Upload
others
View
7
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LĖTINI Ų NEINFEKCINI Ų LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIAI
Žmonija susidūrė su dar viena iš rimtų grėsmių savo išlikimui – lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Lėtinių neinfekcinių ligų terminas klinikinėje praktikoje imtas vartoti praeito šimtmečio viduryje. Jis apima su žmonių gyvenimo būdu susijusias ligas, pavyzdžiui: širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, vėžį, diabetą, lėtines plaučių ligas, nutukimą ir kt.
Nuo šių ligų pasaulyje kasmet miršta apie 36 milijonus žmonių. Jos sudaro daugiau kaip 63 proc. visų mirčių. Europoje lėtinės neinfekcinės ligos sukelia apie 86 proc. visų mirčių, jos sudaro apie 77 − proc. ligų, kuriomis serga europiečiai. Dar didesnį nerimą kelia prognozės, kad keturi pagrindiniai sveikatą nulemiantys veiksniai – tabako rūkymas, neracionali ir nesveika mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas – per artimiausius dvidešimt metų nulems dar didesnį šių ligų augimą.
Lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai bei gydymui skiriamos didžiulės lėšos. Nepaisant to, statistiniai duomenys rodo toliau blogėjančią epidemiologinę situaciją. Šią problemą galėtų padėti išspręsti visuomenės sveikatos biurų specialistai kuo daugiau propaguodami fizinį aktyvumą bei didindami sveikatinimo žinių sklaidą tarp jaunimo.
Švietimo ir mokslo ministerija irgi neskiria pakankamo dėmesio sveikų ir fiziškai aktyvių vaikų ugdymui, − naujų ugdymo programų diegimui. − Trūksta visų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo propaguojant sveiko gyvenimo būdą tarp įvairių visuomenės grupių.
Žinoma labai daug LNL formų. Jų pavyzdžiais gali būti vėžys, astma, cukrinis diabetas, širdies ligos, alerginės reakcijos ir kt. Šių ligų priežastis yra žalingas gyvenimo būdas, nesuderinami su organizmo fiziologinėmis funkcijomis gyvenamosios aplinkos pokyčiai, besikeičiančių mitybos įpročių ypatumai ir t. t.
Nors LNL nėra infekcinės, tačiau, su gyvybinėmis funkcijomis nesuderinamiems pokyčiams pasiekus genetinį lygį, jos gali būti perduodamos tėvų savo vaikams.
Nuo LNL pasaulyje kas metai miršta 36 milijonai žmonių ir tai yra daugiau kaip 63 proc. visų mirties atvejų. Europoje šios ligos sukelia net 86 proc. visų mirčių ir sudaro 77 proc. visų ligų, kuriomis serga europiečiai.
Dar didesnį nerimą kelia tai, jog prognozės rodo, kad dėl keturių pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių – tabako rūkymo, prastos mitybos, alkoholio vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo – per artimiausius dvidešimt metų sergamumas LNL tik didės (žinoma, jeigu artimiausiu metu nepasikeis šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijos).
Ši LNL grėsmė visame pasaulyje sukėlė didžiulį žmonių susirūpinimą. Vykusioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 65 sesijoje "Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė“ pasaulio valstybių lyderiai priėmė rezoliuciją, kurioje akcentavo neatidėliotinų koordinuotų kovos su LNL priemonių būtinumą. Kalbėdamas šioje sesijoje J T generalinis sekretorius Ban Ki Munas pabrėžė, jog JT istorijoje tai tik antras kartas, kai pačiu aukščiausiu lygiu nagrinėjamos pasaulio žmonių sveikatos problemos. Taip yra todėl, kad iškilo realus pavojus tolimesnei žmonijos raidai ir net jos išlikimui. Jeigu artimiausiu laiku nebus užkirstas kelias LNL, tai jau nuo 2030 m. šios ligos per metus nusineš 52 milijonus gyvybių.
