VILNIAUS RAJONO VISUOMEN ĖS SVEIKATOS STEB ĖSENOS … · 2015-12-17 · VISUOMEN ĖS SVEIKATOS STEB ĖSENOS 2012 MET Ų ATASKAITA 5 4 pav. Mirusi ų gyventoj ų skai čius pagal

VILNIAUS RAJONO VISUOMEN ĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2013 METŲ ATASKAITA (UŽ 2012 METUS)

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYB ĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS SKYRIUS

www.vvsb.ltVISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2012 METŲ ATASKAITA 2

TURINYS

1. ĮVADAS ......................................................................................................................................... 3

2. BENDROJI DALIS ....................................................................................................................... 3

2.1. Demografinė situacija .............................................................................................................. 3

2.2. Gyventojų mirtingumas ........................................................................................................... 6

2.3. Sergančių asmenų pasiskirstymas pagal ligų grupes ............................................................ 7

2.4. Bendrasis gyventojų sergamumas .......................................................................................... 8

2.5. Gyventojų sergamumas ........................................................................................................... 9

2.5.1. Kraujotakos sistemos ligos ..................................................................................................... 9

2.5.2. Onkologiniai susirgimai ....................................................................................................... 10

2.5.3. Traumos ir apsinuodijimai ................................................................................................... 15

2.5.4. Psichikos ir elgesio sutrikimai.............................................................................................. 16

2.5.5. Endokrininės sistemos ligos ................................................................................................. 16

2.5.6. Virškinimo sistemos ligos .................................................................................................... 18

2.5.7. Kvėpavimo sistemos ligos .................................................................................................... 20

2.5.8. Infekcinės ir parazitinės ligos ............................................................................................... 20

2.5.9. Urogenitalinės sistemos ligos ............................................................................................... 23

2.6. Vaikų sveikatos būklė ............................................................................................................ 23

2.7. Fizinės aplinkos veiksniai ...................................................................................................... 24

2.7.1. Vilniaus rajono maudyklų vandens kokybė 2013 m. ........................................................... 24

2.7.2. Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė Vilniaus rajone 2012 m. ..................... 24

2.8. Sveikatos priežiūros sistemos raida ...................................................................................... 25

2.8.1. Ambulatorinė sveikatos priežiūra ........................................................................................25

2.8.2. Greitosios medicinos pagalbos suteiktu paslaugu apimtis ...................................................26

2.8.3. Vakcinacijos apimtys ...........................................................................................................27

3. SAVIVALDYBEI B ŪDINGA DALIS ........................................................................................28

3.1. Visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas ......................................................................28

4. REKOMENDACIJOS ................................................................................................................ 28

5. SANTRUMPŲ SĄRAŠAS .......................................................................................................... 31

6. PRIEDAI ...................................................................................................................................... 32


1. ĮVADAS Visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas) – tikslingai organizuotas visuomenės sveikatos

būklės, ją veikiančių rizikos veiksnių stebėjimas, analizė ir vertinimas (LR visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas, 2002 m. liepos 3 d., Nr. IX-1023).

Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma priskirtoje teritorijoje, siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybės visuomenės sveikatos būklę ir, remiantis objektyvia informacija, planuoti bei įgyvendinti vietines visuomenės sveikatos prevencijos priemones.

Stebėseną Vilniaus rajone vykdo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą programą („Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2011-2013 metų programa“, 2011 m. kovo 25 d., Nr. T3-69, Vilniaus rajonas), kuri rengiama ne ilgiau kaip 3 metams.

Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu „D ėl savivaldybėms skirtų visuomenės sveikatos stebėsenos atlikimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2009 m. vasario 6 d., Nr. V-62), stebimos šios sritys: demografinė ir socialinė ekonominė būklė, gyventojų sveikatos būklė, fizinės aplinkos veiksniai, gyvensena ir sveikatos priežiūros sistemos raida.

2. BENDROJI DALIS

2.1. Demografinė situacija

Nors pastaraisiais metais gyventojų skaičius Lietuvoje mažėjo, nuo 2001 m. Vilniaus rajone

gyventojų skaičius augo, nuo 2009 m. stebėtas gyventojų skaičiaus kritimas. Higienos instituto sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, Vilniaus rajone 2012 m. gyveno 95343 asmenys (1 pav.). Gyventojų skaičius galėjo mažėti dėl ypač išaugusios emigracijos.

1 pav. Gyventojų skaičiaus kaita 2001-2012 m. Vilniaus r.

Vaikai iki 17 m. 2012 m. sudarė 20,87 proc. visų Vilniaus rajono gyventojų, didžiausią dalį

sudarė 18 – 44 metų grupė - 38,82 proc. (2 pav.), vaisingo amžiaus (15 - 49 m.) moterys sudarė 24,33 proc. visų moterų (tai 1,94 proc. mažiau lyginant su 2009 m.). Nors, vertinant pagal amžiaus struktūrą, Vilniaus rajonas - „jaunas“, tačiau stebimas darbingo amžiaus asmenų mažėjimas ir pagyvenusių asmenų daugėjimas.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Vilniaus raj. 88675 89173 90445 92069 93168 93886 94624 95612 96315 96209 96121,5 95343

88000

89000

90000

91000

92000

93000

94000

95000

96000

97000


2 pav. Skirtingų amžiaus grupių gyventojų dalis (proc.) Vilniaus r. 2009 – 2012 m.

Vyrų iš viso buvo 48,1 proc. (2011 m. – 47,94 proc., 2010 m. – 47,97 proc., 2009 m. – 48,14

proc.), moterų – 51,83 proc. (2011 m. - 52,06 proc., 2010 m. – 52,05 proc., 2009 m. – 51,86 proc.). Nuo 2009 m. Vilniaus rajone blogėjęs gimstamumo rodiklis 2012 m. pagerėjo ir buvo didesnis

už Lietuvos vidurkį - 11,68/1000 gyv., 2012 m. mirtingumo rodiklis buvo didesnis nei 2011 m., bet Lietuvos vidurkio neviršijo (3 pav.). 2012 m. Vilniaus r. mirė 1196 asmenys, tai 86 žmonėmis daugiau lyginant su 2011 m. Daugiausia moterų (186) mirė sulaukusios 85 ir daugiau metų, daugiausia vyrų mirė būdami 60-64 metų amžiaus (81) (4 pav.).

3 pav. Gimstamumo ir mirtingumo pokyčiai 1000 gyv. 2001-2012 m. Vilniaus r. ir Lietuvoje

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

0-17 18-44 45-64 65 ir vyresni2009 20,27 41,37 25,4 12,95

2010 20,11 41,06 25,83 13,02

2011 19,98 40,67 26,18 13,18

2012 20,87 38,82 26,73 13,52

Pro

cent

ai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Gimstamumas (Vilniaus raj.)10,2 9,1 8,6 10 10,41 10,4 11,1 11,5 12,73 12,06 11,32 11,68

Gimstamumas (Lietuva) 9,1 8,6 8,9 8,8 8,94 9,2 9,6 10,5 11 10,8 10,67 11,38

Mirtingumas (Vilniaus raj.) 14 12,5 11,8 12,6 13,32 14,1 13,8 14,43 12,53 12,2 11,55 12,52

Mirtingumas (Lietuva) 11,6 11,8 11,9 12 12,8 13,2 13,5 13,1 12,6 12,8 12,74 13,67

8

9

10

11

12

13

14

15

Rod

iklis

100

0-iu

i gyv

.


4 pav. Mirusių gyventojų skaičius pagal lytį ir amžiaus grupes Vilniaus r. 2012 m. (Lietuvos statistikos departamento duomenys)

2009 m. natūralus gyventojų prieaugis Vilniaus rajone buvo teigiamas (0,2/1000 gyv.), nuo 2010 m. jis pradėjo mažėti ir tapo neigiamu, 2012 m. buvo -0,85/1000 gyv. (Lietuvoje natūralus gyventojų prieaugis taip pat buvo neigiamas ir 2012 m. sudarė -2,29/1000 gyv.).

Iš viso 2012 m. Vilniaus r. gimė 1114 kūdikių (tai 26 kūdikiais daugiau negu 2011 m., bet 46 kūdikiais mažiau negu 2010 m.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia kūdikių pagimdė 25-29 m. bei 30-34 m. amžiaus moterys (5 pav.). Vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje 2012 m. - 29 m.

5 pav. Gimusieji pagal motinos amžių Vilniaus r. 2012 m.

2012 m. iš 1000 gimusių kūdikių Vilniaus rajone, vidutiniškai 3,59 nesulaukė 1 metų. Nors dėl mažo mirusiųjų kūdikių skaičiaus kūdikių mirtingumo rodiklis šokinėja, Vilniaus r., kaip ir visoje Lietuvoje, stebimos mažėjimo tendencijos.

Vilniaus teritorinės darbo biržos 2013 m. spalio mėn. duomenimis, spalio mėn. nedarbas Vilniaus teritorinės darbo biržos aptarnaujamame regione mažėjo. Labiausiai registruotas nedarbas mažėjo Vilniaus m. sav. (0,4 proc. punktais). Didžiausias nedarbas registruotas Ukmergės (13,4 proc.), Šalčininkų (11,8 proc.) ir Vilniaus rajono (11,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias - Trakų rajono (6,3 proc.), Elektrėnų (7,3 proc.) ir Vilniaus miesto (7,3 proc.) savivaldybėse. Vilniaus rajone įregistruota 15 proc. visų apskrities bedarbių ir 5 proc. visų apskrityje veiklą vykdančių įmonių. Nedarbas 11,3

020406080

100120140160180200

0 1–4 5–9 10–14

15–19

20–24

25–29

30–34

35–39

40–44

45–49

50–54

55–59

60–64

65–69

70–74

75–79

80–84

85 irvyresni

Vyrai 4 1 0 0 4 7 14 16 16 26 29 46 66 81 67 70 70 61 49

Moterys 0 0 0 0 0 1 2 1 10 7 11 24 21 32 27 62 78 107 186

Miru

sių g

yven

tojų

ska

ičiu

s

0 50 100 150 200 250 300 350 400

Iki 15 metų

15–19

20–24

25–29

30–34

35–39

40–44

45–49

50 ir vyresni

0

53

196

392

291

115

19

2

0

Gimusių skaičius

Mot

inos

am

žius


proc., t.y. 2,9 proc. punktais didesnis už apskrities vidurkį. Daugumą darbo ieškančiųjų sudaro neturintys profesinio pasirengimo asmenys (51,4 proc.) ir ilgalaikiai bedarbiai (31,3 proc.).

2.2. Gyventojų mirtingumas

Higienos instituto sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, Vilniaus rajone 2012

m. mirė 1196 gyventojų, 100 000 gyventojų teko 1254,42 (2011 m. – 1162,52 mirusio). Tiksliausiai mirtingumo skirtumus tarp savivaldybių ir lyčių parodo standartizuoti mirtingumo

rodikliai (mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą, kai eliminuojamas amžiaus ir lyties faktorius).

Standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų Vilniaus rajone 2012 m. (1025,56) buvo didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu (893,1) bei Vilniaus apskritimi (885,52).

Lyginant standartizuotą Vilniaus r. gyventojų mirtingumą pagal lytį, vyrų (1494,35/100 000 gyv.) mirtingumas du kartus didesnis negu moterų (688,75/100 000 gyv.), Lietuvoje atitinkamai 100 000 gyventojų teko 1312,51 mirusysis vyras ir 604,26 mirusios moterys.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Vilniaus r. gyventojų pagrindinės mirties priežastys jau daug metų išlieka nepakitusios. Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir mirtingumo išorinės priežastys 2012 m. sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių (6 pav.).

6 pav. Vilniaus rajono gyventojų mirties priežasčių struktūra 2012 m. (proc.)

Daugiausia Lietuvos gyventojų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Tokia pati situacija stebima ir Vilniaus rajone. 2012 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 635 rajono gyventojų (53,1 proc. visų mirusiųjų). 2012 m. 100 000 gyventojų teko 666,02 mirusieji (Lietuvoje 775,49/100 000 gyv.) – daugiau nei 2011 m. (607,44/100 000 gyv.) Tačiau standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 100 000 gyventojų Vilniaus rajone 2012 m. (510,34) buvo didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu (451,08) bei Vilniaus apskritimi (438,61).

