Socialdemokratø partijos pirmininkas gi-më 1951 m. Vilniuje septyniø vaikø ðei-moje. Dviejø kambariø bute glaudësi ne

tik gausi Kirkilø ðeimyna, bet ir moèiutë, kuriàjaunasis Gediminas labai mylëjo. Norint nak-èiai suguldyti tokià gausià ðeimà ankðtame bu-te, patalà tekdavo kloti net ant raðomojo stalo.Gediminas jau tada daug skaitë, tiesiog ryte rijoknygas. Ðeima nebuvo turtinga, tëtis dirbo inþi-nieriumi, mama – mokytoja. Todël dar jaunamGediminui Kirkilui teko paèiam kabintis á gy-venimà. Baigæs Vilniaus 23-iàjà vidurinæ mo-kyklà G.Kirkilas tarnavo sovietø armijoje, Ðiau-rës laivyne. Gráþæs ásidarbino Paminklø restau-ravimo treste restauratoriumi, ágijo aukðèiausiàkategorijà. Jo rankos yra prisilietusios ir prieVilniaus universiteto Ðv.Jonø baþnyèios sienø– Gediminui teko auksu dengti kolonas, alto-riø. Lietuvos atgimimo metais G.Kirkilas, tuometu dirbdamas partiná darbà, buvo vienas pa-grindiniø Lietuvos komunistø partijos atsisky-rimo nuo TSKP iniciatoriø. Ministras Pirmi-ninkas keturis kartus iðrinktas Seimo nariu, uþnuopelnus apdovanotas 12 valstybiniø apdova-nojimø, jam suteiktas nepaprastojo ir ágaliotojoambasadoriaus diplomatinis rangas. Jis buvokraðto apsaugos ministru, o nuo 2006 m. einaMinistro Pirmininko pareigas. Socialdemokra-tø sàraðo lyderis maloniai sutiko atsakyti á „Mûsøbalso“ klausimus.

Þinome jûsø aistringà pomëgá skaityti. Areidamas atsakingas pareigas dar turite laikoðiam malonumui? Kokia pastaruoju metu jû-sø perskaityta knyga?

Tai knyga „Vilties dràsa“ apie kandidatà áJAV prezidentus Barackà Obamà. Ðià knygàskaitau anglø kalba, nes noriu tobulinti kalboságûdþius. Ið B.Obamos istorijos galima daug kopasimokyti, mane jis þavi kaip asmenybë. Taididis þmogus.

Visi þino ir apie kitus jûsø pomëgius – þve-jybà, tenisà. Iðtrûkstate þvejoti? Gal prisime-nate koká ásimintinà nuotyká?

Þinoma, jei tik bûna laisvas savaitgalis, sten-giuosi þvejoti. Labai mëgstu gaudyti lydekas, jostokios gudrios... Namuose turiu didþiulæ með-keriø ir blizgiø kolekcijà. Matyt, á negyvenamàsalà pasiimèiau meðkeræ – ir maisto gali pasi-gauti, ir malonumas. Patys ádomiausi nuotykiainutinka þvejyboje. Taèiau þvejais pas mus nie-kas netiki, todël apie tokius nuotykius nepasa-kosiu. (Juokiasi.)

Dirbant toká atsakingà darbà, turbût ma-þai lieka laiko bendrauti su artimaisiais? Ne-nukenèia ðeima?

Þinoma, nukenèia. Premjero pareigos atimadaug laiko, tiesiog nebeskaièiuoji darbo laiko.O su ðeima visada stengiuosi bendrauti savait-galiais, ðvenèiame ðeimos ðventes. Bûna, kadvykdamas ið susitikimø keièiu marðrutà ir at-vykstu aplankyti pusantrø metukø anûkës.

Vis dëlto jau daug metø esate politikas.Ádomu, kas yra jûsø idealas?

Mano idealas ir didþiulis autoritetas yra ma-no senelë, ji gyveno 100 metø ir daug ko maneiðmokë. Auklëjo mus visus septynis anûkus. Se-nelë ádiegë man pagrindines gyvenimo nuostatasir moralines vertybes.

Prasidëjus rinkimø batalijoms opozici-nës partijos ëmë kaltinti socialdemokratus,kad esà Lietuvoje yra krizë. Esate kaltinamibûtais ir nebûtais dalykais. O kokiø pokyèiøþada socialdemokratø rinkimø programa?Gal tai tik paþadø rinkinys, kaip tai ásivaiz-duoja kitos partijos?

Niekada neþadëèiau rinkëjams didesniøpensijø ir atlyginimø negu tai ámanoma padary-ti. Todël mûsø programa yra labai reali. Svar-biausias tikslas – sumaþinti socialinæ atskirtá.Tam turime tik vienà mechanizmà – bûtini so-cialiai teisingi mokesèiai: turto mokestis, prog-resiniai mokesèiai. Reikalinga tikra mokesèiøreforma. Gaila, kad tam turime nedaug ðalinin-kø. Antra, visa ðalis turi pereiti prie naujø, ðiuo-laikiðkø technologijø, turime investuoti á þinias,mokslà. Ir pagaliau visur reikia daugiau solida-rumo: tarp politikø, tarp visuomenës nariø beiávairiø þmoniø.

Kodël rinkëjai turëtø rinktis socialdemok-ratus?

Todël, kad mes ágyvendinome savo 2004 me-tø programà, ávykdëme rinkëjams duotus paþa-dus. Mûsø programa realistiðka, orientuota á ge-rovës valstybës kûrimà. Mums svarbiausia – in-vesticijos á þmogø. Mes jau pradëjome kurti nau-jà Lietuvà: priëmëme sprendimus dël 5 moksloir technologijø slëniø sukûrimo, po kurio laikojie ið esmës pakeis situacijà mûsø ðalyje. Lietuvaturi persiorientuoti, pereiti prie naujø techno-

Pristatome rinkimø á Lietuvos Respublikos Seimà pirmàjá Lietuvos socialdemokratø partijos sàraðo deðimtukà. Ðis sàraðas –partijos kolegø apklausos rezultatas. Mûsø bièiuliai visoje Lietuvoje balsavo uþ vienà ar kità lyderá. Jø valia 141 kandidatas áSeimo narius suraðytas á eilæ pagal tai, kuris ið jø daugiausia surinko partijos nariø balsø. Sàraðo virðuje – þmonës, kuriuosJûs gerai þinote. Taèiau ðákart norime juos pristatyti ne tik pateikdami sausø biografijos faktø. Mums ádomu suþinoti, koks yrasvarbiausias mûsø lyderiø nuveiktas darbas, ásimintiniausias nuotykis ar pastaruoju metu perskaityta knyga. Ádomu, kà politi-kai pasiimtø á negyvenamà salà?

Lietuvos socialdemokratø partijos pirmininkas,Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

Nr. 1 Gediminas Kirkilas

Interviu su socialdemokratø rinkimø sàraðo lyderiais

logijø, jos garantuotø mûsø þmonëms darbo vie-tas, kuriose bûtø panaudojami tautieèiø gebëji-mai, kûrybiðkumas. Norime matyti kurianèià,besimokanèià, solidarià, socialiai teisingà, sveikàir kultûringà Lietuvà.

Kalbëjosi Rimantas Vaitkus

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas suþmona Liudmila Kroatijoje, Adrijos jûroje prieSplito. 2008 m. V.Gulevièiaus nuotrauka.

Pomëgis – þvejyba.

Susitikime su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu Prancûzijos PrezidentasNikolas Sarkozy pasiûlë Lietuvai strateginæ partnerystæ ir pabrëþë, kad energetinis saugumas –vienas ið Europos Sàjungos prioritetø. Lietuva su Prancûzija ðioje srityje turi dirbti ranka rankon.2007 m. Paryþius. V.Gulevièiaus nuotrauka.

Interviu Portugalijos þurnalistams. 2007 m. Lisabona.Dþojos Gundos Barysaitës nuotrauka.

Sveikina þinomà Lietuvos televizijos reþisieræ,aktoræ ir raðytojà Galinà Dauguvietytæ 80-me-èio proga Vilniaus maþajame teatre. 2006 m.V.Gulevièiaus nuotrauka.

Parodos „Avangardas. Nuo futurizmo iki Flu-xus” atidarymas Vizualiniø menø centre. G.Kir-kilas ir filmø kûrëjas Jonas Mekas. V.Gulevi-èiaus nuotrauka.

Teniso partneris – Rièardas Berankis.

G.Kirkilas Lietuvos ambasadoje Moldovoje pa-dëjo bûsimo Lietuvos ambasados Konsulinioskyriaus pastato kertiná akmená. 2006 m. V.Gu-levièiaus nuotrauka.

MÛSØ BALSAS4

Èeslovas Jurðënas yra vienintelis po-litikas, iðrinktas á visus LietuvosRespublikos Seimus, Kovo 11-osios

Nepriklausomybës akto signataras, kelis kar-tus tapo Seimo Pirmininku. Visi, kas pa-þásta ðá þmogø, þavisi jo nepaprasta elegan-cija, erudicija, kartu ir paprastumu. Jis mo-ka bendrauti ir su kaimo þmonëmis, ir suuniversitetø profesoriais. Visada ðiltas, mie-las ir besiðypsantis – toká Èeslovà mato bi-èiuliai ir bendraþygiai.

