FONETINĖS RITMIKOS LAVINIMAS

Valstybės planavimo projektas „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas, II etapas“ (Nr. VP1-2.3-ŠMM-04-V-03-003), finansuojamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“

įgyvendinimo VP1-2.3-ŠMM-04-V priemonę „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą“

Rūta Vyšniūnienė, LKNUC surdopedagogė

Vilnius, 2014 m. balandžio 29 d.

Kalbos reikšmė

Kalba vaidina ypatingą vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime.

Tai ženklų sistema, atliekanti pažintinę (informacijos gavimo, perdirbimo, išlaikymo), ekspresinę (norų, jausmų, tikslų reiškimo), komunikacinę (informacijos perdavimo, dvasinio bendravimo) funkcijas.

Pagal reiškimosi formą skiriama sakytinė ir rašytinė kalba.

,,Lietuviškoji enciklopedija“

Kalbėti žmogus išmoksta klausydamas ir pamėgdžiodamas.

Sakytinės kalbos parametrai

Ritmas

Intonacija

Įtempimas

Tonacija

Trukmė

Pauzė

Garsumas

Pagrindinės sakytinės kalbos įvaldymo sąlygos

pastovus kompensacinės technikos naudojimas (sutrikusios klausos vaikams),

kalbinė aplinka,

šeimos požiūris,

pilnavertės galvos smegenų funkcijos, kalbėjimo anatominiai-fiziologiniai mechanizmai, normaliai funkcionuojantys regėjimo, kinestezinis, odos ir kt. analizatoriai,

specialieji mokymo metodai (fonetinė ritmika),

individualūs vaiko gebėjimai.

Artikuliacinio aparato paslankumas priklauso

nuo kūno judesių išlavėjimo. Kūno judesiai padeda smegenims lengviau ,,pagauti“ kalbos ritmus, kurie yra tie patys ritmai, vaiko jau patirti motinos įsčiose.

Atliekami kūno judesiai klausančiojo smegenyse sukuria optimalų mokymąsi.

Esant optimaliai stimuliacijai, penkerių metų bei jaunesni vaikai gali nesunkiai vienu metu išmokti kalbėti dviem skirtingom kalbom.

Piaget, 1973

Girdžiu - ir užmirštu,

klausau - ir suprantu,

darau - ir atsimenu.

Kiniečių patarlė

Kalba – ne tik kalbos organų, bet ir mąstymo, klausos likučių bei įvairių judesių darnios sąveikos rezultatas.

Prof. E.Leongard, 2000.

Galvos smegenys

- tarimo mokymo metodas, pagrįstas kalbos, klausos lavinimo bei kūno judesių tarpusavio sąveika. Šių pratimų metu įvairūs kūno (liemens, rankų, kojų, galvos) judesiai derinami su konkrečios kalbinės medžiagos (žodžių, žodžių junginių, frazių, skiemenų, skiemenų junginių bei atskirų garsų) tarimu.

Fonetinė ritmika

Verbotonalinis metodas

Verbotonalinis metodas - tai binauraline klausa paremta strategija, maksimalizuojanti vaikų ir suaugusių su sutrikusia klausa bei kitų asmenų su komunikacijos sutrikimais klausymosi įgūdžius bei lavinanti rišlią sakytinę kalbą. Autorius – slovėnų akademikas Peter Guberin (1913-2005). Pirmąkart savo eksperimentinius tyrimus pristatė tarptautinėje konferencijoje dar 1954 metais. Zagrebo SUVAG klinikoje praktikuojama nuo 1961 m.

Vestibiuliarinė strategija – vokalizavimas judant. Klausymosi strategija – klausymosi įgūdžiai savitaisai.Kalbos strategija – ritmo ir intonacijos modelių taikymas.Antros kalbos strategija – klausymosi įgūdžių pagrindu.

Pagrindinės darbo, taikant šį metodą, kryptys:

Diagnostika

Reabilitacija

Integracija

Vibrotaktilinė fazė

Fonetinė ritmika ir kūno harmonija.

Piktografinė ritmika (klausos ir kūno pojūčių atvaizdavimas grafiniu vaizdu).

Muzikinė stimuliacija.

Audiovizualinis kursas.

Reabilitacijos būdai ir priemonės

Dabartiniu metu virš 50 pasaulio šalių šį metodą taiko ne tik klausos sutrikimų turinčių, bet ir vaikų su psichoneurologinėmis problemomis bei kitataučių ugdyme.

Įvairūs autoriai yra išsamiai aprašę garso-judesio būdus taikančias metodikas (I.Koroliovos, verbotonalinę, E.Leongard, T.Pelymskajos, N.Šmatko).

Daugelio tyrinėtojų nuomone, fonetinė ritmika - vienas geriausių metodinių būdų, leidžiančių sutrikusios klausos vaikui priartėti prie girdinčiojo vaiko kalbėjimo bei garsų tarimo lygio.