Tačiau netekčių demografija dar nėra pats baisiausias dalykas. Baisiau yra tai, kad nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmones, kad jos sukelia didelį nedarbingumą, negalias ir labai blogina gyvenimo kokybę. Per praėjusius metus mirė net 9 milijonai žmonių, kuriems dar nebuvo sukakę 60 metų. Visa tai kelia didžiulį susirūpinimą ir rodo, jog neatidėliotinai reikia imtis priemonių, kad kuo greičiau nacionaliniu, regioniniu ir globaliu mastu būtų sprendžiama ši jau epidemijos pobūdį įgavusi, problema. Vienas iš svarbiausių geros sveikatos veiksnių yra fizinis aktyvumas, įvairaus pobūdžio sportavimas. Pozityvi fizinė ir socialinė aplinka, tinkamas darbo ir poilsio režimas, psichologinė aplinka šeimoje ir darbe, tinkama mityba, grūdinimasis, psichofizinės treniruotės − visa tai sukuria sveiką ir kokybišką žmogaus gyvenimo pamatą. Vis didėja žmonių atotrūkis nuo natūralių sveikam gyvenimui užtikrinti reikalingų sąlygų. Siekiant užkirsti kelią neinfekcinių ligų plitimui būtina visų pirma keisti žmonių gyvenimo būdą. Tai galima pasiekti tik visais lygiais koordinuojant įvairių gamybos ir paslaugų pramonės sričių veiklą, žmonių vartojimo kultūrą ir jų gyvenimo įpročius.
ĮVADAS
Vienas esmingiausių šiuolaikinės visuomenės bruožų – ne tik įveikti ligas, bet ir rasti bendrą dvasinę pusiausvyrą, kuri yra neabejotinai geros savijautos sąlyga. Sveikata neegzistuoja pati savaime. Ja žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Dabartinis gyvenimo būdas, urbanizacija, tobulėjanti technika iškėlė naujų problemų. Padažnėjo lėtinių neinfekcinių ligų: širdies ir kraujagyslių, plaučių, vėžio. cukrinio diabeto, judamojo aparato ir kitų. Lėtinių neinfekcinių ligų priežastys yra labai įvairios ir kiekvienai iš jų atsirasti turi įtakos daug nepalankių sąlygų, arba taip vadinamų rizikos veiksnių. Daugelis rizikos veiksnių vienodai skatina vystytis kelias ligas. Pavyzdžiui, rūkymas didina riziką susirgti širdies ligomis, vėžiu, taip pat lėtinėmis plaučių ligomis. Dėl padidėjusio kūno svorio gali sutrikti medžiagų apykaita, prasidėti įvairios ligos. Sveikata neegzistuoja pati savaime. Ja žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Reikia gerai žinoti rizikos veiksnius, didinančius tikimybę sirgti įvairiomis ligomis, bloginančiais žmogaus sveikatą, trumpinančiais jo gyvenimą.
LĖTINĖS NEINFEKCINĖS LIGOS
Sveikatą lemia gyvenimo būdas. Sveikas gyvenimo būdas yra glaudžiai susijęs su gamtinėmis, biologinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis aplinkos sąlygomis. Norint suformuoti sveiką gyvenimo būdą, reikia gerų socialinių sąlygų. Kiekvienoje visuomenėje yra žmonių, kurie dėl tam tikrų socialinių veiksnių (rizikos faktorių) turi daugiau galimybių susirgti viena ar kita liga. Pavyzdžiui, rūkymas, per didelė kūno masė, hipertenzija, nepakankamas fizinis aktyvumas yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai, lemiantys gyventojų sergamumą jomis, invalidumą ir mirštamumą. Beje, daugumą socialinių veiksnių sukuria pats žmogus.
RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS ŠIRDIES LIGOS
Kai kurios ligos, pavyzdžiui, vainikinių kraujagyslių ligos, aterosklerozė gali vystytis labai lėtai ir nesukelti jokių aiškių širdies veiklos sutrikimų. Aterosklerozė – tai kraujagyslių
sienelių reakcija į padidintą riebalų kiekį kraujyje. Kaupiantis riebalams, kraujagyslių sienelės sustandėja bei išopėja. Riebalų kraujyje gali padidėti per daug jų vartojant su maistu, ypač kai valgoma daug gyvulinės kilmės riebalų. Jie linkę kauptis kraujagyslių sienelėse ir pastarųjų spindis susiaurėja. Bet koks nervinis įtempimas, įvairūs pergyvenimai bei stresinės situacijos padidina riebalų koncentraciją kraujyje, ir tuo pačiu didėja galimybė susirgti išemine širdies liga. Aterosklerozei ir išeminei širdies ligoms atsirasti svarbu yra ir paveldėjimas. Ypač daug žalos širdžiai daro žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio, kavos besaikis vartojimas. Miokardo infarktu dažniau suserga rūkantieji. Kardiomiopatijos – širdies raumens neuždegiminės ligos. Joms įtakos, be kitokių veiksnių, daro įvairūs toksiniai faktoriai – alkoholis, pesticidai, švinas, anglies tetrachloridas. Antrines kardiomiopatijas gali sukelti nutukimas, endokrininių liaukų ligos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai, badavimas, vitaminų stoka, fizikiniai faktoriai – elektrotrauma, žaibas, šilumos smūgis, nušalimai, radiacija. Fizinio judėjimo stoka arba, priešingai, fizinis pertempimas gali labai neigiamai paveikti širdies raumenį. Išeminės širdies ligos priežastis – širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Tai pati dažniausia širdies liga. Svarbiausi išemijos rizikos veiksniai, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, yra šie: 1. Padidėjęs arterinis kraujospūdis 2. Riebalų apykaitos sutrikimai 3. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje 4. Rūkymas 5. Per didelė kūno masė 6. Mažas fizinis aktyvumas. Širdies nepakankamumas –tai širdies susitraukimo funkcijos nusilpimas, dėl kurio širdis nepajėgi varinėti reikalingo kraujo kiekio įprastai žmogaus veiklai užtikrinti. Širdies nepakankamumą gali sukelti įvairios širdies ligos (tame tarpe toli pažengusios lėtinės ligos). Be to, dešinioji širdies pusė, pervarginta lėtinių plaučių ligų, vėliau taip pat gali nusilpti. Širdies nepakankamumą sukelia: 1. Sunkus fizinis darbas 2. Nepalankūs aplinkos faktoriai 3. Netinkama mityba 4. Alkoholinių gėrimų per didelis vartojimas 5. Emocinės krizės. 6. Aukštas arterinis kraujospūdis. RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS S ĄNARIŲ LIGOS
Reumatoidinį artrit ą gali sukelti ne tik lėtinės infekcijos. Susirgti reumatoidiniu artritu svarbūs ir išoriniai bei vidiniai veiksniai. Iš išorinių veiksnių reikšminga: klimatas – dažniau sergama tose šalyse, kur žemesnė metinė temperatūra ir didesnis oro drėgnumas, praeityje buvę sumušti ar nestipriai užgauti sąnariai, ko žmogus ir nepastebėjo, bet vėliau liga greičiau paliečia pažeistą sąnarį. Iš vidinių veiksnių reumatoidiniam artritui išsivystyti turi įtakos lytis ir amžius. Šia liga moterys serga dažniau nei vyrai. Dažniau serga 40-50 metų moterys, kai persitvarko hormonų
sistema, susilpnėja organizmas ir jo atsparumas. Tam tikras vaidmuo tenka ir paveldėjimui, bet žmogus paveldi ne ligą, o tik polinkį sirgti viena ar kita liga. Labai svarbu ir žmogaus nervų sistemos būklė.