Standartizuotas Vilniaus rajono vyrų (702,04/100 000 gyv.) mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis buvo beveik du kartus didesnis negu moterų (384,76/100 000 gyv.).

Kraujotakos sistemos ligų struktūroje daugiausia užregistruota mirčių nuo išeminių širdies ligų (395,41/100 000 gyv.), iš jų miokardo infarkto (24,12/100 000 gyv.) ir nuo cerebrovaskulinių ligų (194,04/100 000 gyv.), iš jų nuo insulto (119,57/100 000 gyv.).

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didėja su amžiumi. Didžiausias mirtingumas nuo šių ligų 65 metų ir vyresnio amžiaus Vilniaus r. gyventojų tarpe (4007,75/100 000 gyv.). 45 – 64 m. amžiaus grupėje mirtingumas kur kas mažesnis – 411,65/100 000 gyv., 18 – 44 m. amžiaus grupėje – 35,1/100000 gyv. ir 0 – 17 m. amžiaus asmenų grupėje mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų 2012 m. neužregistruota.

53,1

17,6

13,5

5,52,8

2,15,4

Kraujotakos sistemos ligos

Piktybiniai navikai

Mirtingumo išorinės priežastys

Virškinimo sistemos ligos

Kvėpavimo sistemos ligos

Nervų sistemos ligos

Kitos mirties priežastys


Piktybiniai navikai – antroji Vilniaus rajono gyventojų mirties priežastis. 2012 m. Vilniaus r. mirtys nuo piktybinių navikų sudarė 17,6 proc. visų mirčių (6 pav.),

100 000 sostinės gyventojų teko 220,26 mirusieji (Lietuvoje – 267,69, Vilniaus apskrityje – 229,5). Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 100 000 gyventojų Vilniaus r. 2012 m. (186,31) buvo didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu (182,09) bei Vilniaus apskritimi (173,29).

Analizuojant standartizuotą mirtingumą nuo piktybinių navikų pagal lytį, Vilniaus r. 100 000 gyv. teko 311,22 mirusių vyrų (Lietuvoje – 276,55/100 000 gyv.), tuo tarpu moterų 2,7 karto mažiau – 114,87/100 000 gyv. (Lietuvoje – 128,12/100 000 gyv.).

Rajone didžiausias vyrų mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų nuo gerklų, trachėjos, bronchų ir plaučių (63,19) piktybinių navikų, moterų – nuo krūties (24,27) piktybinių navikų (1 lentelė).

1 lentelė. Vilniaus rajono pagrindinės mirties nuo piktybinių navikų priežastys pagal lytį (rodiklis 100 000 gyv.) Piktybiniai navikai Vyrai Moterys Gerklų, trachėjos, bronchų ir plaučių 63,19 8,09 Skrandžio 23,97 14,16 Gaubtinės žarnos 23,97 8,09 Priešinės liaukos 41,4 - Gimdos kaklelio - 12,13 Kr ūties - 24,27 Leukemijos ir limfomos 13,07 18,2 Odos melanomos 0 0

Mirtingumo išorinės priežastys Vilniaus rajone užima stabilią trečią poziciją mirties priežasčių

struktūroje (13,5 proc., 169,91/100 000 gyv.) ir lenkia Lietuvos vidurkį (122,47/100 000 gyv.) bei Vilniaus apskritį (127,28/100 000 gyv.). Vilniaus rajone dvylikos metų laikotarpyje didžiausias mirtingumas dėl išorinių priežasčių buvo registruotas 2006 m. (243,64/100 000 gyv.), nuo šių metų jis mažėjo iki 2011 m. (141,39/100 000 gyv.), tačiau 2012 m. mirtingumas nuo išorinių priežasčių vėl padidėjo (169,91/100 000 gyv.).

2012 m. standartizuotas vyrų mirtingumas dėl išorinių priežasčių (249,25/100 000 gyv.) buvo beveik keturis kartus didesnis negu moterų (73,44/100 000 moterų).

Vyrų ir moterų tarpe daugiausia mirtingumo dėl išorinių priežasčių sudarė mirtys įvykus nelaimingiems atsitikimams (2 lentelė). 2 lentelė. Mirtingumo išorinės priežastys pagal lytį (rodiklis 100 000 gyventojų)

Mirtingumo išorin ės priežastys Vyrai Moterys Nelaimingi atsitikimai: 174,3 72,8 Transporto įvykiai 34,9 16,2 Nukritimai 17,4 4,0 Paskendimai 8,7 2,0 Šalčio poveikis 24,0 18,2 Atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis

ir j ų poveikis: 61,0 22,2

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu 47,9 18,2 Atsitiktinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais 8,7 4,0 Tyčiniai susižalojimai (savižudybės) 34,9 6,1

2.3. Sergančių asmenų pasiskirstymas pagal ligų grupes

HI SIC duomenimis, paskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos

SVEIDRA, 2012 m. Vilniaus rajone buvo užregistruoti 52278 sergantys asmenys, kuriems


diagnozuota bent viena liga ar susirgimas. 1000 Vilniaus r. gyventojų teko 548,3 (2011 m. – 543,5), lyginant su Lietuvos vidurkiu – 733,4 (2011 m. – 736,6) sergantys asmenys.

Daugiausia Vilniaus rajono gyventojų sirgo kvėpavimo sistemos, kraujotakos sistemos bei jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis (7 pav.).

7 pav. Sergančių asmenų pasiskirstymo pagal ligų grupes struktūra Vilniaus r. ir Lietuvoje 2012 m.

2.4. Bendrasis gyventojų sergamumas

Bendrasis gyventojų sergamumas apima visus (naujus ir kartotinius) ligos atvejus nustatytu momentu, nepriklausomai nuo to, kada žmogus susirgo konkrečia liga.

8 paveiksle pateikiama bendrojo sergamumo situacija Vilniaus rajone ir Lietuvoje 2012 m. Lyginant su Lietuvos vidurkiu bendrasis sergamumas Vilniaus rajone didesnis buvo tik įgimtomis formavimosi ydomis. Daugumos ligų grupių bendrojo sergamumo situacija Vilniaus r. buvo geresnė negu Lietuvoje.

8 pav. Bendrojo sergamumo situacija (rodiklis 1000 gyv.) Vilniaus r. ir Lietuvoje 2012 m.

Kvėpavimosistem

osligos

Kraujotakossistem

osligos

Jungiamojoaudini

o irskelet

oraume

nųsistem

os…

Urogenitalinės

sistemos

ligos

Akiųligos

Endokrininėssistem

osligos

Traumos irkiti

išorinių

priežasčių

padariniai

Virškinimosistem

osligos

Nervųsistem

osligos

Odosir

poodžio ligos

Psichikos irelgesi

osutrikimai

Infekcinės irparazitinėsligos

Ausųligos

Įgimtos

formavimosiydos

Kraujoir

kraujodaros

organųligos

Perinatalinioperiodo ligos

Vilniaus raj. 191,1 154,3 112,9 88,9 85,9 85,8 80,9 73,6 64,7 61,2 49,4 43,941,8 16,0 12,6 2,5

Lietuva 265,4 232,0 160,3 119,4 144,3 125,9 101,2 99,3 95,9 84,6 69,556,4 53,7 17,8 20,6 3,7

0

50

100

150

200

250

300

Rod

iklis

100

0-iu

i gyv

.

infekcinės ir

parazitinės

ligos

kraujoir

kraujodaros

organųligos

endokrininės

sistemos ligos

psichikos ir

elgesiosutrikimai

nervųsistemos ligos

akiųligos

ausųligos

kraujotakos

sistemos ligos

kvėpavimo

sistemos ligos

virškinimo

sistemos ligos

(bedantųligų)

jungiamojo

audinioir

skeletoraumenų

sistemos ligos

urogenitalinėssistemos ligos

įgimtosformavi

mosiydos

Vilniaus raj. 46,9 7,8 90,3 54,2 68,9 114 55,1 249,8 307,7 86,2 158,5 125,9 18,4

Lietuva 50,1 12 127,5 72,3 97,8 178,2 63,5 336,4 401,5 102,2 205,5 138,8 17,3

050

100150200250300350400450

Rod

iklis

100

0-iu

i gy

v.


Lyginant su 2011 m., 2012 m. bendrasis sergamumas skirtingomis ligomis pakito nežymiai (HI SIC duomenys) (9 pav.). 2012 m., lyginant su 2011 m., stebėtas bendrojo sergamumo kvėpavimo sistemos ligomis sumažėjimas.

9 pav. Bendrasis sergamumas (rodiklis 1000 gyv.) pagal ligų grupes Vilniaus r. 2011 - 2012 m.

2.5. Gyventojų sergamumas

2.5.1. Kraujotakos sistemos ligos

HI SIC duomenimis, Vilniaus rajone 2012 m. lyginant su 2011 m., asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičius padidėjo. 2012 m. 1000 rajono gyventojų teko 154,3 kraujotakos sistemos ligomis sergantys asmenys (Lietuvoje – 232,0/1000 gyv.), lyginant su 2001 m., jų buvo mažiau – 107,3/1000 gyv. (Lietuvoje – 131,0/1000 gyv.). Vilniaus rajone 2001 – 2012 m. laikotarpiu stebimas mažesnis šiomis ligomis sergančių asmenų skaičius lyginant su Lietuvos vidurkiu bei Vilniaus apskritimi (10 pav.).

10 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2012 m.

0

50

100

150

200

250

300

350

400infekcinės ir parazitinės ligos

kraujo ir kraujodaros organųligos

endokrininės sistemos ligos

psichikos ir elgesiosutrikimai

nervų sistemos ligos

akių ligos

ausų ligos

kraujotakos sistemos ligos

kvėpavimo sistemos ligos

virškinimo sistemos ligos (bedantų ligų)

odos ir poodžio

jungiamojo audinio ir skeletoraumenų sistemos ligos

urogenitalinės sistemos ligos

įgimtos formavimosi ydos

2011 m.

2012 m.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Vilniaus r. 107,3 107,3 106,1 113,3 120,3 132,1 135,7 140,1 141,4 140,7 138,7 154,3

Vilniaus apskr. 128,4 132,3 140,1 147,5 154,4 161,2 164,2 172,8 179,1 185,4 202,1 212,9

Lietuva 131,0 137,0 144,6 156,1 163,8 172,4 179,3 190,9 197,3 206,1 219,5 232,0

0

50

100

150

200

250

Rod

iklis

100

0-iu

i gy

v.


2012 m. Vilniaus rajone, sergančių kraujotakos sistemos ligomis moterų buvo užregistruota daugiau negu vyrų: 1000 gyv. teko 187,7 (Lietuvoje – 270,0) sergančios kraujotakos sistemos ligomis moterys ir 118,4 sergantys vyrai (Lietuvoje – 187,4).

Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema vyresniems gyventojams. Su amžiumi sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis skaičius smarkiai didėja. Pastaraisiais metais, sergančiųjų Vilniaus rajono gyventojų skaičius padidėjo visose amžiaus grupėse (11 pav.).

11 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai Vilniaus rajone 2001 – 2012 m. pagal amžiaus grupes

Vilniaus rajone 2012 m. lyginant su 2011 m. užregistruota šiek tiek daugiau naujų kraujotakos sistemos ligų atvejų. 2012 metais sergamumas šiomis ligomis Vilniaus rajone siekė 42,5 naujus atvejus 1000 gyventojų (2011 m. – 41,0).

2012 metais Vilniaus rajone 1000 gyv. teko 4,7 nauji išeminių širdies ligų atvejai – daugiau nei 2011 m. – 4,3, iš jų, 0,5 (2011 m. – 0,6) nauji miokardo infarkto atvejai. 1000 rajono gyventojų teko 5,0 (2011 m – 5,4) nauji cerebrovaskulinių ligų atvejai, iš jų, sergamumas insultu – 1,9/1000 gyv. šiek tiek padidėjo (2011 m. – 1,7/1000 gyv.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012 m. duomenimis, „Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje“ galinčių dalyvauti asmenų skaičius (50 – 65 m. moterys ir 40 – 55 m. vyrai) Vilniaus rajone buvo 18175. Iš jų 5738 asmenys, informuoti apie galimybę dalyvauti programoje, tai sudarė 31,57 proc. Tuo tarpu 2011 m. informuotų apie šią programą asmenų buvo beveik tris kartus mažiau (11,45 proc.).

