtų intensyvėti. Durpių

kasimas ilgainiui turi būti visai nutrauktas, siekiant išsaugoti natūralią aplinką.

3.2.18. Reikia rekultivuoti išeksploatuotus ir/arba apleistus karjerus. Juos galima

pritaikyti intensyviai rekreacijai arba miškų ūkiui plėtoti.

3.2.19. Atsiradus naujiems eksploatuojamiems naudingųjų iškasenų karjerams,

Radviliškio rajono bendrojo planas turi būti pataisytas, įtraukiant šiuos karjerus.

3.3. Biologinės įvairovės apsauga

3.3.1. Biologinės įvairovės apsaugai Radviliškio rajone išskirtas ekologinis tinklas, kuris

yra gamtinio karkaso dalis ir jungia didžiausią biologinę svarbą turinčias buveines. Tai

yra tarpusavyje sujungtų natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų

buveinėmis kraštovaizdyje visuma. Ekologinis tinklas yra sudarytas Natura 2000

teritorijų pagrindu.

3.3.2. Radviliškio rajono ekologinis tinklas yra visos Lietuvos ir Šiaulių apskrities

vientiso ekologinio tinklo dalis.

3.3.3. Ekologinį tinklą sudaro bioekologiniai branduoliai, bioekologinės jungtys ir

ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos(3.2. lentelė).

3.2. Lentelė. Radviliškio rajone esančių ekologinio tinklo teritorijų plotai

Užimamas plotas Eil.

nr.

Ekologinio tinklo dalis

procentais km2

1. Europinės svarbos bioekologiniai branduoliai 8,5 138,3

2. Europinės svarbos bioekologinės jungtys 5,2 84,2

3. Nacionalinės svarbos bioekologinės jungtys 3,8 61,8


SPRENDINIAI


4. Ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos 1,2 19

Iš viso 18,7 303,3

3.3.4. Bioekologiniai branduoliai yra išskiriami kaip teritorijos, kuriose yra didžiausia

nustatyta arba tikėtina biologinė įvairovė. Jie skirti išsaugoti vertingas natūralias ir pusiau

natūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšis bei jų buveines.

3.3.5. Kaip biokeloginės jungtys yra išskiriamos teritorijos, kurios turi užtikrinti gyvūnų

ir augalų plitimą, genetinės informacijos apsikeitimą tarp atskirų populiacijų.

3.3.6. Ekologinės apsaugos prioritetinės teritorijos yra išskiriamos kaip stabilizuojantį

ekologinį vaidmenį bioekologinių branduolių arba bioekologinių jungčių atžvilgiu

atliekančios, joms gretimos teritorijos.

3.3.7. Radviliškio rajone yra išskiriami keturi bioekologiniai branduoliai. Europinės

svarbos Sulinkių bioelokoginis branduolys, Sulinkių ornitologinio draustinio, Sulinkių

atkuriamojo sklypo ir Natura 2000 paukščių apsaugai svarbios teritorijos pagrindu.

Europinės svarbos Praviršulio tyrelio bioekologinis branduotys išskiriamas Praviršulio

tyrelio botaninio-zoologinio draustinio ir Natura 2000 teritorijų svarbių buveinių

apsaugai pagrindu. Europinės svarbos Tyrulių bioekologinis branduolys išskiriamas

Tyrulių botaninio-zoologinio draustinio ir buveinių bei paukščių apsaugai svarbių Natura

2000 teritorijų pagrindu. Tytuvėnų regioninio parko bioekologinis branduolys

išskiriamas Tytuvėnų regioninio parko Gomertos draustinio dalies, esančios Radviliškio

rajone, ir Natura 2000 teritorijų svarbių buveinių apsaugai pagrindu.

3.3.8. Radviliškio rajone išskiriamos dvi Europinės svarbos bioekologinė jungtys.

Viena iš jų tęsiasi nuo Sulinkių bioekologinio branduolio apimdama miškingas teritorijas

iki Beržės upės slėnio, taip pat Beržės ir Ežerėlės upių slėnius, Arimaičių ežerą ir

gretimas miškingas teritorijas. Kita europinės svarbos bioekologinė jungtis jungia

Tytuvėnų regioninį parką ir Praviršulio tyrulio botaninį – zoologinį draustinį.

Nacionalinės svarbos bioekologinės jungtys išskiriamos Šušvės, Beržės ir Daugyvenės

upių slėniuose.

3.3.9. Europinės svarbos ekologinės apsaugos prioriteto teritorija yra išskiriama nuo

Liepiškių botaninio – zoologinio draustinio iki Sulinkių bioekologinio branduolio ir link

Tytuvėnų regioninio parko.


SPRENDINIAI


3.4. Saugomos teritorijos

3.4.1. Saugomų teritorijų tinklas Radviliškio rajone yra optimalus ir pakankamas

(lentelės 3.3. ir 3.4.).

3.3 Lentelė. Radviliškio rajone esančios saugomos teritorijos Eil. Nr.

Pavadinimas Plotas, ha Įsteigimo metai

Apsaugos tikslai

Regioniai parkai

1. Tytuvėnų 18 200 (iš jų 4 200

Radviliškio r.)

Išsaugoti Tytuvėnų apylinkių ežeruotą pelkėtą miškingą kraštovaizdį su Gauštvinio, Apušies, Giliaus, Bridvaišio ežerų grandine.

Gomertos kraštovaizdžio draustinis (Tytuvėnų RP dalis)

4 873

1992

Raiškus Rytų Žemaičių moreninės plynaukštės kalvyno kraštovaizdis.

Valstybiniai draustiniai

1. Daugyvenės kraštovaizdžio

3 870 1992 Raiškus Daugyvenės upės slėnio paylinkių kraštovaizdis su gausiu kultūros paveldu.

2. Šušvės hidrografinis 443 1992 Gilaus slėnio mažai vingiuotas Šušvės vidurupis.

3. Liepinės pedologinis 152 1992 Žemaičių aukštumos banguotų rytinių atšlaičių velėniniai jauriniai glėjiniai priemolio dirvožemiai.

4. Radvilionių botaninis

150 1988 Retų rūšių augalų augimvietės.

5. Strazdynės botaninis 191 1992 Retų rūšių augalų augimvietės.

6. Liepiškių botaninis-zoologinis

180 1992 Pelkių kompleksas su retų rūšių augalais ir gyvūnais.

7. Praviršulio tyrelio botaninis-zoologinis

3 292 (iš jų 3265

Radviliškio r.)

1969 Praviršulio pelkė su retų rūšių augalais, žvėrimis ir paukščiais.

8. Tyrulių botaninis zoologinis

3 688 (iš jų 3259,5

Radviliškio r.)

1992 Atsinaujinantis pelkinis biotopas su retų rūšių paukščiais.

9. Sulinkių ornitologinis

25 1992 Sulinkių aukštapelkės ežerokšniai – paukščių prieglobsčio vieta.

Atkuriamasis sklypas

1. Sulinkių 428,87 2004 Atkurti nualintą Sulinkių durpyną.

3.4 Lentelė. Radviliškio rajone esančios Natura 200 teritorijos Eil. Nr.

Vietovės pavadinimas

Savivaldybės pavadinimas

Pastabos dėl vietovių ribų Vertybės, dėl kurių atrinkta vietovė

Plotas, ha

Gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos

1. Papušynio miškas

Kelmės r., Radviliškio r.

Patenka į Gomertos kraštovaizdžio draustinį (dalis draustinio).

3160, Natūralūs distrofiniai ežerai

270

2 Praviršulio tyrelis

Radviliškio r. Ribos sutampa su Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio ribomis.

3130, Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis

3316


SPRENDINIAI


Paukščių apsaugai svarbios teritorijos

3. Sulinkių durpynas

Radviliškio r.

Numeris Natura 2000 duomenų bazėje: LTRADB004. Ribos sutampa su patvirtintomis Sulinkių ornitologinio draustinio ir Sulinkių atkuriamojo sklypo ribomis.

migruojančių gervių (Grus grus) sankaupų vieta

454

4. Tyrulių pelkė

Radviliškio r., Šiaulių r.

Numeris Natura 2000 duomenų bazėje: LTRADB005. Ribos sutampa su patvirtintomis Tyrulių botaninio-zoologinio draustinio ribomis.

pievinės lingės (Circus pygargus); migruojančių gervių (Grus grus) sankaupų vieta.

3 688

5. Šimšų miškas Kelmės r., Radviliškio r.

Patenka į Tytuvėnų regioninį parką (Užpelkių botaninis-zoologinis draustinis ir dalis regioninio parko ekologinės apsaugos zonos).

6510, Šienaujamos mezofitų pievos

25,6

3.4.2. Siūloma visoms saugomoms teritorijoms, esančioms Radviliškio rajone parengti

individualius apsaugos reglamentus, tuo siekiant užtikrinti efektyvesnę ir racionalesnę šių

teritorijų apsaugą.

3.4.3. Jei bus nuspręsta steigti naujas Natura 2000 teritorijas siūloma jas integruoti į

nacionalinį saugomų teritorijų tinklą, jų pagrindu steigiant draustinius.

3.5. Rekreacinės teritorijos

3.5.1. Rekreacinis teritorijų potencialas priklauso nuo gamtinės aplinkos išteklių ir

kultūros paveldo turtingumo, esamo rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio, vietos

gyventojų ekonominių galimybių, aplinkos sveikumo, aplinkos ekologinio atsparumo

socialinės aplinkos saugumo bei rekreacinio aptarnavimo tradicijų. Svarbiausios iš minėtų

savybių yra gamtinės aplinkos ir kultūros paveldo turtingumas.

3.5.2. Pagal 3.5.1. punkte minėtas savybes Radviliškio rajone pagal rekreacinį

potencialą išskiriami trys rekreaciniai arealai: vidutinio rekreacinio potencialo Saugomų

teritorijų rekreacinis arealas (Nr. 1), mažo rekreacinio potencialo Radviliškio – Baisogalos

rekreacinis arealas (Nr. 2) ir gana mažo rekreacinio potencialo Šeduvos rekreacinis arealas

(Nr. 3).

3.5.3. Rekreaciniai arealai yra pagrindinai teritoriniai vienetai rekreacijos vystymui ir

tvarkymui. Radviliškio rajono savivaldybės rekreaciniai arealai yra Lietuvos respublikos ir

Šiaulių apskrities rekreacinių teritorijų skirstymo sudedamoji dalis.

3.5.4. Radviliškio rajono savivaldybės rekreacinių arealų savybės yra pateikiamos 3.4.

lentelėje.

3.5 Lentelė. Radviliškio rajono rekreaciniai arealai

Arealo Pavadinimas Rekreacini Rekreacijos Rekreacijos rūšys


SPRENDINIAI


nr. s potencialas

plėtros lygmuo Prioritetinės Kitos vystytinos

1. Saugomų teritorijų

Vidutinis Vidutinis, t.y. galimybė plėtoti regioninės reikšmės rekreacines sistemas

Poilsis gamtoje, pažintinis turizmas

Sportinis turizmas (aktyvus poilsis)

2. Radviliškio – Baisogalos

Mažas Mažas, galimybė plėtoti vietinės reikšmės rekreacines sistemas

Pramoginė rekreacija, sportinis turizmas (aktyvus poilsis)

Poilsis gamtoje, pažintinis turizmas, dalykinis turizmas

3. Šeduvos Gana mažas

Vidutinis, t.y. galimybė plėtoti regioninės reikšmės rekreacines sistemas

Poilsis gamtoje, pažintinis turizmas

Sportinis turizmas (aktyvus poilsis)

3.5.5. Radviliškio – Baisogalos rekreaciniame areale yra išskirta Arimaičių ežero

rekreacinė teritorija ir Arimaičių ežero rekreacinės teritorijos apsaugos zona, nes

Arimaičių ežeras yra vienintelis didelis natūralus vandens telkinys Radviliškio rajone

tinkantis rekreacijai.

3.5.6. Arimaičių ežero rekreacinėje teritorijoje siūloma plėtoti rekreacinę infrastruktūrą

ir paslaugų teikimą, o Arimaičių ežero rekreacinės teritorijos apsaugos zonoje siūloma

riboti veiklas, kurių sukeliamas neigiamas poveikis aplinkai galėtų neigiamai veikti

rekreacinės teritorijos panaudojimo galimybes bei mažinti rekreacinį potencialą.

3.5.7. Lietuvoje išskiriami penkių laipsnių vaizdingumo arealai: santykinai didelio,

vidutinio, gana mažo, mažo ir labai mažo vaizdingumo. Radviliškio rajone dėl

vyraujančio teritorijos gamtinio homoneniškumo labai didelio ir didelio vaizdingumo

arealai nėra išskiriami.

3.5.8. Radviliškio rajone išskiriami penkių laipsnių vaizdingumo arealai: santykinai

didelio, vidutinio, gana mažo, mažo ir labai mažo vaizdingumo. Dėl vyraujančio

teritorijos gamtinio homoneniškumo labai didelio ir didelio vaizdingumo arealai nėra

išskiriami.


SPRENDINIAI


3.5.9. Rekreacijos plėtrai yra labai svarbi rekreacijos aptarnavimo centrų plėtra. Pagal

centrų dydį ir svarbą Radviliškio rajone yra išskiriami regioninės ir vietinės reikšmės

rekreaciniai centrai.

3.5.10. Pagrindinės centrų vystymo kryptys yra bendrasis, pažintinis ir poilsinis turizmas.

Bendrojo turizmo rekreacijos centrai teikia maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas.

Pažintinio turizmo rekreaciniai centrai teikia platesnį paslaugų spektrą, be maitinimo ir

apgyvendinimo paslaugų, čia teikiama informacija apie vietos gamtinę ir kultūrinę

aplinką, organizuojamos ekskursijos. Poilsinio turizmo centruose be maitinimo,

apgyvendinimo ir informacijos teikimo, taip pat teikiamos poilsio ir pramogų

organizavimo paslaugos, tam reikalingo inventoriaus nuoma.

3.5.11. Radviliškio rajone yra išskiriami keturi rekreacijos aptarnavimo centrai.

Regioninės reikšmės centrai yra Radviliškis ir Šeduva, vietinės reikšmės centrai yra

Baisogala ir Grinkiškis.

3.5.12. Regioninės reikšmės centrai teikia bendrojo, pažintinio ir poilsinio turizmo

paslaugas. Vietinės reikšmės centrų teikiamos paslaugos yra menkesnės, Baisogaloje

teikiamos bendrojo ir pažintinio turizmo, o Grinkiškyje tik bendrojo turizmo paslaugos.

3.5.13. Pažintiniam turizmui didelės įtakos turi valstybinės ir regioninės reikšmės

turistiniai maršrutai. Radviliškio teritoriją kerta nacionalinio reprezentacinio kultūrinio

turizmo maršrutas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“, regioninės reikšmės turistinis

maršrutas „Vidurio Lietuvos parkų žiedas“, taip pat regioninės reikšmės turistinis

maršrutas „Šiaulių regiono rekreacinio vystymo žiedas“ apibrėžtas Šiaulių apskrities

bendrajame plane.

3.5.14. Siekiant skatinti sportinę rekreaciją (aktyvų poilsį) būtina plėtoti dviračių turizmo

maršrutus, pritaikant esamus ir tiesiant naujus dviračių takus, sukuriant sąlygas saugiam

dviračių turizmui.


SPRENDINIAI


4. ŽEMĖS NAUDOJIMAS

4.1. Planuojamos veiklos prioritetai

Prioritetine žemės naudotojų veikla rajono teritorijoje išlieka žemės ūkis ir miškų ūkis.

Kitai veiklai žemės plotus numatoma panaudoti esant poreikiui plėsti užstatymui reikalingus

plotus, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, saugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus bei

objektus. Šioms veiklos sritims reikalingų žemės plotų tarpusavio proporcijų dinamika parodyta

4.1 lentelėje.

4.1 lentelė. Žemės plotų tarpusavio proporcijų dinamika

Metai Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis

2002 01 01 2007 01 01

Pokyčiai per 5 metus

Prognozė 2017 metais

Pokyčiai per 10 metų

Žemės ūkio 69,0 68,8 -0,2 67,8 - 1,0

Miškų ūkio 25,4 25,5 +0,1 26,0 +0,5

Vandens ūkio 0,9 0,9 - 0,9 -

Konservacinė ir laisvo fondo žemė

0,4 0,3 -0,1 0,4 +0,1

Kita 4,3 4,5 +0,2 4,9 +0,4

Iš viso 100 100 x 100 x *Pastaba: priskirta tik valstybinėje žemėje esančios upės, ežerai ir tvenkiniai.

Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu Radviliškio rajone numatomi žemės

plotai: žemės ūkio paskirties žemės – apie 111 tūkst. ha, miškų ūkio paskirties žemės – 42,5

tūkst. ha, vandens ūkio paskirties žemės – 1,5 tūkst. ha, konservacinės paskirties ir laisvo

valstybinio fondo žemės –0,6 tūkst. ha, kitos paskirties žemės – 8 tūkst. ha.

Miškų ūkio paskirties žemės didėjimas numatytas dėl miško įveisimo, gavus leidimą,

arba apleistų žemės ūkio naudmenų ir kitų naudmenų savaiminio apaugimo mišku.

Kitos paskirties žemės plotų didėjimas numatytas dėl miestų bei perspektyvių vietinės

reikšmės centrų (c ir d kategorijų gyvenamųjų vietovių) plėtros, ūkinės-komercinės paskirties

pastatų statybos, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimo, vietinės reikšmės kelių tinklo

sutvarkymo, juos išjungiant iš žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės.


SPRENDINIAI


4.2. Teritorijos funkcinis zonavimas

4.2.1. Zonavimo pagrindai

Bendrajame plane, planuojant detalesnį teritorijos tvarkymą, siekiama geresnio žemės

gamtinių ir ūkinio savybių panaudojimo, taip pat natūralių kraštovaizdžio apsaugos. Teritorijos

funkcinio zonavimo pagrindas:

1) esamos būklės įvertinimas racionalaus žemės naudojimo ir aplinkosaugos požiūriu;

2) dirvožemių tipų, granuliometrinės sudėties ir melioracinės būklės analizė;

3) miškotvarkos duomenų analizė;

4) urbanistinės plėtros poveikio ir gyvenamosios, visuomeninės, ūkinės paskirties statinių

racionalaus išdėstymo poreikis;

5) gamtinio karkaso formavimo ypatumų įvertinimas.

4.2.2. Bendrasis teritorijos zonavimas

Žemės naudojimo ir reglamentų brėžinyje rajono savivaldybės teritorija suskirstyta pagal

vyraujančią pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Bendrojo plano sprendiniai pagrįsti

šiomis nuostatomis:

1. Bendrajame plane nurodytas žemės plotas, numatomas perduoti Radviliškio miestui,

bei urbanistinės plėtros teritorijos, kurių naudojimas ne žemės ūkio ar miškų ūkio veiklai galimas

tik jose parengus detaliuosius planus (Radviliškio ir Šeduvos miestų įtakos zonos, kaimų

urbanistinės plėtros teritorijos, komerciniams objektams skirtos teritorijos).

2. Bendrajame plane numatyta keisti žemės plotų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo

paskirtis, turi būti įrašomą išduodant planavimo sąlygas šių teritorijų specialiųjų ir detaliųjų

planų rengimui.

3 Bendrajame plane nenumatomi keisti žemės plotai turi būti naudojami pagal teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo

būdą ir pobūdį; šios sąlygos įrašytos žemės sklypų Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse.

4. Bendojo plano galiojimo laikotarpiu galioja nustatyta tvarka patvirtinti Radviliškio ir

Šeduvos miestų bei kaimo gyvenviečių išplanavimo projektai, detalieji planai – iki rajono

savivaldybės tarybos sprendimo, patvirtinančio šių planavimo dokumentų koregavimą ar naujus

planavimo dokumentus. Kaimo gyvenamosios vietovės, kurioms patvirtinti ir galioja

išplanavimo bei išplanavimo-užstatymo projektai: Vaitiekūnai; Vainiūnai; Labučiai; Pociūnai;

Polekėlė; Pociūnėliai; Daugėlaičiai; Alksnupiai; Žeimiai; Kutiškiai; Baisogala; Butėnai;


SPRENDINIAI


Sidabravas; Raudondvaris; Pavartyčiau; Kairėnai; Pašušvys; Grinkiškis; Vadaktai; Aukšteliai;

Acokavai; Skėmiai; Šniūraičiai; Palonai; Papišynis;Šiaulėnai; Šaukotas; Radviloniai. Taip pat

galioja nustatyta tvarka iki bendrojo plano patvirtinimo išduotos planavimo sąlygos rengti

detaliuosius planus.

4.2.3. Žemės ūkio paskirties žemės funkcinis zonavimas ir tvarkymo reglamentavimas

Žemės naudojimo ir reglamentų brėžinyje žemės ūkio veiklos prioritetą turinčios

agrarinės teritorijos suskirstytos į šias zonas:

1. Prioritetinės augalininkystės specializacijos zona (brėžinyje pažymėta I-ŽA). Jai

priskirta Aukštelkų, Šeduvos, Pakalniškių ir Sidabravo seniūnijų dalys. Vyrauja nusausintos

aukštos ūkinės vertės ariamos žemės (vidutinis našumo balas zonoje – apie 51). Dėl vertingų

dirvožemių ir nerūgščių dirvų ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai vystomą ūkių

specializaciją. Tai – dirvai reiklių žemės ūkio augalų auginimas pardavimui (kviečiai, miežiai,

cukriniai runkeliai, rapsai) bei javų auginimas pašariniams grūdams (daugiausia kiaulininkystės

poreikiams tenkinti). Pagalbinės gamybos šakos (kiaulininkystė, pienininkystė ir kt.) gali būti

vystomos tik dėl sėjomainose būtinų auginti neprekinių žemės ūkio pasėlių ir ūkiuose

išauginamų pašarų pagrindu.

2. Augalininkystės – gyvulininkystės specializacija zona (II-ŽAG). Į zoną įeina

Radviliškio, Aukštelkų, Baisogalos, Grinkiškio ir Skėmių seniūnijų dalys. Zonoje vyrauja

karbonatingieji ir paprastieji sekliai glėjiški išplautžemiai, taip pat – sekliai glėjiški rudžemiai;

įvairesnės reljefo formos, pažemėjimuose ir įlomėse daugiau pievų ir ganyklų. Vidutinis žemės

našumo balas – 45 – 50. Rekomenduojamos ūkininkavimo sistemos susietos su geresniu

dirvožemių panaudojimu: laikant pievas ir ganyklas bei auginant daugiametes žoles, dalis

augalininkystės produkcijos turi būti skirta pieno – mėsos galvijininkystei bei kiaulininkystei

vystyti. Specializuotos augalininkystės šakos – rapsų, cukrinių runkelių, kviečių auginimas.

3. Tausojamojo ūkininkavimo zona geros ūkinės vertės žemėse (III-ŽAGgk). Jai

priskirtos gamtinio karkaso teritorijos su žemės ūkio veiklai įsavintais plotais bei juose

įsiterpusiais miškais. Pagrindiniai zonos plotai išsidėsto tarp I ir II zonose esančių intensyvaus

naudojimo žemės ūkio naudmenų masyvų. Žemės ūkio veikla turi būti vystoma diegiant

tausojamojo ir ekologinio ūkininkavimo sistemas. Valstybės rėmimo priemonėmis turėtų būti

skatinama pieno – mėsos galvijininkystės bei kiaulininkystės specializacija.

4. Pienininkystės ir galvijininkystės specializacijos ūkių zona (IV-ŽG). Zonai

priskiriami banguoto reljefo ir vidutinio našumo dirvožemių (išplautžemių, balkšvažemių,

smėlžemių, durpžemių) žemės ūkio naudmenų masyvai Tyrulių, Šiaulėnų ir Šaukoto seniūnijose.


SPRENDINIAI


Rekomenduojama plėtoti mišrios specializacijos ūkius, auginančius pašarus, pritaikytus pieno –

mėsos galvijininkystės poreikiams.

5. Tausojamojo ūkininkavimo zona vidutinės ūkinės vertės žemėse (V-ŽGgk). Jai

priskirtos gamtinio karkaso teritorijos su žemės ūkio veiklai įsavintais plotais bei juose

įsiterpusiais miškais. Pagrindiniai zonos plotai išsidėsto Radviliškio, Tyrulių, Šiaulėnų ir

Šaukoto seniūnijų dalyse. Žemės ūkio veikla turi būti vystoma diegiant tausojamojo ir ekologinio

ūkininkavimo sistemas. Valstybės rėmimo priemonėmis turėtų būti skatinama pieno – mėsos

galvijininkystės specializacija.

6. Saugomų teritorijų zona (jose esanti žemės ūkio paskirties žemė) (VI-ST). Šiai zonai

priskirtos Tytuvėnų regioninio parko, Daugyvenės kraštovaizdžio draustinio, Praviršulio tyrelio

ir Tyrulių botaninių zoologinių draustinių, kitų valstybinių draustinių (Šušvės hidrologinio,

Liepinės pedologinio, Naudvario botaninio, Liepiškių botaninio-zoologinio, Sulinkų

ornitologinio, Daugyvenės hidrografinio, Radvilonių ir Strazdynės botaninių draustinių), Natura

2000 teritorijose esanti žemės ūkio paskirties žemė. Zonos pagrindinės funkcijos – vertingų

gamtinių kompleksų ir kraštovaizdžio apsauga ir tausojantis naudojimas. Joje žemės naudojimas

ir kita ūkinė veikla turi būti vykdoma vadovaujantis valstybinių parkų ir draustinių nuostatais bei

teritorijų planavimo dokumentais – planavimo schemomis, tvarkymo planais ir kt. Rengiant

šiuos planavimo dokumentus, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintais Saugomų

teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais (2004 08 19 nutarimas Nr. 996). Pastatų statyba

saugomose teritorijose galima tik jų tvarkymo planuose ar kituose planavimo dokumentuose

nurodytose vietose. Ūkinio prioriteto zonose galima ekstensyvi miškų ūkio ir žemės ūkio veikla,

o rekreacinio prioriteto zonose – intensyvi ar ekstensyvi rekreacinė veikla.

