SILVIJA LAIR

ATMINTIES LAVINIMAS

Atminties naudojimo ir gerinimo principai, metodai ir pratybos

SOSMA

UDK 159.95 La-146

Iš prancūzų kalbos vei ė Audrius Šliažas Redagavo Kristina Pec ukonienė

© 1997 by Editions RETZ, Paris, France © Leidimas ir sudarymas lietuvių kalba,

ISBN 9986-00-305-9 leidykla „Rosma", 2001

TURINYS

Įvadas 7

P I R M A DALIS Nuo užmaršumo iki atsiminimo 11

1 SKYRIUS Užmaršumo privalumai 13

Užmiršti yra įgimta! 13 Kodėl užmirštame? 25

2 SKYRIUS Geros atminties privalumai 37

Atmintis kaip visuma 37 Atmintis ar sąlyginis refleksas? 49 Atmintis ir intelektas 53 Atmintis kaip tinklas 66

A N T R A DALIS Metodai ir strategija 67

3 SKYRIUS Suvokimo lavinimas 69

Apsauginė suvokimo funkcija 70 Suvokimo koncentravimas 73 Menamo vaizdinio kūrimas 78 Dėmesys ir atsiminimo planas , 83

4 SKYRIUS Įsimename žinias 91

Kaip gauti naujos informacijos 92 Kaip tvarkyti duomenis 95

Asociacijų kūrimas 102 Mnemotechnikos metodą 105 Keletas mnemotechnikos riukų 114

5 SKYRIUS Duomenų atsiminimas 119

Užuominos 121 Kaip atgaivinti atmintį 132

TREČIA DALIS Atmintis ir žmogaus kūnas 147

6 SKYRIUS Atminties higiena 149

Mityba 149 Miegas 154 Mokymosi ritmai 158

7 SKYRIUS Biologiniai atminties aspektą 169

Ką žinome apie smegenis 170 Atmintis ir senėjimas 173 Individualūs skirtumai 177 Kai kurių pratimų sprendiniai 186 Bibliografija 191

ĮVADAS

Visi turime atminties spragų: netikėtai pamirštame įvykius, nutikusius anksčiau arba ir visai neseniai, sunkiai įsimename telefono numerius ir įvairius kodus, iš atminties mums išnyksta vardai ir pavadinimai, netgi kai kurių įžymių, garsių asmenybių vardai. Kiekvieną dieną patiriame, kad negalime ko nors prisiminti, ir tai mus erzina bei pykdo. Tačiau kartais atsitinka priešingai - į mūsų atmintį vis grįžta tai, ką mieliau pamirštume.

Atmintyje glūdi ne tik visos žinios bei patirtis, bet ir su tuo susiję jausmai. Taigi prisiminimai įgauna mūsų sprendimų bei nuomonių atspalvį. Jų pagrindu ir susikuriame savitą pasaulėžiūrą. Atmintis padeda suformuoti asmenybę ir suvokti savo individualumą asmeninių išgyvenimų grandinėje. Galėdami atsiminti praėjusį patyrimą prisitaikome dabartyje bei numatome ateitį. Sunerimsta-me, kai atmintis nuvilia, nes įtariame priešlaikius senatvės požymius arba kokią sunkią ligą, kuri galėtų atimti gebėjimą atsiminti. .

Paprastas užmaršumas visgi yra nereikšmingas ir netrukdo mums bendrauti su žmonėmis. Be abejo, kalbėjotės su draugais apie filmą, kuris jums patiko... Tačiau veltui stengėtės prisiminti jo pavadinimą ir aktorių vardus arba režisierių. Ar tai reiškia, kad jūsų prasta atmintis? Žinoma, kad ne. Viskas būtų buvę kitaip, jei prieš filmo peržiūrą būtumėte nusprendę viską išsaugoti atmintyje, o reikalui esant prisiminti.

Nėra prasmės manyti, kad galima atsiminti viską, ką žmogus išgyveno. Dažnai idealia laikome vadinamąją au-

7

tomatinę atmintį, tikslų itkartojimą to, kas kadaise buvo nutikę. Tokia stebuklinga atmintis neegzistuoja. Galų gale, argi jums patiktų, jeigu atmintis fiksuotų galvoje viską, kas atsitinka ar ką jaučiaic?

Tačiau galima išmok i atmintį gerinti. Jei norime išsaugoti visą informacija, kurią gauname mokydamiesi, tiesiog reikia atmintį m kreipti tikslingai. Kontroliuoti ją - vadinasi, atsiminti tada, kai mums to reikia, kuo vertingiau papildyti ją naujo uis žiniomis ir jas išlaikyti.

Pirmoje knygos dalyje sužinosite, kaip veikia atmintis. Suvokę, kodėl žmogus įsimena, suprasite, kad užmaršumas yra tik reliatyvi sąveka. Juk iš savo atminties dažnai reikalaujate to, kas realiai neįmanoma.

Keliolika psichologijos teorijų kaip tik ir gvildena atminties etapus. Manoma kad yra keli glaudžiai tarpusavyje susiję atminties tipai

Antroje knygos dalyj< sužinosite, kaip smegenys apdoroja informaciją ir kaip galėtumėte pagerinti savo atmintį. Gerai atminčiai icikia gerų sąlygų informacijai priimti. Tai toli gražu nėra vien tik mechaninis užfiksavimas, bet priklauso ir nu > dvasinės žmogaus būklės. Išmokti prisiminti įgytas žnias yra menas, kuris turi savo taisykles ir praktinius meiodus. Mūsų knygoje su jais susipažinsite ir pasirinksite ti.os, kurie jums tinka.

Trečioje knygos dalyj; atmintis aptariama biologiniu požiūriu, pabrėžiamas fiz ologinių mechanizmų, amžiaus, individualių skirtumų, mi" /bos vaidmuo.

Ši knyga skirta visiems, kurie nori tobulinti savo atmintį: suaugusiems, siekiantiems pagerinti prisiminimo kokybę, studentams, besistengiantiems geriau mokytis, tėvams, kad galėtų padėti savo vaikams ir vyresniojo amžiaus žmonėms, kad turėtų mažiau atminties problemų.

Pateikiame skaitytojams nemažai įdomių pratimų. Jų tikslas dvejopas: suprasti, kaip dirba atmintis ir ją lavinti. Pasiruoškite rašiklį ir popieriaus, pasižymėkite atsaky-

8

mus, kad vėliau galėtumėte apžvelgti savo rezultatus. Po kurio laiko vėl grįžkite prie treniruočių, kad sužinotumėte, kokią pažangą padarėte.

Išlavinta atmintis yra tarsi tolimesnio tobulinimosi priemonė. Kai sužinosite, kokiu būdu įsimenate, geriau lavinsite savo gebėjimus.

Jau galite pradėti žaisti su savo atmintimi!

PIRMA DALIS

Nuo užmaršumo iki atsiminimo

J

1 SKYRIUS

Užmaršumo privalumai

Užmiršti yra jgimta

Kai užmirštame, iš galvos mums dingsta atsiminimai. Ar jie dingsta negrįžtamai, ar tai tiesiog tuo momentu atsiradęs nesugebėjimas atsiminti kokį nors vardą, įvykį ar vietą?

Įsivaizduokite, koks būtų jūsų gyvenimas, jei turėtumėte atsiminti viską, ką sužinojote arba išgyvenote per visą dieną.

Pavyzdys

Andrius dirba barmenu. Darbo metu jis įsisavino ir neįtikėtinai išvystė sugebėjimą atsiminti, ko kuris svečias pageidauja. „Kavinėje vadovaujuosi daugiausiai regimąja atmintimi. Įsimenu, kur sėdi kiekvienas klientas, kiek jam gali būti metų ir kaip apsirengęs. Kai vėliau prie baro ruošiu padėklą su gėrimais, sudėlioju juos pagal tai, kur kas sėdi. Šitaip atsimenu net dvidešimt užsakymų ir nesusipainioju".

Laimė, Andriaus užmaršumas yra nedaloma jo atminties dalis. Ką jis darytų, jei visa tai, ką per dieną įsikala į galvą, atsimintų ir po darbo?

Bet tiems, kuriems konstatuojama vadinamoji hipermnezija*, tai atsitinka. Visame pasaulyje tokių žmo-

^"niųlėfa"kėlios dešimtys. Jie aistringai skaito, pavyzdžiui, telefonų knygas ir tiesiog įsigyvena j skaičių eilių įsiminimą. Skaičiai jiems yra kerintis pasaulis, kuris sužadina fantaziją. Visgi šis fantazijos ir kūrybos perteklius jiems

* Terminas hipermnezija (perdėtas gebėjimas atsiminti), lygiai taip pat, kaip terminai mnemonika ir mnemotechnika yra kilę iš graikų atminties deivės Mnemosinės vardo.

13

tėra nesuskaičiuojamų ne; usipratimų ir blogio prisitaikymo prie realybės šaltinis.

Rusų psichologas A.R Lurija aprašė būtent tokį žmogų - tūlą Venjaminą, ku io atmintis buvo stebuklingai gera/l/*. Venjaminas atsimindavo kiekvieną detalę, atmintinai išmoko ilgiausi.is žodžių sąrašus, didžiausias skaičių lenteles ir galėjo tai atsiminti netgi po dešimties metų. Skaitydamas jis įs vaizduodavo net menkiausias smulkmenas, kurios vėlia J grūdosi galvoje ir kliudė suvokti tekstą. Pateiksime jums keletą jo asociacijų. Skaitydamas sakinį: „N buvo atsirėmęs į kamieną," - apie tai sakydavo: „Matau žmogų tamsiai mėlynu apdaru, jis jaunas ir lieknas; N - gražus /ardas, jis remiasi į didelę liepą, po jo kojomis žolė, o aplink yra miškas". Skaitydamas toliau, aptikdavo naujų dėta ių, kurios prieštaraudavo iki tol buvusioms fantazijoms, todėl nelikdavo nieko kito, kaip jas pakeisti: „Aha, N dėmesingai apžiūrinėjo parduotuvės vitriną, vadinasi, jis ne miš ;e ir ne sode, o gatvėje. Tada..."

Ar turėtumėm pavyd ;ti žmogui tokios stebuklingos atminties, kuri yra nukreipta j vieną siaurą sritį ir trukdo adaptuotis gyvenime? Pa brėžiame, kad užmaršumas yra nedalomajiormaliai funkcionuojančios ir dažnai naudojamos atminties, pvz., Krstupo, Agnės ar Sabinos, dalis.

Pavyzdys

Viena iš garsių neeilinės atminties asmenybių buvo W.A.Mocartas. Būdamas keturiolikos, Sik: to kapeloje išgirdo Allegi.o miserere. Po vieninte.io perklausymo jis be probs-mų užrašė visą kūrinį j.a-tomis.

* III Skaičiai, esantys įžamb uose skliausteliuose, nurodo bibliografiją knygos gale.

14

Pavyzdys

Kristupu darbe visada galima pasikliauti: nepamiršta laiku paskambinti, kur reikia, atvyksta į visus susitikimus. Trumpai tariant, jis neturi profesionalios atminties sunkumų.

Kasdieniame gyvenime, priešingai - neįtikėtinai išsiblaškęs. Niekada nežino, kur jo raktai, užmiršta nueiti pas dantų gydytoją, kai yra užsiregistravęs...

Žodis „atmintis" yra pernelyg įprastas, todėl kalbėsime apie skirtingas jos rūšis. Dvi pągrindįnės,r„trumpalai«-kė ir ilgalaikė atmintis - bus tinkamas modelis, norint trumpai aptarti įsiminimo procesą. Trumpalaikė atmintis leidžia mums akimirksniu panaudoti visus duomėhišTP informaciją, o ilgalaikės atminties dėka viską, kas reiką; linga, prisimename po kelių minučių, valandų ar metų.-Laiko atžvilgiu atmintis skirstoma į tris stadijas: momentinę, vadinamą sensorine arba tiesiogine, trumpalaikę iF" ilgalaikę atmintį.

Įžanginė informacija

Dėmesys Kartojimas

ir

1. Sensorinė momentinė atmintis

—>-

/

Užmaršumas

2. Laikina trumpalaikė atmintis

t

z' Specifinis elgesys: \ [ kodavimas, strategija, ) V restitucija, kartojimas /

Pe

Adaptuoti atsakymai

^ rkėlimas <

3. Nuolatinė ilgalaikė atmintis

1 pav. Trys atminties stadijos

15

v Jutimo receptoriams užfiksavus dirgiklį, informacija kurį laiką lieka tam skirt; me jutimo registre: lytėjimo, regos, klausos, skonio ar uoslės. Kitoje fazėje ji gali pereiti (bet nebūtinai) į trumpalaikę atmintį. Banali, besikartojanti ar neįdomi informa „ i j a į atmintį neįrašoma. Kitame skyriuje pamatysime, kad visai kitaip atsitinka tuomet, kai į informaciją sutelkiame dėmesį. Pirmiausia ji užfiksuojama trumpalaikėje atmintyje, o vėliau, ją kartojant, perkeliama į ilgalaikę.

Suvokimas

Be suvokimo atsirnin i neįmanoma. Taigi viskas prasideda nuo suvokimo*.

Akimis mes matome: o ausimis girdime. Tačiau patys žinote, kad blogesnis nei aklas yra tas, kuris nenori matyti, blogesnis nei kurčias yra L;s, kuris nenori klausytis.

Norėdami ką nors atsiminti, turime įdėmiai žiūrėti ir klausytis.

„Geriausias būdas norint ką nors išgirsti yra klausymasis," - sako Bomaršr Lazerbniko, vieno iš Sevilijos protagonistų, lūpomis.

Taip iš tikrųjų yra. Iš mus supančios aplinkos suvokiame tik minimumą. Tai priklauso nuo dvasinės būsenos, interesų bei kitų faktoriv.

Suaugusieji dažnai si undžiasi, kad juos apvilia atmin-tis^ačiau daugeliu atvejų tai nėra neurologinis sutrikimas, o tik dėmesio stoka-

* Suvokimas yra sensoriios atminties informacijos pasirinkimo ir priėmimo procesas. Suvokta ju'imo organais informacija pažadina impulsą, kuris nerviniais kanalais p rncša ją į smegenis ir toliau apdoroja. Suvokimo fazė atitinka sensorh į suvokimo analizę.

16

Svarbiausias „raktas" į gerą įsiminimą yra pakanka-1 mai tvirti išankstiniai ketinimai*, susikaupęs žvilgsnis ar-t | ba įsiklausymas. Dažnai dėl atminties problemų kaltas

tikros motyvacijos trūkumas. Įsiminimui didelę reikšmę j turi ir psichologiniai veiksniai - dėmesys ir emocijos. •į Būti dėmesingam, vadinasi išskirti iš eilės dirgiklių

tuos, kurie dėl kažkokių priežasčių yra svarbūs. Jei to ne-1 sugebėtume, suvokiamas objektas neišsiskirtų iš mus su-I- pančios erdvės. \:. .Įsivaizduokite, kad magnetofonas, stovintis konferen-I cijų salėje, užfiksuoja visus be išimties garsus. Taigi girdite I kalbėtojo balsą, kažkurio klausytojo kosčiojimą, popie-

IJĮ riaus šiugždėjimą... Tokios garsų maišalynės labai sunku tjj klausytis.

Bet juk ir kasdieniame gyvenime dažnai elgiatės taip į pat. Klausote ir tuo pačiu metu kalbatės; kažką darote, ir i žvalgotės aplinkui... Tačiau neįsisąmoninate, kad atsimi-1% nimas priklauso nuo jūsų suvokimo kokybės.

Pavyzdys

Povilas priekaištauja savo žmonai, kad ši niekada nepamena, ką jis jai pasako: „Niekad manęs nesiklausai!" „Žinoma, klausausi, tačiau tu visada su manimi kalbiesi tuo metu, kai aš ką nors dirbu arba kalbu telefonu. Kaipgi nori, kad tada tave girdėčiau?"

Atminties apimtis Trumpalaikė mūsų atmintis yra ribota. Vienu kartu

prisimename tik tam tikrą kiekį elementų; suvokiame tai,

* Ketinimai yra ateities numatymas, sumanymas ateityje panaudoti tai, ko išmoksime arba ko norėtume pasiekti.

17

ko tuo metu klausomės arba ką skaitome. Informacijos kiekis, kurį sugebame įsiminti, vadinamas atminties apimtimi*. 2, 3 ir 4 pratimo tikslas - įsitikinti, kokios apimties yra jūsų regimoji, skaitmeninė ir žodinė atmintis. Pasiruoškite pažinti ir išbandyti savo trumpalaikę atmintį.

Pakalbėkime apie jos pajėgumą apskritai. Jis svyruoja nuo penkių iki devynių įsimintų elementų, vidurkis yra septyni. Šis 1956 m. padarytas atradimas tapo garsaus amerikiečių mokslininko Džordžo Milerio 121 straipsnio tema. Jame autorius pabrėžia, kad atminties pajėgumo skaičius - septintukas - daugelyje civilizacijų yra magiškas skaičius - pradedant septyniomis savaitės dienomis ir baigiant septyniais pasaulio stebuklais.

1 pratimas

Ketinimai

Stebėkite žmones aplink save.

Kaip elgiasi žmogus, pranešdamas ką nors svarbaus?

Kas atsitiks, jei klausytojas pasisuks į jį nugara arba neskirs jam dėmesio užsiimdamas kuo kitu?

Kiek toks nedėmesingas klausytojas užmirš?

Stebėkite save.

Kaip elgiatės, kai jums ką nors sako?

Dažnai užsiimate keliais dalykais iš karto?

Ar turite jau paruoštą atsakymą, kai JŪSIĮ partneris dar nebaigė kalbėti?

Ar daug užmirštate, kai gerai nesiklausote?

* Ribotas informacijos kiekis, kurį sugebame išsaugoti trumpalaikė atmintyje.

18

2a pratimas

Penkiolikos įprastų žodžių įsiminimas: atminties pajėgumas

Atidžiai perskaitykite kiekvieną sąrašo žodį: 1. laksi f), plunksna 11. stalas 2. narcizas 7. kilimas 12. paukštis 3. muilas 8. stalčius 13. grybas 4. knyga 9. kekė 14. upė

5. batas 10. cukrus 15. saga

Uždenkite šį sąrašą ir iš karto pradėkite spręsti pratimą 2b.

2b pratimas

Penkiolikos įprastų žodžių įsiminimas: išbandykite savo momentinę atmintį

Bet kokia tvarka surašykite visus žodžius, kuriuos atsiminsite.

1 ft U 2 7 12 3 8 13 4 (> • 14 5 10 15

Kiek žodžių atsiminėte pirmą kaitą'.' Skaitykite toliau, bet nebekartokite savo sąrašo ii negrįžkite atgal. Svarbu, kad savo klaidas ištaisytumėte vėliau.

Informacija, užfiksuota trumpalaikėje atmintyje, dažniausiai pasmerkta užmarščiai. Tik nedidelė dalis pereina į ilgalaikę atmintį. Perkėlimas iš trumpalaikės atminties j ilgalaikę priklauso nuo analizės, kodavimo, pasirinkimo ir įsitvirtinusios informacijos kartojimosi. Visa tai galutinėje įsiminimo fazėje užfiksuojama kaip engi ama* ir konfrontuoja su patirtais įspūdžiais.

* įvairios trukmės pėdsakas, kurį smegenyse palieka įvykis ar dirgiklis,

lu

Atlikite 2d pratimą ir sužinosite, kaip prisimenate tai, kas laikoma atmintyje. Kaip jau žinote, vidutinis atminties pajėgumas yra maždaug septyni žodžiai. Kiek žodžių atsimintumėte, jei sąraše jų būtų dvidešimt? Vistiek būtų septyni, nes atminties pajėgumas išlieka nekintantis ir nepriklauso nuo informacijos kiekio. Peržengus ribą, įsiminimo veiksmingumas labai greitai krinta.

2c pratimas

Penkiolikos įprastų žodžiu, įsiminimas. Išbandykite savo atmintį po tam tikro laiko

2a pratime išbandykite savo momentinę atmintį. Neatversdami puslapio pabandykite prisiminti kuo daugiau žodžių iš sąrašo, kurį jau perskaitėte. Parašykite kuo daugiau žodžių, kuriuos atsimenate.

Kiek žodžių atsiminėte antrą kartą?

2d pratimas

Penkiolikos įprastų žodžių įsiminimas. Testo rezultatai

Pagal pirmąjį sąrašą (2a prat.) pataisykite savo rezultatus 2b ir 2c pratimuose, pasitikrinkite, ar juose kelis kartus nepasitaiko tų pačių žodžių. Palyginkite su pirmo atsiminimų sąrašo rezultatais.

2b pratimo rezultatai > i 1 (momentinė atmintis): I J Pratinu) 2c rezultatai r—i (atmintis praėjus laiko tarpui):

20

2e pratimas

Penkiolikos įprastų žodžių įsiminimas: atsiminimo analizė

įsidėmėkite, kokias vietas užima atskiri žodžiai, kuriuos įsiminėte 2b pratime. Ar atsiminėte pirmą žodį kaip pirmą, antrą kaip antrą ir t. t.?

Kiek žodžių iš sąrašo pradžios įsiminėte?

Kiek žodžių įsiminėte iš paskutinių trijų'.' r

2f pratimas

Penkiolikos įprastų žodžių įsiminimas: atsiminimo analizė

Kiek žodžių iš paskutinių trijų sąrašo žodžių įsiminėte 2c pratime?

Kreivė 2-ame brėžinyje rodo penkiolikos išmoktų žodžių momentinės atminties atgaminimo eigą.

Iš kreivės matome, kad pirmieji (ankstyvasis poveikis*) ir paskutinieji (vėlyvasis poveikis**) žodžiai įsimenami geriau, nei žodžiai viduryje.

Atsiminimų 60 procentas

40 h

20

* * * ' n ' Į * * . t

1 Z 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1? 13 14 15

2pav. Kokia yra vidutinė atminties apimtis9

Žodžių išdėstymas sąraše

* Ankstyvasis poveikis - kai atsimename žodžių sąrašo pradžioje esančius žodžius geriau nei tuos, kurie yra jo viduryj*:.

** Vėlyvasis poveikis geriau įsimenami sąrašo gale esantys žodžiai.

Atsiminimų procentas

60

40

o 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1314 15

3 pav. Ilgalaikės atminties kreivė

Palyginę žodžių sąrašo momentinį atsiminimą su atsiminimu po keliolikos minučių, padarytume įdomių išvadų (3 pav.). Trumpalaikėje atmintyje reiškiasi ankstyvasis poveikis. Kai turime įsikalti daug žodžių, geriausiai įsimename pirmus ir paskutinius žodžius. Tačiau iš ilgalaikės atminties geriausiai atsimename tik pirmuosius.

Ankstyvojo poveikio faktorius yra veiksmingas publicistikoje. Geriausiai įsimename tą informaciją, kuri yra pirmuosiuose puslapiuose, t. y. krinta į akis iš karto. Televizijos reklamos kaina taip pat skiriasi priklausomai nuo to, kurioje laidos dalyje yra rodoma: pradžioje, viduryje ar pabaigoje.

Dabar išbandykite 3 pratimą ir patreniruokite atmintį su skaičiais. Sis pratimas yra puiki priemonė patikrinti momentinę ir trumpalaikę atmintį. Suprantama, kad tokiu būdu įsikalta informacija po kelių minučių bus užmiršta. Taigi užmaršumas turi ir teigiamų pusių.

Ketvirtame pratime pasižiūrėsime, kokia gi jūsų vizualinė atmintis. Tokių testų rezultatai paprastai būna geresni nei kitų atminties tipų. Atsimintų elementų skaičius svyruoja nuo septynių iki vienuolikos, vidurkis - devyni.

Kitose dalyse kalbėsime apie tokias informacijos apdorojimo strategijas, kurios padeda mums kuo geriau atsiminti.

22

i * » ■ ■ * * »

Žodžių išdėstymas

3 pratimas

Išbandykite savo skaitmeninės atminties apimtį

Pasiruoškite lapelį popieriaus tekstui uždengti. Atidenkite pirmą eilutę. Perskaitykite vienų po kito. Skaičius uždenkite ir užrašykite tuos, kuriuos įsiminėte. Tęskite nuo kitos eilutės.

2,4,5 3,6,0 2,9,0,6 8,1,5,9 6,9,2,4,3 1,8,2,4,7 3,6,9,8,4,5 2,6,7,5,9,3 7,3,2, 1,5, 1,0 4,1,6,3,8,9, 1 4 .6 .3 .5 .2 .8 .5 .7 7 .3 .4 .9 .2 .5 .3 .8 3 ,8 ,6 ,5 ,1 ,4 ,2 ,0 ,7 .' 6 ,4 ,5 ,2 ,3 ,8 ,2 ,3 ,5 6,5,2,4,9,5,4, 1,3,7 0, 6, 9, 5, 2, I, 4, 9. 2, I

Pasižymėkite paskutinę eilutę, kurią užpildėte l»e klaidi), ir suskaičiuokite, kiek joje skaičių. Jeigu pirmą klaidą padarėte eilutėje su aštuoniais skaičiais, tai jūsų skaitmeninės atminties apimtis yra septyni skaičiai.

Pasižymėkite rezultatą.

23

4 pratimas

Kokia jūsų regimoji atmintis?

Peržvelkite kiekvieną paveikslėlį iš kairės į dešinę. Visus paveikslėlius uždenkite ir parašykite atmintinai jų pavadinimus.

Atidenkite paveikslėlius ir patikrinkite rezultatus. Kiek daiktų išvardijote teisingai?

Pasižymėkite rezultatą. I I

24

Kodėl užmirštame?

Sakykime, kad gerai įsiminėte naują datą. Kaipgi atsitinka, jog vistiek ją užmirštate? Čia galimi įvairūs paaiškinimai.

Pirmiausia reikia pasakyti, kad atminties įrašomoji galia* silpnėja, jei trūksta pastiprinimo**.

Užmaršumui įtakos gali turėti ir senų įspūdžių arba žinių susikirtimas su naujomis.

Kartais atsiminimai užsikerta: žinome, kad ieškoma informacija yra kažkur galvoje, tačiau niekaip jos neatsimename. Jei susimąstvtumėte, kodėl viena ar kita mintis dingsta iš atminties, galėtumėte geriau kovoti su užmaršumu.

Neįvertinę „priešininko," suteikiame jam nemažą pranašumą. Visai kitaip atsitiktų, jei mėgintume gintis jo ydų. Užmaršumas retai kada būna beprasmis: „Tas žmogus man primena kažką, kas mane nuskriaudė, ir matote -būtent su juo nueiti į susitikimą aš ir pamiršau". Tokios

Į išvados yra psichoanalizės pagrindas. Tik retais atvejais užmirštame todėl, kad tokios infor

macijos galvoje visai nėra; dažniau taip atsitinka dėl ne-I pakankamai gerai sutvarkytos ar užfiksuotos informacijos. , Atsiradus atmintyje tokiai „baltai dėmei," jokiu būdu

negalime norimos informacijos atsiminti, ir bet kokios pastangos bus beprasmės.

Net ir geriausios atminties žmogui tokios „baltos dėmės" atsiranda. Bet vis dėlto repeticijos ir kartojimas padeda geriau įsisąmoninti, kad pastatytą pjesę galima būtų vaidinti dar ir dar kartą.

* Informacijos įrašas atmintyje. ** Pastiprinimas yra informacijos kartojimas, kuris įtvirtina atmin

ties įrašą.

Taip pat žinote, kad neišdildomą pėdsaką jūsų atmintyje palieka kai kurie vaizdiniai, tam tikri žodžiai ar kvapai, susiję su stipria emocija arba šoku. Jūs tai prisimenat ir visai to nenorėdami.

Taigi matote - užmaršumas galėtų būti ir naudingas.

Interferencija

Dirbdami dažniausiai pageidaujate ramybės ir tylos. Jei kas nors jus išblaško, kartais užmirštate tai, kuo šiuo metu buvote užsiėmęs. Toks destrukcinis reiškinys vadinamas interferencija. Tarkim, jums ką tik šovė į galvą, kaip geriausiai suformuluoti svarbų laišką, ir staiga kas nors paklausia: „Kur yra pašto ženklai?" Užteko akimirksnio, kad jūsų mintis dingti).

Pateiksime ir kitą pavyzdi: Dana kinoteatre žiūrėjo tris filmus paeiliui. Atmintyje jai greičiausiai išliks paskutiniojo filmo scenos ir dialogai, o pirmąjį iš viso bus sunku prisiminti. Tai vadiname retroaktyviąįa interferencija.

Atminties įrašui įtvirtinti reikia laiko, o užmaršumas aiškinamas dviejų panašių įspūdžių - senesnio ir naujes-

26

nio - susikirtimu, Įsiminimas priklauso nuo to, ką darome iškart gavę įspūdžių. Todėl retroaktyvi interferencija lengvai susieja dvi labai panašias situacijas, einančias viena po kitos.

Daugelis, be abejo, turite tokio tipo patirties. Dvejus metus mokėtės anglų, o vėliau pradėjote studijuoti vokiečių kalbą. Atrodytų neįtikėtina, bet vietoje naujai išmoktų vokiškų žodžių jums vis iškyla angliški, kažkada kėlę tiek rūpesčių. Šio tipo interferenciją vadiname proaktyviąja interferencija. Taigi naujo įspūdžio atsiminimas yra „užblokuotas" anksčiau įsikaltos to paties tipo informacijos.

Abiejų šių reiškinių užtektų užmaršumui paaiškinti. „Abu interferencijos tipai mums padeda susikurti individualų aplinkinio pasaulio vaizdą. Naujausia informacija išstumia pasenusią, iki galo neištrindama jos iš galvos (retroaktyvioji interferencija). Visgi kai vėliausiai įgyta informacija ima senti, jos vietoje atsiranda seniau atmintyje įrašyta informacija (proaktyvioji interferencija)"/3/.

Vadinasi, vienas mokymasis daro įtaką kitam mokymuisi. Teigiama šio reiškinio įtaka vadinama Iransferencija, neigiama - interferencija.

5 pratimas

Formų interferencija

Įdėmiai pažvelkite į tašką paveikslėlio viduryje ir pasakykite, ką matote.

Kartais tai vaza, kartais - du profiliai. Šie du paveikslėliai pereina vienas į kitą, taigi jų abiejų vienu metu matyti negalite.

27

Formų įsiminimo tyrimai įrodė, kad ir čia gali įvyki i abiejų tipų interferencija.

