MÛSØ BALSAS 1

Jonas Jagminas gimë 1949 m. birþelio 20 d. Tytuvë-nuose, Kelmës rajone, tarnautojo ðeimoje. MokësiTytuvënø pradinëje ir vidurinëje mokyklose. Bûda-

mas 15 metø pradëjo darbo biografijà. Dirbo Tytuvënø dur-piø ámonëje darbininku, ðaltkalviu-remontininku. Vëliaubaigæs traktorininkø kursus dirbo traktorininku KelmësMSV, Tytuvënø miðkø ûkyje. Baigë Smalininkø þemës ûkiomechanizacijos technikumà ir ágijo techniko mechanikospecialybæ.

1972 m. pradëjo dirbti Raseiniø rajono kolûkyje „Leni-no keliu“ vyriausiuoju inþinieriumi-mechaniku. 1972 m. su-kûrë ðeimà. 1973 m. gyvenimo aplinkybiø verèiamas persi-këlë gyventi á Këdainiø rajone esanèio Lietuvos hidrotech-nikos ir melioracijos mokslinio tyrimo instituto eksperimen-tinio ûkio Keleriðkiø skyriø. Paskirtas ðio skyriaus valdytoju.

1974 m. ástojo á Lietuvos þemës ûkio akademijos Agro-nomijos fakulteto neakivaizdiná skyriø. Kaip jaunas þemësûkio specialistas Këdainiø rajono vadovybës buvo pasiøs-tas á vadovaujanèiøjø darbuotojø kursus prie Lietuvos þe-mës ûkio akademijos. Juos baigæs 1975 m. kolûkio „Tary-binis rytas“ kolûkieèiø visuotiniame susirinkime buvo ið-rinktas ðio kolûkio valdybos pirmininku. 1976 m. sujungus„Tarybinio ryto“ ir Truskavos kolûkius, Këdainiø rajonovadovybës buvo siûlomas ir kolûkieèiø iðrenkamas tuometstambiausio Lietuvoje (sujungti trys kolûkiai) „Varpos“ ko-lûkio pirmininku.

1979 m. baigë Lietuvos þemës ûkio akademijà, gavomokslinio agronomo kvalifikacijà. Këdainiuose tris ka-dencijas ið eilës buvo renkamas rajono tarybos deputatu.1980 m. LTSR þemës ûkio ministro M.Grigaliûno ásakymubuvo paskirtas Rietavo tarybinio ûkio technikumo direk-toriumi, subûrë gerà ir darbingà kolektyvà. 1982 m. ástojoá Lietuvos þemdirbystës moksliniø tyrimø instituto (Dot-nuva) aspirantûrà. 1987 m. tuometinio LKP CK sprendi-mu parskirtas vadovauti Ðilalës rajonui. 1988 m. Laukuvosrinkimø apygardoje buvo iðrinktas LTSR AukðèiausiosiosTarybos deputatu. Aktyviai prisidëjo prie tautinio Lietu-

vos atgimimo, buvo vienas ið Sàjûdþio ákûrëjø Ðilalës rajo-ne. Rajono þmonës pirmajame Sàjûdþio mitinge iðrinko árajono Sàjûdþio tarybà.

1989 m. J.Jagminui pasiûlytas tuo metu aukðèiausiaspostas Lietuvos agropramoniniame komplekse. LietuvosRespublikos vadovybës sprendimu 1989 m. liepos 4 d. bu-vo paskirtas LTSR Ministrø Tarybos pirmininko pavaduo-toju, agropramoninio komplekso pirmininku. 1990 m. ko-vo 11 d. pagal to meto Konstitucijà LTSR Ministrø Tarybaáteikë naujai iðrinktai Aukðèiausiajai Tarybai atsistatydini-

mo pareiðkimà. Pasitraukæs ið Vyriausybës 1990 m. savonoru paraðë pareiðkimà ir iðstojo ið LKP nariø. Uþ tai buvoLKP CK pasmerktas.

1990 m. birþelio mën. baigë anksèiau pradëtà mokslinádarbà. Disertacijà sëkmingai apgynë Baltarusijos þemdir-bystës mokslo tyrimø instituto taryboje, uþ tai jam suteik-tas þemës ûkio mokslø kandidato laipsnis. Darbas nostri-fikuotas Lietuvos mokslø akademijoje, suteiktas agrariniømokslø daktaro laipsnis.