Bendrajame plane numatytos teritorijos gyvenamųjų ir rekreacinių vietovių plėtrai – jose

turi būti leidžiama rengti detaliuosius planus, numatančius gyvenamąją statybą, taip pat

rekreacinę ir kitą statybą. Kitose žemės ūkio paskirties teritorijose galima tik ūkininkų sodybų ir

kitų žemės ūkio statinių statyba teisės aktų nustatyta tvarka. Detaliuosius planus gyvenamųjų

namų statybai galima rengti:

1) miestuose, miesteliuose, kitose perspektyviose gyvenamosiose vietovėse, Radviliškio

ir Šeduvos miestų įtakos zonoje, bei kaimų urbanistinės plėtros teritorijose (kompaktiško

užstatymo kaimuose). Jeigu išduodant planavimo sąlygas nustatomas poreikis turėti specialųjį

planą inžinerinės infrastruktūros objektų ir komunikacijų išdėstymui, prieš rengiant detalųjį

planą turi būti parengtas specialusis planas. Specialieji planai nereikalingi, jeigu detalusis planas

rengiamas žemės sklype, esančiame prie gero kelio ir elektros linijos, arba ribojasi su esamos

namų valdos žemės sklypu;


SPRENDINIAI


2) esamose sodybose, suformavus namų valdų žemės sklypus – visoje savivaldybės

teritorijoje;

3) kitose teritorijose kaimo vietovėje – prie esamų sodybų pagal detalųjį planą

suformuotuose žemės sklypuose.

Kaimų urbanistinės plėtros teritorijomis (kompaktiško užstatymo kaimais) laikomi

daugiau kaip 10 sodybų turinčios gyvenamosios vietovės, daugiausia – buvusių kaimų centrai

arba buvusios ūkių centrinės ir pagalbinės gyvenvietės, kuriose sodybos išsidėstę prie gero

kelio, o atstumas tarp jų yra ne didesnis kaip 150 m). Tai:

Aukštelkų seniūnijoje: Aukšteliai, Kalnelio Gražioniai, Kauliniai;

Baisogalos seniūnijoje: Baisogala, Augmėnai, Pakiršinys, Palonai;

Daugėlaičių seniūnijoje: Daugėlaičiai;

Grinkiškio seniūnijoje: Grinkiškis, Kairėnėliai, Vaitiekūnai, Pašušvys, Giedraičiai,

Mėnaičiai, Šašiai, Kairėnėliai;

Pakalniškių seniūnijoje: Pakalniškiai, Raudondvaris, Niauduva, Pociūnai, Alksniupiai,

Radviloniai;

Radviliškio seniūnijoje: Karčemos, Ilguočiai, Linkaičiai, Šniūraičiai, Voskoniai,

Kutiškiai, Mankiškiai, Miežaičiai;

Sidabravo seniūnijoje: Sidabravas, Vabaliai, Praščiūnai, Birželės, Vadaktai, Beinorava,

Dabšioniai;

Skėmių seniūnijoje: Skėmiai, Pociūnėliai, Pašakiai;

Šaukoto seniūnijoje: Šaukotas, Papušynys, Kunigiškiai;

Šeduvos apylinkių seniūnijoje: Vėriškiai, Pavartyčiai, Butėnai;

Šiaulėnų seniūnijoje: Šiaulėnai, Žeimiai, Acokavai;

Tyrulių gyvenvietės seniūnijoje: Tyruliai, Polekėlė, Jonaitiškiai.

Detaliuosius planus negyvenamosios paskirties (ne žemės ūkio) pastatų statybai galima

rengti visoje savivaldybės teritorijoje - vietose, kur tai numato specialieji planai arba žemės

sklypuose, suformuotuose prie esamų kitos paskirties pastatų;

Nerengiant detaliojo plano gyvenamųjų sodybų ir žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių

pastatų statyba galima parinktose ūkininko sodybai vietose. Jos gali būti parenkamos teisės aktų

nustatyta tvarka ne mažesnio kaip 0,5 ha ploto privačios žemės sklypuose, priklausančiuose

ūkininko ūkį įregistravusiems asmenims.

Gyvenamosios, rekreacinės ir kitos paskirties statinių statyba galima:

1) vadovaujantis Radviliškio rajono tarybos sprendimais patvirtintais ir galiojančiais

gyvenamųjų vietovių bendraisiais išplanavimo projektais;


SPRENDINIAI


2) esamose sodybose bei kitos paskirties žemės sklypuose, taip pat prie šių sodybų

esančiuose žemės sklypuose, jeigu yra gatvė (privažiavimo kelias) ir elektros linija - parengus

detalųjį planą;

3) ūkininkų sodyboms parinktose vietose – teisės aktų nustatytomis sąlygomis (tik

gyvenamasis namas ir žemės ūkio paskirties pastatai).

Rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus, užstatymui galima planuoti kitos paskirties

žemės sklypus, žemės ūkio paskirties žemės sklypus (pirmiausia – mažos ūkinės vertės žemės

plotus, neturinčius melioracijos įrenginių) ir III – IV grupių menkaverčius miškus (išskyrus

draustinių miškus).

Rekreacinėse vietovėse galima rengti specialiuosius planus, kurie numatytų rekreacinių

objektų išdėstymo tankumą, žemės ūkio veiklai naudotinų teritorijų, miškų ir natūralių žemės

naudmenų (medžių-krūmų želdinių, pelkių) išdėstymą, vadovaujantis kraštovaizdžio formavimo

principais ir aplinkosaugos institucijų išduotomis sąlygomis. Rekreacinių vietovių zonų

planavimas ir tvarkymas turi būti vykdomas vadovaujantis Aplinkos ministro 2004 m. sausio 20

d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtintais Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos

nuostatais. Rekreacinei infrastruktūrai sukurti būtina parengti specialiuosius planus, o jų

pagrindu vietose, kuriose numatyta rekreacinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų statybos

zonos, – rengti detaliuosius planus. Zonos arealuose tikslinga statyti (savivaldybės ir žemės

savininkų lėšomis) poilsio namus, turizmo ir sporto šakų statinius, stovyklavietes, prekybos

įmones, kitus paslaugų ir pramogų statinius. Rekreacinė infrastruktūra ir poilsio objektai turi būti

planuojami jau pradėtose urbanizuoti teritorijose arba formuojant teritoriškai atskiras rekreacines

sistemas, siekiant, kad poilsiautojų ir turistų nakvynės vietų susitelkimas atitiktų kraštovaizdžio

sukultūrinimo ir užstatymo laipsnį. Savivaldybės lėšomis inžinerinė infrastruktūra įrengiama tik

visuomeninės paskirties statinių aptarnavimui.

Intensyviai rekreacijai planuojamuose plotuose galima planuoti statyti pastatus, numatytus

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 2 priede. Tai – poilsiui skirti negyvenamosios paskirties

pastatai – kempingai, poilsio namai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kt.

4.2.4. Miškų ūkio paskirties žemės funkcinis zonavimas

Žemės naudojimo ir reglamentų brėžinyje miškų ūkio paskirties žemė suskirstyta į žemę,

kuriai yra nustatyti aplinkosaugos apribojimai, ir kitą žemę.

Pirmajai zonai priskirta: ekosistemų apsaugos miškai (II A miškų grupė) – draustiniai

miškai, priešeroziniai miškai ir kt.; rekreaciniai miškai (II B miškų grupė) – miško parkų miškai


SPRENDINIAI


bei rekreaciniai miško sklypai; apsauginiai miškai (III miškų grupė) – kiti draustiniuose esantys

miškai, valstybinių parkų apsauginių zonų miškai, laukų apsauginiai miškai, vandens telkinių

apsaugos zonų miškai ir kt. Antrajai zonai priskirti ūkiniai miškai (IV miškų grupė), užimantys

apie 67,5 proc. visų miškų.

Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar miškų grupei,

kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas būtų

planuojamas priešeroziniuose miškuose, laukų apsauginiuose miškuose ir vandens telkinių

apsaugos zonų miškuose.

Mišku tikslinga sodinti didesnius apleistų, toliau nuo kelių esančių žemių plotus, taip pat

išeksploatuotų žvyro ir smėlio telkinių rekultivuotus plotus. Miško įveisimas žemės ūkio

paskirties žemėje turi būti vykdomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tai yra – pagal

savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo schemą bei vadovaujantis Žemės ūkio ministro ir

Aplinkos ministro įsakymais, nustatančiais miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir

pagrindines nuostatas Lietuvos miškingumo didinimui bei miško sklypų išdėstymui. Išduodant

leidimus miško įveisimui, prioritetas turi būti teikiamas gamtinio karkaso teritorijoje esantiems

nenaudojamų žemių ir erozijos paveiktų žemės ūkio naudmenų dirvožemių plotams. Nusausintą

žemę, kitus našių dirvožemių ariamosios žemės plotus būtina panaudoti žemės ūkio veiklai,

vadovaujantis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimais. Vertingos natūralios pievos,

ganyklos ir šlapžemės turi būti panaudojamos tradicinei, ekstensyviai žemės ūkio veiklai.

Miškai, esantys valstybinių parkų ir draustinių teritorijose, daugiausia priskirti II – III

miškų grupei. Jų tvarkymą ir naudojimą reglamentuoja parkų ir draustinių nuostatai, planavimo

schemos, tvarkymo planai, specialiojo planavimo dokumentai bei teisės aktai, patvirtinantys

valstybinius parkus ir jų ribas bei nustatantys saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus.

Miškų ūkio paskirties žemė bendrajame plane išskirta į ūkinius miškus ir apsaugines

funkcijas turinčius miškus.

Intensyvi miškų ūkio veikla numatoma arealuose, kur vyrauja eksploataciniai (IV grupės)

miškų plotai. Kitoje miškų ūkio paskirties žemėje numatomas tausojamasis ūkininkavimas.

Miškų ūkio veiklai priskirtas teritorijas tvarkyti pagal miškų tvarkymo schemas ir vidinės

miškotvarkos projektus.


SPRENDINIAI


4.3. Bioprodukcinio ūkio plėtra

4.3.1. Žemės ūkio vystymas

Bendrajame plane žemės ūkio vystymui sudaromos sąlygos:

1. Nustatytos žemės ūkio paskirties žemės perspektyvinės ribos. Šiais bendrojo plano

sprendiniais (Žemės naudojimo ir reglamentų brėžinyje) privalo vadovautis kitų žemesnio

lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengėjai.

2. Numatomas orientacinis žemės plotas žemės ūkio veiklai: iš 101,4 tūkst. ha žemės

ūkio naudmenų liks apie 97 tūkst. ha (pagal 2003 m. žemės ūkio surašymo duomenis nustatyta

85,1 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, 2007 m. deklaruota 88,2 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų).

Iš apleistų 13,2 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų 8,8 tūkst. ha bus grąžinta žemės ūkio veiklai,

įsavinant melioracinėms priemonėms, apie 0,5 tūkst. ha bus panaudota ne žemės ūkio ir miškų

ūkio veiklai, apie 0,5 tūkst. ha bus apsodinta mišku, apie 1,4 tūkst. ha savaime apaugs miškais, o

likęs 2 tūkst. ha plotas pavirs medžių ir krūmų augalija, pelkėmis ir kita nenaudojama žeme.

3. Nustatytos rekomenduojamos žemės ūkio veiklos zonos (funkcinės zonos),

atsižvelgiant į geriausią dirvožemių savybių panaudojimą, žemės ūkio gamybos efektyvumą ir

gamtos išteklių apsaugą.

Tausojantis žemės ūkis numatomas teritorijose, kur žemdirbystė ribojama šių

reikalavimų: saugoti dirvožemius nuo vandens ir vėjo erozijos, saugoti požeminius vandenis,

saugoti paviršinius vandenis nuo užteršimo, laikytis nustatytos pasėlių struktūros ar nustatytų

trąšų ir chemikalų normų. Žemės ūkio veikla, derinant auginamus pasėlius prie dirvožemių

savybių ir laikantis tausojamajam arba ekologiniam ūkininkavimui nustatytų reikalavimų,

daugiausia rekomenduotina saugomose teritorijose ir mažiau našiose žemėse (III-ŽAGgk, V-

ŽGgk, VI-ST zonose). Mišku apsodinti tikslinga tik smulkius, nepatogius mechanizuotai įdirbti

žemės sklypus, neturinčius gero privažiavimo.

Teritorijose, kuriose, numatomas intensyvus žemės ūkis, žemės ūkio gamybos

specializavimas vyks atsižvelgiant į dirvožemių savybes, produkcijos perdirbimo įmonių

išdėstymą ir ekonomines sąlygas. I-ŽA, II-ŽAG ir IV-ŽG zonose numatoma sudaryti sąlygas

plėtoti augalininkystės specializacijos arba mišrios specializacijos ūkius, kurie augintų prekinę

augalininkystės produkciją; dalis pašarinių grūdų turėtų būti panaudota kiaulininkystei vystyti.

Nusausinti pelkėtų dirvožemių plotai prie naudotini pašarų gamybai, aprūpinant ūkius,

auginančius galvijus, žaliaisiais ir stambiaisiais pašarais.

4. Teritorijose su rekomenduojama intensyvia žemės ūkio veikla gamyba bus efektyvi

tik pasiekus atitinkamus jos pajėgumus ir sustambinus ūkių žemėvaldas. Perspektyvių ūkių


SPRENDINIAI


dydžiai priklauso nuo jų verslo planuose numatytų gamybos apimčių. Rekomenduojama

intensyvios žemės ūkio veiklos zonose plėtoti prekinę žemės ūkio gamyba ir siekti ūkio dydžio,

ne mažesnio nei numatyta žemės ūkio ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.3D-269

patvirtintose rekomendacijose. Rekomenduojami minimalūs racionalios žemėvaldos plotai tam

tikros specializacijos ūkiams (tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkystės-gyvulininkystės

specializacijos ūkiuose – 40 ha žemės ūkio naudmenų, kiaulininkystės specializacijos arba vien

augalininkystės specializacijos ūkiuose – 100 ha žemės ūkio naudmenų).

5. Rekomenduojamą žemės naudojimą tikslinga skatinti valstybės paramos priemonėmis,

jas diferencijuojant taip, kad prioritetas teikti paramą taikytinas veiklai, atitinkančiai zonos

ypatumams (jeigu to nedraudžia ES reglamentai ir direktyvos).

6. Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui žemės ūkio paskirties žemėje reikalinga

rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus (jų atmainą – atskirų seniūnijų kompleksinius žemės

ūkio ir kaimo plėtros projektus) ir žemės konsolidacijos projektus. Pagrindiniai šių žemėtvarkos

teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, turintys ilgalaikes pasekmes ir būtini spręsti

įvertinant svarbiausius žemės ūkio gamybos plėtrą bei kaimo kraštovaizdžio formavimą

įtakojančius veiksnius:

1. Vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymas.

2. Stambiųjų ūkių centrų išdėstymas bei gamybos apimčių juose nustatymas.

3. Sausinimo sistemų remonto ar rekonstrukcijos poreikio nustatymas.

4. Miško želdinių detalesnio išdėstymo ir jų funkcijų nustatymas.

5. Žemės ūkio naudmenų laukų masyvų, tinkamų naudoti tam tikroms augalų grupėms,

formavimas.

6. Žemės gerinimo priemonių suplanavimas.

7. Natūralių kraštovaizdžių, dirvožemio ir vandens apsaugos priemonių suplanavimas.

4.3.2. Miškų ūkio vystymas

Miškų ūkio veiklą numatoma vystyti miškų ūkio paskirties žemėje, taip pat miškuose,

esančiuose žemės ūkio paskirties žemėje. Bendrą miškų plotą numatoma padidinti nuo 41,9

tūkst. ha 2007 m. iki 44 tūkst. ha 2015 -2020 metais.

Miškų ūkis Radviliškio rajone turi būti plėtojamas laikantis Lietuvos miškų ūkio politikos

nuostatų, iš kurių pažymėtinos:

1) miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas;

2) racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų

produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas;


SPRENDINIAI


3) miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas;

4) miško ekosistemų tvarumo užtikrinimas;

5) biologinės įvairovės išsaugojimas bei miškų sveikatingumo gerinimas;

6) visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas;

7) valstybinio ir privataus miškų ūkio plėtra bendrosios kaimo plėtros kontekste.

Bendrojo plano sprendinius įgyvendinantys bei miškų ūkio paskirties žemės ir miškų

naudojimą planuojantys dokumentai – miškų tvarkymo schemos ir vidinės miškotvarkos

projektai. Jų rengimas, tikslinimas ir įgyvendinimas numatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Miško žemės naudojimo perspektyvos atitinka miškotvarkos planavimo dokumentuose

iškeltus uždavinius: miškų plotų padidinimas, daugiatikslio miškų naudojimo skatinimas, miškų

stabilumo išsaugojimas, miško funkcijų, saugant vandenį ir dirvožemį, užtikrinimas, iškirstų

miškų atkūrimas, miškų rūšinės įvairovės išlaikymas.

Iš viso Radviliškio rajono miškingumas padidės nuo 25,6 proc. iki 26,9 proc. Tai atitinka

mokslinių įstaigų rekomendacijas šios gamtinės zonos miškingumui. Numatomas miškų

įveisimas žemės ūkio paskirties žemėje leis padidinti ne tik ūkinių miškų plotus, bet ir

ekosistemų apsaugos (draustinių, priešerozinių) tiek apsauginių miškų (draustinių, valstybinių

parkų apsaugos zonų, laukų apsauginių, vandens telkinių apsaugos zonų) miškų plotus.

4.4. Teritorijos naudojimo reglamentai

Žmogaus ūkinės ir kitos veiklos, susijusios su žemės (teritorijos) naudojimu

reglamentavimas pagal bendrąjį planą pasireiškia privalomų sąlygų nustatymu specialiesiems ir

detaliesiems planams. Išduodama planavimo sąlygas, bendrojo plano organizatorius

(savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius) turi nustatyti sąlygas derinti

teritorijų planavimo dokumentą su bendrojo plano sprendiniais, užfiksuotais savivaldybės

tarybos nutarime dėl bendrojo plano patvirtinimo. Be to, turi būti vadovaujamasi įstatymų ir

Vyriausybės nutarimų nuostatomis. Svarbiausios privalomo ir rekomendacinio pobūdžio

planavimo sąlygos:

1. Žemės ūkio paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos ir žemė su veikiančiais

melioracijos įrenginiais turi būti saugoma nuo jų ploto sumažėjimo vadovaujantis Žemės

įstatymo 22 straipsnio nuostata: ,,Ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už

vidutinį šalyje taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti

naudojama taip, kad nesumažėtų jų plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso

teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės“. Gamtinio karkaso teritorijos pažymėtos žemės

naudojimo ir reglamentų brėžinyje, tačiau kurios iš jų yra nuskurdintos, gali būti nustatyta tik


SPRENDINIAI


pagal Aplinkos ministerijos parengtus teisės aktus, atitinkamais skaičiavimais įrodžius, jog šiose

teritorijose miškų ir kitų natūralių biocenozių plotas neužtikrina vietovės ekologinio stabilumo.

2. Gamtinio karkaso teritorijose ūkinė veikla ribojama vadovaujantis Saugomų teritorijų

įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis: ,,Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir

agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos

integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia

veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria

pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus“. Siekiant suderinti

aplinkosauginius ir racionalaus žemės naudojimo reikalavimus, žemės ūkio veiklai naudojamose

teritorijose, priskirtose gamtiniam karkasui, rekomenduojamas tausojamasis ūkininkavimas ir

ekologinės įvairovės didinimas: įveisiant mišką žemės ūkiui mažiau tinkamuose plotuose,

formuojant smulkesnius pasėlių plotus, didinant daugiamečių ir kitų žiemojančių augalų plotus,

derinant gyvulininkystės ir augalininkystės specializuotas ūkio šakas. Išduodant sąlygas teritorijų

planavimo dokumentų, numatančių pastatų išdėstymą, rengimui, reikia vadovautis Aplinkos

ministro 2007 02 14 įsakymu Nr. D1-96 patvirtintais Gamtinio karkaso nuostatais, gyvenamasis

kvartalas gamtinio karkaso teritorijose – tai 3 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų,

atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m.

3. Rekomendacijos kraštovaizdžio tvarkymui, nepažeidžiant gamtinio karkaso formavimo

principų, pateiktos Kraštovaizdžio tvarkymo zonų brėžinyje, kuris naudotinas rengiant

planavimo sąlygas melioracijos darbams, miško želdinių išdėstymui, statinių išdėstymo

tankumui ir kt.

4. Ūkininkų ūkių registre įregistruotų asmenų žemėvaldose galima statyti ūkininko ūkio

sodybą (su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais), teisės aktų nustatyta tvarka parinkus vietą

statybai ir parengus statinių projektus. Statyba galima privačios žemės ūkio paskirties žemės

sklypuose, nerengiant detaliojo plano. Minimalus ūkio (žemės sklypo) dydis, kuriam esant

leidžiama statyba, nustato Ūkininko ūkio įstatymas; tai – 0,5 ha privačios žemės plotas.

5. Žemės ūkio gamybinius pastatus galima statyti ūkininkų sodybose arba prie esamų

ūkinių pastatų, taip pat (parinkus jų išdėstymą žemėtvarkos projekte ar kitame specialiajame

teritorijų planavimo dokumente) – kitose vietose, suderinus tai su planavimo sąlygas

išduodančiomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka.

Esamų stambių fermų plėtros ūkiniuose centruose galimybės, atsižvelgiant į jų

išsidėstymą gyvenamųjų vietovių bei saugomų teritorijų atžvilgiu, pateiktos 4.2 lentelėje, o jų

išsidėstymas - Bendrojo plano Žemės naudojimo reglamentų brėžinyje. Žemės ūkio gamybinių

pastatų statybos sąlygos esamuose ūkiniuose centruose reglamentuojamos taip:


SPRENDINIAI


I – Ribotos plėtros objektai arti perspektyvių gyvenviečių. Naujų stambių gamybinių

pastatų statybą ūkiniame centre galima planuoti tik nustačius žemės poreikį perspektyvių

gyvenviečių plėtrai;

II – Ribotos plėtros objektai gamtinio karkaso teritorijoje. Naujų stambių gamybinių

pastatų statybą ūkiniame centre galima planuoti tik įvertinus numatomos vykdyti gamybos įtaką

kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui;

III – Gamybos objektai intensyvios žemės ūkio veiklos teritorijoje. Galima planuoti naujų

gamybinių pastatų statybą ir didinti gamybos apimtis, nepažeidžiant Planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų.

4.2 lentelė. Žemės ūkio gamybinių objektų plėtros reglamentavimas Eil. Nr.

Gyvenamoji vietovė

Ūkio pavadinimas Objektas Gyvulių (paukščių)

skaičius

San. zonos plotis m

Ūkinės sodybos plėtros

sąlygos*

1. Kalnelio Gražionių k.

ŽŪB „Gražionių bekonas

Kiaulių kompleksas

9500 500 II

2. Skėmių k. Skėmių ŽŪB Karvių ferma 1160 300 I

3. Žilionių k. ŽŪB „Agrowil Vėriškės“

Karvių ferma 600 300 III

4. Puipių k. ŽŪB „Agrowil Vėriškės“

Galvijų pr. ferma

200 300 II

5. Mėnaičių k. ŽŪB „Minaičiai“ Karvių ferma 450 300 II

6. Čerkosų k. ŽŪB „Minaičiai“ Galvijų pr. ferma

200 300 II

7. Paltynų k. ŽŪB „Minaičiai“ Karvių ferma 100 300 III

8. Žąsaičių k. ŽŪB „Minaičiai“ Galvijų pr. ferma

100 300 III

9. Šiaulėnų mstl. UAB „Litpirma“ Kiaulių kompleksas

16300 1500 III

10. Dotiškių k. Sidabravo ŽŪB Galvijų ferma 840 300 III

11. Šašių k. ŽŪB „Gražiškiai“ Galvijų ferma 500 300 III

12. Liutkiškių k. ŽŪK „Eubrė“ Kiaulių ferma 1530 500 III

13. Pavartyčių k. UAB „Šiaurinė lapė“ Audinių ferma 100000 300 III

14. Kairėnėlių k. ŽŪB „Agriwill Kairėnai“

Karvių ferma 330 300 I

15. Geručių k. ŽŪB „Agrowill Kairėnai“

Galvijų ferma 100 300 III

16. Kairėnų k. ŽŪB „Agrowill Kairėnai“

Kiaulių ferma Laik. nen. 500 III

17. Amalijos k. ŽŪB „Draugas“ Karvių ferma 155 300 III

18. Naujasodžio k. ŽŪB „Draugas“ Karvių ferma 760 300 III

19. Alksniupių k. ŽŪB „Draugas“ Galvijų ferma 150 300 I

20. Alksniupių k. ŽŪB „Draugas“ Karvių kompl. 2250 300 I

21. Alksniupių k. ŽŪB „Draugas“ Galvijų ferma Laik. nen. 300 III

22. Vaitiekūnų k. ŽŪB „Spindulys“ Galvijų pr. ferma

150 300 II

23. Juodelių k. ŽŪB „Spindulys“ Karvių ferma 200 300 III


SPRENDINIAI


24. Daujočių k. ŽŪB „Artojas“ Kiaulių ferma 450 500 III




28. Žeimių k. ŽŪB „Artojas“ Galvijų kompl. 530 300 II

29. Žeimių k. ŽŪB „Artojas“ Galvijų ferma 130 300 II

30. Pavartyčių k. VĮ „Šeduvos avininkystė“

Avių ferma 1220 300 I

31. Jadvimpolio k. Valst. kiaulių veisl. stotis

Kiaulių ferma 2000 500 III

32. Prastavonių (Kauleliškių k.

UAB „Sidabra Kiaulių ferma 4750 500 II

33. Ilguočių k. ŽŪB „Miežaičiai Galvijų ferma >100 300 I

34. Miežaičių k. ŽŪB „Miežaičiai Karvių ferma >100 300 III

35. Bebrujų k. ŽŪB „Miežaičiai Galvijų ferma >100 300 II

36. Gulbinų k. ŽŪB „Šušvė“ Karvių ferma 400 300 II

37. Gulbinų k. ŽŪB „Šušvė“ Galvijų pr. ferma

200 300 II

38. Balandiškių k. ŽŪB „Šušvė“ Galvijų ferma 120 300 II

39. Balandiškių k. ŽŪB „Šušvė“ Galvijų ferma 200 300 II

40. Užupio k. LVA gyvul. institutas Kiaulių ferma 310 500 II

41. Užupio k. LVA gyvul. institutas Avių ferma 120 300 II

42. Baisogalos mstl.

LVA gyvul. institutas Karvių ferma 220 300 I


LVA gyvul. institutas Galvijų ferma 80 300 III


LVA gyvul. institutas Fiziolog. band. pastatų kompl.

