LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO)

PLANO PATVIRTINIMO

2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 1310

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995,

Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10

dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Patvirtinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Vilniaus apskrities teritorijos

bendrojo plano priedų ir brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais ir

brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).

3. Įpareigoti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo

organizatorių, Vilniaus apskrities viršininką, per pusę metų nuo Vilniaus apskrities teritorijos

bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių

įgyvendinimo programą.

L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS GEDIMINAS KIRKILAS

L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310

VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama –

Bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo

įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos apskrities

valdymo įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio)

plano rengimo Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių

bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos

teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d.

nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr.110-4852), nustatytus šalies raidos tikslus, principus ir

jų įgyvendinimo prioritetus.

2. Bendrojo plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į Vilniaus apskrities teritorijos

bendrojo plano koncepciją, aprobuotą Vilniaus regiono plėtros taryboje 2006 m. gruodžio

19 d., ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Vertinimo eigoje

nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų

pasirinkimo priežastys.

3. Bendrasis planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis

apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2008 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas Nr. 23) ir

aprobuotas Vilniaus regiono plėtros taryboje 2008 m. birželio 6 dieną.

4. Bendrojo plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija

parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.

5. Bendrajame plane vartojamos sąvokos patvirtintos galiojančiais teisės aktais ir

atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902),

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37;

2004, Nr. 153-5571).

II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA

I. TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA

6. Vilniaus apskrities ūkio išsivystymas ir gyventojų gerovė šiuo metu gerokai atsilieka

nuo išsivysčiusių Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių lygio. Tai rodo

bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP), gyventojų uždarbio palyginimas.

Ekonomikos ir gyventojų gerovės atsilikimas skatina grėsmingus socialinius reiškinius: mažą

natūralų gyventojų prieaugį, didelę jaunų ir darbingų gyventojų migraciją į užsienį.

Senstančiai bendruomenei vis sunkiau save išlaikyti, Lietuvoje ryškėja darbo jėgos stokos

perspektyva.

7. Vilniaus apskritis, palyginti su ES-27 valstybių sostinių regionais, pagal gyventojų

skaičių yra 19-ta, pagal teritorijos dydį – 10-ta, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 25-ta.

Vilniaus miestas, palyginti su kitomis ES-27 valstybių sostinėmis, pagal gyventojų skaičių yra

18-tas, pagal teritorijos dydį – 10-tas, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 23-čias. Remiantis

šiais palyginimais, galima daryti išvadą, kad tiek Vilniaus apskritis, tiek Vilniaus miestas,

palyginti su ES-27 valstybių sostinėmis, turi mažai gyventojų, užima didelę teritoriją ir yra

labai retai apgyvendinti.

8. Kone ketvirtadalis (7 iš 27) ES valstybių sostinių bendradarbiauja su kaimyniniais

miestais, siekdamos padidinti savo regionų tarptautinį konkurencingumą. Šios sostinės ir jų

partneriai yra: Viena–Bratislava, Kopenhaga–Malmė, Helsinkis–Talinas, Vilnius–Kaunas,

Amsterdamas–Utrechtas–Roterdamas–Haga.

9. Ekonominio augimo ir atitinkamai gyventojų gerovės augimo spartinimas tokioje

situacijoje turėtų būti vienas svarbiausių apskrities siekių.

10. Tyrimai rodo, kad teritorinė politika gali prisidėti prie šios problemos sprendimo

trimis pagrindinėmis priemonėmis:

10.1. Regiono teritorinė politika gali sudaryti palankesnes sąlygas aglomeracijai –

veiklos koncentracijai savo teritorijoje. Didesnė veiklos koncentracija formuoja „pridėtines“

ūkinės veiklos augimo prielaidas, formuoja ekonominio augimo „multiplikacijos efektą“.

Veiklos koncentracija įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, išlaidas techninei

infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius ir gyventojų sveikatos

apsaugai skirtas lėšas. Aglomeracijos lygis ypač svarbus vykstant šiuolaikiniams pasaulio

ūkio struktūros pokyčiams – vis labiau plėtojantis mažai kenksmingai pramonei ir

aptarnavimo sektoriui. Miestai – ūkinio gyvenimo koncentracijos židiniai – tampa

patraukliausiomis vietomis tokioms investicijoms.

10.2. Tyrimai rodo, jog labai svarbi regiono ūkinio augimo sąlyga yra jo eksporto lygis.

Šiuo metu Lietuvos ūkis kol kas augo daugiausia vidinio vartojimo sąskaita. Sudarydama

palankesnes prielaidas ūkio restruktūrizavimui – regiono eksporto bazės plėtrai, apskrities

teritorinė politika tam tikru indėliu prisidėtų prie apskrities ekonomikos spartesnio vystymo.

Taigi ypač daug dėmesio turi būti skiriama inovacijų „gamybai“, aukštosioms

technologijoms, tarptautinėms paslaugoms ir tarptautinei prekybai.

10.3. Svarbi ūkio augimo prielaida – regiono infrastruktūros išvystymo lygis. Vilniaus

apskritis, kaip ir visa Lietuva Europos mastu – gana retai, dispersiškai apgyvendintas kraštas.

Apgyvendinimo sistema klostėsi šimtmečiais, ir greitai jos pakeisti neįmanoma, todėl

infrastruktūra, ryšių, transporto sistema čia yra itin svarbios augant ūkiui.

11. Ūkio augimo spartinimas – labai svarbus apskrities teritorinės plėtros strateginis

tikslas, bet ne mažiau svarbus ir antrasis strateginis tikslas – apskrities gyvenimo stabilumas.

Jį galima suskaidyti į keletą detalesnių užduočių. Apskrities teritorinė politika nesudarys

išankstinių sąlygų ekologinei ir socialinės įtampos grėsmei, jeigu:

11.1. nebus ardoma ekologinė pusiausvyra – nebus viršijamas tas apskrities gamtos

išteklių naudojimo lygis, kurį gamta gali pakelti;

11.2. nebus sekinami kultūros (visų pirma – kultūros paveldo) ištekliai;

11.3. bus mažinami socialiniai skirtumai (visų pirma – tarp miesto ir kaimo vietovių),

kartu ir socialinės įtampos grėsmė;

11.4. bus mažinamas funkcinis disbalansas apskrities teritorijoje, t. y. sudaromos

sąlygos darbo vietoms atsirasti ten, kur yra darbo jėgos perteklius, statyti būstą ten, kur jo

stinga, plėtoti aptarnavimo infrastruktūrą ten, kur jos nepakanka, ir atvirkščiai – stabdyti

aptarnavimo infrastruktūros plėtrą ten, kur yra jos perteklius, ir darbo vietų plėtrą ten, kur nėra

gyventojų;

11.5. bus didinama apskrities ūkinės veiklos įvairovė ir gebėjimas persitvarkyti,

prisitaikyti prie kintančių pasaulio ūkio sąlygų. Tai ypač svarbu kaimiškosioms teritorijoms.

Ekologinė žemdirbystė, miškų ūkis, rekreacija, turizmas, atsižvelgiant į dabartines pasaulio

ūkio tendencijas, yra perspektyviausios kaimiškųjų teritorijų ūkio sritys.

12. Šie du siekiai (pirmasis – spartesnis Vilniaus apskrities ūkio augimas, sudarant

geresnes gyventojų gyvenimo sąlygas, ir antrasis – ekologine, socialine, ekonomine prasme

stabilaus gyvenimo sąlygų sudarymas) yra pagrindas, ant kurio formuojama apskrities

teritorinė politika šioje istorinėje situacijoje.

13. Gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės:

13.1. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 metais parengtomis Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčių prognozėmis 2005–

2030 metams ir Vilniaus apskrities demografinėmis tendencijomis, parengti trys galimi

Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025 metų,

kurie numato tokius gyventojų skaičiaus pokyčius iki 2015 metų: pesimistinis variantas –

sumažėjimas 33,3 tūkst. žmonių; vidutinis variantas – sumažėjimas 4,5 tūkst. žmonių;

optimistinis variantas – padidėjimas 33,3 tūkst. žmonių.

13.2. Siekiant užtikrinti plėtrai reikalingas teritorijas, Bendrojo plano sprendiniams iki

2015 metų priimtas optimistinis prognozės variantas, pagal kurį numatoma, kad gyventojų

2015 metais padaugės 33,3 tūkst. (iki 881,6 tūkst.), o 2025 metais – 92,6 tūkst. (iki

940,8 tūkst.).

14. Vilniaus apskrities savivaldybėse pagal optimistinį variantą iki 2015 metų gyventojų

padaugėtų Vilniaus mieste, Vilniaus rajone ir Trakų rajone, o iki 2025 metų – ir Elektrėnuose.

Prognozuojama, kad kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų,

Švenčionių ir Ukmergės rajonuose – gyventojų sumažės.

1 pav. Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025

metų

2 pav. Vilniaus apskrities savivaldybių gyventojų skaičiaus pokyčių prognozė iki 2015 ir

2025 metų (optimistinis variantas)

-86369

-566

-523

-273

-229

-1898

-36771591096

-1388-2215

2503467884

1234129880

33322 92585

-10000 0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000 100000

Elektrėnų sav.

Šalčininkų r. sav.

Širvintų r. sav.

Švenčionių r. sav.

Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus m. sav.

Vilniaus r. sav.

Vilniaus apskritis

2025

2015

877569

848227 843748 847673

881549

940812

750000

800000

850000

900000

950000

1000000

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

20

23

20

24

20

25

Esamas

Pesimistinis

Vidutinis

Optimistinis

8815

8054

15. Pagrindiniai Vilniaus apskrities teritorinės plėtros tikslai:

15.1. tolesnis regiono ekonominis augimas;

15.2. apskrities plėtros ekologinis ir socialinis stabilumas.

16. Siekiant 15.1 punkte numatyto tikslo (tolesnio regiono ekonominio augimo), keliami

šie uždaviniai:

16.1. Uždavinys – kelti aglomeracijos lygį regione, didinti veiklos koncentraciją, plėtoti

veiklos jame kompaktiškumą ir rišlumą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

16.1.1. „Artinti“ regioną prie Europos ūkio koncentracijos židinių – gerinti ir plėtoti

apskrities tarptautinių ryšių sistemą. Plėtoti įvairių rūšių tarptautinio ryšio ir regioninės

susisiekimo sistemų tarpusavio rišlumą. Planas nurodo tarptautinių ryšių trasas, šių ryšių

strateginių pertvarkymų vietas.

16.1.2. Plėtoti regiono vidinės aglomeracijos laipsnį – koncentruoti ūkį ir su juo

susijusias funkcijas paliekant ribotą vietų skaičių, užkirsti kelią stichiškam tokių funkcijų

barstymuisi teritorijoje.

Planas nurodo vietas, kurias galima urbanizuoti ir kur gyvenviečių teritorijų plitimas

nepageidautinas. Naują statybą skatinama plėtoti vietose, kurios:

16.1.2.1. būtų šiuo metu jau urbanizuotos, bet neefektyviai naudojamos. Jeigu tokių

nepakanka – naujuose plotuose, kurie tiesiogiai šliejasi prie jau urbanizuotų teritorijų, arba

plotuose, kurie funkciškai ribojasi su jau urbanizuotomis teritorijomis (plotai, kurie gali būti

prijungti prie urbanizuotas teritorijas aptarnaujančių inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros),

jeigu tam nėra objektyvių kliūčių;

16.1.2.2. turėtų labai gerą ryšį su tarptautiniais ir regiono keliais – būtų greitai

pasiekiamos iš jų;

16.1.2.3. turėtų suformuotą visaverčiam ūkiui reikalingą kompleksą – gamybos plotus,

infrastruktūrą, darbo jėgą su viskuo, ko jai reikia (gyvenamosios teritorijos, prekybos, buitinio

ir socialinio aptarnavimo tinklas, poilsio plotai). Kitais atvejais svarbu turėti teisines,

organizacines ir finansines garantijas, kad toks kompleksas bus suformuotas.

16.2. Uždavinys – skatinti regiono ūkio struktūros persitvarkymą eksporto augimo link.

Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

16.2.1. Sudaryti prielaidas plėtoti eksportuojančias ūkio sritis (aukštosios technologijos,

tarptautinės paslaugos ir tarptautinė prekyba).

Plane numatomos regione potencialios mokslo bei su juo susijusio ir savo produkciją

eksportuojančio verslo, tarptautinių verslo paslaugų (bankų, draudimo ir kitos) koncentracijos

vietos. Taip pat reikia naudotis koncentruotos plėtros teikiamais pranašumais. Taigi šios

paskirties teritorijos turi būti lengvai pasiekiamos iš tarptautinio ryšio terminalų – oro uostų,

geležinkelio stočių ir turėti patogų ir greitą tarpusavio ryšį regiono viduje. Teritorijos

aukštosioms technologijoms ir tarptautinio lygio verslo paslaugoms turi būti ten, kur yra visas

sėkmingai jų veiklai reikalingas sąlygų kompleksas – viešbučiai, aukščiausios kvalifikacijos

darbo jėga, labai geros buitinės gyvenimo sąlygos, aukščiausio lygio aptarnavimas, kultūros,

laisvalaikio ir poilsio infrastruktūra.

16.2.2. Sudaryti prielaidas naujoms investicijoms į pramonę.

Plane nurodomos vietos (brėžiniuose – gamybos centrai), kurias tikslinga parengti

naujoms didelio masto strateginėms investicijoms į pramonę. Pageidautina, kad teritorijos

investicijoms į pramonę būtų šalia geležinkelio ir (ar) tarptautinio lygio automagistralių, jos

turi būti lengvai pasiekiamos būsimiesiems darbuotojams, būti pakankamo dydžio (kai

kuriose šalyse tam numatomos ne mažesnės kaip 40 hektarų teritorijos). Visų pirma tam

reikėtų panaudoti jau urbanizuotas, bet neefektyviai funkcionuojančias teritorijas.

16.2.3. Sudaryti prielaidas naujoms investicijoms į turizmo plėtrą apskrityje.

Plane numatomi:

16.2.3.1. pagrindiniai turizmo objektų koncentracijos arealai (brėžiniuose – rekreaciniai

arealai);

16.2.3.2. svarbiausios vietinio ir tarptautinio turizmo trasos, prireikus – vietos, kur

reikalingos principinės korektūros ar detalesni turizmo plėtros projektai;

16.2.3.3. pagrindinės tarptautinio turizmo aptarnavimo infrastruktūros koncentracijos

vietos ar juostos, vietos, kur reikia imtis tam tikrų veiksmų regiono turizmo objekto

patrauklumui padidinti (brėžiniuose – rekreacijos centrai, turizmo centrai).

16.2.4. Skatinti ekologinę žemdirbystę.

16.3. Uždavinys – plėtoti apskrities susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą.

Vilniaus apskritis yra pietrytinis Lietuvos pasienio regionas, turintis ES sieną su

Baltarusija, tad daugelis veiksnių priklauso ne tik nuo mūsų šalies, bet ir bendros ES

strategijos ir jos plėtros, gretimos valstybės poreikių ir galimybių. Transportiniai ryšiai su

gretima valstybe yra sunkiai prognozuojami, todėl daugybė priemonių yra teorinio pobūdžio.

Labai svarbu užtikrinti palankias sąlygas savivaldybių ūkinei ir socialinei veiklai, regioninei

politikai, suformuoti reikiamų šiai veiklai transporto ryšių ir inžinerinę infrastruktūrą tarp

apskrities centrų, gerinti eismo sąlygas tiesiant / rekonstruojant esamus kelius ir jų dangas,

mažinant transporto srautus pagrindiniuose keliuose ir modernizuojant inžinerinę

infrastruktūrą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

16.3.1. Integruoti apskrities transporto sistemą į europinį susisiekimo sistemos tinklą.

Tai apima apskrities ir Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros tinklo įjungimą į

europinius kelių ir geležinkelių transporto koridorius, saugų ir greitą tranzitinių krovinių

praleidimą aplenkiant miestų ir gyvenviečių teritorijas, gerą šalies sienų apsaugą, racionalų

logistikos centrų ir krovinių terminalų išdėstymą.

Ypač daug dėmesio reikia skirti Vilniaus tarptautinio oro uosto modernizavimui, jo

ryšio su miesto centru ir teritorijos tarp jų panaudojimui. Greitai ir patogiai pasiekiamas oro

uostas yra didelis miesto, siekiančio pritraukti tarptautinį verslą, pranašumas. Teritorijos,

esančios pakeliui į oro uostą, gali būti jam itin patrauklios.

16.3.2. Užtikrinti visuomeninio transporto maršrutinio tinklo plėtrą.

Susisiekimo sistemų plėtros pagrindas – esamų transporto rūšių ir susisiekimo

infrastruktūros subalansuotas ir efektyvus panaudojimas vežti keleiviams ir kroviniams,

poveikio aplinkai mažinimas, eismo dalyvių saugumo užtikrinimas, atskirų rajonų ir miestų

savivaldybių keleivinio transporto (autobusų, traukinių) maršrutų suderinimas. Plėtoti

susisiekimo sistemų tarpusavio rišlumą ir kooperaciją – didinti keleivių persėdimo iš vienos

susisiekimo sistemos į kitą galimybes (iš individualaus automobilio – į visuomeninį

transportą, nuo dviračio – į visuomeninį transportą ir atvirkščiai).

16.3.3. Sudaryti sąlygas mažinti transporto poveikį aplinkai.

Sumažinti vežimo būtinumą, pirma, formuojant integruotas (polifunkcines) gyvenviečių

struktūras, antra, plėtojant telekomunikacijų sistemą.

Plėtoti ekonomiškesnes, ekologiškesnes susisiekimo sistemas ir stabdyti brangių,

aplinką teršiančių ir gyvenimo sąlygų skirtumus didinančių susisiekimo sistemų vystymąsi:

pagal galimybes perkelti gabenimą nuo automobilių į bėginį transportą; plėtoti visuomeninį

transportą ir stabdyti individualaus transporto plėtrą; plėtoti nemotorizuotą ir stabdyti

motorizuotą individualų susisiekimą.

16.3.4. Modernizuoti ir plėtoti inžinerinės infrastruktūros trasas ir objektus.

Siekiama, kad esamos gyvenamosios vietovės būtų aprūpintos reikiama inžinerine

infrastruktūra, kad inžinerinės infrastruktūros plėtojimas darytų kuo mažesnę žalą

gyventojams, gamtinei aplinkai, kraštovaizdžiui ir ūkiui. Iš esmės pagerinti susisiekimo ir

inžinerinės infrastruktūros būklę galima tik laiku realizavus prioritetinius infrastruktūros

plėtros objektus ir vykdant monitoringą. Tai leistų koreguoti vykstančius realius procesus.

16.4. Uždavinys – sudaryti prielaidas taupyti laiką, energiją ir kitas sąnaudas. Šis

uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

16.4.1. Užkirsti kelią stichiškam funkcijų išbarstymui teritorijoje – toliau plėtoti

kompaktišką regiono urbanizaciją.

16.4.2. Plėtoti regiono urbanizacijos kompleksiškumą, t. y. sutelkti greta vienas kito tai,

kas tarpusavyje yra glaudžiai susiję: gyvenimas – darbas, gyvenimas – aptarnavimas ir

panašiai.

16.4.3. Plėtoti regiono urbanizaciją taip, kad būtų galima naudoti ekonomiškesnes

susisiekimo priemones, visų pirma visuomeninį, bėginį (keleivinį ir krovininį) transportą.

17. Siekiant 15.2 punkte numatyto tikslo (apskrities plėtros ekologinio ir socialinio

stabilumo), keliami šie uždaviniai:

17.1. Uždavinys – užtikrinti ekologinę pusiausvyrą. Šis uždavinys sąlygoja tokių

veiksmų būtinumą:

17.1.1. Didinti regiono bendrą ekologinį produktyvumą – didinti ekologiškai

produktyvių teritorijų plotą, skatinti racionaliau naudoti, pertvarkyti jau urbanizuotas

teritorijas, plėsti jas tiktai esant neišvengiamai būtinybei.

17.1.2. Plėtoti tokius teritorijos naudojimo ypatumus, kurie sudarytų sąlygas mažinti

energijos vartojimą (mažinti važiavimo, ilgų energijos tiekimo linijų būtinybę ir panašiai).

17.1.3. Stiprinti tokius teritorijos naudojimo bruožus, kurie sudarytų sąlygas mažinti

teršalų išmetimą į aplinką, pirma, sudarant sąlygas mažinti automobilių išmetamų dujų kiekį,

antra, kuriant mažiau aplinką teršiančias, efektyvesnes gyvenviečių inžinerinės infrastruktūros

sistemas.

17.1.4. Vykdyti racionalią atliekų tvarkymo teritorinę politiką.

17.1.5. Stiprinti teritorines gamtos elementų (visų pirma paviršinio vandens telkinių)

apsaugos nuo sunykimo priemones.

17.1.6. Formuoti teritorines paviršinio vandens apsaugos nuo taršos priemones.

17.1.7. Didinti biologinę įvairovę:

17.1.7.1. rengti specialiuosius planus saugomoms augalų ir gyvūnų buveinių

teritorijoms naudoti;

17.1.7.2. plėtoti regiono ekologinį tinklą – didinti natūralių gamtinių teritorijų plotus ir

stiprinti jų rišlumą.

17.2. Uždavinys – užtikrinti kultūros paveldo apsaugą ir racionalų jo panaudojimą.

Sprendžiant šį uždavinį, plane nurodyti kultūros paveldo objektai, paskelbti saugomais.

Numatant plėtrą ir planuojant turistinius maršrutus, įvertintas šių objektų išsidėstymas

apskrities teritorijoje, akcentuojant svarbiausių objektų vertingąsias savybes.

17.3. Uždavinys – mažinti socialinių skirtumų lygį.

Apskrityje pastarąjį dešimtmetį smarkiai ryškėjo miestų (ypač Vilniaus) ir kaimiškųjų

(ypač periferinių) teritorijų skirtumai. Į periferines teritorijas ateina mažiau investicijų, jose

sunkiau susirasti darbą. Periferinių teritorijų gyventojų pajamos yra kur kas mažesnės nei

Vilniuje. Čia blogesnis socialinis aptarnavimas, prastesnės laisvalaikio praleidimo galimybės.

Darbingi kaimiškųjų teritorijų gyventojai keliasi į miestus, emigruoja į užsienį. Ypač keičiasi

kaimo gyventojų demografinė sudėtis – kaimas santykiškai vis labiau sensta.

Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

17.3.1. Sudaryti sąlygas verslo plėtrai antrojo ir trečiojo lygmens urbanistiniuose

centruose.

Bene didžiausią tikimybę pritraukti investicijas, taigi ir sukurti taip reikalingas

periferijoje darbo vietas, turi didžiausieji jos miestai – Ukmergė, Švenčionys, Elektrėnai,

Trakai, Šalčininkai, Širvintos, taip pat kiti miestai, Lietuvos Respublikos teritorijos

bendrajame plane priskirti šalies regioninio centro arba šalies pagrindinio lokalinio centro

kategorijoms. Jeigu investicijos į šiuos miestus ateis, jie galės patenkinti dalį darbo vietų

periferinėse teritorijose poreikio (nuo savivaldybių pakraščių iki jų centrų yra vidutiniškai

apie 15–20 kilometrų. Tai automobiliu nesunkiai kasdien įveikiamas atstumas). Kadangi

verslo augimą skatina jo koncentracija teritorijoje, svarbu investicijų į verslo plėtrą

neišsklaidyti teritorijoje, o skirti visų pirma šiems miestams.

17.3.2. Liberaliau panaudoti kitų apskrities urbanistinių centrų ir kaimiškųjų

gyvenviečių verslumo potencialo galimybes.

