Atminties samprata šiuolaikinėje kognityvinėje

psichologijoje

Ernest Litvin

Atmintis – individo sugebėjimas įsiminti, išlaikyti ir prireikus vėl grąžinti informaciją į sąmonę.

Kaip pagerinti atmintį ? Kokiu pavidalu yra kaupiama informacija ? Ar prisiminimas yra nuolatinis, ar jis kinta ? Jeigu atmintis yra įvykių užrašymas, tai ar tai panašu į

vaizdo įrašą, ar į konspektą, ar įsimenama viskas, ar tik svarbiausi dalykai?

Ar užmiršdami mes netenkame informacijos, ar ji lieka, tačiau tampa mums neprieinama ?

 

Psichologai, tyrinėdami atminti, ieško atsakymu į daugeli klausimų :

Atmintį galimą suprasti kaip procesą, kuris vyksta keliais etapais.

Jutiminė (sensorinė) atmintis Trumpalaikė atmintis Ilgalaikė atmintis

Atminties etapai

Atminties etapai

Išoriniai įvykiai

Jutiminė atmintis Trumpalaikė atmintis Ilgalaikė atmintis

Energija sudirgina jutimo organuose esančius receptorius.

Dalis informacijos iš jutimo organų patenka į trumpalaikę atmintį. Didžioji informacijos dalis nepatenka.

Dalis informacijos patenka į ilgalaikę atmintį. Prireikus ji gali būti atkuriama.

Bandymas

Bandymas

• Pusė sekundės, žmogus mato visą vaizdą, visas smulkiąsias detales. Šis trumpai išliekantis jutiminis vaizdas yra vadinamas – jutimine atmintimi.

• Ši atmintis trunka labai trumpai. Regimoji informacija jutiminėje atmintyje išlaikoma apie 0,25 sekundes, ji yra vadinama atvaizdžio atmintimi.

• Girdimoji informacija išlaikoma šiek tiek ilgiau, tačiau mažiau negu sekundę, vadinama – atgarsio atmintimi.

Trumpalaikės atminties ribos siekia 7 informacijos vienetus, tačiau šis skaičius gali būti ir didesnis arba mažesnis. Šis prisiminimo gebėjimas psichologijoje vadinamas magiškuoju septynetu plius minus du.

7 2

Reikia pateikti kelių raidžių, skaičių ar žodžių seką ir pažiūrėti, kiek jų žmogus atgamins iš karto po pateikimo. Didžiausias skaičius raidžių, skaičių ar žodžių, kuriuos teisingai atkartos žmogus, ir bus laikomas trumpalaikes atminties apimtimi. Tačiau ne visi informacijos vienetai vienodai gerai išlaikomi trumpalaikėje atmintyje. Skaičiai įsimenami geriau negu raides, girdimoji informacija geriau išlaikoma negu regimoji.

Kaip galima išmatuoti trumpalaikės atminties apimtį ?

Ilgalaikė atmintis yra santykiniai nekintanti ir neribotos apimties informacijos saugykla. Informacija joje yra išsaugoma ilgai.

Informacija į ilgalaikę atmintį visada patenka iš trumpalaikės atminties. Čia labai svarbų vaidmenį vaidina galvos smegenų dalis, vadinama Amono ragu (hipokampu).

Sensorinė atmintis – trumpą laiką išliekantis jutiminis vaizdas.

Trumpalaikė atmintis – iš jutimo organų arba ilgalaikės atminties gautos ir esamu metu naudojamos informacijos išlaikymas.

Ilgalaikė atmintis – santykinai nekintama ir neribotos apimties informacijos saugykla.

Sąvokos :

Jutimais gaunama informacija yra sutvarkoma, užkoduojama. Kodavimas gali būti regimasis (vaizdiniais), garsinis (akustinis) arba prasminis (semantinis). Kokiu pavidalu informacija yra užkoduojama, tokiu ji patenka į trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Informacija gali būti įsimenama automatiškai arba valingai.

Informacijos apdorojimas: užkodavimas, užmiršimas ir prisiminimas.

Labai daug informacijos, ypač mums jau šiek tiek pažįstamos, koduojame nevalingai, be jokių pastangų. Valinga informacija įsimenama šiek tiek kitaip. Tam reikia pastangų ir dėmesio. Valingam įsiminimui labai svarbus kartojimų skaičius.

Kas yra užmiršimas ? Užmiršimas yra negalėjimas prisiminti to, kas buvo įsiminta arba išmokta. Tam, kad informacija nebūtų pamirštama, reikia ją nuolat kartoti. Retkarčiais pakartojama medžiaga neužmirštama.

Taip pat, labai svarbi yra vietos eilėje įtaka. Paprastai pirmieji ir paskutinieji sąrašo elementai yra įsimenami geriau negu vidurinieji, įsimenami blogiausiai. Psichologijoje šis dėsningumas yra vadinamas pradmės ir baigmės efektu. Bet jeigu viduryje bus asmeniškai reikšminga informacija, ji įsimins geriau.

Asociacija – tau ryšys tarp psichikos reiškinių : kai vienas jų suvokiamas, įsivaizduojamas arba įsisąmoninamas, iškyla ir kitas. Atmintį galima įsivaizduoti kaip daug atskirų tarpusavyje sujungtų prisiminimų sankaupą. Pagalvoję apie ką nors vieną tuoj pat pagalvojame apie su tuo reiškiniu (žmogumi, daiktu ar kt.) susijusius dalykus. Prisiminti gali padėti vaizdai, kvapai, žodžiai, kūno būsenos.

Asociacijas padeda sužadinti ir kontekstas. Jeigu žmogus atsiranda toje pačioje aplinkoje, kurioje jis ką nors veikė arba mokėsi, jam lengviau pavyks atsiminti buvusią veiklą negu kitoje aplinkoje.

Taip nustojusiems vartoti alkoholį patariama nesilankyti tose vietose, kuriose jis gėrė ir jautė malonumą, nes tos vietos sužadina malonius prisiminimus ir taip padidina galimybę vėl pradėti gerti.

Pseudoreminiscencijos – tai atminties sutrikimai, užpildantys jos spragas. Jos dažniausiai „kompensuoja“ amnezijas. Jei ligonis neprisimena, kada buvo jo gyvenime tikri įvykiai, faktai, jis nurodo klaidingą jų datą. Pseudoreminiscencijų metu ligonis pasakoja apie tikrus įvykius, tik nesilaiko chronologijos.

Atminties sutrikimai

Konfabuliacijos – tai sunkesnė negu pseudoreminiscencijos paramnezijos forma. Esant konfabuliacijoms, atminties spragas, kurios būna dėl amnezijos, ligonis užpildo prasimanymais, nebūtais įvykiais. Būdina jų savybė ta, kad ligonis tai daro netyčia, pats tuo tvirtai tiki. Konfabuliacijos pasižymi nenuoseklumu, greitai keičiasi - kitą dieną atsakymai į tuos pačiu klausimus jau būna kitokie.

Atminties sutrikimai

Ekmneziją – savotišką konfabuliacjos raiškos formą. Jos metu ligonis gyvena praeityje.

Atminties sutrikimai

Kriptomnezijos metu ligonis nesugeba atskirti, kas yra jo paties sugalvota, o kas išgirsta, skaityta, matyta. Ką nors sužinojęs, jis perteikia tai kaip savo mintis, kino filme matytus įvykius priskiria sau, t.y. lyg jis pats būtų jų dalyvis.

Atminties sutrikimai