Tekste grafinių interferencijų priežastis gali būti piešinio daugiaprasmiškumas. kai skirtingai suvokiami fonas ir forma (žr. 5 pratimą). Be akivaizdžių skirtumų visgi galima rasti vieną bendrumą: išmokti naujų elementų, vadinasi - b ū t i pajėgiam analizuoti kiekvieno iš jų panašumus ir skirtumus. Pavyzdžiui, besimokantis skaityti vaikas dar gerai neskiria vienodų formų, skirtingos erdvinės orientacijos ir todėl, painioja raides p ir g, d ir b. Šiuo atveju tč'i nėra suvokimo sutrikimas, o tik patirties trūkumas. Jei norite, kad vaikas neklystų, reikia išmokyti jį skirtumų ir panašumų analizės pagrindu atskirti smulkias grafines detales, bet tai jau yra mąstymas, pranokstantis paprastą suvokimą.

Distorsija

Kiekvieno žmogaus atmintis yra subjektyvi. Tai galite pastebėti, pavyzdžiui, sugrįžę į savo gimtąsias vietas. Sta -ga jums viskas atrodo menkiau, šalčiau ir pilkiau... Tu visiškai skiriasi nuo prisiminimų, kur viskas pagrįsta jau: -mais, todėl atrodo ryškiau ir įspūdingiau. Žmogus geriau įsimena tai, kas turi kokią nors emocinę įkrovą, nesvarbu, ar ji būtų pozityvi, ar negatyvi.

Kiekvieno iš mūsų prisiminimai paklūsta įsitikiu -mams, požiūriams ir nusistovėjusioms tradicijoms, tokiu būdu įvyksta vadinamoji distorsija tarp to, ką mes iš tikrųjų patyrėme, ir to, ką iš tų įvykių išsaugojome atmintyje.

Distorsija mus verčia labai atsargiai vertinti liudijimus teismo procesų metu. Liudininkai dažnai net ir to nenorėdami, pateikia iškreiptą informaciją. Atsiradusias atminties spragas jie užpildo susikurtais vaizdiniais, nesivaržydami savo išgyvenimus pagražina ar dramatizuoja.

i

Suprcsija

Z. Froidas pirmasisrfįrodė", kad užmaršumas toli gražu nėra pasyvus procesas. Priešingai, lai yra aktyvus reiškinys, kuris priklauso nuo trijų pagrindinių mūsų asmenybės lygmenų (žr. žemiau). Jei šie lygmenys nesutaria tarpusavyje, kyla konfliktų. Jei ego yra užblokuotas nervingumo arba nemalonių pojūčių, pvz., pasišlykštėjimo, gėdos arba kaltės, į darbą kimba apsauginiai mechanizmai, kurių funkcija šiuos pojūčius ištrinti ir kovoti prieš juos motyvuojančius norus. Kai kurie išgyvenimai yra tokie nepakeliami, kad atmintis juos ištrina iš sąmonės ir užrakina pasąmonėje. Šis procesas vadinamas mpresija, arba slopinimu. .

TVys asmenybės lygmenys pagal Froidą

1D įgimti veiksniai. Ieško nedelsiamo poreikių patenkinimo, neatsižvelgiant į realybę aiba moralinius savo poelgių padarinius. Valdomas malonumų principo.

EGO (AS) valdo ir kontroliuoja žmogaus pojūčius ir poelgius. Koordinuoja santykius su išoriniu pasauliu. Valdomas realybės principo.

"N - Taigi n sakau, kodėl visi) hiikiį pu-miršltt nueisi pus danttį gydytoją.

SUPEREGO (VIRŠ AŠ) yra lygmuo, esantis virš visuomeninių taisyklių ir vertybių. Valdomas etikos ir atitinka idealizuota vaiko paveikslą, kurį susikibė jo tėvai.

2(>

Kartojimas ir atsiminimas laiko atžvilgiu

„Ilgainiui viskas nuplaukia, su laiku viskas dingsta," -dainuoja prancūzų dainininkas Leo Ferė...

Atsiminimo ir užmaršumo santykį jau 1885 m. tyrinėjo vokiečių filosofas Hermanas Ebinghauzas. Bandymus jis atliko pats su savimi. Kaldavosi į galvą beprasmiškas skiemenų grupes tol, kol sugebėdavo jas pakartoti du kartus iš eilės nesuklysdamas. Mokslininkas priėjo prie išvados, kad užmirštama greičiau pirmąsias dvidešimt minučių po išmokimo, o vėliau šis procesas pamažu lėtėja.

Mokantis atmintyje ilgiau lieka ta informacija, kuri kartojama konkrečiais čia pateiktais laiko intervalais.

Efektyviausio

Pirmasis medžiagos mokymasis

Pirmasis kartojimas Antrasis kartojimas Trečiasis kartojimas

kartojimo grafikas

Laiko intervalas

-

Po dviejų valandų Tos dienos vakare Po dviejų dienų

Išsaugojimo ioo£ procentas

85

eo

is

20 60 4 12 24 min. min. vai. vai. vai.

Įsimintos medžiagos kiekis po kartojimo

Įsimintos medžiagos kiekis > Laikas

4 pav. Užmaršumo kreivė - 75% informacijos užmirštame per pirmąsias 24 vai. po mokymosi/4/

30

Mokydamasis Hermanas Ebinghauzas pradėjo naudoti šį būdą ir vėliau skaičiavo, kiek laiko sugaišo mokydamasis.

Vėliau ir kiti autoriai patvirtino ryši tarp kartojimo bei tam tikrų laiko intervalų ir atsiminimo reikšmingumo.

Šių žinių pagrindu siūlome jums laiko grafiką, kuris geriausia stimuliuoja ir atnaujina atsiminimus (žr. 4 pav.).

Amerikietis Tomis Buzanas 1979 m. parengė žinių reaktyvacijos* programas, leidžiančias išlaikyti informaciją ir baigus mokytis/5/. Šis autorius teigia: „Nepakankama reaktyvacija kenkia atsiminimui plačiausia šio žodžio prasme". Reaktyvacija sukelia „sniego gniūžtės efektą" -išlaiko anksčiau įgytas žinias ir palengvina jų susijungimą su naujomis. „Įsiminimas galimas ryšių ir asociacijų dėka. Kuo mažiau elementų yra atminties sandėlyje**, tuo mažesnė tikimybė, kad naujai įgytos žinios užsifiksuos ir susijungs su jau esančiomis."

Alanas Liuri atliko tyrimą su keturiolika mokinių, kad nustatytų ryšį tarp išmokto informacijos kiekio ir įsiminimo greičio/6/. Trys mokinių grupės turėjo išmokti aštuonis, šešiolika ir dvidešimt keturis Australijos miestų pavadinimus.

Užduotį mokiniai pakartojo šešis kartus iš eilės ir vėliau dar kartą po savaitės. Atskiros grupės pasiekė tokių rezultatų:

- Trečioje grupėje mokiniai iš dvidešimt keturių pavadinimų įsiminė dvidešimt.

- Antroje grupėje - penkiolika iš šešiolikos. - Pirmoje grupėje atsiminė visus pavadinimus, taigi

aštuonis iš aštuonių.

* Reaktyvacija yra žinių atgaivinimas arba atnaujinimas, t. y. atsiminimų išlaikymas.

** Įsimintų žinių atsargos.

31

Laiko ašis ► 1. Kartojimas 2 Kari. 3. Kari. 4. Kart. 5. Kart. Kitas (po 10 min.) (po 24 vai.) (po sav.) (po mėn.) (po pusės kartojimas,

metų) jei būtina

^ ^ ^ s< st> Kartojimas

(informacijos atnaujinimas)

1 dienu 2 diena Ilgalaikis įsh, tinimas

5 pav. Kartojimas tam tikrais laiko intervalais padeda atnaujinti žinias ir kovoti su užmaršumu.

Be abejo, pažįstate tokį žmogų, kuris paskutinę minutę „susigrūda" mokomąją medžiagą, norėdamas ją iš'ai-kyti, o vėliau skundžiasi, kad jam viskas išdulkėjo iš palvos. Išlaikius egzaminą visos žinios dingo. Tokį reiškinį patvirtina kitų tyrimų rezultatai.

Jei norime informaciją išlaikyti ilgą laiką, būtina ją pakartoti prabėgus savaitei po mokymosi. Mokiniai iš trečiosios Liuri bandymo grupės užmiršo daugiausiai, iš dvidešimties elementų įsiminė tik penkiolika. Tai beveik toks pat rezultatas kaip ir antrosios grupės, kur mokiniai įsiminė keturiolika elementų iš penkiolikos. Pirmoj; grupė įsiminė visus aštuonis išmoktus elementus.

Mokslininkas priėjo tokias išvadas: „Laiko atžvilgiu nėra prasmės stengtis greitai įvaldyti didelį mokymosi medžiagos kiekį. Tada įsiminimas bus tik trumpalaikis. Jei visgi norime tai, ką išmokome, atsiminti ilgiau, geriausia medžiagos kiekį riboti ir dažniau jį pakartoti".

Maža to, norint įsiminti pernelyg,daug ir nepavykus, atsiranda nepasitenkinimas savimi, keliantis nusivylimą

32

savo atmintimi ir diegiantis įsitikinimą, kad atmintis bloga. Todėl prarandamas noras ir ryžtas toliau mokytis, (ateitį pradedama žiūrėti su nepasitikėjimu, atsisakoma studijų.. . Žmogų užvaldo pesimizmas.

Jei vadovausitės mūsų patarimais, kaip atsiminti tai, ką įsidėjote į galvą, susiformuosite pozityvą pasiliki'jįmjl^ Daugiau apie jį sužinosite trečiame skyriuje.

\

Prieš užmaršumą nėra jokių stebuklingų vaistų f?

Studijuojant, mokantis profesijos arba kokio nors egzamino išvakarėse žmonės neretai griebiasi medžiagų, Stimuliuojančių nervų sistemos veiklą ir susikaupimą, gerinančių budrumą ir atgaivinančių atmintį. Šios medžiagos yra tam tikras dopingas, kuris sukelia trumpalaikį smegenų veiklos aktyvumą.

Ilgą laiką smegenys gali gerai dirbti tik teisingai „maitinamos" ir „drėkinamos". Būtina sąlyga - s_uhala.ns.uota mityba bei išvėdintos ir neprirūkytos patalpos. Tik tokiomis sąlygomis kraujas nekliudomas tiekia smegenims pakankamą kiekį maisto medžiagų ir deguonies.

Sirguliuojant, sutrikusią kraujo apytaką smegenyse galima pagerinti vartojant vaistus, dėl to vėliau pagerėja budrumas ir susikaupimas. Tačiau kol kas dar nėra atrasta medžiagos, galinčios pakeisti patį mokymąsi, c Qrn(<>

Kai kurie sportininkai vartoja dopingą, siekdami geresnių rezultatų, tačiau tapti čempionais vis tiek nepadeda.

Reikia įsisąmoninti, kad kaip ne visi vienodai gabūs sportui, taip ne visų tokia pat atmintis. Genetiškai žmonės skiriasi*, tačiau visi yra apdovanoti tam tikrais gabiH. mais, kuriuos ateityje gali, bet neprivalo lavinti.

K.ii C'

* Apie biologinius atminties aspektus kalbama septintame skyriuje.

}y

■ Klinikinės studijos Su tais asmenimis, kurie leidosi ištiriami dėl atminties

sutrikimų, buvo atliktos lyginamosios studijos*. Studijų tikslas - išsiaiškinti, kokią įtaką atminčiai turi treniruotės ir vaistų vartojimas. Tiriamieji buvo suskirstyti į keturias grupes:

- I grupė vartojo vaistus, - II grupė vartojo placebą**, - III grupė vartojo vaistus ir treniravo atmintį, - IV grupė vaitojo placebą ir treniravo atmintį.

6a pratimas

Kaip greitai užmirštate?

įsiminkite pavadinimus žemėlapyje. Uždenkite žemėlapį ir pereikite prie 6b pratimo.

2 [ Telšiai Joniškis Birža ' 3 • (o \ Klaipėda

§ Ji / { • Š H u t ė .Raseiniai

\ Kaunas

) Druskininkai/^-

V

• N. Rokiškis\

• Anykščiai

Švenčionys. _

Vilnius/

i,

* l.ilianos Israel iš (uitliko Datveilerio instituto darbas (Ciurichas, 1987). ** Tabletė tokios pačios formos ir spalvos kaip vaistas, tačiau be

veikliosios medžiagos

34

6h pratimas Kaip greitai užmirštate?

Atsiminkite atskirus pavadinimus ir užpildykite tuščia žemėlapį.

Teisingų duomenį) kiekis

Patikrinkite šį pratimą ir po savaitės pabandykite atlikti tą pačią užduotį (6c pratimas).

6c pratimas Kaip greitai užmirštate?

Nežiūrėkite nei į žemėlapį 6a pratime, nei į rezultatą db pratime, bet užpildykite šį žemėlapį iš naujo.

Teisingų duomenų kiekis po savaitės.

35

Savaime suprantama, niekas nežinojo, ar vartoja vaistus, ar placebą. Atmintį treniruodavo kartą per savaitę, o pratimai buvo pritaikyti stimuliuoti budrumą ir dėmesį bei asociacijoms kurti.

Visi tiriamieji atlikdavo pakartotinius testus. Buvo lyginami pradiniai ir po trijų mėnesių gauti rezultatai. Abi grupės, vartojusios vaistus ar tik placebą ir treniravusios atmintį, pasiekė geresnių rezultatų, nei grupė, vartojusi tik vaistus. Taigi šį tyrimą galima apibūdinti Žano de Lafonteno pasakėčios „Kaimietis ir jo vaikai" pabaiga: „Pinigų nerado. Tačiau kiekvienas iš jų visgi patyrė, kaip išmintingai tėvas jiems pasakė:

„Darbas ir yra turtas".

2 SKYRIUS

Geros atminties privalumai

Atmintis kaip visuma

J atmintį dažnai žvelgiama manieheistiniu* požiūriu, kuris didelę reikšmę teikia tokioms sąvokoms kaip Dievo dovana arba fatališkumas: „Atmintį arba turime, arba jos neturime". Pagal šią koncepciją, mes iš prigimties esame apdovanoti tam tikrais gabumais, kurie gali, nors nebūtinai, tobulėti. Tai, kas laikoma gera atmintimi, yra gebėjimas lengvai išsaugoti įgytą patyrimą. Pakerėti tokių minčių magijos norėtume akimirksniu atsiminti viską, ką kada nors esame išgirdę ar perskaitę.

Šiuo metu gyvenimo ritmas labai greitas ir mums sunku rasti laiko susikaupti, įsiminti, eksperimentuoti ar kartoti. Tačiau pamirštame, kad norėdami ką nors atsiminti, privalome tam skirti nemažai laiko ir atkaklių dvasios pastangų.

Manydami, kad atmintis yra įgimta vertybė, kartu tarsi neigiame, kad galime ją itin pagerinti. Visgi perskaitę šią knygą neabejotinai pasakysite, kad tobulinant atmintį galima šį bei tą nuveikti. Ir būsite teisūs. Jei norite žengti toliau, turite mesti ligšiolinius sustabarėjusius stereotipus. Taip susikursite naują požiūrį bei pagerinsite savo atmintį.

Atmintis nėra tik Dievo dovana, bei ji taip pat nėra ir paprasčiausias gebėjimas. Ji turi nemažai tarpusavyje susijusių metmenų ir diferencijuotų funkcijų, iš kurių yra sukuriama vientisa sistema. Todėl apie atmintį kalbėsime daugiskaita.

•Religinis-filosofinis mokymas, kuris pabrėžiu priešingybes (gėris -blogis, Šviesa - tamsa).

37

Sensorinė atmintis"

Sensorinė atmintis yra labai trumpa ir išlaiko įspūdžius keliolika milisekundžių.

Ji atitinka momentinio (tiesioginio) suvokimo atmintį, t. y. tai. ką perduoda mūsų penkios juslės. Taip yra dėl interferencijos**, kuri blaško dėmesį ir kliudo pakartoti įvykius mintyse. Sensorinė atmintis yra ir labai trapi -kiekvienas naujas sensorinis pojūtis išsisklaido per dvi minutes. Vis dėlto sensorinė atmintis kartais nustebina atsiminimų tikslumu, kurie iškyla taip aiškiai, tarsi būtų nufotografuoti.

f Sensorinė Atmintis dirba nepertraukiamai ir automatiškai..

~ Taigi galime alsi- • minti visiškai \tskq. kas lyksta aplink mus.

Laimė, kad ga tune lai ir užmiršti

7 pratimas Stebėkite ir treniruokitės

Atkreipkite dėmesį, kaip elgiatės, kai norite paskambinti numeriu, esančiu telefonu knygoje. Kokia jūsų strategija? Skaitote skaičius paeiliui - pasižiūrite į puslapi, nuspaudžiale mygtuką, vėl pažvelgiate į puslapį, ar perskaitote numerį kaip visumą. įsimenate jį ir vėliau surenkate visą iškart? Išbandykite antrąjį metodą ir pamatysite, kiek jis yra greitesnis ir efektyvesnis.

* Dar vadinama momentine arba tiesiogine. '* Anksčiau įgytu įgūdžiu trukdymas naujiems susidaryti mokantis.

38

Nuo sensorinės atminties kokybės priklauso, ar atsimename „perbėgusius" smegenimis įspūdžius. Sužadinę ypatingą dėmesį ir sukėlę tam tikras asociacijas, įspūdžiai pereina į t rumpalaikę atmintį.

Pavyzdys

Petras ką tik perskaitė telefono numerį užrašų knygutėje ir gerai įsikalė jį į galvą. Jis visiškai pasitiki savo atmintimi. Tačiau telefonas užimtas. Po kelių minučių Petras vėl nori paskambinti, tačiau numerio jau nebeatsimena. Informacija prarasta visam laikui, nes nebuvo įrašyta į ilgalaikę atmintį.

Trumpalaikė atmintis f &'<<*-("{/'<

Naujausi tyrimai rodo, kad trumpalaikė atmintis susideda iš kelių specializuotų sistemų, atliekančių skirtingas funkcijas. Šios sistemos yra vadinamos moduliais.

■ Darbinė atmintis

Darbinės atminties užduotis yra laikyti naudingą informaciją darbo metu. Jam pasibaigus, visos žinios pamažu išnyksta.

Čia kalbama apie silpnai fiksuojančią laikiną atmintį, kuri leidžia dirbti kelis darbus vienu metu. Viena iš jos funkcijų yra priminti žinias, kurios anksčiau buvo įdėtos ilgalaikėje atmintyje siekiant dabartinio darbo tikslumo. Taip pat leidžia nekreipti dėmesio į tai. ką matome ir girdime, jei čia tik įprasti kasdienio gyvenimo reiškiniai. Todėl neatsimename visų nepažįstamų žmonių, kuriuos per dieną sutinkame, kiekvieno menkiausio garselio ar šurmulio, lydinčių mus visą dieną.

39

atlikdami pralii ą 11b. Ar jie iškyla tokia pačia tvarka, kokia yra prati ne? Ar yra sugrupuoti pagal mąstymo asociacijas ar k; /.kokias kategorijas? Ar daug jų trūksta?

1 la pratimas Kaip Įsiminti žodžiu mišinį

Pasistenkite Įsiminti kuo daugiau žodžių iš šio surašo. Kiekvieną žodį perskaitę kitę lik vieną karta.

suktuvas puodas krokas bidonas žirklutes

meta kmynas Prancūzija petražolė prausykla replės

šaukštas kartelė Tunisas ■vazdikėlis Belgija

Uždenkite šį sąr ša ir pereikite prie 1 lb pratimo

dubenėlis dildė

teptukas vaza

1 lb pratimas Kaip įsiminti žodžiu mišinį

Surašykite visus žodžius, kuriuos atsiminsite, ir taip lavinkite atminti.

Palyginkite su sąrašu, esančiu 1 la pratime. Pasižymėkite re. aliutą.

42

I

[ ', " ■ Pateikdami šią užduotį, pasiūlėme perskaityti žodžius t tik vieną kartą, neleisdami jų sudėlioti į tikslią sistemą.

į Pereikite prie 11c pratimo: prisiminkite, kaip atgami-fih'Ote atskirus žodžius ir pasižymėkite rezultatus. Pama-'^•tysite, kad, sugrupavus žodžius į tam tikras kategorijas, SlVengviau juos atsiminti. Užtenka vien jau paminėti kva-.;į.pų sąvoką, o į galvą jau ateina atskiri šios kategorijos

B*;':': ~

I žodžiai..

I

KT, 11c pratimas

Kaip atsiminti žodžių mišinį: atsiminimo gerinimas

Nežiūrėkite į ankstesnį pratimą, tačiau pabandykite atsiminti tkuo daugiau žodžių pagal tam tikrą sistemą. : Ankstesniame sąraše buvo pateikti įvairūs prieskoniai. Išvar-

" dykite juos:

s-Tcn buvo ir įrankių. Kokių?

i Atsiminkite indus, esančius ankstesniame sąraše.

Kokios šalys buvo išvardytos ankstesniame pratime?

Kiek duomenų atsiminėte'.' D - Iš to, ką čia pateikėme, peršasi tokia išvada: jei turime •atsiminti ilgą bet kaip išmėtytų sąvokų sąrašą, reikia jas sugrupuoti pagal tikslią sistemą ir taip užkoduoti

Šis surūšiavimas, kurį galima lyginti su kartoteka, padės atnaujinti sąvokas, jau anksčiau sudėtas į mūsų ilgalaikę atmintį.

< llttjr-rfrl&tV-^

Pavyzdys

Kaip iš „kartotckinės atminties" ištraukti kokį anekdotą arba atsitikimą?

Ibnis bičiulių prašomas turėtų prie stalo papasakoti kokį nors pokštą, tačiau niekas neateina į galvą. „Tik prisimink," - sako jam Monika. „Zinai juk tą apie belgus, bažnyčią ir gyvūnus...". „Taip, jau žinau. Viena katė, kuri..." Poniui galvoje tarsi nušvito, ir jis papasakojo kur kas daugiau pokštų nei tą vieną.

Ilgalaikė atmintis

Iš to, kas buvo kalbama ankstesniuose skyriuose, galėtų atrodyti, kad mūsų atmintis yra labai primityvi. Vidutiniškai jsimename maždaug septynis žodžius ir lygiai taip pat „neišgriebiame" iš atminties daugiau nei septynių trumpučių frazių arba skaičių. Primename, kad visus šiuos žodžius turime žinoti ir dažnai juos vartoti. Atsiminimo pajėgumas mažėja, jei terminai yra mažiau įprasti, sudėtingesni ir abstraktesni.

Tai viena iš Alano I.iuri, kuris tyrinėjo žodžių atsargų sudėtingumo ir jų atsiminimo ryšį, išvadų.*/6/ Jis pateikė gimnazistams užduotį atsiminti penkias žodžių grupes. Žodžiai buvo sugrupuoti pagal sudėtingumą. Pirmoje grupėje buvo palyginti įprasti žodžiai, pvz., Kinija, Cezaris, seniena..., o kitos buvo sudarytos iš sunkių žodžių, pvz., ksenofobija, valiuta, antefiksas... Iš pirmos grupės moksleiviai atsiminė maždaug šešis terminus, t. y. vienu mažiau, nei paprasčiausių žodžių atsiminimų vidurkis. Gebėjimas atsiminti vėliau nuolat krito iki trijų žodžių pačioje sunkiausioje penktoje grupėje.

* Alain Lieury. lies mėlhoclcs pout la ineinoire (Atminties metodai)/6/.

44

Alano Liuri darbo rezultatai

Sudėtingumo laipsnis Vidutinė momentinės atminties apimtis

1 5,62 žodžio 2 5,07 žodžio 3 4,8(> žodžio 4 4,25 žodžio 5 3,29 žodžio

b

Magiška septyniukė galioja tik tokiu atveju, kai kalbama apie įprastas sąvokas. Iš to galima padaryti svarbią išvadą: atmintį visiškai pritaikome tik ten, kur kalbama apie gerai mums žinomus dalykus.

Naujų žinių įdiegimas iš esmės priklauso nuo ankstesnių žinių. Todėl galite išvardyti septynis žodžius, kuriuos gerai žinote. Jie yra ilgalaikės atminties atsargų dalis, kuria galite naudotis dėl trumpalaikės darbinės atminties aktyvacijos. Septynis naujus žodžius - ar jie būtų iš kokios nors nežinomos srities arba užsienio kalbos - jūs visgi įsimenate kur kas blogiau. Taip yra todėl, kad jie nėra jūsų visapusiško išprusinu) dalis. Norint įsisavinti reikia juos apdoroti ir daug kartų pakartoti. Tik tokiu atveju jie įsišaknys ilgalaikėje atmintyje.

Trumpalaikė atmintis leidžia atsiminti septynis elementus. Tačiau jei surūšiuosime elementus į tam fikTai grupes, susidarysime iš jų tam tikrą ..kartoteką," tai atsimintų elementų skaičius staiga labai padidės. Šis metodas leidžia mums „ištraukti" daugybę žinių, jau anksčiau įregistruotų ilgalaikėje atmintyje.

Ilgalaikė atmintis yra naujos informacijos registravimo rezultatas. Kelias į atsiminimą eina pergrupuojant, organizuojant, peržiūrint ir daug kartų kartojant žinias.

/''/ / ^ - ' 45

Šių žingsnių tikslas yra praplėsti atminties apimtį ir emocijas, kurios buvo išsaugotos atmintyje ilgiau nei tris minutes ir nepasidavė interferencijai.

Ilgalaikė atmintis susidaro tiek iš dabartinės, tiek ir iš senos informacijos. Dabartinių įvykių atžvilgiu ilgalaikė atmintis yra labai trapi, todėl lengvai juos užmirštame. Tik lyginant su ankstesniais įvykiais jų laikome ilgalaike Į (išimtis - patologines būsenos).

12 pratimas

IRAKU PILIS

Pabandykite pažadinti atmintyje vien,-) žinomiausių Maironio eilėraščių.

Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai Trakų ! los aukštus valdovus užmigdė kapai, O ji tebestovi dar vis. Bei amžiai 2

3 Kai vejas pakyla ir dmm/džias vanduo, Ir ežeras verži;is platyn, banga 4 Paplautas nuvirsta žemyn.

5 (i i iai idindamos įautri;| širdj ne vienų.

n Ir liek mums davei milžinų! Iii Vytauto didžio galybe matei, Kad jojo lai]) savo pulkų'

7 Km ta senove, brangi atsiminimais? (I. t. I.)

' -" Sprendimus knvgos />ah:

4b

Ilgalaikės atminties saugykla šiek tiek primena biblioteka - joje Įrašytas atskirų kategorijų sąvokas galime lyginti su dalykiniu kataloguTi"Triimpiau tariant kuo daugiau žinome, tuo lengviau kuriame asociacijų ir pajėgiame žodžius suvaldyti. Puikus būdas viršyti ribotų trumpalaikės atminties pajėgumų yta sugrupuoti žodžius pagal giminyste ir reikšme; apie lai dar bus užsimini;).

Alanas Kiuri* teigia: „Joks gebėjimas atsiminti kaip toks neegzistuoja. Visgi egzistuoja gebėjimas mokytis, kuris priklauso nuo ankstesnių žinių, glūdinčių ilgalaikėje atmintyje, gausumo'77/.

Rūšiuoti sųvokas galima ne tik pagal reikšme, bet ir pagal tematikų, pavadinimus arba kilus kriterijus...

13 ir 14 pratimuose galite pasitikrinti, kad atsiminimas yra efektyvesnis, jei vyksta pagal tam tikrų fonetinį principų, pavyzdžiui pirmųjų raide.

\3 pratimas

Kelionė po Lietuvos Respublika.

Pažiūrėkime, kaip veikia atmintis. Akimirksniu prisiminkite kuo daugiau I leluvos miestų ii m u s lėlių pavadinimų ir juos užrašykite.

* Alain Licury, t a ntčiooiie du ivivean ;i tetute ( d įsiminimai ii Rrocgcnyji mokykloje)/?/.

47

14 pratimas

Išvardykite kuo daugiau miestų ir miestelių pavadinimų prasidedančių raide A, vėliau Ii, C it taip toliau abėcėlės tvarka.

A B C Č D E Ė F G I J K L M r

N O P R S Š T U V z ž

Pavyzdys

Silvija negali prisiminti prancūzų kalbos profesoriaus vardo. ..Manau, kad prasideda raide T... kaip to-matai... topazas... Tomas... Aha, jau žinau, jo vardas Tomazas. Visgi prisiminiau..."

48

Atmintis ar sąlyginis refleksas?

Pirmaisiais gyvenimo metais didelės reikšmės turi mokymasis. Vaikai mokosi vaikščioti, kalbėti... Laikui bėgant žmogus įgyja patirties, kuri sąlygoja jo įpročius, darbo būdą ir egzistenciją. Nors kai kuriais atvejais žodžius „atmintis" ir „mokymasis" galima laikyti sinonimais, tačiau tai du skirtingi terminai. ~ (

Mokymasis yra toks procesas, kuris padeda pakeist* savo elgesį. Tuo tarpu atmintis yra gebėjimas atnaujinti.^ seną patyrimą. Jau 1885 m. atminties tyrimo pionierius*, Hermanas Ebingbauzas pabrėžė kartojimo reikšmę*. Jei nepakartosime, nesugebėsime užsirišti batraiščio ar pri-Į« • siminti penkiolikos žodžių sąrašo. Todėl mokykloje mokėmės atmintinai visokias gramatikos taisykles arba daugybos lentelę. Nors kartojimas svarbus atminčiai, bet ar užtenka vien tik daugybę kartų pakartoti? Šiuo požiūriu atmintis ne kas kita, tik sąlyginio reflekso rezultatas.

Pavyzdys

Martynas diktante daro vis tas pačias klaidas. Dėl to mokytoja jam liepia dvidešimt kartų teisingai parašyti atitinkamą ištrauką. Ji yra įsitikinusi, kad kartojam reikalingą taisyklę vaikas galų gale įsimins.

Sąlyginiai refleksai pagal Pavlovą

1903 m. prie mokymosi tyrimų nemažai prisidėjo I.Pavlovas**, atradęs sąlyginius refleksus.

* Medžiagos kartojimas rekomenduotais laiko intervalais yra tinkamiausias būdas palaikyti vienodą žinių lygj.

** I.Pavlovas (1849-1936), rusų fiziologas, apdovanotas Nobelio premija (1904) už kraujo apytakos ir virškinimo tyrimus.

Seilių liaukų sekrecijos tyrimo metu Pavlovas bandė rasti impulsus, i kuriuos gyvūnai reaguoja padidėjusiu seilių išsiskyrimu; Jis pastebėjo, kad šunims seilės ima tekėti vien pamačius žmogų baltu chalatu, nes juos šėres prižiūrėtojas taip pat tokį dėvėjo, nors maisto jie dar nemato ir neužuodžia. Todėl Pavlovas atliko trijų etapų bandymą:

1) Prižiūrėtojas paskambina skambučiu šuniui, kuris jo nemato.