1990 m. rudená Kietaviðkiø ðiltnamiø kombinato tuo-metinës darbo kolektyvo tarybos nutarimu ir Lietuvos Res-publikos þemës ûkio ministro V.Knaðio ásakymu paskirtasðio kombinato generaliniu direktoriumi. Kombinatas jamvadovaujant pasiekë geriausiø rodikliø tarp kitø Lietuvosðiltnamiø kombinatø. 1992 m. savo noru iðëjo ið kombina-to generalinio direktoriaus pareigø ir perëjo dirbti á priva-tø verslà. Turi akcijø keliose ámonëse. 1999–2004 m. tapoVÁ „Lietuvos naftos produktø agentûra“ generaliniu di-rektoriumi.

2004 m. Plungës–Rietavo vienmandatëje rinkimø apy-gardoje iðrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Ak-tyviai dalyvauja Vilniaus klubo „Rotary“ veikloje. 2004–2005 m. buvo ðio klubo prezidentu. 2004 m. paraðë ir iðlei-do knygà „Grumtynës su likimu: gyvenimas, darbai, moks-lininko þvilgsnis á kaimo rytdienà“.

Domisi Lietuvos ir kitø ES valstybiø þemës ûkio plëtrosperspektyvomis, kaimo infrastruktûros plëtra, valstybës val-dymu ir vietos savivalda. J.Jagminas yra Lietuvos socialde-mokratø partijos narys, partijos tarybos narys. Pomëgiai –medþioklë, muzika, teatras. Þmona Audronë Jagminienë(Slavinskaitë) gimë 1953 m. Ðiuo metu yra ûkininkë ir valdojai priklausanèius broileriø auginimo kompleksus Ðirvintøir Varënos rajonuose. Sûnus Darius Jagminas gimë 1973 m.Baigæs Lietuvos teisës akademijà dirba teisësaugos siste-moje. Dukra Evelina Jagminaitë gimë 1979 m., 2006 m. bai-gë JAV Floridos universiteto magistrantûros studijas ir ðiuometu yra ðio universiteto doktorantë.

Jonas JagminasLSDP kandidatas vienmandatëje Plungës–Rietavo rinkimø apygardoje Nr. 35

J.Jagminas dalyvauja Seime vykstanèiuose renginiuose. Su Seimo socialdemokratø frakcijos nariais kartingø varþybose.

Seimo Socialdemokratø partijos frakcija. 2008 m.

Telðiø apskritis

MÛSØ BALSAS2

1. Þvejyba su jaunaisiais socdemais Marijampolës rajone.

2. Tarptautinis renginys Japonijoje 2007 m. Su bendraminèiais ið tolimø pasauliokraðtø.

3. Kandidatuojant á Lietuvos jaunimo organizacijø tarybos (LiJOT) valdybos narius.

4. Laisvalaikiu mëgsta þaisti tinkliná. Poilsis po LSDJS seminaro Telðiø rajone.

5. Mokymai jauniesiems socdemams apie organizacijos plëtojimà ir planavimà.

Andrius Mikðta gimë 1979 m. gruodþio 21 d. Skuode.Neturtingoje medicinos seselës ir vairuotojo ðeimoje. Èialankë „Þilvièio” darþelá, vëliau mokësi Pr.Þadeikio viduri-nëje mokykloje.

Tëvai dar ketveriø metø Andriø iðmokë skaityti, tad vai-kystëje jis visà laikà praleisdavo skaitydamas ávairias knygas.Labiausiai mëgo pasakas, perskaitë kone visas, kurias tais lai-kais pavyko rasti Skuodo vaikø bibliotekoje. Skaitydavo be-protiðkai daug – ir valgydamas, ir ruoðdamas pamokas ir netpieðdamas. Matyt, Skuodo bibliotekininkës dar ir ðiandienprisimena jo iðtepliotas raðalu ar sviestu gràþintas knygas.