2.5.2. Onkologiniai susirgimai Nors sergamumo struktūroje onkologiniai susirgimai yra ganėtinai nutolę nuo pirmojo

trejetuko, tačiau mirtingumo struktūroje jie užima antrąją vietą ir yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų tiek mūsų šalyje, tiek ir visame pasaulyje.

PSO duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 milijonų žmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta. Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais navikais daugės taip sparčiai, prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje nuo šios ligos mirs apie 13 milijonų žmonių. Nerealu būtų tikėtis, kad ši onkologinė situacija aplenks ir Lietuvą, tuo labiau kad ir pastarąjį dešimtmetį gyventojų sergamumo bei mirtingumo struktūroje vėžys užima vieną pirmaujančiųjų vietų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

HI SIC duomenimis, paskaičiuotais remiantis Vėžio registro duomenimis, sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje tolygiai didėja. Ne išimtis ir Vilniaus rajonas. 2010 m. Vilniaus rajone 100 000 gyv. teko 462,22 piktybinių navikų atvejai, 2011 m. rodiklis siekė jau 499,57 atv., 2012 m. – stebėtas sumažėjimas iki 475,13 atv./100 000 gyv. (12 pav.). Vilniaus rajone sergamumas piktybiniais navikais stebimąjį laikotarpį mažesnis už Lietuvos vidurkį, bei sergamumo rodiklius Vilniuje.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0-17 m. 14,3 14,0 16,0 13,7 24,8 27,6 25,8 25,8 26,4 26,1 23,0 25,0

18-44 m. 34,3 30,0 30,0 34,7 37,3 39,1 40,7 40,9 40,6 40,5 38,2 42,1

45-64 m. 184,9 181,6 172,6 185,9 189,8 210,1 216,1 223,0 221,3 217,0 218,3 240,7

Vyresni nei 65 m. 380,1 387,0 376,6 385,8 391,8 420,6 424,9 438,6 446,4 457,9 459,6 505,4

0

100

200

300

400

500

600

Rod

iklis

100

0-iu

i gy

v.


12 pav. Sergamumas piktybiniais navikais 2001 – 2012 metų laikotarpiu Vilniuje, Vilniaus rajone ir Lietuvoje (rodiklis 100 000 gyv.)

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, iš visų 2012 metų registruotų naujų onkologinių susirgimų – 89,53 proc. piktybiniai navikai. Naujai registruotų piktybinių navikų tarpe 2012 m. Vilniaus rajone pirmavo priešinės liaukos (prostatos) piktybiniai navikai – 16,34 proc. visų naujai registruotų susirgimų, kiti odos piktybiniai navikai (12,14 proc.), krūties (8,39 proc.), plaučių, trachėjos bei bronchų (7,95 proc.) ir gaubtinės žarnos piktybiniai navikai (6,18 proc. visų naujai registruotų piktybinių navikų atvejų) (13 pav.).

13 pav. Naujų susirgimų piktybiniais navikais struktūra Vilniaus rajone 2012 m.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Vilniaus r. 374,51 375,96 386,3 358,97 348,57 434,92 453,04 504,28 462,33 462,22 499,57 475,13

Vilnius 436,12 460,98 501,76 504,97 528,96 582,52 597,79 600,61 623,11 635,22 706,93 653,57

Lietuva 419,9 432,38 465,27 477,75 483,43 529,07 557,67 573,54 562,77 575,02 589,87 593,62

0

100

200

300

400

500

600

700

Rod

iklis

100

000

gyv

ento

jų

16,34%

12,14%

8,39%

7,95%

6,18%4,64%

4,19%

3,97%

3,75%

3,31%

3,09%

2,65%

2,43%

2,43%

2,21%

2,21%

1,99%

1,99%1,77%

1,55%

1,55%1,32%

3,95%

priešinės liaukos piktybiniai navikai

kiti odos piktybiniai navikai

krūties piktybiniai navikai

plaučių, trachėjos, bronchų piktybiniainavikaigaubtinės žarnos piktybiniai navikai

skrandžio piktybiniai navikai

inkstų piktybiniai navikai

gimdos kūno piktybiniai navikai

tiesiosios žarnos, išangės piktybiniai navikai

gimdos kaklelio piktybiniai navikai

ne Hodžkino limfomos

skydliaukės piktybiniai navikai

šlapimo pūslės piktybiniai navikai

smegenų piktybiniai navikai

nepatikslintos lokalizacijos piktybiniainavikaigerklų piktybiniai navikai

kiaušidžių piktybiniai navikai

kasos piktybiniai navikai

burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai

odos melanoma

stemplės piktybiniai navikai

leukemijos

kitų lokalizacijų piktybiniai navikai


Vyrų sergamumas piktybiniais navikais Vilniaus rajone 2012 m. buvo 533,87 atv./100 000 gyv. (2011 m. – 589,83 atv./100 000 gyv.), moterų – 420,61 atv./100 000 gyv. (2011 m. – 415,86 atv./100 000 gyv.).

Vyrai Vilniaus rajone 2012 m. dažniausiai susirgo priešinės liaukos (prostatos), plaučių, trachėjos ir bronchų piktybiniais navikais, odos melanoma ir kitais odos piktybiniais navikais, gaubtinės žarnos, skrandžio bei tiesiosios žarnos ir išangės piktybiniais navikais (2011 m. susirgimų struktūra vyrų tarpe buvo panaši (14 pav.). Tuo tarpu 2010 metais sergamumo situacija buvo kiek kitokia: daugiausia susirgimų registruota priešinės liaukos vėžiu (28,2 proc. naujų piktybinių navikų atvejų), odos vėžiu (13,4 proc.) ir plaučių bei bronchų vėžiu (8,7 proc.). 2012 m. pastebėtas žymus naujų priešinės liaukos piktybinių navikų atvejų sumažėjimas, gaubtinės žarnos, plaučių, trachėjos ir bronchų bei odos melanomos ir kitų odos piktybinių navikų padidėjimas vyrų tarpe.

14 pav. Naujai užregistruotų piktybinių navikų atvejų pasiskirstymas vyrų tarpe Vilniaus rajone 2011-2012 m. (proc.)

Moterys Vilniaus rajone 2012 m. dažniausiai susirgo odos melanoma ir kitais odos piktybiniais navikais (19,23 proc. visų naujų atvejų moterų tarpe), krūties (17,79 proc.), gimdos kūno (8,65 proc.), gimdos kaklelio (7,21 proc.), tiesiosios žarnos ir išangės (6,25 proc.) bei gaubtinės žarnos (5,29 proc.) piktybiniais navikais (2011 m. susirgimų struktūra moterų tarpe buvo kiek kitokia: daugiausia naujai registruotų atvejų buvo krūties (21,36 proc.), odos melanoma ir kitais odos piktybiniais navikais (16,99 proc.), gimdos kaklelio (7,77 proc.), skrandžio (5,83 proc.) bei gaubtinės žarnos (5,34 proc.) piktybiniais navikais) (15 pav.). Analizuojant 2010 m. piktybinių navikų struktūrą Vilniaus rajone, daugiausia naujai užregistruotų susirgimų moterų tarpe buvo šiais piktybiniais navikais: odos (19 proc.), krūties (17,7 proc.) bei gimdos kaklelio, gimdos kūno ir gimdos piktybiniais navikais (12,8 proc.). 2012 m. pastebėtas žymus naujų krūties ir skrandžio piktybinių navikų atvejų sumažėjimas, gimdos kūno, odos melanomos ir kitų odos piktybinių navikų, tiesios žarnos ir išangės piktybinių navikų padidėjimas.

15 pav. Naujai užregistruotų piktybinių navikų atvejų pasiskirstymas moterų tarpe Vilniaus rajone 2011-2012 m. (proc.)

0 5 10 15 20 25 30 35

tiesiosios žarnos, išangės

odos melanoma ir kitais odos…

skrandžio

plaučių, trachėjos ir bronchų

priešinės liaukos

gaubtinės žarnos

5,17

7,01

7,38

12,18

33,95

3,69

1,63

8,98

5,71

13,47

30,2

6,94

procentai

2012 m.2011 m.

0 5 10 15 20 25

gaubtinės žarnos

skrandžio

gimdos kaklelio

odos melanoma ir kitais odos piktybiniais…

krūties

tiesiosios žarnos, išangės

gimdos kūno

5,34

5,83

7,77

16,99

21,36

3,4

3,4

5,29

3,37

7,21

19,23

17,79

6,25

8,65

procentai

2012 m.2011 m.


Nors ir jaunėjantis, vėžys išlieka vyresnių žmonių liga. Sparčiausiai augantis sergamumas piktybiniais navikais stebimas 65+ m. amžiaus grupėje (2001 m. 100 000 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų teko 1634,64 piktybinių navikų atv., 2012 m. rodiklis išaugo iki 1806,83 atv.) (16 pav.).

16 pav. Sergančių piktybiniais navikais asmenų pasiskirstymas pagal amžių Vilniaus rajone 2001 – 2012 metų laikotarpiu (rodiklis 100 000 gyv.)

Lietuvoje yra įgyvendinamos šešios prevencinės programos, finansuojamos privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, iš jų 4 programos skirtos piktybinių navikų ankstyvajai diagnostikai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, Vilniaus r. 2012 m. apie gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos priemonių programą informuota 25,62 proc. programoje galinčių dalyvauti moterų (2011 m. - 20,59 proc.). Tik 18,69 proc. (2011 m. - 15,14 proc.) moterų buvo paimtas ir įvertintas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (17 pav.).

17 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos vykdymas 2011 - 2012 m.

Apie atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio prevencinę programą 2012 m. Vilniaus rajone informuota 2251 moteris, 19,81 proc. programoje galinčių dalyvauti moterų (18 pav.). 2011 m. informuotų moterų skaičius – 17,19 proc. nuo visų galinčių dalyvauti programoje.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0-17 m. 13,52 13,81 14,08 9,56 4,88 29,78 20,09 25,32 15,32 15,09 9,91 15,07

18-44 m. 81,76 92,33 66,07 83,69 72,28 74,95 82,77 97,81 60,55 116,74106,83 89,1

45-64 m. 589,32 602,71 622,55 511,77 528,74 649,76 653,12 806,38 656,74 668,72 742,07 721,5

65+ m. 1634,64 1512,54 1584,59 1484,23 1380,64 1704,2 1788,4 1809,92 1891,22 1742,72 1947,59 1806,83

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

Rod

iklis

100

000

gyv

ento

jų

0

5

10

15

20

25

30

2011 2012 2011 2012 2011 2012

Vilnius Vilniaus raj. Šalčininkų raj.

20,28

27,58

20,59

25,62

14,38

18,47

13,63

17,0715,14

18,69

13,6815,87

Pro

cent

ai

Moterys (25-60 m.), informuotosapie galimybę dalyvauti programoje

Suteikta etiologinio tepinėliopaslauga


18 pav. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymas 2012 m.

Apie priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą 2012 m. Vilniaus rajone informuota tik 23,85 proc. (2439 vyrai iš 10227 vyrų) galinčių dalyvauti programoje vyrų (2011 m. informacija pasiekė 24,61 proc. vyrų) (19 pav.).

19 pav. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2012 m.

2012 m. duomenimis, apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą Vilniaus rajone informuota 23,01 proc. iš visų galinčių dalyvauti programoje asmenų. Tik 0,55 proc. pacientų nusiųsti gydytojo specialisto konsultacijai su kolonoskopija (storosios žarnos endoskopinis tyrimas). 2012 m., lyginant su 2011 m., apie vykdomą programą informuota daugiau gyventojų (20 pav.).

20 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2011-2012 m.

