PRITARTARadviliškio rajono savivaldybėstarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-613

PATVIRTINTARadviliškio lopšelio-darželio „Kregždutė“ direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. B-21

RADVILIŠKIO LOPŠELIO-DARŽELIO „KREGŽDUTĖ“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA„MŪSŲ LINKSMOSIOS DIENELĖS“

Radviliškis2017 m.

TURINYS

1. I. Bendrosios nuostatos.......................................................................................................32. Vaikai ir jų poreikiai...........................................................................................................33. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas..........................................................................64. Regiono ir švietimo teikėjo savitumas...............................................................................75. Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai..............................................................86. Požiūris į vaiką ir jo ugdymą.............................................................................................87. Pedagogų ir šeimos bendravimas.......................................................................................98. II. Ikimokyklinio ugdymo principai.................................................................................109. III. Tikslas ir uždaviniai...................................................................................................1110. IV. Ugdymo turinys, metodai, priemonės........................................................................11 11. Ugdymo modelis..............................................................................................................1312. Ankstyvasis amžius. Sveikas ir saugus............................................................................1413. Ikimokyklinis amžius. Sveikas ir saugus..........................................................................1614. Ankstyvasis amžius. Save gerbiantis ir bendraujantis......................................................1915. Ikimokyklinis amžius. Save gerbiantis ir bendraujantis...................................................2216. Ankstyvasis amžius. Aktyvus...........................................................................................2617. Ikimokyklinis amžius. Aktyvus........................................................................................2818. Ankstyvasis amžius. Sėkmingai besiugdantis..................................................................3119. Ikimokyklinis amžius. Sėkmingai besiugdantis...............................................................3520. Ankstyvasis amžius. Kūrybiškas......................................................................................4621. Ikimokyklinis amžius. Kūrybiškas...................................................................................4922. V. Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas...........................................................................5523. VI. Naudota literatūra ir informacijos šaltiniai.................................................................57

2

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Duomenys apie švietimo įstaigą.

Švietimo teikėjo pavadinimas – Radviliškio lopšelis-darželis „Kregždutė“ (toliau – lopšelis-darželis). Teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Lopšelio-darželio grupė – ikimokyklinio ugdymo mokykla. Adresas – Topolių g. 1, LT-82151 Radviliškis. El. p. darzkregzdute@gmail.com. Interneto svetainė – www.radviliskio-kregzdute.mir.lt

Vaikai ir jų poreikiai

Lopšelyje-darželyje ugdomi 1,5–7 metų vaikai. Veikia 9 grupės: 2 ankstyvojo ikimokyklinio ugdymo grupės, kuriose ugdomi 1,5–3 metų vaikai; 1 specialiojo ugdymo grupė, kurioje ugdomi 3–7 metų vaikai, turintys kompleksinių ir kitų raidos sutrikimų; 2 logopedinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, kuriose ugdomi 3–7 metų vaikai, turintys kalbos ir kalbėjimo sutrikimų; 4 ikimokyklinio ugdymo grupės 3–5(6) metų vaikams

Laikotarpis nuo gimimo iki 1,5–2 metų yra intensyvaus jutimo, suvokimo bei judesių, veiksmų raidos etapas, kuris vadinamas sensomotoriniu. Vystosi sugebėjimas įdėmiai klausyti ir skirti garsus. Vaikas pradeda garsiai juoktis, vystosi artikuliacinis aparatas ir klausa. Didėja vaiko domėjimasis aplinka: suaugusiais, vaikais, gyvuliais, žaislais. Vaikui būdinga pasaulį pažinti bandymų ir klaidų keliu, pasitelkiant jutimus ir veiksmus su daiktais. Jau vienerių metų vaikas yra susipažinęs su daugybe jo aplinkoje esančių daiktų, turi įvairios veiklos patirtį, moka bendrauti, apie savo norus, jausmus pranešti kitiems gestais, pavieniais žodžiais. Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje ne tik taria atskirus žodžius, bet ir jungia juos į skiemenis. Išryškėja tam tikra kalbos struktūra. Vaikai aktyviai tyrinėja aplinką. Tiek įgimti veiksniai, tiek ugdymas lemia vaiko pažintinę raidą.

Antraisiais gyvenimo metais didėja vaiko aktyvumas, savarankiškumas, vaikai geba atlikti sudėtingesnius veiksmus, tyrinėja aplinką, manipuliuoja daiktais, žaislais. Vaikai siekia emocinio bendravimo su suaugusiais ir bendraamžiais, mokosi kalbos kartodami, mėgdžiodami, kaupdami patirtį. Tenkinant ankstyvojo amžiaus vaikų individualius poreikius, atsižvelgiama į pomėgius, turimą patirtį, suteikiama kuo daugiau įspūdžių, sudaromos sąlygos vaikų judesių lavinimui, kalbinei, pažintinei, meninei, muzikinei, raiškai. Sudaromos sąlygos vaikui girdėti, lytėti, regėti ir kitais jutimais pažinti supantį pasaulį.

Trečiaisiais vaiko gyvenimo metais tobulėja psichiniai procesai, formuojasi vaizdinis mąstymas. Vaikai, žaisdami tyrinėja suaugusiųjų pasaulį, jaučia norą žaisti su kitais vaikais, derinti tarpusavio veiksmus, laikytis tvarkos, normų. Žaisdami vaikai kalba, pradeda klausinėti. Vaiko kalba priklauso nuo socialinės ir kultūrinės patirties – kuo ji turtingesnė, tuo palankesnės sąlygos vaiko kalbinei raiškai.

Ikimokykliniame amžiuje išryškėja pasaulio pažinimo būdas – „žaidimas“ mintimis, vaizdiniais, žodžiais. Šiame amžiuje vaikai gali įsivaizduoti, kurti, fantazuoti. Formuojasi vaiko savimonė, savarankiškumas, aktyvumas, tobulėja savęs vertinimas. Vaikai daug ir noriai bendrauja su vienmečiais. Žaidimas tampa pagrindine vaiko veikla. Intensyviai tobulėja vaiko kalba. Ikimokyklinio amžiaus pabaigoje vaikų mąstymui būdingas rėmimasis konkrečiomis operacijomis. Vaikai įgunda atlikti vis daugiau logiškų veiksmų, intensyviai vartoti sąvokas, todėl sudaromos sąlygos pažinti pasaulį klausinėjant, sprendžiant problemas, ieškant informacijos, rūšiuojant, kaupiant.

3

Šiuolaikiniai vaikai yra kitokie. Vaikai auga su kompiuteriais, internetu, mobiliaisiais telefonais, pasitikintys savimi, patys nori kurti sau tinkamą aplinką, ją keisti ir joje savarankiškai veikti. Vaikams patinka tyrinėti, spręsti problemas. Šiuolaikinį vaiką domina žaislai ir žaidimai su naujomis elektroninėmis technologijomis bei mechaniniais įtaisais, modernūs konstruktoriai, lėlės su šiuolaikinį žmonių gyvenimą atspindinčiais priedais ir t.t.

Vienas iš aktualiausių uždavinių ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems pedagogams – suprasti vaikus, atpažinti jų poreikius, personalizuoti jų ugdymąsi, t. y. kurti kiekvieno vaiko individualumą atitinkančias ugdymo ir ugdymosi situacijas bei aplinkas. Šiuolaikiniai vaikai vadinami įvairiai – „interneto amžiaus“, Z kartos, skaitmeninių technologijų vaikais ir kt.:

jie pasitiki savimi, yra optimistiški, linkę gyventi be rūpesčių, nori įdomios informacijos; vaikams reikia labiau personalizuotos, t. y. kiekvienam asmeniškai pritaikytos, aplinkos,

kurią jie patys gali susikurti, keisti ir joje savarankiškai veikti; vaikai nori patys ieškoti informacijos, pamatyti, išgirsti, veikti, kurti realioje aplinkoje, o

ne žiūrinėti paveikslėlius ar klausytis pasakojimų apie aplinką bei įsiminti išgirstą informaciją; vaikams patinka tyrinėti, spręsti problemas, išsiaiškinti jų kilimo priežastis, tikint savimi

ir savo sprendimais, pajausti sėkmę; jie greitai kuo nors susidomi, vienu metu gali įsitraukti į keletą veiklų, dažnai jas keičia.

Tačiau gali ilgai ką nors daryti, jeigu veikla turi žaidimo elementų. Jie stengiasi patirti sėkmę, net jeigu veikla reikalauja daugiau pastangų;

vaikai turi daug informacijos apie skirtingas kultūras ir yra tolerantiški kultūriniams skirtumams;

vaikų smegenų struktūra pakitusi taip, kad jie greičiau bei lengviau priima ir suvokia vaizdinę informaciją;

vaikai mėgsta ką nors veikti kartu, komandoje, lengvai mokosi vienas iš kito. Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymosi sąlygas yra vienas pagrindinių

ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų. Atsižvelgiant į individualius, specialiuosius poreikius, siekiame tenkinti pagrindinius vaiko poreikius: saugumo, aktyvumo, žaidimo, bendravimo, bendradarbiavimo, pažinimo, saviraiškos.

Poreikis jaustis saugiai. Vaikas gali jaustis saugus, pradžioje būdamas suaugusiųjų globoje, palaipsniui ir pats mokosi saugoti save.

Poreikis judėti. Vaikas nuolat juda, bėgioja, sportuoja, laipioja judėjimui, aktyviai veiklai skirtose zonose, lauko aikštelėse.

Poreikis žaisti. Kiekvienas vaikas turi galimybę žaisti su jam patinkančiais žaislais, pasirinkti žaidimo vietą, draugus. Žaisdamas jis išreiškia savo socialinę patirtį, bendrauja.

Poreikis bendrauti. Vaikas nori būti gerbiamas, kitų pripažintas, kaip turintis savitų gabumų, vertingų savybių, išlikti savitu, skirtingu nuo kitų.

Poreikis patenkinti savo smalsumą. Tenkindamas savo smalsumą, vaikas kaupia žinias, tikslina turimus daiktų vaizdinius, veikia aplinkoje su įvairiais daiktais, kartu plečia savo žodyną. Vaikas nori viską paliesti, pajausti, todėl, kad jo saviti mokymosi metodai.

Poreikis būti savarankiškam. Vaikas nori pats savarankiškai valgyti, rengtis, pasirinkti veiklą, priemones, žaislus.

Poreikis produktyviai ir kūrybingai veiklai. Šiuolaikinėje žinių ir technologijų visuomenėje augantis vaikas domisi, nori žaisti kompiuterinius ir kt. žaidimus. Vaikas beveik visada nori ką nors veikti: piešti, lipdyti, konstruoti. Tam, kad vaikas nuolat galėtų įgyvendinti savo sumanymus, jam sudaromos palankios sąlygos tai atlikti, sukuriant lanksčią ir mobilią ugdymosi aplinką.

4

Berniukų ir mergaičių poreikiai, elgesys ir gebėjimai, kaip daugelis tyrimų rodo, yra skirtingi. Todėl grupėje turi pakakti priemonių ir berniukus, ir mergaites dominančiai veiklai – elektroninių techninių robotikos serijos žaislų, konstruktorių, šiuolaikinių žaislinių ir vaikiškų buities ir aplinkos tvarkymo įrankių, minkštų žaislų, eksperimentuoti, tyrinėti skirtų įrenginių, sporto inventoriaus, knygų, kuriose skirtingų lyčių veikėjai atlieka įvairius vaidmenis ir kt. Laikomasi nuostatos, kad tiek mergaitės, tiek berniukai laisvai renkasi žaislus pagal individualius poreikius. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas vaikams sukuria kuo įvairesnio pasirinkimo galimybes.

Grupėje ir aikštelėje svarbu skirti daugiau erdvės judėti, žaisti sportinius žaidimus, sudaryti galimybes nedidelei rizikai. Kiekvienoje vaikų veiklos erdvėje turi būti priemonių ir žaislų, dominančių tiek berniukus, tiek mergaites. Tai skatina skirtingų lyčių vaikus žaisti ir bendrauti drauge.

Gabūs vaikai pasižymi individualiais gebėjimais bei savybėmis, lemiančiais mokymosi sėkmę ir didelius laimėjimus intelektualinėje, kūrybinėje ar kitoje veikloje. Vaikas gali pasižymėti aukšto lygio bendraisiais gebėjimais, kurių reikia ne vienos, o daugelio rūšių veiklai atlikti, ir specialiaisiais gebėjimais, kurių reikia tam tikrai veiklai atlikti (dainuoti, šokti, kurti eiles, pasakojimus). Gabių vaikų ugdymosi poreikiai:

• Poreikis būti pripažintam, pastebėtam.Gabūs vaikai jautriai stebi aplinkinius, vertina jų požiūrį į save ir savo veiklos rezultatus. Jei

aplinkiniai pastebi jų gabumus ir atkreipia dėmesį į jų veiklą bei jos rezultatus, vaikai jaučiasi priimami ir gerbiami.

• Poreikis ilgam įsitraukti į sudėtingą veiklą pagal savo polinkius.Gabiems vaikams nepatinka kasdienė rutina, jie nuobodžiauja, jeigu grupėje siūloma veikla

atitinka tik vidutinių gebėjimų vaiko galimybes, jeigu nėra sąlygų ilgam pasinerti į mėgstamą veiklą.

• Poreikis bendrauti su kitais panašių gebėjimų ir interesų vaikais.Gabių vaikų ir jų bendraamžių interesai dažnai labai skiriasi. Todėl gabūs vaikai ieško

draugų, kurie turėtų tokią pat aistrą atrasti, tyrinėti, kurti, mėgtų sudėtingą veiklą, iššūkius. Jei vaikas turi galimybę bendrauti su panašiais į save, dalytis idėjomis, mokytis vieniems iš kitų, jis nesijaučia „kitoks“, atstumtas. Būtent dėl to gabūs vaikai mėgsta bendrauti su vyresniais vaikais ir suaugusiaisiais.

Vaikai, gyvenantys socialinės atskirties ir skurdo sąlygomis, patiria ir materialinių, ir dvasinių, ir emocinių išteklių, reikalingų išgyventi, sėkmingai ugdytis bei vystytis, stygių. Nuo skurdo vaikai kenčia ne tik čia ir dabar, skurdas turi ilgalaikes pasekmes. Todėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojui labai svarbu suprasti šiuos socialinės atskirties ir skurdo aplinkoje gyvenančių vaikų poreikius bei jiems padėti.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kurių raida vienoje ar keliose srityse, lyginant su kitais vaikais, pasižymi savitumu, lėtesne veiklos sparta, didesniu judrumu, kalbos, vaizdo suvokimo ypatumais, reikalauja šalia įprastų ugdymo būdų ieškoti kitokių ugdymo metodų, individualaus ir/ar kitokio ugdymo organizavimo, ugdymo aplinkos pritaikymo. Tokių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo tikslas iš esmės yra toks pat kaip ir vaikų, neturinčių raidos sutrikimų: išmokti būti kiek galima savarankišku, įgyti mokėjimo mokytis gebėjimų, lavinti turimus gebėjimus. Ikimokyklinio ugdymo programa taikoma atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius gebėjimus ir jais remiantis, numatomos tolimesnės ugdymo(-si) galimybės. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikui keliami ugdymo tikslai gali ir nesiskirti nuo kitiems grupės vaikams keliamų tikslų. Svarbu nelyginti vaiko ugdymosi pasiekimų su bendraamžių, neturinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimais. Jo pasiekimus galima lyginti tik su ankstesniais jo paties pasiekimais.

5

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko ugdymas – nuolatinis bendravimas su vaiko tėvais (globėjais), nes geriausių rezultatų pasiekiama, kai visi pagalbą vaikui teikiantys asmenys derina ugdymo metodus, laikosi nuoseklumo, pasirenka tinkamą tempą, derina veiksmus. Mums svarbu atpažinti ir tenkinti vaiko specialiuosius poreikius taip, kad vaikas jaustųsi visavertis. Lopšelyje-darželyje teikiama profesionali, savalaikė logopedo, specialiojo pedagogo pagalba vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų.

45 proc. darželio ugdytinių turi kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Juos ugdo logopedai. Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai šalinami individualių ir pogrupinių pratybų metu. Sutrikimų šalinimo būdus, metodus, formas, priemones logopedai renkasi atsižvelgdami į vaiko kalbos ir kalbėjimo sutrikimą, gebėjimų lygį, amžių. Logopedinių pratybų metu turtinamas impresyvusis ir ekspresyvusis žodynas, tikslinamas garsų tarimas, lavinamas foneminis suvokimas, formuojami garsinės analizės ir sintezės pagrindai, formuojamas kalbos gramatinis taisyklingumas, ugdoma rišlioji kalba, lavinami bendravimo įgūdžiai, formuojami skaitymo ir rašymo pradmenys. Pedagogai taiko įvairius ugdymo metodus ir būdus: žaidimą, demonstravimą, stebėjimą, pokalbį, pasakojimą, atkartojimą, pamėgdžiojimą ir kt.

Vaikus, turinčius kompleksinių ir kitų raidos sutrikimų, ugdo logopedas, specialusis pedagogas, jiems pagalbą teikia judesio korekcijos pedagogas, socialinis pedagogas, mokytojo padėjėjas, masažuotojas. Specialiojo ugdymo grupės vaikų pažinimo procesų neišlavėjimą, kalbos ir komunikacijos sutrikimus, judesio ir padėties sutrikimus koreguoja, bendravimo ir savitarnos gebėjimus ugdo grupės auklėtojai ir specialistai individualių pratybų metu. Grupės auklėtojai, specialistai ugdo vaikus pagal individualias ugdymo programas. Individualios programos sudarytos atsižvelgiant į vaiko sutrikimus, individualius gebėjimus ir potencines galias. Pratybose taikomi žaidybiniai elementai, korekcinės ir kompensacinės priemonės, korekcinė mankšta, specialūs pratimai, masažas. Taikomi įvairūs ugdymo metodai, būdai: stimuliavimas, lietimas, žaidimas, mėgdžiojimas, kartojimas, tyrinėjimas, bendrų veiksmų metodas.

Tenkinant vaikų saviraiškos poreikį plėtojamas neformalusis ugdymas: su muzikaliais vaikais dainavimo studijoje „Vaivorykštės takelis“ papildomai dirba

meninio ugdymo mokytojas; judėjimo poreikį vaikai tenkina dalyvaudami futbolo būrelio „Futboliukas“, šokių būrelio

„Straksiukai“ veikloje; kalbiniai vaikų gebėjimai ugdomi anglų kalbos būrelyje.

Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas

Lopšelyje-darželyje dirba ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, logopedai, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, judesio korekcijos pedagogas, masažuotojas, mokytojo padėjėjas, turintys aukštesnįjį, aukštąjį bakalauro ar aukštąjį magistro išsilavinimą. Direktorius ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui yra įgiję II vadybinę kvalifikacinę kategoriją, o pedagogai – mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko kvalifikacines kategorijas.

Pedagogai dalyvauja Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus, Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto, Ugdymo plėtotės centro, užsienio, šalies švietimo centrų organizuojamuose seminaruose, kursuose, konferencijose, stažuotėse užsienyje. Pedagogai savo dalykines kompetencijas tobulina rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų metodinių būrelių veikloje. Logopedai yra aktyvūs Lietuvos logopedų

6

asociacijos nariai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai, vadovai, meninio ugdymo mokytojas, judesio korekcijos pedagogas yra respublikinės asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ nariai.

Lopšelio-darželio pedagogai organizuoja ir dalyvauja respublikinėse konferencijose, skaito pranešimus, rašo straipsnius konferencijų leidiniams, kuriuose perteikia gerąją darbo patirtį, atliktus tyrimus. Pedagogų parengti ugdytiniai yra rajono, respublikinių, piešinių konkursų dalyviai, laureatai, prizininkai.

Pedagogai kaupia ir skleidžia gerąją darbo patirtį rajono ir respublikos pedagogams.

Regiono ir švietimo teikėjo savitumas

Palanki įstaigos geografinė - kultūrinė aplinka sudaro sąlygas jau ikimokykliniame amžiuje pažinti Radviliškio krašto įžymias vietas, kultūrą, gamtą. Organizuojamos edukacinės išvykos į Radviliškio rajono Daugyvenės kultūros istorijos muziejų-draustinį, Burbiškio dvarą, Kleboniškių kaimo buities muziejų, Pakiršinio etninės kultūros ir amatų centrą. Artimiausios erdvės pažinimas padeda ugdyti tautinę savimonę, pilietiškumo ir visuomeniškumo pradus, pajusti aplinkos grožį, jį tausoti ir puoselėti. Organizuojamos išvykos į netoliese esantį Eibariškių parką, stebėti gamtoje vykstančius kitimus, į Radviliškio viešąją biblioteką, Kultūros centrą, Radviliškio Lietuvos sąjūdžio stadioną. Vaikams sudaromos sąlygos susipažinti su socialiniais vietovės objektais: Vaižganto progimnazija, dailės mokykla, priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, parduotuvėmis, ligonine, kitais miesto lopšeliais-darželiais. Visi šie objektai – puiki edukacinė erdvė vaiko ugdymui.

Lopšelio-darželio misija – teikti kokybiškas paslaugas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, padėti lavėti kiekvienam vaikui pagal individualius gebėjimus, užtikrinti vaiko globą ir sėkmingą jo socializaciją, teikti pedagogines ir socialines paslaugas neįgaliems vaikams ir jų šeimų nariams.

Lopšelis-darželis nuo kitų rajono ikimokyklinių ugdymo mokyklų skiriasi tuo, kad įgyvendina įvairias ugdymo programas: užsienio pedagogų PORTAGE „Ankstyvojo ugdymo programa“, „Ikimokyklinio amžiaus vaikų neišsivysčiusios kalbos ugdymas“, „Ikimokyklinio amžiaus vaikų žymiai ir vidutiniškai neišsivysčiusios kalbos ugdymas“, „Ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, orientavimosi erdvėje ugdymas“, „Sutrikusios raidos vaikų ikimokyklinio ugdymo gairės“. Programos integruojamos į lopšelio-darželio ugdymo programą. Įstaiga įgyvendina tarptautinę programą „Zipio draugai“, taiko projektinio darbo technologijas.

Lopšelis-darželis daug dėmesio skiria specialiųjų poreikių vaikų ugdymui: parenkamos tinkamos kompensacinės priemonės, sudaromos individualios ugdymo programos, pritaikoma specialioji ugdymo(-si) aplinka: veikia logopediniai kabinetai, specialiojo pedagogo kabinetas, socialinio pedagogo kabinetas, masažo kabinetas, įrengtas keltuvas, relaksacinis kabinetas, organizuojamos individualios gydomosios mankštos. Vaiko gerovės komisijoje atliekami specialiųjų poreikių vertinimai, aptariami specialiųjų poreikių vaikų ugdymo pokyčiai. Tėvams teikiamos informavimo, konsultavimo paslaugos, sudaromos galimybės dalyvauti ugdymo procese.

Įstaiga teikia prioritetą vaikų saugios ir sveikos gyvensenos ugdymui: lopšelis-darželis priklauso „Sveikatą stiprinančių mokyklų“ tinklui, yra respublikinės sveikos gyvensenos asociacijos ,,Sveikatos želmenėliai“ narys. Parengėme sveikatos stiprinimo programą „Noriu būti sveikas“, ji integruojama į lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo programos ugdymo turinį. Programoje skiriamas dėmesys vaiko socialinei adaptacijai, psichologiniam saugumui, fizinės sveikatos stiprinimui. Programos ugdymo turinyje akcentuojamos ne žinios, o vaiko gebėjimai, pabrėžiamos individualios vaiko savybės. Įstaiga aktyviai dalyvauja respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų (RIUKKPA) asociacijos veikloje – pedagogės yra asociacijos narės.

7

Dalyvaujame Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Masinio futbolo asociacijos (MAFa) vykdomame ilgalaikiame vaikų masinio užimtumo programos projekte „Futboliukas“.

Prioritetą teikiame vaikų meninės veiklos ugdymui, nes meninė veikla ugdo visus vaikų pojūčius, skatina visų vaiko gebėjimų plėtrą, ugdo teigiamas vaiko asmenybės savybes. Ikimokyklinio amžiaus vaikui ji labiausiai artima, leidžia pasireikšti emocijoms, tenkina saviraiškos poreikį. Organizuojame neformalųjį muzikinį ugdymą, vaikų meninėje veikloje naudojame molį, įvairias meninės raiškos priemones, įstaigos vidaus aplinką puošiame vaikų kūrybos darbais.

Lopšelyje-darželyje kuriamos savitos tradicijos. Visa bendruomenė pažymi valstybines šventes, puoselėja tautines tradicijas. Lopšelio-darželio taryba organizuoja renginius, šventes, ekskursijas bendruomenės nariams.

Lopšelis-darželis: palaiko ryšius su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos,

Vaiko teisių apsaugos skyriumi; bendrauja ir bendradarbiauja su Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto

paslaugų centro Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais; palaiko ryšius su Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos lavinamųjų klasių

pedagogais, vaikais; bendradarbiauja su Vaižganto progimnazijos pradinių klasių pedagogais; palaiko partnerystės ir bendradarbiavimo ryšius su Kretingos Marijos Tiškevičiūtės

mokykla, Šiaulių miesto logopedinės mokyklos ikimokykliniu skyriumi, Šiaulių miesto lopšeliais-darželiais, Joniškio lopšeliu-darželiu „Vyturėlis“, Radviliškio rajono ikimokyklinio ugdymo mokyklomis, su Vokietijos Špajerio miesto draugija, Šiaulių universitetu.

Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai

Kaip rodo ikimokyklinio ugdymo mokyklą lankančių vaikų tėvų apklausos, tėvai tikisi įvairiapusiško vaiko ugdymo, kad būtų ugdomi meniniai, socialiniai, komunikavimo, pažintiniai, sveikatos saugojimo gebėjimai, tenkinami vaikų specialieji poreikiai, Tėvų (globėjų) poreikiai tenkinami organizuojant neformaliojo ugdymo paslaugas (dainavimo studijos, šokio, futbolo, anglų kalbos ugdymo grupės), sudaromos sąlygos vaiko socializacijai, palengvinant jo tolesnį ugdymą pradžios mokykloje. Tėvai (globėjai) yra visaverčiai ugdymo proceso dalyviai. Su jais derinami visi ugdymo proceso, vaikų pasiekimų klausimai. Lopšelio-darželio ugdytinių tėvams (globėjams) svarbu, kad vaikai sėkmingai adaptuotųsi įstaigoje, jaustųsi fiziškai, emociškai saugūs. Kasmet lopšelyje-darželyje atliekami adaptacijos laikotarpio stebėjimai, parengiamos ir naudojamos prevencinės priemonės vaikų adaptacijai lengvinti. Tėvų nuomone darželyje tenkinami daugumos ugdytinių saviraiškos poreikiai.

