13tema1klsGinčo teisenos samprata ir esmė.2klsIeškinio sąvoka. Ieškinys – vienas iš pagrindinių civilinių teisių gynimo būdų. Teisė į ieškinį materialine ir procesine prasme.

LAT pabrėžė, kad suinteresuotu asmeniu laikytinas asmuo, siekiantis ginti savo subjektyvią teisę ar ist saugomą interesą. Teisminės gynybos garantija reiškia žmogaus teisę kreiptis į teismą su skundu, prašymu ar pareiškimu, kartu teismo pareigą išnagrinėti skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Viena iš dispozityvumo principo išraiškos civiliniame procese formų yra taisyklė, kad civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva. Kokia civilinių bylų nagrinėjimo tvarka bus taikoma konkrečiu atveju, formaliai vertinant priklauso nuo to, kokio dokumento pagrindu iškeliama civilinė byla. CPK įtvirtina dvejopą civilinių bylų nagrinėjimo tvarką:1.ginčo arba ieškinio teisena( civilinė byla nagrinėjama remiantis ieškiniu. Pavadinimas ieškinio teisena atskleidžia šios teisenos požymį, bet ne esmę, todėl, ko gero, tiksliau būtų vadinti ginčo teisena, nes šiai teisenai būdinga tai, kad ji yra pritaikyta dviejų šalių, turinčių priešingų interesų, tarpusavio ginčui nagrinėti.2. ypatingoji teisena (byla iškeliama remiantis pareiškėjo pareiškimu ar prašymu).Ginčo teisena yra bendroji arba pagrindinė civilinių bylų nagrinėjimo tvarka, nes ja nagrinėjamos visos civilinės bylos, išskyrus tas, kurios, remiantis CPK normomis, turi būti nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ginčo teisena nagrinėjamos bylos, kuriose yra dvi priešingą interesą turinčios šalys: ieškovas ir atsakovas.Teisės klausimai sprendžiami ginčo (ieškinio ) teisena, kurioje yra šalys su priešingais interesais, taip pat visos iš to išplaukiančios procesinės pasekmės.CPK 270 str numato kad turintys juridinę reikšmę faktai gali būti nustatyti specialia teismine procedūra – ypatingąja teisena. Šios teisenos pagrindinis ypatumas yra tas, kad tokiose bylose nėra šalių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, nėra pažeidžiamos ar ginčijamos teisės, nėra teisės pažeidimo, bet remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrą faktą, kuris pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes.Atkreiptinas dėmesys, kad nors ginčo teisena yra bendra visoms byloms, kurios iškeliamos remiantis ieškiniu, tačiau jos viduje susiformavo ir specialiosios ginčo teisenos taisyklės, taikomos tam tikrų kategorijų bylose. Eg CPK 375-441 str įtvirtinti konkrečių kategorijų ieškinio teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai. Ginčo teisenai būdinga tai, kad jai galioja dispozityvumo principas. Ginčo teisenoje byla visada pradedama ieškovo iniciatyva, pareiškiant ieškinį. Ypatingosios bylos teisena pradedama nagrinėti gavus pareiškėjo prašymą ar pareiškimą, tačiau tam tikrais atvejais procesas gali būti pradėtas ir teismo iniciatyva eg, teismas, priėmęs sprendimą pripažinti nepilnametį asmenį neveiksniu ar ribotais veiksniu, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.Ieškinio ar priešieškinio reikalavimas gali būti atmestas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui padarius išvadą, kad patenkinti reikalavimą nėra teisinio pagrindo.

