ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBöS BENDRASIS PLANAS · Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrasis planas. Rengimo etapas. 3 dalis. Sprendiniai. _ _ UAB “Urbanistika“,

Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrasis planas. Rengimo etapas. 3 dalis. Sprendiniai. ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

UAB “Urbanistika“, 2009

1

.

L I E T U V O S P R O J E K T A V I M O

Į M O N I Ų A S O C I A C I J O S

N A R Y S

ATESTATO Nr.0428

KOMPLEKSO NR. U-0617

STADIJA

BP

TOMAS

X

METAI 2010

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBöS BENDRASIS PLANAS

SPRENDINIAI

PAREIGOS

VARDAS, PAVARDö

PARAŠAS

DIREKTORIUS PROJEKTO VADOVö

JUOZAS JAZAVITAS ANDŽELIKA KAŽIENö


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


2

T U R I N Y S

III DALIS: SPRENDINIAI

Turinys……………………………………………...…………..................

3

psl.

1. Bendroji dalis 4 psl. 1.1. 1.2.

Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano rengimo pagrindas ir tikslai................................................................................................................. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinių galiojimas ir taikymas.......................................................................................

5 6

psl. psl.

2. Erdvin÷ struktūra ir gyvenamųjų vietovių sistema 7 psl. 2.1. 2.2. 2.3. 2.4. 2.5. 2.6. 2.7.

Zarasų rajono savivaldyb÷s edvin÷s koncepcijos formavimo principai........ Urbanistinio karkaso konkretizavimas……………………………………..… Gyvenamųjų vietovių tinklo pl÷tojimas ir tvarkymo reglamentavimas…….... Socialin÷s ir kultūrin÷s infrastruktūros pl÷tojimas............................................ Pasienio teritorijos ir infrastruktūra................................................................... Pramon÷s ir verslo teritorijos............................................................................. Įgyvendinimo prioritetai ...................................................................................

8 8 13 18 26 27 30

psl. psl. psl. psl. psl. psl. psl.

3. Kraštovaizdžio apsauga 32 psl. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4.

Gamtinio karkaso formavimas........…………………………………..…….… Gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s apsauga...................................................... Biologin÷s įvairov÷s apsauga ...................……................................……...…. Įgyvendinimo prioritetai ...................................................................................

33 37 39 42

psl. psl. psl. psl.

4. Nekilnojamasis kultūros paveldas 43 psl. 4.1. 4.2. 4.3. 4.4.

Apsaugos tikslai ir uždaviniai..................…………………………………..... Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai.............................……………….... Paveldosaugos reikalavimai............................................................................. Įgyvendinimo prioritetai ...................................................................................

44 44 52 53

psl. psl. psl. psl.

5. Žem÷s ir miškų ūkio teritorijos ir vandenys 54 psl. 5.1. 5.2. 5.3. 5.4.

Žem÷s ūkio teritorijos……………………………………………………….... Miškų teritorijos……………………………………………….…………...…. Vandens teritorijos…………………………………………………………..... Įgyvendinimo prioritetai....................................................................................

55 59 66 71

psl. psl. psl. psl.

6. Rekreacijos ir turizmo teritorijos 73 psl. 6.1. 6.2. 6.3. 6.4. 6.5.

Rekreacijos ir turizmo pl÷tra...................…………………………………...... Rekreaciniai arealai ir jų teritorijų naudojimas……………………………..... Turizmo maršrutai ir svarbiausieji kultūrinio turizmo objektai........................ Rekreacinio prioriteto teritorijų pl÷tojimo ir tvarkymo reglamentai……..….. Įgyvendinimo prioritetai....................................................................................

74 76 79 80 81

psl. psl. psl. psl. psl.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


3

7. Susisiekimo infrastruktūra 82 psl. 7.1. 7.2. 7.3. 7.4.

Susisiekimo sistemos raidos tendencijos............…………… ….………..….. Susisiekimo sistemos vystymo sprendinių prielaidos……………...............… Susisiekimo sistemos vystymo tikslai…………………….……………..…… Susisiekimo sistemos pl÷tros sprendiniai.........................................................

83 84 84 84

psl. psl. psl. psl.

8. Inžinerin÷ infrastrukt ūra 90 psl. 8.1. 8.2. 8.3. 8.4.

Energetikos infrastruktūra……………………………..……………………... Ekoinžinerin÷ infrastruktūra……………………………..…………………... Ryšių infrastruktūra……………………………..….………………………… Įgyvendinimo prioritetai…………................................................................…

91 92 98 99

psl. psl. psl. psl.

9. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentai

100 psl.

9.1. 9.2. 9.3.

Bendros nuostatos ............................................................................................. Tvarkymo zonų naudojimo ir tvarkymo reglamentai........................................ Funkcinių zonų reglamentavimas......................................................................

101 102 106

psl. psl. psl.

10. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui rengtini projektai ir dokumentai....

107 psl.

11. Teritorij ų rezervavimas 113 psl.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


4

1. BENDROJI DALIS


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


5

1. BENDROJI DALIS 1.1. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano rengimo pagrindas ir tikslai

Bendrojo teritorij ų planavimo objektas - Ignalinos AE regiono teritorija, kurią sudaro Ignalinos rajono savivaldyb÷s teritorija (1446,75 kv.km.), Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorija (1334,36 kv.km.) ir Visagino savivaldyb÷s teritorija (58,42kv. km.). Ignalinos AE regiono teritorijos plotas 2839,53 kv.km. Savivaldybių teritorijų bendrieji planai rengiami kaip savarankiški teritorijų planavimo dokumentai. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano organizatorius: • Zarasų rajono savivaldyb÷s administracijos direktorius

Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano rengimo pagrindas

Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrasis planas rengiamas vadovaujantis sekančiais dokumentais: • Zarasų rajono tarybos 2003-06-20 sprendimu Nr.T-72 ,,D÷l Ignalinos atomin÷s

elektrin÷s regiono bendrojo plano‘‘; • Zarasų rajono savivaldyb÷s administracijos direktoriaus 2004-12-31 įsakymu Nr.1-

755 ,,D÷l Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano rengimo darbų programos patvirtinimo‘‘. Priedas: Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano rengimo darbų programa ir planavimo sąlygomis.

• Parengtais projektiniais, analitiniais ir moksliniais darbais, tur÷siančiais įtakos, rengiant savivaldyb÷s bendrąjį planą;

• Naujausia statistine medžiaga ir Zarasų rajono savivaldyb÷s turimais duomenimis; • Galiojančiais bendrojo planavimo dokumentais: LR teritorijos bendruoju planu,

Utenos apskrities bendruoju planu (nepatvirtintas), Zarasų ir Dusetų miestų generaliniais planais;

• Galiojančiais specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentais; • Lietuvos Respublikos teises ir projektavimo normomis; • Zarasų rajono savivaldyb÷s savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano esamos pad÷ties

išvadomis; • Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano koncepcijos nuostatomis; • Zarasų rajono savivaldyb÷s strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos

išvadomis; • Zarasų rajono savivaldyb÷s tarybos 2009-06-29 sprendimu Nr.T-190 d÷l koncepcijos

tvirtinimo. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano rengimo tikslai ir uždaviniai Planavimo dokumento rengimo tikslas – Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano – teritorijų kompleksinio planavimo dokumento teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemon÷ms nustatyti 10 metų laikotarpiui parengimas. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinių konkretizavimo stadijos uždaviniai: • Detalizuoti savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano konceptualių sprendinių nuostatas;


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


6

• Nustatyti savivaldyb÷s teritorijos planin÷s ir erdvin÷s struktūros vystymo principus: apgyvendinimo struktūros ir susisiekimo sistemos pl÷tojimo;

• Konkretizuoti teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principus; • Kokretizuoti planuojamos teritorijos socialin÷s raidos kryptis; • Konkretizuoti vietinių žaliavų ir atliekų naudojimo, energetikos sistemos pl÷tojimo ir

renovacijos kryptis; • Konkretizuoti pramon÷s, vidutinio ir smulkaus verslo, žem÷s ūkio, miškų ūkio, turizmo

ir poilsio pl÷tojimo kryptis; • Konkretizuoti gyventojų demografijos prognozes; • Konkretizuoti Zarasų miesto pl÷trą ir kitų urbanizuotų vietovių Zarasų rajono

savivaldyb÷s teritorijoje. 1.2. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinių galiojimas ir taikymas Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano galiojimas • Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinių konkretizavimas

rengiamas 10 metų laikotarpiui (2010-2020 m.); • Patvirtinti Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendiniai yra

privalomi rengiant Zarasų ir Dusetų miestų bendruosius planus bei žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrasis planas taikomas: • priimant sprendimus d÷l savivaldyb÷s teritorijų pl÷tros prioritetų, teritorijos naudojimo

prioritetų, savivaldybių zonų funkcinių prioritetų, ūkin÷s veiklos pl÷tojimo sąlygų ir apribojimų;

• derinant specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentus, derinant ir nustatant projektavimo sąlygas teritorinio planavimo ir statybos projektams savivaldyb÷s teritorijoje ir gretimų savivaldybių besiribojančioje zonoje;

• nustatant savivaldybių biudžeto l÷šų skirstymo prioritetus; • rengiant ir koordinuojant savivaldyb÷s ir valstybin÷s investicijų programas,

reklamuojant patrauklių investicinių sąlygų galimybes; • priimant sprendimus d÷l žem÷s ir kito nekilnojamo turto pa÷mimo visuomen÷s

poreikiams: naujiems keliams, magistralin÷ms inžinerin÷ms komunikacijoms statyti, teritorijos bendrojo naudojimo želdynams ir viešo naudojimo rekreacin÷ms teritorijoms įrengti savivaldyb÷s l÷šomis;

• sprendžiant nuosavyb÷s atkūrimo problemas savivaldyb÷s teritorijoje.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


7

2. ERDVINö STRUKTŪRA IR GYVENAMOSIOS VIETOV öS


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


8

2. ERDVINö STRUKTŪRA IR GYVENAM ŲJŲ VIETOVI Ų SISTEMA LR teritorijos bendrojo plano, Utenos apskrities teritorijos bendrojo plano, Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano esamos pad÷ties analiz÷s išvadų, konceptualių sprendinių ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo išvadų pagrindu parengti Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendiniai.

2.1. Zarasų rajono savivaldyb÷s erdvin÷s koncepcijos formavimo principai 1. Zarasų rajono savivaldyb÷s erdvin÷ koncepcija remiasi LR teritorijos bendrame plane lokalizuotomis gamtinio karkaso ašimis ir detalizuotos gyvenamųjų vietovių sistemos sprendiniais, kurios sudedamieji elementai yra: bazinis gyvenamųjų vietovių tinklas; urbanistin÷s integracijos ašys; urbanistin÷s integracijos centrai.

2. Zarasų rajono savivaldyb÷s erdvin÷ koncepcija parengta vadovaujantis Zarasų rajono savivaldyb÷s esamos pad÷ties analiz÷s išvadų pagrindu ir subalansuotos pl÷tros ideologija (sustainable development), kuri remiasi: bendraisiais erdvin÷s koncepcijos formavimo principais:

• funkciniu kompleksiškumu - visų savivaldyb÷s teritorijos naudojimo rūšių interesų derinimu;

• regioniniu sąlygotumu - savivaldyb÷s teritorijos gamtinių bei socialinių – ekonominių savitumų palaikymu;

• istoriniu perimamumu - tradicijų bei praeities paveldo saugojimu ir panaudojimu; kraštovaizdžio tvarkymo ir naudojimo principais:

• geosisteminiu subalansuotumu – bioekologinio, geoekologinio ir socioekologinio stabilumo užtikrinimu;

• psichologiniu komfortiškumu – kraštovaizdžio estetinio potencialo kokyb÷s užtikrinimu;

siocioekonominiais principais: • socialiniu adekvatumu – atitikimu visuomen÷s poreikiams; • ekonominiu realumu – planuojamų teritorinių struktūrų principiniu įgyvendinimu; • teritoriniu integralumu – racionalių veiklos teritorinių sistemų įgyvendinimu.

2.2. Urbanistinio karkaso* konkretizavimas Urbanistin÷s integracijos ašys 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniais šalyje išsiskiriamos dvi pagrindin÷s urbanizacijos (urbanistinio karkaso) ašys:

• Rytų – Vakarų Lietuvos metropolizacijos ašis Vilnius - Kaunas – Klaip÷da; • Šiaur÷s – Pietų Lietuvos regionin÷ ašis (Via Baltica). ______________________________________________________________________

*Urbanistinis karkasas – tai šalies technogeninis stuburas, suprantamas kaip aktyviausios ūkin÷s bei kultūrin÷s pl÷tros centrų ir ašių su labiausiai sukultūrinta gamtine aplinka bei išvystytais geotechniniais kompleksais sistema. Jos formavimą lemia pagrindinių posistemių – atraminio gyvenviečių tinklo bei jo integracijos ašių raida, įtakojama tiek galimų geopolitinių situacijų kaitos, tiek šalies vidaus socialin÷s - ekonomin÷s būkl÷s, įvairių probleminių arealų neigiamų pasekmių sušvelninimo ir likvidavimo taktika (Šaltinis: LR bendrasis planas)


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


9

Nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorija nepatenka į šalies pagrindinių urbanizacijos ašių zoną, kurios formuoja aktyvius šalies teritorijos funkcinius erdvinius koridorius. Savivaldyb÷s teritorijoje išskiriamos žemesnio rango ašys, kurios tęsiasi kaip šalies urbanistinio karkaso tęsiniai, palaikydami savivaldyb÷s socioekonominį gyvybingumą ir apjungdami šalies ir rajono savivaldyb÷s miestus ir centrus.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendrojo plane detalizuotu urbanistinio karkaso modeliu Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje išskiriamos: I lygmens šalies tarptautin÷s ir nacionalin÷s urbanistin÷s integracijos ašys. Jos formuojamos esamų transporto koridorių pagrindu. Zarasų rajono savivaldyb÷je neišskiramos IA ir IC kategorijos ašys. IB metropolin÷ ašis formuota kelio Utena – Zarasai trasos pagrindu. Ši ašis integruoja Lietuvą ir Zarasų rajono savivaldybę į Baltijos jūros regioną ir tarptautinį susisiekimo tinklą:

• I B kategorijos - tarptautin÷ urbanistin÷ integracijos ašis Viena – Kaunas - Daugpilis – Sankt Peterburgas kerta centrinę Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos dalį pietvakarių ir šiaurrytų kryptimis. IAE regiono teritorijoje ji apjungia šalies lokalinį centrą – Zarasus bei savivaldyb÷s lokalinį centrą – Degučius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniais šalyje numatytos septynios svarbiausios I B kategorijos tarptautin÷s urbanistin÷s integracijos ašys. Keturios iš jų kerta šalį Š–ŠR–P kryptimis ir trys R–V kryptimi. Jos formuotos esamų ir siūlomų tarptautinių transporto koridorių, jungiančių Helsinkį, Sankt Peterburgą, Maskvą su Kijevu, Viena, Hamburgu, pagrindu. Šis tinklas integruoja visus šalies metropolinius ir regioninius centrus tarpusavyje bei su artimiausiais kaimyninių šalių urbanistiniais centrais (Liepoja, Jelgava, Daugpiliu, Minsku, Lyda, Gardinu, Suvalkais, Karaliaučiumi). Šios ašys, formuotos šalies magistralinių, krašto kelių ir geležinkelių pagrindu, užtikrina metropolinių ir regioninių centrų sąveiką, skatina jų poveikio zonoje lokalinių centrų pl÷trą. II lygmens regionin÷s urbanistin÷s integracijos ašys (regionin÷s jungtys). Jos formuojamos esamų ir rekonstruojamų transporto koridorių pagrindu, kuriais realizuojamas susisiekimas tarp regionų administracinių centrų, svarbiausių miestų, lokalinių centrų ir realizuojami pagrindiniai turistiniai maršrutai savivaldyb÷s ir regiono mastu. Zarasų rajono teritorijoje išskiriamos 2 regionin÷s urbanistin÷s integracijos ašys:

• ŠIAURöS – PIETŲ jungiančioji regionin÷ urbanistin÷s integracijos ašis apima transporto koridorių ,,Vilnius – Švenčionys – Ignalina – Kazitiškis - Dūkštas - Zarasai -Rokiškis‘‘. Ties Zarasais ašis integruojasi su IB kategorijos tarptautine urbanistine integracijos ašimi Viena – Kaunas – Daugpilis – Sankt Peterburgas. Šiauriau Antazav÷s į šią ašį integruojama VAKARŲ jungiančioji regionin÷ urbanistin÷s integracijos ašis. Ties Lupenkos kaimu į šią ašį integruojama išvedančioji lokalin÷ urbanistin÷s integracijos ašis, kuri savivaldyb÷s teritorijoje apima transporto koridorių ,,Vidišk÷s – Naujasis Daug÷liškis - Rimš÷ – Visaginas - Turmantas‘‘ ir atsaką ,,Dūkštas – Salakas – Degučiai‘‘

• VAKARŲ jungiančioji regionin÷ urbanistin÷s integracijos ašis praeina vakarin÷je savivaldyb÷s dalyje ir apima autotransporto koridorių ,,Vilnius - Mol÷tai – Utena - ‘‘. Ties Dusetų miestu į ją integruojamos dvi III kategorijos lokalin÷s ašys: išvedančioji lokalin÷ urbanistin÷s integracijos ašis, kuri apima transporto koridorių ,,Ignalina - Kazitiškis – Degučiai - Dusetos‘‘, ir jungiančioji lokalin÷ urbanistin÷s integracijos ašis, kuri apima transporto koridorių ,,Zarasai – Suviekas – Antazav÷ - Dusetos‘‘.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


10

III lygmens pagrindin÷s lokalin÷s urbanistin÷s integracijos ašys (lokalin÷s jungtys). Jos formuojamos rekonstruojamų transporto koridorių pagrindu, kuriais realizuojamas susisiekimas tarp administracinių centrų, svarbiausių lokalinių centrų ir priemiestinių teritorijų. Prognozuojama, kad jos sujungs Zarasų rajono savivaldyb÷s centrus (Zarasų ir Dusetų miestus) ir lokalinius centrus (Degučius, Salaką, Turmantą, Suvieką, Antazavę) su nekategorizuotu gyvenamųjų vietovių tinklu bei prisijungs prie aukštesnio lygmens IB kategorijos tarptautin÷s integracijos ašies ties Degučiais bei II lygmens regioninių integracijos ašių. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje išskiriamos 3 pagrindin÷s lokalin÷s urbanistin÷s integracijos ašys:

• Jungiančioji lokalin÷ urbanistin÷s integracijos ašis, kuri Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje apima transporto koridorių ,,Zarasai – Suviekas – Antazav÷ - Dusetos‘‘ ir integruojama į regioninę ŠIAURöS – PIETŲ ašį ties Antazave ir VAKARŲ ašį – ties Dusetų miestu.

• Išvedančioji lokalin÷ urbanistin÷s integracijos ašis, kuri Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje apima transporto koridorių ,,Ignalina - Kazitiškis – Degučiai - Dusetos‘‘. Ji integruojama į IB kategorijos tarptautinę urbanistinę integracijos ašį Viena – Kaunas – Daugpilis – Sankt Peterburgas ties Degučiais ir į II lygmens regioninę integracijos ašį ties Dusetų miestu.

• Išvedančioji lokalin÷ urbanistin÷s integracijos ašis, kuri Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje apima transporto koridorių ,,Vidišk÷s – Naujasis Daug÷liškis - Rimš÷ – Visaginas - Turmantas‘‘ ir atšaką ,,Dūkštas – Salakas – Degučiai‘‘

Urbanistin÷s integracijos centrai 3. Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniuose Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorija priskiriama Rytų Lietuvos besiformuojančiam didmiesčių su aglomeraciniais požymiais regionui su mažomis, tankiai išsid÷sčiusiomis kaimo vietov÷mis ir mažiausiu gyventojų skaičiumi. Esamoje pad÷tyje nustatyta, kad Zarasų savivaldyb÷ kaip ir visas Ignalinos AE regionas patenka į dekoncentruotos urbanizacijos zoną, kuriai būdingi rajonai su 2 arba 3 miestais. Regionui charakteringas mažiausių miestų grup÷s tinklas su savo zonos lokalinio aptarnavimo funkcija. Tokią funkciją atlieka ir Ignalinos AE regiono miesteliai ir stambesn÷s gyvenviet÷s, kurių tinklas regione tolygus. Regiono lokalus gyvenamųjų vietovių tinklas tankiausias Lietuvoje ir jis susijęs su mažomis ir ypač mažomis kaimo gyvenamosiomis vietov÷mis. Zarasų rajono savivaldyb÷ priskiriama monocentrinių savivaldybių grupei. _____________________________________ Zarasų rajono seniūnijų gyvenamųjų vietovių tinklo tankio rodikliai viršija Lietuvos vidutinį tankį (34 gyvenv./100 km²), nes 100 kv.km. Zarasų rajono savivaldyb÷s tenka 59 gyvenamosios vietov÷s. Daugiausia gyvenamųjų vietovių yra didžiausioje pagal plotą Zarasų kaimiškojoje seniūnijoje – 132 kaimai ir 23 viens÷džiai, kas sudaro apie 21 proc. visų gyvenamųjų vietovių Zarasų rajone. Artimas gyvenamųjų vietovių skaičius yra Turmanto seniūnijoje - 1 miestelis, 100 kaimų ir 38 viens÷džiai, kas sudaro apie 18 proc. visų gyvenamųjų vietovių Zarasų rajone. Turmanto seniūnija pirmauja Zarasų rajone ir Ignalinos AE regione pagal viens÷džių skaičių, kurių seniūnijoje yra 38. Pagal viens÷džių skaičių savivaldyb÷je išsiskiria Imbrado seniūnija (28 viens÷džiai) ir Zarasų kaimiškoji seniūnija (23 viens÷džiai). Kitose seniūnijose viens÷džių skaičius svyruoja nuo 1 iki 14. Mažiausiai gyvenamųjų vietovių yra Antaliept÷s seniūnijose – 30 kaimų, kas sudaro vos 4 proc. visų gyvenamųjų vietovių Zarasų rajone. Pažym÷tina, kad Antaliept÷s seniūnija yra mažiausia Zarasų rajono seniūnija, jos plotas sudaro apie 5 proc. savivaldyb÷s teritorijos ir tai vienintel÷ kaimiškoji seniūnija rajone, kurioje n÷ra viens÷džių.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


11

Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje 1 kv.km. gyvena 17 gyventojų. Lietuvoje mažesnis gyventojų skaičius yra tik Ignalinos, Mol÷tų ir Var÷nos rajonuose.

2.2.1 lentel÷. Gyvenamųjų vietovių tinklo tankis ir gyvenviečių dydis

Zarasų rajono seniūnijose

Rodikliai Lietuvos vidurkis

Zarsų raj. seniūnij ų vidurkis

(be miesto sen.) Mažiausias

rodiklis Didžiausias

rodiklis Gyvenviečių skaičius šimtame kv. km 34 59 39 81 Vidutinis kaimo gyvenviet÷s dydis (gyv.) 54 18 11 30

5. Zarasų rajono savivaldyb÷s gyvenamųjų vietovių tinklo pl÷tros bendrieji principai ir tikslai:

• Regioninio gyvenamųjų vietovių tinklo formavimas; • Rajoninio gyvenamųjų vietovių tinklo stiprinimas; • Lokalaus gyvenamųjų vietovių tinklo palaikymas ir stiprinimas; • Gyvenamųjų vietovių tolygaus išd÷stymo principo tęstinumas; • Smulkaus ir tankaus gyvenamųjų vietovių tinklo išlaikymas; • Esamų gyvenamųjų vietovių smulk÷jimo procesų stabilizavimas, t.y. esamo

gyvenamųjų vietovių tinklo tankio išlaikymas; • Kitos tikslin÷s žem÷s paskirties naudojimo intensyvinimas ir urbanizacijos

optimizavimas; • Stabilaus gyventojų skaičiaus išlaikymas ir gyvenamosios aplinkos kokyb÷s

gerinimas. 6. Perspektyvin÷ gyvenamųjų vietovių tinklo pl÷tra remiasi darnios pl÷tros principais, bazin÷ gyvenamųjų vietovių tinklo struktūra įvertinant jos pokyčius regioninių, rajoninių ir lokalinių gyvenamųjų vietovių tinklų pl÷tros kontekste ir remiantis šalyje vykstančiais pokyčiais socialin÷je ir ekonomin÷je plotm÷je. 7. Zarasų rajono savivaldyb÷je n÷ra nei metropolinių, nei regioninių šalies centrų. Artimiausi metropoliniai centrai – Vilnius (formuojamas Europin÷s reikšm÷s metropolinis centras) ir Panev÷žys ( formuojamas pl÷tojant ir apjungiant potencialus regioninio rango metropolinis centras); regioniniai centrai – Rokiškis (pakankamo potencialo, palaikomas), Utena (nepakankamo potencialo, pl÷tojamas), Švenčionys-Švenčion÷liai (naujai formuojamas apjungiant potencialus ir pl÷tojamas). Savivaldyb÷s teritorijoje išskiriami sekantys gyvenamųjų vietovių tinklo hierarchijos lygmenų centrai ir nekategorizuotas gyvenamųjų vietovių tinklas: III lygmuo – šalies pagrindiniai lokaliniai centrai (a) ir (b) kategorijos:

• a kategorijos centras, kuris pl÷tojamas esamo miesto pagrindu - Zarasai. Sprendinių laikotarpyje iki 2020 m. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje numatomas vienas šalies pagrindinis konvertuojamos pl÷tros (pagal LR BP) pakankamo potencialo lokalinis (a) kategorijos centras esamo miesto pagrindu – Zarasai, kuriam suteiktina šalies lokalin÷s urbanistin÷s struktūros formavimo, aptarnavimo centro ir kurortin÷s teritorijos funkcija.

• b kategorijos centras, kuris pl÷tojamas esamo miesto pagrindu - Dusetos. Sprendinių laikotarpyje iki 2020 m. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje numatomas vienas naujas nepakankamo potencialo stiprinamas lokalinis (b) kategorijos centras esamo


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


12

mažo miesto pagrindu. Rango suteikimas siejamas su esamų administracinių valdymo ir organizacinių funkcijų stiprinimu, socialinio – ekonominio potencialo pl÷tojimu, naujų darbo vietų kūrimu, gyventojų skaičiaus augimu. IV lygmuo – savivaldyb÷s lokaliniai centrai (a) ir (b) kategorijų:

• 4a kategorijos centrai (seniūnijų administraciniai centrai), kurie pl÷tojami esamų miestelių pagrindu, stiprinami – Antaliept÷, Salakas, Turmantas, Antazav÷.

• b kategorijos centrai (seniūnijų aptarnavimo centrai), kurie pl÷tojami esamų stambių kaimų pagrindu, stiprinami ir palaikomi – Imbradas, Suviekas ir Degučiai.

Kitų nekategorizuotų gyvenamųjų vietovių lygmuo – savivaldyb÷s lokaliniai centrai :

• Vietov÷s centrai, kurie pl÷tojami esamų kaimų pagrindu, palaikomi – Samanių k., Kumpuoli ų k., Ramumos k., Šniukštų k., Rok÷nų k., Užtilt÷s, Vosg÷lių k., Narš÷nų k., Vajasiškio k., Nadūnų k., Šukiškių k., Šaulių k., Rutiniškio – Dirvonoškių – Marijonišk ÷s – Smalvų – Smalvų aikšt÷s – Kalniš÷s k., Slyninkos – Štadvilių – Kavoliškių k., Karčiomkos – Šeštokiškių k., Avili ų II k., Ramaitišk÷s vns. – Laur÷nų k.

• Rekreacin÷s gyvenviet÷s, kurios pl÷tojamos esamų kaimų pagrindu, palaikomos – Kukli ų k., Brogiškių k., Kunotų k., Siratavos k., Baibių k., Paluod÷s k., Kimbartišk ÷s k., Padrūkš÷s – Tilž÷s - Raipol÷s k., Ramumos k., Vajasiškio k.

Savivaldyb÷s lokalinius centrus atstovauja miesteliai ir kaimai. Šių gyvenamųjų vietovių tinklas priskiriamas silpniausiam ir labiausiai pažeidžiamam Zarasų rajono gyvenamųjų vietovių tinklo rangui. Šių vietovių socialinis ir ekonominis potencialas silpnas arba labai silpnas, tačiau tinklas patogus gyventojams ir poilsiautojams. Esamoje pad÷tyje vietov÷s atlieka seniūnijų administracijų centrų, poilsiautojų aptarnavimo, žem÷s ūkio ir paslaugų funkcijas ir visos lokalizuojasi įvarių lygmenų Urbanistin÷s integracijos ašyse. Urbanistin÷s integracijos zonos 8. IB kategorijos tarptautin÷s urbanistin÷s integracijos ašies Viena – Kaunas - Daugpilis – Sankt Peterburgas įtakos zonoje savivaldyb÷s teritorijoje išskiriamos 4 urbanistin÷s integracijos zonos II , III , IV ir V. II lygmens regionin÷s urbanistin÷s integracijos ŠIAURöS – PIETŲ jungiančiosios ašies įtakos zonoje savivaldyb÷s teritorijoje išskiriama 1 urbanistin÷s integracijos zona I .

• Zona I apima Milžinų, Mili ūnų, Bakasiškio, Giliukių, Grumtinių II, Medikiškio, Teniuliškio, BartaŠiškių, Purveliškių, Jaunikių, Joniškonių, Taniuliškio, Galilaukio, Vosiliškio kaimų ir Magutiškio viens÷džio teritorija;

• Zona II apima Narsuniškių, Liepalauk÷s, Juodaplaukių, Gružių, Ditkūnų, Stadvilių, Tiryli ų kaimų teritoriją;

• Zona III apima Mineikiškių, Girsių, Babrin÷lio, Pagir÷s, Nadūnų kaimų teritoriją. • Zona IV apima Raistiniškių, Matuikiškių, Degučių ir Naujųjų Mateikių kaimų

teritoriją. • Zona V apima Dulių, Eibutiškio kaimų dalių ir Krūminių, Jereliškių kaimų

teritoriją.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


13

2.3. Gyvenamųjų vietovių tinklo pl ÷tojimas ir tvarkymo reglamentai Administracin ÷s ribos 9. Nustatyta, kad esamoje pad÷tyje Zarasų rajono ir Zarasų miesto administracinis centras sutampa ir yra tas pats Zarasų miestas. Nauji rajono administraciniai centrai neprojektuojami. 10. Zarasų rajono savivaldyb÷s išorin÷s administracin÷s ribos nekeičiamos. 11. Zarasų rajono teritorija suskirstyta į dešimt seniūnijų: Antazav÷s, Antaliept÷s, Dusetų, Imbrado, Suvieko, Salako, Turmanto, Degučių, Zarasų (kaimiškąją) ir Zarasų (miesto). Zarasų miesto teritorija administracin÷se ribose atitinka Zarasų miesto seniūnijos teritoriją. Seniūnijų skaičius paliekamas esamas. Didžiausia Zarasų rajono Zarasų kaimiškoji seniūnija, kuri ribojasi su Zarasų miestu, tiesiogiai įtakojama miesto augimo procesų. D÷l teritorijų stokos Zarasų mieste numatoma miesto pl÷tra besiribojančiose teritorijose, Zarasų miesto ir Zarasų kaimiškosios seniūnijų ribų keitimas. 12. Zarasų seniūnijos ir Zarasų miesto plotas gali būti keičiamas ryšium su Zarasų miesto administracinių ribų keitimu ir miesto ploto padidinimu. Į miesto administracines ribas siūloma įjungti apie 1035 ha plotą. Tačiau identifikuojant miestų fizin÷s pl÷tros poreikį gali būti laikomasi ir kitos nuostatos, kad miesto juridinių ribų keitimas nebūtinai siejamas su fizine pl÷tra ir būtinu tiesioginiu urbanizavimu. Šiuo atveju priemiestin÷s teritorijos pl÷sis kaip miesto aglomecin÷s zonos. Gyvenamosios vietov÷s 13. Zarasų rajono savivaldyb÷s bendrojo plano sprendiniuose išlaikomas pagrindinis savivaldyb÷s susiklosčiusios gyvenamųjų vietovių sistemos bruožas – tankus gyvenamųjų vietovių tinklas su tolygiai išd÷stytais lokaliniais centrais ir dviem dominuojančiais centrais. 14. Vadovaujantis Valstyb÷s įmon÷s Registrų centro duomenimis Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje buvo 772 gyvenamosios vietov÷s: 2 miestai - Zarasai (1282,8 ha) ir Dusetos (173,5 ha); 3 miesteliai - Antaliept÷, Salakas ir Turmantas; 651 kaimas ir 116 viens÷džių. Numatoma:

• paliekami 2 esami miestai: Zarasai ir Dusetos; • paliekami 3 esami miesteliai: Antaliept÷ (359 gyv.), Salakas (604 gyv.),

Turmantas (397 gyv.), ; • siūlomi 2 nauji miesteliai esamų stambesnių kaimų pagrindu: Degučiai (324 gyv.),

Antazav÷ (461 gyv.); • atitinkamai sumaž÷ja kaimų skaičius nuo 651 iki 649; • paliekami 116 viens÷džių.

15. Savivaldyb÷s lokalinių centrų tinklo stiprinimas siejamas su naujų aptarnavimo ir paslaugų funkcijų steigimu, šviet÷jiška veikla, naujų darbo vietų kūrimu, gyventojų skaičiaus stabilizavimu, inžinerin÷s infrastruktūros sukūrimu, urbanizuotų teritorijų pl÷tra esamuose ir siūlomuose miesteliuose. Tikslų įgyvendinimui numatomas esamų ir siūlomų miestelių ribų keitimas, gretimų teritorijų integtavimas į miestelių struktūrą.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


14

16. Didžioji savivaldyb÷s gyventojų dalis (59,4 proc.) gyvena ir dirba kaime. Prognozuojama, kad ši proporcija sprendinių laikotarpyje keisis nežymiai. Žemas žem÷s naudingumo balas neskatina kaimo gyventojų dirbti žem÷s ūkyje, tod÷l pagrindinių pajamų šaltiniu sprendinių laikotarpyje gali tapti turizmas ir su juo susijusios paslaugos ir verslai. 17. Bendrojo plano sprendiniuose išskirti tokie gyvenamųjų vietovių tipai: miestas – kurortin÷ teritorija, miestas, miestelis, kaimas – vietov÷s centras, kaimas, rekreacin÷ gyvenviet÷ ir gyvenamųjų vietovių pl÷tros zonos. Kaimas – teritorija administracinio vieneto ribose, kurią sudaro užstatytos, miško, vandenų, agrarin÷s ir kitos teriotirijos. Kaimo pl÷tros zona – kaimo teritorijos dalis, kuri skirta naujam užstatymui. Žem÷s naudojimo, tvarkymos ir apsaugos reglamentų br÷žinyje kaimo pl÷tros zona pažym÷ta kaip rudos spalvos plotinis elementas.

18. Bendrojo plano sprendiniuose nustatomas kaimų 3 erdvin÷s struktūros tipai:

• kompaktin÷s erdvin÷s struktūros kaimas ir miestelis. Kaimo pagrindą (branduolį) sudaro esama planingai ir tankiai užstatyta gyvenviet÷, kurios pl÷tros zonoje bus išlakomi analogiški užstatymo principai ir rodikliai.

• kompaktiškai sklaidžios erdvin÷s struktūros kaimas. Kaimo pagrindą (branduolį) sudaro esama planingai ir tankiai užstatyta gyvenviet÷, o pl÷tros zonos pakraščiuose bus nutolusių sodybų.

• Išsklaidytos erdvin÷s struktūros kaimas. Kaimo teritorijoje dominuoja nutolusios viena nuo kitos sodybos / sodybų grup÷s.

19. Bendrojo plano sprendiniuose gyvenamos vietov÷s klasifikuojamos pagal užstatymo intensyvumą:

• Didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosiose vietov÷se numatoma ne mažiau 6 sodybų į 1 ha;

• Vidutinio užstatymo intensyvimo gyvenamosiose vietov÷se numatoma ne mažiau 3 -4 sodybų į 1 ha;

• Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosiose vietov÷se numatomane ne mažiau 1 sodybos į 1 ha.

20. Buvusių sodybų atstatymas (atkūrimas) galimas tvarkymo zonose: (Z, ZM, M, MZ, MZH, MH, MKZ, K, KZ, KMZ, K(R), K(R)H. Buvusių sodybų atkūrimo tikslais keičiama miškų ir žem÷s ūkio tikslin÷ žem÷s paskirtis į kitą paskirtį mažaaukščio guvenamojo užstatymo formavimui. 2.3.1 lentel÷. Gyvenamųjų vietovių pl÷tojimo ir tvarkymo reglamentai

Teritorijos reglamentų indeksas br÷žinyje

Trumpa reglamentuojamos teritorijos charekteristika

Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentai

U1k Zarasų miesto (kurortin ÷s teritorijos) ir jo pl÷tros zonos tvarkymo reglamentas

Reglamentas (U1k) taikomas Zarasų miesto teritorijai administracin ÷se ribose ir jo pl÷tros zonoms, kuriose siekiama intensyvios, technogenizuotos žem÷naudos kitoje žem÷s paskirtyje ir į ją keičiant žem÷s ūkio paskirties žemę. Pl÷tra vykdoma vadovaujantis miesto kompozicijos tęstinumo principais ir prioritetą teikiant kurortin÷s infrastruktūros pl÷trai. Galimas miškų žem÷s naudojimo paskirties keitimas į kitą paskirtį rekreacin÷s


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


15

paskirties kapitalinių statinių ir turizmo infrastruktūros objektų (sveikatingumo, fizin÷s kultūros, maitinimo, kempingų, pramogų infrastruktūros ir paslaugų) statybai vadovaujantis Zarasų miesto bendrojo plano sprendiniais. Galimos visos neurbanizuotos rekreacijos formos ir jomis susijusios infrastruktūros pl÷tojimas: sveikatingumo trasos, informacin÷ infrastruktūra, įrengiami paplūdimiai, pažintiniai ir pramoginiai takai, apžvalgos aikštel÷s, atokv÷pio aikštel÷s, poilsiaviet÷s ir kt. Naujų ūkininkų sodybų statyba negalima. Esamos ūkininkų sodybos, patenkančios į Zarasų miesto pl÷tros zoną, konvertuojamos į kaimo turizmo sodybas arba pritaikomos rekreacijos ir turizmo paslaugų teikimui. Zarasų miesto pl÷tra realizuojama vadovaujantis bendruoju planu, kurio parengimas yra vienas iš prioritetinių uždavinių.

U1 Dusetų miesto ir jo pl÷tros zonos tvarkymo reglamentas

Miesto teritorijos urbanizacijos (U1) reglamentas taikomas Dusetų miestui ir jo pl÷tros zonai Užtilt÷s kaime, kurios teritorijoje siekiama intensyvios, technogenizuotos žem÷naudos kitoje tikslin÷je žem÷s naudojimo paskirtyje ir į ją keičiant žem÷s ūkio ir miškų tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį. Siekiama intensyvios, kompaktiškos, technogenizuotos žem÷naudos vadovaujantis miesto kompozicijos tęstinumo ir atskirų miesto zonų darnaus vystymo principais, miesto planin÷s struktūros pl÷tros d÷sniais, Sartų regioninio parko specialiojo plano reglamentais ir urbanistinio draustinio reikalavimais. Miškų žem÷, patenkanti į miesto pl÷tros teritoriją, tvarkoma vadovaujantis LR Vyriausyb÷s 2002-05-09 nutarimo Nr.641 ,,D÷l miško žem÷s pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo‘‘ reikalavimais. Naujų ūkininkų sodybų statyba negalima. Rengiamas Dusetų miesto bendrasis planas. Iki Dusetų miesto bendrojo plano parengimo miesto pl÷tra vykdoma vadovaujantis Sartų regioninio parko specialiuoju planu.

U2d Gyvenamųjų vietovių (miestelių ir į miestelius transformuojamų kaimų, urbanistin÷s integracijos zonos II ir Visagino priemiesčio) tvarkymo reglamentas

Reglamentas (U2d) taikomas miestelių ir į miestelius transformuojamų kaimų teritorij ų ir j ų pl÷tros zonų, urbanistin÷s integracijos zonos II ir Visagino priemiesčio teritorijų tvarkymui (Žem÷s tvarkymo br÷žinyje branduolys ir pl÷tros zona pažym÷ta ruda spalva). Urbanistinio prioriteto (K) zonose esančių Antaliept÷s, Salako, Turmanto, Degučių, Antazav÷s, Suvieko branduolyse ir pl÷tros zonose, urbanistin÷s integracijos zonoje II ir Visagino priemiesčio (Ramaitišk÷s vns, - Liaud÷nų k.) teritorijose siekiama didelio intensyvumo naudojimo technogenizuotos žem÷naudos kitoje žem÷s naudojimo paskirtyje ir į ją keičiant žem÷s ūkio ir miškų ūkio (taikoma IV grup÷s miškams) žem÷s naudojimo paskirtį. Esamų miestelių pl÷tra vykdoma esamos planin÷s struktūros elementų pagrindu intensyvinant esamą branduolį ir integruojant pl÷tros teritorijas. Kaimų, kuriems suteikiamas miestelių statusas, planin÷ struktūra performuojama pagal miestelių planin÷s struktūros pl÷tros d÷snius (suformuojamas branduolys, viešos erdv÷s ir t.t.) ir integruojama pl÷tros teritorija. Pl÷tojama kompaktin÷ erdvin÷ struktūra. Stiprinamos ir pl÷tojamos šių centrų administracin÷s, švietimo, aptarnavimo ir paslaugų funkcijos. Miškų žem÷, patenkanti į urbanistin÷s pl÷tros arealus, tvarkoma vadovaujantis LR Vyriausyb÷s 2002-05-09 nutarimo Nr.641 ,,D÷l miško žem÷s pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo‘‘ reikalavimais.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


16

Naujų ūkininkų sodybų statyba negalima. Rengiami miestelių, sklypų grupių ir atskirų sklypų detalieji planai. Rengiamas urbanistin÷s integracijos zonos II detalusis planas su koncepcija.

