ZappaBaigiau studijas:kur dėti „popierėlį“?

Ar lietuviai tikrai myli krepšinį?

Košmarai Vilniaus viešajame transporte

Darbas trukdo studijoms. Ir atvirkščiai

Kiek Lietuvoje liko patriotų?

2010 Nr. 1

�

Turinys

Šiame numeryje:Redaktoriaus laiškas3

Mokslo bokštai4-6 Jaunųjųmokslininkųgalvosūkiai

Visuomenės pulsas7-9 Penkiasdešimtpatriotų!

Buitis ir būtis10-12 Gyvenimassutėvais:laisvėmainomaįpilnąšaldytuvą

Studenteka13-17 Gyvenimomokyklaar„popierėlis“?18-20 Nuostudentoikiverslininko21-23 Kaskamtrukdo?

Gero kelio24-27 Viešojotransportokošmarai

Mitai ir tikrovė28-31 Pergaliųįkaitai:dviveidėkrepšiniobacila

Laisvalaikis32-35 Kelionėponemokamosūriokraštą

Daiktų literatūra36-39 Gyvenimassavaiparbalengviišprotėjimai

Meno efektai40-43 10pamokųišPandorosplanetos

Papročiai ir įpročiai44-46 Jantėsteisynas:kasslypiužšiaurietiškouždarumo?

40-43 p.

28-31 p.

13-17 p.

36-39 p.

44-46 p.

Vyg

into

Ska

raič

io n

uotr

.

Viršelyje - Franko Zappos paminklas Vilniuje. Julijos Cybulskos nuotrauka.

�

ZappaMaironiog.7,

LT-01124VilniusTelefonas:852193047

El.paštas:zzurnalas@gmail.com

ProjektovadovasLekt. Deimantas

Jastramskis

RedaktoriusMantas Mikšys

KalbosredaktoriusArnoldas Šmitas

KorespondentaiJulija Bukel

Laurynas ButkauskasJulija Cybulska

Ana JuknevičiūtėOlga Maciulevičiūtė

Mantas MikšysGintarė Micevičiūtė

Elita NarkevičNeringa Pikturnaitė

Arnoldas ŠmitasMarijus Večerskis

Agnė Verbalytė

FotografėJulija Cybulska

DizainerėsJulija Bukel

Agnė Verbalytė

redakToriaus laiškas

„Rokožurnalistika–taižmonės,nemokantysrašyti,rašantystiems,kurienemokaskaityti,apiežmones,kurieneturikąpasa-kyti“.TokspožiūriskadaiseFrankuiZappaiužtraukėmuzikųnemalonę:jokandidatūrąRokošlovėsmuziejusatmetėdukar-tus.Kas tinka rokui, kartais tinka pasauliui. Ir taip knieti šią

etiketęklijuotine tikmuzikosžurnalistams,betžiniasklaidaiapskritai...Dartikroviškiaužiniasklaidąnusakytumkaipžmones,ku-

rienesusikaupiarašyti,rašančiusžmonėms,kurienesusikau-pia skaityti, apie žmones, kurienesusikaupiapasakyti niekoįdomaus.FrankasZappanesusikaupėpervisąsavogyvenimą.Auto-

riuspalikonet80kūrybosalbumų.Tarpdainųnėra„superhi-tų“.Tiknedidelėdalis kūriniųnušlifuoti ir nugludinti.Kaipbebūtų,Zapposmuzikaapimaviską:nuosimfoniniųsąskambiųikižaidimovaidmenimisiršėtonomonologoscenoje.Kritikai teigia:didelėZappospalikimodalisyra šlamštas.

BetZappakūrybojenesureikšminorezultato.Viskąišbandytiautoriuiatrodėkurkasįdomiau.Todėl atsirado ir „Zappa“ žurnalas. Tam, kad išmoktume

vertintinetikrezultatą,bet iržaidimą.Įžnybtumeperfekcio-nizmui.Suklystume,betpamėgintume.Todėl, tikiuosi,kad tarpvisųšiųnesusikaupimų:mums–

rašant,oJums–medžiojantantraštes,varstantnuotraukas irbetkokiakainavengiantrimtojoteksto–mesirsusitiksime.

Malonausskaitymo,

Mantas

Vilniaus uniVersiteto magistrantūros studijų programos „Žurnalistika“ i kurso „Žurnalinės Žurnalistikos analitinio projekto“

dalyko mokomasis Žurnalas

4

Jaunųjų mokslininkų galvosūkiai

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

ARNOLDAS ŠMITAS

Kas tie jaunieji mokslininkai?Akiniuoti žiurkėnai, graužiantysknygas?Turbūtjiemokosiviende-šimtukais,neturilaisvalaikio,iškalaviskąikimenkiausiossmulkmenos,o kasdien nešioja marškinius sukaklaraiščiu!

Betmes čia apie „moksliukus“–nemokslininkus!

„Jaunasis mokslininkas tikrainėra koks nors dešimtukininkas,kuris moka perskaityti vadovėlį,išmokti medžiagą ir paskui jąišdėstyti.Pažymiai–tikrainesvar-biausi“,– teigiaEinorasRamonas,VGTU mechanikos inžinerijospirmo kurso studentas. Tarppaskutinių studento darbų – su-konstruotas radijo bangomis val-

domas povandeninis laivas beibelaidis povandeninių tyrimųaparatas. Einoras teigia: „Jaunasismokslininkas–taiieškotojas.Jisga-livisiškaineišmanytimatematikos,fizikos, bet pakanka turėti gerąvaizduotę“. Studento nuomone,svarbiausiamokėtimąstyti.

Amžius mokslui – ne riba

Sutiksite, jog mąstyti moka irdešimtokai,irprofesoriai.„Mokslas–nesportas,kurisišsunkiajėgasiki35-eriųmetų“,–teigiaBiochemijosinstituto mokslų daktaras Ginta-ras Valinčius. Pagal apibrėžimąmokslininkutampamaįgijusmoks-linįlaipsnį.Tačiau,mokslųdaktaroteigimu,mokslininkugalibūtiirta-lentingasdešimtokas,irstudentas.

Tiesa, jaunuosiusmokslininkusvienijančios Lietuvos jaunųjųmokslininkų sąjungos įstatuoseteigiama,jogjaunaisiaismokslinin-kais gali vadintis asmenys iki 35-erių metų. Tai gali būti ir Lietu-vos, iružsieniopiliečiai,mokslinęveikląvykdantysmūsųšalyje.

Jogundas Armaitis – jaunasisLietuvosmokslininkas,VUFizikosfakultetotaikomosiosfizikosbaka-lauras, šiuo metu studijuojantisteorinės fizikos magistrantūrosprogramą ir dirbantis mokslinįdarbą Olandijoje Utrechto uni-versitete, taippatsutinka, jog jau-nuoju mokslininku galima būtiiki 35 metų. Tiesa, pasak jaunuo-lio, vidutinė gyvenimo trukmėišsivysčiusiosešalyseartėjaprie90metų, todėl norėtųsi „jaunystės“sąvokątaikytiilgiauneianksčiau.

Pirmieji žingsniai – sudėtingi

Mokslininkams taip pat reikiaįkvėpimo.O jisgaliateitibetkuriąakimirką. „Eini gatve ir gavoji: o

domas povandeninis laivas bei

Vakaruose jaunieji mokslininkai skatinami dirbti mokslinį darbą. Ten jų veikla ypač vertinama, pel-ninga ir perspektyvi. Lietuvos jaunieji mokslininkai, deja, gali tik pavydėti užsienio kolegoms. Nors lietuvių mokslininkai sėkmingai konkuruoja pasau-lyje, tačiau didelio palaikymo iš valstybės negauna. Ir vargu ar gaus, jeigu niekas nesikeis.

Mokslo bokšTai

�

kodėlvienakreivėlinkstaįpriešingąpusęneitikiesi?Kodėlyrataip,onekitaip?“,–pasakojaG.Valinčius.

Tačiauįkvėpimasiridėjos–tikvienamedalio pusė.Mintis reikiaįgyvendinti,ištirtiirpatikrinti.

J. Armaičio manymu, jauniejimokslininkaituribūtimotyvuotiir

siekiantyssavotikslo,nesitikėdamistaigaus (ar jokio) materialausat-lygio.

Nors J. Armaitis žengia moks-lininkų keliu, tačiau sutinka, kadpirmiejižingsniaiyrasudėtingi.Jau-nuolioteigimu,pagrindinėproblemaruošiant jaunuosius mokslininkusLietuvoje yra mokslo sistemosuždarumas. Su juo sutinka ir G.Valinčius. „Jaunas žmogus, atėjęsį universitetą užsienyje, žino, kadnuo jo daug priklauso. Studentasgavęs paramą, apsilankęs labo-ratorijose, stažavęs jose įgaunane tik patirties, bet ir tam tikrąvisuomeninį statusą. Lietuvoje tonėra–svarbiauįtiktisavoviršinin-kui,one siektinorimorezultato“,–teigiamokslųdaktaras.

J. Armaičio nuomone, jaunuo-sius mokslininkus Lietuvoje lik-ti skatina nebent inertiškumas,nenoras kažką keisti, nedidelėkonkurencija,lengvosįsidarbinimosąlygos,asmeninėspriežastys(Lie-tuvojeesantysdraugai,šeimosna-riai) bei patriotiškumas. „Manau,kadLietuvoje lieka inertiškiausi irpatriotiškiausi studentai. Jie – ne-

būtinai geriausi mokslininkai, betnebūtinaiirblogiausi“,–sakojau-nuolis.

Jogundo teigimu, siūlomasmokslinisdarbasLietuvojenevisa-daprilygstaVakarų Europai atly-gio dydžiu ar įdomumu: „Didelędarbo dalį Lietuvoje suvalgo

„popierizmas“ – administraciniaireikalai, kova už finansavimą, lo-bizmas. Likusioje pasaulio dalyješiaisdalykaismokslininkai,atrodo,užsiimamažiau“.

Mokslininkai kelia sparnus

Jogundasmagistrantūrosstudi-joms pasirinko Utrechto univer-sitetą. Studentas išvyko, nes jįdominančioje srityje – kvantiniųlaukųteorijose–„išmoko,kogero,viską,kąLietuvagalėjopasiūlyti“.Jogundo nuomone, „nesveika“,tiek moksline, tiek psichologineprasme, praleisti visą akademinįgyvenimą viename universitete.Galiausiai,Jogunduibuvosuteiktastipendija,užkurią studentasgalisavarankiškaipragyventi.

E.Ramonas–tikVGTUpirma-kursis, tačiau jo galvoje jau kir-ba mintis, kad baigęs bakalaurostudijas mokslus tęs užsienyje. Jožvilgsnis krypsta į Maskvos Lo-monosovouniversitetą.

J. Armaičio manymu, jaunųjųmokslininkų emigracija yra iš

dalies natūralus reiškinys: „Kiek-viena šalis, o ypač tokia kaipLie-tuva, net ir turėdama milžiniškąbiudžetą,galėtų išlaikytigerą lygįnebent atskirose mokslo srityse.Jeigu jaunasis mokslininkas susi-domi sritimi, kurios specialistųskatina ir prastesnės materialinėsbei psichologinės darbo sąlygos–pripažįstajauniejimokslininkai.

Mokslininkų emigracijai ma-žinti Jogundas siūlo naikintibiurokratizmą mokslo sistemoje,didinti finansavimą bei skaidriauskirstyti lėšas. G. Valinčius taippat kalba apie skaidresnį mokslofinansavimą. Pasak jo, kiekvienasturi aiškiai žinoti lėšų gavimotaisykles ir „niekam neturi kiltiabejonių,kadfinansavimąmoksluiLietuvojegaunatik„švogeriai“.

Vasaros mokslinės praktikos

Norint pagerinti padėtį, labiaumotyvuoti jaunuosius mokslinin-kusdirbtimokslinįdarbąLietuvo-je,G.Valinčiusdar2003metaispa-siūlėLietuvosmokslo tarybai stu-dentųmokslinėspraktikosvasarosmetu koncepciją, kurios tikslas –paskatintistudentusdirbtimoksli-nįdarbąLietuvoje.Tuolabiau,jogvasarosmokslinėspraktikosmetuskiriamastipendijajaunajammoks-lininkuinėramažesnėneiprekyboscentrokasininkoatlyginimas.

Vasarosmoksliniųpraktikųpro-jektas plėtojamas iki šiol. Norsiš pat pradžių buvo šio projektoskeptikų,prisipažįstajoiniciatoriusG.Valinčius,tačiauprojektosėkmenetikpatikėjovisijie,irdabarkar-tu sėkmingaibendradarbiauja,betirŠvietimoirmoksloministerija,Eu-roposSąjungosstruktūrosfondųad-ministratoriai,kurieremiašioprojek-toidėją.G.Valinčiusdžiaugiasi,kadprojektasplečiasiiryrasėkmingas.Šiais metais tikimasi sulaukti iružsienio šalių studentų, norinčiųatlikti vasaros mokslines prakti-kasLietuvoje,nors jau iranksčiaubuvo atvykę lietuvių studentųstudijuojančių Oksfordo, Šefildo,Kembridžouniversitetuose.

Mokslų daktaras teigia, jog

Asm

enin

io a

rchy

vo n

uotr

.

Einoras Ramonas tik pirmakursis, tačiau jau gali pasigirti sukonstruotu radijo bangomis valdomu povandeniniu laivu ir belaidžiu povandeninių tyrimų aparatu.

Mokslo bokšTai

�

motyvuoti jaunuosius mokslinin-kus galima tik tokiais projek-tais, kur dalyvaudamas jaunasismokslininkasmatovisą sistemą išvidausirmatojąskaidrią,pagrįstąlogika,principaisdirbti,užsidirbtiir turėti įdomųdarbą.„Motyvuotijaunuosius mokslininkus galimaparodantjiemsgyvuspavyzdžius,kadLietuvapajėgiparuoštijaunu-osiusmokslininkus ir turipuikiusspecialistus, kurie vertinami pa-saulyje“,–kalbaG.Valinčius.

Geriausių protų medžioklė

Kitų šalių pažadai visiškai ap-mokėti jaunųjų Lietuvos moks-lininkų studijas – dar viena prie-žastis, skatinanti jaunųjųLietuvosmokslininkųemigraciją.

„Dažnai geriausimūsų jauniejimokslininkai, sėkmingai pasirodęolimpiadose,gaunaprivačiuskvie-timus atvykti studijuoti į vieną arkitąužsieniouniversitetą.Univer-sitetas kartu pasižada finansuotijų studijas“, – teigia G. Valinčius.Išlaikyti jaunuosius talentus – su-dėtingas uždavinys Lietuvos uni-versitetams. Vakarų universitetaitamturididesneslėšas,okartugalipasiūlytistudentamsmodernesneslaboratorijas, mokslo tyrimų cen-trus.

Dar studijųmetu išvykęmoks-lininkaiapiegrįžimą į tėvynęgal-vojanenoriai.StipendijąstudijomsUtrechte gavęs Jogundas nežadagrįžti į Lietuvą dar bent 5–10metų. „Galbūt kada nors grįšiu.Mokslininkų rinka Vakarų Euro-poje gerokai perpildyta, Lietuvojerastipastovųdarbą,kadirmenkaiapmokamąyrakurkas lengviau“,–samprotaujajaunuolis.

Kur dingsta išradimai?

Kita problema tarp Lietuvos„jaunųjų protų“ – naujų išradimųnepanaudojimas bei nutekėjimas.Dažnai jaunieji mokslininkai, su-kūrę vienokį ar kitokį išradimą,padeda jį į stalčių ir laukia, kolkasnorsšįišradimąįsigisirpritai-kys praktikoje. Daugeliui jaunųjųmokslininkų patentuoti savo išra-dimąyranuostolinga.Pigesnisvie-tinispatentasapginatikteisesLie-tuvoje, tačiauatskleidžia išradimoturinį.Užsieniomokslininkai,radęišsamius išradimo aprašus Lietu-vosRespublikosvalstybiniopaten-tobiuroduomenųbazėje,galisem-tis idėjų ir galiausiai užpatentuotiišradimątarptautiniupatentu.

Vangų jaunųjų mokslininkų iš-radimų patentavimą lemia ne tikfinansinei sunkumai, bet ir infor-macijosstoka.Kaiišradėjassukuria

naują idėją ir dažnai ją skelbiaspaudojearparodose,jispamirš-ta,kadbetkoksinformacijosapieišradimąpateikimaspriešpaduo-dant paraišką patentų biurui,sudaro daug problemų paten-tavimo darbams ir tokiu atvejuišradimastampanepatentabilus.

Visdažniaugirdima,kadjau-nieji mokslininkai, neišgalintysišsipirktipatentų,savoišradimuspagal autorines sutartis parduo-da verslininkams. Tokių atvejųyra pasitaikę ir Lietuvoje. Pa-sak JogundoArmaičio, parduotisavoišradimąnėrablogai,tačiaudar geriau, jei išradėjas sugebaįsteigti savo kompaniją ir idėjąrealizuoja pats – kaip tai atsi-tiko mūsų lazerių rinkoje. Deja,

tokiomssąlygomsreikalingosfun-damentalios valstybės reformos–steigtiirpanaikintimažasįmonesturi tapti daug paprasčiau ir pi-giauneidabar–įsitikinęsjaunasismokslininkas.

Skaidresnis rytojus

Tačiau ne viską Lietuvoje rei-kiavaizduotiniūriomisspalvomis.Bakalauro studijas Vilniaus uni-versitetebaigęsJogundasArmaitisnegaili gerų žodžių tėvynės spe-cialistams: „Norėčiau akcentuoti,kadpriešingai,negudažnaipatei-kiama, Lietuvoje yra puikių, pa-saulyje žinomų specialistų. Todėlmoksliniųtyrimųvadovųtrūkumotikrainėra“.

Tiesa,Lietuvosuniversitetųlau-kiadaugiššūkių.G.Valinčiusma-no, jog konkurencija dėl jaunųjųprotų su Vakarų aukštosiomismokyklomis – didžiulė, o mūsųužmojus riboja finansinės gali-mybės.Mokslųdaktaronuomone,jaunųjų mokslininkų ateitis Lietu-voje labiausiai priklausys nuo to,kaip čia kursis mokslinė bend-ruomenė:„Labaisvarbusukurtiga-limybių atmosferą. Jei ištekliai busskaidriaiirprotingaiprieinamivi-siems bendruomenėms nariams,tai paskatins daugiau žmonių čiapasilikti. Jauniems protams svar-biausiasuteiktigerąerdvędirbti“.

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

Jaunuosius mokslininkus išvykti iš Lietuvos skatina prastos materialinės ir psichologinės darbo sąlygos bei mokslo sistemos uždarumas.

Mokslo bokšTai

�

Visuomenės pulsas

Man

to M

ikšio

nuo

tr.

100 proc. – tiek „Zappos” Vilniaus universiteto apklaustų studentų didžiuojasi esantys Lietuvos piliečiais. 90 proc. džiaugiasi gyvenantys Lietuvoje. 95 proc. apklaustųjų paliktų tėvynę tik kraštutiniu atveju, jeigu nebebūtų galimybių išgyventi.

Marijus Večerskis

Lietuvojeatliekamosapklausosrodo, kad finansinė krizė ir ne-žinia dėl ateities menkina daugu-mosgyventojųpasitikėjimąne tikvaldžios institucijomis. Dažnasnebemato skirtumo tarp valdžiosirgimtinės,vis labiau imagėdytissavopilietybės, jiemstampanebe-miela gyventi savo šalyje. Nere-tas, palikęs visus sentimentusnuošalyje,pasirenkaemigrantoda-lią. Peršasi mintis, kad Lietuvojenykstapatriotizmas.

Patriotizmas – reiškinys, kaigerbiama, ginama ir mylima, netaukštinamasavašalisar regionas,

tauta, kalba, kultūra. Ar iš tiesųlietuvių širdyse patriotizmas vislabiau blėsta? „Veido“ žurnaloatlikto tyrimo duomenimis, tiktrečdalisdidžiųjųLietuvosmiestųgyventojųteigiaesąpatriotai,tarpkuriųdominuojapensinioamžiausgyventojai. Dauguma gyventojųaiškios nuomonės šiuo klausimuneturi arba jos nesako (41 proc.).Ketvirtadalisapklaustųjųapskritainelaikosavęspatriotais.

Eksperimentas

O ką apie patriotizmą manoakademinis jaunimas? Mūsųžurnalas atliko eksperimentą, ku-riam pasirinko 50 Vilniaus uni-versiteto studentų. Parengėme

trumpą anketą, kurią pateikėmeVUcentiniųrūmųbibliotekojebe-silankantiemsstudentams.

Klausėme: ar didžiuojatės,kad esate Lietuvos pilietis? Ardžiaugiatės,kadgyvenateLietuvo-je?Arpaliksitetėvynębaigęstudi-jas?

Džiugu, kad beveik visi res-pondentaididžiuojasiesąLietuvospiliečiaiirpaliktisavotėvynęketi-na„tikkraštutiniuatveju“.

Manome,kadpateiktosanketosleido nevaržomai išdėstyti savonuomonę,todėlpasitikimegautaisrezultatais.Orezultataiapstulbino!Vieni teigia, kad neke-tina išvyktiišLietuvos („Jeiguvisi išsilakstys,reiškia laivas tikrai skęsta”), kitiprisiima atsakomybę („Aš patidarnesuniekopadariusidėlsavotėvynės“).Tretiejidėstė,kadčiajiegimė,čianorėtųirmirti.

Apimtieuforijosgalimeskelbti,kadmūsųakademinisjaunimasjauatskiriatikrąsiasvertybesirtėvynęmyli tokią, kokia ji yra. Aplink–tikripatriotai!

Visuomenės pulsas

Penkiasdešimt patriotų!

Kas tikrasis patriotas?

Būtųviskaslabaipaprasta,jeigunebūtųsudėtinga.Kylaklausimai,ar tikrai apklaustieji vertina savotėvynę,žino,užką,kodėljąmyli?Ar juos jau galima vadinti tikraispatriotais? Ar imtis taikytina stu-dentijai, ar tai tik grupės žmoniųnuomonė?

Šiuos bei kitus klausimuspateikėme Vilniaus universitetosocialinių mokslų daktarėms: do-centei psichologei Sigitai Girdzi-jauskienei ir docentei sociologeiRūtaiŽiliukaitei.

Išties, kas galėjo sužadinti tokįakademinio jaunimo patriotizmoproveržį? Galbūt tai jaunatviškastikrovės nesuvokimas? Gyve-nimas šia diena? Psichologė S.Girdzijauskienė svarstė, kad to-kiusatsakymusgalbūtgalėjoišpro-vokuotitiesioginėapklausa.

Sociologės R. Žiliukaitės nuo-mone, patriotas nebūtinai yra tas,kuris yra gerai įsitvirtinęs ir geraigyvena. Nors reikia pripažinti,kad tarp jaunimo šis patriotizmasdėlsavanaudiškoracionalumoyra

ganapaplitęs– tėvynėsmeilėma-tuojamanaudingumu.Meilėding-sta, jeigu tėvynė nieko neduoda,tadadingstairnorasgyventijojeirgaliausiaiatsirandagėdijimasis.

Tikraspatriotas,anotsociologės,savo šalį myli besąlygiškai.Dabartinėje Lietuvoje didžiausipatriotai – senjorai, kurie yragimę nepriklausomoje Lietu-voje iki sovietų okupacijos. Šiųžmonių patriotizmas yra priski-riamasprietradiciniųvertybių,netgretinamas su religija. Tuo tarpuvėlesniųlaikų–sovietmečioir jaupo Nepriklausomybės atstatymogimusiemsžmonėmsbūdingasra-cionalusispatriotizmas.Dviempas-tarosiomskartoms,sprendžiant,kąmylėtiirkonemylėti,vyraujaklau-simas:kąašištogausiu?

