Teises Teorijos Paskaitu Santrauka

8/11/2019 Teises Teorijos Paskaitu Santrauka

http://slidepdf.com/reader/full/teises-teorijos-paskaitu-santrauka 1/48

VALSTYBĖS SAMPRATA(Valstybės funkcijos, pagrindiniai valstybės požymiai)

Valstybės sąvoka

Valstybės apibrėžimo problema tame, kad šiuo terminu vadinami patys įvairiausi daiktai ir reiškiniai.Valstybės terminas naudojamas plačiąja prasme, t.y. siekiant apibrėžti visuomen arba kokios nors ypatingos

formos visuomen.Siaurąja prasme ! apibrėžti kokį nors ypating" organ" (valdymo organ") arba subjektus, o t.p. taut" arba teritorij",

kurioje gyvena vienos ar kitos šalies gyventojai.Valstybė teisie prasme ! tai t.t. teisinis reiškinys, t.t. korporacija. #uo kit$ korporacij$ skiriasi tuo, kad ji turivalstybės mastu nustatyt" teisin tvark".

So!iolo"ie prasme ! valstybė socialinė realybė, eg%istuojanti nepriklausomai nuo teisinės tvarkos ir teisinėsrealybės.

&ia prasme nagrinėjamas valstybei b'dingas požymis ! valdži$ padalijimas.

Valstybė ! politinė organi%acija, turinti prievartos priemones ir tik ji jas gali panaudoti.Valstybė ! šalis arba tarptautini$ santyki$ subjektas.

Valstybė # suverei $moi% be&rija' (sik)rusi tiksliai apibrė$toje teritorijoje' turiti savo vyriausyb*+val&$ią,' epriklausoma ir pripa$ita kit% suverei% be&rij%-

Valstybės po$ymiai&iuolaikinės valstybės teorijos vienareikšmiškai vertina valstyb kaip tam tikr" socialinį fenomen". ai yra tamtikros žmoni$ visuomenės, pasižyminios specifinėmis savybėmis tam tikra organi%acijos forma.

Pa"ri&iiai po$ymiai.*. tauta+. teritorija+-. valdžia+. suverenitetas.

Papil&omi po$ymiai.*. tarptautinis pripažinimas+. mokesi$ sistema+-. teisės k'rimas+. kiti.

/- Tauta ! svarbiausias ir b'tinas požymis./vi tautos prasmės0/- 0to"ra1iė tauta +tauta atio, ! kaip atitinkamos tautybės žmoni$ visuma+2- Politiė tauta arba +tauta populus, ! tam tikras valstybingumo agentas.

0to"ra1iė tauta1titinkamos tautybės žmoni$ visuma, taiau etnografinė tauta ! atskiras nuo valstybės socialinis junginys. 2ungia į

natio0! bendra praeitis+! tradicijos+! kalba+! kult'ra+! daugmaž aiškus teritorijos atsiradimo centras+

! yra tautinė savimonė (t.t. tautos noriai priskiria save t.t. bendruomenei)+autos etnografine prasme suverenitetas ! tautos apsisprendimo teisė.

Politiė tauta3udaro t.t. valstybės nuolatiniai gyventojai.0smiiai politiės tautos po$ymiai.*. 4e jos nėra ir negali b'ti valstybės ir ji be valstybės neeg%istuot$+. 5olitinė tauta susikuria ir išnyksta kartu su valstybe+-. 5olitinė tauta yra tstinė žmoni$ grupė (individ$ keitimasis jos konstrukcijos negriauna)+. 5ilietybė yra politinės tautos pagrindas+ 5ilietybė ! asmens politinis ! teisinis ryšys su valstybe.6. eritorijoje taut" jungia bendra imperatyvinė valstybės valdžia.7. 5olitinė tauta turi suverenitet" ! teis savarankiškai nustatyti socialin ! ekonomin valstybės sistem" bei

valstybės form"./ėl ši$ požymi$ populus vadinama teritorine arba valstybine tauta. Visi valstybės gyventojai pavald's valstybės

jurisdikcijai.

Pa"al "yvetojams taikomą teisi( re$imą' i3skiriamos 3ios j% kate"orijos.*. 5ilietis+. 8žsienietis+

0



-. 1smuo be pilietybės (apatridas)+. /viej$ valstybi$ pilietis (bipatridas).

9 politinės tautos samprat" įeina pilieiai ir apatridai. 5ilietybė suprantama kaip pastovus teisinis ! politinis asmensryšys su valstybe. 5ilietis turi t.t. teises ir pareigas.

Pilietybės atsira&imo ar "avimo pa"ri&ai./- ius soli +$emės teisė,4 5agal ius soli pilietybė atsiranda gimus t.t teritorijoje arba iš tam tikroje teritorijoje

gyvenani$ tėv$.

2- ius sa"vii +kraujo teisė,- 5agal ius sa"vii pilietybės gavim" sprendžia tėv$ ar tėvo:motinos pilietybė.

5ilietybė gali b'ti gauta ir at)rali5a!ijos b)&u (įgyvendinus t.t. s"lygas) arba ipso jure.6at)rali5a!ija "ali b)ti.*. &;eimyninio pagrindo+. #ešeimyninio pagrindo.7pso jure priklauso pilietybės keitimas pakitus valstybės teritorijai. am tikros valstybės daliai atitekus kitai

valstybei, pilietybės klausimas sprendžiamas0/- 8bta!ija (vienos iš dviej$ pilietybi$ pasirinkimas)+2- Tras1eras (automatiškas pilietybės pasikeitimas). 2is įvyks ir tada, kai viena valstybė prisijungs kit" valstyb.

Tautos ry3ys su valstybeauta populus gali b'ti tik vienoje valstybėje ir tik viena. 2i sutampa su valstybės teritorija, kuri yra viena ir

vieninga. &i tstinė žmoni$ grupė sudarys valstybės taut" tik tada, kai ji toje teritorijoje bus jungiama vienos visoje tojeteritorijoje viešpataujanios valdžios.

auta populus, įsteigdama valstyb, sukuria t.t. jos valdymo form". 5anaudodama savo suverenitet" kaipabsoliuiai nevaržom" jėg", ji įtvirtina savo pagrindines nuostatas valstybės <onstitucijoje bei eisėje.

2- Teritorija2i kaip valstybės elementas turi dvi prasmes0

/- 9eo"ra1iė (t.t. žemės rutulio dalis, oro erdvė)+2- Politiė (valstybinė) teritorija.

Teritorija # $emės rutulio &alis' susi&e&ati i3 sausumos' "elmi%' va&e% ir oro' priklausati t-t- valstybėssuvereitetui' kurio ribose valstybė ("yve&ia savo valstybi* val&$ią-

Teritorijai politie prasme priklauso.

! j'riniai, upi$, kosminiai laivai, lėktuvai, esantys su tos valstybės vėliava arba atitink ženklu+! povandeniniai kabeliai, vam%dynai, pravesti j'roje, jungiantys atskiras valstybės dalis+! tec=niniai statiniai, esantys ant kontinentinio šelfo arba ant atviros j'ros dugno+! dirbtiniai kosminiai objektai, valstybės paleisti į kosmin erdv+! valstybės atstovybės kitose valstybėse ! ambasados, konsulatai.

Valstybė ! geopolitinis vienetas, teritorinis suverenas.eritorija ! valstybės pagrindas.<iekviena valstybė ! tarptautinės teisės subjektas, nepriklausomai nuo jos politinio ar ekonominio išsivystymo

lygio, neatsižvelgiant į socialines ! ideologines sistemas ! turi teis į teritorin nelieiamyb, įtvirtint" daugelyjenacionalini$ ir tarptautini$ teisės akt$, sutari$, kurios įpareigoja gerbti šį princip", susilaikyti nuo bet koki$ veiksm$,nukreipt$ prieš valstybės teritorinį vientisum" ar nepriklausomyb.

<limatas s"lygoja valstybi$ kult'ringum" (kartos ir šaltos atsilikusios).

Teritorija e visuomeiė' o at)rali valstybės e"5istavimo sąly"a- Pati teritorija esukuria valstybės' ji tik sukuria er&v*' kurios ribose valstybė vyk&o savo val&$ią- Teritoriis taut% pasiskirstymas sukuria aujusso!ialiius istitutus. pilietyb*' asmeis be pilietybės ir u$sieiečius-

:- VAL;<7A- Val&$ia yra fundamentali socialini$ moksl$ kategorija.

&iuolaikines valdžios s"vokas galima nurodyti tokias0

Val&$ia 0> vieno žmogaus, žmoni$ grupės ar kolektyvo valia, kuri s"lygoja sprendim$, b'tin$ visai grupei, priėmim". Behavioristinė samprata. V 0> ypatingas elgesio tipas, pagrįstas galimybe keisti kit$ žmoni$ elgesį.Teleologinė samprata. V 0> suvokiama, kaip konkrei$ tiksl$, pasiekim$, numatyt$ re%ultat$ gavimas.

Instrumentalistinė samprata. V 0> galimybė panaudoti nustatytas ar tam tikras priemones. Struktūrinė samprata. V 0> ypatingas santykis tarp valdaniojo ir valdomojo.V 0> įtakos darymas kitiems.

Konfliktinė samprata. V. 0> galimybė priimti sprendimus, reguliuojanius naudos paskirstym" konfliktinėse situacijose.

Val&$ia # vie3patavimo ir paval&umo satykis' kuriam esat valia ir veiksmai vie% asme% &omiuoja kit%+paval&ii%, valios ir veiksm% at$vil"iu- Taip pat val&ačiojo su"ebėjimas primesti savo valią val&omajam' opastarojo paklusimas val&ačiajam-

1



=a& atsirast% val&$ia reikia.*. #e mažiau kaip valdžios santyki$ subjekt$ (individual's arba kolektyviniai). 4'tinas įsakymas bei valios primetimas.-. 5aklusimas to, kurio atžvilgiu įgyvendinama valdžia tam, kuris j" įgyvendina.. ?eikalingos visuomenės normos (teisės, socialinės ir kitos), nustatanios, kad įsakym" duodantis turi teis, o tai

kuriam įsakoma, privalo paklusti valdži" įgyvendinanio įsakymams, t.y. turi b'ti sankcionuotos.6. #iekada neb'na absoliuios valdžios, žmonės jos klauso tirk, kiek leidžia j$ ribos.

VAL;<78S STR>=T?RA.*. valdžios subjektas (individualus ar kolektyvinis). valdžios objektas (į k" nukreipta valdžia)-. valdžios veikla (teisėta ar neteisėta laikantis teisės norm$). valdžios pasireiškimo b'dai0*) praktinė jėga, besiremianti abipuse nauda, tai yra, kai pakl'stantieji už tai, kad pakluso gauna tam tikr" atlygį.

(gero susitarimo b'das)) kaip prievarta, kuri remiasi bausme ar paskatinimu. (nėra pasirinkimo alternatyvos)-) įtikinėjimas, demagoginė propaganda ar argumentuoti įsakymai, kuriais pasiekiamas paklusimas.

VAL;<78S @8RM8S.Valdžios formos išskiriamos pagal socialini$ santyki$ sritis0*. @konominė+. 3ocialinė+-. 5olitinė+. Adeologinė+6. 1dministracinė+7. <arinė+B. Anteres$, grupi$ ir kt.

5agal kitus kriterijus0

Patrauklumas C jo pagrind" sudaro individo jausmai C !ari5matiiai atributai. &is patrauklumas kaip valdžiosforma yra trumpalaikė ir mažiausiai stabili valdžios santyki$ forma.

/ar vienas valdžios formos i3skyrimas daromas remiatis teisėtumo pri!ipu.*. Degitiminė C tai sociologinė kategorija, kuri rodo visuomenės poži'rį į valdžios sugebėjim" pateikti save kaip

valdži", kuriai visuomenės s"monėje nėra realiai alternatyvos, tai yra socialinis psic=ologinis santykis tarpvisuomenės ir valdžios.

. #elegitiminė C neteisėta, nesocialinė.Degitimin valdži" įgyvendina subjektai, turintys teisės normini$ akt$ nustatyt" kompetencij". E nelegitimin valdži" naudoja lobistinės strukt'ros, nusikalstamos organi%acijos ir pan.

#elegalios valdžios šaltini$ nereglamentuoja jokie teisės aktai.

VAL;<78S P8<YM7A7.*. 9sakinėjaniojo ir pakl'staniojo subjekt$ buvimas.. 9sakymas privalo b'ti lydimas sankcij$.-. 5aklusimas įsakymui0

/alis. /emokratija ir kritika pagal jį valdžios požymiai0

*) /ydis ir apimtis C pagal valdžios koncentracij" ir difu%ij".) 5asiskirstymas. Valdžia nėra proporcingai padalinta įvairiose jos pasidalijimo srityse.-) 3ugebėjimas veikti ir šio veikimo speciali%acija. ai reiškia tam tikr" elgesį įvairiose valdžios pasireiškimo

srityse.) 5lotas valdžios geografinė ir įtaka atskiroms žmoni$ grupėms.

- S>V0R067T0TAS-

Suvereitetas rei3kia' jo" valstybės vi&uje valstybiė val&$ia yra auk3čiausia ir evar$oma jokios kitosval&$ios-

Vidinis suverenitetas C absoliuti valdžia valstybės viduje. Išorinis suverenitetas C nepavaldumas jokiai kitai valdžiai santykiuose su kitomis valstybėmis. #uo FV a. daug kas keitėsi, ir vidaus suverenitetas imtas riboti. ai klausimai, susij su žmogaus teisėmis. 2i

uždeda ribas valstybės suverenitetui. eisinėje valstybėje visos trys valdžios turi b'ti reglamentuotos teisės norm$, o jos

turi atitikti svarbiausius žmogaus teisi$ apsaugos reikalavimus.eoriškai valstybės viduje valstybės valdžia yra aukšiausia visos teritorijos ir gyventoj$ atžvilgiu. Valdžios organai

turi piln" jurisdikcij", tai yra teis sprsti įstatym$ leidybos įgyvendinimo teisingumo klausimus.arptautiniuose santykiuose suverenitetas yra esminis ir b'tinas kiekvienos valstybės požymis.

2



Suvereitetas yra eatskiriamas uo valstybės epriklausomybės. #epriklausomybė tarptautinės teisė mokslesuprantama kaip tarptautinė nepriklausomybė. 2i kildinama iš 3#E ir kit$ tarptautini$ teisės akt$.

Besąly"i3ka teise priimti spre&imus savo 3alies vi&aus ir u$sieio politikos klausimais C laisvė priimtipolitiius spre&imus-

5agal *G- m. Hontevideo konferencij", kur pirm" kart" buvo kalbama apie suverenitet", yra valstybės teisėtvarkytis taip' kaip maoma esat tikama lei&$iat (statymus' atitikačius jos iteresus val&yti ir tvarkytikaries pajė"as' kitas tarybas' apibrė$ti savo teisi% juris&ik!iją ir kompete!iją' epriklausomai uo to' ar jospolitiė epriklausomybė pripa$ita kit% valstybi%-

*GB6 m. pagal Ielsinkio baigiam"jį akt" politinė nepriklausomybė apima valstybės teises laisvai pasirinkti ir

vystyti savo politines, socialines, ekonomines ir kult'rines sistemas savo nuoži'ra nustatyti ir vystyti santykius su kitomisvalstybėmis, priklausyti,ar ne tarptautinėms organi%acijoms, b'ti ar ne daugiašali$ ar dvišali$ sutari$ dalyvėmis,įskaitant teis b'ti, ar ne s"jungos sutari$ dalyvėmis.

/abar viena populiariausi$ nepriklausomybės s"vok$ yra0 #epriklausomybė. Vienos valstybės privalo nesikišti į kitos valstybės reikalus, valstybė neturi toleruoti bet kokio

įsikišimo į jos reikalus, valstybė turi teis* prie3itis ki3imuisi i3 u$sieio ir eb)ti priklausoma uo tokio (siki3imo-aip pat valstybė neturi b'ti veriama sudaryti tarptautinius susitarimus ir bet kokie įsipareigojimai pagal sutartis turi b'ti

priimami laisva valia.Suvereitetas atlieka valstybės "arato vai&me(' tai yra iekas e"ali ki3tis ( epriklausomos valstybės

vi&aus reikalus. Jederacija yra tarptautinės teisės subjektas, o jos nariai nėra tokiais pat subjektais, nors gali b'tinumatyta federacijos subjekto teisė sudaryti tarptautines sutartis, užmegsti diplomatinius santykius.

Valstybės suvereitetas e"ali b)ti pa&alitas ( @e&era!ijos ir @e&era!ijos subjekto suvereitetą C yra tik vieas suvereitetas-

3uverenitetas apsprendžia valstybės suverenias ly"ybės pri!ipą, kuris reiškia, kad valstybės yra teisi3kai ly"ios,turi vienas suverenias teises ir privalo gerbti kit$ valstybi$ suverenitet". Valstybės teritorinė nelieiamybė ir teritorinisvientisumas yra nelieiami.

Suvereitetas "ali b)ti apribotas jos pačios su&aryta sutartimi' bet &ėl to ji suvereiteto eprara&a-2ei valstybė padaro žal" kitai valstybei naudodamasi suverenitetu, ji privalo t" žal" atlyginti.73imtis # $mo"aus teisi% apsau"a # sritis, kur negalioja bendra taisyklė. Valstybė negali remtis vidine išimtine

kompetencija, kad išvengti atsakomybės už žmogaus teisi$ pažeidimus.

Tautos suvereitetas yra tautos teisė

VALSTYBĖS @>6=D7E8S

Valstybės 1uk!ijos yra pa"r- Valstybės veiklos kryptys' atspi&ičios valstybės esm* ir so!iali* paskirt('

taip pat skirtos ("yve&iti valstybės u$&aviius-

Valstybės 1#j% +V@,po$ymiai.*. VJ sudaro visum" vienar'ši$ valstybės veiklos aspekt$.. VJ yra bendro pob'džio.-. VJ skiriasi nuo veiklos r'ši$,. VJ C ne reali%avimo metodai.

V@ reali5avimo 1ormos.eisinės0*) teisės k'rimo,) teisės vykdomoji! organi%acinė forma,-) teisėsaugos

Ergani%acinės0*) reglamentacinė (valstybės mec=ani%mo apib'dinimas)) auklėjamoji:ideologinė,-) ekonominė.

6au&ojami tokie meto&ai.*) įtikinėjimo) skatinimo-) prievartos

Valstybės f!jos nukreiptos valstybės tikslams pasiekti ir užtikrinti.Valstybės uždaviniai yra abstrakt's ir absoliut's, pv%.0 kad b't$ kuo daugiau laiming$ žmoni$)

V@ skirstymas

Pa"al veikimo s1erą*. vidinės0

*) @konominė) 3ocialinė-) Jinansinės kontrolės

3



) eisėsaugos6) @kologinė

*. išorinės0*) tai pagrindinės veiklos kryptys tarptautiniuose santykiuose, pasireiškia įvairiai.) bendradarbiavimo užme%gimas ir palaikymas-) valstybės apsauga nuo išorės prieš$.

5agal galiojimo laik"0*) pastovios,) laikinos.

5agal svarb"0*) pagrindinės) ) ne pagrindinės

F- VAL;<7G PA;AL7E7M8 PR76D7PAS

&ios teorijos atstovai, pradininkai C Dokas, Honteskje.Valdži$ teorija vystėsi, modifikavosi.Val&$ia turi b)ti pa&alita (.*) įstatym$ leidžiam"j" vykdom"j",) vykdom"j" valdži",-) teismin valdži".

Dot 1merikos šalyse skiriama ir !oji valdžia C rinkiminė, #ikaragvoje C 6!oji kontrolės valdžia ir t.t.D? yra klasikinis padalinimas į tris valdžias.ik <onstitucinis teismas neįsipaišo.

Kriežtas valdži$ padalijimui b'dingas pre%identinei respublikai arba dualistinei monarc=ijai, o ne toks griežtas C parlamentinei respublikai.Valdži$ subalansavimo problema, kad nė viena nelikt$ be kontrolės, nesavivaliaut$.21V buvo įtvirtinta svert% iratsvar% sistema C parlamentas pre%ident" gali nušalinti tik impemento b'du, o pre%identas negali paleisti

parlamento, pre%identas turi veto teis, bet j" galima įveikti :- bals$ dauguma.

H-Valstybės 1ormos samprata

Valstybės 1ormą su&aro : elemetai.*) Val&ymo 1orma C aukšiausi$j$ atstovaujam$j$ organ$ sudėtis, j$ santykis su kitomis organi%acijomis,

gyventojais, sudarymo tvarka, kompetencija.) Valstybės teritoriio suskirstymo 1orma C parodo valstybės teritorini$ dali$ santykį su centrine valdžia, j$

tarpusavio s"veik", taip pat parodo valstybinės valdžios teritorinį C organi%acinį suskirstym".-) Politiis IValstybiis re$imas C valstybės valdžios įgyvendinimo oficiali$ ir faktini$ metod$ visuma. <okia

yra valstybinės valdžios metod$ ir princip$ sistema.

/, Val&ymo 1ormaHonarc=ija C aukšiausia valdžia atstovaujama monarc=o, renkamo ar dinastinio.*) absoliutinė, Emanas.) konstitucinė,-) parlamentinė,

) parlamentinė!militaristinė, vyriausyb sudaro kariškiai6) teokratinė C bažnyios vadovas yra ir valstybės vadovas.

?espublikos0*) 5arlamentinės,(b'dinga daugiapartinė sist.)) 5re%identinės,(dvipartinė sist.)-) Hišrios,) Vyriausybinės, &veicarija6) eokratinės,Aranas.7) 5artokratinės.valstybė valdym" atlieka viena partija (<inija, <uba), visos - valdžios pavaldžios partijai.

2, Valstybės teritoriio suskirstymo 1orma

/- Paprastos C uitariės.

*) centrali%uotos,) decentrali%uotos.

2- Su&ėtiės C 1e&era!ijos. (Jederacijos yra valstybinės teritorinės dalys turi ypating" teisinį status",aukšiausius valdžios organus tik atstovaujamuosius tiek vykdomuosius). Jederacijos subjektai neturi suvereniteto, jienegali b'ti tarptautinės teisės subjektu.

4





So!iatariė C teisė kuri valstyb*' o teis* kuria visuomeė-Teisė suprantama kaip normos, kurias nustato ne valstybė, ovisuomenė, kurios atsiranda susid'rus žmoni$

interesams. 2i remiasi prigimtinės teisės teorija, t.y. tikėjimu, kad yra aukštesnė visuomeninė jėga. Valstybė turi užtikrintivisuomenės sukurt" teis ir paklusti jai, todėl teisė ir norminis aktas nesutampa. 3varbus individo vaidmuo C jis teisėsk'rėjas. 3varbiausia problema prigimtini$ ir politini$ teisi$ suderinimas.

eisė C tai normos, garantuojanios visos visuomenės nari$ prigimtini$ teisi$ ir laisvi$ įgyvendinim",nepažeidžiant kt. Visuomenės nari$ toki$ pat interes$

6eteisi"as ormiis aktas ėra teisė-

eia tokios teorijos.*) prigimtinės teisės teorija,) istorinė,-) psic=ologinė,) instrumentalistinė, religinė.

Niuolaikiė ko!ep!ija-?emiantis šiuolaikine koncepcija teisė kaip norm$ sistema išlieka, bet ji suprantama kaip eisės normose įtvirtintasteisingumas. 9 j" įtraukiama ne tik teisės normos, bet ir j$ sureguliuoti santykiai. 3antyki$ dalyvi$ subjektinės pareigos,teisės reguliavimo principai ir kt.?emiantis šia teorija kuriant teis didelis vaidmuo tenka visuomenei. 5agal ši" samprat" valstybė turi užtikrinti valstybėturi užtikrinti visuomenės sukurt" teis bei jai paklusti.?emiantis šia koncepcija teisė ir įstatymas nesutampa, nes teisingumo principas apsprendžia teisės turinį, o norminisįtvirtinimas yra b'tina teisės forma.?emiantis tuo teis galima apibrėžti kaip teisės normose įtvirtint" teisingum" su tikslu reli%uoti visuomenės kompromis".2i apima ne tik normin bet ir sociologin teisės teorij".3iekiant apibrėžti teis, svarbu išsiaiškinti teisės ir įstatym$ santykį.

PA9R76;76ĖS T07SĖS =7LMĖS T08R7E8S +/ klaus-,

PR797MT76ĖS T07SĖS T08R7EA5rigimtinės teisės idėja iškilo sen. Kraikijoje, ?omoje.Oymiausi filosofai0 3okratas+ 1ristotelis+ Niceronas+ 8lpinjanas ir kt.Viduramžiais C omas 1kvinietis (teologinės kilmės).

<aip savarankiška teisės mokykla ši teorija susiformavo FVAA!FVAAA a.

Oymiausi jos atstovai0Iugo Kracijus+ omas Iobsas+ Docke+ Honteskje+ ?uso+Volteras.5rigimtinės teisės mokykla rėmėsi !jomis sistemomis0− Pri"imtie4− Po5ityviąja (kaip kada vadinama teigiam"ja). ai oficialiai pripažinta, veikianti vienoje ir kitoje valstybėje, teisė,

išreikšta įstatymuose ir kt. valstybinės valdžios teisės aktuose, t.p. jos sankcionuoti paproiai. (2os šaltinis C valstybė).

5rigimtinė teisė kyla iš žmogaus prigimties, t.y. žmogaus s"monės, moralės princip$. 5rigimtinė teisė yra išmintingair teisinga, neapribota atskiros valstybės, sukurta visiems laikams ir žmonėms, ji yra amžina ir nekintanti. 5agrindinėsmoralės ir teisės idėjos principai pagrįsti šios teorijos yra kaip prigimtiniai įstatymai, kitaip tariant, priimtos neatimamosžmogaus teisės0

*. lygybė+. nuosavybė+

-. saugumas+. orumas+6. šeima+7. saugumas ir kt.2$ apsauga yra kiekvienos politinės s"jungos, vis$ pirma, valstybės uždavinys. odėl po%ityvioji teisė,

prieštaraujanti prigimtinės teisės reikalavimams, turi b'ti pakeista tokia teise, kuri remt$si prigimtiniais įstatymaiss"lygot$ prigimtinės teisės idėj$ ir princip$ reali%avim".ik tuo atveju, po%ityvioji teisė gali b'ti vertinama išmintinga ir teisinga. 2ei tai pervesti į šiuos laikus, problema yra teisingumo ir teisėtumo s"veika ir problema. (5v%., jei nežinodamasnusipirkai vogt" daikt", iš tavs jį atima, tai teisėta, bet neteisinga. ) Adealu kaip abi sutampa.

FF a. ji tapo kovos už žmoni$ teises teoriniu pagrindu.5ati prigimtinė teisė kaip moralės ir teisės idėjos, principai, reikalavimai nėra teisė teisine prasme, o yra moralė,

teisės s"monė, demokratiniai siekiai, tai yra teisės artimiausios ir b'tinos ištakos.5o%ityvioji teisė įtvirtina ir įgyvendina prigimtinės teisės idealus.

7storiė teisės mokykla-3usiformavo FAF a. Vokietijoje. Oymiausi atstovai 58NI1 A? 31VA#2A.2ie neigė bendroms visoms tautoms teisės eg%istavim". ai grindė tuo, kad, pv%., vokieiai, kaip ir kitos tautos turi

tik jiems b'ding" teis, nepanaši" į kurios nors kitos tautos teis ir kuri" nulemia istoriškai susiformavusi tautos dvasia.<iekvienos tautos teisė yra tautos dvasios atspindys, išreiškiantis bendr"j" tautos s"mon, įsitikinimus bei nuotaikas.

6



eisė C istorinio proceso re%ultatas.eisės formavimasis prilyginamas kalbos, paproi$ formavimuisi. 5aralelėvedama su žaidimo taisyklėmis, kurios susiformuoja palaipsniui remiantis praktika.

5asak j$, įstatymas ne tik ne vienintelis, bet ir nepagrindinis teisės šaltinis. Pia paproiams suteikiamas prioritetas prieš įstatymus. 2ie sako, kad daugelis nežino įstatymo norm$, bet žino faktiškai susiklosiusias gyvenimo normas.odėlfaktiškai kiekvienas institutas, jei jis istoriškai susiklostė ir yra įprastas, tai jis teisingas.

&i teorija skatino teisės istorij" plėtotis. 2i turėjo įtakos psic=ologiniai teisės mokyklai.

