KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA

DAINORA TUMIENĖ

BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ IR JŲ PACIENTŲ POŽIŪRIO Į NATŪRALIĄJĄ MEDICINA

VERTINIMAS

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS Visuomenės sveikatos vadyba

Mokslinis vadovas dr. doc. Almantas Evaldas Bagdonavičius

KAUNAS, 2007 m.

2

SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ IR JŲ PACIENTŲ POŽIŪRIO Į NATŪRALIĄJĄ MEDICINĄ VERTINIMAS Dainora Tumienė Mokslinis vadovas doc. dr. Almantas Evaldas Bagdonavičius Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2007. 87 p. Darbo tikslas: Įvertinti bendrosios praktikos gydytojų ir jų pacientų požiūrį į natūraliąją mediciną ir jos rūšis. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti pirminės sveikatos priežiūros grandies bendrosios praktikos gydytojų požiūrį į natūraliąją mediciną. 2. Įvertinti pacientų nuomonę apie natūraliąją mediciną pagal amžių, lytį, išsilavinimą. 3. Palyginti bendrosios praktikos gydytojų ir pacientų suvokimą ir požiūrį į natūraliąją mediciną. Tyrimo metodika: Atliktas anoniminė apklausa, kurioje dalyvavo 104 bendrosios praktikos gydytojai ir 201 pacientai. Tiriamieji buvo suskirstyti pagal amžių, lytį, darbo įstaigos pobūdį, išsilavinimą. Rezultatai: Nustatyta, kad dauguma BPG pritaria teiginiui, jog NM nepalieka žalingų pokyčių organizme, papildo įprastinę mediciną, todėl 63% kartais ir 29% BPG dažnai pacientams skiria NM priemones gydymui. 72% BPG pasisako už atskirų NM specialistų ruošimą, tačiau dauguma nežino, kur galėtų žinias pagilinti. Pusė vyresnio amžiaus tiriamųjų nesutinka, kad NM gali pakeisti alopatinę mediciną. Ženklus skirtumas tarp vyrų ir moterų nuomonėje apie platesnį NM taikymą (80,9% moterų teigia, kad reikalingas platesnis taikymas, vyrų tik 58,8%). Išsilavinimas turėjo įtakos atskirų NM rūšių suvokimui. 61,5% pacientų ir 31,7% BPG teigia, kad NM specialistų pagalbos viešosiose bei valstybinėse įstaigose nėra arba apie jų suteikimą tiesiog nežino. 77,9% apklaustų BPG ir 73,4% pacientų norėtų, kad NM būtų plačiau naudojama ligos atveju. 73,1% BPG ir 62,3% pacientų, mano, kad NM gali iš dalies pakeisti įprastinę mediciną. Išvados: Tyrimas parodė didelį žmonių susidomėjimą NM gydymo būdais. Gydytojai nevengia NM skirti pacientų gydymu ir teigia, kad reikalingas platesnis natūraliosios medicinos taikymas. Jie pritaria atskirų NM rūšių specialistų poreikiui, tačiau ne visada žino, kur pagilinti žinias. Moterys pacientės dažniau nei vyrai pacientai domisi ir naudojasi NM priemonėmis. Aukštąjį išsilavinimą turintys pacientai, kaip ir BPG, nesutinka, kad NM gali pakeisti alopatinę mediciną, jie dažniau sutinka su papildymo teiginiu. Atskirų NM specialistų poreikiui labiau pritaria jaunesnio nei vyresnio amžiaus pacientai. Palyginus gydytojų ir pacientų požiūrį į NM, nustatyta, kad jų požiūris į NM taikymo efektyvumą nesiskyrė. Gydytojai dažniau nei pacientai pasisako už atskirų NM rūšių specialistų poreikį.

3

SUMMARY

Management of Public Health EVALUATION OF GENERAL PRACTITIONERS’ AND THEIR PATIENTS’ ATTITUDES TOWARDS NATURAL MEDICINE Dainora Tumiene Supervisor Almantas Evaldas Bagdonavičius, Dr. Sc. Assoc. Prof., Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2007. 87 p. Purpose of the paper: Evaluation of general practitioners’ and their patients’ attitudes towards natural medicine and its types. Targets: 1. Analysing primary healthcare general practitioners’ attitude towards natural medicine. 2. Evaluating patients’ opinion about natural medicine according to age, sex and educational background. 3. Comparing general practitioners’ and patients’ understanding and attitude towards natural medicine. Research method: Method of anonymous questionnaires was applied. Where were 104 general practitioners and 201 patiens. Respondents were devided by gender, age, occupation, education. Results: The analysis shows that most of common practice doctors agree with the statement, that natural medicine does not cause harmful changes in organism, and fulfils traditional medicine, and 63% sometimes and 28 % often prescribe natural medicine treatments to their patients. 72% doctors share opinion about need of natural medicine doctors, but don’t know where to get right education. Half of older age respondents do not agree that natural medicine can substitute alophatic medicine. There is a particularly clear gender distinction about the opinion on wider application of natural medicine (80.9% of women claim that natural medicine should be applied on a broader scale whereas this opinion is shared only by 58.8%; of men.). Educational background influences the perception of different kinds of natural medicine. 61.5% of patients and 31.7% of doctor’s says that natural medicine specialist help does not exist in conventional medical or state organizations.77.9% respondents among doctors would like to use NM in wider spectrum curing diseases. 73.1% of doctor’s and 62.3% of patients thinks that NM can partly substitute traditional medicine. Conclusions: Research has shown great interest in NM treatment methods. The majority of general practitioners of treat their patients with NM, claiming that natural medicine has to be employed on a wider scale. Doctors share the opinion that there is a need for specialists in different kinds of natural medicine, they do not know where to deepen the knowledge. Women more often than men take interest in and use natural medicine means. Highly educated patients, as well as doctors, doesn’t agree, that NM can fully substitute traditional medicine, they more agree that it can work as complementary to traditional medicine. Need for NM specialists is more supported by younger patients rather then older. Concern about the effectiveness of natural medicine was the same among doctors, as well as patients. More doctors than patients support the idea that there is a need for specialists in separate fields of natural medicine.

4

TURINYS 1. ĮVADAS.......................................................................................................................................8 2. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI.......................................................................................................10 3. LITERATŪROS APŽVALGA..................................................................................................11

3.1. Natūraliosios medicinos samprata......................................................................................11 3.2. Natūraliosios medicinos santykis su įprastine medicina ....................................................13 3.3. Natūraliosios medicinos naudojimo ypatumai Lietuvoje...................................................16 3.4. Natūraliosios medicinos klasifikacija.................................................................................17

3.4.1. Vakarų natūralioji medicina .......................................................................................21 3.4.1.1. Liaudies medicina ..............................................................................................22 3.4.1.2. Vaistažolių medicina (fitoterapija).....................................................................22 3.4.1.3. Homeopatija .......................................................................................................23 3.4.1.4. Hirudoterapija.....................................................................................................24 3.4.1.5. Badavimas, dieta ................................................................................................25 3.4.1.6. Masažas ..............................................................................................................26 3.4.1.7. Kitos Vakarų natūraliosios medicinos rūšys ......................................................26

3.4.2. Tradicinė Rytų medicina ............................................................................................31 3.4.2.1. Tibeto medicina..................................................................................................32 3.4.2.2. Kinų medicina ....................................................................................................32 3.4.2.3. Akupunktūra.......................................................................................................33 3.4.2.4. Termopunktūra (refleksoterapija) ......................................................................34 3.4.2.5. Homeosiniatrija ..................................................................................................35 3.4.2.6. SuDžok akupunktūra ..........................................................................................35 3.4.2.7. Akupresūra .........................................................................................................36 3.4.2.8. Kitos Tradicinės rytų natūraliosios medicinos rūšys..........................................36

3.4.3. Lotynų Amerikos, Afrikos ir kitų šalių medicina ......................................................38 3.4.3.1. Šamanizmas, hilerystė ........................................................................................39 3.4.3.2. Psichoterapija .....................................................................................................40 3.4.3.3. Hipnozė ..............................................................................................................41 3.4.3.4. Meditacija...........................................................................................................41 3.4.3.5. Kitos natūraliosios medicinos rūšys ...................................................................42

3.5. Natūraliosios medicinos gydymo metodų klasifikacijos išvados.......................................44 3.6. Natūraliosios medicinos vartojimo statistinė analizė įvairiose pasaulio šalyse .................45

4. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS.........................................................................49 4.1. Tyrimo organizavimas........................................................................................................49 4.2. Tiriamasis kontingentas......................................................................................................50

5. REZULTATAI ...........................................................................................................................54 5.1. BPG požiūris į natūraliąją mediciną...................................................................................54 5.2. Pacientų žinios bei nuomonė apie natūraliąją mediciną.....................................................60 5.3. Gydytojų ir pacientų nuomonės apie natūraliąją mediciną palyginimas...........................71

6. DISKUSIJA................................................................................................................................76 6.1. Tyrimo rezultatų aptarimas, sulyginant su kitų šalių panašiais tyrimais............................76 6.2. Natūraliosios medicinos vartojimo priežastys....................................................................78

7. IŠVADOS...................................................................................................................................79 8. REKOMENDACIJOS................................................................................................................81 9. PADĖKOS .................................................................................................................................82 10. LITERATŪROS SĄRAŠAS..................................................................................................83 11. PRIEDAI ................................................................................................................................88

5

Paveikslų sąrašas

1 pav. Natūraliosios medicinos gydymo metodų giminingumas ........................................................20 2 pav. Tiriamųjų skirstinys pagal lytį.................................................................................................50 3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ....................................................................51 4 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ............................................................................51 5 pav. Bendrosios praktikos gydytojų pasiskirstymas pagal darbo vietą ..........................................52 6 pav. Bendrosios praktikos gydytojų pasiskirstymas pagal NM rūšių suvokimą .............................54 7 pav. Paskutinių penkerių metų BPG NM priemonių skyrimas pacientų gydymui ..........................56 8 pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar patenkino rezultatai gydant

natūraliosios medicinos priemonėmis?”................................................................................56 9 pav. Gydytojų atsakymai į klausimą „Ar reikalingi specializuoti atskirų natūraliosios medicinos

sričių specialistai?” ...............................................................................................................57 10 pav. Gydytojų atsakymai į klausimą „Ar prieinama šių specialistų pagalba viešose bei

valstybinėse bei privačiose sveikatos priežiūros įstaigose?“ ................................................59 11 pav. Bendrosios praktikos gydytojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar NM gali

pakeisti alopatinę mediciną?“ ...............................................................................................59 12 pav. Bendrosios praktikos gydytojų nuomonė apie platesnį NM taikymą.....................................60 13 pav. Skirtingų lyčių pacientų natūraliosios medicinos rūšių suvokimo duomenys .......................61 14 pav. Moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal žinių apie NM poreikį .................................................62 15 pav. Pacientų atsakymai į klausimą“Ar norėtumėte naudotis natūraliąja medicina?“ ...............63 16 pav. Pacientų atsakymai į klausimą „Ar per paskutiniuosius penkerius metus gydėtės

natūraliosios medicinos priemonėmis?“................................................................................63 17 pav. Moterų ir vyrų nuomonė apie gydymo NM priemonėmis efektyvumą ...................................64 18 pav. Moterų ir vyrų atsakymų į klausimą „Ar reikalingi specializuoti atskirų natūraliosios

medicinos sričių specialistai?“ duomenys .............................................................................64 19 pav. Skirtingų lyčių tiriamųjų duomenys apie specializuotų NM specialistų poreikį ...................65 20 pav. Skirtingų lyčių tiriamųjų žinios kur rastis NM specialistus..................................................66 21 pav. Pacientų atsakymai į klausimą „Ar prieinama šių specialistų pagalba viešose bei

valstybinėse bei privačiose sveikatos priežiūros įstaigose?“ ................................................66 22 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar NM gali pakeisti alopatinę

mediciną?“ .............................................................................................................................67 23 pav. Tiriamųjų nuomonė apie platesnį NM taikymą .....................................................................67 24 pav. Skirtingą išsilavinimą įgijusių pacientų duomenys apie NM rūšių suvokimą .......................68 25 pav. Gydytojų ir pacientų žinios apie NM rūšis ............................................................................72 26 pav. Gydytojų ir pacientų nuomonė apie gydymo NM priemonėmis efektyvumą .........................72 27 pav. Tiriamųjų duomenys apie NM specialistų poreikį.................................................................73 28 pav. Gydytojų ir pacientų vertinimai apie atskirų NM rūšių specialistų poreikį ..........................73 29 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar NM gali pakeisti alopatinę

mediciną?“ .............................................................................................................................75 30 pav. Gydytojų ir pacientų nuomonė apie platesnį NM taikymą ....................................................75

6

Lentelių sąrašas

1 lentelė. Natūraliosios medicinos metodų charakteristika ...............................................................17 2 lentelė. Gydymo metodų klasifikacija..............................................................................................18 3 lentelė. Natūraliosios medicinos naudojimo skalė ..........................................................................45 4 lentelė. NM vartojimo statistinė analizė Didžiojoje Britanijoje pagal S.Fulder (1984) .................46 5 lentelė Bendrosios praktikos gydytojų vertinimai apie natūralią medicinos aktualumą ................55 6 lentelė. Įvairaus amžiaus gydytojų nuomonė apie NM specialistų poreikį .....................................57 7 lentelė. Bendrosios praktikos gydytojų žinios apie NM

* specialistus bei norą gilintis į NM........58

8 lentelė. Pacientų nuomonė apie NM aktualumą..............................................................................61 9 lentelė. Pacientų žinios apie NM rūšis pagal amžių .......................................................................69 10 lentelė. Pacientų žinios, noras naudotis, pasitenkinimas rezultatais ir nuomonė apie NM

specialistų poreikį ............................................................................................................70 11 lentelė. Pacientų nuomonė pagal amžių apie NM specialistų poreikį .........................................71 12 lentelė. BPG ir pacientų vertinimai apie NM................................................................................74

7

Raktiniai žodžiai

Natūralioji medicina, įprastinė medicina, šiuolaikinė medicina, alopatinė medicina, bendrosios

praktikos gydytojas, pacientas, pirminė sveikatos priežiūra.

Key words

Natural medicine, conventional medicine, modern medicine, general practitioner, primary health

care.

Santrumpų žodynėlis

BPG – bendrosios praktikos gydytojas

NM – natūralioji medicina

PSPC – Pirminės sveikatos priežiūros centras

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

8

"Gera sveikata yra neįkainojama. Tiktai sveikas žmogus neša taiką sau ir pasauliui."

/Dr. Ellen Jensen/

1. ĮVADAS

Darbo aktualumas bei mokslinis naujumas

Kas gyvenime svarbiausia? Neabejodami atsakytume – sveikata. Dėl sveikatos esame

viskam pasiryžę. Kai įprastinės medicinos siūlomi gydymo būdai tampa bejėgiai, griebiamės kitų,

„netradiciniais“ ar „alternatyviais“, o kartais dar kitokiais pavadinimais vadinamų, metodų,

susijusių su gamtos siūlomomis priemonėmis, bei su žmogaus galių panaudojimu. Vakarų šalyse

medikai, gydydami ligonius, dažnai sėkmingai derina tradicinės medicinos ir natūralios medicinos

(NM) metodus, tačiau Lietuvos gydytojų požiūris į NM yra nevienareikšmis. Vieni gydytojai yra

skeptiškai nusiteikę, ir mano, visa tai, ko negalima paaiškinti galiojančiais medicinos mokslo

įrodymais, negalima naudoti pacientų gydymui. Kiti bando gilintis į NM, ieškoti naujienų ir

stengiasi jas pritaikyti praktikoje. Deja, kol kas NM pritaikymas klinikinėje praktikoje gerokai

vėluoja ir ligoniai, neturėdami su kuo pasitarti, dažnai atsiranda apsišaukėlių ir šarlatanų rankose.

Pabandę pasidomėti šiuolaikinio NM alternatyvomis, susidūrėme su terminologijos

problema. Akivaizdu, kad nėra vieno bendro visiems priimtino NM pavadinimo. Natūropatinės

medicinos koledžo Oregone dėstytoja Anna Macintosh straipsnyje „Skirtumai tarp alternatyvios,

papildomos, natūralios ir integrinės medicinos“ pateikia šešis NM sinonimus, o medicinos mokslų

daktaras S. Fulder - keturis (29,51).

Žmones, besidominčius NM, klaidina ne tik terminologijos problema, bet ir paini NM

metodų klaisifikacija. Literatūros šaltiniuose aptikome keletą NM būdų klasifikacijų, kurios viena

kitai prieštaravo. Pavyzdiui, Sankt-Peterburgo medicinos akademijos specialistai (1994) pateikia

klasifikaciją, kurioje atsispindi tik kai kurie ne šiuolaikinio gydymo būdai (71). Natūralios

medicinos instituto darbuotojų siūloma kvalifikacija prieštarauja Sankt-Peterburgo medicinos

akademijos specialistų klasifikacijai (4).

Dėl nevieningos terminologijos, daugėjančios informacijos apie NM, nepakankamų

visuomenės sveikatos priežiūros specialistų žinių apie NM, šiuo metu kyla įvairūs prieštaravimai

tarp įprastines, šiuolaikinės medicinines sveikatos priežiūros teikiančių specialistų ir NM atstovų.

Kol kas Lietuvos mokslininkų darbų, analizuojančių sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į NM,

yra labai nedaug. Lietuvoje apie NM skelbti darbai daugiau buvo aprašančiojo pobūdžio darbai

apie NM. Pavyzdžiui, M. Šablevičius, G. Butvydienė, D. Andrijauskaitė savo darbuose daugiau

9

apibendrino Vakarų Europos šalių visuomenės požiūrį į NM (11, 21, 63). Manome, kad kiekvienai

šaliai dėl savo socialinės, ekonominės ir politinės specifikos yra tikslinga šią problemą tirti atskirai.

Praktinė reikšmė

Kadangi daug metų domiuosi NM ir dirbu šioje srityje, man buvo labai naudinga ir įdomu

išanalizuoti, koks yra bendrosios praktikos gydytojų (BPG) ir pirminiuose sveikatos priežiūros

centruose (PSPC) besilankančių pacientų požiūris į NM, palyginti privačių ir valstybinių PSPC

BPG žinias apie NM, įvertinti sąsajas tarp pacientų socialių ir demografinių požymių ir žinių apie

NM. Gauti tyrimo rezultatai, mano nuomone, padės nustatyti, kokių žinių apie NM trūksta BPG ir

pacientams, bei pagalvoti, ką reikėtų daryti, kad NM metodai būtų pradėti dažniau ir aktyviau

derinti su įprastos medicinos gydymo būdais, nes yra žinoma, kad NM gali būti sėkmingai taikoma

lėtinių ligų gydymui ir profilaktikai, ypač kai to nori pacientas, ar nepavyksta gauti rezultatų kitais

metodais, kai nėra aiškaus gydymo arba kontraindikuotinas įprastinis medikamentinis gydymas

(pvz., nėštumo metu).

10

2. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti bendrosios praktikos gydytojų ir jų pacientų požiūrį į natūraliąją mediciną ir jos

rūšis.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti pirminės sveikatos priežiūros grandies bendrosios praktikos gydytojų

požiūrį į natūraliąją mediciną.

2. Įvertinti pacientų nuomonę apie natūraliąją mediciną pagal amžių, lytį, išsilavinimą.

3. Palyginti bendrosios praktikos gydytojų ir pacientų suvokimą ir požiūrį į natūraliąją

mediciną.

11

3. LITERATŪROS APŽVALGA

3.1. Natūraliosios medicinos samprata

Išnagrinėję natūralaus, gamtos ir žmogaus galių gydymo terminiją, nusprendėme, kad

tinkamiausias pavadinimas turėtų būti natūralioji medicina (NM). Natūraliąją mediciną suprantame

kaip natūralų gydymąsi, taip skatinant sveikti patį organizmą, aktyviai priešinantis ligų sukėlėjams,

stiprinant imuninę sistemą, adaptaciją, organų ir viso organizmo sistemų atsinaujinimą. Natūralusis

gydymas – tai gydymas, harmoningai susijęs su gamtos dėsniais.

NM – tai „prevencijos mokslas ir menas, pablogėjusios sveikatos palengvinimas arba

visiškas išgydymas naudojant gydymo metodus harmoningai susijusius su gamtos dėsniais. NM -

tai sistema, kuri rūpinasi ir gydo sergantįjį, o ne pačią ligos esmę.“ (51). Bet kokia terapija, kuri

priklauso nuo paties kūno gydomųjų jėgų ir natūraliai išgaunamų medžiagų, gali būti laikoma NM.

Į juos įeina vaistažolių vaistai, dieta ir vandens terapija (4). Daugumos autorių nuomone terminas

„natūralioji medicina“ atspindi nemedikamentinį gydymo būdą. NM sveikatą apibrėžia kaip minčių,

kūno ir sielos subalansavimą. Toks holistinis apibrėžimas traktuoja žmogų kaip visumą,

aprėpdamas jo fizinius, psichinius, emocinius ir dvasinius aspektus. Daugelis NM metodų yra

veikiau sukurti apsisaugoti nuo sveikatos problemų, nei vėliau gydyti simptomus. NM atstovai gydo

žmogų atsižvelgdami į psichines, emocines ir fizines ypatybes bei simptomus (homeopatija, kinų

medicina, Ajurveda) (5). Galime teigti, kad NM priskiriami „savigydos“ preparatai. Išprusęs

medicinos srityje žmogus, pakankamai subrendęs ir gebantis realiai vertinti savo galimybes daugiau

dėmesio gali skirti „savigydai“. „Savigydos“ žinios ypač svarbios tais atvejais, kai sveikatos

priežiūra yra mažiau prieinama. Dažniausiai „savigydai“ skirtais preparatais laikomi „netradiciniai“

vaistai, maisto papildai, vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai, augaliniai,

homeopatiniai ir kiti biologiniai preparatai, kuriems įsigyti nereikia recepto ir kuriuos galima vartoti

savo nuožiūra. Šie preparatai kasmet įgauna didesnę paklausą visuomenėje.

Kalbant apie NM dažnai vartojami įvairūs sinonimai. Literatūros šaltiniai dažniausiai

naudoja „netradicinį“ ir „alternatyvų“ terminus. Manome, kad „netradiciniu“ jo vadinti negalėtume,

kadangi dažniausiai būtent senąsias žmonijos tradicijas jis puoselėja. Natūralieji gydymo metodai

remiasi senosiomis, per ilgą laiką vystytomis medicininėmis žiniomis ir žmonijos tradicijomis, todėl

jų apibūdinimui labiau tiktų tradicinė, o ne netradicinė medicina. „Alternatyvus“ NM gydymas

šiuolaikinei įprastinei medicinai taip pat būti negali, kadangi jis nėra priešpriešoje, niekada nepakeis

ir nepaneigs to, kas yra išrasta šiandieninėje medicinoje. Alternatyvi medicina apibrėžia bet kokią

12

medicininės praktikos formą, kuri yra už įprastinės ar alopatinės medicinos apibrėžimo ir ribų. Į ją

įeina platus ratas gydymo filosofijų, požiūrių ir terapijų, kurios neįeina į alopatinės medicinos

gydymą. (4)

Dar vienas iš NM sinonimų yra papildoma medicina. Papildoma medicina yra geriausiai

suprantama kaip medicinos praktika, o ne kaip medicinos sistema. Ši medicinos rūšis gydymą

pateikia kartu su alopatine (standartine, įprastine, šiuolaikine) terapija, bet ne vietoj jos. Papildoma

medicina galima laikyti bet kokią medicinos praktikos rūšį, esančią už įprastinės medicinos ribų ir

taikomą tik kartu su ja.

Kai kurie alopatinę (įprastinę) mediciną taikantys gydytojai bando įtikinti, jog terminai

papildoma ir alternatyvi - vienas kitu pakeičiami; tam, kad palaikytų tinkamą alternatyvios

medicinos vietą visoje medicinos sistemoje. Gali atrodyti, kad terminas papildomoji yra dažnai

naudojamas kaip alternatyviosios medicinos sinonimas. Tai nėra labai tinkamas šio žodžio

vartojimas. Žodynas apibūdina papildomąjį kaip „tai kas kartu baigiasi ar neišvengiamai kartu

egzistuoja“. Tuo tarpu alternatyvus yra apibrėžiamas kaip „abipusiškai ypatingas“ arba

„pasirinkimas iš dviejų ar daugiau dalykų“. Šie terminai turi skirtingus apibrėžimus ir neturėtų būti

suvokiami kaip galintys vienas kitą pakeisti. Toks netinkamas šių terminų panaudojimas sukuria

netikslias prielaidas ir vartotojų akyse. To pasėkoje susidaro nuomonė, kad visų natūraliųjų gydymo

elementų (t.y. maistingųjų medžiagų, vaistažolių ir kt.) veiksmingumas nėra įrodytas ir kad jų

saugumas ir efektyvumas yra nuolat lyginamas su šiuolaikiniais alopatiniais vaistais. NM

(papildoma medicina) nėra ir negali būti alternatyva (pakaitalu) alopatinei (standartinei, įprastinei,

šiuolaikinei) medicinai. Ji gali tik papildyti alopatinę mediciną integruodamasi į ją.

Anna Macintosh (1999) straipsnyje „Skirtumai tarp alternatyvios, papildomos, natūralios ir

integrinės medicinos“ kiekvieną iš šių terminų apibūdina smulkiau, pabrėždama, kad šie terminai

atspindi visiškai skirtingus dalykus. Autorė teigia, kad „NM neturėtų būti traktuojama kaip

alternatyvios medicinos atmaina. Tai yra šis tas daugiau nei vien tik alternatyvus specifinės ligos

gydymo būdas.“ Aiškus terminologijos suvokimas leidžia vystyti tolimesnius tyrimus ir hipotezes.

„Natūralios medicinos efektyvumas turėtų būti vertinamas, remiantis jos teorinių pagrindų tikslumu

, kai tuo tarpu alternatyvios medicinos efektyvumas negali būti vertinamas kaip visuma, nes ji nėra

„medicinos sistema“ ir gali būti tiriami tik atskiri nestandartiniai jos gydymo metodai.“ (51)

Petroni, pagrindinis Jungtinės Karalystės medicinos praktikas, parašė keletą trumpų

straipsnių, kur išsakė savo apmąstymus apie plačią alternatyvios medicinos terminologiją, kurios

taip kaip ir Anna Maclntosh nebando tapatinti su NM. Jis teigia, jog daugiausiai sumaišties kyla dėl

įsitikinimų, kad holistinė ir alternatyvi medicina yra vienas ir tas pats. Petroni netgi nurodo 4

skirtingas alternatyvios medicinos terapijas: 1) visapusiškos sistemos, 2) diagnostikos metodai, 3)

13

terapinis modalumas, 4) savisaugos požiūris. Šie įvairiapusiški alternatyvios medicinos aspektai

turėtų būti suprasti kaip atskiri, o ne kaip vienas apibrėžimas (51).

Medicinos mokslų daktaras S. Fulder (1984), teigdamas, kad NM metodai atsirado

pakankamai seniai, be to dauguma iš jų liaudies medicinoje buvo naudojami nuo neatmenamų laikų,

NM galima vadint tradicine (apjungiant fitoterapiją, manualinę ir iškrovos-dietų terapiją),

papildoma medicina (masažas, enterosorbcija, adatų terapija, psichosomatinė terapija) ir taip pat

neortodoksine medicina (hipnozės terapija ir homeopatija) arba ekstra korporacine korekcija

(efermentiniai gydymo būdai ir kvanto terapija). (29)

Dar vienas iš sinonimų – integrinė medicina. Integrinė medicina – tai dviejų lygiaverčių

medicinos krypčių simbiozė. Integrinė medicina gali būti taikoma mediko, kuris yra susipažinęs su

alopatine gydymo ginkluote, bei NM modeliu. Tokią mediciną praktikuojančia ligonine galėtų

vadintis ta, kurioje pacientą gydytų ir alopatinės ir NM gydytojai, sujungdami šias dvi gydymo

kryptis. (61)

Apibendrinant natūraliosios medicinos sampratą, nesuklystume ją pavadindami holistine

medicina. Holistinė medicina apima proto ir kūno priežiūra kartu. NM praktikai laiko proto,

emocinius ir dvasinius sveikatos aspektus tokiais pat svarbiais kaip ir fiziniai pokyčiai. Terapijos,

tokios kaip hipnozė ir vizualizavimas siekia palengvinti fizinę būseną per protinę intervenciją.

Holistinė medicina teikia pirmenybe ligos prevencijai ir sveikatos palaikymui. Ji žiūri į sveikatą

kaip į kūno sistemų balansą (protinį, emocinį, dvasinį ir fizinį). Gydymo tikslas – palaikyti

„vientisumo būseną“. Natūrali medicina seka holistiniu požiūriu, gydydama ligas kaip proto ir kūno

disbalansą.

Kaip matome, yra pakankamai terminų natūraliam gydymo būdui išreikšti. Bet reikia

pabrėžti, kad kaip NM mes bepavadintume, jos tikslas yra integruotis ir susilieti su įprastine,

šiuolaikiška, alopatine medicina, siekiant geriausio gydymo rezultato.

3.2. Natūraliosios medicinos santykis su įprastine medicina

Svarbu suprasti ir sutikti su teisinga terminologija, kuri turėtų būti naudojama su terminu

„įprastinė medicina“. Tinkami įprastinės medicinos identifikatoriai pagal Anna Maclntosh (1999)

būtų alopatinė arba artodoksinė medicina. (51) Tačiau mes manome, kad ortodoksinė medicina –

griežtas nustatytų teorijų ir principų laikymasis, kitų idėjų atmetimas, paklusnumas doktrinai.

Kadangi medicinos paskirtis yra padėti žmogui, tai medicina būti ortodoksine negali. Gali tik

žmogus būti ortodoksu.

