VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

LITUANISTIKOS FAKULTETAS

LIETUVIŲ KALBOTYROS KATEDRA

Diana ŠILOBRITAITĖ

VIDURINĖS MOKYKLOS MATEMATIKOS VADOVĖLIŲ

TERMINAI (IKI 1940 M.)

Magistro darbas

Darbo vadovas doc. dr. St. Keinys

Vilnius

2007

2

TURINYS

Pratarmė.......................................................................................................................................3

Įvadas...........................................................................................................................................4

1. Matematikos vadovėlių ir pirmųjų matematikos terminų žodynėlių terminijos santykiai ....12

1. 1. M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlio“ terminai ..........................12

1. 2. Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlio“ terminai.............20

2. Matematikos terminų variantai..............................................................................................32

2. 1. Fonetiniai ir rašybos variantai ..................................................................................34

2. 2. Morfologiniai variantai.............................................................................................37

2. 3. Trumpieji variantai ...................................................................................................45

3. Matematikos terminų sinonimai ............................................................................................47

3. 1. Matematikos terminų sinonimų eilutės.....................................................................50

3. 2. Matematikos terminų sinonimų eilučių ilgumas ......................................................55

3. 3. Matematikos terminų sinonimų tipai........................................................................68

3. 3. 1. Vienažodžiai matematikos terminų sinonimai .....................................................68

3. 3. 1. 1. Vienažodžiai matematikos terminų sinonimai vartojami tų pačių autorių

vadovėliuose .....................................................................................................................69

3. 3. 1. 2. Vienažodžiai matematikos terminų sinonimai vartojami skirtingų autorių

vadovėliuose .....................................................................................................................72

3. 3. 2. Sudėtinių matematikos terminų sinonimija ..........................................................81

3. 3. 2. 1. Vieno autoriaus vartojami matematikos terminų sudėtiniai sinonimai ............81

3. 3. 2. 2. Sudėtinių matematikos terminų sinonimija skirtingų autorių vadovėliuose ....87

3. 3. 3. Skirtingos struktūros sinonimų eilutės .................................................................98

3. 3. 3. 1. Skirtingos struktūros sinonimai to paties autoriaus vadovėlyje .......................98

3. 3. 3. 2. Skirtingos struktūros sinonimai skirtingų autorių vadovėliuose ......................99

Išvados.....................................................................................................................................105

Šaltiniai....................................................................................................................................109

Literatūra .................................................................................................................................111

Terms in secondary school textbooks of mathematics (until 1940). Summary ......................114

Matematikos terminų rodyklė..................................................................................................117

3

PRATARMĖ

Pirmosios matematikos sąvokos atsirado pirmykštės bendruomenės laikais iš praktinės

žmonių veiklos poreikių. Manoma, kad matematikos terminas imtas vartoti senovės Graikijoje

VI a. pr. Kr. Tais laikais matematika ir tapo savarankišku mokslu.

Lietuviškų matematikos terminų kūrimas pasidarė itin svarbus XIX a. pabaigoje – XX

a. pradžioje, kai buvo pradėti leisti matematikos vadovėliai lietuvių kalba. Iki to laiko

lietuviškų matematikos terminų kūrimas buvo menkas, nes matematikos veikalai (ir

vadovėliai) buvo leidžiami lotynų, lenkų ir rusų kalbomis. Tačiau negalima teigti, kad

matematikos dalykai Lietuvoje nerūpėjo. Priešingai, jau nuo XV a. pabaigos Lietuvos

parapinėse mokyklose buvo mokoma skaičiavimo. Tačiau matematikos vadovėlius lietuvių

kalba bandyta leisti tik nuo XIX a. vidurio. Tačiau jų nebuvo išleista. Pirmieji matematikos

vadovėliai lietuvių kalba buvo išleisti tik XIX a. gale – XX a. pradžioje. Todėl šio darbo

autorė ir nusprendė patyrinėti laikotarpio iki 1940 m.matematikos vadovėlių terminiją.

Dabartinių matematikos vadovėlių (V–X kl.) terminai buvo analizuojami bakalauro

darbe. Jame paklasiui buvo parodytas matematikos terminų apimties kitimas, t. y., kiek naujų

terminų atsiranda vis aukštesnėje klasėje. Terminai tame darbe buvo nagrinėjami kilmės ir

sandaros atžvilgiais.

Šiame darbe terminai rinkti iš pirmos XX a. pusės (iki 1940 m.) vidurinės mokyklos

matematikos vadovėlių. Analizuojamieji vadovėliai skirti vidurinei mokyklai (dalis

gimnazijai). Atsisakyta vadovėlių, skirtų pradžios ir aukštesniajai mokyklai. Tyrinėjamų

vadovėlių autoriai buvo žymiausi matematikos dalykų mokytojai, kultūros veikėjai, kai kurie

ir rašytojai, prisidėję prie lietuviškosios matematikos terminijos kūrimo (V. Budrevičius, A.

Busilas, J. Damijonaitis, J. Mašiotas, K. Klimavičius, M. Šikšnys).

4

ĮVADAS

Matematika (gr. mathēmatikē < mathēma – pažinimas, mokslas) – mokslas, tiriantis

realaus pasaulio kiekybinius santykius ir erdvines formas. Pagal tyrimo objektą matematiką

sąlygiškai galima skirstyti į šakas, pavyzdžiui, matematinę logiką, aibių teoriją, algoritmų

teoriją, skaičių teoriją, algebrą, geometriją, topologiją, matematinę analizę, diferencialinių

lygčių teoriją, skaičiavimo matematiką, tikimybių teoriją ir kt. (TLE 1987: 13). Visos

matematikos šakos yra glaudžiai susijusios, todėl, laikui bėgant, formuojasi naujos šakos –

algebrinė geometrija, tikimybinė skaičių teorija ir pan. Matematikos metodai taikomi

(vadinasi, ir terminai vartojami) įvairiuose moksluose. Todėl labai svarbu turėti tinkamai

sutvarkytą matematikos terminologiją.

Lietuviškoji matematikos literatūra yra gana jauna, tad nėra labai sena ir šios srities

terminologija. Lietuviškus terminus Lietuvos matematikai ir kalbininkai pradėjo tvarkyti ir

vienodinti tik nuo XIX a. galo, nors jau nuo XV a. pabaigos parapinėse Lietuvos mokyklose

buvo mokoma skaičiavimo, o 1539 m. A. Kulviečio Vilniuje įkurtoje reformatų mokykloje

tarp „septynių laisvųjų menų“ buvo mokoma aritmetikos ir geometrijos. Nuo XVI a. II pusės

jėzuitų kolegijoje matematika buvo dėstoma kaip filosofijos dalis. Matematikos plėtotę ypač

paspartino Vilniaus universiteto įkūrimas 1579 m.

1602 m. pirmą kartą Vilniuje išspausdinta matematikos knyga – „Algoritmas, arba

skaičiavimo mokslas“. Knyga parašyta lenkų kalba. Taip pat pasirodė veikalų lotynų kalba –

Jono Rudaminos Dusetiškio „Garsios matematikos teoremos ir problemos“ (1633), O.

Krygerio „Praktinė aritmetika“ (1635), Mykolo Kazimiero Bialkovskio „Teorecentrika, arba

matematinis samprotavimas apie taškus ir centrus“ (1644).

XIX a. viduryje bandyta išleisti pirmuosius lietuviškus mokyklinius matematikos

vadovėlius. Juos parengė J. Stanevičius (apie 1830), M. P. Marcinskis (apie 1860). Tačiau jie

nebuvo išleisti.

XIX a. gale išleisti pirmieji aritmetikos vadovėliai lietuviškoms mokykloms: P.

Matulionio ir J. Spindulio „Užduotinas“ (1885), P. Nėrio (P. Vileišio) „Keturi svarbiausieji

veikalai aritmetikos“ (1886).

Vadinasi, lietuvių terminologijai (taip pat ir matematikos) kurti visuomeninės ir

politinės sąlygos ilgą laiką buvo nepalankios. Ypač carinės priespaudos metais stengtasi

5

užgesinti ir taip vos rusenusius lietuvių kultūros židinius. Neigiamus pėdsakus paliko spaudos

draudimo metai (1864–1904). Todėl nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis tikėtis organizuoto

terminologijos kūrimo nė negalima.

Lietuvių terminologija labiau susirūpinta XX a. pradžioje, nes kaip tik tada grąžinta

teisė spausdinti knygas lietuviškomis raidėmis, dalyje mokyklų vėl leista dėstyti lietuvių

kalbą, o netrukus buvo imtos steigti lietuviškos mokyklos1. Tad prireikus lietuviškų vadovėlių

teko kurti bei tvarkyti ir lietuviškus terminus. Didelis vaidmuo čia teko J. Jablonskiui, kuris

pabrėžtinai reikalavo mokyklos terminologijos vienodumo. „Lietuvoje“ (1920 m.) jis nurodė,

kad „kalbėdami ar rašydami apie tuos dalykus ne visi vartojame vienodus tam pačiam reikalui

terminus. Naujas gyvenimas pagimdė tokią daugybę reikalų, jog dabar įvairiems žmonėms ir

įvairioms įstaigoms sunku išsiversti tuo nedaugeliu terminų, kuriais tenkindavomės pirmiau.

Tų terminų srityje, šiaip ar taip, susidaro dabar mišinys; dėl to mišinio kenčia mokykla, kenčia

ir pats kultūros darbas...“ (Lietuva (priedas) 1920).

Pirmųjų matematikos vadovėlių kalba buvo „užteršta“ – nemaža dalis terminų buvo

skolinta arba netinkamai sudaryta2. Vėlesnių matematikos vadovėlių autoriai ieškojo

lietuviškų atitikmenų. Todėl svetimos kilmės terminų mažėjo. Visa tai lėmė, kad matematikos

vadovėliuose buvo gausu sinonimų ir variantų. Nenuostabu, juk dauguma matematikos

vadovėlių buvo verstiniai, o „vertėjams dažniau pritrūksta atitikmenų, negu originaliems

rašytojams“ (Keinys 1967: 9).

1 Aišku, tai nebuvo pirmosios mokyklos Lietuvoje. Pirmoji mokykla Lietuvoje įsteigta po 1387 metų prie

Vilniaus katedros. XV a. jau veikė Trakų, Varnių, Kauno parapinės mokyklos ir Vilniaus vienuolyno mokykla.

Mokyklų pagausėjo XVI a. pradėjus plisti reformacijai. 1539 m. A. Kulvietis įsteigė Vilniuje pirmąją

aukštesniąją mokyklą. Pirmoji vidurinė mokykla buvo 1570 m. Vilniuje įkurta jėzuitų kolegija, 1579 m. paversta

akademija (universitetu). Tačiau tose mokyklose dažniausiai buvo mokoma lotyniškai, lenkiškai ir tik kai kuriose

lietuviškai. Prijungus Lietuvą prie Rusijos (1795), mokyklose įsigalėjo Rusijos mokyklų nuostatai, o po 1863 m.

sukilimo rusų kalba padaryta mokomąja. 2 Ankstyviausieji lietuviški vadovėliai buvo XVI–XVIII a. katekizmai ir elementoriai. Vidurinėse ir

aukštosiose mokyklose XVI–XVIII a. daugiausia buvo vartojami ne Lietuvoje leisti vadovėliai lotynų kalba. Ir to

meto matematikos vadovėliai buvo parašyti lotynų kalba (J. Rudaminos, 1633; O. Krygerio, 1635). Tik XIX a.

pabaigoje pradėti leisti matematikos vadovėliai lietuvių kalba (P. Matulionio ir J. Spudulio, 1885; Vileišio, 1886).

6

1918 m. atgavus nepriklausomybę, prireikė begalės terminų visoms gyvenimo sritims.

Visų pirma iniciatyvos ėmėsi atskirų sričių specialistai. Daugelio autorių naudotasi J.

Jablonskio kalbos patarimais.

Didžiulę reikšmę kuriant lietuvių terminologiją turėjo 1921 m. kovo 29 d. sudaryta

Švietimo ministerijos Terminologijos komisija, o atskirų šakų terminologijai tvarkyti turėjo

būti įsteigtos padedamosios komisijėlės suinteresuotose įstaigose. Terminologijos komisijos

pirmininku buvo paskirtas J. Jablonskis. Komisijoje dirbo ir matematikai prelatas A.

Dambrauskas ir Pr. Mašiotas. Tokiu būdu oficialiai prasidėjo organizuotas lietuviškosios

terminologijos kūrimas. Anot St. Keinio, Terminologijos komisijai teko svarstyti menkai

apdorotus terminus, tad jau pačioje darbo pradžioje kilo nesutarimų, dėl kurių iš komisijos

išėjo J. Jablonskis ir keletas narių. Svarbi tų nesutarimų priežastis buvo terminų lietuvinimo

problema (pavyzdžiui, Ad. Varnas su A. Vireliūnu reikalavo nepalikti nė vieno iš kitų kalbų

kilusio termino). Dėl to nė vienas svetimas žodis neturįs būti vartojamas nei mokslo, nei

mokyklos, nei kokiems kitiems reikalams. Vis dėlto buvo nuspręsta, kad terminų lietuvinimas

yra labai svarbus kuriant lietuviškąją terminologiją, tačiau svetimos kilmės terminus reikėtų

palikti šalia lietuviškų. Tegu pati visuomenė pasirinksianti, kas jai geriau patiks (Keinys 1967:

16–17).

Terminų įvairovės neišvengta ir matematikos vadovėliuose. Straipsnyje „Dar

matematikos terminų reikalu“ (GK 1937: 18–19) nurodoma „mokyklinės literatūros negerovė

– per didelis matematinių terminų įvairumas“. Jo autorius K. Miecevičius teigia, kad, pavartę

paskutinio dešimtmečio vadovėlius, nerasime dviejų autorių, vartojančių tuos pačius terminus

(GK 1937: 18–19).

Pr. Mašiotas ir Pr. Skardžius straipsnyje „Matematikos terminų reikalu“ (GK 1936:

156–157) piktinasi, kad matematikos terminai nėra dar sutvarkyti, nors jau seniai jais pradėta

rūpintis.

Matematikos terminijos tvarkymu ypač buvo susirūpinę lietuvių matematikai Pr.

Mašiotas, M. Šikšnys ir Z. Žemaitis. Jie pasiryžo sudaryti vieningą matematikos terminiją. Tame

darbe jiems mielai sutiko padėti įžymusis Lietuvos kalbininkas, bendrinės lietuvių kalbos tėvas

Jonas Jablonskis3, kuris visus pasiūlytus matematikos terminus „praleisdavo pro kalbos rėtį“

3 J. Jablonskio įnašas į matematikos terminologiją yra labai didelis. Jis ne tik patardavo matematikos

terminologijos klausimais, bet ir pats vertė matematikos vadovėlius (pvz., Kiseliovo aritmetikos vadovėlį).

7

(Žemaitis 1956: 34). J. Jablonskis buvo labai griežtas. Jis, Z. Žemaičio žodžiais, „reikalaudavo

pirmiau aiškiai nusakyti norimo tuo terminu išreikšti objekto arba sąvokos esmę ir pagrindines

savybes ir tik tuomet imdavo aiškinti, kurie siūlomieji terminai yra priimtini, kurie ne. Tada man

paaiškėjo, kiek daug nenuoseklumo ir net nelogiškumo yra <...> matematikos terminologijoje“

(Žemaitis 1956: 35).

Matematikos terminus būtinai reikėjo tvarkyti, mat „tos terminologijos kaip ir visai

nebuvo, nes populiariose brošiūrėlėse tuo metu vartoti labai nevienodi terminai sukosi tik apie

pradines aritmetikos ir geometrijos žinias“ (Žemaitis 1956: 34).

Taigi J. Jablonkis kartu su minėtais matematikais, pirmojo pasaulinio karo metu

atsidūrę su gimnazija Voroneže, kūrė ir tvarkė matematikos terminus.

XX a. pradžioje, panaikinus lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą,

padaugėjo knygų lietuvių kalba4. 1905–1917 m. matematikos vadovėlių buvo išleista nemažai

(24)5. Beveik visi vadovėliai buvo skirti aritmetikos mokslui (ir teorijai, ir praktikai). Minėtini

originalūs lietuviški P. Bugailiškio, P. Bendoriaus, J. Damijonaičio, A. Jakšto, P. Mašioto ir

verstiniai Masingo, S. Tomo, J. V. Bliumbergo, A. P. Kiseliovo vadovėliai. Pastaruosius

(verstinius) vadovėlius vertė ir redagavo J. Jablonskis, A. Jakštas, A. Smetona. Vadovėliai turėjo

ne vieną pataisytą ir papildytą leidimą.

1918–1940 m. matematikos vadovėlių buvo išleista žymiai daugiau. „Lietuvos

bibliografijoje. Knygos lietuvių kalba 1918–1940“ užregistruoti 124 matematikos vadovėliai.

Tiesa, jų antraštės buvo labai skirtingos. Palyginkime: J. Baltūsis „Skaičiavimo vadovėlis“

([1937]–1938), P. Bendorius, P. Daugirda „Aritmetikos uždavinių ir pavyzdžių rinkinys

pradedamosioms mokykloms ir žmonėms, norintiems gerai sąskaituoti“ (1918–1921), A. Busilas

„Matematikos uždavinynas pradžios mokyklai“ (1926–1931), „Jaunas matininkas“ (1920–1926),

„Trigonometrija: Teorija ir uždavinynas vid. mokyklai“ (1940) ir pan.

To meto vadovėliai buvo suskirstyti dalimis, o ne klasėmis. Kiekviena dalis buvo skirta

tam tikrai gimnazijos klasei6. Pavyzdžiui, J. Mašioto matematikos vadovėlio pirmoji dalis (1938)

4 Tai pirmas ryškus lietuviškų knygų leidybos apimties padidėjimas. 5 Remiamasi „Lietuvos bibliografijos“ duomenimis (Vilnius, 2006. Kn. 1–2). 6 1919–1940 m. mokyklų sistemą iš pradžių sudarė keturmetė pradinė mokykla, keturmetė progimnazija,

aštuonmetė gimnazija. 1936 m. buvo pradėta mokyklų reforma (buvo laipsniškai pereinama prie šešiametės

pradinės mokyklos ir septynmetės gimnazijos).

8

yra skirta pirmajai gimnazijos klasei, antroji dalis (1939) – antrajai ir t. t. K. Klimavičiaus

matematikos vadovėlio pirmoji dalis (1933) skirta pirmajai vidurinės ir aukštesniosios mokyklos

klasei ir savamoksliams. Pabrėžtina, kad kai kurie vadovėliai turėjo ypač daug pataisytų ir

papildytų leidimų. Pavyzdžiui, P. Mašioto „Aritmetikos uždavinynas: vadovėlis aritmetikos

pradžiai“ (D. 1) turėjo net 10 leidimų.

Matematikos vadovėliai buvo 3 rūšių (tai parodo ir vadovėlių pavadinimai):

1) teoriniai (skirti tik teorijai), pvz.: J. V. Bliumbergas „Algebros teorija“ (1919), K.

Klimavičius „Aritmetikos teorija“ (1937), Masingas „Aritmetikos teorija“ (1918) ir kt.;

2) praktiniai (skirti tik praktikai), pvz.: J. Dailidė „Aritmetikos uždavinynas“ (1922–

1940), A. Kaunas „Aritmetikos uždavinynas: gimnazijoms ir vidurinėms mokykloms“ (1924–

1933), Pr. Mašiotas „Algebros uždavinynas“ ([1920]–1931), Pr. Mašiotas „Aritmetikos

uždavinynas“ ([1918]–1935), Pr. Mašiotas „Geometrijos uždavinynas“ (1919), Pr. Mašiotas

„Trigonometrijos uždavinynas“ (1919) ir kt.;

3) mišrūs (juose pateikiama ir teorija, ir praktika), pvz.: J. Mašiotas „Matematikos

vadovėlis: teorija ir uždavinynas vidurinei mokyklai“ ([1937]–1939), M. Šikšnys „Aritmetika ir

algebra: teorija ir uždavinynas“ (1939–1940), M. Šikšnys „Geometrija: teorija ir uždavinynas“

(1938–1940) ir kt.

Šiame darbe analizuojama vadovėlių, skirtų tik teorijai, ir mišrių vadovėlių terminija.

Dėl šaltinių gausumo terminai nerinkti iš vadovėlių, skirtų tik praktikai (vadinamųjų

uždavinynų).

Didžioji to meto (1918–1940) vadovėlių dalis buvo skirta pradinėms mokykloms, mažiau

– vidurinėms ir gimnazijoms, mažiausiai – aukštesniosioms mokykloms. Šiam darbui iš pradžios

mokyklų matematikos vadovėlių terminai nebuvo renkami.

Žymiausi vadovėliai buvo A. Busilo, A. Jakšto, J. Mašioto, Pr. Mašioto ir M. Šikšnio. Be

to, buvo išleisti du terminų rinkinėliai. Tai Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų

rinkinėlis“ (Kaunas, 1920) ir M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis“ (Vilnius,

1919)7.

Minėtieji žodynėliai buvo parengti pakankamai kruopščiai, jų terminai buvo peržiūrėti

didžiojo kalbininko J. Jablonskio. Vis dėlto žodynėliuose yra šiokių tokių netikslumų. Tai suprato

7 A. Dambrauskas (A. Jakštas) recenzavo šiuos žodynėlius ir jiems pareiškė nemažai priekaištų (plačiau žr.

Keinys St. Iš A. Dambrausko kalbos ir terminologijos veiklos. Terminologija 7. Vilnius 2000. P. 32–47).

9

ir patys tų žodynėlių autoriai. Štai ką rašo Z. Žemaitis „Geometrijos ir trigonometrijos terminų

rinkinėlio“ pratarmėje: „Šis žodynėlis nėra grynai originalinis veikalas. Visi jame tilpusieji

terminai, kaip lygiai ir tie, kurie yra paduoti M. Šikšnio parengtame Aritmetikos ir Algebros

terminų žodynėly, buvo svarstomi ir priimti matematikų būrely, kurio darbuose autorius dalyvavo

nuo Voronežo laikų. <...>.

Kalbos žvilgsniu būrelio darbą kontroliavo gerbiamas J. Jablonskis“ (Žemaitis 1920: 2).

Vadinasi, pats žodynėlio autorius supranta, kad matematikos terminologiją dar reikia

tvarkyti ir vienodinti. Tačiau pirmas žingsnis jau padarytas. Žodynėliai labai padėjo vienodinti ir

norminti lietuviškąją mokyklinę matematikos terminologiją. Nereikėtų pamiršti, kad žodynėliai

yra parašyti XX a. pradžioje, kai tik buvo pradėta nuosekliau tvarkyti lietuvių terminologija, o

rusų kalbos pėdsakai, ypač mokyklose, buvo labai jaučiami.

Po Antrojo pasaulinio karo matematikos terminijos kūrimas sumenko. „Sąlygos

nebuvo palankios rašyti originalius matematikos vadovėlius. Vidurinėms mokykloms jų

beveik ir nebuvo parašyta. Buvo tenkinamasi tipinių vadovėlių vertimais iš rusų kalbos. Ilgą

laiką vertė ne matematikai, o įvairių specialybių leidyklų darbuotojai, nesusipažinę su

anksčiau vartotais matematikos terminais. Jų terminai, ypač jaunesniųjų, buvo dažnai nevykę

vertiniai“, − rašo akademikas Jonas Kubilius „Matematikos terminų žodyno“ pratarmėje

(MTŽ 1994: 5).

Taigi, J. Kubiliaus žodžiais, „matematikos terminus kūrė visi, kam jų prireikė, todėl

atsirado daug lygiagrečių terminų, ne visada taisyklingai ir tinkamai sudarytų“ (MTŽ 1994: 5).

1954 m. G. Žilinsko iniciatyva pradėta aptarinėti terminus. Nors darbas po poros

posėdžių nutrūko, tačiau buvo aptartos kelios dešimtys pagrindinių terminų.

1957 m. matematikos terminų žodyną rengti ėmė J. Kubilius. Tačiau darbas greitai

sustojo. Tik po gerų dešimties metų Vilniaus universitete buvo sutelktas terminais

besidominčių matematikų kolektyvas. „Nelengva buvo surinkti reikiamus terminus. Stigo

platesnių matematikos terminų žodynų ir kitomis kalbomis. Teko rinkti iš vadovėlių ir kitų

matematikos veikalų, užrašinėti iš atminties“, − sako Jonas Kubilius (MTŽ 1994: 5).

Dabar mes turime pakankamai sutvarkytus ir susistemintus matematikos terminus ir

didelį matematikos terminų žodyną lietuvių kalba.

10

Kaip buvo minėta, tvarkydami ir sistemindami matematikos terminus, matematikai

rinko terminus iš vadovėlių, kurie, deja, dažnai buvo verstiniai. Dabar matematikos vadovėliai

yra ne verstiniai, jie rašomi remiantis sutvarkyta ir susisteminta matematikos terminologija.

Medžiaga šiam darbui rinkta iš 24 matematikos vadovėlių knygų – V. Budrevičiaus

Algebros teorijos (Vilnius, 1919), A. Busilo Aritmetikos (Uždavinynas ir teorija. Kaunas,

1921), A. Busilo Jauno matininko (Geometrija vidurinei mokyklai. Kaunas, 1921), A. Jakšto

Plokštinės trigonometrijos (Pilnas sistematiškas kursas. Teorija ir uždaviniai. Kaunas, 1919),

J. Damijonaičio Aritmetikos vadovėlio (Varšava, 1910. D. 1), J. Damijonaičio Aritmetikos

vadovėlio (Varšava, 1911. D. 2), J. Mašioto Matematikos vadovėlio (Aritmetika ir algebra.

Teorija ir uždavinynas vidurinei mokyklai. Kaunas, 1940. D. 1), J. Mašioto Matematikos

vadovėlio (Aritmetika ir algebra. Teorija ir uždavinynas vidurinei mokyklai. Kaunas, 1939. D.