Pradėti naują didesnį verslą kaimiškosiose teritorijose būtų ekonomiškai neracionalu

(daugelis šių teritorijų yra atokiau nuo didelių kelių, stočių ir oro uosto, jose mažesni darbo

jėgos ištekliai, jose darbo jėga mažiau kvalifikuota). Vadinasi, tikimybė, kad į kaimą ateis

didelės investicijos, buvo ir liks menka. Jeigu kaimiškųjų vietovių ekonomika ir gali pradėti

atsigauti, tai kol kas tikriausiai tik plėtojant smulkųjį verslą. O finansinės kaimo gyventojų

galimybės yra menkos. Kad ir nedidelis verslo apsunkinimas kaime atsirandančioms

iniciatyvoms gali tapti neįveikiama kliūtimi. Tokia kliūtimi gali būti ir pernelyg smulkūs

veiklos apribojimai, tarp jų – pernelyg detalus teritorijų planavimas. Darytina išvada:

stengiantis neprarasti verslumo potencialo kaimiškosiose teritorijose, kol kas racionaliausia

teritorinė politika kaime – nesuplanuoti kaimiškųjų teritorijų pernelyg skrupulingai. Teritorinė

politika apskrityje turi būti įvairi: Vilniaus ir jo artimųjų apylinkių plėtros teritorinis valdymas

stiprintinas, o apskrities kaimiškosiose teritorijose reglamentavimo politika turėtų būti

liberalesnė.

17.3.3. Užtikrinti pakankamą ir racionalią kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo sistemą.

Kaime gyvens nemažai pagyvenusių žmonių, kurie nepajėgs ar nenorės keltis į miestus.

Nors žemės ūkio teritorijų plotas mažės, ateityje kaimiškosios teritorijos liks žemdirbių

gyvenamąja vieta. Kaime yra ir liks iniciatyvių žmonių, norinčių plėtoti verslą, bet nenorinčių

arba dėl ribotų finansinių galimybių nepajėgiančių persikelti į miestą.

Iš to išplaukia išvada, kad visiems šiems gyventojams reikės pirminės sveikatos

apsaugos, švietimo, socialinės rūpybos ir kitų socialinės infrastruktūros įstaigų, t. y. centrų

sistemos. Jeigu tam tikrose gyvenvietėse telksis socialinė ir techninė infrastruktūra, racionalu

kaip tik čia skatinti ir verslo plėtrą. Pageidautina, kad šios gyvenvietės plėtotųsi ir kaip

kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo židiniai, ir kaip smulkaus verslo koncentracijos vietos.

Svarbu atitinkamai parinkti tokius kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo branduolius: jeigu

jų bus numatyta per mažai, gyventojams bus sunku juos pasiekti, o daug jų išlaikyti Lietuvai,

vienai iš ekonomiškai silpnesnių ES valstybių, bus labai brangu. Bendrasis planas siūlo aplink

jau minėtuosius savivaldybių centrus išdėstyti kitus savivaldybių aptarnavimo centrus (toliau

tekste ir brėžiniuose vadinama – kiti apskrities urbanistiniai centrai). Kaimiškosiose

teritorijose nuotoliai iki tokių centrų būtų vidutiniškai 7–10 kilometrų. Automobiliu tokį nuotolį

galima įveikti per 6–10 minučių. Vasarą tai nesunkiai įveikiama dviračiu.

Žinant bedarbių skaičių savivaldybėse, gyventojų užimtumo struktūrą ir tai, kiek (kaip

rodo patirtis) teritorijos ploto tenka vienam užimtam asmeniui atskirose veiklos srityse,

apytiksliai galima prognozuoti, kiek savivaldybėse reikėtų numatyti teritorijos ploto,

parengtino investicijoms. Detaliai gyvenviečių plėtros valdymo klausimai turi būti

sprendžiami miestų ir rajonų savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose.

17.4. Uždavinys – stiprinti funkcinį balansą.

Kadangi apskritis sudaro sudėtingą funkcinį mechanizmą, siekiant stabilios jos plėtros,

svarbu užtikrinti, kad vienos sudedamosios šio mechanizmo dalys atitiktų kitų jo sudedamųjų

dalių galimybes. Vadinasi, tikslinga darbo vietas plėtoti ten, kur jų trūksta; gyvenamąją

statybą plėtoti ten, kur yra darbo vietų ir geras aptarnavimas, bet trūksta būstų; gyventojų

aptarnavimą plėtoti ten, kur yra gyventojų, ir panašiai. Šis uždavinys sprendžiamas keliomis

priemonėmis:

17.4.1. Numatyti tam tikras urbanistinės plėtros (visų pirma – pramonės, švietimo ir

aptarnavimo funkcijų) galimybes Vilniaus apskrities kaimiškosiose teritorijose – ten, kur

santykiškai to labiausiai stinga.

17.4.2. Koncentruoti urbanistinę plėtrą prie svarbiausių kelių, esamuose miestuose ir

didžiausiose gyvenvietėse, kurioms numatomas centrų vaidmuo (brėžiniuose – centrai).

17.4.3. Numatyti gyvenamosios statybos plėtros galimybes ten, kur jau išplėtota

infrastruktūra ir susisiekimo sistema, ir siūlyti riboti gyvenamąją statybą neurbanizuotose

teritorijose, neturinčiose nei darbo vietų, nei aptarnavimo infrastruktūros.

Funkcinio balanso prasme itin svarbios tampa teritorijos, esančios aplink didžiuosius

miestus, visų pirma – Vilnių (brėžiniuose – žaliasis žiedas). Jos turi tapti esmine rekreacinių

išteklių, kurių stokojama intensyviai urbanizuotose teritorijose, atkūrimo priemone.

Rekreacines teritorijas, lankomus kultūros paveldo objektus, pramogų centrus turi jungti

pėsčiųjų ir dviračių takai. Reikia pasirūpinti funkciniu ir estetiniu jų aplinkos suformavimu

ten, kur to nepadarė gamta ir istorija. Gausiai lankomos poilsiavietės turi būti pasiekiamos

visuomeniniu transportu.

17.5. Uždavinys – siekti ūkio įvairovės ir plastiškumo (gebėjimo prisitaikyti prie

kintančių sąlygų).

Plane šis uždavinys sprendžiamas numatant pagalbos priemones, skirtas degraduojančių

ar kitaip neefektyviai funkcionuojančių teritorijų naudojimui pakeisti, – konversijai (daugelis

brėžiniuose nurodytų gamybos centrų kaip tik ir yra tokiose teritorijose). Nebenaudojamose

kariuomenės reikalams teritorijose numatoma nauja veikla, poilsiui patraukliose

kaimiškosiose vietovėse siūlomos jų pritaikymo rekreacijai programos (brėžiniuose –

rekreacijos centrai, rekreaciniai arealai).

II. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI

18. Teritoriniai funkciniai prioritetai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos teritorijos

bendrojo plano sprendinius ir atsižvelgiant į Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją.

19. Bendrojo plano funkcinių prioritetų sprendiniai yra apibendrinamojo pobūdžio,

nurodantys teritorijų funkcines plėtros galimybes. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini

sprendiniai turi būti nustatyti apskrities savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose

planuose. Teritorijų zonavimo ribos yra apytikslės ir turi būti tikslinamos rengiant apskrities

savivaldybių bendruosius ir specialiuosius planus. Teritorijoms nustatyti funkciniai prioritetai

nurodo prioritetines teritorijos raidos kryptis. Galimos papildomos nedominuojančios

naudojimo kryptys. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini funkciniai prioritetai ir galimos

nedominuojančios veiklos kryptys turi būti nustatyti apskrities savivaldybių bendruosiuose ir

specialiuosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją).

20. Vilniaus apskrityje išskirti 4 teritoriniai funkciniai prioritetai: intensyvus miškų

ūkis; tausojantis miškų ūkis; intensyvus žemės ūkis; tausojantis žemės ūkis (kitos galimos

naudojimo kryptys nėra prioritetinės, nes užima palyginti nedideles teritorijas):

20.1. Intensyvus miškų ūkis – tai ūkininkavimas pagal IV grupės (ūkinių) miškų

tvarkymo reikalavimus; jis atitinka teritorijas su intensyvia miškų ūkio veikla.

20.2. Tausojantis miškų ūkis – tai ūkininkavimas pagal II–III grupių (ekosistemų

apsaugos, rekreacinių ir apsauginių) miškų tvarkymo reikalavimus; jis atitinka teritorijas su

reglamentuota ekosistemas saugančia ir reglamentuota tausojančia miškų ūkio veikla. Be

plynųjų kirtimų arba kertant labai ribotai, išskirtiniais atvejais – kertant plynaisiais kirtimais.

20.3. Intensyvus žemės ūkis – tai valstybės reguliavimo priemonės prekinio tipo ūkiams

kurti ir modernizuoti. Žemės ūkio gamybos specializavimas atsižvelgiant į dirvožemio

savybes, produkcijos perdirbimo įmonių išdėstymą ir ekonomines sąlygas. Valstybės ir ūkio

subjektų lėšomis privalomi atlikti melioracijos sistemų renovacijos, rūgščių dirvų kalkinimo ir

kiti žemės gerinimo darbai. Žemės ūkio naudmenos tręšiamos pagal optimalias normas.

20.4. Tausojantis žemės ūkis – tai valstybės reguliavimo priemonių, skirtų ekologiniams

ūkiams kurti ir ribotai ūkininkauti antropogeniniam poveikiui jautriose teritorijose, sistema.

Reglamentuojama pasėlių struktūra ir leistinų naudoti trąšų bei chemikalų normos.

Kompleksinių specialių agrotechninių priemonių taikymas vėjo ir vandens erozijos

veikiamuose plotuose. Žemėtvarkos projektuose numatomi renatūralizuoti nusausintų pelkių

ir krūmynų bei apsodinami mišku nenaudojamos žemės ir žemės ūkinės vertės žemės ūkio

naudmenų plotai, norint padidinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę. Valstybės ir ūkinių

subjektų lėšomis privalomai atliekami darbai žemės ūkio veiklai naudojamų plotų dirvožemių

našumui išsaugoti. Teritorijose, kuriose ūkinę veiklą riboja valstybinių parkų ir draustinių

nuostatai, bei kitose saugomose teritorijose reglamentuota (arba numatoma reglamentuoti)

ekosistemas tausojanti žemės ūkio veikla.

20.5. Intensyvi rekreacija – tai poilsio organizavimas, numatant rekreacines teritorijas ir

turint tikslą įrengti ilgalaikio poilsio įstaigas (viešbučius, poilsio namus, kempingus ir

panašiai), gamtinę aplinką pritaikyti intensyviam lankytojų srautui, įrengti pėsčiųjų,

dviratininkų ar žirginio turizmo takus, poilsio ir apžvalgos aikštelių sistemą, pagal

specialiuosius reikalavimus tvarkyti miškus (įrengti parkus ir miško parkus), vandens telkinių

pakrantes, kitus gamtinius kompleksus, sukurti reikiamą rekreacinės infrastruktūros sistemą.

20.6. Tausojanti rekreacija – tai poilsio organizavimas, numatant rekreacines teritorijas

ir turint tikslą sudaryti sąlygas lankytis gamtoje pažintiniais (pažintinio turizmo) ar kitais

(grybavimo, uogavimo, riešutavimo ir panašiais) tikslais, įrengti trumpo poilsio vietas (poilsio

aikšteles, pliažus, regyklas ir kita) be stovyklavimo, palapinių statymo, įrengti pažintinius

pėsčiųjų, dviratininkų ar žirginio turizmo takus ar vandens turizmo trasas, pagal

specialiuosius reikalavimus tvarkyti miškus (kurti miško parkus), vandens telkinių pakrantes,

kitus gamtinius kompleksus, kurti minimalią rekreacinės infrastruktūros sistemą.

21. Bendrojo plano sprendiniai gali būti tikslinami rengiant Vilniaus apskrities

savivaldybių teritorijų bendruosius ir specialiuosius planus.

III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS

I. GYVENVIEČIŲ SISTEMA

22. Sprendžiant aukščiau išdėstytus uždavinius, Bendrajame plane numatyta

gyvenviečių sistema, kurią sudaro šalies masto centrai (numatytieji Lietuvos Respublikos

teritorijos bendrajame plane) ir vietiniai – kiti apskrities urbanistiniai centrai. Gyventojų ir

darbo vietų plėtrą tikslinga sutelkti visų pirma šiose gyvenvietėse. Laikantis šio principo,

likusiųjų mažesnių gyvenviečių plėtra gali būti detalizuojama savivaldybių bendruosiuose ir

specialiuosiuose planuose.

23. Valstybinio ir tarpvalstybinio masto centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos

teritorijos bendrasis planas nurodo vieną pirmojo lygmens („T“ – tarptautinės, integruojamojo

tipo metropolinio centro kategorijos) miestą – Vilnių.

24. Regioniniai centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas

nurodo du antrojo lygmens miestus:

24.1. „C“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami vidutinių miestų pagrindu

centrai) – Ukmergė;

24.2. „D“ kategorijos (neatliekantys regioninės administracinės funkcijos centrai,

formuojami jungiant keletą gyvenviečių) – Švenčionys (su Švenčionėliais).

25. Pagrindiniai lokaliniai centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis

planas nurodo 14 trečiojo lygmens miestų:

25.1. „a“ kategorijos (pakankamo potencialo esamų savivaldybių centrai) – Šalčininkai,

Širvintos, Trakai;

25.2. „b“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami centrai) – Eišiškės,

Elektrėnai, Nemenčinė, Pabradė, Rūdiškės, Švenčionėliai, Vievis;

25.3. „c“ kategorijos (nepakankamo potencialo, ypač aktyviai stiprinami centrai) –

Aukštadvaris, Dieveniškės, Jašiūnai, Kalveliai.

26. Kiti apskrities urbanistiniai centrai:

26.1. Svarbiausia šių centrų funkcija – suformuoti (sustiprinti) pirminio kaimiškųjų

teritorijų gyventojų socialinio aptarnavimo centrų tinklo (švietimo, sveikatos priežiūros ir

socialinės rūpybos) pagrindą.

26.2. Kitiems apskrities urbanistiniams centrams siūloma priskirti gyvenvietes,

vadovaujantis šiais principais:

26.2.1. šie centrai turi būti išsidėstę tolygiai, kad aptarnautų visas kaimiškųjų teritorijų

vietas proporcingai apgyvendinimo tankiui;

26.2.2. šiuose centruose turėtų būti pakankamai gyventojų, kad gyvenvietėje racionalu

būtų turėti pirminio aptarnavimo struktūrą. Orientacinis skaičius – 500 gyventojų. Pagal

dabartinę šalies demografinę struktūrą apytiksliai tiek gyventojų turinčioje gyvenvietėje gali

susidaryti pakankamai vaikų, kad pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas,

tinklo kūrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d.

nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr. 95-3509), joje būtų leidžiama turėti pradinę mokyklą;

26.2.3. esamo viešojo transporto (autobusų, traukinių) maršrutinio tinklo ir stotelių

artumas;

26.2.4. esamas užimamas teritorijos plotas;

26.2.5. techninės infrastruktūros išvystymo lygis;

26.2.6. esamų verslo įmonių ir darbo vietų skaičius;

26.2.7. esamos socialinės infrastruktūros (mokyklos, darželiai, medicinos punktai ir

panašiai) išvystymo lygis;

26.2.8. esamos prekybos ir buitinio aptarnavimo infrastruktūros išvystymo lygis;

26.2.9. seniūnijos gyventojų tankis, darantis įtaką augimo perspektyvai;

26.2.10. nuotolis iki rajono centro ir artimiausių krašto ir magistralinių kelių, nuotolis

iki rajoninių kelių ir jų dangos būklė;

26.2.11. mokinių patekimo į mokyklą galimybės;

26.2.12. gyvenvietėje yra kultūros paveldo objektų (gyvenvietės gyvybingumo

palaikymas padėtų jiems išsilaikyti);

26.2.13. gyvenvietė yra potencialaus turizmo rekreacijos areale (gali būti jo

aptarnavimo funkcijų koncentracijos vieta).

27. Siūlomi 112 kitų apskrities urbanistinių centrų:

27.1. esami seniūnijų centrai:

27.1.1. Elektrėnų savivaldybėje: Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Naujosios

Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės;

27.1.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje: Akmenynė, Baltoji Vokė, Butrimonys,

Gerviškės, Kalesninkai, Pabarė, Poškonys, Turgeliai;

27.1.3. Širvintų rajono savivaldybėje: Alionys, Čiobiškis, Gelvonai, Jauniūnai, Kernavė,

Musninkai, Zibalai;

27.1.4. Švenčionių rajono savivaldybėje: Adutiškis, Cirkliškis, Kaltanėnai, Magūnai,

Naujas Strūnaitis, Sariai, Svirkos;

27.1.5. Trakų rajono savivaldybėje: Grendavė, Lentvaris, Onuškis, Paluknys, Senieji

Trakai;

27.1.6. Ukmergės rajono savivaldybėje: Dainava, Deltuva, Liaušiai, Lyduokiai,

Pabaiskas, Siesikai, Taujėnai, Vepriai, Vidiškiai, Želva, Žemaitkiemis;

27.1.7. Vilniaus rajono savivaldybėje: Avižieniai, Bezdonys, Buivydžiai, Didžioji

Riešė, Dūkštos, Juodšiliai, Lavoriškės, Maišiagala, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai,

Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Rukainiai, Sudervė, Sužionys, Šatrininkai, Šumskas,

Zujūnai;

27.2. nauji centrai miestelių ir kaimų pagrindu:

27.2.1. Elektrėnų savivaldybėje – Pakalniškės;

27.2.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje: Dainava, Rūdninkai, Šalčininkėliai, Zavišonys;

27.2.3. Širvintų rajono savivaldybėje: Bagaslaviškis, Bartkuškis, Liukonys, Šešuolėliai,

Vileikiškiai;

27.2.4. Švenčionių rajono savivaldybėje: Labanoras, Milkuškos, Nauja Pašaminė,

Pavoverė, Prienai, Reškutėnai, Šventa, Trūdai, Vidutinė, Zadvarninkai;

27.2.5. Trakų rajono savivaldybėje: Bijūnai, Bražuolė, Dusmenys, Ismonys, Rykantai,

Salkininkai, Žaizdriai;

27.2.6. Ukmergės rajono savivaldybėje: Baleliai, Krikštėnai, Lėnas, Nuotekai,

Rečionys, Šešuoliai, Šventupė;

27.2.7. Vilniaus rajono savivaldybėje: Buivydiškės, Bukiškis, Didžiosios Kabiškės,

Galgiai, Glitiškės, Kalviškės, Karvys, Keturiasdešimt Totorių, Mostiškės, Pikeliškės,

Skaidiškės, Vaidotai, Valčiūnai.

28. Miestai:

28.1. Vilniaus apskrityje yra 16 miestų: Elektrėnų savivaldybėje – 2, Šalčininkų rajono

savivaldybėje – 3, Širvintų rajono savivaldybėje – 1, Švenčionių rajono savivaldybėje – 3,

Trakų rajono savivaldybėje – 3, Ukmergės rajono savivaldybėje – 1, Vilniaus miesto

savivaldybėje – 2, Vilniaus rajono savivaldybėje – 1.

28.2. Įvertinant Trakų rajone esančio Aukštadvario miestelio geografinę padėtį

savivaldybės teritorijoje ir reikšmingą vietą regiono rekreacinio aptarnavimo srityje,

Aukštadvariui, 3-iojo lygmens „c“ kategorijos šalies pagrindiniam lokaliniam centrui, siūloma

suteikti miesto statusą.

1 lentelė. Vilniaus apskrities miestai ir jų administracinis rangas

Eil.

Nr. Miesto pavadinimas Savivaldybė Administracinis rangas

1. Vilnius Vilniaus miesto apskrities centras

2. Ukmergė Ukmergės rajono savivaldybės centras

3. Elektrėnai Elektrėnų savivaldybės centras

4. Lentvaris Trakų rajono seniūnijos centras

5. Grigiškės Vilniaus miesto seniūnijos centras

6. Širvintos Širvintų rajono savivaldybės centras

7. Švenčionėliai Švenčionių rajono seniūnijos centras

8. Šalčininkai Šalčininkų rajono savivaldybės centras

9. Pabradė Švenčionių rajono seniūnijos centras

10. Nemenčinė Vilniaus rajono seniūnijos centras

11. Trakai Trakų rajono savivaldybės centras

12. Švenčionys Švenčionių rajono savivaldybės centras

13. Vievis Elektrėnų seniūnijos centras

14. Eišiškės Šalčininkų rajono seniūnijos centras

15. Rūdiškės Trakų rajono seniūnijos centras

16. Baltoji Vokė Šalčininkų rajono seniūnijos centras

17. Aukštadvaris Trakų rajono seniūnijos centras

29. Aglomeruotos urbanizacijos zonos:

29.1. Aglomeruotos urbanizacijos zonoje numatoma intensyvios urbanizacijos plėtros

galimybė urbanistiniuose centruose. Tai teritorijos, esančios greta miestų, miestelių ir kaimų,

kurių daugelis yra miesto inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros aptarnavimo zonoje. Šiose

teritorijose prioritetas teikiamas intensyviajai urbanizacijai.

29.2. Vilniaus apskrityje išskirta viena esama Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos

zona, kurią siūloma išplėsti įjungiant: šiaurėje – Maišiagalą ir Nemenčinę, rytuose – Bezdonis

ir Mickūnus, pietuose – Pastrėvį, Salkininkus ir Marijampolį, vakaruose – Elektrėnus ir toliau

sujungiant su Kauno aglomeruotos urbanizacijos zona išilgai magistralinio kelio ir

geležinkelio Vilnius–Kaunas. Planuojamoje Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonoje yra

Siūloma ir Aukštadvariui suteikti miesto statusą (1–16 – esamieji miestai).

663 tūkst. gyventojų. Urbanistinių centrų – 40. Bendras planuojamos Vilniaus aglomeruotos

urbanizacijos zonos plotas – 196 404 hektarai. Planuojamų prioritetinių plėtros teritorijų

orientacinis bendras plotas – 12 260 hektarų.

2 lentelė. Planuojamos Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonos sudėtis

Savivaldybė Urbanistinių

centrų skaičius

Gyventojų skaičius,

tūkst.

Prioritetinės plėtros

teritorijos, hektarais

Vilniaus miesto 1 554 5110

Vilniaus rajono (dalis) 27 64 3790

Elektrėnų (dalis) 7 23 2430

Trakų rajono (dalis) 5 22 930

Iš viso 40 663 12260

29.3. Papildomai, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Vilniaus

apskrityje siūloma sukurti Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeruotos urbanizacijos zoną.

Planuojamoje Švenčionių–Švenčionėlių aglomeracinės plėtros zonoje yra 13 800 tūkst.

gyventojų. Urbanistinių centrų – 5 (Švenčionys, Švenčionėliai, Trūdai, Cirkliškės,

Zadvarninkai). Bendras planuojamos Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeruotos urbanizacijos

zonos orientacinis plotas – 9 804 hektarai. Planuojamų prioritetinių plėtros teritorijų

orientacinis bendras plotas – 910 hektarų.

II. GYVENVIETĖS

30. Užstatytos teritorijos:

30.1. Tai teritorijos, skirtos urbanizacijai (polifunkcinei veiklos koncentracijai), –

gyvenviečių egzistavimo kompleksą sudarančioms įvairioms veiklos rūšims: gyvenimui,

darbui, aptarnavimui, poilsiui.

30.2. Užstatytoms teritorijoms priskirtos be didesnių nei 200 metrų pertrūkių užstatytos

teritorijos, apimančios gyvenamąsias, taip pat techninei ir socialinei infrastruktūrai skirtas

teritorijas. Šios teritorijos nebūtinai sutampa su savivaldybių ar seniūnijų administracinėmis

ribomis. Atskiri pastatai ir statiniai ar nedidelės jų grupės, nepažymėti brėžiniuose, priskiriami

neužstatytoms teritorijoms.

30.3. Užstatytose teritorijose:

30.3.1. Prioritetas teikiamas šiai paskirčiai jau naudotų plotų konversijai ir

racionalesniam naudojimui, pavyzdžiui, užstatymo sutankinimui (nepažeidžiant sveikų

gyvenimo sąlygų ir ekologijos reikalavimų). Apleistas teritorijas tikslinga suplanuoti ir

paskirti naujai paskirčiai. Užstatomų plotų išmėtymo teritorijoje vengtina.

