SPRENDIMŲ POVEIKIO VERTINIMO KOKYBĖS, KONSULTACIJŲ …eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Geresnis reglamentavimas... · sprendimu buvo patvirtintas ir metodinis vadovas,

SPRENDIMŲ POVEIKIO VERTINIMO KOKYBĖS, KONSULTACIJŲ SU VISUOMENE IR INTERESŲ GRUPĖMIS BŪDŲ IR VEIKSMINGUMO ANALIZĖ

GALUTINĖ TYRIMO ATASKAITA

2009 m. balandžio 8 d. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Ūkio ministerijos užsakymu pagal 2008 m. spalio 6 d. paslaugų sutartį Nr. 8-385 ataskaitą parengė viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“

SPRENDIMŲ POVEIKIO VERTINIMO KOKYBĖS, KONSULTACIJŲ SU VISUOMENE IR INTERESŲ GRUPĖMIS BŪDŲ IR VEIKSMINGUMO ANALIZĖ: GALUTINĖ TYRIMO ATASKAITA

2

Ataskaitos rengėjai:

Viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“

Ekspertų grupė:

Pagrindinis ekspertas dr. Klaudijus Maniokas

Teisės ekspertas Linas Sesickas

Ekspertas Darius Žeruolis

Ekspertas Simonas Narvydas


3

TURINYS

SUTRUMPINIMAI .......................................................................................................................................................... 5

1. ĮVADAS......................................................................................................................................................................... 6

2. TYRIMO METODOLOGIJA ..................................................................................................................................... 8

2.1 BENDRAS METODOLOGINIS VERTINIMO PAGRINDAS ............................................................................ 8 2.2 PIRMINIŲ IR ANTRINIŲ ŠALTINIŲ ANALIZĖ ............................................................................................... 9 2.3 ATVEJŲ STUDIJOS ............................................................................................................................................. 9 2.4 APKLAUSOS...................................................................................................................................................... 11 2.5 GILUMINIAI INTERVIU................................................................................................................................... 12 2.6. STATISTINĖ ANALIZĖ.................................................................................................................................... 12 2.7 LYGINAMOJI ANALIZĖ – GEROSIOS PRAKTIKOS VALSTYBIŲ APŽVALGA ....................................... 13

3. SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO IR KONSULTACIJŲ SU VISUOMENE IR INTERESŲ GRUPĖMIS TEISINIS REGULIAVIMAS ............................................................................................ 14

3.1. SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO TEISINIS REGULIAVIMAS................................................................ 14 3.2 KONSULTACIJŲ SU VISUOMENE IR INTERESŲ GRUPĖMIS TEISINIS REGULIAVIMAS ................................................. 19

4. SPRENDIMŲ POVEIKIO VERTINIMO TAIKYMO PRAKTIKOS LIETUVOJE APŽVALGA ................... 22

4.1. PAGILINTŲ INTERVIU REZULTATŲ APIBENDRINIMAS............................................................................................ 22 4.2. APKLAUSOS REZULTATŲ APŽVALGA.................................................................................................................... 24 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

5. SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS ....................................... 35

5.1. PROBLEMOS IŠKĖLIMAS ....................................................................................................................................... 35 5.2. TIKSLO APIBŪDINIMAS ........................................................................................................................................ 36 5.3 RYŠIO SU LRV PATVIRTINTAIS PRIORITETAIS, ILGALAIKIAIS IR VIDUTINĖS TRUKMĖS PLANAVIMO

DOKUMENTAIS, ES TEISE NUSTATYMAS ..................................................................................................................... 36 5.4. STATUS QUO VERTINIMAI .................................................................................................................................... 36 5.5. ALTERNATYVIŲ PROBLEMOS SPRENDIMŲ VERTINIMAI ........................................................................................ 37 5.6. PAŽYMŲ APIMTIS ................................................................................................................................................. 38 5.7. KITOS SVARBIOS IR PAPILDOMOS INFORMACIJOS PATEIKIMAS PAŽYMOSE........................................................... 38 5.8. ALTERNATYVOS SIŪLYMAS ................................................................................................................................. 39 5.9. MOTYVUOTAS PASIŪLYMAS DĖL IŠPLĖSTINIO VERTINIMO TIKSLINGUMO ............................................................ 39 5.10. TOLESNIŲ VEIKSMŲ NURODYMAS...................................................................................................................... 39 5.11. APIBENDRINIMAS .............................................................................................................................................. 40

6. GEROSIOS PRAKTIKOS VALSTYBIŲ APŽVALGA ......................................................................................... 41

6.1. KANADA .............................................................................................................................................................. 41 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

6.2. NYDERLANDAI .................................................................................................................................................... 46 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

6.2.2. KONSULTACIJOS SU VISUOMENE IR SUINTERESUOTOMIS GRUPĖMIS.................................................................. 50 6.3. ŠVEDIJA ............................................................................................................................................................... 51 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

6.4. JUNGTINĖ KARALYSTĖ ........................................................................................................................................ 57 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

6.5. EUROPOS KOMISIJA ............................................................................................................................................. 64 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �


4

6.6. GEROSIOS PRAKTIKOS VALSTYBIŲ ANALIZĖS APIBENDRINIMAS .......................................................................... 69

7. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS........................................................................................................................ 75

ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.................................................................................................................................................. 103

1 PRIEDAS. SPPV PAŽYMŲ KOKYBĖS VERTINIMO MATRICA.................................................................... 107

BAZINIO SPPV PAŽYMOS NAGRINĖJIMO MATRICA ................................................................................................... 107 IŠPLĖSTINIO SPPV PAŽYMOS NAGRINĖJIMO MATRICA.............................................................................................. 111 LR POZICIJOS DĖL ES TEISĖS AKTO NAGRINĖJIMO MATRICA .................................................................................... 115

2 PRIEDAS. SPPV PAŽYMŲ DETALI ANALIZĖ .................................................................................................. 119

3 PRIEDAS. APKLAUSOS KLAUSIMYNAS........................................................................................................... 120

4 PRIEDAS. APKLAUSOS ATSAKYMŲ LENTELĖS ........................................................................................... 136

5 PRIEDAS. SPRENDIMŲ PRJOKETŲ KAŠTŲ RIBOS KITOSE VALSTYBĖSE............................................ 161

6 PRIEDAS. POVEIKIO VERTINIMO PAŽYMOS, AIŠKINAMOJO RAŠTO IR TEIKIMO VYRIAUSYBEI REIKALAVIMŲ PALYGINIMAS............................................................................................................................. 162


5

SUTRUMPINIMAI ACTAL Patariamoji taryba administraciniams kaštams mažinti (Nyderlanduose) BRE Geresnio reglamentavimo padalinys (Jungtinėje Karalystėje) ES Europos Sąjunga EBPO Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ETD Europos teisės departamentas (prie Teisingumo ministerijos) JK Jungtinė Karalystė LINESIS Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinė sistema LRVK Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija LR Lietuvos Respublika NUTEK Ekonomikos ir regionų plėtros agentūra (Švedijoje) SPPV Sprendimų projektų poveikio vertinimas


6

1. ĮVADAS Tinkamai atliekamas viešosios politikos poveikio vertinimas ir jo rezultatų naudojimas teisėkūros procese gali esmingai pakeisti politikos kokybę. Vienas svarbiausių viešosios politikos vertinimo elementų yra sprendimų poveikio vertinimas. Tai – būdas surinkti ir susisteminti informaciją apie tikėtinas ( � � � � � � ) ar įvykusias ( � � � � � � ) teigiamas ir neigiamas, trumpalaikes ir ilgalaikes konkretaus sprendimo bei galimų jo alternatyvų pasekmes. Atliekami sprendimų projektų poveikio baziniai ir išplėstiniai vertinimai, nustatomas reguliacinis, fiskalinis, socialinis-ekonominis ar kitas poveikis. Su poveikio vertinimu yra glaudžiai susijusios konsultacijos su visuomene ir interesų grupėmis (toliau – konsultacijos). Konsultacijos – tai neatskiriama politikos formavimo ir teisės aktų projektų rengimo proceso dalis bei veiksminga atviro valdymo priemonė. Ankstyvos ir veiksmingos konsultacijos su suinteresuotomis šalimis papildo informaciją, kuria naudojasi politikos kūrėjai, padeda nustatyti galimas kliūtis teisės aktų įgyvendinimui ir užtikrina didesnį sprendimų priėmėjų įsipareigojimą1. Lietuvoje sprendimų poveikio sistemingo vertinimo pradžia derėtų laikyti 1999 metus, kai Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (toliau – ES). Tais pačiais metais buvo patvirtinti Lietuvos integracijos į ES pasekmių įvertinimo metmenys2. 2000 m. buvo parengti reikalingi metodologiniai vadovai, atlikti pirmieji pilotiniai išplėstiniai sprendimų poveikio vertinimai (užsakomieji darbai), o derybų su ES procese dalyvavę valstybės tarnautojai atliko supaprastintą (kokybinį) viso ES teisyno poveikio Lietuvai vertinimą. Pradėjus derybas dėl narystės ES (2000 m.), Vyriausybės sprendimu perimamų ES teisės normų poveikio vertinimas tapo sudėtine Lietuvos derybų pozicijos dalimi. Nors paminėtos pastangos padėjo užtikrinti pasirengimo narystei, o dabar padeda užtikrinti ir narystės Europos Sąjungoje (ypač aktualiausiais, probleminiais klausimais), kokybę, tačiau šias vertinimo veiklas galima laikyti tik tam tikro projekto (narystės ES) įgyvendinimo dalimi. Platesnis poveikis viešajam administravimui yra neįmanomas be sprendimų poveikio vertinimo procedūrinio formalizavimo ir rutinizavimo, kitaip tariant, institucionalizacijos. Šiam tikslui pasitarnavo Vyriausybės nutarimu (2003 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975)) patvirtinta sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika (toliau – Metodika) ir nustatyta pareiga Vyriausybei teikiamų sprendimų projektų rengėjams atlikti supaprastintą arba išplėstinį poveikio vertinimą, o jo apibendrinimą pagal tam tikrą tipinę formą teikti tarpžinybiniam derinimui, o vėliau ir svarstymui ministerijų valstybės sekretorių ir Vyriausybės posėdžiams bei pasitarimams. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas ir metodinis vadovas, kuriame greta sprendimo poveikio vertinimo tikslų, uždavinių ir principų aprašymo buvo pridėtas rekomendacinis klausimynas-orientyras vertinimo rengėjams. Ilgainiui Vyriausybės kanceliarijoje nusistovėjo ir tam tikra kokybės kontrolės procedūra, kuomet medžiagą minėtiems posėdžiams ir pasitarimams rengiantis Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas lydraštyje-pažymoje kartu su kitais su sprendimo priėmimu susijusiais aspektais (sprendimo esmės, atitikimo valstybės ir Vyriausybės strateginiams bei programiniams dokumentams, suderinimo su suinteresuotomis pusėmis) įvertina ir sprendimo poveikio vertinimo kokybę (atitikimą metodikai bei pakankamumą).

1 Žr. bendra EBPO ir ES iniciatyva (EBPO/SIGMA) atliktą ir Europos Komisijos finansuotą Lietuvos apžvalgą-įvertinimą „Ataskaita apie reglamentavimo valdymo gebėjimus Lietuvoje“. 2006 m. 24 psl. EBPO/Sigma (angl., Sigma – Support for Improvement in Governance and Management in Central and Eastern European Countries) – tai bendra EBPO ir ES iniciatyva, pradėta 1992 m. Ją koordinuoja ir finansuoja Europos Komisija. Jos pagrindinis tikslas – padėti naujosioms ES valstybėms narėms ir kandidatėms modernizuoti ir stiprinti viešosios politikos įgyvendinimo galimybes. 2 Lietuvos integracijos į ES pasekmių įvertinimo metmenys patvirtinti 1999 m. gruodžio 24 d. Vyriausybinės Europos integracijos komisijos (VEIK) sprendimu


7

Nepaisant šių priemonių Lietuvos sprendimų projektų poveikio vertinimo (SPPV) sistema vis dar neatitinka geriausios praktikos standartų. Šioje srityje anksčiau atliktų studijų išvadose teigiama, kad poveikio vertinimui trūksta reikiamo politinio dėmesio, o teisiškai įtvirtintas reikalavimas atlikti reglamentavimo poveikio vertinimą visiems pasiūlymams, prieš teikiant juos Vyriausybei, kelia didelį iššūkį valstybės tarnyboms. SPPV yra atliekamas gana formaliai, laikomas ne esmine priemone ir naudojamas kaip naujos politikos taikymo pateisinimas, o ne kaip išsami analizė. Dėl to vertinimų kokybė vidutiniška. Konstatuojama, kad konsultavimosi su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis procesas yra silpnas. Šios studijos objektas yra SPPV kokybė bei konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis būdai ir efektyvumas. Pagal užsakovo techninę specifikaciją buvo numatyta išanalizuoti priimamų sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybę, konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis būdus ir efektyvumą, identifikuoti esamas problemas bei pateikti pasiūlymus šioms problemoms spręsti, taip pat pasiūlyti sprendimus dėl konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis ir sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybės kontrolės. Siekiant įgyvendinti šias užduotis buvo išanalizuoti gerosios vertinimo praktikos pavyzdžiai (Kanados, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Švedijos ir Europos Komisijos atvejai), atlikta anketinė Lietuvos valstybės tarnautojų apklausa, giluminiai interviu ir pasirinktinai išanalizuota 20 sprendimų projektų poveikio vertinimo pažymų. Galiausiai pateiktos išvados ir rekomendacijos dėl poreikio gerinti SPPV ir konsultacijų su visuomene bei suinteresuotomis grupėmis kokybę.


8

2. TYRIMO METODOLOGIJA 2.1 BENDRAS METODOLOGINIS VERTINIMO PAGRINDAS Analizuojant ir vertinant Lietuvos SPPV sistemą ir konsultacijų su visuomene bei suinteresuotomis grupėmis praktiką buvo suformuluoti šie konkretūs tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti poveikio vertinimo teisinį reguliavimą Lietuvoje ir įvertinti, ar dabartinis poveikio vertinimo teisinis reguliavimas yra tinkamas;

2. Išanalizuoti, kiek ir kokių (bazinių ir išplėstinių) poveikio vertinimo pažymų buvo pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su teisės aktų projektais per 2006-2008 m.; įvertinti 20 pateiktų pažymų kokybę;

3. Įvertinti, ar esamos struktūros ir priemonės poveikio vertinimo pažymų rengimo koordinavimui tarp valstybės institucijų ir jų viduje užtikrina poveikio vertinimo kokybės kontrolę;

4. Išanalizuoti poveikio vertinimo naudojimą teisėkūros (sprendimų rengimo ir priėmimo) procese;

5. Išanalizuoti konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis teisinį reguliavimą Lietuvoje; įvertinti, ar dabartinis konsultacijų teisinis reguliavimas yra tinkamas;

6. Išanalizuoti dabartinę konsultacijų dėl teisės aktų projektų praktiką institucijose (ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo narių) per 2006-2008 m. ir įvertinti jų kokybę;

7. Įvertinti, ar konsultacijų su visuomene bei suinteresuotomis grupėmis teisinis reguliavimas ir dabartinė praktika užtikrina konsultacijų kokybės kontrolę;

8. Remiantis Europos Komisijos ir kitų valstybių sektina patirtimi (bei atsižvelgiant į šios patirties pritaikymo galimybes Lietuvoje), studijoje pasiūlyti būdus ir priemones šioms problemoms išspręsti.

Siekiant įvykdyti minėtus tyrimo uždavinius buvo naudojami šie duomenų rinkimo ir analizės metodai: � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � �

Duomenų rinkimo metodai Duomenų analizės metodai

Kiekybiniai metodai

� Apklausos klausimyno pagrindu

� Statistinė analizė - apklausų rezultatų analizei (pvz., dažnių skaičiavimas); bazinių ir išplėstinių poveikio vertinimo pažymų apskaičiavimui.

Kokybiniai metodai

� Pirminių ir antrinių informacijos šaltinių analizė3

� Giluminiai interviu

� Turinio analizė � Atvejo analizė � Lyginamoji analizė

3 Pirminių šaltinų faktai registruojami tiesiogiai (pvz., apklausų rezultatai, teisės aktai ir pan.). Antriniai šaltiniai sukurti kitų tyrėjų surinktos pirminės informacijos pagrindu (pvz., studijos, tyrimai ir pan.).


9

2.2 PIRMINIŲ IR ANTRINIŲ ŠALTINIŲ ANALIZĖ Tyrimo pagrindą sudarė pirminių ir antrinių informacijos šaltinių analizė. Pagrindiniai analizuoti pirminiai šaltiniai: techninės užduoties išeities dokumentai, kiti ES ir LR teisės aktai, reglamentuojantys sprendimų poveikio vertinimą bei konsultacijų procedūras, giluminių interviu metu surinkti duomenys. Antriniai šaltiniai: įvairi vertinimo akademinė literatūra bei kitų valstybių narių (pasirinktų nagrinėti tyrime) sprendimų poveikio vertinimo ir konsultacijų procedūrų vertinimai. Detalus analizuotų dokumentų sąrašas pateiktas tyrimo dalyje � � � � � � � � � � � � � � � � ��

2.3 ATVEJŲ STUDIJOS Sprendimų poveikio vertinimo pažymoms nagrinėti buvo taikomas atvejo analizės metodas. Vertinimui buvo atsirinkta 20 sprendimų projektų poveikio vertinimo pažymų (pagal studijos techninės specifikacijos reikalavimus), iš kurių dvi buvo ES teisės akto poveikio vertinimai (toliau – pozicijos). Dalis poveikio vertinimo pažymų buvo atrinktos iš LR Vyriausybės kanceliarijos puslapyje esančios Vyriausybės posėdžių medžiagos duomenų bazės4, dalis iš atskirų ministerijų (tarpininkaujant Ūkio ministerijai (toliau – Užsakovui)) studijos autoriams atsiųstų pažymų pavyzdžių. ES pozicijos buvo atrinktos pasikonsultavus su LR Vyriausybės kanceliarijos Europos politikos analizės departamentu. Atrenkant pažymas buvo siekiama padengti visas viešosios politikos sritis, apimti 2006 – 2008 m. laikotarpį ir pasirinkti tiek prastesnės, tiek geresnės kokybės pažymas. SPPV pažymų (kokybės) analizės metodika buvo parengta pagal Metodikos reikalavimus ir Europos Komisijos poveikio vertinimų sistemos tyrime5 naudotą poveikio vertinimo pažymų analizės metodiką. Buvo sukurta iš 16 analizės kriterijų susidedanti pažymų vertinimo matrica (žr. 1 priedą). 10 kriterijų atitinka poveikio vertinimo pažymos (pagal Metodikoje nustatytą formą) sudėtines dalis. Remiantis šiais kriterijais buvo analizuojamas poveikio vertinimo pažymų turinio aiškumas, išsamumas ir detalumas. Kiti šeši kriterijai yra bendresnio pobūdžio. Jais yra iš dalies apibendrinama ankstesnių 10 kriterijų vertinimo metu gauta informacija. Papildomi 10 kriterijų buvo nustatyti išplėstinio poveikio vertinimo pažymos nagrinėjimui. Pažymos pagal kiekvieną iš kriterijų yra vertinamos trijų reikšmių skalėje (pvz., „aiškiai/iš dalies aiškiai/neaiškiai“). Subjektyvumo elementui sumažinti pažymos vertinamos platesniame, su atskiromis pažymomis susijusios dokumentacijos, kontekste (t.y. kartu analizuojamas sprendimo projektas, lydraštis–teikimas (toliau vadinama – teikimas)). Atvejo analizei pasirinktų SPPV pažymų įvertinimai pateikti 2 šios ataskaitos priede

�

� � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Nr. Sprendimo projekto

pavadinimas Viešosios politikos sritis

Už vertinimą atsakinga institucija

Metai

1. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo projektas

Švietimas ir mokslas

Švietimo ir mokslo ministerija 2006

2. Dėl Kultūros centrų modernizavimo 2007-2020 m. programos patvirtinimo

Kultūra Kultūros ministerija 2006

3. Dėl Valstybinio duomenų Informacinė Informacinės visuomenės 2006

4 Internetinė prieiga - http://www.lrvk.lt/main.php?cat=29&gr=1&lan=lt&data=2008-12-8. [Žiūrėta 2008 m. lapkričio mėn.]. 5 The Evaluation Partnership Limited, “Evaluation of the Commission � s Impact Assessment System“. 2007. <http://ec.europa.eu/governance/impact/docs/key_docs/tep_eias_final_report.pdf> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]


10

Nr. Sprendimo projekto pavadinimas

Viešosios politikos sritis


Metai

valdymo centro steigimo visuomenė plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

4. Dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo (ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo srityje)

Aplinka Aplinkos ministerija 2007

5. Dėl kurortinės teritorijos statuso suteikimo Trakų miesto gyvenamajai vietovei

Ekonomika (turizmas)

Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

2007

6. Dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo (krovinių ir keleivių vežimo srityje)

Susisiekimas Susisiekimo ministerija 2007

7. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo ir papildymo

Teisingumas Teisingumo ministerija 2007

8. Dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo

Duomenų apsauga Lietuvos Respublikos Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

2007

9. Dėl Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-3232(2) ir Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-3235(2)

Švietimas ir mokslas

Švietimo ir mokslo ministerija 2008

10. Dėl valstybinės pasirengimo gripo pandemijai programos patvirtinimo

Sveikatos apsauga Sveikatos apsaugos ministerija 2008

11. Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Indijos Respublikoje įsteigimo

Užsienio reikalai Užsienio reikalų ministerija 2008

12. Dėl Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo koncepcijos patvirtinimo

Ekonomika (energetika)

Valstybinė atominės energetikos inspekcija

2008

13. Dėl veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo (ES struktūrinės paramos panaudojimo srityje)

Finansai Finansų ministerija 2008

14. Dėl užsieniečių teisinės padėties Vidaus reikalai Vidaus reikalų ministerija 2008 15. Dėl nuostolingų universaliųjų

pašto paslaugų kompensavimo taisyklių patvirtinimo

Susisiekimas ir ryšiai

Ryšių reguliavimo tarnyba 2008

16. Dėl Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo

Žemės ūkis Žemės ūkio ministerija 2008

17. Dėl krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo

Krašto apsauga

Krašto apsaugos ministerija 2008


11

Nr. Sprendimo projekto pavadinimas

Viešosios politikos sritis


Metai

18. Dėl Viešosios įstaigos Vilniaus futbolo akademija vykdomo futbolo aikštynų projekto <...> pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu objektu

Sportas Kūno kultūros ir sporto departamentas

2008

19. Pozicija dėl energetikos mokesčių direktyvos išlygų galiojimo pabaigos

Finansai Finansų ministerija 2007

20. Pozicija dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu veiksmų plano

Saugumas Saugumo departamentas 2007

2.4 APKLAUSOS Tyrimo metu buvo vykdoma internetinė anketinė apklausa, kuria siekta nustatyti esamą sprendimų poveikio vertinimo bei konsultavimosi procedūros praktiką ir problemas. Apklausos respondentai – sprendimų projektų poveikio vertinimus rengiantys valstybės tarnautojai, rengę ne mažiau kaip tris poveikio vertinimo pažymas 2006–2008 m. laikotarpyje. Apklausos metu buvo klausiama apie poveikio vertinimo pažymų rengimo procedūras, procesą ir priemones, poveikio vertinimo kokybės priežiūrą, poveikio vertinimo naudojimą teisėkūros procese, konsultacijų dėl sprendimų projektų praktiką bei konsultacijų kokybės kontrolės procedūras ir būdus. Apklausos klausimynas pateikiamas 3 priede, o 4 priede lentelėse pateikti apibendrinti respondentų atsakymai. Respondentų apklausą internetu 2008 m. lapkričio 6-19 d.6 atliko sociologinių tyrimų bendrovė „TNS Gallup“. Iš 140 išsiųstų anketų gautos 48 visiškai užpildytos anketos. Dar 21 anketa buvo pradėta pildyti, tačiau liko neužbaigta. Pastarųjų anketų atsakymus buvo nuspręsta įtraukti į analizę, tokiu būdu padidinant tyrimo imtį.7 Apklausa buvo euristinė, t.y. žvalgomojo pobūdžio, todėl reprezentatyvumo (atsakymų pasiskirstymo pagal institucijas ir/ar viešosios politikos sritis proporcingumas) problema nebuvo aktuali. Didžiąją dalį tyrime dalyvavusių atstovų sudarė vidaus reikalų bei socialinių ir užimtumo klausimų srityse dirbantys tarnautojai. Tarp respondentų nebuvo nė vieno finansų ir biudžeto srityje dirbančio pareigūno (nors 15-ai jų buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti apklausoje). � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Kurioje viešosios politikos srityje Jūs dirbate? n % Aplinkosauga 4 5,8 Finansai ir biudžetas Krašto apsauga 2 2,9 Kultūra 5 7,2 Socialiniai ir užimtumo klausimai 13 18,8 Transportas ir telekomunikacijos 3 4,3 Sveikatos apsauga 4 5,8 Švietimas ir mokslas 3 4,3 Teisingumo reikalai 6 8,7 Užsienio reikalai 1 1,4 Ekonomika 5 7,2 Vidaus reikalai 17 24,6

6 Apklausos metu buvo išsiųsti trys elektroniniai priminimo laiškai. 7 Dėl šios priežasties respondentų skaičius analizės tolimesniuose klausimuose mažėjo.


12

Kurioje viešosios politikos srityje Jūs dirbate? n % Žemės ūkis ir žuvininkystė 3 4,3

Kita 38 4,3 � � � �

2.5 GILUMINIAI INTERVIU Tyrimo metu taip pat buvo vykdomi giluminiai interviu su poveikio vertinimus atliekančiais specialistais, siekiant giliau panagrinėti poveikio vertinimo taikymo problemas. Pirminiame tyrimo etape interviu buvo atliekami su Vyriausybės kanceliarijos strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento, Europos politikos analizės skyriaus ir Teisingumo ministerijos teisėkūros ir viešosios teisės departamento atstovais, t.y. darbuotojais, atsakingais už sprendimų projektų poveikio vertinimų vykdymo priežiūrą ir kontrolę, ir dėlto turinčiais apibendrinantį požiūrį į SPPV sistemą Lietuvoje. Šių interviu tikslas buvo nustatyti bendriausias sprendimų projektų poveikio vertinimų ir konsultacijų su visuomene bei suinteresuotomis grupėmis problemas ir tokiu būdu patikslinti šio tyrimo gaires (ypatingai dėl tyrimo medžiagos (poveikio vertinimo pažymų) atrankos). Vėlesniame tyrimo etape buvo atlikta keletas papildomų interviu. Jų metu buvo siekiama papildyti internetinės apklausos metu gautus atsakymus ir patikrinti atliktos analizės patikimumą. Buvo kalbamasi su Seimo Europos reikalų komiteto biuro, Finansų ministerijos9 bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės tarnautojais. Pastarieji interviu buvo vykdomi pagal pusiau struktūruotą klausimyną, parengtą remiantis internetinės apklausos anketa. Interviu rezultatai pateikti 4.2 skyriuje. Interviu dalyvių sąrašas nurodytas 4 lentelėje. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Vardas, Pavardė Institucija Pareigos 1. Rimantas Večkys LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir

viešojo administravimo departamentas Direktorius

2. Nijolė Kundrotienė

LR Vyriausybės kanceliarijos strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento strateginio planavimo skyrius

Vedėja

3. Živilė Liekytė-Vaičiūnienė

LR Teisingumo ministerijos teisėkūros ir viešosios teisės departamentas

Direktorė

4. Julijus Glebovas Seimo Europos reikalų komiteto biuras Patarėjas 5. Vytautas Vainys Kūno kultūros ir sporto departamento teisės ir informacijos

skyrius Vyr. specialistas

6. Agnė Bagočiūtė LR Finansų ministerijos ES sanglaudos politikos ir struktūrinės paramos koordinavimo departamento valdymo ir kontrolės sistemos priežiūros skyrius

Vedėja

7. Živilė Kvedytė LR Finansų ministerijos mokesčių departamento tiesioginių mokesčių ir apmokestinimo skyrius

Vyr. specialistė

2.6. STATISTINĖ ANALIZĖ Statistinės analizės metodas (aprašomosios statistikos analizė) buvo taikomas internetinės apklausos metu gautiems duomenims aprašyti ir interpretuoti, o taip pat analizuojant, kiek ir kokių (bazinių ir išplėstinių) poveikio vertinimo pažymų buvo pateikta LR Vyriausybei kartu su teisės aktų projektais per 2006-2008 m.

8 Po vieną respondentą nurodė dirbantys civilinės saugos, energetikos, bei migracijos dokumentų išdavimo srityje. 9 LR Finansų ministerijos atstovai giluminiam interviu buvo pasirinkti dėl to, kad nei vienas jų nedalyvavo internetinėje apklausoje.


13

2.7 LYGINAMOJI ANALIZĖ – GEROSIOS PRAKTIKOS VALSTYBIŲ APŽVALGA Atlikta lyginamoji analizė leido palyginti Lietuvos ir kitų valstybių sprendimų projektų poveikio vertinimo ir konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis būdus bei formuluoti siūlymus dėl geriausios praktikos pritaikymo galimybių Lietuvoje. Gerosios praktikos pavyzdžiai detalesnei analizei buvo atrinkti po pirminės akademinės vertinimo literatūros apžvalgos ir suderinti su Užsakovu įvadinio susitikimo metu. Pasirinkta išnagrinėti Kanados, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Švedijos ir Europos Komisijos SPPV sistemas. Atrankos kriterijais buvo literatūros šaltinių nuostatos, priskiriančios minėtas valstybes prie gerųjų praktikos pavyzdžių, jų patirtis sprendimų projektų poveikio vertinimo srityje, pavyzdiniai jų SPPV sistemų elementai, kurie yra perimami kitose šalyse. Gerosios praktikos pavyzdžių aprašymas struktūruojamas atitinkamai dviem didžiausioms šio tyrimo dalims – sprendimų projektų poveikiui ir konsultacijoms su visuomene ir interesų grupėmis. Lyginamosios analizės metu gautos išvados padėjo suformuluoti pasiūlymus Lietuvos vertinimo sistemos kokybės gerinimui.


14

3. SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO IR KONSULTACIJŲ SU VISUOMENE IR INTERESŲ GRUPĖMIS TEISINIS REGULIAVIMAS 3.1. Sprendimų projektų poveikio vertinimo teisinis reguliavimas Pagrindinis sprendimų projektų poveikio vertinimą reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 276 “Dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo”10 (toliau – Nutarimas). Remiantis Nutarimu patvirtinta Metodika, kurioje greta sprendimo poveikio įvertinimo tikslų, uždavinių ir principų aprašymo yra pridėtas rekomendacinis klausimynas-orientyras vertinimo rengėjams. Sprendimų projektų poveikio vertinimas yra privalomas ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą11 (toliau – Reglamentas). Reglamento 44 punktas nustato, jog prie Vyriausybei teikiamo teisės akto projekto, be kitų dokumentų, turi būti pridedama sprendimo projekto poveikio vertinimo pažyma (išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai sprendimo projekto poveikio vertinimo pažyma nėra būtina), informacija apie sprendimo projekto įgyvendinimo poveikį valstybės finansams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“12 12 punktas ir 3 priedas „Lietuvos Respublikos pozicijos ES institucijose nagrinėjamais klausimais tipinė struktūra“ nustato reikalavimus pozicijos rengimui (pozicijos tipinę struktūrą). Vienas iš reikalavimų – atliktas „ � � z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “. Bazinis poveikio vertinimas privalomas ir rengiant poziciją dėl ES teisės pažeidimo (71 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 21 nuostatas atkartoja Lietuvos Respublikos Seimo statuto13 (toliau – Statutas) 180.7 straipsnis (Pozicijos pateikimas): „ � � � � � � � � � � � � � � � �� z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � �� z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 1567 „Dėl Europos Sąjungos reikalų svarstymo Seime darbo reglamento patvirtinimo“14 detalesnių svarstymų dėl priimamo teisės akto poveikio nenustato. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 277 „Dėl įstatymų koncepcijų rengimo metodikos patvirtinimo“15 III dalis reglamentuoja rengiamos įstatymo koncepcijos struktūrą ir turinį. Vienas iš koncepcijos struktūros/turinio elementų – galimos

10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 276 „Dėl sprendimų projektų poveikio metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“//Valstybės žinios. 2003, Nr. 23-975 (aktuali redakcija nuo 2008 m. lapkričio 23 d.). 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“//Valstybės žinios. 1994, Nr. 63-1238 (aktuali redakcija nuo 2008 m. liepos 25 d.). 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“//Valstybės žinios. 2004, Nr. 8-184 (aktuali redakcija nuo 2007 m. liepos 4 d.). 13 Lietuvos Respublikos Seimo statutas, 1994 m. vasario 17 d. Nr. I-399//Valstybės žinios. 1994, Nr. 15-249 (aktuali redakcija nuo 2008 m. lapkričio 30 d.). 14 Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 1567 „Dėl Europos Sąjungos reikalų svarstymo Seime darbo reglamento patvirtinimo“//Įsigaliojo nuo 2007 m. gegužės 4 d. 15 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl įstatymų koncepcijų rengimo metodikos patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2002, Nr. 1-10.


15

numatomo teisinio reguliavimo pasekmės: „ � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “. <...> „ � � � � � � � � �� “ (9.8 punktas). Įsakymo 11.4 punktas įpareigoja vertinti ir koncepcijų

alternatyvas: „� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “. Matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 277 nuostatos dėl įstatymo koncepcijų pasekmių vertinimo savo formulavimu neatitinka kitų sprendimų projektų poveikio vertinimą reglamentuojančių teisės aktų arba referuoja į jau nebegaliojančius teisės aktus, todėl turi būti atnaujintos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 tikslas – reglamentuoti sprendimų projektų poveikio vertinimą, kad, priimant sprendimus, būtų atsižvelgta į galimą jų įgyvendinimo poveikį, gerėtų valstybės institucijų ir įstaigų priimamų sprendimų kokybė. Valstybės tarnautojai (valstybės institucijos ir įstaigos, valstybės tarnautojai, darbo grupės, komisijos), rengiantys sprendimų projektus Vyriausybei, jos komitetams (komisijoms), privalo atlikti sprendimo projekto poveikio vertinimą. Turi būti atliekamas norminių teisės aktų projektų, norminių teisės aktų koncepcijų projektų, strateginių sprendimų, strategijų, programų, sutarčių, derybinių pozicijų projektų poveikio vertinimas. Gali būti atliekamas bazinis ir išplėstinis sprendimų projektų poveikio vertinimas. Bazinio sprendimų poveikio vertinimo reglamentavimas neaiškumų nekelia. Nutarimo 2.1 punkte nustatyta, jog „ � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � “. Tuo tarpu Nutarimo 2.2 punktas nustato, jog „� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “. Tačiau teisės akte nedetalizuojama, kokiais kriterijais ar atvejais remiantis nustatoma, jog sprendimas turės didelę įtaką šalies ekonominiam, socialiniam, politiniam gyvenimui ir/ar konkrečios visuomeninių santykių srities būklei. Taigi nėra visiškai aišku, kada turi būti atliekamas išplėstinis poveikio vertinimas. Metodikos 20 punkte nustatyta, jog „ � � � � � � � � � � � � � � � �� “. Metodikos 21 punktas nurodo, jog „� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� z � � � � � � � � � � � � � � � � “. Taigi pagal nustatytą procedūrą, sprendimo projektą Vyriausybei ir/ar jos komitetui (komisijai) teikianti institucija, pildydama sprendimų projektų poveikio bazinio vertinimo pažymą (pagal Metodikos 2 priedą) išreiškia ir motyvuotą pasiūlymą dėl išplėstinio

16 Šis įsakymas nebegalioja.


16

vertinimo tikslingumo. Jei sprendimą teikianti institucija nesiūlo atlikti poveikio vertinimo, išplėstinį vertinimą atlikti gali įpareigoti Vyriausybė ar Vyriausybės komitetas (komisija). Tačiau nesant nustatytų aiškių kriterijų ar atvejų, kada išplėstinis poveikio vertinimas turi būti atliekamas, Vyriausybė ir kitos institucijos gali pasirinkti joms patogų sprendimų priėmimo procesą ir išplėstinio poveikio vertinimo neatlikti net tuomet, kai tai galėtų būti naudinga ir/ar būtina. Reikia paminėti, jog teisės aktuose išskiriamas tik vienas konkretus atvejis, kuomet būtina atlikti išplėstinį poveikio vertinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 „Dėl projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame apraše nustatyta, jog, teikiant Vyriausybei svarstyti projektus, kuriuos siekiama pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais ir kultūriniai projektais, kartu turi būti pateikiamos Metodikos 4 priede nustatytos formos sprendimų projektų poveikio išplėstinio vertinimo pažymos (aprašo 9 punktas). Remiantis Metodika sprendimų poveikio vertinimas privalomai turi būti atliekamas tik Vyriausybei ir jos komitetams (komisijoms) teikiamų sprendimų projektams. Ministrams, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovams, apskričių viršininkams ir savivaldybėms, priimantiems sprendimus pagal savo kompetenciją, vertinti sprendimų projektų poveikį yra rekomenduojama (Nutarimo 5 punktas). Būtina atkreipti dėmesį, jog minėtų institucijų sprendimai gali turėti tokios pat didelės įtakos šalies ūkiui, kaip ir Vyriausybės tvirtinami sprendimai. Ministrų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės įstaigų vadovų žemesnės teisinės galios teisės aktais tvirtinama daug svarbių sprendimų (pvz., ES direktyvų nuostatos į nacionalinę teisę dažniausiai perkeliamos žemesnės teisinės galios teisės aktais (ministrų įsakymais, tvarkomis, aprašais ir kt.)). Tačiau įpareigojimo atlikti šių sprendimų išankstinį poveikio vertinimą, kurio metu būtų apsvarstytos galimos alternatyvos, pasirinktas efektyviausias būdas pasiekti tikslų, išsiaiškintas galimas poveikis šalies ūkiui, galiojantys teisės aktai nenustato. Tai didina riziką, jog bus priimti neefektyvūs, proporcingumo kriterijaus neatitinkantys sprendimai, kartu apribojamos konsultacijų su suinteresuotomis grupėmis ir visuomene galimybės. Atkreipiame dėmesį, jog rekomendacinio pobūdžio teisės akto nuostata šiuo atveju yra ydinga, nes sudaro sąlygas ministerijoms, įstaigoms prie ministerijų, Vyriausybės įstaigoms, apskritims, savivaldybėms pasirinkti joms palankias teisės aktų tvirtinimo procedūras ir neatlikti net bazinių sprendimų poveikio vertinimų. Minėta nuostata turėtų būti imperatyvi (įpareigojanti). Galiojantys teisės aktai tiesiogiai neįpareigoja vertinti Seimo narių teikiamų įstatymų pataisų poveikio, nors šie sprendimai taip pat gali turėti didelės įtakos šalies ūkiui, ir jų poveikis turėtų būti vertinamas. Problema iš dalies gali būti sprendžiama remiantis Statuto 138 straipsnio („Seimo komiteto, Vyriausybės ir kitų institucijų preliminarios išvados dėl įstatymo projekto“) nuostatomis: „ � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � “. Tačiau tais atvejais, kai Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba neprašo Vyriausybės bei kitų institucijų pateikti išvadų, sprendimo projekto poveikis gali likti neįvertintas. Verta atkreipti dėmesį, jog Statute ir Vyriausybės darbo reglamente nustatyti skirtingi reikalavimai teikiant įstatymų projektus. Reglamento 118 straipsnis nustato, jog „ � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “. Reglamento IV skyriaus I skirsnyje, be kitos informacijos, reikalaujama pateikti ir sprendimo poveikio vertinimo pažymą. Statuto 135 straipsnis nustato reikalavimus teikiamam registruoti teisės akto projektui. Remiantis 135 straipsnio 3 dalimi,


17

nustatoma, jog kartu su įstatymo projektu turi būti pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame, be kitos informacijos, turi būti nurodoma ir „� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “. Taigi Statutas nustato mažesnius reikalavimus teikiamai informacijai ir nereikalauja pateikti sprendimo poveikio vertinimo pažymos. Tokiu atveju ji neprieinama Seimui, įstatymo projektą svarstantiems Seimo komitetams, netalpinama viešai Seimo duomenų bazėje. Metodikos 8 punktas nustato pagrindinius sprendimų projektų poveikio vertinimo principus: - � � � � � � � � � � � � (sprendimo projekto poveikio analizės detalumas turi atitikti prognozuojamų

pasekmių mastą. Juo platesnio masto ir/ar reikšmingesnės galimos sprendimo pasekmės, juo išsamiau ir detaliau reikia įvertinti sprendimo projekto būsimą poveikį);

- � � � � � � � � � � � � � (parengto sprendimo projekto poveikį turi įvertinti labai kvalifikuoti atitinkamos srities specialistai, turintys specialių mokslo, technikos ir kitokių žinių);

- � � � � � � � � � � � � � � (siekdami kvalifikuotai, išsamiai ir tiksliai įvertinti sprendimo projekto poveikį, jo rengėjai turi atsižvelgti į suinteresuotų institucijų, visuomeninių organizacijų ir suinteresuotų socialinių grupių nuomonę).

Proporcingumo principo pasirinkimas sveikintinas, tačiau atkreipiame dėmesį į jau minėtą problemą, jog teisės akte nėra nustatyta aiškių kriterijų ar atvejų, kada turi būti atliekamas išplėstinis poveikio vertinimas. Profesionalumo principo nustatymas kelia abejonių. Jei omenyje turėta sprendimų poveikio vertinimą atliekančių institucijų darbuotojų (valstybės tarnautojų) profesionalumas (t.y. tinkamas išsilavinimas, kvalifikacija ir patirtis), tuomet valstybės tarnautojų profesionalumas turėtų būti vertinamas priimant į tarnybą, o ne įtvirtinamas atskiru principu sprendimų projektų poveikio vertinimą reglamentuojančiame teisės akte. Jei profesionalumo principą norėta taikyti nepriklausomiems ekspertams, pasitelkiamiems atliekant išplėstinį poveikio vertinimą, tuomet turėtų būti atskirai nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog nepriklausomų ekspertų pasitelkimą riboja Metodikos 5 punktas: „ � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “. Teisės akte nėra apibrėžta, kokie sprendimo projektai laikomi „

� � � � � � � � � � � � � “, kas priima sprendimą dėl nepriklausomų ekspertų pasitelkimo, nenustatytos ekspertų atrankos procedūros, nėra korupcijos prevencijos priemonių. Bendradarbiavimo principą nustatyti tikslinga, tačiau atkreipiame dėmesį, jog būtina nustatyti aiškias bendradarbiavimo (konsultavimosi) procedūras. Nesant teisės aktuose įtvirtintų bendradarbiavimo procedūrų, šis principas lieka deklaratyviu ir iš esmės neįgyvendinamas. Todėl būtina parengti konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis metodiką ir ją oficialiai patvirtinti.17 Būtina nustatyti viešumo principą ir tinkamas priemones jam įgyvendinti. Sprendimų projektai ir jų poveikio vertinimo dokumentai turi būti viešai skelbiami internete, kad per nustatytą laiką pastabas dėl sprendimo projekto galėtų pareikšti visos suinteresuotos šalys, būtų atsakyta į pareikštą nuomonę, ir iki priimant sprendimą apsvarstytos visos alternatyvos. Šis procesas buvo patobulintas XIV Vyriausybės pastangomis – 2007 m. balandžio 25 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir

17 Apie konsultacijas su visuomene ir interesų grupėmis daugiau skaityti skyriuje Nr. 3.2. ir žiūrėti rekomendacijas skyriuje Nr. 7


18

savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“18 pakeitimai, nustatantys vienodus reikalavimus valstybės institucijų interneto svetainėms. Nutarimo 14 punktas apibrėžia reikalavimus įstaigų interneto svetainių skyriui „Teisinė informacija“ („Teisės aktai“ ir „Teisės aktų projektai“): interneto svetainės srityje „Teisės aktai“ turi būti skelbiami įstaigos reguliavimo sričiai priskiriamų galiojančių teisės aktų pavadinimai su atitinkamomis nuorodomis į aktualias teisės aktų redakcijas, esančias Lietuvos Respublikos Seimo ar kitose teisės aktų bazėse, įstaigos norminiai teisės aktai, kiti šios įstaigos teisės aktai, kurių skelbimą interneto tinkle nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Teisės aktai, susiję su įstaigai priskiriama reguliavimo sritimi, ir įstaigos teisės aktai jos svetainėje skelbiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 918 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų teisės aktų pateikimo oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“ ir skelbimo interneto tinklalapiuose tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 71-2236; 2003, Nr. 28-1144; 2005, Nr. 146-5328) nustatyta tvarka. Interneto svetainės srityje „Teisės aktų projektai“ turi būti skelbiami įstaigos, taip pat jos reguliavimo sričiai priskiriamų kitų įstaigų parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiami įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektai. Šie teisės aktų projektai įstaigos interneto svetainėje skelbiami laikantis įstatymų ir kitų aktualiausių norminių teisės aktų projektų skelbimo „Interneto“ tinkle tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 118 (Žin., 1999, Nr. 15-389). Kartu skelbiamos sprendimų projektų poveikio bazinio ar išplėstinio vertinimo pažymos, parengtos pagal Metodiką. Galima teigti, kad dabartinis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas viešai skelbti visus sprendimų projektus ir atliktus jų poveikio vertinimus. Esmine problema lieka tai, kad institucijos nesilaiko šių nuostatų.19 Metodikos 9 punkte nurodyti šie sprendimų projektų poveikio vertinimo aspektai: - poveikis � � � � � � � � � � � (įvertinamas galimas poveikis konkrečiai sričiai, kurioje

numatoma daryti pakeitimus); - poveikis � � � � � � (įvertinamas galimas poveikis verslo sąlygoms, ūkio ir atskirų jo

sektorių raidos procesams); - poveikis � � � � � � � � � � � � � � � � � (įvertinamas galimas poveikis Lietuvos Respublikos valstybės

ir/ar savivaldybių biudžetams, finansiniams įsipareigojimams, galimai fiskalinei rizikai ir panašiai);

- poveikis � � � � � � � � � � � � (įvertinamas galimas poveikis įvairioms socialinėms grupėms ir socialiniams santykiams);

- poveikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (įvertinamas galimas poveikis viešojo administravimo sistemai, valstybės institucijų ir įstaigų intelektiniams ištekliams);

- poveikis � � � � � � � � � � � � � (įvertinamas galimas poveikis korupcijos mastui); - poveikis � � � � � (įvertinamas galimas poveikis aplinkai);

18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 480 „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2003, Nr. 38-1739; Nauja nutarimo redakcija: Valstybės žinios. 2003, Nr. 6-159 (Aktuali redakcija nuo 2007 m. balandžio 25 d.). 19 Šio tyrimo atlikėjams parengus ir užsakovui 2009 m. balandžio 8 d. įteikus galutinę tyrimo ataskaitą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė balandžio 15 d. nutarimu Nr. 312 dar sykį pakeitė 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 "Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo" pakeitimo“ nuostatas, kuriomis įtvirtino keletą reikšmingų pokyčių teisės aktų projektų ir lydimosios medžiagos (įskaitant ir poveikio vertinimą) skelbimui. Atsižvelgdami į galutinės ataskaitos aptarimo Ūkio ministerijoje 2009 m. rugpjūčio 11 d. rezultatus, tyrimo vykdytojai dėl šio svarbaus Vyriausybės sprendimo pakoregavo tyrimo išvadų ir rekomendacijų dalį, tačiau šio skyriaus (teisinio reglamentavimo) analizės pakoreguoti jau nebebuvo galimybių.


19

- poveikis � � � � � � � � � � � (įvertinamas galimas poveikis teisinei sistemai). Metodikoje nustatyti poveikio vertinimo etapai. Bazinio vertinimo pažymoje turi būti aprašyta iškelta problema, siekiamas tikslas. Vadovaujantis Metodikos nuostatomis pasirinktais aspektais įvertinamas � � � � � � � � � (kas būtų, jei problema nebūtų sprendžiama) ir visos galimos problemos sprendimo alternatyvos (pateikiamas apibendrintas kiekvienos alternatyvos aprašymas ir įvertinimas pasirinktais aspektais). Atsižvelgiant į bazinio poveikio vertinimo rezultatus, pasirenkamas efektyviausias problemos sprendimo būdas. Jei nusprendžiama, jog netikslinga atlikti išplėstinį poveikio vertinimą, teisės aktas patvirtinamas. Jei atlikus bazinį vertinimą nusprendžiama, jog tikslinga atlikti išplėstinį vertinimą, remiantis Metodikos 23.7 punktu, atliekamas pasirinktos alternatyvos vertinimas (t.y. tik vienos, bazinio vertinimo metu nustatytos efektyviausios alternatyvos vertinimas). Atkreipiame dėmesį, jog praktika išplėstinio vertinimo metu vertinti tik vieną pasirinktą alternatyvą yra ydinga. Bazinio vertinimo metu sudėtinga nustatyti, kuri alternatyva yra efektyviausia. Tokias išvadas galima daryti tik atlikus išplėstinį vertinimą, po išsamios, įvairiapusiškos pasekmių analizės. Išplėstinio vertinimo metu paaiškėtų, kokių teigiamų ir/ar neigiamų pasekmių turės kiekvienos alternatyvos įgyvendinimas, ir tik tuomet galima daryti išvadą dėl optimaliausio sprendimo. Todėl, vertinant sprendimą, kuris gali turėti didelės įtakos šalies socialiniam, ekonominiam, politiniam gyvenimui ar konkrečiai visuomeninių santykių sričiai, išplėstinio vertinimo metu būtina išsamiai įvertinti visas galimas alternatyvas. Alternatyvų vertinimas yra esminis kokybiškam poveikio vertinimui – tik tuomet įmanoma pasirinkti optimaliausią, efektyviausią problemos sprendimo būdą. 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (Nr. XIP-127) siekiama gerinti poveikio vertinimą. Numatyta tobulinti sprendimų projektų poveikio vertinimą: vertinant daug biudžeto lėšų reikalausiančias ir pasekmes sistemai turėsiančias viešąsias iniciatyvas privalomai taikyti sąnaudų naudingumo analizės sistemą (8 punktas); siekti, kad visų viešojo administravimo institucijų rengiamų norminių teisės aktų projektai būtų skelbiami internete (9 punktas); užtikrinti teisėkūros viešumą, realistinį poveikio vertinimą (51 punktas); užtikrinti, kad teisės aktų projektų (tarp jų ir Seimo narių pateiktų įstatymų projektų) aiškinamuosiuose raštuose ir Vyriausybės nutarimais tvirtinamų teisės aktų lydraščiuose-teikimuose būtų numatytos tikrosios teigiamos ir neigiamos jų pasekmės, nurodomi šiuos vertinimus atlikę asmenys (68 punktas). Ši Penkioliktosios Vyriausybės iniciatyva savaime rodo, jog esama sprendimų projektų poveikio sistema turi trūkumų, neveikia sklandžiai. 3.2 Konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis teisinis reguliavimas Konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis reglamentavimas galiojančiuose teisės aktuose gana fragmentiškas, dažniausiai deklaratyvaus arba rekomendacinio pobūdžio. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, Vyriausybei teikiami teisės aktų projektai, susiję ne tik su juos parengusių (teikiančių), bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi būti suderinti su 49 punkte išvardintomis institucijomis, įskaitant ir Lietuvos Respublikos trišalę tarybą. Su pastarąja turi būti derinami „ � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ��


20

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � “ (49.8 punktas). Trišalės tarybos nuostatai20 nurodo, jog teisės aktų projektai derinti socialiniams partneriams siunčiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka (34 punktas). Tačiau detaliau konsultacijų procedūros nė viename iš minėtų teisės aktų nėra reglamentuojamos. Seimo Statuto 54.2 straipsnio dalyje nustatyta, jog „ � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “ (Statuto 10 skirsnis „Seimo komitetų įgaliojimai ir darbo tvarka“). Seimo posėdyje nusprendus pradėti sprendimo projekto svarstymo procedūrą jis patenka pagrindinio komiteto žinion. Taip pat Seimo posėdyje apsisprendžiama dėl projekto teikimo svarstyti visuomenei (Statuto 143.2 ir 143.3 str.). Tokiu atveju pagrindinis komitetas „� � � � � � � � � ��

“.21 Pagrindinis komitetas taip pat turi išsiuntinėti projektą suinteresuotoms valstybės institucijoms, o prireikus – ir visuomeninėms organizacijoms, savivaldybėms, politinėms partijoms ir organizacijoms, kad šios galėtų atsiųsti vertinimus“ (Statutas 147.7 str.). Pagrindinis komitetas sprendžia, kokių ekspertų ir valstybės institucijų nuomonės reikės (Statutas 145.2 str.). Surinkus pakankamai informacijos organizuojami komiteto klausymai, į kuriuos dalyvauti kviečiami visi pastabų ir pasiūlymų teikėjai (Statuto 148.1 str.).22 Šią Seimo konsultacijų procedūrą iliustruoja 1 paveikslas. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � �

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas23, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas24 konsultavimosi

20 Patvirtinta Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2005 m. sausio 25 d. sprendimu// Valstybės žinios. 2005, Nr. 15-488. 21 Interviu metu buvo išsiaiškinta, kad šia galimybe pagrindinis komitetas dažniausiai naudojasi tik esant itin svarbiems ir aktualiems klausimams. 22 Detaliau apie konsultacijas Komitete žiūrėti skyriuje Nr. 3.2. 23 Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas. Nr. I-872//Valstybės žinios. 1995, Nr. 41-991 (aktuali redakcija).


21

su visuomene ir interesų grupėmis nereglamentuoja. Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. X-933 „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“25 20 punkte rekomenduojama į teisės akto projekto rengimą įtraukti institucijų, kurios derins teisės akto projekto tekstą, ir subjektų, kurie įgyvendins ir kuriems bus taikomas teisės aktas, atstovus, taip pat mokslininkus. Parengtus teisės aktų projektus valstybės institucijos turėtų skelbti interneto tinklalapyje, toks mechanizmas užtikrintų visuomenei galimybę susipažinti su parengtais teisės aktų projektais ir pateikti pasiūlymus (22 punktas). Remiantis Metodikos nuostatomis, atliekant sprendimų projektų bazinį ir išplėstinį poveikio vertinimą, pažymoje turi būti nurodomos suinteresuotos socialinės grupės ir/ar visuomeninės organizacijos, su kuriomis buvo konsultuotasi. Teisės akte įtvirtintas bendradarbiavimo principas (siekdami kvalifikuotai, išsamiai ir tiksliai įvertinti sprendimo projekto poveikį, jo rengėjai turi atsižvelgti į suinteresuotų institucijų, visuomeninių organizacijų ir suinteresuotų socialinių grupių nuomonę), tačiau konsultacijų procedūros nereglamentuojamos, konkrečių priemonių, aiškios tvarkos nenustatyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 185 „Dėl geresnio reglamentavimo programos patvirtinimo“26 numatyta tobulinti konsultacijų su interesų grupėmis priemones priimant naujus ir keičiant galiojančius teisės aktus. Viena iš numatytų priemonių – Metodikos keitimas. Planuojama nustatyti pareigą valstybės institucijoms ir įstaigoms konsultuotis su interesų grupėmis dėl numatomų priimti sprendimų. Taip pat planuojama parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų skelbimo „Interneto“ tinkle“ ir 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ pakeitimus, kuriais būtų numatytas viešas visų Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų poveikio vertinimo27 ir konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis rezultatų skelbimas. Viešojo administravimo įstatymo pataisos, padarytos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 9.1 ir 43 straipsniais įstatymu28, numato konsultavimąsi dėl administracinių sprendimų, turinčių poveikį verslui. Įstatyme įtvirtinta, jog informacija apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama administracinio sprendimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto tinklalapyje. Tačiau detalesnio reglamentavimo nėra. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame tobulinti konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis reglamentavimą – nustatyti konsultacijų su visuomene principus bei procedūras, įtvirtinti teisės aktų projektų skelbimo elektroninėje erdvėje taisykles, sudaryti sąlygas, kad per nustatytą laiką pastabas dėl teisės akto projekto galėtų pareikšti interesų grupės, visuomenė.29

24 Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas. Nr. I-119//Valstybės žinios. 1993, Nr. 12-296 (aktuali redakcija). 25 Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. X-933 „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros

tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“//Valstybės žinios. 2006, Nr. 134-5066. 26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. Nr. 185 nutarimas „Dėl geresnio reglamentavimo programos patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2008, Nr. 29-1024.

27 Sprendimų projektų poveikio vertinimo pažymos turi būti skelbiamos nuo 2007 m. balandžio 25 d. įsigaliojus paskutiniams nutarimo pakeitimams.

28 Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 91 ir 43 straipsniais įstatymas. Nr. X-1743// Valstybės žinios. 2008, Nr. 123-4657.

29 Detalesnės rekomendacijos šiuo klausimu yra tyrimo skyriuje Nr.7.


22

4. SPRENDIMŲ POVEIKIO VERTINIMO TAIKYMO PRAKTIKOS LIETUVOJE APŽVALGA 4.1. Pagilintų interviu rezultatų apibendrinimas Kadangi nėra vienos duomenų bazės, kurioje būtų kaupiama ir lengvai paieškoma visa su sprendimų poveikio vertinimu susijusi informacija, vienu iš giluminių interviu klausimu buvo siekiama nustatyti atliekamų sprendimų projektų vertinimų (tiek išplėstinių, tiek ir bazinių) skaičių. LR Vyriausybės kanceliarijos (LRVK) strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento atstovų nuomone, jis yra lygus priimtų Vyriausybės nutarimų ir svarstytų įstatymų projektų skaičiui, išskyrus techninius (nenorminius) nutarimus (pvz., dėl menkaverčio turto perdavimo), kurie sudarytų apie 10% visų Vyriausybės nutarimų. Poveikio vertinimai taip pat yra atliekami LR pozicijoms dėl ES teisės aktų projektų. Remiantis šia informacija, LRVK tinklalapyje esančios priimtų teisės aktų duomenų bazės bei Vyriausybės darbo ataskaitų informacija buvo apskaičiuotas bazinių bei išplėstinių poveikio vertinimų skaičius 2004–2008 m. laikotarpiui. 5 lentelėje pateikti visų Vyriausybės priimtų sprendimų tam tikrais metais, jiems skirtų poveikio vertinimų ir sprendimais patvirtintų ES pozicijų skaičius. Kaip matyti, sprendimų poveikio vertinimo mastas yra didelis – kasmet atliekama virš tūkstančio įvertinimų. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

2004 2005 2006 2007 2008* Viso Visų Vyriausybės nutarimų skaičius

1678 1426 1373 1449 1289 7215

Sprendimų (nutarimų) projektų poveikio vertinimų skaičius

1510 1283 1235 1304 1160 6492

Vyriausybės sprendimai dėl Lietuvos pozicijų ES Taryboje ir darbo grupėse

479 432 520 803 � � � � � � �� 2234 � � � � � � � � �

Išplėstiniai poveikio vertinimai yra atliekami labai retai. LRVK atstovų teigimu, jie gali sudaryti vos apie 1% visų vertinimų. Šis santykis pagerėtų, jeigu išplėstiniais vertinimais būtų laikomos ministerijų užsakomos studijos. Tada išplėstinių vertinimų dalis galėtų siekti ir iki 10%. Interviu atskleidė, kad vertinimo sistema yra silpna, nes veikia tik „formaliai“. Pirmiausia yra apsisprendžiama dėl sprendimų turinio, o po to parengiami jų projektai su poveikio vertinimo pažymomis. Sprendimai dažniausiai būna priimami aukštesniajame, Vyriausybės ir institucijų vadovų, lygmenyje arba jų būtinumą sąlygoja tam tikros aplinkybės (pvz., ES direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisės sistemą poreikis). Todėl tokiais atvejais poveikio vertinimo pažymos neišsamios, jose nenagrinėjamos alternatyvos. Visgi, kai sprendimo turinys kyla ministerijos tarnautojų iniciatyva, įžvelgus tam tikras politikos įgyvendinimo problemas, būna atliekamas išsamesnis SPPV. Valstybės tarnautojai prieš parengdami sprendimo projektą įvertina poveikį įvairiais aspektais, svarsto skirtingas alternatyvas ir siūlo (parenka) geriausią. Bet šis svarstymų procesas vyksta neformaliame lygmenyje ir neatsispindi vertinimo pažymoje. Joje yra surašoma informacija tik apie priimtą siūlymą galutiniam sprendimui, alternatyvų surašymą laikant „dirbtiniu“ ir „nereikalingu“. Pažyma suprantama kaip formalumas, kurio paskirtis tėra


23

apibendrintos informacijos apie sprendimą pateikimas vadovybei ir Vyriausybei. Toks formalus požiūris į SPPV pasitvirtino ir internetinės apklausos atsakymuose. Kokybės atžvilgiu dauguma vertinimų panašūs: „lygis vienodai vidutiniškas“. Paaiškėjo, kad sunkiausia valstybės tarnautojams yra įvertinti poveikį įvairiais (Metodikoje nurodytais) aspektais, kurie neatitinka jų specializacijos.30 Tokiais atvejais susiduriama su informacijos gavimo sunkumais. Problema yra ta, kad už SPPV dažniausiai būna atsakingas vienas asmuo. Tačiau valstybės tarnautojai retai bendradarbiauja su kitų institucijų darbuotojais. Viena pašnekovo nurodyta priežastis – „svarstomas sprendimas nėra kitų institucijų kompetencijos (atsakomybės) dalis“. Todėl pagrindiniu informacijos šaltiniu lieka bendrosios vertintojo žinios ir institucijos kolegų patarimai. Kita susijusi problema – tai laiko, skirto užduočiai atlikti, ribotumas. Šią problemą galima būtų spręsti įsteigiant specialų padalinį („galbūt LR Vyriausybės kanceliarijoje“), kuris padėtų valstybės tarnautojams atlikti tam tikrus vertinimus ir tikrintų jų kokybę. Kalbėdami apie SPPV pažymas, visi interviu dalyviai sutiko, kad jos ne tik neinformatyvios, bet ir atkartoja informaciją, esančią teikimuose. Interviu metu buvo paminėta galimybė šiuos du dokumentus sujungti, teikimo duomenis integruojant į vertinimo pažymą nuorodų pagalba. Visgi pati pažymos forma turėtų išlikti tokia pati, nes ji užtikrina vieningą vertinimo procedūrą visoje valstybės tarnyboje. Interviu rezultatai rodo, kad, nors konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis priimant sprendimus yra gana dažnas reiškinys, daugiausia jos vyksta tik kaip nuolatinių dvišalių ar trišalių tarybų darbo rezultatas (daugiausia socialiniais ir ūkio reikalais). Tam tikrų klausimų svarstymas yra numatytas šių tarybų darbo reglamentuose, todėl jų nebūtų galima priskirti prie įprastinių konsultavimosi procedūrų, kurios Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuojamos.31 O įprastinės konsultacijos dėl sprendimų projektų dažnai neatitinka tam tikrų kokybės reikalavimų (matomų iš gerosios praktikos pavyzdžių analizės (žr. 6 ataskaitos skyrių)). Dažniausiai konsultacijos vyksta � �� susitikimų forma ir trunka ne ilgiau kaip vieną dieną. Apie konsultacijas elektoriniu būdu interviu metu nebuvo užsimenama. Taip pat paaiškėjo, kad ministerijos beveik neatlieka savo priimtų sprendimų paskesniojo vertinimo, vadinamojo monitoringo. Šie duomenys sutampa su anketinės apklausos rezultatais. Interviu rezultatai patvirtina internetinės apklausos metu gautą išvadą, kad SPPV menkai lemia priimamų sprendimų turinį, pažymos surašomos formaliai, o konsultacijos su visuomene ir interesų grupėmis yra paviršutiniškos. Kalbant apie Seime svarstomus teisės aktų projektus ir jų pakeitimus, nėra formalaus reikalavimo jiems atlikti poveikio vertinimą. Tačiau tai nereiškia, kad poveikio vertinimai nėra atliekami iš viso. Seimo statutas ir kiti teisės aktai numato bent keturias galimybes: - antikorupcinis vertinimas (pagal LR korupcijos prevencijos įstatymo 8.3 str.); - prašymas gauti išvadas dėl svarstomo projekto iš Vyriausybės ir kitų institucijų (Statuto 138

str.); - informacijos suteikimas, kai Vyriausybė Seimui teikia svarstyti sprendimo projektą (Statuto

135 str.); - klausymai ir viešieji svarstymai (Statuto 143, 144, 145, 147, 148, 153 str.).