È.Jurðënas gimë 1938 m. Ignalinos ra-jono Paniþiðkës kaime valstieèiø ðeimoje.1955 m. aukso medaliu baigë Ignalinos vi-durinæ mokyklà. 1960 m. Vilniaus universi-tete ágijo þurnalisto specialybæ. 1958–1964 m. dirbo ávairiose redakcijose, 1964–1968 m. – Lietuvos radijuje ir televizijojetarptautiniu apþvalgininku, 1968–1973 m.– televizijos Informacijos redakcijos vyriau-siuoju redaktoriumi. 1973–1975 m. dirboLietuvos komunistø partijos Centro komi-tete instruktoriumi. 1975–1978 m. – Minist-rø Tarybos kultûros skyriaus vedëjo pava-duotojas. 1978–1983 m. – „Vakariniø nau-jienø“ dienraðèio vyriausiasis redaktorius.1983–1988 m. dirbo LKP Centro komiteteSpaudos, televizijos ir radijo sektoriaus ve-dëju. Atgimimo metu gráþo á televizijà:1988–1989 m. vedë pirmàsias „Atgimimobangos“ ir kitas populiarias televizijos lai-das. 1989 m. tapo pirmuoju persitvarkan-èios Lietuvos valdþios atstovu spaudai.

È.Jurðënui, kaip ir kitiems kandida-tams, pateikëme tuos paèius klausimus.

Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia la-biausiai?

Pokyèiai Lietuvai reikalingi. Kaip jø re-zultatà norëèiau matyti Lietuvà ðiuolaikið-kà, sparèiai auganèià, socialiai teisingà,saugià, uþtikrinanèià gerà ateitá visiems Lie-tuvos vaikams. Siekdami ðiø tikslø, priva-lësime ypatingà dëmesá skirti ðvietimui irmokslui, socialinei bei sveikatos apsaugai,paramai ðeimai, kultûrai. Sieksime, kad Lie-tuvoje – tiek centre, tiek miestuose bei ra-jonuose, valdþioje, darbo kolektyvuose bûtøkuo daugiau teisybës. Ir maþiau pykèio; osocialdemokratai nëra pikti.

Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti social-demokratø siûlomà programà?

Lietuvos socialdemokratai, bûdami kai-riàja partija, kurdami valstybæ, siekë ir dar

þinæ literatûrà. Viena skaitytø pastaruojumetu – Algimanto Baltakio „Gimiau pa-èiu laiku”.

Ásimintiniausias nuotykis?Bene smagiausias buvo 1992 m. pabai-

goje, kai mes, laimëjæ rinkimus, plûkëmëssu deðiniaisiais. Beje, nors ir bûdami pra-laimëjusia maþuma, jie vis reikalavo ir rei-kalavo sau ávairiø teisiø ir privilegijø. Ne-apsikæsdamas nutariau jiems atsikirsti kaipnors ádomiau. Ir prisiminiau mûsø pagrin-dinio oponento kalbà, pasakytà 1990 m. pa-vasará Aukðèiausiojoje Taryboje. Filipikosesmë – pralaimëjusi maþuma turi þinoti sa-vo vietà. Tada að ir padariau ,,Istoriná pa-reiðkimà” (taip áraðyta posëdþiø stenogra-mose) – apie laimëjusius ir pralaimëjusius,apie daugumos ir maþumos teises. Mûsið-kiams patiko, deðinieji raukësi. Taèiau tikvëliau atskleidþiau, kad perskaièiau ðiektiek pakeistà mûsø oponento kalbà, kuriatsigræþë á já patá ir jo kolegas.

Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyve-namà salà?

Ðiandien sunku bûtø rasti tokià salà. Ojeigu reikëtø – paimèiau mobiløjá telefonà(su baterijø atsarga), nes jis padëtø bend-rauti net bûnant negyvenamoje saloje. Ta-da galëèiau gauti daug informacijos. Jukþinoma, kas valdo informacijà – tas valdo...Taèiau pakanka darbø ir problemø Lietu-voje.

ryþtingiau sieks gerovës visiems þmonëms,skirtumø maþëjimo tarp turtingøjø ir ne-turtingøjø. Pripaþástu, kad ðie skirtumai darmaþëja lëtai. Todël, manau, artimiausiumetu reikëtø ir progresinio pajamø mokes-èio, ir nekilnojamojo turto mokesèio, di-desnio pelno mokesèio. Tuo padëtume sva-riau tiems, kurie silpnesni ir blogiau gyve-na. Be abejonës, pilieèiai vertina ne pagalrinkimø lozungus, o pagal atliktus darbus,tarnavimà þmonëms. Socialdemokratai fak-tiðkai ávykdë duotus paþadus praeitø rinki-mø programoje. Tai liudija padidëjæ atly-ginimai, iðaugusios pensijos. Neabejoju,kad bus sëkmingai ávykdyti numatomi vi-dutiniø atlyginimø ir pensijø dydþiai (ganáspûdingi) Socialdemokratø partijos2008-øjø rinkimø á Seimà programoje.

Svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveik-tas darbas?

Dirbant Seimo Pirmininko pirmuoju pa-vaduotoju, ðiuo metu – Seimo Pirmininku,daugiausia dëmesio teko skirti ástatymamsleisti ir ágyvendinti. Ne tik pats teikiau siû-lymus, bet ir organizavau ðià veiklà Seime.Tenka daug bendrauti su rinkëjais audito-rijose, Ignalinos–Ðvenèioniø vienmandatë-je apygardoje bei visoje Lietuvoje. O svar-besnio darbo, kaip Akto dël Lietuvos ne-priklausomos valstybës atkûrimo priëmi-mas, nëra.

Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?Niekada neþadëèiau to, kas neávykdo-

ma. Apie tai atvirai kalbëdavau rinkëjams,nedalijau tuðèiø paþadø. Kà nors þadant,visada paþadus reikëtø paremti realiomisgalimybëmis.

Kokia asmenybë yra didþiausias auto-ritetas, kodël?

Ið praeities – Vytautas Didysis, ið da-barties – Algirdas Brazauskas. Tiek vienas,tiek kitas gynë ir apgynë Tëvynæ Lietuvà.Antrasis yra ypaè artimas þmonëms ir jø go-doms, þmoniø suprantamas ir daugelá me-tø palaikomas.

Pastaruoju metu perskaityta knyga ?Jau keletà metø esu Visuotinës lietu-

viø enciklopedijos mokslinës redakcinës ta-rybos narys, todël tenka nuolat skaitytimokslinæ literatûrà. Be to, ástatymø leidy-bos darbas reikalauja gerai þinoti Konsti-tucinæ teisæ, nuolat gausinti juridines þi-nias. Ne vienas knygos autorius, þinoda-mas mano knygø silpnybæ, dovanoja savoknygas. Nemaþa jø skaitau, taip pat ir gro-

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

Nr. 2 Èeslovas Jurðënas

Ðeima nenukenèia jums bûnant politi-koje? Kaip, bûdamas toks uþimtas, ran-date laiko bendrauti su artimaisiais?

Þinoma, ðeima nukenèia. Að, galima sa-kyti, visà gyvenimà esu politikoje. Ir ðiuometu, treèià kartà tapus Seimo Pirminin-ku, namø buities darbai tenka daugiau þmo-nai Jadvygai. Be abejo, be dëmesio nepa-lieku nei þmonos, nei sûnaus Sauliaus (Vil-niaus universiteto profesorius), nei anûkostudento Juro. Su juo kartà per savaitæ ardaþniau einame iðgerti kavos ir pasiðneku-èiuoti ne tik apie politikà.

Kodël tapote socialdemokratu?Buvau uþ teisybæ, socialinæ teisybæ ir

anais laikais. Todël per savarankiðkàjà LKP,per LDDP atëjau á vieningàjà LSDP.

Jau daugelá metø Seimo Pirmininkas È.Jurðënas kolekcionuoja karikatûras. „Jau geriau bûtiiðkreiptam karikatûroje, nei ið viso nebûti”, – kartà yra sakæs È.Jurðënas per parodos atidarymà.

È.Jurðënas laikosi tradicijos su anûku Jurupuodelá popietinës kavos iðgerti Gediminoprospekto kavinukëje. S.Paðkevièiaus nuotr.

„Kartais karikatûristo nugara gali kur kasvertingiau pasitarnauti nei jo plunksna”, –juokësi È.Jurðënas, raðydamas autografà antkarikatûristo Jono Varno nugaros.

Istorinë Socialdemokratø partijos akimirka.

MÛSØ BALSAS 5

Vilija Blinkevièiûtë – ilgiausià laikàdirbanti atkurtosios Lietuvos mi-nistrë. Socialinës apsaugos ir dar-

bo ministrë yra nuo 2000 metø net ketu-riose Vyriausybëse. Vilijos biografijoje –palyginti nedaug áraðø. Ji gimë 1960 m. Pak-ruojo rajono Linkuvos miestelyje, auksomedaliu baigë èia esanèià vidurinæ mokyk-là (dabar gimnazija), o 1983 m. – Vilniausuniversiteto Teisës fakultetà. Tais paèiaismetais ásidarbino tuometëje Socialinio ap-rûpinimo ministerijoje (dabar Socialinësapsaugos ir darbo ministerija) ir darbovie-tës nepakeitë iki ðiol. Ministerijoje ji dir-bo revizore, Pensijø skyriaus vyresniàja ins-pektore, juriskonsulte. Nuo 1996 m. iki2000 m. V.Blinkevièiûtë buvo socialinësapsaugos ir darbo viceministrë, atsakingauþ socialinës paramos sritá. Uþ nuopelnusLietuvai Vilija apdovanota Lietuvos vals-tybës ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai” Ko-mandoro kryþiumi.

Vilija maloniai sutiko atsakyti á „Mûsøbalso“ klausimus

Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia la-biausiai?

Pokyèiø pastaruoju metu vyksta tiekdaug, kad dabar þmonëms labiausiai trûks-ta stabilumo, pasitikëjimo savimi ir tikëji-mo valstybës ateitimi.

Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti social-demokratø siûlomà programà?

