1

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS IR SAUGOS INSTITUTAS

Albinas Šukys

TRIUKŠMO IR DULKĖTUMO TIPINĖJE

LIETUVAI KARVIŲ FERMOJE TYRIMAI

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Technologijos mokslų sritis

Bendrosios inžinerijos studijų kryptis

Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos studijų programa

Akademiją 2014

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus (2014-05-06) įsakymu Nr.144-PA )

Pirmininkas: prof. habil. dr. Bronius Kavolėlis, Europos žemės ūkio inžinierių draugijos narys;

Nariai: 1. doc. dr. Rolandas Domeika, Aleksandro Stulginskio universitetas;

2. doc. dr. Ričardas Butkus, Aleksandro Stulginskio universitetas;

3. prof. dr. Algirdas Raila, Aleksandro Stulginskio universitetas;

4. dr. Vidmantas Kanopa, UAB Daivida generalinis direktorius.

Mokslinis vadovas

doc. dr. Ričardas Butkus, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas

lekt. dr. Gediminas Vasiliauskas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius

prof. dr. Dainius Steponavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas

doc. dr. Rolandas Bleizgys, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS IR SAUGOS INSTITUTAS

Magistratūros studijų baigiamasis darbas

Triukšmo ir dulkėtumo tipinėje Lietuvai karvių fermoje tyrimai

Autorius: Albinas Šukys

Vadovas: doc.dr. R. Butkus

Kalba – lietuvių

Darbo apimtis – 51 p.

Lentelių skaičius – 8

Paveikslų skaičius – 26

Naudota informacijos šaltinių – 35

Priedų skaičius – 1

Santrauka

Analizuojama tipinių gyvulininkystės objektų darbuotojų darbo aplinka, būdingi kenksmingi

veiksniai. Sudarytos tyrimų metodikos ir atlikti triukšmo bei dulkėtumo tyrimai tipinėje Lietuvai (iki

50 karvių) fermoje. Nustatyta, kad fermos darbuotojui triukšmo ekspozicija gali būti apie 83 dBA

(žemutinė vertė prevencijos veiksmams pradėti yra 80 dBA), o dulkių koncentracija malant grūdus yra

55±21 mg/m3. Šioje darbo vietoje vyrauja (apie 90 %) iki 1 µm dydžio dalelės. Triukšmo ir dulkių

kenksmingam poveikiui darbuotojo sveikatai sumažinti parinktos asmeninės apsaugos priemonės.

Reikšminiai žodžiai: Triukšmas; dulkės; darbo aplinka; karvių ferma

4

ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITY

FACULTY OF AGRICULTURAL ENGINEERING

INSTITUTE OF AGRICULTURAL ENGINEERING AND SAFETY

Master theses

Noise and dust typical Lithuania cow farm research

Author: Albinas Šukys

Supervisor: R. Butkus

Language – Lithuanian

Pages – 51 p.

Tables – 7

Pictures – 26

Sources of literature – 34

Annexes – 1

Summary

Analyzed of typical animal facilities staff work environment, characterized nuisances. Consisting

of research methodology and make noise and dust tests in typical for Lithuania (50 cows) farm. It was

found that the farm worker noise exposure may be about 83 dBA (more than lower exposure action

value - 80 dBA), and dust concentration in the grain milling operation is 55 ± 21 mg/m3. In this

workplace dominated (about 90%) particles to 1 m size. Noise and dust harmful effects on the

workers’ health to reduce selected personal protective equipment.

Keywords: noise; dust; working environment; cows farm

5

Turinys

ĮVADAS..........................................................................................................................................6

1. INFOMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ …………..………………………..............……........7

1.1. Profesinės ligos Lietuvoje ir žemės ūkio srityje ...................................................................7

1.2. Triukšmas, jo poveikis žmogui bei mažinimo galimybės ..................................................10

1.3. Dulkės, jų poveikis žmogui bei mažinimo galimybės....................................................16

1.4. Pienininkystės ūkiai ir produkcijos kiekiai Lietuvoje ........................................................21

1.5. Informacijos šaltinių apžvalgos apibendrinimai ................................................................23

2.TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.......................................................................... ...........25

3.TYRIMŲ METODIKA ............................................................................................................. 26

3.1. Tyrimų objekto apibūdinimas.............................................................................................26

3.2. Triukšmo ir dulkėtumo tyrimų norminis pagrindimas........................................................27

3.3. Eksperimentinių tyrimų metodika......................................................................................31

3.4. Prietaisai naudojami tyrimams atlikti.................................................................................33

3.5. Matavimų rezultatų statistinis apdorojimas .......................................................................37

4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS......................................................................38

4.1. Dulkėtumo tyrimų rezultatai...................................................................................................38

4.2. Triukšmo tyrimų rezultatai ....................................................................................................39

IŠVADOS......................................................................................................................................48

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ................................................................................... 49

6

Įvadas

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti įstatymus ir darbuotojų

saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose

dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų ir ligų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina

valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosis Lietuvos Respublikos

Konstitucija, darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais [1].

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos

atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus

profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku [2].

Profesinė rizika - pavojaus sveikatai ar gyvybei galimybė dėl kenksmingo ar pavojingo darbo

aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio. Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje,

kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti

pavojingas gyvybei. Pavojingas veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio

darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti [2]. Pagrindiniai kenksmingi ir pavojingi

rizikos veiksniai, kurie gali įtakoti darbuotojų sveikatą: cheminiai, fizikiniai, biologiniai,

ergonominiai, psichosocialiniai ir fiziniai [3]. Darbuotojų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje

kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinas ribines vertes ir nėra galimybės techninėmis ar kitomis

priemonėmis sumažinti jų iki darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytų

leistinų ribinių dydžių, darbo laiko trukmė turėtų būti sumažinta, vadovaujantis sveikatos apsaugos

ministro patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius

kriterijais ir tvarka [4].

Žemės ūkio dirbančiuosius veikia įvairiausi kenksmingi ir pavojingi profesinės rizikos

veiksniai. Viena iš specifiniais rizikos veiksniais pasižyminčių žemės ūkio veiklos šakų yra

pienininkystė. Čia darbuotojo darbo aplinka labai įvairi, nes daug darbų atliekama ir statiniuose, ir

lauke, tenka dirbti su įvairiais mechanizmais, mobiliomis mašinomis ir rankų darbus. Naujose,

moderniai aprūpintose karvių fermose, darbo aplinka ir darbo priemonės atitinka esminius darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimus, tačiau senosiose fermose naudojamos technologijos ir įranga kelia

nemažai pavojų žmogaus sveikatai.

Darbo aplinka senosiose pieno fermose yra pavojinga žmogaus sveikatai, todėl šio darbo

tikslas ištirti dviejų dažniausiai pasitaikančių kenksmingų veiksnių darbuotojo sveikatai – triukšmo ir

dulkių – lygius tipinėje Lietuvos sąlygomis senos konstrukcijos karvių fermoje.

7

1. Informacijos šaltinių analizė

1.1. Profesinės ligos Lietuvoje ir žemės ūkio srityje.

Higienos instituto ir VDI, stebinčio profesinių ligų šalyje būklę nuo 1993 metų, naujausiame

tyrime pastebima, kad sergamumas šiomis ligomis laipsniškai mažėja. Piką pasiekęs 2006-aisiais

metais, kuomet buvo užfiksuoti 1447 susirgimų profesinėmis ligomis atvejai (96,5 atvejo 100 tūkst.

užimtų (dirbančių) gyventojų), 2007-aisiais šis skaičius sumažėjo iki 1 123 atvejų (73,2 atvejo 100

tūkst.), o pernai metais – iki 1 030 (preliminariais duomenimis – 67 atvejai 100 tūkst.)[5].

Viena iš priežasčių galėtų būti 2008 m. patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai, kuriuose

rekomenduojama taikyti maksimalius latentinius periodus. Tai laiko trukmė nuo paskutinio

kenksmingo aplinkos veiksnio veikimo dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui

pasireiškė pirmieji ligos simptomai ar požymiai. Po maksimalaus latentinio periodo nėra galimybės

pagrįstai įrodyti priežastinį ryšį su darbu, todėl ilgą laiką nedirbančių asmenų sveikatos sutrikimai

rečiau pripažįstami profesinėmis ligomis. Higienos instituto duomenimis, sergamumas profesinėmis

ligomis Lietuvoje nuo 1995-ųjų iki 2006-ųjų padidėjo beveik keturis kartus: nuo 370 iki 1447 atvejų.

Per minimą laikotarpį sergamumas reikšmingai padidėjo tris kartus: 1996-1997, 2002 ir 2005 m. Tik

nuo 2007-ųjų jis ėmė reikšmingai mažėti[5].

Profesinių ligų priežasčių struktūra per minimą laikotarpį ženkliai nekito. Daugiau nei tris

ketvirtadalius šalyje nustatomų profesinių ligų sukelia fizikiniai veiksniai – vibracija ir triukšmas.

Antroje vietoje – ergonominiai veiksniai, kurie, nors sukelia apie 20 proc. profesinių ligų, per 2002-

2008 m. išaugo trečdaliu. Cheminiai ir pramoniniai veiksniai sukelia apie 2 proc., o biologiniai

veiksniai – apie 1 proc. profesinių ligų. Daugiausia sergančiųjų profesinėmis ligomis 2007-aisiais

fiksuota žemės ūkio srityje (kiek daugiau nei 200 atvejų 100 tūkst.), statybų sektoriuje (apie 120

atvejų 100 tūkst.), pramonėje (apie 110 atvejų 100 tūkst.). Paslaugų sferoje sergančiųjų profesinėmis

ligomis 2007-aisiais buvo apie 25 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų. 2013 metų profesinių ligų atvejų

skaičius pateiktas 1 paveiksle.

8

1 lentelė. Profesinių ligų atvejų skaičius ir jų dalis procentais. Požymiai: ekonominės veiklos

rūšis (EVK2), lytis [5].

Cheminiai rizikos veiksniai - veiksniai, kurių pagrindą sudaro cheminių substancijų kitimai

aplinkoje. Cheminiai veiksniai gali sukelti žalą žmogaus kūnui tiesiogiai arba pagaminant kokios nors

formos energiją, kuri gali daryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Pirmuoju atveju, cheminis

veiksnys tiesiogiai daro žalą žmogaus kūnui, yra būtina (bet nepakankama), kad jo molekulės

tiesiogiai kontaktuotų su kuria nors žmogaus kūno dalimi. Antruoju paminėtuoju atveju žalą sukelia

energija, atsirandanti dėl cheminio veiksnio, galinčio sukelti tokius reiškinius, užsidegimas arba

sprogimas [6-7].

Rizikos veiksniai nustatomi vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos

ir darbo ministro patvirtintais tyrimo metodiniais nurodymais. Siekiant sumažinti rizikos veiksnių

neigiamą poveikį dirbantiems žmonėms arba netgi išvengti rizikos, būtina tinkamai atlikti rizikos

veiksnių įvertinimą darbo vietoje.

Rizikos vertinimas – galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu

nustatoma esanti ar galima rizika, galimas poveikis darbuotojo sveikatai ir priimamas sprendimas, ar

rizika yra priimtina, ar nepriimtina. Rizikos vertinimo tikslas – nustatyti darbuotojų traumos ar kitokio

sveikatos pakenkimo tikimybę dėl kenksmingo ar pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių

poveikio, įvertinant, kaip darbo vietos ar kitos darbovietės vietos, darbo priemonės, darbo sąlygos

atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos

9

reikalavimus, numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų

kiek įmanoma sumažinta [4].

Remiantis tyrimo duomenimis, kur buvo analizuojama kokie rizikos veiksniai labiausiai tiriami

įmonėse, matyti iš 2 pav., kad daugiausia tiria ergonominius rizikos veiksnius 46 %, fizikinius 18 %,

bei mažiausiai tiria psichosocialinius, fizinius, biologinius ir cheminius rizikos veiksnius, t. y. po 9 %

[8].

1.1 pav. Dažniausiai tiriami rizikos veiksniai įmonėse [7]

Darbo aplinkoje dažnai pasitaiko kenksmingų veiksnių, kurie veikdami ilgą laiką darbuotojo

organizmą, žaloja sveikatą ir gali sukelti profesinę ligą.

Pagal priežastingumą (1.2 pav.) daugiausia profesinių ligų 2011 metais lėmė fizikiniai

veiksniai. Jie sukėlė 69,4 %. profesinių ligų iš kurių 64 % – visą kūną ir rankas veikianti vibracija, t.y.

279 profesines ligas. 2010 m. fizikiniai veiksniai sukėlė 69,5 % profesinių ligų.

10

1.2 pav. Profesinių ligų priežastys [5]

Tarp fizikinių veiksnių, dažniausiai sukeliančių profesines ligas, yra triukšmas, o cheminių

veiksnių požiūriu dažniausiai darbo aplinkoje pasitaiko dulkių pavojus [5].

1.2. Triukšmas ir jo poveikis žmogui, bei mažinimo galimybės

Triukšmu vadiname netvarkingą, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinį, neįprastą

žmogaus klausai, sukeliantį nemalonius pojūčius. Natūralus gamtinis triukšmas – jūros ošimas, upelio

čiurlenimas, medžių šlamėjimas, paukščių čiulbėjimas pasižymi visai kitokiomis akustinėmis

charakteristikomis, jis nesukelia jokių neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai. Priešingai, natūralus

gamtinis triukšmas veikia žmogų raminančiai, gerina jo nuotaiką.

Apie triukšmo žalą sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senovėje. Istorijos šaltiniai mini, kad

jau antikinės Romos gyventojai skundėsi miesto valdžiai, kad ši uždraustų ankstaus ryto metu ginti į

ganyklas ožkas ir galvijus centrinėmis miesto gatvėmis, kadangi gyvulių bliovimas ir mekenimas labai

trikdė miestelėnų ramų miegą. Apie 2000 metus prieš mūsų erą Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo

netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuo triukšmo.

Šiandieniniame gyvenime, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, didėjant

transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir

triukšmas [9]. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų

keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo

pasilinksminimo vietų lankytojai. Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas

11

viena svarbiausią ekologinę problemą. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių

sveikatą. Triukšmo matuojamas decibelais.