14

Terminas alopatinė, išvertus iš graikų kalbos alo – kita. Terminas alopatinė buvo pradėtas

naudoti Samuelio Hahneman XVIII amžiaus pabaigoje. Ypač buvo atsižvelgiama į simptomų

gydymą. Tai patapo pagrindiniu principu įprastinėje medicinoje. Nors terminas „įprastinė

medicina“ yra dažnai naudojamas kaip ortodoksinės medicinos sinonimas, visgi Webster‘io

žodynas terminą „įprastinis“ apibrėžia kaip netinkamą konvencinės medicinos atitikmenį. Kadangi

alopatinė medicina teigia, jog jos pagrindas yra labiau mokslinis nei kultūrinis ar dvasinis, ji

neturėtų būti tapatinama su ortodoksine medicina. „Įprastinė medicina - tai sveikatos sutrikimų

pažinimo, prevencijos, diagnostikos ir gydymo priemonių visuma, kuri remiasi dabartinės Vakarų

civilizacijos mokslo pasiekimais ir šių priemonių taikymą reglamentuojančiu teisiniu pagrindu.“ (5)

Šiuo požiūriu NM metodai yra labai artimi įprastinės medicinos metodams. Pavyzdžiui, dabartiniai

moksliniai tyrimai parodė, kad ginkmedžio ekstrakte yra laisvuosius radikalus sujungiančių

medžiagų, jonažolėse yra monoaminooksidazę slopinančių ir taip depresijos patogenezėje

dalyvaujančio serotonino koncentraciją veikiančių medžiagų, česnakas turi fitoncidų, kurie naikina

bakterijas, gyvačių nuoduose yra angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitorių, o

meditacija, jogos kvėpavimo pratimai centriniu keliu mažina adrenokortikotropinės sistemos

aktyvumą. Šios natūralios medicinos priemonės egzistuoja greta įprastinių: pavyzdžiui, vaistinėje

greta sintetintų vaistų prekiaujama įvairiais vaistažolių preparatais, neurologinio profilio sveikatos

priežiūros įstaigose gydoma akupunktūra. Yra tokiu NM metodų, kuriuos įprastinė medicina laiko

nepagrįstais ar net žalingais žmogaus sveikatai (pavyzdžiui „nužiūrėjimo“ panaikinimas).

Galima išskirti keletą natūralių gydymo metodų grupių, tačiau tiksliau būtų juos išdėstyti

tam tikra eile. Viename tokios eilės gale atsidurtų NM metodai, iš esmės nesiskiriantys nuo

įprastinės medicinos metodų. Šių gydymo metodų specialistai gali produktyviai dirbti įprastinės

medicinos paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tokia praktika pritaikoma ir mūsų

šalyje (pvz., fitoterapijos specialisto paslaugos Lietuvos onkologijos institute). Kitame šios eilės

gale atsidurtų diagnostikos ir gydymo metodai, kuriuos įprastinė medicina laiko pavojingais

žmogaus sveikatai ir teigia, jog reikia imtis prevencinių priemonių prieš šių metodų panaudojimą.

Sveikatos ir draudimo paslaugas darbuotojams teikianti bendrovė Cigna (JAV) (23) pateikia

eksperimentinių, tiriamų ir nepatvirtintų NM rūšių sąrašą, už kurias draudimas gydymo išlaidų

nedengia.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai neparodė, kad NM metodų veikimas iš esmės skiriasi nuo

įprastinės medicinos priemonių. Dar daugiau tiriant NM medicinos poveikį šiuolaikinio mokslo

metodais pasirodė, kad kai kurių NM priemonių veiksmingumas nesiskiria nuo placebo. Tokie

tyrimo rezultatai dažnai būna dėl įprastinėje medicinoje taikomų jai labiausiai tinkamų tyrimo

metodų. Natūralios medicinos paslaugų vartotojų apklausos Vakarų šalyse parodė, kad didžiosios

15

dalies šių medicinos paslaugų vartotojų išsilavinimas yra aukštasis, pajamos pakankamai didelės.

Pacientas turi teisę rinktis sau patinkantį gydytoją, kaip ir gydymo metodą. Pastarasis laikotarpis

rodo, kad pacientai vis dažniau ieško NM praktikuotojų. Kas gi verčia juos taip elgtis? Gydytojas

Mindaugas Šablevičius (2005) teigia, kad atsakymo reiktu ieškoti gydytojo ir paciento bendravimo

psichologijoje. „Esminiai įprastinės ir natūralios medicinos vartotojų skirtumai glūdi gydytojų ir

pacientų bendravime.“ (63) Žinoma, neturėtume pamiršti ir nežalingo gydymo poreikio, bei kitų

veiksnių, dėl kurių pacientai renkasi būtent NM. Plačiau apie tai aprašoma 6.2. skyriuje.

Žmogus, pajutęs ligos simptomus, daugiau ar mažiau sąmoningai siekia užimti pasyvaus,

autoriteto patarimų siekiančiojo poziciją. Dažnai NM specialistai nevengia pateikti savo

praktikuojamų gydymo metodų kaip ypač patikimų, garantuojančių greitą poveikį, visišką

pasveikimą ir neturinčių jokio nepageidaujamų poveikių. Toks gydymo pateikimas nėra blogas,

jeigu juo nuoširdžiai siekiama stabilaus kenčiančio žmogaus būklės pagerėjimo. Nesant medicinos

priemonių pateikimo priežiūros, iškyla puiki terpė piktnaudžiauti žmonių nepasitikėjimu įprastine

šiuolaikine medicina. Tačiau kompetentingas gydytojas (tiek natūraliosios, tiek įprastinės medicinos

specialistas) neturėtų sukelti pacientams tokių abejonių, kadangi, tik esant kompleksiniam gydymo

metodų panaudojimui (natūraliosios ir įprastinės medicinos) galima optimali gydymo nauda. Pagal

dabartinius gydytojo darbą reglamentuojančius teisės aktus gydytojas privalo išaiškinti pacientui

galimą nepageidaujamą gydymo metodo poveikį, kuris, pripažinkime, išreikštas žodžiais, gali

kartais ir gąsdinti.

Modernusis medicinos mokslas, siekdamas kuo didesnio gydymo metodų veiksmingumo ir

saugumo, kartais pats tampa savo auka. Gydytojai laiko savaime suprantamu dalyku, kad

moderniausios aparatūros prikimštuose mokslinių tyrimų centruose keliolikos ar net keliasdešimties

metų trukmės išbandymus perėję gydymo metodai yra veiksmingi ir saugūs. Tačiau pacientui, kuris

nestudijavo medicinos dešimt metų, tai nėra „savaime suprantama“. Tikriausiai, daugeliui pacientų

žodžiai „šiuo metodu Kinijos liaudies medicinos specialistai jau tris tūkstančius metų sėkmingai

gydo įvairias vidaus organų ligas“ paliks didesnį įspūdį negu „šio gydymo metodo veiksmingumą

patvirtino daugiacentriai dvigubai akli placebu kontroliuojami tyrimai su atsitiktiniu būdu atrinktais

pacientais“. Panašių teiginių pacientams aiškinimą priskirtume prie sąmoningo gydytojo ir paciento

bendravimo lygio. Tačiau yra ir pasąmoningas bendravimo lygis, o jis yra ne mažiau svarbus. Jeigu

asmuo skiria tam tikrą gydymą, kurio veiksmingumu pats abejoja, rezultatai visada bus prastesni

negu esant įsitikinimui savo veiksmų prasmingumu. Svarbu ne tik faktas, kad gydymo metodas

pateikiamas kaip veiksmingas, bet ir kaip tai yra daroma, nes būtent šiuo momentu pasyvusis

pacientas ieško autoriteto, galinčio jam padėti.

16

3.3. Natūraliosios medicinos naudojimo ypatumai Lietuvoje

Lietuvoje šiuo metu daugelis NM gydymo metodų (turintys tam tikrų klinikinių įrodymų)

nesupriešinami su šiuolaikine medicina, bet laikomi kaip kompleksinės terapijos dalimi. Į klausima,

ar natūralūs gydymo būdai dera su įrodymais pagrįsta medicina, Kauno medicinos universiteto

Vidaus ligų klinikos vadovas profesorius habil. dr. Albinas Naudžiūnas atsako, kad Vakarų

medicina jokiu būdu neneigia papildomų gydymo metodų (pavyzdžiui gydymo homeopatiniais

vaistais), tačiau daugelis jų neturi įrodymais pagrįsto pagrindo. Tuo papildomi gydymo būdai ir

skiriasi nuo įprastinės medicinos. A.Naudžiūnas teigia, kad „gydytojui svarbu žinoti ir

alternatyviąją mediciną – akiračio plėtimas visada geras dalykas.“ Anot profesoriaus mūsų šalies

klinikinėje praktikoje vis tik vyrauja įrodymais pagrįsta medicina. (11) Kauno medicinos

universiteto Šeimos medicinos klinika kartu su Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegija

rengia įvairius seminarus gydytojams apie NM panaudojimo galimybes, taip siekdami ne

propaguoti ją, o suteikti daugiau žinių. „Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje vos ne pusę vaistų

apyvartos sudaro natūralios medicinos produktai”, - aiškina šeimos klinikos vadovas L.Valius. Jo

teigimu, ligoniai Lietuvoje turi teisę į platesnį pasirinkimą. “Daugelyje Europos šalių plačiai

naudojami augaliniai preparatai, kurių poveikį įprastiniais metodais patikrinti ne visuomet

įmanoma, tačiau jie yra efektyvūs. Kodėl jie neturėtų būti prieinami mūsų pacientams?” (21) Dėl

žmonijos sveikatos būtina pasiekti įvairių medicinos metodų atsiskleidimo.

Kol kas Lietuvoje nėra įteisinto privataus sveikatos draudimo, kuris kompensuotų NM (taip

pat ir šiuolaikinio) gydymo finansavimą. 1997 metais Lietuvos Vyriausybės programoje numatytas

fizinių asmenų mokesčių mažinimas, tuo skatinant privataus sveikatos draudimo vystymąsi, dėl

finansinių Valstybės biudžeto problemų, sužlugo. Tiek dėl šios priežasties, tiek ir dėl nelabai aiškių

privalomojo draudimo planų (sunku įtikinti gyventojus mokėti privačias sveikatos draudimo

įmokas, kai neapibrėžta, kokias paslaugas padengs privatus draudimas), privataus sveikatos

draudimo plėtra sustojo. 1999 metų ekonominė krizė, kuri palietė ir sveikatos sektoriaus įstaigas,

vėl sukėlė diskusijas apie privačias medicinos paslaugas, laisvai rinkos reguliuojamas sveikatos

paslaugų kainas bei privatųjį sveikatos draudimą. Šiuo metu Lietuvoje veikia privačios draudimo

kompanijos teikiančios sveikatos draudimo paslaugas tik vykstantiems į užsienį, kur daugelyje šalių

tai jau įteisinta (Pilotų ruošimo programa Omahoje padengia Dean’o Ornish’o širdies ligų

reabilitacinės programos išlaidas; Vašingtono Mėlynasis Kryžius turi draudimo polisą, padengiantį

natūropatijos ir homeopatijos gydymo išlaidas; Amerikos vakarų Gyvybės Draudimo Kompanija

(Fosteris, Kalifornija) padengia natūropatinio gydymo, įskaitant Ajurvedą, homeopatiją, mitybos

17

konsultacijas, masažą bei fizinę terapiją, išlaidas, kompanija įkūrė visą para veikiančią Sveikatos

liniją, kur į pacientų klausimus atsakinėja kvalifikuoti natūropatijos specialistai (23)).

3.4. Natūraliosios medicinos klasifikacija

1994 m. Sankt-Peterburgo medicinos akademijos specialistai išanalizavo Europos ir Azijos

šalių NM gydymo metodus ir pateikė jų glaudžią esmę bei panaudojimo lygį. Šie specialistai teigė,

kad tai metodai, susiformavę skirtingose epochose ir buvo pirmtakai oficialios medicinos. (71)

1 lentelė. Natūraliosios medicinos metodų charakteristika

Metodas Metodo charakteristika ir esme Panaudojimas

Fitoterapija Gydymas žolėmis Tradiciškai naudojamas savigydai ir

skiriamas gydytojų

Homeopatija Gydymo sistema paremta vartojant

ypatingai mažas dozes medžiagų,

kurias vartojant didelėmis dozėmis

iššaukiami ligos požymiai

Išrašoma gydytoju homeopatu ir turi

savo ligonių kontingentą

Adatų

refleksoterapija

Senovinis Kinijos medicinos metodas,

pagrįstas gydomųjų adatų įdūrimu į

aktyvius kūno taškus

Turi didelį populiarumą tarp žmonių

Dietų terapija

(gydymas

badavimu)

Gydymas paremtas badavimu ir

subalansuotomis dietomis

Naudojamas stacionaruose įvairių

ligų gydymui, kai kurie variantai

naudojami ambulatoriškai

Enterosorbcija Organizmo korekcija, vartoti į vidų

absorbentus

Metodas žinomas labai seniai,

paskutiniais metais turi ypatinga

susidomėjimą

Natūro terapija

(veganai)

Vitaminizuotos augalinės dietos

naudojimas profilaktiniais ir

gydomaisiais tikslais

Dažniausiai naudojamas savigydai,

gerai užsirekomendavęs lipidų

apykaitai

Hipnoterapija Pagrįsta hipnozės poveikiu Naudojama specialistų, rečiau

liaudies medicinos praktikuotojų

Eferentinė

(išmetimo)

Tai grupė metodų, kuri intensyviai

šalina iš organizmo apykaitos

Intensyviai naudojamas specialistų

18

terapija produktus, endo ir ekzo toksinus

Hilerystė Liaudiškos gydymo sistemos, pagrįstos

kompleksu metodų: žolių

panaudojimas, manualinės ir psichinės

sąveikos. Plačiai naudojama

išsivysčiusiose šalyse

Praktiškai išnyko 50-aisiais metais,

bet galima laukti antrojo užgimimo

Chiropraktika Manualinis gydymo metodas, veikiant

stuburą ir atstatant iškrypusius stuburo

slankstelius

Naudojami manualines terapijos

pratimai

Manualinė

terapija

Gydymas naudojant manualinius

pratimus įvairiems sąnariams ir

stuburui

Labai populiarus, efektyvus,

intensyviai platinamas

Psichosomatinė

terapija

Gydymas somatinių ligų, psichiškai

veikiant ligonį

Naudojama tarp terapeutų ir

psichoterapeutų

Meno ir muzikos

terapija

Gydymas meno pagalba viena iš

psichosomatinės terapijos krypčių

Pradedama naudoti gydant psichines

ir somatines ligas

Ekstrasensinis

gydymas

Kryptis, pagrįsta nesensorinės

diagnostikos ir nesensoriniu poveikiu

organizmui per biolauką

Visuomenėje turi populiarumą,

dažniausiai naudojama gydytojų ir

žiniuonių – ekstrasensų

Ši lentelė, kaip ir tų pačių Sankt-Peterburgo specialistų juridinio Vakarų Europos šalių

statuso lentelė šiandieninės tikrovės pilnai neatspindi. Tačiau tai buvo to laikmečio specialistų

mąstysena, kuri metams bėgant yra tobulinama skirtingų kartų. Šiandien natūralios medicinos

institutas natūralius gydymo metodus suskirstė į tam tikras grupes: (4)

2 lentelė. Gydymo metodų klasifikacija

Rytų filosofija Dieta, mityba, gyvenimo būdas Minties ir kūno kontrolė Akupunktūra

Antroposofija

Ajurveda

Bendruomenės sveikatos

praktikai

Aplinkos medicina

Homeopatija

Dieta

Gersono terapija

Macrobiotikai

Megavitaminai

Zonų terapija

Maisto papildai

Vaistažolių medicina

Meno terapija

Bioatsakomasis ryšys

Vaizduotė

Šokio terapija

Juoko terapija

Hipnozė

Meditacija

19

Lotynų Amerikos medicina

Amerikos indėnų medicina

Naturopatija

Reinkarnacija

Šamanizmas

Tibeto medicina

Tradicinė Rytų medicina

Muzikos terapija

Maldų ir intelektualumo terapija

Psichoterapija

Atsipalaidavimas

Joga

Magnetinė terapija Manualinis gydymas Farmokologinis, biologinis gydymas

Šviesos terapija

Elektroakupunktūra

Bioelektroninė medicina

Fizioterapija

Akupresūra

Aleksandro technika

Biolaukų terapija

Chiropraktika

Trigerio metodas

Feldenkraiso metodas

Anti-oksidacinis gydymas

“Chelation“ terapija

Medžiagų apykaita

Oksidacija (ozonas, vandenilis

peroksidas)

Masažo terapija Osteopatija

Refleksoterapija

Rolfingas

Tiek Sankt-Peterburgo medicinos akademijos specialistų, tiek Natūralios medicinos instituto

pateiktose klasifikacijose randame daug netikslumų. Remdamiesi turimomis ankstesnių ir šių dienų

natūraliųjų gydymo metodų klasifikacijomis, pabandėme suskirstyti juos į tam tikras grupes pagal

tarpusavio sąsajas, giminingumą bei geografinį pasiskirstymą (1 paveikslas). Tai padės sistemingiau

pažvelgti į NM.

20

1 pav. Natūraliosios medicinos gydymo metodų giminingumas

21

3.4.1. Vakarų natūralioji medicina

Vakaruose daugelis NM gydymo metodų (turintys tam tikrų klinikinių įrodymų)

nesupriešinami su šiuolaikine medicina, bet laikomi kaip kompleksinės terapijos dalimi. Šiandien

Vakarų kultūrai būdinga nuostata, atmetanti visa, ko negalima paaiškinti galiojančiomis taisyklėmis

ar mokslo įrodymais. Apie įprastinių diagnostikos ir gydymo metodų bei vaistų efektyvumą yra

atlikta šimtai ir tūkstančiai tyrimų, o natūraliosios medicinos preparatų efektyvumo tyrimų atlikta

kur kas mažiau ir jie yra sunkiau prieinami gydytojams. Tai lemia jų skeptišką požiūrį. Dauguma

specialistų, analizuodami medicinos vystymąsi prieina prie išvados, kad sveikatos apsauga

formuojasi kaip sintetinė mokslo ir praktikos sritis, į kurią įeina liaudies medicinos kryptys ir

pasiekimai oficialios medicinos biologiniai tyrinėjimai ir visiškai nauji pasiekimai, apie kuriuos

mes galime tiktai spėlioti. (32)

Amerikoje, lyginant su Vakarų Europa, pastebimas ryškus priešinimasis gamtinių priemonių

naudojimui ir liaudies medicinai. Labai svarbią šiuo klausimu analizę atliko F.F.Kao ir G.McRae

(1987) savo darbe „Kinų medicina Amerikoje: duobėtas kelias link universalios medicinos“. Darbas

prasideda fraze „Gali būti paradoksalu, tačiau šalis su labiausiai išvystyta mediko-biologine

sveikatos apsaugos sistema vis dėl to kreipiasi pagalbos į tradicinę kinų mediciną. Ir vis tik tarp

JAV pacientų ji yra populiari. Šiuolaikinės medicinos medikų profesijos atstovai bendrai pasisako

prieš tokią gydymo praktiką, nežiūrint jos efektyvumo“. (11) Tai buvo to laikmečio ortodoksų

nuomonė, visiškai neigianti NM, net „nežiūrint jos efektyvumo“. Tie, kuriems gydymo

efektyvumas buvo svarbesnis už bet kokį NM neigimą, 1970m. pradėjo naudoti kinų mediciną.

Holistinio judėjimo šalininkai – masažistai, dietologai, fizioterapeutai, psichoterapeutai,

reabilitacinių centrų savininkai, praėję pagreitintus kursus, pradėjo plačiai naudoti rytų gydymo

metodus. Amerikiečių medikų reakcija į NM paplitimą kito nuo silpno palaikymo iki visiško

susidomėjimo ir nuo nepasitikėjimo, skepticizmo, cinizmo iki visiško priešiškumo. NM metodai

įsiliejo į techniškai aprūpintą struktūrą, su tikimybe naujiems inžineriniams. Pavyzdžiu galėtų būti

gydymas saulės spinduliais. Saulės vonios ir soliariumai su dirbtiniais spinduliais papildo kraujo ir

vidaus organų apšvietimą. Šis tradicijų ir šiuolaikiškumo susiliejimas atverė kelią į universalią

mediciną. (7) Vakaruose ir šiaurės Amerikoje vyksta nepertraukiama konfrontacija tarp įprastinės ir

NM gydymo metodų pripažinimo ir užregistravimo. Uždrausti NM neįmanoma, kadangi draudimo

nesilaiko nei gydytojai, savo pacientus kreipdami pas natūralios medicinos specialistus, nei

pacientai. Dėl grėsmės šarlatanų įsiveržimui į NM daugelyje šalių pirmenybė teikiama

diplomuotiems specialistams.

22

3.4.1.1. Liaudies medicina

Liaudies gydymas remiasi žynių (kai kur jie vadinami šamanais, kitose šalyse hileriais), bei

žolininkų (šiandien mes juos vadiname fitoterapeutais) išmone. Nors šamanų, hilerių gydymą mes

priskyrėme prie Lotynų Amerikos bei kitų šalių gydymo grandies, tačiau čia yra ta sritis, kuri jungia

visų tautų NM. Kadangi liaudies gydymas - viena seniausių gydymo sričių, ši terapija, slaugymas

buvo žinomas žmonėms prieš daugelį tūkstančių metų. Susirgusį paprastai gydydavo namiškiai ar

giminės, tik kai savi nepadėdavo, buvo kreipiamasi į garsius apylinkės žynius ar žolininkus. (49)

3.4.1.2. Vaistažolių medicina (fitoterapija)

Gydymas vaistažolėmis (fitoterapija) - tai medicinos sritis, farmakoterapijos rūšis, kai

žmogus siekia stiprinti organizmą, kovoti su negalavimu, naudodamas įvairius augalus. Fitoterapija

arba vaistažolių medicina išsivystė iš Europos tautų liaudies medicinos ir tradicinės rytų šalių

medicinos. (27) Pastaraisiais metais visame pasaulyje auga susidomėjimas natūraliais sveikatos

palaikymo ir atstatymo būdais. Farmacininkai semiasi žinių ir idėjų apie vaistažolių gydomąsias

savybes, panaudojimo galimybes, derinius ir receptus įvairių tautų liaudies medicinos lobynuose.

Šiuolaikinė medicina visais įmanomais būdais stengiasi padėti ligoniams. Išmintingas gydymas

vaistažolėmis gali papildyti alopatinę mediciną. (55)

Lietuvoje vykusioje konferencijoje „Įrodymais pagrįsta fitoterapija“ (2006), Vokietijos

mokslininkas farmakologijos profesorius daktaras Jorg Amborg skaitė įvairių augalinių vaistų

mokslinius tyrinėjimus. Jis teigė, kad farmakokinetinius vaistažolių tyrimus visada labai apsunkina

tai, kad skirtingai nuo cheminių preparatų, kurių veiklioji medžiaga dažniausiai yra tik viena ir

dažniausiai labai tiksliai žinoma, augalinių preparatų veiklioji medžiaga yra jų ekstraktai – mišiniai,

kuriuos sudaro labai daug komponentų ir dažniausiai žinoma tik 20-30% jų sudedamųjų dalių.

Kiekviena vaistažolės sudedamoji dalis, o jų gali būti net kelios dešimtys, turi tiesioginės ar

netiesioginės įtakos vaisto efektyvumui ir vartojimo saugumui. Augalinio vaisto kokybė priklauso

nuo daugelio tiek paties vaisto savybių, tiek jo gamybos proceso ypatybių. (33)

Iš 2500 žinomų vaistažolių Lietuvoje auga apie 400, o panaudojama tik 200 rūšių. Anketiniu

būdu atliktoje apklausoje fitoterapijos naudai išsiaiškinti net 44% tiki vaistinių augalų gydomąja

galia, 55% mano, kad jis mažiau kenksmingas ir tik 10% netiki vaistinių augalų gydomosiomis

savybėmis. Duomenys rodo, kad žmonės vis tik teigiamai žiūri į gydymą vaistažolėmis. (13)

23

3.4.1.3. Homeopatija

Homeopatiniai preparatai, praplėsdami fitoterapiją, yra gaminami ne tik iš augalų, bet ir iš

mineralų, gyvūnų (pavyzdžiui džiovintų bičių, sepijų, vorų, tarantulų), gyvačių nuodų ir net iš

žmonių organų. (59)

Homeopatija – ypatingai senas tradicijas turinti medicinos sritis. Prieš 200m. Samuelis

Hanemanas suformulavo pagrindinį homeopatijos principą: „panašus turėtų būti gydomas panašiu“.

Hanemanas buvo pirmasis gydytojas, pats išbandęs vaistines medžiagas bei nuodus ir taip atradęs

naują gydymo būdą. Remdamasis savo eksperimentais, Hanemanas nustatė, kad sveikam žmogui

nuodai sukelia tam tikrų ligos simptomų. Homeopatiškai paruoštos mažos tų pačių nuodų dozės

ligos simptomus pašalina. Panašiai kaip skiepai, homeopatiniai vaistai suaktyvina organizmo

gyvybines jėgas ir stimuliuoja imuninę sistemą. Homeopatiniais vaistais kiekvienas pacientas

gydomas individualiai, pagrindinę reikšmę teikiant asmeninėms ligonio savybėms, jo gyvenimo

būdui, pomėgiams, elgesiui. Homeopatijos principas – ne diagnozuoti ligą, bet užkirsti jai kelią,

tinkamai įvertinant simptomus, kuriuos organizmas siunčia įspėdamas apie artėjantį pavojų.

Gydoma minimaliomis vaistingos medžiagos dozėmis. Dozė mažinama daugybę kartų

skiedžiant ir sukratant vaistą. Mažai praskiesti vaistai turi daugiau veikliosios medžiagos, jų

poveikis pasireiškia greitai, jais gydomos ūminės ligos. Kuo daugiau vaistas skiedžiamas, tuo labiau

mažėja veikliosios medžiagos koncentracija. Tokio preparato veiklumą nulemia likusi vaistingosios

medžiagos informacija ir bioenergija, kurios prisipildo vaistas. Taip paruoštų vaistų poveikis yra

lėtesnis, bet ilgesnis ir stipresnis. Tokiais vaistais gydomos lėtinės ligos. Homeopatijoje yra tam

tikros vaistų gaminimo taisyklės (patalpos apšvietimas, gaminančiojo emocinė, dvasinė būsena).

Homeopatijoje naudojama keletas tyrimo metodų. Klasikinė homeopatija - kamienas, nuo

kurio šakojasi didesnės ar mažesnės šakos. Docentas A.Bagdonavičius be minėtosios klasikinės

homeopatijos išskiria kompleksinę, antifomotoksinę, izopatinę, atoposofinę, biocheminę,

spagirikos, gemoterapinę, rezonansinę, litoterapijos, bei homotoksikologinę homeopatijos šakas.

Homotoksikologiją jis pristato kaip tarpinę sritį tarp įprastinės medicinos ir homeopatijos. Anot

docento, „homeopatiniai vaistai neturi šalutinio poveikio, tinka vartoti su kitais vaistais ir visais

atvejais atitinka vieną iš pagrindinių homeopatijos principų – nepakenkti. Jų dėka organizmas

priverčiamas pats nugalėti ligą.“ (15)

24

3.4.1.4. Hirudoterapija

Hirudoterapija arba gydymas dėlėmis - tai senas, natūralus ir labai efektyvus gydymo

metodas, kuris išsivystė iš liaudies medicinos ir tradicinės rytų medicinos. Istorijos šaknys apie

gydymą dėlėmis siekia labai senus laikus. Archeologai, tyrinėdami Egipto piramides, rado faraonų

kapavietėse piešinius, vaizduojančius dėlių, kaip gydymo priemonės naudojimą. Senovės Kinijoje,

Indijoje, Graikijoje, Romoje hirudoterapija buvo taikoma labai plačiai. Medicinos tėvas Hipokratas

parašė atskirą veikalą „Būdai medicininių dėlių panaudojimo“. Kitas garsus rytų medicinos mokslo

patriarchas Avicena knygoje „Medicinos mokslo kanonas. Gydymo knyga“ taip pat didelę reikšmę

skyrė gydymui dėlėmis. Ši knyga beveik iki XVII a. buvo pagrindinis medikų vadovėlis. Carinėje

Rusijoje į vakarų Europą kasmet būdavo išvežama apie 70 milijonų dėlių. Jos buvo labai

populiarios Prancūzijoje, kur per metus jų sunaudodavo nuo 80 iki 100 milijonų. (25)

Medicininių dėlių seilių liaukų sekrete randami specifiniai junginiai (hirudinas, kolagenazė,

bdelinai ir eglinai, kalinas, hialuronidazė, destabilazė, kolagenazė), kurių veikimas yra labai

sudėtingas. Kiekvienas iš jų gali sukelti grandininę reakciją žmogaus organizme ir kitose sistemose.

Biologiškai aktyvios medžiagos, kurias į mūsų organizmą išleidžia dėlės kaip duoklę už išsiurbtą

kraują, nesutinka organizmo pasipriešinimo.

Biologiškai aktyvios medžiagos, kurias produkuoja medicininės dėlės, pasižymi

įvairiapusišku veikimu:

• Veikia kraujo krešumą, jį mažindamos;

• Skaido (rezorbuoja) susidariusius trombus arterinėje ir veninėje sistemose;

• Užkerta kelią trombų susidarymui kraujagyslėse;

• Atpalaiduoja kraujagyslių spazmą, pagerina audinių aprūpinimą deguonimi ir

kitomis medžiagomis;

• Mažina ir normalizuoja kraujo spaudimą;

• Mažina audinių paburkimą;

• Mažina skausmą;

• Atstato pakenktą kraujotaką (priešaterosklerotinis poveikis);

• Suintensyvina kraujotaką arterijose, limfagyslėse ir veninėje sistemoje;

• Pagerina lipidų apykaitą, sumažina kraujagyslių sienelės pažeidimo tikimybę,

normalizuoja kraujo klampumą;

• Geriau pašalina iš organizmo šlakus, nuodingas medžiagas;

25

• Žmogaus organizme atstato tarpsisteminius ryšius, ko negali pasiekti nė viena

cheminė priemonė;

• Aktyvuoja organizmo imuninę sistemą: auksinį stafilokoką, hemolitinį streptokoką,

blyškiąją spirochetą, erkes ir kitus patogeninius mikroorganizmus inaktyvuoja ir

sunaikina neutrofiliniai leukocitai, kurių fagocitinį aktyvumą atstato ir padidina net

du-tris kartus. Veikia reflektoriškai. (36)

3.4.1.5. Badavimas, dieta

Tarp daugumos nemedikamentinių gydymo būdų paskutiniais metais išaugo gydytojų ir

visuomenės susidomėjimas vienu seniausiu metodu – tai yra gydymu badaujant. Badavimas - tai

būsena, kai organizmas ilgą laiką negauna arba per mažai gauna gyvybiškai svarbių maisto

medžiagų, arba negali jo pasisavinti dėl patologijos. Badaujant pakinta organizmo medžiagų

apykaita: energijai gauti jis ima intensyviai vartoti maisto medžiagų atsargas, pirmiausia riebalus ir

angliavandenius. Badavimas yra natūralus daugelio gyvūnų apsivalymo būdas - kai jie serga arba

sužeisti, natūraliai pasitraukia į nuošalę ir badauja. (26)

Tyrimai parodė, jog dieta ir mityba yra glaudžiai susiję su daugeliu chroniškų ligų. Kaip

bebūtų, yra labai sunku sudaryti efektyvią dietą ir mitybos grandinę. Šiandien medikai ir

besidomintys mitybos reguliavimu žmonės siūlo įvairių dietos rūšių. Tačiau, nėra vienos bendros

dietos, kuri tiktų visiems žmonėms. Kiekvieno individo sveikatai reikia skirtingo maisto. Ilgalaikės

nekvalifikuotai taikomos dietos gali tapti įvairių susirgimų, fizinių patologijų priežastimi. (30)

Yra žinoma, kad Pitagoras (580 – 550 prieš mūsų erą) sistemingai badaudavo 40 dienų.