Požiūris į vaiką ir jo ugdymą

Vaikai turi prigimtinę ir konstitucinę teisę į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis pripažįsta, kad vaikas turi būti sveikas. Valstybė įsipareigoja informuoti šeimą apie sveikatą, tinkamą mitybą ir higieną. Kiekvienas vaikas turi teisę gyventi geromis sąlygomis, kokių reikia fiziniam, dvasiniam, protiniam bei socialiniam brandumui. Programoje ypač daug dėmesio skiriama vaiko socialinei adaptacijai, psichologiniam saugumui, fizinės sveikatos stiprinimui.

Programos pagrindiniai principai, tikslas, uždaviniai, ugdymo turinys orientuoti į vaikų poreikių tenkinimą, individualių gebėjimų ugdymą žaidžiant, atrandant, patiriant,

8

eksperimentuojant, reiškiantis įvairiomis meninės raiškos priemonėmis. Programoje numatytos specialiųjų poreikių vaikų individualios ugdymo(-si) galimybės.

Ugdymo tyrinys grindžiamas humanistinėmis, progresyvistinėmis filosofinėmis idėjomis. Humanistinės filosofinės krypties psichologai C. Rodžersas (C. Rogers), A. Maslou (A.Maslow) pabrėžia vaiko saviraiškos galimybių svarbą ugdymo procese, vaiko poreikius, sėkmę, savigarbos puoselėjimą. Kognityvinės psichologijos atstovo J. Pježė (J. Piaget) idėjomis grindžiama nemažai programos dalių: žaidimas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti jo specifinei psichofizinei raidai ir akcentuojamas kaip pagrindinis ugdymo metodas. Programoje išryškinamos J. Pježė idėjos, jog vaikas pats atranda, sužino stebėdamas, eksperimentuodamas, tirdamas, bandydamas, kurdamas. Progresyvizmo šalininkai J. Devėjus (J. Dewey), M. Džonsonas (M. Johnson) ir kiti nurodo, jog svarbiausi ugdymo aspektai yra individualizavimas ir integravimas. Vadovaujantis šiomis teorijomis, programoje ugdymo procesas orientuojamas į vaiką, jo prigimtinių poreikių tenkinimą, vaiką kaip aktyvų dalyvį, galintį tenkinti saviraiškos poreikį. Individuali veikla leidžia vaikui pasireikšti, vaikas bręsta kaip asmenybė, gebanti kūrybiškai analizuoti, kelti klausimus.

Programos ugdymo turinyje akcentuojamos ne žinios, o vaiko gebėjimai, pabrėžiamos individualios vaiko savybės, pedagogas yra ugdymo turinio organizatorius. Akcentuojami aktyvūs ugdymo(-si) metodai, kurie nukreipia vaikus veiklai.

Pedagogų ir šeimos bendravimas

Šeimos ir įstaigos pedagogų bendradarbiavimas – viena pagrindinių sąlygų, nulemiančių vaikų ugdymo sėkmę. Vadovaujamasi pagrindiniu principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaikų labui. Lopšelio-darželio tikslas įtraukti tėvus į įstaigos gyvenimą, kad jie būtų ne svečiai, o jos gyvenimo dalyviai.

Bendradarbiaudami su šeima, pedagogai siekia šių tikslų: įtraukti šeimą į aktyvų bendradarbiavimą su lopšeliu-darželiu; atskleisti šeimai vaiko gyvenimo lopšelyje-darželyje ypatumus ir supažindinti su

sąlygomis; susipažinti su šeimos gyvenimo būdu, tradicijomis ir drauge ieškoti bendrų ugdomojo

poveikio vaikui priemonių; šviesti tėvus pedagogikos ir psichologijos klausimais.Gerai žinodami pagrindinius ugdymo tikslus, pedagogai numato įvairius formalius ir

neformalius bendradarbiavimo ir bendravimo su šeima būdus. Įstaigos internetinėje svetainėje www.radviliskio-kregzdute.mir.lt tėvams (globėjams), bendruomenei teikiama visa informacija apie įstaigą ir jos veiklą, vykdoma švietėjiška veikla. Bendraujama ir bendradarbiaujama:

neformaliu būdu – pokalbių metu atvedant ir pasiimant vaiką, skelbimų lentoje, informaciniais laiškais, žinutėmis ir kt.;

formaliu būdu – susirinkimuose, šeimos lankymosi grupėje metu ir kt.Naudojamos šios bendravimo su šeima formos: individualūs pokalbiai (žinių apie vaiko daromą individualią pažangą, elgesį su

bendraamžiais pateikimas); susitikimai (iškilusių problemų su vaikais aptarimas); susirašinėjimas (kai vaikus atveda ne tėvai); grupės susirinkimai (grupės problemų aptarimas, supažindinimas su vaikų ugdymo

programa, ugdymo variantų aptarimas);9

bendri lopšelio-darželio vaikų tėvų ir bendruomenės susirinkimai (įstaigos problemų aptarimas, klausimai dėl vaikų maitinimo, inventoriaus įsigijimo ir kt.);

bendros šeimos, vaikų ir pedagogų koncertinės programos (į koncertines programas įtraukiami šeimos nariai);

atvirų durų dienos (šeimos nariai, patogiu jiems laiku, kviečiami dalyvauti grupės vaikų veikloje);

nuolatinis tėvų informavimas tėvų lentoje (aktualių temų straipsniai, informacija, darbų parodėlės ir kt.);

šeimos dalyvavimas tyrimuose (žodinės apklausos, anketos); šeimos dalyvavimas projektinėje veikloje; tėvų švietimas (kviečiami psichologai, kiti lektoriai); padėkos šeimos nariams (padėkos už pagalbą, paramą); tėvų knyga (tėvų atsiliepimai apie auklėtojų darbą).Galimi ir kiti pedagogų ir šeimos bendravimo būdai. Tėvų dalyvavimas įstaigos gyvenime

lemia vaikų pasiekimus, motyvaciją, savivertę ir elgesį. Dirbdami sutartinai išvengiame požiūrio į vaikus skirtumo, bendravimas padeda sukurti vaikų ugdymuisi palankią aplinką.

Veikia grupių tėvų komitetai, įstaigos taryba.Vaikų pažinimui sudaromos sąlygos: vyksta vaikų piešinėlių ir darbelių parodėlės grupėse ir

lopšelio-darželio stenduose, atliekamas ugdymo motyvacijos tyrimas (anketinės apklausos), interesų tyrimas (tėvų žodinė, anketinė apklausa).

Dirbant sutartinai išvengiama požiūrio į vaiką skirtumų, palaikomas tėvų ir pedagogų autoritetas.

II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Vaikų ugdymas ikimokyklinio ugdymo mokykloje grindžiamas šiais pedagoginiais principais, kurių laikomasi planuojant ugdymo turinį, metodus, parenkant priemones, kuriant ugdymo aplinką, organizuojant ugdymo procesą, numatant pedagoginės sąveikos būdus, bendradarbiavimo su tėvais (globėjais), vietos bendruomene ir socialiniais partneriais formas:

- tautiškumo principu – puoselėti tradicinės kultūros vertybes, auginti gerą, dorą, kūrybingą žmogų;

- humaniškumo principu – gerbti vaiką kaip asmenybę, garantuoti jam teisę gyventi ir elgtis pagal prigimtį ir asmeninę patirtį;

- individualumo principu – vaikai ugdomi atsižvelgiant į jų individualias savybes, patirtį, galias, poreikius, interesus, specialiuosius ugdymosi poreikius ir sociokultūrinę (socialinės rizikos šeimos ir kt.) aplinką, taikomi skirtingi ugdymo metodai, būdai, ugdomi pagal individualias programas;

- integralumo – siekti vientiso fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo sričių plėtojimo, vadovaujantis holistiniu požiūriu į vaiką;

- ugdymo atvirumo įvairių poreikių vaikams principu – tolerancija kitokiam nei visi, pagarba vaiko skirtumams;

- bendradarbiavimo – bendradarbiaujant su įstaigos bendruomenės nariais, šeimomis, kitomis švietimo ir ugdymo institucijomis siekiama pajusti veikimo kartu veiksmingumą, kad santykių pagrindu taptų dalijimasis savo žiniomis, nuopelnais, sėkmėmis. Sąveikavimas veiksmingas, kai suprantame kitą žmogų, jį priimame, išklausome, pripažįstame jo vertę;

10

- konfidencialumo – teikiama informacija apie vaiko ugdymo(-si) pasiekimus ir problemas tik asmeniškai šeimai;

- grįžtamojo ryšio – skatinamas šeimos ir auklėtojų keitimasis informacija apie vaiko ugdymą(-si), nuolatinis ugdymo proceso vertinimas, auklėtojo veiklos refleksija, padedanti analizuoti vaikų pasiekimus ir inspiruojanti kokybinius pokyčius.

III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiaisiais ir vaikais, kūrybiškumo, aplinkos ir savo šalies pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Uždaviniai: Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko unikalumą bei poreikius, užtikrinant saugią, ugdymąsi skatinančią aplinką, dialogiška sąveika grindžiamą tikslingą ugdymą ir spontanišką vaiko ugdymąsi, pasiekti, kad vaikas:

- plėtotų individualias fizines, socialines, pažinimo, kalbos ir bendravimo, kūrybines galias, pažintų ir išreikštų save;

- pozityviai bendrautų ir bendradarbiautų su suaugusiaisiais ir vaikais, mokytųsi spręsti kasdienes problemas, atsižvelgti į savo ir kitų ketinimus, veiksmų pasekmes;

- aktyviai dalyvautų ir kūrybiškai išreikštų save šeimos, ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės gyvenime;

- mokytųsi pažinti ir veikti: žaistų, keltų klausimus, tyrinėtų, rinktųsi veiklos būdus ir priemones, samprotautų apie tai, ko išmoko, numatytų tolesnės veiklos žingsnius.

IV. UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

Metodai ir priemonės

Lopšelio-darželio pedagogės, organizuodamos ugdymo procesą, parenka tam tikrus ugdymo metodus, formas ir būdus, t. y. technologijas, orientuotas į vaiką ir jo gebėjimų ugdymą, bet pagrindine veikla išlieka – žaidimas.

Pedagogams priimtiniausios šios ugdymo(-si) technologijos: žaidimas – jo metu skatinamos vaikų teigiamos emocijos, padedama formuotis

socialiniams įgūdžiams, natūraliu būdu sukoncentruoti dėmesį į ugdomąją veiklą. Žaisdami vaikai pažįsta aplinką, lavina kalbą, pojūčius, pastabumą, mokosi orientuotis erdvėje, paklūsti žaidimo taisyklėms.

ugdymo(-si) situacijų modeliavimas, kai pedagogas kuria ugdymo(-si) situacijas, žadina vaikų iniciatyvą, netiesiogiai vadovauja ugdymo(-si) procesui: vaikai skatinami kalbėti ir klausinėti, plėtojami dialogai, priiminėjami bendri sprendimai, susitarimai, vaikai skatinami kalbėti apie savo jausmus, patirtį, išbandyti naują veiklą, spręsti problemas;

kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika, kurioje vaikai gauna naujų įspūdžių: išvykos, ekskursijos, tyrinėjimai, stebėjimai, susitikimai, sveikatos valandėlės, dienos, savaitės ir kt. Dominuoja kūrybinė veikla, eksperimentavimas, reikiamos informacijos paieška, palaikomi vaikų sumanymai, padedant juos įgyvendinti, vykdomi projektai, kurie skatina vaikus kurti, atrasti, tirti, padedant pedagogui ieškoti įdomios ir būtinos informacijos, lanksčiai keičiami ugdomosios veiklos planai ir pati veikla;

11

situacinis ir spontaniškas ugdymas, kada pedagogas emociškai palaiko ir pritaria vaiko spontaniškai veiklai: pagiria, pasidžiaugia, ją gerbia, laiko vertinga patirtimi, panaudoja netikėtai susidariusias situacijas ugdymui;

pedagogo ir vaikų kuriama ugdančioji aplinka, kurioje yra pakankamai įvairių ugdomųjų priemonių, skatinančių aktyvią vaiko veiklą, jo smalsumą, kūrybiškumą. Veiklos erdvės patogiai išdėstytos ir prieinamos vaikams, pritaikytos ir berniukams, ir mergaitėms. Erdvės sukurtos taip, kad vaikai galėtų laisvai judėti iš vienos veiklos zonos į kitą;

ugdymas pavyzdžiu, kada pedagogas veikia vaikų akivaizdoje ir taip skatina ją mėgdžioti. Auklėtoja – vaikų žaidimų ar veiklos partnerė, kartu žaidžia, dainuoja, šoka, vaidina.

Lopšelio-darželio „Kregždutė“ ugdomoji aplinka aprūpinta įvairiomis priemonėmis (taip pat ir specialiosiomis ugdymosi priemonėmis), skatinančiomis vaiko aktyvumą, vaizduotę, kūrybiškumą, norą ieškoti, tyrinėti, spręsti problemas, pažinti ir suprasti, bendrauti ir bendradarbiauti. Vaikai gali žaisti ir veikti ne tik grupėje, bet ir kitose darželio erdvėse, lauko teritorijoje. Kuriant aplinką siekiama jos estetiškumo, prieinamumo, saugumo ir patogumo.

Ugdymo priemonių paskirtis – ugdyti aktyvų, smalsų, savo gebėjimais pasitikintį, pažinti ir mokytis norintį vaiką. Ugdymo priemonių pasirinkimo principai:

tikslingumas; konstruktyvumas; pozityvumas; veiksmingumas; ekonomiškumas; įvairovė ir kaita.

Ugdymo turiniui įgyvendinti reikalingos šios ugdymo priemonės: vaikų grožinė ir metodinė literatūra; mokytojui skirta metodinė literatūra ir priemonės; informacinės, interaktyvios, techninės ir vaizdinės priemonės, garso ir vaizdo įrašai,

atlasai, žemėlapiai, plakatai; įvairūs edukaciniai, lavinamieji žaislai ir žaidimai, daiktai ir medžiagos; lauko, smėlio ir vandens žaislai, priemonės ir įranga; tyrinėjimams, eksperimentavimams ir demonstravimui skirtos priemonės; skaitmeninės ugdymo priemonės; vaikų žaidimų, sporto aikštelių įrenginiai, treniruokliai, sporto inventorius ir priemonės

(pvz. dviratukai, paspirtukai ir kt.);sensorikos, multisensorikos, sveikatinimo įranga ir priemonės;

priemonės meniniam ugdymui, įranga ir instrumentai kūrybai: muzikai, rankdarbiams;

baldai, lentos, molbertai;moderniomis technologijomis sukurtos elektroninės ugdymo priemonės; kompiuteriai, jų įranga, spausdintuvai, kompiuterinės priemonės, šviesos bei interaktyvūs

stalai ir kt.; priemonės, skirtos terapijai, reabilitacijai;edukaciniai kilimai, takeliai, funkcionalios sienos dekoracijos;muzikos instrumentai (akordeonas, pianinas, gitara, skudučiai ir kt.);televizoriai, CD grotuvai, fotoaparatai, filmavimo kameros, mobilieji telefonai,

akvariumai ir terariumai bei jų įranga ir kt. Visos priemonės turi būti išdėstytos taip, kad vaikams būtų prieinamos, skatintų žingeidumą,

norą žaisti, veikti, ieškoti, tirti, atrasti, pažinti. Vaikų ugdymui kuriama ugdymo kryptingumą atitinkanti aplinka.

Ugdymo modelis ir turinys

12

Sudarant ugdymo turinį siekiama integraliai ugdyti vaikų gebėjimus, įgūdžius, vertybines nuostatas kasdieninės veiklos metu, atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus, pagrindine veikla įvardijant žaidimą.

Sudarant ugdymo turinį, atsižvelgėme į „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo” (2014) rekomendacijas. Jis išdėstytas 5 kompetencijų srityse (komunikacinės, pažinimo, sveikatos saugojimo, socialinės, meninės). Kiekviena kompetencija ugdoma orientuojantis į esminius gebėjimus, nuostatas ir vaiko patirtį. Per jas atskleidžiama 18 vaiko ugdymo(-si) sričių.

Kompetencijos ugdomos integraliai organizuotos ir spontaniškos vaiko veiklos metu grupėje, lauke, įstaigos renginiuose, išvykose, šeimoje.

Vaiko gebėjimus ir veiksenas suskirstėme į penkias ugdymo kryptis:1. Socialinio ugdymo kryptis – save gerbiančio ir bendraujančio vaiko ugdymas.2. Pažinimo ugdymo kryptis – aktyvaus vaiko ugdymas.3. Sveikatos ugdymo kryptis – sveiko ir saugaus vaiko ugdymas.4. Meninio ugdymo kryptis – kūrybiško vaiko ugdymas.5. Komunikavimo kryptis – sėkmingai besiugdantis vaikas.

Programoje išskirtos dvi ugdymo turinio sudedamosios dalys: esminiai vaiko gebėjimai; vaiko veiksenos.1. Skiltyje „Esminiai vaiko gebėjimai” aprašytas pagrindinis tam tikros ugdymo(-si) srities

gebėjimas, remiantis „Ikimokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų aprašu”.

13

AKTYVUS VAIKAS

SVEIKAS IR SAUGUS

AKTYVUS

SĖKMINGAI BESIUGDA

NTIS

SAVE GRBIANTIS

IRBENDRAUJ

ANTIS

KŪRYBIŠKAS

FIZINIS AKTYVUMAS

KASDIENINIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAI

INICIATYVUMAS IR ATKAKLUMAS

PROBLEMŲ SPRENDIMAS

TYRINĖJIMAS

APLINKOSPAŽINIMAS

MOKĖJIMAS MOKYTIS

SKAIČIAVIMAS IR MATAVIMAS

SAKYTINĖ KALBA

RAŠYTINĖ KALBA

SAVIVOKA IR SAVIGARBA

EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKA

SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖ

SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS

SANTYKIAI SU SUAUGUSIAIS

KŪRYBIŠKUMAS

MENINĖ RAIŠKA

ESTETINIS SUVOKIMAS

2. Skiltyje „Vaiko veiksenos“ numatyta, ką galėtų veikti ankstyvojo amžiaus ar ikimokyklinio amžiaus vaikas, kad įgytų siektinus gebėjimus, žinias, supratimą.

ANKSTYVASIS AMŽIUSSveikas ir saugus

Sietinos sritys: fizinis aktyvumas; kasdieninio gyvenimo įgūdžiai.Vertybinės nuostatos: noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą, žaidimus; noriai ugdosi sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

Esminiai vaiko gebėjimai Vaiko veiksenosFizinis aktyvumas

Pastovi ant vienos kojos (3–4 sekundes). - šoka ant abiejų kojų;- šoka ant vienos kojos;- šoka pagal muziką;- išlaiko lygsvarą.

Apeina arba peržengia kliūtis. - užlipa ant suolelio, dėžės;- pralenda pro virvutę, lanką, kėdutę;- įveikia įvairias kliūtis;- ropoja, šliaužia grindimis;- žaidžia įvairius žaidimus.

Bėga keisdamas kryptį. - ėjimą kaitalioja su bėgimu;- išgirdęs signalą pasisuka ir bėga į kitą pusę.

Geba lipti laiptais. - lipa laiptais aukštyn, žemyn pristatomu žingsniu.Geriau derina akies-rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius.

- konstruoja;- veria ant virvutės sagas;- ridena, mėto, gaudo, spiria kamuolį;- lauke meta akmenukus, kankorėžius.

Kasdieninio gyvenimo įgūdžiaiSavarankiškai valgo ir geria. Pradeda naudoti stalo įrankius.

- valgo šaukštu, šaukštą laiko dešinėje rankoje, valgo iš savo lėkštės;- gerai sukramto maistą, keliasi nuo stalo tik baigęs valgyti;- tyliai pristumia kėdutę prie stalo;- naudojasi servetėle.

Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko.

- pasiprašo į tualetą, padedamas susitvarko;- savarankiškai nueina į tualetą, susitvarko;- suaugusiojo padedamas nusiplauna rankas.

Suaugusiojo padedamas nusirengia ir apsirengia.

- pats stengiasi nusirengti, apsirengti;- tvarko savo drabužius, aunasi batukus.

Padedamas plaunasi rankas, prausiasi. - plaunasi rankas ir prausia veidą su muilu, netaško vandens;- šluosto rankas ir veidą rankšluosčiu;- rankšluostį pakabina prie savo ženkliuko;- nusišluosto nosį ir servetėlę meta į šiukšlių dėžę.

Vieną kitą daiktą padeda į vietą. - žino žaislų vietą ir juos padeda;- pasako ir padeda draugui sutvarkyti žaislus.

14

Pedagogo veikla

Pedagogas skatina susipažinti, žaisti su nauju žaislu: apžiūrėti, liesti, purtyti, gniaužyti ir kt. Siūloma dėlioti žaislą ar kokį nors daiktą iš vienos rankos į kitą. Žaidžiami žaidimai su įvairaus dydžio kamuoliukais, balionais. Siūloma žaisti žaidimus, lavinančius ir įtvirtinančius vaiko judėjimą Sudaroma galimybė vaikui nešioti žaislus „takeliu“, stumdyti žaislinį vežimėlį, prikrautą žaislų, vaikytis ir ridenti kamuolį, joti ant linguojančių žaislų, važiuoti pasispiriant kojomis, eiti „tilteliu“, statyti bokštelius, užsukti ir atsukti dangtelius, lipdyti iš minkšto plastilino ir kt.

Sudaro sąlygas vaikui vaikščioti įvairiu atstumu, neužkliudant padėtų daiktų Organizuojami siužetiniai pratimai, kurie skatina vaiką peržengti kliūtis, eiti plačia linija, imituoti gyvūnų šuoliavimo judesius Sudaromos sąlygos vaikams laipioti kopėtėlėmis siekiant tikslo – pauostyti, pasiekti, nukabinti. Sudaromos galimybės vaikui ridenti, gaudyti, mėtyti, spardyti kamuolius. Siūlomi smulkiąją motoriką lavinantys žaidimai: karoliukų vėrimas, žaidimai su makaronais, sagomis. Mokoma žirklėmis įkirpti popieriaus kraštą.

Žaidžiant mokoma laikyti šaukštelį, puodelį, semti šaukšteliu ir pan. Žaidžiami žaidimai „Pamaitinkime lėlytę, meškutį“. Skatinamas vaiko savarankiškumas. Skatinama valgyti savarankiškai, pasakant ar parodant, kaip valgo grupės vaikai. Žaidžiami žaidimai „Su kuo lėlytė valgo?“; „Meškiukas nori valgyti“. Vaikui siūloma rengti lėles žaidžiant žaidimą „Lėlytė eina į lauką“. Žaidžiami žaidimai imituojant rengimosi veiksmus (pvz., pritaikyti tam žaidimą „Jurgelis meistrelis“). Rengiant vaiką, pratinama apsirengti ir nusirengti drabužėlius tam tikra tvarka, žaidinant. Kuriamos žaidybinės situacijos, skatinančios vaiką panaudoti savo mokėjimus ir įgūdžius: „Parodykime meškučiui, kaip plauname rankeles, išpučiame nosį.“ Kuriamos siužetinės situacijos, skatinančios vaiką padėti žaislą į jam skirtą vietą. „Mašinytė grįžta į garažą“, „Lėlytė sėdasi prie stalo, gulasi į lovytę (vežimėlį)“, „Kamuoliukai pavargo ir nori pailsėti“. Skatinama ragauti ir valgyti įvairų maistą. Pratinama gerai sukramtyti maistą, neskubėti, valgyti ramiai. Pratinama keltis nuo stalo tik baigus valgyti. Grupėje sudaroma galimybė žaisti žaidimus, mokant naudotis stalo įrankiais (pvz. „Gimtadienis“, „Kavinėje“ ir kt.). Mokoma taisyklingai naudotis tualetu. Žaidžiami žaidimai „Kuo aš apsirengsiu, eidamas į lauką ar iš darželio namo?“, „Aprenk draugą“. Kalbamasi su vaikais apie švarą. Žiūrimi filmukai apie švarą. Sistemingai skatinama pažaidus sudėti žaislus ir kitas priemones į vietą.

Ugdymo(-si) aplinka ir priemonės

Darželio, grupės, lauko aplinka. Pramogos, šventės, įvairūs renginiai. Kaspinai, skarelės, skraistės šokiui, lankai, šokdynės, kamuoliai, skirti šokuoti, virvutės, kamuoliai, kėgliai, šiurkštūs, gruoblėti kilimėliai, sūpuoklės, sienelės, kopetėlės, gimnastikos suoleliai, čiužiniai; priemonės kliūtims, audeklo atraižos, krepinis popierius, rupus žvyras, akmenėliai, paspirtukai, triratukai, rogutės ir kt.; kūno dažai, paveikslėliai, knygelės, dėlionės, loto augimo ir sveikatos temomis.

Vaikams pritaikyti indai ir stalo įrankiai.Priemonės varstymui, segiojimui, raišiojimui, įvairios spynos, užraktai ir raktai, kabliukai;

užsklandos, supamieji žaislai; grūdinimosi priemonės, riedantys žaislai (karučiai, automobiliai, traukiniai ir kt.) ir pan.

Higienos reikmenys.

IKIMOKYKLINIS AMŽIUS Sveikas ir saugus

Sietinos sritys: fizinis aktyvumas; kasdieninio gyvenimo įgūdžiai.

15

Vertybinės nuostatos: noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą, žaidimus; noriai ugdosi sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

Esminiai vaiko gebėjimai Vaiko veiksenosFizinis aktyvumas

Eina ratu, poroje, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu.

- eina vorele salės pakraščiais pagal daiktinius orientyrus, keičiant vedančiuosius; - eina poromis, susikabinus rankomis, keičiant kryptį; - eina tarp dviejų nubrėžtų linijų (25-30 cm) jų neužminant; - eina dideliu ratu, susikabinus rankomis; - eina tarp išdėstytų daiktų;- eina ant žemės padėta lenta (15-20 cm.); - eina nuožulnia lenta; - eina vorele pirštų galais, kulnimis, aukštai keliant kelius; - eina peržengiant per daiktus, gulinčius ant žemės;- eina suoleliu, stora virve, lazda, plokščiu lanku padėtu ant grindų, tiesiai ir šonu (pristatomu žingsniu); - eina dviese, trise, vorele įvairiai susikabinus rankomis, keičiant tempą, darant posūkius; - išsisklaidžius po signalo ieško savo vietos voroje; - sustoja įvairiais rikiuotės būdais (poromis, ratu, keliais ratais, voromis, eile); - eina horizontaliu, nuožulniu buomu, atlikdami įvairius judesius rankomis ir kojomis; - vaikšto su gimnastikos lazda už nugaros sulenktomis per alkūnes rankomis; - eina keturpėsčia, pralenda pro virvutę, lanką ir kt. kliūtis;- laipioja aukštyn ir žemyn pristatomuoju žingsniu.

Bėga pristatomu ar pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, bėga suoleliu, įkalnėn, nuokalnėn.