U2v Gyvenamųjų vietovių (kaimų – vietov÷s centrų ir rekreacinių gyvenviečių bei urbanistin÷s integracijos zonų I, III, IV, V) tvarkymo reglamentas

Reglamentas (U2v) taikomas kaimų – vietov÷s centrų ir j ų pl÷tros zonų, rekreacinių gyvenviečių bei urbanistin÷s integracijos zonų I, III, IV ir V tvarkymui (Žem÷s tvarkymo br÷žinyje pl÷tros zona pažym÷ta ruda spalva). Urbanistinio prioriteto (K ir KMZ bei KZ) zonose esančių vietov÷s centrų (Samanių k., Kumpuolių k., Šniukštų k., Rok÷nų k., Užtilt÷s, Narš÷nų k., Nadūnų k., Šukiškių k., Šaulių k., Rutiniškio – Dirvonoškių – Marijonišk ÷s – Smalvų – Smalvų aikšt÷s – Kalniš÷s k.) pl÷tros zonose ir urbanistin÷s integracijos zonų I, III, IV teritorijose siekiama vidutinio intensyvumo naudojimo technogenizuotos žem÷naudos esamų kaimų pagrindu kitoje tikslin÷je žem÷s paskirtyje ir į ją keičiant žem÷s ūkio ir miškų ūkio tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį (taikoma IV grup÷s miškams). Pl÷tojama kompaktin÷ arba kompaktiškai sklaidi erdvin÷ struktūra. Stiprinamos ir pl÷tojamos šių centrų aptarnavimo ir paslaugų funkcijos. Ūkininkų sodybų su kitos paskirties (fermų) pastatais statyba negalima. Urbanistinio prioriteto (K) zonose esančių rekreacinių gyvenviečių (Brogiškių k., Siratavos k., Baibių k., Paluod÷s k.) pl÷tros zonose siekiama vidutinio intensyvumo kompaktiško naudojimo technogenizuotos žem÷naudos kitoje žem÷s naudojimo paskirtyje esamų kaimų pagrindu. Konsoliduojamos kelių kaimų teritorijos, kuriose prioritetas skiriamas rekreacin÷s infrastruktūros pl÷trai. Pl÷tojama kompaktiškai sklaidi erdvin÷ struktūra. Rekreacinių gyvenviečių aplinką ir apylinkių rekreaciniai ištekliai pritaikomi poilsiui ir turizmui, pl÷tojami rekreacin÷ infrastruktūra ir paslaugos (pažintinių, pramoginių takų tinklas, poilsio ir atokv÷pio aikštel÷s, stovyklaviet÷s, inventoriaus ir įrangos nuomos, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir kitos turizmo paslaugos). Paslaugos orientuotos į ilgalaikį poilsį. Kaimų – vietov÷s centrų ir rekreacinių gyvenviečių pl÷tra realizuojama vadovaujantis visos tvarkymo zonos, sklypų grupių ir atskirų sklypų detaliaisiais planais.

U2m Kaimų polifunkcin ÷se zonose ir rekreacinių gyvenviečių tvarkymo reglamentas

Reglamentas (U2m) taikomas Kar čiomkos – Šeštokiškių ir Vosg÷lių kaimų pl÷tros zonose, rekreacinių gyvenviečių teritorijose ir savivaldyb÷s polifunkcin÷se zonose, kuriose galima esama ir naujai formuojama išsklaidyta mažo intensyvumo naudojimo technogenizuota žem÷nauda kitoje žem÷s naudojimo paskirtyje ir į ją keičiant žem÷s ūkio ir miškų ūkio žem÷s naudojimo paskirtį (taikoma IV grup÷s miškams). Prioritetas teikiamas esamų urbanizuotų kaimo vietovių išlaikymui ir stiprinimui. Karčiomkos –Šeštokiškių k., Vosg÷lių k. kaimų pl÷tros zonose pl÷tojama kompaktiškai sklaidi erdvin÷ struktūra. Polifunkcin÷se zonose pl÷tojama išsklaidyta erdvin÷ struktūra. Agrarinio prioriteto (Z ir ZM) ir miškų prioriteto teritorjose (MZ ir MZH) numatomas:

• esamų žem÷s ūkio paskirties užstatytų sklypų žem÷s paskirties keitimas į kitą paskirtį;

• nauja statyba ir rekonstrukcija esamose sodybų teritorijose žem÷s ūkio naudojimo paskirtyje;

• esamų kitos žem÷s naudojimo paskirties sodybinių sklypų sutankinimas ir nauja statyba esamose sklypuose;

• esamų sodybų atstatymas pagal faktą; • esamų kaimų užstatytų teritorijų sutankinimas ir užstatytos kaimo teritorijos

išpl÷timas apie 200 metrų spinduliu aplink esamą užstatytą kaimo teritoriją;


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


17

• naujų sodybų statyba urbanistinių integracijos ašių zonų koridoriuose (200 m abipus kelio);

• visų žem÷s naudojimo paskirčių keitimas galimas technin÷s ir socialin÷s infrastruktūros pl÷tros tikslais;

• ūkininkų sodybų statyba esamuose žem÷s ūkio paskirties sklypuose ir į ją keičiant miškų ūkio tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį.

Miškų prioriteto teritorjojose (M ir MH) numatomas:

• esamų žem÷s ūkio paskirties užstatytų sklypų žem÷s paskirties keitimas į kitą paskirtį, nauja statyba esamuose sklypuose ir esamų sklypų skaidymas;

• esamų kitos žem÷s naudojimo paskirties sodybinių sklypų sutankinimas ir nauja statyba esamose sklypuose;

• esamų sodybų atstatymas pagal faktą; • visų žem÷s naudojimo paskirčių keitimas technin÷s ir socialin÷s

infrastruktūros pl÷tros tikslais; • ūkininkų sodybų statyba tik esamuose žem÷s ūkio paskirties sklypuose.

Rekreacinio prioriteto teritorjojose (K(R)) numatomas:

• Iki 20 proc. intensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto tvarkymo zonos neužstatytos žem÷s ūkio paskirties žem÷s teritorijos keičiama į kitą paskirtį naujų mažaaukščių gyvenamųjų namų grupių formavimui taikant išsklaidytos pl÷tros principą (sklypai ne mažesni kaip 0,5-1ha);

• Esamų užstatytų žem÷s ūkio paskirties sklypų žem÷s paskirties keitimas į kitą paskirtį, nauja statyba esamose sklypuose ir esamų sklypų skaidymas;

• esamų kitos žem÷s paskirties sodybinių sklypų sutankinimas ir nauja statyba esamose sklypuose;

• visų žem÷s naudojimo paskirčių keitimas galimas technin÷s ir socialin÷s infrastruktūros pl÷tros tikslais;

• galima ūkininkų ūkių sodybų statyba su kitos paskirties (fermų) pastatais.

Urbanistinio prioriteto teritorijose (K) numatomų rekreacinių gyvenviečių (Kunotų k., Kimbartišk ÷s k., Padrūkš÷s -Tilž÷s – Raipol÷s k., Vajasiškio k.) pl÷tros zonose siekiama mažo intensyvumo kompaktiško naudojimo technogenizuotos žem÷naudos kitoje ir žem÷s ūkio naudojimo paskirtyse esamų kaimų pagrindu. Konsoliduojamos kelių kaimų teritorijos, kuriose pl÷tros prioritetas skiriamas rekreacin÷s infrastruktūros pl÷trai. Pl÷tojama kompaktiškai sklaidi erdvin÷ struktūra. Rekreacinių gyvenviečių aplinką ir apylinkių rekreaciniai ištekliai pritaikomi poilsiui ir turizmui, pl÷tojami rekreacin÷ infrastruktūra (pažintinių, pramoginių takų tinklas, poilsio ir atokv÷pio aikštel÷s, stovyklaviet÷s), paslaugos (inventoriaus ir įrangos nuomos, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir kitos turizmo paslaugos). Paslaugos orientuotos į ilgalaikį poilsį. Ūkininkų sodybų su kitos paskirties (fermų) pastatais statyba negalima.

U4 Gyvenamųjų vietovių pl÷tojimo saugomose teritorijose reglamentas

Reglamentas (U4) taikomas reglamentuojant gyvenamųjų vietovių pl÷trą saugomose teritorijose, valstybinių parkų ir jų zonų, valstybinių draustinių, biosferos poligono, NATURA teritorijose. Gyvenamųjų teritorijų tvarkymas ir pl÷tra realizuojami vadovaujantis saugomų teritorijų nuostatais, specialiaisiais planais, saugomų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų planais.

U5 Gyvenamųjų vietovių pl÷tojimo gamtinio karkaso teritorijose reglamentas

Reglamentas (U5) taikomas reglamentuojant gyvenamųjų vietovių, esančių geoekologinių takoskyrų, migracinių koridorių ir vidinio stabilizavimo arealų teritorijose, pl÷trą (žiūr. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos br÷žinį). Prioritetas teikiamas esamų gyvenamųjų vietovių išlaikymui. Naujų gyvenamųjų vietovių pl÷tra vykdoma vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais. Maksimalus sodybinių pastatų aukštis 9m., maksimalus sodybinio užstatymo


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


18

tankumas nustatomas vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais.

U6 Sodininkų sodų bendrij ų teritorij ų konversijos reglamentas

Reglamentas (U6) taikomas sodininkų sodų teritorijoms, kuriose numatoma konversija į gyvenamųjų namų kvartalus. Kolektyviniai sodai, esantys miestų teritorijose ir urbanistin÷s integracijos zonų teritorijose konvertuojami į gyvenamųjų namų kvartalus. Proritetas teikiamas žem÷s ūkio naudojimo paskirties keitimui į kitą žem÷s naudojimo paskirtį gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdą. Taip pat galima mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba nekeičiant žem÷s ūkio tikslin÷s žem÷s paskirties. Žem÷s naudojimo paskirties keitimas, nauja statyba ir rekonstrukcija realizuojami vadovaujantis sodininkų sodų bendrijų teritorijų specialiaisias planais, kuriuose sprendžiami socialin÷s ir technin÷s infrastruktūros klausimai.

2.3.2 lentel÷. Galimi gyvenamųjų vietovių teritorijų naudojimo būdai ir pobūdžiai keičiant žem÷s ūkio ir miškų ūkio tikslines žem÷s paskirtis į kitą paskirtį.

Reglamento indeksas

Keičiama tikslin÷ žem÷s paskirtis

Galimas teritorijos naudojimo būdas

Žem÷s ūkio naudojimo paskirtis

Gyvenamos teritorijos, visuomenin÷s paskirties teritorijos, pramon÷s ir sand÷liavimo objektų teritorijos, komercin÷s paskirties objektų teritorijos, inžinerin÷s infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, rekreacin÷s teritorijos.

U1k U1 U2d U2v U2m Miškų ūkio žem÷s

naudojimo paskirtis (IV grup÷s miškai)*

Visuomenin÷s paskirties teritorijos, inžinerin÷s infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, rekreacin÷s teritorijos.

Žem÷s ūkio naudojimo paskirtis

Gyvenamos teritorijos, visuomenin÷s paskirties teritorijos, komercin÷s paskirties objektų teritorijos, inžinerin÷s infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, rekreacin÷s teritorijos.

U6

Miškų ūkio žem÷s naudojimo paskirtis (IV grup÷s miškai)*

Gyvenamos teritorijos (tik esamų sodybų atstatymui (atkūrimui) pagal faktą). Inžinerin÷s infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, rekreacin÷s teritorijos.

* Pastaba: Kitų grupių miškų tikslin÷ žem÷s paskirtis nekeičiama.

2.4. Socialin÷s ir kult ūrin ÷s infrastrukt ūros pl÷tojimas 2.4.1. Esmin÷s prielaidos Gyventojų skaičius 1. Gyventojų skaičiaus prognoz÷, atlikta naudojantis laiko eilučių modeliais, numato gyventojų skaičiaus maž÷jimą Zarasų rajono savivaldyb÷je. ARIMA metodu atlikti skaičiavimai numato pagrindinio demografinio rodiklio reikšm÷s nuoseklų maž÷jimą visą sprendinių įgyvendinimo laikotarpį. Prognozuojama, kad sprendinių įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje – gyventojų skaičius Zarasų rajono savivaldyb÷je sieks kiek daugiau nei 19 tūkst. 2.4.1.1 lentel÷. Gyventojų skaičius

Metai Tik ÷tinas gyventojų skaičius

Optimistinis gyventoju skaičius

Pesimistinis gyventojų skaičius

2017 19029 22835 15223


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


19

Tokias gyventojų skaičiaus prognozes lemia tiek natūralios gyventojų kaitos, tiek migracijos saldo prognoz÷s, kurių neigiamos reikšm÷s, lyginant su dabartin÷mis, maž÷s neženkliai viso sprendinių įgyvendinimo laikotarpio metu (plačiau žiūr÷ti koncepciją) Visgi dera pažym÷ti, kad šios prognoz÷s yra išimtinai matematinio pobūdžio ir daromos nepriklausomu kintamuoju imant tik ankstesnių metų demografinių rodiklių reikšmes. Taigi darant šias prognozes n÷ra vertinamos socialin÷s ir ekonomin÷s prielaidos, kadangi pastarosios yra sunkiai įvertinamos kiekybin÷je plotm÷je. IAE uždarymas ir nauja IAE statyba 2. Svarbi prielaida, įtakojanti visą socialinį - ekonominį Zarasų rajono savivaldyb÷s vystymą, yra IAE uždarymas. Nors Zarasų rajonas n÷ra tiek priklausomas nuo AE, kiek Visagino savivaldyb÷, bet teigiami socialinio ir ekonominio vystymosi aspektai, nulemti artumo AE išnyks, tad rajonas taps mažiau patraukliu. Po AE uždarymo dalis Zarasų rajono savivaldyb÷s subjektų (tiek fizinių, tiek juridinių) neturi galimyb÷s vykdyti ekonomin÷s veiklos, tod÷l past÷bimas ekonominio aktyvumo nuosmukis rajone. 3. Planuojama naujos AE statyba, kurios pabaiga preliminariai numatoma 2018 m., t.y. sprendinių įgyvendinimo laikotarpio pabaigai, tur÷tų tapti vienu iš faktorių, nulemsiančių ūkio pl÷trą savivaldyb÷je sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu. Tokio didelio masto projekto įgyvendinimas suponuos papildomų darbo vietų sukūrimą bei išvystytos aptarnaujančios infrastruktūros būtinybę visame IAE regione bei Utenos apskrityje, taigi ir Zarasų rajono savivaldyb÷je. 2.4.2. Gyvenamasis fondas Zarasų rajono savivaldyb÷s demografinis potencialas, vertinant sprendinių įgyvendinimo laikotarpio kontekste, yra nedidelis, o faktinio gyvenamojo fondo patrauklumas d÷l geografin÷s rajono pad÷ties yra mažas, tad reikšmingos gyvenamojo fondo kiekybin÷s pl÷tros sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu neprognozuojama. Esmin÷ gyvenamojo fondo vystymo kryptis – kokybin÷, t.y. būsto renovacija ir energetinio efektyvumo didinimas, tačiau taip pat būtina vystyti socialinio būsto fondą bei rezervuoti teritorijas galimai mažaaukščių namų statybai. 1. Sprendinių laikotarpyje siūlomi kokybin÷s pl÷tros sprendiniai: daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimas:

• Teikti gyventojams teisinę ir praktinę informaciją daugiabučių namų savininkų bendrijų kūrimo bei paramos iš Daugiabučių namų modernizavimo programos gavimo klausimais.

• Skatinti daugiabučių namų atnaujinimo, modernizavimo ir energetinio efektyvumo didinimo investicinių projektų įgyvendinimą (nepriklausomai nuo gyvenviet÷s) ir atnaujinti nepatenkinamos būkl÷s rajono daugiabučius: esamų daugiaaukščių, daugiabučių gyvenamųjų namų pastatų modernizavimas ir atnaujinimas tur÷tų vykti šiltinant namus, gerinant energetinio efektyvumo rodiklius.

• Kasmet renovuoti po 2 daugiabučius namus. gyvenamosios aplinkos gerinimas:


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


20

• Skatinti gyventojus efektyviai naudoti energetinius išteklius, taupiai naudotis komunaliniais patogumais, rūšiuoti atliekas, prisid÷ti prie aplinkosauginių programų įgyvendinimo, tvarkyti bei prižiūr÷ti gyvenamąją teritoriją.

• Netankinti užstatymo savivaldyb÷s gyvenviet÷se, orientuotis į didel÷s dalies neužstatytų teritorijų pritaikymą poilsio infrastruktūros (pvz. želdynų, vaikų žaidimo aikštelių, sporto aikštynų) ir automobilių stov÷jimo aikštelių įrengimui.

• Atnaujinti nepatenkinamos būkl÷s savivaldyb÷s gyvenamąjį fondą. Restauruoti ir remontuoti gyvenamąjį fondą, siekiant iki sprendinių įgyvendinimo laikotarpio pabaigos sumažinti avarinio gyvenamojo fondo dalį bendrame gyvenamojo fondo plotm÷je iki 0,1 proc.

• Gerinti apsirūpinimą komunaliniais patogumais savivaldyb÷je vadovaujantis inžinerin÷s dalies sprendiniais.

2. Sprendinių laikotarpyje siūlomi kiekybin÷s pl÷tros sprendiniai: Socialinio būsto pl÷tra:

• Socialinio būsto prioritetin÷ pl÷tra numatoma Zarasų mieste. • Siekiant sumažinti skirtumus tarp savivaldyb÷s centro ir periferijos, privalu

užtikrinti socialinio būsto pl÷trą kitose stambesn÷se rajono gyvenviet÷se, ypatingai Dusetose.

• Didinti socialinio būsto fondą perkant būstus, vykdant pastatų konversiją, rekonstruojant (remontuojant) nenaudojamas gyvenamąsias patalpas.

• Socialinio būsto kiekybin÷ pl÷tra tur÷tų orientuotis į daugiabučių gyvenamųjų namų (naujai pastatytų, nupirktų ar atsiradusių konversijos išdavoje) skyrimą savivaldyb÷s gyventojams, patenkantiems į sąrašą socialiniam būstui gauti.

• Numatyti tokio tipo būstui apie 4-5 tūkst. m2 naudingo ploto1 Zarasų rajono savivaldyb÷je (iš jų apie 85 proc. Zarasų mieste). Socialinio būsto pl÷trą siūloma grįsti 50 proc. ekstensyvios pl÷tros (vykdant konversija – pritaikant socialiniam būstui kasmet po 2-4 patalpas) bei 50 proc. intensyvios pl÷tros (perkant butus – kasmet įsigijant po 2-4 butus).

Teritorijų rezervavimas galimai gyvenamojo fondo pl÷trai:

• Galimu gyvenamojo fondo kiekybin÷s pl÷tros atveju, gyvenamoji statyba iš esm÷s bus orientuojama į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, neatmetant sąstingio nekilnojamo turto rinkoje pabaigos tikimyb÷s bei pateiktos optimistin÷s demografin÷s prognoz÷s ir gyventojų skaičiaus padid÷jimo galimyb÷s, privalu rezervuoti teritorijas galimai būsto pl÷trai.

• Būsto prioritetin÷ pl÷tra numatoma savivaldyb÷s centre bei didžiausiose gyvenamosiose vietov÷se. Naujas teritorijas, rezervuotas potencialiam užstatymui siūloma (tame tarpe ir potencialiai gyvenamojo fondo pl÷trai) vystyti aplink esamas didžiausias gyvenvietes, centrus, vadovaujantis urbanistin÷s dalies sprendiniais.

• Potencialiose užstatomose (tame tarpe ir potencialiai gyvenamosiose) teritorijose prasid÷jus užstatymui sutvarkyti viešąją infrastruktūrą: kelius, įvažiavimus į gyvenamuosius kvartalus, šaligatvius, apšvietimą, nutiesti p÷sčiųjų ir dviračių takus, įrengti vaikų žaidimo ir sporto aikšteles. Taip pat būtina gyventojams užtikrinti gerą susisiekimą su gyvenviet÷s centru, viešosiomis įstaigomis ir pan.

1 Įvertinant faktą, kad šiai dienai Zarasų rajono savivaldyb÷je yra apie 110 asmenų (šeimų), siekiančių gauti socialinį būstą, bei darant prielaidą, kad šis skaičius iki sprendinių įgyvendinimo laikotarpio pabaigos neaugs ženkliai.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


21

2.4.3. Švietimo infrastruktūra Maž÷jant paklausai švietimo paslaugoms, švietimo įstaigos vystysis kokybiniu aspektu, ekstensyvi esamų įstaigų pl÷tra siūlytina tik esant pagrįstam demografiniam poreikiui konkrečioje teritorijoje. Pl÷tros pagrindą sudarys keletas esminių aspektų: įstaigų artumas vaiko namams, trumpas kelion÷s į ir iš mokyklos laikas; pav÷ž÷jimo organizuotumas; švietimo įstaigų infrastruktūros kokyb÷. Ikimokyklinis ugdymas 1. Zarasų rajono savivaldyb÷je ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia 2 įstaigos – mokykla-darželis ir lopšelis – darželis, 3 jų skyriai.

2.4.3.1 lentel÷. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas

Mokyklos-darželiai 1 Zarasų rajono Dusetų vaikų mokykla-darželis „Sartukas“ 2 Zarasų vaikų mokykla-darželis „Lakštingala“ 3 Zarasų rajono Magučių ugdymo skyrius 4 Zarasų rajono Suvieko ugdymo skyrius 5 Zarasų rajono Turmanto ugdymo skyrius

Sprendinių laikotarpyje numatoma:

• Išlaikyti esamą ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą savivaldyb÷je sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu, t.y. neplanuoti veikiančių ikimokyklinių vaikų įstaigų uždarymo, pertvarkymo kitoms paskirtims, naujų įstaigų įsteigimo.

• Rengiant sklypu detaliuosius planus ateityje, įvertinti nauju ikimokyklinio ugdymo įstaigų poreikį arba esamų įstaigų teritorin÷s pl÷tros poreikį. Nesant kraštutinei būtinybei koncentruotis tiek intensyvia pl÷tra koreguojant projektinį vietų skaičių bei pav÷ž÷jimo struktūrą.

Bendrasis lavinimas 2. Zarasų rajono savivaldyb÷je bendrojo lavinimo paslaugas teikia 8 įstaigos – 5 pagrindin÷s mokyklos ir 3 jų skyriai, 1 vidurin÷ mokykla, 2 gimnazijos ir 2 jų skyriai. 2.4.3.2 lentel÷. Bendrojo lavinimo įstaigos Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas

Pagrindin÷s mokyklos-darželiai 1 Zarasų Pauliaus Širvio pagrindin÷ mokykla (ir Suvieko pagrindinio ugdymo skyrius) 2 Zarasų rajono Salako pagrindin÷ mokykla (ir Baibių pradinio ugdymo skyrius) 3 Zarasų rajono Turmanto pagrindin÷ mokykla (ir Lupenkos pradinio ugdymo skyrius) 4 Zarasų „Santarv÷s” pagrindin÷ mokykla 5 Zarasų rajono Degučių pagrindin÷ mokykla

Vidurin ÷s mokyklos 1 Zarasų rajono Antazav÷s Juozo Gruodžio vidurin÷ mokykla

Gimnazijos 1 Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija (ir Avilių pagrindinio ugdymo skyrius bei

Antaliept÷s pradinio ugdymo skyrius) 2 Zarasų „Ąžuolo” gimnazija


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


22

Sprendinių laikotarpyje numatoma optimizuoti bendrojo lavinimo mokyklų tinklą savivaldyb÷je:

• Reorganizuojant ir likviduojant bendrojo lavinimo įstaigas (akcentuotinos kaimo vietov÷se esančios įstaigos) atsižvelgiant į mokinių skaičių klas÷se ir tuščių mokymosi vietų skaičių bei įstaigos teritorinę apr÷ptį.

• Bendrojo lavinimo įstaigų tinklo optimizavimas rajone privalo remtis atitinkamais savivaldyb÷s norminiais aktais: švietimo programomis, ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos planais. Šiuos dokumentus privalu iki 2011 m. peržiūr÷ti ir esant būtinybei atnaujinti bei vadovautis jais optimizuojant bendrojo lavinimo įstaigų tinklą.

Neformaliojo švietimo įstaigos 3. Zarasų rajono savivaldyb÷je neformaliojo švietimo paslaugas teikia 3 įstaigos, 1 pastarosios filialas, veikia 2 daugiafunkciniai švietimo centrai. 2.4.3.3 lentel÷. Neformaliojo ugdymo įstaigos Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas

Neformaliojo švietimo įstaigos 1 Zarasų meno mokykla 2 Zarasų sporto mokykla 3 Zarasų rajono Dusetų meno mokykla

Kitos įstaigos 1 Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centro Dusetų skyrius 2 Zarasų švietimo centras

Sprendinių laikotarpyje numatoma išlaikyti esamą neformaliojo švietimo infrastruktūrą:

• Esamas įstaigų tinklas tenkina rajono neformaliojo švietimo paklausą, tod÷l steigti naujų tokio tipo įstaigų n÷ra siūloma. Neplanuoti sprendinių įgyvendinimo laikotarpiui veikiančių įstaigų uždarymo, pertvarkymo kitoms paskirtims, esamų įstaigų teritorin÷s pl÷tros.

• Ateityje atsiradus poreikiui (padid÷jus paklausai tokio tipo švietimo paslaugoms) parengti galimybių studijas apie tokio tipų įstaigų kiekybinę arba teritorinę pl÷trą, vadovautis pastarosiomis rengiant detaliuosius planus.

Sprendinių laikotarpyje numatoma intensyviai vystyti daugiafunkcinių centrų tinklą:.

• Įkurti daugiafunkcinį profesinio orientavimo centrą Zarasų mieste. • Išanalizuoti poreikį ir paklausą papildomai tokio tipo pl÷trai tarp visų galimų

suinteresuotų švietimo sistemos elementų (mokinių, t÷vų, įstaigų, pastarųjų darbuotojų ir pedagogų).

• Pasiūlai esant mažesnei nei poreikiui tokio tipo paslaugoms, numatyti tinklo pl÷trą esamų įstaigų bei profesinio orientavimo centro baz÷je, tam numatant žem÷s sklypus Zarasų rajone.

2.4.4. Sveikatos priežiūros infrastrukt ūra 4. Sveikatos priežiūros infrastruktūros pl÷tra grindžiama vykdoma sveikatos priežiūros sistemos reforma, orientuota į stacionarių paslaugų masto mažinimą, perkeliant asmens sveikatos priežiūros funkcijas iš antrinio į pirminį sveikatos priežiūros lygmenį, tenkinant


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


23

paslaugų prieinamumo ir kokyb÷s poreikį bei skatinant privataus sektoriaus dalies augimą sveikatos priežiūros struktūroje. Zarasų rajono savivaldyb÷s sveikatos priežiūros įstaigų tinklą sudaro 18 įstaigų: 1 ligonin÷, 1 pirmin÷s sveikatos priežiūros centras, 3 ambulatorijos, 12 medicinos punktų ir 1 greitosios medicinos pagalbos skyrius. 2.4.4.1 lentel÷. Sveikatos įstaigos Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas

Ligonin÷s 1 VšĮ Zarasų rajono ligonin÷

Pirmin ÷s sveikatos priežiūros įstaigos 1 VšĮ Zarasų r. PSPC 2 Zarasų GMP skyrius 3 Antaliept÷s bendrosios praktikos gydytojo kabinetas

Ambulatorijos 1 Salako ambulatorija 2 Turmanto ambulatorija 3 Dusetų ambulatorija

Medicinos punktai 1 Antazav÷s medicinos punktas 2 Avilių medicinos punktas 3 Magučių medicinos punktas 4 Degučių medicinos punktas 5 Imbrado medicinos punktas 6 Kavoliškių medicinos punktas 7 Kopustin÷s medicinos punktas 8 Šaulių medicinos punktas 9 Suvieko medicinos punktas 10 Vencavų medicinos punktas 11 Vozg÷lių medicinos punktas 12 Dimitriškių medicinos punktas

Sprendinių laikotarpyje numatoma išlaikyti esama sveikatos priežiūros įstaigų tinklą savivaldyb÷je:

• Neplanuoti ligonin÷s uždarymo ar pertvarkymo kitoms reikm÷ms; • Išlaikyti esamą pirmin÷s sveikatos priežiūros ir jos padalinių (ambulatorijų ir

medicinos punktų) tinklą; • Esamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas tenkins paslaugų gav÷jų

poreikius, tod÷l sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pl÷tra rajone n÷ra siūloma.

Sprendinių laikotarpyje numatoma skatinti privataus sektoriaus dalies did÷jimą pirmin÷s sveikatos priežiūros infrastruktūroje:

• Skatinti pirmin÷s sveikatos priežiūros teikimą privačiame sektoriuje, stengiantis pritraukti bendruosius praktikos gydytojus į rajoną, numatant tam tinkamas teritorijas ir rezervuojant patalpas tose teritorijose.

• Siekti, kad iki 2020 metu pabaigos ne mažiau 40 procentų pirmin÷s sveikatos priežiūros paslaugu teiktu privačiai dirbantys šeimos gydytojai, sudarantys sutartis su teritorin÷mis ligonių kasomis d÷l teikiamų paslaugų apmok÷jimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto l÷šomis.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


24

Sprendinių laikotarpyje numatoma pl÷toti psichologin÷s pagalbos infrastruktūrą Zarasų rajono savivaldyb÷je:

• Įkurti psichologin÷s pagalbos ir konsultacijų centrą Zarasuose, numatant tam žem÷s sklypą.

• Didžiausiose rajono gyvenviet÷se įsteigti pastarojo centro padalinius. 2.4.5. Socialin÷s globos ir prežiūros infrastrukt ūra 5. Pagrindinis savivaldyb÷s socialin÷s globos ir priežiūros sektoriaus pl÷tros prioritetas – aktyvinti nestacionarių socialinių paslaugų teikimą, skatinti socialin÷s atskirties asmenų integraciją į visuomenę, tobulinti esamų socialinių paslaugų kokybę bei pasiekiamumą. Savivaldyb÷s socialin÷s globos ir priežiūros įstaigų tinklą sudaro 10 įstaigos: 4 stacionarias globos paslaugas teikiančios įstaigos, 1 nestacionarios socialin÷s priežiūros įstaiga ir 5 nevyriausybin÷s organizacijos, teikiančios bendrąsias socialines paslaugas. 2.4.5.1 lentel÷. Socialines paslaugas teikiančios įstaigos Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas

Stacionarios socialin÷s globos įstaigos 1 Salako bendruomen÷s centro globos namai 2 Zarasų pensionatas 3 Zarasų vaikų globos namai 4 Antazav÷s vaikų globos namai

Nestacionarios socialin÷s priežiūros įstaigos 1 Zarasų r. socialinių paslaugų centras

Nevyriausybin÷s organizacijos, teikiančios bendrąsias socialines paslaugas 1 Zarasų krašto žmonių su negalia sąjunga 2 Zarasų rajono neįgaliųjų draugija 3 Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Zarasų Viltis“ 4 Panev÷žio ir Utenos regionų aklųjų centro Zarasų skyrius 5 Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Zarasų skyrius

Sprendinių laikotarpyje numatoma kiekybiškai išpl÷sti socialin÷s infrastruktūros tinklą ir teikiamų paslaugų spektrą:

• Siūloma išlaikyti esamas socialines įstaigas bei prapl÷sti tinklą steigiant naujas nestacionarias įstaigas (arba jų padalinius):

• Didžiausiose rajono gyvenviet÷se (seniūnijų centruose) įsteigti daugiafuncinius dienos socialinius centrus – Zarasų rajono savivaldyb÷s SPC padalinius.

• Rengiant teritorijų detaliuosius planus, įvertinti naujų socialinių įstaigų poreikį. • Orientuotis į krizių įveikimo pagalbą bei dienos paslauga.

2.4.6. Kultūros infrastrukt ūra 6. Savivaldyb÷s kultūros infrastruktūros pl÷tros kryptys iš esm÷s atitinka esamos kultūros infrastruktūros išsid÷stymą, kadangi rekomenduojamos investicijos į veikiančius kultūros objektus. Zarasų rajono kultūros pl÷tros tikslas – išlaikyti ir skatinti rajono gyventojų turiningą laisvalaikio leidimo būdą – didinti gyventojų pasirinkimą, skatinti aktyvią kultūrinę veiklą.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


25

Savivaldyb÷s kultūros įstaigų tinklą sudaro 1 kultūros centras, 12 jo teritorinių padalinių (filial ų), viešoji biblioteka bei 18 teritorinių padalinių (filialų), muziejus ir galerija. 2.4.6.1 lentel÷. Kultūros įstaigos

Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas Kult ūros centrai ir jų filialai

1 Zarasų rajono savivaldyb÷s kultūros centras 2 Antaliept÷s kultūros centras 3 Antazav÷s kultūros centras 4 Avilių kultūros centras 5 Degučių kultūros centras 6 Dusetų kultūros centras 7 Imbrado kultūros centras 8 Sadūnų kultūros centras 9 Salako kultūros centras 10 Samanių kultūros centras 11 Suvieko kultūros centras 12 Turmanto kultūros centras 13 Smalvų kultūros centras

Bibliotekos 1 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešoji biblioteka 2 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Antaliept÷s filialas 3 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Antazav÷s filialas 4 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Avilių filialas 5 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Baibių filialas 6 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Degučių filialas 7 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Dimitriškių filialas 8 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos filialas Dusetų Kazimiero Būgos biblioteka 9 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Imbrado filialas 10 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Magučių filialas 11 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Sadūnų filialas 12 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Salako filialas 13 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Samanių filialas 14 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Smalvų filialas 15 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Suvieko filialas 16 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Šniukštų filialas 17 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Štadvilių filialas 18 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Turmanto filialas 19 Zarasų rajono savivaldyb÷s Viešosios bibliotekos Zarasų miesto ligonin÷s filialas

Kult ūros įstaigos 1 Zarasų krašto muziejus 2 Dusetų dail÷s galerija

Sprendinių laikotarpyje siūloma išlaikyti esamą ir pagal galimybę pl÷sti kultūrin÷s infrastruktūros tinklą (kultūros centrų (jų filialų), bibliotekų (jų filialų) tinklą, išlaikyti muziejų bei dail÷s galeriją:

• Esamas kultūros įstaigų tinklas tenkina rajono gyventojų, atvykstančių lankytojų ir turistų poreikius.

• Sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu poreikis kultūrin÷ms paslaugoms neženkliai augs, tačiau esamas įstaigų tinklas sugeb÷s jį tenkinti, tod÷l esamą jo apimtį siūloma išlaikyti.

• Kultūros infrastruktūros tinklo optimizavimas šiai dienai turi būti vykdomas, remiantis Zarasų rajono savivaldyb÷s kultūros programa.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


26

• Nenaudojamos patalpos kaimo gyvenamosiose vietov÷se (pvz. buvusiose mokyklose ar jų skyriuose) pagal galimybę turi būti pertvarkomos į universalias sales, bibliotekas.

Sprendinių laikotarpyje siūloma gerinti teikiamų kultūrinių paslaugu kokybę Zarasų rajono savivaldyb÷je:

• Skatinti glaudų tarpinstitucinį rajono kultūros įstaigų bendradarbiavimą. • Skatinti bendruomen÷s kultūrines iniciatyvas ir remti bendruomeninių ir privačių

kultūros objektų steigimą. • Vystyti savivaldyb÷s kultūros įstaigas, ateityje numatant galimybę pertvarkyti jas į

platesnio profilio žiūrovines – pramogines institucijas, dalinai funkcionuojančias komerciniu pagrindu, besiorientuojančias į aukštos kokyb÷s paslaugų teikimą.

2.5. Pasienio teritorijos ir infrastruktūra 1. Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, Lietuvos Respublikos siena tapo Europos sąjungos valstybių išor÷s siena su Baltarusijos Respublika. Zarasų rajono savivaldyb÷ ribojasi su Latvijos Respublika, tod÷l dalis savivaldyb÷s teritorijos patenka į pasienio ruožą ir valstyb÷s sienos apsaugos zoną ir pasienio juostą:

• Pasienio ruožas – valstyb÷s sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą sausumos ar vidaus vandenų paženklinta juosta, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, kuris nustatytas Pasienio teisinio režimo taisykl÷se, patvirtintose LRV 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr.598 (Žin., 2002, Nr.46-1755). Į pasienio ruožą patenka 25862,53 ha Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos.

• Pasienio juosta – prie valstyb÷s sienos einanti pasienio ruožo žem÷s ar vidaus vandenų dalis, skirta valstyb÷s sienos ženklams, pasienio patrulio takui, inžinerin÷ms užtvaroms, signalizacijos sistemoms, kitiems valstyb÷s sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūr÷ti. Pasienio juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Žem÷ ir vandenys, kuriais eina pasienio juosta, yra valstyb÷s nuosavyb÷, žem÷ ir vandenys, perduodami naudotis Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybai.

• Valstyb÷s sienos apsaugos zona – nuo valstyb÷s sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo teritorijos dalis, kurioje valstyb÷s sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos technin÷s, organizacin÷s ir teisin÷s Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybos priemon÷s.

Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinių grafin÷je dalyje d÷l stambaus mastelio pasienio juosta vaizduojama schematiškai, pasienio ruožo riba ir valstyb÷s sienos apsaugos zona vaizduojamos panaudojant In Gis duomenų bazę.

2. LR Vyriausyb÷ 2007 m.geguž÷s 30d. nutarimu Nr.548 ,, D÷l Pasienio ruožo ribų ir valstyb÷s sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo‘‘ (Žin., 2007,Nr.66-2559) patvirtino pasienio ruožo ribas ir valstyb÷s sienos apsaugos zonos ribas. Pasienio ruožui yra priskirtos sekančios gyvenamosios vietov÷s:

• Turmanto seniūnija: Bagdonišk÷s k., Baltišk÷, Banda, Bartelišk÷, Bartkišk÷, Bekelnišk÷, Burniai, Čepukišk÷, Čiželišk÷, Degutišk÷s, Dirvonai, Dulkišk÷, Dvarionai, Gajuvka, Gasiulišk÷, Gilyn÷, Girvydišk÷, Gudišk÷, Ilgapievis, Ilgišk÷, Jaluvka, Juknišk÷, Juodiniai, Jurkalnis, Kalnišk÷, Kalvišk÷, Kamarišk÷, Kimbarišk÷,


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


27

Klabutka, Klišinišk÷, Knyburiškiai, Koncentroska, Koptišk÷, Krasnapolis, Križovka, Kumpuočiai, Lapeliškiai, Lenkelišk÷, Lincišk÷s, Lupenka, Martynišk÷s, Mažeikišk÷, Matulišk÷, Mištautai, Nainiai, Naikišk÷s, Navikai, Novina, Paberž÷, Padabinka, Padrūkš÷, Palies÷, Paliutiškiai, Pasiekiai, Raipol÷, Raminava, Ratanišk÷s, Sabutonišk÷, Saločiai, Schedai, Skidulišk÷, Skirna, Smalvel÷s, Stačiūnai, Sviliškiai, Šakiai, Šamatišk÷s, Tilž÷, Turmantas, Trušelišk÷., Ubišk÷, Vadrelišk÷, Vanag÷lišk÷, Varugišk÷s, Vaškišk÷, Važeliškiai, Veselava, Vilenka, Zatokai, Zavisišk÷, Žengišk÷, Žiogišk÷s.

• Zarasų seniūnija: Ankudinovka, Arlišk÷s, Aukštakalnis, Ažumedin÷,

Ažuožeriškiai, Barauka, Baltašišk÷s, Bernatkai, Bernotišk÷s, Cicilišk÷s, Dimitrišk÷s, Galinink÷s, Garavai, Girvydišk÷s, Jaunikiai, Joniškis, Jurasišk÷s, Kalinauka, Kavolišk÷s, Kinišk÷s. Kizirnišk÷s, Laukesa, Liaudiškai, Magučiai, Magutišk÷s, Malinišk÷s, Matulik÷s, Medeikiškis, Obelišk÷s, Pailgis, Palaidin÷, Puginiai, Purvelišk÷s, Raudondvaris, Repka, Riešutin÷ I, Rumšišk÷s, Sargūnišk÷s, Sarakišk÷s, Sm÷lyn÷, Šapauka, Tabaras, Tamuliškis, Tiltelis, Tumelina, Vertenišk÷s, Vosyliškis, Zablatišk÷s, Zarasai, Žalmedžiai, Žardeliškiai, Žarnišk÷s.

• Imbrado seniūnija: Adomauka, Alininkai, Ausiejauka, Bliokmantas, Čepelauka, Čepuliškiai, Fedina, Feklistauka, Garadauka, Jancava, Julijanava, Karčiomka, Kartašovka, Kiečiai, Kirilauka, Kivišk÷s, Kovenka, Kukuliškiai, Kurionkai, Laužadžiai, Martynišk÷s, Nedožinka, Nešerišk÷s, Paulauka, Preidišk÷s, Prekelišk÷s, Ragauka, Stelmuž÷, Stumbrin÷, Šeštokišk÷s, Vaižgantai, Vietrinišk÷s, Zablatišk÷s.

• Suvieko seniūnija: Antužišk÷s, Anupriškis, Ažubaliai, Ažvertinišk÷s, Barauka,

Bikūnai, Boleslovava, Dagiliai, Did÷ja, Duogiai, Garbūn÷liškis, Guogiškis, Juodinai, Kadariškiai, Kamuntišk÷s, Kastantinava, Knipišk÷s, Kriaun÷nai, Krioviniai, Lipnikai, Maironiai, Medolišk÷s, Milgedžiai, Mironiškis, Novinkos, Pagriovin÷, Pamilgedžiai, Patiltiniai, Paupin÷, Ramuma, Raudin÷, Rudakasos, Rud÷nai, Salaviškis, Saliniai, Samaniai, Sodžiai, Stonupis, Subatiškis, Suv÷nai, Suviekas, Terteliai, Ulyt÷l÷, Upišk÷s, Vaidminiai.

• Antazav÷s seniūnija: Bugų k.