Todël, kad geresnës nëra. Ir todël, jog

socialdemokratai jau patyrë iðbandymà val-dþia. Tai partija, kuri vykdo savo paþadusir tai árodë savo darbais. Mes dirbome irdirbsime þmonëms, tai nëra tik tuðti þodþiai.

Svarbiausias jûsø, kaip politikës, nu-veiktas darbas?

Ministre dirbu jau aðtuonerius metus.Per tà laikà labai iðaugo þmoniø pasitikëji-mas socialinës apsaugos sistema. Ðiuo me-tu jis yra didesnis nei bet kada anksèiau.Uþ tai esu dëkinga þmonëms, su kuriais manteko dirbti, ir tiems, kurie manimi pasitiki.

Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?Niekada neþadëèiau to, ko neámano-

ma ágyvendinti, pvz., pagerinti þmoniø gy-venimà per 11 dienø...

Kokia asmenybë yra didþiausias auto-ritetas, kodël?

Per savo gyvenimà sutikau daugybæ þmo-niø, kurie mane þavëjo savo sàþiningumu,padorumu, gerumu, nuoðirdumu, puikiuhumoru jausmu, todël iðskirti vienà sunku.

Pastaruoju metu perskaityta knyga?Laisvalaikiu mëgstu atsipalaiduoti skai-

tydama detektyvus. Visai neseniai ásigijaunaujà Aleksandros Marininos detektyvà„Uþ viskà reikia mokëti“. Já ðiuo metu irskaitau.

Gimæs ir iðaugæs paprastø þmoniø ðeimoje bei vai-kystæ praleidæs provincijoje, Algirdas Butkevièiusgerai þino, kaip gyvena dauguma þmoniø mûsø

ðalyje. Todël socialdemokratiniai principai – socialinë part-nerystë, socialinis atsakingumas, atstovavimas maþas paja-mas gaunanèiø þmoniø interesams – jam artimi, supranta-mi ir brangûs. „Dabar esu gerai susipaþinæs ir su liberaliz-mu, ir su konservatyviomis idëjomis, taèiau manau, kadLietuva, iðsiverþusi ið socializmo gniauþtø, negali pulti ákità kraðtutinumà – liberalizmà“, – sako dabartinis susisie-kimo ministras.

Jo ásitikinimu, nemaþai daliai lietuviø dar reikalingarimta valstybës globa. Kodël A.Butkevièius tapo bûtentsocialdemokratu? „Mano ástojimas á LSDP – beveik atsi-tiktinumas, – pasakoja politikas. – Kartà á Marijampolæ,

kur dirbau 1991 metais, atvyko Aloyzas Sakalas – vienaryðkiausiø Sàjûdþio asmenybiø. Man teko su juo bendrau-ti, nes A.Sakalas susitiko su Marijampolës savivaldybës dar-buotojais. Mes kalbëjome apie Lietuvos ateitá, ekonomi-næ politikà ir jis pasiûlë man prisidëti prie Lietuvos social-demokratø. Tai ir buvo lemiamas kvietimas.“

Pats vertindamas savo gyvenimà ir veiklà A.Butkevi-èius dþiaugiasi, kad já daþniausiai supa geranoriðki, palai-kantys ir ákvepiantys þmonës, kurie palengvina sunkiausiànaðtà ir padeda siekiant dideliø tikslø.

Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai?Lietuvai svarbiausia iðvengti rimtos ekonominës krizës.

Todël neatidëliotina uþduotis – parengti krizës prevenci-jos programà ir nuosekliai jà vykdyti. Pagrindines ðios prog-ramos gaires sieèiau su bûsto renovacija ir ðilumos taupy-mu. Mes ðiuo metu iðgyvename tokius laikus, kurie buvoVakarø Europoje 8 deðimtmetyje. Pabrangus energetiniamsiðtekliams, Europa iðmoko taupyti elektrà ir ðilumà. Da-bar to turime iðmokti ir mes. Bûsto renovavimas padëskurti naujas darbo vietas, atgaivins statybas, padidins þmo-niø pajamas. Ir biudþetas pasipildys mokesèiais.

Antra ðalies problema – administraciniø ir vadybiniø ge-bëjimø trûkumas. Pastebiu tai ir privaèiame versle, ir valsty-bës institucijose. Specialistai nesugeba suformuoti tikslo irnuosekliai já ágyvendinti. Trûksta atsakingumo ir þiniø.

Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siû-lomà programà?

Socialinës garantijos ir demokratiðkumas – labiausiaireikalingos samdomiems darbuotojams. Tokiø Lietuvoje –dauguma. Tikiu, kad mums pavyks ágyvendinti progresi-niø mokesèiø principà, o tai sumaþins socialiná nelygumàtarp þmoniø.

Svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveiktas darbas?Man dirbant Seimo Biudþeto ir finansø komitete pa-

ruoðta dirva programiniam biudþeto sudarymui. Didþiulis

kiekis mokestiniø ástatymø buvo derinamas prie ES teisësaktø mums stojant á Europos Sàjungà. Dþiaugiuosi, kadpavyko pakeisti saugaus eismo situacijà, pristabdyti karàkeliuose. Man brangus yra ir geleþinkelio projektas „RailBaltica“, nes dirbant susisiekimo ministru pavyko pereitinuo kalbø prie darbø.

Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?Rinkëjams neþadësiu to, kuo netikiu pats. Pavyzdþiui,

kad Lietuva per metus virs turtingiausia ES ðalimi, kaddukart padidës visø þmoniø pajamos, kad be darbo kilsgerovë.

Kokia asmenybë yra didþiausias autoritetas?Asmenybës? Tai talentingi darbðtuoliai. Jeckas Welchas

– pripaþintas labiausiai gerbiamu verslo vadovu pasaulyje.Jis ne tik sukûrë milþiniðkà korporacijà bei ádiegë naujostiliaus vadybà, bet ir pagrástai gali bûti vadinamas didþiuojuvadybos novatoriumi.

Pastaruoju metu perskaityta knyga?Davido Schwartzo „Plataus màstymo jëga“, Aleksand-

ro Svijaðo „Iðmintingas pasaulis“.Ásimintiniausias nuotykis?Uþklupote su ðiuo klausimu netikëtai. Net neþinau, kà

atsakyti. Gyvenimas toks átemptas ir tiek jëgø reikalauja, kadnet neþinau, kas man buvo ásimintiniausia... Gal viskas?

Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?Á negyvenamà salà pasiimèiau namiðkius. Jie man bran-

gûs ir juos visada norëèiau matyti ðalia.Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje? Kaip,

bûdamas toks uþimtas, randate laiko bendrauti su arti-maisiais?

Mano ðeima stipriai nukenèia. Kartais atrodo, kad jie bemano globos jauèiasi nesaugiai. Esu visuomenininkas, turiubûti su þmonëmis, gyventi ne tik asmeniniais siekiais, bet irþmoniø problemomis. Jauèiuosi laimingas galëdamas padëti.Artimieji supranta mane ir palaiko. Esu jiems dëkingas.

Socialinës apsaugos ir darbo ministrë

Nr. 3 Vilija BlinkevièiûtëLSDP kandidatë vienmandatëje Vilniaus Ðeðkinës (6) rinkimø apygardoje

Nr. 4 Algirdas Butkevièius:„Lietuviams reikia rimtos valstybës globos“

LSDP kandidatas vienmandatëje Vilkaviðkio (68) rinkimø apygardoje

Akcijoje „Geguþës mënuo – be smurto prieð vaikus“.

Ásimintiniausias nuotykis?Niekada nepamirðiu, kaip prieð keletà

metø dalyvavau laidoje „Nepabuvæs karei-vëliu“. Skrendant kariniu sraigtasparniustaiga vienas ið kareiviø neáspëjæs pradëjostumti mane lauk. Teko panaudoti mote-riðkà ginklà – ëmiau rëkti kiek tik galëjau...Pasirodo, èia buvo laidos scenarijus, kadmes kartu turëjome leistis paraðiutu þemyn.Deja, man reikëjo moraliðkai pasiruoðti, to-dël mane toks netikëtumas labai iðgàsdi-no, o kareivis, matyt, iðsigando mano rëki-mo, tad abu taip ir likome sraigtasparnyje.

Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyve-namà salà?

Visø pirma að ten nekeliauèiau, nes mantrûktø þmoniø. Bendravimas yra viena di-dþiausiø gyvenimo vertybiø.

Ðeima nenukenèia jums bûnant politi-koje? Kaip, bûdama tokia uþimta, randatelaiko bendrauti su artimaisiais?

Viena svarbiausiø mano darbo vertin-tojø ir kritikø yra mama. Nors jai ðá rudenásukaks 80 metø, ji aktyviai stebi ðalies gy-venimà ir nuolat mane pabara ar pasidþiau-gia. Geriausiai pailsiu pas mamà maþameðiaurës Lietuvos miestelyje – Linkuvoje.Èia su seserimi ir dukterëèia, kaip kasmet,atostogavome ir ðià vasarà.

Kodël tapote socialdemokrate?Kai daugiau nei 20 metø dirbi sociali-

nës apsaugos srityje, kai dirbi þmonëms, jølabui – net ðirdyje esi tikras socialdemok-ratas. Manau, tai, kad esu socialdemokra-të – natûralu.

MÛSØ BALSAS6

LSDP pirmininko pavaduotojos, Seimo narës MildosPetrauskienës darbo diena prasideda anksti, o baigiasi ta-da, kai dauguma þmoniø vakarais ilsisi. Mildai, arba so-cialdemokratø bièiuliø vadinamai tiesiog Mildute, ilsëtisnëra kada. Jai netrûksta darbo Seimo Nacionalinio sau-gumo komitete, Peticijø komisijoje, kuriai moteris vado-vauja nuo pat Seimo kadencijos pradþios. Jos rankose irsocialdemokratø organizacijos vadelës. Ar ne per daug vie-nai moteriai, pasiteiravau?