>100 300 I


ŽŪK „Lietuvos mėsa“

Galvijų ferma 160 300 II

46. Taukuočių k. ŽŪK „Dobilas“ Karvių ferma 60 300 I

47. Noručių k. Tado Krapiko ūkis Karvių ferma 220 300 I, II

48. Kauneliškių k. Gintauto Buračo ūkis Karvių ferma 90 300 II

49. Godų k. V. Baltrūnienės ūkis Karvių ferma 95 300 III

50. Grinkiškio mstl.

Sauliaus Gaidžiūno ūkis


51. Rudžių k. Alvido Našlėno ūkis Karvių ferma 190 300 III

52. Grinkiškio mstl.

Alvydo Liugo ūkis Karvių ferma 140 300 III

53. Kairėnėlių k. Adolio Našlėno ūkis Karvių ferma 80 300 I

54. Valatkonių k. Alberto A. Budreckio ūkis


55. Dirvoniškių k. Felicijos Krencienės ūkis


56. Pamiškalnių k. Rimos Rapšienės ūkis

Karvių ferma 40 300 II

57. Pamiškalnių k. Česlovo Mikšio ūkis Karvių ferma 60 300 III

58. Šiaulėnų mstl. Aniceto Onaičio ūkis Karvių ferma 65 300 I, II

59. Sulinkių k. Algimanto Petraičio ūkis


60. Piktonių k. Manto Jankūno ūkis Karvių ferma 100 300 II


SPRENDINIAI


61. Piktonių k. Stasio Jankūno ūkis Karvių ferma 55 300 II

62. Aukštelkų k. S. Krivickienės ūkis Kiaulių ferma 3070 500 I

63. Žinėnų k. Felikso Norvaišos ūkis


64. Jaugėlų k. Irmanto Dikavičiaus ūkis


65. Pajulių k. Daliaus Čapaičio ūkis

Karvių ferma 170 300 II

66. Beinoravos k. V. Čemolonskienės ūkis


67. Beinoravos k. V. Čemolonskienės ūkis


68. Daukantų k. Gintaro Žilėno ūkis Galvijų ferma 160 300 II

69. Daukantų k. Gintaro Žilėno ūkis Kiaulių ferma 200 500 II

70. Taukuočių k. Gintaro Žilėno ūkis Karvių ferma 140 300 I

71 Daukantų k. Arūno Stalionio ūkis Galvijų ferma 40 300 II

72 Valnės k. Virginijaus Urbonavičiaus ūkis

Galvijų ferma 60 300 III

Pastabos: *I – Ribotos plėtros objektai arti perspektyvių gyvenviečių; *II – Ribotos plėtros objektai gamtinio karkaso teritorijoje; *III – Gamybos objektai intensyvios žemės ūkio veiklos teritorijoje.

Naujoje vietoje žemės ūkio gamybiniai objektai statomi parinkus jų vietą pagal kaimo

plėtros žemėtvarkos projektą ar kitą specialųjį planą. Šiuose planuose, atsižvelgiant į planavimo

sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus, nustatomos maksimalios planuojamos žemės ūkio

gamybos apimtys.

6. Išduodant sąlygas detaliųjų planų rengimui, gali būti nurodoma prieš tai parengti

infrastruktūros plėtros specialųjį planą.

7. Rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus gamtinio karkaso teritorijose teisės aktų

nustatytais atvejais privalo būti atliktas sprendinių pasekmių poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui

vertinimas.

8. Rengiant specialiuosius planus kaimo vietovėje, privalo būti pažymėtos žemės ūkio

gamybinių pastatų sanitarinės apsaugos zonos. Jose, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis

Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (1992 05 12 nutarimas Nr. 343),

draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, o esamos sodybos ar

visuomeniniai pastatai gali būti rekonstruojami tik įvertinus neigiamą veiklos poveikį sveikatai ir

šiose zonose gyvenantiems asmenims sutikus. Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais): prie

kiaulių fermų – 500 m; prie karvių, kitų galvijų, arklių ir paukščių fermų – 300 m.

9. Vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos (nustatytos prie

Arimaičių ežero ir kitų vandens telkinių) turi būti tikslinamos rengiant specialiuosius teritorijų

planavimo dokumentus, vadovaujantis Aplinkos ministro 2001 11 05 įsakymu Nr. 540 (2007 02


SPRENDINIAI


14 įsakymo Nr. D1-98 redakcija). Iki neparengti specialieji planai, vandens telkinių apsaugos

zonose turi būti laikomasi nustatytų veiklos, teritorijos tvarkymo ir žemės naudojimo apribojimų,

jeigu jie turi būti taikomi planuojamai ūkinei veiklai.

Žemės sklypams, įeinantiems į vandens telkinių apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos

juostas, registruojamiems Nekilnojamojo turto registre, į kadastro duomenis turi būti įrašomi

atitinkami ūkinės veikos apribojimai (nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 05 12

nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

4.5. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas

Bendrojo plano 4.1– 4.4 skyriuose bei Žemės naudojimo ir reglamentų brėžinyje

nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti rengiami detalieji planai ir jų pagrindu pakeičiama

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis.

Patvirtinus bendrojo plano sprendinius, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis

apskrities viršininko sprendimu gali būti keičiama:

1) iš žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties į kitą paskirtį:

- pagal parengtus detaliuosius planus;

- atidalijus namų valdos žemės sklypą ar žemės sklypą prie esamo pastato pagal žemės

sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą;

- išdavus leidimą naudingųjų iškasenų eksploatavimui ir nustatyta tvarka parengus

naudojimo projektą. Naudingąsias iškasenas galima eksploatuoti Bendrajame plane pažymėtuose

perspektyviuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, taip pat kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

2) iš žemės ūkio paskirties į miškų ūkio paskirtį:

- atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius, kad apaugusio ar įveisto

miško plotas sudaro 90 proc. ir daugiau žemės sklypo ploto;

- atidalytam mišku apaugusiam žemės sklypui pagal parengtą žemės sklypo formavimo

ir pertvarkymo projektą.

3) iš miškų ūkio paskirties į žemės ūkio paskirtį: atidalytam mišku neapaugusiam ir

žemės ūkio veiklai naudojamam žemės plotui, kuris suformuojamas atskiru žemės ūkio

paskirties žemės sklypu, pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

4) iš miškų ūkio paskirties į kitą paskirtį: suformavus kitos paskirties žemės sklypą pagal

detalųjį planą (išskyrus valstybinius parkus ir draustinius, kuriuose miškų ūkio paskirties žemės

paskirties keitimas į kitą paskirtį negalimas, taip pat I ir II grupių miškus bei draustinių miškus,

kuriuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik ją paėmus visuomenės

poreikiams).


SPRENDINIAI


Visuomeninės paskirties pastatų (gaisrinių ir kt.) statybai žemės naudojimo paskirtis ir

būdas (pobūdis) keičiami bei (esant reikalui) žemė paimama visuomenės poreikiams pagal

savivaldybės administracijos parengtus detaliuosius planus bei suinteresuotųjų institucijų

parengtus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus.

4.6. Teritorijos, rezervuojamos visuomenės poreikiams

Bendrojo plano sprendiniai apima ir teritorijų, reikalingų panaudoti visuomenės

poreikiams, rezervavimą – jų išjungimą iš apskrities viršininko patvirtintų laisvo fondo

valstybinės žemės sklypų (skirtų kompensacijai pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą ar

pardavimui) arba galimą išpirkimą iš žemės savininkų, jeigu žemė jau privatizuota. Tai žemės

plotai, numatyti poilsiavietėms, parkams ir kitiems rekreaciniams objektams, valymo

įrenginiams, kapinių praplėtimui, gyvenviečių infrastruktūrai ir kt. Šių plotų detalesnis

tvarkymas, atskiriant galimas privatizuoti žemės sklypų dalis, galimas tik parengus kiekvienos

teritorijos specialųjį ar detalųjį planą.

Radviliškio rajono bendrojo plano brėžiniuose pažymėti nauji keliai (miestų

apvažiavimai), Krašto apsaugos ministerijai priskirta žemė (4 sklypai bendro 87,16 ha ploto),

taip pat kiti valstybinės ir visuomeninės reikšmės statinių projektavimui reikalingi žemės

sklypai.

Teritorijoms, rezervuojamoms visuomenės poreikiams, priskiriamos ir savivaldybės

tarybos tvirtinamos neprivatizuojamos teritorijos (naudojamos arba reikalingos panaudoti

poilsiavietėms, kapinių plėtimui, valstybės ir savivaldybių įstaigoms, keliams parkams, skverams

ir kitiems bendro naudojimo plotams). Iki 2008 m. patvirtintų objektų sąrašas pateiktas 4.3

lentelėje. Įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, šioms teritorijoms turi būti rengiami

specialieji planai (esant reikalui) ir detalieji planai arba statinių techniniai projektai (visais

atvejais). Po to žemė, numatyta automobilių kelių, kitų statinių ar valstybinės svarbos objektų

statybai, gali būti paimta visuomenės poreikiams iš savininkų ir panaudota suplanuotiems

tikslams įgyvendinti.


SPRENDINIAI


4.3. lentelė. Radviliškio rajono teritorijos, rezervuojamos teritorijos visuomenės poreikiams (bendrojo

plano sprendiniai)

Eil. Nr.

Gyvenamoji vietovė Žemės sklypo apibūdinimas Plotas ha

Aukštelkų seniūnija

1. Aukštelkų kaimas Bendro naudojimo teritorija (prie paminklo kaimo 450 metų sukakčiai paminėti)

0,13

2. Arimaičių kaimas Vaikų žaidimo aikštelė 0,04

3. Kaulinių kaimas Priešgaisrinis tvenkinys ir poilsio zona 4,00

4. Kalnelio Gražionių k. Sporto ir vaikų žaidimo aikštelė 1,30

5. Aukštelkų kaimas Vaikų žaidimo aikštelė (privačioje žemėje) 0,27

6. Aukštelkų kaimas Skveras 0,41

7. Aukštelkų kaimas Parkas 2,93

8. Aukštelkų kaimas Parkas 0,55

9. Aukštelkų kaimas Centrinė aikštė 0,37

10. Aukštelkų kaimas Poilsio zona ir dalis vandens telkinio su sala 3,93

Baisogalos seniūnija

11. Palonų miestelis Parkas 1,15

12. Palonų miestelis Skveras 0,32




16. Pakiršinio kaimas Skveras 2,59

17. Vainiūnų kaimas Skveras 0,22

18. Vainiūnų kaimas Skveras 0,11

19. Baisogalos miestelis Skveras 0,32

20. Baisogalos miestelis Pakelės skveras 0,37


22. Baisogalos miestelis Rekreacinė zona 1,36

23. Baisogalos miestelis Rekreacinė zona 1,10

24. Pakiršinio kaimas Dvaras su sporto aikštynais 4,51

25. Valatkonių kaimas Rekreacinė zona 4,55

26. Piepalių kaimas Kapinių teritorija 4,23



29. Baisogalos miestelis Hipodromas 4,59

30. Januškonių kaimas Rekreacinė zona 0,77

Grinkiškio seniūnija

31. Grinkiškio miestelis Rekreacinė zona 0,37



SPRENDINIAI



34. Vaitiekūnų kaimas Poilsio zona 0,37

35. Grinkiškio miestelis Parkas 8,49

36. Grinkiškio miestelis Skveras 0,26

Pakalniškių seniūnija

37. Raudondvario kaimas Parkas 4,30



40. Raudondvario kaimas Poilsio zona 0,85

41. Pociūnų kaimas Rekreacinė zona 3,09

42. Naujasodžio kaimas Vaikų žaidimo aikštelė 0,07

43. Radvilonių kaimas Vaikų žaidimo aikštelė 0,41

44. Niaudavos kaimas Poilsio zona 0,92

45. Alksniupių kaimas Vaikų žaidimo aikštelė 0,10

46. Raudondvario kaimas Rekreacinė zona 4,80

47. Pociūnų kaimas Sporto aikštynas ir parkas 0,85

48. Radvilonių kaimas Tvenkinys miške ir pakrantės poilsio zona 4,07

49. Šileikonių kaimas Vaikų žaidimo ir poilsio aikštelė 0,02

Radviliškio seniūnija

50. Verdulių kaimas Karjero rekreacinė zona 5,80

51. Verdulių kaimas Vandens telkinio pakrantės poilsio zona 0,30

52. Daugėlaičių kaimas Parkas 0,32

53. Daugėlaičių kaimas Poilsio zona prie tvenkinio 0,51

54. Daugėlaičių kaimas Sporto aikštelė 0,16

55. Miežaičių kaimas Poilsio zona prie tvenkinio 0,70

56. Šniūraičių kaimas Sporto ir poilsio zona 0,59

57. Šniūraičių kaimas Parko zona 0,23

58. Voškonių kaimas Poilsio zona (prie mokyklos) 0,37

59. Mankiškių kaimas Vaikų žaidimo ir poilsio aikštelė 0,90

60. Liutkiškių kaimas Vaikų žaidimo ir poilsio aikštelė 0,10

61. Vaidulių kaimas Parkas 1,41

62. Šniūraičių kaimas Kapinių rezervinė žemė 0,30

Sidabravo seniūnija

63. Beinoravos kaimas Dvaro parkas (naujasis) 3,80

64. Beinoravos kaimas Dvaro parkas (senasis) 0,62

65. Rėčkų kaimas Rekreacinė zona prie užtvankos 0,36

66. Dauburaičių kaimas Rekreacinė zona prie užtvankos 0,97

67. Sidabravo miestelis Skveras 0,49

68. Sidabravo miestelis Skveras 0,78


SPRENDINIAI


69. Sidabravo miestelis Parkas 10,92

70. Vadaktų kaimas Sporto aikštynas 1,50

Skėmių seniūnija

71. Pociūnėlių miestelis Kpinės 0,69

72. Pociūnėlių miestelis Skveras 0,14

73. Skėmių kaimas Sporto aikštynas 0,16

74. Skėmių kaimas Skveras 0,80

75. Skėmių kaimas Poilsio zona 0,99

76. Šašėnų kaimas Poilsio zona 2,10

77. Pociūnėlių miestelis Parkas 3,43

78. Pociūnėlių miestelis Skveras 0,32

79. Liaudies kaimas Tvenkinio poilsio zona 2,23

80. Panakelpių kaimas Poilsio zona 0,69

Šaukoto seniūnija

81. Šaukoto miestelis Pušynėlis prie buv. Žydų dvaro 2,54

82. Šaukoto miestelis Eglynėmis prie įvažiavimo į Šaukotą 0,86

83. Šaukoto miestelis Parkas 0,45

84. Šaukoto miestelis Parkas 0,56

85. Šaukoto miestelis Kapinių rezervinė žemė 2,40

86. Papušynio kaimas Alpinariumas 0,32

87. Papušynio kaimas Skveras 0,03

88. Kunigiškių kaimas Skveras 0,20

89. Šaukoto miestelis Tvenkinio poilsio zona 2,80

90. Šaukoto miestelis Centrinės aikštės ir parko teritorija 0,83

91. Papišynio kaimas Sporto aikštynas 0,59

92. Šaukoto miestelis Žemojo Šaukoto dvaro parko ir paplūdimio teritorija

4,64

93. Kunigiškių kaimas Vandens telkinys 0,15

94. Kunigiškių kaimas Sporto aikštelė 0,30

95. Gomertos kaimas Gomertos ežero pakrantė ir paplūdimys 2,35

96. Tamošiškių kaimas Tamošiškių ežero pakrantės rekreacinė teritorija

2,40

Šiaulėnų seniūnija

97. Šiaulėnų miestelis Kapinių rezervinė žemė 9,50

98. Šiaulėnų miestelis Parkas 8,50

99. Šiaulaičių kaimas Vaikų žaidimo aikštelė 0,07

100. Šiaukėnų kaimas Parkas 3,19

101. Acokavų kaimas Pradinės mokyklos teritorija 0,22

102. Acokavų kaimas Poilsio zona 1,64

103. Žeimių kaimas Pradinės mokyklos teritorija 1,91


SPRENDINIAI


Šeduvos seniūnija

104. Pavartyčių kaimas Parkas 4,78

105. Pavartyčių kaimas Parkas ir sporto aikštelė 1,20

106. Pavartyčių kaimas Parkas 0,45

107. Puipių kaimas Sporto aikštelė 0,06

108. Puipių kaimas Sporto aikštelė 0,11

109. Vėriškių kaimas Sporto aikštelė 0,55

110. Vėriškių kaimas Parkas 0,10

111. Vėriškių kaimas Parkas 1,55

112. Vėriškių kaimas 0,24

113. Būtėnų kaimas Sporto aikštelė 0,09

Tyrulių seniūnija

114. Tyrulių miestelis Tvenkinys 1,61

115. Tyrulių miestelis Sporto aikštynas ir aikštė prie seniūnijos 1,40

116. Tyrulių miestelis Parkas 0,98

117. Tyrulių miestelis Priešgaisrinė kūdra 0,35

118. Polekėlės kaimas Sporto aikštelė 1,51

119. Polekėlės kaimas Parkas 3,76

120. Polekėlės kaimas Tvenkinys 1,04


SPRENDINIAI


5. NEKILNOJAMASIS KULTŪROS PAVELDAS

5.1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos reikšmė

Radviliškio rajono Bendrojo Plano kultūros paveldo dalis apibrėžia rajono nekilnojamojo

kultūros paveldo teritorijų apsaugos tikslus, nustato jų tvarkybos ir naudojimo kryptis ir

prioritetus.

Radviliškio rajono nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų apsaugos tikslai:

1) užtikrinti kultūros paveldo objektų išsaugojimą;

2) numatyti veiksmingas kultūros paveldo objektų teritorijų tvarkybos ir naudojimo

kryptis ir prioritetus;

3) nustatyti kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes atitinkančias naudojimo

kryptis ir prioritetus;

4) apibrėžti kitas kultūros paveldo objektų išsaugojimo priemones, Savivaldybės

teritorijos Bendrojo Plano rengimo taisyklėmis (Žin., 2004, 83-3029; 2006, 145-

5559; 2007, 62-2384) nustatytus sprendinių konkretizavimo stadijos reikalavimus.

Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano kultūros paveldo dalies

nuostata, kad kultūros paveldo išsaugojimą būtina vertinti kaip svarbią paskatą vietovės

ekonominei plėtrai. Nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas laikomas integralia

Radviliškio rajono teritorijos plėtros dalimi. Siekiama vertingiausių kultūros paveldo vietovių,

kompleksų ir pavienių objektų išsaugojimo, skatinant jų naudojimą visuomenės reikmėms.

5.2. Sąryšis su plėtros strateginiais, teritorijų planavimo ir kitais kultūros paveldo

apsaugos dokumentais

Pateikiamos kultūros paveldo apsaugos nuostatos atitinka Lietuvos nacionalinės darnaus

vystymosi strategiją (Žin., 2003, Nr. 89-2039), nurodančią, kad Lietuvos kultūrinio savitumo

išsaugojimas yra vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų (str. 23.11, Žin., 2003, Nr. 89-

2039).

Naudojamos sąvokos ir sprendinių turinys atitinka Lietuvos nekilnojamojo kultūros

paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus (Žin., 2004, Nr. 153-5571), Dvarų išsaugojimo

programos (LR Vyriausybės 2003m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 481, Žin., Nr.38-1740 ir LR

Vyriausybės 2007 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 486, Žin., Nr.58-2243) nuostatas.

Pateikiami kultūros paveldo apsaugos sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos

teritorijos bendrąjį planą (Žin., 2002, Nr. 110-4852; 2006, Nr. 111-4198), Šiaulių apskrities


SPRENDINIAI


bendrojo (generalinio) plano kultūros paveldo teritorijų vystymo ir apsaugos sprendinius (Šiaulių

regiono plėtros tarybos sprendimas Nr. R-3, 2007 06 07), Radviliškio rajono plėtros strateginį

planą 2004-2010 metams, Daugyvenės kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planą (LR Aplinkos

ministro įsakymas 2007 m, birželio 20 d. įsakymas Nr. D1-346, Žin., 2007, Nr. 71-2811),

Burbiškio dvaro sodybos infrastruktūros plėtros ir pritaikymo viešiems turizmo poreikiams

projekto nuostatas.

Pateikiami sprendiniai grindžiami tikslais, numatytais Lietuvos ratifikuotoje Pasaulio

kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje (5 str., Žin., 1997, Nr. 19-411):

1) priimti generalinę politiką, kuri siektų kultūros ir gamtos paveldui suteikti tinkamą

vaidmenį bendruomenės gyvenime ir to paveldo globą integruoti į bendras

planavimo programas;

2) vystyti mokslinius ir techninius tyrimus ir tyrinėjimus ir paruošti veiksmingas

priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos

paveldui;

3) imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių

priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui

(konservavimui), prezentavimui bei reabilitavimui.

Pateikiami sprendiniai atitinka aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos

ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (5 ir 6 str.; Žin., 2002, Nr. 104-4621):

1) įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų

bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą;

2) integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei

savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į

kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikį kraštovaizdžiui;

3) nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir

atitinkamos gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę.

Pagrindine strategine teritorijos plėtros kryptimi Bendrojo Plano koncepcija numato

decentralizuotą koncentraciją, kuri atitinka integralios kultūros paveldo apsaugos sampratą; tuo

siekiama vertingiausių objektų išsaugojimo, skatinant jų naudojimą visuomenės reikmėms.

Teritorinės nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos prioritetai Radviliškio

rajono teritorijoje yra apibrėžti, nustačius:

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sankaupos arealus. Jų naudojimo ir

tvarkybos prioritetai yra pasiūlyti įvertinus nekilnojamojo kultūros paveldo objektų,

kompleksiškumo lygį, teritorinės sklaidos ypatumus ir teritorinės sąveikos

(tarpusavyje bei su gamtine aplinka) pobūdį.


SPRENDINIAI


2. Didžiausia kultūrine verte ir visuomenine reikšme (didžiausiu kultūriniu pažintiniu

potencialu) pasižyminčias nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes. Objektų

kultūrinis pažintinis potencialas yra nustatytas remiantis jų vertybiniu statusu,

teritorinės sklaidos pobūdžiu, objektų erdviniu ir semantiniu sąryšingumu, objektų

vaidmeniu rajono istoriniame kultūriniame kraštovaizdyje, integralumo su vertinga

gamtine aplinka laipsniu.

Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinyje žymimi visi į

Kultūros vertybių registrą įtraukti nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (archeologinės vietos,

urbanistinės vietovės, statinių kompleksai, pavieniai statiniai, mitologijos objektai, įvykių vietos,

laidojimo vietos, monumentai; Kultūros vertybių registro 2008 m. birželio 1 d. duomenimis) ir

pateikiami jų sąrašai su kultūros vertybių arba unikaliais objektų kodais, jei pastarieji yra

nustatyti. Taip pat brėžinyje žymimos Radviliškio rajono teritorijoje esančios neveikiančios

kapinės, kurios Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimu T-127

yra patvirtintos Radviliškio rajono savivaldybės saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo

objektais. Šių kapinių sąrašas pateikiamas brėžinyje kartu su LR Kultūros vertybių registro

objektų sąrašais.

5.3. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sankaupos arealai

Žymi Radviliškio rajono kultūros paveldo objektų dalis yra tarpusavyje susieti

vizualiniais arba istoriniais semantiniais ryšiais yra sutelkta vertybių sankaupos arealuose. Šie

arealai yra išskirtinai svarbūs siekiant išsaugoti Radviliškio rajono kultūrinį istorinį kraštovaizdį

ir sudaro svarbią Šiaulių apskrities kultūrinio turizmo išteklių dalį.

Šiaulių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano konkretizuotų sprendinių,

aprobuotų Šiaulių regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. R-3, 207 06 07, kultūros paveldo

teritorijų vystymo ir apsaugos dalyje Radviliškio rajono teritorijoje nustatyti 6 kultūros vertybių

sankaupos (santalkos) teritoriniai arealai: Šeduvos-Pakalniškių, Arimaičių, Radviliškio,

Baisogalos, Grinkiškio-Pašušvio, Šiaulėnų-Šaukoto. Šeduvos-Pakalniškių, Baisogalos,

Grinkiškio-Pašušvio ir Šiaulėnų-Šaukoto arealai patenka į Šiaulių apskrities erdvinio stuburo

žiedinę struktūrą, Arimaičių ir Radviliškio arealai patenka į šio stuburo rytų-vakarų diametrą.

Radviliškio rajono Bendrojo Plano Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo

plėtojimo brėžinyje pateikiamos teritorinės arealų ribos preliminariai tikslina Šiaulių apskrities

bendrajame plane nustatytų sankaupos (santalkos) arealų ribas, tačiau galutinės arealų ribos gali

būti nustatytos tik po reikalingų papildomų paveldosauginių tyrimų (rengiant teritorijos

specialiuosius arba detaliuosius planus).


SPRENDINIAI


Siekiant išsaugoti Radviliškio rajono kultūrinio istorinio kraštovaizdžio vertę

svarbiausiomis saugotinomis jo savybėmis laikytina architektūros, archeologijos, istorijos verčių

kompleksiškumas, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vizualinis kompozicinis bei istorinis

semantinis sąryšingumas, kultūros vertybių integralumas su gamtine aplinka.

Teritorinės apsaugos koncentravimas kultūros vertybių sankaupos arealuose yra

reikalingas išsaugoti Radviliškio rajono istorinio kraštovaizdžio reliktus, intensyviau naudoti

kultūros paveldą visuomenės reikmėms. Palankias sąlygas sutelkti kultūros paveldo apsaugos

resursus ir pastangas bei plėtoti turizmą ir rekreaciją Radviliškio rajone sudaro daugelio

nekilnojamojo kultūros paveldo objektų lokalizacija kultūros vertybių sankaupos arealuose bei

vaizdinguose upių slėniuose ir paslėniuose bei prie pagrindinių rajono kelių.