- bėga tiesiai nedidelėmis grupelėmis, visa grupe;- bėga vorele salės pakraščiais pagal daiktinius orientyrus, keičiant vedėjus; keičiant tempą, kryptį, darant posūkius;- bėga tarp dviejų nubrėžtų linijų (25-30 cm) jų neužminant; - bėga tarp išdėstytų daiktų; - išsisklaidžius po signalo ieško savo vietos voroje; - sustoja įvairiais rikiuotės būdais (poromis, ratu, keliais ratais, voromis, eile); - bėga išsiskleidžiant, gaudant ir išsisukinėjant;- pagal signalą kaitalioja ėjimą su bėgimu- bėga ant žemės padėta lenta (15-20 cm.), nuožulnia lenta, suoleliu.

Šokinėja ant abiejų, vienos kojos judėdamas pirmyn, šoka į tolį, į aukštį.

- šokinėja siekdami daikto; - nušoka nuo paaukštinimo; - šokinėja per nedidelę kliūtį; - šokinėja abiem kojom judėdami į priekį;- šokinėja per dvi linijas; - nušoka nuo paaukštinimo; - šokinėja viena koja iš lanko į lanką;

16

- šokinėja vietoje abiem kojom, ant vienos kojos, nuo kojos ant kojos po signalo pasisukdami nurodyta kryptimi, pritūpdami; - šokinėja iš vietos arba įsibėgėjus į aukštį, peršokdami kliūtį; - šokinėja per šokdynę; - šokinėja į tolį iš vietos, įsibėgėjus.

Žaidžia komandoje, derina veiksmus. - savarankiškai žaidžia ir organizuoja įvairius sportinius žaidimus; - dalyvauja estafetėse; - geranoriškai, garbingai ir nuotaikingai rungtyniauja ir lenktyniauja; - tariasi dėl bendros veiklos ir žaidimų, pasidalijimo žaislais bei sporto priemonėmis;- veikia drauge, suteikia pagalbą kitam ar jos paprašo, džiaugiasi bendrais pasiekimais fizinėje veikloje; - žaidžia komandinius žaidimus su taisyklėmis: kvadratą, krepšinį, futbolą, badmintoną ir kt.

Su kamuoliu atlieka sporto žaidimų elementus.

- ridena kamuolį į vartus, taiko į daiktus (kėglius, kamuolius ir pan.); - meta kamuolį į žemę ir atmuša keletą kartų iš eilės; - eina ir bėga ridendamas, varydamas kamuolį vingiais tarp daiktų; - mėto kamuolį į horizontalų ir vertikalų taikinį dešine ir kaire ranka; - mėto kamuolį per kliūtis vienas kitam ir jį sugauna.

Rankos ir pirštų judesius atlieka vikriau, greičiau, tiksliau, kruopščiau.

- veria ant virvelės smulkius daiktus;- sega sagas.

Tiksliau valdo pieštuką bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

- kerpa žirklėmis; - piešia, kopijuoja, apvedžioja linijas; - brėžia tiesias, pasvirusias linijas, kopijuoja spausdintines raides, ornamentus.

Kasdieninio gyvenimo įgūdžiaiValgo tvarkingai. - naudojasi stalo įrankiais (šaukštu, šakute);

- naudojasi servetėle; - valgo neskubėdamas, gerai sukramto maistą; - mandagiai elgiasi ir bendrauja prie stalo.

Žino, kad maistas reikalingas, kad augtų, būtų sveikas.

- pasakoja apie pagrindinius sveikatos požymius;- klausosi kūrinėlių apie sveikatą, sveiką maistą;- varto enciklopedijas, patiekalų knygas, kuria plakatus, lankstinukus, knygeles, receptų knygas;- domisi organizmo funkcijomis, varto knygeles apie virškinimo, kvėpavimo, kraujotakos ir kt. organizmo sistemas;- domisi patiekalo sudedamosiomis dalimis; - pjausto, sveria, dalina daržoves, vaisius ir kt. maisto produktus.

Įvardija vieną kitą produktą, kurį valgyti sveika, kurį – ne

- kalbasi apie maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir tuos, kurių reikėtų atsisakyti; - gamina įvairius patiekalus; - plauna vaisius, daržoves; - varto knygeles, diskutuoja, domisi sveiku maistu,

17

daržovių ir vaisių nauda sveikatai.

Pedagogo veiklaPedagogas siūlo įvairių žaidybinių situacijų, skatinančių vaikščioti ant pirštų, kulnų. Sudaro

sąlygas vaikui važinėti triratukais, paspirtukais. Organizuoja veiklas, kurių metu atliekami ritminiai judesiai pečiais, galva, mušinėjami, mėtomi kamuoliai, ėjimas keičiamas bėgimu, vaikas turi eiti, bėgti, perlipti suolą, pralįsti po kėde ir t. t. Organizuoja bėgimo estafetes, įvairių šuolių žaidimus, panaudojant įvairias priemones: kaspinus, kamuolius, lankus, lazdas. Žaidžiami žaidimai su išsisukinėjimais, kurių tikslas – ilgiau likti nepagautam. Siūloma vaikams šokinėti per šokdynę, lanką. Organizuojamos įvairios estafetes, kurių metu vaikai galėtų judėti poroje, ratu, sutartinai su kitais vaikais. Sudaromos sąlygos žaisti žaidimą „Klasės“, šokinėti per gumytę. Vaikai aprūpinami priemonėmis, tinkančiomis konkretiems sportiniams žaidimams (krepšinio, futbolo kamuoliais, kėgliais, lazdomis). Organizuojami įvairūs sportiniai žaidimai.

Sudaromos sąlygos minkyti tešlą, lipdyti iš modelino, plastilino, molio. Mokoma kirpti nesudėtingas formas, po to priklijuoti jas ant popieriaus. Žaidžiami pirštukų žaidimai. Sudaromos sąlygos žaisti su įvairiomis gamtinėmis medžiagomis: įvairiomis kruopomis, gilėmis, kaštonais. Skatinami žaidimai, kurių metu įvairius daiktus vaikas gali imti žnyplėmis, pincetu, perdėti iš vieno indo į kitą. Siūloma piešti įvairias linijas, pieštuku apvesti daiktus: stiklinę, apverstą lėkštę. Sudaromos sąlygos vaikui žaisti su pipete. Pasiūloma vaikams įverti siūlą į adatą, siuvinėti pagal trafaretą ant kartono, nerti vąšeliu, daryti kutus. Grupėje parūpinama įvairių priemonių (sagų, rutuliukų, karolių), kad vaikas galėtų verti ant siūlo; skalbinių segtukų, kuriuos vaikas stengtųsi paimti trimis pirštais ir prisegti.

Žaidžiami žaidimai, kuriuose formuojasi maitinimosi ritmo suvokimas (šeima, kavinė ir kt.). Žaidžiant vaikai mokomi atskirti pagrindines produktų grupes – pieną, mėsą, vaisius, daržoves. Kiekvieną kartą prieš valgant vaikai įtraukiami į stalo padengimo veiklą, siekiama, kad stalai būtų serviruojami pagal taisykles, patiekalus atitinkančiais indais. Kalbamasi su vaikais, kodėl reikia plauti vaisius, daržoves, uogas, sudaryti sąlygas mokytis praktiškai juos nuplauti. Pedagogas skatina vaikus savarankiškai apsirengti ir nusirengti, tvarkingai susidėti drabužius. Moko vaikus taisyklingai plautis ir šluostytis rankas, praustis ir šluostytis veidą. Skatina sutvarkyti žaislus, su kuriais žaidė, įvairiai motyvuojant, padedant. Naudoja vaizdines priemones apie saugų elgesį. Rodo mokomuosius filmukus. Organizuoja saugaus elgesio veiklas (viktorinas), kviečia ar lankosi pas medicinos darbuotojus, gaisrininkus, policijos pareigūnus.

Rodo, kaip taisyklingai naudotis stalo įrankiais. Patraukliomis formomis kalbasi apie pieno, mėsos, vaisių ir daržovių naudą. Papasakoja apie per didelio saldumynų kiekio žalą organizmui. Vaikai skatinami padėti dengiant stalą šventei. Kartu su vaikais organizuoja projektus apie saugų vaikų elgesį. Kartu su vaikais aptaria, kodėl žmogus valgo. Prašo vaikų pasakoti, ką jie dažniausiai valgo pusryčiams, pietums ir vakarienei, diskutuojama, kurie iš jų vartojamų produktų yra naudingiausi jų augimui ir gerai savijautai. Naudoja vaizdinę medžiagą, žaidžiant moko atskirti naudingą ir bevertį maistą. Organizuoja įvairių kūrybinių darbelių (piešinių, inscenizacijų ir t. t.) kūrimą, jais skatina pasirinkti sveikus produktus ir patiekalus. Skaito knygeles, vaidinama, žaidžiami loto, žiūrimi filmukai apie žmogui naudingus maisto produktus (duoną, obuolius, pieną, vandenį). Žaidžiant su lėlėmis ar kitus žaidimus, rūšiuojami maisto produktai (jų paveikslėlius) į naudingus ir vengtinus. Žaidžiami rankų plovimo žaidimai. Apsilankoma su vaikais gaisrinėje, policijoje, ligoninėje, autoservise ir t. t. Vaikai skatinami stebėti savo ir kitų taisyklingą laikyseną, pasakyti, kai pastebės vaikštantį ar sėdintį susikūprinus.

Ugdymo(-si) aplinka ir priemonės

Darželio, grupės, lauko aplinka. Pramogos, šventės, įvairūs renginiai. Kaspinai, skarelės, skraistės šokiui, lankai, šokdynės, kamuoliai, skirti šokuoti, virvutės, kamuoliai, kėgliai, šiurkštūs, gruoblėti kilimėliai, sūpuoklės, sienelės, kopetėlės, gimnastikos suoleliai, čiužiniai; priemonės kliūtims, audeklo atraižos, krepinis popierius, rupus žvyras, akmenėliai, paspirtukai, triratukai, rogutės

18

ir kt.; kūno dažai, paveikslėliai, knygelės, dėlionės, loto augimo ir sveikatos temomis. Vaikams pritaikyti indai ir stalo įrankiai.Priemonės varstymui, segiojimui, raišiojimui, įvairios spynos, užraktai ir raktai, kabliukai;

užsklandos, supamieji žaislai; grūdinimosi priemonės, riedantys žaislai (karučiai, automobiliai, traukiniai ir kt.) ir pan.

Higienos reikmenys.

ANKSTYVASIS AMŽIUSSave gerbiantis ir bendraujantis

Sietinos sritys: savivoka ir savigarba; emocijų suvokimas ir raiška; savireguliacija ir savikontrolė; santykiai su bendraamžiais; santykiai su suaugusiaisiais.

Vertybinės nuostatos: save vertina teigiamai; domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais; nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį; nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais; nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais.

Esminiai vaiko gebėjimai Vaiko veiksenosSavivoka ir savigarba

Atpažįsta save, kalba pirmuoju asmeniu, skiria lytis.

- tyrinėja savo atvaizdą veidrodyje;- paklaustas, kas jis yra, pasako: „berniukas“ arba „mergaitė“;- pasako savo vardą, atpažįsta ir rodo savo daiktus ir žaislus;- paklaustas, parodo kelias savo kūno dalis;- atpažįsta save šeimos, grupės nuotraukose.

Emocijų suvokimas ir raiškaPradeda atpažinti ir pavadinti jausmus. - supykęs pasako: „Aš piktas“, pastebi draugo

nuotaiką;- žaisdamas reaguoja į draugo rodomus emocijų ženklus – veido mimiką sutapatina su nuotaika;

Pastebi kitų žmonių emocijų išraišką. - varto knygeles, žaidžia stalo žaidimus, kur pavaizduoti emocijų simboliai, pasako emocijos reikšmę;- žaisdamas su draugais atkreipia dėmesį į jų jausmus;- pradeda išklausyti šalia esančius.

Mimika, kūno judesiais ir garsais išreiškia savo jausmus.

- žaidžia žaidimus su kūno dalimis: ploja rankytėmis, trepsi kojomis, liečia plaukus, nosį ir t.t.- kartoja jausmus, kurie sukelia juoką;- reiškia save mimika: linksmas, liūdnas, supykęs.

Savireguliacija ir savikontrolėGeriau valdo savo emocijų raišką ir - žaisdamas su draugais atkreipia dėmesį į jų jausmus,

19

veiksmus. bando paaiškinti poelgius, ima rūpintis jais;- dėlioja paveikslėlius su vaikų nuotaikomis: liūdnas, piktas, linksmas, verkiantis;- piešia savo nuotaiką kartu su suaugusiuoju.

Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų.

- atitraukia ranką nuo draudžiamo daikto;- supranta, kad, ką nors veikiant būtina laikytis ir laukti eilės;- paprašytas pasidalina žaislu su kitais;- pats stengiasi rengtis, tvarkytis drabužėlius, autis batus;- savarankiškai valgo, naudojasi higiena, žino savo vietą prie stalo.

Santykiai su bendraamžiaisPradeda žaisti šalia kitų ir ieško bendraamžių bendrijos.

- paprašytas dalinasi žaislais su draugais grupėje;- pasirenka žaidimą, draugą žaidimui kartu;- žaisdamas pasiūlo žaislą draugui, rodo sugalvotą veiksmą;- juda, šoka, išreiškia save vienas, su draugu poroje ir visi kartu;- kalbasi žaisliniu telefonu.

Reiškia teises į savo daiktus, žaislus. - apsikabina ir nešioja savo lėlę ar minkštą žaislą;- atpažįsta savo drabužėlius, avalynę ir kitus daiktus;- kai kitas vaikas atima žaislą, verkia ir laukia atsiprašymo bei auklėtojos pagalbos.

Simpatizuoja kuriam nors vaikui. - pasirenka žaidimų partnerį ir dalijasi žaislais;- žaisdamas bando tartis, palaiko kontaktą, esant poreikiui padeda;- išsako savo ,,ne“, jei nenori žaisti su draugu.

Santykiai su suaugusiaisiaisPasitiki suaugusiais, nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo.

- pasisveikina su suaugusiais, kai jam primenama;- paduoda suaugusiajam knygutę paskaityti ir pavartyti kartu;- mėgdžioja mamos, auklėtojos ir kitų suaugusiųjų veiksmus, savaip sudėliodamas į siužetą: maitina lėlę, tvarko žaislus, vairuoja automobilį ir džiaugiasi suaugusiųjų dalyvavimu kartu;- rodo suaugusiems stiprius jausmus: apkabina, myluoja arba nusisuka, atstumia.

Dažniausiai vykdo suaugusiojo prašymus, kreipiasi pagalbos.

- lengviau atsiskiria nuo tėvų;- pradeda laikytis grupėje nustatytos tvarkos bei taisyklių;- veikia savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo ir pagyrimo.

Pedagogo veikla

Bendraujant su vaikais įvairiuose situacijose, paminėti vaiko vardą ir lytį, žaisti žaidimus judinant rankas, kojas ir kitas kūno dalis, vartoti kūno dalių pavadinimus, pasiūlyti žaidimus su veidrodėliais, stebėti save jose, žaisti su drabužėliais ir jų detalėmis, pasiūlyti žaidimų: „Mano-tavo“, „Mano kūnas“, „Mano žaislas“ ir t. t. Kartu žiūrinėti šeimos nuotraukas, grupės albumus, atrasti save, draugą.

20

Pasitikti ir išlydėti vaiką su šypsena ir gera nuotaika, susikurti ir laikytis pasisveikinimo ir atsisveikinimo ritualų, būti pavyzdžiu vaikui, kartu žaisti įvairias dėliones ir kitus žaidimus, nusakyti nuotaiką, komentuoti emocijas ir jausmus, skatinti tyrinėti kitų žmonių nuotaiką ir pasirūpinti vaiku, kai jis jaučiasi blogai. Vartyti ir skaityti nuotaikų knygeles, žaisti žaidimą „Veidelis‘, „Jausmų loto“.

Su lėlėmis ir kitais žaislais žaisti kartu su vaikais, kuriuose jie skirtingai jaučiasi ir elgiasi. Kartu vartyti knygeles, žaisti stalo žaidimus, dėlioti korteles su emocijų simboliais, sekti pasakas, žiūrėti filmukus, įvardijant veikėjų nuotaikas ir emocijas. Skatinti pastebėti bendraamžių savijautą.

Pasiūlyti žaisti liaudies žaidimus ir įvairius ratelius, plojant rankomis, trepsint kojomis, imituojant įvairius kūno judesius, dalyvauti kūno kultūros ir rytinės mankštos užsiėmimuose, išreiškiant savo patirtį kūno kalba, žaisti žaidimus su pajuokavimais ir teatro lėlėmis.

Sudaryti įvairias žaidybines situacijas, kad vaikai pastebėtų ir atpažintų įvairias emocijas, patirtus jausmus. Kasdienės veiklos metu padėti vaikui valdyti emocijas: užjausti, paguosti, paglostyti, padrąsinti. Pasiūlyti kartu nusipiešti savo nuotaikos veidelį, pažaisti žaidimus užsidengiant ir atsidengiant savo veidelį, demonstruojant vis kitą emocinę išraišką.

Bendraujant su vaiku prisitaikyti prie jo bendravimo ritmo, atsakyti šypsena į vaiko šypseną, laukti vaiko reakcijos. Grupės aplinkoje turėti žaislų, kurie padėtų vaikams susitarti, žaisti vienas šalia kito, dalintis. Žaisti žaidimus „Daryk, kaip aš“, „Padėk kiškučiui“, „Daryk, kaip draugas“. Kasdieninės veiklos metu skatinti savarankiškai rengtis, tvarkytis drabužėlius, žaislus, žaisti didaktinius žaidimus „Aprenk lėlytę“. Organizuoti žaidimus, kuriuose vaikams reikėtų, ką nors veikti paeiliui ar keliems vienu metu.

Stebėti žaidžiančius vaikus, šalinti neigiamo pavyzdžio įpročius, palaikyti tinkamai besielgiančius juos pagiriant ir laikant pavyzdžiu. Dalyvauti bendruose šventėse, pramogose, žaidimuose, pajaučiant bendrumo jausmą su šalia esančiais.

Skatinti vaikus žaisti žaidimus, padedančius atpažinti savo daiktus: žaislus, drabužius, avalinę ir t. t. Sudaryti situacijas, kurios padėtų vaikui atsiprašyti, kreiptis pagalbos į auklėtoją.

Sudaryti sąlygas rinktis žaidimų partnerį, skatinti išklausyti, vartoti mandagumo žodžius, bendrauti mimika, judesiais, veiksmais, pasidalinti paprašytu daiktu ar maistu su kitais.

Skatinti vaikus sveikintis, pratinti vartoti pasisveikinimo ir atsisveikinimo žodžius, skaityti ir vartyti vaikų pasiūlytas knygeles, pasiūlyti kartu žaisti vaidybinius žaidimus, imituojant buities veiksmus. Žaisti liaudies žaidimus, kurie sukelia juoką ir atkreipia dėmesį.

Atsiliepti į vaikų pagalbos prašymus, būti vaikų saugumo garantu, skatinti bent menkiausias vaiko pastangas bei pasiekimus juos pagiriant, padrąsinant.

Ugdymo(-si) aplinka ir priemonės

IKT priemonės, teatro lėlės, muzikiniai instrumentai, konstruktoriai, mozaikos, vaikiški drabužiai, švenčių atributika. Darželio, grupės ir lauko daiktinė ir socialinė aplinka, pramogos, šventės, renginiai. Knygelės, paveikslėliai, stalo žaidimai, nuotaikų kortelės, siužetiniai ir atsipalaidavimo žaislai, veidrodžiai, šviesos stalai, muzikos įrašai,

IKIMOKYKLINIS AMŽIUSSave gerbiantis ir bendraujantis

Sietinos sritys: savivoka ir savigarba; emocijų suvokimas ir raiška; savireguliacija ir savikontrolė; santykiai su bendraamžiais;

21

santykiai su suaugusiais.

Vertybinės nuostatos: save vertina teigiamai; domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais; nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį; nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais; nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais.

Esminiai vaiko gebėjimai Vaiko veiksenosSavivoka ir savigarba

Supranta, kad turi savąjį norų, ketinimų, jausmų pasaulį.

- pasako, ką jis nori veikti, sužinoti, žino, kas jam gerai sekasi;- domisi aplinka;- savo įspūdžius reiškia meninėje veikloje.

Žino, kad visuomet bus tas pats asmuo. - atpažįsta save kūdikystės nuotraukose;- tyrinėja ir apibūdina savo atvaizdą veidrodyje;- pasako, kas bus suaugęs.

Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. - žaidimuose derina savo veiksmus su kitais;- žaidžia nebijodamas rizikuoti, keisti, daryti savaip;- imasi naujos, nepažįstamos veiklos, rodo iniciatyvą;- pasako, kas jam sekasi gerai, ką moka padaryti pats.

Supranta savo asmens tapatumą. - stebi, tyrinėja savo kūną, pavadina jo dalis;- pasako savo vardą, pavardę, kiek metų, berniukas ar mergaitė;- skiria savo asmeninius daiktus;- tyrinėja, kuo žmonės panašūs ir kuo skiriasi;- palankiai kalba apie save, savo šeimos narius, pasako savo tėvų vardus ir pavardes.

Emocijų suvokimas ir raiškaAtpažįsta, įvardija ir pavadina savo ir kitų jausmus bei emocijas.

- nuotaikų veideliais pažymi savo nuotaiką;- žaidžia žaidimus, imituodami kitų nuotaikas;- klausosi grožinės literatūros kūrinėlių apie jausmus bei įvairius veikėjų išgyvenimus;- pasakoja įspūdžius iš savo patirties;- meninėje veikloje reiškia savo jausmus, emocijas, nuotaikas.

Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis.

- pasakoja apie savo nuotaikų kaitą;- pasako, kaip jaučiasi kitas iš jo veido mimikos, kūno pozos, veiksmų;- žaidžia su draugiškai nusiteikusiais, pastebi liūdną, praneša pedagogui.

Bando atsiliepti į kitų jausmus ar emocijas, keisti savo elgesį.

- laikosi taisyklių, kurias sukūrė patys;- įvardija savo jausmus: džiaugsmą, pasitenkinimą, liūdesį, pyktį, susierzinimą, pavydą ir t. t.- pastebi, įvertina ir mėgdžioja gerą bendraamžių ir suaugusiųjų elgesį;- klausosi įvairių istorijų ir veikėjų nuotaikas žymi paveikslėliais;- kalbėdami save vertina pozityviai.

22

Savireguliacija ir savikontrolėPradeda valdyti savo emocijas, žaisdamas stengiasi laikytis taisyklių.

- tvarkosi žaislus su kuriais žaidė, tvarko kitų išmėtytus žaislus;- žaidžia netrukdydamas kitiems, emocijas reiškia santūriai; - laikosi grupėje numatytos tvarkos;- pats bando sudrausminti išdykaujančius;- bando tartis ir rasti sprendimą be auklėtojos.

Vis dažniau savo jausmus išreiškia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais.

- geba konfliktus išspręsti taikiai;- prašosi pagalbos ir priima bendraamžių pagalbą;- tyrinėja ir aptaria plakatų serijas apie elgesį;- žaidimuose laikosi susitarimų;- žiūri įvairius filmukus, juos aptaria, įspūdžius reiškia dailės priemonėmis.

Bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus.

- įvairios veiklos metu laikosi grupėje nustatytos tvarkos;- paguodžia, elgiasi mandagiai, bando suvaldyti savo pyktį;- stebi ir suvokia suaugusiojo reakciją į netinkamą elgesį.

Supranta, kad skirtinguose vietose yra kitokia tvarka, kitos taisyklės, linkęs jas suprasti ir jų laikytis.

- kitoje aplinkoje: išvykose, parodose, bendruose renginiuose, laikosi kultūringo elgesio taisyklių;- dalyvauja pokalbyje ‚,Kas atsitiktų, jeigu...“;- svečiuojasi kitose grupėse;- susipažįsta su darželio patalpomis ir darbuotojais;- tvarko aplinką.

Santykiai su bendraamžiaisTuri draugų, su jais veikia, žaidžia, tariasi. - draugiškai dalijasi žaislais, atsineštais iš namų;

- apibūdina draugo išvaizdą;- žaidžia kartu draugystės žaidimus;- kuria elgesio taisykles ir jų laikosi;- inscenizuoja pasakas kartu;- aptaria įvairių knygelių iliustracijas.

Randa nesutarimų, konfliktų sprendimo būdus, prašosi suaugusiojo pagalbos.

- esant reikalui prašosi pedagogo pagalbos, pasako, kaip reikia susitaikyti, atsiprašyti;- moka sakyti komplimentus sau ir kitiems;- vartoja mandagumo žodžius;- aptaria įvairias situacijas iš grupės gyvenimo ir įvertina pasekmes.

Supranta, koks elgesys geras ar blogas ir suvokia veiksmų pasekmes.

- palankiai bendrauja su visais, supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes;- supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda;- dalyvauja projektuose, bendradarbiauja su kitų grupių vaikais;- dalyvauja įvairiose kūrybos parodose, šventėse;- klausosi lopšinių, muzikinių kūrinių.

Gerbia kitus vaikus, išklauso jų nuomonę, iš jų mokosi.

- kalbasi su draugais apie draugiškumą, draugystę;- domisi draugo veikla ir žaidimais, tariasi;- piešia savo draugo portretą;

23

- dalyvauja įvairiose žaidybinėse situacijose, kurios skatina kreiptis į draugą: paprašyti pagalbos, susitarti, pajusti bendrumo jausmą;- svarsto, diskutuoja, vertina problemas, bando suprasti vienas kitą.

Santykiai su suaugusiaisiaisPasitiki suaugusiais, drąsiai reiškia savo nuomonę, tariasi, derasi, mokosi iš jų.

- įsitraukia į auklėtojos pasiūlytą veiklą, tačiau ją plėtoja savitai;- klausia patarimų, prašo priemonių, rodo, ką padarė;- pedagogą vadina vardu, patiki savo paslaptis;- dalyvauja išvykose, iškilose su šeimos nariais: pramogauja, žaidžia, patiria įspūdžių;- kuria bendrus projektus su šeimos nariais.

Žino, kaip elgtis su nepažįstamais žmonėmis, suvokia į ką kreiptis pagalbos nutikus nelaimei.

- pasako, kokie pavojai kyla bendraujant su nepažįstamais žmonėmis;- vaidina situacijas, kuriose reikia rasti išeitį;- aptaria plakatus, kuriose pavaizduoti įvairūs pavojai, paaiškina, kas gali padėti;- klausosi pasakojimų, žiūri filmukus apie įvairius pavojus;- dalyvauja edukacinėse programose.

Geba įsitraukti į suaugusiųjų pasiūlytą veiklą, ramiai jaučiasi kitoje aplinkoje.

- kūrybiškai įgyvendina pedagogo pasiūlytas idėjas;- pats pasiūlo suaugusiems įdomią, bendrą veiklą;- stebi suaugusius, jų veiksmus, išbando veikimo būdus ir kūrybiškai pritaiko;- dalyvauja ekskursijose, išvykose, parodose.