Decibelas. Garso slėgio fizikinis vienetas mikropaskalis (µPa). Silpniausias garsas, kurį gali

pajusti sveiko žmogaus ausis, yra apie 20 µPa. Iš 20 µPa slėgio virpesys yra labai mažs . Jis sukelia

vidinės ausies membranos nuokrypius, mažesnius negu vieno atomo skersmuo. Tačiau ausis gali

ištverti milijoną kartų aukštesnį garso slėgį. Klausos diapazonas apima kiekviena garsą nuo švelnaus

upelio čiurlenimo iki reaktyvinio variklio gausmo[10].

Siekiant tokį platų garso slėgio diapazoną sutalpinti skalėje, buvo pasiūlytas logaritminis

decibelo vienetas (dB). Decibelo skalėje 20 µPa girdos slenkstis yra kaip etaloninas. 1 dB yra

mažiausias pasikeitimas, kurį ausis gali atskirti. Padidėjimas 6 dB dvigubina garso slėgį.

Garso aukštumas ir garsumas. Garso garsumas labai priklauso nuo jo aukštumo. Jauno

žmogaus ausis yra jautri garsams, kurių dažnių diapazonas yra nuo 16 iki 20000 Hz apytikrei 9 oktavų

intervalas. Garsai kurių dažniai yra žemesni kaip 16 Hz (infragarsas) , jaučiami kaip vibracijos, o

garsų aukštesnių kaip 20000 Hz (ultragarsas), žmogus negali išgirsti , tačiau juos girdi šunys ir kiti

gyvūnai. Mažo aukštumo garsai atrodo daug mažiau garsūs negu didelio aukštumo[10]. Skirtingo

aukštumo garsai, skirtingai veikia ir žmogų.

Triukšmo poveikį žmogui galima suskirstyti į dvi grupes:

• triukšmo įtaka klausai;

• triukšmo poveikis visam organizmui, žmogaus veiklai.

1.1 lentelė. Garso stiprio ir garsumo atitiktis, kai garso dažnis 1000 Hz[10].

Garsas Garso stipris, W/m² Garsumas, dB

Girdos slenkstis 10-12

0

Kvėpavimo garsas 10-11

10

Kišeninio laikrodžio tiksėjimas 10-10

20

Lapų čežėjimas 10-9

30

Šnabždesys 10-8

40

Įprasta kalba 10-7

50

Vidutinio garsumo kalba 10-6

60

Garsi kalba 10-5

70

Gatvės triukšmas 10-4

80

Gamyklos cecho triukšmas 10-3

90

12

Diskotekos triukšmas 10-2

100

Pneumatinio kūjo triukšmas 10-1

110

Kūjinio perforatoriaus triukšmas 1 120

Reaktyvinis variklis 10 130

Teslos išlydžio triukšmas / 10 milijonų voltų 100 140

Žmogaus klausą labai neigiamai veikia vidutinio ir aukšto dažnio pastovūs siaurajuosčiai ir

impulsiniai triukšmai.

Triukšmas veikdamas ilgą laiką, gali pažeisti klausą. Tai priklauso nuo triukšmo lygio ir

poveikio laiko. Klausos pažeidimas dėl triukšmo poveikio darbe sukelia daugiau negu trečdalį visų

profesinių ligų. Pagrindinis šios ligos simptomas yra girdimumo ribos padidėjimas, kuris

apibūdinamas kaip kurtumas. Klausos praradimas yra skirtingas įvairiuose dažnių intervaluose. Jis

gali būti laikinas ir pastovus. Tai priklauso nuo triukšmo charakteristikos, žmogaus individualių

savybių ir pan.

1.3 pav. Vienodo garsumo kreivės, priklausančios nuo garso lygio (dB) ir dažnio (Hz)

[10].

Triukšmas veikia ne tik klausą, bet ir visą organizmą. Tokie susirgimai kaip hipertonija,

opaligė, neurozės, o kartais virškinimo sistemos sutrikimai, odos ligos, susiję su nervų sistemos

nusilpimu. Triukšminga aplinka darbo ar poilsio metu (ypač naktį) erzina, sukelia nuovargį,

13

susilpnina dėmesį, sulėtina psichines reakcijas, vargina nervų sistemą ir gali būti minėtų susirgimų ar

nelaimingų atsitikimų priežastis.

Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą

informaciją, susikaupti. Triukšmas slopina norą suteikti pagalbą, padidina agresyvaus elgesio

tikimybę. Triukšmo poveikį organizmui sustiprina kiti žalingi veiksniai - netinkami mikroklimato

parametrai, kenksmingos medžiagos, virpesiai ir pan.

Triukšmas normuojamas techninėmis ir higienos normomis. Techninės normos nustato leistiną

įrenginių garso slėgio lygį. Leidžiamus triukšmo lygius gyvenamoje aplinkoje bei triukšmo matavimą

nustato Lietuvos higienos norma HN 33-2011. Gyvenamuose kambariuose, poilsio namuose,

viešbučiuose dienos metu garso lygis negali viršyti 40 dBA, nakties metu (nuo 23 iki 7 vai.) - 30 dBA

ir pan[11].

Triukšmo darbo aplinkoje reglamentuoja Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo rizikos nuostatai

[12]. Kadangi triukšmo veikimas į žmogaus organizmą visumoje yra energinis procesas, todėl jo

ribojimas turi garso lygio ir veikimo trukmės dedamąsias – ekspoziciją. Nuostatai nustato ribinę

triukšmo ekspozicijos vertę ir ekspozicijos vertes (viršutinę ir žemutinę) veiksmams pradėti

darbuotojų apsaugai nuo veikiančio triukšmo užtikrinti pagal kasdieninius veikiančius triukšmo lygius

ir didžiausius akimirksnius garso slėgius ar lygius. [12]

Ribinė kasdieninio veikiančio triukšmo lygio (ekspozicijos lygio) vertė hEXL 8, neturi viršyti 87

dBA ir didžiausias akimirksnis C svertinis garso slėgis peakp arba CpeakL neturi būti didesnis kaip 140

dBC.

Triukšmo ekspozicijos vertės veiksmams pradėti, darbuotojų saugai nuo veikiančio triukšmo

užtikrinti, nustatomos pagal kasdieninius veikiančio triukšmo lygius bei didžiausius akimirksnius C

svertinius garso lygius yra tokios [13]:

viršutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti 858, hEXL dBA ir didžiausias

akimirksnis C svertinis garso lygis 137CpeakL dBC;

žemutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti 808, hEXL dBA, o didžiausias

akimirksnis C svertinis garso lygis 135CpeakL dBC.

Bendruoju atveju kai veikia vienas šaltinis kasdieninio veikiančio triukšmo lygio vertės

nustatymą 8 valandų darbo pamainai galima apskaičiuoti pagal formulę :

14

0

,8, lg10T

TLL e

TeAeqhEX , (1.1)

čia TeAeqL , - bendroji ekvivalentinio A svertinio garso slėgio lygio vertė per laikotarpį e

T ,

kurio metu vertintas (matuotas) veikiantis žmogų triukšmas (dBA);

0T - standartizuota darbo dienos trukmė, lygi 8 valandoms. 0T ir e

T išreiškiami tais

pačiais vienetais (valandomis, minutėmis ar sekundėmis) [13].

Kai darbas veikiant triukšmui trunka trumpiau negu 8 valandos, o darbo procesuose ar

operacijose triukšmas turi aiškius laikotarpius ir žinomas ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso

slėgio lygio vertės, galima kasdieninio veikiančio triukšmo lygio vertę apskaičiuoti pagal formulę:

iAeqLn

i

i

e

hEX tT

L ,1,0

1

8, 101

lg10 , (1.2)

čia tiAeqL , - ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertė per laikotarpį it ,

kurio metu matuotas veikiantis žmogų triukšmas;

i - laikotarpių kiekis.

it - bendroji i-osios operacijos trukmė per pamainą.

eT - bendroji pamainos trukmė.

Laikotarpių it bendroji trukmė lygi eT , tačiau neviršija 0T .

Pagrindiniai gamybinio triukšmo mažinimo būdai yra tokie:

• triukšmo mažinimas pačiame jo kilimo šaltinyje;

• garso sugertis arba absorbcija;

• garso izoliacija;

• aktyvus triukšmo mažinimas;

• organizaciniai - administraciniai;

• architektūrinės statybinės priemonės,

• asmeninės apsauginės priemonės.

Pati radikaliausia priemonė - tai triukšmo mažinimas jo kilimo šaltinyje. Tačiau

jos realizavimas, dėl sudėtingų triukšmingo įrengimo konstrukcijos pakeitimų, ne visada

galimas[14].

Garso sugertis. Garso lauką patalpoje sukuria garso bangos, sklindančios nuo triukšmo šaltinio

ir atsispindinčios nuo patalpos paviršių. Tai padidina triukšmo slėgio lygį 5-15 dB, palyginus jį su

to pačio įrenginio keliamu triukšmu lauke. Padengus patalpos vidaus paviršių garsą sugeriančiomis

medžiagomis, arba, pačioje patalpoje pastačius garso absorberius (garsą sugeriančias konstrukcijas),

žymiai sumažinamas triukšmas.

15

Garsą sugeriančios medžiagos — tai lengvos akytos medžiagos, kurių akutės užpildytos oru

(mineralinė vata, putų polistirolas, porolonas, veltinis ir pan.). Virpėdamas oras medžiagos akutėse,

dėl trinties į akučių sieneles, garso energiją paverčia šiluma. Medžiagos garso sugerties

efektyvumas apibūdinamas garso sugerties koeficientu α. Kuo α didesnis, tuo medžiaga efektyviau

sugeria garsą. Garso sugerties koeficientas priklauso nuo garsą sugeriančios medžiagos storio ir

garso dažnio [14].

Organizacinės - administracinės priemonės tai:

■ triukšmingų procesų automatizacija, sudaranti galimybę valdyti gamybinius procesus per

atstumą;

■ buvimo triukšmingoje aplinkoje ribojimas (pertraukos, darbo pobūdžio keitimas ir pan.);

■ tylos vietų sudarymas (patalpų, izoliuotų nuo triukšmo ir skirtų dirbantiesiems pailsėti,

įrengimas);

■ asmeninis monitoringas (pastovus medicininis tyrimas ir profilaktika);

■ dirbančiųjų, ypač jautrių triukšmui ar turinčių klausos organų pažeidimus, perkėlimas į

mažiau triukšmingą darbą ir pan.

Architektūrinės-statybinės priemonės - tai racionalus akustinis pastatų ar statinių planavimas ir

išdėstymas taip, kad triukšmo poveikis dirbantiesiems ir aplinkai būtų kiek galima mažesnis. Pastatai

atžvilgiu gatvių išdėstomi šoniniu fasadu. Langų rėmai užpildomi stiklo blokais arba įstiklinami trys

stiklai [14].

Asmeninės apsauginės priemonės. Ankščiau minėti metodai ne visada leidžia sumažinti

gamybinį triukšmą iki leistino lygio. Todėl papildomai naudojamos asmeninės apsauginės

priemonės:

■ įdėkliukai arba kamšteliai. Jie įstatomi į ausies kanalą ir neleidžia triukšmui (garso bangai)

pasiekti žmogaus vidinės ausies. Jie gali būti vienkartinio ar daugkartinio naudojimo ir

sumažina garso slėgio lygį 5-40 dB, priklausomai nuo dažnio.

■ ausinės apgaubia visą ausį. Jos patogios, lengvos, triukšmą sumažina 10-40 dB.

■ šalmai uždengia visą galvą. Naudojami klausos apsaugai, veikiant 120-130 dB triukšmui. Jie

sumažina triukšmą 10-60 dB [14].

16

1.3. Dulkės ir jų poveikis žmogui bei mažinimo galimybės

Dulkėmis vadinamos kietosios nuo 1 iki 150 µm dydžio dalelės, susidarančios dirbant dirvas,

smulkinant, sijojant, gabenant biriąsias medžiagas, šlifuojant, poliruojant metalus, pjaunant medį ir

pan.

Įprastai didelis kietųjų dalelių (PM) kiekis iš gyvulių laikymo vietų sukelia žalingą poveikį

tiek patiems gyvūnams, tiek jų produktyvumui ir kelią pavojų ten dirbančių žmonių sveikatai ir

gerovei ( Andersen et al, 2004 ; . . Donham et al, 1984 ) [15].

1.4 pav. Ryšys tarp kietųjų dalelių koncentracijos (punktyrinės linijos) ir gyvūnų įprastos

dienos veiklos (ištisinė linija) [15].

Įkvėptos kietosios dalelės gali prasiskverbti į gilesnius kvėpavimo takus ir pakenkti tiek

gyvulių tiek žmonių kvėpavimo organams. Iš galvijų laikymo vietų sklindantis didelis kietųjų dalalių

kiekis kelią netik, pavojų žmonių ir givūnų sveikatai, ir gerovei, bet ir aplinkai ( augalams ir kitiems

organizmams), ir netgi pakenkti ekosistemai . Aukšta kietųjų dalelių koncentracija aplinkoje, taip pat

susijusi ir su klimato kaitos klausimais, pavyzdžiui, debesų susidarymui, spinduliuotės poveikiui, ir

prisideda prie atmosferos matomumo funkcijos sutrikimų [16].

Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties. Mažesnės nei 5μm

dulkės gali patekti į plaučius. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei

dalelių sudėtyje yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtinius apsinuodijimus.

Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio, cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat

organinės ir metalų dulkės sukelia specifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.

Nemaža dalis kietųjų dalelių, išmetimą iš dyzelinu varomų transporto priemonių, apytikriai 10-

100 kartų didesnė nei iš benzininu varomu transporto priemonės. Didelis dėmesys buvo sutelktas iš

dyzelinių variklių išmetamoms kietosioms, jų neigiamas poveikis sveikatai ; tai yra nuodingų

cheminių medžiagų , įskaitant PAH , kurie yra žinomos kaip kancorogeninės medžiagos, korios

17

organizme sukelia arba paskatina vėžinių auglių vystimasi [16].

Pagal kilmę dulkės skirstomos į tris grupes:

1) organinės dulkės - augalinės (medienos);

2) neorganinės dulkės - metalo (plieno, ketaus) ir mineralinės (cemento, kalkių,

kvarco,asbesto);

3) mišrios dulkės - tai organinių ir neorganinių dulkių mišinys (dulkės, kylančios apdirbant

medieną).[14]

Pagal dispersiškumą dulkės yra dviejų rūšių:

■ smulkiadispersės dulkės, kurių dalelės < 10 am (atmosferos dulkės) nenusėda patalpų

ore,vadinamos aerozoliais;

■vidutinio ir stambaus dispersiškumo dulkės, kurių dalelės > 10 am - nusėda, vadinamos

aerogeliais.