30 Paminėti tokie aspektai: poveikis ekonomikai, valstybės finansams, aplinkai, socialinei aplinkai ir korupcijos mastui. 31 Interviu metu nurodyta, jog buvo rengiamas specialus Vyriausybės nutarimas, kuris turėjo reglamentuoti konsultacijas, tačiau sumanymas nebuvo realizuotas. Apsiribota neformalia rekomendacija visiems valstybės tarnautojams naudotis Jungtinės Karalystės vadovu dėl konsultacijų (apie šį vadovą plačiau skyriuje Nr. 6.4.2).


24

Sprendžiant iš interviu metu surinktos informacijos, projektų svarstymai visuomenėje ir klausymai komitetuose yra laikomi labai efektyvia priemone.32 Klausymai komitetuose dažniausiai būna koncentruoti ir trumpi, trunkantys iki vienos valandos. Juose dalyvauja kviestiniai svarstymu suinteresuoti asmenys. Dažnai tai būna aktyviausi, savo nuomonę įstatymo projekto metu pareiškę, verslo struktūrų ir asociacijų atstovai. Vartotojų ar visuomenės grupių atstovų būna daug mažiau. Todėl būtina surasti tinkamas priemones, kuriomis būtų galima paraginti visuomenę aktyviau dalyvauti ir atsverti verslo asociacijų įtaką. Be to, ne visada konsultacijų procedūros komitetuose yra atliekamos pagal Statuto nurodymus (pvz., ne visada laiku yra parengiamos komitetų išvados). Taip būna dėlto, kad Seimo veikloje daugelis procesų dažnai lemiami politinių motyvų. Įstatymo projektų svarstymas visuomenėje dažniausiai trunka apie vieną mėnesį. Toks laiko tarpas ne visada parankus, kai įstatymus reikia priimti skubiai. Tokiais atvejais reikia rasti balansą tarp skubos ir poreikio atsiklausti visuomenės. Riba tarp šių dviejų būtinybių nėra reglamentuota. Todėl sprendimas dėl skyrimo projektą svarstyti visuomenei priklauso nuo politinio sprendimo. Dėl politinių motyvų dažnai savo svarbos netenka Seimo valdybos prašymu gautos nuomonės iš kitų įstaigų. Tai ypač matosi Europos reikalų komitete, kuriame dažnai prašomos Europos teisės departamento (toliau – ETD) prie Teisingumo ministerijos išvados. Komiteto viduje ETD statusas būna suvokiamas tik kaip vienos iš dalyvaujančių institucijų, todėl jo išvados nebūna lemiančios ir veikia tik visų svarstymų kontekste. Interviu rodo, kad formalaus reikalavimo atlikti SPPV Seime nebuvimą gana gerai kompensuoja kitos galimybės, numatytos Statute. Seimo statutas iš dalies apibrėžia šias procedūras, tačiau trūksta formalių įpareigojančių nuostatų. Nepaisant to, griežtesnis SPPV procedūros reglamentavimas Seime kaip politinėje institucijoje abejotinas. 4.2. Apklausos rezultatų apžvalga 4.2.1. Sprendimų projektų poveikio vertinimo patirtis Visi respondentai yra atlikę sprendimų projektų poveikio vertinimus. Daugiausia respondentų (36%) nurodė, kad yra atlikę daugiau nei 10 bazinių SPPV. Išplėstinius SPPV yra atlikę tik šeši (6) respondentai (iš jų penki atliko nuo vieno iki trijų išplėstinių SPPV, o vienas respondentas – keturis arba penkis). Tai rodo, kad išplėstiniai poveikio vertinimai yra reti – juos yra atlikę vos 10% respondentų.

� � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� 36%

28%

20%

16%

nė vieno vertinimo

> 10 vertinimų

6-10 vertinimų

4-5 vertinimai

1-3 vertinimai

32 Statistinius duomenis apie konsultacijas Seime žiūrėti tyrimo ataskaitos

� � � � � � � � � �


25

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� 90%

2%

8%

nė vieno vertinimo

> 10 vertinimų

6-10 vertinimų

4-5 vertinimai

1-3 vertinimai

11 iš 64 respondentų yra atlikę bazinius SPPV rengiant Lietuvos Respublikos pozicijas dėl ES teisės aktų projektų. Tarp respondentų nepasitaikė rengusių išplėstinius SPPV Lietuvos pozicijoms. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � ��

83%

5%

2%

11%

nė vieno vertinimo

> 10 vertinimų

6-10 vertinimų

4-5 vertinimai

1-3 vertinimai

Bazinių SPPV atliko patirtis – didelė: net 64% respondentų yra atlikę po 6 ir daugiau vertinimų. Tačiau išplėstiniai vertinimai atliekami retai: tokios patirties turi tik apie 10% respondentų. 17% apklausos dalyvių yra rengę Lietuvos Respublikos pozicijas dėl ES teisės aktų projektų (ir tuo pat metu atlikę jų poveikio vertinimus). Šiems projektams nėra atlikta nė vieno išplėstinio vertinimo. Paklausus respondentų, ar yra atliekami sprendimų projektų poveikio vertinimai jų institucijos vadovo įsakymais tvirtinamiems reguliuojančių normų pakeitimams ar įvedimui (kaip tai daryti rekomenduoja Metodikos 5 punktas), 38% jų tvirtino, jog niekada, o dar 40% apie tai nežinojo (detalūs atsakymų į visus anketos klausimus pasiskirstymai yra pateikti 4 priede). Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti SPPV metodikos nuostatų aiškumą. Didžioji dauguma respondentų (virš 70%) nurodė, kad jos yra visiškai aiškios arba aiškios. Toliau klausta, kaip valstybės tarnautojams sekasi vertinti poveikį pagal įvairius aspektus (nurodytus Metodikoje). Iš tų aspektų, kurie sunkumų sukelia dažnai, verta paminėti � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (27%). Gana dažnai sunkumų kyla ir vertinant poveikį kitais aspektais ( � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� ). Rečiausiai sunkumai respondentams kyla dėl � � � � � � � � � � � � � � („niekada“ – 60%) ir � � � � � � � � � � � � � („niekada“ – 71%). Nė vienas respondentas nenurodė, kad šiais dviem aspektais jiems sunkumų kyla labai dažnai arba dažnai. Rečiau sunkumų kyla ir dėl � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � . Siekiant patikslinti klausimą apie poveikio vertinimo įvairiais aspektais sunkumus buvo prašoma papildomai nurodyti, kuris iš poveikio vertinimo aspektų yra labiausiai probleminis. Atsakymai parodė, kad labiausiai probleminis yra � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (30% respondentų). Antras pagal


26

problematiškumą yra � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (25%), trečias – � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (16%). Atsakę į klausimą apie SPPV aspektų problemiškumą respondentai turėjo galimybę paaiškinti pasirinkimo priežastis. Iš 57 respondentų paaiškinimus pateikė 29 (visus komentarus žiūrėti 4 priede). Komentuojant poveikio ekonomikai vertinimą, dažniausiai (keturi iš devynių pasisakymų) buvo minima � � � � � � � �problema, po du kartus buvo paminėtos šios priežastys: � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � bei � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Komentuojant sprendimų alternatyvų iškėlimo ir tinkamiausios alternatyvos parinkimo problematiką dažniausiai (keturi iš devynių komentarų) buvo teigiama, jog siūlomam sprendimui alternatyvų tiesiog nėra: „sunku rasti“, „nėra“, „dubliuojasi su � � � � � � � � � � �

Du respondentai teigė, kad alternatyvų siūlymui trūksta laiko. Kitos priežastys yra žinių trūkumas ir alternatyvų kėlimo beprasmiškumas, nes dėl būsimo sprendimo iš anksto apsispręsta. Pažymėtina komentarų potekstė, kad alternatyvų kėlimas tėra formalumas. Be konkrečių Metodikoje nurodytų SPPV aspektų problemiškumo svarbu išsiaiškinti ir kitų bendro pobūdžio SPPV aspektų įgyvendinimo praktiką. Buvo nustatyta, kad „labai dažnai“ ir „dažnai“ respondentams trūksta � � � � � � � � � � � � � � � � � � (atitinkamai 43% ir 41%). Taip pat dažnai trūksta � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Sąlyginai retai sunkumų kyla ieškant su kuo � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � bei dėl � � � � � � � � � � � � �� (šiais klausimais niekada nekyla sunkumų atitinkamai 38% ir 30% respondentų). Taigi, valstybės tarnautojams lengviausiai sekasi tartis su savo institucijos kolegomis, tačiau daugiau problemų kyla, kai reikia kreiptis pagalbos į kitas institucijas. Jų nuomonė gali būti naudinga atliekant sprendimų poveikio vertinimą tam tikrais aspektais. Todėl didelė tikimybė, kad suinteresuotų grupių nustatymo, poveikio vertinimo ir alternatyvų paieškos sunkumus iš dalies lemia nepakankamai efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kokiais informacijos šaltiniais naudojasi SPPV rengėjai. Paaiškėjo, kad dažniausiai poveikio vertinimo rengėjai informacijos kreipiasi į savo � � � � � � �� („labai dažnai“ ir „dažnai“ – 59%) ir kitus � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (57%), o rečiausiai naudojasi � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� („niekada“ – 59%), � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� (40%), � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (38%) bei � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� (36%). Paprašyti nurodyti patį naudingiausią ar rezultatyviausią informacijos šaltinių ir duomenų rinkimo būdą, daugiausia respondentų paminėjo kolegas � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (28%). Antras svarbiausias būdas yra � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Respondentai buvo nelinkę žymėti � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ��

Šie rezultatai nereiškia, kad pastarosios priemonės pačios savaime nėra naudingos, tačiau jų nežymėjimas naudingomis gali rodyti sąlyginį respondentų nesinaudojimą jomis. Apklausos dalyvių taip pat buvo prašoma paaiškinti, kodėl jų nurodyti informacijos šaltiniai ir duomenų rinkimo būdai yra naudingiausi. Daugiausia buvo pakomentuota � � � � � � � � � � � � � � � � �� priemonė, argumentuojant, jog jie turi „žinių“ ir yra „profesionalūs“. Komentuojant � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � kaip informacijos šaltinio pasirinkimą minimi „dalinimosi nuomone“ ir „bendradarbiavimo“ motyvai. Aiškinantis valstybės tarnautojų požiūrį į SPPV buvo pateikti šeši teiginiai, su kuriais respondentai galėjo sutikti arba ne. Daugiausia respondentų buvo linkę sutikti su teiginiu, kad � � � � ��


27

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � („visiškai sutinku“ ir „sutinku“ – 89 %). Respondentai buvo labiau linkę sutikti ir su teiginiais, kad poveikio vertinimas

� � � � � � � �� („visiškai sutinku“ ir „sutinku“ – 70%), kad jis

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� (70%)� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� (51%). Tik dėl dviejų teiginių respondentai buvo labiau linkę nesutiki nei sutikti, būtent: kad poveikio vertinimas � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �(„nesutinku“ ir „visiškai nesutinku“ – 53%), kad jis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� (47%). Pastarieji du atsakymai visiškai sutampa su pirmaisiais, ypač dėl teiginio, jog poveikio vertinimas atliekamas dažniausiai tada, kai jau būna apsispręsta dėl teisinio reguliavimo būdo ir priemonių. Respondentų buvo prašoma nurodyti, kada (viešosios politikos ciklo metu) yra atliekamas sprendimų projektų poveikio vertinimas. Daugiausia apklausos dalyvių (45%) nurodė, kad jis yra atliekamas jau � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Šiek tiek mažiau (36%) nurodė, kad vertinimas atliekamas � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Tik vienas respondentas nurodė, kad SPPV yra atliekamas p � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ��

Didžioji dauguma respondentų (94%) nurodė, kad poveikio vertinimą jų institucijose paprastai atlieka tie, kurie rengia sprendimo projektą. Išplėstinius vertinimus taip pat dažniausiai atlieka patys � � � � � � � � � � � � � � � � � � (5 atsakymai). Vienas respondentas pažymėjo, kad juos paprastai atlieka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � . Tačiau visgi apie išplėstinį vertinimą arba nėra nieko žinoma (53%), arba jis nebuvo atliekamas (36 %). Plėtojant išplėstinių poveikio vertinimų tematiką, respondentų buvo klausiama33, kokio pobūdžio sprendimų projektams atliekami išplėstiniai poveikio vertinimai. Pastebėtina, kad rečiausiai išplėstiniai poveikio vertinimai atliekami � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (iš 33 respondentų 25 nurodė, kad jie išvis nėra atliekami). Kitų atsakymų variantų atžvilgiu irgi matyti, kad išplėstiniai vertinimai atliekami itin retai. Atsakydami į klausimą apie poveikio vertinimo metu nagrinėjamą alternatyvų skaičių daugiausia respondentų (40%) teigė, kad daugiau nei vieną alternatyvą jie nagrinėja labai retai arba niekada. 23% dalyvių nurodė tai atlieką retai. Iš tų, kurie dažnai ar kartais nagrinėja daugiau nei vieną realią sprendimo alternatyvą (19), apie pusė (52%) nurodė, kad � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �„iš dalies“

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � . Tų valstybės tarnautojų, kurie nurodė, kad poveikio vertinimo metu retai, labai retai nagrinėja arba visai nenagrinėja daugiau nei vienos sprendimo alternatyvos (tokių buvo 33) paprašyta įvardinti priežastis. Daugiausia jų (85%) nurodė, kad dažnai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Šią tendenciją gerai iliustruoja vienas iš papildomų respondentų komentarų, kuriuo išreiškiamas požiūris, jog bazinis poveikio vertinimas tėra formalus procesas, o jo pažyma – formalus dokumentas, kuris nėra naudojamas praktikoje. Antra pagal svarbumą daugiau nei vienos alternatyvos nenagrinėjamo priežastimis yra ta, kad � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

(58% respondentų)�

33 Buvo klausiama tik tų respondentų, kurie atsakydami į prieš tai buvusį klausimą nenurodė atsakymo varianto „Mūsų institucijoje išplėstinis vertinimas nebuvo atliekamas“ (žr. � � � � � � � � � � � � �

). Tokių buvo 33. 34 Kalbant apie aiškių alternatyvių sprendimo būdų nebuvimą, omenyje turimi tie atvejai, kai tam tikros problemos sprendimas turi tik vieną aiškų variantą, pavyzdžiui, valstybinio turto pardavimas, menkaverčio turto atsisakymas, ES direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisės sistemą ir pan.


28

Apklausos metu dalyviams buvo užduoti keli klausimai, kuriais norėta išsiaiškinti, ar sprendimų poveikio vertinimo rezultatai turi įtakos sprendimų priėmimui. Pirma klausta, kaip dažnai sprendimų poveikio vertinimo rezultatai realiai įtakoja priimamų sprendimų turinį. Tik 12% respondentų nurodė, kad poveikio vertinimo rezultatai dažnai lemia priimamus sprendimus. Dalyvių paklausus, kodėl poveikio vertinimai neįtakoja sprendimų arba mažai juos įtakoja, dauguma („labai dažnai“ – 15%, „dažnai“ – 48%) nurodė, jog taip yra dėl to, kad � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� . Antra pagal reikšmingumą priežastis buvo ta, kad � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � � („labai dažnai“ – 10%, „dažnai“ – 40%). Respondentams buvo sudėtinga atsakyti į klausimą, kur ir kaip dažnai vertinimo rezultatai įtakoja sprendimų turinį, kai jie yra naudojami priimant sprendimus. Dažniausiai pasirenkamas atsakymo variantas buvo „sunku pasakyti“. Apklausos dalyviams sunkiausia buvo įvertinti, kaip poveikio vertinimas įtakoja sprendimų priėmimą Seimo Europos reikalų komitete („sunku pasakyti“ – 67%) ir Seimo šakiniuose komitetuose („sunku pasakyti“ – 63%). Tik tada, kai vertinimo rezultatai yra naudojami � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ) respondentams lengviau įvertinti šio proceso dažnumą. Tais atvejais, kai vertinimo rezultatai naudojami sprendimo rengime, dažniausiai (40%) sprendimo projekto rengėjo yra prašoma patikslinti tik tam tikrus sprendimo projekto punktus, t.y. padaryti tik nežymius pakeitimus. Dažniausiai niekada (35%) sprendimų projekto rengėjų nėra prašoma parengti išplėstinių poveikio vertinimų. Itin retai sprendimų projektų rengėjų prašoma detaliau išnagrinėti kitas sprendimų alternatyvas ir jų poveikį („retai“ – 60%), parengti kitą sprendimą („retai“ – 45%, „niekada“ – 22%). Lietuvos SPPV sistemoje beveik nėra praktikos, kai suinteresuotos institucijos prašo pateikti papildomą informaciją, kuria remdamiesi poveikio vertintojai atliko vertinimą. Į klausimą, kaip dažnai tai yra daroma, 41% respondentų atsakė, kad retai, o 51% – „niekada“. Panašiai yra ir dėl Finansų ministerijai prašymo sprendimo projekto rengėjų detaliau įvertinti projekto poveikį valstybės finansams (pagal Metodikos 3 priedą). To Finansų ministerija prašo retai (41%), niekada (26%) arba apie tai respondentai nieko nežino (22%).35 Viena sprendimų kokybės užtikrinimo priemonių yra jų įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), vykdoma paskesniojo ( � � � � � � ) vertinimo būdu, kai vertinamas jau priimto sprendimo poveikis ir, jeigu reikia, inicijuojami pakeitimai. 35 % respondentų nurodė nežinantys ar jų institucija atlieka sprendimų įgyvendinimo stebėseną, 28% teigė, jog tai yra atliekama retai, ketvirtadalis (26%) – jog dažnai. Dažniausiai sprendimų įgyvendinimo stebėsenos rezultatai yra naudojami � � � � � � �� (62%), dažnai – � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� (46%). Sprendimo įgyvendinimo monitoringu beveik nesinaudojama kaip priemone � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � . Šį atsakymo variantą pasirinko vos vienas respondentas.

35 Tai gali būti susiję su klausimo formuluote. Klausiant apie suinteresuotų institucijų domėjimąsi informacijos naudojimu atliekant poveikio vertinimą, žodeliu „Jūs“ buvo referuojama tik į konkrečiai respondento atliktus SPPV. Klausiant apie Finansų ministerijos prašymą atlikti detalesnį vertinimą, referencijos „Jūs“ nebuvo. Todėl tikėtina, kad kai kurie respondentai suprato, jog klausiama konkrečiai apie visą SPPV sistemą, ir negalėjo pateikti konkretaus atsakymo.


29

APIBENDRINIMAS 1. Institucijų vadovų įsakymais tvirtinamų reguliuojančių normų pakeitimų ar įvedimo poveikio

vertinimai yra atliekami labai retai. 2. Nors SPPV metodikos nuostatos yra aiškios daugiau nei dviem trečdaliams respondentų, tačiau

jose numatytų aspektų praktinis taikymas kelia sunkumų. 3. Vienas problemiškiausių SPPV metodikos reikalavimų – alternatyvų nagrinėjimas. Nors

apklausos dalyviai nurodė, kad sunkumų dėl to jiems kyla tik kartais, tačiau pačią užduotį nurodė esant vieną iš sudėtingiausių. Šis atsakymų dvilypumas paaiškinamas tuo, kad respondentai labai retai arba niekada nenagrinėja daugiau nei vienos realios sprendimo alternatyvos. Taigi, kai nagrinėja, užduotis atrodo sudėtinga, kai nenagrinėja, sunkumų nekyla.

4. Keliančiais daugiau sunkumų nei kiti SPPV metodikos aspektai nurodomi tie, kurie reikalauja kiekybinio įvertinimo, t.y. poveikio ekonomikai ir valstybės finansams apskaičiavimas. Tai galima paaiškinti tuo, kad labiausiai valstybės tarnautojams stinga ekonominių ir finansinių žinių.

5. Atliekant SPPV mažiausiai problemų kyla dėl bendradarbiavimo su kolegomis institucijos viduje. Atitinkamai bendradarbiavimas su kolegomis institucijos viduje buvo nurodytas esąs svarbiausias ir naudingiausias būdas siekiant gauti informacijos SPPV atlikimui.

6. Respondentams taip pat mažiau sunkumų kyla nustatant, ar pakanka bazinio poveikio vertinimo ir ar tikslinga atlikti išplėstinį vertinimą.

7. Gana retai poveikio vertinimo metu yra naudojamasi įvairiais informacijos šaltiniais: konsultacijomis su visuomene ir interesų grupėmis, su institucijos vadovybe, ES bei kitų valstybių narių gerosios praktikos pavyzdžiais. Šios priemonės aspektai buvo nurodytos kaip mažiausiai naudingos. Darytina išvada, kad šie poveikio vertinimo informacijos šaltiniai žymėti mažiausiai naudingais dėlto, kad jais retai naudojamasi, todėl toks vertinimas neatspindi objektyvios minėtų priemonių vertės (ypač gerosios poveikio vertinimo praktikos36 kontekste).

8. Didžioji dauguma respondentų nurodė, kad bazinius ir išplėstinius poveikio vertinimus paprastai atlieka tie, kurie rengia sprendimo projektą.

9. Valstybės tarnautojai yra linkę skeptiškai vertinti teiginį, jog SPPV padeda pasirinkti geresnį reglamentavimo sprendimą. Dauguma respondentų sutiko, kad poveikio vertinimas dažniausiai atliekamas tada, kai jau būna apsispręsta dėl teisinio reguliavimo būdo ir priemonių ir todėl tik pagrindžia ir pateisina šį apsisprendimą. Atitinkamai, jų manymu, SPPV yra atliekami arba parengus sprendimo projektą, prieš teikiant jį tarpžinybiniam derinimui, arba rengimo eigoje. Todėl poveikio vertinimo rezultatai retai įtakoja priimamus sprendimus. Respondentai nurodė, kad sprendimai dažnai priimami vadovaujantis politiniais motyvais. Tais retais atvejais, kai sprendimų priėmėjai atsižvelgia į vertinimo rezultatus, dažniausiai yra prašoma patikslinti tik tam tikrus sprendimo projekto punktus, t. y. padaryti tik nežymius pakeitimus. Galiausiai respondentams buvo sudėtinga atsakyti į klausimą, kur ir kaip dažnai vertinimo rezultatai įtakoja sprendimų turinį, kai jie yra naudojami priimant sprendimus.

10. Lietuvos SPPV sistemoje beveik nėra praktikos, kai suinteresuotos institucijos prašytų pateikti papildomą informaciją, kuria remdamiesi poveikio vertintojai atliko vertinimą. Sąlyginai retai detalesnį poveikio valstybės finansams vertinimą prašo atlikti Finansų ministerija.

11. Valstybės tarnautojai pakankamai retai atlieka jau priimtų sprendimų vertinimus. Tuomet, kai tai yra atliekama, stebėsenos informacija yra naudojamasi sprendimo kokybei nustatyti bei rengiant pasiūlymus dėl naujų sprendimų. Šiais vertinimais nėra naudojamasi kaip SPPV kontrolės priemone.

36 Gerosios vertinimo praktikos pavyzdžių analizė pateikta 6 skyriuje.


30

4.2.2. Sprendimų projektų poveikio vertinimų kokybės užtikrinimas Geresnis reglamentavimas didele dalimi priklauso nuo SPPV kokybės. Ją galima užtikrinti įvairiomis priemonėmis. Apklausos metu buvo užduoti keli klausimai, kuriais buvo siekiama nustatyti SPPV kokybės kontrolės lygį Lietuvoje. Visų pirma norėta išsiaiškinti, ar Lietuvos institucijos savo viduje yra nusistačiusios SPPV kokybės užtikrinimo priemones. Mažiau nei trečdalis respondentų (28%) nurodė, kad „taip“, tiek pat – jog „nežino“. 44% respondentų teigė, kad jų institucijose kokybės kontrolė nėra reglamentuota. SPPV kokybės užtikrinimui gali būti naudojamos konkrečios praktinės priemonės. Dažniausiai valstybės tarnautojai atliktą poveikio vertinimą � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� („labai dažnai“ – 18%, „dažnai“ – 58%). Rečiausiai yra naudojamasi darbo grupėmis, skirtomis sprendimo projekto rengimui („retai“ – 44%, „niekada“ – 20%), retai yra rengiamos užsakomosios studijos („retai“ – 38%, „niekada“ – 22%). Daugeliui apklausos dalyvių (59%) buvo sunku pasakyti, ar jų institucijoje egzistuojanti sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybės sistema ar kokybę užtikrinančios priemonės yra pakankamos.

Siekiant išsamesnės informacijos respondentų buvo klausiama nuomonės apie konkrečias priemones SPPV kokybei užtikrinti. Respondentų nuomone, mažiausiai prie SPPV kokybės palaikymo prisidėtų � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� (atsakiusiųjų, kad „nelabai pagerintų“ ir „visiškai nepagerintų“ – 55%) ir � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (atitinkamai – 51%). Neigiamai respondentai buvo nusistatę ir dėl � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� („visiškai nepagerintų“ – 33%). SPPV kokybę labiausiai pagerintų � � � � � � � � � � � �� z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � („žymiai pagerintų“ ir „pagerintų“ – 94%) bei poveikio vertinimą atliekančių � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (atitinkamai – 86%). Buvo klausiama, ar SPPV kokybė užtikrinama, kai sprendimo rengimo ir jo įgyvendinimo atsakomybė yra pasiskirsčiusi tarp įvairių institucijų (t. y. kai sprendimo rengime ir jo įgyvendinime be pagrindinio rengėjo/įgyvendintojo yra ir kitų dalyvaujančių institucijų). Dauguma respondentų negalėjo atsakyti į šį klausimą („nežino“ – 31%, „neteko susidurti“ – 45%). Tų, kurie į klausimą atsakė neigiamai, ( � � �

) buvo papildomai klausiama, kas padėtų išspręsti šią problemą. Nors pastarojo klausimo respondentų buvo nedaug ir todėl reikšmingų apibendrinimų daryti negalima, verta paminėti, kad daugiausia buvo manoma, jog SPPV kokybės kontrolę „padėtų“ (2 respondentai) arba „iš dalis padėtų“ (4 respondentai) pagerinti � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ��

Apklausos dalyvių buvo prašoma įvertinti keletą SPPV turinio kokybei gerinti skirtų priemonių. Buvo nurodyta, kad visos paminėtos priemonės labiau padeda nei nepadeda. Nors labai išsiskiriančių atsakymų nebuvo, galima paminėti, kad labiausiai naudingu yra laikomas � � � � � � � �� („labai padeda“ – 10%, „padeda“ – 65%), o mažiausiai naudingomis – � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

(„šiek tiek padeda“ – 27%, „nepadeda“ – 10%). Daugiausia respondentų (27%) nežinojo, kaip įvertinti šią priemonę.


31

APIBENDRINIMAS 1. Šiek tiek mažiau nei trečdalis respondentų patvirtino kad SPPV kokybės užtikrinimas yra

specialiai reglamentuotas institucijos viduje. 44% respondentų teigė, kad tokio reglamentavimo nėra, visi likę – nežinojo.

2. Daugeliui apklausos dalyvių buvo sunku pasakyti, ar jų institucijoje egzistuojanti sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybės sistema bei kokybę užtikrinančios priemonės yra pakankamos.

3. Dažniausiai valstybės tarnautojai atliktą poveikio vertinimą pateikia institucijos kitų valstybės tarnautojų pastaboms ir papildymams. Rečiausiai yra naudojamasi darbo grupėmis, skirtomis sprendimo projekto rengimui.

4. Nemanoma, kad SPPV kokybę pagerintų sisteminio pobūdžio priemonės (specialaus poveikio vertinimo koordinavimo ir kokybės kontrolės padalinio įkūrimas, didesnis Vyriausybės kanceliarijos patarėjų reiklumas, aiškaus minimalaus poveikio vertinimo atlikimui institucijoje skiriamo laiko nustatymas). Valstybės tarnautojų požiūriu, geriausiai prie SPPV kokybės prisidėtų jų pačių švietimas (geros vertinimo praktikos pavyzdžiai ir įvairios kitos metodinės priemonės, mokymai). Šios nuomonės rodo, kad valstybės tarnautojai nepasitiki sisteminio pokyčio pakeitimais SPPV ir vengtų jų. Tikėtina, jog požiūris gali būti susijęs su nuogąstavimais dėl padidėsiančio darbo krūvio ir kontrolės bei bendro požiūrio į SPPV sistemos neefektyvumą.

5. Daugelis respondentų nežino arba nurodo, jog jiems nėra tekę susidurti su tokiais sprendimo projektais, kada jų rengimas ir įgyvendinimas būna paskirstomas tarp kelių institucijų. O tie, kurie nemanė, kad sprendimų projektų rengimo ir įgyvendinimo paskirstymas tarp kelių institucijų pagerintų sprendimų ir jų poveikio vertinimo kokybę, manė, kad geriausiai tai padėtų padaryti institucijų dalyvavimas alternatyvų formulavime ir poveikio vertinime nuo pat pradžios.

6. SPPV turinio kokybei pagerinti labiausiai padėtų sprendimo projekto ir poveikio vertinimo svarstymas institucijos viduje, o mažiausiai – iš visuomenės ir suinteresuotų grupių konsultacijų metu gautos pastabos. Tokie rezultatai interpretuotini ne kaip objektyvus tam tikrų SPPV aspektų ir kokybės gerinimo priemonių įvertinimas, o tik kaip respondentų subjektyvi nuomonė, sąlygojama nusistovėjusių respondentų poveikio vertinimo įpročių ir priemonių praktinio (ne)naudojimo (ypač kalbant apie konsultacijas).

4.2.3. Konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis praktika Nors remiantis apklausos rezultatais, konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis, respondentų nuomone, suteikia daugiau žinių apie problemą ir jos sprendimo būdus („taip“ – 41%, „iš dalies“ – 44%) ir sudaro prielaidas pagerinti sprendimų ir jų įgyvendinimo kokybę („taip“ – 53%, „iš dalies“ – 29%), tačiau valstybės tarnautojai rengdami SPPV konsultuojasi mažai. Mažiausiai jie konsultuojasi � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � („retai“ – 29%, „niekada“ – 47%), dažniau konsultuojamasi su pagrindinėmis suinteresuotomis pusėmis („dažnai“ – 28,6%). Dažniausiai naudojama konsultavimosi priemonė – � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � . Valstybės tarnautojai konsultuodamiesi rečiausiai naudojasi � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ��

(„niekada“ – 38%), � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� („niekada“ – 35%), � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � („niekada“ – 33%). Apklausos dalyvių paprašius įvardinti, kokia konsultacijų forma yra pati tinkamiausia, atsižvelgiant į sprendimo projekto rengėjo bei visuomenės/suinteresuotųjų grupių galimybes dalyvauti


32

konsultacijose ir interesus, daugiausiai (32%) nurodė, kad pats tinkamiausias yra � � � � � � � � � � � �� . Antras pagal tinkamumą – � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (24%), trečias – � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (21%). Uždavus klausimą, dėl kokių priežasčių konsultacijos nevyksta arba vyksta tik kartais, svarbiausia priežastimi („taip“ ir „greičiau taip, nei ne“ – 62%) buvo nurodomas

� � � � � � � � � , mažiausiai svarbia („greičiau ne, nei taip“ ir „ne“ – 51%) – � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � . Atlikdami poveikio vertinimus valstybės tarnautojai dažniausiai konsultuojasi � � � � � � � � � � � � � � � ��

(„labai dažnai“ – 9%, „dažnai“ – 63%), rečiausiai – � � � �� („retai“ – 51%, „niekada” – 23%). Konsultacijos dažniausiai trunka nuo 2 savaičių (34%) iki mėnesio (31%). Vienas mėnuo yra laikytinas optimaliausiu laikotarpiu (60%). Daugiau nei ketvirtadalis dalyvių (26%) mano, kad reikėtų dar ilgesnio laikotarpio – iki 3 mėnesių. Dažniausiai valstybės tarnautojai konsultuodamiesi su visuomene ir suinteresuotomis pusėmis kaip medžiagą teikia jiems � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � („labai dažnai“ – 57%, „dažnai“ – 29%), gana dažnai – � � � � � � � � � � � � � � � � � � � („labai dažnai“ – 26%, „dažnai“ – 26%) ir � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � („dažnai“ – 43%). Rečiau valstybės tarnautojai konsultacijų metu teikia � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� („retai“ – 29%, „niekada“ – 26%). Atsakymai į klausimą apie konsultacijų rezultatų viešinimą nėra vienareikšmiai. Viešinančių ir neviešinančių arba darančių tai retai konsultacijų rezultatus valstybės tarnautojų skaičius apylygis. Tuomet, kai konsultacijų rezultatai yra viešinami, dažniausiai tai atliekama skelbiant � � � � � � � �� z � � � � � � � � � � � � � � � �� – 46%, gana dažnai (31%) – � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Dauguma apklaustų valstybės tarnautojų nurodė, kad jie visada (29%) arba dažnai (47%) teikdami sprendimo projektą ir poveikio vertinimą sprendimo priėmimui atspindi konsultacijų metu gautas pastabas ir pasiūlymus bei argumentuoja, kodėl pritaria arba nepritaria šiems pasiūlymams.

Respondentai nurodė, kad Seimo nariai tik kartais (46%) arba beveik niekada (46%) nesikonsultuoja su jais dėl savo iniciatyva parengtų sprendimų (dažniausiai – įstatymų) projektų. O tada, kai konsultuojasi, dažniausiai Seimo nariai tai daro � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (pažymėta 20 kartų), arba � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� (pažymėta 17 kartų). Neretai (pažymėta 14 kartų) � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Siekiant pagerinti konsultacijų kokybę, respondentų nuomone, labiausiai padėtų, jeigu � � � � � �� . Taip manančiųjų buvo 23%, labiau sutinkančių, nei nesutinkančių – 50%. Antru pagal naudingumą veiksniu yra � � � � � � � � � � � � � � � �� („taip“ – 17%, „greičiau taip, nei ne“ – 48%). Iš paminėtų devynių veiksnių du susilaukė neigiamos reakcijos: � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � („greičiau ne, nei taip“ ir „ne“ – 56%) ir � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � („greičiau ne, nei taip“ ir „ne“ – 44%). Detalizuojant klausimą dėl konsultacijų kokybės veiksnių, respondentų buvo paprašyta nurodyti, kurie jų yra patys veiksmingiausi ir paaiškinti kodėl. Daugiausia buvo tokių, kurie manė, kad veiksmingiausia būtų � � � � � � � � � � � � (26%), antra pagal populiarumą priemonė – � � � � �� (20%), trečia – � � � � �� (17%).


33

APIBENDRINIMAS 1. Sprendimo projektų ir poveikio vertinimo rengėjai nėra linkę konsultuotis su visuomene ir

suinteresuotomis grupėmis. Tais atvejais, kai konsultacijos vis dėlto vyksta, dažniau tai yra atliekama su suinteresuotomis grupėmis nei su visuomene.

2. Populiariausia konsultavimosi priemonė – susirašinėjimas formaliais laiškais/raštais. Respondentų nuomone, tai kartu ir tinkamiausia konsultacijų forma. Susirašinėdami su sprendimo rengėjais dažniausiai konsultuojasi ir Seimo nariai (nors apskritai jie retai iš valstybės institucijų prašo informacijos dėl savo iniciatyva parengtų įstatymų projektų poveikio). Reikia pridurti, kad toks šios priemonės vertinimas gali būti susijęs su valstybės tarnyboje nusistovėjusiais darbo įpročiais. Be to, susirašinėjimas formaliais raštais sprendimų projektų derinimo metu yra įtvirtintas LR Vyriausybės darbo reglamente. Tokiu atveju kalbama apie vidinį susirašinėjimą, o ne konsultacijas plačiąja prasme. Antra pagal populiarumą konsultacijų priemonė – pokalbiai telefonu.

3. Internetinės konsultacijos ir individualūs susitikimai buvo įvardintos kaip tinkamos konsultacijų formos, kurios pagerintų šio proceso kokybę. Internetinės konsultacijos (kai kartu su sprendimo projektais ministerijų internetiniuose puslapiuose yra skelbiamos poveikio vertinimo pažymos) labiausiai prisidėtų prie konsultacijų kokybės gerinimo. Tam pasitarnautų ir atskiro tinklalapio, kuriame būtų skelbiami visi rengiami teisės aktų projektai ir su jais susiję dokumentai, sukūrimas.

4. Sprendimų rengėjai labai retai projektus ir poveikio vertinimus pristato suinteresuotoms grupėms išplėstinio institucijos kolegijos posėdžio metu, visuomenei ir suinteresuotoms grupėms, taip pat retai užsako visuomenės nuomonės apklausas ar kitus sociologinius tyrimus.

5. Nėra vienos išskirtinės priežasties, dėl kurios konsultacijos vyksta retai – visos klausimuose nurodytos priežastys svarios. Šiek tiek dažniau nei kitos paminėtas laiko trūkumas.

6. Konsultacijos retai atliekamos prieš sprendimo projekto rengimą. Dažniausiai konsultuojamasi jau rengiant sprendimą. Todėl dėsninga, jog kaip konsultavimosi medžiaga visuomenei ir suinteresuotoms grupėms yra pateikiamas sprendimo ar/ir poveikio vertinimo projektas.

7. Konsultacijos dažniausiai trunka nuo dviejų savaičių iki mėnesio. Vienas mėnuo yra laikytinas optimaliausiu laikotarpiu, nors daugiau nei ketvirtadalis respondentų manė, kad reikėtų trijų mėnesių. Be to, gana dažnai buvo manoma, kad ilgesnis laikotarpis išties pagerintų konsultacijų kokybę ir tai būtų pati veiksmingiausia priemonė.

8. Viešindami konsultacijų rezultatus sprendimo projekto ir jo poveikio vertinimo rengėjai daugiausia linkę pateikti juos šalia sprendimo projekto. Taip pat jie gana dažnai siunčia rezultatus konsultacijų dalyviams. Kita vertus, konsultacijų rezultatai gali dominti ne tik jų dalyvius, bet ir platesnę visuomenę, o šiuo atžvilgiu skaidrumo trūksta. Gana retai konsultacijų rezultatai skelbiami ministerijų internetiniuose puslapiuose.

9. Dauguma valstybės tarnautojų nurodė, kad teikdami sprendimo projektą ir poveikio vertinimą sprendimo priėmimui jie atspindi konsultacijų metu gautas pastabas ir pasiūlymus bei argumentuoja, kodėl pritaria arba nepritaria šiems pasiūlymams. Daugelio respondentų nuomone, konsultacijos suteikia išsamesnių žinių apie problemą ir jos sprendimo būdus. Vis dėlto nemažai jų nežinojo, pritarti ar ne pasiūlymui konsultuotis dar prieš sprendimo projekto ir jo poveikio vertinimo rengimą. Be to, matyti prieštaravimas – nors respondentai suvokia, jog konsultacijos gali suteikti daugiau žinių, jie nėra linkę priskirti šios priemonės prie naudingiausių informacijos šaltinių rengiant SPPV. Didelė tikimybė, jog šio prieštaravimo pagrindas yra bendra respondentų nuostata, jog SPPV sistema Lietuvoje yra tik formali procedūra, neturinti poveikio priimamiems sprendimams. Kitaip sakant, nors


34

konsultacijos ir yra naudinga priemonė renkant informaciją poveikio vertinimams, iš jos jokios naudos, kadangi dėl sprendimų turinio apsisprendžiama anksčiau nei atliekamas vertinimas.

10. Valstybės tarnautojų nuomone, mažiausiai prie konsultacijų kokybės prisidėtų šios priemonės: SPPV pažymos praplėtimas specialia grafa apie konsultacijų rezultatus; atskiro dokumento konsultacijoms, kuriame trumpai būtų išdėstyta sprendžiamos problemos esmė, galimi sprendimo būdai ir suformuluoti konkretūs klausimai, į kuriuos norima išgirsti atsakymus konsultacijų metu, parengimas.

11. Dvi iš trijų konsultacijų kokybės gerinimo priemonių, kurioms pritaria respondentai, yra susijusios su interneto sprendimais, o pati veiksmingiausia – skirti pakankamai laiko.

12. Svarbiausiomis konsultacijų nevykimo priežastimis buvo nurodytos suinteresuotų grupių neinformuotumas apie sprendimo projektą ir laiko trūkumas. Šie rezultatai atitinka respondentų nuomonę dėl konsultacijų proceso tobulinimo priemonių. Veiksmingiausiomis buvo nurodytos SPPV rezultatų (pažymos) patalpinimas ministerijų internetiniuose puslapiuose (tai leistų suinteresuotoms grupėms laiku ir išsamiau susipažinti su sprendimo projektais) ir ilgesnio konsultacijų laikotarpio nustatymas.


35

5. SPRENDIMŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS Siekiant nuodugniai įvertinti sprendimų poveikio vertinimo kokybę buvo atlikta SPPV pažymų analizė. Iš viso buvo išanalizuota 18 sprendimų projektų poveikio vertinimo pažymų ir dviejų ES teisės aktų vertinimai – LR pozicijos (žr. 2 priedą). 3 pažymos buvo 2006 m., 7 (kartu su ES pozicijomis) – 2007 m., ir 10 – 2008 m.. Sprendimų projektų poveikio vertinimai apėmė beveik visą viešosios politikos sričių spektrą. Tarp sprendimų projektų buvo vienas koncepcijos projektas (pažyma Nr. 12), vienas įstatymo projektas (pažyma Nr. 1), trys programų projektai (pažymos Nr. 2, 10, 17), dvejų taisyklių sąvadų projektai (pažymos Nr. 13, 15), dvejų statuso suteikimų projektai (pažymos Nr. 5, 18), dvejų įstaigų steigimų projektai (pažymos Nr. 3, 11) ir septynių įstatymų pakeitimų projektai (pažymos Nr. 4, 6, 7, 8, 9, 14, 16). Vienas iš nagrinėtų pavyzdžių buvo išplėstinio poveikio vertinimas (pažyma Nr. 18). 5.1. Problemos iškėlimas Nors daugelyje nagrinėtų pažymų (12-oje) sakinių struktūros yra logiškos, o teiginiai jungiami nuosekliai ir glaustai, dėl to susidaro įspūdis, kad sprendimų problemos iškeliamos aiškiai. Tačiau realiai problemos esmė retai būna užčiuopiama. Skaitant poveikio vertinimų pažymas be kitų dokumentų, pvz., teikimo, dažnai sunku suprasti dėl ko reikalingas vienas ar kitas sprendimas. Tokį atvejį gerai iliustruoja pažyma Nr. 8. Nors joje pateikiamas problemos aprašymas yra detalus ir konkretus, tačiau skaitant jį nematyti sąsajų su įstatymo pakeitimais. Dar kitais atvejais apie problemas galima tik numanyti (pažyma Nr. 12). Galiausiai būna nurodomos tik antrinės problemos (pvz., pažymoje Nr. 16 nurodoma ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę būtinybė, o ne pati problema, kuri būtų sprendžiama šiuo teisės aktu). Kai kuriais atvejais problemos aprašymas pažymoje būna labai detalus - punktais vardinamos atskiros dalys (pažymos Nr. 7, 10, 11). Nors tai suteikia daugiau aiškumo, tačiau toks dėstymas užima iki puslapio, o pati pažyma ima viršyti metodikoje nurodytas apimtis. Visgi reikia pripažinti, kad platesnis konteksto aprašymas padeda suprasti problemos esmę nespecialistui (pažyma Nr. 13). Daugumoje pažymų yra nurodomos sprendimo projektą sąlygojusios priežastys (13 pažymų). Tačiau ne visada jos būna aiškios: kartais per daug apibendrintos ir abstrakčios (pažyma Nr. 1), o kartais nesusijusios su problema (pažymos Nr. 3, 15). Būna, kad sprendimo projekto priežastys nenurodomos dėlto, kad jos yra lengvai numanomos ar plaukia iš sprendimo projekto problemos dėstymo. Pastebima, kad, tuomet, kai yra išvardinama eilė projekto rengimo priežasčių, sunku suprasti, kuri jų svarbiausia (pažymos Nr. 7, 8). Tačiau taip būna retai. Dažniausiai sprendimo projekto priežastys pateikiamos trumpai, glaustai ir aiškiai. Iškeliant sprendimo projekto problematiką kyla klausimas, ar reglamentacinio pobūdžio sprendimas yra vienintelė galima išeitis.37 Dažnu atveju, naujo reglamentavimo poreikis atsispindi iš problemos aprašymo. Tačiau yra tokių atvejų, ypač pristatant problemą formaliai, kai reglamentavimo poreikis nėra akivaizdus (pvz., pažyma Nr. 4 – neaišku, ar sprendimas reikalingas dėl formalaus poreikio įgyvendinti ES teisės aktą, ar dėl realiai egzistuojančių ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo ir atliekų importo/eksporto problemų Lietuvoje, be to, neaišku, ar sprendimu reaguojama į problemą, ar imamasi jos prevencijos). Geriausi SPPV pavyzdžiai laikytini tie, kurie konkrečiai pristato dabartinę situaciją, spręstinas problemas ir dėl to matomas reglamentavimo poreikis (pažymos Nr. 6 ir 7).

37 Šiuo atveju reikia atsižvelgti tik į tuos sprendimus, kurie susiję su reglamentaciniais sprendimais, t.y. daugiausia įstatymų projektais, rengiant naujus ar darant pakeitimus jau egzistuojančiuose.


36

5.2. Tikslo apibūdinimas Daugelyje nagrinėtų pažymų (13-oje) sprendimų poveikio tikslas yra apibūdinamas aiškiai. Šis aiškumas gali būti dvejopas: viena vertus, jį sąlygoja dėstymo glaustumas (viename ar poroje sakinių telpantis apibūdinimas), kita vertus, tikslo aprašymas yra išplečiamas ir detalizuojamas atskirais punktais, nurodant numatomas įgyvendinti užduotis ir priemones. Pastaruoju atveju gali nutikti taip, kad per ilgas aprašymas užgožia esminį sprendimo projekto tikslą (pažyma Nr. 8). Galiausiai kai kuriais atvejais tiesiog neatsižvelgiama į pažymos skiltį „Tikslai, kurių siekiama įgyvendinant sprendimo projektą“ ir ji neužpildoma. ES teisės aktų vertinimo atveju problemos ir tikslo aprašymai yra suvedami į ES pozicijos pildymo lentelės grafą „Pasiūlymo priimti ES teisės aktą esmės ir svarstymo eigos aprašymas“. Abejose šio tyrimo metu nagrinėtose pozicijose ES pasiūlymo esmė pristatoma gana aiškiai. Pastebėta, kad nė vienoje iš nagrinėtų pažymų tikslas nėra pristatomas kiekybiškai. Nors daugeliu atveju tai sunku ar neįmanoma padaryti, tačiau keliose pažymose būtų buvę naudinga apibrėžti tam tikrų tikslų pasiekimo laipsnį nurodančius kriterijus (pvz., pažymos Nr. 2 atveju, kur sprendimo projekto teikime yra smulkiai aprašomas ketinamų remontuoti pastatų skaičius bei įrangos atnaujinimo mastas. Dalį šios informacijos būtų galima perkelti į pažymą, arba bent pateikti nuorodą į teikimą. 5.3 Ryšio su LRV patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, ES teise nustatymas Tik keliose nagrinėtose pažymose yra išsamiai aprašomas ryšys su LRV patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais bei Europos Sąjungos teise (pažymos Nr. 5, 10, 14, 18). Daugelyje kitų pažymų ši grafa užpildoma tik iš dalies patenkinamai: nurodomas ryšis tik su viena iš teisės sistemų (Lietuvos arba ES), pasitenkinama labai lakoniškais apibūdinimais, o dažniausiai nurodoma standartinė frazė, jog „ � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “. Poroje pažymų ryšys su Lietuvos ir ES teisės aktais yra nusakomas kitose grafose (pažyma Nr. 12) arba atvirkščiai, ryšio su programiniais Lietuvos dokumentais ir ES teisės aktais nustatymo grafoje pateikiama kitose pažymos vietose turinti buti informacija, pavyzdžiui, apie teisės normų pakeitimus, kuriuos reikės atlikti priėmus sprendimą (pažyma Nr. 13). Tokie neapsižiūrėjimai demonstruoja, kad poveikio vertinimo pažymos gali būti pildomos skubotai, neapdairiai ir neįsigilinant. ES pasiūlymų priimti teisės aktą atveju būtina įvertinti esamą teisinį reguliavimą. Dviejuose nagrinėtuose pozicijų dokumentuose tai padaryta iš dalies aiškiai – tik išvardinami atitinkamų sričių reglamentavimo dokumentai. 5.4. Status quo vertinimai SPPV analizė parodė, kad trečdalyje pažymų � � � � � � � � � yra aprašomas itin detaliai, nurodant esamus reglamentus, institucinę struktūrą, objektyvius veiksnius, paaiškinančius, kodėl verta priimti naują teisės aktą. Kitose pažymose � � � � � � � � � yra aprašomas labai glaustai, nurodant, kad nagrinėjamas sprendimas dar nepriimtas, arba � � � � � � � � � grafa yra paliekama visai tuščia. Visgi iš apžvelgtų pažymų matosi, kad dažnai detalesnis � � � � � � � � � aprašymas nėra nebūtinas. Daug kas paaiškėja skaitant problemos ir tikslo apibūdinimus. Kita vertus, aiškumo vardan, būtų galima bent


37

pora sakinių nurodyti esamos situacijos kontekstą arba įdėti nuorodą, kur apie tai galima daugiau sužinoti (pvz., teikime). Metodikoje nurodoma įvertinti visų sprendimų teigiamą ir neigiamą poveikį atitinkamai sričiai, ekonomikai, valstybės finansams ir socialinei aplinkai bei (nuo 2007 m. kovo mėnesio Metodikos pakeitimo) korupcijos mastui, jeigu sprendimu reguliuojami ekonominiai ir socialiniais santykiai. Daugelyje pažymų šis reikalavimas yra įgyvendinamas, tačiau ne visada vertinimai būna aiškūs. Poveikis dažnai būna nusakomas glaustai, vienu sakiniu, tik konstatuojant, kad nėra priimtas nagrinėjamas sprendimas (pažymos Nr. 1, 15), arba poveikio esmė apibrėžiama per daug lakoniškai – keliais žodžiais (pažyma Nr. 4). Todėl pažymos skaitytojui sunku susidaryti įspūdį apie galimą realų projekto poveikį. Pastebima, kad vertinant � � � � � � � � � poveikį labai retai yra nurodomos teigiamos pusės. Šiuo atveju dažniausiai apsiribojama teiginiu – „poveikis nenumatomas“. Daugiau būna aprašomas neigiamas poveikis. Susidaro įspūdis, kad poveikio vertinimas atliekamas formaliai, siekiant pagrįsti jau priimtą sprendimą (žr. pažymą Nr. 16, kur nesistengta įžvelgti ar nurodyti teigiamų pasekmių, o tendencingai žymimos vien neigiamos, arba pažymą Nr. 6, kur nei teigiamas nei neigiamas � � � � � � � � � poveikis nedetalizuojamas, o reglamentavimo pakeitimas vis tiek yra siūlomas). Pažymose vyrauja vien kokybinis � � � � � � � � � įvertinimas, kuris būna ne visada išsamus, o kartais (pažyma Nr. 13 ) aprašomas labai normatyvinėmis ir deklaratyviomis sąvokomis. Kalbant apie ES teisės aktų projektų poveikio vertinimus, juose neanalizuojama nei � � � � � � � � � situacija, nei su ją susiję aspektai (nors tai yra reikalaujama pagal ES reikalų koordinavimo taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 478.38) 5.5. Alternatyvių problemos sprendimų vertinimai Pažymų analizė parodė, kad atliekant sprendimų projektų poveikio vertinimus beveik nėra nagrinėjama daugiau nei viena alternatyva. Praktiškai visais atvejais vienintelė nagrinėjama alternatyva ir ta, kurią siūloma priimti. Tais atvejais, kai yra nagrinėjama pora alternatyvų, tai atliekama nekorektiškai (pažymose Nr. 9 ir Nr. 10 pirmąja alternatyva yra siūloma pritarti, o antrąja – nepritarti įstatymų pakeitimo projektui). Tai reiškia, jog turinio prasme antroji alternatyva yra lygi � � � � � � � � � apibrėžimui. Tik vienoje iš nagrinėtų pažymų (pozicijoje Nr. 20) buvo aptartos dvi lygiavertės alternatyvos. Alternatyvų pristatymas dažniausiai yra labai trumpas, išreiškiamas vienu sakiniu, nurodančiu, kad tam tikras sprendimas nepriimtas, ar tam tikros priemonės nėra. Kitais atvejais, alternatyva iš viso nepristatoma ir apie ją galima tik numanyti. Daugelyje pažymų alternatyvų poveikis yra nurodomas visoms Metodikoje aprašytoms sritims (išskyrus ES pozicijas, kuriose buvo atsižvelgiama ne į visus baziniam vertinimui būtinus poveikio aspektus)

� Tačiau tai yra atliekama taip pat formaliai ir neinformatyviai kaip ir � � � � � � � � �

nagrinėjimo atveju. Vienintelis išplėstinis vertinimas (pažyma Nr. 18) išsamiau panagrinėjo beveik visus poveikio aspektus.

38 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 29 d. Nutarimas Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo nr. 21 „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės (

� � � � � � � � � � � � � � � � �) perkėlimo

į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo“ pakeitimo // Valstybės žinios, 2005-05-05, Nr. 57-1950.


38

Kalbant apie teigiamo ir neigiamo alternatyvų poveikio aprašymo aiškumą susidaro dvejopas įspūdis. Daugiau nei pusėje nagrinėtų atveju alternatyvų poveikis vertinimas iš dalies aiškiai arba neaiškiai. Aiškumą visų pirma mažina kokybiniai vertinimai, kai vartojami deklaratyvūs, norminio pobūdžio, sunkiai išmatuojami teiginiai, kaip, pavyzdžiui: „veiksmingiausias būdas socialinei gerovei užtikrinti“, „racionalesnis lėšų panaudojimas“ (iš pažymų Nr. 1 ir Nr. 7) arba kai apsiribojama dažnai nepagrindžiamu „nenumatomas“ (pvz., pažyma Nr. 6). Galima teigti, kad alternatyvų poveikis vertinamas ribotai ir tendencingai, aprašant tik teigiamus alternatyvų poveikio vertinimus ir nesigilinant į neigiamus. Tik dvejose pažymose alternatyvų poveikis yra nurodomas kiekybiniais duomenimis (pažymos Nr. 2, 18) bei daugiau nei keletoje – finansiniais, įvertinant galimas valstybės biudžeto išlaidas ir pajamas (pažymos Nr. 3, 9, 10, 11, 18, 19). Išplėstinio vertinimo metu (pažyma Nr. 18) yra panaudojami visi duomenų tipai – kokybinis, finansinis ir kiekybinis. Įvairesnius duomenis buvo galima panaudoti daugelyje poveikių vertinimų pažymų. Nei vienoje pažymoje nebuvo nurodyta, kad, priimant sprendimą (alternatyvą), būtų atliktas jo (įgyvendinimo) rizikos ir nežinomumo faktorių įvertinimas. Nors tai nėra formalus SPPV metodikos reikalavimas, tokia priemonė būtų pravertusi, ypač svarbių sprendimų atveju (pažyma Nr. 17). Šią informaciją būtų galima įrašyti į „papildomos informacijos“ grafą. 5.6. Pažymų apimtis Metodikoje nurodoma, kad bazinio sprendimo projekto poveikio vertinimo pažyma neturėtų viršyti 3 puslapių. Tyrime nagrinėtos pažymos vidutiniškai tiek ir užima. Ilgiausia jų užima 6 psl. (pažyma Nr. 9), trumpiausia – 1,5 psl. (pažymos Nr. 5, 16). Išplėstinis poveikio vertinimas užėmė 7 puslapius (Metodikoje išplėstiniam vertinimui rekomenduojami 6 puslapiai). Poveikio vertinimo pažymos apimties problema prieštaringa. Bazinis poveikio vertinimas neturėtų išsiplėsti ir virsti antruoju teikimu. Jis turi nurodyti tik esminius sprendimo projekto elementus. Tačiau trijų puslapių ne visada užtenka esminei informacijai. Vienas iš problemos sprendimų būtų panaikinti apimties reikalavimus. Kita svarstytina galimybė yra SPPV pažymą sujungti su teikimu į vieną dokumentą ir pavadinti jį sprendimo projekto pagrindimo ir poveikio vertinimo dokumentu. Taip būtų išspręsta ir kita problema – teikime ir poveikio vertinimo pažymoje pateikiamos informacijos pasikartojimas. 5.7. Kitos svarbios ir papildomos informacijos pateikimas pažymose Vienas iš pažymos punktų nurodo galimybę pateikti papildomą informaciją, kurios nereikalauja Metodikos nuostatos. Tik keliose pažymose (pažymos Nr. 1, 3, 7) tokia informacija yra prideda. Tačiau tik vienu atveju (pažyma Nr. 3) ji atitinka savo, kaip papildomos informacijos, paskirtį. Kitais atvejais tiesiog pateikiama kitose pažymos grafose turinti būti informacija. Nė vienoje iš pažymų nenurodoma informacija apie suinteresuotas socialines grupes ir/ar visuomenines organizacijas. Dėl to sunku spręsti, ar priimant sprendimus vyko konsultacijos.39 Taip pat nei vienoje pažymoje nebuvo pridedama informacija (kuri galėjo būti teikiama Finansų ministerijos prašymu) apie sprendimo projekto įgyvendinimo poveikį valstybės finansams (pagal sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos 3 priedo lentelę).

39 Nors pvz., Nr. 9 atveju nagrinėjamas klausimas buvo viešai diskutuojamas visuomenėje, o įvairių suinteresuotų visuomeninių grupių ir organizacijų nuomonė buvo plačiai išsakoma per žiniasklaidos priemones.


