MÛSØ BALSASTauragës apskritis

Stasë SkutulienëLSDP kandidatë vienmandatëje Ðilutës–Pagëgiø rinkimø apygardoje Nr. 32

Uþaugusi su meðkere rankoje

Stasë Skutulienë-Pelenytë gimë 1952 m. rugsëjo 17 d.Naujasodþio kaime, Ignalinos rajone. Tëvas Juozas buvokolûkietis, tarybinio ûkio darbininkas, motina Janina dau-giau triûsë namuose. Ðeimoje uþaugo trys dukterys.

Naujasodþio kaimà juosia Þiezdro ir Ûsiø eþerai. Uþ-augusi su meðkere rankoje S.Skutulienë ir dabar mëgstaþvejoti. Jau 25 metus gyvena Pamario kraðte, Ðilutëje. Lais-valaiká irgi skiria þvejybai, ypaè kai kimba karðiai, karpiai,karosai. Kiekvienà vasarà aplanko tëviðkæ, kur Linkmenøparapijos kapinëse amþinojo poilsio atgulæ tëvai, seneliai,kiti jai brangûs þmonës. Netoli gimtøjø namø, uþ eþero,boluoja mokyklos pastatas. 1971 m. Stasë baigë Linkmenøvidurinæ mokyklà ir ástojo á Vilniaus universitetà, já baigë1976 m. Gavo filologës ir lietuviø kalbos ir literatûros dës-tytojos diplomà. Metus pagal paskyrimà dirbo mokytojaTrakø rajone.

Darbas mokykloje patiko, taèiau gyvenimas nukreipëá kità sritá. Ðeimai ásikûrus Ignalinoje, ásidarbino „Nau-jos vagos“ laikraðèio redakcijoje Laiðkø skyriaus vedëja,vëliau buvo leidinio atsakingoji sekretorë. Nuo 1984 m.dirbo Ðilutës rajono „Pamario“ laikraðèio redakcijoje sky-riaus vedëja, raðë politikos, savivaldos, ðvietimo, kultû-ros temomis. Tuomet ir dabartinë Pagëgiø savivaldybë pri-klausë Ðilutës rajonui, kuris buvo vienas didþiausiø Lie-tuvoje. Tad S.Skutulienë, dirbdama redakcijoje, yra ap-vaþiavusi bei iðvaikðèiojusi ir Ðilutës rajonà, ir dabartinæPagëgiø savivaldybæ, paþásta gausybæ þmoniø, þino jø rû-pesèius, dþiaugsmus.

Þurnalistika S.Skutulienæ atvedë ir á politikà: ketve-rius metus buvo Seimo nario V.Bûtëno padëjëja, 2000 m.dalyvavo Seimo rinkimuose ir juos pralaimëjo tik 116 bal-sø. Nuo 2001 m. – Lietuvos socialdemokratø partijos na-rë, ðios partijos Ðilutës skyriaus pirmininkë.

2002 m. gruodá iðrinkta Ðilutës rajono savivaldybës ta-rybos nare. 2003–2005 metais dirbo Ðilutës rajono savival-dybës mero pavaduotoja, po to dvejus metus – Ðilutës ir

Pagëgiø kraðto laikraðèio „Pamarys“ redakcijoje skyriausvedëja. 2006 m. pabaigoje vyko vietos savivaldos rinkimai– S.Skutulienë vël iðrinkta Ðilutës rajono savivaldybës ta-rybos nare ir dirba Ðilutës rajono savivaldybës mero pava-duotoja, yra atsakinga uþ ðvietimo, kultûros, socialinës pa-ramos, sveikatos prieþiûros ir kitas sritis. Yra Ðilutës rajo-no tarybos Socialiniø reikalø komiteto narë, Klaipëdosregiono plëtros tarybos narë.