PS7DO8L8976Ė T07SĖS T08R7EA&i teorija ypa buvo išplėtota FF a. pradžioje VJ? ir ?J, taip pat ir ?3J3?.

1tstovai 4irlingas (VJ?), ardot (?J), 5etražickis (?3J3?)Pia buvo aiškinta0 pozityvioji teisė C oficialiai veikianti valstybėje teisė irintuityvioji , kurios šaltiniai yra žmogaus psic=ikoje ir susiformavo iš to, k" žmonės supranta kaip teis. Antuityvioji

teisė susideda iš imperatyvini$ atributyvini$ emocij$. 2i, pasak šios teisės mokyklos, turi prioritet", reguliuojant turtinius, paveldėjimo ir kitus santykius.

5asak jos atstov$, psic=ologinė teisė įtvirtinta įstatymuose ir kituose teisės aktuose ir sunkiai pasiekiama žmonėms.Omoni$ poži'rį, nuostatas į teis 5etražickis vadina fantazmais3u intuityvi"ja teise žmogus susiduria santykiuose su kitais žmonėmis.

5etražickis išskiria emocijas C impulsyv's išgyvenimai, skatinantys atlikti tam tikrus veiksmus. okios emocijosskirstomos į grupes0

/- 7mperatyviės emo!ijos +moralės, Amperatyvinės emocijos yra vienpusės emocijos. Vieno asmens pareigaatlikti vien" ar kit" veiksm" kito asmens atžvilgiu, taiau kitas asmuo nereikalauja atlikti tos pareigos. 5v%., išmaldosdavimas. Horalinė pareiga sušelpti, bet išmaldos prašantis nereikalauja.

2- 7mperatyviės atributyviės +teisiės,- C dvipusės, kai vienas turi pareig" atlikti tam tikr" veiksm" kitoatžvilgiu, o kitas turi teis reikalauti tos pareigos įvykdymo. 5v%., pirkėjo ir pardavėjo santykiai.

<iek yra žmoni$, tiek yra intuityvi$j$ teisi$.eisė suprantama kaip teisiniai santykiai ir teisinė s"monė.&iomis idėjomis rėmėsi skandinav$ teisės mokyklos0 ?E313, EDAV@? <5E#1 A? kt.

6ormatyviė arba abstrakčiai ormatyviė teorija- &i teorija FAF a. 2i rėmėsi prigimtinės teisės idėjomis įtvirtinant teisėtum" ir apribojant teism$ veikl", taip pat

iškėlė valstybinės valdžios apribojim" įstatymais.FAF a. gale FF a. pradžioje ši teorija modifikavosi ir jos pagrindu buvoQgrynasis mokymas apie teisR (<@D3@#13)

eisė suprantama kaip teisės normos, kurios tiriamos nesusietai su ekonomikos, politikos, visuomenės strukt'ra.ai buvo paaiškinama tuo, jog teisės norm$ atsiradim" s"lygojo ne real's santykiai, o arba0

! valstybės formali nuostata

arba! iškylanti virš visuomenės ba%inė norma (suvereni, pagrindinė)

&i ba%inė norma apsprendžia =ierarc=in piramid, pagal kuri" kiekviena norma remiasi savo teisine galia ir aukštesnės normos pagal =ierarc=ij" galia.

<onstitucija<onstituciniai įstatymai9statymai5oįstatyminiai aktai<iti

ik valstybė, besiremianti teise ir teisės norm$ privalomum" lemia ne moralė, o valstybės autoritetas.aiau valstybė kildinama iš teisės, suprasdama kaip organi%acija ir teisėtvarkos įtvirtinimas.Valstybė negali eg%istuoti be teisės, kaip ir teisė be valstybės.

?emiantis jais0eisė tam tikra specifinė tvarka arba valdžios organi%acija.

S8D78L8976Ė T07SĖS T08R7EA3usiformavo FF a. pradžioje @uropoje ir kritikavo normatyvin teisės teorij". <iek vėliau įsivyravo NA31. &iuo

metu ji labai populiari bendrosios teisės valstybėje.1tstovai 518#/13, D@V@DA#13, /A8.

eisė apima0*) administracinius aktus,) teismo sprendimus ir nuosprendžius,-) teisėj$ ir kit$ pareig'n$ teisin s"mon, yra paži'r$ į tam tikrus teisinius reiškinius sistema.) teisinius santykius, teisės norm$ ir teisini$ fakt$ pagrindu atsirandantys visuomenės santykiai, kuri$ dalyviai turi

subjektines teises ir teisines pareigas.6) teisės normas.

Teisiiai satykiai C Teisė turi b)ti tiriama veikime' tai yra taikymo pro!ese-Teisė yra veikla, kurios pagalba galima kištis į kito veikl".Teisės orma neturi aktyvaus vaidmens, tai yra plikas standartas, kuris įgyja turinį kiekvienu konkreiu atveju,

priimant individualius administracinius arba teismo aktus.

7



Teisėjams suteikiama teisė kurti teis*- uo remiantis, teisė apibrėžiama kaip norm$, kurias nustato teismas,nustatydamas šali$ teisi$ ir pareig$ visum". Pia teisė yra tai, kas atsiranda sprendžiant konkrei" byl". Tai yrapre!e&etiės teisės pa"ri&as-

Pia svarbus vaidmuo tenka teisėj$ supratimui ir suvokimui, tai yra teisėj% teisiei sąmoei.Teisė čia 1aktiis teism%' vyriausybės ir kit% valstybės or"a%' j% parei")% veiklos b)&as' taip pat tai

teisii% satyki% atsira&imas ir e"5istuojači% epriklausomai uo orm%' visuma-

MAR=S7ST76Ė T07SĖS T08R7EATeisė suvokiama kaip visuomeės ekoomiės ba5ės atstato &alis- Eą sąly"oja materialiės "yveimo

sąly"os' bet ji ir"i veikia tas materialies "yveimo sąly"as-3varbiausia teisėje C klasiė jos esmė- eisė dažnai apibendrinama kaip įstatymo įtvirtinta, viešpataujanios tamtikroje visuomenėje klasės valia.

eisė glaudžiai susijusi su valstybe ir tiriama neatsiejamai nuo jos.Valstybė ne tik formuoja teis, bet ir dalyvauja j" reali%uojant.eisė yra istoriškai kintantis reiškinys, b'tinas visuomenei tam tikrame vystymosi etape.Ašnykus klasėms, teisė praras savo socialin reikšm.Pia atmetamos prigimtinės žmogaus teisės bei žmogaus vaidmuo kuriant teis.eisė ! prievartinė tvarka, kuri atsiranda kartu su valstybe ir ji yra tik politikos priedas.

608P87TYV7MAS +A6AL7T76Ė E>R7SPR>;06D7EA,OARTAS 99 T07SĖS SAMPRATA

Pa"ri&iė mitis C teis* reikia tirti tokią' kokia ji yra- aiau Iartas teisėje mato suvereno įsakym", o prisipažinimo norm", kuri leidžia anksiau galiojanius įstatymus laikyti dabar galiojaniais. ai b'dinga precedentineiteisei.

okios normos įtvirtintos įstatymuose, precedentuose bei paproiuose. Aki t$ norm$ yra taip vadinama bendrojinorma, kuri yra neformalaus pob'džio. 2os eg%istavim" s"lygoja paios teisinės sistemos eg%istavimo faktas.

Iartas nepripažįsta valstybės vaidmens kuriant teis, bet pripažinimo norm" sieja su tam tikrais socialiniaisveiksniais.

=LAS7=7678 P87TYV7M8 T08R7EA +LL8Y;AS' 9R76,&ios teorijos esmė ta, kad suvereno įsakymas pakeiiamas santykiu tarp konstitucinės iniciatyvos ir soc jėg$.

Ypati"as vai&muo' kuriat teis* priklauso pre!e&etui, kaip teisės sistemos detali%avimo praktikos pagrind$ priemonė.

PR797MT76ĖS T07SĖS AT97M7M8 T08R7EA2i įvertina moralines vertybes teisėje0 teisingum" ir kitas neatimamas prigimtines žmonėms teises. eisingumas

suprantamas kaip įstatym$ leidybos pagrindas C ideali tvarka, kuria žmonės siekia reali%uoti per teis į įstatym".1tstovai0 /O@<A#313, IED13 A? <.

Q/- S8D7AL76ĖS 68RM8S

3oc. normos yra taisyklės, reguliuojanios žmoni$ elgesį ir organi%acij$ veikl", o taip pat j$ s"veik"./ėl socialini$ norm$ atsira&imo yra kelios uomoė.*) ilg" laik" buvo tvirtinama, kad socn atsiranda ir vystosi kartu su visuomene kaip žmogaus proto re%ultatas. 2$ lygis

atitinka paios visuomenės išsivystymo lygį.) 3ocialinės normos atsiranda kaip žmoni$ interes$ susikirtimo re%ultatas. &i nuomonė C vyraujanti.

So! po$ymiai.*. Omogaus elgesio taisykli$, kurios parodo, koks turi b'ti ir gali b'ti žmoni$ elgesys. ai yra elgesio modeliai, su

kuriais žmonės derina savo elgesį.. 3ocn yra bendro pob'džio elgesio taisyklės. 2os pasireiškia tuo, jog soc norm$ reikalavimai yra nukreipti nekonkreiam asmeniui, o daugeliui. Ar kiekvienas, kuris patenka į socnormos veikimo sfer", privalo vykdyti josreikalavimus.

-. 3oc normos yra ne tik bendros, bet ir privalomos žmogaus elgesio visuomenėje taisyklės. #e tik teisės normos, bet ir kitos soc normos yra privalomos tiems, kuriems jos skirtos.

. 4'tinais atvejais socialini$ norm$ reikalavimas garantuojamas prievarta, todėl asmenims pažeidusiems socialinėsnormos reikalavimus, priklausomai nuo pažeidim$ pob'džio, gali b'ti taikomos valstybės arba visuomenės poveikio

priemonės. 2ei asmuo pažeidė teisės norm", jam bus taikomos valstybinės prievartos priemonės. E jeigu moralin C visuomeninio poveikio priemonės.

Visos ormos "ali b)ti skirstomos./- Pa"al j% susik)rimo b)&ą ir j% apsau"os uo pa$ei&im% priemoes.

*. Teisės normos C visiems privalomos elgesio taisyklės, nustatytos ir saugojamos valstybės.

. !oralės normos C elgesio taisyklės, nustatytos remiantis t$ žmoni$ poži'riu į gėrį ir blogį, teisingum", pareig", garb ir saugomos visuomenės.

-. "aprotinės normos C tai taisyklės, susiklosiusios tam tikroje visuomeninio gyvenimo sferoje ir dėldaugkartinio naudojimo tapusios žmoni$ įproiu. 2os vykdomos iš įproio.

8



. Korporatyvinės normos (visuomenini$ organi%acij$) C tai elgesio taisyklės, nustatytos pai$ organi%acij$ ir saugomos visuomeninio poveikio priemoni$, nustatyt$ organi%acij$ įstatuose, statutuose ar nuostatuose.

6. Tradi#ij$ normos C bendriausios, pastoviausios elgesio taisyklės, kurios atsiranda tam tikroje gyvenimo sferoje(šeimyninės, profesinės, karinės). radicijos pateikia didesnius reikalavimus nei paproiai.

7. %itual$ normos C taisyklės, kurios nustato žmoni$ elgesį tam tikr$ apeig$ metu ir yra saugomos moralinio poveikio priemonėmis. 5v%., valstybės vadovo sutikimas.

2- Pa"al tai kaip jos apsau"otos ir pa"al j% turi(.*. 5olitinės.. ec=ninės

-. /arbo. <ult'rinės6. ;eimos7. ?eliginės.

:- Pa"al susik)rimo pob)&( jos b)a.*. 3tic=iškai susik'rusios. 5aprotinės, tradicij$ normos-. 3"moningai nustatytos (teisės, korporatyvinės, visuomenini$ organi%acij$)

- Pa"al (tvirtiimo b)&ą "ali b)ti.*. Oodinės (moralės, paproi$)+. ?ašytinės (teisės, religijos).

F- Pa"al ("yve&iimo me!ai5mą.*. 4esiremianios valstybine prievarta (teisės)+. 4esiremianios tam tikro kolektyvo autoritetu (moralinės, korporatyvinės).

T07SĖS 7R M8RALĖS 68RMG SA6TY=7SSra kelios šio santykio teorijos0

*. Vokieio Toma5ijaus teorija' pagal kuri" moralės pareigos skiriasi nuo teisės pareig$ įvardijant tris galimuselgesio variantus0

&' K( nori) kad tau daryt$ ir kitam daryk*+' K( nori) kad kiti tau daryt$ ir pats sau daryk*,' Ko nenori) kad kiti tau daryt$) ir kitiems nedaryk

5astarasis reikalavimas yra teisės norma arba teisės nustatyta pareiga, kuri" žmogus privalo vykdyti.&ios teorijos esmė, kad žmogaus įsitikinimai nesutampa su tam tikrais reikalavimais, bet, anot jo, teisė ir moralėnėra visai atskirtos. Omogaus veiksmai yra išoriniai C teisės pareigos vykdymas ir vidiniai C dvasios ar s"žinės

pasireiškimas. 5sic=ologiniu poži'riu ši teorija nėra tobula, kadangi taisyklės nenumato daryti k" nors gera.. 7- =ato teorija. 2is elgesį vertina teisiniais ir moraliniai aspektais. 1not jo, teisei žmogaus elgesys teisingas

tiek, kiek atitinka galiojanius įstatymus, o moralei svarb's yra motyvai. 2ei teisėjai vadovaut$si vien įstatym$ tikslais, sprendimai b't$ ne objektyv's.

-. Petra$i!kio teorija. 2is intuityvinės teisės pagrindu skiria teis ir moral. 2ei žmogus jauiasi įpareigotaskitam atlikti koki" nors pareig", o kitas turi teis pareikalauti j" atlikti, tai vadinama teise. 2ei žmogus jauiasiįpareigotas atlikti kitam koki" nors pareig", bet kitas neturi teisės pareikalauti j" atlikti, tai vadinama morale.

. Eeliekas +vokietis, teigia, jog teisė yra moralės minimumas. 2is sako, kad teisės ir moralės normos veikiavisuomen, jos yra soc normos, o pagrindinis teisės norm$ uždavinys C išsaugoti esamus žmoni$ santykiusvisuomenėje, kartu ir esam" tvark". Horalės norm$ pagrindinis uždavinys yra tobulinti pai$ žmoni$ tarpusavio santykius gyvenime. 1not 2elineko, teisė susiformuoja kaip moralės pasekmė ir savo teorija jis

pastebi, kad teisė kai kada prieštarauja moralei.

eisė Horalė*.bendr$ elgesio taisykli$ visuomenėje sistema.

.pima tik tas žmoni$ elgesio sritis, kur yra b'tinybėtaikyti prievart".-.eisinio reguliavimo sfera yra apribota.

*.neturi priverstinės valstybinės galios

.veikimo ribos yra platesnės-.reguliavimo sfera nereikalauja koki$ nors rib$ ir visosžmoni$ elgesio sritys įein" į ši" sfer".

5agal veikiam" objekt", moralė ir teisė visiškai sutampa. Ar moralė, ir teisė, apima vis" visuomen visas josgrupes ir sluoksnius, besivadovaujanius vienomis ar kitomis moralės ar teisės nuostatomis.

5agal turinį moralės ir teisės normos dažniausiai sutampa, nes tiek vienos, tiek kitos yra pagrindiniai žmoni$ interesai.

Q//- T07SĖS 68RM8S SAMPRATALabiausiai paplit*s po$i)ris #T- orma supratama kaip el"esio taisyklė- #orminėje teorijoje teisė ir teisės norma yrasutapatinama. &is poži'ris labiausiai paplits. eisės norma išlieka svarbiausiu teisės apskritai ir teisės sistem$ elementu.. norma tai taisyklė leidžianti, apribojanti, uždedanti tam tikr" pareig". . norma yra taisyklė, nustatanti kaip galima

arba privaloma elgtis esant tam tikromis aplinkybėmis. 5v%0 sudarant sandorius. #orma apskritai objektyviai nustatoma s"mon. valinė visuotinė elgesio taisyklė užtikrinanti, t.t. žmoni$ veiklostikslingum" santykiuose su gamta ir tarpusavyje vienas su kitu.

#ormos apskritai skirstomos į0

9



&' te#hnines+' So#ialinė norma yra suinteresuotojo kolektyvo ar visuomenės nustatyta visuom. poelgio saugoma privalomo elgesiotaisyklė reguliuojanti žmoni$ tarpusavio santykius. eisės norma yra viena iš socialini$ norm$. 2ai b'dingos soc. norm$ ypatybės, o taip pat požymiai, tik specifiški ir b'dingi tik teisės normai.

T- ormos po$ymiai

*.Turi visuotiai privalomą pob)&(. &is visuotinis privalomumas reiškia, kad t. norm$ privalo laikytis visuomenini$ santyki$ dalyviai neži'rint į j$ subjektyv$ požymį į šias normas, teigiam" ar neigiam" norm$ įvertinim".Ašvada0 eisės norma reguliuoja visuomeninius santykius ir yra privaloma visiems santyki$ dalyviams. .eisės normosnustatomos arba sankcionuojamos arba saugomos nuo pažeidim$ valstybės, kuri kotroliuoja kaip reali5uojamos teisėsormos' o esat reikalui taiko prievartos priemoes-5agal normos nesilaikymo pasekmes t. normos specifika atsiskleidžia, kad teisės normos pažeidėjas visada patiriavalstybės prievart". Valstybės prievartos priemonės yra viena iš visuom. poveikio priemoni$, r'ši$, kurios b'dingosvisuom. soc. normoms.-. eisės norma visada yra formaliai apibrėžta elgesio taisyklė. . normos visada yra rašytinės. Jormaliame t. ormostekste tiksliai apibrė$iamos toje teisės ormoje i3reik3tos visuomeiio satykio &alyvio el"esys' kuris i3&ėstytaskaip subjektyviosios teisės ir teisiės parei"os-Visuom. santykis teisės normoje tampa formaliai apibrėžtu visuom. santykiu.

Spe!i1iiai teisės ormos po$ymiai' i3skiriatieji ją i3 teisi% uoro&%.*.eisės norma skirta ne konkreiam atvejui, asmeniui, o visiems santyki$, kuriuos ji reguliuoja dalyviams..eisės norma naudojama ne vien" kart", o kiekvien" kart" atsiradus t.t. b'tinoms aplinkybėms.

Teisės orma visiems privaloma 1ormaliai apibrė$ta so!ialiio el"esio taisyklė' ustatyta arba sak!iouotavalstybės' kuri suteikia visuomeii% satyki% &alyviams apibrė$tas subjektyviias teises ir teisies parei"as ir yrasau"oma valstybės-

T07SĖS 68RM8S STR>=T?RA' T07SĖS 68RM8S 0L0M06TA7eisės normos klasikinis modelis0 2" sudaro - elementai0/- Oipote5ė' tai teisės normos dalis, nurodanti s"lygas, kurioms esant teisės norma veikia. 2os pagalba tam tikras

abstraktus elgesio variantas priartinamas prie konkretaus gyvenimo atvejo, konkretaus subjekto, konkreios vietos ir laiko.

Iipote%ės klasifikuojamos pagal apimtį0/-=a5ualios nurodo konkreias elgesio s"lygas, o abstrakios!priešingai, nurodo tam tikr$ s"lyg$ tip". 3kirtumas tame,kad ka%ualios nurodo nors ir pasikartojanias bet griežtai individuali%uotas s"lygas. <a%ualios =ipote%ės šiuo metunenaudojamos. 5v%0 j$ galima rasti teisiniuose precedentuose.2-Abstrakčios apima visas vienos r'šies s"lygas.5agal turinio išreiškimo b'dus =ipote%ės skirstomos0/- paprastas kuri s"lygoje teisės normos veikim", esant vienai s"lygai, vienai teisinei aplinkybei. 5v%0 4< 7G str.vieširaginimai sukelti kar", bus baudžiamas laisvės atėmimu.2- su&ėtiė ipote5ė numato faktin teisin sudėtį, b'tin" tam tikr$ pasekmi$ atsiradimui. (1tskiriama pagal žodeli$ TužTnaudojim").N< -U str. 2ei pasibaigus sut. terminui ir nuomotojas tam neprieštarauja 2ei nėra nors vienos s"lygos teisėsnorma neveikia. eisėjas konstatuoja, kad nėra nusikaltimo sudėties.:- alteratyvi ipote5ė tokia, kuri s"lygoja teisės normos veikim", kai įvyksta viena iš aplinkybi$, arba vienas iš fakt$ numatyt$ toje =ipote%ėje (žodeliai TarT TarbaT)N< -WG str. 2ai rangovas neatlieka sutarties arba dirba taip lėtai

2- ;ispo5i!ija' tai t. normos dalis, kuri nurodo kaip turi elgtis teisini$ santyki$ subjektas.Tai teisės ormos turiys- eisės norma sutapatinama su dispo%icija, taiau teisės norma susidėti tik iš dispo%icijos

negali, turi b'ti nors strukt'riniai elementai. /-Pa"al turi(./-Paprastos dispo%icija numato tik vien" privalomo elgesio variant" atsiradus aplinkybėms nurodytoms normos

=ipote%ėje.2-Su&ėtiės dispo%icija yra tokia, kuri numato kelis privalomo elgesio b'du, tuo paiu metu. 5rivalo atlikti kelias

veikas, numatytas dispo%icijoje.:-Alteratyvios tokia, kuri nurodo kelis privalomo elgesio variantus, numatydama galimyb pasirinkti tik vien" iš

j$.Alteratyvi dispo%icija

2-Pa"al el"esio taisykles i3rei3kimo b)&ą &ispo5i!ija skirstoma./- Paprastos dispo%icijos, įvardija lei&$iamą' &rau&$iamą ar privalomą elgesį, bet jo nepaaiškina ir neapibrėžia.2- Apra3omosios dispo%icijos, ne tik įvardina dispo%icijoje nustatyt" elgesio tip", bet ir nustato šio elgesio

esminius požymius. 5v%0 4< normos apie nužudymus.4< 6 str. N=uligani%mas:- 6ukreipiamosios dispo%icijos gali b'ti modeliuojamos pagal tuos paius principus kaip ir paprast. ir

aprašomosios dispo%icijos, taiau skiriasi tuo, kad ia elgesys yra tik nurodomas, o kad jį tiksliai galėtume suprastidispo%icija nukreipia į kitas konkreias normas (to paties akto), kuriuose šis elgesys išreikštas detaliau.

- Blaketiis gali b'ti0*.aprašomoji.paprasta

10



2os skiriasi tuo, kad nurodo elgesio taisykles, bet jos nėra konkreiai formuluojamos, o tik liepiama laikytisįstatym$, kuriais reguliuojamas tose dispo%icijose nurodytas elgesys. &ie įst. skirtingai nuo nukreipiam$j$ nėra

blanketini$ dispo%icij$ dalis, o eg%istuoja kaip savarankiškos reikšmės aktai. 5v%0 konst. 6 str. politini$ partij$ veikl" reglamentuoja įstatymas ! visai kitas įstatymas.

#ukreipiamosios ir blanketinės vartojamos norint išvengti teisės norm$ pasikartojimo bei siekiant glaustumoįstatymuose.4lanketinės išlieka nepasikeitusios nepriklausomai nuo to keiiasi įstatymas ar ne.#ukreipiamosios norma

pasikeitus įstatymui gali keistis.

:- SA6=D7EA

Teisės ormą lo"i3kai u$bai"iatis strukt)riis elemetas' i3rei3kiatis pasekmes' atsira&ačias esilaikat&ispo5i!ijose uro&ytos el"esio taisyklės- .y. atsakomybė už t. normos reikalavim$ nevykdym".Turiys siejamas su valst- prievartos priemoi% taikymu' bausme-eisės normos veikimas susijs su t.t. neigiam$ pasekmi$ atsiradimu. Sak!ija yra sudėtinė s"voka, kadangi

apima retrospektyvios atsakomybės priemones (t.y. už padarytus veiksmus), taip pat išankstinio įspėjanio pob'džio priemones, gynybos priemones bei neigiamas pasekmes kylanias iš paties subjekto veiksm$. #eigiamas pasekmes vienijatai, kad jos nurodo į neig. mat. org. pob'žio pasekmes, kurios atsiranda subjektui pažeidusiam teisės norm", arbavengianiam atlikti joje privalomas veikas./-Pa"al turi( skirstomos.

/-Pilos numato valst. poveikio priemones asmeniui, pažeidusiam teisės norm". okios visos 4< normos. aip patkai kurios N< norm$ sankcijos, kur numatomas turto konfiskavimas ir žalos atlyginimas.

2-6epilos tokios sankcijos, kurios nesusijusios su valst. prievartos taikymu teisės pažeidėjui ir yra išreiškiamos02ei asmuo nesilaiko teisės norm$ reikalavim$, neatsiranda tos teisės pasekmės, kuri$ siekia asmuo, atlikdamas tam tikrusveiksmus. <aip ir visos turi valstybės prievartos pob'dį, kadangi jos užtikrina valstybės

5v%0 N< negalioja sutartis, kuri prieš įstatymui2-Pa"al apibrė$tumo laips( sak!ijos skirstomos.

/-Apibrė$tos sankcijos turinys, apibrėžtas tekste ir negali b'ti keiiamas. 2" taikanti institucija negali jos nei padidinti nei sumažinti. ai N< norm$ sankcijos, numatomos piln" (visišk") žalos atlyginim". 15< normos

2-Satykiai apibrė$tos tokios, kuri$ aukšiausia ir žemiausia riba nustatoma įstatymu, o t" sankcij" taikantiinstitucija nustato sankcijos didį tarp įstatymo numatyto min. ir maX. 5v%0 4< normos.

:-6eapibrė$t% sankcij$ nurodomas tik maX. (nėra minimumo) yra taip pat santykinai apibrėžtos.2$ ypatybė ta, kadatsižvelgus į konkreias aplinkybes galima nustatyti pagal veikos dydį, nustatyti bausm, t.y. pasirinkti tinkam" prievartos

priemon.5v%0 4< tyinis nužudymas baudžiamas laisvės atėmimu iki *6m.

:-Pa"al sa&orą sak!ijos skirstomos./-Paprastos' kurios numato tik vien" poveikio priemon (pv%0 l. atėmimas nuo - iki 6 met$).2-Alteratyvios, kurios sudaro ar daugiau sankcij$ iš kuri$ vien" parenka ši" sankcij" teikiantis organas.

:-=omuliatyviės (sudėtinės) sudarytos iš keli$ sank., bet taikomas sankcij$ sujungimas konkreiam pažeidėjui.(vagystė su įsilaužimu baudžiamas laisvės atėmimu su bauda arba be baudos).-Pa"al i3rai3kos b)&us.

/-Tiesio"iės išreiškiamos teisės normoje tiesiogiai (laisvės atėmimas nuo tiek iki tiek).2-6ukreipiamojo sankcija nėra formuluojama paioje normoje, taiau nukreipiama į kit" norm", kurioje yra

siekiama sankcija.N< 66 str. 2ei sandoris, kurį sudaro.. negalioja, taikomos taisyklės nustatytos šio kodekso 6U str. -dalyje

:-Blaketiė sankcija nėra nurodytos r'šies. 2i formuluojama taip Tatsako pagal galiojanius įstatymusT.F-Pa"al poveikio r)3is.

*.4audžiamosios (tik 4<) taiko t.t. teismai..1dministracinės!jas taiko ne tik teismai, bet ir įgalioti kompetentingi valstybinei organai.-./rausminės!skiria įmoni$, įstaig$ valdymo organai savo darbuotojams..urtinės (baudžiamasis ir administracinis)

H-;ar sak!ijos "ali b)ti.*.5agrindinės sankcijos (bauda).5apildomos (pv%0 laisvės atėmimas su bauda ar be jos. 4auda papildoma).

2ei yra tokios aplinkybės (=ipote%ė) tai santyki$ dalyviai privalo elgtis taip ir taip (dispo%icija) kitaip jiems bus taikomatokia atsakomybė (sankcija)./augelis norm$ turi tik dispo%icij" ir sankcij". 4e dispo%icijos norma nėra įmanoma, be =ipote%ės ji yra beprasmė, o besankcijos ! bejėgė. 4audž. teisės normoms b'dingi dispo%icija ir sankcija, o =ipote%ė numanoma. <onst. teisės normoseyra =ipote%ė ar dispo%icija, o nėra sankcijos.