Išskirtinai reikšmingas Radviliškio rajono Šeduvos-Pakalniškių kultūros vertybių

sankaupos arealą kerta rekomenduojamas nacionalinis (reprezentacinis) maršrutas “Lietuvos

istorijos ir kultūros vėrinys” ir regioninis valstybinių parkų maršrutas “Vidurio Lietuvos parkų

žiedas” (LR teritorijos bendrasis planas. Rekreacinės teritorijos). Pagrindinis šių maršrutų

objektas rajone yra Daugyvenės kultūros muziejus-draustinis.

Nacionalinių dviračių trasų specialiojo plano siūloma dviračių trasų sistema apima žymią

dalį svarbių Radviliškio rajono kultūros paveldo objektų - planuojama nacionalinė dviračių trasa,

jungianti Žadžiūnus, Arimaičius, Šeduvą, Butėnus, Sidabravą, Naujamiestį (PHARE projektas

2002/000-620.03.01.01.02, Nacionalinių dviračių trasų sistemos aprašai, sprendiniai patvirtinti

2006 11 24). Prie nustatytų turizmo maršrutų išsidėstę Radviliškio rajono kultūros paveldo

objektai tvarkytini pirmiausiai.

5.4. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir naudojimo kryptys ir prioritetai

Remiantis LR Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 str. 1 sk., visi

objektai, saugoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, pagal įstatymo „Dėl Lietuvos

Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnį (Žin.,

1996, Nr. 14-355), pripažįstami Kultūros vertybių registre registruotomis nekilnojamosiomis

kultūros vertybėmis. Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinyje

pateikiamas Radviliškio rajono nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašas nėra baigtinis,

todėl pagal šio Bendrojo Plano nuostatas rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus

reikalinga vadovautis atnaujintu sąrašu.

Kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose planuojama veikla turi būti

reglamentuojama kultūros paveldo specialiaisiais planais bei kultūros paveldo apsaugą

reglamentuojančiais aktais.


SPRENDINIAI


Individualūs apsaugos reglamentai sudaromi ir išduodami jų valdytojams per 20 darbo

dienų nuo valdytojų raštiškų prašymų gavimo dienos Kultūros paveldo departamente (jo

teritoriniame padalinyje) ar Savivaldybės paveldosaugos padalinyje (LR Kultūros ministro 2005

m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. ĮV-154 Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objekto pavyzdinio

apsaugos reglamento patvirtinimo).

Apsaugos specialieji planai rengiami skelbiamų saugomais kultūros paveldo objektų ir

steigiamų saugomomis vietovių teritorijų, apsaugos zonų riboms nustatyti ar pakeisti. Kultūros

paveldo vertybių tvarkyba ir naudojimas vykdomi pagal specialiuosius teritorijų planavimo

dokumentus, strateginius planus, tikslines programas ir tvarkomuosius paveldosaugos darbų

projektus. Jei objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, apsaugos zonos nėra

nustatytos, joms taikomi reikalavimai, nustatyti LR Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos

įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) 9 str. 5 p. ir LR vyriausybės Specialiųjų Žemės ir miško

naudojimo sąlygų XIX p. (Žin., 1992 08 10, Nr. 22-652).

Prioritetiniai plėtotina kultūros paveldo vertybių, saugomų Daugyvenės kultūros istorijos

muziejuje-draustinyje, tvarkyba ir atgaivinimas. Šiame draustinyje esantys nekilnojamojo

kultūros paveldo objektai saugomi pagal LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo

ir LR Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus, tvarkomi pagal draustinio tvarkymo planą,

kultūros paveldo specialiuosius planus, paveldotvarkos projektus, kultūros paveldo apsaugą

reglamentuojančius aktus, strateginio planavimo dokumentus.

Į Kultūros vertybių registrą įtraukti Radviliškio rajono teritorijoje esantys objektai

naudotini mokslinio pažinimo, viešojo pažinimo ir naudojimo ar viešosios pagarbos tikslams.

Privalomieji jų apsaugos reikalavimai yra nustatomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

įstatymo numatyta tvarka nepriklausomai nuo teritorijos plėtros koncepcijos. Skelbiamų ar

paskelbtų saugomais objektų tvarkyba vykdoma vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugos įstatymo 23 str. Naudojimo reikalavimai nustatomi nekilnojamosios kultūros vertybės

pase. Paveldosauginiai reikalavimai nustatomi apsaugos sutartyse ir kultūros vertybės apsaugos

reglamente.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai tvarkomi pagal LR Nekilnojamojo kultūros

paveldo apsaugos įstatymo 23 str. nuostatas, prižiūrimi pagal šio įstatymo 14 str. 3 dalies

nuostatas.

Visų archeologijos paveldo objektų tvarkybai yra nustatyta konservavimo kryptis

(Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, 21 str.). Visos neveikiančios kapinės yra

tvarkomos pagal Kapinių tvarkymo taisykles (Žin., 2006 02 22, 22-695). Jų teritorijoms

nustatyta pagrindinė tikslinė konservacinė žemės naudojimo paskirtis (LR Nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugos įstatymas, 20 str.).


SPRENDINIAI


Numatomi šie vyraujantys saugojimo režimai: archeologijos paveldo objektams,

laidojimo vietoms – rezervinis ir autentiškos paskirties; dvarų sodyboms – autentiškos paskirties,

tausojamojo naudojimo, atkūrimo; statiniams - autentiškos paskirties, tausojamojo naudojimo,

dalinio atkūrimo (išimtinais atvejais); kaimų gyvenvietėms, sodyboms – autentiškos paskirties,

tausojamojo naudojimo, nevisiško atkūrimo; urbanistinėms vietovėms – autentiškos paskirties,

tausojamojo naudojimo su svarbių urbanistikos elementų išryškinimu, daliniu atkūrimo kryptys

(Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas. Sprendinių konkretizavimas, sk.

5.1.2.13).

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai tvarkomi ir naudojami atsižvelgiant į jų

vertingąsias savybes ir teritorinį kontekstą. Prioritetiniai tvarkytinas dvarų sodybų ir statinių

paveldas, kurio strateginiam arealui priklauso Radviliškio rajonas (LR Seimo nutarimas Dėl LR

teritorijos Bendrojo Plano 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1154, Vilnius. Žin., 2002, Nr. 110-4852)

bei didžiausiu kultūriniu pažintiniu potencialu išsiskiriantys Radviliškio rajono nekilnojamojo

kultūros paveldo objektai. Kultūros vertybių sankaupos arealai tvarkomi išryškinant

dominuojančių kultūros paveldo objektų sąveiką su kitais kultūros paveldo objektais ir gamtine

aplinka. Šių arealų teritorinės apsaugos priemones tikslinga nustatyti nekilnojamojo kultūros

paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais (Nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, Žin., 2005, Nr. 81-

2973).

Tikslinga toliau plėtoti Daugyvenės kultūros muziejaus-draustinio kultūros paveldo

objektų pritaikymą turizmui. Siektina pritaikyti turizmui rajono kultūros vertybių sankaupos

arealus. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro objektus, įtrauktus į turizmo maršrutus, būtina

prioritetiniai ženklinti ir rengti intensyvesniam lankymui.

Nustačius, kad Radviliškio rajone yra skubiai tvarkytinų objektų, įtrauktų į Kultūros

vertybių registrą, tačiau nepaskelbtų saugomais, savivaldybė turi priimti sprendimą inicijuoti jų

skelbimą saugomais. Priėmus šį sprendimą, gali iki 6 mėnesių būti apriboti ar uždrausti darbai,

kurie pačiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje galėtų pažeisti vertingąsias savybes. Jei

teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metrų

atstumu nuo objekto. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų trūkstami tyrimai neatliekami,

terminas gali būti pratęstas iki 8 mėnesių (LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

įstatymas, 12 str. 5 sk.). Per šį terminą šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti atlikti trūkstami

tyrimai, parengtas ir suderintas teritorijos ir apsaugos zonos ribų projektas, reikalui esant,

statinys užkonservuotas ir atlikti kiti kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu procedūros

veiksmai.


SPRENDINIAI


Tikslinga rengti Radviliškio rajono kultūros vertybių apsaugos projektus, kurie padėtų

telkti valstybės ir savivaldybės lėšas kultūros paveldo išsaugojimui ir atgaivinimui bei ES

struktūrinių fondų paramai gauti. Tikslinga ruošti ir įgyvendinti kultūrinio turizmo programas,

bendras su kitomis Vidurio Lietuvos regiono savivaldybėmis, bei specialiąsias programas, skirtas

regionui būdingos tradicinės medžio statybos ir kitų amatų bei verslų, susijusių su kultūriniu

turizmu ir kultūros paveldo objektų atgaivinimu, plėtotei. Didesnės lėšos skirtinos Radviliškio

rajono kultūros paveldo vertybių pasiekiamumui automobiliais, dviračiais ir pėsčiomis plėtoti.

Siekiant stiprinti senųjų Radviliškio rajono miestelių bei etnografine verte pasižyminčių

kaimo gyvenviečių patrauklumą ir gyvybingumą, tikslinga numatyti ir įgyvendinti socialinės

plėtros priemones, skirtas išlaikyti ir stiprinti vietos bendruomenes, aktyviau įtraukti vietos

gyventojus į teritorijų planavimo ir kultūros paveldo išsaugojimo procesus; skatinti vietos

bendruomenes teikti svarbius joms objektus įtraukti į Kultūros vertybių registrą, dalyvauti

rengiant ir įgyvendinant kultūros vertybių apsaugos projektus ir programas, plėtoti regionui

būdingas medžio statybos tradicijas, kitus su istorinio kraštovaizdžio išsaugojimu susijusius

senuosius vietos verslus ir amatus, remti vietos kultūros tradicijas puoselėjančius muziejus.

Tikslinga numatyti priemones, reikalingas planuoti vieningą saugomų statinių kompleksų

(visų pirma, registruotų Radviliškio rajono dvarų sodybų), kurie yra privatizuoti dalimis,

tvarkybą.

Atsižvelgiant į mažėjantį Radviliškio rajono kaimiškųjų vietovių gyventojų skaičių ir

medžio statybos tradicijų nykimą prioritetiniai skirtina parama medžio architektūros paveldo

tvarkybos darbams vykdyti. Ypač skubiai tvarkytini senieji mediniai dvarų sodybų gyvenamieji

ir ūkiniai pastatai. Tikslinga numatyti mokesčių lengvatas ir kitas skatinimo priemones pritaikant

kaimo turizmui sodybas, įsikūrusias vaizdingumu pasižyminčiose kaimo vietovėse ir

pasižyminčias etnoarchitektūros verte ir autentiškumu.

Žemės ūkis laikytinas svarbia sąlyga išsaugoti kaimiškajam kultūros paveldui, jo

tipologinei įvairovei ir autentiškumui (Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa,

Žin., 2003, Nr. 89-4033). Tradicinė žemdirbystė itin skatintina kultūros vertybių sankaupos

arealuose bei vietovėse, kuriose išliko daugiausia kaimo turizmo vystymui tinkančių, vaizdingoje

gamtinėje aplinkoje susiklosčiusių ir autentiškumu pasižyminčių sodybų. Turizmo plėtojimas

saugomose teritorijose galimas tik prisilaikant šių teritorijų apsaugos reglamentų, planavimo

dokumentų ir atsižvelgiant į jų steigimo tikslus.

Radviliškio rajono kultūros paveldo objektų tvarkybai, priežiūrai ir pritaikymui

visuomenės reikmėms būtina skirti žymiai daugiau lėšų. Siekiant išsaugoti ir tinkamai naudoti

Radviliškio rajono kultūros paveldą labai svarbu parengti ir įdiegti privačių lėšų, panaudotų

visuomenei prieinamų registruotų kultūros paveldo objektų tvarkybai, kompensavimo


SPRENDINIAI


mechanizmą. Tikslinga parengti ir įteikti visų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų

savininkams ir naudotojams šių objektų vertės išsaugojimo ir naudojimo rekomendacijas.

Bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių įgyvendinimo stebėsena

(monitoringas) turi būti vykdoma pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos taisykles

(Žin., 2005, Nr.86-3242). Stebėsena (monitoringas) turi būti vykdoma periodiškai ir pagal

reikalavimus, nustatytus atsižvelgiant į objektų tipologijos ypatumus, fizinę būklę, teisinę

priklausomybę. Stebėsenos rezultatai: stebėjimo ir fiksavimo duomenys, vertingąsias savybes

naikinančių ar žalojančių poveikių vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas, turi būti

teikiami už Radviliškio rajono kultūros paveldo vertybių apsaugą ir teritorijų planavimą

atsakingoms institucijoms.

5.5. Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašai

Radviliškio rajono nekilnojamųjų kultūros vertybių, registruotų Lietuvos kultūros

vertybių registre, sąrašai pateikiami atskiromis grupėmis 5.5.1 – 5.5.8 lentelėse. Lentelėje 5.5.9

pateikiamas Radviliškio rajono savivaldybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų

sąrašas. Kultūros paveldo vertybių unikalūs objektų kodai pateikiami Kultūros vertybių registro

2008 m. spalio mėn. 1 d. duomenimis, skliaustuose nurodant ir senąjį vertybės kodą. Lentelėse

nėra pateikiami bei sprendinių dalies brėžinyje nežymimi objektai, kurie šiuo metu yra sunykę

arba perkelti į pastatus (bažnyčias).

Radviliškio miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašai pateikiami Radviliškio miesto

bendrojo plano tikrosios būklės analizės kultūros paveldo dalyje.

5.5.1 lentelė. Archeologijos paveldo objektai

Nr. plane

Unikalus objekto kodas,

kultūros vertybės

kodas

Pavadinimas Vardas Adresas Situacija

Kultūros ministro 2005m. įsakymais

Nr. ĮV-190, ĮV-359 saugoti

23867 (A629 K)

Piliakalnis su gyvenviete

Pakalniškių, Kleboniškių

2504 (A629 K 1)

Piliakalnis vad. Kleboniškių kalnu, Piliakalniu

1A

23868 (A629 K 2)

Gyvenvietė -

Šiaulių aps., Radviliškio sav.,

Pakalniškių, Kleboniškių pilkapyno teritorija.

moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui

2A 2510 (A627)

Pilkapynas Mažuolių, vad.

Šiaulių aps., Radviliškio

- moksliniam pažinimui bei


SPRENDINIAI


Milžinkapiu sav., Mažuolių k.

viešajam pažinimui ir naudojimui

3A 3807 (A619)

Kapinynas Augmėnų Šiaulių aps., Radviliškio sav., Augmėnų k.

- moksliniam pažinimui

4A 3814 (A638)

Kapinynas Salų, Nirtaičių

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Nirtaičių k.

1,35 km į v.p.v. nuo Nirtaičių k. kapinių, 0,8 km į š.v. nuo kelių į Radviliškį, Tytuvėnus ir Daujočius kryžkelės ir 30 m ta pačia kryptimi nuo Taušės kair. kranto.

moksliniam pažinimui

5A 3819 (A643)

Kapinynas Šniūraičių, vad. Švedkalniu

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šniūraičių k.


6A 3825 (A636)

Kapinynas Raginėnų, Stūriškių, vad. Markalniu, Stūriškių kalnu

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raginėnų k.


7A 5542 (A631)

Kapinynas Piepalių, vad. Piepalių kalnu, Prancūzkapiais



23871 (A649 K)


Vaitiekūnų

5546 (A649 K 1)

Piliakalnis vad. Pilimi

8A

23872 (A649 K 2)

Gyvenvietė -

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Vaitiekūnų k.

- moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui

23885 (A632 K)


Raginėnų

5548 (A632 K 1)

Piliakalnis vad. Raganų kalnu

9A

20510 (A632 K 2)

Gyvenvietė -



10A 5549 (A633)

Pilkapynas Raginėnų Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raginėnų k.

1 km į p.v. nuo Raginėnų, Vokzalo senovės gyvenvietės, 50 m ta pačia kryptimi nuo Daugyvenės ir Dubulio santakos, 0,8 km į š.r. nuo Raginėnų piliakalnio, vad. Raganų kalnu, su gyvenviete ir 0,55 km ta pačia kryptimi nuo Pakalniškių-Rozalimo kelio ir kelio į Daukonis kryžkelės, 0,15 km į p.v. nuo Daukonių k.



SPRENDINIAI


kapinių, 0,1 km į p.r. nuo Pakalniškių-Rozalimo kelio tilto per Dubulį, Daugyvenės kair. krantas, Radviliškio miškų urėdijos Raginėnų miškas, 6 kvartalo š.r. dalis ir į r. nuo jos.

11A 5550 (A634)

Pilkapynas II Raginėnų, vad. Rinkakalniu


0,45 km į š.r. nuo Raginėnų, pilkapyno III, 0,25 km į š.v. nuo Raginėnų k. kapinių ir 0,1 km į p.r. nuo Pakalniškių-Rozalimo kelio, į p.p.v. nuo Raginėnų piliakalnio, vad. Raganų kalnu, su gyvenviete, Daugyvenės kair. krantas.


12A 5552 (A646)

Kapinynas Užuožerių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Užuožerių k.


23874 (A651 K)

Piliakalnis su priešpiliu

Velžių

5553 (A651 K 1)

Piliakalnis -

13A

23875 (A651 K 2)

Priešpilis -

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Velžių k.


23865 (A626 K )


Kudinų, Kalnų

5559 (A626 K 1)

Piliakalnis vad. Šiaulės kalnu

14A

23866 (A626 K 2)

Gyvenvietė -

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Kudinų k.


15A 5561 (A642)

Pilkapynas Šiaulaičių, vad. Kapmilžiais

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šiaulaičių k.


16A 16139 (A623)

Kapinynas Gimbogalos Šiaulių aps., Radviliškio sav., Gimbogalos k.


17A 16140 (A621)

Pilkapis Debeikių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Debeikių k.


18A 16167 (A648)

Kapinynas Vaitiekūnų, vad. Raudonkalniu

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Vaitiekūnų k.


19A 16169 (A641)

Kapinynas Šeduvos, Užuovėjos

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Užuovėjos k.


20A 16210 Pilkapynas Augmėnų Šiaulių aps., - moksliniam


SPRENDINIAI


(A620) Radviliškio sav., Augmėnų k.

pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui

21A 16211 (A640)

Kapinynas Šašių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šašių k.

1,05 km į p.r. nuo kelių į Grinkiškį, Ramygalą ir Gražiškius kryžkelės, 0,3 km į r.š.r. nuo Valinės kair. kranto ir 50 m ta pačia kryptimi nuo Gražiškių-Šašelių kelio.


22A 16212 (A624)

Pilkapynas Kelmynų Šiaulių aps., Radviliškio sav., Kelmynų k.


23A 16214 (A645)

Senovės gyvenvietė

Šniūraičių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šniūraičių k.


24A 16216 (A639)

Pilkapis Sidarių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Sidarių k.


25A 16285 (A628)

Pilkapynas Pakalniškių, Kleboniškių


0,6 km į p. nuo Pakalniškių senovės gyvenvietės, 0,35 km į š.r. nuo Kleboniškių vėjo malūno ir 0,1 km į r. nuo Pakalniškių-Rozalimo kelio, į š. nuo Kleboniškių k. kapi-nių, Radviliškio miškų urė-dijos Šeduvos g-jos Pakal-niškių pušyno (11 kvartalas) vidurinė dalis, Daugyvenės kair. krantas.


26A 16286 (A644)

Kapinynas II Šniūraičių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šniūraičių k.


27A 16312 (A622)

Piliakalnis Diauderių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Diauderių k.


28A 16370 (A637)


Raginėnų, Vokzalo


/Vokzalo moksliniam pažinimui

29A 16371 (A652)


Žilionių, vad. Juodkalniu

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Žilionių k.


30A 20511 (A635)

Pilkapynas III

Raginėnų Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raginėnų k.


31A 23869 Senovės Pakalniškių Šiaulių aps., - moksliniam


SPRENDINIAI


(A630) gyvenvietė Radviliškio sav., Pakalniškių k.

pažinimui

32A 23870 (A647)

Dvarvietė Vadaktų Šiaulių aps., Radviliškio sav., Vadaktų mstl.


33A 23873 (A650)


Varnionių, vad. Degutnyčia

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Varnionių k.


34A 30336 (A1924)

Pilkapynas Liaudiškių Šiaulių aps., Radviliškio sav.,

0,6 km į p.v. nuo Radviliškio-Gaižiūnų glžk. tilto per Baisogalos-Vėriškių kelią ir 0,2 km į v. nuo šio kelio, Radviliškio miškų urėdija, Šeduvos g-ja, 137 kvartalo š. dalis, Liaudiškių miškas.


35A 30337 (A1925)

Pilkapis Liaudiškių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Liaudiškių k.

0,45 km į p.v. nuo Radviliškio-Gaižiūnų glžk. tilto per Baisogalos-Vėriškių kelią ir 0,1 km į š.v. nuo šio kelio, Radviliškio miškų urėdija, Šeduvos g-ja 137 kvartalo, š.v. dalis, Liaudiškių miškas.


36A 30338 (A1926)


Kleboniškių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Kleboniškių k.

0,35 km į š.v. nuo Panevėžio-Šiaulių kelio, 0,3 km į v. nuo Rozalimo g. Pakalniškiuose ir 50 m į p.r. nuo Pakalniškių piliakalnio, vad. Kleboniškių kalnu, Piliakalniu, ir pilkapyno, Daugyvenės deš. krantas.


37A 30339 (A1927)

Pilkapynas Lenartuvos Šiaulių aps., Radviliškio sav., Lenartuvos k.

0,7 km į p.r. nuo Viliošių tvenkinio, 0,6 km į r. nuo Šiaulėnų-Šiluvos ir Kiaulaičių-Kunigiškių kelių sankryžos ir 0,1 km į š.r. nuo Kunigiškių-Lenartuvos kelio.


38A 30340 (A1928)

Senojo miesto vieta

Šeduvos Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šeduva

0,8 km į r. nuo Šiaulių-Kėdainių kelio, 0,7 km į p. nuo Šiaulių-Panevėžio kelio, 0,1 km į v. nuo Panevėžio ir Pilies g. sankryžos, į p.r., p., v. ir š.v. nuo Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios, Niauduvos deš. krantas, miesto centrinė dalis.


39A 2509 (LA413/1967, IP1461)

Senkapiai - Šiaulių aps., Radviliškio r. Vadaktų k.

- -

40A 3833 (AV1016)

Piliakalnis vad. Pile Šiaulių aps., Radviliškio r.

- -

41A 3841 (AV1024)

Senkapis - Šiaulių aps., Radviliškio r. Stalmokų k.

- -

42A 16215 (AV2046)

Piliakalnis vad. Ramyla

Šiaulių aps., Radviliškio r. Vantainių k.

/Ramulėnų k. -


SPRENDINIAI


43A 2500 (LA413/1954, IP1452)

Senkapiai - Šiaulių aps., Radviliškio r. Naujasodės k.

- -

44A 2505 (LA413/1956, IP1457)

Senkapiai

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Pakalniškių k.

- -

45A 2506 (LA413/1942, IP1458)


- Šiaulių aps., Radviliškio r. Pašušvio k.

- -

5.5.2 lentelė. Urbanistinės vietovės

Nr. plane


kultūros vertybės

kodas




1U 17109 (UV41)

Šeduva - Šiaulių aps., Radviliškio r. Šeduva

- -

5.5.3 lentelė. Statinių kompleksai

Nr. plane

Unikalus objekto kodas

kultūros vertybės

kodas




470 (G106 K)

Dvaro sodyba Beinoravos Šiaulių aps., Radviliškio sav., Beinoravos k.

Prie Šakynės u. viešajam pažinimui ir naudojimui

23004 (G106 K1)

Rūmai - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Beinoravos k.

Centriniai rūmai randasi vakarinėje sodybos teritorijos dalyje, iš rytų juos riboja įvažiavimo alėja. Priešais rūmus - parteris, už jo - parkas. Centrinė rūmų ašis sutampa su parko ašimi.


23005 (G106 K2)

Ledainė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Beinoravos k.

Ledainės pastatas randasi reprezentacinėje sodybos teritorijos dalyje, į š. nuo centrinių rūmų.


1G

23006 (G106 K3)

Oficina - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Beinoravos k.

Pastatas randasi vienoje eilėje su ledainės bei gerokai atokiau stovinčiais svirno ir arklidžių pastatais, vakarinėje sodybos teritorijos dalyje, į š.r. nuo rūmų.



SPRENDINIAI


16047 (G106 K4)

Svirnas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Beinoravos k.

Svirno ir arklidžių pastatai išsidėstę vienoje tiesėje vakarų-rytų kryptimi ir riboja ūkinę-gamybinę dvaro sodybos teritorijos dalį nuo vaismedžių sodo bei kitų žemės ūkio naudmenų šiauriniame dvaro teritorijos pakraštyje.


23007 (G106 K5)

Arklidė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Beinoravos k.

Arklidės pastatas randasi š. sodybos teritorijos dalyje, vienoje ašyje su svirno pastatu ir kiek toliau atsitrauktais kitais ūkiniais ir gyv. dvaro pastatais išsidėsčiusiais pagal liniją lygiagrečią centrinei ir dvaro rūmų ašiai.


23008 (G106 K6)

Tvartas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Beinoravos k.

Pastatas randasi š.r. sodybos teritorijos dalyje, iš r. pusės formuoja pusiau uždarą ūkinio kiemo erdvę.


23009 (G106 K7)

Kumetynas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Beinoravos k.

Pastatas randasi š.r. teritorijos dalyje, ribojantis ūkinį dvaro sodybos kiemą iš p. pusės.


23010 (G106 K8)

Tvartas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Beinoravos k.

Pastatas randasi š.r. sodybos teritorijos dalyje, p. kelio, vedančio į sodybą vakarų kryptimi, pusėje, vienoje ašyje su kumetyno pastatu. Tvartas randasi dvaro ūkinio kiemo rytinėje dalyje, ribodamas jį iš rytų pusės.


23011 (G106 K9)

Parkas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Beinoravos k.