2006 m. spalio mënesá S.Skutulienë patvirtinta Euro-pos Sàjungos Regionø komiteto tikràja nare ketveriemsmetams, iki 2010 m. vasario mënesio. Yra Regionø komi-teto Ekonominës ir socialinës politikos komisijos narë, dir-ba ir Tvarios plëtros komisijoje. Priklauso Regionø komi-teto Europos socialistø partijos frakcijai. Per metus kelio-lika kartø posëdþiauja Briuselyje (Belgija), dalyvavo po-sëdþiuose ir seminaruose Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir

kt. S.Skutulienë spaudoje, vietos televizijos laidose infor-muoja kraðto þmones apie Europos Sàjungos politikà, tiks-lus, 27 ES valstybiø nariø bendrà veiklà priimant Europaisvarbius sprendimus. Darbà Regionø komitete S.Skutu-lienë vadina europietiðkos politikos pamokomis, kurios su-teikia patirties, þiniø ir ugdo politinæ kultûrà.

S.Skutulienë, gyvendama Pamario kraðte, organizavolabdaros akcijas sunkiai sergantiems vaikams, vieniðiemsþmonëms, gausioms ðeimoms paremti. Ji dalyvauja Pagry-niø kaimo bendruomenës veikloje, yra nevyriausybinës or-ganizacijos „Gelbëkit vaikus“ Ðilutës skyriaus narë.

Vyras Petras Skutulas – UAB „Litera“ direktorius, yraðios bendrovës leidþiamo Ðilutës ir Pagëgiø kraðto laikrað-èio „Pamarys“ redaktorius. Sûnus Aurimas gyvena Klaipë-doje, dirba UAB „Klaipëdos terminalo grupë“ kroviniøapskaitos darbuotoju, sûnus Simonas – Klaipëdos univer-siteto þurnalistikos specialybës ketvirto kurso studentas.Ðeima gyvena sodyboje Pagryniø kaime.

Sesuo Aldona Biekðienë – teisëja, dirba ir gyvena Vil-niuje, sesuo Valë Gogelienë, pagal iðsilavinimà vaikø iki-mokyklinio ugdymo specialistë, gyvena Utenoje ir dirbaUtenos kûno kultûros ir sporto centre valytoja.

S.Skutulienë – Socialdemokratø partijos kandidatë áSeimà vienmandatëje Ðilutës–Pagëgiø rinkimø apygardo-je Nr. 32. Toks buvo Ðilutës ir Pagëgiø kraðto socialde-mokratø sprendimas. Bièiuliai vertina S.Skutulienës poli-tinæ patirtá, sukauptà dirbant vietos savivaldos srityje irEuropos Sàjungos Regionø komitete, mano, kad tai bûtønaudinga ir bûnant Seime.

„Europos Sàjungos Regionø komitete matau, kaip dir-ba ir bendrauja 344 politikai ið 27 Europos valstybiø nariø– dalykiðkai, pagarbiai, kultûringai. Labai norëèiau, kadeuropietiðka politika prigytø ir Seime, ir savivaldybëse, nesnuolatiniai skandalai Lietuvoje trukdo skirti dëmesá svar-biausiems ðalies reikalams, pakerta þmoniø pasitikëjimàsavo jëgomis, maþina viltá, jog ateityje visi gyvensime ge-riau“, – sako S.Skutulienë, pasiryþusi siekti Seimo nariomandato.

1

MÛSØ BALSAS

Zigmantas BalèytisLSDP kandidatas vienmandatëje Ðilalës–Ðilutës rinkimø apygardoje Nr. 33

1 2

4 5

3

Zigmantas Balèytis gimë 1953 m. lapkrièio 16 d. Ðilu-tës r. Juodþiø kaime. Vedæs, þmona Severina Balèytienë,turi du vaikus – sûnø Donatà ir dukrà Kamilæ.

1968 m. Z.Balèytis baigë Ðilutës r. Þemaitkiemio að-tuonmetæ (dabar panaikinta) mokyklà, 1971 m. – Ðilutës1-àjà vidurinæ mokyklà (dabar Ðilutës pirmoji gimnazija),1976 m. – Vilniaus valstybinio V.Kapsuko universiteto (da-bar Vilniaus universitetas) Finansø ir apskaitos fakultetà.Ðiame fakultete baigë ekonominës kibernetikos specialy-bæ ir ágijo ekonomisto-matematiko kvalifikacijà.