T07SĖS 68RM8S 7N;ĖSTYM8 T07SĖS 68RM767>8S0 A=T>8S0 YPAT>MA7/-eksto pažodiniame supratime teisės ormos elemetai e visa&a ai3kiai atskiriami vieas uo kito- Kalima

atskirti tik logiškai anali%uojant teisės normos tekst". 4<!=ipote%ė ir dispo%icija susilieja į vien" formuluot. 5v%0 2eikliudoma teisėtai profs"jung$ veiklai/ispo%icija!kliudoma

2-eisės norma gali b'ti išdėstyta nukreipiamuoju b'du tokia teisės norma t. akte neturės vis$ strukt'rini$ element$, todėl ukreipiama ( kitą 3io ormiio akto straips(' kuriame 3io ormiio akto straips(' kuriamei3&ėstoma tr)kstama &alis-

:- #orma gali b'ti išdėstoma ir blaketiiu b)&u- #urodyta tik atsakomybė.Pia nėra nuorodos į kit" to paties įst.straipsnį =ipote%ė tik numanoma, o dispo%icija turi tik pavadinim". Reikia $i)rėti kitą (statymą-

11



-iesioginis išdėstymo b'das. eisės orma ir teisės ormiio akto straipsis sutampa. Pia pilnai išdėstomateisės norma. Doginė t. akto strukt'ra sutampa.

T07SĖS 68RMG R?NYS*.5agal teisės šakas0

/-A&miistra!iės2-Diviliės:-Bau&$iamosios-@iasiės

F-BP= ir t-t-. 5agal funkcijas0/-re"uliaries (statines ir dinamines)2-apsau"ies (4 normos apsauga)

-. 5agal elgesio pob'dį0/-parei"ojačios- #ustato pareig" atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus.2-;rau&$iačios!draudžiama atlikti t.t. veikas.:-"aliojačios!kurios teis. santyki$ dalyviams suteikia teis atlikti teigiamus veiksmus, kad b't$ patenkinti j$

teigiami interesai.. 5agal asmen$, kuriems adresuojamas rat"0

/-Be&rosios!skirtos visiems asmenims t.t. teritorijoje.2-Spe!ialiosios!tik t.t. asmen$ ratui.

6. 5agal veiksmo sfer"0/-Be&ro veikimo!j$ veikimas absoliuiai neapribotas.2-Apribotos!numatyti apribojimai laiko, subjekto, erdvės, situacij$ atžvilgiu.-.Dokalinės!veikia t.t. organi%acijos ar jos padalinio viduje, reguliuoja santykius at. org. viduje. 2os galioja kartu su

bendrosiomis ir specialiosiomis.7. ?emiantis vaidmeniu teisinio reguliavimo procese yra0

/-re"uliuojačios#apsau"iės-2-spe!iali5uotos' jos yra išvestinės ir reguliuojani$!apsaugini$ teisės norm$0

/-tvirtiamosios' apibendrintai įtvirtina t.t. reg. santyki$ elementus t.t. b'sena Dietuva!demok.2-;e1iityvios. ;ios normos išaiškina t.t. s"vok".-.6ormos pri!ipai jose įtvirtinti bendrieji šakiniai ir tarpšakiniai principai ir uždaviniai.

B. eisės normos dar yra0*.Rekome&a!iės įtvirtina pasi'lymus, pageidavimus atlikti t.t. veik"..Skatiamosios nustato t.t. paskatinim" už dispo%icijoje leidžiamo elgesio įvykdym".

#ė viena klasifikacija nėra absoliuti.

Q/2- Teisės sistemos samprata-

Pa"al etatisti* teisės sistemą su&aro.*. šakos,. pošakiai,-. institutai,. normos.

Pa"al so!iotari* teisės sistemą su&aro tokie elemetai.*.eisės idėjos..eisės normos.-.eisiniai santykiai.3kirstymas į šakas ir pošakius atitinka įstatym$ leidyklos sistem".

Pa"al etatisti*T07SĖS NA=8Seisės sistemos išskyrimo į šakas pagrindas yra teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. 3kirstymo į įstatymo

leidybos šakas pagrindas yra teisinio reguliavimo dalykas. 3avarankiško metodo šis skirstymas neturi. 4't$ idealu, jeiteisės sistemos ir tesiės šak$ strukt'ra sutapt$. 9statym$ leidybos sistema yra šiek tiek platesnė už teisės šak$ sistem".

5agrindiniai teisinės sistemos elementai yra teisės šakos. eisės šaka yra plaiausias teisės norm$, reguliuojani$ tam tikros r'šies teisinius santykius, rinkinys. 3kirtingai nuo kit$ teisės sistemos strukt'rini$ element$, teisės šakosfunkcionuoja teisės sistemoje savarankiškai, kadangi turi savarankišk" teisinio reguliavimo dalyk" ir metod". eisės šak" galima apibrėžti taip0

Teisės 3aka # tai teisės orm% visuma' su&arati savaraki3ką teisės sistemos &al( re"uliuojati kokybi3kaispe!i1i* visuomeii% satyki% r)3(- 5avy%džiui C teisės normos, reguliuojanios santykius dėl žemės ! žemės teisės,teisės šaka gali b'ti skirstoma į atskirus, taiau susijusius elementus C teisės institutus.

Teisės 3akos "ali b)ti (vairiai klasi1ikuojamos.

76T09RAD76ĖS.− tarptautinė teisė+− viešoji teisė+− privatinė teisė+

;ALY=76ĖS

12



− konstitucinė teisė.

"-.-/ T0IS1S 2-K3S V4ST4!5SI @>6;AM06TAL78S +pirmiės,

- konstitucinė+- administracinė+- civilinė+- žemės+- baudžiamoji ir kt.

SP0D7AL7>8T8S +i3vestiės,2os susikuria fundamentali$j$ pagrindu.

- šeimos+- bausmi$ vykdymo+- ekologinė+- finans$ ir kt.

PA9AL R09>L7>8EAMG V7S- SA6TY=7G VA7R8V.PA9R76;76ĖS

- administracinė teisė+- konstitucinė teisė+- baudžiamoji teisė ir kt.

=8MPL0=S76ĖS- Oemės 'kio teisė+- @kologinė teisė+- 5rekybos teisė+- 4ut$ teisė ir kt.

<ita klasifikacijaMAT0R7AL76ĖS

okios, kur įtvirtina teisės norma, kurios garantuojareguliacines ir apsaugines teisės funkcijas0

- 4+- N+- < ir kt.

PR8D0S76ĖS #ustato materialini$ teisi$ įgyvendinimo tvark"0

- N5<+- 45<+- 15< ir kt.

Teisės 3aka "ali b)ti skirstoma ( po3akius i3 viear)3i% 3ak%- okio skirstymo pagrindai yra keli0

5agal reikalavimo subjekt", subjektus, pagal tai, kieno interesus gina0! viešoji+!privatinė.

Viešoji teisė saugo ir gina privatin teis. Viešoji teisė yra valdžios ir pavaldumo sritis, o privatinė C laisvi$ ir privaiosiniciatyvos sritis.

T07SĖS P8NA=7S

Teisės po3akis yra kokios ors teisė 3akos "imii"% istitut% visuma- eisė pošakis reguliuoja tam tikros r'šiesvisuomeninius santyki$ grupes. 5avy%džiui C civilinės teisės šakos pošakis yra įsipareigojim$ pošakis+ konstitucinės teisė

pošakis C rinkim$ teisė. &aka nuo pošakio skiriasi tuo, kad jis neturi savarankiško reguliavimo metodo, o tik dalyk".Teisės istitutas C teisės orm% visuma' su&arati atskirą teisės 3akos re"uliuojam% visuomeii% satyki%reliatyviai i5oliuotą r)3(- Ei apju"ia ormas' kurios re"uliuoja tik &al( tam tikros r)3ies satyki%-5v%0 Niv. teisės šakos pošakis!įsipareigojim$ teisė, o konstitucinės teisės pošakis ! rinkim$ teisė.

eisės šaka bei pošakis yra stamb's elementai, bet skiriasi tuo, kad teisės po3akis eturi savaraki3ko

re"uliavimo meto&o' tik &alyką-

T07SĖS 76ST7T>TASTai teisii% orm% visuma' su&arati atskirą' teisės 3akos re"uliuojam% visuomeii% satyki%' reliatyviai

i5oliuotą r)3( ir skirti"ai uo teisiės 3akos' apju"ia ormas' kurios re"uliuoja tik &al( t-t- r)3ies satykius-

eisės institutai skirstomi pagal teisės šakas0 civ. teis. inst. ir baudž. teis. instututas./-3aliiai2-tarp3aliiai +mi3r)s,

5agal sudėtį0/-paprasti ! nedidelės sudarytos iš * elemento (mainai)2-su&ėtiiai#mažesni sav. elementai, subinstitutai nuosavybės valdymo disponavimo.

5agal teisės atliekamas funkcijas0/-Re"ulia!iiai0 <onst. teis., civ..1psauginiai0 baudž. teisė-.?eguliacianiai įtvirtinakieji0 įtvirtina t.t. organ$, organi%acij$ asmen$ status", konst., administ. t.

T07SĖS 68RMA(** <D183AH@)

Tarptautiės ir a!ioaliės teisės satykis- Vyrauja nuomonės0 /- ;ualistiė kai tarpt. t. normos tiesiogiai netaikomos nac. teisėje, o tam kad jos b't$ pritaikytos reikalinga, kad

įst.!leid. kiekvienam konkr. atveju sudarius tarp. sutartį, priimt$ nac. teisės akt", kuriuo b't$ įgyvendinami valst. tarp.įsipareigojimai. /.4ritanija, Dietuva.

13



/ualistinė0 teigia, kad tarp. ir vidaus teisė tai savarankiškos teisės sistemos, turinios skirting" reguliavimo dalyk".arp. reguliuoja santykius tarp suvereni$ valstybi$, o nac.!valstybės viduje.

Valstybės savo suverenia galia nustatė, kad tarp. sutartys taikomos nac. teisėje. Aškilus koli%ijai dualistai teigt$, kadteismai privalo taikyti vidaus teisės normas, jei ji nenumato kitaip. &i doktrina nepripažįsta tiesioginės s"veikos tarptarptautinės ir nacionalinės teisės. Vienintelė s"veika b't$ tik tada, kai valst. pasiremdama vidaus teise, kurios normosnustato kitaip nei tarpt. sutartis, atsisakyt$ vykdyti tarpt. įsipareigojimus, iškilt$ valst. atsakomybė pagal tarp. teisėsnormas.

Moistiė &oktria- nac. t. sistema vadinama tokia nac. teisės sistema, kai tarpt. teisės normos pv%0 sutartys,tiesiogiai taikomos valst. viduje pirmiausia teismuose ir turi viršenyb nac. įst. atžvilgiu, 5ranc'%ija.

Honistai0 pripažįsta tiesiogin tarpt. ir nac. teisės s"vok". Visi atstovai pripažįsta, kad jeigu kiekv teisės normossusik'rimo šaltinis yra valstybės valia nustatyti, kad t.t. norma privaloma nepriklausomai nuo j$ formali$ šaltini$ turi b'tivieningoje darnioje sistemoje.

5agal i" doktrin" tarptautinė teisė su nac. sudaro viening" sistem", kurioje virš$ turi tarpt. teisės normos. Kinastarp doktrin$ neturi reikšmės, nes valstybės sudaro efekt. b'd$ klausim$ sprendimui, taiau

Vie3oji tarptautiė teisė reguliuoja tarpvalstyginius santykius arba santykius, kurie yra tarptinės politikos išraiškair neturi privataus pob'džio.

Privati* tarp- teis* sudaro normos, reguliuojaios santykius tarp atskir$ valst. privat. teisės subjekt$ t.t.santykius su užsienio elementu.

arpt. teisės normos dažniausiai reguliuoja panašius santykius, padaro nuorodas į tai, kurios valst. teisė reguliuojašį santykį, kokios valstybės teismas kompetetingas sprsti gin".

Tarp- teisės' 0uropos Sąju"os teisės ir a!- teisės satykis-@uropos s"jungos teisės sistema yra savarankiška teisės sistema nesutampanti nei su bend. tarp. teise nei su nac.

teise.B)&i"a.*.Valstyės suteikia teis* @uropos saj. org. priimti joms privalomus teisės aktus ir tuo paiu apriboti savo

suverees teises t-t- srityse-ai yra sukurti viršvalstybinį organ" kas nėra b'dinga tarp. teisei..Valstybės narės sutiko, kad @3 sutari$ *G6B(?omos), *GG(Hastric=to) ir *GGB (1msterdamo), o taip pat @3

organ$ priimami aktai' vir3esi u$ a!- teisės aktus--.5rivalomi 0uropos teisi"umo teismo sprendimai @3 narės privalo =armoni%uoti savo vidaus teisės normas su

@3 teisės nuostatomis..Iarmoni%avimas!valst. norm$ įst. teisės akt$ derinimas, koordinavimas.6.0S teisės subjektas taip pat yra jos valstybės nari$ fi%iniai ar juridiniai asmenys. uo tarpu šie asmenys nėra

bendrosios tarptautinės teisės subjektai.

Be&ros tarptautiės teisės ir Lietuvos teisės sistemos satykis-4end. tarptautin teis sudaro0

/-tarp- papročiai-2-tarp- teisėspri!ipai.

*.2ėgos ir gr"sinimo jėga draudžiama..#esikišimas į kitos valstybės vidaus reikalus.-.Valstybi$ suvereni lygybė..3"žiningas tarptautini$ įsipareigojim$ vykdymas ir kt.

LR =ost- /:F str- 7 &alis uro&o' ka& LR va&ovaujasi tarp- teisės ormomis-eoriškai D? teisės sist. yra tarpt. teisė sudėtinė dalis, o praktiškai ! ne.

Tarp- or"- teisės aktai ir LR a!- teisės sistema-arp. org. privalom$ teisės akt$ tiesioginis taikymas susijs su valstybi$ @3 įsipareigojimais, užtikrinti @3 teisės norm$ įgyvendinim". D?!analogišk$ teisės norm$ nėra. Vienint. nac. teisės aktas skirtas tarpt. organi%. yra0*GG*.U-.* 1ukš. arybos nutarimas Q/ėl D? prisijungimo prie žmog. teisi$ c=artijos dokument$Q *GW m. visuot.žmog. teisi$ deklaracijos.

/:-Teisės sistemos ir (statym% sistemos satykis

eisės sistema ir įst. leid. sistema glaudžiai susij tarp santyk. kaip formos ir turinio santyk.eisės sistema pagal turinį yra vidinė teisės strukt'ra, kuri atitinka reg. vis. sant. pob'dį.9st. leid. sistema išreiškia teisės šaltini$ sistem", išreiškia teisės normini$ akt$ sistem".eisės sist. pagrindinis elementas!teisės norma.9st. leid. pagrindas yra teisės norminis aktas.9st. leid. sistema pagal apimtį yra platesnė nei teis. sist. nes apima ne tik teisės normas, bet ir įvairias programines

nuostatas, akt$ išleidim$ motyv$ nuorodas.Teisės sist- skirstoma. teisės 3akos ir ist- pa"al teisiio re"- &alyką ir meto&ą , tuo tarpu (st- lei&ybos sistemos

pa"ri&as yra tik turiio re"uliavimo &alykas' eturi viei"o meto&o-eis. sist. turi labiau objektyv$ pagrind", o įst. leidyb. sistema turi labiau subjektyv$ pagrind", nes priklauso nuo įst.leidėjo valios.

14



5agal etatistin teisės sistem" ie įstatym$ sistema sutampa.5agal sociotarin! netutampa./ klausimas C prie *- klausimo.

/F- T07SĖS 7R STATYMG SA6TY=7S5agal etatistin C visi įstatymai yra teisė.5agal sociotarin C ne kiekvienas įstatymas yra teisė.

ai ne tik teorinė, bet ir praktinė problema.@g%istuoja0/-(statymai' atitikatys teisės reikalavimus' bet yra ir toki%'2- (statymai' eatitikatys 3i% reikalavim%-Kalimi du variantai0*) Valstybė C vienintelis ir išskirtinis teisės šaltinis C teisės k'rėjas. odėl tai, k" ji priima !viskas yra teisė. okiu atveju

teisė suprantama kaip teisės aktas, priimtas įstatymo reglamentuota forma nepriklausomai nuo jo turinio.) <albant apie šiuolaikin teis, teisė yra vertinama kaip nepriklausoma nuo valstybės ir įstatymo arba net aukšiau už

įstatym" (prigimtinė teisė). &iuo atveju teisė ir įstatymas nesutampa. Pia teisė ir valstybė yra savarankiški institutai,taiau išvestiniai iš objektyvi$ aplinkybi$.

eisė C laisvės visuomeniniuose santykiuose išraiškos forma kaip formalus laisvės ar laimės lygmuo.Pia valstybė pati apribota teise. Valstybė suprantama kaip institutas, kuris nenustato, o tik formuluoja teis įstatymoleidybos procese arba išveda teis iš objektyviai eg%istuojanios tikrovės. Valstybė moopoli5uoja (statym% lei&ybą o eteisės k)rimą-

5agal kokius kriterijus galima atskirti įstatymus, formuojanius teis ir įstatymus C neformuojanius teisėsLYš"Z[Z[\ ]"^[_ C įstatymas atitinkantis teis.

*G!U a. pradžioje buvo nuomonė, ! įstatymai ar kiti teisės norm$ aktai atitiks teisės reikalavimus ten, kur jieišreiškia 6endr( vali(. Visi kiti laikomi neatitinkaniais teisės reikalavim$.

Amta remtis 6endromis verty6ėmis, teisingumu, gėriu, nuoširdumu ir kt. eise apibrėžtose teisės normoseįtvirtintas teisingumas

<ai kada remiamasi teisiniu idealu ai individuali, visuomeninė, mokslinė s"monė, nuostatos bei poži'ris teisėsreiškinius apie b'ties sutvarkym" remiantis gėrio, teisingumo, =umani%mo principais. eisinis idealas sudaro įstatymusatitinkani" teis ```.

Kalimi ir kiti kriterijai, tai yra kaip įstatymas taikomos ar reali%uojamos, tai yra kiek jis efektyvus

<itas kriterijus yra visuomenės po7iūris 8 teisės normin8 akt(, taip pat bendros ir teisinės kult'ros lygis, mokslinisįstatymo vertinimas ir kt.

?emiantis šiais kriterijais išskirti `` akto, atitinkanio teis, požymius0*. oks teisės norminis aktas `` ir įtvirtina pagrindines žmoni$ teises ir laisves, taip pat. 9tvirtina formal$ teisinės lygybės princip", kuris turi visuotinį teisingumo pob'dį, bei kuri išreiškia vienodus

reikalavimus tiek valdžios atstovams, tiek pilieiams.-. 2is atsižvelgia į vis$ teisės subjekt$ (veiksni$ ir neveiksni$) interesus ir juos apsaugo.

Veiksnumas yra sugebėjimas savo jėgomis įgyvendinti subjektines teises ir subjektines pareigas.eisnumas yra galėjimas b'ti teisini$ santyki$ subjektu.

statymas yra objektyviai susiklosčiusi teisės i3&ava' (tvirtita teisės ormose- Pia įstatym$ leidėjas tik suteikia

teisei form". <okie beb't$ įstatymai, jie visi turi b'ti vykdomi, kol nepakeisti arba nepanaikinti. #ustatant, ar įstatymasatitinka teis ar ne gali b'ti pagrindas pakeisti ar panaikinti tam tikrus teisės aktus, tai yra sukurti j$ turinio kontrolėsmec=ani%m", tai yra ar ji atitinka pagrindines žmogišk"sias vertybes. ai atlieka konstitucinė kontrolė. 2os esmė, kadkiekvienos valstybės konstitucija įtvirtina pagrindines nuostatas apie žmoni$ teises, teisingum", laisv, lygyb ir kt. odėlaprioriškai pripažįstama, kad konstitucija yra teisės norminis aktas, atitinkantis teisingumo reikalavimus.

Visi teisės norminiai aktai gali b'ti suprantami pagal tai, ar atitinka teisės reikalavimus, remiantis konstitucija. 2eineatitinka C vadinasi, neatitinka ir teisės. <onstitucijos kriterijus yra praktiškai vienintelis, kadangi tokie kriterijai, kaiptiesos idealas praktikoje sunkiai panaudojami, nes jie neturi norminio įtvirtinimo. 2ei viena ar kita teisinga idėjaįtvirtinama teisės normos, ji įgauna privalom" gali" ir tampa teise. 2ei neįtvirtinama C moralės norma.

odėl iš vienos pusės teisė yra siauresnė nei įstatymas, kadangi ne visi įstatymai teisingi, o iš kitos pusės teisė yra platesnė už įstatym", nes apima teisės idėjas bei teisinius santykius.

5aprastai laikomasi etatistinės teisės teorijos-4aigta teisės norm$ santrauka-

Q/H- T07S76ĖS S7ST0M8S SAMPRATA

15



Siaurąja prasme C tai sistema, vartojama apib'dinti vienos ar kitos valstybės teis. ada kalbama apie nacionalin teisin sistem". #acionalinė teisinė sistema yra autentiška visuomenės teisė, nulemta šios visuomenės gyvenimo b'do,istorinės patirties. odėl kiekvienai valstybei ji yra individuali.

Plačiąja prasme teisinė sistema suprantama kaip teisės šeima arba keli$ panaši$ valstybi$ teisini$ sistem$ visuma. 2i apima tiek teisės sistem", tiek teisėsaugos organus, o taip pat teisinius santykius, teisin s"mon ir visus kitusteisinius reiškinius.+6epaiioti. teisiė sistema ir teisės sistema' kuri rei3kia vi&i* teisės sa&arą-,

Teisiės sistemos "ali b)ti klasi1ikuojamos pa"al (vairiausius kriterijus.

/- Rasiiai2- 9eo"ra1iiai4:- 0tiiai4- Reli"iiai4F- Remiatis teisės te!ika ir teisės stiliumi-

Pia gali b'ti išskiriamos0*. ?oman$+. Kerman$+-. &iaurės šali$+. 3ocialistinės+6. 4endrosios+7. olim$j$ ?yt$+B. Aslamo+W. Andijos teisės sistemos.

5agal Iol", teisinės sistemos gali b'ti klasifikuojamos remiantis rasiniu poži'riu0*. 3emit$+. Hongol$+-. Andoeuropiei$+

-.*.Dietuvi$!slav$ teisė (vienas iš indoeuropiei$ teisės pogrupi$)<ristovas išskyrė sistemas pagal tai kaip visuomenė suvokia galimyb kontroliuoti nari$ elgesį.

*. 3istemos, kurios pagrįstos nuostata, kad elgesys kontroliuojamas taisyklėmis. Aš ši$ sistem$ išskiriamossistemos, paveiktos romėn$ teisės (bendroji ir konstitucinė teisė)+

. 3istemos, paremtos visuomenės nari$ tarpusavio prievolėmis (Andone%ija, 2aponija)+-. eokratinės sistemos, kuriose teikiama pirmenybė religinės kilmės elgesio taisyklėms (Aslamo, Andijos)+. 3istemos, besiorientuojanios į vadovus, kuri$ auklėjimas auklėjimas laikomas pagrindiniu visuomenės nari$

elgesio kontrolės mec=ani%mu (<inija, 1frika).Populiariausios klasi1ika!ijos.

/- Roma%#"erma%2- Be&roji +a"losaks%,:- So!ialistiė- 7slamoF- 7&ijosH- Tolim%j% Ryt%J- A1rikos bei Ma&a"askaro-

=riterijai' populiariausios klasi1ika!ijos.*. -tsiradimo ir vystymosi panašumai (?emiasi istorija. 4endra valstybės ir teisės istorija)+. 5agal teisės šaltinius) kur ir kaip įtvirtinamos teisės normos ir koks j$ vaidmuo, reikšmė ir santykis+-. "agal struktūr( Valstybės, turinios panašias teisės sistemas, turi turėti turėti ne tik norm$, bet ir šak$ bei

pošaki$ panašias strukt'ras+

. 5agal visuomenės santyki$ reguliavimo sfer". Kokios idėjos ir kokie teisinio reguliavimo pagrindai 5v%.0subjekt$ lygybės idėja, kitose Creliginiai pradai, treiose C socialistinės idėjos+6. 5agal teisės terminologij(. ai yra teisni$ norm$ išdėstymo ir sisteminimo tec=nika. Valstybėse, turiniose

panašias teisines sistemas, naudojami panaš's terminai.Remiatis 3iais pekiais kriterijais' b)t% tokios teisiės sistemos.

*. A"losaks% (831, 8<, <anada, 1ustralija)+. Roma% C "erma% (/auguma kontinentinės @uropos valstybi$, urkija, 1frikos dalis)+-. Reli"iės # teisiės (Aslamas, Andui%mas, 2udai%mas)+. So!ialistiės (&.<orėja, <uba)+6. Paprotiė teisė (Hadagaskaras, 5usiaujo 1frika)+

Kalimi penki teisinės sistemos tyrimo ly"iai.*. 3ubjektinis. 2is išskiriamas tam, kad pabrėžt$ teisės subjekt$ svarb" teisės sistemoje+. Antelektualinis C psic=ologinis. <albama apie konkretaus žmogaus teisės supratim" ir teisin s"mon+

-. #orminis C reguliacinis. <aip teisės normose įtvirtinamos pagrindinės moralės ir teisės vertybės (teisingumasir pan.)+

. Ergani%acinis C veiklos lygis. 1pima tesės reali%avimo formas, tesės k'rim", teisinio elgesio r'šis, teisėstaikym".

16



6. 3ocialinis C re%ultatyvinis. <aip žmogus kaip teisės subjektas įsisavina teisin realyb, t.p. kaip susiformavo ir kaip atitinka visuomeninius interesus įvair's režimai, leidžiantys išsiaiškinti teisės norm$ veikimoefektyvum".

/J- B06;R8S78S T07SĖS S7ST0MA A"losaks% arba pre!e&etiė

3usiformavo FAA!FAAA a. Ei &a$ai va&iama pre!e&etie teise, nes jai svarbiausias 3altiis C teismiispre!e&etas. 9statymas ia vaidina maž" vaidmenį ir jis apsiriboja precedento sukurtos teisės papildymu ir koregavimu.

&iuo metu situacija keiiasi, kadangi teisės aktai priskiriami pirminiams teisės šaltiniams. 4e įstatym$ ir precedent$ kititeisės šaltiniai yra paprotys, tradicija, doktrina, romėn$ teisės recepcija bei @3 teisė. 5recedentas pripažįstamas pagrindiniu teisės šaltiniu. 2am b'dinga0

*. ikslumas.. ikslumas-. Dankstumasaip precedentas priklauso nuo teism$ instancij$ =ierarc=inės padėties. Dord$ ?'m$ sprendimai privalomi visiems

žemesniesiems teismams. 1peliacinio teismo sprendimai privalomi visiems žemesniesiems teismams ir jam paiam.1ukšiausiojo teismo sprendimo privalomi visiems žemesniesiems teismams. Oemesni$j$ teism$ sprendimai neprivalomižemesniesiems teismams, kadangi apie juos nepateikiamos ataskaitos. Pre!e&etiėje teisėje yra svarbus teismospre&imo turiys- E( su&aro &vi &alys.

*. Ratio ;e!i&e&i 5rivaloma. 2i ir tampa precedentu.. 8rbiter ;i!tum pagalbinė dalis sprendimo atžvilgiu ir ji neprivaloma.

9statymas šioje teisinėje sistemoje traktuojamas įvairiai. Vieni įstatymai yra vieni iš pagrindini$ teisės šaltini$, kiti C antraeiliais teisi$ šaltiniais. Pa"al klasiki* teoriją' (statymas tik kore"uoja ir taiso teis*' bet esukuria teisėspri!ip%' o tik tikslia' patvirtia juos- Teisės pri!ipus kuria teismai- 3varbiausia yra tai, kad įstatymas nėra nat'raliteisės išraiškos forma ir jis galutinai inkorporuojamas į teisės sistem" tik po to, kai jį išaiškina ir taiko teismai.

Papročiai- Eie eia po pre!e&eto ir (statymo- 2ie dažnai tampa bendrosios teisės sistemos dalimi, įrodžius, kad paprotys eg%istavo ilg" laik", jam visuotinai pritariama ir jis nėra jėga primestas.