• Zarasų miestas

3. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje yra vienas Pasienio apsaugos infrastruktūros objektas. Sprendinių laikotarpyje naujų Pasieno apsaugos infrastruktūros objektų statyba nenumatoma. 2.5.2.1 lentel÷. Pasieno apsaugos infrastruktūros objektai Eil. Nr. Objektas Būkl÷ ir adresas 1 Šiaulių rinktin÷s Zarasų užkarda Esama, Valstiečių g. 19a, Zarasai


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


28

2.6. Pramon÷s ir verslo teritorijos 2.6.1. Verslas ir investicijos 1. Sprendinių laikotarpyje iki 2020 metų Zarasų rajono savivaldyb÷s ūkio pl÷tra grindžiama smulkaus ir vidutinio verslo vystymo pagrindu. Sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu pl÷trai yra taikytinas ekstensyvaus status quo principas, siekiant išsaugoti esamus ekonomin÷s pl÷tros elementus (darbo j÷ga, esami verslo subjektai, teritoriniai verslo elementai) ir sukurti palankias sąlygas tinkamai vystytis ateityje. Tod÷l didel÷s ekstensyvios verslo ir pramon÷s pl÷tros bei investicijų į šias sritis pritraukimo neprognozuojama. 2. Sprendinių laikotarpyje numatoma pagal rinkos poreikius eksploatuoti ir pl÷sti esamas verslo, komercijos ir pramon÷s teritorijų zonas: • Pramon÷s ir verslo perspektyvų atžvilgiu savivaldyb÷ vertinama kaip santykinai

mažo potencialo, tod÷l verslo ir pramon÷s pl÷tra bus rezervinio, o ne vystomojo pobūdžio.

• Savivaldyb÷je esamas komercin÷s, sand÷liavimo ir gamybines teritorijas, kuriose šiuo metu nevykdoma gamyba, siūloma rezervuoti perspektyviniam laikotarpiui, naujai apdirbamajai pramonei, komercijai ir smulkiam ir vidutiniam verslui vystyti.

2.6.1.1 lentel÷. Pramon÷s ir komunalinių įmonių, sand÷liavimo ir logistikos objektų teritorijos Eil. Nr. Vietov÷ Pramon÷s pl÷tra 1 Zarasai Esama, pertvarkoma, pl÷tojama 2 1 B kategorijos urbanistin÷s integracijos ašies zona Nauja, pl÷tojama

• Įvertinant Zarasų kurortin÷s vietov÷s statusą, Zarasų mieste pramon÷s pl÷trą siūloma

vykdyti tik esamų pramon÷s teritorijų pagrindu, jas modernizuojant. Prioritetas teikiamas komunalinių įmonių pl÷trai.

• Kasybos srityje siūloma leisti vykdyti esamų eksploatuojamų ir detaliai išžvalgytų naudingų iškasenų telkinių eksploataciją. Eksploatuojami karjerai grafiškai išreikšti kaip savarankiška tvarkymo zona, kuriai suteiktas raidinis indeksas ir numeris Žem÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentų br÷žinyje.

• Sprendinių laikotaryje prad÷ti veiklą šiuo metu neeksploatuojamuose naudingų iškasenų telkiniuose, kurie grafiškai neišreikšti Žem÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentų br÷žinyje, bus galima nekeičiant Zarasų rajono savivaldyb÷s bendrojo plano, jeigu konkretus telkinys bus detaliai išžvalgytas ir jam nustatyta tvarka bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir bus pritarta atsakingų institucijų.

• Savivaldyb÷s teritorijoje galima sapropelio gavyba. Vandens telkinių, kuriuose galima sapropelio gamyba, sąrašą tvirtina Zarasų rajono savivaldyb÷s taryba vadovaujantis atsakingų institucijų išvadomis. Min÷ti vandens telkiniai bendrojo plano sprendiniuose grafiškai neišreiškiami ir jų ūkinis panaudojimas galimas be bendrojo plano keitimo. Sapropelio gavybai reikalinga atlikti planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


29

2.6.1.2. lentel÷. Kasybos pramon÷s teritorijos

Eil. Nr.

Vietov÷ Vietov÷s kodas

Pramoninis plotas, ha

Iškasena Esama būkl÷ Naudojimo būdas po rekultivacijos

1 Rūsteikiai1 1549 189,11 Sm÷lis, žvyras Eksploatuojamas 2 Rūsteikiai2 1549 140,59 Sm÷lis, žvyras Eksploatuojamas 3 Rūsteikiai3 1549 20,33 Sm÷lis, žvyras Eksploatuojamas 4 Rūsteikiai4 1549 70,70 Sm÷lis, žvyras Eksploatuojamas

Miškas, gyvenamoji teritoriją

5 Romancas1 1541 2,53 Žvyras Eksploatuojamas 6 Romancas2 1541 1,16 Žvyras Eksploatuojamas

Miškas

7 Salakas1 1546 12,80 Žvyras Eksploatuojamas 8 Salakas2 1546 1,02 Žvyras Eksploatuojamas

Pagal Gražut÷s RP schemą

9 Sauliakalnis 1544 14,08 Sm÷lis Eksploatuojamas Miškas 10 Bagišk÷ 1545 16,66 Žvyras Eksploatuojamas Miškas 11 Nadūnas 1542 4,02 Žvyras Eksploatuojamas Gyvenamoji

teritorija 12 Šunel÷ 1548 6,32 Žvyras Eksploatuojamas Miškas 13 Liaudiškiai 1543 7,52 Sm÷lis Neeksploatuojamas Pagal Zarasų

miesto BP 14 Derviniai 1539 11,87 Molis Neeksploatuojamas Miškas 15 Gružtai 1540 5,89 Žvyras Eksploatuojamas Miškas 16 Juknišk÷ 1557 9,76 Sm÷lis Eksploatuojamas Miškas 17 Maniulišk÷s1 4008 3,39 Žvyras Eksploatuojamas 18 Maniulišk÷s2 4008 1,50 Žvyras Eksploatuojamas

Miškas

19 Adomava 4152 8,69 Žvyras Neeksploatuojamas Urbanizuota rekreacija

20 Imbradas1 1277 3,87 Durp÷s Neeksploatuojamas 21 Imbradas2 1277 25,56 Durp÷s Neeksploatuojamas 22 Imbradas3 1277 162,44 Durp÷s Neeksploatuojamas 23 Imbradas4 1277 47,09 Durp÷s Neeksploatuojamas 24 Imbradas5 1277 50,22 Durp÷s Neeksploatuojamas

Urbanizuota rekreacija ir miškas

25 Avilaitis1 645 55,70 Durp÷s Neeksploatuojamas 26 Avilaitis2 645 4,08 Durp÷s Neeksploatuojamas

Urbanizuota rekreacija ir miškas

27 Limin÷lis1 499 80,09 Durp÷s Eksploatuojamas 28 Limin÷lis2 499 22,30 Durp÷s Eksploatuojamas 29 Limin÷lis3 499 11,57 Durp÷s Eksploatuojamas 30 Limin÷lis4 499 0,54 Durp÷s Eksploatuojamas 31 Limin÷lis5 499 6,79 Durp÷s Eksploatuojamas 32 Limin÷lis6 499 6,07 Durp÷s Eksploatuojamas 33 Limin÷lis7 499 1,26 Durp÷s Eksploatuojamas 34 Limin÷lis8 499 14,23 Durp÷s Eksploatuojamas 35 Limin÷lis9 499 4,24 Durp÷s Eksploatuojamas 36 Limin÷lis10 499 6,82 Durp÷s Eksploatuojamas 37 Limin÷lis11 499 3,52 Durp÷s Eksploatuojamas

Pagal Gražut÷s regioninio parko schemą

3. Sprendinių laikotarpyje numatoma decentralizuoti rajono ūkį: • Skaitinti savivaldyb÷s centrų ekonominę pl÷trą, kapitalo ir g÷rybių tolygesnį

pasiskirstymą savivaldyb÷s centrų - periferijos dichotomijoje, efektyvesnį savivaldyb÷s, valstyb÷s ir privataus kapitalo investicijų, nukreiptų į rajono pl÷trą naudojimą, skatins lokalinių centrų ekonominį aktyvumą, didins savivaldyb÷s patrauklumą steigtis ir vykdyti ūkinę - komercinę veiklą.

• Skatinti naujų įmonių kūrimąsi vietiniuose centruose, numatant lengvatas ir kitas išimtines teises. Sudaryti palankias sąlygas smulkaus ir vidutinio verslo pl÷trai


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


30

pirmiausiai vietiniuose centruose – rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, tod÷l palankių sąlygų jam veikti sudarymas teigiamai įtakotų verslo pl÷trą savivaldyb÷je.

• Pramon÷s ir verslo teritorijų vystymas privalo būti įgyvendinamas vadovaujantis specialiaisiais ir detaliaisiais planais.

2.6.2. Naudingųjų iškasenų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai 2.6.2.1 lentel÷. Naudingųjų iškasenų teritorijų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai Teritorijos reglamentų indeksas br÷žinyje



N1 Naudingųjų iškasenų gavybos atvir ų kasinių (karjer ų) teritorijos

Reglamentas (N1) taikomas 37 naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) teritorijų tvarkymo zonoms ir pavieniams eksploatuojamiems telkiniams. Galimas žem÷s ūkio ir miško žem÷s paskirčių keitimas į kitą žem÷s naudojimo paskirtį naudingųjų iškasenų gavybos teritorijų naudojimo būdą. Žem÷s gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksnių, trukdančių žem÷s išteklius naudoti ateityje. Išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose ir prie jų esančiuose perspektyviniuose naudingųjų iškasenų plotuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius ir įrenginius, kurių veikla nesusijusi su naudingųjų iškasenų gavyba. Naudingųjų iškasenų telkiniams individualiai detaliaisiais arba specialiaisiais planais nustatoma sanitarin÷ apsaugos zona.

N2 G÷lo vandens vandenviečių teritorijos

Reglamentas (N2) taikomas g÷lo vandens vandenviečių teritorijoms, kuriose veikla vykdoma vadovaujantis HN 44:2003 „Vandenviečių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ arba jį pakeisiančio norminio akto reikalavimais. Vandenviečių teritorijoms detaliaisiais arba specialiaisiais planais nustatomos sanitarin÷s apsaugos zonos.

2.6.3. Pramon÷s ir komunalinių įmonių, sand÷liavimo ir logistikos objektų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ÷tojimo reglamentai

2.6.3.1 lentel÷. Pramon÷s ir komunalinių įmonių, sand÷liavimo ir logistikos objektų teritorijų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai Teritorijos reglamentų indeksas br÷žinyje



U3 Pramon÷s, komunalinių įmonių, sand÷liavimo ir logistikos objektų teritorijos

Reglamentas (U3) taikomas pramon÷s teritorijoms Zarasų mieste, 1B kategorijos urbanistin÷s integracijos ašies zonos koridoriuje, naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių teritorijose, kuriose numatomas pramoninis iškasenų perdirbimas. Zarasų mieste (kurortin÷je vietov÷je) nerekomenduojama tarši gamybin÷ veikla1. Esamų pramon÷s įmonių, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s (TIPK) leidimai, veiklos vystymas sprendžiamas naujame Zarasų miesto bendrajame plane. Siekiama subalansuotos, intensyvios, technogenizuotos žem÷naudos


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


31

kitoje žem÷s naudojimo paskirtyje. Tuo tikslu galimas žem÷s naudojimo paskirčių keitimas į kitą žemįs naudojimo paskirtį pramon÷s teritorijų naudojimo būdą. Taikomas laisvo planavimo principas. Rengiami tvarkymo zonų, sklypų grupių ir atskirų sklypų – detalieji planai arba specialieji planai pagal poreikį. Naujų pavienių pramon÷s, komunalinių įmonių, sand÷liavimo ir logistikos objektų statyba galima 1B kategorijos urbanistin÷s integracijos ašies zonos koridoriuje prie kelio Ukmerg÷ – Utena – Zarasai (1000 m abipus kelio) vadovaujantis detaliaisiais planais.

2.7. Įgyvendinimo prioritetai Gyvenamųjų vietovių pl÷trai:

1. Teritorijų planavimo dokumentų parengimas. Prioriteto tvarka turi būti parengtas Zarasų miesto bendrasis planas ir sodininkų sodų bendrijų teritorijų specialieji planai.

Socialinei ir ekonominei pl÷trai:

1. Esmin÷ gyvenamojo fondo vystymo kryptis – kokybin÷, t.y. būsto renovacija ir energetinio efektyvumo didinimas, daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimas, aplinkos kokyb÷s gerinimas.

2. Socialinio būsto fondo vystymas ir teritorijų rezervavimas galimai mažaaukščių namų statybai.

3. Esamo ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo išlaikymas, bendrojo lavinimo mokyklų tinklo optimizavimas, esamo papildomo ugdymo infrastruktūros išlaikymas.

4. Esamo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo išlaikymas ir privataus sektoriaus dalies did÷jimas pirmin÷s sveikatos priežiūros infrastruktūroje.

5. Esamo kultūrin÷s infrastruktūros tinklo (kultūros centru\ų (jų filialų), bibliotekų (jų filial ų) tinklo, muziejaus bei dail÷s galerijos išlaikymas ir jo intensyvi pl÷tra pagal poreikį.

6. Kiekybiška socialin÷s infrastruktūros tinklo ir teikiamų paslaugų spektro pl÷tra seniūnijų centruose įsteigiant daugiafuncinius dienos socialinius centrus – Zarasų rajono savivaldyb÷s SPC padalinius.

7. Pagal rinkos poreikius esamų verslo, komercijos ir pramon÷s teritorijų zonų eksploatacija ir pl÷tra bei teritorijų rezervavimas.

8. Žem÷s ūkio persiorientavimas į ekologišką augalininkystę ir gyvulininkystę, nenašių žem÷s ūkio teritorijų konversija į miško teritorijas, aktyvus neperspektyvaus žem÷s ūkio teritorijų pertvarkymas į vartotojui patrauklios veiklos teritorijas – rekreacines, poilsines, pažintinio turizmo.

- Tarši gamybin÷ veikla - pramon÷s įmonių veikla, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimai (TIPK)


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


32

3. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


33

3. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA 3.1. Gamtinio karkaso formavimas

3.1.1. Bendrosios nuostatos

1. Bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvin÷ koncepcija ir lokalizavimo modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugomų teritorijų įstatyme įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal ją - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorij ų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorij ų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. 2. Gamtinio karkaso nustatymą formuoja siekiai: 1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; 2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti šalies miškingumą; 5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žem÷s ūkio pl÷trą. 3. Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologin÷s apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Jį sudaro: 1) geoekologin÷s takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; 2) migracijos koridoriai – sl÷niai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtin÷s informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija; 3) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuot÷kį ar kitus gamtin÷s migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologin÷s įvairov÷s požiūriu: želdinių masyvai ir grup÷s, natūralios pievos, pelk÷s bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtin÷ms geosistemoms. Pagal svarbą gali būti skiriamos tarptautin÷s (europin÷s), nacionalin÷s, regionin÷s ir rajonin÷s (vietin÷s) svarbos gamtinio karkaso dalys.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


34

4. Gamtiniame karkase esančiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos monitoringo (steb÷senos) teritorijose, ekologin÷s apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato LR Saugomų teritorijų įstatymas (Žin. 2001, Nr.108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2007, Nr. 22 – 858) bei visa eil÷ kitų, veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sud÷tį patenkančių žem÷s naudmenų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin÷ pusiausvyra, saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtin÷ įvairov÷, vykdomi rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai. Gamtiniam karkasui priklausančiose konservacin÷s, miškų, žem÷s ūkio ir kitos - rekreacin÷s paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon÷s įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s (TIPK) leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso ribomis ir teis÷s aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos, žem÷tvarkos projektus bei kitus teritorijų planavimo dokumentus. 3.1.2. Konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje formuoti:

1. Geoekologin÷ms takoskyroms Zarasų rajono savivaldyb÷s gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijų juostos:

• Tarptautin÷s (europin÷s) svarbos Valdajaus – Baltijos – Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologin÷s takoskyros ruožas, kuris tęsiasi iš Ignalinos rajono savivaldyb÷s teritorijos (iš pietų į šiaur÷s rytus), apimdamas praktiškai visą pietinę ir pietrytinę Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos dalį. Tai viena iš svarbiausių gamtinio karkaso sudedamųjų dalių ne tik rajono savivaldyb÷s, bet ir visos šalies mastu.

• Nacionalin÷s svarbos Šiaurryčių Lietuvos geoekologin÷s takoskyros ruožas praeinantis centrine rajono savivaldyb÷s teritorijos dalimi: Jūžinto (Antaliept÷s tv.) – Vencavo, Avilio – Čičirio – Suvieko – Samanių atkarpoje.

2. Migracijos koridoriams Zarasų rajono savivaldyb÷s gamtiniame karkase priskiriami šie sl÷nių arba dubaklonių teritorijų ruožai:

• Regionin÷s svarbos Šventosios migracinio koridoriaus ruožai Antaliept÷s – Dusetų ir ež. Rašai – ež. Paštys atkarpose.

• Rajoninę (vietinę) svarbą turintys: Kampuolio – Dūburio ežeringo dubaklonio, Kriaun÷nų up., Alikaukos, Kumpuol÷s, Cibelk÷s, Raudos, Lukštos, Ilgelio ežeringo dubaklonio, Stelmuž÷s, Lazdinio, Laukesos, Vasaknos, Indrajos, Šavašos, Svaitūn÷l÷s, Skardelio, Liedel÷s, Stromel÷s, ežeringo dubaklonio Didysai Pažem÷lis – Mažasai Pažem÷lis, Nikajaus, Kumpuol÷jos, Auslo – Avil÷s, Vaisin÷s, Kalinaukos – Puginų – Gruodiškio ežeringo dubaklonio, Vilenkos ir kitų sl÷nių migracinių koridorių ruožai ar jų atkarpos Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


35

3. Vidinio stabilizavimo arealams Zarasų rajono savivaldyb÷s gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos:

• Regioninę svarbą turintys Sartų (dalis) ir Alaušo (dalis) vidinio stabilizavimo arealai.

• Rajonin÷s (vietin÷s) svarbos vidinio stabilizavimo arealai: Junkūnų, Kampuolio, Suv÷nų, Medenos, Kampuol÷s šilo, Pakalnio –Meletinio, Žiego, Varaščinos, Lygumų, Sabalių, Bacioniškio, Juozapavos, Laukeso, Vaiskūnų –Vasaknų, Landiškių, Lūžų, Gugių, Šekšio, Tyliūnišk÷s, Mart÷niškių, Magučių, Riešutin÷s, Varugiškių, Bagdonišk÷s.

4. Gamtinio karkaso teritorijų lokalizacija Zarasų rajono savivaldyb÷je pateikiama br÷žinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“, apskaita pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptis - 3.1.1. lentel÷je.

5. Nustatytos šios, kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios, gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys (žiūr÷ti br÷žinyje – ,,Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“, apskaitą pagal nutatytas gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptis - 3.1.1. lentel÷je):

1) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (T1, M1, S1); 2) palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas (T2,

M2, S2); 3) grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (T3, M3,

S3).

3.1.1 lentel÷. Gamtinio karkaso teritorijos (ha / %) Zarasų rajone

Gamtinio karkaso sud÷tin÷s dalys ir jų tvarkymo kryptys Zarasų r. savivaldyb÷ (133436,0 ha / %)

GEOEKOLOGINöS TAKOSKYROS 69959,6 / 52,4 T1 24058,8 / 18,0 T2 31816,5 / 23,8 T3 14084,3 / 10,6

MIGRACIJOS KORIDORIAI 12749,4 / 9,6 M1 1611,1 / 1,2 M2 5822,4 / 4,4 M3 5315,9 / 4,0

VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI 22811,3 / 17,1 S1 3999,9 / 3,0 S2 11011,4 / 8,3 S3 7360,0 / 5,5

Pažeistos vidinio stabilizavimo arealų teritorijos 440,0 / 0,3 VISAS GAMTINIS KARKASAS 105520,3 / 79,1

6. Pirmasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose - zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį bei ekologinio kompensavimo potencialą. Zarasų rajono savivaldyb÷je pirmajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui priskirta mažiau nei trečdalis gamtinio karkaso teritorijų (apie 28%), tame tarpe: geoekologinių takoskyrų 22,8- %, migracinių koridorių – 1,5%, vidinio stabilizavimo arealų – 3,8%. Šios teritorijos – tai turimas rajono gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


36

reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms. Vyraujanti šių teritorijų naudojimo kryptis – tausojantis miškų ūkis, tame tarpe veikla, susijusi su racionaliu šalutinių miško išteklių panaudojimu, poilsinis turizmas. Mišku neapaugusiose teritorijos dalyse vystymo kryptis – tausojantis žem÷s ūkis (smulkiasklyp÷ daržininkyst÷, sodininkyst÷ ir kt.). 7. Antrasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žem÷s ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtin÷s struktūros miškuose. Zarasų rajono savivaldyb÷je antrajai gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo krypčiai priskirta didžiausia gamtinio karkaso teritorijų ploto dalis - apie 46%, tame tarpe: geoekologinių takoskyrų – 30,2%, migracinių koridorių – 5,5%, vidinio stabilizavimo arealų – 10,4%. Šių teritorijų tvarkymas yra kur kas sud÷tingesnis, reikalingas tiek esamų funkcijų subalansavimas, tiek regeneracin÷s priemon÷s ekologin÷ms kompensacin÷ms gamtin÷s struktūros galioms stiprinti. Šioms zonosm būtini žem÷naudos struktūros pakeitimai – žem÷naudos sąskaidos didinimas, agrarin÷se naudmenose įveisiant įvairaus dydžio želdinių juostas, grupes ar masyvus. Aktualus miškingumo didinimas dirvonuojančių, apleistų, didelio dr÷gnumo žemių sąskaita, apželdinant ir savaimin÷s renatūralizacijos keliu.

8. Trečiasis kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo tipas taikytas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarin÷s, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo d÷l technokratiško nesubalansuoto žem÷s naudojimo pažeidžiant ekologin÷s pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Tai žem÷s ūkio intensyvinimo politikos rezultatas, Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje palietęs apie ketvirtadalį gamtinio karkaso teritorijų ploto - 25,4%, tame tarpe: geoekologinių takoskyrų 13,3%, migracinių koridorių – 5,0%, vidinio stabilizavimo arealų – 7%. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracin÷-restauracin÷, susijusi su sud÷tingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo vystymu.

9. Atskirą grupę sudaro pažeistos gamtinio karkaso teritorijos, praradusios natūralią kraštovaizdžio struktūrą ir esamos būkl÷s nebegalinčios atlikti ekologinio kompensavimo funkcijų. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos, kiek tai leidžia bendrojo plano rengimo mastelis (M 1:50000) išskiriamos didesn÷se kompaktiškai užstatytose teritorijose, užimančios apie 440 ha (0,3% gamtinio karkaso teritorijų ploto rajono savivaldyb÷s ribose). Bendroje gamtinio karkaso sistemoje šios teritorijos yra praradusios savo svarbą, tačiau tai nereiškia, kad jų tvarkyme gali būti nepaisoma aplinkos ekologinio stabilumo išsaugojimo ir gerinimo, kokybiškos žmonių gyvenamosios aplinkos, subalansuotos kraštovaizdžio struktūros formavimo tikslų. Šiuo atveju vienas iš svarbiausių uždavinių yra pilnavert÷s žaliųjų plotų sistemos (tame tarpe ir priklausomųjų želdynų) suformavimas ir tolimesnis vystymas, kraštovaizdžio natūralumą atkuriančių elementų grąžinimas ir gausinimas bei kitų priemonių, padedančių gerinti aplinkos kokybę, tenkinant visuomen÷s sveikos gyvensenos poreikius, palaikant teritorijos ekologinį stabilumą taikymas. Pastaba. Br÷žinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“ d÷l smulkaus mastelio (M 1:50000) nurodytų gamtinio karkaso teritorijų ir jų apsaugos bei tvarkymo zonų ribos yra sąlygin÷s. Kiekvienu atveju, rengiant planavimo užduotis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ar vykdant jų derinimo ir tikrinimo procedūras, siekiant nustatyti pastarųjų dokumentų atitikimą bendrojo plano sprendiniams, negalima šias ribas laikyti tiksliomis.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


37

Bendrojo plano br÷žinyje nubr÷žtos gamtinio karkaso bei jo teritorijų tvarkymo zonų ribos turi būti tikslinamos bendraisiais ar specialaisiais savivaldyb÷s dalių, miestų, miestelių bei kitų teritorijų detaliaisiais planais.

9. Gamtinio karkaso teritorijų ekologiniam optimizavimui būtina didinti bendrąjį rajono miškingumą. Įvertinant tai, kad dalis rajono ežerų ir kitų vandenų pakrančių perimetro neturi apsauginių miško juostų, ypatingą d÷mesį skirti vandens telkinių pakrančių želdinimui. Miškingumo didinimo programa turi būti orientuojama į labiausiai ekologiškai nuskurdintas trečiajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui - grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, priskirtas zonas, išaišk÷jusias gamtinio karkaso konkretizavimo metu. Dalyje gamtinio karkaso teritorijų želdiniai tur÷tų būti gausinami ne d÷l ekonominių faktorių, bet didinant gamtin÷s aplinkos ekologinį arba rekreacinį pilnavertiškumą (žiūr÷ti br÷žinyje - ,,Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“).

10. Pagal patvirtintas LR teritorijos bendrojo plano nuostatas Valstyb÷s (Vyriausyb÷s ir savivaldybių) politiką gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo srityje numatoma vykdyti šiais būdais:

1) palaikant fizinių bei juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas;

2) ieškant bei skatinant gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas bei investicijas;

3) gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų aktyvus organizacinis bei finansinis r÷mimas.

11. Konkretus veiklos būdas turi būti pasirenkamas įvertinant šiuos veiksnius: - gamtinio karkaso teritorijų santykinę kompensacinę svarbą šalies, regiono ir

rajono kontekste, - realią gamtinio kompensacinio potencialo būklę, - ypač saugomų (konservacinių) gamtinių teritorijų buvimą, - biologin÷s įvairov÷s turtingumą, - rekreacin÷s funkcijos intensyvumą.

Gamtinio karkaso teritorijose, veikiant trims ar daugiau iš aukščiau nurodytų veiksnių, tikslinga taikyti aktyviausią Valstyb÷s politikos gamtinio kraštovaizdžio apsaugoje vykdymo būdą - kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų realų organizacinį bei finansinį r÷mimą. 3.2. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s apsauga 1. Bendrąją Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina specialus, pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų instituciškai (turinčių administraciją) ir neinstituciškai organizuotų konservacin÷s apsaugos prioriteto (išsaugančių)2 bei kompleksinių3 saugomų teritorijų tinklas.

2 Konservacin÷s apsaugos prioriteto (išsaugančios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologin÷ įvairov÷. 3 Kompleksin÷s saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kultūriniu vientisumu pasižyminčios teritorijos, kuriose pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą sujungiamos įvairių apsaugos krypčių prioriteto, taip pat rekreacin÷s ir ūkin÷s zonos.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


38

2. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s apsaugos sistemai Zarasų rajono savivaldyb÷je priklauso šios saugomų teritorijų grup÷s:

1) institucin÷s saugomos teritorijos • valstybiniai parkai

2) neinstitucin÷s saugomos teritorijos • valstybiniai draustiniai, • biosferos poligonai.

3. Aukščiau min÷tų konkrečių gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s apsaugą vykdančių saugomų teritorijų suvestin÷ pagal atskiras LR Saugomų teritorijų įstatymu nustatytas saugomų teritorijų grupes pateikiama lentel÷je (3.2.1 lentel÷).

4. Zarasų rajono savivaldyb÷s gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s apsaugos sistemos pl÷tojimas sietinas su svarbiausiame dabartiniame šalies teritorijų planavimo dokumente - LR teritorijos bendrajame plane (2002 m.) bei Utenos apskrities bendrajame plane numatytais kraštovaizdžio apsaugos užtikrinimo sprendiniais. Taip pat galimos tikslingos teritorijų paieškos steigti naujiems valstybiniams ar savivaldybių draustiniams, ypač biologinio profilio. 3.2.1 lentel÷. Gamtinio kraštovaizdžio įvairovę Zarasų rajono savivaldyb÷je išsaugančios saugomos teritorijos

Saugomų teritorij ų grup÷

Saugomos teritorijos pavadinimas

Plotas /dalis savivaldyb÷je

(ha)

Savivaldyb÷

1.Gražut÷s regioninis 29471,0/ 25410,8 Zarasų r., Ignalinos r., VALSTYBINIAI PARKAI 2. Sartų regioninis 12248,4/5637,1 Zarasų r., Rokiškio r. VALSTYBINIAI BIOSFEROS POLIGONAI

3. Vasaknų 65,9 / 65,9 Zarasų r.

4. Smalvo kraštovaizdžio 2225,3 / 1913,8 Zarasų r., Ignalinos r. 5. Pratkūnų geomorfologinis 623,5 / 623,5 Zarasų r. 6. Tilž÷s geomorfologinis 43,7 / 43,7 Zarasų r. 7. Vaiskūnų geomorfologinis 445,2 / 124,6 Zarasų r., Utenos r. 8. Dūburio hidrografinis 370,1 / 370,1 Zarasų r. 9. Kampuolio hidrografinis 464,8 / 281,4 Zarasų r., Rokiškio r. 10. Smalvos hidrografinis 546,5 / 546,5 Zarasų r.

VALSTYBINIAI DRAUSTINIAI

11. Balčių telmologinis 48,4 / 9,0 Zarasų r., Utenos r. VISOS ST SAVIVALDYB öJE

35026,4

26,2% savivaldyb÷s teritorijos

ploto 5. Saugomų teritorijų sistema (valstybiniai parkai, valstybiniai draustiniai, biosferos poligonai) rajone apima daugiau nei ketvirtadalį teritorijos ploto (26,2%), integruoja gamtos ir kultūros paveldo apsaugą, yra funkcionaliai diferencijuota. Saugomų teritorijų ploto rodiklis yra gerokai didesnis už šalies vidurkį (15,3%) ir atspindi pakankamą ypač saugomų teritorijų tinklo išvystymą Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje. Nacionalin÷je darnaus vystymosi strategijoje saugomų teritorijų tinklo pl÷tojimas - iki 14-18% krašto teritorijos, išskiriamas kaip vienas iš ilgalaikių uždavinių, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, tod÷l Zarasų rajone, įvertinant kiekybinius saugomų teritorijų tinklo išvystymo rodiklius, didžiausią d÷mesį reik÷tų skirti reikiamam saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų užtikrinimui, specialiojo planavimo dokumentų rengimui, vietinio lygmens - savivaldyb÷s saugomų teritorijų tinklo pl÷tojimui.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


39

6. Atkreiptinas d÷mesys į vietinio lygmens – savivaldyb÷s saugomų draustinių tinklo pl÷tojimą. Šiuo metu Zarasų rajono savivaldyb÷je jis n÷ra suformuotas. Įvertinant tai, kad rajono teritorija pasižymi didele gamtinio kraštovaizdžio įvairove, savivaldyb÷s saugomų teritorijų tinklo pl÷tojimo procesui tur÷tų būti skiriamas reikiamas d÷mesys. Zarasų rajono savivaldyb÷s bendrajame plane savivaldyb÷s saugomų teritorijų sisitemos pl÷tra detaliau neanalizuojama. Tai būtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokumentų tikslas. 7. Rajone yra gana gausi valstyb÷s saugomų gamtos paveldo objektų grup÷ – 16 objektų. Keturi iš jų geologiniai1 - akmuo ,,Raganos sostas“, Lygumų akmuo, Napoleono akmuo, Šavašos akmuo su p÷da. Du hidrogeologiniai2 - Rudoji versmel÷, Šveicarkos šaltinis. Gausiausiai atstovaujami botaniniai3 objektai, jų yra 10, tai: Balčių ąžuolas, Kalniukų ąžuolas, Mukulių ąžuolas, Stelmuž÷s ąžuolas, Ilgašilio pušis, Pažemio pušis, Salako pušis, Egl÷s ses÷s, Pakerių kadagiai, Pakerniškių juodalksnis. Iš visų pamin÷tųjų gamtos paveldo objektų tik du – Lygumų akmuo ir Stelmuž÷s ąžuolas yra paskelbti gamtos paminklais. Zarasų rajono savivaldyb÷s bendrajame plane pasiūlymai d÷l naujų gamtos paveldo objektų steigimo neteikiami. Tai būtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokumentų tikslas. 2.3. Biologin÷s įvairov÷s apsauga 1. Bendrąją Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos biologin÷s įvairov÷s (genetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina speciali pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų saugomų teritorijų sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos Sąjungos paukščių (EEC 79/409) ir buveinių (EEC 92/43) Direktyvas prad÷tas formuoti europinę biologinę svarbą turinčių Natura 2000 teritorijų tinklas. 2. Biologin÷s įvairov÷s apsaugos sistemai Zarasų rajono savivaldyb÷je priklauso šios saugomų teritorijų grup÷s:

1) nacionalin÷s institucin÷s saugomos teritorijos • valstybiniai parkai

2) nacionalin÷s neinstitucin÷s saugomos teritorijos • valstybiniai draustiniai • valstybiniai biosferos poligonai

3) nacionalinę ST sistemą perdengiančio Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos

• paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) • buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST)

Aukščiau min÷tų saugomų teritorijų (nacionalinių institucinių ir nacionalinių neinstitucinių) suvestin÷ pagal atskiras LR Saugomų teritorijų įstatymu nustatytas nacionalinių saugomų teritorijų grupes bei pagal Natura 2000 kategorijas pateikiama 3.2.1 (teksto skyriuje 3.2) ir 3.3.1 lentel÷se. 1 – geologiniai gamtos paveldo objektai – išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduob÷s ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radaviet÷s. 2 – hidrogeologiniai gamtos paveldo objektai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versm÷s; 5 – botaniniai gamtos paveldo objektai - išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai,krūmai,saugomų augalų ir grybų rūšių augaviet÷s, unikalios ir nykstančios augalų bendrijos,dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


40

3. Natura 2000 teritorijos yra skelbiamos specialiomis saugomomis teritorijomis, užtikrinant palankų apsaugos statusą tam tikrai buveinei ar rūšiai, kurios yra išvardintos ES Paukščių ir Buveinių direktyvų prieduose. Saugomomis pirmiausia skelbiamos labiausiai nykstančios arba gamtos išsaugojimui svarbiausios teritorijos. 2005 m. pradžioje buvo baigtos procedūros, susijusios su paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Vasaknų biosferos poligono steigimu. Šio biosferos poligono paskirtis: skatinti kryptingą Vasaknų žuvininkyst÷s tvenkinių priežiūrą, kad būtų ilaikytos čia perinčių upin÷s žuv÷dros ir mažojo kiro populiacijos teritroijoje. 3.3.1 lentel÷. Biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos Zarasų rajono savivaldyb÷je

Eil. Nr.

Teritorijos pavadinimas,

(savivaldyb÷)

Teritorijos

grup÷

Plotas/ dalis

savivaldyb÷je (ha)

Pastabos

1 2 3 4 5 1. Drūkšių ežeras

(Ignalinos r., Zarasų r.) PAST 3612,3 / 3192,1 Drūkšių ežero apsaugos zonos

dalis 2. Smalvos šlapžemių kompleksas

(Zarasų r.) PAST 546,5 / 546,5 Ribos sutampa su patvirtintomis

Smalvos hidrografinio draustinio ribomis

3. Šiaur÷s rytin÷ Gražut÷s regioninio parko dalis

(Ignalinos r., Zarasų r.)

PAST 5699,9 / 5450,5 Gražut÷s regioninio parko dalis

4. Vasaknų tvenkiniai (Zarasų r.)

PAST 65,9 / 65,9 Ribos sutampa su patvirtintomis Vasaknų biosferos poligono

ribomis 5. Antazav÷s šilas

( Zarasų r.) BAST 179,4 / 179,4 Sartų regioninis parkas -

Antazav÷s botaninis – zoologinis draustinis

6. Balnio ežeras ir jo apyežer÷s (Zarasų r.)

BAST 8,7 /8,7 Sartų regioninis parkas – dalis Kalviškių geomorfologinio

draustinio 7. Drūkšių ežeras

(Ignalinos r., Zarasų r.) BAST 3612,3/ 3192,1 Drūkšių ežero apsaugos zonos

dalis 8. öglio ir öglioko ežerai

(Zarasų r.) BAST 15,9 / 15,9 Sartų regioninis parkas – dalis

Kalviškių geomorfologinio draustinio

9. Gip÷nų kaimo apylink÷s (Rokiškio r., Zarasų r.)

BAST 14 / 11,9 Sartų regioninis parkas – dalis Sartų hidrografinio draustinio

10. Gražut÷s regioninis parkas (Ignalinos r., Zarasų r.)

BAST 26101,3/22420,8 Ribos sutampa su Gražut÷s regioninio parko

ribomis,išskyrus rekreacin÷s, žem÷s ūkio bei gyvenamojo

prioriteto zonas 11. Ilgašilis

(Zarasų r.) BAST 346,4/346,4 Sartų regioninis parkas - dalis

Ilgašilio kraštovaizdžio ir Kalviškių geomorfologinių

draustinių bei parko ekologin÷s apsaugos zonos

12. Padust÷lio pelk÷s (Zarasų r.)

BAST 135,1/ 135,1 Sartų regioninis parkas - dalis parko ekologin÷s apsaugos

zonos 13. Pelk÷tos Rašų ežero pakrant÷s

(Zarasų r.)

BAST 34,4 / 34,4 Sartų regioninis parkas - dalis Rašų hidrografinio draustinio


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


41

14. Puščios pelk÷ (Zarasų r.)

BAST 88,1/ 88,1 Į saugomų teritorijų ribas nepatenka

15. Samanių pelk÷ (Zarasų r.)

BAST 112/112 Į saugomų teritorijų ribas nepatenka

1 2 3 4 5 16. Smalvel÷s up÷ ir šlapžem÷s (Zarasų

r.) BAST 546,5/ 546,5 Ribos sutampa su Smalvos

hidrografinio draustinio ribomis 17. Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir

pelk÷s (Ignalinos r., Zarasų r.) BAST 2225,3/1913,8 Ribos sutampa su Smalvo

kraštovaizdžio draustinio ribomis

18. Velniabal÷ (Zarasų r.)

BAST 107,8/107,8 Į saugomų teritorijų ribas nepatenka

19. Vyko ežero apyežer÷s (Zarasų r.)

BAST 78,5/78,5 Sartų regioninis parkas – dalis Kalviškių geomorfloginio

draustinio 20. Zalv÷s pelk÷

(Zarasų r.) BAST 16,3/16,3 Sartų rgioninis parkas - dalis

parko rekreacinio ir miškų ūkio prioriteto zonų

21. Zalv÷s up÷s sl÷nis (Rokiškio r., Zarasų r.)

BAST 6,6/1,1 Sartų regioninis parkas – dalis rekreacinio ir miškų ūkio

prioriteto zonų VISOS

TERITORIJOS NATURA

2000 29274,7* 21,9% rajono teritorijos ploto

Pastaba*: skaičiuojant Natura 2000 teritorijų plotą yra įvertintas kai kurių buveinių (BAST) ir paukščių (PAST) apsaugai svarbių teritorijų: Drūkšių ežeras, Smalvos šlapžemių kompleksas, Gražut÷s regioninis parkas (dalis) persidengimas . 4. Iš visų Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje išskirtų biologinę įvairovę saugančių Natura 2000 teritorijų, didel÷ dalis (išskyrus Puščios pelkę, Samanių pelkę, Velniabalę) patenka į saugomų teritorijų – valstybinių parkų, biosferos poligono, valstybinių draustinių, apsaugos zonų ribas. Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo ypatumus nustato Vyriausyb÷s patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr.44-1606). 5. Didžioji dalis gamtinio kraštovaizdžio įvairovę saugančių saugomų teritorijų (3.2.1 lentel÷) Zarasų rajono savivaldyb÷je vykdo ir biologin÷s įvairov÷s apsaugą. Pirmiausiai tai valstybin÷s kompleksin÷s saugomos teritorijos: Gražut÷s ir Sartų regioniniai parkai, Vasaknų biosferos poligonas. Biologin÷s įvairov÷s apsaugai skirtų specializuotų – botaninių ir zoologinių draustinių rajone n÷ra, tačiau biologin÷s įvairov÷s apsaugos tikslą savo nuostatose visada tur kompleksinio pobūdžio draustiniai – kraštovaizdžio (Smalvo) ir kiti siauresnio profilio draustiniai - telmologiniai (Balčių), hidrografiniai (Dūburio, Kampuolio, Smalvos). 6. Biologin÷s įvairov÷s apsaugos pl÷tojimo pagrindimas reikalauja gana detalių, rajono bendrojo plano rengimo užduotims nepriklausančių, teritorijos botaninių bei zoologinių tyrimų ir jo apimtyje negali būti įvykdomas. Tod÷l tikslinga tik perteikti kompleksinei gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s apsaugai skirtus pasiūlymus, turinčius vidines nuostatas biologin÷s įvairov÷s apsaugai stiprinti bei galimus koordinacinius pasiūlymus d÷l geresnio esamos gamtin÷s įvairov÷s apsaugos sistemos suderinimo. Savivaldyb÷s lygmenyje būtų aktualu parengti rajono teritorijos kompleksinį biologin÷s įvairov÷s


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


42

įvertinimą, išskiriant atskirus gamtinius kompleksus, kuriuose yra saugomų ir retų rūšių bei inicijuojant savivaldyb÷s saugomų draustinių steigimą. 3.4. Įgyvendinimo prioritetai 3.4.1. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugai:

1. Ekologinių kompensacinių funkcijų stiprinimas grąžinant ir gausinant kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus į labiausiai nuskurdintas rajono gamtinio karkaso teritorijas – geoekologines takoskyras bei migracijos koridorius.

2. Atsakomyb÷s už nustatytų gamtinio kraštovaizdžio apsaugos nuostatų vykdymą esamose konservacinio prioriteto saugomose teritorijose bei pakrančių apsaugos juostose ir zonose realus įgyvendinimas.

3. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterijų realizavimas vertinant statybos bei ūkin÷s veiklos projektus.

4. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos svarbos įtvirtinimas rajono ekologinio švietimo programose.

3.4.2. Biologin÷s įvairov÷s apsaugai:

1. Buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) tinklo įteisinimo užbaigimas.

2. Atsakomyb÷s už nustatytų biologin÷s įvairov÷s apsaugos nuostatų vykdymą nacionalin÷se saugomose ir Natura 2000 teritorijose realus įgyvendinimas.