1976–1978 m. dirbo Maisto pramonës ministerijos Pro-jektavimo konstravimo biure inþinieriumi, vyr.inþinieriu-mi, 1978–1984 m. – komjaunimo organizacijoje, 1984–1989m. buvo Lietuvos nacionalinës filharmonijos direktoriauspavaduotojas. 1989–1991 m. buvo Profesiniø sàjungø rei-kalø valdytojas bei Mokymo centro direktorius. Nuo 1992iki 1994 m. dirbo Vilniaus asfalto-betono gamyklos direk-toriumi, 1994 m. – Vilniaus miesto savivaldybës tarybosnariu, 1994–1996 m. – Vilniaus apskrities valdytojo pava-duotoju, o 1996–2000 m. – Lietuvos – Vengrijos bendrosámonës ,,Lithun” generalinio direktoriaus pavaduotoju.

Z.Balèytis yra 2000–2004 m. ir 2004–2008 m. kadencijøLR Seimo narys, iðrinktas Ðilalës–Ðilutës vienmandatëjerinkimø apygardoje (Nr. 33). Nuo 2001 m. priklauso Lie-tuvos socialdemokratø partijai (LSDP). 2001 m. liepos mën.– 2005 m. geguþës mën. buvo LR susisiekimo ministras.2005 m. geguþës mën. – 2007 geguþës mën. ëjo finansøministro pareigas. 2005 m. geguþës mën. tapo LSDP pir-mininko pavaduotoju, yra LSDP Finansø ir ekonomikoskomiteto pirmininkas. 2006 m. birþelio – liepos mën. lai-kinai ëjo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pa-reigas.

2004 m. vasario mën. LR Prezidento apdovanotas Lie-tuvos valstybës ordinu ,,Uþ nuopelnus Lietuvai“ Koman-doro kryþiumi, 2002 m. geguþës mën. – Portugalijos Res-publikos Gra-Cruz kryþiaus ordinu. 2002 m. lapkrièio mën.LR Prezidentas áteikë Z.Balèyèiui atminimo þenklà uþ as-meniná indëlá plëtojant Lietuvos transatlantinius ryðius LRpakvietimo á NATO proga. 2003 m. liepos mën. buvo ap-

dovanotas medaliu, skirtu Lietuvos karaliaus Mindaugokarûnavimo 750-osioms metinëms paminëti, o 2003 m. rug-sëjo mën. apdovanotas Rusijos Federacijos AfanasijausNikitino medaliu uþ svarø indëlá plëtojant transportà, su-artinantá regionus ir tautas.

Labdaros ir paramos fondo „Padëkime kitiems“ steigëjas.

Pomëgiai – sportas, medþioklë. Z.Balèytis iðbandæs dau-gybæ sporto ðakø – futbolà, krepðiná, stalo tenisà, vandens

slides ir kt. Pastaruosius penkerius metus itin aktyviai þai-dþia tenisà. Politikas mano, kad didþiausias ðios sportoðakos privalumas – ne tik geros fizinës formos palaikymas,bet ir vidinis nusiteikimas. Tenisas iðugdo gebëjimà bûtikolektyve, iðmoko ne tik laimëti, bet ir praloðti. Aktyvussportavimas – geras pavyzdys aplinkiniams, ásitikinæs Z.Bal-èytis.

Kandidatui patinka ne tik aktyvus laisvalaikis – jis mëgs-ta klasikinës muzikos koncertus, kultûros renginius. Bû-damas Seimo narys bei labdaros ir paramos fondo „Padë-kime kitiems“ steigëjas, daþnai dalyvauja renginiuose, su-sitikimuose, vakaronëse.

Rinkimø nuostatos. Lietuvos þmonës vis dar negyvenataip gerai, kaip senosios Europos valstybiø gyventojai, ta-èiau reikia imti pavyzdá ið jø ir kurti gerovæ savo ðalyje. Ovalstybë ne tik turi netrukdyti, bet ir visomis jëgomis pa-dëti kiekvienam pilieèiui. Anot Z.Balèyèio, socialinis sau-gumas yra svarbiausias dalykas. Turi bûti skatinamos ir re-miamos jaunos ðeimos, garantuojama vakarietiðka sveika-tos prieþiûra ir gydymas. Sulaukusiems garbaus amþiausyra bûtina visavertá gyvenimà uþtikrinanti pensija, o reika-lui esant – ir nuolatinë socialinë prieþiûra.

„Ðiuos uþdavinius að laikau svarbiausiais ir darysiu vis-kà, kas mano galioje, kad jø pasiektume“ – sako kandi-datas.