5aprotys turi derintis su kitais paproiais, turi b'ti reikšmingas ir neabejotinas. 5aprotys turi b'ti protingas.Tra&i!ija kaip teisės 3altiis- 3avo svarba ji prilygsta paproiams ir yra dažnai taikomos. /augelis tradicij$ yra

susij su parlamento ir monarc=o veikla. Dyginant kontinentin ir bendr"j" teisės temas, bendrojoje teisės sistemoje nėrateisės skirstymo į vieš"j" ir privatin. &is skirstymas taikomas tik tada, kai kalbama apie žal" arba nuosavybės teis.3"lyginai suskirsius, privatinei teisei priklausyt$ žalos, nuosavybės, šeimos, paveldėjimo, sutari$, patikėtinė teisė.

Be&roje teisės sistemoje' teisė yra skirstoma (

/-Be&rąją'2-Teisi"umo teisė suprantama kaip norm$, suformuot$ kanclerio teismo visuma, atsiradusi kaip konservatyvi, lėtai

besivystanti ir negalinti sureguliuoti visuomenės santyki$, bendroji teisė. 2i papildo ir patikslina bendr"j" teis. 1pskritai, bendrajai teisei priskiriama0 4audžiamoji teisė, sutari$ teisė, atsakomybės klausimai.

2a vadovaujantis sprendžiami ginai, susij su nuosavybe, taip pat bylos susijusios su patikėt"ja nuosavybe,neveiksnumu, testament$ aiškinimu ir paveldėjimo panaikinimu.:-Statuti* teis*-kuri" sudaro parlamento priimti teisės aktai. ai parlamentinė rašytinė teisė. 3kirtingai neikontinentinės teisės sistemoje, ia teisės norma laikoma ne privaloma taisyklė, o precedentas, teism$ praktika. eisėsnorma tai tam tikros nuostatos, teiginiai, paimti iš sprendim$, priimt$ aukšiausi$j$ teism$. eisės normos yra glaudžiaisusij su konkreios bylos aplinkybėmis. 2os ne tokios apstrakios, kaip kontinentinės teisės sistemoje. eisėjo funkcija yravykdyti teisingum", o ne nustatyti bendr" elgesio taisykl.

/K- =86T7606T76Ė +R8MA6G C 90MA6G T07SĖS S7ST0MA (civilinės teisės tradicija, kontinentinėteisės sistema)

2ai priskiriamos valstybės, kuriose teisės mokslas formavosi ?omėn$ teisės pagrindu.?oman$ C Kerman$ teisės sistema formavosi laikotarpiui b'dinga ypatinga s"veika tarp ?omėn$ teisės, german$

vietini$ paproi$, kanon$ ir prekybos teisės, taip pat b'dingas laisvos savitas vaidmuo, kurį ši tradicija skyrė teisėsmokslui. 2os pagrindinis požymis tas, kad ji remiasi kodifikuotos teisės šaltiniais. eisės norma suprantama kaip

privaloma teisinė norma, atitinkanti teisingumo reikalavimus.statymas C teisės ormiis aktas yra svarbiausias' pa"ri&iis teisės 3altiis- 1ukšiausiai šaltini$

=ierarc=ijoje yra valstybės išleisti įstatymai. 2ie apima ne tiktai teisės normas, nustatytas įstatym$ leidybos organ$, bet ir tas, kurias nustato vykdomieji ir administraciniai organai. aip pat normos, kurios nustatytos tautos referendumo keliu.Pia visi teisės šaltiniai grupuojami į pirminius ir antrinius0

*.Pirmiiai privalomi teisėjams, sprendžiant bylas ir jais pirmiausia remiasi, o antriniai šaltiniai dar yraautoritetingomis nuomonėmis. /ažnai šaltiniai yra valstybės išleisti įstatymai ir sankcionuoti paproiai. <ai kada

šaltiniais gali b'ti ir bendrieji teisės principai.-Atriiai teisės principai autoritetingomis nuomonėmis remiasi, kai nėra pirmini$ šaltini$ arba jie neaišk's ir

nepilni. ?emtis antriniais šaltiniais neprivaloma, ir jie nėra nei b'tinas, nei pakankamas pagrindas priimant teismosprendim". okie antriniai šaltiniai yra pre#edentinė teisė ir teisės mokslinink$ dar6ai 9 teisinė doktrina . <ontinentinėjeteisės sistemoje jos nepripažįstamos. <ai tuo tarpu kontinentinėje teisėje teismo sprendimai neprivalomi nei

17



žemesniesiems teismams, nei to paties lygio teismams. (nors ia ir yra įvairi$ variacij$). <ai kuriose valstybėse pripažįstama, kad teisėjai turi atsižvelgti į ankstesnius sprendimus, jei precedentinė teisė įrodo, kad susiformavo tam tikra byl$ seka. <ontinentinės teisės sistemoje mokslinink$ darbai pripažįstami antriniais šaltiniais, o ar jei bus taikomi teism$ praktikoje, priklauso nuo konkretaus teisėjo ir teismo.

STATYMG O70RARDO7EA.

<onstitucija

9statymai

Vykdomosios valdžios aktai, kuriuos ji išleidžia naudodamasi deleguot"ja įstatym$ leidybos teise

1dministracini$ organ$ poįstatyminiai aktai

Vietos valdžios organ$ aktai

Jederacinėse valstybėse papildomomis normomis apribojama federacijos ir federacijos nari$ įgaliojimai. <artais į ši" =ierarc=ij" įtraukiamos tarptautinės sutartys bei konvencijos.

<ontinentinės teisės sistemoje, 3altiis yra (statymai ir ko&eksai- 2eigu nėra kodeks$, tam tikras sritis reguliuojaįstatymai. Pia paprotys pripažįstamas kaip pirminis teisės šaltinis. 2o reikšmė priklauso nuo atskiros nacionalinės teisėssistemos, pv%., <atalonijoje civilinio kodekso normos netaikomos, jeigu santykius reguliuoja paprotinės normos. Te' kuryra reik3mi"as paprotys' jo reik3mė prily"iama (statymams- =itur paprotys "ali b)ti laikomas atriiu teisės3altiiu- Vokietijoje dominavo paprotys prieš rašytin teis, o VJ? jis tik papildo rašytin teis.

Be&rieji pri!ipai vieose valstybėse yra pa"ri&iis 3altiis' o kitose papil&omas- &veicarijoje civiliniskodeksas draudžia piktnaudžiavim" teise. aikant bendruosius principus yra svarbi teisminė kontrolė. eismamssuteikiama teisė taikyti teisės principus.

<itas kriterijus vi&iė teisės 3altiio strukt)ra- Visose kontinentinės teisinės sistemos valstybėse laikomasinuomonės, jog teis: sudaro viešoji ir privatinė teisė oks skirstymas yra jos pagrindas. Viešajai teisei priklauso tos teisėsnormos ir institutai, kurie nurodo valstybės organ$ status" bei veiklos tvark", taip pat santykius tarp valstybės ir individo.

Viešoji teisė apima;<onstitucin teis 1dministracin teis 4audžiam"j" t.

"rivatinė teisė apima tik tas šakas ir institutus, kurie reguliuoja santykius tarp individ$.

<omercinė teisėNivilinė t.

+3ios pastarosios laikomos mi3riomis- Eos &a$ai apib)&iamos kaip ypati"os ir spe!ialiosios kilmės teisės3akos-,

/arbo teisė.3oc draudimo t.

eisės šaltiniai dažniausiai suprantami formali"ja prasme. & yra specialus teisinis terminas, skirtas apibrėžtiteisės norm$ įvertinimo ir išraiškos b'dus. & gali b'ti suprantami0

*.Veiksniai, lemiantys teisės atsiradim" bei vystymasi (plai"ja prasme)+.?ealiai eg%istuojantys objektai, kuri$ pagalba vyksta teisės pažinimas (rašytiniai šaltiniai)+-.Eficial's valstybės b'dai, kuriais bendros elgesio taisyklės paveriamos teisės normomis. (eisės k'rimo b'dai)..Eficiali valstybės sankcionuot$ teisės norm$ išorinė išraiškos forma. (<iekvienos valstybės organ$ priimami

teisės aktai, įtvirtinantys teisės normas).

Q/- T07SĖS NALT767G =LAS7@7=AV7MAS

/- Roma% # "erma%./-pirmiiai +privalomieji,teisės norminis aktas, teisinis paprotys, bendrieji teisės principai, @3 teisė+2-papil&omieisės aiškinimas, teisinis precedentas (teisės ir taikymo), doktrina

2- A"losaks%./-era3ytiiai (teisinis paprotys, teisinis precedentas, teisinė tradicija, karališkoji prerogatyva).2-ra3ytiiai (norminiai aktai, @3 teisė).

18



T07S767S PAPR8TYS +TP,5aprotys! elgesio taisyklė, susik'rusi ilg" laik" j" taikant.Teisiis paprotys# paprotys' sak!iouotas valstybės ir (tvirtitas teisės ormose +teisės 3altiis,

5aproiai priklauso nuo vaidmens teisės sistemoje0*-papil&atys (statymą (aiškinantis papildomus įstatymo terminus, nuostatas, kurios vartojamos neįprasta

prasme)+.be (statymo ! jie taikomi esant teisės spragoms. (Vystantis įstatym$ leidybai yra apribota veikos sfera)+

-.prie3 (statymą# taikomi esant koli%ijai tarp paproio ir įstatymo.

=a& paprotys b)t% teisiiu papročiu.*.reikia, kad jis b't$ visuotinas (pripažintas ten, kur susik'rė)+.kad b't$ tam tikro amžiaus+-.neturi prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei+.turi b'ti QprotingasR (bendrosios teisinės sisitemos valstybėse)+6.nepertraukiamo veikimo (bendrosios teisinės sisitemos valstybėse)+7.apibrėžtumas ir suderinamumas (bendrosios teisinės sisitemos valstybėse)+B.privalomumas (bendrosios teisinės sisitemos valstybėse).

Vienose valstybėse 5 yra kaip pagrindinis teisės šaltinis ir prilygsta įstatymui. 4endrosios teisės sistemos paprotinėstaisyklės gali b'ti skirtingos įstatymams ir precedentuose nustatytoms taisyklėms.

Teisii pre!e&etas"ali b)ti.*) administraciniu

) teisiniu

Q2- T07SĖ=?R8S SAMPRATA

eisėk'ra!visuomenės ir v!bės teisini$ poreiki$ pažinimas, įvertinimas, kompetenting$ subjekt$ veikla kuriant ir priimantteisės aktus nustatyta tvarka.eisėk'ra! teisės normini$ akt$ k'rimas. eisėk'ra kiekvienoj v!bėj skiriasi, bet visada yranukreipta sukurti viening" teisės norm$ sistem", kuri nukreipta reguluoti santykius.

Teisėk)ros elemetai.1. eisinio reguliavimo reikalaujani$ reiškini$, proces$ pažinimas, anali%ė.

2. #ustatomas organas ar kitas subjektas, įgalintas primti vien" ar kit" teisės akt".

3. Kalimybė rinktis teisės akt$ form".

4. teisės akto rengimas, priėmimas ar keitimas nustatyta proced'ra.&ie elementai b'tini, tik j$ visuma s"lygoja efektyvi" teisėk'r". 2ei vieno elemento nebus!c=anaa.

eisėk'ros supratimo prasmės0- siauraja ! kompetentingo organo veikla kuriant teisės normas,- plačiaja ! teisėk'ra, kaip procesas, kuris prasideda nuo teisės k'rimo idėjos ir baigiasi teisės norm$ reali%avimu.

Veiksiai' (takojatys teisėk)rą.*.veiksniai, lemiantys teisinio reguliavimo dalyk" (įv. ekonominiai, socialiniai, politiniai ir kt.).2. veiksniai, išskiriantys teisėk'ros proceso dalyvi$ nuomones, po%icij" (visuomenės ir valdžios poži'ris į

įstatymus, lobi%mas, polit.partij$ veikla).3. teisinio pob'džio veiksniai(teisės vidinė strukt'ra).

4. teising$ teisės priemoni$ pasirinkimas (teisingas teisinės tec=nikos taikymas).

Teisėk)ros pro!esas paremtas pri!ipais.*)profesionalumo! dalyvauja kuo kompet. specialistai, įst.paruošimo planavimas, įst.projekt$

rengimo t!klės, nepriklausoma mokslinė eksperti%ė, įst. leidėjas turi žinoti įst.laidybos tkles.(D? reglamentuoja!D? įst. ir teisės normini$ akt$ rengimo tvarkos įst. *GG6 U6 U).2) teisėtumo ! teisėk'ros procesas turi vykti remiantis tam skirtais įst., <!tucija, kitais teisės

norminiais aktais+ b'tina laikytis proced'r$, t!kli$, princip$.3) viešumo, demokratiškumo! efektyviau išreikšti visuomenės vali", siekius, skelbti įst.

projektus, (pv%.skelbiami internete).)moksliškumo ! susijs, kad teorija turi b'ti susieta su taikymu praktikoje+ įst.rengiamiatsižvelgiant į b'tinum", v!bės ekonomin padėtį.Pia!pagrindiniai principai, ir dar ! aktai turi atitikti teisės principus.

Teisėk)ros etapai' sta&ijos.

19



1. 1pima or"ai5a!iius klausimus, nesusijs su teisiniais veiksmais ! tai įv. v!bės organ$, visuomenini$ organi%acij$, specialist$, mokslinink$ veikla teisės norminio akto projektui parengti. &į etap" sudaro stadijos0

a) visuomenini$ reiškini$, proces$ anali%ė, bei teisinio reguliavimo b'tinumo konstatavimas+

b) organ$, subjekt$, įgalint$ priimti teisinius sprendimus, nustatymas, bei teisės akto r'šies nustatymas+

c) teisės akto projekto rengimas (atlieka grupė, organas)+

d) išankstinis, pleniminarus akto projekto svarstymas, vykdymas, apdorojimas+

e) projekto aptarimas visuomenėje.

2. 3usijs su teisiniais veiksmais, jo pradžios pagrindas ! spre&imas &ėl teisės akto projekto pare"imo-3tadijos0a) sprendimo dėl teisės akto prijungimo priėmimas+

b) teisės akto projekto pateikimas teisėk'ros subjektui svarstyti+

c) oficialus teisės akto projekto svarstymas atitinkamame organe, remiantis atitikimu nustatytai proced'rai+

d) projekto priėmimas+

e) teisės akto paskelbimas.

Teisės akt% r)3ys.eisės aktai pagal teisinės informacijos pob'dį0

1. teisės norminiai aktai ! teisės normas įtvirtinantys teisės aktai, įst. ar poįstatyminiai aktai+ turi norminį pob'dį+

2. individual's teisės aktai ! nustato, pakeiia ar įtvirtina subjektini$ teisi$ ir teisini$ pareig$ pasibaigim".ai v!bės organ$ individualaus pob'džio aktai, teism$, arbitražo sprendimai, tyrimo ir apklausos aktai,inspekcij$ sprendimai+

-.teisės aktai, įtvirtinantys teisinius faktus, t.p. įtvirtinantys subjekt$ teisinį status". 2ie skiriami0*) įtvirtinaius teisinį status" (pasas, karinis bilietas),) įtvirt. faktus, nuo kuri$ priklauso teisės objekt$ teisinis režimas (transporto priemonės registracijos

liudijimas, liaudiškai ! auto tec=ninis pasas),teisės aktai, įtvirt. teisės subjekt$ valios išraišk" (sutartys, pareiškimai),

-) t.a. įtvirt. faktus, įvykius ! aktai dėl statini$, auto sugadinimo stic=inės nelaimės metu,) t.a. įtvirt. prekini$, materialini$ vertybi$ paskirtym" (finansiniai bank$ pajam$!išlaid$ aktai),6) t.a. įtvirt. j$ turėtoj$ turtines teises (vertybiniai popieriai),7) t.a. įtvirt. įrodymo faktus, t.p. naudojami įrodinėjant faktus, turinius teisin reikšm(teisinius

faktus).ai faktai, kurie patys neturi teisinės reikšmės savaime, bet įtvirt. įrodymus.

Teisėk)ros r)3ys i3skiriamos remiatis 3iais kriterijais.*. eisėk'ros subjektai ! gali b'ti organas ar asmen$ grupė, turinti teis priimti vien" ar kit" teisės akt". 2$ įgalinim$ apimtį įtvirtina <!cija0 ar subjektas gali turėti iniciatyvos teis, t.y. inicijuoti teisės akto rengim", ar dalyvauti jo rengime !si'lyti pataisas..eisės aktai, reglamentuojantys teisėk'ros preces" ! t.y. reglamentai, t!klės, tvarkos, kuriose įtvirtinti įv. teisės akt$ rengimo stadijos, etapai, taip pat kiekvienos stadijos subjektai, subjekt$ kompetencija, teisės ir pareigos. (sudėtingas

parlamento reglamentas).1. ikslus teisės akt$ norm$ reguliuojam$ rib$ apibrėžimas, teisės akto formos parinkimas.

Teisėk)ros r)3ys. remiantis šiais ↑ kriterijais0*) 9st. leidyba) poįst. akt$ teisėk'ra,

-) vietinės valdžios organ$ teisėk'ra) tiesioginė teisėk'ra6) sutartinė teisėk'ra

/- statym% lei&yba ! veikla, skirta parengti ir priimti įst. 9st.!aukšiausi" teisin gali" turintis teisės norminis aktas, priimtas aukšiausio v!binės valdžios organo, dažniausiai atstovaujamojo, arba tiesiogiai tautos referendumu, kuriameįtvirt. pirminės teisės normos. 5irminės!anksiau toki$ norm$ nebuvo. 9st.! D? <!cijos ir seimo statuto nustatyta tvarkaišleistas teisės aktas, išreiškiantis įst. leidėjo vali" ir turintis aukšiausi" teisin gali". 9st. reguliuojami svarbiausivisuomeniniai santykiai, pv%. v!tybinės valdžios organi%avimo pagrindai ! k!tucinio pob'džio klausimai0 pagrindinėsžmogaus teisės ir laisvės, pareigos, visuomenini$ ir politini$ organi%acij$ k'rimo s"lygos, biudžeto priėmimo, keitimoklausimai, mokesi$ nustatymas, gynybos ir tarptautiniai klausimai.

Įst. leidybos rūšys:1)deleguotoji įst . leidyba. 2ai ilgai buvo skiriama mažai dėmesio. /eleguotoji įst.leidyba neeg%istavo, nes

griežtas valdži$ padalijimas. Vykdomoji valdžia kai kada turi teis leisti įst. prilyginamus aktus. /eleg. 9st. leidyba!

vyriausybės, įgaliotos parlamento, veikla, siekiant išleisti norminį akt", turintį įst. gali". 9st. leidyba gali b'ti deleguotavyriausybės jai pavaldiems organams. (Jederacijoje ! subjekt$ vyriausybėms.) os delegavimas reiškia, kad perduodamateisė leisti įst. v!bės organui, kurio kompetencijoje tokios teisės nėra. 5agal susiklosiusi" praktik", įst. leidybos teisėsdelegavimas vykdomas b'dais0 *)tiesiogiai ! kai parlamentas išleidžia teisės akt", kurio pagrindu vyriausybei suteikiamateisė leisti įst. Pia nurodomas organas, laikas ir kokiais klausimais+ ) netiesioginis ! parlamento aktas bendro pob'džio,

20



kad jis b't$ pritaikytas, reikalingas vykdomosios valdžios išleistas teisės norminis aktas (5ranc'%ijoj). /eleguotoji įst.leidyba ! turi įst. form", pataisos daromos remiantis tvarka, nustatyta <!cijoje ir įst., reglamentuojaniuose įst. leidybostvark".

2)sankcionuotoji įst. leidyba ! įst. leidėjas tik patvirtina, sankcionuoja kokio nors organo priimt" teisės norminį akt".

statym% r)3ys.- <ostitucija! aukšiausi" teisin gali" turintis teisės norminis aktas, kuriame įstvirtinti v!bės ir visuomenės pagrindai+- <onstituciniai įst. ! j$ ir <!cijos pagrindu kuriama teisės normini$ akt$ sistema+

- <odeksai ! įst., kur apjungtos ir susistemintos teisės normos, reguliuojanios tam tikr" grup visuomenini$ santyki$ (4<, N< ir t.t.)+- Hodeliniai įst. ! t.y. tipinis aktas, kur įtvirt. norminio pob'džio rekomendacijos, taip pat vien$ ar kit$ klausim$

galimi tei siniai sprendim$ variantai ( *G7m. 21V 4<)+- arptautinės sutartys ! įst. gali" turintys norminio pob'džio susitarimai. D? turi gali" tik seimo ratifikuoti+- 5rograminiai įst. ! tokie įst., kurie nustato v!bės ekonominės ir socialinės veiklos tikslus, bet ne teisės normas,

reguliuojanias teisini$ santyki$ subjekt$ elgesį+- 5aprastieji(organiniai) įst.!priimami ir veikia remiantis <!cijos aktais ir reglamentuoja apibrėžt" visuomenės

gyvenimo sritį.

st- po$ymiai. *. 9st. leidžia aukšiausi atstovaujamieji organai ar tauta referendumu.2. įst. reguliuoja svarbiausius visuomenini$ santyki$ sritis.

3. 9st.visada yra norminio pob'džio ir daugkartinio taikymo aktai.

4. 9st. b'dinga speciali sudėtinga strukt'ra, kuri skiriasi nuo kt. teisės akt$ strukt'ros.5. 9st. priimami ypatinga tvarka, įtvirtinta <!cijoje ir kt. įst.

6. 9st. skirti visiems asmenims, pareig'nams ar organi%acijoms.

7. 9st. gali b'ti keiiami, papildomi, panaikinti ypatinga tvarka, tai daroma tik išleidus kit" įst.arba kai <!cinis teismas pripažįsta jį prieštaraujaniu <!cijai.

<iti teisės aktai turi b'ti priimti remiantis įst. ir negali jiems prieštarauti, negali kištis į įst. reguliavimo sfer", keisti įst.norm$. 9st. reguliavimo ribos priklauso nuo veiksni$0 *.eisės tradicij$, ) Visuomenės politikos ir teisės kult'ros lygio.2- Po(statymii% akt% teisėk)ra (kita teisėk'ros r'šis) ! poįst. teisės aktas! įst.nustatytais pagrindais ir tvarka,kompetetingo organo priimtas teisės aktas. 5oįst. teisės aktas ! valdymo aktas, juo reali%uojamos įst. normos, taiau toksteisės aktas negali pakeisti paties įst. ir sukurti nauj$ bendro pob'džio teisės norm$, kurios savo galia konkuruot$ su įst.normomis. 5oįst. akt$ priėmimo tvarka paprastesnė, j" reglamentuoja t!klės. 5oįst. aktas irgi norminio pob'džio aktas ir

kartu su įst. jis yra teisės norminis aktas. (eisės norminio akto yra dvi r'šys0 įst. ir poįst.aktai).Po(st-akt% r)3ys. *.v!bės vadovo0 įsakai, dektretai. D? pre%identas leidžia leidžia norminio ir individualaus pob'džio dekretus, pv%. GW U*G dėl v!bės energetikos daugiau.(su pavy%džiais Diekytei silpnai).. vyriausybės norminiai aktai ! nutarimai(norminio pob'džio), ir potvarkiai.1. ministerij$, departament$, kt. valdymo organ$ norminio pob'džio aktai.

2. vietos savivaldos organ$ sprendimai.

3. arptautinės sutartys, turinios norminį pob'dį, bet neratifikuotos.7&ivi&ualaus pob)&$io aktai # skirti konkretiems teisės subjektams, kurie yra teisinio reguliavimo feroje. 2ie !vienkartinio taikymo aktai. 2uos reali%avus, jie baigia galioti. ai b'tina priemonė reali%uojant teisės norm$ bendruosiusnurodymus, įtvirtintus teisės norminiuose aktuose. An. aktai turi privalom"jį pob'dį, j$ vykdymas garantuojamas v!bėskompeteting$ organ$.

7&-akt% r)3ys. 5agal form"0utarimai' uospre&$iai' spre&imai' (sakymai' sutartys # jie e(tvirtia teisės orm%

5agal juos priimanius teisės subjektus0valstybiiai' evalstybiiai-

5agal teisės f!jas0re"ulia!iiai +pv5- (sakymas &ėl paauk3tiimo parei"ose,'apsau"iiai +teisės uospre&$iai,-

5agal teisin prigimtį0pa"ri&iiai ir pa"albiiai-

5agal teisinio reguliavimo dalyk", pagal teisės šakas0!iviliiai' bau&$iamieji' a&miistra!iiai' &arbo ir tt-

eisės norminis aktas yra teisės šaltinis, o individualaus pob'džio aktai nėra.

1) vietinės valdžios organ$ teisėk'ra

2) tiesioginė teisėk'ra

3) sutartinė teisėk'raapie šias -⇑ eisėk'ros r'šis m's$ draugė dėstytoja pamiršo plaiau pranešti.

21





Veiksnumas!savo veiksmais įgauti teises ir pareigas. Veiksnumo turinys ir apimtis priklauso nuo amžiaus0 pilnasarba ribotas, nuo sveikatos b'klės, pv%0 giminystės nebuvimas.

Teisnumas!normimis nustatytas galėjimas turėti t.t. teises ir pareigas.3ubjektai yra0 <iziniai !individ. asmenys, konk. valst. pilieiai, užsienieiai ir pan.

=uridinio asmens požymiai0*.Ergani%avimo vieningumas+ pasireiškiantis atskir$ jurid. asmen$ organ$ bei jo strukt. padalini$ išskyrimu bei j$

s"veika, pavaldumu vienas kitam..1tskiras turtas0 pinig. lėšos, įreng. nekilnojamas turtas ir kitas turtas priklausantis nuosavybi$ ar patikėjimo

teise.

-.Kalėjimas savo vardu įgauti turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas..3avarankiška atsakomybė0 turėdamas turt", jis atsako savo turtu už neįvykd. ar netinkamai įvykd. prievoles ar žal".

2- Teisii% satyki% objektas/-Momoistiė teorija-. sant. objektu yra žmogaus veiksmai ir elgesys.2-Pliuralistiė teorija- Ebjektu yra mater., dvasinės gėrybės, asmeninės neturtinės gėrybės, teisini$ santyki$

dalyvi$ veikos, veik$ pasekmės bei re%ultatai.5opopuliariausia!pliuralistinė.. sant. objektas (neturi b'ti supainiotas su teis. regul. objekt$ t.y. teis. santyki$ dalyk$ ! visuom. santykiai).

:- Teisii% satyki% turiys # tai teis. santyki$ subjekto teisinės pareigos ir subjektinės teisės.3ubjektinė teisė tai t. santyki$ dalyvi$ galimas leistinas elgesys, skirtas tenkinti j$ interesus.3ubjekt. teisė ! tai valst. suteikta ir saugoma subjekto galimybė savo nuoži'ra patenkinti objektyvios teisės

interesus. Su6jekt teis: sudaro , galimy6i$ vieny6ė > ty , teis galės;*.galimybė turiniam teis asmeniui pasirinkti t.t. elgesio variant"..galimybė teisės neturėtojui reikalauti atitinkamo elgesio iš kito įpareigoto asmens. 5v%0 nuoma.-.galimybė b'tinais atvejais kreiptis į kompet. subjekt", kad jis apgint$ pažiestas teises. urima omenyje ir įst.

numatyta savigyn", kreip. į teism" ir pan.Teisinė pareiga > tai teis. santyk. dalyvio privalomas elgesys, skirtas tenkinti kito dalyvio interesus arba teisės

normos nustatyta ir saugoma b'tinybė privalomo teis. santykio dalyvio elgesio skirto tenkinti teisės turėtojo interesus. 2eisubjekt. teise yra b'tinas elgesys, tai pareiga!privalomas elgesys.

Turinys) tai privalomas elgesys) kur8 sudaro , 6ūtinybės, kurios atitinka teis kurianio asmens galimybes0*.įpareigoto asmens teisinė b'tinybė netrukdyti teis turiniam asmeniui t.t. b'du elgtis..pareiga susilaikyti nuo t.t. veiksm$ draudžiam$ teisės normomis.

-.pareiga teisiškai atsakyti.

Q2:- T07S767A7 @A=TA7Teisiiai 1aktai # tai tokie realios tikrovės rei3kiiai su kuriais t- ormos sieja tei- satykio atsira&imą'

pasikeitimą ar pasibai"imą-E% po$ymiai.

*.?ealios tikrovės faktas!t.y. materialaus pasaulio reiškinys, nes asmens valia jo poelgiuose teis. reikšmės neturi..faktai numatyti teisės normos =ipote%ėje..eisinis faktas tai tokios aplinkybės su kuriomis teisės normos sieja tam tikrus teisinius pagrindus.