39

Išplėstinio vertinimo pažymoje kaip papildoma informacija (pagal Metodikos reikalavimus) buvo nurodyti tiesioginiai naudos gavėjai, bei (iš dalies) tiesioginės naudos dydis. ES teisės aktų poveikio vertinimuose yra pateikiamas Lietuvos pozicijų aprašymas.40 5.8. Alternatyvos siūlymas Sprendžiant iš visos apie 20 poveikio vertinimo pažymas aukščiau išdėstytos medžiagos ir ypač tos, kurioje kalbama apie alternatyvų nagrinėjimą galima susidaryti įspūdį, kad jų siūlymas tėra formalus procesas, pažymos grafos užpildymo reikalavimas. Dažniausiai nagrinėjama ir siūloma ta pati viena alternatyva. Todėl nenuostabu, kad ir priežastys šių alternatyvos pasirinkimui nėra nurodomos. 5.9. Motyvuotas pasiūlymas dėl išplėstinio vertinimo tikslingumo Vertinant sprendimo projekto poveikį būtina pagrįsti nuomonę dėl išplėstinio vertinimo (ne)tikslingumo. Šio tyrimo autorių ekspertiniu požiūriu, nagrinėtų poveikio vertinimo pažymų didžioji dauguma sprendimų išties nėra tokie, kuriems išplėstinis poveikio vertinimas būtų būtinas (gal tik išskyrus koncepciją pažymoje Nr. 12). Todėl galima sutikti su beveik visose pažymose nurodomu teiginiu, kad išplėstinius vertinimus atlikti nėra tikslinga. Visgi pažymose pateikiami argumentai ne visada yra adekvatūs vertinimo metu pateiktai informacijai ir todėl yra netikslūs ir klaidinantys. Stebina dažnai vartojamas teiginys „neturės esminės įtakos“, kai prieš tai pateikiama poveikio informacija nurodo į ypač reikšmingą poveikį tam tikrose srityse (pvz., pažymos Nr. 1, 2, 3, 13, 17) arba pateikiami argumentai, kurie visai paneigia sprendimu ketintą spręsti problemos egzistavimą (pvz., pažyma Nr. 4), neįvertintas koncepcijos išskirtinumas ir svarba (pažyma Nr. 12). Išplėstinio poveikio vertinimo atveju motyvuojama tik problemos svarbos valstybei aspektu.41. Galima manyti, kad šis prieštaravimas kyla iš to, kad poveikio vertintojai nevisada proporcingai vertina poveikį, norėdami pagrįsti reglamentavimo būtinumą. Ši problema turėtų būti atidžiau stebima poveikio vertinimo (pažymos) kokybės vertinimo metu (Vyriausybės kanceliarijoje). 5.10. Tolesnių veiksmų nurodymas Po to, kai priimamas sprendimas seka veiksmai, susiję su reikalingais teisinės bazės pakeitimais, priemonių įgyvendinimu, institucijų steigimu. SPPV pažymoje reikalaujama, kad tokie veiksmai būtų nurodyti. Pažymų analizė parodė, kad tokio nurodymo laikomasi retai, arba pateikiama tik neišsami informacija: nė karto nenurodomas paskesnių veiksmų laiko grafikas, veiksmai aprašomi lakoniškai, išvardijant priemones (nedetalizuojant jų eiliškumo ir svarbos, kaip pažymoje Nr. 3), nurodant, kuri institucija bus atsakinga už tolimesnių veiksmų įgyvendinimą, konstatuojant, jog bus keičiami teisės aktai, tačiau nedetalizuojant, kurie. Iš tokių aprašymų sunku susidaryti įspūdį apie reikalingų priemonių mastą. Geriausiai atrodo tos pažymos, kuriose bent jau įvardijami teisės aktai, kuriems bus reikalingai pakeitimai (pvz., pažymos Nr. 14, 17). Lyginant su baziniais vertinimais tolimesnės priemonės detaliau nurodomos išplėstinio vertinimo pažymoje.

40 Abejais atvejais pozicijos formuluojamas gana aiškiai, nors Nr. 20 atveju – neišsamiai. Taip pat aiškiai formuluojami minimalūs derybų rezultatai: trumpai ir glaustai. Be to, Nr. 19 atveju yra pateikiamos konkrečios nuostatos, dėl kurių Lietuvos atstovams reiktų kalbėti ir detalizuojamos situacijos, kada tai reikia atlikti, taip pat pateikiama nuoroda į galimą kalbos tekstą. Nr. 20 atveju šios informacijos nėra. 41 Tačiau konkrečiai šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 (Žin., 2008-02-26, Nr. 23-850) patvirtintą projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašą, išplėstinis vertinimas yra privalomas siekiant įgyti šį statusą. Todėl pateikiama išplėstinio vertinimo poreikio argumentacija ne visiškai „atvira“.


40

ES teisės aktų poveikio vertinimo pažymose tolimesni veiksmai nurodomi neišsamiai.42 5.11. Apibendrinimas SPPV pažymų analizei apibendrinti buvo suformuluoti bendresnio pobūdžio klausimai. Visų pirma pažymos buvo vertinamos proporcingumo aspektu. Norėta pasižiūrėti, ar atliktas poveikio vertinimas yra proporcingas nagrinėjamo sprendimo poveikiui. Pažymų analizė parodė, kad daugelis poveikio vertinimų yra iš dalies proporcingi sprendimų projektų poveikio mastui, t.y. daugeliui sprendimų projektų užtenka bazinio poveikio vertinimo. Tik vieno sprendimo, koncepcijos, atveju būtų pravertęs išplėstinis vertinimas. Daugeliui poveikio vertinimų trūksta kiekybinių duomenų ir poveikio finansams vertinimo. 17 pažymų kiekybiniai duomenys iš viso nėra pateikiami, o kitais atvejais jie yra labai riboti arba vidutinės kokybės (išskyrus išplėstinį vertinimą, kuriame palyginti gausu kiekybinės informacijos). Finansinių duomenų nėra 13-oje pažymų, kitose pažymose finansinių duomenų naudojimas vertintinas kaip vidutinis ir daugiausia apsiriboja bendru nuostolio ar naudos valstybės biudžetui įvertinimu (išskyrus išplėstinį vertinimą, kur finansiniai duomenys apskaičiuojami itin detaliai, nurodant mokesčių rūšis ir fondų pavadinimus). SPPV pažymose vyrauja kokybiniai vertinimai. Jų lygis vidutinis (vertinant pagal naudojamų terminų, sąvokų, raiškumo ir logikos aspektus). Vidutinę kokybę dažnai lemia išplėstos, deklaratyvios ir neaiškios sąvokos, nepagrįsti teiginiai. Aiškumo trūksta ir dėl pernelyg formaliai ir apibendrintai formuluojami sakinių. Nė vienoje iš nagrinėtų poveikio vertinimų pažymų nebuvo duomenų apie bendradarbiavimą (konsultacijas) su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis. Nors SPPV metodika informaciją apie konsultacijas rekomenduoja pateikti skiltyje ‚kita svarbi informacija‘, būtų pravartu šią informaciją teikti atskiroje ir aiškiai įvardintoje skiltyje. 14-oje pažymų dėmesys įvairiems vertinimo aspektams, atsižvelgiant į pasiūlymo projekto pobūdį ir turinį, buvo paskirstytas neadekvačiai arba tik iš dalies adekvačiai. Dažniausiai pabrėžiamos neigiamas � � � � � � � � � ir teigiamas nagrinėjamos alternatyvos poveikis. Todėl susidaro įspūdis, kad siekiama „pateisinti“ jau priimtą sprendimą. Kitais atvejais, atrodo, kad pažymos parengtos skubotai, atmestinai. Dažniausiai užpildoma ekonominio poveikio grafa. Rečiausiai poveikis vertinamas socialinei aplinkai. Atitinkamai informacijos apie neigiamą sprendimų poveikį trūkumui pažymose taip pat nenurodomos priemonės, kurios būtų skirtos tam poveikiui sumažinti. Tik pora atveju tokios priemonės yra nurodomos, tačiau be specialių žinių sunkų įvertinti jų tinkamumą. Kalbant apie pažymų aiškumą (kad nespecialistas galėtų sekti ir suprasti dėstomą argumentaciją), pastebima, kad dažnai netinkamai aprašomi sprendimo problema ir tikslas. Apskritai daugelis pažymų negali būti vertinamos kaip išsamūs ir savarankiški dokumentai, kurie leistų susidaryti visiškai aiškią nuomonę apie sprendžiamą problemą, reguliavimo tikslus ir pan. Galima teigti, kad daugeliu atveju detalesnio vertinimo nėra dėl to, kad pažymos rengiamos siekiant atitikti formalius reikalavimus ir pagrįsti jau priimtą sprendimą. Dėl tos priežasties beveik nei vienoje pažymoje nėra aiškiai parodoma, kodėl pasirenkama nagrinėjama alternatyva.

42 ES pasiūlymų poveikio vertinimo pažymoje tolimesni veiksmai traktuojamai siauriau – kaip „pasiūlymai dėl nacionalinių teisės aktų pakeitimų“.


41

6. GEROSIOS PRAKTIKOS VALSTYBIŲ APŽVALGA 6.1. Kanada Kanada yra viena pirmųjų valstybių pasaulyje, pradėjusių įgyvendinti teisėkūros tobulinimo programas. Socialiniai-ekonominiai sprendimų poveikio vertinimai joje atliekami nuo 1978 m. 6.1.1. Kanados sprendimų projektų poveikio vertinimo sistema Bendrieji SPPV bruožai Poveikio vertinimas Kanadoje yra atliekamas tik antrinės teisės aktų projektams. Pirminės teisės aktų projektams yra rengiami Ministrų kabineto memorandumai. Jie savo esme yra panašūs į SPPV ir yra analitinis pagrindas priimant įstatymus. Rengiant memorandumus konsultuojamasi su suinteresuotomis grupėmis, vyksta diskusijos tarp ministrų ir ekspertų, galiausiai vyksta vieši debatai projekto svarstymo Parlamente metu. Šios procedūros užtikrina kokybiško teisės akto priėmimą, todėl SPPV nebūtinas.43 Kanadoje taip pat yra atliekami � � � � � � vertinimai. Visi SPPV yra spausdinami Kanados „Valstybės žinių“ atitikmenyje (

� � z � � � � 44). Įstatymų projektai gali būti nepublikuojami tik Ministrų kabineto sprendimu. Iki 1999 m. Kanadoje SPPV buvo reglamentuojamas „Vyriausybės teisėkūros politikos“ įstatymu, kurį nuo 2007 m. pakeitė Vyriausybės direktyva dėl teisėkūros supaprastinamo (angl. „

� � � � � � � � � �� 45� . Šis dokumentas buvo priimtas po dvejus metus trukusių Kanados vyriausybės konsultacijų su visuomene, įvairių socialinių, profesinių grupių, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atstovais, federalinių bei atskirų provincijų ir teritorijų (toliau – provincijų) institucijomis. Direktyvoje didelis dėmesys teikiamas teisėkūros proceso koordinavimui ir analizei (atsiskaitymui už teisėkūros iniciatyvų įgyvendinimą, periodiškam vertinimui ir stebėsenai). Pabrėžiama, kad, vertinant visus – norminius ir nenorminius – sprendimus, turi būti atsižvelgiama į jų poveikį Kanados visuomenei. Sprendimų rengėjai privalo parodyti, kaip tam tikras projektas maksimizuoja grynąją ekonominę, aplinkosaugos ir socialinę naudą gyventojams, verslui46, vyriausybei bei kodėl jis yra geresnis už kitas alternatyvas. Kaštų ir naudos analizė yra pagrindinis SPPV elementas, todėl jai teisėkūros supaprastinamo direktyvoje skiriama daugiau dėmesio. Šio poveikio vertinimo metodo gairės aprašomos atskirame dokumente. Jis pirma kartą buvo parengtas 1995 metais. Dėl ekonomikos pokyčių, naujų reglamentavimo politikos nuostatų, analitinių metodų plėtros gaires reikėjo nuolat tobulinti. Dabartinėse kaštų ir naudos gairėse47 yra aprašoma eilė analitinių metodų, empirinių tyrimo būdų, praktinių patarimų. Sprendžiant iš jų, efektyvumas nėra vienintelis poveikio vertinimo kriterijus. Svarbiausia – bendrieji kaštai ir nauda. Net, kai sprendimo tikslas nėra tiesiogiai susijęs su

43 EBPO, „Buidling a framework for conducting Regulatory Impact Anglysis (RIA): Tools For Policy-Makers“. 2007. 39 psl. 44 Interneto prieiga - http://canadagazette.gc.ca 45 Government of Canada, “Cabinet Directive on Streamlining Regulation“. 2007. < http://www.regulation.gc.ca/directive/directive01-eng.asp#_Toc162687221> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.] 46 Vienas svarbesnių Kanados SPPV elementų yra poveikio verslui testas (angl., � � � � � � � � � � � � � � � �

). 47 Treasury Board of Canada Secretariat, ”Canadian Cost-Benefit Analysis Guide“. 2007. < http://www.regulation.gc.ca/documents/gl-ld/analys/analystb-eng.asp> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.].


42

ekonomine nauda, kaštų ir naudos skaičiavimas vis tiek gali pasitarnauti ieškant tinkamo sprendimo48. Kaštų veiksnys yra lemiamas, nustatant išplėstinio vertinimo poreikį. Šiuo atžvilgiu yra reikalaujama laikytis proporcingumo principo, kuris turi konkrečias skaitines reikšmes.49 Teisėkūros direktyvoje pabrėžiama valstybės įstaigų bendradarbiavimo svarba. Todėl sprendimo rengėjas turi nustatyti tas centrinės vyriausybės bei provincijų institucijas ir agentūras, kurios galėtų būti susijusios su projektu ir kreiptis į jas nuomonės. Taip pat skatinamas Kanados institucijų bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais. Vertinant sprendimo projekto poveikį Kanados teisinei sistemai bei užtikrinant tinkamą sprendimo teisinę formą valstybės įstaigoms padeda Kanados teisingumo departamentas. Pripažįstama, kad Vyriausybės direktyva dėl teisėkūros supaprastinimo yra iššūkis Kanados valstybinėms institucijoms ir prireiks nemažai metų, kol jos prisitaikys ir įgis reikalingus gebėjimus. Siekiant kuo geriau įgyvendinti direktyvos nuostatas ir palaipsniui prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų, buvo nuspręsta įkurti patariamąją instituciją – Teisėkūros ekspertizės centrą. Taip pat buvo nutarta teisėkūros srityje įdarbinti papildomai analitikų, atnaujinti metodologines gaires ir parengti specialias mokymų programas. Kanada yra gerosios praktikos pavyzdys SPPV metodologinės medžiagos ir jos pateikimo atžvilgiu. Didžiąją dalį informacijos galima rasti Valstybės iždo valdybos teisėkūros reikalų padalinio tinklapyje – http://www.regulation.gc.ca/documents/list-liste-eng.asp. SPPV kaip cikliškas procesas Vyriausybės direktyvoje dėl teisėkūros supaprastinamo akcentuojamas sprendimų priėmimo proceso cikliškumas (žr. � � � � �

). Tai reiškia, kad į kiekvieno sprendimo priėmimo procesą žiūrima kaip į ciklišką veiksmą, susidedantį iš įstatymo projekto rengimo, vertinimo, stebėsenos (monitoringo), teisės akto tobulinimo ar naujo projekto rengimo. Tačiau konkrečiu atveju sprendimo parengimas įgauna specifinę formą – įvairūs aspektai varijuoja priklausomai nuo problemos pobūdžio. Pirminis poveikio vertinimas atliekamas dar prieš paskelbiant sprendimo projektą, kai apibrėžiama tam tikra problema, apsvarstomos įvairios jos sprendimo alternatyvos ir reglamentavimo pokyčių būtinybė. Vėliau yra atliekama kaštų ir naudos analizė. Galiausiai poveikio vertinimo pažyma yra publikuojama kartu su sprendimo projektu ir teikiama Ministrų kabineto svarstymui. Tam, kad SPPV pažyma būtų kokybiška, reikalaujama raštu išdėstyti teisės akto pakeitimo ar naujo teisės akto priėmimo pagrindimą, kuris įrodytų, kad siūlomas sprendimas yra geriausia alternatyva ir atskleistų, kaip ji prisideda prie visuomenės gerovės. Kartu turi būti pateikti apibendrinti konsultacijų rezultatai. Kanados SPPV procese akcentuojamas pradinis etapas – problemos analizė.50 Jos metu atliekami šie analitiniai darbai: tiriamas problemos kontekstas, priežastis, reglamentavimo būtinybė bei galimi

48 Žr. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

8 psl. 49 Kanadoje yra nustatyta skaitinė proporcingumo išraiška: labai svarbiu sprendimo projektu yra laikomas sprendimas, kurio bendrieji kaštai didesni nei 50 mln. Kanados dolerių, arba, kurio kaštai siekia nuo 100 tūkst. iki 50 mln. Kanados dolerių, o svarstomas klausimas yra labai jautrus visuomenei; svarbiu sprendimo projektu yra laikomas toks, kurio metiniai kaštai siekia 10 mln. Kanados dolerių.

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ��

50 Nurodyme atlikti problemos analizę yra daroma išlyga, kai egzistuoja didelės ir neatstatomos žalos visuomenės sveikatai ir saugumui bei aplinkai pavojus, kuris gali kilti skubiai nepriėmus sprendimo. Tokiu atveju pilno, moksliniais faktais pagrįsto problemos vertinimo gali ir nebūti.


43

trumpojo ir ilgojo laikotarpio padariniai; atsižvelgiama į jau atliktus panašių problemų vertinimus, analizes, studijas Kanados provincijose, kitose valstybėse, tarptautinėse organizacijose; visapusiškai paaiškinama problemos esmė ir galimi padariniai; analizuojami visi moksliniai ir empiriniai duomenys, neaiškumai, susijusios etines implikacijos ir visuomenės nuomonė. Rekomenduojama, kad, esant labai svarbioms problemoms, valstybinės įstaigos ieškotų nepriklausomos ekspertinės nuomonės. Tam tikslui gali būti naudojamasi patariamosiomis komisijomis. Valstybinės įstaigos taip pat yra įpareigotos atlikti paskesniuosius ( � � � � � � ) vertinimus, kurių metu analizuojamas galiojančių teisės aktų efektyvumas, įgyvendinimo galimybės, aiškumas bei bendras poveikis konkurencingumui, prekybai, investicijoms ir inovacijų skatinimui. Poveikio vertinimo dokumentas arba pažyma yra ataskaita apie tai, kaip sprendimo projekto rengimas ir priėmimas atitiko Vyriausybės direktyvą dėl teisėkūros supaprastinimo. Joje taip pat atsispindi informacija apie įvykusias konsultacijas. Šis dokumentas yra nuosekliai pildomas viso sprendimo priėmimo ciklo metu. SPPV pažymos dažniausiai nėra pateikiamos Parlamentui kartu su teisės aktų projektais. Jos tėra rekomendacijos Ministrų kabineto svarstymui. Išimtimis yra tik tokie teisės aktai, kurie turi didelį atgarsį visuomenėje. Institucinė SPPV sistemos sąranga ir kokybės kontrolė Daugelis institucijų turi įsteigusios vieną ar kelis padalinius, kurie yra atsakingi už reglamentavimą. Šie padaliniai vaidina labai svarų vaidmenį atskirų įstaigų teisėkūros veikloje. Jie rengia visą su sprendimo projektu susijusią dokumentaciją, tarp jų ir SPPV ataskaitas. Šie padaliniai institucijų viduje teikia ekspertinę pagalbą užtikrinant, kad ministro51 ar kitos institucijos vadovo skelbiamos teisėkūros iniciatyvos atitiktų Kanados reglamentavimo politikos (t.y. Vyriausybės teisėkūros direktyvos) nuostatas. Taigi sprendimų rengimas ir jų poveikio vertinimas Kanadoje yra atskirų institucijų (ministerijų) atsakomybėje. Tačiau šio proceso reglamentavimas ir priežiūra yra centralizuota. SPPV kokybės kontrolę ilgai vykdė Patarėjų tarybos52 teisėkūros ir įstatymų padalinys, kuris Ministrų kabinetui teikdavo patarimus dėl teisės aktų projektų rengimo, analizuodavo įvairių ministerijų atliktus poveikio vertinimus ir prašydavo juos peržiūrėti, jei netenkindavo kokybė. Tokiu būdu Kanados Patarėjų taryba vykdė SPPV kokybės kontrolę (angl. � � � � � � � � � ). Šiam padaliniui buvo suteikta formali galia stabdyti sprendimo priėmimo procesą, jeigu poveikio vertinimas neatitikdavo kokybės reikalavimų. Visgi dėl per mažo darbuotojų skaičiaus ir jų nepakankamų gebėjimų šia galia retai buvo naudojamasi. 2006 metais teisėkūros ir įstatymų padalinys Patarėjų taryboje buvo išskaidytas į dvi įstaigas (pagal padalinio pavadinimo sudedamąsias dalis). Teisėkūros dalis buvo perkelta į Valstybės iždo valdybą53, kuri yra vienas iš Karalienės patarėjų tarybos Kanadai54 komitetų. Nors teisėkūros

51 Kanadoje sprendimų projektų poveikio vertinimui teikiamas didelis politinis dėmesys. SPPV yra integrali galutinės sprendimų priėmimo proceso fazės dalis, už kurią atsakingas yra Ministrų kabinetas. Poveikio vertinimo pažymas turi pasirašyti atitinkamos ministerijos ministras. 52 Patarėjų taryba (angl.

� � � � � � � � � � � � � �) – Vyriausybės kanceliarija. Ji užtikrina Vyriausybės darbą ir teikia

ekspertinę pagalbą. Daugiau apie Patarėjų tarybą – � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

53 Kanados Valstybės iždo valdybos internetinis puslapis – http://www.tbs-sct.gc.ca/tbs-sct/abu-ans/tb-ct/abu-ans-eng.asp 54 Karalienės patarėjų taryba Kanadai – (angl.

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (QPC), interneto puslapis –

http://www.pco-bcp.gc.ca/index.asp?Language=E&Page=informationresources&Sub=QueensPrivyCouncil) – tai patarėjų tarnyba, kurios narius visam gyvenimui Ministro pirmininko siūlymu skiria Kanados valdytojas (angl. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

). Kanados valdytojas formaliai yra valstybės vadovas ir Jungtinės Karalystės monarcho


44

stebėsenos vaidmuo išliko vienoje iš pagrindinių centrinių Vyriausybės institucijų, tačiau padalinio55 perkėlimas į valstybės finansus kuruojančios institucijos sudėtį rodo, kad sprendimų priėmimo procese, didelis dėmesys tiekiamas kaštų ir naudos analizei, ypač sprendimų projektų poveikiui biudžetui. Teisėkūros reikalų padalinys yra atsakingas, kad sprendimų projektai ir juos lydinčios poveikio vertinimo pažymos būtų kokybiškos ir tinkamos svarstyti Ministrų kabinete. Padalinio darbuotojai pataria valstybinėms institucijoms, kaip geriau atlikti SPPV, rengia metodologinę medžiagą bei praktinius patarimus. Poveikio vertinimo pažymų ir sprendimų kokybės tikrinimo funkcijas teisėkūros reikalų padalinyje atlieka 2007 metais įkurtas specialus skyrius – teisėkūros ekspertizės centras.56 Šis centras buvo įkurtas specialiai tam, kad padėtų valstybinėms institucijoms įgyvendinti Vyriausybės direktyvos dėl teisėkūros supaprastinimo nuostatas. Jis teikia ekspertizės paslaugas sprendimų projektus, o kartu ir poveikio vertinimus rengiantiems valstybės tarnautojams. Centre dirba šeši darbuotojai (direktorius ir penki įvairių sričių specialistai), kurių kompetencija atitinka penkias centro „teikiamas paslaugas“: rizikos vertinimą, kaštų ir naudos analizę, sprendimo įgyvendinimo stebėjimą ir poveikio vertinimą. Šios funkcijos sprendimo projekto rengimo sudėtinės (viena paskui kitą sekančios) dalys. Geras rizikos įvertinimas yra pagrindas tinkamai kaštų ir naudos analizei, kuri savo ruožtu leidžia pamatuoti sprendimo projekto našumą ir galiausiai įvertinti visą projektą. Tai yra silpniausios projektų poveikio vertinimo grandys Kanadoje. Centras taip pat padeda konsultuotis su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis, ypač kai institucijos pritrūksta reikalingų resursų. Centras taip pat atsakingas už gerosios reglamentavimo praktikos tarp valstybės tarnautojų sklaidą – rengiami seminarai ir mokymai. Galutinis teisėkūros ekspertizės centro tikslas yra tokios administracinės kultūros sukūrimas, kai poveikio vertinimų atlikimas ir kokybės priežiūra taps savaiminiais procesais. Pastebima, kad SPPV priežiūros paskyrimas centrinei agentūrai teigiamai veikia valstybės tarnautojus ir visą reglamentavimo sistemą: jau yra pasiektas toks administracinės kultūros lygis, kai sąmoningai siekiama sumažinti teisės aktų keliamą naštą ir padidinti naudą, užtikrinamas poveikio vertinimo vientisumas ir sistemiškumas. 6.1.2. Konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis Kanados teisėkūros direktyvoje yra nurodoma, kad visos valstybinės institucijos yra atsakingos už grupių, kurias gali paveikti nauji sprendimai, nustatymą ir galimybių joms dalyvauti „atvirame, prasmingame ir subalansuotame“ konsultacijų procese visose teisės akto rengimo ir priėmimo stadijose sudarymą. Nurodoma, kad valstybinės institucijos turi: - informuoti piliečius apie visus galimus sprendimų padarinius, atsižvelgiant į visą tuo metu

prieinamą informaciją; - įtraukti piliečius į tikslų naujiems sprendimams nustatymą; - sutvarkyti sprendimo priėmimo procesą taip, kad tos grupės, kurias paveiks tam tikras

sprendimas, turėtų galimybes susiorganizuoti ir teikti savo pasiūlymus; - laiku teikti grįžtamojo ryšio informaciją apie konsultacijų rezultatus ir sprendimų prioritetus.

vietininkas (daugiau apie Kanados valdytoją – http://www.gg.ca/menu_e.asp). Viena pagrindinių Kanados valdytojo funkcijų – tvirtinti įstatymus. 55 Dabartinio teisėkūros reikalų padalinio internetinis puslapis - http://www.regulation.gc.ca/index-eng.asp 56 Internetinė prieiga – http://www.regulation.gc.ca/documents/core-ccr-eng.asp


45

Kanados vyriausybė yra parengusi konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis gaires.57 Jose yra aprašomas konsultacijų vykdymas viso sprendimo priėmimo ciklo metu (gairėse pateikiama atitinkama schema – žr. � � � � �

), kai kiekvieno etapo įgyvendinimo metu gali būti konsultuojamasi su atitinkamomis grupėmis. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Konsultacijos Kanadoje nėra privalomos visiems teisės aktams, ir daugeliu atvejų pats sprendimo rengėjas gali spręsti dėl konsultacijų būtinumo tam tikrame sprendimų priėmimo etape. Konsultavimosi gairėse nurodoma, kad konsultacijos turi apimti visą sprendimų priėmimo procesą, tačiau geriausia, kai jos pradedamos kuo anksčiau, kol dar nėra parengtas teisės akto projektas. Išankstinės konsultacijos gali padėti nustatyti sprendimo turinį ir formą58. Kanados Valstybės iždo valdyba teigia, kad „� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “.59 Pirminių konsultacijų etapo laikotarpis nėra apibrėžtas, nes jis priklauso tik nuo projekto rengėjo gebėjimų jas organizuoti ir įgyvendinti. Kitas, antrasis, ir dažniausiai rengiamas konsultacijų etapas vyksta tada, kai po pradinio poveikio vertinimo atitinkama pažyma ir sprendimo projektas yra publikuojami

� � z � � � � leidinyje. Suinteresuoti asmenys įgauna galimybę pateikti papildymus, komentarus ar naujus pasiūlymus. Šiame etape galima pasitikrinti, ar nebuvo praleista kokia nors suinteresuota grupė, o taip pat patikrinama pirminių konsultacijų metu gauta informacija. Taip organizuojant konsultacijas pati poveikio vertinimo pažyma tampa konsultacijų priemone. Antrasis konsultacijų etapas paprastai trunka 30 dienų. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo teisės aktų pobūdžio, tarptautinių įsipareigojimų ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, naujiems teisės aktams ar keičiantiems jau egzistuojančius tarptautinės prekybos srityje yra numatytas minimalus 75 dienų laikotarpis.

57 Treasury Board of Canada Secretariat ”Guidelines for Effective Regulatory Consultations“. 2007. < http://www.regulation.gc.ca/documents/gl-ld/erc-cer/erc-certb-eng.asp> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]. 58 Sprendimų formos gali būti įvairios: įstatymas, reglamentas, programa, savanoriškas įsipareigojimas ir kt. 59 Treasury Board Secretariat, “Regulatory Reform through Regulatory Impact Analysis: The Canadian Experience“. <http://www.tbs-sct.gc.ca/pubs_pol/dcgpubs/manbetseries/vol14-eng.asp> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.].


46

Vienas svarbiausių konsultacijų procedūros elementų Kanadoje yra planavimas. Konsultacijų gairėse nurodoma, kad ruošiantis sprendimo projekto rengimui labai svarbu tinkamai parengti planą. Iš anksto turi būti nustatyti konsultavimosi mastai. Visi naujojo sprendimo projekto parametrai ir aspektai turi būti labai aiškiai ir tiksliai apibrėžti, kad atitinkamai aiškiai ir tiksliai būtų galima nustatyti konsultacijų laiką, būdus ir asmenis bei organizacijas, su kuriomis bus konsultuojamasi. Konsultacijų metu šie aspektai gali būti tikslinami. Konsultacijų planas turėtų būti proporcingas rengiamo sprendimo projekto poveikiui. Konsultacijų gairėse teikiami patarimai su pavyzdžiais, kaip parengti tokį planą ir atlikti jam reikalingą viešosios aplinkos (angl. � � � � �� ) analizę. Konsultacijų gairėse taip pat pateikiami konsultacijų būdų ir reikalingų gebėjimų sąrašai, patariama, kaip pasirinkti dalyvius, paskirstyti konsultacijoms reikalingus resursus, analizuoti gaunamą informaciją, ir pan. Konsultacijų gairėse pabrėžiama bendradarbiavimo ir koordinacijos žinybiniame lygmenyje svarba. Siūloma, kad sprendimo rengėjas informuotų savo kolegos apie būsimą darbą dar prieš rengiant konsultacijų planą ir taip užsitikrintų jų paramą ir patarimus, o taip pat siūloma įtraukti ir kitų (susijusių) institucijų darbuotojus. Pastarieji galėtų padėti atrinkti konsultacijoms reikalingas suinteresuotas grupes. Šis tarpusavio bendravimas gali apsiriboti telefoniniais pokalbiais ir elektroniniais laiškais, o, jei reikia, virsti tarpinstituciniais susitikimais. Toks bendradarbiavimas leidžia pažvelgti kaip vienos institucijos rengiamas sprendimas dera su kitos institucijos kuruojamomis sritimis, ypač kai reglamentuojama tų pačių suinteresuotų grupių veikla. Tokiu būdų suderinamas institucijų požiūris ir sudaromos galimybės „kalbėti vienu balsu“. Be to, tarpinstitucinis bendradarbiavimas sudaro sąlygas apjungti konsultavimosi su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis veiksmus, kai kelios skirtingos žinybos rengia sprendimų projektus, kurie gali paliesti tas pačias grupes. Šiems tikslams pasiekti labai padeda vieno langelio principas – tinklalapis, kuriame sudėti konsultavimosi dokumentai dėl visų tuo metu svarstomų sprendimų.60 6.2. Nyderlandai Nyderlandai yra viena pirmaujančių valstybių SPPV taikymo srityje ir vertinami kaip vienas iš reglamentavimo reformų gerosios praktikos pavyzdžių. Nyderlanduose poveikio vertinimai atliekami nuo 1985 m. 6.2.1. Nyderlandų sprendimų projektų poveikio vertinimo sistema Bendrieji SPPV bruožai Nyderlanduose yra privalomas bendrasis (bazinis) poveikio vertinimas. Jis taikoma pirminės ir antrinės teisės aktų projektams. Nustatyta 15 klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta vertinimo metu. Septyni jų yra apie sprendimo projekto poveikį verslui, keturi – apie poveikį aplinkai, likę keturi skirti nustatyti įstatymo įgyvendinimo galimybes. Klausimų pobūdis yra platus (dėl to retai kiekybiškai išmatuojamas). Šie klausimai padeda užtikrinti nuoseklų, bet lankstų vertinimo procesą. SPPV resursai yra nukreipiami į didžiausią poveikį galinčių turėti projektų vertinimą. Laiko ir pastangų poveikio vertinimui skyrimas turi atitikti numatomų atlikti pakeitimų mastą. Išplėstinis poveikio vertinimas atliekamas tik tiems pasiūlymams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus. Išplėstinis poveikio vertinimas yra atliekamas tik 8 – 10% sprendimų projektų. Šiems projektams yra parenkami ir adaptuojami tam tikri klausimai. Klausimus parenka ir atliktą analizę peržiūri Vyriausybės ministrų komitetas.

60 Konsultacijų tinklalapis - http://www.consultingcanadians.gc.ca/.


47

Nyderlanduose poveikio įvertinimo procedūrą sudaro du etapai. Pirmasis etapas vadinamas „greitąja apžvalga“. Jo metu yra patikrinamas pasirinktos sprendimo alternatyvos tinkamumas bei apžvelgiamas galimas jos poveikis verslui, aplinkai, patikrinamos įgyvendinimo galimybės. Antrajame etape yra atliekami įvairūs specifiniai vertinimai. Abiejuose etapuose vertinimą atlieka ir už jį atsakinga yra tam tikra ministerija. Administracinės naštos mažinimas Nyderlanduose pagrindinis geresnio reglamentavimo iniciatyvų tikslas užtikrinti administracinės naštos61 grynąjį mažinimą. Tai pirmoji EBPO valstybė, kuri užsibrėžė sumažinti administracinius kaštus iki 25%.62 Šis uždavinys labiausiai akcentuojamas SPPV atlikimo metu. Šiuo aspektu vertinami ne tik nauji teisės aktų projektai, bet ir jau egzistuojantys. Poveikio vertinimai atliekami remiantis griežta vadinamąja „įrodymų ir faktų“ metodologine prieiga. Pagal ją analitiniai metodai yra svarbiausi, o vienas pagrindinių vertinimo elementų yra įrodymas, kad pasirinkta alternatyva pati geriausia, arba, kitaip tariant, sukelianti mažiausiai administracinių kaštų. Visos ministerijos turi nustatytas kaštų ribas, kurių priimami sprendimai negali viršyti. Pabrėžiama, kad visi kaštai, kurie tenka verslui dėl naujų sprendimų projektų, turi būti kompensuoti. Todėl tie kaštai, kurių niekaip negalima išvengti, atsveriami mažinant kitų teisės aktų sukeliamus kaštus.63 Kaštų mažinimo programa yra paskirstyta tarp atskirų ministerijų su individualiai joms numatytais tikslais, kuriuos būtina pasiekti per nustatytą laikotarpį. Pagrindinė kaštų vertinimo metodologinė priemonė yra standartinių kaštų metodas (angl. � � � � � � � ��

). Jis buvo sukurtas 2003 metais ir kaip gerosios praktikos pavyzdys perimtas kitų valstybių.64 Standartinių kaštų metodas yra integrali Nyderlandų SPPV sistemos dalis ir yra privalomai taikytinas visų sprendimų projektų atžvilgiu. Modelis leidžia tiksliai įvertinti atskirų reglamentų administracinius kaštus, juos sumažinti bei stebėti sprendimo įgyvendinimo procesą. Jo veikimo principas yra labai paprastas: iš pradžių nustatomos sprendimo projekto nuostatos, o tada, atsižvelgiant į laiką ir lėšas, kurių prireiktų joms įgyvendinti, apskaičiuojami kaštai. Atsižvelgiant į nustatytus kaštus galima atitinkamai formuoti sprendimo projektą.65 Visgi standartinių kaštų metodas turi trūkumų. Administraciniai kaštai nėra vieninteliai įstatymų projektų sukeliami padariniai. SPPV neįtraukia naudos apskaičiavimo, todėl gali būti priimami tokie teisės aktai, kurie nemaksimizuoja gaunamos naudos. Be to, administracinė našta nėra vieninteliai kaštai, kuriuos patiria verslas ir privatūs asmenys. Kaštus verslui taip pat gali lemti vyriausybės sprendimai, kurie tiesiogiai veikia ekonomiką (pvz., tam tikrų mokesčių didinimas). Be to, dar yra įgyvendinimo, delsimo, persidengimo, nesuderinamumo kaštai. Dėl to 2007 metais buvo priimta nauja geresnio reglamentavimo programa, kurioje iš dalies atsižvelgiama į minėtus aspektus. Dabar skaičiuojama ne tik administracinė našta, bet ir kiti galimi prisitaikymo kaštai. Jie skaičiuojami ne tik verslui, bet ir piliečiams bei visuomeninėms organizacijoms.

61 Administracinė našta – tai informacijos pateikimo reikalavimai. Valstybinės institucijos reikalauja iš įmonių pateikti įvairią su jų veikla susijusią informaciją. Jos rinkimas, administravimas ir teikimas lemia kaštus įmonėms. Dažnai tokie reikalavimai būna nepagrįsti, atgyvenę, vienas su kitu persidengiantys, reikalaujantys daug laiko ir lėšų. 62 Administracinės naštos mažinimas šiuo metu yra vienas iš ES prioritetų. 63 National Audit Office, “Reducing the Cost of Complying with Regulations: The Delivery of the Administrative Burdens Reduction Programme, 2007“. (HC 615 Session 2006 – 2007) 42-44 psl. (interneto prieiga - http://www.nao.org.uk/publications/nao_reports/06-07/0607615.pdf ). 64 Šį modelį dabar taiko Danija, JK, Čekija, Norvegija, Europos Komisija ir kt. 65 Daugiau apie Standartinį kaštų modelį ir viską, kas susiję su sprendimų projektų vertinimu galima pasiskaityti šiame tinklalapyje - http://www.compliancecosts.com/.


48

2007 m. EBPO studijoje66 nurodomi šeši Nyderlandų administracinės naštos sėkmingo mažinimo veiksniai: standartinių kaštų metodas, kiekybinio tikslo nustatymas, stiprus centrinis horizontalus koordinavimas, nepriklausoma stebėsena, reglamentavimo reformos siejimas su biudžeto formavimu, politinis dėmesys.

Šeši sėkmingo Nyderlandų administracinės naštos mažinimo veiksniai: 1. Standartinių kaštų metodas. Tai „geriausiai eksportuojamas“ Nyderlandų sprendimų

poveikio vertinimo metodas. Jį yra perėmusios tokios EBPO valstybės kaip Danija, JK, Norvegija, o taip pat Europos Komisija. Šis administracinių kaštų apskaičiavimo būdas leidžia įvertinti ne tik egzistuojančių, bet ir naujų teisės aktų projektų galimus kaštus.

2. Kiekybinio tikslo nustatymas. Nyderlanduose yra aiškiai nustatomas kiekybinis administracinių kaštų mažinimo tikslas. Jis yra paskirstomas tarp ministerijų. Ministerijos yra įsipareigojusios pasiekti šį tikslą per atitinkamą laiką. Nauji teisės aktų projektai yra vertinami šio tikslo atžvilgiu.

3. Stiprus centrinis horizontalus koordinavimas. Specialus padalinys (tarpinstitucinių projektų padalinys geresniam reglamentavimui – � � � ) užtikrina ne tik metodologijos vientisumą, reguliarių ataskaitų teikimą bet ir SPPV atlikimą.

4. Nepriklausoma stebėsena. Patariamoji taryba administraciniams kaštams mažinti (� � � � � )

– tai nepriklausoma institucija, stebinti reglamentavimo reformos eigą bei atskirų ministerijų veiklą. Šiuo atžvilgiu

� � � � � teikia patarimus atskiroms ministerijoms ir Ministrų kabinetui. � � � � � taip pat vertina SPPV kokybę. 5. Reglamentavimo reformos susiejimas su biudžeto formavimu. Susiejimas su biudžetu

reiškia, kad ministerijos turi aiškų nurodymą atsiskaityti už savo veiksmus geresnio reglamentavimo srityje Parlamentui ir Ministrų kabinetui. Šis procesas turi aiškius terminus.

6. Politinis dėmesys. Nyderlanduose geresnio reglamentavimo iniciatyvos ir SPPV atlikimas susilaukia ypatingai daug politinio dėmesio. Visos programos svarba yra įtvirtinta koalicijos sutartyje, todėl stipri Parlamento kontrolė. Procesą prižiūri Ministrų kabinetas, įtraukiamos visuomeninės organizacijos. Toks dėmesys neleidžia sulėtinti proceso, o atsakingos institucijos skatinamos savo užduotis atlikti kuo kokybiškiau.

� � � � � � � EBPO, 2007 Šie veiksniai leidžia užtikrinti SPPV detalumą, tikslingumą bei rezultatyvumą gerinant sprendimų kokybę. Visgi verta pabrėžti, kad sprendimų poveikis dažnai būna daug įvairesnis nei administracinė našta, dažnai kiekybiškai neišreiškiamas. Tik pastaraisiais metais Nyderlanduose pradėta į tai atsižvelgti. SPPV sistemos institucinė sąranga ir kokybės kontrolė Nyderlanduose yra išplėtota ir gerai aprūpinta koordinuojančių institucijų, teikiančių vertinimo pagalbą valstybės įstaigoms, sistema. Tarpinstitucinį koordinavimą užtikrina tarpinstitucinių projektų administraciniams kaštams padalinys (angl. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� ). Centriniame lygmenyje administracinių kaštų mažinimo procesą kontroliuoja Finansų ir Ekonomikos ministerijos.

66 EBPO, “Cutting Red Tape Administrative Simplification in the Netherlands“. 2007. (internetinė prieiga EBPO tinklalapyje registruotiems vartotojams - http://puck.sourceoecd.org/vl=7871009/cl=20/nw=1/rpsv/ij/oecdthemes/99980096/v2007n33/s1/p1l, Google prieiga - http://books.google.lt/books?id=Fciz138xgHwC&printsec=frontcover&vq=Regulatory+Impact+Assessments#PPA4,M1)


49

� � � 2003 m. buvo perkeltas iš Ekonomikos į Finansų ministeriją. Tokiu būdu siekta sustiprinti šį padalinį, nes būtent Finansų ministerija Nyderlanduose yra atsakinga už administracinės naštos mažinimą. Be to, taip norėta geresnio reglamentavimo reformos vykdymą susieti su biudžeto formavimu. Iki 2007 m. šis padalinys buvo atsakingas tik už kaštų verslui mažinimą. Nuo 2007 m. papildomai koordinuojamas piliečių administracinės naštos mažinimo procesas, įtraukiant Vidaus reikalų ministeriją. � � � dirba 18 darbuotojų, kurių 7 yra paskirti iš šakinių ministerijų. Pagrindinės � � � funkcijos: ataskaitų parlamentui rengimas, geresnio reglamentavimo ES teisės srityje skatinimas (bendradarbiaujant su kitomis ES valstybėmis narėmis ir Europos Komisija), metodologinės medžiagos rengimas, mokymų organizavimas, geresnio reglamentavimo iniciatyvų rizikos vertinimas bei � � � � � � vertinimas. Kiekvienoje ministerijoje yra paskirtas atsakingas pareigūnas, vadinamasis „geresnio reglamentavimo lyderis“ (angl. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ), kuris yra atsakingas už bendradarbiavimo su � � � palaikymą. Be to, kiekvienoje ministerijoje yra įsteigti nedideli, iš kelių darbuotojų sudaryti padaliniai, kurie teikia pagalbą administracinių kaštų mažinimo procese. Dėl šių aspektų � � � yra laikomas horizontalaus koordinavimo gerosios praktikos pavyzdžiu. Nyderlandų vyriausybė 2000 m. įsteigė nepriklausomą viešąją įstaigą – patariamąją tarybą administracinės naštos mažinimui ( � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ).67 Pagrindinis

� � � � � tikslas yra „skatinti ir vystyti administracinę kultūrą taip, kad sprendimų projektų rengėjai ir valstybės tarnautojai siektų geresnio reglamentavimo nepriklausomai ir savarankiškai“. Dažniausiai

� � � � � tikrina ministerijų administracinių kaštų mažinimo veiklos metines ataskaitas. Specifinė įstaigos funkcija yra analizuoti SPPV pažymas ir vertinti, ar gerai yra nustatomi naujų teisės aktų projektų kaštai, t.y., ar kaštai iš viso buvo apskaičiuoti ir ar teisingai buvo naudojamas standartinių kaštų metodas.68 Šio stebėjimo rezultatus

� � � � � praneša Ministrų tarybai. Vienas iš svarbiausių

� � � � � veiklos principų yra klasterinis požiūris, pagal kurį, rengiant sprendimus ar atliekant jų peržiūras, yra žvelgiama į platesnį reglamentavimo kontekstą, t.y. teisės aktai analizuojami tik visos reglamentavimo aplinkos kontekste. � � � � � funkcijos buvo nuolat plečiamos. Iš pradžių įstaiga tik teikė patarimus dėl naujai priimamų sprendimų galimo poveikio verslui ( � � � � � � vertinimas). Vėliau jai paskirta teikti patarimus ir dėl jau egzistuojančių teisės aktų ( � � � � � � ). Nuo 2005 m.

� � � � � pataria ne tik dėl sprendimų poveikio verslui, bet ir dėl poveikio visuomenei. Galiausiai nuo 2008 m.

� � � � � stebi ne tik administracinių kaštų mažinimo procesą, bet ir kitų prisitaikymo kaštų mažinimą, ir šio proceso fiksavimą SPPV pažymose. Iš šių funkcijų daugiausia dėmesio skiriama patarimų Ministrų kabinetui dėl siūlomų teisės aktų projektų teikimui. Per tris metus (2003 – 2005 m.69) buvo išanalizuoti 730 pasiūlymų, dėl kurių buvo teikti 198 pranešimai Ministrų kabinetui. Šių pranešimų išvados yra keturių tipų: visiško pritarimo, pritarimo su išlygomis, nepritarimo su išlygomis ir visiško nepritarimo. Visiškai

67 Patariamosios tarybos administracinės naštos mažinimui tinklalapis – http://www.actal.nl/. 68 Jeigu pasiūlytame įstatyme yra numatyta administracinės naštos galimybė, SPPV pažymą būtina pateikti

� � � � įvertinimui. 69

� � � � vienos kadencijos trukmė yra trys metai.


50

nepritarta siūlomiems teisės aktams buvo tik 7 kartus. Dažniausiai yra visiškai pritariama arba pritariama su išlygomis.70 � � � � � turi trijų asmenų valdybą bei 12 darbuotojų sekretoriatą. Įstaigos metiniai veiklos planai yra tvirtinami finansų ministro ir vidaus reikalų ministro bei teikiami svarstyti Parlamentui. Taigi Nyderlanduose egzistuoja trys SPPV atlikimo ir kokybės priežiūros lygmenys: centrinis, ministerijų ir išorinis. Iš esmės tai reiškia, kad SPPV kokybės kontrolė yra decentralizuota. Savo pastabas dėl SPPV gali teikti visos ministerijos. Teisingumo ministerija papildomai įvertina SPPV kokybę. Tai yra atliekama prieš teisės akto svarstymą Ministrų taryboje. Papildoma peržiūra galima Valstybės Taryboje71. Jeigu SPPV pažyma laikoma netinkama, Teisingumo ministerija gali sulaikyti pasiūlymo svarstymą Ministrų taryboje. Ši svarstymo atidėjimo galimybė disciplinuojančiai veikia poveikio vertintojus. Visgi Teisingumo ministerijos teisė pristabdyti pasiūlymo svarstymo procesą tėra formali, nes dažnam sprendimo priėmimo proceso stabdymui trūksta politinės galios. Kitas svarbus institucinis elementas Nyderlandų SPPV sistemoje yra pagalbos punktas (angl. � � � �� ), kuris teikia pagalbą ministerijoms.72 Didžiausia pagalbos punkto pridėtinė vertė – statistinės informacijos resursai ir biudžetas, iš kurio gali būti finansuojami poveikio tyrimai. Tai padeda įveikti galimą institucinį pasipriešinimą ar galimybių neturėjimą, skiriant resursus detalesniems poveikio vertinimams. Pagalbos punktas sudaro galimybę valstybės tarnautojams dar ankstyvajame teisėkūros procese aptarti kuriamų projektų poveikį su atitinkamų sričių specialistais. Pagalbos punktas gali nurodyti vertinimo gaires, padėti rinkti duomenis, juos analizuoti ir interpretuoti. Pagalbos punktas sudarytas iš Teisingumo, Ekonomikos ir Aplinkos ministerijų darbuotojų. Toks trijų institucijų įtraukimas į SPPV sistemą yra retas kitose EBPO valstybėse. Nyderlanduose ši praktika pasiteisina. 6.2.2. Konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis Nyderlanduose yra labai išplėtotas konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis procesas. Jos remiasi visuomenėje susiklosčiusia konsensuso paieškos tradicija. Todėl konsultacijos būna plačios, daugialypės ir stipriai institucionalizuotos. Nepaisant to, jos neintegruotos į SPPV sistemą, nėra nustatytų formalių procedūrų. Tačiau yra nusistovėjusios konsultacijų praktinės nuostatos ir tradicijos. Viena vertus, gerinant reglamentavimo kokybę yra siekiama gauti ekspertinę informaciją, kita vertus, ieškant konsensuso, pamatinės Nyderlandų visuomenės vertybės, siekiama išgirsti visuomeninių ir verslo organizacijų nuomonę. Tai lėmė dviejų skirtingų konsultavimosi procedūrų atsiradimą – vadinamosios patariamosios procedūros ir („įprastinių“) konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis. Patariamosios procedūros metu valstybės tarnautojai gali naudotis specialių (patariamųjų) institucijų pagalba. Daugelis šių institucijų yra suformuojamos � � � � � principu tam tikro (dažniausiai strateginės svarbos) sprendimo projektui parengti. Į šių darinių sudėtį įeina atitinkamo klausimo ekspertai, nors kartais įtraukiami ir suinteresuotų grupių atstovai.

70 National Audit Office, Report HC 615, 2007. 42-44 psl. 71 Valstybės Taryba (

� � � � � � � � � � � � � � � �) – vyriausybės patariamoji institucija. Ji susideda iš karališkosios šeimos

atstovų ir jos paskirtų narių (dažniausiais turinčių didelės patirties politikos, prekybos, diplomatijos ir saugumo reikaluose). Oficialiai vyriausybė prieš pateikdama įstatymą svarstyti parlamentui privalo pasikonsultuoti su Valstybės Taryba. Formaliai Valstybės Tarybos pirmininkė yra Nyderlandų Karalienė, tačiau ji retai dalyvauja posėdžiuose. Dažniausiai ją pavaduoja vicepirmininkas. Valstybės Tarybos internetinis puslapis – http://www.raadvanstate.nl/. 72 Nyderlandai pirmieji tarp EBPO valstybių (praeito amžiaus dešimtame dešimtmetyje) pradėjo taikyti šią priemonę.


51

Konsensuso paieškų arba konsultacijų pagrindą taip pat sudaro tam tikrų institucijų tinklas. Jis buvo įkurtas 1950 m. Pramonės sutvarkymo aktu ( � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ). Tinklo veikla yra organizuojama trišaliu principu, nes institucijų nariais yra trijų grupių – darbdavių, darbuotojų ir nepriklausomų ekspertų – atstovai.73 Nyderlandų konstitucijoje šie patariamieji dariniai yra įtvirtinami kaip „ilgalaikiai patariamieji organai, skirti įstatymų leidybos ir valstybės valdymo reikalams“. Konsultacijų tinklo institucijos leidžia įgyvendinti „stabdžių ir atsvarų“ sistemą. Jos ypatingai svarbios korporatyvinėje Nyderlandų sprendimų priėmimo sistemoje. Nepaisant to, reformuojant reglamentavimo sistemą patariamųjų institucijų skaičius buvo mažinamas, efektyvinant likusių darbą. Nuo 1997 m. kiekvienos ministerijos veiklos srityje liko po vieną patariamąją instituciją, vadinamąjį konsultacinį komitetą. Dar daugiau, buvo panaikintas teisinis įpareigojimas ministerijoms konsultuotis su šiomis institucijomis. Galiausiai, siekiant sumažinti sprendimų priėmimo proceso trukmę, buvo nustatytas trijų mėnesių konsultavimosi laikotarpis. Teisinio įpareigojimo konsultuotis panaikinimas lėmė, jog linkstama konsultuotis tik pačiais reikšmingiausiais klausimais. Tai leidžia efektyviau naudoti ministerijų išteklius. Taigi Nyderlandai konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis srityje juda mažesnio reglamentavimo ir didesnio lankstumo bei atvirumo link. Ieškant konsensuso vis populiaresniu tampa neformalus konsultavimasis. Dar vienas, tačiau rečiau naudojamas konsultacijų būdas Nyderlanduose – pastabų ir komentarų teikimas.74 Kai kurie įstatymų projektai yra publikuojami viešai, o visuomenė ir suinteresuotos grupės gali siųsti savo komentarus. Šis konsultacijų būdas nėra populiarus dialogo tradicijas vertinančioje visuomenėje. Jis nesudaro galimybių dvipusiams informacijos mainams, nes šiuo atveju valstybės tarnautojai nėra įpareigoti argumentuoti, kodėl buvo ar nebuvo atsižvelgta į tam tikrą pasiūlymą. Galiausiai Nyderlanduose veikia keletas nepriklausomų organizacijų, kurios teikia ekspertinę pagalbą konsultacijų metu. Viena tokių yra Reglamentavimo naštos nustatymo taryba. Jos nariais yra įvairių įmonių atstovai.75 Tarybos tikslas yra išaiškinti svarbiausias reglamentavimo keliamas problemas, su kuriomis susiduria įmonės, ir siekti jų pašalinimo. Taryba savo nuožiūra teikia patarimus Ministrų kabinetui. Dar vienas svarbus vyriausybės konsultacijų partneris yra Nyderlandų Verslininkų diskusijų forumas ( � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � � � ).76 Tai organizacija, vienijanti išėjusius į

pensiją verslininkus ir ekspertus, savanoriškai teikiančius nemokamas konsultacijas. 6.3. Švedija Švedijos SPPV sistemos ypatumai kaip ir kiti su teisėkūra susiję aspektai kyla iš vykdomosios valdžios pasidalijimo – centrinės vyriausybės, agentūrų ir vietos valdžios sąlyginės nepriklausomybės. Šis pasidalijimas yra išskirtinis Švedijos administracinės kultūros bruožas. Agentūros privalo įgyvendinti įstatymus ir potvarkius, tačiau savo nuožiūra gali spręsti, koks būdas tam tinkamiausias. Jokia ministerija ar agentūra negali pakeisti ar blokuoti kitų institucijų priimtų sprendimų. Centrinė vyriausybė gali veikti kitas agentūras tik per specialius potvarkius ir biudžeto paskirstymą.

73 Šios institucijos reguliuoja savo narių veiklą. Pagrindinės reguliavimo sritys yra šios: licencijavimas, produkcija, pardavimai, darbo užmokestis, mokymai. Didžiausia iš visų institucijų yra Socialinė ir ekonominė taryba. 74 Suinteresuotos grupės gali pareikšti savo nuomonę specialiame vyriausybės tinklalapyje www.administratievelasten.nl. 75 Nuo 2005 iki 2007 m. tarybai vadovavo prof. L. G. Stevens, todėl ji dažnai buvo vadinama

� � � � � � � komitetu.

76 Nyderlandų verslininkų diskusijų forumo internetinis puslapis – http://www.ondernemersklankbord.nl/


52

6.3.1. Švedijos sprendimų projektų poveikio vertinimo sistema Švedijos SPPV sistemos sąrangą gerai iliustruoja 6 paveikslas. Yra trys lygmenys: centrinės vyriausybės, vyriausybinių agentūrų ir specialiųjų tyrimo komitetų. Kiekvieno jų veikla yra reglamentuota atskirais teisės aktais. Skirtingomis priemonės užtikrinama veiklos kokybė. � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Centrinis (ministerijų) lygmuo Centriniame ministerijų lygmenyje svarbus vaidmuo tenka „Poveikio smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms potvarkiui“ (toliau � � � � � � potvarkis). Jis buvo priimtas 1982 metais ir numato specifines poveikio vertinimo projektų taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad visi nauji teisės aktų projektai ar galiojančių įstatymų pakeitimai būtų nagrinėjami per poveikio smulkiam ir vidutiniam verslui bei konkurencijai prizmę. 1998 m. � � � � � � potvarkio redakcijoje yra pateiktas klausimų sąrašas, kuriuo, vertindami poveikį, gali remtis sprendimų rengėjai. Poveikio vertinimas pagal � � � � � � yra privalomas visuose vykdomosios valdžios lygmenyse. Vertinimo kokybės kontrolę ministerijų lygmenyje atlieka Pramonės, ryšių ir darbo ministerijos geresnio reglamentavimo padalinys. Jis atsakingas už visų ministerijų pasiūlymų peržiūrą. Geresnio reglamentavimo padalinys stebi, ar rengiant poveikio vertinimus buvo atlikti poveikio vertinimai ir ar jų kokybė (atsižvelgiant į � � � � � � potvarkio reikalavimus) tenkinanti. Per metus geresnio reglamentavimo padalinys vidutiniškai peržiūri apie 400 vyriausybės priimtų teisės aktų, potvarkių bei komitetų direktyvų projektų poveikio vertinimų. Daugiausia laiko skiriama peržiūrint

77 EBPO, “Regulatory Reform in Sweden. Government Capacity to Assure High Quality Regulation in Sweden Organisation for Economic Co-operation And Development“, 2007. <http://www.oecd.org/dataoecd/45/23/38286959.pdf> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.].


53

vyriausybės teisės aktų projektų poveikio vertinimus.78 Padalinys taip pat teikia komentarus dėl geresnio reglamentavimo veiksmų, peržiūri ir atnaujina vertinimo gaires bei teikia patarimus valstybės tarnautojams. Be SPPV priežiūros geresnio reglamentavimo padalinys yra atsakingas už mokymus. Padalinys rengia mokymų programas valstybės tarnautojams, dalyvauja tyrimų komitetų narių apmokymuose. Viena svarbiausių geresnio reglamentavimo padalinio mokymo priemonių –metodologinės gairės, kuriomis vadovaujantis, atliekamas vertinimas pagal � � � � � � potvarkį. 1995 metais Švedijos ministrų kabinetas parengė dar vieną dokumentą – kriterijų sąrašą įstatymų rengėjams.79 Šio dokumento paskirtis – padėti valstybės tarnautojams rengti sprendimų projektus. Dokumente pateikiamas detalus įvairių teisėkūros problemų aprašymas bei nurodomi esminiai klausimai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti. Be šio pagalbinio dokumento egzistuoja dar vienas – teisės aktų vadovas. Abu šie dokumentai yra gera metodologinė pagalba įstatymų projektų rengimui ir jų poveikio vertinimui. Tačiau, kitaip nei � � � � � � atveju, geresnio reglamentavimo padalinys neanalizuoja ar rengiant SPPV buvo vadovaujamasi kriterijų sąrašu ir teisės aktų vadovu. Tai atlieka kiekvienoje ministerijoje esantis teisės padalinys. Todėl SPPV sistemos funkcionavimas didele dalimi priklauso nuo atskirų ministerijų valios. Nors geresnio reglamentavimo padalinys padeda užtikrinti SPPV sistemos vientisumą ministerijų lygmenyje, SPPV kokybės atveju labiau pabrėžiamas atskirų ministerijų vaidmuo ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Be to, ryšium su prioriteto teikimu poveikio smulkiam ir vidutiniam verslui vertinimui mažiau dėmesio skiriama kitoms sritims, kurias gali paliesti vienas ar kitas sprendimas. Galiausiai vykdomosios valdžios funkcinio pasidalinimo geresnio reglamentavimo padalinys neprižiūri atskirų agentūrų reglamentavimo veiklos bei tuo pačiu jų atliekamų SPPV kokybės. Centriniame vykdomosios valdžios lygmenyje egzistuoja dar vienas institucinis geresnio reglamentavimo sprendimas – tai „pagalbos punktas“ (angl. � � � � � � � ).80 Pramonės, darbo ir ryšių ministerija teikti patarimus ir paramą poveikio vertinimui (duomenų rinkimas ir pateikimas, skaičiavimo metodai, sprendimų alternatyvos). Vyriausybinių agentūrų lygmuo Vyriausybinių agentūrų darbą reglamentuoja Vyriausybinių agentūrų ir institucijų potvarkis (1995 m.), kuriame yra nurodyti reikalavimai SPPV atlikimui. Šiame potvarkyje nustatyta, kad kiekviena agentūra, kuri savo lygmenyje priima kokį nors sprendimą turi: - Įvertinti, ar tai pats tinkamiausias sprendimas; - Ištirti galimus sprendimo kaštus, bei kitas pasekmes ir surašyti tyrimo rezultatus į atitinkamą

dokumentą; - Leisti vyriausybinėms organizacijoms, miestų savivaldybėms, regionų valdžiai ir visoms

kitoms organizacijoms, kurios patirs naujo sprendimo kaštus ar bus kitaip paveiktos, pateikti savo komentarus. Dėl poveikio analizės pasisakyti gali ir Švedijos Finansų ministerija.

78 Teigiama, kad

� � � � �potvarkis ir jo numatomas poveikio smulkioms ir vidutinėms įmonėms apskaičiavimas

neatliekamas tinkamai. Svarbiausia priežastis – sankcijų nebuvimas. Geresnio reglamentavimo valdybos pramonei ir prekybai įsteigimas 2005 m. yra žingsnis centralizuotos ir nuoseklios kokybės kontrolės link.

� � � � � � �Jacobs&Associates, “Current Trends in Regulatory Impact Analysis: The Challenges of Mainstreaming RIA into Policy-making“. 2006. <http://www.regulatoryreform.com/pdfs/Current%20Trends%20and%20Processes%20in%20RIA%20-%20May%202006%20Jacobs%20and%20Associates.pdf> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]. 79 Swedish Cabinet Office (1995), � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

, Stockholm. 80 Panašiai, kaip ir Nyderlandų atveju (žr. 74 psl.).


54

- Tuo atveju, kai naujo sprendimo įgyvendinimo kaštai tam tikroms grupėms yra labai žymūs, sprendimą priimanti agentūra privalo atsiklausti Vyriausybės nuomonės.

Finansų ministerija turi teisę nagrinėti jai pateikiamų sprendimų projektų poveikių vertinimų atitikimą Vyriausybės agentūrų ir institucijų potvarkyje nurodytiems reikalavimams.81 Pagal � � � � � � potvarkį poveikio vertinimą atliekančioms vyriausybinėms agentūroms paramą ir patarimus teikia Ekonomikos augimo ir regionų agentūra (

� � � � � � �). � � � � � � potvarkio pakeitimai

2005 metais numatė, kad � � � � �

gali prašyti SPPV pažymos ir pateikti savo išvadą dėl jos kokybės. Visgi

� � � � � negali reikalauti iš naujo atlikti SPPV, jeigu kokybė netenkino ar SPPV iš

viso nebuvo atliktas. � � � � �

apsiriboja vien paramos ir patarimų funkcijomis� � � � � �

taip pat rengia poveikio vertinimo mokymus.