Ypatingojoje teisenoje nereiškia, kad nagrinėjamojoje byloje suinteresuotasis asmuo- kasatorius- negali ginčyti įrodinėjimo fakto egzistavimą. Suinteresuotųjų asmenų, nepretenduojančių į tą pačią civilinę teisę, pareikšti prieštaravimai dėl juridinio fakto nustatymo reiškia tai, jog byloje kilo ginčas tik dėl to paties fakto, bet ne dėk civilinės teisės. Suinteresuotųjų asmenų dalyvavimo neginčo teisenoje tikslas yra padėti teismui tinkamai išaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai išspręsti bylą.Tinkamai taikant teisės normas visada siekiama nustatyti tikrąjį materialinių teisinių santykių turinį. Neretai pasitaiko, kad tinkamai išspręsti bylą galima tik išsprendus kitą ginčą. Ypač tai sietina su juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo byloms. LAT 2005-12-29 d. Nutartimi akcentavo , kad

ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys tokie faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje ge, jei siekiama nustatyti tėvystę ypatingosios teisenos tvarka, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, tačiau vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu yra įrašytas kitas asmuo, visų pirma reikia nuginčyti tokį tėvystės įrašą ieškinio teisenos tvarka ir tik po to galima nustatinėti tėvystę ypatingosios teisenos tvarka.

Ieškinio sąvoka. Ieškinys - vienas iš pagrindinių civilinių teisių gynimo būdų

Konstitucijos 30 str įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra ist nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduoto pareiškimo formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam ši tvarka yra privaloma.

Pagrindinė teisinė priemonė, kuria asmuo įgyvendina savo kreipimosi į teismą dėl teisminės gynybos teisę, yra ieškinio pareiškimai- ginčo teisenoje paduodami procesiniai dokumentai .Teisinėje literatūroje ryškėja tokios nuomonės:

1. egzistuoja dvi savarankiškos ieškinio sampratos:a) ieškinys materialiąja teisine prasme – subjektinė teisė, saugoma teismob) ieškinys procesine teisine prasme- kreipimosi į teismą su reikalavimu apginti ist saugomą

interesą arba pažeisti subjektinę teisę.2. ieškinys- tai bendra sąvoka, organiškai jungianti tiek materialiąją , tiek procesinę puses

( pareikšdamas ieškinį ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, jog jis turi teisę pareikšti ieškinį (procesinė pusė) ir turi teisę į ieškinio patenkinimą (materialioji pusė).teismas, priimdamas sprendimą dėl ieškovo materialiojo reikalavimo atsakovui, kartu pateikia atsakymą ir dėl paties ieškovo kreipimosi į teismą.)

3. ieškinys- tai savarankiška proceso teisės kategorija . tokia nuomonė paplitusi vokiškoje civilinio proceso tradicijoje.

Materialioji teisinė ieškovo turinio prigimtis suponuoja ieškovo galimybę atsisakyti ieškinio, keisti jo elementus ar kitaip veikti proceso eigą. Ieškinio formą lemia būtent procesinės teisės normos. Tik procesine teisine ieškinio prigimtimi galima paaiškinti atsisakymo priimti ieškinio pareiškimą ir kitus institutus. Taigi suinteresuoto asmens paduotas į teismą kreipimasis dėl pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo ieškiniu tampa tik tada, kai jis atitinka tiek ieškinio turiniui, tiek formai civilinio proceso ist keliamus reikalavimus.Ieškinys- tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinės, darbo, šeimos ar kitų teisės šakų normomis, su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiom aplinkybėm bei įrodymais.Ieškiniu ieškovas inicijuoja civilinį procesą\. Galima nurodyti tokias tris ieškinio f-jas:1.Ieškiniu ieškovas nurodo teismą, jo manymu, turintį priimti sprendimą. Jei ieškovas nurodydamas teismą suklydo, teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti ieškinį.2.ieškiniu ieškovas apibrėžia bylos šalis.3.apibrėžia ieškinio dalyką ir pagrindą. Šiuo atveju reikia iš anksto pastebėti, kad proceso teisės reguliavimo bei teismų praktikos požiūriu ieškovas neprivalo tiksliai nurodyto teisės normų, kuriomis jis grindžias savo teisę į ieškinio patenkinimą.

Teisė į ieškinį materialiąją ir procesine prasme

Nuomonės dėl ieškinio turinio:1.ieškovas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis į teismą, turi tiksliai gauti teismo sprendimą, kuriuo jo reikalavimai būtų pripažinti pagrįstais ir patenkinti.