0

20000

40000

60000

80000

100000


100817

113633955

22737

2251 240Mot

erų s

kaič

ius

Programoje galinčių dalyvauti moterų(50-69 m.) skaičius

Moterys, informuotos apie galimybędalyvauti programoje

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000


62944

102273832

14755

2439 765

Vyrų s

kaič

ius

Programoje galinčių dalyvauti asmenų skaičius(50-75 m. amžiaus ir nuo 45 m., kurių tėvai arbroliai yra sirgę prostatos vėžiu)Vyrų informavimo apie galimybę dalyvautiprogramoje ir PSA nustatymo paslauga

0

5

10

15

20

25

30

2011 2012 2011 2012 2011 2012


19,61

25,12

18,54

23,01

3,04

8,8

0,83 0,53 0,37 0,55 0,44 0,78

Pro

cent

ai

Asmenys (50-74 m.), informuoti apiegalimybę dalyvauti programojePaciento siuntimas pas gydytoją specialistąatlikti kolonoskopiją


2.5.3. Traumos ir apsinuodijimai

Jau eilę metų Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis pirmauja Europos Sąjungoje (toliau – ES) pagal mirtingumą nuo išorinių priežasčių (t.y. sužeidimų ir apsinuodijimų). 2012 m. Lietuvoje nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3659 asmenys, tačiau stacionare gydėsi 55324 ligoniai, o iš viso asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 291639 nauji sužalojimai, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai.

HI SIC duomenimis, asmenų, kuriems buvo užregistruota trauma ar kita išorinė priežastis (apsinuodijimas, nudegimas ar kt.) 2012 m. Vilniaus rajone stebimas mažėjimas ir tenka 8086,64/1000 gyv. (21 pav.). Lietuvoje traumų ar kitų išorinių priežasčių (apsinuodijimų, nudegimų ar kt.) nuo 2008 m. didėja.

21 pav. Asmenų, kuriems užregistruota trauma Vilniaus r. ir Lietuvoje 2008 – 2012 m.

Nemirtinų sužeidimų įvykusių asmenims kelių transporto įvykiuose, skaičius Vilniaus r. nuo 2008 m. mažėjo, ir 2012 m. metais buvo 77,61/100 000 gyv. O Lietuvoje rodiklis buvo beveik dvigubai didesnis 124,24/100 000 gyv. (22 pav.).

22 pav. Nemirtinų sužeidimų, įvykusių asmenims, kelių transporto įvykiuose Vilniaus r. ir Lietuvoje 2008-2012 m.

Vilniaus rajone tiek vyrams, tiek moterims užregistruota mažiau traumų ir apsinuodijimų negu vidutiniškai Lietuvoje: vyrams Vilniaus r. stebimas mažėjimas ir 2012 m. siekia – 10368/100 000, Lietuvoje 12670,8/100 000; moterims Vilniaus r. 5969,49/100 000, Lietuvoje 7941,5/100 000 gyv.

Daugiausiai traumų ir apsinuodijimų Vilniaus r. 2012 m. patyrė 18-44 m. amžiaus žmonės (8869,63/100 000 gyv.). 0-17 m. amžiaus asmenų grupėje patyrusių traumas nuo 2008 m. mažėjo ir 2011 m. sudarė (7173/100 000 gyv.).

2008 2009 2010 2011 2012

Lietuva 9804,92 9313,49 9316,07 9945,53 10119,8

Vilniaus r. 10633 9318,56 8863,7 8187,97 8086,64

8080

8580

9080

9580

10080

10580

11080

Rod

iklis

100

000

gyv

ento

jų

181,91

139,93 139,74131,27

124,24

164,94

84,5373,2

86,93 77,61

60

80

100

120

140

160

180

200

2008 2009 2010 2011 2012

Rod

iklis

100

000

gyv

ento

jų Lietuva

Vilniaus r.


2.5.4. Psichikos ir elgesio sutrikimai

Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų skaičius Lietuvoje sparčiai augo, 2012 m. buvo 3481,1/100 000 gyv., o Vilniaus rajone mažėjo ir buvo 1061,7/100 000 gyv. (23 pav.).

23 pav. Sergantys psichikos ligomis asmenys Vilniaus r. ir Lietuvoje 2008- 2012m.

VPSC duomenimis, naujų ligų atvejų skaičius (sergamumas) Vilniaus rajone 2012 m. buvo 35,7/100 000 gyv., tai yra 6 kartus mažesnis nei Lietuvoje – 225,9/100 000 gyv.

Nuo 2008 iki 2012 m. sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį Vilniaus rajone mažėjo ir 2012 m. pasiekė 125,86/100 000 gyv., tačiau išliko didesnis už Lietuvos vidurkį (2012 m. – 85,28/100 000 gyv.) (24 pav.).

24 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį Vilniaus rajone ir Lietuvoje 2008-2012 m.

VPSC duomenimis, naujų narkomanijos ir toksikomanijos ligos atvejų skaičius 2012 m. Vilniaus rajone liko toks kaip ir 2011 m. tai yra 9,4/100 000 gyv., Lietuvoje sumažėjo iki 7,2/100 000 gyv. (2011 m. – 8,3/100 000 gyv.).

2.5.5. Endokrininės sistemos ligos

Asmenų, sergančių endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, skaičius 2001 – 2012

metų laikotarpiu Vilniaus r. kaip ir visos Lietuvos mastu tolygiai didėjo. Pastaraisiais metais stebimas itin spartus sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis skaičiaus augimas (25 pav.). Vilniaus r. 2012 m. 1000 gyventojų teko 85,8 endokrininės sistemos ligomis, iš jų, 23,2 cukriniu diabetu, sergantys asmenys.

2885 2947,33085,7

3425 3481,1

1293,9 1280 1238,41088,3 1061,7

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2008 2009 2010 2011 2012

Rod

iklis

100

000

gyv

ento

jų

Lietuva

Vilniaus r.

89,08

65,83 61,1271,33

85,28

184,9

126,28

139,08 136,15125,86

60

80

100

120

140

160

180

200

2008 2009 2010 2011 2012

Rod

iklis

100

000

gyv

ento

jų Lietuva

Vilniaus r.


25 pav. Asmenų, sergančių endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, skaičiaus pokyčiai Vilniaus r. ir Lietuvoje 2001 – 2012 m.

Vilniaus r. 2012 metais naujų endokrininės sistemos ligų atvejų (27,0/1000 gyv.) buvo užregistruota daugiau negu 2011 metais (25,1/1000 gyv.), iš jų, cukrinio diabeto – mažiau (2012 m. – 2,7/1000 gyv., 2011 m. – 2,9/1000 gyv.).

2012 m. 1000 Vilniaus r. gyventojų teko 59,5 sergančių endokrininės sistemos ligomis vyrų ir beveik du kartus daugiau moterų – 110,3. Endokrininės sistemos ligomis moterys serga dažniau negu vyrai, nes moterų sergamumas skydliaukės ligomis yra gerokai didesnis. 2012 m. cukriniu diabetu vyrų sirgo šiek tiek mažiau (17,3/1000 gyv.) negu moterų (28,6/1000 gyv.) (26 pav.).

26 pav. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyv. pagal lytį Vilniaus rajone 2001-2012 m.

2012 metų duomenimis, endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, dažniau serga

vyresnio amžiaus (45 – 64 m. ir 65 m. ir vyresni) Vilniaus r. gyventojai (27 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Endokrin. ligos (Vilniaus r.) 38,3 40,8 39,7 42,3 46,5 51,8 55,1 56,9 56,6 57,5 66,4 85,8

Endokrin. ligos (Lietuva) 33,9 37,3 41,6 46,5 50,2 55,5 62,3 71,5 77,1 85,2 103,3 125,9

Cukrinis diabetas (Vilniaus r.)10,7 12,0 12,5 13,3 13,8 15,7 16,8 18,2 18,5 19,3 20,1 23,2

Cukrinis diabetas (Lietuva) 11,0 12,5 14,2 15,8 16,8 18,1 19,3 21,3 22,9 24,6 27,9 30,8

0

20

40

60

80

100

120

140

Rod

iklis

100

0-iu

i gy

v.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Endokrininės ligos (vyrai) 15,8 16,2 16,3 17,5 18,7 22,0 24,8 28,5 29,8 31,2 40,7 59,5

Endokrininės ligos (moterys)59,2 63,7 61,3 65,3 72,3 79,6 83,5 83,6 81,6 81,8 90,3 110,3

Cukrinis diabetas (vyrai) 6,8 8,0 8,3 8,8 8,7 9,8 11,2 12,9 13,5 14,1 14,6 17,3

Cukrinis diabetas (moterys) 14,4 15,6 16,3 17,4 18,6 21,2 22,0 23,1 23,2 24,2 25,3 28,6

0

20

40

60

80

100

120

Rod

iklis

100

0-iu

i gy

v.


27 pav. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyv. pagal amžių Vilniaus rajone 2012 m.

2.5.6. Virškinimo sistemos ligos

Vilniaus rajone 2012 m. iš viso buvo užregistruoti 8217 susirgimai virškinimo sistemos ligomis (be dantų ligų), 1000 gyventojų teko 86,2 atvejai (Lietuvoje – 102,2), 2011 metais jų buvo užregistruota šiek tiek mažiau – 84,9 atv./1000 gyv. (Lietuvoje – 95,7) (28 pav.).

Naujų šių ligų atvejų 2012 m. Vilniaus r. buvo užregistruota 5519, 1000 gyventojų teko 57,9 nauji atvejai (Lietuvoje – 67,6).

Lietuvoje ir Vilniaus r. 2001 – 2012 m. laikotarpiu stebimos asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis (be dantų ligų) bei asmenų, kuriems pirmą kartą gyvenime užregistruota virškinimo sistemos liga (sergamumas), skaičiaus didėjimo tendencija (28 pav.).

28 pav. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis ir asmenų, kuriems pirmą kartą užregistruota liga, skaičius 1000-iui Vilniaus r. ir Lietuvos gyventojų 2001 – 2012 metais

Virškinimo sistemos ligomis (be dantų ligų) labiau linkusios sirgti moterys negu vyrai. 2012 m. 1000 rajono gyventojų teko 80,5 (2011 m. – 74,7) sergančios moterys ir 66,1 (2011 m. – 58,9) sergantys vyrai.

Vilniaus rajone 2001 – 2012 m. laikotarpiu virškinimo sistemos ligomis dažniau sirgo 65 metų amžiaus ir vyresni gyventojai (29 pav.). Mažiausias sergamumas šiomis ligomis stebimas 18 – 44 metų amžiaus asmenų grupėje. Lyginant sergančių asmenų skaičių 2011 m. ir 2012 m. pagal amžiaus

48,9 44,3

138,5

158,0

0,7 4,5

38,4

81,3

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

0-17 m. 18-44 m. 45-64 m. 65 m. ir vyresni

Rod

iklis

100

0-iu

i gyv

.Endokrininės ligos

Cukrinis diabetas

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Sergantys asmenys (Vilniaus r.)67,0 68,6 61,4 63,9 70,4 72,4 72,0 73,3 68,4 68,5 67,1 73,6

Sergantys asmenys (Lietuva) 73,5 76,1 74,6 79,7 82,9 80,9 80,2 86,8 85,0 86,9 94,0 99,3

Sergamumas (Vilniaus r.) 44,5 45,7 41,4 44,1 48,9 51,3 50,3 51,3 48,4 47,1 51,0 49,4

Sergamumas (Lietuva) 41,8 46,3 46,6 51,3 53,5 52,3 51,4 56,2 54,7 55,9 59,1 58,7

0

20

40

60

80

100

120

Rod

iklis

100

0-iu

igyv

.


grupes, sergančių virškinimo sistemos ligomis skaičius padidėjo 65 m. ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje, 45 – 64 m. bei labai nežymiai 18 – 44 m. amžiaus grupėje, 0 – 17 m. amžiaus grupėje atvirkščiai, sergančiųjų skaičius šiek tiek sumažėjo.

29 pav. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000 Vilniaus rajono gyventojų 2001 – 2012 metais pagal amžiaus grupes

2012 m. daugiausia Vilniaus r. gyventojų sirgo dantų ligomis (tarp jų – kariesu), 1000 gyv. teko 78,9 sergantieji (Lietuvoje – 86,2). Iš kitų virškinimo sistemos ligų daugiau rajono gyventojų sirgo stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis (40,2/1000 gyv.), iš jų, gastritu ir duodenitu (16,2/1000 gyv.) (30 pav.).