2), J. Mašioto Matematikos vadovėlio (Aritmetika ir algebra. Teorija ir uždavinynas vidurinei

mokyklai. Kaunas, 1940. D. 3), J. Mašioto Matematikos vadovėlio (Geometrija. Teorija ir

uždavinynas vidurinei mokyklai. Kaunas, 1937. D. 1), J. Mašioto Matematikos vadovėlio

(Geometrija. Teorija ir uždavinynas vidurinei mokyklai. Kaunas, 1938. D. 2), J. Mašioto

Matematikos vadovėlio (Geometrija. Teorija ir uždavinynas vidurinei mokyklai. Kaunas,

1938. D. 3), K. Klimavičiaus Geometrijos (Kaunas, 1938. D. 1), K. Klimavičiaus Geometrijos

(Kaunas, 1939. D. 2), K. Klimavičiaus Geometrijos (Kaunas, 1940. D. 3), Masingo (vertė A.

Smetona) Aritmetikos teorijos (Kaunas, Vilnius, 1922), M. Šikšnio Geometrijos (Kaunas,

1923), M. Šikšnio Aritmetikos ir algebros (Kaunas, 1939. D. 1), M. Šikšnio Aritmetikos ir

algebros (Kaunas, 1939. D. 2), M. Šikšnio Aritmetikos ir algebros (Kaunas, 1939. D. 3), M.

Šikšnio Elementarinės algebros (Kaunas, 1923), M. Šikšnio Geometrijos (Kaunas, 1938. D.

1), M. Šikšnio Geometrijos (Kaunas, 1938. D. 2), M. Šikšnio Geometrijos (Kaunas, 1939. D.

3).

Šiam tyrimui surinkta 1960 skirtingų matematikos terminų. Terminai rinkti taip: po

kartą buvo fiksuojami visi skirtingi terminai, pavartoti visuose minėtuose vadovėliuose.

Užrašyti ir terminų variantai bei sinonimai. Taip pat pažymėta, kokie terminai vartojami

vieno, kokie daugelio autorių.

Surinkti terminai pateikti darbo gale pridedamoje terminų rodyklėje. Terminai

rodyklėje pateikiami abėcėlės tvarka.

11

Šio darbo tikslai:

1. palyginti matematikos terminus, vartotus analizuojamuose matematikos vadovėliuose, su

terminais, pateikiamais pirmuosiuose matematikos terminų žodynėliuose (M. Šikšnio ir Z.

Žemaičio);

2. išnagrinėti surinktų matematikos terminų variantiškumą;

3. išnagrinėti surinktų vienažodžių matematikos terminų sinonimiją:

a) vartojamų vieno autoriaus vadovėlyje,

b) vartojamų skirtingų autorių vadovėliuose;

4. išnagrinėti surinktų sudėtinių matematikos terminų sinonimiją:

a) vartojamų vieno autoriaus vadovėlyje,

b) vartojamų skirtingų autorių vadovėliuose;

5. išnagrinėti skirtingos struktūros matematikos terminų sinonimiją:

a) vartojamų vieno autoriaus vadovėlyje,

b) vartojamų skirtingų autorių vadovėliuose;

6. pateikti tyrimo išvadas.

Šių tikslų siekiama aprašomuoju metodu, visais atvejais pateikiami skaitiniai

duomenys. Kiekybiniai santykiai pateikiami diagramose ir lentelėse.

12

1. MATEMATIKOS VADOVĖLIŲ IR PIRMŲJŲ MATEMATIKOS TERMINŲ

ŽODYNĖLIŲ TERMINIJOS SANTYKIAI

M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis“ (1919) ir Z. Žemaičio

„Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis“ (1920) yra vieni pirmųjų spausdintų

lietuviškų terminų žodynėlių, kurie padėjo pamatus lietuviškajai mokyklinei matematikos

terminologijai. Žodynėlių terminai buvo peržiūrėti didžiojo kalbos normintojo J. Jablonskio.

Šiame skyriuje minėtų autorių žodynėlių terminai lyginami su terminais, vartojamais

nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose. Nustatytas procentinis santykis, t. y., kiek

žodynėliuose pateikiamų terminų yra vartojama matematikos vadovėliuose ir kiek terminų

nerasta.

1. 1. M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlio“ terminai

Marcelinas Šikšnys yra vienas žymiausių XX a. pradžios lietuvių mokytojų, prisidėjęs

prie lietuviškosios matematikos terminologijos kūrimo. Matematikos mokslus M. Šikšnys yra

baigęs Maskvos universitete. Dirbo mokytoju Rygoje, Voroneže, Vilniuje. Jo parašyti

aritmetikos, algebros ir geometrijos vadovėliai buvo leidžiami keletą dešimtmečių. Minėtinas

šio matematiko parengtas „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis“, išleistas Lietuvių

mokslo draugijos 1919 metais.

M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis“ turi 47 nedidelio formato

puslapius. Jis susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje yra pateikti rusų–lietuvių kalbų terminai,

antroje dalyje – lietuvių–rusų kalbų terminai.

Į žodynėlį sudėti 445 terminai. Antraštiniais terminais neretai pateikiami ne tik

daiktavardžiais, bet ir būdvardžiais, dalyviais, veiksmažodžiais ir net prieveiksmiais, išreikšti

terminai, bet didžioji dalis antraštinių matematikos terminų yra reiškiami daiktavardžiais

(jiems priskiriami ir sudėtiniai terminai, kurių pagrindiniai dėmenys yra išreikšti

daiktavardžiais). Tokių terminų rasta 345 (77,5% visų terminų žodynėlyje pateikiamų

13

terminų)8. Kitomis kalbos dalimis išreikštų terminų rasta 99. Tai sudaro 22,5% visų terminų

žodynėlyje pateikiamų terminų (žr. 1 paveikslą).

77,5%22,5%

daiktavardžiais išreikštiterminaikitomis kalbos dalimisišreikšti terminai

1 pav. M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlio“ terminai

Šiame darbe vieni būdvardžiai, veiksmažodžiai bei jų formos (dalyviai), prieveiksmiai,

skaitvardis ir įvardis terminais nėra laikomi.

Daiktavardžiais išreikštų terminų (taip pat ir sudėtinių, kurių pagrindiniai dėmenys yra

išreikšti daiktavardžiais), kurie yra vartojami ir nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose, M.

Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlyje“ rasta 203 (58,8% visų žodynėlyje

daiktavardžiais išreikštų terminų). Didžioji dalis tokių terminų pateikiama ta pačia išraiška,

pvz.: aksioma, apibrėžimas (verstiniame Masingo vadovėlyje šiai sąvokai apibūdinti dar

pateikiamas terminas nusakymas MAT 1922: 11), apytikris dalmuo, aritmetika, aritmetinė

progresija, atėminys, atimtis (palyginkime terminą atimstymas DAV 1910: 3, DAV 1911: 11

šiam matematikos veiksmui apibūdinti, vartojamą matematikos vadovėlyje, kuris buvo

išleistas prieš šio žodyno pasirodymą), atvirkštinė teorema (tačiau savo vadovėlyje M. Šikšnys

net po žodynėlio leidimo vartojo ir kitą terminą, pvz., priešinga teorėma ŠG 1923: 6. Kaip

matyti, skiriasi net pagrindinio dėmens parašymas), atvirkštinis veiksmas (šalia šio termino

8 Šalia pagrindinio vienažodžio termino žodynėlyje pateikiami sudėtiniai, susiję su pagrindiniu, matematikos

terminai.

14

Masingo vadovėlyje vartojamas terminas priešingas veiksmas MAT 1922: 17), aukštumas,

baigtinis skaičius, bedaiktis skaičius (palyginkime terminus nevardintas skaičius MAT 1922:

5 ir nevardinis skaičius MG III 1938: 10), begalybė, bendras didžiausias daliklis (šis terminas

vadovėliuose labai įvairuoja, pvz.: bendras didžiausias daliklis BAT 1919: 78, MAA I 1940:

35, ŠAA I 1939: 13, ŠAA II 1939: 150; bendrasis didžiausias daliklis BAT 1919: 78, MAA I

1940: 90, bendrasis pats didysis daliklis BAT 1919: 71, bendrasis visų didžiausias daliklis

MAT 1921: 63; bendrasis visų didžiausis daliklis BA 1921: 22. Kaip matyti, šis terminas nėra

suvienodintas net tų pačių vadovėlių autorių), bendrasis vardiklis (neįvardžiuotinę šio termino

formą bendras vardiklis pateikia J. Mašiotas vėlesniame savo vadovėlyje MAA III 1940: 67,

antroje vadovėlio dalyje dar buvo vartojama įvardžiuotine forma – bendrasis vardiklis MAA II

1939: 5), daiktinis skaičius (savo vėliau išleistame vadovėlyje M. Šikšnys šalia šio termino

vartojo vardinis skaičius ŠAA I 1939: 6. Šį terminą taip pat vartojo J. Mašiotas MAA I 1940:

33, o Masingo vadovėlyje šalia nurodomas ir terminas vardintas skaičius MAT 1922: 5),

dalyba, dalijamasis, dalijimas, daliklis, dalinėjimas, dalinys, dalmuo, dalumas, dalumo žymė

(M. Šikšnys dar pateikia terminą dalumo pažymys, plg. matematikos vadovėliuose vartojamą

terminą dalumo požymis9 MAT 1922: 57), darytinė proporcija, daugianaris, daugyba,

daugybos abėcėlė (matematikos vadovėliuose dar pateikiami terminai daugybos lentelė MAA

I 1940, dauginimo lentelė MAT 1922: 2310), daugiklis, dauginamasis, dauginimas, daugmuo,

davinys, dėmuo, dešimtainė trupmena, dydis, dydžio didumas, dydžio reikšmė, dvinaris (savo

vadovėlyje, išleistame praėjus dvidešimt metų po žodynėlio pasirodymo, M. Šikšnys šalia šio

termino pateikia tarptautinį terminą binomas ŠAA I 1939: 110), dviženklė šaknis, dviženklis

skaičius, formulė (matematikos vadovėliuose vartojamas variantas formula BAT 1919: 14,

BJM 1921: 11, JPT 1919: 8 rodo, kad žodynėlio leidimo metais termino formulė vartojimas

dar nebuvo nusistovėjęs. Tačiau, kaip matyti iš vėlesnių vadovėlių, XX a. viduryje terminas

formulė jau buvo nusistovėjęs ir išliko ir iki mūsų dienų), geometrinė proporcija, grynoji

trupmena, ilgio matas, ilgis, ilgumas, iracionalinė tiekybė, išdalos, išmatuojamasis skaičius,

išrodymas, įvykis, kartotinis, keitimas, kėlimas laipsniu, kintamasis dydis (žodynėlyje dar

pateikiamas terminas kitėjamasis dydis, kuris nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose nėra

9 Beje, šis terminas vartojamas ir dabartinėje matematikos terminologijoje (žr. Matematikos terminų

žodynas. Vilnius, 1994). 10 Iki mūsų dienų išliko terminas daugybos lentelė.

15

vartojamas), koeficientas, kompleksinis skaičius, kraštutiniai proporcijos nariai, kubas

(matematikos vadovėliuose dažnesnis variantas kūbas BAT 1919: 19, KG 1938: 5, MAA I

1940: 22, MAA III 1940: 4, ŠAA I 1939: 44, ŠEA 1923: 14, ŠG I 1938: 4), kvadratas,

kvadratinis matas (M. Šikšnys dar nurodo ketvirtainis matas, kuris matematikos vadovėliuose

nėra vartojamas), laipsniavimas, laipsnio pagrindas, laipsnio rodiklis, laipsnis, laisvasis

narys, laisvieji nariai, laužtiniai skliaustai, lenktiniai skliaustai, liekana, lygiašaknės lygtys

(M. Šikšnio žodynėlyje šalia pateikiamas terminas tolyginės lygtys, tačiau matematikos

vadovėliuose rastas kitoks terminas – tolygios lygtys BAT 1919: 88, ŠAA II 1939: 54), lygčių

darymas, lygybė, lygybės ženklas, lyginis skaičius, lygčių sistema, logaritmas, logaritmavimas,

matas (vadovėlyje šis terminas kartais vartojamas maštabas (= mastelis) reikšme BJM 1921:

39), matinis skaičius, menamoji tiekybė, milijonas, minusas, neapibrėžtosios lygtys

(matematikos vadovėliuose šis terminas vartojamas vienaskaitos forma; kartais šalia šio

termino pateikiamas ir kitoks – neapibrėžtinė lygtis MAA II 1939: 88), nebendramatis

skaičius, neigiamas skaičius (beveik visi vadovėlių autoriai vartoja ir įvardžiuotinę šio termino

formą, plg. neigiamas skaičius BAT 1919: 132, MAA I 1940: 144, MAA III 1940: 4, ŠAA I

1939: 94, ŠAA II 1939: 25, ŠAA III 1939: 3, ŠG III 1939: 12, ŠEA 1923: 33 ir neigiamasis

skaičius BAT 1919: 12 MAA I 1940: 142, MAA II 1939: 3, ŠAA I 1939: 93, ŠAA III 1939: 3,

ŠEA 1923: 23), nelygybė, nelyginis skaičius (Masingo vadovėlyje šalia pateikiama tokių

terminų, kurie nepasitaikė nė viename matematikos vadovėlyje, pvz.: lykos skaičius, likinis

skaičius, nelygus skaičius MAT 1922: 57), nepabaigiamybė, netikroji trupmena (žodynėlyje

pateikiama ir neįvardžiuotinė šio termino forma netikra trupmena, kuri matematikos

vadovėliuose nepasitaikė), numeracija, nuotolis, pagrindas, palyginamasis skaičiaus didumas,

palyginamoji skaičiaus reikšmė, paprastoji trupmena, pastovusis dydis, pašaknio tiekybė,

perijodas, perijodinė trupmena, mišrioji trupmena, pliusas, plotas, plotis, procentas,

progresija, proporcija, proporcingumas, radikalas, realinė šaknis, reikšmė, reikšmingasis

skaitmuo, reiškinys, riestiniai skliaustai, rodiklis, sandauga, santykis, sieksnis, sistema,

skaičiavimas, skaičiavimas raštu, skaičiavimas žodžiu, skaičiuotė, skaičius, skaidymas,

skaidinys, skaitiklis, skaitinis reiškinio didumas, skaitmuo, skyrius, skirtumas, skliaustai,

smulkinimas, sprendimas, sprendinys, storis, sudėtinis matinis skaičius, sudėtis, suma, sveikas

skaičius, sveikasis skaičius, svoris, svorio matas, šaknis, šaknies traukimas, šaknies rodiklis,

šeštainis, talpa, tapatybė, teorema, tiesioginė teorema, tiekybė, tikroji trupmena, tolydinė

16

proporcija, triskaitė proporcingųjų dydžių taisyklė, trupmena, trupmenos narys, trupmenos

skaitiklis, trupmenos vardiklis, trupmenų vertimas bendravardėmis (vadovėliuose dar

vartojamas sinonimas trupmenų vertimas bendravardiklėmis MAT 1922: 75, ŠAA I 1939:

176), turinys, tūris, uždavinynas, uždavinys, uždavinio sprendimas, vardiklis, veiksmas,

viduriniai proporcijos nariai, vienanaris, vienaženklis, vienetas, vienetų luomas (matematikos

vadovėliuose dar vartojamas terminas vienetų klasė MAT 1922: 10), vieninis matinis skaičius,

ženklas, žinomieji nariai.

Didžioji dalis šių terminų yra išlikę iki mūsų dienų ir vartojami dabartiniuose

matematikos vadovėliuose, pvz.: aksioma, apibrėžimas, aritmetinė progresija, atėminys,

atimtis, atvirkštinė teorema, atvirkštinis veiksmas, dalyba, daliklis, dalinys, dalmuo, dalumo

požymis, daugianaris, daugyba, daugybos lentelė, formulė, grynoji trupmena, koeficientas,

kvadratas, laipsnio pagrindas, laipsnio rodiklis, laipsnis, liekana, lygčių sistema, netikroji

trupmena, pagrindas, paprastoji trupmena, pastovusis dydis, pliusas, plotas, plotis, procentas,

progresija, proporcija, rodiklis, sandauga, skaičiavimas, skaičius, skaitmuo, skirtumas,

sprendimas, sprendinys, sudėtis, suma, sveikasis skaičius, šaknis, šaknies traukimas, šaknies

rodiklis, teorema, tiesioginė teorema, tikroji trupmena, trupmenos skaitiklis, trupmenos

vardiklis, turinys, uždavinys, uždavinio sprendimas, vardiklis, veiksmas, viduriniai proporcijos

nariai, vienanaris, vienetas, ženklas ir kt.

Atskirai reikėtų paminėti tokius terminus, kurių raiška yra šiek tiek kitokia, tačiau

reikšmė ta pati. Tokių terminų rasta nedaug. Dažniausias atvejis, kai M. Šikšnio terminų

žodynėlyje terminas pateikiamas daugiskaitos, o matematikos vadovėliuose vienaskaitos

forma, pvz.: kvadratinės lygtys – kvadratinė lygtis ŠAA III 1939: 62, lygtys – lygtis BAT

1919: 87, MAA II 1939: 6, MG III 1938: 6, ŠAA II 1939: 50, ŠAA III 1939: 11, ŠG III 1939:

26), lygčių sprendimas – lygties sprendimas BAT 1919: 88, MAA II 1939: 82, MAA III 1940:

149, MG III 1938: 30, ŠAA II 1939: 53), lygčių šaknis – lygties šaknis BAT 1919: 88, ŠAA II

1939: 54, ŠAA III 1939: 99), paviršiai – paviršius KG 1940: 39, MG I 1937: 8, ŠG III 1939:

32), trupmeniniai rodikliai – trupmeninis rodiklis MAA III 1940: 130, ŠAA III 1939: 54, ŠAA

III 1939: 55).

Rasta atvejų, kai matematikos vadovėliuose terminai vartojami įvardžiuotine forma, o

M. Šikšnys pateikia paprastąja, pvz.: mišras skaičius – mišrasis skaičius BA 1921: 6, MAT

1922: 71, nedalus skaičius – nedalusis skaičius MAA I 1940: 88, neišmatuojamas skaičius –

17

neišmatuojamasis skaičius ŠG III 1939: 11, nežinomieji nariai – nežinomasis narys MAA II

1939: 19, ŠAA 1939: 63.

Atskirai reikėtų paminėti terminus, kuriuos galima laikyti sinonimais, pvz.: procentų

skaičius – procentinis skaičius ŠAA I 1939: 66, procentų uždaviniai – procentinis uždavinys

ŠAA I 1939: 59. Kaip matyti, šiuo atveju terminai skiriasi šalutiniais dėmenimis, t. y.

žodynėlyje pateikiamas daiktavardžio kilmininkas, o vadovėlyje būdvardis su priesaga -inis.

M. Šikšnys savo žodynėlyje pateikia ir tokių terminų, išreikštų daiktavardžiais, kurių

matematikos vadovėliuose nerasta. Jie sudaro 41,2% visų terminų žodynėlyje pateiktų

terminų, išreikštų daiktavardžiais (142 terminai), pvz.: apibendrinimas, apytikrė trupmena,

absoliutinė dydžio reikšmė, artutinė trupmena, ataskaita, atėmimas, atimties kelias, atimties

liekana, atskiri vardikliai, atskiros trupmenos, atvirkštinio proporcingumo dydžiai, begalė,

bikvadratinės lygtys, binominiai koeficientai, brūkšnys, dalybos liekana, dalingumo žymės,

dalių dalyba, dalinėjimo kelias, dalis, dalingumas, darymas, dėjimas, dėjinys, derinių skaičius,

derinys, didėjamoji progresija, didinimas, didžioji proporcijos ypatybė, ėmimas, geometrinė

progresija, geometrinė proporcija, greitumas, gretinimas, gretinys, išmatuojamieji dydžiai,

ištęstosios trupmenos, išvadas, įvardijimas, jungimas, junginys, kapitolas, kapitolas su

palūkanomis, ketvirtainis sieksnis, kitėjimas, lavinimas, lydinio probė, lydinys, lydinių

uždaviniai, ligatūra, lygčių sprendimo tyrinėjimas, lygčių šaknis, logaritminės lygtys,

logaritmo charakteristika, logaritmo mantisė, logaritmo pagrindas, logaritmų tabelės, mainai,

mainų uždaviniai, mantisė, matematinė ataskaita, matematinė vekselio ataskaita, mažėjamoji

progresija, mažėjamoji progresija, mišinys, mišinių uždaviniai, neišmatuojamieji dydžiai,

nepabaigiamoji geometrinė progresija, nežinomųjų lyginimo kelias, Njutono binomo

išdėstymas, nuliaus sprendimas, pagrindinis kapitolas, pakeitimas, pakeitimo kelias,

palūkanos, panašiųjų daugianario narių traukimas krūvon, panašiųjų narių jungimas krūvon,

pavyzdys, pažymys, perdirbimas, perstatinėjimas, platumas, pratimas, prekybinė ataskaita,

prekybinė vekselio ataskaita, procentų pinigai, progresijos skirtumas, progresijos vardiklis,

proporcingosios dalybos uždaviniai, proporcingųjų dydžių uždaviniai, racionalinė tiekybė,

radikalų veiksmai, riba, ribų kelias, rodiklinės lygtys, saikas, sangrąžinės lygtys, sistema,

skaitiniai daviniai, skaitinis skaičius, skiltis, skolininkas, skolintojas, stambinimas, storumas,

sudėjimas, suderintosios lygtys, sudėties kelias, sujungtinės tiekybės, suradimas, sutaikintosios

lygtys, suvestinė proporcija, svarumas, sveikoji trupmena, šaknies traukimo liekana, šeštainis

18

sieksnis, tabelė, taisyklė, talpumas, termininiai indėliai, termininiai mokesniai, tiesioginio

proporcingumo dydžiai, tikrinimas, tikrumas, tikslumas, tolumas, trinarės lygtys, trumpinimas,

uždavinio daviniai, uždavinio pasakymai, valiuta, vekselio ataskaita, vekselio suma, vekselis,

vertimas, vidurinis geometrinis skaičius, vidutinis aritmetinis skaičius, žymė.

Kaip buvo minėta, M. Šikšnio terminų žodynėlyje antraštiniais terminais pateikiami ir

būdvardžiai bei dalyviai. Beveik visi tokie žodžiai matematikos vadovėliuose vartojami kaip

sudėtinių terminų dalys (rasti 58 atvejai, arba 13,1% visų M. Šikšnio vadovėlyje rastų

terminų). Būdvardžių rasta 49, pvz.: absoliutinis, algebrinis, apytikris, aritmetinis, artutinis,

atskiras, atvirkštinis, baigtinis, bedaiktis, begalinis, bendramatis, bendras, daiktinis, dalus

(vadovėliuose pateikiama įvardžiuotinė šio būdvardžio forma), dalingas, daugiaženklis,

dešimtainis, dvigubas, dviženklis, iracionalinis, ištęstinis, laisvas, lygiašaknis, lyginis, lygus,

matinis, nebendramatis, nelyginis, pagrindinis, palyginamas, panašus, pašakninis

(vadovėliuose vartojamas šio būdvardžio variantas pošakninis), priešingas, proporcingas,

racionalinis, realinis, skaitinis, sujungtinis, sveikas, taisyklingas, tikras, tikslus, tolydinis,

tolyginis, tolygus, trigubas, trupmeninis, vienaženklis, vieninis.

Dalyvių, vartojamų ir M. Šikšnio terminų žodynėlyje, ir matematikos vadovėliuose

pateikiama mažiau. Jų rasta 9, pvz.: apibrėžtas, išmatuojamas (vadovėliuose vartojama

įvardžiuotinė šio dalyvio forma), menamas, neapibrėžtas, neigiamas, neišmatuojamasis,

nepabaigiamas, suderintas, teigiamas.

Antraštinių M. Šikšnio terminų žodynėlio būdvardžių, kurie matematikos vadovėliuose

nėra vartojami, rasta 2, pvz.: termininis, transcendentinis.

Vadovėliuose nevartojamų antraštiniais žodžiais pateiktų dalyvių rasta 3 pvz.: ištęstas,

nesuderinamas, sutaikintas.

Be to, M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlyje“ 35 veiksmažodžiai

(7,9% visų M. Šikšnio žodynėlyje rastų terminų) pateikiami kaip antraštiniai terminai, pvz.:

apibendrinti, dalyti, daryti, dauginti, dėti, didėti, išrodyti, keisti, kelti, kisti, kitėti, laipsniuoti,

matuoti, mažėti, mažinti, nukelti skaitmuo, pakeisti, pakelti, paversti, perdirbti, prastinti,

sudauginti, suprastinti, skaičiuoti, išskaičiuoti, skaidyti, skaityti, spręsti, sudėti, tenkinti, tikti,

traukti, vaduoti, versti. Į žodynėlį įdėtas skaitvardis milijonasis ir nežymimasis įvardis bet

kuris.

19

Kaip matyti, nemažai M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlyje“

pateikiamų terminų, išreikštų daiktavardžiais, yra vartojami to meto ir vėlesniuose

vadovėliuose. Jie sudaro 58,8% visų terminų žodynėlyje vartojamų terminų, išreikštų

daiktavardžiais. 41,2% terminų, išreikštų daiktavardžiais, matematikos vadovėliuose nėra

vartojama. Būdvardžiai, einantys sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose, sudaro

96,1%, o būdvardžiai, kurie neina sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose – vos

3,9% visų M. Šikšnio žodynėlyje rastų būdvardžių. Dalyviai, einantys sudėtinių terminų

dėmenimis mokyklų vadovėliuose sudaro 75%, o dalyviai, kurie neina sudėtinių terminų

dėmenimis mokyklų vadovėliuose 25%. Terminų santykį M. Šikšnio žodynėlyje ir

nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose iliustruoja 1 lentelė.