Kelias á gerovæ tiesiogiai susijæs su valstybës biudþetogalimybëmis, mano politikas. Todël labai svarbu, kad visivisuomenës nariai bûtø supratingi ir bûtø mokami mokes-èiai. Bûdamas finansø ministru ir po to, Z.Balèytis siekë,kad mokesèiø sistema bûtø reformuota pagal socialinio tei-singumo principus. Tai reiðkia, kad nedaug uþdirbantys þmo-nës mokëtø maþesnius mokesèius á biudþetà, o tie, kuriøatlyginimas gerokai virðija vidutiná, daugiau pinigø skirtøvisuomenës reikmëms tenkinti. Tik taip bus galima sparèiaikelti pragyvenimo lygá ir maþinti socialinæ atskirtá, daugiaulëðø skirti mokykloms, ligoninëms, bibliotekoms, tiesti ke-lius ir apðviesti gatves, o svarbiausia – pasirûpinti þmonë-mis, kad visi galëtø saugiai ir laimingai gyventi Lietuvoje.

1. Su kolegomis Seimo posë-dþiø salëje.

2. Sportas – ne tik geros fizi-nës formos palaikymas, bet irvidinis nusiteikimas, mano po-litikas.

3. Z.Balèytis mylimas ir suau-gusiøjø, ir vaikø.

4. Su ðilutiðkiais ant Juodþiøpiliakalnio.

5. Z.Balèytis daþnai dalyvau-ja ávairiuose renginiuose,bendrauja su gyventojais.

2

MÛSØ BALSAS

Pranas Petroðius gimtadiená ðvenèiatriskart metuose

Ne tik atskiro þmogaus, bet ir tautos gyvenime bûna datøir ávykiø, kurie niekada nepasimirð. Jie ásirëþia atmintin, tar-si pirmo pavasarinio þaibo kirtis á galulaukës àþuolo kamie-nà. Tokia mums buvo 1990-øjø kovo 11-oji, tokia pati, tik daugskaudesnë – 1991-øjø sausio 13-oji. Buvau tada Tauragës ra-jono laikraðèio ,,Tauragiðkiø balsas” redaktorius, tad maèiauir girdëjau daugiau uþ kitus. Kai galinga Sàjûdþio banga iðju-dino Lietuvà ir atëjo laikas Tauragëje rinkti pirmàjà Nepri-klausomos Lietuvos laikø rajono tarybà, likimas artimiau irsuvedë su Pranu Petroðiumi, ðviesiu ir visø gerbiamu þmogu-mi. Ir ðiandien didþiuojuosi tuo, kad tada abu buvome reika-lingi, kad tapome kolegomis – pirmosios kadencijos rajonotarybos deputatais.

Paskui sausio 13-oji. Buvo átampa, tvyrojusi jau prieð jà.Naiviai ðiandien atrodo mûsø pastangos apsiginti nuo galin-go ir klastingo prieðo. Tarybos nariai, pasiskirstæ po du, nak-timis budëjo rajono tarybos pastate. Kad á pastatà be triukð-mo nepatektø sovietø tankai, Tauragës melioratoriai atri-deno prie durø sunkiasvoræ priekabà su didþiausiu trakto-riumi ant jos. Ir dar priimamajame snûduriavo du policinin-kai su trumpavamzdþiais Kalaðnikovais. Ðtai tokià bemiegælaukimo naktá ir iðsikalbëjome su Pranu apie gyvenimà. Nesneþinojome, kiek jo liko. Gal tik suskaièiuotos valandos... Ðtaitada ir suþinojau apie antràjá Prano gimtadiená. Pirmàjá, tik-rà, jis ðvenèia pavasará, geguþës 27-àjà. Gimæs yra 1951-ai-siais graþiame Tauragës rajono Balskø kaime, kuriame gyve-no ir tebegyvena vien miðkininkai. Ir Prano tëvelis Vincasbuvo miðkininkas, eilinis girininkijos darbininkas, per rude-nio lietus mirkstantis kirtimø birþëse, þiemà rikiuojantis ða-lia miðko keliukø ràstø rietuves. Ir Vinco bei Valerijos Petro-ðiø maþa trobelë stovëjo Balskuose visai ðalia girininkijos,ant paties Jûros upës slënio. Joje gimë 11 Petroðiø vaikø. Dujauniausieji mirë ankstyvoje vaikystëje, kiti devyni uþaugo.Pranas buvo vidurinysis – penktasis skaièiuojant tiek ,,nuopradþios”, tiek ,,nuo galo”. Kai trobelëje pasidarë ankðta irvaikus teko á porà lovø guldyti po kelis lyg malkas rietuvëse,tëvas gavo ið eigulio ràstø ir sumeistravo priestatà… Tokspertvarkymas dþiugino vaikus. Ir tëvus taip pat. Deja, neil-gai. Vincas Petroðius, buvæs muzikantas ir geras statybinin-kas, pasimirë, kai Pranui buvo tik keturiolika, o jauniausiaisesutei – tik ketveri. Bet iðgyveno visi, darniai ir draugiðkairemdamiesi vienas kitam á petá ir pasiskirstydami darbais.Turëjo porà karviø, arkliukà. Tiesa, netoliese þaliuojanèiojelankoje retai gaudavo pasiðienauti, miðkininkams priklausantápievos hektarà skirdavo miðkø laukymëse, kartais uþ 4–5 ki-lometrø nuo namø. Tad vyresni sûnûs, iðsiplakæ dalgius, sës-davo á veþimaitá, ásidëdavo pietums kà nors uþkàsti ir dardë-davo á pradalges. Per lankà á taip vadinamàjá Petroðiø sietu-và. O iðsimaudyti lëkdavo tik vakare, ið sunkiø darbø gráþæ.

