VISAGINO AE VERSLO PLANO SANTRAUKA

VISAGINO AE VERSLO PLANO SANTRAUKA I

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už“ Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

1 BVP padidės 27-35 mlrd. Lt, eksploatuojant Visagino AE bus mažiau importuojama elektros energijos ir dujų jai pagaminti, elektros energija bus eksportuojama.

Kadangi dalyvauja keletas užsienio partnerių, elektra tikrai bus parduodama jiems.

Neaišku dėl to eksporto į kitas, ne projekto partnerių, šalis. Rusija, turėdama laisvas galias, pasistengs savo energiją pardavinėti pigiau už VAE gaminamą.

Prašome patikslinti energijos eksporto rinkas ir eksportuojamos energijos kiekius.

2 Lietuvos investicijos Visagino AE papildys biudžetą 5-6 mlrd. Lt mokesčių, bus gauta apie 38 mlrd. Lt dividendų.

Mokesčiai bus sumokami Lietuvoje, tiesiogiai ar per rangovus, dirbančius VAE.

Dividendų gavimas labai priklausys nuo situacijos elektros rinkoje. Tikėtina, kad iki paskolų grąžinimo tų dividendų iš viso nebus. Grąžinus paskolas tikėtis po 1 mlrd. Litų per metus dividendų (iš LT turimų 500 MW) nelabai realu.

Jei AE pajėgumų išnaudojimas sieks 90%, tai per metus elektrinė gali pagaminti

8760 x 0.9 x 1350 = 10 643 400 MWh arba 10,6mlrd. kWh elektros energijos.

Esant vidutinei rinkos kainai 20cnt/kWh, AE teoriškai gali gauti 2.1mlrd.Lt pajamų, iš kurių mažiausiai pusė bus sunaudota eksploatacijos ir eksploatavimo nutraukimo sąnaudoms.

Tačiau projekto partneriams energija bus atiduodama už savikainą (jeigu taip), o ne vidutinę rinkos kainą, taigi net ir teoriniai dividendai sumažėja tris kartus. Kitu atveju, ar projekto partneriai mokės vidutinę rinkos kainą už patiektą elektrą.

Prašome pateikti konkrečią detalizuotą ekonominę analizę, pagrindžiančią teikiamus skaičius.

VISAGINO AE VERSLO PLANO SANTRAUKA II

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už” Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

3 Visagino AE projektas garantuoja pakankamą bazinę elektros energijos generaciją ir Baltijos šalių sistemos adekvatumą. Tai nulemia strategiškai svarbų regioninį tikslą – Baltijos šalių rinkos prijungimą ir sinchronizavimą su KET.

Bus galima atsisakyti pasenusių ir neefektyvių energetinių blokų, pirmiausia Lietuvos elektrinėje, galbūt Kauno elektrinėje.

Tikėtina, kad nereikės įrengti brangių dūmų valymo įrenginių Vilniaus ir Kauno elektrinėse, paliekant jas rezerve. Tiesa, neaišku, kaip bus ateityje gaminama ir tiekiama šiluma šiuose miestuose

Bazinė generacija Baltijos šalyse ir dabar yra visiškai pakankama tenkinant visų šalių poreikius: skalūnų elektrinės bei statoma nauja rezervinė dujų elektrinė Estijoje, hidroelektrinės bei nauji kombinuoto ciklo energetiniai blokai Latvijoje, Lietuvos elektrinė su nauju kombinuoto ciklo energetiniu bloku Lietuvoje.

Prašome pateikti aiškų planą apie atsinaujinančių šaltinių bei kogeneracijos vystimąsi, numatomą elektrą generuojančių galingumų plėtrą (ar kai kurių iš jų atsisakymą).

4 Visagino AE projektas yra neatskiriama BEMIP (Baltic Energy Market Interconnection Plan) jungčių plano dalis.

Visiška netiesa. VAE projektas yra Lietuvos ir partnerių sumanytas projektas. Elektros jungtys, numatytos BEMIP, skirtos panaikinti Baltijos regiono energetinę izoliaciją, o ne sudaryti išskirtines sąlygas VAE projektui.