3. Miško, pelkių ir natūralių pievų ekosistemų biologin÷s įvairov÷s palaikymas ir degradavimo sustabdymas.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


43

4. NEKILNOJAMASIS KULT ŪROS PAVELDAS


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


44

4. NEKILNOJAMASIS KULT ŪROS PAVELDAS 4.1. Apsaugos tikslai ir uždaviniai 1. Lietuvos kontekste Zarasų rajono nekilnojamasis kultūros paveldas yra gausus ir reikšmingas savo istorine, archeologine, architektūrine, menine verte. Rajono kraštovaizdžiui būdingas glaudus kultūros paveldo sąryšis su vaizdinga gamtine aplinka, lemiantis didel÷s teritorijos dalies estetinę ir rekreacinę vertę. Ją sąlygoja gamtinio kraštovaizdžio (žem÷vaizdžio) tipologija - didžioji rajono šiaurin÷s teritorijos dalis skiriama kalvotajai moreninei ežeringai aukštumai, pietin÷ – priešledyninei upinei (zandrinei) lygumai. Kraštovaizdžiai, saugomi Gražut÷s ir Sartų regioniniuose parkuose, pasižymi ryškiausia kompleksine gamtos ir kultūros verte. 2. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano tikslai ir uždaviniai grindžiami teritorijos darnios pl÷tros nuostata – nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimas yra integrali Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos pl÷tros dalis. Rajono teritorijos bendruoju planu siekiama nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių išsaugojimo, didesnių jų pritaikymo visuomen÷s lankymui galimybių, išryškinti ir atskleisti istorines bei kraštovaizdines vertes. 3. Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų paskirtis – užtikrinti praeities kartų pastatytų, įrengtų, sukurtų ar istorinių įvykių sureikšmintų kultūros vertybių išsaugojimą, naudojant arba pritaikant jas naudoti pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu. Tokiu būdu kultūros paveldo objektai tur÷tų būti naudingi jų naudotojams, kartu užtikrinant optimaliausią kultūros vertybių panaudojimą kultūriniam turizmui. 4.2. Nekilnojamojo kult ūros paveldo objektai 5. Lietuvos teritorijos bendrojo plano kultūros paveldo strateginių rajonų žem÷lapyje, nustatančiame prioritetines vertybių sankaupas, jų vertę ir išsaugojimo perspektyvą, Zarasų rajonas skiriamas archeologijos vertybių prioriteto, dalinio dvarų prioriteto ir dalinio statinių prioriteto arealui. Pagrindin÷s archeologijos objektų sankaupos yra susiklosčiusios pietvakarin÷je ir pietin÷je rajono teritorijos dalyse. Lietuvos teritorijos bendrasis planas kultūros paveldo tvarkymo tipologinių prioritetų zonavimo aspektu Zarasų rajono teritoriją (kartu su Ignalinos, Mol÷tų, Utenos rajonais) skiria archeologinių vietovių prioriteto tvarkymo zonai. 6. Zarasų rajono nekilnojamasis kultūros paveldas pasižymi ryškia archeologine, istorine, architektūrine, etnografine verte. Kultūrinę vertę didina glaudi sąsaja su estetine kraštovaizdine verte. Žymi dalis Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų yra sutelkti sankaupos vietose. Svarbesnieji sankaupos arealai yra išlikę pietvakarin÷je ir pietin÷je rajono dalyje, upių pasl÷niuose, prie istorinių traktų. Keturiuose iš nustatytų sankaupos arealų: Čepeliškių, Galminių, Gutaučių ir Narkyčių, vyrauja archeologijos vertyb÷s. Kituose keturiuose arealuose: Salako, Degučių, Vencavų ir Antazav÷s, neišskirta vieno vyraujančio vertybių tipo. Palankiu turizmo pl÷trai veiksniu laikytina, kad penki iš šių arealų: Galminių, Salako, Degučių, Vencavų ir Antazav÷s, yra susiklostę prie magistralinių ir krašto kelių.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


45

1996 m. habil. dr. J. Bučo nustatyta, kad Zarasų savivaldyb÷s teritorijai yra būdingas vidutinis lyginant su kitais Lietuvos rajonais kultūros paveldo objektų tankis. Zarasų savivaldyb÷s pietrytin÷ dalis laikoma teritorija be vieno istorinio kraštovaizdžio tipo elementų ryškesnio vyravimo, likusioje teritorijoje vyrauja vienkieminio kraštovaizdžio struktūros fragmentai su pavieniais ikivalakinio ir valakinio kaimo elementais. Laikoma, kad pietrytin÷je dalyje vyrauja stambiaelement÷ linijin ÷ užstatymo struktūra (eil÷mis išsid÷sčiusios buvusių stambių valakinių kaimų gyvenviet÷s), likusioje teritorijoje – smulkiaelement÷ padrika struktūra. Iki XIX a. susiklosčiusių žem÷naudos ir žem÷valdos planinių formų aspektu pietrytin÷ dalis skiriama vyraujančios stambiasklypiam mišriam, likusi teritorija - stambiasklypiam akeliniam įvairiaplaniam tipui. Tačiau d÷l pastaraisiais metais įvykusių žem÷s nuosavyb÷s ir paskirties pokyčių šiuo metu istorin÷s agrostruktūros požymiai t÷ra ryškūs nuošalesn÷se, statybai ir intensyviai žemdirbystei menkiau tinkamose vietose. Habil. dr. A. Miškinio vertinimu Savivaldyb÷s reikšm÷s saugotinais kultūros paveldo objektais laikytini Dusetų ir Salako miesteliai. Jų kultūrin÷s vert÷s požymiams patikslinti ir saugomai teritorijai nustatyti reikalinga atlikti papildomus urbanistinius architektūrinius tyrimus. Šiuo metu Dusetų miestelis yra saugomas kaip Sartų regioninio parko urbanistinis draustinis, Salako miestelio urbanistinis kompleksas saugomas Gražut÷s regioniniame parke (abu – pagal šių parkų apsaugos reglamentus, patvirtintus 2002 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais Nr. 429 ir Nr. 415). Abiejų miestelių istorinių centrų erdvin÷ kompozicija reprezentuoja XIX a. viduriui – XX a. pradžiai būdingą erdvių struktūrą su dominuojančiu bažnyčios tūriu. Naujadarai iki šiol n÷ra užgožę vertingųjų šių vietovių urbanistikos paveldo savybių. ________________________________________________________________________ 7. Zarasų rajono savivaldyb÷s nekilnojamąjį kultūros paveldą sudaro šie į Kultūros vertybių registrą (toliau – Registras) įrašyti kultūros paveldo objektai:

• Archeologijos paveldo objektai. Zarasų rajono teritorijoje yra 89 į Registrą įrašytų archeologijos paveldo objektai. Archeologijos paveldo objektai br÷žinyje pažym÷ti raide A.

• Laidojimo vietos. Zarasų rajono teritorijoje yra 119 į Registrą įrašytų laidojimo vietų. Laidojimo vietos br÷žinyje pažym÷tos raide L .

• Mitologin÷s vietos. Mitologijos paveldą Zarasų rajono rajono teritorijoje sudaro 7 mitologinę vertę turinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių. Mitologijos paveldo objektai pažym÷ti raide M .

• Ivykių vietos. Zarasų rajono teritorijoje yra 4 į Registrą įrašytos įvykių vietos. Įvykių vietos br÷žinyje pažym÷tos raide I .

• Nekilnojamosios dail÷s vertyb÷s. Dail÷s vertybių paveldą sudaro 42 nekilnojamosios dail÷s vertyb÷s. Nekilnojamosios dail÷s vertyb÷s br÷žinyje pažym÷tos raide D.

• Statinių kompleksai. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje yra 27 statinių kompleksai. Statinių kompleksai br÷žinyje pažym÷ti raide G.

• Statiniai. Zarasų rajone į registrą įrašyti 26 statiniai. Pavieniai statiniai br÷žinyje pažym÷ti raide S.

• Urbanistiniai objektai. Į Registrą įrašytos 2 urbanistinę vertę turinčios kultūros paveldo vertyb÷s, esančios Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje. Urbanistikos paveldo objektai br÷žinyje žymimi raide U. Į Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų registrą n÷ra įtrauktų etnografinių kaimų. Vienkieminio kaimo kraštovaizdžio kompleksai saugomi Sartų regioniniame parke.

Kultūros paveldo objektų sąrašas pateikiamas Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinių Gamtos, kultūros paveldo teritorijų bei rekreacijos br÷žinyje. Objekto vieta lokalizuota vadovaujantis Zarasų rajono savivaldyb÷s kultūros paveldo tinklų schemoje pateikta konkretaus objekto centro koordinate.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


46

4.2.1 lentel÷. Piliakalniai Nr. plane Nr. KV registre Pavadinimas

1 A A 9 Salako piliakalnis, vad. Puodiakalniu 3 A A 1015 KP Vitkūnų, Smalvų piliakalnis su gyvenviete 4 A - Antažieg÷s piliakalnis 5 A - Avižių pilaikalnis 6 A A 1024 P Vencavų piliakalnis, vad. Kalvinų kalnu 9 A A 981 P Lūžų Piliakalnis 16 A A 995 P Degučių piliakalnis, vad. Ažusaman÷s pilimi 18 A A 1007 P Antaniškių piliakalnis, vad. Juoduoju kalnu 21 A A 1008 KP Golubiškių, Ažuraisčių piliakalnis su gyvenviete 22 A A 1021 P Bielkaučiznos piliakalnis, vad. Batar÷ja 23 A A 984 P Pakačinių, Dembų piliakalnis 28 A A 978 KP Gutaučių piliakalnis su gyvenviete 29 A A 1017 KP Jatkūniškių piliakalnis su gyvenviete 30 A A 993 KP Kiemionių piliakalnis su gyvenviete 32 A A 1009 KP Liaudiškių, Laukesos piliakalnis su gyvenviete 33 A A 1011 KP Maniuliškių piliakalnis su gyvenviete 34 A A 1016 P Marciūniškių piliakalnis, vad. Palatviškio sala 35 A A 1006 P Mineikiškių piliakalnis 36 A A 1018 P Narkyčių piliakalnis, vad. Juoduoju kalnu 39 A A 1014 KP Pakalniškių piliakalnis su gyvenviete 41 A A 1019 P Skineikių piliakalnis 43 A A 986 KP Velikuškių piliakalnis II su gyvenviete 44 A A 985 KP Velikuškių piliakalnis su gyvenviete 46 A A 979 KP Verslavos piliakalnis su gyvenviete 47 A A 1010 KP Vosg÷lių piliakalnis su gyvenviete 49 A A 980 P Zabičiūnų piliakalnis 50 A A 1005 P Zokorių piliakalnis 51 A A 1020 P Šišponiškių piliakalnis 52 A A 987 KP Ūž÷niškių piliakalnis su gyvenviete 60 A A 1765 Ivoniškių piliakalnis 62 A A 1767 Šiukščių piliakalnis, vad. Moliakalniu 63 A A 1768 Gugių piliakalnis 64 A A 1769 Petraučiznos piliakalnis, vad. Juoduoju kalnu 65 A A 1770 Dirvonų, Jurkakalnio piliakalnis, vad. Pilies kalnu 66 A A 1954 Vencavų Kaimaviet÷ 67 A AV 1843 Betišk÷s piliakalnis 69 A AV 1823 Kuklių piliakalnis 71 A AV 1850 Morkūnų piliakalnis 73 A - Suvieko piliakalnis, vad. Žytkalniu 74 A - Sviliškių piliakalnis 75 A - Gasių piliakalnis, vad. Katilničia, Pinigų kalnu, Šaikin÷ 76 A - Asavytų piliakalnis 77 A - Galminių piliakalnis 78 A - Jakiškių piliakalnis 80 A - Varniškių piliakalnis


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


47

4.2.2 lentel÷. Pilkapynai, pilkapiai, senov÷s gyvenviet÷s Nr. plane Nr. KV registre Pavadinimas

Pilkapynai ir pilkapiai 2 A A 997 Degučių pilkapis 4 A A 1022 P Apkartų pilkapynas 10 A A 982 P Lūžų pilkapynas 12 A A 990 P Čepeliškių pilkapynas 13 A A 991 P Čepeliškių pilkapynas II 14 A A 992 P Gitenišk÷s pilkapynas 15 A A 994 P Salako, Kurganų pilkapynas, vad. Kurganais 17 A A 996 P Degučių pilkapynas 19 A A 988 P Aviniuostos pikapynas 20 A A 989 P Aviniuostos pilkapynas II 24 A A 1012 P Gailiutišk÷s, Santupių pilkapynas 25 A A 1583 Galminių pilkapynas IV 26 A A 998 P Galminių pilkapynas, vad. Švedkapiais 27 A A 999 P Galminių pilkapynas II, vad. Švedkapiais 31 A A 1002 P Kloviškių pilkapynas 37 A A 1025 P Paežerin÷s pilkapynas 38 A A 1026 P Paežerin÷s pilkapynas II 40 A A 1028 P Paskardiškio pilkapynas 42 A A 1001 P Subatiškių pilkapynas, vad. Prancūzkapiais 45 A A 1030 P Bružų, Veriūgiškių pilkapynas 48 A A 1027 P Vyželių pilkapynas 53 A A 1004 P Verslavos, Žvilbučių pilkapynas 54 A A 1003 Kloviškių pilkapis 55 A A 1013 Gailiutišk÷s pilkapis 56 A A 1032 Joniškio pilkapis 57 A A 1000 P Galminių plkapynas III 58 A A 1619 Galminių pilkapynas V 59 A A 1620 Galminių pilkapynas VI 61 A A 1766 Maniuliškių pilkapis 68 A AV 1822 Jušk÷nų kapinynas 70 A AR 1504 Maniuliškių senkapis 72 A AR 1481 Parkerių senkapis 79 A - Tamašaukos pilkapynas 81 A AV 1827 Liaudiškių senkapis, vad. Kapeliais 82 A AV 2074 Lygalaukių kapinynas 83 A AV 1831 Pratkūnų senkapis, vad. Milžinkapiu 84 A AV 1828 Kavolių k. senkapis, vad. Kapų Ščiuriu 85 A - Eikotiškio senkapis su IV-VI m.e.a. gr. kp. 86 A A 983 P Lužių akmuo su prokščiadugniu dubeniu 87 A A 1031 P Tilž÷s, Kaišk÷s akmuo su duben÷liais 88 A A 1023 P Rūsteikių pilkapynas 89 A A 1029 P Samaukos pilkapynas 90 A Av 1829 Riškonių k. senkapis, vad. Kapeliais 91 A - Didžiadvario dvarviet÷


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


48

4.2.3 lentel÷. Laidojimo vietos Nr. plane Nr. KV registre Pavadinimas

1 L L 968 P Juozo Andriūno kapas 2 L L 982 P Vinco Leminsko kapas Degučių k. 3 L L 943 P Lietuvos karių kapai 4 L L 944 P Lietuvos kario kapas 5 L L 148 Rezistentų kapai Salako k. 6 L L 1520 Narš÷nų k. senosios kapin÷s 7 L L 1521 Padusčio k. senosios kapin÷s 8 L L 1522 Veleikių k. senosios kapin÷s 9 L L 1523 Zabičiūnų k. senosios kapin÷s 10 L L 1524 Zirnajų dvaro senosios kapin÷s 11 L L 1525 Baibių k. senosios kapin÷s 12 L L 1526 Drobų k. senosios kapin÷s 13 L L 1527 Dulių k. senosios kapin÷s 14 L L 1528 Eikotiškio k. senosios kapin÷s 15 L L 1529 Galminių k. senosios kapin÷s 16 L L 1530 Pūslių k. senosios kapin÷s 17 L L 1531 Savičiūnų k. senosios kapin÷s 18 L L 1532 Skeldų k. senosios kapin÷s 19 L L 1533 Šalin÷nų k. senosios kapin÷s 20 L L 1534 Trinkuškių k. senosios kapin÷s 21 L L 1535 Zokorių k. senosios kapin÷s 22 L L 1536 Budriškių k. senosios kapin÷s 23 L L 1537 Česnaviškio k. senosios kapin÷s 24 L L 1538 Merkių k. senosios kapin÷s 25 L L 1539 Vosiškių k. senosios kapin÷s 26 L L 1540 Duburių k. senosios kapin÷s 27 L L 1541 Grumbinų k. senosios kapin÷s 28 L L 1542 Kiečių k. senosios kapin÷s 29 L L 1543 Kuklių k. senosios kapin÷s 30 L L 1544 Stelmuž÷s, Bliokmanto k. senosios kapin÷s 31 L L 1545 Kovenkos k. sentikių senosios kapin÷s 32 L L 1546 Vicentinavos k. senosios kapin÷s 33 L L 1547 Girvydiškių k. senosios kapin÷s 34 L L 1548 Navikų k. senosios kapin÷s 35 L L 1549 D. Bukanto kapas Zarasuose 36 L L 1663 Salako mstl. senosios kapin÷s 37 L L 775 Matuikiškių k. senosios kapin÷s 38 L L 776 Vencavų k. senosios kapin÷s 39 L L 777 Kavolių k. senosios kapin÷s 40 L L 778 Betiškių k. senosios kapin÷s 41 L L 779 Marciūniškių k. senosios kapin÷s 42 L L 780 Davainių k. pirmosios senosios kapin÷s 43 L L 781 Davainių k. antrosios senosios kapin÷s 44 L L 782 Matiukų k. senosios kapin÷s 45 L L 783 Jodaugių k. senosios kapin÷s 46 L L 784 Bileišių k. pirmosios senosios kapin÷s 47 L L 785 Bileišių k. antrosios senosios kapin÷s 48 L L 786 Antažieg÷s k. senosios kapin÷s 49 L L 787 Jasų k. senosios kapin÷s 50 L L 788 Lungelių k. senosios kapin÷s 51 L L 789 Vosg÷lių k. senosios kapin÷s 52 L L 790 Berniūnų k. Senosios kapin÷s 53 L L 791 Antadavain÷s k. senosios kapin÷s 54 L L 792 Nariūnų k. pirmosios senosios kapin÷s


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


49

55 L L 793 Nariūnų k. antrosios senosios kapin÷s 56 L L 794 Drobiškių k senosios kapines 57 L L 795 Kiškelių k. senosios kapin÷s 58 L L 796 Tolim÷nų k. senosios kapin÷s 59 L L 797 Biržūnų k. senosios kapin÷s 60 L L 798 Gip÷nų k. senosios kapin÷s 61 L L 799 Salinių k. pirmosios senosios kapin÷s 62 L L 800 Salinių k. antrosios senosios kapin÷s 63 L L 801 Sviliškių k. senosios kapin÷s 64 L L 802 Šniukštų k. senosios kapines 65 L L 803 Daržininkų k. senosios kapin÷s 66 L L 804 V÷darių k. senosios kapin÷s 67 L L 805 Vienas÷džių k. pirmosios senosios kapin÷s 68 L L 806 Vienas÷džių k. antrosios senosios kapin÷s 69 L L 807 Rok÷nų k. senosios kapin÷s 70 L L 808 Velikuškių k. senosios kapin÷s 71 L L 809 Did÷jos k. senosios kapin÷s 72 L L 810 Maniuliškių k. senosios kapin÷s 73 L L 811 Pakerių k. senosios kapin÷s 74 L L 812 Volungių k. senosios kapin÷s 75 L L 813 Tirylių k. senosios kapin÷s 76 L L 814 Mukulių k. sentikių senosios kapin÷s 77 L L 815 Zarasų m. sentikių senosios kapin÷s 78 L L 816 Petkūnų k. senosios kapin÷s 79 L L 817 Baraukos k. senosios kapin÷s 80 L L 818 Milgedžių k. senosios kapin÷s, vad. Švedkapiais 81 L L 819 Ažvertiniškių k. senosios kapin÷s 82 L L 820 K Kraštų k. senosios kapin÷s 83 L L 821 Gutaučių k. senosios kapin÷s 84 L L 941 Zarasų m. senosios žydų kapin÷s 85 L L 948 Antaliept÷s miestelio žydų senosios kapin÷s 86 L L 980 Dusetų miesto žydų senosios kapin÷s 87 L L 981 Salako mstelio žydų senosios kapin÷s 88 L L 983 Partizanų kapas Antazav÷s k. 89 L IP 2844 I – ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapin÷s Antazav÷je 90 L IV 766 Antaliept÷s mst. kapin÷s 91 L IV 768 Avilių k. kapin÷s 92 L IP 2767 Bagdoniškių k. senosios kapin÷s 93 L IP 2842 I – ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapin÷s Bartišk÷s k. 95 L IP 2837 I – ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapin÷s Gružtų k. 96 L IP 2841 I – ojo pasaulinio karo vokiečių karių antrosios kapin÷s Kamuntišk÷s k. 97 L IP 2840 I – ojo pasaulinio karo vokiečių karių pirmosios kapin÷s Kamuntišk÷s k. 99 L IP 2864 Kriaun÷nų k. senosios kapin÷s 102 L IP 2765 Medoliškių senosios kapin÷s 103 L IP 2825 II– ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapin÷s Pagrundu k. 105 L IP 2839 I – ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapin÷s Puginų k. 106 L IP 2826 I – ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapin÷s Raudin÷s k. 107 L AV 1829 Riškonių k. senkapis, vad. Kapeliais 108 L IV 777 Rotulišk÷s k.kapin÷s 109 L IP 2765 Rudakasų k. senosios kapin÷s 110 L IV 776 Salako k. kapin÷s 111 L IP 2850 Skirnos k. senosios kapin÷s 112 L IP 2827 I – ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapin÷s Suvieko k. 113 L IP 2824 II – ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapin÷s Tiltišk÷s k. 114 L IV 779 Turmanto kapin÷s 115 L IV 1003 Kapas Vajasiškio k. 116 L IP 2821 Veselavos k. senosios kapin÷s 117 L IP 764 Zarasų m. kapin÷s


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


50

118 L IV 1310 Lietuvos karių ir sovietinio teroro aukų kapai Zarasuose 119 L IP 2843 I – ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapin÷s Šakių k. 120 L IP 2830 Kamariškių k. senosios kapin÷s

4.2.4 lentel÷. Mitologin÷s vietos Nr. plane Nr. KV registre Pavadinimas

1 M M 11 Kalnas, vad. Kunigokalniu 2 M M 119 Akmuo su "Meškos ir arklio p÷domis" 3 M M 120 Salako akmuo, vad. Napoleono akmeniu 4 M M 168 Akmuo, vad. Raganos sostu 5 M M 200 Girutiškių akmuo su įvairiais ženklais 6 M M 324 Lygumų akmuo su ženklais 7 M M 281 Davainių akmuo, vad. Laumių stalu

4.2.5 lentel÷. Įvykių vietos Nr. plane Nr. KV registre Pavadinimas

1 I I 59 P J. Sidaravičiaus žuvimo vieta 2 I I 63 Antazav÷s, Šilo mūšio vieta 3 I I 72 Sodybos vieta Rok÷nų k. 4 I IV 778 Žydų žudynių vieta Krakyn÷s miške

4.2.5 lentel÷. Nekilnojamos dail÷s vertyb÷s Nr. plane Nr. KV registre Pavadinimas

1 D D 12 K. Būgos paminklas Dusetų m. 2 D D 13 Nepriklausomyb÷s paminklas Salako k. 3 D D 1593 Ornamentuotas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra Samanių k. 4 D L 820 K2 Antkapinis paminklas 5 D IP 1592 Koplytstulpis su Pietos skulptūra Avilių k. 6 D IP 1596 Ornamentuotas kryžius su Nukryžiuotojo ir Rūpintoj÷lio skulptūromis Baibių

k. 7 D IP 46 Paminklas Baibių k. 8 D DV 4835 Stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir Nukryžiuotojo skulptūra

Cholopovkos k. 9 D IP 1031 Paminklas Lietuvos nepriklausomybei Degučių k. 10 D D 1591 Ornamentuotas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra Drobų k. 11 D D 1584 Ornamentuotas kryžius su Rūpintoj÷lio skulptūra Dusetose 12 D IP 1579 Stogastulpis su Nukryžiuotojo ir šventųjų skulptūromis Dusetose 13 D IP 1040 Paminklas Lietuvos nepriklausomybei Dusetose 14 D IP 1577 Stogastulpis ir rodykl÷ į poeto A.Vienažindžio t÷viškę Gip÷nų k. 15 D IP 1590 Kryžius su Nukryžiuotojo ir šventųjų skulptūromis Imbrado k. 16 D IP 1589 Ornamentuotas kryžius Kraštų k. 17 D IP 1595 Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra Madagaskaro k. 18 D DV 4472 Koplytstulpis su J÷zaus krikšto skulptūrine grupe Naprelių k. 19 D IP 1580 Stogastulpis ir rodykl÷ į K.Būgos gimtinę Pažieg÷s k. 20 D IP 1598 Stogastulpis Rok÷nų k. 21 D DV 3532 Koplytstulpis su Jono Nepomuko skulptūra Rudakiškių k. 22 D DV 3544 Ornamentuoti kryžiai (3) Salako k. 23 D DV 3841 Stogastulpis su skulptūromis Salako k. 24 D DV 3546 Salako koplytel÷ su Šv. Jono skulptūra 25 D IP 1588 Stogastulpis Zarasuose 26 D IP 1585 Ornamentuotas kryžius Zarasuose


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


51

27 D IP 1586 Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra ir horeljefin÷mis figūromis Zarasuose 28 D DV 3515 Ornamentuotas kryžius Zarasuose 29 D IV 1173 Paminklas Zarasuose 30 D IP 2639 Domyniko Bukonto paminklas Zarasuose 31 D IP 1582 Skulptūra ,,Metamorfoz÷’’ Zarasuose 32 D D 1583 Ornamentuotas kryžius Zarasuose 33 D D 1584 Ornamentuotas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra Zarasuose, Turmanto g. 34 D IP 1575 Stogastulpis Šavasų k. 35 D IP 1581 Stogastulpis su horeljefine skulptūra Užtilt÷s k. 36 D DV 4836 Stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir 3 šventųjų skulptūromis Vyželių k. 37 D - Stogastulpis su Rūpintoj÷lio skulptūra Zarasuose 38 D DV 3536 Kryžius su skulptūrel÷mis Antaliept÷s mstl. 39 D - Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra 40 D - Kryžius su ornamentuotu dekoru 41 D IP 1597 Ornamentuotas kryžius Avilių II k. 42 D DV 3531 Kryžius su skulptūromis (Avilių bažnyčios šventoriuje)

4.2.6 lentel÷. Statinų kompleksai ir statiniai Nr. plane Nr. KV registre Pavadinimas

Dvaro sodybos 1 G G 126 K Antazav÷s dvaro sodyba su parku 2 G G 127 K Stelmuž÷s dvaro sodyba su parku, varpin÷, pastatas vadinamas ,,Vergų

bokštu’’, Viešpaties J÷zaus kryžiaus filijin÷ bažnyčia 3 G G 145 K Pašto stoties pastatų kompleksas Degučių k. 4 G G 175 K Basųjų karmelitų vienuolyno kompleksas Antaliept÷s mstl., Šv. Kryžiaus

Atradimo bažnyčia 5 G G 176 K Dievo Apvaizdos bažnyčios kompleksas Antazav÷s k., varpin÷, šventoriaus

tvora su vartais 6 G G 89 K Sodyba Gip÷nų k. 7 G G 90 K Sodyba Pažieg÷s k. 8 G IP 923 Astraučiznos buv. dvaro sodybos fragmentai 9 G AtV 811 Imbrado bažnyčia 10 G AtV 847 Sodyba Krūminių k. 11 G IP 926 Luodžių buv. dvaro sodybos 12 G IV 1311 Sodyba Madagaskaro k. 13 G IP 927 Mukulių buv. dvaro sodybos fragmentai 14 G AtV 809 Užvažiuojamasis kiemas Murliškių k. 15 G IP 928 Markyčių (Kriovių) buv. dvaro sodybos fragmentai 16 G AtV 812 Sodyba Padust÷lio k. 17 G IP 929 Raudin÷s buv. dvaro sodybos fragmentai 18 G IP 931 Romancų buv. palivarko sodybos fragmentai 19 G AtV 1026 Salako bažnyčia ir šventoriaus tvora 20 G IP 932 Smalvų buv. dvaro sodybos fragmentai 21 G AtV 823 Smalvų bažnyčia 22 G IP 934 Suvieko buv. dvaro sodybos fragmentai 23 G IP 935 Vasaknų buv. dvaro sodybos fragmentai 24 G IP 938 Žvilbučių buv. dvaro sodybos fragmentai 25 G IP 924 Kamariškių dvaro sodyba 26 G - Turmanto geležinkelio stoties statinių kompleksas, Turmanto geležinkelio

stotis 27 G - Turmanto Švč. J÷zaus širdies bažnyčios pastatų komplekso klebonija ir

Švč. J÷zaus Širdies bažnyčia Statiniai

1 S S 394 Namas Senadvario k. 2 S S 476 Vandens malūnas Antaliept÷s mstl. 3 S S 477 V÷jo malūnas Vencavų k.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


52

4 S S 478 K Vandens malūnas su technologine įranga Šlyninkos k. 5 S S 480 Sargybin÷ Galminių k. 6 S S 481 Sargin÷ Asavytų k. 7 S S 482 Sargin÷ Degučių k. 8 S G 145 K2 Arklių keitimo stotis 9 S IV 1176 Pastatas Murliškių k. 10 S IP 2817 Namas Padust÷lio k. 11 S DV 3545 Koplyt÷l÷ dviaukšt÷ su ornamentuotu kryželių Salako k. 12 S DV 3842 Koplyt÷l÷ su Kristaus skulptūra Salako k. 13 S IR 267 Namas Zarasuose, Bukonto g. 1 14 S IP 1594 Koplyt÷l÷ su J÷zaus Nazariečio ir Marijos skulptūromis Zarasuose 15 S AtV 810 Varpin÷ Dusetose 16 S - Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomen÷s Kimbartišk÷s II bunkeris 17 S IV 1178 Pakabinamas tiltas Mineikišk÷s k. 18 S - Geležinkelio soties statinių kompleksas Turmanto mstl. 19 S - Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomen÷s Kimbartišk÷s artilerijos

pozicija 20 S - Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomen÷s Bartkišk÷s bukeris 21 S - Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomen÷s Kimbartišk÷s artilerijos

pozicijos sekimo ir priedangos posto bunkeris 22 S - Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomen÷s Kimbartišk÷s bunkeris 23 S - Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomen÷s Tilž÷s dviejų bunkerių

pozicija 24 S - Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomen÷s Tilž÷s gynybos linijos

bukeris 25 S - Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomen÷s Tilž÷s gynybos linijos

bunkeris II 26 S - Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomen÷s Tilž÷s gynybos linijos

bunkeris III

4.2.7 lentel÷. Urbanistiniai objektai Nr. plane Nr. KV registre Pavadinimas 1 U UV 54 Zarasai 2 U -- Dusetų miesto istorin÷ dalis

4.3. Paveldosaugos reikalavimai

Zarasų savivaldyb÷s teritoriją paveldosaugos požiūriu galima skirstyti į kultūros paveldo objektų teritorijas, kultūros paveldo objektų apsaugos zonas, kitas teritorijas. Visų kultūros paveldo objektų bei vietovių (tiek paskelbtų saugomais (tame tarpe ir kultūros paminklų), tiek esančių Registre) teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiaisiais planais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teis÷s aktais. Ši nuostata yra įrašyta Zarasų savivaldyb÷s bendrojo plano Gamtos, kultūros paveldo teritorijų bei rekreacijos br÷žinyje. Tvarkybos ir naudojimo reglamentai nustatomi individualiais apsaugos reglamentais (tipiniais reglamentais, jei individualūs reglamentai neparengti). Veikla kultūros paveldo objektuose bei jų teritorijose turi būti vykdoma (laikantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymų) pagal reglamentus, nustatančius paveldosaugos reikalavimus kiekvienam kultūros paveldo objektui arba pagal detalius reglamentus, numatytus parengtuose planavimo dokumentuose.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


53

Kapin÷s prižiūrimos pagal Vyriausyb÷s arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr, 3-37, 2004, Nr, 153-5571) 20 str.), saugomos viešajam pažinimui ir pagarbai. Paveldosaugos reikalavimai kitoms teritorijoms nenustatomi. 4.4. Įgyvendinimo prioritetai

1. Pagal LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: apskaita; skelbimas saugomu; saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; pažinimas, jo sklaida; atgaivinimas (reabilitacija). Siekiant išsaugoti Zarasų rajono nekilnojamąjį kultūros paveldą būtina visų pirma sutvarkyti paveldo objektų apskaitos dokumentus ir įteisinti jų apsaugą teis÷s aktų nustatyta tvarka. Siūloma:

• Patikslinti senus apskaitos dokumentus turinčių archeologijos paveldo objektų teritorijų ribas;

• Įrašyti į Registrą naujai aptiktus archeologijos paveldo objektus ir kitas naujai išaiškintas nekilnojamąsias kultūros vertybes;

• Paskelbti saugomais vertingiausius Registre esančius kultūros paveldo objektus, nepaskelbtus valstyb÷s saugomais.

2. Priemon÷s, užtikrinančios kultūros paveldo atgaivinimą, atkūrimą, panaudojimą kultūriniam turizmui: Administracin÷s priemon÷s

• Inicijuoti kultūros paveldo objektų apsaugą vietiniame (savivaldyb÷s) lygmenyje. • Savivaldyb÷s tarnyboms tinkamai rūpintis neveikiančių kapinių priežiūra.

Ekonomin÷s priemon÷s (savivaldyb÷s planuose numatyti kultūros paveldo atgaivinimo programas)

• Kultūros paveldo objektų teritorijų, aplinkos ir infrastruktūros tvarkymas; • Tvarkomųjų paveldosaugos darbų kompensavimas savivaldyb÷s saugomų

kultūros paveldo objektų savininkams. Šviet÷jiškos priemon÷s

• Renginių, skirtų kultūros paveldo objektų tvarkymui organizavimas; • Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių bei nekilnojamojo turto, esančio

kultūros vertyb÷s teritorijoje savininkų, valdytojų ar naudotojų konsultavimas prižiūrint ir tvarkant kultūros paveldo vertybę ar jos teritoriją;

• Leidinių apie Zarasų rajono teritorijoje esančias kultūros paveldo vertybes leidyba;

• Konkursai, skirti pažym÷ti geriausiai tvarkomus paveldo objektus.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


54

5. ŽEMöS IR MIŠKŲ ŪKIO TERITORIJOS IR VANDENYS


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


55

5. ŽEMöS IR MIŠKŲ ŪKIO TERITORIJOS IR VANDENYS

5.1. Žem÷s ūkio teritorijos

5.1.1. Žem÷s ūkio paskirties teritorij ų naudojimas 1. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorija pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo (generalinio) plano agrarinių teritorijų zonavimą patenka į Baltijos kalvyno zoną. Kalvoto reljefo ir sm÷lingų lygumų paviršių plotus dengiantys dirvožemiai gana žemo dirvožemio našumo balo. Didesn÷je teritorijos dalyje vyrauja dirvožemiai, kurių našumas svyruoja 31-35 balų ribose, mažiausios agroūkin÷s vert÷s dirvožemių arealai yra sm÷lynuose, pagrinde apaugusiuose mišku ir tesiekia 27 balus. Vidutinis Zarasų rajono savivaldyb÷s žem÷s ūkio naudmenų našumas įvertintas 31 balais, Respublikoje vidutiniškai – 39,1 balais. Žem÷s ūkio naudmenys Zarasų rajono savivaldyb÷je sudaro 37,8% ir labai atsilieka nuo šalies vidurkio (53%). Vandens ir v÷jo sukelta erozija Zarasų rajono savivaldyb÷je kitų šalies rajonų tarpe užima pirmąją vietą ir yra priskirtinas itin didelio dirvožemio erozijos paplitimo rajonų grupei. Zarasų rajone eroduoti žem÷s ūkio naudmenys sudaro 57%, esamų dirvožemių erozija ypač paplitusi kalvotose aukštumose, kur vietomis nuardytų dirvožemių dalis siekia daugiau nei 60%. Paskutiniuoju metu Zarasų rajone, sumaž÷jus žem÷s ūkio gamybos mastams, yra stebima ariamos žem÷s pas÷lių plotų maž÷jimo tendencija. Būtent ariamoji žem÷ yra labiausiai jautri v÷jo ir lietaus erozijai, tod÷l iš aplinkosauginių pozicijų, vykstančius procesus galima vertinti teigiamai, nes jų d÷ka dirvožemio erozijos procesų intensyvumas Zarasų rajono teritorijoje kiek sumaž÷jo ir stabilizavosi.

2. Esamos pad÷ties išvadų pagrindu Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje suformuotos agrarinių teritorijų naudojimo (specializuotos žem÷s ūkio pl÷tros) zonos. Agrarinių teritorijų naudojimo zonų ribos ir šių teritorijų naudojimas specializuotose žem÷s ūkio pl÷tros zonose suderintas ir neprieštarauja bendrajame plane numatytiems gyvenamųjų vietovių ir kitų užstatomų teritorijų reglamentams bei Gamtinio karkaso nuostatams. 3. Bendrajame plane, planuojant detalesnį teritorijų tvarkymą, siekiama geresnio žem÷s gamtinių ir ūkinių, taip pat natūralių savybių panaudojimo kraštovaizdžio apsaugos pagrindais. Agrarinių teritorijų zonavimo pagrindas:

• esamos būkl÷s įvertinimas racionalaus žem÷s naudojimo ir aplinkosaugos požiūriu;

• dirvožemių tipų, granuliometrin÷s sud÷ties ir melioracin÷s būkl÷s analiz÷; • miškotvarkos duomenų analiz÷; • urbanistin÷s pl÷tros poveikio ir gyvenamosios, visuomenin÷s, ūkin÷s paskirties

statinių racionalaus išd÷stymo poreikis; • gamtinio karkaso formavimo ypatumų įvertinimas.

4. Visos žem÷s ūkio teritorijos suskirstytos į septynių tipų žem÷s naudojimo ir žem÷s ūkio specializacijos zonas:

• Zs zona - žem÷s ūkio teritorijų saugomose teritorijose zona;

• ZU zona - gyvenamųjų vietovių pl÷tros zona;

• Zuia zona - urbanistin÷s integracijos ašių zona; • ZP zona - patenkinamos ūkin÷s vert÷s žemių zona; • ZK zona – ūkininkavimo kalvotose žem÷se zona; • ZR zona – rekreacinio prioriteto teritorijų zona;


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


56

• ZE zona - ekstensyvaus ūkininkavimo zona gamtiniame karkase. 5.1.2. Žem÷s ūkio teritorij ų naudojimo reglamentai 5. Visose zonose, išskyrus Zs zoną, galimas žem÷s ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį gyvenamųjų namų statybai vadovaujantis 2.3.1. lentel÷je nurodytais gyvenamųjų vietovių pl÷tojimo ir tvarkymo reglamentais. Taip pat galimas žem÷s ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį socialin÷s ir rekreacin÷s infrastruktūros objektų (švietimo, sveikatos ir socialin÷s rūpybos, apgyvendinimo) statybai. 6. Bendrajame plane numatytose Zs zonoje, miestų ir miestelių teritorijose bei jų pl÷tros zonose žem÷s ūkio paskirties sklypuose ūkininkų sodybų statyba negalima. ZR zonoje, miestelių ir kaimų pl÷tros teritorijose negalima ūkininkų sodybų statyba su kitos paskirties (fermų) pastatais (žr. 2.3.1. lentelę). Visose kitose zonose galima ūkininkų sodybų statyba.. 7. Žem÷s ūkio paskirties žem÷je esančios žem÷s ūkio naudmenos ir žem÷, su veikiančiais melioracijos įrenginiais, turi būti saugoma nuo jų ploto sumaž÷jimo, vadovaujantis Žem÷s įstatymo 22 straipsnio nuostata: ,,Ariamoji žem÷, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje taip pat žem÷, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumaž÷tų jų plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablog÷tų dirvožemio savyb÷s“. 8. Gamtinio karkaso teritorijos pažym÷tos Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos br÷žinyje, tačiau kurios iš jų yra ekologiškai nuskurdintos, gali būti nustatyta tik pagal Aplinkos ministerijos parengtus teis÷s aktus, atitinkamais skaičiavimais įrodžius, jog šiose teritorijose miškų ir kitų natūralių biocenozių plotas neužtikrina vietov÷s ekologinio stabilumo. 9. Zonose, esančiose gamtinio karkaso teritorijose, rekomenduojamas detalesnis žem÷s naudojimo reglamentavimas, susijęs su kraštovaizdžio natūralumo apsauga (išlaikymu, saugojimu, palaikymu, stiprinimu, kraštovaizdžio natūralumą atkuriančių elementų grąžinimu ir gausinimu) gali būti realizuojamas pagal saugomų teritorijų planavimo dokumentus arba kaimo pl÷tros žem÷tvarkos projektus. Rengiami dokumentai tur÷tų įvertinti:

• rekomenduojamą ekologinę įvairovę užtikrinančių žem÷s naudmenų sud÷tį. Jeigu ekologin÷ įvairov÷ nepakankama, leistinas didesnis esamos pad÷ties keitimas: miškų ir laukų bei vandens telkinių apsauginių želdinių įveisimas, tvenkinių įrengimas, daugiamečių žolynų užimtų plotų išd÷stymo įvairov÷s didinimas;

• rekomenduojamas žemdirbyst÷s sistemas. Gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojama vystyti tik tausojamąjį arba ekologinį ūkininkavimą. Gamtinio karkaso teritorijose ūkin÷ veikla ribojama vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis: ,,Gamtinio karkaso rekreacin÷s, miškų ūkio ir agrarin÷s paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon÷s įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus“.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


57

10. Viešųjų kelių tinklas turi atitikti bendrojo plano sprendiniuose numatytą kelių išd÷stymą, vietinų kelių tinklas – specialiuosiuose planuose numatytą išd÷stymą. 11. Rengiant specialiuosius planus kaimo vietov÷je, privalo būti pažym÷tos žem÷s ūkio gamybinių pastatų sanitarin÷s apsaugos zonos. Jose, vadovaujantis Vyriausyb÷s patvirtintomis Specialiosiomis žem÷s ir miško naudojimo sąlygomis (1992 05 12 nutarimas Nr. 343), draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, o esamos sodybos ar visuomeniniai pastatai gali būti rekonstruojami tik įvertinus neigiamą veiklos poveikį sveikatai ir šiose zonose gyvenantiems asmenims sutikus. 5.1.2. lentel÷. Žem÷s ūkio paskirties žem÷s naudojimo funkciniai prioritetai ir veiklos reglamentavimas.