Empiriniai susilaikymo nuo maisto tyrinėjimai buvo paremti įvairių pasninkų laikymusi (religiniai

draudimai susilaikyti visai nuo maisto, arba nuo kai kuriu rūšių). Baigiantis XIXa. prasidedant XXa.

atsirado susidomėjimas badavimu kaip gydymo metodu nuo įvairių ligų. (70)

Badas medicininėje praktikoje skirstomas taip: visiškas badas - kai nevalgoma, tačiau

geriamas vanduo; absoliutus badas - kai nevalgoma ir negeriama; dalinis badas – kai trūksta kokios

nors maistinės medžiagos arba per mažas bendras suvalgomo maisto kiekis. Visiškas ir absoliutus

badavimas nenaudojamas nutukimui gydyti. Dalinis badavimas - taip, tačiau toks badavimas

vadinamas sumažinto arba mažo kaloringumo dieta. (30)

26

3.4.1.6. Masažas

Masažas – tai gydymo metodas, kurio esmė yra kūno paviršiaus audinių mechaninis

dirginimas rankomis arba prietaisais – vibratoriais. Masažo terapija yra labai senas menas,

besivystantis ir šiandien. Dabartiniame technikos perpildytame amžiuje - tai puikus gydomasis

antistresinis metodas, kuriam nereikalingi vaistai. (34) Masažo istorija siekia amžių glūdumas. Nuo

pirmojo pirmykščio žmogaus bandymo sumažinti skausmą patrinant sumuštą vietą, iki šiuolaikinių

masažo mokyklų atsiradimo praėjo tūkstantmečiai. Masažuojant pagerėja raumenų skaidulų

elastingumas, jų susitraukinėjimo funkcija, sulėtėja raumenų atrofija, padidėja deguonies

pasisavinimas ir pagerėja asimiliacinė raumenų audinio ląstelių funkcija, pagerėja raumenų

darbingumas, raumenys greičiau atsistato po fizinių krūvių. Masažas taip pat stipriai veikia sąnarių

sistemą. Jo dėka pagerėja sąnarių aprūpinimas krauju, sustiprėja sausgyslės ir raiščiai, sumažėja

patinimai. T.Sinevičius teigia, kad vien masažas, kad ir kiek ilgai jis truktų, kad ir kaip dažnai jį

darytum, nėra efektyviausia ir vienintelė priemonė sveikatai stiprinti. Masažas niekada nepakeis

judėjimo. (16)

Šiandien masažo terapija susilieja su įprastine medicina ir šį gydymo būdą mes vadiname

kineziterapija. Vargu ar gali pavykti jas visas įvardinti, kadangi, kaip jau buvo minėta, tai

besivystantis mokslas dar ir šiandien. Kiekvienas masažo specialistas, panaudodamas kelias masažo

technikas, savo žinias, supratimą, gali atlikti visiškai naują, į griežtus rėmus neįspraustą techniką.

Masažas (priklausomai nuo jo atlikimo technikos) glaudžiai siejasi su manualine terapija,

osteopatija, chiropraktika, refleksoterapija, akupresūra (akupunktūra, refleksologija) biolaukų

terapija, reiki terapija.

3.4.1.7. Kitos Vakarų natūraliosios medicinos rūšys

Manualinė terapija – tai stuburo osteochondrozės ir artrozių gydymo metodas, kai

gydytojas rankomis (masažo principu) atlieka įvairias manipuliacijas su ligonių kūnu. Kaip ir

masažo terapija, taip ir manualinė terapija yra vienas iš pasyvių kineziterapijos metodų.

(Kineziterapija – gydymas taikant judesius (fizinius pratimus). Metodo tikslas – atstatyti funkciją,

sutrikusią dėl sąnario funkcinio bloko. (6)

Pagrindinis manualinės terapijos poveikio principas pagal profesorių N. M. Žūlievą (1992),

yra tas, kad gydant šiuo metodu yra palaipsniui stiprinami pirštų paspaudimai į tam tikras raumenų

grupes. Tokiu būdu yra malšinamas skausmas. Pagrindinis tikslas – įtemptų raumenų grupių tonuso

sumažinimas. (71)

27

Chiropraktinis mokslas paremtas idėja, kad kūnas gali išgyti pats. Kad pagerintų savijautą,

pašalintų negalavimus chiropraktikai naudoja raumenų, kaulų ir sąnarių manipuliaciją, ypatingą

dėmesį skirdami nugara. Dauguma chiropraktikų yra daugiau nei nugaros slankstelių tiesintojai. Jie

atlieka ir stresų mažinimo, mitybos reguliavimo paskirtis. Ir tai dar ne visos jų darbo galimybės.

Chiropraktikos gydytojai manualiniais pratimais liesdami nervų sistemą diagnozuoja ir gydo

struktūrines disfunkcijas be chirurginio ar chemoterapinio įsikišimo. Taigi, chiropraktikos mokslas

yra susijęs su žmogaus kūno atstatymu ir išsaugojimu ieškant giminystės ryšių tarp struktūrų

(nugaros) ir jutimų (nervų sistemos). (22)

Manualinės terapijos instituto įkūrėjo Barselonoje (Ispanijoje) E.K. Garsijos žodžiais

„žmogus, liečiantis kitą žmogų, turi dirbti švelniai, pažadindamas snaudžiančias jėgas, tą galingą

vidinį rezervą, kuris labai dažnai padaro stebuklą net tada, kai jau išnaudotos visos priemonės“.

Pasak jo, chiroplastinis masažas – tai unikali alternatyva plastinei chirurgijai. (54)

Daktaras Angristas (1973) pareiškė nuomonę, kad „chiropraktika klesti ten kur klesti

neišprusimas. Chiropraktika - tai iššūkis logikai ir blaiviam protui.“. Bet šis požiūris daugumai

pacientų ir medicinos pasaulio atstovams buvo nepriimtinas. „Objektyvi realybė chiropraktikos

priėmimo ar atmetimo klausimu yra ta, kad jei oficialioji medicina nepritaikys šių krypčių ilgalaikės

patirties, tai tą laisvą vietą užims nekompetentingi žmonės, kurie atneš žalą ligoniams. Kadangi

manipuliacinis poveikis dažniausiai liečia judėjimo sistemą, tai jų taikymas yra palankesnis

atstatančiose ir reabilituojančiose įstaigose“, - teigė profesorius N. M. Žūlievas (1994). (71)

Osteopatija skirta taisyklingos laikysenos palaikymui, kūno stiprinimui. Osteopatai remiasi

teorinėmis žiniomis apie patologijų atsiradimą organuose, audiniuose dėl nugaros smegenų šaknelių

kenksmingo poveikio. Jų gydomos manipuliacijos susiveda į specialius spaudimo, minkymo,

sukinių bei kitus mechaninius poveikius. Gydytojas, manipuliuodamas paciento sąnariais, moko jį

taisyklingos laikysenos. (45)

Profesorius N. M. Žūlievas (1994) teigė, kad osteopatai labiau nei chiropraktikai linkę

naudotis šiuolaikės medicinos žiniomis, prijungiant manipuliacinę techniką. Dėl to jie priartėja prie

oficialiosios medicinos profesijos. Osteopatai labiau pripažįsta mobilizaciją ir poveikį į

minkštuosius audinius. Mobilizacija suprantama kaip pasyvus sąnarių judinimas įvairiomis

kryptimis atliekant įvairius aktyvius ir pasyvius judesius sąnario lankstumo aktyvavimui. Taigi,

anot profesoriaus N.M. Žūlevo, osteopatai daugiausia dėmesį skiria oficialios medicinos

pasiekimams, tai yra masažui, sporto terapijai, fizioterapijai. (71)

Gemoterapija – tai tarpinė grandis tarp vaistažolių medicinos ir homeopatijos. Tai

homeopatijos kryptis, kurioje vaistai gaminami iš šviežių, augančių embrionų augalų audinių, pvz.

Jaunų pumpurų, mažų šaknų ir stiebų žievės. Šie preparatai veikia drenuojančiai. Kadangi vaistams

28

gaminti naudojami augaliniai audiniai, esantys dauginimosi fazėje, juose yra gana daug augimo

faktorių, pvz. hormonų. Naudojant drenuojančius silpnos koncentracijos preparatus, stimuliuojami

šalinimo organai, taip pagerėja organizmo detoksikacija.(15)

Antihomotoksinė medicina arba homotoksikologija yra jungiamoji grandis tarp šiuo metu

vyraujančios medicinos ir homeopatijos. Jos pradininkas ir pagrindėjas vokiečių gydytojas

dr.Hansas Heinrichas Reckewegas 1930 metais sukūrė teoriją, aiškinančią ryšį tarp kenksmingų

medžiagų (homotoksinų, arba žmogaus nuodų”) ir ligos. Jis teigė, kad liga – tai organizmo

pasipriešinimas šiems homotoksinams ir bandymas atstatyti sutrikusią pusiausvyrą. Šiuos

organizmo gynybos nuo nuodų mechanizmus dr. H.H. Reckewegas pateikė homotoksikozių

(patologinių procesų) lentelėje.

Med. dr. H.H.Reckewegas, remdamasis tradicijomis ir naudodamasis tuometiniais mokslo

metodais, įrodė biologinių antihomotoksinių preparatų veiksmingumą. Antihomotoksiniai vaistai,

daktaro vadinami bioterapiniais-antihomotoksiniais, susideda iš homeopatiškai paruoštų augalinės,

gyvulinės, mineralinės kilmės medžiagų, nozodų, audinių ir organų žaliavų, homeopatizuotų

alopatinių preparatų. (37)

Antroposofinė medicina yra viena iš homeoterapijos krypčių. Antroposofinė medicina

remiasi austrų filosofo ir mokslininko Rudolfo Steinerio (1861-1925) XX a. pradžioje pagrįstu

dvasiniu mokslu apie žmogų - antroposofija. Pavadinimas sudarytas iš graikų kilmės žodžių

„anthropos“ - žmogus ir „sophia“ - išmintis. Tai yra tam tikra nuoroda į tai, kad antroposofijoje

siekiama dvasinės išminties per gilesnį, visapusiškesnį savęs ir pasaulio pažinimą. (28) Gydytoja

Banga Kulikauskaitė (2000) teigia, kad antroposofija pripažįsta šiuolaikinio mokslo laimėjimus

fizinio pasaulio pažinime, tačiau ieško metodų ir galimybių pažinti dvasinę egzistencijos pusę, kurią

šiuolaikiniai gamtos mokslai kol kas bejėgiai tiek patvirtinti, tiek paneigti. Anot gydytojos,

„antroposofinė medicina randa išsamų, nuoseklų, didžiules galimybes terapinei kūrybai atveriantį

visapusišką žmogaus paveikslą, kuriame liga yra ne tik „gamtos klaida“, kurią reikia kuo greičiau

pašalinti, bet ir prielaida, paskata, galimybė dvasiniam žmogaus tobulėjimui.“ (47)

Antroposofiniai medikai, neatmesdami universitetinėje medicinoje įprastų medikamentų,

gydymo metodų (pvz., chirurgijos), kurie gali išgelbėti žmogaus gyvybę, pirmiausia stengiasi

stimuliuoti savigydos jėgas, pasinaudodami homeopatijos, fitoterapijos, hidroterapijos, meno ir

judesio terapijos (euritmijos), aromaterapijos ir kitomis natūraliomis gydymo priemonėmis.

Žmogaus gyvenimą antroposofai skirsto į septynmečius, mat visos organizmo ląstelės visiškai

atsinaujina kas 7 metai. Atskiru savo organizmo septynmečiu žmogus turi įgyti patirties, kurios

negalės įsisąmoninti kitu laiku. Būtent nuo to priklauso jo tolesnė fizinė bei psichinė sveikata. (12)

29

Aromaterapija yra viena iš fitoterapijos krypčių. Tai fizinių bei dvasinių problemų gydymas

ir profilaktika, naudojant natūralius augalinės kilmės gamtos aromatus. Eteriniai aliejai –

pagrindinės aromaterapinės medžiagos - yra kvapūs, sudėtingos sandaros lakiųjų medžiagų

junginiai, gaminami iš aromatingų augalų distiliavimo būdu. Atsiradusi Rytų bei Vakarų kultūrų

sandūroje, sujungusi liaudies medicinos tradicijas ir naujausius mokslo pasiekimus, aromaterapija

yra natūrali, nesikišanti (neinvazinė) gydymo ir profilaktikos sistema, veikianti visą žmogų, o ne tik

atskirą simptomą ar ligą, padedanti atkurti natūralią organizmo pusiausvyrą, reguliuoti, gydyti ir

palaikyti sveikatą naudojant eterinius bei augalinius aliejus.

Galima vadinti aromaterapiją menu, nes intuicija, kūrybiškumas ir grožio suvokimas yra

neatskiriami aromaterapeuto (šios srities specialisto) pagalbininkai kiekviename žingsnyje: ruošiant

individualius eterinių aliejų mišinius (sinergijas) konkrečiam žmogui, kuriant kvapų puokštes

(pomanderius) aplinkai aromatizuoti, gaminat natūralias kosmetikos priemones ir pan. Tačiau

aromaterapija taip pat yra ir mokslas, tyrinėjantis fiziologines, psichologines ir dvasines individo

reakcijas į aromatinius augalų ekstraktus, skatinantis natūralų žmogaus savireguliacijos ir sveikimo

procesą. (20)

Šviesos terapija. Šviesa veikia mūsų miego ciklą. Miego poreikį sukelia fermentas,

vadinamas melaninu. Saulės šviesoje melanino gamyba sutrinka, todėl miego stoka sumažėja.

Melanino gamyba yra susijusi su visa kūno harmonine sistema, kuri įtakoja augimą, atliekų

šalinimą iš organizmo ir daugelį kitų funkcijų. Mokslininkai atrado, kad vaikų augimo greitis

priklauso nuo šviesos stiprumo (pavasarį, vasarą vaikų augimas smarkiai padidėja). Daugelis tyrimų

parodė, kad metų laikai įtakoja miego trukmę, reakciją į skausmą, susierzinimą, valgymo įpročius,

nuotaiką, menstruacijų stiklą ir seksualinį aktyvumą. (38)

Žmonija jau prieš kelis tūkstantmečius pastebėjo, kad ilgiau pabuvus saulėje žvynelinė

nyksta ir be jokių papildomų gydomųjų priemonių, o sergantiems baltme (vitiligo) saulėkaitoje

atsikuria odos pigmentas (prieš tai išsitepus furokumarinais arba psoralenais, t. y. odą šviesai

įjautrinančiomis medžiagomis). Senovėje šviesos gydomasis poveikis nebuvo moksliškai

paaiškintas, tačiau jį medicinoje sėkmingai taikė romėnų ir arabų gydytojai. Šiuolaikiniai gydymo

šviesa pagrindai padėti kiek daugiau nei prieš šimtmetį, kai danų gydytojas Nielsas Rybergas

Finsenas Kopenhagoje įkūrė Šviesos terapijos institutą. 9-ojo dešimtmečio pradžioje, remiantis

laimėjimais lazerio šviesos tyrimų srityje, mokslininkams pavyko sukurti tokius šviesos terapijos

prietaisus, kurie apskritai neskleidžia. Medicinoje taikoma šviesos terapija be UV spindulių -

specialus prietaisas skleidžia vien poliarizuotą matomą šviesą ir infraraudonuosius spindulius, kurie

suaktyvina organizmo gyvybines jėgas. Nesant UV spindulių, nėra ir šalutinio poveikio, todėl ši

šviesos terapija tinka tiek kūdikiams, tiek senatvės sulaukusiems žmonėms, ją galima taikyti ir

30

namie, ir gydymo įstaigoje. (65) Poliarizuota šviesa padeda greičiau atnaujinti ląstelių energinį

potencialą. Apšviestos nesveikos organizmo ląstelės gauna didesnį elektros krūvį, todėl kur kas

greičiau atkuriama jų vidaus struktūra ir normali veikla. Nepriklausomai nuo to, kuri kūno dalis

šviečiama, teigiamą šviesos efektą kiekvieną kartą pajunta visas organizmas. (49) Be saulės

organizme atsiranda vitamino D stoka. Tai gali sukelti rachitą. Saulės šviesa būtina fermentų,

vitaminų, hormonų normaliam funkcionavimui. Buvo įrodyta, kad skirtingas saulės intensyvumas

skirtingai veikia gydomąsias fermentų savybes. Ryškiausių saulės terapijos poveikių yra kūdikių

gydymas mėlynoje šviesoje. (50)

Spalvų terapija, išsivysčiusi iš šviesos terapijos, buvo naudojama gydymui Senovės

Kinijoje, Indijoje, Egipte. Pirmąją chromoterapijos kliniką Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX

amžiaus pabaigoje atidarė Dinshah P Ghadaili. Tuo laiku chromoterapija sąnarių gydymui buvo

plačiai naudojama fizioterapinėse klinikose Šveicarijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Šiais laikais

chromoterapija išgyvena „antra gimimą“. Dauguma šiuolaikinių mokslinių tyrimų patvirtina spalvų

gydomąsias savybes. Egzistuoja skirtingi gydymo spalvomis metodai: spalvų meditacija,

chromopunktūra, litoterapija, tam tikros spalvų gamos interjero sudarymas ir kt. Vienas iš

efektyviausių gydymo spalvomis metodas – spalvų emulsijos terapija. Tai profilaktikos metodas,

nenaudojantis medikamentų, gydymo ir reabilitacijos, ir sujungiantis spalvų terapiją ir bioritmų

terapiją.

Oftalmologų pastaruoju metu publikuoti spalvų emulsijos taikymo, gydant akių ligas,

rezultatai rodo didelį šio metodo efektyvumą. Daugelio mokslininkų teigimu, vizuali šviesos

emulsijos stimuliacija pirmiausia teigiamai įtakuoja žmogaus psichoemocinę būseną. Sumažėja

nerimas, depresijos lygis, pagerėjo savijauta, normalizavosi miegas ir apetitas. Didelis šviesos

emulsijos terapijos efektyvumas taip pat pastebėtas, gydant moterų su klimakterinių sindromu

psichoemocionalinius ir vegetacinius sutrikimus. Šiandien sanatorijose, reabilitacijos centruose,

natūraliosios medicinos klinikose ar kabinetuose, o užsienyje – SPA („sveikas per vandenį“)

gydymą propaguojančiuose kurortuose spalvų terapija populiarėja. Kai kur spalvotos šviesos

spinduliai naudojami net atliekant akupunktūrą (vietoje adatų). (60)

Meno terapija atsirado 1938 m. Šį terminą pasiūlė anglų dailininkas Andrijanas Hillas,

pastebėjęs, kad piešimo procedūros vyresnio amžiaus žmonėms suteikia daug džiaugsmo, netgi

skatina gijimą. Daugelio šalių gydymo įstaigose piešimas, lipdymas, muzika, maldų ir

intelektualinio gydymo galia, šokiai imti taikyti kartu su medikamentais. Visam pasauly egzistuoja

daugybė meno terapijos studijų, mokyklų, net universitetų, kuriuose rengiami meno terapeutai. Šiuo

metu meno terapijai priskiriami visi su menu susiję užsiėmimai, kurie vykstantys ligoninėse ir

31

psichikos sveikatos centruose, nors daugelis specialistų tokį apibūdinimą laiko per plačiu ir

netiksliu. Meno terapija padeda pacientams sveikti, stiprina savo vertės pajautimą, meninę

kompetenciją. (14)

3.4.2. Tradicinė Rytų medicina

Rytų medicina - nuostabus Centrinės Azijos tautų kultūros fenomenas, kurio formavimuisi

įtakos turėjo Kinijos, Indijos, Kašmyro, Graikijos, Persijos, Irako, Tibeto ir kitų Rytų šalių

medicina, kur NM gydymo metodai užima itin svarbią vietą. Čia NM praktikuojama oficialiame

valstybiniame lygyje. Ji derinasi su paskutinių metų išvystyta šiuolaikine medicina, kuri šiuo metu

tobulai prieinama ne tik ekonomiškai išsivysčiusiuose pietiniuose rajonuose, bet ir toliau

nutolusiuose šiauriniuose rajonuose. Kinų medicina įsisavino daugelio tautinių mažumų (uigurų,

isų, tibetiečių, deincų) žinias. Rytų bei Azijos regiono šalyse NM įstatymais yra mažiau ribojama

nei daugelyje Europos šalių. Čia drauge su šiuolaikinės medicinos mokykla sėkmingai vystosi ir

natūralioji medicina. Dauguma šiuolaikinių gydytojų išmano bei naudoja ir liaudies medicinos

terapiją šalia įprastinės. Ligonis savo gydymui gali pasirinkti įprastinį gydymo metodą, arba ieškoti

liaudies gydytojo. Taigi, Rytuose, Azijos regione pastebimas europinės ir rytų medicinos

susiliejimas, kas duoda teigiamus rezultatus. Indijoje taip pat naudojama ne tik Ajurveda,

homeopatija, bet ir įprastinė medicina.

Rytų medicina teigia, kad tai, kas gyva (augalai), gali išgydyti gyvus organizmus (žmones),

augalų preparatai pagyvina žmogaus protą ir kūną, harmonizuoja gyvenimą ir grąžina jėgas. Šių

šalių medicina gydyme taip pat naudoja įvairius metalus, mineralus, brangenybių piliules. Pastarąjį

dešimtmetį Rytų medicina populiarėja ir Vakaruose, ir kitose šalyse. Rytų medicina iš esmės

skiriasi nuo mūsų - Vakarų medicinos. Skirtingai nuo vakarietiškų medikamentų, Rytų medicinos

preparatai, pasak gydytojos Bikbajevos, organizme atkuria biocheminius procesus, niekam

nepakenkdami. Jie padeda organizmui viską sureguliuoti pačiam. (72)

Ar Rytų medicinos metodikos veiksmingos? Pasaulinės kinų tradicinės akupunktūros

asociacijos valdybos narys, akupunktūros ir akupresūros specialistas Vitalijus Naumavičius sako,

kad jos veiksmingos tais atvejais, kai disfunkcija yra fiziologinio lygio (arba funkcinio pobūdžio) ir

kai procesai dar laikini. „Mūsų specializuotose klinikose ir diagnostikos centruose, kur gausu

šiuolaikinės tyrimo aparatūros, Rytų medicinai svarbus vaidmuo tenka, tačiau reabilitacijos ir

šeimos medicinos srityse Rytų medicinos išmanymas tampa gydytojo privalumu.“ Pasak V.

Namavičiaus, Rytų medicina turi specialius sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės palaikymo

metodus, tačiau daugelis iš jų kol kas mistifikuojami. Taip yra ir dėl to, kad rytiečiai, sugebėję

32

susisteminti tūkstantmetę patirtį, sugebėjo ją ir saugoti. Šiuolaikinių kinų tradicinės medicinos

mokslinių tyrimų apimtys ir finansavimo lygis yra išties įspūdingi, jų duomenys tampa prieinami.

Atsirandant pakankamo lygio vertimų, Rytų ir Vakarų medicinos sistemos pradeda labiau

„susikalbėti“. Lietuvos maisto pramonės instituto vyr. mokslo darbuotoja biologijos mokslų daktarė

Dalia Sekmonienė siūlo nevengti Rytų medicinos panaudojimo teigdama: „...kodėl Europoje

nepasinaudoti tuo, kas veiksminga Rytuose?“. (8)

3.4.2.1. Tibeto medicina

Tibeto medicina – tai gydymo menas, kuriame sukaupta daug patirties kaip gydyti šiandien

itin aktualias ligas. Moderniausi tyrimai atveria tibetietiškų receptų paslaptis, o klinikiniai tyrimai

įrodo, kad vaistai padeda nugalėti moderniausias ligas. Pasak Kauno medicinos universiteto

dėstytojo, gydytojo A. Kažemekaičio, „Tibeto medicina – tai ne vien augaliniai preparatai, bet ir

visa gyvenimo filosofija, kurioje daug vietos skiriama ligų profilaktikai, sveikam gyvenimo būdui.

Šia išmintimi taip pat galėtume sėkmingai naudotis šiandien. Dėl daugelio ligų pagal Tibeto

medicinos sampratą esame patys kalti: kai kurias ligas, pavyzdžiui, peršalimus lemia aplinka, tačiau

daugelį sukelia blogos mintys, pavydas, nežinojimas, nesugebėjimas įsigilinti į save.“ (21)

Tibeto medicina Europoje kelia ypatingą susidomėjimą. Vakaruose Tibeto medicina

oficialiai nėra pripažįstama. Šveicarijos tibetietiškų vaistų gaminimo kompanija PADMA AG,

nutiesusi tiltą tarp Vakarų ir Rytų, Tibeto mediciną, pristato kaip „pagrįstą tradicijomis, kur kūnas ir

dvasia yra neatskiriami. Siekiama vidinės organizmo energijų pusiausvyros, o žmogus laikomas

neatsiejama gamtos dalimi. Todėl vienodai svarbi ne tik kūno, bet ir dvasios sveikata.“ (66)

Tibeto medicin savyje sintezuoja Kinų kraštų ir Indų medicinas.

3.4.2.2. Kinų medicina

Tradicinė kinų medicina žinoma beveik tris tūkstančius metų ir šiandien ja gydosi vienas

penktadalis pasaulio gyventojų. Vakariečiai ilgaamžiškumą paprastai tapatina su ilgu gyvenimu,

tačiau kinų medicinai ilgaamžiškumas reiškia tai, ką mes pratę vadinti „gyvenimo kokybe", todėl

ilgas gyvenimas be sveikatos, gyvybiškumo ir džiaugsmo yra laikomas beprasmiu. Pagrindinis kinų

medicinos principas teigia, kad liga atsiranda tada, kai sustabdomas či, arba gyvybės energijos,

tekėjimas kūne. Kai žmogus sveikas, či energija nematomais didžiulio tinklo kanalais, arba

meridianais, jungiančiais visus vidaus organus ir liaukas, natūraliai cirkuliuoja po visą kūną. Či

srautas gali nutrūkti dėl įvairių mechaninių kliūčių ir fiziologinių kūno procesų, jis taip pat gali būti

33

per stiprus arba per silpnas, dėl to ir atsiranda liga. Pagal tradicinę kinų mediciną, pasaulyje yra dvi

viena kitą papildančios, tačiau priešingos jėgos - in ir jan. Šios jėgos atitinka gamtoje

egzistuojančias priešybes, tokias kaip vyras ir moteris, karštis ir šaltis, diena ir naktis. Kinų

medicinoje ligos diagnozuojamos ir gydomos in ir jan pagalba. Vienos ligos vadinamos in ligomis,

kitos - jan. Žmogaus sveikatai taip pat labai didelę reikšmę turi penki gamtos elementai (ugnis,

žemė, metalas, vanduo ir medis). In ir jan bei penkių elementų pusiausvyros sutrikimas sutrikdo či

srautą ir sukelia ligą. (56)

Kūno pusiausvyros atstatymui kinų medicina vartoja vaistažolių preparatus, masažą (šioje

srityje susiliečia Rytų ir Vakarų medicina), tam tikrų kūno taškų šildymą smilkstančiomis

vaistažolėmis (šis metodas vadinamas moksibustija), taures., energijos atstatymo pratimus (qigong),

meditaciją ir akupunktūrą.

3.4.2.3. Akupunktūra

Akupunktūra – senas Rytų medicinos gydymo metodas, per kelis paskutinius dešimtmečius

plačiai pradėtas taikyti ir Vakarų šalyse. Tai ne tik Kinų, bet ir kitų Rytų medicinų sudedamoji

dalis, iš kurios išsivystė su Su Džok gydymo terapija, refleksologija, termopunktūra. Fizinės

medicinos ir reabilitacijos gydytoja Dalia Veitienė (VšĮ Antakalnio poliklinika) savo straipsnyje

„Akupunktūros veiksmingumo, gydant įvairias ligas, įrodymai“ pateikia akupunktūros veikimo

principą taip: „Tradicinės akupunktūros metu, siekiant išgydyti negalavimą ir pagerinti sveikatą,

adatomis stimuliuojami tam tikri kūno paviršiaus taškai. (67) Pasak Rytų medicinos atstovų,

žmogaus gyvybinė energija, vadinama chi, kūne cirkuliuoja 12 pagrindinių kanalų, vadinamų

meridianais. Kiekvienas meridianas yra pavadintas tam tikro organo pavadinimu. Pavadinimas yra

daugiau susijęs su energetine funkcija negu su organo struktūra arba anatomija. Skiriamos

paviršinės ir vidinės kiekvieno meridiano projekcijos. Paviršinėse projekcijose esantys taškai yra

vadinami akupunktūros taškais. Į šiuos taškus įdūrus adatas, paveikiama kūno chi ir sugrąžinama

sveikata. (3)

Akupunktūros metu stimuliuojamos raumenyse esančios nervų galūnėlės, kurios perduoda

impulsą į užpakalinį nugaros smegenų ragą. Iš jo impulsas siunčiamas į kitus nugaros smegenų

lygius, vidurines smegenis ir pogumburio – hipofizės sistemą, kurioje ir atpalaiduojami skausmą

malšinantys neurotrasmiteriai. Įdūrus adatas į skausmingus akupunktūros taškus, aktyvinami visi

trys minėti smegenų centrai. Kai adatos įduriamos į atokiau nuo skausmingų vietų esančius taškus,

aktyvinamos tik vidurinės smegenys ir pogumburio – hipofizės sistema. Remiantis šia teorija

galima manyti, kad netikra akupunktūra yra tokia pat veiksminga, kaip ir tikra akupunktūra, tačiau

34

tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis, kurių metu eksperimentiniu būdu buvo sukeltas ūminis skausmas,

parodė, kad, stimuliuojant tikrus akupunktūros taškus, skausmą malšinantis poveikis stipresnis negu

taikant netikrą akupunktūrą.“ Gydytoja D.Veitienė (2006) teigia, kad pasaulinės literatūros

apžvalgoje, kurioje pateikti apibendrinti 14 metų duomenys, nurodomos 193 galimos komplikacijos

ir daroma išvada, kad apskritai akupunktūra yra saugus gydymo metodas, išskyrus ligonius,

sergančius emfizema, bei tuos, kuriems didelė pneumotorakso rizika. (68)

Akupunktūra – tai tiltas, siejantis senuosius gydymo būdus su šiuolaikiškesniais,

apjungiančiais elektronikos galimybes – elektroakupunktūra, biopunktūra, homeosiniatrija,

fizioterapija, elektrostimuliacija.