Pagal atsiradusių teisinių pasek#ių pobūdį.*.pakeiiantys teis..teis. faktai, kuri$ pagrindu susikuria teisiniai santykiai arba teis sukuriantys. 5v%0 darbo sutartis.-.t. faktai, kuri$ pagrindu teisiniai santykiai pasibaigia arba teis panaikinantys faktai. 5v%0 mirtis.

Priklauso#ai nuo subjekto &alios teisiniai !aktai yra:/-Veikos- ai tokie t. faktai, kurie priklauso nuo žm. valios yra jos išorinė išraiška.Veikos0!veikimas!neveikimas

&'teisėtos, kurios atitinka t. normos reikalavimus,*.eisiniai (individual's) aktai ! tai tokios teisėtos veikos, kurias subjektai atlieka tikslusukurti, pakeisti ar panaikinti teisinius santykius. 5v%0sandoriai, sutartys..eisiniai poelgiai ! tokios teisėtos veikos, kuri$ pagrindu atsiranda teisinės pasekmės, taiausubjektai specialiai j$ nesiekia. 5v%0 k'rinio suk'rimas.

+'neteisėtos yra tos kurios prieštarauja t. norm$ reikalavimams. #eteisėtos veikos yra įv. teisės pažeidimai0 nusikaltimai arba nusižengimai. 2ie skiriasi pagal pavojingumo visuomenei laipsnį. 6usikaltimai pavojingiausi, j$ baigtinis s"rašas 4<. #usižengimai ! N< ir 1<.

2- Teisiės b)seos. (giminystė, eiga) priskirtino prie veik$.

:- Teisiai (vykiai- ai tokie teis. faktai kurie atsiranda be teisinio subjekto valios. 5v%0 laikas, stic=inės nelaimės,mirtis ir pan.

&' -6soliutūs įvykiai atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo žmog. valios (mirtis, potvynis).+' Santykiniai įvykiai atsiranda dėl žmogaus valios, bet ne su tuo kuriam atsiranda pasekmės. (2ei nam" padegs,

išmokės draudim"). (2ei aš pats padegsiu nam" bus veika) tai yra ne su atsiradusio teisinio santykio subjekto valia.

23



/- Teisii% 1akt% su&ėtis # tai b'tini keli teisiniai faktai reikalingi teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti.5v%0 norint įsigyti nam", reikia eilės teisini$ fakt$. Omogaus gimimas ir mirtis, pensija. 3udėtis yra keli$ savarankišk$ fakt$ sistema.2-Su&ėti"as 1aktas- Sra vieno fakto požymi$ sistema.

Teisės pa$ei&imas reikalauja. *.objekto,.subjekto,

-.objektyviosios pusės0 žala.,.subjektyviosios pusės0 kaltė, motyvai.ik visi s"lygoja teisės pažeidimo atsiradim".

(. !aktai g.b. antykio su tikro&s reiškiniais pobūdis. po%ityv's ir negatyv's.

*ios klasi!ikacijos kriterijus + teis. !aktų !unkcijos teisinje !aktinje sudtyje.*.eis sukurtys faktai!tai tokios aplinkybės, kurios b'tinos, kad atsirast$ t.t. teis. pasekmės.. teis. faktai trukdantys sukurti t.t. teis, f.!tai tokios aplinkybės kurios trukdo atsirasti teis. pasekmėms. iek

trukdantys, tiek padedantys atsirasti teisei faktai neturi skirt. ribos. Pagal &aid#enį teisinje !akt. sudtyje yra:

*.pagrindiniai visiškai atspindi reguliuojam"j" situacij"..pagalbiniai faktai turi tikslinantį, organi%uojantį pob'dį. 5agrindiniai faktai yra stažas ir amžius. 1mži$

viršijanti riba. 5v%0 7U met$ ir stažas. Priklauso#ai nuo teis. !akto s$sajos su teis. santykiai !aktai yra0

*.materialiniai ir yra tokios fakt. aplinkybės, kuri$ pagrindu atsiranda materialiniai santykiai.Hat. santykiai yra santykiai ats, mat. teisės norm$ pagrindu..procesiniai. faktai yra tokie, kurie susij su procesiniais santykiais. 5riklausomai nuo to kaip jie yra įforminti

teisės aktuose jie gali b'ti0 *.įforminti ir .neįforminti. ?e8forminti yra neįtvirtinti teisės normose. 5v%0 žodinis susitarimas tarp asmen$.okie faktai gali b'ti įvardinami late#tiniais arba paslptais. 5v%0 teisės pažeidimas, nes sužinome apie juos.

-pskai@iavimo Askai@iavimo' teisniai faktai , tai tokie faktiniai rodikliai, koef. indeksai, kuri$ pagrindu galiatsirasti į priedus, nuolaidas, apdovanojimus.

"rezump#ija yra nuostatos apie tikras gyvenimo (tikrovės) aplinkybės. aiau ji nėra teisinis faktas, bet jos pagrindu gali atsirasti t.t. teisinės pasekmės. pv%0 yra galimybė - metus nieko nežinant paskelbti asmenį mirusiu, teismasremiasi ne faktu, o b'tent pre%umecija.

2ei rastas lavonas yra faktas, jei jo nėra yra pre%umpcija. 2ei asmuo atsiras teismo sprend. naikinamas. /ažnaiteisinė pre%umpcija traktuojama kaip galimas teisini$ fakt$ aiškinimo b'd$, bet nėra savar. teisinis faktas.

id7ioji faktinė sistema # tai sistema teis. fakt$, apimani$ konkret$ norminį akt", teisės institut", teisės šak" ar teisės sistem" tam tikru periodu.3istemos skirstomos į0

*.uždaras kuri$ sudėtis yra baigtinė.atviras kurios leidžia atsirasti aplinkybėms, kurios nėra nustatytos norminiais t. aktais.

eis. faktai į sistem" apjungiami dėl priežasi$0*.2ei yra nei%oliuoti ir glaudžiai susij, kadangi jie atsiranda visuomenini$ santyki$ vystymosi bei atsiradus

dėsningumams..eisės normos įtvirtina įvairiausi$ teisi$ šak$ institut$ normini$ akt$ teisini$ fakt$ s"saj".

<adangi teisinės normos sudaro t.t. sistem", kad teisės normos įtvirtina teisės faktus, kurie įtvirtinti normosesudaro tam tikr" sistem".

@akt% reik3mė teisiio re"- me!ai5mui-Hec=.!visa sist. teisini$ priemoni$ kuri$ pagalba reguliuojami teisiniai santykiai.2$ pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia teisiniai santykiai.2ei teisės norma nustato abstrakt$ elgesio modulį, tai teisinis faktas padeda t" modelį sukonkretinti,

individuali%uoti, pritaiko konkr. subjektui konk. situacijoje. 2os pagrindu sukuriami teisiniai santykiai, nes jie numatokonkreias subjekto teises ir pareigas konkr. subjektams konkreiose situacijose.

Teisiiai 1aktai sąly"oja perėjimą uo abstraktaus el"esio mo&elio prie kokretaus--.eisiniai faktai yra teisėtumo garantai. . faktai.

5v%0 N< ir kituose N5< yra nustatyti pagrindai atsisakyti priimti ieškininį pareiškim". ie pagrindai yra teisiniai faktai,negalima atsisakyti nuo iešk. pareiškimo.

Q2F- Teisės ai3kiimas

T0IS1S -I2KI?I!-S ilg" istorij" turinti teisinės veiklos sritis. Astorijos laikotarpiais eisės aišk. 9v. vertinamas ! pv%. 2ustinianas draudė

teis aiškinti. 3"voka QaiškinimasR suprantama kaip ko nors aiškinimas, esmės apib'dinimas. /vi aiškinimo prasmės0

24



plaiaja prasme! menas pažinti ženklus, kurie perduodami vienos s"monės ir suvokiami kitos s"monės, per j$ išorin išraišk"0 teXtus, gestus, ženklus.

siauraja ! dviprasmybi$ aiškinimas, abejotin$ rašto dalyk$, kalbos dali$ tikrosios prasmės nustatymas.

eisės aišk.! teisės šaltini$ turinio, j$ prigimties ir vietos teisės sistemoje nustatymas, taip pat neaiški$, vienas kitam prieštaraujani$ įst. ir teisės norm$ tikrosios prasmės ir tikslo nustatymas taikant teis.

4et kai atsisakoma jas aiškinti ! taikoma bendra t!klė ! aišk's dalykai neinterpretuojami.eisės aišk. ! nėra įst. reguliuojamas, jo svarbiausi$ t!kli$ nustatymas iki ši$ dien$ yra teisės doktrinos dalykas.

Teisės prasmė' esmė "ali b)ti atskleista taikat tokius b)&us.*.lingvistinį 2. sisteminį

3. funkcionalinį

4. istorinį

5. teleologinį (pagal tiksl")

6. precedentinį

7. lyginam"jį,

8. analoginį

9. teisinį!loginį Teisės ai3k- kosep!ijos.

*.subjektyvioji(statinė).objektyvioji (dinaminė)

Su6jektyvioji ! jos esmė, tikslas ! nustatyti įst. leidėjo vali", istorin raid" ir tai gali b'ti ir turi b'ti per vis" teisėsnormos galiojimo laik".

2ei teisės norma neatitinka keliam$ tiksl$, gali b'ti keiiamas ne jos turinys, bet pati norma.uo tikslu priimamas naujas įst., kuriuo pakeiiama ar papildoma normos reguliuojamoji sritis. @sant tokiam

aiškinimui, kiekvienas gyventojas žino! jei norma nepakeista ar nepakits jos turinys L?emiantis šia konsepcija užtikrinamas normos stabilumas, teisinis saugumas. 3ubjektyviojo aiškinimo esmė ir ta,

kad visomis galimomis priemonėmis b't$ nustatyta normoje išreikšta nesikeiianti valia. &io aiškinimo šalinikai si'lo netik naudoti normos teXtu, bet ir išsiaiškinti aplinkybes, kurios patvirtint$ ar paneigt$ atitinkamos valios buvim".

36jektyvioji > jos tikslas! užtikrinti kiek galima glaudesnį atitikim" tarp teisės normos ir gyvenimo, t.y. t$ visuomeninio ir politinio gyvenimo laikotarpio, kuriuo ta norma aiškinama.

Visuomenės santykiai vystosi spariai, todėl atsiranda neatitikimas tarp teisės ir gyvenimo. &is konfliktassprendžiamas b'dais0

*)priimant naujas normas, kurios atitikt$ gyvenimo etap" )arba aiškinti teisės normas taip, kad b't$ pašalintas tas neatitikimas.D? taikoma ir subjektyvioji ir objektyvioji konsepcijos.

Pa"ri&iės teisės ai3kiimo prie$astys.(j$ labai daug, plaiau *GGB 2ustitia #r.*,,-)

1. 5asikeitusios ekonominės, ideologinės, politinės visuomenės vystymosi, eg%istavimo s"lygos.

2. Dingvistinės priežastys, nes teisinė kalba abstrakti, neapibrėžta, daug apibendrinim$ s"vok$ dėl to reikiaatskleisti t$ tikr"j" teisės normos prasm, pagrįsti jos taikym" konkreiai gyvenimo situacijai.

3. eisės spragos ! atsiranda esant netobulai įst. leidybai. eisės spragos pagal prigiimtį yra0 *) 5irminės! kai dėl netobulos įst. leidybos ar kit$ priežasi$ (pv%. teisinės tec=nikos) iš tikr$j$ eg%istuojantys

visuomeniniai santykiai apskritai nėra teisinio reguliavimo dalykas (pv%. nereguliuojami santykiai dėl donorystės, organ$ transplantavimo).

) 1ntrinės ! tam tikri visuomeniai santykiai nors ir sureguliuoti teisės normomis, bet dėl gyvenimo pokyi$ atsirado nauj$ aplinkybi$, kurios įst. nebuvo numatytos ir aptartos, (pv%. N< nenumatyta kompiuterinės duomen$ ba%ėsapsauga)..1iškinama siekiant užtikrinti visuomenės santyki$ stabilum".

3iekiant organi%uoti ir unifikuoti teis, svarbu atsižvelgti taikant teis į tarptautines sutartis. #acionalinės teisėsnormos turi b'ti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tarptautinės teisės šaltinius.

T07SĖS A7N=767M8 B?;A7. +T-ai3k- b)&as# visuma "imii"% mąstymo priemoi%' skirt% teisės turiiuiustatyti- Svarbu' ka& t#klės remt%si vieo&ais ar"umetais' priemoėm-,Pia populiariausi0

/- Li"vistiis! kalbos mokslo metodas, kartais vadinamas ! gramatiniu, semiotiniu ir tt. Dingvistinio aiškinimoišskiriami tokios pagrindinės t!klės0

1. žodžiams ir terminams turi b'ti suteikta ta reikšmė, kuri b'dinga ir literat'rinėje kalboje, jei nėra pagrindokitaip aiškinti. &i t!klė vadinama auksine aiškinimo t!kle. 2ei žodžiui suteikiama kitokia reikšmė, nei literat'rinėjekalboje, tai turi b'ti pagrįsta, įrodyta kit$ aiškinimo b'd$ pagalba arba tai turi sekti iš įst. įtvirtinto terminoapibrėžimo. 1bibrėžimai, įtvirt. įst. vadinami legalia definicija ! legalus apibrėžimas.

25



2. jei įst. leidėjas legalia definicija ar kt. b'du apibrėžia atitinkam" termin", tai b'tent šia prasme ir reikia jį vartoti.

3. terminas, kurį įst.leidėjas nustato konkreiai teisės šakai, negali b'ti vartojamas aklai kitoje teisės šakoje.

4. negalima skirtingus terminus vienodai apibrėžti.

5. jei įst. neįtvirtintas termino apibrėžimas, reikia remtis teisės mokslu ir praktika.2- Sistemiis ai3k- ! pagrįstas, kad eg%istuoja teisės norm$ sistema. 2o šaknys siekia 3en.?om", kai buvo

draudžiama aiškinti teisės norm", nesusiet" su įst. teXtu. &io metodo pagalba nustatoma teisės normos reikšmė, remiantiss"veika su kitom teisės normomis. 5irma nustatoma teisės normos vieta teisės sistemoje, teisės šakoj, teisės institute, po to

nustatomos normos, kurios logiškai susietos su aiškinama norma. <ai taikomas sisteminis metodas, svarbu nustatytitokius ryšius01. aiškinamos teisės normos ryšį su norma, kurios pagalba atskleidžiama teisės termino, esanio aiškinamoje

normoje, reikšmė.2. bendr$ ir speciali$ norm$ ryšį. 3pec. normos apibrėžia bendr$ norm$ veikimo ribas, nustato išimtis. <ai yra

spec. norma, bendroji norma netaikoma.3. nukreipiam$j$ norm$ ryšius. &ioms normoms b'dinga, kad jose norma formuluojama nepilnai. <ad išsiaiškinti

norm", reikia ži'rėti į kit" norm", į kuri" nukreipiama.4. panašiu turiniu vienar'ši$ norm$ ryšį. (o nereikia painioti su bendr$ ir spec. norm$ ryšiu).Pia taikomas

lyginamasis metodas, kurio pagalba nustatomi ši$ norm$ požymiai, kurie jas atskiria vienas nuo kit$.:- @uk!ioaliis meto&as# remiasi fakt$ aplink žinojimu., kuriuose funkcionuoja veikianti, taikoma teisės

norma.Pia naudojamai politiniai, moraliniai argumentai, paži'ros į tam tikrus teisinius santykius.

- Lo"iis meto&as ! toks m"stymo procesas, kurio metu teisės normos reikšmė nustatoma logikos priemoni$ pagalba. okio proceso metu abstrakti teisės normos esmė įgauna konkretesnį pob'dį. Dog.m. sudaro kiti metodai0loginė anali%ėišvados remiantis analogija

privedimas iki absurdo ir kt.Dog. 1nali%ės metu išaiškinami požymiai, apimtis ir kt.Ašvados remiantis analogija ! naudojamas, kai normose įtvirt. nebaigtinis aplinkybi$ s"rašas ! pv%. Q ir kitaR, Qir

panašiaiR. Pia įst. leidėjas įgalina teisės aiškintoj" išaiškinti teisės normas, išplėsti nebaigtinį s"raš" kit$ analogišk$ aplinkybi$ pagalba.

T07SĖS A7N=767M8 R?NYS 1iškinimo apimtis susijusi su teisės normos teXtine išraiška0Pa"al ai3kiimo apimt(0

1. Paodins ! tikr"jį teisės norm$ turinį galima nustatyti perskaiius teXt". 5rasmė ir raidė sutampa. aikyti tik pažodinį aiškinim" negerai, nes svarbu ne tai, kokia žodine forma t!klė suformuluota, o tai, kad remiantis jos teXtu galima

neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams nuorod$ atitinkamomis s"lygomis veikti atitinkamu b'du.

5v%. norma ! banko indėlininkais gali b'ti pilieiai, be pilietybės, užsienieiai.2. Ple%ia#asis ! kai tikrasis turinys platesnis nei raidinis, teXtinis normos formulavimas. eisės normos teXtinė

prasmė aiškinama plaiau, iki tikrosios tos normos prasmės. &is aiškinimas naudojamas aiškinant nebaigtas aplinkybes bei veiksmus. #egalimas šis aišk., kai yra baigtinis aplinkybi$ subjekt$ s"rašas, taip pat kai yra išimtys iš bendr$ t!kli$.

-. iaurina#asis ! atvirkštinis pleiamajam.2į s"lygoja spec. norm$ buvimas. 3pec. norma apriboja bendr"j" norm" ir daro išimtis. 2i tarsi apriboja bendros normos veikim" toje dalyje, kuriai skirta spec. norma. #audoti siaur. 1ikš., kaiyra nebaigtas s"rašas negalima. aip pat draudžiama naudoti siaur. ir pleiam. aiškinimus, kai tam tikri teisiniai terminaiyra apibrėžti, įtvirt. įstatyme, bet jei toks aiškinimas prapleia ar siaurina ribas.Pa"al ai3kiimo subjektus. ai priklauso nuo aiškinani$ subjekt$ statuso1. 81i!ialus ai3kiimas ! atlieka kompetentingi tai atlikti v!bės organai ir yra privalomas viesiems teisės

subjektams. Eficialus aišk. gali b'ti0

*)autentiškas ! kai aiškina teisės akt" išleids organas, tam nereikalingi spec. įgalinimai+)deleguotas! aiškina ne akt" išleids subjektas, o tam specialiai įgaliotas.iek autentiškas tiek deleguotas gali b'ti0

*)<a%ualus!oficialiai privalomas konkreioje teisinėje byloje, konkretiems subjektams konkreiu atveju.)#orminis! bendro pob'džio, privalomas visiems teisės subjektams ir visada, kai reali%uojama teisėsnorma, kuri aiškinama. 2is formaliai privalomas nagrinėjant bylas, išaiškintas tos teisės normos pagrindu.aiau tai tik argument$, suvokimo pagrindai , bet ne tam tikro teismo sprendimo pagrindas. &isišaiškinimas nenagrinėja efektyvumo klausim$, o apsiriboja teisės taikymo praktikoje anali%e.

. 6eo1i!ialus ai3k . ! atlieka visi teisės subjektai. #eprivalomas. 2o reikšmė priklauso nuo aiškintojo autoriteto, išvad$ pagrįstumo. 2is yra0

paprastas! atlieka žmonės be teisinio išsilavinimo+kompetentingas ! aiškintojas su teisiniu išsilavinimu+mokslinis ! aiškina teisininkai! mokslininkai savo monografijose, komentaruose, straipsniuose. (eiss aiškini#o prieastis + panaikinti teiss spragas.

T07SĖS SPRA9G 6A7=767M8 B?;A7.1) teisės aiškinimas

26



2) remiantis teisės analogija ir įst. 1nalogija ! tai konkreios teisinės bylos išsprendimas teisės norm$ pagrindu,kurios skirtos ne šiam konkreiam atvejui, o panašiam.. aikoma teisės norma tiesiogiai t$ duot$ santyki$ nereguliuoja, o reguliuoja kitus, artimus, giminingus, santykius. eisės analogija ! sprendimo konkreioj byloj

priėmimas , remiantis bendraisiais teisės principais ir teisės esme. eisės analogija taikoma, kai negalima parinkti panaši$ teisės norm$, tai yra pritaikyti įst. analogijos.Visose teisės šakose galime taikyti tiek įst., tiek teisės analogijas,išskyrus baudžiam" ir administracin teisės šakas, nes ia nusikaltim$ s"rašas baigtinis.

3) remiantis teisiniais paproiais,teisės paproiai prie teisinės sistemos.

4) teisinis precedentas ! yra teisminis precedentas ir administracinis precedentas ! daugiau paaškinti nesiteikė.

Q2H- T07SĖS R0AL7AV7M8 SAMPRATA

eisės aktuose įtvirt. normos tampa gyvomis, kai reali%uojamos tam tikruose santykiuose. Teisės reali5avimas # teisės ormose ustatyt% reikalavim% ir "alimybi% ("yve&iimas teisės subjekt%

praktiėje veikloje-eisės reali%avimas suprantamas kaip teisės reguliavimo proceso konkreti išraiška.eisės reali%avimo išskiriamos formos pagal teisės subjekt$ teisėk'ros veiksm$ pob'dį01. au&ojimasis teise-2. vyk&ymas-3. laikymasis-4. taikymas-

/-6au&ojimasis teise# pasireiškia aktyviu galimybi$, nustatyt$ teisės normose, reali%avimu. &ios formos ribosereali%uojamos teisini$ santyki$ subjekt$ subjektinės teisės. aip pat tai yra v!bės organ$, organi%acij$ įgalinim$ reali%avimas. ai daroma vadovaujantis savo statutais, įst. ir kitais teisės aktais, įtvirt. j$ teisinį status". #audojimositeisės įgyvendinamos įgaliojaniomis teisės normomis. Ašskiriamas 0 naudojimasis teise asmen$ ir naudojimasis teise v!

bės organ$ ar pareig'n$. 1smen$ naudojimasis ar nesinaudojimas priklauso nuo j$ valios, jei turi pasirinkimo laisv. V! bės organ$ ir pareig'n$ naudojimosi teisė yra ne tik teisė, bet ir pareiga. 1smen$ niekas negali priversti naudotis ar nesinaudoti teise, niekas jiems netaiko už tai atsakomybės.2-Vyk&ymas ! reali%uojamos įpareigojanios teisės normos. ai susij su subjekto pareigos vykdymu. ai fi%ini$ ir

juridini$ asmen$ veiksm$, nustatyt$ teisės normose atlikimas. ie veiksmai gali b'ti nustatyti sutartyse, kituoseindividualiuose aktuose, priimamuose teisės taikymo procese(pv%. <!cijoje piliei$ pareigos ! j$ vykdymas C teisėsvykdymas). Vykdymui kartais prilyginamas susilaikymas nuo tam tikr$ veiksm$, bet nesvarbu, ar tai aktyv's, ar pasyv'sveiksmai, jie susij su įparigojani$ norm$ įgyvendinimu. eisės vykdymo tvark" reguliuoja procesinės teisės normos.:-Laikymasis ! susijusi su draudžiani$ norm$ reali%avimu. ai tokia teisės reali%avimo forma, kai teisės subjektaineatlieka teisės normomis uždraust$ veik$, t.y. susilaiko nuo j$. &iuo atveju teisės subjektai savo elgesį suderina su teisės

norm$ reikalavimais.Daikymusi reali%uojamos pasyvios teisinės pareigos. Daikantis teisės norm$ nereikia atlikti kokiosnors specialios veiklos, o užtenka nevykdyti uždraust$ veiksm$. Daikymasis įgyvendinamas savanoriškai, teisėtais poelgiais.-Teisės taikymas ! teisinėje literat'roje išskiriamas teisės reali%avimas ir teisės taikymas. ?eali%avimas buvosuprantamas plaiau, apėmė teisės norm$ igyvendinimo kelius, o teisės taikymas aiškinamas kaip v!bės organ$ valdingaveikla ir v!bės organai, remdamiesi savo įgalinimais, priimdavo individualius teisės taikymo aktus. &iuo atskyrimu

pripažįstama, kad asmenys nėra teisės taikytojai. o atskyrimo pagrindas ! teisės taikytoj$ lygis ! aukštesnis lygis(v!bė josorganai) ir žemesnis ( kiti asmenys). 4et dabartinėje teisės teorijoje reali%avimas ir taikymas neatskiriami, nes reali%uotigalimas tik j" taikant. eisės taikymas suprantamas plaiau, kaip teisės norm$ įgyvendinimo visuomeninėje praktikoje

procesas. &iuo atveju praktiškai reikia abi šias s"vokas sutapatinti. 4et teis reali%uoti galima vykdant ir tt.

2J- T07SĖS R09>L7AV7M8 SAMPRATA- ;ALY=AS' M0T8;AS' M0DOA67MAS-

Teisiis re"uliavimas yra visuomeii% satyki% sutvarkymas bei sure"uliavimas teisii% priemoi% pa"alba .eisinis reguliavimas yra sudėtingas ir įvairiapusiškas reiškinys, nes yra vykdomas daugelio priemoni$ pagalba. eisinis

poveikis yra platesnis už teisinį reguliavim", nes į teisinio poveikio strukt'r" įeina teisinė s"mon, politika ir kt.eisinis reguliavimas yra teisinio poveikio r'šis.

9 teisinio reguliavimo sfer" patenka ne visi teisiniai satykiai' o tik turitys tam tikrus spe!i1iius po$ymius.*. 2ie atspindi ne tik individualius interesus, bet ir visos visuomenės interesus.. &i$ santyki$ pagalba reali%uojami santyki$ dalyvi$ interesai.Pia svarbu ne tik tai, kad jie yra reali%uojami, bet

iš karto pre%iumuojama, kad kiekvieno j$ interesai yra apribojami, kad b't$ patenkinti kito dalyvio interesai.-. &ie santykiai turi b'ti pagrįsti susitarimu, kad b't$ įvykdytos tam tikros taisyklės, o t.p. paremti pripažinimu,

kad šios taisyklės yra privalomos.. &i$ santyki$ pagrindu reikalaujama laikytis taisykli$, kurios garantuojamos tam tikra jėga.

eisinis reguliavimas yra taip pat pagrįstas tam tikra vystymosi patirtimi.3iekiant nustatyti teisinio reguliavimo sfer", reikia remtis ne tik santykiu, bet ir teisės specifika, jos esme. eisės esmė C

tam tikra tvarka visuomenėje.Visuomeiė tvarka yra tokie santykiai, kai vien$ asmen$ ar organ$ sprendimai tampa privalomais kitiemsasmenims ar organams. Privalomumo 3altiiai yra šie0

- paklusimas+- susitarimas+

27



- įtikinimas+- prievarta.

Pia svarbu tam tikr$ apibrėžt$ sprendim$ buvimas bei sutikimas juos vykdyti. teisiio re"uliavimo s1erą pateka. Nios trys "rupės su&aro teisiio re"uliavimo &alyką-

*. urtiniai santykiai. (5rekiniai C piniginiai santykiai). 2ie taip pat apima gamybinius, main$, paskirstymo ir kt.santykius.2iems bendra, kad juos praktiškai visus galima išreikšti pinig$ pagalba. 2ie sudaro ekonominį valstybės

pagrind", todėl jiems b'tinas teisinis reguliavimas.. Visuomenės valdymo sfera. Visuomenės valdymo santykiai sutampa su turtiniais, kai kalbama apie ekonominį

valdym". @sminis valdymo santyki$ požymis C tai aukštesni$j$ organi%acij$ bei pareig'n$ sprendim$ privalomumas žemesniesiems organams, pareig'nams bei pilieiams. &is mec=ani%mas apima tris valstybinėsvaldžios šakas, o j$ valding$ santyki$ pagrindas ir viena pagrindini$ priemoni$ yra teisinis reguliavimas.

-. Visuomeniniai santykiai, skirti visuomeninės tvarkos pažeidim$ užkirtimui, taip pat kaltės pob'džionustatymui, bei skirti atsakomybės pob'džiui už įvairius nusikaltimus nustatyti. <itaip tariant tomis sant. ```` kuriais visuomenė pati save gina nuo neigiam$ reiškini$, naudodamasi teisės norm$ pagalba. ai yraapsauginiai santykiai.