Nebëra ðiandien tos sietuvos. Iki pat buvusio Jûros skar-dþio tyvuliuoja dirbtinës Balskø uþtvankos vanduo. Nebërair Petroðiø trobelës ant kranto, net pamatø. Pasklido jø vai-kai po Tauragës ir Raseiniø rajonø plaèias apylinkes – Vin-cas, Stefa, Petras, Pranas, Algis, Antanas, Edmas, Laima.

Pranas PetroðiusLSDP kandidatas vienmandatëje Tauragës rinkimø apygardoje Nr. 34

Gimtàsias vietas bene daþniausiai aplanko Pranas, nes gy-vena arèiausiai – Pagramantyje. Gyva dar ir Valerija Petro-ðienë, sulaukusi 86 metø ðiandien gyvena Tauragëje, kaipsakoma, ,,arèiau daktarø”. Ðiandien ji jau sulaukusi 56anûkø bei proanûkiø, kurie nebetilptø nei á buvusià tro-belæ, nei á maþà ðiandiená miestietiðkà butà.

Na, o koks antrasis P.Petroðiaus gimtadienis, koká iðban-dymà likimas jam buvo pasiuntæs? O buvo taip. Kai atëjolaikas Pranui tarnauti kariuomenëje, gydytojø komisija nu-tarë, kad jo sveikata ir fizinis pasiruoðimas nepriekaiðtingi,ir… pasiuntë tarnauti á laivynà. Taip jis atsidûrë Sevastopo-lyje, kariniø narø-gelbëtojø mokykloje, o jà baigæs buvo pa-skirtas tarnauti á Vladivostokà. Pranas neslepia, kad platusvandenynas – ne kokia Petroðiø sietuva Jûros upëje. Ir nertitekdavo net á 200 metrø gylá. Tûkstantiná ekipaþà turinèiamegelbëjimo laive tokiø kaip Pranas specialistø buvo bene tris-deðimt. Gaila tik, kad laivyne tarnauti teko trejus metus, kaisausumoje tarnyba baigdavosi po dvejø metø. Bet uþtat ko-kia buvo jûreiviø uniforma. Merginos taip ir ganydavo aki-mis jûreivëlius. Kai Pranas paskutiniais tarnybos metais grá-þo atostogauti ir pasirodë tëviðkëje, buvusi bendramokslë Ritaá já paþvelgë visai kitomis akimis. Mat abu baigë tà paèià Did-kiemio aðtuonmetæ. Tik Pranas trejetà metø anksèiau. Jûrei-vis, prieð tarnybà jau spëjæs baigti Pajûrio þemës ûkio techni-kumà ir trumpai padirbëti agronomu pirmoje savo darbovie-tëje – Telðiø rajono Luokës tarybiniame ûkyje, – jau buvosubrendæs vyras. Rita ágijusi medicinos sesers specialybæ.Rimtai abu sutarë – po pusmeèio, kai Pranas gráð ið laivy-no, atðoks vestuves… Bet jø galëjo ir nebûti, jei ne antrasisPrano gimtadienis. Po atostogø susiruoðæs á tolimàjá Vla-