Centr. parko dalis randasi centrinėje sodybos teritorijos dalyje. Periferinės parko dalys išsidėstė į p., palei tvenkinį, į p.v. ir v. nuo rūmų. Naujasis parkas išsidėstęs p. dvaro sodybos teritorijos pakraštyje. Nuo senosios parko dalies jį skiria kelio juosta ir platus teritorijos plotai užstatyti ūkiniais ir techniniais naujos statybos pastatais, gyvenamų ir administracinių pastatų juosta išsidėsčiusi palei kelią.


1568 (G109 K)

Dvaro sodyba Raudondvario

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raudondvario k.

0,3 km į p. nuo Panevėžio-Šiaulių kelio, prie Daugyvenės u.


2G

500 (G109 K1)

Rūmai - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raudondvario k.

Centr. sodybos teritorijos dalyje, ant neaukštos kalvos į p.r. nuo dvaro tvenkinio. Priešais pagr. pastato fasadą parteris, į p. ir v. driekiasi parko plotai.



SPRENDINIAI


23012 (G109 K2)

Oficina - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raudondvario k.

Centr. sodybos teritorijos dalis. Į r. nuo įvažiavimo į dvarą alėjos, tvenkinio. Pastatas stovi pakalnėje, tarp reprezentacinės sodybos teritorijos dalies ir š. r. parko dalies.


23013 (G109 K3)

Arklidė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raudondvario k.

- viešajam pažinimui ir naudojimui

23014 (G109 K4)

Svirnas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raudondvario k.

Centr. sodybos dalyje, į r. nuo dvaro rūmų ir parterio. Svirno pastatas pastatytas vienoje eilėje su arklidėmis, kurį juosia pagrindinį reprezentacinį-gyvenamąjį dvaro sodybos kiemą.


23015 (G109 K5)

Vandens malūnas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raudondvario k.

Š. sodybos teritorijos dalyje, į v. nuo dvaro tvenkinio ir įvažiavimo alėjos.


23016 (G109 K6)

Tvartas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raudondvario k.

Centr. sodybos teritorijos dalis. Pastatas randasi slėnyje prie tvenkinio į š.v. nuo reprezentacinės sodybos dalies, į p.v. nuo įvažiavimo alėjos, lygiagrečiai su kitų tvartų pastatų, sudarančių atskirą ūkinių pastatų grupę.


23017 (G109 K7)

Parkas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Raudondvario k.

Parkas išsidėstęs r. ir š.r. sodybos teritorijos dalyje. R. parko dalis, išsidėsčiusi palei dvaro tvenkinį, kuriame randasi sala Šalikalnis, sujungta su sausuma žemės pylimu. Š.r. parko dalis koncentruota apie neaukštą medžiais apaugusią kalvą iš dviejų pusių juosiama Daugyvenės upelio ir jo intako. Šias parko dalis skiria įvažiavimo alėja ir sodybos pastatai.


991 (G105 K)

Dvaro sodyba Baisogalos Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

Prie Kėdainių-Šiaulių plento, dešiniajame Kiršino krante, Baisogalos miestelio p.v. dalyje.


3G

458 (G105 K1)

Rūmai - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. R. Žebenkos 12

Centrinėje sodybos dalyje, pagrindiniu fasadu orientuoti į š.r.



SPRENDINIAI


23321 (G105 K2)

Arklidė su ratine - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. R. Žebenkos 12a

Centrinėje sodybos dalyje, pagrindiniu fasadu orientuota į š.v.


23322 (G105 K3)

Oranžerija - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

P.r. sodybos dalyje, pagrindiniu fasadu orientuota į p.v.


23323 (G105 K4)

Svirnas su virtuve - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. R. Žebenkos 12b

Centrinėje sodybos dalyje, pagrindiniu fasadu orientuota į š.v.


23324 (G105 K5)

Ledainė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. R. Žebenkos

Š.r. sodybos pakraštyje, pagrindiniu fasadu orientuota į p.v.


23325 (G105 K6)

Namas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

Š.r. sodybos pakraštyje, ūkinėje gamybinėje zonoje, pagrindiniu fasadu orientuota į p.r.


23326 (G105 K7)

Tvartas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. Dvaro

Š. sodybos dalyje, ūkinėje gamybinėje zonoje, pagrindiniu fasadu orientuotas į p.r.


23327 (G105 K8)

Kumetynas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. Dvaro

Š.v. parko pakraštyje, pagrindiniu fasadu orientuotas į š.v.


23328 (G105 K9)

Vėjo malūnas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. Dvaro

V. parko pakraštyje, pagrindiniu fasadu orientuotas į r.


23329 (G105 K10)

Kluonas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. Dvaro

V. sodybos dalyje, ūkinėje gamybinėje zonoje, pagrindiniu fasadu orientuotas į š.v.


23330 (G105 K11)

Kluonas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. Dvaro

Š.v. sodybos dalyje, ūkinėje gamybinėje zonoje, pagrindiniu fasadu orientuotas į p.v.


23331 (G105 K12)

Spirito varykla - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. Dvaro

Š. sodybos dalyje, ūkinėje gamybinėje zonoje, pagrindiniu fasadu orientuotas į p.r.


23332 (G105 K13)

Tvartas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

Š. sodybos dalyje, ūkinėje gamybinėje zonoje, pagrindiniu fasadu orientuotas į š.r.


23333 (G105 K14)

Karvidė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

Š. sodybos dalyje, ūkinėje gamybinėje zonoje, pagrindiniu fasadu orientuotas į š.r.


23334 (G105 K15)

Garažas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

Centrinės sodybos dalies š.r. krašte, pagrindiniu fasadu orientuotas į š.r.



SPRENDINIAI


23335 (G105 K16)

Kalvė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

Š.v. sodybos dalyje, ūkinėje gamybinėje zonoje, pagrindiniu fasadu orientuotas į š.v.


23336 (G105 K17)

Šulinys - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

Centrinėje sodybos dalyje, pagrindiniu fasadu orientuotas į š.v.


23337 (G105 K18)

Parkas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.


25929 (G105 K19)

Tvora - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

Centrinėje sodybos dalyje ir ant ribos tarp gyvenamosios reprezentacinės ir gamybinės ūkinės zonų.


25930 (G105 K20)

Vartai - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

Centrinės sodybos dalies prieigose nuo miestelio pusės.


472 (G107 K)

Dvaro sodyba Burbiškio Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

0,9 km į š. nuo Panevėžio-Šiaulių kelio, prie Liulio u.

viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai

23338 (G107 K1)

Rūmai - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos centrinėje dalyje, gyvenamo komplekso centre r. dalyje, pagrindiniu fasadu orientuotas į r.


23339 (G107 K2)

Arklidė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos centrinėje dalyje, pagrindiniu fasadu orientuotas į p.


23340 (G107 K3)

Svirnas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos š. dalyje, ūkiniame sektoriuje, pagrindiniu fasadu orientuotas į š.


23341 (G107 K4)

Tvartas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos š. dalyje, ūkinio sektoriuje, pagrindiniu fasadu orientuotas į p.


23342 (G107 K5)

Balandinė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos centrinėje dalyje, pagrindiniu fasadu orientuotas į r.


4G

23343 (G107 K6)

Ledainė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos centrinėje dalyje, gyvenamo komplekso š. dalyje, pagrindiniu fasadu orientuotas į r.



SPRENDINIAI


23344 (G107 K7)

Vaikų namas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos centrinėje dalyje, gyvenamo komplekso š. dalyje, pagrindiniu fasadu orientuotas į p.


23341 (G107 K8)

Virtuvė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos centrinėje dalyje, gyvenamo komplekso v. dalyje, pagrindiniu fasadu orientuotas į r.


23346 (G107 K 9)

Oranžerija - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos r. dalyje, prie įvažiavimo į sodybą kelio, pagrindiniu fasadu orientuota į p.


23347 (G107 K10)

Tvora su vartais - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos centrinėje dalyje, gyvenamo komplekso š. dalyje, pagrindiniu fasadu orientuotas į š.r.


23348 (G107 K11)

Parko vartai - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos r. dalyje, prie įvažiavimo į sodybą kelio.


15874 (G107 K12)

Parkas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos rytinėje, centrinėje, pietinėje ir vakarinėje dalyse.


13404 (G107 K13)

Paminklas LDK Vytauto Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

Dvaro sodybos centr. dalyje, prie rūmų, orientuotas į r.


13404 (G107 K14)

Paminklas Adomo Mickevičiaus

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

buv. Burbiškio dvaro parkas


13406 (G107 K15)

Skulptūra "Marija, pamynusi žaltį"

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

buv. Burbiškio dvaro parkas


27630 (G107 K16)

Sodininko namas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

- viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai

G107 K 17

Ūkinis pastatas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Burbiškio k.

- viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai

5G 476 (G108 K)

Dvaro sodyba Diktariškių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Diktariškių k.

1,5 km į r. nuo Šiaulėnų-Šaukoto kelio.



SPRENDINIAI


1574 (G108 K 1)

Rūmai - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Diktariškių k.


23349 (G108 K 2)

Tvartas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Diktariškių k.


23350 (G108 K 3)

Spirito varykla - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Diktariškių k.


23351 (G108 K 4)

Svirnas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Diktariškių k.


23352 (G108 K 5)

Parkas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Diktariškių k.


482 (G110 K)

Dvaro sodyba Maldžiūnų Šiaulių aps., Radviliškio sav., Maldžiūnų k.

3,5 km į š.r. nuo Šeduvos-Pakruojo ir Kurklių-Maldžiūnų kelių kryžkelės, prie Dubysėlės u.


23353 (G110 K 1)

Rūmai - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Maldžiūnų k.


23354 (G110 K 2)

Tvartas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Maldžiūnų k.


23355 (G110 K 3)

Svirnas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Maldžiūnų k.


23356 (G110 K 4)

Tvartas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Maldžiūnų k.


23357 (G110 K 5)

Kumetynas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Maldžiūnų k.


23358 (G110 K 6)

Kalvė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Maldžiūnų k.


23359 (G110 K 7)

Namas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Maldžiūnų k.


6G

23360 (G110 K 8)

Parkas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Maldžiūnų k.



SPRENDINIAI


25120 (G234 K)

Kalvė ir vėjo malūnas su technologine įranga

- Į p. nuo Pašušvio-Daužnagių kelio, Žadikės kair. krantas.

25121 (G234 K1)

Kalvė -

1569 (G234 K2)

Vėjo malūnas -

Į p. nuo Pašušvio-Daužnagių kelio, Žadikės kairysis krantas, kaimo r. pakraštys, malūnininko sodyboje.

7G

25122 (G234 K3)

Technologinė įranga

-

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Giedraičių k.

Žr. bendrą aprašą.


1572 (G413 K )

Bažnyčios pastatų kompleksas

Šaukoto Švč. Trejybės

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šaukoto mstl. Šiaulėnų

Miestelio p. dalis.

28100 (G413 K1)

Bažnyčia Švč. Trejybės

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šaukoto mstl. Šiaulėnų 31

Šventoriaus centr. dalis.

28101 (G413 K2)

Varpinė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šaukoto mstl. Šiaulėnų

Šventoriaus rytinėje dalyje.

28102 (G413 K3)

Svirnas - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šaukoto mstl. Šiaulėnų

Centrinėje teritorijos dalyje, išsikišęs už šventoriaus ribų.

8G

28103 (G413 K4)

Klebonija - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šaukoto mstl. Šiaulėnų 33

Teritorijos pietrytinėje dalyje.


30371 (G538 K)

Namas su vadaviete

Partizanų ryšininkų Sajų

Kaimo centr. dalis, 0,12 km. į š.r. nuo Mėnaičių-Pašušvio kelio.

30372 (G538 K 1)

Namas - Žiūr. bendrą aprašą.

9G

25935 (G538 K 2)

Vadavietė -

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Balandiškio k.

Kaimo š. dalis, 0,9 km į š.v. nuo Šušvės u., 0,15 km į š.r. nuo Mėnaičių-Pašušvio kelio.


10G 1570 (AtV577)

Bažnyčia ir varpinė


- -

11G 16555 (IR305)

Sodyba - Šiaulių aps., Radviliškio r. Sidarių k.

- -

12G 467 (LA413/1950, IP563)

Buv. dvaro sodybos fragmentai

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Amalijos k.

- -

13G 471 (LA413/1965, IP567)


- Šiaulių aps., Radviliškio r. Birželių k.

- -

14G 474 (LA413/1963

Buv. palivarko I sodybos

- Šiaulių aps., Radviliškio r.

- -


SPRENDINIAI


, IP570) fragmentai Dauburaičių k.

15G 477 (LA413/1926, IP573)


- Šiaulių aps., Radviliškio r. Gražionių k.

- -

16G 478 (LA413/1940, IP574)


- Šiaulių aps., Radviliškio r. Grinkiškio k.

- -

17G 481 (LA413/1981, IP577)

Kurklių buv. dvaro sodybos fragmentai

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Kurklių k.

- -

18G 497 (LA413/1949, IP589)

Polekėlės (Daujotavos) buv. dvaro sodyba

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Polekėlės k.

- -

19G 498 (LA413/1958, IP590)

Buv. dvaro sodyba

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Radvilonių k.

- -

20G 499 (LA413/1961, IP591)

Buv. dvaro sodyba

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Ramulėnų k.

- -

21G 506 (LA413/1975, IP598)

Šaukoto II buv. dvaro sodybos fragmentai

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Šaukoto II k.

- -

22G 507 (LA413/1984, IP599)


- Šiaulių aps., Radviliškio r. Šiaulėnų k.

- -

23G 509 (LA413/1945, IP601)

Viktorynės buv. dvaro sodybos fragmentai

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Viktorinės k.

- -

24G 510 (LA413/1969, IP602)

Buv. dvaro sodyba

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Vileikių k.

- -

25G 492 (LA413/1936, IP584)

Buv. dvaro sodyba

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Pakiršinio k.

- -

26G 493 (LA413/1937, IP585)

Palonių buv. dvaro sodyba

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Palonų k.

- -

27G 495 (LA13/1943, IP587)



- -

17372

Geležinkelio stoties statinių kompleksas

Baisogalos Stoties g. 1 Baisogalos mstl. Baisogalos sen. Radviliškio r. Šiaulių aps.

- -

17373

Geležinkelio stotis

17374 Geležinkelio stoties vandentiekio bokštas

Stoties g. Baisogalos mstl. Baisogalos sen. Radviliškio r. Šiaulių aps.

28G

17375 Geležinkelio stoties rampa


SPRENDINIAI


29G 494 (LA413/1973, IP586)

Pašakarnėlio buv. dvaro sodybos fragmentai


- -

31477 Dambavos Dievo apvaizdos bažnyčios statinių kompleksas

31478 Bažnyčia

31479 Šventoriaus tvora su vartais

30G

31480 Klebonija

Šiaulių aps., Radviliškio r. Dambavos k.

31G 16046 (AtV1078)

Bažnyčia ir varpinė

Šiaulių aps., Radviliškio r. Dapšionių k.

32103 Linkaičių ginklų dirbtuvių pirmas statinių kompleksas

32114 Garažas

32176 Transformatorinė

32106 Trečia dirbtuvė

32107 Ketvirta dirbtuvė

32113 Administracinis pastatas

32104 Pirma dirbtuvė

32112 Ketvirtas sandėlis

32110 Antras sandėlis

32105 Antra dirbtuvė

32111 Trečias sandėlis

32108 Penkta dirbtuvė

32G

32109 Pirmas sandėlis

Šiaulių aps., Radviliškio r. Linkaičių k. (Radviliškio sen.)

5.5.4 lentelė. Statiniai

Nr. plane

Kultūros vertybės

kodas Pavadinimas Vardas Adresas Situacija



1S 2570 (S79)

Pieninė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Grinkiškio k. Lauko 2

/Palydovo viešajam pažinimui ir naudojimui

2S 2571 (S80)

Pieninė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šaukoto k.



SPRENDINIAI


22034 (S29 K}

Vilnų karšykla su technologine įranga

-

3103 (S29 K 1)

Vilnų karšykla -

3S

22036 (S29 K 2)


-

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šeduvos mstl. Panevėžio 19

Pastatas stovi ilguoju fasadu prie gatvės raudonosios linijos


22559 (S257 K)

Motorinis malūnas su technologine įranga

-

4434 (S257 K 1}

Motorinis malūnas

-

4S

22560 (S257 K 2)


-

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Vadaktų mst.

Deš. Vadakties krantas, netoli kelio Šeduva-Krekenava


23181 (S461 K)

Vėjo malūnas su technologine įranga

-

16748 (S461 K 1)

Vėjo malūnas -

5S

23182 (S461 K 2)


-

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Voskonių k.


23183 (S462 K}


-

1567 (S462 K 1}

Vėjo malūnas -

6S

23184 (S462 K 2}


-

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Kleboniškių k.


23185 (S463 K}


-

16747 (S463 K 1}

Vėjo malūnas -

7S

23186 (S463 K 2}


-

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Alksnupių k.


23187 (S464 K}


-

16749 (S464 K 1}

Vėjo malūnas -

8S

23188 (S464 K 2}


-

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baltosios k.


23189 (S465 K}


-

16750 (S465 K 1}

Vėjo malūnas -

9S

23190 (S465 K 2}


-

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Paežerių k.


10S 4710 (IP2198}

Pastatas Šiaulių aps., Radviliškio r. Užuožerių k.

- -

11S 1565 Koplyčia Šiaulių aps., - -


SPRENDINIAI


(AtV572) Radviliškio r. Alksnupių k.

12S 1566 (AtV573}

Koplytstulpis Šiaulių aps., Radviliškio r. Baisogalos mst.

- -

13S 20376 (IP2612)

Klėtis Šiaulių aps., Radviliškio r. Kleboniškių k.

- -

14S 1573 (AtV580}

Bažnyčia Šiaulių aps., Radviliškio r. Šeduva

- -

15S 1575 (AtV582)

Koplytstulpis Šiaulių aps., Radviliškio r. Šiaulėnų k.

- -

16S 15828 (AtV857}

Koplytėlė-mauzoliejus

Šiaulių aps., Radviliškio r. Polekėlės k.

- -

17S 15829 (AtV858)

Kapų koplyčia Šiaulių aps., Radviliškio r. Šiaulėnų k.

- -

18S 4436 (LA413/ 1923}

Pastatas Šiaulių aps., Radviliškio r. Šeduva Laisvės a. 26

- -

19S 4438 (LA413/ 1922}

Vaistinė, vadinta "Senąja"

Šiaulių aps., Radviliškio r. Šeduva Panevėžio 25

- --

20S 4439 (LA413/ 1935}

Knygynas Šiaulių aps., Radviliškio r. Baisogalos mst. Maironio 13

- -

5.5.5 lentelė. Įvykių vietos

Nr. plane

Kultūros vertybės




1I 11111 (I273}

Žydų žudynių vieta ir kapai

Šeduvos mstl.


0,29 km į š.v. nuo Legečių-Liaudiškių kelio, Radviliškio miškų urėdija, Šeduvos g-ja, 146 kv., Liaudiškių miškas.


2I 16691 (I272}

Žydų žudynių vieta ir kapas

Šeduvos mstl.

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Pakutenių k.

Kaimo š. dalis, 0,27 km į v. nuo Kutenos u., 50 m į r. nuo Šeduvos-Januškonių kelio.


3I 25934 (I115)

Vadavietė - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Mėnaičių k.

Kaimo p. dalis, 0,35 km į p.v. nuo Šušvės ir Gomertos u. santakos, 0,25 km į p. nuo



SPRENDINIAI


Diktariškių-Mėnaičių kelio, Julijonos Mikniūtės-Petrėtienės sodyba.

4I 29614 (I274}

Žydų žudynių vieta ir kapai

Šeduvos mstl.


0,84 km į š.v. nuo Legečių-Liaudiškių kelio, Radviliškio miškų urėdija, Šeduvos g-ja, 140 kv., Liaudiškių miškas.


5I 16555 (IR305)

Sodyba - Šiaulių aps., Radviliškio sav., Sidarių k.

- -

5.5.6 lentelė. Mitologijos objektai

Nr. plane


kultūros vertybės

kodas


Kultūros ministro 2005m.

isakymais Nr. ĮV-190, ĮV-359 saugoti

1M 2502 (M206)

Šaltinis vad. Verdene

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Verdulių k.

Kaimo š. dalis, 0,6 km į š.v. nuo Arimaičių ež., 0,3 km į p.r. nuo Arimaičių-Verdulių kelio.


2M 5543 (M85)

Akmuo Valatkonių, vad. Velnio akmeniu



3M 5544 (M84)

Akmuo Valatkonių, vad. Angelo akmeniu



4M 5563 (M38)

Kalnas vad. Milžino kalneliu

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Žąsaičių k.


5M 13126 (M130)

Akmuo vad. Ramytės aukuru

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Daukonių k.


24698 (M131 K)

Akmenys ir šaltinis

-

16209 (M131 K1)

Akmuo vad. Velnio akmeniu

24699 (M131 K2)

Akmuo Prūdytės

6M

24700 (M131 K3)

Šaltinis Prūdytės

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Verdulių k.


7M 25937 (M209)

Kalnas vad. Šventkalniu


1,42 km į r. nuo Jankaičių k. ūkininkės Z. Vitkauskienės sodybos, 0,2 km į š. nuo Praviršulio ež., Radviliškio miškų



SPRENDINIAI


urėdija, Grinkiškio g-ja, 17,24 kv., Bargailių miškas.

8M 16168 (A625)

Akmuo su dubenėliais

Kleboniškių Šiaulių aps., Radviliškio sav., Kleboniškių k.

0,8 km į p.p.r. nuo Raginėnų pilkapyno III, 0,7 km į p. nuo Raginėnų k. kapinių, 0,2 km į p.r. nuo Pakalniškių senovės gyvenvietės, 0,3 km į r.p.r. nuo Pakalniškių-Rozalimo kelio ir 50 m ta pačia kryptimi nuo Daugyvenės deš. kranto.


9M 2508 (LA413/ 1966, IP1460)

Mitologinis akmuo

vad. Velnio akmeniu

Šiaulių aps., Radviliškio r. Vabalių k.

- -

5.5.7 lentelė. Laidojimo vietos

Nr. plane

Kultūros vertybės




1L 21782 (L57)

Žydų senosios kapinės

Šiaulėnų mstl.

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šiaulėnų mstl.

Miestelio r. dalis, į p., p.v. nuo Toleikiškių k.


2L 21783 (L55)


Grinkiškio mstl.

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Grinkiškio mstl.

Miestelio š. dalis, 240-260 m į v. nuo kelio Raseiniai-Baisiogala, 125-155 m į r. nuo Šušvės u.


3L 21784 (L56)


Šeduvos m. Šiaulių aps., Radviliškio sav., Šeduva

Miesto r. dalis, 230-240 m į p. nuo Niauduvos u.


4L 21785 (L58)


Baisogalos mstl.

Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl.

Miestelio š. dalis, tvenkinio p. krantas ir į š. nuo jo esanti sala


5L 29514 (L1598)

Lietuvos karių ir partizanų kapai

- Šiaulių aps., Radviliškio sav., Baisogalos mstl. Kapų

Kapinių p. dalis, 10 m į š.v. nuo kapinių tvoros.


6L 11106 (IV508)

Kapinės - Šiaulių aps., Radviliškio r. Baisogalos mst.

- -

7L 11109 (IV511)

Kapinės - Šiaulių aps., Radviliškio r. Šeduva

- -


SPRENDINIAI


Kėdainių

8L 11112 (IV514)

Kapinės - Šiaulių aps., Radviliškio r. Šiaulėnų k.

- -

5.5.8 lentelė. Monumentai

Nr. plane

Kultūros vertybės




1D 4963 (DR871)

Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Nukryžiuotojo ir 2 angelų skulpt.

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Kleboniškių k.

Kleboniškių k. buities muziejus

-

2D 4965 (DR873)

Skulptūrinis antkapinių paminklų ansamblis (15)

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Nirtaičių k.

kapinės -

3D 13385 (DV2236)

Koplytstulpis su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Šileikonių k.

- -

4D 13386 (DV2237)

Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu



-

5D 13387 (DV2238)

Koplytėlė prie medžio su Nazaretiečio skulptūra



-

6D 13402 (DV2253)

Kryžius - Šiaulių aps., Radviliškio r. Kleboniškių k.


-

7D 4418 (IP1905, LA413/1928)

Kryžius - Šiaulių aps., Radviliškio r., Kaulinių k. (Aukštelkų sen.)

- -

8D 13407 (DV2258)

Koplytstulpis su Nazaretiečio skulptūra ir Marijos horeljefu

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Dambravos k.


-

9D 13408 (DV2259)

Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir Nukryžiuotojo skulptūra


- -

10D 13416 (DV2267)

Koplytstulpis su Marijos Maloningosios, 2 angeliukų, Šv. Juozapo skulptūromis

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Sidabravo k.


-

11D 13417 (DV2268)

Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Nukryžiuotojo, Pietos skulptūromis

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Sidabravo k.


-

12D 13418 (DV2269}

Koplytėlė prie medžio su Šv. Juozapo skulptūra

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Vabalių k.

- -

13D 13419 (DV2270}

Koplytėlė su Pietos skulptūra


Motiečiaus sodyba

-


SPRENDINIAI


Daužnagių k.

14D DV2277 Koplytėlė prie medžio su Nukryžiuotojo skulptūra

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Birietiškių k.

- -

15D 13433 (DV2284)

Antkapinis paminklas I - Šiaulių aps., Radviliškio r. Šiaulėnų k.

kapinės -

16D 13426 (DV4217}

Koplytstulpis su Nukryžiuotojo skulptūra

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Mažaičių k.

A. Astiko sodyba

-

17D DV4628, IP1787

Koplytėlė su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Aukštelkų k.

- -

18D 15563 (DV4635}

Antkapinis paminklas su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra

- Šiaulių aps., Radviliškio r. Palonų k.

bažnyčios šventorius-kapinės

-

19D 15564 (DV4636}

Ornamentuoti kryžiai (4) - Šiaulių aps., Radviliškio r. Dambavos k.

bažnyčia, šventoriaus vartai

-

20D 15565 (DV4637}

Stogastulpis su ornamentuotu kryželiu, Pietos, Nukryžiuotojo skulptūromis


- -

21D 4147 (IP1787}

Paminklas - Šiaulių aps., Radviliškio r. Aukštelkų k.