30 pav. Asmenų, sergančių kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000 Vilniaus r. ir Lietuvos gyv. 2012 m.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012 m. duomenimis, „Vaikų, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje“ galinčių dalyvauti asmenų skaičius (6 – 14 metų vaikai) Vilniaus rajone buvo 7537. Iš jų paslaugos buvo suteiktos 3235 vaikams, tai sudarė 42,92 proc. Tuo tarpu 2011 m. šių paslaugų buvo suteikta 2,5 karto mažiau (16,63 proc.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0-17 m. 70,3 79,9 76,2 83,0 87,4 86,1 81,4 84,9 88,3 83,5 79,8 79,2

18-44 m. 48,8 47,5 44,5 45,0 53,5 55,8 54,1 55,7 47,2 48,0 46,9 49,8

45-64 m. 71,2 72,1 61,4 65,1 69,5 76,2 79,3 76,3 73,0 74,5 70,8 83,6

65 m. ir vyresni 110,0 105,3 85,5 85,6 93,6 92,1 95,5 100,2 91,1 93,5 98,6 113,6

0

20

40

60

80

100

120

Rod

iklis

100

0-iu

igyv

.

3,6

6,8

7,5

2,5

11,1

16,2

6,2

14,1

40,2

78,9

5,3

8,5

7

1,2

13,6

24,5

7,3

19,4

56,0

86,2

0 20 40 60 80 100

Kasos ligos

Tulžies pūslės akmenligė

Kitos kepenų ligos

Alkoholinė kepenų liga

Dispepsija ir kitos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos…

Gastritas ir duodenitas

Skrandžio, dvylikap. žarnos ir gastrojejuninė opos

Stemplės ligos

Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligos, iš…

Dantų ligos

Lietuva

Vilniaus r.


2.5.7. Kvėpavimo sistemos ligos

HI SIC duomenimis, kvėpavimo sistemos ligomis 2012 m. Lietuvoje sirgo 265,4/1000 gyv., Vilniaus r. sergančių asmenų skaičius buvo mažesnis ir 2012 m. siekė 191,1/1000 gyv. (31 pav.).

31 pav. Sergantys kvėpavimo sistemos ligomis asm. Vilniaus r. ir Lietuvoje 2008-2012 m.

Tiek Lietuvoje, tiek ir Vilniaus r. vaikams (0-17 m.) užregistruojama apie 3 kartus daugiau kvėpavimo sistemos ligų negu suaugusiems (atitinkamai Lietuvoje – 564/1000 gyv. ir 197,9/1000 gyv., Vilniaus r. – 366,6/1000 gyv. ir 144,8/1000 gyv.).

Astma Vilniaus r. vaikai iki 17 m. sirgo rečiau (14,46/1000 gyv.) lyginant su Lietuvos vidurkiu (38,66/1000 gyv.). 0-17 m. amžiaus grupėje Vilniaus r., astma diagnozuota 2 kartais dažniau, nei suaugusiųjų (18+ m. ) grupėje.

2.5.8. Infekcinės ir parazitinės ligos

Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pastaraisiais metais

Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamomis ligomis (UL) auga ir kasmet sudaro apie penktadalį visų užregistruotų susirgimų. 2012 m. 98 proc. sergančiųjų užkrečiamomis ligomis sudarė darbingo amžiaus žmonės ir vaikai.

HI SIC duomenimis, segamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Vilniaus rajone nuo 2009 metu didėja (32 pav.). 2009 metais 1000 Vilniaus rajono gyventojų teko mažiau infekcijų ir parazitinių ligų atvejų negu 2011-aisiais (atitinkamai 35,8 atv./1000 gyv. 2009 metais ir 41 atv./1000 gyv. 2012 metais). Nuo 2009 m. iki 2011 m. Vilniaus r. sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis neviršijo Lietuvos vidurkio.

32 pav. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis 2002-2012 m. Vilniaus r. ir Lietuvoje

253,5

266,7

238,1

274,9 265,4

231,9 232,1

206,1 211,2

191,1190

200

210

220

230

240

250

260

270

280

2008 2009 2010 2011 2012

Rod

iklis

100

0-iu

i gy

v.

Lietuva

Vilniaus r.

42,9 43,243,6

41,942,5

39,8

38,537,9 37,6

38,8

41,5

41,1

37,5

42,1

40,4

41,7 40,539,6

35,8 36,1

38

41

35

36

37

38

39

40

41

42

43

44

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Rod

iklis

100

0-iu

i gyv

.

Lietuva

Vilniaus r.


Vilniaus rajone infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis daugiausiai sergančiųjų buvo iki 17 metų ir 18-64 metų amžiaus grupėse. Analizuojant pagal lyti infekcijomis ir parazitinėmis ligomis Vilniaus rajone sergančiųjų moterų buvo daugiau (2381), nei vyrų (1801).

2012 m. Vilniaus rajone registruota 17767 (186,3/1000 gyv.) susirgimu ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu, 2011 m. registruota daugiau – 23001 atvejai (239,3/1000 gyv.) (33 pav.). Sergamumas 2012 m. sumažėjo 22,8 proc. 2012 m. užregistruoti 62 asmenys susirgęs gripu. Vaikai iki 17 metų dažniau sirgo ŪVKTI ir gripu – 50,85 proc., visų susirgusiųjų 2012 m.

33 pav. Sergamumas ŪVKTI ir gripu Vilniaus r. ir Lietuvoje 2008-2012 metų laikotarpiu

Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės duomenimis, sergamumas tuberkulioze nuo 2002 metu užregistruojama vis mažiau naujų tuberkuliozės atvejų. Vilniaus rajone 2012 m. buvo užregistruota 39 nauji tuberkulioze susirgę ligoniai (40,9/100 000 gyv., 2011 m. – 45/100 000 gyv.) (34 pav.). 2012 metais tuberkuliozės sergamumas buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį. Vilniaus rajone tuberkuliozė dažniau pasitaiko vyrų tarpe, negu moterų (atitinkamai vyrų – 61,01/100 000 gyv., moterų – 22,24/100 000 gyv.). Analizuojant sergančius asmenis pagal amžiaus grupes, daugiausiai užregistruota 45-64 metų amžiaus grupėje (70,57/100 000 gyv.), tačiau nemažai buvo ir 18-44 metų amžiaus grupėje (45,89/100 000 gyv.).

34 pav. Sergamumas tuberkulioze Vilniaus rajone ir Lietuvoje 2008-2012 m.

236,5

259,1

222,2

264,9

238,1

226,4

237,9

263,6

239,3

186,3180

190

200

210

220

230

240

250

260

270

2008 2009 2010 2011 2012

Rod

iklis

100

0-iu

i gy

v.

Lietuva

Vilniaus r.

2008 2009 2010 2011 2012

Lietuva 59,2 53 50,8 50,6 47,9

Vilniaus r. 70,4 50,1 50,2 45 40,9

Šalčininkų r. 102,9 89,9 65,7 81,3 32,4

30

40

50

60

70

80

90

100

110

Rod

iklis

100

000

gyv

ento

jų


Remiantis ULAC duomenimis, 2008 m. – 2012 m. laikotarpiu, Vilniaus rajone sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) buvo didžiausias 2010 metais ir siekė 2,1 atv./1000 gyv. (176 naujai užregistruotos ligos). Bet 2012 metais stebimas sergamumo sumažėjimas ir 1000-ui Vilniaus rajono gyventojams tenka 1,8 atvejai. Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) yra didesnis už Lietuvos vidurkį. 2012 m. LPI sergančių moterų buvo daugiau nei vyrų. Sergamumas stebimas visose amžiaus grupėse, tačiau daugiausia serga jauni 18-44 metų amžiaus žmonės. Detalizuojant 2012 m. Vilniaus rajono gyventoju sergamumą lytiškai plintančiomis infekcijomis buvo užregistruota 23 susirgimai sifiliu (2,4 atv./10 000 gyv.) (35 pav.). Sifiliu sergančiųjų buvo 12 vyru ir 11 moterų. Daugiausiai užsikėtusių buvo 25-34 m., 18-24 m. ir 45-54 m. amžiaus grupėse.

35 pav. Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Vilniaus r. 2010-2012 m.

Taip pat užregistruota 7 susirgimai gonorėja (sudarė 0,7 atv./10 000 gyv.) (9 pav.). Visi užsikėtę gonorėja buvo vyrai, kurie gyveno kaime. Užsikėtusiųjų amžius svyravo tarp 25-34 m. ir 18-24 m. amžiaus grupių.

Ir užregistruota 8 susirgimu chlamidioze (0,84 atv./10 000 gyv.) (9 pav.). Chlamidioze Vilniaus rajone serga daugiau vyru nei moterų. Sergamumas paplitęs tarp 25-34 m., 35-44 m. ir 45-54 m. amžiaus grupių.

2012 m. sveikatos statistikoje buvo užfiksuota 5 nauji žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos atvejai (2011 m. – 5, 2010 m. – 1) (9 pav.). Sergamumo rodiklis 10 tūkstančių gyventojų siekė 0,52, 2011 m. – 0,52, 2010 m. – 0,1. Visi užsikrėtę buvo vyrai. Analizuojant pagal amžių: buvo trys asmenys 25-34 metų ir po vieną 35-44 metų ir 55-64 metų amžiaus.

Nuo 2007 metu Vilniaus rajone nebuvo užfiksuota AIDS atvejų. ULAC duomenimis, 2012 metais buvo užregistruoti 452 asmenys sirgę ūminėmis žarnyno

infekcijomis (ŪŽI) Vilniaus rajone. 2012 m. – 54,65 proc. iš visų registruotų ŪŽI sirgo vyrai ir 45,35 proc. – moterys.

VVSC užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis Vilniaus rajone 2012 metais užregistruoti 39 asmenys susirgę salmonelioze (2011 m. - 78, 2010 m. - 69). Salmonelioze susirgo 17 moterų ir 22 vyrai. Didžiausias sergančiųjų salmonelioze asmenų skaičius buvo registruotas vaikų (0-17 m.) amžiaus grupėje (48,7 proc. visų užsikėtusiųjų) ir 35-44 m. amžiaus grupėje (12,8 proc.). Tiriant asmenis susirgusius salmonelioze, nustatyta, kad užsikrėtė dėl nepakankamo patiekalų terminio paruošimo.

Šigeliozės atvejų 2012 m. Vilniaus rajone buvo užregistruoti – 3. Užsikrėtė du berniukai iki 17 m. amžiaus ir viena moteris 65-74 m. amžiaus. Visi jie buvo hospitalizuoti.

2012 m. Vilniaus rajone užregistruoti 73 asmenys, sergantys patikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis, iš jų 65 asmenys hospitalizuoti. Susirgusiųjų vyrų (45 vyrai) šiomis infekcijomis buvo daugiau, nei moterų (28 moterys). 76,7 proc. sergančiųjų šiomis infekcijomis sudarė 0-17 metu amžiaus asmenys. 93,2 proc. sergančiųjų buvo kaimo gyventojai.

2010 2011 2012

Sifilis 3,12 2,60 2,41

Gonorėja 1,25 0,52 0,73

Chlamidijozė 1,04 1,14 0,84

ŽIV 0,10 0,52 0,52

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

Rod

iklis

10

000

gyve

ntojų


Vilniaus rajone 2012 m. užregistruoti 43 kampilobakterioze susirgę asmenys. 39 asmenys susirgusiųjų šia liga buvo hospitalizuoti. Net 81,4 proc. susirgusiųjų buvo 0-17 amžiaus.

2012 m. užregistruoti 14 jersinioze susirgę asmenys (2011 m. – 17, 2010 m. – 24). Žarnyno jersinioze susirgo 6 vaikai iki 17 m. (42,9 proc.).

Sergančiųjų ešerichiozėmis skaičius lyginant su 2011 m. sumažėjo ir 2012 m. nustatyti 15 susirgusieji (2011 – 26). Visi susirgę ešerihiozčmis asmenys buvo hospitalizuoti. 2012 ir 2011 metais sirgo tik vaikai (0-17 m. amžiaus).