2) Neilgai trukus po to duoda gyvūnui mėsos ir tuo paskatina seilių liaukų sekrecija.

3) Bandymą nuolat kartoja.

Po keliolikto pakartojimo šuniui pradeda skirtis seilės iš karto po skambučio, daug anksčiau nei gauna mėsos. Bandymų užteko pakartoti penkis kartus, kol susidarė „refleksai".

Pakartotinį garsinį impulsą susiejus su ėdalu, tiesioginiu stimulu seilėms išsiskirti, šuniui ima skirtis seilės jau po jo. Taigi atĮJratk) sąlyginis refleksas. Skambučio tilindžiavimas yra impulsas, kuris skatina seilių liaukų veikli}.

Visgi jei skambinama pakartotinai, tačiau mėsos ne-dujodama, sajygiiiis refleksas pamažu silpsta, kol dingsta visiškai. |vyksta vadinamasis užgesimas.

Tikrai stebėtina, kad po tam tikro ramybės periodo refleksai spontaniškai atgyja, vadinasi, jie neišnyksta, bet įvyksta jų inhibicija*. Visi šie dalykai vyksta pasąmonėje.

Iš šių tyrimų buvo išvesti tam tikri psichologiniai dėsningumai, kurie prilaikomi kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, reklamoje. Pirmoji „taisyklė" - apie suvokim;}. Reklama turi būti gerai matoma arba girdima, kad žmogus ją atsimintų. Antra „taisyklė" - asociacijų kūrimas tarp vaizdo ir ženklo. Virėją su balta kepure lengvai su-

* Sustabdymas, blokavimas.

50

siesimc su sriubų arba padažų ženklu, rūpestingas močiutes - su įvairiomis jogurto rūšimis, turką su turbanu -su kava, seną juodą vergą - su kokia nors ryžių firma... Geras reklamos agentas privalo sukelti vartotojui sąlyginį refleksą.

Daugeliu atvejų reklama būna tokia taikli, kad kai kurių firmų ženklai išstumia gaminių pavadinimus. Nesvarbu, ar mes reklamos gerbėjai, ar priešininkai, visgi kasdieniame gyvenime dažnai prabylame frazėmis, išgirstomis reklamoje.

Skinerio sąlyginiai refleksai arba operacinis mokymas

Esant klasikiniams, arba Pavlovo, refleksams, atsakymas į dirgiklius yra refleksai, vadinasi veikia pasąmonė je, kai tuo tarpu reakcija j Skinerio rejleksų dirgiklius yra laisvi atsakymai.

Pagal B. F. Skinerio* refleksų teoriją, subjektas sąmoningai pasirenka atsakymą, kurį vėliau įtvirtina, o šis įtvirtinimas yra naujos motyvacijos šaltinis. Žmogus turi plėtoti konkrečią veiklą, luo sukeldamas refleksą. Veikla yra laisva, vykdoma su tam tikra atlyginimo perspektyva (pozityvus skatinimas) arba su bausmės išvengimo perspektyva (negatyvus skatinimas).

Atsiradę refleksai, anot Skinerio, yra operacinio, arba aktyvaus, tipo/8/. Subjektas sąmoningai prisideda prie įvykių eigos.

Pavyzdžiui, norint išmokti važiuoti dviračiu, reikia sugebėti išlaikyti pusiausvyrą. Mokomasi bandymų ir klydimų metodu - kaip reakcija j kūno pojūčius, kurie apsaugotų, kad nenukristume nuo dviračio (negatyvus

* H. Y. Skinner, The tk'liavior of (»ip.;iiiisriius/H/.

51

skatinimas). Jei mums gerai sekasi, stipriname tinkamą kūno reakciją pusiausvyrai išlaikyti (pozityvus skatinimas).

Skinerio refleksais remiasi ir gyvūnų dresūra, laisvais refleksais ir toliau įtvirtinami įvairūs įpročiai, kurie, beje, patvirtinami ir prietarais.

Pavyzdys

Negatyvus skatinimas Prietarai gimsta iš baimės ir suteikia mistiškos reikšmės kai kuriems ritualams. Kai kas, pavyzdžiui, beldžia į medį, kad ko nors neužkalbėtų, viešbučiuose ir ligoninėse (rūksta tryliktų kambarių... Tai, kad mieliau neiname po kopėčiomis, yra sąlyginio reflekso priežastis. Juk mums ant galvos galėtų nukristi kad ir dažų kibirėlis.

Pozityvus skatinimas Alicijai padeda mokytojų pagyros, kurios skatina ją geriau mokytis. Pagyrimai veikia kaip pozityvus skatinimas, jie įtvirtinami asociacijomis, susietomis su pasitenkinimu dėl gerai atlikto darbo ir įdėtų pastangų.

Procedūrinė atmintis

Procedūrinė atmintis, arba kai kurių poelgių užkodavimas (dinaminių stereotipų kūrimas), yra sensomotorikos* gebėjimai arba gebėjimai pasiekti rezultatų kartojant.

* Procesų, apimančių pojūčius ii atsakomąjį judesj, visuma.

52

„Kartojimas yra procedūrinės atminties pagrindas".

Atsimenate, pavyzdžiui, kaip atidaryti butelį, kaip nulipti laiptais, kaip važiuoti dviračiu... Tai yra įgytų gebėjimų, kurie tapo refleksiniais įpročiais, atmintis.

Procedūrinė atmintis turi didele įtaką mokantis atmintinai ir susikuriant vidinius automatizmus.

Kalbame apie implieitinį (numanomą) atminties gebėjimą, nes jau užmiršome, kokiu būdu mes vieno ar kito veiksmo išmokome.

Atmintis ir intelektas

Atmintis palyginti su intelektu dažnai neįvertinama. Nemažai teorijų, kalbančių apie sugebėjimų įgijimą,

taip pat apie atminties pajėgumo treniravimą, apsiriboja tik mechanišku mokymusi atmintinai.

Į gerą atmintį kartais žvelgiama kaip į kvailių savybę. „Atmintis dažnai siejama su kvailumu ir priklauso nenuovokiesiems," - sako Šatobrianas*.

* Fransua Renė de Šatobrianas, prancūzų poetas, rašytojas ir politikas (1768-1848).

53

Kai ką nors pavadiname intelektualiu, galvoje turime gebėjimą logiškai mąstyti ir svarstyti, kuris praktiškai atmeta atminties galimybes. Paprastai sakoma, kad tai, ką mes suprantame, lengviau atsimename. Ar tai reiškia, kad gerai atminčiai tereikia viską suprasti? Būkime teisingi, patys sau! Nors viskas atrodo aišku, visgi turime stengtis, kad įsikaltume į ilgalaikę atmintį. Mokslininkas, sukūręs kokią nors idėją, turi aiškiai ir tiksliai išreikšti savo atradimą, kad jo darbas nenueitų užmarštin. „Vien tik svarstyti ir nepalikti pėdsako yra laikina," - rašė S. Malarmė*.

1%8 m. šveicarų psichologas Žanas Pjažė kartu su sa-vo bendradarbe Barbela Inhelder įrodė ryšį tarp atmin- j ties ir protinės veiklos, dėl ko žmogus gali adaptuotis L aplinkoje/9/. Pjažė tyrė vaiko intelekto raidą. Jį domino, kaip sprendžia problemas individas, kuris su jomis susi- į duria pirmą kartą. Aptikęs naują daiktą, vaikas jo ypaty- Į bes tiria pamažu. Jo veiklos tikslas - pažinti šias ypatybes. Vaikas įsigilina į esmę ir taip konstruoja savo dvasinį gyvenimą. Jis Įsiurbia ir apdoroja tai, kas jį supa. Natūralu, kad kiekvienoje identiškoje situacijoje vaikas panaudoja \ tai, ką jau yra sužinojęs. Jis moka apibendrinti, o tai padeda prisitaikyti prie naujos aplinkos.

15 pratime skaitytojas sužinos pradinės informacijos minimumą. Mažas vaikas vadovaujasi akivaizdžiu mąstymu, todėl skaičiuoja tik tas kaladėles, kuriasmato nupieš- L tas. Visgi teisingai jis galės išspręsti užduotį tik tada, kai j įsivaizduos kaladėles, kurios nematomos. Suaugusiems,: kurie jau žino apie daiktus erdvėje, užtenka menkutės; nuorodos, kad mintyse sukonstruotų visą paveikslėlį. Šios f rūšies užduotį galima išspręsti ir dedukcijos būdu, bet tam reikia ankstesnių žinių. Erdvinį suvokimą lavina vaizdinė atmintis. Į

" Stefanas Malarmė. prancūzu poetas (1842 - 1H98).

54

Pavvzdvs

Natalija visa vasara (tarnavo: ..I et ii Iv, k"t ii be " nors dar nemoka anglį) kalinis Taigi įi gali įsiminti žodžius, kuriu visiškai nesupranta, vien lik lodei, kad jai patinka dainuoti žinom;) melodija.

15 pratimas « i

Konstrukcijos iš kaladėlių

Peržvelkite kiekviena paveikslėlį. Nurodykite paveikslėlius, sudarančius atskira konstrukciją. Atsižvelkite ir į tai, kad suskaičiuoti reikia ir tas kaladėles, kurių nesimato. »

Pavyzdys: Q kaladėles. .? iš jii turime nuspėti.

Matematikams arba architektams šis pianinas gali atrodyti lengvas, tačiau nepratę prie erdvinio muMvmo šios užduoties neatliks taip greitai Jei lai yra ii įusu atu'jis. nepasiduokite ir patikrinkite, kiek pažengėte.

Sprauhnuis knygos gale,

SS

Apibendrinimas

Įsivaizduokite, kad est.te zoologijos sode ir pirmą kartą gyvenime matote lūšį. Jums pasirodys, kad ji panaši į didelę katę ir tik vėliau suvoksite, kuo šie gyvūnai skiriasi.

Pamažu atrandate vis Jaugiau ir daugiau būdingų to žvėrelio bruožų ir taip ga'ite palyginti jį su gerai jums žinomu gyvūnu - namine kitę. Ką bendra turi katė ir lūšis, ir priešingai - kuo skiriasi.

Lygindami abu gyvūnus juos geriau pažinsite. Naujos žinios atsiranda palyginus jau turimas su kokiu

nors nauju įspūdžiu. Iš pradžių atpažinsite būdingas katės ypatybes, vėliau jas apibendrinsite ir susiesite naują objektą su kačių gimine, jų panašumus, įrašytus atmintyje.

Kiekviena nauja informacija taip susijungia su kokiu nors ankstesniu patyri/nu.

Ryšiai nenutrūksta. Pagal seniau susikurtą koncepciją kiekvieną įrištą atspausdintų lapų ryšulį pavadinsime knyga ir be problemų ją at kirsime nuo laikraščių.

Apibendrinant galima pasakyti: viskas, ką žinome, visada susieta su didesniu ; r mažesniu elementų, įsišaknijusių atmintyje išgyventų patyrimų pagrindu, kiekiu.

Pažiūrėkime, kaip įsim nate 16 pratime. Peržvelgdami kiekvieną paveikslėlį, pasi :ymitc, kokie bendri gyvūnėlių bruožai. Iš pradžių peržve igėte paveikslėlį kaip visumą ir tik po to ėmėtės detalių? Nesvarbu, ką darėte pirmiau -jūsų tikslas buvo ieškoti skirtumų ar panašumų lyginant. Siekdami geriau suvokti naują reiškinį, kiekvienas elgėtės savaip - lyginote arba skirtumus, arba panašumus. Kai vėliau norėsite įrašyt; atsiminimą vėl iškelti, mintyse atgaivinsite mokymosi situaciją ir kodą, kurį panaudojote.

56

m

t-■M

16a pratimas Panašumai ir skirtumai

VįGerai peržvelkite kiekvieną gyvūną, kad galėtumėte išvardyti jo būdingiausius bruožus.

ocelotas- lūšis

Uždenkite paveikslėlį ir pereikite prie kito.

16b pratimas

Panašumai ir skirtumai

Išbandykite atmintį. Išvardykite visus šešis gyvūnus.

katė

Kuo išsiskiria ocelotas?

Kuo skiriasi puma nuo jaguaro?

57

„Iškalimas" ar mokymą? is pagal loginius ryšius?

Nuo aštuntojo dešimtmečio atsirado kognityvios psichologijos* atminties teorijos. Taip atmintį studijuojame semantiniu** ir vaizdiniu*** būdu, kurie leidžia paskirstyti ir atnaujinti informaciją.

Gera atmintis nėra vien tik mechaninis atkartojimas, bet apima loginę dedukciją bei problemų sprendimą.

Galima ir nesutikti su tokia plačia sąvokų apimtimi, tačiau čia remiamasi Pjažė atminties, plačiausia ir siauriausia šio žodžio prasme, teorija.

Daugelio specialių darbi1 pagrindu psichologas Ende-lis Tulvingas**** aprašė tris atskiras ilgalaikės atminties sistemas/10/. Kalbama apie epizodinę, semantinę ir procedūrinę atmintį:

- Epizodinė atmintis registruoja asmeninį patyrimą laiko ir erdvės atžvilgiu.

- Semantinė atmintis padeda mums pažinti aplinkini pasaulį. Ji padeda išlaikyti bendras žinias ir leidžia jomis naudotis.

- Procedūrinė atmintis padeda mums gauti ir automatizuoti įvairius sen; omotorinius gebėjimus, kaip pavyzdžiui, plaukimą, lipimą laiptais***** ir pan. Taip pat ir automati -.'.avimą mintyse, pavyzdžiui, daugybos lentelę.

Epizodinė atmintis

Epizodinė atmintis veikia specifinius išgyvenimus. Ji padeda išlaikyti įvairius asmeninius išgyvenimus ir patirtį.

* Psichologinė kryptis, ku i pabrėžia pažintinių procesų ir visų jos formų reikšmę - dėmesį, atmint , suvokimą, mokymąsi.

** Elementų išrūšiavimas ii sudėjimas stulpeliais (sąvokų, daiktų, būtybių) pagal kategorijas nuo papr įsčiausių iki specifiškiausių.

*** Vaizdinių bežodis informacijų apdorojimas (vadinamasis paveikslų).

**** EndclisTulvingas, Sema;.;inės atminties vaidmuo.../10/. ***** Žr. 52-53 psl.

58

17 pratimas Sekmadienio rytas

Atsiminkite: - kai kuriuos atsitikimus iš

vaikystės; - sekmadienio ryto ritualus; - laimingas atostogų dienas.

ra svarbi vien tik del to, kad galėtume atsiminti, ką padarėme, bet ir padeda mums suvokti, ką turėtume daryti ateityje: „Kiekvieną dieną pusę penkių turiu eiti pasiimti vaiko iš darželio..."

Epizodinės atminties dėka gebame orientuotis laike ir erdvėje: „Tai įvyko ten ir ten, tada ir tada". Išgyvenimai vėliau rikiuojasi į tikslią chronologinę eilę mums nesuvokiant, kada tiksliai tai atsitiko: „Atsimenu, nes prieš tai susilaužiau koją".

Dar daugiau - epizodiniai prisiminimai atnaujina ir mūsų pažinimą bei papildo semantine atmintimi įgytas žinias.

Pavyzdys

Prarasto laiško ieškojimas

„Mama pasiuntė vienos tokios mažos putlutės spurgos, kurios atrodo taip, tarsi savo formą būtų įgavusios rantuotoje kriauklytėje. Netrukus aš, prislėgtas apsiniaukusios dienos ir niūrių minčių apie rytdieną, pakėliau prie lūpų puodelį arbatos, kuriame buvau palikęs suminkštėti kąsnelį spurgos. Tačiau tą akimirksnį, kai gurkšnelis šio gardėsio palietė lūpas, mane tarsi kažkas nupurtė ir aš pasidaviau nuostabiausiems dalykams, kurie vyko manyje. Mane užplūdo pasitenkinimo jausmas, visiškai izoliuotas, be jokios aiškios priežasties. (...)

Ir pamažu panirau į prisiminimus. Tai buvo meduolio skonis. Jį man ankstų sekmadienio rytą (nes tą rytą neidavome^! lauką prieš Mišias), pamirkiusi į arbatą ar

Tai yra tarsi mūsų autobiografija: atsimename savo praeitį ir įvairius kasdienius epizodus. Todėl, pavyzdžiui, žinome, kad išeinant iš namų reikia užrakinti duris.

Epizodinė atmintis nė-

59

liepžiedžių nuovirą, duo iavo teta Leonija, kai ateidavau į jos kambarį palinkę i labo ryto. (...)

- . Ir kai tik vėl pajutau pamirkytą liepžiedžių nuovire meduolį, kurį man duoc ivo teta (nors dar nežinojau,

* kodėl mane tas atsiminki. as taip pamalonina ir tą suvokiau daug vėliau), senas j ilkas namas, kuriame buvo jos kambarys, kaip teatro dekoracija prisijungė prie atskiro, atsukto į sodą namelio, k.irį man pastatė mano tėvai (tą

[į t, mažą plotelį vienintelį ik: šiol atsimindavau); o su namu ir miestas, nuo ryto iki v ikaro ir bet kokiu oru, aikštė,

""ftfk "i į kurią prieš pusryčius i ;ane pasiųsdavo, gatvė, kuria tiek kartų eita, takeliai, ki riais vaikštinėjau gražiu oru."*

Semantinė atmintis (

Daug svarbesnė už epi odinę yra semantinė** atmintis, kuri padeda mums suskurti plačią ir kompleksišką žinių bazę, formuoja mūsų kultūrinę ir socialinę esmę, jungia bendrąjį išsilavinu ią ir visokeriopas žinias apie mus supantį pasaulį. Į ją įc: na žodžių ir sąvokų valdymas, teikiantis prasmę mūsų p otui. Ji ir išvardija viską, kas mussųpa.

P; vyzdys

Marijai „ant liežuvio alo" kabo konkretaus daikto pavadinimas, tačiau atsiminti negali.

- Zinai, tai tas įrankio kuriuo žarsto anglis židiniuose. Panašus į grėblį.

-Turi galvoje žarstek Į? -Puiku, taip ir yra! Marija moka įrankį ; oibūdinti, tačiau neprisimena

jo pavadinimo. Taigi akr iždu, kad egzistuoja tiek žodinė atmintis, vadinama uksine, tiek kita atminties rūšis, susijusi su daikto reik me ir jo funkcijų suvokimu -semantinė atmintis.

* Marselis Prustas. Prarasi laiko ieškojimas I; Savanų pasaulis. Odconas, 1979.

** Semantinis - prasminis, su es su žodžio reikšme.

60

Teoriniai modeliai semantinę atmintį vaizduoja kaip tankų kertinių taškų tinklą su daugybe tarpusavio ryšių.

18 pratime įsitikinkite, jog užtenka ir nereikšmingos detalės, kad suvoktumėte, apie kurį paveikslėlį kalbama.

18 pratimas Kokia jūsų semantinė atmintis?

1. Peržvelkite paveikslėlius pirmoje eilėje. Išvardykite kiekvieną iš jų. Uždenkite juos.

2. Pagal supaprastintas piešinėlių formas nurodykite jų pavadinimą. Vė! j uos uždenkite.

3. Atsiminkite, kuriems pradiniams paveikslėliams priklauso šie štrichai.

U

&

61

Semantinė atmintis skirsto žodžių reikšmę j tam tikras kategorijas* (žr. 6 pav.). Juk daugumą žinių mes įgyjame hierarchiniu būdu. S-mantinės (reikšminės) kategorijos yra išrūšiuojamos p įgal temas, sudėtas į atskirus atminties skyrelius, kuriuos mes anksčiau lyginome su biblioteka.

GYVŪNAS

-jo kūnas ; -juda - kvėpuoj? -ėda

iadengtas oda

paukštis I

- turi sparnus - skraido - turi plunksnas

žuvis I

• turi pelekus ■ plaukia su žvynais

kanarėlė

- gieda • geltona

strutis I

- turi ilgas kojas - nemoka

skraidyti

ryklys I

■ kanda ■ pavojingas

I lašiša

I - rožinės

spalvos - valgoma

6pav. Semantinės atminties i mktūra

Prancūzų psichologas A nišką semantinės atmintie; kolegos G. Bauerio iš Star G. Baueris davė užduotį ba simintų 112 žodžių sąrašą, Žodžiai buvo iš mineralų, < ties. Kiekviena grupė buvc

I anas Liuri kalba apie milži-pajėgumą. Jis remiasi savo

fordo universiteto patyrimu. įdomiems asmenims, kad at-sugrupuotą į logines grupes. yvūnų, įrankių ir augalų sri-surūšiuota į du pogrupius,

Pagal Koliną Kviljaną, cituoja na iš C.Floreso knygos „Atmintis"/4/.

62

pvz.: į iškasenas ir metalus bei akmenis, o šie pogrupiai j tolesnes kategorijas (pvz.: retieji mineralai, įprasti mineralai ir liejiniai; žr. 7 pav.).

Pagal žurnalą: Journal of Verbai Learning and Verbai Behavior.

metalai akmenys

retieji paprastieji

platina aliuminis sidabras geležis auksas alavas

7pav. Semantinė iškasenų grupė

„Rezultatai buvo neeiliniai," - sako Alanas Liuri. „Palyginti su kontroline grupe, kuri mokėsi tuos pačius žodžius įvairiai sumaišytus ir pirmą kartą atsiminė vidutiniškai tik dvidešimt iš jų, pirmosios grupės dalyviai atsiminė septyniasdešimt žodžių. Po trečio pasikartojimo buvo tikrinami tie, kurie mokėsi žodžius pagal kategorijas, ir jie pajėgė atsiminti visus 112!"/11/.

Mokymasis pagal kategorijas

Laisvasis mokymasis

Bandymų skaičius

8 pav. Jei sugrupuosime žodžius į grupes ir pogrupius, atsiminsime kur kas didesnį jų kiekį nei be jokios sistemos.

brangakmeniai statybinės medžiagos

safyras smaragdas rubinas deimantas

marmuras riedulys klintis

Įsimintų žodžių skaičius iš bendros 112 žodžių sumos

100 80 6C 40 20

0

63

Informacijos suskirstymas i im tikras kategorijas labai pagerina atminties pajėgumą. " isgi žinome, kad trumpalaikė atmintis sunkiai peržengia magišką septynių elementų ribą, todėl aišku, kad ir :taip sutvarkę informaciją negalėsime pasiekti geresnių re ultatų.

19b prati: :as Mūsų keli use

Atkreipkite dėmesį, kad kiekvien ženklo reikšmei svarbi ir forma. - Informaciniai ženklai yra keturk, ..npiai. - Įspėjamieji ženklai yra trikampia:. - Draudžiamieji ženklai yra apvali ;. Atsiminkite ankstesnio pratimo I nklus ir surūšiuokite juos pagal formą.

64

Pavyzdys

Pateikiame jums ištrauką. Kiekvienam klausimui galimi keturi atsakymai: vienas teisingas, du klaidingi, o ketvirtasis atsakymas - „nežinau".

Istorija Apsidė yra

ū Alžyro kalnas ū musulmonų religija ū bažnyčios dalis

ū nežinau

Lietuvių k. Kūlgrinda yra

D ragana D grindys iš storų Sentų □ grįstas kelias po

vandeniu ū nežinau

Geografija Camcas yra

D automobilio kėbulas □ papūgos Ū pagrindinis Venesuelos

miestas ū nežinau .

Biologija Mycelium yra

D grybo dalis ū ungurys D žievė

D nežinau

Anglų k. Picture yra

D paveikslas D bausmė ū injekcija

D nežinau

Matematika Vertikalus reiškia

D pasviręs D priešingas ū sudarantis 90°

kampą ū nežinau

Kokia atmintis naudojama mokykloje?

Alanas Liuri teigia, kad mokymuisi mokykloje didelę reikšmę turi ilgalaikė atmintis/7/. Paskutiniai jo darbai nurodo žinių saugyklos ilgalaikėje atmintyje reikšmę ir pabrėžia verbalinės (leksinės ir semantinės) atminties svarbą.

Kartu A. Liuri remiasi prancūzų vadovėlių (skirtų mūsų penktos-devintos klasės bendro lavinimo mokyklos mokiniams) žodžių atsargomis. Jų pagrindu jis parengė testą, kuriame mokiniai turėjo pabraukti vieną teisingą atsakymą iš keturių galimų.

Rezultatai atskleidė didžiulius skirtumus tarp gerų ir blogų mokinių ir buvo labai naudingi mokyklai. Jei mokinys surinko mažai balų, vadinasi, savo atminties sau-

65

gykloje jis neturi pakankam informacijos kiekio, todėl ir mokytojas dažniausiai pastebėdavo jo žinių spragas.

Šiuos mokinius galime palyginti su bibliotekos, kur jcrjtf t rūksta knygų, lankytojais, kurie dėl to negali surasti in

formacijos. Mokiniai, kurie sėkminga susidorojo su testu, mokėjo

apie 4000 žodžių ir sąvokų, o silpniausieji mokėjo tik 1000 ar 2000. Po analogiškų užduočių Pitsburge Jungtinėse Valstijose buvo padaryta ben ira išvada: kiekvienas mokinys per mokslo metus turėt;; įvaldyti vidutiniškai 2500 naujų sąvokų.

Seka išvada, kad žodžiu, atsargas galima praplėsti skaitymu.

Kuo daugiau skaitome ir laviname leksinę atmintį (plečiame žodžių atsargas), tuo lengviau suprantame, kas

>.,,v.„ mus supa, ir taip geriname semantinę atmintį.

Atmintis ki ip tinklas

Atmintį galime įsivaizduoti kaip milžinišką mozaiką, sudėtą iš daugybės tarpusavyje susietų dalių.

Seržas Larošas, Centrinei nervų sistemos tyrimų centro psichofiziologijos skyriaus vedėjas, apie tai sako:

„Atminties terminas yra bendras daugelio sistemų, kurios normaliomis sąlygomis tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, pavadinimas. Tas pats įvykis gali turėti tiek semantinį, tiek epizodinį turi ų ir dauguma informacijos, kurią įsimename, ir turi tiek procedūrinį, tiek semantinį pavidalą. Smegenys nesusideda iš eilės kaimyninių nepriklausomų modulių. Priešingai, - kiekvienas atsiminimas pažadina daugybės smegenų sričių veiką, kuri apdoroja įvairius požiūrius į pasaulį. Šios sritys kuria laikiną arba pastovų tinklą, kuriame įraš^ tas atsiminimas kaip visu-ma'712/.

* 66

3 SKYRIUS

Suvokimo lavinimas

Jūs nuolat gaunate informacijos iš aplinkos, kuri jus supa. Jūsų sensorinių receptorių užduotis yra pagauti kuo didesnį signalų kiekį ir siųsti juos toliau - į smegenų žievę, kurioje jie apdorojami.* Šviesa, atsispindinti akies tinklainėje, ten pat paverčiama į elektrinius signalus, o šie vėliau optiniu nervu keliauja toliau - j regimuosius smegenų žievės centrus; garsai ir triukšmas, kuriuos girdite, sukelia vibraciją, per ausų būgnelį plintančią į vidinę ausį, kur sudirgintose ląstelėse virsta nerviniu signalu, plintančiu garso nervu kaip potencialų skirtumas iki smegenų. Panašiai dirba ir kitos juslės.

Kai apžiūrinėjate kokį nors daiktą arba klausotės aplinkinių garsų, jums tikriausiai atrodo, kad kiti žmonės užfiksuoja tokius pačius pojūčius, kaip ir jūs.

Patirtis iš tikrųjų teigia, kad vaizdas, garsai ir kvapai mums ateina kaip pasyviems priėmėjams. Tačiau tai nėra visiškai tiesa!

Pojūtis yra tam tikra informacija, perkelta į smegenis. Čia ji lyginama su ankstesniu patyrimu ir tik vėliau iš to gimsta suvokimas. Informacija, gauta tarpininkaujant jutimo organams, visgi apdorojama nesąmoningai. (Apdorojimo laikas yra toks trumpas, kad jo netgi nepastebime.)

Suvokimo pasirinkimas, arba selekcija, priklauso nuo motyvacijos, poreikių pačia plačiausia šio žodžio prasme ir asmens interesų tam tikroje situacijoje. Taigi gyvenimo vaizdai nėra sustingę paveikslai, o veikiau subjektyvi dvasinė konstrukcija.

* Žr. 37 psl.

69

P; vyzdys

Paveikslėlį galime su\ >kti dviem skirtingais būdais. Sukaupkite dėmesį į l altas iliustracijos dalis. O dabar susikaupki c žvelgdami į juodas dalis.

Kiekviena spalva gali ku ti tiek atskirą paveikslą, tiek foną priešingos spalvos dc ralei.

Apsauginė suvokimo funkcija

„Blogesnis nei kurčias N ra tas, kuris nenori klausyti, ir blogesnis nei aklas tas, kur; s nenori matyti".

Sis posakis tiksliai apibūdina apsauginius mechanizmus, kurie nesąmoninga; mobilizuojami kaskart, kai mums nesiseka taip, kaip norėtųsi.

Septintajame dešimtme yje mokslininkai bandomiems asmenims rodydavo skaidre s su tachistoskopu - įrenginiu, kuris tūkstantosios sekund :s tikslumu nustato reakcijos, reikalingos atpažinti žodžiui, parodytam ekrane, laiką/13/.

Buvo demonstruojami i eutralūs žodžiai, pvz.: namas, stalas, paukštis, ir kt., įvairiai sumaišyti su šokiruojančiais žodžiais, kurie susieti su st :su arba mirtimi. Atskirų žodžių skaitymo greitumas b;vo įtakojamas efektyviu atsiliepimu. Tokius žodžius ka; p lavonas, savižudybė, ilgesys, meilė tiriami asmenys atp; žino daug vėliau nei jausminiai neutralius žodžius.

70

Žmogiški poreikiai ir suvokimo mechanizmai

Percepcinė veikla (suvokimas) matuojama reakcijos laiku - tarpu, kuris praeina nuo impulso iki paprasčiausio atsakymo, susidedančio iš konstatavimo „suvokiu" arba „nesuvokiu". Laiką, reikalingą atpažinimui, galima analizuoti dar subtiliau: pvz., galima įvertinti reakcijos laiką, t.y. laiką nuo diapozityvo projekcijos atsiradimo akimirksnio iki bandymo atsakymo (atitinkamo mygtuko nuspaudimo).

Tame bandyme* suaugusiems žmonėms buvo rodytos skaidrės su įvairiais patiekalais. Iš anksto buvo paprašyta, kad tiriamieji į bandymą atvyktų nevalgę/14/.