Įvairių medžiagų dulkių dalelės įsielektrina. Nemetalinės dulkės įsielektrina teigiamai, o

metalinės - neigiamai.

Dulkiu tipas daugiausia priklauso nuo gamybos proceso, technologijos ir naudojamos

žaliavos[16].

Pagal kenksmingumą dulkės yra inertinės (medžio, cukraus dulkės), kurias sudaro nenuodingos

organizmui medžiagos ir agresyvios (švino, sieros), kurios turi nuodingas savybes.

Dulkių dalelės, kurios gali oksiduotis ore, sudaro sprogius mišinius. Stambaus dispersiškumo

dulkės yra pavojingos, nes jų paviršius didelis ir jos lengvai oksiduojasi. Dulkių oksidacijos greitis

priklauso ir nuo dulkių medžiagos cheminio aktyvumo.

Pastoviai kvėpuojant dulkėmis susergama sunkia liga - silikoze, kurią sukelia silicio dioksidas.

Dalis įkvėpiamų dulkių susilaiko kvėpavimo takuose, kita dalis patenka į plaučius ir nusėda

bronchuose. Inertinės dulkės sukelia viršutinių kvėpavimo takų katarą (bronchinę astmą, plaučių

emfizemą). Erzinančios dulkės (kalkės, karbidai, sodas) sukelia odos uždegimus. Taip pat dulkės

gali pažeisti akis ir ardyti plaučių audinius.

Dulkių kiekis darbo zonoje neturi viršyti koncentracijos ribinių verčių. Dulkių koncentracija

ore charakterizuojama dulkių svoriu tūrio vienetui (mg/m3). 1.2 lentelėje pateikta kai kurių

medžiagų dulkių ilgalaikio poveikio ribinės vertės (IPRV) patalpų ore.

18

1.2 lentelė. Kai kurių medžiagų dulkių ilgalaikio poveikio ribinės vertės gamybinių patalpų ore

[14].

Eil. Nr. Medžiagų pavadinimas IPRV mg/m3

1. Cemento dulkės 10

2. Grafito dulkės 5

3. Medvilnės dulkės 0,5

4. Kietos medienos dulkės 5

5. Organinės dulkės 5

6. Popieriaus dulkės 6

7. Kitos nenuodingos dulkės 10

Vienas iš pagrindinių ir higieniškai pagrįstų metodų oro užterštumui darbo zonoje nustatyti yra

svorinis metodas. Užterštas oras aspiratoriaus pagalba siurbiamas pro žinomo svorio popierinį filtrą

ir išmatuojamas siurbiamo oro tūris. Oro pavyzdys imamas darbuotojo kvėpavimo lygyje. Po to

filtras džiovinamas ir vėl sveriamas.

Ištraukiamoji vėdinimo sistema išmesdama dulkes kartu su oru į aplinką, teršia atmosferą. Dėl to

dulkių surinkimui naudojami įrenginiai, valantys orą sausu ir drėgnu būdu.

19

Kenksmingų dalelių ( dulkių ) valymo įrenginiai

Sausieji

Pirminio valymo Švaraus valymo

Grafitaciniai Inerciniai Filtrai Elektriniai filtrai

Nusodinimo

kameros Ciklonai Audininiai Elektrostatiniai

Priešpriešinio

srauto

nusodintuvai

Multiciklonai Pliuoštiniai Išlydžio

Posūkiniai

nusodintuvai Žaliuziniai Grūdietieji Vamzdiniai

Žiediniai

nusodintuvai Sukuriniai Plokšteliniai

Išcentriniai Vienzoniai

dvizoniai

1.5 pav. Sausieji kenksmingų dalelių valymo įrenginiai.[17]

Sausieji pirminio valymo įrenginiai veikia gravitacinių, inercinių jėgų principu. Dulkės

veikiamos sunkios jėgos dažniausiai nusėda nusodinimo kamerose, prieš srovinio srauto posūkiuose ar

žiediniuose nusodintuvuose.

Dulkių nusodinimo kameros yra papraščiausi įrenginiai, kuriuose nusodinamos didesnės kaip

40µm dalelės. Kuo dulkių srauto dreitis ir kameros aukštis mažesni, o ilgis didesnis tuo dulkių

išvalymo efektyvumas yra didesnis. Kai oro srauto judėjimo greitis yra nuo 0,2 iki 0,8 m/s išvalymo

efektyvumas siekia nuo 40 iki 50% [17].

20

Kietųjų dalelių ( dulkių ) valymo įrenginiai

Šlapieji

Pirminio valymo Švaraus valymo

Skruberiai Filtrai

Plovimo bokštai Alyvos

Spartieji

turbulentiniai

skruberiai

Tuščiaviduriai Pliuoštiniai Smūginiai

inercianiai rotoriai

Su įkrova Putų aparatai

Išcentriniai Rotaciniai

Barbotavimo

aparatai

Koaguliaciniai

išcentriniai

1.6 pav. Šlapieji kenksmingų dalelių valymo įrenginiai.[17]

Šlapieji dulkių gaudytuvai plačiai naudojami smulkiadispersinių, sprogių ir aukštos

temperatūros dulkių valymui iš oro. Šie gaudytuvai pagal sulaikomų dalelių dydį užima tarpinę vietą

tarp ciklonų ir medžiaginių bei elektrostatinių filtrų.

Šlapieji gaudytuvai lyginant su sausaisiais pasižymi tokias privalumais: efektyviau sulaiko

mažesnias kaip 1µm, aukštos temperatūros, lengvai užsidegančias ir sprogias daleles.

Trūkūmai: dulkės sulaikomos esant dumblo buviui, todėl reikia valyti nuotekas, sunaudojama

daugiau energijos, skysčio lašeliai kartu su dulkėmis gali patekti į dujų ar dūmų vamzdžius[17].

21

1.7 pav. Pirminis ir antrinis dulkių slopinimo priemonės naudojant drėkinimą[18].

Dulkių surinkimas naudojant vandens purkštukus galima vertinti kaip dviejų separatoriu veikimą

serijomis. Taigi slopinimo efektyvumas nustatomas vandens purškimo sistemai, gali būti

apskaičiuojamas kaip bendras slopinimo efektyvumo iš dviejų separatorių ( η1 ir η2), kurie yra susiję

efektyvumo serija [18-19].

(1.3)

Čia: ηn – bendras slopinimo efektyvumas;

η1 - η2 – pirmasis ir antrasis purkštukai [18].

Tokios ir panašos dukių slopinimo priemonės dažniausiai taikomos tose vietose, kur sunku arba

nepraktiška naudoti filtrus ar kitas dulkių surinkimo priemones.

1.4. Pienininkystės ūkiai ir jų produkcijos kiekiai Lietuvoje

Pienininkystė Lietuvoje yra viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Lietuvos standartizacijos

departamentas (LSD) duomenimis, 2010 m. pieno gamyba Lietuvoje sudarė apie 25 proc. bendrosios

žemės ūkio produkcijos vertės, o pieno ir pieno gaminių eksportas – apie 14 proc. viso žemės ūkio ir

maisto produktų eksporto vertės. Lietuvos pienininkystės ūkiai, siekdami konkuruoti bendroje pieno

sektoriaus rinkoje, o taip pat ir geresnių veiklos rezultatų, vis labiau stambėja ir kitaip nei smulkieji

ūkiai, turi didesnes galimybes gerinti savo ūkyje gaunamo pieno kokybę bei parduoti produkciją

brangiau Lietuvos pieno supirkimo įmonėms. ŽŪM duomenimis, pieno gamintojams, parduodantiems

daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per dieną), 2011 metų spalio mėn. stambiausios

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės už žalią natūralaus riebumo pieną (4,23 proc. riebumo ir 3,51 proc.

baltymingumo) vidutiniškai mokėjo po 1 189 Lt/t (be priemokų ar nuoskaitų) ir ši kaina buvo 16 proc.

didesnė už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą [20].

22

Pienininkystės ūkiai Lietuvoje stambėja nuosekliai: smulkūs ūkiai arba visai pasitraukia iš

veiklos, arba didina ūkį iki vidutinio stambumo, o vidutiniai dažniausiai plečia savo ūkį iki 50– 70

karvių ir daugiau. 2011 m. lapkričio 1 d. VĮ ŽŪIKVC administruojamo Ūkinių gyvūnų registro

duomenimis, Lietuvoje karvių skaičius sudarė 336,15 tūkst. vnt. ir buvo 3,9 proc. mažesnis nei 2010

m. tuo pačiu laikotarpiu, o bendras pienininkystės ūkių skaičius sumažėjo 12,1 proc. ir sudarė 81,53

tūkst. vnt. Tokiam pienininkystės ūkių skaičiaus sumažėjimui įtakos daugiausia turėjo sparčiai

mažėjantis ūkių, laikančių iki 5 karvių, skaičius. Pavyzdžiui, ūkių, laikančių iki 5 karvių, skaičius

analizuojamu laikotarpiu, lyginant su 2010 m. lapkričio 1 d. duomenimis, sumažėjo 13,3 proc. (iki

71,70 tūkst. vnt.). Taip pat (10,9 proc.) sumažėjo šiuose ūkiuose laikomų karvių skaičius (iki 117,15

tūkst. vnt.). Teigiami stambėjimo pokyčiai vyksta ūkiuose, laikančiuose nuo 6 iki 20 karvių. Tokių

pienininkystės ūkių 2011 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo 7,47 tūkst. vnt. – 3,3 proc. mažiau nei prieš

metus. Karvių skaičius šiuose ūkiuose sumažėjo 3,3 proc. (iki 73,82 tūkst. vnt.).[20]

Analizuojamu laikotarpiu Lietuvoje pienininkystės ūkių, laikančių nuo 21 iki 100 karvių,

skaičius išaugo 1,3 proc. (iki 2,13 tūkst. vnt.), o laikančių daugiau nei 101 karvę – 3,6 proc. (iki 232

vnt.). Atitinkamai šiuose ūkiuose karvių skaičius išaugo 2,5 proc. (iki 82,15 tūkst. vnt.) bei 1,8 proc.

(iki 63,04 tūkst. vnt.). 2011 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje vidutinis ūkiuose laikomų melžiamų karvių

skaičius sudarė 4,12 ir buvo 9,4 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Aptariamu

laikotarpiu daugiausia pienininkystės ūkių, laikančių iki 5 karvių, buvo Alytaus rajono savivaldybėje

(2,89 tūkst. vnt.), o ūkių, laikančių nuo 21 iki 100 karvių, bei ūkių, laikančių daugiau nei 101 karvę,

atitinkamai buvo daugiausia Šilalės (146 vnt.) bei Panevėžio rajonų savivaldybėse (17 vnt.).[20]

Pieno supirkimas ir supirkimo kainos. 2011 m. supirkta 1317,1 tūkst. t natūralaus pieno, t. y. 3

proc. daugiau negu per 2010 m. (1 278,3 tūkst. t).[20]

1.8 pav. Pieno gamyba ir supirkimas Lietuvoje 2007-2011m[20].

23

Pieno gaminių pardavimai vidaus rinkoje ir eksportas. Per 2011 m. Lietuvos pieno perdirbimo

įmonės pardavė produkcijos už 2,71 mlrd. Lt, tai yra 21,4 proc. daugiau, palyginti su

2010 m. Pardavimai vidaus rinkoje sudarė 47,4 proc. visų pardavimų, kurie 2011 m., palyginti su

2010 m., padidėjo 17 proc. (vertine išraiška). Pajamų iš pardavimų vidaus rinkoje padidėjimą lėmė

išaugęs pats pieno produktų pardavimas ir padidėjusios kainos. 2011 m. parduotos produkcijos įmonių

kainos buvo apie 11 proc. didesnės negu 2010 m. 2011 m. iš Lietuvos eksportuota pieno produktų 27

proc. daugiau negu 2010 m. Pieno produktų eksportas ypač suaktyvėjo nuo 2010 metų vidurio ir

nemaţėjo per praėjusius metus. 2011m. pieno produktų eksporto kainos buvo apie 2,7 proc. didesnės

negu 2010 m.[20]

Gyvulininkystėje vyrauja mažesni ūkiai. Štai pagal ŪKIŲ. Žemės ūkio informacijos ir kaimo

verslo centro duomenis apie ūkių pasiskirstymą pagal karvių skaičių Lietuvoje 2014-01-01

pienininkyste užsiimančių ūkių bendrame kiekyje daugiausia 1-5 karves laikančių ūkių - apie 85 %

ūkių, tačiau juose yra tik apie 30 % visų karvių. Pagal karvių skaičių vyrauja 6-50 karvių ūkiai - 38 %

viso karvių skaičiaus (apie 13 % ūkių).

1.5. Informacijos šaltinių apžvalgos apibendrinimas

Profesines ligas dažniausiai sukelia fizikiniai veiksniai. Tarp fizikinių veiksnių, dažniausiai

sukeliančių profesines ligas, yra triukšmas, o cheminių veiksnių požiūriu dažniausiai darbo aplinkoje

pasitaiko dulkių pavojus. Žemės ūkio dirbančiuosius veikia įvairiausi kenksmingi ir pavojingi

profesinės rizikos veiksniai. Viena iš specifiniais rizikos veiksniais pasižyminčių žemės ūkio veiklos

šakų yra pienininkystė. Čia darbuotojo darbo aplinka labai įvairi, nes daug darbų atliekama ir

statiniuose, ir lauke, tenka dirbti su įvairiais mechanizmais, mobiliomis mašinomis ir rankų darbus.

Naujose, moderniai aprūpintose karvių fermose darbo aplinka ir darbo priemonės atitinka esminius

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, tačiau senosiose fermose naudojamos technologijos ir

įranga, kelia nemažai kenksmingų žmogaus sveikatai pavojų.