1 lentelė. Matematikos terminai M. Šikšnio „Aritmetikos ir

algebros terminų žodynėlyje“ ir matematikos vadovėliuose

Bendri matematikos vadovėlių ir M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlio“ terminai, išreikšti daiktavardžiais

203

Daiktavardžiais išreikšti terminai, nerasti matematikos vadovėliuose

142

Žodynėlio būdvardžiai, einantys sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose

49

Žodynėlio dalyviai, einantys sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose

9

Žodynėlio būdvardžiai, kurie neina sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose

2

Žodynėlio dalyviai, kurie neina sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose

3

Žodynėlio veiksmažodžiai 35 Žodynėlio skaitvardis 1 Žodynėlio įvardis 1

Apibendrinant M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlio“ ir matematikos

vadovėlių terminų gretinimą, galima daryti tokias išvadas:

• M. Šikšnio terminų žodynėlyje iš viso yra 445 terminai;

20

• bendrų M. Šikšnio žodynėlyje ir nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose

matematikos terminų rasta 261 (arba 58,6% visų terminų žodynėlyje vartojamų

terminų);

• terminų, kurių matematikos vadovėliuose nerasta M. Šikšnio terminų

žodynėlyje aptikta mažiau – 184, arba 41,4% visų terminų žodynėlyje

vartojamų terminų (žr. 2 paveikslą).

41,4%

58,6%

Matematikos terminaivartojami M. Šikšnioterminų žodynėlyje irmatematikosvadovėliuoseMatematikos terminai,kurie nėra vartojami matematikosvadovėliuose

2 pav. M. Šikšnio terminų žodynėlio ir matematikos

vadovėlių terminų santykiai

1. 2. Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlio“ terminai

Zigmas Žemaitis yra žymus XX a. kultūros ir visuomenės veikėjas. Jo pagrindinė,

mokslinė ir pedagoginė, veikla skirta matematikos dėstymo metodikai, matematikos istorijai.

Z. Žemaitis, kaip ir M. Šikšnys, prisidėjo prie lietuviškų matematikos terminų kūrimo. Vienas

iš jo darbų, skirtų matematikai, yra „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis“ (1920).

„Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis“ yra nedidelės apimties. Jį sudaro

99 nedidelio formato puslapiai. Z. Žemaičio rinkinėlis susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje

pateikiami rusų–lietuvių kalbų terminai, antroje dalyje terminai pateikiami lietuvių–rusų

kalbomis.

21

Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlyje“ iš viso užfiksuota

1017 terminų. Svarbu pabrėžti, kad antraštiniais žodžiais, kaip ir M. Šikšnio „Aritmetikos ir

algebros terminų žodynėlyje“, dažnai būna ne tik daiktavardžiai, bet ir būdvardžiai, dalyviai,

skaitvardžiai, veiksmažodžiai, prieveiksmiai, įvardžiai, net prielinksniai. Didžiąją antraštinių

terminų dalį sudaro daiktavardžiai11 (625 terminai, arba 61,5% visų rinkinėlyje rastų terminų).

Būdvardžių rasta 208 (arba 20,4% visų rastų terminų), dalyvių 21 (2,1%), prieveiksmių 14

(1,4%), veiksmažodžių 133 (13%), skaitvardžių 10 (1%), 4 (0,4%), prielinksnių 2 (0,2%) (žr.

3 paveikslą).

61,5%

37,5% daiktavardžiais išreikštiterminaikitomis kalbos dalimisišreikšti terminai

3 pav. Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų

rinkinėlio“ terminai

288 Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje pateikti matematikos daiktavardžiais išreikšti

terminai (vienažodžiai ir sudėtiniai) yra vartojami matematikos vadovėliuose. Jie sudaro

46,1% visų Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje daiktavardžiais išreikštų antraštinių terminų.

Daugumos jų išraiška sutampa su terminų, vartojamų matematikos vadovėliuose, išraiška,

11 Prie tokių terminų priskiriami ir vienažodžiai, ir sudėtiniai terminai. Sudėtinių terminų, įeinančių į šią

grupę, pagrindiniai dėmenys yra išreikšti daiktavardžiais.

22

pvz.: algebra, apibrėžimas, apotėmė, apskritimas12, apskritimo liečiamoji, aritmetika,

aritmetinė proporcija, aritmetinis santykis, atkarpa, aukštinė, aukštis, aukštumas, begalybė,

begalinė tiesioji, begalinė didybė, bendravardės trupmenos, bendravardiklės trupmenos,

binomas, bisektrisė, briauna, briaunainis, bukinis trikampis13, centimetras, centras, centrinis

kampas, centro kampas, cirkelis, colis, dalinėjimas, dalijimas, dalyba, darytinė proporcija,

daugiakampio priekampis, daugiakampis, daugianaris, daugiasienis, daugiasienis kampas,

davinys, diagonalė, diametras, dydis, didumas, dydžio didumas, dvinaris, dvisienis kampas,

elipsis, erdvė, erdvės geometrija, figūra, formula14, funkcija, gavinys, geometrija, geometrinė

figūra, geometrinė proporcija, geometrinė taškų vieta, geometrinis kūnas, geometrinis

santykis, lygiagretainis, gretasienis, gulstinė plokšmė, hiperbolė, įstrižainė, įžambinė, ieškinys,

ilgio matas, ilgis, ilgumas, iracionalinis reiškinys, išdalos, išlaukė, išpiova, įstrižainė,

kampainis, kampas, kampo minutė, kampo sekundė, katetas, keitimas, kertamoji, keturkampis,

kilometras, kosekansas, kosinusas, kotangensas, kraštinė, kraštinių suma, kreivoji, kreivoji

linija, kryžminiai kampai, kūbas, kūbinis metras, kūgis, kūgio pagrindas, kūnas, kvadratas,

kvadratinis metras, laipsniavimas, laipsnis, laipsnio rodiklis, lankas, lanko minutė, lanko

sekundė, laužtinė, laužtinė linija, liečiamoji, liekana, lietimo taškas, lygiagretainis, lygiagretės

plokšmės, lygiašonė trapecija, lygybė, lyginys, linija, linijinis kampas, liniuotė, logaritmas,

12 Z. Žemaitis pateikia ir šio termino sinonimą skraja, kurio nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose

neaptikta. Beje, iki mūsų dienų yra išlikęs terminas apskritimas. 13 Šis terminas, kaip ir smailinis trikampis, statinis trikampis, matematikos vadovėliuose beveik

nepasitaiko. Tik A. Busilo vadovėlyje rasti terminai bukinis trikampis, smailinis trikampis ir statinis trikampis

BJM 1921. Kitų vadovėlių autoriai vartoja bukas trikampis MG II 1938, bukasis trikampis MG I 1937,

bukakampis KG 1938, bukakampis trikampis KG 1940, bukakampis (bukasis) trikampis M. Š. 1923;

smailakampis JPT 1919, smailakampis (smailasis) trikampis M. Š. 1923, smailakampis trikampis JPT 1919, KG

1940, smailas trikampis MG II 1938, smailakampis trikampis JPT 1919, KG 1938; statkampis (statusis)

trikampis M. Š. 1923, statkampis trikampis JPT 1919, stattrikampis JPT 1919, status trikampis MAA 1939, MG

II 1938, MG III 1938, KG 1940, statusis trikampis MAA III 1940, MG I 1937, MG II 1938, MG III 1938, KG

1939, KG 1940, ŠAA II 1939, ŠG II 1938, ŠG III 1938, statusis arba stačiakampis trikampis ŠG I 1938. 14 Nagrinėjamųjų vadovėlių autoriai vis dėlto dažniau vartoja šio termino variantą formulė MAA I 1940:

133, MAA II 1939: 6, MAA III 1940: 159, MG II 1938: 11, MG III 1938: 12, KG 1939: 10, KG 1940: 50, ŠAA I

1939: 82, ŠAA II 1939: 18, ŠAA III 1939: 5, ŠEA 1923: 8, ŠG II 1938: 5, ŠG III 1939: 7, BAT 1919: 7. Šis

terminas yra išlikęs iki mūsų dienų ir vartojamas dabartinėje matematikos terminologijoje. Z. Žemaičio terminų

žodynėlio variantas formula vadovėliuose vartojamas nedažnai (BJM 1921: 11, JPT 1919: 8, BAT 1919: 14).

23

logaritmavimas, mastas, matas, matavimas, matlankis, metras, milimetras, minusas, minutė,

neapibriežtumas (Z. Žemaičio žodynėlyje pateikiamas ir rašybos variantas neapibrėžtumas),

nelygybė, nulinis taškas, nuopiova, nuotolis, pagrindas, pagrindinė, palyginimas, panašumas,

parabolė, pašaknis, paviršius, piramidės aukštinė, piramidės pagrindas, piūvis, plokšmė,

plokšminis kampas, plokštuma, plotas, ploto matas, plotis, priekampis, prizmės aukštinė,

prizmės pagrindas, projekcija, proporcija, proporcingumas, pusiaukampinė, pusiaukraštinė,

radianas, radikalas, radiusas, realinė šaknis, reikšmė, reiškinys, ritininis paviršius, ritinys,

ritinio šonų paviršius, rombas, rutulys, santykis, segmentas, sekansas, sekundė, sieksnis,

simetrija, simetrijos ašis, sinusas, skaičius, skaitinis didumas, skaidymas, skersmuo,

skirtumas, skliaustai, skriestuvas, skriestuvo gegžnės, skritulys, skritulio išpiova, skritulio

nuopiova, smailasis kampas, smailinis trikampis, smulkinimas, spindulys, sprendimas,

sprendinys, stačiakampis, stačiakampis gretasienis, stačioji piramidė, stačioji prizmė, statinė

linija, statinis, statinis trikampis, statmuo, statusis kampas, statusis trikampis, storis, styga,

šakniavimas, šaknies rodiklis, šaknis, šonas, šoninė kraštinė, šono kraštinė, taisyklingas

daugiakampis, tangensas (Z. Žemaitis dar pateikia šio termino variantą tangentas), tapatybė,

taškas, tiesioginis proporcingumas, tiesioji, tiesioji linija (matematikos vadovėliuose

dažnesnis buvo terminas tiesė MAA I 1940, MAA 1939, MAA III 1940, MG I 1937, MG II

1938, KG 1938, KG 1939, KG 1940, ŠAA I 1939, ŠAA II 1939, ŠAA III 1940, ŠG I 1938, ŠG

II 1938, ŠG III 1939. M. Šikšnys 1923 m. vadovėlyje dar vartojo terminą tiesioji, o 1938–1940

m. vadovėliuose – jau tiesė, nors 1938 m. geometrijos vadovėlyje dar pavartotas terminas

tiesioji linija. Apie šio termino likimą Z. Žemaitis rašė savo straipsnyje „Lietuviškos

matematinės terminologijos istorijai“: „Buvo aišku, kad palikus terminus tiesioji, kreivoji,

statmenoji, susidarys daug nepatogumų kalbos požiūriu ir neaiškumų matematine prasme.

Buvo jaučiamas reikalas vadinti tuos objektus ne būdvardine forma, bet trumpesniais

daiktavardžiais. Mano buvo pasiūlyta kreivė, tiesė, statmuo. Visi tam pritarė, nors tai buvo

žodžiai ne iš gyvos kalbos paimti“ (Žemaitis 1966: 198), tolydinė proporcija, transportyras,

trapecija, trapecijos pagrindinė, trigonometrija, trigonometrinė funkcija, trikampis, trikampio

aukštinė, trikampio pagrindinė, trikampio priekampis, trinaris, trupmena, trupmeninis

skaičius, turinys, tūrio matas, tūris, uždavinio sprendimo planas, uždavinynas, uždavinys,

vidurinė trapecijos linija, vienanaris, ženklas.

24

Beveik visi išvardytieji terminai yra išlikę iki mūsų dienų ir vartojami dabartiniuose

matematikos vadovėliuose.

Neišlikę terminai yra skoliniai, kurių atsisakyta, nes jiems pakeisti rasti tinkamesni

lietuviški atitikmenys. Tokie matematikos terminai dabartinėje matematikos terminologijoje

vertinami kaip neteiktini vartoti, pvz.: bisektrisė (= pusiaukampinė), cirkelis (= skriestuvas),

diagonalė (= įstrižainė), diametras (= skersmuo), katetas (= statinis), mediana (=

pusiaukraštinė), transportyras (= matlankis).

Atskirai reikėtų paminėti terminus dvinaris ir binomas – „Matematikos terminų

žodyne“ (1994: 40) jie ir dabar pateikti kaip sinonimai. Pirmenybė teikiama lietuviškajam

terminui.

Keli terminai pavartoti matematikos vadovėliuose ir esantys Z. Žemaičio terminų

rinkinėlyje, dabartinėje matematikos terminologijoje vartojami pakitusios raiškos ar rašybos,

pvz.: apotėmė (plg. „Matematikos terminų žodyne“ (1994) pateikiamas terminas apotema),

bukinis trikampis (= bukasis trikampis), elipsis (= elipsė), formula (= formulė)15, iracionalinis

reiškinys (= iracionalusis reiškinys), išpiova (= išpjova), kotangensas (= kotangentas), kūbas

(= kubas), kūbinis metras (= kubinis metras), nuopiova (= nuopjova), piūvis (= pjūvis).

Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje rasta tokių terminų, kurie XX a. pradžios ir vidurio

matematikos vadovėliuose vartojami kiek kitokia raiška. Juos galima skirti į kelias grupes:

1) terminus, turinčius fonetikos ir rašybos skirtumų, pvz.: atatinkamieji kampai

(= atitinkamieji kampai KG 1938: 73, KG 1940: 14, ŠG I 1938: 71), atatinkamos kraštinės (=

atitinkamos kraštinės ŠG I 1938: 35, ŠG II 1938: 49), hipotenūzė (= hipotenuzė JPT 1919:

60), periodas (= perijodas MAT 1922: 93), skersinis piūvis (= skersinis pjūvis MG II 1938:

35);

2) terminus, turinčius linksniavimo tipo (aplietuvinimo) skirtumų, pvz.:

aksiomė (= aksioma MG I 1937: 12, ŠG 1923: 5, BAT 1919: 17), chordė (= chorda JPT 1919:

61), teorėmės davinys (= teoremos davinys ŠG I 1938: 59), medianė (= mediana JPT 1919:

15 Terminas formulė buvo vartojamas ir nagrinėjamuose XX a. pradžios matematikos vadovėliuose (žr. 13

išnašą).

25

104), priešingoji teorėmė (= priešinga teorėma16 ŠG 1923: 6), sektoras (= sektoris ŠG 1923:

66, sektorius ŠG III 1939: 24), teorėmė (= teorema JPT 1919: 60, MG I 1937: 12, MG II

1938: 5, KG 1938: 91, KG 1939: 31, KG 1940: 9, ŠAA II 1939: 9, ŠAA III 1939: 25, ŠG I

1938: 58, ŠG II 1938: 3, ŠG III 1939: 9, BAT 1919: 29; teorėma ŠG 1923: 5, ŠG II 1938: 25,

BAT 1919: 52), tiesioginė teorėmė (= tiesioginė teorema MG I 1937: 97, ŠG I 1938: 60);

3) terminus, turinčius įvardžiuotinių formų skirtumų, pvz.: padedamasai

kampas (= padedamasis kampas JPT 1919: 54), palyginamasai didumas (= palyginamasis

didumas MAA I 1940: 147);

4) terminus, turinčius giminės ir linksniavimo tipo skirtumų, pvz., pėdas (=

pėda BA 1921: 46, DAV 1910: 20, MAT 1922: 44);

5) terminus, turinčius dalyvių vartojimo skirtumų, pvz., prasilenkiamos

tiesiosios (= prasilenkiančios tiesės17 ŠG III 1939: 42).

Vis dėlto Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje daugiau rasta terminų, kurie

analizuojamuose matematikos vadovėliuose nėra vartojami

Dalis tokių terminų yra ne matematikos, o kitų sričių terminai, pvz.: atmaina, bazis,

beribė erdvė, bruožena, delčios, fizikinis įrankis, fizikos įrankis, fizikos kabinetas, gamtos

kūnas, kontrolė, išorė, materija, materinis kūnas, mėnuliai Hipokrato, mėnuliai,

planuojamasai stalelis.

Kiti žodynėlio terminai, kurių nepasitaikė matematikos vadovėliuose yra šie:

absoliutinis atkarpos ilgumas (matematikos vadovėliuose vartojami terminai absoliutinis

didumas BAT 1919: 18, MAA 1939: 74, ŠAA II 1939: 136, ŠAA III 1939: 11, ŠEA 1923: 26,

ŠG III 1939: 7, absoliutinis skaičiaus didumas ŠAA 1939: 104, absoliutinis skirtumas BAT

1919: 14), algebrinė funkcija (plg. matematikos vadovėliuose vartojamus terminus algebrinė

lygybė ŠAA II 1939: 51, algebrinė suma ŠG III 1939: 9, algebrinis skaičius ŠAA I 1938: 78,

ŠAA II 1939: 54), algebriniai uždaviniai, algebriškieji aritmetikos uždaviniai, algebriškieji

geometrijos uždaviniai, analizinė geometrija, analizinė metodė, analizis, apatinė trapecijos

pagrindinė (matematikos vadovėliuose rastas tik terminas trapecijos pagrindinė KG 1939: 5,

KG 1940: 35, MG I 1937: 112), apibendrinimas, apytikris atsakas (palyginkime vadovėlyje

16 Matematikos vadovėliuose dažnesnis terminas yra atvirkštinė teorema MG I 1937: 82, MG II 1938: 5,

KG 1940: 10, ŠG I 1938: 59, ŠG II 1938: 22. 17 M. Šikšnio vadovėlyje jau vartojamas terminas tiesė, o ne tiesioji.

26

vartojamą terminą apytikris gavinys MAA I 1940: 140), apklotis, apskaita, apskaitymas,

apskaitos uždaviniai, apskritieji kūnai, apskritumas, apvalusis nuopiovos paviršius, apvalusis

rutulio išpiovos paviršius, aritmetinis didumas, aritmetinis proporcingasis, aritmetinis

uždavinys, artimavimas, artutinė trupmena, artutinis santykio didumas, astrolebija, ašinis

piūvis, atimtinė proporcija, atimtinis santykis, atsakas, atskiras sprendimas, atskiroji rūšis,

atstumas, aukštinių sankryža, bazis, begalė (K. Klimavičiaus matematikos vadovėlyje

vartojamas terminas begalybė KG 1940: 71), begalinė mažybė, begalinių mažybių analizis,

bendrakraščiai vienašaliai kampai, bendrasai matas, brūkšnys, būtinoji sąlyga, cilinderis,

dalybinė proporcija, dalybinis santykis, darytinė funkcija, daugėjimas, derinys, dešinysis

lygmuo, diagonalinis piūvis, didėjamoji progresija, didėjimas, didysis rutulio skritulys,

dvejėjimas, dvejėjimo formula, dvejinimas, dvigalė tiesioji, elementas, elipsinis sukinys,

elipsiškoji linija, elipsoidas, erdvinis vaizdas, fizinis kūnas, forma, funkcinis sąryšis, gairė,

galuotoji linija, ganėtinoji sąlyga, gaubiklė linija, geometrijos teorėmė, geometrinis

proporcingasis, geometrinis uždavinys, geometrinis vaizdas, gretainis, greitis, greitumas,

hiperbolinis sukinys, hiperboliškoji linija, hiperboloidas, įlenktinė kreivoji, ypatybė,

ypatingieji trikampio taškai, įrankis, įrodymas, įskrietinio apskritimo spindulys, išilginis

piūvis, išklotinė, išlaukinė kertamosios atkarpa, išreikštinė funkcija, išreikštoji funkcija,

išskaičiavimas, ištyrimas, išvadas, įtaisas, įvardinimas, kairysis lygmuo, ketverėjimas,

ketverinimas, kitėjamieji dydžiai, kitėjimas, klostinėjimas, kontroliniai apskaitymai,

kosekansinė, kosininė, kosinusoidė, kotangensinė, kreivinė figūra, kryžkryžminiai kampai,

kryžminės linijos, kūbatūra, kvadratūra, laipsnėjimas, laipsnio šaknis, laipsninimas,

laipsnirodis, laipsniuotė, laužtinė nevienašalė linija, laužtinė vienašalė linija, lėmė, liesmas,

liesmataškis, liesmo skyrius, lietimas, limbė, linkmatis, linkmė, lygianarė proporcija,

lygiareikšmės formulos, lygiareikšmiai dėsniai, lyginė funkcija, lygmuo, lygumas,

logaritmingas reiškinys, logaritmingosios lygtys, logaritmo šaknis, logaritmų knygos,

logaritmų tabelės, logaritmuotė, mainieji dydžiai, manomoji šaknis, mastinė tiesiklė, tiesinė

figūra, matinis grandinis, mažinimas, menzūlė (menzulė), milimetrinė tiesiklė, neapibrėžtas

atsakas, neapibrėžtas sprendimas, neapribotas skaičius, neigiamoji linkmė, neišreikštinė

funkcija, neišreikštoji funkcija, netikras atsakas, netrukioji funkcija, nevienašalė laužtinė,

normalė, nulinis narys, nupiautinė taisyklingoji piramidė, nurodymas, nutolimas, ortocentras,

padedamasai apskritimas, padėties geometrija, padėtis, paeilinis dalijimas, paeilinis

27

dalinėjimas, pakeičiamybė, pakeičiamybės dėsnis, pamatas, panašios padėties figūros,

panašiųjų narių santrauka, panašybė, panašybės skyrius, parabolinis sukinys, paraboloidas,

pasikeičiamieji dėsniai, pasikeičiamosios formulos, pasivaduojamieji dėsniai,

pasivaduojamosios formulos, pastaba, pastovieji didumai, pasukimas, pašaknio skaičius,

patikrinamieji apskaitymai, patikrinamieji išskaitymai, patikrinimas, pavidalas, paviršinis

sluogsnis, periodinė funkcija, perveriamasai taškas, perverimo taškas, piovimas, pirmasai

santykio narys, planas, platumas, plokštumas, plokštusis kampas, ploto išskaičiavimas,

postulatas, prasmas, prastėjimas, prastinimas, pratimas, pratinimas, priedėlis, priešpriešinės

kraštinės, priešpriešiniai kampai, prieštara, prietaika, priklotis, principas, pritaikymas,

proporcinis sanryšys, radikalų laipsninimas, radimas, rezultatas, riba, ribos didumas, ribų

kelias, ribų metodė, rietiklė, rodiklė, rutulio išpiova, rutulio nuopiova, rutulio nuopiovos

paviršius, saikas, saikavimas, sankryža, santrauka, sekansinė, simetrijos linija, sininė, sintezis,

sinusinė, sinusoidė, skaičių uždavinys, skersmeninis piūvis, skirtinas sprendinys, skirtinis

sprendimas, skirtinoji rūšis, skraja, skrieplūksnis, skrietė, sluogsnio apvalusis paviršius,

sluogsnis, statykampis, stereometrija, stereometriniai uždaviniai, storumas, sudaromoji,

sukimas, sukinys, suprastėjimas, suprastinimas, suradimas, sutaptis, sutraukimas, suvestinė

linija, svaros centras, šakniautė, šaknirodis, šakniženklis, šono aukštinė, tabelė, taisyklingas

sprendimas, talpumas, tangensinė, tangensoidė, tąsa, taškų begalė, tęsinys, tetraedras,

tiesiakampė trapecija, tiesiklė, tikrinimas, tikroji šaknis, tikrumas, tikslumas, tyra, tyrimas,

tolis, tolumas, transcendentinė funkcija, trečialaipsnė lygtis, trikampio kraštinių skaitiniai

santykiai, trikampių panašumo žymės, trilinkmė erdvė, trimatis geometrinis vaizdas, trinomas,

trukioji funkcija, tūrio išskaičiavimas, tūrio ploto apskaitymas, tvarka, uždavinio davinys,

vaisius, vaizdas, vedamoji, veiksmaženklis, vektorinis spindulys, vertikalinė linija, vertikaliniai

kampai, vertimas, vidurinė kertamosios atkarpa, vidutinis atimtinis proporcingasis skaičius,

vidutinis dalybinis proporcingasis, vienagalė tiesioji, vienalinkmiai kampai, vienalytės lygtys,

vienašalė kreivoji, vienašalė laužtinė, vieta, vyriausioji ypatybė, viršutinė trapecijos

pagrindinė, visetas, žymė, žymėjimas.

Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje pateikiami 208 antraštiniai terminai, kurie yra

reiškiami būdvardžiais. Dalis būdvardžių yra vartojama analizuojamuosiuose matematikos

vadovėliuose (109 terminai), pvz.: absoliutinis, algebrinis, apvalus, apytikris, aritmetinis,

atskiras, bedaiktis, begalinis, bendracentris, bendramatis, bendrarodiklis, bukas, bukinis,

28

centrinis, daugiaženklis, dvigubas, dvisienis, dviženklis, erdvinis, funkcinis, geometrinis,

geometriškas, iracionalinis, išlaukinis, išorinis, kraštinis, kraštutinis, kreivas, kryžminis,

kūbinis, kvadratinis, matinis, netikras, pagrindinis, panašus, priešingas, simetriškas, skersinis,

sudėtinis, sudurtinis, šoninis, tiesioginis, vienaženklis ir kt.

Dalyviais išreikštų antraštinių terminų pateikiamų Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje ir

vartojamų sudėtiniais terminų dėmenimis matematikos vadovėliuose aptikta 10, pvz.:

apibrėžtas, atatinkamas, menamas, neapibriežtas, neigiamas, neišmatuojamas,

nepabaigiamas, padedamas, palyginamas, teigiamas.

Z. Žemaičio žodynėlyje pateikti du skaitvardžiai, kurie eina antraštiniais žodžiais ir yra

vartojami kaip sudėtiniai terminų dėmenys matematikos vadovėliuose, pvz.: antras, pirmas.