Šiuo metu Švedijoje yra atliekama vyriausybinių agentūrų geresnio reglamentavimo reforma. Visų pirma siekiama supaprastinti kompleksišką poveikio vertinimo reglamentavimą, sujungiant dviejų potvarkių – � � � � � � ir Vyriausybinių agentūrų ir institucijų – reikalavimus į vieną Valstybinių agentūrų potvarkį. Šią SPPV reglamentavimo peržiūrą koordinuoja specialus komitetas. Valstybinių agentūrų darbuotojai rengia savo pasiūlymus dėl naujojo SPPV modelio. Šios reformos tikslas – sukurti vieną nuoseklią SPPV sistemą. Taip norima sustiprinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo tradiciją.83 Komitetų lygmuo Trečiąjį Švedijos SPPV sistemos lygmenį sudaro nepriklausomi tyrimų komitetai (angl.

� � � � � � �� ). Jų paskirtis yra atlikti konsultacijas su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis.

Komitetai steigiami, kai svarstomi svarbūs sprendimų projektai, kurie gali lemti didelius pokyčius tam tikrai reglamentavimo sričiai, o tolimesniam teisės akto svarstymui prireikia detalesnės informacijos. Tyrimų komitetus gali sudaryti nuo vieno iki keliolikos asmenų. Tai gali būti ekspertai, valstybės tarnautojai, politikai. Per metus gali būti įsteigiama apie 200 tokių komitetų. Komitetų sistemą reglamentuoja 1998 m. Komitetų potvarkis. Jame nurodoma, kad Vyriausybei įsteigus komitetą, suformulavus užduotį (angl. � � � � � � � � � � � � � � � � )84 ir paskyrus biudžetą, tolimesni veiksmai paliekami komiteto kompetencijai. Visgi įgyvendindami savo funkcijas jie turi paisyti tam tikrų reikalavimų: sprendimų projektų vertinimo ataskaitoje minimaliai turi būti pateikti duomenys apie bendruosius sprendimo projekto kaštus; specialus Komitetų vadovas (angl.

� � � � � � � �� šved. � � � � � � � � � � � � � � � ) nusako kaip atlikti SPPV; komitetai turi laikytis � � � � � �

reikalavimų; nuo 2001 m. atliekant SPPV komitetai privalo bendradarbiauti su Švedijos Pramonės ir prekybos taryba geresniam reglamentavimui (šved.

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � , � � �).85

Komitetų veiklos reglamentavimas sudaro geras sąlygas veikti nuosekliai SPPV sistemai. Tačiau ne visada ji užtikrina visapusišką poveikio įvertinimą. Ankstyvojoje sprendimo rengimo stadijoje, kai teisės akto projekto poveikį dar būna sunku apskaičiuoti, speciali komiteto pažyma dažniausiai apsiriboja keliolika eilučių, bendrai nusakančių galimas naujo sprendimo pasekmes. Komitetai turi teisę parengti tokią pažymą, kokia jiems atrodo tinkamiausia. Komitetų SPPV kokybės niekas 81 Tačiau šis nagrinėjimas pastaraisiais metais yra labai retai atliekamas. 82 Ekonomikos augimo ir regionų agentūros tinklalapis – http://www.nutek.se/sb/d/113 83 Tokios integravimo iniciatyvos šiuo metu vyksta ir Europos Komisijoje. 84 Komitetų užduotys yra viešai skelbiamos Vyriausybės duomenų bazėje. Čia taip pat talpinama informacija apie komitetus ir jų sudėtis. Vyriausybės internetinis puslapis – www.regeringen.se 85 Pramonės ir prekybos taryba – tai nepriklausoma konsultacinė institucija. Viena iš jos funkcijų, susijusių su SPPV kokybės kontrole, yra teisėkūros kokybės apžvalgos leidinio rengimas. (

� � � � � � �Jacobs&Associates, 2006). NNR

tinklalapis – www.nnr.se


55

nekontroliuoja. Netgi tuo atveju, kai geresnio reglamentavimo padalinys nustato, kad tam tikras poveikio vertinimas neatitinka � � � � � � reikalavimų, nėra jokių formalių priemonių įpareigoti komitetą pakartotinai atlikti poveikio vertinimą, ar išvis sustabdyti sprendimo projekto svarstymą. Švedijos sprendimų priėmimo sistemos ypatumai – vykdomosios valdžios funkcijų atskyrimas ir diferenciacija lemia, kad SPPV vyksta trijuose lygmenyse: centriniame (ministerijų), vyriausybinių agentūrų ir tyrimų komitetų. Kiekviename lygmenyje yra du ar trys SPPV reglamentuojantys dokumentai. � � � � � � � poveikio smulkioms ir vidutinėms įmonėms potvarkis, yra taikomas visuose lygmenyse. SPPV atlikimą pagal � � � � � � reikalavimus centriniame ir komitetų lygmenyse prižiūri Pramonės, Darbo ir komunikacijų ministerijos geresnio reglamentavimo padalinys, o vyriausybinių agentūrų lygmenyje –

� � � � � (Ekonominio augimo ir regionų agentūra). Vyriausybinių agentūrų

lygmenyje SPPV kokybės kontrolę dar vykdo Finansų ministerija, kuri stebi vertinimų atitikimą Vyriausybinių institucijų ir agentūrų potvarkio reikalavimams. Ministerijų bei komitetų lygmenyje poveikio vertinimų kokybės kontrolė yra gana silpna. Pastaraisiais metais yra pradėtas kompleksiškos Švedijos SPPV sistemos supaprastinimas.86 SPPV sistemos kokybės kontrolė SPPV kokybė Švedijoje yra reguliariai tiriama nuo 2002 m. Tai atlieka Švedijos pramonės, prekybos ir geresnio reglamentavimo taryba. Remiantis jos išvadomis, SPPV atlikimo kokybė nuolat gerėja, tačiau, atsižvelgiant į įvairiuose potvarkiuose nustatytus reikalavimus, vis dar yra nepakankama. Pagrindinė to priežastis – kontrolės stygius. Nors yra numatyta pakankamai procedūrų, ir institucinių svertų (Finansų ministerija,

� � � � �, geresnio reglamentavimo padalinys),

tačiau nėra galimybės įpareigoti institucijas prisiimti atsakomybę už sprendimų rengimą.

Kiti Švedijos SPPV sistemos bruožai Švedijoje būtina atlikti SPPV, jeigu numatomas net ir labai bendro pobūdžio poveikis smulkiam ir vidutiniam verslui. Kaip ir daugelyje kitų valstybių, SPPV yra atliekamas visiems svarbiausiems teisės aktų projektams, tačiau nėra teisinio įpareigojimo tai daryti. Todėl Švedijoje dažnai kyla klausimas, ar visi SPPV yra pakankamai detalūs ir jų atlikimui reikalingi resursai paskirstomi teisingai. Nei viename poveikio vertinimą reglamentuojančiame dokumente nėra įtraukta nurodymų dėl ES teisės aktų poveikio vertinimo. Visgi esant laiko ir resursų šie vertinimai Švedijoje yra atliekami pagal � � � � � � potvarkio reikalavimus, be to, tyrimo komitetų ataskaitose taip pat būna įtraukiami vertinimai dėl ES direktyvų poveikio. Kalbant apie analitinius SPPV metodus paminėtina, kad Švedijoje nėra detaliai nurodyta, kaip atlikti SPPV kaštų ir naudos analizę, nors, kai sprendimas susijęs su smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis, šis aspektas visada būna įtraukiamas. Tam tikri metodologiniai kaštų ir naudos apskaičiavimo nurodymai pateikiami � � � � � � potvarkyje ir sprendimų projektų rengėjams skirtame kriterijų sąraše. Poveikio vertinimo duomenų rinkimas taip pat nėra reglamentuojamas.

86 Šis SPPV sistemos konsolidacijos darbas vyksta naujos administracinių kaštų mažinimo iniciatyvos kontekste. Parlamento iniciatyva 2003 m. visos ministerijos ir valstybinės įstaigos turėjo atlikti savo valdymo sričių reglamentavimo praktikos apžvalgą ir identifikuoti supaprastinimo galimybes bei atitinkamus veiksmų planus. Ši iniciatyva pagreitį įgavo 2006 m. rugsėjį, pradėjus dirbti naujajai Vyriausybei. Ji paragino visas ministerijas ir 53 valstybines įstaigas, atsakingas už reglamentavimą, įvertinti savo veiklą kaštų mažinimo prasme. Atsižvelgiant į gautą informaciją paskelbta administracinės naštos verslui mažinimo programa. Užsibrėžta iki 2010 m. 25% sumažinti bendruosius administracinis kaštus verslui.


56

Švedijoje SPPV nėra sistemingai integruojamas į sprendimų priėmimo procesą kuo ankstesniame etape. Dažniausiai SPPV pažymos pateikiamos kartu su įstatymų ir potvarkių projektais, kurie jau buvo aptarti pirminėje stadijoje. Be to, dažnai įstatymų projektai yra parengiami, apsiribojant Parlamento (

� � � � � ) nustatytais specialiais nurodymais, nesistengiant išsiaiškinti visuomenės nuomonės. Skirtingai nei kitose EBPO valstybėse Švedijoje nėra reikalavimo viešinti poveikio vertinimo informacijos. Dažniausiai viešai skelbiami išplėstiniai tyrimo komitetų atlikti poveikio vertinimai, kurie pridedami prie sprendimo projekto. Įvairių potvarkių projektų vertinimai laikomi vyriausybės „darbo medžiaga“. Agentūros savo tinklalapiuose dažniausiai nepublikuoja atliktų poveikio vertinimų. Apibendrinant, Švedija turi keliolikos metų patirtį įgyvendinant ir tobulinant SPPV sistemą. Šiandieną šios sistemos rezultatus galima vertinti dvejopai. Viena vertus, Švedijoje yra nustatytos visos reikalingos poveikio vertinimo atlikimo priemonės, o formalus reikalavimas integruoti SPPV į sprendimo priėmimo procesą yra numatytas daugiau nei viename potvarkyje; tyrimų komitetų atliekami vertinimai ir plačios konsultacijos užtikrina tam tikrą sprendimų projektų kokybės laipsnį, o SPPV rengimo gairių sąvadai teikia reikšmingą procedūrinę pagalbą tinkamų vertinimų parengimui; nuolat organizuojami mokymai. Kita vertus, trūksta visapusiško SPPV vertinimo ir sistemos konsolidavimo. Nėra už SPPV priežiūrą, paramą ir monitoringą atsakingos centrinės institucijos. Šiuo metu, priklausomai nuo SPPV rengėjo, tai atlieka trys skirtingos institucijos. Nė viena jų neturi formalios galios sustabdyti sprendimo priėmimo procesą, jei SPPV kokybė yra netenkinanti. Tik Pramonės, darbo ir komunikacijos ministerijos geresnio reglamentavimo padalinys bei atskirų ministerijų teisės padaliniai gali reikalauti peržiūrėti SPPV. Tačiau nėra sankcijų už nuostatų nesilaikymą. Nors SPPV formaliai yra vieši dokumentai, jie nėra sistemiškai viešinami. Tai lemia nepakankamą sprendimo priėmimo proceso skaidrumą. Svarbiausia Švedijos SPPV sistemos sąlyginio neefektyvumo priežastis – vykdomosios valdžios institucijų funkcinė autonomija. Tačiau ją atsveria ypatingai geras tarpinstitucinis komunikavimas, aukšta administracinė kultūra bei senos konsultacijų su visuomene tradicijos.

6.3.2. Konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis

Konsultacijos Švedijos sprendimų priėmimų sistemoje vaidina svarbų vaidmenį. Privalomos viešosios konsultacijos yra tapusios rutinine sprendimo priėmimo dalimi. Jos yra įtvirtintos 1974 m. Vyriausybės instrumente, viename iš keturių pagrindinių Švedijos įstatymų, kuriais remiasi šalies konstitucija. Šiame dokumente yra teigiama, kad tvarkant valstybinius reikalus reikalinga atsižvelgti į visuomenės (organizacijų ir privačių asmenų) nuomonę. Konsultacijos Švedijoje daugiausiai vyksta per tyrimų komitetus (kaip aprašyta ankstesniame skyriuje). Komitetai yra patogus informacijos apie sprendimo poveikį visuomenei ir įvairioms suinteresuotoms grupėms rinkimo būdas, sudarantis sąlygas vaisingam bendradarbiavimui. Po to, kai tam tikras komitetas paskelbia savo pranešimą ir pateikia jį atitinkamam ministrui, su jo turiniu gali susipažinti įvairios suinteresuotos grupės ir plačioji visuomenė. Šie pranešimai yra Švedijos Vyriausybės oficialiųjų pranešimų dalis ( � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ). Kiekvienos ministerijos sprendimų projektai su visais pranešimais yra publikuojami ministerijos publikacijų


57

rinkinyje (� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ). Šie dokumentai prieinami ir interneto tinklalapiuose.87

Suinteresuoti asmenys turi galimybę išreikšti savo nuomonę apie sprendimą, kol Vyriausybė dar nesuformulavo galutinio pasiūlymo. Jeigu tarp savo nuomonę pateikusiųjų didžioji dalis yra neigiamai nusiteikę sprendimo projekto atžvilgiu, Vyriausybė gali sustabdyti tolimesnį jo priėmimo procesą ir ieškoti alternatyvų komiteto teiktiems pasiūlymams. Visi pirminės teisės aktų projektai turi būtų įvertinti konsultacijų metu. Šis procesas dažniausiai vyksta raštu, o nuomonei pareikšti yra skirta 30 dienų. Tik labai išskirtiniais atvejais rengiami konsultaciniai susitikimai. Paskelbus sprendimo projektą konsultavimosi procesas nenutrūksta. Ministerijos ir kitos agentūros dažniausiai siunčia sprendimo projektą ir visus su juo susijusius dokumentus grupėms ir asmenims, su kuriais buvo konsultuotasi, ir platinama platesnei auditorijai. Taip įgyvendinamas dviejų krypčių konsultacijų procesas. Švedijoje gerai veikia išankstinio planavimo sistema, labai palengvinanti konsultacijas su visuomene. Be įprastų teisėkūros programų, Vyriausybė stengiasi plačiau informuoti visuomenę apie ateities planus: kokius konkrečius įstatymų projektus parengs, kokias reformas atliks, kokius svarstymo komitetus paskirs ir pan. Ši informacija yra skelbiama per įvairius dokumentus – biudžeto programas, komitetų veiklos ataskaitas, kartą per du metus skelbiamus įstatymų priėmimo planus, kurie yra detalizuojami kas pusę metų (numato planus ateinantiems šešiems mėnesiams). Šie dokumentai yra vieši, todėl visuomenė ir interesų grupės iš anksto žino apie planuojamų priimti teisės aktų pobūdį ir gali pasiruošti pateikti nuomones vyriausybei. Platus konsultavimosi procesas Švedijoje yra užtikrinamas detaliai pristatant ateities teisėkūros planus. Konsultacijos suteikia priimamiems sprendimams legitimumo ir skaidrumo bei prisideda prie vidinio tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimo. Svarstymo komitetų veikla sudaro geras sąlygas išsamiems poveikio vertinimams, tačiau jie taip pat reikalauja nemažai laiko. Kai komitetas paskelbia savo surinktą medžiagą ir parengtą vertinimą, yra skiriama 30 dienų suinteresuotų grupių pastaboms.88 6.4. Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė (JK) dažnai yra laikoma viena iš labiausiai pažengusių valstybių poveikio vertinimo bei konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis srityje. Tai lemia beveik 25 metų patirtis. Pirmą kartą SPPV procesas šioje valstybėje buvo reglamentuotas 1985 metais. 6.4.1. JK sprendimų projektų poveikio vertinimo sistema

SPPV sistemos bendrieji bruožai Nuo 1998 m. visiems svarbiems įstatymų projektams yra reikalaujama atlikti poveikio vertinimus. Nuo tada laikomasi požiūrio, kad poveikio vertinimas turi būti atliekamas ne tik analizuojant poveikį (kaštus ir naudą) verslui, bet ir kitais aspektais, pavyzdžiui, poveikį visuomenei, aplinkai, ekonomikai. Vienas svarbiausių JK poveikio vertinimo bruožų yra tas, kad naujas teisės aktas gali įsigalioti tik tada, kai yra patikrinamos visos galimos alternatyvos.

87 Vyriausybės interneto puslapyje

� � � � � � � � � � � � � � � �ir Valstybės teisinės informacijos puslapyje

� � � � � � � � � � � � � � � �

88 Švedijoje 2005 m. tik 48% visų poveikio vertinimų buvo atliekamos konsultacijos. � � � � � � �

Jacobs&Associates, 2006.


58

SPPV yra privalomas visiems pirminės ir antrinės teisės projektams, kurie turi akivaizdų poveikį verslui, labdaros ir nevyriausybinių organizacijų veiklai. Poveikio vertinimo metu taip pat yra peržiūrimas galiojančių teisės aktų poveikis ( � � � � � � vertinimas). Nuo 2004 m. SPPV yra taikomas ir įstatymų projektams, kurie reglamentuoja viešąjį sektorių. Poveikio vertinimą reikia atlikti sprendimams, kurie gali lemti resursų perskirstymą, susijusiems su ES direktyvų perkėlimu ir įtrauktiems į Ministrų kabineto komiteto teisėkūros programą. JK nėra reikalaujama atlikti tų sprendimų poveikio vertinimą, kurie turi poveikį tiktai administracinei sistemai. Sprendimų poveikio vertinimas taip pat nėra privalomas antrinės teisės aktų projektams („� � � � � � � “), neturintiems akivaizdaus poveikio anksčiau minėtoms sritims, JK administracinių vienetų valdžios įstaigų ir nepriklausomų institucijų (angl. � � � � � � � � � � ) priimamiems sprendimams. Kaštų ir naudos piniginė išraiška yra svarbiausias SPPV dėmuo, parodantis, ar reikalingas išsamesnis poveikio vertinimas89. Jeigu numatomi tam tikri kaštai, tai poveikio vertinimas privalomas bet kuriems pirminės ar antrinės teisės aktų projektams, o taip pat įvairiems metodologiniams vadovams, gairėms, instrukcijoms ir nereguliaciniams pasiūlymams. Visgi svarbu atsižvelgti į proporcingumo principą. Jei sprendimo projekto įgyvendinimas sąlyginai nedaug kainuos, nesusilauks didelio atgarsio visuomenėje ir žiniasklaidoje, tada jam įvertinti pakanka ir pirminio (bazinio) poveikio vertinimo. Atliekant SPPV turi būti parodoma, kaip numatoma nauda atsvers kaštus. Apskaičiuojant kaštus ir naudą nėra nustatytos vieningos metodikos – siūloma keletas metodologinių priemonių. Visgi bendras reikalavimas yra remtis Valstybės iždo nustatytomis metodologinėmis gairėmis.90 Viena pagrindinių nuostatų yra pradėti kaštų ir naudos apskaičiavimą kuo anksčiau, kad būtų įmanoma įvertinti kuo daugiau alternatyvų ir pasikonsultuoti su kuo platesniu suinteresuotųjų ratu. Valstybės iždo SPPV gairėse taip pat yra aprašyti tokie elementai, kaip socialinė diskonto norma, rizikos įvertinimas, poveikis konkurencijai, rinkos atvirumui. Nuo 2005 m. privalomas administracinės naštos apskaičiavimas visiems teisės aktų projektams. Jis apskaičiuojamas remiantis Nyderlanduose sukurtu standartinių kaštų metodu.91 JK atliekami daliniai arba pirminiai (baziniai) ir išplėstiniai vertinimai. Bazinis ir išplėstinis vertinimas turi tą pačią struktūrą tik skiriasi analizės detalumas. Sprendimo projektą siunčiant Ministrų kabineto komiteto svarstymui bazinis vertinimas turi būti įtrauktas į bendrą dokumentų paketą.92 Išplėstinis poveikio vertinimas atliekamas paskesniajame etape, kai Ministrų kabinetas turi priimti galutinį sprendimą. Išplėstinio vertinimo metu yra būtinos konsultacijos su visuomene. Visa informacija – ministerijų lygmens pasitarimų ir konsultacijų su visuomene rezultatai – yra

89 Poveikio vertinimo reikalingumas nustatomas pagal tam tikrus poveikio kriterijus verslui, labdaros ir nevyriausybinių organizacijų veiklai. Laikoma, kad reikšmingas poveikis yra tada, kai sprendimo kaštai verslui viršija 20 mln. svarų sterlingų, viešajam sektoriui – 5 mln., klausimas yra jautrus ar duotuoju momentu labai aktualus visuomenei, arba jei sprendimas sukelia neproporcingai didelę reglamentavimo naštą. (

� � � � � � �EBPO, “Regulatory Reform In The United

Kingdom: Government Capacity To Assure High Quality Regulation“. 2002.)90 JK valstybės iždo metodologinės kaštų ir naudos apskaičiavimo gairės “Green Book, Appraisal and Evaluation In Central Government“. <http://greenbook.treasury.gov.uk> [žiūrėta 2008 11 15]. 91 JK pripažįstama, kad standartinis kaštų modelis neapima visų kaštų (administraciniai kaštai sudaro tik 30% visų reglamentavimo kaštų), todėl reikalingas ir kitų metodų taikymas. (

� � � � � �: Better Regulation Task Force, “Better

Regulation - from design to delivery“. 2005. <http://archive.cabinetoffice.gov.uk/brc/upload/assets/www.brc.gov.uk/designdelivery.pdf> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]. 92 Šioje vietoje reikia nepamirši, kad baziniai vertinimai yra atliekami visiems teisės aktams, kurie gali turėti poveikį verslui, labdaros ir nevyriausybinės veiklos sritims.


59

sudedama į galutinę poveikio vertinimo pažymą. Ji yra pateikiamas kartu su sprendimo pasiūlymu Parlamentui. JK vyriausybė yra įsipareigojusi užtikrinti, kad visi poveikio vertinimai būtų prieinami visuomenei. Sprendimų projektų poveikio vertinimai yra skelbiami ministerijų tinklalapiuose. Jie taip pat yra patalpinti specialiame atskirai tam skirtame geresnio reglamentavimo padalinio (angl.

� � � � � �� ) tinklalapyje.93 Nors terminas, per kurį ministerijos turi patalpinti svarstomų projektų poveikio vertinimus nėra nustatytas, rekomenduojama, kad tai būtų atlikta kaip galima ankstesniame sprendimo projekto parengimo etape. JK poveikio vertinimams yra teikiamas didelis politinis dėmesys, dėl to ši procedūra yra išsamiai reglamentuota. Visi sprendimų projektai teikiami Ministrų kabinetui ir Parlamentui svarstyti turi būti įvertinti pagal numatytus reikalavimus. Didelis dėmesys yra teikiamas SPPV integravimui į bendrą sprendimų priėmimo procesą, kai vertinimą stengiamasi atlikti kuo ankstesnėje proceso stadijoje. Pirminį poveikio vertinimą rekomenduojama atlikti dar tik rengiant sprendimą. Ministrų kabineto „Kriterijų sąraše sprendimų priėmėjams“ (angl. � � � � � � � � � � � � � � � ) yra nurodoma, jog SPPV turi būti atliekamas iš karto, kai apibrėžiamas sprendimo tikslas. SPPV sistemos institucinė sąranga ir kokybės kontrolė JK SPPV sistemos sąranga yra vertinama kaip viena geriausių tarp EBPO valstybių ir yra laikoma sektinu pavyzdžiu. JK centriniai priežiūros mechanizmai veikia efektyviai, nes yra nepriklausomi nuo sprendimų priėmėjų, ir veikia pagal stiprią politinę paramą turinčią reglamentavimo programą. Šie priežiūros mechanizmai funkcionuoja horizontaliajame lygmenyje, yra palaikomi atitinkamų sričių ekspertų ir yra glaudžiai susiję su administracinės ir biudžetinės valdžios centrais (pvz., Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija). Pagrindiniai JK SPPV sistemos sąrangos instituciniai bruožai yra šie: • Centrinis (Vyriausybės) lygmuo: -

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (angl. � � � � � � � � � � � � � � � � � ��

).94 Grupė buvo įkurta 1999 m. Ministro pirmininko įsakymu tam, kad įvertintų galimą reglamentavimo planų poveikį ir užtikrintų reglamentavimo sistemos tobulinimą. Šiuo metu grupė veikia Ministrų kabineto ekonomikos plėtros komiteto sudėtyje. Jos nariais yra valstybės sekretorius prekybai, pramonei ir reglamentavimo reformai, vyriausias valstybės iždo sekretorius, Parlamento Bendruomenių rūmų pirmininkas, Moterų ir lygybės reikalų ministras; Ministrų kabineto ministras – Lankasterio kunigaikštystės kancleris,95 finansinių reikalų sekretorius (vienas iš JK valstybės iždo atstovų). Į ekspertų grupės posėdžius taip pat gali būti kviečiami Smulkiojo verslo tarnybos96 bei geresnio reglamentavimo padalinio vadovai.

93 SPPV duomenų bazė internete – http://www.berr.gov.uk/consultations/ria/index.html 94 Reglamentavimo atskaitomybės ekspertų grupės prieiga internete – http://www.cabinetoffice.gov.uk/secretariats/committees/edpra.aspx 95 Šios pareigybės atitiktų ūkio ir finansų ministrų, o taip pat Vyriausybės kanclerio pareigybes Lietuvoje. 96 Smulkiojo verslo tarnyba (angl.

� � � � � � � � � � � � � � � � � �) – JK sprendimų priėmimo sistemos išorinis konsultacijų

partneris.


60

- � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (angl.

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � – BRE (ir toliau tyrime)). Tai vienas pagrindinių JK

institucinės poveikio vertinimo sistemos elementų. � Pagrindinis BRE vaidmuo – padėti institucijoms priimti efektyvesnius ir teisingesnius

sprendimus. Padalinys stebi ir remia reglamentavimo reformas bei teikia susijusias ataskaitas. Be to, jis rengia reglamentavimo gaires. Šiems uždaviniams atlikti BRE naudojasi poveikio vertinimo pažymomis, tačiau už jų kokybę neatsako. Visgi BRE atlieka tam tikrų, ypatingai svarbių sprendimų projektų poveikio vertinimų pažymų patikrą.99 Už šią veiklą yra atsakingas BRE analizės skyrius (angl. � � � � � � � � � � � ). Šis skyrius analizuoja SPPV politiką ir teikia jos tobulinimo rekomendacijas.100 SPPV analizė vyksta neformaliame, tarpinstitucinio koordinavimo kontekste, analizės skyriui bendradarbiaujant su atitinkamomis ministerijomis, jų reglamentavimo poveikio padaliniais, Smulkiojo verslo tarnyba.101

� BRE gali užlaikyti (užginčyti) Ministrų kabineto sprendimą dėl teisės akto projekto, remdamasi tuo, kad SPPV buvo atliktas netinkamai. Visgi BRE neturi tam reikalingos formalios galios. Tačiau ankstyvas ir intensyvus tarpinstitucinio konsultavimosi tarp skirtingų ministerijų palaikymas užtikrina, kad pasiūlymas atitiktų visų suinteresuotų ministerijų reikalavimus.

- � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � . Šie padaliniai ministerijose yra geresnio reglamentavimo padalinio šakinės institucijos. Jos atlieka rutininį patariamąjį ir koordinacinį darbą. Nors šie padaliniai yra pavaldūs savo ministerijoms, tačiau gali nepriklausomai teikti nuomonę dėl teisės aktų keliamos administracinės naštos bei dėl poveikio vertinimų kokybės. Nuo ministerijos priimamų sprendimų skaičiaus priklauso ir šių padalinių darbuotojų skaičius. Dažniausiai juose dirba nuo 1 iki 4 tarnautojų.

- � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � .102 Kiekvienoje ministerijoje yra po vieną ministrą, atsakingą už reglamentavimo reformas. Jis yra atsakingas už visų teisės aktų, kurių administracinė našta per didelė, šalinimą bei naujų sprendimų priėmimo priežiūrą. Reglamentavimo reformos ministrai už savo veiklą turi atsiskaityti Reglamentavimo atskaitomybės ekspertų grupei. Reglamentavimo reformos ministru gali tapti specialiai į tas pareigas paskirtas asmuo, arba ministerijos sekretorius.

- � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � . Ši tarnyba buvo įsteigta 2000 metais tam, kad padėtų atstovauti smulkiojo verslo interesams.

- � � � � � � � � � � � � .103 Valstybės iždas (toliau Iždas) palaiko glaudžius santykius su geresnio reglamentavimo padaliniu ministerijų išlaidų klausimais ir todėl esant reikalui gali peržiūrėti poveikio vertinimus. Vyriausias Iždo ministras dalyvauja reglamentavimo atskaitomybės grupės posėdžiuose. Iždas neformaliai atlieka svarbių sprendimų tinkamumo vertinimą.

97

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � – tai Ūkio ministerijos (Lietuvoje) atitikmuo. Internetinė

prieiga – http://www.berr.gov.uk/. 98 Geresnio reglamentavimo padalinio internetinis puslapis – http://www.betterregulation.gov.uk/ 99 BRE sprendimų projektų nagrinėjimo skyrius savo dėmesį telkia tiems projektams, kurie potencialiai turi labai reikšmingą poveikį verslui. Sprendimų projektų reikšmingumas nustatomas remiantis finansinio poveikio kriterijumi. 100 2002 m. analizės skyriuje poveikio vertinimų analizę atliko 17 ekspertų (BRE 2001 m. dirbo 61 darbuotojas). Tų metų duomenis BRE peržvelgė apie pusę visų poveikio vertinimų. 2000 m. buvo atlikti 185 vertinimai, 1999 m. – 166. 101 BRE atliekamos SPPV kokybės kontrolės rezultatai kelia abejonių. 2004 ir 2005 m. buvo skelbiamas 100% atitikimas kokybės reikalavimams. (

� � � � � �: Jacobs&Associates, 2006).

102 Reikia paminėti, kad JK ministro pareigybė nėra lygiavertė ministro pareigybei Lietuvoje. JK ministrais vadinami nebūtinai aukščiausi tam tikros ministerijos pareigūnai (tokie dažniausiai yra valstybės sekretoriai, pvz., valstybės sekretorius verslui, pramonei ir geresniam reglamentavimui). Ministrai – tai aukštesnes pareigas užimantys, už tam tikrą konkrečią sritį atsakingi pareigūnai. Viena ministerija gali turėti keletą ministrų. Tokių pareigybių atitikmuo Lietuvoje būtų ministerijų sekretoriai. Be to, JK ministerijos dažniausiai vadinamos departamentais. 103 JK Valstybės iždo tinklalapis – http://www.hm-treasury.gov.uk/


61

- � � � � � � � � � � � � � � � � .104 Tai prie JK vyriausybės veikianti institucija, rengianti pirminės teisės aktų projektus, teikiamus Parlamento svarstymui. Taryba taip pat rengia antrinės teisės aktų projektus, kurie įgyvendina pakeitimus pirminiuose teisės aktuose. Pastaroji veikla dažniausiai susijusi su ES teisės aktų perkėlimu. Taryba yra atsakinga už rengiamų sprendimų kokybę, tačiau pati nepriima sprendimų.

• Nepriklausomos institucijos - � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � .105 Taryba buvo įsteigta 2008 m.

pradžioje ir pakeitė prieš tai (nuo 2005 m.) veikusią geresnio reglamentavimo komisiją, kuri savo ruožtu buvo įkurta vietoje nuo 1997 m. veikusios Geresnio reglamentavimo grupės (angl.

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ). Patariamoji taryba yra vienas iš Verslo, įmonių ir geresnio reglamentavimo departamento padalinių. Dvi pagrindinės tarybos funkcijos yra: a) ministrų ir kitų aukštesnio laipsnio valstybės tarnautojų konsultavimas sprendimų projektų keliamos rizikos visuomenei klausimais; b) konsultavimasis su suinteresuotomis grupėmis siekiant plėtoti išsamesnį požiūrį į rizikos visuomenei faktorius. � Patariamosios tarybos pirmtakė Geresnio reglamentavimo komisija teikė vyriausybei

patarimus dėl priimamų sprendimų efektyvumo ir patikimumo, ypatingai atsižvelgiant (ten, kur tai aktualu) į smulkiojo verslo ir visuomenės poreikius. Komisija papildomai tikrino atskirų departamentų reglamentavimo supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo planus.

� Sprendimas išformuoti komisiją ir pakeisti ją nauju dariniu buvo priimtas suvokus rizikos visuomenei vertinimo reikšmę. Buvo nuspręsta106, kad yra būtina labiau atsižvelgti į rizikos visuomenei faktorius bei atitinkamai įsteigti naują instituciją. Nustatyta, kad be tinkamų gebėjimų įvertinti sprendimų projektų keliamą riziką visuomenei, savo prasmės gali netekti ir patys poveikio vertinimai.

� Nors įstaigos pavadinimas ir atliekamų tyrimų pobūdis pakrypo rizikos visuomenei vertinimo linkme, bendras darbo pobūdis ir vieta reglamentavimo sistemoje liko nepakitusi. Tarybos darbuotojai ir toliau bus įvairių socialinių ir profesinių grupių (smulkaus ir stambaus verslo, vartotojų, nevyriausybinių organizacijų, profsąjungų ir pačių valstybės tarnautojų) atstovai. Taryba atliks įvairias studijas, temas pasirinkdama savo nuožiūra ar pagal vyriausybės užsakymą. Taryba ir toliau naudosis galimybe pareikšti savo nuomonę ministerijoms, kurios privalės pateikti atsakymus. Savo pranešimuose taryba fiksuos, kaip valstybinės institucijos atsižvelgia į jos rekomendacijas ir tokiu būdu netiesiogiai darys joms spaudimą.

� Galiausiai būtina paminėti, kad naujoji taryba, kaip ir prieš tai buvusi komisija perėmė iki tol egzistavusios geresnio reglamentavimo grupės „institucinę atmintį“ ir misiją. Vienas didžiausių grupės pasiekimų - „Geresnio reglamentavimo principų“ parengimas.107 Penki gero reglamentavimo principai – proporcingumas, tikslingumas, atskaitingumas, nuoseklumas ir atvirumas – pirmą kartą buvo paskelbti 1998 m. Nuo tada jie yra laikomi gerosios reglamentavimo praktikos pavyzdžiu visame pasaulyje. Pagal juos savo metodologines geresnio reglamentavimo gaires rengė ir Europos Komisija.

104 JK Parlamentinės tarybos tinklalapis – http://www.parliamentary-counsel.gov.uk/ 105 Patariamosios rizikos vertinimo ir reglamentavimo tarybos tinklalapis – http://www.berr.gov.uk/whatwedo/bre/reviewing-regulation/commission/risk-regulation-advisory-council/page44087.html 106 Better Regulation Commission, “Public Risk – the Next Frontier for Better Regulation.” 2007. < http://archive.cabinetoffice.gov.uk/brc/upload/assets/www.brc.gov.uk/public_risk_report_070108.pdf> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.] 107 Daugiau apie šiuos principus ir jų naudojimą reglamentavimo veikloje galima paskaityti Geresnio reglamentavimo komisijos archyviniame tinklalapyje adresu: http://archive.cabinetoffice.gov.uk/brc/publications/principlesentry.html


62

• Parlamentas

- � � � � � � � � � � � � � � � . Statutinių instrumentų komitetas108 peržiūri visus statutinius instrumentus, t.y. ministerijų parengtus teisės aktus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra teikiami svarstyti Parlamentui, ar ne. Dažniausiai vertinami tokie aspektai, kaip teisinis pagrindas, sprendimo rengimo trūkumai ir pan. Šis komitetas išimtinai prižiūri sprendimų parengimo teisinę pusę ir nesikiša į politinius reikalus. -

� � � � � � � � . Bendruomenių rūmų Reglamentavimo mažinimo komitetas109, Bendruomenių rūmų Viešojo atsiskaitymo komitetas110 bei Lordų rūmų Deleguotųjų galių ir dereguliacijos komitetas111 kaip ir visi komitetai dėl sprendimų projektų ir jų poveikio vertinimo gali reikalauti iš ministerijų informacijos bei kviesti ministrus į klausymo procedūras. -

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � .112 Be įvairių audito formų šis kabinetas yra įsitraukęs ir į reglamentavimo auditą. Jis yra parengęs daugybę reglamentavimo apžvalgų ir atlikęs įvairių ministerijų reglamentavimo praktikos tyrimus. Remiantis tuo nacionalinis audito kabinetas parengė reglamentavimo reformos programą ir įsitraukė į plačios apimties SPPV peržiūrą. Nacionalinio audito kabinetas yra glaudžiai susijęs su Parlamentu, ypač Viešųjų atsiskaitymų komitetu.

Pabaigai verta paminėti, kad, nepaisant išplėtotos JK SPPV institucinės sistemos, ne visi poveikio vertinimai yra įgyvendinami pagal geriausius praktikos reikalavimus. 2006 metais BRE parengtame SPPV sistemos įvertinime buvo teigiama, kad „ � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “. Šiai problemai įveikti buvo rekomenduojama įgyvendinti tris priemones: poveikio vertinimus atlikti kuo ankstesniame sprendimo priėmimo proceso etape; konsultuotis su kiek įmanoma platesniu suinteresuotų grupių ratu; įtraukti ir kitas valstybines institucijas (užmezgant tarpinstitucinį konsultacijų procesą). Apibendrinant galima teigti, kad JK SPPV sistema yra lanksti tiek analizės metodų pasirinkimu, tiek ir laiko bei žmogiškųjų resursų skyrimo požiūriu. Vyrauja pragmatiškas ir proporcingas požiūris, kai laikas ir resursai yra koncentruojami į didžiausią poveikį galinčius turėti sprendimų projektus. Svarbiausias reikalavimas yra tas, kad poveikio vertinimai būtinai turi įtraukti finansinius paskaičiavimus. Tačiau būdai, kuriais poveikis apskaičiuojamas, gali skirtis.

� � � � � analitiniai modeliai lemia, kad poveikio vertinimai skiriasi savo metodologija ir detalių pateikimu. Todėl sudėtinga stebėti JK SPPV kokybę lyginant poveikio vertinimus. Paskutiniu metu pradėtas metodologijos harmonizavimas, įvedant privalomą standartinių kaštų metodą. Per pastaruosius 25 metus JK sukūrė ištisą specializuotų institucijų tinklą. Viena vertus, šios institucijos padeda įgyvendinti geresnio reglamentavimo reformą. Kita vertus, komplikuota sistema kelia tarpusavio veiklos koordinavimo sunkumų, bei suteikia pagrindą klausimui ar šių institucijų egzistavimas neprisideda prie dar didesnės administracinės naštos. 6.4.2. Konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis Jungtinė Karalystė yra viena iš seniausiai vakarietiškos demokratijos tradicijas puoselėjančių valstybių, turinčių nusistovėjusias visuomenės įtraukimo į sprendimo priėmimo procesą normas.

108 http://www.parliament.uk/parliamentary_committees/joint_committee_on_statutory_instruments.cfm 109 http://www.parliament.uk/Commons/selcom78/drghome.htm 110 http://www.parliament.uk/parliamentary_committees/committee_of_public_accounts.cfm 111 http://www.parliament.uk/parliamentary_committees/dprr.cfm 112 http://www.nao.org.uk/about/role.htm


63

Dėl to šioje valstybėje konsultacijos yra kokybiškai atliekamas, natūraliai kylantis ir savaime suprantamas SPPV elementas.113 Ypatingą konsultacijų vietą sprendimų priėmimo procese rodo tai, kad poveikio vertinimas JK yra suprantamas kaip dalis konsultacijų, o ne atvirkščiai. Tiek BRE tinklalapyje114, tiek ir konsultacijų gairėse (angl.

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � )115 nurodoma, kad „� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � “. Tame pačiame punkte teigiama, kad poveikio vertinimas turi būti pateikiamas kartu su konsultacijų dokumentu, kuriame būtų pateikti ir poveikio vertinimo turinį liečiantys klausimai. Galiausiai konsultacijos atliekamos visų sprendimų projektų atžvilgiu, jeigu yra įgyvendinimas jų poveikio vertinimas. Konsultacijų sistema JK yra orientuojama į įrodymais ir faktais grindžiamą vertinimą. Tai gerai iliustruoja ši konsultacijų gairių citata: „Konsultacijos nėra balsavimas – tai kokybinis veiksmas (angl. � � � � � � � ), kurio metu ieškoma įrodymų, kurie padėtų sukurti efektyviausius ir veiksmingiausius politinius sprendimus esant tam tikroms sąlygoms“.116 Nusistovėjusia tradicija besiremianti administracinė kultūra leidžia JK sprendimų priėmimo sistemai apseiti ir be teisinio konsultacijų proceso įtvirtinimo. Nors JK yra parengtos konsultacijų gairės, jos yra rekomendacinio pobūdžio. Gairėmis seka tik tos įstaigos, kurios oficialiai joms pritarė. Visgi, atrodo, kad jos tapo gero tono ir politinės valios pavyzdžiu, todėl paskutiniu metu vis daugiau valstybinių institucijų pradeda jomis vadovautis. Tačiau tai nereiškia teisinio įsipareigojimo. Pačiame dokumente pripažįstama, kad tam tikromis aplinkybėmis nurodytos gairės nėra veiksmingos. Konsultacijų praktiniam vadovui pritarusios institucijos turi paskirti konsultacijų koordinatorių, atsakingą už konsultacijų proceso kokybės stebėjimą bei visą su konsultacijomis susijusią veiklą. Jis veikia kaip patarėjas poveikio vertinimus atliekantiems ir konsultacijomis užsiimantiems valstybės tarnautojams. Visų institucijų konsultacijų koordinatoriai palaiko tarpusavio ryšį ir dalinasi patirtimi. Šį koordinatorių tinklą administruoja BRE. Nepaisant tradiciškai susiklosčiusio konsultacijų pobūdžio, JK pripažįstamas jų formalizavimo poreikis. Tam tikslui 2000 m. buvo parengtos konsultavimosi gairės.117 Nuo tada jos yra nuolat atnaujinamos. Dabartinė, 2008 m. redakcija buvo parengta išsiaiškinus suinteresuotų asmenų nuomonę apie vyriausybės konsultacijų praktiką. Konsultacijų gairės savo esme yra į praktiką orientuotas patarimų, kaip geriau konsultuotis, rinkinys. Jo esmę sudaro septynios rekomendacijos.

113 JK konsultacijų procesas dažnai tiesiog vadinamas „dialogu“ tarp vyriausybės ir suinteresuotų grupių. Tačiau naujojoje konsultacijų gairių redakcijoje (2008 m.) yra pabrėžiama formalesnė „konsultacijų“ reikšmė, apibrėžta griežta raštiška forma, laiko terminais ir viešinimo reikalavimu. 114 http://www.berr.gov.uk/whatwedo/bre/consultation-guidance/page44450.html 115 HM Government, “Code Of Practice On Consultation“. 2008, 3.3 punktas < http://www.berr.gov.uk/files/file47158.pdf> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]. 116 http://www.berr.gov.uk/whatwedo/bre/consultation-guidance/page44459.html 117 Aiškumo dėlei reikia paminėti, kad gairėse nurodyti kriterijai yra skirti tik tiems konsultacijų procesams, kurie vyksta formaliai, pripažįstant, kad konsultavimasis vyksta ir tradiciškai nusistovėjusiais neformaliais būdais. Tačiau, siekiant atvirumo, skaidrumo ir viešumo, kai kurių sprendimų projektų atveju rašytinių formalių konsultacijų negalima išvengti. Būtent šiems atvejams ir yra numatytos konsultacijų gairės. Be to, šis metodologinis vadovas nėra vienintelis. Kiekviena ministerija gali būti pasirengusi sau reikalingą metodologiją, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką ir poreikius. Panašias metodologijas-patarimus valstybės tarnautojams teikia ir įvairios suinteresuotos grupės, socialiniai partneriai ar nevyriausybinės organizacijos. Sprendimų projektų kūrėjai gali jais remtis savo nuožiūra.


64

JK konsultacijų gairės turi septynis konsultacijų kriterijus:

1. Konsultacijų laikas – formalios konsultacijos turėtų prasidėti tada, kai dar yra laiko žymiai paveikti politikos formavimo proceso rezultatus.

2. Konsultacijos trukmė – konsultacijos paprastai turėtų trukti bent 12 savaičių, atsižvelgiant į tai, kad dėl klausimo pobūdžio, gali prireikti skirti ir daugiau laiko.

3. Apimties ir poveikio aiškumas – konsultacijos dokumentai turi būti aiškūs, juose turi būti aiškiai užfiksuoti procesiniai dalykai – siūlymo esmė, poveikio apimtis, numatomi kaštai, nauda ir pan.

4. Prieinamumas, tikslingumas – konsultacijos turi būti organizuojamas taip, kad jos būtų prieinamas žmonėms, kuriuos paveiks konkretus sprendimas.

5. Iš anksto nustatoma konsultacijų apimtis ir struktūra (ribos) – svarbu nustatyti minimalias konsultavimosi ribas, kad procesas būtų efektyvus, ir geriau įsitrauktų suinteresuoti asmenys.

6. Atskaitingumas – konsultavimosi rezultatai turi būti nagrinėjami kruopščiai, o grįžtamasis ryšys turi būti aiškus ir suteikiamas visiems konsultacijų dalyviams.

7. Gebėjimai – valstybės tarnautojai, atliekantys konsultacijas turi nuolat tobulintis ir dalintis savo patirtimi.

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Papildomai šalia konsultacijų gairių BRE tinklalapyje galima rasti patarimų kitais svarbiais aspektais: konsultacijų procedūros derinimu su kitomis susijusiomis valstybės institucijomis; konsultacijų skelbimu ir informacijos talpinimu internete; alternatyvaus konsultacijos dokumento formato rengimu; formalių rašytinės formos konsultacijų papildymu kitomis nuomonės pateikimo priemonėmis; veiksmais, sekančiais po konsultacijų procedūros pabaigos. Apibendrinant, JK yra bene geriausias konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis pavyzdys. Šalia neformalių konsultacijų JK yra intensyviai naudojamos formalios rašytinės viešosios konsultacijos, pagrįstos pragmatiškais ir lanksčiais efektyvių konsultacijų metodais. 6.5. Europos Komisija Europos Komisijos (toliau - Komisijos) SPPV sistemos kūrimo pradžia118 galima laikyti 2001 m. Baltosios knygos dėl Europos valdymo119 paskelbimą. Šiame dokumente buvo pabrėžta ES teisės aktų leidybos proceso tobulinimo svarba. Sekančiais metais buvo parengtas geresnio reglamentavimo veiksmų planas120, kuriame buvo suformuluota užduotis sukurti vientisą SPPV metodologiją svarbiausiems teisės aktų projektams vertinti. Tai reiškė įvairiausių dalinių ir atskiriems sektoriams naudojamų poveikio vertinimų būdų atsisakymą ir universalios visas viešosios politikos (ekonominę, socialinę, aplinkosaugos ir kitas) sritis apimančios poveikio vertinimo sistemos sukūrimą. Ši integrali SPPV sistema pradėjo veikti 2003 metais.

118 Aprašant Komisijos SPPV patirtį daugiausia buvo remtasi 2006 – 2007 m. atliktu Evaluation Partnership Limited Komisijos SPPV sistemos vertinimu. (Šaltinis: The Evaluation Partnership

� �Evaluation of the Commission’s Impact

Assessment System“. 2007. <http://ec.europa.eu/governance/impact/docs/key_docs/tep_eias_final_report.pdf > [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]. 119 Europos Komisijos baltoji knyga “European Governance“. (COM(2001) 428 final). 120 Europos Komisijos veiksmų programa "Simplifying and improving the regulatory environment“. (COM(2002) 278 final)


65

Šiuo metu Komisijos SPPV sistemos reforma yra susijusi su lygiagrečiai Europos Sąjungos valstybėse narėse įgyvendinamomis geresnio reglamentavimo iniciatyvomis. Teisinio reguliavimo tobulinimas yra viena pagrindinių atnaujintos Lisabonos strategijos įgyvendinimo krypčių. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos komunikate pavasario Europos Vadovų Tarybai „Atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui įgyvendinimas“ (KOM (2006) 816 galutinis) pažymėta, kad siekiant užtikrinti tolesnę pažangą nacionaliniu ir Europos Bendrijos lygmeniu turi būti kuriama nauja reglamentavimo kultūra. Europos Komisija nustatė prioritetines kryptis, į kurias turėtų būti kreipiamos geresnio reglamentavimo siekiančių ES valstybių narių pastangos. Tarp šių krypčių nurodytas konsultacijų tobulinimas ir efektyvus jų įgyvendinimas, sistemingas sprendimų poveikio vertinimas ir vertinimo rezultatų skaidrumo užtikrinimas. Galiausiai, vykdydama 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl ES teisės aktų administracinės naštos mažinimo, Europos Komisija kartu su ES valstybėmis narėmis 2007 m. liepą pradėjo įgyvendinti ES administracinės naštos mažinimo veiksmų planą. 6.5.1. Europos Komisijos sprendimų projektų poveikio vertinimo sistema Bendrieji SPPV bruožai Komisijos SPPV sistema buvo parengta po detalaus EBPO valstybių narių SPPV sistemų tyrimo, perimant gerosios praktikos pavyzdžius (pvz., Komisija taiko Nyderlandų standartinių kaštų metodą). Nuo daugelio kitų EBPO valstybių Komisijos SPPV sistema skiriasi platesniu mastu, apimančiu ne tik teisės aktais įforminamų sprendimų, bet ir kitų (neteisinių) sprendimų vertinimą.121 Be to, kai daugelyje valstybių yra akcentuojama ekonominio poveikio įvertinimo svarba (ypač dėl naujų teisės aktų projektų kaštų), Europos Komisijoje stengiamasi atsižvelgti į daugiau sektorių (pvz., ekonominį, socialinį, aplinkosaugos ir kt.).122 Paskutinį kartą Komisijos SPPV sistema buvo peržiūrėta 2005 metais. Tais pačiais metais buvo parengtos ir naujos SPPV metodologinės gairės,123 iš dalies reformavusios SPPV sistemą. Vienas reikšmingiausių pakeitimų – tai pradinio ir išplėstinio poveikio vertinimo suliejimas. Vietoje pirminių poveikio vertinimų dabar rengiami vadinamieji „veiksmų planai“ (angl. � � � � � � � � ), kuriuos rengiant atliekami daliniai poveikio vertinimai. Toks SPPV yra privalomas visiems pasiūlymams siekiant informuoti kitas tarnybas ir visuomenę apie numatomo klausimo svarstymą, politikos alternatyvas, tikėtiną poveikį, įvyksiančius vertinimus ir konsultacijas, bei jų tikėtinas datas. Šį pradinį etapą vėliau seka „pilnesnis“ poveikio vertinimas, kurio gylis priklauso nuo pasiūlymo svarbos.124 Naujosios gairės savo pateikimo forma laikytinos labai vykusiomis dėl grafinių elementų, apipavidalinimo, aiškinamųjų lentelių. Nepaistant to, jos ir toliau išlieka gana abstrakčios ir teorinės, jomis realiai retai kada yra naudojamasi kasdienėje SPPV veikloje125. Todėl 2009 m. pradžioje gairės buvo papildytos,126 siekiant padaryti jas labiau pritaikomas veiklai. Naujoje gairių redakcijoje didesnis dėmesys teikiamas proporcingumo principui, akcentuojant resursų koncentravimo svarbiausiems sprendimams naudą. Nemažai pakeitimų skirta konsultacijų procedūroms tobulinti. Išreiškiamas požiūris, kad nebūtina apsiriboti minimaliu 8 savaičių

121 Kitose valstybėse dažniausiai yra vertinamas tik naujų (rečiau, ir jau priimtų) teisės aktų projektų poveikis. 122 Komisijos SPPV sistema yra geriausias visas politikos sritis apimančio poveikio vertinimo pavyzdys. 123 Europos Komisijos dokumentas, “Impact Assessment Guidelines“ (SEC (2005) 791). 124 Iki 2005 Komisijoje proporcingumo principo nebuvo laikomasi, o tai lėmė per daug sudėtingų poveikio vertinimo procedūrų vykdymą. (

� � � � � � �Jacobs&Associates, 2006).

125 Kasdieninėje SPPV veikloje dažniausiai pasikliaunama kolegų patarimais (Evaluation Partnership Limited). 126 SEC (2009) 92.


66

konsultacijų periodu, ypač kai klausimai yra labai sudėtingi ir jautrūs. Taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti, jog visi susiję suinteresuoti asmenys būtų pasiekti ir jiems būtų sudarytos galimybės dalyvauti konsultacijose. Gairėse raginama aktyviau panaudoti veiksmų planus konsultacijų procese ir sustiprinti visą konsultacijų procedūrą efektyvumo prasme. Dėl to yra skiriamas dėmesys konsultacijų metu užduodamų klausimų formulavimo, konsultacijų rezultatų pristatymo, poveikio vertinimo pažymos parengimo atžvilgiu. Detaliau yra aprašomos konkrečių sričių metodologinės poveikio vertinimo prieigos: subsidiarumo principo, prigimtinių teisių, poveikio visuomenei, vartotojams ir smulkiosioms bei vidutinėms įmonėms, administracinių kaštų nustatymo, poveikio regionams, sprendimo įgyvendinimo, išorės konsultantų naudojimo. Komisijos SPPV sistemos reglamentavimas neapsiriboja vien paminėtais teisės aktais. Šalia jų egzistuoja atskiri teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinius planus įtvirtinančių ar keičiančių sprendimų vertinimus.127 Komisijoje yra planuojama vykdyti paskesnius ( � � � � � � � sprendimų projektų vertinimus. Pabrėžiama, kad jie gali būti naudojami kaip vienas geresnio reglamentavimo elementų, kuriant pagrindą būsimų sprendimų priėmimo gerajai praktikai. Tačiau kol kas Komisijoje � � � � � �vertinimai buvo atliekami tik išlaidų paskirstymo sprendimams. Norint SPPV atlikti taip, jog būtų patenkinti visi gairėse nurodyti reikalavimai, vertinimui reiktų skirti apie šešis mėnesius. Žinoma, vertinimo atlikimo laikas priklauso nuo pasiūlymo pobūdžio ir aplinkybių. Pavyzdžiui, poveikio vertinimai, kuriems atlikti reikalingas išsamus duomenų surinkimas, įvairių alternatyvų apsvarstymas, daugelio suinteresuotų pusių konsultavimasis gali užtrukti kelis metus. SPPV gairėse nurodoma, kad, vertinant tam tikrą sprendimo projektą, jo tikslą pageidautina nustatyti trimis lygmenimis – bendruoju, specifiniu ir vykdomuoju. Tačiau taip pat priduriama, kad tikslo nustatymas visais lygmenimis nėra būtinas. Išsamus poveikio vertinimo tikslas gali būti nustatomas tik tada, kai sprendimo pasiūlymas ir tikėtinos alternatyvos yra pakankamai aiškūs. Todėl poveikio vertinimo atlikėjas turi labiau koncentruotis ties sprendimo esme ir rašyti taip, kad pažymą skaitantis nespecialistas galėtų suprasti pasiūlymo tikslą. Kitas svarbus SPPV elementas – sprendimo alternatyvų aptarimas. SPPV gairės nenumato, kokio tipo sprendimams, kokios ir kiek alternatyvų turėtų būti nagrinėjama. Pastebima, kad Komisijos SPPV rengėjai gana dažnai svarsto įvairias alternatyvas, ypač kai rengiami reglamentacinio pobūdžio projektai. Tuo tarpu nereglamentacinių sprendimų projektų atveju į poreikį analizuoti galimas alternatyvas žiūrima gana formaliai. Šiuo atveju SPPV dažnai naudojamas tik kaip pateisinimo priemonė jau iš anksto priimtiems sprendimams. Komisijoje vyrauja tendencija poveikio vertinimą kaip galima labiau išreikšti skaitine (pinigine) reikšme, ypač kai tai yra ekonominio pobūdžio sprendimai. Nuo 2006 m. Komisijoje yra reikalaujama atlikti administracinių kaštų analizę pagal standartinį kaštų metodą.128 Šio modelio

127

� � � � � �poveikio vertinimas reglamentuojamas šiais teisės aktais: Tarybos reglamentas Nr.1605/2002 dėl Europos

Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (str. 27); Komisijos reglamentas Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (str. 21); Komisijos (DG BUDG, 2001)

� �� vertinimo gairės, “A Practical Guide for Preparing Proposals for Expenditure Programmes.” <

http://ec.europa.eu/dgs/information_society/evaluation/data/pdf/lib_master/eur_budg_guide_ex_ante.pdf> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]. 128 2006 m. kovo 15 d. poveikio vertinimo gairės buvo papildytos praktiniu modelio taikymo vadovu. ES standartinis kaštų modelis buvo taikomas rengiant daugelį jau paskelbtų ar rengiamų poveikio vertinimų, siekiant užtikrinti, kad bet kokia administracinė našta, atsirandanti taikant teisės aktus, būtų pagrįsta ir sumažinta. “EU model – manual“, 2006 <http://ec.europa.eu/governance/impact/docs/sec_2005_0791_anx_10_en.pdf> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.].


67

reikšmė atsiskleidžia per Komisijos administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programą129, kurios tikslas sumažinti administracinę ES reglamentavimo naštą 25%.130

SPPV institucinė sąranga ir kokybės kontrolė Komisijoje veikia trijų lygių kokybės kontrolės sistema. Pirmajame už poveikio vertinimų kokybę yra atsakingas atskiras direktoratas ir jo poveikio vertinimo padalinys, kuriam padeda analogiški kitų direktoratų padaliniai (per tarpžinybinės darbo grupės veikimą ir tarpžinybines konsultacijas). Antrajame lygmenyje už SPPV kokybę yra atsakingas generalinis sekretoriatas, kuris yra oficialus SPPV gairių prižiūrėtojas, ir teikia procedūrinio pobūdžio pagalbą. Galiausiai trečiajame lygmenyje veikia naujai įsteigta Poveikio vertinimo valdyba, kuri ne tik teikia poveikio vertinimo gaires, bet ir atlieka galutinį kokybės priežiūros vaidmenį. Komisijos generalinis sekretoriatas oficialiai stebi, kaip yra laikomasi vertinimo gairių, tačiau jis pats neatlieka centrinės priežiūros ir kontrolės funkcijos. Ji priklauso atskiriems direktoratams, atsakingiems už konkrečius poveikio vertinimus. Formaliai kokybės kontrolė įgyvendinama per tarpžinybinių grupių posėdžius, neformaliai – įvairių direktoratų atstovų, kolegų pasitarimus. Formalių kontrolės mechanizmų efektyvumas visada buvo ribotas, nes generalinis sekretoriatas neturi pakankamai resursų ir ekspertinių žinių, kad galėtų atlikti žymesnį priežiūros vaidmenį. Viena iš geresnio reglamentavimo programos priemonių gerinant SPPV kokybės užtikrinimą buvo Poveikio vertinimo valdybos131 įsteigimas 2007 m. Pagrindinė valdybos funkcija – atlikti SPPV kokybės vertinimus ir teikti patarimus. Valdybos teikiama informacija papildo Komisijos vidinių konsultacijos procedūrų dokumentus ir yra prieinama naudojimui, kai Komisijos kolegija rengiasi priimti tam tikrą sprendimą. Poveikio vertinimo valdyba yra pavaldi tik Komisijos pirmininkui. Jos nariai dirba atsižvelgdami į savo asmeninius ir ekspertinius gebėjimus.132 Valdybai vadovauja generalinis sekretorius geresniam reglamentavimui, o jos sudėtyje dar yra keturių direktoratų (DG ECFIN, DG EMPL, DG ENTR, DG ENV133) atstovai (priklausantys direktorių lygmeniui), turintys patirties trijose srityse – ekonomikos, socialinėje ir aplinkosaugos. Tokiu būdu yra stengiamasi užtikrinti, kad SPPV būtų gerai subalansuotas, apimantis kiek įmanoma daugiau sričių. Komisijoje veikia tarpžinybinės darbo grupės (angl. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ), jungiančios Komisijos direktoratus. Jų egzistavimas leidžia užtikrinti kokybišką ir pilną SPPV (įvertinant poveikį įvairioms sritims), pagerinti vidaus koordinavimą ir atvirumą. Visgi šių grupių veiklos rezultatai gali įgauti įvairių požymių – nuo vidinio lobizmo iki išsamios ir subalansuotos poveikio vertinimo pažymos. Geresnei šių grupių veiklai užtikrinti Komisijoje derėtų parengti jų veiklos gaires. Komisijos SPPV sistemoje svarbų vaidmenį atlieka išorinis, konsultantų (ekspertų), lygmuo. Jų įsitraukimas gali būti įvairus: nuo laikino darbo Poveikio vertinimo valdyboje ar atskirų SPPV

129 Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa. (KOM (2007) 23 Galutinis). <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2007:0023:FIN:LT:PDF> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]. 130 Tačiau, Komisijos teigimu, administracinių kaštų sumažinimas yra tik vienas iš platesnio poveikio vertinimo elementų. (

� � � � � �: Europos Komisijos darbinis dokumentas “Minimizing administrative costs imposed by legislation:

Detailed outline of a possible EU Net Administrative Cost Model“ (SEC (2005) 175, COM(2005)97 final)). 131 Apie poveikio vertinimo valdybą – http://ec.europa.eu/governance/impact/iab_en.htm 132 Europos Komisijos pirmininko informacinis pranešimas “The Impact Assessment Board“. (SEC 2006/1457-3). 133 DG ECFIN – Ekonomikos ir finansų direktoratas, DG EMPL – Darbo direktoratas, DG ENTR – Įmonių direktoratas, DG ENV – Aplinkosaugos direktoratas.