Apie gyvulių laikymo ar auginimo sąlygas rašoma gana plačiai, tačiau apie gyvulininkystėje

dirbančių darbuotojų (ir pačių ūkininkų) darbo sąlygas beveik nerašoma. Tai ypač aktualu mažuose

gyvulininkystės ūkiuose, kur darbo aplinkos parametrai dažnai nepalankūs ūkininkui ar jo

darbuotojui. Štai pagal Kalinskaitės R. ir kt. (2009) karvidės mikroklimato tyrimus nustatyta, kad

melžiant karves oro judėjimo greitis yra mažas (iki 0,2 m/s), tačiau santykinis oro drėgnis melžimo

vietoje 90-100 %. Vidutinė oro temperatūra buvo apie 8°C. Pagal HN69:2003 reikalavimus, tokia oro

temperatūra ir santykinis oro drėgnis nėra palankūs žmogaus organizmui. Šiame tyrime nustatyta, kad

didžiausias triukšmas kyla kai karvidėje dalijami koncentruoti pašarai - 86,4 dBA. Kitame karvių

24

fermos aplinkos tyrime nustatyta, kad šeriant karves šienu dulkių koncentracijos vertės nors ir nėra

didelės, atskiruose mėginiuose pasitaikė ir nuo 10 mg/m3 iki 15 mg/m

3 vertės (Kupšytė-Ciukšė D. ir

kt., 2009). Jų tyrimuose taip pat nustatyta vidutinis santykinis oro drėgnis apie 90%, o temperatūra -

apie 10°C (didžiausioji buvo 12,0°C, mažiausioji – 7°C).

Išanalizavus pienininkystės ūkių dydžius nustatyta, kad vyrauja apie 50 karvių laikantys

prekiniai (atmetus individualius augintojus, laikančius iki 5 karvių) pienininkystės ūkiai, todėl šio

darbo tikslui pasiekti – ištirti triukšmą ir dulkėtumą tipinėje fermoje - pasirinkta tokio dydžio karvių

ferma.

25

2. Tyrimų tikslas ir uždaviniai

Tyrimų tikslas:

Tyrimo tikslas - ištirti dulkių ir triukšmo rizikos veiksnių lygius tipiškoje Lietuvos sąlygoms senos

konstrukcijos karvių fermoje.

Tyrimų uždaviniai:

Parinkti tyrimų metodikas ir apimtis;

Atlikti triukšmo ir dulkių koncentracijos parametrų matavimus;

Apdoroti gautus tyrimų rezultatus.

26

3. Tyrimo metodika

3.1. Tyrimų objekto apibūdinimas

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos

atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus

profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Darbo

priemonių, darbo sąlygų, iš jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės

aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus.

Rizikos veiksniai nustatomi vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos

ir darbo ministro patvirtintais tyrimo metodiniais nurodymais. Siekiant sumažinti rizikos veiksnių

neigiamą poveikį dirbantiems žmonėms arba netgi išvengti rizikos, būtina tinkamai atlikti rizikos

veiksnių įvertinimą darbo vietoje.

Tyrimai atlikti ūkyje įsikūrusiame Raseinių rajone, Plikių kaime. Ūkis padedamas Europos

sajungos specializuojasi pieno galvininkystėje. Šiai veiklos sričiai plėtoti palankios tiek turimos

derlingos beveik 300 hektarų ūkininko žemės plotai, tiek ir geografinė padėtis. Ūkis įsikūręs visai

šalia vieno iš pagrindinių Lietuvos kelių Kaunas – Klaipėda automagistralės, kuri leidžia skubiai

sutvarkyti sugedusią techniką, kas yra labai aktualu stambesniam ūkiui, bei greitai transportuoti

pagamintą produkciją. Matavimai kartoti ne mažiau kaip 3 kartus kiekvienu tyrimo atveju. Dulkių

matavimas atliktas pagal HN 23-2011 reikalavimus, prietaiso mėginių ėmimo antgalis laikomas prie

darbuotojo kvėpavimo zonos (iki 0,5 m nuo žmogaus veido). Garso slėgio lygiai išmatuoti pagal LST

ISO 1999:2004 ir LST ISO 9612:2009 reikalavimus įprasto darbo proceso metu, kai veikia triukšmo

šaltiniai. Mikrofonas laikomas šalia žmogaus ausies, triukšmo šaltinio pusėje. Visų matavimų

rezultatai apdoroti Exsel programa ir toliau pateikiami vidutine verte su standartinio nuokrypio verte.

27

3.2. Triukšmo ir dulkėtumo norminis pagrindimas

Dulkėtumo matavimų norminis pagrindimas.

Higienos norma HN-23 “Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo

ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ nustato cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius

dydžius, cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai vertinimo, cheminių medžiagų

koncentracijų matavimo bendruosius reikalavimus. Higienos norma taikoma vertinant cheminių

medžiagų koncentracijas darbo aplinkos ore, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su

cheminių medžiagų poveikiu jų sveikatai darbo vietose. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine

medžiaga turi būti kuo mažesnis net ir tais atvejais, kai cheminės medžiagos koncentracija neviršija

jos ribinio dydžio, nurodyto šios higienos normos[21].

Higieninis efektas apskaičiuojamas pagal formulę:

(3.1)

Čia: C1, C2, C3 ir Cn – atskirų cheminių medžiagų išmatuotų koncentracijų dydžiai (mg/m3

arba ppm); [20]

RD1, RD2, RD3 ir RDn – šių cheminių medžiagų ribiniai dydžiai, nurodyti tais pačiais

matavimo vienetais.

Darbo aplinkos ore esančios cheminės medžiagos poveikis darbuotojo sveikatai gali sustiprėti

šiom medžiagom papildomai patekus per odą, taip pat jį sustiprina fizikiniai veiksniai (karštis,

triukšmas, vibracija ir kt.), rūkymas ir (ar) vaistų vartojimas.

Cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore matuojamos tam skirtais

metrologiškai patikrintais matavimo prietaisais. Nustatant cheminės medžiagos koncentraciją darbo

aplinkos ore, jei tik įmanoma, naudojami darbuotojų nešiojamieji asmeniniai ėminių ėmimo prietaisai.

Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius

dokumentus. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas. Esant identiškai

įrangai arba atliekant tokias pat gamybines operacijas, cheminių medžiagų koncentracijos turi būti

matuojamos tose darbo vietose, kuriose galimas didžiausias darbo aplinkos oro užterštumas (ne

mažiau kaip 10 proc. darbo vietų). Oro ėminiai, reikalingi cheminės medžiagos koncentracijai

nustatyti, turi būti imami darbuotojo kvėpavimo erdvėje, esant technologinio proceso įprastinei eigai ir

veikiant vėdinimo sistemai. Oro ėminių skaičius priklauso nuo cheminės medžiagos poveikio,

technologinio proceso, cheminės medžiagos koncentracijos, ėminių ėmimo trukmės. Išmatuota

cheminės medžiagos koncentracija yra vertinama apskaičiuojant dinaminį svertinį vidurkį, lyginamą

su ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu. Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis

apskaičiuojamas pagal formulę:

+ + + .... + 1

28

(3.2)

Čia: CDSV – cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis (mg/mᶾ arba ppm);

C1, C2, C3 ir Cn – koncentracijos dydis atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais

(mg/m3 arba ppm);

t1, t2, t3 ir tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis [21].

Ore suspenduotų (kietos dulkių dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai turi būti

išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro

temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

Atlikus matavimą, galutiniai duomenys turi būti išreikšti tais pačiais vienetais kaip ir

cheminių medžiagų ribiniai dydžiai. Tai gali būti atlikta matuojant arba perskaičiuota pagal formulę:

(3.4)

Čia: C – cheminės medžiagos koncentracija;

M – molekulinė cheminės medžiagos masė (g/mol);

24,04 – molinis tūris (l/mol), kai temperatūra – 20°C ir atmosferos slėgis – 101,3 kPa (760 mmHg)

[20].

Gauti rezultatai pateikiami tyrimų protokole. Cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai lyginami su

jų ribiniais dydžiais [21].

Triukšmo matavimų norminis pagrindimas.

Triukšmo matavimas ir įvertinimas darbo aplinkoje apima tokius pagrindinius etapus:

- matavimo metodo ir vertinamų parametrų pasirinkimas;

- tinkamų matavimo priemonių parinkimas;

- matavimo laikotarpių parinkimas;

- triukšmo matavimo neapibrėžties šaltinių numatymas;

- matavimą, įskaitant ir matavimo priemonių darbinį kalibravimą;

- matavimo duomenų registravimą ir jų apdorojimas.

Matavimų metodikos ir vertinamų parametrų parinkimas. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo

keliamos rizikos nuostatai [12] nurodo, kad reikia įvertinti kasdienį veikiančio triukšmo (triukšmo

ekspozicijos) lygį (LEX, 8h

) ir didžiausiąjį akimirkinį garso slėgį (garso slėgio piką) (ppeak

). Darbo

aplinkos triukšmo matavimas atliekamas pagal Lietuvos standartų LST ISO 1999:2004 ir LST ISO

9612:2005

reikalavimus. Standartas LST ISO 1999 yra B grupės standartas. Pirmojoje jo dalyje

pateikti bendrieji triukšmo ekspozicijos parametrai bei jų nustatymo reikalavimai, o antrojoje dalyje

aprašyta metodika kaip dėl ilgalaikio triukšmo veikimo (skaičiuojant metais) prognozuoti klausos

=

29

pakenkimo riziką. Standartas LST ISO 9612 yra C grupės standartas ir pateikia išsamius triukšmo

matavimo ir rizikos vertinimo darbo vietose dienos ar savaitės trukmei nurodymus. Atliekant

matavimus ir vertinimą geriau naudoti C grupės standartą (t.y. LST ISO 9612) dėl išsamiau aprašytų

matavimo procedūrų, toninio ir impulsinio triukšmo įvertinimo aprašų[22;23].

Mikrofono vietos matuojant

Triukšmo matavimų metodus aprašančiuose standartuose rekomenduojama matavimus atlikti

darbuotojui nebūnant toje darbo vietoje, tačiau įrenginiams veikiant kaip įprasta. Tokiu atveju

matuoklio mikrofonas turi būti darbuotojo galvos vietoje, nukreipiant į triukšmo šaltinio pusę. Jei

darbuotojo buvimas būtinas, tai mikrofoną geriausia tvirtinti ant darbuotojo šalmo, kaklo ar pan.

išlaikant 0,1÷0,3 m atstumą iki ausies išorinio kanalo (3.1pav.).

3.1 pav. Cirrus Research plc. gaminamo dozimetro CR:110A doseBadge tvirtinimo prie šalmo

arba ant peties pavyzdžiai.

Tais atvejais, kai galvos padėtis nėra tiksliai apibrėžta formaliais reikalavimais (gamintojo

nurodymai, valdžios institucijų reikalavimai ir pan.), mikrofonas turi būti statomas tokiame aukštyje:

žmogui stovint: 1,55 m ± 0,075 m (atskaitant nuo paviršiaus ant kurio stovima);

žmogui sėdint: 0,91 m ± 0,075 m (atskaitant nuo sėdynės plokštumos).[23]

Matavimo laikotarpių parinkimas

Nustatant triukšmo ekspozicijos lygį (tiek matuojant garso lygius, tiek ekspozicijos vertes) iš

esmės taikomi du metodai:

- ištisinis matavimas per visą darbo dieną, įskaitant ir tarpsnius kai triukšmo nėra;

- matavimas pasirinktais darbo tarpsniais, nustatant triukšmą kiekvienos operacijos (ar jos dalies)

metu ir fiksuojant tų operacijų (jų dalių) trukmes.

Ištisinį matavimą reikėtų pradėti tada, kai darbuotoją pirmą kartą pradeda veikti žemesnio lygio

triukšmas. Visą tolimesnį laiką matavimo priemonė neturi būti išjungiama iki paskutinės operacijos,

kurioje darbuotoją veikia triukšmas, pabaigos. Tokiu būdu gaunama Te

laiką atitinkanti ekspozicijos

vertė EA,Te

arba ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygis LA,eq,Te

. Panaudojant šias vertes

30

skaičiuojama ekspozicijos vertė, atitinkanti 8 h darbo pamainą LEX,8h

. Ištisinio matavimo metu geriau

naudoti dozimetrus, matuojančius triukšmo ekspozicijos vertę (Pa2

s), po to skaičiuojant LEX,8h

. Ištisinį

matavimą galima atlikti ir matuokliais, tiesiogiai rodančiais triukšmo ekspozicijos lygį LEX, 8h

(dBA).

Šiuo atveju ypatingai svarbu teisingai nustatyti garso lygio matuoklio keitimo santykį (angl. -

exchange rate). Keitimo santykis nurodo, kiek decibelų gali pasikeisti triukšmo lygis jo veikimo

trukmę sutrumpinus per pusę, kad gauti tą pačią ekspozicijos lygio 8 val. trukmei vertę.

Pavyzdžiui 87 dBA triukšmo ekspozicijos lygis bus pasiektas 90 dBA triukšmui veikiant 4 val., 93

dBA – 2 val. ir t.t. Standartiniuose garso lygio matuokliuose keitimo santykis gali būti nustatomas

pasirenkant 3 dBA arba 5 dBA vertes. Lietuvoje taikoma 3 dBA vertė. Prieš matavimus būtina

patikrinti kokia vertė yra nustatyta.[23]

Toninės ir impulsinės triukšmo pataisų įvertinimas. Toninis triukšmas – triukšmas,

kuriospektre yra atskirų ryškių tonų. impulsinis triukšmas – nepastovustriukšmas, susidedantis iš

vieno arba kelių garsinių signalų, kurių trukmėmažesnė kaip 1 sekundė.

Įvairių šaltinių skleidžiamo triukšmo pobūdis gali labai skirtis, priklausomai nuo jo spektrinės

sudėties ir garso signalo pobūdžio laike.[24] Pagal spektrinę garso signalo sudėtį jis gali būti

plačiajuostis arba toninis, o pagal signalo kitimą laike – pastovus, nuolat kintantis, pertrūkstantis arba

impulsinis. Vertinti triukšmo pobūdį reikia todėl, kad toninio ir impulsinio pobūdžio triukšmo žala

žmogaus sveikatai yra didesnė negu to paties lygio plačiajuosčio, nuolat kintančio ar pertrūkstančio.

Vieningo sutarimo kaip įvertinti ar garsas priskirtinas toniniam kol kas nėra. Higienos normoje

HN 33-1:2003 buvo priimta, kad šaltinio skleidžiamą triukšmą vadiname toniniu tada, kai jo lygis

bent vienoje iš 1/1 pločio oktavinių juostų 7 dBA ar daugiau viršija lygius abiejose gretimose

juostose. Standarte LST ISO 9612 toninio triukšmo atpažinimą rekomenduojama atlikti pagal 1/3

oktavinių juostų pločio spektrą ir toniniam priskirti tada, kai lygis vienoje iš juostų lygius gretimose

juostose viršija bent 5 dB. Jei tokio išsiskiriančio tono nėra, tai triukšmas priskiriamas plačiajuosčiam.