Reumatoidiniu artritu dažniau suserga tie žmonės, kurie praeityje turėjo didelių nervinių pergyvenimų ar psichinių sukrėtimų. Ligai atsirasti įtaką daro ir rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas bei kiti žalingi įpročiai. Daug rečiau šia liga suserga stiprios nervų sistemos žmonės. Bechterevo liga – labiausiai pažeidžiami stuburo smegenys. Ligos priežastis – praeityje buvusios stuburo traumos, fizinis ar psichinis pervargimas, o kartais ir lėtinės infekcijos židiniai bei persišaldymas. Deformuojanti osteoartrozė – labiausiai paplitusi lėtinė sąnarių liga, kai atsiranda kaulinių išaugų arba ataugų. Ji vystosi iš lėto. Deformuojančia osteoartroze dažniau serga vyresni (40-50 metų) žmonės, ypač moterys. Jai išsivystyti turi įtakos nemaža išorinių ir vidinių veiksnių: 1) per didelis sąnarių fizinis krūvis, susijęs su sunkiu fiziniu darbu, ilgu varginančiu stovėjimu, vaikščiojimu ar lankstymusi; 2) vienkartinis ar kartotinis ir ilgalaikis sąnarių traumavimas (kai nuolat sąnariai užgaunami, pavyzdžiui, sportininkų); 3) tam tikrą įtaką turi paveldėjimo veiksnys, t.y. polinkis sirgti šia liga; 4) medžiagų apykaitos sutrikimas – dažniausiai suserga aptukę žmonės, mėgstantys riebų maistą su aštriais prieskoniais, taip pat alkoholinius gėrimus; 5) vietiniai kraujagyslių mitybos ir nervinės reguliacijos sutrikimai gali būti kaip papildomas veiksnys susirgti šia sąnarių liga.
RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS KV ĖPAVIMO ORGAN Ų LIGOS
Kvėpavimo takų ligos iki šiol tebeužima vyraujančią vietą tarp kitų žmogaus negalių. Šiomis ligomis ypač linkę sirgti vyresni ir senesni žmonės. Kvėpavimo ligų progresą skatina pirmiausia mus supančios atmosferos užterštumas. Stinga gryno oro ir deguonies. Nepaisant to, žmonės dar teršia plaučius tabako dūmais. Lėtin į bronchitą sukeliantys veiksniai aplinkoje yra nuolat, su jais žmogus „gyvena“ darbe ir buityje. Tai užterštos dulkėmis ar cheminėmis medžiagomis bei jų garais darbo patalpos, nuolatinis rūkymas. Bronchinę astmą sukelia lėtinis kvėpavimo takų dirglumo padidėjimas, dėl kurio be jokios akivaizdžios priežasties atsiranda mažųjų bronchų spazmas bei patinsta gleivinė. Kai kuriuos žmones astmos priepuolis ištinka dėl mažiausio dirgiklio, pavyzdžiui, žiedadulkių, šalčio, rūko arba paprasčiausio fizinio krūvio. Už šių reakcijų slypi lėtinis bronchų sienelių uždegimas. Maždaug pusei astma sergančių ligonių dusulio atakas sukelia alergenai – žiedadulkės, namų dulkės arba gyvūnų plaukai. Taip pat astma sergančių ligonių priepuolį sukelia ne alergenai, o nespecifiniai sveiko žmogaus neveikiantys dirgikliai – šaltis, tabakas, dūmai, tam tikri vaistai. Tačiau ir šia liga sergant, bronchų sienelių jautrumo padidėjimas taip pat būna susijęs su lėtiniu uždegimu, kuris dažnai būna susijęs ir su įvairiais aplinkos veiksniais. Galiausiai pasitaiko žmonių, kuriems didesnis bronchų sistemos jautrumas yra įgimtas. Manoma, kad bronchinė astma ir alerginių reakcijų gausėjimas susijęs su kenksmingomis ore esančiomis medžiagomis, ypač su automobilių išmetamosiomis dujomis. Bronchinę astmą gali sukelti ir profesijos. Tai susiję su nuolatiniais kontaktais su
konkrečia visą laiką įkvepiamame ore esančia medžiaga. Šiandien daugiau kaip 40 proc. žmonių, kurių darbas susijęs su miltais, suserga profesine liga, vadinamąja „kepėjo astma“. Dažniausiai šiems žmonėms alergines reakcijas sukelia ne miltų dulkės.