Maþojo Endriuko (taip vadindavo jo mylimiausia mo-èiutë) vasaros prabëgdavo kaime. Ten jis basas lakstydavopo rasa pasidengusá sodà, po Þirnikø ir Mikulèiø pievas,kur vasarodavo pas senelius. Su pusbroliais ir pusseserëmisrinkdavo kanalø ðlaituose sirpstanèias þemuoges.

Mokyklos metais Andrius buvo aktyvus, lankë ne vienàbûrelá, su bendraklasiais mëgo organizuoti renginius. Besi-mokydamas vyresnëse klasëse ástojo á Respublikinæ jaunø-jø geografø, o vëliau ir á Respublikinæ jaunøjø lyderiø mo-kyklà. Bûdamas geografas per trejus metus apkeliavo gra-þiausias ne tik Skuodo, bet ir Lietuvos vietas, o besimoky-damas Jaunøjø lyderiø mokykloje iðmoko naujø dalykø, ku-rie ið esmës pakeitë jo gyvenimà. Baigæs ðià mokymo ástaigàSkuode ákûrë moksleiviø savivaldà, buvo iðrinktas pirmuo-ju mokiniø prezidentu, juo buvo dvi kadencijas. Kadangiorganizacinë veikla Andriui patikdavo, su bendraminèiaissurengë ne vienà didelá renginá Skuode, ið kuriø ðokiø ma-

Andrius MikðtaLSDP kandidatas vienmandatëje Skuodo–Maþeikiø rinkimø apygardoje Nr. 37

ratonas tapo Skuodo tradicija. Baigæs vidurinæ iðvyko studi-juoti á Vilniø. Ten pasirinko socialinës geografijos studijasVilniaus universitete. Kadangi Andrius augo neturtingojedaugiavaikëje ðeimoje, nusprendë ieðkotis darbo, kad galë-tø prasimaitinti ir sukaupti pinigø mokslams. Tad po porosmetø teko nutraukti studijas. Dirbdavo Andrius visur, kurtik galëjo uþsidirbti... Vesdavo pramoginius renginius, taisëkompiuterius, dirbo valytoju, reklamos vadybininku. Tuometu jis matë, kaip sunkiai gyvena jo ðeima ir pats jautë,kaip sunku eiliniam þmogui, neturinèiam turtø, kabintis ágyvenimà. Tokiø vargstanèiøjø aplink já buvo gana daug.

Nuo jaunystës Andrius domëjosi politika, tad stebëjoLietuvos politines partijas. Vienintelë – Socialdemokratøpartija – rûpinosi eiliniais þmonëmis, tokiais kaip jis. Ið pra-dþiø Andrius prisidëjo prie socialdemokratinio jaunimo sà-jungos, o vëliau, kai visiðkai subrendo jo politinës paþiûros,ástojo ir á Lietuvos socialdemokratø partijà. Aktyviai veik-damas ðiose organizacijose daug keliavo po uþsiená, kur to-bulinosi ávairiuose seminaruose ir mokymuose. Ypaè daugdëmesio skyrë bendravimo ágûdþiams ir politinio vadovavi-mo gebëjimams tobulinti. Vëliau ðiek tiek pagerëjus gyve-nimui pratæsë studijas, tik jau kitame universitete.

Prieð pusantrø metø A.Mikðta buvo iðrinktas Skuodo ra-jono tarybos nariu. Jis aktyviai dirba ne tik paèioje taryboje,bet ir Kaimo reikalø komitete bei Skuodo jaunimo reikaløtaryboje. Jam patinka politika, patinka spræsti klausimus irtaip bûti naudingam kitiems. Seimo rinkimuose A.Mikðtakandidatuoja Skuodo–Maþeikiø rinkimø apygardoje.

1 2

3 4

5

MÛSØ BALSAS 3

Jonas Jurkus – AB „Maþeikiø ðilumos tinklai“ direkto-rius, taip pat pirmasis ir jau penkiolika metø sëkmingaivadovaujantis Socialdemokratø partijos Maþeikiø sky-

riaus pirmininkas. Savo gyvenimu ir aktyvia veikla, nebijo-jimu sakyti nuomonës ir prisiimti atsakomybës árodë, kadyra vienas aktyviausiø rajono patriotø.