3.4.2.4. Termopunktūra (refleksoterapija)

Termopunktūra (arba moksaterapija) – vienas populiariausių refleksoterapijos metodų. Jo

esmė yra lokalus šiluminis poveikis refleksogeniniams (akupunktūriniams) organizmo taškams ir

zonoms. Šiluminis akupunktūrinių taškų aktyvizavimas vyksta įvairiais būdais. Seniausiam cziu

panaudojami pelynų arba anglies cigarai: jiems smilkstant išsiskiria šiluminė energijos srovė,

nukreipiama į biologiškai aktyvius taškus. Tiesioginio cigaro kontakto su oda čia nėra. Taikomas iš

anksto įdurtos į akupunktūrinį tašką adatos šildymo metodas. Tai galima atlikti net uždegus

paprastą degtuką. Kinijoje gaminami iš medžio anglies cigarai (tam tikros lazdelės). Tačiau

termopunktūra (refleksoterapija) yra efektyviausia naudojant pelynų lazdeles. Jas renkasi ir Azijos

(Tolimųjų Rytų) gydytojai, ir Europos šalių refleksoterapeutai. Jeigu cziu atliekamas tinkamai,

pelenų sluoksniu padengto smilkstančiojo cigaro galiukas (moksos) temperatūra nepakyla aukščiau

negu 43 – 45 laipsniai. Ši temperatūra saugi odai, tačiau jos visiškai pakanka giluminiam

refleksinės zonos šildymui. Daug svarbių taškų, turinčių reflektorinį reguliuojamąjį ryšį kone su

visais vidaus organais, yra ausų kriauklėse, taip pat delnuose ir pėdose. Todėl termopunktūra buvo

imta plačiai taikyti tokiose refleksoterapijos kryptyse, kaip Su Džok (plaštakos bei pėdos taškų)

terapija (3.4.2.6. skyrius). Vadovaujantis ištobulintomis ir kliniškai patikrintomis termopunktūros

schemomis bei taikant atitinkamas technologijas, galima pasiekti gerų rezultatų, gydant nuo

vegetodistonijos, kai kurių širdies sutrikimų, arterinio kraujospūdžio svyravimų, smegenų

kraujotakos sutrikimų, įvairių skausmų, daugelio neuroendokrininių odos ligų (egzemos, psoriazės),

alerginių sindromų. Gydyti termopunktūra patartina bronchinę astmą, skrandžio opą, kolitą, cistitą,

menstruacinio ciklo sutrikimus ir daug kitų neurogeninių bei psichogeninių vidaus organų veiklos

sutrikimų. (53)

35

3.4.2.5. Homeosiniatrija

Homeosiniatrija yra terapinis metodas, jungiantis homeopatiją ir akupunktūrą. Sąvoka

„homeosiniatrija“susideda iš „homeo“ (homeopatija), „sin“ (sinologija) ir „iatros“ (gr. „gydytojas“).

Taigi, homeosiniatrija yra homeopatijos ir tradicinės kinų medicinos, kuri greta akupunktūros, ypač

sergant lėtinėmis ligomis, taiko vaistus, dietas ir psichosomatinį gydymą, derinys. Į atitinkamus

akupunktūrinius taškus švirkščiami pagal indikacijas tinkantys homeopatiniai preparatai. Ir

akupunktūra, ir homeopatija stimuliuoja organizmo reguliacinius mechanizmus.

Homeosiniatriją atrado daktaras De la Fuye. Jis nagrinėjo akupunktūrinio taško ir

atitinkamos homeopatinės medžiagos tarpusavio ryšius. Taip buvo nustatyta diagnostiniai ir

terapiniai ryšiai tarp dviejų skirtingų sistemų, kurios net sustiprina viena kitą, kai homeopatinis

simile švirkščiamas į atitinkamą akupunktūrinį tašką. (18)

Daugelis homeosiniatriją vadina biopunktūra. „Natura munda“ Biopunktūra pristato kaip

saugų ir efektyvų gydymo metodas, kuri atliekant naudojami nekenksmingi organizmui

homeopatiniai vaistai, injekuojant į akupunktūros ir kitus specifinius taškus, stimuliuojant natūralias

organizmo apsaugines funkcijas. Šis natūraliosios medicinos gydymo ir diagnostikos centras teigia,

kad nemažai gydytojų visame pasaulyje naudoja biopunktūrą nesudėtingų ortopedinių problemų

gydymui. „Reikėtų paminėti, kad biopunktūra yra veiksminga priemonė stuburo nervų šaknelių,

kaklo-krūtinės- juosmens raumenų uždegimų, patempimų atvejais, esant išijui, peties sąnario

sindromui (įšaldytas petis”), Achilo sausgyslės uždegimui. Sėkmingai biopunktūra yra gydomos

sportinės traumos.“ (19) Tačiau, kaip teigia daktaras Verner Frase straipsnyje homeosiniatrijos

pagrindai, homeosiniatrijos negalima maišyti su biopunktūra, kadangi čia nėra homeosiniatrijos

apibrėžto ryšio tarp medikamento ir injekcijos vietos. Dėl tos pačios priežasties homeosiniatrijos

negalim vadinti ir akupunktūros injekcijomis (nors tai ir yra homeopatinių preparatų injekcijos į

akupunktūrinius taškus), bei mezoterapija (kur anestetiniai ar antifl ogistiniai preparatai

spontaniškai injekuojami į skausmingus ar trigerinius taškus). (18)

3.4.2.6. SuDžok akupunktūra

Su Džok - tai gydymo būdas (refleksoterapijos kryptis), iš esmės papildęs tradicinę adatų

terapiją. ,,Su“ - plaštaka, ,,Džok“ - pėda. Su Džok terapija – tai gydymo būdas, sukurtas Pietų

Korėjos mokslininko profesoriaus Park Jae Woo, kai stimuliuojami plaštakos ir pėdos taškai.

Plaštakų ir pėdų paviršiuje yra biologiškai aktyvių taškų, atitinkančių tam tikrus viso kūno organus

36

ir dalis. Tuos taškus dirginant juntamas ryškus gydomasis ir profilaktinis poveikis. Plaštakų ir pėdų

taškai išsidėstę tam tikra griežta tvarka ir atspindi sumažintą anatominę viso organizmo sandarą.

Tarp kūno organų ir juos atitinkančių taškų yra nuolatinis ryšys. Prasidėjus ligai, „signalinė“ banga

iš pažeistos kūno dalies arba organo nukreipiama į atitinkamą tašką ir jį sudirgina - taškas tampa

skaudamas. Stimuliuojant tokį tašką, sukyla banga, kuri aktyviai veikia nesveiką organą ir jį gydo.

Vaikštant, bėgiojant, dirbant darbą rankomis taškai natūraliai masažuojami, tai apsaugo kūną nuo

ligų, todėl visiems žinoma, kad geriausi vaistai – judėjimas ir darbas. Kai natūralaus taškų ir zonų

masažo nepakanka, žmogus gali nusilpti ir susirgti. Tuomet tikslus, kryptingas taškų stimuliavimas

paprastai duoda gerų rezultatų. (62)

3.4.2.7. Akupresūra

Akupresūra – tai spaudžiamųjų judesių masažas. Visame kūne yra biologiškai aktyvių taškų.

Jie išsidėstę pagal kūno paviršiaus energijos kanalus ir meridianus. Spaudžiant ir masažuojant šiuos

taškus, gilesniuose organizmo audiniuose sukeliama atsakomoji reakcija. Stokojant energijos – jos

suteikiama, pernelyg įsiaudrinęs žmogus – nuraminamas, taip pat šalinami nervinių impulsų

sklidimo trikdžiai. Masažo metu energija meridianuose pasiskirsto tolygiai, taip išlyginama organų

veikla, daugelis negalavimų nustoja kamuoti. (2)

Akupresūra, kaip ir homeosiniatrija, glaudžiai siejasi su akupunktūra, Su Džok gydymo

terapija, termopunktūra (refleksoterapija), kurios neatsiejamos nuo vakarų medicinai priskirtų

masažo, manualinės terapijos, osteopatijos, chiropraktikos rūšių.

3.4.2.8. Kitos Tradicinės rytų natūraliosios medicinos rūšys

Ajurveda - tai senovės indų medicinos, filosofijos ir psichologijos sistema, kurios pagrindą

sudaro gydymas vaistažolėmis ir kitais daugiausia augalinės kilmės produktais. Tai holistinė

gydomosios ir profilaktinės medicinos sistema, nukreipta į ligos užkirtimą gilinantis į kūno ir

minčių visumą. Ajurveda išvertus į lietuvių kalbą reiškia mokslas apie gyvenimą (Auh - gyvenimas,

Veda - mokslas). Ajurveda – tai balansas tarp minčių ir kūno, atsižvelgiantis į kiekvieno žmogaus

individualumą. (69)

Pagal Ajurvedą, yra pagrindiniai gyvenimo veiksniai, lemiantys žmogaus unikalų sudėjimą.

Tai „vata“, arba oras, išreiškiantis labai energingus žmones, „pitta“ – ugnis agresyvių žmonių ir

„kapha“ – lėtų, konservatyvių individų. Vata, pitta ir kapha – tai energetinės jėgos, kurios būdingos

37

kiekvienam žmogui. Žmogaus sveikatos sutrikimai turėtų būti gydomi atsižvelgiant į šias

energetines jėgas, siekiant jų išsibalansavimo sugražinimo į stabilumą. (1)

Biologijos mokslų daktarė Andrijauskaitė teigia, kad Ajurveda daug dėmesio skiria ligų

profilaktikai, gyvenimo būdui ir mitybai, psichikos sveikatai, bei relaksacijai, o gydymą ir

gyvensenos koregavimo priemones rekomenduoja individualiai. „Daug žmonių serga dėl

neišmanymo kaip maitintis, ilsėtis, kaip susigrąžinti jėgas“. Ajurvedos tyrimų instituto vadovas

Ajurvedos medicinos daktaras Partapas Čauhanas sako, kad „Ajurveda yra sudėtinga disciplina,

tačiau esminius jos principus nesunku suprasti, nes šią sistemą dar galima vadinti natūraliu ir

harmoningu gyvenimu. O tai kiekvienam turėtų reikšti neskubų ir darnų būties realizavimą, kai

mėgstamas darbas teikia pasitenkinimo, kai namuose jauku, kai vyrauja sveikata, supratimas, meilė

ir savitarpio pagalba – nuolat patiriamos ir kitiems dalinamos vertybės“. Ajurvedos specialistai

pataria: „...naudokite intelektą, kad teisingai nuspręstumėte bei pasirinktumėte. Neteisintos mintys –

tai, Ajurvedos požiūriu, yra pagrindinė somatinių (kūno) bei psichikos ligų priežastis. Neteisingai

mąstant, kinta ir fiziologiniai principai organizme.“ (8)

Gydymas pagal Ajurvedos sistemą atjaunina ne tik kūną, bet ir sielą, suteikia naujos

gyvenimiškos energijos, sustiprina imuninę sistemą, išvalo organizmą, pašalindamas iš jo per eilę

metų susikaupusius toksinus, pagreitina natūralų žaizdų gijimą, palengvina chroniškų susirgimų

gydymą ir net padeda juos įveikti. (69)

Joga - tai senovės filosofija, susikūrusi Indijoje prieš tūkstančius metų. Joga – tai gyvenimo

būdas, kuris susideda iš etinių principų, griežtų dietos reikalavimų ir fizinių pratimų, padedančių

sujungti protą, kūną ir dvasią į vieną visumą. Joga naudoja eilę kūno asanų (kūno padėčių, kurios

kūnui nesuteikia fizinės įtampos), judesių ir kvėpavimo pratimų. Joga suteikia galimybę pakeisti

tuos intelektualinius ir fizinius įsipareigojimus, kurių pakeitimai laikomi virš žmogaus galimybių.

Per paskutinius 80 metų jogos nauda buvo pripažinta medikų profesionalų Indijoje ir Vakaruose.

Žmonės, praktikuojantys jogą gali įtakoti savo kraujospūdį, širdies darbą, kvėpavimo takų

funkcijas, odos atsparumą, smegenų darbą, kūno temperatūrą ir kitas kūno funkcijas. Egzistuoja

keletas jogos tipų: hatha, bhakti, karma, jnana, raja, mantra, laya, tantra arba kundalini, nuo kurių

priklauso žmogaus gyvenimo būdas, taip pat ir sveikatos būklė. (41)

Cigun - daugelį amžių rytuose naudojama sveikatingumo sistema, padedanti įveikti ligas,

prailginti gyvenimą, atstatyti fizinę bei dvasinę pusiausvyrą, giliau pažvelgti į save ir kasdienybėje

pasislėpusią aplinką. Cigun – tai savotiškas dinaminės jogos kiniškas variantas, nukreiptas į darbą

su gyvybine energija, jos valdymas, savireguliacija. Tai tobulumo viduje ir išorėje siekimas per

kūno, dvasios, energijos bei visos gyvenimiškos patirties integravimą. (24)

38

Ci - substancija, egzistuojanti kiekviename Visatos taške. Ji turi tris dedamąsias: materialią,

energetinę ir informacinę. Išskiriama išorinė ir vidinė Ci, kosmoso ir žmogaus. Yra Ci rūšis, kurią

turi žmogus nuo pat gimimo, ir yra Ci, kurią galima gauti iš aplinkos, kaupti organizme arba

naudoti. Gun - tai veiksmas, darbas, kurį būtina atlikti, kad išmoktume įvaldyti Ci energiją. Tai

reikalauja laiko ir pastangų. Cigun - tai energijos Ci panaudojimo menas: jos gavimas iš supančio

pasaulio, keitimas ir spinduliavimas. Platesne prasme - tai pirmiausiai savo sveikatos palaikymo

menas. (44)

Tai Chi - Kinų gimnastika - priemonė kūno ir dvasios tobulinimui bei savigynai. Tai Chi –

tai pozų, meditacinės technikos ir grakščių judesių, valdomų (gyvenimo energijos) Chi srautu,

visuma. Ši gimnastika sutvirtina sąnarius, didina kūno lankstumą, gerina judesių koordinaciją,

stiprina imuninę, nervų sistemą, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją. Amerikiečių medikai

tyrimais nustatė, kad reguliarūs šios gimnastikos užsiėmimai padeda žmonėms sergantiems širdies

ligomis daug greičiau, nei kiti gimnastikos tipai. Tai Chi užsiėmimai gerina pacientų, sergančių

chronišku širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybę. (46) Tai Chi atsirado XV amžiuje, kai

daosas Čžan San Fenis atkreipė dėmesį į gervės ir gyvatės dvikovą. Greiti, lankstūs, laisvi paukščio

ir gyvatės judesiai sužavėjo smalsųjį vienuolį. Bandydamas pamėgdžioti gervę su gyvate jis sukūrė

savitą kovos stilių. Iš pradžių jo buvo mokoma kinų vienuolynuose, o vėliau – JAV ir Europoje.

Senovės kinų filosofai mokė, kad pasaulį valdo dvi priešingos jėgos: vyriškoji jan ir

moteriškoji inj. Žmogus, atlikdamas tam tikrus judesius („formas“) kaitalioja jėgą ir veržlumą (jan –

vyriškąjį pradą) su atsipalaidavimu ir atsitraukimu (inj – moteriškuoju pradu). „Formos“ dažniausiai

ką nors imituoja ir yra labai gražiai vadinamos: „arklio karčių šukavimas“, „žvirblio pagavimas už

uodegos“, „grojimas fleita“ ir t. t. Tai Chi, kaip ir cigunas yra sudedamoji jogos dalis, tačiau čia,

atlikdamas „formas“, žmogus, skirtingai nuo jogos, nesustingsta vietoje. Jis nuolat perkelia svorį

nuo vienos kojos ant kitos ir jaučia, kaip viduje teka Ci energija. Tai – vadinamasis jan stilius. Jo

metu energija teka taip harmoningai, kad žmogus jaučiasi sveikesnis, pusiausviras ir atjaunėjęs. Jan

– tai veržlumas, jėga, dangus, sausuma, karštis. Inj – pasitraukimas, priėmimas, ramybė, žemė,

drėgmė, šaltis. Tačiau jas priešiname tik protu, o realybėje yra tiesiog dvi to paties begalinio

judėjimo pusės, kurių suharmonizavimas lemia žmogaus sveikatą. (48)

3.4.3. Lotynų Amerikos, Afrikos ir kitų šalių medicina

Šiaurės, Pietų, Centrinė Amerikos zona, nusitęsianti iki pat pat Antarktidos kultūra mums –

europiečiams, ko gero pati paslaptingiausia. Primityvios indėnų gentys, gyvenančios Pietų

Amerikos džiunglėse, dar ir dabar pažįsta niekam negirdėtų vaistažolių, kurių poveikis išties

39

stebuklingas. Šiose šalyse liaudiški gydymo metodai nusileidžia nacionalinėm kitų šalių mokyklom,

dažniausiai Europos. Dėl skirtingo ekonominio ir kultūrinio šalių išsivystymo Afrikos šalyse

požiūris į NM yra kitoks nei Europoj. Čia visuomenė yra mažiau išprusus. Jei Kinijoje jau šiuo

metu pastebimas europinės ir rytų medicinos susiliejimas, kas duoda teigiamus rezultatus, tai

daugelyje Afrikos šalių šiuolaikinė medicina prieinama tik nedaugeliui gyventojų. Liaudies

medicina gali būti taikomas visur, netgi pačiuose atokiausiuose besivystančių šalių kampeliuose,

kur dar nėra šiuolaikinės medicinos.

Afrikiečių medicinoje tradiciškai labai svarbu yra tikėjimas į tai, kad šiandieninio gyvenimo

kokybė labai priklauso nuo mirusių protėvių dvasių. Liga skaitoma kaip nelaimė ne vienam,

žmogui, bet ištisai grupei žmonių. Jeigu vakarų medicina savo dėmesį kreipia į konkretų ligonį, tai

Afrikos liaudies medicina įvertina socialinį ligos kontekstą. Nigerijoje nustatyta, kad 95% naudojasi

liaudies išmintimi. Trūkstant diplomuotų gydytojų 500-am gyventojų paprastai tenka 1 hileris. Jis

savo receptus laiko paslapty, perduodamas tik sūnums ir mokiniams. Kiekvienas hileris ilgai

mokosi, kol išmoksta ne tik gydomąsias augalų savybes, bet ir mitologiją. Hileris gyvena

ypatingame pasauly, kuris neprieinamas kitiems visuomenės nariams. Visuomenėje hileris turi

ypatingą statusą – jis privalo ne tik gydyti, bet ir atitolinti nelaimes. Hilerystė yra liaudies

medicinos šaka, iš kurios šiandieninis gydytojas turėtų ko ir pasimokint, ne tik ignoruot (visų pirma

visuotinio ligos priežasčių ir pasekmių įvertinimo). (71)

Hilerio analogais kitose šalyse yra šamanai, kurie buvo pagrindiniai gydytojai Sibiro tautose

ir paskutiniai iš jų išgyveno iki 1970 m. Ir pas vienus, ir pas kitus (hilerius ir šamanus) iškilo

prisitaikymo prie šiuolaikinės civilizacijos ir urbanizacijos, kurias lydi didelė psichologinė įtampa.

Hilerystė yra kaip istorinis praeitų amžių išsivystymų modelis.

3.4.3.1. Šamanizmas, hilerystė

Šamanizmas - remiasi išpažinėjų tikėjimu, kad šamanas dėl tiesioginio bendravimo su

dvasiomis gali veikti tikrovę. Šamanizmas praktikuojamas kai kurių Azijos, Afrikos, Centrinės

Amerikos, Polinezijos tautų. Šamanizmas buvo plačiai naudojamas daugelyje pasaulio šalių.

Suomijoje noidai išnyko 11 a., vengrų taltosai - 18 a. Šiandien kazachų ir kirgizų šamanai vadinami

bakši, čigonų - čovali, kinų - vū, sumatriečių - sibaso, maliečių - pojanš, eskimų - angokok, gruzinų

- kadagi. Jį juos panašūs turkų šokantys dervišai - sufijai. Šamanizmas į Centrinę Aziją atkeliavo iš

Antikos mažai žinomos bon religijos forma, jos šaknys Mitros kulte. (57)

Šamanizmas yra plati sąvoka apimanti daugelį įvairių „praktikų“ visame pasaulyje. Kartais

labai skirtinguose kraštuose atliekami stebėtinai panašūs ritualai (Amerikos indėnų, eskimų,

40

Suomijos lapių, Sibiro ar Graikijos tautelių). Šamanų praktika žymi tą slenkstį, nuo kurio prasideda

žmonijos pastangos sukurti antgamtinio pasaulio suvokimo sistemą. Tai pastangos išnarplioti

universaliąsias pasaulines paslaptis: visatos, žemės, žmonių, gyvūnų, augalų kilmės, gyvenimo ir

mirties prasmės, egzistencinius klausimus. Šamanas - tarpininkas tarp žmonių ir dvasių. Jis

dainuodamas ir mušdamas būgną gali panirti į tranzo būseną, kuri leidžia jo sielai palikti kūną ir

nukeliauti didelius atstumus. Ekstazės apimtas, tariasi bendraująs su dvasiomis ir galįs jas palenkti

žmonių naudai. Šamanas gali tam tikru mastu valdyti jėgas, nuo kurių priklauso paprastų žmonių

gyvenimas. (64)

Mūsų prosenelių proseneliai kūrė būdus, leidžiančius gauti Visatos ezoterinio pažinimą.

Kosminių pasaulių vizijos buvo išgaunamos ekstazę (bei psichodinaminius procesus) sukeliančiais

ritualais, nevengiant panaudoti ir haliucinogenines medžiagas. Amerikos indėnų religijoje

leidžiamas ritualinis (sakramentinis) meskalo kaktuso naudojimas, siekiant užmegzti ryšį su

dvasiomis. (39)

3.4.3.2. Psichoterapija

Jau seniai įrodyta, kad beveik kiekvienoje kūno patologijoje yra ir psichologinis

komponentas: kaip dalinė jos priežastis ar atgarsis. Šiuo dalyku rūpinasi psichosomatinė medicina,

kuri pabrėžia santykio gydytojas - pacientas terapinę vertę. Psichosomatiniai sutrikimai tai

simptomai, įsišaknijantys žmogaus psichikoje, toki kaip baimė, depresija, psichozė. (43) Padedant

tikram profesionalui – psichiatrui, psichologui, psichoterapeutui ar psichoanalitikui, galima įveikti

daugelį dvasinių negalavimų. „Psichoterapija – tai gydymo metodai, kuriuos taikant suvokiami ir

keičiami jausmai, mintys ir elgesio motyvai, trukdantys asmeniui gerai jaustis. Psichoterapijos

tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius nei jis taikė problemų sprendimo būdus.“

(9) Terminas psichoterapija yra graikiškos kilmės: psiche – „siela“, therapeia – „gydymas“.

Vadinasi, psichoterapeutas yra tas, kuris bando gydyti mūsų sielą. Taip terminą psichoterapija

aiškina psichologas, VU Religijos studijų bendradarbis Arūnas Peškaitis. Jis teigia, kad šiandieninė

psichoterapija naudoja įvairius metodus (ir humanistinius, ir psichoanalizės), bet visais atvejais ji

krypsta į partnerišką bendravimą. „Žmogus turi pats suprasti save ir pabandyti sau padėti taip, kaip

būtent jisai pats mano esant reikalinga. Psichoterapeutas palieka žmogui laisvę. Jis tik padeda

susitvarkyti su problemomis, kurios trukdo jam ja pasinaudoti.“ (58)

41

3.4.3.3. Hipnozė

Hipnozė – tai psichoterapijos forma. Tai metodas, kurį taikant asmuo pasiekia transo būseną

ir jam galima padėti atgaminti primirštą patirtį, atsiriboti nuo streso ar geriau valdyti tam tikras

kūno funkcijas. Tai saugus metodas. Įrodyta, kad hipnozės metu žmogui negalima įteigti padaryti

nieko, ko jis negalėtų padaryti būdamas sąmoningas. Hipnozė gali padėti kai kuriais nerimo

sutrikimų, baimių, priklausomybių. (9)

Kai kurios Amerikos indėnų gentys (Lakota, Navajo) ir šiandien praktikuoja terapijos ratą

(medicine wheel – ang.), šventąjį lanką ir „dainą“ – gydymo ceremonija, trunkanti 2-9 paras ir yra

atliekamas įgudusio specialisto, vadinamo „daininiku“. Teigiama, kad gydytojai, turintys žinių apie

sudėtingas ceremonijas, išgydydavo įvairius negalavimus (širdies ligas, diabetą, vėžį, astmą ir kt.).

Amerikos indėnų kosmologiniai (pasaulio sutvėrimo) mitai europiečiams turbūt sunkiai suprantami,

todėl ir jų gydymo metodai mums kelia nuostabą. Tačiau įsigilinus, mūsų protėviai taip pat

naudojosi Amerikos indėnų naudojamais gydymo metodais: įvairūs ritualai, toki kaip šamanizmas,

žarnyno valymas, naudojant žolinius preparatus. (39)

3.4.3.4. Meditacija

Meditacija, kaip teigia laisvoji enciklopedija Vikipedija, (lot. meditatio = "mąstymas apie"

arba lot. medius = "vidurys") – viena iš dvasinio susitelkimo (koncentracijos) technikų. Meditacijos

tikslas – susikaupimas, rimtis, dvasinis atbudimas arba nušvitimas, dvasinė sveikata, pakitusios

sąmonės būsenos, transas. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne sąmoningai, o kaip susitelkimo,

įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“

būsena, kurios metu, žvelgiant iš neurobiologijos mokslo pozicijos, pakinta smegenų biosrovių

dažnis. Bendriausia prasme, meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose

sumažėja suvokiančiojo subjekto ir suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.

Šiuolaikinė meditacijos samprata apima tokias dvasines veiklas kaip dvasinis susitelkimas, malda,

dhjana, samadhis, cigunas ir kt., tačiau šių terminų pilnai neatskleidžia, o tik juos apibendrintai

įvardina. Meditacija – tai kūno ir proto ramybės lavinimas, kuris mažina aukštą kraujospūdį,

cholesterolio kiekį, agresyvumą. (52)

42

3.4.3.5. Kitos natūraliosios medicinos rūšys

Proto – kūno medicina – tai dėmesio nukreipimas į proto bei fizinio atsako sąveiką kūne.

Proto – kūno medicina tiria ryšius, kurie sieja kūną ir protą, tuo tarpu Vakarų medicina juos suvokia

kaip atskirus dalykus. Proto – kūno medicina yra veikiau tam tikros procedūros, nei gydymo

metodai, kuriais žmonės naudojasi norėdami pagerinti savo fizinę ir psichinę būseną. Tokios

emocijos kaip stresas ar depresija gali turėti sveikatą silpninantį efektą, paveikdami kūno gebėjimą

kovoti prieš ligas. Taip pat chroniškos ligos gali paveikti protinį vaizdą, kuris sukelia emocines

ligas, tokias kaip stresas, depresija, vienišumas. Mokslinis šios medicinos šakos pavadinimas yra

psichoneuroimunologija, kurioje psicho turima mintyse – protą, neuro – smegenys ir nervų sistema,

imunologija – kūno reakcija į infekcijas. Su psichoneuroimunologija glaudžiai siejasi vieni iš

seniausių gydymo būdų – psichoterapija, hipnozė. (17)

Bioatsakomasis ryšys - tai tokia gydymo technika kai žmonės yra mokomi gerinti savo

sveikatą naudojant vidinius kūno signalus. Mes turim įgimtą potenciją ir sugebėjimą įtakoti mūsų

kūno automatines funkcijas savo valios ir minties pastangomis. Tai yra bioatsakomasis ryšys.

Bioatsakomojo ryšio pagalba fizioterapeutai padeda įvairių priepuolių aukoms atgauti paralyžuotų

raumenų fizinį aktyvumą. Psichologai jį naudoja stresuojantiems ir nerimaujantiems klientams

padėti. Daugelio kitų sričių specialistai, naudodami bioatsakomąjį ryšį padeda savo pacientams

nugalėti skausmą. (42)

Žmonės, naudojantys šį terapinį būdą, jo pagalba greitai pakelti savo rankų temperatūra, gali

efektyviai sutrumpinti ar išvengti migrenos priepuolio. Kraujas, kurio paprastai pritvinksta galvos

kraujagyslės migrenos metu, nukreipiamas į plaštakas ir rankas. Tai efektyviai pašalina galvos

skausmą. Migrenos atveju žmogus gali sėkmingai išmokti šios technikos ir sustabdyti ją per savaitę

ar net greičiau. Bioatsakomasis ryšys taip pat gali būti naudojamas ir mokant žmones blokuoti

kolito, neurito ar kitokius skausmus. Daugelio šių technikų veiksmingumas yra moksliškai įrodytas.

Kai bioatsakomasis ryšys derinamas su joga ar kitomis gydomosiomis atpalaiduojančiomis

technikomis rezultatai būna itin džiuginantys. (17)

Biolaukų terapija – tai labai sena terapija, atsiradusi prieš 2000-5000 metų, pagrįsta rankų

prisilietimu (kartais net neliečiant kūno) perduodant gydomąją jėgą, kuri gaunama iš dievo,

kosmoso, ar kitų panašių aplinkų. Praktikuojantys šį gydymo būda sutinka, kad biolaukas gaubia

fizinį kūną ir maždaug dešimtį centimetrų aplink, šis atstumas priklauso nuo paciento kūno,

emocinės būsenos ir sveikatos. Medicininėje priežiūroje naudojamos tokios biolauko terapijos

formos kaip gydantis lietimas ŠEN terapija. Nėra bendrai priimtos teorijos kuri paaiškintų šių

terapijų poveikį. (18)

43

Biolaukų terapija dar yra vadinama prisilietimo terapija, nors tiksliau ją reiktų vadinti

neprisilietimo terapija, nes šio gydymo metu gydytojas gali neliesdamas rankomis gydyti pacientą.

Gydytojo rankų pagalba yra atstatoma paciento energijos laukų „gi“ arba „auros“ pusiausvyra.

Teigiama, kad energijos laukai tarp paciento ir gydytojo gydymo metu susipina, susijungia.

Spėjama, kad kūno energetiniai laukai yra elektromagnetiniai. „Šviesos rankų“ autorius B.