NEINFEKCINI Ų LIGŲ SOCIALINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI
Žmogaus sveikatą veikiančius socialinius veiksnius galima suskirstyti į grupes: socialiniai-ekonominiai, urbanizacija, stresas, gamybinė aplinka, šeimos padėtis, gyvenamosios sąlygos, mityba ir sveikatai kenksmingi įpročiai
Socialiniai veiksniai žmogaus sveikatą gali veikti įvairiai: stiprinti ją, sukelti ligas, provokuoti ar stiprinti kitų etiologinių veiksnių patogeninį veikimą. Be to, pats socialinis veiksnys kitaip veikia įvairius gyventojų sluoksnius, suaugusiuosius, paauglius ir vaikus, vyrus ir moteris, įvairių profesijų darbuotojus. Socialinė-ekonominė padėtis daro įtaką žmonių sveikatai, formuoja jų gyvenimo būdą. Vykstant ekonominiams svyravimams ir krizėms, didėja nedarbas, smunka pragyvenimo lygis, daugėja stresinių situacijų. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai daro įtaką asmeninei ir visuomeninei sveikatai. Dėl urbanizacijos, industrializacijos, rūkymo, profesinių veiksnių, piktnaudžiavimo alkoholiu didėja darbingo amžiaus žmonių mirtingumas, kurį daugiausia sąlygoja širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Nemažai įtakos turi cheminių medžiagų naudojimas maisto pramonėje ir ūkyje. Su urbanizacija susiję tokie rizikos veiksniai kaip triukšmas, gyvenimo tempas, oro užterštumas, dulkės, stresinės situacijos, kenksmingi gamybos veiksniai. Ypač nepalankiai sveikatą veikia stresas. Žmonės, kontaktuodami su aplinka, daugiau ar mažiau susiduria su stresoriais. Dažniausiai streso poveikis būna neigiamas. Stresas – daugelio ligų pirminė priežastis. Stresas gali sukelti neurozes, išeminę širdies ligą, alkoholizmą, tam tikras psichines ligas. Sveikatą neigiamai veikia ir didelę įtaką susirgti neinfekcinėmis ligomis turi kenksmingos darbo sąlygos, naktinis ir sunkus fizinis darbas, protinis pervargimas, psichologinis ir emocinis krūvis. Gyvenamoji aplinka taip pat veikia žmonių sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Bloga ventiliacija, dulkės sukelia kvėpavimo sistemos ligas, astmą. Prastos buities sąlygos sukelia psichologinį diskomfortą, iš ko kyla įvairios lėtinės ligos. Netinkama mityba – kaloringas maistas, polinkis persivalgyti, nutukimas, badavimas sukelia įvairias lėtines neinfekcines ligas.
ELEKTR ĖNŲ SAVIVALDYB ĖS GYVENTOJŲ LIGOTUMAS IR MIRTINGUMAS D ĖL
LĖTINI Ų NEINFEKCINI Ų LIGŲ.
Elektrėnų savivaldybės gyventojų ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis 2011 –
2016 m. padidėjo (1 lent., 1 pav.)
1 lentelė. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis 2011 –
2016 metais (abs. sk.)
LNL 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Širdies ir kraujagyslių ligos
6301 6784 7043 7270 7060 7128
Piktybiniai navikai 1507 1539 1634 1769 1806 1730 Kvėpavimo sistemos ligos
7739 7189 8422 7528 8132 8305
Cukrinis diabetas 888 984 1021 1119 1133 1161 Jungiamojo audinio ir sąnarių ligos
4417 4948 5231 5406 5519 5671
Psichikos ir elgesio sutrikimai
1363 1149 1281 1600 1573 1510
Šaltinis: Higienos institutas. 1 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis 2011 – 2016 metais (abs. sk.)
Šaltinis: Higienos institutas.
6301
1507
7739
888
4417
1363
6784
1539
7189
984
4948
1149
7043
1634
8422
1021
5231
1281
7270
1769
7528
1119
5406
1600
7060
1806
8132
1133
5519
1573
7128
1730
8305
1161
5671
1510
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000
Širdies ir kraujagyslių ligos.
Piktybiniai navikai.
Kvėpavimo sistemos ligos.
Cukrinis diabetas.
Jungiamojo audinio ir sąnarių ligos.
Psichikos ir elgesio sutrikimai.
2016 m. 2015 m. 2014 m. 2013 m. 2012 m. 2011 m.