Kita vertus, kritiškas požiūrisšalies atžvilgiu nereiškia, kad šiežmonėsnepatriotiški.Patriotizmasgalipasireikštiirdalyvaujantįvai-riausiosebendruomeninėseveiklo-se,nesjiemsrūpi,kasvykstajųša-lyje.

Vis dėlto, pasak R. Žiliukaitės,jaunimas turėtų žinoti, kad sava-

naudiškumas yra suderinamassudavimu.Yra trumparegiškas irtoliaregiškas savanaudiškumas.Pastarasis reiškia, kad, kai duodi,taugrįžta.Kadkartaisreikiaduotišiandien, jog rytoj tau būtų dauggeriau.Reikianepamiršti,kadvisųlaukiasenatvė.

S.Girdzijauskienės teigimupa-triotizmas–„tainetikmojavimasvėliavomis, tautiškų dainų daina-vimas ar šaukimas: „Lietuva!“.Psichologėdaugiaupaprastumoirnaudosmato, jeigu einantis pake-liašiukšlęirdarpasakokitam,kadnešiukšlintų–„tadavisiemsgeriaugyventi“.

„Ego“ ir ambicijos

Betkuriojeinternetosvetainėje,rašančioje apie valstybės proble-mas, vyrauja neigiamos komen-tatorių nuomonės. Dažniausi at-siliepimai–jaunimo.R.Žiliukaitėdaro prielaidas, kodėl jaunimasgali būti tų komentarų autoriai.„Pirmiausia, jie jaučiasi niekamneskolingi. Tik Lietuva jiems yraskolinga, jau vien dėl to, kad jųtėvai moka mokesčius. Tačiau jienėraįvertinę,kadišsimokslinimas,medicininėpriežiūragautinemoka-mai.Beto,iružmoksląskirtastėvųmokestisnegalėjobūtiskirtasvienjų reikmėms. Dalis pinigų pagalsolidarumomokestįbūdavoskirtažmonėms,kurienegalijųužsidirbti,pavyzdžiuineįgaliesiems“.

SigitaGirdzijauskienėteigiamaiatsiliepia apie jaunimą. Ji mano,kad jiesugebėtųnetik imti,bet irsu kaupu grąžintų tėvynei skolą.Psichologėgarantavo,kadjeibūtųdarvienaSausio13-oji,dardaugiaužmonių susirinktų. „Tiesa, tai yragrėsmė. Bet net nereikia įrodinėti,armesesame,arnesamepatriotai?Dirbk savo darbus, juose matykprasmęirjaugalilaikytisavepat-riotu“,–tvirtinopsichologė.

Svetur geriau?

Šiuo metu Lietuvą apėmusineregėta emigracija. Vadinasi, yrapasaulyjetokiųšalių,kuriosduoda,irjaunimasnoriaivykstaįjas.Šiuo

Doc. dr. Rūta Žiliukaitė: „Šiandieninės apklausos rodo, kad jaunimas labai nepatriotiškas“.

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

Visuomenės pulsas

�

klausimuR.Žiliukaitėpritarė nuomoneidėl išvykimo studi-juoti, stažuotis arvykdyti mainų pro-gramas, teigiamaivertino galimybę iš-vykus praplėsti savopasaulėžiūrą bei aki-ratį. Tačiau nuola-tos gyventi svetur– nėra problemossprendimas: „Neskitur nuvažiavęs,tu naudosiesi tuo,ką duoda kiti. Nau-dosiesi tuo, kas suku-rta kitų visuomenių,ankstesnių kartų. Irjie privalės tau duoti.Kodėl?O ką tu duosijiems naudingo? Tenbus tokia pati dilemairproblema”.

Sociologė išskyrė,kadyraužsienyjepak-lausiosspecialybėsbei„geros pasakos“ apieitin aukštos kvalifika-cijos specialistus. Odaugiau kas? Niekammestennereikalingi.Jireziumavo:„Ašvisadaklausiu,kasmūsųtenlaukia?“

S. Girdzijauskienė pritarė, kademigraciją skatina ir ekonominisaspektas, nors emigracija tai dau-giasluoksnis dalykas. Išvykstadažniausiai tie, kurie nesugebėjoįsitvirtinti čia. Kiti žmonėsišvažiuojadėlto,kadnorivažiuoti,nes jiems čia jau per ankšta, jienori save išbandyti, ieškoti nišų.Pasak S. Girdzijauskienės, tokselgesys būdingas vokiečiams irkitiems europiečiams. Jie nematoskirtumo, kur būti statybininku:čiaarten?Bettuopatmetujiedargalisužinotiirdaugnaujųdalykų– išmokti naują kalbą, susipažintisukultūra,papročiais.

Vilties nebėra?

Gavętokiąinformacijąišmoks-lininkių, prisimename, kad mūsųeksperimento dalyviai – naujiejipatriotizmodaigai.Kylaklausimas:

gal savanaudiškumas būdingasmažiau išsilavinusiam jaunimui?Pagaliau, gal ir senosios vertybėsgrįš?

„Bijau, kad šios senosiostradicinės vertybės jau negrįš“,–apgailestavoR.Žiliukaitė.„Tamįtakos turi šių dienų vyraujančiosvertybės–šeimos,darbo–kuriosla-baistipriaipasistūmėjępopuliariųracionaliųjųvertybiųlink“.

Tačiausociologėpatikslino,kadnebūtinai reikiagrįžtiprie tradici-nių vertybių. Vertybės keičiasi.Yra daug socialinių, ekonominių,kultūrinių,politiniųveiksnių,kurieskatinavertybiųkaitą.Galbūt,kadgrįžtų senosios vertybės, reikėtųmasinio socialinio judėjimo, kurispagautų. „Ir tada kalbėtume tikapie atspindžius to, kas atrodytųlabaioptimistiška“.

S. Girdzijauskienė suabejojo,„ar reikalingos masinės gerumo

Doc. dr. Sigita Girdzijauskienė: „Kiek dabar rastume senyvo amžiaus žmonių, kurie sakytų: „Man nieko nereikia“

akcijos? Didžiausiaspatriotizmas, kai tujo nematai, bet darai,kasnuotavęspriklau-so. Tik svarbiausia –„neliptikitamantgal-vos“.Beto,jiteigė,kadtos gerosios vertybėssusiformuos kiekvie-nam kaip natūralūsdalykai. Šios vertybėsniekur nedingusios,reikia tik laiko jomsatsiskleisti.„Taipaugomano tėvai, jų tėvai,aš. Žodžiu, kiekvienakarta turi praeiti savokelią“.

Laikas paklausti savęs, ką aš duodu

Taigi ir ši kartaturės nueiti savokelią. Kol kas turimepenkiasdešimtuką,neišsižadantį tėvynės,kokia ji bebūtų– turtinga, skur-di, ūkanota, šalta.

Abi mokslų dak-

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

tarės pasidžiaugė VU studentais.S. Girdzijauskienės teigimu, tikįstoję, studentai būna daugiauegocentriški,betpalaipsniuitampavis labiau motyvuoti, ima žinoti,ko nori ir ką daro. Tampa nea-bejingi tam, kas dedasi aplinkui.Psichologė jokiu būdu nesutikosu teiginiu, jog pasaulėvoką galilemti materialinė padėtis. Josnuomone, studentai dirba, kadpalengvintųnaštąsavotėvams.Jienegyvena„auksiniamenarvelyje“.

Panašiai samprotavo ir R.Žiliukaitė.Jąšiekonkretūsžmonėsnuteikia optimistiškai. Sociologėsteigimu, Vilniaus universitetoakademiniam jaunimui būdingaskritiškas požiūris ir suvokimas,kad negali vienareikšmiškai ver-tinti savo gyvenamos aplinkos irvisuomenės, kurioje tu gyveni.„Jau atėjo laikas paklausti savęs,kąašduodu,onekąmanduoda.”

Visuomenės pulsas

�

10

Italai su tėvais gyvena ir iki keturiasdešimties. Jungtinėse Amerikos Val-stijose tėvų namus įprasta palikti šešiolikmečiams. Tačiau Lietuvos jaunimui šie stereotipai netinka – į atskirus butus kraustosi, kai užsitikrina stabilias pajamas, susiranda antrąją pusę arba neapsikenčia savarankišką gyvenimą jau pradėjusių draugų pašaipų.

Gintarė MiceVičiūtė

Prieš pusantrų metų baka-lauro diplomą atsiėmusi LinaVenskutėkarjeroslaipteliusįveikiatarsi pasišokinėdama. Nors jaidar tik 24-eri, Lina kasdien vilkidalykinįkostiumėlį,vairuojanaująautomobilį, delninis kompiuterisjai pagrindinis darbo įrankis – jivadovaujanedideleisavoįmonei.

Merginayrafinansiškaineprik-lausoma,opaklausta,kojaitrūkstagyvenime, tik šypteli: „Laisvolaiko“.IšpirmožvilgsnioLinaatro-doitinsubrendusiirsavarankiška.Tačiaukasdienpodarbonakvotijivisdargrįžtaįtėvųnamus.

„Istoriškai taip susiklostė. Ka-dangiesuišVilniaus,taivisadasutėvaisirgyvenau.Baigusmokykląman nekilo klausimas, ar su jaistebegyventi.Motyvų,kodėlsujais

gyventi, neieškojau ir vėliau. Patinatūraliai žiūriu į tai,kadgyvenusu tėvais.Nejaučiu dėl to gėdos“,–pasakojoLina.

Povienu stoguLinos namuoseglaudžiasiirjosporametųjaunes-nis brolis. Todėl pareiga tvarkytibutą tenka jiems.Mama namuoserūpinasi,kaipkasvakarąarsavait-galiaisšeimąpamalonintiskanesnevakariene.

Prieš ketverius metus, kai tikLinapradėjodirbtiirgautipastovųatlyginimą, ji nusprendė dalį už-dirbtųpinigųskirtibutokomunali-niamsmokesčiamsmokėti.

„Niekas to neprašė, prisidėtinusprendžiau pati. Jau ketveriusmetusduodutėvamstamtikrąpi-

nigų sumą, kuri metams bėgantproporcingai padidėjo“, – teigėLina.

Tėvai braunasi į kambarį

Nors Lina šeimai priklau-sančiame bute turi savo kambarį,jipripažįsta,kadtėvainevisuom-et paiso privatumo, įsibrauna įjos susikurtą atskirą erdvę. Be to,skiriasi merginos ir sovietmečiuaugusiųjostėvųpožiūriaiįkaiku-riuossocialiniusklausimus.

„Jiekartaisatrodotarsisustingęlaike, bet nesutarimus bandaupaverstijuokais.Tačiaufrazės,kadjaunimasanaislaikaisbuvokitoks,

V.B

alkū

no (L

ietuv

os ry

tas)

nuo

trau

kos

Iš tėvų namų išsikraustę jaunuoliai patiria laisvę, tampa savarankiškesni, tačiau dažnai susiduria ir su vienišumo jausmu bei buities rūpesčiais.

Buitis ir Būtis

Gyvenimas su tėvais: laisvė mainoma į pilną šaldytuvą

11

O kartais norisi savaip sutvar-kyti, pavyzdžiui, vonios kambarį–pridėliotižvakių,pamerktigėlę,bet galiausiai turiu paklusti tvar-kai,kuriąyraįvedusimama–vo-nioje – jokių nereikalingųdaiktų.Nors taipdažnainorisidaryti sa-vaip...“–nutęsėViktorija.

Viktorijaisvarbujaustisjaukiaine tik namie, bet ir draugųkom-

panijoje. „Spaudimo, kad vis dargyvenu su tėvais, iš jų nejaučiu“,– tai pasakiusi mergina triskartnusispjovėperpetį,matdaugumajos bičiulių Vilniuje – jau pradėjępildyti nuo tėvų nepriklausomasnamųbuhalterijosknygas.Kiekki-taip įViktorijos situaciją reaguojadraugaiužsieniečiai.

„Jie nuolat klausia, ar vis dargyvenusutėvaisirkodėlrenkuo-si tokį gyvenimą. Pas juos viskaskitaip – pakankami atlyginimaiir stipendijos, kad galėtų mokėtinuomą. Kuo daugiau jie klausia,ar ašvisdar su tėvais, tuo labiauatrodo, kad jie mane spaudžia,tačiausprendimuspriimuaš,onejie“,–pabrėžėViktorija.

Iš tėvų – pas partnerį

Vis dėlto, artimiausiu metumerginaketinapaliktitėvųnamus–jižadavyktistudijuotiįužsienį.Tačiau į šulinį Viktorija drąsiaines-pjauna: „Gali būti taip, kad kaigrįšiu,finansinėsituacijaneišalyje,neimanopiniginėjenepagerės,tadvėlgrįšiuįtėvųnamus“.Tokssce-narijusmerginosnegąsdina,nesirjamnumatėalternatyvą–jeiturėsrimtąvaikiną,Viktorijabutąnuo-mosiskartusujuo–dviesepigiau.

Antrąją pusę kaip vieną išpagrindiniųpriežasčiųpaliktitėvųnamus įvardijo ir 25-eriųRemigi-jus Pocevičius. Jeigu ne mergina,

šisvadybininkudirbantisvaikinasatskiro būsto imtų ieškoti tėvamssumąsčius persikelti į užmiestį.Tačiau dabar gyventi kartu sumama ir tėčiu Remigijui itin pa-togu.Keturiųkambariųbutas–ne-tolimiestocentro,otėvai–liberaliųpažiūrų.

Vaikinas namuose jaučiasivisiškai nevaržomas – nei

finansiškai, nei morališkai.Mokesčiusužbutąmokatėvai,mama,sulaukusi„švyturiuko“te-lefonu, – ima gamintivakarienę – tai ženklas, kadRemigijus jau baigė darbąir keliauja namo. Vienintelėvaikino pareiga – retkarčiaisbutąsutvarkyti.

„Namie – visiška laisvė. Tu-riu atskirą kambarį, galiu rengtivakarėlius, kviestis draugus, tėvaimėgsta pabendrauti su jaunimu– tai jiems leidžia neatsilikti nuošiuolaikinio gyvenimo. Tėvai net-gi patenkinti, kad nors vie-nas išsūnų vis dar gyvena su jais, nesmanobrolisjauseniaisukūręssavošeimą.Tadkolkasnemataureikaloieškotinuosavobuto“,–džiaugėsiRemigijus.

Juokai - nejuokingi

Gyvendami kartu su tėvaislaimingijaučiasinevisijaunuoliai.25metųKostasPaužaturinuolatinįdarbą, rudenį planuoja pradėtiekonomikosmagistrantūros studi-jas,savelaikosavarankišku,tačiauatskirąbutąjisišsinuomojotikprieškelismėnesius.Ikitolaikovaikinasgyveno su mama. Kraustytis gy-ventivienaspatsKostasnusprendėneapsikentęs bendraamžių spau-dimo.

„Draugai vis pasišaipydavo,kadaškaipkoksitalas–sumamagyvensiu iki 40-ies metų. Žinau,kad tai tik juokai, bet kartais į to-kias pastabas sureaguodavau jau-triai.Kaisudraugaiseidavomepa-silinksminti, viena išvakaro temųbūtinai būdavo – kadaKostas su-siras atskirą butą?“, – prisiminėKostas.

DabarKostastarpbendraamžiųnebesijaučiabaltavarna–jis,kaip

„Nuoma – pinigų išmetimas į vandenį – vis moki už kažką, kas niekada nebus tavo. Nuo-savam butui man paskolos bankas neduotų. Todėl sienos, tarp kurių užaugau, suteikia saugumo, o kur dar mama, kuri padės, kas benutiktų, nesvarbu, kad būsiu neišplovusi indų“, - sako Viktorija.

Buitis ir Būtis

kartais tikrai išveda iš kantrybės.Tadanamaidreba“,–juokėsiLina.

Išsinuomoti atskirą butą Linagalėtų nors ir šiandien – josfinansinė padėtis tai leistų. Tiesa,kraustytis iš tėvų namų merginakol kas nesiruošia, nors dažnaiapie tai pagalvoja. „Vis nerandulaiko buto paieškoms ir tinkamolaiko pokalbiui su tėvais. Žinia,kad išsikraustau, jiemsbūtų netikėta. Tėvamsatrodo, kad išsi-kraustytidera tik po vedybų. Tieklaukti neketinu. Matyt,vieną dieną tiesiog reikėspasiryžti – pasikalbėti sutėvais ir eiti pirkti „Alioreklamos“,–sakėLina.

Sienos suteikia saugumo

Priešingai nei Lina, kuri sutėvais gyvena iš įpratimo, laisvaisamdoma žurnaliste dirbanti 24metųViktorijaV.teigė,kadpovi-enustogusubroliuirmamaglaus-tisjąverčiakuklibankosąskaita.

„Neuždirbu tiek, kad galėčiaumokėti nuomą ir dar liktų nor-maliam gyvenimui. Kai sumokutrečdalį komunalinių mokesčių,skiriu kasmėnesinę sumąmaistui,buitinėmsprekėmsirtaipnekalnailieka. Be to, ma-nau, kad nuoma–pinigųišmetimasįvandenį–vismokiužkažką,kasniekadanebustavo.Nuosavambutuimanpasko-los bankas neduotų. Todėl sienos,tarp kurių užaugau, suteikia sau-gumo,okurdarmama,kuripadės,kas benutiktų, nesvarbu, kadbūsiuneišplovusiindų“,–kalbėjoViktorija.

Jaukumas, saugumas, naminismaistas,pilnasšaldytuvas–tai,pa-sak Viktorijos, pagrindiniai gyve-nimo su tėvais privalumai.Dėl jųmerginayrapriverstaaukotilaisvęirprivatumą.

„Gyvename dviejų kambariųbute, todėl kambarį dalijuosi sumama. Kartais taip norisi tyliairamiai paskaityti knygą, o mamažiūri televizorių arba nori pa-bendrauti. Būna, kad jaučiuosikalta, jei namo grįžtu labai vėlai,nes namiškius galiu pažadinti.

1�

kingai – susiranda atskirą būstą,tačiau ir toliau sėdi tėvams antsprando prašydami duoti pinigųnuomai, maistui. Tokiu atvejuD.Stasiūnas patarė geriau pirmavažiuotiįužsienįužsidirbtipinigųir tik grįžus į gimtinę pradėtisavarankiškągyvenimą.

Psichiatras perspėjo, kad įnuosavą būstą persikrausčiusiųjaunuolių laukia išbandymai, ku-riems nusiteikti reikia iš anksto.Pasak D. Stasiūno, savarankiškągyvenimą pradėję žmonės galigreitai išmokti mokėti mokesčius,išsiaiškinti, kaip tvarkyti namus,kurišneštišiukšles,tačiauužklupusfinansiniams sunkumams, su jaissusidorotigalibūtinetaippapras-ta.

Jaunuoliams, jaučiantiems ben-draamžių spaudimą kraustytis ištėvų namų, tačiau nenorintiemsarnegalintiemstopadaryti,D.Sta-siūnaspatarėpasitelktiatvirądia-logą. „Pirmiausia pliusus ir mi-nusus reikia pasverti pačiam, opaskui draugams paaiškinti, kadgyvenimas su tėvais juos tenkina,tainetrukdobendravimui“,–sakėD.Stasiūnas.

Su tėvais reikia tartis

D.Stasiūnaspamokėirkaipapieišsikraustymą pranešti tėvams.Per tokį pokalbį tėvams būtinaparodyti, kad jaunuolis turi aiškųtikslą ir suvokia savo sprendimoriziką. „Jeigu tėvai nepaleidžia,reikia jiems priminti, kad vis tiekanksčiauarvėliauvaikystėsnamustekspalikti.Galimanetgisusitarti,kaskieklaikovaikaigrįšnamotėvųaplankyti“,–sakėD.Stasiūnas.

Žingsnisištėvųnamųsuvisaisdaiktais–rimtassprendimas.Jeigujis gerai apgalvotas, gali atneštidaug naudos – jaunas žmogusparagaus savarankiško gyveni-mo, galbūt sustiprins ne tik san-tykiussudraugais,betirsutėvais.Žengus šį žingsnį, atgal dairytisneverta, verčiau susikoncentruotiį tikslą, kad vaikinas ar merginanepasirodytųsilpnasirvisdarvai-kas.

se – Pašilaičiuose, Fabijoniškėse,Justiniškėse, Karoliniškėse. Nedi-delės nuomos kainos ir Nau-jininkuose,tačiaušisrajonasbūstoieškančius žmonesdažnai atbaidodėlprastosavovardo.

Brangiausiabutųnuomamiestocentre, Senamiestyje. Didesnės užvidutines kainos ir Antakalnyje,Žvėryne. Naujos statybos dau-giabučių kvartaluose, pavyzdžiuiPerkūnkiemyje, išsinuomoti trijųar dviejų kambarių butą kainuojapanašiai kaip vieno kambario,esantįmiestocentre.

Pataria neskubėti

Vilniaus psichoanalizės ir psi-choterapijos centro psichiatrasDainiusStasiūnaspritarė,kadpa-lankios nuomos kainos – akstinasjauniemsžmonėms išsikraustyti ištėvų namų. Tačiau, pasak jo, darsvarbesnisyra jaunimonorasbūtinepriklausomiems.

„Pagrindinis dalykas, vejantisjaunimąištėvųnamų,–norasnu-traukti juos rišančią bambagyslę.Kartais toks noras netgi veda įjaunatviškąpolėkįgyventibetkoki-omis sąlygomis, bet kur, svarbu,kadnesutėvais.Ypačtaisustiprėja,kai atsiranda antroji pusė – tuo-met jaunuoliams ypač ima trūktiprivatumo“, – priežastis, dėl kodažniausiaijaunimaskeliasiįatski-rusbutus,vardijoD.Stasiūnas.

D.Stasiūnas pastebėjo, kadkartais entuziazmo apimti jaunižmonės pasielgia ne itin atsa-

ir dauguma jo pažįstamų, į tėvųnamus sugrįžta tik kaip svečias.Paklaustas, kodėl atskiro butoneieškojo vos pabaigęs mokykląar susiradęs stabilų darbą, Kostastrūktelipečiais.

„Tikriausiai trūko spyrio įužpakalį. Arba tinkamos progos.Dabartinį butą nuomotis pasiūlėpažįstami – proga pagaliau pasi-taikė. Nuomos kaina maža, todėlilgai negalvojau. Išsikraustytinorėjau seniai, nes gyvendamassu mama, be to, kad draugai visįgeldavo, dar jaučiausi ir nepilna-vertis.Dabarkaipirkiti,turiuvietąįkuriągaliukviestisvečius,garsiaiklausytis muzikos, susikurti savotvarkąirtaisykles.Jukmamosbutenerengsi vakarėlių, kai ji namie“,–prisipažinoKostas.

Kaina – įkandama

PasektiKostopavyzdžiudabarpats tinkamiausias laikas visiems,kasnoriištrūktiištėvųprieglobsčio,matbūtųnuomoskainos–gerokaimažesnės,negubuvoprieškeleriusmetus.Panagrinėjusnekilnojamojoturto skelbimus internete bei spe-cialiuose laikraščiuose, matyti,kad vieno kambario būtą Vilniujegalima išsinuomoti ir už 300 litų,miestocentre–už600litų.

Dviejų kambarių butų nuo-ma prasideda nuo 400-500 litų.Trijų kambarių butą galima rastiuž 600-700 litų. Pigiausiai butaisiūlomiatokiaunuomiestocentroesančiuose daugiabučių rajonuo-

Gyvendami atskirai nuo tėvų, jaunuoliai tenkinasi ir apytuščiu šaldytuvu.