Pedagogo veikla

Tyrinėti kartu su vaikais aplinką, žaisti žaidimus, dalyvauti pokalbiuose, savo įspūdžius pasiūlyti reikšti meninėmis priemonėmis. Pasiūlyti žiūrėti šeimos ir grupės nuotraukų albumus, aiškintis, kuo žmonės skiriasi vieni nuo kitų, paskatinti pasirinkti žaidimus, pasirenkant šeimos nario vaidmenį, rūšiuoti, lyginti, grupuoti įvairius daiktus, įvardijant kelis požymius.

Rengti grupės šventes, pristatymus tėvams ir kitoms darželio grupėms. Žaisti žaidimus, kuriuose vaikai vaizduoja save, ką nors kitą, save praeityje ar ateityje. Paskatinti vaikus dažniau keisti žaidimų parterius, įtraukiant mažiau populiarius vaikus.

Paskatinti suprasti savo kūno ypatumus ir išbandyti galimybes, visais pojūčiais atlimti tyrinėjimus, eksperimentus, panaudojant visas priemones, technikas. Komentuoti vaiko pasiekimus, pasidžiaugiant, paplojant, pagiriant tėvams. Pasiūlyti veiklos tyrinėjimams „Kas aš esu?‘‘, „Mano kūnas“, „Mano ir kitų pomėgiai“, „Mano ir kitų jausmai“. Diskutuoti, ieškoti atsakymų, kodėl žmogui liūdna, linksma ir t.t.

Pasiūlyti idėjų nuotaikoms ir jausmams tyrinėti, skaityti knygeles apie jausmus ir jų išraišką, pasiūlyti žaidimų, kuriose vaikas galės išreikšti savo jausmus: emocijas reikšti piešiant, dainuojant, šokant. Paskatinti samprotauti, kas pradžiugino, nuliūdino, papiktino ir kodėl? Skatinti pastebėti bendraamžių savijautą.

Pasiūlyti piešti, tapyti emocines būsenas, jas išreiškiant spalva, forma, linija, dėme. Kalbėti apie savijautą „Ryto rate“, skaityti „Jausmų knygeles“.

Skaitant įvairius kūrinėlius, kuo ryškiau intonuoti, išryškinant veikėjų veiksmus, poelgius, jų nuotaikas. Paskatinti žaisti žaidimus, kuriuose reikia suprasti kitą ir geranoriškai bendradarbiauti, aptarti su vaikais, ką daryti, kai kas nors atima žaislą, skriaudžia, erzina. Leisti vaikui pabūti vienam ir nusiraminti.

24

Kartu su vaikais kurti grupės taisykles, pasiūlyti žaidimų, padedančių spręsti konfliktines situacijas ir rasti tinkamą išeitį. Įkurti grupėje ramybės erdves, taikyti paskatinimo, pagyrimo, loginių pasekmių metodus, padedant kontroliuoti emocijų raišką, paskatinti, pagirti už taisyklių laikymąsi, pagalbą auklėtojai, pasakoti istorijas, žiūrėti filmukus ar žaisti žaidimus, kurių veikėjai pozityviai sprendžia konfliktus.

Skatinti palaukti savo eilės, mokyti pasakyti mandagumo, atsiprašymo žodžius, nustatyti ribas, kurias peržengus, žaidimai gali taip pavojingi, aiškinti su vaikais skirtumus tarp žaidimų ir peštynių.

Skatinti vaiko pastangas pačiam spręsti problemas, nesutarimus, ieškoti taikių išeičių, keliant klausimus: „Kaip galima išspręsti šią problemą?, Kas atsitiks, jei padarysime taip?“. Parūpinti žaislų, kurie padeda vaikui susivaldyti: švilpynės, metalofonai, grojantys vilkeliai, barškučiai ir pan.

Aptarti įvairias gyvenimiškas situacijas, jas pakomentuojant, išklausant vaikų pastebėjimus, įvertinant tinkamus ir netinkamus poelgius. Aiškinti, kad skirtingose vietose: mokykloje, bibliotekoje ir t. t. yra kitokia tvarka. Paskatinti, pagirti už taisyklių laikymąsi ir padorų elgesį viešoje vietoje.

Kartu žaisti draugystės žaidimus, sugalvoti žaidimų dviese, trise ir panašiai, sudaryti mažas grupeles ir padėti užmegzti kontaktą su kitais vaikais. Kartu žaisti juokų, pirštukų žaidimus, pasiūlyti linksmų žaidimų poromis.

Sudaryti situacijas, kurios skatintų kreiptis į draugą: paprašyti pagalbos, padėkoti. Pastoviai palaikyti vaikų draugystes, vengti lyginti vaikus vartojant žodžius „geresnis“, „blogesnis“. Mokyti vaikus suvokti kitų neverbalinę kalbą (mimika, judesius ir t.t.). Kalbėtis apie draugus ir draugystę, pasiūlyti veiklų, kuriose reikėtų veikti drauge.

Pasiūlyti žaisti stalo žaidimus, sudėliojant gerus ir blogus poelgius, kalbėti su vaikais, kuo naudingos elgesio taisyklės, kodėl būtina jų laikytis ir kas nutinka, kai jos pažeidžiamos. Būti tinkamo elgesio modeliu vaikams. Klausytis pasakų, žiūrėti filmukus apie draugystę, įvertinti veikėjų poelgius.

Įtraukti į žaidimus su kitaip atrodančiais ir kitaip besielgiančiais, specialiųjų poreikių vaikais. Mokyti tartis ir susitarti, padėkoti, suprasti vieniems kitus, vartoti mandagumo žodelius, žinoti atjautos būdų.

Įsitraukti į žaidimus, atliekant antraeilius vaidmenis, palaikyti jų sumanymus. Skatinti drąsiai reikšti savo mintis, neperžengiant padorumo ribų, mokyti suprasti savo galimybes. Organizuoti šeimos dienas grupėje, kviesti tėvus dalyvauti grupės veikloje, organizuoti išvykas, ekskursijas su šeimos nariais.

Aiškinti bendravimo su nepažįstamais žmonėmis taisykles, išklausyti vaikų pasakojimus, atsitikimus ir diskutuoti, kaip kitą kartą panašiose situacijose galėtų elgtis. Pasiūlyti suvaidinti situacijas, kuriose reikia rasti išeitį.

Į grupę retsykiais pasikviesti svečių ir skatinti vaikus, ką nors veikti drauge. Organizuoti bendrus žaidimus, pramogas, išvykas su kitų grupių vaikais. Kurti ir turtinti savitą, jaukią žaidimų, veiklos aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugiai. Apsilankyti kitose darželio grupėse, žaisti žaidimus, įsijungti į bendras veiklas su kitų grupių vaikais. Ieškoti galimybių draugauti su kitų įstaigų ugdytiniais.

Ugdymo(-si) aplinka ir priemonės

Darželio, grupės ir lauko daiktinė ir socialinė aplinka, pramogos, šventės, renginiai. IKT priemonės, audio-video įrašai, buitinė technika, interaktyvi SMART lenta, mikroskopai, muliažai, gamtinė medžiaga, sporto priemonės, širmos, teatro lėlės, muzikiniai instrumentai, konstruktoriai, mozaikos, vaikiški drabužiai, švenčių atributika. Knygelės, paveikslėliai, plakatai, enciklopedijos, stalo žaidimai, nuotaikų kortelės, siužetiniai ir atsipalaidavimo žaislai, veidrodžiai, šviesos stalai, muzikos įrašai.

Ankstyvasis amžiusAktyvus

Sietinos sritys: iniciatyvumas ir atkaklumas;

25

problemų sprendimas; tyrinėjimas; aplinkos pažinimas.

Vertybinės nuostatos: didžiuojasi savimi; nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniniams sunkumams bei iššūkiams įveikti; smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja; nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.

Esminiai vaiko gebėjimai Vaiko veiksenosIniciatyvumas ir atkaklumas

Atpažįsta ir pavadina vis daugiau daiktų, domisi jais.

- turi mėgstamus žaislus; - nueina prie skambančių, spalvotų kubelių, žiūri į akis, šypsosi; - žaidžia žadinimus, ploja katute, prašo pakartoti suaugusiojo.

Veiksmais ar atskirais žodžiais reiškia savo norus.

- veda auklėtoją prie norimo žaislo;- rodo nepasitenkinimą, negalėdamas įveikti kliūtis.

Noriai mokosi iš tų, kuriais pasitiki, jaučiasi saugūs.

- stebi, kai auklėtoja stato bokštelį, pats ima kaladėlę, stato panašų.

Žaidžia laisvai, pats keičia veiklą, bando naujus žaislus ir žaidimus.

- dėlioja formeles, jas išima ir vėl dėlioja; - ilgai tyrinėja naują žaislą; - dėlioja dėliones, konstruoja.

Problemų sprendimasKartoja nepasisekusį veiksmą, išbando jau žinomus veikimo būdus, nepavykus laukia pagalbos.

- žaidžia su vienas į kitą įdedamais indeliais, kantriai bando mažesnį indelį įdėti į didesnį;- bando užlįsti į tarpą tarp spintelės ir sienos. spraudžiasi, daug kartų bando, tada pradeda rėkti;- stebi užsuktą buteliuką, deda jį į burną, meta, paima, perdeda iš rankos į ranką, sugniaužia, bando atsukti pats; - bando dėti korteles į joms skirtą dėžutę, išima ir vėl deda, po 5–6 veiksmų nueina šalin.

Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, nepavykus prašo pagalbos.

- bando pastatyti aukštą bokštą iš kaladėlių, nepavykus bando dar kartą;- gaudo kamuolį, tačiau nepavykus sugauti antrą, trečią, meta kamuolį ir nueina.

TyrinėjimasStengiasi pamatyti, išbandyti, paliesti naujus daiktus, žaislus, stebi ir rodo kitiems.

- siekia paimti žaislus, juos apžiūri, kiša į burną;- tyrinėja, kas yra aplinkui, judina, stebi, bando sudėti ar išardyti.

Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais, tačiau rodo susidomėjimą.

- skaičiuoja, dėlioja daiktus, bando savaip tvarkyti;- bando išardyti žaislus, pažiūrėti, kas viduje;- varto knygas, vaizduoja, kad skaito.

Aplinkos pažinimasDomisi aplinka (augalais, gyvūnais), reaguoja į skirtingus vaizdus, garsus.

- apžiūrinėja naują aplinką, savo rankas, paduotus daiktus;- liečia, ragauja, krato, uodžia daiktus, žaislus.

Atpažįsta ir stebi savo artimiausią aplinką. - bando, pasiekti, paliesti, paragauti, pajudinti žaislus ar daiktus;- pamėgdžiodami suaugusiuosius bando šukuotis, valgyti su įrankiais, valytis dantis.

26

Pavadina ir skiria vis daugiau daiktų, žaislų, gyvūnų, gamtos reiškinių. Domisi jais.

- kalbėdami pavadina dažniau sutinkamus gyvūnus, augalus. Klausinėja, kaip vadinasi, kas tai yra;- padeda prižiūrėti naminius augalus ar gyvūnus, klausia ką jie mėgsta, kodėl;- džiaugiasi pamatę savo pažįstamą aplinką.

Pasako savo ir artimųjų vardus. - vardija šeimos narius, pasako savo vardą ir pavardę, parodo ir pasako, kiek turi metų.

Pedagogo veikla

Pastebėti vaiko rodomą iniciatyvą ir ją palaikyti. Stebėti ir pasidžiaugti vaiko daug kartų kartojamais veiksmais. Priimti siūlomus žaidimus. Žaisti žadinimus su vaiku tol, kol jis nori. Siūlyti žaidimus smulkiajai motorikai, reikalaujančius dėmesio, atkaklumo. Pabūti greta, kai jis mokosi naujų veiksmų. Žaisti, ką nors veikti vaikų akivaizdoje, kad mažyliai galėtų stebėti atskirus veiksmus, procesą. Kantriai padėti mokytis, įveikti kliūtis. Pasirūpinti saugia aplinka grupėje ir lauke. Nuolat grupę praturtinti kuo nors nauju, pasiūlyti naujų žaidimų. Kiek tik įmanoma, palaikyti vaiko norus.

Padrąsinti vaiką savarankiškai įveikti iššūkį ar problemą: ,,Tau pavyks!“ ,,Pabandyk kitaip!“ Parodyti naujų veiksmų sunkumams įveikti. Patarti, kaip elgtis įvairiose sudėtingose situacijose. Šiek tiek padėti vaikui įveikti kliūtį ar sunkumą, kad stiprėtų jo pasitikėjimo savimi jausmas. Jei vaikas sako ,,negaliu“, ,,nemoku“, jį drąsinti, padėti, klausti paties vaiko: ką dar galima padaryti? Kaip kitaip galima daryti?

Sudaryti galimybes žaisti su žaislais, daiktais, judėti, liesti daiktus, išlaikyti pusiausvyrą. Sudaryti sąlygas patirti skirtingas žaidimo erdves, tokios, kaip kilimas, žolė, smėlis; pajusti įvairius pojūčius – kvapų, temperatūrų skirtumo, garsų. Duoti tyrinėti įvairių medžiagų, formų. Duoti įvairių žaislų ir daiktų, kurie skatina atlikti stambiuosius ir smulkiuosius judesius. Mokyti nuo mažumės atpažinti spalvas, formas. Skatinti manipuliuoti kiekiais, eiti nuo vientiso prie dalių ir atgal (padalyti plastilino gabalą ir vėl sulipdyti), rūšiuoti ir sudėlioti daiktus kokia nors tvarka.

Aplinkoje turėti žaislų, spalvotų daiktų su kuriais susipažintų, atpažintų, išbandytų. Skatinti išbandyti daiktus, kaip įrankius, juos pavadinti. Parodyti, kaip tai daryti, įvardyti, kas daroma, taip mokant pavadinti veiksmą. Sudaryti galimybę tyrinėti, kaip daiktai tinka vienas prie kito. Skatinti vaikus stebėti ir pavadinti augalus ir gyvūnus, esančius artimiausioje aplinkoje. Kalbėtis apie tai, ką gyvūnėlis ėda, ko reikia augalui, kad jis augtų ir pan. Mokyti savo kūno dalių pavadinimų, aptarti jų paskirtį ir priežiūrą. Rodyti kiekvienam vaikui, kad juo rūpinamasi.

Ugdymo(-si) aplinka ir priemonės

Darželio, grupės ir lauko daiktinė ir socialinė aplinka, pramogos, šventės, renginiai. Skepetėlės, daiktai skleidžiantys garsus, ryškių spalvų ir skambantys daiktai, kaladėlės, traukiniai, užmaunami stovai, veidrodis, paveikslai, stovas su žiedais, nuotraukų albumai, knygos, gėlių ir medžių loto, vėjo ir vandens malūnėliai, dėlionės, smėlis, gamtinė medžiaga, išardomieji ir sudedamieji žaislai, daiktų modeliai, puodeliai, laistytuvai gėlėms, techniniai žaislai( žybsintys, pypsintys, prisukami, inerciniai, elektriniai, t. y. su elementais), gamtos garsų įrašai.

Ikimokyklinis amžius Aktyvus

Sietinos sritys: iniciatyvumas ir atkaklumas; problemų sprendimas;

27

tyrinėjimas; aplinkos pažinimas.

Vertybinės nuostatos: didžiuojasi savimi; nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniniams sunkumams bei iššūkiams įveikti; smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja; nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.

Esminiai vaiko gebėjimai Vaiko veiksenosIniciatyvumas ir atkaklumas

Pats pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ar su draugais.

- rodo iniciatyvą vadovauti sugalvotam žaidimui ir buria kitus vaikus.

Susidūrus su kliūtimis ar nesėkme, bando daryti kitaip arba laukia suaugusiojo pagalbos.

- randa išeitį, susidūrus su kliūtimi.

Turiningai ir kryptingai plėtoja savo paties pasirinktą veiklą.

- patys sugalvoja žaidimą ir ilgai jį plėtoja; - žaidžia ilgesnį laiką trunkančius kūrybinius žaidimus.

Įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą. - auklėtojai pasiūlius veiklą patys pasirenka, kaip tai atliks;- prie įdomios auklėtojos pasiūlytos veiklos grįžta, kol ją baigia.

Savarankiškai bando įveikti kliūtis, nepavykus bando įtraukti bendraamžius.

- prireikus pagalbos kreipiasi į draugus.

Problemų sprendimasSupranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi ar problema; nepasisekus prašo suaugusiojo pagalbos.

- dėliojant dėlionę pamato, kad sunku;- vaikas sako: ,,Aš tai padarysiu“ ir bando tol, kol pavyksta;- trūkstant žaidimui žaislų, kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.

Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų ir poelgių.

- imasi kurti darbelį, tačiau nėra tikras, ar jam pavyks;- susipykęs su draugu, po kurio laiko bando išspręsti nesutarimą.

Atpažįsta su kokiu sunkumu susidūrė ir ieško tinkamų sprendimų.

- numatydamas pasekmes, į žaidimą nenori priimti vaiko, kuris dažnai elgiasi ne pagal žaidimo taisykles;- žino ir pasako kelis būdus, kaip elgtis, kai niekas nedraugauja;- išvardija kelias savo grupei būdingas problemas.

TyrinėjimasPats pasirenka žaidimui reikalingus daiktus, juos tyrinėja.

- žaidimui bando panaudoti įvairius daiktus;- grupuoja daiktus tam tikra tvarka.

Domisi medžiagomis, iš ko padaryti daiktai ir jų paskirtimi.

- dalyvauja, stebi, kai atliekami bandymai, patys bando;- pastebi ir pasako, parodo, kaip ir kas pasikeitė ir samprotauja su kuo tai susiję;- samprotauja apie daiktų naudojimą, bando paaiškinti, kokios jų savybės padaro juos tinkamus.

Domisi aplinka (augalais, gyvūnais), noriai atlieka bandymus, tyrinėjimus.

- stebi ir komentuoja reiškinius, vykstančius gamtoje ir aplinkoje;28

- sodina, prižiūri, stebi augalo augimą;- pasakoja, kaip gyvūnai susiranda maisto, kokiuose namuose gyvena;- stebi, tyrinėja ir eksperimentuoja su augalais ir jų dalimis;- pasakoja, kurie augalai teikia naudą, gydo;- vardija, ko reikia augalams, kad jie augtų;- naudoja tam tikras augalų dalis (daržoves, vaisius, lapus) maistui ir pasako, kokios augalų dalys yra naudojamos buityje.

Aplinkos pažinimasAtpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų, gyvūnų, daiktų, domisi jais.

- stebi augalus, medžius, krūmus, vandenį;- varto knygas ir parodo žinomus paukščius, gyvūnus; - stebi į įstaigos teritoriją atskrendančius paukščius.

Skiria atskirus gamtos reiškinius. - žiūri metų laikų paveikslėlius;- tyrinėja smėlio savybes: sausas, birus, šlapias;- gaudo snaiges, lietaus lašiukus;- žaidžia su vėjo malūnėliais;- plukdo laivelius, šakeles, meta akmenukus į vandenį, vartoja sąvokas: skęsta, tirpsta.

Žino savo ir savo šeimos narių vardus, noriai pasakoja apie ją.

- žiūri nuotraukas iš šeimos gyvenimo, komentuoja, kas tai, ką veikė tuo metu, kokia nuotaika;- parodo ir įvardija savo šeimos narius;- žaidžia vaidybinius žaidimus.

Pradeda suprasti Žemės, saulės, Mėnulio ir kitų dangaus kūnų ryšius.

- kartu su auklėtoja aiškinasi apie Žemės planetą ir dangaus kūnus;- pasako, kad dieną šviečia Saulė, o naktį Mėnulis;- įvardina kam reikalinga Saulės šviesa ir šiluma, kokia jos įtaka žmonėms, gyvūnams, augalams;- pasako kaip dangaus kūnai veikia aplinką: saulės šviesa reikalinga gyvybei, žvaigždės ir mėnulis praskaidrina nakties tamsą;- apžiūrinėja gaublį ir stengiasi suprasti, kad žemė apvali.

Žino tėvų profesijas, įvardija giminaičius. - pasakoja, kur dirba tėvai, seneliai;- domisi paslaugų tarnybomis;- apibūdina profesijas, su kuriomis susiduria aplinkoje.

Žino savo namų adresą, šalį ir sostinės pavadinimą.

- randa žemėlapyje gimtąjį miestą;- pasako savo miesto pavadinimą, gatvę, kurioje gyvena, sostinės pavadinimą;- pažįsta Lietuvos vėliavą ir herbą.

Mokosi rūšiuoti atliekas. - pasako pagrindinius atliekų rūšiavimo principus, kodėl reikia rūšiuoti;- žino šiukšlių konteinerių spalvas; skiria, kokios atliekos į kurį metamos;- iš buitinių atliekų gamina įvairius papuošimus, dekoracijas.

Žino tradicines šventes. - pasakoja, kokias šventes jie švenčia namie su

29

šeima;- švenčia įvairias tradicines šventes darželyje;- pasako, kokiu metų laiku vyksta šventė.

Skiria laukinius ir naminius gyvūnus. - stebi laukinių ir naminių gyvūnų elgseną;- pasako, kuo gyvūnai panašūs ar skiriasi;- mėgdžioja gyvūnų judesius, garsus;- pasako, kuo gyvūnai naudingi, kurie gali būti pavojingi.

Domisi praeitimi, istorija. - žiūrinėja tėvų, senelių, prosenelių nuotraukas;- domisi Lietuvos ir pasaulio istorija.- domisi, atpažįsta, atkartoja, prisimena girdėtą informaciją iš gimtojo miesto istorijos.

Pedagogo veikla

Palaikyti vaikų veiklos sumanymus, padėti juos išplėtoti, įgyvendinti. Pasiūlyti veiklos dviese, grupelėje ar su visa grupe. Vaikams, kurie nusimena, meta veiklą, padėti surasti išeitis. Pastebėti ir palaikyti vaiko iniciatyvą atlikti nesudėtingus darbus. Skatinti turiningiau išplėtoti jų pačių sumanymus, veiklą. Pagalbą teikti ne ką nors darant už jį, bet keliant mąstyti skatinančius klausimus. Sudaryti sąlygas grupėje veiklą plėtoti ir po keleto dienų. Skatinti vaikus pabaigti pradėtus darbus, padėti vienas kitam įveikti problemas. Siūlyti kruopštumo, susikaupimo reikalaujančių darbų.

Komentuoti vaikų taikytus problemų sprendimo būdus ir jų pasekmes, kad vaikai geriau suprastų, kodėl pavyko įveikti sunkumus. Drąsinti kartu ieškoti išeities iš susidariusios probleminės situacijos. Siūlyti vaikams sudėtingos veiklos, drąsinti jos imtis, drąsiai bandyti, eksperimentuoti. Skaityti kūrinių apie įvairius žmonių ketinimus, poelgius ir jų pasekmes. Užduoti atvirus klausimus, probleminių užduočių padedančius apmąstyti problemą.

Aplinką kurti taip, kad vaikams būtų prieinamos įvairios medžiagos ir priemonės, kurias galėtų panaudoti iškilusios problemos sprendimui. Skatinti nebijoti bandyti ir klysti ieškant savo iškeltų problemų sprendimų. Vaikus skatinti stebėti ir apibūdinti daiktų, medžiagų, gyvosios gamtos objektų, savybes ir bruožus, piešti ar konstruoti įsivaizduojamus daiktus. Skatinti pasitelkti simbolius, palyginti, atkartoti, numatyti situacijas. Vaikams pateikti tinkamų knygų, paveikslų, plakatų, žemėlapių, kuriais galėtų remtis pagrįsdami savo požiūrį. Sudaryti sąlygas atlikti nesudėtingus bandymus, vykdyti projektinę veiklą, skirtą ilgalaikiams stebėjimams. Mokyti vaikus fiksuoti pastebėjimus, pildyti lenteles. Grupėje turėti mikroskopą ir kitus galimus prietaisus, skirtus tyrinėti, savarankiškai naudotis. Skatinti ieškoti atsakymų knygose, internete, klausti suaugusiųjų.

Sudaryti galimybę stebėti augalus ir gyvūnus gamtoje ir namų aplinkoje, žiūrėti paveikslėlius. Skatinti vaikus kalbėti apie stebimų gyvūnų ar augalų kūno dalis, išvaizdą. Paaiškinti, kad ne visus augalus galima ragauti. Stebėti dienos orus, metų laiką ir gamtos pokyčius, kurie tuo metu vyksta. Organizuoti išvykas į gamtą, muziejus, tėvų darbovietes, skiriant nedideles užduotis, ką turėtų pastebėti, ko paklausti. Vaikams sukurti situacijas aiškintis, kaip daržovės, vaisiai, uogos vartojamos maistui, kuo jie naudingi, diskutuoti apie tai. Skatinti domėtis šeimos tradicijomis ir apie jas kalbėtis. Parodyti, kad ir darželyje laikomasi tradicijų, švenčiamos šventės. Sudaryti vaikams galimybes pažinti gamtinę ir socialinę aplinką stebint artimiausius objektus. Organizuoti netolimas išvykas. Pagal galimybes keliauti pėsčiomis ir autobusais. Siūlyti vaikams tyrinėti žemėlapius, gaublį. Supažindinti su giminės medžiu. Organizuoti ekskursijas į tėvelių darbovietes. Kviesti tėvelius papasakoti apie savo profesijas. Stebėti su vaikais įvairius gamtos reiškinius. Supažindinti su atliekų panaudojimo galimybėmis ir siūlyti daryti įvairius darbelius.

Ugdymo(-si) aplinka ir priemonės

Darželio, grupės ir lauko daiktinė ir socialinė aplinka, pramogos, šventės, renginiai.

30

Informaciniai leidiniai (knygos, plakatai, enciklopedijos, stalo žaidimai ir kt.); žemėlapiai savo gimtojo miesto, Lietuvos ir pasaulio; Lietuvos Respublikos vėliava, Vytis ir herbas; gaublys; gyvūnų, augalų, gamtovaizdžių nuotraukos; smėlis, akmenukai, vanduo, gamtinė medžiaga; didinamieji stiklai, indai ir priemonės eksperimentavimui (mėgintuvėliai, piltuvėliai, matuokliai); termometrai (vandens, oro, kūno šilumos); išardomieji ir sudedamieji žaislai, daiktų modeliai; aitvarai (popieriniai, plastmasiniai, medžiaginiai ir kt.); puodeliai, gėlių laistytuvai; žmonių buities, profesijų atributai; tikra buitinė technika: fotoaparatai, telefonai; techniniai žaislai (žybsintys, pypsintys, prisukami, inerciniai, elektriniai, t. y. su elementais); vandens malūnėliai, galvosūkiai, labirintai; gamtos garsų įrašai, filmuota medžiaga.

ANKSTYVASIS AMŽIUS Sėkmingai besiugdantis

Sietinos sritys: mokėjimas mokytis; skaičiavimas ir matavimas; sakytinė kalba; rašytinė kalba.