68

veiklų (pvz., duomenų rinkimo) įgyvendinimo iki viso vertinimo atlikimo.134 Daugeliu atveju išorės ekspertų įtraukimas suteikia pridėtinės vertės SPPV veiklai. Būtinybė atlikti poveikio vertinimus visiems Komisijos teisėkūros programoje numatytiems sprendimams dažnai lemia tai, kad SPPV būna trumpi ir neatitinkantys formalių reikalavimų. Neretai tradicinė SPPV forma būna netinkama tam tikriems sprendimams. Be to, nėra išbaigtas ir aiškus „proporcingumo“ principas. Problemiškiausia Komisijos SPPV sistema yra šiose srityse: pritaikymo apimtis ir proporcingumas, atlikimo laikas ir būdas, kokybės priežiūra, vertinimo pagalba ir gairės. Teigiama, kad prie Komisijos SPPV kokybės daug prisideda mokymai. Jie organizuojami centriniame ir generalinių direktoratų lygmenyje ir papildo vienas kitą. Centriniame lygmenyje yra supažindinama su SPPV pagrindais, o generalinių direktoratų lygmenyje nagrinėjami labiau specifiniai klausimai, konkretūs pavyzdžiai. Gera SPPV kokybės kontrolės priemonė – pranešimų apie poveikio vertinimų atlikimą publikavimas. Komisijoje ji yra gana efektyviai naudojama. Leidžiami kasmetiniai pranešimai (

� � � � � � � � � � � � � )135, kuriuose apžvelgiamos bendrosios SPPV sistemos tendencijos bei pateikiamos atvejų studijos. SPPV sistemos įvertinimams Komisija nevengia pasitelkti išorės ekspertus.136 6.5.2. Konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis Komisija siūlo įvairius konsultavimosi būdus: viešąsias konsultacijas internete, klausimynus tikslinėms grupėms, didelio masto konferencijas, praktinius seminarus ir viešuosius debatus, susitikimus su specialiai pakviestomis suinteresuotomis grupėmis ir ekspertais, specialiai įkurtas darbo grupes, interviu ir � � � � � susitikimus su suinteresuotais asmenimis. Dažniausiai Komisija konsultuojasi interneto pagalba. Tam ji yra įsteigusi specialų konsultacijų tinklalapį – � � � � � � � � � � � � � � 137, kuriame galima susipažinti su visomis Komisijos rengiamomis konsultacijomis pagal visas politikos sritis, taip pat su įvykdytų konsultacijų rezultatais. Šis būdas užtikrina didelį pasiekiamumą ir dalyvavimą. Per konsultacijų laikotarpį galima gauti nuo 1000 iki 10 000 pasisakymų. Kiti dažniau naudojami būdai yra konferencijos ir susitikimai su ekspertais, ypač kai klausimai yra labai specifiniai ir techniški. Tokiu būdu užtikrinama informacijos kokybė. Konferencijų metu galima patikrinti tam tikras preliminarias išvadas, todėl jos dažniausiai rengiamos vėlesniame sprendimų priėmimo etape. Susitikimai su ekspertais organizuojami ankstyvoje SPPV fazėje, nes jų metu stengiamasi įvertinti išankstinę suinteresuotų grupių nuomonę. Poveikio vertinimo gairėse reikalaujama, kad vykdant konsultacijas būtų atsižvelgiama į minimalaus standartinio laiko konsultacijoms reikalavimus – „Komisija turi skirti bent aštuonias

134 Komisija yra kritikuojama dėl dažno vertinimo darbų delegavimo išorės ekspertams, susijusiems su verslo ir pramonės struktūromis. Teigiama, jog per mažai dėmesio skiriama aplinkosauginiams ir socialiniams poveikio vertinimo aspektams. 135 http://ec.europa.eu/governance/better_regulation/reports_en.htm 136 Paskutinis tokio įvertinimų pavyzdys yra The Evaluation Partnership

� �Evaluation of the Commission’s Impact

Assessment System“. 2007. http://ec.europa.eu/governance/impact/docs/key_docs/tep_eias_final_report.pdf> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]. 137 Europos Komisijos konsultacijų tinklalapis – http://ec.europa.eu/yourvoice/consultations/index_en.htm.


69

savaites raštiškų pastabų pateikimui (konsultacijoms raštu)“ ir bent prieš „20 dienų anonsuoti apie būsimą susitikimą“.138 Apklausus suinteresuotas grupes139 paaiškėjo, kad Komisijos SPPV sistema yra vertinama kaip gana atvira ir skaidri. Komisija suteikia daugelį galimybių suinteresuotoms grupėms įsitraukti į sprendimo priėmimo procesą – nuo internetinių konsultacijų iki asmeninių susitikimų. Tačiau trūksta Komisijos paaiškinimo, kaip pasiūlymai atsispindi priimamuose sprendimuose, taip pat pasigendama papildomų komentarų teikimo galimybės. Į konsultacijas nepakankamai įtraukiamas Europos Parlamentas ir Taryba. 6.6. Gerosios praktikos valstybių analizės apibendrinimas

Kaip rodo gerosios praktikos valstybių analizė SPPV sistema yra nuolat plėtojama. Šiuo metu daugiausia dėmesio susilaukia tokie SPPV aspektai kaip rizikos įvertinimas, poveikio konkurencijai nustatymas, duomenų rinkimo metodai. Geriausias metodologinės plėtros ir pažangos pavyzdys yra JK. Naujai parengtas (2008 m.) SPPV gairių rinkinys yra jau trečias nuo 2000 m. JK, Europos Komisija ir Kanada yra geri SPPV gairių tobulinimo pavyzdžiai – rengiant naujas poveikio vertinimo gairių redakcijas buvo organizuojamos viešos konsultacijos. SPPV procesas yra prieinamas ir atviras Kanadoje, Švedijoje, JK ir Komisijoje. Nyderlanduose SPPV medžiaga yra atskleidžiama tuomet, kada sprendimo projektas yra teikiamas svarstyti Parlamentui ar Ministrų tarybai. Minėtose valstybėse SPPV pobūdis ir tikslai yra gana panašūs. Visose valstybėse pabrėžiama, kad reikia atsižvelgti į smulkaus ir vidutinio verslo įmonių interesus. Visose nagrinėtose valstybėse administracinių kaštų mažinimo tikslais atliekami sprendimų kaštų skaičiavimai. Standartinių kaštų metodas, sukurtas Nyderlanduose, naudojamas JK bei Europos Komisijoje. Kaštų mažinimo planus iki 25% nusistačiusios visos nagrinėtos valstybės. Visose valstybėse yra pabrėžiama skaitinio poveikio įvertinimo reikšmė. Išskirtinės reikšmės ekonominio ir finansinio sprendimų projektų poveikio apskaičiavimui rodo geresnio reglamentavimo padalinio, atsakingo už SPPV kokybės priežiūrą, perkėlimas į valstybės finansus tvarkančias įstaigas (finansų ministerijas) Kanadoje, Nyderlanduose. Tik Europos Komisijoje poveikio vertinimo dėmesį stengiamasi balansuoti tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių klausimų. Ši tendencija pastaruoju metu pastebima ir Kanadoje bei JK. Kiti vertinimo aspektai kiekvienoje valstybėje yra identifikuojami pagal jiems teikiamos reikšmės bendroje SPPV sistemoje lygį: JK – labdaros ir nevyriausybinių organizacijų interesai, taip pat konkurencingumo ir paskirstymo klausimai; Švedijoje – lyčių lygybė, imigrantų integracija. Nei vienoje iš nagrinėtų valstybių nėra aiškių nurodymų, kaip identifikuoti suinteresuotas grupes. JK tai atliekama, pradedant konsultacijas kaip galima ankstesniame etape, Švedijoje tai palikta komitetų žiniai, Nyderlanduose potencialius suinteresuotus asmenis nurodo politiniai patarėjai, jeigu reikia su išorės konsultantų pagalba ir tarpininkaujančiomis organizacijomis.

138 European Commission Impact Assessment Guidelines (SEC (2005) 791). 11 psl. 139 2008 m. birželio mėn. Europos Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pareikšti savo nuomonę dėl naujųjų SPPV gairių ir atsakyti į pateiktus klausimus. Konsultacijos vyko iki 2008 m. liepos 25 d. Daugiau informacijos apie konsultacijas, klausimyną ir gaires galima rasti svetainėje: http://ec.europa.eu/governance/impact/consultation/ia_consultation_en.htm.


70

Konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis yra vykdomos visose valstybėse. Minimalūs konsultacijų standartai yra nustatyti Švedijoje, JK. Nyderlanduose nėra parengta jokių konsultavimosi gairių. Tik JK piliečiai, plačiąja prasme, yra vertinami kaip „tikslinė grupė“. Nagrinėtose valstybėse naudojamas platus ir įvairus konsultacijų priemonių spektras. JK ir Nyderlanduose populiariausia priemonė yra klausimynų paskelbimas, Švedijoje – fokus grupės ir viešosios nuomonės tyrimai. JK, Kanados ir Europos Komisijos konsultacijų praktikoje veiksmingai yra išnaudojamas internetas. Poveikio vertinimus dar prieš sprendimo pasirinkimą atlieka Nyderlandai, JK, Kanada ir Europos Komisija. Jose SPPV yra padalinama į kelis etapus, kurių pradinis yra įgyvendinamas dar prieš priimant sprendimą. Švedija irgi juda link požiūrio, kad SPPV yra ne tiek sprendimo pateisinimo, kiek sprendimo pasirinkimo priemonė. Tik JK yra aiškiai nurodyta, kad sprendimas turi būti priimamas tada, kai yra parodoma, jog nauda pateisina kaštus. Nyderlanduose, Švedijoje ir JK poveikio vertinimo metu yra svarstomos įvairios alternatyvos – nuo reglamentavimo nereikalingumo iki savireguliacijos. Tiek nagrinėtų valstybių, tiek ir EBPO kontekste pastebima poveikio vertinimo ir konsultacijų formalizavimo ir centralizavimo tendencija. Nagrinėtose valstybėse geriausiai tai išreiškia centrinių SPPV kokybės kontrolės ir koordinavimo institucijų įsteigimas. Priežiūros organas efektyviausias ten, kur jis yra susietas su vykdomosios valdžios centru. Taip yra Kanadoje ir JK. Konsultacijų medžiagos ir rezultatų bei jų panaudojimo praktika yra įvairi. JK, Švedijoje ir Kanadoje oficialiai reikalaujama, kad būtų užtikrinamas grįžtamasis ryšys, pateikiant gautus atsakymus ir paaiškinant, kaip jie paveikė sprendimo turinį.


71

� ��

Kanada JK Nyderlandai Švedija Europos Komisija Politinis dėmesys SPPV Stiprus Stiprus Stiprus Silpnas (dėl funkcinės

institucijų autonomijos) Stiprus

SPPV gairės (dokumentas)

Yra Yra Yra Yra Yra

SPPV būtinas atlikti.. ..tik antrinės teisės aktams ..pirminės ir antrinės teisės aktams, kurie turi akivaizdų poveikį verslo, labdaros ir nevyriausybinių organizacijų veiklai

..pirminės ir antrinės teisės aktams

..pirminės ir antrinės teisės aktams

..visiems sprendimams – tiek reguliacinio, tiek nereguliacinio pobūdžio

SPPV planavimas Taip Taip Ne Taip Taip Išankstinis SPPV (dar prieš sprendimo projekto parengimą)

Taip Taip Taip Ne Taip � � � � � �

vertinimas Taip Taip Taip Taip Taip SPPV metu prioritetas teikiamas ...

Bendrajai naudai valstybei Kaštų ir naudos apskaičiavimui verslo (ypatingai smulkioms įmonėms), labdaros ir nevyriausybiniam sektoriui

Administracinių kaštų verslui mažinimui

Smulkių ir vidutinių įmonių interesams

Ekonominiams, socialiniams ir aplinkosaugos klausimams (vieno prioriteto nėra)

Kiekybinis poveikio vertinimas

Kaštų ir naudos analizė Kaštų ir naudos analizė, kaštų efektyvumo analizė

Administracinių kaštų analizė

Prisitaikymo kaštai smulkiajam ir vidutiniam verslui

Administracinių kaštų analizė

Svarbiausi SPPV metodai Poveikio verslui testas Standartinių kaštų metodas; Poveikio smulkioms įmonėm testas

Standartinių kaštų metodas

Poveikio smulkioms ir vidutinėms įmonėm testas

Standartinių kaštų metodas

Proporcingumo principas Yra Yra Yra Yra Yra SPPV viešinimas (prieinamumas visuomenei)

Taip Taip Ne (tik po sprendimo projekto pateikimo Parlamentui)

Ne Taip

SPPV trukmė Nereglamentuota Nereglamentuota Nereglamentuota Nereglamentuota 6 mėn.


72

Kanada JK Nyderlandai Švedija Europos Komisija Centrinė SPPV koordinavimo ir kokybės kontrolės įstaiga

Yra Yra Nėra Nėra Yra

Formalios įstaigos galios paveikti SPPV atlikimą (stabdant procesą, inicijuojant sankcijas)

Taip Ne Ne Ne Ne

Horizontalus tarpinstitucinis SPPV koordinavimas

Nėra Nėra Yra Nėra Nėra

Nepriklausoma konsultacinė institucija

Nėra Yra Yra Yra Nėra

Konsultacijų gairės Yra Yra Nėra Yra Yra Privalomos konsultacijos Ne Taip Ne Taip Taip Konsultacijų planavimas Taip Ne Ne Taip Taip Ankstyvos konsultacijos Taip Taip Ne Taip Ne Pakartotinos konsultacijos Taip Ne Ne Ne Ne Konsultacijų rezultatų publikavimas (grįžtamasis ryšys)

Taip Taip Ne Taip Ne

Suinteresuotų grupių įtraukimas (konsultacijų mastas)

Taip Taip Ne Ne Taip

Populiariausios konsultacijų priemonės

Internetas Specialus dokumentas konsultacijoms kartu su klausimynu, Internetas

Klausimynas Fokus grupės, viešosios nuomonės tyrimai

Internetas

Konsultacijų trukmė Pirminės konsultacijos – nereglamentuojama; pakartotinos konsultacijos – rekomenduojama iki 30 d.

3 mėn. 3 mėn. 30 d. 2 mėn. (rašytinėms konsultacijoms) 20 d. (susitikimams) �� sudaryta autorių.


73

Iš aptartų pavyzdžių matyti, kad egzistuoja keturios geresnio reglamentavimo kokybės kontrolės institucijų kategorijos:

- Politinio lygio institucijos, kurios atlieka reglamentavimo reformos ir institucijų priežiūrą. Tai centrinės vyriausybės (ministrų kabineto ar vyriausybės kanceliarijos) komitetai (pvz., Kanados specialusis komitetas ministrų kabinete), aukšto lygio tarpinstituciniai dariniai, parlamento komitetai;

- � � � � � tarpinstitucinės darbo grupės (pvz., Europos Komisijoje, nors joje kokybės kontrolė tarpžinybinėmis priemonėmis neapsiriboja);

- Ministerijų ir departamentų sudėtyje esantys geresnio reglamentavimo padaliniai (pvz., JK, kur kiekvienoje ministerijoje yra paskirtas geresnio reglamentavimo ministras, veikia po atskirą geresnio reglamentavimo padalinį);

- Privačios grupės, patariamosios institucijos, tyrimų centrai (pvz., JK geresnio reglamentavimo komisija, Švedijos geresnio reglamentavimo valdyba pramonei ir prekybai).

Iš visų aptartų valstybių geriausiu pavyzdžiu laikytina JK. Čia yra integruota ir nuosekli SPPV sistema, įsteigtas už kokybės priežiūrą atsakingas geresnio reglamentavimo padalinys (BRE), parengtos poveikio vertinimo gairės, specialios SPPV įgyvendinimo instrukcijos, kiekybiniai skaičiavimo metodai. Rengiantis priimti sprendimą JK dažnai yra svarstomos įvairios alternatyvos. Jos atrenkamos remiantis kaštų ir naudos apskaičiavimu. Vertinimai dažnai įtraukia neaiškumo ir klaidų veiksnius. JK yra veiksmingai viešinami poveikio vertinimų rezultatai, kai pirminiai poveikio vertinimai yra patalpinami atsakingos institucijos tinklalapyje ir paskelbiami konsultacijų dokumentuose dar prieš sprendimo priėmimą Vyriausybėje. Galutinis poveikio vertinimo dokumentas yra pateikiamas kartu su sprendimo pasiūlymu Parlamentui ir paskelbiamas sprendimą parengusios institucijos bei BRE tinklalapiuose. Nepaisant JK, Kanados, Švedijos, Nyderlandų ir Europos Komisijos SPPV sistemų priskyrimo prie gerosios praktikos pavyzdžių, jos nėra idealios ir ne visada sugeba užtikrinti aukštos kokybės poveikio vertinimus. Tai atspindi apačioje pateikti atliktų studijų rezultatų ištraukos. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Valstybė (duomenų surinkimo metai)

Trūkumai

Kanada (2004) „Neproporcingas“ SPPV resursų paskirstymas, kai mažus kaštus turintys sprendimai yra vertinami pagal kompleksišką ir sudėtingą SPPV sistemą, o tuo tarpu svarbūs ir reikšmingi sprendimai susilaukia mažiau dėmesio.

Švedija (2004 – 2005)

Tarnautojams trūksta žinių apie konkrečias jų SPPV funkcijas. Poveikio vertinimui atlikti naudojami kriterijų-klausimų sąrašai nesuteikia pakankamai aiškių nuorodų, klausimai būna nepritaikomi. Nėra kokybės kontrolės, todėl gana žemas SPPV kokybės lygis. Pagrindinis SPPV elementas – kaštai verslui – nėra adekvačiai apskaičiuojamas. Tik 9% poveikių vertinimų yra pateikiami sprendimų bendrieji kaštai, 17% – kaštai konkrečioms įmonėms. Iš pastarųjų tik keliuose poveikio vertinimuose šie kaštai paaiškinami. Galiausiai poveikio vertinimai atliekami pernelyg vėlai.

JK (2004 – 2009) Ne visi atlikti poveikio vertinimai yra geros kokybės: trūksta alternatyvų svarstymo, vertinimai pradedami nepakankamai anksti. Nors daugelyje (80%) poveikio vertinimų yra pateikiamas kiekybinis kaštų apskaičiavimas, tik 40% jų yra apskaičiuojama ir nauda. Be to, kaštų ir naudos analizės kokybė yra labai skirtinga.


74

Vis dar pasitaiko, jog poveikio vertinimai yra parengimai jau priėmus sprendimą. Labai retai sprendimo priėmimas sustabdomas dėl prastos SPPV kokybės. Nors Smulkiojo verslo tarnyba yra sveikintina iniciatyva, ji apsunkina konsultacijų procesą dėl tarnybos darbuotojų nepatyrimo. Nepaisant pastangų, JK teisėkūros efektyvumas ir atskaitingumas padidėjo nežymiai. 2009 m.

� � � � � � � � � � studija140 atskleidė, kad JK SPPV sistema neužtikrina efektyvaus kaštų mažinimo. Nustatyta, kad 2005–2008 m. laikotarpyje priimamų sprendimų kiekis ir kaštai nuolat augo. Pastarieji per šį laikotarpį išaugo net 74% (nuo 16,5 iki 28,7 mlrd. svarų sterlingų). Pagrindinė priežastis, kodėl SPPV sistema neveikia kaip norėtųsi yra ta, kad atsakingi pareigūnai nekreipia dėmesio į poveikio vertinimų metu gaunamą informaciją. Ypatingai tai pasireiškia, kai sprendimais perkeliamos ES teisės normos (72% visų reglamentavimo kaštų JK).

Europos Komisija (2005 – 2009)

Pastebimos tarpinstitucinio koordinavimo problemos. Reikalingas atitinkamų struktūrų ir procedūrų racionalizavimas. Daugelis konsultacijų procedūrų neatitinka minimalių reikalavimų. Komisijos suteikiamas grįžtamasis ryšys nepakankamas, trūksta skaidrumo. SPPV metodologija yra naudojamasi nesistemingai. Neteikiama pakankamai dėmesio konkurencingumui. Tik nedaugelyje poveikių vertinimų apskaičiuojami tikėtini kaštai ir nauda. Komisijos tarnautojai nėra pakankamai apmokomi. Konsultacijos dažniausiai vyksta tik su stipriomis Briuselyje įsikūrusiomis interesų grupėmis, didžiųjų ir senųjų valstybių narių visuomeninėmis organizacijomis. Konsultacijų procesui trūksta atskaitomybės.141 � � � � � � � � � � tyrimas142 atskleidė, kad nuo geresnio reglamentavimo iniciatyvos pradžios 2005 m. priimamų sprendimų kiekis ir toliau augo. Nuo 2005 iki 2008 m. reglamentavimo kaštai išaugo 50% ir iš viso sudarė 1,4 trlj. eurų (daugelyje ES valstybių narių sudarydami iki 70% visų reglamentavimo kaštų). Europos Komisijos SPPV sistemos neefektyvumo priežastis yra jos fragmentiškumas. Nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu tik 3 iš 10 800 priimamų sprendimų ES buvo sustabdyti dėl SPPV metu išsiaiškintų per didelių kaštų. Taip pat teigiama, kad vertinimo pažymos yra rengiamos nekokybiškai ir dėl to jomis neįmanoma remtis sprendimų priėmimo proceso metu. Galiausiai kaip viena silpniausių Europos Komisijos SPPV sistemos vietų įvardinta Poveikio vertinimo valdyba. Ši institucija neturi realių galių sprendimų priėmimo procese. Be to, šioje institucijoje dirbančių tarnautojų neužtenka aprėpti visiems ES svarstomiems sprendimų projektams. � � � � � � �

Jacobs&Associates, “Current Trends in Regulatory Impact Analysis: The Challenges of Mainstreaming RIA into Policy-making“. 2006.

140 M. Persson, S. Booth, S. Gaskell, „Out of Control? Measuring the Decade of EU Regulation“.

� � � � � � � � � 2009 m.

141 Sandra Kroger, “Nothing But Consultation: A Place of Organised Civil Society in EU Policy-making Across Policies”

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �, (C-08-0l). 30-33 psl.

142 M. Persson, � � � � �


75

7. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Šios rekomendacijos atsižvelgia į tris tyrimo informacijos šaltinius: (a) Lietuvos sprendimų projektų poveikio vertinimo (SPPV) ir konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis teisinės bazės analizę, (b) nusistovėjusios poveikio vertinimo bei konsultacijų praktikos analizę (pagal poveikio vertintojų apklausos rezultatus, giluminius interviu ir dvidešimties poveikio vertinimo pažymų kokybės analizę), o taip pat ir (c) geriausios vertinimo praktikos (Kanados, Nyderlandų, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Europos Komisijos) apžvalgą. Visos teikiamos rekomendacijos yra suformuluotos darbo autorių remiantis visų minėtų tyrimo šaltinių ir autorių ekspertinės SPPV ir konsultacijų proceso Lietuvoje patirties visuma, todėl jos nebūtinai yra tiesiogiai išvedamos iš kurio nors atskirai paimto tyrimo šaltinio. Nuorodos į tyrimo duomenų šaltinius yra įterptos pasirinktinai, t.y. tik tais atvejais, kai siūloma rekomendacija visiškai sutampa (arba jei (kai kuriais atvejais) nesutampa) su tyrimo šaltinių duomenimis. Apibendrinant rekomendacijų kontekstą, galima teigti, kad:

1. Laikas SPPV sistemos ir proceso peržiūrai pribrendęs, nes Lietuva jau yra sukaupusi beveik šešerių metų sprendimų projektų poveikio vertinimo patirtį. Be to, Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai (nes, pavyzdžiui, dalyvauja administracinės naštos mažinimo iniciatyvoje) ir EBPO/Sigma (dalyvaudama geresnio reglamentavimo politikos peržiūroje).

2. Sprendimų projektų poveikio rengėjų apklausa aiškiai rodo, kad esanti SPPV sistema yra

išsikvėpusi, o pats poveikio vertinimas labai dažnai suprantamas kaip formalus procedūrinis reikalavimas, t.y. tik kaip pažymos užpildymas sprendimą inicijuojančiai institucijai jau apsisprendus arba net parengus sprendimo projektą. Analizės kokybė tokiu atveju daugiausiai gali būti sietina tik su pasirinkto sprendimo pagrindimu, tačiau dažniausiai lieka nežinomos galimos alternatyvos pasirinktam sprendimui. Be aiškaus nuolatinio politinio dėmesio (kokybiškos analizės poreikio) tokią praktiką pakeisti bus sudėtinga. Naujoji Vyriausybė deklaruoja tam tikrus žingsnius SPPV sistemos peržiūros, o imant plačiau ir geresnio reglamentavimo politikos kryptimi.

Šios rekomendacijos suredaguotos atsižvelgiant į nuo galutinės ataskaitos pateikimo dienos (2009 m. balandžio 8 d.) priimtus svarbius Vyriausybės sprendimus ir papildytos pagal galutinės ataskaitos aptarimo Ūkio ministerijoje 2009 m. rugpjūčio 11 d. rezultatus. Jos pateikia du galimus skirtingos ambicijos SPPV ir konsultacijų su visuomene bei suinteresuotomis grupėmis plėtros kelius –a) dalinį jau veikiančios sistemos tobulinimą ir b) sisteminį pertvarkymą. Rekomenduojamos dalinio tobulinimo priemonės taikytinos ir sisteminio pertvarkymo scenarijui. (I) Dalinio tobulinimo scenarijus Dalinio tobulinimo scenarijus apima dabar galiojančių SPPV ir konsultacijų su visuomene bei suinteresuotosiomis grupėmis procedūrų ir praktikų racionalizavimą. Šiuos rekomenduojamus pakeitimus ir patobulinimus įmanoma atlikti ir be politinės paramos, nesikeistų ir dabar egzistuojanti koordinacinė šių procesų sąranga. Tačiau pažymėtina, kad šios priemonės iš esmės neišspręs pagrindinės SPPV problemos – poveikio vertinimo formalumo, o siūlomos informacijos apie sprendimų projektų viešinimo visuomenei priemonės vis dar neatitiks minimalių konsultacijų su visuomene ir suinteresuotosiomis grupėmis principų it todėl negalės būti laikomos konsultacijomis tikrąja tos sąvokos prasme.


76

I.1 Esančios SPPV sistemos dalinis tobulinimas I.1.1. Rekomenduojama pakeisti SPPV metodiką ir ją papildyti kriterijais, kurie aiškiau apibrėžtų atvejus, kuriems reikalingas išplėstinis poveikio vertinimas. 2003 m., priimant Vyriausybės nutarimą dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo, prognozuota, kad išplėstinis vertinimas bus atliekamas ne daugiau kaip 10 proc. sprendimų. Tačiau sukauptos patirties analizė parodė, kad išplėstinis vertinimas atliekamas gana retai. Šiuo metu nėra jokių kitų kriterijų dėl išplėstinio vertinimo atlikimo, išskyrus pačios institucijos sprendimą arba Vyriausybės įpareigojimą tai padaryti. Siūlome nustatyti keturis kriterijus išplėstiniam poveikio vertinimui atlikti: (a) numatoma sprendimo finansinio poveikio (biudžetui, verslui ir vartotojams) minimali tam tikra iš anksto nustatyta riba; (b) politinis ir/ar socialinis problemos jautrumas (sprendimo rengėjo ir/ar Vyriausybės vertinimas) ir c) naujas reglamentavimas, t.y. kai ketinamu priimti sprendimu numatoma pirmą kartą reglamentuoti tam tikrą visuomeninio gyvenimo sritį arba iš esmės keisti esamą reglamentavimą. Kalbant apie Vyriausybės sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pozicijų dėl ES teisės aktų projektų, ketvirtuoju kriterijumi galėtų būti Seimo nustatytas Europos Komisijos metinės teisėkūros programos priemonių aktualumas Lietuvai. Labai aktualioms Lietuvai Europos Komisijos iniciatyvoms turėtų būti atliktas išplėstinis poveikio vertinimas. Siūlytina, remiantis kitų valstybių pavyzdžiu (pvz., Kanados) nustatyti sprendimo įgyvendinimo kaštų minimalią ribą, kuria remiantis būtų automatiškai reikalaujama atlikti išplėstinį poveikio vertinimą. Ekstrapoliuojant Kanados pavyzdį (pvz., tokiu būdu: Kanados riba x Lietuvos BVP/ Kanados BVP) tokia riba būtų 3 milijonai LTL143. Iš kitų šalių praktikos matyti, kad galimų kaštų ribos objektas yra a) kaštai biudžetui, b) kaštai verslui arba c) visi kaštai (neišskiriant kurio nors specifinio poveikio objekto ar aspekto). Daugiau apie tai žr. 5 priede „Sprendimų projektų kaštų ribos kitose valstybėse“. Aptariant galimų kaštų ribą, pastebėtina, kad duomenų apie tai, kodėl kitose valstybėse buvo pasirinkti būtent tokie kaštų objektai (aspektai) ir tokios jų ribos, aptikti nepavyko. Svarbiausiu kriterijumi čia laikytinas ribos reikšmingumas, dėl kurio sutartų atsakingos valstybės institucijos ir socialiniai-ekonominiai partneriai. Manytina, kad Lietuvoje kaštų biudžetui reikšmingą ribą ekspertinio vertinimo būdu būtų pajėgi pasiūlyti Finansų ministerija, o kaštų verslui ribą galėtų pasiūlyti Ūkio ministerija, konsultuodamasi su verslo asociacijomis. Logiška, kad šios ribos neturėtų būti didesnės, nei labiau ekonomiškai išsivysčiusiose apžvelgtose valstybėse. Gali kilti klausimas dėl to, kaip (jei ši riba būtų įvesta ir privaloma) sprendimo projekto rengėjas turėtų apskaičiuoti, ar ši riba bus viršyta, ar ne. Pastebėtina, kad vertinimo būdai ir metodologijos šiame darbe nebuvo tyrinėtos, nors problemą apie įgūdžių stoką identifikavo apklausos dalyviai (29 proc. kyla problemų vertinant poveikį ekonomikai, 16 proc. – valstybės finansams), tiek ir kiti ekspertiniai vertintojai (pavyzdžiui, Pilietinės visuomenės instituto projekto „Atvira valdžia“ Seime pristatytose išvadose ir rekomendacijose (2009 m. birželio 10 d.) teigiama, kad ‚praktiškai nėra 143 Jei minimalią ribą ekstrapoliuotume pagal šalių BVP/gyv., tai tokia riba Lietuvos atveju būtų apie 20 milijonų LTL. Bet kuriuo atveju, konkrečią ribą siūlytina nustatyti po konsultacijų su Finansų ministerija ir ji neturėtų viršyti, pvz., Jungtinėje Karalystėje, kuri yra 20 mln. svarų sterlingų verslui ir 5 mln. svarų sterlingų – viešajam sektoriui.


77

įtvirtinta kaštų ir naudos analizė kaip valstybės projektų vertinimo instrumentas‘). Tačiau vertėtų atskirti apsisprendimo atlikti išplėstinį poveikio vertinimą nuo paties poveikio vertinimo. Jei projekto rengėjams apsisprendimo stadijoje turėtų remtis savo ekspertiniais vertinimais ir neformaliomis konsultacijomis su tais, kurie poveikį patirtų bei Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos ir/ar SPPV sistemos plėtrą koordinuojančios institucijos nuomone. Panašiai (ekspertinio vertinimo ir neformalių konsultacijų būdu) ši problema sprendžiama ir kitose šalyse. Naujam reglamentavimui atliekamam poveikio vertinimui taip pat būtina atnaujinti Teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtintą įstatymų koncepcijų rengimo metodologiją (nustatančią prievolę įvertinti poveikį) ir suderinti ją su Vyriausybės 2003 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta sprendimų projektų poveikio vertinimo metodologija (suvienodinti sąvokas, apibrėžimus ir pan.). I.1.2. Rekomenduojama išplėsti atvejų, kai bazinis poveikio vertinimas nėra būtinas, sąrašą Sprendimo projekto bazinis poveikio vertinimas galėtų nebūti atliekamas tuo atveju, jei sprendimo projektas tik nežymiai keičia anksčiau priimtą sprendimą, kuriam jau buvo atliktas vertinimas. Sprendimą dėl to, ar pakeitimai tikrai nežymūs, turėtų priimti sprendimo rengėjas, konsultuodamasis su už SPPV plėtrą ir kokybės priežiūrą atsakinga institucija. Tokiu atveju sprendimo pagrindimo dokumente rengėjas turėtų a) motyvuoti (pagrįsti), kodėl pakeitimai yra nežymūs ir b) pateikti nuorodą į anksčiau atliktą poveikio vertinimą (pavyzdžiui, į teisės aktų projektų duomenų bazę (archyvą).

Sprendimo projekto bazinis poveikio vertinimas taip pat galėtų nebūti atliekamas tuo atveju, kai Vyriausybei teikiamas sprendimo projektas įgyvendina Seime priimtus sprendimus (įstatymus), kuriems buvo atliktas poveikio vertinimas, t.y. jei Vyriausybei apsisprendžiant dėl Seimui teikiamo įstatymo projekto buvo apsispręsta ir dėl jo įgyvendinimo (kuriam reikalingi Vyriausybės sprendimai) nuostatų, ir buvo atliktas poveikio vertinimas (pvz., jei pagal Seimo Statuto 135 str. 3 punkto 7 papunkčio nuostatas su įstatymo projektu buvo teikiami įstatymo įgyvendinančiųjų aktų metmenys, kuriems buvo atliktas poveikio vertinimas). Šiuo atveju sprendimo projekte pakaktų aiškios nuorodos į anksčiau atliktą poveikio vertinimą. Tiesa, atsižvelgiant į susiklosčiusią tradiciją (t.y. paketinės teisėkūros tradicijos nebuvimą), ši išimtis kol kas būtų veikiau teorinė galimybė. Šie atvejai turėtų būti apibrėžti Vyriausybės nutarimu patvirtintoje SPPV metodikoje.

I.1.3. Rekomenduojame nustatyti pareigą poveikio vertinimą atlikti ir ministrų, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovų, apskričių viršininkų ir savivaldybių pagal savo kompetenciją priimamiems sprendimų projektams (dabar galiojančiame Vyriausybės nutarime ši nuostata yra tik rekomendacinio pobūdžio) Išskyrus teisinės padėties analizę, SPPV ir konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis praktika apskričių viršininkų ir savivaldybių priimamų sprendimų lygmenyje šiame darbe dėl išteklių apribojimo nebuvo nagrinėjama, be to, tai eksplicitiškai nebuvo numatyta ir užsakovo suformuluotoje techninėje užduotyje ir su užsakovu derinant apklausiamų institucijų darbuotojų sąrašą. Todėl ši rekomendacija formuluojama atsižvelgiant tik į esamo reglamentavimo analizę ir todėl papildomai turėtų būti panagrinėta, atsižvelgiant į šiame lygmenyje susiklosčiusią praktiką.


78

Kriterijai (atvejai), kai šių sprendimų projektams turėtų būti atliekamas bazinio poveikio vertinimas, turėtų būti tie patys, kaip ir Vyriausybei teikiamiems sprendimų projektams, t.y. visiems norminio pobūdžio sprendimams, išskyrus redakcinio ir/arba techninio pobūdžio sprendimus ir tuos atvejus, kai ypač skubiais sprendimais siekiama išspręsti krizines situacijas. Papildoma išimtimi šiame lygmenyje galėtų būti atvejis, analogiškas aptariamam I.1.2 rekomendacijoje, kai ministrų, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovų, apskričių viršininkų bei savivaldybių sprendimai tik formaliai patvirtina (realizuoja) paketinio sprendimo priėmimo metu Vyriausybėje ar Seime priimtus sprendimus, kuriems buvo atliktas poveikio įvertinimas (pvz., jei pagal Seimo Statuto 135 str. 3 punkto 7 papunkčio nuostatas su įstatymo projektu buvo teikiami įstatymo įgyvendinančiųjų aktų metmenys, kuriems buvo atliktas poveikio vertinimas). Šiuo atveju sprendimo projekte pakaktų aiškios nuorodos į anksčiau atliktą poveikio vertinimą, pavyzdžiui, į teisės aktų projektų duomenų bazę archyvą. Kriterijai (atvejai), kai šiame lygmenyje priimamiems sprendimams turėtų būti atliktas išplėstinis vertinimas, turėtų būti tie patys, kaip ir numatyta Vyriausybės nutarimu patvirtintoje SPPV metodikoje. Ministrų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės įstaigų vadovus ir apskričių viršininkus įpareigoti būtų galima 2003 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 276 pakeitimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybėms toks įpareigojimas galėtų būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo pakeitimu. Alternatyvus būdas suteikti postūmį Vyriausybei nepavaldžių ir neįtakojamų įstaigų priimamų sprendimų poveikio vertinimui būtų tam tikras savanoriškas šių įstaigų ar jų asociacijų įsipareigojimas, pavyzdžiui, pasirašant tam tikrą Vyriausybės ir šių įstaigų memorandumą (-us) šiuo klausimu arba vienašališkos viešai skelbiamos šių įstaigų ar jų asociacijų deklaracijos apie prisijungimą prie Vyriausybės inicijuoto SPPV proceso savo kompetencijos ribose (tokiu būdu ši problema yra sprendžiama Jungtinėje Karalystėje). I.1.4. Rekomenduojame Vyriausybei teikiamiems sprendimų projektams sprendimo poveikio vertinimo pažymą sujungti su aiškinamuoju raštu (įstatymams) ir/ar teikimu (Vyriausybės sprendimams) ir parengti vieną integruotą sprendimo projekto pagrindimo ir poveikio vertinimo dokumentą Poveikio vertinimo rengėjų teigimu (tai buvo matyti ir atliekant konkrečių poveikio vertinimo pažymų analizę), didžioji dalis teikimo ir poveikio vertinimo pažymos informacijos persidengia. Siekiant išvengti informacijos dubliavimosi, siūlytina Vyriausybei teikiamiems sprendimų projektams parengti vieną integruotą sprendimo projekto pagrindimo ir poveikio vertinimo dokumentą. Jo struktūra galėtų būti tokia:

1. Informacija apie sprendimo projekto rengėją

- projektą teikiančios institucijos pavadinimas; - konkretaus [projektą rengusio jos padalinio pavadinimas ir padalinio vadovo vardas ir

pavardė bei kiti kontaktiniai duomenys; - projekto autoriaus (padalinio valstybės tarnautojo, komisijos arba darbo grupės

vadovo) kontaktiniai duomenys,; jei sprendimo projektas bus svarstomas Seime ir jei jis rengtas asmenų ar piliečių įgaliotų atstovų - jų vardai, pavardės, pareigos ir kiti kontaktiniai duomenys.


79

2. Sprendimo projekto pavadinimas 3. Reglamentavimo būtinumo pagrindimas: sprendžiamos problemos apibūdinimas,

sprendimo projekto tikslai ir uždaviniai

4. Sprendimo projekto ryšys su Lietuvos Respublikos ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Vyriausybės programa bei prioritetais, ES teise

- kokius ES teisės aktus, jų nuostatas projektas perkelia ir (ar) įgyvendina - ar projektas notifikuotinas Europos Komisijai - (jei tai įstatymo projektas) ar projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvencijos nuostatas).

5. Informacija apie sprendimo projekto rengimo metu atliktą bazinį arba išplėstinį poveikio vertinimą

- pagal SPPV metodikoje nustatytus bazinio arba išplėstinio poveikio vertinimo aspektus pateikiamas � � � � � � � � � ir galimų problemos sprendimo alternatyvų neigiamo ir teigiamo poveikio vertinimas;

- atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, siūloma tinkamiausia alternatyva; - (bazinio poveikio vertinimo atveju) motyvuotas pasiūlymas dėl išplėstinio poveikio

vertinimo tikslingumo

(Bazinio vertinimo atveju šio punkto informacija pateikiama pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintos SPPV metodikos 2 priedo SPPV pažymos 6-7 punktų struktūrą, išplėstinio vertinimo atveju, pagal 4 priedo SPPV pažymos 6-8 punkto struktūrą ir papildomai pridedama 3 priedo pažyma apie poveikį valstybės finansams, laikantis SPPV metodikoje rekomenduojamų apimčių)

6. Stebėsenos rodikliai ir atsiskaitymas už rezultatus

7. Informacija apie sprendimo projekto svarstymą ir derinimą

- suinteresuotųjų socialinių grupių ir (ar) visuomeninių organizacijų, su kuriomis buvo konsultuotasi dėl sprendimo projekto sąrašas ir konsultacijų rezultatų apibendrinimas;

- Ministerijų ir kitų suinteresuotųjų valstybės institucijų, su kuriomis projektas buvo derinamas, sąrašas, o jeigu derinimo metu buvo pateikta pastabų, į kurias neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, taip pat pridedama derinimo pažyma;

- projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados; 8. Tolesni veiksmai (preliminarus sprendimo projekto įgyvendinimo planas):

- teisės aktų, kuriuos reikia keisti ar panaikinti, sąrašas; - Jei reikės keisti teisės aktus – jų projektų metmenys; - kas ir kada turėtų parengti jų pakeitimo arba pripažinimo netekusiais galios projektus - kokie reikalingi papildomi LR teisės aktai ES teisės aktų perkėlimo ir (ar)

įgyvendinimo atveju; - kiti įgyvendinimo veiksmai

9. Kita svarbi informacija

- reikšminiai projekto žodžiai kompiuterinei paieškos sistemai;


80

- kiti, projekto rengėjo manymu, reikalingi paaiškinimai. Dabar galiojančių reikalavimų palyginimas pateiktas 6 priede „Poveikio vertinimo pažymos, aiškinamojo rašto ir teikimo vyriausybei reikalavimų palyginimas“. I.1.5. Rekomenduojame išplėsti poveikio vertinimo aspektų sąrašą (išplėstiniam poveikio vertinimui) Siūlytina, atsižvelgiant į Europos Komisijos praktiką, sprendimų projektus vertinti poveikio konkurencijai ir vartotojams, o taip pat ir administracinės naštos požiūriu.144 Pastarasis aspektas yra ypač aktualus smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Europos Komisija 2005 metais ryšium su Lisabonos strategijos įgyvendinimu inicijavo administracinių kaštų mažinimo programą, pagal kurią ES yra užsibrėžusi minimalų tikslą administracinius kaštus sumažinti iki 25%. Lietuvos 2007 m. pažanga buvo įvertinta kaip ribota, nes trūko administracinės naštos apskaičiavimo ir mažinimo priemonių, rodiklių. Penkioliktoji Vyriausybė 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 161 užsibrėžė administracinę naštą iki 2011 m. pabaigos prioritetinėse septyniose srityse sumažinti 30%. I.1.6. Rekomenduojame SPPV metodikoje nustatyti atliekamų poveikio vertinimo kokybės kriterijus Galima išskirti du SPPV kokybės vertinimo lygmenis – a) SPPV kaip sistemos veikimo kokybės vertinimą ir b) konkretaus poveikio vertinimo kokybės vertinimą. Žemiau pateikiame rekomendaciją, kokiais kriterijais vadovaujantis, galėtų būti atliekamas konkretaus poveikio vertinimo kokybės vertinimas. Ši rekomendacija remiasi Europos Komisijos poveikio vertinimo valdybos (angl. - � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ) pavyzdžiu, o taip pat šio darbo rašymo metu sukurtu dvidešimties poveikio vertinimo pažymų kokybės vertinimo klausimynu (kuris yra adaptuotas, patobulintas ir Lietuvos sąlygoms pritaikytas Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo145 metu taikytos metodologijos variantas. Remiantis Europos Komisijos Poveikio vertinimo valdybos pavyzdžiu siūlome tris bendrus SPPV pažymų kokybės vertinimo kriterijus:

- vertinimo proceso atitiktis SPPV metodologijos nuostatoms ir procedūroms, - atlikto SPPV proporcingumas sprendimo projekto galimam mastui privalomais analizuoti

aspektais (Europos Komisijoje – projekto galimam ekonominiam, socialiniam ir aplinkosaugos poveikiui) ir

- atliktos analizės duomenų ir metodų kokybė ir patikimumas. Pirmasis kriterijus yra metodologinis – procedūrinis, todėl jo taikymui reikia gero SPPV metodologijos ir procedūrų (taikomų konkrečioje šalyje) išmanymo, antram kriterijui – dar ir dalykinių žinių, o trečiajam – vertinimo metodų žinių ir įgūdžių.

144 Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 140 (keičiančiu SPPV metodiką), išplėstinio poveikio vertinimas papildytas dar vienu aspektu – poveikiu piliečių ir kitų asmenų administracinei naštai. 145 The Evaluation Partnership Limited, “Evaluation of the Commission � s Impact Assessment System“. 2007. <http://ec.europa.eu/governance/impact/docs/key_docs/tep_eias_final_report.pdf> [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]


81

Europos Komisijoje šie kokybės vertinimo kriterijai yra įtvirtinti šio padalinio darbo reglamente. Lietuvoje juos galima būtų įtvirtinti, papildant Sprendimų poveikio vertinimo metodiką atskiru skyriumi dėl vertinimo kokybės užtikrinimo priemonių, kuriame

- būtų įtvirtinti kokybės vertinimo kriterijai, - aprašytos kokybės vertinimą užtikrinančios priemonės (rekomenduojamas minimumas būtų

esančios praktikos, kai vertinimą dėl SPPV pažymų kokybės teikia Vyriausybės kanceliarijos patarėjai, įtvirtinimas bei už poveikio vertinimo koordinavimą, metodologinį konsultavimą, geros praktikos sklaidą bei institucijų atliktų vertinimų vidinį kokybės vertinimą atsakingų tarnautojų paskyrimas poveikio vertinimą atliekančiose institucijose – pastaroji priemonė būtų ir sisteminės pertvarkos scenarijaus dalimi).

Šie trys kriterijai galėtų būti detalizuoti rekomendacijų (klausimų, kuriuos kokybės vertinimo turėtų užduoti ir atsakyti vertintojas, sąrašo) pavidalu, kurio pagrindu ar pradiniu variantu tolimesniam tobulinimui galėtų būti šio darbo metu sudarytas ir naudotas klausimynas (žr. Priedą Nr. 1. „SPPV pažymų kokybės vertinimo matrica“). Jį reiktų tobulinti, detalizuojant trečiąjį kokybės vertinimo kriterijų. Atitinkamai rekomenduojama papildyti SPPV metodiką, nustatant prievolę poveikio vertintojams atskleisti poveikio vertinimo metu darytas prielaidas, išeitinių duomenų šaltinius ir vertinimo metodus. Dabartiniu metu poveikio vertintojai šią informaciją turi pateikti tik derinimo metu dalyvaujančių valstybės institucijų prašymu.(Kadangi šios informacijos nagrinėtose SPPV pažymose nėra, šie detalesni kokybės vertinimo aspektai nebuvo įtraukti į klausimyną ir todėl kokybė nevertinta šiais aspektais). I.1.7. Rekomenduojame suvienodinti poveikio vertinimo reikalavimus Vyriausybei teikiamiems sprendimų projektams ir Seimui teikiamiems įstatymų projektų aiškinamiesiems raštams (iš dalies susijusi su rekomendacija I.1.4.) Analizuojant SPPV sistemos veikimą Seimo lygmenyje matyti, kad Seimo narių iniciatyva teikiamiems įstatymų projektams nėra nustatytas reikalavimas atlikti poveikio vertinimą. Tačiau tai yra kompensuojama, reikšmingesnes Seimo narių teisėkūros iniciatyvas pateikiant Vyriausybės nuomonei (Seimo valdybos prašymu Vyriausybei pateikti savo nuomonę per 4 savaites, kaip tai numato Seimo statuto 138.4 str.). Atsakinga institucija (ministerija) Vyriausybei dėl jos nuomonės teikia nutarimo projektą, o kartu ir SPPV pažymą. Tačiau problema kyla dėl to, kad Seimo statute nustatyti kitokie (mažesni) reikalavimai Vyriausybei teikiant įstatymų projektus. Aiškinamajame rašte Seimui Vyriausybės prašoma tik pareiškimo apie projekto galimas neigiamas pasekmes. Vyriausybės svarstymui parengtos poveikio vertinimo pažymos neprašoma, todėl ji neteikiama ir nepatenka Seimo komitetų svarstymams, atitinkamai jų nėra ir Seimo duomenų bazėje146. Problema išsispręstų atitinkamai pakoregavus Seimo statutą ir Vyriausybės darbo reglamentą. Visų pirma tai būtų skaidrumą didinanti priemonė (sprendimo (įstatymo) projektas Seimo duomenų bazėje būtų susietas su visais jo rengimą lydėjusiais dokumentais), o galbūt ir profesionalesnį svarstymą Seime užtikrinanti bei didesnius reikalavimus poveikio vertinimo rengėjams kelianti priemonė. I.1.8. Rekomenduojame parengti sektinų ir netinkamų poveikio vertinimo pavyzdžių sąvadą su komentarais, o apklausoje nustatytiems probleminiams vertinimo aspektams rengti/atnaujinti SPPV

146 Nuo 2009 m. birželio 15 d. Seimo duomenų bazėje (internetiniame puslapyje) skelbiamos ir SPPV pažymos bei kita sprendimo projekto lydimoji medžiaga, tačiau neatitikimas tarp Seimo statute ir Vyriausybės darbo reglamente (bei nutarime dėl SPPV metodikos patvirtinimo) nustatytų reikalavimų informacijai apie sprendimo prohekto poveikį išlieka.


82

mokymo programas Poveikio vertinimo rengėjų apklausa parodė, kad jiems vis dar trūksta poveikio vertinimo įgūdžių – poveikio vertinimo metodų žinių, alternatyvų formulavimo, poveikio vertinimo tam tikrais (ypač finansiniais ir ekonominiais) aspektais žinių. Siūlytina parengti sektinų ir netinkamų poveikio vertinimo pavyzdžių sąvadą su komentarais, o apklausoje nustatytoms probleminėms vertinimo sritims rengti/atnaujinti SPPV mokymo programas (pvz., Lietuvos viešojo administravimo institute). Vienu iš problemiškiausių dabartinės SPPV sistemos aspektų yra poveikio vertinimas ekonomikai ir kiekybinis poveikio vertinimas. Gerosios praktikos valstybėse ši problema yra sprendžiama specialiomis mokymo programomis (Jungtinė Karalystė) ir poveikio vertinimo metodų (pavyzdžiui, kaštų ir naudos analizės) mokymu. I.2. Esančios konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis sistemos dalinis tobulinimas (Šios rekomendacijos teikiamos atsižvelgiant į Ūkio ministerijos pastabas dėl rekomendacijų konsultacijų su visuomene srityje detalumo bei nuo preliminarių tyrimo išvadų bei rekomendacijų (sausio 15 d.), o taip pat ir galutinės ataskaitos projekto (2009 m. balandžio 8 d.) pateikimo dienos šioje srityje priimtus Vyriausybės nutarimus) Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtinti ir nuo birželio 15 d. įsigalioję Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo147 pakeitimai yra labai svarbus žingsnis pirmyn, nes sprendimų projektus inicijuojančias institucijas įpareigoja:

- interneto svetainėje struktūriškai atskirti a) teisės aktus, b) teisės aktų projektus ir c) tyrimus ir analizę dėl numatomo teisinio reguliavimo

- teisės aktų projektus skelbti kartu su visa teisės akto projekto lydimąją medžiaga ir juos grupuoti pagal reguliavimo sritį

- skelbti užsakytų ir iš valstybės ir/ savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų ar pačių institucijų atliktų tyrimų/analizių dėl numatomo teisinio reguliavimo rezultatus, rezultatų įvertinimus ir kt.

- derinimui teikiamus (įstatymų ir kitų norminių) teisės aktų projektus ir juos lydinčią informaciją (įskaitant ir bazinio arba išplėstinio poveikio vertinimo pažymą bei informaciją apie konsultavimosi būdus, dalyvius ir rezultatus) skelbti teikimo derinimui dieną

- aiškiai nurodyti teisės akto projekto tobulinimo seka (aiškiai numeruojant projektus), o taip pat patikslintus projektus iš naujo skelbti su visa lydimąja medžiaga

- sudaryti sąlygas prenumeruoti informaciją apie - įpareigoja kaupti teisės aktų projektų archyvą (ir taip sudaro prielaidas užtikrinti pirminės

informacijos/projektų atsekamumą) Tačiau greta neabejotinų šio proceso patobulinimų galima pastebėti ir keletą svarbių trūkumų, kuriems ištaisyti teikiamos šios rekomendacijos: I.2.1. Rekomenduojame aiškiai nustatyti, kad institucijų tinklapiuose, Seimo duomenų bazėje ir (žr., rekomendaciją žemiau) vieningoje interneto prieigoje skelbiami visi (ne tik derinimo reikalaujantys) norminių teisės aktų projektai, nustatomas minimalus laikotarpis pastaboms, pasiūlymams ir 147 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. Nr. 312 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 "Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo" pakeitimo“ // Valstybės žinios, 2009-04-30, Nr. 49-1959


83

komentarams pateikti, nustatomas įpareigojimas sudaryti technines sąlygas tai padaryti interneto lange ir skelbti terminą, iki kada laukiami komentarai, pastabos ir pasiūlymai. Neaptariamas atvejis, kada skelbiami kitų norminių teisės aktų projektai, kurie nėra teikiami derinti suinteresuotoms ir kitoms įstaigoms, pvz., įstaigos vadovo įsakymu tvirtinami (ir derinimo nereikalaujantys) norminių teisės aktų projektai. Tokiu atveju turėtų būti nustatytas minimalus (ne mažesnis, nei kitais atvejais komentarams, pastaboms ir pasiūlymams pareikšti) laikotarpis tarp projekto paskelbimo įstaigos tinklalapyje ir norminio akto patvirtinimo (pasirašymo). Nėra nustatyta pareiga sudaryti sąlygas pateikti komentarus, pasiūlymus, pastabas ir nuomones interneto lange (nors Seimo duomenų bazėje talpinamiems teisės aktų projektams tokios sąlygos jau realiai yra sudarytos) Nėra įpareigojimo paskelbti, iki kada laukiami visuomenės ir suinteresuotųjų grupių komentarai, pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų (atsižvelgiant į tai, kad jie teikiami suinteresuotų institucijų derinimui ir į Vyriausybės darbo reglamento nuostatas, manytina, kad šis terminas yra 10 darbo dienų arba 15 darbo dienų (sudėtingiems projektams), taip, kaip tai nustatyta derinime dalyvaujančioms institucijoms). Atsižvelgiant į sprendimų poveikio vertintojų apklausos rezultatus ir geriausią kitų šalių praktiką, rekomenduojamas minimalus laikotarpis (tais atvejais, jei prieš tai nebuvo surengtos viešos konsultacijos) – 1 mėnuo (nors kitose šalyse konsultacijoms skiriama bent du mėnesiai). I.2.2. Rekomenduojame sprendimų rengėjus įpareigoti skelbti informaciją apie planuojamą (po projekto ir lydimosios medžiagos skelbimo tinklalapyje) sprendimo priėmimo seką ir terminus, o taip pat informaciją apie pastaboms, komentarams ir pasiūlymams skelbiamus projektus skelbti per vieną interneto prieigą bei tinklalapyje (Seimo duomenų bazėje) skelbiamą informaciją apie projektus aiškiau struktūruoti pagal sprendimo priėmimo etapus Nors yra įpareigojimas aiškiai nurodyti projekto tobulinimo seką, tačiau nėra

- įpareigojimo atskirai nurodyti tolimesnę (po projekto paskelbimo tinklalapyje) sprendimo dėl projekto priėmimo seką ir terminus (kuriuos nesunkiai būtų galima išrašyti iš įstatymais ir Vyriausybės nutarimais nustatytų teisės aktų projektų rengimo procedūrų)

- nėra įpareigojimo vartotojui patogiai skelbti informaciją apie paskelbtus projektus, todėl

vartotojų ir paieškos patogumui rekomenduotina atskira viena internetinė prieiga (nebūtinai tapati su viena duomenų baze ar paieškos sistema), kaip tai yra daroma, pavyzdžiui. Jungtinėje Karalystėje arba Europos Komisijoje (plačiau žr. I.2.5. rekomendaciją)

I.2.3. Rekomenduojame įpareigoti sprendimo projekto teikėjus kartu su lydimąja sprendimo medžiaga teikti ir gautų pastabų, pasiūlymų ir komentarų struktūruotą apibendrinimą ir paaiškinimus į ką, kaip ir kodėl atsižvelgta arba ne, o taip pat pastabas, pasiūlymus ir komentarus teikusių asmenų (įstaigų, organizacijų, piliečių) sąrašą Vyriausybės darbo reglamente (kaip papildomą reikalavimą 45 str.) vertėtų įrašyti pareigą sprendimo projekto teikėjui pateikti ir teisės aktų projektams bei lydimajai medžiagai (poveikio


84

vertinimui) pateiktas šio į konsultacijas panašaus proceso metu (žr. žemiau) pateiktas pastabų, pasiūlymų ir komentarų struktūruotą apibendrinimą ir paaiškinimus į ką, kaip ir kodėl atsižvelgta ir ne, o taip pat pastabas, pasiūlymus ir komentarus teikusių asmenų (įstaigų, organizacijų, piliečių) sąrašą (jei jie nėra anoniminiai ir jei teikusieji pastabas, pasiūlymus ir komentarus nepageidavo konfidencialumo). Tais atvejais, kai skelbiamas teisės akto projektas ir jį lydinti medžiaga nesulaukia daug visuomenės ir suinteresuotųjų pastabų, šis apibendrinimas galėtų būti integruoto sprendimo projekto pagrindimo ir poveikio vertinimo dokumento (rengiamo Vyriausybei tiekiamiems sprendimų projektams, žr. pasiūlymus dėl jo struktūros rekomendacijoje I.1.4) sudėtine dalimi, o Vyriausybei neteikiamiems sprendimų projektams bei esant didelei apibendrinančiojo dokumento apimčiai turėtų būti pateiktas atskiru dokumentu (pažyma). Pasiūlymus dėl tokio atskiro dokumento (pažymos) struktūros žr. rekomendacijoje II.2.1. I.2.4. Rekomenduojame sudaryti techninę galimybę pastabų, komentarų ir pasiūlymų sprendimo projektams teikimo metu susipažinti su jau pateiktomis pastabomis, komentarais ir pasiūlymais, o visas gautas pastabas, pasiūlymus ir komentarus (sąsajoje su dokumentais-projektais) išsaugoti teisės aktų projektų archyve. Taip pat siūlytina sudaryti galimybę (visais atvejais) šio į konsultacijas panašaus proceso (pastabų, pasiūlymų ir komentarų teikimo) metu visiems norintiems sudaryti galimybę susipažinti su kitais jau pateiktais pasiūlymais, komentarais ir pastabomis (išskyrus tuos atvejus, kai kiti pastabų, pasiūlymų ir komentarų teikėjai pageidauja, kad jų pateikta nuomonė nebūtų viešinama), o perkėlus teisės aktų projektus į svetainės elektroninį archyvą, ten perkelti ir (sąsajomis su dokumentais sujungtas) pirmines (neapibendrintas) pastabas, pasiūlymus ir komentarus.

*** Kita vertus, atsižvelgiant į gerąją užsienio valstybių praktiką visos šios priemonės nepakyla iki konsultacijų su visuomene lygio, nes neatitinka minimalių konsultacijų principų-kriterijų (jei būtų nustatytas apibrėžtiems atvejams įpareigojimas konsultuotis dėl priimamų sprendimų, šios priemonės (t.y. šis naujas Vyriausybės reglamentavimas) galėtų būti laikomos nebent pakartotinomis konsultacijomis). Svarbiausias iš nepatenkintų reikalavimų yra pareiga konsultuotis iki yra parengiamas konkretus sprendimo projektas, t.y. prieš apsisprendžiant dėl konkrečios reguliavimo alternatyvos. Kiti aspektai: I.2.5 Rekomenduojame SPPV skelbti ir apie konsultacijas su visuomene bei suinteresuotosiomis grupėmis informuoti bei joms reikalingą informaciją teikti vienos interneto prieigos principu.

- Jungtinės Karalystės interneto vartai konsultacijoms su visuomene ir poveikio vertinimo ‚biblioteka‘ yra geras pavyzdys/prototipas. Šiuose dviejuose tinklapiuose vartotojui patogiu būdu suteikiama galimybė sužinoti visą su rengiamu sprendimu susijusią informaciją ir pareikšti savo nuomonę. Tokiu būdu šie puslapiai yra išsamaus visuomenės informavimo apie teisėkūros procesą ir (dalinių arba paskesniųjų) konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis instrumentas.


85

Sprendimų projektų tinklalapyje turėtų veikti patogi paieškos sistema (tokia jau dabar yra veikiančioje Seimo duomenų bazėje (teisės aktų projektams skirtame tinklapio skyrelyje), bet ji dar nėra patogi vartotojams) bei galimybė viename lange matyti sprendimų projektus pagal institucijas-rengėjas, pagal svarstomų klausimų tematiką arba pagal parengimo datą, terminą nuomonės pareiškimui ir pan. Tinklalapyje turėtų būti sudaryta galimybė visiems suinteresuotiems asmenims pateikti savo nuomonę dėl atskirų sprendimų projektų per su sprendimo projektu susietą lengvai matomą nuorodą, kurią paspaudus vartotojui būtų atidaromas langas pastaboms ir pasiūlymams. Šiame lange (arba atskirame dokumente konsultacijoms – žr. rekomendacijas sisteminio pertvarkymo scenarijui) taip pat galėtų būti skelbiami klausimai, į kuriuos atsakymus norėtų gauti sprendimo projekto rengėjas, bei tikslinės grupės, kurių nuomonė jį domina. Siekiant išvengti pastabų, komentarų ir nuomonės reiškimo prisidengus svetimu vardu, galimybė pateikti nuomonę turi būti suskaidyta į tris dalis: privatiems asmenims, organizacijoms ir valstybinėms įstaigoms (taip yra daroma Europos Komisijos konsultacijų puslapyje). Įvairios organizacijos ir valstybinės įstaigos galėtų būtų užregistruojamos specialioje tinklalapį administruojančios institucijos duomenų bazėje, kur gautų identifikacinį kodą. Privačių asmenų nuomonių pateikimo autentiškumas būtų garantuojamas elektroninio parašo pagalba arba per identifikacinį kodą (kaip tai yra daroma LINESIS sistemoje). Tinklalapio vartotojai galėtų prenumeruoti informacines žinutes (gaunamas elektroniniu paštu ar SMS) apie paskelbtus sprendimų projektus ir kvietimą pateikti savo nuomonę. Žinutės galėtų būti prenumeruojamos pagal vartotojo preferencijas (pagal tematiką). Šiuos vartus administruoti turėtų už SPPV ir konsultacijų su visuomene koordinavimą atsakinga institucija (institucijos), remdamasi institucijų ir Seimo tinklalapių atitinkama medžiaga.