Buitis ir Būtis

1�

sTudenTeka

Gyvenimo mokyklaJu

lijos

Cyb

ulsk

os n

uotr

.

„Vagis be aukštojo išsilavinimo gali nudžiauti

ką nors iš prekybinio traukinio. O jei baigė

universitetą, nugvelbs ir visą geležinkelį“, – sakė

Teodoras Ruzveltas. Jaunuoliai universitete įgyja išsilavinimą, o ne

profesiją, todėl dažnai yra „apsukresni“ ir lankstesni

nei kolegijų ar profesinių mokyklų studentai.

Tačiau į plačiuosius vandenis išplaukę

universitetų absolventai dažnai tikina, kad gali

pasigirti tik „popieriuku“, o ne profesiniais įgūdžiais.

ana jukneVičiūtė

Universitete lengviau nei mokykloje?

„Žiniosapieviskąirkonkrečiaiapie nieką. Susidarė įspūdis lygbuvo ruošiamos grožio salono arpanašios įmonės administratorės,kurioms reikia mokėti įvesti įduomenų bazę informaciją apieklientą,šypsotisirtelefonusuteiktiinformacijąapie teikiamaspaslau-gasirdarbolaiką,sudarytiklientųapsilankymografiką.Aišku,tokiamdarbuiaukštojoišsilavinimonerei-kia“, – taip apie savo specialybęatsiliepia2009m.Vilniausuniver-sitetoKomunikacijosfakultete(VU

KF) verslo informacijos vadybos(VIV)programąbaigusiJekaterina.

SuJekaterinakalbamėsjaukiojemažoje leidykloje. Projektų va-dovedirbantimerginakategoriška:„Ar įgytos žinios padėjo manįsidarbinti? Tikrai ne. Lengviaususirastidarbągalibūti tikdėl to,kad turi „popieriuką“, bet ne dėlypatingųgebėjimų“.

Universitetas dažnai deklaruo-ja, esą išugdo kritiškai mąstančiąasmenybę, tačiau, Jekaterinosnuomone, to nepakanka. „Beabejo, į bet kokią situaciją žvelgiukritiškiau nei prieš ketverius me-tus, tačiau ar normalu, kad uni-versitetemokytisyra lengviauneimokykloje?“

Komunikacijos fakulteto ab-solventė prisimena, kad stodamaį pasirinktą specialybę, tikėjosisužinoti, kokie komunikaciniaiprocesai yra svarbūsdarbovietėje,kaipjuosvaldyti.Labiausiaijądo-minokomunikacijosprocesų įtakaįmonės įvaizdžiui, psichologiniairašytinio ir žodinio bendravimoaspektai.Mergina tikėjosi pagilin-ti žinias duomenų bazių kūrimo,sudarymo srityje. Visa tai žadėjoir studijų programos aprašymas.„Tačiaupažadai liko tikpažadais.Įstojau į vieną geriausių Lietuvosuniversitetų. Kas galėjo žinoti,kadčiastudentamstenkadirbtisupasenusia programine įranga?“,–retoriškaiklausiaJekaterina.

ar „popierėlis“?

14

sTudenTeka

Universitetas formuoja asmenybę

PernaitąpačiąspecialybębaigusiOlgapritaria,kadšistudijųprogra-manėratobula.Tačiauuniversitetepraleistųmetų laikošvaistymune-vadina. „Universitetas suteikė manmokslinįpožiūrį įdalykus, išmokėnepasitikėtinepatikimaisšaltiniais,pripratino tikrinti informaciją, at-naujinti žinias, žiūrėti į įmonę išorganizacinėsvadybospusės,dirb-tikomandoje,pristatytisavodarborezultatus.Tailabaisvarbusindėlisį mano asmenybės formavimosiprocesą“, – tikina šiuo metu Gio-tingenoGeorgoAugusto (Vokieti-ja)universiteterinkodarąstudijuo-jantimergina.

VIV programos komiteto pir-mininkė VU KF doc. dr. ErikaJaniūnienė pasakoja, kad studijųprograma ugdo kompetentingąspecialistąkeliosesrityse:„Galimasakyti,kadyra trijųsričiųkompe-tencijos–technologijos,informaci-josvadyba irvadybakaiporgani-zacijosvadyba.Baigęirįgijęžiniasšitosepagrindinėsesritysestuden-tai yra puikūs informacijos vady-bos specialistai, nes jie suprantanetikkaipsupriemonėmisvaldytiinformaciją,betirmokavaldytiin-formacijosturinį“.

PasakE.Janiūnienės,dėstytojaistudentus moko ne tik kaip nau-dotis informacinėmis technologi-jomis,betirskatinaišmoktiatrinktikokybišką informaciją, o tai žiniųvisuomeneiitinsvarbu.

E. Janiūnienė pastebi, kad kitųfakultetųstudentainevisadagebakritiškai mąstyti, dažnai renkasiinformaciją iš prastesnių šaltinių.„Turiu magistrantų, kurie yrasusirinkę iš įvairių specialybių.Tikraiatėjęiškitųfakultetųnegebaatrinkti kokybiškos informacijos.Ašsutuosusiduriu,kaijierašose-mestriniusdarbus.Mūsųfakultetostudentams priekaištų mes tikraineturime. Jie turi pakankamaigilias žinias kokybiškos infor-macijos paieškos srityje“, – savopastebėjimaisdalijasipašnekovė.

Tačiau kokiose konkrečiai

įmonėse studentai galėtų taikytisavo žinias, programos komitetopirmininkė ekspromtu įvardytinegalėjo.

Informologija – informatika ar farmakologija?

Komunikacijos fakulteto stu-dentas Benas pernai baigė studijųprogramą – į verslo informacijosvadybą panašiąinformologiją, ta-čiau darbo pagalspecialybę iki šiolnerado. „Įstojęs įkomunikacijos fa-kultetąnelabaisu-pratau,kurstoju,irtikpoporosmetų,kaiprasidėjospecialiejidalykai,su-vokiau,komokobūsimusinforma-cijos specialistus. Tikėjausi galbūtkonkretesniųdalykų,tačiaušispe-cialybė yra plataus spektro. Gal-būt tai galima laikyti privalumu,tačiaumanpasirodėpriešingai.Olūkesčiai nepasiteisino, kadangidarbopagalšiąspecialybęrastibe-veikneįmanoma“,–konstatuojajis.

Darbdaviai verslo informa-cijos vadybą, ignoruodami žodį„informacija“, dažnai tapatina suverslovadyba, tačiau in-formologams dar labiau„nesiseka“. Pasak BenokursodraugėsAušros,sušiaspecialybenesusidūręžmonėsjądažnaipainio-ja tai su informatika, taisufarmakologija.

Duonos kepti nemoko

Kaipbebūtų,Aušrasavostudi-jomisjaučiasipatenkinta:„Kiekpa-menu, tikėjausi įgyti šiuolaikiškąspecialybę, būti apsukria specia-liste,kurigebagreitaireaguotiįdar-biniuskomunikaciniussunkumus.Taiirgavau:pajutau,kaipišsiugdėmano komunikaciniai įgūdžiai,susiformavo kritinis mąstymas,įžvalga, problemų formulavimas,diskusijų troškulys ir diskusijųkultūros suvokimas“. Mergina

pripažįsta,jogprieasmenybėsfor-mavimo prisidėjo ir studentiškolaikraščiokūrimas.

Informologėsnuomone,studen-tams nederėtų pamiršti, kad uni-versitetereikalaujamanetikturėtiišsamų supratimą apie savo sritį,bet ir išmokti rasti sprendimus,vertintiiranalizuotisituacijas.

„Universitetassuteikiaplatesniųžinių,one specifinių,kaip iškeptiduonąsurazinomis.Mokomąstyti,prisitaikyti. Jei kolegijos studento

paprašytų iškepti duoną su sly-vomis,šisjaupasimestų,ouniver-siteto studentas turi mokėt anali-zuotiiradaptuoti.Dėltostudijomisesupatenkinta,mąstyti išmokau“,– savo nuomonę dėsto Aušra. Jiprisimena,kaddvejoniųdėlstudijųkokybės ir naudos neišvengusi,tačiau trečiame kurse viskas„pradėjodėliotisįstalčiukus“.

Pernai informologiją baigusiLina tokios pozicijos nepalaiko.Mergina įsitikinusi, kad univer-

siteto argumentai, esą studen-tas čia gauna universalias žinias,praplečia akiratį, iš piršto laužti.„Universiteto teiginiai, kad taiakademinis mokslas, o pageidau-jantys praktikos gali „čiuožti“ įkolegijas, peržengė ribas.Žinoma,universitetas neturi mokyti lentųobliuoti, bet nusileisti iš teoriniųpadebesių, juolab kai tokį kiekįabsolventų išleidžia įdarborinką,tikrai reikėtų“, – tiesiai šviesiairėžia marketingo srityje dirbantiLina.

E. Janiūnienė įsitikinusi: „Kitų fakultetų studentai nevisada geba kritiškai

mąstyti“

Lina mano, kad universitetui derėtų nusileisti iš teorinių

padebesių

1�

sTudenTeka

Ugdo universalius specialistus

Informologijos programos ko-mitetopirmininkasVUKFdoc.dr.RegimantasPranaitispasakoja,jog„informologija“ – tai „informaci-jos mokslai“. Šios specialybės ak-centai susideda iš trijų disciplinų:informacinių technologijų, vady-bosbeikomunikacijos.

Docentasinformologusapibūdi-na kaip universalaus pobūdžiospecialistus, kurie ruošiami dirbtiįvairiausioseorganizacijose.Jieturimokėti prisitaikyti, nuolat gilintisavožinias.Daugiausiaikonkuren-cijos toks specialistas sulaukia išinformatikų, kadangi jie puikiaiišmano matematinius dalykus,modeliavimą. R. Pranaitis įžvelgiasilpnąją „grynųjų“ informatikųpusę – tai mokėjimas bendrauti,užmegzti ryšius su visuomene. „Įtechnologijas linkęs informologas,gavęstikpagrindus,galipavytiin-formatikusar juos lenkti. Informo-logasgeraiorientuojasivisuomenėsmodeliuose, o informatikai galbūtne tiek įsigilinę į tokius dalykus.Informologams vadybos principustaikyti informatikojebūtųvisaine-sudėtinga“,–įsitikinęsR.Pranaitis.

Informologijos programos pir-mininkas sako kartais sulaukian-tis studentų skundų dėl žiniųtrūkumo,tačiau, joteigimu,suto-kiaproblemasusiduriairkitųspe-cialybių studentai. „Kai pereiniį darbo rinką, žinių stoka visadayra.Kiekvienojeorganizacijojeyraspecifika,reikiaadaptuotis.Reikiažinių, kurių iš anksto nežino nie-kas“,–pabrėžiaKFdėstytojas.

R. Pranaitis tiki, kad šiandienuniversaliosžiniosyrasvarbesnės,neikonkretūsįgūdžiai.„Šiuolaikiniskultūringasžmogusjudalinkuni-versalumo.Universalumas neken-kia,opadedageriauįsitvirtinti,su-prastiaplinką“,–reziumuojajis.

Archyvistai = bibliotekininkai?

„Vilniaus universiteto diplo-mas sukuria įvaizdį“, – sako KF

archyvistikos studentas Aleksan-dras.Tačiaudirbantvienįvaizdžionepakanka – reikia įgūdžių. 2004m. vaikiną sužavėjoKF svetainėjepaskelbtas archyvistikos progra-mos aprašas. „Pradėjus studijuoti,teko susidurti sugyvenimo realybe.Aprašymas visiš-kaineatitinkapro-gramos turinio“,–savonuoskaudaspilavaikinas.

Vaikinas tikina,kad mokytis ne-buvo sunku. Ta-čiau teigia taip irnesupratęs, kammokęsis kai ku-riuos dalykus.„Pusmetį teko mokytis naudotisbibliotekininkamsskirtaduomenųbazeCDS/ISIS,kuriLietuvojeišvisnėra naudojama. Ja naudojasi 3-iojo Pasaulio šalys, kadangi ji yra

platinama UNESCO programosnemokamai“,–tokįnesusipratimąšyptelėjęsprisimenaAleksandras.

KFabsolventąlabiausiainuvylėarchyvistikosirbibliotekininkystėsprogramų panašumai: „Daug

dalykų, kuriuos teko studijuotilabiau tinka bibliotekininkystėsprogramai, o ne archyvistikai. Oštai aktualių žinių apie komerci-niusarchyvus,jųveiklosprincipus

Aut

orės

nuo

tr.

Pasak prof. habil. dr. Domo Kauno, komunikacijos mokslų užuomazgos slypibibliotekininkystės ir archyvistikos moksluose.

„Pusmetį teko mokytis naudotis bibliotekininkams

skirta duomenų baze CDS/ISIS, kuri Lietuvoje išvis nėra naudojama. Ja naudojasi

Trečiojo pasaulio šalys, kadangi ji yra platinama UNESCO

programos nemokamai“

1�

sTudenTekasTudenTeka

suteiktavisiškainebuvo“.Čia pat Aleksandras pažeria

kritikos programos dėstytojams.„Kartaisatrodo,jogfakultetodėsty-tojai gyvena praeitimi, visiškainežinodami, kas darosi realiamepasaulyje. Archyvistika jau seniaitapopelninguverslu.Rinkareika-laujatamtikrųsugebėjimų,žiniųištossritiesspecialistų.Tačiautokiųžinių fakultetas studentams nesu-teikia.Kylaklausimas–kam tadastudijuoti?“,–samprotaujajis.

Aleksandras apgailestavo, kadstudentai rengiami darbui valsty-biniuose archyvuose, o išties per-spektyvusprivačiųarchyvųsekto-riusliekanuošalyje.

Už archyvistikos programą at-sakingasVUKFKnygotyrosirdo-kumentotyrosinstitutodirektoriusprof.habil.dr.DomasKaunas,tiki-na, kad būtent valstybė paskelbėviešą konkursą parengti geriausiąarchyvistikos studijų programą.AnotD.Kauno,KFkonkursąpadėjolaimėtipasiūlytakoncepcija.Buvopažadėtarengtidokumentųvady-bininkus.„Specialybėyraarchyvis-tika, tačiau kryptis – dokumentųvadyba.Dokumentųvadybininkai

moka valdyti dokumentų keliąnuo to, kas jį parašo (institucijos,žinybos, universitetai), moka jįparengti amžinam arba ribotamsaugojimui, sutvarkyti archyvųmedžiagą, pateikti informacinęprieigą“, – išugdomus archyvarogebėjimusvardijaprofesorius.

Darbdaviai nesigilina

VIV baigusi Jekaterina pasa-koja,kadretasdarbdavys įsimenaspecialybėspavadinimą,oįstudijųprogramą nė nesigilina. „Darbda-viainekvaršina saugalvos,ką tentokiogalėjauišmokti,nesvisimanoįgūdžiai ir sugebėjimai matomidarbo metu. Todėl jie tiesiog ne-turi jokios nuomonės apie manospecialybę“,–manoji.

Archyvaru privačioje įmonėjedirbantis Aleksandras tikina,kad darbdavius vilioja nebentgražus „popieriukas“. Pasak jo,daugelis bendradarbių archyvistoišsilavinimoneturi,oirjispatspui-kiai susitvarkytų be universitetedėstomųdalykų.

InformologasBenasjaunesiste-

Informacijos ir žinių visuomenės laikais darbdaviai informacijos specialistų poreikio nejaučia.

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

bi, kad darbdaviams pavadini-mas informologija iki šiol skambamistiškai.

Pasaktąpačiąspecialybębaigu-siosAušros,sustabarėjusidarborin-kadarnėrapasiruošusipriimtiin-formacijos specialistų. „Nemanau,kaddarbdaviaišiąspecialybęlaikoprestižine.Greičiauperiferine,kurinelabaiaiškiaipritaikoma.Darbda-viaiieškoaiškumo–artaiverslas,aržurnalistika,vadybaarsocialini-aimokslai,stengiasipritemptipriesavošablono,one įsigilinti įvisainaują, Lietuvoje dar nepopuliariąsferą.Labainedaugkamtaiįdomu.Maždaug – jei konkurentai darneturi informologų, tai nereikiair mums“, – darbdavių atvirumonaujovėmspasigendamergina.

Oštaiversloinformacijosvady-bininkės diplomą turinčiai Olgaioptimizmonetrūksta.„Taip,dažnaidarbdaviai neturi nė žalio supra-timo,kąstudijuojuirkąmoku“,–pripažįstamergina.Tačiaujaitainėmotais. Olga meistriškai manipu-liuojadarbdaviosilpnybėmis.„Pri-traukiu specialybės apibūdinimą

1�

sTudenTekasTudenTeka

prie darbo pozicijos. Kur reikiadaugiaukomunikacijos–pabrėžiukomunikaciją, kur reikia verslovadybos–verslovadybą“,–patir-timidalijasikūrybingamergina.Irtuojau pat pašmaikštauja, esą in-formologaičiadarpranašesni:„Jiegalidirbtikaipinformatikaiarnetprogramuotojai“.

Tiesa, prakalbus apie darbąpa-galspecialybę,merginospozityvu-masnetrukosubliūkšti.„Mačiautikkelisdarboskelbimus,atitinkančiusVIVspecialybę,kurbe5metųdarbopatirtiesniekasnetCVnežiūrės“.

Jekaterinateigiaapskritainesu-prantanti, koks darbas galėtų ati-tikti universitete įgytų žinių lygį:„Remiantisstudijųaprašymu,galė-čiau dirbti organizacijos įvaizdžiokūrimosrityje,didelėskompanijosinformaciniųsrautųstebėtojairor-ganizatore, komunikacijos strate-gijų rengėja. Tačiau, remiantisįgytomis žiniomis, tik „Akropolio“informacijosskyriuje“,–piktinasiji.

Merginaikišiolprisimena,kadgalutinis nusivylimas studijomisatėjo po praktikos. „Tada mūsųkurso studentai už praktiką at-sakingosdėstytojosteiravosi,koksdarbas galėtų atitikti praktikosreikalavimus. Dėstytojos atsaky-mas buvo toks, kad dirbti galimebet ką, svarbiausia, kad ne fizinįdarbą“,–pasakojamergina.

Fizikas ir vadovas – du viename?

Pirmoji Vilniaus universitetoFizikos fakulteto (VU FF) moder-niųjųtechnologijųfizikosirvadybosspecialybėslaidabuvoišleista2004m.TuometnetFFdekanasGintarasDikčiusinterviupripažino,kadspe-cialybės pavadinimas skamba kiekkeistai. Tačiau, jo žodžiais, jaunastudijų programa puikiai atitinkalaikmečioporeikius.

Kas bendro tarp laboratori-joje plušančio fiziko ir energingo,apsukraus, gebančio rizikuoti iruždirbti verslininko, paklausėmeFF prodekano doc. dr. KazimieroGlemžos.

Jonuomone,specialybėsporeikį

padiktavorinka.Įvairiųįmoniųva-dovaiaiškina,kadtokiopobūdžiospecialistaišiandienitinreikalingi.

K. Glemža neneigia, kad šiosspecialybės studentams, palygintisukitomisFFprogramomis,fizikosdėstoma perpus mažiau. Tačiaukasdieninė matematikos ir fizikosproto mankšta lavina studentųloginįmąstymą.

„Absolventai gali dirbti firmų,kur diegiamos šiuolaikinės tech-nologijos, vadovais. Jie išmokomilogiškai mąstyti (tai fizikinė ma-tematinė dalis), o iš kitos daliesgauna teisines, vadybines žinias“,– karjerosperspektyvaspristatoK.Glemža.

Būtent loginį mąstymą do-centas įvardija kaip pagrindinįtokių specialistų pranašumą. Jonuomone, fizikai-vadybininkai neką prastesni už „grynus“ vadybi-ninkus: „Ekonomikos fakultetegalbūt dėstoma daugiau teori-jos, o pasmus dalykai dėstomi išpraktinės perspektyvos“, – sam-protaujaK.Glemža.

Ketvirtakursis Tomas, studi-juojantis moderniųjų technologijųfizikąirvadybą,jaučiasipatenkin-tas, tačiau ateitį vertina atsargiai:

Aut

orės

nuo

tr.

„Galimybėsįsidarbintipriklausonetiknuostudijuojamosspecialybės,betirnuožmogaus.Diplomas,ku-riame ties išsilavinimu parašyta„fizikas“,manau,turišiektieksvo-rio. Tačiau ieškant darbo tai nėravieninteliskriterijus“.

Iš dviejų disciplinų studentuiširdįlabiauglostofizika.„Norėčiaumanyti, kad esu daugiau fizikas,nei vadybininkas. Kodėl?Nes betkurisfizikasgalistudijuotivadybąarekonomiką, tačiautikrainevisiekonomistaigalistudijuotifiziką“,–pabrėžiaTomas.

Tomo nuomone, universalu-masžmogųpuošiairsuteikiapra-našumo.Tačiaustudentųvienteo-rijomisneužliūliuosi.

Žingeidūs jaunuoliaisugebanetikkokybiškairinktiinformaciją,betirkritiškaiįvertintistudijųkokybębei dėstytojų kvalifikaciją, apnuo-ginti mįslingais specialybių pa-vadinimais pridengtą neatitikimątarp to, kokie gebėjimai suteikia-mi, ir to, ko reikia rinkai. Studijųorganizatoriams vertėtų atminti:išugdžius kritinį jauno žmogausmąstymą, ir universitetams galitektitaptišiokritiniomąstymoob-jektu.

Doc. dr. Kazimieras Glemža mano, kad fizikams visada praverčia fakulteteišugdytas loginis mąstymas.

1�

sTudenTeka

Nuo studeNto iki versliNiNko

julija Bukel

Idėja – pirmas žingsnis verslo link

Trečio kurso studentas JuliusUža teigia: „Dar būdamas mažassvajojau, kad turėsiu savo versląir būsiu nuo nieko nepriklauso-mas“. Besidomintis naujausiomistechnologijomis Julius studijuojakompiuterinę fiziką, o prieš ke-lis mėnesius nusprendė įkurtitechninio aptarnavimo įmonę(UAB„Užrigis“).

LukasKaminskasdarmokyklo-je mąstė apie verslininko ateitį,tačiaujokiųkonkrečiųversloidėjųjamnekildavo. Įstojęs įVUTeisėsfakultetą vaikinas ėmė brandintikonsultacines teisines paslaugasteikiančios bendrovės idėją. Ku-rį laiką padirbėjęs šioje srityje,ketvirtame kurse savo tikslą jisįgyvendino. Luko vadovaujamaUAB „Ecolex Baltic“ trečius me-tus sparčiai auga, prisiglaudusi„Saulėtekio slėnio“verslo inkuba-toriuje.

Vytautas Inčius nuo vaikystėsdomėjosi automobiliais. Būdamas10 metų nusipirko savo pirmąjįautomobilį.Septyniolikos,darmo-kykloje, susidomėjo keturračiųpuošyba. Po mokyklos jis studi-javo transporto inžineriją, tačiaustudijas metė. Vytauto teigimu,jambuvovisiškaineįdomu:viską,ką ten dėstė jis buvo jau seniaiišmokęs.Galvojevissukosimintysapie automobilius. Netrukus su-brandino verslo idėją – techninėspagalbospaslaugaskelyje.

Verslo forma

Idėja–tikpirmasisžingsnis ikinuosavoantspaudo,biurorakteliųarklientųskambučių. Jauniesiemsverslininkamsreikiarastilėšųirat-liktinemažai„popierinio“darbo.