Kita dalis būdvardžiais išreikštų antraštinių terminų matematikos vadovėliuose

nepasitaiko (99 būdvardžiais), t. y. kaip sudėtinių terminų dėmenys, pvz.: algebriškas,

analiziškas, aritmetiškas, beribis, dalybinis, diagonalinis, dvigalis, elipsiškas, fizikinis, fizinis,

hiperbolinis, logaritminis, mainus, materijalinis, milimetrinis, nebendrarodiklis,

nebendravardis, nevienašalis, paeilinis, pamatinis, parabolinis, paviršinis, plokštus,

radianinis, savaiminis, simetrinis, sinteziškas, stereometrinis, tapatingas, tarpusavis,

transcendentinis, trukus, trupmeningas, vienagalis, žvaigždėtas ir kt.

Dalyvių, kurių matematikos vadovėliuose nepasitaiko, rasta 11, pvz.: apribotas,

didėjamas, didinamas, kitėjamas, manomas, mažėjamas, neapribotas, nebaigiamas,

sudvejėjęs, sudvejintas, sutrejintas.

Skaitvardžių, neinančių matematikos vadovėliuose sudėtinių terminų dėmenimis,

aptikta 8, pvz.: aštuonelias (-rias), devynelias (-rias), dvejas, ketverias, penkialias (-rias),

septynelias (-rias), šešelias (-rias), trejas. Tokie skaitvardžiai nebūdingi ir dabartinei

matematikos terminologijai.

Z. Žemaitis antraštiniais terminais pateikia ir veiksmažodžių. Jų rasta 133, pvz.:

apibendrinti, apskrieti, artimautis, atvaizduoti, daugėti, dvejinti, iškelti, išskaičiuoti,

kryžiuotis, laipsnėti, matuoti, nuleisti, nuskrieti, padalyti, pažymėti, piauti, pratinti, rasti,

saikuoti, skaidyti, skrieti, suprastinti, suskliausti, talpinti, trejinti, vaduoti, žymėti ir pan.

Taip pat kaip antraštiniai terminai pateikiami prieveiksmiai (14), pvz.: abypusiai,

begalinai, kryžmai, lygiagrečiui, paeiliui ir kt., įvardžiai (4), pvz.: tam tikras, tas pat, bet koks,

bet kuris, prielinksniai (2), pvz.: iš, prie.

29

Kalbant apie Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlio“

išliekamąją vertę, galima pasakyti, kad rinkinėlyje daiktavardžiais išreikštų terminų, kurių

matematikos vadovėliuose nerasta, yra daugiau (53,9% visų daiktavardžiais išreikštų terminų).

Bendrų matematikos vadovėlių ir Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų

rinkinėlio“ terminų, išreikštų daiktavardžiais yra mažiau. Jie sudaro 46,1% visų

daiktavardžiais išreikštų terminų. Būdvardžių, kurie matematikos vadovėliuose eina sudėtinių

terminų dėmenimis, terminų rinkinėlyje rasta 109 (52,4% visų būdvardžiais reiškiamų

terminų. Būdvardžių, kurių matematikos vadovėliuose nepasitaikė aptikta 99, arba 47,6%.

Rinkinėlio dalyvių, einančių sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose, rasta mažiau

(47,6% visų dalyviais išreikštų terminų) negu dalyvių, kurie neina sudėtinių terminų dalimis

mokyklų vadovėliuose (53,4% visų dalyviais išreikštų terminų). Mažiau rasta ir skaitvardžių,

kurie neina sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose – 80% visų rinkinėlyje

skaitvardžiais išreikštų terminų (plg. skaitvardžių, kurie neina sudėtinių terminų dalimis

mokyklų vadovėliuose 20%).

Terminų pasiskirstymas Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų

rinkinėlyje“ parodytas 2 lentelėje.

2 lentelė Matematikos terminų pasiskirstymas Z. Žemaičio

„Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlyje“

Bendri matematikos vadovėlių ir Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlio“ terminai, išreikšti daiktavardžiais

288 28,3%

Daiktavardžiais išreikšti rinkinėlio terminai, nerasti matematikos vadovėliuose

337 33,2%

Rinkinėlio būdvardžiai einantys sudėtinių terminų dėmeninis mokyklų vadovėliuose

109 10,7%

Rinkinėlio būdvardžiai, kurie neina sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose

99 9,7%

Rinkinėlio dalyviai einantys sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose

10 1%

Rinkinėlio dalyviai, kurie neina sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose

11 1,1%

Rinkinėlio skaitvardžiai einantys sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose

2 0,2%

Rinkinėlio skaitvardžiai, kurie neina sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose

8 0,8%

Veiksmažodžiai 133 13%

30

Rinkinėlio prieveiksmiai 14 1,4% Rinkinėlio įvardžiai 4 0,4% Rinkinėlio prielinksniai 2 0,2%

Apibendrinant Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlio“ ir

matematikos vadovėlių terminų gretinimą, galima daryti tokias išvadas:

• Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje iš viso aptikta 1017 terminų;

• 445 (arba 51,6%) terminų, išreikštų daiktavardžiais, būdvardžiais, dalyviais,

skaitvardžiais, vadovėliuose nepasitaiko;

• mažiau, t. y. 48,4% Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje pateiktų terminų, išreikštų

daiktavardžiais, būdvardžiais, dalyviais ir skaitvardžiais, yra vartojama ir

matematikos vadovėliuose. Jų rasta 409 (žr. 4 paveikslą).

51,6%

48,4%

Matematikos terminaivartojami Z. Žemaičioterminų rinkinėlyje irmatematikosvadovėliuoseMatematikos terminai,kurie nėra vartojami matematikosvadovėliuose

4 pav. Z. Žemaičio terminų rinkinėlio ir matematikos vadovėlų terminų

santykiai

Apibendrinant M. Šikšnio ir Z. Žemaičio žodynėlių terminų aptarimą jų vartojimo

mokyklos vadovėliuose atžvilgiu, galima pasakyti, kad jie turėjo didžiulės įtakos matematikos

terminologijos kūrimui ir jų vartosenai. Bet turėjo praeiti kiek laiko, kol matematikos

terminologija buvo dar labiau sutvarkyta ir suvienodinta. Juk ir patys žodynėlių autoriai

neretai savo vadovėliuose pavartodavo skirtingų terminų. Tad visai nenuostabu, kad tiriamo

31

meto matematikos vadovėlių autorių terminai nebuvo suvienodinti, o žodynėlių terminų dalis

neprigijo. Tačiau nemaža pirmųjų matematikos žodynėlių terminų dalis nusistovėjo ir yra

vartojama dabartinėje matematikos terminologijoje.

Matematikos terminų santykius pirmuosiuose matematikos terminų žodynėliuose ir

matematikos vadovėliuose iliustruoja 5 paveikslas.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

M. Šikšnio „Aritmetikos iralgebros terminų žodynėlio“terminaiZ. Žemaičio „Geometrijos irtrigonometrijos terminųrinkinėlio“ terminai

5 pav. M. Šikšnio ir Z. Žemaičio terminų žodynėlių ir matematikos vadovėlių

terminai 1 – Bendri matematikos vadovėlių terminų žodynėlių terminai

2 – Terminai, nerasti matematikos vadovėliuose

3 – Būdvardžiai einantys sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose

4 – Būdvardžiai, kurie neina sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose

5 – Dalyviai einantys sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose

6 – Dalyviai, kurie neina sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose

7 – Skaitvardžiai einantys sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose

8 – Skaitvardžiai, kurie neina sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose

9 – Veiksmažodžiai

10 – Kitos kalbos dalys

32

2. MATEMATIKOS TERMINŲ VARIANTAI

Lietuvių kalbotyroje specialių darbų, skirtų terminų variantams, beveik nėra. Išsamesnį

straipsnį apie literatūros terminų variantus yra rašiusi A. Mitkevičienė18.

K. Gaivenio ir St. Keinio „Kalbotyros terminų žodyne“ teigiama, kad variantas – tai

„to paties kalbos vieneto skirtybė“ (KTŽ 1990: 225). Variantai skiriasi tik išraiška, jų funkcija

yra tapati. Toliau tame žodyno straipsnyje rašoma, kad variantai yra „būdingi visiems kalbos

lygmenims, dėl to skiriami fonemų, morfemų, žodžių, jų formų, žodžių junginių, sakinių ir kt.

variantai“.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DŽ5) teigiama, kad variantas – tai „kita to paties

dalyko rūšis, viena galimybių, atmaina, skirtybė“.

Panašiai variantus apibūdina ir O. Achmanova (Ахманова 1966: 70). Ši kalbininkė

išskiria tokias variantų grupes:

visuotinius variantus,

šalutinius variantus,

grafinius variantus,

pagrindinius variantus,

žodžio (leksinius sintaksinius) variantus,

morfologinius variantus (morfologiniai dubletai),

žodžio (semantinius) variantus,

fonetinius variantus,

fonemų (kombinatorinius, nulinius, pagrindinius, šalutinius, laisvuosius, stilistinius,

fakultatyviuosius kombinatorinius) variantus.

Rusų literatūroje variantams iš tiesų skiriama nemažai dėmesio. Tik, deja, neretai

variantai yra painiojami su sinonimais. Pavyzdžiui, kalbininkė V. Danilenko, spręsdama

terminų sinonimijos problemą, nenustato griežtos ribos tarp sinonimų ir variantų. Vis dėlto

aiškiai matyti, kad kalbininkė trumpąsias termino formas atskiria nuo sinonimų, jas laiko

tikraisiais terminų variantais (Даниленко 1977: 174).

18 Mitkevič ienė A. V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai. – Terminologija 11.

Vilnius, 2004.

33

V. Tatarinovas teigia, kad ilgą laiką remiantis varianto sąvoka buvo aptarinėjami

sinonimai. Šios dvi sąvokos buvo tapatinamos. Tačiau vėliau suprasta, kad šias sąvokas būtina

skirti. Minėtas kalbininkas pateikia galimą variantų klasifikaciją:

I. Formalusis struktūrinis varijavimas

1. Fonetiniai variantai.

2. Akcentiniai variantai.

3. Morfologiniai variantai.

4. Grafiniai variantai.

II. Onomasiologinis varijavimas

1. Afiksų varijavimas.

2. Kompozicinis varijavimas.

3. Kompozicinis priesaginis varijavimas.

4. Kompozicinis sintaksinis varijavimas.

5. Sintaksinis varijavimas.

6. Perifrazinis varijavimas.

7. Elipsinis varijavimas (trumpieji variantai). Anot V. Tatarinovo, tai tikrieji variantai

(Татаринов 1996: 191–193).

Šiame darbe remiantis K. Gaivenio ir St. Keinio „Kalbotyros terminų žodynu“

variantais laikomi terminai, turintys tą pačią funkciją, bet besiskiriantys išraiška. Matematikos

terminų variantai skirstomi į šias grupes: fonetinius ir rašybos, morfologinius ir trumpuosius

variantus.

Matematikos vadovėliuose rasta 90 matematikos terminų variantų eilučių. Fonetinių ir

rašybos matematikos terminų variantų rasta 12 (13,3% visų rastų terminų variantų eilučių),

morfologinių matematikos variantų eilučių rasta 75 (83,4% visų rastų terminų variantų

eilučių), trumpųjų matematikos terminų variantų eilučių rasta 3 (3,3% visų rastų terminų

variantų eilučių). Terminų variantų pasiskirstymas parodytas 6 paveiksle.

34

3,3%13,3%

83,4%

fonetiniai variantaimorfologiniai variantaitrumpieji variantai

6 pav. Matematikos terminų variantai

Pabrėžtina, kad morfologiniai variantai dar skirstomi į paprastųjų ir įvardžiuotinių

formų, linksniavimo ir giminės variantus.

2. 1. FONETINIAI IR RAŠYBOS VARIANTAI

Fonetiniai variantai, anot O. Achmanovos, yra garsiniai žodžio skirtumai, kurie

atsiranda dėl žodžio kirčio neutralizacijos ir greito kalbėjimo (Ахманова 1966: 71).

Šiame darbe fonetiniais variantais laikomi tokie terminai, kurie skiriasi visai

neturinčiais įtakos termino reikšmei garsais (balsiais ir priebalsiais).

Nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose rasta 12 matematikos terminų variantų

eilučių. Fonetinių variantų vartojama ir to paties autoriaus vadovėliuose, bet daugiausia

variantų yra skirtingų autorių vadovėliuose.

Matematikos terminų variantų eilutes galima suskirstyti į kelias grupes: balsiais

besiskiriantys variantai (rastos 9 terminų variantų eilutės, arba 75% visų matematikos

vadovėliuose rastų fonetinių ir rašybos variantų) ir priebalsiais besiskiriantys variantai – rastos

3 terminų variantų eilutės, arba 25% visų matematikos vadovėliuose rastų fonetinių ir rašybos

variantų (žr. 7 paveikslą).

35

75%

25%

balsiais besiskiriantys variantai

priebalsiais besiskiriantysvariantai

7 pav. Fonetiniai ir rašybos variantai

1) Balsiais besiskiriantys variantai

Matematikos vadovėliuose aptiktos 9 fonetinių ir rašybos matematikos terminų

variantų eilutės, besiskiriančios balsiais. Jos sudaro 8,7% visų matematikos vadovėliuose rastų

terminų eilučių (arba 75% visų matematikos vadovėliuose rastų fonetinių ir rašybos variantų).

Fonetiniai ir rašybos variantai, besiskiriantys balsiais, skirstomi į kelias grupes:

a) balsiais e ir ė besiskiriantys variantai, pvz.: teorema BAT 1919: 29, JPT

1919: 60, KG 1938: 91, KG 1939: 31, KG 1940: 9, MG I 1937, 12, MG II 1938: 5, ŠA II

1939: 9, ŠA III 1939: 25, ŠG I 1938: 58, ŠG II 1938: 3, ŠG III 1939: 9 – teorėma BAT 1919:

52, ŠG 1923: 5, ŠG II 1938: 25. Kaip matyti, variantas su balsiu ė vartojamas žymiai rečiau ir

dažnesnis jis ankstesniuose vadovėliuose. Tik M. Šikšnio vėlesniame vadovėlyje ŠG II 1938:

25) kartais vartojamas šis variantas19. Tačiau kitoje šio vadovėlio dalyje, išleistoje po metų ŠG

III 1939: 9, šio varianto nepasitaiko. Reikėtų pasakyti, kad kaip tik terminas teorema yra įdėtas

į šio autoriaus „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlį“, išleistą 1919 m.

Palyginkime dar tokius pavyzdžius, pvz.: atvirkštinė teorema KG 1940: 10, MG II

1938: 5, ŠG I 1938: 59, ŠG II 1938: 59 ir atvirkštinė teorėma ŠG II 1923: 22; tiesioginė

teorema MG I 1937: 97, ŠG I 1938: 60 ir tiesioginė teorėma ŠG 1923: 5. Pavyzdžiai rodo, kad

variantas su balsiu ė nėra dažnas ir vartojamas viename iš pirmųjų M. Šikšnio vadovėlių

19 Šiame vadovėlyje vartojamas ir variantas teorema ŠG II 1938: 3.

36

(1923). Vis dėlto lieka neaišku, kodėl autorius pasirenka šį variantą, juk savo žodynėlyje

pateikė kitokį, kuris, beje, nusistovėjo ir vartojamas dabartiniuose matematikos darbuose.

Matematikos vadovėliuose rasta dar viena šios grupės terminų variantų eilutė, pvz.,

apotemė KG 1938: 19 ir apotėmė BJM 1921: 60. Pirmesnis variantas buvo su balsiu ė, bet,

kaip matyti, vėlesniame vadovėlyje (kito autoriaus) jau vartojamas variantas su balsiu e.

Variantas su balsiu e yra nusistovėjęs ir išlikęs iki mūsų dienų, tačiau pasikeitė jo

linksniavimas (plg. apotema žr. MTŽ 1994: 28).

b) balsiais u ir ū besiskiriantys variantai, pvz.: kubas JPT 1919: 61 – kūbas KG

1938: 5, MAA 1940: 22, MAA III 1940: 4, ŠA I 1939: 44, ŠEA 1923:14, ŠG I 1938: 4, BAT

1919: 19. Iš šio darbo medžiagos matyti, kad beveik visuose matematikos vadovėliuose (ir

ankstesnių, ir vėlesnių leidimų) yra vartojamas variantas su balsiu ū. Tačiau įdomu yra tai, jog

nusistovėjo terminas su trumpuoju balsiu, kuris matematikos vadovėliuose beveik nebuvo

vartojamas.

Kita šios grupės terminų variantų eilutė yra figura JPT 1919: 8 ir figūra BJM 1921: 3,

JPT 1919: 7, KG 1940: 7, MAA I 1940: 22, MG II 1938: 10, ŠG III 1939: 3. Dažnesnis yra

pastarasis terminas, kuris vartojamas beveik visuose matematikos vadovėliuose. Tačiau, kaip

matyti, abu variantus vartoja tik A. Jakštas (tame pačiame vadovėlyje, išleistame dabartinės

mokyklinės matematikos terminijos kūrimo pradžioje).

Kita variantų eilutė yra hipotenuzė JPT 1919: 60 ir hipotenūzė KG 1938: 44. Reikėtų

pasakyti, kad šis terminas (abu variantai) matematikos vadovėliuose nėra dažnas, nes jo

vietoje yra vartojamas lietuviškas terminas įžambinė. Terminas hipotenuzė / hipotenūzė yra

nelietuviškos kilmės, gal todėl jis, kaip ir kiti čia aptarti terminai, ir buvo aplietuvinamas

skirtingai.

c) balsiais i ir y besiskiriantys variantai, pvz., santikis JPT 1919: 15 – santykis

MA II 1939: 12, MAT 1922: 102. Tokio tipo terminų variantų eilutė matematikos

vadovėliuose rasta tik viena. Kaip matyti, variantas santikis vartojamas tik vadovėlyje,

leistame 1919 m. Vėlesniuose matematikos vadovėliuose šio varianto nepasitaiko. Jo neišliko

ir iki mūsų dienų.

d) balsiu ę ir dvibalsiu ie beskiriantys variantai, pvz., ištęstinis kampas MG I

1937: 32 – ištiestinis kampas MG II 1938: 4, ŠG I 1938: 23. Kaip matyti, abu variantai

37

vartojami beveik tuo pačiu metu ir to paties matematikos vadovėlio autoriaus (J. Mašioto)20.

Pirmoje vadovėlio dalyje vartotas ištęstinis kampas antroje pakeičiamas kitu – ištiestinis

kampas, kuris ir išliko iki mūsų dienų (žr. MTŽ 1994: 104).

2) Priebalsiais besiskiriantys variantai

Matematikos vadovėliuose rastos 3 tokio tipo terminų variantų eilutės (25% visų rastų

fonetinių ir rašybos terminų variantų). Dvi iš jų yra dėl priebalsių t ir s kaitaliojimo, pvz.:

kotangensas JPT 1919: 17 – kotangentas KG 1940: 66, MG 1938,1938: 66, tangensas JPT

1919: 17 – tangentas KG 1940: 65, MG III 1938: 9, ŠG II 1938: 86. Variantas su s yra

vartojamas tik viename vadovėlyje (A. Jakšto), kuris buvo išleistas vienas iš pirmųjų.

Vėlesniuose vadovėliuose (K. Klimavičiaus, J. Mašioto, M. Šikšnio) nusistovėjo variantas su

t. Šie variantai yra vartojami ir dabartinėje matematikos terminologijoje (žr. MTŽ 1994: 119 ir

232).

Matematikos vadovėliuose rasta variantų eilutė su priebalsiais g ir k, pvz., augštis

DAV 1919: 17, DAV 1911: 14, JPT 1919: 94 – aukštis BJM 1921: 3, KG 1938: 12, KG 1940:

22, MAA I 1940: 22, MAA II 1939: 17, MG I 1937: 4, MG II 1938: 12, MAT 1922: 47, ŠEA

1923, ŠG I 1938: 3. Pirmasis variantas yra vartojamas ankstesniuose matematikos

vadovėliuose. Vėlesniuose vadovėliuose nusistovėjo tik variantas su k.

Kaip matome, fonetinių variantų matematikos vadovėliuose buvo vartojama nedaug.

Dažniausiai varijavo nelietuviškos kilmės terminai. Tai įrodo, kad iki XX a. vidurio kai kurių

tarptautinių terminų aplietuvinimo ir rašymo būdas dar nebuvo nusistovėjęs.

2. 2. MORFOLOGINIAI VARIANTAI

O. Achmanova „Kalbotyros terminų žodyne“ nurodo, kad morfologiniai variantai – tai

žodžio variantai, kurie skiriasi žodžių darybos ir kaitybos afiksais (Ахманова 1966: 71).

Šiame darbe variantais nelaikomi terminai, kurie skiriasi žodžių darybos afiksais.

Tokie terminai laikomi sinonimais. Morfologiniais variantais laikomi tik tokie terminai, kurie

skiriasi formų darybos ir kaitybos afiksais.

20 M. Šikšnys vartojo tik variantą ištiestinis kampas ŠG I 1923: 23.

38

Nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose morfologinių matematikos variantų eilučių

aptikta daugiausia – 75 (83,4% visų rastų terminų variantų eilučių). Morfologiniai variantai

skirstomi į kelias grupes: 1) paprastųjų ir įvardžiuotinių formų variantus; 2) linksniavimo

variantus ir 3) giminės variantus.

Paprastųjų ir įvardžiuotinių formų variantai

Matematikos vadovėliuose paprastųjų ir įvardžiuotinių formų variantų rasta daugiausia

– 50 terminų variantų eilučių (66,7% visų morfologinių variantų). Įdomu tai, kad beveik

kiekviename vadovėlyje vartojama šios grupės variantų. Tai rodo, kad paprastųjų ir

įvardžiuotinių formų vartojimas XX a. (iki 1940 m.) dar nebuvo nusistovėjęs.

Dažniausiai įvardžiuotinių ir paprastųjų formų terminų variantų eilutes sudaro

dvižodžiai matematikos terminai. Jų rasta 44.

Didžioji dalis įvardžiuotinių ir paprastųjų formų yra reiškiama kokybiniais

būdvardžiais (39 variantų eilutės), pvz.: apvalus skaičius MAA I 1940: 19 – apvalusis skaičius

MAA I 1940: 17, MAA III 1940: 6, ŠAA I 1939: 15 (įvardžiuotinė forma, kaip matyti,

vartojama dažniau), bendras daliklis BA 1921: 14, BAT 1919: 71 – bendrasis daliklis MAA II

1939: 6, ŠAA I 1939: 13, bendras daugiklis ŠAA II 1939: 59 – bendrasis daugiklis MAA II

1939: 86, bendras vardiklis MAA III 1940: 67 – bendrasis vardiklis BAT 1919: 82, MAA II

1939: 5, bukas kampas BJM 1921: 7, KG 1938: 23, KG 1940: 82, MG I 1937: 34, MG III

1938: 40, ŠG 1923: 17, ŠG I 1938: 23, ŠG III 1939: 75 – bukasis kampas KG 1940: 82, MG I

1937: 35, MG II 1938: 8, MG III 1938: 42, ŠG III 1939: 75, bukas trikampis KG 1940: 92 –

bukasis trikampis MG I 1937: 51, gulsčia tiesė KG 1938: 14 – gulsčioji tiesė MAA III 1940:

149, ŠAA II 1939: 24, ŠG II 1938: 70, lygūs skaičiai ŠEA 1923: 14 – lygieji skaičiai ŠEA

1923: 14, panašios šaknys MAA III 1940: 85 – panašiosios šaknys MAA III 1940: 87,

panašūs daugiakampiai MG II 1938: 96 – panašieji daugiakampiai BJM 1921: 38, KG 1940:

7, panašūs nariai MAA III 1940: 85 – panašieji nariai BAT 1919: 27, MAA I 1940: 153,

MAA II 1939: 88, MAA III 1940: 12, ŠAA I 1939: 112, ŠAA II 1939: 58, ŠG II 1938: 75,

panašūs trikampiai KG 1940: 9, MG II 1938: 110 – panašieji trikampiai KG 1940: 15, ŠG II

1938: 55, paprasti procentai MAT 1922: 120 – paprastieji procentai MAT 1922: 120,

pastovus dydis KG 1940: 52, MAA I 1940: 144, MAA II 1939: 44 – pastovusis dydis MAA II

1939: 31, ŠAA 1939: 18, pastovus skaičius MAA III 1940: 141 – pastovusis skaičius ŠG III

1939: 12, pražulnus trikampis JPT 1919: 102, KG 1940: 49 – pražulnusis trikampis KG 1938:

39

43, KG 1939: 12, KG 1940: 84, MG I 1937: 51, ŠG 1923: 26, ŠG I 1938: 36, priešingos

kraštinės KG 1938: 80, KG 1940: 97, ŠG 1923: 60 – priešingosios kraštinės BJM 1921: 19,

proporcingos atkarpos KG 1940: 6, MG II 1938: 79, ŠG II 1938: 41 – proporcingosios

atkarpos KG 1940: 5, ŠG II 1938: 37, smailas kampas JPT 1919: 8, KG 1938: 23, KG 1940:

15, MAA II 1939: 108, MG I 1937: 33, MG II 1938: 4, MG III 1938: 3 – smailasis kampas

BJM 1921: 17, MG I 1937: 34, ŠG 1923: 17, smailus kampas BJM 1921: 7, JPT 1919: 42, ŠG

I 1938: 23, ŠG III 1939: 75 – smailusis kampas JPT 1919: 42, KG 1938: 44, MAA II 1939:

17, ŠG II 1938: 74, ŠG III 1939: 75, smailas trikampis MG II 1938: 4 – smailasis trikampis

ŠG 1923: 25, status kampas BJM 1919: 8, KG 1938: 23, MG II 1938: 22, MG III 1938: 23,

ŠAA II 1938: 34, ŠG I 1938: 62, ŠG III 1939: 54 – statusis kampas BA 1921: 7, BJM 1921:

11, JPT 1919: 8, KG 1938: 23, KG 1940: 36, MAA III 1940: 66, MG I 1937: 32, ŠG 1923: 22,

ŠG I 1938: 23, ŠG II 1938: 11, ŠG III 1939: 3, status trikampis KG 1940: 21, MAA II 1939:

14, MG II 1938: 4, MG III 1938: 4 – statusis trikampis KG 1939: 10, KG 1940: 15, MAA III

1940: 167, MG I 1937: 51, MG II 1938: 4, MG III 1938: 3, ŠAA II 1939: 33, ŠG II 1938: 6,

ŠG III 1939: 39, status kūgis BJM 1921 – statusis kūgis BJM 1921: 90, sveika tiekybė BAT

1919: 26, ŠAA III 1939: 3 – sveikoji tiekybė BAT 1919: 27, ŠAA II 1939: 166, sveikas

skaičius BA 1921: 4, BAT 1919: 134, KG 1938: 12, KG 1940: 5, MAA II 1939: 15, MAA III

1940: 24, MG I 1937: 21, MG II 1938: 13, ŠAA III 1939: 3, ŠG III 1939: 11 – sveikasis

skaičius BA 1921: 7, BAT 1919: 5, MAA I 1940: 33, MAA II 1939: 15, MAA III 1940: 46,

MAT 1922: 5, ŠAA I 1939: 6, ŠAA III 1939: 29, ŠEA 1923: 23, ŠG II 1938: 4, taisyklinga

piramidė BJM 1921: 85, MG III 1938: 96 – taisyklingoji piramidė BJM 1921: 85, taisyklingas

daugiakampis BJM 1921: 26, KG 1938: 93, KG 1940: 103, MG III 1938: 74, ŠG III 1938: 14

– taisyklingasis daugiakampis BJM 1921: 26, KG 1938: 1939: 6, KG 1940: 103, MG III 1938:

74, ŠG II 1938: 135, ŠG III 1939: 4, taisyklingas trikampis MG III 1938: 82 – taisyklingasis

trikampis KG 1940: 111, trigonometriška funkcija JPT 1919: 20 – trigonometriškoji funkcija

JPT 1919: 13, trigonometriška linija JPT 1919: 20 – trigonometriškoji linija JPT 1919: 15,

trigonometriška tapatybė JPT 1919: 23 – trigonometriškoji tapatybė JPT 1919: 73,

trigonometriškas dydis JPT 1919: 21 – trigonometriškasis dydis JPT 1919: 21, uždara laužtė

MG I 1937: 18, ŠG I 1938: 34 – uždaroji laužtė MG I 1937: 49.