Pirmas keturias peržiūros valandas tiriamieji patiekalų paveikslėlius atpažindavo lengviau, taigi ir reakcijos laikas buvo trumpesnis nei kitų.

- Nuo to laiko, kai nutariau pirkti naują automobilį, gatvėse visą laiką matau tą patį automobilių ženklą. Niekada nebūčiau pasakiusi, kad jis toks įprastas.

* Bandymą, kurį atliko R.S.Lazaras, pateikia R.Francesas/14/.

71

Būdami alkani esame im; sni visiems įspūdžiams, kurie galėtų numaldyti šį pore^ ą. Visgi įdomu, kad kuo ilgesnis demonstravimo laikas, mo labiau pailgėja ir reakcijos laikas. Po keturių badavii 10 valandų maisto produktų paveiksliukų stebėjimas sukepa skausmą. Akivaizdu, kad egzistuoja ir tam tikras apsai. inis mechanizmas prieš pojūčius, kurie turi tendenciją Kokuoti suvokimą ir pailgina laiko tarpą, reikalingą atpaži ti dirgikliui (impulsui).

Suvokimas yra subjektyvi J

Apžiūrinėdami paveikslėl . tai darote ne bet kaip, bet tarsi atsitrenkiate į tam tikri i jo taškus. Tai reiškia, kad visas jo dalis suvokiate ne vii įodai intensyviai, o atsiren-kate tik kai kurias jo dalis.

20 pratimo iliustracija yra tarsi žaidimas, skiriantis du profilius.

20 pratimas

Profiliai

Peržvelkite šį piešinį. Ar moteris, esanti piešinyje, yra jauna? Ar vyresnė? Į kur žiūri? Su smulkia nosyte ar, priešingai - didžiule?

<3* Sprendimas knygos gale.

Pojūčiai mus apgauna

Suvokimas kinta priklai. omai ne tik nuo individo poreikių, bet ir nuo aplinkyb .;. Pojūčiai gali lengvai mus

72

apgauti, tai įrodo įvairios suvokimo iliuzijos. Keisčiausia tai, kad tikrosios esmės nesuvokiame net rimtai apsvarstę.

Pavyzdžiai

Dvi horizontalios linijos yra vienodo ilgio, tačiau viršutinė atrodo ilgesnė.

Du viduriniai apskritimai yra vienodo skersmens, tačiau kairysis mums atrodo didesnis.

°o° oUo

Suvokimo koncentravimas

Suvokimas nėra vien tik nevalingai prabėgantis aiškus vaizdas, prisitaikantis prie aplinkinio pasaulio, tačiau gali būti ir sąmoningai sukeliamas bei skatinamas. Jei norime atsiminti ankstesnius pojūčius, turime prieš tai juos įdiegti į atmintį.

73

Dabar pakelkite akis ir p įžiūrėkite, kokie žmonės ir daiktai jus supa. Matote benurą vaizdą to, kas yra aplink jus. Dabar pažvelkite atidžiai: kur yra padėti atskiri daiktai, kokios jie spalvos, formos... Šie konkretūs vaizdai atitinka daiktų, kuriuos mato; ne, suvokimą. Tačiau jei norime įžengti į jutimų pasaulį, .arime sukaupti sensorinį dėmesingumą.

21 pra imas

Suvokite aktyviai

Susikaupkite, kad girdėtumėte n ažiausią garsą: kėdės girgžtelėjimą, lango barkštelėjimą, prav; žiuojantį automobilį gatvėje... Taip įtemptai klausydamiesi išbf;kite penkias minutes. Šį pratimą pabandykite pakarte ii keletą kartų per keturiolika dienų įvairioje aplinkoje: pakeli :i į darbą, parduotuvėje...

Lytėjimas Lytėjimo tyrimui naudok te įvairias medžiagas: med

vilnę, kempinę, liną, švitrinį popierių, keramiką... Palyginkite skirtingą jų struktūrų ir pabandykite ją aprašyti (švelni, grubi, gliti, šalta...) Rašydami pateikite ir savo pojūčius. Geriau sakykite: :.jaučiu, kad yra...", negu -„yra..."

22 pra imas

Lytėjimo s ivokimas

Paimkite į ranką penkis metali aus litus, du litus, penkiasdešimt centų, dvidešimt centų, dešimt centų, penkis centus, du centus, vieną centą. Pinigus apč jpinėkite, apžiūrinėkite. Atkreipkite dėmesį į būdingus s artumus. Įdėkite monetas į kišenę ir pasistenkite jas atskirti lytėdami. Išimkite pinigus iš kišenės viena po kito ir įsitikinkite, ar neapsirikote.

74

Uoslė Gera nosis mums atskiria įvairiausius kvapus. Paban

dykite atgaivinti uoslę ir mintyse sudarykite kvapų skalę nuo mažiausiai patrauklių kvapų kairėje pusėje, visai neutralių viduryje iki pačių maloniausių kvapų dešinėje pusėje.

Atsiminkite, kokie išgyvenimai ar daiktai šiuos kvapus ištraukia iš atminties.

23 pratimas

Kaip kvepia rožė

Kaip kvepia rožė ankstyvą rytą darželyje? Kokius suvokiate jos kvapo niuansus? Rožių kvapas yra skirtingas - kai kurios veislės gali kvepėti, pvz., citrinomis, mandarinais arba anyžiais... Vėliau pabandykite pačiame žiedo viduryje rasti kitus švelnius, sodrius arba prieskonių kvapus.

24 pratimas

Kaip juslėmis ištyrinėti obuolį?

Žvilgsniu Ar šis obuolys geltonas, raudonas, žalias..?

Lietimu Yra švelnus, gruoblėtas.

Uosle Pauostykite jį. Kvepia rožėmis ar pamiške..?

Skoniu Yra minkštas, kietas, grūdėtas, sutrešęs..? Jaučiate kąsdami... medų ar bananus..? Klausa Ką girdite, kąsdami obuolį?

75

Skonis

Justi skonį reiškia suvoi -i pojūčius, kuriuos mums suteikia Įvairūs maisto produktai. Valgant pamažu jaučiame kvapus, šilumą ir maisto J ;onį.

Klausa

Atsistokite arba atsisėski J tiesiai prieš garso šaltinį, kad gerai girdėtumėte. Klausydamiesi kalbėtojo dalyvaukite, skatinkite jį galvos link ėjimu ar net kokiu žodelyčiu. Mintyse tai, ką girdėjote, trumpai apibendrinkite, kad įsitikintumėte, jog teisingai s pratote. Sekite ir savo mintis, kurios klausymosi metu ; teis į galvą. Taip pat galėtumėte atkreipti dėmesį į tai kokiose situacijose geriau sukaupiate dėmesį, o kokiose esate nesusikaupe.

25 pn amas

Jautrio i ausis

Pasiklausykite kokių nors detn: ų. Atkreipkite dėmesį - kada vienas dalyvis kišasi į kito kalba - kada šneka abu vienu metu, - kada vienas kito nesiklauso ir hiikosi savo...

Regėjimas

Norėdami pagerinti regii ąją atmintį, galite išbandyti įvairius pratimus. Pavyzdžiui pabandykite mintyse padalyti regėjimo lauką į keturi:.s vienodas dalis, pažymėtas skaitmenimis nuo vieno iki keturių (10 pav.). Visų pirma kiekvienoje iš jų pasižymėki z pagrindinius elementus ir tik po to atkreipkite dėmesį'. smulkmenas.

76

1

3

(S

4

1

2

3

4

10 pav. Keletas būdų regos laukui padalyti

4

3

1

2

26 pratimas

Dėlionė

Dvi minutes žiūrėkite į šį paveikslėlį.

Po to peržvelkite dešimt detalių iš paveikslėlio. Sudėkite jas į savo vietas.

=€N

m i Sprendimas knygos gale.

77

Menamo vaizdinio kūrimas

Mintyse galime jsivaizd' oti vaizdus ir žodžius. Įsivaizduojamus vaizdus vadinam paveiksliniais arba neverbaliniais, įsivaizduojamus žoc :ius - verbaliniais vaizdiniais.

Menami vaizdiniai apib ežiami kaip vidinis mūsų jutimų tęsinys nesant realaus yuvokimo objekto. Tokiu būdu mintyse vykstantys procesą leidžia matyti ir suvokti tai, ko realybėje suvokti negalė ame.

Anot Alano Paivios, informacija apdorojama dviem simboliniais būdais - žodžii ir vaizdu. Informacija pavaizduota dviem formomis - realybės paveikslas užfiksuojamas bendru pavidalu ir kartu apibūdinamas žodžiais/15/.

Jei, pavyzdžiui, turėtumėte atsiminti paveikslėlyje pavaizduotas smulkmenas (žr 26 pratimą), mintyse „nufotografuotumėte" jas tokias, kokios yra, kad vėliau galėtumėte atgaminti. Geriau jas aikyti atmintyje, kai įvardijate žodžiais.

ratimas

ame mintyse

į šiuos devynis ženklus ir atsilenkite ir pabandykite nupiešti ite savo piešinį ir pereikite prie

27a j :

Įsivaizduo.

Dvi minutes atidžiai žiūrėkit. minkite juos. Vėliau juos už šalia esančioje lentelėje. Palik kito pratimo.

0 r f — • »

i

© c. ■p

J

1

t —'

& >

78

27b pratimas

Įsivaizduojame mintyse

Peržvelkite iš naujo devynis vienodus piešinėlius ir perskaitykite jų pavadinimus. Po minutės uždenkite ir nupieškite tokius pačius ženklus šalia esančioje lentelėje.

mėnuo

lazda

gelbėjimo ratas spyna

5?

magnetas

kampainis

stalelis paukštis

27b pratime informacija buvo užkoduota tiek grafiniu pavidalu, tiek žodžiais. Vidutinė žodinės atminties apimtis yra septyni, o jei žodžiams suteiksime dar ir grafinį pavidalą, sąvokų kiekis padidės iki devynių elementų*.

Vaizdinės priemonės veiksmingumo priežastis yra ta, kad ją galima akimirksniu įvardyti, tuo tarpu vien tik pavadinimas nesukelia automatiško vaizdinio.

Esant dvigubam kodavimui (11 pav.) - vaizdu ir žodžiu — geriau įsimenami ir paprasti žodžiai.

Žuvis

U pav. Dvigubo kodavimo pavyzdys: „Žuvis", paveikslėlis ir žodis.

* Žr. 23 psl.

79

Jei norime įsiminti atskirus žodžius, reikia kaip galima labiau sužadinti vaizdini atmintį. Ji turi kilti iš mūsų asmenybės ir nebūti pernely ; banali ar stereotipinė.

29 pratimas padės jums t stiprinti vaizdinę fantaziją.

28a p itimas Regimasis h vaizdavimas

Įsivaizduokime mintyse, kas s cpiasi po kiekvienu iš pateiktų žodžių:

ŠUO gitara žadintuvas laivas karvė fortepijonas saulė

Uždenkite ir pereikite prie kiu

kriauklė teptukas automobilis maudyklė erdvėlaivis fontanas plakatas

. pratimo.

28b p-atimąs Regimasis į. Įvaizdavimas

Išbandykite vaizdinių kūrimo ,'ciksmingumą ir parašykite žodžius, kuriuos atsiminsite. Atsiminkite juos įsivaizduodar .i.

80

Kurti vaizdinius mintyse galima nebūtinai vizualiai: jie kyla iš tam tikros jutiminės konstrukcijos, papildytos tam tikra informacija. Jei norite atsiminti vynuogių kekę, užduokite klausimus, siunčiančius impulsus sensorinei visų penkių juslių atminčiai:

- Kokios spalvos yra vynuogių kekė? - Kiek sveria, kokios temperatūros? Kokios formos

uogos? - Kaip kvepia? - Koks jų skonis? - Kokį garsą skleidžia kramtomos vynuogės? Gebėjimas įsidiegti į atmintį kasdienius įvykius labai

susijęs su suvokimo kokybe. Supratę tai, išmoksite kiekvieną kartą gavę kokį nors naują impulsą sutelkti dėmesį ir suvokti daugiau būdingų ženklų. Svarbu skatinti ir savo intelektualų smalsumą bei išvengti nereikalingų banalybių, kurių vaizdas atmintyje pakankamai neįsitvirtina ir lengvai išsitrina.

81

30 prati ias P'ktogr; mos

Nupieškite ženklus, simbolizuojančius šias sąvokas:

jėga darbas pasisekimas draugystė

teisingumas mintis

dosnumas triukšmas valia garbėtroška

atmintis sąjunga

Dažniausiai konkretaus žo mename atitinkamą vaizdą, tac sekasi kur kas sunkiau. Tokias bė arba sveikata galime suvok lių pagrindu ir iš grynai asmen

ižio pagrindu lengvai atšilau su abstrakčiais žodžiais ąvokas kaip meilė, begaly-i įprastinių žinomų simbolio patyrimo.

82

Pavyzdys

meilė begalybė sveikata

Menamų vaizdinių kūrimą galima lavinti ir sutvirtinti. Įdiegti į atmintį įsivaizduojamus vaizdus yra veiksmin

ga, nes dažniausiai paveikslėliai būna užkoduoti žodžiu. Svarbu priprasti, panašiai kaip 30 pratime, susikurti vaizdus, nusakančius daiktus ir sąvokas.

Vaizdiniais viename paveiksle galima tam tikra forma sujungti daugiau prasmingos informacijos, negu jos pavaizduota ženklais. Su fantazija žaidžia ir rašytojai bei poetai. Sukurtos frazės bei eilės persipina ir praplečia vaizdinę kūrybą.

Skatindami menamo vaizdinio kūrybą, kai nėra konkretaus pavyzdžio, atgaiviname atsiminimus ir leidžiamės užliūliuojami seniai patirtų jausmų.

Pateiksime kitą akivaizdų pavyzdį: sportininkai dažnai susikaupę prieš veiksmą užsimerkia, kad mintyse įsivaizduotų teisingiausią judesį, įsijaustų į jį, po to lengviau įvykdytų.

Dėmesys ir ats iminimo planas

Filosofijos profesorius ir teorijos apie vadovavimąsi vidiniais procesais kūrėjas Antuanas de La Garanderas* penkiolika metų studijavo gerai besimokančių mokinių dvasinę kūrybą.

* Ši teorija kilo stebint dvasinius procesus žmogaus, kuris studijuoja, svarsto, įsivaizduoja arba bando ką nors įsiminti.

83

31 pratimas

Jutiminis įsiva /davimas

Perskaitykite Vinco Mykolaičio 'utino eilėraštį „Saulėtekis kalnuose". Įsijauskite į jį ir pasis mkite sukurti kuo daugiau vaizdinių kiekvienam aprašomam epizodui.

SAULĖTEKIS * vLNUOSE

Tyliąją pakalne Padengė šešėli-, -Melsvu kalno iėniu Plaukia debesį lis.

Nuaidėjo varpas,-Palkšvas rūkas '.renta, -O baltoj viršūr ėj Saulėta iršven a.

Visi „gerieji mokiniai" elgia i vienodai: mokydamiesi -ar tai būtų skaitymas, matematika arba kokia kita pamoka - sukaupia dėmesį, o tai, 1 ą suvokia, jų galvose akimirksniu „atgyja"/16/*. Mintyse iš karto pakartojama sensorinė informacija, kad ją : .įprastų ir įsidėtų į galvą.

Tokia veikla iš pradžių vyks.a nesąmoningai ir tik pamažu tampa sąmoninga. Vaizdi . ių iškėlimas yra tarsi vidinis paveikslų arba žodžių kūrim :s. Antuanas de La Garan-deras kalba apie penkias šio prcceso fazes. Tai yra dėmesio sukaupimas, įdiegimas į galvą, supratimas, įvertinimas ir kūrybinė fantazija. Vadovavimą i s vidiniais procesais nėra metodas tikrąja šio žodžio prasme. Tačiau su jais susipažinusiems jis leidžia suvokti, k; s dedasi jo galvoje, ir geriau išnaudoti savo sugebėjimus. Šis autorius pabrėžia

* Antoine de La Garanderic, Prciils pėdagogiąues (Pedagoginiai profiliai)/16/.

84

„planavimo pedagogikos" svarbą, kuri padeda kryptingai skatinti kiekvieną vidinio proceso fazę.

Visuose moksliniuose darbuose apie atmintį sutinkama su tuo, kad galime atsiminti tik tai, ką suvokėme. Didžiausias vadovavimusi vidiniais procesais teorijos indėlis yra ketinimų* sureikšminimas. Būtina turėti tam tikrą planą, įsivaizduoti tai, ką suvokiame. Vadovaujamės pedagogikos dėmesingumo principu: išmokti taip matyti arba klausytis, kad mūsų galvoje vėl atgytų visa įdiegta informacija.

32 pratimas

Lengvas palytėjimas

Atsiminkite, ką jaučiate palietę: - metalą, - medį, - plaukus, -odą.

Tortukas kaip svajonė

Įsivaizduokite, kaip liežuviu jaučiate įvairius skonius: - saldu, - kartu, - sūru, - rūgštu.

Kaip kvepia laikas

Prisiminkite kaip kvepia: - ką tik nupjauta žolė, - degantis medis, - kietai virtas kiaušinis, - česnakas.

* Žr. paaiškinimą 16 psl-85

Priešinga situacija iškyla tada, kai, pvz., laukdami traukinio vartote žurnalus Vadinasi, mechaniškai sekate informaciją popieriuje. A po to nepajuntate, kad neįsi-minėle to, ką skaitėte? Tačiau dėl to jokiu būdu negalite kaltinti savo atminties!

Turėti tam tikrą plan į, vadinasi, pasirengti galvoje atgaivinti - žodžiu ar vai diniais - skyrelį, kurj norime perskaityti.

P '.vyzdys

„Daugybė vaikų šian mi įvairiausių įspūdžių (.. turi būti grindžiamas tų žvilgsnio gali atrodyti, k. kosi, įspūdžių nefiksuoja nusprendėme sukaupti d rime skirti laiko mintyse tariamas sūpuokles tarp i mūsų mintyse. Visgi rea!

iien yra tiesiog bombarduoja-.). Visgi veiksmingas mąstymas įspūdžių priminimu. Iš pirmo :d tie vaikai, kurie blogai mo-arba priima be tikslo (...). Jei ;mesį į svarbią informaciją, tu-ai pakartoti. Turėtume sukurti čmesio objekto ir jo paveikslo bėję dažnai elgiamės kitaip".

F. Paže.

33 -ratimas

Kaip p; odyti judesį

Suraskite ramią vietelę, kad Ranka erdvėje nubrėžkite tri minutėms užsimerkite ir įsiv;

Dabar pavaizduokite visas ti. nu metu. Po kiekvieno judesio užsime. gestą.

ums niekas nekliudytų. : nurodytas formas. Po to kelioms izduokite šią formą judančią.

; formas abiejomis rankomis vie

šite ir įsivaizduokite ką tik atliktą

Trys apskritimai ■iralė Smuiko raktas

86

Pavyzdys

Karolina ir Dominykas turi atidžiai peržiūrėti šią detalę ir mintyse tiksliai ją įsivaizduoti.

Karolina mintyse visą detalę aprašo, kad geriau įsidėmėtų. Atbulinėje paveikslėlio reprodukcijoje vėliau pamažu atsimena, ką pati su savimi kalbėjusi įsiminimo metu.

Dominykas stebi detalę kaip visumą kur kas trumpiau nei Karolina. Kai paveikslas iškyla atmintyje, atsimena jį kaip vientisą vaizdą ir jo padėtį erdvėje.

87

Pav) lys

Skaitydami šią knygą, b, abejo, norite pagerinti atmintį.

Jeigu skaitymas jus skabia, įsivaizduojate, kas yra šioje knygoje, vadinasi turi e planą, kaip naujoms žinioms suteikti prasmę. Palydinate ją su savo patirtimi, kad galėtumėte suprasti ir irtimiausioje ateityje pasinaudoti.

įsimenant turite planuotą informaciją išlaikyti, vėliau ją atsiminti ir ja pasinau loti.

35 p ra imas

IšmokiU žiūrėti

Dvi minutes stebėkite pateikto paveikslėlio formas, jų simetriją, spalvas. Uždenkite jį ir kuo tiksliau atkarkite į šalia esantį rėmelį.

Taip pat tai reiškia, kad jį perskaičius teks skirti kelias minutes menamiems įvaizdžiams, kuriuos ta informacija mums sukėlė, išplėtoti. Įdomų pavyzdį šiam atvejui pateikia fonetikos specialistė Frans Pažė/17/.

Prasmingiausio dėmesingumo projektas susideda iš suvokimo atgaivinimo. Vadinasi, reikia planuoti atsikratyti papildomos informacijos, kad būtų galima iššaukti ir kurti naują mintį.

Numatymas, arba planavimas, kaip prisiminti

Kad padariniai būtų sėkmingi, būtina tinkama atsiminimo būdų ir tikslų motyvacija.

Visgi yra daug žmonių, kurie turi įvairių ambicijų ir ilgalaikių tikslų, tačiau jų siekimo būdas būna nekonkretūs: „Metų gale baigiu vidurinę". Nors egzamino išlaikymas yra pagirtinas tikslas, tačiau kaip šis mokinys ketina elgtis, kad jį pasiektų? Toks tikslas baigti mokslo metus tarsi lieka „už mokinio"; kad jį pasiektų, jis turėtų suplanuoti keiis trumpesnius žingsnius. ,/

Norint pasiekti vieną didelį tikslą, reikia suplanuoti keletą mažų laiptelių.

Tikslas yra mūsų pastangų pabaiga. J d jį pasieksime, atlygis už tai mums bus aukštojo mokslo diplomas, piniginė premija arba sporto rekordas. Tikslas kartais nuo mūsų nepriklauso ir gali būti ne iki galo pasiekiamas.

Planas yra vidinis procesas tikslui įgyvendinti ar pasiekti padedant tam tikroms priemonėms.

Numatyti atsiminimą reiškia klausytis arba skaityti taip, kad kada nors ateityje galėtume pasinaudoti tuo, ką dabar sužinojome.

Antuanas de La Garanderas/18/ sako: „Į atsiminimą vedanti dvasinė veikla susideda iš tikslaus plano turėti ateityje tai, ko šiuo metu siekiama".

Blogai besimokantys vaikai neretai pernelyg domisi dabartimi, dažnai net perdėtai aktyviai ar liguistai, tačiau 89

menkai numato ateitį. Mokhys nemoka įsivaizduoti ateities, negali nieko tvirtai užfiksuoti atmintyje. Todėl svarbūs yra pirmieji mokykliniai laimėjimai: vaikas, kuriam sekasi, nusiramina ir visiška' natūraliai laukia kitos sėkmės. Vaiką, kuriam nesiseka, priešingai, veikia motyvacija, kaip išsisukti nuo kitų užduočių vykdymo.

Daug jaunų ir vyresnių ži lonių skundžiasi savo atmintimi, tačiau dažniausiai jiems trūksta tam tikro ateities plano^Kaip. vaikas, taip ir suaugęs, turi mokėti „projektuoti į ateitį" - turi pasitikėti savimi, būti valingas ir stengtis realizuoti tikslą.

„Pigmaliono efektas", ar >a pranašystės išsipildymas

Patirtis rodo, kad sklandžiai įsimintos žinios geriau įgyvendinamos. Visgi atsitinka ir atvirkščiai.

Norėdami ką nors įsiminti ir tuo tikėdami, galite geriau išlaikyti atmintyje, negu manydami priešingai.

Amerikiečių mokslininkas Robertas Rozentalis*/19/ įrodė ir kitus įdomius dėsningumus. Jei koks dėstytojas laukia iš savo mokinio teigia ,ių rezultatų, dažnai jam pavyksta padaryti iš jo gerą studentą.

Vieno bandymo metu mokytojai buvo informuoti, kad dvidešimt procentų jų n okinių puikiai išlaikė stojamuosius egzaminus, taigi gali tapti puikiais studentais.

Po aštuonių mėnesių vis: šie mokiniai padarė didelę pažangą ir buvo tarp pažangiausių, nors mokytojai tvirtino, kad į įstojamojo testo -ezultatus visiškai nekreipė dėmesio. Iš to galima padar ti išvadą: tiksliai atpažinkite savo neigiamas mintis, pakeikite jas teigiamomis viltimis. Kai tik pasirinksite priemonei tikslui pasiekti, patirsite, kad jūsų atmintis diena iš dienos ims gerėti.

* Robcrt Roscnthal, Lcnorc Jac< >son, Pygmalion a l'čcole/19/.

90

V

4 SKYRIUS

Į s i m e n a m e žinias

Perskaitėte įvadines knygos dalis, todėl žinote, kaip lavinti suvokimą. Tačiau visgi to nepakanka...

- Atsiminimo pagrindas yra in-fonnacijos priėmimas, tai reiškia...

91

Kaip gauti raujos informacijos

Kompiuteris padės n mintis atlieka tris pagrii ruoja, pateikia infomiacij nauji du duomenys sudec mintį. Tai reiškia, kad ji rizikinga, nes gali išsitrii tros srovė arba netinkan duomenis reikia sudėti į,'■ bet kada galime atsidar kartoteką būtina suklas pageidaujamos informa tarsi dėtume įvairiausius mėtas lentynas. Kuo strc lengviau juos galėsime ra

Taip pat yra ir su žrr reikia ją gauti, kitoje - įc tinėje fazėje - atsiminti.

ums idealiai įsivaizduoti. Jo at-dines operacijas: priima, regist-■'!. Informacijos priėmimo metu ami [operacinę*, arba gyvąją at-dar nėra visos sistemos dalis -ii, pvz., jei bus nutraukta elek-ai elgiamasi su prietaisu. Todėl lėtąjį diską** - kartoteką, kurią d ir išimti duomenis. Sudarant ifikuoti ir pažymėti, nes kitaip :ijos nesurasite. Elgiamės taip, dokumentus į aplankus ir pažy-piau sudėjome dokumentus, tuo sti. įgaus atmintimi: pirmoje fazėje vegti į ilgalaikę atmintį, o pasku-

Trys žmogaus atminties fazės

Įsiminimas (Priėmimas)

2 Išlaikymas

(Si įėjimas)

Atsiminimas (Atgaminimas)

Informacijos atsimin anas priklauso nuo to, kokiu būdu mes ją įgyjame.

E Krekąs /20/ ir E. rJ alvingas pabrėžia, kad atminties kokybė priklauso nuo iniormacijos apdorojimo būdo: nuo

Ribota ir praeinanti tru npalaikė atmintis, atitinkanti trumpalaikę žmogaus atmintį.

** Žmogaus ilgalaikės atm uties analogija.

92

paviršutiniško, kuris siejasi su sensorine atmintimi, iki gilesnio, kylančio iš semantinės atminties.

Vieno bandymo metu mokslininkai pasiūlė tiriamiesiems šešiasdešimt vieną po kito einančių žodžių. Kiekvienas žodis priklausė vienam iš trijų klausimų tipų.

- Dvidešimt iš jų priklausė raidžių rašymo tipui (pvz., ar žodžiai parašyti didžiosiomis raidėmis?). Šis klausimų tipas siejasi su paviršutinišku apdorojimu įsimenant informaciją.

- Dvidešimt jų priklausė rimavimo tipui (pvz., ar ri-muojasi žodis „meilė" su žodžiu „seilė..."?). Šių klausimų tipas siejasi su vidutiniškai intensyviu informacijos apdorojimu įsimenant informaciją.

- Ir galiausiai dvidešimt paskutinių klausimų buvo pateikta taip, kad ieškomą žodį būtų galima įrašyti į logiškai sukonstruotą sakinį (pvz., kai lyja, pasiimu... lietsargį). Toks klausimas reikalauja intensyvaus informacijos apdorojimo įsiminimo metu.

Kitoje bandymo fazėje tiriamieji iš šimto aštuoniasdešimt žodžių sąrašo turėjo nurodyti ieškomus šešiasdešimt -taigi šimtas dvidešimt žodžių pirmajam žodžių rinkiniui nepriklausė.

Atpažintų žodžių kiekis %

80 -

60 -

40 -

20 "

• rjL-

Informacijos apdorojimo būdas

Vizualinis Fonetinis Loginis (rašto tipas) (rimai) (frazių papildymas)

12 pav. Apdorotos informacijos poveikis atminčiaiUOI

93

12 paveikslėlyje pateikti re oiltatai rodo ryškius skirtumus tarp žodžių grupių priklausomai nuo įsiminimo būdo.

Apibendrinę galime teigti: tikimybė atsiminti testo žodžius tuo didesnė, kuo giliau jie buvo apdoroti prieš įsidedant į galvą. Vizualinis kod tvimas mažiau veiksmingas, fonetinis kiek veiksmingesnis, o veiksmingiausias yra semantinis kodavimas.

Įsiminimas priklauso nuo įgijamos informacijos gilumo. O gylis yra ta reikšmė, ku ią mes suteikiame naujoms žinioms, susiedami jas su seniau įgyta informacija.

Yra trys pagrindinės fazė i, padedančios veiksmingai įsiminti informaciją:

1. Dėmesio mobilizacija skiriant pakankamai laiko vidinėms asociacijoms k'irti.

2. Pakartojimas balsu (fonetinis informacijos apdorojimas).

3. Pateikiant klausimus ir andant įgytos informacijos prasmę bei jos priskyrin- ą tam tikrai kategorijai.

Pavyz iys

Eva turi akinius skaitym i. Kai žiūri į tolį, atideda juos, bet niekad nežino kur. t.askart tą daro visiškai mechaniškai, nesutelkdama dėmesio.

Todėl neužsikoduoja jos itmintyje ir sunkiai prisimena, kur visgi tuos akinius r dėjo.

Mokomės kartodami

Kokia bebūtų informacijos įgijimo strategija, įsitikinome, kad būtina iąpakartoti*. J :i norime išmokti pasakėlę, apylinkės aprašymą arba dar ką nors, vargu ar tai pavyktų, perskaičius tik vieną kartą.

Mokymasis mintinai iraktyus kartojimas paprastai laikomi dviem skirtingomis sąvokomis.

* Žr. 15 psl.

94

Kai mokomės atmintinai, kartojame ir deklamuojame iki begalybės. Vadinasi, mes niekada aktyviai neįsivaizduojame ateities tikslo. Vienintelis tokių pratimų tikslas yra patvirtinti seną įsitikinimą, kad neturime iš viso jokios atminties. Aktyvus kartojimas nėra vien tik mechaniškas balbatavimas. Kaip tik priešingai. Kiekvieno kartojimo metu būtina įtempti dėmesį ir visada iš naujo susikaupti ties tuo, ko išmokome prieš tai, kokias asociacijas ar vaizdinius mums tai sukelia.