Žem÷s ūkio teritorij ų naudojimo tipai ir žem÷s ūkio specializacijos zonos

Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentai.

1 2 3

ZU

Gyvenamųjų vietovių pl÷tros zonos (Urbanizuotinų ir kitai paskirčiai naudotinų teritorijų pl÷tra)

Zonai priskiriamos žem÷s ūkio teritorijos miestų, miestelių esamose teritorijose ir jų pl÷tros zonose bei kaimų pl÷tros zonose. Zu zonoje prioritetas teikiamas gyvenamųjų vietovių pl÷trai ir žem÷s ūkio paskirties keitimui į kitą arba miškų ūkio paskirtį. Esamuose žem÷s ūkio paskirties sklypuose galima neterminuota žem÷s ūkio veiklą nekeičiant žem÷s ūkio naudojimo paskirties, su sąlyga, kad nebus keičiamas esamas žem÷s ūkio sklypų naudojimo būdas ir pobūdis ir tokių sklypų naudojimas nekomplikuos gyvenamųjų vietovių pl÷tros. Zu zonoje žem÷s ūkio paskirties keitimas realizuojamas vadovaujantis Zarasų ir Dusetų miestų bendraisiais planais ir kitų gyvenamųjų vietovių detaliaisiais planais (suplanavimo schemomis).

Zuia Urbanistin÷s integracijos ašių zona (Urbanizuotinų ir kitai paskirčiai naudotinų teritorijų pl÷tra)

Zona nustatyta iki 1 km atstumu nuo magistralinio kelio Ukmerg÷ – Utena – Zarasai, išskyrus miškų masyvus ir Zs zonai priskirtas teritorijas. Į zoną patenkančiose teritorijose gali būti vystomas intensyvus žem÷s ūkis, tačiau jis numatomas kaip nedominuojanti ūkin÷ veikla integracijos ašių zonoje. Zuia zonoje prioritetas teikiamas žem÷s ūkio paskirties keitimui į kitą paskirtį žem÷s sklypų formavimui pramonin÷s ir ūkin÷s - komercin÷s paskirties statiniams, o taip pat (išlaikant reikiamus sanitarinius atstumus) - ir gyvenamiesiems namams.

ZR Rekreacinio prioriteto teritorij ų zona

Zonai priskiriamos žem÷s ūkio teritorijos bendrajame plane numatytose rekreacinio prioriteto teritorijose, kurios pasižymi vertingiausiais estetiniais ištekliais. ZR zonoje prioritetas teikiamas rekreacin÷s infrastruktūros pl÷trai ir urbanizuotų rekreacinių kompleksų formavimui. Prioritetas teikiamas žem÷s ūkio paskirties keitimui į kitą arba miškų ūkio paskirtį. Į zoną patenkančiose teritorijoje gali būti vystomas ekstensyvus žem÷s ūkis, tačiau jis numatomas kaip nedominuojanti ūkin÷ veikla. ZP zonoje galimas iki 20 proc. konkrečios rekreacinio prioriteto zonos žem÷s ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį gyvenamųjų namų statybai vadovaujantis 2.3.1. lentel÷je nurodytais gyvenamųjų vietovių pl÷tojimo ir tvarkymo reglamentais bei 6.4.1 lentel÷je nurodytais rekreacinio prioriteto teritorijų pl÷tojimo ir tvarkymo reglamentais. Ūkininkų sodybų statyba su kitos paskirties pastatais (fermų) pastatais statyba negalima. ZR zonoje žem÷s ūkio paskirties keitimas įgyvendinamas vadovaujantis rekreacinių teritorijų (jų dalių) specialiaisiais planais. Skatinamas kaimo turizmas ir kita alternatyvi žem÷s ūkiui veikla. Pastatų statyba galima pagal lentel÷je 6.4.1. pateiktus reglamentus.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


58

ZP Patenkinamos ūkin÷s vert÷s žemių zona

Zona išsskirta Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijose, kuriose dominuoja daugiausia lengvos granuliometrin÷s sud÷ties, arba nuardyti, mažai sukultūrinti dirvožemiai. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendajame plane numatoma patenkinamos ūkin÷s vert÷s žemių diferenciacija prilausomai nuo žem÷s ūkio teritorjos agrarin÷s būkl÷s:

• Geros agrarin÷s būkl÷s žem÷se siūloma išlaikyti dominuojančią žem÷s ūkio paskirtį. Geros agrarin÷s būkl÷s žemių savyb÷s leidžia auginti daugiausia žolinius pašarus gyvulininkyst÷s poreikiams tenkinti. Rekomenduojama vystyti ūkio šaka – galvijininkyst÷. Prioritetas teiktinas pieno ūkiui ir m÷sinių galvijų auginimui. Vyraujanti žem÷s ūkio naudmenų rūšis – pievos ir ganyklos. Jos turi būti geros agrarin÷s būkl÷s, tinkamai prižiūrimos ir naudojamos pašarų gamybai.

• Blogos agrarin÷s būkl÷s žem÷se siūloma keisti žem÷s ūkio paskirtį į dominuojančią miškų ūkio žem÷s naudojimo paskirtį. Mažiau tinkami mechanizuotam dirbimui, paveikti v÷jo erozijos, nenašūs, nutolę nuo sodybų ir įsiterpę į miškus žem÷s ūkio naudmenų sklypai ir kurie šiuo metu jau yra apleisti ir dirvonuojantys, turi būti panaudoti miškui įveisti. Formuojamos taisyklingos arba reljefo formas atitinkančios ribos tarp žem÷s ūkio naudmenų ir miško kontūrų.

Zs Žem÷s ūkio teritorij ų saugomose teritorijose zona

Šiai zonai priskirtos žem÷s ūkio teritorijos, kurios patenka į saugomas teritorijas (regioninius parkus, draustinius, Natura 2000 teritorijas). Zarasų rajono savivaldyb÷je Zs zoną formuoja Gražut÷s ir Sartų regioninių parkų dalys, kraštovaizdžio, hidrografiniai, geomorfologiniai ir telmologinis draustiniai, biosferos poligonai, paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos (Natura 2000 tinklas). Zs zonos pagrindin÷s funkcijos – vertingų gamtinių kompleksų ir objektų apsauga ir tausojantis naudojimas. Į zoną patenkančių žem÷s ūkio teritorijų tvarkymą ir naudojimą reglamentuoja kompleksinių saugomų teritorijų, valstybinų parkų ir jų zonų, valstybinių draustinių, biosferos poligono tvarkymo reglamentai, kurie nustatyti min÷tų teritorijų specialiuosiuose planuose bei kituose ūkinę veiklą reglamentuojančiuose teis÷s aktuose. Valstybinių parkų ūkinio prioriteto zonose galima ekstensyvi miškų ūkio ir žem÷s ūkio veikla. Natura 2000 teritorijose ūkin÷ veikla reglamentuojama vadovaujantis nustatytais reikalavimais paukščių ir buveinių apsaugai.

ZK Ūkininkavimo kalvotose žem÷se zona (Intensyvi žem÷s ūkio veikla kalvotose žem÷se)

Zona išsskirta Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijose, pasižyminčiose stambiai ir apystačiai kalvotu daubotu reljefu ir didele žem÷s naudmenų sąskaida su dominuojančiais balkšvažemiais su įsiterpusiais eroduojamais dirvožemiais. Įvertinant konkrečios ZK zonos lokalizaciją savivaldyb÷s teritorijoje zonoje gali būti nustatyta dominuojanti tiek žem÷s ūkio tiek miškų ūkio naudojimo paskirtis (žr. Žem÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentų br÷žinį). Nuardytose kalvose didesnius plotus tur÷tų užimti daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų plotai su laiku atnaujinamais kultūriniais žolynais. Atsižvelgiant į dirvožemius ir reljefą, šiame rajone valstyb÷s r÷mimo priemon÷mis turi būti skatinama mišrios specializacijos ūkių pl÷tra, taip pat – prekin÷s žem÷s ūkio produkcijos (pieno, m÷sinių ir veislinių galvijų, avių, rugių, miežių, avižų, grikių) auginimas. Dalį nepatogių naudoti žem÷s ūkiui plotų rekomenduojama apsodinti mišku.

ZE Ekstensyvaus ūkininkavimo zona gamtiniame karkase

Žem÷s ūkio teritorijų, esančių geoekologinių takoskyrų, migracinių koridorių ir vidinio stabilizavimo arealų teritorijose, pl÷trą (žiūr. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos br÷žinį), tvarkymas ir naudojimas realizuojamas vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais. Rekomenduojamas tausojamasis bei ekologinis ūkininkavimas. Skatinamas miško įveisimas.

Pastaba: Į žem÷s ūkio teritorijas įsiterpusiuose kitos ir miškų ūkio paskirties žem÷s sklypuose pastatų statyba galima pagal 2.3.1. ir 5.2.4. lentel÷se pateiktus reglamentus.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


59

5.2. Miškų ūkio teritorijos

5.2.1. Rajono savivaldyb÷s miškų potencialo teritoriniai ypatumai

1. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorija, pagal numatytas Lietuvos Respublikos bendrajame plane miškininkyst÷s pl÷tros zonas bei pozones, patenka Rytų Aukštaitijos ir Dzūkijos pušynų zonos Rytų Aukštaitijos vidutinio našumo mišrių pušies - egl÷s miškų pozonį. Zarasų rajono savivaldyb÷je specialios paskirties miškai sudaro 12,8%, apsauginiai miškai – 26,8%, ūkiniai miškai – 60,4%. Tai yra vienas iš geriausios kokyb÷s pušies medieną tiekiančių pozonių. Pozonio reljefas kalvotas, be galo daug tarpumiškių, nederlingų, mažai tinkamų žemdirbystei plotų. D÷l šios priežasties pozonio miškingumą tikslinga padidinti 15%. Tai pad÷tų pagerinti žem÷s panaudojimą, geriau panaudoti teritoriją rekreacijai, turizmui, praturtinti kraštovaizdį. Kadangi orientuojamasi į normalios trukm÷s pušynų apyvartą, miškų panaudojimo intensyvumas n÷ra didelis. III-IV grup÷s valstybiniuose ir privačiuose miškuose galima pasiekti 4,55 m3/ha likvidin÷s medienos kasmetinį naudojimą. Zarasų rajono savivaldyb÷je pagal medienos išteklių kiekį kitų šalies rajonų tarpe neužima pirmaujančių pozicijų - miškuose sukauptos medienos tūris sudaro 2,5% šalies medienos išteklių. Didžiausias medienos kiekis yra sukauptas spygliuočių - 58,5% ir minkštųjų lapuočių – 39,8% medynuose, tik 1,7% sudaro kietieji lapuočiai. Teritorinio miškų išsid÷stymo požiūriu beveik visą Zarasų rajono savivaldyb÷s teritoriją galima apibūdinti kaip mažų ir vidutinio dydžio miškų masyvų optimalaus teritorinio pasiskirstymo zoną. Tik į pietus nuo Zarasų miesto išsiskiria trys stambesni Gražut÷s, Salako ir Tumišk÷s miškų masyvai. Nežiūrint į tai, miškininkyst÷s sektoriaus veikla pakankamai intensyvi, nors pagrindinis prekinis miško pramon÷s produktas – padarin÷ mediena. Šioje srityje regiono įmon÷s turi gerą įdirbį, naudodamos šiuolaikines technologijas gali pasiekti aukštą konkurencingumo lygį. Didesn÷s prid÷tin÷s vert÷s gaminių dalis yra nežymi. Komercin÷s – ūkin÷s veiklos pl÷trą labai sąlygoja saugomų teritorijų statusas bei privačių miško savininkų kompetencijos stoka. 2. Lietuvos miškingumo didinimo programoje numatyta pirmiausia želdytini plotai, kuriuose miško želdiniai atliktų priešerozines ar defliacines funkcijas, toliau – biologin÷s įvairov÷s išsaugojimo, gamtinio karkaso kompensacijos ir laukų apsaugos (geoekologines) funkcijas atliekantys plotai, taip pat plotai, esantys ūkin÷s veiklos poveikiams jautriose zonose. Zarasų rajono savivaldyb÷je ne miško žem÷je miško įveisiamas numatomas pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose ir rekreacin÷se teritorijose, po to – nusausintose apleistose ir dirvonuojančiose žem÷se su mažos ūkin÷s vert÷s dirvožemiais. Regiono bendrąją erdvinę koncepciją formuojančioms svarbiausioms tokioms ekologinio stabilizavimo teritorijoms, turinčioms kompensuoti urbanistinio - ūkinio vystymo poveikį, paprastai priskiriamos geoekologin÷s takoskyros bei labiausiai išreikšti migraciniai koridoriai. 3. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje miškų plotus pirmoje eil÷je siūloma padidinti geoekologin÷se takoskyrose:

• Valdajaus – Baltijos – Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologin÷s takoskyros ruožas (Pakiaunio – Ignalinos – Salako – Visagino – Drūkšių ež. atkarpoje);


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


60

• Šiaurryčių Lietuvos (Ceikinių – Ignalinos ir Antaliept÷s tv. – Avilių – Suvieko – Samanių atkarpose);

• Naujai projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose.

4. Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar miškų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai.

5. Miškai ne miško žem÷je turi būti įveisiami vadovaujantis Aplinkos ministro ir Žem÷s ūkio ministro parvirtintomis taisykl÷mis. Išduodant leidimus miško įveisimui ne miško žem÷je, turi būti vadovaujamasi specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais (miškų išd÷stymo žem÷tvarkos schema ir kt.), teikiant prioritetą miškų įveisimui gamtinio karkaso teritorijose, taip pat nederlinguose ir apleistuose, nepatogiuose naudoti žem÷s ūkio veiklai žem÷s plotuose. Miškų įveisimas draudžiamas kai kuriuose draustiniuose bei daugelyje Natura 2000 teritorijų. Miškų įveisimo sąlygos turi atitikti Saugomų teritorijų įstatymą, apsaugos reglamentus, Specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus, o Natura 2000 teritorijose – Bendrųjų buveinių nuostatus ar Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus. 6. Siekiant užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę įvairovę ir Žem÷s įstatyme nustatytų ekologiškai vertingų miškų bei medžių ir krūmų želdinių išsaugojimą, tikslingą, įgyvendinant Želdynų įstatymo nuostatas, atlikti tokių želdynų inventorizaciją arba juos pažym÷ti rengiant žem÷tvarkos planavimo dokumentu. 7. Siekiant įgyvendinti Lietuvos miškų ūkio politikos įgyvendinimo strategiją ir padidinti šalies miškingumą 3% ir pagerinti šalies ekonominį tvarumą ir užtikrinti miškų bendrojoje kaimo pl÷troje (pajamos, darbo vietos, socialinis ir ekonominis stabilumas), taip pat ekonomiškai racionalų dirvonuojančių ir menkaverčių žemių panaudojimą, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, kultūros paveldo išsaugojimo, turizmo pl÷tros ir kitus veiksnius. Pagal Miškingumo didinimo programą Zarasų rajono savivaldyb÷je numatoma 2007 - 2020 metų laikotarpiu iš viso apželdinti 4555 ha plotą, kasmet vidutiniškai sodinant po 325 ha (Žin., 2003, Nr. 1-10). Naujai įveisiamų miškų sklypai daugeliu atvejų išsid÷sto mažo našumo iki 32 balų ir iki 39 balų žem÷se. Nauji miško sklypai suprojektuoti minimaliai atsižvelgiant į nusausintą plotą, tod÷l prieš išduodant leidimą savivaldyb÷s skyriaus melioracijos specialistai tur÷tų nurodyti, kokius pagrindinius rinktuvus privalo išsaugoti žem÷s savininkas ir nesodinti miško. Taip pat miškai projektuojami našesniuose dirvožemiuose atsižvelgiant į gamtinio karkaso reikalavimus, rekreacinius poreikius ir kraštovaizdžio ekologinio stabilumo užtikrinimą.

8. Numatomas miškų įveisimas žem÷s ūkio paskirties žem÷je leis padidinti ekosistemų apsaugos (draustinių, priešerozinių) tiek apsauginių miškų (draustinių, valstybinių parkų apsaugos zonų, laukų apsauginių, vandens telkinių apsaugos zonų) miškų plotus. Prognozuojame kad 2009-2019m laikotarpyje miškų Zarasų rajono savivaldyb÷je padid÷s nuo 49,7% iki 54,3%.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


61

5.2.1 lentel÷. Galimas miškų plotų padid÷jimas Zarasų rajono savivaldyb÷je 2009–2019m.

Nr. Rodikliai Zarasų raj. sav. (tūkst.ha) 1. Miškų plotas 2009 m. sausio 1 d.

49,7

2. Miškų plotų pokyčiai:

3. 1) d÷l miškų įveisimo žem÷s ūkio paskirties ir kitose žem÷se

3,3*

4. 2)d÷l savaiminio apaugimo mišku žem÷s ūkio naudmenose ir kitose žem÷s naudmenose

1,3

Iš viso: 54,3

Pastaba*: Pagal Aplinkos ministro ir Žem÷s ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 patvirtintą Lietuvos miškingumo didinimo programą 9. Atsižvelgiant į žem÷s reformos įstatymu sudarytas sąlygas miškų privatizavimui, taip pat į galimybes žem÷s ūkiui netinkamas naudoti žemes apsodinti mišku iki žem÷s reformos pabaigos išliks privačių miškų did÷jimo tendencijos. Proporcija, kai vyrauja valstybin÷s reikšm÷s miškai, o privataus ūkininkavimo miškai sudaro 30- 40% iš esm÷s atitinka dabartin÷s ir ateities kartų Lietuvos žmonių poreikius. Tokia nuostata įtvirtinta „Miškų įstatyme“, šiuo metu keisti nusistov÷jusią privačių miško valdų ir valstybin÷s reikšm÷s miškų proporciją n÷ra nei teorinių, nei praktinių – politinių prielaidų. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje yra tendencija, kad daug÷s privačių miškų. Miškų ūkio paskirties žemę Zarasų rajono savivaldyb÷je valdo: 29,5 % privatūs miškų savininkai, 70,5% visų rajono savivaldyb÷s miškų valstybiniai. Žem÷s reformos metu dalis žem÷s ūkio veiklai grąžinamoje žem÷je įsiterpusių miškų priskiriami žem÷s ūkio paskirties žemei (šiuo metu miškai privačioje žem÷s ūkio paskirties žem÷je rajono savivaldyb÷s teritorijoje sudaro – 10743 ha šie plotai gali būti priskiriami miškų ūkio paskirties žemei.

5.2.2. Miškų teritorij ų naudojimo kryptys

10. Helsinkio tvaraus miškų ūkio ir Lisabonos rezoliucijose nurodytos pagrindin÷s kryptys miškotvarkiniam planavimui, iš kurių svarbiausios rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrąjame plane:

1) miško žem÷s tikslin÷s paskirties išlaikymas ir geresnis jos išnaudojimas; 2) daugiatikslio miško naudojimo skatinimas siekiant reikiamo balanso tarp įvairių

visuomen÷s poreikių; 3) ypatingas d÷mesys ekologiškai jautrių vietų, retų saugomų, reprezentatyvių

ekosistemų, kertinių buveinių, natūralių medynų su endemin÷mis ir nykstančiomis rūšimis išskyrimas;

4) miško apsauginių funkcijų, ypač dirvožemio ir vandens apsaugos pl÷tojimas; 5) projektuojant miško atkūrimo priemones pirmenybę teikti natūraliam ž÷limui,

vietin÷mis medžių rūšimis.

11. Zarasų rajono savivaldyb÷s miškininkyst÷s pl÷tra numatoma, atsižvelgiant į pagrindines kryptis ir strateginius tikslus, suformuluotus Lietuvos miškų ūkio politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje (patvirtinta LR aplinkos ministro 2002 m. rugs÷jo 17 d. įsakymu Nr. 484; Žin., 2002, Nr. 93-4029), t.y.:

1) bendroji miškų ūkio politikos kryptis (miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas; miškų nuosavyb÷s formų įvairov÷s užtikrinimas; visuomen÷s dalyvavimas


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


62

svarbiausių miškų ūkio klausimų sprendime; visuomen÷s informavimas apie savivaldyb÷s miškus, jų būklę ir tvarkymą; miškų mokslo ir mokymo pl÷tra; tarptautinių ryšių stiprinimas ir pl÷tra);

2) ekonomin÷ kryptis (racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokyb÷s gerinimas; miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas);

3) ekologin÷ kryptis (miško ekosistemų tvarumo užtikrinimas; biologin÷s įvairov÷s išsaugojimas bei miškų sveikatingumo gerinimas);

4) socialin÷ kryptis (visuomen÷s bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas; valstybinio ir privataus miškų ūkio pl÷tra bendrosios kaimo pl÷tros kontekste).

12. Visų nuosavyb÷s formų miškai turi būti tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą. 13. Bendrojo plano sprendinių, įgyvendinančių miškų ūkio paskirties žem÷s ir miškų tvarkymą, planuojantys dokumentai yra miškų išd÷stymo schemos ir vidin÷s miškotvarkos projektai. Jų rengimas, tikslinimas ir įgyvendinimas numatomas teis÷s aktų nustatyta tvarka. 14. Numatytos miško žem÷s naudojimo perspektyvos atitinka miškotvarkos planavimo dokumentuose iškeltus uždavinius: miškų plotų padidinimas, daugiatikslio miškų naudojimo skatinimas, miškų stabilumo išsaugojimas, miško funkcijų, saugant vandenį ir dirvožemį, užtikrinimas, iškirstų miškų atkūrimas, miškų rūšin÷s įvairov÷s išlaikymas. 5.2.3. Miškų teritorij ų naudojimo būdai 15. Miškų išsaugojimas, naujų tvarių miškų veisimas ir subalansuotas, tausojantis jų naudojimas yra tarptautiniu mastu pripažinta prioritetin÷ miško ūkio pl÷tros strategin÷ nuostata. Miškų ir miško žem÷s priežiūra bei naudojimas turi būti tvarus turi palaikyti biologinę įvairovę, produktyvumą, geb÷jimą atsikurti, gyvybingumą ir jų paj÷gumą išpildyti dabar ir ateityje atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais ir nedaryti žalos kitoms ekosistemoms. 16. Atlikus (KMB) kertinių miško buveinių inventorizaciją, atsirado geresn÷s teisin÷s ir praktin÷s prielaidos miškus tvarkyti pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant biologin÷s įvairov÷s išsaugojimą ir kraštovaizdžio stabilumą dabar ir ateityje. Miškas yra vienas iš svarbiausių kraštovaizdžio komponentų, lemiančių biologin÷s įvairov÷s, tvarių ekosistemų, kraštovaizdžio formavimą ir išsaugojimą. Miškai su itin laidžiais vandeniui dirvožemiais, taupiu dr÷gm÷s naudojimu garantuoja stabilią gruntinių ir požeminių vandenų mitybą, išsaugo šių vandenų gerą kokybę, reguliuoja upių nuot÷kį ir oro sud÷tį. 17. Miško konservacin÷s, apsaugin÷s, rekreacin÷s ir įvairios socialin÷s - kultūrin÷s funkcijos pastaruoju metu dažniausiai vertinamos labiau nei iš jo gaunama mediena. Tačiau ir medienos poreikiai nuolat did÷ja. 18. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje miškų teritorijų naudojimo būdai numatomi atsižvelgiant į:

1) gamtinį žemių bei miškų našumą;


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


63

2) esamą miškingumą ir jo didinimo potencialą; 3) miškų apsauginę ir rekreacinę svarbą kraštovaizdžio formavimui; 4) miškotvarkos duomenų analizę.

19. Vyraujantys miškų teritorijų naudojimo būdai Zarasų rajono savivaldyb÷je pateikti 5.2.3 lentel÷je. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje vyraus ūkinių miškų sklypai gamtiniame ir negamtiniame karkase, jie užims 57,7% miško žem÷s. 5.2.3 lentel÷. Siūlomi vyraujantys miškų teritorijų naudojimo būdai Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje 2009-2019m.

vyrauja ekosistemų apsaugos ir apsauginių miškų sklypai M1, M3

vyrauja rekreacinių miškų sklypai M2

vyrauja ūkinių miškų sklypai gamtinio karkaso (geoekologin÷se takoskyrose) M4g

vyrauja - ūkinių miškų sklypai M4

Seniūnijos

(%) (%) (%) (%) Antazav÷s 38,8 7,3 15,3 38,6 Antaliept÷s 45,7 1,1 11,2 41,9 Degučių 35,9 4,8 41,2 18,1 Dusetų 46,0 6,1 26,6 21,3 Imbrado 21,9 16,4 39,6 27,6 Salako 44,3 2,2 45,6 7,9 Suviekio 23,0 3,6 53,4 20,0 Turmanto 32,5 1,7 57,0 8,7 Zarasų 38,5 5,0 41,9 14,6 Zarasų m. 100 Iš viso: 37,2 5,1 40,7 17,0

20. Suprojektuotas tausojantis ir daugiatikslis miško naudojimas užtikrins teigiamą miškų plotų did÷jimo pakilimą, miško ekosistemų stabilumą, esamą gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologin÷s įvairov÷s palaikymą, ekonominių klausimų sprendimą. 21. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrajame plane numatyti šie pagrindiniai miškų ūkio paskirties žem÷s naudojimo būdai (žiūr÷ti br÷žinyje „Miškų ūkio teritorijų vystymas“): M2 – vyrauja rekreacinių miškų sklypai. Šis miškų naudojimo būdas numatytas projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup÷s miškuose:

• miško parkų miškuose, kurių paskirtis tenkinti visuomen÷s rekracines reikmes, sudaryti sąlygas, palankias poilsiui, turizmui, pasivaikščiojimui, sportui, kultūrinei ir kitai veiklai gamtoje, kartu mažinti šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabtilumą;

• miestų miškuose, kurių paskirtis tenkinti miesto gyventojų rekracines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti sąlygas, palankias reakracijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miestų orą, gerinti jų estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus;


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


64

• rekreaciniuose miško sklypuose, kurių paskirtis tenkinti visuomen÷s poreikius trumpam poilsiavimui gamtoje, pasivaikščiojimas, sportui, stovyklavimui ir panašiai, pritaikyti miškus šioms funkcijoms atlikti ir kiti miškai naudojami gyventojų poilsiui.

Šių miškų plotus siūloma didinti prie vandens telkinių ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose, miestų ir miestelių pl÷tros teritorijose. Rekreacinių miškų naudojimo būdo miškai Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje perspektyvoje užims 5,1 % miško žem÷s.

M1, M3 – vyrauja ekosistemų apsaugos ir apsauginių miškų sklypai. Šis miškų naudojimo būdas numatytas ekosistemų apsaugos II A grup÷s miškuose:

• draustinių miškai, kurių paskirtis užtikrinti telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių- zoologinių, miško genetinių draustinių, kraštovaizdžio ir kitų draustinių dalių, kuriose saugomos biologin÷s vertyb÷s, išsaugojimą, palaikant jų miškus tokios būkl÷s, kad šią funkciją jie gal÷tų geriausiai atlikti;

• saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai, kurių paskirtis išsaugoti saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus, saugomas buveines, saugomus gamtos išteklių sklypus, palaikant jų miškus tokios būkl÷s, kad šią funkciją jie gal÷tų geriau atlikti, priešeroziniai miškai kurių paskirtis apsaugoti dirvožemį nuo vandens ir v÷jo erozijos labiausiai tik÷tinos jos atsiradimo vietose ir kt.,)

ir III grup ÷s apsauginiuose miškuose: • kiti draustiniuose esantys miškai, kurių paskirtis užtikrinti geologinių

geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, taip pat kraštovaizdžio draustinių dalių, kur n÷ra biologinių vertybių, apsaugą, palaikant miškus tokios būkl÷s, kad jie gal÷tų atlikti šias funkcijas, kartu produkuodami medieną,

• valstybinių parkų apsauginių zonų miškai, kurių paskirtis sumažinti neigiamą žmogaus veiklos ir infrastruktūros objektų poveikį valstybinių parkų rezervatų, draustinių, vandenų aplinkai ir produkuoti medieną,

• gamyklų sanitarinių zonų miškai, kurių paskirtis gerinti aplinkos sąlygas ją teršiančių gamyklų poveikio zonose, produkuoti medieną;

• kelių apsaugin÷s ir estetin÷s reikšm÷s miškų, kurių paskirtis išsaugoti estetiniu požiūriu vertingiausius medynus ir pakelių kraštovaizdį intensyvaus eismo kelių aplinkoje, produkuoti medieną;

• laukų apsauginiai miškai, kurių paskirtis sudaryti palankias žem÷s ūkiui vietines klimato sąlygas, saugoti laukus nuo v÷jo ir vandens erozijos, produkuoti medieną;

• vandens telkinių apsaugos zonų miškai, kurių paskirtis palaikyti vandens telkinių lygio režimą, mažinti jo svyravimus (saugoti nuo potvynių), saugoti vandens telkinius nuo taršos ir produkuoti medieną ir kt.).

Šiuose miškuose užtikrinama ekosistemų apsauga ir biologin÷s įvairov÷s išsaugojimas bei gausinimas. Jie užims 37,2% rajono savivaldyb÷s miškų žem÷s teritorijų. Ši miškų tvarkymo kryptis vyraus Dusetų, Antaliept÷s ir Salako seniūnijose. M4g – ūkini ų miškų sklypai gamtinio karkaso (geoekologin÷se takoskyrose). Šis miškų naudojimo būdas numatytas, gamtinio karkaso teritorijose, čia vyraus ūkiniai miškai (IV miškų grup÷). Kurių funkcija nepertraukiamai tiekti šalies ūkiui ir gyventojų reikm÷ms medieną laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir gamtinio karkaso nuostatų ir nenualinant miškų, valyti orą, palaikyti gruntinio vandens lygį. Ūkinių miškų sklypai


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


65

gamtinio karkaso teritorijose užims 40,7 % rajono savivaldyb÷s miškų žem÷s teritorijos ir vyraus Turmanto ir Suviekio seniūnijų miško žem÷se. M4 - ūkini ų miškų sklypai. Šis miškų naudojimo būdas numatomas teritorijose, kur vyrauja eksploataciniai (IV grup÷s) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Ūkinių miškų funkcija – nepertraukiamas medienos tiekimas šalies ūkiui ir gyventojų reikm÷ms laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir nenualinant miškų, valyti orą, palaikyti gruntinio vandens lygį. Ūkiniuose miškuose būtina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą miško išteklių naudojimą, miškų produktyvumo didinimą ir auginamos medienos kokyb÷s gerinimą. Didžiausius plotus ūkinių miškų sklypai užims Antaliept÷s - 41,9 % ir Antazav÷s - 38,6% seniūnijų miško žem÷s. 22. Saugomų teritorijų miškuose ūkininkavimo reglamentavimas vykdomas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, esamus saugomų teritorijų nuostatus, funkcinį zonavimą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkin÷s veiklos reglamentavimo dokumentuose (Specialiose žem÷s ir miško naudojimo sąlygose ir kt.). 23. Visi Zarasų rajano savivaldyb÷s teritorijos miškai tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus4. 5.2.4. Miškų ūkio teritorij ų naudojimo reglamentai

5.2.4 lentel÷. Miškų ūkio paskirties žem÷s naudojimo ir apsaugos reglamentai




M2 vyrauja rekreacinių miškų sklypai

Naudojimo būdas numatytas projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup÷s miškuose (miško parkų miškuose; miestų miškuose bei rekreaciniuose miško sklypuose). Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą (Miškų įstatymas, str.)

M1, M3 vyrauja ekosistemų apsaugos ir apsauginių miškų sklypai

Naudojimo būdas numatytas miškuose kur vyrauja ekosistemų apsaugos II A grup÷s (draustinių miškai; saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai)ir III grup÷s apsauginiai miškai (kiti draustiniuose esantys miškai, valstybinių parkų apsauginių zonų miškai, gamyklų sanitarinių zonų miškai; kelių apsaugin÷s ir estetin÷s reikšm÷s miškų; laukų apsauginiai miškai; vandens telkinių apsaugos zonų miškai). Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą (Miškų įstatymas, str.)

M4g vyrauja - ūkinių miškų sklypai (gamtinio karkaso teritorijose).

Naudojimo būdas numatytas, gamtinio karkaso teritorijose, kur yra II grup÷s rekreaciniai miškai ir III grup÷s miškai (išskyrus draustinių ir ekosistemų apsaugos miškus), tačiau vyraus ūkiniai miškai (IV miškų grup÷). Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą (Miškų įstatymas, str.).

4 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymas. 2001-07-01, Nr.IX-240 (Žin., 2001,

Nr.35-1161).


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


66

M4 vyrauja - ūkinių miškų sklypai (ne gamtinio karkaso teritorijose).

Naudojimo būdas numatoma teritorijose, kur yra II grup÷s rekreaciniai miškai ir III grup÷s miškai (išskyrus draustinių ir ekosistemų apsaugos miškus), bet vyrauja eksploataciniai (IV grup÷s) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Šiuose miškuose būtina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą miško išteklių naudojimą, miškų produktyvumo didinimą ir auginamos medienos kokyb÷s gerinimą. Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą (Miškų įstatymas, str.).

Pastaba: Į miškų ūkio teritorijas įsiterpusiuose žem÷s ūkio ir kitos paskirties žem÷s sklypuose pastatų statyba galima pagal 2.3.1. ir 6.4.1. lentel÷se pateiktus reglamentus. 5.3. Vandens ūkio paskirties teritorijos Zarasų rajonui būdingas retokas upių tinklas, n÷ra bent kiek didesnių upių, tačiau jų trūkumą kompensuoja dominuojantis hidrografinio tinklo elementas - ežerai, kurie užima apie 10% rajono teritorijos ploto (vidutinis šalies ežeringumas apie 1,35%). Ežerų (didesnių nei 0,5 ha) priskaičiuojama daugiau nei 302, jų tarpe patenkantys į didžiausių šalies ežerų dešimtuką – Drūkšiai (4479 ha), Sartai (1350 ha), Luodis (1287,6 ha), Avilys (1224,1 ha). Pagal ežeringumo rodiklį Zarasų rajonas kitų šalies rajonų tarpe užima pirmąją vietą. Beveik pusę rajono teritorijos apimantys Dauguvos intakų baseinai yra priskiriami švarių vandenų rezervui, perspektyvoje pirmiausia tur÷tų būti orientuojamasi į jų panaudojimą rekreacijos tikslams arba tik tose ūkio šakose, kur jie nepakeičiami (buityje, žem÷s ūkyje). Šventosios baseinas (apima apie 55% rajono ploto) apibūdinamas kaip turintis gausius išlygintus nuot÷kių išteklius ir palankias naudojimo sąlygas esant mažam upių tankiui. 5.3.1. Valstybin÷s reikšm÷s vandens telkiniai 1. Vadovaujantis LR piliečių nuosavyb÷s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (Žin.,1997, Nr.65 –1558) ir LR vandens įstatymu (Žin., 2003, NR.36- 1544) LR Vyriausyb÷ yra patvirtinusi valstybin÷s reikšm÷s vidaus vandens telkinių sąrašą, į kurį patenka dalis per Zarasų rajono teritoriją pratekančių upių ( 5.3.1.1. lentel÷). Valstybin÷je aplinkos apsaugos strategijoje Lietuvos upių baseinai pagal paviršinių vandens išteklių dydį, jų savybes, naudojimo sąlygas, charakteringus vandens naudotojus, yra suskirstyti į 4 grupes. Didžiąją Zarasų rajono teritorijos dalį apimantys Dauguvos intakų baseinai priskiriami 4-ajai baseinų grupei, kuri sudaro švarių vandenų rezervą, pirmiausia naudotiną rekreacijos tikslams. Likusiąją rajono teritorijos dalį užimantis Šventosios baseinas priskiriamas 1-ajai baseinų grupei, turinčiai gausius išlygintus nuot÷kių išteklius ir palankias naudojimo sąlygas esant mažam upių tankiui.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


67

5.3.1.1. lentel÷. Valstybin÷s reikšm÷s up÷s Zarasų rajono savivaldyb÷je

Eil. Nr.

Up÷s pavadinimas Baseinas

Vandens telkinys ( vyresnioji up÷)

Up÷s ilgis, km

1 2 3 4 5 1. Šventoji Šventosios Neris 246 2. Ligaja Šventosios Antaliept÷s HE tvenkinys 28,1 3. Kriaun÷nų upelis Šventosios Kriauna 18,5 4. Zalv÷ Šventosios Sartų ežeras 9,8 5. Indraja Šventosios Paščio ežeras 38,1 6. Smalva Dauguvos intakų Drūkšių ežeras 11,9 7. Laukesa Dauguvos intakų Dauguva 2 8. Laukesa Dauguvos intakų Laukeso ažeras 4,6 9. Nikajus Dauguvos intakų Zaraso ežeras 14,7 10. Avil÷ Dauguvos intakų Avilio ežeras 1,6 11. Lukšta Dauguvos intakų Dauguva 2,6 12. Rauda Dauguvos intakų Lukšta 2,8

2. Vertingiausi ekologiniu, rekreaciniu, gamtosauginiu ir kitais aspektais 118 Zarasų rajono ežerų yra įtraukti į valstybin÷s reikšm÷s vidaus vandens telkinių sąrašą (Žin., 2003, Nr.98 –4394). Nauji ežerai į valstybin÷s reikšm÷s vidaus vandens telkinių sąrašą neįtraukiami. 5.3.1.2 lentel÷. Valstybin÷s reikšm÷s ežerai Zarasų rajono savivaldyb÷je

Eil. Nr.

Inventoriaus numeris

Ežero pavadinimas Plotas, ha

1 2 3 4 1. 20-96 Agarinis 1,5 2. 32-2 Akmenis 7 3. 32-38 Anglinis 4,6 4. 21-105 Apiritys 32,4 5. 21-106 Apiritys 10,4 6. 32-122 Arklinis 12,2 7. 32-22 Asavas 198,7 8. 21-42 Auslas 151,2 9. 21-41 Avilys 1224,1 10. 32-5 Ažukalnis 17,2 11. 21-66 Ažuraistis 5,6 12. 21-70 Babrin÷lis 4,5 13. 33-143 Bagišk÷s 13,6 14. 20-104 Balnys 3,4 15. 20-84 Baltelis 7,8 16. 20-144 Baltelis 2 17. 31-17 Baltys 18,3 18. 21-67 Bebrinis 9,9 19. 32-128 Beržinis 14,9 20. 32-36 Biržūn÷lis 5 21. 31-18 Bružok÷liai 2,3 22. 31-91 Bružok÷liai 1,6 23. 20-101 Čiaunas 38,2 24. 32-27 Davigiliai 5,6 25. 33-7 Drūkšiai 3204,9* 26. 32-129 Dumblis 10 27. 20-155 Duv÷nas 10


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


68

28. 32-124 D÷lin÷ 1,2 29. 20-80 D÷linis 0,8 30. 20-87 Duburys 99,3 31. 20-86 Dūburaitis 47,5 32. 20-102 Eglius 4,3 33. 21-69 Ešrinis 2,4 34. 32-125 Ežeras 2,5 35. 21-24 Galinis 36,5 36. 32-39 Ganiava 7,6 37. 32-120 Gilutis 8,3 38. 32-214 Gražut÷s ežeras 30,9 39. 21-81 Greandžia 2,7* 40. 32-26 G÷linis 7,8 41. 32-3 Glušokas 1,4 42. 21-73 Gulbinis 2,1 43. 20-100 Ilgelis 2,9 44. 20-99 Ilgis 26,5 45. 21-16 Ilgis 89 46. 21-75 Ilgis 72,3 47. 32-20 Ilžikis 12,2 48. 21-30 Imbradas 58,7 49. 21-40 Izitas 46,7 50. 32-24 Jodbrastis 18,6 51. 32-131 Kampinis 18,1 52. 31-35 Kampiniškių ežeras 42,8 53. 21-90 Kampuotis 18,4* 54. 32-140 Kemsinis 9,5 55. 32-173 Kemsiukas 6,5 56. 32-32 Kernys 16,3 57. 32-213 Klevinis 2,2 58. 20-62 Kumpuolis 87 59. 21-63 Kumpuolis 50,1 60. 32-4 Kuojinis 18,2 61. 21-52 Laukesas 83,7 62. 32-31 Ligajai 136 63. 32-33 Ligajykštis 9,8 64. 21-65 Limin÷lis 1,2 65. 32-73 Lydekis 2,2 66. 21-7 Lukštas 108,5 67. 32-42 Luodis 1287,6 68. 32-43 Luodykštis 41,9 69. 32-40 Mergežeris 3,4 70. 32-41 Mergežeriukas 1,8 71. 32-34 Nečeskas 5 72. 32-211 Pievinis 3,7 73. 32-10 Pūstoška 2 74. 32-18 Raguolis 3,7 75. 21-80 Riebežeris 5,4* 76. 2-106 Salinis 8,3 77. 32-155 Salinis 8 78. 32-21 Samavas 545,3 79. 32-1 Samanis 13 80. 20-76 Sartai 215,4 81. 32-154 Skritelis 13,6 82. 32-210 Skaistinis 5 83. 32-212 Skaistis 1,2 84. 21-114 Skirnas 49,6


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


69

85. 32-147 Smalvas 336 86. 32-121 Smalvykštis 94,5 87. 20-161 Sniūtys 15,8 88. 21-23 Stelmuž÷s 30,6 89. 20-172 Stromas 12,3 90. 21-2 Suvicko 106,8 91. 20-83 Tautesnis (Zalv÷s) 18 92. 21-72 Tetervinis 11 93. 32-37 Tetervinis 3,4 94. 32-23 Tumiškis 2,1 95. 31-74a Uolys 59,5 96. 32-35 Ūstas 38,3 97. 32-15 Ūpartas 44,2 98. 20-135 Vainius 1,6 99. 21-108 Vaisinis 69,4 100. 31-15 Vartišys 27,3 101. 20-159 Vasaknas 73,5 102. 32-135 Veikšinis 8,5 103. 20-146 Vencavas 225,6 104. 20-175 Veprys 70,2 105. 20-82 Vinčežeris 2,2 106. 20-105 Vykas 28,3 107. 20-108 Vykelis 1,2 108. 20-158 Vykežer÷lis 6,8 109. 20-160 Vykežeris 22,3 110. 20-78 Zaduojys 137,2 111. 32-9 Zalvas 47,8 112. 20-85 Zalvys 40,1 113. 21-49 Zarasas 323,4 114. 21-11 Čičirys 688,5 115. 32-11 Šiurpelis 29,8 116. 32-13 Šiurpys 66,9 117. 32-45 Šventas 425,9 118. 20-132 Žiegas 82,1

Iš viso savivaldyb÷je: 11527,1 * - ežerą kerta LR valstyb÷s siena, nurodomas tik LR teritorijoje esančios ežero dalies plotas. 3. Zarasų rajone yra palyginti nedaug - 19 dirbtinai suformuotų ir paviršinio vandens telkinių tinklą papildančių tvenkinių ir viena vandens talpykla – Antaliept÷s marios (1572,3 ha). Į valstybin÷s reikšm÷s tvenkinių sąrašą įtraukti trys rajono teritorijoje esantys tvenkiniai. Nauji tvenkiniai į valstybin÷s reikšm÷s vidaus vandens telkinių sąrašą neįtraukiami.