– Þinoma, kad nelengva, – atsako M.Petrauskienë. –Moteriai bûti politikoje visada sunku, netgi dukart sun-kiau nei vyrui. Juk ji dar turi laikyti namø kampus. Gerai,kad turiu supratingà vyrà Antanà, su juo jau daugiau kaiptrisdeðimt metø esame kartu. Uþauginome dukrà ir sûnø,kartu dþiaugiamës anûkais. Ápratome kartu bûti partiniuosebei kitokiuose renginiuose. – Taèiau bûna momentø, kaigráþtu namo ir tyliu. Tada vyras stengiasi nekalbinti ma-næs, þino, kad pavargau, jog diena buvo átempta. Praeinakiek laiko, atsigaunu ir prakalbu. Uþtat nëra kada ginèytisir bartis, – juokiasi Seimo narë M.Petrauskienë.

Kas yra lankæsis Lietuvos socialdemokratø bûstinëje,ásikûrusioje Vilniaus ðirdyje, Barboros Radvilaitës gatvëje(prieð Katedrà), visada prisimena toká vaizdà: ankðtas sek-retorës kambariukas dûzgia tarsi bièiø avilys, nuolat skam-ba telefonas, verdama kava ar arbata. Uþ M.Petrauskienësdurø lûkuriuoja daug ávairiø þmoniø. Seimo narë susitin-ka su partijos bièiuliais, kurie plûsta á jos kuklø kabinetàsrautais, þurnalistais, tiesiog þmonëmis, atëjusiais á LSDPcentrinæ bûstinæ. Su visais ji randa laiko pakalbëti, pa-klausia, kas jiems rûpi, kas slegia, kokios nuotaikos jø ra-jonuose ar miestuose. Lankosi èia ir kitø partijø atstovai,derina pozicijas, tariasi. Kartà per savaitæ M.Petrauskienëiðtrûksta á gimtàjá Utenos rajonà, visada stengiasi aplan-kyti Uþpaliø miestelá, kuriame baigë vidurinæ mokyklà. Sa-vo mokykloje ji – laukiamas sveèias, puikiai þino mokytojøproblemas. Jos padovanota Uþpaliø miestelio nuotrauka,kurioje matyti garsioji gimnazija, nepaliesta mokyklø nai-kinimo vajaus, puikuojasi mokymo ástaigos matomiausio-je vietoje.

M.Petrauskienës biografijà galime perskaityti Seimotinklalapyje, apie jà raðo lietuviðkoji enciklopedija, knyga„Kas yra kas“. M.Petrauskienë gimë 1949 m. vasario 1 d.Utenos rajono Kaimynø kaime, dirbo Utenos rajono Sal-dutiðkio vidurinës mokyklos mokytoja. Vëliau baigusi Vil-niaus valstybinio pedagoginio instituto (dabar Vilniaus pe-dagoginis universitetas) Lietuviø kalbos ir literatûros fa-kultetà ágijo lietuviø kalbos ir literatûros mokytojos spe-cialybæ. M.Petrauskienë kurá laikà dirbo Pakruojo viduri-nës mokyklos lietuviø kalbos ir literatûros mokytoja. Jau-nà, gabià ir perspektyvià darbuotojà tuomet átraukë á par-tiná darbà. Prasidëjus atgimimui, M.Petrauskienë buvo tarptø, kurie inicijavo savarankiðkosios LKP, vëliau LDDP su-

sikûrimà. 1995 metais tapo Utenos apskrities valdytoja.Atsakingos pareigos grûdino Mildos charakterá, iðmokëatleisti oponentams. Entuziazmo jai gali pavydëti kiek-vienas.

– Mano idealas yra Prezidentas Algirdas Brazauskas, –kalba M.Petrauskienë. – Jo dëka að daug ko iðmokau, ta-pau politike. – Dþiaugiuosi, kad man tenka dirbti ir sutokiais þmonëmis kaip mûsø partijos pirmininkas Gedimi-nas Kirkilas, Garbës pirmininkas, Europos Parlamento narysprof. Aloyzas Sakalas, Seimo Pirmininkas Èeslovas Jurðë-nas, ministrë Vilija Blinkevièiûtë, jais að þaviuosi. Ðá sàra-ðà bûtø galima tæsti ir tæsti. Apskritai mûsø rinkimø sàraðe– nuostabûs þmonës, patyræ politikai, kurie matæ ir ðilto,ir ðalto, – pasakoja Milda. – Vienas dalykas, ko nedarau –niekada nedaliju tuðèiø paþadø.

Ið tiesø M.Petrauskienë padeda visiems. Daug þmoniøtiesiog ateina pasiguosti dël savo darbo problemø, paklaus-ti patarimo sprendþiant ávairius klausimus. Ir Milda sten-giasi padëti visiems. Gal todël jos kabinete ðvyti tokia tei-giama aura, kurià po dalelæ iðsineða jà lankantieji. Patidaþnai susiurbia visà neigiamà energijà, nuoskaudas beisukandusi dantis dirba toliau. Ði moteris visada geros nuo-taikos, atrodo, kad jai nebûna sunku.

Todël ne veltui á klausimà „Kà pasiimtø á negyvenamàsalà?“ Milda nedvejodama atsakë – mobiløjá telefonà. Tie-sa, pastarøjø ji turi net tris, kurie daþnai skamba net vienumetu. Bet mûsø paðnekovë tiesiog neásivaizduoja gyveni-mo kur nors ramioje vietoje, tyloje. Tai bûdinga visiemsveiklos þmonëms. Gal todël moters neseniai perskaitytaRobino Sharmos knyga „Vienuolis, kuris pardavë „Fera-ri“ yra apie tokius þmones kaip ji.

Nr. 5 Milda Petrauskienë:„Niekada nedaliju tuðèiø paþadø“

Atgaivà Seimo narë M.Petrauskienë randa keliauda-ma. Tiesa, tos kelionës vargu ar yra turistinës. Ðtai nese-niai Milda, kaip Nacionalinio saugumo komiteto narë, ap-lankë mûsø karius, tarnaujanèius Afganistane. Kà tik bu-vo ávykusios provokacijos prieð NATO karius, pasiglemþu-sios nemaþai gyvybiø.

– Tik gráþusi supratau, kur buvau nukeliavusi, – pasa-koja Milda. – Buvau aprengta neperðaunama liemene, antgalvos – ðalmas. Tvyrojo 40 laipsniø karðtis. Nebuvo kuokvëpuoti. Uþtat savo kailiu patyriau, kokiomis sàlygomismûsø kariai atlieka pareigà.

Kita Seimo narës M.Petrauskienës svajonë yra nuvykti áGruzijà. Ten, kur karðta, kur ðaudoma. Tokia yra Milda – nebi-jo pavojø, taèiau kartu iðlieka þavi, moteriðka ir paprasta.

Parengë Rimantas Vaitkus

LSDP 110 metø ðventëje.

Su Kaimynø kaimo (Utenos rajonas) bendruomenës nariais.

Su vyru Antanu.

Derliaus ðventëje Panevëþyje.

Mildos Petrauskienës ðeima. Sûnus Evaldas, marti Jurga, duk-ra Agnë, vyras Antanas, anûkëlë Julytë.

Utenos miesto ðventëje.

LSDP konferencijoje. Ið kairës: Valentinas Bubulis, LSDP kan-didatas Utenos vienmandatëje apygardoje, Seimo narë, LSDPpirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienë, Ministras Pirmi-ninkas, LSDP pirmininkas Gediminas Kirkilas, LSDP garbëspirmininkas Algirdas Brazauskas.

MÛSØ BALSAS 7

„Juozas Olekas – gydytojas ir aktyvus visuomenininkas, á po-litikà atëjo tikrai ne vienai dienai, ne vieniems metams ir nevienai kadencijai. Jaunas perspektyvus politikas greièiau prime-na ilgø distancijø bëgikà. Ramiai, solidþiai ir uþtikrintai tolyntolyn á tikslà. Jis – strategas. Gali, atrodo, labai lengvai iðkæstiðios dienos nemalonumà, piktà þodá ar þiniasklaidos ákandimà.Taèiau þvelgiant á tolesnæ ateitá, J.Olekas lyg didmeistris prieðachmatø lentos jau dabar þino gerà deðimtá ëjimø á prieká...” –taip kadaise vienoje knygoje Juozà pristatë Seimo PirmininkasÈeslovas Jurðënas. Ðiuose rinkimuose á Seimà J.Olekas pasitin-ka naujus iððûkius, kandidatuoja vienmandatëje Vilniaus Fabijo-niðkiø apygardoje. Jo numeris LSDP sàraðe – 7.

Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai?Pastaraisiais metais Lietuvai pasiekus svariø ekonomikos au-

gimo rezultatø, kaip niekada svarbu pagrindiná dëmesá artimiau-siu metu koncentruoti socialiniam teisingumui stiprinti. Kiek-vienas, kuriam labiau pasisekë, kurio verslas laisvoje Lietuvojesuklestëjo, turëtø ðirdimi ir protu jausti, kaip svarbu mûsø Tëvy-nës ateièiai stiprinti visuotinà uþtikrintumo ir savigarbos jaus-mà. Tà galime uþtikrinti garantuojant visuotiná ir kokybiðkà ðvie-timà, sveikatos ir socialinæ apsaugà. Ðioms valstybës funkcijomsderamai ágyvendinti bûtinas adekvatus finansavimas, o tam rei-

Vienas didþiausiø autoritetø Socialdemokratø partijoje, bièiuliøypaè vertinamas uþ nepriekaiðtingà reputacijà ir principingàlaikysenà. Valdant socialdemokratams Zigmantas Balèytis sëk-

mingai vadovavo Susisiekimo ir Finansø ministerijoms, o ðiuo metu yrabene aktyviausias progresiniø mokesèiø ávedimo ðalininkas.