Pasitaiko atvejų, kai įvardžiuotinės ir paprastosios formos reiškiamos dalyviais. Jų

aptikta 11, pvz.: neigiama reikšmė KG 1940: 68 – neigiamoji reikšmė ŠEA 1923: 30,

40

neigiama tiekybė ŠAA III 1939: 3 – neigiamoji tiekybė BAT 1919: 125, neigiamas rodiklis

MAA III 1940: 24 – neigiamasis rodiklis ŠAA III 1939: 7, neigiamas skaičius BAT 1919:

132, MAA I 1940: 4, MAA III 1940: 4, ŠAA I 1939: 94, ŠAA II 1939: 25, ŠAA III 1939: 3,

ŠEA 1923: 33, ŠG III 1939: 12 – neigiamasis skaičius BAT 1919: 12, JPT 1919: 10, MAA I

1940: 142, MAA II 1939: 3, ŠAA I 1939: 93, ŠAA III 1939: 3, ŠEA 1923: 23, nepabaigiama

trupmena MAT 1922: 94, MAA I 1940: 97 – nepabaigiamoji trupmena MAT 1922: 93,

nesuprastinama trupmena ŠAA I 1939: 13, ŠAA II 1939: 160 – nesuprastinamoji trupmena

MAT 1922: 93, nežinomas narys MAT 1922: 104 – nežinomasis narys MAA II 1939: 19,

ŠAA II 1939: 63, teigiama reikšmė KG 1940: 68, ŠAA III 1939: 86 – teigiamoji reikšmė ŠEA

1923: 30, teigiama tiekybė ŠAA III 1939: 3 – teigiamoji tiekybė BAT 1919: 125, teigiamas

rodiklis MAA III 1940: 31 – teigiamasis rodiklis ŠAA III 1939: 9, teigiamas skaičius BAT

1919: 132, JPT 1919: 10, KG 1940: 71, MAA III 1940: 4, ŠAA III 1939: 3, ŠG III 1939: 8 –

teigiamasis skaičius BAT 1919: 12, MAA I 1940: 142, MAA II 1939: 3, ŠAA II 1939: 25,

ŠAA III 1939: 3, ŠEA 1923: 23,

Matematikos vadovėliuose rasta ir trižodžių paprastųjų ir įvardžiuotinių formų terminų

variantų, pvz.: nepilna kvadratinė lygtis MAA III 1940: 148 – nepilnoji kvadratinė lygtis ŠAA

III 1939: 100, panašūs daugianario nariai MAA I 1940: 106 – panašieji daugianario nariai

BAT 1919: 33, pilna kvadratinė lygtis MAA III 1940: 147 – pilnoji kvadratinė lygtis ŠAA III

1939: 100. Dabartinėje matematikos terminologijoje nusistovėjo terminai su įvardžiuotiniu

sudėtinio termino šalutiniu dėmeniu.

Atskirai reikėtų paminėti tokius variantus, pvz.: bendras didžiausias daliklis

BAT1919: 78 – bendrasis didžiausias daliklis BAT 1919: 78, MAA I 1940: 90. Kaip matyti,

šiuo atveju varijuoja pirmasis trižodžio matematikos termino dėmuo (šalutinis). Tačiau

palyginkime dar tokį variantą, pvz., bendras mažiausias kartotinis MAA I 1940: 35, MAT

1922: 68, ŠAA I 1939: 22, ŠAA II 1939: 60, ŠA III 1939: 37 – bendras mažiausiasis

kartotinis ŠAA II 1939: 37. Šiuo atveju varijuoja antras trižodžio matematikos termino dėmuo

(taip pat šalutinis). Dabartinėje matematikos terminologijoje yra vartojami šie terminai:

didžiausiasis bendrasis daliklis, mažiausiasis bendrasis kartotinis (kaip matyti abu sudėtinių

terminų šalutiniai dėmenys yra įvardžiuotiniai).

41

V. Budrevičiaus vadovėlyje vartojama trinarė paprastųjų ir įvardžiuotinių formų

variantų eilutė, pvz., bendras didžiausias daugiklis BAT 1919: 72 – bendras didžiausiasis

daugiklis BAT 1919: 72 – bendrasis didžiausias daugiklis BAT 1919: 72.

Dabartinėje matematikos terminologijoje linkstama vartoti įvardžiuotinę formą, nes,

kaip teigiama K. Gaivenio ir St. Keinio „Kalbotyros terminų žodyne“, „įvardžiuotiniai

būdvardžiai labai dažnai vartojami rūšiniams sudėtiniams terminams sudaryti“ (KTŽ 1990:

91). Įvardžiuotinis būdvardis žymi „daikto kokybę, ypač pabrėždamas tos kokybės laipsnį

<...> arba daikto rūšinę ypatybę ir tokiu būdu išskiria jį iš kitų panašių daiktų tarpo“

(Balkevičius 1963: 157). Tačiau, kaip matyti, nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose net

tų pačių vadovėlių autoriai vartoja ir paprastąją, ir įvardžiuotinę formą.

Linksniavimo variantai

Matematikos vadovėliuose rasta 18 linksniavimo matematikos terminų variantų eilučių

(24% visų rastų morfologinių variantų). Didžioji dalis šių variantų vartojama įvairių vadovėlių

autorių. Tokie terminai dažniausiai būna nevienodai aplietuvinti vienažodžiai nelietuviškos

kilmės terminai, pvz.: abscisa JPT 1919: 122, ŠA II 1939: 27, ŠA III 1939: 122 – abscisė

MAA 1939: 86, MG III 1938: 20, apotema ŠG II 1938: 138 – apotėmė KG 1940: 105, formula

BAT 1919: 14, BJM 1921: 11, JPT 1919: 8 – formulė BAT 1919: 7, KG 1939: 10, KG 1940:

50, MAA I 1940: 133, MAA II 1939: 6, MAA III 1940: 159, MG III 1938: 12, ŠAA I 1939:

82, ŠAA II 1939: 18, ŠA III 1939: 5, ŠEA 1923: 8, ŠG II 1938: 5, ŠG III 1939: 7, koordinata

JPT 1919: 121, ŠA II 1939: 27 – koordinatė MAA II 1939: 53, MG 1938: 42 (plg. dar taško

koordinatės MAA II 1939: 53 ir taško koordinatos ŠAA II 1939: 25), ordinata JPT 1919: 122,

ŠAA II 1939: 51, ŠAA III 1939: 97 – ordinatė MAA II 1939: 53, MAA III 1940: 132, MG III

1938: 97, (plg. ordinačių ašis MAA II 1939: 51 – ordinatų ašis ŠAA II 1939: 28), parabola

ŠAA III 1939: 86 – parabolė MAA II 1939: 42, MAA III 1940: 7, modulas JPT 1919: 85 –

modulis MA I 1940: 146, sektoris ŠG 1923: 66 – sektorius ŠG III 1939: 24.

Rasta viena terminų variantų eilutė, kurioje skiriasi lietuviškos kilmės termino

linksniavimas, pvz., pusapskritimas BJM 1921: 90 – pusapskritimis MG I 1937: 27. Kaip

matyti, ankstesnių metų leidimo vadovėlyje (A. Busilo) vartojamas variantas su galūne -as,

tačiau vėlesnio leidimo vadovėlyje (J. Mašioto) jau vartojamas variantas su -is. Šis variantas ir

42

įsitvirtino dabartinėje matematikos terminologijoje, nes tik jis sutinka su sudurtinių terminų

galūnių taisykle.

Dalis rastų linksniavimo variantų yra dėl nevienodai aplietuvintų dvižodžių terminų

dėmenimis einančių skolintų būdvardžių, pvz.: absoliutis skaičius JPT 1919: 18, ŠAA I 1939:

66 – absoliutus skaičius BAT 1919: 42, MAA II 1939: 53, arba dažniau dėl skirtingas galūnes

turinčių lietuviškų būdvardžių, pvz.: iškilas daugiakampis KG 1938: 39, ŠG 1923: 39 – iškilus

daugiakampis MG I 1937: 49, mišrasis skaičius BA 1921: 6, MAT 1922: 71 – mišrusis

skaičius MAA I 1940: 34, ŠAA I 1939: 10, ŠAA III 1939: 27, smailas kampas JPT 1919: 8,

KG1938: 23, KG 1940: 15, MAA II 1939: 108, MG I 1937: 33, MG II 1938: 4, MG III 1938:

3 – smailus kampas BJM 1921: 7, JPT 1919: 42, ŠG I 1938: 23, ŠG III 1939: 75, smailasis

kampas BJM 1921: 17, KG 1939: 6, KG 1940: 54, MG I 1937: 34, MG III 1938: 4 – smailusis

kampas JPT 1919: 7, KG 1938: 44, MAA II 1939: 17, ŠG II 1938: 74, ŠG III 1939: 75,

smailasis trikampis ŠG 1923: 25 – smailusis trikampis MG I 1937: 51, ŠG I 1938: 36.

Dabartinėje matematikos terminologijoje nusistovėjo ir yra vartojami šie terminai: absoliutusis

skaičius (matematikos vadovėliuose vartojama paprastoji būdvardžio forma), iškilusis

daugiakampis (matematikos vadovėliuose vartojama paprastoji būdvardžio forma), smailusis

kampas, smailusis trikampis. Kaip matyti, visi dabartinės matematikos terminai yra

vyriškosios giminės penktosios paradigmos būdvardžiai (žr. DLKG: 2006: 186).

Nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose vartoti ir 1–2 paradigmos būdvardžiai.

Palyginkime dar tokius pavyzdžius, pvz., bendrasis visų didžiausias daliklis MAT

1922: 63 – bendrasis visų didžiausis daliklis BA 1921: 22. Dabartinėje matematikos

terminologijoje nusistovėjo terminas bendrasis visų didžiausias daliklis MAT 1922: 63, nes jis

sutinka su būdvardžių laipsnių galūne.

Giminės variantai

Giminės variantais šiame darbe laikomi tokie terminų variantai, kurių reikšmė yra ta

pati, tačiau skirtingi giminės kategorijos atžvilgiu.

Matematikos vadovėliuose rastos 5 giminės kalbamos rūšies variantų eilutės. Jos

sudaro 6,7% visų rastų morfologinių terminų variantų. Pabrėžtina, kad šių variantų eilučių

43

terminai skiriasi ir linksniavimu. Tačiau jie aptariami atskirame skyrelyje, nes kaip tik giminė

šiuo atveju ir lemia šių terminų linksniavimą.

Beveik visos variantų eilutės yra terminų aplietuvinimo padarinys, nes aplietuvinant

dažnai kyla klausimas, kurios giminės turi būti terminas, pvz.: abscisa JPT 1919: 122, ŠAA II

1939: 27, ŠAA III 1939: 122 ir abscisas ŠAA III 1939: 122 (plg. lot. abscissus – atplėštas,

atskirtas)21.

Aplietuvinant matematikos terminus atsirado ir šie variantai, pvz.: elipsė ŠG III 1939:

82 – elipsis ŠG III 1939: 82 (plg. gr. elleipsis – trūkumas, praleidimas), ordinata 1919: 122,

ŠAA II 1939: 51, ŠAA III 1939: 97 / ordinatė MAA II 1939: 53, MAA III 1940: 132, MG III

1938: 97 – ordinatas ŠAA III 1939: 86 (plg. lot. ordinatus – sutvarkytas, išdėstytas tam tikra

tvarka), perpendikuleras JPT 1919: 21 – perpendikulerė JPT 1919: 18. Dabartinėje

matematikos terminologijoje nusistovėjo šie variantai: elipsė (plg. Z. Žemaičio „Geometrijos

ir trigonometrijos žodynėlyje“ pateiktas terminas elipsis), ordinatė, perpendikuliaras.

Giminės variantais laikomi ir šie lietuviškos kilmės matematikos terminai: pošaknė

MAA III 1940: 74 – pošaknis MAA III 1940: 74 (plg. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ yra

pateikiami žodžiai pašaknė, pašaknys – vieta po šaknimis arba prie šaknų).

Kiti morfologiniai variantai

Prie morfologinių variantų galima priskirti ir du skirtingai aplietuvintus šiuos

matematikos terminus, pvz.: kosinas JPT 1919: 17 – kosinusas KG 1940: 65, MG III 1938: 8,

ŠG II 1938: 86 (plg. ko + lot. sinus – išlinkimas ) ir sinas JPT 1919: 17 – sinusas KG 1940:

65, MG III 1938: 8, ŠG II 1938: 86 (plg. lot. sinus – išlinkimas).

Dabartinėje matematikos terminologijoje tokio minėtų terminų varijavimo nesama.

Nusistovėjo vėlesniuose matematikos vadovėliuose vartojami terminai kosinusas ir sinusas.

Morfologinių variantų įvairovę parodo 8 paveikslas.

21 Dabartinėje matematikos terminologijoje įsitvirtino terminas abscisė.

44

66.7%

2.6%6.7%

24%

paprastųjų ir įvardžiuotinių formųvariantailinksniavimo variantai

giminės variantai

kiti morfologiniai variantai

8 pav. Morfologiniai matematikos terminų variantai

45

2. 3. TRUMPIEJI VARIANTAI

Kaip buvo minėta, rusų kalbininkė V. Danilenko tik trumpąsias termino formas laiko

tikraisiais variantais (Даниленко 1977: 174). Vis dėlto pati kalbininkė teigia, kad terminų

trumpinimas dažniausiai realizuojamas žodžių darybos priemonėmis. Tačiau šiame darbe

terminų trumpinimas, kuris realizuojamas žodžių darybos priemonėmis, laikomas sinonimijos

atmaina.

V. Danilenko nurodo tris kalbinius trumpųjų terminų sudarymo būdus: I. Leksinį

trumpinimą (1. žodžio išmetimas iš žodžių junginio; 2. žodžių junginio pakeitimas žodžiu). II.

Trumpinimas, kuris realizuojamas žodžių darybos priemonėmis. III. Trumpinimas, kuris

realizuojamas simboliais (Даниленко 1977: 183–188).

Šiame darbe trumpaisiais laikomi tik tokie terminų variantai, kurie turi iš žodžių

junginio išmestų žodžių.

Matematikos vadovėliuose rasti tik trys kalbamos rūšies trumpųjų variantų atvejai,

pvz.: aritmetikos reiškinys ŠAA I 1939: 20 – reiškinys ŠAA I 1939: 20, geometrijos linija ŠG

1923: 3 – linija ŠG 1923: 3, geometrijos taškas ŠG 1923: 4 – taškas ŠG 1923: 4.

Palyginkime šių sinonimų eilučių pateikimą nagrinėjamuose matematikos

vadovėliuose, pvz.: aritmetikos reiškinys, arba reiškinys ŠAA I 1939: 20, geometrijos linija,

arba linija ŠG 1923: 3, geometrijos taškas, arba taškas ŠG 1923: 4. Šiais atvejais rūšinių

terminų vietoje vartojami gimininiai terminai.

Matematikos terminų variantų apibendinimas

Apibendrinant matematikos terminų variantus, galima pasakyti, kad morfologiniai

terminų variantai matematikos vadovėliuose vartojami dažniausiai – 75 terminų variantų

eilutės (83,4% visų rastų terminų variantų eilučių). Fonetinių ir rašybos matematikos terminų

variantų rasta 12 (11,7% visų rastų terminų variantų eilučių). Trumpųjų matematikos terminų

variantų eilučių rasta 3, arba 4,9% visų rastų terminų variantų eilučių (žr. 3 lentelę).

46

3 lentelė. Matematikos terminų variantai

Kaip matyti, gausumu išsiskiria įvardžiuotinių ir paprastųjų formų morfologiniai

variantai. Jie sudaro net 55,6% visų matematikos vadovėliuose rastų terminų variantų. Kiti

morfologiniai, fonetiniai bei rašybos ir trumpieji variantai sudaro 44,6% visų matematikos

vadovėliuose rastų terminų variantų.

Fonetiniai ir rašybos

variantai

12

Įvardžiuotinės ir

paprastosios formos

50

Linksniavimo variantai 18

Giminės variantai 5

Morfologiniai variantai

Kiti 2

Trumpieji variantai 3

Iš viso 90

47

3. MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMAI

Terminologijoje sinonimams nuo senų laikų skiriama nemažai dėmesio. Dažnai yra

kalbama, kad sinonimai turtina bendrinę kalbą. Tačiau visai kas kita sinonimai terminologijoje

– „iki šiol nėra vienos nuomonės, ar apskritai tinka kalbėti apie sinonimiją šiame kalbos

pasistemyje“ (Keinys 1974: 44). Čia reikalaujama vengti sinonimų, nes, St. Keinio žodžiais,

daugelio terminologijos tvarkytojų manoma, kad jie „trukdą vieniems kitus suprasti, be reikalo

apkrauną smegenis, kurioms darbo užtenką ir be nenaudingų žodžių mokymosi“ (Keinys1980:

98). Z. Aleksandrovos „Rusų kalbos sinonimų žodyne“ yra nurodoma, kad kai kurių rusų ir

užsienio kalbininkų nuomone, sinonimijos tyrimas apskritai neigiamai vertinamas. Minėta

kalbininkė cituoja V. Zvegincevą, kuris teigia, kad tradiciškai suprantamos sinonimijos (jos

pagrindas yra dalykinis sąvokinis) kalboje visai nėra (ССРЯ 1968: 3).

Tačiau dėl skirtingų požiūrių į kalbą išvengti sinonimų terminologijoje neįmanoma.

Vieniems autoriams tinkamesnis atrodo vienoks terminas, kitiems – kitoks, vieni teikia

pirmenybę savosios kalbos priemonėmis sudarytam terminui, kiti – tarptautiniam. Sinoniminių

terminų atsiradimo priežastis yra nurodęs St. Keinys. Jo manymu, tokie sinonimai kyla iš

skirtingų autorių vartojimo (pavyzdžiui, terminų vartotojo kalbos mokėjimas, termino

įprastumas), šalia gyvosios kalbos (gimtosios tarmės) žodžių sudaroma naujadarų, vertinių,

vietoj netaisyklingo darinio pateikiamas naujas, tarptautinių terminų vartojimas ir pan. (Keinys

1974: 47; Keinys 1980: 101)22. S. Griniovas nurodo šiuos sinonimų atsiradimo šaltinius

terminologijoje: skirtingų mokslo mokyklų kalbininkų požiūris į tam tikrą sąvoką, terminų

varijavimas, skirtingų aspektų iškėlimas apbrėžiant tam tikrą sąvoką, terminų skolinimas,

oficialusis ir šnekamasis terminų vartojimas, dabartinių ir pasenusių terminų vartojimas,

terminų trumpiniai (Гринев 1993: 106).

S. Griniovas „Terminologijos įvade“ rašo, kad sinonimai terminologijoje reiškia nors ir

artimas reikšmės atžvilgiu, tačiau skirtingas sąvokas. Vadinasi, šie sinonimai yra skirtingi

terminai. Sinonimais galima laikyti tik dubletus, t. y. tokius terminus, kurie reiškia tą pačią

sąvoką (Гринев 1993: 108–109). Jo nuomone, kelių terminų buvimas tai pačiai sąvokai

22 Bendrinės kalbos sinonimų atsiradimo šaltiniai yra trys: 1. Įvairios žodžių darybos išgalės. 2. Lietuvių

tarmės. 3. Kitų kalbų žodžiai (Jakaitienė 1980: 51).

48

pavadinti sukelia daug neaiškumų, nes siekdami rasti skirtumų tarp terminų sinonimų,

kalbininkai iškreipia termino reikšmę. Dėl to kyla klausimas, ar kalbama apie tą pačią sąvoką

(Гринев 1993: 108–109).

Prieš pradedant kalbėti apie matematikos terminų sinonimus, reikėtų pasiaiškinti, kaip

apibrėžia sinonimus ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbų tyrinėtojai.

K. Gaivenio ir St. Keinio „Kalbotyros terminų žodyne“sinonimai apibrėžiami taip – tai

„žodis, žodžių forma ar žodžių junginys, turintis tokią pat arba artimą reikšmę, kaip ir kitas (ar

kiti) žodis, forma ar junginys“ (KTŽ 1990: 182).

„Lietuvių kalbos enciklopedijoje“ (1999: 572) teigiama, kad sinonimai – tai „tos pačios

arba artimos reikšmės kalbos vienetai“.

V. Drotvinas apibrėžia sinonimus remdamasis turinio ir raiškos santykiais. Štai ką jis

rašo savo knygoje „Pagrindinės leksikologijos sąvokos“: „Sinonimija – toks turinio plano ir

raiškos plano santykis, kai vieno turinio planas reiškiamas dviem ar daugiau raiškos planų“

(Drotvinas 1986: 124). Jis išskiria 3 pagrindinius sinonimų požymius, kuriais remiantis

apibrėžiami terminai: turinį, raišką ir funkcijas. V. Drotvinas, kaip ir daugelis kitų kalbininkų

(A. Lyberis, J. Pikčilingis, ir kt.), neabsoliutina semantinio aspekto, t. y. „sinonimų reikšmė

nebūtinai turi būti tapati“ (Jakaitienė 1980: 49). Tačiau rusų kalbininkė A. Grigorjeva, anot E.

Jakaitienės (1980: 49), teigia, kad sinonimais gali būti laikomi tik tapačios reikšmės žodžiai.

Rusų kalbininkė O. Achmanova, apibrėždama sinonimus, pateikia šiuos sinonimų

požymius: a) tai tos pačios kalbos dalies žodžiai; b) jų reikšmės sutampa taip, kad jų

vartojimas kalboje reikalauja labai tikslaus jų semantinių atspalvių ir stilistinių ypatybių

skyrimo. O. Achmanova išskiria nemažai sinonimų grupių: absoliutinius, gramatinius,

ideografinius, santykinius, sintaksinius, stilistinius, funkcinius kalbinius (Ахманова 1966:

407).

V. Danilenko „Rusų terminologijoje“ teigia, kad terminų sinonimijos (ir polisemijos)

klausimas yra vienas svarbiausių (ypač terminų standartuose). Tai susiję su reikalavimu vengti

terminų sinonimijos (terminų vienareikšmiškumas). V. Danilenko rašo, kad vienoje terminų

sistemoje šį reikalavimą gal ir būtų įmanoma realizuoti, tačiau sinonimų randama ir terminų

standartuose, bet jie yra „maskuojami“. Vienas iš „maskuotės“ būdų yra sinonimo pateikimas

skliaustuose. Kitas – trumposios terminų formos (juos V. Danilenko laiko tikraisiais

variantais). Neretai terminai sinonimai pateikiami ir be jokių „maskuočių“. Tokiu atveju yra

49

aiškinama, kad šie variantai yra lygiaverčiai. Taigi terminų standartų tvarkytojai turi

pripažinti, kad neretai sinoniminių porų terminologijoje neįmanoma išvengti. Tačiau tokios

poros laikomos išimtimis. Pasakytina ir tai, kad, anot V. Danilenko, norint išvengti

terminologijoje sinonimų, neretai nurodoma, kad tam tikras termino sinonimas laikomas

neteiktinu vartoti (Даниленко 1977: 173–176).

V. Tatarinovas pateikia panašų sinonimų apibrėžimą – tai žodžiai, priklausantys tai

pačiai kalbos daliai, turintys skirtingą fonetinį pavidalą, tačiau panašią reikšmę, kuri

papildoma skirtingais reikšmių atspalviais. Pabrėžiama, kad terminai sinonimai visada

pavadina tą pačią sąvoką. V. Tatarinovas teigia, kad išvengti sinonimų tam tikroje terminų

sistemoje neįmanoma, todėl siūlo šį fenomeną ne vertinti, bet tirti (Татаринов 1996: 189–

190).