2012 m. Vilniaus rajone užregistruoti 386 asmenys susirgę nepatikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis, iš jų, 181 asmuo hospitalizuotas. Moterų (208 moterys) sergamumas didesnis, nei vyrų (178 vyrai). 61,4 proc. sergančiųjų šiomis infekcijomis sudarė 0-17 metų amžiaus asmenys, taip pat nemažai susirgusiųjų 12,4 proc. buvo 18-24 m. amžiaus asmenys.

2.5.9. Urogenitalinės sistemos ligos

2012 m. Vilniaus rajone užregistruota 12007 urogenitalinės sistemos ligų atvejai (844 atvejais

daugiau negu 2011 m.), 8167 atvejai buvo ūmūs arba registruoti pirmą kartą gyvenime (538 atvejais daugiau negu 2011 m.). Daugiausia urogenitalinės sistemos ligų 2012 m. diagnozuota 65 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje (0 – 17 m. – 23,7 atv./1000 gyv.; 18 – 64 m. – 102,9 atv./1000 gyv., 65 ir vyresnių – 122 atv./1000 gyv.).

2012 m. Vilniaus r. užregistruoti 858 priešinės liaukos hiperplazijos atvejai, tai 20 atvejų daugiau negu 2011 m. Iš visų registruotų 362 atvejai – nauji (7,9 atv./1000 gyv.), tuo tarpu Lietuvos rodiklis – 8,4 atv./1000 gyv.

2.6. Vaikų sveikatos būklė

SVEIDROS duomenimis, Vilniaus rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2012 m. užregistruoti 15866 apsilankę vaikai (amžiaus grupė iki 17 m.), tai 183 vaikais mažiau lyginant su 2011 m. Vaikams daugiausia užregistruota regėjimo sutrikimų – 14,6 proc. apsilankiusiųjų, deformuojančios dorsopatijos – 2,2 proc. apsilankiusiųjų, nenormali laikysena – 1,8 proc., skoliozė – 1 proc., kalbos sutrikimai bei klausos defektai – po 0,3 proc. apsilankiusiųjų.

2012 m. (lyginant su 2011 m.) Vilniaus r. vaikams (amžiaus grupėje iki 17 metų) registruota daugiau regėjimo sutrikimų, klausos defektų, skoliozės, deformuojančių dorsopatijų bei nenormalios laikysenos atvejų. Kalbos sutrikimų skaičius nepakito.

Analizuojant pagal amžiaus grupes, lyginant su 2011 m., situacija daugeliu atvejų taip pat pablogėjo. Daugiausia regėjimo sutrikimų 2012 m. nustatyta 7 – 14 metų amžiaus grupėje (15,2 proc.), toje pačioje amžiaus grupėje nustatyta ir daugiausia nenormalios laikysenos atvejų (3,1 proc.). Daugiausia deformuojančiųjų dorsopatijų (4,8 proc.) bei skoliozės atvejų (2,3 proc.) užregistruota 15 – 17 metų amžiaus grupėje. Amžiaus grupėje iki 6 m. amžiaus užregistruota daugiausia kalbos sutrikimų (0,5 proc. nuo visų apsilankiusiųjų). Po 0,4 proc. nuo visų susirgimų 7 – 14 bei 15 – 17 metų amžiaus grupėse sudarė klausos defektai (3 lentelė). 3 lentelė. Vaikų, sergančių kai kuriomis ligomis ir sutrikimais, skaičius pagal amžių 2011-2012 m. (SVEIDROS duomenys)

Kalbos sutrikimai Nenormali laikysena Deformuojančios dorsopatijos

Skoliozė Klausos defektai Regėjimo sutrikimai

2011 m. 2012 m. 2011 m. 2012 m. 2011 m. 2012 m. 2011 m. 2012 m. 2011 m. 2012 m. 2011 m. 2012 m.

0-6 m. 0,4 0,5 0,3 0,4 0,1 0,3 0,1 0,1 0,2 0,2 12,5 13,9

7-14 m. 0,4 0,1 2,9 3,1 1,6 2,9 1,2 1,4 0,2 0,4 14,1 15,2

15-17 m. 0,1 0 1,4 1,9 3,2 4,8 1,8 2,3 0,3 0,4 14,2 14,6


2.7. Fizinės aplinkos veiksniai

2.7.1. Vilniaus rajono maudyklų vandens kokybė 2013 m.

2012 m. vandens kokybiniai tyrimai Vilniaus rajone atlikti šiuose labiausiai lankomuose vandens telkiniuose: Gėlos ež. (Tusčiaustų k., Nemenčinės sen.), Vilnojos ež. (Sudervės k., Sudervės sen.), Asvejos ež. (Žingių k., Sužionių sen.), Ilgučių ež. (Mažųjų lygainių k., Pagirių sen.) bei Prūdiškių tv. (Prūdiškių k., Juodšilių sen.).

Atliekamų mikrobiologinių tyrimų pagalba nustatoma žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekis vandenyje. Viršyta norma dažniausiai rodo fekalinį užterštumą. Atsiranda rizika susirgti įvairiomis bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis, gali atsirasti odos alerginės reakcijos.

Visuose ežeruose maudymosi sezono metu (06.01. – 09.15) buvo atlikta po 7 tyrimus ir po 1 tyrimą prieš maudymosi sezoną. Buvo ieškoma žarninių lazdelių, žarninių enterokokų, vizualiai įvertinamas atliekų, nuolaužų ir plūduriuojančios medžiagų buvimas.

Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.

2013 m. maudymosi sezono metu tiriami mikrobiologiniai vandens kokybiniai rodikliai neviršijo leidžiamą žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių normų (žr. 1 priedą).

2.7.2. Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė Vilniaus rajone 2012 m. Remiantis AB „Vilniaus vandenys” pateikta informacija, Vilniaus rajono gyventojams yra

tiekiamas centralizuotas vanduo iš šių vandenviečių: Nemenčinės miesto vandenvietė tiekia vandenį 4398 gyventojams, Gaukštonių 26 gyventojams, Gėlos 176 gyventojams, Kabiškių 666 gyventojams, Kreivalaužių 361 gyventojams. Kiti gyventojai vartoja šulinių arba gręžinių vandenį.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai:

- jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracija galinčių kelti didelį pavojų žmonių sveikatai;

- geriamasis vanduo atitinka šios higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius;

- užtikrinama vandens išteklių ir tiekiamo geriamojo vandens apsauga nuo taršos, o vandens programinė priežiūra geriamojo vandens tiekėjų vykdoma taip, kad būtų galima įvertinti ir nustatyti, ar vanduo atitinka šioje higienos normoje nustatytus mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius geriamojo vandens vartojimo vietose.

Vyrauja nuostata, kad indikatoriniai rodikliai tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu

žmonių sveikatai, tačiau neatsiejamai parodo geriamojo vandens savybes, jo ruošimo ir tiekimo technologijų trūkumus. Kai aptinkami padidinti bendrosios geležies, mangano, amonio kiekiai ar didesnis drumstumas, leistinų normų viršijimo priežastimis gali būti geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologijų pažeidimai.

2012 m. duomenimis antrus metus iš eilės Kabiškių vandenvietėje viršyta drumstumo norma 4,6, (leidžiama didžiausia analitės vertė pagal LR HN 24 2003 – 4 drumstumo vienetai pagal formaziną), bendrosios geležies norma 892 µg/l, (leidžiama didžiausia analitės vertė pagal LR HN 24 2003 – 200 µg/l), bei mangano norma – 151 µg/l (leidžiama didžiausia analitės vertė pagal LR HN 24 2003 – 50 µg/l).

Nemenčinės, Gėlos ir Kreivalaužių vandenvietėse bendrosios geležies, mangano, amonio kiekiai ir drumstumas, leistinų normų neviršijo.

Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę galimų būtų gerinti įdiegiant nugeležinimo įrenginius, rekonstruojant senus vandens tiekimo tinklus, bei atliekant daugiau tyrimų.


2.8. Sveikatos priežiūros sistemos raida

2.8.1. Ambulatorinė sveikatos priežiūra

Šiuo metu Lietuvoje gydytojų skaičių sudaro visi gydytojo išsilavinimą turintys asmenys, dirbantys sveikatos priežiūros, sveikatos mokymo, mokslo ir valdymo srityse. Taigi statistinis gydytojų skaičius Lietuvoje atspindi ekonomiškai aktyvių gydytojų skaičių. HI SIC duomenimis, Vilniaus rajone nuo 2008 m. iki 2010 m. gydytojų skaičius padidėjo nuo 12,8 iki 14,4 10 000 gyventojų (1 lentelė). Tačiau 2012 metais gydytojų skaičius sumažėjo iki 13,1/10 000 gyv. Tuo tarpu Lietuvoje gydytojų skaičius nuo 2009 metų didėjo ir 2012 m. 10 000 gyventojų teko 45,6 gydytojai.

Vilniaus rajone nuo 2007 m. iki 2012 m. šeimos gydytojų skaičius sumažėjo nuo 6,42 iki 5,79/10 000 gyv. (1 lentelė). Lietuvoje pastarąjį dešimtmeti šeimos gydytojų skaičius didėjo (nuo 3,53 iki 6,37/10 000 gyv.).

Odontologų skaičius, tenkantis 10 000 Vilniaus rajono gyventojų, didėja (1 lentelė), ir tenka 5,3/10 000 gyv. Lietuvoje šis skaičius didėja.

Slaugytojų (įskaitant akušerius) skaičius nuo 2006 m. iki 2011 m. nežymiai kito tiek Lietuvos vidurkiu, tiek Vilniaus rajone ir 10 000 Vilniaus rajone gyvenantiems asmenims tenka 20,2 slaugytojai (4 lentelė).

4 lentelė. Gyventojų aprūpinimas medicinos personalu Vilniaus r. 2007-2012m.

2007 m. 2008 m. 2009m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. Gydytojų sk./10 000 gyv.

Vilniaus r. 12,8 12,8 11,7 14,4 12,3 13,1 Lietuva 40,8 40 39,7 40,7 44,4 45,6

Šeimos gydytojų sk./10 000 gyv. Vilniaus r. 6,42 6,48 5,73 5,67 5,44 5,79

Lietuva 5,48 5,44 5,52 6,06 6,19 6,37 Odontologų sk./10 000 gyv.

Vilniaus r. 3,9 3,4 3,8 4,6 4,5 5,3 Lietuva 7,1 6,8 7,2 7,8 8,5 9,3

Slaugytojų (įskaitant akušerius) sk./10 000 gyv. Vilniaus r. 21,1 21,3 20,7 20,4 21,2 20,2

Lietuva 73,7 74,4 73 73,5 79,4 79,7

Apsilankymų pas gydytojus Vilniaus rajone 2012 metais viso buvo 550356 (1-am gyventojui teko 5,77 apsilankymai) (36 pav.). Lietuvoje šis rodiklis nuo 2010 metų taip pat padidėjo ir 2012 metais 1-am gyventojui tenka 7,54 apsilankymai.

36 pav. Apsilankymai pas gydytojus 1-am gyventojui Vilniaus r. 2008 – 2012 m.

5,41

5,11 5,06

5,41

5,77

6,54 6,53 6,45

6,86

7,54

5

5,5

6

6,5

7

7,5

8

2008 2009 2010 2011 2012

Aps

ilank

ymai

pas

gyd

ytoj

us 1

-am

gyv

ento

jui

Vilniaus r.

Lietuva


Vilniaus rajone nuo 2008 m. iki 2010 m. apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus sumažėjo

nuo 2,92 iki 2,69 1-am asmeniui (37 pav.). Bet nuo 2010 m. padidėjo apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus ir 2012 metais buvo 3,04 apsilankymai 1-am gyventojui. Lietuvos mastu apsilankymai pas šeimos gydytojus didėja.

37 pav. Apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus 1-am gyventojui Vilniaus r. 2008 – 2012 m.

Apsilankymai pas odontologus Vilniaus rajone 2012 m. sparčiai padidėjo, lyginant su 2011 m. (38 pav.). 2012m. iš viso užregistruota 78585 apsilankymai (1-am gyv. teko 0,82 apsilankymai), 2011 m. – 65112 (1-am gyv. teko 0,68 apsilankymai). Lietuvoje šis rodiklis nuo 2008 m. didėjo ir 2012 m. 1- am gyv. teko 1,15 apsilankymai.