2. civiliniame procese vienodai svarbūs tiek ieškovo ,tiek atsakovo interesai, o tam tikrais atvejais ir viešojo intereso apsauga, todėl teisė į ieškinį – tai galimybė reikalauti ne būtent ieškovui palankaus sprendimo, o tik galimybė reikalauti, kad teismas priimtų sprendimą nepriklausomai nuo jo turinio.3. teisė į ieškinį tai galimybė reikalauti,kad teismas priimtų ieškinį ir išnagrinėtų bylą.

Teisės į ieškinį turinį galima atskleisti tik analizuojant abu aspektus- tiek materialųjį teisinį, tiek ir procesinį teisnį.Materialiuoju teisiniu požiūriu. Ši teisė priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių :bendrųjų ir specialiųjų teisės į ieškinį prielaidų.prie bendrųjų teisės į ieškinį prielaidų materialiuoju teisiniu požiūriu priskiriama:1.ieškinio pagrindo įrodymas ( kad atsakovas pažeidė teisę)2.atsakovo pareiga atsakyti už ieškinio teisės ar teisėto intereso pažeidimą

Prie specialiųjų teisės į ieškinį prielaidų materialiuoju teisiniu požiūriu priskiriama:1sąlyga,. Kad turi būti praleistas ieškinio senaties terminas, jei atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, išskyrus atvejus, kai senaties terminas netaikomas.2. sąlyga, kad ieškovo reikalavimas nėra pareikštas anksčiau ist ar sutartyje įtvirtinto termino. Jei teismas konstatuoja , kad asmuo tokią teisę turi- ieškinys tenkinamas, jei konstatuojama,kad nėra nors vienos iš bendrųjų ir specialiųjų teisės į ieškinį materialiųjų teisinių prielaidų, ieškinys atmetamas. Citata iš kasacinio teismo nutarties:Keliant bylą, rengiantis jos teisminiam nagrinėjimui, daroma tik prielaida, kad šalys tikrai yra materialinio teisinio santykio subjektai, tikrai tarp jų kilęs ginčas dėl teisės ir jos turi tarpusavio teisių ir pareigų.

Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, šios aplinkybės, kaip materialinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą.

Procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų civilinio proceso ist įtvirtintų procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios pagal sukeliamus procesinius teisinius padarinius skirstomos į:

1. teisės kreiptis į teismą prielaidas.2. tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas.Esminis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo skirtumas yra tai, kad nesilaikęs tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų asmuo nepraranda galimybės kreiptis į teismą, ir pašalinęs nurodytas kliūtis gali vėl kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu, o nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų asmuo apskritai neturi teisės į teisminę gynybą.Teisės kreiptis į teismą prielaidos tiesiogiai veikia asmens teisę pareikšti ieškinį teisme, pagal poveikį jos skirstomos į teigiamas ir neigiamas:Teigiamos:1. ieškovo civilinis procesinis teisnumas2. bylos priskirtinumas teismo kompetencijai3. ist tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos

laikymasis.Prie neigiamų teisės kreiptis į teismą prielaidų priskiriama:

1. įsiteisėję teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių , dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

2. įsiteisėjus teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsiakymą ar patvietinti šalių taikos sutartimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisė pareikšti ieškinį gali būti veiksmingai įgyvendinama tik tokiu atveju, jei yra visos teigiamos teisės kreiptis į teismą prielaidos, o bent vienos neigiamos prielaidos buvimas užkerta kelią įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Ieškinys priimamas tik tada, kai asmuo kreipdamasis į teismą laikėsi ne tik teisei pareikšti ieškinį keliamų reikalavimų, bet ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Pagal tinkamo teisės į kreiptis teismą įgyvendinimo sąlygų nesilaikymo procesinius padarinius galima skirti į dvi tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų grupes:1. sąlygos, ,kurių nesilaikius teismas atsisako priimti ieškinį.2. sąlygos, kurių neįvykdžius teismas nustato terminą trūkumams pašalinti.

Prie pirmosios sąlygų grupės priskirtinos:1. bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi.2. laikymasis tai bylų kategorijai ist nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme

tvarkos ( jei ši sąlyga neįvykdyta , ieškinį atsisakoma priimti, bet šia tvarka dar galima pasinaudoti)

3. teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

4. nėra šalių susitarimo perduoti ginčą spręsti arbitražui ( šiuo atžvilgiu atsisakoma priimti ieškinį tik tuomet, kai atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo.)