5 Būtina investuoti į savus naujus elektros energijos gamybos šaltinius tam, kad būtų patenkinta nuolat didėjanti elektros paklausa, kad būtų kuo pakeisti senstančias ir planuojamas uždaryti elektrines bei tam, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo importuojamos elektros energijos.

Labiau dėl to, kad esančios elektrinės gamina labai brangią elektros energiją; jų efektyvumas nėra labai didelis; dalyje šių elektrinių reikia investuoti į brangiai kainuojančius dūmų valymo įrenginius; atsinaujinantys šaltiniai negalės užtikrinti visos reikiamos bazinės elektros energijos gamybos.

Energijos paklausa didėja labai nežymiai; VAE planuojamas blokas vasarą privers stabdyti visas kogeneracines elektrines. Teks intensyviai naudoti Kruonio HAE atsinaujinančių energijos gamintojų srauto reguliavimui.

Prašome pateikti konkrečias poreikio prognozes bei poreikio patenkinimą ilgalaikėje perspektyvoje, įvertinant sezoniškumą (šildymo – nešildymo sezonus).

VISAGINO AE VERSLO PLANO SANTRAUKA III

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už“ Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

6 Prognozuojama, kad AE gaminamos elektros energijos savikaina bus mažesnė palyginus su valstybės remiamais elektros energijos gamintojais.

Taip, jeigu nevertinsime trečiųjų šalių tiekiamos energijos kainos.

Didelės kapitalo investicijos bei rezervinės galios palaikymo sąnaudos sąlygoja kiek didesnę pradinę parduodamos energijos kainą.

Kaip bus konkuruojama su trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių tiekiama per ES šalis energija?

7 Branduolinė energetika yra patikimas bazinės elektros energijos gamybos šaltinis.

Taip, tačiau negalima užmiršti ir reikalingų rezervų.

Prašome pateikti ir AE rezervavimui numatomus pajėgumus, kurie bus išlaikomi, tikėtinai, iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) arba Lietuvos energetikos bendrovių lėšų.

8 Visagino AE sumažins priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos, sumažės išlaidos, dujų importui ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) išmokoms, kurios skiriamos patikimam vidinės elektros energijos gamybos palaikymu.

Tikrai gali sumažinti priklausomybę nuo importo.

VIAP išmokos tik padidės, kadangi bus sudėtingesnės sąlygos atsinaujinančių šaltinių rezervavimui, bus sukomplikuotas termofikacinių elektrinių darbas, ypatingai ne šildymo sezono metu. Teks peržiūrėti kogeneracijos plėtros planus. Gali tekti padengti dalį VAE finansinių įsipareigojimų dėl trečiųjų šalių konkurencijos elektros rinkoje.

Prašome detalizuoti ilgalaikėje perspektyvoje numatomas VIAP išmokas. Prašome taip pat detalizuoti planus dėl Vilniaus ir Kauno termofikacinių elektrinių darbo ateityje, nes iki šiol nėra priimta jokių sprendimų dėl šių elektrinių dūmų valymo įrenginių statybos (baigiasi ES nustatyti pereinamieji laikotarpiai).

VISAGINO AE VERSLO PLANO SANTRAUKA IV

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už “ Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

9 Palengvins Lietuvos ir Baltijos šalių įsijungimą į vieningą Europos rinką ir sinchronizavimą su Kontinentinės Europos tinklais.

Tik padidins interesą prisijungiant didesnius energetinius pajėgumus. Tai gali būti išnaudojama Vokietijai stabdant savo AE, Lenkijai atsisakant seniausių ir labiausiai aplinką teršiančių elektrinių.

Tik pasunkins reikalavimus Baltijos šalims dėl pakankamo rezervavimo užtikrinimo.