Brennanas rašo: „negaliu paaiškint tų pojūčių, nepasitelkdamas į pagalbą klasikinės fizikos

modelio.“ Turim pripažinti, kad net ir klasikinė fizika sunkiai paaiškina šiuos dalykus. Gydytojai

tikina, kad galima jausti energetinius laukus ir dažnai naudoja įvairius amuletus ir švytuokles

būsimai terapijų vietai apvalyti. (41)

Reiki - tai japonų kilmės gydymo būdas („rei“ reiškia kelias, „ki“- gyvybės energija), kurio

populiarumas išaugo visame pasaulyje. Šiame metode yra naudojamas rankų uždėjimas, kur

gydančiojo rankų ir pirštų judesiai (panašūs į ritualinius) turi tam tikrą prasmę. Reiki gydymo

išskirtinumas yra tas, kad jis panaudodamas specialią rankų uždėjimo techniką natūralios kūno

gyvenimo jėgos subalansavimui ir atstatymui. Tai holistinis, natūralus rankų pagalbos kūno, minčių

ir sielos energijos subalansavimas. (40)

„Magnetinė terapija – tai gydymas naudojant prietaisus, kurie generuoja statinį magnetinį

lauką arba kintamąjį (pulsuojamąjį) žemo dažnio (0,1 – 100 Hz) magnetinį lauką. Žemės magnetinis

laukas yra natūralus veiksnys, o dirbtinius magnetinius laukus sukuria magnetai ir techniniai

elektromagnetai bei prietaisai su jais. (10)

Istorijos šaltiniai liudija, kad magnetinės terapijos ištakos – Rytų šalyse. 1970 m. Magnetinė

terapija pradėta taikyti medicininėje praktikoje. Kokybiška šiuolaikinė magnetinės terapijos įranga

leidžia šį metodą saugiai ir veiksmingai naudoti sveikatos priežiūros įstaigose kartu su chirurginiu ir

medikamentiniu gydymu. Magnetinė terapija taikoma traumatologijos-ortopedijos, dermatologijos,

reumatologijos, neurologijos, oftalmologijos ir kt. srityse. Magnetinė terapija taikoma uždegimui

slopinti, patinimui bei skausmui mažinti, audinių mikrocirkuliacijai, regeneracijai ir trofikai gerinti.

Šis metodas taikomas sugipsuotoms galūnėms, sutvarstytoms žaizdoms gydyti, bei kaulų ir

minkštųjų audinių regeneracijos procesams spartinti, raumenų atrofijos profilaktikai. Magnetine

terapija stimuliuojama imuninė sistema, balansuojama vegetacinės nervų sistemos veikla. Nuo 1985

m. pradėta tyrinėti specifiniai transkranijinės magnetinės stimuliacijos metodai epilepsijai, insultui,

distonijai, depresijai, progresuojančiam cerebraliniam paralyžiui, Parkinsono ligai gydyti. (31)

44

3.5. Natūraliosios medicinos gydymo metodų klasifikacijos išvados

Šiandieninė Vakarų medicina plačiai naudojasi homeopatija, fitoterapija. Homeopatijos

preparatų nustatymui naudojamės Folio diagnostikos metodu, o Folio metodą NM institutas

priskiria bioelektromagnetinio taikymo būdui kaip elektroakupunktūrą - metodą, apjungiantį

tradicinės akupunkūros pagrindus ir šiuolaikinės elektronikos galimybes. Taigi, čia susipina tiek

žolinis gydymas, homeopatija, tiek akupunktūra, elektropunktūra ir žinoma biopunktūra (biologinio

/homeopatinio ar kt. preparato injekcija į specifinius akupunktūrinius taškus), kurią naudoja ne tik

vakariečiai, bet ir Rytų šalys. Homeosiniatrija taip pat jungia vakarų ir rytų kultūras gydyme.

Sąvoka „homeosiniatrija“susideda iš „homeo“ (homeopatija, atspindinti vakarų mediciną), „sin“

(sinologija, atspindinti rytų mediciną) ir „iatros“ (gr. „gydytojas“). Atsigręžę į refleksoterapiją, su-

džok, vėl atsiremiant i bioelektromagnetinio taikymo būdą. Taigi, bet kokioje klasifikacijoje

negalimas griežtas metodų priskyrimas tam tikrai grupei. Nei vieno gydymo būdo negalima priskirti

kuriai nors vienai klasifikacijos grupei, kadangi jie visi tarpusavyje glaudžiai susiję, vienas kitą

papildo ir vienas su kitu persipina.

NM reikėtų kompleksiškai derinti su kitais gydymo būdais, kad būtų gautas geriausias

efektas. (32) Daugelio kartų patirtis parodo, kad tiktai kompleksinis NM įvairių metodų taikymas,

atsižvelgiant į ligonio ypatumus (jo psichiką, ligos priežastis ir ligos charakterį) leidžia pasiekti

norimų rezultatų nešvaistant veltui laiko ir nugalėti ligą. Knygos „Alternatyvi medicina“ (1994 m.)

autoriai padarė išvadą, kad vienu metu reikėtų taikyti keletą įvairių gydymo metodų, kurie sudaro

vieną visumą, tai yra papildo, pastiprina ir pratęsia vienas kitą. Tokia medicinos pagalba

sergančiąjam būtų pati efektyviausia. Visos gydymo metodikos pateiktos jų knygoje yra moksliškai

patvirtintos ir kai kurios iš jų yra naudojama ne tik NM šalininkų, bet ir šiuolaikinės, įprastinės

medicinos specialistų: akupunktūra, manualinė terapija, fitoterapija. Autoriai mini, kad eilėje atvejų

šiuolaikinė medicina nusižengia gydydama ligos simptomus, bet ne ligos priežastis. Statistiškai

(atmetus lyderiaujančias onkologines ir širdies ligas) labiausiai paplitę yra stuburo, sąnarių,

virškinimo trakto, nerviniai psichiniai sutrikimai, kvėpavimo takų ligos. Paveikiant šias sistemas

galima paveikti įvairių ligų eigą. (71) Tai patvirtina keletas žymių darbų. N Semionovos ir P. Brego

apie organizmo valymą, badavimą, tai yra valant virškinamą traktą, A.Biriūkovo „Masažas kovoje

su negalavimu“ nesenstantys savo žinomumu, V. Lievi įvairiais psichoterapijos klausimais, daktaro

Buteiko metodai, kurie veikia per kvėpavimo sistemą. Šių darbų autoriai tvirtina, kad poveikis į

aukščiau nagrinėtas sistemas (kompleksinis poveikis) gali įveikti įvairius negalavimus, bet ne vieną

ligą.

45

Šiandieninė Vakarų medicina persipina su Rytų medicina, Lotynų Amerikos, Afrikos,

Šiaurės Rytų medicina, naudodamos iš principo tuos pačius gydymo metodus. Kaip natūralūs

gydymo būdai glaudžiai tarpusavy susiję, taip ir NM glaudžiai siejasi su šiuolaikine įprastine

medicina. Šiandieninė medicina, su savomis techninėmis galimybėmis, papildyta mūsų protėvių

naudotais gydymo būdais, gali duoti geriausią rezultatą.

3.6. Natūraliosios medicinos vartojimo statistinė analizė įvairiose pasaulio

šalyse

Pasak Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) per paskutinius 10 metų susidomėjimas

natūraliosios medicinos sistemomis smarkiai išaugo daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. PSO

apskaičiavo, kad maždaug 4 bilijonai žmonių, 80% visos populiacijos pirminei sveikatos priežiūrai

naudoja žolelių mediciną. Gydymas žolelėmis yra ne tik pagrindinis komponentas daugelyje

natūraliųjų gydymo metodų, bet ir dažnas elementas Ajurvedų, homeopatijos, natūropatijos,

tradicinėje rytų, vietinėje Amerikos bei Indijos medicinoje. (28)

Drauge su vis didėjančiu pasauliniu populiarumu tarp pacientų ir medicinos profesionalų

NM su kiekvienais metais tampa vis mažiau „alternatyva“. JAV 1990 metais daugėjant medicinos

mokyklų, jose atsirado NM mokymo kursas, kur mokoma natūralių gydymo būdų, kai kuriose

ligoninėse buvo įkurti NM skyriai, kur kova su liga vykdoma natūraliu keliu. Holistinės medicinos

institutas (4) pristato tokią NM gydymo metodų naudojimo skalę visuomenėje:

3 lentelė. Natūraliosios medicinos naudojimo skalė

Visuomenės

pripa-

žinimas

Efektyvu-

mas

Pacientui

sunkumas

Naudingu-

mas

Saugumas

gydyme

Draudimo

padengi-

mas

Akupunktūra aukštas geras lengvas vidutinis geras Vidutinis

Aromaterapija aukštas vidutinis lengvas nemažas puikus Menkas

Ajurveda žemas vidutinis sunkus nemažas geras Menkas

Biolaukų terap. aukštas geras vidutinis nemažas puikus Nemažas

Chiropraktika aukštas geras lengvas puikus puikus Nemažas

Fitoterapija vidutinis menkas lengvas nemažas nemažas Menkas

46

Homeopatija žemas menkas sunkus nemažas nemažas Menkas

Hydroterapija žemas menkas lengvas nemažas geras Menkas

Juoko terapija aukštas geras lengvas puikus puikus Menkas

Vaizdingumo vidutinis menkas sunkus geras geras Menkas

Meditacija aukštas menkas sunkus geras puikus Menkas

Pilate aukštas geras vidutinis geras geras Menkas

Maldos aukštas geras vidutinis puikus puikus Jokio

Reiki vidutinis menkas lengvas nemažas geras Menkas

Refleksoterapija žemas menkas vidutinis nemažas nemažas Menkas

Shiatsu vidutinis vidutinis lengvas geras geras Menkas

Joga vidutinis vidutinis vidutinis geras geras Menkas

Įprastinė aukštas puikus vidutinis puikus geras Kintamas

1987m. S.Fulder atliko analizę Didžiojoje Britanijoje apie visuomenės poreikį ir

domėjimąsi NM. Tuo NM buvo mažiau integruota į įprastinę mediciną nei šiandien ir, akivaizdu,

kad ji buvo alternatyva įprastiniam gydymui. Apklausiant gydytojus profesionalus anketiniu būdu

buvo nustatyta, kad trylika milijonų konsultacijų per metus atlieka natūraliosios medicinos

praktikai. Tai rodo, kad kas ketvirtas pacientas gydymo būdo ieškojo neįprastinėje medicinoje.

4 lentelė. NM vartojimo statistinė analizė Didžiojoje Britanijoje pagal S.Fulder (1984)

Specialybė Apsilankymų kiekis pas

alternatyvios medicinos

specialistą per savaitę

Bendras gydytojų

praktikų kiekis be

medicininio

išsilavinimo

Apsilankymų kiekis per

metus vienam milijonui

žmonių

Hipnoterapija 26 530 1,7

Homeopatuja 21 360 0,4

Akupunktūra 42 758 1,7

Manualinė terapija 19 3115 3,1

Natūro terapija 103 215 1,2

Osteopatija 53 800 2,2

Psichosomatinė

terapija

12 236 0,15

47

Radionika 121 176 1,1

Hileriai,

hiropraktikai

89 540 1,8

Kiti - 374 -

Viso 40 7407 12,7

Daugiausiai buvo kreipiamasi į chiropraktikos, akupunktūros specialistus, osteopatus,

homeopatus. Tokių apsilankymų kiekis sudaro 6% nuo bendro kreipimosi į gydytojus kiekio. Taip

dirbo (gavo užmokestį už gydymą ir suteiktą medicininę pagalbą iš visų besikreipiančiųjų) 7,5

tūkstančių NM specialistų. Apytiksliai pusė iš jų po keletą metų mokėsi įvairiuose kursuose prie

oficialių mokymo įstaigų. Praktikų kiekis šioje srityje išauga penkis kartus greičiau negu oficialioje

medicinoj. Natūraliuosius gydymo metodus taip pat naudojo 2,5 tūkstančių diplomuotų gydytojų.

Apklausos metu buvo išsiaiškinta, kad 80% bendrosios praktikos gydytojų norėtų studijuoti NM

gydymo metodus ir, kad 1/3 iš jų savo pacientus nukreipdavo pas NM atstovus. (28)

1993 – iųjų metų sausio 28 dieną išleisto Naujosios Anglijos Medicinos žurnalo tyrimų

duomenimis 1 iš 3-jų pacientų 1990-aisiais naudojo natūralios medicinos gydymo metodus. 80% šių

pacientų taip pat tuo metu naudojo ir įprastinę mediciną. Dauguma jų net nepraneša savo gydytojui

apie NM metodų panaudojimą. Pagal šį straipsnį metinis apsilankymas pas NM specialistus skaičius

425 milijonai. Akivaizdu, kad paklausa, susidomėjimas natūraliu gydymu auga gana sparčiai. (7)

Gana išsami NM paslaugų vartotojų analizė buvo atlikta JAV 1990–1997 m. Straipsnyje

„Tradicinė ir netradicinė medicina: daugiau panašumų ar skirtumų?“ (64) pateikta NM

besidominčių ir vartojančių žmonių analizė. Natūraliąsias medicinos paslaugas vartojančios

populiacijos dydis nuo 33,8% 1990 m. išaugo iki 42,1% 1997 m. 46,3% vartotojų konsultavosi su

natūraliosios medicinos specialistais, o likusieji 53,7% naudojosi natūraliais gydymo metodais savo

nuožiūra. Išlaidos NM paslaugoms siekė 21,2–32,7 milijardų JAV dolerių per metus, palyginti su

29,3 milijardais, skirtais apsilankymams pas gydytoją. 50,1% tiriamųjų buvo 35–49 m. amžiaus,

50,6% išsilavinimas buvo aukštasis, 77% – baltosios rasės. Pagal dažniausias kreipimosi į NM

specialistus priežastis tiriamieji išsidėstė tokia tvarka: kaklo skausmai (57% NM paslaugų

vartotojų), nugaros skausmai (47,6%). Taip pat dažnai į NM specialistus kreipėsi žmonės, kuriuos

vargino nerimas, depresija, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, nuovargis, nemiga, artritas,

alergija, aukštas kraujospūdis. Besikreipusiems į natūraliosios medicinos specialistus šie dažniausiai

skyrė atpalaiduojamuosius pratimus (16,1% visų paslaugų), antroje vietoje pagal dažnumą skiriama

paslauga buvo vaistažolės (12,1%), toliau atitinkamai sekė masažas, manualinė terapija, dvasinė

praktika, vitaminų megadozės, kiti negu vaistažolės liaudies medicinos preparatai, homeopatija. Iš

48

vaistažolių pacientai dažniausiai vartojo ežiuolės (Echinacea) preparatų, po jos sekė ginkmedžio

(Ginkgo biloba) preparatai. Tik 38,5% pacientų pranešė savo gydytojams apie vartojamas

natūraliosios medicinos paslaugas, nors 96% lankėsi pas gydytoją vienerių metų laikotarpiu prieš

apklausą. Tokį savo elgesį pacientai motyvavo silpnu gydytojų susidomėjimu natūralaus gydymo

klausimais bei neigiamu gydytojų požiūriu į šiuos gydymo metodus.

49

4. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

4.1. Tyrimo organizavimas

Momentinė anoniminė apklausa buvo atliekama Kauno miesto PSPC nuo 2006 m. kovo 25

d. iki 2006 m. spalio 22 d. Iš Kauno miesto savivaldybės, gavę Kauno miesto PSPC sąrašus,

susisiekėme su visų į sąrašų įtrauktų įstaigų vadovais, norėdami gauti leidimą, jų vadovaujamuose

PSPC vykdyti BPG ir sveikatos priežiūros paslaugas gaunančių pacientų apklausą. Visiems

vadovams buvo pateiktas Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos

vadybos katedros prof. Jadvygos Petrauskienės prašymas (2005 11 14 d.) leisti vykdyti apklausą jų

vadovaujamoje įstaigoje. 5 PSPC vadovai nedavė leidimo vykdyti tyrimo, motyvuodami tuo, jog

nenori trukdyti savo PSPC darbuotojų darbo, 4 PSPC dirbo tik po vieną ar du BPG, 15 PSPC buvo

nevykdančios veiklos institucijos. Iš viso tyrimas buvo vykdomas 18 Kauno m. PSPC. Tyrime

dalyvavo šių valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos BPG:

1. Všį Kauno Dainavos poliklinikos;

2. Všį Kauno Šilainių poliklinikos;

3. Všį Kauno Kalniečių poliklinikos;

4. Všį Kauno Centro poliklinikos;

5. Všį „Auki sveikas“;

6. Všį Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotie gydytojai.

Taip pat privačių, dirbančių pagal sutartį su teritorine ligonių kasa sveikatos priežiūros

įstaigBPG:

1. UAB „Cirpus sanum“,

2. Mindaugo Žilinsko įmonė,

3. UAB „Signata“,

4. UAB „Sargėnų sveikatos centras“,

5. UAB „Šilainių šeimos sveikatos centras“,

6. E.R. Gudaitienės KŪB šeimos sveikatos centras „Vita longa“,

7. K.Raicevičiaus personalinė įmonė,

8. AB „Sana vita“,

9. VRM poliklinika,

10. V. Rožukienės „Ąžuolyno sveikatos centras“,

11. UAB Šeimos medicinos „Vivat vita“ centras,

12. UAB „Eigulių šeimos sveikatos centras“.

50

Tyrimo metu, iš viso nurodytuose PSPC dirbo 212 BPG. Visiems BPG anketos buvo įteiktos

asmeniškai, paaiškintas tyrimo tikslas. 72 BPG iš karto atsisakė dalyvauti apklausoje, motyvuodami

laiko neturėjimu ir dideliu užimtumu, 12 BPG grąžintų anketų buvo užpildyta nepilnai, todėl jos į

statistinę duomenų analizę nebuvo įtrauktos. BPG dalyvavimo apklausoje dažnis – 49,06 proc.

Iš visų apklausoje dalyvavusių BPG sąrašų buvo atrinkas kas trečias BPG. Atrinktų BPG,

aptarnaujamiems pacientams, atėjusiems į PSPC tris dienas buvo dalinamos pacientams skirti

klausimynai. Pacientai buvo supažindinami su tyrimo tikslu, duodamas pieštukas ir prašoma,

laukiant eilėje prie gydytojo kabineto, užpildyti ir iš karto gražinti anketą. Iš viso išdalinta 300

anketų. Iš grąžintų anketų 99 buvo užpildytos nepilnai arba netiksliai. Atrinkta ir duomenų analizei

naudota 201 anketa. Pacientų dalyvavimo apklausoje dažnis – 67 proc.

4.2. Tiriamasis kontingentas

Apklausoje dalyvavo 104 bendrosios praktikos gydytojai ir 201 pacientas.

Kaip matyti iš 2 pav., daugumą apklaustųjų sudarė moterys, iš jų du trečdaliai (65,7%) tarp

pacientų ir daugumą (92,3%) – tarp BPG. Statistiškai patikimai daugiau tarp apklaustų pacientų,

lyginant su gydytojais buvo vyrų (χ2=25,77, p<0,05).

65,7%

92,3%

34,3%

7,7%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Pacientai Gydytojai

Moterys

Vyrai

2 pav. Tiriamųjų skirstinys pagal lytį

3 paveiksle pateikti duomenys atspindi respondentų pasiskirstymą pagal amžių. Beveik

trečdalis gydytojų (32,7%) buvo 40-49 m., panašus skaičius gydytojų (30,8 % ir 27,9%.) buvo

apklausta 30-39 m. ir 50-59 m amžiaus grupėse. Mažiausiai gydytojų apklausta vyriausio amžiaus

(60-69m.) BPG. Vertinant pacientų pasiskirstymą pagal amžių nustatyta, kad 24,5% respondentų

51

buvo 20-29m., 24% – 30-39 m. ir 25,5% – 50-59m. grupėse. Pacientų ir gydytojų pasiskirstymas

pagal amžių reikšmingai skyrėsi (z=3,28, p<0,05)

24,5%

12,5%

30,8%32,7%

27,9%

13,5%

25,5%24%

0%

8,7%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

20-29 m. 30-39 m. 40-49 m. 50-59 m. 60 m. ir

vyresni

Pacientai

Gydytojai

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Išanalizavus pacientų skirstinį pagal išsilavinimą paaiškėjo, kad 30,8% asmenų buvo įgiję

aukštąjį universitetinį, o 22,9% – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 28,4 % tiriamųjų turėjo

nebaigtą aukštąjį, 12,9 % vidurinį išsilavinimą (4 pav.). Mažiausiai pacientų buvo įgiję specialų ar

pradinį išsilavinimą. Įvertinus vyrų ir moterų pasiskirstymą pagal išsilavinimą statistiškai patikimo

skirtumo nenustatyta (z=1,93, p>0,05).

Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

2,5% 12,9%

2,5%

28,4%

22,9%

30,8%

Pradinis

Vidurinis

Specialus

Nebaigtas aukštasis

Aukštasisneuniversitetinis

Aukštasis universitetinis

4 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Vykdydami statistinę duomenų analizę pacientus, turinčius aukštajį universitetinį ir aukštąjį

neuniversitetinį apjungėme į vieną grupę, o turinčius pradinį, vidurinį, specialų ir nebaigtą aukštąjį

52

išsilavinimą, į kitą grupę. Nustatyta, kad tarp visų, apklausoje dalyvavusių, pacientų 53,7 % buvo

įgiję aukštąjį, o 46,3% – žemesnį išsilavinimą (4 paveikslas).

Gydytojų pasiskirstymas pagal darbo vietą

68,3%

31,7%Viešoji bei valstybinėsveikatos priežiūrosįstaiga

Privati sveikatospriežiūros įstaiga

5 pav. Bendrosios praktikos gydytojų pasiskirstymas pagal darbo vietą

5 pav. pateikti duomenys rodo, kad du trečdaliai (68,3%), apklausoje dalyvavusių BPG,

dirbo valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose.

4.3. Tyrimo anketa

Specialiai tyrimui, remiantis atlikta literatūros apžvalga, buvo paruoštas klausimynas BPG ir

pacientams (1 ir 2 priedas).

Pirmojoje klausimyno dalyje buvo pateikti bendrieji klausimai apie respondento lytį, amžių,

darbo įstaigos pobūdį. Kitais klausimais norėjome įvertinti BPG ir pacientų žinias apie NM,

respondentų nuomonę apie NM naudojimo aktualumą, skyrimo gydymui dažnumą ir pasitenkinimą

rezultatu, NM specialistų poreikį visuomenėje ir jų mokymų įstaigas, bei pačių apklausiamųjų norą

turėti daugiau žinių. Mus domino NM prieinamumas, NM ir įprastinės medicinos santykis bei

naudojimo plėtra bei požiūris į platesnį NM pritaikymą. BPG ir pacientai buvo prašomi pasirinkti

labiausiai jiems tinkantį atsakymą ir jį pažymėti.

53

4.4. Statistinės analizės metodai

Tyrimo metu gauti duomenys buvo analizuojami SPSS 10.0 for Windows kompiuterine

programa. Kokybinių požymių dažnumas buvo išreiškiamas procentais. Tikrinant kintamojo

požymių homogeniškumą dviejose imtyse buvo taikomas chi (χ2) kriterijus.

Ranginių kintamųjų reikšmių skirtumams dviejose nepriklausomose imtyse vertinti buvo

taikomas Mano – Vitnio U kriterijus (z), trijose ir daugiau nepriklausomose imtyse – Kruskalo –

Voliso kriterijus (χ2).

Skirtumas, kai p<0,05, buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas.

54

5. REZULTATAI

5.1. BPG požiūris į natūraliąją mediciną

Šiame skyriuje pateikiama visų apklausoje dalyvavusių gydytojų (n=104) duomenų analizė

bei lyginami gydytojų, dirbančių viešose ir valstybinėse bei privačiose pelno siekiančiose sveikatos

priežiūros įstaigose, rezultatai. Taip pat lyginome skirtingo amžiaus bendrosios praktikos gydytojų

apklausos rezultatus.

Atlikta tyrimo duomenų analizė parodė, kad 95,5% BPG turi žinių apie homeopatiją.

Daugumai bendrosios praktikos gydytojų taip pat žino kas tai yra fitoterapija, manualinė terapija ir

akupunktūra (6 pav.). Du trečdaliai respondentų (68,3%) turi žinių apie hipnoterapiją, pusė - apie

meno terapiją (59,6%). Paprašyti išvardinti daugiau žinomų NM rūšių tik 10% visų apklausoje

dalyvavusių BPG pažymėjo šiuos NM metodus: krioterapiją (spalvų terapiją), ajurvedą,

hirudoterapiją, aromaterapiją, gydomąjį masažą, antroposofiją, jogą.

Privačių ir valstybinių PSPC BPG žnios apie NM nesiskyrė (p>0,05). Lyginant BPG žinias

apie NM pagal gydytojų amžių, pastebėjome, kad vyresni (60m. ir daugiau) BPG, lyginant su

jaunesnio ir vidutinio amžiaus BPG neturi žinių apie akupunktūros (atitinkamai 44,4% ir 9,4%,

11,8%, χ2=8,2, p<0,05). Jeigu fitoterapiją žinojo visi 30-39 m. BPG, tai didėjant amžiui supratimas

apie šią NM rūšį mažėjo (χ2=8,45, p<0,05).

86,5%

87,5%

86,5%

59,6%

68,3%

95,2%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Akupunktūra

Manualinė terapija

Fitoterapija

Meno terapija

Hipnoterapija

Homeopatija

6 pav. Bendrosios praktikos gydytojų pasiskirstymas pagal NM rūšių suvokimą

Iš 5 lentelės matyti, kad dauguma apklaustųjų pritaria teiginiui – „NM nepalieka žalingų

pokyčių organizme“. Su teiginiu –„NM visiškai alternatyvi įprastinei medicinai“ tvirtai sutinkančių

55

ir sutinkančių buvo tiek pat, kiek ir atsakiusių neigiamai (po 22,2% respondentų). Likusieji šiuo

teiginiu abejojo. Kad nesudėtinga rasti patariantį NM specialistą, atsakė 21,3%, „greičiausiai“ –

23%, „gal būt“ – 19,7 ir „kažin“ – 27,9%. Dauguma apklausoje dalyvavusių medikų sutiko su

nuomone, jog NM papildo įprastinę mediciną ir tik 2,4% – nesutiko. Kas dešimtas respondentas

(1,5 % tvirtai sutiko ir 9,2% sutiko) įsitikinę NM taikymo efektyvumu, t.y. gerais gydymo

rezultatais. Priešingai galvojančių buvo daugiau nei penktadalis tiriamųjų (18,5% – nesutinka, 4,6%

- tvirtai nesutinka). Teiginys, kad „NM yra visai nepatraukli“ buvo priimtinas tik 1,8 % gydytojų.

BPG atsakymai apie NM aktualumą reikšmingai nesiskyrė lyginant nei pagal amžių, nei pagal

PSPC nuosavybės tipą (p>0,05).

5 lentelė Bendrosios praktikos gydytojų vertinimai apie natūralią medicinos aktualumą

Teiginys Tvirtai sutinku

Sutinku Greičiausiai Gal būt Kažin Nesutinku Tvirtai

nesutinku

Nepalieka žalingų pokyčių organizme

54,4 % 30,4 % 5,1 % 5,1 % 3,8 % 1,3 % 0

Visiškai alternatyvi įprastinei medicinai

6,3 % 15,9 % 22,2 % 19 % 14,3 % 19 % 3,2 %

Prieinamumu (nesudėtinga rasti patariantį specialistą)

0 21,3 % 23 % 19,7 % 27,9 % 8,2 % 0

Finansine prasme 3,1 % 3,1 % 17,2 % 25 % 20,3 % 29,7 % 1,6 %

Papildo įprastinę mediciną

36,1 % 32,5 % 16,9 % 8,4 % 3,6 % 2,4 % 0

Gerais gydymo rezultatais

1,5 % 9,2 % 23,1 % 24,6 % 18,5 % 18,5 % 4,6 %

Visai nepatraukli 1,8 % 0 1,8 % 1,8 % 0 9,1 % 85,5 %

Tyrimo duomenys parodė, kad per pastaruosius penkerius metus NM priemones pacientų

gydymui dažnai skyrė 29% bendrosios praktikos gydytojų, o kartais - daugiau kaip pusė

respondentų (63%) (7 pav.). Nedidelė dalis apklausoje dalyvavusių medikų tokių gydymo

priemonių sprendžiant pacientų sveikatos problemas netaikė (8%). BPG, dirbančių valstybinėse ir

privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, atsakymai į pastarąjį klausimą nesiskyrė (z=0,25, p>0,05).

Atsakymai į minėtą klausimą taip pat buvo nesusiję su respondentų amžiumi (χ2=1,39, p>0,05).

56

29%

63%

8%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Taip dažnai Taip kartais Ne

7 pav. Paskutinių penkerių metų BPG NM priemonių skyrimas pacientų gydymui

30,2%

66,7%

3,1%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Taip Iš dalies Ne

8 pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar patenkino rezultatai gydant natūraliosios medicinos

priemonėmis?”

Didesnė dalis gydytojų (66,7%), taikiusių NM priemones, liko iš dalies, o 30,2% visiškai

patenkinti gydymo rezultatais (8 pav.). Privačių ir valstybinių PSPC BPG atsakymų skirtinys į šį

klausimą nesiskyrė (z=0,95, p>0,05). Panašią nuomonę dėl gydymo efektyvumo išsakė ir skirtingo

amžiaus BPG (χ2=2,64, p>0,05).

57

6 lentelė. Įvairaus amžiaus gydytojų nuomonė apie NM specialistų poreikį

Amžiaus grupės Taip Ne Nežinau Skirtumas tarp grupių

30-39 m. 80,6 % 6,5 % 12,9 % 40-49 m. 81,8 % 3,0 % 15,2 % 50-59 m. 53,6 % 3,6 % 42,9 % 60 m.ir vyresni 62,5 % – 37,5 %

χ2=8,5 p<0,05

Įvertinus respondentų atsakymus į klausimą „Ar reikalingi specializuoti atskirų natūraliosios

medicinos sričių specialistai?“ nustatyta, kad daugiau kaip du trečdaliai BPG (72%) šiam teiginiui

pritaria ir tik 4% – ne (9 pav.). Beveik kas ketvirtas tyrime dalyvavęs BPG nebuvo apsisprendęs.

Medikų, dirbančių pirvačiose ir valstybiniuose PSPC, nuomonė šiuo klausimu buvo panaši (z=0,31,

p>0,05). Įvertinus skirtingo amžiaus gydytojų apklausos rezultatus pastebėjome, kad daugiau

jaunesnių BPG pritarė atskirų NM sričių specialistų poreikiui (6 lentelė). Tarp vyresnio amžiaus

respondentų daugiau buvo neturėjusių nuomonės (χ2=8,5, p<0,05).

72%

4%

24%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Taip Ne Nežinau

9 pav. Gydytojų atsakymai į klausimą „Ar reikalingi specializuoti atskirų natūraliosios medicinos sričių specialistai?”