Fonetinė ritmika remiasi vaikų mokymu pamėgdžioti kūno, rankų, kojų judesius, kurie yra lydimi garsų, skiemenų, žodžių, frazių tarimo. Vaikas auga, ir jo gebėjimas pamėgdžioti - taip pat tobulėja, tikslėja. Judesiai ,,veda paskui save tarimą“.

Fonetinės ritmikos metu vaikai taria kalbinę medžiagą pamėgdžiodami mokytoją. Todėl šnekamoji suaugusiųjų kalba turi būti pavyzdžiu pamėgdžiojimui.

Svarbu, kad vaikai kuo teisingiau atliktų judesius, nes būtent jų dėka lengviau ištarti kalbinę medžiagą.

Fonetinę ritmiką sudaro 2 komponentai:

,,Kūno harmonija“: sensomotorinis vystymasis (kūno įtempimo, makromotorikos ir mikromotorikos įvaldymas). Tai padeda lavėti kalbai.

Ritminis stimuliavimas: ypatingas dėmesys balsui, kalbos garsų artikuliacijai.

Galutinis fonetinės ritmikos pratimų tikslas - natūrali, taisyklinga, su išreikšta intonacija bei aiškia ritmine struktūra šnekamoji kalba.

Fonetinės ritmikos judesiai gali būti patys įvairiausi, svarbiausi, kad atspindėtų konkretaus garso ar skiemens charakterį!

!

Fonetinė ritmika paveikslėliuose, schemose.

Ankstyvąjame ikimokykliniame amžiuje, lavinant fonetinę ritmiką gali būti naudojamos įvairios priemonės - lazdelės, sviediniai, vėliavėlės ir kt., pvz.:

sėdėti ant grindų ir belsti sviediniu į grindis: papapa, ištiesti rankas pirmyn – pa.

suspaustomis į kumštį rankomis kratyti paeiliui: bababa, abi rankas su kumščiais leisti žemyn: ba.

rankos sulenktos per alkūnes, pirštai išskėsti. Suspausti ir atleisti pirštus, tariant: amamam, vieną ranką tiesti į priekį, ,,griebiant“: am.

Ilgas ištarimas - judesiai plastiški, besitęsiantys, trumpas – judesiai staigūs, trumpi, pvz.:

lėtai vesti rankas į šonus, tariant ilgai: a___, greitai užsidengti rankomis veidą, tariant trumpai: a;

sėdėti prie stalo, lėtai ,,stumti“ mašinytę: u__, staigiai pasukti mašinytę į šoną, tariant: u;

rankos sulenktos per alkūnes, rodomieji pirštai į viršų, lėtai tiesti rankas į priekį, tariant: u___, vienos rankos rodomuoju pirštu greitai vesti į šoną, tariant: u, kita ranka į kitą šoną: u.

1. Skiemenų pratimai su priebalsiais p, t, m:

a) rankos sulenktos per alkūnes, kumščius lengvai papurtyti, tariant: pupupu, po to tiesti rankas abi į priekį, tariant: pu, pu, pu ;

b) tariant: tatata – purtyti kumščiais prie ausų, po vieną ranką papurtyti, tariant: – ta ta ta;

c) grietai ,,mušti“ kamuolį į sieną, tariant: mamama, tiesti ranką į šoną, tariant: ma, tiesti kitą ranką, tariant: ma.

2. Tempą didinti palaipsniui, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualias galimybes:

a) senukas eina lėtai: pa_pa_pa_, vaikas - greitai: papapa;

b) eiti lėtai į priekį, tariant: pa_pa_pa_, eiti vietoje, tariant: papapa, bėgti vietoje, tariant: papapa;

c) vaizduoti mažą šuniuką, ranka ,,loti“, greitai tariant: amamam, vaizduoti didelį šunį, lėtai tariant: am am am.

Mokymo priemonė ,,Vaikų, turinčių klausos sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus, fonetinės ritmikos lavinimas“

Specialiąją mokymo priemonę, skirtą vaikų, turinčių klausos sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus, fonetinės ritmikos lavinimui, sudaro 2 dalys:

Mokymo priemonė (filmuota medžiaga su pratimais DVD kompaktiniame diske).

Metodinės rekomendacijos mokytojui (skaitmeniniu formatu).

Priemonės paskirtis -

padėti surdopedagogams, logopedams, ikimokyklinių įstaigų pedagogams, ugdantiems ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus klausos sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus turinčius vaikus bei tėveliams suprasti fonetinės ritmikos esmę, įgyti reikiamų žinių, gebėjimų bei įgūdžių veiksmingai taikyti šį metodą vaikų kalbos ugdymo procese.