Vertybinės nuostatos: noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko; nusiteikęs pasaulio pažinimui naudoti skaičius ir skaičiavimus; nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba; domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.

Esminiai vaiko gebėjimai Vaiko veiksenosMokėjimas mokytis

Reaguoja į kalbinimą, mimiką, žaislus, daiktus, pradeda juos tyrinėti visais pojūčiais.

- seka akimis garsą skleidžiantį daiktą;- varto, apžiūri, įdeda ir ištraukia daiktą;- kiša į burną daiktus;- padedamas bando pasieti pagriebti žaislą.

Aktyviai domisi aplinkos daiktais, juda, norėdamas paimti, pasiekti, išbandyti žaislus ar daiktus.

- padedamas užmauna žiedus;- suranda paslėptą daiktą po servetėlė, dėžute;- stumia traukinį iš trijų kaladėlių.

Patraukia, pastumia, paridena, įdeda daiktus ir stebi, kas vyksta, bando pakartoti pavykusį veiksmą.

- verčia knygos puslapius;- ploja delnais;- išima daiktus iš dėžutės;- ima nurodytas kaladėles.

Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato.

- atlieka tam tikrus veiksmus su žaislais;- manipuliuoja su žaislais, kurie skatina tyrinėti visais pojūčiais;- stumia, traukia, ima, čiupinėja pirštais, kiša į burną.

Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando.

- stengiasi išbandyti ką nors naujo;- stebi, kaip veikia draugai, pedagogas;- bando dėlioti, sukti, veikti.

Džiaugiasi tuo, ko išmoko. - džiaugiasi kad išmoko bėgioti, stovėti ant vienos kojos;- džiaugiasi, kad išmoko apsimauti batus;- džiaugiasi, kad pastatė statinį.

SkaičiavimasGestais, mimika parodo, jog suvokia, ką - paima po servetėle paslėptą skanėstą.

31

reiškia yra (nėra), dar, taip (ne). - rodo mimikas maitinamas, maudomas;- paslepia ir parodo, sugretina žaislus, daiktus.

Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug (parodo pirštukais, kiek turi metukų).

- parodo tiek pirštukų, kiek turi metų;- žaidžia statybinius žaidimus;- vartoja sąvokas tiek pat, po lygiai, daugiau, mažiau;- paslepia ir parodo, sugretina žaislus, daiktus.

Skiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug. - grupuoja daiktus į dvi, tris vietas;- paima tiek daiktų, kiek paprašė auklėtoja;- suvokia sąvokas vienas, daug, mažai.

Paprašytas duoda kitiems po vieną žaislą, daiktą.

- padalina draugams po vieną žaislą;- padalina po vieną popieriaus lapą;- žaisdamas padalina lėlėms po lėkštutę.

Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę. - dėlioja smulkius žaislus į eilę;- išdėlioja kaladėles į eilę;- kuria minkštų žaislų eilę;- sudaro daiktų eiliškumą.

MatavimasSusidomi, kai parodomas kitokios formos, dydžio, spalvos daiktas: siekia jį paimti, tyrinėja.

- žaidžia su skirtingų spalvų, dydžių, formų daiktais;- stebi priartinamus ir nutolinamus daiktus;- tyrinėja skirtingų spalvų, formų, dydžių kaladėles;- lygina daiktus, randa panašumus ir skirtumus.

Atkreipia dėmesį į judančius, artėjančius daiktus, daug kartų kartoja matytus veiksmus su daiktais.

- žaidžia stalo žaidimus;- žaidžia didaktinius žaidimus;- kartoja matytus veiksmus su žaislais, daiktais.

Žaisdamas stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą.

- grupėje randa reikiamos, spalvos, formos, dydžio daiktus;- klausantis pradeda įsiminti spalvų pavadinimus;- dalina daiktus į dvi, tris krūveles;- atsistoja ant tokios spalvos skritulio, kurį pavadino.

Supranta vis daugiau žodžių, kuriais nusakoma daikto forma, dydis, spalva, judėjimas erdvėje: paimti didelį, nueiti iki, pažiūrėti į viršų ir pan.).

- varto knygeles, kurios skatina samprotauti apie dydžius, spalvas, formas;- ardo ir surenka daiktus; - manipuliuoja žaislais dėliodamas ant, po, šalia;- atrenka ir skiria pagal vieną požymį skirtingus daiktus.

Tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus.

- tyrinėja daiktų dydžių santykį;- lygina daiktus dėdamas vieną prie kito;- grupėje ieško tos pačios spalvos, panašių daiktų;- derina spalvas ir pavadina.

Supranta, kad bokštas, kurio viršuje bus didesnės, o apačioje mažesnės kaladėlės, nebus tvirtas.

- stato namus, bokštus iš kaladėlių;- žaidžia žaidimus su Lego konstruktoriais;- bando įvairius dėliojimo būdus;- deda tos pačios rūšies, skirtingo dydžio daiktus.

Supranta ir pradeda vartoti daiktams lyginti skirtus žodžius: didelis – mažas, ilgas – trumpas, sunkus – lengvas, storas – plonas, toks pat – ne toks, kitoks, vienodi – skirtingi ir pan.

- žaisdamas, statybinius žaidimus vartoja žodžius didelis, mažas, vienodas;- atrenka trumpus-ilgus daiktus;- pastato auklėtojos prašymu didesnį bokštą, ilgesnį kelią ir kt.;- konstruoja didelį – mažą automobilį, bokštelį.

Sakytinė kalbaSupranta elementarius kalbančiojo klausimus ir prašymus.

- reaguoja į suaugusiojo kalbą;- supranta ir aktyviai siekia veikti pagal žodinius

32

nurodymus;- žaidžia su žaislais, atlieka veiksmus su daiktais.

Atpažįsta artimiausios aplinkos garsus. - liečia daiktus ir išsiaiškina, kokius garsus jie skleidžia;- tyliai klausosi laikrodžio tiksėjimo;- reaguoja girdėdamas muziką;- klausosi audio įrašų, suvokia ir skiria įvairius aplinkos garsus.

Supranta ir greitai mokosi paprastų naujų žodžių.

- žaisdami su daiktais, supranta, kad kiekvienas daiktas turi pavadinimą;- taisyklingai taria daugelį dviskiemenių žodžių;- žiūrėdamas paveikslėlius, knygeles iš supančios aplinkos, susipažįsta su daiktų, žaislų pavadinimais;- žino naudojamų daiktų, artimiausios aplinkos gyvūnų ir augalų, žmogaus ir gyvūnų kūno dalių pavadinimus;- žiūrėdamas paveikslėlius, apibūdina daiktus;- žino keletą apibendrinančių žodžių (indai, žaislai );

Mėgdžioja suaugusiųjų kalbėseną. - mėgdžioja garsus, balso intonaciją;- kartoja garsų junginius;- sava kalba pavadina daiktus ir veiksmus;- mėgdžioja suaugusiojo parodytą veiksmą, žaidžia.

Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus.

- klausosi sekamų trumpų pasakų ir kitų grožinės literatūros kūrinių;- atsako į pateiktus klausimus viena ar keliomis frazėmis.

Kalba dviejų trijų žodžių sakiniais. - aktyviai vartoja dviejų trijų žodžių sakinius;- įvardija daiktus ir veiksmus, kuriuos dažnai mato aplinkoje;- kalba apie tai, ką matė, girdėjo, veikė.

Vartoja trijų keturių žodžių sakinius, kalba apie save.

- Pasakoja, ką nupiešė, sukonstravo, komentuoja ką padarė, nuveikė;- pasakoja pagal siužetinius paveikslėlius iš asmeninės patirties;- aiškiai reiškia mintis, vartodamas trijų keturių žodžių sakinius, derindamas giminę, skaičių, linksnį.

Žino ir vartoja mandagumo žodžius. - bendrauja su vaikais ir suaugusiais;- supranta, kad reikia elgtis mandagiai;- vartoja žodžius: „ačiū“, „prašau“;- pamokytas pasisveikina ir atsisveikina.

Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, apie juos kalba.

- kalba apie tai, ką matė per televiziją;- pasakoja apie matytus filmukus, perteikia savo įspūdžius.

Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraščius, dainuoja daineles.

- deklamuoja trumpus eilėraštukus;- mokosi išklausyti kalbančiojo;- noriai dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono daineles.

Rašytinė kalbaSavarankiškai domisi knygelėmis - savarankiškai pasirenka knygas, apžiūrinėja

paveikslėlius;- parodo daiktus, veiksmus, juos įvardina.

Palankiai reaguoja į knygelių skaitymą (vartymą) kartu su suaugusiais.

- klausinėja apie matomus vaizdus;- parodo daiktus ir veiksmus, juos pavadina;

33

- pasakoja apie žaislus, paveikslėlius, girdėtus grožinės literatūros kūrinius.

Domisi ne tik paveikslėliais, bet ir tekstu. - supranta trumpas pasakas, siužetus, iliustruojamus žaislais, veiksmais, judesiais;- žiūrinėja knygučių iliustracijas;- suprasdamas nesudėtingą pasakojimo turinį, seka veiksmų eigą, pastebi veikėjų veiksmus.

Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas.

- stebi rašančiuosius, domisi įvairiomis rašymo priemonėmis;- brėžia brūkšnį, linijas, apskritimą, keverzones;- bando pavadinti, tai, ką nupiešė.

Pedagogo veikla

Kalbina kūdikį, rodo jam įdomius žaislus ar daiktus, sudaro galimybę judėti, praktikuotis, džiaugtis, kai kas nors pavyksta, giria. Parūpina žaislų, kurie skatina tyrinėti visais pojūčiais. Pastebi vaikų ketinimus, juos įvardija, padeda įgyvendinti. Leidžia žaisti ir mokytis individualiu tempu. Išklauso vaikus, skatina, džiaugiasi tuo, ko jie išmoko, jų mažais atradimais. Žaislai ar žaidimui tinkamus daiktus parenka taip, kad būtų ir tokių, su kuriais lengva veikti, ir tokių, kurie keltų iššūkius ir galėtų būti įvairiai panaudojami. Vaikus drąsina, inicijuoja žaidimus. Kartu su vaiku pasidžiaugia tais dalykais, kurių jis jau išmoko: užsisegti sagas, bėgioti, sudėlioti dėlionę.

Žaidžia tuos pačius žaidimus su skirtingų spalvų, dydžių, formų daiktais: priartina – nutolina, paslepia – parodo, sugretina. Įvardija daikto spalvą, dydį, formą, daro pauzes, vis pakartoja žodžius, jei nori, kad vaikas juos įsidėmėtų. Klauso ir teatralizuoja žaidinimus, daineles, skaičiuotes pasakėles, eilėraštukus, žaidžia žaidimus, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojama, randama dar ir dar... (pvz., eilėraštukai „Mano batai buvo du“, Du gaideliai“, kopūsto lapų lupimas po vieną). Sukuriama aplinka, kurioje vaikas galėtų vartyti tas pačias knygeles kietais viršeliais, nevaržomai ardyti ir surinkti daiktus, tyrinėti jų dydžių santykius, visaip eksperimentuoti su spalvomis, dydžiais ir formomis, įvairiai judėti.

Domisi vaiko veikla, jį kalbina. Daro pauzes, pakartoja žodžius, judesius, skatina vaiką juos įsidėmėti. Duoda vienodo dydžio ir formos daiktų ir moko paimti vieną (du) daiktus, padalyti daiktus po vieną (pvz., kitiems vaikams), sudėlioti juos į dvi, tris krūveles. Klausia, kurioje iš dviejų grupių yra vienas daiktas ir kur jų yra daug ir pan. Duoda vartyti knygeles, kuriose pavaizduoti objektai leidžia samprotauti apie dydžius, formas, spalvas. Skatina vaiką pakartoti paveikslėliuose pavaizduotų objektų dydį, formą, spalvą nusakančius žodžius. Sudaro sąlygas rūšiuoti daiktus, eksperimentuoti su įvairių formų ir dydžių daiktais, kaladėlėmis, kai iš jų norima pastatyti kuo aukštesnį bokštą, nutiesti ilgesnį kelią ir kt.

Kalba su vaikai apie tai, ką veikiame, matome. Tyrinėja įvairias aplinkas, vaikui nuolat įvardinant matomus objektus, daiktus, žaislus ir pan. Nuolat kalba apie artimiausios aplinkos daiktus, reiškinius, santykius, tą patį dalyką nusakant kuo įvairesniais žodžiais. Nuolat raiškiai deklamuoja eilėraščius, pasakoja trumpus tekstus. Palaiko vaiko norą tarti, kartoti žodžius jam padedant. Stebi, kuo vaikas domisi, ko klausia, ką bando pasakyti, išreikšti. Ugdytinius skatina kartoti dainelių, eilėraštukų, žaidinimų, pasakėlių tekstų garsus, žodžius, frazes, juos papildant kūno kalba. Žaidžia žaidimus, kurių metu vaikui reikėtų šokinėti, pliaukšėti delnais, šokti. Skaito ir pasakoja apie supančią artimiausią aplinką, įvairius TV laidų veikėjus, siejant su ugdytinio gyvenimiška patirtimi. Kūrinius skaito keičiant intonaciją, tempą ir kt. Kalbant su vaiku nuolat turtina žodyną naujais žodžiais, nusakančiais artimiausią aplinką. Nuolat skatina vaiką pasakoti apie save, savo norus, rūpesčius, šeimos narius.

Kalbinėms užduotims kelia klausimus: „ Koks?“, „Kodėl?“, „Kur?“, „ Kaip?“, vaikus skatina nusakyti aplinkos reiškinių savybes, ieško įvykių priežasčių ir pasekmių, pasakoti apie tai, kas vyksta ar vyko aplink vaiką. Vaikus skatina vartoti mandagumo žodžius. Kartu su ugdytiniu žiūri vaikiškus filmukus, skatina aptarti tai, ką matė, girdėjo.

Kartu su ugdytiniu varto knygeles, žiūri ir aptarinėja paveikslėlius. Kalba su vaiku apie iliustraciją, kad jis susietų vaizdą su konkrečiu daiktu. Atkreipia vaikų dėmesį į jų artimiausioje

34

aplinkoje esančius simbolius, jų reikšmę. Sudaro situacijas, kuriose vaikas galėtų matyti kuo ir kaip rašoma. Skaitymo metu leidžia liesti ar laikyti su tekstu susietus daiktus. Pozityviai vertina bei skatina įvairias vaikų keverzones.

Ugdymo(-si) aplinka ir priemonės

Darželio aplinka, grupės aplinka, lauko aplinka. Vandenį geriantis popierius, vaškas, parafinas, žvakės, rašomoji lenta, lentynėlės, spintelės, dėžės, krepšeliai žaislams, daiktams, medžiagoms, magnetai, priemonės. Informaciniai leidiniai (knygos, plakatai, enciklopedijos, stalo žaidimai ir kt.). Gyvūnų, augalų, gamtovaizdžių ir gamtos paminklų nuotraukos. Skaičių, formų, dydžių, spalvų kortelės. Nuoseklumo, dalies ir visumos paveikslėliai, kortelės. Smėlis, akmenukai, vanduo, gamtinė medžiaga, didinamieji stiklai, indai ir priemonės eksperimentavimui (mėgintuvėliai, piltuvėliai, vamzdžiai, matuokliai, pipetės kempinės, vandenį sugeriančios medžiagos, indai bei priemonės žaidimui su smėliu ir vandeniu, muilo burbulai ir kt.). Laikrodis, kompasas, termometrai (vandens, oro, kūno, šilumos), įvairios ilgio matavimo priemonės, svirtinės svarstyklės, skaičiavimo pagaliukai, skaičiuotuvai, specialios didaktinė skaičiavimo priemonės. Erdvinės, plokštuminės geometrinės figūros. Pinigų pavyzdžiai, žaislai tapatinimui, grupavimui, rūšiavimui, dėliojimui. Išardomieji ir sudedamieji žaislai, daiktų modeliai, popieriniai, medžiaginiai, plastikiniai aitvarai. Flanelinė lenta, magnetinė lenta, puodeliai, laistytuvai gėlėms, gėlių žemė. Žmonių buities, profesijų atributai įrankiai, rakandai (sodo įrankiai, namų tvarkymo priemonės, meistravimo įrankiai ir priemonės). Tikra buitinė technika (radijo aparatai, fotoaparatai, telefonai, žibintuvėliai, techniniai žaislai (žybsintys, pypsintys, prisukami, inerciniai, elektriniai). Vėjo, vandens malūnai, parašiutai, galvosūkiai, labirintai, gamtos garsų įrašai, filmuota medžiaga.

Knygos skirtos vaikams (knygelės, žurnalai, enciklopedijos ir kt.); pasakų, muzikos įrašai įvairiose laikmenose (TV, DVD, CD); žaislinės knygelės vaikams (su iškirptais langeliais, perspektyviniu vaizdu, garsiniais ir vaizdo efektais);

Pasakų veikėjų karūnos, figūrėlės, siluetai, įvairios kaukės; siužetiniai paveikslėliai, paveikslėlių serijos plakatai; šviesos stalai; kompiuteriniai žaidimai, magnetinės lentos, interaktyvi lenta. Patirties kaupimas, dalyvaujant įstaigos organizuojamuose renginiuose.

IKIMOKYKLINIS AMŽIUSSėkmingai besiugdantis

Sietinos sritys: mokėjimas mokytis; skaičiavimas ir matavimas; sakytinė kalba; rašytinė kalba.

Vertybinės nuostatos: noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko; nusiteikęs pasaulio pažinimui naudoti skaičius ir skaičiavimus; nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba; domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.

Esminiai vaiko gebėjimai Vaiko veiksenosMokėjimas mokytis

Pasako, parodo, ką nori išmokti. - noriai žaidžia žaidimus tuos, kurių nori išmokti;- stebi vaikus, kurie skaito knygas ir nori išmokti;- bendrauja ir bendradarbiauja su vaikais, iš kurių nori kažko išmokti.

35

Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius.

- siūlo vaikams žaisti naujus žaidimus, kuriuos pats gerai moka;- aiškina draugams naujo žaidimo taisykles;- sutinka žaisti draugų siūlomus naujus žaidimus.

Pasako, ką veikė ir ką išmoko, pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja.

- pasako, ką šiandien veikė, ko išmoko;- pasakoja, kad išmoko važiuoti dviračiu, kad išmoko skaityti;- giriasi, kad plaukė baseine;- rodo vaikams ir auklėtojai, ko išmoko;- pastebi ir parodo, ko norėtų išmokti;- suvokia, ko nežino ir ką norėtų sužinoti.- žaidžia didaktinį žaidimą, spėlioja, kol pataiko.

Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina.

- eksperimentuoja, tyrinėja;- drąsiai sako nebijodamas suklysti;- nepavykus stengiasi ištaisyti klaidas, atlikti geriau.

Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks.

- pasakoja, ką nuveikė;- planuoja, svarsto ką reikia padaryti;- numato rezultatus kurių sieks.

Kalba apie tai, ką norėtų išmokti, ką darys, kad išmoktų, numato, ką veiks toliau, kai išmoks, pasako, ką jau išmoko, ko dar mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis toliau.

- varto, domisi enciklopedijomis;- žino kur galima rasti reikiamos informacijos;- nori kuo daugiau pažinti, sužinoti, išmokti;- džiaugiasi tuo, ką išmoko;- pasakoja, kaip pavyko išmokti vieno ar kito dalyko;- žino, ko norėtų dar išmokti.

Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, rodo iniciatyvą iškeldamas ir spręsdamas problemas.

- drąsiai klausia jei ko nežino;- bando pats surasti atsakymą į iškilusį klausimą;- sprendžia iškilusias problemas.

Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, pvz., enciklopedijose, žinynuose.

- domisi internetu, bando juo naudotis;- varto enciklopedijas;- ieško informacijos, klausia kur galėtų jos rasti.

SkaičiavimasPradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje, supranta, kad prie daiktų pridedant po vieną jų skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja.

- nustato dviejų daiktų grupių lygybę ir nelygybę;- supranta kiekinę skaičiaus sandarą iš vienetų;- skaičiuoja daiktus, žaislus;- skaičiuoja daiktų grupes, lygina jas.- sudaro vieną ar dvi daiktų grupes;- žaidžia didaktinį žaidimą pridedant ir atimant žaislus.

Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...).

- išskaičiuoja draugus pirmais-antrais, judriam žaidimui;- skaičiuoja žaislų eilę kelintiniais skaitvardžiais;- bėgimo metu skaičiuoja kelintiniais skaitvardžiais, kuris atbėgo pirmas, antras ir t. t.

Supranta, kad daiktų skaičius nepriklauso nuo daiktų formos, dydžio ir kitų savybių bei jų padėties erdvėje.

- skaičiuoja skirtingų dydžių ir formų daiktus;- skaičiuoja pravažiuojančias mašinas;- skaičiuoja supančius daiktus: stalus, kėdes, langus, gėles.

Skaičiuoja bent iki 5. Dėliodamas kelis daiktus, sugeba atsakyti į klausimus: Kiek iš viso? Kiek daugiau? Kiek mažiau?

- skaičiuoja iki 5 paskutinį skaitvardį priskiria skaičių grupei;- skaičiuoja ir atskaičiuoja nurodytą kiekį daiktų, atskaičiuoja pagal pavyzdį;- susipažįsta su skaitmenimis nuo 1 iki 5.

36

Pastebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais (elementais).

- sudaro skaičių seką;- pastebi įvairius sekų sudarymo būdus;- kuria įvairias elementų pasikartojančias sekas.

Susieja daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu.

- pažįsta skaitmenis;- skaičiuoja iš kairės į dešinę;- žaidžia loto, domino, kauliukais;- deda daiktus žaislus į krūveles pagal skaičių pavaizduotą ant kortelės.

Skaičiuoja bent iki 10. - skaičiuoja iki 10 paskutinį skaitvardį priskiria skaičių grupei;- dalina korteles, jas skaičiuoja;- įsimena skaičių eilę;- pažįsta monetas, atlieka monetų keitimo operacijas.

Supranta ir vartoja žodžius: daugiau (mažiau) vienu, dviem, po lygiai, pusiau, į 2 dalis, į 4 dalis.

- skaičiuoja, lygina daiktus grupelėse, žiūri keliais mažiau, keliais daugiau.- dalina smulkius daiktus į dvi dalis, keturias dalis;- dalina obuolį, pyragą į dvi dalis, keturias dalis.

Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3 pasikartojančiais elementais.

- dėlioja skirtingų dydžių žaislus sukurdami seką;- įvairių spalvų skritulius dėlioja sukurdami seką;- aplikuoja spalvoto popieriaus geometrines figūras kurdami raštus.

MatavimasAtpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato) formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus.

- randa aplinkoje daiktus panašius į geometrines figūras;- grupuoja panašaus dydžio geometrines figūras pagal formą;- skiria geometrines figūras apčiuopiant;- paveikslėliuose atranda paprašytos spalvos objektus;- karpo, piešia, spalvina įvairias formas, iš jų kuria aplikacijas, ornamentus, papuošimus;- ieško aplinkoje daiktų panašių į auklėtojos nurodytą formą.

Statydamas, konstruodamas, komponuodamas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą. Klasifikuoja daiktus pagal dydį, formą arba spalvą.

- dėlioja tos pačios formos figūras didėjimo ir mažėjimo tvarka;- lanksto popierių, konstruoja;- ieško aplinkoje nustatytos spalvos daiktų;- kuria kūrybinius darbelius parinkdamas tinkamas spalvas;- aplikuoja rinkdamas tam tikrų geometrinių formų detales;- grupuoja daiktus pagal dydį.

Labai skirtingus ir vienodus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan.

- tyrinėja daiktus;- sudaro žemėjančių daiktų eilę;- dėlioja skrituliukus pagal spalvų intensyvumą.

Dydžių skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: didesnis-mažesnis, ilgesnis-trumpesnis, storesnis-plonesnis, aukštesnis-žemesnis ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais, o mažesnius – mažais. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio ir atvirkščiai. Lygindamas

- įvairiom matavimo priemonėm matuoja daiktus įsitikindamas, kuris ilgesnis-trumpesnis, storesnis-plonesnis;- prie liniuotės stojasi ir matuoja savo ūgį, kuris aukštesnis-žemesnis;- iš akies bando nustatyti didesnį-mažesnį daiktą;- vartoja žodžius: didesnis-mažesnis, ilgesnis-

37

dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius (šiek tiek didesnis, truputį mažesnis, didžiausias, mažiausias ir kt.).

trumpesnis, storesnis-plonesnis, aukštesnis-žemesnis;- dėlioja juosteles pagal ilgį, plotį;- dėlioja daiktus pagal aukštį, plotį, didumą, storį, plotį;- lygina daiktus pridėdamas vienas prie kito;- paprašius išdėlioja daiktus nuo didžiausio iki mažiausio;- dėlioja daiktus nuo mažiausio iki didžiausio;- parodo ir pasako, kuris daiktas didžiausias o kuris mažiausias;- rūšiuoja daiktus pagal pateiktas spalvų korteles;- klasifikuoja daiktus pagal formas; - klasifikuoja žaislus pagal dydį;- lygina žaislines mašinas;- žaidžia, manipuliuoja kaladėlėmis;- apibūdinimui vartoja žodžius šiek tiek didesnis, truputį mažesnis, didžiausias, mažiausias.

Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno pusę, kūno priekį, nugarą, nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) naudoja žodžius: pirmyn-atgal, kairėn-dešinėn, aukštyn-žemyn, juda nurodyta kryptimi.

- dėlioja smulkius žaislus dešine ranka, iš kairės į dešinę;- suvokia judėjimo kryptį pagal žodinį nurodymą;- žaidžia didaktinį žaidimą „Padėk žaislą“;- žaidžia lietuvių liaudies žaidimą „Atskrido paukštelis“.

Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu, žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (kartojasi savaitės dienos, metų laikai ir pan.).

- žaidžia stalo žaidimus su paros dalimis pagal veiksenas;- pasako, ką veikia ryte, per pietus, vakare, naktį;- žino, kada ateina į darželį, kada išeina;- pasisveikina atitinkamai pagal paros dalis;- žaidžia žaidimus su smėlio laikrodžiais, žadintuvais;- žino, kokiais prietaisais matuojamas laikas;- sudaro metų laikų sekos albumą;- planuoja dienos veiklą paveikslėliais, piešiniais;- pajunta atskirų laiko atkarpų trukmę, ką galima nuveikti per 10 min., dieną, savaitę.

Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius.

- žiūri paveikslėlius su metų laikų iliustracijomis;- dėlioja stalo dėliones apie metų laikus;- išvardija metų laikus, nusako jų požymius;- žaidžia stalo žaidimą „logo“ (metų laikai);- stebi savo aprangą, veiklą atsižvelgdamas į metų laikus.

Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais (savo pėda, sprindžiu, trečiu daiktu).

- lygina du daiktus matuodamas su savo atsineštu žaislu;- lygina daiktus pridėdamas degtukų dėžutę;- iš akies naudojasi sąlyginiu matu;- matavimui naudoja sąlyginius matus;- išbando skirtingas matavimo priemones ir būdus.

Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią.

- imituoja knygų skaitymą, braukia pirštuku iš kairės į dešinę;- skaito pasirinktas knygeles;- kopijuoja spausdintinėmis raidėmis pateiktą tekstą.

Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su savimi: priešais mane, už manęs, šalia manęs, mano kairėje ir pan.

- ieško kurioje pusėje skamba garsas;- piešia lapo viršuje, dešinėje, apačioje ir t. t.;- nustato daiktų padėtį vienas kito atžvilgiu šalia, tarp,

38

viduje, išorėje, aplink.Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį, skiria sąvokas šiandien, vakar, rytoj.

- pasakoja, ką veikė vakar, kas bus rytoj;- dėlioja paros dalių paveikslėlius juostoje;- išvardija savaitės dienas, žino, kokia diena bus rytoj, kokia diena šiandien, kokia buvo vakar.

Skiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą.

- atranda reikiamos formos kaladėlę pagal kortelėje pavaizduotą figūrą plokštumoje;- pasako figūros pavadinimą, pavaizduotą paveikslėlyje;- manipuliuodamas įvairių formų kaladėlėmis pasako geometrinės figūros pavadinimą.

Atranda, kad į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį skystų ar birių medžiagų (vandens, smėlio ir kt.) kiekį.

- pilsto smėlį į įvairių formų indus;- pilsto spalvotą vandenį į įvairių formų indus;- matuoja, kiek telpa vandens, smėlio į įvairių formų indus.

Apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu, sakydamas: į kairę, į dešinę, aukščiau, žemiau, virš, po, šalia, greta, viduryje, tarp, priešais, prie, prieš, paskui, šalia vienas kito, už, tarp, viduje, išorėje ir kt.

- eksperimentuoja su mažiau įprastais daiktais, tyrinėja su padidinamuoju stiklu;- veikia su daiktais, tyrinėja namų apyvokos daiktus, įrankius, senovinius daiktus;- supranta ir atsako, kur daiktas randasi kėdės atžvilgiu.

Sakytinė kalbaKlausosi įvairių kūrinių literatūrine kalba bei tarmiškai.

- klausosi sekamų pasakų, sakmių, padavimų, pažintinės literatūros kūrinių;- klausosi lietuvių liaudies pasakų, dainų, žaidimų, garsažodžių, patarlių, priežodžių, greitakalbių, perimdami etninį lietuvių kalbos paveldą.

Kalba natūraliai, atliepdamas bendravimo situaciją, išsako savo nuomonę, dalijasi asmenine patirtimi, išklauso kitus.

- pasakoja apie žaislus, paveikslėlius;- pasakoja apie savo patyrimus iš ekskursijų, išvykų;- dalijasi patirtimi;- mokosi išklausyti pedagogo ir draugų siūlymus, pastabas, paskatinimus, į juos reaguoti;- kalbasi apie bendravimo, elgesio taisykles;- pakartoja, pasako kitaip, jei jo nesupranta;- užmezga kontaktą su vaiku, kalbančiu kita kalba.

Taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos garsų.

- klausosi taisyklingos pedagogų kalbos; - taisyklingai ištaria kalbos garsus žodžiuose;- taisyklingai taria kalbos garsus sakiniuose;- žaidžia didaktinius žaidimus, plėtojančius žodyną, tartį.

Atpažįsta nurodytą garsą žodyje. - įvairių žaidybinių veiklų metu, žaidžia garsais;- išskiria nurodytą garsą garsų, skiemenų eilėje;- išskiria nurodytą garsą žodžių eilėje.

Taisyklingai taria triskiemenius, sudėtingesnės konstrukcijos žodžius.

- taisyklingai taria žodžius, pasakodamas pagal paveikslėlių iliustracijas;- šnekamojoje kalboje taisyklingai taria sudėtingesnės konstrukcijos žodžius;- kaupia žodyną klausydamasis pedagogo sekamų pasakų, padavimų, pažintinės literatūros kūrinių.

Skiria panašiai skambančius žodžius, kurie turi skirtingą reikšmę.

- nujaučia žodžių sąsajas sakinyje, jų darybos, kaitymo ypatumus;- žaidžia didaktinius žaidimus su paveikslėliais, kuriuose išskiria skirtingos reikšmės žodžius;

39

- kuria naujus žodžius, ieško panašiai skambančių, besirimuojančių žodžių.

Kalba vartodamas paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius.

- kartu su pedagogu apžiūrinėja įvairias iliustracijas, paveikslėlius, atsako į pateiktus klausimus gramatiškai taisyklingais sakiniais;- nusako daiktų vietą erdvėje, savo ir kitų atžvilgiu, vartoja prielinksnius (ant, po, iš, su, už);- suvokia laiką, įvardindamas metų laikus, savaitės dienas;- kalboje taisyklingai vartoja vienaskaitos, daugiskaitos formas, derina daiktavardį su būdvardžiu ir skaitvardžiu; priesaginius žodžius;- savarankiškai pasakoja pagal siužetinius paveikslėlius, paveikslėlių serijas, sudaro išplėstinius gramatiškai taisyklingus sakinius;- kalba su suaugusiuoju ar bendraamžiu, savarankiškai vartodamas išplėstinius sakinius.

Deklamuoja trumpus eilėraščius, dainuoja daineles.

- mokosi eilėraščių, dainelių, klausosi lietuvių liaudies ir kitos muzikos;- deklamuoja eilėraščius, dainuoja daineles;- dalyvauja įvairiuose renginiuose, atlieka jam patikėtą vaidmenį.

Savais žodžiais, gestais bei mimika atkartoja trumpas pasakas, apsakymus.

- klausosi sekamų pasakų, sakmių, padavimų;- žaidžia įvairius kalbinius, lietuvių liaudies žaidimus bei ratelius, klausosi taisyklingos bei vaizdingos pedagogo kalbos;- klausinėja ką reiškia nežinomi žodžiai;- atpasakoja pasaką pagal pedagogo pateiktus klausimus.

Klausosi bei suvokia įvairaus turinio ir sudėtingumo tekstus.

- savarankiškai pasirenka bei apžiūrinėja knygas, enciklopedijas, žurnalus, reklamines skrajutes ir kt.;- klausosi pedagogo skaitomų įvairių žanrų tekstų;- klausinėja, ką reiškia nežinomi žodžiai, domisi teksto turiniu;- nusako klausomo kūrinio veikimo vietą, laiką, eigą, apibūdina veikėjus.

Taisyklingai taria gimtosios kalbos garsus. - klausosi taisyklingos pedagogų kalbos;- tiksliai ištaria kalbos garsus žodžiuose;- tiksliai taria kalbos garsus sakiniuose bei šnekamojoje kalboje;- žaidžia didaktinius žaidimus, plėtojančius žodyną, tartį.

Išskiria pirmą ir paskutinį žodžio garsus. - įvairių žaidybinių veiklų metu, žaidžia garsais;- išskiria pirmą ar paskutinį žodžio garsą, kai žodį ištaria pedagogas;- išskiria pirmą ar paskutinį žodžio garsą savarankiškai;- grupuoja paveikslėlius pagal nurodytus garsus.

Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbama ne gimtąja kalba, bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku.

- žiūri animacinius filmukus, žaidžia kompiuterinius žaidimus ir iš jų mokosi suprasti kitą kalbą (anglų, rusų );- bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną kitą žodį.

40

Pasakoja apie savo patirtį, norus, svajones, problemas.

- ką nors praneša, pasako vaikams ar suaugusiam;- kalba apie tai ką tyrinėja, pastebėtas savybes; aiškina ir pasakoja, ką pats žino;- kalbasi su bendraamžiais ir suaugusiais apie savo išgyvenimus, namuose, darželyje, kelionėje ir kt.;- kalbasi telefonu, „rašo“ laiškus.

Kalba apie animacinius filmus, TV laidas, kompiuterinius žaidimus.

- domisi animaciniais filmais, TV laidomis, kompiuteriniais žaidimais;- pasakoja suaugusiems ir bendraamžiams apie matytus filmukus, TV laidas, kompiuterinius žaidimus.

Kalba vartodamas sudėtinius sakinius, žodžius į sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos taisyklių.

- vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksmius, prielinksnius ir kt. );- rišliai ir logiškai pasakoja pagal pateiktus paveikslėlius, pavyzdį, apie įvykius iš asmeninės patirties, stebėdamas socialinę aplinką, gamtą, išsamiai atsako į pateiktus klausimus.

Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria istorijas, eilėraščius, inscenizuoja.

- pasakoja žiūrėdamas iliustracijas;- padedant klausimais atpasakoja pasaką;- seka savo sukurtas pasakas;- kuria, fantazuoja įvairias istorijas;- kuria inscenizacijas kartu su pedagogu;- kuria inscenizacijas su bendraamžiais.

Išskiria pirmą, paskutinį ir žodžio viduje esančius garsus.

- išskiria nurodyto garso vietą, kai žodį ar paveikslėlio pavadinimą ištaria pedagogas;- išskiria nurodyto garso vietą žodyje savarankiškai.

Klausosi įvairių stilių tekstų, mįslių, pajuokavimų bendrine kalba ir tarme.

- klausosi sekamų pasakų, sakmių, padavimų, pažintinės literatūros kūrinių literatūrine kalba;- klausosi lietuvių liaudies pasakų, dainų, žaidimų, garsažodžių, patarlių, priežodžių, greitakalbių, perimdami etninį lietuvių kalbos paveldą.

Supranta įvairaus sudėtingumo tekstų turinį, įvykių eigą, perkeltinę žodžių prasmę.

- klausosi įvairių sekamų pasakų, sakmių, padavimų;- supranta tekstų turinį;- supranta įvykių eigą;- supranta perkeltinę žodžių prasmę paaiškinus pedagogui;- supranta perkeltinę žodžių prasmę savarankiškai.

Supranta artimoje aplinkoje vartojamus kitos kalbos žodžius, bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku ar suaugusiuoju.

- stengiasi suprasti elementariausius artimiausios aplinkos kitakalbio vaiko žodžius, frazes;- bando susikalbėti su kitakalbiu, vartodamas jo kalbos žodžius ar frazes.

Kalba atsižvelgdamas į bendravimo situaciją, išsakydamas savo patirtį, svajones, svarstymus.

- užmezga kontaktą, pasiūlo ką nors veikti kartu (žaisti, piešti, dirbti), vienam ar keliems bendraamžiams;- diskutuoja įvairiomis temomis;- pratinasi išgirsti pedagogo ar draugų siūlymus, pastabas, paskatinimus, į juos reaguoti.- žaidžia stalo žaidimus, apžiūrinėja, aptaria žaislus ir kitus daiktus;- geba išklausyti kalbantį.

Garsiai svarsto planuojamos veiklos eigą. - pasakoja, ką ruošiasi daryti, koks bus rezultatas;- kalba apie tai, ką norėtų veikti, pamatyti, išgirsti;- fantazuoja, nuotaikingai reiškia mintis;

41

- pasakoja suaugusiems ir bendraamžiams apie savo veiklą.

Pasakoja apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, kalboje vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius.

- taisyklingai taria daugiaskiemenius žodžius;- klausinėja suaugusįjį apie daiktus ir jų savybes, medžiagas, įvykius, reiškinius, priežastinius ryšius;- kartu su kitais kelia hipotezes.

Kalba sudėtiniais sakiniais, vartodamas pagrindines kalbos dalis.

- klausosi taisyklingos pedagogų kalbos;- laisvai bendrauja su bendraamžiais ir suaugusiais;- rišliai ir logiškai pasakoja pagal paveikslėlius, paveikslėlių serijas;- rišliai pasakoja apie įvykius iš asmeninės patirties, stebėdamas socialinę aplinką, gamtą;- vartoja gramatiškai taisyklingus sudėtinius sakinius.

Komentuoja meno kūrinius atpasakoja pasakas.

- pasakoja pagal siužetinius paveikslėlius;- padedant pedagogui atpasakoja pasaką;- seka savo sukurtas pasakas;- sukuria paveikslams pavadinimus;- turi mėgstamų kūrinių, žurnalų, TV laidų, veikėjų.

Kuria įvairius tekstus, mįsles, humoristines istorijas, deklamuoja savo sukurtus kūrinėlius.

- klausosi eilėraščių, dainelių, pasakų, humoristinių istorijų, smulkiosios tautosakos kūrinių;- kuria pasakas, keičia pasakos pabaigą, pradžią, įvykių seką, keičia veikėjus;- kartu su pedagogu kuria skaičiuotes, garsų pamėgdžiojimus, greitakalbes, humoristines istorijas, žaidžia prasmingais ir beprasmiais žodžiais;

Keičia balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonaciją.

- dalyvauja teatrinėje veikloje, darželyje vykstančiose šventėse;- žaidžia teatrą, mėgdžioja pasakų herojus;- reaguoja į savo kalbos garsumą, tempą, intonaciją;- atkreipia dėmesį į įvairias intonacijas, kalbos tempą, pauzes tarp žodžių ir kt.

Supranta perkeltines kalbėjimo prasmes. - klausosi ir supranta įvairaus sudėtingumo kūrinius;- su pedagogo pagalba supranta dviprasmybes, palyginimus, žodžių daugiareikšmiškumą;- stengiasi pats suprasti dviprasmybes, humorą, palyginimus, žodžių daugiareikšmiškumą.

Suvokia pokalbio, pasakojimo, skaitomo kūrinio eigą.

- klausosi pedagogo pasakojimo, įvairaus turinio tekstų;- klausia, ką reiškia nežinomi žodžiai;- suvokia vaizdingus žodžius, posakius;- nusako skaitomo kūrinio veiksmo vietą, laiką, eigą, apibūdina veikėjus.

Rašytinė kalbaDomisi skaitymu. - savarankiškai pasirenka knygas, varto, žiūrinėja;

- atsineša savo mėgstamas knygas, apie jas pasakoja;- sugalvoja iliustracijoms pavadinimus;- vartydamas knygeles imituoja skaitymą;

Domisi raidėmis ir simboliais. - pastebi darželio aplinkoje esančius simbolius, raides;- pažįsta ir įvardina simbolius grupėje, gatvėje, parduotuvėje;- žymi daiktus simboliais;- manipuliuoja įvairios medžiagos raidėmis.

Keverzoja ar piešia raidžių elementus ar - mokosi taisyklingai rašyti rašiklį;

42

pačias raides. - rašo įvairius rašymo elementus;- bando kopijuoti spausdintines raides;- savarankiškai parašo žinomas raides.

Suvokia, kad raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką.

- grupės ir kitoje aplinkoje stebi užrašus, atpažįsta žinomas raides;- sieja ištartą garsą su grafiniu raidės vaizdu;

Bando didžiosiomis raidėmis parašyti savo vardą.

- kopijuoja savo vardą nuo kortelės;- savarankiškai rašo vardą didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis;- planšetiniame kompiuteryje rašo savo vardą.

Pradeda suprasti ryšį tarp knygos teksto, iliustracijų ir asmeninės patirties.

- savo patirtį išgyvenimus reiškia piešiniais, ženklais, judesiais;- žaidžia, imituoja, pasakoja įvardindamas žmonių, daiktų, reiškinių, vietovių, augalų, gyvūnų pavadinimus;- atskiria išmonę nuo realybės.

Žino keliolika abėcėlės raidžių. - parodo ir įvardija raides;- rašo savo vardą, tėvų vardų pirmąsias raides;- žaidžia raidžių loto;- dėlioja paveikslėlius su užrašytomis raidėmis;

Pradeda skirti žodžius sudarančius garsus, skiemenis.

- išgirsta ir įvardina įvairius aplinkos, gamtos garsus;- imituoja įvairius garsus (žvėrių, gyvulių, paukščių, gamtos garsus);- išskaido žodį skiemenimis; - išskaido skiemenis į garsus.

Išgirsta visus garsus žodyje ir pasako juos eilės tvarka.

- garsais analizuoja skiemenis;- mokosi garsais analizuoti žodžius;- savarankiškai išskaido 3–4 garsų žodį į fonemas.

Spausdintinėmis raidėmis pasirašo savo vardą, kopijuoja žodžius.

- savarankiškai pasirašo savo vardą;- kopijuoja raides, paprastus žodžius;- planšetiniame kompiuteryje pasirašo vardą, kopijuoja žodžius.

Supranta knygos ar kito informacinio šaltinio dalių pavadinimus, jų funkcijas.

- domisi knygomis;- pasakoja apie savo mėgstamiausias knygas, autorius;- supranta informacinio šaltinio pavadinimus ir funkcijas;- supranta, kad informacinis šaltinis turi viršelį, titulinį lapą, autorių, pavadinimą ir kt.

Atpažįsta ir pavadina keletą įvairiu šriftu parašytų raidžių bei skiriamuosius ženklus.

- skiria ir įvardina spausdintines didžiąsias ir mažąsias raides;- skiria ir įvardina rašytines didžiąsias ir mažąsias raides;- pavadina skiriamuosius ženklus (klaustuką, šauktuką, tašką).

Bando perskaityti trumpus, jam reikšmingus žodžius.

- išskiria savo vardo kortelę tarp kitų vardų;- perskaito savo vardą;- perskaito šeimos narių vardus;- bando perskaityti trumpus žodžius: aš, mama, tėtis, sesė ir kt.

Supranta rašymo tikslus. - kalba, pasakoja, deklamuoja, suprasdamas, kad visa tai užrašoma ženklais;- lankosi bibliotekoje, knygyne, spaustuvėje;- kuria knygeles, kvietimus, skelbimus, lankstinukus,

43

receptus, grupės taisykles ir kt.;- piešiniuose, laiškeliuose, kvietimuose rašo savo vardą, elementarius žodžius.

Pedagogo veikla

Pastebi situacijas, kuriose vaikas nori ko nors išmokti. Skatina pasakyti, ko jis nori išmokti, sudaro sąlygas mokytis to, ko jis nori. Netrukdo, kai vaikas įsitraukia į žaidimą, ko nors mokosi, tačiau stebi ir padeda ar padrąsina, kai vaikas prašo ir kai tai būtina. Kalbasi su vaikais apie tai, ką veikė per dieną ir ko iš jų išmoko. Vaikus drąsina sakyti „Aš nežinau“, nebijoti suklysti ką nors darant, iškelti klausimus, problemas, galvoti, kaip rasti atsakymą ar sprendimą. Skatina kalbėti apie savo žaidimus, kitą veiklą ir taip plėtoti jų refleksijos gebėjimus. Kalbasi su vaikais, ko jie nori išmokti, kaip jie gali mokytis, pastebi vaiko norą ir sudaro sąlygas to išmokti. Leidžia, siūlo vaikams naudotis imitaciniams žaidimams tinkamomis priemonėmis. Sudaro sąlygas vaikui žaisti sudėtingus žaidimus ir kartu mokytis tyrinėti daiktus, medžiagas, jų savybes ir kitų dalykų.

Supažindina vaikus su enciklopedijomis, internetu, leidžia, siūlo bei moko jais naudotis. Kalbasi su vaikais ne tik apie tai, ką jie jau išmoko ar mokysis, bet ir apie tai, kaip jie mokosi, kaip dar galima mokytis. Naudoja paveikslėlius, kuriuose pavaizduoti 1–3 daiktai ar dvi trys 1–3 daiktų grupės. Atkreipia dėmesį, koks daiktų skaičius grupėje, klausia „Kiek?“ „Ar daiktų yra po lygiai?“ ir pan. Žaidžia su vaiku domino. Moko apibūdinti erdvės objektus, nurodant į juos panašius iš kasdienės aplinkos ir vartojant tokius palyginimus kaip: „panašus į Rubiko kubą“, „apvalus kaip kamuolys“, „tokios pat formos kaip skardinė“ ir pan. Formuoja supratimą, kad figūros forma nepriklauso nuo jos spalvos ir dydžio. Leidžia vaikui manipuliuoti daiktais, stebėti kitus, kaip jie komponuoja įvairius daiktus, eksperimentuoti. Pasiūlo žaisti lego, logo stalo žaidimus. Prašo palyginti kasdienėje aplinkoje pasitaikančių daiktų ilgį, aukštį, masę, storį, plotį ir t. t., juos dedant vieną prie kito, kilnojant.

Formuoja supratimą, kad daikto (pvz., virvutės) ilgis, masė nesikeičia, daiktą (virvutę) suraičius ar sulenkus. Žaidžia judrius žaidimus, kai reikia pasirinkti teisingą kryptį savo kūno atžvilgiu. Kalbasi apie tai, ką vaikas kasdien daro ryte, dieną, vakare, naktį. Vaikščiojant, žaidžiant gamtoje, atkreipia dėmesį į metų laikams būdingus požymius. Prieš pradedant žaisti stalo žaidimą, paklausia vaikų, ar visi žaidėjai paėmė reikiamą kortelių skaičių. Skatina vaikus ne veiksmu, o žodžiu pasakyti, kaip turėtų pasielgti ne tokį kortelių skaičių paėmęs žaidėjas, vartojant tokius posakius, kaip „atiduok man“, „paimk iš manęs“, „padėk į šoną“, „paimk dar“ ir pan. Pasiūlo vaikui dalyvauti žaidimuose, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojami du trys skirtingi judesių ar garsų elementai, kur vaikas turėtų keisti savo ar daikto padėtį erdvėje ar daryti ką nors tam tikra seka (pvz., žaidimai „Trečias bėga“, „Daryk taip, kaip Jonelis daro“; žaidimas, kai nutilus muzikai ar suplojus kaskart pasakoma, kaip kitaip vaikai turi pasielgti: susigrupuoti – sustoti po du, susėsti į du ratukus, parodyti 4 pirštukus ir pan.). Kalbasi su vaikais apie tai, kiek veikėjų buvo pasakoje, kokia buvo įvykių pasakoje eilė, ką darė pirmasis, antrasis ir t. t. veikėjai (pvz., pasaka „Trys paršiukai“, „Mergaitė ir lokys“, „Pagrandukas“). Žaidžia stalo žaidimus. Karpo, paišo, spalvina trikampius, stačiakampius. Iš įvairių formų detalių ar piešiant (spalvinant) figūras kuria aplikacijas, ornamentus, šventinę atributiką, įvairius daiktus, kuriais galima papuošti aplinką.

Skatina vaiką naudoti sąlyginį matą (trečią daiktą) daiktų dydžiams palyginti (pvz., matuoti pėdomis, žingsniais). Kaupia tvermės dėsniui suvokti reikalingą patyrimą (pvz., plastilino gabaliukui suteikti vis kitą formą). Kartu skaito knygeles, „rašo“ laiškus. Žaidžia judrius žaidimus, kuriuose vaikams tenka vartoti vietą ir padėtį nusakančius įvairius žodžius. Domisi, ką vaikai veikė vakar, kalbasi apie tai, kas bus rytoj. Žaidžia žaidimus, padedančius suvokti laiko trukmę. Skatina vaiko norą sužinoti, pažinti, kuo daugiau išmokti. Leidžia pasirinkti vaikui įdomius ir suprantamus stalo žaidimus, dalomąją medžiagą, taip pat veiklą, kurioje dalyvaudamas jis galėtų lavinti savo mąstymo ir skaičiavimo įgūdžius, formuotis svarbius tolimesniam matematikos mokymuisi vaizdinius. Skatina vaiką aiškinti kitiems savo mintis, idėjas apie atliekamus skaičiavimus. Moko vaiką kuo įvairesnėse aplinkose pastebėti įvairius sekų sudarymo būdus ir pasiūloma kuo įvairesnės veiklos, kuria vaikas galėtų išbandyti matytus ir paties sugalvotus sekų sudarymo būdus.

44

Skatina vaiką aplinkoje ieškoti daiktų ir jų dalių, savo forma primenančių pažįstamas, matytas geometrines figūras. Matuoja pėdomis, sprindžiais, piršto storiu, lazdele ir pan. Pasiūlo veiklą, formuojančią supratimą apie tvermės dėsnį (pvz., sudaro sąlygas eksperimentuojant atrasti, kad toks pat medžiagos ar produkto kiekis gali būti supakuotas skirtingų formų pakuotėse). Sudaro sąlygas atrasti, kad skirtingos formos daiktai gali būti tos pačios talpos ar masės. Siūlo žaidimus, veiklą, kurioje dalyvaudamas vaikas įgytų supratimą apie ilgio, tūrio, masės matavimo priemones ir būdus. Žaidžia žaidimus su smėlio laikrodžiu, žadintuvu. Atkreipia vaiko dėmesį į tai, ką galima nuveikti per minutę, 10 minučių, dieną, savaitę. Skatina dažniau vartoti savaitės dienų pavadinimus. Kalbasi apie metų laikų kaitą, įvairiu metų laiku atliekamus darbus. Sudaro palankią aplinką, skatinančią žaidybinę sąveiką. Naudojami žaislai, kurie skatintų stumti, traukti, imti, čiupinėti pirštais, kuriais būtų galima manipuliuoti. Leidžia žaisti ir mokytis individualiu tempu. Į vaiko individualias pastangas, smalsumą ir tyrinėjimus, žiūri pozityviai, džiaugiasi tuo, ko jie išmoko. Žaislus ir žaidimus parenka tokius, kurie skatintų veikti, keltų iššūkius ir galėtų būti įvairiai panaudojami. Sudaro sąlygas, kurios skatina vaikus pajusti ir nuspręsti, kada jiems reikalinga pagalba. Vaikus drąsina, inicijuoja žaidimus. Kartu su ugdytiniu pasidžiaugia suformuotais gebėjimais: užsisegti sagas, sudėlioti dėlionę ir kt.

Vaikus drąsina nebijoti suklysti ką nors darant, iškelti klausimus, problemas, galvoti, kaip rasti atsakymą ar sprendimą. Skatina domėjimąsi aplinkiniu pasauliu, numato veiklas, skatinančias jį tyrinėti ir pažinti.

Skaito įvairius tekstus ne tik literatūrine kalba, bet ir tarmiškai. Supažindina su įvairių žanrų tekstais, sudaro galimybes pajausti tekstų stilistinę įvairovę. Sudaro kuo daugiau įvairesnių bendravimo situacijų, kurios inicijuoja turtingus vaikų pokalbius apie jiems įdomius daiktus, poelgius, reiškinius, nutikimus, vartojant jiems rečiau girdėtus sudėtingesnės sandaros žodžius. Skatina klausinėti apie tai, kas įdomu, negirdėta, diskutuoti apie tai tarpusavyje ar su pedagogu. Bendraujat su bendraamžiais bei suaugusiais, skatina laikytis kalbos etiketo.

Su ugdytiniais kalba vartojant taisyklingos konstrukcijos sakinius bei taisyklingai tariant kalbos garsus, skatinant įvairiuose žodžiuose juos atpažinti. Žaidžia įvairius garsų keitimo žaidimus, žodžius įvairiai jungiant, trumpinant, žaidžia klausimų-atsakymų rimavimo reikalaujančius žaidimus.

Moko žaisti žaidimus, skatinančius išgirsti pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų varduose, trumpuose žodžiuose, su atpažintu garsu sugalvoti naujų žodžių.