Puslapiai ið neparaðytos knygosJono tëvai kilæ ið Ðilalës. Mirus pirmai tëvo þmonai, liko

trys naðlaièiai, todël Jono mama iðaugino gausø vaikø bûrá:jauna iðtekëjusi uþ naðlio susilaukë dar ðeðiø savø. Jonas bu-vo vienas ið vyresniø, todël prisimena, kad mama visus mylë-jo vienodai. Jonas neslepia, kad tëvas, ið senelio paveldëjæsprancûziðko kraujo, buvo karðtakoðis – prireikus berþine ko-ðe pavaiðindavo visus ið eilës. Taèiau, paðnekovo manymu,maiðyto kraujo þmonës esà aktyvesni.

J.Jurkus gimë 1954 metø vasario 24 dienà Tauragës ra-jone. Kûdikis buvo silpnas, todël lyg paguodai gydytojoiðtartas sakinys „Jei iðgyvens þalèiukas, bus stiprus“ iðsipil-dë: vaikas, nors nebuvo tvirto fizinio sudëjimo, pasiþymë-jo judrumu, mëgdavo krësti iðdaigas.

Sportas iðugdë valià„Maþeikiø ðilumos tinklø“ direktorius prisimena – norë-

damas tapti stipresniu, pradëjo kilnoti ðtangà ir lankyti bok-so treniruotes – tada esà svërë tik 54 kilogramus. Apie sëk-mingà sportinæ karjerà liudija diplomai: jø ðimtas yra vien uþpirmàsias vietas, apie penkiasdeðimt – uþ antrà ar treèià. Klai-pëdos jaunimo rinktinës narys. Tiek uostamiestyje, tiek vë-liau Maþeikiuose – absoliutus daugiakovës, PDG daugiako-vës, krosø, bëgimø prizininkas, èempionas. Kai po armijospradëjo dirbti naftininkø mieste, sportinëse varþybose ilgaijam nebuvo lygiø.

Mokslas ir darbas – kartuBaigæs 8 klases, siekdamas greièiau uþsidirbti ir padëti

gausiai ðeimai, J.Jurkus ástojo á Klaipëdos profesinæ techni-kos mokyklà, kur ágijo ðaltkalvio, laivø surinkëjo-korpusininkospecialybæ. Dirbo Klaipëdos laivø remonto ámonëje, kur jampatikëjo brigadininko pareigas, tuo paèiu metu vakarinëjemokykloje baigë vidurinæ. „Labai norëjau mokytis. Namið-kiams buvau pasakæs, kad gyvenime vis tiek sieksiu mokslø“,– apie uþsibrëþtà tikslà pasakoja paðnekovas.

Susipaþinæs su maþeikiðke pedagoge Birute, susituokë iriðvyko atlikti privalomosios karinës tarnybos. Vëliau pora ap-sigyveno Maþeikiuose, nes buvo statoma Naftos perdirbimogamykla – reikëjo kvalifikuotø darbininkø, kuriuos greitai ap-rûpindavo gyvenamuoju plotu. 1976 metais Jonas ásidarbinoPabaltijo specializuotoje montavimo valdyboje ðaltkalviu-montuotoju. Baigë Maþeikiø vakariná politechnikumà, vëliauðeðerius metus inþinerinius mokslus studijavo Kauno poli-technikos institute.

Ðiuo metu sëkmingai baigia dar vienà mokslø etapà – Ðiau-liø universitete studijavæs socialinius mokslus ruoðiasi gintiekonomikos magistro darbà.

Ðeima – didþiausia vertybëÐeima ðiam þmogui – didþiausia vertybë. Þmona Birutë

Jurkienë – ilgametë Moksleiviø namø direktorë. Su ja nuei-tas ilgas bendro gyvenimo kelias, iðaugintos ir á mokslus ið-leistos dukros Vilma ir Salvinija. Brangiausias jø visø turtas– trys vaikaièiai Agnë, Arnas, Agilë. Arnas – jaunasis futbo-

lininkas, jau turi du medalius, nors jam tik aðtuoneri. Suvisais senelis parungtyniauja dviraèiais. Nuo vaikystës Jo-nas sako mëgstàs katinus, ðunis, todël jø namuose visadayra gyvûnø.