30.3.2. Ypač daug dėmesio užstatytose gyvenviečių teritorijose svarbu teikti tam, kad

jos būtų aprūpintos susisiekimo (visų pirma visuomeninio, esant galimybei – bėginio

transporto) sistema. Teritorijos turi būti aprūpintos ir kita būtina inžinerine infrastruktūra.

30.3.3. Susisiekimo (ypač regioninio) linijų sankirtas tikslinga panaudoti vystant

užstatytų teritorijų struktūros branduolius.

30.3.4. Siekiant taupyti apskrities gyventojų laiko ir materialinius išteklius, gerinti

socialines gyvenimo sąlygas ir ekologinę būklę, priverstinis gyventojų judėjimas teritorijoje

turi būti mažinamas, formuojant teritorijas kompleksiškai, t. y. numatant jose tiek

Prioritetinės plėtros teritorijos gali būti tikslinamos rengiant savivaldybių teritorijų

arba jų dalių bendruosius planus.

gyvenamąsias, tiek darbo vietas, tiek aptarnavimo sistemą, tiek poilsiui skirtas zonas.

Formuoti didelius vienos paskirties plotus vengtina.

30.3.5. Visi gyventojai turi būti aprūpinti kasdieninio vartojimo prekėmis ir

paslaugomis. Kasdieninio vartojimo prekių parduotuves ir atitinkamas paslaugas tikslinga

dislokuoti užstatymui skirtose teritorijose taip, kad jos greitai ir saugiai būtų pasiekiamos

(pageidautina – ne toliau kaip 300 metrų nuo tolimiausių būstų).

30.3.6. Didesnių nei 300 kv. metrų prekybos ploto mažmeninės prekybos įmonių,

išskyrus prekybą prekėmis, kurios gali kelti gaisro ar sprogimo pavojų, prekybą statybinėmis

medžiagomis, baldais, virtuvės ir santechnikos įranga, sodo prekėmis, automobiliais ir jų

priekabomis, laivais ir valtimis, dislokacija už gyvenviečių užstatytos teritorijos ribų

neskatinama.

30.3.7. Tikslinga siekti, kad gyventojų skaičius didėtų ir naujos darbo vietos būtų

kuriamos pirmiausia apskrityje esančiuose šalies regioniniuose, šalies pagrindiniuose

lokaliniuose, kituose apskrities urbanistiniuose centruose ir plėtros teritorijose, nurodytose 31

punkte.

30.3.8. Detalizuojant užstatytas gyvenviečių teritorijas (30 punktas), taip pat Vilniaus

priemiesčio plėtros teritorijas (31 punktas) ir Vilniaus apskrities apgyvendinimo sistemos

centrus, reikėtų remtis prognoze, kad gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje iki 2015 metų

turėtų padidėti 33,3 tūkstančio (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pagal optimistines

prognozes numatomas gyventojų daugėjimas nuo 554 iki 577 tūkstančių, o Vilniaus

tiesioginės įtakos zonoje gyventojų padaugės maždaug 20 tūkstančių).

30.3.9. Užstatytos teritorijos plotą tikslinga plėsti į neužstatytas teritorijas:

30.3.9.1. kai esamos urbanizuotos gyvenvietės teritorijos intensyviau užstatyti

neįmanoma, t. y. kai tinkamų statybai, bet neužstatytų plotų urbanizuotoje teritorijoje jau

nebėra;

30.3.9.2. gyvenamosios paskirties, ją aptarnaujančios socialinės infrastruktūros,

prekybos objektų, neteršiančios aplinkos pramonės statybos atveju – kai teritoriją įmanoma

prijungti prie susisiekimo ir techninės infrastruktūros sistemos arba ši sistema yra lygiagrečiai

sukuriama; gyvenamosios statybos atveju (greta nurodytų aplinkybių) – kai numatomo naujai

gyvenamajai statybai ploto teritorijos (miestuose, miesteliuose ir kaimuose) yra nutolusios

nuo esamų ar numatytų mokyklų, maisto prekių parduotuvių, visuomeninio transporto

stotelių, o daugiaaukštės statybos atveju ir nuo žaliųjų visuomeninio naudojimo plotų

pėsčiojo pasiekiamu atstumu (optimalus atstumas – iki 400 metrų). Jeigu plėtra yra susijusi su

miškų ūkio, viešosios rekreacijos, turizmo, krašto apsaugos, inžinerinių objektų statyba ir jų

aptarnavimu, šie atstumai gali būti didesni;

30.3.9.3. kai visos 30.3.9.2 punkte minėtos infrastruktūros įrengimas yra garantuotai

finansuojamas;

30.3.9.4. kai numatomos plėtros plotai nepatenka į gamtinio karkaso elementų –

saugomas ir migracijos koridorių – teritorijas.

30.3.10. Neužstatytose teritorijose esančios apleistos buvusios karinės, pramoninės ar

kitos gamybinės paskirties teritorijos prie užstatytų teritorijų gyvenamosios statybos tikslais

jungtinos tada, kai:

30.3.10.1. teritorija tiesiogiai liečiasi su esama užstatyta teritorija, t. y. naujų pastatų

(statinių) atstumas nuo jau esamos užstatytos teritorijos gyvenvietėje ne didesnis kaip

500 metrų;

30.3.10.2. teritorija yra visuomeninio transporto pasiekiamumo zonoje, t. y.

maksimalaus ėjimo pėsčiomis iki viešojo susisiekimo linijų atstumas ne didesnis kaip:

500 metrų – daugiaaukščio intensyvaus užstatymo teritorijose; 600 metrų – mažaaukščio

užstatymo didelių ir didžiausiųjų miestų (Vilniaus ir Ukmergės) teritorijose; 800 metrų –

mažų ir vidutinių miestų, miestelių ir kaimų užstatytose teritorijose, sporto, rekreacinėse

zonose.

Kitais atvejais šias teritorijas tikslinga keisti į neužstatytose teritorijose galimą paskirtį.

30.3.11. Šiuo metu gyvenamaisiais namais masiškai užstatomi sodininkų bendrijų sodai.

Formaliai šios teritorijos ir toliau vadinamos žemės ūkio paskirties teritorijomis, bet faktiškai

vyksta jų urbanizacijos procesas. Tais atvejais, kai jos nepatenka į plėtros teritorijas (31

punktas), savivaldybėms bus sudėtinga konvertuojamas sodininkų bendrijų teritorijas

aprūpinti reikiama technine ir socialine infrastruktūra. Kita vertus, šis procesas yra jau

įsibėgėjęs, vargu ar įmanoma jį sustabdyti. Tokioje situacijoje siūloma leisti sodininkų

bendrijų tolesnę faktišką konversiją su sąlyga, kad sodininkų bendrija pati imasi atsakomybės

suplanuoti ir pastatyti techninę ir socialinę infrastruktūrą. Taip pat siūloma leisti ir

besiribojančių teritorijų urbanizaciją, jeigu tokių teritorijų savininkai dalyvauja kuriant

techninę ir socialinę infrastruktūrą arba jeigu besiribojančios teritorijos gali būti

aptarnaujamos sodininkų bendrijos sukurtos techninės ir socialinės infrastruktūros.

31. Prioritetinės plėtros teritorijos:

31.1. Tai – plėtrai, naujoms statyboms siūlomi skirti arealai, kuriuose plėtrą tikslinga

koncentruoti visų pirma.

31.2. Prioritetinės plėtros teritorijoms priskirtos brėžiniuose pažymėtos plėtrai

numatomos teritorijos, į kurias siūloma atsižvelgti rengiant miestų ir rajonų bendruosius,

detaliuosius ir specialiuosius planus.

31.3. Prioritetinėse plėtros teritorijose prioritetas teikiamas urbanizuotų teritorijų vidinei

plėtrai, visų pirma jau anksčiau apstatytų teritorijų naudojimui optimizuoti. Ten, kur

priemiesčio plėtros teritorijos dengia neužstatytas gamtinio karkaso (35 punktas) teritorijas,

šio karkaso nuostatos riboti jose veiklą išlieka.

31.4. Bendrajame plane iki 2015 metų numatyta 22 500 hektarų prioritetinių plėtros

teritorijų darbo vietų plėtrai ir gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra (teritorijų

dydis gali būti tikslinamas rengiant savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosius planus).

Daugiausia plėtros teritorijų numatyta Vilniaus mieste (5 110 hektarų) ir Vilniaus rajone

(4760 hektarų). Kiekvienai kitai apskrities savivaldybei numatyta nuo 1 710 hektarų iki

2260 hektarų prioritetinių plėtros teritorijų. Esamas apskrities užstatytų teritorijų plotas yra 44

891 hektaras. Panaudojus visas prioritetinės plėtros teritorijas, jis padidėtų iki 67 491 hektaro

(1,5 karto). Iki 2015 metų (per 8 metus) papildomi 22 500 hektarų nebus iki galo panaudoti,

bet urbanistinė plėtra yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia rengtis iš anksto, rengti

savivaldybių teritorijų bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus.

Prognozuojama, kad 50 procentų prioritetinių plėtros teritorijų (11 250 hektarų) bus

skirta darbo vietoms kurti, o kiti 50 procentų (11 250 hektarų) – gyvenamajai statybai su

aptarnavimo infrastruktūra.

3 pav. Vilniaus apskrities prioritetinės plėtros teritorijos iki 2015 metų (hektarais)*

___________________________

42493899

6117

10663

9637

2680

5144

3427

1755

47605110

21302260207017601710

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

Elektrėnų

sav.

Šalčininkų r.

sav.

Širvintų r.

sav.

Švenčionių r.

sav.

Trakų r. sav. Ukmergės r.

sav.

Vilniaus m.

sav.

Vilniaus r.

sav.

Užstatytos teritorijos Prioritetinės plėtros teritorijos

* Teritorijų dydis gali būti tikslinamas rengiant savivaldybių teritorijų ar jų dalių

bendruosius planus.

Vertinant pastarųjų 10 metų plėtros tendencijas, realu tikėtis, kad iki 2015 metų

Vilniaus apskrityje būtų iki galo panaudota tik penktadalis prioritetinės plėtros teritorijų, t. y.

apie 4 500 hektarų (2 250 hektarų – darbo vietoms kurti ir 2 250 hektarų – gyvenamajai

statybai su aptarnavimo infrastruktūra).

Kuriose savivaldybėse tai įvyks, priklausys nuo plėtros proceso operatyvumo (teritorijų

planavimas, infrastruktūros plėtra ir panašiai), taip pat realių verslo poreikių.

32. Gyvenviečių ir kiti apgyvendinimo sistemos centrai:

32.1. Gyvenviečių ir kitais apgyvendinimo sistemos centrais laikomos regiono (ir

didesnės) reikšmės veiklos koncentracijos vietos, turinčios skatinti regiono augimą ir kartu

garantuoti apskrities teritorijos subalansuotą plėtrą (mažinti gyventojų aprūpinimo gėrybėmis

ir paslaugomis, darbo vietomis skirtumus). Tai – svarbiausi dekoncentruotos veiklos

koncentracijos židiniai.

Vieni jų yra senose gyvenviečių centrų vietose ir turi išsaugoti šių vietų, kaip centrų,

vaidmenį, o kitus siūloma numatyti naujose vietose – ten, kur reikia sužadinti teritorijų

renovavimo, restruktūrizavimo procesus, stiprinti jų polifunkciškumą.

32.2. Gyvenviečių ir kiti apgyvendinimo sistemos centrai skirstomi į:

32.2.1. miestų pagrindinius ir periferinius centrus;

32.2.2. verslo paslaugų centrus;

32.2.3. mokslo ir aukštųjų technologijų centrus;

32.2.4. gamybos centrus;

32.2.5. rekreacijos centrus.

32.3. Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai (esamieji ir planuojami nauji) yra

polifunkcinės (kultūros, švietimo, gyventojų ir verslo) paslaugų koncentracijos vietos,

turinčios skatinti regiono augimą, bet ypač – garantuoti apskrities teritorijos subalansuotą

plėtrą, kad būtų mažinami gyventojų aprūpinimo (visų pirma gėrybėmis ir paslaugomis, iš

dalies – darbo vietomis) skirtumai.

32.4. Pagrindinė gamybos centrų paskirtis – sudaryti prielaidas didinti ne tiek vidinį

vartojimą, kiek apskrityje gaminamų gėrybių (gaminių ir paslaugų) eksportą. Kartu jų

paskirtis (remiant eksportui skirtą gamybą, saugant nuo vienpusiško trečiojo sektoriaus

plėtojimosi) – išlaikyti įvairią, subalansuotą ir mažiau rizikingą apskrities ūkio struktūrą.

32.5. Gamybos centrai – tai efektyviai funkcionuojančios esamos gamybos zonos ir

naujoms investicijoms į gamybą numatomi plotai. Tikslinga naujiems gamybos centrams

numatytas teritorijas parengti investicijoms – išpirkti jas ir iki galo techniškai parengti.

32.6. Gyvenviečių ir kitiems apgyvendinimo sistemos centrams priskirtinos tokios

vietos, kurios numatytos daugiau nei lokalinės reikšmės gyventojų ir verslo aptarnavimo

funkcijoms, be to, neardo vystymosi galimybių balanso tarp urbanizuotų ir mažai urbanizuotų

teritorijų, yra regioninių ir nacionalinių susisiekimo sistemų trasų sankirtose.

32.7. Naujus gyvenviečių centrus tikslinga kurti užstatytose gyvenviečių teritorijose.

Prie jų galima prijungti neužstatytų teritorijų dalis pagal 30.3.9 punkte nurodytus principus.

32.8. Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai (32.2.1 punktas) turi būti polifunkciniai,

t. y. juose:

32.8.1. skatinama dislokuoti įvairias paslaugas: nekasdieninio vartojimo prekių prekybą,

gyventojų ir verslo aptarnavimą (ypač – į užsienį savo produkciją eksportuojantį finansinių ir

profesinių paslaugų verslą), kultūros ir laisvalaikio funkcijas;

32.8.2. turi būti ir gyvenamųjų pastatų, ir viešų želdynų plotų.

32.9. Miestų pagrindinius ir periferinius centrus tikslinga kurti ten, kur jie būtų lengvai

prieinami gyventojams, t. y. būti užstatytoje gyvenviečių teritorijoje arba potencialios plėtros

zonose, lengvai pasiekiami visuomeniniu transportu.

32.10. Svarbu, kad miestų centrai turėtų gerą ryšį su tarptautinio susisiekimo sistema,

Vilniuje – su oro uostu.

32.11. Visuose gamybos centruose (32.2.4 punktas) prioritetą siūloma teikti didžiausią

eksporto tikimybę turinčioms veiklos rūšims, visų pirma: „aukštųjų technologijų“ gamybai;

naujų produktų ir paslaugų išradybai ir su ja susijusiai gamybai; lengvajai ir apdirbamajai

pramonei; į užsienį savo produkciją eksportuojančiam finansinių ir profesinių paslaugų

verslui.

32.12. Siūlomuose naujuose pagrindiniuose gamybos centruose (32.2.4 punktas)

skatinama plėtoti:

32.12.1. finansinės ir profesinės ūkinės veiklos (verslo) paslaugas;

32.12.2. įmones, užsiimančias moksliniais tyrimais ir kuriančias naujus produktus;

32.12.3. lengvosios pramonės įmones;

32.12.4. aukšto lygio (naudojančią modernias technologijas) apdirbamąją pramonę.

32.13. Naujoms investicijoms siūlomų gamybos centrų teritorijų plotą reikia numatyti

patrauklaus dydžio (rekomenduojama ne mažesnė kaip 10 hektarų teritorija), užtikrinti, kad jis

turėtų gerą ryšį su tarptautiniais keliais, būtų iš anksto teisine ir technine prasme parengtas

investicijoms.

32.14. Rekreacijos centrų paskirtis – teikti regione poilsiautojams rekreacijos

aptarnavimo (informacijos, poilsio organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, buitinio

aptarnavimo, banko paslaugų, turistinio inventoriaus prekybos ir nuomos, pramogų, ryšių,

medicinos pagalbos) paslaugas.

32.15. Rekreacijos centrų plėtra turėtų būti darni, t. y. vykti suderinus poilsio

aptarnavimo funkcijų plėtrą su vietos gyventojų reikmėmis, konkrečiomis ekologinėmis

sąlygomis ir paveldosaugos reikalavimais.

Visų šių funkcijų plėtros mastai turėtų būti proporcingi rekreacijos centrų reikšmei, o

plėtojamų funkcijų turinys atitikti numatytą centrų specializacijos kryptį.

32.16. Pagal reikšmę rekreacijos centrai skirstomi į nacionalinės, regioninės svarbos ir

kitus rekreacijos centrus.

32.17. Kitiems rekreacijos aptarnavimo centrams priskirtos gyvenvietės, esančios

poilsiautojų, turistų labiausiai lankomose vietovėse (rekreacijos rajonuose, nacionaliniuose ir

regioniniuose parkuose arba netoli jų). Čia turėtų būti plėtojamos pirminės poilsiautojų

aptarnavimo (informacijos, vietinių kelionių organizavimo, keliautojų maitinimo, pirminės

medicinos pagalbos, kelionių inventoriaus nuomos ir ryšių) paslaugos.

32.18. Regioninio ir nacionalinio lygmens centrų plėtros mastai turėtų atitikti Lietuvos

Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas.

32.19. Siūloma Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išnagrinėti galimybę

Aukštadvarį priskirti regioninio rekreacijos aptarnavimo centro kategorijai.

32.20. Pagal specializaciją (ir atitinkamai – plėtros prioriteto kryptį), vadovaujantis

Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, rekreacijos centrai skirstomi į bendrojo

turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje ir kurortinio gydymo centrus.

32.21. Bendrojo turizmo centruose plėtojamos visos galimos rekreacijos aptarnavimo

paslaugos (nuo informacijos iki apgyvendinimo).

32.22. Pažintinio turizmo centruose plėtojamos keliautojų informavimo, kelionių

organizavimo ir kelionių aptarnavimo (aprūpinimo kelionės inventoriumi, jo remonto, turistų

maitinimo, medicinos pagalbos) paslaugos. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam

centrui parengtą specialųjį planą.

32.23. Poilsio gamtoje centruose prioritetas teikiamas poilsiautojų informavimo,

apgyvendinimo, maitinimo, medicinos pagalbos, ryšių paslaugų plėtrai. Kitų paslaugų plėtra

galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.

32.24. Kurortinio gydymo centruose prioritetas teikiamas gydymo paslaugų plėtrai. Kitų

paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.

32.25. Rekreacijos centrai gali turėti keletą plėtros krypčių (3.2 brėž. „Kraštovaizdžio

resursų ir rekreacijos brėžinys“).

3 lentelė. Centrų išdėstymas

Miestai, vietovės

Miestų

pagrindiniai

ir

periferiniai

centrai

Verslo

paslaug

ų

centrai

Mokslo ir

aukštųjų

technologij

ų centrai

Gamybos

centrai

Rekreacijo

s centrai

Vilnius 7 3 5 3 3

Ukmergė 1 1 1

Švenčionys 1 1

Elektrėnai 1 1 1

Šalčininkai 1 1

Širvintos 1 1

Trakai 1 1

Eišiškės 1

Lentvaris 1 1

Nemenčinė 1

Pabradė 1

Rūdiškės 1 1

Švenčionėliai 1 1

Vievis 1 1

Aukštadvaris 1 1

Dieveniškės 1

Jašiūnai 1

Kalveliai 1

Kernavė, Širvintų r. 1

Europos geografinis centras,

Vilniaus r.

1

Europos centro skulptūrų

parkas, Vilniaus r.

1

Labanoras, Švenčionių r. 1

Padubingė, Švenčionių r. 1

Kaltanėnai, Švenčionių r. 1

Sariai, Švenčionių r. 1

Kariotiškės, Trakų r. 1

Paluknys, Trakų r. 1

Norviliškės, Šalčininkų r. 1

33. Krašto apsaugos teritorijos – Vilniaus apskrityje krašto apsaugos sistemai priklauso

39 sklypai, kurių bendras plotas sudaro 2663,3 hektaro. Iš jų 22 sklypai yra Vilniaus mieste, 9

– Vilniaus rajone ir 8 – Švenčionių rajone. Pagal Bendrojo plano sprendinius sklypų plotas ir

paskirtis nesikeičia.

III. NEUŽSTATYTOS TERITORIJOS

34. Neužstatytoms teritorijoms priskirtos visos į gyvenvietes nepakliūvančios teritorijos.

34.1. Neužstatytos teritorijos skirstomos į gamtinio karkaso teritorijas (35 punktas) ir

„kitas neužstatytas teritorijas“ (36 punktas), atliekančias bendrą teritorijos išteklių funkciją.

34.2. Neužstatytos teritorijos skirtos ekologinės pusiausvyros išlaikymo, žemės, miškų

ir vandens ūkio, taip pat gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos funkcijoms atlikti.

34.3. Naujų įvairaus dydžio gyvenviečių (įskaitant visus jų komponentus –

gyvenamuosius būstus, pramonę, prekybos objektus) statyba iki šiol neužstatytose apskrities

teritorijose bendruoju atveju visuomenei ekonomiškai ir ekologiškai žalinga ir dėl to

neskatinama, išskyrus tuos naujus objektus, kurių statyba esamose gyvenvietėse keltų grėsmę

jose gyvenančių žmonių saugumui ar sveikatai, kadangi:

34.3.1. neprognozuojama, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje

labai daugės gyventojų ir gyvenvietėms augti nėra demografinės būtinybės;

34.3.2. šiuo metu esamų gyvenviečių tinklas apskrityje tankus, o pasklidusių teritorijoje

gyvenviečių tinklą brangu išlaikyti;

34.3.3. teritorijos naudojimo efektyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių Europoje;

34.3.4. Lietuva šiuo metu yra pasiekusi savo teritorijoje esančios gamtos ekologinių

galimybių ribas, o neužstatytų teritorijų urbanizacija mažina jos išteklius, o tai prieštarauja

darniosios plėtros principams.

35. Gamtinis karkasas:

35.1. Gamtinis karkasas apima svarbiausias regiono ekologijai teritorijas. Gamtinio

karkaso teritorijoms priskiriamos visos įvairiais pobūdžiais ir laipsniais saugomos

reglamentuojamos teritorijos (rezervatai, valstybiniai parkai ir panašiai), svarbiausios

priemiestiniam poilsiui naudojamos teritorijos, taip pat vertingiausių gamtos arealų jungtys

(geoekologinės takoskyros, migracijos koridoriai), reikalingos ekologinės sistemos rišlumui

užtikrinti. Gamtiniame karkase skiriami trys pagrindiniai elementai: geoekologinės

takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu

pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus,

pelkynus, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus; geosistemų vidinio stabilizavimo

arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos

srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės,

natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai; migracijos koridoriai

– slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų,

energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija.

35.2. Gamtinis karkasas – ypatingos ekologinės svarbos teritorija. Prioritetas teikiamas

gamtos apsaugai, jos funkcionavimui užtikrinti, natūralumui išlaikyti ir atstatyti, taip pat

kultūros paveldo apsaugai, ekologiškam žemės ir miškų ūkiui.