Ar Lietuva jau turi konkrečius technologinius reikalavimus prisijungimui prie UCTE, įvertinant dabartinius elektros energijos pajėgumus bei numatomus ateityje, kaip kad VAE?

10 Projektas yra komerciškai perspektyvus, tai skatina strateginį investuotoją bei regioninius partnerius investuoti į Visagino AE.

Šalies ir Baltijos regiono mastu yra ekonomiškai patrauklus ir strategiškai naudingas ilgalaikėje perspektyvoje.

Tai nėra akivaizdu. Vien tik komercine prasme geriau nieko nedaryti.

Kada tiksliai turėsime informaciją apie projekto partnerių pozicijas?

11 Visagino AE projektas yra ekonomiškai pagrįstas ir garantuoja priimtiną investicijų grąžos periodą - 8-12 metų, paremtą tuo, kad komercinės bendrovės prisiima statybos išlaidų, savalaikio projekto įgyvendinimo ir elektros rinkos kainų (AE eksploatavimo laikotarpiu) riziką.

Tikrai nėra pagrįstas toks trumpas komercinio atsipirkimo laikotarpis. Šiuo metu net nebus baigti grąžinti kreditai, nekalbant jau apie grynąsias pozityvias pajamas.

Būtent projekto šalys, o ne komercinės bendrovės prisiima daug rizikos (valstybės garantijos, atsakomybė už žalą branduolinės avarijos atveju, energetinių bendrovių pagrindinio akcininko – valstybės sprendimai prisiimti kaip įsipareigojimus supirkti projekto šaliai tenkančią elektros energijos dalį).

Prašome pagrįsti investicijų grąžos skaičiavimus konkrečia ekonomine analize.

VISAGINO AE VERSLO PLANO SANTRAUKA V

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už“ Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

12 Remiantis EBPO (angl. OECD) gairėmis, yra pagrįsta daryti prielaidą, jog elektrinės su ABWR technologija priežiūros ir eksploatavimo išlaidos bus 3,8-5,9 lietuviškų ct/kWh, kuro išlaidos - 2,1-3,1 lietuviškų ct/kWh, o kitos projekto bendrovės ir AE eksploatavimo nutraukimo išlaidos sieks apie 0,8-1,1 lietuviškų ct/kWh.

Tikėtinos bazinės sąnaudos, galima remtis analizuojant projektą.

Kitos sąnaudos, ir ypatingai eksploatavimo nutraukimo sąnaudos, yra per žemos. Neapibrėžta, ką apims AE eksploatavimo nutraukimas, neįvardintos bendros skaičiuojamos eksploatavimo nutraukimo sąlygos.

Prašome pagrįsti sąnaudas AE eksploatavimo nutraukimui. Kas šiuo atveju įtraukta į eksploatavimo nutraukimo sąnaudas?

13 Likusi [valstybės negarantuota] dalis būtų finansuojama VAE prieinamais nuosavo kapitalo šaltiniais:

- Vidiniai VAE finansiniai ištekliai, tai visų pirma valdomų bendrovių generuojami pinigų srautai, t.y. AB LESTO, Lietuvos Energija AB ir Litgrid AB;

- Pajamos numatomos įvykdžius privalomą pagal ES direktyvas Litgrid AB atskyrimą nuo VAE – akcijų paketo perleidimo kitam valstybės valdomam operatoriui;

- Finansavimas taip pat būtų pritraukiamas optimizuojant esamą viešąjį interesą atitinkančių paslaugų tarifo vidinę struktūrą.

Grynojo pelno rodikliai energetinėse įmonėse nėra geri. Nėra aiški ilgalaikė prognozė dėl energetikos bendrovių finansinės būklės.

Abejotina, kad bus lengva pritraukti šias lėšas vidiniais VAE resursais.

LITGRID atskyrimas neatneša papildomų pajamų.