Geriausias poilsis paðnekovui – ramus atokvëpis sode,kur su þmona ketina persikelti gyventi. J.Jurkus nesiverþiaatostogauti á uþsiená, nors pripaþásta, kad ten atostogøiðlaidos bûtø maþesnës. Pasaulio matæs tada, kai jaunaiðeimai reikëjo pinigø, ir jis su draugais vaþiuodavo par-duoti prekiø – ðeðis kartus buvo Turkijoje, Indijoje, triskartus Kinijoje. Partijos ar darbo reikalais po uþsiená ke-liauja ir dabar. Pasak jo, visada naudojasi proga pamatytiarchitektûros paminklus, baþnyèias, istoriðkai svarbias vie-tas. Dabar J.Jurkus domisi numizmatika, renka jubilieji-nes monetas.

Politinio veikëjo keliasGabus sportininkas, nebuvæs nei spaliuku, nei pionie-

riumi, buvo pastebëtas dël pozityvaus poþiûrio á darbà irpriimtas á komjaunuolius, kad galëtø organizuoti sportinæveiklà. Dirbdamas Pabaltijo SMV, visuomeniniais pagrin-dais buvo renkamas komjaunimo, vëliau – partijos sekre-toriumi.

Svarbesni biografijos faktai: 1987–1990 metais – Ma-þeikiø miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduo-tojas, 1990–1995 metais iðrenkamas Maþeikiø miesto me-ru, 1995–2000 metais tampa bendros ámonës „Inkomi –LM“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, 2000 m. – spe-cialiosios paskirties uþdarosios akcinës bendrovës „Maþei-kiø ðilumos tinklai“ generaliniu direktoriumi, 2000–2004metais jis buvo LR Seimo narys, nuo 2004 metø – UAB„Maþeikiø ðilumos tinklai“ bendrovës vadovas.

Nuo 1994 metø – Lietuvos socialdemokratø partijos

narys, Maþeikiø skyriaus pirmininkas, LSDP prezidiumo,tarybos narys.

1990–1995 m. – Maþeikiø rajono tarybos deputatas, 1995–1997 m., 1997–2000 m., 2003–2004 m. ir 2007 m. (atsisakëmandato) – Maþeikiø rajono savivaldybës tarybos narys.

Uþ naftos perdirbimo gamyklos statybà apdovanotas Gar-bës þenklo ordinu, 2007 m. apdovanotas energetikø Garbësþenklu.

Seime turëtø dirbti profesionalaiKalbëdamas apie tikslo siekimà, J.Jurkus remiasi jam ar-

timu Prezidento A.Brazausko teiginiu: „Jei iðvarë pro duris– áeikite pro langà, jei iðvarys pro ten – láskite pro kaminà.“

Paðnekovo nuomone, brangiausias darbas yra ámonë, ku-rioje dirbi, lygiai svarbûs ir rajono þmoniø interesai. J.Jurkusdþiaugiasi, kad baigiamos pasiraðyti sutartys su AB „Maþei-kiø nafta“ dël ilgalaikio karðto vandens tiekimo Maþeikiømiestui nuo 2011 metø – tai uþtikrins pigiausià ðilumà res-publikoje. Taip pat pagrástai jauèiasi prisidëjæs gaunantlëðas Auksodës valymo árenginiams – vaþiavo tartis á minis-terijà – ir svarstant daugelá kitø rajono problemø.

J.Jurkus ásitikinæs, kad Seime turëtø dirbti profesiona-lai. Pasak jo, dabar daug populistiniø partijø, reklamai ski-rianèiø nemaþai pinigø, uþ kuriuos vëliau reikia atidirbti.Daug ir tokiø, kaip Ðustauskas, arba tokiø, kurie iðeina taipir nesupratæ, kà veikë Seime tuos metus.

Pasak paðnekovo, Seime turëtø bûti daugiau moterø. Siû-lant ástatymus, reikia nebijoti autoryste pasidalyti su kitø par-tijø atstovais, kantriai iðaiðkinti vieno ar kito ástatymo naudàir svarbà. „Seime vykstantis intrigø kûrimas priklauso nuopolitinës partijos vadovø asmenybiø. Man tai niekada nebu-vo priimtina. Savo nuomonæ iðsakau tiesiai á akis”, – sakoJ.Jurkus.