Tipiniai toninio triukšmo šaltiniai yra mechaninių perdavų reduktoriai, kai kurios didelio slėgio

orapūtės ir kt. [23]

Impulsinio triukšmo garso signalas sudarytas iš dažnai pasikartojančių impulsų. Jei pasikliaujant

klausa įtariama, kad triukšmas gali būti impulsinio pobūdžio, tai lengviausia jį nustatyti lygiagrečiai

matuojant ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygį LA,eq,Te

ir ekvivalentinio nuolatinio A

svertinio garso slėgio lygį LAI,eq,T

. Skirtumas tarp šių verčių parodys impulsinio triukšmo pataisos

K1skaitinę vertę:

31

(3.5)

Tipiniai impulsinio triukšmo šaltiniai yra perforatoriai, kniedžių kalimo ir pan. įrankiai.

3.3. Eksperimentinių tyrimų metodika

Dulkių koncentracijos bei garso lygiui išmatuoti bus naudojami šie prietaisai, dulkių

koncentracijoms „TSI 8520 Dust Trak“, „Fluke 983“, o garso lygiui “Delta OHM HD 2010”.

Vienas iš geriausių metodų dulkių koncentracijai nustatyti tai yra fotometrinis metodas. Šis

fotometrinis metodas grindžiamas šviesos sklaidos principais aerozolyje ir leidžia nustatyti kiek

aplinkoje yra kietųjų aerozolinių dalelių, koncentracijas pagal dalelių dydį, pvz., 10,0 µm; 2,5 µm; 1,0

µm ar įkvepiamosios frakcijos dydžio. Tokio tipo matavimo aparatuose (pvz., „TSI 8520 Dust Trak“)

esanti fotometrinė įranga (infraraudonųjų spindulių, lazerinė ar kitokia) duoda dalelių dydžio, kiekio,

masės ir koncentracijos realaus laiko skaitmenines išvestis ir užregistruoja duomenis kaupiklyje su

galimybe panaudoti kompiuterinę įrangą tolimesnei analizei atlikti. Su tokio tipo prietaisais galima

atlikti trumpus matavimus arba suprogramuoti ilgo stebėjimo programą. Galima užprogramuoti

stebėjimo ir pabaigos laiką, įrašinėjimo intervalus ir kitus parametrus . Todėl tiriant dulkių

koncentracijos lygius mobilaus pašarų dalytuvo operatoriaus darbo vietoje buvo taikytas šis metodas ir

atlikti dulkėtumo koncentracijos tyrimai prietaisu „TSI 8520 Dust Trak“.

Garso lygio matuoklis susideda iš mikrofono ir elektrinės grandinės. Mikrofonas fiksuoja mažą

oro slėgio pokytį, kurį sukelia garsas ir keičia jį į elektrinį signalą. Šis elektrinis signalas apdorojamas

elektroninės grandinės, paduodamas į stiprinimo grandinę, kurioje sumontuoti trijų lygių stiprintuvai.

Ten signalas stiprinamas ir vidurkinamas pagal laiką. Tuomet signalas perskaičiamas į decibelus ir

duomenys apie jį siunčiami į duomenų registravimo įrenginį. Jutiklis kiekvieną kartą jungdamasis prie

duomenų registravimo įrenginio atlieka savikalibraciją: jutiklis matuoja išėjimo signalą kai įėjimo

signalas yra nulinis. Po kalibravimo jutiklis pradeda matuoti mikrofono išėjimą.

Dulkių ir garso matavimai atliekami pirmuose šešiuose taškuose, kurie pateikti 11 paveiksle.

Dulkių koncentracijos ir dalelių kiekio matavimai atlikti darbuotojo darbo vietoje jo kvėpavimo

organų zonoje pagal HN 23:2011 reikalavimus (iki 0,5 m spinduliu prieš jo veidą)[24]. Matavimai

kartoti ne mažiau kaip tris kartus, būdingojo darbo proceso metu taikant ne mažiau kaip 1 minutės

mėginių ėmimo ir duomenų integravimo trukmę. Kiekvienas triukšmo matavimas būdingosios darbo

operacijos kartotas ne mažiau kaip 3 kartus, matuoklio mikrofoną laikant greta darbuotojo ausies

triukšmo šaltinio pusėje.

32

3.2 pav. 1 taškas - Pašarų ruošimas lauke, traktoriaus kabinoje, 2 taškas - Malūnas „Nutena“,

3 taškas – Vežant paskirstyti pašarus, 4 taškas – Pašarų dalinimas buliams lauke, 5 taškas – Pašarų

dalinimas karvidėje, traktoriaus kabinoje, 6 taškas – Pašarų dalinimas karvidėje stovint karvidės

centre, 7 taškas – Siloso laikymo vietos, 8 taškas – Karvidė, 9 taškas – Aruodas, punktyrinė linija

žymi traktoriaus judėjimą.

3.4. Matavimams naudojami prietaisai

Dulkių koncentracijos bei dalelių kiekiai ir triukšmai buvo matuojami su šiais, anksčiau

nurodytų norminių dokumentų reikalavimus atitinkančiais, prietaisais:

1) „Fluke 983“. Šis prietaisas naudojamas dulkių dalelių kiekių tyrimams atlikti.

33

3.3 pav. Dulkių dalelių kiekio matavimo prietaisas Fluke 983[25].

Dulkių matavimo prietaiso Fluke 983 aprašas pateikta 3.1 lentelėje.

3.1 lentelė. Fluke 983 aprašas[25].

6 dydis kanalai 0.3, 0.5, 1.0, 2.0, 5.0, 10.0 μm

Srautas 0.1 cfm (2.83 L/min) vidaus siurblio kontrolė

Count režimai Koncentracijos, susumavimas, garsas

Skaičiuojant efektyvumą 50 % 0.3 μm; 100 % dalelių > 0.45 μm (per JIS B9921:1997)

Nulinis skaičius 1 count/5 minute (per JIS B9921:1997)

Sutapimas nuostoliai 5 % į 2,000,000 dalelės per FT3

Santykinė oro drėgmė ± 7 %, 20 % to 90 %, nesikondensuojant

Temperatūra ± 3 °C, 10 °C to 40 °C (50 °F to 104 °F)

Duomenų saugojimas 5000 imties įrašai datos, laikas, skaičius, santykinis oro drėgnumas,

temperatūra, imties apimtis, signalizacija, etiketė

Signalizacija Grafai, išsikrovęs akumuliatorius, jutiklis nesugeba

Uždelsimo laikas 0 iki 24 valandų

Pavyzdys įleidimo Izokinetinio zondas

Sąsaja RS-232 ir RS-485 per RJ-45

Kalibravimas PSL dalelės ore (NIST susietos)

2) Dulkių koncentracijos matuojamos su prietaisu “DUSTTRAK 8520 Aerosol Monitor“

34

3.4 pav. Dulkių koncentracijos matavimo prietaisas “DUSTTRAK 8520 Aerosol

Monitor“[26].

Šio dulkių matavimo prietaiso aprašas pateiktas 3.2 lentelėje[26].

3.2 lentelė. Dulkių matavimo prietaiso “8520 DUSTTRAK Aerosol Monitor“ aprašas.

Jutiklio tipas: 90 ° šviesos sklaidos

Intervalas: 0,001-100 mg/m3 (kalibruotos ISO 12.103-1,A1

bandymo dulkių)

Rezoliucija: 1% rodmens arba 0,001 mg/m3, kuri vertė yra

didesnė

Nulis stabilumas: 0,001 mg/m3 per 24 valandas naudojant 10

sekundžių laiko konstanta

Dalelių dydžio

diapazonas: nuo 0,1 iki maždaug 10 mikronų

Debitas: Reguliuojamas 1,4-2,4 l / min (1,7 formaliai)

Temperatūros

koeficientas:

0,001 mg/m3 vienam ° C (už nukrypimus nuo

temperatūros, kurioje DUSTTRAK buvo nulis)

Darbinė temperatūra: nuo 32 ° F iki 120 ° F (0 ° C iki 50 ° C)

Sandėliavimo

temperatūra: -4 ° F iki 140 ° F (-20 ° C iki 60 ° C)

Veikimo drėgmė: nuo 0 iki 95% RH (be kondensacijos)

Laiko konstanta: Reguliuojamas 1-60 sekundžių

Duomenų registravimas: 31.000 duomenų taškų (21 dienų ruošos kartą / min)

Prisijungimas intervalą: Reguliuojamas nuo 1 sekundės iki 1 valandos

Išoriniai matmenys: 8,7 × 5,9 in in × 3,4 colio (221 mm × 150 mm ×

87 mm) priemonės svoris £ 3,3 su baterijomis (1,5 kg)

Analoginis išėjimas Aprašymas

Analoginis išėjimo

įtampa: Nuo 0 iki 5 VDC

35

Analoginis išėjimas

scaling1:

Nuo 0 iki 100 mg/m3 0-10,0 mg/m3 0-1,00 mg/m3 0-,100 mg/m3

Išėjimo varža: 0,01 ohm

Maksimali srovė: 15 mA

3) Garso slėgio lygių matavimo prietaisas “Delta OHM HD 2010”

3.5 pav. Garso slėgio lygių matavimo prietaisas „Delta OHM HD 2010”[27]

Šio garso slėgio lygių matavimo prietaiso aprašas pateiktas 3.3 lentelėje.

3.3 lentelė. Garso matavimo prietaiso „Delta OHM HD 2010” aprašas[27].

Techninis aprašas baziniai versijai.

1 tipo garso lygio matuoklis integravimas pagal IEC 61.672, IEC 60651 ir IEC

Mikrofonas: • MK221, 1/2 "kondensatorius poliarizuota (200V)

nemokamai, seni matavimai, didelio stabilumo, tipas WS2F 1

klasės pagal IEC 61.094-4

• UC-52, 1/2 "kondensatorius iš anksto poliarizuota nemokamai,

seni matavimai, 2 klasė pagal IEC 61.672

36

Garso lygio matavimai difuzinis-fi prastomis sąlygomis atsitiktinių atvejų

programinė įranga reguliatorius.

Spektro analizatorius oktavos 1 tipo pagal IEC 61.260.

Statistiniai analizatorius garso lygį, svorius ir greitai laiko konstanta, gaunate 8

mėginius per sekundę 0,5 dB klasės, su apskaičiuoti keturių procentilių lygiais

programuojama nuo L1 L99.

Dinaminis

diapazonas kuriuo

iš šių Wideband ar

pastovaus

santykinio juostos

pločio koeficientų

matavimui:

20 ÷ 140dBA dėl penkių skalių 80dB (20 ÷ 100dBA, 30 ÷

110dBA, 40 ÷ 120dBA, 50 ÷ 130dBA ir 60 ÷ 140dBA).

Dinaminis diapazonas yra 30 ÷ 140dBA su mikrofonu UC-52.

3RMS matavimo

kanalai (A, C ir Z)

ir 2 vienu metu

kanalų piko lygio

matavimui (C ir Z).

Sinchroninio laiko

svertiniai

koeficientai:

Greitas, lėtas ir impulso.

Max ir Min slėgio lygiai.

Dozės apskaičiavimas su programuojamų parametrų.

Programoje galimas integracijos laikas nuo 1-os iki 99 valandų su atgalinio trinimo

funkcija.

Lygiagretūs realiu laiku oktavos filtrus, nuo 16 Hz iki 16 kHz.

Vidutinis spektrai nuo 1s iki 99 val.

Platus grafinis ekranas su 128x64 pikselių.

Oktava spektrai, rodoma grafiniu formatu. Rodyti eilės formatu pasirinktų kaip

pageidaujamą 3 parametrus.

Visi aukščiau nurodyti prietaisai atitinka norminius reikalavimus ir šio tyrimo poreikius.

3.5. Matavimų rezultatų statistinis apdorojimas

Eksperimentinio tyrimo metu, atliktų matavimų rezultatai, statistiškai apdoroti pagal toliau

pateiktas formules.

Aritmetinis vidurkis – tai vidurkis, skaičiuojamas sudedant visas kiekybinio

kintamojo (atsitiktinio dydžio) reikšmes ir padalijant šią sumą iš reikšmių skaičiaus. Stebėjimo

duomenų vidutinė (aritmetinė) reikšmė apskaičiuojama pagal formulę:

(3.6)

čia: - stebėjimo duomenų suma

n – stebėjimo duomenų skaičius

37

Standartinis nuokrypis – dydis, nusakantis atsitiktinio dydžio įgyjamų reikšmių sklaidą

apie vidurkį. Stebėjimo duomenų (empirinis, imties) standartinis nuokrypis išreiškiamas kvadratinės

šaknies iš dispersijos teigiama reikšme:

(3.7)

čia: s² – gauta dispersija

Standartinis nuokrypis yra matuojamas tais pačiais vienetais kaip ir stebimasis dydis, todėl juo

naudojantis patogu interpretuoti išvadas. Jeigu stebėjimo duomenys yra išmatuoti cm, tai standartinio

nuokrypio dimensija taip pat bus cm. Taigi jeigu norima padaryti išvadas apie stebimojo dydžio

kintamumą, privaloma skaičiuoti standartinį nuokrypį s. Tačiau daugelis statistinių metodų yra

pagrįsti dispersija s²[28].

Triukšmo ekspozicija – darbo dienos, kasdienių veikiančio triukšmo (ekspozicijų) svertinių

lygių vidurkis, apskaičiuojamas pagal šia formulę:

dBA (3.8)

čia: LAeq,ti – nustatytoji ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertė su

teigiamąja matavimų neapibrėžties verte i-oje darbo operacijoje;

ti – bendroji i-osios operacijos trukmė per pamainą;

T - bendroji pamainos trukmė (8 val.)[29].

s

],101

lg[101

1,0

8,,

n

i

L

ihEXiAeqt

TL

38

4. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas

4.1. Dulkėtumo tyrimo rezultatai

Ištyrus dulkių koncentracijas visose operatoriaus darbo vietose paaiškėjo, jog didžiausios

dulkių koncentracijos vyrauja prie 2 taško (malūno) kur malami grūdai bei kiti galvijų pašarai.

Apibendrinti dulkių koncentracijos tyrimo rezultatai pateikti 6 lentelėje.

4.1 lentelė. Dulkių koncentracijos prie malūno.