38 pav. Apsilankymu skaičius pas odontologus 1-am gyventojui Vilniaus r. 2006 – 2011 m.

2.8.2. Greitosios medicinos pagalbos suteiktu paslaugu apimtis

Nuo 2009 metų suteiktų greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų skaičius didėja (39 pav.). 2009 m. Vilniaus r. šis paslaugų skaičius sudarė 149/1000 gyv., o 2012 metais šis rodiklis padidėjo iki 180,4/1000 gyv. Lietuvos mastu suteiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų skaičius taip pat didėja nuo 2009 metų ir 2012 metais yra 220,5/1000 gyv.

2,92

2,73 2,69

2,88

3,04

2,88

2,92 2,91

3,18

3,34

2,6

2,7

2,8

2,9

3,0

3,1

3,2

3,3

3,4

2008 2009 2010 2011 2012

Aps

ilank

ymai

pas

šei

mos

gy

dyto

jus

1-am

gyv

ento

jui

Vilniaus r.

Lietuva

0,670,64 0,66 0,68

0,82

0,92 0,94

1

1,08

1,15

0,6

0,7

0,8

0,9

1

1,1

1,2

2008 2009 2010 2011 2012

Aps

ilank

ymai

pas

odo

ntol

ogus

1-

am g

yven

toju

i

Vilniaus r.

Lietuva


39 pav. Suteiktas greitosios medicinos pagalbos paslaugu skaičius Vilniaus r. 2008–2012 m.

Vilniaus rajone 2011 – 2012 m. sumažėjo suteiktų greitosios medicinos pagalbų dėl nėštumo pogimdyminiu laikotarpio patologijų (nuo 0,5 iki 0,4 proc.) (5 lentelė) ir gimdyvių ir ligonių pervežimų (nuo 14,7 iki 11,3 proc.). Padidėjo suteiktų greitosios medicinos pagalbų nuo ūmių susirgimų (nuo 70,4 iki 73,2 proc.) ir nelaimingų atsitikimų (nuo 14,5 iki 15,2 proc.). 5 lentelė. Greitosios medicinos pagalbos struktūra pagal priežastis 2011 – 2012 m.

Metai

Vietovė

Suteikta medicinos pagalba

Suteiktos pagalbos struktūra ++

nelaimingi atsitikimai

ūmūs susirgimai ir

būklės

nėštumo pogimdyminio

laikot. patologija

gimdyvių ir ligoninių

pervežimai

2011 2012 2011 2012 2011 2012 2011 2012 2011 2012 Lietuva 663560 658647 13,5 13,2 74,1 74,5 0,3 0,3 12,1 12,0 Vilnius 108821 111310 13,1 13,3 76,7 75,4 0,4 0,4 9,9 10,9 Vilniaus r. 17046 17203 14,5 15,2 70,4 73,2 0,5 0,4 14,7 11,3 Šalčininkų r. 6279 6610 12,3 9,8 77,1 78,7 0,3 0,7 10,3 10,7

2.8.3. Vakcinacijos apimtys

Skiepai yra viena efektyviausių profilaktikos priemonių kovojant su infekcinėmis ligomis.

Remiantis VVSC duomenimis, nuo 2010 m. iki 2012 m. tuberkuliozės vakcina paskiepytų naujagimių sumažėjo 0,8 proc. (40 pav.). Hepatito B vakcinacija (skiepijami vienerių metų amžiaus vaikai) sumažėjo 1,3 proc. Difterijos/stabligės, kokliušo, poliomielito, hemofilus vakcina skiepijami dviejų metų amžiaus vaikai ir šios vakcinacijos apimtys Vilniaus rajone nuo 2011 metų stipriai padidėjo (5,6 proc.). Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina taip pat skiepijama dviejų metu amžiaus vaikams, ir nuo 2010 m. iki 2012 m. tymu, epideminio parotito, raudonukės paskiepytų vaikų sumažėjo 0,6 proc.

40 pav. Vakcinacijos apimtys Vilniaus rajone 2008-2012 m.

167,3

149,0

164,8

178,5 180,4

191,0

182,6190,2

219,1 220,5

140

160

180

200

220

2008 2009 2010 2011 2012

Rod

iklis

100

0-iu

i gy

v.

Vilniaus r.Lietuva

2008 2009 2010 2011 2012

Tuberkuliozė 99,1 98,9 99,2 97,8 98,35

Hepatitas B 95,2 99 95 95,7 94,39

Dfterija/stablogė, kokliušas, poliomielitas,hemofilus 96,4 97,5 98 92,4 98

Tymai, epideminis parotitas, raudoniukė 95,5 98,5 96 95,8 95,37

9293949596979899

100

Pro

cent

ai


3. SAVIVALDYBEI B ŪDINGA DALIS

3.1. Visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas

Vilniaus rajono savivaldybės vykdytos programos ir joms skirtos lėšos pateikiamos 2 ir 3 prieduose.

4. REKOMENDACIJOS

Kraujotakos sistemos ligos • Rengti nuolatines asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programas Vilniaus r. savivaldybėje; • Didinti Vilniaus r. vyrų ir moterų informuotumą apie nemokamą „Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programą“. • Didinti Vilniaus r. gyventojų informuotumą apie kraujotakos sistemos ligas, jų rizikos veiksnius bei profilaktikos priemones; • Skatinti Vilniaus r. gyventojus reguliariai tikrinti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje ir nustatyti kūno masės indeksą bei riebalų kaupimosi organizme pobūdį (pavojingas pilvinis nutukimas); • Vykdyti kraujotakos sistemos ligų prevencines akcijas, kurių metu būtu atliekami tyrimai šių ligų diagnostikai bei žmonių sveikos gyvensenos ugdymas; • Nuolat organizuoti, vykdyti bei tęsti sveikatos stiprinimo veiklas, apimančias fizinį aktyvumą, sveikos mitybos temas bei informaciją apie žalingų įpročių poveikį sveikatai. Onkologiniai susirgimai Vėžio profilaktika – esminis kovos su vėžiu būdas. Plačiai ir tinkamai taikant profilaktikos priemones piktybiniais navikais susirgtų apie 50 proc. žmonių mažiau, nei suserga dabar. Tai pasakytina apie tuos piktybinius navikus, kurių rizikos veiksniai (pvz., rūkymas) žinomi ir jų galima išvengti, bei tuos, kuriems užkertamas kelias vystytis nustatant ir išgydant ikinavikinius pokyčius (pvz., gimdos kaklelio). Glaudžiai su vėžio profilaktika susijusi ir ankstyvoji onkologinių ligų diagnostika. Ikiklinikin ės ar ankstyvos stadijos navikų gydymas duoda ypač gerų rezultatų. Rekomendacijos: • Gerinti žmonių informuotumą apie valstybines patikrų programas, siekiant diagnozuoti piktybinius navikus ankstyvose stadijose; • Šviesti visuomenę apie lėtinių ligų rizikos veiksnius (didinti gyventojų žinių apie sveikatą lygį); • Mažinti vėžio rizikos veiksnius ugdant sveiką visuomenę, propaguojant sveiką gyvenseną, kalbant apie rūkymo, alkoholio žalą, taisyklingą mitybą, antsvorį ir nutukimą, kenksmingus profesinius rizikos veiksnius, nes gyvensena ir aplinkos veiksniai (žalingi įpročiai, profesiniai veiksniai, aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis, jonizuojančioji spinduliuotė ir kita) taip pat skatina atsirasti navikus; • Skleisti onkologijos žinias ne tik medicinos darbuotojams, bet ir gyventojams; • Vykdyti pirminę profilaktiką – organizuoti renginius, bendradarbiaujant su visuomenės informavimo priemonėmis, rengti leidinius, radijo ir televizijos laidas. Traumatizmas Saugaus eismo prevencijos priemonės: • Užtikrinti eismo dalyvių švietimą saugaus eismo srityje: iki mokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų mokymas, leidiniai, akcijos, socialinė reklama; • Organizuoti eismo dalyvių kontrolę: greičio, apsvaigusių nuo alkoholio ir narkotikų vairuotojų, saugos priemonių naudojimo automobilyje, atšvaitų dėvėjimas tamsiu paros metu; • Saugios aplinkos kūrimas namuose: mokymai, socialinė reklama, akcijos, saugaus elgesio su ugnimi mokymas; • Apsinuodijimų klausimais teikti informaciją: internetinis puslapis, visuomenės švietimas.


Alkoholio vartojimo mažinimas: • Švietimas alkoholio prevencine tema: leidiniai, akcijos, seminarai, mokymai, socialinė reklama alkoholio teikiamai žalai, informacijos platinimas internetinėse svetainėse; • Mažinti alkoholio pardavimo vietų skaičių (parduotuvės daugiabučiuose namuose, kioskeliai); • Pardavėjams kontroliuoti perkančių asmenų amžių. Psichikos ir elgesio sutrikimai Alkoholio vartojimo mažinimas: • Švietimas alkoholio prevencine tema: leidiniai, akcijos, seminarai, mokymai, socialinė reklama alkoholio teikiamai žalai, informacijos platinimas internetinėse svetainėse; • Mažinti alkoholio pardavimo vietų skaicių (parduotuvės daugiabučiuose namuose, kioskeliai); • Pardavėjams kontroliuoti perkančių asmenų amžių; • Drausti išsinešti alkoholį iš viešo maitinimo įstaigų „baru” po 22 h. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija: • Didinti informacinę sklaidą apie psichoaktyvių medžiagų vartijimą: leidiniai, akcijos, seminarai, mokymai; • Šviesti, stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir jų paklausą ugdant neigiama požiurį į narkotines ir psichotropines medžiagas tarp vaikų ir jaunimo, šeimose, bendruomenėse ir visuomenėje, diegiant žmogaus gyvenimo reikšmės ir vertybinių nuostatų bei sveikos gyvensenos sampratą. Kvėpavimo sistemos ligos • Švietimo priemonių organizavimas: leidiniai, akcijos, konferencijos, informacijos platinimas internetinėse svetainėse, mokymai, socialinė reklama; • Mokyti astmos pacientus, kaip atpažinti ir išvengti astmos dirgiklių ir kaip elgtis kritinėse situacijose naudojantis asmeniniu astmos gydymo planu; • Sveikos gyvensenos principų taikymas kasdieniniame gyvenime: mityba, fizinis aktyvumas. Kvėpavimo takų infekcijos: • Kadangi vaikų kvėpavimo takų infekcijos yra didelė problema tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančciose šalyse, o galimybės nustatyti tikslią besikartojančių kvėpavimo takų infekcijų diagnozę ir skirti patogenezinį gydymą yra ribotas, reikia efektyvių profilaktikos priemonių (svarbiausios jų – tėvų švietimas bei aktyvi imunizacija). Gripas: • Efektyviausia gripo profilaktikos ir kontrolės priemonė – vakcinacija; • Žmonių švietimas apie vakcinacijos svarba, rankų higiena, masinių žmonių susibūrimų vietų vengimas ir kt. gripo profilaktinės priemonės. Tuberkuliozė: • Vykdyti TB profilaktika, informuoti gyventojus apie tuberkuliozės epidemiologinę buklę ir apsisaugojimo nuo jos būdus. Infekcinės ligos • Vykdyti gyventojų švietimą sveikatos išsaugojimo klausimais, didžiausią dėmesį skiriant prevencinių programų prieš lėtines neinfekcines ligas vykdymui, infekcinių ligų (TBC, lytiškai plintancių) profilaktikos priemonėms; • Raginti šeimos gydytojus suteikti būtiną informaciją apie vakcinaciją pacientams; • Skirti ypatingą dėmesį tuberkuliozės profilaktikai. Siekiant geresnių diagnostikos ir gydymo rezultatų, didinti budrumą diagnozuojant tuberkuliozę tarp bendrosios praktikos gydytojų ir kitų specialistų tam, kad įtarus tuberkuliozę, žmogus laiku būtų siunciamas gydymui į specializuotas sveikatos priežiuros įstaigas; • Didinti informacinę sklaidą apie efektyvias prevencijos priemones, kovojant su lytiškai plintanciomis ligomis (ŽIV/AIDS, sifilis ir kt.);