Aktyvusis įsiminimas pagrįstas supratimu, taigi siejasi su semantine* atmintimi, mokantis atmintinai įsimename atskirus žodžius, taigi siejame su leksine** atmintimi.

Nors ir žinome, ką reiškia tam tikras žodis, turime jį keletą kartų pakartoti, kad jis galėtų gerai įsitvirtinti atminties saugykloje.

Paprastas išmoktų duomenų kartojimas toli gražu neužtikrina ilgalaikio jų įsiminimo.

Tai, ką išmokome, turime keletą kartų atgaivinti ir pakartoti (t. y. reaktyvuoti)***.

Puikūs kartojimo pratimai yra įvairūs apibendrinimai bei santraukos, konspektai, grafinė apžvalga, diskusijos su draugais ir praktinis išmoktos medžiagos panaudojimas.

Kaip tvarkyti duomenis

Grupavimas Pirmas žingsnis tvarkant duomenis yra juos tarpusavy

je sugrupuoti. Pavyzdžiui, telefonų numerius įsimintume daug leng

viau, jei sugrupuotume juos poromis.

* Žr. 60 psl. ** Leksinė atmintis reiškiasi grafiniu žodžiu arba fonetiniu pavidalu.

*** Reaktyvacija yra skirta anksčiau išmoktos informacijos išlaikymui.

95

P;: yzdys

Jei telefono numeri•; skaitmenis sugrupuosime, lengviau juos atsiminsime

Tai gali būti penkios g upės po du skaičius: 05-17 24-68-45

arba keturios grupės skau :ų po du ir po tris: 05-1 : 246-845

Abu šie variantai da> j paprastesni, nei dešimt atskirų skaičių:

0-5-1-7- 2-4-6-8-4-5

Klasifikacija

Antras būdas sutvarkyt duomenis yra jų rūšiavimas j vienarūšes visumas. Jei, avyzdziui, norime prisiminti penkiasdešimt elementų, n udinga juos padalyti daugiausia į septynias grupes.

Įdomiai elgiasi Patrikai Jei reikia ką nors išmokti, kelis kartus garsiai perskaite (kartojimas), vėliau raudonu rašikliu pabraukia pavad nimus, o mėlynu - svarbius punktus (sukuria spalvotą uslapio fotografiją atmintyje). Taic išryškina mokymosi p iną, kuriuo vėliau vadovaujasi. Šiuo metodu mokytis 1 ir kas lengviau negu mokytis atmintinai didžiulį puslapi: kiekį.

Patriko metodą galima ::ūtų pagerinti atskirai pabraukiant ir spalvotai pažymint isą eilutę.

Pr ■ yzdys

skaitymas yra vaikysi s siaubas, ir tai beveik vienintelis dalykas, kuriuo geban užimti vaikus.V'drgu ar dvylikos metų Emilis žinos, k'is visgi yra knyga? Tikimės, bent jau skaityti išmoks. Jrerai; galėtų išmokti skaityti, jei skaitymas jam bus na dingas; tačiau jam visą laiką buvo nuobodu.

96

Kaipgi atsitinka, kad tokia naudinga ir maloni veikla vaikui tampa kankyne? Todėl, kad jį verčiame skaityti prieš savo valią, ir pratiname jį prie to, ko jis visai nesupranta. Vaikas nė kiek nesuinteresuotas tobulėti tuo, kuo jį kankiname. Suorganizuokime viską taip, kad jam ši veikla būtų pasitenkinimo šaltinis ir greitai jis ims to siekti ir prieš mūsų valią.

Suteikiame didžiulę reikšmę geriausiems metodams. kaip mokytis kūrybingai skaityti.. Svarstome, koks turėtų būti stalas ir popierius; jo kambarį verčiame vos ne spaustuve. Lockė mano, kad skaityti reikėtų mokytis žaidžiant kaladėlėmis. Argi tai ne gera idėja?

Jokiu būdu! Kur kas geresnė priemonė, nei visos išvardytos, yra toji, kurią visi dažniausiai pamiršta, - troškimas mokytis. Pažadinkite vaikui šį troškimą ir nebegalvokite apie rašomuosius stalus ir kitas pagalbines priemones. Vienintelis tikrai veikiantis mechanizmas yra susidomėjimas darbu."

Emilis arba Apie auklėjimą Žanas Žakas Ruso

Taip apdorotas ir sutvarkytas tekstas lengviau atsimenamas. Spalvotai išryškinę frazę: „Skaitymas yra vaikystės siaubas", paklausime, kas privertė Ruso šitaip teigti. Atsakymus rasime pagrindiniuose reikšminiuose žodžiuose, kuriuos pabraukėme. „Tai vienintelis dalykas, kuriuo gebame užimti", „jei skaitymas jam bus naudingas", „nuobodu..." Atsakymą į klausimą: „Kaip atsitinka, kad tokia naudinga ir maloni veikla vaikui tampa kankyne?", rasime kituose pagrindiniuose žodžiuose: „vaikas", „verčiame", „prieš savo valią" ir pan.

Baigdami paminėsime tris veiksmingas skaitymo fazes, lengvinančias suvokimą:

1. Perskaitome visą tekstą nieko nesižymėdami. 2. Spalvotai išskiriame pagrindines mintis. 3. Išskiriame žodžius, kurie apibūdina minties esmę.

97

36 pratimas

Sudėliol i te žodį

Sudėliokite kiekvieną raidžių rupę taip, kad atsirastų prasmingas žodis:

1. ETASRAT 2.NIRMASKI 3. VOYSL 4. EAGUDO 5. SURUBBLA

Argi ne lengviau atsiminti raidž t grupes? <s" Sprendimas knygos gale.

37pra imas

Pabrėžiame ir nuspah name svarbias datas

Pasirinkite kokį nors tekstą arb i skyrelį. Kartą jį visą perskaitykite. Spalvotu pieštuku pasibraukite pagrindinės minties ei-lutes.Vėliau pabraukite esminius žodžius. Dar kartą perskaitykite vien tik pažymėtas vietas ii pamatysite, kad kur kas lengviau atsiminti išskirtą informaci a.

Kad geriau suprastume r įsimintume teksto esmę, pirmiausia perskaitome turii i. Taip susikuriame bendrą vaizdą apie knygą, suprantan i, kaip siejasi tarpusavyje ir iš ko kyla pagrindinės idėjos. Pabandykime išstudijuoti šios knygos turinį (38 pratimas).

Siame pratime pastebėsite kiek kartų lengviau įsiminsite duomenis, kurie tinkama sutvarkyti ir surūšiuoti.

Tačiau taip yra ne visada tokiu atveju turime padėti patys sau. Pergrupavimu ir atokiu būdu sutvarkydami duomenis susikuriame tinka ią kategoriją. Šis metodas verčia veikti semantinę atmintį, kuri, kaip įsitikinome, svarbiausia gerai atminčiai.

98

Analizuokite šios

Pirma dalis Antra dalis Trečia dalis

Tęskite perskaityc

Dalys

I.

II.

III.

38 pratimas

Tbrinys

knygos turinį, padalytą į tris dalis:

Nuo užmaršumo iki atsiminimo Metodai ir strategija Atmintis ir žmogaus kūnas

ami skyrių pavadinimus:

Skyriai

Užmaršumo privalumai Geros atminties privalumai Suvokimo lavinimas Įsimename žinias Duomenų atsiminimas Atminties higiena Biologiniai atminties požymiai

39a pratimas

Sugrupuojame sąvokas

Perskaitykite kelis kartus trisdešimt žc sugrupuoti,

riešas balandinė braškė nagas avilys

kastuvėlis

kad geriau a

kelis kepsnys ola salotos triušidė

kepiniai

tsimintumėte.

čiurna būda pirštas jogurtas alkūnė

lizdas

Uždenkite sąrašo grupes ir pereikite p

džių ir pabandykite juos

nosis bamba sviestas ausis avidė

sausainis

arklidė sriuba apelsinas šokoladas

pėda ridikėlis

rie kito pratimo.

99

39b praimas

Sugrupuojame sąvokas

Parašykite kuo daugiau žodžių kuriuos atsiminėte.

Jei ankstesnes sąvokas padalysi: - į tris grupes (žmogaus kūnas, įvairios gyvenamosios patai os, maisto produktai), galite atsiminti iki dvidešimties žodžių. Išanalizuokite savo klaidas - ga ; būti, kad užrašėte žodžius, kurių sąraše nė nebuvo - taigi atsakykite į šiuos klausimus: - Ar atidžiai perskaitėte kiekvieną žodį ir skyrėte pakankamai

laiko, kad galėtumėte susikurti atitinkamą vaizdinį? - Ar veikėte pagal tam tikrą stra; cgiją? - Ar užmiršti arba pridėti žodži; i kelia jums kokius nors jaus

mus? Yra malonūs? Ar nemalonūs?

Prasmės ieškojimas

Prisiminkime, kad naują informaciją priimame daug geriau, jei galime susieti su įv\ kiais, kurie mūsų atmintyje įrašyti į ilgalaikę atmintį. P rskaičius veiksmažodžius „bliauti", „žvengti'1, „kriuksėti", „inkšti", „urgzti", „kalbėti", „kniaukti", „loti", „gie Soti", „šnypšti", „zvimbti", „trimituoti" paaiškės, kad tai > jų turite rasti jungiančią grandį, kuri palengvintų įsiminimą. Pvz., kuo jie panašūs, kuo skiriasi. Suvokę, kac visos šios sąvokos reiškia

100

gyvūnų skleidžiamus garsus, galėsite šiuos žodžius leng

viau įsiminti. Jei norite savo sistemoje rasti kokią nors prasmę, galite

ta ip pa t vadovautis mnemotechn in ia i s būdais , apie kur iuos jums šį tą papasakos ime k i tame skyrelyje.

40a pratimas

Šuo, kuris loja, nekanda

Atsiminkite, kokius garsus leidžia kai kurie gyvūnai,

-ožkamekena -šuo skalija - žąsis gagena - pelė cypia

- gaidys gieda - kiaulė kriuksi - lokys urzgia - papūga kalba - katė kniaukia

■ gyvatė šnypščia - bitė dūzgia -jautis baubia

Uždenkite šį pratimą ir pereikite prie kito.

40b pratimas

Šuo, kuris loja, nekanda

Įsitikinkite, ką įsiminėte, užpildydami šį kryžiažodį.

1. mekena 4. urzgia 7. skalija 2. gagena 3. kriuksi

5. kalba 6. kniaukia

8. cypia 9. gieda

10. šnypščia 11. dūzgia 12. baubia

4 —

71

5 -

< 101

—

1 1 -

1 2 -

6 - 31

1 - 2l

/ Asociac jų kūrimas

Žodžiai frazėje įsimenami kur kas lengviau, nei išimti iš konteksto. Jei norime atsiminti du iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusijusius žodžius kaip, pavyzdžiui, „paukštis" ir „pelenai", prisimink nie tokį vaizdą: paukštis Feniksas susidegina ir atgimst; iš pelenų. O vėliau tereikės išlaikyti atmintyje vieninte i žodį: Feniksas.

41a oratimas

Asociacijos

Pabandykite sukurti asociaci as tarp dviejų žodžių.

ugnis degtukai aliejus actas meilė neapykanta bitė gėlė paukštis poetas popierius žirklės lūšna vasarnamis

Uždenkite šį pratimą ir pero kitę prie 41b pratimo.

41b pratimas As( : iacijos

Atsiminkite visada tą antrąjį :odį iš ankstesnių porų. ugnis ir aliejus ir meilė ir bitė ir paukštis ir popierius ir lūšna ir

Uždenkite abu pratimus ir pc eikite prie 41c pratimo.

102

41c pratimas Asociacijos

Dabar prisiminkite du pradinių asociacijų žodžius remdamiesi juos jungiančia sąvoka; nurodykite abu ankstesnių porų žodžius (pvz.; feniksas - pelenai ir paukštis) gaisras ir skystis ir jausmas ir medus ir eilėraštis ir karpinys ir būstas ir

42a pratimas

Prancūziškų nėrinių detalės

Įdėmiai peržiūrėkite vestuvinius galvos apdangalus iš įvairių Prancūzijos vietovių ir įsiminkite juos.

Elzasas Overnė Normandija Burgundija

Bretane Beri Limusenas (šalia Limožo miesto)

Nicos miesto apylinkės

Savoja Puato (šalia Puatjė miesto)

Uždenkite šį pratimą ir pereikite prie kito. J 103

421' pratimas

Prancūziš! ų nėrinių detalės

Sudarykite poras, kurios pri lauso viena kitai.

104

Mnemotechnikos metodai • i

Pagerinti atminties galią mums padės kai kurie mnemotechnikos* metodai, kuriems priklauso asociacijų ir suvokimo stiprinimas bei informacijos pervedimas j koduotą pavidalą.

Suvokimo stiprinimas

Rekomenduojantys mnemotechnikos metodus siūlo sukurti savo asociacijų paveikslą, kuris gali būti sužmo-gintas. Tokios asociacijos yra labai stiprios ir gerai įsirėžia į atmintį. Geriau įsimenamos asociacijos, kurios yra:

- spalvotos: spalvos pagyvina ir patikslina asociacijas; - juokingos: vidines asociacijas sustiprinsime, pabrėž

dami jų absurdiškumą bei humorą. - mažesnės arba, priešingai, didesnės nei realybėje.

Mintyse paveikslą galime padidinti taip, kad užimtų visą plokštumą**;

- gyvos: asociacijas pagyvinsime judesio arba veiklos veiksmažodžiais.

Stebuklingos atminties žmonės*** neretai užvaldomi turtingų fantazijų, kurios dažnai yra spalvotos, deformuotos ir šiek tiek vulgarios. Juk atsimename išraiškingus ir jausmingus vaizdus, kurie iš pirmo žvilgsnio prikausto mūsų dėmesį. Ir priešingai, įprasti vaizdai, susiliejantys su kasdiene realybe, mums lengvai dingsta iš atminties. Geriausiai iš visų įsimenami didelio emocinio užtaiso gyvį vaizdiniai.

* Įsiminimo ir atsiminimo būdų sistema. ** Užsimerkite ir pabandykite Įsivaizduoti baltą plokštumą, ant ku

rios apžvelgsite mintyse kilusius vaizdinius. *** Žr. 13 psl.

105

Pa, yzdys

Vieną dieną norėtume te nupirkti laikrodėlį dovanų, bet bijote, kad galite pan -irsti. Taigi susikurkite vidines laikrodžio asociacijas ir p; stiprinkite jas.

Skirtinga forma .' Atgaivintas vaizdas

Pojūčių asociacijos

Kitas mnemotechnikos metodas - bendras vaizdinių AuJung|m.^_:JrCaip jau min jome, asociacijos yra įgimtas mąstymo reiškinys. Kaska r, kai turite įsiminti ką nors nauja, susikurkite asociacij su kuo nors žinomu, t. y. su jau žinoma asociacija.

Tarkime, kad nežinote, kas yra ocelotas*. Susikurkite asociacijas su kitomis kač/ą giminės plėšrūnėmis - taip įsidėsite į galvą naują sąvc Ką. Pirmoji asociacija sujungs

* Žr. 16 pratimą.

106

žodį su jo vaizdu, kita - su kačių giminės plėšrūnais. Priešingai, jei išgirsite žodį - kotulas, nežinodami nei kokiai gyvūnų grupei priklauso, nei kaip atrodo, bus beveik neįmanoma prisiminti šį vienos iš beždžionių pavadinimą.

Po kiekvienu spalvingesni ii

skėtis vaistas

43 pratimas Fantazijų išplėtimas

iš pateiktų žodžių pabandykite įsivaizduoti kuo • įvairesnių formų paveikslą.

vėduoklė žadintuvas

futbolas apykaklė

plunksna kaklaraištis

Asociacijos gali būti fonetinės, loginės, semantinės, metaforinės ir netgi visiškai banalios. Gerinant atmintį tinkamiausios tos, kurios sukelia emocinius atgarsius. Sis metodas veiksmingas tuomet, kai pakankamai gerai suvokiame sugretintas asociacijas.

Pavyzdys

Fonetinė asociacija paukštis ir aukštis Loginė asociacija višta ir kiaušiniai Semantinė asociacija lūšna ir dangoraižis Metaforinė asociacija šuniškas oras Banali asociacija degti aistra

■ Fonetinės asociacijos

Kai kurie mnemotechnikos metodų šalininkai pataria prisiminti vardą pasitelkiant į pagalbą fonetines asociacijas su to žmogaus veidu. Silva moko kalbų kursuose. Kiekvienos naujos grupės narius ji atsimena jų vardus su-

107

siedama su tuo, kaip atrodo jų galva, pvz., Jurga - apvali kaip spurga, Adas - vadas ir pan...

Kai jums ką nors pristato, įsitikinkite, kad gerai įsiminsite jo vardą ir pakartol ite jį balsu. Vėliau „jį atgaivinkite" ir pakartokite mintyse. Pamėginkite atsekti jo kilmę, susikurkite asociacija s tarp vardo ir jo asmens, išvaizdos. Kai, pavyzdžiui, sutinkate Andrių, pasveikinkite jį: „Laba diena, Andriau", ir gal pastebėsite, kad iš jo tiesiog spinduliuoja veržlumas ir energija, kurie atitinka jo vardą. Visgi nesitikėkite, kt d susitikimo, vakarėlio arba kokio kito renginio metu atsiminsite daugiau nei tris ar penkias naujas pavardes. Kartais tai visiškai beprasmiški žodžiai, o jūsų trumpalaikė; atminties pajėgumas greitai persipildo.

■ Semantinės asociacijos Kartais pasitaiko, kad pi reikia - egzaminui, konkur

sui ar darbo reikalais - atsiminti žodžius, kurie mums neturi jokios prasmės. Jei r orite įsidarbinti pašte, greičiausiai jums bus sunku atsiminti daugybę geografinių pavadinimų.

Mnemotechnikos metoc u šalininkai šiuo atveju pataria sudėti tokius žodžius į sakinius, kuriuos patys išgalvojome,. ... ~~~—

Tą panaudoję galime at; įminti, pavyzdžiui, Operos ir baleto teatre pastatytų spektaklių pavadinimus ir sukurti iš jų trumpą apsakymą.

Dar vienos mnemotech tikos pagalbinės priemonės pavyzdys gali būti žodis, padedantis atsiminti vitaminus, tirpstančius taukuose - kedn s (vitaminai K, E, D, A).

108

'H

44a pratimas Sujunkite vardą ir veidą

m

f

•!••

Įsiminkite kiekvieno asmens išvaizdą kartu su vardu. Uždenkite pratimą ir pereikite prie kito.

44b i

Sujunkite

Atsakykite į klausimus:

Kas yra viešbučio šefas? Kas dėvi minkštą skrybėlę?

Kas yra su ūsais? Kas turi lazdą? Kas yra virėjas? Kas neša padėklą su maistu? Kas nešioja akinius? Kas ryši kaklaraištį?

Kas turi šalmą? Kas plačiai šypsosi?

ratimas

ardą ir veidą

■ Metamoifinės, arba loginės, asociacijos Norint prisiminti ilgus i >džių sąrašus patariame susi

kurti „metaforų grandinę" ;:rba parašyti apsakymą, sujungiantį atskirus žodžius.

Grandinėje atskiri žodž ai yra nepriklausomi. Asociacijos kuriamos tarp pirmc ir antro žodžio, vėliau tarp antro ir trečio, tarp trečio i: ketvirto ir 1.1.

Perskaitykite penkiolka žodžių: vokas, muzika, paukštis, teptukas, paletė, ] onservai, suktuvas, telefonas, gaisrininkas, laiptai, šiukšl tdėžė, dviratis, višta, pinigai, salotos.

Atskirus žodžius sujungiame taip, kad sukurtume asociacijų grandinę, jungianči; du vienas po kito einančius žodžius; prie kiekvieno suju įgimo visada mintyse susikur-

110

kitę tinkamą asociaciją: atidarau voką ir, mano nuostabai, iš jo pasigirsta melodijos ištrauka. Kelis muzikos tonus

nusineša paukšti ^ tis, kurio vie

ną plunksnelę išpeša tapytojas, padaro iš

jos teptuką ir padeda jį ant pa

letės krašto. Jo ateljė netvarka. Ant žemės mė

tosi konservų dėžutė, kurią jis atsidarė suktuvu. Iš jos iškrenta te

lefonas, kurį tempia gaisrininkas, lipantis laiptais. Jis pila vandenį ant šiukš-

liadėžės, kuri pririšta prie dviračio. Ant jo tupi višta, kuri vietoj kiaušinių peri pinigus ir lesa salotas. Grandinės pradžioje įsivaizduokite save kaip pirmąją grandį.

Kuo žodžių grandinė bus juokingesnė ir absurdiškesnė, tuo geriau ją atsiminsite. Pa

tariame joje naudoti judėjimo veiksmažodžius, suteikiančius pasakojimui dinamikos. Pasakojime taip pat galite kiekvieną dalį, sujungtą su duotu terminu, sunumeruoti -sukurti asociacijų tvarką. Kai susigalvotą pasakojimą gerai užfiksuosite, nebebus sunku išvardyti nuo pradžios iki galo ir atskirus žodžius.

Kitas metodas, padedantis atsiminti eilę tarpusavyje nesusijusių žodžių, yra scenarijaus kūrimas. Tam reikia sukurti kokį nors apsakymą. Jis neturi būti logiškas, bet turi apjungti visus žodžius bet kokia tvarka.

Atsiminti paveikslėlių rinkinį daug lengviau, kai susikuriame asociacijų grandinę ir taip sujungiame vieną paveikslėlį su kitu.

111

45a pr ;timas Asociacijų grandinė

Sukaupkite asociacijų grandinę iš pateiktų žodžių ir naudodamiesi ja per 10 min. sudėkite visus žodžius į galvą.

naujienos ragelis (dūdelė) valstietis ūsai sausainis žvaigždė skrybėlė kamštis uodas šluota plunksna rūkas kabliukas puodas vandens lelija

45b pr: irimas Asociacijų grandinė

Atsiminkite visus penkiolika žo ižių iš 45a pratimo.

Kiek jums juos atsiminti padėjc asociacijų grandinė?

112

Asociacijos yra ryšiaij tarpusavyje jungiantys nevie-narūšius elementus ir padedantys geriau juos atsiminti. Visgi šie metodai nėra universalūs ir nebūtinai turi tikti visiems.

Gali atrodyti, kad sugalvoti istoriją sunku, tačiau užtikriname jus, kad fantaziją galima treniruoti. Skaitykite toliau ir pabandykite tuos pačius pratimus po keturiolikos dienų.

Tuo tarpu reguliariai bandykite kurti žodžių poras ir nepamirškite, kad jūsų atmintis bus geresnė kuriant originalias asociacijas.

46a pratimas Išmokite „perlenkti lazdą" (perdėti)

Įsivaizduokite kiekvieną iš pateiktų žodžių. Dabar perkratykite pradinį vaizdinį taip, kad būtų kuo spalvingesnis, juokingesnis, iškreiptas ir gyvas. Sujunkite fraze pirmą ir antrą poros žodį. (Pavyzdys: žuvis, erdvėlaivis - Apvali spalvota žuvis išsipuošia, kol tampa didžiulė kaip erdvėlaivis, ir pakyla į dangų.)

šakutė garlaivis

pilis mintis

arklys pakalnutė

dulkės žvaigždė

blynelis žirafa vėžys ■ megztinis karamelė tigras

Uždenkite pratimą ir pereikite prie kito.

113

461) pratimas

Išmokite ,.perlenkti lazdą"

Visada atsiminkite antrąjį p ros žodį.

šakutė ir pilis ir arklys ir dulkės ir blynelis ir vėžys ir karamelė ir

Keletas mnenotechnikos triukų

Pateikiame jums keletą senesnių idėjų. Įvairios instrukcijos, kaip išsiugdyti vpatingą atmintį, sudarytos jau ilgą laiką žinomais principais.

Skaičiai ir skaičiuotės

Sis pavyzdys padeda gi riau įsiminti skaičius: Skaičiaus n (pi), apsk; itimo skersmens ir ilgio santy

kio, suapvalinta reikšmė y; a 3,1416. Kitiems skaičiams po kablelio įsiminti vartojama bazė, kurios žodžių raidžių skaičius visada atitinka reikiamą skaitmenį eilėje.

Skaičius JI (pi)

Eik i namą, o tenai spintelėj ir stovės knyga, bus tenai parašyti 3 1 4 1 5 9 2 6 5 3 5 8 padavimai gražiai surimuoti - tai pijau užrašyta.

9 7 9 3 2 3 8

114

Skaičių kodavimas žodžiuose Išsiaiškinsime XIX šimtmečio mokslininko Greguaro

de Feinaiglo ir pakoreguotą Aimo Parišo (1825 m.*) kodą. Jo principas yra skaičių nuo nulio iki devynių pakeitimas kokia nors priebalse. Raidės parenkamos grafinės arba fonetinės asociacijos pagrindu (žr. lentelę).

Skaičiai

1

2

3 •

4

5

6

7

8

9

0

A

Asocijuotos raidės

1

n, z

m, t

k

S, V

š, ž

r, J

B, p, f

8. h

c, č, d

.. Parišo kodas

Panašumai

Raidė 1 grafiškai primena vienetą.

Raidė n turi dvi kojeles, z panaši į 2.

Raidė m turi tris kojeles, t žodžio „trys" pirmoji raidė.

Raidė k žodžio „keturi" pirmoji raidė.

S grafiškai panaši į 5, o V - į romėnišką V.

Raidė š žodžio „šeši" pirmoji raidė, ž tariasi panašiai kaip š.

Rašytinės r ir J grafiškai panašios į 7.

Aštuoniukė grafiškai primena B, jai fonetiškai artimos p ir f.

Raidė g grafiškai primena 9, h abėcėlėje yra greta g.

Nulis grafiškai primena raidę c, greta jos yra č ir d

Šį kodą geriausiai suvoksime praktikuodami. Išbandykite 47 pratime.

* Šio kodo istoriją galima atsekti net iki 1648 m. Mnemotechnikos todų šalininkai ją dažnai įvardija kaip skaičių-raidžių kodą.

115

Tarpus tarp priebalsių užpildome balsėmis, kad atsirastų prasmingas žodis. Pavyzdžiui, žodyje paršas, turime priebalses p, r, š, s, ir jį gali.ne iššifruoti kaip skaičių 8765.

Pasimankštinkite keisdami žodžius j užšifruotus skaičius 48 pratime.

47 pratimas

Kodavimas

Išbandykite aprašytą kodą ir pakeiskite skaitmenis j raides.

0 4 1 9 6 8 4 3 5 2 7 0 3 8 4 5

48 pratimas

Kodavimas

Sukurkite šių žodžių skaitmeninį kodą:

avinas seniūnas romas skalbiniai vapsva makaronai koala upėtakis arklys miškas jovaras

c3* Sprendimas knygos gale.

Ši sistema skirta tiems, kam sunku prisiminti skaičius ir datas . Gal ima elgtis, pvz.. tokiu būdu :

Pavyzdys

Iveta turi naują skaitmeninį durų numeravimo kodą - 3387 - ir negali jo atsiminti. Kodai keičiasi kas pusmetį ir Iveta supaini.vja seną su nauju, todėl nusprendžia pasinaudoti A. :iariso metodu.

116

Todėl skaičius 3 3 pakeitė į atitinkamas raides t - 1 , t - m, m - t, arba m - m ir sukūrė iš jų žodžius teta, Tomo, mato, mama.

Lygiai taip pat pasielgė su 87: p - r, b - r, atitinka žodžiu pora, bara.

Iveta nusprendė, kad jos kombinacija bus „teta bara" ir nuo to laiko be problemų atsimena naują buto kodą 3387.

49 pratimas

Kodavimas

Suraskite mažiausiai vieną žodį, kuris tiktų kaip kodas pateiktai skaičių porai:

11 81 62 ...\ 46 21 90 70 50 34 02

c3~ Sprendimas knygos gale.

50 pratimas

Lietuvos istorijos datos

Pasirinkite kelias datas iš Lietuvos istorijos. Kiekvieną datą užkoduokite raidėmis. Mnemotechnikos principais susikurkite atitinkamą žodžių junginį.

Data Žodžių junginys

117

5 SKYRIUS

Duomenų atsiminimas

Atmintyje saugome milžiniškų atsiminimų virtinę. Jų įsiminimo problemos* kyla iš kiekvienos atskiros informacijos įsiminimo kokybės ir gebėjimo ją iš naujo atgaminti.

Jei norime geriau suprasti atsiminimų atgaivinimą, turime suvokti skirtumą tarp duomenų, kuriais galime naudotis, ir pasiekiamų duomenų. Tam tikra informacija gali būti įdėta į atmintį, teoriškai ja galime naudotis, tačiau ji nepasiekiama. Tipiškas pavyzdys yra žodžiai, kartais esantys ant liežuvio galo, nors tuo momentu nesugebame atsiminti.

Pavyzdys

Agnė serviruoja stalą valgomajame. Akimirksniui nutraukia darbą ir eina į virtuvę.

Viduryje kambario staiga sustoja: „Ko gi čia atėjau? Kodėl gi čia esu?"

Akimis ieško paskutinio daikto, kurį pastatė ant stalo, kad nereikėtų grįžti į valgomąjį: „Alaus butelis. Aha, neturiu kuo atidaryti!"

Kartais atsitinka, kad einame į kitą kambarį, o kai jame atsiduriame, niekaip negalime atsiminti, ko visgi ten norėjome (taip atsitiko Agnei mūsų pavyzdyje). Viskas vyksta taip, tarsi mūsų reakcijos sugebėjimas priklausytų nuo to, ar mokame pakartoti pradinį patyrimą.

Mūsų pavyzdyje stalo serviravimas yra virtinė atskirų veiksmų, kuriais darbinė atmintis** disponuoja tik tuo

* Arba su tuo, kaip juos rasti. **Žr. 39psl.

119

metu, kai jie vyksta. Alaus butelis yra užuomina, kurios dėka Agnė atsimins, ką no- ėjo daryti virtuvėje.

Naudojantis laisvais atsiminimais, t.y. tokiais, kai mums nepadeda jokia in! ;rmacija, paprastai taip gerai nesiseka. Visgi tai nereiškia, kad mes tą ar kitą paprasčiausiai užmiršome. Pažiūrėję nuotrauką, žinoma, prisiminsite didesnį vardų skilčių, nei iš galvos. Maža to, matant senus draugus, be jokios abejonės kuo aiškiausiai iškils su jais susiję atsitikinai ir istorijos.

Laisvojo atsiminimo gc bėjimai yra riboti, informacija lieka nepasiekiama, nepaisant to, kad turite ją savo atminties saugykloje. Ir priešingai, atsimenant su „špargal-ke", saugoma informacija yra pasiekiama.