Dulkių koncentracijos (mg/m3

) 2 matavimų taške (prie malūno)

1 mat 2 mat 3 mat 4 mat vidurkiai

Vidutinė koncentracija 72 46 52 49 55

Standartinis nuokrypis 19 38 11 18 21

Vertinant dulkių pavojų žmogaus sveikatai, aktualu žinoti ne tik dulkių koncentracijas, bet ir jų

frakcinę sudėtį (pagal dalelių dydį). Dulkių dalelių kiekis vienetais ir dulkių delelių dydžiai antrame

taške pateikti 4.1 paveiksle, taip pat jame nurodyti dalelių kiekio standartiniai nuokrypiai.

4.1 pav Antrame taške užfiksuotas dalelių kiekis vnt., jų dydžiai ir standartiniai nuokrypiai.

Malūno darbo zonoje nustatytos dulkių koncentracijos (vidutiniškai 55 mg/m3) apie dešimt

kartų viršija pagal HN 23 leistinąją (5 mg/m3) vertę, o dulkių sudėtyje labai dideli ypač pavojingų

žmogui mažesnių kaip 1,0 m dalelių kiekiai (apie 90 %). Darbuotojui būtina naudoti kvėpavimo

39

AAP (pvz., puskaukę 7210 MONO su filtru 7213 P2), o ūkio savininkui būtina ieškoti techninių

sprendinių dulkių sklaidai mažinti.

Kol techniškai nemodernizuotas malūnas ir nepritaikytos techninės priemonės dulkių sklaidai

mažinti, siūloma panaudoti asmenines apsaugos priemones, pvz., priešdulkines puskaukes (4.2 pav.).

4.2 pav. Puskaukę 7210 MONO su filtru 7213 P2.

Ši puskaukė dengia nosį, burną ir smakrą. Puskaukė laikosi prigludusi prie nesies, skruostų ir

smakro. Įkvėptas oras pasiekia puskaikės vidų per filtrą ir įkvėpimo vožtuvą. Iškvėptas oras išeina per

iškvėpimo vožtuvą. Tokio filtro pakanka išvalyti orą tiek, jog darbuotojas galėtų saugiai dirbti prie

malūno.

4.2. Triukšmo tyrimo rezultatai

Apibendrinti triukšmo matavimų tyrimų rezultatai pateikti 4.2 lentelėje.

4.2 lentelė. Vidutiniai išmatuotieji A svertiniai ir C svertiniai garso slėgio lygiai, veikiantys

fermos darbuotojus

Taškai

(variantai)

Garso slėgio lygiai Darbo trukmė per

pamainą

minutėmis

Darbuotojas

LAeq, dBA LCpeak dBC

1 84,3 ± 0,2 107,9 ± 0,9 60 Traktorininkas

2 87,3 ± 1,8 108,6 ± 1,4 60 Darbininkas

3 85,5 ± 2,5 111,2 ± 0,6 40 Darbininkas

4 84,7 ± 0,4 110,3 ± 0,6 20 Darbininkas

5 85,7 ± 0,9 113,3 ± 0,8 60 Traktorininkas

6 75,1 ± 5,2 99,2 ± 4,2 60 Darbininkas

Triukšmo ekspozicija skaičiuojama 8 darbo valandų darbo pamainai per dieną pagal šią lygtį:

iAeqLn

i

i

n

hEX tT

L ,1,0

1

8, 101

lg10 , (4.1)

čia tiAeqL , - ekvivalentinio nuolatinio A svertinio garso slėgio lygio vertė per laikotarpį

it , kurio metu matuotas veikiantis žmogų triukšmas

40

i - laikotarpių kiekis.

Tn – bendroji pamainos trukmė lygi 8 valandoms[29].

Apskaičiavus kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio vertę LEX, 8h nustatyta, kad prie

malūno dirbant 1 valandą per pamainą ji sudaro apie 80,1 dBA. Kadangi darbininkas atlieka ir kitus

darbus triukšmingoje aplinkoje (iš viso apie 3,0 val.), nustatyta bendroji ekspozicijos vertė – ji sudaro

apie 82,6 dBA. Toks lygis viršija žemutinę ekspozicijos vertę veiksmams pradėti (Darbuotojų…,

2005), todėl būtina diegti prevencijos priemones. Viena iš pirmųjų – darbuotojo aprūpinimas

asmenine klausos apsaugos priemone (AAP).

Traktoriaus operatorių taip pat veikia nemažas triukšmas. Važiuojant tvarte LA,eq buvo 85,7 ± 0,9

dBA, o didžiausiasis akimirkinis LCpeak siekė 113,3 ± 0,8 dBC. Bendroji traktorininką veikiančio

triukšmo ekspozicija, apskaičiuota pagal (1) lygtį, sudarytų apie 79,7 dBA. Nors triukšmo ekspozicija

neviršija vertės veiksmams pradėti, tačiau lygiai yra gana dideli, todėl operatoriui reikėtų naudoti

klausos AAP.

Parenkant klausos AAP 1/1 oktavinių juostų metodu reikalingi garso slėgio lygiai 1/1 oktavos

dažnių juostose, kurie nustatyti triukšmingiausių darbininko ir traktorininko operacijų metu.

Išmatuotos triukšmo vertės 1/1 oktavos dažnių juostose pateiktos 4.3 ir 4.4 pav.

4.3 pav. Fermos darbininką veikiantys garso slėgio lygiai 1/1 oktavos dažnių juostose.

41

4.4 pav. Fermos traktorininką veikiantys garso slėgio lygiai 1/1 oktavos dažnių juostose.

Norint detaliau nustatyti triukšmo savybes ir parinkti tinkamas klausos apsaugos priemones,

ištirti garso slėgio lygiai 1/3 oktavos dažnių juostose.

Išmatuotųjų darbo vietoje garso slėgio lygių vidurkiai, bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių

oktavų juostose pateikti 4.5 – 4.10 paveiksluose.

4.5 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose, pašarų

ruošimo lauke darbo vietoje.

Iš paveikslo matyti jog didžiausi garso slėgio lygių vidurkiai ruošiant pašarus lauke yra ties 50

Hz. dažniu.

42

4.6 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose, šalia

malūno, darbo vietoje.

Iš paveikslo matyti jog didžausi garso slėgio lygių vidurkei, malant drūdus, vyrauja ties 160 –

630 Hz. dažniu.

4.7 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose, pašarų

ruošimo lauke, traktoriaus „New Holland“ kabinoje.

Kaip matyti iš paveikslo, didžiausi garso slėgio lygių vidurkiai, esant traktoriaus kabinoje yra

ties 160 – 400 Hz. dažniu, o didžiausi standartniai nuokripiai yra ties 63 – 80 Hz. dažniu.

43

4.8 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose,

Traktoriaus „JX 100J“ kabinoje dalinant pašarus lauke.

Iš paveikslo matyti jog didžiausi garso slėgio lygių vidurkei, minėto traktoriau kabinoje dalinant

pašarus lauke yra ties 40 – 63 Hz, dažniu.

4.9 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose,

traktoriaus „New Holland“ kabinoje dalinant pašarus karvidėje, atidarytais langais.

Kaip matyti iš paveikslo, garso slėgio lygių vidurkiai, menėto traktoriau kabinoje, dalinant

pašarus karvidėje, su atidarytais langais yra ties 50 – 100 Hz. dažniu.

44

4.10 pav. Garso slėgio lygių vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai 1/3 dažnių oktavų juostose,

traktoriaus „New Holland“ kabinoje dalinant pašarus karvidėje, uždarytais langais.

Kaip matyti iš paveikslo garso slėgio lygių vidurkiai, menėto traktoriau kabinoje, dalinant

pašarus karvidėje, su uždarytais langais yra ties 40 – 50 Hz. dažniu.

Pagal ES naujuosius teisės aktus darbdaviai privalo aprūpinti darbuotojus tinkamomis klausos

apsaugos priemonėmis, kai triukšmas viršija 80 dB(A). Nuolatinis didesnis nei 80 dB(A) triukšmas

gali sukelti liekamąjį klausos pažeidimą. 4.11 paveiksle pateiktas senosios ir naujosios triukšmo

slopinimo direktyvų palyginimas[30].

45

4.11 pav. Senosios ir naujosios triukšmo slopinimo direktyvų palyginimas[30].

Šiame paveiksle galime matyti kuo skiriasi Europos Sąjungos triukšmo slopinimo direktyva,

priimta 1986 metais ir nauja direktyva kuri priimta 2003 metais. Kaip matyti paveiksle, naujojoje

direktyvoje žemutinė poveikio vertė sumažinta nuo 85 iki 80 dB(A).

Triukšmo lygio nustatymo sistema

Sistema yra pagrįsta patogia klasifikacija pagal spalvas, o tai gerokai palengvina pasirinkimo

procesą. Kai jau žinomas triukšmo lygis, tuomet peržiūrėkite į pateiktus simbolius ir nustatyti, kokį

triukšmo diapazoną atitinka užfiksuotas triukšmo lygis. Įsidėmėjus simbolį ir galima pasirinkti butent

tą gaminį kuris reikalingas. 4.12 paveikle pavaizduoti simboliai, pagal kuriuos pasirenkama reikiamos

triukšmo slopinimo priemonė[30].

46

4.12 pav. Simboliai, nurodantys koki triukšma slopina pasirinkta triukšmo slopinimo priemonė.

Paveiksle matyti kokie simboliai naudojami konkrečiam triukšmo lygiui (dBA) slopinti, pagal

tai galime pasirinkti mums reikiamą triukšmo slopinimo priemonę[30].

Vienos ar kitos klausos apsaugos priemonės pasirinkimą taip pat lemia galimybė lengvai

kontroliuoti darbuotojo naudojimąsi jomis. Tai svarbu, nes darbuotojai dėl nepakankamo informavimo

dažnai vengia vienas ar kitas priemones naudoti. Pasirinkus konkrečiu atveju tinkamą klausos

apsaugos priemonę ir žinant ribinę nuostatuose nustatytą ekspozicijos vertę (80 dBA), skaičiuojama

faktinė triukšmo ekspozicijos LEX,8h vertė, įvertinat ir naudojamų klausos AAP teikiamą apsaugos

efektą. Faktinei vertei po klausos apsaugos priemone nustatyti yra naudojami trys pagrindiniai

metodai: Oktavinių juostų, HML ar SNR. Savo tyrime aš naudojau oktavinių juostų metodą, nes jis

yra tiksliausias [31]

Oktavinių juostų metodas yra tiksliausias, nes skaičiuojant darbuotoją veikiantį triukšmo lygį po

klausos AAP reikia žinoti darbo vietoje veikiančio triukšmo lygius oktavos juostose bei pasirinktų

klausos AAP triukšmo slopinimo vertes oktavinėse juostose. Šio metodo privalumas tas, jog galima

parinkti tokias apsaugos priemones, kurios slopina garsus tame dažnių regione, kuriame aktualiausia.

Skaičiavimo eiliškumas šiuo metodu yra sekantis:

47

1. Skaičiuojamas priemonės slopinimas kiekviename dažnyje įvertinant ausinių slopinimą

ir A svertinę charakteristiką: L'A,i=Lp,i +ΔLp,i – APV

2. Skaičiuojamas triukšmo lygis po klausos apsaugos priemone (naudojantis logaritminio

sumavimo lygtimi): L'p,A = 10 × log (10 5.2 +10 6.04 +10 6.62 +10 6.87 +10 7.22 +10

6.82 +10 6.11+10 5.84) = 75.8dB(A) = 76dB(A) [31]

4.3 lentelė. Faktinio garso slėgio lygio skaičiavimo eiga oktavinių juostų metodu.[31]

Traktorininkui parinkau asmeninės apsaugos priemonę, ausines „Peltor H510P3“, o fermos

darbuotojui parinkau ausines „Peltor H510F“. Abi ausinės pavaizduotos 4.13 paveiksle.

4.13 pav. AAP ausinės Peltor H510P3 ir Peltor H510F.

48

Išvados

1. Išanalizavus pienininkystės ūkių dydžius nustatyta, kad vyrauja apie 50 karvių laikantys

prekiniai (atmetus individualius augintojus, laikančius iki 5 karvių) pienininkystės ūkiai, todėl šio

darbo tikslui pasiekti – ištirti triukšmą ir dulkėtumą tipinėje fermoje - pasirinkta tokio dydžio karvių

ferma.

2. Didžiausias triukšmo lygis yra fermos darbuotojo darbo vietoje prie malūno (87,3 ± 1,8 dBA), o

visuose jo atliekamuose darbuose bendroji triukšmo ekspozicija viršija 82,5 dBA, todėl jam būtina

naudoti klausos AAP (pvz., Peltor H510F).

3. Nors traktorininko darbo vietoje bendroji triukšmo ekspozicija nustatyta apie 79,7 dBA ir

neviršija žemutinės vertės veiksmams pradėti (80 dBA), tačiau ir jam rekomenduotina naudoti klausos

AAP (pvz., Peltor H510P3).

4. Malūno darbo zonoje nustatytos dulkių koncentracijos (vidutiniškai 55 mg/m3) apie dešimt

kartų viršija pagal HN 23 leistinąją (5 mg/m3) vertę, o dulkių sudėtyje labai dideli ypač pavojingų

žmogui mažesnių kaip 1,0 m dalelių kiekiai (apie 90 %). Darbuotojui būtina naudoti kvėpavimo

AAP (pvz., puskaukę 7210 MONO su filtru 7213 P2), o ūkio savininkui būtina ieškoti techninių

sprendinių dulkių sklaidai mažinti.

49

Literatūra

1. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos. Profesinės rizikos vertinimas darbo vietoje. 2003. [žiūrėta 2012 m. lapkričio

25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.vdi.lt/index.php?531041904

2. Ramonas Z., Čikotienė D. Ergonomika. – Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003.

– 289 p.

3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 2003 m. liepos 1d. Nr. IX –

1672. Vilnius

4. Šuvalova Ala. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimas įmonės pajėgomis. 11-osios Lietuvos

jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“, įvykusios Vilniuje 2008

m. balandžio 2-4 d., straipsnių rinkinys.

5. Higienos institutas. Profesinių ligų statistika. [žiūrėta 2012 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per

internetą: http://www.hi.lt/content/prof_lig_stat.html

6. Kaminskas K. A. 2003. Ergonomika inžinerijoje. Vilnius: leidykla Technika, 332 p.

7. Valstybinė darbo inspekcija, “Praktiniai nurodymai dėl darbuotojų, kurie gali būti veikiami

cheminių veiksnių darbo vietose, saugos ir sveikatos” [žiurėta 2014 03 24] Prieiga per

internetą: http://www.vdi.lt/AtmUploads/CheminiaiVeiksniaiDarboVietose.pdf

8. Čereška A. Kokybės valdymas ir optimizavimas. Vilnius, Tecnika, 2012. 168 p.