<iti santykiai patenka į teisinio reguliavimo sfer" tik tada, kai jie turi turtinį, valdymo ar apsaugos pob'dį. odėl kartaissutinkama situacija, kada dalis reguliuojama teisinėmis normomis, o kita dalis C ne. 5avy%džiui C šeimos santykiuosesantuokos sudarymas, sutuoktini$ turto klausimai reguliuojami teisinio reguliavimo pagalba, o bendravimas, santykiaišeimoje C ne.

#acionalinėje teisės sistemoje reguliuojamas dalykas yra turtiniai, valdymo ir apsauginiai santykiai, bet tai vykstaaukštesnėje sistemoje.

eisinio re"uliavimo s1era "ali kisti priklausomai uo (vairi% tam tikr% veiksi% ar aplikybi%- 5avy%džiui C ji gali plėstis atsiradus naujam, anksiau neeg%istavusiam santykiui, kuris priima turtinius, valdymo ar apsaugoselementus. 5avy%džiui C santykiai ekologijos srityje. @kologiniai santykiai tuo yra įdom's, kad juose QsutelpaR visi C turtiniai, valdymo ir apsauginiai.

eisinio reguliavimo sfera gali b'ti siaurinama, atsisakant naudotis vienose ar kitose visuomenini$ santyki$ sferose.

5avy%dys C šeimos santykiai musulmoniškose valstybėse, kur viskas paremta <oranu.

T07S7678 R09>L7AV7M8 M0T8;AS # tai tam tikros teisės poveikio visuomeiiams satykiams b)&ai beipriemoės-

2ei dalykas pasako, k" reguliuoja teisė, tai metodas ! kaip teisė reali%uoja savo reguliavimo funkcijas. #uo teisinioreguliavimo metodo priklauso ir teisinio reguliavimo efektyvumas.

eisinio reguliavimo metod" sudaro tokie elementai, kurie leidžia geriau suprasti, kaip teisė veikia įvairius

socialinius procesus.

Amperatyvusis naudojamas detaliai sureguliuoti visuomeninius santykius, siekiant nustatyti konkret$ santyki$ dalyvi$ elgesį. <ai siekiama santykius sureguliuoti siekiant jiems suteikti didesn laisv, naudojamas dispo%ityvinismetodas. &i laisvė duodama tam tikrose ribose.

Krynu pavidalu šie abu metodai eg%istuoja retai. /ažniausiai taikoma j$ sinte%ė, taiau vienas j$ dominuoja.1dministracinėje ir baudžiamojoje teisėje dominuoja imperatyvusis metodas, civilinėje teiėje C dispo%ityvusis.Atlik&amas re"uliavimą teisės k)rėjas taiko tam tikras teisiio re"uliavimo priemoes . 2is gali santyki$

dalyviams duoti tokius nurodymus0> elgtis tik taip Anurodymas'* #urodymas b'dingas imperatyviajam reguliavimo metodui. 2is suvokiamas0visa, kas neleista C draudžiama.

- taip nesielgti Adraudimas'* /raudimas ir leidimas yra b'dingi dispo%ityviniam metodui.iek esant draudimui, tiek leidimui, santyki$ dalyviai gali pasirinkti elgesio variantai gali elgtis, kaip galvojaesa b'tina. @sant draudimui elgesio laisvė prasideda už konkretaus draudimo rib$, o leidimui C elgesio laisvėneribojama.

> elgtis taip) kaip atrodys 6ūtina Aleidimas' /ispo%ityviajam metodui b'dinga tokia formulė C visa, kasnedraudžiama, yra leidžiama.

=uris meto&as vyrauja lemia (vair)s veiksiai' tokie' kaip.- teisinio reguliavimo prigimtis+- istorinės tradicijos+- kult'ros lygis+

- s"monės lygis+ ir kt.

3varbiausias vaidmuo tenka teisinio reguliavimo prigimiai bei valstybės vietai visuomenėje.

28



Valdymo santykiuose naudojamas imperatyvinis ir dispo%ityvinis metodai, bet, kuris vyrauja, priklauso nuo politinio režimo. 2ei imsime totalitarin visuomen, tai dispo%ityvinis reguliavimas taikomas tiems, kurie valdo, o tiems,kuriuos valdo C imperatyvinis. /emokratiniame režime vai%das yra atvirkšias.

urtiniuose ir apsauginiuose santykiuose taip pat naudojami abu metodai, taiau vyrauja dispo%ityvinisreguliavimas.

<uo stipresni valstybės vaidmuo visuomenėje, tuo labiau vyrauja imperatyvinis reguliavimo metodas ir atvirkšiai.Amperatyviniame reguliavime dažniausiai naudojamas nurodymas, o visa kita yra už įstatymo rib$.

- Su6ordina#ija ir valdingo įsakymo metodas taikomas administracinėje teisėje.- Skatinimo metodas C darbo teisėje, kur veikia premijavimo ir nuolaid$ sistemos, skirtos darbuotoj$

materialiniam skatinimui, o t.p. administracinėje teisėje, kai kalba eina apie apdovanojim" ordinais ir medaliais.- -utonomiškumo ir šali$ lygy6ės metodas. 2is garantuoja šali$ vienod" procesin padėtį, bet tai nereiškia, kad

jie suniveliuoti. aikomas procesinėse teisė šakose.- Ctikinėjimo ir prievartos metodas. 2is taikomas administracinėje, baudžiamojoje ir kt. teisės šakose. 2is

b'dingas teisei apskritai.- %ekomenda#ini s metodas taikomas žemės 'kio teisėje.- Individualus metodas. 3avarankiška subjekt$ teisinė veikla, nukreipta reglamentuoti vienetinius

visuomeninius santykius, neturinius visuotinio pob'džio, teisni$ priemoni$ pagalba.

T07S767S R0<7MASai tam tikr$ atitinkam$ visuomenini$ santyki$ grupi$ reguliavimo b'd$ bei priemoni$ visuma.Viešojoje teisėje

taikomos metodai ir priemonės, apimanios privatinėje teisėja naudojamas metodus ir priemones. 2os gali b'ti, kaipmatėme, atskiros teisinės sistemos. 5avy%džiui C konkreios teisės sistemos teisinis režimas. 2is priklauso nuoreguliuojam$ santyki$ turinio ir s"lyg$ ir aplinkybi$, kurios reikalauja b'tent tokio o ne kitokio reguliavimo metodo.

Visas teisinis reguliavimas vyksta teisinio regulia&i#o #ecani'#o pagalba. eisinio reguliavimo mec=ani%mas C sistema teisni$ priemoni$, kuri$ pagalba reguliuojami visuomeniniai santykiai arba teisinio reguliavimo priemoni$ sistema. eisinį mec=ani%m" sudaro šie elementai0

- teisės normos+- teisės norminis aktas+- oficialus teisės aiškinimo aktas+- teisiniai faktai+- teisiniai santykiai+- teisės reali%avimo aktai+- teisės taikymo aktai+- teisinė s"monė.

<iekvienas t$ element$ tam tikru b'du reiškia žmoni$ elgesį bei visuomeninius santykius.

eisini$ reguliavimo priemoni$ taikym" vai%duoja sc=ema0

T07S7678 R09>L7AV7M8 STA;7E8Seisinis reguliavimas yra gana sudėtingas ir ilgalaikis. Viskas prasideda nuo susitarimo, kad dažnai pasitaikanius

santykius reikia sureguliuoti. &i stadija nėra teisinis reguliavimas.eisinis reguliavimas prasideda tada, kai tie santykiai įtvirtinami teisinėse normose.A. eisės normos suk'rimas ir įtvirtinimas teisės norminiame akte. 4endro pob'džio taisyklės

individuali%uojamos AA stadijoje.AA. eisi$ ir pareig$ individuali%avimas ir sukonkretinimas atsiradus teisiniams faktams.j$ metu atsiranda

individual's santykiai, kuri$ dalyviai turi konkreias teises ir pareigas.

AAA. <onkrei$ teis$ ir pareig$ reali%avimas. 2is veikia teisės tvarkymo ar teisės reali%avimo akt$ pagrindu.Q2K- Teisės taikymo samprata-

Teisės taikymas ! valdinga kompetenting$ v!bės organ$ veikla reali%uojant teisės normas konkreiu gyvenimo atveju ir individualiai apibrėžt$ asmen$ atžvilgiu.Teisės taikymo po7ymiai;*.taikym" vykdo tik kompetentingi v!bės organai, pareig'nai, ar visuomenės organai įgalioti v!bės!D? to nėra. 1tskiriasmenys, nesantys pareig'nais, neturintys spec. įgalinim$, taikyti teis negali.2. teisės taikymo veiklos turinys remias individuali$ teisės akt$ pagrindu. &ie aktai skirti tam tikriems gyvenimo

atvejams, adresuoti tam tikriems asmenims (teismo nuosprendis asmeniui).3. teisės norm$ taikymas vykdomas įst. nustatyta tvarka.Teisės taikymo pagrindinės stadijos;

*.teisinės bylos faktini$ aplinkybi$ nustatymas ir anali%ė.2. rekiamos teisės normos parinkimas

3. teisės normos aiškinimas

4. teisės taikymo akto priėmimas.

29



5. priimto teisės taikymo akto įvykdymas.*.! teisės normos taikomos konkretiems gyvenimo atvejams, tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis. os konkreiosaplinkybės yra teisės taikymo pagrindas. 5rieš teisės normos taikym" reikia nustatyti faktines aplinkybes, kurioms atsirastiskirtas taikomos normos poveikis. ?eikia ne tik nustatyti tas aplinkybes, bet ir jas išanali%uoti ! kad tinkamai pritaikytiteisės norm". &ia stadija pasiekiamas teisės normos taikymo akto pagrįstumas. eisės taikymas pagrįstas tada, kai faktinėsaplinkybės nustatytos visapusiškai, objektyviai.2. ! pasibaigus * stadijai, teisės taikymo subjektas atlieka veiksmus, susijusius su teisės taikymo teisiniu pagrindu.

Veiksmai pasireiškia tuo, kad parenkama reikiama teisės norma, kuri reguliuoja atsiradusius teisinius santykius ir teisiškai kvalifikuoja faktines aplinkybes. eisinė kvalifikacija ! nustatymas, ar ta taikoma norma skirta tamkonkreiam atvejui. <ompetentingas subjektas, parinks tinkam" teisės norm", turi įsitikinti, ar tikras jos autentiškasteXtas, patikrinti ar ju nepakeista, ar norma galioja dabar, ar galiojo tada, kai atsirado aptariami visuomeniniaisantykiai, taip pat atsižvelgti į norm$ galiojimo teritorij" bei galiojim" asmenims. aip pat šioj stadijojapsprendžiamas norm$ koli%ijos klausimas,ir teisės taikymo analogijos klausimas.

Kolizijos išsprendimo t>klės;a) jei susikerta įv. organ$ normos, taikomos aukštesniojo organo normos (seimo ir vyriausybės! taikoma seimo.

b) jei to pat organo, bet priimta skirtingu laiku, taikoma vėliau priimta.

c) jei koli%ija tarp bendros ir spec. normos, taikoma spec. norma.

d) jei federacijos ir federacijos subjekt$ ! taikoma federacijos norma. Sra išimi$.

3. ! aiškinim" išstudijavome anksiau.

4. ! teisės taikymo akt$ priėmimas ! visose stadijose ↑! parengimas teisės norm$ taikymo, o stadija ! baigiamoji ir

pagrindinė teisės taikymo stadija. 2i reiškia, kad kompetentingas subjektas priima individual$ konkret$ sprendim",turintį valding" pob'dį. ai daroma v!bės vardu. Ar įtvirtinama tam tikrame dokumente!teisės akte.5. ! papildoma teisės taikymo stadija, b'tina, kai asmenys, kuriems skirtas teisės taikymo aktas, savo noru jo

nevykdo. ada tokio reali%avimas garantuojamas v!bės prievarta.

T07SĖS TA7=YM8 A=TAS kompetentingo organo oficialus sprendimas konkreioje byloje, turintis v!tybinį valinį pob'dį, esantis atitinkamos

formos ir skirtas individualiai sureguliuoti visuomeninius santykius. #uo teisės norminio akto skiriasi tuo, kad norminis aktas! bendro pob'džio, skirtas daugeliui žmoni$, reguliuoja

atitinkam$ visuomenini$ santyki$ r'šį. eisės taikymo aktas ! individualaus pob'džio, reguliuoja konkreius santykius, skirtas konkretiems asmenims

konkreiu atveju. #orminis aktas ! nustato, pakeiia, panaikina teisės normas, o taikymo aktas ! reali%uoja teisės norminiame akte

įtvirtintas bendras elgesio t!kles, bendras nuostatas, arba teisės normas.Teisės taikymo akt% r)3ys.

Pagal subjektus, kurie taiko teis" 0*.v!bės ir visuomenės organi%acij$..v!bės vadovo-.teisingumo organ$ aktai(teism$)4. prokurat'ros

5. kontrolės ir prieži'ros organ$ aktai. Pagal išorins išraiškos !or#$:

1ktai dokumentai ! atitinkamai įtvirtintas, raštiškas kompetentingo organo sprendimas. &ie aktai turi įv.strukt'r", kuri" apsprendžia svarba, teisinė galia(pv%. 6 dali$0 įžanginė(data, organo, kuris priėmė, nurodymas)!nustatomoji:konstatuojamoji(iškelta byla, fakt$, aplinkybi$, nusikaltimo aprašymas, ieškininio pareiškimo esmė) !

motyvuojamoji(nurodomas akto pagrįstumas)! re%oliucinė (išdėstomas teisinės bylos sprendimo turinys, nustatoma bausmė)! baigiamoji (teisė taikymo, parašas, anspaudas)). 3trukt'rini$ dali$ gali b'ti ir mažiau, pv%. tardymo protokolas!-d.

1ktai veiksmai ! gali b'ti žodiniai ir kompliudentiniai.Oodiniai!organo vadovo žodinis įsakymas, nurodymas.<ompliudentiniai ! atitinkam$ veiksm$ pagalba(pv%. policija reguliuoja eism").1ktai veiksmai s"lygoja teisinės atsakomybės atsiradim".

Pagal teisin" reikš#": pagrindiniai !įtvirtina užbaigt" sprendim" teisinėje byloje(teismo sprendimas, nuosprendis).5agalbiniai ! pagrindas priimti pagrindinius (procesiniai dokumentai! nutartis)

Pagal galioji#o laike:vienkartiniai ! baudos skyrimas

tstiniai!pensijos skyrimas Pagal teisinio regulia&i#o dalyk$ ir pagal taiko#ų teiss nor#ų šakas:konstituciniaiadministraciniai

baudžiamieji

30



procesinės teisės taikymo aktaimaterialinės teisės taikymo aktai

Pagal teiss taiky#o !or#$0Vykdomieji aktai!susij su teisės norm$ dispo%icijos taikymu, kurioje įtvirtintas leidimas.eisėsaugos aktai ! susij su sankcij$ už padarytus teisės pažeidimus, reali%avimu, o taip pat susij su priemoni$

teisės pažeidimams užkirsti taikymu.

(eiss taiky#o aktai nra teiss šaltiniai. /ie yra &ienkartinio, o ne daugkartinio taiky#o aktai. 0ia indi&idualusapibrtas as#enų ratas.

Q:/- T07SĖT8 0L90S78 SAMPRATA

Teisėtas el"esys !veikla, kuri" s"lygoja kult'rinės, moralinės paži'ros, bei praktika teisės veikimo sferoje, pagrįstas"moning$ tiksl$ ir reikalavim$ vykdymu.

eisėtas elgesys atitinka teisės norm".Visi teisės subjekt$ veiksmai bus teisėti, kai atitiks nustatytus reikalavimus.Teisėto el"esio r)3ys.

klasifikuojamos pagal01. teisės subjektus

2. teisės gerbimo laipsnį

3. teisės reali%avimo elgesyje laipsnį

4. teisės šakas

5. pgl. ai, kaip asmuo įtraukiamas į teisinio reguliavimo proces".5opuliariausios * ir . Pagal teiss subjektus 0

konstitucinis (<!cijos reikalavim$ įgyvendinimas), baudžiamasis (įtvirt. 4 normos),darbo ir tt.

Pagal tai, kaip as#uo įtraukia#as į teisinio regulia&i#o proces$0*.marginalinis ! asmuo nesutinka su teisės reikalavimais, bet kad jis nenusikalsta ! priklauso nuo tam tikr$

aplinkybi$ ir priežasi$..konformistinis ! pasyvus asmens teisės norm$ laikymasis, kurį s"lygoja aplinkini$ elgesys. 1smuo elgias teisėtai,

nes taip daro kiti.-.įprastas ! kai teisės idėjos ir principai asmeniui tampa įprastais, savaime suprantamais. 2ie vykdomi

nesusim"stant..socialiai aktyvus !elgesys susijs su asmens iniciatyva. 1smuo nori ir siekia, kad b't$ laikomasi teisės norm$. 2is

pasireiškia dalyvavimu partijose, teisėk'roje, kuriant alternatyvias visuomenės institucijas! pv%. kovoja priešnusikalstamum".

6. teisės pažeidimas.

T07SĖTU 0L90S AP7B?;76A6TYS P8<YM7A7*.eisėtas elgesys (@)! tai elgesys, atitinkantis įstatym$ reikalavimus.eisėtu laikomas elgesys, kuris patenka į

teisinio reguliavimo sfer". @ yra pagrindas visuomenės normaliam funkcionavimui..@ turi atitikti visuomenės interesus ir neprieštarauti visuomenės tikslams. &is požymis! @ objektyvioji pusė.

@ negali b'ti žalingas visuomenei, taiau yra ne visada naudingas.-.eisėtas elgesys yra s"moningas elgesys. eisėto elgesio b'das, s"moningumo pob'dis bei lapisnis ir sudaro @

subjektyviaj" pus..@ gali b'ti savanoriškas, t.y. tokie veiksmai, kurie atitinka atliekanio asmens teises ir pareigas, bet atliekami

nesiimant reali$ prievartos priemoni$

5riverstinis elgesys ! veiksmai, kurie atitinka atliekanio asmens teises ir pareigas, bet atliekami tik veikiantrealioms prievartos priemonėms.

Skirstymas priklausomai nuo T0 po6ūd7io 6ei turinio;*.Ebjektyviai teisėtas (asmens interesai sutampa su visuomenės interesais)..3ituaciškai teisėtas ! nepakankama pagarba visai teisei (priklauso nuo realios situacijos).-.9statymams paklusnus elgesys ! visiškai neišreiškiantis pagarbos teisei. Visuomenės ir asmens interesai

nesutampa, bet asmuo valdo savo elgesį priklausomai nuo visuomenės interes$.

Q:2- T07SĖS PA<07;7M8 +TP, SAMPRATA

TP #tai asmes ar or"ai5a!ijos eteisėta kalta veika' kuria pa&aroma $ala visuomeei ar atskiriems josariams- eisės pažeidim" gali padaryti tik žmogus ar organi%acija. <ad veika b't$ teisės pažeidimas, teisės pažeidėjas

!žmogus turi turėti deliktinį veiksnum".5 ! veika (veikimas arba neveikimas). Veiksmas ! aktyvus asmens elgesys. Veiksmas gali b'ti ir žodži$ ištarimas. #evikimas ! veika, kai asmuo pagal savo pareigas turėjo kažk" atlikti, bet to nepadarė. eisės pažeidimu negali b'tižmogaus mintys ar jausmai, neturintys išorinės išraiškos.

5! paties žmogaus ar organi%acijos veika.

31



5 tai tik kalta veika. <altė psic=inis žmogaus poži'ris į savo poelgį, kuriame pasireiškė neigiamas poži'ris į teis, valstybės ar visuomenės interesus, kit$ asmen$ teises bei laisves, bei į to poelgio re%ultatus.

5 visada padaroma žala visuomenei, valstybei, organi%acijai, žmogui. Oala visuomenei !pagrindinis požymis,apib'dinantis 5 objektyvi"ja pus.

ik neteisėta veika suprantama kaip įstatymuose išdėstyt$ draudim$ pažeidimas bei teisės norminiame akte ar teisės taikymo akte numatyt$ pareig$ neatlikimas.

T07SĖS PA<07;7M8 S>;ĖT7S

5 sudaro element$ sistema, susidedanti iš objektyv. ir subjektyv. pusės, b'tin$ teisinei atsakomybei atsirasti. 2eigunėra nei vieno iš element$, kurie įeina į 5 sudėtį, tai nėra ir teisinės atsakomybės.Teisės pa$ei&imo elemetai.

* Teisės pa7eidimo su6jektas ! tai asmuo, padars 5. 2uo gali b'ti pakaltinamas fi%inis ar juridinis asmuo.4audžiamojoje teisėje ! tik fi%inis asmuo, civilinėje teisėje ! fi%inis ar juridinis asmuo.

.Teisės pa7eidimo o6jektas gali b'ti aplinkinio pasaulio reiškinys, prieštaraujantis teisei reiškinys. Ebjektais gali b'ti socialinės ar asmeninės vertybės, kurioms padaroma žala. 5ažeidimo objektu gali b'ti visuomeniniai santykiai.

-.36jektyvioji T" pusė*-.* prieštaraujanti teisei veika+-. žala+-.- priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos.

.! Su6jektyvi(j( pus: sudaro ! kaltė, kuri suprantama kaip teisės pažeidimo psic=inis poži'ris į padaryt" veik" ir jos pasekmes.

=altė skirstoma.*.yia gali b'ti tiesioginė tyia ir netiesioginė tyia.

*)iesioginė tyia ! asmuo numatė ir siekė tam tikros žalos+)#etiesioginė tyia ! asmuo numatė bet nesiekė žalos.

.#etyia0*)#eatsargumas! nusikalstamas pasitikėjimas, kai asmuo numato elgesio pasekmes, bet naiviai tikisi,kad j$ išvengs.)#usikalstamas ner'pestingumas ! kai asmuo nenumatė visuomenei galimos žalos bet turėjo j" numatyti.

T07SĖS PA<07;7MG R?NYS(P priklauso#ai nuo objekto ir padarytos alos laipsnio pagal pa&ojingu#o &isuo#enei laipsnį:

*.#usižengimai (mažiau pavojingi už nusikaltimus)0 #usižengimai taip pat daro žal" visuomenei, bet ta žala yramažesnė.

*.* drausminiai+*. administraciniai+*.- civiliniai.

.#usikaltimai (pavojingiausios visuomenei veikos).*)#usikaltimai gali b'ti nukreipti prieš valstyb, asmenį, nuosavyb, kitas pilieio asmenines teises ar laisves.)#usikaltimai tai taip pat veikos, kuriomis kėsinamasi į nustatyt" teisėtvark", nustatytos budžiamaisiaisįstatymais.-)Veikos, kuri$ neįtvirtina baudžiamieji įstatymai nėra nusikaltimai. #usikaltim$ s"rašas yra baigtinis.

T07SĖS PA<07;7MA7 TARPTA>T76ĖE0 T07SĖE0 Tarpt-teisėje teisės pa$ei&imas supratamas kaip veika' pasirei3kiati veiksmais ar eveikimu' pa"al

tarp-teis* priskiriama kokrečiai valstybei-

5 nacionalinėje teisėje turi elementus. arptautinėje teisėje teisės pažeidimo element$ visuma nėra b'tina.arptautinėje teisėje teisės pažeidimai skiriasi nuo teisės pažeidim$ nacionalinėje teisėje. okia veika sudaro valstybėstarptautinio įsipareigojimo pažeidim".

arptautinio pažeidimo kvalifikavimas negali b'ti vienos ar keli$ valstybi$ reikalas, o tai turi nustatytitarptautiniai organai G2 saugumo taryba, 2 generalinė asamblėja ar arptautinio teisingumo teismas).

;u elemetai usako tarpt- teisės pa$ei&imą.*. Su6jektyvusis elementas (veika, kuri" galima b't$ priskirti ne atskiram žmogui ar žmoni$ grupei, o paiai

valstybei, kaip tarpt. teisės subjektui..36jektyvusis elementas (valstybė, kuriai ši veika priskiriama pažeidė savo tarptautinį įsipareigojim").

5ažeidimai tarptautinėje teisėje0/-Tarptautiiai usikaltimai # kėsinimasis į ypatingai svarb$ tarptautinį įsipareigojim". arptautiniu

pažeidimu gali b'ti tik masinis arba l.rimtas tokio įsipareigojimo pažeidimas. arptautinėje teisėje nusikaltim$ s"rašas nėra baigtinis. #ėra valstybi$ nusikaltim$ kodekso.

2-Tarptautiiai &eliktai-

Q::- T07S76ĖS ATSA=8MYBĖS +TA, SAMPRATA

1 ! valstybės prievartos priemonė arba reakcija į teisės pažeidim".1! apsauginis teisinis santykis, specifinė teisinė pareiga, teisės norm$ sankcij$ reali%avimas.

32



1! socialinis reiškinys, po%ityviosios teisinės atsakomybės koncepcija.1! tai teisės pažeidėjui teisės normos sankcijoje įtvirtint$ valstybinės prievartos priemoni$ taikymas, kuris pasireiškiaasmeninio, organi%acinio ar turtinio pob'džio apribojimais.

1tsakomybė gali b'tiProspektyviė +po5ityvi, atskomybė yra teigiamas asmens poži'ris į atliekamus veiksmus. ai yra savo veiksm$

svarbos suvokimas, noras bei siekis juos atlikti kuo efektyviau ir greiiau. ai atsakomybė, kad b't$ atliktas pavestasdarbas. eisinėje sferoje tai iniciatyvos pasireiškimas reali%uojant teisės normas. ai atskomybė už b'simus veiksmus.5rospektyvine prasme atskomybė ! asmens socialinė b'tinybė atlikti socialin, moralin, politin,... pareig".

Retrospektyviė +e"atyvi, atskomybė susijusi su atliktais veiksmais. 2i susijusi ne tik su tuo, kad j" asmuosuvoki", bet ir su visuomenės, valstybės, kit$ asmen$ suvokimu. aip pat ji gali b'ti moralinė, visuomeninė ir kita. Vienaiš atsakomybės r'ši$ ! teisinė atsakomybė (1).

T07S76ĖS ATSA=8MYBĖS P8<YM7A7*.1 numato valstybės prievart"..5rievarta yra konkreiai apibrėžta (o ne šiaip apskritai prievarta).-.1 yra susijusi su teisės pažeidimu..1 s"lygoja neigiamas pasekmes teisės pažeidėjui.6.1 apimtis bei pob'dis yra įtvirtinti teisės normos sankcijoje.7.1pribojimai, valst.poveikio priemonės taikomos valstybės kompeteting$ organ$ įstatymo nustatyta tvarka ir

forma teisės taikymo procese.

1smens atlikti veiksmai, numatyti baudž. įstatyme savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Aki tam tikrosprendimo asmuo laikomas nekaltu. 1smuo taip pat gali b'ti atleistas nuo atsakomybės. eisės taikymo procesasneįvyksta. <itais atvejais pažeidėjas gali b'ti atleistas nuo tam tikr$ apribojim$ taikymo bet ne nuo atsakomybės.

T07S76ĖS ATSA=8MYBĖS ATS7RA;7M8 PA9R76;A7.ai aplinkybės, kuri$ visuma s"lygoja atsakomybės atsiradim". 1tsakomybė atsiranda teisės taikymo organo

sprendimu remiantis teisės normomis- @aktii% TA p"ri&u yra teisės pa$ei&imas- Eei yra visi teisės pa$ei&imosu&ėties elemetai' asmuo "ali b)ti patrauktas atsakomybė- <ad b't$ realiai pritaikyta atsakomybė, b'tinas teisėstaikymo aktas ! kompetetingo organo sprendimas, kuriuo nustatoma konkretaus asmens teisinės atsakomybės dydis ir forma (teismo nuosprendis, administracijos įsakymas).

VALSTYBĖS PR70VART8S PR70M86ĖS.*.3ubjektini$ teisi$ apsaugos priemonės (j$ pagalba atstatomos žmogaus, organi%acijos subjektinės teisės,nepatraukiant teisės pažeidėjo teisinėn atsakomybėn).

.<ardomosios priemonės (taikomos ne kaip bausmė, o kaip b'das išaiškinti teisės pažeidimus).-.5riverstinis auklėjimas..5riverstinis gydymas, užtikrinantis visuomenės saugum" nuo neveiksni$ asmen$, padariusi$ teisės pažeidimus.6.eisinė atsakomybė.

T07SĖS TA7=YM8 PA9R76;A7.