35.3. Gamtiniame karkase:

35.3.1. turi būti parengti gamtinio karkaso teritorijų (visų pirma – saugomų teritorijų)

naudojimo – gamtos elementų saugojimo, palaikymo, stiprinimo ir gausinimo – specialieji

planai ir jų įgyvendinimo programos arba šie klausimai išnagrinėti, o sprendiniai detalizuoti

savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją);

35.3.2. kad būtų išsaugotos pačios jautriausios gamtinio karkaso vietos:

35.3.2.1. rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius ar specialiuosius planus, tikslinti

vandens telkinių ištakų ir mažųjų upelių baseinų ribas ir laikytis toliau nurodytų jų planavimo

principų:

vandens ištakų arealų teritorijas siūloma skirti miškų ūkio paskirčiai;

mažųjų upelių baseinuose tikslinga patikrinti, kokią baseino teritorijos dalį užima

vandeniui nelaidi paviršiaus danga (pastatai, keliai, takai, mašinų stovėjimo aikštelės), siekti,

kad jų plotas neviršytų 10 procentų baseino teritorijos. Ten, kur šį procentą viršija ankstesnė

urbanizacija, reikia numatyti specialias aplinkos tvarkymo priemones, stabdančias lietaus

vandens nutekėjimo į upes greitį ir filtruojančias lietaus nuotekas;

35.3.2.2. tarptautinės ir nacionalinės reikšmės migracijos koridorius (ekologines jungtis)

turėtų sudaryti natūralios gamtos ruožai. Tarptautinės ir nacionalinės svarbos ekologinės

jungtys turėtų būti numatomos ne siauresnės kaip 500 metrų, regioninės – 300 metrų,

subregioninės – 50 metrų. Tose Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytų

migracijos koridorių vietose, kur gyvenvietės ar infrastruktūros statiniai praktiškai trukdo

gyvūnų migracijai, reikėtų numatyti kompensacines priemones – natūralios gamtos juostas,

aplenkiančias šias kliūtis.

35.4. Gamtinis karkasas tvarkomas pagal Gamtinio karkaso nuostatus, patvirtintus

aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22-858).

36. Kitos neužstatytos teritorijos:

36.1. Kitoms neužstatytoms teritorijoms priskirti neužstatytų teritorijų plotai,

nepriklausantys gamtiniam karkasui (35 punktas).

36.2. Kitos neužstatytos teritorijos nepriklauso pačioms svarbiausioms regiono

ekologijai teritorijoms, bet atlieka nemenką ekologinį vaidmenį.

36.3. Kitose neužstatytose teritorijose:

36.3.1. prioritetas teikiamas su urbanizacija nesusijusiai veiklai: žemės ūkiui, miškų

ūkiui, vandens ūkiui, rekreacijai;

36.3.2. jeigu savivaldybė (ar asmuo) gali įrengti reikiamą infrastruktūrą, ne gamtinio

karkaso, tai yra kitose neužstatytose teritorijose, gali būti leidžiama statyti ekonomiškai

perspektyvių ūkininkų, kurie verčiasi ekologišku žemės ūkiu, sodybas. Planuojant tokius

darinius, visas su nauja statyba susijusios infrastruktūros įrengimo, išlaikymo ir priežiūros

finansavimas turi būti juridiškai garantuotas.

IV. VILNIAUS PRIEMIESČIO ŽALIASIS ŽIEDAS

37. Vilniaus priemiesčio žaliajam žiedui priskirta teritorija, kurios išorinė riba nutolusi

nuo urbanizuotos Vilniaus miesto dalies apie 20 kilometrų spinduliu (10–15 kilometrų –

lengvai dviračiu įveikiamas atstumas). Išorinis žiedo kontūras pasiūlytas atsižvelgiant į

vietovės gamtos ypatumus (įtrauktos ir toliau esančios ypač patrauklios poilsiui teritorijos).

Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo teritorija išskiriama rengiamuose miestų ir rajonų

bendruosiuose, detaliuosiuose ir specialiuosiuose planuose:

37.1. Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo paskirtis – atlikti intensyviai urbanizuotos

teritorijos ekologinės atsvaros (žaliasis žiedas gerina miesto mikroklimatą ir mažina oro

taršą), miesto ir priemiesčių gyventojų poilsio vietos vaidmenį.

37.2. Vadovaujantis Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemomis, kurias Žemės ūkio

ministerijos ir Aplinkos ministerijos užsakymu 2001–2005 metais parengė Valstybinis

žemėtvarkos institutas, Bendrajame plane pažymėti 106 462 hektarų plotai, kuriuose leistina

įveisti mišką. Bendrajame plane pažymėti didesni kaip 10 hektarų plotai. Miškus įveisti šiuose

plotuose nėra privaloma, tai tik galimybė, lanksčiai įgyvendinama pagal poreikius. Daugiausia

plotų, kur leistina įveisti mišką, numatyta Vilniaus rajone (22 152 hektarai). Vilniaus miesto

savivaldybėje naujų miškų įveisti neplanuojama, nes Vilniaus miesto miškingumas didesnis

už Lietuvos. Kiekvienai kitai apskrities savivaldybei numatyta nuo 6 048 hektarų iki 19 792

hektarų plotai miškams įveisti. Esamas apskrities miškų ir želdynų plotas yra 410 949

hektarai. Įveisus mišką visose tam skirtose teritorijose, miškų ir želdynų plotas padidėtų iki

517 431 hektaro (1,3 karto). Iki 2015 metų (per 8 metus) visuose 106 482 hektaruose nebus

įveistas miškas, bet šie pasiūlymai bus įvertinti kitose teritorijų planavimo stadijose. Vertinant

pastarųjų 10 metų tendencijas, realu tikėtis, kad iki 2015 metų Vilniaus apskrityje būtų įveista

tik penktadalis miškui įveisti siūlomų plotų, t. y. apie 21 000 hektarų. Kuriose savivaldybėse

tai įvyks, priklausys nuo realių poreikių ir finansavimo galimybių.

4 pav. Vilniaus apskrities plotai, kuriuose leistina įveisti mišką (hektarais)

37.3. Vilniaus priemiesčio žaliajame žiede:

37.3.1. prioritetas teikiamas:

37.3.1.1. gamtos apsaugai ir jos natūralumui didinti. Čia siūloma plėtoti tausojantį

miškų ūkį, ekologišką žemės ūkį, kaimo turizmą;

37.3.1.2. poilsiui. Teritoriją reikia ypač gerai parengti ir pritaikyti gyventojų poilsiui –

įrengti reikiamą infrastruktūrą (pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio aikšteles, maudykles,

prieplaukas, ypač intensyviai lankomų vietų apšvietimą), organizuoti teritorijos priežiūrą, kad

būtų užtikrintas lankytojų saugumas, sanitarija ir švara;

37.3.2. gali būti numatyta įrengti turistines stovyklas ir kitokią apgyvendinimo

infrastruktūrą.

V. REKREACIJOS AREALAI

38. Rekreacijos arealai (rekreacinių išteklių potencialas ir rekreacijos plėtros prioritetai)

ir rekreacijos aptarnavimo centrai pažymėti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame

plane. Vilniaus apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane Lietuvos Respublikos

teritorijos bendrojo plano sprendiniai detalizuojami: rekreacijos arealuose išryškinamos

teritorijos, kuriose rekreacija yra (arba gali būti) vyraujančia teritorijos naudojimo rūšimi.

Šios teritorijos vadinamos rekreacijos rajonais:

38.1. Rekreacijos rajonams priskirtos teritorijos, kuriose rekreacija yra (arba gali būti)

vyraujančia teritorijos naudojimo rūšimi. Tai vietovės, turinčios daugiausia poilsiautojus

traukiančių bruožų, – natūralią vaizdingą gamtą (ypač vandenis ir miškus) ir daug kultūros

paveldo objektų. Tai tarptautiniu, šalies ar bent apskrities mastu patraukliausios poilsiui

teritorijos.

38.2. Prioritetinė rekreacijos rajonų paskirtis – būti vietomis, kuriose galėtų ilsėtis ne tik

Vilniaus apskrities, bet ir visos Lietuvos gyventojai, taip pat poilsiautojai iš užsienio.

Kadangi rekreacijos rajonai skiriasi pagal palankumą vienai ar kitai poilsiavimo formai,

o (atsižvelgiant į jų dislokaciją) į juos pretenduojančios rekreacijos formos skirtingos,

ekologinės rekreacijos rajonų apkrovos galimybės nevienodos, apskrities plane nurodoma

prioritetinė rajono rekreacijos plėtros kryptis ir rekreacinės teritorijos apkrovos intensyvumas.

38.3. Visiems rekreacijos rajonams turi būti parengti specialieji (tikslinantys jų ribas ir

detalizuojantys teritorijos naudojimą) planai, arba jų naudojimo detalizacijos klausimai

sprendžiami savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose (pagal plano organizatorių

kompetenciją).

95438

56100

42275

18104

87286

68594

27608

15543

6048

22152

0

19792

9802

136061573119351

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

Elektrėnų

sav.

Šalčininkų r.

sav.

Širvintų r.

sav.

Švenčionių r.

sav.

Trakų r. sav. Ukmergės r.

sav.

Vilniaus m.

sav.

Vilniaus r.

sav.

Miškai ir želdynai Plotai, kuriuose leistina įveisti mišką

38.4. Rekreacijos rajonuose ar šalia jų esančios saugomos teritorijos naudojamos pagal

jų planus (rekreacijos rajonas saugomų teritorijų statuso nekeičia). Saugomos teritorijos tam

tikrais atvejais gali praturtinti šalia esančio rekreacijos rajono patrauklumą ir būti naudojamos

pažintiniam turizmui (pažintinei rekreacijai) tiek, kiek tai nepažeidžia gamtos ar kultūros

paveldo apsaugos reikalavimų, nustatytų specialiuosiuose teisės aktuose.

38.5. Rekreacijos rajonai skirstomi į tausojančios ir intensyvios rekreacijos prioriteto

rajonus:

38.5.1. Tausojančios rekreacijos rajonai – ypač unikalų kraštovaizdį turinčios, tačiau dėl

to kultūriniu (ir ekologiniu) požiūriu ypač lengvai pažeidžiamos teritorijos. Dėl šių jų

ypatybių prioritetas juose teikiamas pažintinei rekreacijai ir poilsiui gamtoje. Ypač daug

dėmesio reikia skirti šių rajonų apkrovai. Ji turi atitikti vietovės gamtos „keliamąją galią“,

gamtos ir kultūros paveldo objektų naudojimo rekreacijai galimybes, nekeisti patraukliausių

kraštovaizdžio bruožų.

38.5.2. Intensyvios rekreacijos rajonuose tikslinga plėtoti įvairių rūšių rekreaciją, taip

pat – pramoginę, gydomąją rekreaciją (sveikatinimą) ir kitokią, plėtoti rekreacijos

infrastruktūrą – numatyti čia poilsio namus, motelius, kempingus, teikti kitokias

apgyvendinimo paslaugas (kaimo turizmas, svečių namai ir panašiai), įrengti reikiamą

smulkiąją infrastruktūrą – pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio ir žaidimų aikšteles, maudykles,

prieplaukas, organizuoti teritorijos priežiūrą, reikalingą lankytojų saugumui, sanitarijai ir

švarai teritorijoje užtikrinti. Yra pagrindo siekti, kad jų teritorijos bendra rekreacijos apkrova

nebūtų didesnė kaip 200 žmonių 1 kv. kilometrui.

38.5.3. Visais atvejais rekreacijos plėtra rekreacijos rajonuose turi būti darni – suderinta

su vietovės, kurioje plėtojama, rekreaciniais ištekliais, ekologinėmis galimybėmis, apskrities

gyventojų ir turistų poreikiais.

VI. SAUGOMOS TERITORIJOS

39. Saugomoms teritorijoms priskirtos visos įvairiais (ir gamtiniu, ir paveldo apsaugos)

požiūriais ir įvairiais laipsniais saugomos teritorijos. Vilniaus apskrities saugomų teritorijų ir

„Natura 2000“ teritorijų sąrašas pateiktas 29 priede:

39.1. Saugomose teritorijose:

39.1.1. Veikla turi būti vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos

Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų.

39.1.2. Įstatymų numatyta tvarka gali būti steigiamos naujos saugomos teritorijos. Tai

neprieštarautų šio plano sprendiniams ir galėtų būti daroma neinicijuojant Bendrojo plano

keitimo procedūros. Tokia pat tvarka galėtų būti tikslinamos esamų saugomų teritorijų ribos.

39.2. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 19 straipsnį, siekiant

mažinti neigiamą veiklos poveikį Trakų istoriniam nacionaliniam parkui ir išsaugoti šios

teritorijos regimąją aplinką, rengiamuose naujuose specialiojo teritorijų planavimo

dokumentuose nustatomos jo buferinės apsaugos zonos. Lietuvos Respublikos Seime

patvirtinus naują Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos

ribų planą, šis dokumentas taps Bendrojo plano sudėtine dalimi.

VII. KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI

40. Kultūros paveldo objektams (4 brėž. „Kultūros paveldo brėžinys“) priskirti

pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios vertybės ir

paskelbti saugomais (kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl

nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034):

40.1. Šių objektų ir jų teritorijų paskirtis – užtikrinti praeities kartų pastatytų, įrengtų,

sukurtų ar istorinių įvykių sureikšmintų kultūros vertybių išsaugojimą, naudojant arba

pritaikant jas naudoti pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, joms artimu ar tikslingai parinktu

būdu. Taip kultūros paveldo objektai turėtų būti naudingi naudotojams ir kartu užtikrintas

optimaliausias kultūros vertybių naudojimas kultūriniam turizmui.

40.2. Veikla saugomuose kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose turi būti

vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo,

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų

planavimo įstatymo nuostatų, taip pat bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų

ir juose nustatomų paveldosaugos reikalavimų kiekvienam paskelbtam saugomu kultūros

paveldo objektui.

40.3. Bendrajame plane išskirtų saugomų ir neišskirtų, bet esančių Nekilnojamųjų

kultūros vertybių registre kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir apsaugos zonose

veikla gali būti planuojama ir vykdoma vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais

veiklą kultūriniuose rezervatuose ar kultūriniuose draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose

ar istoriniuose regioniniuose parkuose, taip pat nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

specialiaisiais planais.

VIII. SUSISIEKIMO SISTEMA

41. Vykstant intensyviai urbanistinei plėtrai, didės kai kurių miestų ir gyvenviečių

teritorijos, koncentruosis darbo vietos ir gamyba – ilgės atstumai tarp gyvenamosios ir darbo

vietų, aptarnavimo objektų, tai vers gyventojus vis dažniau naudotis transporto priemonėmis.

Taigi prireiks tinkamos infrastruktūros, gero visuomeninio transporto tinklo, patikimos kelio

dangos.

42. Esamas Vilniaus apskrities gyventojų bendras paros judumas – 3,2 kelionės per

dieną – neturėtų keistis, tačiau pakis kelionių struktūra: smarkiai mažės kelionių pėsčiomis.

Bendrą apskrities kelionių struktūrą ir toliau labai veiks Vilniaus miestas.

5 pav. Vilniaus apskrities ir Vilniaus miesto gyventojų kelionių struktūra

43. Kelių tinklas:

43.1. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Vilniaus apskrities

teritorijoje 2015 metams numatomos tokios kelių tinklo kategorijos ir pagrindiniai transporto

koridoriai:

43.1.1. I rango magistraliniai keliai (tarptautiniai magistraliniai keliai, kurie integruoja

apskritį į Baltijos jūros regioną ir tarptautinį tinklą). Iš Lietuvoje numatomų 6 tarptautinių

transporto koridorių Vilniaus apskrities teritorijoje jų net 4. Galima teigti, kad Vilniaus

apskritis turi ir numato tankiausią šių tarptautinių koridorių tinklą:

18,3

27,8

52

1,9

21

34

42

3

33,9

31

35,5

0,5

35

30

33,5

1,5

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Apskritis 2005 m. Apskritis 2015 m. Vilnius 2005 m. Vilnius 2015 m.

Visuomeniniu transportu Lengvaisiais automobiliais Pėsčiomis Dviračiais

43.1.1.1. Veikiantis transeuropinis rytų–vakarų IXB transporto koridorius Klaipėda–

Vilnius–Minskas–Kijevas (esami magistraliniai keliai A1/E85 ir A3/E28). Šis koridorius kerta

Vilniaus apskritį rytų–vakarų kryptimi ir jungia jos teritorijoje 2 šalies lokalinius centrus

(Elektrėnus ir Vievį), metropolinį centrą Vilnių ir svarbiausią apskrities tarptautinį pasienio

punktą Medininkus. Už Vilniaus apskrities ribų šis transporto koridorius kertasi su kita labai

svarbia Lietuvai automagistrale „Via Baltica“.

43.1.1.2. Tarptautinis TEN-T transporto koridorius Lyda–Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–

Klaipėda (esami magistraliniai keliai A15/E85 ir A2/E272). Šis koridorius apskritį kerta

šiaurės–pietų kryptimi, jungdamas 5 apskrities savivaldybes, metropolinį centrą Vilnių,

regioninį centrą Ukmergę, 3 šalies lokalinius centrus – Širvintas, Jašiūnus, Šalčininkus ir kiek

toliau esančias Dieveniškes ir Eišiškes.

43.1.1.3. Tarptautinis TEN-T transporto koridorius Kaunas–Ukmergė–Utena–Daugpilis

(esamas magistralinis kelias A6/E262). Šis koridorius kerta tik šiaurinę apskrities dalį ir eina

per Ukmergės rajono savivaldybės teritoriją.

43.1.1.4. Formuojamas naujas tarptautinis pietryčių transporto koridorius Lazdijai–

Alytus–Vilnius–Utena (magistraliniai keliai A4 ir A14), kurio paskirtis – užtikrinti greitą ir

tiesioginį susisiekimą tarp Varšuvos ir Vilniaus ir tiesioginį ryšį tarp trijų gretimų apskričių

centrų – Vilniaus, Alytaus ir Utenos.

43.1.2. II rango magistraliniai keliai (valstybinės reikšmės magistraliniai keliai, kurie

integruoja apskritį į šalies kelių tinklą, padeda susisiekti su šalies regionais ir regioniniais

centrais). Vilniaus apskrities teritorijoje numatomi 4 magistraliniai keliai iš 9 šio rango kelių

Lietuvoje:

43.1.2.1. TEN-T reikšmės turistinis lengvojo transporto koridorius Marijampolė–

Trakai–Vilnius (esamas magistralinis kelias A/16/E28). Sunkiojo tranzitinio transporto eismas

šia trasa, apie kurią – ypač jautri aplinkos poveikiui saugoma teritorija, nenumatomas. Šis

kelias jungia 2 lokalinius centrus – Trakus ir Aukštadvarį ir papildoma jungtimi – Rūdiškes.

43.1.2.2. Rekonstruojamas ir formuojamas rytų regioninis kelias Trakai–Vievis–

Nemenčinė–Švenčionys–Zarasai (krašto keliai Nr. 107, 108, 102), kuris atlieka Vilniaus miesto

tolimųjų vakarinio ir šiaurinio aplinkkelių funkcijas ir aptarnauja rytinę Vilniaus apskrities

rekreacinę teritoriją. Šis kelias jungia šalies regioninį centrą Švenčionis ir 5 lokalinius centrus

– Trakus, Vievį, Nemenčinę, Pabradę ir Švenčionėlius.

43.1.2.3. Formuojamas tolimasis pietinis Vilniaus miesto aplinkkelis – magistralinis

kelias Medininkai–Pirčiupiai (esamas krašto kelias Nr. 176 ir esami rajoniniai keliai), skirtas

tiesioginiam tranzitiniam eismui iš Baltarusijos pasienio Lenkijos link, aplenkiant Vilniaus

miesto teritoriją. Kelias numatomas tiesti modernizuojant esamus rajoninius kelius ir jungia

šalies lokalinius centrus – Kalvelius ir Jašiūnus.

43.1.2.4. Formuojamas kelias Lietuvos pasienis–Švenčionys–Utena–Kupiškis (krašto

keliai Nr. 109 ir 111), jungiantis Lietuvos šiaurės rytus su Baltarusijos pasieniu, o drauge –

3 magistralinius kelius nuo Latvijos pusės. Šis kelias dar jungia Švenčionis su Švenčionėliais,

tai turėtų stiprinti šio regioninio centro potencialą. Šios jungties formavimą turėtų lydėti ir

jungiamieji urbanizacijos procesai.

43.1.3. Planuojamas naujas krašto kelias – įvadas iš Kauno automagistralės į Vilniaus

miesto šiaurinę dalį Rykantai–Vilnius, skirtas aptarnauti Vilniaus miesto vakarinę ir šiaurinę

dalį ir mažinti transporto srautus per Grigiškes.

4 lentelė. Krašto keliai, skirti apskričių susisiekimo sistemoms ir lokaliniams centrams

aptarnauti

Kelio Nr. Kelio pavadinimas Kelio Nr. Kelio pavadinimas

101 Vilnius–Šumsko kelias 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis

103 Vilnius–Polockas 126 Eišiškės–Šalčininkai

104 Šalčininkai–Dieveniškės–

pasienis

127 Varėna–Eišiškės

Kelio Nr. Kelio pavadinimas Kelio Nr. Kelio pavadinimas

105 Pirčiupiai–Eišiškės–pasienis 143 Mijaugonys–Jonava

106 Paneriai–Naujoji Vilnia 145 Ukmergė–Aristava

110 Švenčionys–Adutiškis 172 Pikeliškės–Giedraičiai–Molėtai

114 Molėtai–Kaltinėnai 173 Pabradė–Molėtai

115 Ukmergė–Želva-Molėtai 174 Ukmergė–Panevėžys

116 Širvintos–Kernavė–Avižieniai 220 Alytus–Rūdiškės–Trakai

221 Vievis–Aukštadvaris

Pastaba. Rekonstruojant esamus krašto kelius, būtina užtikrinti ne tik esamos dangos

kokybę, bet ir šių kategorijų kelių techninius parametrus ir saugaus eismo sąlygas.

43.2. Siūloma nedidelę dalį esamų rajoninių kelių rekonstruoti į krašto reikšmės kelius.

Planuojamu laikotarpiu būtų rengiami rekonstrukcijos ar plėtros projektai arba ieškoma trasų,

jos rezervuojamos, jeigu to reikia, šiose vietovėse:

43.2.1. Medininkai–Šumskas;

43.2.2. Kena–Lavoriškės–Buivydžiai–Nemenčinė, Balingradas–Magūnai–Pabradė;

43.2.3. Adutiškis–Tverečius;

43.2.4. Didžioji Riešė–Kryžiokai–Balsiai–Nemenčinės plentas;

43.2.5. Riešė–Pikutiškės–Medžiakalnis–Grigiškės–Lentvaris–Trakų plentas su tiltu;

43.2.6. Musnininkai–Čiobiškis su tiltu per Nerį, Širvintos–Giedraičiai;

43.2.7. Mijaugonys–Pastrėvys, Aukštadvaris–Onuškis;

43.2.8. Mickūnai–Kairėnai–Veržuva.

43.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po planuojamo 2015 metų laikotarpio numatomi 2

nauji tiltai ties Čiobiškiu ir Grigiškėmis.

43.4. Lietuvos didžiųjų miestų priemiestinės zonos prie valstybinės reikšmės kelių

intensyviai urbanizuojamos. Plėtra vyksta ne tik prie tarptautinių kelių, bet ir prie kitų

magistralinių ir krašto kelių. Sparčiai intensyvėja eismas, savaitgaliais susidaro didelės

spūstys, taigi būtina įrengti 4 eismo juostų kelius. Jau šiuo metu nepralaidus 2 eismo juostų

magistralinis kelias Vilnius–Utena, laidumo ribą pasiekė keliai Vilnius–Lyda, Vilnius–Zarasai.

43.5. Už valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrą ir plėtrą atsakinga Lietuvos

automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kelių nuolatinę priežiūrą Vilniaus

apskrityje atlieka valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ ir „Automagistralė“, linijiniu

principu prižiūrinti kelius Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys. Lietuvai įsitvirtinant

Europos Sąjungoje, derinama šalies teisinė bazė, įsitraukiama į Europos kelių tinklo kūrimo

procesus, o tai leidžia naudoti negrąžintiną Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo ir

Sanglaudos fondo paramą kelių infrastruktūrai plėtoti. Vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti

Lietuvos Respublikos nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029),

įgyvendinimo principus. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pabrėžta, kad

pagrindinės kelių transporto sektoriaus silpnybės – nepakankamai laidžios miestų gatvės,

aplinkkelių stoka, mažai bevariklio transporto takų, didelis avaringumas. Transporto poveikio

aplinkai mažinimas – svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas. Darnus vystymasis –

kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis

galimybę pasiekti visuotinę gerovę esamai ir ateinančioms kartoms ir drauge nepažeisti

leistinų poveikio aplinkai ribų.