5. padavusio asmens pareiškimą veiksnumas.6. įgaliojimas vesti bylą suinteresuoto asmens vardu.

Prie antrosios gr sąlygų, kurių neįvykdžius teismas nustato terminą trūkumams pašalinti:1. ieškinio pareiškimo atitiktis CPK nustatytiems formos ir turinio reikalavimas.2. žyminio mokesčio sumokėjimas3. trūkumų, susijusių su šalies procesiniu veiksnumu, atveju- galimybė pašalinti tuos

trūkumus bylos iškėlimo stadijoje.

Nurodytų sąlygų nesilaikymas nedaro įtakos teisei pareikšti ieškinį, o tik rodo, kad asmuo procesinę teisę pareikšti įgyvendina netinkamai.

4 kls. Ieškinio elementai. Ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, ieškininių reikalavimų padidinimas ir sumažinimas, ieškinio atsiėmimas, ieškinio atsisakymas ir ieškinio pripažinimas. Ieškinio reikalavimas pagal CPK 135 str. 1d:

Ieškinio suma, jei ieškinys turi būti įkainotas; Aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą(faktinis ieškinio pagrindas); Įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių

įrodymų buvimo vietą; Ieškinio reikalavimas(ieškinio dalykas); Ieškovo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į

pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas; Informacija, ar byla bus vedama per advokatą;

Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.Ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas – vadinamos ieškinio elementais. Ieškovo reikalavimas vadinamas ieškinio dalyku, o aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinyje išdėstytą reikalavimą – ieškinio pagrindu. Reikalavimą, kad ieškovas tiksliai nurodytų faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, lemia tokie veiksniai:

Civilinis procesas tai yra tam tikrų taisyklių visuma. CP jos adresuojamos pirmiausia pagrindinėms proceso figūroms – ieškovui, atsakovui ir teismui. Kita svarbi taisyklė, kad proceso dalyviai turi žinoti dėl ko rungiamasi ar kovojama. Civiliniame ginče pareiga apibrėžti ginčo dalyką tenka proceso iniciatoriui – ieškovui. Dispozityvumo principas neleidžia šios iniciatyvos perleisti kitiems proceso dalyviams.

Tikslus ieškinio elementų nurodymas ieškinyje svarbus dėl to, kad bylos nagrinėjimo I instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio(priešieškinio) ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio(priešieškinio) dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Pagal CPK 42 str. 1d. tik ieškovui priklauso teisė pakeisti ieškinio dalyką arpagrndą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, tdl teismas priimdamas procesinį sprendimą , negali peržengti ieškinio ribų t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko(negali priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo, ar priteisti daugiau, nei jis reikalavo), nei ieškinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais faktais,kurių ieškovas nenurodė, bei įrodymais. Kurių byloje nėra). Nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą t.y.ginčo santykiui taikytinas teisės normas. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tdl ieškinio pareiškime ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismo nesaisto.Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą t.y.nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę. Ieškinyje visada privalu nurodyti CK ar kitame įstatyme įtvirtintą asmens subjektinę teisę, kurią, ieškovo nuomone, pažeidė atsakovas. Būtina nurodyti ir pažeistos teisės gynimo būdą. Pvz: teisės pripažinimas, įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra, nutraukti arba pakeisti teisinį santykį ir t.t. Teismas nagali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyką ar pagrindą. Tačiau tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį(pvz:darbo bylose) iš teisėjo gali būti tikimasi aktyvesnio vaidmens, padedant šaliai įgyvendinti jos procesines teises. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, negrinėdamas bylą.tačiau siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, tam tikrų pareigų, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą turi ir teismas – ieškovui negalint gauti jo reikalavimą patvirtinančių įrodymų, jie gali būti renkami su teismo pagalba. Įstatymas iš ieškovo reikalauja pateikti tik jo turimus dokumentus ir kitus įrodymus, tdl pareiškime minimų dokumentų neturėjimas ar negalėjimas jų gauti dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negali būti pagrindu pripažinti esant ieškinio trukūmų. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Taipogi būtina pažymėti, kad ieškinio pereiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialiojo teisinio pobūdžio priežasčių t.y.motyvuojant tuo,kad ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą. Teisinis pagrindas neįtrauktas tarp reikalavimų ieškinio turiniui dėl keleto veiksnių:

Tiksliai suformuluoti teisinį ieškinio pagrindą ne visada paprasta, ypač teisinio išsilavinimo ar teisinės praktikos neturinčiam ieškovui;

CPK nereikalauja, kad ieškinį surašytų ir bylą teisme vestų advokatas, tuo tarpu visos apimties teisinė pagalba nepasiturintiems bylininkams nėra prieinama.

Reikalavimas visiems tikėtiniems pažeistų materialiųjų teisinių santykių subjektams jau kreipimosi į teismą metu nurodomą faktinį pagrindą` pagrįsti „ tikrosiomis“ teisės normomis gali tapti neįveikiamu slenksčiu siekiant pasinaudoti visuotinai pripažįstama teise į teisminę gynybą.

Būtų risikuojama suvaržyti nešališko ginčo arbitro – teismo – teisę savarankiškai, objektyviai ir nepriklausomai nuo bet kokių veiksnių vykdyti vieną iš savo priedermių – taikyti teisę nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

LAT nutartyje yra suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, t.y.tam tikri įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, tdl yra nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį, paaiškinimuose ir kt.šalių dokumentuose.Ieškinio elementai individualizuoja kiekvieną konkretų ieškinį. Kadangi kreipimosi į teismą su tapačiu ieškiniu neleidžiams , tai labai svarbu tiksliai nustatyti ieškinio elementus, nes būtent jie turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškinių tapatumo. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal 3 kriterijus:

Ginčo šalis; Ieškinio dalyką; Ieškinio pagrindą;

Bendras principas yra tas, kad šalių pasikeitimas vietomis, t.y.kai ieškinį pareiškia ankstesnėje byloje atsakovu buvęs asmuo, nereiškia naujo ieškinio, jeigu yra ginčijamas tas pats teisinis santykis tuo pačiu teisiniu pagrindu. Siekiant nustatyti, ar reiškiamas tapatus ieškinys, visada būtina nuodugniai išanalizuoti, ar ieškovo nurodomos aplinkybes jau buvo nagrinėjamos teisme ir ar dėl tų aplinkybių savo poziciją buvo išdėstęs teismas. „ ieškinio pagringą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Tdl naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje“. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res iudicata galią, t.y.šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių iūr reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas. Ieškinio reikalavimų padidinimas arba sumažinimas.Ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.suteikiant teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą siekiama išvengti kelių galimų procesų. Siekiant apsaugoti atsakovo interesus bei įgyvendinant proceso operatyvumo principą ir užtikrinant bylos nagrinėjimo koncentratumą yra numatyta, kad vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas galimas tik išimtinais įstatymo numatytais atvejais:

Kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau (sietinas su objektyviomis, nuo šalių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis)

Jeigu gautas priešingos šalies sutikimas (susijęs su atsakovo valia); Jei teismas mano, kad tai neužvilkins bylos negrinėjimo(sietinas su teismo diskrecija);

Pareiškimas pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą turi būti įteikiamas teismui raštu ir atitikti visus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Galimybė keisti ieškinio dalyką susijusi su materialiosios teisės principu laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis. Tačiau keisti iš karto ir ieškinio dalyko ir pagrindo negalima, nes tai būtų visiškai naujas ieškinys. Ieškinio reikalavimo ar pagrindo sumažinimas ar padidinimas nėra laikomas ieškinio dalyko pakeitimu, nes tai yra