VIAP ir taip linkęs tik didėti dėl išlaidų atsinaujinantiems šaltiniams, uždaromai IAE bei kogeneracinėms elektrinėms.

Dėl šiuo metu kaupiamų lėšų dividendams išmokėti energetinių įmonių būklė gali ženkliai pablogėti. Jeigu tarptautinės reitingų agentūros nuspręstų pabloginti šių bendrovių reitingus, komercinio (valstybės negarantuoto) skolinimosi kaštai gali ženkliai padidėti.

Prašome pagrįsti šiuos teiginius detalia ekonomine analize.

VISAGINO AE VERSLO PLANO SANTRAUKA VI

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už “ Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

14 Įsipareigojimai, kurie tenka Lietuvos Respublikai pagal Koncesijos sutartį, yra gerai subalansuoti įvertinant pritraukiamas investicijas.

Kaip numatomos valstybės garantijos ir/ar planuojamos paskolos bei įsipareigojimai pagal tarptautines konvencijas gali paveikti LR kredito reitingus bei finansinę būklę?

15 Įsipareigojimai apima investuotojų interesų apsaugą, jei būtų padaryti esminiai teisinės aplinkos pakeitimai, (pvz., paskelbta branduolinio moratoriumo deklaracija), bet jokiu būdu AE eksploatuosiančiai šaliai neperkelia rizikos, susijusios su rinkos kainomis ar statyba, ir neverčia subsidijuoti projekto. Dėl šių sąlygų reikalingi Lietuvos Respublikos įsipareigojimai yra labiau naudingi Lietuvos Respublikos galutiniams vartotojams ir mažiau rizikingi už dabartinius Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Čekijos ir kitų ES šalių analogiškus įsipareigojimus.

Nėra įvertinti kiti faktoriai – t.y. galimas Lietuvos ir/ ar kitų projekto šalių prisijungimas prie Paryžiaus konvencijos, numatančios išplėstą ir padidintą atsakomybę už branduolinę žalą avarijos atveju, nėra įvertintos AE operatoriaus išlaidos draudimui nuo galimos avarijos.

16 Branduolinių įrengimų išmontavimo ir panaudoto kuro sutvarkymo darbų finansavimui užtikrinti bus įsteigtas specialus fondas. Fondo lėšos bus kaupiamos iš elektrinės veiklos pinigų srautų per visą elektrinės veiklos laikotarpį. Šis fondas iki minimumo sumažins Lietuvos Respublikos riziką, kad elektrinės uždarymo darbams finansuoti reikės Lietuvos pagalbos.

Būtinas sprendimas bet kuriuo atveju.

Toks fondas turi būti apsaugotas nuo AE operatoriaus ir valstybių tiesioginio kišimosi. Aptariant numatomas investicijas į AE, būtina įvertinti ir lėšas, reikalingas elektrinės uždarymui.

VAE PROJEKTO PAGRĮSTUMO ĮVERTINIMAS (Ūkio ministerija)

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už “ Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

17 Projektuojamas galios išnaudojimo koeficientas sieks 90 proc.

Visiškai įmanomas tokioms elektrinėms, jeigu bazinis apkrovimas visą laiką viršija AE galią.

Visų Baltijos šalių bendras pikinis poreikis vasaros metu vos viršija numatomos AE galią. Nesant galimybės dar kam nors parduoti energiją teks mažinti elektrinės apkrovimą. Tokiu būdu vien dėl vasaros laikotarpio apkrovimo nebus kur dėti elektros energijos. Papildomai įvertinus atsinaujinančių šaltinių gamybą, apkrovas gali tekti mažinti dar daugiau. Be to, pavasario ir rudens polaidžio metu Baltijos šalių rinka užtvindoma elektros energijos pertekliumi iš Latvijos hidroelektrinių.

Tuo pačiu keičiasi ir be galo daug duomenų apie įmanomą gamybą, gautinas pajamas, dividendus ir kt.