-

22D 4137 (LA413/1941, IP1777)

Paminklas - Šiaulių aps., Radviliškio r. Grinkiškio k.

- -

23D 2333 (IP1291)

Paminklas - Šiaulių aps., Radviliškio r. Baisogalos mst.

mstl. centre -

24D 4099 (IP1749}

Paminklas - Šiaulių aps., Radviliškio r. Užuožerių k.

- -

5.5.9 lentelė. Radviliškio rajono savivaldybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašas 5.5.9.1. Radviliškio rajono neveikiančių kapinių sąrašas1 5.5.9.1.1. Aukštelkų seniūnija.

Eil. Nr.

Nr. plane Kultūros vertybės pavadinimas Vieta

1. 1.1 Arimaičių kaimo kapinės Arimaičių k., Aukštelkų sen., Radviliškio r.

2. 1.2 Aukštelkų kaimo kapinės Aukštelkų k., Aukštelkų sen., Radviliškio r.

3. 1.3 Bebrųjų kaimo kapinės Linkaičių (Bebrųjų) k., Aukštelkų sen., Radviliškio r.

4. 1.4 Daukučių kaimo kapinės Daukučių k., Aukštelkų sen., Radviliškio r.

1 Patvirtintas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-127. Sąrašas pateikiamas seniūnijomis.


SPRENDINIAI


5. 1.5 Gražionių kaimo kapinės Aukštelkų k., Aukštelkų sen., Radviliškio r.

6. 1.6 Karčemų kaimo kapinės Karčemų k., Aukštelkų sen., Radviliškio r.

7. 1.7 Karžygių kaimo kapinės Karžygių k., Aukštelkų sen., Radviliškio r.

8. 1.8 Verdulių kaimo kapinės Verdulių k., Aukštelkų sen., Radviliškio r.

9. 5.9 Žinėnų kaimo kapinės Žinėnų k. (dalis), Aukštelkų sen., Radviliškio r.

10. 1.10 Žironų kaimo kapinės Žironų k., Aukštelkų sen., Radviliškio r.

5.5.9.1.2. Baisogalos seniūnija.

Eil. Nr.

Nr. plane Kultūros vertybės pavadinimas Vieta

1. 2.1 Andriūnų kaimo kapinės Andriūnų k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

2. 2.2 Diauderių kaimo kapinės Diauderių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

3. 2.3 Gankių kaimo kapinės Gankių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

4. 2.4 Juodupių kaimo kapinės Juodupių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

5. 2.5 Kalvelių kaimo kapinės Kalvelių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

6. 2.6 Paberžėlių kaimo kapinės Paberžių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

7. 2.7 Palonų miestelio kapinės Palonų mstl., Baisogalos sen., Radviliškio r.

8. 7A Piepalių kaimo kapinės Piepalių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

9. 2.9 Pliuškių kaimo kapinės Pliuškių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

10. 2.10 Sirutiškių kaimo kapinės Sirutiškių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

11. 2.11 Šileliukų kaimo kapinės Šileliukų k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

12. 2.12 Treigių kaimo kapinės Treigių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

13. 2.13 Verdukšnių kaimo kapinės Verdukšnių k., Baisogalos sen., Radviliškio r.

14. 2.14 Palonų miestelio kapinės Palonų mstl., Baisogalos sen., Radviliškio r.

5.5.9.1.3. Grinkiškio seniūnija.

Eil. Nr.

Nr. Plane Kultūros vertybės pavadinimas Vieta

1. 3.1 Bargailių kaimo kapinės Bargailių k., Grinkiškio sen., Radviliškio r.

2. 3.2 Čerkosų kaimo kapinės Čerkosų k., Grinkiškio sen., Radviliškio r.

3. 3.3 Giedraičių kaimo kapinės Giedraičių k., Grinkiškio sen., Radviliškio r.

4. 3.4 Godų kaimo kapinės Godų k., Grinkiškio sen., Radviliškio r.

5. 3.5 Kelmynų kaimo kapinės Kelmynų k., Grinkiškio sen., Radviliškio r.

6. 3.6 Legečių kaimo kapinės Legečių k., Grinkiškio sen., Radviliškio r.

7. 3.7 Mėnaičių kaimo kapinės Mėnaičių k., Grinkiškio sen., Radviliškio r.

8. 3.8 Pagomerčių kaimo kapinės Pagomerčių k., Grinkiškio sen., Radviliškio r.

9. 3.9 Skiečių kaimo kapinės Skiečių k., Grinkiškio sen., Radviliškio r.


SPRENDINIAI


5.5.9.1.4. Pakalniškių seniūnija. Eil. Nr.


1. 4.1 Areiniškių kaimo kapinės Areiniškių k., Pakalniškių sen., Radviliškio r.

2. 4.2 Baukų kaimo kapinės Baukų k., Pakalniškių sen., Radviliškio r.

3. 4.3 Kibildžių kaimo kapinės Kibildžių k., Pakalniškių sen., Radviliškio r.

4. 4.4 Raginėnų kaimo kapinės Raginėnų k., Pakalniškių sen., Radviliškio r.

5. 4.5 Siaurmiškio kaimo kapinės Siaurmiškio k., Pakalniškių sen., Radviliškio r.

6. 4.6 Šileikonių kaimo kapinės Šileikonių k., Pakalniškių sen., Radviliškio r.

7. 4.7 Sliekių kaimo kapinės Sliekių k., Pakalniškių sen., Radviliškio r.

8. 4.8 Šniukonių kaimo kapinės Šniukonių k., Pakalniškių sen., Radviliškio r.

5.5.9.1.5. Radviliškio seniūnija.

Eil. Nr.


1. 5.1 Daugėlaičių kaimo kapinės Daugėlaičių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

2. 5.2 Jaugėlų kaimo kapinės Jaugėlų k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

3. 5.3 Matkaičių kaimo kapinės Matkaičių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

4. 5.4 Nirtaičių kaimo kapinės Nirtaičių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

5. 5.5 Pušinavos kaimo kapinės Pušinavos k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

6. 5.6 Spičių kaimo kapinės Spičių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

7. 5.7 Varnionių kaimo kapinės Varnionių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

8. 5.8 Žinėnų kaimo kapinės Žinėnų k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

9. 5.9 Žinėnų kaimo kapinės, vad. Daugėlaičių Žvyrynu

Radviliškio sen., Radviliškio r.

10. 5.10. Gendvilių kaimo kapinės Gendvilių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

11. 5.11 Jukniškių kaimo kapinės Jukniškių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

12. 5.12 Kaneivaičių kaimo kapinės, vad. Senkapiais

Kaneivaičių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

13. 5.13 Mankiškių kaimo kapinės Mankiškių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

14. 5A Šniūraičių kaimo kapinės Šniūraičių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

15. 5.15 Šniūraičių (Kurų) kaimo kapinės Šniūraičių (Kurų) k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

16. 5.16 Vantainių (Ramulėnų) kaimo kapinės Vantainių (Ramulėnų) k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

17. 5.17 Vantainių kaimo kapinės Vantainių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.

18. 5.18 Voskonių kaimo kapinės Voskonių k., Radviliškio sen., Radviliškio r.


SPRENDINIAI


5.5.9.1.6. Sidabravo seniūnija. Eil. Nr.


1. 6.1 Beinoravos (Labučių) kaimo kapinės Beinoravos (Labučių) k., Sidabravo sen., Radviliškio r.

2. 6.2 Dotiškių kaimo kapinės Dotiškių k., Sidabravo sen., Radviliškio r.

3. 6.3 Jutkonių kaimo kapinės Jutkonių k., Sidabravo sen., Radviliškio r.

4. 6.4 Praščiūnų kaimo kapinės Praščiūnų k., Sidabravo sen., Radviliškio r.

5. 6.5 Rudelių kaimo kapinės Rudelių k., Sidabravo sen., Radviliškio r.

6. 6.6 Vabalių kaimo kapinės Vabalių k., Sidabravo sen., Radviliškio r.

7. 6.7 Taukuočių kaimo kapinės Taukuočių k., Sidabravo sen., Radviliškio r.

5.5.9.1.7. Skėmių seniūnija.

Eil. Nr.


1. 7.1 Panekelpių kaimo kapinės Panekelpių k., Skėmių sen., Radviliškio r.

5.5.9.1.8. Šaukoto seniūnija.

Eil. Nr.


1. 8.1 Abrieskų kaimo kapinės Abrieskų k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

2. 8.2 Baublės kaimo kapinės Baublės k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

3. 8.3 Butkių kaimo kapinės Butkių k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

4. 8.4 Daužnagių kaimo kapinės Daužnagių k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

5. 8.5 Debeikių kaimo kapinės, vad. Senkapiais

Šaukoto g-ja, Šaukoto sen., Radviliškio r.

3. 8.6 Grigalaičių kaimo kapinės Grigalaičių k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

7. 8.7 Kaunetiškių kaimo kapinės Kaunetiškių k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

8. 8.8 Liekių kaimo kapinės Liekių k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

9. 8.9 Notiniškių kaimo kapinės Notiniškių k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

10. 8.10 Pakalnučių kaimo kapinės Pakalnučių k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

11. 8.11 Papušynio kaimo kapinės Papušynio k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

12. 8.12 Papušynio kaimo kapinės, vad. Kalneliu

Papušynio k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

13. 8.13 Piktonių kaimo kapinės Piktonių k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

14. 8.14 Ropkelių kaimo kapinės Ropkelių k., Šaukoto sen., Radviliškio r.

15. 8.15 Šaukoto miestelio kapinės Šaukoto mstl., Šaukoto sen., Radviliškio r.

16. 8.16 Valatkiškių kaimo kapinės Valatkiškių k., Šaukoto sen., Radviliškio r.


SPRENDINIAI


5.5.9.1.9. Šeduvos miesto seniūnija. Eil. Nr.


1. 9.1 Senosios Šeduvos miestelio liuteronų kapinės

Progimnazijos g., Šeduva, Šeduvos miesto sen., Radviliškio r.

2. 9.2 Šeduvos kapinės, vad. Brolių kapinėmis

Progimnazijos g., Šeduva, Šeduvos miesto sen., Radviliškio r.

5.5.9.1.10. Šeduvos seniūnija

Eil. Nr.


1. 10.1 Baltosios kaimo kapinės Baltosios k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

2. 10.2 Dargužių kaimo kapinės Dargužių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

3. 10.3 Džiugonių kaimo kapinės Džiugonių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

4. 10.4 Gimbogalos kaimo kapinės Gimbogalos k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

5. 10.5 Kauleliškių kaimo kapinės Kauleliškių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

6. 10.6 Kurklaičių kaimo kapinės Kurklaičių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

7. 10.7 Labučių kaimo kapinės Labučių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

8. 10.8 Paežerių kaimo kapinės Paežerių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

9. 10.9 Prastavonių kaimo kapinės Prastavonių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

10. 10.10 Užuožerių kaimo kapinės Užuožerių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

11. 10.11 Vaidulonių kaimo kapinės Vaidulonių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

12. 10.12 Vėriškių kaimo kapinės Vėriškių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

13. 10.13 Velžių kaimo kapinės Velžių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

14. 10.14 Vaižgų kaimo kapinės Vaižgų k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

15. 10.15 Kauleliškių kaimo kapinės Kauleliškių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

16. 10.16 Užuožerių kaimo kapinės Užuožerių k., Šeduvos sen., Radviliškio r.

5.5.9.1.11. Šiaulėnų seniūnija.

Eil. Nr.


1. 11.1 Aušrėnų kaimo kapinės Aušrėnų k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r.

2. 11.2 Birietiškių kaimo kapinės Birietiškių k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r.

3. 11.3 Daujočių kaimo kapinės Daujočių k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r.

4. 11.4 Daukšių kaimo kapinės Daukšių k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r.

5. 11.5 Liepiškių (Birietiškių) kaimo kapinės Liepiškių (Birietiškių) k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r.

6. 11.6 Mantviliškių kaimo kapinės Mantviliškių k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r.

7. 11.7 Mažuolių kaimo kapinės Mažuolių k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r.

8. 11.8 Saktelių kaimo kapinės Saktelių k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r.


SPRENDINIAI


9. 11.9 Sklioriškių kaimo kapinės Sklioriškių k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r.

10. 11.10 Toleikiškių kaimo kapinės, vad. Krelkapiais

Toleikiškių k., Šiaulėnų sen., Radviliškio r.


SPRENDINIAI


6. RADVILIŠKIO RAJONO SUSISIEKIMO SISTEMOS VYSTYMAS

6.1. Susisiekimo sistemos prioritetai

Radviliškio rajono perspektyvinės susisiekimo sistemos sprendiniai orientuoti į Šiaulių

apskritį ir Radviliškio rajono savivaldybės gyventojų poreikius, jos ekonominę ir ūkinę veiklą.

Perspektyvinė rajono susisiekimo sistema privalo garantuoti keleivių ir krovinių vežimus

vietiniais ir tarptautiniais maršrutais. Rajone nuolat augantis automobilizacijos lygis didins

gyventojų mobilumą ir sudarys patogias važiavimo sąlygas nepriklausomai nuo kelionės atstumo

ir laiko. Subalansuotos Radviliškio rajono susisiekimo sistemos plėtrai yra svarbu, kad bendroje

gyventojų kelionių struktūroje funkcionuotų viešasis visuomeninis transportas, kuris realizuotų

gyventojų keliones didesniais atstumais. Susisiekimas Radviliškyje ir kituose miesteliuose turi

būti orientuotas į intensyvų dviračių naudojimą. Bevariklio transporto trasos turi sujungti

gyvenamąsias ir rekreacines vietoves, priemiesčius su miesto transporto sistema. Dviračių takų

tinklo plėtra juose turi būti vienu iš pagrindinių susisiekimo sistemos plėtros tikslų.

Radviliškio rajono savivaldybės perspektyvinės susisiekimo sistemos prioritetai:

1) sparčiau integruoti į šalies ir tarptautinį kelių tinklą;

2) vystyti teritorijos subalansuotą urbanistinę plėtrą;

3) eismo saugos didinimas;

4) patogus ir komfortiškas susisiekimas gyventojams;

5) aplinkos taršos mažinimas.

Radviliškio rajono savivaldybės perspektyvinę susisiekimo sistemą sudarys:

� individualūs lengvieji automobiliai, skirti keleivių vežimui;

� transportas, skirtas krovinių vežimui ir gyventojų aptarnavimui;

� viešasis transportas, skirtas aptarnauti Radviliškio rajono priemiestinius ir

tarpmiestinius maršrutus;

� dviračių transportas, skirtas gyventojų susisiekimui Radviliškio mieste ir rajono

miesteliuose, priemiestinėms kelionėms.

Perspektyvoje (2017 m.) Radviliškio rajono gyventojai 20 % kelionių atliks viešuoju

transportu, 35 - 40 % kelionių individualiais lengvaisiais automobiliais ir 40 - 45 % – dviračiais

ir pėsčiomis.

Radviliškio rajono susisiekimo sistemos perspektyvinis transportinis aptarnavimas yra

tiesiogiai susietas su savivaldybės ūkine ir ekonomine veikla, gyventojų darbu bei mokslais,

socialiniu aptarnavimu. Ateityje suteikiant rajono gyventojams darbo vietas ir aptarnavimą

arčiau gyvenamosios vietos, susisiekimo sistema taps kompaktiška, labiau subalansuota, keliones


SPRENDINIAI


daugiausia bus atliekamos pėsčiomis bei dviračiais. 2017 metais tikimasi, kad pagerinus

susisiekimą viešuoju transportu padidės gyventojų kelionių skaičius autobusais. Vystantis

Radviliškio rajono urbanistinei plėtrai, didėjant aptarnavimo specializacijai ir gerėjant gyvenimo

kokybei dėl didesnių atstumų mažės kelionės, atliekamos pėsčiomis.

6.2. Perspektyvinė susisiekimo infrastruktūros plėtra

Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo Plano susisiekimo karkasą formuoja

Lietuvos teritorijos Bendrojo Plano numatytos urbanistinės integracinės ašys, kurių pagrindą

sudaro tarptautinių ir šalies transporto koridorių tinklas.

Per Radviliškio rajono savivaldybės teritoriją rytų–vakarų kryptimi praeina viena iš

septynių svarbiausių I B kategorijos urbanistinės integracijos ašių. Tai yra transeuropinio tinklo

kelias E 272 Klaipėda–Palanga–Telšiai–Šiauliai–Panevėžys–Vilnius. Šios I B kategorijos

urbanistinės integracijos ašies praėjimas per šiaurinę Radviliškio rajono teritoriją sudaro geras

galimybes ją išnaudoti rajono ekonominei plėtrai. Šiuo keliu atliekami pagrindiniai keleivių ir

krovinių vežimai per šiaurinę Respublikos teritoriją. Kita I B kategorijos tarptautinės

urbanistinės integracijos ašis yra transeuropinio tinklo kelias E77 Paskovas–Ryga–Šiauliai–

Tauragė–Kaliningradas–Varšuva–Krokuva–Budapeštas.

Radviliškio rajonas magistraliniu keliu A12 arba krašto keliu Nr. 148 sujungiamas su kitu

tarptautiniu transporto koridoriumi IX B – magistraliniu keliu A1 Klaipėda–Kaunas–Vilnius.

Radviliškio rajono teritorijoje praeina keturi krašto keliai: iš Radviliškio miesto per

rajono teritoriją šiaurės – rytų kryptimi eina kelias Nr.212 Radviliškis – Pakruojis. Per dalį

rajono teritorijos iš pietų į šiaurę eina krašto kelias Nr.144 Jonava – Kėdainiai – Šeduva.

Pietinėje rajono teritorijoje praeina krašto kelias Nr. 225 – Raseiniai – Baisogala. Rytinę rajono

teritoriją aptarnauja krašto kelias Nr.148 Raseiniai – Tytuvėnai – Radviliškis.

Esamas magistralinio ir krašto kelių tinklas sudaro geras prielaidas Radviliškio rajono

ekonominės ir socialinės veiklos plėtrai, bei ryšiams su Lietuvos didmiesčiais, o taip pat rajono

savivaldybės teritorijai aptarnauti.

Magistralinis kelias A9 ir krašto keliai Nr. 144, Nr. 212, Nr. 225 ir Nr. 148 sudaro

pakankamą valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklą Radviliškio rajono savivaldybės

teritorijai aptarnauti. Keturiasdešimt penki valstybiniai rajoniniai keliai yra apjungiamojo

pobūdžio, kurie sujungia gyvenvietes su rajono centru – Radviliškiu arba sujungia atskiras rajono

gyvenvietes ir miestelius.

Rajone yra savivaldybės vietinės jungtys, tai valstybinės reikšmės rajoniniai

automobiliniai keliai, kurie šiaurinėje rajono dalyje jungia Tyrulius, Šnuraičius, Aukštelkus,


SPRENDINIAI


Gražionis, Radvilonius, Dambravą. Rajoniniai keliai pietinėje Radviliškio rajono dalyje jungia

Pociūnėlius, Grinkiškį, Skėmius, Šaukotą, Baisiogalą, Šiaulėnus, Pašakius.

Radviliškio rajone tolygiai vyksta urbanistinė teritorinė plėtra, kuri susijusi su didėjančia

magistralinio kelio A9 Panevėžys - Šiauliai reikšme bei besikeičiančiomis ekonominėmis ir

socialinėmis sąlygomis. Gyventojų migracija rajone vyksta dviem kryptimis, pirma – iš kaimo

vietovių į seniūnijos centrus ir į Radviliškio miestą, antra – iš rajono į Šiaulius, Panevėžį ir kitus

šalies stambius miestus.

Šiuos procesus Radviliškio rajone skatina augantis gyventojų pragyvenimo lygis ir

sparčiai didėjantis individualių automobilių skaičius. Dabartinis automobilizacijos lygis kelis

kartus padidino gyventojų mobilumą. Dabar 50 – 70 km atstumas nuo gyvenamosios vietos iki

darbovietės jau nėra jokia kliūtis ir vis daugiau rajono gyventojų teikia prioritetą darbovietėms

aplinkiniuose miestuose. Šiandieninis Radviliškio rajono gyventojų automobilizacijos lygis

leidžia būti visai nepriklausomiems nuo viešojo transporto.

Siūloma susisiekimo sistemos koncepcija remiasi Bendrajame plane pasiūlyta

Radviliškio rajono gyvenamųjų vietovių sistemos plėtros bei savivaldybės teritorijos erdvine

koncepcija.

Radviliškio rajono savivaldybės kelių tinklo pagrindą rytų – vakarų kryptimi dabar ir

ateityje formuos magistralinis kelias A9 Panevėžys - Šiauliai. Šis magistralinis kelias turi žymią

reikšmę rajono ekonominei ir socialinei plėtrai.

Valstybinės reikšmės magistralinio A9 ir keturių krašto automobilių kelių tinklas

efektyviai aptarnauja Radviliškio rajono savivaldybės teritoriją ir yra pakankamas

perspektyviniam laikotarpiui (6.1 lentelė).

6.1 lentelė. Perspektyvinis paros transporto eismo intensyvumas Radviliškio rajono valstybinės reikšmės

automobilių keliuose (aut./parą)

Kelio Nr. ir pavadinimas 2006 m. 2010 m. 2015 m.

A9 Šiauliai – Panevėžys 7644 10500 14000

144 Jonava - Kėdainiai - Šeduva 3416 4400 5500

212 Radviliškis - Pakruojis 598 950 1250

225 Baisiogala - Raseiniai 1557 2400 3100

148 Raseniai – Tytuvėnai -

Radviliškis 1232 1950 2500

Perspektyvinis transporto srautų augimas 2015 metais Radviliškio rajono magistraliniame

kelyje A9 Šiauliai–Panevėžys sieks iki 14000 automobilių per parą, taip pat čia vyraus sunkiojo


SPRENDINIAI


transporto eismas, kuris 2015 m gali sudaryti 2000 - 2500 sunkvežimių per parą, krašto keliuose

sunkiojo transporto srautai bus žymiai mažesni ir perspektyvoje sieks 400 – 500 transporto

priemonių per parą.

Radviliškio rajono teritorijoje valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo tankis yra

0,30 km/km2. Kelių tinklas sujungia visas pagrindines rajono gyvenvietes ir seniūnijas, todėl

perspektyvoje kelių tinklo plėsti nėra poreikio, tik numatomas nutiesti Radviliškio miesto

aplinkelis. Rajono miestų ir gyvenviečių gatvių tinklo plėtra bus vykdoma pagal ateityje

rengiamus jų bendruosius planus.

Valstybinės reikšmės asfaltuotų automobilinių kelių procentas rajone turi padidėti nuo

38,8 % (2006 m.) iki 45,0 % (2015 m.). Pirmoje eilėje bus asfaltuojami tie valstybinės reikšmės

rajoniniai automobiliniai keliai, kurie jungia visų lygmenų rajono lokalinius centrus.

Lietuvoje 2007 metų pradžioje transporto priemonių skaičius pasiekė 1,7 milijono, todėl

didėja ir automobilizacijos lygis kiekviename rajone tame tarpe ir Radviliškio. Radviliškio

rajone 2000m. buvo 279 lengvieji automobiliai 1000 gyventojų, 2003 m. – 299 aut./1000

gyventojų ir 2006 metais automobilizacijos lygis išaugo iki 390 aut./1000 gyventojų. Tai nedaug

atsilieka nuo Šiaulių rajono – 403 aut./1000 gyv., kuris pirmauja apskrityje pagal šį rodiklį.

Šiaulių apskrities automobilizacijos lygis 388aut./1000 gyv. (2006m.) Paskaičiuota prognozė

2015 metams numato, kad Radviliškio rajono automobilizacijos lygis gali išaugti iki 480

aut./1000 gyv., o 2025 metais – 520 aut./1000 gyventojų. Šis rodiklis parodo rajono gyventojų

transporto priemonių pasirinkimą ir didelį gyventojų mobilumą. Radviliškio rajone 2006 metais

buvo užfiksuotos 23627 transporto priemonės.

Magistraliniame ir krašto keliuose Radviliškio savivaldybėje pakeitimų laikotarpiui iki

2017 m. nėra numatoma, tačiau vykstant tolimesnei miestelių ir miestų urbanistinei plėtrai bei

didėjant transporto eismo intensyvumui būtinos kai kurios trasų korektūros formuojant

aplinkkelius ir rezervuojant jiems vietas.

Žemesnės 4 lygmens vietines jungtis formuos Radviliškio savivaldybės teritorijos

lokalinės jungtys, kurioms priskiriami rajoniniai keliai.

Po 2015 m. planuojamo laikotarpio yra siūloma padidinti esamų Radviliškio savivaldybės

rajoninių kelių tinklą ir jo rišlumą tolygesniam transporto eismui.


SPRENDINIAI


6.3. Gyvenviečių transportinis aptarnavimas.

Radviliškio rajono perspektyvinį susisiekimo tinklą siūloma modernizuoti, taip, kad

prioritetas būtų teikiamas keliams tiesiogiai sujungiantiems pagrindinius savivaldybės esamus ir

planuojamus centrus.

Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje numatomi dviejų lygmenų savivaldybės ir

seniūnijų lokaliniai centrai, priklausomai nuo atskirų miestelių ir kaimų reikšmės, esamo ir

planuojamo gyventojų skaičiaus.

Savivaldybės pagrindiniai lokaliniai centrai: valdymo – Aukštelkų, Baisiogalos,

Grinkiškio, Pakalniškių, Radviliškio, Radviliškio miesto, Sidabravo, Skėmių, Šaukoto, Šeduvos,

Šeduvos miesto, Šiaulėnų, Tyrulių seniūnijos.

Numatomas didžiausias urbanistinės plėtros teritorijos potencialas yra savivaldybės

centras – Radviliškis. Kadangi šio miesto intensyviausi transportiniai ir ekonominiai ryšiai yra

tiesiogiai susiję su Šiauliais, Panevėžiu, Raseiniais, Pakruoju, tai teritorinė plėtra ir turėtų vykti

šiomis kryptimis.