5.3.3. lentel÷. Valstybin÷s reikšm÷s tvenkiniai Zarasų rajono savivaldyb÷je

Tvenkinio

pavadinimas Up÷ - vandens telkinys (vyresnioji

up÷) Tvenkinio plotas, ha

Antaliept÷s HE Šventoji - Neris 1572,3 Šventosios Šventoji - Neris 42,8 Vasaknų Indraja – Šventoji 6,8

Iš viso savivaldyb÷je: 1621,9


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


70

5.3.2. Žuvininkyst÷ 4. Žuvų ištekliai yra pagrindas žuvininkyst÷s ir žvejybos vystymui. Žuvininkyst÷s vandenų fondą rajone sudaro paviršiniai vandens telkiniai: ežerai ir tvenkiniai didesni nei 0,5 ha ploto, bei up÷s ilgesn÷s nei 10 km. Įvertinant aukštą rajono hidrografinio tinklo tankį, nemažą plotą užimančius ežerus (10% rajono teritorijos ploto), galima teigti, jog čia yra itin palankios sąlygos vystyti verslinę ir m÷g÷jišką žuvininkystę. 5. Kaip ir visoje Lietuvoje Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje vis didesnis d÷mesys bus skiriamas m÷g÷jiškos žvejybos organizavimui ir pl÷trai. Ši veiklos forma bus derinama su žem÷s ūkio ir kita veikla, ypač su kaimo turizmu. Valstyb÷s institucijų uždaviniai žuvininkyst÷s sektoriaus pl÷trai apima šias priemones:

• žvejybos reglamentavimas valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose; • žuvų išteklių atkūrimas. Upes ir kitus žuvininkystei galimus naudoti vandens

telkinius reikalinga praturtinti vertingomis, patraukliomis žuvų rūšimis; • gerinti žuvų migracijos kelius ir žuvų neršto apsaugos sąlygas; • gerinti žuvų išteklių kontrolę ir apsaugą.

Žuvininkyst÷s pl÷trai prioritetiniai siūloma naudoti Drūkšių ežero šiaurinę dalį. Tvenkininę žuvininkystę siūloma pl÷toti Vasaknų ir Šventosios tvenkiniuose. Kaimiškose savivaldyb÷s teritorijose siūloma steigti žvejų kooperatyvus, pl÷toti verslinę žuvininkystę bei sukurti g÷lavandenių žuvų žuvivaisos sistemą. 6. „Žem÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentų br÷žinyje“ vandens ūkio paskirties žem÷ išskirta didesniuose, nei 25 ha ploto valstybiniuose vandens telkiniuose. 5.3.3. Vandens telkinių naudojimo ir apsaugos reglamentai 7. Siekiant reglamentuoti ežerų ir kitų vandens telkinių naudojimą, jų naudojimo būdas ir pobūdis turi būti nustatytas savivaldyb÷s tarybos sprendimais.

• ekosistemas saugantys vandens telkiniai - tai vandens tekiniai, turintys gamtosaugines funkcijas arba reikalingi kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai išlaikyti. Gamtosaugines funkcijas turi ežerai, pasižymintys gera vandens kokybe, retomis ir vertingomis augalų ir gyvūnų rūšimis, savitu vandens režimu ir vaizdingumu. Ekologin÷ funkcija būdinga mažesniems ežerams, kurie kartu su apyežerių pelkait÷mis ir įtekančiais upeliais turi didelę reikšmę ekosistemų stabilumui. Šie vandens telkiniai yra daugiausia saugomose teritorijose;

• rekreaciniai vandens telkiniai - tai vandens tekiniai, naudotini m÷g÷jiškai žūklei, vandens sportui, poilsiui ir turizmui. Ši funkcija būdinga vaizdingo kraštovaizdžio ežerams, kurių pakrant÷se yra miškų gojeliai ir kurie tinkami pasyviam arba aktyviam poilsiui – vandens turizmui, medžioklei, vandens sportui, meškeriojimui;

• bendrojo naudojimo vandens telkiniams priskiriami kiti vandens telkiniai, dažniausiai nedideli tvenkiniai bei natūralūs ar sureguliuoti upeliai.

8. Vandens telkinių, esančių valstybiniuose parkuose ir draustiniuose, naudojimas galimas laikantis šių saugomų teritorijų nuostatų bei jų specialiojo planavimo dokumentuose nustatytų reglamentų.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


71

9. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos tvarkomos Vadovaujantis Vyriausyb÷s patvirtintomis Specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriumi „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“. 10. Siekaint apsaugoti ežerus nuo nykimo siūloma leisti Zarasų rajono savivaldyb÷je esančių ežerų valymą ir pirmin÷s kranto linijos atstatymą nekeičiant Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinių. Ežerų valymas ir pirmin÷s kranto linijos atstatymas realizuojami pagal atsakingų institucijų išduotas planavimo sąlygas ir konkretaus vandens telkinio specialųjį planą bei atlikus planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

5.3.3.1 lentel÷. Vandens telkinių naudojimo ir apsaugos reglamentai




H Rekreacinio ir kito pritaikymo vandenys

Reglamentas (H) taikomas visiems paviršinio vandens telkiniams, esantiems savivaldyb÷s teritorijoje. Grafiškai indeksas priskirtas vandens telkiniams, kurių plotas didesnis nei 25 ha. Visus savivaldyb÷je esančius vandens telkinius siūloma naudoti rekreacijai. Prioritetas teikiamas visoms galimoms aktyvios ir pasyvios vandens rekreacijos formoms pl÷toti, galimas poisio zonų formavimas, paplūdimių ir stovyklaviečių įrengimas. Vandens telkiniams, patenkantiems į saugomas teritorijas, taikomi konkrečios saugomos teritorijos tvarkymo ir naudojmo reikalavimai. Vandenys, vandens telkinių juostų ir zonų teritorijos tvarkomos Specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų ir LR vandens įstatymo (Žin., 2003, NR.36- 1544) reikalavimais bei pasienio ruožo teritorijų tvarkymui ir naudojimui keliamais reikalavimais.

5.4. Įgyvendinimo prioritetai Žem÷s ūkio teritorij ų tvarkymo prioritetai: 1. Teritorijos, kurių perspektyvinis panaudojimas – ilgalaik÷ žem÷s ūkio veikla, turi būti planuojamos gerinti ir tvarkyti taip, kad jų naudojimas būtų intensyvus, užtikrinantis efektyvią gamybą. 2. Teritorijų, kuriose planuojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, naudojimo skatinimą valstyb÷s r÷mimo priemon÷mis ir naudojimo kontrolę būtina susieti su specialiųjų planų rengimu, numatant reikiamas aplinkosaugos priemones. 3. Visose ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritetą tausojamajam ir ekologiniam ūkininkavimui. Šią rekomendaciją diegti panaudojant valstyb÷s ekonominio reguliavimo priemones.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


72

4. Gamtinio karkaso teritorijose esančiose ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritetą ir paramą ekologinio ir tausojamojo ūkininkavimo sistemas diegiantiems ūkiams. 5. Rajono žem÷tvarkos schemos parengimas. Atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius (gyvenamųjų vietovių sistemą, diferencijuotą žem÷s naudojimą) ir vadovaujantis Žem÷s ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu (2004 09 15, Nr. 3D - 518/D1- 490) patvirtintomis žem÷tvarkos schemos rengimo taisykl÷mis, reikia išspręsti vietin÷s reikšm÷s kelių tinklo sutvarkymą, stambiųjų ūkių centrų išd÷stymą. Miškų ūkio teritorij ų tvarkymo prioritetai: 1. Sudaryti sąlygas naudoti miško žemę kitiems gyventojų poreikiams tenkinti (medžioklei, turizmui, šalutiniam miško išteklių naudojimui). Skatintų efektyvų ir racionalų miško išteklių naudojimą, biologin÷s įvairov÷s miškuose išsaugojimą, rekreacinio miškų potencialo didinimą. 2. Padidinti miško plotus geoekologin÷se takoskyrose ir rekreacin÷se teritorijose. Tuo tikslu rengti miškotvarkos projektus, kuriuose spręsti esamos miškų ūkio paskirties žem÷s naudojimą ir naujų miškų sodinimą. Įveisiant bei ugdant miškus, užtikrinti poreikius eksportui bei vidaus poreikius medienos ištekliams. 3. Teritorijos, kurių perspektyvinis panaudojimas – miškų ūkio veiklai, turi būti planuojamos ir tvarkomos skatinant miško įveisimą bei kitas miškotvarkos priemones. 4. Siekti privačių miškų ūkių stamb÷jimo. Privačių miškų tvarkymo pagerinimo tikslais siūloma paremti miškų valdytojų kooperatyvų steigimą ir veiklą. Vandens ūkio teritorij ų tvarkymo prioritetai: 1. Beveik pusę rajono teritorijos apimantys Dauguvos intakų baseinai yra priskiriami švarių vandenų rezervui. Perspektyvoje pirmiausia tur÷tų būti orientuojamasi į jų panaudojimą rekreacijos tikslams arba tik tose ūkio šakose, kur jie nepakeičiami (buityje, žem÷s ūkyje). 2. Skatinamos socialin÷s – ūkin÷s ežerų atliekamos funkcijos: rekreacin÷ (pasyvus ir aktyvus poilsis, meškeriojimas, vandens turizmas) ir žuvininkyst÷. 3. Paviršinių vandens telkinių apsaugos tikslais parengti Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo ir reglamentavimo specialųjį planą. 4. Zarasų savivaldyb÷s tarybos sprendimu patvirtinti vandens telkinių sąrašą, defirecijuotų pagal tinkamumą konkrečiai rekreacijos formai ir ūkinei veiklai.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


73

6. REKREACIJOS IR TURIZMO TERITORIJOS


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


74

6. REKREACIJOS IR TURIZMO TERITORIJOS 6.1. Rekreacijos ir turizmo pl÷tra Rekreacijos1 ir turizmo infrastruktūros pl÷tros nuostatos:

• Zarasų rajono turizmo rinkos stiprinimas kaip vienos iš svarbių paslaugų sektoriaus šakų;

• Vertingiausių rekreacinių teritorijų apsauga nuo urbanizacijos ir trumparegiškių ir trumpalaikių ekonominių interesų;

• Vertingiausių rekreaciniu aspektu teritorijų išlaikymas ir rezervavimas visuomen÷s poreikiams;

• Zarasų rajono turizmo ir rekreacinių objektų integravimas į regiono ir šalies turizmo ir rekreacijos tinklus.

1. Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį teritorijos planą Zarasų rajonas patenka į Ignalinos-Mol÷tų rekreacinį arealą, kurio rekreacinis potencialas yra įvertintas kaip vidutinis, tod÷l svarbią reikšmę savivaldyb÷s ekonominiam vystymuisi turi turizmo ir rekreacijos sritis (LR teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio m÷n. 29 d. nutarimu Nr.IX-1154). Sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu siūloma formuoti kurortinį rajono rekreacinį patrauklumą, kurti kurortologinius išteklius naudojančias įstaigas, turizmo ir rekreacijos objektus. 2. Ypatingai svarbus veiksnys turizmo pl÷trai yra geografinis savivaldyb÷s ir Zarasų miesto patrauklumas. Kitas svarbus veiksnys – kurortin÷s teritorijos statuso suteikimas Zarasų miestui. Be to, didelę reikšmę turi rekreacinių centrų (žiūr. 6.3.1. lentelę) pl÷tra. Šių skirtingo lygmens rekreacinių centrų vystymasis sudarys pagrindą turizmo sektoriaus pl÷trai Zarasų rajono savivaldyb÷je. 3. Sprendinių laikotarpyje numatyta skatinti pirminio sektoriaus subjektų perorientavimą į su rekreacija susijusias ūkio šakas:

• Žem÷s ūkio veiklai skirtos teritorijos bus laipsniškai konvertuojamos į rekreacinio pobūdžio teritorijas, inicijuojant jose turizmo aptarnavimo ir pramogų veiklas. Augs alternatyvių veiklų žem÷s ūkyje sektorius, nukreiptas į augančių turistų ir poilsiautojų srautų aptarnavimą.

• Privalu skatinti privačią iniciatyvą pažintinio turizmo srityje ir numatyti privačių rekreacinių objektų kūrimą, skatinti netradicinių poilsio turizmo krypčių vystymą.

1Rekreacija – žmogaus fizinių ir dvasinių j÷gų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios

tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose. Pažintinis turizmas – turizmo kryptis, orientuojanti į tikslingą krašto gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių), kraštovaizdžio bei istorijos pažinimą, taip pat skirtą mokslui ir mokymui. 2Kurortin÷ teritorija – LR Vyriausyb÷s suteikiamas statusas gyvenamajai vietovei ar jos daliai, kurioje yra

bent vienas iš šių gamtinių išteklių, galinčių tur÷ti gydomųjų savybių (mineraliniai vandenys, gydomosios durp÷s/purvas, rekreaciniai želdiniai ir vandens telkiniai, sveikatai palankus mikroklimatas) ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatingumo, turizmo ir poilsio reikm÷ms. Kurortin÷ teritorija taip pat turi pasižym÷ti vaizdingu kraštovaizdžiu ir tur÷ti sutvarkytą (tinkama) rekreacinę infrastruktūrą.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


75

4. Numatyta didinti turizmo paslaugų asortimentą ir kokybę: • Visoje savivaldyb÷s teritorijoje didinti investicijas į turizmo infrastruktūros pl÷trą, įrengiant trumpalaikes stov÷jimo bei poilsio aikšteles maršrutuose bei maršrutuose esančiuose lankymo objektuose, vaizdingose vietose, pastatyti ženklus, rodykles, įrengti stendus su žem÷lapiais, informacinius stendus, rezervuoti teritorijas paplūdimiams, stovyklaviet÷ms, apžvalgos aikštel÷ms,

• Ypatinga d÷mesį skirti dviračių ir p÷sčiųjų turizmui: įrengti p÷sčiųjų ir dviračių takus informacin÷s sistemos sukūrimas, sustojimo vietų įrengimas ir atnaujinimas, informacinių terminalų (taškų) įrengimas rekreaciniuose centruose ir patraukliausiose pl÷totinose vietov÷se.

• Vietiniuose rekreaciniuose centruose kurti ir populiarinti tradicinius amatus, steigti tradicinių amatų centrus (pirmiausiai kaimo gyvenamosiose vietov÷se), kurie gal÷tų tapti užsienio turizmo traukos elementu.

• Rekreacinio prioriteto zonose užtikrinti viešą rekreacinę infrastruktūrą: viešo naudojimo paplūdimius, stovyklavietes, pažintinius ir pramogų takus, apžvalgos aikšteles ir kt.

• Savivaldyb÷s turizmo ir rekreacinių objektų integravimas į regiono ir šalies turizmo ir rekreacijos tinklus bus lemiamas veiksnys formuojant turizmo rinką, plečiant su rekreacija susijusias ūkio šakas.

5. Siūloma panaudoti esamą potencialą turizmo pl÷trai:

• Turizmo pl÷trai būtinai turi būti panaudoti svarbiausieji kultūrinio turizmo objektai, kuriuos atstovauja archeologijos ir architektūros objektai, kultūros paveldo objektai ir vietov÷s, esančios kultūros vertybių sankaupos arealuose; kultūrinio turizmo objektai šalia turizmo maršrutų, dvarų sodybos nepriklausomai nuo jų lokalizacijos.

• Kokybiškai pl÷sti esamas rekreacines teritorijas pritaikant jas turizmo reikm÷ms, įrengiant turizmo infrastruktūros objektus, sutvarkant aplinką, šalia jų įrengiant automobilių stov÷jimo aikšteles, organizuojant gerą susisiekimą su šiomis teritorijomis.

• Skatinti mažų komercijos ir prekybos objektų kūrimąsi rekreaciniuose centruose bei rekreacin÷se teritorijose.

• Akcentuoti vertingiausių rekreacinių teritorijų apsaugą nuo urbanizacijos ir trumpalaikių ekonominių interesų.

• Pritaikyti miškų ūkį rekreacijai. Įrengti pažintinius, mokomuosius, rekreacinius, specializuotus takus, apžvalgos aikšteles, atokv÷pio aikšteles, poilsiavietes, stovyklavietes ir kitus objektus. Pirmoje eil÷je rekreacijai pritaikyti ežerų pakrantes.

6. Numatyta pl÷toti aktyvų poilsį ir sveikatingumo paslaugas:

• Numatyti teritoriją iki 100 vietų sveikatingumo ir sporto kompleksams su visa reikiama infrastruktūra įkūrimui Zarasuose ir savivaldyb÷s centruose bei rekreacin÷se gyvenviet÷se.

• Pl÷toti apgyvendinimo paslaugas, orientuojantis į kempingo paslaugų ir kaimo turizmo paslaugų tipus.

• Numatyti aktyvaus ir kultūrinio poilsio infrastruktūros pl÷trą Didžiojoje Zaraso ežero saloje (numatyti teritoriją irklavimo baz÷s su visa būtina infrastruktūra įrengimui, skatinti privačią iniciatyvą bei privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę pl÷tojant vandens sportą ir su juo susijusias paslaugas).


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


76

• Pl÷toti aktyvųjį turizmą šalia Zarasaičio-Balto ežerų. • Numatyti teritoriją polifunkcinio sporto renginių centro įrengimui Zarasų mieste. • Pl÷sti sveikatingumo ir sporto infrastruktūrą Magučiuose.

6.1.1 lentel÷. Siūlomi turizmo infrastruktūros objektai Eil. Nr. Objektas Vieta

1 Kempingas Zarasai 2 Irklavimo baz÷ Zaraso ežero sala 3 Polifunkcinis sporto įrenginių kompleksas Zarasai

6.2. Rekreaciniai arealai ir jų teritorij ų pl÷tojimas 7. Nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldyb÷s rekreacinių teritorijų diferencijavimas, naudojimas ir kryptys bei tvarkymas priklauso nuo gamtin÷s aplinkos išteklių turtingumo (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai), kultūros paveldo turtingumo (vertingą kultūros paveldą turintys miestai, miesteliai ir kaimų gyvenviet÷s bei vietov÷s), esamo rekreacin÷s infrastruktūros išvystymo lygio, vietos gyventojų ekonominių galimybių; aplinkos sveikumo; rekreacinio aptarnavimo tradicijų. 8. Gamtin÷s aplinkos turtingumas, kraštovaizdžio vaizdingumas, rekreacin÷ms reikm÷ms tinkamas kultūros paveldas, palankios klimatin÷s sąlygos, didelis akvatorijų tankis, aplinkos ekologinis atsparumas, esamas rekreacin÷s ir turizmo infrastruktūros išvystymo lygis bei rekreacinio aptarnavimo tradicijos sąlygoja 10 resursinių arealų išskyrimą Zarasų rajono savivaldyb÷je, kurių ypatumai nusako rekreacinio naudojimo perspektyvas. Resursinis potencialas nustatomas kiekvienam arealui individualiai ir gali būti: labai didelis ir didelis, vidutinis ir gana mažas ir mažas. Nustatyta, kad labai didelio ir didelio resursinio potencialo arealai yra pietin÷je, šiaurin÷je ir centrin÷je savivaldyb÷s dalyse ir apima Sartų regioninio parko (2), Gražut÷s regioninio parko (5) teritorijas ir Avilio – Čičirio zoną (4). Labai didelio ir didelio resursinio potencialo arealams būdingas didelis rekreacijai tinkamų akvatorijų ir miškų plotų kiekis ir tankumas, didelis teritorijų vaizdingumas, yra gausu pripažintų nacionalinų mastu kultūros paminklų ir vertybių sankaupų, yra išlikę labai raiškūs etnokultūriniai bruožai bei ženklai, saugi socialin÷ aplinka, teritorija tinkama intensyviam masiniam rekreaciniam naudojimui, geras arba vidutiniškai geras aplinkos sveikumas. Nustatyta, kad vidutinio resursinio potencialo arealai tęsiasi šiaur÷s – pietų kryptimi vakarin÷je bei rytin÷je savivaldyb÷s dalyse ir apima Vasarnų – Žiedo (1), Turmanto (9) ir Ignalinos - Kazitiškio –Margavon÷s (10) zonas. Vidutinio resursinio potencialo arealams būdingas vidutiniškas rekreacijai tinkamų akvatorijų ir miškų plotų kiekis ir tankumas, vidutinis teritorijų vaizdingumas, yra pavienių pripažintų nacionaliniu mastu kultūros paminklų ir vertybių sankaupų, yra išlikę kultūrinį identitetą liudijančių etnokultūrinių bruožų, vidutiniškai saugi socialin÷ aplinka, teritorija tinkama vidutinio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui, vidutiniškas aplinkos sveikumas. Nustatyta, kad gana mažo ir mažo resursinio potencialo arealai tęsiasi šiaur÷s – pietų kryptimi centrin÷je ir rytin÷je bei pietin÷je savivaldyb÷s dalyse ir apima Dūburio (3), Zarasų (5), Salako (8) ir Smalvo (10)zonas.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


77

Gana mažo ir mažo resursinio potencialo arealams būdingas labai mažas rekreacijai tinkamų akvatorijų ir miškų plotų kiekis ir tankumas, nedidelis teritorijų vaizdingumas, yra nedaug dispersiškai išsid÷sčiusių kultūros vertybių, nykstantys etnokultūriniai bruožai sąlyginai saugi socialin÷ aplinka, teritorija tinkama nedidelio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui, vidutiniškai geras aplinkos sveikumas (didžioji arealų dalis patenka į uždarytos IAE 30 km steb÷jimo zoną). 9. Konkrečiam rekreaciniam resursiniam arealui nustatomas perspektyvinis pl÷tros lygmuo (P):

• P1 - aukščiausias. Pl÷totinos nacionalin÷s reikšm÷s rekreacin÷s sistemos; • P2 – vidutinis. Pl÷totinos regionin÷s reikšm÷s rekreacin÷s sistemos; • P3 – žemas. Pl÷totinos lokalin÷s reikšm÷s rekreacin÷s sistemos arba pavieniai

vietin÷s svarbos rekreaciniai objektai. 10. Zarasų rajono savivaldyb÷je yra prielaidos absoliučiai visų rekreacijos ir turizmo formų ir krypčių pl÷tojimui:

• pagal organizavimo pobūdį galima rekreacija pasirinktoje vietoje (stacionarus poilsis) ir rekreacija keliaujant (mobilus poilsis);

• pagal rekreacijos tipus galima bendroji rekreacija (g - poilsis gamtoje) ir specializuota rekreacija (ž - pažintin÷, s - sportin÷, p - pramogin÷, v- verslin÷).

6.1.2 lentel÷. Rekreacinių arealų potencialas ir pl÷tojimo galimyb÷s

Rekreacijos vystymo kryptys

Arealo Nr. br÷žinyje

Rekreacinio arealo pavadinimas

Rekreacinio arealo resursinis potencialas

Rekreacijos perspektyvinis pl÷tros lygmuo Prioriteti

n÷ Antraeil ÷

1 Vasaknų - Žiedo Vidutinis P2 g ž; v 2 Sartų Labai didelis P2 ž; g p; v 3 Dūburio Mažas P2 g ž; v 4 Avilio - Čičirio Didelis P2 g; v p; s; ž 5 Zarasų Mažas P2 k; p; g p; s; ž 6 Ignalinos – Kazitiškio –

Margavon÷s Vidutinis P1 g; v ž

7 Gražut÷s regioninio parko Labai didelis P2 ž; g v 8 Salako Mažas P2 g ž; v 9 Turmanto Vidutinis P2 g v 10 Smalvo Gana mažas P3 g; v ž

11. Priklausomai nuo rekreacinių arealų potencialo ir pl÷tojimo galimybių pagal panaudojimo intensyvumą Zarasų rajono savivaldyb÷je numatomos 28 intensyvaus panaudojimo rekreacinio prioriteto teritorijos ir ekstensyvaus panaudojimo rekreacinio prioriteto teritorijos. Rekreacinio prioriteto teritorijų planavimas ir tvarkymas vykdomas vadovaujantis Turizmo įstatymu (1998 m. kovo 19 d. Žin., 1998, Nr. 32-852, Žin., 2001, Nr. 34-1128, Žin., 2002, Nr. 123-5507, Žin., 2003, Nr. 114-5119, Žin., 2004, Nr. 156-5689, Žin., 2005, Nr. 88-3285) ir Aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtintais Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


78

12. Estetiniu bei funkciniu požiūriu rekreacijai patrauklūs bei tinkami beveik visi Zarasų rajono ežerai. Konkretaus vandens telkinio tinkamumas konkrečiai rekreacijos formai ir ūkinei veiklai nustatomas savivaldyb÷s rekreacijos specialiajame plane arba Zarasų rajono savivaldyb÷s tarybos sprendimu. 13. Savivaldyb÷je yra 7 sodininkų sodų bendrijos. Numatyta, kad kolektyvinių sodų teritorijos gali būti konvertuojamos į mažaaukščio gyvenamojo užstatymo kvartalus ir rekreacines teritorijas, kuriuose privaloma įrengti socalinę ir inžinerinę infrastruktūrą (žiūr. Žem÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentų br÷žinį). Tuo tikslu rengiami konvertuojamų kolektyvinių sodų teritorijų specialieji planai. 14. Kaimo turizmo paslaugos pl÷tojamos pagal pastatų statybos reglamentus (lentel÷s 2.3.1. ir 6.4.1.) 15. Kaimai ir jų dalys, kurie yra ypač palankioje turizmo pl÷tojimo aplinkoje, siūlomi pl÷toti kaip rekreacines gyvenvietes: Kuklių k., Jazdaičiškių k., Brogiškių k., Kunotų k., Siratavos k., Baibių k., Paluod÷s k., Kimbartišk÷s k., Padrūkš÷s k., Ramumos k., Vajasiškio k. (žiūr. Žem÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentų br÷žinį). 16. Nustatyta, kad turizmo aptarnavimo centrų funkcijas gali vykdyti 17 gyvenamųjų vietovių. Pagal rekreacijos aptarnavimo lygmenį numatomi regioninio, rajoninio ir lokalinio lygmens aptarnavimo centrai. Turizmo aptarnavimo centrų paslaugos: kelion÷s organizavimo, turizmo informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos. Zarasuose bus teikiamos kurortinio poilsio ir gydymo paslaugos. Kitų centrų specializacija pateikta 6.1.3. lentel÷je. 6.1.3 lentel÷. Rekreacijos aptarnavimo centrai

Turizmo centras

Turizmo centro lygmuo

Kurortinis poilsis ir gydymas, proc.

Bendrasis turizmas, proc.

Pažintinis turizmas, proc.

Pramoginis turizmas, proc.

Poilsis gamtoje, proc.

Zarasai regioninis 25 10 15 25 25 Dusetos rajoninis - 10 15 25 50 Salakas rajoninis - 10 25 25 40 Degučiai rajoninis - 10 25 25 40 Antaliept÷ rajoninis - 10 15 25 50 Antazav÷ lokalinis - - 10 25 65 Suviekas lokalinis - - - 25 75 Imbradas lokalinis - - - 25 75 Stelmuž÷s k. lokalinis - - 10 15 75 Lupenkos k. lokalinis - - - 25 75 Kopustin÷s k. lokalinis - - - 25 75 Padrūkš÷s k.-Tilž÷s – Raipol÷s k.

lokalinis - - - 75 25

Mukulių k. lokalinis - - 10 15 75 Biržūnų k. lokalinis - - - 25 75 Venclavo k. lokalinis - - 10 15 75 Baibių k. lokalinis - - - 25 75 Siratavos k. lokalinis - - - 25 75


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


79

6.3. Turizmo maršrutai ir svarbiausieji kult ūrinio turizmo objektai 17. Numatytos autoturizmo trasos:

• Nacionalin÷ trasa ,,Lietuvos istorijos ir kultūros v÷rinys’’ • Regionin÷ trasa ,,Aukštaitijos parkų žiedas’’ • Tranzitinis auto turistų kelias

18. Numatytos dviračių ir p÷sčiųjų turizmo trasos:

• Nacionalin÷ dviračių trasa ,,Aukštaitijos dviračių žiedas’’ • Eurovelo trasa ,, Rytų Europos takas’’ • Aukštaitijos nacionalinio parko p÷sčiųjų turizmo trasa • Gražut÷s regioninio parko p÷sčiųjų turizmo trasos

19. Numatyta sekanti vandens turizmo trasa: • Šventosios up÷s vandens turizmo trasa (per Kavarską, Anykščius, Užpalius,

Dusetas, Antalieptę iki Luodžio ežero) 20. Svarbiausieji kultūrinio turizmo objektai: Atrankos kriteijus Lankytinas objektas Degučių (Ažusaman÷s) piliakalnis A5701 P

Mineikiškių piliakalnis A5705 V÷jo malūnas S1780 Vencavų k.

Bažnyčios Salako Švč. Mergel÷s Marijos Sopulingosios bažnyčia ir šventoriaus tvora Dusetų Švč. Trejyb÷s bažnyčia Zarasų Švč. Mergel÷s Marijos ÷mimo į dangų bažnyčia Antaliept÷s bažnyčia ir vienuolynas Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia Antaliept÷je, sudaranti kompleksą su basųjų karmelitų vienuolynu Dievo Apvaizdos bažnyčios kompleksas Antazav÷je

Gamtos paveldas Stelmuž÷s ąžuolas (gamtos paminklas) Lygumų akmuo (gamtos paminklas) Balčių ąžuolas Kalniukų ąžuolas Mukulių ąžuolas Ilgašilio pušis Pažemio pušis Salako pušis Egl÷s ses÷s Pakerių kadagiai Pakerniškių juodalksnis

Urbanistikos objektai Zarasai Dusetos Salakas

Dvarai Stelmuž÷s dvaro sodyba Antazav÷s dvaro sodyba Imbrado dvaro sodyba ir parkas

Muziejai Zarasų kraštotyros muziejus

Stelmuž÷s bažnytinio meno muziejus

Kultūros paveldo objektų sankaupos arealai

Galminių, Salako, Degučių, Vencavų ir Antazav÷s arealai


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


80

6.4. Rekreacinio prioriteto teritorij ų pl÷tojimas ir tvarkymo reglamentai 6.4.1 lentel÷. Rekreacinio prioriteto teritorijų pl÷tojimas ir tvarkymo reglamentai Teritorijos reglamentų indeksas br÷žinyje



Re Ekstensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto zonos

Reglamentas (Re) taikomas teritorijoms, kuriose veikla siejama su gamtinio karkaso stiprinimu ir rekreacinių miškų vystymu. Prioritetas teikiamas 2 grup÷s rekreacinių miškų pl÷tojimui miškų ūkio ir žem÷s ūkio paskirties žem÷je. Tuo tikslu keičiamos miškų III ir IV grup÷s į II rekreacinių miškų grupę. Galimos visos neurbanizuotos rekreacijos formos ir jomis susijusios infrastruktūros pl÷tojimas: įvairių rūšių ir lygmenų turizmo trasos, informacin÷ infrastruktūra, įrengiami paplūdimiai, stovyklaviet÷s, pažintiniai ir pramoginiai takai, apžvalgos aikštel÷s, atokv÷pio aikštel÷s, poilsiaviet÷s ir kt. Esamuose kaimo sodybų sklypuose, patenkančiuose į ekstensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto zonos, gali būti vykdoma naujų statinių statyba kaimo turizmo paslaugoms teikti ir esamų individualių gyvenamųjų pastatų bei sodybų rekonstrukcija ir jų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams. Ekstensyvaus rekreacinio funkcinio prioriteto tvarkymo zonose galima naujų ūkininikų sodybų be kitos paskirties (fermų) statyba pagal rekreacinių teritorijų (jų dalių) specialiuosius planus.

Ri Intensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto zonos

Reglamentas (Ri) taikomas 28 tvarkymo zonose, kuriose prioritetas teikiamas urbanizuotų rekreacinių kompleksų formavimui ir visų žem÷s naudojimo paskirčių keitimui į kitą paskirtį rekreacin÷s paskirties kapitalinių statinių ir turizmo infrastruktūros objektų (apgyvendinimo, sveikatingumo, fizin÷s kultūros, maitinimo, kempingų, pramogų infrastruktūros ir paslaugų) statybai. Iki 20 proc. intensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto tvarkymo zonos žem÷s ūkio paskirties žem÷s teritorijos gali būti keičiama į kitą paskirtį naujų mažaaukščių gyvenamųjų namų grupių formavimui taikant išsklaidytos pl÷tros principą (sklypai ne mažesni kaip 0,5-1ha). Intensyvaus rekreacinio funkcinio prioriteto tvarkymo zonose galima naujų ūkininikų sodybų be kitos paskirties (fermų) statyba pagal rekreacinių teritorijų (jų dalių) specialiuosius planus. Intensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto zonose rekomenduojamas rekreacinių miškų teritorijos didinimas iki 20 proc. zonos ploto prie vandens telkinių, apie rekreacinius objektus, turistinius maršrutus ir esamas gyvenvietes. Miškai, patenkantys į intensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto zonas, atribojami pagal tvarkymo zonos specialųjį arba detalųjį planą, o jų tvarkymas ir naudojimas nustatomi miškotvarkos projektuose. Rekomenduojama daliai III ir IV grup÷s miškų, patenkančių į rekreacinio prioriteto tvarkymo


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


81

zonas, nustatyti rekreacinių miškų II grupę. Galimos visos neurbanizuotos rekreacijos formos ir jomis susijusios infrastruktūros pl÷tojimas: įvairių rūšių ir lygmenų turizmo trasos, informacin÷ infrastruktūra, įrengiami paplūdimiai, stovyklaviet÷s, pažintiniai ir pramoginiai takai, apžvalgos aikštel÷s, atokv÷pio aikštel÷s, poilsiaviet÷s ir kt. Rekreacinių gyvenviečių aplinką ir apylinkių rekreaciniai ištekliai pritaikomi poilsiui ir turizmui, pl÷tojami rekreacin÷ infrastruktūra (pažintinių, pramoginių takų tinklas, poilsio ir atokv÷pio aikštel÷s, stovyklaviet÷s), paslaugos (inventoriaus ir įrangos nuomos, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir kitos turizmo paslaugos). Paslaugos orientuotos į ilgalaikį poilsį. Atskiri intensyvios rekreacijos sklypai galimi visoje savivaldyb÷s teritorijoje renovuojant kaimo gyvenviet÷s (rekonstruojant kaimo sodybas, vienkiemius, malūnus, užtvankas ir t.t.) vadovaujantis min÷tų sklypų detaliaisiais planais.

6.5. Įgyvendinimo prioritetai

1. Teritorijų planavimo dokumentų, kurių pagrindu bus vykdoma rekreacijos ir turizmo pl÷tra Zarasų rajono savivaldyb÷je, parengimas:

• Zarasų rajono savivaldyb÷s rekreacinio prioriteto teritorijų (jų dalių) specialieji planai;

• Rekreacinių teritorijų sklypų ir jų grupių detalieji planai; • Zarasų miesto bendrasis planas (rengiamas prioritetin÷ tvarka); • Dusetų miesto bendrasis planas.

2. Kurorto ir kurortinių teritorijų rekreacin÷s infrastruktūros įrengimas ir tobulinimas. 3. Galimybių studijos dvarų sodybų ir kitų kultūros paveldo objektų pritaikymui pažintiniam turizmui parengimas. 4. Kaimo turizmo sodybų tinklo pl÷tojimas visoje savivaldyb÷s teritorijoje (išskyrus miestų ir miestelių esamą ir pl÷tros teritoriją) 5. Turizmo paslaugų asortimento ir kokyb÷s didinimas, pirmoje eil÷je esamo potencialo panaudojimas turizmo pl÷trai. 6. Aktyvaus poilsio ir sveikatingumo paslaugų pl÷tojimas numatant polifunkcinio sporto renginių centrą ir sveikatingumo centrą Zarasų mieste. 7. Vandens sporto pl÷tojimas ir irklavimo baz÷s įrengimas Didžiojoje Zaraso ežero saloje. 8. Prioritetiškai tinkamų rekreacijai vandens telkinių sąrašo patvirtinimas savivaldyb÷s tarybos sprendimu. 9. Rekreacijai rezervuotinų teritorijų sąrašo patvirtinimas savivaldyb÷s tarybos sprendimu.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


82

7. SUSISIEKIMO INFRASTRUKT ŪRA


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


83

7. SUSISIEKIMO INFRASTRUKT ŪRA

7.1. Susisiekimo sistemos raidos tendencijos

Susisiekimo infrastruktūros išvystymo lygis labai stipriai įtakoja šalies ar regiono konkurencinį paj÷gumą tarptautin÷se bei nacionalin÷se rinkose, tod÷l s÷kmingas jos vystymas turi įgyti prioritetinį statusą. Susisiekimo infrastruktūra privalo užtikrinti gyventojų judrumą ir krovinių pervežimą bei turi atitikti mobilumo, pasiekiamumo, saugaus eismo, ekonomiškumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Ekonomikos augimas, gamybos sistemos pokyčiai (nuo sand÷lių pereinama prie operatyviai atnaujinamų atsargų gamybos sistemos), integraciją į Europos Sąjungą, įstojimas į Šengeno erdvę bei sparčiai augantis individualių lengvųjų automobilių parkas yra pagrindiniai faktoriai didinantys transporto infrastruktūros pl÷tros poreikį. Vienas iš svarbiausių faktorių lemiančių susisiekimo sistemos darbą yra automobilizacijos lygis, kuris stipriai įtakoja infrastruktūros pl÷trą bei kelion÷s būdo pasirinkimą. Per pastaruosius 15 metų (1990 – 2005) lengvųjų automobilių Lietuvoje padid÷jo beveik 3 kartus, nuo 0,49 mln. iki 1,46 mln. Tai yra sparčiausias lengvųjų automobilių parko augimas visoje Europos Sąjungoje [11]. Automobilizacijos lygis, kuris Zarasų rajone yra šiek tiek mažesnis nei Lietuvos Respublikos vidurkis ir toliau did÷s, tačiau ne taip sparčiai. Remiantis vakarų Europos patirtimi ir tendencijomis matyti, kad automobilizacijos lygio prisotinimo riba yra apie 500 – 600 aut./1000 gyv. Art÷jant prie šios ribos automobilizacijos lygio augimo tempai tolygiai maž÷ja. Perspektyvoje 2018 m. prognozuojamas automobilizacijos lygis 480 aut./1000 gyv., o 2028 m. 560 aut./1000 gyv. Augant ekonomikai ir gyvenimo kokyb÷s lygiui did÷s ir gyventojų judrumas, tiek bendras tiek ir transportinis. Gyventojų ir prekių mobilumo užtikrinimas yra ne tik esminis ūkio konkurencijos elementas, bet ir svarbi gyventojų teis÷. Europos Sąjungos mastu prognozuojama, kad 20 metų laikotarpiu prekių mobilumas išaugs 50 %, o keleivių mobilumas – 35 %. Taip pat prognozuojama, kad individualaus automobilio naudojimas išaugs 36 %. Analogiškas prognozes pateikia ir Transporto ir kelių tyrimo institutas Lietuvos automobilių keliuose. Jis prognozuoja, kad eismo intensyvumas Lietuvos magistraliniuose keliuose 20 metų laikotarpiu išaugs 2 kartus, o krašto keliuose – 1,5 karto. Per tą patį laikotarpį prognozuojamas 1,6 karto didesnis transporto priemonių panaudojimo lygis (nuvažiuotų km. sk. per metus). Min÷tos prognoz÷s atitinka Zarasų rajono susisiekimo sistemos pokyčius kurie įvyko per kelių metų laikotarpį nuo esamosios būkl÷s parengimo etapo iki sprendinių konkretizavimo etapo. Kaip ir prognozuota sparčiausiai eismo intensyvumas augo magistralin÷s reikšm÷s A6 kelyje „Kaunas – Zarasai – Daugpilis“, po to 102 krašto reikšm÷s kelyje „Vilnius – Švenčionys – Zarasai“. Pirmoji ašis pasižymi dideliu tranzitiniu eismu, d÷l savo tarptautinio pobūdžio, antroji ašis formuoja svarbius ryšius su Visagino ir Ignalinos miestais. Eismo intensyvumo pokyčiai atitiko integracijos principus, kuomet svarbesn÷s reikšm÷s keliuose procentinis eismo intensyvumo pokytis buvo didesnis nei mažesn÷s svarbos keliuose. Žvelgiant į Zarasų rajoną iš visos Lietuvos


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


84

taško, tiek bendras tiek ir krovininis eismo intensyvumas lygis lieka pakankamai mažas. Mažas gyventojų teritorinis tankumas bei nutolimas nuo pagrindinių magistralių (nepaisant to, kad A6 kelias turi tarptautinio kelio statusą, vidutinis eismo intensyvumas jame yra gerokai mažesnis nei daugumos Lietuvos magistralinių kelių) nepareikalaus esmin÷s kiekybin÷s susisiekimo infrastruktūros pl÷tros bei didelio masto rekonstrukcijų. Svarbiausias uždavinys išliks infrastruktūros kokyb÷s gerinimas, pirmoje eil÷je žvyrkelių asfaltavimas ir eismo saugumo priemonių diegimas. 7.2. Susisiekimo infrastruktūros vystymo sprendinių prielaidos � Susisiekimo infrastruktūros pl÷tros sprendiniai priimti įvertinus esamosios būkl÷s

analizę bei jos vystymosi tendencijas, kituose Zarasų rajono teritorijos bendrojo plano skyriuose priimtus sprendinius, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos pl÷tros strategiją, Europos Sąjungos transporto politiką iki 2010 metų (White Paper. European transport policy for 2010) bei kitus Lietuvos ir ES dokumentus.