Kaip matome iš 7 lentelės, tyrime dalyvavusių BPG nuomone labiausiai reikalingi

homeopatai (84,6%), manualinės terapijos (83,7%) ir akupunktūros (79,8%) specialistai. Šiek tiek

mažiau BPG įsitikinę, kad reikalingi fitoterapeutai (69,2%). Tuo tarpu meno ir hipnoterapeutus

poreikį išreiškė dar mažesnis BPG skaičius. Palyginę skirtingo amžiaus BPG nuomonę dėl atskirų

NM sričių specialistų poreikio reikšmingo skirtumo nenustatėme (p>0,05). Žymiai daugiau BPG,

dirbančių privačiose gydymo įstaigose, lyginant su valstybiniuose PSPC dirbančiais BPG, mano,

kad meno terapijos specialistai nėra reikalingi ( atitinkamai 84,8% ir 60,6%, χ2=6,13, p<0,05). Kitų

NM sričių specialistų poreikis buvo įvertintas panašiai tiek tarp pirvačiuose, tiek tarp valstybiniuose

58

pSPC dirbančių BPG. Sąsajų tarp apklausoje dalyvavusių BPG amžiaus ir nurodomų atitinkamų

NM sričių specialistų poreikio nenustatėme (p>0,05).

Analizuojant BPG apklausos duomenis nustatyta, kad daugiau kaip pusė apklaustųjų

(53,8%) žino kur ruošiami bei kėlia kvalifikacijos homeopatijos specialistai. Manualinės terapijos ir

akupunktūros specialistų rengimo vieta žinoma atitinkamai – 38,5 % ir 30,8% respondentų. Beveik

dvigubai daugiau privačių nei valstybinių gydymo įstaigų medikų žino homeopatijos specialistų

ruošimo vietas (atitinkamai – 66,7 % ir 36,6 %, χ2=8,18, p<0,05).

Tyrimų rezultatai parodė, kad pusė BPG norėtų įgyti daugiau fitoterapijos, o 58,7% –

homeopatijos srities žinių. BPG noras sužinoti daugiau apie kitas natūraliosios medicinos rūšis buvo

mažesnis. Žinių apie NM poreikis tarp valtybiniuose ir privačiuose PSPC dirbančių bei skirtingo

amžiaus BPG buvo panašus (p>0,05).

7 lentelė. Bendrosios praktikos gydytojų žinios apie NM* specialistus bei norą gilintis į NM

Specialistai Specialistų ruošimo vieta Norima daugiau žinių Natūraliosios medicinos rūšys Reikalingi Nereikalingi Žinoma Nežinoma Taip Ne

Homeopatija 84,6 % 15,4 % 53,8 % 46,2 % 58,7 % 41,3 %

Hipnoterapija 40,4 % 59,6 % 6,7 % 93,3 % 18,3 % 81,7 %

Meno terapija 31,7 % 68,3 % 1 % 99 % 22,1 % 77,9 %

Fitoterapija 69,2 % 30,8 % 17,3 % 82,7 % 50 % 50 %

Manualinė terapija

83,7 % 16,3 % 38,5 % 61,5 % 26 % 74 %

Akupunktūra 79,8 % 20,2 % 30,8 % 69,2 % 22,1 % 77,9 %

* NM – natūrali medicina

Apklausus BPG paaiškėjo, kad 44,7% medikų mano, jog NM specialistų pagalba yra

prieinama privačiose pelno siekiančiose PSPC ir tik 6,7% – valstybinėse PSPC (10 pav.). Daugiau

nei pusė tiriamųjų atsakė, kad tokia pagalba nėra prieinama valstybinėse, o 9,7% – privačiose

PSPC. Skirtingose pavaldumo PSPC dirbančių ir įvairaus amžiaus tiriamųjų atsakymai į klausimą

„Ar prieinama šių specialistų pagalba viešose bei valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose?“

nesiskyrė (atitinkamai, z=0,91, p>0,05 ir χ2=0,87, p>0,05). Tuo tarpu dvigubai daugiau privačiose

(69,7%) nei valstybinėse (32,9 %) PSPC dirbančių medikų galvoja, kad jų įstaigose NM specialistų

paslaugos yra prieinamos (z=3,39, p<0,05). Tarp jaunesnio (30-39 m.) ir vyresnio (60m. ir daugiau)

amžiaus medikų daugiau nei tarp vidutinio (40-49m. ir 50-59 m.) atsakiusių teigiamai ir mažiau

abejojančių (χ2=9,43, p<0,05).

59

6,7%

61,5%

44,7% 45,6%

31,7%

9,7%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Taip Ne Nežinau

Valstybinės SPĮ

Privačios SPĮ

10 pav. Gydytojų atsakymai į klausimą „Ar prieinama šių specialistų pagalba viešose bei valstybinėse bei privačiose

sveikatos priežiūros įstaigose?“

Dauguma (73%) medikų įsitikę, kad NM gydymo priemonės gali tik iš dalies pakeisti

alopatinę mediciną (11 pav.). Ketvirtadalis apklaustųjų BPG mano, kad tai negalima. Palyginę

privačių ir valstybinių PSPC gydytojų duomenis, reikšmingo skirtumo nenustatėme (z=0,62,

p>0,05).

1%

73%

26%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Taip Iš dalies Ne

11 pav. Bendrosios praktikos gydytojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar NM gali pakeisti alopatinę

mediciną?“

Į klausimą „Ar reikalingas platesnis natūralios medicinos taikymas?“ teigiamai atsakė

77,9% BPG, 20,2 % respondentų nebuvo apsisprendę (12 pav.). Pastebėjome, kad tyrimo rezultatai

nuo apklausoje dalyvavusių BPG amžiaus nepriklausė (χ2=1,66, p>0,05). Dauguma (84,5%)

60

valstybinėse PSPC dirbančių medikų pažymėjo, jog reikalingas platesnis natūraliosios medicinos

taikymas. Tarp privačių PSPC BPG tokių buvo 63,6%, p <0,05 lyginat su valstybniuose PSPC

dirbančiais BPG.

77,9%

1,9%

20,2%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Taip Ne Nežinau

12 pav. Bendrosios praktikos gydytojų nuomonė apie platesnį NM taikymą

5.2. Pacientų žinios bei nuomonė apie natūraliąją mediciną

Įvertinus pacientų žinias apie NM paaiškėjo, kad dažniausia pacientai žino akupunktūrą (13

pav.). Dauguma (94,2% vyrų ir 83,3% moterų) nurodė šią NM rūšį (χ2=4,75, p<0,05). Daugumai

moterų (90,2%) žinoma homeopatija. Tarp vyrų tokių buvo 65,2% (χ2=18,76, p<0,05). Vyrų ir

moterų skaičius nurodžiusių, jog žino hipnoterapiją buvo panašus (χ2=0,33, p>0,05). Mažiausiai

žinoma NM rūšis tarp vyrų buvo meno terapija (24,6%) ir fitoterapija (17,4%). Šias NM rūšis tarp

moterų pažymėjo 39,4% ir 40,2% respondenčių (χ2=4,38 ir χ2=10,73, p<0,05). Daugiau kaip pusė

pacientų žino manualinę terapiją, χ2=3,52, p>0,05.

61

94,2%

64,4%

40,2%

39,4%

47,7%

90,2%65,2%

24,6%

17,4%

50,7%

43,5%

83,3%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Akupunktūra

Manualinė terapija

Fitoterapija

Meno terapija

Hipnoterapija

Homeopatija

Vyrai Moterys

13 pav. Skirtingų lyčių pacientų natūraliosios medicinos rūšių suvokimo duomenys

8 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad teiginiui NM nepalieka žalingų pokyčių organizme

tvirtai pritaria daugiau nei pusė apklaustųjų moterų (60,5 %) ir 42,6 % vyrų. Maža dalis apklausoje

dalyvavusių pacientų nuordė jog, NM yra visiškai alternatyvi įprastinei medicinai. Dauguma vyrų ir

moterų dalyvavusių apklausoje, vertindami NM reikšmingumą, pasirinko atsakymus: „greičiausiai“,

„gal būt“, „kažin“. 29,5 % moterų ir 22,2% vyrų šiai nuomonei nepritarė. Didesnė dalis pacientų

abejojo NM prieinamumu. Pastebėjome, kad vyrai (51%) labiau nei moterys (20,4%) vertina NM

ekonominius veiksnius. Teiginiui „NM papildo įprastinę mediciną“ pritaria ir „greičiausiai“ su tuo

sutinka dauguma apklausoje dalyvavusių moterų ir vyrų. Gerais gydymo rezultatais NM aktuali

4,1% moterų ir 17,6% vyrų („tvirtai sutinku“). Didžioji dalis tiriamųjų nesutinka su teiginiu, jog

NM yra visai nepatraukli. Palyginus vyrų ir moterų išreikštą nuomonę apie NM aktualumą

statistiškai patikimą skirtumą nustatėme NM finansinės pusės vertinime (z=2,48, p<0,05).

8 lentelė. Pacientų nuomonė apie NM aktualumą

Lytis Tvirtai sutinku

Sutinku Greičiausiai Gal būt Kažin Nesutinku Tvirtai

nesutinku

Skirtumas tarp

grupių

Nepalieka žalingų pokyčių organizme

Moterys 60,5 % 21,1 % 7,9 % 7 % 2,6 % 0,9 % 0 Vyrai 42,6 % 40,7 % 7,4 % 5,6 % 0 0 3,7 %

z=1,63 p>0,05

Visiškai alternatyvi įprastinei medicinai

Moterys 4,5 % 13,6 % 15,9 % 17 % 17 % 29,5 % 2,3 % Vyrai 7,4 % 11,1 % 18,5 % 18,5 % 18,5 % 22,2 % 3,7 %

z=0,43 p>0,05

Prieinamumas (nesudėtinga rasti patariantį specialistą)

Moterys 2 % 10,2 % 22,4 % 26,5 % 28,6 % 10,2 % 0 z=0,46

62

Vyrai 0 14,3 % 23,8 % 31 % 16,7 % 14,3 % 0 p>0,05

Ekonominiu požiūriu

Moterys 9,7 % 10,7 % 15,5 % 26,2 % 17,5 % 19,4 % 1 % Vyrai 34 % 17 % 3,8 % 11,3 % 18,9 % 11,3 % 3,8 %

z=2,48, p<0,05

Papildo įprastinę mediciną

Moterys 24,6 % 25,4 % 26,3 % 9,6 % 7 % 6,1 % 0,9 % Vyrai 14 % 19,3 % 45,6 % 12,3 % 3,5 % 5,3 % 0

z=1,29 p>0,05

Geri gydymo rezultatai

Moterys 4,1 % 33,7 % 24,5 % 12,2 % 9,2 % 14,3 % 2 % Vyrai 17,6 % 17,6 % 26,5 % 20,6 % 8,8 % 8,8 % 0

z=0,65 p>0,05

Visai nepatraukli

Moterys 1,2 % 0 0 0 1,2 % 4,9 % 92,6 % Vyrai 7,4 % 0 0 0 0 11,1 % 81,5 %

z=1,67 p>0,05

Tyrimo rezultatai parodė, kad 65,9% moterų norėtų turėti daugiau žinių apie NM (14 pav.).

Vyrų grupėje taip manančių buvo 30,9%. Tuo tarpu tarp pastarųjų buvo daugiau abejojančių

(58,8%) ir į klausimą „Ar norėtumėte turėti daugiau žinių apie natūraliąją mediciną?“ atsakiusių

neigiamai (10,3%).

65,9%

33,3%

0,8%

30,9%

58,8%

10,3%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Taip Gal būt Ne

Moterys

Vyrai

14 pav. Moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal žinių apie NM poreikį

Išanalizavus vyrų ir moterų atsakymus į klausimą “Ar norėtumėte naudotis natūraliąja

medicina?“, paaiškėjo, kad 61,4% moterų ir 29,4% vyrų atsakė teigiamai (15 pav.). Dauguma vyrų

(63,2%) abejojo, o 7,4% – tokio noro neišreiškė. Moterų grupėje pasirinkusių šiuos atsakymus buvo

atitinkamai – 37,1% ir 1,5%, lyginat su vyrais, z=4,44, p<0,05.

63

61,4%

37,1%

1,5%

29,4%

63,2%

7,4%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Taip Gal būt Ne

Moterys

Vyrai

15 pav. Pacientų atsakymai į klausimą“Ar norėtumėte naudotis natūraliąja medicina?“

Tyrimo rezultatai parodė, kad per paskutiniuosius penkerius metus NM priemonėmis dažnai

naudojosi 16,7% moterų ir 4,5% vyrų, o tik kartais – daugiau kaip pusė tiriamųjų (58,3% moterų ir

59,1% vyrų). Ketvirtadalis tyrime dalyvavusių moterų ir 36,4 % vyrų NM priemonėmis nesinaudojo

(16 pav.). Lygindami vyrų ir moterų atsakymus, apie naudojimąsi NM priemonėmis nustatytas

statistiškai patikimas skirtumas (z=2,42, p<0,05).

16,7%

25%

4,5%

59,1%

36,4%

58,3%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Taip dažnai Taip kartais Ne

Moterys

Vyrai

16 pav. Pacientų atsakymai į klausimą „Ar per paskutiniuosius penkerius metus gydėtės natūraliosios medicinos

priemonėmis?“

64

33%

51,3%

15,7%

64,3%

21,4%

14,3%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Taip Iš dalies Ne

Moterys

Vyrai

17 pav. Moterų ir vyrų nuomonė apie gydymo NM priemonėmis efektyvumą

Įvertinus pacientų nuomonę apie gydymo NM priemonėmis efektyvumą nustatyta, kad

trečdalis moterų ir penktadalis vyrų NM rezultatais liko patenkinti. Kaip matyti iš 17 pav. duomenų

dauguma apklausoje dalyvavusių pacientų iš dalies patenkino gydymo NM metodais rezultatai. Tuo

tarpu 15,7% moterų ir 14,3% vyrų gydymo natūraliąja medicina efektyvumu liko nepatenkinti.

Skirtumų tarp vyrų ir moterų vertinimo apie NM apie gydymo rezultatus nenustatėme (z=1,05,

p>0,05).

79,2%

2,3%

18,5%

0%

41,2%

58,8%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Taip Ne Nežinau

Moterys

Vyrai

18 pav. Moterų ir vyrų atsakymų į klausimą „Ar reikalingi specializuoti atskirų natūraliosios medicinos sričių

specialistai?“ duomenys

18 pav. pateikti duomenys atspindi pacientų pasiskirstymą pagal atsakymus į klausimą „Ar

reikalingi specializuoti atskirų NM sričių specialistai?“ Dauguma moterų (79,2%) į šį klausimą

atsakė teigiamai, 2,3% – neigiamai, o 18,5 % – neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Tarp vyrų buvo

65

daugiau neturėjusių nuomonės bei mažiau pritariančių (atitinkamai 41,2% ir 58,8%), z=3,17,

p<0,05 lyginant su moterų vertinimais apie NM specialistų poreikį.

Vertinant pacientų nuomonę apie tai, kokie NM specialistai yra reikalingi pastebėta, kad

moterys ir vyrai panašiai galvoja apie hipnonterapeutų, meno terapeutų, manualinės terapijos ir

akupunktūros specialistų poreikį (p>0,05). Vertinant homeopatijos ir fitoterapijos specialistų

poreikį, nustatyta, kad moterys pažymi didžiausią homeopatijos (83,3%), o vyrai – akupunktūros

specialistų poreikį (75,4%), p< 0,05, lyginat vyrų ir moterų atsakymus. Moterys galvoja, kad

mažiausiai reikalingi meno terapeutai (30,3%) ir hipnoterapeutai (32,6%), vyrai – fitoterapeutai

(15,9%) ir meno terapeutai (20,3%). Pacientų nuomonė apie specialistų poreikį pateikti (19 pav.)

61,4%

37,9%

30,3%

83,3%

75,4%

47,8%

15,9%

20,3%

37,7%

65,2%

72,7%

32,6%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Akupunktūros specialistai

Manualinė terapijos specialistai

Fitoterapeutai

Meno terapeutai

Hipnoterapeutai

Homeopatai

Vyrai Moterys

19 pav. Skirtingų lyčių tiriamųjų duomenys apie specializuotų NM specialistų poreikį

Analizuojant teiginio „Pažymėkite specialistus, kuriuos žinote, kur galima rasti“ duomenis

paaiškėjo, kad 64,4% moterų ir 46,4 % vyrų žino, kur rasti homeopatijos specialistus, χ2=6,05,

p<0,05 (20 pav.). Daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių moterų (61,4%) žino kur rasti

akupunktūros specialistus. Tarp vyrų žinančių akupunktūros specialistus buvo 40,6% (χ2=7,89,

p<0,05). Nors nedidelė dalis tiriamųjų žino, kur rasti hipnoterapijos specialistus, tačiau tarp vyrų

tokių buvo daugiau (χ2=4,76, p<0,05). Vyrų ir moterų žinios kur galima rasti meno terapijos,

fitoterapijos ir akupunktūros specialistų buvo panašios. Pastebėta, kad pacientai mažiausiai (7,6%

moterų ir 1,4 % vyrų) žino, kur rasti fitoterapeutus.

66

11,6%

18,8%

61,4%

43,2%

64,4%46,4%

1,4%

31,9%

40,6%

8,3%

8,3%

7,6%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Akupunktūros specialistai

Manualinė terapijos specialistai

Fitoterapeutai

Meno terapeutai

Hipnoterapeutai

Homeopatai

Vyrai Moterys

20 pav. Skirtingų lyčių tiriamųjų žinios kur rastis NM specialistus

46,6%

32,4%

66,2%

51,9%

66,2%

24,2%

14,7%

39,4%

19,1%

1,5%1,5%

36,4%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Moterys Vyrai Moterys Vyrai

Valstybinės SPĮ Privačios SPĮ

Taip Ne Nežinau

21 pav. Pacientų atsakymai į klausimą „Ar prieinama šių specialistų pagalba viešose bei valstybinėse bei privačiose

sveikatos priežiūros įstaigose?“

Analizuojant pacientų nuomonę apie NM specialistų prieinamumą, apklausoje dalyvavę

vyrai ir moterys pirmenybę teikia privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms (21 pav). Beveik pusė

moterų (46,6%) ir trečdalis vyrų (32,4%) mano, kad šių specialistų pagalba yra prieinama

privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. 24,2 % moterų ir 14,7% vyrų įsitikinę, kad tokia pagalba

prieinama ir valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Teigė, kad NM specialistų pagalba

neprieinama privačiose įstaigose atsakė tik po 1,5 % vyrų ir moterų.

67

7,6%

67,9%

4,4%

44,1%

24,4%

51,5%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Taip Iš dalies Ne

Moterys

Vyrai

22 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar NM gali pakeisti alopatinę mediciną?“

22 pav. pateikti duomenys atspindi tiriamųjų duomenų pasiskirstymą atsakant į klausimą

„Ar aukščiau paminėtos natūraliosios medicinos sritys ir kitos natūralios gydymo priemonės gali

pakeisti alopatinę (įprastinę) mediciną? Daugiau kaip pusė moterų (67,9%) ir vyrų (51,5%) galvoja,

kad natūralios medicinos priemonės tik iš dalies gali pakeisti alopatinę mediciną. 24,4% moterų ir

44,1% vyrų įsitikinę, kad natūrali medicina tai padaryti negali. Ir tik maža dalis pacientų mano

priešingai. Skirtumas tarp moterų ir vyrų atsakymų į šį teiginį reikšmingai skyrėsi (z =2,8, p<0,05).

Ženklus skirtumas nustatytas ir tarp abiejų lyčių išsakytos nuomonės apie platesnį NM

taikymą (z=3,2, p<0,05). Dauguma moterų (80,9%) teigia, kad reikalingas platesnis natūralios

medicinos taikymas, nepritariančių šiai nuomonei nebuvo, o 19,1% – nežinojo. Vyrų grupėje 58,8%

atsakė teigiamai, 4,4% – neigiamai, o 36,8% – neturėjo konkrečios nuomonės (23 pav.).

80,9%

0%4,4%

36,8%

19,1%

58,8%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Taip Ne Nežinau

Moterys

Vyrai

23 pav. Tiriamųjų nuomonė apie platesnį NM taikymą

68

Vertinant apklausoje dalyvavusių PSPC pacientų žinias apie įvairias NM rūšis priklausomai

nuo jų išsilavinimo, nustatyta, kad daugiau tiriamųjų, turinčių aukštąjį nei kitą išsilavinimą, žino

kas yra homeopatiją, atitinamai 88% ir 74,2%, χ2=6,31, p<0,05 (24 pav.). Daugiau kaip pusė

(53,7%) aukštąjį išsilavinimą turėjusių pacientų žinojo hipnoterapiją. Tuo tarpu žemesnį

išsilavinimą turinčių asmenų grupėje žinančių, kas yra hipnoterapija, buvo reikšmingai mažiau

(χ2<5,19, p=0,05). Nors abiejose pacientų grupėse mažiausiai buvo suvokiančių meno ir

fitoterapiją, tačiau rezultatai tarp skirtingą išsilavinimą turinčių tiriamųjų skyrėsi statistiškai

patikimai (atitinkamai χ2=4,26, p<0,05 ir χ2=7,53, p<0,05). Pastebėta, kad 66,7% turinčių aukštąjį

ir 51,6% – žemesnį išsilavinimą žino manualinę terapiją (χ2=4,71, p<0,05). Nors dauguma abiejų

grupių tiriamųjų supranta akupunktūrą, tačiau, tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą, tokių buvo

reikšmingai daugiau (χ2=6,33, p<0,05).

92,6%

66,7%

40,7%

40,7%

53,7%

88,0%

80,6%

51,6%

22,6%

26,9%

37,6%

74,2%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Akupunktūra

Manualinė terapija

Fitoterapija

Meno terapija

Hipnoterapija

Homeopatija

Aukštasis išsilavinimas Kitas išsilavinimas

24 pav. Skirtingą išsilavinimą įgijusių pacientų duomenys apie NM rūšių suvokimą

Sąsajų tarp tiriamųjų amžiaus ir žinių apie homeopatiją, meno terapiją, fitoterapiją ir

akupunktūrą nenustatyta (p>0,05). Nustatyta, kad hipnoterapiją kaip NM rūšį dažniau pažymėjo 20-

29m. ir 50-59m. amžiaus asmenys, atitinkamai 61,2% ir 51,9% (9 lentelė). Nustatyta, kad

manualinę terapiją daugiausia žino vidutinio amžiaus pacientai. Rečiausiai ją paminėjo 20–29m.

respondentai. Palyginus skirtingo amžiaus asmenų pasiskirstymą apie NM Rūšis, nustatytas

statistiškai patikimas skirtumas (χ2=20,38, p<0,05).

69

9 lentelė. Pacientų žinios apie NM rūšis pagal amžių

Amžiaus grupės

Homeopatija Hipnoterapija Meno

terapija Fitoterapija

Manualinė Terapija

Akupunktūra

20-29 m. 81,6% 61,2% 38,8% 28,6% 38,8% 89,8%

30-39 m.

85,7% 46,9% 36,7% 38,8% 77,6% 89,8%

40-49 m.

82,4% 37,3% 39,2% 33,3% 62,7% 86,3%

50-59 m.

78,8% 51,9% 33,3% 40,7% 74,1% 88,9%

60m. ir vyresni

76% 28% 12% 16% 44% 77,6%

Skirtumas tarp grupių

χ2=1,35 p>0,05

χ2=9,76 p<0,05

χ2=6,6 p>0,05

χ2=5,16 p>0,05

χ2=20,38 p<0,05

χ2=3,46 p>0,05

Kaip matyti iš 10 lentelės pateiktų duomenų, daugiau kaip pusė tiek aukštąjį (53,7 %), tiek

kitą išsilavinimą (54,3%) turinčių pacientų norėtų turėti daugiau žinių apie natūraliąją mediciną ir

tik maža jų dalis nepageidautų. Panašus pacientų skaičius norėtų naudotis NM priemonėmis.

Asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau per paskutiniuosius penkerius metus naudojosi NM

priemonėmis. NM gydymo rezultatais iš dalies patenkinti buvo daugiau kaip pusė aukštąjį ir

žemesnįjį išsilavinimą turinčių pacientų. Dauguma aukštąjį (73,6%) ir žemesnį (70,7%) išsilavinimą

turinčių pacientų mano, kad yra reikalingi specializuoti NM rūšių specialistai, p>0,05.

70

10 lentelė. Pacientų žinios, noras naudotis, pasitenkinimas rezultatais ir nuomonė apie NM specialistų poreikį

Sąsajų tarp apklausoje dalyvavusių pacientų amžiaus ir noro įgyti daugiau žinių apie NM, ja

naudotis bei besigydžiusių NM priemonėmis rezultatų efektyvumą, nenustatyta (p>0,05). Atskirų

NM sričių specialistų reikalingumu neabejojo 89,8% 20-29 m. ir 77,6% 30-39m. amžiaus asmenys.

Šiai nuomonei pritariančių vyresniųjų respondentų grupėse buvo mažiau (44,4% – 50-59m. ir

60,9% – 60m. ir vyresnių), χ2=20,88, p<0,05.

Lyginant skirtingą išsilavinimą turinčių pacientų požiūrį į atskirų NM sričių specialistus

pastebėta, kad aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, lyginant su žemesnio išsilavinimo asmenimis,

labiau vertina homeopatus, atitinkamai 84,3% ir 68%, χ2=6,72 p<0,05. Daugiau kaip trečdalis

(38,9%) aukštojo ir penktadalis (20,4%) žemesnio išsilavinimo pacientų pritarė teiginiui, jog reikia

fitoterapijos specialistų, χ2=80,6 p<0,05.

Ar norėtumėte turėti daugiau žinių apie natūraliąją mediciną?

Tiriamieji Taip Gal būt Ne Skirtumas tarp grupių

Aukštasis išsilavinimas 53,7 % 40,7 % 5,6 % Kitas išsilavinimas 54,3 % 43,5 % 2,2 %

z=0,3 p>0,05

Ar norėtumėte naudotis natūraliąja medicina?

Tiriamieji Taip Gal būt Ne Skirtumas tarp grupių

Aukštasis išsilavinimas 49,1 % 48,1 % 2,8 % Kitas išsilavinimas 52,2 % 43,5 % 4,3 %

z=0,31 p>0,05

Ar per paskutiniuosius penkerius metus naudojotės natūraliosios medicinos priemonėmis?

Tiriamieji Taip dažnai Taip kartais Ne Skirtumas tarp grupių

Aukštasis išsilavinimas 14 % 62,6 % 23,4 % Kitas išsilavinimas 11 % 53,8 % 35,2 %

z=1,72 p>0,05

Jei naudojotės, ar patenkino rezultatai gydantis natūraliosios medicinos priemonėmis?

Tiriamieji Taip Dalinai Ne Skirtumas tarp grupių

Aukštasis išsilavinimas 33,3 % 52,5 % 14,1 % Kitas išsilavinimas 23,6 % 59,7 % 16,7 %

z=1,25 p>0,05

Ar reikalingi specializuoti atskirų natūraliosios medicinos sričių specialistai?

Tiriamieji Taip Ne Nežinau Skirtumas tarp grupių

Aukštasis išsilavinimas 73,6 % 0,9 % 25,5 % Kitas išsilavinimas 70,7 % 2,2 % 27,2 %

z=0,41 p>0,05

71

11 lentelė. Pacientų nuomonė pagal amžių apie NM specialistų poreikį

Reikalingi NM specialistai

Homeopatija Hipnoterapija Meno

terapija Fitoterapija

Manualinė terapija

Akupunktūra Amžiaus grupės

Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne Taip Ne

20-29 m. 71,4% 28,6% 53,1% 46,9% 24,5% 75,5% 26,5% 73,5% 42,9% 57,1% 73,5% 26,5%

30-39 m. 89,8% 10,2% 28,6% 71,1% 28,6% 71,4% 34,7% 65,3% 67,3% 32,7% 77,6% 22,4%

40-49 m. 80,4% 19,6% 27,5% 72,5% 27,5% 72,5% 37,3% 62,7% 56,9% 43,1% 70,6% 29,4%

50-59 m. 74,1% 25,9% 33,3% 66,7% 29,4% 70,4% 33,3% 66,7% 85,2% 14,8% 70,4% 29,6%

60m. ir vyresni

60% 40% 24% 76% 24% 76% 12% 88% 32% 68% 76% 24%

Skirtumas tarp grupių

χ2=9,91 p<0,05

χ2=10,56 p<0,05

χ2=0,43 p>0,05

χ2=5,99 p>0,05

χ2=21,12 p<0,05

χ2=0,85 p>0,05

Apibendrinus 11 lentelėje pateiktus rezultatus, matome, kad skirtingo amžiaus pacientai

nevienodai vertina homeopatijos, hipnoterapijos ir manualinės terapijos specialistų reikalingumą

(p<0,05). Daugiausiai asmenų, nurodžiusių homeopatijos specialistų būtinybę, buvo 30-39m. ir 40-

49 m. amžiaus grupėse. Tuo tarpu pritariančių hipnoterapeutų reikalingumui daugiausiai buvo 20-

29m. amžiaus grupėje (53,1%). Manualinės terapijos specialistus labiausiai vertino 50-59m.

amžiaus tiriamieji (85,2%), dvigubai mažiau tokių buvo jauniausiųjų grupėje (42,9%). Vyriausiųjų

grupėje beveik trečdalis (32%) pritarė šiai nuomonei.

Nustatyta, kad pacientų išsilavinimas neturėjo įtakos galimybei surasti atskirų sričių

specialistus. Daugiau jaunesnio ir vidutinio nei vyresnio amžiaus pacientų nurodė galintys rasti

homeopatijos specialistus. Duomenys tarp skirtingo amžiaus grupių reikšmingai skyrėsi (χ2=17,61,

p<0,05). Tuo tarpu manualinės terapijos specialistus lengviausiai galėtų rasti 50-59m. amžiaus

tiriamieji (70,4%). Tokių asmenų tarp jauniausių (20–29m.) buvo 22,4%, tarp vyriausių (60m. ir

vyresni) – 16%. Skirtumas tarp grupių statistiškai patikimas (χ2=26,43, p<0,05).

5.3. Gydytojų ir pacientų nuomonės apie natūraliąją mediciną palyginimas

Kaip matyti iš 25 pav., gydytojų žinios apie atskiras NM rūšis yra gilesnis nei pacientų.

Ženkliai daugiau gydytojų nei pacientų žino tokias NM rūšis kaip homeopatiją, hipnoterapiją, meno

72

terapiją, fitoterapiją ir manualinę terapiją (p<0,05). Lyginant respondentų žinais, apie akupunktūrą

reikšmingo skirtumo tarp pacientų ir gydytojų duomenų nenustatyta (p>0,05).

86,5%

87,5%

86,5%

59,6%

68,3%

95,2%81,6%

32,3%

34,3%

46,3%

59,7%

87,1%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Akupunktūra

Manualinė terapija

Fitoterapija

Meno terapija

Hipnoterapija

Homeopatija

Gydytojai Pacientai

25 pav. Gydytojų ir pacientų žinios apie NM rūšis

Gydytojų ir pacientų nuomonė apie gydymo NM efektyvumą buvo panaši (z=1,46, p>0,05).