51a pratimas

Klasės fotografij;:: laisvas prisiminimas

Atsiminkite seną klasės fotografiją, kurią turite kur nors namuose (tačiau dar jos neieškokite). Atsimenate savo klasės draugus, kurie stovi šalia mc kytojos? Pabandykite atsiminti visų kasės draugų vardus.

Kiek vardų atsimenate? Tęskite kitame pratime.

120

D

51b pratimas

Klasės fotografija: atsiminimas su užuomina

Suraskite seną klasės fotografiją ir pasiimkite ją į ranką. Peržvelkite vieną klasės draugą po kito ir atsiminkite jų vardus. Visus vardus surašykite.

Kiek vardų jums išniro iš atminties? D

Užuominos

Tiksliausiai atsiminti informaciją gali padėti daugybė kuo jvairiausių sufleravimų, kartais ir visai paprastų, pvz., nosinės mazgas.

Visgi siekiant didesnio veiksmingumo, patariame informacijos diegimo akimirkai sugalvoti tokią „užuominą", kuri turėtų tiesioginį ryšį su užduotimi.

Kiekvienas „ieškojimas" atmintyje prasideda nuo užuominos. Nuo paprasčiausios iki sudėtingiausios - jų užduotis yra padėti mums atgaivinti informaciją, glūdinčią atmintyje.

121

Aptarkime keletą užu minų tipų. Dažniausiai naudojamos leksinės, fonetinės, semantinės, personifikuotos (sužmogintos)...

P; vyzdys

Alena įdėjo į voką pi ,!gų ir perlaidos kvitą, kad nepamirštų jo apmokėti.

„Nosinę paprastai naudoju keliskart per dieną. Kai matau jos mazgus, greit prisimenu, kad turiu padaryti kai ką ypatinga... ir prisimenu, kas tai yra."

Sutrumpinimas - lėksi ;ė užuomina

Sutrumpinimas yra lel sinė (žodinė) užuomina, kuri padeda atsiminti visą žodi. Padeda greitai pasižymėti informaciją ir tiems, kurie nemoka stenografijos.

Dauguma sutrumpinin u yra visiškai įprasti ir suprantami*, kitus vartoja tam ■ kros srities specialistai. Asociacija tarp santrumpos ir , iso žodžio turėtų būti sukurta

Išvardykite kepin R, V P, O, B.

M ; S T R

52;

Atmintis i

;ratimas

gastronomija

us, prasidt iančius šiomis raidėmis: M, S, T,

V P O B <3P Sprendimas knygos gale.

* 1.1. - taip toliau, pvz. - pavyzdys, ir pan. - ir panašiai, t. y. - tai yra, psl.-puslapis...

122

tą akimirksnį, kai įdiegiama į atmintį. Jei aip nėra, atsimenamas tik pats sutrumpinimas... Pavyzdžiui, cheminių elementų pavadinimų sutrumpinimai, kai pirma raidė turi asocijuotis su visu lotynišku elemento pavadinimu; atsiminsite tik tada, jei iš anksto žinote, kad K reiškia ka-lium, t.y. kalis. Priešingu atveju raidė K jums teprimins raidę K.

53 pratimas Kelionė po Lietuvos Respubliką

Kaip ir 13 pratime, pabandykite atsiminti kuo daugiau Lietuvos miestų, miestelių pavadinimų, šį kartą prasidedančių raidėmis:

Ba Be Bi Da De Di Do Du Ga Ge Gi Ja Jo Ju Ka

Kiek miestų ir miestelių išvardijote? I 1 Palyginkite rezultatus su 13 pratimo rezultatais ir inicialais B, D, G, J. Išbandykite ir su kitomis raidėmis, pvz., Ke, Pa, Va.

123

Fonetinės užuominos

■ Inicialai ir skiemenys Jau 13 pratime įsitikinote, kad atsiminti yra kur kas

lengviau, jei informacija yra vaktoma kokiu nors fonetiniu (garsiniu) principu, kuriuo gali būti, pvz., pirmoji raidė. Pagal abėcėlę atsiminsite vien;; po kito miestų pavadinimus. Fonetinę užuominą panaudokite ir 52 pratime.

Dar geresnio rezultato gali e pasiekti vartodami visus skiemenis.

■ Rimai Su rimais žaidžia poetai ir dainų kūrėjai. To paties

skiemens kartojimas kiekvienos eilutės gale padės atsiminti kitą eilėraščio arba daine s eilutę.

Rimai padeda prisiminti ne tik eilėraštukus, bet ir įvairius posakius - sentencijas.

54 pratimas Eilėraštis

Išmokite šį Vinco Mykolaičio-Puuno eilėraštį mintinai. Šią užduotį palengvins ritmas ir r mas. (Eilėraštis pagrįstas rimavimu).

Vytur ; Vos tik saulės spinduly.; Nutirpdino šaltą sniegu, Štai parskridęs vyturys Kelia čiulbesiu mūsjė[ą.

Nuo pat ryto, Vos prašvito, Jis per dieną Vis tą vieną Skelbia linksmą mums naujieną -Čirvir vir pavasa is!

124

Paprasta ta jo daina, Kas pavasarį girdėta, -Bet kaskart tik ji viena Guodžia širdį sužavėtą.

Vos atšilo Ir pakilo Tik saulutė, Mes sukrutę Laukiam suskambant dainutę -Čir vir vir pavasaris!

O išgirdę ją anksti, Žiedus ir gėles sapnuojam, -Ir, linksmumo apimti, Mes su vyturiu dainuojam:

Būk sveikas, Meilės laikas! Tu mums duotas Pumpuruotas, -Giedrink mūs jaunystės puotas ■ Čir vir vir pavasaris!

Semantinės* užuominos

E.Tulvingas ir Z.Pirlstonas/27/ atliko bandymą, kuris padėjo geriau suprasti, kas vyksta atsiminimų metu. Dvi žmonių grupės turėjo atmintinai išmokti žodžių sąrašą. Kiekviena grupė susidarė iš trijų pogrupių: pirmoji mokėsi dvylika žodžių, antroji dvidešimt keturis žodžius, o trečioji keturiasdešimt aštuonis. Šalia kiekvieno žodžio buvo jo trumpa charakteristika, pvz.: smuikas - muzikos instrumentas, morka - daržovė, kalija - gėlė, arfa - muzikos instrumentas, kamelija - gėlė... Taip buvo tiksliai

* Semantinis - prasminis, susijęs su žodžio reikšme.

125

atskiros kategorijos, tačiau ž< džiai nebuvo kaip nors surūšiuoti.

Atsimenant žodžius, pirmoji grupė juos pasirašydavo ant švaraus lapo, kita ant lapo, kur jau buvo užrašytos atskiros kategorijos.

55a pr Atsimename

Iš lėto (po dešimties sekundžių džius ir prie kiekvieno m intyse kad jį geriau įsimintumėte.

Anglija ožka šafranas krėslas puodas žuvėdra kupranugaris Šveicarija sužadėtuvių žiedas skrynia starta muskatas antspaudo žiedas Airija sietelis komoda banginis apyrankė strutis anyžius samtis

Uždenkite sąrašo 21 žod

= = = = =s —

= = = = = = = = = = = = = = 3 3

ir per

i timas

; u užuomina

ir atidžiai skaitykite šiuos žo-i usikurkite vaizdinį (fantaziją),

šalis ::induolis prieskonis i) aidas ndas T aukštis

;:induolis ;,alis papuošalas ^ldas

u aukštis prieskonis >apuošalas alis ndas maldas žinduolis apuošalas aukštis

irieskonis adąs

i kitę prie kito pratimo.

126

55b pratimas Atsimename su užuomina

Atsiminkite 21 žodį iš ankstesnio pratimo padedant užuominai.

papuošalai žinduoliai

indai šalys

paukščiai prieskoniai

baldai

Pasitikrinkite žodžius pagal 55a pratimą. I I Kiek žodžių atsiminėte? I 1

Tyrimai (žr. 13 pav.) patvirtino, kad atsimenama geriau su semantinėm užuominom (čia - padedant atskiroms kategorijoms). Antra grupė pasiekė geresnių rezultatų nei pirmoji; nurodytos kategorijos buvo reikšminga užuomina, kuri palengvino atsiminimą, nors žodžių sąrašas buvo ilgesnis.

127

Laisvas įsiminimas (1 grupė)

Įsiminimas su užuomina (2 grupė)

Žodžių, skirtų įsiminti, kiekis

13 pav. Įsimintų žodžių pril iausomybė nuo užuominos 1611271

Užuomina tuo veiksmingesnė, kuo didesnis kategorijų skaičius. Jei i.i būtų maža nebūtų didelė problema atsiminti pavienius žodžius ir pirmos grupės nariams. Kai stengiatės ką nors atsimini, išnaudokite užuominą taip, kaip 55 pratime. Ką man \ ai primena? Kuriai grupei priklauso? Pamatysite, kad a įsiminimas vėliau bus aktyvesnis ir veiksmingesnis.

Ariadnės kamuolėlis, arba personifikuota užuomina

Kiekvienas iš mūsų nintyse turi nesuskaičiuojamą daugybę Ariadnės kamuol« lių. Užtenka menko ženklo ir iš karto iškyla koks nors gy enimo įvykis ar epizodas.

Sėdite, pavyzdžiui, pri; televizoriaus ir žiūrite kokį nors filmą. Jau po pirmų k;.irų išnyra atsiminimų stebuklas: „Taip, tai juk tas pats berniukas, o jo tėvelis mokytojas, kuris..." Galvoje jums , kyla ne tik visas filmas, bet ir viskas, kas vyko aplinkui, kai jj žiūrėjote: „Tada sirgau ir mama man išimties tvarka ieido žiūrėti televizorių..."

Jūsų atmintis fiksuoja asmeninę gyvenimo istoriją. Kai tik jums kas nors primins lokį nors gyvenimo įvykį, atsiminsite daugybe su tuo susi usių aplinkybių.

Įsiminti žodžiai (%)

128

Menka užuomina gali jums padėti atgaivinti atmintyje tam tikrą informaciją, o po jų išnirs ir kiti atsiminimai, panašiai kaip 56 pratime. Bandant prisiminti kokį nors gyvenimo epizodą, užuomina gali padėti grįžti atgal (tarsi žiūrėtumėte atbulinį filmą) ir atgaivinti išgyventas dienas, akimirkas ir patirtus įvykius.

Užuomina „sunkiems" žodžiams atsiminti

Kartais norite vartoti kokį nors sudėtingą arba jums naują žodį ir negalite jo prisiminti. Viliatės, kad jums padės pokalbio partneris, todėl stengiatės jam tą žodį apibūdinti.

Eva, pavyzdžiui, negali atsiminti termino „amnezija". Tada paaiškina, kad kalbama apie „atminties praradimą". Vėliau prisimename, kad žodis neilgas ir skamba panašiai kaip atminties deivės vardas Mnemosinė. Vėliau sukuriama asociacijų grandinė mnezis, mnezija, o kai pridėsime priešdėlį a- reiškiantį paneigimą, galų gale išeis terminas amnezija.

Braunas ir Makneilas/21/ tokiais atvejais rekomenduoja keturias pakopas (žr. lentelę). Skaitydami dažnai susiduriate su „sunkiais" žodžiais, t.y. su sunkiai įsimenamais žodžiais, kuriuos mielai atsimintumėte. Jų atsiminimas yra puiki proga nuolat lavinti atmintį.

Keturios užuominų pakopos pagal Brauną ir Makneilą

1. Kiek raidžių yra žodyje, kurį jums reikia įsiminti? 2. Kokiomis raidėmis prasideda ir baigiasi? 3. Koks žodis fonetiškai panašus į jį? 4. Kuris žodis yra panašios reikšmės?

Norintiems sustiprinti atsiminimą su užuomina, siūlome dviejų pakopų planą:

129

1. Apibrėžti užuomii ą jau jsiminimo momentu, mokymasis vėliau bus sąmoningesnis ir veiksmingesnis.

2. Sukurti personifikuotą užuominą, kuri būtų pagrindas atgaivinti atmintį atsiminimo akimirksniu.

Svarbu priminti, kad be pakankamų žinių, neturime ką ir atsiminti.

5 ■"- pratimas

Atb'ilinis kadras

Pabandykite atsiminti, ką - ^ikėte 1991 sausio 13-os dienos vakarą.

Tai galėjo būti tokia pati liena kaip ir visos kitos, tačiau kai suvoksite, kokie įvykiai tui metu vyko Lietuvoje, be abejo, pamažu jums iškils nemažai ] i įsiminimų.

130

57 pratimas

Kuris žodis yra teisingas?

Papildykite tris žodžių definicijas, vartojamas šioje knygoje. Jei žodį iš karto atsiminsite, papildykite jį. Jei akimirksniu neatsiminsite, naudokitės Brauno ir Makneilo metodu. 1. Kaip vadinamas sensorinės informacijos įgijimo ir pasirinki

mo procesas?

Tai yra

2. Jei patirtis nemaloni, iš sąmonės ji perkeliama į pasąmonę. Kaip vadinasi šis Froido aprašytas apsauginis mechanizmas, kuris padeda užmiršti?

Tai yra

3. Kaip vadinama atminties rūšis, apimanti išsilavinimą, žinias ir žodžių reikšmę?

Tai yra C3' Sprendimas knygos gale.

58 pratimas

Sunkūs žodžiai

Raskite šioje knygoje žodžių, kurie jums atrodo sunkūs. Nurodykite šalia kiekvieno jų raidžių skaičių, raskite žodžius, kurie fonetiškai į juos panašūs ir žodžius, turinčius panašią reikšmę.

Sunkūs Raidžių Fonetiškai Panašios žodžiai skaičius panašūs žod. reikšmės žod.

131

Kaip atgaivinti atmintį

Užmirš f ana todėl, ki.d sunku į atmintį „įeiti". Šio skyriaus pratimai nurodo, kad su užuominomis atsimenama daug lengviau. Vaizdine užuomina - klasės fotografija padeda atsiminti infomaciją, kuri be šios pagalbinės priemonės būtų nepasiekiama. Surūšiuodami užuominas, sukuriame „atsiminimo >laną", kuriam dažnai priklauso ir įvairūs mne aotechnik. s būdai.

Vietos užuominos bū> !as

Šis mnemotechnikos mdas kilęs iš antikos. Simonidas Kejietis* vienintelis stebuklingai išgyveno įgriuvus stogui puotos metu. Kai vėliau vyko sumaitotų lavonų identifikacija, Sime das mintyse atgaivino, kur kas sėdėjo prie stalo.

Naudojant vietos uži.ominos būdą, vienas po kito sujungiamos tam tikros vie os su atitinkamais vardais.

Pavyzdys

Žinomoje vietoje Pilypas pasirenka dešimt skirtingų daiktų: stalo rinkin . knygyną, krėslą, laikrodį, sofą, stalą...

Pamažu stebi tuos iaiktus ir kiekvieną iš jų susieja su kokia nors žymia aynenybe (muziku, politiku, aktorium...).

Pirma asmenybė y: a Bethovenas. Pilypas padeda jj šalia pirmojo daikto - e !alo rinkinio, kitas yra Šekspyras ir jo vieta yra prie knyg no ir pan.

* Pirmieji mnemotechniko.^ netodus naudojo jau antikos romėnai. Pagal sakmę jų atradėjas yra graik : poetas Simonidas Kejietis (V a. pr. Kr.).

132

Kelionių planas

Mnemotechnikos vietos užuominos būdas vaizdžiai sudeda informaciją, kurią turime atsiminti, į strategines anksčiau sudaryto plano vietas.

Šioje trasoje svarbu tiksliai apibrėžti stoteles, kurios būtų lyg atramos taškai naujai informacijai. Taip sukursime vietų ir skirtos įsiminti informacijos jungtį. Pirmoje fazėje mintyse sudarome tam tikrą kelionių planą, apdo-rojame jį ir aprūpiname užuominomis. Jis taps mums vadovu - palengvins minčių informacijos kelią.

Amerikiečių tyrinėtojas Herbertas Krovicas/22/ publikavo įdomios studijos rezultatus: dvi asmenų grupės - viena mokyta pagrindinių mnemotechninių metodų, kita kontrolinė - turėjo atsiminti trisdešimt du tarpusavyje nesusijusius ir atsitiktinai parinktus žodžius nustatyta tvarka (pvz., valtis, puodelis, kalnas, apykaklė...). Žodžiai buvo skirstomi vienas po kito aštuonių sekundžių intervalais, o grupė, kuri buvo mokyta mnemotechnikos metodų, turėjo planelį su šešiolika pažymėtų taškų.

Šios studijos rezultatai buvo stulbinantys: išmokyta grupė išvardijo dvidešimt septynis žodžius iš trisdešimt dviejų (85%), tuo tarpu kontrolinė grupė, kuri darė pratimą be asociacinių vaizdų ir vietos užuominų, nurodė tik septynis žodžius, tai yra vidutinis atminties pajėgumo rodiklis*.

59 pratimas

Bendras žaidimas

Šeimoje arba draugų rate nurodykite dešimt asmenų, kuriuos visi pažįsta. Naudodamiesi vietos užuominos metodu visus dešimt vardų įsiminkite. Pamažu vieną po kito atsiminkite. (Niekas jums nedraudžia žaidimą paruošti iš anksto).

* Žr. 18 psl.

133

Naudojantis „kelionių j ianu", t.y. vietos užuominomis, svarbu du dalykai:

- tiksliai nustatyti sustojimo vietas; - tas vietas atsiminti ir s> jungti su duotais žodžiais. Jei šiuo metodu pasinau losite 60 pratime, galėsite įsi

minti dešimt garsių Europo.. paminklų. Kelionių plano būdas p, deda įsiminti žodžius, tarpu

savyje neturinčius jokio ry io. Skirtingai nuo asociacijų grandinės metodo ir scena įjaus kūrimo, kuris atskirus elementus apjungia logine ; rba vaizdine grandimi, kelionių plane kiekvienas žodis, :urj užrašysite į tam tikrą vietą, yra nepriklausomas nuo uvusio arba būsiančio.

Pabandykite šiuo metodu reguliariai treniruotis ir atsiminti dešimtis žodžių.

Išbandykime, pvz., kelio ic po Europą (60 pratimas). Kruopščiai atsiminkite vi -;as dešimt stotelių. Vėliau už

pildykite abu sąrašus 61a pr, time. Jei pirmame sąraše pirmąjį žodį pasirinksite laikra iis, galite įsivaizduoti mažąją Sirenos skulptūrą, kuri yra pirmoji stotelė, įsuktą į laikraštinį popierių; jei antras . odis yra sūpynės, įsivaizduokite, kad jos pakabintos pc atomiumu, kitu atsiminimo tašku, ir taip toliau, kol atsiminsite visą pirmąjį sąrašą.

Dabar pereiki te. prie am ojo sąrašo. Taigi turite žinoti ne vien tik visas dešimt stotelių, bet ir dešimt žodžių iš pirmojo sąrašo. Antras sąr išas prasideda žodžiu skėtis, todėl galite įsivaizduoti dic dį skėtį, kokį nešioja gatvės pardavėjai, apverstą aukšty] kojom, o jame įdėta Sirenos skulptūrėlė, įvyniota į laikra tinį popierių...

Kai išmoksite du žodž u sąrašus kartu su kelionių planu, įsikalsite į galvą trisdešimt tarpusavyje nesusijusių sąvokų. Vietos užuominų būdas yra labai veiksmingas ir prabėgus daugiau vai indų po įsiminimo. Pabandykite atgaminti, ką įsiminėti, po dvidešimt valandų ir po savaitės.

134

& ■ ■ : ■ •

<

■

'"ik

■į f

60a pratimas

Kelionė po Europą

Keliolika minučių įsižiūrėkite į šiuos paveikslėlius. Nustatykite, iš kur kilę, ir įsiminkite. Uždenkite juos ir pereikite prie kito pratimo.

60b i ratimas Kelionė po Europą

Žemėlapyje \ i- mėkite viet; s, iš kurių kilę praeito pratimo paveikslėliai.

c5" Sprendimas knygos gale.

Visgi vietos užuominos rietodas nėra universalus; yra žmonių, kuriems jis netinka.

Kai kas labiau vertina kompleksinę strategiją ir veikia cr-.vo pasirinktu judu, kiti pasirenka kitą metodą, pvz., asociacinę graudinę. Nuo jūsų pačių priklauso, ką pasirinksite ir kas geriau atitiks situaciją ir galimybes.

Ir net jei esate labai skeptiškai nusiteikę prieš šį metodą, visgi įdomumo dėlei jį išbandykite.

61a j-ratimas Vietos panau lojimo metodas

Sudarykite du sąrašus po dešint žodžių. Šiuos dvidešimt žodžių turėtui.iėte įsiminti. Prie kiekvienos stotelės po Europą prijunkite vii :ią žodį iš pirmojo sąrašo ir vieną žodį iš antrojo sąrašo (metodas smulkiau aprašytas tekste).

136

Perskaitykite viską, ką parašėte, po to pratimą uždenkite popieriumi, kurį priklijuokite juostele. Tęskite pratimą 61b.

Pirmas sąrašas Antras sąrašas 1 1 2 2 3. 3 4 4 5 5 6 6 7 7 8 8 9 9

10 10

61b pratimas

Vietos panaudojimo metodas

Iš naujo parašykite pradinį sąrašą. Pirmas sąrašas Antras sąrašas

1 1 2 2 3 3 4 4 5 5 6 6 7 7 8 8 9. 9

10 10 61e lentelėje pažymėkite, kiek žodžių atsiminėte. Uždenkite šį pratimą.

6: c pratimas Vietos panaudojimo metodas po 24 valandų

Parašykite iš naujo pradin us sąrašus. Pirmas sąrašas Antras sąrašas

1 1 2 2 3 3 4 4 5 5 6 6 7 7 8 8 9 9

10 10 Pažymėkite 61c lentelėje, iek žodžių atsiminėte. Uždenkite šį pratimą.

6, d pratimas Vietos panaudo imo metodas po savaitės

Parašykite iš naujo pradini s sąrašus. Pirmas sąrašas Antras sąrašas

1 1 '.. 2 2 3 3 4 4 5 5 6 6 7 7 8 8 9 9

10 10 Pažymėkite 61c lentelėje, Liek žodžių atsiminėte. (Dabar galite atidengti pradinį sąrašą iv palyginti su kitais).

138

Tą pačią dieną

Po 24 valandų

Po savaitės

61c pratimas

Įsimintų žodžių skaičius

Pirmas sąrašas Antras sąrašas

Vietos panaudojimo metodas

1. Sukurkite kelionių planą ir tiksliai nustatykite sustojimo vietas. 2. Kiekvienoje stotelėje kurį laiką užtrukite ir pasistenkite kuo

tiksliau įsivaizduoti, kaip ji atrodo. 3. Atsiminkite šį kelią visiems laikams. 4. Sukurkite išraiškingą ryšį tarp kiekvieno naujo elemento ir

jo padėties.

Pagrindiniai žodžiai

Pagrindiniai žodžiai atsimenant atlieka užuominų funkciją ir padeda atgaivinti pradinį tekstą. Studentai, kurie nori užsitikrinti, kad jų „neišmestų" iš egzamino, pasiruošia „špargalkes". Jei jas gerai padaro, egzamino metu puikiausiai apsieina be jų. Juk jas bedarydami, jie raštu pakartojo esminius visos medžiagos taškus ir jų tarpusavio ryšį.

' Iš šio pavyzdžio galima padaryti išvadą: jei norime geriau atsiminti, turime labai atidžiai pasirinkti pagrindinius žodžius. Kartojant pagrindines viso teksto mintis jos geriau įsimenamos. Tada pamažu išnyra ir teksto esmė.

139

Užrašai Konferencijų, darbii ių susitikimų arba kokių nors

kursų metu dažniausiai uzsirašinėjame. Užrašai nėra pažodii is visos pranešėjo kalbos užra

šymas. Jis mus greičiau -upainiotų negu padėtų. Mūsų tikslas ne atkurti žodį po žodžio, bet atsiminti pagrindines kalbėt' o mintis.

■ Kaip geriausiai užsir :šyti

Užsirašinėdami neturime pamiršti dviejų nuostatų:

- teisingos formuluota - tai, ką girdime, užsirašome savo žodžiais; nereikia skirtingais žodžiais kartoti tą patį, bet būtin? itsiminti tai, kas svarbiausia, ir nesikartoti;

- erdvinis išdėstymas - užrašyti taip, kad vėliau galėtume lengvai perskaityti, gerai surūšiuoti; užrašai turi būti aiškūs, kad mums palengvintų skaityti ir atsiminti.

14 pav. Kaip užsirašyti

140

Turime kuo tinkamiau sutvarkyti puslapi, atskirti objektyvią informaciją ir subjektyvias pastabas, užrašyti datą, temą ir informacijos šaltinį (paskaita, darbinis susitikimas, seminaras...). Galima išnaudoti visą atverstinį lapą -kairėje užrašome pavadinimą, pasižymime pagrindines mintis ir parašome kitas pastabas, dešinėje nubraižome schemą.

■ Sistema KKKKKKK (septynių K sistema) Mnemotechnikos būdas 7-ios K yra praktinis užrašų

rūšiavimo ir informacijos atsiminimo metodas. Kiekviena K yra pradinė klausimo raidė: Kas? Ką? Kur?Kada? Kaip? Kokiu tikslu? Kodėl? Praktiškai septyni šio metodo klausimai padeda at

skleisti: 1. Kas? Asmuo, gyvūnas ar daiktas 2. Ką? Veiksmas, akcija, poelgis ir kt...

3. Kur? Vieta 4. Kada? Laikas 5. Kaip? Priemonės, būdai 6. Kokiu tikslu? Ketinimai, tikslas 7. Kodėl? Priežastis

Kaip pavyzdį septynių K principą panaudokite vienam

iš Iliados* mitų. Tais laikais, kai Homeras rašė savo istorijas (VII I -

VII a. pr. Kr.), Trojos karą žinojo tik iš pasakojimų, nes jis vyko trimis šimtmečiais anksčiau. Bet visgi kokia buvo jo priežastis?

* Georgės Chandon, Contes et recits tirės de l'liade et l'Odyssče (Pasakojimai iš Iliados ir Odisėjos), leid. Nathan, 1941 ir Pocket, 1994.

Pario eismas

Graikai nusprendė atk .ršyti karaliui Mcnelajui iš kūno trojictis Paris pagrobe jo žmoną, gražiąją Eleną.

Ka.p byloja sakmė, vaidmenį šioje istorijoje atliko ir dievai. Bet pradėkime nuo pradžių. Nesantaikos deivė bris dievų pokylyje metė ten dalyvaujantiems obuolį ir pageidavo, kad jie šį obuoi; atiduotų gražiausiai deivei Laimėti lab.ausiai troško tr s deivės: pavydi ir kerštinga d.cvo Dzeuso žmona Hera išminties ir pergalės deivė Atcnc ir meiles bei grožio deivė Afroditė, tačiau atsargus ir neryžtingi svečiai atsi akydavo kalbėti.

Dievas Dzeusas, išvargintas nuolatinių ginču, galų gale paprašė Trojos princo Pario, kuris buvo laikomas gražiausiu savo laikmečio v> ru, nuspręsti, kuriai priklauso obuolys.

Kiekviena iš deivių stengėsi Parį papirkti viliojančiomis dovanomis ir jis galų ,-alc pasirinko Afroditę, kuri jam pažadėjo gražiausio; pasaulio moters - Spartos Elenos-meilę.

_ Paris iš karto išsiruošė į Spartą, kur jį su visomis privilegijomis priėmė Elcncs vyras, karalius Menclajas Visgi kai karalius išvyko, Pj.ris paveržė Elena ir išgabeno į savo rūmus Trojoje.

Mcnelajas troško savo žmoną susigrąžinti ir pasiuntė Pano tevui, senajam karą i ui Priamui, pasiuntinį. Bet jam nepasisekė. Paris nusp, ndė, kad Eleną pasiliks o Trojos gyventojai pasikliovė tuo, kad juos prieš grai'kų armiją apsaugos galingi mūrai.

Artėjo karas.

Pabandykite visada ką n irs perskaitę užduoti Šiuos septynis klausimus.

Kai lengviau suprasite oi iektų santykius, geriau atsiminsite visą istoriją. Pateikt;; metodą galite panaudoti ir pasakodami kokią nors istoiją, asmeninį nutikimą arba filmo veiksmą.

142

Atsakyti į klausimus.

2. Ką?

4. Kada?

6. Kokiu tikslu?

62 pratimas

Trojos karas

1. Kas?

A 3. Kur?

Trojos karas 5. Kaip?

/ \ 7. Kodėl?

cs" Sprendimas knygos gale.

Santrauka

Kokios nors paskaitos arba konferencijos santraukos susideda iš individualios jos turinio formuluotės.

Santrauka yra planas, kaip atmintyje atgaivinti pageidaujamą informaciją. Tekstas turėtų išlaikyti originalumą. Vadinasi, turėtų būti aiškus, teikti informaciją, komentuoti ir aiškinti pavyzdžius.

Norint sudaiyti gerą santrauką, reikia veikti trimis etapais:

- kartą arba du perskaityti visą tekstą, - padalyti jį į atskiras dalis, - kiekvienoje dalyje surasti esminius žodžius.

143

■ Schemos sudarymas

Kita strategija, padedami geriau atsiminti, yra išsišakojusios schemos sudarymas. Schema gali būti taisyklinga išsišakojusi (15 pav.) arba euristinė* (16 pav.) sandara.

Išsišakojusios struktūrom schemoje mintys skirstomos iš kairės j dešinę nuo papras tų į ilgesnes, tai leidžia pamatyti bendrą vaizdą.

Euristinė schema lengvi tu apibrėžia tam tikros minties kontūrus. Viduryje yra pagrindinė mintis, aplink ją spiečiasi ją apibūdinantys esminiai žodžiai. Tą schemą padeda sukurti minčių asociacijos.

Tonis Buzanas/5/ teigia, kad euristinė schema stiprina dinaminę atmintį ir kūrybą.

Sudarydami uristinę sc lemą elgiamės šitaip:

- viduryje parašome pas. dndinę mintį; - ant kiekvieno spind aliuko parašome vieną žodį

spausdintomis raidėmis (schema turi būti lengvai įskaitoma);

- iššakojame struktūrą ^ridėdami naujas mintis pagal savo asociacijas.

Si schema turi daug pri\ alumų:

- padeda aiškiai apibrėžti pagrindinę mintį; - pabrėžia pagrindinius taškus, kurie rašomi viduryje

(pagrindinė tema); - rodyklėmis (asociacijc s) sujungia konspektus; - palengvina atsiminti V artojant; - sustiprina mąstymą ir kūrybiškumą.