Terminų sinonimija – tai semantinių terminų santykių tipas, kuris pasireiškia

terminologinių vienetų gebėjimu reikšti tą pačią specialią sąvoką nurodant jos esminius ar

neesminius požymius, taip pat parodantis kalbančiojo santykį su pateikiama medžiaga

(Татаринов 2006: 172).

A. Lyberis sinonimus apibrėžia taip: „Sinonimais yra laikomi artimos ar tapačios

reikšmės žodžiai, kurie reiškia tapačią sąvoką ir vartojami įvairiems prasminiams atspalviams

ar stilistinėms ypatybėms žymėti“ (Lyberis 2002: 6).

Minėtina, kad kai kurie kalbininkai išskiria ir frazeologinius sinonimus (žr. Barauskaitė

1995: 26; Župerka 2001: 30).

Lenkų literatūroje sinonimai panašiai suprantami. Pabrėžiama, kad sinonimai – tai

stilistikos objektas. Štai kaip apibrėžiami sinonimai lenkų „Kalbotyros terminų žodyne“ – tai

žodis turintis tą pačią reikšmę kaip ir kitas žodis, tačiau skiriantis emociniais atspalviais ir

vartojimo sfera (Gołąb Z., Heinz A., Polański K. 1968: 555).

B. Golovino nuomone, terminologijai būdingi kaip tik absoliutieji sinonimai. Jie

vadinami absoliutiniais dubletais. Atskirai V. Golovinas kalba apie definicinę sinonimiją,

susijusią su termino apibrėžtimi. Tokius sinonimus būtina skirti nuo terminų sinonimų (minėtų

absoliučiųjų sinonimų) (Головин 1987: 53–58).

Kaip matėme, sinonimijos problemos terminologijoje yra kitokio pobūdžio negu

apskritai bendrinėje kalboje, nes dalykinės kalbos tikslas yra perteikti informaciją, o ne

paveikti skaitytoją.

50

Šiame darbe, remiantis daugelio lietuvių kalbininkų nuomone (A. Lyberio, St. Keinio

ir kt.), sinonimais laikomi skirtingi tos pačios arba artimos reikšmės terminai, kurie gali

sudaryti įvairaus ilgumo sinonimų eilutes.

Magistro darbe pirmiausiai nagrinėjamos matematikos terminų sinonimų eilutės

sandaros atžvilgiu. Toliau aptariami sinonimų tipai. Jie analizuojami kilmės ir sandaros

atžvilgiais.

3. 1. MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMŲ EILUTĖS

Nagrinėjamuose V. Budrevičiaus, A. Busilo, A. Jakšto, J. Damijonaičio, J. Mašioto, K.

Klimavičiaus, Masingo, M. Šikšnio matematikos vadovėliuose rasta 220 terminų sinonimų

eilučių. Iš viso matematikos vadovėliuose užfiksuoti 1960 terminų, o į terminų eilutes įeina

542 terminai. Jie sudaro 27,5% visų matematikos vadovėliuose rastų terminų.

Terminų, kurie nesudaro matematikos terminų sinonimų eilučių, suskaičiuota 1418, t.

y. 72,5% visų matematikos vadovėliuose rastų terminų, pvz.: abscisos reikšmė ŠAA II 1939:

28, abscisų ašis MAA II 1939: 51, MAA III 1940: 66, ŠAA II 1939: 28, absoliutė reikšmė

MAA III 1940: 62, absoliutinai sveikas daugianaris BAT 1919: 57, absoliutinė suma BAT

1919: 18, absoliutinis palyginamųjų skaičių didumas ŠAA I 1939: 99, absoliutinis skaičiaus

didumas ŠAA I 1939: 104, absoliutinis skirtumas BAT 1919: 14, aksioma BAT 1919: 29, MG

I 1937: 12, ŠG 1923: 5, ŠG I 1938: 58, algebra ŠAA I 1939: 79, ŠEA 1923: 8, algebrinė

lygybė ŠAA II 1939: 51, algebrinė suma BAT 1919: 17, ŠG III 1939: 9, algebrinis skaičius

ŠAA I 1939: 78, algebrinis veiksmas ŠAA III 1939: 115, algebros dėsnis ŠEA 1923: 5,

algebros reiškinys ŠAA I 1939: 79, ŠEA 1923: 8, algebros trupmena ŠAA I 1939: 175,

antrinis kampas MG I 1937: 34, antroji atskiroji sandauga MAT 1922: 26, antrojo laipsnio

šaknis BAT 1919: 20, antrojo laipsnio trinaris ŠAA III 1939: 119, antrojo matavimo

vienanaris ŠAA I 1939: 110, apatinė pagrindinė MG I 1937: 112, apatinis rėžis MAA II

1939: 122, apatinis ritinio pagrindas BJM 1921: 88, apatinis trapecijos pagrindas ŠG 1923:

63, ŠG I 1938: 88, apibrėžtasis tobulas daugiakampis JPT 1919: 108, apibrėžtinė figūra BJM

1921: 57, ŠG II 1938: 124, apibrėžtinio apskritimo centras MG III 1938: 62, apibrėžtinio

apskritimo spindulys KG 1940: 98, apibrėžtinis kvadratas BJM 1921: 63, apibrėžtinis

trikampis KG 1940: 94, MG III 1938: 62, apibrėžtojo didumo dydis ŠG 1923: 10, apytikrė

51

atimtis MAT 1922: 99, apytikrė dalyba MAT 1922: 100, apytikrė sudėtis MAT 1922: 98,

apytikrės dalybos gavinys ŠG III 1939: 6, apytikrės lygybės ženklas KG 1938: 12, apytikris

didumas ŠG III 1939: 18, apytikris gavinys MAA I 1940: 140, apytikris ilgis ŠG II 1938: 39,

apytikris skaičiavimas MAT 1922: 98, ŠAA III 1939: 34, aprėžtas dydis ŠG I 1938: 10,

apskrietinis apskritimas BJM 1921: 58, apskritimo centras BJM 1921: 51, MAA II 1939: 149,

MG I 1937: 25, MG II 1938: 44, KG 1938: 18, KG 1939: 30, KG 1940: 55, ŠG 1923: 43, ŠG

II 1938: 18, apskritimo kirtėja KG 1939: 40, KG 1940: 58, MG II 1938: 47, MG III 1938: 56,

ŠG II 1938: 17, apskritimo lankas MG I 1937: 26, MG II 1938: 49, ŠG 1923: 43, ŠG II 1938:

114, apskritimo spindulio ilgis ŠG II 1938: 149, apskritimo spindulys KG 1938: 18, KG 1939:

48, KG 1940: 56, MAA II 1939: 149, MG I 1937: 25, MG II 1938: 48, MG III 1938: 57, ŠAA

II 1939: 20, ŠG 1923: 43, ŠG I 1938: 15, ŠG III 1939: 15, apskritimo styga BJM 1921: 53, KG

1939: 30, MG I 1937: 26, MG III 1938: 61, ŠG II 1938: 24, ŠG III 1939: 5, aptiekos svoris

MAT 1922: 47, arabinis skaitmuo MAT 1922: 10, aras BJM 1921: 44, MAT 1922: 49,

argumentas JPT 1919: 127, KG 1940: 64, MAA II 1939: 46, MAA III 1940: 7, MG III 1938:

28, ŠAA II 1939: 20, ŠAA III 1939: 83, ŠG II 1938: 86, argumento prieaugis ŠAA II 1939:

31, argumento reikšmė MAA II 1939: 70, MAA III 1940: 65, ŠAA III 1939: 87, aritmetika

MAA I 1940: 11, MAT 1922: 5, aritmetikos reiškinys ŠAA I 1939: 20, ŠAA II 1939: 51, ŠEA

1923: 5, aritmetikos veiksmas BAT 1919: 5, MAA I 1940: 40, MAA II 1939: 6, MAT 1922:

12, ŠAA I 1939: 20, aritmetinė progresija ŠAA II 1939: 8, aritmetinė proporcija ŠAA II

1939: 4, aritmetinė reikšmė MAA III 1940: 62, ŠAA III 1939: 23, aritmetinė suma BAT 1919:

17, aritmetinė šaknies reikšmė ŠAA III 1939: 10, aritmetinio santykio narys ŠAA II 1939: 4,

aritmetinis santykis MAA II 1939: 12, MAT 1922: 103, ŠAA II 1939: 4, aritmetinis vidurkis

MAA II 1939: 9, MG III 1938: 54, ŠAA II 1939: 5, arktangenso eilė JPT 1919: 131, aršinas

BA 1921: 77, BAT 1919: 114, DAV 1910: 15, MAT 1922: 44, artutinumo paklaida ŠAA I

1939: 73, ašinė simetrija KG 1938: 47, MG I 1937: 57, ŠG I 1938: 37, ašis KG 1938: 47, MG

I 1937: 57, ŠG I 1938: 37, atėminys BAT 1919: 5, MAA I 1940: 63, MAA II 1939: 133, MAT

1922: 15, ŠAA I 1939: 20, ŠAA II 1939: 4, ŠEA 1923: 30, atimties būdas MAA II 1939: 132,

ŠAA II 1939: 93, atimties tikrinimas MAT 1922: 16, atimties veiksmas ŠAA I 1939: 20,

atimties ženklas ŠAA I 1939: 20, BAT 1919: 12, atitinkamas santykio narys MAA II 1939: 28,

atitinkamieji kampai KG 1938: 73, KG 1940: 14, ŠG I 1938: 71, atitinkamos kraštinės ŠG I

1938: 35, ŠG II 1938: 49, atkarpos galas KG 1938: 10, ŠG 1923: 10, atkarpos ilgis KG 1938:

52

12, KG 1940: 6, MG I 1937: 18, ŠAA III 1939: 127, atkarpos matavimas KG 1940: 5,

atkarpos vidurys ŠG 1923: 41, atkarpų atimtis ŠG I 1938: 12, atkarpų daugyba ŠG I 1938: 12,

atkarpų lyginimas KG 1938: 13, ŠG I 1938: 10, atkarpų lygybė ŠG 1923: 10, atkarpų

nelygybė ŠG 1923: 10, atkarpų proporcingumas ŠG II 1938: 41, atkarpų santykis KG 1940: 5,

ŠG II 1938: 39, atkarpų sudėtis ŠG I 1938: 11, atkarpų sutapimas ŠG I 1938: 39,

atsikartojamasis narys MAT 1922: 105, atskliautimas BAT 1919: 24, atvira laužtė MG I

1937: 18, atvirkščiai proporcingi dydžiai MAA I 1940: 127, MAA II 1939: 45, MAT 1922:

109, ŠAA I 1939: 60, aukščiausias sandaugos narys ŠAA I 1939: 144, aukštesniojo skyriaus

vienetas MAT 1922: 10, aukštesnysis narys BAT 1919: 48, aukštinė BJM 1921: 3, KG 1938:

45, KG 1939: 10, KG 1940: 31, ŠG III 1939: 25, baigtinė trupmena MAA I 1940: 97, MAT

1922: 93, ŠG III 1939: 6, baigtinis dydis ŠG III 1939: 10, begalinė didybė KG 1940: 71, ŠG

III 1939: 10, begalybė KG 1940: 71, begalinis dydis ŠG I 1938: 10, bendracentris apskritimas

MG II 1938: 52, bendramatės atkarpos KG 1940: 5, MG II 1938: 78, ŠG II 1938: 37,

bendrarodiklės trupmenos MAA III 1940: 67, bendrasis apskritimų taškas ŠG II 1938: 24,

bendrasis matas ŠG II 1938: 37, bendrasis skaičius BAT 1919: 6, bendrasis sprendimas ŠEA

1923: 7, bendrasis sprendinys BAT 1919: 9, bendravardžiai daugiakampiai KG 1940: 105,

MG II 1938: 96, MG III 1938: 75, bendravardžiai skaičiai MAA I 1940: 65, MAT 1922: 113,

bendrinė kvadratinė lygtis MAA III 1940: 165, bendrinis skaičius MAA I 1940: 40, MAA III

1940: 9, ŠAA I 1939: 77, bendroji lyginio skaičiaus formulė ŠEA 1923: 13, bendrųjų vieninių

daliklių sandauga MAT 1922: 64, bevardis skaičius MAA I 1940: 49, MAA II 1939: 13,

Bezout’o teorėma BAT 1919: 68, bikvadratinė kreivė MAA II 1939: 212, bilijonų luomas

ŠAA I 1939: 3, birkavas MAT 1922: 47, bosas MAT 1922: 47, brėžimo būdas MAA II 1939:

130, brėžimo linija JPT 1919: 7, brėžinys ŠEA 1923: 27, briauna MAT 1922: 46, ŠG 1923: 7,

briaunainis BJM 1921: 76, MG I 1937: 8, briaunos linija KG 1938: 6, centilitras MAA I

1940: 17, centigramas MAA I 1940: 17, MAT 1922: 49, centimetras BA 1921: 58, BJM 1921:

9, JPT 1919: 125, KG 1938: 12, KG 1939: 22, MAA I 1940: 16, MAT 1922: 49, MG I 1937:

17, MG II 1938: 10, ŠAA I 1939: 17, ŠAA II 1939: 25, ŠAA III 1939: 85, ŠG 1923: 10, ŠG I

1938: 10, ŠG II 1938: 63, centras BJM 1921: 52, ŠG I 1938: 15, centrinė projekcija ŠG III

1939: 68, centrų linija MG II 1938: 52, KG 1939: 35, ŠG II 1938: 23, colis BA 1921: 77, BJM

1921: 36, DAV 1910: 24, DAV 1911: 15, MAT 1922: 44, ŠG 1923: 10, dalybos suma MAT

1922: 129, dalybos veiksmas KG 1938: 29, dalybos ženklas BAT 1919: 17, MAA II 1939: 13,

53

MAT 1922: 30, ŠAA I 1939: 33, dalymo teorema JPT 1919: 45, dalinėjimas paeiliui MAT

1922: 64, dalmens dydis MAT 1922: 30, dalmens kitimas MAA I 1940: 76, dalmuo BA 1921:

8, BAT 1919: 17, KG 1940: 6, MAA I 1940: 72, MAA II 1939: 9, MAA III 1940: 4, MG III

1938: 13, ŠAA I 1939: 7, ŠAA II 1939: 7, ŠAA III 1939: 25, ŠEA 1923: 8, 1923: 11, ŠG I

1938: 13, daugiakampio kraštinė KG 1938: 39, KG 1940: 8, MG I 1937: 49, ŠAA III 1939:

126, ŠG 1923: 23, ŠG I 1938: 60, ŠG III 1939: 4, daugiakampio viršūnė KG 1938: 39, KG

1939: 15, KG 1940: 27, MG I 1937: 49, ŠAA III 1939: 126, ŠG 1923: 23, ŠG I 1938: 34, ŠG

II 1938: 10, daugiakampis BJM 1921: 5, JPT 1919: 7, KG 1938: 39, KG 1939: 6, KG 1940: 7,

MG I 1937: 49, MG II 1938: 4, ŠG 1923: 23, ŠG I 1938: 5, erdvinė koordinatė MAA II 1939:

165, erdvinis kampas MG I 1937: 29, Euklido aksioma ŠG 1923: 49, figūros kraštinė BJM

1921: 3, BJM 1921: 4, figūros perimetras BJM 1921: 4, funkcija JPT 1919: 9, KG 1940: 64,

MAA II 1939: 42, MAA III 1940: 5, MG II 1938: 91, MG III 1938: 9, ŠAA II 1939: 18, ŠAA

III 1939: 83, ŠG II 1938: 86, geometrinės figūros plotas MG II 1938: 10, gylis KG 1938: 5,

gorčius DAV 1910: 15, gradinis matavimas JPT 1919: 11, hektaras BA 1921: 47, BJM 1921:

44, MAT 1922: 49, hektograma, MAA I 1940: 17, MAT 1922: 49, išreikštinė funkcijos forma

MAA II 1939: 48, išvestinė lygybė ŠG II 1938: 104, kampas BA 1921: 47, BJM 1921: 4, JPT

1919: 7, KG 1938: 17, KG 1939: 5, KG 1940: 5, kampo sekantas KG 1940: 66, kintamasis

funkcinis pareinamumas MAA II 1939: 47, kofunkcija MG III 1938: 24, kvadrato šaknis ŠAA

II 1939: 3, ŠEA 1923: 18, kvadratų suma ŠEA 1923: 17, kvorta DAV 1910: 15, laipsniavimas

MAA I 1940: 41, MAA III 1940: 3, laipsnis BAT 1919: 19, BJM 1921: 9, KG 1940: 73, MAA

I 1940: 61, MAA II 1939: 64, MAA III 1940: 3, MG I 1937: 27, MG III 1938: 20, ŠAA I

1939: 43, ŠAA II 1939: 3, ŠAA III 1939: 3, ŠEA 1923: 14, ŠG I 1938: 20, ŠG III 1939: 21,

laužtės ilgis MG I 1937: 18, laužtinės viršūnė ŠG 1923: 23, laužtinis paviršius ŠG I 1938: 4,

laužtinių skliaustų veiksmas MAT 1922: 21, lygiagretainis BJM 1921: 20, KG 1938: 80, KG

1939: 5, KG 1940: 35, lygiagretainis keturkampis ŠG 1923: 60, lygiatūrės piramidės BJM

1921: 86, matinių skaičių smulkinimas MAT 1922: 49, mažiausiasis tiekybių kartotinis BAT

1919: 79, mažoji elipsio ašis ŠG III 1939: 83, mažoji trikampio kraštinė ŠG II 1938: 76,

Mohlveidė formula JPT 1919: 85, narių plėtimas MAA II 1939: 26, negretutinis vidaus

kampas MG I 1937: 93, neigiamasis lankas JPT 1919: 10, nekvadratinis skaičius ŠAA III

1939: 11, nelygiagretė kraštinė BJM 1921: 80, nelygybės narys MAA II 1939: 4, nelygybės

sprendimas BAT 1919: 124, nenormalus trupmenos pavidalas ŠAA II 1939: 169, nežinomųjų

54

keitimo būdas MAA II 1939: 128, nukrypimo kampas ŠG III 1939: 75, nuotolis ŠG 1923: 39,

palyginamoji skaičiaus reikšmė MAA III 1940: 62, palyginamųjų skaičių ašis ŠAA I 1939: 98,

palyginimas MAA II 1939: 129, panašieji radikalai ŠAA III 1939: 38, panašumo ženklas KG

1940: 8, paprasčiausioji funkcija JPT 1919: 9, piramidė BJM 1921: 76, KG 1938: 5, MG I

1937: 8, ŠG I 1938: 4, Pitagoro teorema KG 1939: 20, KG 1940: 46, MG II 1938: 25, MG III

1938: 7, ŠG II 1938: 11, radianas JPT 1919: 11, rombas BJM 1921: 19, KG 1938: 83, KG

1939: 5, sekansas JPT 1919: 17, MG III 1938: 9, skaičius BA 1921: 4, BAT 1919: 5, BJM

1921: 26, DAV 1910: 15, DAV 1911: 3, JPT 1919: 9, KG 1940: 5, MAA I 1940: 11, MAA II

1939: 3, MAA III 1940: 4, MAT 1922: 5, sprendinys BAT 1919: 7, MAA I 1940: 60, MAA II

1939: 84, MAA III 1940: 150, MAT 1922: 19, ŠAA I 1939: 55, sudėties būdas MAA II 1939:

132, ŠAA II 1939: 93, šaknis BAT 1919: 19, JPT 1919: 56, MAA I 1940: 99, MAA III 1940:

62, ŠAA II 1939: 3, ŠAA III 1939: 3, ŠEA 1923: 17, tiesės atkarpa KG 1938: 10, tiesės ilgis

MG I 1937: 18, tiesės pasvirumo kampas MAA II 1939: 76, tiesinė funkcija MAA II 1939: 75,

ŠAA II 1939: 39, tiesioginis proporcingumas ŠAA II 1939: 30, trapecija BJM 1921: 20, KG

1938: 79, ŠG 1923: 62, trikampio kampas BJM 1921: 5, JPT 1919: 7, KG 1938: 50, MG I

1937: 10, ŠG 1923: 23, triženklė šaknis ŠAA III 1939: 13, trupmena BA 1921: 3, BAT 1919:

5, DAV 1910: 24, KG 1938: 24, veiksmas BA 1921: 10, BAT 1919: 7, DAV 1910: 3, KG

1938: 15, MAT 1922: 28, žemesniojo skyriaus vienetas MAT 1922: 10, žemesnysis narys BAT

1919: 48, žemiausias sandaugos narys ŠAA I 1939: 144 ir kt.

Terminų, sudarančių terminų eilutes ir jų nesudarančių, pasiskirstymas parodytas 9

paveiksle.

72.5%

27.5% terminai, neįeinantys į sinonimųeilutesterminai sudarantys sinonimųeilutes

9. pav. Matematikos terminai, sudarantys sinonimų eilutes

ir jų nesudarantys

55

Kaip matyti, sinonimai matematikos vadovėliuose užima mažesnę dalį. Didžioji

matematikos terminų dalis nesudaro sinonimų eilučių. Kai kurios matematikos terminų

sinonimų eilutės yra pavartotos viename tam tikro autoriaus vadovėlyje, kai kurie – keliuose

įvairių autorių matematikos vadovėliuose.

3. 2. MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMŲ EILUČIŲ ILGUMAS

Lietuvių ir užsienio kalbotyroje terminų sinonimams skiriama nemažai dėmesio. Jie

yra nagrinėjami įvairiais aspektais – tyrinėjama jų kilmė, struktūra, tipai, požymiai. Nuomonių

yra įvairių, kadangi nesutariama dėl to, ar apskritai reikėtų kalbėti apie sinonimus

terminologijoje. Tačiau sinonimus būtina tirti, nes, anot St. Keinio, „jie labai vaisingai gali

būti panaudojami tvarkant atitinkamos srities terminiją, kuriant trūkstamus arba tikslinant

vartojamus terminus“ (Keinys 1980: 97).

Toliau aptarsime matematikos terminų sinonimus, vartotus pirmos XX a. pusės (iki

1940 m.) matematikos vadovėliuose. Pirmiausia pateikiami duomenys, kiek sinonimų

dažniausiai sudaro vieną sinonimų eilutę.

Jau buvo minėta, kad matematikos vadovėliuose iš viso rasta 220 terminų sinonimų

eilučių. Sinonimų eilutės yra nevienodo ilgio, jas sudaro vienažodžiai, sudėtiniai ir mišrūs

(vienažodžiai ir sudėtiniai) terminai. Kilmės atžvilgiu sinonimai taip pat yra nevienodi –

sinonimiški būna ir vien lietuviški, ir vien tarptautiniai, ir mišrūs terminai (lietuviški ir

tarptautiniai, lietuviški ir hibridai, hibridai ir tarptautiniai, hibridai ir hibridai)23. Sinonimų

eilutes sudaro skirtingų vadovėlių matematikos terminai.

Sinonimų eilutę mažiausiai gali sudaryti du nariai. Matematikos vadovėliuose

daugiausia rasta dvinarių (163) ir daug mažiau trinarių (37), keturnarių (13), penkianarių (6) ir

viena šešianarė sinonimų eilutės (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Matematikos terminų sinonimų eilučių ilgumas Dvinarės

eilutės Trinarės eilutės

Keturnarės eilutės

Penkianarės eilutės

Šešianarė eilutė

Iš viso

Eilučių skaičius

163 37 13 6 1 220

23 Šiuo atžvilgiu matematikos terminų sinonimai aptariami kitame skyriuje.