Daugelis ástatymø dar esà tarybiniai, tik pavadinimai pa-keisti. Ástatymø priëmimas nëra lengvas darbas, nes reikia irteisiniø þiniø, ávairios patirties. Gera idëja reikalauja daugdarbo, nëra lengva jà ágyvendinti.

Kandidatuoti á Seimà J.Jurkui – sunkus apsisprendimas.Apie 300 nariø vienijantis skyrius já iðkëlë dalyvauti vienman-datëje ir daugiamandatëje apygardose, todël jis turás patei-sinti partijos kolegø pasitikëjimà.

Padeda pagal galimybesDaþniausiai þmonës á J.Jurkø kreipiasi prireikus rimtos

pagalbos. Jam yra tekæ gana ðiurkðèiai pasikalbëti su Lietu-vos ambasadoriumi Ispanijoje. Daug slenksèiø reikëjæ numin-ti, stengiantis padëti mirusios moters dukteriai parsiveþti mo-tinos palaikus. Ne visada pavyksta padëti þmogui, pripaþástaJonas, bet jei pavyksta, tai ir pats dþiaugiasi sëkme.

Paðnekovas teigia gerbiàs partijos bièiulius Gediminà Kir-kilà, Algirdà Butkevièiø, Vytená Andriukaitá, Juozà Olekà.Pastarieji dël daþnø pagalbos praðymø maþeikiðkiams, Jonàpasveikina su Mediko diena. „Geri medikai, taèiau juos pa-viliojo politika“, – apie savo kai kuriuos partijos kolegas sa-ko J.Jurkus, save laikantis optimistu. Jo manymu, politika –tai menas.

Kalbëdamas apie prioritetines veiklos sritis, J.Jurkus ið-skiria seniûnijø vaidmens stiprinimà ir Maþeikiams labai rei-kalingo sporto komplekso ásteigimà.

Parengta pagal Birutës Steponavièienës straipsná – „Pus-lapiai ið neparaðytos knygos”.

Jonas JurkusLSDP kandidatas vienmandatëje Maþeikiø rinkimø apygardoje Nr. 38

1. (Ið kairës) Seimo nariai Eduardas Kaniava, J.Jurkus susitinka su Rumunijos princu.

2. Suolo draugas Algirdas Butkevièius.

3. Su kolega J.Sabatausku Seime per pertraukëlæ.

4. Sportas ugdo J.Jurkaus valià.

5. Vyriðkoje kompanijoje: ir draugai, ir þentai, ir giminaièiai.

6. Su þmona Birute ir vaikaièiu Arnu Jonu.

1 2 3 4

5 6

MÛSØ BALSAS4

Vytautas Kleiva gimë 1959 m. lapkrièio 9 d. Tel-

ðiuose. 1977 m. baigë Telðiø rajono Luokës vi-

durinæ mokyklà, aktyviai dalyvavo meninëje ir

sportinëje veikloje. Baigæs vidurinæ mokyklà ástojo á tuo-

metæ LTSR Valstybinës konservatorijos Klaipëdos fakul-

tetà. 1982 m. baigë studijas ir ágijo muzikos mokytojo-choro

dirigento specialybæ.

Po studijø gráþo á gimtuosius Telðius, ið karto aktyviai

ásiliejo á ðvietimo, kultûros bei visuomenines veiklas. Dir-

bo Telðiø kultûros mokyklos dëstytoju, vadovavo Telðiø

miesto centrinës ligoninës chorui, Telðiø rajono Vieðvënø

kultûros namø kaimo kapelai, akompanavo „Masèio“ dai-

nø ir ðokiø ansambliui, dëstë muzikos pamokas Telðiø

„Dþiugo“ vidurinëje mokykloje. Jo vadovaujami kolekty-

vai buvo nuolatiniai rajoniniø bei respublikiniø Dainø ðven-

èiø dalyviai.