Jeigu tokio tinklalapio sukūrimas dėl tam tikrų priežasčių artimiausiu metu nėra įmanomas, būtų svarbu Seimo duomenų bazėje bent jau aiškiau struktūruoti informaciją apie projektus (su lydimąja informacija) pagal sprendimo rengimo ir priėmimo etapus. II. Sisteminio pertvarkymo (tobulinimo) scenarijus

Be aukščiau išdėstytų dalinio tobulinimo priemonių (rekomendacijų), sisteminio pertvarkymo scenarijus apima keletą esminių SPPV ir konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis pertvarkymo priemonių, kurios leistų tikėtis poveikio vertinimo kokybės esminio pagerėjimo ir minimalius konsultavimosi su visuomene reikalavimus atitinkančio konsultacijų proceso pradžios. Šiam scenarijui realizuoti yra būtinas aiškus politinis palaikymas (atitinkamo poreikio formulavimas) ir geras (rekomenduojama, kad tai būtų centralizuotas) institucinis koordinavimas. Sisteminis SPPV ir konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis proceso pertvarkymas turėtų atsispirti į Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ ir jame suformuluotų pavedimų Vyriausybei įgyvendinimą, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 185 patvirtintos Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimą. Vyriausybė 2007 m. antroje pusėje Seimui pateikė Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektą, kuris buvo apsvarstytas Seimo komitetuose ir sulaukė daug pastabų, ypač dėl įstatyminių nuostatų,


86

reglamentuojančių konsultacijas su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis bei teisės aktų ir su jais susijusių dokumentų skelbimą, fragmentiškumo.

Kita vertus, Seimo nutarimu patvirtintuose metmenyse ir Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte yra numatomas su institucijų veiklos planavimu siejamas teisėkūros planų rengimas. Tiesa, jis įstatymo projekte nepakankamai plačiai išskleidžiamas. Šių planų rengimą būtina aiškiai susieti su strateginio planavimo ciklu ir numatomų sprendimų poveikio vertinimu bei alternatyvų nagrinėjimu (Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projekte yra perkeltos Vyriausybės 2003 m. vasario 23 d. nutarime Nr. 276 išdėstytos SPPV nuostatos, kiek patikslinant, kad išplėstinį poveikio vertinimą turėtų atlikti nepriklausomi ekspertai. Tačiau įstatyme nesiūloma planuoti nei SPPV veiklos, nei konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis). II. 1 SPPV sisteminis pertvarkymas II.1.1 Rekomenduojame, kad iš anksto būtų planuojamas išplėstinio poveikio vertinimas, kuris kelių alternatyvų realios analizės pagrindu būtų atliekamas dar iki sprendimo projektą rengiančios institucijos galutinio apsisprendimo dėl sprendimo turinio ir būtų susietas su konsultacijų su visuomene bei suinteresuotosiomis grupėmis procesu. Taigi, siūlytina, kad kartu su institucijų strateginiais veiklos planais būtų rengiami ir kasmetiniai (arba perspektyviniai, pavyzdžiui, visai Vyriausybės kadencijai, kasmet patikslinami) teisėkūros planai. Teisėkūros planuose turėtų būti (a) numatomos teisėkūros iniciatyvos, kurioms reikės išankstinio ( � � � � � � ) išplėstinio poveikio vertinimo ir galiojantys sprendimai (teisės aktai (reguliacinio ir nereguliacinio pobūdžio, pvz., biudžeto programos), kuriems bus atliekamas paskesnysis ( � � � � � � ) poveikio vertinimas, o taip pat ir (b) sprendimai, kuriems pakaks bazinio poveikio vertinimo bei (c) sprendimai, kurie nežymiai keis jau priimtus sprendimus (kuriems jau atliktas poveikio vertinimas).

Teisėkūros planai bent jau išplėstinio poveikio vertinimo požiūriu turėtų apimti visų lygių sprendimus, t.y. įstatymų projektus, Vyriausybės nutarimus ir ministrų įsakymus.

Išankstinis išplėstinis poveikio vertinimas, atliekamas teisėkūros planuose išvardintoms teisėkūros iniciatyvos, nuo esamos praktikos turėtų skirtis tuo, kad:

- jis turėtų būti atliktas prieš pradedant rengti konkretų sprendimą (t.y. teisės akto projektą);

- jame turėtų būti išnagrinėtos / pasiūlytos kelios gãlimos problemos sprendimo alternatyvos;

- jo metu (t.y. dar iki konkretaus teisės akto projekto parengimo) turėtų būti atliktos konsultacijos su visuomene ir problemos sprendimu suinteresuotomis grupėmis;

- konsultacijų procesas ir jo rezultatai turėtų būti vieši, o rezultatai – išanalizuoti ir įtraukti į išplėstinio poveikio vertinimo ataskaitą.

Išplėstinis poveikio vertinimas būtų atliekamas sprendimą rengsiančios institucijos jėgomis arba jį pagal sprendimo rengėjo (institucijos) parengtą techninę užduotį dažniausiai turėtų atlikti konkurso būdu atrenkami ekspertai ir konsultantai. Išplėstinis poveikio vertinimas laike išsidėstytų taip:

- visas ciklas truktų apie 6-9 mėn. (3 mėn. – techninės užduoties konkursui parengimas ir konkursas, 6 mėn. – paties vertinimo atlikimas);


87

- dar trijų mėn. prireiktų pasirinktos alternatyvos „pavertimui“ sprendimo (teisės akto) projektu tarpinstituciniam derinimui ir pateikimui Vyriausybei (priėmimui).

Atlikus išplėstinį poveikio vertinimą, Vyriausybei arba ministrui būtų teikiamos nagrinėti poveikio vertinimo metu identifikuotos sprendimo alternatyvos, dėl kurios ji (jis) apsispręstų, o apsisprendus vienos iš sprendimo alternatyvos pagrindu būtų rengiamas konkretus sprendimo projektas. Teisėkūros iniciatyvų įtraukimo į teisėkūros planą išplėstiniam poveikio vertinimui atlikti kriterijai būtų tie patys, kurie yra minimi rekomendacijoje I.1.1. būtent numatoma sprendimo finansinio poveikio minimali tam tikra iš anksto nustatyta riba, politinis ir/ar socialinis problemos jautrumas, naujas reglamentavimas arba labai didelis Europos Komisijos konkrečios teisėkūros iniciatyvos aktualumas Lietuvai. Rekomenduotina papildyti SPPV metodiką, koreguojant išplėstinio poveikio vertinimo apibrėžimą bei nustatant, kad iš anksto planuojamiems išplėstinio poveikio vertinimams detalus vertinimas atliekamas visoms nagrinėjamoms, o ne vien tik pasirinktai alternatyvai (kaip tai yra dabar – žr. SPPV metodikos 23.7 punktą). 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 404 „Dėl norminių teisės aktų stebėsenos“ Vyriausybė reglamentavo norminių teisės aktų stebėsenos procedūrą ir reguliarumą. Ši iniciatyva, kurią Vyriausybė deklaravo dar savo programą įgyvendinančių priemonių sąraše, yra sveikintina. Kita vertus, kriterijai teisės aktų stebėsenai yra gana bendri ir aiškiau nesiejami su geresnio reglamentavimo tikslais (pavyzdžiu galėtų būti Europos Komisijos ES reglamentavimo supaprastinimo iniciatyva). Todėl ši iniciatyva galėtų ir turėtų būti suderinta su šioje rekomendacijoje siūlomu išplėstinio poveikio vertinimo planavimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad institucijos pagal galiojančią SPPV metodiką išplėstinio poveikio vertinimo atveju turi numatyti stebėsenos rodiklius. Kita vertus, stebėsena negali pakeisti išplėstinio poveikio vertinimo (ir jo planavimo), kaip kad galutinės ataskaitos aptarimo Ūkio ministerijoje metu siūlė Teisingumo ministerijos atstovai, nes jų abiejų objektų aibės persidengia, tačiau nebūtinai sutampa (pvz., naujo reglamentavimo atveju).

II.1.2 Rekomenduojame SPPV kokybės kontrolę įtvirtinti centriniame (Vyriausybės) lygmenyje – Vyriausybės kanceliarijoje SPPV funkcionavimo sėkmė yra neatsiejama tiek nuo a) reguliarios SPPV sistemos funkcionavimo kokybės peržiūros, tiek ir nuo (kad ir selektyviai parinktų) b) atskirų poveikio vertinimo kokybės vertinimo. Užsakomieji mokslinių tyrimų darbai šioje srityje yra sveikintinas dalykas, tačiau jie negali visavertiškai atstoti nuoseklumui ir kokybei užtikrinti reikalingo nuolatinio koordinuojančios institucijos darbo, kuri turėtų rūpintis abiem šiais aspektais. Įdiegus SPPV sistemą, šis Ūkio ministerijos užsakytas tyrimas darbas trečioji SPPV sistemos ar jos dalių funkcionavimo kokybės įvertinimo bandymas. Minėtini prieš tai buvę Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo skyriaus iniciatyva maždaug po vienerių sistemos veikimo metų atlikta SPPV pažymų kokybės ir Vyriausybės kanceliarijos patarėjų darbo vertinant šias pažymas apžvalga, o taip pat ir Atviros Lietuvos fondo finansuotas R. Vilpišausko ir V. Nakrošio tyrimas „Ko verta politika? Viešosios politikos vertinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“, kuris 2005 m. išleistas atskira knyga.


88

Pasiekus SPPV sistemos diegimo metu svarbiausiąjį tikslą – poveikio vertinimo praktikos įdiegimą tarp (Vyriausybei atskaitingų) viešojo administravimo institucijų, žymesnės pažangos poveikio vertinimo kokybės linkme nepastebima. Didžiąja dalimi tai sietina ir su koordinavimo gebėjimų nepakankama plėtra bei dažnai tik formaliu kokybės vertinimu, kurį dabar atlieka Vyriausybės kanceliarijos dalykiniai patarėjai. Poveikio vertintojų apklausoje aiškiai identifikuota SPPV sistemos tobulinimo kryptis yra tolimesnis poveikio vertintojų mokymas, ypač dėl poveikio vertinimo aspektų ir vertinimo metodų. Dėl institucinio koordinavimo stiprinimo priemonių sėkmės apklausos respondentai buvo gana skeptiški. Kita vertus, geroji kitų valstybių narių praktikos apžvalga aiškiai rodo, kad koordinacijos centralizacija yra būtina. Koordinavimo centralizacija nebūtinai turėtų būti suprantama kaip atitinkamų funkcijų (ir pajėgumų) sutelkimas Vyriausybės centre esančioje institucijoje. Priklausomai nuo SPPV sistemos tikslų, tai galėtų būti finansų (jei akcentuojama SPPV sąsaja su biudžeto išlaidų valdymu) arba ekonomikos ministerijos (jei pagrindinis tikslas yra reglamentavimo naštos, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui mažinimas). Tačiau didelės administracinės patirties dar neturinčiose valstybėse ar organizacijose, bent jau proveržio (atitinkamos praktikos įtvirtinimo) planavimo laikotarpiui, tai turėtų būti Vyriausybės centre esanti institucija, ypač jei proveržio ambicija neapsiriboja tik geros praktikos sklaida ir/ar mokymais, o siekiama realios nuolatinės ir neproginės poveikio vertinimų peržiūros ir priežiūros. Šiame kontekste pamokomas būtų Europos Komisijos pavyzdys (už geresnį reglamentavimą, o taip pat ir už SPPV plėtrą yra atsakingas Komisijos generalinis sekretoriatas). Adaptuojant šią patirtį Lietuvos situacijai ir atsižvelgiant į jau susiklosčiusią Lietuvos praktiką, geresnio reglamentavimo koordinavimo turėtų imtis Ministras pirmininkas ir Vyriausybės kanceliarija (po reorganizacijos – Ministro pirmininko tarnyba). Papildomai tai būtų pagrindžiama šios politikos horizontalumu bei jos politine svarba, akcentuota penkioliktosios Vyriausybės darbo programoje. Ši institucija būtų atsakinga ir už SPPV plėtrą, kokybės priežiūrą ir peržiūrą (galbūt išskyrus biudžeto ir investicinių programų kokybės priežiūrą. Vyriausybės kanceliarija (Ministro pirmininko tarnyba) taip pat turėtų koordinuoti ir konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis diegimo ir plėtros procesą Lietuvoje (plačiau žr. Rekomendacijoje II.2.2.). Šios institucijos viduje už tai atsakingi galėtų būti skirtingi padaliniai – padalinys, kuriam būtų priskirtos geresnio reglamentavimo (ir SPPV) koordinavimo funkcijos ir Vyriausybės komunikavimo departamentas. Kitos suinteresuotos institucijos galėtų išlaikyti (arba imtis) atskirų šio proceso dalių metodologinės lyderystės ar sudėtinių geresnio reglamentavimo programos dalių (priemonių) koordinavimo:

- Ūkio ministerija galėtų likti atsakinga už administracinės naštos verslui vertinimo ir mažinimo priemones,

- Finansų ministerija (viena arba su Vyriausybės kanceliarija, priklausomai nuo to, kaip tai būtų siejama su institucijų strateginiais veiklos planais)– už investicinių ir biudžeto programų poveikio (išankstinio ir paskesnio) vertinimo metodologiją ir priemones,

- Vidaus reikalų ministerija – už administracinės naštos piliečiams vertinimo ir mažinimo priemones.

SPPV proceso plėtrą koordinuojanti institucija turėtų:

- reguliariai (pavyzdžiui, ne rečiau, kaip kas dvejus metus) pati ar užsakomųjų tyrimų pagalba vertinti SPPV proceso būklę, jo kokybę, identifikuoti gerąją (ir blogąją) praktiką, koordinuoti mokymų organizavimą ir, kartu su šiomis reguliariais vertinimais (apžvalgomis-pranešimais Vyriausybei) teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl SPPV proceso tobulinimo


89

- pati arba kartu su (SPPV patariančiąja institucija – žr. žemiau) vertinti ir teikti išvadas dėl atliekamų atskirų poveikio vertinimo kokybės

- poveikio vertinimo procese teikti arba suorganizuoti reikalingą metodologinę pagalbą poveikio vertinimus atliekančioms institucijoms, teikti argumentuotus siūlymus dėl poveikio vertinimo (bazinio ar išplėstinio) būtinumo

II.1.3. Rekomendacija dėl SPPV procese patariančiosios ir/arba nepriklausomos proceso ir/ar vertinimo rezultatų kokybę vertinančios institucijos: įkurti SPPV patariamąją tarybą, veikiančią prie SPPV koordinuojančios institucijos ir už darbą atskaitingos Ministrui pirmininkui. Gerosios nagrinėtų valstybių praktikos apžvalga rodo, kad visose jų tokios institucijos tam tikra forma yra, skiriasi tik jų atskaitomybė ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimo laipsnis. Darytina išvada, kad (nuo Vyriausybės) nepriklausomų institucijų vertinimas (arba suderinimas) priklauso nuo vyraujančio politinės sistemos tipo. Konsensuso demokratijose (Nyderlandai ir Švedija) jis yra žymiai labiau išreikštas nei mažoritarinėse sistemose (Jungtinė Karalystė ir (tuo aspektu, kad Vyriausybė parastai nėra koalicinė) Kanada). Papildomomis aplinkybėmis laikytinos (reikalingi dideli) nepriklausomų institucijų gebėjimai bei SPPV siauresnis objektas (pvz., orientacija į reglamentavimo naštos smulkioms ir vidutinėms įmonėms ar verslui vertinimą). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiame SPPV etape sąlyginai dar nedidelę patirtį turinčiai Lietuvai rekomenduotina į Europos Komisijos Poveikio vertinimo valdybą panaši institucija, kuri būtų sudaryta iš viešojo administravimo institucijose dirbančių poveikio vertinimo ekspertų, kurių ekspertinė nepriklausomybė nuo žinybinių interesų būtų užtikrinta per šios institucijos narių atrankos ir paskyrimo procedūrą ir atskaitomybę. Ši institucija (kuri sąlyginai galėtų būti vadinama � � � � � � � � � � � � � � � � � � galėtų veikti prie SPPV koordinuojančios institucijos ir būtų už savo darbą atskaitinga Ministrui pirmininkui. Ji turėtų veikti kaip ekspertinė, o ne biurokratinė institucija.

- taryba turėtų du tikslus – padėti stiprinti kokybės kontrolę ir teikti patarimus bei paramą poveikio vertinimus atliekančioms institucijoms,

- Kokybės kontrolė būtų atliekama nustatant poveikio vertinimus atliekančioms institucijoms tam tikrais atvejais (pvz., išplėstinio poveikio vertinimo ir/arba dėl prioritetinių Vyriausybės teisėkūros iniciatyvų) prieš poveikio vertinimo dokumento paskelbimą pateikti SPVG įvertinimui,

- taryba turėtų teisę motyvuotai (su atitinkamomis rekomendacijomis atlikto darbo tobulinimui) nepritarti poveikio vertinimo dokumentui (pažymai),

- taryba darbui turėtų vadovauti SPPV koordinuojančios institucijos vadovas arba jo pavaduotojas, o į instituciją turėtų būti deleguoti (su Ministru pirmininku suderinti) atitinkamo rango (skyriaus vedėjo ar aukštesnes pareigas užimantys) pareigūnai (kad galėtų, esant reikalui, pasinaudoti savo institucijų ekspertiniais ištekliais), kurie tuo pačiu būtų ir savo srities ekspertai (kad galėtų šios institucijos veikloje dalyvauti nepriklausomai nuo žinybinių interesų),

- Šie pareigūnai-ekspertai galėtų būti pasitelkti iš tų sričių, kurioms (poveikio aspektų vertinimo forma) dabar yra privalomas poveikio vertinimas (bazinis ir išplėstinis),

- taryba savo darbe (vertindama atliktus konkrečius poveikio vertinimus) galėtų pasitelkti ir nepriklausomus ekspertus bei mokslo ir tyrimų institucijas.


90

II.1.4. Rekomendacija dėl kokybės kontrolės institucionalizacijos poveikio vertinimus atliekančiose institucijose: paskirti už SPPV plėtrą atsakingą valstybės tarnautoją (ar tarnautojus) ir/arba institucijos padalinius. Minimalus SPPV proceso patobulinimas būtų tas, kad sprendimų poveikio vertinimus atliekančiose institucijose turėtų būti paskirti už SPPV plėtrą atsakingas valstybės tarnautojas (tarnautojai), kuris institucijos viduje turėtų teikti metodologinę paramą ir atlikti vidinį atlikto poveikio vertinimo kokybės įvertinimą. Jis galėtų būti SPPV koordinuojančios institucijos kontaktinis asmuo ir, pagal Jungtinės Karalystės pavyzdį, savo institucijos „geresnio reglamentavimo lyderis“. Tikėtina, kad taip ilgainiui susidarytų SPPV ekspertų tinklas. Ambicingesnis siūlymas būtų institucionalizuoti paties vertinimo funkciją ir poveikio vertinimo koordinavimą institucijos viduje pavesti strateginio planavimo skyriams/departamentams (investicinių (ir/arba ES struktūrinės paramos lėšomis atliekamų) projektų vertinimo koordinavimu galėtų užsiimti ES paramos administravimo padaliniai). Tačiau sisteminio pagerėjimo vien tik šių priemonių dėka bus sunku tikėtis be kokybės kontrolės sustiprinimo centriniame (Vyriausybės) lygmenyje.

II. 2 Konsultacijų su visuomene ir suinteresuotosiomis grupėmis sisteminis pertvarkymas Dalinio tobulinimo priemonėse konsultacijų su visuomene srityje minėta, kad esamas reglamentavimas dėl pareigos konsultuotis yra nepakankamas (pernelyg bendras ir lakoniškas), o teisės aktų projektų ir lydimosios medžiagos skelbimo reglamentavimas yra pernelyg vėlyvas sprendimų priėmimo etape ir todėl negali būti laikomas pilnavertėmis konsultacijomis, nes neatitinka minimalių konsultavimuisi taikomų reikalavimų. II.2.1. Tam reikalingi Viešojo administravimo įstatymo papildymai ir/arba Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo konsultacijas bei jų terminus apibrėžiančios nuostatos bei specialus Vyriausybės nutarimu priimtas konsultacijų reglamentavimas, kuriame būtų apibrėžta konsultacijų sąvoka (terminas), konsultacijų etapai ir būdai, atvejai, kai konsultacijas privaloma surengti ir kai jos nerengiamos; konsultacijų principai (minimalūs reikalavimai), konsultacijų proceso kokybės užtikrinimas (konsultacijų vertinimo kriterijai ir jų institucinis koordinavimas); konsultacijų dokumento struktūra (šablonas), reikalavimai jo dėstymui bei orientacinė apimtis; rekomendacijos konsultacijų iniciatoriams. Reikalingi žingsniai konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis reglamentavimo linkme būtų Viešojo administravimo įstatymo papildymai ir/arba Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo konsultacijas bei jų terminus apibrėžiančios nuostatos bei specialus Vyriausybės nutarimu priimtas konsultacijų reglamentavimas. Viešojo administravimo įstatyme ir/arba Teisėkūros proceso pagrindų įstatyme turėtų būti numatyta:

- prievolė sudaryti galimybę per protingą terminą iki įstatymų ir kitų norminių teisės aktų (sprendimų) projektų priėmimo visuomenei ir suinteresuotoms grupėms pareikšti nuomonę dėl viešai paskelbtų jų projektų,

- kvietimas konsultuotis su visuomene ir suinteresuotosiomis grupėmis tada, kai sprendimo projekto rengėjai dar nėra apsisprendę dėl sprendimo turinio, o visuomenė ir suinteresuotosios grupės turi galimybių sprendimo turinį įtakoti,


91

- prievolę apie kvietimą konsultuotis pranešti viešai (minimalus reikalavimas būtų vienos prieigos) interneto tinklapyje, konsultacijas inicijuojančios institucijos tinklapyje)

Vyriausybės nutarimu reglamentuoti minimalius reikalavimus konsultacijoms, gaires jų atlikimui bei konsultacijų rezultatų skelbimui: Prieš apsisprendžiant, kokiais konkrečiais Lietuvos teisės aktais (naujais ir/ar esamų keitimu tą padaryti, reiktų konceptualiai apsispręsti dėl jų sąsajos su poveikio vertinimu ir sekos sprendimo rengimo ir priėmimo cikle). Geroji praktika čia nėra vienareikšmė. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje motyvuojant skirtingais abiejų procesų tikslais, konsultacijos yra oficialiai nesiejamos su poveikio vertinimu (nors konsultacijoms yra rekomenduojama teikti ir beveik visada teikiamas pirminis (angl.- � � � � � � � � � � � � � � � � ) poveikio vertinimas). Europos Komisija atvirkščiai, konsultacijas su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis) mano esant sudėtine poveikio vertinimo proceso dalimi (kuris, kaip ir poveikio vertinimas, yra privalomas visoms metinėje Komisijos teisėkūros programoje numatytoms teisėkūros iniciatyvoms, o kitais atvejais konsultacijos rengiamos Komisijos tarnybų � � � � � sprendimais). Abiem atvejais (JK ir Europos Komisijoje) konsultacijos yra laikomas tik toks visuomenės nuomonės ar suinteresuotųjų grupių pareiškimo būdas, kuris yra atviras (nediskriminuojamos prieigos), viešai skelbiamas ir vyksta struktūrizuotu būdu (rengiant joms specialų dokumentą, aiškiai identifikuojant, dėl ko sprendimo iniciatorius dar nėra apsisprendęs ir dėl ko konkrečiai yra prašoma pareikšti nuomonę ir kt.). Kiti nuomonės siekimo būdai nėra draudžiami, tačiau jie nelaikomi konsultacijomis. Lietuvoje konsultacijų reglamentavimą sieti su poveikio vertinimu (ir atitinkamo Vyriausybės nutarimo dėl poveikio vertinimo metodikos pakeitimu) vertėtų tada,

a) jei būtų numatytas ir realiai atliekamas teisėkūros iniciatyvų planavimas ir atitinkamai poveikio vertinimo detalumo išankstinis planavimas bei apsisprendžiama dėl tų iniciatyvų, kurioms bus planuojamos konsultacijos. Taip būtų užtikrintas vienas iš konsultacijų minimalių reikalavimų (kai Vyriausybė (plačiąja prasme) konsultuojasi kaip įmanomai anksčiau sprendimo priėmimo procese, kai dar realiai įmanoma įtakoti sprendimą, tačiau ne per anksti (kai jau yra suformuluotos galimos sprendimo alternatyvos ir įvertintas jų poveikis).

b) Arba jei būtų numatyta prievolė konsultuotis tais atvejais, kai apsisprendžiama rengti išplėstinį poveikio vertinimą (pvz., (a) viršijus tam tikrą numatomo poveikio ribą, b) viešajai nuomonei ar socialiai jautriu klausimu, c) apsisprendus rengti naujo reglamentavimo koncepciją), d) dėl Lietuvai labai aktualių Europos Komisijos teisėkūros iniciatyvų.

Kitu atveju, galimas ir atskiras (specialus) Vyriausybės nutarimas, kurio struktūra galėtų būti panaši į Vyriausybės nutarimu patvirtintą sprendimų projektų poveikio vertinimo metodiką. Abiem atvejais, reglamentavimas turėtų apimti:

- Konsultacijų sąvokos (termino) apibrėžimą - Konsultacijų etapus ir būdus - Atvejus, kai paprastai privaloma surengti konsultacijas ir atvejus, kai jie nerengiami - Konsultacijų principus (minimalius reikalavimus konsultacijoms) - Konsultacijų proceso kokybės užtikrinimą – konsultacijų vertinimo kriterijus ir institucinį

koordinavimą - Konsultacijų dokumento struktūrą (šabloną), reikalavimus jo dėstymui bei orientacinę

apimtį - Rekomendacijas konsultacijų iniciatoriams (arba nurodytų, kad jos parengiamos po tam

tikro laiko, apibendrinus konsultacijų patirtį)


92

Galimi šio reglamentavimo elementai ir aspektai, į kuriuos rengiant tokį reglamentavimą vertėtų atkreipti dėmesį detaliau išdėstyti žemiau. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgiant į gerąją kitų šalių (ypač Jungtinės Karalystės ir Europos Komisijos) praktiką. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Turėtų būti pateiktas konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis apibrėžimas, a) akcentuojant šio proceso abipusiškumą (besikonsultuojančios institucijos arba Vyriausybės plačiąja prasme suinteresuotumą informacija, o visuomenės ir suinteresuotų grupių suinteresuotumą įtakoti sprendimą iki Vyriausybei (plačiąja prasme) apsisprendžiant dėl jo turinio), b) atskiriant jį nuo informavimo (pvz., Jungtinėje Karalystėje konsultavimusi nelaikoma komunikacija (viešai skelbiama informacija), jei joje nėra konkrečiai suformuluotos nuostatos ar klausimai, į kuriuos konsultacijas inicijuojanti institucija pageidauja sužinoti atsakymus, tiksliai neapibrėžtos konsultavimosi apimtys; konsultacijomis taip pat nelaikoma informacijos apie jau parengtus sprendimo projektus paskelbimas) c) išskiriant oficialias ir neformalias konsultacijas (reglamentuojamos turėtų būti tik oficialios, viešai skelbiamos ir taip įvardijamos (t.y. visiems norintiems prieinamos) konsultacijos, neformalias paliekant sprendimo rengėjų nuožiūrai) � � � � � � � Turėtų būti išskirti konsultacijų etapai: a) pirminės konsultacijos, kai konsultuojamasi dėl problemos aktualumo ir/arba dėl jos sprendimo būdų ir pakartotinos konsultacijos (dėl jau parengto sprendimo projekto arba pasirinktos sprendimo įgyvendinimo alternatyvos), nustatant, kad reglamentavimas visų pirma yra taikomas pirminėms konsultacijoms; b) pakartotinės konsultacijos – kai laukiama papildomų komentarų dėl jau parengtų ir paskelbtų svarstymui sprendimų projektų (šis etapas atitinka dalinio konsultacijų sistemos pertvarkymo metu siekiamus įgyvendinti pokyčius, aprašytus I.2 rekomendacijų skyriuje). Jos turėtų būti atliekamos visiems sprendimų projektams, kuriems parengti reikėjo įgyvendinti pirmines konsultacijas. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Turėtų būti nustatyta, kada paprastai privaloma konsultuotis (Europos Komisijos tarnyboms privaloma konsultuotis dėl metinės teisėkūros programos iniciatyvų). Jungtinėje Karalystėje jos vyksta sprendimą inicijuojančios institucijos iniciatyva - pažymima, kad jos nerengiamos pradinėse viešosios politikos iniciatyvos stadijose (peržiūros (stebėsenos) metu – angl. � � � � � � � � � � � � � � ), o taip pat dėl baltųjų knygų ir poveikio vertinimo dokumentų. Vyriausybės, ministrų ir įstaigos vadovų diskrecija nesikonsultuoti turėtų išlikti, bet parastai ji turėtų ribojama sprendimais, kuriais siekiama išspręsti krizines situacijas. Kitais galimais kriterijais, kai konsultacijos turėtų būti rengiamos, galėtų būti

- tie atvejai, kai nusprendžiama atlikti išplėstinį poveikio vertinimą (įskaitant ir tuos atvejus, kai nusprendžiama rengti reglamentavimo koncepcijas)

- dėl Vyriausybės programoje numatytų strateginių ir prioritetinių iniciatyvų


93

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � – sprendimo priėmimo cikle konsultacijos turi vykti kaip galima anksčiau ir tada, kai visuomenė ir suinteresuotosios grupės gali įtakoti sprendimo turinį (kai sprendimą inicijuojanti institucija ar Vyriausybė dar nėra apsisprendusi)

- � � � � � � � � � � � � � � � � � � � – Lietuvoje rekomenduojama skirti bent mėnesį (atsižvelgiant

į poveikio vertintojų nuomonę) ir turint omenyje tai, kad tai būtų visiškas minimumas (Jungtinėje Karalystėje pradinė minimali trukmė buvo aštuonios savaitės, dabar ji padidinta iki 12 savaičių, o atostogų metu rekomenduojama skirti dar daugiau laiko).

- (Specialiai rengiamame dokumente konsultacijoms)

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (tikslai, tikslinės grupės, dėl ko konkrečiai konsultuojamasi) ir poveikis (galimybė įtakoti sprendimą (kitaip – dėl ko sprendimo iniciatorius dar neapsisprendęs), o taip pat koks yra tikėtinas numatomo sprendimo alternatyvų poveikis (SPPV dokumentas paprastai yra sudėtinė specialaus konsultacijų dokumento dalis)

-

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � – nustatoma pareiga konsultacijas surengti taip, kad jose turėtų galimybę dalyvauti visi suinteresuotieji sprendimo turiniu, specialiai pasistengiant į jas įtraukti tikslines grupes (pvz., specialiai informuojant apie paskelbtas konsultacijas ir pan.). Turi būti sudarytos galimybės pareikšti konfidencialią nuomonę (o tokios nuomonės reiškėjai nėra viešinami grįžtamojo ryšio metu).

-

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � – siekiant išvengti konsultacijų nuovargio, nustatoma pareiga įvairioms institucijoms koordinuoti skelbiamas konsultacijas, informacinių technologijų panaudojimas, o taip pat ir anksčiau vykusių konsultacijų metu ar iš kitų šaltinių (pvz., viešosios nuomonės apklausų) gautos relevantiškos informacijos panaudojimas konsultacijų dokumente.

-

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � – nustatant pareigą konsultacijų iniciatoriui išvardinti (pripažinti) visus gautus pasiūlymus, juos tinkamai įvertinti ir, pasibaigus konsultacijoms, išplatinti jo dalyviams konsultacijų rezultatus apibendrinantį dokumentą, atspindintį, į kuriuos pasiūlymus ar vertinimus bus atsižvelgta ir į kuriuos ne ir kodėl.

-

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (konsultacijų kokybės kontrolės valdymas) – nustatoma pareiga institucijoms stebėti konsultacijų efektyvumą, dalintis patirtimi institucijų viduje ir tarp institucijų, o taip pat institucijose paskirti už konsultacijų koordinavimą atsakingus pareigūnus, kurie, be kita ko, teiktų metodologinę pagalbą ir būtų kontaktiniais asmenimis už konsultavimosi proceso (sistemos) plėtros koordinavimą ir priežiūrą atsakingai institucijai.

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Kriterijais kokybei vertinti būtų minimalūs reikalavimai konsultacijoms. Vertinimo metu turėtų būti vertinama, kaip jų buvo laikytasi. Galima būtų nustatyti prievolę konsultacijų rengėjams konsultacijų rezultatus susumuojančiame dokumente (viena iš grįžtamojo ryšio užtikrinimo kriterijaus sudėtinių dalių) patiems pagrįsti (aprašyti) priemones, kurių buvo imtasi kokybei užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš reikalavimui konsultacijų dokumentui (jau) yra aiškiai įvardinti nuo minimalių reikalavimų konsultacijoms nukrypstančias aplinkybes ir jas paaiškinti.


94

Papildomu kriterijumi galėtų būti konsultacijų metu konsultacijų rengėjui nustatyta prievolė sudaryti galimybę visuomenei ir suinteresuotoms grupėms pareikšti nuomonę dėl to, kaip tų principų laikomasi (skųstis dėl konsultacijų kokybės). � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Sudėtinėmis konsultacijų dokumente turėtų būti pateikta (tai galima laikyti sudėtinėmis konsultacijų dokumento dalimis)

- Konsultacijų tema - Konsultacijų apimtis (konsultavimosi tikslai, tikslinės grupės, ką norima aptarti, kokios

galimybės įtakoti sprendimą) - Konsultacijų trukmė (pradžia ir pabaiga) - Konsultacijas inicijuojanti institucija (kontaktiniai asmenys) - Adresas pasiūlymams ir pastaboms teikti - Kiti būdai pareikšti nuomonę (jei numatyta, pvz., viešas aptarimas, diskusija, susitikimas su

tikslinėmis grupėmis ir pan.) - Tolimesni žingsniai po konsultacijų (informacija konsultacijų dalyviams, kaip po

konsultacijų toliau bus rengiamas sprendimas) - Konsultacijų proceso atitikimas konsultacijų reglamentavimo reikalavimams (jei yra

neatitikimų, reikalingas paaiškinimas, kodėl, ir kaip tas neatitikimas numatomas kompensuoti)

- Konsultacijų dokumento pagrindinis tekstas (Įvadas – įžanga, problemos, galimų sprendimo alternatyvų aprašymas ir konkrečių klausimų konsultacijoms sąrašas)

- Papildoma informacija - Priedai: SPPV dokumentas ir esamo reguliavimo nuostatos (teisės aktų ištraukos)

Turėtų būti nustatyta rekomendacija parengti dokumentą nespecialistui suprantama kalba (išskyrus konkrečias teisines formuluotes, jei jos pateikiamos), dokumentą parengti aiškiai, tiksliai ir lakoniškai. Orientacinė apimtis (be priedų) – paprastai 10-20 psl. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Jame turėtų būti a) detaliau aprašyti konsultacijų principai bei pateikiami b) praktiniai patarimai dėl konsultacijų planavimo, konsultacijų tikslinės auditorijos nustatymo, konsultavimosi dokumento, konsultacijas apibendrinančio dokumento ir kiti organizaciniai aspektai. � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Nagrinėjant kitų valstybių konsultacijų rezultatus apibendrinančio dokumento reglamentavimą, nepavyko nustatyti, kad jo struktūra (šablonas) būtų reglamentuojama. Reikalavimai jam parastai išdėstomi principų lygyje (žr. konsultavimosi principą „grįžtamojo ryšio užtikrinimas“. Apžvelgus rastus konsultacijų dokumentus, galima būtų pasiūlyti tokią tipinę šio dokumento struktūrą:

- Dokumento dėl konsultavimosi rezultatų [konsultacijų tema] pavadinimas (pasiūlymų, pastabų ir komentarų apibendrinimas)

- Įžanga, kurioje dėstoma konsultacijas nulėmusios priežastys, tikslai, tikslinės grupės (jei tokių būta), konsultacijų trukmė ir kita su konsultacijų organizavimu susijusi informacija, o taip pat konsultacijų rengėjo įvertinimas, kaip jos atitiko minimalius reikalavimus konsultacijoms (konsultacijų principus)


95

- Pastabų, komentarų ir pasiūlymų struktūruotas apibendrinimas (jei buvo teikti klausimai, tai pagal juos ar jų grupes); prie apibendrinimo ar atskiroje dalyje – į kuriuos pasiūlymus, kaip ir kodėl numatoma atsižvelgti ir į kuriuos – ne.

- Informacija apie tolimesnį sprendimo projekto rengimo seką ir terminus - Prieduose: konsultacijoms teiktų klausimų sąrašas ir konsultacijose dalyvavusių asmenų

(organizacijų ir piliečių) sąrašas (išskyrus tuos dalyvius, kurie pageidavo konfidencialumo) Šio dokumento apimtis neturėtų būti ribojama. II.2.2. Konsultacijų kokybę vertinti siūlome pagal jų atitikimą konsultacijų principams (minimaliems reikalavimams konsultacijoms), kurį dokumente apie konsultacijų rezultatus (jų apibendrinime) būtų įpareigotas atlikti konsultacijų iniciatorius, o kokybei užtikrinti paskirtas šio proceso koordinatorius centriniame lygmenyje (Vyriausybės komunikacijos departamentas Vyriausybės kanceliarijoje) ir instituciniame lygmenyje (Ryšių su visuomene skyriai) Konsultacijų principai buvo detalizuoti aukščiau. Toliau pateikiama rekomendacija dėl institucinio koordinavimo. Konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis koordinuojanti institucija turėtų būti Vyriausybės kanceliarija (konkrečiau Vyriausybės komunikacijos departamentas), o po reorganizacijos, turėtų būti perkeltas į (jei šis departamentas (funkcija) išliktų) naująją Ministro pirmininko tarnybos atitinkamą padalinį. Ši rekomendacija pagrindžiama šiais argumentais:

- konsultacijų su visuomene metu jas rengianti institucija turėtų kalbėti Vyriausybės plačiąja prasme vardu, todėl būtinas koordinavimasis su Ministro pirmininko tarnyba, ypač politiškai jautriais klausimais (tai žymiai aktualiau, nei pvz., poveikio vertinimo ar jo kokybės priežiūros metu, kuris žiniasklaidai neužkliūva) – iš dalies dėl šių priežasčių bandymas detaliau reglamentuoti konsultacijas ir nustatyti jų principus prieš keletą metų Lietuvoje nepavyko

- atsižvelgiant į tai, kad gera konsultavimosi praktika reikalauja neužkrauti neproporcingai didelės konsultacijų naštos visuomenei ir suinteresuotoms grupėms (dėl galimo konsultacijų nuovargio), būtinas jų kalendoriaus planavimas

- reikalinga institucija konsultacijų su visuomene (sisteminės) praktikos įdiegimui, metodologinei plėtrai, šio proceso kokybės priežiūrai, geros ir nevykusios praktikos apibendrinimui ir reguliariai peržiūrai

Atskirose institucijose už konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis proceso organizavimą galėtų būti atsakingi ryšių su visuomene skyriai, o už dalykinę pusę (o taip pat ankstyvą planavimą (vidines konsultacijas) dėl konsultacijų būtinumo – už sprendimo projekto rengimą (problemos sprendimą) atsakingas struktūrinis padalinys). Institucinio koordinavimo nuostatos galėtų būti įtvirtintos ir Vyriausybės darbo reglamento skirsnyje dėl Vyriausybės ir visuomenės sąveikos (dabar apibrėžiamas minimas tik visuomenės informavimas), nurodant a) už konsultacijų koordinavimą atsakingą Vyriausybės įstaigą (struktūrą) ir b) jų rengimo tvarką (reglamentavimą), nurodant, kai bus parengtas ar papildytas egzistuojantis, į Vyriausybės nutarimą. II.2.3. Prieš reglamentavimu įtvirtinant konkrečias nuostatas dėl konsultacijų procedūrų, rekomenduotina surengti keletą bandomųjų (pilotinių) konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis, atsižvelgiant į šiose rekomendacijose siūlomas nuostatas.


96

Ši rekomendacija teikiama atsižvelgiant į dvi aplinkybes, būtent a) į tai, kad poveikio vertintojų apklausos metu nepavyko nustatyti nė vieno lietuviško sektino konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis pavyzdžio ir b) į analogišką (iš esmės naują valstybės tarnautojams) praktiką modeliuojant ir išbandant SPPV metodiką prieš jos įforminimą Vyriausybės nutarimu 2003 m. Šios bandomosios konsultacijos padėtų parengti ir konsultacijų vadovo (rekomendacijų) konsultacijų iniciatoriams turinį ir dėl jo apsispręsti. Kitaip tariant, konsultacijų diegimo praktikoje iniciatyvą rekomenduotina pradėti kaip koordinuotą projektą, o po to jį institucionalizuoti ir formalizuoti reglamentavimą.


97

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Dalinis pertvarkymas

Teisės aktai Keistini/tobulintini aspektai

Pokyčio apibūdinimas

Lietuvos Respublikos Seimo statutas, 1994 m. vasario 17 d. Nr. I-399// Valstybės žinios. 1994, Nr. 15-249 (aktuali redakcija nuo 2008 m. lapkričio 30 d.)

135.3 str. pakeitimas

1) Suvienodinami reikalavimai Seimui ir Vyriausybei teikiamų sprendimo projektų aiškinamajai medžiagai (siūloma ją vadinti sprendimo projekto pagrindimo ir poveikio vertinimo dokumentu ir jį struktūruoti taip, kaip siūloma rekomendacijoje I.1.4) ir/arba 2) Nustatoma, kad teikdama įstatymo projektus arba (Seimo valdybos prašymu) išvadas dėl Seimo narių inicijuojamų įstatymų projektų, Vyriausybė Seimui pateikia ir pagal SPPV metodikos reikalavimus atliktą poveikio vertinimą (kaip sudėtinę sprendimo projekto pagrindimo ir poveikio vertinimo dokumento dalį).

Pakeisti IV skyriaus „Vyriausybės teisės aktų leidybos procedūra“, I skirsnio „Leidybos iniciatyva“ bendrųjų nuostatų 44 str. , IV skyriaus „Vyriausybės teisės aktų leidybos procedūra“, I skirsnio „Leidybos iniciatyva“ teikimo reikalavimus ir V skyrius „Vyriausybės ir Seimo santykiai“, II skirsnis „Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektai“, 118 str.

Sprendimo poveikio vertinimo pažymą sujungiama su aiškinamuoju raštu (įstatymams) ir (arba) teikimu (Vyriausybės sprendimams) ir parengiamas vienas (integruotas) sprendimo projekto pagrindimo ir poveikio vertinimo dokumentas. Nustatoma integruoto sprendimo projekto pagrindimo ir poveikio vertinimo dokumento struktūra, kuri siūloma I.1.4. rekomendacijoje.

V skyrius „Vyriausybės ir Seimo santykiai“, II skirsnis „Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektai“, 118 str.

(Atitinkamai pirma pakeitus Seimo Statuto nuostatas) Nustatoma, kad Vyriausybė, teikdama Seimui įstatymų projektus ir (Seimo valdybos prašymu) išvadas dėl Seimo narių inicijuojamų įstatymų projektų, Seimui taip pat teikia ir šių sprendimų poveikio vertinimus (SPPV pažymas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 728 „Dėl darbo reglamento patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 1994, Nr. 63-1238; 2003, Nr. 27-1089.

Papildyti IV skyriaus „Vyriausybės teisės aktų

Sprendimo projekto teikėjai turi teikti ((integruotame) sprendimo projekto


98

leidybos procedūra“, I skirsnio „Leidybos iniciatyva“ teikimo reikalavimus

pagrindimo ir poveikio vertinimo dokumente (arba su nuoroda į jį), kaip tai siūloma I.1.4 rekomendacijoje) gautų pastabų, pasiūlymų ir komentarų struktūruotą apibendrinimą ir paaiškinimus į ką, kaip ir kodėl atsižvelgta arba ne, o taip pat pastabas, pasiūlymus ir komentarus teikusių asmenų (įstaigų, organizacijų, piliečių) sąrašą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 276 „Dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo // Valstybės žinios, 2003, Nr. 23-975).

Nutarimo 5 str. - rekomendacinio pobūdžio nuostata keičiama į imperatyvinę (išskyrus savivaldybes)

Nustatoma, kad bazinis ir išplėstinis poveikio vertinimas atliekamas ir ministrų, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovų, apskričių viršininkų priimamiems pagal savo kompetenciją sprendimams, išskyrus techninio ir redakcinio pobūdžio sprendimus. Nustatoma, kad atvejai kai ministrų, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovų, apskričių viršininkų sprendimų projektams turėtų būti atliekamas bazinio arba išplėstinio poveikio vertinimas, yra tie patys, kaip ir Vyriausybei teikiamiems sprendimų projektams. Nustatoma, kad poveikio vertinimas ministrų, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovų, apskričių viršininkų bei savivaldybių sprendimų projektams nėra privalomas, kai šiais sprendimais tik formaliai patvirtina (realizuoja) paketinio sprendimo priėmimo metu Vyriausybėje ar Seime priimtus sprendimus, kuriems jau buvo atliktas poveikio įvertinimas. Šiuo atveju sprendimo projekte nurodoma į anksčiau atliktą poveikio vertinimą.


99

III skyriaus „Bazinis vertinimas“, 11 str. - išplėsti atvejų, kai bazinis poveikio vertinimas nėra būtinas, sąrašą.

Nustatoma, kad bazinio poveikio vertinimo neprivaloma atlikti tuo atveju, jei sprendimo projektas tik nežymiai keičia anksčiau priimtą sprendimą, kuriam jau buvo atliktas vertinimas. Sprendimą dėl to, ar pakeitimai nežymūs, turėtų priimti sprendimo rengėjas, konsultuodamasis su už SPPV plėtrą ir kokybės priežiūrą atsakinga institucija. Tokiu atveju sprendimo pagrindimo dokumente rengėjas turi a) motyvuoti (pagrįsti), kodėl pakeitimai yra nežymūs ir b) pateikti nuorodą į anksčiau atliktą poveikio vertinimą (pavyzdžiui, į teisės aktų projektų duomenų bazę (archyvą). Nustatoma, kad sprendimo projekto bazinis poveikio vertinimas taip pat nėra privalomas tuo atveju, kai Vyriausybei teikiamas sprendimo projektas įgyvendina Seime priimtus sprendimus (įstatymus), kuriems buvo atliktas poveikio vertinimas, t.y. jei Vyriausybei apsisprendžiant dėl Seimui teikiamo įstatymo projekto buvo apsispręsta ir dėl jo įgyvendinimo (kuriam reikalingi Vyriausybės sprendimai) nuostatų, ir buvo atliktas poveikio vertinimas (pvz., jei pagal Seimo Statuto 135 str. 3 punkto 7 papunkčio nuostatas su įstatymo projektu buvo teikiami įstatymo įgyvendinančiųjų aktų metmenys, kuriems buvo atliktas poveikio vertinimas). Šiuo atveju sprendimo projekte nurodoma į anksčiau atliktą poveikio vertinimą.


100

Papildyti IV skyrių „Išplėstinis vertinimas“, nurodant išplėstinio poveikio vertinimo atlikimo kriterijus (atkartojant Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo nuostatą)

Nustatoma, kad norminio teisės akto projekto išplėstinis poveikio vertinimas atliekamas, kai yra tenkinama viena iš šių aplinkybių: (a) viršijama numatoma sprendimo finansinio poveikio (biudžetui, verslui ir vartotojams) minimali tam tikra iš anksto nustatyta riba; (b) esant politiniam ir/ar socialiniam problemos jautrumui (sprendimo rengėjo ir/ar Vyriausybės vertinimu); c) esant naujam reglamentavimui, t.y. kai ketinamu priimti sprendimu numatoma pirmą kartą reglamentuoti tam tikrą visuomeninio gyvenimo sritį arba iš esmės keisti esamą reglamentavimą. d) labai aktualioms Lietuvai Europos Komisijos iniciatyvoms (pagal Seimo nustatytos Europos Komisijos metinės teisėkūros programos priemonių aktualumą Lietuvai.)

ir išplečiant poveikio vertinimo aspektų sąrašą

Nustatomi nauji poveikio vertinimo aspektai: - poveikis konkurencijai, - poveikis vartotojams, - poveikis piliečių ir kitų asmenų administracinei naštai.148

148 Ši rekomendacija jau realizuota Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 140 (keičiančiu SPPV metodiką), išplėstinio poveikio vertinimas papildytas dar vienu aspektu – poveikiu piliečių ir kitų asmenų administracinei naštai.


101

Naujas skyrius – “Vertinimo kokybės užtikrinimo priemonės”

Skyriuje įtvirtinami: 1. SPPV pažymų kokybės vertinimo kriterijai: a) vertinimo proceso atitiktis SPPV metodologijos nuostatoms ir procedūroms, b) atlikto SPPV proporcingumas sprendimo projekto galimam mastui privalomais analizuoti aspektais ir c) atliktos analizės duomenų ir metodų kokybė ir patikimumas. 2. Kokybės vertinimą užtikrinančios priemonės: - vertinimą dėl SPPV pažymų kokybės teikia Vyriausybės kanceliarijos patarėjai, - atsakingų tarnautojų paskyrimas poveikio vertinimą atliekančiose institucijose. Jų funkcijos: (a) poveikio vertinimo koordinavimas, (b) metodologinis konsultavimas, (c) geros praktikos sklaida bei (d) institucijų atliktų vertinimų vidinis kokybės vertinimas.

Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d., Nr. I-533 // Valstybės Žinios 1994, Nr. 55-1049; Nauja įstatymo redakcija nuo 2008 m. spalio 1 d.: Nr. X-1722, 2008-09-15, Žin., 2008, Nr. 113-4290

arba

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Savivaldybių asociacijos bendradarbiavimo sprendimų projektų poveikio vertinimo srityje memorandumas

Nauja nuostata Savivaldybės įpareigojamos arba įsipareigoja priimamiems norminio pobūdžio sprendimams atlikti poveikio vertinimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtintą SPPV metodiką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d.

Nauja nuostata (IV skyriuje „Įstatymų ir kitų norminių teisės aktų

Nustatoma, kad institucijų tinklapiuose, Seimo duomenų bazėje ir vieningoje interneto prieigoje skelbiami visi (ne tik derinimo


102

nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 "Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo" pakeitimo“ // Valstybės žinios, 2009-04-30, Nr. 49-1959

projektų ir kitos teisinės informacijos skelbimas įstaigos interneto svetainėje.“

reikalaujantys) norminių teisės aktų projektai, nustatomas minimalus laikotarpis pastaboms, pasiūlymams ir komentarams pateikti, nustatomas įpareigojimas sudaryti technines sąlygas tai padaryti interneto lange ir skelbti terminą, iki kada laukiami komentarai, pastabos ir pasiūlymai (žr. rekomendaciją I.2.1.). Nustatoma pareiga skelbti informaciją apie planuojamą (po projekto ir lydimosios medžiagos skelbimo tinklalapyje) sprendimo priėmimo seką ir terminus, o taip pat informaciją apie pastaboms, komentarams ir pasiūlymams skelbiamus projektus skelbti per vieną interneto prieigą bei tinklalapyje (Seimo duomenų bazėje) skelbiamą informaciją apie projektus aiškiau struktūruoti pagal sprendimo priėmimo etapus. Nustatoma pareiga sudaryti techninę galimybę pastabų, komentarų ir pasiūlymų sprendimo projektams teikimo metu susipažinti su jau pateiktomis pastabomis, komentarais ir pasiūlymais, o visas gautas pastabas, pasiūlymus ir komentarus (sąsajoje su dokumentais-projektais) išsaugoti teisės aktų projektų archyve. Nustatoma, kad už SPPV ir konsultacijų su visuomene koordinavimą atsakingos institucijos (institucijų) tinklapiuose vienos prieigos principu skelbiami visi SPPV ir informuojama apie konsultacijas su visuomene bei suinteresuotosiomis grupėmis informuoti bei skelbiama joms reikalinga informaciją.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl įstatymų koncepcijų rengimo metodikos patvirtinimo“// Valstybės žinios. 2002, Nr. 1-10

IV skyrius „Koncepcijos rengimo stadijos“.

1) Įstatymų koncepcijų rengimo metodologija suderinama su Vyriausybės 2003 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta sprendimų projektų poveikio vertinimo metodologija (suderinamos sąvokos ir kt.). 2) Nustatoma, kad visų įstatymų koncepcijų rengimo metu atliekamas išplėstinis poveikio vertinimas.


103

ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

�� - Europos Komisijos 2002 m. gruodžio 11 d. komunikatas “General principles and minimum

standards for consultation of interested parties“. (COM(2002)704 galutinis). Anglų k. - Europos Komisijos 2005 m. birželio 15 d. dokumentas “Impact Assessment Guidelines“.

(SEC(2005) 791). Anglų k. - Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 12 d. komunikatas „Atnaujintos Lisabonos strategijos

ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui įgyvendinimas“ (KOM (2006) 816). - Europos Komisijos 2009 m. sausio 15 d. dokumentas “Impact Assessment Guidelines“ (SEC

(2009) 92). Anglų k. - Europos Komisijos baltoji knyga “European Governance“. (COM(2001) 428 final). Anglų k. - Europos Komisijos komunikatas „Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje

veiksmų programa“. (KOM (2007) 23 Galutinis). - Europos Komisijos pirmininko informacinis pranešimas “The Impact Assessment Board“.

(SEC 2006/1457-3). Anglų k. - Europos Komisijos veiksmų programa "Simplifying and improving the regulatory

environment“. (COM(2002) 278 final). Anglų k. �� - Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo

netekusiais galios įstatymas, 2009 m. liepos 7 d. Nr. XI-318 // Valstybės žinios, 2009-07-23, Nr. 87-3661

- Lietuvos Respublikos Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas. Nr. I-872//Valstybės žinios, 1995, Nr. 41-991 (aktuali redakcija)

- Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas // Valstybės žinios, 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975).

- Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 91 ir 43 straipsniais įstatymas. Nr. X-1743// Valstybės žinios. 2008, Nr. 123-4657

- Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533, aktuali redakcija 2009 m. birželio 16 d. // Valstybės žinios, 1994, Nr. 55-1049; 2009-06-30, Nr. 77-3165

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 276 „Dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo // Valstybės žinios, 2003, Nr. 23-975).

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 480 „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2003, Nr. 38-1739; Nauja nutarimo redakcija: Valstybės žinios. 2003, Nr. 6-159 (Aktuali redakcija nuo 2007 m. balandžio 25 d.)

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 29 d. Nutarimas Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo nr. 21 „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimo, derinimo, pristatymo ir Europos Sąjungos teisės ( � � � � � � � � � � � � � � � � � ) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo“ pakeitimo // Valstybės žinios, 2005-05-05, Nr. 57-1950


104

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1333 „Dėl valstybinio reguliavimo mažinimo strateginių krypčių patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2006-12-30, Nr. 144-5477

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 vasario 13 nutarimas Nr. 136 („Dėl projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ // Valstybės žinios 2008-02-26, Nr. 23-850

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 185 „Dėl Geresnio reglamentavimo programos patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2008-03-08, Nr. 29-1024

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 140 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo" pakeitimo“ // Valstybės žinios, 2009-03-07, Nr.26-1017.

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 161 „Dėl nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinėse srityse rodiklio nustatymo ir nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinių sričių sąrašo patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2009-03-13, Nr. 28-1092.

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. Nr. 312 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 "Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo" pakeitimo“ // Valstybės žinios, 2009-04-30, Nr. 49-1959

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 63-1238; 2003, Nr. 27-1089.

- Ūkio ministro 2006 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr.4-152 „Dėl administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodikos patvirtinimo“.

- Lietuvos Respublikos Seimo statutas, 1994 m. vasario 17 d. Nr. I-399// Valstybės žinios. 1994, Nr. 15-249 (aktuali redakcija nuo 2008 m. lapkričio 30 d.)

- Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. X-933, „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ // Valstybės žinios, 2007-09-13, Nr. 97-3920

- Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl įstatymų koncepcijų rengimo metodikos patvirtinimo“//Valstybės žinios. 2002, Nr. 1-10

- Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2005 m. sausio 25 d. sprendimas// Valstybės žinios. 2005, Nr. 15-488

��

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � �- Better Regulation Commission, “Public Risk – the Next Frontier for Better Regulation.”

2007. - EBPO, “Building a framework for conducting Regulatory Impact Analysis (RIA): Tools For

Policy-Makers“. (Version 1.2). 2007. - EBPO, “Cutting Red Tape Administrative Simplification in the Netherlands“. (Complete

Editon). 2007. - EBPO, “Regulatory Impact Analysis (RIA) Inventory“. (GOV/PGC/RD(2004)1). 2004. - EBPO, “Regulatory Reform In The United Kingdom Government Capacity To Assure High

Quality Regulation“. 2002. - EBPO, ”Regulatory Reform in Sweden. Government Capacity to Assure High Quality

Regulation in Sweden Organisation for Economic Co-operation And Development“. 2007. - EBPO/SIGMA, „Ataskaita apie reglamentavimo valdymo gebėjimus Lietuvoje“. 2006 m.


105

- Italan, Irish and Dutch Presidencies of The Council of The European Union, “A Comparative Analysis Of Regulatory Impact Assessment In Ten EU Countries.” Dublin: 2004.

- Jacobs&Associates, “Current Trends in Regulatory Impact Analysis: The Challenges of Mainstreaming RIA into Policy-making“. 2006.

- Kroger, Sandra, “Nothing But Consultation: A Place of Organised Civil Society in EU Policy-making Across Policies.” � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � , C-08-0l.

- National Audit Office, “Reducing the Cost of Complying with Regulations: The Delivery of the Administrative Burbens Reduction Programme, 2007“. (HC 615 Session 2006 – 2007).

- Persson M., S. Booth, S. Gaskell “Out of Control? Measuring the Decade of EU Regulation“. � � � � � � � � � � � February, 2009. - Pilietinės visuomenės institutas, � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � , išvados ir rekomendacijos,

pristatytos LR Seimo nariams 2009 m. birželio 10 d. - http://www.civitas.lt/admin/get_file.php?id=95 – [žiūrėta 2009 08 24]

- The Evaluation Partnership Limited, “Evaluation of the Commission�s Impact Assessment

System“. 2007. http://ec.europa.eu/governance/impact/docs/key_docs/tep_eias_final_report.pdf > [Žiūrėta 2008 m. gruodžio mėn.]

- UK Better Regulation Task Force, “Better Regulation - from design to delivery“. 2005. - Vilpišauskas R., V. Nakrošis,

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� Vilnius: Eugrimas, 2005 m.

- Vilpišauskas R., V. Nakrošis, � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� Vilnius: Eugrimas, 2003

- World bank study, „Administrative Capacity in the New Member States: the Limits of Innovation?“ (36930-GLB, EU-8). 2006.

��

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

- Kanados valstybės iždo valdyba - http://www.tbs-sct.gc.ca/tbs-sct/abu-ans/tb-ct/abu-ans-eng.asp

- Kaštų ir naudos apskaičiavimo gairės - http://www.regulation.gc.ca/documents/gl-ld/analys/analys00-eng.asp

- Konsultacijų gairės - http://www.regulation.gc.ca/documents/gl-ld/erc-cer/erc-cer00-eng.asp

- Konsultacijų tinklalapis - http://www.consultingcanadians.gc.ca/ - Patarėjų tarybą - http://www.pco-bcp.gc.ca/index.asp?lang=eng&Page=index - Teisėkūros reikalų padalinio internetinis puslapis - http://www.regulation.gc.ca/index-

eng.asp - Valstybės žinios - http://canadagazette.gc.ca - Vyriausybės direktyva dėl teisėkūros supaprastinimo -

http://www.regulation.gc.ca/directive/directive00-eng.asp

��

- Konsultacijų tinklalapis - www.administratievelasten.nl - Patariamoji taryba administracinės naštos mažinimui - http://www.actal.nl/ - Standartinių kaštų metodas - http://www.compliancecosts.com/ - Valstybės Taryba - http://www.raadvanstate.nl/


106

��

- Ekonomikos augimo ir regionų agentūra - http://www.nutek.se/sb/d/113 - Pramonės ir prekybos taryba geresniam reglamentavimui – www.nnr.se - Teisinė informacija - www.lagrummet.se - Vyriausybė - www.regeringen.se

��

� � � � � � � � � � � � � � � � � - Geresnio reglamentavimo padalinys - http://www.betterregulation.gov.uk/ - JK Valstybės iždas - http://www.hm-treasury.gov.uk - Nacionalinis auditas - http://www.nao.org.uk/about/role.htm - Parlamentinė Taryba - http://www.parliamentary-counsel.gov.uk - Patariamoji rizikos vertinimo ir reglamentavimo taryba -

http://www.berr.gov.uk/whatwedo/bre/reviewing-regulation/commission/risk-regulation-advisory-council/page44087.html

- SPPV gairės - http://www.berr.gov.uk/files/file44544.pdf - SPPV duomenų bazė internete - http://www.berr.gov.uk/consultations/ria/index.html- SPPV atlikimo procedūrų ir priemonių aprašymas -

http://www.berr.gov.uk/whatwedo/bre/policy/scrutinising-new-regulations/preparing-impact-assessments/toolkit/page44199.html). Jame galima rasti visą susijusią informaciją su poveikio vertinimų atlikimu. Pateikiamos ne tik SPPV pažymų formos ir jų pildymo pavyzdžiai, bet ir detali informacija ,kaip teisingai atlikti šią užduotį;

- SPPV mokymo programa, kurios metu valstybės tarnautojas susipažįsta su visais svarbiausias SPPV aspektais, reikalingais dokumentais ir priemonėmis -http://www.iatraining.berr.gov.uk/

- Tiesioginės valdžios (e-valdžios) tinklalapiai: o visų valstybinių institucijų ir agentūrų vykdomų konsultacijų nuorodos -

http://www.direct.gov.uk/en/Governmentcitizensandrights/UKgovernment/PublicConsultations/DG_170463; http://www.info4local.gov.uk/; http://www.berr.gov.uk/consultations/index.html (pastarajame galima užsisakyti ir informacinių žinučių funkciją, kai elektroniniu paštu yra atsiunčiamas pranešimas apie konsultacijų procedūros tam tikru klausimu pradžią);

o visi atlikti poveikio vertinimai patalpinti viename tinklalapyje: http://www.ialibrary.berr.gov.uk/.