5 lentelė. Lietuvos keliuose automobiliais nuvažiuotų kilometrų prognozė

Metai Vidutinis scenarijus,

mlrd. kilometrų

Optimistinis scenarijus,

mlrd. kilometrų

Pesimistinis scenarijus,

mlrd. kilometrų

2005 16,9 17,3 16,6

2010 19,4 21,2 17,8

2015 22,1 25,8 19

Pastaba. Vilniaus apskrityje transporto srautų metinis procentinis augimas dėl

intensyvios ūkinės veiklos ir urbanizacijos gali būti kur kas didesnis, o pesimistinis scenarijus

netinkamas.

6 lentelė. Perspektyvinis paros eismo Vilniaus apskrities keliais intensyvumas,

tūkst. automobilių

Kelias 2000 metais 2005 metais 2015 metais

A1 Vilnius–Elektrėnai 12,4–12,1 17–18,7 26,8–22,6

A2 Vilnius–Ukmergė 8,4–4 10,3–5,3 15,5–9,5

A3 Vilnius–pasienis 5,8–1,7 8–2,9 14,3–7,5

A4 Vilnius–Paluknys 4–2,7 4,9–4,3 6,7–7,5

A6 Vepriai–Radiškis 3–3,9 3,8–4,5 5,7–6

A14 Vilnius–Molėtai 9,6–3,6 14,3–5,1 30,5–10,2

A15 Vilnius–Šalčininkai 2,9–2,4 7,4–3 10,5–4,5

A16 Vilnius–Aukštadvaris 6,3–1,9 9,5–1,8 20,5–2,3

101 Vilnius–Šumskas 1,5 2,4 6,2

102 Vilnius–Švenčionys 6,5–1,2 8–1,5 12–2,2

103 Vilnius–Lavoriškės 2,6 2,4–1,1 2,8–1,5

104 Šalčininkai–Krakūnai 0,7 0,6 0,8

105 Pirčiupiai–Eišiškės 0,5 0,5 0,7

106 Paneriai–Naujoji Vilnia 2,8–1,6 11,2–2,4 15–5,1

107 Trakai–Vievis 1,5 1,3–1,9 3

108 Vievis–Nemenčinė 0,7 1,9–0,9 3–1,5

109 Švenčionys–Papelekis 0,2 0,25 0,4

110 Švenčionys–Adutiškis 0,6 0,7 0,9

111 Švenčionys–Kaltanėnai 2,2 2,3 2,8

115 Ukmergė–Molėtai 0,95 1,3 2,3

116 Širvintos–Dūkštos 0,6 0,8 1,4

120 Radiškis–Kavarskas 1,4 1,9 3,4

126 Šalčininkai–Eišiškės 1 0,9 1,1

127 Eišiškės–Varėna 0,5 0,6 0,9

143 Mijaugonys–Žasliai 0,8 0,8 1

145 Ukmergė–Šėta 0,8 0,9 1,1

171 Dūkštos–Avižieniai 0,6 2,7 4,5

173 Pabradė–Molėtai 0,3 0,5 1,3

174 Ukmergė–Raguva 0,4 0,55 1,1

176 Pirčiupiai–Jašiūnai 0,3 0,5 1,3

220 Trakai–Dusmenys 1,3–0,6 1,6–0,9 2,4–1,9

221 Vievis–Aukštadvaris 0,3 0,3 0,4

0

50000

100000

150000

200000

250000

kro

vin

ių v

ežim

as, tū

kst. tonų

faktiniai duomenys 123046 94529 91049 79077 81096 79501 87024 103173

daugiafunkcė prognozė 115202 95786 91122 92541 94700 97011 99302 103470 106106 109490 112861 130491 150698 172957 198534

optimistinė prognozė 113533 114999 138190 191838 216022 234072

pesimistinė prognozė 105236 106289 108414 114269 126267 140030

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2010 2015 2020

6 pav. Krovinių vežimo pokyčiai ir prognozė, mln. tonų

43.6. Sunkiojo krovininio transporto srautai pastaraisiais metais didėja keliasdešimt

procentų, ypač tarptautinės reikšmės keliuose. Tačiau tai negali ilgai trukti. Numatomas

vidutinis metinis krovinių vežimo augimas – 4,5–6,5 procento.

7 lentelė. Perspektyvinis krovininio transporto paros eismo Vilniaus apskrities keliais

intensyvumas, tūkst. automobilių

Kelias 2015 metais

A1 Vilnius–Elektrėnai 6,3–4,6

A2 Vilnius–Ukmergė, 106 Paneriai–Naujoji Vilnia 1,9

A3 Vilnius–pasienis, A14 Vilnius–Molėtai, 220 Trakai–Dusmenys; 171

Dūkštos–Avižieniai

1,5–1,3

A6 Vepriai–Radiškis 1,2

A4 Vilnius–Paluknys, A16 Vilnius–Aukštadvaris, 173 Pabradė–Molėtai,

174 Ukmergė–Raguva, 176 Pirčiupiai–Jašiūnai

1–0,8

A15 Vilnius–Šalčininkai, 102 Vilnius–Švenčionys, 221 Vievis–Aukštadvaris 0,7–0,5

107 Trakai–Vievis, 108 Vievis–Nemenčinė, 120 Radiškis–Kavarskas 0,3

101 Vilnius–Šumskas, 111 Švenčionys–Kaltanėnai, 115 Ukmergė–Molėtai,

145 Ukmergė–Šėta

0,2

103 Vilnius–Lavoriškės, 104 Šalčininkai–Krakūnai, 105 Pirčiupiai–Eišiškės,

109 Švenčionys–Papelekis, 110 Švenčionys–Adutiškis, 116 Širvintos–Dūkštos,

126 Šalčininkai–Eišiškės, 127 Eišiškės–Varėna, 143 Mijaugonys–Žasliai

0,1

8 lentelė. Pagrindiniai plėtros ir modernizavimo darbai Vilniaus apskrities transporto

koridoriuose

Transporto koridorius Numatomi svarbiausi darbai

Transeuropinio rytų–

vakarų IXB transporto

koridoriaus šaka Klaipėda–

magistralinio A1 kelio atkarpos per Grigiškes su 2 lygių

sankryžomis modernizavimas

Transporto koridorius Numatomi svarbiausi darbai

Vilnius–Minskas–Kijevas

TEN-T transporto

koridorius Klaipėda–

Šiauliai–Panevėžys–

Vilnius–Lyda

vakarinio Vilniaus miesto greitkelio nutiesimas, Lydos plento

rekonstravimas Vilniaus prieigose – 4 eismo juostų įrengimas

Pietryčių transporto

koridorius Lazdijai–

Alytus–Vilnius–Utena

nauja jungtis tarp Ukmergės automagistralės ir Molėtų plento,

Molėtų plento rekonstravimas – 4 eismo juostų ir jungties su

Geležinio Vilko gatve įrengimas

TINA transporto

koridorius Kaunas–

Ukmergė–Utena–

Daugpilis

Ukmergės pietvakarinio aplinkkelio trasos detaliojo plano

parengimas, Ukmergės rajono Vidiškių vakarinis aplinkkelis

Turistinis lengvojo

transporto koridorius

Marijampolė–Vilnius

Trakų pietinis aplinkkelis, esamo kelio atkarpos Vilnius–Trakai

rekonstravimas – 4 eismo juostų įrengimas, Aukštadvario

šiaurinis miesto aplinkkelis, likusios kelio atkarpos

rekonstravimas

Rytų regioninis kelias

Trakai–Vievis–

Nemenčinė–Švenčionys–

Zarasai

naujos trasos šiauriau Dūkštų detaliojo plano parengimas,

atkarpos Vievis–Maišiagala rekonstravimas, Nemenčinės miesto

aplinkkelis, Pavoverės aplinkkelio detaliojo plano parengimas,

atkarpos Baliuliai–Zalavas rekonstravimas, Švenčionių

aplinkkelio užbaigimas

Kelias Pirčiupiai–

Medininkai

kelio rekonstravimas – techninių parametrų gerinimas

Šiaurinis Vilniaus įvadas

Rykantai–Vilnius

naujos trasos su tiltu per Nerį iki Sudervės kelio detaliojo plano

parengimas

43.7. Susisiekimo priemonių pasirinkimą ir bendrą gyventojų judumą lems

automobilizacijos lygis – lengvųjų keleivinių automobilių skaičius 1000 gyventojų. Nuo

automobilizacijos lygio tiesiogiai priklauso transporto srautų augimas savivaldybių keliuose ir

gatvėse. Kai daug transporto priemonių, lengva plėtoti krovinių ar keleivių vežimą, gyventojai

kur kas judesni ir nepriklausomi nuo susisiekimo sistemos išvystymo lygio.

43.8. Vilniaus apskrityje 2006 metais buvo apie ketvirtadalį viso šalies automobilių

parko, kuris turi tendenciją plėstis. Tai leidžia plėtoti krovinių ar keleivių vežimą,

gyventojams būti kur kas judesniems ir nepriklausomiems nuo esamos susisiekimo sistemos

išvystymo lygio. Visuomeninis transportas, kadaise buvęs pagrindine transporto rūšimi

Lietuvos gyventojams, jau seniai prarado turėtą monopolį.

7 pav. Vilniaus apskrities gyventojų perspektyvinis automobilizacijos lygis

43.9. Lietuvoje iki 2015 metų turi būti sukurta moderni multimodalinė transporto

sistema, techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti Europos Sąjungos

valstybių lygiui. Modernizuota Lietuvos transporto sistema – neatsiejama Europos Sąjungos

transporto sistemos dalis – teiks geros kokybės transporto ir tranzito paslaugas ir taip didins

Lietuvos ir Europos Sąjungos konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

44. Kelių pasienio kontrolės punktai:

44.1. Tankesnio kelių su aukštesniais techniniais parametrais tinklo Vilniaus apskrities

rytuose reikia Europos Sąjungos sienos su Baltarusija apsaugai užtikrinti. Lygiagrečiai ir

statmenai sienai einantys keliai turi būti geros kokybės ir užtikrinti greitą ir saugų

autotransporto eismą.

44.2. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pakito pagrindinių tranzitinių transporto srautų

kryptys. Vietinio transporto infrastruktūros poreikiai taip pat pakito, smarkiai padidėjo

automobilių eismo intensyvumas keliuose ir kelio dangos apkrova. Taigi pertvarkoma ir

plėtojama valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra. Šiuo metu prioritetinis Lietuvos valstybės

uždavinys – įsitvirtinti geopolitinėse struktūrose – Europos Sąjungoje ir NATO. Kelių tinklo

ir jo infrastruktūros plėtra – atsakas į pakitusius Lietuvos ekonominius ir politinius poreikius.

Ji turi užtikrinti saugesnę ir efektyvesnę transporto sektoriaus veiklą ir susisiekimą šalyje,

Lietuvos automobilių kelių tinklo atitiktį Europos standartams ir integraciją į Europos kelių

tinklą.

44.3. Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano 2015 metų sprendiniuose numatyta

11 kelių pasienio kontrolės punktų, iš jų:

44.3.1. vietinio susisiekimo (supaprastinti) pasienio kontrolės punktai: Adutiškio,

Papelekio, Prienų, Šumsko, Urelių, Norviliškių, Krakūnų ir Eišiškių;

44.3.2. tarptautiniai pasienio kontrolės punktai: Šalčininkų, Medininkų, Lavoriškių.

44.4. Siekiant užtikrinti šių punktų darbą ateityje, gerinamos jų transporto jungtys su

šalies kelių tinklu, aukštinamos jų kategorijos. Numatyta tiesioginė magistralinių ir krašto

kelių jungtis tarp Lenkijos pasienio ir svarbiausių Vilniaus rajono tarptautinių pasienio

kontrolės punktų (Lavoriškių, Šumsko, Medininkų). Papelekio pasienio kontrolės punktas su

šalies tinklu jungiamas magistraliniais keliais. Plėtojant pagrindinį Medininkų pasienio

kontrolės punktą, per kurį numatomi didžiausi tranzitiniai krovinių srautai Lenkijos,

Kaliningrado ir Klaipėdos uosto link, prireiks gerinti eismo sąlygas Vilniaus miesto

teritorijoje ir jo prieigose.

44.5. Manoma, kad labiausiai transporto srautai didės (procentais per metus) apskrities

šiaurėje – Papelekio ir Adutiškio pasienio kontrolės punktuose, mažiausiai – pietuose –

Urelių, Krakūnų, Šalčininkų ir Eišiškių pasienio kontrolės punktuose. Svarbiausias

0

100

200

300

400

500

600

700

1995 m. 2000 m. 2006 m. 2015 m.

Vilniaus Elektrėnų Šalčininkų rajono Širvintų rajono Švenčionių rajono Trakų rajono Ukmergės rajono

Vilniaus rajono

tarptautinis kelių pasienio kontrolės punktas ir toliau bus Medininkų postas, kuriam teks apie

48 procentus visos apskrities transporto srauto. Pagrindiniai krovininio transporto eismo

pasienio punktai bus: Papelekio, Medininkų ir Šalčininkų.

45. Visuomeninis transportas:

45.1. Viešojo transporto paslaugų Vilniaus apskrities gyventojams gerinimas – vienas iš

svarbiausių uždavinių mažinant transporto poveikį aplinkai ir konkuruojant su individualiais

automobiliais. Kadaise labai stiprus vietinis ir priemiestinis koordinuotas viešojo transporto

maršrutinis tinklas buvo kone svarbiausia susisiekimo transporto rūšis. Tinklas sumažėjo,

daug reisų panaikinta, tai pablogino gyventojų socialines ir susisiekimo sąlygas. Teigiamos

visuomeninio transporto tendencijos tik Vilniaus regione.

45.2. Bendrajame plane neįmanoma išsamiai išnagrinėti net esamo maršrutinio tinklo ir

pagrindinių techninių rodiklių, nes nėra statistikos duomenų. Jau tai, kad šis tinklas (miestų,

priemiesčio, tarpmiesčio ir tarptautinis) nekoordinuojamas ir nederinamas su traukinių

tvarkaraščiais, rodo, kad jis sudarytas nepakankamai racionaliai, jo ekonominė veikla

nepakankamai gera ir neatitinka gyventojų poreikių. Vilniaus apskrities gyventojų apklausa

parodė, kad visuomeninio transporto darbu jie nepatenkinti labiausiai. Šiuo metu maršrutai

derinami tik tarp gretimų rajonų savivaldybių, o tai negali būti priimtina. Panagrinėjus

autobusų eismą, matyti, kad kai kurių kelių, kuriuose intensyvus visuomeninio transporto

eismas, nenumatoma rekonstruoti.

45.3. Planuojamu laikotarpiu reikia parengti Vilniaus apskrities visuomeninio transporto

maršrutų tinklo (autobusų ir traukinių) specialųjį planą ir apskaičiuoti keleivių srautus. Būtina

svarstyti integruoto bilieto, su kuriuo būtų galima važiuoti kelių rūšių transportu, įvedimo

klausimą. Keleivių gausėjimas verčia iš esmės gerinti keleivinio transporto darbą: atnaujinti

transporto priemones, pertvarkyti maršrutus, gerinti informacijos sistemą, didinti maršrutų ir

mažinti eismo intervalus pagal transporto priemonių talpą. Būtina iš esmės gerinti kai kurių

savivaldybių autobusų stočių infrastruktūrą ir keleivių aptarnavimą.

9 lentelė. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais Vilniaus apskrityje, mln. keleivių

Savivaldybė 1995 metais 2000 metais 2004 metais 2015 metais

Vilniaus 83,9 82,8 94,9 107,3

Šalčininkų 4,1 1,4 1,6 2,2

Širvintų 0,5 0,5 0,4 0,6

Švenčionių 0,7 0,3 0,3 0,4

Trakų 1,2 1,2 1 1,3

Ukmergės 3,7 2,8 2,5 3

45.4. Savivaldybės, atstovaudamos gyventojų interesams, pagal miesto ar rajono

biudžeto finansines galimybes turi formuoti ir nuolat atnaujinti maršrutinio transporto tinklus,

nustatyti paslaugų apimtį ir kokybės lygį, kad būtų tenkinami pakitę šalies gyventojų

susisiekimo poreikiai. Miestų, rajonų savivaldybių ir apskričių administracijose turi būti

sukurti transportinį šalies gyventojų aptarnavimą koordinuojantys struktūriniai padaliniai,

siekiant užtikrinti šalies gyventojų susisiekimą reguliariuoju transportu, sukurti kelių

infrastruktūrą, būtiną socialiniams, ekonominiams ir rekreaciniams poreikiams tenkinti.

45.5. Keleivinio transporto prioritetai – suderinti viešojo maršrutinio transporto

paslaugas ir lengvųjų automobilių naudojimą, pagal nacionalinės teritorinės plėtros principus

ir Europos Sąjungos direktyvas keisti modalinį miesto transporto pasiskirstymą – suteikti

pirmenybę viešajam susisiekimui, pėstiesiems ir dviratininkams; pertvarkyti tarifų sistemas,

kad jos atitiktų Lietuvos miestų gyventojų socialines-ekonomines sąlygas ir galimybes,

užtikrintų reikiamo dydžio įplaukas, skatintų daugiau naudotis viešuoju transportu.

45.6. Visuomeninio transporto sistemoje būtina diegti naujos kartos maršrutinio

transporto sistemas, skatinti elektrinį ir mažiau aplinką teršiantį transportą; lengvųjų

automobilių naudojimą derinti prie viešojo maršrutinio transporto darbo, organizuoti

automobilių laikymo aikšteles prie persėdimo į maršrutinį transportą punktų, riboti ir drausti

lengvųjų automobilių judėjimą senamiesčiuose, centrinėse miestų dalyse ir tankaus užstatymo

gyvenamųjų rajonų centruose, kur tikslinga įrengti susisiekimo pėsčiomis ir bevariklio

transporto zonas.

45.7. Keleivinio transporto plėtros ilgalaikio perspektyvinio laikotarpio prioritetai –

diegti miestų transporte naujas technologijas, skatinti gyventojus naudotis viešuoju

maršrutiniu transportu ir mažinti gyventojų judumo poreikį – dalį kelionių keisti informacinių

technologijų teikiamomis susisiekimo galimybėmis. Būtina kurti bendrų (intermodalinių)

paslaugų sistemą – tobulinti įvairių rūšių transporto, vežančio keleivius, tarpusavio sąveiką,

steigti naujus bendrus terminalus įvairioms transporto paslaugoms teikti, keleivių patogumui

diegti vieną elektroninį bilietą.

45.8. Vilniaus miesto šiaurėje siūloma įsteigti naują autobusų terminalą, nes esama

autobusų stotis neatitinka vilniečių ir apskrities gyventojų poreikių. Šis terminalas

geografiškai būtų arčiau pagrindinių gyvenamųjų teritorijų, sumažintų transporto srautus

miesto centre ir senamiestyje.

46. Geležinkelių transportas:

46.1. Nemažą vaidmenį ateityje vaidins geležinkelio (ypač krovininio) transportas –

viena iš alternatyvų automobilių transportui, padėsianti spręsti Vilniaus apskrities

aplinkosaugos problemas. Norint didinti vežimą geležinkeliais, būtina modernizuoti kelių

infrastruktūrą ir iš esmės didinti susisiekimo greitį, įdiegti europinę vėžę ir prisijungti prie

europinio geležinkelio tinklo. Būtina įrengti skirtingų lygių sankirtas su automobilių keliais ir

užtikrinti saugų eismą – gerinti esamų geležinkelių techninius parametrus. Geležinkelio linijos

ir šiuolaikiška infrastruktūra su keleivių ir krovinių stotimis galėtų skatinti bendrą pavienių

branduolių urbanistinę teritorinę plėtrą.

46.2. Vilniaus geležinkelio tinklą Vilniaus apskrities teritorijoje ir toliau formuos

esamos svarbios geležinkelio linijos, nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame

plane:

46.2.1. Rytų–vakarų kryptimi einantis I rango magistralinis IXB geležinkelio koridorius

Kijevas–Minskas–Vilnius–Šiauliai–Klaipėda su atšaka Karaliaučiaus link (IXD). Šis

koridorius užtikrins perspektyvinių tranzitinių krovinių vežimą tarp Rytų ir Vakarų, todėl jį

būtina modernizuoti ir elektrifikuoti, taip užtikrinti didesnį susisiekimo greitį ir eismo

saugumą.

46.2.2. Pietų–šiaurės kryptimi einantis II rango magistralinis geležinkelio koridorius

Sankt Peterburgas–Vilnius–Varšuva su perspektyvine atšaka Alytaus link, esama atšaka

Lydos link ir esamomis atšakomis Utenos link. Šis senas istorinis kelias skirtas tarptautiniam

keleivių vežimui ir Europos Sąjungos sienos apsaugai organizuoti. Numatoma tiesioginė šio

geležinkelio atšaka Lenkijos link (atstatant geležinkelio liniją nuo Valkininkų iki Alytaus)

užtikrins mažesnį atstumą ir geležinkelio tinklo rišlumą Lietuvos pietuose.

46.2.3. Rengiamas I rango transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ europinės vėžės

atšakos Kaunas–Vilnius detalusis ar specialusis planas, rezervuojant teritorijas perspektyvinei

trasai. Transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšaka Kaunas–Vilnius skirta įsilieti į

Baltijos jūros regiono ir europinio geležinkelio tinklą. Ji numatoma šalia esamo magistralinio

geležinkelio, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Parengus

specialią galimybių studiją ir patvirtinus specialųjį europinės vėžės atšakos Vilnius–Kaunas

trasos planą, reikės tikslinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano susisiekimo sistemos

sprendinius po 2015 metų.

46.2.4. Vilniaus miesto pietinis krovininio eismo geležinkelio aplinkkelis. Siekiant

efektyviau naudoti šį aplinkkelį, siūlomi papildomi nuvažiavimai Aukštuosiuose Paneriuose

ties Kirtimų gatve.

46.3. Artimiausioje perspektyvoje svarbiausias Vilniaus apskrityje bus transeuropinis

IXB vakarų–rytų geležinkelio koridorius Klaipėda–Vilnius–Minskas–Kijevas, kuris formuoja

ir Lietuvos urbanistinę ašį. Šiuo geležinkelio koridoriumi numatomas svarbiausias tranzitinių

krovinių srautas iš Rytų į Europą.

46.4. Esama krašto geležinkelio linija Vilnius–Lyda skirta keleiviams ir kroviniams

vežti tarp Baltarusijos ir Vilniaus.

46.5. Tarp svarbiausių numatomų infrastruktūros plėtros darbų – IXB transporto

koridoriaus rekonstravimas – trasos geometrinių parametrų gerinimas ir vieno lygio

geležinkelio pervažų naikinimas. Tarp pirmiausiai rekonstruojamų pervažų, kurios daro

didžiausią poveikį autotransporto eismui, – Lentvario ir Vievio pervažos.

46.6. Logistikos centrai ties Vaidotais, Lentvariu ir Moluvėnais tiesiogiai susiję su gerai

išvystytais pramoniniais geležinkeliais ir magistraliniais automobilių keliais.

46.7. Logistikos centrų plėtra Vilniaus apskrityje labai padėtų mažinti sunkiojo

tranzitinio transporto srautus apskrities gyvenvietėse, ypač Vilniaus miesto teritorijoje,

kurioje didelės transporto spūstys ir smarkiai padidėjęs avaringumas. Tai iš esmės mažintų

sunkiojo tranzitinio transporto srautą miestų teritorijose, padėtų tinkamai pertvarkyti krovinių

gabenimo maršrutus ir sutrumpintų kelionės trukmę.

46.8. Net 61,3 procento Vilniaus apskrities geležinkelio keleivių srauto – iš Vilniaus

miesto savivaldybės teritorijoje esančių geležinkelio stočių. Daug traukinių keleivių ir Trakų

savivaldybėje (21,7 procento).

Šiose savivaldybėse esančios geležinkelio stotys ir ateityje išsaugos didžiausią keleivių

vežimo potencialą, nes Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane siūloma

aktyvinti keleivių vežimą traukiniais, sujungtais į vieną sistemą su greituoju tramvajumi.