savarankiška procesinė teisė. Sumažinus ar padidinus ieškinio reikalavimus, tik padidėja ar sumažėja ieškinio elementų apimtis, tuo tarpu ieškinio elementai nepakinta. Pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą gali tik ieškovas, teismas tokios teisės neturi. Kalbant apie ieškinio pagrindo keitimo galimybę turimas galvoje faktinis ieškinio pagrindas.Ieškinio pareiškimo atsiėmimasIeškinio atsiėmimas galimas tik nagrinėjant bylą I instancijos teisme- tiek pirmą kartą , tiek ir tada, kuomet byla apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo nutartimi buvo grąžinta pirmąja instancija nagrinėti iš naujo. Atsiėmus ieškinį, ieškinio pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Atsiėmus ieškinį iškieka teisė kreiptis į teismą dar kartą. Atsiimti ieškinį po to, kai atsakovas apie jam pareikštą reikalavimą jau buvo informuotas (jam buvo išsiųstas ieškinuio nuorašas), ieškovas gali tik turėdamas atsakovo sutikimą šiam veiksmui.toia nuostata siekiama apsaugoti atsakovo interesus. Kadangi ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu, tai atsakovas gali būti suinteresuotas tęsti bylos nagrinėjimą siekdamas gauti jam palankų teismo sprendimą ir taip užkirsti kelią ieškovui kada panorėjus vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Jeigu atsakovas neduoda sutikimo atsiimti ieškinį, ieškovas gali arba toliau dalyvauti procese, arba atsisakyti ieškinio. Procedūriniai ieškinio atsiėmimo aspektai LAT rekomendacinio pobūdžio konsultacijoje:Ieškovas gali atsiimti ieškinį, apie tai informuodamas teismą rašytiniu pareiškimu, o jeigu šis procesinis veiksmas atliekamas teismo posėdžio metu - žodžiu, įrašant ieškovo pareiškimą į teismo posėdžio protokolą ie ieškovui pasirašant. Atsakovo sutikimas šiam procesiniam veiksmui atlikti gali būti išreikštas tieik žodžiu, tiek ir raštu, surašant atskirą procesinį dokumentą. Ieškinio atsiėmimas įforminamas teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas.Ieškinio atsisakymasCPK 42 str, įtvirtina ieškovo teisę atsisakyti ieškinio – teisę atsisakyti pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Atsisakyti ieškinio ieškovas turi teisę bet kurioje CP stadijoje. Tai jis gali padaryti tiek žodžiu, tiek raštu. Visais atvejais jam turi būti išaiškinti ieškinio atsisakymo padariniai. Jeigu to nepadaroma teismas išsiunčia pranešimą, kuriame nurodomi procesiniai ieškinio atsisakymo padariniai. Negavus ieškinio atsisakymo atšaukimo per 7 dienas nuo teismo pranešimo išsiuntimo dienos, preziumuojama, kad ieškovas ieškinio neatsisakė. CPK 42str, 2d.įpareigoja teismą nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jei teismas priima pareikštą ieškinio atsisakymą, tai byla nutraukiama nutartimi, o ieškovas netenka teisės kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu

Ieškinio pripažinimasCPK 140str.įtvirtina ir procesinę atsakovo teisę pripažinti ieškinį. Ieškinį galima pripažinti bet kurioje proceso stadijoje. Atsakovo ieškinio pripažinimas teismui nėra privalomas; nustatęs, kad toks pripažinimas prieštarauja įstatymams, viešajam interesui, nėra padarytas laisva valia, teismas turi atsisakyti priimti ieškinio pripažinimą. Ieškinys gali būti pripažintas visiškai arba iš dalies. Jei ieškinys buvo pripažintas iš dalies , tai įrodymai gali būti netiriami tik pripažintoje ieškinio dalyje. Priėmęs ieškinio pripažinimą, teismas priima byloje sprendimą, kuriuo patenkina ieškovo ieškinį. Ieškinio pripažinimas tam tikrais atvejais gali sukelti ir papildomų procesinių padarinių pvz: negalimumą priimti byloje sprendimą už akių. LAT išaiškinimas: jeigu atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažįsta ieškinį, tačiau tiek jis, tiek ieškovas be svarbių priežasčių neatvyksta į perengiamąjį posėdį, sprendimas užakių negali būti priimtas, nes sprendimo už akių institutas yra įstatyme nustatyta procesinė sankcija šaliai už pasyvumą teismo procese.