Tačiau pastebėjome, kad daugiau pacientų (15,2%) nei gydytojų (3,1%) buvo nepatenkinti gydymo

efektyvumu. Iš dalies patenkinti buvo daugiau kaip pusė abiejų grupių respondentų. (26 pav.)

30%

66,7%

3,1%

15,2%

55,6%

29,2%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Taip Iš dalies Ne

Gydytojai

Pacientai

26 pav. Gydytojų ir pacientų nuomonė apie gydymo NM priemonėmis efektyvumą

73

4%

24%

72,2%

1,5%

26,3%

72%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Taip Ne Nežinau

Gydytojai

Pacientai

27 pav. Tiriamųjų duomenys apie NM specialistų poreikį

Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek gydytojai, tiek pacientai panašiai vertina NM specialistų

poreikį (z=0,08, p>0,05). Dauguma respondentų tam pritaria teiginiui, jog reikia ruošti NM

specialistus. Tik 4 % gydytojų ir 1,5% pacientų pasisakė neigiamai (27 paveikslas).

83,7%

69,2%

26,9%

34,3%

79,8%

31,7%

40,4%

84,6%

73,6%

56,7%

30,3%

77,1%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Akupunktūros specialistai

Manualinė terapijos specialistai

Fitoterapeutai

Meno terapeutai

Hipnoterapeutai

Homeopatai

Gydytojai Pacientai

28 pav. Gydytojų ir pacientų vertinimai apie atskirų NM rūšių specialistų poreikį

Daugiau gydytojų nei jų pacientų pasisako už atskirų NM rūšių specialistų poreikį (28

paveikslas). 69,2% gydytojų nurodė, kad reikia fitoterapijos specialistų. Tarp pacientų tokių buvo

30,3%, χ2=42,14, p<0,05. Ženklus skirtumas nustatytas lyginant gydytojų ir pacientų atsakymus

apie manualinės terapijos specialistus, χ2=22,13, p<0,05.

12 lentelėje pateikti duomenys atspindi gydytojų ir pacientų vertinimus apie NM

aktualumą. Teiginiui „NM nepalieka žalingų pokyčių organizme“ pritarė dauguma gydytojų ir

pacientų. Panašus skaičius gydytojų ir pacientų patvirtino, kad NM yra alternatyvi įprastinei

medicinai, tačiau reikšmingo skirtumo nenustatyta. Dauguma gydytojų ir pacientų buvo linkę

74

abejoti NM prieinamumu. Žymiai daugiau pacientų, lyginant su BPG, tvirtai sutinka su teiginiu, kad

NM priimtina ekonominiu požiūriu, p>0,05. Daugiau kaip du trečdaliai medikų pritarė, jog NM

papildo įprastinę mediciną. Tarp pacientų taip galvojančių buvo mažiau nei pusė. Duomenų analizė

parodė, kad gerais NM gydymo rezultatais tiki daugiau pacientų.

12 lentelė. BPG ir pacientų vertinimai apie NM

Tiriamieji Tvirtai sutinku

Sutinku Greičiausiai Gal būt Kažin Nesutinku Tvirtai

nesutinku

Nepalieka žalingų pokyčių organizme

Gydytojai 54,4 % 30,4 % 5,1 % 5,1 % 3,8 % 1,3 % 0

Pacientai 54,8 % 27,4 % 7,7 % 6,5 % 1,8 % 0,6 % 1,2 % Skirtumas tarp grupių

z=0,08, p>0,05

Visiškai alternatyvi įprastinei medicinai

Gydytojai 6,3 % 15,9 % 22,2 % 19 % 14,3 % 19 % 3,2 %

Pacientai 5,2 % 13 % 16,5 % 17,4 % 17,4 % 27,8 % 2,6 % Skirtumas tarp grupių

z=1,36, p>0,05

Prieinamumas (nesudėtinga rasti patariantį specialistą)

Gydytojai 0 21,3 % 23 % 19,7 % 27,9 % 8,2 % 0

Pacientai 1,4 % 11,4 % 22,9 % 27,9 % 25 % 11,4 % 0

Skirtumas tarp grupių

z=0,97, p>0,05

Ekonominiu požiūriu

Gydytojai 3,1 % 3,1 % 17,2 % 25 % 20,3 % 29,7 % 1,6 %

Pacientai 17,9 % 12,8 % 11,5 % 21,2 % 17,9% 16,7 % 1,9 %

Skirtumas tarp grupių

z=3,18, p<0,05

Papildo įprastinę mediciną

Gydytojai 36,1 % 32,5 % 16,9% 8,4 % 3,6 % 2,4 % 0

Pacientai 21,1 % 23,4 % 32,7 % 10,5 % 5,8 % 5,8 % 0,6 % Skirtumas tarp grupių

z=3,39, p<0,05

Geri gydymo rezultatai

Gydytojai 1,5 % 9,2 % 23,1 % 24,6 % 18,5 % 18,5 % 4,6 %

Pacientai 7,6 % 29,5 % 25 % 14,4 % 9,1 % 12,9 % 1,5 % Skirtumas tarp grupių

z=3,99, p<0,05

Visai nepatraukli Gydytojai 1,8 % 0 1,8 % 1,8 % 0 9,1 % 85,5 %

75

Pacientai 2,8 % 0 0 0 0,9 % 6,5 % 89,8 % Skirtumas tarp grupių

z=0,81, p>0,05

1%

73,1%

26%

6,5%

31,2%

62,3%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Taip Iš dalies Ne

Gydytojai

Pacientai

29 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar NM gali pakeisti alopatinę mediciną?“

Daugiau pacientų nei gydytojų į klausimą „Ar NM gali pakeisti alopatinę mediciną?“ atsakė

teigiamai (29 paveikslas). 73,1% gydytojų ir 62,3% pacientų pasirinko mažiau kategorišką

atsakymą – „iš dalies“, z=0,86, p>0,05.

Iš 30 pav. matyti, kad gydytojų ir pacientų atsakymų skirstinys į klausimą „Ar reikalingas

platesnis NM taikymas?“ buvo panašus, z=0,89, p>0,05. Dauguma respondentų pritarė platesniam

NM taikymui klinikinėje praktikoje.

77,9%

1,9% 1,5%

25,1%20,2%

73,4%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Taip Ne Nežinau

Gydytojai

Pacientai

30 pav. Gydytojų ir pacientų nuomonė apie platesnį NM taikymą

76

6. DISKUSIJA

“Gamta yra visų ligų gydytojas”, - teigė žymiausias senovės graikų gydytojas Hipokratas

(460-377 m. pr. Kr.). Ir šiandien, po dviejų su puse tūkstančio metų, tai yra nepaprastai svarbu

medicinoje. “Žinokite, kad gydytojas pirmiausia turi suprasti, kur slypi gamta. Nes ji yra pirmasis

gydytojas, žmogus – tik antrasis. Kur gamta pradeda, ten gydytojas turi tik padėti. Nes ji yra

geresnis gydytojas negu žmogus”, - teigė gydytojas ir gamtos tyrinėtojas Paracelsas (1493-1541)

(37).

6.1. Tyrimo rezultatų aptarimas, sulyginant su kitų šalių panašiais tyrimais

1987m. S.Fulder atlikta analizė Didžiojoje Britanijoje ir kitose Europos šalyse apie

visuomenės poreikį ir domėjimąsi NM rodo, kad kas ketvirtas pacientas gydymo būdo ieškojo

neįprastinėje šiuolaikinėje medicinoje. Daugiausiai buvo kreipiamasi į chiropraktikos, akupunktūros

specialistus, osteopatus, homeopatus. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad 80% BPG norėtų daugiau

žinoti apie NM gydymo metodus, trečdalis iš jų savo pacientus nukreipdavo pas NM specialistus

(28).

Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad 77,9% apklaustų BPG ir 73,4% pacientų norėtų, kad NM

būtų plačiau naudojama klinikinėje praktikoje. Didelė dalis (73,1% BPG ir 62,3% pacientų)

respondentų, mano, kad NM gali iš dalies pakeisti ar papildyti įprastinę mediciną. Tai parodo iš

tiesų didelį žmonių susidomėjimą NM gydymo būdais. Du trečdaliai pacientų (61,5%) ir trečdalis

(31,7%) BPG teigia, kad NM specialistų pagalbos valstybinėse įstaigose nėra arba apie jų suteikimą

tiesiog nežino. Per paskutinius penkerius 63% BPG kartais ir 29% BPG dažnai metus yra skyrę

NM priemones pacientams.

Nustatyta, kad dauguma BPG nežino, kur galėtų pagilinti savo žinias NM klausimais bei kur

yra ruošiami šios srities specialistai. Daugiausiai BPG norėtų gauti homeopatijos ir fitoterapijos

žinių.

NM paslaugų vartotojų analizė, atlikta JAV 1990–1997 m. rodo, kad NM paslaugas

vartojančios populiacijos dydis nuo 33,8% 1990 m. išaugo iki 42,1% 1997 m. 46,3% vartotojų

konsultavosi su natūralios medicinos specialistais, o likusieji 53,7% naudojosi natūraliais gydymo

metodais savo nuožiūra. Tik 38,5% pacientų pranešė savo gydytojams apie vartojamas natūraliosios

medicinos paslaugas. Tokį savo elgesį pacientai motyvavo silpnu gydytojų susidomėjimu

neįprastinio gydymo klausimais bei neigiamu gydytojų požiūriu į šiuos gydymo metodus. (64) Iš

77

atlikto tyrimo duomenų matyti, kad tik labai nedidelė dalis (3,1%) BPG nepatenkinti NM gydymo

rezultatais, likusieji patenkinti arba iš dalies patenkinti NM efektyvumu. Pacientų nuomonė apie

NM efektyvumą panaši: dauguma patenkinti NM gydymo efektyvumu.

Situacija Lietuvoj nuo 2004 m., kai šis tyrimas buvo pradėtas planuoti, keitėsi. Gal būt

pateikta naujausia statistinė informacija leistų suabejoti šio darbo aktualumu, tačiau gilesnė analizė

byloja, kad problema išlieka aktuali. Gerai suvokiant anketinės apklausos metodikos teikiamus

privalumus bei trūkumus, galima teigti, kad šio tyrimo metu pavyko išaiškinti žmonių – gydančiųjų

bei besigydančiųjų – požiūrį į NM ir supratimą apie ją, tačiau mes negalėjome atlikti analizės,

parodančios NM paslaugas vartojančios populiacijos dydį, kadangi mes neturim statistinių

duomenų, kiek jinai yra naudojama mūsų šalyje. Tiksli tokia analizė nėra ir negali būti daroma,

kadangi nėra informacijos, kiek šiuo metu yra diplomuotų ar nediplomuotų specialistų. Todėl

atlikom susidomėjimo NM analizę.

Tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti tyrimo dalyvių parinkimas (respondentų skaičiaus).

Teisingai užpildytas anketas (tinkamas analizei) grąžino 88% parinktų respondentų. Negalima

atmesti tikimybės, kad didesnis atsakiusiųjų skaičius galėtų įtakoti dabartinius rezultatus. Galima

teigti, kad atsakymus pateikė geriau besijaučiantys pacientai. Kai tuo tarpu sunkiau sergantys

žmonės (esantys antrinės sveikatos priežiūros centruose) neturėjo galimybės išreikšti savo

nuomonės apie NM. Dar vienas veiksnys, kuris galėjo įtakoti rezultatų patikimumui galėjo atsirasti

dėl to, kad šis tyrimas yra vienmomentinis, o ne ilgalaikis. Neturėta galimybės stebėti, kaip keičiasi

respondentų nuomonė pasirenkant gydymosi būdą poros ar keleto metų laikotarpiu.

Besivystančiose šalyse vyksta liaudies medicinos išnykimo problema. Šios šalys įeina į

farmokoterapijos įsigalėjimo periodą. Kuo toliau, tuo labiau mažėja liaudies gydytojų kiekis, o

diplomuotų, oficialių gydytojų kiekis didėja. Jaunimas, pažindamas šiuolaikinės medicinos metodus

ir principus, nebetiki liaudies medicina, kuri jiems asocijuojasi su atsilikimu, žiniuoniais ir

šarlatanais. Būtų labai liūdna, jei besivystančių šalių medicina prarastų savo nacionalines tradicijas.

78

6.2. Natūraliosios medicinos vartojimo priežastys

Olandijoje, atlikus tyrimus, buvo nustatyta, kad 40% ligonių, kurie gydosi NM, kreipėsi į šio

gydymo specialistus po bevaisio įprastojo medicinos gydymo. Analogiškus duomenis pateikė ir R.

Boden (1978) Australijoje, kur ne kiek tikėjimas, kiek būtinybė verčia pacientus kreiptis į NM

specialistus. (5)

Įprastinės, šiuolaikinės ir NM paslaugas vartojančių pacientų skaičius yra pakankamai

gausus, todėl, teikiant medicinos paslaugas, reikia gerai išmanyti abi sritis. Įprasta Lietuvoje tapo

įprastinėje, šiuolaikinėje medicinoje didžiąją laiko dalį skirti medicinos dokumentų šūsnims

sutvarkyti, skubėti iš vienos darbo vietos į kitą. Pacientai ieško alternatyvų, nes jiems tikrai nėra

„savaime aišku“, jog padėti gali tik įprastiniai ir patvirtinti gydymo metodai.

Šiuolaikinę mediciną ir NM jungia bendras tikslas – ligonių išgydymas arba jų būklės

pagerinimas. Todėl natūraliuosius gydymo būdus reikėtų pateikti kaip alternatyvą (dėl ko ji dažnai

ir vadinama alternatyvia medicina) šiuolaikinei medicinai, o ne kaip konkurentę jai.Šiuolaikinė

įprastinė medicina ilgą laiką laikė save pirmaujančia ir aplink NM sukūrė neigiamą atmosferą.

Susirgęs žmogus nekreipia dėmesio į kritiką, jis domisi tik pagalba. R. Avina ir L.Schneiderman

(1978) pacientus sulygina su „nepatenkintais patarnavimo pirkėjais“, kurie kreipiasi į NM

specialistus nusivylę oficialiąja medicina. Buvęs Britanijos medicinos asociacijos prezidentas

princas Čarlzas pasakė: „Tai, kas šiandien atrodo nepriimtina, rytoj turbūt taps norma ir reiktų

įteisinti papildomus gydymo metodus, kuriems mes ilgą laiką priešinomės“ (29)

79

7. IŠVADOS

1. Dauguma bendrosios praktikos gydytojų suvokia tokias natūraliosios medicinos rūšis, kaip

homeopatija, fitoterapija, akupunktūra, manualinė terapija. Mažiausiai suprantamos yra

hipnoterapija ir meno terapija. Net 84,8% gydytojų pritaria teiginiui, jog natūralioji medicina

nepalieka žalingų pokyčių organizme, o 68,6% yra tos nuomonės, kad ji papildo įprastinę

mediciną.

1.1. 29% apklaustųjų medikų dažnai, o 63% – kartais skyrė natūraliosios medicinos

priemones pacientų gydymui ir dauguma jų liko patenkinti gydymo rezultatais.

Didžioji gydytojų dalis (72%) pritaria atskirų natūraliosios medicinos rūšių

specialistų poreikiui.

1.2. Pastebėta, kad daugumai medikų natūraliosios medicinos specialistų rengimo ir

kvalifikacijos kėlimo vieta nėra žinoma. Daugiausiai žinių norėtų gauti

homeopatijos ir fitoterapijos srityse.

1.3. Natūraliosios medicinos specialistų pagalba prieinamesnė privačiose,

dirbančiuose pagal sutartį su teritorine ligonių kasa įstaigose, nei valstybiniuose

pirminės priežiūros sveikatos centruose. 77,9% bendrosios praktikos gydytojų

teigia, kad reikalingas platesnis natūraliosios medicinos taikymas.

2. Abiejų lyčių asmenys panašiai vertina natūraliosios medicinos aktualumą, išskyrus ekonominius

jos aspektus. Nustatyta, kad dvigubai daugiau moterų (65,9%) nei vyrų (30,9%) norėtų įgyti

daugiau žinių apie natūraliąją mediciną. Moterys labiau nei vyrai pritaria specialistų poreikiui

(atitinkamai 79,2% ir 58,8%) ir platesniam jos taikymui (80,9% ir 58,8%). Taip pat jos dažniau

nei vyrai naudojasi natūraliosios medicinos priemonėmis. Tačiau vertinant gydymo rezultatų

efektyvumą skirtingų lyčių asmenų nuomonė nesiskyrė. Mažiau vyrų nei moterų mano, kad

natūralioji medicina yra prieinama sveikatos priežiūros įstaigose.

2.1. Pacientai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, geriau suvokia atskiras natūraliosios

medicinos rūšis nei turintys žemesnį. Daugiau, aukštąjį išsilavinimą turinčių

tiriamųjų, pritaria teiginiui, jog natūralioji medicina papildo įprastinę mediciną.

Nustatyta, kad pacientų išsilavinimas neturėjo įtakos vertinant kitus

natūraliosios medicinos aktualumo teiginius, jos prieinamumą, specialistų bei

platesnio taikymo poreikį, naudojimąsi natūraliosios medicinos priemonėmis ir

jų taikymo efektyvumą.

80

2.2. Jaunesni pacientai (20-29m.) geriausiai suvokia hipnoterapiją, o 30-39 m. ir 50-

59 m. amžiaus – manualinę terapiją. Specialistų poreikiui labiau pritaria

jaunesnio amžiaus pacientai, vyresni asmenys šiuo klausimu linkę abejoti. Pusė

vyresnio amžiaus tiriamųjų nesutinka, kad natūralioji medicina gali pakeisti

alopatinę mediciną. Dauguma jaunesnių pacientų tik iš dalies pritaria šiai

nuomonei.

3. Palyginus gydytojų ir pacientų požiūrį į natūraliąją mediciną, nustatyta, kad medikai geriau nei

pacientai suvokia atskiras jos rūšis. Vertinant žinais apie akupunktūrą skirtumo tarp pacientų ir

gydytojų duomenų nenustatyta. Daugiau gydytojų (68,6%) nei pacientų (44,5%) pritaria

teiginiui, jog natūralioji medicina papildo įprastinę. Gerais natūraliosios medicinos gydymo

rezultatais tiki 37,1% pacientų ir 10,7% gydytojų. Su šia nuomone nesutinka 23,1% medikų ir

14,4% pacientų. Gydytojų ir pacientų duomenys apie natūraliosios medicinos taikymo

efektyvumą nesiskyrė. Daugiau gydytojų nei jų pacientų pasisako už atskirų NM rūšių

specialistų poreikį.

81

8. REKOMENDACIJOS

Kadangi tyrimas parodė visuomenės susidomėjimą natūraliąja medicina, reikėtų skatinti

pirminės sveikatos priežiūros specialistus taikyti NM gydymo metodus darbo praktikoje. Siūloma:

• Integruoti į įprastinę, šiuolaikinę sveikatos priežiūrą natūraliąją mediciną;

• informuoti pacientus apie įprastinio gydymo alternatyvas;

• išsamiai, aiškiai ir kompetentingai atsakyti į pacientų klausimus susijusius su NM;

• Rengti informaciją susijusią su reklamine medžiaga apie jų įstaigose teikiamas alopatinio

gydymo alternatyvas;

• aprūpinti medikus mokomąja literatūra, papildyta naujausiomis moksliniais įrodymais

pagrįstomis išvadomis;

• Pakoreguoti BPG mokymo programas, daugiau dėmesio skiriant NM;

• Skatinti privatų verslą susijusį su natūraliuoju gydymu;

• Įteisinti Lietuvoje privatųjį sveikatos draudimą, kuris kompensuotų ne tik šiuolaikinio, bet ir

NM gydymo metodų finansavimą.

82

9. PADĖKOS

Magistratūros studijos truko trejus metus. Mintys diplominiam darbui buvo brandinamos

tiek pat laiko. Atiduodu jį vertinti Jums ir istorijos tėkmei. Šią dieną norėčiau stabtelti paskutinį

kartą ir padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šio darbo rengimo ir manęs, tokios kokia stoviu dabar

prieš Jus, subrandinimo.

• Noriu padėkoti savo darbo vadovui prof. Almantui Bagdonavičiui. Taip pat dar keletui

konsultantų, kurie nėra pažymėti jokiuose dokumentuose, tačiau visada rūpinosi manimi ir,

netaupydami savęs, stengėsi padėti. Vienas iš jų mūsų katedros šilumos ir gėrio šaltinis prof.

Jadvyga Petrauskienė.

• „Ačiū“ tariu gerbiamiems gynimo tarybos nariams. Dėkui už Jūsų laiką, už Jūsų mintis ir už

Jūsų sprendimą. Jūsų išsakytos pastabos yra man ypatinga dovana. Gaila, kad jomis

negalėsiu pasinaudoti, taisydama šį darbą. Tačiau būtinai panaudosiu savo tolimesniuose

darbuose.

• Man pasisekė, kad visų studijų kelią lydėjo nuostabūs žmonės. Jie suteikė ne tik žinių, bet ir

formavo mano asmenybę. „Ačiū“ tariu visiems dėstytojams, skyrusiems man bei kurso

draugams savo laiką.

• Rengti šį darbą man padėjo daug puikių žmonių. Jų indėliai nėra vienodi, tačiau nepaprastai

svarbūs. Norėčiau padėkoti visiems mano apklaustų įstaigų vadovams už leidimą vykdyti

tyrimą jų vadovaujamose institucijoje, bei dalyvavusiems tyrime žmonėms, be kurių šio

darbo šiandien neturėtume.

• Šią dieną noriu prisiminti savo kurso draugus bei padėkoti už nuostabius studijų metus.

• Siunčiu pilną meilės padėką savo vyrui Giedriui ir sūneliams Matui, Tadui ir mažajam jų

broliukui, kuris vardo dar neturi. Jūs esate didžiausias mano gyvenimo stebuklas ir visi

darbai yra skiriami jums.

83

10. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ayurveda. ICBS, Inc. 2006 (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

http://holisticonline.com/ayurveda/ayv-introduction.htm.

2. Akupresūra ir atpalaiduojantis masažas. www.sveikas.lt. Interaktyvus (žiūrėta 2006-04-16).

Prieiga per internetą: http://www.sveikas.lt/patarimai3.asp?id=53.

3. Akupunktūra – lengvinanti procedūra po operacijos. Gydymo menas, interaktyvus. 2004

(žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

4. Alternate Medicine. Northern California Neurosurgery Medical Group, Inc. 2006 (žiūrėta

2006-04-16). Prieiga per internetą:

5. Alternative Medicine. BookRags, Inc. 2006 (žiūrėta 2006-04-16). Prieiga per internetą:

http://www.bookrags.com/other/health/alternative-medicine-woh.html.

6. Alternative Systems of Medical Practice: Manual Healing. Healthgoods, LLC. 2006 (žiūrėtas

2006-01-14). Prieiga per internetą:

http://www.healthgoods.com/Education/Health_Information/Alternative_Therapies/manual_h

ealing.htm.

7. Alternative Therapies. ICBS, Inc. 2006 (žiūrėta 2006-04-16). Prieiga per internetą:

http://holisticonline.com/hol_alt-therapies.htm.

8. ANDRIJAUSKAITĖ, D. Ar Rytų medicinos metodikos veiksmingos. Sveikas žmogus, 2006m.

Nr.1. 2006 (žiūrėta 2006-04-12). Prieiga per internetą:

http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=straipsnis&lid=2&strid=2475.

9. ANDRIJAUSKAITĖ, D. Kuo naudinga psichoterapija?. Sveikas žmogus, 2005m. Nr.1. 2005

(žiūrėta 2006-04-12). Prieiga per internetą:

http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=5659.

10. ANDRIJAUSKAITĖ, D. Magnetinė terapija. Sveikas žmogus, 2006m. Nr.3. 2006 (žiūrėta

2006-07-18). Prieiga per internetą:

http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=netradicine&lid=2&rodyti=str&strid=2588&s

ubtema=70.

11. ANDRIJAUSKAITĖ, D. Šiuolaikinė medicina: klinikinėje praktikoje mitus išstumia

įrodymais pagrįsta medicina. Gydymo menas, 2006 m. Nr.5. 2006 (žiūrėta 2006-07-02).

Prieiga per internetą: www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=7171

12. Antroposofinė medicina. Netradicinė medicina. 2006 m. Nr.3.

84

13. Apklausa fitoterapija. Interaktyvus (žiūrėta 2006-03-30). Prieiga per internetą:

http://www.apklausa.lt/resultsview.php?form=167&usescript=0.

14. AUSĖNAITĖ, D. Išlaisvinanti jausmus terapija. Sveikas žmogus, 2006m. Nr.3. 2006 (žiūrėta

2006-06-08). Prieiga per internetą:

http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=netradicine&lid=2&rodyti=str&strid=2589&s

ubtema=70.

15. BAGDONAVIČIUS, A. Homeopatijos įvadas: mokymo metodinė priemonė. Vilnius, 2000.

40 p. ISBN 9986-9231-6-6.

16. BALTINAITĖ, R. Masažas suteikia energijos ir gali atpalaiduoti. Klaipėda, 2005 (žiūrėta

2005-11-14). Prieiga per internetą:

http://www.medicina.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=54832

17. Biofeedback – Introduction. ICBS, Inc. 2006 (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

http://holisticonline.com/Biofeedback-introduction.htm.

18. Biologinė medicina. 2005 rugsėjis, Nr. 2. (žiūrėta 2007-03-17). Prieiga per internetą:

http://www.farmahelis.lt/pdf/BM_2005_2.pdf.

19. Biopunktūra ir homeosiniatrija. Natura Munda. (žiūrėta 2007-03-17). Prieiga per internetą:

http://www.naturamunda.lt/index.php?page=18&id=1.

20. BRAZIULYTĖ, D. Aromaterapija nuo A iki Z. 2004 m. birželio 25 (žiūrėta 2007-03-05).

Prieiga per internetą: http://www.meileskelias.lt/?main=id1&sub=aromarticle

21. BUDVYTIENĖ, G. Natūrali medicina reikalauja pripažinimo. Kauno diena 2005 m.

balandžio 13 d., Nr. 84 (17545) (žiūrėta 2007-03-04). Prieiga per internetą:

http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=27261.

22. Chiropractic. ICBS, Inc. 2006 (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

23. Cigna healthcare coverage position. CIGNA Health Corporation. 2006 (žiūrėta 2006-06-18).

Prieiga per interneta:

24. Cigunas. Active Gym. 2006 (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

http://www.sportoklubas.lt/index.php/paslaugos/cigunas/

25. Dėlių išskiriami junginiai. Feigenta (žiūrėta 2005-12-14). Prieiga per internetą:

http://www1.omnitel.net/feigenta/Hirudo/jung.html.

26. Dieta be dietos. www.delfi.lt. Interaktyvus (žiūrėta 2006-02-11). Prieiga per internetą:

http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/beauty/article.php?id=8527269.

27. Fitoterapija. www.ligos.lt. Interaktyvus (žiūrėta 2006-03-29). Prieiga per internetą:

http://www.ligos.lt/straipsniai.asp?StrID=15&TurID1=1&TurID2=3&TurID3=9&lygis=4.

85

28. FROMENT A. An eco-anthropological approach of public health. Nature Sciences Societies

5, 5-11. 1997.

29. FULDER, S. The handbook of Complementary Medicine. Oxford, 1988. ISBN: 0192626698

30. GAVELIENĖ, Edita. Ar yra tiesos, kad badavimas gydo nutukimą? Xenical orlistatas.

Interaktyvus (žiūrėta 2005-12-11). Prieiga per internetą:

http://www.kmi.lt/klausk/klausimas.php?id=7

31. Gydantysis Rytų prisilietimas. Vegaturas. 2006 (žiūrėta 2006-02-17). Prieiga per internetą:

http://www.vegaturas.lt/new/default.php?display=tours&cid=13&tid=100.

32. GRIGAITĖ, Rūta. Ką pasėsi, tą ir pjausi. 2005 (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

http://nmc.lt/index.php/ka_pasesi_ta_ir_pjausi/179.

33. GRIGELIONIENĖ, R. Konferencija „Įrodymais pagrįsta fitoterapija“. Gydymo menas Nr. 02

(125) 2006 m. 87psl. (žiūrėta 2006-06-19) Prieiga per internetą:

http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=6918.

34. GURAL, J. Sveikatos šaltiniai. Klaipėda. 2003 rugsėjis (žiūrėta 2005-12-11). Prieiga per

internetą: http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?data=2003-09-04&id=1062435722.

35. HELMAN C. Culture, health and illness (3 ed.). Oxford University Press, Oxford 2000.

36. Hirudoterapija. Lodeksa. (žiūrėta 2005-12-14). Prieiga per internetą:

http://www.lodeksa.com/.

37. Homotoksikologija. Interaktyvus. (žiūrėta 2007-03-05). Prieiga per internetą:

http://www.sveikas.lt/patarimai3.asp?id=49.

38. How Does Light Affect The Human Functions? ICBS, Inc. 2006 (žiūrėta 2006-03-15). Prieiga

per internetą: http://holisticonline.com/Light_Therapy/light_affect.htm.

39. Indėniškosios kultūros. Interaktyvus (žiūrėta 2006-03-31). Prieiga per internetą:

http://www.spauda.lt/mitai/america/shamanic.htm.

40. Introduction to Reiki. ICBS, Inc. 2006 (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

http://holisticonline.com/Reiki/hol_reiki_introduction.htm.

41. Introduction, Benefits, Types of Yoga. ICBS, Inc. 2006 (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per

internetą: http://holisticonline.com/Yoga/hol_yoga_home.htm.

42. KAY, R. What is Biofeedback? National institute of mental health. Interaktyvus (žiūrėta

2006-03-28). Prieiga per internetą: http://www.psychotherapy.com/bio.html.

43. KAJOKAS, T. Psichoanalitinė psichoterapija ir psichoanalizė. Interaktyvus (žiūrėta 2006-03-

29). Prieiga per internetą: http://www.psichoterapija.lt/

44. Kas yra cigunas. Arbatos magija. (žiūrėta 2006-03-01) Prieiga per internetą:

http://www.geocities.com/arbata2003/cigunas.html.

86

45. Kineziterapijos klasifikacija ir principai. Emedicina. 2004 (žiūrėta 2005-11-13). Prieiga per

internetą: http://www.medicus.lt/studentai/?s0=kineziterapijos_klasifikacija.

46. Kinų gimnastika Tai-či. Dileksa 2005 (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

http://www.dileksa.lt/index.php?lng=lt&action=terapija.

47. KULIKAUSKAITĖ, B. Antroposofinė medicina. 2000 (žiūrėta 2006-02-17). Prieiga per

internetą: http://www.vaikas.lt/sveikata/antr_medicina.htm.