*.eisės norma..eisės pažeidimo sudėtis.-.1tleidimo nuo atsakomybės pagrind$ nebuvimas..eisės taikymo aktas.6.Valstybės prievarta.

eisinė atsakomybė negali b'ti taikoma apskritai. 2i turi b'ti apibrėžta. 1 požymius s"lygoja reglamentavimo ir

reali%avimo specifika.T07S76Ė ATSA=8MYBĖ YRA S=7RST8MA.

*.#acionalinėje teisėje+.arptautinėje teisėje ! bet kokios santyki$ formos, kurios gali atsirasti valstybei įvykdžius teisės pažeidim". ie

santykiai gali apsiriboti santykiais tarp valstybės pažeidėjos ir tiesiogiai nukentėjusios valstybės. 2ie gali taip pat b'tisusij ir su kitais tarptautinės teisės subjektais ir pasireikšti kaip kitos valstybės pareiga atstatyti nukentėjusios valstybėsteises ir atlyginti padaryt" žal" arba paios nukentėjusios valstybės ar kit$ subjekt$ teisė pritaikyti kaltos valstybėsatžvilgiu sankcij", kuri" leidžia tarptautinė teisė.

T0S76ĖS ATSA=8MYBĖS =LAS7@7=AD7EA*.5agal organus, reali%uojanius atsakomyb+.5agal sankcij$ pob'dį+-.5agal funkcij"+

.5agal teisės šakas.

Pagal teiss šakas:* Baud7iamoji (nustatyta baudžiam$j$ įstatym$, taikoma už nusikaltimus, griežiausia, gali patraukti tik teismai)

5riemonės0

33



! laisvės atėmimas+!pataisos darbai+!turto konfiskavimas+!mirties bausmė..A&miistra!iė (atsiranda padarius administracinius nusižengimus, nustatytus 15<, sprendžia valstybės

kompetetingi organai)5riemonės0!įspėjimas+!piniginė bauda+

!turto konfiskavimas+!pataisos darbai+!teisi$ atėmimas.

1dministracinė ir baudžiamoji atsakomybė skiriasi pagal teisines pasekmes bei organus, įgyvendinanius atsakomyb.,Divilinė (atsiranda pažeidus turtinio pob'džio sutartinius įsipareigojimus, arba padarius turtin žal", kylani" iš

sutartini$ santyki$ (civilinis deliktas)).Nivilinės atsakomybės esmė ! iš civilinės atsakomybės teisinio santykio atsiradusi pažeidėjo pareiga patirti įstatyme

ar sutartyje nustatytas turtinio pob'džio priemones.Nivilinė atsakomybė numato atsakomyb be kaltės ir ji atsiranda ten, kur padaryta žala.5riemonės0!nuostoli$ atlyginimas+!netesyb$ išieškojimas+!laidavimas+!turtini$ teisi$ apribojimas ar netekimas.

Erausminė (atsiranda padarius drausminius nusižengimus). 5ažeidžiama ne teisės norma, o po%ityvi taisyklė,įtvirtinanti darbuotojo darbines pareigas.1tsakomybė atsiranda0

pagal vidaus darbo tvarkos taisykles+ pagal pavaldum"+dėl darbo drausmės.

5riemonės0!papeikimas+!griežtas papeikimas+!atleidimas.

F!aterialinė (pagal darbo teis siekiama apginti nukentėjusios įstaigos ar organi%acijos interesus dėl darbuotojo padarytos žalos). Haterialinės atsakomybės prigimtį lemia ne žalos padarymo b'das, o materialinės atsakomybės subjekto

teisinis statusas žalos padarymo momentu, t.y. buvimas darbo santykiuose su nukentėjusia organi%acija.

eisinės atsakomybės filosofinis pagrindas 9

eisinės atsakomybės teisinis pagrindas >

Q:-T07SĖS A=T8 SAMPRATA- R)3ys

Teisės akto sąvoka #

Teisės akt% r)3ys.eisės aktai pagal teisinės informacijos pob'dį0

1. teisės norminiai aktai ! teisės normas įtvirtinantys teisės aktai, įst. ar poįstatyminiai aktai+ turi norminį pob'dį+2. individual's teisės aktai ! nustato, pakeiia ar įtvirtina subjektini$ teisi$ ir teisini$ pareig$ pasibaigim".

ai v!bės organ$ individualaus pob'džio aktai, teism$, arbitražo sprendimai, tyrimo ir apklausos aktai,inspekcij$ sprendimai+

-.teisės aktai, įtvirtinantys teisinius faktus, t.p. įtvirtinantys subjekt$ teisinį status". 2ie skiriami0*) įtvirtinaius teisinį status" (pasas, karinis bilietas),) įtvirt. faktus, nuo kuri$ priklauso teisės objekt$ teisinis režimas (transporto priemonės registracijos

liudijimas, liaudiškai ! auto tec=ninis pasas),teisės aktai, įtvirt. teisės subjekt$ valios išraišk" (sutartys, pareiškimai),

-) t.a. įtvirt. faktus, įvykius ! aktai dėl statini$, auto sugadinimo stic=inės nelaimės metu,) t.a. įtvirt. prekini$, materialini$ vertybi$ paskirtym" (finansiniai bank$ pajam$!išlaid$ aktai),6) t.a. įtvirt. j$ turėtoj$ turtines teises (vertybiniai popieriai),

7) t.a. įtvirt. įrodymo faktus, t.p. naudojami įrodinėjant faktus, turinius teisin reikšm(teisiniusfaktus).ai faktai, kurie patys neturi teisinės reikšmės savaime, bet įtvirt. įrodymus.

statym% r)3ys.- <ostitucija! aukšiausi" teisin gali" turintis teisės norminis aktas, kuriame įstvirtinti v!bės ir visuomenės pagrindai+

34



- <onstituciniai įst. ! j$ ir <!cijos pagrindu kuriama teisės normini$ akt$ sistema+- <odeksai ! įst., kur apjungtos ir susistemintos teisės normos, reguliuojanios tam tikr" grup visuomenini$ santyki$

(4<, N< ir t.t.)+- Hodeliniai įst. ! t.y. tipinis aktas, kur įtvirt. norminio pob'džio rekomendacijos, taip pat vien$ ar kit$ klausim$

galimi tei siniai sprendim$ variantai ( *G7m. 21V 4<)+- arptautinės sutartys ! įst. gali" turintys norminio pob'džio susitarimai. D? turi gali" tik seimo ratifikuoti+- 5rograminiai įst. ! tokie įst., kurie nustato v!bės ekonominės ir socialinės veiklos tikslus, bet ne teisės normas,

reguliuojanias teisini$ santyki$ subjekt$ elgesį+- 5aprastieji(organiniai) įst.!priimami ir veikia remiantis <!cijos aktais ir reglamentuoja apibrėžt" visuomenės

gyvenimo sritį.

Po(st-akt% r)3ys. *.v!bės vadovo0 įsakai, dektretai. D? pre%identas leidžia leidžia norminio ir individualaus pob'džio dekretus, pv%. GW U*G dėl v!bės energetikos daugiau.(su pavy%džiais Diekytei silpnai).. vyriausybės norminiai aktai ! nutarimai(norminio pob'džio), ir potvarkiai.1. ministerij$, departament$, kt. valdymo organ$ norminio pob'džio aktai.

2. vietos savivaldos organ$ sprendimai.

3. arptautinės sutartys, turinios norminį pob'dį, bet neratifikuotos.7&ivi&ualaus pob)&$io aktai # skirti konkretiems teisės subjektams, kurie yra teisinio reguliavimo feroje. 2ie !vienkartinio taikymo aktai. 2uos reali%avus, jie baigia galioti. ai b'tina priemonė reali%uojant teisės norm$ bendruosiusnurodymus, įtvirtintus teisės norminiuose aktuose. An. aktai turi privalom"jį pob'dį, j$ vykdymas garantuojamas v!bėskompeteting$ organ$.

7&-akt% r)3ys.5agal form"0

utarimai' uospre&$iai' spre&imai' (sakymai' sutartys # jie e(tvirtia teisės orm%5agal juos priimanius teisės subjektus0

valstybiiai' evalstybiiai-5agal teisės f!jas0

re"ulia!iiai +pv5- (sakymas &ėl paauk3tiimo parei"ose,'apsau"iiai +teisės uospre&$iai,-

5agal teisin prigimtį0pa"ri&iiai ir pa"albiiai-

5agal teisinio reguliavimo dalyk", pagal teisės šakas0!iviliiai' bau&$iamieji' a&miistra!iiai' &arbo ir tt-

eisės norminis aktas yra teisės šaltinis, o individualaus pob'džio aktai nėra.

:F- T07SĖS 68RM767S A=TAS- P8<YM7A7' R?NYS- 68RM767G A=TG 9AL78E7MAS LA7=0' 0R;VĖE07R ASM067MS

Teisės ormiis aktas# v#bės kompeteti"% or"a% teisėk)ros re5ultatas arba tautos valios teisėk)rosre5ultatas re1ere&umo atveju-

Teisės ormiis aktas visa&a (1ormiamas kaip o1i!ialus v#bės &okumetas' turitis 1ormą' strukt)rą' turi(-

Teisės ormiis akto po$ymiai.

Teisės ormiis akto r)3ys.

(eiss nor#inis aktas klasi!ika&i#o į:/, (st-'2, po(st- Aktus-

Pagal tai, kelių teiss šakų nor#as jis įt&irtina.*) įtvirt. vienos teisės šakos normas (pv%. baudžiam. . normas)) kompleksiniai ! įtvirt. keli$ teisės šak$ normas, reguliuojanias visuomenini$ santyki$ sfer".

Pagal api#tį ir &eiki#o būd$:*.4endro veikimo aktai ! apima tam tikros r'šies santykius tam tikroje teritorijoje..?iboto veikimo aktai! galioja tam tikram administraciniam vienetui ar apibrėžtam asmen$ ratui.-.Spatingo ar išimtinio veikimo aktai ! galioja esant ypatingoms, išimtinėms s"lygoms.

Pagal subjektus:*.9st. leidžiamosios valdžios aktai.2. Vykdomosios valdžios aktai

3. eisminės valdžios aktai.

T07SĖS 68RM767G A=TG S79AL78E7MAS LR Sra įst. Qdėl D? įst. ir kit$ teisės akt$ skelbimo ir įsigaliojimo tvarkosR *GG6 U U7, paskelbtas QV!bės žinioseR

*GG6 m. #r.*,). 5agal jį ! oficialus paskelbimas yra akt$ skelbimas v!bės žiniose. D? įst. įsigalioja, kai juos pasirašo ir

35



paskelbia pre%identas, jei paiame įst. nenumatyta kita įsigaliojimo diena. 9st. paskaityti patiems. <ada įsigaliojavyriausybės nutarimaiL

=A;A T07SĖS 68RM767A7 A=TA7 60T06=A 9AL78S1) eisės norminis aktas ! laikino pob'džio ir jame nustatytas jo galiojimo laikas, kuriam pasibaigus aktas netenka

galios.2) panaikinamas įst. nustatyta tvarka (pv%. priėmus kita įst.).

3) kai sen" įs. 5akeiia naujas įst., kuris prieštarauja senajam. #auja nukonkuruoja sena, bet senasis įst.

nepanaikinamas. (/raugė /ėstytoja nusiaiškino, aš supratau, kad tai! nes"monė ! išplaukia iš praktikos, bet teorijoj tonegali b'ti).4) teisės aktas nepanaikinamas (pv%. dėl ekonominio reguliavimo), bet nepriimamas ir jį pakeiiantis, nes išnyksta

tie santykiai, kuriuos tas aktas reguliavo.

/- Teisės ormii% akt% "aliojimas laike. pradžia laikoma akto įsigaliojimas, pabaiga ! galios netekimas.

4et teorijoje ir praktikoje susiduriama su ultraakty&iu ir retroakty&iu akto galiojimu. Csigaliojimas ! aktas pradeda veikti ir taikomas, kai įsigalioja. ai įvyksta tada, kai apie akt" sužino tie, kurie taiko teis ir tie, kuriems tas aktas yra taikomas. 9sigaliojimo tvark" reglamentuoja įst., (pv%. D? įst Qdėl D? įst. ir kit$ teisės akt$ skelbimo ir įsigaliojimo tvarkosR *GG6 U U7, paskelbtas QV!bės žinioseR *GG6 m. #r.*,). &ie įst. numato išimtis.Ašskiriamos - t!klės, kai aktas įsigalioja0

*.9sigalioja jį paskelbus ! tai bendra įsigaliojimo t!klė, kurios laikomasi. 3kelbiami specialiuose įst. leidybosleidiniuose. aip pat numatyta atvej$, kai teisės norminiai aktai skelbiami per žiniasklaidos priemones.

.9sigalioja nuo jo priėmimo momento, nedelsiant. " reglamentuoja įst., tai vyksta esant specialiai padėiai ar esant ypatingoms aplinkybėms. oks įsigaliojimas numatomas paiam akte, bet jis turi b'ti paskelbtas kuo skubiau. arpas

po priėmimo ! !- dienos. 1pie tokius aktus pranešama per žiniasklaid" kuo greiau.(pv%. Dietuvoj ! 5agrindinislaikinasis įst., ir įst. dėl D? pavadinimo ir =erbo ! *GGU U- **).

-. eisės aktas įsigalioja po tam tikro laiko nuo jo pasklebimo, tai numatoma paiam akte, arba specialiame aktedėl įsigaliojimo tvarkos. 3pec. akte nurodoma ne tik konkreti įsigaliojimo data, bet ir įsigaliojimo tvarka, kai teisės aktonormos įsigalioja ne vienu metu.

Visi šie atvejai reglamentuoja akt$ įsigaliojim" į priekį, taiau galimas ir įsigaliojimas atgal. ai vadinama retroaktyviu galiojimu ! kai teisės aktas galioja visuomenini$ santyki$ atžvilgiu, kurie buvo iki akto priėmimo. #umatyti tik keli tokieatvejai*) švelnina ar naikina bausm) ir tarptautini$ nusikaltim$ atžvilgiu.

Teisės ormii% akt% "aliojimo b)&ai.1. akto įsigaliojimas taikomas tik 8 priek8

2. kai veikia atgal ir į priekį ! retroaktyvus ! išimtis+ įst. gali galioti atgal, o poįst. aktas ! negali.

3. ultraaktyvus> teisės akto pergyvenimas, kai įst. praranda teisin gali", bet, remiantis specialia naujo įst.nuoroda, lieka galioti teisės normos atskirais klausimais. ! ai retas atvejis, susijs su ypatingomis aplinkybėmis,nurodytomis įst.

2- A=TG 9AL78E7MAS 0R;VĖE0Kaliojimo erdvėje ribos apibrėžiamos teritorijos, kur taikomi teisės norminiai aktai, ribomis.;u pri!ipai.

1.(eritorinis ! reiškia, kad teisės norminis aktas taikomas toje teritorijoje, kurios valdžia t" akt" priėmė. &is principas susijs su valstybiniu suverenitetu. V!binės valdžios išleisti aktai galioja visoje v!bės teritorijoje, išskyrus tamtikrus atvejus, kai aktai taikomi tik daliai teritorijos.

2.ksteritorialu#o ! vienos v!bės norminiai aktai taikomi kitos v!bės teritorijoje. &is principas taikomas išimtiestvarka. 8žsienio v!bės turi teis taikyti kitoje v!bėje savo įst. tiek, kiek tai leidžia tos kitos v!bės įst. ir tarpvalstybiniaisusitarimai, pv%. tai aktai, sutartys dėl šeimos, prekybos teisės.Betarpi3kas vieos v#bės akt% "aliojimas kitoj v#bėj va&iamas teisės re!ep!ija- 2i vyksta tam tikrais pagrindais0

1. pati v!bė įtvirtina teisės recepcij".

2. recepcija vykdoma teisminio precedento, paproio pagalba.

3. recepcija gali b'ti vykdoma prievarta okupuotoje v!bėje.

@e&era!iėje v#bėje akt% "aliojimas remiasi : pri!ipais.1. federacijos norminiai aktai turi viršenyb prieš federacijos subjekt$ norminius aktus, jei federacijos

aktai priimti federacijos organ$ kompetencijos klausimais.2. feder. 3ubjekt$ norminiai aktai turi viršenyb savo teritorijoje, jei jie priimti federacijos subjekt$ organ$

kompetencijos klausimais.3. federac. #orminiai aktai galioja, jei neprieštarauja federacijos subjekt$ interesams.

=ai pa&aromi usikaltimai keliose v#bėse' kur "alioja skirti"i t--aktai' taikomi pri!ipai.

36



1. taikomi tos v!bės aktai, kurioje nusikaltimas baigtas.

2. !, kurioje iškelta byla.

3. Q!Q, kur numatyta griešiausia bausmė.

:- T07SĖS 68RM767G A=TG 9AL78E7MAS ASM067MS1kto galiojimas asmenims susijs su akto galiojimu teritorijoje. eisės aktas galioja visiems asmenims, esantiems

to akto veikimo teritorijoje.Pia asmenys suprantami0 visi v!bės pilieiai, užsienieiai, asmenys be pilietybės, visos v!binės, privaios, bendros,

tarptautinės organi%acijos, nesinaudojanios eksteritorialumo teise.eisės aktai gali b'ti taikomi ne visiems asmenims pv%. tik pilieiams, tik karininkams). ada aktas tiksliaiapibrėžia asmen$ rat".

eisės norminiai aktai paparastai galioja tiek v!bės pilieiams, tiek užsienieiams, kurie yra v!bės teritorijoje. 4etyra išimi$, kai užsienieiams taikomi tam tikri apribojimai tam tikrose srityse, arba netaikomi tam tikri aktai, ar taikomispecial's aktai, kurie pilieiams netaikomi.

Atsi$vel"iat ( u$sieiečiams taikom% apribojim% pob)&(' skiriami keli teisiiai re$imai' kuriuos v#bė taikou$sieiečiams.

*. 3idelio palanku#o rei#as užsienieiui v!bė suteikia tokias teises ir laisves, kokias turi ir naudoja bet kuriostreios v!bės pilieiai toje v!bėje. /ažnai tai detali%uojama tarptautinėse sutartyse.

2.4acionalinis. užsienieiui taikomos tokios pat teisės ir laisvės, kaip pilieiams, tik užsienieiai negali b'tirenkami į v!bės organus.

:H- Teisės pri!ip% samprata- =lasi1ika!ija

Pri!ipai C tai pa"ri&iės va&ovaujačios i&ėjos bei uostatos- Teisės pri!ipas yra e tik i&ėja' bet ir teisėsorma bei teisiiai satykiai- Teisiiai pri!ipai i3eia u$ teisės i&ėjos rib% ir ("yja ormi( ir teisės taikymo turi(-

*) /emokratiškumas.) Iumani%mas+-) eisingumas) Dygybė+6) eisėtumas7) eisini$ pareig$ lygybė.

2ie ne teisinį, o bendros ideologijos pob'dį. 2ie skirti įvairioms žmoni$ santyki$ sritims, o ne tik teisei. &ie principai turi tam tikr" ideologin reikšm. ikrosios teisės specifikos jie neatspindi. eisės principus reikia išvesti iš paios teisės0 idėj$, norm$ ir santyki$.

eisės principai yra teisės pagrindas, teisės esmė be konkretumo, tai teisės skeletas. eisės principai yra orientyraiformuojant teis.eisė formuojasi nuo teisės idėj$ iki norm$, po to per teisės norm$ reguliavim" iki visuomeninės praktikos.

#uo teisės idėj$ atsiradimo (idėja formuojasi kaip teisės principas) principas nukreipia teisės vystym"si. 5v%.,asmens nelieiamybės idėja. 2os atsiradim" s"lygoja situacija, kuri buvo apskritai. 2" galima vertinti kaip teisės princip".5o to ji tapo teisės norma, įtvirtinta konstitucijoje ir įstatymuose. 5v%., yra normos dėl savavališko laisvės atėmimouždraudimo, buto nelieiamybės ir t.t.

Valdžios padalijimo principas iš pradži$ buvo idėja neleisti sukoncentruoti valdžios vienose rankose. #uo idėjossuformavimo prasideda teisė. aiau principo formavimasis neapsiriboja idėjos stadijoje. &i idėja įtvirtinta normose ir visuomeniniuose santykiuose.

eisės principai gali b'ti įtvirtinami tiesiogiai teisės normose. ada jie vadinami pri!ipai#ormos' ir netiesiogiai.ada teisės principo formuluotė neįeina į konkreios normos formuluot, o ji yra ```` norma keliose teisės normose.okie principai vadinami išvestiniais. 5rincipai išvesti iš teisės norm$. 5rincipai!normos apsprendžia reguliavimodalykus. 5v%., konstitucinėje teisėje yra tokie principai0! valdži$ padalijimo, žmogaus teisi$. /arbo teisėje galioja darbolaisvės principas. Nivilinėje teisėje C nuosavybės teisės valdyti naudotis ir disponuoti turtu principas.5rincipai C normos gali apimti vis" įstatym$ leidybos sistem", kai jie įtvirtinti konstitucijoje, taip pat jie gali veikti vienojear kitoje teisės šakoje C šakiniai principai.eisės principai gali b'ti principai, įtvirtinti atskiruose teisės institutuose C nuosavybės ir kt.Pri!ipus' i3vestus i3 orm% apspre&$ia teisiio re"uliavimo meto&ai C &ispo5ityviis ar imperatyviis-/ispo%ityvinis C tam tikrose veiklos srityse suteikiama tam tikrose ribose laisė.Amperatyvinis C kai vienas gali įsakinėti, o kitas C paklusti. 2is vadinamas administraciniu.*) Viskas, kas nėra uždrausta yra leidžiama+) Viskas, kas neleista C draudžiama.-) eb'nie išklausyta ir kita pusė.

2ie išvesti iš norm$ ir seka iš norm$ anali%ės. 2ie dažniausiai taikomi taikant teis konkreiai C taikant įstatymoanalogijas. 9statymo analogija suprantama plai"ja prasme. 4audžiamojoje teisėje ji yra negalima.

Nivilinėje teisėje galima taikyti ir teisės normas ir principus.

Teisės pri!ip% klasi1ika!ija.*)principai C normos+)principai, išvesti iš teisės norm$.

37



Pagal tai, keliose srityse paplit":!bendrieji+!tarpšakiniai+!šakiniai+!atskir$ teisės institut$.

;ėl B06;RGEG PR76D7PG.a) So#ialinės laisvės prin#ipas. 2is užtikrina asmens socialin apsaug" ir jis `````` (U p.) visuomeninio santykio

dalyviui suteikiama teisė pasirinkti darbo, veiklos formas, gyvenam"j" viet", laisvai disponuoti darbo pajamomis ir kt. b) So#ialinio teisingumo prin#ipas. 2is garantuoja atitikim" tarp teisi$ ir pareig$, nusikaltimo ir bausmės, darbo bei

atlyginimo.c) /ygy6ės prieš 8statym( prin#ipas. Karantuoja teis į įstatymin apsaug" nepriklausomai nuo kaltės, religijos, rasės,

lyties ir kt.d) -tsakomy6ės u7 kalt: prin#ipas 1tsakomybė skiriama tik tada, kai įrodyta, kad žmogus kaltas dėl teisės norm$

reikalavimo pažeidimo.e) emokratiškumo prin#ipas 2is įtvirtintas teisės normose, reglamentuojaniose valstybinės valdžios organ$

reglamentus, organi%avimo veikl", asmenybės padėtį.f) Teisėtumo prin#ipas Karantuoja teisės norm$ reali%avim" ir kt. teisės princip$ veikim".

TARPA=767A7 PR76D7PA7.okie principai, kurie išreiškia gimining$ teisės šak$ ypatybes (eisnumo, viešumo principai).

A=767A7 PR76D7PA71pib'dina konkreios teisės šakos požymius (šali$ lygybės turtiniuose santykiuose principas).

SP0D7AL70E7 T07SĖS PR76D7PA7ai t.t. šakini$ princip$ poži'ris.2ie įtvirtina teisės strukt'r", kt. teisės ypatybes. 2$ pagrindu kuriama teisės sistema0! teisės skirstymo į vieš"j" ir privatin+! atitikimo principas tarp subjektyvios ir objektyvios teisės (objektyvi t. C teisės norm$ visuma+ subjektyvi t. C konkretaus teisės subjekto teisi$ ir pareig$ sistema)+! lygybės prieš įstatym" ir teism" principas+! asmens teisi$ ir laisvi$ garantavimo principas.

6aujausia klasi1ika!ija remiasi teisės orm% turiiu +yra : "rupės teisės pri!ip%,.& -pi6ūdina 6endr( santyk8 su teise ir 8statymu;− 9statymo turi b'ti laikomasi+− 9statymas atgal negalioja (išimtys švelninant bausm)+− Daisvė pasireiškia įstatym$ laikymusi, o ne j$ ignoravimu+− <iekvienas asmuo atskirai ir visa visuomenė, paklusdama įstatymui, privalo turėti galimyb priversti valdaniuosius

laikytis įstatym$. Pastaba: šiuose principuose nekalba#a apie įstaty#ų turinį.

& "o7iūris 8 7mog$ kaip 8 aukš@iausi( verty6:;− Visi žmonės gimsta laisvi ir lyg's+− #iekas negali b'ti sulaikytas arba laikomas suimtas savavališkai+

− #iekam negali b'ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir naudojant tokias proced'ras, kaip numatoįstatymas+− 9gyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvėmis žmogus privalo nepažeisti kit$ žmoni$ teisi$ ir laisvi$.

& Susij: su tiesos) tiriant 8rodymus) sprend7iant gin@us) nustatymu;− #iekas negali b'ti teisėju savo byloje+− 9statym$ nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės+− eb'nie išklausyta ir kita šalis+− 1tsakomybė tik už kalt+− 4et kokios abejonės C kaltinamojo naudai+− <t.

&ie principai eg%istavo per vis" teisės istorij", sudarė teisės esm.2ie remiasi teisine tvarka su demokratine, =umanistine pakraipa.

T07SĖS PR76D7PA7 yra tam tikri orientyrai, taikant įstatymus ir naikinant teisės spragas.&is princip$ s"rašas nėra baigtinis ir galutinis.

38



Q:J- T07S76Ė T0DO67=A#

Tai # istori3kai susiklosčiusios be&rosios te!ikos &alis' pritaikyta arba spe!ialiai sukurta teisėk)ros ir teisėsreali5avimui &i&iti- Tai t#kli%' b)&%' priemoi% re"iat' priimat' sistemiat teisės aktus sistema- T-te!-#ematerialiio pob)&$io priemoės ir b)&ai' ustatyti t#klėse' kurios (tvirtitos teisės aktuose-

T- te!- tikslas.*. ?acionali%uoti teisin veikl".. eisės akt$ aiškumas, paprastumas ir atitikimas formos reikalavimams.

Teisiės te!ikos r)3ys. *. įst. leidybos tec=nika.. teisės taikymo ir kt. teisės akt$ tec=nika, arba individuali$ teisės akt$ tec=nika.-. teisės normini$ akt$ apskaitos tec=nika.. teisės normini$ akt$ sisteminimo tec=nika.

/- st- lei&ybos te!ika ! teisės normini$ akt$ rengimo, sisteminimo t!kli$, priemoni$, b'd$ visuma, kad aktai b't$ aiškesni, suprantamesni ir efektyvesni.

Cst leidy6os te#hnikos o6jektas ! teisės norminio akto teXtas.9st. ir kt. normini$ akt$ efektyvumas priklauso nuo formuliuoi$, termin$ aiškumo. ec=nika padeda išvengti įv.

teisės sprag$. Cst leidy6os te#hnikos t>klės; *. 3usijusios su teisės norminio akto turiniu, strukt'ra. ?eguliavimo dalykas turi b'ti apibrėžtas ir apimtivienar'ši$ visuomenini$ santyki$ reguliavim", o ne reguliuoti įv. r'ši$ santykius. 3antykiai, kurie sudaro įv. teisėsšak$ reguliavimo dalyk", turi b'ti reguliuojami ypatingais teisės norminiais aktais.. eisės norminis aktas negali pakeisti, panaikinti norm$, kurios reguliuoja kitos r'šies santykius, o gali tik tos

paios r'šies santykius, kuriuos reguliuoja pats.*. eisės norminiam akte turi b'ti išsprsti visi klausimai, susij su atitinkam$ teisini$ santyki$ reguliavimu ! t.y.

turi neb'ti teisės sprag$.. eisės norminiam akte kuo mažiau išimi$, nukreipim$. aip pat svarbiausi$ principini$ klausim$

reguliavimas neturi užgožti antraeili$ klausim$ reguliavimo.F Struktūrai keliami reikalavimai; *. bendresnio pob'džio normos turi b'ti išdėstytos teisės norminio akto pradžioje.. vienar'šės normos turi b'ti išdėstytos kompaktiškai.-. didelės apimties teisės norminiai aktai skirstomi į0 dalis!skyrius!skirsnius!straipsnius!dalis!punktus.