divostokà jis Vilniaus oro uoste laukë skrydþio á Maskvà,kad po 18 valandø persëstø á kità lëktuvà Tolimøjø Rytølink. Ir èia, oro uoste, vienas skubantis keleivis, negavæsbilieto á artimiausià reisà, papraðo jauno jûreivio susikeis-ti bilietais. Pranas sako ilgai nedvejodamas sutiko. Kaipnepadësi þmogui, juolab kad Maskvoje iki persëdimo á ki-tà lëktuvà – tiek laiko, suspës ir po keliø valandø. Suspë-jo, nuskrido. O kai gavo ið namø atsakymà á savo laiðkà,suþinojo, kad jis jau apraudotas ir nuotrauka tëvø namuosejuodu kaspinu perjuosta. Mat lëktuvas, kuriuo Pranas tu-rëjo skristi á Maskvà, suduþo. Þuvo daug garbiø Lietuvosgydytojø, kitø keleiviø. Gyvø neliko në vieno. Ta dienanuo ðiol – antrasis Prano gimtadienis.

Vestuves su Rita atðoko, kaip ir buvo sutaræ – 1974-øjørugpjûèio 23-iàjà. Paskui gimë sûnûs Darius ir Donatas. Ðian-dien jau ir Prano genealoginis medis yra iðskleidæs veðliasðakas. Teisës mokslø daktaras sûnus Darius su þmona Jûratekiek daugiau nei prieð trejetà metø garbingà Petroðiø gimi-næ papildë anûkële Auguste, o prieð pusantrø metø á tàgiminës sàraðà medikas Donatas ir jo þmona Julija áraðë anû-këlio Juliaus vardà. Pranas tapo dukart seneliu ir tuo di-dþiuojasi. Visi kiti dþiaugsmai niekis, sako Pranas, jie nu-blanksta. Seneliø sodyboje Pagramantyje Juliukas dar tiksveèias, uþtat Augustë – tikra ðeimininkë, senelio ir moèiu-tës Ritos pagalbininkë. Senelis, anksèiau buvæs aistringasmedþiotojas, dabar sako norintis namuose ilgiau pabûti, nesðauti á þvërelá gaila. Na, nebent meðkeres kada iðvynioja.Vos ne ið kiemo vartø meðkerykotis pasiektø sraunios Ak-menos vandená. Bet þvejybai daþniau renkasi Balskø uþ-tvankà, kur nuo kranto matyti Didkiemis su buvusia mokyk-la, kur kabojo lieptas, vedæs á mokyklà, kur bûta þalios lan-kos su ryte kvepianèiomis pradalgëmis...

Treèiasis Prano gimtadienis susijæs su politika. MatP.Petroðius, pradëjæs tarnystæ Tauragës rajono taryboje nuoSàjûdþio laikø, buvo ir tebëra jos nariu iki ðiol. Vadovavoávairioms deputatø komisijoms, o prieðpaskutinæ kadenci-jà – nuo 2003 metø balandþio iki 2007-øjø pavasario buvorajono meras, dabar – mero pavaduotojas. Tad ðtai 2006-øjø lapkrièio 10-osios rytà Tauragës rajono meras P.Petro-ðius su savivaldybës vairuotoju iðsiruoðë á Vilniø, kur joekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus kvietë merus pa-diskutuoti apie regioninæ politikà ir tiesioginius merø rin-kimus. Kelionë nutrûko netoli Tauragës. Ið ðalutinio kelioiðlindusi maðina sumaitojo savivaldybës automobilá, jo ke-leivá ir vairuotojà nuo mirties iðgelbëjo tik iðsiskleidusiosoro pagalvës… Ðtai ir treèiasis gimtadienis. Ðiandien Pra-nas sako esàs visiðkai pasveikæs, kupinas jëgø. Jas, kaip ikiðiol, norëtø realizuoti, bûti naudingas tëviðkei ir jos þmo-nëms. „Bûdamas meru ir jo pavaduotoju pamaèiau, kadsvarbiausi klausimai sprendþiami sostinëje, Seime, kad þût-bût reikia ástatymø, áteisinanèiø ne deklaratyvià, o tikràdemokratiðkà savivaldà, – sako Socialdemokratø partijosTauragës rajono skyriaus pirmininkas, rajono mero pava-duotojas P.Petroðius. – Todël ir sutikau su bendraminèiøsiûlymu bei tauragiðkiø raginimu kandidatuoti á Seimo na-rius. Tai darau dël geresnës Tauragës ateities.“