Studentų verslo idėjų kluboprezidentas bei Studentų versloinkubatoriaus idėjos autorius irįkūrėjas Edgaras Adomaitis stu-dentams, neturintiems daug lėšų,siūlo visų pirma pamąstyti apieverslo formą. Daugeliu atvejų,su kuriais jam teko susidurti dar-buojantis verslo inkubatoriuje,nereikėjo steigti juridinio asmensstatusąturinčiosbendrovės,užtekovykdyti veiklą įsigijus individua-liosveiklospažymėjimąarbavers-loliudijimą,kurienėrabrangūs.

Pradėti verslą individualiosveiklos formayrapaprasčiau (rei-kia pateikti mažiau dokumentų,nereikia specialių žinių jiemsparengti), greičiau (nuo 4 iki 10darbo dienų) ir pigiau (nereikianotaro paslaugų, už įregistravimą

Julij

os C

ybul

skos

nuo

trau

kos

Su verslo kostiu-mu, bet be diplomo. Jauni verslininkai įsitikinę: amžius – ne kliūtis įgyvendinti savo idėjas. Tačiau kelias į verslo aukš-tumas – ne rožėmis klotas.

1�

sTudenTeka

Mokesčių mokėtojų registre ne-imamos rinkliavos). Ši forma yratinkama, kai veiklą vykdo vienasasmuo,oapyvartanėradidelė.

KaivienuoliktojeklasėjeVytau-tas nusprendė imtis automobiliųpuošybos, jis nelaukė, kol savosąskaitojesukaups10000litų,rei-kalingų steigiant uždarąją akcinębendrovę. Vaikinas sužinojo, kadveiklą gali vykdyti pagal indivi-dualiosveiklospažymėjimą.Visos„startinės“versloišlaidosikipirmouždarbiosudarėtik1000Lt.IkišiosdienosVytautuitokiaversloformayra labiau priimtina. Ir techninėspagalboskelyjepaslaugasjisteikiakaipfizinisasmuo.

Tuo tarpu juridinių asmenųsteigimas yra sudėtingesnis (dides-nis teiktinų dokumentų sąrašasturi būti patvirtintas notaro beiužregistruotas Juridinių asmenųregistre).Parengtivisiemsbūtiniemsdokumentams dažniausiai reikiaspecialistų (teisininkų ar verslokonsultantų)pagalbos.Taipapildo-mai kainuoja nuo 500 iki 1 500 Lt,taippatreikiasumokėtiužjuridinioasmens registravimą (pavyzdžiui,UAB steigimas kainuotų apie 800Lt). Laiko sąnaudos irgi šiek tiekdidesnės–vidutiniškai2–3savaitės.Steigtijuridinįasmenįrekomenduo-jama tada, kai siekiama pritrauktipapildomųinvesticijų,irplanuojamaturėtidaugiauneivienądarbuotoją.

JuliusUžaišmėginodarbąpagalindividualiosveiklospažymėjimą,oprieštrejusmetusjisįsteigėrek-lamosįmonęUAB„RVJGsprendi-mai“.Juliuišiversloformaatrodopatrauklesnė, nes įmonė planuojaplėtrą.

Taigipriešrenkantisversloformą,reikiageraiįsivaizduotibūsimoversloveiklą.Jeigupradžiojeveikląvykdystik vienas asmuo, apyvarta nebusdidelė, o sėkme abejojama, didelėsrizikosgalimaišvengtiveikiantpagalindividualiosveiklospažymėjimąarnaudojantversloliudijimą.

Finansavimo šaltiniai

Jeigu verslo pradžia reikalaujadidesniųišlaidų,reikianepasiduo-tiirieškotifinansavimošaltinių.

Patikimiausias ir greičiausiai

prieinamasfinansųšaltinisstuden-tamsyrajųtėvai.IeškodamaslėšųJuliusvisųpirmakreipėsiįsavotė-vus, kurie tapo pirmaisiais inves-tuotojais. Taip pasielgė ne vienaspradedantisverslininkas.

Jeigu ir tėvaipadėtinegali, ne-verta skubėti prisiimti didžiuliųįsipareigojimų, imant paskolą išbanko.Pritrauktiinvesticijųgalimatinkamai paruošus verslo planą irpaskelbusversloidėjąviešai.

Šiuo metu Lietuvoje labiausiaižinomiinvestuotojaiįjaunąversląyra2007m.sukurtaspirmasisLietuvoje„Versloangelųtinklas”(VAT),kuriotikslas–pastatytitiltątarppradiniokapitalo ieškančių verslininkų irinvestuotojų(VersloAngelų).

KiekvienasVersloAngelasturisavo specifinius kriterijus įmonei,kuri prašo finansavimo. Anot VšĮ„Saulėtekioslėnis“inovacijųvady-bininko Lauryno Braškaus, šiuometu Verslo Angelams trūkstakokybiškųversloidėjų,įkuriasjiebūtųpasiruošęinvestuoti.

Finansinęparamąbeikitokiąpa-galbą verslo pradžiai galima netgilaimėti dalyvaujant verslo idėjųkonkursuose. Ko gero, didžiausiastokiopobūdžiokonkursasLietuvojeyra„Verslauk!“,kuriamegalidaly-vauti18–29metųžmonės.Nuo2005m. Šiaurės miestelio technologijųparkassupartneriaiskasmetorga-nizuoja„Versloplanoturnyrą“.

Nors investuotojų,laukiančių pasiūlymų,yra, finansavimo pa-ieškos yra nelengvaužduotisirkažkamgaliatrodyti neįveikiama,tačiau jaunasis vers-lininkas Vytautas pa-drąsina savo neryžtin-gus draugus: „Reikiatiesiogdaryti...Otada,kaikažkąmąstai,darai,atsiranda naujų pa-žinčių, žinai kur kągali gauti pigiau, galųgale sutinki žmonių„su pinigais“, kuriestebėdami,kątuveiki,imatavimipasitikėtiirnebijoinvestuotiįtavoverslą“.

Verslininkų lopšeliai

Jaunamverslininkuireikianetikfinansinės,betirkitokiospagalbos„atsistoti ant kojų“. Konsultacinępagalbą jaunoms įmonėms sutei-kia verslo inkubatoriai. Jų Lietu-voje veikia jau ne vienas. O 2009metais Šiauliuose įsikūrė netgipirmasis Studentų verslo inku-batorius. Šios idėjos iniciatoriaiyra Šiaulių universiteto Socialiniųmokslų fakultetostudentai. Jųpa-grindinis tikslas – padėti naujaibesikuriančioms įmonėms. Kiek-vienasŠiauliųuniversitetostuden-tas gali ateiti pas SVI direktoriųRobertą Jonaitį irpasakyti:„Turiuverslo idėją, ką daryt?“ Jam busnemokamai atsakyta į klausimus.Jeiguverslasyrapakankamaiper-spektyvus, o studentas nusiteikęsrimtai, jam padės žengti pirmuo-sius žingsnius ir, jeigu reikia, užsimbolinį mokestį bus suteiktospatalpos.

Tačiaunegalimatikėtis,kadčiagausiteviską, ko tikpageidausite.Studentų verslo inkubatoriausveikla – daugiausia konsultacijos.Niekas,išskyruspatįvadovą,verslo„nepastatys“.„Mesneduodamstu-dentuinei žuvies,neimeškerės, –sakovienasSVIiniciatoriųEdgarasAdomaitis,– tačiaumespadedam

„Saulėtekio slėnyje“ teikiama įvairi pagalba jauniesiems verslininkams.

�0

sTudenTeka

Verslas studentiškaiReceptas

ingredientai:tikslas (kuo didesnis),entuziazmas ir tikėjimas (vidutinio dydžio),iniciatyva (0,5 litro),vaizduotė (geriausia – beribė),atkaklumas (didelis pakelis),smegenys (mažiausiai 1 dėžutė),šypsena (plati ir nuoširdi),pinigų – pagal skonį.

Gaminimas:Visus veiksmus atliekam su plačia nuoširdžia šypsena veide. Jeigu ji nesilaiko, galima ją pritvirtinti su kitais ingredientais. Pake-liam nuo pagalvės dėžutę su smegenimis ir šildom ant mažos ugnies. Jos gelmėse atran-dam tikslą. Sukoncentruojam dėmesį į jį. Po truputį prisipildom entuziazmo ir tikėjimo. Imamės iniciatyvos. Jeigu kišenės tuščios, o Jūsų verslo virtuvės šedevras reikalauja pinigų, teks jų gauti pasitelkiant vaizduotę. Jeigu verslas neverda, padidinam ugnį ir beriam atkaklumo, kol pelnas išplaukia ant paviršiaus, o jeigu norite jo daugiau – atkak-lumo nepagailėkite.

Skanaus! Tik neapsvaikite.

nukreipti meškerę“. Be patalpųnuomosstudentaigaligautiirkitaspaslaugassudidesnenuolaida.

TikpradėjusveiktiSVI,jamejaupradėjo„gyventi“3įmonės.Ikišiosdienosvienajauiškeliavo,prisidėjodar viena nauja, ir, pasak EdgaroAdomaičio,yradardaugnorinčių,tikfinansavimojievisneranda.

VšĮ „Saulėtekio slėnis“ versloinkubatorius nėraskirtas tik studen-tams, tačiau pir-menybė čia įsi-kurti yra teikiamaįmonėms, kuriųsteigėjai yra VU irVGTU studentai,mokslininkai beityrėjai. Lukas darstudijuodamas nu-sprendė nelauktidiplomo įtiekimošventės ir pasinau-doti šia proga. Pir-mas pusmetis buvogana sunkus. Norsprofesinės patirtiesjis jau buvo įgijęsdarbe, tačiau nuo-sava įmonė reikala-vo daugiau žinių.Šiandien „EcolexBaltic“įmonėjedar-buotojų skaičius –iki3,dažnaipriima-mi studentai atliktipraktiką. Vadovas,patenkintas rezul-tatais,netrukuspla-nuoja atidaryti iradvokatųkontorą.

UAB „VeprocResearch and con-sulting“ vadovasbei VGTU verslovadybos ir admini-stravimo doktoran-tas Renatas Morkvėnas teigia,kad pamatęs puikias galimybesužsidirbti prieš pusantrų metųįsteigėįmonęirįsikūrė„SaulėtekioSlėnyje“.Renatasprisipažįsta,kadkrizė ir studijos sutrukdė pasiektigeresnių rezultatų. Tačiau savolaikuversloinkubatoriujeverslinin-kaspatenkintas.Jonuomone,inku-batoriaus organizuojami renginiai

irmokymaipraplėtėjoakiratįirla-baiprisidėjoprieversloplėtros.Jųmetuužsimezgėglaudūsryšiaisuinkubatoriaus kaimynais, tarp jųatsiradobendrųinteresų,bendravi-mas peraugo į verslo partnerystę.„Be abejo, verslo inkubatoriujevyraujatamtikradraugiškaverslu-moaplinkairegzistuojasinergija“,–sakoRenatas.

Studijos + verslas = ...

Derinti studijas su verslu yrašiektieksudėtingiau,nesjisreika-lauja daugiau dėmesio (jaunųjųverslininkų teigimu: „24 valandasper parą“), tačiau beveik visi ka-lbinti studentai-verslininkai teigia,kad viską galima suderinti esantdideliamnorui.

Daugeliu atvejų verslas studi-joms ir studijos verslui netrukdo,o netgi, atvirkščiai, padeda, ypač,jeigu įmonės veikla yra tiesiogiaisusijusi su studijų programa. Lu-kas pasakojo, kad jam verslas la-bai padėjo studijuoti teisę, nes, jomanymu,šiodalykoteorinesžiniasreikiatuojpattaikytipraktikoje:ki-

taip viską pamirštiiškartpoegzamino.

Renatui studijųmetu įgytos žiniospasitarnavo versle.Šiek tiekkitaipapiestudijų ir verslode-rinį kalba Julius:„Universitete įgytųžinių labai plačiainetenka naudoti,nors jų indėlis iryra.Greičiauvykstaatvirkštinis proce-sas: darbe įgytosžinios padėjo leng-viau įsisavinti uni-versitete gautą in-formaciją.“

Vytautas vienin-telispasakė,kadstu-dijos trukdoverslui,o verslas studijoms.Universitete jis retassvečias,oįgytasteo-rinesekonomikosži-nias vargiai pritaikopraktikoje. Studijųvaikinas nemėtė dėldviejų priežasčių:pirmiausia, norėjoįgyti diplomą. Opaskaitos taip patpasirodė įdomios.„Vis tik dėstytojainėrakvailiirįdomiųdalykųpasako.Gal-

būttodėl,kaduniversitetebūnure-tai,labiauvertinupaskaitas“.

Yra daug priežasčių nepradėtiverslo taip anksti: finansavimotrūkumas, patirties ir žinių stoka,laiką atimančios studijos. Tačiauvisa tai gali kompensuoti didelisentuziazmas: kas ieško, tas randa.Reikiatiklabainorėtiir„daryti“.

�1

Kas kam trukdo?

Vienas dėstytojas savo studentams pasakė: „Dirbantis studentas blogas ir darbe, ir studijose“. Tuomet pro ausis lengvai prasprūdę žodžiai įkvėpė pasidomėti: ar iš tikrųjų darbas ir studijos vienu metu – nesuderinama?

aGnė VerBalytė

Dar prieš porąmetų daugumastudentų, ypač humanitarinių irsocialinių mokslo sričių atstovai,galėjo pasidžiaugti daugiau armažiau apmokamais, neretai suspecialybenesusijusiais,darbais.Išseptyniasdešimties Vilniaus peda-goginiouniversiteto socialinėspe-dagogikos specialybės praėjusiųjųmetų absolventų studijų metunedirbo vos dešimt. Specialybėsbuvo įvairios: nuo pardavėjųir padavėjų, iki vadybininkų iradministratorių. Kitų specialybiųatstovaitaippatdažnaiderinastu-

Julij

os C

ybul

skos

nuo

trau

kos

dijas irdarbą.Tiesa,atėjusekono-mineikrizeinemažadalisstudentųpalikominkštasdarbovietųkėdesir sugrįžo į kietus auditorijų suo-lus.

Dirbančių studentųmažėja

Lietuvos Darbo biržos duo-menimis, 2010 metų sausį jaunųspecialistų (ką tik įgijusių baka-lauro laipsnį), ieškančių darbobuvotriskartusdaugiauneimetaisanksčiau.Nedarbasšalyjejaunimoiki 25metų amžiaus grupėje 2010m. sausio 1d. siekė 8,1proc.Taireiškia,kadnedirbobeveikkasvie-

nuoliktas jaunuolis. „Skaičius netoksjauirmažas–juolab,kaddau-guma tokio amžiaus žmonių netneregistruoti Darbo biržoje. Pagalmūsų įstatymus, studentai negaligautipašalpųišvalstybės.Tadrea-lusnedirbančių jaunuoliųskaičiusyra gerokai didesnis“, – teigėVil-niausteritorinėsdarbobiržosDar-bo rinkos analizės ir prognozėsskyriausvyresniojispecialistėJani-naBalynaitė.

Tokia sudėtinga situacija tik-riausiai „pamalonino“ skeptiškaidirbančiųstudentųatžvilgiunusi-teikusiusdėstytojus:netekędarbų,studentai užpildėuniversitetų au-ditorijas.

Atleidimas iš darboprivertė mokytis

Informatikas Tomas JuodeškašiuometustudijuojaVilniausuni-versitetoMatematikos ir informa-tikos fakultete, ketvirtame kurse.

sTudenTeka

��

mokydamasi, pritaikau dirbdama.Iratvirkščiai“.

Nuo pat pirmųjų dienų darbąsustudijomisderintiJurgitaibuvolabailengva.Tikneraminomintis,kad prekyboje sunku siekti kar-jeros.Betvisaineseniai,paaiškėjo,kad ir šis mitas apie pardavėjosdarbąklaidingas.

„Kaip tik prieš keletą mėnesiųmanpasiūlėužimtiaukštesnespa-reigas.Šiandienesunebepardavėja,o vedėja. Tiesa, padidėjus darbokrūviui, šiuo metu beveik netu-riuasmeniniogyvenimo,oartėjantsesijai,žaduimtiakademinesatos-togas.Manau, kad jos nepakenks.Iš darbo išeiti tikrai neketinu.Žinoma,juokaisgalėčiaupasakyti,kad tik studente būti norėčiau, jeikolegija kiekvienąmėnesįmokėtų

atlyginimo dydžio stipendiją“,–pajuokaujapašnekovė.

Į darbuotojų gretas jaunuoliusdažniausiai skatina įsilieti pinigųstygius. Juk nesinori „sėdėti antsprando“ tėvamsarba imtipasko-lassumilžiniškomispalūkanomis.Neretas nori būti savarankiškasir studijų metu gyventi iš savo

kišenės.

Tėvų požiūriai

Tiesa, studentiš-kamepasaulyjeyrairžmonių,kuriemsprieširdies tik studentiš-kas gyvenimas. Irapiedarbusjiegalvostik tada, kai rankosejau turės aukštąjįdiplomą. Vilniausuniversiteto medici-nos studentė GintarėGradauskaitėperše-šerius studijavimometus dirbti netnebandė.„Manospe-cialybėje yra ištiesdidelis darbo krūvis,todėl mūsų kursedirbančiųjų labaimažai. Aišku, kar-tais pagalvoju apiepadirbėjimą vasarosatostogųmetu,tačiaulabiau norisi pailsėti.Manau, kad baigusimokslus dar spėsiudirbti. Juk mokaisikeletą metų, o dirbi– keliasdešimt. Dartikraispėsiusužinoti,kas yra darbas“, –sakoGintarė.

Pašnekovėįsitikinusi,jogjaivi-sainegėda,kadbūdamadvidešimtketverių dar nebandė dirbti. Jimano,kadtėvamsdaugproblemųdėltonekyla,nesmerginagyvenabendrabutyje, tad šeimai didelėspinigųsumosdukraiišlaikytiskirtinereikia.

Neringa Rapkevičiūtė, pernaipabaigusi socialinės pedagogikosstudijas Vilniaus pedagoginiameuniversitete,taippatnesiskundžia

Kartais sunku pasirinkti ar būti tik paprastu studentu, ar savarankišku žmogumi, uždirbančiu savų pinigų.

sTudenTeka

„Dirbti pradėjau trečiame kurse.Įsidarbinaupagalspecialybę–pro-gramuotoju vienoje informaciniųtechnologijų paslaugų įmonėje.Dirbaukiekvienądienąnuodevin-tos iki septynioliktos valandos,tad laiko į paskaitas nueiti tiesiognebeliko“.

Vaikinas pasakoja, jog sesi-jos metu „užsidirbo“keletą akademiniųįsiskolinimų, dėl ku-rių teko kartoti kursą.Prieš metus Tomasdarbo neteko. Todėlkartodamas trečiąjįkursą šįkart jis galėjosusitelktimokslams.

„Susitaikytisuatlei-dimu iš darbo nebuvolengva,tačiaugalirge-rai, studijų reikalamssusitvarkyti atsiradolaiko. Dabar, kai ikistudijų pabaigos likovos porą mėnesių, irpaskaitųnebėra,vėlsu-siradauprogramuotojodarbą“,–teigėTomas.

Nors atleidimas išdarboTomąnuliūdino,tačiau studijų reikalaipasitaisė

Darbas –puikiausia praktika

Dirbanti studentėJurgita Guskova, šiuometu užimanti vi-enos prekybos centro„Akropolis“parduotu-vės vedėjos pareigas,ir studijuojanti Vil-niaus kolegijoje prekybos vady-bos trečiame kurse, turi kitokiądarbo ir studijų derinimo patirtį.„Avalynėsparduotuvėjedirbu jauketvirtimetai, atrodo paprastas irnelabai įvertinamasdarbas, tačiauman patinka. Savo studijuojamądalyką pasirinkau jau pradėjusidirbti. Turbūt todėl, kad darbaspatinka ir norėjau apie prekybąsužinoti ne tik iš praktikos, bet irteoriniusdalykus.Tai, ką sužinau

��

savo tėvų požiūriu į studijas irdarbą. „Kai antrame kurse gavaudarbą,tėvainesakė,kadnedirbčiau.Bet bijojo, kad galiu nesuderintipaskaitų su darbu. Tiesa, jie nu-rimo,kai sužinojo, kaddirbsiunevisądarbodieną“,–sakoNeringa.

Neringos tėvųpožiūris į darbąšiek tiek pasikeisdavo, kai jipradėdavo kalbėti, jog pabodotrejus metus dirbti tame pačiamedarbe ir norėtų darbą pakeistiarba kurį laiką visai nedirbti.„Užsiminusi tėvams apie tai, kadnoriukurįlaikąpabūtitikstudente,dažniausulaukdavauneteigiamosreakcijos. Ir tėtis, ir mama neno-ri, kad vėl gyvenčiau iš jųpinigų“,–sakopašnekovė.

Ką mano darbdaviai?

Dirbančių studentų lyg-tyje yra dar vienas dėmuo– darbdaviai. Kol laisvųdarbo vietų buvo daugiau,okandidatųįjas–gerokaimažiau,darbdaviai palankiai žvelgdavoį studentus. Ypač, jei ieškodavodarbuotojo ne visai darbo dienaiar studentas mokėdavo įtikinti,jog derinant studijas ir darbąproblemųnekils.Šiandiensituacijakiekpasikeitusi.

„Neseniaiieškojomepardavėjos-

kasininkėsvisaidarbodienai.Kolnebuvomenurodę siūlomoatlygi-nimo,sulaukėmebeveiktūkstančiogyvenimo aprašymų. Nuo pirma-kursių studentų ikimagistrantūrąpabaigusiųjų“, – pasakojo vienojepardavimų įmonėje dirbanti AstaJociuvienė.

Kai toks didelis pasirinkimas,darbdavyslabiaulinkęsrinktisvy-resnio amžiaus, nors ir žemesnioišsilavinimo darbuotojus. Tad irsusimąstai kartais, ar verta studi-juoti magistrantūroje, kai ateityjegalitektikonkuruotidėldarbovie-tos vos su vidurinę baigusiais as-menimis.

Tiesa, yra ir darbdavių, kurieir šiandien į darbą labiau linkępriimti studentus. Ypač jei stu-dentospecialybėtokia,kokiąsiūlodarbdavys. Kai kurie darbdaviainegalipasiūlytidideliųatlyginimųirnorisuteiktigalimybesjauniemsžmonės, todėl įdarbina studen-

tus.Neseniai pačiai teko įsitikinti.Į darbo vietą pretendavau sudaug didesnę patirtį turinčiaisžmonėmis. Pagrindinė priežastis,kodėl darbdavys pasirinko mane,buvo noras suteikti galimybę jau-namžmogui.

Dėstytojai dažniausiai supratingi

Kai kurie dėstytojai universite-tuose – gana demokratiški.Pakalbėjus su jais galima „išsi-derėti“ geresnes studijų sąlygas,pavyzdžiui, neprivalomą lan-

komumą arba darbų at-siskaitymą elektroniniaislaiškais. Pasitaiko atvejų,kai dėstytojai rekomen-duoja darbus jų pažįstamųasmenų įmonėse, ypač posėkmingų praktikų arba jaubuvusiems savo studen-tams. Tačiau tokių studijųmetu teko sutikti voskeletą.

Daugiaumetųdirbantysirjaupamiršę,kąreiškiastudijuotiirdirbtivienumetu,paprastainebūnadraugiškai nusiteikę. Ir mėgstašiek tiek pakenkti dirbantiesiems,nesumažindamiužsiėmimųlanko-mumoreikalavimų.