9. G.H. Shaikh “Occupational noise exposure limits for developing countries“, Pakistan:

Received 20 April 1998. Applied Acoustics 57 (1999) 89-92.

10. K.A.Kaminskas. Ergonomika (Paskaitų konspektas). Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, 56p.

11. Lietuvos respublikos sveikatos ministro įsakymas, “ Dėl Lietuvos higienos ronmos HN 33-

1:2003 “Akustinis triukšmas. Leidžiami mygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.

Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai” [žiurėta 2013 12 15] Prieiga per internetą:

http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=25075

12. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo rizikos nuostatai // V.Ž., 2005, Nr.53-1804.

13. LST ISO 9612:2005. Akustika. Darbo aplinkos triukšmo ekspozicijos matavimo ir

ivertinimo vadovas. [Žiurėta 2014 03 20]. Prieiga per internetą:

http://www.lsd.lt/standards/catalog.php?ics=13.140&pid=621706

14. P.Čyras, R.Šukys, V.Girnius, V.Nainys. Žmonių Sauga (Paskaitų konspektas). VGTU,

51p.

50

15. Marı´a Cambra-Lo´pez , Andre´ J.A. Aarnink, Yang Zhao, Salvador Calvet, Antonio G.

Torres,“ Airborne particulate matter from livestock production systems:A review of an air

pollution problem“, Environmental Pollution 2010, Vol. 158, P. 1-17

16. A.I. Calvo, C. Alves, A. Castro, V. Pont, A.M. Vicente, R. Fraile,“ Research on aerosol

sources and chemical composition: Past, current andemerging issues“, Atmospheric

Research 2013, Vol.120-121, P. 1-28

17. J.Nadzeikienė. Aplinkos apsaugos inžinerija (Mokomoji knyga). Aleksandro Stulginskio

universitetas, 29p.

18. J. Faschingleitner, W. Höflinger,“ Evaluation of primary and secondary fugitive dust

suppression methods using enclosed water spraying systems at bulk solids handling“ ,

Advanced Powder Technology 2011, Vol.22, P. 236-244

19. M. Stieb, Mechanische Verfahrenstechnik Partikeltechnologie 1, Springer-Verlag Berlin,

Heidelberg, 2009.

20. Žemės ūkio ministerija, “Žemės ūkio ir maisto ūkio 2011 metų apžvalga“, [Žiurėta 2011 04

10] prieiga per internetą:

http://www.zum.lt/documents/Maistosauga/Zemes%20ir%20maisto%20ukio%202011%20

m%20apzvalga.pdf

21. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro įsakymas, „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011

„Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo

bendrieji reikalavimai” 2011 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-824/A1-389

22. LST ISO 1999:2004. Akustika. Darbo vietų triukšmo ekspozicijos nustatymas ir klausos

pablogėjimo dėl triukšmo poveikio ivertinimas. [Žiurėta 2014 04 06]. Prieiga per internetą:

http://www.lsd.lt/standards/catalog.php?ics=13.140&pid=621142

23. LST ISO 9612:2005. Akustika. Darbo aplinkos triukšmo ekspozicijos matavimo ir

ivertinimo vadovas. [Žiurėta 2014 03 20]. Prieiga per internetą:

http://www.lsd.lt/standards/catalog.php?ics=13.140&pid=621706

24. Elvira Brattico et al. „Long-term exposure to occupational noise alters the cortical

organization of sound processing“, Italy: Accepted 12 July 2004. Clinical Neurophysiology

116 (2005) 190–203

25. Fluke 983. Techninė charakteristika [žiurėta 2013 11 13] Prieiga per internetą: http://en-

us.fluke.com/products/hvac-iaq-tools/fluke-983-hvaciaq.html#fbid=5xVYqfZbFOf

51

26. TSI 8520 Dust Trak. Techninė charakteristika [žiūrėta 2013 06 02]. Prieiga per internetą:

http://www.levitt-safety.com/WhatsNew/TSI/dusttrak.htm

27. Delta OHM HD 2010. Techninė charakteristika [žiurėta 2013 11 16] Prieiga per internet:

http://www.deltaohm.com/ver2008/it/HD2010UCA.htm

28. Michel Picard et al. „Association of work-related accidents with noise exposure in the

workplace and noise-induced hearing loss based on the experience of some 240,000

person-years of observation“: Canada, Received 19 July 2007 Accident Analysis and

Prevention 40 (20 08) 1644–1652.

29. Ričardas Butkus, Juvencijus Deikus, Stanislovas Merkevičius, Alvidas Šarlauskas.

„Praktiės rekomendacijos darbuotojų apsaugos nuo triukšmokeliamos rizikos nuostatams

taikyti“ 9 p.

30. 3M darbo saugos ir aplinkosaugos gaminiai, „Klausos apsaugos priemonės“ 4 p.

31. R.Butkus. “Asmeninnių klausos apsaugos priemonių (AAP) parinkimas ir efektyvumo

įvertinimas“ 3p.

32. LST EN ISO 6385:2004. Ergonominiai darbo sistemų projektavimo principai.

33. Butkus R.. Ergonomikos pagrindai (Paskaitų konspekto 1-oji dalis). 2000 Akademija, 40 p.

34. Ramonas Z., Čikotienė D. Ergonomika. Žmonių saugos pagrindai. 2009 Šiauliai: leidykla

Lucilijus, 156 p.

35. J. Ratnasignam ir kiti. „ Dust, Noise and Chemical Solvents Exposure of Workers in the

Wooden Furniture Industry in South East Asia“: Malaysia, 2010. Journal of Applied

Sciences 10 (14): 1413 – 1420, 2010.

52

Priedas

Triukšmo ir dulkėtumo tipinėje Lietuvai karvių fermoje tyrimai

Albinas Šukys, Ričardas Butkus

Aleksandro stulginskio universitetas

Analizuojama tipinių gyvulininkystės objektų darbuotojų darbo aplinka, būdingi kenksmingi veiksniai. Sudarytos

tyrimų metodikos ir atlikti triukšmo bei dulkėtumo tyrimai tipinėje Lietuvai (iki 50 karvių) fermoje. Nustatyta, kad fermos

darbuotojui triukšmo ekspozicija gali būti apie 83 dBA (žemutinė vertė prevencijos veiksmams pradėti yra 80 dBA), o

dulkių koncentracija malant grūdus yra 55±21 mg/m3. Šioje darbo vietoje vyrauja (apie 90 %) iki 1 µm dydžio dalelės.

Triukšmo ir dulkių kenksmingam poveikiui darbuotojo sveikatai sumažinti parinktos asmeninės apsaugos priemonės.

Karvių ferma, triukšmas, dulkės, prevencija

Įvadas

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų

aplinka turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos

norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti

įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų

apsaugoti nuo galimų traumų ir ligų. Socialinės apsaugos

ir darbo ministerija ir sveikatos apsaugos ministerija

įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir

sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės

nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais

(PROFESINĖS RIZIKOS..., 2003).

Pagal DSS įstatymą (2003) darbuotojams turi būti

sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir

kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio

sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi

būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai

rizikai šalinti. Šios problemos aktualios ir žemės ūkio

veikloje, o ypač mažesniuose ūkiuose. Pagal ūkininkų

ūkių registro duomenimis (ŪKININKŲ..., 2013),

Lietuvoje 2013 m. liepos 1 d. buvo registruoti 115460

ūkininkų ūkiai, o vidutinis ūkio dydis siekė 9,59 ha.

Gyvulininkystėje taip pat vyrauja mažesni ūkiai. Štai

pienininkyste užsiimančių ūkių (Ūkių..., 2014) bendrame

kiekyje daugiausia 1-5 karves laikančių ūkių - apie 85 %

ūkių, tačiau juose yra tik apie 30 % visų karvių. Pagal

karvių skaičių vyrauja 6-50 karvių ūkiai - 38 % viso

karvių skaičiaus (apie 13 % ūkių). Ūkių kiekiai ir karvių

skaičius juose pateikti 1 pav.

a) b)

1 pav. Bendrojo karvių skaičiaus pasiskirstymas pagal ūkius (a) ir ūkių kiekiai (b) pagal ūkyje laikomų karvių

skaičių (neįskaitant ūkių iki 5 karvių) pagal Ūkių...(2014) duomenis

Fig. 1. General distribution of cows by farm size (a) and the number of farms (b) depending on the number of

cows on the farm (excluding farms up to 5 cows) according to Ūkių ... (2014) data

102

Apie gyvulių laikymo ar auginimo sąlygas rašoma

gana plačiai, tačiau apie gyvulininkystėje dirbančių

darbuotojų (ir pačių ūkininkų) darbo sąlygas beveik

nerašoma. Tai ypač aktualu mažuose gyvulininkystės

ūkiuose, kur darbo aplinkos parametrai dažnai nepalankūs

ūkininkui ar jo darbuotojui.

Štai pagal Kalinskaitės R. ir kt. (2009) karvidės

mikroklimato tyrimus nustatyta, kad melžiant karves oro

judėjimo greitis yra mažas (iki 0,2 m/s), tačiau santykinis

oro drėgnis melžimo vietoje 90-100 %. Vidutinė oro

temperatūra buvo apie 8°C. Pagal HN69:2003

reikalavimus, tokia oro temperatūra ir santykinis oro

drėgnis nėra palankūs žmogaus organizmui. Šiame tyrime

nustatyta, kad didžiausias triukšmas kyla kai karvidėje

dalijami koncentruoti pašarai - 86,4 dBA.

Kitame karvių fermos aplinkos tyrime nustatyta, kad

šeriant karves šienu dulkių koncentracijos vertės nors ir

nėra didelės, atskiruose mėginiuose pasitaikė ir nuo

10 mg/m3 iki 15 mg/m

3 vertės (Kupšytė-Ciukšė D. ir kt.,

2009). Jų tyrimuose taip pat nustatyta vidutinis santykinis

oro drėgnis apie 90%, o temperatūra - apie 10°C

(didžiausioji buvo 12,0°C, mažiausioji – 7°C).

Tyrimo tikslas - ištirti dulkių ir triukšmo rizikos

veiksnių lygius tipiškoje Lietuvos sąlygoms karvių

fermoje.

Metodika

Tyrimo objektu pasirinkta tipinė Lietuvai apie 50

melžiamų karvių turinti karvių ferma. Šis objektas yra

senos tradicinės karvidės konstrukcijos atspindys su savo

pašarų ruošimo baze. Kartu objekte yra ir veršelių

auginimo bei iki 2 metų penimų galvijų zonos. Galvijų

šėrimas iš dalies mechanizuotas, mėšlas šalinamas

transporteriais. Fermoje dirba 7 žmonės, įskaitant

ūkininką ir jo šeimos narius (iš viso 3 asmenys). Šie

tyrimai neapėmė melžimo ir mėšlo šalinimo operacijų.

Įvertinant anksčiau kitų autorių atliktus tyrimus,

apsispręsta detaliau tirti dulkėtumą ir triukšmą, kartu

fiksuojant ir aplinkos oro temperatūrą bei drėgnį

patalpose.

Vienas iš geriausių metodų dulkių koncentracijai

nustatyti tai yra fotometrinis metodas. Šis fotometrinis

metodas grindžiamas šviesos sklaidos principais

aerozolyje ir leidžia nustatyti kiek aplinkoje yra kietųjų

aerozolinių dalelių, koncentracijas ar jų kiekius. Tokio

tipo matavimo aparatuose esanti fotometrinė įranga

(infraraudonųjų spindulių, lazerinė ar kitokia) duoda

dalelių dydžio, kiekio, masės ir koncentracijos realaus

laiko skaitmenines išvestis ir užregistruoja duomenis

kaupiklyje su galimybe panaudoti kompiuterinę įrangą

tolimesnei analizei atlikti. Su tokio tipo prietaisais galima

atlikti trumpus matavimus arba suprogramuoti ilgo

stebėjimo programą. Todėl tiriant dulkių koncentracijos

lygius darbo vietose buvo taikytas šis metodas ir tyrimai

atlikti dulkių koncentracijos matavimo prietaisu TSI 8520

DustTrak (TSI 8520 DustTrak), kuris gali nustatyti dulkių

koncentaraciją ir pagal dalelių dydį, pvz., iki 10,0 µm; iki

2,5 µm; iki 1,0 µm dydžio. Mūsų tyrime naudota 10,0 µm

dulkių dalelių filtracija ir koncentracijos nustatymas.

Dalelių kiekiui nustatyti panaudotas prietaisas Fluke 983,

kuris geba išskirti 6 frakcijų daleles (mažesnes kaip 0,3

μm, nuo 0,3 iki 0,5 μm, nuo 0,5 iki 1,0 μm, nuo 1,0 iki 2,0

μm, nuo 2,0 iki 5,0 μm, nuo 5,0 iki 10,0 μm) ir nustatyti

jų kiekį tam tikrame tūryje. Mūsų tyrime pasirinktas 1

litro tūris.

Dulkių koncentracijos ir dalelių kiekio matavimai

atlikti darbuotojo darbo vietoje jo kvėpavimo organų

zonoje pagal HN 23:2011 reikalavimus (iki 0,5 m

spinduliu prieš jo veidą). Matavimai kartoti ne mažiau

kaip tris kartus, būdingojo darbo proceso metu taikant ne

mažiau kaip 1 minutės mėginių ėmimo ir duomenų

integravimo trukmę.

Dulkėtumo tyrimų galutiniai rezultatai pateikiami kaip

matavimų aritmetinis vidurkis, nurodant standartinės

neapibrėžties vertes.

Kartu su dulkių dalelių kiekio matavimais buvo

atliekama ir aplinkos oro temperatūros bei santykinio

drėgnio kontrolė (prietaisu Fluke 983).

Aplinkos triukšmui darbo vietose tirti pagal standartų

LST ISO 1999:2004 ir LST ISO 9612:2009 reikalavimus

turi būti naudojami garso slėgio lygio matuokliai,

103

atitinkantys bent 2 klasės tokių matuoklių reikalavimus.