2 lentelė. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis 2011 – 2016 metais pagal lytį (abs. sk.) 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
mot. vyr. mot. vyr. mot. vyr. mot. vyr. mot. vyr. mot. vyr. Širdies ir kraujagyslių ligos
3913 2388 4166 2618 4284 2759 4408 2862 4302 2758 4274 2854
Piktybiniai navikai
1015 492 1035 498 1085 549 1197 572 1210 596 1153 577
Kvėpavimo sistemos ligos
4311 3428 3936 3253 4660 3762 4107 3421 4346 3786 4431 3874
Cukrinis diabetas
575 313 628 356 648 373 713 406 714 419 733 428
Jungiamojo audinio ir sąnarių ligos
2664 1753 2988 1960 3085 2146 3229 2177 3210 2309 3286 2385
Psichikos ir elgesio sutrikimas
904 459 741 408 740 541 986 614 1011 562 962 548
Šaltinis: Higienos institutas 2 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis 2011 – 2016 metais pagal lytį (abs. sk.; moterys / vyrai)
Šaltinis: Higienos institutas
3913
2388
4166
2618
4284
2759
4408
2862
4302
2758
4274
2854
1015
492
1035
498
1085
549
1197
572
1210
596
1153
577
4311
3428
3936
3253
4660
3762
4107
3421
4346
3786
4431
3874
575
313
628
356
648
373
713
406
714
419
733
428
2664
1753
2988
1960
3085
2146
3229
2177
3210
2309
3286
2385
904
459
741
408
740
541
986
614
1011
562
962
548
2 0 1 1 m. 2 0 1 2 m. 2 0 1 3 m. 2 0 1 4 m. 2 0 1 5 m. 2 0 1 6 m.
Širdies ir kraujagyslių ligos. Piktybiniai navikai.
Kvėpavimo sistemos ligos. Cukrinis diabetas.
Jungiamojo audinio ir sąnarių ligos. Psichikos ir elgesio sutrikimai.
1. Širdies ir kraujagyslių ligos.
2011 – 2016 metų laikotarpyje ligotumas širdies ir kraujagyslių ligomis užaugo 827
atv., iš jų: 361 atv. – moterys, 466 atv. – vyrai. Daugiausiai ligotumas šiomis ligomis buvo užaugęs
2012 metais – 483 atv., iš jų: 253 atv. – moterys, 230 atv. – vyrai. 2015 metais ligotumas širdies ir
kraujagyslių ligomis sumažėjo 210 atv., iš jų 106 atv. – moterys, 104 atv. – vyrai. 2016 metais moterų
ligotumas sumažėjo 28 atv., vyrų – užaugo 96 atv.
2016 metais buvo užregistruota 4274 moterų ligotumo širdies ir kraujagyslių ligomis
atvejų ir 3874 atvejai vyrų ligotumo (3 pav.)
3 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas širdies ir kraujagyslių ligomis 2011
– 2016 m. pagal lytį (abs. sk.)
Šaltinis: Higienos institutas.
2. Piktybiniai navikai. 2011 – 2016 metų laikotarpyje registruotas ligotumas piktybiniais navikais – 223 atv.,
iš jų 138 atv. – moterys, 85 atv. – vyrai.
Didžiausias ligotumas piktybiniais navikais fiksuojamas 2014 metais -135 atv., iš jų 13
atv. – moterys, 24 atv. – vyrai. 2016 metais matomas šitų rodiklių mažėjimas - 76 atvejų.
2016 metais buvo užregistruota 1153 moterų piktybinių navikų ligotumo atvejų ir 577
atvejai vyrų ligotumo (4 pav.)
3913
41664284
44084302 4274
2388
26182759
28622758
2854
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Moterys Vyrai
4 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas piktybiniais navikais 2011 – 2016 m.
pagal lytį (abs. sk.)
Šaltinis: Higienos institutas.
3. Kvėpavimo sistemos ligos.
2011 – 2016 metų laikotarpyje ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis fiksuojamas 566
atv. didesnis, iš jų moterų ligotumas padidėjo 120 atv., vyrų – 446 atv.