Moko skaityti kūrinėlius, nutylint frazes ar žodžius, taip skatinant ugdytinį juos pasakyti. Moko kurti dialogus, inscenizacijas, vaidinimus. Moko inicijuoti įvairius vaikų žodžių žaidimus, pasakojimo būdus: spontanišką, atkuriamąją, fantastinį.

Grupėje įrengtose bibliotekėlėse kaupia įvairių žanrų knygas, skatina ugdytinius vartyti knygeles, pasakoti pagal iliustracijas, pasakoti apie savo knygeles. Skatina kurti rankų darbo knygeles su paslaptingais langeliais, sugalvoti joms pavadinimus. Kaupia kuo įvairesnę raidžių aplinką (raidės pagamintos iš įvairių medžiagų , įvairaus dydžio), puošia savo vardo raides ir kt. Skatina nukopijuoti ar užrašyti savo vardą, pasirašinėti po dailės darbeliais. Skatina rašyti savo vardą įvairiais rašikliais, kompiuteriu ar planšetėje.

Skatina atpažinti artimiausioje aplinkoje įvairius simbolinius ženklus.Moko kopijuoti simbolius, raides, žodžius nuo pavyzdžių įvairiuose raidynuose, knygose,

skrajutėse.Sudaro galimybę raides, žodžius, simbolius perrašyti ar savarankiškai užrašyti kompiuteriu.

Ugdymo(-si) aplinka ir priemonės

Darželio aplinka, grupės aplinka, lauko aplinka, įvairi socialinė aplinka. Vandenį geriantis popierius, vaškas, parafinas, žvakės, rašomoji lenta, lentynėlės, spintelės,

dėžės, krepšeliai žaislams, daiktams, medžiagoms, pagaliukai, magnetai. Informaciniai leidiniai (knygos, plakatai, enciklopedijos, stalo žaidimai ir kt.). Gyvūnų, augalų, gamtovaizdžių ir gamtos paminklų nuotraukos. Skaičių, formų, dydžių, spalvų kortelės, kortelės su skaičiais. Nuoseklumo, dalies ir visumos paveikslėliai, kortelės. Smėlis, akmenukai, vanduo, gamtinė medžiaga, didinamieji

45

stiklai, indai ir priemonės eksperimentavimui (mėgintuvėliai, piltuvėliai, vamzdžiai, matuokliai, pipetės kempinės, vandenį sugeriančios medžiagos, indai bei priemonės žaidimui su smėliu ir vandeniu, muilo burbulai ir kt.). Laikrodis, smėlio laikrodis, kalendorius, metų laikų kalendorius, vaikų kalendorius, kompasas, termometrai (vandens, oro, kūno, šilumos), stetoskopas, įvairios ilgio matavimo priemonės, svirtinės svarstyklės, skaičiavimo pagaliukai, skaičiuotuvai, specialios didaktinės skaičiavimo priemonės. Erdvinės, plokštuminės geometrinės figūros. Pinigų pavyzdžiai, žaislai tapatinimui, grupavimui, rūšiavimui, dėliojimui. Išardomieji ir sudedamieji žaislai, daiktų modeliai, popieriniai, medžiaginiai, plastikiniai aitvarai. Flanelinė lenta, magnetinė lenta, puodeliai, laistytuvai gėlėms, gėlių žemė. Žmonių buities, profesijų atributai įrankiai, rakandai (sodo įrankiai, namų tvarkymo priemonės, meistravimo įrankiai ir priemonės). Tikra buitinė technika (radijo aparatai, fotoaparatai, telefonai, šviesos stalas, veidrodžiai, žibintuvėliai, techniniai žaislai (žybsintys, pypsintys, prisukami, inerciniai, elektriniai). Vėjo, vandens malūnai, parašiutai, galvosūkiai, labirintai, gamtos garsų įrašai, filmuota medžiaga, IKT priemonės.

Knygos, skirtos vaikams (knygelės, žurnalai, enciklopedijos ir kt.); pasakos, padavimai, muzikos įrašai įvairiose skaitmeninėse laikmenose ( TV, DVD, CD ); žaislinės knygelės vaikams (su iškirptais langeliais, perspektyviniu vaizdu, garsiniais ir vaizdo efektais); raidžių kortelės (spausdintinės, rašytinės), iš įvairių medžiagų pagamintos raidės, raidžių karūnos, abėcėlė, skiemenų, žodžių kortelės (loto), vardų kortelės, bibliotekėlės, skaitymo ir rašymo kampeliai, flomasteriai, pieštukai, kreidelės, nuotraukos, siužetiniai paveikslėliai, paveikslėlių serijos.

Pasakų veikėjų karūnos, figūrėlės, siluetai, įvairios kaukės; plakatai; šviesos stalai; kompiuteriniai žaidimai, magnetinės lentos, interaktyvi SMART lenta.

ANKSTYVASIS AMŽIUS Kūrybiškas

Sietinos sritys: kūrybiškumas; meninė raiška; estetinis suvokimas;

Vertybinės nuostatos: jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos ir kūrybos džiaugsmą; jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje; domisi meno kūriniais, aplinka, meninėmis veiklomis, jais gėrisi, grožisi.

Esminiai vaiko gebėjimai Vaiko veiksenosKūrybiškumas

Pastebi ir smalsiai reaguoja į naujus daiktus, žmones.

- stebi žaislus, ryškius paveikslėlius;- sukoncentruoja dėmesį į rodomą paveikslą;- emocingai reaguoja judindamas rankas;- reaguoja į pažįstamus žmones;- - mėgina guguoti kalbinamas.

Domisi naujais daiktais, vaizdais, garsais, judesiais.

- susidomėjęs stebi iliustracijas, emocingai reaguoja;- stebi ryškias menines priemones, iliustracijas;- stebi, tiesia rankas į nujus žaislus.

Atranda naujus veiksmus ir taiko juos daiktų tyrinėjimui.

- tiesia rankas į rodomą paveikslėlį;- džiaugiasi, trepsi, ploja;- rodo pirštuku, reiškia emocijas;- stuksena kaladėlėmis, šaukštais, mediniu plaktuku, stuksena žaislu.

46

Atranda vis naujus dalykus artimiausioje įprastoje aplinkoje.

- rodo pirštuku į naujus daiktus aplinkoje;- stebi, rodo susidomėjimą;- atkreipia dėmesį į pokyčius įprastoje aplinkoje.

Meninė raiškaDainuoja kartu su pedagogu. - taria lengvesnius dainelės žodžius;

- trepsi kojomis;- sukasi vietoje;- mėgdžioja suaugusiojo rodomus veiksmus.

Žaidžia muzikinius žaidimus. - eina rateliu.- imituoja tekstą rankų ir kūno judesiais; - juda pagal muziką;- žingsniuoja, bėga apsisuka.

Šoka ratelius. - atlieka nesudėtingus judesius;- eina, bėga rateliu, trepsi, ploja, mojuoja;- sukasi po vieną ir už parankių.

Dainuoja dviejų-keturių garsų daineles. - tyrinėja savo balso galimybes;- dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai;- ritmiškai juda.

Vaidina ir skiria linksmą, greitą, lėtą ir liūdną muziką.

- klausosi įvairaus stiliaus muzikinių kūrinių (lopšinė, polka, maršas ir t. t.);- siūbuoja, ploja rankomis;- trepsena kojomis;- linguoja galvą.

Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma.

- stebi knygų iliustracijas, pradeda jas suvokti;- imituoja žaisliuko migdymą;- savais žodžiais pasakoja, ką veikia iliustracijos herojai;- klausosi vėjo ūžesio, medžių ošimo, vandens čiurlenimo.

Susidomi, kai yra emocingai kalbinamas, kai mato ryškius daiktus, spalvingus paveikslėlius, žaislus, girdi ritmiškus garsus, mato judesius.

- skambant įvairaus ritmo, tembro muzikai improvizuoja (sukasi ratu, imituoja miegą, tylą, stoja, tupia ir t. t.)- mėgdžioja matytus veiksmus, judesius, garsus;- baksnoja pieštuku, teptuku ir džiaugiasi jo pėdsakais.

Skirtingai reaguoja ir intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka.

- skambant muzikai ploja rankytėmis, trepsi kojomis;- rodo susidomėjimą ritmingu žaidimu, palydi jį judesiais;- klausydamas muzikos šoka, imituoja gyvūnų, paukščių, gamtos reiškinių garsus bei judesius.

Džiaugiasi žiūrinėdamas savo ir kitų piešinėlius, spalvingas knygelių iliustracijas, žaislus, puošnią aprangą.

- išreiškia džiaugsmą emocijomis;- šypsosi, ploja, sušunka;- savo kūrybą pritaiko žaidimuose;- liūdi, verkia, pyksta.

Estetinis suvokimasAtpažįsta kai kuriuos girdėtus muzikos kūrinius, šokius, ratelius.

- džiaugiasi, ploja, trepsi;- pritaria muzikos instrumentais;- skambant įvairaus ritmo muzikai improvizuoja, išreiškia savo emocijas.

Atpažįsta natūralių (gamtos) ir žmogaus sukeltų nemuzikinių ir muzikinių garsų pasaulį, juos tyrinėja.

- klauso upelio čiurlenimo, pievų žolynų šnarėjimo, vėjo ūžavimo ir kt. garsų;- klauso „tylos“ pievoje, grupėje, miške;

47

- klausosi laikrodžio tiksėjimo.Klauso „gyvos“ muzikos, atliekamos vieno instrumento ar solisto.

- emocingai reaguoja į muzikos kūrinius;- prašo pakartoti patikusią dainelę.

Pedagogo veikla

Rūpinasi, kad vaikas nuolat patirtų vis naujų įspūdžių, smalsumą žadina įvairiais daiktais: spalvomis, garsais, žaislais, meno kūriniais. Sudaro sąlygas apžiūrinėti aplinką, klausytis, skonėtis, uosti, paliesti ir pajusti įvairių žaislų medžiagų paviršius. Duoda žaisti su įvairių spalvų, tekstūros, formų žaislais, leidžia klausytis įvairių garsų, suteikia galimybę užuosti įvairius kvapus. Parūpina įvairių, atkreipiančių dėmesį, naujus potyrius žadinančių žaislų, medžiagų, objektų, skleidžiančių garsus. Atnaujina, kaitalioja žaislus, medžiagas, priemones.

Pedagogas padeda išbandyti žaislus jų formas, parodo, kuriuos galima išardyti. Parūpina priemonių ir skatina veiklą, sudaro sąlygas tyrinėti aplinką. Siūlo žaidimų su vandeniu. Grupėje ir lauke organizuoja žaidimus su smėliu ir vandeniu. Skatina klausti, domėtis, į klausimus atsakyti trumpai, bet aiškiai, siekiant sudominti ir skatinti toliau tyrinėti. Vaikus skatina daryti taip, kaip iki šiol nedarė, pasirenkant kuo įvairesnių sprendimų.

Kuria muzikinę aplinką, kurioje vaikas turėtų galimybę klausytis įvairių garsų ir malonių, švelnių melodijų, atliekamų balsu ar muzikos instrumentais. Emocionaliai kalba, žaidina, bendrauja, kad vaikas girdėtų intonacijomis ir jaustų veiksmais reiškiamas emocijas. Suteikia vaikui galimybę sureaguoti savo tempu, t. y. palaukia tiek laiko, kiek reikia vaikui, o ne kiek atrodo tinkama auklėtojai. Auklėtoja, būdama šalia vaiko, kartu su juo džiūgauja, padrąsina bandymus, pamoko, kaip paimti ir rankoje išlaikyti piešimo priemonę. Kuria jaukią, gražią aplinką, kurioje vaikų akių lygyje būtų išdėstyti gražūs daiktai, vaikams prieinami žaislai, paveikslėliai, nuotraukos. Dainuoja vaikui, duoda klausytis įvairios nuotaikos dainų, kontrastingos nuotaikos muzikos kūrinių, skatina teigiamas, džiugias emocijas. Leidžia vaikams stebėti šokį gulint ar sėdint ant grindų, kad jie galėtų keisti pozą ir laisvai kūnu reaguoti į stebimo šokio sukeliamus įspūdžius. Dainuoja trumpas, vaiko pasauliui artimas dainas, lopšines vaikui ir su vaiku. Žaidina, supa, kutena, myluoja, jodina, linksmina vaiką specialiai šiems tikslams skirtais žaidinimais ir liaudies dainelėmis.

Išraiškingai ir džiugiai bendrauja su vaiku, siekiant sukelti jam teigiamas emocijas. Į vaiko skleidžiamus garsus atsako balsu, perteikiant įvairias vokalines galimybes, o judesius atkartoja, palaukiant, kol vaikas atsakys judesiu. Taip skatinamos pirmosios vaiko kūrybinės iniciatyvos. Vaikas ritmingai sūpuojamas, kilnojamas. Su vaikais klausomasi įvairių stilių muzikos (etninės, klasikinės, džiazo, roko ir kt.) bei sudaroma muzikinė aplinka, kurioje vaikas galėtų išgirsti įvairius aplinkinio pasaulio garsus. Dainuoja su vaiku trumpas, nesudėtingas pasikartojančio teksto daineles, niūniuoja, kalba vieno aukščio tonu atskirus garsus ar žodžius. Parenka įvairios muzikos ir garsų, skatinant vaikus judėti – klasikinę, gamtos garsus (lietaus, jūros ošimo, upelio čiurlenimo, paukščių balsų), tylos. Judant su vaikais išgauna kūno perkusijos garsus (plekšnoja per šlaunis, pilvą, skruostus, barbena pirštais į grindis ar kt.) Suteikia vaikams pakankamai laiko tyrinėti įvairius judesius, žaidina juos, naudoja plaštakų, galvos judesius, kykavimus.

Sudaro galimybes kartu su vaikais groti vaikiškais skambančiais žaislais, barškučiais. Kalba maloniomis, linksmomis intonacijomis, skatina mėgdžioti veiksmus ir intonacijas. Klausosi su vaikais dainelių apie paukščius, žvėris, gamtos reiškinius ar trumpų instrumentinės muzikos kūrinėlių. Dainuoja su vaikais įvairaus turinio dainas, imituoja jų tekstą judesiais. Žaidžia muzikinius žaidimus, eina ratelius, tekstą imituoja judesiais. Skatina judėti pagal muziką einant, bėgant, apsisukant. Skatina vaikus šokti tyloje, kad atsiskleistų jų ritmo suvokimas.

Kartu su vaiku žaidžia ir išraiškingai rodo, kaip galima veikti, tarytum žaislas ar stalo teatro lėlė būtų gyva. Pagiria, pasikalba, suteikia vaikui galimybę pažinti ir išbandyti įvairias dailės medžiagas ir priemones. Sudaro galimybes vaikui matyti gražius gamtos, aplinkos vaizdus, spalvingas knygeles, dailės kūrinius. Kartu su vaikais žiūri lėlių ir dramos vaidinimus, klausosi jų įrašų. Pažiūrėjus drauge užduoda mąstymą skatinančius klausimus. Užduodant klausimus skatina atpažinti vaizduojamą pasaką. Skatina pasakoti apie savo ar kitų piešinį, aplinkoje pamatytus paveikslus ar knygelių

48

iliustracijas. Nestabdo vaiko, jei jis su savo kūrybos darbeliu ima žaisti, bėgioti, ką nors vaizduoti judesiais, tai padės vaikui turtinti vaizduotę ir skatinti kūrybinės saviraiškos poreikį. Stebi vaiką tomis akimirkomis, kai jis grožisi, džiaugiasi gamtos ir kitos aplinkos daiktais ar reiškiniais, žaislais, savo išvaizda. Tinkamu momentu jį pakalbina, paklausia, kas jam gražu. Pritaria vaiko komentarams, papildo jo vertinimą kitais žodžiais. Pasidomi, ar vaikui patiko vaidinimas. Nuramina, jei vaikas bijo, jog vilkas gali ateiti ir į jo namus.

Ugdymo(-si) aplinka ir priemonės

Žaislai, knygelės, daiktai, įvairios formelės, plakatai, kortelės su užrašais, stalo žaidimai, dėlionės, loto. Meniniai kūriniai: statulėlės, paveikslai, piešiniai. Priemonės piešimui, tapymui, lipdymui, kūrybiniams darbams (įvairūs dažai: guašas, akvarelė, kreidelės, pastelė, klijai, pieštukai, teptukai, žirklės, pagaliukai ir kt.). Apranga ir vaidybos atributika (skraistės, skrybėlės, karūnos, bižuterija ir kt.) teatro lėlės, muzikos instrumentai, muzikos centras arba garso grotuvas, reikiami įrašai. Gamtinė medžiaga (akmenukai, pagaliukai, smėlis, vanduo, medžių lapai, sėklos ir kt.). Tautinė atributika (vėliava, herbas, žemėlapis ir kt.), nuotraukos, paveikslėliai. Šviesos stalas ir priemonės skirtos dirbti ant šviesos stalo. Konstruktoriai, mozaikos, lego detalės, kaladėlės. IKT priemonės, animaciniai filmukai. Kilimėliai, pagalvėlės, krepšeliai, dėžės, švenčių atributika. Dekoratyvinės dailės kūriniai, darbai. Didaktinis žaidimas. Imitacinis muzikinis žaidimas. Pasakų knygelės. Žaislai, kurie skleidžia įvairius garsus. Įvairūs daiktai, skleidžiantys garsus. Įvairūs muzikiniai žaislai. Metalofonas, dūdelė, barškučiai. Muzikos instrumentai. Pianinas. Grotuvas. Kompaktinės plokštelės. Laikrodis. Barškutis, būgnelis, varpelis. Įvairiaspalvės skarelės, balionėliai. Ritminiai instrumentai.

Ikimokyklinis amžius Kūrybiškas

Sietinos sritys: kūrybiškumas; estetinis suvokimas; meninė raiška.

Vertybinės nuostatos: jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos ir kūrybos džiaugsmą; jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje; domisi meno kūriniais, aplinka, meninėmis veiklomis, jais gėrisi, grožisi.

Esminiai vaiko gebėjimai Vaiko veiksenosKūrybiškumas

Įžvelgia naujas įprastų daiktų bei reiškinių savybes.

- kūrybiškai panaudoja įvairius daiktus;- pritaiko daiktams naują paskirtį;- išardo ir surenka surenkamus žaislus.

Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas.

- eksperimentuoja įvairiais raiškos būdais;- savitai konstruoja įvairius daiktus, objektus;- kuria pasakojimus, fantazuoja;- išbando įvairius judėjimo būdus.

Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones.

- žaislą pritaiko ir panaudoja įvairiems veikimo būdams;- išbando įvairią veiklą;- garsais bei judesiais mėgdžioja žmones, gyvūnus, prietaisus.

Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip.

- pritaiko daiktus, žaislus vaidybai, siužetiniam žaidimui, veiklai;

49

- aiškinasi, kaip veikia daiktas, žaislas;- klausia, domisi naujais daiktais, reiškiniais.

Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones.

- piešia; - tapo;- aplikuoja;- lipdo iš molio, plastilino;- stato įvairius statinius iš statybinės medžiagos.

Džiaugiasi savitu veikimo procesu ir rezultatu.

- noriai imituoja judesius;- džiaugiasi statiniais;- giriasi sukonstravus pavykusį daiktą;- didžiuojasi pavykusiais piešiniais, kūrybiniais darbeliais.

Nori atlikti ir suprasti vis daugiau naujų, nežinomų dalykų.

- domisi naujais daiktais, atsiradusiais įprastoje aplinkoje;- aiškinasi naujų daiktų paskirtį, veikimo būdus;- tariasi su draugais, kaip atlikti veiksmus, kad pasiekti geriausią rezultatą.

Kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto, įsivaizduoja, fantazuoja.

- tyrinėja naują aplinką, žaislus, daiktus;- ieško naujų idėjų;- naudoja neįprastas medžiagas, priemones;- kurdamas fantazuoja, siekia savito rezultato.

Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip.

- žaidžia didaktinius, siužetinius žaidimus;- savitai kuria žaidimo siužetą;- laisvai kuria judesius pagal muzikos ritmą- mėgdžioja veikėjų charakterius vaidindamas.

Meninė raiškaPasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja.

- pritaria klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui;- savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius; - atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės, varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius;- groja ritmiškai, aiškiai;- taisyklingai sėdi.

Skiria muzikos kūrinio nuotaiką, tempą ir dinamiką.

- klauso linksmos, greitos nuotaikos muzikos;- klauso lėtos, ramios muzikos; - klauso iškilmingos muzikos.

Suvokia liaudies muzikos grožį. - dainuoja piemenėlių ir kitas nesudėtingas daineles;- dainuoja daineles palydėdami ritminiu plojimu;- tyrinėja savo balso galimybes;- judesiais emocingai išreiškia kūrinio nuotaiką.

Skiria muzikos žanrus: daina, ratelis, šokis. - klauso muzikinio įrašo;- pasako, kaip jis atliekamas;- veido mimika ir balso tembru vaizduoja dainuojamo kūrinio charakterį.

Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos vienbalses dainas.

- dainuojant taisyklinga kūno laikysena;- taisyklingai kvėpuoja;- aiškiai taria balsius ir priebalsius;- intonuoja įvairiu aukštumu, kartodami patarles, mėgdžiodami pedagogą, drauge tęsia vieną toną.

Eina rateliu, šoka šokius ratu, vienoje linijoje, su įvairiais žingsniais ir elementais.

- laisvai juda erdvėje, improvizuoja judesius, jaučia judėjimo kryptį;- ritmingai atlieka elementarius judesius;

50

- šoka, žaidžia lietuvių liaudies žaidimus, ratelius, šokius.

Noriai, džiugiai groja ir improvizuoja. - grodami išbando įvairius garsų išgavimo būdus: mušimą, pūtimą, braukimą;- groja, žaidžia įvairius kvėpavimo žaidimus;- instrumentais ritmiškai groja melodinius pratimus;- pritaria ritmiškai savo dainavimui, pedagogo grojimui.

Dainuodami moka atsikvėpti tarp frazių, reikiamai ištęsti garsą, dainuoti staccato ir legato su instrumentiniu pritarimu ir be jo.

- vaikai klauso pedagogo dainavimo, įsimena melodiją, reikiamu laiku atsikvėpia (pedagogo nurodymu);- vaikai dainuoja tyliai ir garsiai (prisitaiko prie pedagogo grojamos muzikos dinamikos).

Klausydami muzikos piešia. - išreiškia muziką grafine išraiška: spalva, linija, forma;- juda tiesia ir vingiuota linija.

Savitai suvokia ir vaizduoja pasaulį. - piešia; - vaidina;- kuria darbelius;- mėgdžioja įvairius judesius;- kuria melodijas.

Estetinis suvokimas

Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti, vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti.

- stengiasi savitai šokti, vaidinti, deklamuoti, piešti, dainuoti, konstruoti;- palankiai vertina savo ir kitų kūrybą;- pastebi gražius drabužius.

Skirtingai reaguoja klausydamas ir stebėdamas skirtingo pobūdžio, kontrastingus meno kūrinius, aplinką.

- Džiaugiasi, jei pasisekė stebėto spektaklio, filmuko herojui;- pastebi gražius daiktus aplinkoje;- liūdi, kai klausosi liūdno siužeto;- susimąsto klausydamas ramios muzikos.

Pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę, eilėraštį, pasaką, matytą šokį, vaidinimą, dailės kūrinį, knygelių iliustracijas, gamtos ir aplinkos daiktus ir reiškinius.

- pasakoja, kaip jautėsi girdėdamas ar matydamas meninius kūrinius;- dalijasi su draugais savo potyriais;- pasako, kas kūrinėlyje patiko, kas ne;- pasakoja tai, ką matė ir kas patiko.

Gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais, grožisi gamtos spalvomis, formomis, garsais.

- pasakoja apie matytus paveikslus įvardindamas tai, kas gražu;- spalvomis perteikia savo pastyrimus, gamtos vaizdus;- pastebi, komentuoja gamtos spalvas, formas, garsus.

Gėrisi ir grožisi savo menine kūryba. - stengiasi gražiai elgtis viešoje vietoje;- papasakoja, ką nupiešė, sukūrė, sukonstravo;- pasakoja apie matytus paveikslus įvardindamas tai, kas gražu.

Pasako savo nuomonę apie muzikos kūrinėlį, dainelę, šokį, vaidinimą, dailės darbelį, aplinką, drabužį, tautodailės ornamentais papuoštus daiktus.

- įvairiomis raiškos priemonėmis perteikia patirtas emocijas;- piešiniu vaizduoja tai, ką patyrė;- atsako į draugų ir auklėtojos pateiktus klusimus.

Stengiasi kuo gražiau šokti, vaidinti, deklamuoti, dainuoti, groti, piešti, konstruoti.

- pagal muzikos ritmą atlieka judesius, groja muzikos instrumentais, dainuoja;- vaidina pasirinktus ir paskirtus personažus;

51

- išraiškingai deklamuoja eilėraštukus;- kūrybingai piešia, konstruoja.

Palankiai vertina savo ir kitų kūrybinę veiklą, pasako kas jam ir kodėl gražu.

- atvirai reiškia savo nuomonę apie savo ir kitų kūrybinę veiklą;- supranta ir pasako, kas yra gražu;- džiaugiasi ir rodo draugams savo pavykusius darbus;- pastebi patikusius draugų kūrybinius darbelius.

Pasakoja įspūdžius apie muzikos, vaidinimo, šokio siužetą, matytus dailės, tautodailės kūrinius, vaizduojamus įvykius, veikėjus, nuotaiką.

- pasakoja apie praeityje matytus kūrinius;- vaizdingai perteikia patirtus įspūdžius po koncerto, spektaklio, parodos;- aptaria girdėtus ar matytus kūrinius.

Plačiau papasakoja, ką sukūrė, kaip pats bei kiti dainavo, grojo, šoko, vaidino, piešė.

- pasakoja, ką pavyko sukurti;- pasako ką ir kaip norėtų daryti kitą kartą;- dirba grupelėse, aptaria veiklos eigą.

Pedagogo veikla

Skatina išbandyti įvairią veiklą, įvairius daiktų panaudojimo būdus. Siekiant, kad vaikai pastebėtų, jog tą patį daiktą, priemonę, galima panaudoti įvairioms reikmėms ir tikslams. Suteikia laisvės, erdvės, laiko, pasiūlo naudoti įvairius suneštus butaforinius daiktus, kuriuos vaikai gali panaudoti kurdami vaidinimus, rinkdamiesi jiems patinkančią veiklą. Lavina kūrybinį mąstymą – lankstumą, gausumą, detalumą, originalumą. Prašo kuo tiksliau apibūdinti kūrinį. Užduodant netikėtus, fantastinius klausimus, skatina vaiką išsakyti originalias mintis. Vaiko prašo drąsiai išsakyti visas į galvą atėjusias idėjas: nupiešti, suvaidinti, atlikti kuo įvairesnius judesius, sukurti melodijas ir t. t. Skatina džiaugtis savo kūriniais, aptaria, kokias sugalvotas idėjas, originalius sprendimus galima pritaikyti ar išbandyti realiame gyvenime.