- Verslo, įmonių ir geresnio reglamentavimo reformos departamentas - http://www.berr.gov.uk/.

�� - Europos Komisijos geresnio reglamentavimo tinklalapis -

http://ec.europa.eu/governance/better_regulation/index_en.htm- Europos Komisijos konsultacijų tinklalapis -

http://ec.europa.eu/yourvoice/consultations/index_en.htm - Europos Komisijos poveikio vertinimo valdyba -

http://ec.europa.eu/governance/impact/iab_en.htm


107

1 PRIEDAS. SPPV PAŽYMŲ KOKYBĖS VERTINIMO MATRICA

Bazinio SPPV pažymos nagrinėjimo matrica Sprendimo projekto pavadinimas Sprendimo projekto rengėjas Poveikio vertinimo metai Sprendimo projekto esmė Nr. Kriterijus Apibūdinimas Duomenų tipas

Bazinis sprendimų projektų poveikio vertinimas - Ar aiškiai/konkrečiai nurodoma, kokia problema

sprendžiama? Aiškiai/iš dalies/neaiškiai; aprašyti.

- Ar nurodoma, kokios priežastys sąlygojo sprendimo projekto rengimą?

Taip/iš dalies/ne; aprašyti.

1. Problemos iškėlimas

- Ar pagrįstas reglamentavimo pokyčių būtinumas? Taip/iš dalies/ne; aprašyti.

- Ar aiškiai/konkrečiai nurodomas tikslas? Aiškiai/iš dalies/neaiškiai; aprašyti. 2. Tikslo apibūdinimas - Ar jis išreiškiamas kiekybiškai (jeigu įmanoma)? Taip/ne; aprašyti.

3. Ryšio su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų prioritetų, ilgalaikių ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise nustatymas

- Ar yra nurodomas ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų prioritetų, ilgalaikių ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise?


4. Status quo įvertinimas - Ar aprašoma dabartinė situacija? Detaliai/iš dalies/nedetaliai/neaprašoma.


108

- Kokiais aspektais nagrinėjama � �� ? Pagal Metodikos reikalavimus.

- Ar aiškiai aprašomas galimas teigiamas ir neigiamas � �� poveikis? Taip/iš dalies/ne; aprašyti.

- Kaip detaliai analizuojamas � �� teigiamas ir neigiamas poveikis? (Ar teiginiai yra išskleidžiami?)

Detaliai/iš dalies/nedetaliai; aprašyti.

- Kokiais matmenimis analizuojama � �� Kokybiniais/kiekybiniais/finansiniais.

- Kiek alternatyvų pateikiama? Skaičius. - Ar suprantamai pristatoma(-os) alternatyva(-os)? Suprantamai/iš dalies/nesuprantamai; paaiškinti. - Kokiais aspektais nagrinėjamas alternatyvos

poveikis? Pagal Metodikos reikalavimus.

- Ar aiškiai ir suprantamai aprašomas galimas teigiamas ir neigiamas alternatyvų poveikis?

Aiškiai/iš dalies/neaiškiai; aprašyti.

- Kaip detaliai analizuojamas kiekvienos iš alternatyvų teigiamas ir neigiamas poveikis? (Ar teiginiai yra išskleidžiami?)


- Kokiais matmenimis analizuojamos alternatyvos

� Kokybiniais/kiekybiniais/finansiniais.

5. Alternatyvių problemos sprendimų vertinimas

- Ar buvo atsižvelgiama į rizikas ir nežinomumo faktorius pasirenkant vieną iš alternatyvų?

Buvo/iš dalies/nebuvo; aprašyti.

6. Pažymos apimtis - Ar ji nėra ilgesnė nei 3 puslapiai? Nurodyti puslapių skaičių. - Ar pateikiama kita svarbi informacija, kurios

nereikalauja sprendimų poveikio bazinio vertinimo metodikos reikalavimai?

Taip/ne; apibūdinti.

7. Kitos svarbios ir papildomos informacijos pateikimas

- Ar nurodytos suinteresuotos socialinės grupės ir Taip/ne; išvardinti, jeigu yra.


109

(arba) visuomeninės organizacijos, su kuriomis buvo konsultuojamasi?

- Ar (Finansų ministerijos prašymu) pridedama informacija apie sprendimo projekto įgyvendinimo poveikį valstybės finansams (pagal sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos 3 priedo lentelę)?

Taip/ne; jeigu taip, įvertinti tos informacijos išsamumą, nurodyti į kuriuos klausimus konkrečiai buvo atsakyta ir pan.

- Ar viena iš nagrinėtų alternatyvų siūloma problemai spręsti?

Taip/ne; aprašyti.

8. Alternatyvos siūlymas

- Ar pakankamai aiškiai atskleidžiamos pasirinkimo priežastys?


- Ar motyvuota nuomonė dėl išplėstinio vertinimo (ne)tikslingumo yra adekvati bazinio vertinimo pažymoje pateiktai informacijai?

Taip/iš dalies/ne; kodėl?

9. Motyvuotas pasiūlymas dėl išplėstinio vertinimo tikslingumo

- Jeigu nurodoma, kad išplėstinį vertinimą yra tikslinga atlikti, ar nurodyta, kas galėtų jį atlikti?

Taip/ne; jeigu taip, tai kas?

- Ar yra pateikiamas preliminarus sprendimo projekto įgyvendinimo planas?

Taip/ne. 10. Tolesni veiksmai

- Ar jame nurodoma, kokias teisines, administracines ir kitokias priemones ir kada planuojama vykdyti?

Aprašyti.

Bendri klausimai 11. Proporcingumas - Ar sprendimo projekto poveikio analizės detalumas

atitinka poveikio mastą? Atitinka/iš dalies/neatitinka.

12. Bendradarbiavimas - Ar sprendimo projekto poveikio rengėjai atsižvelgė į suinteresuotų institucijų, visuomeninių organizacijų ir suinteresuotų socialinių grupių nuomonę?

Yra duomenų/nėra duomenų; jei yra duomenų, tai: Atsižvelgė/atsižvelgė iš dalies/neatsižvelgė; paaiškinti.


110

- Kokia yra bendra poveikio įvertinimo kiekybiniais duomenimis kokybė?

Aukšta/vidutinė/žema/nevertinama; aprašyti.

- Kokia yra bendra poveikio įvertinimo finansiniais duomenimis kokybė?


13. Sprendimo projekto poveikio matmenų bendras įvertinimas.

- Kokia yra bendra poveikio įvertinimo kokybiniais duomenimis kokybė?


- Atsižvelgiant į pasiūlymo projekto pobūdį ir turinį, ar dėmesys vertinimo aspektams buvo paskirstytas adekvačiai?

Adekvačiai/iš dalies/neadekvačiai; aprašyti.

14. Poveikio vertinimo skirtingais aspektais subalansuotumas?

- Kokia galėtų būti dėmesio skirtingiems vertinimo aspektams disbalanso priežastis?

Aprašyti.

- Ar poveikio vertinimo pažymoje nurodomos priemonės, skirtos neigiamam (jeigu įvardintas) sprendimo projekto poveikiui sumažinti?

Nurodomos/nenurodomos.

15. Neigiamo poveikio sumažinimo priemonės

- Jeigu taip, kiek tinkamos jos atrodo? Tinkamos/iš dalies/netinkamos; aprašyti.

- Ar pažyma yra surašyta pakankamai aiškiai, kad nespecialistas galėtų sekti ir suprasti dėstomą argumentaciją?

Aiškiai/iš dalies/neaiškiai.

- Ar pažymoje atskleidžiama, dėl kokių priežasčių nebuvo galima parengti geresnio vertinimo?

Taip/iš dalies/ ne; aprašyti.

16. Poveikio vertinimo pažymos aiškumas

- Ar aiškiai parodyta, kodėl pasirinkta viena iš pažymoje nagrinėjamų alternatyvų?

Taip/iš dalies/ne


111

Išplėstinio SPPV pažymos nagrinėjimo matrica

Sprendimo projekto pavadinimas Sprendimo projekto rengėjas Poveikio vertinimo data Sprendimo projekto esmė Nr. Kriterijus Apibūdinimas Duomenų tipas

Išplėstinis sprendimų projektų poveikio vertinimas - Kuri institucija priėmė sprendimą dėl išplėstinio

poveikio vertinimo tikslingumo? LR Vyriausybė/LR Vyriausybės komitetas arba komisija/kita valstybės institucija ar įstaiga.

- Kuo motyvuojamas išplėstinio vertinimo poreikis?


1.

Išplėstinio poveikio vertinimo tikslingumo nustatymas

- Ar buvo atliktas bazinis poveikio vertinimas? Taip/ne

- Ar aiškiai/konkrečiai nurodoma, kokia problema sprendžiama?


- Ar nurodoma, kokios priežastys sąlygojo sprendimo projekto rengimą?


2. Problemos iškėlimas

- Ar pagrįstas valstybės reglamentavimo būtinumas?


- Ar aiškiai/konkrečiai nurodomas tikslas? Aiškiai/iš dalies aiškiai/neaiškiai; aprašyti. 3. Tikslo apibūdinimas - Ar jis išreiškiamas kiekybiškai (jeigu įmanoma)? Taip/ne; aprašyti.

4. Ryšio su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų prioritetų, ilgalaikių ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos

- Ar nurodomas ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų prioritetų, ilgalaikių ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise?

Taip/ne; aprašyti.


112

Sąjungos teise nustatymas 5. Bazinio vertinimo

pristatymas (jeigu jis buvo atliktas)

- Ar aiškiai/suprantamai pristatomas bazinis vertinimas? Ar nurodoma, kur svarstytas projektas ir kokia alternatyva pasirinkta?

Aiškiai/iš dalies aiškiai/neaiškiai; paaiškinti.

- Kiek alternatyvų pateikiama? Skaičius.

- Ar suprantamai pristatoma(-os) alternatyva(-os)? Suprantamai/iš dalies/nesuprantamai; paaiškinti.

- Kokiais aspektais nagrinėjamas alternatyvos poveikis?

Pagal Metodikos reikalavimus.



- Kaip detaliai yra analizuojamas kiekvienos iš alternatyvų teigiamas ir neigiamas poveikis? (Ar teiginiai yra išskleidžiami?)


- Kokiais matmenimis analizuojamos alternatyvos�

Kokybiniais/kiekybiniais/finansiniais.

6. Alternatyvių problemos sprendimų vertinimas


Buvo/iš dalies/nebuvo; aprašyti.

- Ar įvardinama, kas gaus tiesioginę naudą ir koks bus jos dydis?

Taip/ne; aprašyti.

- Ar įvardinama, kas gaus netiesioginę naudą ir koks bus jos dydis?

Taip/ne; aprašyti.

- Ar tiesioginės ir netiesioginės naudos dydis įvertintas kiekybiškai?

Piniginė išraiška rinkos kainomis.

- Ar identifikuotas galimas neigiamas poveikis ir jo subjektai?

Identifikuojamas/neidentifikuojamas; aprašyti.

7. Informacijos apibendrinimas apie galimą naudą ir sąnaudas, kita svarbi informacija

- Ar pateikiama kita svarbi informacija bei nurodomos suinteresuotos socialinės grupės ir



113

(arba) visuomeninės organizacijos, su kuriomis buvo konsultuojamasi?

- Ar pateikiamas sprendimo įgyvendinimo planas? Taip/ne. 8. Tolesni veiksmai

- Ar jis yra detalus? Detalus/iš dalies detalus/nedetalus; Įvertinti, ar jame yra nurodyta kas, kada ir kokius teisės aktus turi parengti ir įgyvendinti, kokius parengiamuosius darbus reikia atlikti šiems teisės aktams įgyvendinti (specialistų parengimas, mokymas, reikiamos technikos įsigijimas, visuomenės informavimas ir t.t.)

9. Stebėsena (monitoringas) ir atsiskaitymas už rezultatus

- Kaip detaliai aprašomas stebėsenos mechanizmas ir atskaitomybės sistema?

Detaliai/iš dalies detaliai/nedetaliai; įvertinti, ar pateikiami sprendimo įgyvendinimo vertinimo kriterijai; ar nustatoma stebėsenos ir informacijos rinkimo sistema; ar paskiriama už stebėsena atsakinga institucija; ar nurodoma, kaip ir kam atsiskaitys sprendimą įgyvendinantys subjektai; ar įvardinti duomenų rinkimo būdai, dažnumas ir pan.?

10. Išplėstinio vertinimo pažyma - Ar išplėstinio vertinimo pažyma nėra ilgesnė nei 6 puslapiai?

Bendri klausimai (apibendrinimas) 11. Proporcingumas - Ar sprendimo projekto poveikio analizės

detalumas atitinka poveikio mastą? Atitinka/iš dalies/neatitinka.

12. Bendradarbiavimas - Ar sprendimo projekto poveikio rengėjai atsižvelgė į suinteresuotų institucijų, visuomeninių organizacijų ir suinteresuotų socialinių grupių nuomonę?

Yra duomenų/nėra duomenų; jei yra duomenų, tai: Atsižvelgė/atsižvelgė iš dalies/neatsižvelgė; paaiškinti.

13. Sprendimo projekto poveikio matmenų bendras įvertinimas.

- Kokia yra bendra poveikio įvertinimo kiekybiniais duomenimis kokybė?



114

- Kokia yra bendra poveikio įvertinimo finansiniais duomenimis kokybė?


- Kokia yra bendra poveikio įvertinimo kokybiniais duomenimis kokybė?



Adekvačiai/iš dalies/neadekvačiai; aprašyti.

14. Poveikio vertinimo skirtingais aspektais subalansuotumas?


Aprašyti.





- Ar pažyma yra surašyta pakankamai aiškiai, kad nespecialistas galėtų sekti ir suprasti dėstomą argumentaciją?

Aiškiai/iš dalies/neaiškiai

- Ar pažymoje atskleidžiama, dėl kokių priežasčių nebuvo galima parengti geresnio vertinimo?

Taip/iš dalies/ ne; aprašyti.


- Ar yra aiškiai parodyta, kodėl pasirinkta viena iš pažymoje nagrinėjamų alternatyvų?

Taip/iš dalies/ne.


115

LR pozicijos dėl ES teisės akto nagrinėjimo matrica Pasiūlymo priimti ES teisės aktą ar kito ES dokumento pavadinimas ir numeris

LR pozicijos rengėjas (institucija) Pozicijos parengimo metai Pasiūlymo dėl ES teisės akto esmė Nr. Kriterijus Apibūdinimas Duomenų tipas

Bazinis sprendimų projektų poveikio vertinimas 1. Nuomonė dėl atitikimo

subsidiarumo principui - Ar nuomonė dėl atitikimo subsidiarumo

principui yra pagrįsta? Pagrįsta/iš dalies/nepagrįsta.

2. Pasiūlymo svarbos Lietuvai nustatymas

- Ar aiškiai/konkrečiai nurodoma pasiūlymo svarba Lietuvai?


3. Pasiūlymo priimti ES teisės aktą esmės ir svarstymo eigos aprašymas

- Ar aiškiai/konkrečiai nurodoma pasiūlymo esmė?


4. Esamo teisinio reguliavimo aprašymas

- Ar aiškiai/konkrečiai aprašomas esamas pasiūlymo objekto reglamentavimas?


- Ar aprašoma dabartinė situacija? Aprašoma/neaprašoma; apibūdinti.

- Kokiais aspektais yra nagrinėjama � �� poveikis?

Aprašyti.

5. Bazinis poveikio įvertinimas pagal Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr.23-975), 2

- Ar aiškiai aprašomas galimas teigiamas ir neigiamas � �� poveikis? Aiškiai/iš dalies/neaiškiai; aprašyti.


116

- Kaip detaliai analizuojamas � �� teigiamas ir neigiamas poveikis? (Ar teiginiai yra išskleidžiami?)

Detaliai/iš dalies/nedetaliai.

- Kokiais matmenimis analizuojama � ��


- Kiek alternatyvų pateikiama? Nurodyti skaičių. - Ar suprantamai pristatoma(-os) alternatyva(-

os)? Suprantamai/iš dalies/nesuprantamai.

- Kokiais aspektais nagrinėjamas alternatyvos poveikis?

Aprašyti.



- Kaip detaliai analizuojamas kiekvienos iš alternatyvų teigiamas ir neigiamas poveikis? (Ar teiginiai yra išskleidžiami?)

Detaliai/iš dalies/nedetaliai.

- Kokiais matmenimis yra analizuojamos alternatyvos

�



Yra/nėra duomenų; jeigu yra, tai atsižvelgiama/iš dalies/neatsižvelgiama.

- Ar viena iš nagrinėtų alternatyvų siūloma problemai spręsti?

Yra/nėra; paaiškinti.

priedo 6 ir 7 punktus

- Ar pakankamai aiškiai atskleidžiamos pasirinkimo priežastys?



117

- Ar aiškiai pateikiamas maksimalus siektinas derybų rezultatas arba principinė Lietuvos pozicija dėl ES dokumento, susijusio su ES teisės pažeidimo procedūra?

Aiškiai/iš dalies/neaiškiai; aprašyti

- Ar aiškiai nurodomas minimalus būtinas derybų rezultatas?


- Ar nurodomos konkrečios nuostatos, dėl kurių reikia kalbėti?

Nurodomos/iš dalies/nenurodomos.

- Ar pateikiamas konkretus kalbos tekstas? Pateikiamas/nepateikiamas.

6. LR pozicijos siūlymas

- Ar nurodytos suinteresuotos socialinės grupės ir (arba) visuomeninės organizacijos, su kuriomis buvo konsultuotasi?


- Ar pateikiamos kitų ES valstybių narių pozicijos?

Pateikiamos/nepateikiamos.

7. Kitos svarbios ir papildomos informacijos pateikimas

- Ar pridedama kokia nors kita papildoma informacija?

Pridedama/nepridedama.

- Ar pateikiami pasiūlymai dėl nacionalinių teisės aktų pakeitimų?

Taip/ne. 8. Pasiūlymų dėl nacionalinių teisės aktų pakeitimų pateikimas - Kaip aiškiai aprašomi numatomi pakeitimai? Aiškiai/iš dalies/neaiškiai; aprašyti.

Bendri klausimai 9. Proporcingumas - Ar pasiūlymo priimti ES teisės aktą poveikio

analizės detalumas atitinka poveikio mastą? Atitinka/iš dalies/neatitinka.

10. Bendradarbiavimas - Ar pasiūlymo poveikio rengėjai atsižvelgė į suinteresuotų institucijų, visuomeninių organizacijų ir suinteresuotų socialinių grupių nuomonę?

Taip/iš dalies/ne.

- Kokia yra bendra pasiūlymo poveikio įvertinimo kiekybiniais duomenimis kokybė?

Aukšta/vidutinė/žema/nevertinama.

11. Pasiūlymo poveikio matmenų bendras įvertinimas.

- Kokia yra bendra pasiūlymo įvertinimo finansiniais duomenimis kokybė?



118

- Kokia yra bendra pasiūlymo įvertinimo kokybiniais duomenimis kokybė?



Taip/iš dalies/ne; aprašyti. 12. Poveikio vertinimo skirtingais aspektais subalansuotumas?


Aprašyti.


Nurodomos/nenurodomos; aprašyti.



- Ar ES pasiūlymo vertinimas surašytas pakankamai aiškiai, kad nespecialistas galėtų sekti ir suprasti dėstomą argumentaciją?


- Ar atskleidžiama, dėl kokių priežasčių nebuvo galima parengti geresnio vertinimo?

Taip/ne.


- Ar aiškiai parodyta, kodėl pasirinkta viena iš pažymoje nagrinėjamų alternatyvų?



119

2 PRIEDAS. SPPV PAŽYMŲ DETALI ANALIZĖ Pateikiamas atskiras dokumentas.


120

3 PRIEDAS. APKLAUSOS KLAUSIMYNAS. (I) Sprendimų projektų poveikio vertinimo praktika (1) Kurioje viešosios politikos srityje jūs dirbate? Aplinkosauga Finansai ir biudžetas Krašto apsauga Kultūra Socialiniai ir užimtumo klausimai Transportas ir telekomunikacijos Sveikatos apsauga Švietimas ir mokslas Teisingumo reikalai Užsienio reikalai Ekonomika Vidaus reikalai Žemės ūkis ir žuvininkystė Kita (įrašykite) (2) Kiek sprendimų projektų poveikio vertinimų esate atlikusi/atlikęs per 2003-2008 metus?

Bazinių Išplėstinių

Nė vieno Nė vieno 1-3 1-3 4-5 4-5 6-10 6-10 Daugiau kaip 10 Daugiau kaip 10 (3) Kiek sprendimų projektų poveikio vertinimų esate atlikusi/atlikęs per 2004-2008 metus rengdamas (-a) Lietuvos Respublikos pozicijas dėl ES teisės aktų projektų?

Bazinių Išplėstinių Nė vieno Nė vieno 1-3 1-3 4-5 4-5 6-10 6-10 Daugiau kaip 10 Daugiau kaip 10 (4) Ar yra atliekami sprendimų projektų poveikio vertinimai jūsų institucijos vadovo įsakymais tvirtinamiems reguliuojančių normų pakeitimams ar įvedimui (kaip tai rekomenduoja LR Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. Nutarimo Nr. 276 „Dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ penktasis punktas )? (a) Taip, dažnai (b) Taip, kartais (c) Labai retai (d) Niekada (e) Nežinau


121

(5) Ar jums yra aiškios sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos nuostatos? (a) Visiškai aiškios (b) Aiškios (c) Neaiškios (d) Visiškai neaiškios (e) Sunku pasakyti � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (6) Kaip dažnai poveikio vertinimas šiais aspektais jums sukelia sunkumų?

Poveikio vertinimo aspektas Labai

dažnai Dažnai Kartais Niekada Sunku

pasakyti 1. Problemos iškėlimas 2. Tikslo, kurio siekiama

įgyvendinant sprendimo projektą, nustatymas

3. Ryšio su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, ES teise nustatymas

4. Sprendimų alternatyvų nustatymas ir tinkamiausios alternatyvos parinkimas

5. Poveikio atitinkamai reglamentavimo sričiai įvertinimas

6. Poveikio ekonomikai įvertinimas 7. Poveikio valstybės finansams

įvertinimas

8. Poveikio socialinei aplinkai įvertinimas

9. Poveikio viešojo administravimo sistemai įvertinimas (jei tai išplėstinis vertinimas)

10. Poveikio korupcijos mastui įvertinimas

11. Poveikio aplinkai įvertinimas (jei tai išplėstinis vertinimas)

12. Poveikio teisinei sistemai įvertinimas (jei tai išplėstinis vertinimas)

13. Tolesnių veiksmų nustatymas (7) Kuris iš aukščiau išvardintų poveikio vertinimų aspektų Jums yra labiausiai probleminis ir jeigu galite, paaiškinkite kodėl?

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

(8) Kaip dažnai atliekant poveikio vertinimą Jums kyla šie sunkumai?

Labai dažnai

Dažnai Kartais Niekada Sunku pasakyti


122

Labai dažnai


Neaišku, kokius poveikio vertinimo metodus taikyti

Neaišku, kaip taikyti poveikio vertinimo metodus

Neaišku, kaip atliekant konkretaus sprendimo projekto poveikio įvertinimą pritaikyti metodikoje įtvirtintą „proporcingumo“ principą (t.y. nuostatą, kad sprendimo projekto poveikio analizės detalumas turi atitikti prognozuojamų pasekmių mastą)

Neaišku, kada bazinio poveikio vertinimo nepakanka ir tikslinga rengti išplėstinį poveikio vertinimą

Neaiškūs Europos Komisijos / šalių narių siūlymai dėl ES reglamentavimo keitimo

Neaišku, kaip konsultuotis su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis

Trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo Nėra su kuo pasitarti institucijos viduje dėl to, kaip geriau atlikti poveikio vertinimą

Nėra su kuo pasitarti už institucijos ribų dėl to, kaip geriau atlikti poveikio vertinimą

Trūksta praktinių panašaus pobūdžio problemų sprendimo ir jų poveikio vertinimo pavyzdžių kitose valstybėse

Trūksta gerų poveikio vertinimo pavyzdžių Lietuvoje

Trūksta laiko poveikio vertinimui atlikti Trūksta informacijos arba patikimų duomenų poveikio vertinimui atlikti

Trūksta dalykinių (profesinių) žinių atitinkamoje srityje vertinant poveikį

Trūksta finansinių žinių vertinant poveikį Trūksta ekonominių žinių vertinant poveikį Trūksta socialinių žinių vertinant poveikį Kita (įrašykite) (9) Kaip dažnai jūs naudojatės šiais poveikio vertinimui atlikti reikalingos informacijos šaltiniais (ar rinkimo būdais)?

Informacijos rinkimo šaltiniai/būdai Labai

dažnai Dažnai Kartais Niekada Sunku

pasakyti 1. Konsultacijos su visuomene ir

suinteresuotomis grupėmis

2. Konsultacijos su tos srities išorės ekspertais (žodžiu arba išorės konsultantų parengtos ataskaitos)

3. Atitinkamos literatūros peržiūra 4. Seminarai, konferencijos 5. Kitų institucijų valstybės tarnautojai 6. Institucijos valstybės tarnautojai 7. Tiesioginis vadovas


123

Informacijos rinkimo šaltiniai/būdai Labai dažnai


8. Įstaigos vadovybė (pvz., sekretorius, valstybės sekretorius arba ministras)

9. Europos Komisijos arba ES valstybių narių atlikti poveikio vertinimai ar atitinkamos studijos

10. Kita (nurodykite) (10) Kuris iš šių šaltinių arba būdų jums yra pats naudingiausias (rezultatyviausias) ir jeigu galite, paaiškinkite kodėl?

� � � � � � � � � � � � �

(11) Ar sutinkate su teiginiu, kad poveikio vertinimas... Visiškai

sutinku Sutinku Nesutinku Visiškai

nesutinku Neturiu nuomonės

... padeda priimti konkretų galutinį sprendimą tarpinstitucinio derinimo ir sprendimų priėmimo proceso metu

... padėjo (padeda) patobulinti Lietuvos viešosios politikos formavimą, valstybės institucijų bei įstaigų sprendimų priėmimą

... atliekamas dažniausiai tada, kai jau būna apsispręsta dėl teisinio reguliavimo būdo ir priemonių ir todėl tik pagrindžia ir pateisina šį apsisprendimą

... yra tinkama (naudinga) priemonė aiškinant ir ginant pasiūlymus dėl viešosios politikos pokyčių sprendimo projektą rengiančios institucijos viduje

... yra tinkama (naudinga) priemonė aiškinant ir ginant pasiūlymus dėl viešosios politikos pokyčių tarpžinybinio derinimo metu

... yra tinkama (naudinga) priemonė pagrįsti (paaiškinti) siūlomą sprendimo variantą visuomenei ir suinteresuotoms grupėms

(12) Kada (paprastai) jūsų institucijoje yra atliekamas sprendimų projektų poveikio vertinimas? (a) Prieš pradedant sprendimo projekto rengimą, iš anksto įvardinus kelias galimas sprendimo alternatyvas (b) Prieš pradedant sprendimo projekto rengimą, bet institucijai jau turint aiškią nuomonę dėl konkrečių sprendimo nuostatų (konkrečios alternatyvos) (c) Sprendimo projekto rengimo eigoje (d) Parengus sprendimo projektą, prieš teikiant jį tarpžinybiniam derinimui (e) Parengus sprendimo projektą, prieš teikiant jį Vyriausybei (f) Kita (įrašykite) ___________________________________ (13) Kas jūsų institucijoje paprastai atlieka poveikio vertinimą? a) Sprendimo projektą rengiantis specialistas b) Sprendimo projektą rengianti darbo grupė c) Teisės departamentas (skyrius)


124

d) Kita (įrašykite) ____________________________________ (14) Jei jūsų institucijoje buvo atliekamas sprendimo projekto poveikio išplėstinis vertinimas, tai kas jį (dažniausiai) atliko? (a) Mūsų institucijoje išplėstinis vertinimas nebuvo atliekamas (b) Išorės konsultantai (užsakomasis darbas: mokslinis tyrimas, galimybių studija ir pan.) (c) Institucijos valstybės tarnautojai (d) Tarpžinybinė darbo grupė (e) Nežinau (15) Kokiems sprendimų projektams jūsų institucijoje atliekamas išplėstinis poveikio vertinimas? Dažnai Kartais Retai Niekada Įstatymų koncepcijoms

Įstatymų projektams

Vyriausybės nutarimams

Ministro (arba įstaigos vadovo) įsakymo projektams

(16) Ar poveikio vertinimo metu dažnai nagrinėjate daugiau nei vieną realią sprendimo alternatyvą (neskaitant alternatyvos „nieko nedaryti“ arba status quo)?

(a) dažnai (b) kartais (c) retai (d) labai retai, niekada

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (17) Jei poveikio vertinimo metu dažnai arba kartais nagrinėjate daugiau nei vieną realią sprendimo alternatyvą, kiek, jūsų manymu, sprendimų projektų poveikio vertinimas lėmė alternatyvos pasirinkimą? (a) Didžia dalimi (b) Iš dalies (c) Nedaug (d) Niekaip nelėmė (e) Sunku pasakyti

(18) Jei poveikio vertinimo metu retai arba labai retai nagrinėjate daugiau nei vieną realią sprendimo alternatyvą (neskaitant alternatyvos ‚nieko nedaryti‘ arba status quo), tai kodėl? Dažnai Vidutiniškai Kartais Niekada Sunku

pasakyti (a) Poveikio vertinimo metu institucija jau turi aiškią nuomonę dėl problemos sprendimo būdo, todėl kitų alternatyvų realus nagrinėjimas


125

Dažnai Vidutiniškai Kartais Niekada Sunku pasakyti

būtų nenatūralus (b) Sprendžiama problema neturi aiškiai alternatyvių sprendimo būdų

(c) Niekas kitas (kitos institucijos, suinteresuotos grupės ar tos srities ekspertai) nesuformuluoja aiškių alternatyvų nagrinėjimui

(d) Trūksta informacijos ir duomenų kitų alternatyvų formulavimui ir nagrinėjimui

(e) Trūksta laiko kitų alternatyvų formulavimui ir nagrinėjimui

(f) Sunku įvertinti kitų alternatyvų poveikį

(g) Kita (įrašykite) ___ (19) Ar sprendimų poveikio vertinimo rezultatai realiai įtakoja priimamų sprendimų turinį? (a) Dažnai (b) Kartais (c) Ne (d) Sunku pasakyti (20) Tais atvejais, kai poveikio vertinimo rezultatai realiai neįtakoja sprendimų arba mažai juos įtakoja, kaip dažnai tai nulemia šios priežastys? Labai

dažnai Dažnai Vidutiniškai Retai Niekada Sunku pasakyti

Sprendimas priimamas nelaukiant vertinimo rezultatų nustatymo

Sprendimas priimamas vadovaujantis politiniais motyvais

Prasta vertinimo kokybė Sprendimų projektai rengiami skubos tvarka, o tokiems poveikio vertinimas nėra privalomas

Kita (prašome nurodyti) (21) Jei vertinimo rezultatai naudojami priimant sprendimus, nurodykite kur ir kaip dažnai jie įtakoja sprendimų turinį. Labai

dažnai Dažnai Vidutiniškai Retai Niekada Sunku pasakyti

Ministerijoje (ar kitoje viešojo administravimo įstaigoje)

Vyriausybės komisijose ir darbo


126

Labai dažnai Dažnai Vidutiniškai Retai Niekada

Sunku pasakyti

grupėse Valstybės sekretorių pasitarime Vyriausybės pasitarime Vyriausybės posėdyje Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje

Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje

Seimo šakinių komitetų posėdžiuose

Kitur (prašome nurodyti) (22) Jei vertinimo rezultatai naudojami priimant sprendimus, tai kokią konkrečią įtaką jie turi? Labai dažnai Dažnai Vidutiniškai Retai Niekada Nežinau Sprendimo projekto rengėjų prašoma parengti išplėstinį poveikio vertinimą

Sprendimo projekto rengėjų yra prašoma detaliau išnagrinėti (arba pasiūlyti) kitas sprendimo alternatyvas ir jų poveikį

Sprendimo projekto rengėjų yra prašoma parengti kitą sprendimo (parengti iš esmės naują teisės akto) projektą

Sprendimo projekto rengėjų yra prašoma patikslinti tik tam tikrus sprendimo (teisės akto) projekto punktus (nežymiai pakeisti teisės akto projektą)

Sprendimo projekto rengėjų yra prašoma aiškiau apibrėžti pasiūlyto sprendimo būdo įgyvendinimo nuostatas

Kita (įrašyti) (23) Kaip dažnai suinteresuotos institucijos (tarpinstitucinio derinimo metu ar kita proga) prašo pateikti papildomą informaciją, kuria remdamiesi jūs atlikote poveikio vertinimą? (a) Labai dažnai (b) Dažnai (c) Vidutiniškai (e) Retai (f) Niekada (g) Nežinau (24) Kaip dažnai Finansų ministerija prašo detaliau įvertinti sprendimo projekto poveikį valstybės finansams (pagal sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos 3 priedą „Informacija apie sprendimo projekto įgyvendinimo poveikį valstybės finansams“)? (a) Labai dažnai


127

(b) Dažnai (c) Retai (d) Niekada (e) Nežinau (25) Ar jūsų institucija atlieka sprendimo įgyvendinimo stebėseną (monitoringą)? (a) Visada (b) Dažnai (c) Retai (išimtinais atvejais) (d) Niekada (e) Nežinau (26) Kam panaudojami sprendimų įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenys ir rezultatai? (galima žymėti daugiau nei vieną atsakymo variantą) (a) Nepanaudojami niekam (b) Įvertinimui, ar priimtas sprendimas pasiekė numatytus tikslus ir koks yra to sprendimo poveikis (c) Įvertinimui, ar gerai buvo atliktas išankstinis (

� � � � � � �) bazinis arba išplėstinis poveikio vertinimas

(d) Formaliam atsiskaitymui už teisės aktų įgyvendinimą, jei tai numatyta (c) Rengiant pasiūlymus dėl naujų sprendimų projektų (d) Kita (prašome nurodyti)________________________________ (27) Ar jūsų institucijoje yra reglamentuotas sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybės užtikrinimas? (a) Taip (b) Ne (c) Nežinau (28) Kokiomis priemonėmis jūsų institucijoje yra užtikrinama sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybė? Labai

dažnai Dažnai Retai Niekada Negaliu

atsakyti Prieš imantis rengti sprendimo projektą, svarbiausioms mūsų institucijos atsakomybei tenkančioms viešosios politikos problemoms išnagrinėti ir sprendimo būdams pasiūlyti rengiamos užsakomosios studijos (taikomieji moksliniai tyrimai)

Sprendimų projektams parengti paprastai yra įkuriama darbo grupė, kuri, be kita ko, svarsto ir poveikio vertinimą

Atliktą poveikio vertinimą rengėjas pateikia institucijos kitų valstybės tarnautojų pastaboms ir papildymams

Atliktą poveikio vertinimą rengėjas neformaliai pateikia kitose institucijose valstybės tarnautojų ar nevyriausybinėse organizacijose dirbančių atitinkamos srities ekspertų pastaboms ir papildymams

Prieš sprendimo projektą (ir poveikio vertinimo pažymą) siunčiant tarpžinybiniam derinimui, pastabas poveikio vertinimui išsako institucijos vadovybė (pvz., sekretorius, valstybės sekretorius arba ministras)

Yra parinkti gero poveikio vertinimo pavyzdžiai, į


128

Labai dažnai

Dažnai Retai Niekada Negaliu atsakyti

kurių kokybę siūloma orientuotis Kita (įrašykite) (29) Ar jūsų institucijoje egzistuojanti sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybės sistema (arba kokybę užtikrinančios priemonės), Jūsų nuomone, yra pakankamos? (a) Taip (b) Ne (c) Sunku pasakyti (30) Kiek, jūsų nuomone, sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybę pagerintų šios priemonės ir veiksniai? Žymiai

pagerintų Pagerintų Nelabai

pagerintų Visiškai nepagerintų

Sunku pasakyti

Poveikio vertinimą atliekančių valstybės tarnautojų mokymas

Geros vertinimo praktikos pavyzdžiai ir įvairios kitos metodinės priemonės

Aiškesnis atskirų Jūsų institucijos grandžių atsakomybės už poveikio vertinimą paskirstymas (vidaus darbo reglamente)

Už poveikio vertinimo kokybės kontrolę atsakingo darbuotojo paskyrimas Jūsų institucijoje

Didesnis dėmesys priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėsenai (monitoringui) ir jų rezultatų panaudojimui

Išsamių paskesnio (ex-post) poveikio vertinimo studijų atlikimas pasitelkus išorės ekspertus svarbiausiems priimamiems sprendimams

Didesnis sprendimus priimančių politikų ir pareigūnų dėmesys/reiklumas poveikio vertinimui

Didesnis Vyriausybės kanceliarijos patarėjų reiklumas vertinant poveikio vertinimo kokybę

Specialaus poveikio vertinimo koordinavimo ir kokybės kontrolės padalinio įkūrimas (pvz., Vyriausybės kanceliarijoje)

Taržinybinės ekspertinės (nuolat veikiančios) komisijos sudarymas (poveikio vertinimui koordinuoti ir kokybei užtikrinti), kurioje ekspertiniu (o ne žinybiniu) pagrindu dalyvautų labiausiai poveikio vertinimą išmanantys valstybės tarnautojai


129

Žymiai pagerintų

Pagerintų Nelabai pagerintų

Visiškai nepagerintų

Sunku pasakyti

(ekspertai) Aiškus minimalaus poveikio vertinimo atlikimui institucijoje skiriamo laiko nustatymas (reglamentavimas)

Aiškus minimalių terminų konsultacijoms su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis nustatymas (reglamentavimas)

Specialaus internetinio portalo sukūrimas atliktų poveikio vertinimų paskelbimui ir (kaip viena iš formų) konsultacijoms su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis

Poveikio vertinimo rengimas prieš parengiant sprendimo (teisės akto) projektą

Sutelkiant dėmesį ir resursus labai svarbių sprendimų projektų poveikio vertinimui (selektyvus požiūris - mažiau, bet geresnių poveikio vertinimų)

Kita (įrašykite) (31) Jūsų nuomone, ar sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybės kontrolė yra užtikrinama, kai sprendimo rengimo ir jo įgyvendinimo atsakomybė būna pasiskirsčiusi tarp įvairių institucijų (t.y. kai sprendimo rengime ir jo įgyvendinime be pagrindinio rengėjo/įgyvendintojo yra ir kitų dalyvaujančių institucijų)? (a) Taip (b) Ne (c) Nežinau (d) Su tokiais sprendimų projektais neteko susidurti � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � (32) Jei ne, kaip padėtį išspręstų šie veiksniai/priemonės? Išspręstų Iš dalies

išspręstų Neišspręstų Sunku

pasakyti Dalyvaujančios (suinteresuotos) institucijos turėtų dalyvauti alternatyvų formulavime ir poveikio vertinime nuo pat pradžios

Sprendimo projektą (ir poveikio vertinimą) turėtų rengti specialiai tam tikslui sukurtos tarpžinybinės darbo grupės

Didesnis koordinacinis Vyriausybės kanceliarijos vaidmuo

Tarpžinybinės ekspertinės (nuolat veikiančios) komisijos sudarymas (poveikio vertinimui koordinuoti ir kokybei užtikrinti), kurioje ekspertiniu (o ne žinybiniu) pagrindu dalyvautų labiausiai poveikio vertinimą išmanantys valstybės tarnautojai (ekspertai)


130

Išspręstų Iš dalies išspręstų

Neišspręstų Sunku pasakyti

Kita (įrašykite) (33) Kiek poveikio vertinimo kokybę padeda pagerinti ... Labai

padeda Padeda Šiek

tiek padeda

Nepadeda visai Sunku pasakyti

... sprendimo projekto ir poveikio vertinimo svarstymas institucijos viduje

... pastabos, gautos iš kitų institucijų derinimo proceso metu

... pastabos, gautos iš visuomenės ir suinteresuotų grupių konsultacijų metu

... pastabos, gautos iš Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojų (patarėjų) ir (arba)ba Ministro pirmininko patarėjų

(II) Konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis (34) Kaip dažnai rengdami sprendimų projektus konsultuojatės su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis?

Labai dažnai

Dažnai Retai Niekada Sunku pasakyti

Su � � � � � � � � � rengiant � � � � �

projektus

Su � � � � � � � � � � � �

suinteresuotomis grupėmis rengiant � � � � �

projektus

Su � � � � � � � � � rengiant

� � � � � � �

sprendimų projektus

Su � � � � � � � � � � � �

suinteresuotomis grupėmis rengiant � � � � � � �

sprendimų projektus

Nesikonsultuojame (35) Kokiais būdais konsultuojatės su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis?

Konsultacijų būdai Labai dažnai


1. Susirašinėjimas formaliais laiškais/raštais 2. Susirašinėjimas elektroniniais laiškais 3. Pokalbis telefonu 4. Internetinės konsultacijos (sprendimo

projekto ir poveikio vertinimo paskelbimas internete ir kvietimas teikti pastabas ir pasiūlymus)


131

Konsultacijų būdai Labai dažnai


5. Sprendimo projekto ir poveikio vertinimo specialus (astkiras) pristatymas visuomenei ir suinteresuotoms grupėms

6. Sprendimo projekto ir poveikio vertinimo pristatymas suinteresuotoms grupėms išplėstinio institucijos kolegijos posėdžio metu

7. Indvidualūs susitikimai su suinteresuotomis grupėmis (pvz., sprendimo projekto ir poveikio vertinimo pristatymas asociacijos ar suinteresuotos grupės posėdyje)

8. Visuomenės nuomonės ar kiti sociologiniai tyrimai

9. Kita (nurodykite)

(36) Atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų pusių (jūsų, kaip sprendimo projekto rengėjo bei visuomenės/ suinteresuotųjų grupių) galimybes dalyvauti konsultacijose ir interesus, kokia konsultacijų forma yra pati tinkamiausia ir kodėl?

� � � � � � � � � � � � �

(37) Jeigu konsultacijos nevyksta arba jos vyksta kartais ir tik su tam tikromis suinteresuotomis grupėmis, prašome nurodyti, kiek tai lemia šios priežastys

Taip Greičiau taip, nei ne

Greičiau ne, nei taip Ne

Sunku pasakyti

Nėra suinteresuotų grupių, kurios atstovautų tam tikrus klausimus /

Nežinoma, kaip nustatyti suinteresuotas grupes

Suinteresuotos grupės nedalyvauja konsultacijose ir neturi sprendimo projektui aktualios informacijos ir žinių

Suinteresuotos grupės atstovauja siaurus interesus ir užsiima lobizmu

Ministerija (ar kita viešojo administravimo įstaiga) neturi pakankamų pajėgumų organizuoti konsultacijas

Nėra aišku (trūksta reglamentavimo, gairių), kada reikia konsultuotis Nėra aišku (trūksta reglamentavimo, gairių), kaip konsultuotis Pritrūksta laiko


132

Taip Greičiau taip, nei ne


Sunku pasakyti

Kitos priežastys (prašome nurodyti) (38) Kuriame sprendimo projekto rengimo etape dažniausiai konsultuojatės? Labai

dažnai Dažnai Retai Niekada Sunku

pasakyti Prieš pradedant rengti būsimo sprendimo poveikio vertinimą

Prieš pradedant rengti sprendimo projektą (teisės akto projektą)

Sprendimo projekto ir poveikio vertinimo rengimo metu

Parengus sprendimo projektą ir poveikio vertinimą (priėmus institucinę poziciją tuo klausimu)

Kita (įrašyti) (39) Kiek laiko paprastai skiriate konsultacijoms su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis? (a) iki savaitės (b) iki dviejų savaičių (c) iki mėnesio (d) iki trijų mėnesių (e) tris mėnesius ir daugiau (40) Koks, jūsų nuomone, būtų optimalus laikas, reikalingas konsultacijoms su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis (vidutinio sudėtingumo sprendimui)? (f) iki savaitės (g) iki dviejų savaičių (h) iki mėnesio (i) iki trijų mėnesių (j) trys mėnesiai ir daugiau (41) Jei konsultuojatės su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis, kokią medžiagą teikiate konsultacijoms? Labai dažnai Dažnai Retai Niekada Sunku

pasakyti Sprendimo (teisės akto) projektą

Poveikio vertinimo projektą

Specialų dokumentą („prezentaciją“), kuriame netechnine kalba išdėstomi pagrindiniai poveikio vertinimo aspektai

Konkretų klausimų, į kuriuos norima išgirsti atsakymus/nuomones konsultacijų metu, sąrašą

Kita (įrašyti)


133

(42) Jei konsultuojatės su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis, ar viešinate konsultacijų rezultatus? (a) Taip, dažnai (b) Taip, kartais (c) Taip, bet retai (d) Ne (43) Jei viešinate konsultacijų rezultatus, tai paprastai kokiu būdu? 13. apibendrinimą (protokolą) pateikiame internetiniame institucijos puslapyje 14. parengiame pranešimą spaudai (arba užsakomąjį straipsnį) 15. apibendrinimą (protokolą) siunčiame konsultacijų dalyviams 16. apibendrinimą (protokolą) pridedame prie sprendimo (teisės akto) projekto ir poveikio vertinimo 17. kita (įrašykite) _________________________________________ (44) Ar teikdami sprendimo projektą ir poveikio vertinimą (institucijos poziciją) sprendimo priėmimui visada aiškiai atspindite konsultacijų metu gautas pastabas ir pasiūlymus bei argumentaciją, kodėl pritariate arba nepritariate šiems pasiūlymams? (a) Visada (b) Dažnai (c) Kartais (d) Niekada (e) Sunku pasakyti (45) Ar konsultavimasis su visuomene ir interesų grupėmis suteikia daugiau žinių apie problemą ir jos sprendimo būdus? (a) Taip (b) Iš dalies (c) Ne (d) Sunku pasakyti (46) Ar konsultavimasis su visuomene ir interesų grupėmis sudaro prielaidas pagerinti sprendimų ir jų įgyvendinimo kokybę? (a) Taip (b) Iš dalies (c) Ne (d) Sunku pasakyti (47) Ar su jumis (jūsų institucija) dėl savo siūlomų įstatymų projektų galimo poveikio konsultuojasi Seimo nariai? (a) Labai dažnai (b) Dažnai (c) Vidutiniškai (d) Kartais (e) Niekada (f) Ne, nes mano srityje Seimo narių įstatymų leidybos iniciatyva labai menka arba ji iš viso nepasireiškia (48) Jei Seimo nariai konsultuojasi, tai kokiu būdu? (žymėti visus tinkamus variantus)


134

(a) Seimo valdyba prašo Vyriausybės nuomonės dėl Seimo narių parengtų įstatymų projektų, o Vyriausybės nuomonę (nutarimo projektą) pagal kompetenciją kartu su poveikio vertinimu parengia institucija, kurioje aš dirbu. (b) Institucijos nuomonės dėl galimo poveikio klausiama per šakinio Seimo komiteto posėdį (c) Seimo nariai raštu prašo atitinkamos informacijos tiesiogiai ministerijos (ar kitos institucijos) (d) Kitu būdu (įrašykite) _________________________________ (49) Kurie iš šių veiksnių ir kiek, jūsų nuomone, prisidėtų prie konsultacijų kokybės gerinimo? Taip Greičiau

taip, negu ne

Greičiau ne, negu taip

Ne Nežinau, sunku pasakyti

1. Turėtų būti skiriama daugiau laiko konsultacijoms su visuomene ir interesų grupėmis dėl sprendimų projektų ir poveikio įvertinimo

2. Kartu su sprendimo projektais ministerijų internetiniame puslapyje visada turėtų būti skelbiamos (ar konsultacijoms teikiamos) ir poveikio vertinimo pažymos

3. Turėtų būti sukurtas interneto tinklapis, kuriame būtų skelbiami visų valstybinių institucijų rengiami teisės aktų projektai, bei su visi su jais susiję dokumentai.

4. Institucijos, planuodamos savo teisėkūros veiklą ateinantiems metams, turėtų iš anksto numatyti ir viešai paskelbti, dėl kurių sprendimų projektų jos planuoja specialiai konsultuotis su visuomene ir interesų grupėmis

5. Konsultacijos su visuomene ir interesų grupėmis turėtų būti aiškiai reglamentuotos (dabartinio reglamentavimo nepakanka) ir nustatyti minimalūs reikalavimai (kriterijai) konsultacijoms

6. Konsultacijas inicijuojanti institucija turėtų pasirūpinti, kad konsultacijų rezultatai būtų pateikiami ir prieinami viešai

7. Tarpžinybiniam derinimui, o vėliau ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamos poveikio vertinimo pažymos turėtų būti praplėstos grafa, kurioje būtų apibendrinti konsultacijų metu gauti pasiūlymai ir pažymima, į kuriuos iš jų projekto rengėjai siūlo atsižvelgti, o į kuriuos - ne ir kodėl

8. Konsultacijų kokybė pagerėtų, jei specialiai joms sprendimo projekto rengėjai parengtų atskirą dokumentą, kuriame trumpai išdėstytų sprendžiamos problemos esmę, galimus sprendimo būdus ir suformuluotų konkrečius klausimus, į kuriuos norima išgirsti atsakymus konsultacijų metu

9. Konsultacijų nauda ir įtaka sprendimo projekto turiniui būtų didesnė, jei jos vyktų dar prieš atsakingai institucijai pradedant rengti sprendimo projektą, o ne rengimo metu ar jį jau


135

Taip Greičiau taip, negu ne

Greičiau ne, negu taip

Ne Nežinau, sunku pasakyti

parengus 10. Kita (įrašykite) (50) Kuris iš aukščiau paminėtų veiksnių būtų pats veiksmingiausias ir kodėl?

� � � � � � � � � � � � �

(51) Jūsų papildomos pastabos ir pasiūlymai dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo ir (arba) konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis. Gal galėtumėte pasiūlyti ką nors iš jūsų sprendimų projektų poveikio vertinimo ir (arba) konsultacijų su visuomene bei interesų grupėmis praktikos kaip sektiną kitiems pavyzdį arba atvejį? Trumpai aprašykite jį arba nurodykite savo e-pašto adresą arba telefono numerį, kad mes galėtumėme su jumis susisiekti.


136

4 PRIEDAS. APKLAUSOS ATSAKYMŲ LENTELĖS � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Ar Jūs atliekate SPPV institucijų vadovų įsakymais tvirtinamiems reguliuojančių normų pakeitimams ar įvedimui? n % Nežino 25 39,7 Niekada 24 38,1 Labai retai 9 14,3 Kartais 4 6,3 Dažnai 1 1,6 � � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Ar Jums yra aiškios SPPV metodikos nuostatos? n % Aiškios 44 69,8

Sunku pasakyti 8 12,7 Neaiškios 7 11,1 Visiškai aiškios 2 3,2 Visiškai neaiškios 2 3,2 � � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Labai dažnai Dažnai Kartais Niekada Sunku pasakyti Kaip dažnai poveikio

vertinimas šiais aspektais Jums sukelia sunkumų? n % n % n % n % n %

Problemos iškėlimas 25 39,7 38 60,3

Tikslo, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą, nustatymas

17 27,0 45 71,4 1 1,6

Ryšio su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, ES teise nustatymas

4 6,3 33 52,4 25 39,7 1 1,6

Sprendimų alternatyvų nustatymas ir tinkamiausios alternatyvos parinkimas

8 12,7 39 61,9 16 25,4

Poveikio atitinkamai reglamentavimo sričiai įvertinimas

2 3,2 10 15,9 32 50,8 18 28,6 1 1,6

Poveikio ekonomikai įvertinimas

5 7,9 17 27,0 26 41,3 12 19,0 3 4,8

Poveikio valstybės finansams įvertinimas

4 6,3 11 17,5 37 58,7 10 15,9 1 1,6


137

Labai dažnai Dažnai Kartais Niekada Sunku pasakyti Kaip dažnai poveikio

vertinimas šiais aspektais Jums sukelia sunkumų? n % n % n % n % n %

Poveikio socialinei aplinkai įvertinimas

2 3,2 11 17,5 37 58,7 11 17,5 2 3,2

Poveikio viešojo administravimo sistemai įvertinimas (jei tai išplėstinis vertinimas)

4 6,3 7 11,1 20 31,7 5 7,9 27 42,9

Poveikio korupcijos mastui įvertinimas

4 6,3 10 15,9 26 41,3 8 12,7 15 23,8

Poveikio aplinkai įvertinimas (jei tai išplėstinis vertinimas)

4 6,5 4 6,5 12 19,4 7 11,3 35 56,5

Poveikio teisinei sistemai įvertinimas (jei tai išplėstinis vertinimas)

3 4,8 5 7,9 14 22,2 8 12,7 33 52,4

Tolesnių veiksmų nustatymas

2 3,2 33 52,4 27 42,9 1 1,6 � � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Kuris iš poveikio vertinimo aspektų Jums yra labiausiai probleminis? n %

Poveikio ekonomikai įvertinimas 17 29,8

Sprendimų alternatyvų nustatymas ir tinkamiausios alternatyvos parinkimas 14 24,6

Poveikio valstybės finansams įvertinimas 9 15,8

Poveikio atitinkamai reglamentavimo sričiai įvertinimas 4 7,0

Poveikio korupcijos mastui įvertinimas 4 7,0

Poveikio socialinei aplinkai įvertinimas 3 5,3

Ryšio su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, ES teise nustatymas

2 3,5

Poveikio viešojo administravimo sistemai įvertinimas (jei tai išplėstinis vertinimas) 2 3,5

Problemos iškėlimas 1 1,8

Tolesnių veiksmų nustatymas 1 1,8

Tikslo, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą, nustatymas

Poveikio aplinkai įvertinimas (jei tai išplėstinis vertinimas)

Poveikio teisinei sistemai įvertinimas (jei tai išplėstinis vertinimas) � � � �


138

Respondentų paaiškinimai (n=29), kodėl jie pasirinko vieną ar kitą poveikio vertinimo aspektų kaip labiausiai probleminį.

Atsakymo variantas Paaiškinimas (čia ir kitur kalba netaisyta)

Problemos iškėlimas Sudėtinga iškelti problemą tada, kai projektas susijęs su tarptautinių sutarčių sudarymo procedūra, ypač įgaliojimų suteikimo srityje.

Dažnai sprendimai turi nevienareikšmį poveikį įvairioms sritims ir įvairioms interesų grupėms, todėl sunku parinkti optimaliausią, labiausiai priimtiną visiems.

Dažniausiai rengiamam sprendimo variantui alternatyvų nėra ir alternatyvų galvojimas užima daug laiko.

Dažniausiai tai susiję su laiko stoka. Teikiamam sprendimo variantui alternatyvų sugalvojimas būna dirbtinis

Kad be status quo turi būti pateikiamos dar dvi alternatyvos. Gal kartais tai reikalinga, tačiau būna atvejų, kad reikia sugalvoti kokią nors nesąmonę ir pateikti ją kaip antrą alternatyvą.

Kyla klausimas dėl kelių alternatyvų nustatymo ir jų įvertinimo bei dubliavimosi su � � � � � � � � �.

Sunku sugalvoti kitas alternatyvas

Tai sąlygoja mūsų rengiamų projektų specifiškumas - tam, kad nustatyti ir aprašyti alternatyvas, reikia turėti nemažai faktinių duomenų, žinoti tam tikras aplinkybes, jas objektyviai įvertinti, o tai kartais būna gana sunku padaryti dėl nepilnai pateikiamos informacijos

Todėl, kad beveik visada yra tik viena alternatyva

Sprendimų alternatyvų nustatymas ir tinkamiausios alternatyvos parinkimas

Visiškai neaišku, kam reikalingos alternatyvos, kai Vyriausybei yra siūlomas vienas su suinteresuotomis institucijomis suderintas sprendimo projektas.

Jau rašiau ir išsiunčiau praeitą savaitę! Poveikio atitinkamai reglamentavimo sričiai

įvertinimas Nėra aiškūs kriterijai, kuriais remiantis reikia atlikti tokį įvertinimą. Tai taikytina visų sričių poveikio įvertinimui.

Kartais sudėtinga numatyti poveikį ekonomikai, kurios stabilumas priklauso nuo daugelio kitų, su projektu nesusijusių, veiksnių.

Kultūros srityje sunku įvertinti ekonominį efektą

Nėra aiškios metodikos, sudėtinga surinkti reikiamus duomenis, atlikti skaičiavimus

Neturiu ekonominių žinių

Numatyti poveikį ekonomikai ir finansams gali tik kompetentingas specialistas būtent toje srityje

Tam tikrais atvejais labai sunku identifikuoti galimą poveikį ekonomikai.

Todėl, kad dirbu kultūros paveldo apsaugos srityje ir su ekonomika ar finansais nelabai susiduriu

Trūksta ekonomikos žinių - tiesiog tenka rašyti "iš galvos", remiantis iš laikraščių gauta informacija ar iš pokalbių su pažįstamais

Poveikio ekonomikai įvertinimas

Trūksta šios srities žinių

Poveikio valstybės finansams Nesu finansų specialistas


139

Atsakymo variantas Paaiškinimas (čia ir kitur kalba netaisyta) įvertinimas Tokiam įvertinimui reikalingas strateginis mąstymas

Kadangi tai ne mūsų institucijos kompetencijos sritis. Poveikio socialinei aplinkai įvertinimas

Sunku pasakyti

Poveikio korupcijos mastui įvertinimas

Dažniausiai tokio poveikio vertinimas nėra tikslingas

Tolesnių veiksmų nustatymas Kartais būna problemiška "nuspręsti" kiek tų tolimesnių veiksmų pateikti, jei teisės aktu inicijuojamas procesas yra ilgalaikis ir tęstinio pobūdžio.

Dažnai projektas susijęs su veiklos gerinimu, administracinės naštos mažinimu. Tai bendrosios nuostatos ir atitinka tik prioritetų tikslus KITI (kurie neįvardijo

problemiškiausio SPPV aspekto, bet pakomentavo

kodėl)

Visų vertinimo aspektų vertinimas yra probleminis, kadangi norint tinkamai įvertinti būtina turėti labai daug specifinės informacijos, būti kiekvienos srities aukšto lygio specialistu, todėl praktiškai atlikti vertinimą neįmanoma. Visas vertinimo procesas yra labai paviršutiniškas � � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Labai dažnai Dažnai Kartais Niekada

Sunku pasakyti

Kaip dažnai atliekant poveikio vertinimą Jums kyla šie sunkumai?* n % n % n % n % n %

Neaišku, kokius poveikio vertinimo metodus taikyti

1 1,8 8 14,3 37 66,1 4 7,1 6 10,7

Neaišku, kaip taikyti poveikio vertinimo metodus

1 1,8 8 14,3 34 60,7 4 7,1 9 16,1

Neaišku, kaip atliekant konkretaus sprendimo projekto poveikio įvertinimą pritaikyti metodikoje įtvirtintą "proporcingumo" principą (t.y. nuostatą, kad sprendimo projekto poveikio analizės detalumas turi atitikti prognozuojamų pasekmių mastą)

3 5,5 17 30,9 25 45,5 2 3,6 8 14,5

Neaišku, kada bazinio poveikio vertinimo nepakanka ir tikslinga rengti išplėstinį poveikio vertinimą

12 21,4 19 33,9 17 30,4 8 14,3

Neaiškūs Europos Komisijos / šalių narių siūlymai dėl ES reglamentavimo keitimo

9 16,1 16 28,6 8 14,3 23 41,1

Neaišku, kaip konsultuotis su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis

3 5,4 8 14,3 20 35,7 12 21,4 13 23,2

Trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo

2 3,6 11 19,6 28 50,0 8 14,3 7 12,5

Nėra su kuo pasitarti institucijos viduje dėl to, kaip geriau atlikti poveikio vertinimą

3 5,4 8 14,3 19 33,9 21 37,5 5 8,9

Nėra su kuo pasitarti už institucijos ribų dėl to, kaip geriau atlikti poveikio vertinimą

13 23,2 21 37,5 13 23,2 9 16,1


140

Labai dažnai Dažnai Kartais Niekada

Sunku pasakyti

Kaip dažnai atliekant poveikio vertinimą Jums kyla šie sunkumai?* n % n % n % n % n % Trūksta praktinių panašaus pobūdžio problemų sprendimo ir jų poveikio vertinimo pavyzdžių kitose valstybėse

17 30,4 16 28,6 4 7,1 19 33,9

Trūksta gerų poveikio vertinimo pavyzdžių Lietuvoje

4 7,1 22 39,3 20 35,7 2 3,6 8 14,3

Trūksta laiko poveikio vertinimui atlikti

6 10,7 19 33,9 22 39,3 5 8,9 4 7,1

Trūksta informacijos arba patikimų duomenų poveikio vertinimui atlikti

8 14,3 16 28,6 29 51,8 1 1,8 2 3,6

Trūksta dalykinių (profesinių) žinių atitinkamoje srityje vertinant poveikį

3 5,4 2 3,6 36 64,3 10 17,9 5 8,9

Trūksta finansinių žinių vertinant poveikį

12 21,4 12 21,4 21 37,5 6 10,7 5 8,9

Trūksta ekonominių žinių vertinant poveikį

10 17,9 12 21,4 21 37,5 5 8,9 8 14,3

Trūksta socialinių žinių vertinant poveikį

8 14,3 6 10,7 25 44,6 8 14,3 9 16,1 � � � �� „Nacionalinės teisės norminių aktų atveju, manau, kad vertinimai dažnai yra tik perrašymas to, kas jau yra parašyta aiškinamuosiuose raštuose (t.y. jei yra aiškinamasis raštas, abejoju ar pats vertinimas yra iš tiesų tikslingas, nes daug informacijos kartojasi“.

„Paprastai bazinis poveikio vertinimas atliekamas formaliai, todėl kaskart atliekant tokį vertinimą tikslingumas ir reali nauda yra abejotini. Be to, tais atvejais, kai įstatymas teikiamas Vyriausybės nutarimu, informacija dubliuojasi su pateiktąja aiškinamajame rašte“.