56

Matematikos vadovėliuose daugiausiai rasta dvinarių sinonimų eiluč ių (163

eilutės, arba 74% visų sinonimų eilučių), pvz.: apibrėžimas MAT 1922: 11 – nusakymas MAT

1922: 11, apibrėžtas keturkampis MG II 1938: 76 – apibrėžtinis keturkampis MG III 1938: 65,

ŠG II 1938: 129, apibrėžtasis daugiakampis MG II 1938: 134 ŠG II 1938: 124 – apibrėžtinis

daugiakampis BJM 1921: 62, KG 1940: 96, MG III 1938: 61, ŠG II 1938: 124, ŠG III 1939:

15, apibrėžtasis kampas ŠG II 1938: 28 – apibrėžtinis kampas ŠG II 1938: 28, apotema ŠG II

1938: 138 / apotemė KG 1940: 105 / apotėmė BJM 1921: 60 – mažasis spindulys KG 1940:

105, apytikris dalmuo BA 1921: 51 – netikslus dalmuo MAT 1922: 30, apskritimas BJM

1921: 51, KG 1938: 17, KG 1939: 30, KG 1940: 7, MAA II 1939: 149, MG I 1937: 11, MG II

1938: 3, ŠG 1923: 43, ŠG I 1938: 15, ŠG II 1938: 17, ŠG III 1939: 3 – ratlankis ŠG 1923: 43,

apskritimo diametras BJM 1921: 67 – apskritimo skersmuo KG 1939: 30, MG II 1938: 48, ŠG

1923: 74, ŠG III 1939: 30, MG II 1938: 51, ŠG II 1938: 17, apskritimo liečiamoji ŠG 1923: 72

– apskritimo lietėja KG 1939: 30, aritmetinis skaičius BAT 1919: 5 – atskirasis skaičius BAT

1919: 5, atkarpa BA 1921: 4, BJM 1921: 23, KG 1938: 10, KG 1939: 5, KG 1940: 5, MAA I

1940: 11, MAA II 1939: 32, MG I 1937: 17, MG III 1938: 21, ŠAA I 1939: 8, ŠAA II 1939:

26, ŠEA 1923: 27, ŠG I 1938: 10 – atrėžas JPT 1919: 28, atkarpų dalijimas KG 1938: 78 –

atkarpų dalyba KG 1938: 14, ŠG I 1938: 12, atvirkštinė teorema KG 1940: 10, MG I 1937:

82, MG II 1938: 5, ŠG I 1938: 59, ŠG II 1938: 22 / atvirkštinė teorėma ŠG 1923: 5 –

priešinga teorėma ŠG 1923: 11, atvirkštinis veiksmas MAA I 1940: 41, MAT 1922: 17, ŠAA

II 1939: 21 – priešingas veiksmas MAT 1922: 17, aukštis BJM 1921: 3, KG 1938: 5, KG

1940: 21, MAA I 1940: 22, MAA II 1939: 17, MAT 1922: 47, MG I 1937: 4, MG II 1938: 12,

ŠEA 1923: 19, ŠG 1923: 3, ŠG I 1938: 3 – aukštumas BJM 1921: 3, KG 1940: 21, MAA I

1940: 22, MAT 1922: 47, MG I 1937: 4, ŠEA 1923: 19 , begalinė skaičių eilė ŠEA 1923: 34 –

begalinė skaičių seka ŠAA I 1939: 34, begalinė tiesė ŠG I 1938: 9 – begalinė tiesioji ŠG

1923: 66, binomas ŠAA I 1939: 110 – dvinaris ŠAA I 1939: 110, ŠAA III 1939: 6, biralų

matai MAT 1922: 47 – biralų saikai MAT 1922: 47, brėžiamoji geometrija ŠG III 1939: 67 –

projekcinė geometrija ŠG III 1939: 67, dalijamasis BA 1921: 52, BAT 1919: 17 – dalinys BA

1921: 29, BAT 1919: 52, DAV 1910: 27, JPT 1919: 53, KG 1938: 14, MAA I 1940: 72, MAA

II 1939: 14, MAA III 1940: 15, MAT 1922: 29, ŠAA I 1939: 33, ŠAA II 1939: 7, ŠAA III

1939: 9, ŠEA 1923: 7, ŠG I 1938: 12, ŠG III 1939: 6, daliklis BA 1921: 13, BAT 1919: 17,

MAA I 1940: 72, MAA II 1939: 5, MAT 1922: 29, ŠAA I 1939: 6, ŠAA II 1939: 7, ŠAA III

57

1939: 6, ŠEA 1923: 38 – dalytojas DAV 1910: 27, dalinga tiekybė BAT 1919: 71 – dali

tiekybė BAT 1919: 71, dalyba be liekanos ŠAA I 1939: 166 – galimoji dalyba ŠAA I 1939:

166, dalyba su liekana ŠAA I 1939: 34 – dalijimas su liekana DAV 1910: 23, dalybos gavinys

ŠAA I 1939: 7 – dalybos suma MAT 1922: 129, daugiakampio diagonalė ŠG 1923: 24 –

daugiakampio įstrižainė MG I 1937: 50, ŠAA III 1939: 126, ŠG 1923: 24, ŠG II 1938: 10,

daugyba BA 1921: 21, BAT 1919: 16, JPT 1919: 86, MAA I 1940: 41, MAA III 1940: 13,

MAT 1922: 21, ŠAA I 1939: 31, ŠAA II 1939: 97, ŠAA III 1939: 9, ŠEA 1923: 7, ŠG 1923:

11, ŠG I 1938: 12 – dauginimas BA 1921: 29, DAV 1910: 4, DAV 1911: 8, JPT 1919: 74,

MAT 1922: 24, dėsnis BJM 1921: 33, KG 1938: 8 – dėstė MAT 1922: 47, didieji skliaustai

ŠAA I 1939: 51 – riestiniai skliaustai ŠAA I 1939: 51, dydžio kitėjimas MAT 1922: 117 –

dydžio kitimas MAA II 1939: 35, dydžio matas MAT 1922: 43 – dydžio vienetas MAT 1922:

43, dydžio skaitinė reikšmė ŠAA I 1939: 59 – dydžio skaitinis didumas MAA I 1940: 22,

ekscentrinis apskritimas MG II 1938: 52 – ekscentriškas apskritimas KG 1939: 35, funkcijos

didumas MAA II 1939: 69, ŠAA II 1939: 21 – funkcijos dydis MAA II 1939: 65, funkcijos

didumų lentelė ŠAA II 1939: 22, ŠAA III 1939: 86 – funkcijos reikšmių lentelė ŠAA II 1939:

22, funkcijos reikšmė MAA II 1939:64, MAA III 1940: 65, ŠAA III 1939: 87 – funkcijos vertė

MAA II 1939: 64, galutinė liekana BAT 1919: 60 – pabaigtinė liekana BAT 1919: 60,

gavinys MAA I 1940: 15, MAA II 1939: 9, MAA III 1940: 11, ŠAA I 1939: 156, ŠAA III

1939: 3 – išdava MAA I 1940: 15, geometrinis vidurinis narys KG 1940: 7 – vidurinis

proporcingasis narys KG 1940: 7, geometrinis vidurkis MAA II 1939: 23, MAA III 1940: 55,

MG III 1938: 54, ŠAA II 1939: 7, ŠG III 1939: 27 – proporcinis vidurkis MAA II 1939: 23,

geometriškas vaizdas MAA I 1940: 22 – geometriška diagrama MAA I 1940: 22, gretasienis

BJM 1921: 79 – paralelepipedas BJM 1921 79, gretimosios kraštinės ŠG I 1938: 84 – šalymės

kraštinės ŠG I 1938: 84, gulstinė linija ŠG III 1939: 59 – horizontalė linija ŠG III 1939: 59,

gulstinė plokšmė ŠG III 1939: 59 – horizontalė plokšmė ŠG III 1939: 59, įbrėžtasis

daugiakampis KG 1940: 96, MG II 1938: 134, ŠG II 1938: 124 – įbrėžtinis daugiakampis

BJM 1921: 62, KG 1940: 94, MG III 1938: 61, ŠG II 1938: 124, ŠG III 1939: 14, įdubęs

daugiakampis KG 1938: 39 – įdubus daugiakampis MG I 1937: 49, ŠG 1923: 24, ilgis BJM

1921: 4, DAV 1910: 35, DAV 1911: 14, KG 1938: 5, KG 1939: 6, KG 1940: 5, MAA I 1940:

15, MAA II 1939: 12, MAA III 1940: 153, MG I 1937: 4, MG II 1938: 10, MG III 1938: 14,

ŠEA 1923: 19, ŠG 1923: 3, ŠG I 1938: 3, ŠG II 1938: 3, ŠG III 1939: 3 – ilgumas ŠG 1923:

58

10, įstrižainė BJM 1921: 3, ŠG I 1938: 34 – diagonalė BJM 1921: 3, ŠG 1923: 24, išpiova BA

1921: 4, KG 1938: 19, MG I 1937: 26, ŠG 1923: 66, ŠG I 1938: 16, ŠG III 1939: 24 – sektoris

ŠG 1923: 66 / sektorius ŠG III 1939: 24, įžambinė BJM 1921: 17, KG 1939: 19, KG 1940: 31,

MG I 1937: 52, MG II 1938: 4, MG III 1938: 3, ŠG 1923: 25, ŠG I 1938: 36, ŠG II 1938: 55,

ŠG III 1939: 4 – hipotenuzė BJM 1921: 17, KG 1939: 19, KG 1940: 31, MG I 1937: 52, MG

II 1938: 4, MG III 1938: 3, ŠG 1923: 25, ŠG I 1938: 36, ŠG II 1938: 55, ŠG III 1939: 4 /

hipotenūzė KG 1938: 44, kampinis koeficientas MAA II 1939: 76 – kampo koeficientas ŠAA

II 1939: 34, kampo didumas KG 1938: 23, KG 1940: 64, MG I 1937: 30, ŠG 1923: 13, ŠG I

1938: 17, ŠG II 1938: 92, ŠG III 1939: 52 – kampo dydis JPT 1919: 9, kampo kraštinė ŠG

1923: 12 – kampo šalinė ŠG 1923: 12, kamuolys KG 1938: 5 – rutulys BJM 1921: 76, KG

1938: 5 MAA II 1939: 24, MG I 1937: 9, kartotinė proporcija MAA II 1939: 18 – geometrinė

proporcija MAA II 1939: 18, kartotinis BA 1921: 32, BAT 1919: 79, MAA III 1940: 80, ŠAA

1939: 7, ŠAA II 1939: 60 – kartotinis skaičius MAA I 1940: 87, kartotinis santikis MAA II

1939: 12 – geometrinis santikis MAA II 1939: 12, kėlimas į laipsnį MAA I 1940: 61, MAA III

1940: 4 – kėlimas laipsniu BAT 1919: 16, MAA III 1940: 9, ŠAA I 1939: 43, ŠAA II 1939: 3,

ŠAA III 1939: 3, ŠEA 1923: 13, kėlimas kvadratu ŠG II 1938: 15 – kėlimas antruoju laipsniu

ŠG II 1938: 15, kėstakampis JPT 1919: 29 – kėstakampis trikampis JPT 1919: 8, keturianaris

ŠA II 1939: 6 – keturnaris ŠA II 1939: 146, koncentrinis apskritimas MG I 1937: 26, MG II

1938: 51, ŠG 1923: 79, ŠG II 1938: 27 – koncentriškas apskritimas KG 1939: 35, KG 1940:

56, koordinačių pradžios taškas MAA II 1939: 52, ŠAA III 1939: 86 / koordinatų pradžios

taškas ŠAA III 1939: 86 – koordinačių nulinis taškas MAA II 1939: 52, koordinatinė ašis

MAA II 1939: 60 – koordinatų ašis JPT 1919: 122, MAA II 1939: 51, koordinatinės ašys

ŠAA II 1939: 28 – koordinatų sistema ŠAA II 1939: 28, ŠAA III 1939: 86, kūbas MAT 1922:

46 – šeštainis MAT 1922: 46, kūbo šonas BJM 1921: 77 – kūbo šoninė siena BJM 1921: 77,

kūgis BJM 1921: 89, KG 1938: 5, MG I 1937: 8 – konusas BJM 1921: 89, kvadratas BA

1921: 7, BJM 1921: 19, KG 1938: 84, KG 1939: 19, KG 1940: 7, MAA I 1940: 22, MAA III

1940: 4, MAT 1922: 44, MG I 1937: 109, MG II 1938: 3, ŠG 1923: 62, ŠAA I 1939: 44, ŠAA

II 1939: 3, ŠAA III 1939: 11, ŠEA 1923: 14 – ketvirtainis BJM 1921: 19, MAT 1922: 44,

kvadratinis matas BJM 1921: 42, KG 1939: 7, ŠG II 1938: 3 – ketvirtainis matas BJM 1921:

42, KG 1939: 7, kvadrato diagonalė BJM 1921: 24 – kvadrato įstrižainė KG 1938: 84, KG

1940: 5, MAA III 1940: 35, MG I 1937: 109, MG II 1938: 3, MG III 1938: 14, ŠG 1923: 62,

59

ŠG I 1938: 87, kvadrato plotas BJM 1921: 43 – ketvirtainio plotas BJM 1921: 43 , kvadratų

eilė ŠAA III 1939: 12, ŠG II 1938: 4 – kvadratų seka ŠAA 1939: 12, laipsnio ženklas MAA I

1940: 100 – radikalas MAA I 1940: 100, ŠAA II 1939: 3, ŠAA III 1939: 10, ŠEA 1923: 17,

lankinė minutė MG I 1937: 27 – lanko minutė KG 1938: 21, KG 1939: 48, MG I 1937: 27,

lankinis laipsnis MG I 1937: 27, ŠG I 1938: 20 – lanko laipsnis BJM 1921: 70, KG 1938: 21,

KG 1939: 48, laužtės kraštinės MG I 1937: 17 – laužtinės kraštinės ŠG 1923: 23, laužtiniai

skliaustai BAT 1919: 23, ŠAA I 1939: 51, ŠEA 1923: 20 – vidutiniai skliaustai ŠAA I 1939:

51, ŠEA 1923: 20, lema KG 1940: 9, ŠG II 1938: 50 – pagalbinė teorema KG 1940: 9,

lenktiniai skliaustai BAT 1919: 23, ŠAA I 1939: 51, ŠEA 1923: 20 – mažieji skliaustai ŠEA

1923: 20, ŠAA I 1939: 51, liečiamybės taškas ŠG 1923:72 – lietimo taškas KG 1939: 35, ŠG

1923: 72, ŠG II 1938: 21, liečiamoji BJM 1921: 53, JPT 1919: 29, ŠG 1923: 72, ŠG II 1938:

17 – lietėja KG 1939: 35, KG 1940: 52, MG II 1938: 51, ŠG II 1938: 17, linijuoklas JPT

1919: 46 – liniuotė BJM 1921: 12, KG 1938: 7, KG 1940: 70, MAA II 1939: 60, MG I 1937:

11, MG III 1938: 90, ŠAA II 1939: 32, ŠG 1923: 7, ŠG I 1938: 7, ŠG III 1939: 67, lygčių

darymas ŠAA II 1939: 100 – lygčių sistemos darymas ŠAA II 1939: 122, lygiagretainio

diagonalė BJM 1921: 21 – lygiagretainio įstrižainė KG 1938: 80, KG 1939: 5, MG III 1938:

46, ŠG 1923: 60, ŠG I 1938: 85, lygiakraštis stačiakampainis KG 1938: 84 – lygiakraštis

stačiakampis ŠG II 1938: 13, lygiašalis trikampis JPT 1919: 94 – lygiašonis trikampis BJM

1921: 86, KG 1938: 43, KG 1939: 6, KG 1940: 16, MAA II 1939: 117, MG I 1937: 51, MG II

1938: 3, MG III 1938: 4, ŠG 1923: 25, ŠG I 1938: 36, ŠG II 1938: 21, lygios figūros MG I

1937: 63, KG 1938: 60 – kongruentiškos figūros MG I 1937: 63 , lygybės ženklas BAT 1919:

28, MAA II 1939: 3, MAT 1922: 20, ŠAA I 1939: 21, ŠEA 1923: 7 – tolybės ženklas MAT

1923: 103, linijų persikirtimo punktas JPT 1919: 7 – linijų susikirtimo vieta MG I 1937: 9,

mainų taisyklė MAT 1922: 128 – sankabų taisyklė MAT 1922: 128, matavimo skaičius BAT

1919: 27 – mato skaičius BAT 1919: 27, matavimo tiekybė BAT 1919: 28 – mato tiekybė BAT

1919: 28, matematinė funkcija ŠAA II 1939: 22 – analizinė funkcija ŠAA II 1939: 22,

matlankis BJM 1921: 9, JPT 1919: 7, KG 1938: 28, KG 1939: 5, KG 1940: 70, MAA I 1940:

142, MG I 1937: 36 ŠG I 1938: 21 – transportiras ŠG I 1938: 21, metrinė matų sistema BA

1921: 69, MAA I 1940: 15 – metrinė saikų sistema BA 1921: 69, natūralusis skaičius MAA I

1940: 145 – natūrinis skaičius ŠAA III 1939: 12, neapibrėžtinė lygtis ŠAA II 1939: 88 –

neapibrėžtoji lygtis BAT 1919: 134, nedalioji tiekybė BAT 1919: 71 – vieninė tiekybė BAT

60

1919: 71, nedaliųjų skaičių eilė MAT 1922: 60 – vieninių skaičių eilė MAT 1922: 60,

nelygybės prasmė MAA II 1939: 6 – nelygybės ženklas BAT 1919: 125, MAA II 1939: 6,

MAT 1922: 20, ŠAA II 1939: 135, ŠEA 1923: 7, nežinomas narys MAT 1922: 104 /

nežinomasis narys MAA II 1939: 19, ŠAA II 1939: 63 – nežinomasis MAA II 1939: 82, ŠAA

II 1939: 52, ŠAA III 1939: 16, nežinomoji lygties raidė BAT 1919: 88 – nežinomoji BAT

1919: 88, nuopiova KG 1938: 21, MG I 1937: 26, ŠG 1923: 66, ŠG I 1938: 16, ŠG III 1939:

25 – segmentas ŠG 1923: 66, ŠG III 1939: 25, padaugas JPT 1919: 53 – sandauga BA 1921:

10, BAT 1919: 17, BJM 1921: 45, KG 1939: 12, KG 1940: 7, MAA I 1940: 48, MAA II 1939:

15, MAA III 1940: 3, MAT 1922: 21, MG I 1937: 41, MG II 1938: 11, MG III 1938: 14, ŠG

1923: 11, ŠAA I 1939: 7, ŠAA II 1939: 9, ŠAA III 1939: 3, palyginamasis skaičius BAT

1919: 13 – reliatyvinis skaičius BAT 1919: 13, pastovus dydis KG 1940: 52, MAA I 1940:

144, MAA II 1939: 44, ŠG 1923: 17 / pastovusis dydis MAA II 1939: 31, ŠAA II 1939: 18,

ŠG III 1939: 3 – nekintamasis dydis ŠG 1923: 17, pasviroji BJM 1921: 53, MG I 1937: 42, ŠG

I 1938: 28, ŠG III 1939: 40 – pasvirusioji KG 1938: 32, ŠG 1923: 15, pašaknis BAT 1919: 20

– pošaknis MAA III 1940: 74, perimetras BJM 1921: 3, JPT 1919: 107, KG 1938: 42, KG

1939: 6, KG 1940: 24, MG I 1937: 101, MG II 1938: 34, MG III 1938: 74, ŠAA II 1939: 48,

ŠG 1923: 24, ŠG I 1938: 34, ŠG II 1938: 13, ŠG III 1939: 15 – kraštinių suma KG 1940: 24,

ŠG 1923: 24, pliusas MAT 1922: 19 – pliuso ženklas ŠAA III 1939: 7, ŠEA 1923: 7,

pošakninis skaičius MAA I 1940: 100, MAA III 1940: 39 – pošaknio skaičius MAA III 1940:

65, prasilenkiančios tiesės ŠG III 1939: 42 – pravairos tiesės ŠG III 1939: 42, priekampis KG

1938: 39, ŠG 1923: 30, ŠG I 1938: 60, ŠG II 1938: 30 – išlaukinis kampas KG 1938: 39, ŠG

1923: 30, priešingieji kampai BJM 1921: 19 – priešiniai kampai MG I 1937: 88, ŠG 1923: 48,

ŠG I 1938: 54, priešinės kraštinės ŠG I 1938: 84 – priešingos kraštinės KG 1938: 80, KG

1940: 97, ŠG 1923: 60 / priešingosios kraštinės BJM 1921: 19, prizmės siena BJM 1921: 79 –

prizmės sienelė MG I 1937: 11, projekcija ŠG III 1939: 40 – metmuo ŠG III 1939: 40,

pusiaukampinė KG 1938: 46, KG 1940: 87, MAA III 1940: 66, ŠG 1923: 15, ŠG I 1938: 40 –

bisektrisė KG 1938: 46, ŠG 1923: 15, pusiaukraštinė KG 1938: 46, ŠG 1923: 26 – mediana

JPT 1919: 104, KG 1938: 46, ŠG 1923: 26, racionalinis daugiklis ŠAA III 1939: 30 –

racionalus daugiklis MAA III 1940: 73, radikalas MAA III 1940: 58, ŠAA II 1939: 3, ŠAA

III 1939: 10, ŠEA 1923: 17 – šaknies ženklas MAA III 1940: 58, ritininis paviršius BJM 1921:

88 – cilindriškas paviršius BJM 1921: 88, ritinys BJM 1921: 76, KG 1938: 5, MAA I 1940:

61

29, MG I 1937: 8, ŠG I 1938: 4 – cilinderis BJM 1921: 88, rombo diagonalė – BJM 1921: 24

– rombo įstrižainė KG 1939: 5, KG 1940: 111, MAA III 1940: 55, MG I 1937: 107, MG II

1938: 22, MG III 1938: 36, ŠG 1923: 61, ŠG I 1938: 86, ŠG II 1938: 8, rutulinis paviršius

BJM 1921: 90 – sferinis paviršius BJM 1921: 90, rutulio diametras BJM 1921: 90 – rutulio

skersmuo BJM 1921: 90, sąlyga BJM 1921: 38, JPT 1919: 9, KG 1938: 64, MAT 1922: 109 –

sutartis MAT 1922: 109, sandaugos kitėjimas MAA I 1940: 52 – sandaugos kitimas MAA I

1940: 71, simetringa figūra ŠG I 1938: 41 – simetriška figūra MG I 1937: 63 / simetriškos

figūros KG 1938: 49, MG I 1937: 61, ŠG I 1938: 40, skaičių lyginimas MAT 1922: 16 –

skaičių palyginimas ŠAA 1939: 100, ŠEA 1923: 33, skaitiklis BA 1921: 5, BAT 1919: 17, JPT

1919: 22, KG 1940: 71, MAA I 1940: 34, ŠAA I 1939: 8, ŠAA II 1939: 107 – suskaitytojas

DAV 1910: 25, skaitmuo BA 1921: 5, BAT 1919: 6, BJM 1921: 9, KG 1938: 22, MAA I

1940: 11, MAA III 1940: 46, MAT 1922: 9, ŠG 1923: 12, ŠAA I 1939: 6, ŠAA II 1939: 101,

ŠAA III 1939: 13, ŠG I 1938: 81, ŠG III 1939: 6 – cifra BAT 1919: 5, skirtumas BA 1921: 18,

BAT 1919: 11, JPT 1919: 30, KG 1938: 30, KG 1940: 75, MAA I 1940: 63, MAA II 1939:

28, MAA III 1940: 12, MG I 1937: 20, MG II 1938: 6, ŠEA 1923: 30, ŠG 1923: 11 , ŠAA I

1939: 20, ŠAA II 1939: 4, ŠG I 1938: 12, ŠG III 1939: 6 – liekana ŠEA 1923: 30, ŠAA I

1939: 20, skriestuvas BA 1921: 3, BJM 1921: 30, JPT 1919: 46, KG 1938: 13, KG 1940: 104,

MG I 1937: 19, MG II 1938: 124, MG III 1938: 75, ŠG 1923: 10, ŠG I 1938: 10 – cirkelis KG

1938: 51, ŠG 1923: 10, skriestuvo gegžnės ŠG 1923: 10 – skriestuvo kojos ŠG 1923: 10,

skritulys BA 1921: 3, BJM 1921: 51, JPT 1919: 13, KG 1938: 7, KG 1939: 37, KG 1939: 37,

MAA I 1940: 22, MG I 1937: 11, MG III 1938: 53, ŠG 1923: 66, ŠG I 1938: 5, ŠG III 1939:

22 – ratas ŠG 1923: 66, stačiakampainio kampas KG 1938: 82 – stačiakampio kampas BJM

1921: 20, MG I 1937: 105, MG II 1938: 7, stačiakampainio kraštinė KG 1938: 82 – KG 1940:

31, MAA I 1940, MAA II 1939: 114, MG I 1937: 105, MG II 1938: 9, MG III 1938: 35, ŠG II

1938: 13 – stačiakampio kraštinė KG 1940: 31, MAA I 1940, MAA II 1939: 114, MG I 1937:

105, MG II 1938: 9, MG III 1938: 35, ŠG II 1938: 13, stačiakampainis KG 1938: 82, ŠG

1923: 60 – stačiakampis BA 1921: 7, BJM 1921: 19, KG 1939: 5, KG 1940: 31, MAA I 1940:

22, MAA III 1940: 153, MG I 1937: 105, MG II 1938: 3, ŠG I 1938: 85, ŠG II 1938: 3, statinė

linija ŠG III 1939: 59 – vertikalė linija ŠG III 1939: 59, statinė plokšmė ŠG III 1939: 59 –

vertikalė plokšmė ŠG III 1939: 59, statinis BJM 1921: 17, KG 1938: 44, KG 1939: 12, KG

1940: 17, MAA II 1939: 117, MG I 1937: 52, MG II 1938: 4, MG III 1938: 3, ŠG 1923: 25 –

62

katetas BJM 1921: 17, KG 1938: 44, ŠG III 1923: 25, statmuo BJM 1921: 3, KG 1938: 32,

KG 1939: 12, KG 1940: 31, MAA II 1939: 34, MAA III 1940: 66, MG I 1937: 46, MG II

1938: 5, MG III 1938: 53, ŠAA II 1939: 24, ŠG 1923: 15, ŠG I 1938: 45, ŠG II 1938: 10, ŠG

III 1939: 3 – perpendikuliaras ŠG 1923: 15, styga BJM 1921: 52, KG 1938: 20, KG 1939: 32,

KG 1940: 45, MG I 1937: 26, MG II 1938: 48, MG III 1938: 55, ŠG 1923: 66, ŠG I 1938: 16,

ŠG II 1938: 18, ŠG III 1939: 5 – chorda BJM 1921: 52, JPT 1919: 61, ŠG 1923: 66, sudurtinis

matinis skaičius BA 1921: 69, MAA II 1940: 33 MAT 1922: 44 – sudėtinis matinis skaičius

MAA II 1940: 33, suma BA 1921: 10, BAT 1919: 17, BJM 1921: 4, DAV 1910: 39, JPT

1919: 40, KG 1938: 14, KG 1940: 20, MAA I 1940: 41, MAA III 1940: 12, MAT 1922: 11,

MG I 1937: 20, MG II 1938: 6, MG III 1938: 23, ŠAA I 1939: 10, ŠAA II 1939: 5, ŠAA III

1939: 4, ŠEA 1923: 10, ŠG 1923: 11, ŠG I 1938: 11, ŠG II 1938: 33, ŠG III 1939: 4 – dėjinys

BAT 1919: 31, MAT 1922: 11, susikirtimo taškas KG 1938: 31, KG 1939: 34, MAA II 1939:

32, ŠG II 1938: 20, ŠG III 1939: 34 – kirtimo taškas KG 1939: 34, šoninė kraštinė KG 1939:

6, KG 1940: 28, ŠG 1923: 28, ŠG II 1938: 70 – šono kraštinė KG 1940: 33, teoremos davinys

ŠG I 1938: 59 – teoremos sąlyga ŠG I 1938: 59, teoremos įrodymas KG 1938: 92, KG 1940:

97, MG I 1937: 11, ŠG I 1938: 59 – teoremos išrodymas BAT 1919: 52, tiesės metmuo ŠG II

1938: 70 – tiesės projekcija ŠG II 1938: 70, tiesiog proporcingi dydžiai MAT 1922: 108, ŠAA

I 1939: 60 – tiesiogiai proporcingi dydžiai MAA I 1939: 60, trigonometrijos funkcijos

didumas KG 1940: 68 – trigonometrinės funkcijos didumas ŠG II 1938: 91, trigonometrinis

dydis ŠG II 1938: 89 – trigonometriškas dydis JPT 1919: 21 / trigonometriškasis dydis JPT

1919: 21, trigonometriška lygybė JPT 1919: 73 – trigonometriška tapatybė JPT 1919: 23,

trikampio pagrindas KG 1940: 16, ŠG 1923: 26, ŠG I 1938: 36, ŠG II 1938: 7 – trikampio

pagrindinė KG 1939: 5, KG 1940: 19, MG I 1937: 52, MG II 1938: 4, MG III 1938: 35,

trikampio šonas JPT 1919: 7 – trikampio šoninė KG 1939: 5, KG 1940: 19, MG I 1937: 52,

MG II 1938: 9, MG III 1938: 35, veiksmų nuoseklumas ŠAA I 1939: 80 – veiksmų tvarka ŠEA

1923: 21, vidurinis geometrinis skaičius MAT 1922: 105 – vidurinis kartotinis skaičius MAT

1922: 105, vidurinė geometrinė ŠG II 1938: 114 – vidurinė geometrinė atkarpa MG II 1938:

80.