Aptaria, ką naujo, originalaus pavyko sukurti, svarsto, kaip galėtų patobulinti kitą kartą. Giria ir užsirašo įdomiausius posakius, klausimus, veiklos būdus, skatina mintimis pasidalyti grupėje, kad vaikai pajustų, jog originalūs atsakymai yra vertinami. Skatina kūrybiškumą, laisvą idėjų reiškimą, užduoda daug atvirojo tipo klausimų, kad idėjų būtų kuo daugiau, kuo įvairesnės. Prašo originaliai išsakyti idėjas taip, kad niekas kitas taip nesugebėtų, drąsina fantazuoti, kurti, nebijoti savo idėjų, sakyti visa, kas tik ateina į galvą. Prašo sugalvoti, kaip būtų galima patobulinti savo kūrybinį darbą, įsivaizduojant, papasakojant, išreiškiant judesiu, piešiant, kad jis būtų kuo labiau išbaigtas, dar tobulesnis. Skatina atrasti skirtumus tarp fantazijos ir realybės. Pateikia įvairių medžiagų, žaislų priemonių, skatinant vaiką kurti iš jų naujus produktus po vieną ar grupelėse.

Skatina dalytis idėjomis, dirbant porose, grupelėse, kartu priimti sprendimus. Organizuoja projektus, grupinę veiklą. Moko mokytis ir dirbti grupėje, kalbėtis apie tai, kaip jaučiasi kiti vaikai, jei vienas neleidžia kitiems nieko pasakyti. Moko dalytis idėjomis. Klausia „kas būtų, jeigu..?“ Skatina pamatyti naujus, iki tol nepastebėtus įvairius gamtos reiškinius, gyvūnų, augalų, paukščių gyvenimą. Moko pastebėti, įsiklausyti, užuosti, paliesti ir pajusti. Taiko metodus ir būdus: smegenų audrinimas, fantastiniai klausimai, daikto naudojimo būdų išvardijimas, kūrybiniai vaidinimai, pasakos kūrimas sėdint ratu, fantastinio gyvūno piešimas. Kuria žaidybinę ir tyrinėjimo aplinką, suteikiant įvairių reikiamų priemonių ir medžiagų.

Duoda klausytis įvairios nuotaikos muzikos kūrinių, kad vaikas juos įsimintų ir vėliau juos kartu aptaria. Kartu su vaikais žiūri lėlių ir dramos vaidinimus, klausosi jų įrašų, užduoda mąstymą skatinančius klausimus. Užduodant klausimus skatina atpažinti vaizduojamą pasaką. Skatina pasakoti apie savo ar kitų piešinį, aplinkoje pamatytus paveikslus ar knygelių iliustracijas. Skatina atidžiai klausytis muzikos, ja gėrėtis. Stebi vaiką tomis akimirkomis, kai jis grožisi, džiaugiasi gamtos ir kitos aplinkos daiktais ar reiškiniais, žaislais, savo išvaizda. Tinkamu momentu jį pakalbina, paklausia, kas jam gražu. Pritaria vaiko komentarams, papildo jo vertinimą kitais žodžiais. Pasidomi, ar vaikui patiko vaidinimas. Sudaro galimybes vaikams dalyvauti muzikinėje veikloje ir darželyje vykstančiuose renginiuose. Atkreipia dėmesį, kai vaikas sako, kad nori gražiai ką nors daryti, palaiko jo norą, pasidžiaugia, pagiria. Paprašo vaiko pasakyti ir parodyti, kaip jis būtų ką nors daręs. Įsiklauso į vaiko

52

klausimus ir visada randa į juos atsakymą. Pasikalba, kokius potyrius pavyko papasakoti piešiniu, naudojant vienokias ar kitokias dailės raiškos priemones, paklausia, kaip jam gražiau.

Sudaro sąlygas klausyti, stebėti skirtingus meno kūrinius, paskatina reikšti savo išgyvenimus, paprašo pasakyti, kaip jaučiasi, ką pajuto. Būna greta vaikui apžiūrinėjant meno kūrinius, daiktus, žaislus, ugdo estetinį jautrumą – pritaria, papildo jo išsakytas mintis. Kasdienėje veikloje kalbant su vaikais nuolat vartoja žodžius „džiaugiuosi tavo piešinėliu, puikiai atrodai, gražiai pasielgei“, kad vaikai galėtų išgirsti ir pradėti suprasti, kas yra gražu. Skatina klausant, apžiūrint meno kūrinius kalbėti apie savo ir kitų darbelius. Kalba su vaiku apie spalvas paletėje, tyrinėja spalvų maišymosi efektus. Stebi, kad vertindami neįskaudintų vieni kitų. Dažniau atkreipia vaikų dėmesį į tai, kas gražu, gera, nei į tai, kas kelia pasibjaurėjimą, pasipiktinimą. Paprastai ir vaikams suprantamai atskleidžia muzikos kūrinių grožį.

Skatina vaikus savo žaidimuose vaidinti muzikantus, šokėjus, dainininkus, vaizduojant, kad jie yra scenoje, dainuoja su mikrofonu ar groja muzikos instrumentu. Kartu su vaikais žiūri lėlių ir dramos vaidinimus, klausosi vaidinimų įrašų, žiūri animacinius filmukus. Sudaro sąlygas vaikams dalyvauti ar stebėti įvairius muzikinius, vaidybinius renginius. Skatina stebėti menininkų kūrybos procesą bei patiems kartu kurti, nes estetinį suvokimą ir jautrumą vaikas geriausiai ugdosi veikdamas, kurdamas, apie tai kalbėdamas, aiškindamas. Sudomina vaikus patrauklia ir malonia veikla paties auklėtojo ir kitų kūrybos pavyzdžiais. Diskutuoja, ką dailininkas norėjo pasakyti. Gamta yra pats stipriausias estetinio ugdymo šaltinis, todėl skatina vaikus įvairiausiais būdais pamatyti, pajusti kasdien atsiveriantį vis naują grožį. Nuolat ugdo vaikų estetinį skonį, atkreipiant dėmesį į kasdien vaiko aplinkoje esančius daiktus, drabužių puošybą, kitų bei pačių vaikų sukurtą tvarkingą ir gražią aplinką.

Skatina vaikus domėtis muzika ir jos išraiškos priemonėmis, aptaria turinį, nuotaiką ir muzikos instrumentų tembrus. Kuria muzikinę aplinką, kurioje vaikas turėtų galimybę klausytis įvairių garsų ir malonių, švelnių melodijų, atliekamų balsu ar muzikos instrumentais. Emocionaliai kalba, žaidina, bendrauja, kad vaikas girdėtų intonacijomis ir jaustų veiksmais reiškiamas emocijas. Suteikia vaikui galimybę sureaguoti savo tempu, t. y. palaukia tiek laiko, kiek reikia vaikui, o ne kiek atrodo tinkama pedagogui. Būna šalia vaiko, kartu su juo džiūgauja, padrąsina jo bandymus, pamoko. Kuria jaukią, gražią aplinką. Dainuoja vaikui, klausosi įvairios nuotaikos dainų, kontrastingos nuotaikos muzikinių kūrinių, skatina teigiamas džiugias emocijas ir slopina neigiamų emocijų proveržius. Leidžia vaikams stebėti šokį gulint ar sėdint ant grindų, kad jie galėtų keisti pozą ir laisvai kūnu reaguoti į stebimo šokio sukeliamus įspūdžius.

Sudaro galimybes vaikams dalyvauti muzikinėje veikloje ir darželyje vykstančiuose renginiuose. Atkreipia dėmesį, kai vaikas sako, kad nori gražiai ką nors daryti, palaiko jo norą, pasidžiaugia, pagiria. Paprastai ir vaikams suprantamai atskleidžia muzikos kūrinių grožį. Skatina vaikus savo žaidimuose vaidinti muzikantus, šokėjus, dainininkus, vaizduojant, kad jie yra scenoje, dainuoja su mikrofonu ar groja muzikos instrumentu. Sudaro sąlygas dalyvauti ar stebėti įvairius muzikinius vaidybinius renginius. Skatina stebėti menininkų kūrybos procesą bei patiems kartu kurti, nes estetinį suvokimą ir jautrumą vaikas geriausiai ugdosi veikdamas, kurdamas, apie tai kalbėdamas, aiškindamas. Skatina vaikus domėtis muzika, ir jos išraiškos priemonėmis, aptaria turinį, nuotaiką ir muzikos instrumentų tembrus. Sudaro vaikams sąlygas klausytis įvairių epochų, kultūrų ir stiliaus muzikos. Klausytis tylos, triukšmo, lyginti jų skirtumus. Dainuoja su vaikais įvairaus turinio dainas ir skatina juos dainuoti visur, kur įmanoma: grupėje, lauke, dirbant, bendraujant, žaidžiant. Moko vaikus dvibalsio dainavimo, dainuojant trumpas daineles kanonu. Pasirūpina, kad vaikai turėtų muzikos instrumentų, muzikos įrašų, klausymosi aparatūrą, video įrašų apie žymius muzikantus ir jų muzikavimą. Groja kartu ir paskatina vaikus groti melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais muzikines pjeses solo ir orkestre, išsirinkti dirigentą kuris diriguotų orkestrui. Moko vaikus sekti dirigento judesius, kad jie kartu galėtų pradėti ir baigti kūrinėlį. Žaidžia su vaikais kompozitoriaus žaidimą, skatinant kurti melodijas tekstams, knygų iliustracijoms, paveikslams, trumpoms pasakėlėms. Moko dalį teksto dainuoti, dalį kalbėti, pratinantis dainuoti „kaip operetėje“. Su vaikais žaidžia muzikinius dialogus, vietoje kalbos dainuojant. Skatina improvizuoti, kurti judesius kontrastingo pobūdžio muzikai, dainoms, šokiams. Žaidžia muzikinius žaidimus ir eina ratelius. Sudaro sąlygas vaikams išgyventi pasitenkinimą, reikšti savo norus ir jausmus pagal skirtingas to paties siužeto

53

situacijas. Sugalvoja įvairių būdų, kaip padėti vaikui suvokti ir papasakoti matyto kūrinio siužetą: žiūrėti pasakojimo video įrašą, klausyti ausinėmis muzikinio įrašo, pasakoti draugui „telefonu“ ir kt.

Kartu su vaikais žiūri lėlių ir dramos vaidinimus, klausosi vaidinimų įrašų, žiūri animacinius filmukus. Sudaro sąlygas vaikams dalyvauti ar stebi įvairius muzikinius, vaidybinius renginius. Sudaro galimybę vaikams stebėti vaizduojamosios (tapybos, grafikos, skulptūros) ir taikomosios-dekoratyvinės dailės kūrinius, reprodukcijas ir kt. ugdymo įstaigoje, parodose, šventėse, tradiciniuose renginiuose. Paskatina kiekvieną vaiką išsakyti savo nuomonę. Prašo papasakoti apie savo dailės kūrinius, priimtus sprendimus. Sudaro sąlygas vaikams dalyvauti ar stebėti kuo daugiau ir įvairesnių muzikinių, vaidybinių renginių, koncertų, lankytis parodose, muziejuose, teatre, miesto šventėse, mugėse, cirke ir kitur. Pasikalba apie patirtus įspūdžius, pasidalija savo mintimis, emocijomis, pasidžiaugia pastebėtu grožiu. Žiūri lėlių ir dramos vaidinimų, klausosi jų įrašų, žiūri animacinių filmukų. Skatina pastebėti subtilesnes veikėjų kalbos intonacijas, poelgių, veiksmų, kostiumų, lydinčios muzikos, dekoracijų detales. Sudaro galimybę vaikui, kitiems girdint ir matant, pasidžiaugti savo ir kitų kūryba bei kasdiene veikla. Demonstruoja vaikų kūrinėlius, ruošia visų vaikų arba autorines parodėles, sudaro individualius albumus. Palaiko ir skatina vaiko norą siekti grožio, pagiria už jo pastangas, parodo kitiems, užrašo vaiko pasakojimą ir prisega prie demonstruojamo darbelio, kad pamatytų, kad jo noras siekti grožio yra pastebėtas ir vertinamas. Skatina geranoriškai vertinti kitų saviraiškos ir kūrybos bandymus, išsakyti savo ir gerbti kitų nuomonę. Sudaro sąlygas suprasti aplinkos grožio svarbą ir jį vertinti, patiems dalyvauti jį puoselėjant. Gėrisi gerai atliktu darbu, išsako nuomonę apie prastą. Pratina gražiai elgtis viešose vietose. Skatina suprasti ir atskirti, kokia išvaizda gali būti pavadinta gražia, akcentuojant tai, ką patys gali padaryti, kad atrodytų gražiai. Siekiant, jog vaikas ugdytųsi gebėjimą pamatyti bei tinkamai vertinti savo ir kitų išorės grožį, ieškoti tinkamiausių būdų. Ugdymo(-si) aplinka ir priemonės

Žaislai, knygelės, daiktai, įvairios formelės, plakatai, kortelės su užrašais, stalo žaidimai, dėlionės, loto. Meniniai kūriniai: statulėlės, paveikslai, piešiniai. Priemonės piešimui, tapymui, lipdymui, kūrybiniams darbams (įvairūs dažai: guašas, akvarelė, kreidelės, pastelė, klijai, pieštukai, teptukai, žirklės, pagaliukai ir kt.). Apranga ir vaidybos atributika (skraistės, skrybėlės, karūnos, bižuterija ir kt.) teatro lėlės, muzikos instrumentai, muzikos centras arba garso grotuvas, reikiami įrašai. Gamtinė medžiaga (akmenukai, pagaliukai, smėlis, vanduo, medžių lapai, sėklos ir kt.). Tautinė atributika (vėliava, herbas, žemėlapis ir kt.), nuotraukos, paveikslėliai. Šviesos stalas ir priemonės skirtos dirbti ant šviesos stalo. Konstruktoriai, mozaikos, lego detalės, kaladėlės. IKT priemonės, animaciniai filmukai. Kilimėliai, pagalvėlės, krepšeliai, dėžės, švenčių atributika. Dekoratyvinės dailės kūriniai, darbai, vaikų kūrybiniai darbai, piešiniai. Imitacinis muzikinis žaidimas. Akmenėliai, mediniai kubeliai. Pianinas. Kompaktinio disko grotuvas. Vaikiški ritminiai muzikos instrumentai, dūdelė, metalofonas. Paveikslėliai, kortelės. Būgneliai, dūdelė, varpelis. Liaudies muzikos instrumentai: smuikas, skudučiai, skrabalai, kanklės ir kt. Muzikos instrumentai (barškučiai, lazdelės, trikampiai, kazu ir t. t.). Įvairių spalvų skarelės. Sintezatorius.

V. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Veiksmingas ikimokyklinis ugdymasis yra orientuotas į svarbiausią pasiekimą – vaiko asmenybės brandinimą, taip pat į sėkmingą jo ugdymosi pažangą ir gerus pasiekimus visose pasiekimų srityse. Vaikų ugdymosi pasiekimai – tai ugdymosi procese įgyti vaikų gebėjimai, žinios ir supratimas, nuostatos, apie kuriuos sprendžiame iš vaikų veiklos ir jos rezultatų. Vaiko ugdymosi pasiekimų sričių visuma laiduoja sėkmingą vaiko asmenybės ugdymąsi.

Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymo(-si) ypatumus bei daromą pažangą kaupimas ir apibendrinimas. Vertinimas turi būti atliekamas taip, kad garantuotų psichologinį saugumą, gerą vaiko savijautą, padėtų išgyventi sėkmės jausmą, motyvuotų ugdytis bei įveikti kliūtis.

54

Vertinimo tikslas – padėti auklėtojams ir kitiems ugdymo dalyviams tikslingai stebėti vaikų ugdymo(-si) pasiekimus, pažangą, atpažinti jų ugdymo(-si) poreikius, kuo kryptingiau pritaikant ikimokyklinio ugdymosi turinį vaikų grupei ir kiekvienam vaikui, garantuojant ugdymo(-si) prieinamumą ir kokybę, užtikrinant tęstinumą bei dermę tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų.

Vaikų ugdymosi pasiekimų vertinimas padeda: pažinti kiekvieną vaiką, atpažinti jo turimus pasiekimus skirtingose ugdymosi srityse,

nustatyti individualų ugdymosi tempą, išsiaiškinti ugdymosi poreikius; numatyti tolesnio vaiko ugdymosi rezultatus, atsižvelgiant į jo ugdymosi poreikius,

pasiekimus bei daromą pažangą, atrinkti tinkamesnį ugdymo turinį, būdus, priemones, aplinką; numatyti, kaip ugdymas bus individualizuojamas, pritaikomas kiekvienam vaikui pagal jo

interesus, polinkius, lūkesčius, galimybes, turimą patirtį; nuolat stebėti, ko ir kaip vaikas mokosi, ko išmoko, kokius sunkumus patyrė, kaip juos

įveikė ir į tai atsižvelgiant koreguoti ugdymo procesą; nustatyti, ar vaikų ugdymo organizavimas buvo veiksmingas, ar vaikui (vaikų grupei)

pavyko pasiekti iki tam tikro laikotarpio numatytų ugdymosi rezultatų; atrinkti ir pateikti tėvams (globėjams) aktualią informaciją apie jų vaikų ugdymąsi,

motyvuojančią juos aktyviau įsitraukti į vaikų ugdymą įstaigoje; pateikti objektyvią informaciją apie vaiko ar vaikų grupės ugdymąsi kitiems

specialistams bei įstaigos administracijai.Vertinimą sudaro: vertinimo planavimas; informacijos kaupimas ir fiksavimas; informacijos analizavimas; vertinimo ir informacijos naudojimas ir ugdymo proceso koregavimas.Vertinant vaiko pasiekimus naudojami trys vertinimo tipai: diagnostinis, formuojamasis ir

apibendrinamasis. Diagnostinis ir formuojamasis vertinimas naudojami vaikų ugdymosi procese, siekiant gauti grįžtamąją informaciją apie vaikų pasiekimus bei pažangą ir ugdymo proceso kokybę. Apibendrinamasis vertinimas – baigus programos dalį ar visą programą.

Diagnostinis vertinimas – tai vaikui pažinti ir pirmiesiems jo ugdymosi žingsniams ikimokyklinio ugdymo grupėje numatyti skirtas vaiko žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų vertinimas. Vertinimas atliekamas tada, kai ikimokyklinio ugdymo auklėtojas pradeda dirbti su nauja vaikų grupe, kai į vaikų grupę ateina naujokas, kai išryškėja nauji vaikų ugdymosi poreikiai, siekiant pažinti vaikus ir numatyti artimiausius jų ugdymosi žingsnius. Jis taip pat naudojamas aiškinantis, ar pasiekti iškelti vaiko ugdymosi uždaviniai, kokia yra vaiko pažanga per numatytą laikotarpį, kokie individualūs jo ugdymosi poreikiai.

Formuojamasis vertinimas – kasdienio vaiko ugdymosi situacijų stebėjimas, apmąstant, kaip vaikas įsitraukia į veiklą, kaip elgiasi, kas kiekvienam iš jų sekasi, kur reikia pagalbos, kaip vertėtų pakreipti veiklą, kad geriau atitiktų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, kokie vaikų siūlymai ir t. t.

Apibendrinamasis vertinimas – tai vaiko ugdymosi pagal mokyklos Programos dalį (pvz., vienerius metus) ar visą Programą (pvz., nuo 3 iki 6 metų) rezultatų įvertinimas. Nustatoma, ko vaikas pasiekė aštuoniolikoje ugdymosi pasiekimų sričių, ar vaiko ugdymosi pasiekimai atitinka mokyklos Programoje numatytus rezultatus, kokia vaiko pažanga, kokios jo stiprybės ir tobulintinos sritys.

Vaikų pasiekimai vertinami vadovaujantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu. Vertinama 18 ugdymo(-si) pasiekimų sričių. Kiekviena ugdymo(-si) sritis vertinama atitinkamu pasiekimų žingsniu (1 žingsnis – 1 metai, 2 žingsnis – 2 metai, 3 žingsnis – 3 metai, 4 žingsnis – 4 metai, 5 žingsnis – 5 metai, 6 žingsnis – 6 metai). Vaiko pasiekimų žingsniai veda ikimokyklinio ugdymo(-si) rezultato link – šešerių metų vaiko esminių vertybinių nuostatų ir gebėjimų

Ugdymo pasiekimų vertinimo metodai: stebėjimas, pokalbiai su vaiku natūralioje kasdieninėje aplinkoje, vaiko veiklos ir kūrybos produktų analizė, vaiko kalbos bei veiklos garso bei vaizdo įrašai, esant poreikiui atskiros ugdymo srities tyrimai, pokalbiai su vaiko tėvais.

55

Vertinimo dažnumas, pasiekimų fiksavimo ir pateikimo formos.Kad būtų aiškiai matomas vaiko pažangos kelias bei ugdymosi tempai, vaiko pasiekimai

Programos įgyvendinimo laikotarpiu yra vertinami ir pasiekimų pokyčiai žymimi nuolat. Remdamasis vaiko pasiekimų įrodymų analize ikimokyklinio ugdymo auklėtojas rengia vaiko pasiekimų diagramas, schemas, lenteles ar kt. Vertinant individualius vaiko ugdymosi pasiekimus, pasiekimų fiksavimo formą renkasi auklėtoja.

Vaiko pažangos matavimo periodas – vieneri mokslo metai. Mokslo metų pradžioje (rugsėjo-spalio mėn.) nustatomi turimi vaiko gebėjimai, mokslo metų pabaigoje (gegužės mėn.) įgyti vaiko gebėjimai. Gebėjimų pokytis per mokslo metus parodo vaiko ugdymosi pažangą.

Specialiųjų poreikių vaikai vertinami 3 kartus metuose. Mokslo metų pradžioje logopedas, remdamasis PPT diagnozėmis ir išvadomis, fiksuoja vaiko kalbos išsivystymo lygį, numato korekcinį darbą, sudaro individualias programas. Logopedai pildo kalbos kortelę, rašomi korekcinio darbo planai. Mokslo metų viduryje ir pabaigoje aptariami vaikų kalbos ugdymo pokyčiai. Pokyčiai aptariami ir fiksuojami vaiko gerovės komisijos posėdžių protokoluose, pildoma korekcijos rezultatų forma. Logopedai pildo kalbos kortelę, rašomi korekcinio darbo planai.

Specialiojo ugdymo grupės ugdytiniams ugdantys pedagogai, specialistai, remdamiesi PPT diagnozėmis ir išvadomis, sudaro individualias programas, atsižvelgia į tėvų siūlymus. Judesio korekcijos pedagogė, remdamasi nustatyta diagnoze, mokslo metų pradžioje įvertina vaiką. Sudaroma judesių lavinimo programa, kurioje rašomi artimieji ir tolimieji tikslai, kurie gali būti koreguojami. Atsižvelgiama į tėvų siūlymus. Pasiekimai fiksuojami vadovaujantis „Judesių funkcijos įvertinimo vadovu“.

Įrodymai apie vaikų pasiekimus renkami įvairiais būdais: stebint ir užrašant, fotografuojant, darant garso ar vaizdo įrašus, kaupiant vaikų darbelius, kalbantis su tėvais, specialistais ir kt. Svarbiausi vaiko pasiekimus atskleidžiantys įrodymai saugomi vaiko pasiekimų aplanke Į vaiko pasiekimų aplanką dedami tik tie įrodymai, kurie apie vaiko žinias ir supratimą, gebėjimus ir nuostatas pasako ką nors nauja, t.y. rodo jų tobulėjimą, išryškina vaiko gabumus, interesus, atskleidžia ugdymosi poreikius. Pasiekimų aplankas gali būti sudaromas kaip segtuvas ir/ar kompiuterinė laikmena – mišrus variantas. Vaiko pasiekimų aplankas perduodamas priešmokyklinio ugdymo pedagogui. Išvykstančiam iš lopšelio-darželio vaikui aplankas atiduodamas tėvams (globėjams).

Mokslo metų pradžioje tėvai (globėjai) supažindinami su vaikų pasiekimų vertinimu, informuojami apie nustatytus vaiko gebėjimus Mokslo metų pabaigoje tėvai (globėjai) informuojami apie įgytus vaiko gebėjimus ir ugdymosi pažangą, vaiko stipriąsias puses, ugdymosi poreikius ir tolesnio ugdymo gaires Iškilus ugdymosi sunkumams, tėvai (globėjai) informuojami apie įstaigoje teikiamą specialistų pagalbą.

VI. NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-1009.

2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2014.

3. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2015.

4. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.5. Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija (Lietuvos Respublikos Seimo 2003-08-20

nutarimas Nr.IX-1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“.

56

6. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983.

7. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2006.

8. Monkevičienė O. Ankstyvojo ugdymo vadovas, Vilnius: Minklės leidyba, 2001.9. Adaškevičienė E. Lietuvos ikimokyklinukų fizinis ugdymas. Kaunas: Šviesa, 1993.10. Rauckis J., Drungilienė D. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programa ir

metodinės rekomendacijos. Vilnius: Leidybos centras, 2003.11. Piliuvienė, N. Dailidienė, B. Jakučiūnienė, A. Kulvietienė, B. Plytnikienė.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa. Vilnius: Leidybos centras, 1997.

12. Eleonor Stokes Szanton Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki 3 metų. Vilnius: Lietus, 2001.

13. PORTAGE Ankstyvojo ugdymo programa. Mokytojų psichologinės tarnybos centras, 1995.

14. Ivoškuvienė R., Kaffemanienė I. ir kt. Sutrikusios raidos vaikų ikimokyklinio ugdymo gairės. I, II dalys. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003.

15. Ivoškuvienė R., Mamonienė Z. ir kt. Ikimokyklinio amžiaus vaikų neišplėtotos kalbos ugdymas. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2002.

16. Ivoškuvienė R., Mamonienė Z.ir kt. Ikimokyklinio amžiaus vaikų žymiai ir vidutiniškai neišsivysčiusios kalbos ugdymas. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, 1997.

17. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2003.18. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa.

Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2006.19. Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa. Vilnius:

Leidybos centras, 1997.20. Adaškevičienė E. Vaikų sveikatos ugdymas. Pedagoginiai aspektai. Vilnius: Lietuvos

sporto informacijos centras, 1999.21. Adamkevičienė E. Vaikų fizinio ugdymo pedagogika. Vilnius: EGALDA, 1994.22. Piaget J. Vaiko kalba ir mąstymas. Vilnius: Aidai, 2002.23. Egmonto projektas. Artyn vaiko. Knyga auklėtojoms, studentams, dėstytojams ir

tėvams. Vilnius: Polilogas, 1997.24. Erik Staefeldt, Christian Rask Mathiasen. Pedagogika ir demokratija. Ugdomojo darbo

eksperimentai Lietuvos vaikų darželiuose. Vilnius: Aidai, 1999.25. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.

57