<iekvienas j$ privalo turėti pavadinim".

*. !klės, susijusios su teisės norm$ išdėstymu0. eisės normos išorinė išraiška normos straipsnyje nesutampa su jos strukt'ra. Iipote%ė gali b'ti numatoma,

išdėstoma atskirame straipsnyje nei dispo%icija ar sankcija. <ai bendros sankcijos kelioms dispo%icijoms, josišdėstytos atskiruose straipsniuose.5agal išdsty#o api#tį norm$ išdėstymas straipsnyje gali b'ti0

tiesioginis nukreipiamasis! to pat akto kitam straipsnyje blanketinis! kit" akt".

5agal abstraktu#o laipsnį0abstraktus! aktas kompaktiškas, trumpas

ka%uistinis norm$ išdėstymas! aktas tiklsus, detalus, konkretus.

2-Teisės taikymo ir kt- teisės akt% te!ika' arba i&ivi&uali% teisės akt% te!ika- 1rba teisės akt$ taikymo ir kt.

teisės akt$ rengimo tvarka0 forminimas priklauso nuo reguliuojam$ santyki$ pob'džio, o form" apsprendžia tam tikriteisės norminiai aktai. Bendros t>klės; <iekvienas aktas turi turėti pavadinim", organ", laik", išdavimo, dien", adresat", atitinkam$

pareig'n$ parašus ir tt.urinys turi b'ti labai aiškus, trumpas, nedviprasmiškas.&i$ akt$ naudojama terminologija neturi skirtis nuo teisės akt$ terminologijos.2ei daromos pataisos, tai daromos tap paiam pagrindiniam įstatyme.

:-Teisės ormiio akto apskaitos te!ika. &i apskaita daroma teisėk'ros teisės norminio akto sisteminimo tikslu, kadteisingai b't$ taikoma teisė. 1pskaita daroma tiek teisėk'ros tiek teisės taikimo organ$..

-pskaitos rūšys;*. Gurnalinė> uždedami, pildomi žurnalai, kuriuose registruojami teisės norminiai aktai c=ronologiškai arba pagal

dalyk". <iekvienas aktas turi savo numerį. 1pskaita remias c=ronologija! aktai registruojami pagal r'šis! aktai ! įst.!nutarimai, priklausomai nuo priėmimo datos. Ournalas skirtosmas į skyrius, poskyrius ir tt.

. Kartotekinė apskaita ! tobulesnė, labiau išbaigta, keikvienam norminiam aktui užvedama kortelė , kur

nurodoma 0 organo, išleidusio akt", pavadinimas, akto r'šis, numeris, priėmimo data, pilnas pavadinimas, šaltinis, kur aktas paskelbtas. #urodomos pastabos dėl akto panaikinimo, pakeitimo, papildymo ! žurnalinėj to nėra.

-. ko#piuterin apskaita! įv. galimi variantai, principai panaš's į kartotekin apskait", tik galima pasiži'rėti patį dokument", yra greitesnė.

39



. Cst ir kit$ teisės akt$ registras, kuris skirtas teisės akt$ apskaitai, sisteminimui, informacijos tiekimui. &į registr" įsteigė D? eisingumo ministerija, o tvarko eisės ir informacijos centras prie teisingumo ministerijos. ?egistrerašoma0 kiekvienam teisės aktui suteikiamas kodas, institucijos pavadinimas, teisės akto r'šis, pavadinimas, teisės akto

priėmusioje instirucijoje numeris, oficialus paskelbimo šaltinis, teisės akto c=ronologija, teisės akto teXtas. #urodomi ir pakeitimai, papildymai, datos ir tt.

- Teisės ormii% akt% sistemiimas. # veikla, skirta sukurti, tobulinti ar sutvarkyti teisės normas. 3isteminimo dėka panaikinami prieštaravimai tarp teisės norm$, pakeiiamos, panaikinamos pasenusios teisės normos ir sukuriamos naujos,tobulesnės. @sant sisteminimui, teisės normos grupuojamos pagal sisteminimo formas, apjungiamos į kodeksus, įst.

rinkinius, kitus sistemati%uotus aktus.Ašskiriamos - sistemiimo 1ormos./- <odifikacija ! kodifikuotas aktas ! jungtinis teisės norminis aktas+2- Ankorporavimas ! procese nekeiiamas teisės norm$ turinys+:- <onsolidavimas! panašus į sisteminį inkorp., bet turi kodif. požymi$. <onsolidavimas naudojamas, kur nėra

galimybės ar b'tinybės taikyti kodifikavim".

/-=o&i1ikavimas# tokia forma, kai aktai pertvarkomi iš esmės, pertvarkomas j$ turinys, iš j$ sukuriamas naujas bendrasteisės norminis aktas.

Kodifikavimo po7ymiai . *. <odif. atlieka kompetentingi teisėk'ros organai, įgalinti <!cijos arba įst... <odif. procese sukuriamas naujas teisės norminis aktas, įtvirtinantis normas, kurios iš esmės skiriasi nuo

anksiau galiojusi$.-. <odif. aktas apjungia teisės normas, anksiau buvusias skirtinguose aktuose, taiau reguliuojanias t" pa"

visuomenini$ santyki$ sritį.. <odifikuotas aktas ! pagrindinis kit$ akt$ atžvilgiu.6. <odifik. 1kte įtvirt. teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, kurie yra tam tikros teisės šakos

reguliavimo dalykas (pv%. žemės kodeksas).7. eisės norminiai aktai, sukurti kodif. procese skirti ilgalaikiam visuomenini$ santyki$ reguliavimui.B. <odifikavimas turi teisėk'ros pob'dį, jo procese sukuriamas vieningas teisiškai ir logiškai teisės norminis

aktas. Kodifikuoti aktai pagal turin8 ir pavadinim( skiriami;*. 9st. pagrindai ! teisės norminiai aktai, įtvirt. svarbiausias tam tikros teisės šakos nuostatas arba v!bės valdymo sritis. (!naudojami federacinėse v!bėse).. <odeksas ! populiariausia kodifikuoto akto r'šis ! N<, 4< ir tt.-. 3tatutai, įstatai ! specialaus veikimo kodifik. 1ktas, kuris išleidžiamas ne tik įst. leidybos, bet ir kt. teisėk'ros organ$ (pv%. <arinis statutas).

;ios⇑ r'šys ! nebaigtinis s"rašas.

Kodifikuoto akto struktūra. *. 4endroji dalis !įtvirt. šakinius principus, bendr"sias nuostatas, apsprendžianios teisės šakos pob'dį ir turinį.1. 3pecialioji arba ypatingoji dalis! įtvirt. konkreias teisės normas, kuri$ pagalba reguliuojami visuomeniniai

santykiai.

2- 7korporavimas# galiojani$ teisės normini$ akt$ sujungimas tam tikra tvarka į vien" rinkinį, nekeiiant j$ formos ir turinio. Ankorp. 5rocese vykdomas tik teisės normini$ akt$ išorinis apdorojimas ! t.y. teisės norminiai aktai išdėstomi tamtikra tvarka ! abėcėlės, c=ronologine arba dalykine.

eisės norm$ turinys iš esmės nekeiiamas, taip pat į tuos rinkinius neįtraukiamos normos, kurios įst. nustatytatvarka panaikintos ar pripažintos negaliojaniomis. Ankorp. 1tlieka organas, neturintis įgalinim$ panaikinti, sukurti ar

pakeisti teisės norm". as organas tik įtraukia pakeitimus ir papildymus. Inkorporavimas gali 6ūti; *) oficialus, ) neoficialus5!icialus0 atlieka kompetenting$ teisėk'ros organ$ įgalioti ir j$ kontroliuojami organai. 2$ išleisti teisės normini$

akt$ rinkiniai yra oficial's, ir nors nėra teisė šaltiniai, jais galima remtis teisėk'ros procese ir kuriant teis.! sviestassviestuotas.

4uo kodi!ika&i#o skiriasi teiss nor#ų siste#ini#o lygiu. 6odi!ika&i#e kei%ia#as turinys, inkorpora&i#o tonedaro#a, %ia aktai jungia#i į siste#$.

5!icialus inkorpora&i#as yra0*) N=ronologinis! teisės norminiai aktai sisteminami pagal j$ paskelbimo ir įsigaliojimo dat". <iekvienam aktuo

suteikiamas numeris, nurodomas jo pavadinimas, išleidimo metai, mėnuo ir data.) 3isteminis (dalykinis) ! teisės norminiai aktai sutvarkomi pagal dalyk", t.y. pagal teisės šakas, teisės institutus ar

v!binės veiklos sritis. #orminė medžiaga išdėstoma pagal teisinio reguliavimo r'šis ar sritis (finans$, baudžiam.).+ ?eofi#ialus inkorporavimas; atlieka atskiri asmenys, organi%acijos neturinios įgalinim$. #eturi oficialios

paskelbimo formos, jais negalima remtis teisėk'ros ir teisės taikymo procesuose.

:- =osoli&avimas0 retas praktikoje, tokia sisteminimo forma, kai apjungiami keli teisės norm$ aktai, reguliuojantys

vienos srities visuomeninius santykius į teisės normini$ akt$ s"vad", nekeiiant turinio. Konsolidavimo ypaty6ė > turi kai kuriuos kodifikavimo ir inkorporavimo po7ymius;

Q:K- <M89A>S T07S7G 7R LA7SV7G SAMPRATA

5agrindinės piliei$ pareigos įtvirtintos tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose.

40







0smiis $mo"aus teisi% ir laisvi% po$ymis C teisi$ ir laisvi$ atsiradimas, j$ įgyvendinimas nesiejamas su pareig$ vykdymu.

Re5iumuojat "alima pasakyti' ka&.*.<!joje buvo mėginta atspindėti svarbiausiuose tarptautiniuose dokumentuose suformuluotas žmogaus teisi$ ir

laisvi$ normas, stengiantis pamėgdžioti form", bet šis s"rašas nepilnas..Omogaus teisės ir laisvės neapsiriboja tik k!joje išdėstytomis normomis.-.Dietuvoje atsiranda grynai po%ityvistinė paži'ra į teis.

:- =ostitu!ija ustatė kokybi3kai aujas $mo"aus teisi% apsau"os "aratijas-<!joje įtvirtinta nemažai bendr$ politini$ ir ekonomini$ nuostat$, neleidžiani$ kuriai nors vienai valstybės

institucijai sukoncentruoti visos valdžios.5rie bendr$j$ garantij$ reikia priskirti pirm" kart" aiškiai suformuluot" valdži$ subalansavimo ir atskyrimo

princip".0 #ė viena valdžios institucija negali turėti visos ir absoliuios valdžios. 2os viena kit" kontroliuoja ir įtakoja viena

kitos veikl" (<. 6str.). #uostatos, kurios atskiria ekonomin sistem" nuo politinės, leidžia visoms politinėms partijoms kovoti dėl

valdžios, garantuoja laisv" ir nepriklausom" spaud", sudaro galimybes susiformuoti daugybei skirting$ interes$.

:H- T07SĖS PR76D7PA7

5rincipai C tai pagrindinės vadovaujanios idėjos bei nuostatos. eisės principas yra ne tik idėja, bet ir teisės norma bei teisiniai santykiai. eisiniai principai išeina už teisės idėjos rib$ ir įgyja norminį ir teisės taikymo turinį.

*) /emokratiškumas.) Iumani%mas+-) eisingumas) Dygybė+6) eisėtumas7) eisini$ pareig$ lygybė.

2ie ne teisinį, o bendros ideologijos pob'dį. 2ie skirti įvairioms žmoni$ santyki$ sritims, o ne tik teisei. &ie principai turi tam tikr" ideologin reikšm. ikrosios teisės specifikos jie neatspindi. eisės principus reikia išvesti iš paios teisės0 idėj$, norm$ ir santyki$.

eisės principai yra teisės pagrindas, teisės esmė be konkretumo, tai teisės skeletas. eisės principai yra orientyraiformuojant teis.

eisė formuojasi nuo teisės idėj$ iki norm$, po to per teisės norm$ reguliavim" iki visuomeninės praktikos. #uo teisės idėj$ atsiradimo (idėja formuojasi kaip teisės principas) principas nukreipia teisės vystym"si. 5v%.,

asmens nelieiamybės idėja. 2os atsiradim" s"lygoja situacija, kuri buvo apskritai. 2" galima vertinti kaip teisės princip".5o to ji tapo teisės norma, įtvirtinta konstitucijoje ir įstatymuose. 5v%., yra normos dėl savavališko laisvės atėmimouždraudimo, buto nelieiamybės ir t.t.

Valdžios padalijimo principas iš pradži$ buvo idėja neleisti sukoncentruoti valdžios vienose rankose. #uo idėjossuformavimo prasideda teisė. aiau principo formavimasis neapsiriboja idėjos stadijoje. &i idėja įtvirtinta normose ir visuomeniniuose santykiuose.

eisės principai gali b'ti įtvirtinami tiesiogiai teisės normose. ada jie vadinami principai!normos, ir netiesiogiai.ada teisės principo formuluotė neįeina į konkreios normos formuluot, o ji yra ```` norma keliose teisės normose.okie principai vadinami išvestiniais. 5rincipai išvesti iš teisės norm$. 5rincipai!normos apsprendžia reguliavimo

dalykus. 5v%., konstitucinėje teisėje yra tokie principai0! valdži$ padalijimo, žmogaus teisi$. /arbo teisėje galioja darbolaisvės principas. Nivilinėje teisėje C nuosavybės teisės valdyti naudotis ir disponuoti turtu principas.5rincipai C normos gali apimti vis" įstatym$ leidybos sistem", kai jie įtvirtinti konstitucijoje, taip pat jie gali veikti vienojear kitoje teisės šakoje C šakiniai principai.eisės principai gali b'ti principai, įtvirtinti atskiruose teisės institutuose C nuosavybės ir kt.5rincipus, išvestus iš norm$ apsprendžia teisinio reguliavimo metodai C dispo%ityvinis ar imperatyvinis./ispo%ityvinis C tam tikrose veiklos srityse suteikiama tam tikrose ribose laisė.Amperatyvinis C kai vienas gali įsakinėti, o kitas C paklusti. 2is vadinamas administraciniu.*) Viskas, kas nėra uždrausta yra leidžiama+) Viskas, kas neleista C draudžiama.-) eb'nie išklausyta ir kita pusė.

2ie išvesti iš norm$ ir seka iš norm$ anali%ės. 2ie dažniausiai taikomi taikant teis konkreiai C taikant įstatymoanalogijas. 9statymo analogija suprantama plai"ja prasme. 4audžiamojoje teisėje ji yra negalima.

Nivilinėje teisėje galima taikyti ir teisės normas ir principus. eisės princip$ klasifikacija0

- principai C normos+- principai, išvesti iš teisės norm$.

43



5agal tai, keliose srityse paplit0- bendrieji+- tarpšakiniai+- šakiniai+- atskir$ teisės institut$.

;ėl B06;RGEG PR76D7PG.

a) So#ialinės laisvės prin#ipas. 2is užtikrina asmens socialin apsaug" ir jis `````` (U p.) visuomeninio santykio

dalyviui suteikiama teisė pasirinkti darbo, veiklos formas, gyvenam"j" viet", laisvai disponuoti darbo pajamomis ir kt. b) So#ialinio teisingumo prin#ipas. 2is garantuoja atitikim" tarp teisi$ ir pareig$, nusikaltimo ir bausmės, darbo bei

atlyginimo.c) /ygy6ės prieš 8statym( prin#ipas. Karantuoja teis į įstatymin apsaug" nepriklausomai nuo kaltės, religijos, rasės,

lyties ir kt.d) -tsakomy6ės u7 kalt: prin#ipas 1tsakomybė skiriama tik tada, kai įrodyta, kad žmogus kaltas dėl teisės norm$

reikalavimo pažeidimo.e) emokratiškumo prin#ipas 2is įtvirtintas teisės normose, reglamentuojaniose valstybinės valdžios organ$

reglamentus, organi%avimo veikl", asmenybės padėtį.f) Teisėtumo prin#ipas Karantuoja teisės norm$ reali%avim" ir kt. teisės princip$ veikim".

TARPA=767A7 PR76D7PA7.okie principai, kurie išreiškia gimining$ teisės šak$ ypatybes (eisnumo, viešumo principai).

A=767A7 PR76D7PA71pib'dina konkreios teisės šakos požymius (šali$ lygybės turtiniuose santykiuose principas).

SP0D7AL70E7 T07SĖS PR76D7PA7ai t.t. šakini$ princip$ poži'ris.2ie įtvirtina teisės strukt'r", kt. teisės ypatybes. 2$ pagrindu kuriama teisės sistema0

- teisės skirstymo į vieš"j" ir privatin+- atitikimo principas tarp subjektyvios ir objektyvios teisės

(objektyvi t. C teisės norm$ visuma+ subjektyvi t. C konkretausteisės subjekto teisi$ ir pareig$ sistema)+

- lygybės prieš įstatym" ir teism" principas+- asmens teisi$ ir laisvi$ garantavimo principas.

#aujausia klasifikacija remiasi teisės norm$ turiniu (yra - grupės teisės princip$)0

*. 1pib'dina bendr" santykį su teise ir įstatymu0− 9statymo turi b'ti laikomasi+− 9statymas atgal negalioja (išimtys švelninant bausm)+− Daisvė pasireiškia įstatym$ laikymusi, o ne j$ ignoravimu+

44



− <iekvienas asmuo atskirai ir visa visuomenė, paklusdama įstatymui, privalo turėti galimyb priversti valdaniuosiuslaikytis įstatym$.

Pastaba. 3iuose pri!ipuose ekalbama apie (statym% turi(-

*. 5oži'ris į žmog$ kaip į aukšiausi" vertyb0− Visi žmonės gimsta laisvi ir lyg's+− #iekas negali b'ti sulaikytas arba laikomas suimtas savavališkai+− #iekam negali b'ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir naudojant tokias proced'ras, kaip numato

įstatymas+− 9gyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvėmis žmogus privalo nepažeisti kit$ žmoni$ teisi$ ir laisvi$.

*. 3usij su tiesos, tiriant įrodymus, sprendžiant ginus, nustatymu0− #iekas negali b'ti teisėju savo byloje+− 9statym$ nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės+− eb'nie išklausyta ir kita šalis+− 1tsakomybė tik už kalt+− 4et kokios abejonės C kaltinamojo naudai+− <t.

&ie principai eg%istavo per vis" teisės istorij", sudarė teisės esm.2ie remiasi teisine tvarka su demokratine, =umanistine pakraipa.

T07SĖS PR76D7PA7 yra tam tikri orientyrai, taikant įstatymus ir naikinant teisės spragas.

&is princip$ s"rašas nėra baigtinis ir galutinis.

:- T07SĖS @>6=D7E8S(vaidmuo, uždaviniai)

eisės funkcijos reiškia0 galimi keli atvejai0*) teisės socialin paskirtį+) teisinio poveikio visuomeniniuose santykiuose kryptis+

-) Ar viena ir kita.

3ocialinė paskirtis formuojama susietai su visuomenės vystymosi poreikiais. 5riklausomai nuo visuomenės poreiki$,socialinės b'tinybės yra kuriami įstatymai, skirti sureguliuoti visuomeninius santykius arba juos apsaugoti. eisėssocialinė paskirtis yra reguliuoti, suteikti jiems stabilumo, sudaryti b'tinas s"lygas žmogaus teisi$ reali%avimui beivisuomenės fukcionavimui.eisės poveikis > apibrėžia teisinio poveikio visuomeniniams santykiams formas bei b'dus. ai teisės princip$ reali%avimas, draudim$ nustatymas, norm$, reglamentuojani$ visuomenės gyvenim", valstybės organ$ ir visuomenini$ organi%acij$ veiklos nustatymas.

Teisiio poveikio ir teisiio re"uliavimo satykis0*.eisinis poveikis tai ne tik grynai norminė, bet ir psic=ologinė ir ideologinė teisės įtaka žmoni$ jausmams, s"monei beiveiksmams..eisinio poveikio forma yra informacinis, orientacinis teisės poveikis, o teisinio reguliavimas yra viena iš teisinio

poveikio form$.-.eisinis reguliavimas reiškia visuomenės santyki$ sutvarkym" teisės priemoni$ sistemos pagalba.

T07SĖS VA7;M>8 yra teisės reikšmė visuomenės, valstybiniame gyvenime apskritai arba tam tikrulaikotarpiu.1iškinantis teisės vaidmenį tam tikru laikotarpiu neišvengiamai reikia atsižvelgti į teisės funk#ijas, kuriosapib'dina socialinė teisės paskirtį.

T07SĖS ><;AV76YS C politinė, socialinė, ekonominė problema, kuri" turi išsprsti teisė.@da&iniai nurodo nuolatinį arba laikin$, arti#iausi$ ar galutinį tiksl$, kurį turi pasiekti teis.

#ė vienas teisės uždavinys negali b'ti išsprstas nereali%avus teisės funkcij$.1titinkami uždaviniai reikalauja ir atitinkam$ funkcij$.

eisės uždaviniai netiesiogiai apsprendžia teisės funkcij$ eg%istavim", jos turinį, t.p. įtakoja j$ reali%avimo formasir metodus, nustato konkreias teisinio poveikio kryptis.

@A3M3 J8#<NAE#1VAH13 reiškia teisės veikl" socialinėje sistemoje. ai poveikio visuomeniniams santykiamsformos ir b'dai ir reiškia teisės veikl" esamu momentu: ! tai teisės funkcij$ reali%avimas, j$ įgyvendinimasvisuomeniniuose santykiuose.

uo tarpu teisės funkcija atspindi tiek dabartį, tiek ateitį.

45



eisės funkcij$ sistema glaudžiai susijusi su teisės sistema.T07SĖS @>6=D7E8S.− B0?%-T0ISI?1S (b'dingos visoms teisės šakoms)− T-%"2-KI?1S (b'dingos kelioms teisės šakoms ! ,- C bet ne visoms)− 2-KI?1S (b'dingos vienai teisės šakai)− T0IS1S I?STITHT (konkreiam teisės institutui)− T0IS1S ?3%!3S (t.t. teisės norm$ r'šiai priklausanios funkcijos)

Teisės 1uk!ijas "alima klasi1ikuoti pa"al 2 kriterijus.*. VA/A#A1A <?A@?A21A išvedami iš teisės sistemos, jos poveikio žmoni$ elgesiui b'd$, reali%avimo formos0− Re"ulia!iė 1uk!ija4− Apsau"iė 1uk!ija-

. A&E?A#A1A <?A@?A21A C įvair's socialiniai veiksniai, apsprendžiantys teisės paskirtį0− 0koomiė4− Politiė4− So!ialiė4 1uk!ija− ekolo"iė

Visos teisės funkcijos kinta. Ar kai tik kokia visuomenės gyvenimo sfera tampa svarbia, atsiranda dar viena teisės funkcija.

Pagal &alstybins &aldios subjektus teiss !unkcijos yra:− (statym% lei&ybos4− (statym% vyk&ymo4− teismiė-−

T07SĖ R09>L7>8EA 3iuos satykius.− turtinius+− valdymo+− teisėsaugos.

R09>L7AD76Ė teisės funkcija C tokia teisinio poveikio kryptis, kuria siekiama garantuoti visuomenini$ santyki$ organi%acin tvark", j$ funkcionavim" bei vystym"si. 2i susijusi su turtiniais, finansiniais, šeimos ir kt. santykiais.&ifunkcija pasireiškia visuomenės santyki$ įtvirtinimu teisės norminiuose aktuose, teisės normose.eisės normos suteikia

privalom" teisės form" tiems visuomeniniams santykiams, kurie yra visuomenės funkcionavimo pagrindas.

?@K8DA1NA#M J8#<NA21 3<A?3EH1 į0/, re"ulia!i* C &iami*4 pasireiškia teisės poveikiu visuomeniniams santykiams, įtvirtinant juos vienuose ar

kituose institutuose, t.p. įtvirtina t.t. statusus visuomenėje, kurie garantuoja socialini$!teisini$ vertybi$ stabilum" ir nekintamum"0

− valstybės formos įtvirtinimas <onstitucijoje+ politinės sistemos pagrind$ įtvirtinimas.

/inaminė funkcija pasireiškia tuo, jog apibrėžiami institutai

−

2, re"ulia!i* C stati*- pasireiškia teisės poveikiu visuomeniniams santykiams, įforminant j$ vystymosi dinamik".&ios formos pagrindu įtvirtinamos teisės normos, kurios teisini$ priemoni$ pagalba dalyvauja socialiniuose procesuose0

− pirkimo C pardavimo santyki$ reguliavimas+− sutartis+− kreditas.

Re"ulia!iė 1uk!ija pasirei3kia.*. 1pibrėžiant teisės norm$ pagalba asmen$ subjektiškum" (veiksnumas ir teisnumas)+. 5ilieio teisinio statuso įtvirtinimu bei pakeitimu+-. 2uridinio asmens statuso nustatymu+. eisini$ fakt$, kuri$ pagrindu atsiranda, pasikeiia arba pasibaigia teisiniai santykiai, nustatymu+6. Valstybės organ$, pareig'n$ kompetencijos nustatymu+7. <t.

Apsau"iė 5er apsaugin funkcij" teisė t.t. b'du apsaugo ir gina socialines vertybes, nurodydama asmenims ir

organi%acijoms j$ interes$ reali%avimo teisėtus ir tikslingiausius kelius.2i pasireiškia ne tada, kai padaromas teisės nusižengimas, o turi prevencinį pob'dį (siekiama užkirsti keli"

nusikaltimams).Apsau"iė 1uk!ija pasirei3kia.

*. #ustatant draudimus atlikti t.t. veik" (teisinis terminas, reiškiantis veikim" arba neveikim")+

46



. #ustatant funkcijas už uždraustos veikos atlikim"+-. eisės sankcij$ asmenims, padariusiems teisės pažeidimus, taikymas.

&i$ (reguliacinės ir apsauginės) funkcij$ išskyrimas yra labiau teorinis dalykas, nes praktiškai abi funkcijos reguliuojateisės socialin paskirtį, t,y, sureguliuoja visuomeninius santykius, garantuoja j$ stabilum", nepriklausomum" nuo išorinio

poveikio. 7io#eris išskyr teiss !unkcijas:− Diepimo+− /raudimo.

6iti išskyr:− 1tlyginimo+− 1tėmimo+− /raudimo+− 4audimo+− Deidimo.

Pagal teiss po&eikio rūšis !+jos gali būti:− 1psauginės+− Ergani%acinės.

Pagal būdus:− ?epresinės+− 1uklėjamosios.Teisės 1uk!ij% reali5avimo 1ormos.

*) A#JE?H1NA#M3 J!2E3 tikslas C informuoti asmenis apie reikalavimus, kokios yra j$ veiklos galimybės(advokatai, žiniasklaida, teismai)+

) E?A@#1NA#M J!21 C pasireiškia nuostat$ formavimu ir j$ poveikiu asmen$ elgesiui.-) @A3A#M J!21 C vykdoma teisini$ priemoni$, norm$ pagalba.

eisinės f!jos reali%avimo efektyvumas priklauso nuo teisės reguliavimo efektyvumo s"lyg$, teisinio reguliavimo proceso,socialinio reguliavimo re%ultat$.Teisiio re"uliavimo e1ektyvumo sąly"os.

*) Ebjektyvios s"lygos0 ! nuosavybės forma+- socialinė C ekonominė padėtis+- kt.

) 3ubjektyvios s"lygos0! mokslinis reguliavimo b'tinumo pagrindimas+- optimalaus reguliavimo varianto parinkimas+- įstatym$ leidybos tobulinimas+

- teisės norm$ aiškumas+- kt.

Teisiio re"uliavimo sta&ijos.A. Visuomenini$ santyki$ reglamentavimas, teisės norm$ k'rimas+AA. 3ubjektini$ teisi$ ir pareig$ atsiradimas (teisini$ santyki$ atsiradimas)+AAA. eisės norm$ reali%avimas0

*. 3ubjektini$ teisi$ naudojimas+. 5areig$ vykdymas+-. /raudim$ laikymasis+. eisės taikymas.

Documents

Teises Teorijos Paskaitu Santrauka