Didžiausias ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis registruotas 2013 metais: 8422
atvejai, iš jų 4660 – moterys, 3762 – vyrai. Mažiausias – 2012 metais :7189 atv., iš kurių moterys –
3936, vyrai – 3253.
2016 metais buvo užregistruota 8305 atvejų kvėpavimo sistemos ligų, iš jų 4431 –
moterys, 3874 – vyrai (5 pav.)
5 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis 2011 –
2016 m. pagal lytį (abs. sk.)
Šaltinis: Higienos institutas.
1015
492
1035
498
1085
549
1197
572
1210
596
1153
577
Moterys Vyrai
2016 m.
2015 m.
2014 m.
2013 m.
2012 m.
2011 m.
43113936
4660
41074346 4431
3428 32533762
34213786 3874
0500
100015002000250030003500400045005000
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Moterys Vyrai
4. Cukrinis diabetas.
2011 – 2016 metais ligotumas cukriniu diabetu užaugo 273 atv., iš jų 158 atv. – moterų
ligotumas, 115 – vyrų.
Didžiausias ligotumas cukrinių diabetu registruotas 2016 metais – 1161 atv., iš jų 733
– moterys, 428 – vyrai; mažiausias – 2011m. (888 atv., iš jų 575 – moterys, 313 – vyrai) Kasmet
sergančiųjų cukrinių diabetu gyventojų skaičius didėja (6 pav.)
6 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis 2011 –
2016 m. pagal lytį (abs. sk.)
Šaltinis: Higienos institutas.
5. Jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto ligos.
Nuo 2011 iki 2016 metų ligotumas jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto ligomis
padidėjo 1254 atv., iš jų 622 – moterų, 632 – vyrų.
Didžiausia šito rodiklio reikšmė užfiksuota 2016 metais: 5671 atv., iš jų 3286 atv. –
moterys, 2385 – vyrai. Mažiausias - 2011 metais. Kasmet sergančiųjų jungiamojo audinio, raumenų
bei skeleto ligomis gyventojų skaičiai tik didėja (7 pav.)
7 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas jungiamojo audinio, raumenų bei
skeleto ligomis 2011 – 2016 m. pagal lytį (abs. sk.)
Šaltinis: Higienos institutas.
575
628
648
713
714
733
313
356
373
406
419
428
0 100 200 300 400 500 600 700 800
2011 m.
2012 m.
2013 m.
2014 m.
2015 m.
2016 m.
Vyrai Moterys
2664 2988 3085 3229 3210 3286
17531960 2146 2177 2309 2385
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Moterys Vyrai
6. Psichikos ir elgesio sutrikimai.
2011 – 2016 metų laikotarpyje gyventojų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais
Padidėjo 147 atv., iš jų 58 atv. – moterys, 89 – vyrai.
Daugiausiai sergančiųjų buvo užregistruota 2014 metais – 1600 atv., iš jų 986 atv. –
moterų, 614 – vyrų, mažiausiai – 20012 metais: 1149 atv., iš jų 741 – moterys, 408 – vyrai.
2016 metais buvo užregistruota 1510 atv., iš jų 962 sergančių moterų, 548 – vyrų. Jau
du metai – nuo 2014 m. – stebimas psichikos ir elgesio sutrikimais sergančių gyventojų skaičiaus
mažėjimą (8 pav.)
8 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais 2011
– 2016 m. pagal lytį (abs. sk.)
Šaltinis: Higienos institutas.
Elektrėnų savivaldybės gyventojų mirtingumo nuo lėtinių neinfekcinių ligų dažniausia
priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos,
cukrinis diabetas (3 lent., 9 pav.)
3 lentelė. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo lėtini ų neinfekcinių ligų pagal
diagnozių grupes 2011 – 2016 metais (abs. sk.)
LNL 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Piktybiniai navikai
66 61 54 52 65 69
Cukrinis diabetas
1 3 2 3 - 4
Psichikos ir elgesio sutrikimas
1 - - 1 - 1
Širdies ir kraujagyslių ligos
166 192 165 193 197 191
904741 740
986 1011 962
459408 541
614 562 548
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Moterys Vyrai
Lėtinės apatinių kvėpavimo takų ligos.