Ir draugiškųjų, ir nedraugiš-kųjų savo praktikoje, ko gero,sutinka kiekvienas. Nuo jų nepasislėpsiniekur.

Kiekvienas renkasipagal save

Dirbančiųardirbusių studentųpatirtys skirtingos. Matyt, labiau-siaijospriklausonuodarbovietosir pasirinktos studijų programos.Juk aišku, kad tiksliųjų mokslųstudentams darbus su studijomissuderinti gerokai sunkiau nei hu-manitarams. Tačiau tiems, kasmokosi daugiau, bet nori turėtisavų pinigų, visada yra išeitis– darbas vasaros atostogų metu.Tad į hamletišką klausimą „dirbtiarnedirbti“vienareikšmioatsaky-monėra.Kiekvienasrenkasipagalsugebėjimusirgalimybes.Lengvas gyvenimas, kai pinigus kiekvienos dienos išlaidoms skiria tėvai.

Kai toks didelis pasirinkimas, darbdavys labiau linkęs rinktis vy-resnio amžiaus, nors ir žemesnio iš-silavinimo darbuotojus. Tad ar verta studijuoti magistrantūroje, kai ateityje gali tekti konkuruoti dėl darbo vietos vos su vidurinę baigusiais asmenimis.

sTudenTeka

�4

VIEŠOJO TRANSPORTO

KOŠMARAI

Viešasis transportas – kasdienis vargšų studentų draugas. Juo jaunimas važinėja į paskaitas, grįžta namo, net pramogauja. Tačiau ten pat studentai iki so-ties prisižiūri įvairiausių problemų bei patiria daugybę nuotykių. Pastarieji – ne visad būna malonūs.

elita narkeVič

Pasisekė tiems, kurie su auto-busais „draugauja“ savanoriškai,o ne iš reikalo. Tiems, kurie galisau leisti kas dieną važinėti auto-mobiliu. Tiems, kurie autobusaisišmaišėEuropąirparsivežėpuikiųįspūdžių.Artiems,kuriejuosenetpramogavo (negalima nepaminėtiekskursijospoVilniaussenamiestįgeltonuoju autobusu ir gimtadie-nioarbaišleistuviųvakarėlioseno-jomodelio„9Tr“troleibusu.Toksdviejų valandų pasivažinėjimaskainuojanuo60iki450litų).

Džiugu,kaiįautobusągalitilptivisasfakultetas.2004metaisKauneužfiksuotas rekordas – į autobusąsutalpinti289studentai.2005metaisšįrekordąpagerinoKlaipėdosstu-dentaiirmoksleiviai–į„Mercedes92“modelioautobusąvienumetusutilpo321studentas.

Smagu,kadtokiapilnatranspor-topriemone jiemsniekurvažiuotineteko. Grūstys, nemalonūs pa-keleiviai, muštynės ir net dujųatakos–sutokiomisbėdomissusi-duria tie, kuriems visuomeniniutransportutenkakeliautikiekvienądieną.

Mėnesinis bilietas prieš penkerius metus studentui kainavęs 7 litus, šiandien kainuoja triskart brangiau.

Važinėti autobusu –prabanga

Prieš pusantrų metų sostinėsstudentai išgirdo prastą naujieną:autobuso ir troleibuso mėnesinisbilietas,ilgąlaikąkainavęs12litų,kainuos 20. Vienkartinio bilietokaina pakilo nuo 55 centų iki 90.Jautadadaugelistiesiogpakrauposužinoję apie tokį UAB „Vilniaus

autobusai“irUAB„Vilniaustrolei-busai“vadovųsprendimą.

Pokeliųmėnesiųpaaiškėjo,kadbilietų kainos dar labiau brangs.

Šiuo metu vienkartinis lengvati-nis autobuso bilietas kainuoja 1litą, perkant autobuse – 1,25, omėnesinio bilieto kaina pabrangodar2litais.

Vilniaus savivaldybė šiuometu skolinga viešojo transportoįmonėms daugiau negu 75 mili-jonus litų, daugiausia už lengva-tinius keleivius, kartu ir už mus,studentus. Sklinda kalbos, kad

bilietaibrangsirtoliau.Dabartinės jų kainosnepadengia pervežimoišlaidų, todėl gandųneneigia ir generalinisUAB„Vilniausautobu-sai“direktoriusGintarasNakutis. Jo teigimu,šiuometu svarstomi irkitivariantai,tačiaupri-reikus,bilietųbrangimoneišvengsime.

Skęstantys skoloseautobusų ir troleibusųparkai vis dar ieško

sprendimo. Gelbstint situacijąne tik keliamos bilietų kainos,mažinami atlyginimai vairuoto-jams,bettaippatmažinamiviešojotransporto maršrutai, o kai kurievisaipanaikinami.

Aut

orės

nuo

tr.

Aut

orės

nuo

tr.

Gero kelio

��

Kylančiosbilietųkainosirmaži-nami viešojo transportomaršrutaitikriausiai nedžiugina nei vienokeleivio,ypačvažinėjančioįdarbąar paskaitas iš tolimųjų Vilniausrajono kampelių. Kaip bebūtų,daugelis yra pasiryžęmokėti, nespasirinkimo neturi. Tiesa, kai užbilietą tenka mokėti tiek, daraisireiklesnis paslaugų kokybei. Bet,bilietams brangstant, paslaugosnegerėja.

Autobusų būklėapgailėtina

VasariopradžiojeLaisvėsprospekte stotelėje užsiliep-snojo autobusas. Tai ne pir-maskartas,kaiviešajamtrans-portuikažkasatsitinka.Tokiuatvejukeleiviaiišvejamilaukbe jokio paaiškinimo. Ge-rai, jeigu taip nutiktų kartąpermetus,o ikiuniversitetobūtų likękelimetrai.Tačiauviešasistransportaslūžtapa-kankamaidažnai.Galimatikįsivaizduoti kaip dėstytojoakyseatrodostudentas,kuriskaskart pavėlavęs aiškina,kad sulūžo autobusas. Netirtada,kaitaipištikrųjųnu-tiko.

„Autobusų parko techninėbūklėšiuometuyraapgailėtina.Nepaisant to, keleivius reikiavežti ir vežame, nepaisydamitechninės būklės, rizikuodamisavo ir keleivių gyvybebei sveikata“,–„Žinių radijui“atviravo„Vilniausautobusų“ profesinės sąjungospirmininkas Jonas Dekaminavi-čius. Jo teiginius griežtai paneigė„Vilniaus autobusų“ direktoriuseksploatacijai Rimantas Markaus-kas. Jis tikina, kad iš 360 Vilniujeeksploatuojamų autobusų 104 yrabeveiknauji,olikętaippatyratvar-kingi.

Kontrolieriai – keleivių siaubas

Autobusų kontrolieriai nekeliateigiamųemocijųjokiemskeleiviams – net ir tiems, kurie nepažeidžia

Ani niekada neduoda savo bilieto kontrolieriui į rankas.

Asm

enin

io a

rchy

vo n

uotr

.

jokių taisyklių ir visada važiuojasu pažymėtu bilietu. Žinoma yra irtokių, kurie jaučiasi ramiai. Jiemskontrolieriaiyratarsiviešosiostvar-kosautobuseangelaisargai.Deja,tie,kurieyrasusidūręsukontroleneitinmalonioje situacijoje, mano kitaip,ypač jeigu buvo nubausti neteisin-gai.

Vilniaus technologijų ir dizainokolegijos trečiakursė Ani niekada

neduodakontrolieriamssavobilieto,o tuo labiau studentų pažymėjimokontrolieriams į rankas. „Kartąma-čiaukaipbuvonubaustavienamer-gina, nors tikrai nepadarė to, kuobuvoapkaltinta“,–sakoji.Merginainepadėjoirtai,kadkaikuriekeleivi-aistojojospusėn.

O būna taip: patiklus studentasleidžiakontrolieriuipaimtijostuden-topažymėjimąįrankas.Tasjįatimairliepiamokėtibaudą.Nesvarbu,arstudentas iš tikrųjųnusikalto,arvisdėlto ne – jis privalo išsipirkti savodokumentą. Jeiesipatiklus,manda-gusirdarsmulkauskūnosudėjimo,panaši istorija vieną dieną gali nu-tiktiirtau.

Jeigu nevažinėji autobusu, tai

„keleiviųkontrolė“galitavepasiek-ti ir namuose. Vilniaus siuvėjų irautomechanikųprofesinėsmokyklosstudentas Raimondas neseniai gavoįspėjamąjį laišką, kad vis dar nėrasusimokėjęs baudos už važiavimąbe bilieto – jau antrą kartą. „Pirmąkartą nieko nesiaiškinau, tiesiogsusimokėjau. Nepaisant to, jogžinojau, kad ši bauda ne mano. Šįkartą nusprendžiau su tuo nesi-

taikstyti. Nesu turtuolis, kadgalėčiaumokėtitokiasbaudasdėl kontrolierių aplaidumo“,–sakojaunuolis.

Raimundas jau 4 metusvažinėjatikautomobiliu.Prieš2 metus jis pametė savo stu-dento pažymėjimą. Netrukusjam pagamino naują, o senasbuvopaskelbtasnegaliojančiu.Nepaisantto,kažkasvisdarjįnaudoja.Taiišaiškėjostuden-tui,kaijiskreipėsiį„Susisieki-mo paslaugas“ dėl išrašytosbaudos. Antrą kartą baudosvaikinasnemokėjo.

Chuliganai tobulėja

Autobusų keleiviai ir jųvairuotojai vis dažniau tam-pa chuliganų aukomis. Pas-taruoju metu „populiarėja“pramoga apmėtyti autobusąakmenimis. Tokie „smagūs“jaunimo pomėgiai ne tikgali kelti grėsmę keleiviųsveikatai ar net gyvybei, betir atneša nuostolių autobusų

parkui. Chuliganizmas „tobulėja“,nes nenaudėliai sugalvoja visnaujesnių būdų pridaryti žalos.UAB„Vilniausautobusų“duomeni-mis, 2009–2010 metų laikotarpiuišdaužta30autobusų langų,mėtantį juosakmenis,spardantirpanašiai;sudaužyti6išoriniaiveidrodžiai.Beto, nuolat pjaustomos ir išpaišomosviešojotransportosėdynės,braižomilangai.

„Visai neseniai važiavau au-tobusu į paskaitas, kai staiga proatvertas stotelėje duris pradėjoskrieti nešvariu vandeniu pripiltibalionėliai. Šie, atsitrenkę į sieną,plyšo ir jų turinys aptaškė keleiviųrūbus“, – sako būsima bankininkė,vilnietėAleksandra.

Gero kelio

����

Aut

orės

nuo

tr.

Vaišino dujomis

Vieną penktadienio vakarą išSaulėtekio Naujosios Vilnios link18-to maršruto autobusu važiavękeleiviai kelionę įsimins dar ilgai. Įautobusą įlipo keli triukšmaujantysjaunuoliai.Pavažiavękeliasstoteles,jie garsiai juokdamiesi išlipo. Vosužsidarius durims, keleiviai iš au-tobuso galo pradėjo kosėti ir puolėbėgti į priekį. Netrukus ir priekyjeesantys žmonės pajuto nemalonųperštėjimąnosyjeirgerklėje.

Keleiviams paprašius, vairuoto-jas sustabdė transporto priemonę iratidarė duris. Dvarčionių stotelėjeautobusas stovėjo apie 10 minučių.Išvėdinustransportąirsulipusatgal,visiemsatsigautiišlipusiemskeleivi-ams,jispajudėjotoliau.

Išpirmožvilgsniosituacijaatrodėaiški: jaunuoliai, prieš išlipdami išautobuso, papurškė jame ašariniųdujų. Deja, tai nebuvo istorijos pa-baiga.Autobusuipajudėjus,išjogalopasigirdomotersšauksmas.Keleiviaivėl pajuto tą patį kvapą. Paaiškėjo,kadasmuosudujųbalionėliuvisdarbuvo autobuso salone ir toliau tęsė„linksmybes“. Tai buvo vidutinioamžiaus, nuo alkoholio apsvaigęsvyras.Vairuotojasliepėjamtučtuojauišlipti, tačiau chuliganas nereagavo.Vairuotojas bandė išvilkti jį jėga,tačiaušiužduotispasirodėnelengva.Netrukusvairuotojuipadėtipasisiūlėdar du autobuse esantys vyrai irchuliganaspagaliaubuvoišmestas.

Atsargiai – muštynės!

Kartais viešojo transporto kelei-viamsgresianetikpavojussveikatai,betirgyvybei.

„Mušėsi be pasigailėjimo, ne-žiūrėdamikuoirkur,ovyraistovėjoir apsimetinėjo, jog nieko nemato.Vairuotojastaippatnekreipėdėmesioirvažiavosautoliau“,–pasakojoVPUstudentėAlina.Dubenamiaiįšokoįautobusą irpradėjo„daužytis“.Ne-toliese stovėjo pagyvenęs vyras sulazdele. Mušeikos jį pastūmė ir jisparkritoantžemės.Vyras laukėpa-galbos, tačiau niekas nedrįso prieitiprie senuko. Autobuse kilo pani-

ka. Viena iš važiuojančių moterųsušuko: „Ar yra šiame autobusebentvienasvyras?!“Tuopatmetuįautobusąįlipovyras,kuris,pamatęs,kas vyksta, iš karto padarė tvarkąautobuse.Vėliau,sulaukęsgausybėsmoterų pagyrų, didvyris santūriaišypsojosi ir aiškiai džiaugėsi savožygdarbiu.

Šispasakojimasbaigėsipakanka-mailinksmai.Deja,nevisadataippa-siseka.Žmonėsbijoimtiskokiųnorspriemonių sustabdyti chuliganus irdažnaivisainebe reikalo. Tikriau-siai daugelis darprisimena 2009m.lapkričiomėnesioįvykį,kaivienojeišVilniausmiestostoteliųbuvonudur-tasadvokatasVladimirasŽukovskis.Ginčai su chuliganais viešajametransportegalibaigtisirmirtimi.

Pavojingiausi maršrutai

„Remiantisdaugiametepatirtimi,galima tvirtinti, kad chuliganiškaselgesysviešajametransportelabiau-siai priklauso ne nuomaršruto tra-sos, bet nuo paros meto, miestevykstančių masinių renginių iršvenčių, savaitės dienos. Vakaraisir savaitgaliais padidėja neblaiviųar kitaip apsvaigusių keleivių, dėlkurių kaltės įvyksta didžioji dalischuliganiškų išpuolių“,– sakoUAB„Vilniaus Autobusai“ TransportoskyriausviršininkasAlfre-dasMocka.

Anot „Vilniaus auto-busų“ direktoriaus ek-sploatacijaiR.Markausko,pavojingiausi maršrutai,kuriuose įvykstadaugiau-siakonfliktųyra tie,kurieveža keleivius į NaująjąVilnią, Bukčius, Kalvarijųgatve.Jispatariažmonėms,matantiems,kadautobusevykstakažkasblogo,iškar-tokreiptis įvairuotoją.Šisapie įvykį turėtų praneštipolicijai.

Benamiai – irgi žmonės

Dar vienas keleiviųgalvos skausmas – bena-

„Benamiai dažnai ne tik sukelia keleiviams diskomfortą, bet ir pažeidžia „keleivių taisykles“.

miai. Keleivių vežimo taisyklėseteigiama, jog „draudžiama važiuotineblaiviems ar apsvaigusiems nuopsichiką veikiančių medžiagų,skleidžiantiemsaitrųkvapą,apsiren-gusiems nešvariais drabužiais, teptiirgadinti autobuso, troleibuso išoręir vidų, <...>; rūkyti, valgyti, gerti,šiukšlinti, triukšmauti ar kitokiaisveiksmais pažeisti viešąją tvarką irtrukdyti kitiems keleiviams.“ Deja,šitaisyklė–tikpopieriuje.Tikrovėjeviskasvykstakitaip.

Studentai, kasdieną važiuojantysį paskaitas ir grįžtantiems iš jų au-tobusu Nr. „4A“, tuo gali įsitikintipatys. Šis autobusas stoja stotelėje„Užtvankos“, esančioje šalia bena-mių nakvynės namų. Jų gyvento-jai mažiausiai du kartus per dienąvažinėjašiuoautobusu.

„Važiuoja be bilieto, o kontrolie-riai nekreipia į juos jokio dėmesio.Netgi pateikti bilieto neprašo. Kva-pas yra nepakenčiamas, rūbai pur-vini, o jie atsisėda prie tvarkingaiapsirengusiųžmoniųirtriukšmauja,vartoja alkoholį, šiukšlina“, – pa-sakojo studentė Justina. Merginaprisiminė,kaipvienamoterisbandėdrausminti benamius. Šie išvadinomoterį įvairiais necenzūriniais žod-žiais. Ji išsitraukė mobilųjį telefonąirbandėpaskambintipolicijai,tačiautikišprovokavodardidesnįbenamių

Gero kelio

����

Norint apsisaugoti nuo nemalonumų autobuse, geriausia atsikelti anksčiau ir į paskaitas eiti pėstute.

Jeigu vis dėlto pasiryžote važiuoti autobusu, pasi-tikrinkite, ar pasiėmėte telefoną ir dujų balionėlį.

Aut

orės

foto

mon

taža

spyktį. Vienas iš jų trenkė moteriaiperveidąiratėmėtelefoną.

Vairuotojai problemassprendžia patys

Tačiau kartais nutinka ir gerųdalykų.Rugsėjo1-ojitapošventenetikmokiniamsirstudentamsmokslometųpradžiosproga,betirbetkokioamžiaus keleiviams važiuojantiemsšios dienos rytą „4A“maršruto au-tobusu. Privažiavęs „Užtvankos“stotelę, vairuotojas atidarė tik prie-kines duris ir leido įlipti tik tiems,kurieturėjobilietąarbapareiškėnorąnusipirktijįautobuse.Pavažiavęsdarkeliasstoteles,vairuotojaspatikrino,arvisikeleiviaipažymėjobilietus irišvijo „zuikius“. Nuo tos dienos šisituacijapasikartojodarkeliskartus.

Tokį problemos sprendimą su-galvojapatys,onevaldžios įgalioti,vairuotojai. Vieniems šis būdas yrapriimtinas, kiti laikosi priešingosnuomonės. „Aš į autobusą galiuneįleisti ožkos ar šuns, bet negaliuneįleisti žmogaus, ypač žiemą. Taikas, kad benamis? Bet jis vis tiekžmogus“,–kartąneiškentęskeleiviųskundų pasakė vienas iš „Vilniausautobusų“ vairuotojų (vardas irpavardėnežinoma).

Geriausias sprendimas kiekvienai progai

Važiuoti autobusu nėra saugu.Žmonės, kuriems teko susidurti suįvairiomisnemaloniomissituacijomisautobuse,bijo,nesniekadaneaišku,kasgaliatsitikti.Kąreikėtųpadaryti,kadkelionėbūtųsaugi?Kodėlviešojotransportoįmonėsnebendradarbiau-jasukokianorssaugostarnyba,kurirūpintųsitvarkaautobuse?„Vilniausautobusų“vadovųatsakymai–ganamigloti. Anot R. Markausko ir G.Nakučio, praeityje jau buvo sam-dytasaugostarnyba,tačiautainepa-siteisino: iškvietimų buvo nedaug,o mokėti reikėjo nuolat. Geriausiasbūdas apsisaugoti galėtų būti vaiz-dokameros, tačiau jomssunkmečiutrūkstapinigų.

Taigi,brangūsstudentai,geriausiaišeitisvaikščiotiįuniversitetąpėstute

arbanusipirktidviratį (jeinebijote, kad jį pavogsjau pačią pirmą dieną).Žinoma,šiebūdaitaippatdar neužtikrina, jog jūsų,pakeliui į universitetą,neužkabinskoksnorsma-niakas.

Tačiau jeigu vis darryžtatės važiuoti autobu-su, patariama nusipirktidujų balionėlį ir įvesti įmobilųjį telefono numerį112 (jei netyčia iš išgąsčiopamirštumėte). Taip patbūtų neblogai pradėtibėgiotirytais(ugdytiįprotįir ištvermę) arba lankytisavigynos kursus. Arbatiesiog tikėtis, kad visiblogidalykainutikomūsųstraipsnio herojams irjumsniekoblogokelionėjenenutiks.

Gero kelio

��

Irm

anto

Sid

arev

ičia

us n

uotr

.

laurynas buTkauskas

Šlovės galerija

Istorija byloja – lietuviai priepergaliųkrepšinioaikštelėsebuvoįpratinti ypač greitai. Jaupačiamepirmame Europos čempionate,kuriame dalyvavo Lietuvos vyrųrinktinė, ant menčių paguldė vi-sus varžovus ir tapo nugalėtoja.„Krepšyslietuviųtautojejauišpatsenovės vaidina didelį vaidmenį.

Bočiai, eidami ietimi ir saidokumedžioti, visada turėdavo krepšįmaistui ir medžioklės grobiui.Žodis„krepšinis“yrakilęsišžodžiokrepšys.Įjįgalibūtisumetamivi-sokie nereikalingi daiktai. Taip irRygoje–įmūsųkrepšįbuvosumes-ti italai, estai, egiptiečiai ir lenkai.Omėtomijiebuvonegailestingai.“– 1937-ųjų gegužės mėnesį rašėKaune leistas satyrinis savaitraštis„Kuntaplis“.

Po metų, 1938-aisiais, sidabrąiš ItalijojevykusiųSenojožemynopirmenybiųparvežėmoterųkrep-

šinio rinktinė,o1939-ųjųpavasarįLietuvosvyraiEuropos„Meisterio“tituląapgynėtautiečiųakivaizdoje– Kaune surengtame čempionate.Mūsų krepšininkai pasižymėjoir sovietinės okupacijos metais–pergalėmisSSRS čempionatuosedžiugino „Žalgirio“ komanda, li-etuviai žaidėjai dažnai būdavokviečiami į sąjungos rinktinę, sukurianekartątapoEuroposirpa-saulio pirmenybių bei olimpiadųprizininkais.

Atkūrus nepriklausomybę per-galėsprestižinėsevaržybosetęsėsi.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėtris kartus iš eilės iškovojo olim-piniųžaidyniųbronzosmedalius,

Po pergalių Lietuvos krepšinio sir-galiai žaidėjus ir trenerius pasiruošę nešioti ant rankų, o po pralaimėjimų - sumaišyti su žemėmis

Ar lietuviai tikrai myli krepšinį? Tuo abejoti verčia ne tik sirgalių ir ekspertų kritika, pasipilanti po rinktinės pralaimėjimų, bet ir pustuštės tribūnos net per pajėgiausių šalies komandų Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ susitikimus.

dviveidė krepšinio bacila

mitai ir tikroVė

Pergalių įkaitai:

��

2003m. tapoEuroposčempionatonugalėtoja,pokartąšiameturnyrepasipuošė sidabru ir bronza.Įspūdingiausia pergalė klubinėsevaržybose iškovota 1999-ųjųpavasarį, kuomet Eurolygoje tri-umfavo„Žalgiris“.Irtai–tikdalisšlovingosstatistikos,kuriosmumspavydi ne tik kaimynai, bet irdidžiosiosužsieniošalys.