46.9. Gabenant geležinkelių transportu krovinius, lemiamą vaidmenį vaidins Vilniaus,

Panerių, Kirtimų, Vaidotų, Vievio geležinkelio stotys, kurioms teks apie 87 procentus visų

apskrities krovos darbų ir prie kurių bus steigiami logistikos centrai ir krovinių terminalai.

10 lentelė. Perspektyviniai krovos darbai Vilniaus apskrities savivaldybių geležinkelio stotyse

(krova – daugiau kaip 50 tūkst. tonų)

Stotis 2000 metais 2003 metais 2015 metais

Vilniaus 198,1 239,1 428

Panerių 913,8 1089,5 1950

Kirtimų 123,7 173,6 450

Vaidotų 107,7 146,3 400

Švenčionėlių 38,4 57 140

Lentvario 76 46,7 200

Senųjų Trakų 40,9 93,8 197

Vievio 180,5 292,4 430

Vilniaus apskrities 1789 2283,9 4195

46.10. Pagrindiniai geležinkelio pasienio kontrolės punktai Vilniaus apskrityje ir toliau

bus keleivinių traukinių – Kenos, Vilniaus ir Stasylų, krovininių traukinių – Kenos ir Stasylų.

47. Oro transportas:

47.1. Esami tarptautiniai Vilniaus ir Kauno oro uostai labai patogūs Vilniaus apskrities

gyventojams, turistams ir verslininkams. Strateginio tarptautinio Vilniaus oro uosto, kuris

šiuo metu skraidina daugiau kaip 80 procentų keleivių ir 60 procentų krovinių, situacija gana

sudėtinga. Išsiplėtus Vilniaus miesto teritorijai, seniai statytas oro uostas jau neatitinka

daugelio šiuolaikinių reikalavimų: skrendama virš miesto gyvenamųjų ir kitų užstatytų

teritorijų, esamas leidimosi ir kilimo takas dėl per mažo ilgio ir tako dangos konstrukcijos

negali saugiai ir be apribojimų priimti lėktuvų. Ankstesniajame Vilniaus miesto bendrajame

plane buvo numatytas naujas leidimosi ir kilimo takas, kad lėktuvai neskraidytų virš miesto

gyvenamųjų rajonų, tačiau Susisiekimo ministerija neparengė reikiamos teritorijų planavimo

dokumentacijos perspektyvinei teritorijai rezervuoti ir žemei išpirkti visuomenės poreikiams.

Žemė grąžinta savininkams, taigi reikės išpirkti ne tik žemę, bet ir naujus statinius.

47.2. Numatoma, kad 2015 metais Lietuvoje oro transportu turėtų pasinaudoti apie

3,9 mln. keleivių. Esami Lietuvos oro uostų keleivių vežimo pajėgumai – apie 2,1 mln.

keleivių: Vilniaus oro uosto – 1,5 mln. keleivių, Kauno oro uosto – 0,5 mln. keleivių ir

Palangos oro uosto – 0,1 mln. keleivių. Kauno oro uosto rezervai dar nedideli.

47.3. Bendra Lietuvos transporto infrastruktūros teritorinė plėtra ir pagrindiniai

uždaviniai nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Jame numatyta toliau

plėsti ir modernizuoti esamus tarptautinius Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostus.

11 lentelė. Perspektyvinis keleivių vežimas Lietuvos oro uostuose, tūkst. keleivių

1997 metais 2000 metais 2006 metais 2015 metais

Vilniaus 410,9 521,5 1451 2525

Kauno 36,4 19,2 250 1000

Palangos 33,56 39,31 110,8 400

Iš viso 481,6 581 1811,8 3925

47.4. Manoma, kad keleivių Vilniaus oro uoste ir toliau sparčiai daugės.

Prognozuojama, kad 2015 metais Vilniaus oro uostas turės 2,5 mln. keleivių. Esama šio oro

uosto keleivių terminalo infrastruktūra pajėgia normaliai aptarnauti 1,2–1,5 mln. keleivių per

metus. Piko metu oro uostas gali aptarnauti 900 keleivių per valandą.

8 pav. Perspektyvinis Vilniaus oro uosto keleivių vežimas

______________________

Šaltinis – Susisiekimo ministerijos parengta galimybių studija.

47.5. Atsižvelgiant į esamą ir perspektyvinę Lietuvos oro uostų apkrovą, siūloma

įsteigti bendrai valdomą Vilniaus–Kauno dvimiesčio tarptautinį oro uostą su terminalais

Vilniuje ir Kaune:

47.5.1. Vilniaus oro uosto valstybinis ir verslo terminalas. Projektinis metinis keleivių

vežimo pajėgumas – ribojamas. Per vasaros sezoną jis galėtų būti apie 2–3,5 mln. keleivių per

metus.

0

500

1 000

1 500

2 000

2 500

3 000

199

2

199

3

199

4

199

5

199

6

199

7

199

8

199

9

200

0

200

1

200

2

200

3

200

4

200

5

200

6

200

7

200

8

200

9

201

0

201

1

201

2

201

3

201

4

201

5

Faktinis keleivių skačius

Keleivių skaičiaus prognozė

47.5.2. Kauno oro uosto pagrindinis terminalas, skirtas neribotai vežti krovinius ir

turistus pagal planuojamą Lietuvos susisiekimo oro transportu apimtį.

47.6. Tokio vieno dvimiesčio oro uosto bendras valdymas turėtų užtikrinti ekonominį jo

gyvybiškumą, naikintų prieštaravimus, kylančius dirbant rinkos sąlygomis, geriau būtų

aptarnaujami keleiviai. Dvimiesčio oro uostas galėtų konkuruoti su Rygos ir Talino oro

uostais. Be to, reikia užtikrinti greitą ir saugią jungtinę keleivių vežimo tarp oro uosto

terminalų ir miestų centrų sistemą (vienas bilietas visam transportui).

47.7. Iki 2015 metų Vilniaus oro uoste reikėtų:

47.7.1. baigti artimiausiais metais įgyvendinti terminalo ne Šengeno valstybių

keleiviams projektą;

47.7.2. parengti oro uosto teritorijos detalųjį planą, nustatyti lėktuvų ir keleivių

aptarnavimo infrastruktūros plėtros poreikius pagal perspektyvinį skrydžių skaičių ir orlaivių

tipus;

47.7.3. nustatyti oro uosto tako sanitarines ir triukšmo zonas, ištirti jų poveikį esamai ir

perspektyvinei miesto plėtrai;

47.7.4. inicijuoti naujo kilimo ir leidimosi tako tiesimą ir atitinkamos aptarnavimo

infrastruktūros, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus, plėtrą – rengti specialųjį ar detalųjį

planą;

47.7.5. gerinti tiesioginį susisiekimą tarp oro uosto ir Vilniaus miesto;

47.7.6. gerinti susisiekimą su europiniais transporto koridoriais ir svarbiausiais

užmiesčio keliais – nutiesti miesto vakarinę greitojo eismo gatvę. Šis greitkelių tinklas padėtų

greitai susisiekti beveik su visais pagrindiniais užmiesčio keliais;

47.7.7. persvarstyti šiuo metu vykdomų ar numatomų vykdyti esamos oro uosto

infrastruktūros modernizavimo ir rekonstravimo darbų atitiktį perspektyviniams sprendiniams

(sietina su naujo tako tiesimu ar senojo rekonstravimu);

47.7.8. spręsti automobilių parkavimo oro uoste, viešojo transporto eismo klausimus.

47.8. Vilniaus apskrities teritorijoje numatomi Paluknio, Kyviškių ir Rūdiškių aerodromai.

48. Pakelės aptarnavimo infrastruktūra. Automobilių ir keleivių pakelės aptarnavimo

infrastruktūra (degalinės, moteliai, plovyklos, kavinės ir panašiai) ir jos vieta keliuose turi

būti numatytos specialiuosiuose planuose (patvirtintus degalinių išdėstymo specialiuosius

planus turi dauguma Vilniaus apskrities savivaldybių). Esamų pakelės aptarnavimo

infrastruktūros objektų, išskyrus Vilniaus miesto teritoriją, nepakanka. Jų išdėstymas

automagistralėse (A1, A2 ir A3 magistraliniuose keliuose) turėtų atitikti abipusio aptarnavimo

reikalavimus. Pakelės aptarnavimo infrastruktūros objektai turėtų būti lengvai pasiekiami,

šalia pagrindinių sankryžų, kad transporto priemonėms nereikėtų važiuoti į miestų ir miestelių

urbanizuotas teritorijas.

IX. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

49. Vandentieka:

49.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta, kad gyventojų

vidutinis bendrasis (buities, įmonių ir viešųjų vietų) vandens suvartojimas gali siekti 260 litrų

per dieną asmeniui, o numatoma vandentiekos sistemų galia turės apie 1,5 karto viršyti

prognozuojamą vandens poreikį.

49.2. Vilniaus apskrityje vandens sunaudota daugiausia 1989 metais. Po to daugelį metų

vandens naudota vis mažiau, bent jau iki 2000 metų. Paskutinius 5 metus sunaudojamo

vandens kiekis stabilizavosi. Tai nebūdinga kitoms Lietuvos apskritims, kur dar pastebimos

požeminio vandens naudojimo mažėjimo tendencijos. Dabar Vilniaus apskritis naudoja apie

35 mln. kub. metrų požeminio vandens kasmet. Tarp šalies apskričių tai didžiausias

požeminių vandenų vartotojas, kuriam tenka apie 30 procentų viso Lietuvoje sunaudojamo

požeminio vandens.

49.3. Darant ateities prognozes, atsižvelgiama į poreikius didinančius ir mažinančius

veiksnius, kurių pagrindiniai – apskrities ekonominiai rodikliai, BVP augimas ir gyventojų

skaičiaus kaita. Prognozuojant daroma prielaida, kad daugės apskrities gyventojų,

prisijungusių prie centralizuotų vandens tiekimo sistemų (2015 metais – 95 procentai). Taigi

būtina smarkiai praplėsti esamų vandentiekių skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek

kaimo vietovėse.

12 lentelė. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo prognozė

Pesimistinė Vidutinė Optimistinė

poreikis

(mln.

kub.

metrų)

nuostoli

ai

(procent

ais)

pakelta

(mln.

kub.

metrų)

poreikis

(mln.

kub.

metrų)

nuostoli

ai

(procen

tais)

pakelta

(mln.

kub.

metrų)

poreikis

(mln.

kub.

metrų)

nuostoli

ai

(procent

ais)

pakelta

(mln.

kub.

metrų)

2004

metais

35,6 26 48,3 35,6 26 48,3 35,6 26 48,3

2010

metais

38,8 24 48,1 40,2 24 49,8 41,2 24 51,1

2015

metais

42,3 22 51,6 45,5 22 55,5 49,3 22 60,1

9 pav. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo prognozė

10 pav. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo per metus vienam asmeniui

prognozė

0

10

20

30

40

50

60

2000 m. 2004 m. 2010 m. 2015 m.

mln

. ku

b. m

etr

ų

Optimistinė

Vidutinė

Pesimistinė

Faktinė

0

10

20

30

40

50

60

2000 m. 2004 m. 2010 m. 2015 m.

ku

b. m

etr

ai a

sm

en

iui

Optimistinė

Vidutinė

Pesimistinė

Faktinė

Pastaba. Čia prognozuojamas tik sunaudojimas to požeminio vandens, kuris tiekiamas

gyventojams ir ūkio subjektams centralizuotu vandentiekiu ir gali būti apskaičiuojamas.

13 lentelė. Numatomas centralizuotai tiekiamo vandens prieinamumas gyventojams

Metai 2005 2015 2026

procentai 77 95 95

49.4. Bus siekiama, kad visas tiekiamas vanduo atitiktų galiojančią higienos normą

HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintą sveikatos

apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Tuo

tikslu turi būti renovuota dalis naudojamo skirstomojo vamzdyno, rekonstruojami esami ir

įrengiami nauji vandens gerinimo įrenginiai. Bendrajame plane numatyta:

49.4.1. plėtoti esamas Vilniaus miesto ir jo aglomeracijos zonų vandentiekio sistemas;

rekonstruoti Trakų Vokės ir Grigiškių vandenvietes, įrengti naujus vandens gerinimo

įrenginius Trakų Vokėje, Bukčiuose, Daniliškėse, Juodšiliuose ir Bičių Korio vandenvietėje,

uždaryti Vilniaus miesto Vingio vandenvietę;

49.4.2. plėtoti Vilniaus rajono vandentiekio sistemas – įrengti naują vandenvietę

Mickūnuose ir rekonstruoti Marijampolio ir Valčiūnų vandenvietes; įrengti naujus vandens

gerinimo įrenginius Kalveliuose, Kabiškėse, Maišiagaloje ir Sudervėje;

49.4.3. plėtoti Šalčininkų rajono vandentiekio sistemas – pastatyti naujus geležies

šalinimo įrenginius Jašiūnuose, Dieveniškėse ir Šalčininkuose;

49.4.4. plėtoti Trakų rajono vandentiekio sistemas – uždaryti Lentvario vandenvietę ir

įrengti naują Varnikuose; pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius Rūdiškėse ir

Aukštadvaryje;

49.4.5. plėtoti Elektrėnų savivaldybės vandentiekio sistemas – rekonstruoti Elektrėnų

vandenvietę ir Vievio ir Elektrėnų vandens gerinimo įrenginius;

49.4.6. plėtoti Širvintų rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti Kernavės

vandenvietę ir Širvintų vandens gerinimo įrenginius;

49.4.7. plėtoti Ukmergės rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti Šventupės,

Vidiškių ir Žemaitkiemio vandenvietes, įrengti vandens gerinimo įrenginius Šventupėje,

Žemaitkiemyje ir Lyduokiuose;

49.4.8. plėtoti Švenčionių rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti vandenvietę

Pabradėje, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius Švenčionyse.

14 lentelė. Numatomi rekonstruoti ir plėtoti Vilniaus apskrities pagrindiniai vandentiekio

įrenginiai

Savivaldybė Gyvenamoji

vietovė Vandenvietė Vandens gerinimo įrenginiai

Vilniaus miesto Bukčiai – naujų įrengimas (15000 kub.

metrų per dieną)

Trakų Vokė rekonstrukcija naujų įrengimas

Daniliškės – naujų įrengimas

Grigiškės rekonstrukcija –

Juodšiliai – naujų įrengimas

Žalieji ežerai – naujų įrengimas

Vilniaus rajono Mickūnai naujos įrengimas –

Valčiūnai rekonstrukcija –

Savivaldybė Gyvenamoji

vietovė Vandenvietė Vandens gerinimo įrenginiai

Marijampolis rekonstrukcija –

Kalveliai – naujų įrengimas

Kabiškės – naujų įrengimas (100 kub.

metrų per dieną)

Maišiagala – naujų įrengimas

Sudervė – naujų įrengimas

Šalčininkų

rajono

Šalčininkai – naujų įrengimas

Jašiūnai – naujų įrengimas

Dieveniškės – naujų įrengimas

Trakų rajono Trakai naujos įrengimas –

Lentvaris likvidavimas –

Rūdiškės – naujų įrengimas

Aukštadvaris – naujų įrengimas

Elektrėnų Elektrėnai rekonstrukcija rekonstrukcija

Vievis – rekonstrukcija

Širvintų rajono Kernavė rekonstrukcija –

Širvintos – rekonstrukcija

Ukmergės

rajono

Vidiškiai rekonstrukcija –

Šventupė rekonstrukcija naujų įrengimas

Žemaitkiemis rekonstrukcija naujų įrengimas

Lyduokiai – naujų įrengimas

Švenčionių

rajono

Pabradė rekonstrukcija –

Švenčionys – naujų įrengimas (1000 kub.

metrų per dieną)

49.5. Šiuose sprendiniuose atsižvelgiama tik į vandentiekio plėtrą apskrities miestuose

ir stambiausiose gyvenvietėse. Mažųjų gyvenviečių ir kaimų (daugiau kaip 50 gyventojų)

aprūpinimo geriamuoju vandeniu problema turi būti sprendžiama savivaldybės lygmens

bendrajame plane ir specialiuosiuose planuose.

49.6. Numatoma:

49.6.1. visas Vilniaus apskrities vandenvietes įrengti pagal higienos normos

HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-

3217), reikalavimus, tuo tikslu bus įregistruotos vandenviečių apsauginės sanitarinės zonos, o

jose ribojama ūkinė veikla;

49.6.2. vykdyti tolesnę eksploatuojamų požeminio vandens stebėseną;

49.6.3. tikrinti tiekiamo vandens kokybę ir apie tikrinimo rezultatus nuolat informuoti

vietos savivaldos organus ir visuomenę;

49.6.4. vykdyti naudojamų šulinių vandens kokybės stebėseną, nustatyti zonas su

užterštu gruntiniu vandeniu, jose įrengti vandens tiekimo iš gilesnių horizontų sistemas.

50. Nuotekų tvarkymas:

50.1. prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos planuojamu laikotarpiu bus

prieinamos 95 procentams gyventojų, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks

1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL

2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 27) (toliau vadinama – Direktyva 91/271/EEB),

reikalavimus. Kad užsibrėžtų tikslų būtų pasiekta, Vilniaus apskrities nuotekų surinkimo ir

apvalymo ūkis turi būti iš esmės rekonstruotas ir išplėstas. Direktyva 91/271/EEB įsigalioja

Lietuvoje nuo 2010 metų, taigi visi sprendiniai, sietini su vandenvala, įgauna prioritetinį

statusą. Pertvarkant Vilniaus apskrities vandenvalos ūkį, numatoma:

50.1.1. plėtoti Vilniaus miesto ir jo aglomeracijos zonų nuotekų surinkimo sistemas,

užtikrinti, kad daugiausia nuotekų patektų į Vilniaus nuotekų valymo įrenginius, rekonstruoti

esamą nuotekų valyklą Antaviliuose;

50.1.2. plėtoti Vilniaus rajono nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti esamą nuotekų

valyklą Vaidotuose, įrengti naujus nuotekų valymo įrenginius Sudervėje, Marijampolyje,

Paberžėje, Maišiagaloje ir Kalveliuose;

50.1.3. plėtoti Šalčininkų rajono nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti nuotekų

valyklas Dieveniškėse, Šalčininkuose ir Jašiūnuose;

50.1.4. plėtoti Trakų rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti nuotekų valyklas

Rūdiškėse ir Aukštadvaryje;

50.1.5. plėtoti Elektrėnų savivaldybės nuotekų surinkimo sistemas, kad daugiausia

nuotekų patektų į Alesninkų nuotekų valymo įrenginius;

50.1.6. plėtoti Širvintų rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti nuotekų valyklą

Širvintose, pastatyti Kernavėje naujus nuotekų valymo įrenginius;

50.1.7. plėtoti Ukmergės rajono nuotekų surinkimo sistemas, pastatyti naujas nuotekų

valyklas Vidiškiuose, Šventupėje ir Žemaitkiemyje;

50.1.8. plėtoti Švenčionių rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti valyklą

Pabradėje.

15 lentelė. Numatoma Vilniaus apskrities pagrindinių nuotekų valymo įrenginių plėtra

Savivaldybė Gyvenamoji vietovė Nuotekų valymo įrenginiai

Vilniaus miesto Antaviliai rekonstrukcija

Vilniaus rajono Vaidotai rekonstrukcija

Sudervė naujų įrengimas

Marijampolis naujų įrengimas (360 kub. metrų per parą)

Kalveliai naujų įrengimas

Paberžė naujų įrengimas (200 kub. metrų per parą)

Maišiagala naujų įrengimas

Šalčininkų

rajono

Šalčininkai rekonstrukcija

Dieveniškės rekonstrukcija

Jašiūnai rekonstrukcija

Trakų rajono Aukštadvaris rekonstrukcija

Rūdiškės rekonstrukcija

Širvintų rajono Širvintos rekonstrukcija

Kernavė naujų įrengimas (120 kub. metrų per parą)

Ukmergės

rajono

Vidiškiai naujų įrengimas

Šventupė naujų įrengimas

Žemaitkiemis naujų įrengimas

Švenčionių

rajono

Pabradė rekonstrukcija (iki 1200 kub. metrų per parą)

50.2. Šiuose sprendiniuose atsižvelgiama tik į nuotekų surinkimo sistemos plėtrą

apskrities miestuose ir stambiausiose gyvenvietėse. Mažųjų gyvenviečių ir kaimų (daugiau

kaip 50 gyventojų) nuotekų surinkimo ir valymo klausimai turi būti sprendžiami savivaldybės

lygmens bendrajame plane ir specialiuosiuose planuose.

51. Atliekų tvarkymas:

51.1. Atsižvelgiant į Vilniaus apskrities socialinių ir ekonominių rodiklių prognozes,

akivaizdu, kad atliekų daugės 30–40 procentų. Bendrajame plane numatoma:

51.1.1. uždaryti ir rekultivuoti visus Vilniaus apskrities smulkius buitinių atliekų

sąvartynus; uždaromus sąvartynus rekultivuoti;

51.1.2. šalinti buitines atliekas naujame regioniniame Kazokiškių sąvartyne;

51.1.3. įrengti Elektrėnuose, Širvintose, Ukmergėje, Švenčionėliuose, Pabradėje,

Šalčininkuose, Eišiškėse, Lentvaryje, Sudervėje, Nemenčinėje, Naujojoje Vilnioje,

Kuprijoniškėse ir Baltojoje Vokėje atliekų priėmimo aikšteles, kuriose bus priimamos,

ardomos ir rūšiuojamos didžiosios atliekos, taip pat priimamos pavojingos atliekos;

51.1.4. įrengti biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles esamų sąvartynų

vietose, prieš tai juos rekultivavus:

51.1.4.1. Trakų rajono savivaldybėje, Pilialaukio kaime, – esamo buitinių atliekų

sąvartyno vietoje;

51.1.4.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje – esamo specialios paskirties uždarosios

akcinės bendrovės „Tvarkyba“ buitinių atliekų sąvartyno vietoje;

51.1.4.3. Švenčionių rajono savivaldybėje – esamų Pliauškių ir Žvėrynės buitinių

atliekų sąvartynų vietoje;

51.1.4.4. Ukmergės rajono savivaldybėje, Pivonijos seniūnijoje, – buvusio Mikailiškių

sąvartyno vietoje;

51.1.4.5. Širvintų rajono savivaldybėje – Akmenių statybinių atliekų sąvartyno vietoje;

51.1.4.6. Elektrėnų savivaldybėje – esamo Gilučių buitinių atliekų sąvartyno vietoje;

51.1.5. buitinėms atliekoms surinkti naudoti konteinerinę sistemą, plėsti konteinerinių

atliekų surinkimo aikštelių tinklą;

51.1.6. sukurti specializuotų buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo tinklą;

51.1.7. plėtoti konteinerinių aikštelių, skirtų atliekoms rūšiuoti, tinklą, atliekas rūšiuoti

specializuotuose konteineriuose.

51.2. Rengiant sprendinius, atsižvelgta į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir

Vilniaus regiono atliekų tvarkymo planą, kuriame nagrinėjami organizaciniai atliekų

tvarkymo klausimai.

52. Energetikos infrastruktūra:

52.1. Vilniaus apskrityje pastaraisiais metais elektros energijos reikia vis daugiau.

Manoma, kad planuojamu periodu šios tendencijos išliks. Elektros energijos poreikio

didėjimas gali siekti 5–8 procentus kasmet. Esamo aukštos įtampos tinklo iš esmės pakanka

būsimoms apkrovoms išlaikyti. Būtina įvertinti bendro šalies elektros perdavimo tinklo

plėtros poreikius.

52.2. Dujofikuotos visos Vilniaus apskrities savivaldybės. Geriausiai gamtinių dujų

tiekimo tinklas išplėtotas Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Būtina numatyti ir

tolesnę dujotiekių tinklo plėtrą. Atitinkamai reikia tobulinti ir šilumos ūkį – pritaikyti

grupines katilines naudoti gamtines dujas. Siekiama gamtines dujas padaryti prieinamas

apskrities energetikos įmonėms, tam reikia parengti investicijų projektus ir įvertinti

ekonominį jų pagrįstumą.