Jo ásitikinimu, socialinis saugumas þmonëms yra svarbiausias daly-kas. „Remsime jaunas ðeimas, garantuosime vakarietiðkà sveikatosprieþiûrà ir gydymà, uþtikrinsime orià pensijà”, – Z.Balèytis nesiðvais-

Ásimintiniausias nuotykis?2006 m. su þmona ir sûnumi bei grupe draugø vaþiuojant

traukiniu ið Maskvos á Vilniø ir aptariant mûsø þygio baidarëmisKrasnojarsko kraðte, Manos upe, áspûdþius, vienai ið mûsø gru-pës nariø duotas sutikimas kopti á Monblano virðûnæ. Þodis – neþvirblis. 2007 m. vasaros pradþioje – kopimo sunkumai, vëliauuþkopimo á aukðèiausià Alpiø virðûnæ dþiaugsmas ir dar ilgasvarginantis nusileidimas, kai didþiàjà dalá kelio lijo lietus ir vyra-vo tamsa.

Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?Didelæ kuprinæ ið parduotuvës „Civiliams ir armijai“, pri-

krautà pagal Lietuvos kario, pasiruoðusio þygiui, standartà. Þi-noma, ásidëèiau fotoaparatà, kad gráþus pasakojimas bûtø ir iliust-ruotas.

Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje? Kaip, bûdamastoks uþimtas, randate laiko bendrauti su artimaisiais?

Be abejo, dalis politikai skirto laiko nugvelbiama ið ðeimos,bet artimieji nuo mano pirmøjø þingsniø politikoje visuomet bu-vo ir yra su manimi. Mano pirmieji vertintojai, tikrintojai ir pata-rëjai. Kad visas gyvenimas nevirstø vien politika, turime tvirtas irsmagias ðeimines laisvalaikio leidimo tradicijas. Kiekvienà þie-mà su ðeima bûtinai slidinëjame, o vasarà plaukiame baidarëmisir miname dviraèius, norëdami kuo geriau paþinti Lietuvà ir josþmones. Ðià vasarà gimus anûkui Antanui mûsø keliavo jau ketu-riolika. Tai smagu ir ðeimiðka. Naudodamasis proga noriu padë-koti visos ðeimos vardu uþ malonius áspûdþius þmonëms, ðiàvasarà sutiktiems Anykðèiø rajono Ðventosios pakrantëse ir Drus-kininkø apylinkëse. Tikiu, kad tokias paþintis tæsime ir ateinan-èià vasarà, tik jau kitose Lietuvos vietose.

Kodël tapote socialdemokratu?Tai buvo gana seniai ir tiksliai neatsimenu. Tikriausia to-

dël, kad anuometëje sistemoje maèiau daug netiesos ir vargo,todël, kad augau tremtiniø ðeimoje ir maèiau, kaip nemaþaidaliai þmoniø reikia pagalbos. Viskà vainikavo Sàjûdþio apy-auðryje vykusios diskusijos su V.Andriukaièiu, D.Kirveliu,G.Bagdonu, J.Ðatu, jog Sàjûdþio idëjø ágyvendinimo Lietuvaineuþteks, reikia darbuotis daugiau, kad ðalia laisvës bûtø ir so-cialinis teisingumas. Tai man, kaip gydytojui, buvo artima irsuprantama. Todël visi kartu kibome atkurti Socialdemokratøpartijos veiklà Lietuvoje ir tapome jos aktyviais ir formaliaisnariais dar 1989 m.

to paþadais, nes þino atsakomybës naðtà. Jo manymu, kelià á gerovænulemia valstybës biudþeto galimybës. Kad jos bûtø didesnës, Z.Balèy-tis visuomet siekë reformuoti mokesèiø sistemà pagal socialinius prin-cipus. Kad maþai uþdirbantieji mokëtø maþesnius mokesèius, o turtuo-liai bûtø apmokestinti labiau. Kad maþëtø socialinë atskirtis ir kuodaugiau þmoniø Lietuvoje jaustø realø pajamø augimà ir gerëjantágyvenimà.

Ðilalës–Ðilutës rinkimø apygardos rinkëjai pastaruosius dvejus Sei-mo rinkimus Z.Balèytá iðrinkdavo savo atstovu parlamente. 1953-iaisiaisÐilutës r. gimæs Seimo narys èia baigë aðtuonmetæ ir vidurinæ mokyklasbei iki ðiol jauèia ypatingà ryðá su Pamario kraðto gyventojais. Jis nuolatpalaiko tiesioginius kontaktus su vietos bendruomenëmis, paprastais þmo-nëmis, atsakingai padeda jiems kiek galëdamas.

Kodël tapote socialdemokratu?Tai rimèiausia partija, kurios deklaruojamos idëjos aktualios dau-

geliui þmoniø. Mano manymu, socialdemokratinius principus savo prog-ramose bando propaguoti visos partijos, kad ir paèios nenorëdamos topripaþinti, – nes tai universalûs paþangios valstybës dësniai. Ði partijavykdo socialiai orientuotà politikà, realiai rûpinasi þmoniø gerove.

Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai?Kaip ir kiekvienai valstybei, taip ir Lietuvai naujuoju laikotarpiu

iðkyla naujø uþdaviniø.Ðiuo metu visiems svarbu ryþtingai siekti energetinës nepriklauso-

mybës, spræsti þmoniø socialines problemas. Kasdieniame gyvenimereikëtø padorumo ir daugiau teisingumo.

Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siûlomà programà?Mûsø programa yra socialiai orientuota. Mano manymu, ji atspin-

di kiekvieno þmogaus lûkesèius, nepriklausomai nuo jo partinës prik-lausomybës: socialinës garantijos, didëjantys atlyginimai, nemokamasveikatos prieþiûra ir mokslas, tobulinama mokesèiø sistema ir t. t.

Svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveiktas darbas?Sàþiningas rûpinimasis Ðilalës ir Ðilutës kraðto þmonëmis, rajono

bëdomis. Manau, sàþiningas darbas ir Seime, ir Vyriausybëje. Nenorë-èiau vardyti savo pasiekimø, bet viliuosi, kad visas dvi kadencijas manodarbai buvo gerai matomi rajone.

Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?To, ko dël objektyviø prieþasèiø tiesiog neámanoma ágyvendinti.Kokia asmenybë yra didþiausias autoritetas, kodël?Neturiu vieno þmogaus, kuris man bûtø pavyzdys ir autoritetas.

Mano mokytojas – pats Gyvenimas. Ið jo kiekvienà dienà kaþkà gauni,kaþkà, deja, ir prarandi.

Pastaruoju metu perskaityta knyga?Bièiulio Vytauto Èepo tik kà iðleistas romanas ,,Po saule keièiasi

tik laikas”.Ásimintiniausias nuotykis?Mano neávykusio premjeravimo istorija.Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?Jei negalima pasiimti þmonos, tuomet meðkeræ, ðautuvà ir teniso

raketæ.Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje?Deja, taip. Juk daþnai ávairiems susitikimams tenka paaukoti ir va-

karus bei savaitgalius. Anksèiau ðeima kartais ir stebëdavosi, kodël rei-kia taip daþnai vaþinëti, taèiau jau praëjo tas laikas, apsiprato. Jie puikiaisupranta, kokia yra mano veikla ir kodël tas dalyvavimas, bendravimas,ávairiø klausimø sprendimas yra bûtinas. O ir artimiesiems vis daþniaupatinka atvaþiuoti kartu, pajusti tà ðilumà ið supanèiø þmoniø.

Kaip, bûdamas toks uþimtas, randate laiko bendrauti su artimai-siais?

Per tiek metø laikomës taisyklës tam tikromis savaitës dienomisbûti kartu. Stengiamës jai nenusiþengti.

kia, kaip áprasta Vakarø demokratinëse valstybëse, á kurias ban-dome lygiuotis, padidinti lëðø perskirstymà per valstybës biu-dþetà. Tai garantuoja ðiø srièiø plëtojimà ir atitinkantá ðiose sfe-rose dirbanèiø þmoniø darbo mokëjimà. Vieni ið efektyviø ir jaupatikrintø tam instrumentø yra progresiniai ir turto mokesèiai.Todël visuomet pasisakau uþ ðiø socialdemokratiniø ir ne tikfinansiniø instrumentø panaudojimà. Manau, turime realià gali-mybæ juos panaudoti nuo 2010 m.

Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siûlomàprogramà?

Lietuvos socialdemokratø pateikta programa sudaryta áver-tinus Lietuvos þmoniø lûkesèius ir realias valstybës galimybes.Joje iðdëstyti ambicingi ir konkretûs ásipareigojimai. Manau, kadapie daugelá jø pasakë mano kolegos, todël pabrëðiu tik keletà iðdabar man patikëtos kraðto apsaugos srities. Tai – kariuomenëstransformacija ir jos organizacija profesiniu pagrindu, pilietiniopatriotinio jaunimo ugdymo stiprinimas bei Lietuvos teritorijosiðvalymas nuo per pasaulinius karus uþsilikusiø sprogmenø. Ko-manda, kuri pasiruoðusi programà ágyvendinti, savo darbais áro-dë, kad visuomet tesi rinkimø paþadus, yra profesionali, ryþtingair atsakinga.

Svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveiktas darbas?Nuolatinis socialdemokratijos vertybiø ir principø propaga-

vimas bei ágyvendinimas einant bet kurias pareigas, o per ðiuosmetus tai – Lietuvos kariuomenës transformacijos parengimas irjos praktinis ágyvendinimas, kad Lietuvos kariuomenë bûtø pasi-rengusi atremti ne tik ðios dienos, bet ir ateities iððûkius. Vienasryðkiausiø momentø yra perëjimas nuo ðauktiniø prie profesinëskariuomenës.

Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?To, ko negaliu ágyvendinti ir to, kuo pats netikiu.Kokia asmenybë yra didþiausias autoritetas? Kodël?Steponas Kairys – vienas Lietuvos socialdemokratø partijos

ákûrëjø, jos lyderiø, pirmøjø keturiø (1920–1927 m.) LietuvosSeimø narys, pirmasis Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komi-teto pirmininkas, puikus inþinierius, suprojektavæs ir ágyvendi-næs Kauno drenaþo ir vandentiekio sistemas. Visuomet vadova-vosi ir tvirtai gynë socialdemokratines vertybes, didelá dëmesáskyræs jaunimui ðviesti ir átraukti á ðalies valdymà.

Pastaruoju metu perskaityta knyga?Juano Enriquezo „Kai ateitis uþvaldo mus“.

Nr. 6 Zigmantas Balèytis:

Nr. 7 Juozas Olekas:

„Svarbiausia socialinis saugumas“LSDP kandidatas vienmandatëje Ðilalës–Ðilutës (33) rinkimø apygardoje

„Socialdemokratø partijos programoje –ambicingi ir konkretûs ásipareigojimai”LSDP kandidatas vienmandatëje Vilniaus Fabijoniðkiø (5) rinkimø apygardoje

MÛSØ BALSAS8

Principingas, atkaklus ir sàþiningas politikas, teisininkas. Mokantisklausyti ir iðgirsti. Julius Sabatauskas ið kitø politikø iðsiskiria tuo,kad visus sprendimus priima tik nuosekliai ásigilinæs á situacijà,

faktà, aplinkybes – kaip ir dera patyrusiam teisininkui. Pastaràjà Seimokadencijà vadovavæs Teisës ir teisëtvarkos komitetui, J.Sabatauskas ver-tinamas kaip sumanus politikas, kuriam pavyko palaipsniui modernizuotiteisinës sistemos Lietuvoje reformà – pasiekti, kad bûtø priimti ástaty-mai. Tai suteikiantis platesnes galimybes gauti valstybës garantuojamàteisinæ pagalbà; uþtikrinantis teismø sistemos skaidrumà ir atvirumà;taip pat parengti Individualaus konstitucinio skundo koncepcijà.

Pripaþástantis argumentø kalbà J.Sabatauskas mano, kad kiekvie-nas þmogus turi sugebëti pripaþinti savo klaidas. „Tas, kuris to nesuge-ba, neturi jokios ateities“, – sako politikas, pastaruosius kelerius me-tus Seime jis vedë ðimtus teisiniø diskusijø.

Kas nuveikta savo rinkimø apygardoje? J.Sabatauskui pavyko iðmirties taðko iðjudinti dar sovietmeèiu pradëto Alytaus teatro Didþio-sios salës statybà. Sutelktomis pastangomis pavyko gauti lëðø apverk-

Irena Ðiaulienë – vienintelë moteris, kuri su ðeðiais Seimonariais praëjusiø metø lapkrièio 25 d. paminëjo 15 metødarbo Seime sukaktá. Didþiulë parlamentinio darbo patirtis,

daugybë ástatymø projektø, siûlymø ir vis naujos idëjos, gimstan-èios politikës galvoje. I.Ðiaulienë jau antrà kadencijà sëkmingaivadovauja didþiausiai Seimo LSDP frakcijai. Socialdemokratø frak-cija Seime, ko gero, vienintelë frakcija, kurios niekas nepalieka,atvirkðèiai, ji vis pasipildo naujais nariais. I.Ðiaulienë LSDP dau-

giamandatës apygardos sàraðe yra aðtunta (Nr. 8). Politikë kandi-datuoja vienmandatëje Klaipëdos Mariø rinkimø apygardoje.

Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai?Manau, mums kartais stinga didesnio tikëjimo savo jëgomis,

esame per daug pesimistiðki vertindami savo ðalies perspektyvas.Visuomenë, kaip ir atskiras þmogus, kiekviename amþiuje sergasavo ligomis. Reikðdami nepasitenkinimà pamirðtame, kad neviskas priklauso nuo ástatymø, bet daug kas priklauso nuo mûsøpaèiø, nuo mûsø poþiûrio, nes demokratija, jos turinys – nuolati-në visø atsakomybë, tuo turime rûpintis visi. Puikiai þinome, kadkai kurie neraðyti ástatymai tvirtesni uþ visus raðytinius. Nëravieno ir greitai veikianèio recepto kuriant gerovës valstybæ vi-siems. Bet akivaizdu, kad tik remiantis mokslo ir technologijønaujovëmis galima toliau siekti ekonominio ðalies augimo. Rei-kia didesnio socialinio teisingumo, solidarumo, geresnës mo-kesèiø politikos, nes bendras gëris kuriamas kiekvieno laime.

Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siûlomàprogramà?

Socialdemokratai yra ágyvendinæ beveik visus rinkëjams duo-tus paþadus. Mûsø programoje nëra neágyvendinamø paþadø, osvarbiausias tikslas toks, kad pasiekta gerovë tarnautø visiems.

Svarbiausias jûsø, kaip politikës, nuveiktas darbas?Svarbiausia politikui – jausti, kur visuomenei labiausiai skau-

da, ko trûksta, kad antraeiliai dalykai nevirstø pirmaeiliais. Poli-tikui bûtina stengtis kuo daugiau bendrauti su þmonëmis, opera-tyviai reaguoti á jø skaudulius, kovoti su ydomis. Dþiaugiuosi,kad Socialdemokratø frakcija yra darni, patyrusi ir pasirengusidarbui komanda.

Rûpinausi ir valstybës investicijomis Klaipëdos mieste, tar-pininkavau dël lëðø skyrimo Klaipëdos universitetui, Vaikø ligo-

tinos bûklës Kultûros ir komunikacijos centrui tvarkyti – po daugeliometø egzistencijos jis prabus aktyviam gyvenimui.

„Didþiausia pastarøjø metø investicija Alytuje – tilto per Nemunàstatyba. Alytiðkiai gerai prisimena, kad daugiau nei prieð 20 metø buvosumanyta árengti ðiauriná miesto apvaþiavimà, taèiau tam vis nebuvoskiriama pinigø. Ne vienus metus dirbant su miesto savivaldybës vado-vais, ministrais pavyko pasiekti, kad Tûkstantmeèio tiltas Dzûkijossostinëje pagaliau statomas. Kitàmet já jau turësime“, – pasakoja poli-tikas.

Jam teko aktyviai dalyvauti Vyriausybëje ir Ûkio ministerijoje dis-kutuojant apie planà, padësiantá suðvelninti „Alytaus tekstilës“ bank-roto pasekmes. „Kaþkodël ðis planas ministerijoje buvo smarkiai kore-guotas ne Alytaus naudai, todël tokià jo redakcijà teko tiesiog sustab-dyti. Net kai kurie institucijø vadovai, kurie dalyvavo tame Vyriausybësposëdyje, sakë, kad pirmà kartà matë toká arðø Sabatauskà,“ – prisi-mena socialdemokratas. Dabar plane, be kitø priemoniø, numatytas irpramoninis parkas, kuris padës Alytuje iðnaudoti plyno lauko investici-jø galimybes ir sukurti naujø darbo vietø.

Be to, pritarus Vyriausybës vadovui G.Kirkilui bei finansø minist-rui R.Ðadþiui, alytiðkiai gali bûti tikri, kad Alytuje, rekonstravus Sportorûmus, vyks 2011 metø Europos krepðinio èempionatas.

„Þinoma, pasakyti, kad visi ðie darbai nuveikti tik mano vieno dë-ka, bûtø nesàþininga. Dirbo komanda – tiek Vyriausybë, tiek vietossavivalda ir Seimo nariai kaip tarpininkai“, – sako J.Sabatauskas.

Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai?Maþinti socialinæ atskirtá. Tai galima padaryti pertvarkius mokes-

èiø sistemà, t. y. ávedus progresinius pajamø mokesèius. Tokiu bûdubûtø ágyvendintas solidarumo principas – turtingesni moka daugiau, omaþesnes pajamas gaunantieji – maþiau.

Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siûlomà pro-gramà?

Socialdemokratai nedalija tuðèiø paþadø. Dauguma mûsø progra-mos siekiø buvo átvirtinti Vyriausybës programoje ir ávykdyti.

Nr. 8 Irena Ðiaulienë:

Nr. 9 Julius Sabatauskas:

ninei, I.Simonaitytës bibliotekai, Muzikinio teatro statybos gali-mybiø studijai, Dramos teatro, S.Ðimkaus konservatorijos kapi-taliniam remontui, gyventojø iðkeldinimo ið LEZ’o programos.L.Lankuèio bibliotekos Gargþduose ir kt. finansavimu.

Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?Nesivadovauju dar vis populiaria ,,iðmintimi”, kad jei pasau-

lis nori bûti apgaunamas, tad tebûnie apgautas.Kokia asmenybë yra didþiausias autoritetas? Kodël?Yra daug sektinø, dideliø, pasiþyminèiø ávairiomis savybë-

mis asmenybiø, kurios skirtingose visuomenëse ir skirtingu lai-ku paliko þymius pëdsakus. Mane visada þavëjo ir þavi jø gebëji-mas iðlikti savimi ir net lemti visuomenës raidà.

Pastaruoju metu perskaityta knyga?Skaitau nuolat ir knygas renkuosi atidþiai. Pastaruoju metu

perskaitytos yra S.Zweigo ,,Marija Antuanetë”, P.Coelho ,,Pilig-rimas”, A.Baltakio ,,Gimiau paèiu laiku”, V.Jasukaitytës ,,Kaimes buvome vilkai”.