Specialiosios mokymo priemonės tikslas:

suteikti reikiamų žinių, gebėjimų, įgūdžių, ugdant vaikų kalbą, jungti kinestezinio bei klausos analizatoriaus veiklą su bendrosios motorikos vystymusi;

lavinti girdimąjį suvokimą, panaudojant jį taisyklingo tarimo įgūdžių formavimui;

padėti klausos sutrikimų turintiems vaikams ugdytis natūralesnę, su labiau išreikšta intonacija bei ritmika kalbą.

Uždaviniai:

- subalansuoti ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus klausos sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus turinčių vaikų kalbinį kvėpavimą bei su tuo susijusią rišliąją kalbą;

- padėti vaikams ugdytis gebėjimą taisyklingai tarti garsus bei jų junginius izoliuotai, skiemenyse, skiemenų junginiuose, žodžiuose, frazėse;

- formuoti gebėjimą keisti balso stiprumą ir aukštumą, išlaikant vidutinį balso tembrą;

- padėti klausa suvokti, skirti ir atgaminti įvairius ritmus; - lavinti vaikų gebėjimą reikšti savo emocijas įvairesniais balso

intonaciniais atspalviais.

Kūno (galvos, rankų, kojų) judesiai, derinami su konkrečios kalbinės medžiagos (frazių, žodžių, skiemenų, garsų) tarimu, padeda ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus klausos sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus turintiems vaikams, atliekant šiuos judesius, greičiau suvokti ritminį-intonacinį žodžio vaizdą bei skiemeninę žodžio struktūrą.

Metodinėse rekomendacijose mokytojui kalbinę pratimų

medžiagą sudaro: lietuvių kalbos garsai (balsiai ir priebalsiai), garsų junginiai, skiemenys, žodžiai, frazės, greitakalbės, skaičiuotės, eilėraščiai, trumpi tekstai ir pan.

Pratimuose aprašomi kartu atliekami natūralūs, nesudėtingi kūno judesiai: pašokimai, pritūpimai, pasisukimai, atsisėdimai, žingsneliai, rankų kilnojimas aukštyn, žemyn, plojimas, rankų kratymas, mojavimas, ,,smūgiavimas“ į šonus ir pan.

Pratimuose taip pat naudojami įvairūs natūralūs gestai, pavyzdžiui: aukštai-žemai, tyliai-garsiai, nėra, neigimas ir pan.

Fonetinės ritmikos pratimų metu taip pat mokomasi, atsižvelgiant į kalbinę medžiagą, nutaisyti ir atitinkamą veido išraišką (juokas, nuostaba, susirūpinimas, nusiminimas, abejonė ir pan.).

Mokant fonetinės ritmikos, dirbama kartu bei lygiagrečiai pagal visas turinyje pateiktas šešias temas, tad laikytis turinyje pateiktų temų eiliškumo nereikia.

Skyriaus ,,Pratimai balsui“ (balso stiprumas, balso aukštumas) fonetinės ritmikos elementai pradedami mokyti kiek vėliau, kai sutrikusios klausos vaikas jau turi susiformavusius tam tikrus kalbos įgūdžius ir geba kalbėti vidutinio stiprumo bei aukštumo balsu.

Fonetinė ritmika gali būti vedama frontaliai (su vaikų grupe ar klase) arba individualiai (su vienu ugdytiniu surdopedagogo, logopedo kabinete ar namuose).

Individualiuose užsiėmimuose fonetinė ritmika naudojama garsų tarimo mokymui bei automatizavimui skiemenyse, žodžiuose, frazėse.

Mokytojas individualiai moko ir įtvirtina tuos garsus, kurie buvo mokomi per grupinius užsiėmimus, dirbant su visa klase ar grupe.

Pratimai balsiams.

Pratimai priebalsiams. (Video). Pratimai balsui. Pratimai ritmui. Pratimai tempui. Pratimai intonacijai. Video. Mildutė ,,treniruojasi“.

Pratimai kalbos garsams.

Eilėraštis

Opa opa opapa

Buvo žirnis ir pupa.

Aš tą pupą pamačiau

Ir dantukais sukramčiau.

Judesiai – įtempti, intensyvūs, atliekami – ilgai/trumpai?

Kalbos garsai – kuriuos akcentuoti?

Kokia eilėraščio intonacija?

Koks ritmas? Kur loginis kirtis?

Kur pauze?

Ar plastiškas judesių jungimas?

Literatūra ir šaltiniai:

1. Carl Asp, Verbotonal Speech Treatment, San Diego, CA, 2006.

2. Carl Asp, Petar Guberina, Mihovil Pansini, The Verbotonal Method for Rehabilitating People with Communication Problems, NY, 1981.

3.http://journals.lww.com/thehearingjournal/Fulltext/2012/01000/Breaking_News__Verbotonal_rehabilitation__Are_we.4.aspx

4. Власова Т.М., Пфафенродт А.Н. Фонетическая ритмика. М.: Просвещение, 1996.

5. Руленкова Л.И. «Как научить глухого ребёнка слушать и говорить на основе верботонального метода» - М.: Парадигма, 2010.