5 kls.Atsakovo interesų gynimo būdai: atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinis. Atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį. Taikos sutartis.Atsakovo interesų gynimo būdai:Priešieškinys – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Pareiškiant priešieškinį taikomos visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės. Priešpriešinis reikalavimas (atsakovo reikalavimas, nurodomas priešieškinyje) turi būti išdėstytas raštu. Jį galima pareikšti tik iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos, t.y. tik iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir tik pirmosios instancijos teisme. Priešieškinis, neatsižvelgiant į atai, koks jo teismingumas, turi būti pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame negrinėjamas pradinis ieškinys, išskyrus tuos atvejus, kai priešieškinio padavimas keičia rūšinį pradinės bylos teismingumą.Jisai turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.Teismas priima priešieškinį tik esant vienam iš šių pagrindų:

Jeigu priešpriešiniu atsakovo reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; Jeigu patenkinus priešieškinį bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškiio; Jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir, juos kartu nagrinėjant, bus

galima greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą;Priešieškiniui pareikšti pakanka vienos iš šių trijų sąlygų.LAT išaiškinimas: ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas. Taip pat ir atsikirtimų į jau pareikštą ieškinį arba kitos atsakovo naudojamos procesinės gynybos priemonės, ir priešieškinio pareiškimo pasirinkimas yra šalių valios išraiška. Šiuo atžvilgiu bylą nagrinėjantis teismas yra nešališkas t.y.negalintis apriboti šalims galimybės pačioms nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką. Tai reiškia, kad teismas išaiškindamas šalims jų procesines teises ir pareigas negali ginčo šalims teikti konkrečių patarimų, kokius reikalavimus ieškovas galėtų reikšti, kaip juos pagrįsti bei kokius gynimosi būdus galėtų naudoti atsakovas. Vienas iš požymių, padedančių nustatyti ryšį tarp ieškinio ir priešieškinio – priešieškinio pateikimas ginantis nuo pareikšto ieškinio. Dar vienas požymis, bylojantis apie ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšį – priešieškinio nagrinėjimas kartu su ieškiniu turi padėti išaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes bei įgyvendinti vieną iš CP tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimas kartu leidžiabylininkams išvengti naujų teismo procesų ateityje. Ieškinioir priešieškinio ryšį lemia tai, jog šie reikalavimai atsiranda iš vieno ir to paties materialiojo teisinio santykio. LAT KONSULTACIJA: kai teiso žinioje yra byla pagal vieno sutuoktinio ieškinį kitam sutuoktiniui dėl išlaikymo priteisimo ir kita byla pagal šio sutuoktinio ieškinį, kuriuo prašoma nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, teismas, vadovaudamasis CPK 136str 4d.gali šias bylas sujungti į vieną bylą. Kadangi pareikšti reikalavimai yra priešiniai, tai teismui dvi bylas sujungus į vieną, anksčiau gautas ieškinys t.y.ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, ir toliau turi būti laiomas ieškiniu, o jį pareiškęs sutuoktinis - ieškovu. Vėliau teisme gautas ieškinys t.y.ieškinys nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, laikytinas priešieškiniu, o jį pareiškęs asmuo – atsakovu. Pareiškus priešieškinį bylos nagrinėjimo metu, jis gali būti išnagrinėtas tame posėdyje tik tokiu atveju, kai dėl to sutinka visi dalyvaujantis byloje asmenys. Priešingu atveju bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas.Atsikirtimai į ieškinį - t.y.atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais jis siekia paneigti ieškinio pagrįstumą t.y.įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, arba įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio.Atsakovas gali disponuoti 2 rūšių atsikirtimais:

Materialiojo teisinio pobūdžio(jais neigiamas ieškinio pagrįstumas pvz: pateikiami faktai, įrodantys priešingas aplinkybes nei ieškovo nurodytos, remiamasi ieškinio senaties termino suėjimu)

Procesinio teisinio pobūdžio(ginčijamas pats proceso teisėtumas: pateikiami argumentai, kad ginčas turi būti sprendžiamas arbitraže, kad ieškovas yra neveiksnus, kad pareikštas tapatus ieškinys)

Atsiliepinuose į pareikštą ieškinį turi būti papildomai nurodoma: Sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; Nesutikimo motyvai; Įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; Atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų

procesinių dokumentų; Informacija, ar byla bus vedama per advokatą;