Tadas Meiþelis

1. Dauglaukio bendruomenë kasmet ðvenèia Þolinæ, per jà iðkepa, paðventina ir ragaujanaujojo derliaus duonà. P.Petroðiui ðá kartà teko garbingas duonos dalytojo vaidmuo.

1

2

2. Tauragës socialdemokratø skyriaus „Bièiuliø“ grupë sodina medelius.

3

MÛSØ BALSAS

Bronius Pauþa gimë 1941 m. liepos 20 d. Ðakiø ra-jono Þaliablëkiø kaime. Vedæs. Þmona Marija –ekonomistë. Turi du sûnus: Danas – teisininkas,

verslininkas, Kastytis – gydytojas chirurgas.1958 m. B.Pauþa baigë Ðakiø r. Griðkabûdþio vidurinæ

mokyklà, 1965 m. – Lietuvos þemës ûkio akademijos (da-bar Lietuvos þemës ûkio universitetas) Agronomijos fa-kultetà ir ágijo mokslinio agronomo specialybæ.

1965–1989 m. dirbo þemës ûkio srityje. Ëjo ávairias pa-reigas – nuo tarybinio ûkio agronomo iki LTSR agropra-moninio valstybinio komiteto pirmininko pirmojo pava-duotojo – LTSR ministro.

1989–1992 m. dirbo Lietuvos valstybinës þemës ûkio irmaisto produktø kokybës inspekcijos prie LTSR MinistrøTarybos (nuo 1990 m. – Lietuvos valstybinë þemës ûkio irmaisto produktø kokybës inspekcija prie Lietuvos Respub-likos Vyriausybës) virðininku.

1990–1991 m. studijavo Lietuvos vadybos akademijo-je ir ágijo komercijos vadybininko specialybæ. 1992–1995m. – Valstybinës kokybës inspekcijos prie Lietuvos valsty-binës standartizacijos tarnybos virðininko pavaduotojas,1995–2001 m. – Valstybinës kokybës inspekcijos prie Vals-tybinës konkurencijos ir vartotojø teisiø gynimo tarny-bos direktoriaus pavaduotojas, ðios inspekcijos virðinin-kas. 2001–2003 m. dirbo Valstybinës maisto ir veterinari-jos tarnybos Valstybinëje maisto produktø inspekcijojevirðininko pavaduotoju, o 2003–2004 m. – Vilniaus mies-to valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos virðininkopavaduotoju. 2004 m. B.Pauþa iðrinktas á LR Seimà pa-gal Darbo partijos sàraðà.

Pareigos Seime. Kaimo reikalø komiteto narys (kuruo-ja þuvininkystës, rinkos apsaugos, eksporto plëtros, fito-

Bronius PauþaLSDP kandidatas vienmandatëje Jurbarko rinkimø apygardoje Nr. 62

sanitarijos, ekologinio ûkininkavimo bei aplinkosaugosklausimus). Nuo 2004 m. gruodþio mën. Jûriniø ir þuvi-ninkystës reikalø komisijos pirmininkas. LR Seimo dele-gacijos Baltijos asamblëjoje narys. Tarpparlamentiniø ry-ðiø su Rusijos Federacija grupës pirmininkas. Tarpparla-mentiniø ryðiø su Vokietijos Federacine Respublika, Ja-ponija, Kinijos Liaudies Respublika, Turkijos Respubli-ka, Lenkijos Respublika grupiø narys. Nuo 2006 m. pri-klauso Lietuvos socialdemokratø partijai.

B.Pauþa moka rusø ir vokieèiø kalbas.

Pomëgiai – medþioklë, sodininkystë, bitininkystë. Po-mëgá á bites paveldëjo ið motinos. Savo sode turi keletàaviliø, kuriuos puoselëja jau daugelá metø. Skiepija ðá po-mëgá anûkams.