Mūsų tyrimuose panaudotas garso slėgio lygio matuoklis-

analizatorius DELTA OHM HD 2010, kuris atitinka tokių

prietaisų 1 klasės reikalavimus. Juo buvo nustatoma

ekvivalentiniai A svertiniai garso slėgio lygiai LA,eq,

didžiausiuosieji akimirkiniai C svertiniai lygiai LC peak ir

garso slėgio lygiai 1/1 oktavos pločio dažnių juostose.

Kiekvienas triukšmo matavimas būdingosios darbo

operacijos kartotas ne mažiau kaip 3 kartus, matuoklio

mikrofoną laikant greta darbuotojo ausies didesniojo

triukšmo šaltinio pusėje. Ekvivalentiniam garso slėgio

lygiui nustatyti ir didžiausiems akimirkiniams lygiams

užfiksuoti buvo taikoma ne mažesnė kaip 1 minutės garso

slėgių matavimo integracijos trukmė. Po to buvo

nustatomi kiekvieno tyrimo varianto aritmetiniai vidurkiai

ir standartinės neapibrėžties vertė.

Pagal ekvivalentinius A svertinius garso slėgio lygius

LA,eq ir įvertinus darbo trukmę, buvo skaičiuojama

kasdienio veikiančio triukšmo (ekspozicijos) lygio vertė,

panaudojant Butkus R. ir kt. (2005) paruoštas

skaičiuokles.

Ekspozicijai nustatyti 8 valandų darbo pamainai

panaudota tokia lygtis:

],101

lg[101

1,0

8,,

n

i

L

ihEXiAeqt

TL dBA (1)

čia: LAeq,ti – nustatytoji ekvivalentinio nuolatinio A

svertinio garso slėgio lygio vertė su teigiamąja

matavimų neapibrėžties verte i-oje darbo

operacijoje;

ti – bendroji i-osios operacijos trukmė per pamainą;

T - bendroji pamainos trukmė (8 val.).

Bendroji tyrimų objekto ir dulkių bei triukšmo

matavimų taškų (variantų) schema pateikta 2 pav.

(punktyrinės linijos - traktoriaus judėjimo trajektorijos).

2 pav. Tyrimo taškų (variantų) schema:

Fig. 2. Scheme of measuring points (options):

Taškai

Points

Darbo vieta Work please

1 Traktoriuje lauke On the tractor in field

2 Prie grūdų malūno On the grain mill

3 Mechanizuotas pašarų

dalinimas tvarte

Mechanized distribution of

forage in barn

4 Mechanizuotas pašarų

dalinimas lauke

Mechanized distribution of

forage in field

5 Traktoriuje tvarte On the tractor in barn

6 Lauke prie siloso saugyklų

važinėjant traktoriui

At the silos storages when

the tractor ran hereabouts

Matavimai buvo atliekami gyvulių laikymo tvarte

periodu 2013 metų spalio mėn. ir 2014 metų sausio mėn.

Asmeninių klausos apsaugos priemonių (AAP)

parinkimas atliktas pagal Butkaus R. ir kt. (2005)

aprašytąją metodiką. Tikėtinas garso slėgio lygis po

ausine L'A,i kiekvienoje dažnių juostoje apskaičiuojamas

taip:

L'A,i = Lp,i +ΔLp,i – APV , dB (2)

čia: Lp,i – garso slėgio lygis i-oje dažnių

juostoje,

ΔLp,i – dažninės sverties vertė i-oje juostoje,

APV – tikėtinas klausos AAP slopinimas i-oje

juostoje.

Rezultatai

Matavimų metu aplinkos sąlygos įvairiuose tvarto

taškuose ir traktoriaus kabinoje kisdavo vidutiniškai taip:

oro temperatūra nuo 8 ºC iki 12 ºC, santykinis oro drėgnis

nuo 50 iki 70 %. Apibendrinti triukšmo lygių ir dulkių

104

koncentracijos matavimų rezultatai bei žmogaus darbo

trukmė per pamainą šiose darbo vietose pateikti 1

lentelėje. Išmatavus garso slėgio lygius visose darbo

vietose paaiškėjo, jog didžiausi triukšmai kyla malūno

aptarnavimo zonoje. Ekvivalentinis A svertinis garso

slėgio lygis LA,eq šioje darbo vietoje buvo 87,3 ± 1,8 dBA,

o didžiausiasis akimirkinis C svertinis LCpeak siekė

108,6 ± 1,4 dBC.

1 lentelė. Apibendrinti triukšmo lygių ir dulkių koncentracijos matavimų bei darbo trukmės rezultatai

Table 1. Aggregated results of the noise levels and dust concentration measurement and work duration

Taškai (variantai)

Points (options)

Garso slėgio lygiai Sound levels Dulkių koncentracija mg/m3

Dust concentration mg/m3

Darbo trukmė per pamainą

minutėmis

Work duration in minutes

Darbuotojas/Operator A svertinis weihted

LAeq, dBA

C svertinis weihted

LCpeak dBC

1 84,3 ± 0,2 107,9 ± 0,9 0,31 ±0,11 60 Traktorininkas/Driver

2 87,3 ± 1,8 108,6 ± 1,4 55,0 ±16,0 60 Darbininkas/Worker

3 85,5 ± 2,5 111,2 ± 0,6 0,26 ±0,05 40 Darbininkas/Worker

4 84,7 ± 0,4 110,3 ± 0,6 0,21 ±0,03 20 Darbininkas/Worker

5 85,7 ± 0,9 113,3 ± 0,8 0,29 ±0,07 60 Traktorininkas/Driver

6 75,1 ± 5,2 99,2 ± 4,2 0,17 ±0,02 60 Darbininkas/Worker

Pagal (1) lygtį apskaičiavus kasdienio veikiančio

triukšmo (ekspozicijos) lygio vertę LEX, 8h nustatyta, kad

prie malūno dirbant 1 valandą per pamainą ji sudaro apie

80,1 dBA. Kadangi darbininkas atlieka ir kitus darbus

triukšmingoje aplinkoje (iš viso apie 3,0 val.), nustatyta

bendroji ekspozicijos vertė – ji sudaro apie 82,6 dBA.

Toks lygis viršija žemutinę ekspozicijos vertę veiksmams

pradėti (Darbuotojų…, 2005), todėl būtina diegti

prevencijos priemones. Viena iš pirmųjų – darbuotojo

aprūpinimas asmenine klausos apsaugos priemone (AAP).

Traktoriaus operatorių taip pat veikia nemažas

triukšmas. Važiuojant tvarte LA,eq buvo 85,7 ± 0,9 dBA, o

didžiausiasis akimirkinis LCpeak siekė 113,3 ± 0,8 dBC.

Bendroji traktorininką veikiančio triukšmo ekspozicija,

apskaičiuota pagal (1) lygtį, sudarytų apie 79,7 dBA. Nors

triukšmo ekspozicija neviršija vertės veiksmams pradėti,

tačiau lygiai yra gana dideli, todėl operatoriui reikėtų

naudoti klausos AAP.

Parenkant klausos AAP 1/1 oktavinių juostų metodu

reikalingi garso slėgio lygiai 1/1 oktavos dažnių juostose,

kurie nustatyti triukšmingiausių darbininko ir

traktorininko operacijų metu (3 pav. ir 4 pav.). Triukšmo

pobūdis pagal dažnines savybes darbininko ir

traktorininko darbo vietose skiriasi, todėl ir parenkamos

klausos AAP jiems turi būti skirtingos. AAP parinkimo

rezultatai pateikiami 2 lentelėje. Panaudojant klausos

AAP darbininką ar traktorininką veiks apie 70 dBA garso

slėgio lygis (2 lentelė).

Ištyrus dulkių koncentracijas visose darbo vietose

paaiškėjo, jog didžiausioji dulkių koncentracijos yra prie

malūno (2 taškas) kur malami grūdai bei ruošiami pašarai.

3 pav. Darbininką prie malūno veikiančių garso slėgio lygių vertės

ir jų neapibrėžčių ribos 1/1 oktavos dažnių juostose

Fig. 3. Worker acting (on the grain mill) sound pressure level values

and its standard deviations in 1/1 octave frequency bands

4 pav. Traktorininką veikiančios (važiuojant fermoje) garso slėgio lygio

vertės ir jų neapibrėžties ribos 1/1 oktavos dažnių juostose

105

Fig. 4. Tractor driver acting (in barn) sound pressure level values and

its standard deviations in 1/1 octave frequency bands

Malūno vietoje esama dulkių koncentracija

(55±21 mg/m3) apie 10 kartų viršija HN 23 (2011)

nustatytą ilgalaikio poveikio ribinį dydį (5 mg/m3)

organinės kilmės dulkėms (įkvepiamoji frakcija). Šioje

vietoje buvo detaliau ištirti dulkių dalelių kiekiai pagal jų

dydį (5 pav.).

5 pav. Dulkių dalelių kiekiai pagal jų dydį (d) ir

matavimų rezultatų standartiniai nuokrypiai

Fig. 5. Dust particles by size (d) and standard

deviations of measurements

Darbo vietoje prie malūno yra labai nepalanki

darbo aplinka – dulkių dalelių koncentracija labai

didelė, o jų sudėtyje vyrauja mažosios dalelės (apie 90

% mažesnės kaip 1,0 m). Norint sumažinti

kenksmingą dulkių poveikį, darbuotoją būtina

aprūpinti kvėpavimo AAP, pvz., puskauke 7210

MONO su filtru 7213 P2. Tai neatidėliotina priemonė.

Ateityje reikėtų modernizuoti darbo vietą, sandarinant

grūdų užpylimo ir sumaltų miltų paėmimo bei pašarų

maišymo zonas, o prasiskverbiančių dulkių sulaikymui

panaudoti šlapiuosius filtrus.

Išvados

5. Didžiausias triukšmo lygis yra fermos darbuotojo

darbo vietoje prie malūno (87,3 ± 1,8 dBA), o visuose jo

atliekamuose darbuose bendroji triukšmo ekspozicija

viršija 82,5 dBA, todėl jam būtina naudoti klausos AAP

(pvz., Peltor H510F).

6. Nors traktorininko darbo vietoje bendroji triukšmo

ekspozicija nustatyta apie 79,7 dBA ir neviršija žemutinės

vertės veiksmams pradėti (80 dBA), tačiau ir jam

rekomenduotina naudoti klausos AAP (pvz., Peltor

H510P3).

7. Malūno darbo zonoje nustatytos dulkių

koncentracijos (vidutiniškai 55 mg/m3) apie dešimt kartų

viršija pagal HN 23 leistinąją (5 mg/m3) vertę, o dulkių

sudėtyje labai dideli ypač pavojingų žmogui mažesnių

kaip 1,0 m dalelių kiekiai (apie 90 %). Darbuotojui

būtina naudoti kvėpavimo AAP (pvz., puskaukę 7210

MONO su filtru 7213 P2), o ūkio savininkui būtina

ieškoti techninių sprendinių dulkių sklaidai mažinti.

Literatūra

1. BUTKUS R., DEIKUS J., MERKEVIČIUS S., ŠARLAUSKAS A. Praktinės rekomendacijos darbuotojų apsaugos nuo triukšmo

keliamos rizikos nuostatams taikyti. Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2005, 71 p. 2. DARBUOTOJŲ apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai.-

Valstybės žinios, 2005, Nr.53-1804.

3. DSS įstatymas. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 2003 m. [žiūrėta 2013-12-10]. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=464310

4. HN 23:2011. Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai.

V.Ž. 2011-09-10, Nr. 112-5274 5. KALINSKAITĖ R., BUTKUS R. Karvių fermos darbuotojų darbo

aplinkos tyrimas // Žmogaus ir gamtos sauga. Akademija, 2009.

ISSN 1822-1823. D. 1, p. 21-23. 6. KUPŠYTĖ-CIUKŠĖ D., BUTKUS R. Dulkių ir mikroklimato

tyrimai karvių fermoje//Žmogaus ir gamtos sauga, Akademija, 2009.

ISSN 1822-1823. D. 1, p. 45-47.

106

7. LST ISO 1999:2004. Akustika. Darbo vietų triukšmo ekspozicijos

nustatymas ir klausos pablogėjimo dėl triukšmo poveikio

įvertinimas.

8. LST ISO 9612:2009. Akustika. Darbo vietų triukšmo ekspozicijos

nustatymas. Ekspertinis metodas. 9. PROFESINĖS RIZIKOS vertinimas darbo vietoje. Lietuvos

Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos. 2003. [žiūrėta 2012 m. lapkričio 25 d.]. Prieiga

per internetą: http://www.vdi.lt/index.php?531041904

10. ŪKIŲ pasiskirstymas pagal karvių skaičių respublikoje 2014-01-01.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, [žiūrėta 2014-02-

05] Prieiga per internetą:

http://www.vic.lt/uploads/file/06_ukiu140101_pagal_gyvas_karvs11.pdf

Albinas Šukys, Ričardas Butkus

Research of noise and dust in the typical for Lithuania cow farm

Summary

Analyzes of typical animal facilities staff work environment, characterized nuisances. Consisting of research methodology and make noise and dust

tests in typical for Lithuania (50 cows) farm. It was found that the farm worker noise exposure may be about 83 dBA (more than lower exposure action

value - 80 dBA), and dust concentration in the grain milling operation is 55 ± 21 mg/m3. In this workplace dominated (about 90%) particles to 1 m size.

Noise and dust harmful effects on the workers’ health to reduce selected personal protective equipment.

Cow farm, noise, dust, prevention

Gauta 2014 m. kovo mėn., atiduota spaudai 2014 m. balandžio mėn.

Albinas Šukys. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos programos magistrantas. Adresas:

Žostautų takas – 13, Kaunas. Tel. 868130510, el. paštas: albinassukys@gmail.com

Albinas Šukys. Master student of Agricultural Engineering and Management program at the Faculty of Agricultural Engineering of Aleksandras

Stulginskis University. Address: Žostautų takas – 13, Kaunas. Tel (+37068130510) , e-mail: albinassukys@gmail.com

Ričardas BUTKUS. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto docentas, technologijos

mokslų daktaras. Adresas: Studentų g. 15, LT-53361 Akademija, Kauno raj. Tel (37) 752376, el. paštas: Ricardas.Butkus@asu.lt

Ričardas BUTKUS. assoc. prof. at Aleksandras Stulginskis University (Institute of Agricultural Engineering and Safety), doctor of technology sciences,

Address: Studentu 15, LT-53361 Akademija, Kaunas distr. Tel (37) 752376, e-mail: Ricardas.Butkus@asu.lt