Fejerverkai ir purvas

Kiekvienas iš šių lai-mėjimų tėvynėje būdavopalydimas didesniu armažesniu, tačiau griaus-mingu šventimu. Tarpu-kariu žmonės ant rankųnešiojo Amerikos lietu-vius – Praną Talzūną,Feliksą Kriaučiūną irPraną Lubiną. Gūdžiusovietmečiu ovacijomispasitikdavo Stepą Butau-tą ir Modestą Paulauską,Nepriklausomybės auš-roje ir ją atkūrus, tikrai-siais tautos didvyriaisbuvožalgiriečiai –Arvy-das Sabonis, Rimas Kur-tinaitis, Sergejus Jovaiša,Valdemaras Chomičius,pirmasis į NBA lygąišvykęs lietuvis ŠarūnasMarčiulionis.VėliauatėjoŠarūno Jasikevičiaus,Sauliaus Štombergo, Ra-mūno Šiškausko ir kitųiki dabar profesionaliairungtyniaujančių žaidėjųlaikas. Krepšiniui Lietu-voje buvo prilipdytaspretenzingas „antrosios

Užsieniečiai pastebi, kad Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynės iki šiol turi politinį atspalvį - pergalės mažos šalies gyventojams leidžia pasi-justi galingais ir svarbiais.

kokiame po ne itin sėkmingo2006 m. pasaulio čempionatobuvo murkdoma Antano Sireikossuburta ekipa. Žiniasklaidos irįvairių ekspertų į šuns dienasišdėti treneriai buvo priversti pa-likti postus, o dalis lietuvių sp-jaudydamiesi prisiekinėjo niekadanebežiūrėsiantyskrepšinio.

„Po tokių pralaimėjimų mangėda parodyti, kad esu iš Lietu-vos“, – nuo savo automobilioplėšdamas pritvirtinamas tris-

Branda ar mada?

Sporto žurnalisto ir krepšiniokomentatoriaus Lino Kunigėlionuomone, po nesėkmių suma-žėjančios „antrosios religijos“gerbėjųgretos–natūralusreiškinys.„Visuomet atsiranda tam tikrasprocentas nusivylusių, tačiau, ašmanau,kadkuotoliau, tuo labiaudidėjasąmoningųgerbėjųskaičius.Žmonės pradeda suvokti, kas yrasportas,irkadjamenėraniekoga-rantuoto. Kartą pajuokaudamasRimas Kurtinaitis pasakė: „Kiek-vienapergalėyraeilinisžingsnis įkažkada neišvengiamai ateisiantįpralaimėjimą,iratvirkščiai“.

Visiškai kitokias mintis tekoišgirstiišKauno„Žalgirio“sirgaliųklubo valdybos pirmininkoVaidoPlauškos lūpų. Pasak prisieku-sio krepšinio gerbėjo, nuoširdžiaišią sporto šaką mylinčių žmoniųLietuvoje nėra daug „Tikraisiaissirgaliais pavadinčiau tuos, kuriepalaikokokiąnorskomandą,sujakartuvažinėjaįišvykasirjiemstaiyra tapęgyvenimobūdu.Visiškainesvarbu, ar komanda laimi, arpralaimi – tokie žmonės vis tiekliekasuja,nesištikrųjųmylisavoekipąirkrepšinį,onevientikper-gales.Likusieji sekapaskuimadą.Kai komanda nugali – visi tampafanais:dainuoja,šūkauja,geria.Kaisuklumpa–sėdapriekompiuterioirkeikiažaidėjus,treneriusirapskri-tai bet ką, kas papuola. Paprastaišnekant, ieško kaltų“, – tvirtinoKauno technologijos universitetostudentas. Jo nuomone, jaunimas,ieškodamas progų prisigerti ikižemės graibymo, dažnai tiesiogprisiplaka prie krepšinio pergaliųir naudojasi proga nedrausmina-mas rėkauti viešose vietose. Jukper tokius pergalių šventimus irpolicijabūnaatlaidesnė.

Vilniuje beveik dvejus metusgyvenęsirvertėjudirbęsIspanijosfutbolo sirgalius Millanas Gonza-lezas prisipažino, kad lietuvių irkrepšinio ryšys – ypatingas. Jonuomone, tai susiję su šalies isto-rinepatirtimi.„Norinenori,tačiauLietuvojevistiekyraišlikęssenas,

palves,pernaiLodzėješūkaliojo irpalaikymo sulaukė jau žilstelėjęsvyras. Pergalių troškęs, betnesulaukęs statistinis lietuvissupyko–laikinopatriotizmonebe-liko.Rinktineipraradusgalimybesiškopti į ketvirtfinalį, krepšiniožiūrimumasakimirksniukrito.Perniekonebelėmusiasmūsiškiųrung-tynes su Serbija kavinės ir baraibuvo tušti, nors iki tol staliukusžiūrėtikrepšinįtekdavorezervuotiišanksto.

religijos“epitetas.Tačiaupergalės ir jas lydinčios liaupsės– tik vienamedaliopusė.Visiškaikitas lietuvių požiūris į nevagarbinamąsportošakąatsiskleidžianesėkmiųakivaizdoje.

Pofiasko2009-ųjųEuroposčem-pionate, ant Lietuvos krepšininkųir rinktinės stratego Ramūno Bu-tautobuvoišpiltasdidelispamazgųpuodas. Toks pat, kokiame ponevykusių 2001 m. pirmenybiųteko išsimaudyti Jono Kazlauskotreniruotai rinktinei. Toks pat,

mitai ir tikroVė

Irm

anto

Sid

arev

ičia

us n

uotr

.

Krepšininkas Pranas Lubinas.

LKF prezidentas Vladas Garastas.

Komentatorius Linas Kunigėlis.

Nuo

tr. i

š Ski

rman

to L

eono

Kar

alev

ičia

us a

rchy

vo liariausia sporto šaka Lietu-voje yra krepšinis, tačiau kaipmėgstamiausią sporto šaką jįįvardijo vos 38 proc. Pagal šįkriterijųsukrepšiniurimčiausiaikonkuruoja futbolas, kurį,kaip mėgstamiausią sportą,nurodė 33 proc. respondentų.

Ar futbolininkams pradėjusskinti pergales krepšinis Lie-tuvoje sugebėtų išlaikytipirmaujančiaspozicijas, suabe-jojo ir vienas žymiausių šalieskrepšinio trenerių Vladas Ga-rastas.„Futbolas–plačiosiomsmasėms prieinamesnė šaka.

būdavopergalės,žmonėsplodavoperpetį,piršdavosi įdraugus.Tikpraloši – aplinkui tuščias ratas.Kokia čia meilė, kokia religija?Visalaimė,kadišvisųsportošakųkrepšinis Lietuvoje turi geriausiąstrategiją.Yrapajėgiosmoksleivių,studentų lygos, kelių pakopųmeistriškumo šalies čempionatai.Užauga žaidėjai, jie sukuriapergalingąrezultatą.Opaskuiper-gales ir savostabukus– sabonius,jasikevičius–sekavaikai.Tiktodėlnuolat turime pamainą ir esamelyderiai.Tačiaujokiubūdunegalimeužmigtiantlaurų“,–dėstėtreneris.

M. Gonzalezas pastebėjo,kad lietuviškas krepšinio gar-binimas veikiausiai yra mažostautos saviraiška sporto srityje,kurioje jai sekasi. „Lietuvoje taiyrakrepšinis,Slovakijoje– ledoritulys, dar kažkur gali būtikriketas ar regbis. Tam tikraprasme, net ir pralaimėję rung-tynes,lietuviaidažniausiailiekanugalėtojais.Pergalėsatvejuvisidžiūgauja, kad „trys milijonaisumušė tokią ir tokią didžiąšalį“, pralaimėjimo – konevei-kia trenerius, žaidėjus, bet galųgalevis tiekatrandavieną ir tąpatįpasiteisinimą:„Kogi mesgalime norėti? Juk mūsų tiek

mažos sovietų išnaudotos šalieskompleksas, kuriai tarptautinėjevisuomenėje išgarsėti padėjokrepšinis.Dar iki šiol visosLietu-vosrinktinėsrungtynėsturipolitinįatspalvį“,–teigėjis.

Ispanomanymu,krepšinįlietu-viai myli dėl pergalių – josžmonėms suteikia galimybę pasi-justi galingais. „Žinoma, yravisokių sirgalių, tačiau iš esmėsšį reiškinį aš pavadinčiau „trijųmilijonų“ fenomenu. Tai aiškiaiparodo ir beprotiškas Mikutavi-čiaus dainos išpopuliarėjimas.Ispanijoje – kitaip. Futbolas pasmusyradaugemocijųirdiskusijųišprovokuojantis,netgišalįsustab-dantis, sportas. O sportas Ispani-jojemėgstamasbe saiko.Daugkąpasako faktas, kad būtent sportodienraštis„Marca“yradaugiausiaiskaitomas laikraštis šalyje“, – tiki-noužsienietis.

Varžovas – futbolas

Keistoką lietuvių santykį su„antrąjareligija“atspindiinterneteatlikta apklausa. Beveik 90proc. įtinklapyjewww.apklausa.ltpateik-tos anketos klausimus atsakiusiųrespondentų nurodė, jog popu-

Nereikia nei dviejų metrų ūgio,nereikia specialių krepšių.

Drįsčiau teigti, kad krepšinisyra intelektualesnis sportas, ofutbolą paprasti žmonės suvo-kia lengviau. Jei Lietuvos fut-bolo rinktinė patektų į Europosčempionatą, abejoju, ar krepšiniuipavyktų atlaikyti konkurenciją.O kol kas populiarumą le-mia pergalių kupinos tradici-jos“, – svarstė LKF prezidentas.

V.Garasto teigimu,mūsųšalyjekrepšiniuipriklijuota„antrosiosre-ligijos“etiketėyrapernelygskam-bi.„Išsavopatirtiesgaliupasakyti:

Irm

anto

Sid

arev

ičia

us n

uotr

.

Irm

anto

Sid

arev

ičia

us n

uotr

.

mitai ir tikroVė

�0

mažai, o kitos – galingos, dauggyventojų turinčios valstybės“.

Pustuštės tribūnos

Viešai deklaruojama visuotinelietuvių meile krepšiniui abejotiverčia ir rungtynių lankomumas.Arenos visiškai užpildomos tiktuomet,kaitėvynėježaidžiaLietu-vos rinktinė, per kai kuriuossvarbius Eurolygos mačusarba tada, kai į Sporto halękautis su „Žalgiriu“ atvykstasovietmečiu didžiausia lietu-vių varžove buvusi MaskvosCASKkomanda.

Dėl sirgalių apatiškumo, fia-sko šiemet ištiko net tokį daugreklamuotą renginį kaip LKFtaurėsfinalastarp„Lietuvosryto“ir „Žalgirio“. Pasižiūrėti vasario20d.vykusių rungtynių susirinkęžmonės užpildė tik kiek daugiaunei trečdalį sėdimų „Siemens“arenosvietų.

L.Kunigėlio teigimu, kritusįrungtynių lankomumą lemiadaug priežasčių: „Kategoriškainetvirtinčiau,kadpustuštėsarenossiejasi su nemeile krepšiniui.

Šiuo metu sąlygas diktuoja eko-nominė situacija, – kai kurie,anksčiauįarenasateidavęžmonės,paprasčiausiai neišgali mokėtiuž bilietus. Be to, Vilniuje apskri-tainetrūkstarenginiųirmiestiečiaijaisyrapersisotinę.Prastamlanko-mumuidaroįtakąirpatskrepšiniolygis, kurį demonstruoja Lietuvoskomandos, neskaičiuojant abiejųšaliessuperklubų“.

Žurnalisto nuomonei pritarė irV.Garastas, pridūręs, kad mūsųšalies sporto mėgėjus nejučiaišlepino aukšto lygio varžybosenuolatdalyvaujantivyrųkrepšiniorinktinėbei itindažnos rungtyniųtransliacijosperteleviziją.

Reikia mokytis

Nėra abejonių, jog šią vasarąšalisvėlalsuoskrepšinioritmu.Ištarptautinės krepšinio federacijos(FIBA) sulaukusi vardinio kvieti-

mo,Lietuvosvyrų rinktinėvis tikdalyvaus Turkijoje vyksiančiamepasaulio čempionate. Tikėdamiesipergalių,akisįtelevizoriųekranusnuo pirmųjų rungtynių įsmeigsir visi pernai gėdą būti lietuviaispajutę tautiečiai, o tolesnis įvykiųscenarijus priklausys tik nuo to,kaipseksiskrepšininkams.

„Žmonės Lietuvoje krepšinįmėgstalabiauirsuprantanetgige-

riauneišalyje,kurioješisspor-tas gimė –Amerikoje, tačiauretkarčiais tuo yra pernelygpiktnaudžiaujama – visuoti-nis savo nuomonių piršimastampa sunkiai pakeliamas“,

– tvirtą nuomonę apie mūsiškękrepšinio kultūrą jau spėjo susi-daryti tik praėjusiaismetaisDukeuniversitete (JAV)mokslus baigęsir į gimtinę sugrįžęs „Žalgirio“žaidėjas Martynas Pocius. Ne, šikrepšininkofrazėnėraakmuo,kurįįtikrovilniečioarkauniečiodaržąsviedžiaprieamerikietiškogyveni-mobūdopripratęstautietis.

Tai– labai taikluspastebėjimas– lietuviams dar reikia mokytismylėti.Mylėti ne tikpergales, betirkrepšinį.

Irm

anto

Sid

arev

ičia

us n

uotr

auko

s

Tuščių vietų arenų tribūnose netrūksta net ir per stipriausių šalies komandų - Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ dvikovas.

„Jei Lietuvos futbolo rinktinė patektų į Europos čempionatą, abe-joju, ar krepšiniui pavyktų atlaikyti konkurenciją“, - sako V. Garastas

mitai ir tikroVė

�1

��

laisvalaikis

Pasirodo, kad nemokamas sūris būna įvairių skonių. Ir ne visada privilioja į spąstus. Studentai visad rasdavo, kaip smagiai leisti laiką nemokamai. Tad kviečiu pasižvalgyti po nemokamų pramogų pasaulį.

Kelionė po nemokamo sūrio kraštą

OlGa MaciuleVičiūtė

Mokėti už viską – gyvenimotaisyklė.Betkiekvienataisyklėturiišimčių. Suprantama, kad mokėtiužmėsainį su sūriu ar užmadin-gusdžinsusyraviena,omokėtiužgeraipraleistą laiką,patirtasemo-cijasirįspūdžius–kaskita.

Tad ką nemokamo galime nu-veikti savo laisvu laiku? Šiam

eksperimentuinusprendžiauskirtivieną savo dieną ir ją praleistitaip, kad pramogos man niekonekainuotų.

Nemokamo laisvalaikio beieškant

Mano kelionė prasidėjo ne-mokamo laisvalaikio svetainėjewww.nemokamirenginiai.lt. Dau-guma renginių yra kultūros ar

šviečiamojo pobūdžio: tai įvairiosparodos, meno kolektyvų kon-certai, seminarai-diskusijos, dai-nuojamosios poezijos vakarai.Nemanau, kad tai nuobodu, betapie tokias nemokamas pramogasdaugelis esame girdėję. Esamašiame puslapyje ir reklaminių-agituojamųjų renginukų, kuriaistiesiogiai ir netiesiogiai siekiamaprivilioti naujų klientų, suteikiantjiemsvienkartinęgalimybęįdomiaipraleistilaiką.

Bet randa tas, kas ieško, ir kasmokaieškoti.Pasirodo,kadčiayrairnemokamųkinoseansų,kuriuosesiūlomane specialiųjų efektųper-

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

��

laisvalaikis

pildyta,tikką„iškepta“Holivudoprodukcija,betįvertinimosulaukęfilmai, retai pasiekiantys tėvynėskino teatrus. Šiuos nemokamusseansus visiems besidomintiemssiūlo Šiaurės šalių kino klubasir kino teatras „Pasaka“. Seansaiįdomūsirtuo,jogčiasusirenka„ki-nomanai“–turintyssubtilesnįskonįfilmams ir ieškantyskažkoišskirtinio.

Kitas puslapyjerastas renginys – taidirbtuvės, vykstančiosNacionalinėje dailėsgalerijoje. Viskas čiakiek panašu į „Knygųmugės“vaikųkampelį,kur mažieji gali kurtipiešdami, darydamispalvotus atspaudus,dirbdami odą. Menogalerijoje kiekvienąsavaitgalį parenkamatema (pvz. iškiliųjųpaveikslėlių knygoskūrimas), o atėjusiejigali įgyvendinti savokūrybinius sumany-mus, dalyvauti pokal-biuose, sužinoti įdo-mių dalykų. Turbūtkiekvienas iš mūsųturivienokiųarkitokiųkūrybiniųidėjų,kuriasbūtina išlaisvinti. Šiosdirbtuvės–puikiprogataipadaryti.

Verta apsidairyti

Netikėtai pastebėjau, kad įdo-mių minčių galima atrasti tiesiogžiūrint pro langą. Esu iš tų, ku-rie mėgsta džiaugtis ateinančiupavasariu ir nebijo nuvaikščiotisavo batų. Akivaizdu ir tuo pat

metunuostabu,kadsostinėjetiekgražių panoramų, gamtos kam-pelių,mielų gatvių, įdomių archi-tektūros paminklų, iki kurių gali-ma kulniuoti pėsčiomis. Tereikiatiknoroirsmalsumo.

BeTrijųkryžiųkalno,Pūčkoriųatodangos ir pažintinio tako, jau-kausirmielosostinėssenamiesčioesama ir kitokių lankytinų vietų.Taibažnyčiosirjųpožemiai,kurieanaiptol nėra nuobodūs, vis darstatomiValdovųrūmaiirkitosvie-tos, kurios tam tikromis dienomistampa nemokamos. Dažniausiaitai būnaValstybės švenčių dieno-mis, todėl iš anksto pasidomėjus,šią progą galima išnaudoti. Taippat dėmesio verta, bet dažnai pa-mirštamapramogayra išPC„Eu-ropa“ dangoraižio atsiverian-timiesto panorama. Ji tikro lietu-vio, nepratusio prie į dangų besi-remiančiųpastatųapsupties,akiaiturėtųpasirodytiįspūdinga.Tiesa,jiprieinamatikvienąsavaitėsdieną– sekmadienį, bet juk verta dėlsmalsumokiekpakoreguotiplanusirprisitaikytipriesituacijos.Beto,taineatimsdauglaiko.

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

Ištuštėjus piniginei, nemokamas laisvalaikis atrodo ypač patrauklus.

Viena iš daugelio mielų senamiesčio gatvelių.

Olg

os M

aciu

levič

iūtė

s nuo

tr.

�4

laisvalaikis

Pomėgių voratinklis

Internetas – nemo-kamų pramogų kara-lius. Čia galima ne tikbendrauti su draugaisįdomiomis temomis aržaisti žaidimus, skaitytinaujienas, bet ir... mo-kytisšokti.Šokiųstudi-jos „Indance“ (www.indance.lt) puslapyjepatalpinta 40 virtualiųįvairių šokių stilių pa-mokų.Treneriainežada,kadtapsimeprofesiona-liaisšokėjais,betpaban-dyti–tikraismagu.

Internetas labai pra-verčia ir ieškant naujųar tenkinant esamuspomėgius.Savotaippa-mėgtųkaroliukųpasaulįvisainetyčiaatradauin-terneto dėka. Vieną die-

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

Internete galima atrasti naujų pomėgių.

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

Žaisdami ne tik smagiai leidžiame laiką, bet ir geriau vieni kitus pažįstame.

nąpamačiau įdomiaisuvertą kamuoliukąirdetalųpaaiškinimą,kaiptaipadaryti.Da-bar turiu kelis pa-mėgtus puslapius(www.auksarankes.lt, www.biser.info,www.artbeads.co.kr).Sarbiausia, kad juo-se naršyti netrukdokalbos žinios, matmokomasi išgrafiniųschemų.

Internete plyti be-ribė pomėgių visata.Tereikia pamiklintipirštus paieškos sve-tainėje ir prieš akisatsiversgalimybėdis-kusijų forumų, kurbendraminčiaidalina-si patirtimi ir patari-mais.Taigikiekvienasras kažką įdomaussau.

Žaidžiame ne tik vaikystėje

Ieškodamaįdomiųirnemokamųlaisvalaikioleidimobūdųinterneteaptikaustalofutboloklubą(www.foosball.lt). Klubas turi oficialiątreniruočių vietą, kur naujokaigali išbandyti savo jėgasžaisdamitarpusavyje ar kovodami su pro-fesionalais. Žinoma, taip siekiamapopuliarinti žaidimą ir pritrauktinaujų žaidėjų. Žaisti galima tie-siog norint gerai praleisti laiką irnesiekiant profesionalių rezultatų.Žaidžiančiųjų patogumui šiąpramogągalimaišbandytibentkel-iose skirtingose sostinės kavinėse(„Paparazzi“, „Chaplin“, „Playclub“).

Kita nemokamo laisvalaikiogalimybė – stalo žaidimų klubas(www.stalo-zaidimai.com).Čiapa-žaistiateinatie,kurienoriišmoktinaujųžaidimųbeilavintistrateginįmąstymąartiesiogrankųmiklumą.Turbūtsakysite,kadstaložaidimusgalima žaisti ir namie. Tik vargu,

��

laisvalaikis

vietas. Taimanpriminėmokyklinę ekskursiją(tiesa, jose nebūdavokarštosarbatos).

Paskutine nemoka-mos dienos pramogatapo stalo žaidimai– niekad nemačiau jųtiek daug vienoje spin-toje!Įtraukiairemocijosbei žaidimo įkarštis. Šipramoga leido į seniaipažįstamusdrauguspa-žiūrėti iš kito kam-po, atrasti savyje nuovaikystės užsilikusį, betjau gerokai subrendusį,norąžaisti.

Nemokamos pramo-gos padovanojo manvienąlinksmądieną.Ki-tas rastas idėjas būtinaiįgyvendinsiuateityje.Tur-būt šios nemokamos pra-mogos nepadės sutaupyti pinigųnaujamautomobiliuiarbentnaujųbatųporai.Kitavertus,josgalipa-

Guoda, 24 m. apie stalo futbolą

Vieno stalo futbolo žaidimo nebūna, tai užtrunka bent kelias partijas. Visada baigiasi pasiteisinimais, kad mes – krepšinio šalis, kad stalo futbolas pas mus dar naujas dalykas ir mes dar išmoksim! Galbūt dėl to ir smagu, kad nemokam. Labai linksmas žaidimas, garan-

tuotai padedantis rasti naujų draugų.

Nuomonės

Marta, 24 m. apie įsimintiniausią nemokamą kelionę

Prie mažiau žinomo nemokamo laisvalaikio priskirčiau įvairių tautinių bendruomenių veiklą (pvz. žydų, lenkų, rusų). Ten rengiami narių susitikimai, or-ganizuojamos iškylos, ekskursijos. Vieną įsimintiniausių gyvenimo kelionių gavau būtent žydų bendruomenės dėka ir visiškai nemokamai. Ir čia ne juokai! Turėjau galimybę praleisti dvi savaites Izraelyje, lankydama nepakartojamo grožio vietas bei bendraudama su vietiniais gyventojais. Kol kas šios kelionės įspūdžių niekas nepralenkė.

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.ar namie turėsite tokį platų jų

pasirinkimą.Beto,kartusunaujo-kais čia esama ir klubo senbuvių,kurie visada pasiryžę padėtiaiškinantisžaidimotaisykles.

Suplanavau, aplankiau, įvertinau

Žinome: viena išgirsti, kas kita–savokailiuišbandyti.Išaprašytųpramogų išbandžiau šokio pamo-kas, pasivaikščiojimą mieste irstaložaidimus.Popirmosiosšokiųpamokos profesionalių rezultatųnepasiekiau, bet pasilinksminauį valias – tai buvo gera mankštamanoraumenims.Šokti,kaiesivie-nas kambary ir nereikia drovėtis,kadgalibūtipanašusįmeškinąyradaug jaukiau,neikukliai trypčiotiklube.