6.4. Perspektyvinis kelių tinklo apkrovimas

Radviliškio rajono perspektyvinis transporto eismo intensyvumas skaičiuotas įvertinant

perspektyvinį gyventojų skaičių ir esamas transporto srautų augimo tendencijas. Didžiausi

transporto srautai ir toliau formuosis pagrindinėje transporto ašyje – kelyje A9 Panevėžys -

Šiauliai, kur vidutinis metinis augimas siekia 5-7 procentus. Vidutinis metinis transporto srauto

augimas priimtas atsižvelgiant į bendrąsias transporto srautų ilgalaikes ir trumpalaikes

tendencijas Radviliškio miesto gatvėse ir rajono savivaldybės keliuose.

Radviliškio rajono savivaldybės kelių tinklo pagrindą rytų – vakarų kryptimi dabar ir

ateityje formuos magistralinis kelias A9 Panevėžys - Šiauliai. Šis magistralinis kelias turi žymią

reikšmę Radviliškio rajono ekonominei ir socialinei plėtrai.

Valstybinės reikšmės magistralinio A9 ir keturių krašto automobilių kelių tinklas

efektyviai aptarnauja Radviliškio rajono savivaldybės teritoriją ir yra pakankamas

perspektyviniam laikotarpiui.

Sunkiojo transporto eismas Radviliškio rajone turi tendencijas sparčiai augti. Tam didelės

įtakos turės sunkiojo tranzitinio krovininio transporto augimo tempai, kurie šiuo metu yra labai

dideli. Pagrindiniai sunkiojo transporto srautai vyraus magistraliniame kelyje A9. Didelis

sunkiojo transporto eismas išliks tarp Radviliškio–Panevėžio ir Radviliškio – iki 3400 transporto

priemonių /parą. Kituose krašto keliuose srautas sieks iki 1800 transporto priemonių per parą

(6.2 lent.). Rajoniniuose keliuose sunkiojo transporto eismas yra epizodinis ir daugiau


SPRENDINIAI


aptarnaujančio pobūdžio (pvz., autobusai, statybinis transportas, žemės ūkio mašinos), todėl yra

sunkiai prognozuojamas.

6.2 lentelė. Sunkiojo transporto perspektyvinis paros eismo intensyvumas Radviliškio rajono

savivaldybės keliuose (sunkv./parą)

Kelio Nr. ir pavadinimas 2006 m. 2010 m. 2015 m.

A9 Panevėžys - Šiauliai 1377 2300 3400

144 Jonava – Kėdainiai - Šeduva 795 1350 1800

212 Radviliškis - Pakruojis 86 150 220

225 Baisiogala - Raseiniai 117 250 350

148 Raseniai – Tytuvėnai - Radviliškis 178 350 500

Transporto eismo augimą dinamika Radviliškio rajono magistraliniame ir krašto keliuose

atskirais metų mėnesiais išliks skirtinga: magistraliniame kelyje transporto pokyčiai sieks kelis

kartus, kai tuo tarpu krašto keliuose, pokyčiai išliks nežymūs. Tai rodo, kad tranzitiniai srautai

daugiausia apkrauna magistralinį kelią A9 Panevėžys - Šiauliai (6.1 lentelė). Kadangi bendras

valstybinis kelių tankis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje yra gana aukštas – 0,30

km/km2, o tinklo rišlumas visiškai priimtinas perspektyvinei veiklai, tai jo didinti nėra jokio

poreikio. Galimas šios kategorijos tinklo augimas dėl naujų jungčių atsiradimo ties miesteliais

nėra didelis.


SPRENDINIAI


6.5. Perspektyvinis automobilizacijos lygis

Radviliškio rajone susisiekimo priemonių pasirinkimą ir bendrą gyventojų mobilumą

lems automobilizacijos lygis, kuris apibrėžiamas lengvųjų keleivinių automobilių skaičiumi

1000-ui gyventojų. Aukštas automobilizacijos lygis tiesiogiai įtakoja transporto srautų augimą

savivaldybės keliuose ir gatvėse. 2007 metų pradžioje Radviliškio rajone automobilizacijos lygis

buvo 401 aut/1000gyv. 2015 m. prognozuojama, kad jis išaugs iki 480 aut/1000 gyv. (6.1 pav.)

6.1 pav. Perspektyvinis automobilizacijos lygis Radviliškio rajone

Esantis Radviliškio rajone didelis skaičius transporto priemonių atlieka reikiamus

krovinių ir keleivių vežimus, gyventojai tampa žymiai mobilesni ir nepriklausomi nuo viešojo

susisiekimo sistemos išvystymo lygio ir eismo tvarkaraščių.

Perspektyvinis automobilizacijos lygis

520 480 450 390 279

147

1

10

100

1000

1995 2000 2006 2010 2015 2025


SPRENDINIAI


6.6. Viešasis transportas.

Viešojo transporto vietinio maršrutinio tinklo organizavimas tiesiogiai susietas su

Radviliškio rajono esamų seniūnijų ir savivaldybės centro tiesioginiu aptarnavimu.

Perspektyvoje labai svarbu, kad transportas rajone dirbtų mažesniais eismo intervalais ir

mažesniu persėdimų skaičiumi. Autobusų talpos parinkimas turi būti tiesiogiai susietas su

esamais ir laukiamais keleivių srautais. Tam tikslui turi būti atlikti keleivių srautų tyrimai

esamuose maršrutuose. Reikia sudaryti minimalų prioritetinį vietinių autobusų maršrutų tinklą,

kuris būtų skirtas rajono savivaldybės teritorijos ir jos pagrindinių administracinių ir turistinių

traukos centrų aptarnavimui. Galimas kai kurių autobusų maršrutų pratęsimas iki kaimyninių

savivaldybių artimiausių traukos centrų.

Viešojo transporto autobusų persėdimo stotelėse turi būti suderinti taip, kad keleiviai

galėtų persėsti iš vieno maršruto į kitą su mažiausiomis laiko sąnaudomis. Siūlymas maršruto

galinį punktą daryti ne rajono savivaldybės centre – Radviliškyje siejamas su mažesniu

persėdimu skaičiumi ir mažesne kelionės trukme tarp atskirų seniūnijos centrų. Nedidelis

siūlomų maršrutų skaičius siejamas su realiomis galimybėmis valdyti šių maršrutų eismo

tvarkaraščius priklausomai nuo keleivių srautų svyravimo turizmo sezono metus ir moksleivių

vežimo į mokymosi įstaigas.

Radviliškio rajono gyventojai labiausiai nepatenkinti esamais maršrutais ir dideliais

eismo intervalais. Atskiruose maršrutuose yra tik vienas reisas arba nėra reisų savaitgaliais, tai

turi būti taisytina.

Pagrindinė autobusų stoties vieta Radviliškyje lieka ta pati. Visi vietiniai autobusų

maršrutai planuojami sustojant šioje stotyje. Šioje stotyje būtų organizuojami persėdimai į

tarpmiestinius autobusų maršrutus, kurie kerta rajono savivaldybės teritoriją.

Vietiniai ir tarpmiestiniai maršrutai turėtų būti peržiūrėti atsižvelgiant į gyventojų

kasdienius ir savaitgalinius ryšius. Rajono gyventojų intensyviausi savaitgaliniai ryšiai su rajono

centru – Radviliškiu, Šiauliais, Panevėžiu.

Viešasis transportas turi būti priderintas prie Radviliškio rajono ir Radviliškio miesto

esamų darbo ryšių, kurių pagrindu ir turėtų būti peržiūrėti esami autobusų maršrutai ir eismo

tvarkaraščiai. Dauguma rajono gyventojų dirba Radviliškio mieste, todėl rajono vietinių

maršrutų ryšiai su rajono centru turi būti organizuoti ypatingai gerai.

Perspektyvinis pervežtų keleivių skaičius, įvertinant iš dalies esamas tendencijas, 2015

metams turėtų išaugti apie 2-2,5 karto esant nežymiam apyvartos didėjimui. Tai tiesiogiai susiję

su moksleivių pervežimais, kurių kelionės ilgis nėra didelis. Pagerėjęs vietinių autobusų

maršrutų darbas, turėtų sudaryti geresnes susisiekimo sąlygas moksleiviams.


SPRENDINIAI


Vasaros sezono metu gerinant turistų aptarnavimą, galima būti įvesti atskirus sezoninius

turistinius maršrutus, kurie siektų pagrindines Radviliškio rajono ir Šiaulių apskrities poilsio ir

pažintinio turizmo vietas.

Sudarant palankias sąlygas viešojo transporto eismui ir vykdant gatvių ir kelių tinklo

rekonstrukciją, prioritetas, be jau fiksuoto bendro transporto eismo intensyvumo, turėtų būti

teikiamas keliams ar jų atkarpoms, kuriose vyksta arba numatomas intensyvus viešojo transporto

– autobusų eismas. Ypatingas dėmesys turi būti teikiamas autobusų stotelių įrengimui, jų

apšvietimui, pėsčiųjų perėjų įrengimui, nes tai yra padidintos eismo rizikos zonos.

6.7. Aptarnavimo infrastruktūros plėtra, dviračių takų tinklas

Radviliškio rajono susisiekimo tinklas negali egzistuoti be reikalingų transporto

priemonių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros. Geras infrastruktūros išvystymo lygis ir tankis

lemia savivaldybės teritorijos patrauklumą, tarptautinio ir pažintinio turizmo plėtrą dviračiais ir

automobiliais.

Šiuo metu rajono teritorijoje degalinių tinklas yra gerai išvystytas tik magistraliniame

kelyje A9 Panevėžys - Šiauliai ir Radviliškio mieste. Pagrindiniuose miestuose ir miesteliuose

esamas degalinių skaičius yra pakankamas, tačiau ne visur atitinka šiuolaikiniams

reikalavimams, nėra visų naudojamų degalų rūšių.

Susisiekimui dviračiais rajono teritorijoje numatomos dviejų tipų trasos, skirtos rajono

gyventojams ir turistams.

Dviračių trasos labai tinka ir vietinių gyventojų susisiekimui nedideliais atstumais tarp

atskirų miestelių. Rekomenduojama šiose trasose vietoje parinkti ir įrengti kelis dviračių nuomos

punktus ir taisyklas, kurių galėtų būti 4-5.


SPRENDINIAI


6.8. Susisiekimo tinko plėtra

Pagal atliktą Radviliškio rajono esamos būklės analizę ir atsižvelgiant į gyventojų

atsiliepimus, kurie realiausiai atspindi rajono savivaldybės susisiekimo poreikius, yra siūloma

pagrindiniai tinklo infrastruktūros modernizavimo ir rekonstrukcijos projektai, kurie yra įtraukti į

Kelių plėtros ir priežiūros programą (2002-2015 m.).

Kelių dangų stiprinimas.

1. Iki 2010 metų atlikti krašto kelio Nr. 148 Raseiniai – Tytuvėnai – Radviliškis dangų

stiprinimą (nuo 38,72 km iki 45,12 km); iki 2015 metų dangų stiprinimą (nuo 48,00

km iki 63,06 km) ir po 2015 metų dangų stiprinimą (nuo 45,12 km iki 48,00km).

2. Iki 2015 metų atlikti krašto kelio Nr. 212 Radviliškis – Pakruojis dangų stiprinimą

(nuo 0,00km iki 5,50 km).

3. Po 2015 metų atlikti rajoninio kelio Nr.3412 (privažiavimas prie Kurų) dangų

stiprinimą (nuo 0,00 km iki 2,00 km).

Kelių rekonstravimas.

1. Atlikti magistralinio kelio A9 Panevėžys – Šiauliai rekonstravimą iki 2010 m. (nuo

61,00 km iki 75,63 km) ir 2011-2015 (nuo 42,00 km iki 51,00 km).

2. 2011-2015 m. nutiesti 11,40 km ilgio Radviliškio aplinkkelį (nuo 51,00 km iki 60,69

km).

Asfaltinės dangos įrengimas rajoniniuose keliuose su žvyro danga.

1. Iki 2010 metų kelyje Nr. 3405 Šiauliai – Šaukotas – Pašušvys (nuo 19,40 km iki

22,40 km).

2. Iki 2010 metų kelyje Nr. 2906 Rozalimas – Plaučiškiai – Pakalniškiai (nuo 9,83 km

iki 15,46 km).

3. Iki 2010 metų kelyje Nr. 3414 Baisiogalos g. st. – Sidabravas – Mundeikiai (nuo

0,00 km iki 2,00 km).

4. Iki 2010 metų kelyje Nr. 2911 Karašilis – Derveliai – Alksniupiai – Šeduva (nuo

18,08 km iki 19,08 km ).

5. Iki 2010 metų kelyje Nr. 3408 Radviliškis – Stačiūnai (nuo 0,00 km iki 1,90 km; nuo

2,60 km iki 3,60 km; nuo 5,00 km iki 6,90 km.).

6. Iki 2010 metų kelyje Nr. 3432 Šiaulėnai – Daktariškiai – Mėnaičiai ( nuo 10,00 km

iki 11,20 km).

7. Kelyje Nr. 3414 Baisiogalos g. st.–Sidabravas–Mundeikiai iki 2010 metų kelio

ruožas nuo 7,00 km iki 12,56 km ir 2011-2015 metais kelio ruožas nuo 14,80 km iki

27,60 km).


SPRENDINIAI


8. 2011-2015 metais kelyje Nr. 3403 Šilėnai–Sidariai–Šiaulėnai nuo 0,80 km iki 5,14

km ir nuo 6,79 km iki 24,90 km.

9. 2011-2015 metais kelyje Nr. 3434 Šaukotas – Papušinys – Rinkšeliai – Akmenė nuo

1,70 km iki 4,20 km.

10. 2011-2015 metais kelyje Nr. 3424 Liaudiškiai – Legėčiai – Pašušvys nuo 12,40 km

iki 17,11km.

11. Po 2015 metų kelyje Nr. 3429 Grinkiškis – Vaitiekūnai nuo 0,72 km iki 5,85 km.

Saugaus eismo priemonių įrengimas keliuose.

Krašto keliuose 2006-2010 metais:

1. Kelio Nr. 148 Raseiniai – Radviliškis 45,14 km rekonstruoti sankryžą.

2. Kelyje Nr. 148 Raseiniai – Radviliškis įrengti apsauginius metalinius atitvarus

pavojinguose ruožuose abiejose pusėse nuo 46,56 km iki 46,82 km ir dešinėje pusėje

nuo 47,67 km iki 47,90 km

Rajoniniuose keliuose 2006-2010 metais:

1. Kelyje Nr. 3429 Grinkiškis – Vaitiekūnai įrengti apsauginius metalinius atitvarus

pavojinguose ruožuose abiejose kelio pusėse nuo 0,27 km iki 0,4 km.

2. Prie kelio Šiaulėnai – Šaukotas – Pašušvys nuo 0,70 km iki 1,40 km įrengti pėsčiųjų

ir dviračių taką.

Radviliškio rajono susisiekimo sistemos plėtros sprendinių prioritetai parengti

atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir Šiaulių apskrities bendrojo plano sprendinius, ilgalaikės

Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos prioritetus, kitų strateginių planų bei sektorinių

programų numatomas priemones.


SPRENDINIAI


7. RADVILIŠKIO RAJONO INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

7.1. Įvadas

Radviliškio rajono teritorijos Bendrojo Plano inžinerinės infrastruktūros sprendiniai

parengti vadovaujantis:

� Radviliškio teritorijos Bendrojo Plano inžinerinės infrastruktūros esamos būklės

analizės išvadomis ir koncepcija;

� Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu;

� strateginiais Lietuvos Respublikos dokumentais: Darnaus vystymosi strategija,

Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategija,

Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, Nacionaline energetikos strategija,

Šilumos ūkio plėtros kryptimis ir kitais;

� Šiaulių regiono ir Radviliškio rajono teritorijų planavimo dokumentais ir strateginiais

planais: Šiaulių apskrities teritorijos bendruoju planu,, Radviliškio rajono strateginiu

planu ir kitais;

� Nemuno upės vidurupio vandentvarkos projektu;

� Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais.

Radviliškio rajono teritorijoje galimos dvi inžinerinės infrastruktūros plėtros

alternatyvos: aktyvios plėtros - decentralizuotos koncentracijos alternatyva. Įgyvendinant šią

alternatyvą, teritoriškai prioritetizuota inžinerinės infrastruktūros plėtra būtų užtikrinama

įgyvendinant bendrajame plane suformuluotas inžinerinės infrastruktūros vystymo nuostatas. Ši

alternatyva užtikrintų sistemingą rajono infrastruktūros vystymą palaipsniui, prioritetų tvarka,

įgyvendinant Bendrojo Plano sprendinius. Sprendiniuose prioritetinės gyvenvietės yra tos,

kurioms suteikta kategorija a, b, c ir d; gyvenvietėms, kurioms ši kategorija nesuteikta, laikomos

neprioritetinėmis. Kita alternatyva yra Status quo. Šiuo atveju infrastruktūros plėtra būtų

vykdoma ir tuo atveju, jei Bendrojo Plano inžinerinės infrastruktūros dalies sprendiniai nebūtų

įgyvendinami, nes infrastruktūros plėtra yra inicijuojama įvairių interesų grupių. Be to, net ir

neįgyvendinant Bendrojo Plano, inžinerinės infrastruktūros plėtra būtų reguliuojama dėka gana

gerai išvystytos šios srities teisinės aplinkos. Tačiau šiuo atveju kiltų pavojus, kad infrastruktūros

plėtra būtų nepakankamai suderinta su rajono teritorijos urbanistine raida. Tai lemtų tiek

neefektyvaus finansinių išteklių naudojimo grėsmę, tiek nepakankamai racionalų gamtinių

išteklių naudojimą ir didesnį, inžinerinių objektų neigiamą poveikį aplinkai.


SPRENDINIAI


Radviliškio rajono Bendrojo Plano koncepcijos stadijoje buvo įvertinti miestuose ir

gyvenvietėse esančių centralizuotų sistemų pajėgumai, prie sistemų prijungtų vartotojų esami

poreikiai ir nustatytas centralizuotų sistemų turimas rezervas – kiek naujų vartotojų būtų galima

prijungti prie šių sistemų, nediegiant naujų pajėgumų. Nustatyta, kad esamos centralizuotos

sistemos turi perteklinių pajėgumų, kurie gali būti panaudoti naujiems vartotojams prijungti.

Bendrojo plano sprendiniai neturėtų riboti inžinerinės infrastruktūros plėtros – esant

pagrįstam poreikiui (pvz., siekiant gerinti inžinerinių paslaugų kokybę, didinti rajono

konkurencingumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai), rajono teritorijoje gali

būti įrengiami ir objektai, nepažymėti Bendrojo Plano sprendinių brėžinyje. Visų planuojamų

objektų teritorijos turėtų būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir/ar

projektavimo metu.

Radviliškio rajono teritorijos Bendrojo Plano inžinerinės infrastruktūros grafiniai

sprendiniai pateikti inžinerinės infrastruktūros sprendinių brėžinyje.

7.2. Vandentieka ir vandenvala

Inžinerinės vandens tiekimo infrastruktūros vystymas apima vandens tiekimo sistemų

įrengimą nuo vandens išgavimo iki kokybiško vandens patiekimo vartotojui ir/arba esamos

sistemos tobulinimo, tam tikrų sistemos elementų renovavimo, taip pat gerai išvystytų

inžinerinių tinklų plėtrą jungiant į tinklus naujus vartotojus.

Prioritetinėse gyvenvietėse vandens tiekimo inžinerinė infrastruktūros turi būti:

1. Vystoma pagal prioritetus a, b, c, d kategorijos gyvenvietėse ( 7.1, 7.2 lentelės).

2. Vystoma atnaujinant bei techniškai tobulinant miestų vandens gavybos ir apdorojimo

bei vandentiekio tinklus ir kitą įrangą (taikoma a, b, c kategorijų centrams).

Radviliškyje, rekonstruoti vandens ruošos gerinimo įrenginius. Šeduvos mieste,

Baisogalos miestelyje susidėvėjusius vandens ruošos elementus keisti naujais ir gerinti

šių įrenginių būklę.

3. Plėtojama, kad būtų patenkintas geriamojo vandens poreikis (taikoma a, b, c ir d

kategorijų centrams).

4. Naujai įrengti vandens gavybos ir apdorojimo bei vandentiekio tinklai ir kita įranga,

gyvenvietėse, kuriose nėra centralizuotos vandens tiekimo sistemos arba esama sistema

yra blogos būklės (taikoma d kategorijos centrams).

5. Vystoma pagal specialųjį vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros planą, kuris

Radviliškio rajono teritorijai turi būti parengtas iki 2008 m. gruodžio 31 d. Į specialųjį

planą turi būti įtrauktos gyvenvietės, kuriose gyvena daugiau kaip 50 gyventojų.


SPRENDINIAI


6. Vystoma, planuojant apjungti miestą su funkciškai susijusiomis gyvenamosiomis

vietovėmis, bendrai išsprendžiant inžinerinius tinklus (taikoma a, b, c kategorijų

centrams). Prie Radviliškio miesto vandens tiekimo sistemos svarstyti galimybę

prijungti Linkaičių, Kutiškių Aukštelkų, K. Gražionių, Gražionių, Kaulinių ir Karčiamų

gyvenviečių sistemas. Prie Šeduvos miesto vandens tiekimo sistemos svarstyti

galimybę prijungti Pakalniškių ir Pavartyčių gyvenvietes, prie Baisogalos miestelio

vandentiekos sistemos prijungti Pakirkšnio gyvenvietės tinklus. Apjungimo klausimai

turi būti sprendžiami specialiajame plane.

7. Gaisrinio vandentiekio sistema turi būti plėtojama kartu su naujų teritorijų plėtra ir turi

būti pakankama, įrengta pagal galiojančius reikalavimus. Taip pat reikalinga

Radviliškio rajono teritorijai parengt gaisrinio vandentiekio sistemos inžinerinės

infrastruktūros išdėstymo specialųjį planą ir šiame plane numatyti reikalingus gaisrinio

vandentiekio sistemos įrenginius (tinklus, hidrantus, rezervuarus) bei numatyti vandens

telkinius, kurie gali būti panaudoti priešgaisrinėms reikmėms.

8. Vystoma užtikrinant požeminio vandens apsaugą. Radviliškio rajone turi būti užtikrinta

požeminio vandens apsauga: gyvenvietes aptarnaujančioms vandenvietėms nustatyti

sanitarines apsaugos zonas. Vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos turi būti

nustatytos, tvarkomos ir prižiūrimos pagal HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių

apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“.

9. Likviduoti Radviliškio rajone esančius nenaudojamus vandens gręžinius. Veikiančioms

vandenvietėms, kurių ištekliai neaprobuoti, požeminio vandens išteklių įvertinimas ir jų

aprobavimas turi būti atliktas iki 2009 m. sausio 1 d.

10. Radviliškio rajono teritorijoje ir toliau įgyvendinti Nemuno upės vidurupio

vandentvarkos projektą numatytais etapais.

Neprioritetinėse gyvenvietės:

11. Tobulinti ir plėtoti centralizuotą vandens tiekimo sistemą, kad būtų patenkintas

geriamojo vandens poreikis; atnaujinti bei techniškai tobulinti esamus blogos būklės

vandentiekio tinklus bei kitą įrangą, įrengti vandens gerinimo įrenginius. Šios sistemos

turi būti plėtojamos ir palaipsniui atnaujinamos (7.2 lentelė);

12. Vystoma gyvenvietėse, kuriose vystyti inžinerinę infrastruktūrą yra palankios sąlygos.

Tai yra vandentiekis yra eksploatuojamos viešojo vandens tiekėjo, vandens tiekimo

infrastruktūra yra geros būklės, yra potencialas jungtis naujiems vartotojams (7.3

lentelė).


SPRENDINIAI


13. Kitose gyvenvietėse esamos vandens tiekimo sistemos, kurias eksploatuoja privačios

įmonės ar įstaigos, privatūs asmenys, ar jų grupės turi būti išpirktos savivaldybės

lėšomis ir turi būti perduotos viešajam vandens tiekėjui.

14. Gyvenviečių (nuo 50-200 gyventojų) aprūpinimui geriamuoju vandeniu reikėtų sukurti

prielaidas alternatyvios (decentralizuotos) vandens tiekimo sistemos atsiradimui.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą

Radviliškio rajone numatoma vystyti atsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo įstatymo (Žin. 2006, Nr. 82-3260) reikalavimus ir siekti, kad iki 2014 metų 95 %

savivaldybės gyventojų turėtų galimybę naudotis viešojo vandens tiekėjo teikiamomis

paslaugomis ir įgyvendinti vandentvarkos plėtros strategijos nuostatas, kad iki 2015 m.

centralizuotai tiekiamo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojų skaičius Radviliškio

rajono miestuose padidėtų 3 %, o kaimo vietovėse – 20 %.

7.1 lentelė. Radviliškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinės infrastruktūros vystymas prioritetinėse gyvenvietėse

iki 2015 m. vartotojų aprūpinimas ir prijungimas prie vandens tinklų įgyvendinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą bei vandentvarkos strategiją*

95 % 3% 20%

Gyv. kategorija

Miesto pavadinimas

ir vandenvietė

NVĮ pajėgumas (

tūkst. m3/metus)

Vamdenvietės

pajėgumas (tūkst.

m3/metus) gyv. sk/ tūkst. m3 per metus (vandens ir nuotekų kiekis)

1642,5 a

Radviliškio miestas 313

1656 18689/1364,3 590/43,1

b Šeduvos miestas

365 122,6 3034/221,5 96/7

c Baisogalos

mstl. 329 920 2421/176,7 510/37,2

280 c

Grinkiškio mstl.

15 297

855/62,4 180/13,1

c Sidabravo

mstl. 33 100 580/42,3 18/1,3

c Šiaulėnų

mstl. 47 84 846/61,7 178/13

d Šaukoto

mstl. 84 554/40,4 117/8,5

d Pociūnėlių

mstl.

įrengti centr. nuotekų sist.

150 508/37,1

107/7,8

d Palonų mstl. 419/30,6

88/6,4

d Pašušvio

mstl.