Ásimintiniausias nuotykis?Gyvenimas.Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?Viltá! Tai blogas vedlys, bet geras pakeleivis.Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje?Susitaikë su problemomis, kurias sukelia mano buvimas po-

litikoje.Kodël tapote socialdemokrate?Socialdemokratija skelbia ir siekia socialinio teisingumo ir

lygiateisiðkumo visuomenëje. Tai neabejingø þmoniø vertybës.Siekiant ðiuos principus ágyvendinti reikia iðminties, teisingos irjautrios ðirdies. O ðirdis – kairëje, todël að kairioji. Ðiandienospasaulyje geriausias socialdemokratijos vertybiø ákûnijimo pa-vyzdys – Skandinavijos ðaliø visuomenës.

Koks svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveiktas darbas?Parengta ir Seimo priimta koncepcija dël galimybës kiekvienam

asmeniui dël savo paþeistø teisiø kreiptis á Konstituciná Teismà. Pasta-raisiais metais daug nuveikta uþtikrinant saugø eismà. Átvirtintos grieþ-tinanèios pataisos Administraciniø teisës paþeidimø kodekse, patvir-tinta Saugaus eismo automobiliø keliuose nauja redakcija.

Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?To, ko neámanoma ávykdyti ar prieðtarauja Konstitucijai.Kokia asmenybë jums yra didþiausias autoritetas, kodël?Mano tëtis Vytautas Sabatauskas. Jis man – supratingo, jauèianèio

atsakomybæ uþ save, kitus, patikëtà darbà, protingo bei mylinèio þmo-gaus etalonas. Likimas jo nelepino, nuo deðimties metø teko valgytitremtinio duonà Komijoje, Jakutijoje. Visà gyvenimà sunkiai dirbo,mokslø siekë neakivaizdþiai. Taèiau vargai jo nepalauþë. Ir ðiandiensugeba dþiaugtis gyvenimu. Yra puikaus balso, baritono, dainuoja nettrijuose choruose. Turëdamas toká pavyzdá ir að negaliu bûti kitoks, –turint ásitikinimus, tvirtà charakterá jausti pagarbà kitam.

Pastaruoju metu perskaityta knyga?Kurto Vonneguto „Èempionø pusryèiai“.Ásimintiniausias nuotykis?Avarinis lëktuvo nusileidimas lygiai prieð metus Vilniaus oro

uoste. Gráþtant ið Portugalijos ir orlaiviui jau leidþiantis – lûþo va-þiuoklë, lëktuvas persikreipë, propeleris perskrodë kiaurai lëktuvokorpusà. Variklis uþsidegë. Keli þmonës buvo suþeisti, bet, laimë,niekas neþuvo.

Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?Ðventàjá Raðtà ir aborigenà Penktadiená ið Danielio Defoe knygos

„Robinzonas Kruzas“, t. y. tikrà draugà, su kuriuo gali keliauti nors ápasaulio kraðtà.

Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje? Kaip, bûdamas toksuþimtas, randate laiko bendrauti su artimaisiais?

Þinoma, nukenèia. Kartais pasimatome su þmona tik ryte ir vëlaivakare, dar savaitgalá, jei jis bûna laisvas. Dukros jau gyvena savaran-kiðkà gyvenimà, taèiau didþiausias dþiaugsmas, kai galime visi susitikti.

„Ðirdis – kairëje, todël að kairioji”LSDP kandidatë vienmandatëje Klaipëdos Mariø (21) rinkimø apygardoje

LSDP kandidatas vienmandatëje Alytaus rinkimø (30) apygardoje

„Turint tvirtus ásitikinimus, jaustipagarbà kito nuomonei“

MÛSØ BALSAS 9

Kai 1997 m. gimnazistas ið Maþeikiø Linas Jonaus-kas pasirodë Lietuvos jaunimo politiniuose sam-bûriuose, akylesnë akis bemat pastebëjo kultûrin-

gos elgsenos jaunuolio, mokanèio ginti savo tiesà, politi-næ nuovokà.

Gimæs provincijoje paprastø darbininkø daugiavaikëjeðeimoje, Linas dël uþsispyrimo, darbðtumo, sugebëjimø irtalento pasiekë jau nemaþai. Visuomeninis aktyvumas, no-ras kurti ir padëti kitam stûmë Linà prisiimti vis didesnæatsakomybës naðtà. Aktyvumas ir gebëjimas spræsti buvopastebëti – Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas pakvietëLinà dirbti savo patarëju jaunimo politikos klausimais Lie-tuvos Vyriausybëje. Áspûdinga, juolab kai tau tik 29-eri!

Linas yra didþiausias galimybes dirbti Seime turintissocialdemokratø jaunimo astovas. Jis neabejotinai atneð

pinigus. Taip pat niekada neþadëèiau nesàmoniø, tokiøkaip pakeisti Lietuvà per 1, 11 ar 111 dienø.

Kokia asmenybë yra didþiausias autoritetas, kodël?Yra keletas: jaunystëje þavëjo Tadas Blinda – teisin-

gas; sporte – Virgilijus Alekna, nes yra ryþtingas ir valin-gas; politikoje dabar þaviuosi kandidatu á JAV preziden-tus Baracku Obama – verþlus ir energingas. Toks siekiubûti ir AÐ – RYÞTINGAS, TEISINGAS, SUPRATINGAS.

Pastaruoju metu perskaityta knyga?Mëgstamiausia mano knyga – neabejotinai meniðkiau-

sias lietuviø literatûros klasikos kûrinys Mariaus Katiliðkio„Miðkais ateina ruduo”. Na, o pastaroji skaityta knyga –Algirdo Brazausko „Ir tuomet dirbome Lietuvai”.

Ásimintiniausias nuotykis?Laimëjau maðinà þaidime „Teleloto“...Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?Pats pirmasis á negyvenamà salà su manimi keliautø

Andrius Kubilius. Iðveþus vienintelá vadovaujantá konser-vatoriø, manau, nebeliktø kam tai partijai vadovauti, o irmes daugiau niekada nebesudarytume su konservatoriaiskoalicijø.

Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje? Kaip,bûdamas toks uþimtas, randate laiko bendrauti su arti-maisiais?

Sudëtinga, þinoma, su mumis... Girdëjau, kad net di-dþiausi vadai, þmonø vadovaujami namie, tampa paklus-nûs ir mieli. Pamenu per televizijà matytà vaizdà, kaip L.Pa-ksienë auklëja vyrà... Man ðiuo poþiûriu kiek laisviau – kolkas esu nevedæs, tad visas galiu atsiduoti aktyviai veiklai.

jaunatviðkos energijos ir ðiuolaikiðkumo á parlamentà. Pri-sidëkite prie to, kad L.Jonauskas po Seimo rinkimø kibtøá darbus su nauja atsakomybe, kurià suteiktø Jûsø pasiti-këjimas. Spalio 12-àjà pasakykime TAIP Linui ir turësimesavo jaunà ir ðviesø þmogø parlamente.

Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai?Reikia ir didesniø atlyginimø, ir aukðtesniø pieno su-

pirkimo kainø, ir saugesniø gatviø, stadiono Vilniuje, nau-jos krepðinio arenos Kaune, bet svarbiausia reikiaRYÞTINGØ sprendimø.

Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siû-lomà programà?

Socialdemokratø programos siekiamybë – valstybës rû-pestis þmonëmis: moksleiviais, darbininkais, tëvais, vaikais,mokytojais, studentais, daktarais, seneliais ir visais kitais.Svarbiausia yra ÞMOGUS, bet dar svarbiau – rûpintis netik savimi, bet ir kitu asmeniu.

Svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveiktas darbas?Didþiausias iki ðiol mano nuveiktas darbas – 4000 jau-

nuoliø, nesiðlaistanèiø gatvëmis, o aktyviai veikianèiø Lie-tuvos socialdemokratinio jaunimo sàjungoje, kurios pir-mininkas esu að. O didþiausi darbai dar laukia ateityje,tam man reikia Jûsø pasitikëjimo ir suteiktos galimybës.

Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?Daug metø visos partijos kaip susitarusios þadëjo grà-

þinti þmoniø indëlius. Þinoma, jos priverstos tai padaryti,nes maþø maþiausia ðis paþadas buvo madingas ir labiausiaviliojantis þmones. Neþadu to padaryti, nes bûtent social-demokratai ðá paþadà tesëjo ir jau sugràþino þmonëms jø

Nr.10 Linas Jonauskas:„Man reikia Jûsø pasitikëjimo“

KURIANTI LIETUVASeimo narë, Ekonomikos komiteto pirmininkë

Birutë Vësaitë

Daþnai þmonës kelia klausimà,kodël uþ panaðø darbà, kurá dirbaAnglijoje ar Suomijoje, mûsø emig-rantai gauna tris kartus didesná at-lyginimà nei Lietuvoje. Atsakymaspaprastas. Iðsivysèiusios ES ðalys ga-mina produktus ir teikia paslaugassu didesne pridedamàja verte, ku-rios pagrindas yra inovacijos. Toseðalyse yra didesnis darbo naðumas.

Svarbiausias valstybës ûkio irekonomikos augimo veiksnys – á po-kyèius ir naujausiø þiniø panaudo-jimà orientuotos ámonës. Valstybësekonomikos augimà lemia nuola-tinis moksliniø tyrimø, inovacijø kû-rimo, sklaidos ir ágyvendinimo pro-cesas. Tai gerovei kurti daug svar-besnis veiksnys negu globaliose rin-kose vykstanti kainø konkurencija.