Užlangojaudžiuginopavasaris.Tad mano planas buvo papras-tas – čiupti termosą karštos arba-tos, kelis sumuštinius ir pirmynpasižvalgyti po gražias sostinės

Kitoks pasivaikščiojimas mieste.

Asm

enin

io a

rchy

vo n

uotr

.

Asm

enin

io a

rchy

vo n

uotr

.

rodyti, kad į viską verta pažiūrėtišiektiekkitaip–nesvarstantįprastoamžinoklausimo,arvertaužviskąmokėti.

Marija, 24 m. apie savitą požiūrį į nemokamą laisvalaikį

Nemokamas laisvalaikis – tai laikas, kurį skiriu sau, kai neturiu pinigų. Kai susilieju su gamta ir pasineriu i dalykus, kurių nematau tarp kasdienių rūpesčių.Nėra nieko smagiau, nei pasivažinėti dviračiu po nuo vaikystės pažįstamas apy-linkes, išsitraukti apdulkėjusias roges ir nusileisti nuo kalniuko ir grįžti namo visai šlapiai ir isšekusiai, bet su didžiuliu vidiniu palengvėjimu. O dar smagiau, kai tave nuveža prie jūros, liepia palikti piniginę ir tu gali turėti viską ir už dyką! Štai toks tas mano nemokamas laisvalaikis.

��

nerinGa Pikturnaitė

Skubėjimas kelia daug nesu-(si)pratimų.Kaiptokiamepasauly-jegalinekiltikrizės,kainebeužten-ka laiko visoms būtinybėmspatenkinti?Vienosjų–gyvybiškaisvarbios,kitos–savikūra,savimonė–stojaįeilę,irlaukiastebėdamos,kaiplietuviųtautaieškosavotapa-tumo ir patrauklaus „veido“. Tuotarpu pavasarį temdo iškreiptasnormalumo standartų suideali-nimo slogutis. Juk skubėti galimelėčiau–dienosilgėja!Stabtelėjimuilaiko pakaks. O jei stabtelėjimopriežastis – siekis teisingai ištarti„laimės“ burtažodį, tuomet dar iršiokstoks„alibi“garantuotas.

Besidžiaugdami vis aukščiaukylančia saule, stabtelkime ties

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

dviem savo laimės kalviais. Šiežmonėsnepasiklydotarpdaugybėskitųžinojimų,kaiptaptilaimingais.Jieišdrįsopasirinktisavožinojimą,neretaiapšviestątiksvajone.

Visokių daiktųkaralystėje

Medines langines atvėrusi pa-sitinka entuziastingoji VisokiųDaiktųKrautuvėlės(VDK)patarėjairpardavėjaEglėVosyliūtė.Pasiro-do, Užupio respublika traukia netik gražiai jos gatvėse krintančiaisšviesos atspalviais, ne tik vėjągaudančiaisangelosparnaisarviršVilnelės palinkusiais tiltais. Čiakiekvienas randa vietą, kur norisiužtrukti, aukštyn kojom apver-sti laikrodį ir pasikliauti nebentretkarčiaisčiaataidinčiaisbažnyčių

varpų dūžiais. Viena tokių vietų–VisokiųDaiktųKrautuvėlė.

Belaukiant vyriausiojo visųdaiktų draugo, krautuvėlės šei-mininko Gintauto Dūdėno, geria-me kavą iš kelis dešimtmečiusskaičiuojančiokavosruošimoapa-rato.Stebiu,kaipžaviojiEglėtalki-na kvapų natose pasiklydusiemssvečiams, ieškantiems to vienin-telio tobulokvapų skambtelėjimo,kaip praveria krosnelės duris irįmetadaršiektiekjaukumoįugnį.

„Sacrebleu...“(liet.povelnių),–nuaidimintyse,rodos,patiakimir-kaišžavesiosustojo!

Vieną iš tokių akimirkų atsiv-eriadurysiristorijatęsiasi.Tikjaukitokiu, šeimininko, tonu – origi-naliu, šmaikščiu ir gyvenimiškaipoetišku.

Gyvenantys savaip arba

lengvi išprotėjimai

Saulė artėja prie laidos. Nebylūs paukščiai staiga pakyla ir dideli jų būriai leidžiasi skristi žemai virš jūros. Visi viena kryptimi – į šiaurę. Būrys po būrio. Kur jie taip skuba, artėjančios tamsos genami? Dabar jų pilnas dangus. Skrendančių žemai, prie pat vandens. Skubančių.

(A. M. Sluckienė – Jurašienė, „Tie nebylūs paukščiai“)

daiktų literatūra

��

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

daiktų literatūra

Užupio respublika traukia ne tik gražiai jos gatvėse krintančiais šviesos atspalviais

Dalykai, kurie nekalkėja rutina

Gintautas su žmona Gintvileprieš šešerius metus pradėjo gal-voti apie dalykus, kurie nekalkėjarutina. VDK šeimininkai tiki, kadgyvenimesvarbuužsiimtituo,kaspatinka. Šiuo atveju tai buvo tikridaiktai:muzikinėsdėžutės,atviru-kai,žaislai,kvepalai.Daiktųtikru-mas–pagrindinėVDKkoncepcija.

O visa kita „atsitiko“ tarsinetyčia: atsirado patalpos, su-(si)kūrė krautuvėlės dizainas,apsilankėsvečiai.Čianetirsienosyra tikri daiktai, nes turi savoistoriją.

Pasak Gintauto, „kvepalai la-biausiaireikalavorimtosprendimo;Kvepalųskyriuspriegaromašinų–kaippieno skyriusautoservise.“Tokius dalykus suderinti gali tikmoteriškas subtilumas. Gintvilėsdėka šie dalykai velniškai gerai„suderėjo“, kadangi ji iš(si)rinkopirmąjįkvapą„Sacrebleu“.

Lietuviųkalbąirliteratūrąbaigęsvisokiųdaiktųmylėtojasnestokojažavauspožiūrioįnevisadalengvąkasdienybę: „Jei vienam iš mūsųnepatinkadaiktas,taijopasmusirnėra.“

Du žmonės nesuprato, kokia čia vieta

Patys daiktai pasi-renka, kokius žmonespritraukti. Žinia apiekrautuvėlę sklinda tikiš lūpų į lūpas. Atei-na čia tie, kuriuos„užkabina“ pavadini-mas ir iškaba, o neskambūs šūkiai ar ki-taip užsukti skatinan-tys triukai. Iškaba vei-kiakaipfiltras,prokurįprasprūsta vos keletassusiklaidinusiųjų: „Tikdu žmonės nesupratokasčiapervieta.“

Būnairtokių,kuriešiąvietąatrandaatsitik-tinai.Tokiųužklydėlių

reakcija suteikia krautuvėleigeros nuotaikos. Išsilavinimasir kultūringumas – pastebimikrautuvėlės lankytojų bruožai.Gintautas ir Eglė čia užsukusiusvadina svečiais ir atvirauja, jognesiekia pastarųjų papirkti dirbti-niuįvaizdžiu.

Paprašyti papasakoti apieįsimintinus svečius, jie susižvalgo– juk kiekvienas atsineša čia savoistoriją, kaskart kitokią ir įdomią.Verta paminėti „kvepalomanus“,kuriepaskiriavisądienąviešnageikrautuvėlėje: jie ruošiasi, važiuojanetištoliirmėgaujasigalintysčiaužtrukti.

Gintautasprisiminėsvečią,kurisnusipirkomuzikinędėžutędraugogimtadieniui su mėgiamiausiujo kompozitoriaus kūriniu. „Išei-damas ant laiptelių sustojo, atsi-gręžė ir pasakė: „Dėkui, kad esa-te“.

Lankytojųarbasvečiųyrapačiųįvairiausių: nuo „narkomanų, ku-rie pasipurškia kvepalų ir jiemspagerėja nuotaika“, iki tėvelių,kurie rūpestingai ieško, kaip nus-palvinti 18-ąjį vaikų gimtadienį,nuo tokių, kuriems rožių kvepa-lai padeda laukti pavasario, ikikvepalųekspertų,kurieatvažiuojapasidalintipatirtimiiratradimais.

Išlikti verčiaįsipareigojimas

Užupis organiškai tiko priekrautuvėlėsidėjos.Dejaaplinkiniųkrautuvėlės užsidaro, jų asorti-mentaskeičiasi išesmės:nuokos-metikosikigėlių,baliniųsuknelių.„Išlikti verčia įsipareigojimaspirkėjams:kurjiedėsisvienąkartąnusipirkę, o paskui neberadę tojepat vietoje norimo daikto, jauturinčio savitą prasmę.“ VDK gy-venadaiktai,kuriųdaugiauniekurLietuvojenegalimarasti.

Taip pat unikali krautuvėlėjeesančių daiktų dermė. Dalissenovėsišsaugomanaujusdaiktusgaminant pagal tradicines tech-nologijas.

Pinigai pinigai...

Gintauto galvoj – pilna idėjų.Norisi jas realizuot, o pinigųtrūkumasverčiaidėjaslaukti.

Tačiaunet klausimas apie sun-kumus čia svarstomas su besi-skleidžiančiomis optimizmo nato-mis: „Ypač jauku darbe – kvapoatradimas,kaiatsiunčiamėginukus,oturenkiesitai,kasištiespatinka.“Būna,kad„pinigaipinigaipinigai

��

J.Deineko: „Norisi pasakyti, kad žmonės jau seniai basi šoka“.

Asm

enin

io a

rchy

vo n

uotr

auka

daiktų literatūra

riboja šių daiktų atsiradimąkrautuvėlėje. Jų trūkumas ir „bu-halterija“žudoromantiką.

„Tai nebuvoprekybospradžia,tai užsiėmimas irdarymas to, kaspatinka, kas džiugina...“, – pasa-kojaGintautas.

Pats nuostabiausias daiktas – žmona

Pats nuostabiausias daik-tas Gintautui – žmona. Daiktas?– nustebtų ne vienas. „Taip, jeigutau tai yra mielas, gražus daiktasžmogiškam pavidale“, – atsakytųmintiesautorius.

„Visi krautuvėlėje gyvenan-tys daiktai yra mieli, tačiau sujais skirtis galima už tam tikrąkainą“,–šmaikštaujašeimininkas.Didėjantis VDK svečių ratas pal-aiko siekį išlikti: „Naiviai galvo-jome,kadtokiųžmoniųyrairdau-giau.“

Ieškojimas savyje yra eksperimentas

Su charakteringa, drąsia ir ek-sperimentuoti mėgstančia cho-reografe, šiuolaikinio šokio labo-ratorijos „Baltas vėjas“ vadoveJekaterina Deineko, susitinkamešokių studijoje, persirengimokambaryje. Jaukiai įsitaisome antpagalvėlių,pamažuvėlyvapopietė

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

Žinia apie „Visokių daiktų krautuvėlę“ sklinda tik iš lūpų į lūpas.

virstaneeiliniu,gurmaniškopoka-lbio,malonumu.

Nuo pat vaikystės judėjusiJekaterina žinojo, jog su jude-siu nori sieti ir tolesnį gyvenimą.Baigusi mokyklą ji visgi stojo į„rimtą“ specialybę, nes taip buvopažadėjusi tėvams. Šią patirtįšokėjavertinateigiamai:„Taibuvonaudinga,nes studijavausukūnususijusiusmokslus,biochemiją.“

Nors choreografe dirba nuo1991metų,tikbaigusižadėtuosiusmokslusįstojoįkonservatoriją.Ka-terina įsitikinusi, kad moderniamšokiui amžiusnesvarbus: „Svarbutik tai, kokius mokytojus sutinki.

Jeigu pasitaiko sutikti teisingusmokytojus, kurie gali išaiškinti,kaipteisingainaudotissavokūnu,tainegalibūtipervėlu.“

Didelę įtaką Jekaterinai padarėpirmas mokytojas maestro Elegi-jus Bukaitis. „Energetiškai cha-rakteringas žmogeliukas, labaiišraiškingas, galėjęs, o ir galintis,užvesti stadioną“, – pagarbiaimylimomokytojopaveiksląpiešiachoreografė.

Galimybė mokytisiš mokinių

„Mes gimėm mokėdamijudėti, vadinasi, kūne jau vykstanatūralūs bioenergetiniai proce-sai“, – įsitikinusi judesio moky-toja. Atsipalaidavęs žmogus galisąmoningai išlaisvinti savitąjudėjimą. Tai ir yra šokio jude-sio terapija. Pasak Jekaterinos,„praturtinti choreografinę kalbągalima mokantis šokio abėcėlės.Kyla noras augti, profesionalėti–netSalvadorasDalipradėjonuoVelasques ir pirmiausia išmokoklasikinętechniką...“

Katerina taip pat pradėjo nuochoreografinės leksikos. „Tikvėliau, – prisimena šokėja, – atėjosuvokimas, kad žmogus ir kūnas–vienovėirreikialabaidaugžinotiapie vidinius išgyvenimus, psi-chologiniussustingimus,taiyrala-

��

baisvarbu.Mokytoja mano, kad pradinu-

kams sunkiausiai sekasi atsipa-laiduotiirimprovizuoti.Šiuometuchoreografė sprendžia problemą,kaip sujungti profesionalumąir atsipalaidavimą, mokytis išmokiniųirsuteikti jiemsgalimybęšnekėti: „Tai nėra tik darbas sukūnu.Kūnasnegyvenaatskirogy-venimo–padedaišreikštinuotaiką,tai,kasviduje.“

Čia nuostabu mąstyti,būti, neskubėti

Jekaterina keletą metų gyvenoUrale, ten dirbo ir kūrė. TačiauVilniaus magija ir kalbos grožissugrąžino ją atgal į Lietuvą. „Kasčia gimė, įauga..., – neabejojamenininkė,–čialabaistiprižemė.“Ji patyrė, kad nebuvus Lietuvojmetuslaiko,pradedama„išilgesioskraidyti“. Choreografei svetimaspopuliarus reliatyvizmo jausmas,kai žmogus, kur bebūtų, jaučiasivisatoscentru.

Su lietuvių liaudies šokiu jisusipažino dar konservatori-joje. Lietuvių liaudies šokis jaikupinas gyvybės simbolių:„Nedaug žingsnelių, bet viskaskaip piešimas simboliais.“ Lietu-vos šiuolaikiniame šokyje Kate-rina išskiria vaizdingumą, švariąabstrakciją. Visa tai ji sieja sugyvenimu Lietuvoje, „gražiamkrašte,kurnuostabumąstyti,būti,neskubėti, atrasti naujų dalykų.“„Visą gyvenimą juk nebusekonominė krizė“, – pavasariškaišypsosimokytoja.

Ieškantiems žmonėmsniekada nebūna lengva

Paskutiniumetumenininkeiitinįdomūs žmonės, „apskritai visi.“Anksčiaunorėjusieitiįsceną,kažkąsakyti žiūrovams, dabar ji teigiagalintineitiįscenąirniekonesaky-ti: „Galiu pasėdėti su žiūrovu ty-lojeirniekoneveikti.“Choreografęžaviatradimai,netjeijienėralabaimalonūs:„Kuotoliau,tuodaugiaumataujaunųužsidariusiųžmonių.“

Tokiems žmonėms šiuolaikinisšokis, mokytojos įsitikinimu, pa-deda sujungti individualumą irbendrumą, pamatyti aplinkiniusžmones. Jipastebi,kadšiuolaikinįšokį renkasi „ieškantys žmonės,tie, kurie nuolat užduoda labaidaug klausimų. Tokiems niekadanebūnalengva“,–atviraujakūrėja.

Masineižiniasklaidaidiktuojantmadingas temas, nėra paprastapasiektidalįjaunimo,„tačiaušokisjuk negali būti mąsinis: čia reikiamąstyti, turėti vaizduotę, nebėgtinuosavęsirbūtipasirengusatras-ti.“ Pokalbio pabaigoje Jekaterinasu šypsena priduria: „Norisi pa-sakyti,kadžmonės jauseniaibasišoka...“

Būti laimingu tavaip

Taigitapatumokrizėsirįvairiosnelaimingos jos interpretacijosbei išraiškos kitose gyvenimoplotmėse kyla dėl būtinybės keis-

Užupis kažkuo užburia.

tis. Arba prisiminti. Tam reikiadrąsos. Daug. Ir ypač postmo-dernioje kultūroje. Kuri, anot L.Donskio, „turėtų atspindėti visusgalimus žmogaus ir visuomenėsegzistavimobūdus.“Tasatspindysgalėtų būti ne tik įžeidžiančiame„vartotojų visuomenės“ pavadini-me, bet ir be „Prometėjiškosios“kaltės – emancipuotai, laisvai irmaištingai – savo laimę kuriančiožmogaus istorijoje. Šie du pasa-kojimai suponuoja, kad kiekvie-nas žmogus gali ne tik atspindėtiiškreiptą visuomenės vaizdą, bet,veikiau, interpretuoti ir kurti jąsavo unikaliu išskirtinumu. Visainebūtina svajonės būti laiminguapskabyti iki būtinybės išliktiar atitikti laimingojo stereotipominimumą.

Taupanorėjus,taupaliepus,pa-pasakotidugražūs„savaip“pateiksne atsakymus, o kraus klausimųpumpurus,kuriemspražydus...

- Kaipbūtilaimingu?- Tavaip.

Julij

os C

ybul

skos

nuo

tr.

daiktų literatūra

40

Meno efekTai

„Amerikiečiams navių tauta primena indėnus, lietuviams turėtų priminti pagonybės laikus“, – sako S. Valiulis.

julija cyBulska

Nauja – tai, kas sena

Vienifilmorecenzentaipiktina-si,kad„Įsikūnijimas“–„Titaniko“istorijasulaimingapabaiga.Kiti–kadtaitiesioginėanimaciniofilmu-ko„Pacahonta“kopija.Treti–kadtai perdirbtas „Šokis su vilkais“

(„Dances with the wolves“). Ket-virtiįžvelgiasąsajųsufilmu„Sveti-maskūnas“(„Surrogates“).

RusųfantastikosrašytojasBori-sas Strugackis tvirtina, kad filmo„Avataras“ veiksmo vieta pasisa-vinta išbroliųStrugackių romanųciklo apie „Pusiaudienio pasaulį“.Žinomasrusųrašytojasirpublicis-tasDmitrijusBykovassako,esąšiofilmosiužetaspaskolintasiš60-ųjų

metų Poul Anderson apsakymo„VadinkitemaneDžo“ (PoulWil-liamAnderson„CallMeJoe“).

KinokritikoSkirmantoValiulioteigimu, „Avatare“ savotiškai pa-kartota„Tarzano“schema.Taippatkaip pavyzdį S. Valiulis pateikiaVladislovo Starevičiaus dar 1930metais sukurtą lėlinį filmą „Lapi-nas Raneikis“ ir sako: „Taigi čia„Įsikūnijimas“! Vyksta pasauliniskaras, konfliktai. Labai panašūssiužetai. Tik viskas parodyta peržvėrių pasaulį, su lėlėmis. O kasyra„Įsikūnijimas“?Taigilėlės.Taspatsprincipas.“

Tai, aišku, dar ne visi filmai,romanai ir apsakymai, su kuriaislyginamasšisfilmas.Tačiaunauja–taipamirštasena.Kiekviename

Recenzentų nuomonės apie filmą „Įsikūnijimas“ skiriasi: vieni giria, o kiti – deda į šuns dienas. Kaip gi yra iš tikrųjų? Ar tai, kad šis filmas yra skirtas plačiam visuomenės ratui reiškia, kad jis – niekam tikęs? O gal, atvirkščiai, turime ko iš jo pasimokyti?

41

Meno efekTai

filmegalimasurastiidėjų,pasisko-lintų iš kitų filmų, surasti sąsajų,panašumų.Todėl,kaltintirežisieriųuž pasiskolintą ar net pavogtąscenarijųnėravisiškaiteisinga.

Filmas, sukėlęs aršias diskusijas

„Įsikūnijimas“ išties padalinokritikusirsukėlėnuomoniųaudrą.Jeifilmasnesakytųniekonauja,artikraijiskeltųtokiasdiskusijas?

Sunku sutikti su publicistoDmitrijusBykovonuomone,teigu-sio, jog „Įsikūnijimas“ – banalus,net bukinantis filmas. Atvirkščiai– jis lavina vaizduotę ir kviečiažiūrovąieškotijamsvarbauspriei-goskampo.

Pavyzdžiui, Viešosios politikosirvadybosinstitutoanalitikėDaivaRepečkaitėrašo,kad„naviųtalijoslyg supermodelių, oplačios lūposir akcentas išduoda, apie kokiaskultūrasgalvojojųdizaineriai“.

ŽurnalistasirkinokritikasMari-jusKulvietisfilmąaprašotaip:„Mesišankstožinome,jogneišvengiamaipagrindinis herojus įsimylėsvietinę princesę. Neišvengiamaiateisžmoniųkariuomenėssukolo-nistiniu tikslu viską užgrobti dėllaikinosnaudos sau.Vietiniusgy-ventojusnaikins,nestaigeriausiasžmonių sugalvotas derybų būdas.Tuomet pasąmonėje iškyla visos

globalinės žmonijos piktžaizdės:pramonės plėtimas planetos atei-ties sąskaita; indėnų išvijimas išjųžemių;Vietnamo ir Irakokarai.Ar matytos senos schemos verčiašvilpti?Nemanau.“

Tokios temos verčia stabteltiir susimąstyti, ką mes darome.Būtentdėlšitųpriežasčių,dėlšitųpaprastų,betvisadaaktualiųtemųšisfilmastoksartimaskiekvienamžmogui.Todėlvarguargalimasu-tiktisudaugumasakančių,kadtaifilmas„paprastailiaudžiai“.Taifil-mas skirtas visiems: ir paprastamžmogui,irintelektualui.

Kino kritiko Skirmanto Valiu-lio teigimu: „Reikia pripažinti,kad populiarioji kultūra yra tokiopataukštolygioproduktaskaipirelitinėkultūra,nevisaisfilmais,betšiuoatveju - taip. Ir šisfilmasyraskirtasabsoliučiaivisiems.“

10 svarbiausių filmo idėjų

„Įsikūnijimas“–tainetiktech-nologijų filmas, pasakiška gam-ta ir nuostabaus grožio vaizdai.Tai tuose piešiniuose meistriškaipaslėptos mūsų svajonės, ir idea-lai. Tai nuostabus sapnas, pasaka,kuriojepateiktalabaidaug,galbūtnematomų, bet „tarp kadrų“jaučiamų,labaisvarbiųidėjų.

1.Mūsų dabartis.Taifil-masapiemūsųkasdienybę.Filmas apie tai, kas mussupairkasturėtųsupti.Ki-no kritiko Edvino Pukštosžo-džiais:„Pandorosplanetą2154metaisgalimasuprastikaip žemę šiais laikais.Ciniškų ir godžių blogiukųarmijos medžiojamas ne-įkainojamas prabangusmineralas tiesiogiai asoci-juojasi su nafta Artimuo-siuose Rytuose, deimantaisPietų Afrikoje, auksu PietųAmerikoje ir kitais lobiais,kaiturtųtrokštantysžmonėsatplaukdavolaivaisįsvečiuskraštuspasiimtito,kasjiems

nepriklauso. Taip inicijuoja-masbrutalusiržiauruskaras,

kuris akivaizdžiai prašosi gretina-mas su Vietnamu, Afganistanu irIraku“.