7 5 2 3 7 4
Šaltinis: Higienos institutas
9 paveikslas. Elektr ėnų savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo lėtini ų neinfekcinių ligų
pagal diagnozių grupes 2011 – 2016 metais.
Šaltinis: Higienos institutas.
IŠVADOS
Sergamumo įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis viena svarbiausių
priežasčių yra ta, kad daugelio žmonių gyvenimo būdas prieštarauja pačiai žmogaus prigimčiai.
Nemažos dalies lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai yra tokie patys arba panašūs:1.
Neteisinga gyvensena:
1.1. rūkymas
1.2. netinkama mityba,
1.3. gausus alkoholio vartojimas
1.4. mažas fizinis aktyvumas,
1.5. nervinė įtampa
1.6. stresas
66
1
1
166
7
61
3
0
192
5
54
2
0
165
2
52
3
1
193
3
65
0
0
197
7
69
4
1
191
4
0 50 100 150 200 250
Piktybiniai navikai
Cukrinis diabetas
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Širdies ir kraujagyslių ligos.
Lėtinės apatinių kvėpavimo takųligos
2016 m. 2015 m. 2014 m. 2013 m. 2012 m. 2011 m.
2. Įvairiais tyrimo metodais nustatomi rizikos veiksniai:
2.1. padidėjęs kraujospūdis,
2.2. nutukimas,
2.3. padidėjęs riebalų kiekis, sutrikęs jų santykis,
2.4. padidėjęs kraujo gliukozės kiekis.
3. Nuo žmogaus nepriklausantys rizikos veiksniai:
3.1. amžius,
3.2. lytis,
3.3. paveldimumas.
Kadangi daugelis gyventojų turi vieną ar kelis aprašytus rizikos veiksnius, tai didžioji
gyventojų dalis rizikuoja susirgti įvairiomis ligomis. Turint galvoje, kad daugelio rizikos veiksnių
priežastis – netaisyklingas gyvenimo būdas, aišku, kad norint išsaugoti sveikatą, patiems reikia
kovoti su žalingais įpročiais bei patiems gerai žinoti rizikos veiksnius ir stengtis, kiek įmanoma, jų
vengti.
Lietuvos mokslininkai, vykdantys epidemiologinius tyrinėjimus nuo 1970 metų,
nustatė, kad tokie rizikos veiksniai kaip arterinė hipertenzija, rūkymas ir padidėjęs cholesterolio
kiekis kraujyje, antsvoris ir nepakankamas fizinis aktyvumas žymiai sutrumpina Lietuvos gyventojų
amžių. Be to, neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimas tarp suaugusių ir tarp mokyklinio
amžiaus vaikų yra didelis. Taigi buvo padaryta išvada, kad pirminė lėtinių neinfekcinių ligų
profilaktika visų pirma turi būti nukreipta į svarbiausių rizikos veiksnių pašalinimą.
Tikimės, kad prevencijos programa, įgyvendinama nuo vaikystės, per penkerius metus
jauniems (iki 24 metų amžiaus) žmonėms padės visiškai išvengti rūkymo, padidėjusio AKS,
antsvorio arba visų šių trijų rizikos veiksnių. Taip pat tarsime, kad šie asmenys ir naujai užaugę
jauni žmonės niekada nebeįgis minėtųjų rizikos veiksnių. Taigi užaugs nauja, be rizikos veiksnių,
gyventojų tauta.
LITERATŪRA 1. Cernaj Ingeborg. Patarimai ir pagalba bronchine astma sergantiems ligoniams. – Vilnius, „Avicena“, 1998 2. Gailevičius P. Alerginės dermatozės. – Vilnius, „Mokslas“, 1992 3. Kempinas A. Vėžys – klastinga liga. – „Mokslas“, 1990 4. Kolitzus H. Vyrai gėrė, vyrai gers. – Vaga, 1992
5 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija. Apolinaras Zaborskis, Jurgita
Buivydienė, „Visuomenės sveikata‘