„Rengiant LR pozicijas dėl ES iniciatyvų, bazinio vertinimo forma netinka, todėl visada improvizuojama - pasirenkamos kelios sritys ir parašoma, kas jose pagerės priėmus tą teisės aktą. Be to, pozicijas dažnai tenka parengti per porą valandų, todėl poveikio vertinimas atliekamas labai formaliai, daug negalvojant“.

„Vykdomosios valdžios institucijose, vertinant poveikį, rezultatai dažnai priklauso ne nuo objektyvių duomenų analizės, o nuo politinės valios (t. y. poveikio vertinimas dažnai nėra objektyvus)“. � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Labai dažnai Dažnai Kartais Niekada Sunku pasakyti

Kaip dažnai Jūs naudojatės šiais poveikio vertinimui atlikti reikalingos informacijos šaltiniais (ar rinkimo būdais)?* n % n % n % n % n %

Konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis

2 3,8 8 15,1 19 35,8 21 39,6 3 5,7

Konsultacijos su tos srities išorės ekspertais (žodžiu arba išorės konsultantų

2 3,8 10 18,9 23 43,4 14 26,4 4 7,5


141


Kaip dažnai Jūs naudojatės šiais poveikio vertinimui atlikti reikalingos informacijos šaltiniais (ar rinkimo būdais)?* n % n % n % n % n % parengtos ataskaitos)

Atitinkamos literatūros peržiūra

4 7,5 14 26,4 25 47,2 9 17,0 1 1,9

Seminarai, konferencijos 1 1,9 5 9,4 25 47,2 20 37,7 2 3,8

Kitų institucijų valstybės tarnautojai

2 3,8 14 26,4 31 58,5 5 9,4 1 1,9

Institucijos valstybės tarnautojai

8 15,1 22 41,5 21 39,6 2 3,8

Tiesioginis vadovas 8 15,1 23 43,4 18 34,0 4 7,5

Įstaigos vadovybė (pvz., sekretorius, valstybės sekretorius arba ministras)

11 20,8 22 41,5 19 35,8 1 1,9

Europos Komisijos arba ES valstybių narių atlikti poveikio vertinimai ar atitinkamos studijos

1 1,9 2 3,8 13 24,5 31 58,5 6 11,3 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Respondentų atsakiusių „kita“ paaiškinimai:

Kiti informacijos šaltiniai n Analogiški jau atlikti poveikio vertinimai 1 Internetu 2 Įvairia literatūra 1 Naudočiaus, jei būtų ir turėčiau. 1 Paieška internete 1 Savo sąmone 1

Statistiniais duomenimis, pažymomis, oficialiais leidiniais apie atitinkamos srities būklę 1

Taip pat naudojamasi įvairia statistine informacija 1

VISO: 9 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Kuris iš šių šaltinių arba būdų Jums yra pats naudingiausias (rezultatyviausias)? n %

Institucijos valstybės tarnautojai 15 28,3

Konsultacijos su tos srities išorės ekspertais (žodžiu arba išorės konsultantų parengtos ataskaitos)

11 20,8


142

Kuris iš šių šaltinių arba būdų Jums yra pats naudingiausias (rezultatyviausias)? n %

Atitinkamos literatūros peržiūra 9 17,0

Kitų institucijų valstybės tarnautojai 5 9,4

Tiesioginis vadovas 4 7,5

Seminarai, konferencijos 3 5,7

Konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis 2 3,8

Įstaigos vadovybė (pvz., sekretorius, valstybės sekretorius arba ministras) 2 3,8


2 3,8 � � � � Respondentų paaiškinimai (n=20), kodėl jie pasirinko vieną ar kitą informacijos ir duomenų rinkimo šaltinį ar būdą kaip patį naudingiausią (veiksmingiausią).

Atsakymo variantas Paaiškinimas

Ekspertai pateikia objektyvią informaciją apie dominamus projekto aspektus, tuo tarpu visuomenė arba suinteresuotos grupės informaciją dažniausiai pateikia subjektyviai iš sau naudingų pozicijų.

Išsamios

Nėra "universalių" valstybės tarnautojų, kurie žinotų ir mokėtų VISKĄ. O atitinkamos srities specialistai suteikia specifinių žinių apie atitinkamos srities praktinę specifiką.

Profesionalūs išorės ekspertų patarimai dažnai padeda rasti pagrįstą sprendimą.

Reali nauda galima iš tos srities profesionalų.

Todėl, kad tam reikalingos profesinės žinios

Konsultacijos su tos srities išorės ekspertais (žodžiu arba išorės

konsultantų parengtos ataskaitos)

Turi daugiausiai tos srities tiek teorinių, tiek praktinių žinių

Bet tokios literatūros yra labai mažai. Naudingiausias, nes parodo esamą situaciją tuo klausimu; pateikiamos mokslinės prognozės ar rekomendacijos.

Atitinkamos literatūros peržiūra

Projekto rengimas ir poveikio vertinimas dažnai yra patikimas vienam tarnautojui, kuris išsamiai ir gilinasi tiek į patį projektą, tiek į poveikio vertinimą. Todėl paprastai tik įvairi literatūra, įvairūs statistiniai duomenys gali suformuoti tam tikrą objektyvų požiūrį

Seminarai, konferencijos Seminarus praveda tam parengti specialistai, kurie išmano dėstomąjį dalyką Suinteresuotos institucijos, geriausiai gali įvertinti siūlomų sprendimų įgyvendinimo poveikį. Kitų institucijų valstybės

tarnautojai Turi profesinių žinių tam tikroje srityje.

Dalinamės patirtimi ir nuomonėmis Kadangi galima greičiausiai gauti nuorodas, kur ieškoti informacijos ir kokie galimi sprendimo būdai. Kartais trūksta specialių žinių, informacijos

Su jais dažniausiai bendraujama

Institucijos valstybės tarnautojai

Trūkstant specialių žinių, jas gauni iš atitinkamų specialistų

Tiesioginis vadovas Paprastai plačiau žino esančias problemas. Dėl specifinių savo srities klausimų konsultuojas ir su kitų įstaigų ar įmonių specialistais


143


Įstaigos vadovybė (pvz. sekretorius, valstybės

sekretorius arba ministras) Dėl to, kad pateikti pasiūlymai būna konkretūs ir dalykiški


Labai profesionaliai parengta informacija, pateikiama daug naudingos medžiagos, kuri nagrinėjama įvairiais aspektais. � � � �

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Visiškai sutinku Sutinku Nesutinku

Visiškai nesutinku

Neturiu nuomonės

Ar sutinkate su teiginiu, kad poveikio vertinimas...

n % n % n % n % n % ... padeda priimti konkretų galutinį sprendimą tarpinstitucinio derinimo ir sprendimų priėmimo proceso metu?

23 43,4 25 47,2 3 5,7 2 3,8

... padėjo (padeda) patobulinti Lietuvos viešosios politikos formavimą, valstybės institucijų bei įstaigų sprendimų priėmimą?

19 35,8 20 37,7 5 9,4 9 17,0

... atliekamas dažniausiai tada, kai jau būna apsispręsta dėl teisinio reguliavimo būdo ir priemonių ir todėl tik pagrindžia ir pateisina šį apsisprendimą?

14 26,4 33 62,3 3 5,7 3 5,7

... yra tinkama (naudinga) priemonė aiškinant ir ginant pasiūlymus dėl viešosios politikos pokyčių sprendimo projektą rengiančios institucijos viduje?

3 5,7 24 45,3 19 35,8 1 1,9 6 11,3

... yra tinkama (naudinga) priemonė aiškinant ir ginant pasiūlymus dėl viešosios politikos pokyčių tarpžinybinio derinimo metu?

2 3,8 35 66,0 10 18,9 1 1,9 5 9,4

... yra tinkama (naudinga) priemonė pagrįsti (paaiškinti) siūlomą sprendimo variantą visuomenei ir suinteresuotoms grupėms?

3 5,7 34 64,2 11 20,8 1 1,9 4 7,5 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Kada (paprastai) Jūsų institucijoje yra atliekamas sprendimų projektų poveikio vertinimas? n %

Parengus sprendimo projektą, prieš teikiant jį tarpžinybiniam derinimui 24 45,3

Sprendimo projekto rengimo eigoje 19 35,8

Prieš pradedant sprendimo projekto rengimą, bet institucijai jau turint aiškią nuomonę dėl konkrečių sprendimo nuostatų (konkrečios alternatyvos)

8 15,1

Prieš pradedant sprendimo projekto rengimą, iš anksto įvardinus kelias galimas sprendimo alternatyvas

1 1,9

Parengus sprendimo projektą, prieš teikiant jį Vyriausybei 1 1,9 � � � �


144

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Kas Jūsų institucijoje paprastai atlieka poveikio vertinimą? n % Sprendimo projektą rengiantis specialistas 50 94,3

Teisės departamentas (skyrius)149 2 3,8 Sprendimo projektą rengianti darbo grupė150 1 1,9 � � � �� Jei Jūsų institucijoje buvo atliekamas sprendimo projekto poveikio išplėstinis vertinimas, tai kas jį (dažniausiai) atliko? n %

Nežinau 28 52,8

Mūsų institucijoje išplėstinis vertinimas nebuvo atliekamas 19 35,8

Institucijos valstybės tarnautojai 5 9,4

Išorės konsultantai (užsakomasis darbas: mokslinis tyrimas, galimybių studija ir pan.) 1 1,9

Tarpžinybinė darbo grupė � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Dažnai Kartais Retai Niekada Kokiems sprendimų projektams Jūsų institucijoje atliekamas išplėstinis poveikio vertinimas? n % n % n % n % Įstatymų koncepcijoms 5 15,2 8 24,2 7 21,2 13 39,4 Įstatymų projektams 6 18,2 10 30,3 8 24,2 9 27,3 Vyriausybės nutarimams 5 15,2 9 27,3 4 12,1 15 45,5 Ministro (arba įstaigos vadovo) įsakymo projektams 2 6,1 6 18,2 25 75,8 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Ar poveikio vertinimo metu dažnai nagrinėjate daugiau nei vieną realią sprendimo alternatyvą (neskaitant alternatyvos „nieko nedaryti“ arba status quo)? n %

Labai retai, niekada 21 40,4

Kartais 15 28,8

Retai 12 23,1

Dažnai 4 7,7 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Jei poveikio vertinimo metu dažnai arba kartais nagrinėjate daugiau nei vieną realią sprendimo alternatyvą, kiek, Jūsų manymu, sprendimų projektų poveikio vertinimas lėmė alternatyvos pasirinkimą? n % Iš dalies 10 52,6 Niekaip nelėmė 3 15,8 Sunku pasakyti 3 15,8

149 Vienas iš dviejų respondentų, pasirinkusių trečiąjį atsakymo variantą, pakomentavo jį taip: „paprastai tai ir būna Teisės departamento specialistai“. (Kalba netaisyta) 150 Atsakant į šį klausymą respondentai turėjo galimybę pakomentuoti savo atsakymą. Respondentas, pasirinkęs atsakymo variantą apie išorės konsultantus, pakomentavimo jį taip: „jeigu sprendimo projektui parengti sudaryta darbo grupė, ji teikia pasiūlymus ir padeda atsakingam specialistui parengti poveikio vertinimą“. (Kalba netaisyta)


145

Didžia dalimi 2 10,5 Nedaug 1 5,3 � � � ��


Jei poveikio vertinimo metu retai arba labai retai nagrinėjate daugiau nei vieną realią sprendimo alternatyvą (neskaitant alternatyvos „nieko nedaryti“ arba status quo), tai kodėl?151 n % n % n % n % Poveikio vertinimo metu institucija jau turi aiškią nuomonę dėl problemos sprendimo būdo, todėl kitų alternatyvų realus nagrinėjimas būtų nenatūralus

28 84,8 5 15,2

Sprendžiama problema neturi aiškių alternatyvių sprendimo būdų

19 57,6 13 39,4 1 3,0

Niekas kitas (kitos institucijos, suinteresuotos grupės ar tos srities ekspertai) nesuformuluoja aiškių alternatyvų nagrinėjimui

9 27,3 9 27,3 2 6,1 13 39,4

Trūksta informacijos ir duomenų kitų alternatyvų formulavimui ir nagrinėjimui

9 27,3 7 21,2 5 15,2 12 36,4

Trūksta laiko kitų alternatyvų formulavimui ir nagrinėjimui

10 30,3 7 21,2 8 24,2 8 24,2

Sunku įvertinti kitų alternatyvų poveikį 9 27,3 10 30,3 5 15,2 9 27,3 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Ar sprendimų poveikio vertinimo rezultatai realiai įtakoja priimamų sprendimų turinį? n % Ne 18 34,6 Kartais 14 26,9

Sunku pasakyti 14 26,9 Dažnai 6 11,5 � � � � 151 Atsakant į šį klausimą respondentai galėjo laisva forma parašyti savo atsakymo variantą. Buvo pateikti du atsakymai: 1) „Bazinis vertinimas - formalus procesas, formalus dokumentas, kurio iš esmės nenagrinėja ir kuris nenaudojamas praktikoje“; 2) „Blogai suformuluotas jūsų 18 klausimas ir lentelė. Mano rengti sprendimų projektai dažniausiai yra vienareikšmiški“ (Kalba netaisyta)


146

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �Labai dažnai Dažnai Retai Niekada

Sunku pasakyti

Tais atvejais, kai poveikio vertinimo rezultatai realiai neįtakoja sprendimų arba mažai juos įtakoja, kaip dažnai tai nulemia šios priežastys?152 n % n % n % n % n % Sprendimas priimamas nelaukiant vertinimo rezultatų nustatymo

5 9,6 21 40,4 10 19,2 4 7,7 12 23,1

Sprendimas priimamas vadovaujantis politiniais motyvais

8 15,4 25 48,1 10 19,2 1 1,9 8 15,4

Prasta vertinimo kokybė 9 17,3 17 32,7 6 11,5 20 38,5

Sprendimų projektai rengiami skubos tvarka, o tokiems poveikio vertinimas nėra privalomas

1 1,9 13 25,0 12 23,1 10 19,2 16 30,8 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � �

Labai dažnai Dažnai Retai Niekada Sunku pasakyti

Jei vertinimo rezultatai naudojami priimant sprendimus, nurodykite kur ir kaip dažnai jie įtakoja sprendimų turinį?153 n % n % n % n % n % Ministerijoje (ar kitoje viešojo administravimo įstaigoje) 2 3,9 15 29,4 14 27,5 6 11,8 14 27,5 Vyriausybės komisijose ir darbo grupėse 8 15,7 12 23,5 3 5,9 28 54,9 Valstybės sekretorių pasitarime 1 2,0 13 25,5 13 25,5 2 3,9 22 43,1 Vyriausybės pasitarime 15 29,4 13 25,5 2 3,9 21 41,2 Vyriausybės posėdyje 11 21,6 13 25,5 2 3,9 25 49,0 Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje 1 2,0 13 25,5 11 21,6 2 3,9 24 47,1 Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje 2 3,9 7 13,7 8 15,7 34 66,7 Seimo šakinių komitetų posėdžiuose 2 3,9 9 17,6 8 15,7 32 62,7 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � �

Labai dažnai Dažnai Retai Niekada

Sunku pasakyti

Jei vertinimo rezultatai naudojami priimant sprendimus, tai kokią konkrečią įtaką jie turi? n % n % n % n % n %

Sprendimo projekto rengėjų prašoma parengti išplėstinį poveikio vertinimą

1 2,0 1 2,0 15 29,4 18 35,3 16 31,4

152 Pačių respondentų suformuluoti atsakymai: 1) „Lobistinės grupės parenka tokius poveikio vertinimo kritikos metodus, kurie nesiderina su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais“. 2) „Sprendimų projektai dažnai rengiami skubos tvarka, tad nuodugnesniam vertinimui atlikti paprasčiausiai neužtenka laiko“. (Kalba netaisyta) 153 Vienas atsakymas buvo suformuluotas paties respondento: „Sprendimo projektą aptariant su suinteresuotomis institucijomis“. (Kalba netaisyta)


147


Sunku pasakyti

Jei vertinimo rezultatai naudojami priimant sprendimus, tai kokią konkrečią įtaką jie turi? n % n % n % n % n % Sprendimo projekto rengėjų yra prašoma detaliau išnagrinėti (arba pasiūlyti) kitas sprendimo alternatyvas ir jų poveikį

2 3,9 31 60,8 7 13,7 11 21,6

Sprendimo projekto rengėjų yra prašoma parengti kitą sprendimo (parengti iš esmės naują teisės akto) projektą

3 5,9 23 45,1 11 21,6 14 27,5

Sprendimo projekto rengėjų yra prašoma patikslinti tik tam tikrus sprendimo (teisės akto) projekto punktus (nežymiai pakeisti teisės akto projektą)

1 2,0 20 39,2 15 29,4 4 7,8 11 21,6

Sprendimo projekto rengėjų yra prašoma aiškiau apibrėžti pasiūlyto sprendimo būdo įgyvendinimo nuostatas

7 13,7 21 41,2 7 13,7 16 31,4 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Kaip dažnai suinteresuotos institucijos (tarpinstitucinio derinimo metu ar kita proga) prašo pateikti papildomą informaciją, kuria remdamiesi Jūs atlikote poveikio vertinimą? n % Niekada 26 51,0 Retai 21 41,2 Dažnai 3 5,9

Nežinau 1 2,0 Labai dažnai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Kaip dažnai Finansų ministerija prašo detaliau įvertinti sprendimo projekto poveikį valstybės finansams (pagal sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos 3 priedą „Informacija apie sprendimo projekto įgyvendinimo poveikį valstybės finansams“)? n % Retai 21 41,2 Niekada 13 25,5

Nežinau 11 21,6 Dažnai 5 9,8 Labai dažnai 1 2,0 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Ar Jūsų institucija atlieka sprendimo įgyvendinimo stebėseną (monitoringą)? n % Nežinau 18 35,3 Retai 14 27,5 Dažnai 13 25,5 Niekada 6 11,8 Labai dažnai � � � �


148

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Kam panaudojami sprendimų įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenys ir rezultatai?* n %

Rengiant pasiūlymus dėl naujų sprendimų projektų 16 61,5

Įvertinimui, ar priimtas sprendimas pasiekė numatytus tikslus ir koks yra to sprendimo poveikis

12 46,2

Formaliam atsiskaitymui už teisės aktų įgyvendinimą, jei tai numatyta 7 26,9

Nepanaudojami niekam 2 7,7

Įvertinimui, ar gerai buvo atliktas išankstinis (ex-ante) bazinis arba išplėstinis poveikio vertinimas

1 3,8 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Ar Jūsų institucijoje yra reglamentuotas sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybės užtikrinimas? n % Ne 22 44,0 Taip 14 28,0

Nežinau 14 28,0 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �


Negaliu pasakyti

Kokiomis priemonėmis Jūsų institucijoje yra užtikrinama sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybė? n % n % n % n % n % Prieš imantis rengti sprendimo projektą, svarbiausioms mūsų institucijos atsakomybei tenkančioms viešosios politikos problemoms išnagrinėti ir sprendimo būdams pasiūlyti rengiamos užsakomosios studijos (taikomieji moksliniai tyrimai)

12 24,0 19 38,0 11 22,0 8 16,0

Sprendimų projektams parengti paprastai yra įkuriama darbo grupė, kuri, be kita ko, svarsto ir poveikio vertinimą

15 30,0 22 44,0 10 20,0 3 6,0

Atliktą poveikio vertinimą rengėjas pateikia institucijos kitų valstybės tarnautojų pastaboms ir papildymams

9 18,0 29 58,0 6 12,0 4 8,0 2 4,0

Atliktą poveikio vertinimą rengėjas neformaliai pateikia kitose institucijose valstybės tarnautojų ar nevyriausybinėse organizacijose dirbančių atitinkamos srities ekspertų pastaboms ir papildymams

1 2,0 14 28,0 10 20,0 14 28,0 11 22,0

Prieš sprendimo projektą (ir poveikio vertinimo pažymą) siunčiant tarpžinybiniam derinimui, pastabas poveikio vertinimui išsako institucijos vadovybė (pvz., sekretorius, valstybės sekretorius arba ministras)

8 16,0 16 32,0 13 26,0 8 16,0 5 10,0

154 Klausiama tik tų respondentų, kurie prieš tai ėjusiame klausime nurodė, jog jų institucija „retai“ arba „dažnai“ atlieka sprendimų stebėseną, t.y. ką nors žino apie šį procesą. Tokių buvo 27, tačiau vienam respondentui nutraukus anketos pildymą ties šiuo klausimu liko 26.


149


Negaliu pasakyti

Kokiomis priemonėmis Jūsų institucijoje yra užtikrinama sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybė? n % n % n % n % n %

Yra parinkti gero poveikio vertinimo pavyzdžiai, į kurių kokybę siūloma orientuotis

1 2,0 14 28,0 7 14,0 10 20,0 18 36,0 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Ar Jūsų institucijoje egzistuojanti sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybės sistema (arba kokybę užtikrinančios priemonės), Jūsų nuomone, yra pakankamos? n % Sunku pasakyti 29 59,2 Taip 11 22,4 Ne 9 18,4 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Žymiai

pagerintų Pagerintų

Nelabai pagerintų


Sunku pasakyti

Kiek, Jūsų nuomone, sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybę pagerintų šios priemonės ir veiksniai?155 n % n % n % n % n %

Poveikio vertinimą atliekančių valstybės tarnautojų mokymas

15 30,6 27 55,1 5 10,2 2 4,1

Geros vertinimo praktikos pavyzdžiai ir įvairios kitos metodinės priemonės

22 44,9 24 49,0 2 4,1 1 2,0

Aiškesnis atskirų Jūsų institucijos grandžių atsakomybės už poveikio vertinimą paskirstymas (vidaus darbo reglamente)

5 10,2 13 26,5 14 28,6 1 2,0 16 32,7

Už poveikio vertinimo kokybės kontrolę atsakingo darbuotojo paskyrimas Jūsų institucijoje

1 2,0 10 20,4 16 32,7 6 12,2 16 32,7

Didesnis dėmesys priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėsenai (monitoringui) ir jų rezultatų panaudojimui

2 4,1 18 36,7 14 28,6 15 30,6

Išsamių paskesnio (� � � � � �

) poveikio vertinimo studijų atlikimas pasitelkus išorės ekspertus svarbiausiems priimamiems sprendimams

7 14,3 12 24,5 10 20,4 3 6,1 17 34,7

155 Pačių respondentų suformuluoti atsakymai: 1) „Bet kuri priemonė, skirta pagerinti sprendimų projektų poveikio vertinimą, neatneš jokios naudos, jei iš anksto yra nuspręsta (aukščiausiu valstybės valdymo lygiu), koks sprendimas turi būti priimtas“; 2) „Būtų tikslinga bazinio poveikio vertinimus atlikti tais atvejais, kai iš esmės numatomas naujas reguliavimas“. (Kalba netaisyta)


150

Žymiai pagerintų

Pagerintų Nelabai pagerintų


Sunku pasakyti

Kiek, Jūsų nuomone, sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybę pagerintų šios priemonės ir veiksniai?155 n % n % n % n % n %

Didesnis sprendimus priimančių politikų ir pareigūnų dėmesys/ reiklumas poveikio vertinimui

1 2,0 17 34,7 17 34,7 4 8,2 10 20,4

Didesnis Vyriausybės kanceliarijos patarėjų reiklumas vertinant poveikio vertinimo kokybę

1 2,0 16 32,7 22 44,9 3 6,1 7 14,3

Specialaus poveikio vertinimo koordinavimo ir kokybės kontrolės padalinio įkūrimas (pvz., Vyriausybės kanceliarijoje)

1 2,0 7 14,3 19 38,8 8 16,3 14 28,6


2 4,1 12 24,5 12 24,5 7 14,3 16 32,7

Aiškus minimalaus poveikio vertinimo atlikimui institucijoje skiriamo laiko nustatymas (reglamentavimas)

4 8,2 7 14,3 9 18,4 16 32,7 13 26,5

Aiškus minimalių terminų konsultacijoms su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis nustatymas (reglamentavimas)

3 6,1 8 16,3 11 22,4 10 20,4 17 34,7

Specialaus internetinio portalo sukūrimas atliktų poveikio vertinimų paskelbimui ir (kaip viena iš formų) konsultacijoms su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis

7 14,3 15 30,6 6 12,2 3 6,1 18 36,7

Poveikio vertinimo rengimas prieš parengiant sprendimo (teisės akto) projektą

1 2,0 16 32,7 13 26,5 5 10,2 14 28,6

Sutelkiant dėmesį ir resursus labai svarbių sprendimų projektų poveikio vertinimui (selektyvus požiūris - mažiau, bet geresnių poveikio vertinimų)

8 16,3 25 51,0 3 6,1 1 2,0 12 24,5 � � � �


151

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Jūsų nuomone, ar sprendimų projektų poveikio vertinimo kokybės kontrolė yra užtikrinama, kai sprendimo rengimo ir jo įgyvendinimo atsakomybė būna pasiskirsčiusi tarp įvairių institucijų (t.y., kai sprendimo rengime ir jo įgyvendinime be pagrindinio rengėjo/įgyvendintojo yra ir kitų dalyvaujančių institucijų)? n % Su tokiais sprendimų projektais neteko susidurti 22 44,9 Nežinau 15 30,6 Ne 7 14,3 Taip 5 10,2 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Išspręstų Iš dalies išspręstų Neišspręstų

Sunku pasakyti

Jei ne, kaip padėtį išspręstų šie veiksniai/priemonės?

n % n % n % n %

Dalyvaujančios (suinteresuotos) institucijos turėtų dalyvauti alternatyvų formulavime ir poveikio vertinime nuo pat pradžios

2 28,6 4 57,1 1 14,3

Sprendimo projektą (ir poveikio vertinimą) turėtų rengti specialiai tam tikslui sukurtos tarpžinybinės darbo grupės

6 85,7 1 14,3

Didesnis koordinacinis Vyriausybės kanceliarijos vaidmuo

3 42,9 3 42,9 1 14,3


1 14,3 1 14,3 4 57,1 1 14,3 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � ��

Labai padeda Padeda

Šiek tiek padeda Nepadeda

Sunku pasakyti

Kiek poveikio vertinimo kokybę padeda pagerinti ...

n % n % n % n % n % ... sprendimo projekto ir poveikio vertinimo svarstymas institucijos viduje?

5 10,2 32 65,3 6 12,2 2 4,1 4 8,2

... pastabos, gautos iš kitų institucijų derinimo proceso metu?

7 14,3 28 57,1 11 22,4 2 4,1 1 2,0

... pastabos, gautos iš visuomenės ir suinteresuotų grupių konsultacijų metu?

2 4,1 16 32,7 13 26,5 5 10,2 13 26,5

... pastabos, gautos iš Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojų (patarėjų) ir/arba Ministro pirmininko patarėjų?

5 10,2 23 46,9 19 38,8 2 4,1


152

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Labai dažnai Dažnai Retai Niekada Sunku pasakyti

Kaip dažnai rengdami sprendimų projektus konsultuojatės su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis? n % n % n % n % n % Su visuomene rengiant visus projektus

4 8,2 14 28,6 23 46,9 8 16,3

Su pagrindinėmis suinteresuotomis grupėmis rengiant visus projektus

7 14,3 14 28,6 8 16,3 13 26,5 7 14,3

Su visuomene rengiant svarbius sprendimų projektus

1 2,0 7 14,3 14 28,6 19 38,8 8 16,3

Su pagrindinėmis suinteresuotomis grupėmis rengiant svarbius sprendimų projektus

7 14,3 17 34,7 11 22,4 9 18,4 5 10,2 � � � �� Labai dažnai Dažnai Kartais Niekada

Sunku pasakyti

Kokiais būdais konsultuojatės su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis?156 n % n % n % n % n %

Susirašinėjimas formaliais laiškais/ raštais

9 22,5 12 30,0 11 27,5 4 10,0 4 10,0

Susirašinėjimas elektroniniais laiškais

5 12,5 9 22,5 16 40,0 6 15,0 4 10,0

Pokalbis telefonu 5 12,5 11 27,5 16 40,0 6 15,0 2 5,0

Internetinės konsultacijos (sprendimo projekto ir poveikio vertinimo paskelbimas internete ir kvietimas teikti pastabas ir pasiūlymus)

1 2,5 13 32,5 11 27,5 7 17,5 8 20,0

Sprendimo projekto ir poveikio vertinimo specialus (atskiras) pristatymas visuomenei ir suinteresuotoms grupėms

1 2,5 6 15,0 13 32,5 14 35,0 6 15,0

Sprendimo projekto ir poveikio vertinimo pristatymas suinteresuotoms grupėms išplėstinio institucijos kolegijos posėdžio metu

1 2,5 14 35,0 15 37,5 10 25,0

Individualūs susitikimai su suinteresuotomis grupėmis (pvz., sprendimo projekto ir poveikio vertinimo pristatymas asociacijos ar suinteresuotos

1 2,5 10 25,0 14 35,0 8 20,0 7 17,5

156 Pačių respondentų pateikti atsakymai: 1) „Neformalūs pokalbiai ir diskusijos su suinteresuotų grupių atstovais“; 2) „Netiesiogiai - įvairių konferencijų metu“; 3) „Organizuojame specialius posėdžius, seminarus, diskusijas“; 4) „Teisės aktų nustatyta tvarka - vykdant vietos gyventojų apklausas“. (Kalba netaisyta)


153


Kokiais būdais konsultuojatės su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis?156 n % n % n % n % n % grupės posėdyje)

Visuomenės nuomonės ar kiti sociologiniai tyrimai

2 5,0 1 2,5 15 37,5 13 32,5 9 22,5

Kita 4 10,0 36 90,0 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų pusių (Jūsų, kaip sprendimo projekto rengėjo bei visuomenės/ suinteresuotųjų grupių) galimybes dalyvauti konsultacijose ir interesus, kokia konsultacijų forma yra pati tinkamiausia ir kodėl? n %

Susirašinėjimas formaliais laiškais/ raštais158 12 31,6

Internetinės konsultacijos (sprendimo projekto ir poveikio vertinimo paskelbimas internete ir kvietimas teikti pastabas ir pasiūlymus)159

9 23,7

Individualūs susitikimai su suinteresuotomis grupėmis (pvz., sprendimo projekto ir poveikio vertinimo pristatymas asociacijos ar suinteresuotos grupės posėdyje)

8 21,1

Sprendimo projekto ir poveikio vertinimo specialus (atskiras) pristatymas visuomenei ir suinteresuotoms grupėms160

4 10,5

Susirašinėjimas elektroniniais laiškais 2 5,3

Pokalbis telefonu 1 2,6

Sprendimo projekto ir poveikio vertinimo pristatymas suinteresuotoms grupėms išplėstinio institucijos kolegijos posėdžio metu161

1 2,6

Visuomenės nuomonės ar kiti sociologiniai tyrimai 1 2,6 � � � �� Taip

Greičiau taip, nei ne


Sunku pasakyti

Jeigu konsultacijos nevyksta arba jos vyksta kartais ir tik su tam tikromis suinteresuotomis grupėmis, prašome nurodyti, kiek tai lemia šios priežastys? n % n % n % n % n %

157 Šis klausimas buvo užduodamas tik tiems respondentams, kurie

� � � � � � � � � � �klausime atsakė „labai dažnai“,

„dažnai“ arba „kartais“. 158 Respondentų pateikti paaiškinimai: 1) „Dėl to, kad gaunama oficiali nuomonė“; 2) „Išskirti vieną geriausią konsultacijų formą yra neįmanoma. Formaliai - geriausias būdas yra raštai, kadangi pasiūlymus galima lengviau "kontroliuoti" (ypač dėl probleminių klausimų). Pateikei - atsižvelgėm. Nepateikei - "praleidom pro ausis"; 3) „Nuomonė išdėstoma konkrečiai, aiškiai, pripažįstama kitose institucijose forma“. (Kalba netaisyta) 159 Pateiktas vienas paaiškinimas: „visi suinteresuoti asmenys gali susipažinti su projektu, jį išsamiai išnagrinėti ir pateikti pastabas“. (Kalba netaisyta) 160 Pateiktas vienas paaiškinimas: „atskiras pristatymas visuomenei tik ypatingai svarbiems projektams. O optimaliausias yra viešas paskelbimas institucijos tinklalapyje“. (Kalba netaisyta) 161 Paaiškinimai: 1) „kadangi neaiškius klausimus galima dažnai išsiaiškinti iš karto“; 2) „galima tiesiogiai diskutuoti ir aptarti alternatyvas“. (Kalba netaisyta)


154

Taip Greičiau taip,

nei ne Greičiau ne,

nei taip Ne Sunku pasakyti

Jeigu konsultacijos nevyksta arba jos vyksta kartais ir tik su tam tikromis suinteresuotomis grupėmis, prašome nurodyti, kiek tai lemia šios priežastys? n % n % n % n % n %

Nėra suinteresuotų grupių, kurios atstovautų tam tikrus klausimus

9 20,0 14 31,1 7 15,6 10 22,2 5 11,1

Nežinoma, kaip nustatyti suinteresuotas grupes

7 15,6 9 20,0 9 20,0 14 31,1 6 13,3

Suinteresuotos grupės nedalyvauja konsultacijose ir neturi sprendimo projektui aktualios informacijos ir žinių

12 26,7 15 33,3 7 15,6 3 6,7 8 17,8

Suinteresuotos grupės atstovauja siaurus interesus ir užsiima lobizmu

12 26,7 15 33,3 2 4,4 2 4,4 14 31,1

Ministerija (ar kita viešojo administravimo įstaiga) neturi pakankamų pajėgumų organizuoti konsultacijas

8 17,8 10 22,2 7 15,6 12 26,7 8 17,8

Nėra aišku (trūksta reglamentavimo, gairių), kada reikia konsultuotis

9 20,0 14 31,1 8 17,8 9 20,0 5 11,1

Nėra aišku (trūksta reglamentavimo, gairių), kaip konsultuotis

8 17,8 19 42,2 6 13,3 9 20,0 3 6,7

Pritrūksta laiko 17 37,8 11 24,4 4 8,9 9 20,0 4 8,9 � � � �� Labai dažnai Dažnai Retai Niekada

Sunku pasakyti

Kuriame sprendimo projekto rengimo etape dažniausiai konsultuojatės? n % n % n % n % n %

Prieš pradedant rengti būsimo sprendimo poveikio vertinimą

2 5,7 5 14,3 18 51,4 8 22,9 2 5,7

Prieš pradedant rengti sprendimo projektą (teisės akto projektą)

4 11,4 12 34,3 13 37,1 5 14,3 1 2,9

Sprendimo projekto ir poveikio vertinimo rengimo metu

3 8,6 22 62,9 9 25,7 1 2,9

Parengus sprendimo projektą ir poveikio vertinimą (priėmus institucinę poziciją tuo klausimu)

4 11,4 14 40,0 10 28,6 4 11,4 3 8,6 � � � � � � �� Kiek laiko paprastai skiriate konsultacijoms su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis? n % iki dviejų savaičių 12 34,3

162 Čia ir toliau n=35, nes klausiama, tik tų respondentų, kurie į � � � � � � � � � � � �

klausimą atsakė „labai dažnai“, „dažnai“ arba „retai“.


155

Kiek laiko paprastai skiriate konsultacijoms su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis? n % iki mėnesio 11 31,4 iki savaitės 8 22,9 iki trijų mėnesių 2 5,7

tris mėnesius ir daugiau 2 5,7 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � Koks, Jūsų nuomone, būtų optimalus laikas, reikalingas konsultacijoms su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis (vidutinio sudėtingumo sprendimui)? n % iki mėnesio 21 60,0 iki trijų mėnesių 9 25,7 iki dviejų savaičių 4 11,4

trys mėnesiai ir daugiau 1 2,9 iki savaitės � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Labai dažnai Dažnai Retai Niekada Sunku pasakyti Jei konsultuojatės su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis, kokią medžiagą teikiate konsultacijoms? n % n % n % n % n %

Sprendimo (teisės akto) projektą

20 57,1 10 28,6 2 5,7 1 2,9 2 5,7

Poveikio vertinimo projektą

9 25,7 9 25,7 13 37,1 1 2,9 3 8,6

Specialų dokumentą („prezentaciją"), kuriame netechnine kalba išdėstomi pagrindiniai poveikio vertinimo aspektai

3 8,6 11 31,4 10 28,6 9 25,7 2 5,7

Konkretų klausimų, į kuriuos norima išgirsti atsakymus/ nuomones konsultacijų metu, sąrašą

4 11,4 15 42,9 7 20,0 7 20,0 2 5,7 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � �Jei konsultuojatės su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis, ar viešinate konsultacijų rezultatus? n % Taip, bet retai 11 32,4 Taip, kartais 9 26,5

Ne 8 23,5 Taip, dažnai 6 17,6 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � z � � � � � � � � � � � � � � �

Jei viešinate konsultacijų rezultatus, tai paprastai kokiu būdu? n % Apibendrinimą (protokolą) pridedame prie sprendimo (teisės akto) projekto ir poveikio vertinimo 12 46,2


156

Jei viešinate konsultacijų rezultatus, tai paprastai kokiu būdu? n % Apibendrinimą (protokolą) siunčiame konsultacijų dalyviams 8 30,8 Apibendrinimą (protokolą) pateikiame internetiniame institucijos puslapyje 3 11,5

Kita163 2 7,7 Parengiame pranešimą spaudai (arba užsakomąjį straipsnį) 1 3,8 � � � ��

Ar teikdami sprendimo projektą ir poveikio vertinimą (institucijos poziciją) sprendimo priėmimui visada aiškiai atspindite konsultacijų metu gautas pastabas ir pasiūlymus bei argumentaciją, kodėl pritariate arba nepritariate šiems pasiūlymams? n % Dažnai 16 47,1 Visada 10 29,4

Sunku pasakyti 6 17,6 Kartais 2 5,9 Niekada � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Ar konsultavimasis su visuomene ir interesų grupėmis suteikia daugiau žinių apie problemą ir jos sprendimo būdus? n % Iš dalies 15 44,1 Taip 14 41,2

Sunku pasakyti 3 8,8 Ne 2 5,9 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Ar konsultavimasis su visuomene ir interesų grupėmis sudaro prielaidas pagerinti sprendimų ir jų įgyvendinimo kokybę? n % Iš dalies 18 52,9

Taip 10 29,4

Sunku pasakyti 6 17,6

Ne � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Ar su Jumis (Jūsų institucija) dėl savo siūlomų įstatymų projektų galimo poveikio konsultuojasi Seimo nariai? n % Kartais 22 45,8 Niekada 22 45,8 Dažnai 2 4,2 Ne, nes mano srityje Seimo narių įstatymų leidybos iniciatyva labai menka arba ji iš viso nepasireiškia

2 4,2

Labai dažnai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Jei Seimo nariai konsultuojasi, tai kokiu būdu?164

n % Seimo nariai raštu prašo atitinkamos informacijos tiesiogiai ministerijos (ar kitos institucijos)

20 83,3

163 Keli respondentai pateikė tokius paaiškinimus: 1) „čia tinka keli variantai: tiek protokolo siuntimas, tiek pranešimo spaudai rengimas“; 2) „nurodoma bazinio vertinimo pažymoje“; 3) „trečias ir ketvirtas variantai (tai nustatyta teisės aktuose)“. (Kalba netaisyta) 164 Šiame klausime buvo prašoma žymėti visus tinkamus variantus.


157

Jei Seimo nariai konsultuojasi, tai kokiu būdu?164

n % Seimo valdyba prašo Vyriausybės nuomonės dėl Seimo narių parengtų įstatymų projektų, o Vyriausybės nuomonę (nutarimo projektą) pagal kompetenciją kartu su poveikio vertinimu parengia institucija, kurioje aš dirbu

17 70,8

Institucijos nuomonės dėl galimo poveikio klausiama per šakinio Seimo komiteto posėdį 14 58,3

Kitu būdu165 3 12,5 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �



nei taip Ne Sunku pasakyti Kurie iš šių veiksnių ir kiek, Jūsų nuomone, prisidėtų prie konsultacijų kokybės gerinimo?167 n % n % n % n % n % Turėtų būti skiriama daugiau laiko konsultacijoms su visuomene ir interesų grupėmis dėl sprendimų projektų ir poveikio įvertinimo

8 16,7 23 47,9 3 6,3 4 8,3 10 20,8

Kartu su sprendimo projektais ministerijų internetiniame puslapyje visada turėtų būti skelbiamos (ar konsultacijoms teikiamos) ir poveikio vertinimo pažymos

11 22,9 24 50,0 2 4,2 4 8,3 7 14,6

Turėtų būti sukurtas interneto tinklapis, kuriame būtų skelbiami visų valstybinių institucijų rengiami teisės aktų projektai, bei visi su jais susiję dokumentai

11 22,9 17 35,4 8 16,7 5 10,4 7 14,6

Institucijos, planuodamos savo teisėkūros veiklą ateinantiems metams, turėtų iš anksto numatyti ir viešai paskelbti, dėl kurių sprendimų projektų jos planuoja specialiai konsultuotis su visuomene ir interesų grupėmis

4 8,3 15 31,3 9 18,8 12 25,0 8 16,7

Konsultacijos su visuomene ir interesų grupėmis turėtų būti aiškiai reglamentuotos (dabartinio reglamentavimo nepakanka) ir nustatyti minimalūs reikalavimai (kriterijai) konsultacijoms

6 12,5 17 35,4 9 18,8 9 18,8 7 14,6

165 Kiti paminėti būdai: konsultacijos telefonu – 3 kartai, elektroniniu paštu – 1 kartas. 166 Į šį klausimą atsakė tik tie respondentai, kurie nurodė, kad Seimo nariai konsultuojasi „labai dažnai“, „dažnai“ ar bent „kartais“. 167 Pačių respondentų suformuluoti atsakymai: 1) „bazinio poveikio vertinimą atlikti tik esminiams sprendimams, kuriais iš esmės keičiamas reguliavimas, naikinamos senos ar nustatomos naujos taisyklės“; 2) „reikėtų aiškaus reglamentavimo dėl interesų grupių lobistinės veiklos, kad galima būtų užkirsti kelią manipuliacijoms“. (Kalba netaisyta)


158



nei taip Ne Sunku pasakyti Kurie iš šių veiksnių ir kiek, Jūsų nuomone, prisidėtų prie konsultacijų kokybės gerinimo?167 n % n % n % n % n %

Konsultacijas inicijuojanti institucija turėtų pasirūpinti, kad konsultacijų rezultatai būtų pateikiami ir prieinami viešai

12 25,0 17 35,4 6 12,5 4 8,3 9 18,8

Tarpžinybiniam derinimui, o vėliau ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamos poveikio vertinimo pažymos turėtų būti praplėstos grafa, kurioje būtų apibendrinti konsultacijų metu gauti pasiūlymai ir pažymima, į kuriuos iš jų projekto rengėjai siūlo atsižvelgti, o į kuriuos – ne ir kodėl

3 6,3 11 22,9 11 22,9 16 33,3 7 14,6

Konsultacijų kokybė pagerėtų, jei specialiai joms sprendimo projekto rengėjai parengtų atskirą dokumentą, kuriame trumpai išdėstytų sprendžiamos problemos esmę, galimus sprendimo būdus ir suformuluotų konkrečius klausimus, į kuriuos norima išgirsti atsakymus konsultacijų metu

4 8,3 12 25,0 6 12,5 15 31,3 11 22,9

Konsultacijų nauda ir įtaka sprendimo projekto turiniui būtų didesnė, jei jos vyktų dar prieš atsakingai institucijai pradedant rengti sprendimo projektą, o ne rengimo metu ar jį jau parengus

11 22,9 13 27,1 4 8,3 5 10,4 15 31,3 � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

Kuris iš aukščiau paminėtų veiksnių būtų pats veiksmingiausias ir kodėl? n %

Turėtų būti skiriama daugiau laiko konsultacijoms su visuomene ir interesų grupėmis dėl sprendimų projektų ir poveikio įvertinimo

12 26,1


9 19,6


8 17,4


7 15,2


6 13,0

Konsultacijų kokybė pagerėtų, jei specialiai joms sprendimo projekto rengėjai parengtų atskirą dokumentą, kuriame trumpai išdėstytų sprendžiamos problemos esmę, galimus sprendimo būdus ir suformuluotų konkrečius klausimus, į kuriuos norima išgirsti atsakymus konsultacijų metu

2 4,3


159

Kuris iš aukščiau paminėtų veiksnių būtų pats veiksmingiausias ir kodėl? n % Konsultacijas inicijuojanti institucija turėtų pasirūpinti, kad konsultacijų rezultatai būtų pateikiami ir prieinami viešai

1 2,2

Kita168 1 2,2

Institucijos, planuodamos savo teisėkūros veiklą ateinantiems metams, turėtų iš anksto numatyti ir viešai paskelbti, dėl kurių sprendimų projektų jos planuoja specialiai konsultuotis su visuomene ir interesų grupėmis

Tarpžinybiniam derinimui, o vėliau ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamos poveikio vertinimo pažymos turėtų būti praplėstos grafa, kurioje būtų apibendrinti konsultacijų metu gauti pasiūlymai ir pažymima, į kuriuos iš jų projekto rengėjai siūlo atsižvelgti, o į kuriuos - ne ir kodėl

� � � � Respondentų paaiškinimai (n=13), kodėl jie pasirinko vieną ar kitą informacijos ir duomenų rinkimo šaltinį ar būdą kaip patį naudingiausią (veiksmingiausią).


Būtų gauta daugiau informacijos poveikiui atlikti.

Būtų gautas platesnis nuomonių spektras, tai leistų atrasti iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas detales, kurios vis dėlto gali įtakoti sprendimą.

Detaliau būtų įsigilinama į problemą, geriau apgalvojami problemos sprendimo būdai ir teikiami labiau apgalvoti siūlymai

Labiau būtų įsigilinama į sprendimo projektą, problemas ir teikiami labiau apgalvoti pasiūlymai

Turėtų būti skiriama daugiau laiko konsultacijoms su visuomene ir interesų grupėmis dėl sprendimų projektų ir poveikio įvertinimo

Todėl, kad tik tam tikros srities specialistai žino daugiausia tos srities niuansų. O pernelyg didelis noras padaryti viską "skubos tvarka", neleidžia parengti tikrai kokybiško sprendimo projekto. Be to, egzistuoja neigiama praktika, kai LRV kanceliarija "kontroliuoja" sprendimo projekto rengėjus ir nustato pernelyg trumpus terminus, nesigilindami į problemos sprendimo mastus.


Platesnis visuomenės informavimas ne tik apie rengiamus projektus, bet ir apie jo poveikį


Rengiant įstatymų projektus visų lydinčių teisės aktų projektus galime rasti Seimo bazėje, o Vyriausybės nutarimus lydinčių teisės aktų nėra. Rengiant skirtingo pobūdžio teisės aktus visada iškyla klausimų ir reikalinga praktika.

Dažnai interesų grupės vangiai arba tikslingai vengia pateikti savo aiškius pasiūlymus sprendimų projektams, vilkina jų derinimą. Kai projektas jau pateikiamas Vyriausybei, sukelia didelį triukšmą, neteisėtais būdais stabdo projektų priėmimą


Tokiu būdu geriausiai būtų galima užtikrinti, kad yra konsultuojamasi ne formaliai (siekiant įvykdyti reikalavimą), bet norint gauti geresnį rezultatą.

168 Respondentas, pažymėjęs atsakymo variantą „kita“, savo nuomonės neaprašė.


160

Konsultacijas inicijuojanti institucija turėtų pasirūpinti, kad konsultacijų rezultatai būtų pateikiami ir prieinami viešai

Pagal dabartines tendencijas viešumas gali išspręsti visus klausimus

Tai leistų pagerinti sprendimų kokybę ir pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą

Tai tiesiogiai įtakotų projekto rengimą, nes kitu atveju institucija užsiima visuomenės „įtikinėjimu“, kad jos siūlomas sprendimas geriausias.


Todėl, kad rengimas projektas labiausiai atitiktų visuomenės poreikius kaip turėtų būti reguliuojamas vienas ar kitas faktiškai susiklostęs visuomeninis santykis � � � �

Apklausos pabaigoje respondentų buvo prašoma pateikti papildomas pastabas ir pasiūlymus dėl sprendimų projektų poveikio vertinimo ir konsultacijų su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis. Buvo pateikta 11 atsakymų. Juos apibendrinus, valstybės tarnautojai norėtų labiau liberalesnės ir mažiau formalios SPPV. Tai reiškia, kad jis neturėtų būti privalomas visiems teisės aktų projektams. Turėtų būti taikomas „proporcingumo“ principas, kai daugiau dėmesio ir resursų skiriama išties svarbiems sprendimų projektams, o mažiau svarbiems poveikio vertinimą būtų galima atlikti laisvesne forma. Vienas respondentas pasiūlė, kad „

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� “.

Be to, pastebima, kad sprendimų priėmimo procesą lydi per didelis biurokratizmas: „vis didėjantys reikalavimai kiekybine prasme“, „dokumentų kalnai“. Galiausiai sprendimo projektą lydinčiuose dokumentuose: aiškinamajame rašte, poveikio vertinimo pažymoje ir lydraštyje-teikime Vyriausybei „85-95% pateikiamos informacijos sutampa“. Galiausiai pastebima, kad SPPV yra tik formali priemonė, skirta jau priimtiems sprendimams pateisinti. Siūloma SPPV procesą pradėti kuo anksčiau, dar prieš parengiant sprendimo projektą.

Papildomos pastabos Konsultacijų vykdyti neteko, kaip buvo pažymėta anketos pradžioje

Kuo mažiau dėmesio skirti poveikio vertinimui įforminti (taigi, daryti lentelę liberalesnę) ir kuo daugiau dėmesio skirti išsamiam situacijos įvertinimui, tarpinstituciniam poveikio vertinimui, konsultacijoms su visuomene - kai to išties reikia

Manyčiau, kad projekto poveikio vertinimas nelabai reikalingas iš viso. Beveik viskas atkartojama iš lydraščio teikimo.

Manyčiau, kad sprendimų projektų poveikio vertinimas šiuo metu yra labiau formali procedūra, turinti „netrukdyti“ numatyto sprendimo priėmimui.

Mano nuomone, didžiausia problema yra vis didėjantys reikalavimai kiekybine prasme. Auga dokumentų kalnai, dubliuojama informacija, siūlomi vis nauji papildomi dokumentų variantai, nepanaikinant ankstesnių. Rezultatas - prie teisės akto atsiranda šūsnis lydimųjų dokumentų, kurių, kaip parodė patirtis, niekas neskaito. Nėra Nesikonsultavau su visuomene ir su suinteresuotomis grupėmis

Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad atsakymus pateikiau ne už visą instituciją, kurioje aš dirbu, bet tik savo kompetencijos klausimais rengtais sprendimų projektų poveikio vertinimais.

Projektų poveikio vertinimas atitiktų savo paskirtį, jei tai būtų atliekama prieš pradedant rengti projektą, ir atliktas poveikio vertinimas sąlygotų būsimą sprendimą, o ne atvirkščiai.

Siūlymas kaip sumažinti techninio darbo. Rengiant pvz., įstatymo projektą be visų kitų lydinčių dokumentų būtina parengti jo: 1) aiškinamąjį raštą; 2) poveikio vertinimo pažymą; 3) lydraštį-teikimą vyriausybei. Šiuose trijuose dokumentuose 85–95% pateikiamos informacijos sutampa

Sprendimų projektai galėtų būti suskirstyti į tam tikras grupes (kategorijas), išskiriant prioritetinius sprendimų projektus, kurie tikėtina turėtų didžiausią poveikį tam tikroms sritims. Tokiems sprendimų projektams išplėstinis vertinimas ir (arba) konsultacijos su visuomene ir interesų grupėmis būtų privalomas.


161

5 PRIEDAS. SPRENDIMŲ PRJOKETŲ KAŠTŲ RIBOS KITOSE VALSTYBĖSE Galimų kaštų riba Galimų kaštų ribos vertinimo objektas Kokio tipo poveikio vertinimas

turi būti atliekamas 20 mln. svarų sterlingų Kaštai verslui Išplėstinis poveikio vertinimas JK 5 mln. svarų sterlingų Kaštai biudžetui (viešajam sektoriui) Bazinio poveikio vertinimo

plėtojimas (iš alternatyvų identifikavimo stadijos pereinama į poveikio kvantifikavimą, alternatyvų plėtojimą ir viešąsias konsultacijas)

Kanada 50 mln. Kanados dolerių arba jei sprendimas labai svarbus visuomenei (high topicality)

Visi kaštai Išplėstinis poveikio vertinimas – (detali kaštų/naudos analizė)

JAV 100 mln. Amerikos dolerių arba kai kaštai bus žymūs kokiam nors specifiniam sektoriui ar regionui, ar gali turėti neigiamų padarinių konkurencijai, užimtumui, investicijoms ar produktyvumui.

Nepavyko nustatyti: manytina, kad visi kaštai

išplėstinis poveikio vertinimas

P. Korėja Metiniai kaštai 900 tūkst. JAV dolerių (10 mlrd. KRW) arba sprendimas paveiks daugiau nei 1 mln. žmonių, turės neigiamą poveikį konkurencijai arba nukryps nuo tarptautinių standartų.

Nepavyko nustatyti: manytina, kad visi metiniai įgyvendinimo kaštai

Išplėstinis poveikio vertinimas

Šaltiniai: 1) Jungtinė Karalystė - EBPO, “Regulatory Reform in the United Kingdom: Government Capacity to Assure High Quality Regulation“. 2002 (http://www.oecd.org/dataoecd/46/38/2766135.pdf) ir UK Department for Business, Inovations and Skills, „Impact Assesment Guidance“ (http://www.berr.gov.uk/files/file44544.pdf), 2) Kanada - EBPO � �

Regulatory Impact Analysis (RIA) Inventory

� � � � � ��

http://www.oecd.org/dataoecd/22/9/35258430.pdf), 3) JAV ir Pietų Korėja - EBPO, „Government Capacity to Assure High Quality Regulation in Sweden

� � � � � � �

http://www.nnr.se/assets/files/ovrigt/oecd_sweden_chap2.pdf ).


162

6 PRIEDAS. POVEIKIO VERTINIMO PAŽYMOS, AIŠKINAMOJO RAŠTO IR TEIKIMO VYRIAUSYBEI REIKALAVIMŲ PALYGINIMAS Bazinio sprendimo projekto poveikio

vertinimo pažymos duomenys (pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintos SPPV metodikos 16 ir 23 punktų reikalavimus)

Lydraštis-teikimas Vyriausybei (pagal Vyriausybės darbo reglamento 45 str. nuostatas)

Aiškinamasis raštas (įstatymo projektams, teikiamiems Seimui, pagal Seimo Statuto 135 str. 3 punkto nuostatas)

1. 16.1 ir 23.1. Sprendimo projekto rengėjas (nurodomas sprendimo projektą parengusios institucijos pavadinimas).

45.1. teisės akto projektą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas;

45.2. teikimo data;

45.5. asmens, kuris prireikus pristatytų teikiamą teisės akto projektą ministerijų valstybės sekretorių pasitarime, vardas ir pavardė, darbo vieta ir pareigos, telefono numeris;

45.12. teisės akto projektą teikiančios institucijos padalinio, rengusio projektą (arba koordinavusio jo rengimą), pavadinimas, jo vadovo vardas ir pavardė, padalinio valstybės tarnautojo, tiesiogiai rengusio teisės akto projektą, vardas ir pavardė (jeigu projektą rengė komisija arba darbo grupė – komisijos pirmininko arba darbo grupės vadovo pareigos, vardas ir pavardė), telefonų numeriai.

10) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai;

2. 16.2 ir 23.2. Sprendimo projekto pavadinimas. 45.3. teikiamo teisės akto pavadinimas;

3. 16.3 ir 23.3 Problemos iškėlimas (nurodoma, kokia problema sprendžiama, kokios priežastys sąlygojo sprendimo projekto rengimą, kodėl būtinas

45.4. kodėl būtina priimti projektą (įgyvendinamas įstatymas arba kitas teisės aktas ar teikiamu projektu numatomi sureguliuoti visuomeniniai

1) parengto projekto tikslai ir uždaviniai;


163

valstybės reglamentavimas).

santykiai) ir kokia teisės akto projektu sprendžiamo klausimo esmė;

4. 16.4 ir 23.4. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant

sprendimo projektą (jeigu įmanoma, išreiškiama kiekybiškai).

5. 16.5 ir 23.5 Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise.

45.6. ar projektas atitinka Vyriausybės programą;

45.7. ar teisės akto projektas perkelia ir (ar) įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktus (jeigu taip – kokius Europos Sąjungos teisės aktus (atskiras jų nuostatas) perkelia ir (ar) įgyvendina <...>

45.81. ar teisės akto projektas notifikuotinas Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 45-1446; 2004, Nr. 63-2264) reikalavimus, jeigu taip – nurodyti notifikavimo Europos Komisijai datą;

6) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus;

6. (Bazinio poveikio vertinimo atveju) 16.6

� �� ir galimų problemos sprendimo alternatyvų vertinimas169 (atliekant bazinį vertinimą, pirmiausia būtina išanalizuoti, kas atsitiktų, jeigu nebūtų sprendžiama konkreti problema ( � �� ). Toliau būtina nurodyti ir įvertinti teikiamas problemos sprendimo

45.8. apie teisės akto projekto poveikio vertinimą;

2) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai;

3) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai sureglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių pozityvių rezultatų laukiama;

169 Sprendimų projektų poveikio vertinimo aspektais, t.y. vertinamas poveikis atitinkamai sričiai, ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai (bazinio vertinimo atveju) ir (išplėstinio vertinimo atveju) viešėjam administravimui, korupcijos mastui, aplinkai ir teisinei sistemai.


164

alternatyvas. Siekiant išrinkti tinkamiausią alternatyvą, tikslinga visas jas aprašyti, t.y. 1–5 sakiniais įvertinti galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes) 16.7. Siūloma alternatyva (išnagrinėję galimas problemos sprendimo alternatyvas, projekto rengėjai siūlo, jų manymu, priimtiniausią alternatyvą ir argumentuoja, kodėl ją pasirinko) arba (išplėstinio poveikio vertinimo atveju)

23.6. Bazinio vertinimo rezultatai (nurodoma, kur sprendimo projektas svarstytas ir kokia alternatyva pasirinkta. Jeigu sprendimo projektas nebuvo svarstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, jos komitetuose (komisijose), kartu pateikiama ir bazinio vertinimo pažyma).

23.7. Pasirinktos alternatyvos išplėstinis vertinimas (pateikiama detali informacija apie pasirinktą alternatyvą):

23.7.1. Poveikio vertinimas šios Metodikos 9.1–9.9 punktuose numatytais aspektais (nurodant teigiamą ir neigiamą poveikį; išsamesnė informacija apie poveikį valstybės finansams pateikiama užpildant šios Metodikos 3 priede nurodytą lentelę).

23.7.2. Apibendrinta informacija apie galimą naudą ir sąnaudas, kita svarbi informacija (įvertinama, kas ir kokią gaus tiesioginę naudą įgyvendinus sprendimą, kokia ir kam gali būti netiesioginė nauda jį įgyvendinus. Reikėtų atlikti kiekybinį tiesioginės ir/ar netiesioginės naudos įvertinimą

4) galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;

8) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai);


165

(jeigu įmanoma – pinigine išraiška, rinkos kainomis), taip pat identifikuoti galimas neigiamas pasekmes ir jų subjektus (kam ir kur daromas neigiamas poveikis) <...>

7. 16.9. Motyvuotas pasiūlymas dėl išplėstinio vertinimo tikslingumo (projekto rengėjai išdėsto savo nuomonę, ar tikslinga atlikti išplėstinį vertinimą, ir kodėl. Jeigu jie mano, kad išplėstinis vertinimas būtų tikslingas, reikia taip pat nurodyti, kas galėtų jį atlikti, projekto rengėjai, speciali darbo grupė, nepriklausomi ekspertai ar panašiai).

8. (Išplėstinio poveikio vertinimo atveju) 23.9. Stebėsena (monitoringas) ir atsiskaitymas už rezultatus (aprašomas stebėsenos (monitoringo) mechanizmas ir atskaitomybės sistema: pateikiami sprendimo įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir nurodoma, kuri institucija atliks įgyvendinimo stebėseną (monitoringą), kaip ir kam atsiskaitys sprendimą įgyvendinantys subjektai).

9. 16.10. Tolesni veiksmai (pateikiamas preliminarusis sprendimo projekto įgyvendinimo planas, kuriame nurodoma, kokias teisines, administracines ir kitokias priemones ir kada planuojama vykdyti).

45.7. <...> kokius papildomus Lietuvos Respublikos teisės aktus reikės priimti siekiant užtikrinti visišką susijusių Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimą ir (ar) įgyvendinimą);

45.9. ar reikės priimti naujus teisės aktus, kuriuos galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios priėmus projektą (jeigu taip – ar yra parengti jų pakeitimo arba pripažinimo netekusiais galios projektai);

5) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą;

7) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų papildomųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys;

10. 16.8 ir 23.7.2. (dalis papunkčio). Kita svarbi informacija (pateikiama kita, projekto rengėjų manymu, svarbi informacija, nepriskirtina nė vienam iš šios Metodikos 16.1–16.7 punktų, nurodomos suinteresuotos socialinės grupės ir/ar visuomeninės organizacijos, su kuriomis buvo

45.10. ministerijos, kitos suinteresuotos institucijos, su kuriomis suderintas teikiamas projektas (jeigu suinteresuotos institucijos derinimo metu pateikė pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, nurodoma, kad prie projekto pridedama

9) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;

11) reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę


166

konsultuotasi).

derinimo pažyma);

45.11. kiti paaiškinimai, kurie, projektą teikiančios institucijos nuomone, yra būtini;

paieškos sistemą;

12) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Documents

SPRENDIMŲ POVEIKIO VERTINIMO KOKYBĖS, KONSULTACIJŲ …eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Geresnis reglamentavimas... · sprendimu buvo patvirtintas ir metodinis vadovas,