2.Vakarų civilizacijos žlugimas ir Rytų civilizacijos iškilimas.Tai viena iš įdomesnių kino kri-tiko S. Valiulio pateiktų šio fil-mo interpretacijų. Anot kritiko,filme netiesiogiai parodoma, kadbaigėsi stiprios Vakarų civiliza-cijos laikotarpis ir prasidedaRytųcivilizacijos iškilimas. „Ateina se-nojiRytųcivilizacija–senojiindų,kinų.Tikmesnenorimetomatyti.Ji ateina ir ji yra labai galinga vi-somis prasmėmis: politinėmis,kultūrinėmis, ekonominėmis. Vakiek daug idėjų sueina į filmą„Įsikūnijimas“. Į kokius mąstymoplotus šis filmas mus klampina,aišku,lengvaforma,niekoprimyg-tinainespausdamas.“

3. Kosmoso gyvybės metafora.AnotkinokritikoS.Valiulio,filmeaiškiai jaučiamakosmosogyvybėsmetafora.Visaskosmosasyrakaipgyvas organizmas. O žmogus yrato kosmoso centras, visas kosmo-sas jame telpa ir jis yra už jį at-sakingas. Žmogus yra atsakingasne tik už savo valstybę, ne tik užpasaulį, žmogus atsakingas užvisąkosmosolikimą.Odabarpra-sideda kosmoso naikinimas. Kaip

Geras filmas visada atveria ne vieną galimą interpretaciją.

4�

Meno efekTai

Filme labai svarbi vienovės su gamta idėja.pavyzdį kritikas pateikia kolaide-rio paleidimą Šveicarijoje, kurisneaiškukuogalibaigtis,galbūtnetjuodąjaskyle.

4. Vienovė su gamta ir jos saugojimas. Šis filmas primenamums apie tai, kad turime tau-sotimūsųžemę,mūsųgamtą,kadžmonės susimąstytų apie galimaspasekmes.Taippatšisfilmasrodo,kad vis dėlto įmanoma gyventivienovėjesugamta,kadgalimabūtigamtos dalimi, o ne vampyriškaija naudotis, kaip elgiasi dabartinėcivilizacija. Iškeliama mintis, kadžmogusturibūtinepasauliovieš-patsbeatodairiškai irneatsakingainaudojantis gamtos išteklius, ogyventidarnioje terpėjesugamta.Mumsrodomaįspūdingakitospla-netos gamta, kad suprastume, kągalimeprarastiarkąjaubeveikesa-me praradę. Kviečiama atsigręžtiir pamatyti, kokia vis dėlto gražiyra žemės gamta, kurios, deja,mesnevertiname.Pandorosgamtaneveltuiyraidealizuoto,įspūdingogrožio. Taip tarsi mums parodo-mas akivaizdus skirtumas tarpto, kaip gamta atrodė iki žmoniųįsikišimo,irpoto,kaižmonėsviskąsugriovė.Olaimingafilmopabaiga–taitarsisuteiktaviltis,kadgalbūtdarneviskasprarasta,kadgalbūtdargalimaviskąpakeisti,išgelbėti,jei tik daugiau žmonių atsigręžtų,sutiktų padėti, pakeistų savo gy-venimobūdą.

5.Nevertinimas to, ką turime.Filmasaiškiaiparodo,kadmesne-vertinameto,kąturime.Kaddažnaivertinametai,kasištikrųjųnėraver-tinga,pavyzdžiui,pinigus.Otokiųvertingų dalykų kaip gamta, mestarsi nepastebime. Taip pat nepa-stebime tokių nuostabių dalykųkaipkojųturėjimas.Džeikas,virtęsavataru, supranta, ką reiškia turėtikojas,kąreiškiajasjausti,vaikščioti,bėgioti.Betjistąsuprantatiktodėl,kad yra jas praradęs. Sveikasžmogus net nesusimąsto apie tai,kiek vertingų dalykų ir galimybiųbūdamas sveikas jis turi. Taip patnevertiname ir to, kas nėra mūsų.Pandoros planeta – tai ne mūsųžemė,todėljąsunaikintimumsnėrasunku.Juktainemūsų.Šiuolaikinisžmogus yra praradęs vertybes, jisjųneturi,arbaturi tokias,kuriosištikrųjųneturijokiosvertės.

6. Šiuolaikinis žmogus nori turėti viską. „Įsikūnijimas“ – taifilmas, parodantis civilizuotožmogaus svajonę, fantaziją apietai, kaipgalėjo atrodyti „prarasta-sis rojus“prieš tai, kai jį sugriovėmodernusispasaulis,bettaiyratikfantazija, kuri neturėtų išsipildyti.AnalitikėDaiva Repečkaitė teigia:„Naprisipažinkime, į jokiągamtąsugrįžti mes nenorime. Nenorimebūti priklausomi nuo jos svyravi-mų.Nenorime bijoti jos reiškinių.Nenorime savo socialinėjestruktūrojeturėtišamanųiržynių,

kurie turėtų autoritetą aiškinti,kaipgamtaelgsistoliau.Nenorimesocialinių vaidmenų, primestųporeikiomedžioti,rankioti,kaupti,saugoti, etc.“ Vis dėlto šis filmasžavus dėl jame keliamų idėjų irvertybių,kadžmogustikrainorėtųgyventi vienovėje su gamta. Betneatsisakydamasmoderniosios ci-vilizacijosprivalumų, šiandieninisžmogus nenori rinktis nė vieno iššių kraštutinumų. Labiau norisi,kadnėvienaspasirinkimasnebūtųgalutinis ir nieko nereikėtų atsi-sakyti.

7.Įmanoma, jei tuo tiki.Taivie-naišsvarbiausiųšiofilmoidėjų.Yraaiškiai parodoma tai, kad viskasyra įmanoma, jei tuo tiki. Tereikiatikėti,kadtugaliirtugalėsipasiektiviską.Topavyzdys–filmerodomasDžeiko paukščio-drakono Turukosuvaldymas,kurįbuvosuvaldęstikneytirigentiesprosenelioprosenelis.Priešsuvaldydamasšįnesuvaldomądrakoną,Džeikas sako, kad to pa-daryti neįmanoma, bet tai, kaip jispats pabrėžia, yra tik teorija. Darvienaspavyzdys–tainaviųtautoslaimėjimas prieš daug galingesnęcivilizaciją.Reikiabūtivieningiemsirtikėtiirtadaviskasbusįmanoma.

8.Minčių kontroliavimas. Darvienasvarbifilmomintis,kadžmo-gusgalėspasiektilabaidaug,jeigumokėskontroliuotisavomintis.Jeimokės kontroliuoti savo mintis,

Meno efekTaiMeno efekTai

4�

Meno efekTaimokės kontroliuoti ir savo kūną.Ojeimokėssuvaldytisave,mokėssuvaldytiirkitus.Filmopavyzdys–Džeikoišmokimasjotiarkliu,opoto išmokimasskraidyti.Tol,kol jomintysyrapadrikos,toljisnesuge-basuvaldytidideliopaukščio-dra-konoIkrano,betkaijissusikaupiairpradedaaiškiaidėstytisavomin-tis jam viskas pavyksta. Taip patpersikėlimasįavatarątarsialiuzijaįtai,kadkontroliuodamisavomin-tisgalimelabaidaugpadaryti,netpavirstikitužmogumi,persikūnytiįkitąbūtybę.

9.Kito pajautimas.Filmesvar-biirkitosbūtybėspajautimoidėja.Svarbumatytineišorę,ojaustivi-dumi. Navių kasų galuose kirbakirmėlinės nervų galūnėlės, kuriųdėkajųmintyssusiliejasukitosbū-tybėsmintimisirjiepajaučiavienaskitą.Neytiri,bemokydamaDžeikąjoti arkliu, sako jam, kad jis turijį pajausti, turi pajausti jo širdiesritmą,joalsavimą,jokojųtvirtumą,turi atsirasti ryšys. Taip pat labaigilūsyranavigentiessveikinimosižodžiai:„Ašmatautave“.Šispasis-veikinimasnėratiesioginis,taipa-sisveikinimasišvidaus,pasakantis,kadyrajaučiamaspatsžmogus.

10. Virtualaus ir tikrojo pa-saulio neatskyrimas. Net pats fil-mo pavadinimas „Avataras“ yratarsi tam tikra aliuzija į tai, kadkiekvienas žmogus gyvena ne tikrealiame pasaulyje, bet taip patturi sukūręs ir savo dirbtinį vir-tualų pasaulį. Žodis „avataras“reiškiane tik įsikūnijimą, taip yravadinama ir dirbtinė internetinėasmenybė, kurią žmogus naudojavirtualioje erdvėje bendrauda-mas su kitais žmonėmis. Manau,filme parodoma virtualaus pa-saulio svarba šiuolaikiniam žmo-gui. Žmogus kartais taip susita-patina su savo virtualiu avataru,kaip ir Džeikas su savuoju, kadpradeda neatskirti, kur yra tikra-sis, o kur virtualusis pasaulis.Išgalvotarealybėtampatikresnėirmielesnėužtikrąjįpasaulį.Galbūtčia galima būtų įžvelgti analogijąir su kompiuteriniais žaidimais,ir suvis labiau į virtualųpasaulįįsitraukiančia ir jame gyvenančiavisuomene.Realybėssuvokimasarjosišsižadėjimastampavisopesnėžmonių problema. Avataro idėjayra svarbi daugeliui. Būti nebepačiu savimi yra patrauklu, nessavimi būti darosi nuobodu. Val-dyti save yra sunkiau, nei laisvai

elgtis kitoje būtybėje. Įsikūnijimoidėjayraužvaldžiusižmogų.

Be išvardytų svarbiausių fil-mo idėjų yra dar daugmažesnių,ne mažiau šiame filme svarbiųminčių. Tai netiesiogiai keliamiegzistenciniai klausimai, ar visdėlto mūsų civilizacija išliks, arišnyks? Demografinės katastro-fos, kad žmogus naikina žmo-gų. „Įsikūnijime“ pavaizduo-ta geriausia karo technika,kuria taip didžiuojasi Vakarai,bet ji yranukreiptaprieš gyvybėsišnaikinimą.Laisvės siekimo idėja– laisvėbėgioti, kainebeturikojų,laisvė skraidyti, laisvė mylėti, kaivisaspasaulis tampriešinasi.Taippat iškeliama idėja, kad niekadanesame visiški savęs šeimininkai,kadvisadaatsirandatų,kurieturigaliųirprivilegijų,irgalitiesiogiaiar netiesiogiai mus valdyti, kaddažnaimūsų likimas visiškai nuomūsųnepriklauso.

Visos šios idėjos yra svarbioskiekvienam,ypačjaunam,žmogui.„Įsikūnijimas“–taipaprastas,nie-komumsprimygtinaineprimetan-tis,betgiliąprasmęturintisfilmas.Taifilmas,kuriamekiekvienasran-dakažkąsvarbausbūtentjam.

20th Century Fox nuotraukos

Viskas čia yra netikra ir tikra tuo pačiu metu arba viskas yra įmanoma, jei tuo tiki.

44

papročiai ir įpročiai

Mantas Mikšys

Mandosalojevisivisuspažįsta.Kaip ir Sejere, Fure ir Anholte.ŠioseDanijos saloseglaudžiasi ikitūkstančio gyventojų. Panašūs so-cialiniaisantykiai išsivystodauge-lyjemažųbendruomenių.

Žmonės pamėgo didmiesčius,nes juose lengva pasislėpti.Tačiau, kai gyveni saloje, ar tie-siogatšiauriamekraštežiemąleidikartu sudardvidešimčia žmonių,privalaisujaissugyventi.

10 Jantės įsakymų

1933 metais danų/norvegųrašytojas Akselis Sandemoseaprašė Jantės teisyno (dan. Jante-loven, ang. Jante‘sLaw) idėją.Tai10 (nelyginant Dievo) įsakymųrinkinys,tarpkurių„nemanyk,kadesiypatingas“;„nemanyk,kadesigeresnis“,„nemanyk,kaddaugiaužinai“,„nemanyk,kadesisvarbes-

nis“ ir kiti.AutoriusužaugoNiu-kobino(ang.Nykobing)miestelyje,Morso saloje Danijoje. Jo kūrybaperteikia tamsiąsias nuolatiniofizinioartumo,betkartu–dvasiniouždarumopuses.

Tokį permatomą mažo mieste-lio pasaulį „Dogvilyje“ (2003 m.)ir „Manderlyje“ (2005 m.) atkūrėdanų režisierius Larsas von Trie-ras.PagalDogmostaisyklessukur-tuosefilmuosenereikėjodekoracijų–namųsienasatstojotiesiogkreidanubrėžtos linijos. Ir net būdaminamuose visi nuolat galėjo maty-ti visus. Nors veiksmas ir vykoneatpažįstamuoseAmerikosmies-teliuose, kurdamas šiuos filmusL.vonTrierasrėmėsiJantėsteisynoidėja.

Ilgainiui Jantės dėsnis tapo so-ciologiniu terminu, apibūdinančiuį lygybę orientuotą, gana uždarąŠiaurės šalių bendruomenę. Šisreiškinys siejamas ir su ŠvedijabeiNorvegijoje, tačiau daugiausiapriskiriamasDanijai.

Jantės ekonomika

Jantės dėsnis susijęs su Šiaurėsšalių socialinės lygybės tradicija.Šiandien Šiaurės šalys – gerovėsvalstybės. Jose taikomi vieni išdidžiausių pajamų mokesčių, oprogresinių mokesčių sistema su-balansuoja visus „būti pakanka-maiturtingais“.Didesnimokesčiaiuždirbantiems daugiau neleidžiapernelyg išsišokti. Tai saikovisuomenės, kuriose kapitalizmaspritaikytas ne turėti daugiau, oturėtiužtektinai.

Remiantis pasitenkinimo gy-venimo indeksu, danai – laimin-giausi pasaulyje. Švedus rasimepirmajame dešimtuke, norvegus– dvidešimtuke. Nė vienoje iššių valstybių netrūksta pažangiųbendrovių, drąsiai mąstančiųvisuomenės lyderių. Valstybiųuniversitetai traukia studentus išužsienio.

Vaikštinėdamas Kopenhagojenė nepagalvotum, kad kažkada

Kad suprastum poreikį uždarumui, reikia trumpam įsivaizduoti salą – plyną lauką vidury jūros – lapkričio mėnesį. 10 namelių paberti vidury kaip degtukų dėžutės. Keli krūmai, lauko stalai, valtys, sūpynės. Nėra nė medžio, už kurio pasislėptum, jei norėtum būti neištikimas žmonai. Nėra galimybės paslysti visuomenės akyse. Bet kartu – jų pilna.

Jantės teisynas: kas slypi už šiaurietiško uždarumo?

Aut

oria

us n

uotr

.

4�

papročiai ir įpročiai

danai buvo kur kas santūresni.Tad ar Jantės teisynas tebegaliojašiandien?

Jantės teisynas šiandien

2004 metais dienraščio „Polit-tiken“ apklausoje 74 proc. manė,kad Jantės įstatymai Danijoje visdar„galioja“.

„Šį nutikimą apibūdinčiau kaiptikrą Jantės dėsnį“, – pasakojoDa-nijoje pradinių klasių mokytojudirbęsStefanAnbro,šiuometuVil-niaus universitete dėstantis danųkalbą. „Vaikystėje aš nepaprastaimėgau skaityti. Ir labai norėjauperskaityti „Tris muškietininkus“.Buvau gal trečioje klasėje. Bet ži-nojau, kad būna tikros knygos irtrumpesnės, adaptuotos vaikams.Irtadaaš,pyplys,nuėjauįmokyk-los biblioteką ir paprašiau duotiman„Trismuškietininkus“.Nevai-kams skirtą, sutrumpintą versiją, otikrą „suaugusiųjų“ knygą. Biblio-tekininkė rūsčiai pažvelgė į maneirpaklausė:„Galdarnorėtum,kadknygąduočiauprancūziškai?“PagalJantės teisyną, Stefanas galėjo pa-sirodytiprotingesnis.Tačiaujissakonorėjęspasipuikuotisavogebėjimais–tiesiogbuvosmalsusvaikas.

Stefano nuomone, Jantės įsta-tymųnepastebėsi„plikaakimi“.

„Jantėsįstatymai–neA.Sande-mose sugalvotos taisyklės. Auto-riusjasaprašėstebėdamasuždarų

bendruomenių gyvenimo būdą“,– teigė danų filologo išsilavinimąįgijęsS.Anbro.Jonuomone,Jantėsįstatymai atspindi to meto danųvisuomenės socialines ir kultūri-nesnuostatas.Taijųdvasiosdalis.Kažkas, kas išaugo iš danų istori-nės ir kultūrinės patirties. Todėlpaviršiuje galima matyti tik led-kalnio viršūnę – Jantės teisynasužkoduotasgiliaividuje.

DaugiausiaJantėsdėsnioapraiš-kų danasmato šalių socialinėje irmokesčiųpolitikoje.„Mandirbantmokykloje gavome papildomųlėšų mokytojams, norintiems im-tis papildomo ugdymo veiklos.

Tačiau paprastą idėją mokytojųkolektyvasilgaiaptarinėjo:kaipjųkolegos galėtų uždirbti daugiau?Galiausiai, buvo nuspręsta lėšaspadalinti visiems mokytojams polygiai“, – teigė S. Anbro. Jo nuo-mone,socialinėlygybė–danųpa-sąmonėje įsišaknijusi ilgalaikės is-torijos patirtis. Daugelis tai laikovertybe.

Jantė ir jaunimas

Vienąišlygybėsapraiškųgalimaatrasti ir danų švietimo sistemoje.Danijos moksleiviams pažymiairašomi tik nuo 8 klasės. Siekiamamažintiindividualiąkonkurenciją.„Danijojegaliojapožiūris,jogkiek-vienasgalirastisautinkamąbūdąatsiskleisti“,–teigėS.Anbro.

Beje,danųliteratūrosprogramo-jenėraA.Sandemoseknygos.Taine knyga, apie kurią žinotų kiek-vienasdanųmoksleivis.Gal todėlmokyklojeJantėsdėsnisatrodola-biauišimtisneitaisyklė.

Danus ir lietuvius mokiusiampedagogui atrodo, kad danų mo-kiniai–drąsesni.Jiedažniauklau-sinėjamokytojo,gyviaudalyvaujapamokose. Nori diskutuoti, o nevienklausytis.

Jantės teisynas skaudžiausiaiveikiajaunusžmones.Todėlpapli-tęsirmaištopriešJantęmanifestas.Tai 10 Jantės įstatymų, parašytų

Pagrindinė Jantės teisyno mintis: bendruomenėje neturi per daug išsiskirti.

Danai vieni laimingiausių pasaulyje. Bet net 74 proc. teigia, kad Jantės dėsniai visuomenėje tebegalioja.

Aut

oria

us n

uotr

.

Crea

tive C

omm

ons A

ten

nuot

r.

4�

papročiai ir įpročiai

priešingai („manyk, kad esi ypa-tingas“;„manyk,kadesigeresnis“,„manyk,kaddaugiaužinai“,„man-yk,kadesi svarbesnis“ ir kiti). JeiaptarinėjamaA.Sandemoseknyga,būtinai minimos ir priešingosJantėsdėsniuinuostatos.

Atšiauri Švedija

KarlshamnomiestelyjeŠvedijojepasitinkasalstelėjęskvapas.Jisčiadėl aliejaus gamyklos ir, remian-tis viešais pranešimais, sveikatainekenkia.Karlshamnąnamaisvadi-nabeveik70tūkstančiųgyventojų.Už 400 kilometrų – Stokholmas.Galima keliauti į Karlskroną. Betsavaitgalįveiksmonedaug.

„Švedai laikosi nebendravimoviešosioseerdvėsepolitikos.Kitaipsukolegomisbendraujairdarbe“,–teigėpietųŠvedijojemokęsisRim-vydas. Vaikinas pastebėjo, kadšvedai nenoriai kviečiasi bendra-darbius į svečiusar leidžia su jaislaikąpodarbo.Jonuomone,švedaigali būtipuikūskolegos irneben-draudami po 17 valandos. Tačiaune šiauriečiui tai gali pasirodytikaip mandagus atšiaurumas, netdiskriminacija.

Mandagu, bet nuobodu

KultūrosantropologasAkeDaunteigia, jog šiauriečiai linkę išlai-kyti stabilų ir nedidelį socialiniųsantykių ratą. Todėl atvykusiemsį Šiaurės šalis sunku„įsibrauti“ įbendruomenę. Kitas švedų siekis– vengti konfliktų privačiame gy-venime.Pastebėta,kadšvedaila-biau linkębendrauti su tospačiosnuomonės

J A N T Ė S T E I S Y N A S

1. Nemanyk, kad esi ypatingas2. Nemanyk, kad esi toks geras kaip mes.3. Nemanyk, kad esi protingesnis už mus.4. Nedrįsk net pagalvoti, kad esi geresnis už mus.5. Nemanyk, kad žinai daugiau nei mes.6. Niekada negalvok, kad kuo nors gali mus pranokti.7. Nemanyk, kad kada nors kažkuo tapsi.8. Niekada nesijuok iš mūsų.9. Nemanyk, kad tu kam nors rūpi.10. Niekada nemanyk, kad gali mus ko nors išmokyti.

Crea

tive C

omm

ons C

edric

Fav

ero

nuot

r.

Kiribatis–Ramiojovandenynosalynas,sudarytasiš32atolų.Jieišsibarstę Indijos dydžio vande-nyno plote. Kai kuriose salosegyvena vos keletas gyventojų.O nuo artimiausios žemės juosskiria keliasdešimt kilometrų.Kaip išgyventi ir sutarti tokiojeaplinkoje?

Užtikrinti socialinę lygybę– bene pagrindinis mažųbendruomenių tikslas. Tik Ki-ribatyje nėra Jantės teisyno. Čiagalioja stebuklingas žodis „pa-busee“(tariamas„pa-bū-si“).

Pasakiusšįžodįkaimynona-muose gali pasiimti bet kokį jo

turimądaiktą.Daiktosavininkasnegaliatsakytineigiamai,antraippraras gerą vardą visuomenėsakyse.Antravertus,prašantysistaip pat negali nuolat švaistytisstebuklingužodžiu–viskamyraribos.

Kaip bebūtų, tai išlaisvinogyventojus nuo noro kauptimaterialų turtą. Kam įsigytikažką,kągalbūtreikėsatiduoti?Klimatas ir „pabusee“ diktuojakurkasramesnįgyvenimobūdą– gyventojams patinka žvejoti,leistilaikąsušeima,snausti,kolkylantis Ramusis vandenynasviskonepaskandino.

Stebuklingas žodis vandenyno atole

nejaukiai jaučiasi viešose viet-ose, ypač kai aplink nepažįstamižmonės. Aplinkinių nuomonėšiauriečiams – itin svarbi. Netpradedant kalbėti verta pamąstytidukartus.Irsakytitiktąnuomonę,

dėl kurios esi visiškai tikras. An-traip pasirodysi kvailas ir tokiussakiniusvisiilgamįsimins.

Galiausiai, švedai – itin reiklūssavo namams. Į svečius dažnainekviečiama, nes bijoma, jog vis-kaspasirodysnepakankamaitvar-kinga. O maistas svečiams nebusskanus.

„Švedaituritūkstančiuspriežas-čiųišvengtisocialiniokontakto“,–teigėRimvydas.Švedijojejispralei-do penkerius metus. Šalis palikogerai organizuotos, veikiančios irpažangiosvalstybėsįspūdį.

„Tačiau gyventi tokia aplin-ka gražiai atrodo tik iš pirmožvilgsnio.Pasilikusčiailgiaudaro-sinuobodu“.

žmonėmis.Konfrontacijosšiauriečiamsnėramalonios.Jų smalsumasnėra pakanka-mas, kad nu-svertųnežiniosbaimę.

Verta pa-minėti ir šiau-riečių kuklu-mą. Švedai