Prašome pagrįsti šį teiginį realiomis energijos poreikio prognozėmis, atitinkamai koreguojant ir ekonominius skaičiavimus.

VAE KONCESIJOS SUTARTIS I

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už “ Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

18 15.1 Ir LR, ir PB neatšaukiamai ir besąlygiškai pripažįsta ir sutinka, kad, neatsižvelgiant į jokias priešingas šios Koncesijos sutarties nuostatas, jokioje Papildomoje sutartyje, Akcininkų sutartyje, subrangos (visais lygiais minėtų sutarčių atžvilgiu) ar jokioje kitoje sutartyje tarp LR ir PB (atitinkamai), vieno ar kelių Projekto dalyvių ar jų Susijusių asmenų Projekto atžvilgiu, nei vienoje iš šių sutarčių ar kitose rašytinėse sutartyse nėra numatyta regreso teisė, kuri būtų galima pagal 1963 m. Vienos konvencijos arba Vienos konvencijos su pakeitimais X straipsnio a punktą arba Konvencijos dėl papildomos kompensacijos priedo 10 straipsnio a punktą.

Remiamasi Vienos konvencijos su pakeitimais ir Konvencijos dėl papildomo finansavimo punktais, nors LT kol kas nėra ratifikavusi Vienos konvencijos papildymo protokolo (tik pasirašytas), kuris įpareigotų žalos atlyginimo minimalią sumą pakelti iki 300 SDR, maksimali nėra nustatyta.

Nuorodos į šias, šiuo metu Lietuvai teisiškai neprivalomas konvencijas leidžia daryti prielaidą, jog numatoma, jog jos bus pasirašytos, taip kaip TATENA ir ES skatina prisiimti didesnius įsipareigojimus dėl branduolinės žalos atlyginimo.

Kokių konvencijų reikalavimais planuoja remtis LT? Jeigu tai viršija dabartinius LT įsipareigojimus pagal ratifikuotas konvencijas, kada planuojama pateikti LRS papildomus dokumentus dėl jų ratifikavimo?

VAE KONCESIJOS SUTARTIS II

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už “ Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

19 18 DRAUDIMAS

PB įsigyja ir turi Būtiną draudimą arba užtikrina, kad šis draudimas būtų tokios apimties, kokia yra rinkoje. Jei Būtino draudimo rinkoje nėra arba negalima greitai įsigyti, PB deda pagrįstas pastangas, kad vestų derybas dėl šio draudimo suteikimo ar ieškotų kitų būdų suteikti Būtiną draudimą.

Tokia draudimo sutartis turi būti pasirašyta. Ji buvo sunkiai įgyvendinamas reikalavimas eksploatuojant RBMK reaktorius, tačiau praktiškai visos Vakarų šalys tokius draudimus turi. Tik tada atsakomybė tenka ir AE operatoriui, ne tik valstybei. Valstybės įsipareigojimai turi apsiriboti vienos ar kitos atsakomybės už branduolinę žalą konvencijos reikalavimų prisiėmimu, operatorius tuo tarpu turi prisiimti esminę šios atsakomybės dalį (įvairiose šalyse ši atsakomybė svyruoja nuo 90 iki 1500 mln. Eurų).

Kol kas Koncesijos sutartyje numatoma daugiau kaip pageidavimas, o ne įpareigojimas.

Kokia yra LT pozicija dėl privalomų reikalavimų Operatoriui apdrausti AE atitinkama žalos atlyginimo suma branduolinės avarijos atveju?

20 6 PRIEDĖLIS EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMO IR ATLIEKŲ TVARKYMO FINANSAVIMO PRINCIPAI

Būtina aiškiai nustatyti, kada Operatorius įsipareigoja pateikti Preliminarų eksploatavimo nutraukimo planą ir atitinkamą sąmatą, siekiant nustatyti realius atskaitymus į Eksploatavimo nutraukimo fondą.