Teismas turi teisę tsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jei mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Kita procesinė priemonė (poveikio) atsakovui,vilkinančiam procesą – ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių.Spręsdamas atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą tam tikrų pareigų turi ir teismas – atsakovui negalint gauti jo nesutikimo motyvus patvirtinančių įrodymų, jie gali būti renkami su teismo pagalba. Įstatymas iš atsakovo reikalauja pateikti tik jo turimus dokumentus ir kitus įrodymus, tdl atsiliepime minimų dokumenyų neturėjimas ar negalėjimas jų gauti dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negali būti pagrindas pripažinti esant atsiliepimo trūkumų.TAIKOS SUTARTISTaikos susitarimai itin skatintini civilinėse arba privatinio pobūdžiobylose. Dažniausiai gnčijasi CP asmenys, kuriuos sieja tam tikri ryšiai( bylininkai gali būti verslo partneriai, bendradarbiai,kaimynai, giminės) kurie neišvengiamai turės bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje ir po ginčo išsprendimo teisme. Taipogi visuomenei, kiekvienam mokesčių mokėtojui nėra tas pats, kiek trunka bylų nagrinėjimas teismuose. Kuo ilgesnis bylos nagrinėjimas, tuo didesnė mokesčių našta tenka kiekvienam visuomenės nariui.Taikos sutartis CP teisėje reiškia šalių ginčo išsprendimą, jo pabaigą, kitaip tariant - tašką byloje. Tačiau tai nereiškia socialinę taiką.Taikos sutarties bruožai:

Taikos sutarties sudarymo procese aktyviai dalyvauja ginčo šalys; Taikus susitarimas paprastai pasiekiamas abipusių nuolaidų būdu; Šalys taikos sutartimi išsprendžia visą ginčą ar jo dalį; Taikos sutartis patvirtinama teismo sprendimu ir įgyja visas teismo sprendimui būdingas galias

Taikos sutartis CP – tai šalių pasiektas ir teismo sprendimu patvirtintas susitarimas, kuriuo teisinio ginčo šalys išsprendžiadėl materialiosios teisės kilusį ginčą ar jo dalį abiem šalims priimtinomis sąlygomis. Teismų praktika:šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje CP staijoje, bet kurioje instancijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Taikos sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Teismas matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį. Nustačius, kad šalių susitaikymas yra galimas, įstatymas įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų šiai galimybei realizuoti. CPK 231str.tiesiogiai nustato taikinimo procedūrą kaip privalomąją parengiamojo posėdžio dalį. Iškart po to, kai nustatoma ginčo esmė, teismas pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu sudaryti abiem priimtiną susitarimą ir taikos sutartį. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylą nagrinėti teisme, teismas gali skirti bylą nagrinėti iš esmės.Prieš pradėdamas nagrinėti bylą iš esmės posėdžio pirmininkas turi išsiaiškinti, ar išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį,jeigu šios galimybės neišnaudotos teismas privalo imtis priemonių

šalims sutaikyti. Ši pareiga išlieka teismui iki pat to momento, kai jis išeina į pasitarimų kambarį priimtisprendimą, o tuo atveju, jeigu procesas nesibaigia sprendimo priėmimu – ir apeliacijos stadijoje. Kai kurių kategorijų bylose įstatymas tiesiogiai įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų šalims sutaikyti pvz: šeimos bylose.Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį teismas privalo išaiškinti šalims šio procesinio veiksmo teisinius padarinius: tai, kad jos vėliau nebegalės kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu. CP dispozityvumo principas sąlygoja reikalavimą taikos sutartyje spręsti tik tuos klausimus, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka buvo kreiptasi į teismą. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Taikos sutartis dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, taip pat dėl klausimų , susijusių su viešąja tvarka, negalioja.Sudarius taikos sutartį grąžinam 75 proc.sumokėto žyminio mokesčio. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra vykdytinas dokumentas. Taigi teismo patvirtintos taikos sutarties neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas lemia atsirandančius neigiamus procesinius padarinius sutarties nevykdančiai šaliai.