48. LAPINAS, O. Šeimos taiči. Psichologija TAU. 2005, vasaris (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per

internetą: http://moteru.takas.lt/straipsnis.php?msg_id=451.

49. Liaudies medicina. Interaktyvus. (žiūrėta 2007-02-02). Prieiga per internetą:

http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_liaudies_medicina.

50. Light Therapy. ICBS, Inc. 2006 (žiūrėta 2006-03-15). Prieiga per internetą:

http://holisticonline.com/Light_Therapy/light_intro.htm.

51. MACLNTOSH, A. Understanding the Differences Between Conventional, Alternative,

Complementary, Integrative and Natural Medicine. 1999 (žiūrėta 2005-12-10). Prieiga per

internetą: http://tldp.com/medicine.htm.

52. Meditacija. Vikipedia – laisvoji enciklopedija. (žiūrėta 2007-03-03). Prieiga per internetą:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Meditacija.

53. Metoda. Homeopatijos medicinos klinika. 2006 (žiūrėtas 2006-03-01). Prieiga per internetą:

http://www.homeopat.lt/metodai.htm.

54. Miscellaneous Holistic Remedies. ICBS, Inc. 2006 (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

http://www.holistic-online.com/hol_miscellaneous.htm.

55. Naturele pozicija: vaistažolės. Naturele.net. Interaktyvus (žiūrėta 2006-04-22). Prieiga per

internetą: http://www.naturele.net/?pg=14&lang=1&menu_id=12.

56. Pagalbinė, alternatyvioji ir Rytų medicina. Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“ (žiūrėta

2007 03 20 ). Prieiga per interneta: http://www.rugile.com/stpagalbmediclt.htm#13

57. Pasaulio sutvėrimo mitai. Interaktyvus (žiūrėta 2006-03-31). Prieiga per internetą:

http://www.spauda.lt/mitai/america/crnative.htm.

58. PEŠKAITIS, A. Okultizmas, psichoterapija, vidinis išgydymas. Kas yra kas? 1996 (žiūrėta

2006-06-19). Prieiga per internetą: http://www2.omnitel.net/robertas/bsp/psichot.htm.

59. Skribot, E.W.: Anwendung von Homopathika in diehomosiniatrischen Akupunkturpunkte.

Biol. Med. 9, Nr. 2 (1980), 51–63.

60. Spalvų terapija. Korporacijos „TIANŠI” tinklalapis. (žiūrėta 2007-03-05). Prieiga per

internetą: http://www.tianshi-bap.com/spalvut.html.

87

61. Specific Complementary Therapies. Wen–Cin Marketing, Inc. 2000 (žiūrėta 2005-11-13).

Prieiga per internetą: http://www.alternativediabetes.com/html/therapies2d.shtml.

62. Su Džok gydymo metodika. Rytų ženklai. 2005 (žiūrėta 2006-02-17). Prieiga per internetą:

http://rytuzenklai.lt/lt/articles/sveikata/sudzok_gydymo_metodika.

63. ŠABLEVIČIUS, M. Tradicinė ir netradicinė medicina: daugiau panašumų ar skirtumų?

Gydymo menas, 2005m. Nr.4. 2005 (žiūrėta 2006-06-10). Prieiga per internetą:

http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=6183.

64. Šamanizmas. Vigvamo A-Z, indėnų enciklopedija. (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

http://www.vigvamas.org/a-z/index.php/%C5%A0amanas.

65. Šviesos terapija. „Senojo bokšto“ klinika. (žiūrėta 2006-04-02). Prieiga per internetą:

http://www.senasisbokstas.lt/article/archive/93/.

66. Tibeto medicina. PADMA AG. (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

http://www.padma.lt/de/tibetischemedizin/.

67. VEITIENĖ, D. Akupunktūros veiksmingumo gydant įvairias ligas įrodymai. Gydymo menas

2005 m. Nr. 2. 2005 (žiūrėta 2006-02-12). Prieiga per internetą:

68. VEITIENĖ, D. Reabilitacijos priemonės skausmui malšinti. Gydymo menas 2006 m. Nr. 6.

2006 (žiūrėta 2006-07-27). Prieiga per internetą:

69. What is Ayurveda. Siddalepa Ayurveda Health Resort Pvt Ltd. (žiūrėta 2006-02-17). Prieiga

per internetą: http://www.ayurvedaresort.com/what-is-ayurveda/index.html.

70. ZALESKIENĖ, A. Vitaminai ir maisto papildai: dermė ar konfliktas? Moteris. 2003 sausis

(žiūrėta 2006-02-13). Prieiga per internetą: http://www.moteris.lt/03jan/parttwo/vitamin.htm.

71. БЕЛЯКОВА, Н. А. Алтернативная медицина: Немедикаментозные методы лечения.

Архангельск, 1994.

72. БИКБАЕВА, Ф. Р. Įvadas į Rytų mediciną. (žiūrėta 2005-11-13). Prieiga per internetą:

http://www.tianshi-bap.com/urologija.html.

88

11. PRIEDAI

1 priedas

Gerbiamas respondente,

Norėdami sužinoti Jūsų nuomonę apie natūralią mediciną, žemiau pateikiame klausimus, prašydami pažymėti Jums tinkamą variantą. Anonimiškumas garantuojamas.

Dėkojame už bendradarbiavimą. KMU Socialinės medicinos katedra. Visuomenės sveikatos vadybos programos

neakivaizdinių studijų magistrantė Dainora Tumienė, tel. 8-657 81184

Lytis: □vyras □moteris

Amžius: □iki 20 metų □20-29 metų □30-39 metų

□40-49 metų □50-59 metų □60 ir vyresni 1. Jūsų darbo vieta:

□viešoji bei valstybinė sveikatos priežiūros įstaiga

□privati, dirbanti pagal sutartį su teritorine ligonių kasa 2. Pažymėkite Jums suvokiamas natūraliosios medicinos rūšis:

□homeopatija □hipnoterapija

□meno terapija □fitoterapija

□manualinė terapija □akupunktūra 3. Jei žinote, įrašykite daugiau natūraliosios medicinos rūšių ...................................... .............................................................................................................................................. 4. Sunumeruokite natūraliosios medicinos aktualumo punktus Jums suvokiama eilės pagal svarbumą tvarka:

□nepalieka žalingų pokyčių organizme

□visiškai alternatyvi tradicinei medicinai

□prieinamumu (nesudėtinga rasti patariantį specialistą)

□finansine prasme (galite apsieiti be įprastinės medicinos specialisto pagalbos, padeda Jūsų paties apsiskaitymas ir pastangos)

□papildo įprastinę mediciną

□gerais gydymo rezultatais

□visai nepatraukli 5. Ar per paskutiniuosius penkerius metus skyrėte natūraliosios medicinos priemones pacientų gydymui?

□taip dažnai □taip kartais □ne 6. Jeigu skyrėte, ar patenkino rezultatai gydant natūraliosios medicinos priemonėmis?

89

□taip □iš dalies □ne 7. Ar reikalingi specializuoti atskirų natūraliosios medicinos sričių specialistai?

□taip □ne □nežinau 8. Pažymėkite reikalingus natūraliosios medicinos specialistus:

□homeopatai □hipnoterapeutai

□meno terapeutai □fitoterapeutai

□manualinės terapijos specialistai □akupunktūros specialistai

□kiti (įrašykite nepaminėtus) 9. Pažymėkite natūraliosios medicinos sritį, kurios specialistų ruošimo vieta ir kvalifikacijos kėlimo vieta (vietos) Jums yra žinoma:

□homeopatija □hipnoterapija

□meno terapija □fitoterapija

□manualinės terapija □akupunktūra

□kita (įrašykite nepaminėtą) 10. Pažymėkite sritį, kurioje norėtumėte turėti daugiau žinių:

□homeopatiją □hipnoterapiją

□meno terapiją □fitoterapiją

□manualinę terapiją □akupunktūrą

□kita (įrašykite nepaminėtą) 11. Ar prieinama šių specialistų pagalba viešose bei valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose?

□taip □ne □nežinau 12. Ar prieinama šių specialistų pagalba privačiose pelno siekiančiose sveikatos priežiūros įstaigose?

□taip □ne □nežinau 13. Ar aukščiau paminėtos natūraliosios medicinos sritys ir kitos natūraliosios gydymo priemonės gali pakeisti alopatinę mediciną?

□taip □iš dalies □ne 14. Ar reikalingas platesnis natūraliosios medicinos taikymas?

□taip □ne □nežinau

90

2 priedas

Gerbiamas respondente,

Norėdami sužinoti Jūsų nuomonę apie natūralią mediciną, žemiau pateikiame klausimus, prašydami pažymėti Jums tinkamą variantą. Anonimiškumas garantuojamas.

Dėkojame už bendradarbiavimą. KMU Socialinės medicinos katedra. Visuomenės sveikatos vadybos programos

neakivaizdinių studijų magistrantė Dainora Tumienė, tel. 8-657 81184

Lytis: □vyras □moteris

Amžius: □iki 20 metų □20-29 metų □30-39 metų

□40-49 metų □50-59 metų □60 ir vyresni

Išsilavinimas: □pradinis

□vidurinis

□specialus

□nebaigtas aukštasis

□aukštasis neuniversitetinis

□aukštasis universitetinis 1. Pažymėkite Jums suvokiamas natūraliosios medicinos rūšis:

□homeopatija □hipnoterapija

□meno terapija □fitoterapija

□manualinė terapija □akupunktūra 2. Jei žinote, įrašykite daugiau natūraliosios medicinos rūšių ...................................... .............................................................................................................................................. 3. Sunumeruokite natūraliosios medicinos aktualumo punktus Jums suvokiama eilės pagal svarbumą tvarka:

□nepalieka žalingų pokyčių organizme

□visiškai alternatyvi tradicinei medicinai

□prieinamumu (nesudėtinga rasti patariantį specialistą)

□finansine prasme (galite apsieiti be įprastinės medicinos specialisto pagalbos, padeda Jūsų paties apsiskaitymas ir pastangos)

□papildo įprastinę mediciną

□gerais gydymo rezultatais

□visai nepatraukli 4. Ar norėtumėte turėti daugiau žinių apie natūraliąją mediciną?

□taip □gal būt □ne

91

5. Ar norėtumėte naudotis natūraliąja medicina?

□taip □gal būt □ne 6. Ar per paskutiniuosius penkerius metus naudojotės natūraliosios medicinos priemonėmis?

□taip dažnai □taip kartais □ne 7. Jei naudojotės, ar patenkino rezultatai gydantis natūraliosios medicinos priemonėmis?

□taip □iš dalinies □ne 8. Ar reikalingi specializuoti atskirų natūraliosios medicinos sričių specialistai?

□taip □nežinau □ne 9. Pažymėkite, kokie Jūsų nuomone reikalingi natūralios medicinos specialistai:

□homeopatai □hipnoterapeutai

□meno terapeutai □fitoterapeutai

□manualinės terapijos specialistai □akupunktūros specialistai

□kiti (įrašykite nepaminėtus) 10. Pažymėkite specialistus, kuriuos žinote kur galima rasti:

□homeopatai □hipnoterapeutai

□meno terapeutai □fitoterapeutai

□manualinės terapijos specialistai □akupunktūros specialistai

□kiti (įrašykite nepaminėtus) 11. Ar prieinama šių specialistų pagalba viešose bei valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose?

□taip □ne □nežinau 12. Ar prieinama šių specialistų pagalba privačiose pelno siekiančiose sveikatos priežiūros įstaigose?

□taip □ne □nežinau 13. Ar aukščiau paminėtos natūraliosios medicinos sritys ir kitos natūralios gydymo priemonės gali pakeisti alopatinę (įprastinę) mediciną?

□taip □ iš dalinies □ne 14. Ar reikalingas platesnis natūraliosios medicinos taikymas?

□taip □ne □nežinau

92

3 Priedas

Skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių bendrosios praktikos gydytojų tyrimo duomenys

Lentelė Skirtingose SPĮ dirbančių medikų duomenys apie NM suvokimą Valstybinių SPĮ

bendrosios praktikos gydytojai Privačių SPĮ

bendrosios praktikos gydytojai Natūraliosios medicinos rūšys

Suvokiama Nesuvokiama Suvokiama Nesuvokiama

Skirtumas tarp grupių

Homeopatija 97,2% 2,8 % 90,2 % 9,8 % χ2=1,94 p>0,05

Hipnoterapija 69 % 31 % 66,7 % 33,3 % χ2=0,06 p>0,05

Meno terapija 62 % 38 % 54,5 % 45,5 % χ2=0,52 p>0,05

Fitoterapija 85,9 % 14,1 % 87,9 % 12,1 % χ2=0,08 p>0,05

Manualinė terapija

87,3 % 12,7 % 87,9 % 12,1 % χ2=0,01 p>0,05

Akupunktūra 84,5 % 15,5 % 90,9 % 9,1 % χ2=0,79 p>0,05

Bendrosios praktikos gydytojai dirbantys Natūraliosios medicinos specialistai

Valstybinėse SPĮ Privačiose SPĮ

Skirtumas tarp grupių

Reikalingi 88,7 % 57,8 % Homeopatija

Nereikalingi 11,3 % 24,2 % χ2=2,91 p>0,05

Reikalingi 40,8 % 39,4 % Hipnoterapija

Nereikalingi 59,2 % 60,6 % χ2=0,02 p>0,05

Reikalingi 39,4 % 15,2 % Meno terapija Nereikalingi 60,6 % 84,8 %

χ2=6,13 p<0,05

Reikalingi 69 % 69,7 % Fitoterapija

Nereikalingi 31 % 30,7 % χ2=0,01 p>0,05

Reikalingi 85,9 % 78,8 % Manualinė terapija Nereikalingi 14,1 % 21,2 %

χ2=0,84 p>0,05

Reikalingi 80,3 % 78,8 % Akupunktūra

Nereikalingi 19,7 % 21,2 % χ2=0,03 p>0,05

93

Bendrosios praktikos gydytojai dirbantys Natūraliosios medicinos specialistų ruošimo vieta

Valstybinėse SPĮ Privačiose SPĮ

Skirtumas tarp grupių

Žinoma 63,4 % 33,3 % Homeopatija

Nežinoma 36,6 % 66,7 % χ2=8,18 p<0,05

Žinoma 5,6 % 9,1 % Hipnoterapija

Nežinoma 94,4 % 90,9 % χ2=0,43 p>0,05

Žinoma 0 3 % Meno terapija Nežinoma 100 % 97 %

χ2=2,17 p>0,05

Žinoma 19,7 % 12,1 % Fitoterapija

Nežinoma 80,3 % 87,9 % χ2=0,91 p>0,05

Žinoma 40,8 % 33,3 % Manualinė terapija Nežinoma 59,2 % 66,7 %

χ2=0,42 p>0,05

Žinoma 36,6 % 18,2 % Akupunktūra

Nežinoma 63,4 % 81,8% χ2=3,6 p>0,05

Bendrosios praktikos gydytojai, dirbantys Norima daugiau žinių

Valstybinėse SPĮ Privačiose SPĮ

Skirtumas tarp grupių

Taip 59,2 % 57,6 % Homeopatija

Ne 40,8 % 42,4 % χ2=0,02 p>0,05

Taip 19,7 % 15,2 % Hipnoterapija

Ne 80,3 % 84,8 % χ2=0,32 p>0,05

Taip 25,4 % 15,2 % Meno terapija Ne 74,6 % 84,8 %

χ2=1,36 p>0,05

Taip 52,1 % 45,5 % Fitoterapija

Ne 47,9 % 54,5 % χ2=0,4 p>0,05

Taip 29,6 % 18,2 % Manualinė terapija Ne 70,4 % 81,8 %

χ2=1,52 p>0,05

Taip 25,4 % 15,2 % Akupunktūra

Ne 74,6 % 84,8 % χ2=1,36 p>0,05

Bendrosios praktikos gydytojai, dirbantys

Tvirtai sutinku

Sutinku Greičiausiai Gal būt Kažin Nesutinku Tvirtai

nesutinku

Nepalieka žalingų pokyčių organizme

Valstybinėse SPĮ

55,6 % 31,5 % 7,4 % 3,7 % 0 1,9 % 0

94

Privačiose SPĮ

52 % 28 % 0 8 % 12 % 0 0

Skirtumas tarp grupių

z=0,62, p>0,05

Visiškai alternatyvi tradicinei medicinai

Valstybinėse SPĮ

7 % 16,3 % 20,9 % 18,6 % 18,6 % 14 % 4,7 %

Privačiose SPĮ

5 % 15 % 25 % 20 % 5 % 30 % 0

Skirtumas tarp grupių

z=0,22, p>0,05

Prieinamumas (nesudėtinga rasti patariantį specialistą)

Valstybinėse SPĮ

0 21,4 % 23,8 % 21,4 % 26,2 % 7,1 % 0

Privačiose SPĮ

0 21,1 % 21,1 % 15,8 % 31,6 % 10,5 % 0

Skirtumas tarp grupių

z=0,44, p>0,05

Finansine prasme

Valstybinėse SPĮ

2,2 % 4,4 % 13,3 % 26,7 % 20 % 31,1 % 2,2 %

Privačiose SPĮ

5,3 % 0 26,3 % 21,1 % 21,1 % 26,3 % 0

Skirtumas tarp grupių

z=0,76, p>0,05

Papildo įprastinę mediciną

Valstybinėse SPĮ

36,8 % 28,1 % 17,5 % 8,8 % 5,3 % 3,5 % 0

Privačiose SPĮ

34,6 % 42,3 % 15,4 % 7,7 % 0 0 0

Skirtumas tarp grupių

z=0,62, p>0,05

Amžiaus grupė

Tvirtai sutinku

Sutinku Greičiausiai Gal būt Kažin Nesutinku Tvirtai

nesutinku Geri gydymo rezultatai

Valstybinėse SPĮ

0 9,1 % 25 % 20,5 % 20,5 % 20,5 % 4,5 %

Privačiose SPĮ

4,8 % 9,5 % 19 % 33,3 % 14,3 % 14,3 % 4,8 %

Skirtumas tarp grupių

z=0,61, p>0,05

95

Visai nepatraukli

Valstybinėse SPĮ

2,6 % 0 0 2,6 % 0 10,3 % 84,6 %

Valstybinėse SPĮ

0 0 6,3 % 0 0 6,3 % 87,5 %

Skirtumas tarp grupių

z=0,24, p>0,05

Atsakymai Valstybinių SPĮ

bendrosios praktikos gydytojai

Privačių SPĮ bendrosios praktikos

gydytojai Skirtumas tarp grupių

Ar per paskutiniuosius penkerius metus skyrėte NM priemones pacientų gydymui?

Taip dažnai 30,4 % 25,8 % Taip kartais 60,9 % 67,7 % Ne 8,7 % 6,5 %

z=0,25 p>0,05

Jeigu skyrėte, ar patenkino rezultatai gydant NM priemonėmis?

Taip 34,3 % 20,7 % Dalinai 61,2 % 79,3 % Ne 4,5 % 0

z=0,95 p>0,05

Ar reikalingi specializuoti atskirų NM sričių specialistai?

Taip 71,4 % 73,3% Ne 2,9 % 6,7 % Nežinau 25,7 % 20 %

z=0,31 p>0,05

Ar prieinama NM specialistų pagalba viešose bei valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose?

Taip 7 % 6,1 % Ne 57,7 % 69,7 % Nežinau 35,2 % 24,2 %

z=0,91 p>0,05

Ar prieinama NM specialistų pagalba privačiose pelno siekiančiose sveikatos priežiūros įstaigose?

Taip 32,9 % 69,7 % Ne 11,4 % 6,1 % Nežinau 55,7 % 24,2 %

z=3,39 p<0,05

Ar aukšciau paminėtos NM sritys ir kitos natūralios gydymo priemonės gali pakeisti alopatinę mediciną?

Taip 1,4 % 0 Dalinai 70,4 % 78,8 % Ne 28,2 % 21,2 %

z=0,62 p>0,05

Ar reikalingas platesnis natūralios medicinos taikymas?

Taip 84,5 % 63,6 % Ne 1,4 % 3 % Nežinau 14,1 % 33,3 %

z=2,37 p<0,05

96

Skirtingo amžiaus bendrosios praktikos gydytojų tyrimo duomenys

Lentelė Įvairaus amžiaus gydytojų pasiskirstymas pagal NM supratimą

Amžiaus grupės Natūraliosios medicinos rūšys

30-39 40-49 50-59 60m. ir > Skirtumas tarp grupių

Suvokiama 96,9 % 94,1 % 96,6 % 88,9 % Homeopatija

Nesuvokiama 3,1 % 5,9 % 3,4 % 11,1 % χ2=1,2 p>0,05

Suvokiama 62,5 % 79,4 % 69 % 44,4 % Hipnoterapija

Nesuvokiama 37,5 % 20,6 % 31 % 55,6 % χ2=4,81 p>0,05

Suvokiama 65,6 % 67,6 % 48,3 % 44,4 % Meno terapija Nesuvokiama 34,4 % 32,4 % 51,7 % 55,6 %

χ2=3,8 p>0,05

Suvokiama 100 % 85,3 % 75,9 % 77,8 % Fitoterapija

Nesuvokiama 0 14,7 % 24,1 % 22,2 % χ2=8,45 p<0,05

Suvokiama 96,9 % 85,3% 86,2 % 66,7 % Manualinė terapija Nesuvokiama 3,1 % 14,7 % 13,8 % 33,3 %

χ2=6,34 p>0,05

Suvokiama 90,6 % 88,2 % 89,7 % 55,6 % Akupunktūra

Nesuvokiama 9,4 % 11,8 % 10,3 % 44,4 % χ2=8,2 p<0,05

Amžiaus grupės Natūraliosios medicinos

specialistai 30-39 40-49 50-59 60m. ir >

Skirtumas tarp grupių

Reikalingi 81,3 % 88,2 % 82,8% 88,9 % Homeopatija

Nereikalingi 18,8 % 11,8 % 17,2 % 11,1 % χ2=0,82 p>0,05

Reikalingi 31,3 % 52,9 % 37,9% 33,3 % Hipnoterapija

Nereikalingi 68,8 % 47,1 % 62,1 % 66,7 % χ2=3,59 p>0,05

Reikalingi 28,1 % 41,2 % 20,7 % 44,4 % Meno terapija Nereikalingi 34,4 % 58,8 % 79,3 % 55,6 %

χ2=3,9 p>0,05

Reikalingi 78,1 % 73,5 % 51,7 % 77,8 % Fitoterapija

Nereikalingi 21,9 % 26,5 % 48,3 % 22,2 % χ2=5,96 p>0,05

Reikalingi 84,4% 82,4% 86,2 % 77,8 % Manualinė terapija Nereikalingi 15,6 % 17,6 % 13,8 % 22,2 %

χ2=0,42 p>0,05

Reikalingi 78,1 % 82,4 % 82,8 % 66,7 % Akupunktūra

Nereikalingi 21,9 % 17,6 % 17,2 % 33,3 % χ2=1,31 p>0,05

Amžiaus grupės Natūraliosios medicinos specialistų ruošimo vieta

30-39 40-49 50-59 60m. ir > Skirtumas tarp grupių

Homeopatija Žinoma 46,9 % 52,9 % 51,7 % 88,9 % χ2=5,14

97

Nežinoma 53,1 % 47,1 % 48,3 % 11,1 % p>0,05

Žinoma 6,3 % 8,8 % 3,4 % 11,1 % Hipnoterapija

Nežinoma 93,8 % 91,2 % 96,6 % 88,9 % χ2=1,02 p>0,05

Žinoma 0 2,9 % 0 0 Meno terapija Nežinoma 100 % 97,1 % 100 % 100 %

χ2=2,1 p>0,05

Žinoma 12,5 % 14,7 % 24,1 % 22,2 % Fitoterapija

Nežinoma 87,5 % 85,3 % 75,9 % 77,8 % χ2=1,78 p>0,05

Žinoma 40,6 % 32,4 % 34,5 % 66,7 % Manualinė terapija Nežinoma 59,4 % 67,6 % 65,5 % 33,3 %

χ2=3,82 p>0,05

Žinoma 18,8 % 29,4 % 41,4 % 44,4 % Akupunktūra

Nežinoma 81,3 % 70,6 % 58,6 % 55,6 % χ2=4,52 p>0,05

Amžiaus grupės Norima daugiau žinių

30-39 40-49 50-59 60m. ir > Skirtumas tarp grupių

Taip 65,6 % 44,1 % 65,5 % 66,7 % Homeopatija

Ne 34,4 % 55,9 % 34,5 % 33,3 % χ2=4,41 p>0,05

Taip 15,6 % 17,6 % 27,6 % 0 Hipnoterapija

Ne 84,4 % 82,4 % 72,4 % 100 % χ2=3,86 p>0,05

Taip 28,1 % 14,7 % 24,1 % 22,2 % Meno terapija Ne 71,9 % 85,3 % 75,9 % 77,8 %

χ2=1,82 p>0,05

Taip 56,3 % 41,2 % 51,7 % 55,6 % Fitoterapija

Ne 43,3 % 58,8 % 48,3 % 44,4 % χ2=1,7 p>0,05

Taip 25 % 17,6 % 37,9 % 22,2 % Manualinė terapija Ne 75 % 82,4 % 62,1 % 77,8 %

χ2=3,47 p>0,05

Taip 28,1 % 20,6 % 20,7% 33,3 % Akupunktūra

Ne 71,9 % 79,4 % 79,3 % 66,7 % χ2=1,38 p>0,05

Amžiaus grupės Atsakymai

30-39 40-49 50-59 60m. ir > Skirtumas tarp

grupių

Ar per paskutiniuosius penkerius metus skyrėte NM priemones pacientų gydymui?

Taip dažnai 25 % 33,3 % 25,9 % 37,5 % Taip kartais 71,9 % 57,6 % 59,3 % 62,5 % Ne 3,1 % 9,1 % 14,8 % 0

χ2=1,39 p>0,05

Jeigu skyrėte, ar patenkino rezultatai gydant NM priemonėmis?

Taip 30 % 37,5 % 16 % 44,4 % Dalinai 70 % 53,1 % 84 % 55,6 % Ne 0 9,4 % 0 0

χ2=2,635 p>0,05

98

Ar prieinama NM specialistų pagalba viešose bei valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose?

Taip 0 14,7 % 6,9 % 0 Ne 75 % 52,9 % 55,2 % 66,7 % Nežinau 25 % 32,4 % 37,9 % 33,3 %

χ2=0,87 p>0,05

Ar prieinama NM specialistų pagalba privačiose pelno siekiančiose sveikatos priežiūros įstaigose?

Taip 65,6 % 32,4 % 32,1 % 55,6 % Ne 6,3 % 8,8 % 14,3 % 11,1 % Nežinau 28,1 % 58,8 % 53,6 % 33,3 %

χ2=9,43 p<0,05

Ar aukšciau paminėtos NM sritys ir kitos natūralios gydymo priemonės gali pakeisti alopatinę mediciną?

Taip 3,1 % 0 0 0 Dalinai 71,9 % 70,6 % 75,9 % 77,8 % Ne 25 % 29,4 % 24,1 % 22,2 %

χ2=0,45 p>0,05

Ar reikalingas platesnis natūralios medicinos taikymas?

Taip 75 % 73,5 % 82,8 % 88,9 % Ne 3,1 % 0 3,4 % 0 Nežinau 21,9 % 26,5 % 13,8 % 11,1 %

χ2=1,66 p>0,05

Amžiaus grupė

Tvirtai sutinku

Sutinku Greičiausiai Gal būt Kažin Nesutinku Tvirtai

nesutinku Nepalieka žalingų pokyčių organizme

30-39 55,6 % 25,9 % 3,7 % 3,7 % 11,1 % 0 0

40-49 46,2 % 46,2 % 3,8 % 0 0 3,8 % 0

50-59 57,1 % 19 % 9,5 % 14,3 % 0 0 0

60m. ir > 80 % 20 % 0 0 0 0 0 Skirtumas tarp grupių

χ2=1,65, p>0,05

Visiškai alternatyvi tradicinei medicinai

30-39 0 13,6 % 31,8 % 18,2 % 6,1 % 27,3 % 0

40-49 13 % 8,7 % 13 % 21,7 % 17,4 % 21,7 % 4,3 %

50-59 7,1 % 28,6 % 14,3 % 14,3 % 21,4 % 7,1 % 7,1 %

60m. ir > 0 25 % 50 % 25 % 0 0 0 Skirtumas tarp grupių

χ2=2,17, p>0,05

Prieinamumas (nesudėtinga rasti patariantį specialistą)

30-39 0 14,3 % 4,8 % 28,6 % 38,1% 14,3 % 0

40-49 0 28,6 % 23,8 % 19 % 23,8 % 4,8 % 0

50-59 0 20 % 40 % 6,7 % 26,7 % 6,7 % 0

60m. ir > 0 25 % 50 % 25 % 0 0 0 Skirtumas tarp grupių

χ2=6,37, p>0,05

99

Finansine prasme

30-39 4,8 % 4,8 % 14,3 % 28,6 % 14,3 % 33,3 % 0

40-49 0 0 30,4 % 17,4 % 21,7 % 26,1 % 4,3 %

50-59 6,3 % 6,3 % 6,3 % 25 % 25 % 31,3% 0

60m. ir > 0 0 0 50 % 25 % 25 % 0 Skirtumas tarp grupių

χ2=0,12, p>0,05

Papildo įprastinę mediciną 30-39 33,3 % 44,4 % 18,5 % 3,7 % 0 0 0

40-49 39,3 % 21,4 % 17,9 % 10,7 % 7,1 % 3,6 % 0

50-59 39,1 % 30,4 % 17,4 % 8,7 % 0 4,3 % 0

60m. ir > 20 % 40 % 0 20 % 20 % 0 0 Skirtumas tarp grupių

χ2=1,44, p>0,05

Amžiaus grupė

Tvirtai sutinku

Sutinku Greičiausiai Gal būt Kažin Nesutinku Tvirtai

nesutinku Geri gydymo rezultatai

30-39 4,2 % 8,3 % 33,3 % 20,8 % 16,7 % 16,7 % 0

40-49 0 9,1 % 13,6 % 27,3 % 22,7 % 18,2 % 9,1 %

50-59 0 13,3 % 20 % 33,3 % 13,3 % 13,3 % 6,7 %

60m. ir > 0 0 25 % 0 25 % 50 % 0 Skirtumas tarp grupių

χ2=3,66, p>0,05

Visai nepatraukli

30-39 0 0 0 0 0 0 100 %

40-49 5 % 0 0 0 0 15 % 80 %

50-59 0 0 0 7,7 % 0 15,4 % 76,9 %

60m. ir > 0 0 25 % 0 0 0 75 % Skirtumas tarp grupių

χ2=4,61, p>0,05