53. Elektros energijos tiekimas. Numatoma:

53.1. išlaikyti esamą 110 kV, 330 kV elektros tinklą – atnaujinti susidėvėjusius įrenginius;

53.2. įrengti 330 kV nacionalinės svarbos elektros perdavimo liniją, kertančią Širvintų ir

Ukmergės rajonus;

53.3. įrengti 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią Vilniaus ir Neries

transformatorių pastotes;

53.4. įrengti naujas 110/10 kV transformatorių pastotes ties Lazdėnų gyvenviete

(Elektrėnų savivaldybė), Šventininkų kaimu (Trakų rajono savivaldybė), transformatoriaus

pastotę Kuprijoniškėse;

53.5. modernizuoti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10kV–0,4kV) – pakeisti

susidėvėjusius įrenginius ir optimizuoti transformatorinių galias;

53.6. plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą – užtikrinti patikimas elektros energijos

tiekimo paslaugas visiems gyventojams ir ūkio subjektams;

53.7. rekonstruoti ir plėsti miestų ir kaimo gyvenviečių gatvių apšvietimą;

53.8. pagal galimybes maksimaliai tiesti elektros energijos skirstymo tinklus miestų ir

gyvenviečių teritorijose;

53.9. atlikti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių galimybių

studiją.

54. Gamtinių dujų tiekimas. Numatoma:

54.1. plėtoti magistralinių dujotiekių tinklą:

54.1.1. nutiesti dar vieną magistralinio dujotiekio liniją nuo Vievio iki Kaišiadorių;

54.1.2. nutiesti magistralinio dujotiekio Minskas–Vilnius atšaką į Molėtus;

54.2. įrengti Jauniūnų dujų kompresorių stotį;

54.3. įrengti šalia Jauniūnų stūmoklio paleidimo kameros aikštelę.

55. Centralizuotas šilumos tiekimas. Numatoma:

55.1. plečiant dujotiekio tinklą, drauge rekonstruoti grupines katilines – pritaikyti

naudoti gamtines dujas, numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekinių medžiagų;

55.2. išsaugoti visų gyvenviečių centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, rekonstruoti

šilumines trasas – nutiesti bekanalius vamzdynus, modernizuoti katilines – didinti kuro

vartojimo efektyvumą, modernizuoti šilumos punktus – didinti šilumos vartojimo efektyvumą;

55.3. rekonstruoti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus – modernizuoti šildymo

sistemas ir gerinti pastatų šilumines charakteristikas.

56. Prioritetai:

56.1. ilgalaikiai vandentiekos ir nuotekų šalinimo prioritetai:

56.1.1. nuotekų surinkimo tinklų plėtra ir rekonstravimas, naujų valymo įrenginių

statyba (sietina su Direktyva 91/271/EEB, kurios vykdymas Lietuvai atidėtas iki 2010 metų);

56.1.2. vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimas siekiant atitikties

higienos normai HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;

56.1.3. centralizuoto vandentiekio tinklų plėtra aglomeracijose, priemiestinių zonų

prijungimas prie miestų vandentiekio;

56.1.4. kompleksinių vandentiekos ir vandenvalos projektų rengimas siekiant optimaliai

spręsti problemas ir kuo efektyviau naudoti lėšas;

56.2. ilgalaikiai atliekų tvarkymo prioritetai:

56.2.1. esamų smulkių buitinių atliekų sąvartynų uždarymas ir rekultivavimas

(atsižvelgiant į tai, kad įrengtas naujas regioninis Kazokiškių sąvartynas);

56.2.2. tolesnė konteinerinės buitinių atliekų surinkimo sistemos plėtra;

56.2.3. didžiųjų atliekų surinkimo sistemos plėtra;

56.2.4. pavojingų atliekų surinkimo iš gyventojų sistemos plėtra;

56.3. ilgalaikiai energetikos prioritetai:

56.3.1. gamtinių dujų magistralinių vamzdynų ir skirstomojo vamzdyno tinklo plėtra;

56.3.2. katilinių pritaikymas naudoti gamtines dujas, numačius rezervinį kurą iš

atsinaujinančių kuro rūšių ir atliekinių medžiagų;

56.3.3. šiluminių trasų rekonstravimas – bekanalių vamzdynų tiesimas;

56.3.4. skirstomojo elektros tinklo renovavimas.

57. Teritorijų rezervavimas inžinerinės infrastruktūros sprendiniams įgyvendinti:

57.1. vandentiekio infrastruktūrai plėtoti:

57.1.1. vandens gerinimo įrenginiams statyti Bukčiuose, Trakų Vokėje, Daniliškėse,

Juodšiliuose, Žaliųjų ežerų rajone, Kalveliuose, Kabiškėse, Maišiagaloje, Sudervėje,

Šalčininkuose, Jašiūnuose, Dieveniškėse, Rūdiškėse, Aukštadvaryje, Šventupėje,

Žemaitkiemyje, Lyduokiuose, Švenčionyse; pagal galimybes vietą vandens gerinimo

įrenginiams parinkti esamų vandenviečių teritorijose;

57.1.2. naujoms vandenvietėms įrengti Mickūnuose ir Varnikiuose (Trakų rajono

savivaldybė);

57.1.3. rezervinėms vandenvietėms, kurių ištekliai bus naudojami po planuojamo

laikotarpio:

57.1.3.1. Vilniuje – Aukštųjų Panerių, Smėlynės, Turniškių ir Pavilnio vandenvietėms;

57.1.3.2. Trakų rajone – Madžiūnų ir Merkio vandenvietėms;

57.2. vandenvalos infrastruktūrai plėtoti:

57.2.1. Antavilių, Vaidotų, Šalčininkų, Dieveniškių, Jašiūnų, Aukštadvario, Rūdiškių,

Širvintų, Pabradės nuotekų valymo įrenginiams renovuoti;

57.2.2. naujiems nuotekų valymo įrenginiams statyti Sudervėje, Marijampolyje,

Kalveliuose, Paberžėje, Maišiagaloje, Kernavėje, Vidiškiuose, Šventupėje ir Žemaitkiemyje;

57.3. atliekoms tvarkyti:

57.3.1. atliekų priėmimo aikštelėms Elektrėnuose, Širvintose, Ukmergėje,

Švenčionėliuose, Pabradėje, Šalčininkuose, Eišiškėse, Lentvaryje, Sudervėje, Nemenčinėje,

Naujojoje Vilnioje, Kuprijoniškėse ir Baltojoje Vokėje įrengti;

57.3.2. biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėms šalia Ukmergės, Elektrėnų,

Širvintų, Trakų, Švenčionėlių ir Šalčininkų įrengti;

57.4. elektros energijai tiekti:

57.4.1. 330 kV elektros tiekimo linijai, kertančiai Širvintų ir Ukmergės rajonus, įrengti;

57.4.2. 330 kV elektros tiekimo linijai, jungiančiai Vilniaus ir Neries transformatorių

pastotes, įrengti;

57.4.3. naujoms 110/10 kV transformatorių pastotėms ties Lazdėnų gyvenviete

(Elektrėnų savivaldybė) ir Šventininkų kaimu (Trakų rajono savivaldybė) įrengti;

57.5. dujų tiekimui užtikrinti:

57.5.1. magistraliniam dujotiekiui į Molėtus nutiesti;

57.5.2. magistraliniam dujotiekiui Vievis–Kaunas nutiesti;

57.5.3. Jauniūnų dujų kompresorių stočiai statyti;

57.5.4. stūmoklių paleidimo kameros aikštelei šalia Jauniūnų įrengti.

58. Esamoms dujų skirstymo stotims nustatyta 500 metrų sanitarinė apsaugos zona,

išskyrus Vilniaus ir Nemenčinės dujų skirstymo stotis, kurioms nustatyta 200 metrų sanitarinė

apsaugos zona. Planuojama įrengti Jauniūnų dujų kompresorių stotį su 500 metrų sanitarine

apsaugos zona.

59. Nacionalinio, regiono, rajono ir vietovės lygmens teritorijų planavimo

dokumentuose taikomas sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Magistraliniai

dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“. Pagal šias taisykles

projektuojami ir statomi visi statiniai 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių

dujotiekių. Magistralinių dujotiekių trasa priskiriama tam tikrai vietovės klasei, kurioje

ribojamas pastatų skaičius ir užstatymo intensyvumas.

IV. PRIEDAI

1 priedas. Gyventojų tankumas Europos NUTS 3 lygio regionuose (gyventojų skaičius

1 kv. kilometre)

–––––––––––––––

Šaltinis – ESPON programa.

2 priedas. Gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje 2006, 2015 ir 2025 metais (prognozė)

Administraciniai

vienetai

Pesimistinis Vidutinis Optimistinis

2006

metais

2015

metais

2025

metais

2006

metais

2015

metais

2025

metais

2006

metais

2015

metais

2025

metais

Lietuva 3403235 3215100 3002539 3403235 3293644 3200686 3403235 3372758 3402105

Vilniaus apskritis 848227 881549 795195 848227 843748 847673 848227 881549 940812

Elektrėnų sav. 28232 26497 24543 28232 27145 26162 28232 28146 28601

Šalčininkų r. sav. 38129 36033 33664 38129 36913 35885 38129 37563 37606

Širvintų r. sav. 19557 18265 16812 19557 18711 17921 19557 19284 19328

Švenčionių r. sav. 31567 28766 25633 31567 29469 27324 31567 29669 27890

Trakų r. sav. 36788 35631 34298 36788 36501 36562 36788 36947 37884

Ukmergės r. sav. 46829 43501 39762 46829 44564 42386 46829 45441 44614

Vilniaus m. sav. 553528 536263 516376 553528 549364 550453 553528 578562 621412

Vilniaus r. sav. 93597 98670 104109 93597 101081 110979 93597 105938 123477

3 priedas. Gyventojų skaičiaus pokytis Vilniaus apskrityje 2006, 2015 ir 2025 metais

(prognozė)

Administraciniai

vienetai

Pesimistinis Vidutinis Optimistinis

2006–

2015

metais

2006–2025

metais

2006–

2015

metais

2006–

2025

metais

2006–

2015

metais

2006–2025

metais

Vilniaus apskritis -24600 -53032 -4479 -554 33322 92585

Elektrėnų sav. -1735 -3689 -1087 -2070 -86 369

Šalčininkų r. sav. -2096 -4465 -1216 -2244 -566 -523

Širvintų r. sav. -1292 -2745 -846 -1636 -273 -229

Švenčionių r. sav. -2801 -5934 -2098 -4243 -1898 -3677

Trakų r. sav. -1157 -2490 -287 -226 159 1096

Ukmergės r. sav. -3328 -7067 -2265 -4443 -1388 -2215

Vilniaus m. sav. -17265 -37152 -4164 -3075 25034 67884

Vilniaus r. sav. 5073 10512 7484 17382 12341 29880

4 priedas. Vilniaus apskrities gyventojų tankumas (optimistinė prognozė)

Administraciniai vienetai Teritorija, hektarais

Gyventojų /

1 kv. kilometrui,

2006 metais

Gyventojų /

1 kv. kilometrui,

2015 metais

Vilniaus apskritis 973066 87 89

Elektrėnų sav. 50882 56 55

Šalčininkų r. sav. 149137 26 25

Širvintų r. sav. 90580 22 21

Švenčionių r. sav. 169179 19 18

Trakų r. sav. 120789 31 31

Ukmergės r. sav. 139529 34 33

Vilniaus m. sav. 40056 1380 1404

Vilniaus r. sav. 212916 44 49

5 priedas. Darbuotojų skaičius ir nedarbo lygis (optimistinė prognozė)

Administraciniai vienetai Darbuotojų skaičius Nedarbo lygis, procentais

2006 metais 2015 metais 2006 metais 2015 metais

Vilniaus apskritis 444835 528000 2,9 2,3

Elektrėnų sav. 7523 9000 0,9 0,7

Šalčininkų r. sav. 6254 6900 6 4,8

Širvintų r. sav. 3104 3700 3,1 2,5

Švenčionių r. sav. 6905 7600 5,7 4,6

Trakų r. sav. 7171 8600 1 0,8

Ukmergės r. sav. 11657 12800 4,3 3,4

Vilniaus m. sav. 388020 465600 2,3 1,8

Vilniaus r. sav. 14200 17000 5,1 4,1

6 priedas. Pastatytų butų skaičius (optimistinė prognozė)

Administraciniai vienetai

1996–2006 metais Prognozė 2007–2015 metams

pastatyta

butų

pastatytų butų

naudingasis

plotas, tūkst. kv.

metrų

pastatyta

butų

pastatytų butų

naudingasis

plotas, tūkst. kv.

metrų

Vilniaus apskritis 30033 2962 47500 4500

Elektrėnų sav. 195 24 580 60

Šalčininkų r. sav. 302 34 550 80

Širvintų r. sav. 176 20 820 60

Švenčionių r. sav. 264 28 690 60

Trakų r. sav. 1223 157 2420 270

Ukmergės r. sav. 286 39 350 57

Vilniaus m. sav. 24736 2196 37300 3200

Vilniaus r. sav. 2851 465 4720 730

7 priedas. Apsirūpinimas gyvenamuoju plotu (vienam gyventojui vidutiniškai tenka

kv. metrų naudingojo ploto) (optimistinė prognozė)

Administraciniai vienetai 2006 metais 2015 metais

Vilniaus apskritis 24,3 30,1

Elektrėnų sav. 22,9 29,7

Šalčininkų r. sav. 25,6 31,6

Širvintų r. sav. 27,3 35,3

Švenčionių r. sav. 29,7 36,6

Trakų r. sav. 24,7 31,4

Ukmergės r. sav. 27,6 33,8

Vilniaus m. sav. 24,1 32,5

Vilniaus r. sav. 21,1 24,6

8 priedas. Pastatyta negyvenamųjų pastatų (optimistinė prognozė)

Administraciniai

vienetai

1997–2006 metais Prognozė 2007–2015 metams

pastatyta

naujų

negyvenamųjų

pastatų

pastatytų naujų

negyvenamųjų

pastatų bendrasis

plotas,

tūkst. kv. metrų

pastatyta

naujų

negyvenamųjų

pastatų

pastatytų naujų

negyvenamųjų

pastatų bendrasis

plotas,

tūkst. kv. metrų

Vilniaus apskritis 4081 2607 13000 4000

Elektrėnų sav. 89 37 430 100

Šalčininkų r. sav. 81 42 70 100

Širvintų r. sav. 74 25 170 80

Švenčionių r. sav. 169 52 560 90

Trakų r. sav. 629 126 1740 390

Ukmergės r. sav. 177 46 640 72

Vilniaus m. sav. 1658 1945 6080 2780

Vilniaus r. sav. 1204 334 4340 890

9 priedas. Vilniaus apskrities savivaldybių plėtros teritorijos iki 2015 metų

(orientaciniai plotai, hektarais)

Administraciniai

vienetai

Esamos užstatytos

teritorijos

Orientacinis

prioritetinės plėtros

teritorijų plotas

Bendras užstatytų

teritorijų plotas

Vilniaus apskritis 44891 22600 67491

Elektrėnų sav. 1755 2680 4435

Šalčininkų r. sav. 5144 1710 6854

Širvintų r. sav. 3427 1760 5187

Švenčionių r. sav. 4249 2070 6319

Trakų r. sav. 3899 2260 6159

Ukmergės r. sav. 6117 2130 8247

Vilniaus m. sav. 10663 5110 15773

Vilniaus r. sav. 9637 4760 14277

10 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Elektrėnų savivaldybėje iki 2015 metų

(orientaciniai plotai, hektarais)

Eil.

Nr. Vietovės pavadinimas

Gyventojų skaičius

(2001 m. sausio 1

d. duomenys)

Orientacinis

prioritetinės

plėtros teritorijų

plotas

Pastabos

1. Elektrėnai 14050 530 Vilniaus

aglomeracija

2. Vievis 5303 820 Vilniaus

aglomeracija

3. Naujosios Kietaviškės 484 260 Vilniaus

aglomeracija

4. Pakalniškės 404 420 Vilniaus

aglomeracija

5. Kazokiškės 327 150 Vilniaus

aglomeracija

6. Pastrėvys 303 140 Vilniaus

aglomeracija

7. Gilučiai 235 110 Vilniaus

aglomeracija

8. Semeliškės 660 180

9. Beižionys 226 70

11 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Šalčininkų rajono savivaldybėje iki 2015 metų

(orientaciniai plotai, hektarais)

Eil.

Nr. Vietovės pavadinimas

Gyventojų skaičius

(2001 m. sausio 1

d. duomenys)

Orientacinis

prioritetinės plėtros

teritorijų plotas

Pastabos

1. Šalčininkai 6722 320

2. Eišiškės 3765 280

3. Jašiūnai 1879 180

4. Baltoji Vokė 1073 60

5. Dieveniškės 916 40

6. Zavišonys 670 80

7. Turgeliai 663 180

8. Šalčininkėliai 620 20

9. Kalesninkai 618 120

10. Rūdninkai 602 30

11. Butrimonys 462 120

12. Pabarė 395 20

13. Dainava 385 90

14. Akmenynė 287 90

15. Gerviškės 231 30

16. Poškonys 160 50

12 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Širvintų rajono savivaldybėje iki 2015 metų

(orientaciniai plotai, hektarais)

Eil.

Nr. Vietovės pavadinimas

Gyventojų skaičius

(2001 m. sausio 1 d.

duomenys)

Orientacinis

prioritetinės plėtros

teritorijų plotas

Pastabos

1. Širvintos 7273 940

2. Musninkai 472 130

3. Gelvonai 380 60

4. Bartkuškis 349 160

5. Vileikiškiai 338 70

6. Kernavė 307 10

7. Alionys I 271 130

8. Šešuolėliai I 199 40

9. Bagaslaviškis 185 80

10. Jauniūnai 185 70

11. Zibalai 165 70

13 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Švenčionių rajono savivaldybėje iki 2015 metų

(orientaciniai plotai, hektarais)

Eil.

Nr.

Vietovės

pavadinimas

Gyventojų skaičius

(2001 m. sausio 1 d.

duomenys)

Orientacinis

prioritetinės plėtros

teritorijų plotas

Pastabos

1. Švenčionys 5684 370

Švenčionių

aglomeracija

2. Švenčionėliai 6923 540

Švenčionių

aglomeracija

3. Pabradė 6525 140

4. Adutiškis 778 40

5. Pavoverė 423 140

6. Prienai 414 40

7. Nauja Pašaminė 359 130

8. Svirkos 359 80

9. Magūnai 303 80

10. Kaltanėnai 282 70

11. Milkuškos 274 80

12. Naujas Strūnaitis 276 50

13. Sariai 274 20

14. Vidutinė 212 50

15. Reškutėnai 181 80

16. Šventa 187 80

17. Labanoras 75 80

14 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Trakų rajono savivaldybėje iki 2015 metų

(orientaciniai plotai, hektarais)

Eil.

Nr.

Vietovės

pavadinimas

Gyventojų skaičius

(2001 m. sausio 1 d.

duomenys)

Orientacinis

prioritetinės plėtros

teritorijų plotas

Pastabos

1. Lentvaris 11773 90

Vilniaus

aglomeracija

2. Žaizdriai 537 60

Vilniaus

aglomeracija

3. Rykantai 412 390

Vilniaus

aglomeracija

4. Bražuolė 309 60

Vilniaus

aglomeracija

5. Šventininkai 192 150

Vilniaus

aglomeracija

6. Salkininkai 114 180

Vilniaus

aglomeracija

7. Rūdiškės 2559 320

8. Aukštadvaris 1031 100

9. Paluknys 742 210

10. Onuškis 584 90

11. Senasis Tarpupis 206 160

12. Grendavė 227 210

13. Bijūnai 278 110

14. Ismonys 142 130

15 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Ukmergės rajono savivaldybėje iki 2015 metų

(orientaciniai plotai, hektarais)

Eil.

Nr.

Vietovės

pavadinimas

Gyventojų skaičius

(2001 m. sausio 1 d.

duomenys)

Orientacinis

prioritetinės plėtros

teritorijų plotas

Pastabos

1. Ukmergė 28759 570

2. Šventupė 842 30

3. Siesikai 601 100

4. Dainava 547 40

5. Želva 516 120

6. Vidiškiai 528 110

7. Deltuva 503 140

8. Žemaitkiemis 313 90

9. Baleliai 215 110

10. Lėnas 271 60

11. Taujėnai 571 180

12. Rečionys 330 120

13. Nuotekai 217 80

14. Lyduokiai 169 140

15. Liaušiai 235 80

16. Pabaiskas 249 80

17. Šešuoliai 189 80

16 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus miesto savivaldybėje iki 2015 metų

Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus miesto savivaldybėje iki 2015 metų brėžiniuose

yra pažymėtos pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki

2015 metų ir šiame dokumente nedetalizuojamos.

17 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus rajono savivaldybėje iki 2015 metų

(orientaciniai plotai, hektarais)

Eil.

Nr.

Vietovės

pavadinimas

Gyventojų skaičius

(2001 m. sausio 1 d.

duomenys)

Orientacinis

prioritetinės plėtros

teritorijų plotas

Pastabos

1. Nemenčinė 5892 110

Vilniaus

aglomeracija

2. Skaidiškės 4457 190

Vilniaus

aglomeracija

3. Rudamina 3937 450

Vilniaus

aglomeracija

4. Pagiriai 3929 30

Vilniaus

aglomeracija

5. Nemėžis 2601 400

Vilniaus

aglomeracija

6. Valčiūnai 2083 50

Vilniaus

aglomeracija

7. Avižieniai 1695 330

Vilniaus

aglomeracija

8. Maišiagala 1634 240

Vilniaus

aglomeracija

9. Mickūnai 1415 270

Vilniaus

aglomeracija

10. Didžioji Riešė 1142 80

Vilniaus

aglomeracija

11. Kalviškės 1025 80

Vilniaus

aglomeracija

12. Galgiai 1022 140

Vilniaus

aglomeracija

13. Marijampolis 827 140

Vilniaus

aglomeracija

14. Bukiškis 806 650

Vilniaus

aglomeracija

15. Rukainiai 770 80

Vilniaus

aglomeracija

16.

Didžiosios

Kabiškės 757 40

Vilniaus

aglomeracija

17. Zujūnai 525 210

Vilniaus

aglomeracija

18. Pikeliškės 390 60

Vilniaus

aglomeracija

19. Karvys 335 110

Vilniaus

aglomeracija

Eil.

Nr.

Vietovės

pavadinimas

Gyventojų skaičius

(2001 m. sausio 1 d.

duomenys)

Orientacinis

prioritetinės plėtros

teritorijų plotas

Pastabos

20. Bezdonys 217 140

Vilniaus

aglomeracija

21. Kalveliai 1848 200

22. Šumskas 998 140

23. Paberžė 986 150

24. Mostiškės 647 60

25. Glitiškės 586 130

26. Lavoriškės 585 90

27. Sužionys 535 60

28. Buivydžiai I 261 60

29. Šatrininkai 154 70

18 priedas. Vilniaus apskrities plotai, kur leistina įveisti mišką, hektarais

Administraciniai vienetai Esami miškai ir

želdynai

Plotai, kur

leistina įveisti

mišką

Bendras miškų ir

želdynų plotas įveisus

naujus miškus

Vilniaus apskritis 410949 141898 552847

Elektrėnų sav. 15543 8602 24145

Šalčininkų r. sav. 68594 23499 92093

Širvintų r. sav. 27608 18591 46199

Švenčionių r. sav. 95438 16546 111984

Trakų r. sav. 56100 21764 77864

Ukmergės r. sav. 42275 22994 65269

Vilniaus m. sav. 18104 0 18104

Vilniaus r. sav. 87286 29901 117187

–––––––––––––––––––

Parengta vadovaujantis Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemomis, kurias Žemės ūkio

ministerijos ir Aplinkos ministerijos užsakymu 2001–2005 metais parengė Valstybinis

žemėtvarkos institutas. Bendrajame plane pažymėti plotai, kurie didesni kaip 10 hektarų.