įrengti centr. vandentiekio sistemą ar perimti iš

privačių tiekėjų 375/27,4 79/5,8

* - įgyvendinant šį įstatymą iki 95 % savivaldybės gyventojų turi turėti galimybę būti aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų surinkimo paslaugomis. Skaičiavimai atlikti priimant, jog vandens tiekėjas privalo užtikrinti tokį geriamojo vandens tiekimo iš vandens ėmyklų našumą, kad kiekvienas gyventojas galėtų gauti ne mažiau kaip 200


SPRENDINIAI


litrų geriamojo vandens per parą (Žin. 2007 Nr. 16-593). Priimame, jog tokia pati norma taikoma ir susidarančiam nuotekų

kiekiui. 7.2 lentelė. Neprioritetinės gyvenvietės, kuriose turi būti vystoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinė infrastruktūra

Gyventojų skaičius

Gyvenvietės

500-800 Alksniupiai, Kutiškiai, Pavartyčiai, Pakirkšnys, Šniūraičiai, Skėmiai

200-500

Vėriškiai, Pakalniškiai, Tyruliai, Vainiūnai, Karčemos, Linkaičiai, Beinorava, Raudondvaris, Daugėlaičia,i Polekėlė, Pociūnai, Vaitiekūnai, Papušynys, Žeimiai, Mankiškiai, Vadaktų mstl., Acokavai, Prastavoniai, Mėnaičiai Kairėnėliai Butėnai Valatkoniai

50-200

Niauduva, Voskoniai, Šašiai, Radviloniai, Miežaičiai, Kunigiškai, Giedraičiai, Augmėnai, Pašakiai, Vabaliai, Praščiūnai, Kairėnai, Birželės, Jonaitiškiai, Liutkiškiai, Ilguočiai, Kubiliūnai, Puipiai, Šiaulaičiai, Dapšioniai, Bučiūnai, Ožaičiai, Vaiduliai, Džiugoniai, Margavoniai, Nirtaičiai, Vedreikiai, Viešvilė, Valdeikiai, Skomaičiai, Gulbiniai, Kurkliai, Dauderiai, Taukuočiai, Rokoniai, Liepiškiai, Beinoriškis, Varnioniai, Batkūnai, Naujasodis, Užuožeriai, Maldžiūnai, Sidariai, Rudžiai, Veliakiemiai, Dauburaičiai, Bagdonai, Pakiršinėlis, Geručiai, Jokūbiškiai, Spičiai, Paežeriai, Užuovėja, Velžiai, Baukai, Dotiškiai, Raginėnai, Noručiai, Vaižgai, Šileikoniai


SPRENDINIAI


7.3 lentelė. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinės infrastruktūros vystymas Radviliškio rajone

Nr. Miesto/gyvenvietės

pavadinimas (kategorija)

galima vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos aglomeracija su pagrindine gyvenviete

planuojama vandens gerinimo įrenginių renovacija;

planuojama vandens tiekimo tinklų vystymas

planuojamas vandens gerinimo įrenginių įrengimas

planuojamas nuotekų tinklų vystymas

planuojamas nuotekų valyklos įrengimas ar renovavimas

planuojamas nuotekų surinkimo sistemos įrengimas

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Prioritetinės gyvenvietės

1 Radviliškio miestas

(a)

+Linkaičiai, Kutiškiai, Karčiamos, Aukštelkai, Gražioniai, Kalnelio Gražioniai, Kauliniai

+ +(SP) +(SP)

2 Šeduvos miestas

(b) +Pakalniškiai, Pavartyčiai

+ +

3 Baisogalos mstl.(c) Pakirkšnys +(SP) +(SP)

4 Grinkiškio mstl. (c) +(SP) +(DP) +

5 Sidabravo mstl. (c) +(SP) + +(SP)

6 Šiaulėnų mstl. (c) +(SP) +(DP) +(SP) +(DP)

7 Šaukoto mstl. (d) +(SP) +(DP) +(SP) +(DP)

8 Pociūnėlių mstl.(d) + + +

9 Palonų mstl. (d) + + +

10 Pašušvio mstl. (d) + + +

Neprioritetinės gyvenvietės

11 Linkaičiai + + +

14 Kutiškiai +(SP) + +(SP)

31 Karčiamų km +(SP) + +(SP)


SPRENDINIAI


Nr. Miesto/gyvenvietės

pavadinimas (kategorija)

galima vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos aglomeracija su pagrindine gyvenviete

planuojama vandens gerinimo įrenginių renovacija;

planuojama vandens tiekimo tinklų vystymas

planuojamas vandens gerinimo įrenginių įrengimas

planuojamas nuotekų tinklų vystymas

planuojamas nuotekų valyklos įrengimas ar renovavimas

planuojamas nuotekų surinkimo sistemos įrengimas

18 Pakalniškiai + + +

19 Pavartyčiai + + +

30 Pakirkšnys +(SP) + +(SP)

21 Šniūraičiai +(SP) +(DP) +(SP) +(DP) +

17 Alksniupiai + + +(SP) +(DP)

12 Aukštelkai + + +

13 K. Gražionys + + +

15 Tyrulių mstl. + +

16 Daugėlaičiai + + +

20 Vėriškiai + + +

22 Kauliniai + + +

23 Polekėlės + + +

24 Kūnigiškiai + + +

25 Daugėlaičiai + + +

26 Acokavai + + +

27 Jonaitiškis + + +

28 Beinorava + + +

29 Skėmiai + + +

SP – rengiamas/parengtas specialusis planas; DP – rengiamas/parengtas detalusis planas;


SPRENDINIAI


Siekiant išvystyti buitinių nuotekų surinkimo ir valymo sistemą Radviliškio rajone

prioritetinėse ir neprioritetinėse gyvenvietėse turėtų būti numatomi šie veiksniai:

1. Nuotekų tvarkymo sistemos vystymas turi būti vykdomas pagal suteiktus prioritetus a,

b, c, d kategorijos gyvenvietėse ( 7.1 lentelė).

2. Aprūpinimą inžinerine infrastruktūra esant galimybei planuoti kartu apjungiant su

miestu ar gyvenviete funkciškai susijusias gyvenamąsias vietoves, bendrai

išsprendžiant aprūpinimą inžinerine įranga (taikoma a, b kategorijos centrams).

3. Centralizuotos nuotekų surinkimo, nuleidimo ir valymo sistemos plėtojimas

Radviliškio rajono a, b, c ir d kategorijos centruose bei kitose gyvenvietėse (7.3

lentelė).

4. Centralizuotos nuotekų surinkimo, nuleidimo ir valymo sistemos įdiegimas taikomas d

kategorijos centrams bei gyvenvietėms, kuriose yra išvystytos centralizuotos

vandentiekio sistemos, jose taip pat turi būti įrengta centralizuota nuotekų surinkimo

sistema. Mažose gyvenvietėse reikėtų sukurti prielaidas alternatyvios (decentralizuotos)

nuotekų surinkimo sistemos atsiradimui. Nuotekų tvarkymo inžinerinę infrastruktūrą

plėtoti gyvenvietėse pagal gyventojų skaičių, prioritetą teikiant labiau apgyvendintoms

gyvenvietėms (taikoma a, b, c, d kategorijos centrams ir neprioritetinėms

gyvenvietėms).

5. Miestų ir gyvenviečių nuotekų sistemos ir esamos įrangos renovacija ir atnaujinimas

(taikoma ir prioritetinėms ir neprioritetinėms gyvenvietėms).

6. Nuotekų tvarkymo sistemą planuoti gamtiniu atžvilgiu jautriose teritorijose (saugomose

teritorijose).

7. Pagal specialųjį vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros planą, kuris turi būti

parengtas iki 2008 m. gruodžio 31 d., turi būti įtrauktos gyvenvietės, kuriose gyvena

daugiau kaip 50 gyventojų.

Radviliškio rajono gyvenvietėse lietaus nuotekų tinklų sistema išvystyta nepakankamai,

Radviliškio miesto lietaus nuotekų sistemą reikia renovuoti ir plėsti. Planuoti lietaus nuotekų

surinkimo sistemą pagal Radviliškio miesto bendrajame plane siūlomas lietaus nuotekų

surinkimo zonas. Kitų gyvenviečių lietaus nuotekų tinklų išvystymas yra minimalus.

Norint pagerinti ekologinę situaciją bei lietaus sistemos išvystymą Radviliškio rajono

gyvenvietėse reikalinga numatyti įgyvendinti žemiau nurodytus veiksmus pagal prioritetą a, b, c

ir d centruose ir kitose gyvenvietėse:

1. Lietaus nuotekynės inžinerinės sistemos įrengimas.

2. Atskirti lietaus vandens surinkimo sistemas nuo buitinio nuotakyno surinkimo

sistemos.


SPRENDINIAI


3. Siūloma a ir b kategorijų centrams parengti lietaus nuotekų surinkimo sistemos

specialųjį planą, kuriame miestai būtų suskirstyti į zonas, nuo kurių būtų surenkamos

lietaus nuotekos, suplanuoti nuotekų išleistuvai bei nuotekų valymo įrenginiai.

Vandentvarkos sprendiniai yra pavaizduoti Radviliškio rajono inžinerinės infrastruktūros

brėžinyje.

7.3. Atliekų tvarkymas

1. Radviliškio rajone atliekų tvarkymo sistema planuojama kartu su Šiaulių apskrities

atliekų tvarkymo plėtra. Radviliškio rajone iki 2009 m. gruodžio 31 d. numatoma

uždaryti likusius dar neuždarytus Šeduvos (Prastavonių) ir Radviliškio miesto

(Žironų) sąvartynus.

2. Sustiprinti ir išlaikyti naujai įrengtų seniūnijų punktų ir perkrovimo stočių, esančių

Baisogaloje, Grinkiškyje, Šeduvoje, Šiaulėnuose bei Tyruliuose funkcionalumą. Taip

pat palaikyti rajoninio atliekų priėmimo punkto ir perkrovimo stoties Radviliškio m.

(Žiuronys) gerą būklę.

3. Įrengti nemažiau kaip po vieną antrinio rūšiavimo konteinerių aikštelę gyvenvietėse:

Acokavai, Beinorava Butėnai, Daugėlaičiai, Kairėnėliai, Kalnelio Gražionai,

Karčiamos, Linkaičiai, Mėnaičiai, Pakalniškiai, Palonai, Papušynys, Pašušvys,

Pociūnai, Polekėlė, Prastavonys, Raudondvaris, Vadaktai, Vaitiekūnai, Valatkoniai,

Vėriškiai, Žeimiai, Šašiai, Kūnigiškiai. Šiose gyvenvietėse gyvena daugiau kaip 200

gyventojų ir jose yra įrengta A tipo konteinerinės aikštelės (surenkamos mišrios

atliekos). Šios aikštelės esant galimybei gali būti įrengtos esamose A tipo aikštelių

vietose. Perspektyvoje rekomenduojame, kad po vieną antrinių žaliavų surinkimo

aikštelę būtų įrengta gyvenvietėse, didesnėse kaip 50 gyventojų.

4. Radviliškio ir Šeduvos miestuose antrinių žaliavų aikštelės turi būti įrengtos ir

prieinamos kuo didesniam gyventojų skaičiui. Rekomenduojama, kad daugiabučių

namų teritorijose būtų įrengta ne mažiau kaip po 1 antrinių žaliavų aikštelę 600

gyventojų. Antrinių žaliavų aikštelės turi būti įrengtos prie įvažiavimų į sodų bei

garažų bendrijų teritorijas ar kitose gyventojams patogiose vietose.

5. Radviliškio rajone planuojama įrengti biodegraduojančių (žaliųjų) atliekų

kompostavimo aikšteles. Tokias aikšteles rekomenduojame įrengti šalia Šeduvos ir

Radviliškio miestų teritorijų.


SPRENDINIAI


6. Statybos ir griovimo atliekų tvarkymui, kurios susidaro rekonstruojant, remontuojant

ar griaunant statinius reikalinga įrengti statybos ir griovimo atliekų aikšteles. Tokias

aikšteles rekomenduojame įrengti šalia Šeduvos ir Radviliškio miestų teritorijų.

Planuojamas biodegraduojamų atliekų bei statybos ir griovimo atliekų aikšteles

rekomenduojama įrengti buvusių ar esamų sąvartynų teritorijose ar kitose pažeistose teritorijose.

Biodegraduojančių, statybos ir griovimo atliekų aikšteles rekomenduojame įrengti Prastavonių ir

Žironų sąvartynų teritorijose. Tikslios šių aikštelių įrengimo vietos turi būti tikslinamos

žemesnio lygmens teritorijų planavimo arba projektavimo metu. Šioms aikštelėms turi būti

nustatytos sanitarinės apsaugos zonos vadovaujantis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir

režimo taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 134-4878). Sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje negali

būti statomi gyvenamieji namai, viešbučiai, ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai,

švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigos, neturi būti įrengiamos vandenvietės, kurioms

turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos zonos juostos, taip pat rekreacinės teritorijos ir t.t.

7. Buitinių nuotekų valymo įrenginiuose susidariusį dumblą panaudoti laukų tręšimui,

kraštovaizdžio gerinimui, pažeistų žemių rekultivavimui ir kt. Dumblo panaudojimą

spręsti Šiaulių regiono lygmenyje, inicijuoti dumblo, susidarančio Šiaulių regione

panaudojimo galimybių studiją.

8. Teritorijų skaičius, reikalingas komunalinių ir antrinių žaliavų surinkimo aikštelių

plėtrai, turi būti plečiamas tol, kol paslauga bus įdiegta, tai yra, kai šia paslauga

naudosis 85 % ar daugiau Radviliškio rajono ūkio subjektų ir gyventojų.

Atliekų tvarkymo sprendiniai pavaizduoti Radviliškio rajono Bendrojo Plano inžinerinės

infrastruktūros brėžinyje.

7.4. Šilumos ūkis

1. Siekti, kad šilumos vartotojai Radviliškio rajone būtų aprūpinami šiluma

mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant didžiausio leidžiamo poveikio aplinkai. Turi

būti toliau įgyvendinamos Radviliškio rajono šilumos tiekimo specialiojo plano,

parengto 2004 metais, nuostatos bei priemonės. Planuojant naujas tankiai užstatytas

teritorijas arba dujofikavus naujas teritorijas, specialusis planas turi būti

atnaujinamas pagal Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisykles (Žin., 2004, Nr.

12-360). .

2. Didinti centralizuotų šilumos tiekimo sistemų efektyvumą bei patikimumą

Radviliškio rajone. Tam tikslui reikalinga senas, nusidėvėjusias, prastos šiluminės

varžos trasas keisti naujomis. Šiluminių trasų renovavimas turi būti vykdomas


SPRENDINIAI


palaipsniui, pradedant nuo prasčiausios būklės trasų. Renovuojamos trasos turi būti

tiesiamos bekanaliu būdu (atsižvelgiant į esmas galimybes, galimas ir kitoks trasų

paklojimo būdas).

3. Siekti, kad būtų išnaudojamas šiluminės energijos taupymo potencialas Radviliškio

rajono vartotojams. Tuo tikslu reikalinga parengti ir įgyvendinti:

� visuomenės informavimo priemones apie energijos vartojimo efektyvumą, jo

potencialą ir naudą;

� finansavimo schemas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių

įdiegimui pas galutinius vartotojus; įgyvendinant atsižvelgti į Daugiabučių namų

modernizavimo finansavimo programą (Žin., 2004, Nr. 143-5232);

� savivaldybei priklausančių pastatų šilumos ūkių renovacijos projektus;

� šilumos punktų modernizaciją.

4. Siekiant užtikrinti šilumos gamybos patikimumą Radviliškio mieste, reikalinga

parengti išsamią analizę apie esamą šilumos gamybos būklę ir pagal pateiktas

išvadas bei veiksmų planą įgyvendinti šilumos gamybos patikimumo didinimo

priemones. Analizės techniniai bei ekonominiai skaičiavimai turi būti atlikti

orientuojantis į tokius aspektus:

� naujų katilų, pritaikytų rezerviniam kurui diegimas;

� atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas esančiuose katiluose;

� naujos katilinės statyba;

� kogeneracijos pritaikymas Radviliškio miesto šilumos ūkyje.

5. Siekti, kad būtų įvertintas ir maksimaliai diegiamas atsinaujinančių energijos išteklių

panaudojimas Radviliškio rajono centralizuotose šilumos tiekimo sistemose. Tuo

tikslu reikalinga parengti galimybių studiją, kuri įvertintų atsinaujinančių energijos

išteklių panaudojimą ir potencialą rajone.

6. Siekiant didinti šilumos gamybos efektyvumą Radviliškio rajono katilinėse

(Radviliškio miesto katilinė, Raudondvario katilinė, Linkaičių katilinė bei Šeduvos

centrinė bei Lelijjos katilinė), senus neefektyvius, didelės galios katilus keisti į

naujus efektyvius. Vykdant katilinių renovaciją, naujai instaliuojama galia turi būti

nustatyta atsižvelgiant į centralizuotai šiluma aprūpinamos teritorijos plėtros /

nykimo tendencijas.

7. Nustatyti sanitarinę apsaugos zoną Radviliškio miesto katilinei. Katilinių sanitarinės

apsaugos zonos dydis turi būti nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo

sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizinį poveikį. Vykdyti šių

sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę.


SPRENDINIAI


7.5. Gamtinių dujų tiekimas

1. Užtikrinti saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą magistraliniais ir skirstomaisiais

dujotiekiais, taikyti specialiasias naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ VII skyriuje „Magistralinių dojotiekių ir

naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ ir IX skyriuje „Dujotiekio apsaugos

zonos“ bei statinio saugos ir paskirties reikalavimus.

2. Riboti užstatymo intensyvumą esamo magistralinio dujotiekio vietovės klasės

vieneto teritorijoje po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio

ašies ir 1600 metrų išilgai vamzdyno ašies. Šioje vietovės klasėje galimas 10 ar

mažiau pastatų skaičius, skirtų žmonėms būti. Magistraliniai dujotiekiai: Panevėžys -

Šiauliai - Klaipėda, Panevėžys - Šiauliai, magistralinis dujotiekis į Radviliškio dujų

skirstymo stotį, Alksnupių dujų skirstymo stotį yra suprojektuoti ir pastatyti pagal

pirmos vietovės klasės reikalavimus.

3. Dujų skirstymo stotims normatyvinė sanitarinės apsaugos riba - 500 metrų, kuri

nustatyta Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklėse, patvirtintose

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d įsakymu

Nr. V-586. Atlikus poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą sanitarinės

apsaugos zonos riba gali būti tikslinama žemesnio lygmens teritorijų planavimo

dokumentu.

4. Rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų

atstumu nuo magistralinio dujotiekio trasos, projektinius pasiūlymus bei projektinę

dokumentaciją būtina derinti magistralinius dujotiekius dujotiekius

eksploatuojančioje organizacijoje.

5. Dujofikuojant pirmenybė teikti teritorijoms, kuriose planuojama sparti pramonės

plėtra. Radviliškio rajone planuojamas vidutinio slėgio skirstomasis dujotiekis

Šeduva - Baisiogala, Šeduva - Raudondvaris, Radviliškis - Linkaičiai.

6. Siekiant, kad didesnė Radviliškio rajono teritorija būtų dujofikuota, reikalinga

skatinti skirstomojo dujotiekio plėtros projektus, kurie sudaro palankias sąlygas

naudoti gamtines dujas kaip alternatyvų ar rezervinį kurą namų ūkiuose, plėtoti

pramonės įmonių veiklą bei jų atsiradimą ir tuo pačiu didina Radviliškio rajono

konkurencingumą.

7. Galimos planuojamo vidutinio slėgio dujotiekio paklojimo vietos pažymėtos

Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo Plano inžinerinės


SPRENDINIAI


infrastruktūros sprendinių brėžinyje. Planuojamo skirstomojo dujotiekio tinklų plėtra

turi būti detalizuota rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

7.6. Elektros tiekimas

Įvertinus koncepcijoje priimtus bendruosius plėtros variantus, planuojamas šių

sprendinių įgyvendinimas:

1. Radviliškio rajone numatoma 110 kV elektros perdavimo liniją, kuri praeis per

Radviliškio rajoną. Planuojamai orinės elektros perdavimo linijai turi būti numatyta

apsaugos zona, kurią sudaro žemės juosta po 20 metrų nuo kraštinių laidų.

Planuojama 110 kV elektros perdavimo linija pažymėta Radviliškio rajono

savivaldybės teritorijos Bendrojo Plano inžinierinės infrastruktūros sprendinių

brėžinyje.

2. Užtikrinti esamų elektrinių (Vaitekūnų HE, Gulbinų HE) eksploatavimą. Radviliškio

rajone planuojama įrengti Sidabravo HE; šios hidroelektrinės įrengimui parengtas

detalusis planas. Taip pat reikia svarstyti galimybę, pritraukiant privačią iniciatyvą,

įrengti nedidelės galios Raudondvario HE. Hidroelektrinės įrengimui turi būti atlikta

galimybių studija, siekiant užtikrinti minimalų neigiamą poveikį aplinkai įrengiant

hidroelektrinę, atlikti teisėse aktuose nustatytas aplinkosaugos procedūra.

3. Elektros perdavimo ir paskirstymo objektai turi būti planuojami ir projektuojami

vadovaujantis reglamentuojančiais dokumentais, išlaikant nustatytas apsaugos zonas,

leistinus atstumus, nepažeidžiant teritorijų planavimo principų.

4. Rekonstruojant orinius elektros tiekimo tinklus, ypač urbanizuotose teritorijose,

reikia išnagrinėti galimybę tinklus nutiesti po žeme, nes tai sudarytų sąlygas elektros

energijos tiekimo patikimumo ir saugumo padidinimui, natūralaus kraštovaizdžio

išsaugojimui.

5. Modernizuojant komunalinio ūkio infrastruktūros objektus savivaldybės teritorijoje,

įrengti elektros energiją tausojančius įrenginius.

6. Turi būti planuojama esamos gatvių apšvietimo sistemos rekonstrukcija visose

kaimiškose seniūnijose. Kasmet būtina sudaryti naujų gatvių apšvietimo sistemų

įdiegimo miesto ir kaimiškųjų seniūnijų centruose darbų planą. Gatvių apšvietimui

numatyti pažangias priemones, kurios leistų efektyviai naudoti elektros energiją.

7.7. Telekomunikacijos ir ryšiai


SPRENDINIAI


1. Išlaikyti esamą fiksuotojo ryšio infrastruktūrą ir ją plėsti į naujas tankiai užstatomas

teritorijas.

2. Naujai užstatomose teritorijose telekomunikacijų įrenginiams rezervuoti iki 20 m²

ploto teritoriją centrinėje dalyje, kai planuojamas vartotojų skaičius yra iki 1000, ir

70 m² ploto teritoriją, kai planuojamas vartotojų skaičius yra virš 1000.

3. Išlaikyti esamą judriojo ryšio infrastruktūrą ir ją plėsti, siekiant vartotojams pasiūlyti

vis kokybiškesnes ir modernesnes paslaugas. Planuojamiems judriojo ryšio bokštams

rezervuoti iki 4500 m2 ploto teritoriją (detaliojo planavimo metu nustatyti žemės

naudojimo ribojimo sąlygas). Planuojamų bokštų vietos, pažymėtos Bendrojo Plano

brėžinyje, yra preliminarios ir tinkamų vietų bokštams statyti paieška bus vykdoma 3

– 5 kilometrų spinduliu. Tikslias bokštų vietas nustatyti žemesnio lygmens teritorijų

planavimo metu. Ryšio bokštai gali būti statomi ir kitose, Bendrojo Plano brėžinyje

nepažymėtose, vietose, kai tai reikalinga paslaugų prieinamumui ir kokybei užtikrinti

bei neprieštarauja kitiems šio Bendrojo Plano sprendiniams. Planuojamam judriojo

ryšio bokštui, kuris patenka į Daugyvenės kraštovaizdžio draustinio teritoriją,

žemesnio lygmens teritorijų planavimo ar projektavimo metu atlikti atranką dėl

poveikio aplinkai privalomo vertinimo.

4. Siekiant tinkamos telekomunikacijų ir ryšių objektų eksploatacijos, išlaikyti objektų

apsaugos zonas ir jų tvarkymo režimus teisės aktų nustatyta tvarka.

Telekomunikacijų ir ryšių tinklams užstatytose teritorijose kloti numatyti teritorijas

šalia kelių/gatvių.

5. Plėsti plačiajuosčio interneto infrastruktūrą, kad būtų užtikrinta galimybė didžiojoje

rajono dalyje pasinaudoti plačiajuosčiu internetu.

6. RAIN2 projekte prie plačiajuosčio RAIN tinklo mazgų bus prijungiamos šios

gyvenvietės: Šniūraičiai, Pociūnai, Pavartyčiai, Daugėlaičiai, Acokavai, Beinorava,

Žeimiai, Šiaulėnai, Mėnaičiai, Palonai, Pakiršinys, Vadaktai, Vaitekūnai. Taip šiose

gyvenvietėse sudaromos galimybės privačioms įmonėms bei vartotojams namuose

prisijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklo kaimo vietovėse.

7. Plėsti viešųjų interneto prieigos taškų tinklą. Įrengti viešųjų interneto prieigos taškus

šiose gyvenvietėse: Kairėnai, Vaitekūnai, Pašušvys, Mėsaičiai, Skėmiai, Vadaktai,

Pakiršinys, Žeimiai, Šiaulėnai, Acokavai, Tyruliai, Daugėlaičiai, Karčemos,

Vėriškiai, Butėnai, Pakalniškiai, Pociūnai, Aukštelkai, Kutiškiai, Šniūraičiai,

Vaskoniai. Šiuos viešo interneto prieigos taškus nesunku įgyvendinti, nes šiuose

gyvenvietėse yra automatinės telefonu stotys arba planuojamas RAIN2 plačiajuoščio


SPRENDINIAI


ryšio tinklas. Svarbu, kad nauji taškai būtų diegiami labiausiai lankomose

visuomeninės paskirties įstaigose – pašto skyriuose, bibliotekose ir pan.

8. Plėsti pašto skyriuose teikiamų paslaugų spektrą – įdiegti viešuosius interneto

prieigos taškus, siūlyti elektroninio pašto ir elektroninio atsiskaitymo paslaugas.

Documents

RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS …optimalus gyvenam ųjų vietovi ų teritorinis balansas. Radviliškio rajone planuojant naujas urbanistines strukt ūras b ūtina