Rinkimø nuostatos. B.Pauþos nuomone, Seimo narysprivalo turëti daug supratimo ir patirties, tam tikrø gebë-jimø, turi bûti ágijæs praktikos ávairiose gyvenimo srityse.Ástatymø leidimas apima visas ðalies gyvenimo sritis. Sei-mo narys, norëdamas tinkamai ir gerai atstovauti savo rin-këjams, turi ne tik gerai iðmanyti ðiandienos realijas, bet irvertinti perspektyvà, þvelgti á prieká. Jei Seimo narys sàþi-ningai vykdo savo pareigas, ásiklauso kà kalba, kaip gyve-na þmonës, jis gali bûti naudingas ne tik dalyvaudamasástatymø leidyboje, bet ir spræsdamas konkreèias gyvento-jø problemas. Seimo nario autoritetas turëtø priklausytinuo to, ar jis turi asmeniniø ambicijø ne tik ásitvirtintipolitikoje, bet ir vidinës savigarbos, kad kaþkà padarytødël kitø, aukodamas dalá savæs. Visø pirma politikai turë-tø vykdyti savo paþadus rinkëjams, taip pat priimti protin-gus bei kompetentingus sprendimus ir aiðkiai pateikti juosþmonëms. Tik tuomet atsiras visuomenës pasitikëjimas irsupratimas.

Seimo narys, iðrinktas vienmandatëje apygardoje, pri-valo ne tik dalyvauti ástatymø, kitø teisës aktø leidybosprocese ir atlikti kitas pareigas, kurias jam nustato Kons-titucija bei ástatymai, bet ir rûpintis rajono, kuriame buvoiðrinktas, gyventojø problemomis. Seimo narys turëtø nuo-lat bendrauti su gyventojais, pabuvoti kiekviename mies-to rajone ar kaimo vietovëje, kad turëtø aiðkø supratimàapie þmoniø poreikius.

Problemø Lietuvoje pakanka. Seimo narys turi siekti irpadaryti viskà, kas nuo jo priklauso, kad valstybë ne tik ne-trukdytø, bet visomis jëgomis padëtø kiekvienam pilieèiui.Visø pirma turëtø bûti ágyvendinti socialinio saugumo irteisingumo principai. Turi bûti skatinamos bei remiamos jau-nos ðeimos, garantuojama kokybiðka sveikatos prieþiûra irgydymas. Pagyvenusiems þmonëms turëtø bûti skiriama vi-savertá gyvenimà uþtikrinanti pensija, o reikalui esant – irnuolatinë socialinë prieþiûra. Mokesèiø sistema turëtø bûtireformuota taip, kad maþà darbo uþmokestá gaunantys pi-lieèiai mokëtø maþesnius mokesèius, o turtingi þmonës dau-giau pinigø skirtø visuomenës reikmëms. Tuomet visuome-nëje sumaþëtø socialinë atskirtis, daugiau lëðø bûtø skiria-ma ðvietimui, sveikatos apsaugai, keliams tiesti ir kitomssvarbiausioms ðalies gyvenimo sritims.

„Gerokai stipriau ir patikimiau jauèiasi Socialdemok-ratø partijos Jurbarko skyrius. Já pradëjus kuruoti Seimonariui B.Pauþai, pajudëjo daug darbø. Ðiandien B.PauþaJurbarko rajonà ir jo þmones paþásta në kiek ne prasèiauuþ rajono vadovus. Prieð gerus metus aktyviai á rajono gy-venimà planais ir darbais ásiliejæs Seimo narys pelnë þo-dþio besilaikanèio þmogaus vardà. Socialdemokratø kan-didatas á Seimà B.Pauþa sako, kad dirba ir dirbs Jurbarkokraðtui, o sprendimà priims atëjæ balsuoti rinkëjai.“ (Jur-barko rajono laikraðtis „Ðviesa“, 2008 08 24, straipsnis „Po-litikai rikiuojasi prie rinkimø starto linijos“.)

B.Pauþa Jurbarko miesto ir verslo dienos mugëje.

B.Pauþa atvelykio ðventëje Jurbarko darþelyje-mokykloje„Àþuoliukas“.

3