Pagal pirminius įvertinimus bei patirtį iš kitų šalių, turinčių panašaus tipo reaktorius, panašu, kad baigus eksploataciją susiformuos labai dideli radioaktyvių atliekų kiekiai, ženkliai didesni nei elektrinėse su suspausto vandens reaktoriais.

Kada Operatorius ar Projekto bendrovė pateiks ir preliminarų Eksploatavimo nutraukimo planą bei sąmatą?

LITGRID ATMINTINĖ APIE SINCHRONIZACIJĄ SU KONTINENTINĖS EUROPOS TINKLAIS I

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už “ Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

21 Jungiantis prie KET yra labai svarbus vietinės generacijos – Visagino AE – vaidmuo dėl šių pagrindinių priežasčių:

Svarbus tik dėl to, kaip bus užtikrinamas tokios didelės vienetinės galios rezervavimas.

Visiškai nesvarbus. Baltijos šalys turi pakankamus energetinius galingumus artimiausiai perspektyvai.

22 Visagino AE užtikrins Baltijos šalių pakankamą bazinę generaciją ir sistemos adekvatumą.

Bus galima atsisakyti pasenusių ir neefektyvių energetinių blokų, pirmiausia Lietuvos elektrinėje, galbūt Kauno elektrinėje.

Tikėtina, kad nereikės įrengti brangių dūmų valymo įrenginių Vilniaus ir Kauno elektrinėse, paliekant jas rezerve. Tiesa, neaišku, kaip bus ateityje gaminama ir tiekiama šiluma šiuose miestuose.

Bazinė generacija Baltijos šalyse ir dabar yra visiškai pakankama tenkinant visų šalių poreikius: skalūnų elektrinės bei statoma nauja rezervinė dujų elektrinė Estijoje, hidroelektrinės bei nauji kombinuoto ciklo energetiniai blokai Latvijoje, Lietuvos elektrinė su nauju kombinuoto ciklo energetiniu bloku Lietuvoje.

23 Be pakankamos vietinės generacijos, Baltijos šalių sinchroninis prisijungimas prie KET būtų neįmanomas.

Be turimų rezervų ir/ar susitarimų su kaimyninėmis šalimis esamų galių rezervavimo atveju sinchroninis prijungimas taip pat nėra įmanomas; kiekvienas prisijungiantis regionas turi išspręsti ne tik generavimo, bet ir rezervavimo klausimus.

LITGRID ATMINTINĖ APIE SINCHRONIZACIJĄ SU KONTINENTINĖS EUROPOS TINKLAIS II

Eil. Nr.

Dokumento teiginys Argumentai „už“ Argumentai „prieš“ Pasiūlymas ir/ar klausimas

24 Vietinės generacijos nebuvimas dėl apkrautų tarpsisteminių linijų importuojant elektros energiją, labai apsunkintų rezervų gavimą iš kaimyninių sistemų;

Jeigu tos vietinės generacijos iš viso nebūtų, arba Baltijos šalys būtų deficitinės.

Dideli vienetiniai energetiniai pajėgumai reikalauja labai didelių rezervinių galių. VAE atveju, Baltijos šalyse esančių greitų rezervų tam nepakanka. Suomija pati yra deficitinė, Lenkijos gamintojai yra sutelkti pietinėje dalyje, šiaurinė dalis yra deficitinė, ir didelių galių perdavimas iš pietinės dalies į šiaurinę yra problematiškas.

Parengė: Artūras Dainius.

Konsultavo*: Saulius Kutas, Viktoras Ševaldinas, Birutė Teškevičienė, Vladas Paškevičius, Daivis Virbickas, Vidmantas Jankauskas ir kt.

•Parengtame dokumente tiesiogiai ar netiesiogiai buvo įvertinta kiekvieno konsultavusio asmens nuomonė, tačiau visos formuluotės yra dokumento rengusio asmens ir nebūtinai tiksliai pakartoja kiekvieno konsultavusio asmens nuomonę.

2012-05-20