Statistikos departamento duo-menimis, ðalyje 2006 m. inovacinësámonës sudarë 18,4 %, taèiau jø apy-varta siekë net 52,3 % visø ámoniøapyvartos.

2006 m. statistiniais „Eurostat“duomenimis, aukðtøjø technologi-jø srityje Lietuvoje dirba tik 2,7 %visø ðalies darbuotojø. Tai vienasmaþiausiø rodikliø Europos Sàjun-goje. ES vidurkis ðiuo poþiûriu yra4,4 %. Lietuva ir Latvija, kuriosemokslo tyrimø, biotechnologijø, IT

bei kitose vadinamosios þiniø eko-nomikos ðakose darbuojasi 2,7 %visø ðalies dirbanèiøjø, uþima 5 vie-tà nuo galo tarp ES ðaliø. Maþiaunei pas mus specialistø aukðtøjøtechnologijø srityse, lyginant su vi-sø darbuotojø skaièiumi, yra tikPortugalijoje (2,3 %), Graikijoje(2,2 %), Kipre (2,1 %) ir Rumuni-joje (1,9 %).

Labiausiai þiniø ekonomikaES ðalyse iðplëtota Suomijoje:èia aukðtøjø technologijø ðakosedirba 6,7 % visø ðalies darbuoto-jø. Po jos eina Airija (6,5 %),Malta (6,2 %), Èekija (6,1 %) irÐvedija (6,0 %) .

Pirmaujanèiø pasaulio ðaliøkonkurencingumo strategijose svar-bus vaidmuo skiriamas teritoriðkaivientisiems mokslo, studijø ir ino-vatyvaus verslo junginiams – moks-lo ir technologijø parkams arba di-desniems – slëniams. Tokiuose jun-giniuose telkiamos svarbiausios ða-lies moksliniø tyrimø ir aukðtojomokslo institucijos, plëtojamos sis-temos, perduodanèios þinias irtechnologijas ið vieðojo sektoriausá privatø verslà, sudaromos sàlygoskurtis þinioms imlaus verslo ámo-nëms.

G.Kirkilo vadovaujama Vyriau-sybë padëjo stiprius pagrindus ino-vatyviam verslui. Net 10 procentøES paramos skirta moksliniams ty-rimams ir inovacijoms diegti á ga-mybà. Lietuvoje pradëti kurti integ-ruoti mokslo, studijø ir verslo cent-rai (slëniai). Ðiuose slëniuose veiksmokslo ir mokymo ástaigos, versloámonës, kurios kurs ir ágyvendinsnaujausias technologijas.

Slëniuose idëjos virsta pinigais.Vienos þymiausiø ir didþiausiø pa-saulio informaciniø technologijøbendroviø kilo ið Silicio slënio, ku-

Daugelis skundþiasi iðaugusiomis kai-nomis. Brangsta degalai, auga iðlaidos uþmaistà, paslaugas. Neatsakingos politinësjëgos viskuo kaltina socialdemokratus, ta-èiau nenori matyti objektyviø prieþasèiø.

Infliacijà Lietuvoje lemia kylanèios pa-saulinës naftos, dujø ir maisto produktø kai-nos. Tenka konstatuoti, kad yra nepakanka-ma konkurencija maisto ir maþmeninës pre-kybos sektoriuose. Dabar Lietuvos maþme-ninæ prekybà valdo keli stambûs prekybostinklai. Tai rodo ir 2007 metais iðaugæs visøLietuvos ámoniø pelnas (iki mokesèiø) nuo9,2 mlrd. Lt iki 15,9 mlrd. Lt, o prekybosámoniø – nuo 2,4 mlrd. Lt iki 5,3 mlrd. Lt.

Kita prieþastis - infliacijà Lietuvoje ge-rokai spartina ir dideli prekëmis nepadeng-tø pinigø srautai. 2007 metais Lietuvos tau-tieèiai, emigravæ á uþsiená, uþdirbo ir perbankus á mûsø ðalá atsiuntë 2,9 mlrd. Lt.Europos Sàjungos parama Lietuvai siekë 3,7mlrd. Lt ir dar apie 12 mlrd. Lt paskolø ið-davë bankai – per metus ið viso 18 mlrd. Lt.Tai beveik tiek pat kiek ir visas Lietuvos me-tinis nacionalinis biudþetas, kuris 2007 m.sudarë 24 mlrd. Lt. Visos prekëmis nepa-dengtos piniginës lëðos stipriai veikia eko-

Kaip paþaboti infliacijàPetras Èësna, kandidatas á Seimo nariusKaroliniðkiø rinkimø apygardoje Nr. 8

LSDP kandidatas vienmandatëje Këdainiø (43) rinkimø apygardoje

rio ðirdis ir smegenys yra JAV Stan-fordo universitetas ir jo akademi-në bendruomenë. Estijos miesteTartu ásikûrusiame mokslo ir tech-nologijø parke sukurta daugeliui þi-noma interneto pokalbiø progra-ma „Skype”. BendradarbiaujantLenkijos pajûrio ir Vroclavo moksloir technologijø parkui sukurta ðilu-mos perdirbimo technologija. Sis-tema surenka ðilumà ið nuotekø irvandens, kuris buvo naudotas praus-tis, indams plauti ar skalbti. Ði sis-tema geba antrà kartà panaudotiapie 50 proc. ðilumos, kuri su van-deniu nuleidþiama á kanalizacijà.Kadaise padangas gaminusi Suomi-jos gamykla „Nokia“ visiðkai pasi-keitë ir uþkariavo didelæ dalá pa-saulinës mobiliøjø telefonø rinkos.

Numatyta, kad pas mus po duslënius veiks Vilniuje ir Kaune.Toks slënis pradëtas kurti Klaipë-doje. Juose bus kuriamos naujospramonës ðakos, kurios ateityje per-orientuos visà Lietuvos pramonæ.

Socialdemokratø vadovaujamaVyriausybë dar 2003 m. padëjo pa-grindus Mokslo ir technologijø par-kø veiklai. Vyriausybë patvirtinusiMokslo ir technologijø parkø plët-ros koncepcijà, pagal jà parkai stei-giami remti ámonëms, veikianèiomstaikomøjø mokslo tyrimø ir ekspe-rimentinës plëtros srityje, taip patmokslo ir studijø ástaigø atliekamømoksliniø tyrimø rezultatams ko-mercializuoti, moksliniø tyrimø irûkio ryðiams skatinti.

Pageidaujama, kad nors vienasmokslø ir technologijø parkø stei-gëjø bûtø aukðtoji mokykla arbamokslo tyrimø ástaiga. Ðiuo metuLietuvoje yra 12 technologijø par-kø, ið jø penki dar steigiasi. Visi par-kai iðsidëstæ didþiuosiuose Lietuvosmiestuose – Vilniuje (ir Vilniaus ra-jone), Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuo-se, Panevëþyje, kur sukauptas Lie-tuvos mokslo arba studijø poten-cialas.

Socialdemokratai ásitikinæ,kad tik inovatyvus verslas, produk-tai ir paslaugos su didele pride-

nominius procesus Lietuvoje: ûkio plëtrà,investicinius sprendimus, infliacijà, darbojëgos kainà, uþimtumà. Tai, kaip veiksmin-gai panaudojami ðie pinigai, daro didelæ átakàðalies ekonomikos raidai, valstybës konku-rencingumui, biudþetui.

Kaip galima bûtø paþaboti infliacijà?Aiðku, ne tokiomis priemonëmis, kurias siû-lo deðinieji. Jie siûlo maþinti mokesèius, ap-karpyti biudþeto iðlaidas. Tai reikðtø, kad su-maþëtø parama ðeimoms, seneliams, neága-liesiems. Populiaru siûlyti maþinti valdymoiðlaidas, taèiau net jei ið viso valdymui ne-bûtø skiriama lëðø, biudþetas nuo to ne-daug laimëtø.

Pirmiausia visi turime laikytis grieþtosfiskalinës drausmës ir nebeteikti populisti-niø siûlymø, kurie nëra pagrásti biudþeto pa-jamomis. Antra, bûtina stiprinti bankø kont-rolæ, didinti palûkanø normà, kad nebûtøteikiamos paskolos, kurios iðkreiptø prekiøir pinigø santyká. Treèia, bûtina pagerintimokesèiø surinkimà, atsisakyti teikiamø pri-dëtinës vertës mokesèio lengvatø, dël kuriølaimi ne vartotojas, o prekybininkas. Turë-tume skatinti konkurencijà, grieþèiau turëtødirbti Konkurencijos taryba, kad bûtø iðveng-ta karteliniø susitarimø.

Lietuvoje bûtina pradëti masinæ dau-giabuèiø namø renovacijà. Tai leistø sutau-pyti iðlaidas uþ importuojamà kurà. Dabar-tiniai tempai nepakankami, nes ðiam tiksluiið valstybës biudþeto skiriama per maþailëðø. Per metus renovacijai reikia skirti ne100 mln. Lt, o milijardà. O tai galima pada-ryti, nes didelë dalis renovacijai skiriamøvalstybës ir savivaldybës biudþeto lëðø gráþtavalstybei mokesèiø pavidalu.

Tad, naujojo Seimo laukia didþiulë at-sakomybë. Svarbiausia – daryti viskà, kadþmoniø ekonominë padëtis gerëtø.

damàja verte uþtikrins Lietuvoskonkurencingumà globalioje eko-nomikoje ir gerovæ visiems mûsøpilieèiams. Tada Lietuvos þmonësbus apsaugoti nuo nedarbo, ga-

lës panaudoti kûrybinius gebëji-mus, o pats darbas nebus nuobo-dus ir monotoniðkas. To siekia vi-sos ðalys, siekianèios visuomenësgerovës.

MÛSØ BALSAS10