1991 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ ir keièian-

tis politinei santvarkai iðbandë jëgas ir privaèiame versle,

kur vadovavo statybø ámonei. Dirbdamas privaèiame ver-

sle toliau liko aktyvus kultûrinëje veikloje, buvo nuolati-

nis „Þemaièiø“ choro dalyvis, nuolat domëjosi valstybës

ir rajono politiniu gyvenimu. Kupinas politinio ryþto ir

idëjø, norëdamas prisidëti prie Telðiø kraðto gerovës kû-

Vytautas KleivaLSDP kandidatas vienmandatëje Telðiø rinkimø apygardoje Nr. 40

rimo ir puoselëjimo, 1996 m. ástojo á Lietuvos socialde-

mokratø partijà.

Nuo 1997 metø rugsëjo 1 d. pradëjo dirbti Telðiø rajo-

no Nevarënø vidurinës mokyklos direktoriumi. 2000 me-

tais laimëjo konkursà ir pradëjo eiti Telðiø rajono savival-

dybës administracijos Ðvietimo skyriaus vedëjo pareigas.

Toliau liko aktyvus tiek visuomenës, tiek politikos veiklo-

je, buvo pirmà kartà iðrinktas á rajono tarybà.

2007 metø savivaldybës rinkimuose antrà kartà tapo

rajono tarybos nariu ir pirmà kartà rajono istorijoje taryba

vienbalsiai iðrinko savivaldybës mero pavaduotoju. Tapæs

pavaduotoju, V.Kleiva kuruoja ðvietimo, kultûros, sporto,

sveikatos apsaugos bei þemës ûkio sritis, rûpinasi socialine

gyventojø gerove.

Vytautas Kleiva vedæs: þmona Aldona – vokieèiø kal-

bos mokytoja, ðiuo metu dirba Telðiø ðvietimo centro me-

todininke. Vaikai: Þivilë – 2007 metais baigë Klaipëdos

universitetà ir ágijo þurnalistikos specialybæ, ðiuo metu stu-

dijuoja Vilniaus universitete ryðiø su visuomene magist-

rantûroje. Ðarûnë – mokosi Telðiø Þemaitës gimnazijos 3-

ioje klasëje.

Sunkiai randamà laisvà minutæ kandidatas skiria pomë-

giams: sodininkystei, gëlininkystei, þirgø sportui, muzikai.

Þodis rinkëjui

Mieli Telðiø kraðto þmonës,

Daugelis Jûsø mane þino, paþásta ir tarsi nëra daug ko pasakyti. Apie mane, kaip ir apie kiekvienà, kalba darbai. Ilgus metus

dirbau, dirbu ir dirbsiu, kad Telðiø miestas ir rajonas taptø klestintys ir patrauklûs kiekvienam ið mûsø. Telðiuose, Þemaitijos

sostinëje, turi bûti sutvarkytos aikðtës, gatvës, ðaligatviai, rekonstruotas centrinis stadionas, jaunimui turi bûti sudarytos sàlygos

sportuoti sutvarkytuose aikðtynuose, turi iðkilti naujas meno mokyklos pastatas, universali sporto salë, o mokyklose ir darþeliuose

vaikai privalo bûti ugdomi jaukioje ir ðiuolaikiðkoje aplinkoje. Telðiai – unikalus miestas, ásikûræs graþioje aplinkoje, ðalia Masèio

eþero, todël pagaliau turime iðnaudoti jo privalumus: sutvarkyti eþero pakrantæ, atverti kelius vandens turizmui, sutvarkyti infrastruk-

tûrà, kad privatus verslas galëtø teikti ávairiø paslaugø gyventojams ir miesto sveèiams. Gerai þinodamas rajono problemas bei jø

sprendimo bûdus, padarysiu viskà, kad aukðèiau minëti dalykai neliktø tik savivaldybës popieriniuose planuose, o bûtø tinkamai

ágyvendinti. Dël to ir siekiu tapti Seimo nariu, kad aukðèiausiu lygiu padëèiau ágyvendinti ambicingus planus.

Su Austrijos Respublikos Sankt Anos savivaldybës meru Jozefu Moitci pasiraðius bendradarbiavimosutarties tarp savivaldybiø ketinimo protokolà.

Ðeima: þmona Aldona, dukterys Ðarûnë ir Þivilë.