• Atlikti mokyklose dirbancių visuomenės sveikatos specialistų darbo kokybės analizę, ją įvertinti ir kelti specialistų kvalifikaciją. Virškinimo sistemos ligos • Skatinti Vilniaus r. gyventojų reguliarų lankymąsi pas odontologą; • Didinti gyventojų prieinamumą pas odontologą; • Didinti tėvų informuotumą apie vykdomą nemokamą „Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis” programą; • Mokyti vaikus ir suaugusiuosius higienos (taisyklingo dantų valymosi, rankų plovimo) bei sveikos gyvensenos (taisyklingai maitintis, būti fiziškai aktyviu, atsisakyti žalingų įpročių, mokyti streso įveikimo būdų) įgūdžių. Endokrinin ės sistemos ligos. Cukrinis diabetas • Didinti Vilniaus r. gyv. informuotumą apie I ir II tipo cukrinio diabeto, jo rizikos veiksnius, simptomus, profilaktikos priemones bei komplikacijas (priemonės – renginiai, akcijos, mokymai, dalomoji medžiaga); • Skatinti Vilniaus r. gyventojus reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, bei nustatyti kūno masės indeksą, priklausantiems cukrinio diabeto rizikos grupei – atlikti gliukozės tolerancijos mėginį; • Mokyti sergančiuosius cukriniu diabetu savikontrolės (tinkamo gydymo ir gyvensenos). Aki ų ligos • Labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų regėjimą bent kartą metuose; • Tėvų švietimas vaikų regos klausimais. Kad normaliai funkcionuotų vaikų regos organai, kiekvieną dieną reikėtų laikytis pagrindinių taisyklių: 1) higienos normų; 2) pakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo; 3) pratinti vaiką laikytis vaikų įstaigos rekomenduojamo režimo; 4) maitinti vaiką kuo įvairesniu maistu (teigiamai regėjimą veikia A ir B vitaminų grupės, kurių yra šiuose maisto produktuose: morkose, žirniuose, kopūstuose, svogūnuose, pupose, pomidoruose, bulvėse); 5) stengtis, kad vaikas daug judėtų gryname ore; 6)vaiko kambarys turi būti labai gerai apšviestas. Be to, būtina laikytis bendrų higieninių reikalavimų. Labai kenkia kai vaikai neribotą laiką praleidžia prie televizoriaus. Ypač reikia reguliuoti vaikų, kurių rega jau yra sutrikusi, televizoriaus žiūrėjimo laiką. Regimasis suvokimas labai pablogėja, jei žmogaus sėdi labai arti ar per toli nuo ekrano. Kenksminga žiūrėti gulomis, nepaisant to, kaip bus pastatytas televizorius. Akių raumenys bus be reikalo įtempti, o tai neigiamai gali paveikti regą. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra už nugaros ir šviesa nekrinta į akis, neatsispindi televizoriaus ekrane; • Norint išvengti apakimo nuo glaukomos, labai svarbu ją diagnozuoti pradinėse ligos stadijose, todėl gyventojai turėtų profilaktiškai tikrintis akis (kiekvienam žmogui, turinčiam daugiau kaip 50 metų, akispūdis turi būti matuojamas vieną kartą per metus), informuoti apie tai gyventojus. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos • Ugdyti vaikų taisyklingą laikyseną; • Šviesti suaugusiuosius apie stuburo skausmų prevenciją. Fizinės aplinkos veiksniai Maudyklos: • Siūlome oficialiai įteisinti dvi Gėlos ežero maudyklas; • Prižiūrint tvarką ir švarą paplūdimiuose vadovautis HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė”; • Didelė problema išlieka šiukšlių tvarkymas, alkoholio vartojimo ir rūkymo kontrolė, šunų maudymas. Rekomenduojame pastatyti ženklus matomoje vietoje (šalia vandens), draudžiančius vestis ir maudyti šunis, vartoti alkoholį bei rūkyti.


5. SANTRUMPŲ SĄRAŠAS pav. – paveikslas proc. - procentai gr. – grupė gyv. – gyventojai m. – metai atv. – atvejis žr. - žiūrėti HI SIC – Higienos instituto sveikatos informacijos centras PSO – Pasaulio sveikatos organizacija VPSC - Valstybinis psichikos sveikatos centras VVSC – Vilniaus visuomenės sveikatos centras OKT - oro kokybės tyrimai LPI – lytiškai plintančios infekcijos ULAC - Užkrečiamų ligų ir AIDS centras ŪŽI - ūminė žarnyno infekcija VŽI - virusinė žarnyno infekcija ŪVKTI - ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos


6. PRIEDAI

1 priedas

2013 m. Vilniaus rajono maudyklų vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatų suvestinė

Maudyklos pavadinimas

Bandinio ėmimo data

Mikrobiologiniai parametrai Žarniniai

enterokokai (ksv/100 ml)

Paklaida Žarnin ės lazdelės

(ksv/100 ml) Paklaida

100 1 000

Gėlos ež.

2013.05.29 1 ± 2 2 ± 4 2013.06.12 6 ± 5 19 ± 12 2013.06.25 26 ± 10 24 ± 20 2013.07.10 1 ± 2 19 ± 12 2013.07.23 6 ± 5 3 ± 3 2013.08.06 2 ± 4 0 2013.08.20 0 1 ± 3 2013.09.04 3 ± 3 21 ± 13

Vilnojos ež.

2013.05.31 0 0 2013.06.12 86 ± 19 78 ± 36 2013.06.25 11 ± 7 144 ± 48 2013.07.10 2 ± 3 13 ± 10 2013.07.25 5 ± 6 10 ± 9 2013.08.06 6 ± 5 2 ± 4 2013.08.20 58 15 52 ± 20 2013.09.04 1 ± 2 31 ± 16

Asvejos ež.

2013.05.29 6 ± 5 6 ± 7 2013.06.12 12 ± 7 166 ± 52 2013.06.25 2 ± 3 14 ± 11 2013.07.10 5 ± 4 9 ± 8 2013.07.23 48 ± 14 172 ± 54 2013.08.07 10 ± 6 59 ± 22 2013.08.20 7 ± 4 71 ± 24 2013.09.04 12 ± 7 126 ± 46

Ilgučių ež.

2013.05.30 0 10 ± 9 2013.06.12 65 ± 16 46 ± 28 2013.06.25 16 ± 8 28 ± 15 2013.07.10 4 ± 4 27 ± 15 2013.07.23 21 ± 9 76 ± 25 2013.08.06 0 0 2013.08.20 12 ± 7 8 ± 8 2013.09.03 60 ± 16 152 ± 36

Prūdiškių tv.

2013.05.29 7 ± 5 7 ± 7 2013.06.12 59 ± 16 58 ± 30 2013.06.26 15 ± 8 21 ± 13 2013.07.11 46 ± 14 53 ± 21 2013.07.25 6 ± 5 12 ± 10 2013.08.06 68 ± 17 4 ± 6 2013.08.21 70 ± 17 123 ± 32 2013.09.04 29 ± 11 178 ± 54


2 priedas

Vilniaus rajono savivaldybės 2012 m. vykdoma visuomenės sveikatos priežiūros veikla ir jai skirti asignavimai

Eil. Nr.

Veikla

Valstybės biudžeto lėšos (tūkt. Lt)

Savivaldybės biudžeto lėšos (tūkt. Lt)

1. Visuomenės sveikatos stiprinimas savivaldybės bendruomenėje organizuojant ir vykdant visuomenės sveikatos mokymą, propaguojant visuomenės svaikatą užkrečiamųjų ligų profilaktikos, neinfekcinių ligų ir traumų profilaktikos ir kontrolės, vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo temomis

96,1 58,0

1.1. Rugsėjo 24-28 d. – Kuprinių svėrimo akcija 3,0 3,0 1.2. Rugsėjo 25 d. – Pasaulinė širdies diena 15,0 5,0 1.3. Gegužės 5d. Pasaulinė rankų higienos diena 2,0 2,0 1.4. Gegužės 10 d. – Judėjimo sveikatos labui diena 3,0 Birželio 26 d. – Tarptautinė kovos su narkomanija ir

narkotikų kontrabanda diena 3,0

1.5. Spalio 10 d. Pasaulinė psichikos sveikatos diena 2,0 1.6. Lapkričio 8 d. – Europos sveikos mitybos diena 2,0 1.7. Lapkričio 15 d. – Tarptautinė nerūkymo diena 2,0 1.8. Lapkričio 18 d. – Europos supratimo apie antibiotikus

diena 1,0

1.9. Renginys „Kai mūsų širdys plaka išvien“ 4,1 Pamokos vaikams „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo

ugdymas mokykloje“ 5,0 5,0

1.10. Pamokos vaikams apie asmens higieną 5,0 5,0 1.11. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų

vartojimo prevencinės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymų Nr. ISAK-494, įgyvendinimas

10,0 5,0

1.12. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programos mokinių tėvams, patvirtintos Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro Direktorės 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (1.3) V-263, įgyvendinimas

3,0 3,0

1.13. Dalyvavimas sveikatą stprinančių mokyklų tinklo plėtros veikloje

2,0

1.14. Fizinio aktyvumo skatinimo užsiėmimai (mankštos, šiaurietiško ėjimo užsiėmimai ir pan.)

5,0 5,0

1.15. Informacijos sklaida mokiniams patyčių prevencijos klausimais

15,0 10,0

1.16. Informacijos sklaida apie sužalojimų prevenciją 8,0 8,0 1.17. Informacijos sklaida apie prevencines programas (gimdos

kaklelio piktybinių navikų prevencines priemones, atrankinės mamografinės patikrą dėl krūties vėžio, priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką, vaikų krūminių dantų dengimą silantinėmis medžiagomis, asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atranką ir prevencijos priemones,

3,0 3,0


storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos) 1.18. Mokymai – praktiniai užsiėmimai nėščiosioms, būsimiems

tėveliams 5,0

1.19 Specializuoto metinio leidinio apie visuomenės sveikatos priežiūros plėtrą savivaldybėse rengimas

1,0 1,0

2. Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas), organizuojant, vykdant ir vertinant visuomenės ir jos grupių sveikatos būklę, jos kitimo dinamiką, aplinkos ir socialinius, ekonominius, psichosocialinius veiksnius, gyvenseną bei jų ryšį su sveikata, sveikatos priežiūros sistemos raidą

23,8 17,0

2.1. Stebėsenai reikalingų duomenų rinkimas, kaupimas, vertinimas ir analizė

15,0 9,0

2.2. Stebėsenos ataskaitos ir siūlymų dėl gyventojų sveikatos būklės gerinimo rengimas

3,0 1,0

2.3. Informacijos apie visuomenės sveikatos stebėsenos rezultatus viešinimas

2,0

2.4. Mokinių rūkymo ir kitų priklausomybės ligų paplitimo tyrimas

2,0

2.5. Dayvauti mobiliųjų telefonų naudojimo Lietuvos mokyklose ypatumų tyrime

1,8

2.6. Kita visuomenės sveikatos stebėsenos veikla, vykdoma už savivaldybės lėšas

7,0

IŠ VISO 119,9 75,0

3 priedas

Vilniaus rajono savivaldybės ir PSDF lėšos skirtos 2012 metų programų vykdymui Eil. Nr.

Veikla Savivaldybės

lėšos PSDF lėšos

1. Integruoto sveikatos stiprinimo modelio sukūrimas 110000 25120

2. Alkoholio, tabako, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos Vilniaus rajone programos 2011-2012 metams "APSAUGOKIME KARTU"

37000 6400

3. Parazitinių ligų profilaktikos ir kontrolės 14000 3750 4. Traumatizmo profilaktikos programa 13500 10220 5. Tuberkuliozės profilaktikos programa 12500 10570 6. Pakaitinio gydymo metadonu programa 4500 2900 IŠ VISO 191500 58960

Documents

VILNIAUS RAJONO VISUOMEN ĖS SVEIKATOS STEB ĖSENOS … · 2015-12-17 · VISUOMEN ĖS SVEIKATOS STEB ĖSENOS 2012 MET Ų ATASKAITA 5 4 pav. Mirusi ų gyventoj ų skai čius pagal