� Nustatyta, kad susisiekimo infrastruktūros vystymas ir tobulinimas yra būtinas s÷kmingai rajono ekonominei, socialinei ir turizmo infrastruktūrai pl÷toti, tod÷l šios infrastruktūros pl÷tra rajone tur÷tų būti viena iš prioritetinių.

� Nustatyta, kad Ignalinos rajono transporto sektoriaus potencialas n÷ra išnaudojamas d÷l infrastruktūros kokybinių trūkumų. Perspektyvoje numatoma šalinti šiuos trūkumus bei priartinti susisiekimo infrastruktūros lygį prie Europos Sąjungos lygio.

7.3. Susisiekimo infrastruktūros vystymo tikslai � Zarasų rajono transporto tinklą integruoti į Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitų

Europos valstybių transporto tinklus. � Užtikrinti susisiekimo galimybes ir kokybę žemiausiame susisiekimo sistemos

lygmenyje, integruoti seniūnijų gyvenvietes, pramon÷s bei turizmo objektus į rajono susisiekimo sistemos tinklą, tokiu būdu sudarant geras galimybes ekonominio, socialinio ir turizmo sektorių pl÷trai.

� Sukurti ekonomiškai efektyvią transporto sistemą, derinant visų rūšių transporto vystymą, teikti pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui.

� Skatinti skirtingų transporto rūšių sąveiką krovinių ir keleivių pervežimuose. � Gerinti eismo saugumą, atskiriant intensyviausią p÷sčiųjų ir dviračių eismą nuo

motorizuoto transporto eismo, įrengiant p÷sčiųjų ir dviračių takus, bei diegiant kitas saugaus eismo gerinimo priemones.

� Mažinti žalingą tranzitinio transporto poveikį miestuose ir gyvenviet÷se, pl÷tojant tranzitinius transporto koridorius ir apvažiuojamuosius kelius.

� Skatinti bevariklio transporto priemonių naudojimą, plečiant bei gerinant jo infrastruktūrą.

� Visuomeninio transporto paslaugų lygį priartinti prie Europos Sąjungos valstybių paslaugų lygio, atnaujinant transporto priemonių parką, tobulinant maršrutinį tinklą ir jo funkcionavimo rodiklius, gerinant keleivių aptarnavimo lygį.

7.4. Susisiekimo sistemos pl÷tros sprendiniai Zarasų rajono susisiekimo sistemos sprendiniai susideda iš kelių, geležinkelių, visuomeninio transporto bei aviacijos vystymo. Susisiekimo sistemos vystymo sprendinių


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


85

tikslas yra numatyti svarbiausias infrastruktūros vystymo kryptis ir principus, remiantis darnios pl÷tros reikalavimais bei patvirtintomis Lietuvos ir Europos Sąjungos strategijomis, siekiant užtikrinti geras gyvenimo bei socialin÷s ir ekonomines veiklos sąlygas. Numatytos vystymo kryptis ir principai turi būti detalizuojami smulkesnio lygmens planavimo dokumentais: specialiaisiais ir detaliaisiais planais. 7.4.1. Automobilių kelių infrastrukt ūra Zarasų rajono susisiekimo sistemos tinkluose automobilių keliai užimą pačią reikšmingiausią pad÷tį tiek keleivių tiek ir krovinių transportavime. Teritorinis kelių tinklo tankumas rajone yra normalus, tod÷l pagrindinis d÷mesys skiriamas kelių tinklo integracijai ir kokybiniams rodikliams gerinti. Viena didžiausių rajono susisiekimo problemų yra didelis žvyrkelių skaičius – 45,6 % valstybinių kelių ilgio (2003 m.). Valstybinių kelių pl÷tra Zarasų rajone yra numatoma remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Lietuvos Respublikos valstybin÷s reikšm÷s kelių priežiūros ir pl÷tros programa. Priimant sprendinius papildomai įvertinama perspektyvin÷ Zarasų rajono urbanistinio karkaso struktūra: urbanistinio vystymo centrai, urbanistin÷s integracijos bei urbanistinio vystymo ašys. Numatomi tokio tipo pl÷tros darbai: aplinkkelių tiesimas, kelių rekonstrukcija, žvyrkelių asfaltavimas. Vietin÷s reikšm÷s kelių modernizavimo pasiūlymai yra orientacinio pobūdžio. Šių kelių asfaltavimo ar kitokio pobūdžio rekonstrukcijos pagrindimui, siūloma parengti galimybių studijas, kurių pagrindu būtų galima užtikrinti efektyvų l÷šų panaudojimą. Detalizuoti Zarasų rajono susisiekimo sistemos sprendiniai pateikti 7.4.1 ir 7.4.2. lentel÷se bei inžinerin÷s infrastruktūros ir susisiekimo br÷žinyje. Automobili ų kelių pl÷tros sprendiniai 1. Mažinant neigiamą tranzitinio transporto poveikį, gatvių apkrovimą, transportinę

taršą bei avaringumo lygį numatoma įrengti Zarasų miesto pietinį aplinkkelį. 2. Gerinant susisiekimo kokybę numatyta atlikti kai kurių kelių rekonstrukciją bei

žvyrkelių asfaltavimą (žr. 7.4.1. lentelę). 3. Remiantis Ignalinos atomin÷s elektrin÷s regiono infrastruktūros pl÷tros planu

numatomas kai kurių vietin÷s reikšm÷s kelių asfaltavimas (žr. 7.4.1. lentelę). 4. Gerinant visuomeninio transporto aptarnavimo kokybę bei didinant jo

konkurencingumą siūloma atnaujinti visuomeninio transporto priemonių parką, tobulinti visuomeninio transporto aptarnavimo tinklą.

5. Remiantis 2003 metais pasirašyta Veronos deklaracija bei Valstybin÷s saugaus eismo

automobilių keliais 2005 – 2010 metų programa reikia pl÷sti p÷sčiųjų ir dviračių takus avaringiausiuose kelių ruožuose, įrengiant juos už kelio juostos ribų. Dviračių takų poreikio ir pl÷tros įvertinimas bei pagrindimas turi būti atliekamas specialiaisiais planais.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


86

7.4.1. lentel÷. Automobilių kelių pl÷tros ir modernizavimo sprendiniai

Eil. Nr.

Kelio numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon÷s Trasa

Sprendiniai pagal 2002 – 2015 metų patikslintą Lietuvos Respublikos valstybin÷s reikšm÷s kelių priežiūros ir pl÷tros programą

1. Zarasų miesto pietinis aplinkkelis Kelio tiesimas Nauja 2. 179 „Dūsetos - Degučiai – Dūkštas“ Kelio ruožų rekonstrukcija Esama 3. 1425 „Nykišk÷ - Bajorai – Gudenišk÷“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama 4. 3621 „Antanaš÷ - Aleksandrav÷l÷ – Suviekas“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama 5. 5305 „Zarasai - Vencavai – Antaliept÷“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama 6. 5306 „Zarasai - Drobišk÷s – Salakas“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama 7. 5308 „Dūsetos - Antazav÷ – Kumpuoliai" Žvyrkelių asfaltavimas Esama 8. 5309 „Salakas - Tolim÷nai - Nykišk÷ - Švedrišk÷

– Dūkštas“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama

9. 5316 „Baibiai – Vajasiškis“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama 10. 5322 „Biržūnai – Kiemionys“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama

Siūlomi vietin÷s reikšm÷s kelių modernizavimo sprendiniai 11. Vietinis kelias „Imbradas – Aiškinka –

Kvintišk÷s“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama

12. Vietinis kelias „Gribin÷ – Svirišk÷s“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama 13. Vietinis kelias „ Tabaras – Liaudiškiai“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama 14. Vietinis kelias „Bachmatai – Šauliai“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama 15. Vietinis kelias „Imbradas – Kivišk÷s“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama 16. Vietinis kelias „Gip÷nai – Vienažindžio

muziejus“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama

17. Vietinis kelias „Šunel÷ – Girsiai – Šauliai“ Žvyrkelių asfaltavimas Esama

Pastaba: Asfaltuojamų vietin÷s reikšm÷s kelių sąrašas yra orientacinio pobūdžio. Jis turi būti tikslinamas rengiant galimybių studijas arba konkrečių kelio ruožų asfaltavimo ekonominius pagrindimus. Įvertinus esamą pad÷tį bei perspektyvinius susisiekimo sistemos, gyvenviečių sistemos ir kitų dalių sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, 2002 – 2015 metų patikslinta Lietuvos Respublikos valstybin÷s reikšm÷s kelių priežiūros ir pl÷tros programa, kitais teritorijų planavimo dokumentais bei strateginiais planais 7.4.2. lentel÷je pateikiamas rekomenduojamas kelių rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas.

7.4.2. lentel÷. Rekomenduojamas automobilių kelių rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas

Įgyvendinimo metai Eil. Nr.

Kelio numeris ir pavadinimas Iki 2015 Po 2015

Sprendiniai pagal 2002 – 2015 metų patikslintą Lietuvos Respublikos valstybin÷s reikšm÷s kelių priežiūros ir pl÷tros programą

1. Zarasų miesto pietinis aplinkkelis + 2. 179 „Dūsetos - Degučiai – Dūkštas“ + 3. 1425 „Nykišk÷ - Bajorai – Gudenišk÷“ + 4. 3621 „Antanaš÷ - Aleksandrav÷l÷ – Suviekas“ + 5. 5305 „Zarasai - Vencavai – Antaliept÷“ + 6. 5306 „Zarasai - Drobišk÷s – Salakas“ + 7. 5308 „Dūsetos - Antazav÷ – Kumpuoliai" + 8. 5309 „Salakas - Tolim÷nai - Nykišk÷ - Švedrišk÷ – Dūkštas“ + 9. 5316 „Baibiai – Vajasiškis“ +


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


87

10. 5322 „Biržūnai – Kiemionys“ + Siūlomi vietin÷s reikšm÷s kelių modernizavimo sprendiniai

11. Vietinis kelias „Imbradas – Aiškinka – Kvintišk÷s“ + 12. Vietinis kelias „Gribin÷ – Svirišk÷s“ + 13. Vietinis kelias „ Tabaras – Liaudiškiai“ + 14. Vietinis kelias „Bachmatai – Šauliai“ + 15. Vietinis kelias „Imbradas – Kivišk÷s“ + 16. Vietinis kelias „Gip÷nai – Vienažindžio muziejus“ + 17. Vietinis kelias „Šunel÷ – Girsiai – Šauliai“ +

Pastaba: Automobilių kelių pl÷tros ir modernizavimo priemonių įgyvendinimas ir jų etapiškumas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į susisiekimo sistemos pokyčius ar infrastruktūrą valdančių įstaigų programų pakeitimus. 7.4.2. Pakel÷s aptarnavimo infrastruktūra Pakel÷s aptarnavimo infrastruktūrą sudaro degalin÷s, poilsio ir automobilių stov÷jimo aikštel÷s bei kiti objektai skirti autotransporto keleivių poreikiams. Jų įrengimas turi būti atliekami pagal patvirtintus detaliuosius planus. Įrengiant šiuos objektus būtina vadovautis KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimais bei užtikrinti, kad jų įrengimas nepablogins eismo sąlygų bei eismo saugumo. Zarasų rajone perspektyvoje yra numatoma autoturizmo trasa „Aukštaitijos keliai“, kuri paskatins rekreacinio pobūdžio pakel÷s infrastruktūros objektų pl÷trą. Informacija apie tokio pobūdžio objektus pateikiama gamtos ir kultūros paveldo teritorijų bei rekreacijos ir turizmo br÷žinyje. Naujai numatomų degalinių skaičius gali būti didinanamas nekeičiant bendrojo plano sprendinių parengus Degalinių išd÷stymo specialųjį planą. Konkrečios degalin÷s sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nustatomas konkrečios degalin÷s detaliuoju planu. 7.4.3. Visuomeninis transportas Visuomeninio transporto sistemos vystymas yra vienas iš subalansuotos transporto sistemos kūrimo uždavinių. Efektyvi visuomeninio transporto sistema turi ne tik atlikti socialinę funkciją užtikrinant žmonių nesinaudojančių individualiomis transporto priemon÷mis mobilumą, bet ir paj÷gti konkuruoti su lengvųjų automobilių transportu savo teikiamomis paslaugomis. Pastarąjį dešimtmetį gyventojų besinaudojančiu visuomeninio transporto paslaugomis gerokai sumaž÷jo. Tai l÷m÷ ne tik lengvųjų automobilių parko did÷jimas, bet ir senstantis autobusų parkas bei prast÷janti aptarnavimo kokyb÷. Stebint visuomeninio transporto raidos tendencijas, akivaizdu, kad Zarasų rajone visuomeniniam transportui yra nelengva lygiaverčiai konkuruoti su individualių lengvųjų automobilių transportu, pirmiausiai d÷l nedidelio gyventojų teritorinio tankumo, kuomet pasiekti adekvatų lengvajam automobiliui kainos ir kokyb÷s santykį yra labai sud÷tinga. Nepaisant to rajone būtina pl÷toti visuomeninio transporto paslaugas, siekiant subalansuotos pl÷tros ir transporto sistemos tikslų įgyvendinimo.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


88

Siekiant realizuoti šiuos tikslus bei pl÷toti visuomeninį transportą, rekomenduojama atlikti rajonų gyventojų anketines apklausas ir keleivių srautų tyrimus, kurių pagrindu išspręsti tokius uždavinius:

� Nustatyti potencialią autobusų keleivių rinką; � Racionalizuoti autobusų maršrutus; � Optimizuoti visuomeninio transporto eismo tvarkaraščius ir darbo grafikus; � Nustatyti gatvių ir kelių tinkamumą autobusų eismui naujai sudarytai maršrutų

sistemai; � Įrengti dispečerinio ryšio, valdymo ir kontrol÷s sistemą.

7.4.4. Geležinkelių infrastrukt ūra Remiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacija apie keleivių ir krovinių pervežimus geležinkeliu, bei perspektyvinį poreikį, Zarasų rajone naujų geležinkelio atkarpų nenumatoma. Esama vienb÷g÷ geležinkelio linija yra neseniai suremontuota, tod÷l jos technin÷s infrastruktūros būkl÷ yra gera. Leidžiamas maksimalus keleivinių traukinių greitis - 120 km/h. Šioje geležinkelio atkarpoje dominuoja keleivinių traukinių eismas. Vidutinis pravažiuojančių keleivinių traukinių skaičius per parą 2006 metais siek÷ 11,0, o krovininių traukinių skaičius vos 1,1. Šioje geležinkelio linijoje atliekami du keleiviniai maršrutai: vietinis maršrutas Vilnius - Turmantas ir tarptautinis maršrutas Vilnius – Sankt Peterburgas. Planuojamu laikotarpiu numatoma tęsti esamų geležinkelio atkarpų N. Vilnia - Turmantas bei jos atšakos į Ignalinos AE infrastruktūros palaikymą ir modernizavimą. Numatomi tokie darbai:

� Riedmenų automatin÷s kontrol÷s modernizavimas; � Lietuvos geležinkelių radijo ryšio sistemos modernizavimas, įdiegiant GSM – R,

pagal ES standartus; � Eismo saugumo užtikrinimas rekonstruojant geležinkelio pervažas N. Vilnios –

Turmanto linijoje.

7.4.5. Oro transporto infrastrukt ūra Šiuo metu Zarasų rajone yra tik vienas oro transporto infrastruktūros objektas – Zarasų aerodromas. Jo panaudojimo galimyb÷s transportavimo tikslams yra minimalios. Perspektyvoje galimas jo panaudojimas keleivių susisiekimui, kuomet privatūs vež÷jai gali teikti oro taksi paslaugas. Svarbiausios aerodromo funkcijos ir toliau numatomos sportin÷ aviacija bei aviacinis turizmas. Perspektyvoje numatoma: � Parengti aerodromo detalųjį planą. � Modernizuoti infrastruktūrą.

7.4.5 lentel÷. Pagrindiniai Zarasų aerodromo parametrai:

Eil. Nr. Pavadinimas Reikšm÷ 1. Aerodromo kategorija 1A 2. Geodezin÷s koordinat÷s (WGS-84 KS) 55045‘09“ ŠP

026015‘25“ RI 3. Kilimo – tūpimo takas Gruntas, 440x40 m 4. Aerodromo altitud÷ 163 m


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


89

Pastaba: „Inžinerin÷s ir susisiekimo infrastruktūros“ br÷žinyje pateiktos aerodromų apsaugos zonos. Įvairių objektų patenkančių į šią zoną statybą, rekonstrukciją ir įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas „d÷l specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų“. Objektus kurie netenkina min÷to dokumento reikalavimų, reikia papildomai derinti su Civilin÷s aviacijos administracija.

Vystant civilinę aviaciją Zarasų rajone greta Imbrado kaimo numatoma įsteigti nauja civilin÷s paskirties aerodromą. Šio aerodromo vieta, parametrai, apsaugos juostos bus tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais.

7.4.6. Pasienio kontrol÷s punktų infrastrukt ūra Lietuvos Respublikai įstojus į Šengeno erdvę pasienis su Baltarusija tapo Šengeno erdv÷s išorine siena, o pasienis su Latvija – Šengeno erdv÷s vidine siena. Šengeno erdv÷je pasienio kontrol÷s punktams yra keliami įvairūs Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai bei Europos Sąjungos reikalavimai. Rengiamu Ignalinos AE regiono teritorijos bendruoju planu naujų pasienio kontrol÷s punktų Zarasų rajone n÷ra numatoma. Esamų pasienio kontrol÷s punktų technin÷s infrastruktūros modernizavimas, palaikymas ir priežiūra bus vykdoma pagal įvairių institucijų programas ir reikalavimus: Pasienio kontrol÷s punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Muitin÷s departamento prie Finansų ministerijos, Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų valstybinių institucijų reikalavimus. Remiantis 2006 m geguž÷s 29 d. Lietuvos Respublikos nutarimu „D÷l pasienio kontrol÷s punktų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo bei 1994 m balandžio 26 d. ES vykdomojo komiteto sprendimo „D÷l pritaikomųjų priemonių eismo kliūtims ir apribojimams pašalinti sienos kirtimo keliais punktuose prie vidinių sienų“ pasienio kontrol÷s punktų infrastruktūra turi atitikti tikrinimą atliekančių valstyb÷s institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančių teis÷s aktų, Šengeno teisyno ir tarptautinius saugumo reikalavimus. Panaikinant kontrolę prie vidinių sienų tarp Šengeno valstybių bus šalinamos keliavimą varžančios kliūtys, t.y. anksčiau kontrolei buvę reikalingi įrenginiai, taip užtikrinant greitą vidinių sienų kirtimą. Pasienio kontrol÷s punktų infrastruktūra tur÷s būti sutvarkyta taip, kad prireikus būtų įmanoma atkurti pasienio tikrinimą prie vidinių Europos Sąjungos sienų. Sienos atkūrimo galimybei užtikrinti tur÷s būti atliekama technin÷s kelių infrastruktūros pl÷tra, kad automobiliai gal÷tų apsisukti, jei d÷l viešosios tvarkos ar nacionalinio saugumo vidinių sienų kontrol÷ būtų laikinai atkurta ir automobiliams būtų neleidžiama įvažiuoti.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


90

8. INŽINERIN ö INFRASTRUKT ŪRA


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


91

8. INŽINERIN ö INFRASTRUKT ŪRA 8.1. Energetikos infrastruktūra 8.1.1. Elektros energijos tiekimas

Zarasų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, sumaž÷jus gamybos apimtims, sumaž÷jo ir elektros energijos panaudojimas. Galimai augsiantis BVP skatins elektros sunaudojimą, o naujų technologijų, leidžiančių naudoti energiją ekonomiškesniu režimu panaudojimas mažins elektros energijos poreikius. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrajame plane numatoma:

• Išlaikyti esamą 330 kV, 110 kV. 35 kV elektros tinklą, atnaujinant susid÷v÷jusius įrengimus;

• Modernizuoti ir pl÷sti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10kV-0,4kV), keičiant susid÷v÷jusius įrengimus ir optimizuojant transformatorinių galias;

• Pagal galimybes maksimaliai kabeliuoti elektros energijos paskirstymo tinklus miestų ir gyvenviečių teritorijose.

Bendrojo plano susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinyje vaizduojamos esamos 330 kV, 110 kV, 35 kV elektros oro linijos, esamos transformatorin÷s pastot÷s. Skirstomasis 10 kV ir 0,4 kV elektros tinklas d÷l pasirinkto mastelio n÷ra vaizduojamas.

8.1.2. Gamtinių dujų tiekimas

Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje gamtinių dujų tinklų n÷ra. Planuojamu periodu numatoma įrengti magistralinių dujotiekių ir skirstomųjų dujotiekių tinklus. Siekiant užtikrinti saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais būtina taikyti specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatytas patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s 1992 geguž÷s 12 d. nutarimu Nr.343 „D÷l specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų“ VII „Magistralini ų dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ ir IX „Dujotiekių apsaugos zonos“ skyriuose reikalavimų. Magistralinio dujotiekio trasa įvertinama priskiriant ją vienai ar kitai vietov÷s klasei nuo nulinio trasos piketo. Vietov÷s klas÷s vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno. Dujų skirstymo stotims normatyvin÷ sanitarin÷ apsaugos zonos riba 500 m. Atlikus poveikio visuomen÷s sveikatai ir aplinkai vertinimą sanitarin÷s apsaugos zonos riba gali būti tikslinama žemesnio lygmens teritorijos planavimo dokumentu.

Numatoma vystyti magistralinių dujotiekių tinklą:

• nutiesti magistralinį dujotiekį į Zarasus; • įrengti Zarasų dujų skirstymo stotį.

Numatoma vystyti skirstomųjų dujotiekių tinklą:

• Nuo numatomos Zarasų dujų skirstymo stoties į Zarasus.

Bendrojo plano susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinyje vaizduojami numatomi magistraliniai bei skirstomieji dujotiekiai, dujų skirstymo stotys. Vaizduojamos dujų skirstymo stočių sanitarin÷s apsaugos zonos, magistralinių dujotiekių


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


92

vietov÷s klas÷s vieneto teritorijos, kuriose ribojamas pastatų skaičius žmon÷ms būti. Numatomi dujotiekiai vaizduojami schematiškai. Tikslesn÷ šių inžinierinių statinių vieta turi būti nusakoma specialiaisiais ir detaliaisiais planais.

8.1.3. Centralizuotas šilumos tiekimas

Šiluminiai tinklai yra išvystyti tik Zarasų mieste bei Dusetų ir Dimitriškių gyvenviet÷se. Kitose gyvenamosiose vietov÷se nesant daugiaaukščių pastatų statybai, juos rengti netikslinga. Tvarkant Zarasų rajono šilumos ūkį numatoma:

• Rekonstruoti Zarasų katilines pritaikant jas gamtin÷ms dujoms ir biokurui; • Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus; • Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuojant

šildymo sistemas ir gerinant pastatų šilumines charakteristikas.

8.2. Ekoinžinerin÷ infrastrukt ūra

8.2.1. Vandentieka

Vadovaujantis Lietuvos respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Zarasų rajono gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiek÷jo tiekiamu vandeniu . Tuo tikslu turi būti plečiami esami vandentiekio tinklai ir įrengiamos naujos modernios vandens tiekimo sistemos.

Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrajame plane numatoma, kad visas tiekiamas vanduo atitiks dabar galiojančią higienos normą HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai“. Tuo tikslu turi būti renovuojama dalis eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno statomi nauji vandens gerinimo įrenginiai.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus Zarasų rajono bendrajame plane numatoma pl÷sti vandentiekio sistemas septyniasdešimt dviejose gyvenamosiose vietov÷se, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant naujus ir rekonstruojant esamus tinklus (žiūr÷ti 8.2.1. lentelę).

8.2.1. lentel÷. Atskirų gyvenviečių vandentiekių pl÷tra

Seniūnija Gyvenamoji vietov÷ Numatoma

vandentiekio pl÷tra, km

Numatoma vandentiekio įrenginių pertvarka

Zarasų m. sen.

Zarasų m. 5 Apjungti Zarasų ir Magučių vandentiekio sistemas. Vystyti vandentiekio tinklus Zarasų aglomeracijoje. Pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Dimitrišk÷s Liaudiškiai Matuliškiai Kizirniškiai Žalmedžiai Sarakiškiai Pakalnišk÷s

6 Įrengti vandentiekio tinklus, vandenį tiekti iš Zarasų vandenviet÷s.

Zarasų sen.

Magučiai Petrūniškis 3,5 Apjungti su Zarasų vandentiekiu.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


93

Meldutiškiai Štadvyliai Kavolišk÷s Šlyninka

3 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Vystyti bendrą trijų kaimų vandentiekio sistemą.

Šauliai 1 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Antaliept÷ Padustis

2 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Vystyti bendrą abiejų gyvenamųjų vietovių vandentiekio sistemą.

Antaliept÷s sen.

Narš÷nai 2 Įrengti vandentiekio tinklus, įrengti vandenvietę ir vandens gerinimo įrenginius.

Antazav÷ 0,5 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Rok÷nai 0,5 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Šniukštai 1 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Antazav÷s sen.

Kumpuliai Bugai

1 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Vystyti bendrą dviejų kaimų vandentiekio sistemą.

Degučiai Matuikišk÷s

1 Pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Apjungti abiejų vietovių vandentiekio sistemas.

Baibiai 0,5 Pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Duliai 0,5 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti

vandens gerinimo įrenginius.

Degučių sen.

Vajasiškis 1 Įrengti vandentiekio tinklus, įrengti vandenvietę ir vandens gerinimo įrenginius.

Užutilt÷ 0,5 Rekonstruoti vandens gerinimo įrenginius.

Dusetos Padus÷lis

3 Vystyti vandentiekio tinklus Dusetų aglomeracijoje.

Sadūnai Matiukai

0,5 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Vystyti bendrą dviejų kaimų vandentiekio sistemą.

Brogišk÷s Paknišk÷s

1,5 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Vosg÷liai 1 Įrengti vandentiekio tinklus, įrengti vandenvietę ir vandens gerinimo įrenginius.

Vasaknai 1 Įrengti vandentiekio tinklus, įrengti vandenvietę ir vandens gerinimo įrenginius.

Dusetų sen.

Vencavai 2 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Aviliai II Jazdaičiškiai Staniškiai I Kelpšiškiai

2 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Vystyti vandentiekio tinklus Avilių aglomeracijoje.

Imbradas Briedlaukis Sm÷liai Žagariai

3 Pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Vystyti vandentiekio tinklus Imbrado aglomeracijoje.

Imbrado sen.

Kukliai 1 Įrengti vandentiekio tinklus, įrengti


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


94

vandenvietę ir vandens gerinimo įrenginius.

Šeštokišk÷s Karčiomkos Feklistaukos

1,5 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Vystyti bendrą trijų kaimų vandentiekio sistemą.

Salakas Tyliūnišk÷s Sabalunkai

3 Pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Vystyti vandentiekio tinklus Salako aglomeracijoje.

Biržūnai 0,5 Pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Salako sen.

Paluod÷, Jusišk÷s

1,5 Įrengti vandentiekio tinklus, įrengti vandenvietę ir vandens gerinimo įrenginius.

Suviekas 1 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Samaniai 0,5 Pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Suvieko sen.

Grybin÷ Ramuma

1,5 Įrengti vandentiekio tinklus, įrengti vandenvietę ir vandens gerinimo įrenginius.

Turmantas Bartkišk÷ I Kumpuočiai Bogdonišk÷s Križovka Gudišk÷s

3 Pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Vystyti vandentiekio tinklus Turmanto aglomeracijoje.

Smalvos Dirvonišk÷s Kalnišk÷s Santupiai Smalvų aikšt÷s k.

3 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Vystyti vandentiekio tinklus Smalvų aglomeracijoje.

Turmanto sen.

Kimbartišk÷s 0,5 Rekonstruoti vandenvietę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Bendrai Zarasų rajono teritorijoje numatomi vandentiekių tvarkymo darbai:

• Naujų vandentiekių tinklų pl÷tra 60 km; • Septyniolikos esamų vandenviečių rekonstravimas; • Septynių naujų vandenviečių įrengimas; • Trisdešimties naujus vandens gerinimo įrenginių statyba.

Numatoma, kad visos Zarasų rajono vandenviet÷s bus įrengtos pagal higienos normos HN 44:2003 „Vandenviečių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“arba jį pakeisiančio norminio akto reikalavimus. Tuo tikslu bus įregistruotos vandenviečių apsaugin÷s sanitarin÷s zonos, o jose ribojama ūkin÷ veikla. Numatoma, kad visi plečiami vandentiekiai bus pritaikyti gaisrų gesinimui: sukurta žiedin÷ struktūra, parinkti reikiami vamzdynų diametrai, įrengti priešgaisriniai hidrantai. Teritorijose, kur n÷ra numatytas vandentiekis, turi būti įrengti priešgaisriniai rezervuarai, privažiavimai prie atvirų vandens telkinių. Numatoma vykdyti tolesnį eksploatuojamų požeminių vandenų monitoringą. Numatoma vykdyti tiekiamo vandens kokyb÷s kontrolę ir apie jos rezultatus sistemingai informuoti vietin÷s savivaldos organus bei visuomenę.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


95

Numatoma vykdyti naudojamų šulinių vandens kokyb÷s steb÷jimą, išaiškinti zonas su užterštu gruntiniu vandeniu. Tose zonose įrengti vandens tiekimo sistemas iš gilesnių horizontų. Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrajame plane išnagrin÷tas geriamo vandens tiekimas visose gyvenamosiose vietov÷se kuriose koncentruotai gyvena daugiau nei 50 gyventojų arba kuriose numatoma urbanizuojamų teritorijų pl÷tra. Bendrojo plano susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinyje vaizduojamos esamos ir numatytos rekonstruoti, vandenviet÷s bei nustatytos jų sanitarin÷s apsaugos zonos. Numatytos naujai įrengti vandenviet÷s ir vandens gerinimo įrenginiai vaizduojami tik preliminariai. Tikslesn÷ šių inžinerinių įrenginių vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus, atlikus reikiamus geologinius tyrimus.

8.2.2. Vandenvala

Vadovaujantis Lietuvos respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Zarasų rajono gyventojų būtų teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos. Tuo tikslu turi būti plečiami esami nuotekų surinkimo tinklai ir įrengiamos naujos nuotekų surinkimo sistemos.

Išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kokyb÷ turi tenkinti ES „Miestų nuotekų valymo direktyvą“ 91/271/EEC reikalavimus. Tam, kad užsibr÷žti tikslai būtų įgyvendinti, Zarasų rajone turi būti statomi nauji ir rekonstruojami esami nuotekų valymo įrenginiai. Pertvarkant Zarasų rajono vandenvalos ūkį numatoma vystyti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemą septyniasdešimt dviejose gyvenamosiose vietov÷se rekonstruojant esamas ir statant naujas nuotekų valyklas, statant naujus bei renovuojant senus nuotekų surinkimo tinklus (žiūr÷ti 8.2.2. lentelę). 8.2.2. lentel÷. Atskirų gyvenviečių nuotekų surinkimo sistemų pl÷tra

Seniūnija Gyvenamoji vietov÷ Numatoma

nuotekų surinkimo tinkl ų

pl÷tra, km

Numatoma vandenvalos įrenginių pertvarka

Zarasų m sen .

Zarasų m. 7 Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius .Vystyti nuotekų surinkimo tinklus Zarasų aglomeracijoje.

Dimitrišk÷s Liaudiškiai Matuliškiai Kizirniškiai Žalmedžiai Sarakiškiai Pakalnišk÷s Magučiai Petrūniškis Meldutiškiai

10 Įrengti nuotekų surinkimo tinklus, nuotekas nukreipti į Zarasų valymo įrenginius.

Štadvyliai Kavolišk÷s Šlyninka

3 Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius .

Zarasų sen.

Šauliai 1,5 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą,


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


96

pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Antaliept÷ Padustis

4 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Antaliept÷s sen.

Narš÷nai 2 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Antazav÷ 0,5 Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius .

Rok÷nai 2 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Šniukštai 2 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Antazav÷s sen.

Kumpuliai Bugai


Degučiai Matuikišk÷s

1 Pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Baibiai 3 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Duliai 1 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Degučių sen.

Vajasiškis 1 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Užutilt÷ 1 Panaikinti esamus nuotekų valymo įrenginius, nuotekas nukreipti į Dusetų NVĮ

Dusetos Padus÷lis

4 Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius .

Sadūnai Matiukai

1,5 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Brogišk÷s Paknišk÷s


Vosg÷liai 1 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Vasaknai 1 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Dusetų sen.

Vencavai 2 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Aviliai II Jazdaičiškiai Staniškiai I Kelpšiškiai


Imbradas Briedlaukis Sm÷liai Žagariai

3 Pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Imbrado sen.

Kukliai 1 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą,


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


97

pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Šeštokišk÷s Karčiomkos Feklistaukos


Salakas Tyliūnišk÷s Sabalunkai

3 Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius.

Biržūnai 1 Pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Salako sen.

Paluod÷, Jusišk÷s


Suviekas 2 Pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Samaniai 1,5 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Suvieko sen.

Grybin÷ Ramuma


Turmantas Bartkišk÷ I Kumpuočiai Bogdonišk÷s Križovka Gudišk÷s


Smalvos Dirvonišk÷s Kalnišk÷s Santupiai Smalvų aikšt÷s k.


Turmanto sen.

Kimbartišk÷s 0,5 Įrengti nuotekų surinkimo sistemą, pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.

Bendrai Zarasų rajono teritorijoje numatomi nuotekų ūkio tvarkymo darbai:

• Naujų nuotekų surinkimo tinklų pl÷tra 81 km; • Rekonstruoti penkias esamas nuot÷kų valyklas; • Pastatyti dvidešimt šešias naujas nuotekų valyklas; • Vykdyti išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kontrolę.

Bendrojo plano susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinyje vaizduojami visi esami ir numatomi rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai. Naujai statomi valymo įrenginiai vaizduojami tik preliminariai. Tikslesn÷ šių įrenginių vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus. 8.2.3. Atliekų tvarkymas

Atsižvelgiant į Zarasų rajono socialinių, ekonominių rodiklių prognozes, akivaizdu, kad susidarantys atliekų kiekiai augs. Numatomas bendras atliekų susidarymo kiekio augimas skaičiuojamuoju laikotarpiu 30%-40%. Augančių atliekų srautų valdymui Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrajame plane numatomos sekantys sprendiniai:

• Numatoma rekultivuoti visas užterštas teritorijas buvusių mažųjų sąvartynų vietose;


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


98

• Mišrias komunalines ir buitines atliekas šalinti regioniniame Utenos sąvartyne; • Buitinių atliekų surinkimui naudoti konteinerinę sistemą. Pl÷sti konteinerinių

atliekų surinkimo aikštelių tinklą; • Biodegraduojančias (žaliąsias) atliekas atskirti nuo bendro komunalinių atliekų

srauto. Zarasų mieste šalia didžiųjų ir pavojingų atliekų pri÷mimo aikštel÷s įrengti biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelę;

• Didžiąsias ir pavojingas atliekas šalinti per Zarasuose įrengtą didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelę;

• Kitose savivaldyb÷s gyvenviet÷se didžiąsias atliekas rinkti apvažiavimo būdu; • Sukurti specializuotų buityje susidarančių pavojingu atliekų surinkimo tinklą; • Išvystyti konteinerinių aikštelių skirtų atliekų rūšiavimui tinklą, rūšiuojamoms

atliekoms naudoti specializuotus konteinerius; • Statybos ir griovimo atliekas nukreipti į Visagino įmones perdirbančias

atitinkamas atliekas. Bendrojo plano susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinyje vaizduoja numatoma biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštel÷, didžiųjų atliekų surinkimo aikštel÷s. Konteinerinių aikštelių skirtų atliekų rūšiavimui vietos nurodytos nekonkrečiai, o tik nurodomi miestai ir gyvenviet÷s kur tokie infrastruktūros objektai būtini. Tikslesn÷ šių objektų vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

8.3. Ryšių infrastrukt ūra

Ryšių, telekomunikacinių sistemų ir ypač internetinio ryšio tinklo pl÷tra yra svarbus uždavinys kuriant informacinę ir žinių visuomenę. Šiuolaikin÷s informacin÷s technologijos leidžia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją. Tai užtikrina labai spartų jų plitimą į visas mokslo, gamybos ir privataus gyvenimo sritis. Pasiekti, kad šios ryšio priemones būtu prieinamos visiems potencialiems vartotojams. Zarasų rajono savivaldyb÷s bendrajame plane numatoma:

• Pl÷sti mobilaus daugiakanalio ryšio tinklą, sudarant konkurencines sąlygas mobilaus ryšio operatoriams;

• Sukurti kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostį tinklą; • Išlaikyti esamą pašto skyrių tinklą. Neprastinti pašto skyrių tinklo maž÷jant

gyventojams kaimiškose vietov÷se.

Rengiant sprendinius yra atsižvelgta į mobilaus ryšio operatorių planus, Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros pl÷tros strategiją, RAIN projektą.

Bendrojo plano susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinyje vaizduojami esami ir numatomi mobilaus ryšio bokštai ir stiebai, pašto skyriai ir laidinio ryšio stotys, plačiajuosčio greitojo internetinio ryšio mazgai ir šviesolaidin÷s ir kitos ryšio linijos.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


99

8.4. Sprendinių įgyvendinimo prioritetai

Energetikos infrastruktūra

Energetikos srityje Zarasų rajono bendrajame plane numatomi šie ilgalaik÷s perspektyvos prioritetai:

• Šiluminių trasų rekonstravimas panaudojant bekanalius vamzdynus; • Modernizuoti ir pl÷sti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10kV-0,4kV),

keičiant susid÷v÷jusius įrengimus ir optimizuojant transformatorinių galias.

Ekoinžinerin÷ infrastrukt ūra

Vandentiekos ir nuotekų šalinimo srityje Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrajame plane numatomi šie ilgalaik÷s perspektyvos prioritetai:

• Nuotekų surinkimo tinklų pl÷tra ir rekonstrukcija, naujų valymo įrenginių statyba. Tai prioritetin÷ veiklos kryptis, sietina su ES „Miestų nuotekų valymo direktyva“ 91/271/EEC, kurios vykdymas Lietuvai yra atid÷tas iki 2010 m.;

• Vartotojams tiekiamo geriamo vandens kokyb÷s gerinimas, siekiant higienos normos HN 24:2003 atitikimo;

• Centralizuoto vandentiekio tinklų pl÷tra; • Kompleksinių vandentiekos ir vandenvalos projektų rengimas, ieškant optimalių

problemų sprendimų ir l÷šų panaudojimo.

Atliekų šalinimo srityje Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrajame plane numatomi šie ilgalaik÷s perspektyvos prioritetai:

• Uždarytų sąvartynų ir atliekomis užterštų teritorijų rekultivavimas; • Pavojingų atliekų surinkimo sistemos iš gyventojų sukūrimas; • Konteinerinių aikštelių skirtų atliekų rūšiavimui tinklo išvystymas.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


100

9. ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS NAUDOJIMO IR TVARKYMO

REGLAMENTAI


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


101

9. ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS NAUDOJIMO IR TVARKYMO BENDRIEJI REGLAMENTAI 9.1. Bendros nuostatos Ūkin÷s veiklos reglamentavimui ir Zarasų savivaldyb÷s teritorijos tvarkymui numatomas savivaldyb÷s teritorijos suskaidymas atskiromis funkcinio prioriteto tvarkymo zonomis, turinčiomis bendrumo požymių pagal vyraujančią tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį, planuojamą prioritetinę ūkinę veiklą ir kraštovaizdžio tvarkymo reikalavimus. Kiekvienai tvarkymo zonai individualiai priskiriamas numeris, vienas pagrindinis ir vienas/keli specialieji reglamentai, kurie išreikšti raidiniais indeksais Žem÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentų br÷žinyje. Konkretaus arealo numeris pateikiamas br÷žinyje, o kiti reglamentai, kurie nustatomi individualiai kiekvienai tvarkymo zonai, pateikiami tvarkymo zonų reglamentų lentel÷je. 1. Bendrojo plano sprendiniuose nustatyti naudojimo ir tvarkymo bendrieji reglamentai netaikomi:

• teritorijoms, kurioms parengti ir Zarasų rajono savivaldyb÷s tarybos sprendimu patvirtinti detalieji planai;

• kompleksin÷se saugomose teritorijose, valstybinų parkų ir jų zonų, valstybinių draustinių, biosferos poligono tvarkymo reglamentai, tvarkymo zonos ir jų ribos yra nustatomi specialiaisiais planais, tod÷l savivaldyb÷s bendrojo plano sprendiniuose veikla saugomose teritorijose nereglamentuojama.

2. Rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus galimas tvarkymo zonų ribų tikslinimas įvertinant duomenų transformaciją į kitą mastelį, esamą pad÷tį, aerografinę situaciją. 3. Prioritetin÷ funkcija – didžiausias konkrečios žem÷s naudojimo paskirties sklypų santykinis plotas tvarkymo zonoje (ne mažesnis kaip 51 proc. tvarkymo zonos teritorijos ploto). Rengiant atskirų tvarkymo zonų specialiuosius ir detaliuosius planus pateikiamas tikslinių žem÷s paskirčių balansas. 4. Atskiri sklypai n÷ra Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano planavimo objektas. Sekančiose planavimo stadijose konkretiems sklypams, patenkantiems į kelias tvarkymo zonas, taikomi tos tvarkymo zonos reglamentai į kurią patenką didžioji sklypo dalis (daugiau kaip 51 procentas sklypo ploto). 5. Nekilnojamo turto savininkams, kurių turto esama paskirtis, būdas ir pobūdis prieštarauja Zarasų savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendiniams, paliekama teise naudotis nekilnojamu turtu be apribojimu, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių patvirtinimo datos, nekeičiant jo tikslin÷s žem÷s naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio. Keičiant min÷tų sklypų tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį pastarieji keičiami, tikslinami ir papildomi vadovaujantis Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendiniais. 6. Valstybin÷s reikšm÷s miškai ir kiti miškai, patenkantys į gyvenamųjų vietovių pl÷tros zonas, sodininkų bendrijų teritorijas ir naudingųjų iškasenų teritorijas, tvarkomi vadovaujantis LR Miškų įstatymo (Žin. 1994, Nr.96-1872) ir LRV nutarimo ,,D÷l miško žem÷s pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo‘‘ (Žin., 2002, Nr.48-1840) nuostatomis.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


102

7. Zarasų rajono savivaldyb÷s bendrojo palno sprendiniuose miškų grup÷s nenustatomos. 8. Gyvenamosioms vietov÷ms, patenkančioms į pasienio ruožo ribas, galioja pasienio teisinis režimas, kuris nustatytas Pasienio teisinio režimo taisykl÷se, patvirtintose LRV 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr.598 (Žin., 2002, Nr.46-1755). 9. Socialin÷s ir rekreacin÷s infrastruktūros objektai (švietimo, sveikatos ir socialin÷s rūpybos, apgyvendinimo) galimi visose tvarkymo zonose, kuriose numatyta urbanistin÷ ir žem÷s ūkio veikla. 10. Žem÷s ūkio naudojimo paskirties ūkininkų sodybų sklypų transformacija į kitos tikslin÷s paskirties žemę galima tik miestų (Zarasų ir Dusetų), miestelių (Antaliept÷, Salakas, Turmantas, Antazav÷, Imbradas, Suviekas ir Degučiai) kaimų (Samanių k., Kumpuolių k., Ramumos k., Šniukštų k., Rok÷nų k., Užtilt÷s, Vosg÷lių k., Narš÷nų k., Vajasiškio k., Nadūnų k., Šukiškių k., Šaulių k., Rutiniškio – Dirvonoškių – Marijonišk÷s – Smalvų – Smalvų aikšt÷s – Kalniš÷s k., Slyninkos – Štadvilių – Kavoliškių k., Karčiomkos – Šeštokiškių k.) ir rekreacinio prioriteto zonose esančioje kaimų (Kuklių k., Jazdaičiškių k., Brogiškių k., Kunotų k., Siratavos k., Baibių k., Paluod÷s k., Kimbartišk÷s k., Padrūkš÷s k., Ramumos k., Vajasiškio k.) teritorijoje ir pl÷tros zonose. Kitose tvarkymo zonose žem÷s ūkio paskirties ūkininkų sodybų sklypų transformacija į kitos žem÷s naudojimo paskirties žemę negalima. 9.2. Tvarkymo zonų naudojimo ir tvarkymo reglamentai 15. Tvarkymo zonoms nustatomi pagrindiniai ir specialūs reglamentai:

• Pagrindinis reglamentas nusako vyraujančią tvarkymo zonos (funkcinio prioriteto) tikslin÷ žem÷s naudojimo paskirtį. Numatomos sekančios paskirtys:

Z - žem÷s ūkio tikslin÷ žem÷s paskirtis; M - miškų ūkio tikslin÷ žem÷s paskirtis K - kita tikslin÷ žem÷s paskirtis, urbanizuojamos teritorijos H – vandens ūkio paskirties žem÷ • Specialus reglamentas nusako taikytinus specialius reikalavimus ūkin÷s veiklos

pl÷tojimui konkrečiose tvarkymo zonose. Numatomi 7 specialūs reglamentai: • Gamtinio karkaso apsaugos ir tvarkymo reglamentai • Agrarinių teritorijų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai • Miškų teritorijų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai • Užstatomų teritorijų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai • Naudingųjų iškasenų teritorijų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai • Rekreacinių teritorijų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai • Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo reglamentai

9.2.1 lentel÷. Specialieji reglamentai Indeksas Specialiojo reglamento pavadinimas Agrarini ų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai ZU Siaurai specializuotų ūkių veikla priemiestin÷se teritorijose bei urbanizuotinų ir kitai paskirčiai

naudotinų teritorijų pl÷tra

ZP Patenkinamos ūkin÷s vert÷s žemių zona

ZI Vidutin÷s ūkin÷s vert÷s žemių zona


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


103

ZR Intensyvios rekreacijos zona

ZN, RP Aukštaitijos nacionalinio parko, Gražut÷s, Sirvetos, Labanoro regioninių parkų (Žem÷s ūkio paskirties žem÷s esančios ūkinio prioriteto funkcin÷se zonose)

ZS Žem÷s ūkio paskirties žem÷ esanti draustiniuose, NATURA 2000 teritorijose

ZE Ekstensyvaus ūkininkavimo zona gamtiniame karkase.

Miškų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai C1 Rezervatiniai miškai - I grup÷s miškai

M2 Vyrauja rekreacinių miškų sklypai

M1, M3 Vyrauja ekosistemų apsaugos ir apsauginių miškų sklypai

M4g Vyrauja ūkinių miškų sklypai (gamtinio karkaso teritorijose)

M4 Vyrauja ūkinių miškų sklypai (ne gamtinio karkaso teritorijose)

Užstatomų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai U1k Miesto (kurorto) pl÷tros zonos, kuriose siekiama intensyvios, technogenizuotos žem÷naudos

kitoje žem÷s paskirtyje vadovaujantis miesto kompozicijos tęstinumo principais ir prioritetą teikiant kurortin÷s infrastruktūros pl÷trai.

U1 Miesto pl÷tros zonos, kuriose siekiama intensyvios, technogenizuotos žem÷naudos kitoje žem÷s paskirtyje vadovaujantis miesto kompozicijos tęstinumo ir atskirų miesto zonų darnaus vystymo principais.

U2d Gyvenamųjų vietovių (miestelių ir į miestelius transformuojamų kaimų) pl÷tros zonos, kuriose siekiama didelio intensyvumo naudojimo technogenizuotos žem÷naudos kitoje žem÷s paskirtyje esamų miestelių ir kaimų planin÷s struktūros pagrindu.

U2v Gyvenamųjų vietovių (kaimų ir vienkiemių) pl÷tros zonos, kuriose siekiama vidutinio intensyvumo naudojimo technogenizuotos žem÷naudos kitoje žem÷s paskirtyje esamų kaimų pagrindu.

U2m Polifunkcin÷s zonos, kuriose galima esama ir naujai formuojama išsklaidyta mažo intensyvumo naudojimo technogenizuota žem÷nauda kitoje žem÷s paskirtyje.

U3 Pramon÷s, komunalinių, sand÷liavimo ir logistikos teritorijų pl÷tros zona

U4 Gyvenamųjų vietovių pl÷tojimas saugomose teritorijose, valstybinių parkų ir jų zonų, valstybinių draustinių, biosferos poligono teritorijose.

U5 Gyvenamųjų vietovių pl÷tojimas gamtinio karkaso teritorijose.

U6 Sodininkų sodų bendrijų teritorijų konversija į kitos paskirties rekreacines ir gyvenamas teritorijas

Naudingųjų iškasenų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai N1 Naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) teritorijos

N2 G÷lo vandens vandenviečių teritorijos

Rekreacinių zonų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai Re Ekstensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto zonos

Ri Intensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto zonos

Vandenų tvarkymo ir veiklos pl÷tojimo reglamentai H Rekreacinio ir kito pritaikymo vandenys. Išskirta didesniuose, nei 25 ha ploto valstybiniuose

vandens telkiniuose

Gamtinio karkaso apsaugos ir tvarkymo reglamentai gT1 Esamo kraštovaizdžio natūralumo išlaikymas ir saugojimas geoekologin÷se takoskyrose

gT2 Esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymas ir didinimas geoekologin÷se takoskyrose

gT3 Natūralumą atkuriančių kraštovaizdžio elementų grąžinimas ir gausinimas geoekologin÷se takoskyrose

gS1 Esamo kraštovaizdžio natūralumo išlaikymas ir saugojimas geosistemų vidinio stabilizavimo arealuose

gS2 Esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymas ir didinimas geosistemų vidinio stabilizavimo arealuose

gS3 Natūralumą atkuriančių kraštovaizdžio elementų grąžinimas ir gausinimas geosistemų vidinio stabilizavimo arealuose

gM1 Esamo kraštovaizdžio natūralumo išlaikymas ir saugojimas migraciniuose koridoriuose

gM2 Esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymas ir didinimas migraciniuose koridoriuose


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


104

gM3 Natūralumą atkuriančių kraštovaizdžio elementų grąžinimas ir gausinimas migraciniuose koridoriuose

Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos ir tvarkymo reglamentai C Nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ir objektai

9.2.2. lentel÷. Tvarkymo (funkcinio prioriteto) zonų reglamentai Tvarkymo (funkcinio prioriteto) zon ų reglamentavimas Tvar kymo zonos Nr.

Pagrindin÷ (vyraujanti) tikslin ÷ žem÷s naudojimo paskirtis

Specialieji reglamentai

Žem÷s ūkio paskirties žem÷ 1 Z ZK; M4; M1,M3; U2m; gM3; C 2 Z ZK;ZE; M4; U2m; U5; gS3; Gm3; C 3 Z ZK; ZE; M4; M4g; M1,M3; gS2-3; GM3 4 Z ZK; M4; U2m; Re; C 5 Z ZP; ZE; M4; M1,M3; U2m; U5; gS2-3; Gm3; C 6 Z ZP; Zuia; ZE; M4; M1,M3; U2m; U3; U5; gS2-3; Gm3; C; N2 7 Z ZP; ZE; M4; M1,M3; M4g; U2m; U5; gT2-3; gM3; gS3 Žem÷s ir miškų ūkio paskirties žem÷ 1 ZM ZE; M4g; U2m; U5; Re; gT2-3; C 2 ZM ZE; ZK; M4; M4g; U2m; U5; gT2-3 3 ZM ZE; ZK; M4; M1,M3; M4g; U2m; U5; Re; gT2-3; Gm 3; C; N2 4 ZM ZE; ZK; M4; M4g; U2m; U5; Re; gT2-3; gM3; C 5 ZM ZK; ZE; M4; M1,M3; M4g; U2m; U5; Re; gT2-3; gM 2-3; gS2-3; C; ; N2 6 ZM ZP; ZE; M4; M1,M3; U2m; U5; Re; gM2; gS2-3; C 7 ZM Zuia; ZP; ZE; M4; M4g; U2m; U3; U5; gT3; gS2 8 ZM Zuia; ZP; ZE; ZS; M1,M3; M4; U2M; U3; U5; Re; gT2; gM3; gS2 9 ZM ZP; ZE; M4; M4g; M1,M3; U2m; U5; U5; gT1-2; C 10 ZM ZP; ZE; M1,M3; M4; M4g; U2m; U5; gT2; gM2-3 Žem÷s, miškų ir vandens ūkio paskirties žem÷ 1 ZMH ZP; ZE; M1,M3; M4; M4g; H; U2m; U5; Re; gT2; gM2-3; gS2-3; C Miškų ūkio paskirties žem÷ 1 M M4g; ZE; ZS; gT1

2 M M4; ZE; gS2 3 M M4g; M1,M3; ZE; Zuia; gT1 4 M M4; M4g; M1,M3; ZE; ZP; Zuia; gT1 5 M M4g; M1,M3; M4; ZE; ZS; gT1-2-3; C 6 M M1,M3; ZE; Gm2; Re Miškų ir žem÷s ūkio paskirties žem÷ 1 MZ M4; M1,M3; ZP; ZE; ZK; U2m; U5; Re; gS1-2-3; gM2-3; C 2 MZ M4g; M1,M3 ZE; ZP; gM2; gS2 3 MZ M4; M1,M3; Zp; ZE;; U2m; U5; Re; gT2-3; C 4 MZ M4; M1,M3; M4g; Zp; ZE; U2m; U5; gT2-3; Gs2; C 5 MZ M4; M1,M3; Zp; ZE; U2m; U5; Re; gS2-3; C Miškų, žem÷s ir vandens ūkio paskirties žem÷ 1 MZH M4; M4g; M1,M3; ZE; ZK; H; U2m; U5; Re; gT2-3 ; gM2; gS1-2

2 MZH M4; M4g; M1,M3; M2; ZE; ZK; ZS; H; U2m; U5; gM2-3; gT1-2-3; gS1-2-3; C

3 MZH M4; M1,M3; M2; ZE; ZK; H; U2m; U5; Re; gM2-3 ; gS1-2-3; C; N2 4 MZH M4g; M1,M3; M2 ZE; H; U2m; U5; Re; gT2-3 5 MZH M4; M1,M3; ZE; ZP; Zuia; H; U2m; U3; U5; gS2 -3 6 MZH M4; M4g; M1,M3; ZE; ZP; H; U2m; U5; Re; gT2-3 ; C


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


105

Miškų ir vandens ūkio paskirties žem÷ 1 MH M4g; M1,M3; H; ZE; Re; gT1-2-3; C 2 MH M4; M4g; M1,M3; H; ZE; ZK; ZS; Re; gT1-2-3; gM 2-3; gS1; C 3 MH M4; M1,M3; H; ZE; ZP; ZS; Re; gM1-2; gS1-2; C 4 MH M4g; M1,M3; H; ZE; ZS; Re; gT1-2-3; gM2; gS1-2; C 5 MH M4; M4g; M1,M3; H; ZE; ZK; ZP; Zuia; Re; gT1-2 ; gM1-2-3; C 6 MH M4; M4g; M1,M3; H; ZE; ZP; ZS; Re; gT1-2-3; gS1; C Miškų, kitos ir žem÷s ūkio paskirties žem÷ 1 MKZ M4; M1,M3; U2d; U3; U5; U6; ZE; Zuia; gM2-3 ; gS2-3; C Vandens ūkio paskirties žem÷ H Išskirta didesniuose, nei 25 ha ploto valstybiniuose vandens telkiniuose Kitos paskirties žem÷ 1 K U1k; U3; U6; M2; Zu; gM2-3; gS2-3; C; N2 2 K U2d; U5; M2; Zu; gM2-3; gS2; C; N2 3 K U2m; M2; Zu; gM3; N2 4 K U2d; U5; M2; Zu; Gt3; C; N2 5 K U2v; U5; M2; Zu; gM2-3; N2 6 K U2d; M2; Zu; gT3; C; N2 7 K U2v; M2; Zu; gT3; C; N2 8 K U2v; U5; M2; Zu; gS3; N2 9 K U2v; M2; Zu; C; N2 10 K U2v; U5; M2; Zu; gS3; C; N2 11 K U2v; U5; M2; Zu; gT2-3; C; N2 12 K U1; U5; U6; M2; Zu; gS3; N2 13 K U2v; U5; M2; Zu; gM3; gS3; N2 14 K U2m; M2; Zu; gS3; N2 15 K U2v; U5; M2; Zu; gM3; ; N2 16 K U2v; U5; M2; Zu; gM2; C; N2 17 K U2d; U5; M2; Zu; gM2-3; C; N2 18 K U2m; M2; Zu; gT2-3; C; N2 19 K U2v; U5; M2; Zu; gS3; C; N2 20 K U2v; U5; M2; Zu; 21 K U2v; U5; M2; Zu; 22 K U2v; M2; Zu; N2 23 K U2v; U5; M2; Zu; gM3; C; N2 24 K U2d; M2; Zu; gM2-3; C; N2 25 K U2m; U5; M2; Zu; gM3; N2 26 K U2m; U5; M2; Zu; gT3 27 K U2v; U5; M2; Zu; gT3; gM3; C; N2 28 K U2d; U5; M2; Zu; gM3 29 K U2m; M2; Zu; N2 30 K U2m; U5; M2; Zu; gT3; N2 31 K U2d; U5; M2; Zu; gT1 32 K U2d; U5; M2; Zu; gS3 33 K U1; U4; U5; U6; M2; Zu; gS3; N2 Kitos paskirties žem÷s ir žem÷s ūkio paskirties žem÷ 1 KZ U2v; U3; U5; ZP; ZK; M4;M1,M3; gM3; gS3 2 KZ U2v; U3; ZP; M4; C Kitos paskirties, miškų ir žem÷s ūkio paskirties žem÷ 1 KMZ U2v; U5; M4;M1,M3:ZE; ZP; Zuia; gM2-3; C 2 KMZ U2v; U5; M4;M4g;M1,M3: ZE; ZP; Zuia; gM2-3; gS2 Kitos paskirties žem÷s, intensyvios rekreacijos teritorija 1 K(R) U2m; U5; M2; ZR; Ri; gT2; gM3 2 K(R) U2m; U5; M2; ZR; Ri; gT3; C 3 K(R) U2m; U5; M2; ZR; Ri; gT2-3


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


106

4 K(R) U2m; U5; M2; ZR; Ri; gT3 5 K(R) U2m; U5; M2; ZR; Ri; gT2 6 K(R) U2m; U5; M2; ZR; Ri; gM2 7 K(R) U2m; U5; M2; ZR; Ri; gT2-3 8 K(R) U2m; U5; M2; ZR; Ri; gT2-3 9 K(R) U2m; U5; M2; ZR; Ri; gM1 10 K(R) U2m; U5; M2; ZR; Ri; Gt2 Kitos paskirties žem÷s (intensyvios rekreacijos) ir vandens ūkio paskirties žem÷ 1 K(R)H Zu; M2; H; gM3 2 K(R)H U2m; U5; M2; H; gT2-3 3 K(R)H U2m; U5; M2; H; gS2; C 4 K(R)H U2m; U5; M2; H; gM2-3 5 K(R)H U2m; U5; M2; H; gT2-3; C 6 K(R)H U2m; U5; M2, H; gT2; gM2; C 7 K(R)H U2m; U5; M2; H; gS3 8 K(R)H U2m; U5; M2; H; gS2-3; N2 Kitos paskirties žem÷s, naudingųjų iškasenų gavybos teritorija 1 K(N) N1; U3; M4g; gT2 2 K(N) N1; U3; M4g; gT1-2 3 K(N) N1; U3; gT3 4 K(N) N1; M4; M4g; gT2-3 5 K(N) N1; gT1 6 K(N) N1; M1, M3; gT3 7 K(N) N1; gT2 8 K(N) N1; M4g; gT1 9 K(N) N1; 10 K(N) N1; gM3 11 K(N) N1; 12 K(N) N1; gS3 13 K(N) N1; gT1 14 K(N) N1; M4; 15 K(N) N1; gT3 16 K(N) N1; gS3 Institucin ÷s saugomos teritorijos 1 * Pagal Gražut÷s regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planą

2 * Pagal Sartų regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planą

9.3. Funkcinių zonų reglamentavimas Funkcin÷ zona Z: BP numatytose funkcin÷se zonose, kurios pažym÷tos raide Z (Žem÷s ūkio paskirties žem÷) prioritetas teikiamas žem÷s ūkio teritorijų vystymui. Šioje zonoje atskirų žem÷s ūkio teritorijų reglamentavimas pateiktas 5.1.2. lentel÷je. Miškų ūkio teritorijų reglamentavimas - 5.2.4. lentel÷je Galimas žem÷s ūkio pagrindin÷s tikslin÷s žem÷s naudojimo paskirties keitimas į miškų ūkio paskirties žemę ir miškų – į žem÷s (ne gamtinio karkaso teritorijose) LR įstatymų nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. geguž÷s 9 d. nutarimu Nr.641 „D÷l miško žem÷s pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (miškų ūkio paskirties žem÷s sklypuose, priskirtuose II grup÷s rekreaciniuose miškuose, III grup÷s ir IV grup÷s miškuose (išskyrus I grup÷s miškuose, III grup÷s draustinių ir II ekosistemų apsaugos miškuose, paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, paveldo objektų fizin÷s apsaugos zonose) miško žem÷ gali būti


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


107

paverčiama kitomis naudmenomis), LR AM įsakymu „D÷l gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ bei kitais įstatymais. Užstatymas šiose zonose galimas žem÷s ūkio ir kitos paskirties žem÷je (reglamentas U2m 2.1.3. lentel÷ ). Funkcin÷je zonoje, esančioms buvusių gamybinių centrų teritorijoms, gali būti rengiami sklypo/sklypų/teritorijų detalieji planai, keičiant žem÷s paskirtį į Kitos paskirties žemę. Funkcin÷ zona M: BP numatytose funkcin÷se zonose, kurios pažym÷tos raide M (Miškų ūkio paskirties žem÷) prioritetas teikiamas miškams. Šiose zonose BP nenumatomas miškų ūkio naudojimo paskirties pakeitimo. Galimas žem÷s ūkio naudojimo paskirties keitimas į miškų ūkio paskirties žemę. Užstatymas šiose zonose galimas žem÷s ūkio ir kitos paskirties žem÷je (reglamentas U2m 2.1.3. lentel÷ ). Funkcin÷je zonoje, esančioms buvusių gamybinių centrų teritorijoms, gali būti rengiami sklypo/sklypų/teritorijų detalieji planai, keičiant žem÷s paskirtį į Kitos paskirties žemę. Funkcin÷ zona MZ; ZM; MZH; MKZ Funkcin÷je zonoje MZ- didesn÷je funkcin÷s zonos dalyje vyrauja miškų ūkio paskirties žem÷. Funkcin÷je zonoje ZM - didesn÷je funkcin÷s zonos dalyje vyrauja žem÷s ūkio paskirties žem÷. BP funkcin÷se zonose MZ ; ZM: Galimas miškų ūkio pagrindin÷s tikslin÷s žem÷s naudojimo paskirties keitimas į žem÷s ūkio paskirties žemę (ne gamtinio karkaso teritorijose) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. geguž÷s 9 d. nutarimu Nr.641 „D÷l miško žem÷s pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (miškų ūkio paskirties žem÷s sklypuose, priskirtuose II grup÷s rekreaciniuose miškuose, III grup÷s ir IV grup÷s miškuose (išskyrus I grup÷s miškuose, III grup÷s draustinių ir II ekosistemų apsaugos miškuose, paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, paveldo objektų fizin÷s apsaugos zonose) miško žem÷ gali būti paverčiama kitomis naudmenomis), LR AM įsakymu „D÷l gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ bei kitais įstatymais. Galimas žem÷s ūkio pagrindin÷s tikslin÷s žem÷s naudojimo paskirties keitimas į miškų ūkio paskirties žemę. Užstatymas šiose zonose galimas žem÷s ūkio ir įsiterpusioje kitos paskirties žem÷je (reglamentas U2m 2.3.1. lentel÷ ). Funkcin÷je zonoje, esančioms buvusių gamybinių centrų teritorijoms, gali būti rengiami sklypo/sklypų/teritorijų detalieji planai, keičiant žem÷s paskirtį į Kitos paskirties žemę. Funkcin÷ zona K(N) Funkcin÷je zonoje K(N) – naudingųjų iškasenų teritorijoms - privalomas miškų ir žem÷s ūkio naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę naudingųjų iškasenų teritorijos naudojimo būdą. Naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdas po rekultivacijos pateiktas 2.6.1.2. lentel÷je. Valstybin÷s reikšm÷s miškuose naujų naudingųjų iškasenų karjerų eksploatacija negalima, išskyrus pagrindinius eksploatuojamus naudingųjų iškasenų telkinius ir kuriems išduotas leidimas eksploatacijai. Vandens telkiniai, kuriose galima sapropelio gavyba, bendrojo plano sprendiniuose grafiškai neišreiškiami ir jų ūkinis panaudojimas galimas be bendrojo plano keitimo.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


108

Sapropelio gavybai reikalinga atlikti planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Funkcin÷ zona K, KZ, KMZ: Atskirų užstatomų teritorijų reglamentai (U1k, U1, U2d, U2v, U2d, U3, U4, U5, U6) funkcin÷se zonose pateikti 2.3.1. lentel÷je. Galimas žem÷s ūkio paskirties keitimas į kitą ir miškų ūkio paskirtį. Atskirų sodų sklypų konversija į gyvenamųjų namų sklypus sodininkų bendrijų teritorijoje galima tik parengus konkrečios sodininkų bendrijos teritorijos specialųjį planą. Galimas miškų ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį (ne gamtinio karkaso teritorijose) vadovaujantis Vyriausyb÷s 2002 m. geguž÷s 9 d. nutarimu Nr.641 „D÷l miško žem÷s pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (miškų ūkio paskirties žem÷s sklypuose, priskirtuose II grup÷s rekreaciniuose miškuose, III grup÷s ir IV grup÷s miškuose (išskyrus I grup÷s miškuose, III grup÷s draustinių ir II ekosistemų apsaugos miškuose, paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, paveldo objektų fizin÷s apsaugos zonose) miško žem÷ gali būti paverčiama kitomis naudmenomis), LR AM įsakymu „D÷l gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ bei kitais įstatymais. Miškų ūkio paskirties keitimas realizuojamas rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus. Rengtinų ir privalomų parengti teritorijų planavimo dokumentų sąrašas pateiktas 10 teksto dalyje. Funkcin÷ zona K(R): Funkcin÷s zonos K(R) – intensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto teritorijose – rengiami visos teritorijos / teritorijos dalies specialieji planai. Intensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto teritorijų tvarkymo reglamentai pateikti 6.4.1. lentel÷je. Galimas užstatymas kitoje žem÷s naudojimo paskirties žem÷je; žem÷s ūkio paskirties žem÷je; miškų ūkio paskirties žem÷je (ne gamtinio karkaso teritorijose), pakeitus paskirtį į kitą. Galimas žem÷s ūkio paskirties keitimas į miškų ūkio paskirties žemę. Miškų ūkio paskirties keitimas galimas vadovaujantis Vyriausyb÷s 2002 m. geguž÷s 9 d. nutarimu Nr.641 „D÷l miško žem÷s pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (miškų ūkio paskirties žem÷s sklypuose, priskirtuose II grup÷s rekreaciniuose miškuose, III grup÷s ir IV grup÷s miškuose (išskyrus I grup÷s miškuose, III grup÷s draustinių ir II ekosistemų apsaugos miškuose, paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, paveldo objektų fizin÷s apsaugos zonose) miško žem÷ gali būti paverčiama kitomis naudmenomis), LR AM įsakymu „D÷l gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ bei kitais įstatymais. Miškai, patenkantys į intensyvaus pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto zonas, atribojami pagal tvarkymo zonos specialųjį arba detalųjį planą, o jų tvarkymas ir naudojimas nustatomi miškotvarkos projektuose. Rekomenduojama daliai III ir IV grup÷s miškų, patenkančių į rekreacinio prioriteto tvarkymo zonas, nustatyti rekreacinių miškų II grupę.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


109

10. ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINI Ų ĮGYVENDINIMUI RENGTINI IR PRIVALOMI

RENGTI PROJEKTAI IR DOKUMENTAI


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


110

10. ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMUI RENGTINI IR PRIVALOMI RENGTI PROJEKTAI IR DOKUMENTAI Vandens, žem÷s ir miškų teritorij ų pl÷trai reikalingi parengti teritorij ų planavimo dokumentai:

• Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialusis planas; • Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos žem÷tvarkos schema (specialusis planas); • Žem÷s konsolidacijos projektai (specialieji planai) pagal poreikį; • Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos miškų išd÷stymo schema (specialusis planas).

Kult ūros paveldo apsaugai ir naudojimui reikalingi parengti teritorij ų planavimo dokumentai:

• Skelbiamų saugomais kultūros paveldo objektų ir steigiamų saugomomis vietovių teritorijų, apsaugos zonų riboms nustatyti apsaugos specialieji planai;

• Galimybių studijos dvarų sodybų, etnografinių kaimų ir kitų kultūros paveldo objektų pritaikymui pažintiniam turizmui.

Transporto infrastrukt ūros pl÷trai reikalingi parengti teritorij ų palnavimo dokumentai: Transporto infrastrukt ūros pl÷trai reikalingi parengti kiti projektai:

• Vietin÷s reikšm÷s kelių rekonstravimo ir galimybių studija; • Keleivių vežimo autobusų transportu galimybių studija; • Degalinių išd÷stymo specialusis planas (pagal poreikį).

Civilin ÷s saugos infrastruktūros pl÷trai reikalingi parengti teritorij ų planavimo dokumentai:

• Civilin÷s saugos infrastruktūros specialusis planas (ryšium su naujos elektrin÷s statyba).

Teritorij ų pl÷trai reikalingi parengti teritorij ų planavimo dokumentai: Bendrieji planai:

• Zarasų miesto bendrasis planas • Dusetų miesto bendrasis planas

Specialieji planai: • Teritorijų, konsoliduojamų su Zarasų miesto teritorija, specialieji arba detalieji

planai (iki Zarasų miesto bendrojo plano parengimo pagal poreikį); • Zarasų rajono savivaldyb÷s rekreacinių teritorijų (jų dalių) specialieji planai (pagal

poreikį). Planuojamos rekreacin÷s teritorijos dydis nustatomas konkrečiu atveju individualiai atsižvelgiant į vietov÷s gamtinę, aerografinę, urbanistinę situaciją susisiekimo infrastruktūrą ir natūralias ribas.

• Zarasų miesto administracinių ribų keitimo specialusis planas (pagal poreikį). • Sodininkų sodų bendrijų teritorijų specialieji planai.

Detalieji planai (teritorijų); • Miestelių ir kaimų (Antaliept÷, Salakas, Turmantas, Antazav÷, Imbradas, Suviekas

ir Degučiai) ir rekreacinio prioriteto zonose esančių kaimų (Brogiškių k., Kunotų k., Siratavos k., Baibių k., Paluod÷s k., Kimbartišk÷s k., Padrūkš÷s –Tilž÷s – Raipol÷s


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


111

k., Ramumos k., Vajasiškio k.) detalieji planai su privaloma rengti koncepcijos nustatymo stadija. Koncepcija tvirtinama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

• Gyvenamųjų vietovių (Ramaitišk÷s vns. – Liaud÷nų k., Avilių II k., Samanių k., Kumpuolių k., Ramumos k., Šniukštų k., Rok÷nų k., Užtilt÷s, Vosg÷lių k., Narš÷nų k., Vajasiškio k., Nadūnų k., Šukiškių k., Šaulių k., Rutiniškio – Dirvonoškių – Marijonišk÷s – Smalvų – Smalvų aikšt÷s – Kalniš÷s k., Slyninkos – Štadvilių – Kavoliškių k., Padrūkš÷s – Tilž÷s – Raipol÷s k., Karčiomkos – Šeštokiškių k.) detalieji planai ir min÷tų gyvenamųjų vietovių pl÷tros zonų detalieji planai su privaloma rengti koncepcijos nustatymo stadija. Koncepcija tvirtinama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pl÷tros zonų dydis nustatomas konkrečiu atveju individualiai atsižvelgiant į vietov÷s gamtinę, aerografinę, urbanistinę situaciją, susisiekimo infrastruktūrą ir natūralias ribas.

• Konvertuojamų kolektyvinių sodų teritorijų (jų dalių) detalieji planai. Privalomi rengti detalieji planai (sklypų / sklypų grupių) urbanizuotose vietov÷se ir jų pl÷tros zonose (reglamentas U1k, U1, U5, U2d, U2v, U2m):

• Iki Zarasų ir Dusetų miestų bendrųjų planų ir kitų gyvenamųjų vietovių teritorijų detaliųjų planų parengimo galimas visų tikslin÷s žem÷s paskirčių sklypų / sklypų grupių detaliųjų planų rengimas vadovaujantis galiojančiais bendraisiais planais (išplanavimo projektais).

• Kitos tikslin÷s žem÷s paskirties sklypų / sklypų grupių, esančių miestelių ir kompaktiškai užstatytose ar betarpiškai besiribojančiose su užstatyta teritorijose, rengiami detalieji planai.

• Žem÷s ūkio tikslin÷s žem÷s paskirties sklypų / sklypų grupių, esančių miestelių ir kompaktiškai užstatytose ar betarpiškai besiribojančiose su užstatyta teritorijose ir nutolusių iki 200 m atstumu nuo užstatytų teritorijų sklypų ribų rengiami detalieji planai.

• Žem÷s ūkio tikslin÷s žem÷s paskirties sklypų / sklypų grupių, esančių miestelių kompaktiškai užstatytų vietovių (ruda spalva br÷žinyje) pl÷tros zonose bei nutolusių nuo užstatytos teritorijos sklypų ribų toliau kaip 200 metrų rengiami detalieji planai tik patvirtinus koncepciją. Pl÷tros zonų dydis nustatomas konkrečiu atveju individualiai atsižvelgiant į vietov÷s gamtinę, aerografinę, urbanistinę situaciją ir susisiekimo infrastruktūrą.

• Keičiant žem÷s ūkio tikslin÷s paskirties ūkininkų ūkių sodybų sklypų, esančių miestų, miestelių ir gyvenamųjų vietovių (Ramaitišk÷s vns. – Liaud÷tų k., Avilių II k., Samanių k., Kumpuolių k., Ramumos k., Šniukštų k., Rok÷nų k., Užtilt÷s k., Vosg÷lių k., Narš÷nų k., Vajasiškio k., Nadūnų k., Šukiškių k., Šaulių k., Rutiniškio – Dirvonoškių – Marijonišk÷s – Smalvų – Smalvų aikšt÷s – Kalniš÷s k., Slyninkos – Štadvilių – Kavoliškių k., Karčiomkos – Šeštokiškių k., Brogiškių k., Kunotų k., Siratavos k., Baibių k., Paluod÷s k., Kimbartišk÷s k., Padrūkš÷s – Tilž÷s – Raipol÷s k., Ramumos k.) teritorijose, į kitos tikslin÷s paskirties žemę rengiami ūkininkų ūkio sodybų sklypų detalieji planai.

Privalomi rengti detalieji planai (sklypų / sklypų grupių) agrarinio prioriteto teritorijose (reglamentas U2m):

• Dusetų miesto pl÷tros zonos (12K) detalusis planas (jeigu nebus parengtas Dusetų miesto bendrasis planas).


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


112

• Žem÷s ūkio ir kitos tikslin÷s žem÷s paskirties sklypų / sklypų grupių, esančių agrarinio prioriteto užstatytose kaimų teritorijose ir betarpiškai besiribojančiose su užstatytos teritorijos sklypų ribomis, rengiami detalieji planai.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


113

11. TERITORIJŲ REZERVAVIMAS


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


114

11. TERITORIJŲ REZERVAVIMAS Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje rezervuojamos teritorijos susisiekimo sistemos, inžinerin÷s infrastruktūros pl÷trai, valstyb÷s sienos apsaugos ir atskirų objektų pl÷tros poreikiams.

Teritorij ų rezervavimas valstyb÷s sienos apsaugai ir infrastruktūrai

Valstyb÷s sienos apsaugai rezervuojamos teritorijos: • Pasienio juosta. Žem÷ ir vandenys, kuriais eina pasienio juosta, yra valstyb÷s

nuosavyb÷, žem÷ ir vandenys, perduodami naudotis Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybai.

• Šiaulių rinktin÷s Zarasų užkaros sklypas, esantis Valstiečių g. 19a, Zarasuose.

Teritorij ų rezervavimas susisiekimo sistemos pl÷trai

• Zarasų aplinkkelio teritorija

Teritorij ų rezervavimas inžinerin÷s infrastrukt ūros pl÷trai

Zarasų rajono teritorijos bendrajame plane inžinerin÷s infrastruktūros sprendiniams įgyvendinti numatomas teritorijų rezervavimas.

Teritorijų rezervavimas vandentiekio infrastruktūrai: • Naujų vandenviečių įrengimui Narš÷nuose, Vajasiškyje, Vosg÷liuose, Kukliuose,

Šeštokišk÷se, Stelmuž÷je, Paluod÷je, Grybin÷je; • Vandenviečių rekonstrukcijoms ir vandens gerinimo įrenginių statybai Zarasuose,

Štadvyliuose, Šauliuose, Šauliuose I, Antaliept÷je, Antazav÷je, Rok÷nuose, Šniukštuose, Kumpuliuose, Baibiuose, Duliuose, Sadūnuose, Brogišk÷se, Vasarnuose, Vencavuose, Aviliuose II, Imbrade, Biržūnuose, Samaniuose, Smalvose, Kimbartišk÷se, Tilž÷je.

Teritorijų rezervavimas vandenvalos infrastruktūrai:

• Esamų nuotekų valymo įrenginių rekonstravimui Antazav÷je, Degučiuose, Dusetose, Aviliuose II, Imbrade, Salake, Suvieke.

• Naujų nuotekų valymo įrenginių statybai Šauliuose, Šauliuose I, Antaliept÷je , Narš÷nuose, Rok÷nuose, Šniukštuose, Kumpuliuose, Baibiuose, Duliuose, Vajasiškyje, Sadūnuose, Brogišk÷se, Vosg÷liuose, Vasarnuose, Vencavuose, Kukliuose, Šeštokišk÷se, Stelmuž÷je, Biržūnuose, Samaniuose, Grybin÷je, Turmante, Smalvose, Kimbartišk÷se, Tilž÷je.

Teritorijų rezervavimas atliekų tvarkymui:

• Didžiųjų ir pavojingų atliekų pri÷mimo aikštel÷ms Padus÷lyje; • Biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštel÷ms Zarasuose ir Padus÷lyje.

Teritorijų rezervavimas dujų tiekimui:

• Magistraliniam dujotiekiui į Zarasus; • Zarasų dujų skirstymo stočiai įvertinant jos sanitarinę apsaugos zoną (500 m.)

Teritorijų rezervavimas elektros energijos perdavimui:

• Naujų 330 kV elektros perdavimo linijų įrengimui.


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


115

Teritorij ų rezervavimas rekreacinių, bendro naudojimo ir visuomeninių objektų infrastrukt ūros pl÷trai

11.2. lentel÷. Orientacinis teritorijų rezervavimo poreikis rekreaciniams, sporto bendro naudojimo ir visuomeniniams objektams

Eil. Nr. br÷žinyje

Teritorijos vieta Teritorijos pavadinimas Prelimina rus plotas, ha

Zarasų seniūnija 1 Liaudiškių k. Poilsiaviet÷ prie Balto ežero 0,10 2 Lokių k. Poilsiaviet÷ prie Auslo ežero 0,10 3 Bielkaučiznos k. Poilsiaviet÷ prie Apiričio ežero 0,10 4 Sm÷lyn÷s k. Poilsiaviet÷ prie Laukesos ežero --

Degučių seniūnija 1 Baibių k. Paplūdimys 0,20 2 Vajasiškio k. Paplūdimys 0,05 3 Vajasiškio k. Kapinių pl÷tros teritorija 0,60 4 Degučių k. Paplūdimys 0,10 5 Degučių k. Paplūdimys 0,14 6 Degučių k. Paplūdimys 0,38 7 Degučių k. Parkas 0,34

Dusetų seniūnija 1 Naujasodžio k. Paplūdimys -- 2 Kalbutiškių k. Paplūdimys -- 3 Kavolių k. Paplūdimys -- 4 Vasaknų k. Paplūdimys -- 5 Dusetų m. Skulptūrų parkas -- 6 Dusetų m. Miesto skveras --

Antaliept÷s seniūnija 1 Antaliept÷s mst. Kapinių pl÷tros teritorija 0,07 2 Antaliept÷s mst. Kapinių pl÷tros teritorija 0,81 3 Gaidelių k. Paplūdimys prie HE tvenkinio 0,10

Turmanto seniūnija 1 Bresavankos k., Bruknin÷s vs. Paplūdimys prie Smalvo ežero 0,20 2 Burnių k. Paplūdimys prie Drūkšių ežero 0,3 3 Kimbartišk÷s k. Paplūdimys prie Kimbartišk÷s ežero 0,3 4 Kumpuočių k. Paplūdimys prie Kumpuočių ežero 0,3 5 Zatokų k. Paplūdimys prie Saločių ežero 0,2 6 Šakių k. Paplūdimys prie Šakių ežero 0,25 7 Kimbartišk÷s k. Parkas 2,25

Antazav÷s seniūnija 1 Marimanto k. Poilsiaviet÷ 0,28 2 Antazav÷s k. Paplūdimys 0,24 3 V÷darių k. Paplūdimys 0,20 4 Maniuliškių k. Paplūdimys 0,20 5 Kukariškio k. Paplūdimys 0,20 6 Velikuškių k. Stovyklaviet÷ 1,20 7 Zaduojos k. Stovyklaviet÷ 1,10 8 Antazav÷s k. Kapinių pl÷tros teritorija 4,2 9 Antazav÷s k. Skverelis prie buv. Antazav÷s pienin÷s 0,04 10 Antazav÷s k. Teritorija prie kryžiaus 0,06 11 Šniukštų k. Teritorija prie kryžiaus 0,02

Imbrado seniūnija 1 Avilių II k. Kapinių pl÷tros teritorija 0,40 2 Stainiškių I k. Paplūdimys prie Avilio ežero 0,80


________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


116

3 Imbrado k. Paplūdimys prie Imbrado ežero 0,20 4 Stelmuž÷s k. Stelmuž÷s parkas 4,40 5 Kamšos Lankoma vieta prie Ilgio ežero -- 6 Briedkaukio k. Imbrado ąžuolo teritorija 0,01

Salako seniūnija 1 Salako k. Poilsiaviet÷ -- 2 Sabalunkų k. Poilsiaviet÷ -- 3 Bik÷nų k. Poilsiaviet÷ -- 4 Į rytus nuo Gaideliškių k. Poilsio zona prie Asavo ežero -- 5 Salakas Skveras Dūkšto g. -- 6 Salakas Skveras Zarasų – Gaisrin÷s g.

sankkryžoje --

Suvieko seniūnija 1 Suvieko k. Paplūdimys 0,55 2 Meiriškių k. Lankytina vieta 0,06 3 Sviriškių vs. Lankytina vieta 0,17 4. Suvieko k. Suvieko kaimo estrada ir parkas su 0,76

ha ežer÷liu 5,5

Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijoje rezervuojamų teritorijų susisiekimo sistemos, inžinerin÷s infrastruktūros pl÷trai, valstyb÷s sienos apsaugos ir atskirų objektų pl÷tros poreikiams sąrašas yra kintamas, tod÷l gali būti pastoviai pildomas naujais objektais be Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano keitimo.

Documents

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBöS BENDRASIS PLANAS · Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrasis planas. Rengimo etapas. 3 dalis. Sprendiniai. _____ _____ UAB “Urbanistika“,

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBöS BENDRASIS PLANAS · Zarasų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrasis planas. Rengimo etapas. 3 dalis. Sprendiniai. _ _ UAB “Urbanistika“,