* Euristika (gr.heurisko - rart iu) -specialūs kūrybos, atradimų, išradimų metodai.

144

Tema

.vy—

. V -

,v-V-,

w—

ų—,

15pav. Išsišakojusios sandaros schema

&* .tfvv re. *kh, V3ci >JU

asociacija

neuronai * v .<5 c: o

Ča "5 1 u / 5 / P /

5% •j> (atmintis

/ /A

rft?

lt©0V

sensorinė atmintis

t ^ o ^ s ilgalaikė atmintis

semantinė atmintis Ž P'-Odn

S?/ 'H

procedūrinė atmintis

' ^ j \ epizodinė atmintis

Vs nesąmoningas

16 pav. Euristinė atminties schema >/■:

145

TREČIA DALIS

Atmintis ir žmogaus kūnas

!Ą

■f

■'4

J

^s'!":"

m'

jįį|v

K

6 SKYRIUS

Atminties higiena

Visi pirmoje knygos dalyje aprašyti atminties procesai siejasi tarpusavyje. Protiniam darbui būtina energija, smegenims nuolat tiekiamos maisto medžiagos ir reguliarus miegas.

Organizmas yra funkcinė visuma, todėl ir atminčiai įtakos turi daugelis veiksnių. Gebėjimą mokytis ir atsiminti veikia amžius, lytis*, miegas, mityba ir dvasinės higienos** veiksniai.

Mityba

Sveika mityba patenkina pagrindines organizmo reikmes. Tai yra:

- Energijos poreikis patenkinamas vartojant įvairų maistą, turintį daug glicidų, proteinų ir lipidų, kurie suteikia energijos, reikalingos gyvybei palaikyti ir papildo organizmo išeikvotąją.

- Plastikos poreikis, apimantis audinių statybą, jų atsinaujinimą bei apsaugą. Šį poreikį tenkina vitaminai, mineralai, vanduo ir įvairūs maistingieji elementai. Nors smegenys suvartoja palyginti nedaug kalorijų, bet joms reikia papildyti energiją. Energijos poreikis skiriasi priklausomai nuo amžiaus, paros laiko ir kiekvieno asmens aktyvumo. Labiausiai vartojami angliavandeniai***.

* Žr. 178 psl. ** Higiena yra mokslas apie teisingą gyvenimo būdą sveikatingu

mo požiūriu. *** Taigi glicidai.

149

S ve kas maistas

■ Angliavandeniai Angliavandeniai yra grc itai mobilizuojamos energijos

šaltinis Įprastam gyvenimui. Skh iame: - p įprastuosius angliavandenius (monosacharidus),

esančius saldžiuose pa iekaluose, pvz., medus, uogienes, įvairūs limonadą, kai kurios vaisių ir daržovių rūšys. Jų privalumai - gebėjimas greitai perdirbti pakankamą kiekį ene. gijos, krakmolas;

- sudėtinguosius angliavandenius (polisacharidus), esančius daugiausia bulvėse, ryžiuose, grūduose, šakninėse daržovėse. Jie perdirba energiją pamažu ir tolygiai. Taip pat yra mineralų ir vitaminų šaltinis.

■ Baltymai Paprastieji baltymai, a h a proteinai, yra pagrindinė

statybinė ląstelių medžiag;, leidžianti joms atlikti savo funkcijas ir regeneraciją. Jų yra mėsoje, paukštienoje, žuvyse kiaušiniuose, kai kuriose daržovių rūšyse (sojoje, pupelėse) ir pieno produkt :Ose.

■ Riebalai Rk balai yra labai svarb ;s organizmo energijos šaltinis.

Turi tik juose tirpstančių vi aminų (A, D, E, K). Saugo organizmą nuo šalčio.

■ Kalcis ir fosforas

Šie elementai svarbūs smegenų veiklai. Kalcis mažina raumenų dirglumą, atsirandantį dėl natrio ir kalio sąveikos. Fosforas reguliuoja kalcio kiekį kraujyje.

150

* Magnis Lemia fosforo ir kalio pasisavinimą. (Primename, kad

organizmas yra vieninga funkcinė visuma ir visa jo veikla susijusi.) Magnis palaiko nervinių dirginimų pusiausvyrą. Jo trūkumas organizme sukelia susierzinimą ir nuovargį. Magnio yra daržovėse, džiovintuose vaisiuose, kakavoje...

Puikus nervų sistemos veiklą skatinantis produktas yra šokoladas (gaminamas iš kakavos). Saikingai vartojamas dirbant protinį darbą yra labai naudingas.

■ Vitaminai Smegenų veiklai svarbiausi visi B grupės vitaminai. Jie

būtini nervinių impulsų veiklai, padeda ląstelėms judėti, pagerina mąstymą ir atmintį. Be to, vitaminas B6 mažina dirglumą. B grupės vitaminų yra grūdų daiguose, mielėse, kiaušinio trynyje, kepenyse, lapinėse daržovėse, jogurte, riešutuose.

Vitaminas C tiesioginio poveikio smegenų veiklai neturi. Veikia organizmą kaip visumą ir padeda lengviau įveikti pernelyg didelius fizinius arba dvasinius krūvius.

Vitaminas D yra būtinas kalcio pasisavinimui. Jo yra kepenyse, trynyje, kakavoje.

Pavyzdys

Alberas Fransua Krcfas* rekomenduoja subalansuotą maistą pagal pavyzdį „421 ABR".

Kiekviename maiste turėtų būti: 4 dalys angliavandenių -A 2 dalys baltymų - B 1 dalis riebalų - R

Autorius aiškina, kad maistas turėtų būti įvairus ir pabrėžia: „Visko po truputį ir užtektinai".

* Albcrt Francois Crcff, La dietetiquc/23/.

151

Pavyzdys:

"Vaisių sultys Duona Sviestas Virtas kiauSinis Kompotas Jogurtas Cukrus Vanduo, arbata, kava

Iš viso:

TVyg pagrindinės sveikos mitybos taisyklės

1. Sočiai pusryčiauti, kad susidarytų reikalingų energijos atsargų. 2. Vblfyti visko po truputį ir taip gauti subalansuotą energijos

porciją. 3. Pakankamai judėti, kad kūnas sudegintų su maistu gautą

energiją.

Atminties „nuodai" Kiekvienas, kuris perkrauna savo mąstymą arba at

mintį, dažnai ieško medžiagų, skatinančių ir dirginančių nervų sistemą, vadinamųjų stimuliuojančiųjų, t.y. eksci-tantų. Šios medžiagos stimuliuoja intelektualų pajėgumą, padeda susikaupti bei įsiminti.

Raminamieji priešingai - mažina nervinę įtampą, emocijas, nerimą prieš egzaminą mokykloje arba sunkų darbą. Nuolat vartodamas šias medžiagas žmogus prie jų pripranta, atsiranda poreikis didinti dozę.

Pateiksime jums kelias pavojingas medžiagas.

■ Kofeinas Gali būti geras smegenų stimuliatorius. Mažomis do

zėmis nepavojingas. Sveikatai grėsti gali tik nesaikingai

A B R

1 1

1 1

1 1

1 O O O

4 2 1

152

vartojant: sukelia nemigą, stiprų širdies plakimą. Kofeino yra kavoje, arbatoje ir koloje.

■ Nikotinas

Greito poveikio medžiaga. Trumpai stimuliuoja ir atpalaiduoja, tačiau vartojant ilgiau sukelia sąr nės ir atminties sutrikimų.

Rūkymas mažina deguonies kiekį kraujyje, pažeidžia nervų ląsteles ir slopina deguonies tiekimą smegenims. Vienas iš ilgalaikio rūkymo padarinių yra nuolatinis nervingumas.

63 pratimas

Kaip paruošti maistą pagal 421 ABR pavyzdį

Sudarykite valgiaraštį pagal šį pavyzdį. Porcijos dydis yra individualus. Kiekvieną dieną valgome maždaug tiek pat, suvartojame panašų patiekalų kiekį.

4 angliavandenių dozės

1 dozė šviežių daržovių ir vaisių 1 dozė virtų patiekalų 1 dozė polisacharidų 1 dozė paprastųjų angliavandenių

2 baltymų dozės

1 dozė pieno baltymų (pienas, sūriai, jogurtai) 1 dozė kitų baltymų

1 riebalų dozė (padalyta į dvi dalis)

Vi dozės gyvulinių riebalų Vi dozės augalinių riebalų

153

■ Alkoholis Pavartojus alkoholio aiškiai sumažėja susikaustymas,

tai ir būna dažna gėrimo priežastis. Tačiau visgi alkoholio vartojimas gerokai apsunkina bet kokį fizinį ar protinį darbą. Nesaikingai artojant alkoholį, nesugebama priimti naujos informacijos, atsiranda išsiblaškymas, laiko ir erdvės dezorientacijos ir konfabuliacija*.

■ Raminamieji vaistai (trankviliantai) Tokie vaistai, kaip anksiolitikai (medžiagos, mažinan

čios nerimą) ir hipnotikai (migdomieji) turėtų būti vartojami tik prižiūrim medikams. Tai veiksmingi vaistai, tačiau tik tada, kai tinkamai paskirti ir naudojami pagal instrukciją.

Trankviliantai turi sedatyvų (t. y. švelniai raminantį) poveikį ir keičia žmogaus elgesį. Gydymui prasidėjus sulėtėja judesiai ir pablogėja koordinacija, atsiranda susikaupimo ir atminties sutrikimų. Jų vartojimas gali sukelti keliolikos valandų amneziją**.

Jei intensyviai studijuojate, visiškai netinka tabletėmis stimuliuoti arba raminti nervų sistemą. Šie vaistai sutrikdo informacijos priėmimą ir jos užfiksavimą ilgalaikėje atmintyje.

Miegas Nuo 1953 m., kai buvo atrastas naujas tiriamasis ir

bandomasis metodas elektroencefalografija (EEG)***, vis daugėja mokslinių darbų apie miegą. Šiais metodais

* Atsiminimo spragų užpildymas įvairiomis mintimis, vaizdiniais ir pan.

** Atminties sutrikimas, kuris tam tikram laikui sukliudo įsiminti naują ir atgaminti seną informaciją.

*** Tiriamasis metodas, galvos smegenų bioelektrinių potencialų užrašymas. Grafinis galvos smegenų bioelektrinių potencialų užrašas vadinamas elektroencefalograma.

154

buvo išsiaiškinta, kad elektrinis smegenų aktyvumas miegančio ir pabudusio labai skiriasi. Jei tiriamasis asmuo atsibudęs, EEG įrašytas pėdsakas yra greitosios bangos. Priešingai, užmiegant ir miegant bangos sulėtėja ir išsitiesia. EEG padėjo atrasti dvi pagrindines miego fazes ir penkias miego stadijas.

Pirmoji fazė - lėtasis miegas - yra keturių stadijų: - I stadija - snaudulys; - II ir III stadija - paviršutiniškas miegas (lėtos ban

gos); - IV stadija - gilus miegas.

Maždaug valandą po užmigimo encefalografinio miego įrašas pirmą kartą ryškiai keičiasi - bangos greitai suaktyvėja, išlieka visą V stadiją, arba antrą pagrindinę miego fazę. Ji vadinama paradoksiniu (greituoju) miegu. Kaip sako pavadinimas, šį miego tarpą lydi paradoksai. Prasideda intensyvi smegenų veikla ir nervų bei raumenų ląstelės, veikiamos taip pat, kaip ir budėjimo būsenoje. Visgi vienintelis regimas judesys yra akių obuolių judėjimas - pagal V miego stadiją vadinama REM (sutrumpinimas iš anglų k. - Rapid Eyes Movements, t. y. greiti akių judesiai). Šiai stadijai būdingas bendras raumenų įtempimo sumažėjimas. Jei ši miego stadija ištiks žmogų, sėdintį kėdėje, jis lengvai gali nuo jos nukristi.

Vienos miego fazės metu išsirikiuoja visos miego stadijos. Fazės kartojasi keturis, penkis kartus per naktį. Gilių miego stadijų naktį mažėja, o paradoksinio miego, atvirkščiai, didėja.

Liaudies posakis sako: „Ko neprimiegosi iki vidurnakčio, po vidurnakčio jau neatsimiegosi". Juk per pirmąsias dvi miego fazes miegama giliausiai. Šio miego trukmė naktį nenutrūkstamai trumpėja. Sapnuojama dažniausiai paradoksinio miego metu. Jei visą naktį mūsų miegas

155

buvo paradoksinės stadijos pradžioje, ryte skundžiamės, kad blogai miegojome, net jei miegas truko, pvz., dvylika valandų. Jei REM miegas būna pertraukiamas periodiškai keletą dienų, tiriamųjų asmenų dirglumas padidėja ir trinka atmintis. Šių tyrimų rezultatai patvirtina, kad miegas yra būtinas visai per dieną gautai informacijai fiksuoti ir integruoti Atrodo, kad studijuodamas žmogus linkęs miegoti ilgiau.

Todėl reikėtų perspėti dėl migdomųjų vaistų vartojimo. Miegą jie sukelia, bet dėl to pablogėja stadijų kokybė. Negerkite ir pernelyg daug kavos, nes ji blogina užmigimą ir trumpina miegą. Atminkite, kad REM miegas dažniausias būna paryčiui.

Paradoksinis miegas H Į į ' M M .

Atrodo, kad paradoksinis miegas turi didžiulę reikšmę sudėtingiausios smegenų veiklos - mąstymo, mokymosi ir atminties - kokybei. Kūdikio paradoksinis miegas sudaro 50% viso miego, tuo tarpu suaugusiojo tik 20-25%.

Miegas teigiamai veikia atmintį

Mokslininkai jau šimtmečio pradžioje sužinojo, kad geriau iSmokstame tai, ką įsimename prieš miegą. Jei norime ką nors gerai įsiminti, pravartu perskaityti iš vakaro prieš miegą. Kitas miegas padeda ką tik gautai informacijai įsitvirtinti.

Pirmoje nakties pusėje, ypač REM stadijose, smegenys „iš naujo permala" visos dienos pojūčius ir įvykius. Jei miegantįjį pažadintume REM stadijos viduryje, patirtume aiškų ryšį tarp sapnų ir išgyventų įvykių. Atminties juostelės įtvirtinimo metu į smegenis isispaudžia prisiminimai.

156

Jie galutinai įsitvirtina miego pabaigoje. Tuo laikotarpiu nauja informacija susijungia su anksčiau įgyta, esančia ilgalaikėje atmintyje. Dažnai koks nors sapnas ar košmaras kartojasi keliskart per naktį.

Miegas, kaip fiziologinis poreikis, būtina^ poilsiui. Be to, jis būtinas pasisavinti visiems naujiem- patyrimams, taigi prisideda kuriant kiekvieno iš mūsų asmenybę bei identitetą. Miego trūkumas, priešingai, sukelia atminties sutrikimus ir asmenybės vienodėjimą.

i

Suaugusiojo hipnograma*

Pastebėta, kad IV miego stadija visos nakties metu atsiranda tik du kartus ir REM fazių skaičius paryčiui didėja.

Grafinis vienos nakties vaizdavimas.

157

IWWWWHjį4Wi — — 'm.mr 'mr" ' : - ' "

Kaip turėtumėte miegoti

i. Miegoti kiekvieną vakarą eikite tuo pačiu metu. 2. Po vakarienės jokiu būdu negerkite kavos, tačiau pasigar

džiuokite raminamųjų žolelių arbata. 3. Venkite reguliariai vartoti migdomuosius. 4. Prieš pat užmiegant trumpai prisiminkite, ko per dieną iš

mokote.

Studijuojame miegodami, arba hipnopedija

Kaip rašo Aldasas Hakslis mokslinės fantastikos romane „Civilizacijos pabaiga", hipnopedija yra technika, k\v' reiškiasi pasąmoniniu mokymusi miegant.

Mokslininkai prie miegančio tiriamojo asmens padeda įjungtą magnetofoną. Šie tyrimai įrodė, kad įsiminti galima tik pirmojoje miego stadijoje, t. y. užmiegant. Giliai miegodamas žmogus jokios naujos informacijos nepriima. Visgi šias išvadas reuvtų vertinti atsargiai. Užmigimo stadija yra labai trumpa bei trapi. Ji gali būti sutrikdyta stiprių garsų ir vėliau neigiamai veikia visą miego kokybę.

Mokymosi ritmai

Jei norite studijuoti efektyviai, turite žinoti, kiek visgi turite laiko, kad apribotumėte žinias, kurias turite įvaldyti, ir pasirinktumėte geriausią strategiją.

Mokymosi laiko skirstymas

Jei norime naujus Įspūdžius gerai pasisavinti ir prijungti prie anksčiau gautų žinių, turime tam skirti pakankamai laiko. Atminčiai nenaudingas nei skubėjimas, nei perdėtas susirūpinimas.

.158

TVys geresnio įsiminimo būdai

1. Visiems įspūdžiams skirti deramą dėmesį ir rasti įsimintinų žinių prasmę. Mintyse susikurti atitinkamas asociacijas.

2. Jei mokotės ilgiau nei valandą, būtinai darykite pertraukas. 3. Po pertraukos atgaivinkite tai, ko ką tik išmokote.

Jau 1897 m. Džost (cituojama pagal /4/) pabrėžė, kaip svarbu dirbant teisingai suskirstyti laiką. Dirbant ilgiau nei valandą būtų pravartu jį padalyti pertraukomis.

Tą patvirtina ir daugelis kitų mokslininkų: įsimenama geriau, jei mokymąsi pertraukiame poilsio minutėmis (va-dinamasispadalytasis mokymasis). Atminties įrašas sustiprinamas, jei po penkiasdešimties minučių studijavimo dešimt minučių skirsite poilsiui. Šios trumpos pertraukos metu smegenys surūšiuoja naujas žinias ir registruoja jas ilgalaikėje atmintyje. Visada po pertraukos pakartojame, ką per praėjusią valandą išmokome ir taip patikriname, ką įsiminėme - sustipriname atminties įrašą. Jei mokymosi medžiaga yra nesunki, galime dirbti be pertrauki) (vadin. nepertraukiamasis mokymasis).

Pertraukos padeda išvengti dėmesio sumažėjimo. Kitas jų privalumas yra raumenų ir vidinės įtampos sumažėjimas.

Mobilizuojant atmintį, negalima imtis darbo paskutinę minutę ir nepasilikti jokit) laiko rezervo.

Atsipalaidavimas

Susikaupimo metu dažniausiai įtempiame raumenis, ypač kaklo, sukandame žandikaulius...

Norint geriau įsiminti, priešingai, naudingiau, kai raumenys atpalaiduoti.

15"

j 64 pratimas

Kaip atsipalaiduoti

Šis pratintas yra trumpas. Neturėtų trukti ilgiau nei vieną ar dvi minutes. 1. Susiraskite ramią vietelę ir patogiai apsirenkite. 2. Užsimerkite - taip lengviau atsipalaiduosite. 3. Ilsėkitės sėdėdami krėsle su plačiais ranktūriais, jei tokio

neturite, raskite patogią kėdę ir įsitaisykite fiakro keleivio poza: kojomis atsiremkite į žeme, atpalaiduokite nugarą, rankas padėkite ant kelių ir nuleiskite galvą. Tokioje padėtyje jums turi būti patogu - jūs turite nurimti. Leiskite, kad jus užvaldytų mintis: kuo esu ramesnis, tuo labiau atsipalaidavęs...

4. Pamirškite viską, kas jus jaudina, ir pamažu atpalaiduokite raumenų grupes. - Pradėkite nuo veido: jei jo neliečiate, suraukite kaktą, už

simerkite, sukąskite dantis... ir viską atpalaiduokite. - Pamažu nuo viršugalvio atpalaiduokite kaktą, antakius,

vokus, akis, skruostus, lūpas, žandikaulius (taip atpalaiduosite ir liežuvį; nurykite besikaupiančias seiles).

- Pamažu atpalaiduokite pečius, rankas, nugarą ir krūtinę. - Pagaliau atpalaiduokite ir apatinę kūno dalį.

5. Baigdami tris ar keturis kartus giliai įkvėpkite ir pasirąžykite taip, kaip darote atsibudę ryte. Pažiovaukite ir tada atsimerkite.

6. Atnaujinkite buvusią judėjimo raumenų įtampą, grįžkite į normalią budėjimo ir įtampos būseną.

Mokymosi metodai

Atsižvelgdami į mokymuisi skirtą laiką, taip pat užduoties svarbumą bei sudėtingumą, turime susikurti atitinkamą mokymosi strategiją. Galime mokytis be pertraukų arba dalimis.

160

■ Visuotinis mokymasis

Visuotinio (arba globaliojo) mokymosi metu į mokomąją medžiagą reikia pažvelgti kaip į visumą. i mums padės suvokti dalių sąsajas. Suvoksime duomenų struktūrą, jų vietą sistemoje ir į trumpalaikę atmintį iš karto jsidėsime pagrindinės mintis. Globalusis metodas dažnai veiksmingas, nes iš pat pradžių padeda suvokti erdvinę Visumos struktūrą. Studijuojama kelis kartus iš karto pakartojant visą medžiagą, kol gaunamas patenkinamas rezultatas.

Cezaris Floresas/4/ nurodo, kad šiuo būdu geriausius rezultatus pasiekia išsimokslinę ir inteligentiški žmonės, nes jiems ne problema rūšiuoti ir sisteminti naujai priimtą informaciją.

Šį metodą galite išbandyti, pvz., mokydamiesi ne daugiau šešiolikos eilučių eilėraštį. Jei jis būtų ilgesnis, siūlome pasinaudoti dalių metodu.

■ Mokymasis dalimis

Mokantis dalimis reikia užduotį padalyti į kelias dalis. Į atmintį diegiama pamažu ir mažesnėmis dalimis.

Mokymasis atmintinai pasikartojant pozityviai nuteikia mokinį ir suteikia jam drąsos tęsti toliau. Jei pakartojama tik maža visumos dalis, lengviau ją įsikalti į galvą. Tai suteikia pasitenkinimo ir skatina tęsti studij; ;.

Iš pat pradžių reikia susikurti konkretų mokymosi planą, pvz.: „pirmiausia perskaitysiu pirmus keturis posmelius, po tojuos pakartosiu atmintinai". Tikrumas, kad jūsų pastangos nenuėjo veltui, yra puiki motyvacija tęsti darbą. Galima nustatyti konkrečius tikslus, tačiau nereiktų supančioti jų pernelyg griežtu laiko planu.

Nereikia stengtis įrodyti savo gebėjimų pranokti trumpalaikės atminties pajėgumą. Svarbiau pasikartoti medžiagą daug kartų - taip bus lengviau pasiekti rezultatus.

161

Užbaikime drauge su C.Floresu: „Patirtis rodo, kad patikimiausias yra mišrusis metodas, kuris prasideda globaliai pažvelgus į užduotį kaip visumą ir vėliau perėjus į atskirų dalių mokymąsi atmintinai, nepametant iš galvos visumos"/4/.

Susimąstykite, kiek gali jūsų atmintis, ir pasinaudokite kasdieniame gyvenime. Įsisąmoninkite, kokius turite ;pročius jbr išnaudokite įveikdami sudėtingiausią neįprastą užduotį. Sukurkite savo mokymosi metodą, kuris mažintų stresą. Įvertinkite rezultatus ir raskite motyvacijų studijoms. Kita anketa neturi vienintelio teisingo atsakymo...

Kokiu metodu naudotis mokantis?

1. Jei norite atsiminti pagrindines mintis, pasirinkite visuotinį metodą, kuris leidžia pamatyti bendrą problemos vaizdą ir gerai išsaugo ilgalaikėje atmintyje.

2. Jei norite atsiminti ką nors konkretaus pasirinkite dalių metodą. Sistemingas mažesnių dalių kartojimas yra labiau motyvuotas ir dė! to veiksmingesnis.

3. Sujunkite abu metodus; jie vienas kitą labai gerai papildo. Visų pirma gerai susipažinkite su visa medžiaga ir išsirinkite pagrindines mintis, o vėliau padalykite ją į dalis, kad geriau atsimintumėte.

65a pratimas

Nevalgykite jų! g

Smulkūs vaisiai šiuose paveikslėliuose nors ir panašūs į valgomuosius kaip, pavyzdžiui, serbentai arba agrastai, 6 d dėmesio! Jais galima apsinuodyti, o kai kurie iš jų ir mirtinai nuodingi! Svarbu žinoti, kad pavojingiausi yra žali, t. y. neprinokę vaisiai. Nuodingus augalus būtina žinoti! Per dešimt minučių peržvelkite šiuos paveikslėlius:

dygioji <r Šunobelė pCį, (juodi vaisiai)

pelkinis žinginys (raudoni vaišiju)

paprastoji pakalnutė (raudoni vaisiai)

žalcialunkis *** (juodos uogos)

lauras (raudonos uogos)

paprastasis /-v sausmedis įjlC (juodos uogos)

kukmedis (raudonos uogos)

ketu t lapė vilkauogė (tamsiai mėlyni vaisiai)

paprastasis putinas (rySkiai raudonos uogos)

karklavijas ** v

(rySkiai raudoni vaisiai;

Uždenkite ir tęskite pratimą kitame puslapyje.

163

65b pratimas

Nevalgykite jų!

Atpažinę augalus pagal lapų formą parašykite jų pavadinimus. Išrinkite ii jų mirtinai nuodingus.

Kokį metodą pasirinkote įsimindami augalus? e3r Sprendimas knygos gale.

•

i

164 y

i 66 pratimas

Kokį metodą renkatės studijuodami?

Nurodykite jums labiausiai tinkantį atsakymą. Vėliau pamąstykite ir apie kitus atsakymus.

Kaip geriausiai motyvuoti? D Stengiatės dirbti kuo greičiau ir neatidėlioti nieki > rytdienai. D Studijuojate pasiryžę viską išmokti. D Nustatote kokį nors trumpalaikį tikslą.

Kaip keliate susidomėjimą mokymusi?

D Ieškote ryšio tarp asmeninių interesų ir duomenų, kuriuos reikia atsiminti.

D Stengiatės sužinoti apie temą kuo daugiau ir remiatės jau turimomis žiniomis. (Naudojatės septynių K metodu, aprašvtu 141 psl.)

D Papildote medžiagą asmeninėmis kūrybinėmis idėjomis.

Kada geriausiai priimate naujas žinias? Kada esate kūrybiškiausi ir pajėgiausi? D Ryte. D Vakare. D Kitu metu:

Kokios darbo sąlygos jums tinkamiausios? D Nuolatinė vieta (darbo kambario, virtuvės stalo, valgomojo

stalo...). D Garsinio fono. D Dušo. D Kitų:

Kaip organizuojate laiką mokydamiesi? D Skirstote laiką žadintuvu. D Jei darbas trunka ilgiau nei valandą, per trumpas pertraukas

pailsite. D Visada po tam tikro laiko medžiagą pasikartojate,

165

Kaip ruošiatės egzaminui, jei turite mažai laiko? D Pasiruošiate pastabų ir santraukų korteles. D Sutvarkote savo studijų metodą. D Mokotės su kuo nors drauge. D Mokydamiesi stengiatės būti geros formos. Gerai maitinatės

ir ilgai miegate. (Intensyviai studijuojant būtina ilgiau miegoti nei paprastai.)

Kaip ruošiatės egzaminui per metus? ū Savo darbo ritmą priderinate prie egzaminų. ū Laiką, skirtą studijoms, kruopščiai suplanuojate. Ū Studijų medžiagą pildote kitu skaitymu.

Literatūros skaitymas greičiau primena enciklopedijos nei romano skaitymą. Kaip elgsitės studijuodami specialiąją 200 puslapių apimties knygą? D Skaitote tik atsirinktus įrašus, kuriuos turėtumėte išmokti. D Pradedate nuo turinio arba nuo esminių sąvokų sąrašo. Jei

tokio nėra, randate tai, ko reikia, greitai pervertę knygą. D Nesileidžiate blaškomi ir sistemingai ieškote reikalingos in

formacijos.

Kaip elgiatės įsimindami tekstą? D Kalate žinias sau į galvą, tikėdamiesi, kad atsiminsite. D Į atmintį įrašote antraštes. ū Suvokiate loginius pastraipų ryšius.

Kaip geriausiai įsimenate duomenis iš aplinkraščio darbe? D Atidžiai perskaitote teksto pradžią ir pabaigą. Aplinkraščio

autoriai yra jūsų kolegos, o ne profesionalūs redaktoriai. D Pasižymite, kokių tikslų siekia autorius, kokios jo hipotezės ir

mintys ir kokias jis daro išvadas.

Kaip atsimenate įvairius kodus, telefono numerius ir pan.? D Užsirašote juos, kad jums nereikėtų visko atsiminti. D Užkoduojate juos naudodamiesi A.Pariso mnemotechnikos

metodu (žr. 115 psl.).

Kaip praplečiate svetimos kalbos žodžių atsargas, jei jūsų laukia egzaminas arba pokalbis? D Suplanuojate, kad išmoksite 200-300 naujų žodžių. Vadinasi,

žodžių skaičių padalysite iš likusių dienų, kurios jums liko, skaičiaus. Jei išmoksite septynis naujus žodžius kasdien, tai per mėnesį išmoksite daugiau nei du šimtus žodžių.

ū Stengiatės šia kalba kalbėti kaip galima dažniau. D Išsiruošiate į kino teatrą pažiūrėti filmo originalo kalba su

lietuviškais subtitrais.

Kaip geriau įsimenate paskaitą arba referatą? D Tiksliai atsimenate pavadinimą, kuris glaustai apima paskai

tos temą. D Atsimenate autoriaus pavardę. D Užsirašinėjate. □ Sutvarkote savo užrašus, spalvotai pažymite pagrindines mintis

ir pabraukiate esminius žodžius.

Kaip kovojate su jauduliu prieš pasirodymą viešumoje? D Net jei jaudinatės, nevartojate pernelyg daug stimuliatorių

(kavos ir pan.), nes jie didina įtampą. D Užsirašote įvairiausio pobūdžio informaciją, kurios tik jums

galėtų prireikti pasirodymo metu. D Išmokstate savo pastabas atmintinai, naudodamiesi šioje kny

goje pateiktais metodais. D Prieš darbą arba per pertrauką atsipalaiduojate.

Kaip palaikote gerą atmintį? D Mokymosi pabaigoje pasikartojate tai, ką prieš tai išmokote. D Pasikartojate mokymosi medžiagą prieš miegą. O Visada iš ryto peržvelgiate tai, ko išmokote vakar.

Kaip mokotės pasikliauti savo atmintimi?

ū Nenuilstamai treniruojate savo trumpalaikę atmintį kurdami planus ir juos nuolat kontroliuojate.