19 priedas. Vilniaus apskrities gyventojų kelionių struktūra, procentais

Susisiekimo rūšis 2006

metais

2015

metais

1. Visuomeniniu transportu: autobusais, traukiniais, maršrutiniais

taksi

18,3 21

2. Lengvaisiais automobiliais, įskaitant taksi 27,8 34

3. Pėsčiomis ir dviračiais 53,9 45

20 priedas. Esamas Lietuvos tarptautinių transporto koridorių tinklas

_______________

Šaltinis – Susisiekimo ministerija.

21 priedas. Pagrindiniai rajoninės reikšmės valstybiniai keliai, skirti vietiniam susisiekimui

tarp savivaldybių ir seniūnijų centrų, vietinių autobusų maršrutų tinklo plėtrai ir saugiam

eismui

1. Pagrindiniai rajoniniai keliai, kuriuose siūloma rekonstruoti viso kelio ar atskirų kelio

atkarpų dangą, yra šie:

1.1. rajoninis kelias Nr. 4406 Sariai–Melagėnai–Švenčionėliai;

1.2. rajoninis kelias Nr. 3906 Vežionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys;

1.3. rajoninis kelias Nr. 3304 Dieveniškės–Ureliai–Norviliškės;

1.4. rajoninis kelias Nr. 4313 Jauniūnai–Musninkai;

1.5. rajoninis kelias Nr. 3927 Šalčininkai–Karolina;

1.6. rajoninis kelias Nr. 1801 Gelvonai–Čiobiškis;

1.7. rajoninis kelias Nr. 4314 Paširvintys–Alionys;

1.8. rajoninis kelias Nr. 4311 Šešuolėliai II–Kiaukliai;

1.9. rajoninis kelias Nr. 4427 Adutiškis–Gasčiūnai;

1.10. rajoninis kelias Nr. 4908 Slabada–Labanoras;

1.11. rajoninis kelias Nr. 4403 Raudonė–Zablatiškė;

1.12. rajoninis kelias Nr. 4407 Švenčionys–Rėkučiai;

1.13. rajoninis kelias Nr. 4724 Onuškis–Žilinai–Puodžiai;

1.14. rajoninis kelias Nr. 4706 Onuškis–Butrimonys;

1.15. rajoninis kelias Nr. 4716 Semeliškės–Beižonys;

1.16. rajoninis kelias Nr. 4736 Daugirdiškės–Laičiai;

1.17. rajoninis kelias Nr. 4733 Strėva–Bagdanonys; 5205 Vilnius–Baltoji Vokė;

1.18. rajoninis kelias Nr. 4712 Senieji Trakai–Šventininkai; 4722 Trakai–Rykantai;

1.19. rajoninis kelias Nr. 2804 Giedraičiai–Želva;

1.20. rajoninis kelias Nr. 1204 Kavarskas–Taujėnai–Ramygala;

1.21. rajoninis kelias Nr. 4807 Petronys–Pagiriai;

1.22. rajoninis kelias Nr. 4809 Vepriai–Gelvonai;

1.23. rajoninis kelias Nr. 5225 Parudaminys–Rakonys–Savičiūnai;

1.24. rajoninis kelias Nr. 2812 Paberžė–Joniškis;

1.25. rajoninis kelias Nr. 5207 Nemenčinė–Paberžė.

2. Papildomai siūloma išasfaltuoti šiuos žvyrkelius, kurie priklauso apskrities

rajoniniams keliams ir formuoja vidinį apskrities susisiekimo tinklą:

2.1. Baltadvaris–Meškerinė (Pabradės seniūnija);

2.2. Sapiegiškės–Sužionys–Dirmeitai–Paberžė–Medžiukai;

2.3. Veriškės–Sužionys;

2.4. Lėnas–Meilūnai;

2.5. Sičiūnai–Želva–Balninkai;

2.6. Abromiškės–Vievis;

2.7. Semeliškės–Strėva–Rūdiškės–Kajetoniškės;

2.8. Vaickūniškės–Gineitiškės;

2.9. Eišiškės–Kalesninkai;

2.10. Turgeliai–Tabariškės;

2.11. Savičiūnai–Šumskas;

2.12. Marijampolis–Rakonys–Rukainiai–Dobromislė;

2.13. Sena Pašaminė–Vajukiškė.

22 priedas. Vilniaus apskrities kelių tiesimas ir rekonstravimas 2005–2010 metais

________________________

Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.

23 priedas. Vilniaus apskrities kelių tiesimas ir rekonstravimas 2011–2015 metais

______________________

Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.

24 priedas. Planuojama žvyrkelių dalis 2015 metais ir palyginimas su 2005 metais

Apskritys

(regionai)

Žvyrkelių ilgis

2005 metais

(kilometrais)

Žvyrkelių dalis

2005 metais

(procentais)

Žvyrkelių ilgis

2015 metais

(kilometrais)

Žvyrkelių dalis

2015 metais

(procentais)

Alytaus 419,78 28,5 329,62 22,3

Kauno 997,84 37,2 788,05 29,33

Klaipėdos 898,32 43,1 748,05 35,48

Marijampolės 600,45 38,2 439,6 27,8

Panevėžio 1113,29 45,6 828,2 33,98

Šiaulių 1364,5 49 1087,58 38,84

Tauragės 577,17 46,7 437,62 34,92

Telšių 515,83 39,3 388,24 29,54

Utenos 1123,62 44,8 882,52 35,09

Vilniaus 1057,26 37,2 853,8 30,02

Iš viso 8668,06 40,6 6783,28 31,73

______________________

Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.

Daugiausia žvyrkelių siūloma asfaltuoti Šiaulių, Utenos, Vilniaus, Panevėžio ir Kauno

regionuose. Mažiausia – Telšių ir Alytaus regionuose, kur šiuo metu asfaltuotų kelių tinklas

yra tankiausias.

Šiuo metu reikia rekonstruoti apie 40 procentų magistralinių ir krašto kelių, asfaltuoti

3,3 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Didžiųjų miestų prieigose eismo intensyvumas taip sparčiai

didėja, kad tenka keisti ankstesnius planus ir šiuose ruožuose planuoti 4 eismo juostų kelius.

Šiuo metu apie 7 procentų krašto kelių ir apie 20 procentų rajoninių kelių, turinčių asfalto

dangą, važiuojamoji dalis yra siauresnė negu 6 metrai, t. y. netenkina net minimalių

5 kategorijos reikalavimų. Didėjant eismo intensyvumui, būtina rekonstruoti dabartinius 6–

7 metrų važiuojamosios dalies pločio kelius, ypač rajonų centrų ir didesnių gyvenviečių

prieigose, įrengiant 8–9 metrų pločio asfalto dangą.

25 priedas. Perspektyvinis automobilizacijos lygis Vilniaus apskrities savivaldybėse

(automobilių skaičius 1 tūkst. gyventojų)

Savivaldybės 1995 metais 2000 metais 2006 metais 2015 metais

Vilniaus miesto 191 310 535 600

Elektrėnų – 266 436 530

Šalčininkų rajono 107 285 449 550

Širvintų rajono 127 224 391 500

Švenčionių rajono 133 206 354 450

Trakų rajono 149 290 440 550

Ukmergės rajono 148 299 417 530

Vilniaus rajono 140 286 465 560

26 priedas. Vilniaus apskrities pasienio kontrolės postų perspektyvinė apkrova

(transporto priemonių skaičius)

Pasienio punktai 1996 metais 2003 metais

2005 metais

2015 metais iš viso

iš jų krovininių

automobilių

Adutiškio I 24224 60114 35187 5988 47150

Adutiškio II 540 185

Popelekio* 15030 63472 28541 156 71350

Dominavo 974

Prienų 3579

Lavoriškių* 177323 170238 31788 462 30000

Šumsko 253854 117744 229192 1147 250000

Medininkų* 214802 421630 541244 232257 670000

Urelių 7210 4793 7451 21 8000

Krakūnų 29769 17580 17651 278 20000

Šalčininkų* 194360 218023 210691 60438 231000

Eišiškių 49406 80201 53007 1935 56700

Nausėdžio 2264

Iš viso 973335 1153980 1154752 1384200

________________

*Tarptautiniai pasienio kontrolės punktai.

27 priedas. Tarptautiniai geležinkelių koridoriai Lietuvos teritorijoje

28 priedas. Prognozuojamas keleivių išvykimas iš pagrindinių Vilniaus apskrities

geležinkelio stočių (daugiau kaip 45 tūkst. keleivių per metus)

Stotys 2000 metais 2003 metais 2015 metais

Vilnius 2038,2 1824,4 2450

Naujoji Vilnia 126,2 162 350

Paneriai 81,8 106,3 120

Vokė 40,9 44,2 59

Bezdonys 42,1 50,7 75

Kena – 107,5 135

Juodšiliai 0,1 20,9 45

Valčiūnai 54,5 56,3 60

Pabradė 92,6 67 75

Švenčionėliai 114,3 105,3 155

Elektrėnai 68,2 67,7 75

Vievis 68,2 61,7 70

Lentvaris 450,4 558,2 1100

Senieji Trakai 3,7 79,3 150

Trakai 38,9 32,5 45

Rūdiškės 60,7 61,8 75

29 priedas. Saugomų ir „Natura 2000“ teritorijų Vilniaus apskrityje sąrašas

Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas

I. SAUGOMOS TERITORIJOS

1. Valstybiniai kultūriniai rezervatai

1.1. Kernavės valstybinis kultūrinis rezervatas

1.2. Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas

2. Valstybiniai draustiniai

2.1. Adutiškio telmologinis draustinis

2.2. Algirdėnų telmologinis draustinis

2.3. Alionių telmologinis draustinis

2.4. Antanų pedologinis draustinis

2.5. Armonos geologinis draustinis

2.6. Ažubalės pedologinis draustinis

2.7. Baltasamanės telmologinis draustinis

2.8. Baravykinės kraštovaizdžio draustinis

2.9. Barnėnų telmologinis draustinis

2.10. Bartkuškio telmologinis draustinis

2.11. Budelių kraštovaizdžio draustinis

2.12. Buivydžių hidrografinis draustinis

2.13. Cirkliškio kraštovaizdžio draustinis

2.14. Daubėnų kraštovaizdžio draustinis

2.15. Dukstynos entomologinis draustinis

2.16. Dvarčionių geomorfologinis draustinis

2.17. Eituniškės telmologinis draustinis

2.18. Europos centro kraštovaizdžio draustinis

2.19. Gėjaus telmologinis draustinis

2.20. Gelednės botaninis draustinis

2.21. Griovių geomorfologinis draustinis

2.22. Ilgučio botaninis draustinis

2.23. Juozapinės geomorfologinis draustinis

2.24. Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis

2.25. Kazimieravo ornitologinis draustinis

2.26. Kenos hidrografinis draustinis

2.27. Kernavo telmologinis draustinis

2.28. Kruopynės geomorfologinis draustinis

2.29. Kuosinės geomorfologinis draustinis

2.30. Laukėnų telmologinis draustinis

2.31. Lygiaraisčio telmologinis draustinis

2.32. Medininkų botaninis draustinis

2.33. Medžiakalnio geomorfologinis draustinis

2.34. Merkio ichtiologinis draustinis

2.35. Navakonių geologinis draustinis

2.36. Papio ornitologinis draustinis

Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas

2.37. Perūno telmologinis draustinis

2.38. Pipiriškių geomorfologinis draustinis

2.39. Plaštakos hidrografinis draustinis

2.40. Pravalo botaninis draustinis

2.41. Raudonosios balos telmologinis draustinis

2.42. Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis

2.43. Siesarties kraštovaizdžio draustinis

2.44. Skersabalių geomorfologinis draustinis

2.45. Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis

2.46. Šalčios hidrografinis draustinis

2.47. Šarkučių geomorfologinis draustinis

2.48. Šešuolėlių telmologinis draustinis

2.49. Šilinės botaninis draustinis

2.50. Širvintos kraštovaizdžio draustinis

2.51. Šventosios ichtiologinis draustinis

2.52. Taučionių geomorfologinis draustinis

2.53. Taurijos ornitologinis draustinis

2.54. Vanagynės geomorfologinis draustinis

2.55. Verdeikių geomorfologinis draustinis

2.56. Vilnios hidrografinis draustinis

2.57. Visinčios hidrografinis draustinis

2.58. Visinčios kraštovaizdžio draustinis

2.59. Zygmantiškių geomorfologinis draustinis

2.60. Žeimenos ichtiologinis draustinis

2.61. Žeimenos kraštovaizdžio draustinis

2.62. Žuvintės kraštovaizdžio draustinis

3. Savivaldybių draustiniai

3.1. Antakalnio kraštovaizdžio draustinis

3.2. Aukštagirio geomorfologinis draustinis

3.3. Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis

3.4. Deltuvos botaninis draustinis

3.5. Dubakalnio kraštovaizdžio draustinis

3.6. Ilgio ornitologinis draustinis

3.7. Kopūstėlių kraštovaizdžio draustinis

3.8. Kryto ornitologinis draustinis

3.9. Lyduokių kraštovaizdžio draustinis

3.10. Naujojo Lentvario botaninis draustinis

3.11. Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis

3.12. Pūstakiemio botaninis draustinis

3.13. Rizgonių kraštovaizdžio draustinis

3.14. Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis

3.15. Tapelių kraštovaizdžio draustinis

Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas

3.16. Vaisgėliškio botaninis draustinis

3.17. Valakupių klonio geomorfologinis draustinis

3.18. Veržuvos hidrografinis draustinis

3.19. Vokės hidrografinis draustinis

3.20. Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis

3.21. Žaslių herpetologinis draustinis

4. Valstybiniai gamtos paveldo objektai (toliau vadinama – GPO)

4.1. Glitiškių ąžuolas (botaninis GPO)

4.2. Lentvorų ąžuolas (botaninis GPO)

4.3. Argirdiškės pušis (botaninis GPO)

4.4. Gaigalinio kadagys (botaninis GPO)

4.5. Labanoro pušys (6) (botaninis GPO)

4.6. Vaigeliškių ąžuolas (botaninis GPO)

4.7. Obelų Rago kadagiai (botaninis GPO)

4.8. Grybiškių ąžuolas (botaninis GPO)

4.9. Laužėnų liepa (botaninis GPO)

4.10. Purviniškių pušis (botaninis GPO)

4.11. Peršokšnos piramidinė eglė (botaninis GPO)

4.12. Stakų ąžuolas (botaninis GPO)

4.13. Kretuonių ąžuolai (2) (botaninis GPO)

4.14. Belūnų ąžuolas (botaninis GPO)

4.15. Abejučių ąžuolas (botaninis GPO)

4.16. Baltagalio pušis (botaninis GPO)

4.17. Kaltanėnų ąžuolas (botaninis GPO)

4.18. Paneriškių ąžuolas (botaninis GPO)

4.19. Gojaus ąžuolas (botaninis GPO)

4.20. Laužėnų ąžuolas (botaninis GPO)

4.21. Atkočių tuopa (botaninis GPO)

4.22. Viškonių ąžuolas (botaninis GPO)

4.23. Adamavo ąžuolas (botaninis GPO)

4.24. Grybų ąžuolas (botaninis GPO)

4.25. Ąžuolų karalienė (botaninis GPO)

4.26. Felinkos ąžuolas (botaninis GPO)

4.27. Joniškės liepa (botaninis GPO)

4.28. Karpakėlio pirmasis ąžuolas (botaninis GPO)

4.29. Pušis su Koja (botaninis GPO)

4.30. Viktoro Bergo ąžuolas (botaninis GPO)

4.31. Adomo Mickevičiaus ąžuolas (botaninis GPO)

4.32. Medišionių liepos (4) (botaninis GPO)

4.33. Purvino antrasis ąžuolas (botaninis GPO)

4.34. Liepų Pavėsinė (botaninis GPO)

4.35. Juodalksnis Gumbulis (botaninis GPO)

Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas

4.36. Šventasis Daubų ąžuolas (botaninis GPO)

4.37. Šeškinės ozas (geomorfologinis GPO)

4.38. Ozas „Barzdos kalnas“ (geomorfologinis GPO)

4.39. Lentvorų šaltinis (hidrogeologinis GPO)

4.40. Lino verdenė (hidrogeologinis GPO)

4.41. Paduburio šaltinis (hidrogeologinis GPO)

4.42. Saidžių šaltinis (hidrogeologinis GPO)

4.43. Siesarties šaltinis (hidrogeologinis GPO)

4.44. Žuvintės šaltinis (hidrogeologinis GPO)

4.45. Mažųjų Siaurių pusiasalis (hidrografinis GPO)

4.46. Aiseto pusiasalis (hidrografinis GPO)

4.47. Alnio pusiasalis (hidrografinis GPO)

4.48. Vilkų duobė (geomorfologinis GPO)

4.49. Airėnų konglomeratas (geologinis GPO)

4.50. Akmuo „Mokas“ (geologinis GPO)

4.51. Ausiutiškių konglomeratas (geologinis GPO)

4.52. Cegelnios akmuo (geologinis GPO)

4.53. Dūdų akmuo (geologinis GPO)

4.54. Juozapavos akmuo (geologinis GPO)

4.55. Kaniūkų akmuo (geologinis GPO)

4.56. Karmazinų atodanga (geologinis GPO)

4.57. Nikronių akmuo (geologinis GPO)

4.58. Ožkos akmuo (geologinis GPO)

4.59. Plikakalnio atodanga (geologinis GPO)

4.60. Pučkorių atodanga (geologinis GPO)

4.61. Rėžių akmuo (geologinis GPO)

4.62. Skališkių uola (geologinis GPO)

4.63. Stakų konglomerato luistai (geologinis GPO)

4.64. Šakalių akmuo (geologinis GPO)

4.65. Šaltinių akmuo (geologinis GPO)

4.66. Šaltupės akmuo (geologinis GPO)

4.67. Velnio duobė (geologinis GPO)

4.68. Žikaronių akmuo (geologinis GPO)

5. Savivaldybių GPO

Žikaronių akmuo (geologinis GPO)

6. Atkuriamieji sklypai

Pabradės atkuriamasis sklypas

7. Nacionaliniai parkai

7.1. Aukštaitijos nacionalinis parkas

7.2. Trakų istorinis nacionalinis parkas

8. Regioniniai parkai

8.1. Asvejos regioninis parkas

Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas

8.2. Aukštadvario regioninis parkas

8.3. Dieveniškių istorinis regioninis parkas

8.4. Labanoro regioninis parkas

8.5. Neries regioninis parkas

8.6. Pavilnių regioninis parkas

8.7. Sirvėtos regioninis parkas

8.8. Verkių regioninis parkas

9. Biosferos poligonai

9.1. Adutiškio-Guntauninkų miškų biosferos poligonas

9.2. Baltosios Vokės biosferos poligonas

9.3. Gelednės miško biosferos poligonas

9.4. Rūdninkų girios biosferos poligonas

9.5. Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas

II. „NATURA 2000“ TERITORIJOS

10. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos

10.1. Adutiškio-Guntauninkų miškai LTSVEB008

10.2. Asvejos ežerynas LTSVEB005

10.3. Baltosios Vokės slapžemės LTSALB003

10.4. Gelednės miškas LTSVEB004

10.5. Kazimieravo šlapžemės LTVLNB001

10.6. Kretuono ežeras LTSVEB003

10.7. Labanoro giria LTSVEB002

10.8. Pabradės smiltpievės LTSVEB009

10.9. Rūdninkų giria LTSALB002

10.10. Taujėnų-Užulėnio miškai

LTUKMB00

1

10.11. Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis LTIGNB003

11. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos

11.1. Acinto ir Perūno pelkės LTSVE0001

11.2. Adomiškio pelkė LTUKM0010

11.3. Adutiškio pelkė LTSVE0002

11.4. Akies ežeras ir jo apyežerės LTTRA0017

11.5. Algirdėnų pelkė LTSVE0004

11.6. Alionių pelkė LTSIR0003

11.7. Antakalnio bunkeriai LTVIN0015

11.8. Astruvkos miškas LTSIR0001

11.9. Asvejos ežerynas LTMOL0011

11.10. Aukštaitijos nacionalinis parkas LTIGN0018

11.11. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis LTVIN0014

11.12. Baltasamanės pelkė LTSVE0003

11.13. Bitiškių ežeras LTTRA0016

11.14. Bražuolės upė ir jos slėnis LTTRA0009

Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas

11.15. Bražuolės upės slėniai ties Gratiškėmis LTTRA0023

11.16. Dirvonų ežerėliai ir pelkės LTUKM0009

11.17. Dukstynos miškas LTUKM0001

11.18. Dūkštų ažuolynas LTVIN0007

11.19. Ežerėlių kompleksas LTVIN0011

11.20. Gaujos upės slėnis LTSAL0002

11.21. Gegužinės pelkė LTVIN0017

11.22. Gemeliškio kaimo pievos LTUKM0011

11.23. Gerviraisčio pelkė LTSIR0002

11.24. Giedraitiškių pelkė LTVIN0013

11.25. Girijos miškas LTVIN0018

11.26. Grabijolų miškas LTELE0003

11.27. Ilgio ežeras (II) LTSVE0019

11.28. Jurgelionių pievos LTSAL0006

11.29. Jurgionių miškas LTTRA0001

11.30. Kazimieravos pelkė LTUKM0004

11.31. Kernavo pelkė LTSAL0001

11.32. Kiemeliškių kaimo apylinkės LTTRA0022

11.33. Kretuono ežeras ir jo apylinkės LTSVE0033

11.34. Kryžiokų miškas LTVIN0020

11.35. Labanoro regioninis parkas LTMOL0010

11.36. Medininkų pievos LTVIN0003

11.37. Mergežerio ežeras LTSVE0018

11.38. Mergiškių miškas LTTRA0006

11.39. Merkio upė LTVAR0011

11.40. Meros upė ir jos slėnis LTSVE0008

11.41. Mošios ežeras LTTRA0021

11.42. Neries upė LTVIN0009

11.43. Neries upės šlaitas ties Verkiais LTVIN0012

11.44. Neversčių miškas LTSVE0032

11.45. Pabradės smiltpievės LTSVE0034

11.46. Pamarazių kaimo apylinkės LTSAL0008

11.47. Panerių miškas LTELE0001

11.48. Papio ežeras LTSAL0005

11.49. Plomėnų pelkė LTTRA0020

11.50. Pravalo ežeras ir jo apyežerės LTVIN0005

11.51. Raudonoji bala LTVIN0006

11.52. Riešės upės slėnis LTVIN0010

11.53. Saločio ežeras LTSVE0026

11.54. Sarios upė LTSVE0024

11.55. Sėtikės upė ir jos slėnis LTSVE0016

11.56. Siesarties upė ir jos slėnis LTUKM0005

Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas

11.57. Skaisčio ežeras LTTRA0012

11.58. Skrebio miškas LTTRA0005

11.59. Solio ežeras ir jo apyežerės LTTRA0003

11.60. Spindžiaus miškas LTTRA0007

11.61. Stakų kaimo apylinkės LTSAL0009

11.62. Stakų miškas LTSAL0003

11.63. Suktiškių miško dalis LTVIN0016

11.64. Sviliškių kaimo apylinkės LTVIN0023

11.65. Svirplinės pelkė LTUKM0006

11.66. Šešuolėlių miškas LTSIR0004

11.67. Širmuko ežeras LTTRA0018

11.68. Širvintos upė ir jos slėniai LTJOA0002

11.69. Škilietų ežerų apylinkės LTTRA0002

11.70. Šveicarijos miškas LTVIN0002

11.71. Šventosios upė žemiau Andrioniškio LTUKM0002

11.72. Šventosios upės slėnio pievos LTUKM0007

11.73. Taujėnų-Užulėnio miškai LTUKM0003

11.74. Taurijos miškas LTVIN0001

11.75. Varnikų miškas LTTRA0019

11.76. Verknės vidurupys LTPRI0012

11.77. Versekos upė LTVAR0016

11.78. Viliukų miškas LTUKM0008

11.79. Visinčios upės slėnis ties Gudeliais LTSAL0004

11.80. Žaliųjų ežerų apylinkės LTVIN0008

11.81. Žeimenos upė LTSVE0020

11.82. Žydkaimio pelkės LTTRA0004

_________________