D Įvertinate sritis, kuriose jūsų atmintis yra puiki.

167

i

7 SKYRIUS

Biologiniai atminties požymiai

Per pastaruosius dvidešimt metų smegenys tapo intensyvių tyrinėjimų objektu. Pateikta nemažai naujų žinių. Vidinių mechanizmų, suvokimo, atminties, intelekto ir mokymosi studijomis užsiima vadinamieji kognityvūs mokslai*.

Kas yra prisiminimas? Kaip jis atsiranda? Kur smegenyse yra prisiminimų centras? Biologinę atminties esmę studijuoja neurobiologija**. Žinoma, kad atsiminimai mūsų smegenyse užkoduoti nervinėse ląstelėse. Kiekvienas prisiminimas palieka smegenyse pėdsaką, vadinamą engramą.

Pavyzdys

Marija sugeba su savo gydytoju kalbėtis prasmingai. Nekyla problemų nei reiškiant savo mintis, nei parenkant žodžius, ji gerai atsimena praėjusius įvykius. Visgi neatsimena tų gydytojų, kurie ją apžiūri dėl sutrikusios atminties, vardų.

Po hipokampo (smegenų dalis, kuri perveda atminties įrašus į kitas specializuotas smegenų žievės dalis) operacijos Marija nebepajėgia įsidėti į galvą nieko naujo. Ši pacientė jau nebeatsimena nieko, ką sužinojo po operacijos. Taip yra todėl, kad sutrikdytas jos gebėjimas iš trumpalaikės atminties patyrimus perkelti į ilgalaikę atmintį.

* Šis amerikietiškos kilmės terminas Europoje atsirado devintajame dešimtmetyje. Jis žymi mokslinių sričių grupe - kognityvine psichologiją, sritis, susijusias su dirbtiniu intelektu, neurologijos sritis - su tuo pačiu interesų objektu, kuris aiškina visų pažinimo procesų dalis (suvokimo, kalbos, mokymosi, atminties, problemų sprendimo ir pan.).

** Biologinė smegenų studija.

169

17pav. Atminties žemėlapis

Kaip užkoduojamas atsiminimas? Nepaisant mokslinės pažangos daugybė klausimų lieka be atsakymo. Kognityvūs mokslai visgi tiksliai atskiria, kaip vyksta mokymasis ir kaip veikia atmintis - du procesai, kurie dažnai painiojami.

Mokymasis yra naujų žinių įgijimas, tuo tarpu atmintis įgytas žinias išlaiko ir sugeba atsiminti praeities išgyvenimus.

1.70

Ką žinome apie smegenis

Iš neuroanatominių pacientų analizės paaiškėja, kad daugumą atminties sutrikimų sukelia limbinės sistemos sutrikimai*. Argi joje nebuvo atrastas atminties centras?

Svarbiausia limbinės sistemos dalis yra hipokampas. Jam sutrikus, žmogus gerai atgaivina senus atsiminimus, tačiau nėra pajėgus išmokti nieko nauja. Juk kiekviena nauja informacija turi pereiti hipokampą. Ten analizuojama, užkoduojama ir tik po to pereina į kitas smegenų dalis.

Šios žinios 1937 m. atvedė gydytoją Papežą prie atminties sferos hipotezės (žr. 18 pav.) sukūrimo. Informacija turi praeiti kelias spe-

. , . ». •■ • hipotalamas cianas smegenų žieves sritis ' v ____ ir tik po to įsispaudžia į at-mintį. Į smegenis patenka sensorinėmis smegenų žievės sritimis, iš ten vienu metu patenka į hipokampą ir amygdauT\ ^hipokampas amygdalą (limbinės sistemos dalis), iš jų į hipotala-mą ir galų gale grįžta j sme- 18pav. Papežo ratas genų žievę.

Kita limbinės sistemos funkcija yra emocijų valdymas ir motyvacija. Kiekviena nauja patirtis sugrupuojama į priimtiną, t. y. vertą pakartojimo, ir nepriimtiną, skirtą tam, kad žmogus ateityje tokios patirties išvengtų. Taigi limbinės sistemos dėka žinome, kad verdančiu vandeniu galima apsiplikyti, o smeigtuku įsidurti.

Smegenys neturi vienintelio atminties saugojimo centro; iš vienos pusės ji siejasi su specializuotomis smegenų struktūromis, kurios ilgiau išsaugo žinias, iš kitos - į asociatyvias smegenų sritis, veikiančias šį žinių išsaugojimą taip, kad atsirastų atsiminimas.

* Limbinė sistema yra nervinės sistemos dalis, kuri vaidina pagrindinį vaidmenį mokantis. Siejasi su emocijomis, kurios gali blokuoti įsiminimą ir atsiminimą, jei tam tikras įvykis nemalonus arba yra lydimas ko nors nemalonaus.

171

Neuronalinės sferos

Smegenų augimo metu gali atsirasti labai daug sąsajų tarp atskirų neuronų*.

Kiekvieno iš mūsų smegenyse yra nesuskaičiuojama daugybė galimų nervinių sričių, bet dažniausiai išauga tik tam tikromis asmens tobulėjimo sąlygomis stimuliuojamos ir veikiamos. Dėl šios priežasties kalbininkas Noamas Chomskis teigia: „Visi esame genetiškai užprogramuoti išmokti bet kokią kalbą, tačiau gimtosios kalbos įvaldy

mas apriboja mūsų sugebėjimą tobulai išmokti kitas kalbas"**.

dendritas

aksonas

ląstelinis kūnas

Atminties mediatoriai

(gyta informacija sukasi smegenyse ir palieka ten atminties pėdsaką, arba engramą. Tačiau kokiu „rašalu" pažymimi mūsų atsiminimai? Kaip įrodė elektrofiziologinės studijos***, egzistuoja daugybė cheminių medžiagų, tarpininkaujančių ląstelių sąjungai. Nuo nervinių ląstelių galūnių atitrūksta pūslelės su molekulėmis, vadinamaisiais

19 pav. Tipiškas neuronas sudarytas iš ląstelinio kūno ir dviejų rūšių ataugti: trumpesniųjų dendritą, kurie sieja nervinę ląstelę su kitomis, ir vienos ilgesnės - neurito, kuriuo pernešamas dilginimas. I'ukstaneią aksonų (centrinių neuritų siūlelių) sąsajos sudaro nenus.

* Neuronas, arba nervinė ląstelė, yra pagrindinė visos nervinės ląstelės statybinė medžiaga. Smegenyse iš viso ji| yra apie šimtą milijardų.

** Noam C'homskv, Kmnvledge of I.angnage/24/. *** Šios studijos aprašo nervinės sistemos elektrinį aktyvumų.

172

neuromediatoriais, kurie prisijungia prie kitų nervinių ląstelių receptorių. Šiandien žinome jau apie penkiasdešimt neuromediatorių. Dažniausiai pasitaikantys yra acetilcholinas, gamaaminoriebalų (GABA) rūgštis, dopaminas, adrenalinas irgliutamino rūgštis.

Atmintis yra visų smegenų funkcija, atstovauja visoms jų sritims, todėl ir mokslininkai skaičiuoja net keliolika formų. Neegzistuoja vienintelė atmintis, yra keliolika daugiau ar mažiau susijusių sistemų.

Atmintis ir senėjimas

Argi nuomonė, kad atmintis senstant silpnėja, yra tik mitas? Ar iš tikrųjų bėgant metams ji prastėja?

Nepaisant jos pagrįstumo, ši nuomonė vis dėlto provokuoja kitus klausimus. Ar atminties pablogėjimas senatvėje yra fiziologinis reiškinys? Ar šis reiškinys yra normalaus, ar patologiško senėjimo padarinys?

Klinikiniu požiūriu būtina skirti nekenksmingą užmaršumą ir svarbesnius patologinius sutrikimus, kurie veikia atmintį daug greičiau.

Nekenksmingas užmaršumas

Daugybė žmonių skundžiasi gydytojams dėl pablogėjusios atminties. Vis dažniau „baltos dėmės" atmintyje jiems apsunkina įprastą kasdienį gyvenimą. Todėl kai kurios ligoninės arba mokslinės įstaigos įkuria atminties sutrikimų centrus, kuriuose dirba neurologai, gerontolo-gai ir psichologai.

Dažnai čia sprendžiama vardų ir pavadinimų užmaršumas, sunkus neseniai atsilikusių įvykių ar patyrimų atsiminimas. „Negaliu atsiminti kolegos, su kuriuo dirbau

17.1

penkiolika metų, vardo..."; „Jau nebežinau, kokią knygą paskutinį,kartą skaičiau"; „Nežinau, ko visgi ieškau šiame kambaryje". Kalbame apie tam tikrais tarpais pasikartojančius užmaršumo atvejus. Šias smulkias kasdienes problemas vadiname benignėmis, arba nekenksmingu užmaršumu.

Norėdami rasti paaiškinimą šiam užmaršumui, turime įsivaizduoti kasdienį pacientų gyvenimą. Išėjus į pensiją, vaikams tapus savarankiškiems, jiems sumažėjo darbo ir socialinių kontaktų, o jų gyvenimas labai sulėtėjo. Dvasinis ar fiziologinis aktyvumas vyresniems žmonėms trunka kur kas ilgiau.

Besiskundžiantys prastėjančia atmintimi objektyviais testais pasiekia gerų rezultatų. Testai vyksta idealioje tarsi šiltnamio aplinkoje, stengiamasi žmonėms sukelti vaizdinius ar dirginti klausos pojūčius, tiriamieji jų kantriai klausosi. Jei vyresnis žmogus prisiverčia labai susikaupti, jis gali pasiekti patenkinamų rezultatų, dažnai prilygstančių ir daug jaunesnių žmonių rezultatams.

Pavyzdys

Gydytojas pasakė Lidai, kad ji pasiekė patenkinamų rezultatų atminties testų metu, tačiau jos visai nenura-mino: „Kuo labiau stengiuosi, tuo dažniau pokalbio metu negaliu atsiminti kieno nors vardo arba kokio nors pavadinimo".

Lida kalba apie pavėluoti} informacijos atsiminima: „Labiausiai mane pykdo, kad viską atsimenu tada. kai man tojau nebereikia".

Kiekvienas toks užtrukimas jai nepakeliamas. Išgyvena kaip nesėkmę: „Kai atsimenu kokį nors vardą, tai darau todėl, kad galėčiau panaudoti jį dabar, o ne po penkių minučių".

174

Patologinis užmaršumas

Kai kurie žmonės kenčia nuo beveik nenutrūkstamo atminties sutrikimo, nors dažnai to net nesuvokia. Tokiu atveju tai jau patologinis užmaršumas, kuris dažniausiai apima visai nesenus įvykius ir sutrikdo visą paciento asmenybę. Sužinojus apie tokį sutrikimą, būtina atlikti išsamų neurologinį patikrinimą.

Pavyzdys

Kai Emilija gydytojams pasakoja kas jai gyvenime nutiko, kalba rišliai, tačiau nesugeba patikslinti detalių ir pasakodama įvykius nesilaiko laiko.

.los atmintis daugiau sutrikusi, nei atrodo. „Nežinau, kodėl čia esu". „Žinote, kelinta diena šiandien'" „Ne". „Žinote, kelinti melai?" „Ne". „Kiek jums metų?" „Gimiau 1930-ais metais." „Taigi kiek jums metų?" „Nežinau."

Smegenų plastika

Tyrimų rezultatai liudija, kad jau po trisdešimties metų sumažėja gebėjimas mokytis ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių, o apie septyniasdešimtuosius šis pasikeitimas tampa labai ryškus.

Neurobiologai jau seniai teigia, kad gyvendami vis netenkame smegenų ląstelių. Tai reikštų, kad mums nelieka nieko kito, kaip tik pasiduoti likimui. Visgi mokslininkai sutaria, kad daug svarbiau nei nervintų ląstelių kiekis yra tarpląstelinio sujungimo kokybė, vadinamoji smegenų plastika. Anot amerikiečių psichologo D.O.Hebos, esant

175

atskiriems įvykiams tarp neuronų susidaro laikini ryšiai. Taip sukurti ląstelių tinklai veikia dėl kontaktų ant tarpląstelinių jungčių, vadinamų sinapse. „Sinapse reiškia plastiškai. Vadinasi, smegenys gali prisitaikyti prie tarpląstelinio perdavimo intensyvumo"/25/.

67 pratimas Veidrodinis atspindys

Atidžiai peržvelkite šias formas. Nupieškite jų veidrodinius atvaizdus.

Pavyzdys Pavyzdys

176

Individualus skirtumai

Mūsų knygoje dažniausiai mokslininkų studijų rezul-' tatus pateikiame procentais. Šie duomenys yra lengvai suprantami ir leidžia bendrais bruožais įsivaizduoti popu- ^ Įtariausių grupių tyrimus. Kiekvienas skaitytojas pagalO juos gali pasitikrinti individualiai. Ir visgi du žmonės, ku-?-rie pasiektų vienodą rezultatą, labai dažnai yra skirtingo . intelekto: vienas iš jų, pavyzdžiui, geriau valdo žodines atsargas, kito geresnis erdvinis suvokimas. •

Įdomu palyginti, kaip skirtingi žmonės sprendžia tą, pačią užduotį. Kiekvienas iš jų supranta duomenis savaip, todėl savaip atlieka užduotį. Pabandykite išspręsti pateiktas užduotis ir paprašykite tai padaryti savo artimųjų ir draugų. Stebėdami, kaip jie stengiasi surasti sprendimą, ko nors naujo išmoksite ir jūs patys.

68 pratimas

Kaladėlės

Šis pavyzdys iš kaladėlių atsirado atlikus kelias erdvines rotacijas. Tarp šių formų raskite tą, kuri analogiška pavyzdžiui.

'-' Sprendimas knygos gale.

Spręsdami 68 pratimą, galite naudotis įvairiais metodais. Tinkamiausias tas, kuris remiasi erdviniu mąstymu. Svarbu išsilaisvinti nuo plokštuminio mąstymo ir įsivaizduoti kaladėles, judančias trimatėje erdvėje. Gebėjimas

177

••'

globaliai suvokti, t. y. bendras visapusiškas požiūris į konkretų daiktą, naudingas, kai turime orientuotis kokioje nors erdvėje - žemėlapyje, plane arba vietovėje.

69a ir b tipo pratimuose (Labirintas) vienas sprendėjas į paveikslėlį žiūri kaip į visumą, kitas užduotį padalija dalimis ir sprendžia vieną po kitos, komentuodamas, ką daro. („Iš išeities taško leidžiuosi žemyn, vėliau pasuku į dešinę ir piešiu į viršų...") Šis sprendėjas veikia etapais -nė akimirksnį nemato labirinto kaip visumos, tačiau stebi ii dalimis.

Įdomu, kad kai kurias užduotis geriau atlieka moterys, o kai kurias vyrai.

69a pratimas

Labirintas

Atidžiai peržvelkite labirintą. Pasiimkite pieštuką ir pažymėkite trąšą nuo taško S (startas) iki taško T (tikslas). Jei atsiduriate aklavietėje, sustokite. Paslėpkite savo rezultatą ir pabandykite kitą pratimą.

178

69b. pratimas

Labirintas

Šiame paveikslėlyje yra toks pat labirintas, kaip ir pirmajame. Pabandykite ir vė! rasti kelią iš taško S j tašką T. Jei jūsų būdas neveda į tikslą, pamėginkite jį pakeisti. Išspręsti testą sunku žmonėms, sergantiems klaustrofobija. Jei bus sunku spręsti šj pratimą, suvokite ir emocines priežastis.

Londono Vakarų Ontarijo universiteto ligoninės neurologinio skyriaus gydytoja profesorė Dorin Kimur tiria vyrų ir moterų užduočių sprendimų skirtumus (20 pav.). Statistika liudija, kad vyrai geriau orientuojasi erdvėje bei suvokia kryptį. Moterys, priešingai, sėkmingiau įtraukia detales į konkrečią schemą (autobusų stotelės, charakteringas namas, tam tikra parduotuvė), sugeba geriau atskirti ir greičiau suvokia, pasiekia geresnių rezultatų sprendžiant tokias užduotis, kaip 71 pratimas - surasti vienodą namą... Statistikai teigia, kad moterys pastabesnės ir geriau atsimena daiktus vietovėje.

179

\r~v /L_N

A B C

20 pav. Kokios formos bus sulankstytas popierius piešinėlyje po iilankstymo? Šiq užduotį geriau sprendžia \yrai.

,3^ Sprendimas knygos gale.

70 pratimas

Išlankstykite lankstinuką

Du kartus perlenktame popieriuje mes iškirpome skylutes arba apkarpėme kraštus. Kuris iš keturių išlankstyto popieriaus variantų atitinka sulankstytąjį kairėje?

1% o o o o

o o 0 O

o o o°

o o o

o

o

o

o

o A B C D

C D

Sprendimas knygos gale.

IRO

71 pratimas

Namukai

Kuo greičiau suraskite namuką, analogišką apibrėžtajam.

A B C

' ' ' Sprendimas knygos gale.

72 pratimas

įsibrovėlis

Daiktai abiejuose paveikslėliuose yra perdėlioti, bet antrajame yra vienu daiktu mažiau. Kurio trūksta? Atsakykite kuo greičiau.

( ^ t & = £ >

Sprendimas knygos gale.

f -y 73a pratimas

Kimo žaidimas Dvi minutės apžiūrinėkite paveikslėlį.

Uždenkite jį ir pereikite prie kito pratimo.

73b pratimas Kimo žaidimas

Peržvelkite paveikslėlį.

Kurių daiktų, priešingai nei ankstesniame paveikslėlyje, yra per daug ir kurie yra perkelti?

<s" Sprendimas knygos gale.

182

Užduotyje „Kimo žaidimas" (žr. 73 prat . ) gal ime rasti įvairių s p r e n d i m o būdų. Kai kas daik tus palaipsniui kruopščiai apžiūri , ieško panašumų ir lygina kiekvieną elementą vieną p o kito ( rėmas , dėžė skrybėlėms, m a n e kenas) . Sk i r tumus galima aptikti tik pakar to t ina i peržvelgus. Kitas m a t o visą sujungtų daiktų visumą iš kar to. Peržvelgs abu piešinėlius vieną po kito ir iš karto sugeba pasakyti, kuo jie skiriasi.

74 pratimas

Kaip kovoti su užmaršumu

Remdamiesi tuo, ką sužinojote šioje knygoje, atsakykite į šiuos klausimus:

1. Kas yra engrama? a) Svarbi atminties kategorija Ii) Rašalo rūšis. c) Atminties įrašas smegenyse. d) Nežinau.

2. Kokia funkcija atmintyje atlieka hipokampas? a) Paskirsto informaciją į įvairias smegenų dalis. b) Ištrina nereikalingus atsiminimus. c) Kaupia įspūdžius. d) Nežinau.

3. Kokia sensorinės atminties funkcija? a) Paskirstymo informacija. b) Išsaugo kvapus, garsus, vai/dus... c) Tokia neegzistuoja. d) Nežinau.

4. Sensoriniai įspūdžiai a) Nereikalauja tolimesnio apdorojimo smegenyse, b) Yra labai trapūs: trunka nuo kelių tūkstantųjų iki trijų se

kundžių. c) Yra neištrinami. d) Nežinau.

183

5. Kokia trumpalaikes atminties unkcija? a) Kaupia dienos įspūdžius. b) Leidžia užmiršti tai, ko mums nereikia. c) Atgaivi įa atsiminimus. d) Nežiną i.

6. Trump; laikės atminties apimti turi tam tikrą ribą, kuri: a) Yra miatis, kurią ką tik užfiksavome. b) Aiškin;, kad negalime išmokti laug dalykų vienu metu. c) Toliau nustumia pasąmonę. d) Nežiną a.

7. Kokia ilgalaikės atminties fun! cija? a) Ištrina atsiminimus. b) Paded;i mokytis atmintinai. c) Išlaiko asmeninių atsiminimų nokymosi medžiagą. d) Nežiną a.

8. Semantinė sistema: a) Taikoma jau nuo senų senovės. b) Taikorra tik tada, kai turime pakankamai žinių. c) Kalba ;-pie mūsų gyvenimo {vylių chronologiją. d) Nežinau.

9. Kai atmintyje yra „baltoji dėm :"': a) Tai sen -jimo požymis. b) Reikia tik palaukti ir su laiku a įminsime. c) Užuominomis arba klausimais . cikia paieškoti atmintyje.

c3" Sprendimas knygos gale.

Šioje knygoje sužinojote šį tą apie atminties mechanizmus. Tai turėtų jums padėti labiau pasitikėti savo atminties sugebėjimais ir tobulinti įsiminimo strategiją. Atminties esmės būtina ieškoti biologijos ir psichologijos mokslų sankirtoje, dėl to ji tampa trapi ir laikina.

Biologiniai mechanizmai sukuria komunikacinius tinklus tarp atskirų ląstelių ir taip „skolina" smegenims galios apdoroti informaciją ir pasižymėti naujas žinias. Smegenys jautrios nuovargiui, stresui ir maisto medžiagų trūkumui, todėl būtina gerai miegoti bei sveikai maitintis.

Atmintis taip pat yra psichologinis mechanizmas, priklausantis nuo mūsų elgesio bei emocijų.

Kaip jau žinote, trumpalaikė atmintis riboto pajėgumo: neįmanoma vienu metu įsiminti didelio informacijos kiekio. Šiuos apribojimus iš dalies galima pranokti naudojant konkrečius metodus, gerą strategiją. Svarbiausias mokymosi principas - surūšiuoti ir sugrupuoti informaciją, kad vėliau galima būtų kuo geriau ją panaudoti, ir sureguliuoti darbo laiką taip, kad žinios kuo tikslingiau įsirašytų į ilgalaikę atmintį. Ariadnės kamuolėlis, įvairūs užuominų tipai ir žinių atgaivinimo planai palengvina atsiminti informaciją, kurią sistemingai „prikimšote" į galvą.

Dirbdami naudokitės įvairiais metodais, pateiktais šioje knygoje.

Išsirinkite tokį, kuris labiausiai jums tinka, ir pritaikykite jį savo kasdieniams poreikiams. Geriausios strategijos tos, kurias susikuriate patys. Jūs patys ir galėsite jas tikslingiausiai panaudoti.

Spręsdami naujus testus patirsite, kad maloniau lavinti atmintį vien tik dėl pramogos. Nepriklausomai nuo jūsų amžiaus ir išsilavinimo, išsiruoškite ieškoti nuotykių pažinimo šalyje ir pagerinkite savo atmintį.

185

Kai kurių pratimų sprendimai

2 S K Y R I U S

8 pratimas Kokia jūsų darbinė atmintis?

245 + 651 = 200 + 600 = 800 40 + 5 0 = 90 išviso">90 5 + 1 - 6 iš viso S96

10 pratimas

Darbinė odinė atmintis

1. pė ( apė, pėda) 2. gai i ragai, gaisras) 3. kė (kaukė, kėkštas) 4. tai (vartai, taikinys) 5. ga ()ūga, galva)

12 pratimas

TRAKŲ PILIS

1. štai garbinga pilis! 2. bėg •. ir griūvančios sienos 3. Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!.. 4. gen i bangą, ir bokšto akmuo, 5. Tai; griūva sienos, liūdnesr.ės kas dieną, 6. Pili:.! Tu tiek amžių praleidai garsiai! 7. Kui tavo galia, garsi palikimais?

15 pratimas

Konstruk ijos iš kaladėlių

A=2"t kaladėlės D - 3 0 kaladėlių B=12 kaladėlių E = 30 kaladėlių C=21 kaladėlės

186

3 SKYRIUS

F-

20 pratimas

Profiliai

Paveikslėlyje radote tik vieną profilį? Kairę paveikslėlio pusę uždenkite taip, kad matytumėte tiktai

akį, esančią viduryje, nuleiskite žvilgsnį žemyn ir pamatysite sučiauptas lūpas... Atsiras sena moteris su skarele.

Uždenkite dešinę pusę ir pamatysite mergelės veidelio profilį.

26 pratimas

Dėlionė

1 t

, 'SftV '■■■:; \. 'j:; ■■■■■■ ..'.-. \ \',Ą>

ISIS" g •;•/*

3 ' ^ ' 4 į ^ A ■■■■"■ : ^

">;'mmH ::^ n

mAm,

1. TEATRAS 2. KIRMINAS 3. LOVYS 4. UODEGA 5. BURBULAS

4 SKYRIUS 36 pratimas

Sudėliokite žodį

187

avinas seniūnas romas skalbinia vapsva makaron ii

525 5225 735 54182 5855 3472

11-lėlė 62 - šone 21 - Anelė 70 - radau 34 - moku

48 pr.itimas

Kodavimas

koala - 41 upėtakis - 8345 arklys - 7415 miškas - 3645 jovaras

49 pntimas

Kodivimas

8 1 -46-90-50-02-

5 SKYRIUS

- 7575

-pila -košė •gedi -sėdi -diena

52 pratimas

Atmintis ir gastronomija

Galini atsakymai yra: maka onai, sausainiai, tortas, riestainiai, vafliai, pyragas, omletas, bandei i.

57 pratimas

Teisin ;as žodis

1. suvokimas 2. (suprosija) slopinimas 3. semantinė atmintis

60b pratimas

Keliont- po Europą

1. Undi lėlė, Kodanas, Danija 2. Atoniumas, Briuselis, Belgij..

188

3. Bigbenas, Londonas, Anglija 4. Atodūsių tiltas, Venecija, Italija 5. Pasviręs bokštas, Piza, Italija 6. Panteonas, Atėnai, Graikija 7. Sv. Sofijos soboras, Stambulas, Turkija 8. Brandenburgo vartai, Berlynas,Vokietija 9. Fontanas ežere, Ženeva, Šveicarija 10. Eifelio bokštas, Paryžius, Prancūzija

62 pratimas

Trojos karas

1. Trojos princas Paris. 2. Gražioji Spartos Elena. 3. Troja. 4. 1250 m. pr. Kr. 5. Įviliota į spąstus nesant karaliui Menelajui. 6. Kad taptų Trojos karaliene. 7. Todėl, kad ją pažadėjo dievai.

6 SKYRIUS

65 b pratimas

Nevalgykite jų!

Norint atsiminti šias iliustracijas, galima panaudoti daugiau metodų.

1. Galima pasinaudoti dvigubu kodavimu ir atsiminti paveikslėlį kartu su atitinkamu tekstu.

2. Galima surūšiuoti augalus pagal jų kriterijus žodinės informacijos pagrindu.

Pavyzdžiui: - mirtinai nuodingi yra: - pavojingi yra:

3. galite juos išskirstyti pagal vaisių spalvą: - mėlyni ir juodi vaisiai: - balti vaisiai: - raudoni vaisiai:

Pabandykite, jei jums pavyks, surūšiuoti juos ir pagal lapus.

189

7 SK/RIUS

68 pratimas

Kaladėlės

B

70 pratimas

Išlankstykite lankstinuką

l . A 2. A 3. B 4. A

20 paveikslėlis

71 pratimas

Namukai

72 pratimas

Įsibrovėlis

Gaublio.

73b pratimas

Kimo žaidimas

Perkeli; daiktai: rėmelis, stiklii 5, laikrodis, lempa. Pridėti daiktai: susuktas kilimą , skėtis.

l .c 2. a 3. b 4. b 5. b 6. b 7. c 8. b 9. c

74 iratimas

Kaip kovot; su užmaršumu

190

Bibliografija

Baddeley, Alan: I*es mėraoircs humaines, La Recherche, 7-8, 1994. 131 Brouchon, M., Noizet, G.; Infiuence conjuguėe dc la familiaritė et de la rėsonance

affective sur la perception des mota. Bulletin de psychologie, 1996. /13/ Brown a Mc Neill in Journal of Verbai Learning and Verbai Behavior, 1966. /21 / Buzan, Tony: Une tėte bien faite. Ėditions d'Organisation, Paris , 1995.151 Chomsky, Noam: Knoivledge of Language: ils nalure, origin and use. Greenwood

Press, 1986. 141 Craik, Fergus I, M.: La profondeur de t ra i tement commc prėdicteur des performances

de la mėmoire. Bulletin de Psychologie, numėro spėcial, 1976.120/ Creff, Albert-Francois: La Diėlėtiąue.. PUF, Que Sais-je?, 1987. /23/ Crovitz, Herbert: Memorylocy in artificial memory. Psychonomic Science, 1969.122/ Florės, Cėsar: La Mėmoire. PUF, Que Sais-je?, Paris, 1992. IM Fraisse, Paul; La psychologie expėrimentale. PUF, Que Sais-je?, Par is , 1976. Frances, Robert: Le dėueloppement perceptif. Paris, PUF, 1962. /14I Frėgnac, Yves: Les mille et une vieš de la synapse de Hebh, La Recherche, n" 267,

1994.1251 Garanderie, Antoine de la: Pėdagogie des moyens d'apprendre. Bayard, Le Centurion,

Paris, 1982. /18/ Les profils pėdagogiąues. Bayard, Le Centurion, Paris, 1985. /16V Kimura, Doreen: Lc sexe du cerveau. Science et Vie, n° 181, 1992. /26/ Laroche, Serge: Toutes nos mėmoires. Science et Vie, n" 177, 1991.1X21 Lieury, Alain: Des mithodes pour la mėmoire, mais pas n'importe lesąueUes. Dunod,

Paris , 1992.161 La mėmoire du cerveau d l'ėcole. Flammarion, Coli. Dominos, 1993. III Savoirs et compctences. Sciences Humaines, Hors sėrie n" 12, 1996.11V Luria, AJexandr R.; Uneprodigieuse mėmoire. Neuchatel, Deiachaux et Nicstlė, 1970.

IV Miller, George: Information and Memory. Scientific American, 8, 1956.121 Pages, France: Gestion mentale et orthophonie, in La gestion mentale en ąuestions,

sous la direction de Charles Gardon. Erės, 1995. /17/ Paivio, Allan: Imageiy and mental process. New York, Holt Rcinhart and VVinston,

1971. /157 Piaget, J ean , Inhelderova, Barbei: Psychologie ditite. Praha, Portdl 1997. Bl Rosenthal, Robert, Jacobson, Lenore: Pygmalion d l'ėcole. Paris , Cas terman, 1972.

/19/ Skinner, B. F.: The Behauior of organisms. Nevv York, Appleton, 1938. IBI Tulving, KndeI: Role de la mėmoire sėmanlique dans le stockage et la rėcupėration de

l 'information ėpisodique. Bulletin de psychologie, 1976. /10/ Tulving, E., Pearlstone, Z.: Availability versus accessibility of information in memory

for vvords. Journal of Verbai Learning and Verbai behauior, 1966.1211

191