Trinarių sinonimų eiluč ių rasta mažiau (37 terminų sinonimų eilutės, arba 16,4%

rastų sinonimų eilučių), pvz.: antroji lygybės dalis BAT 1919: 29 – dešinioji lygybės dalis

63

BAT 1919: 29 – dešinioji lygybės pusė ŠAA I 1939: 81, ŠAA II 1939: 51, ŠG II 1938: 130,

antroji nelygybės dalis BAT 1919: 29 – dešinioji nelygybės dalis BAT 1919: 29 – dešinioji

nelygybės pusė ŠAA II 1939: 136, aprėžtas apskritimas KG 1938: 19, KG 1939: 30 –

nustatytas apskritimas KG 1938: 19, KG 1939: 30 – žinomas apskritimas KG 1938: 19, KG

1939: 30, atimstymas DAV 1910: 3, DAV 1911: 11 – atimtis BA 1921: 72, BAT 1919: 11,

MAA I 1940: 41, MAA II 1939: 28, MAA III 1940: 12, MAT 1922: 14, ŠAA I 1939: 20, ŠAA

II 1939: 93, ŠEA 1923: 7, ŠG I 1938: 12 – atskaitymas DAV 1911: 3, bendravardės

trupmenos BAT 1919: 81, ŠAA I 1939: 21, ŠAA II 1939: 161 bendravardiklės trupmenos BA

1921: 29, BAT 1919: 81, MAA I 1940: 35, MAT 1922: 75, MG II 1938: 13, ŠAA I 1939: 21 –

vienavardiklės trupmenos MAA II 1939: 19, centralis kampas JPT 1919: 11 – centrinis

kampas BJM 1921: 54, KG 1938: 24, KG 1939: 37, MG I 1937: 35, MG III 1938: 93, ŠG I

1938: 17, ŠG II 1938: 28, ŠG III 1939: 4 – centro kampas KG 1940: 112, MG I 1937: 36, ŠG

II 1938: 104, daiktinis skaičius MAT 1922: 5, ŠAA I 1939: 6 – vardinis skaičius MAA I 1940:

33, ŠAA I 1939: 6 – vardintas skaičius MAT 1922: 5, daugybos abėcėlė MAT 1922: 23, ŠAA

III 1939: 13 – daugybos lentelė MAA I 1940: 48 – dauginimo lentelė MAT 1922: 23, dydžio

kitimo geometriškas vaizdas MAA II 1939: 35 – dydžio kitimo grafiškas vaizdas MAA II

1939: 35 – grafika MAA II 1939: 35, ŠAA II 1939: 25, ŠAA III 1939: 86, funkcijos

pareinamumas MAA II 1939: 75 – funkcinė pareinamybė ŠAA II 1939: 20, ŠAA III 1939: 83

– funkcionalė pareinamybė ŠG II 1938: 86, įbrėžtasis apskritimas ŠG II 1938: 137 – įbrėžtinis

apskritimas BJM 1921: 61, KG 1940: 94, ŠG II 1938: 137 – įbrėžtasis ratilas JPT 1919: 88,

įbrėžtasis kampas ŠG II 1938: 28 – įbrėžtinis kampas KG 1939: 49, KG 1940: 46, MG II

1938: 61, ŠG II 1938: 28 – periferinis kampas KG 1939: 37, kairioji lygybės pusė ŠAA I

1939: 81, ŠAA II 1939: 51, ŠG II 1938: 130 – pirmoji lygybės dalis BAT 1919: 29 – kairioji

lygybės dalis BAT 1919: 29, kairioji nelygybės pusė ŠAA II 1939: 136 – pirmoji nelygybės

dalis BAT 1919: 29 – kairioji nelygybės dalis BAT 1919: 29, kertamoji BJM 1921: 52, KG

1940: 9, ŠG 1923: 66, ŠG II 1938: 17 – kertė MAT 1922: 44 – kirtėja KG 1939: 34, KG 1940:

52, MG II 1938: 50, ŠG I 1938: 16, ŠG II 1938: 17, kompleksinis skaičius MAA III 1940: 172,

ŠAA III 1939: 111 – sudėtinis skaičius ŠAA III 1939: 111 – kompleksas ŠAA III 1939: 111,

kreivė KG 1938: 10, MAA II 1939: 35, MAA III 1940: 7, MG I 1937: 11, ŠAA III 1939: 86,

ŠG I 1938: 13, ŠG III 1939: 3 – kreivoji JPT 1919: 124 – kreivoji linija KG 1938: 10, ŠG

1923: 4, laužtė MAA I 1940: 150, MAA II 1939: 32, MG I 1937: 17, ŠAA II 1939: 25, ŠAA

64

III 1939: 86, ŠG I 1938: 34 – laužtinė BJM 1921: 8, KG 1938: 10 – laužtinė linija BJM 1921:

8, MG I 1937: 17, ŠG 1923: 23, ŠG I 1938: 13, liekana BA 1921: 9, BAT 1919: 37, JPT 1919:

30, DAV 1910: 27, KG 1938: 12, MAA I 1940: 35, MAA III 1940: 34, ŠAA I 1939: 6, ŠAA II

1939: 101, ŠAA III 1939: 15 – skirtumas BAT 1919: 37, MAT 1922: 15 – išdalos MAT 1922:

30, lygiagretė KG 1940: 7, MG II 1938: 81 – lygiagretė tiesė KG 1939: 37 / lygiagretės tiesės

KG 1938: 71, MG I 1937: 16, MG II 1938: 5, ŠAA II 1939: 26, ŠG I 1938: 70, ŠG II 1938:

19, ŠG III 1939: 3 – lygiagretės tiesiosios ŠG 1923: 48, nebaigtinė trupmena ŠG III 1939: 6 –

nepabaigiama trupmena MAA I 1940: 97 – periodinė trupmena MAA I 1940: 97, ŠG III

1939: 6, nekaitoma tiekybė ŠAA II 1939: 19 – pastovi tiekybė ŠAA II 1939: 19 – nekintamoji

tiekybė ŠAA II 1939: 30, paprastasis matinis skaičius MAA I 1940: 33 – vieninis matinis

skaičius MAA I 1940: 33 – vientisinis matinis skaičius MAT 1922: 44, pažymėtojas DAV

1910: 25 – vardiklis BAT 1919: 17, JPT 1919: 22, KG 1940: 71, MAA I 1940: 34, ŠAA I

1939: 8, ŠAA II 1939: 63 – ženklininkas BA 1921: 5, plokščia figūra KG 1938: 8 – plokšmės

figūra ŠG III 1939: 27, ŠG 1923: 4 – plokštinė figūra KG 1938: 8, plokščias paviršius KG

1938: 7, ŠG 1923: 4 – plokšmė MAA III 1940: 175, MG I 1937: 11, MG II 1938: 10, ŠG I

1938: 4, ŠG III 1939: 32 – plokštuma KG 1938: 7, priešingo dėsnio kelias ŠG 1923: 20 –

priešingo dėsnio būdas MG I 1937: 47, ŠG I 1938: 64 – prieštarų kelias ŠG 1923: 20, ŠG II

1938: 27, proporcijos narių perstatinėjimas ŠAA II 1939: 9 – proporcijos narių perstatymas

MAT 1922: 104 – proporcijos narių sukeitimas MAT 1922: 104, racionalinis skaičius ŠAA

III 1939 – racionalus skaičius MAA 1940: 51 – protingas skaičius MAA 1940: 51,

stačiakampainio įstrižainė KG 1938: 82, ŠG 1923: 60 – stačiakampio diagonalė BJM 1921:

24 – stačiakampio įstrižainė KG 1939: 5, MG I 1937: 105, MG II 1938: 3, MG III 1938: 35,

ŠG I 1938: 85, sudėjimas MAT 1922: 12 – sudėstymas DAV 1910: 3, DAV 1911: 3 – sudėtis

BA 1921: 72, BAT 1919: 12, MAA I 1940: 41, MAA II 1939: 28, MAA III 1940: 12, MAT

1922: 11, ŠAA I 1939: 20, ŠAA II 1939: 93, ŠEA 1923: 7, ŠG I 1938: 11, tiesė KG 1938: 9,

KG 1939: 5, KG 1940: 10, MAA I 1940: 37, MAA II 1939: 34, MAA III 1940: 35, MG I

1937: 11, MG II 1938: 8, ŠAA I 1939: 97, ŠAA II 1939: 24, ŠAA III 1939: 86, ŠG I 1938: 7,

ŠG II 1938: 19, ŠG III 1939: 3 – tiesioji BJM 1921: 4, JPT 1919: 16, ŠEA 1923: 27, ŠG 1923:

7 – tiesioji linija BAT 1919: 29, KG 1938: 7, ŠG 1923: 4, ŠG I 1938: 7, trapecijos šonas ŠG

1923: 63, ŠG I 1938: 88 – trapecijos šoninė MG I 1937: 112, KG 1940: 33 – trapecijos šoninė

kraštinė KG 1938: 89, trigonometrijos funkcija JPT 1919: 13 – trigonometrinė funkcija KG

65

1940: 61, MG III 1938: 3, ŠG II 1938: 84 – trigonometriška funkcija JPT 1919: 20 /

trigonometriškoji funkcija JPT 1919: 13, trupmenų bendravardinimas ŠAA I 1939: 22 –

trupmenų vertimas bendravardėmis ŠAA I 1939: 176, ŠAA II 1939: 161 – trupmenų vertimas

bendravardiklėmis MAT 1922: 75, ŠAA I 1939: 176, vienareikšmis skaičius ŠAA I 1939: 77 –

apibrėžtinis skaičius ŠAA I 1939: 77 – konkretus skaičius ŠAA I 1939: 77.

Keturnarių sinonimų eiluč ių rasta 13 (6,4% visų sinonimų eilučių), pvz.:

absoliutinis didumas BAT 1919: 18, MAA I 1940: 146, MAA II 1939: 74, ŠAA II 1939: 136,

ŠAA III 1939: 11, ŠEA 1923: 26, ŠG III 1939: 7 – absoliutus didumas MAA II 1939: 4 –

absoliutus dydis MAA II 1939: 53 – modulis MAA I 1940: 146, bukakampis KG 1938: 43 –

bukakampis trikampis KG 1940: 92, ŠG 1923: 25, ŠG I 1938: 36 – bukas trikampis MG II

1938: 4 / bukasis trikampis MG I 1937: 51, ŠG 1923:25 – bukinis trikampis BJM 1921: 6,

dalyba BA 1921: 13, KG 1938: 14, MAA I 1940: 41, MAA III 1938: 15, MAT 1922: 29, ŠAA

I 1939: 31, ŠAA III 1939: 9, ŠEA 1923: 7, ŠG I 1938: 12, ŠG III 1939: 6 – dalijimas BA

1921: 27, BAT 1919: 65, DAV 1910: 4, DAV 1911: 9, ŠAA I 1939: 157 – dalymas JPT 1919:

74 – dalinėjimas MAT 1922: 64, daugiklis BJM 1921: 82, JPT 1919: 128, MAA I 1940: 48,

MAA II 1939: 5, MAT 1922: 21, MG I 1937: 21, ŠEA 1923: 11, ŠG I 1938: 12, ŠG III 1939:

23 – dauginamasis BA 1921: 16, BAT 1919: 17, MAA I 1940: 48, MAA II 1939: 21, MAA

III 1940: 3, ŠAA I 1939: 7, ŠAA II 1939: 3, ŠAA III 1939: 4 – dauginys ŠAA I 1939: 31 –

daugmuo BA 1921: 18, BAT 1919: 41, MAA I 1940: 48, MAT 1922: 21, ŠEA 1923: 36,

diametras BJM 1921: 89, JPT 1919: 18, KG 1938: 20, ŠG 1923: 66 – skersmuo BA 1921: 50,

KG 1938: 20, KG 1940: 38, MAA II 1939: 17, MG I 1937: 26, MG III 1938: 53, ŠG 1923: 66,

ŠG I 1938: 16, ŠG II 1938: 17, ŠG III 1939: 5 – skersinys JPT 1919: 28 – skersis BA 1921:

50, BJM 1921: 44, funkcijos geometriškas vaizdas MAA II 1939: 65 – funkcijos grafika ŠAA

II 1939: 31, ŠAA III 1939: 86 / funkcijos grafikos ŠAA II 1939: 18 – funkcijos grafiškas

vaizdas MAA II 1939: 65 – funkcijos kitimo eigos grafika ŠAA III 1939: 128, iracionalinis

skaičius ŠAA III 1939: 30, ŠG III 1939: 11 – iracionalus skaičius MAA III 1940: 51 –

neišmatuojamasis skaičius ŠG III 1939: 11 – neprotingas skaičius MAA III 1940: 51, lyginis

skaičius BA 1921: 17, BAT 1919: 66, MAA I 1940: 87, MAA II 1939: 203, MAT 1922: 57,

ŠAA I 1939: 6, ŠAA III: 1939: 3, ŠEA 1923: 13 – sėtos skaičius MAT 1922: 57 – sėtinis

skaičius MAT 1922: 57 – lygus skaičius MAT 1922: 57, natūraliųjų skaičių eilė MAA I 1940:

66

11 – natūraliųjų skaičių seka ŠAA I 1939: 6 – natūrinių skaičių seka ŠAA I 1939: 6 –

paprastųjų skaičių eilė MAA I 1940: 11, nedalusis skaičius MAT 1922: 60, MAA I 1940: 88,

ŠAA I 1939: 6 – pirmykštis skaičius BA 1921: 14 – pirminis skaičius ŠAA I 1939: 6 – vieninis

skaičius BAT 1919: 130, MAT 1922: 60, ŠAA I 1939: 6, nelyginis skaičius BA 1921: 18,

BAT 1919: 44, MAA I 1940: 87, MAA II 1939: 203, MAT 1922: 57, ŠAA I 1939: 6, ŠAA III

1939: 3, ŠEA 1923: 13 – lykos skaičius MAT 1922: 57 – likinis skaičius MAT 1922: 57 –

nelygus skaičius MAT 1922: 57, radiusas KG 1938: 18, ŠG 1923: 43 – pustiesė KG 1938: 10

– spindulys BJM 1921: 51, KG 1939: 30, KG 1940: 7, MAA I 1940: 11, MAA II 1939: 17,

MG I 1937: 14, MG II 1938: 8, MG III 1938: 20, ŠG I 1938: 9 – stipinas JPT 1919: 9, ŠG

1923: 43, realus skaičius MAA III 1940: 3 – tikrasis skaičius MAA III 1940: 3, ŠAA I 1939:

73 – realinis skaičius ŠAA III 1939: 23 – griežtasis skaičius ŠAA I 1939: 73, suvestinė

laužtinė ŠG 1923: 23 – uždarytoji laužtinė ŠG 1923: 23 – uždara laužtė MG I 1937: 18, ŠG I

1938: 34 – uždaroji laužtė MG I 1937: 49.

Penkianarės sinonimų eilutės rastos 6 (2,7% visų sinonimų eilučių), pvz.:

apgręžtas santykis MAT 1922: 107 – apverstas santykis MAT 1922: 107 – atvirkščias santykis

MAT 1922: 107 – atverstinis santikis JPT 1919: 15 – atvirkštinis santykis MAA II 1939: 17,

geometrijos figūra ŠG 1923: 4 – geometrinė figūra KG 1938: 7, KG 1939: 7, MG I 1937: 10,

MG II 1938: 10, ŠG III 1939: 4 – geometriškoji figura JPT 1919: 7 – geometrinis kūnas KG

1938: 5, MAA I 1940: 22, MAT 1922: 103, MG I 1937: 10, ŠG I 1938: 6 – geometrinis

darinys MG I 1937: 10, ŠG I 1938: 5, mastas DAV 1910: 20 – mastelis KG 1940: 39, MAA I

1940: 22, MG II 1938: 119, MG III 1938: 4, ŠAA 1939: 48, ŠG II 1938: 68 – dydrodis KG

1940: 39 – maštabas BA 1921: 46, BJM 1921: 35 – matas BJM 1921: 39, smailakampis JPT

1919: 10 – smailakampis trikampis JPT 1919: 86, KG 1940: 92, ŠG 1912: 25 – smailiakampis

trikampis JPT 1919: 86, KG 1938: 43, ŠG 1923: 25 – smailas trikampis MG II 1938: 4 /

smailasis trikampis ŠG 1923: 25 – smailinis trikampis BJM 1921: 6 / smailusis trikampis MG

I 1937: 51, ŠG I 1938: 36, stačiakampis trikampis KG 1938: 43, ŠG I 1938: 36 – status

trikampis KG 1940: 21, MAA II 1939: 14, MG II 1938: 4, MG III 1938: 4 / statusis trikampis

KG 1938: 43, KG 1939: 10, KG 1940: 15, MAA III 1940: 167, MG I 1937: 51, MG II 1938:

4, MG III 1938: 3, ŠAA II 1939: 33, ŠG 1923: 25, ŠG I 1938: 36, ŠG II 1938: 6, ŠG III 1939:

39 – statinis trikampis BJM 1921: 6 – statkampis trikampis JPT 1919: 8, ŠG 1923: 25 –

67

stattrikampis JPT 1919: 8, vienetų klasė MAT 1922: 10 – vienetų luomas MAT 1922: 10,

ŠAA I 1939: 3 – vienetų rinkinys MAT 1922: 5, ŠAA I 1939: 6 – vienetų ardai MAT 1922: 10

– vienetų skyriai MAT 1922: 10

Rasta viena šešianarė sinonimų eilutė (0,5% visų sinonimų eilučių), pvz.:

apytikris skaičius ŠAA I 1938: 73 – apytikslis skaičius MAT 1922: 5 – artutinis skaičius MAT

1922: 5, ŠAA I 1938: 28 – bedaiktis skaičius MAT 1922: 5 – nevardinis skaičius MG III

1938: 10 – nevardintas skaičius MAT 1922: 5, MG III 1938: 10.

Sinonimų eilučių pasiskirstymas ilgumo atžvilgiu parodytas 10 paveiksle.

6,4%

2,7%0,5%

74%

16,4%dvinarės eilutėstrinarės eilutėsketurnarės eilutėspenkianarės eilutėsšešianarė eilutė

10 pav. Matematikos terminų sinonimų eilutės pagal narių skaičių

Sinonimų eiluč ių pagal narių skaič ių apibendrinimas.

Dvinarių sinonimų eilučių matematikos terminų vadovėliuose rasta daugiausia. Jie

sudaro net 74% visų rastų sinonimų eilučių. Daugiau kaip keturis kartus mažiau rasta trinarių

eilučių (16,4%). Dvinarės ir trinarės eilutės sudaro net devynis dešimtadalius visų nagrinėjamų

sinonimų eilučių. Ilgų (keturnarių ir penkianarių) sinonimų eilučių tėra palyginti nedaug –

maždaug vienuolikta visų tirtų eilučių dalis. Ilgiausia šešianarė sinonimų eilutė rasta viena

(0,5%). Pateikti duomenys rodo, kad matematikos vadovėliuose tai pačiai sąvokai apibūdinti

dažniausiai vartojami du terminai, rečiau trys. Vadinasi, nagrinėjamo laikotarpio matematikos

terminija iki galo nebuvo nusistovėjusi.

68

3. 3. MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMŲ TIPAI

Lietuvių ir užsienio kalbotyroje pateikiama nemažai sinonimų klasifikacijų. „Lietuvių

kalbos enciklopedijoje“ yra skiriami leksiniai ir gramatiniai sinonimai. Toliau teigiama, kad

leksiniai sinonimai būna absoliutieji ir diferenciniai. Pastarieji skirstomi į ideografinius ir

stilistinius (LKE 1999: 572).

A. Lyberio „Sinonimų žodyne“ sinonimai yra skirstomi pagal atliekamas funkcijas.

Nurodomos dvi pagrindinės sinonimų rūšys: ideografiniai ir stilistiniai sinonimai (Lyberis

2002: 7).

Matematikos terminai šiame darbe skirstomi į leksinius ir gramatinius sinonimus.

Pastarieji detalizuojami į darybinius ir sintaksinius sinonimus. Minėtina, kad J. Pikčilingis

gramatinius sinonimus skirsto į morfologinius ir sintaksinius. Darybiniai sinonimai, jo

manymu, yra tarpinė grandis tarp morfologinių ir sintaksinių sinonimų (Pikčilingis 1969: 26).

Šiame darbe matematikos terminų sinonimai pirmiausiai skirstomi pagal struktūrą – į

vienažodžius, sudėtinius ir mišrios (vienažodžiai su keliažodžiais, keliažodžiai su

keliažodžiais) struktūros sinonimus. Šie atitinkamai skirstomi pagal kilmę – į lietuviškus,

tarptautinius ir mišrios kilmės sinonimus.

Pasakytina, jog matematikos terminai nagrinėjami ir pagal tai, kokiuose vadovėliuose

vartojami sinoniminiai terminai – ar tų pačių autorių vadovėliuose, ar skirtingų autorių

vadovėliuose.

3. 3. 1. VIENAŽODŽIAI MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMAI

Kaip sakyta, sandaros atžvilgiu terminų sinonimai skirstomi į vienažodžius, sudėtinius

ir skirtingos struktūros terminus.

Vienažodžių matematikos terminų sinonimų eilučių rasta 52. Jos sudaro 23,6% visų

matematikos terminų sinonimų eilučių. Sudėtiniai matematikos terminų sinonimai sudaro

61,8% rastų sinonimų eilučių (jų aptikta 136). 32 sinonimų eilutės (14,6% visų sinonimų

eilučių) yra mišrios sandaros, t. y. jas sudaro vienažodžiai ir keliažodžiai ar nevienodos

69

struktūros keliažodžiai terminai (pavyzdžiui, vienažodis ir dvižodis, dvižodis ir trižodis

terminai ir pan.). Matematikos terminų pasiskirstymą pagal sandarą iliustruoja 11 paveikslas.

61,8%

23,6%14,6%

vienažodžiai sinonimaisudėtiniai sinonimaimišrios struktūros sinonimai

11 pav. Matematikos terminų sinonimų sandara

Kaip matyti, sudėtiniai matematikos terminų sinonimai yra dažniausi. Jie sudaro net

61,8% visų matematikos vadovėliuose užfiksuotų sinonimų eilučių (iš viso 139 sinonimų

eilutės). Tai susiję su tuo, kad sinonimais gali eiti ir pagrindiniai, ir šalutiniai, ir abu termino

nariai. Mažiausiai rasta mišrios struktūros matematikos terminų sinonimų eilučių (32 eilutės,

arba 14,6%).

3. 3. 1. 1. Vienažodžiai matematikos terminų sinonimai vartojami tų pačių

autorių vadovėliuose

Vienažodžiais matematikos terminų sinonimais šiame darbe laikomi vienažodžiai

matematikos terminai, kurie yra sinonimų eilučių nariai.

Vienažodžių terminų matematikos vadovėliuose iš viso rasta 52 sinonimų eilučių.

Didžioji dalis šių terminų vartojama skirtingų autorių vadovėliuose (45 terminai, arba 86,5%

visų vienažodžių matematikos terminų sinonimų). Sinonimų, vartojamų vieno autoriaus

vadovėlyje (ar vadovėliuose) rasta tik 7. Jie sudaro 13,5% visų rastų vienažodžių matematikos

terminų sinonimų (žr. 12 paveikslą).

70

0

20

40

60

80

100

% 13.5 86.5

sinonimai vartojami vieno autoriaus vadovėlyje

sinonimai vartojami sk irtingų autorių vadovėliuose

12 pav. Vienažodžių matematikos terminų sinonimų išplitimas

Pagal kilmę šios sinonimų eilutės yra skirstomos į a) lietuviškus ir b) lietuviškus ir

svetimos kilmės.

Lietuviški sinonimai

Iš vien lietuviškų terminų sudarytų sinonimų eilučių rasta trys (arba 42,9% visų to

paties autoriaus vadovėliuose vartojamų sinonimų). Jos yra dvejopos – iš leksinių ir darybinių

sinonimų.

Leksiniais sinonimais J. Pikčilingis laiko skirtingai skambančius tos pačios kalbos

dalies žodžius, kurie žymi tą patį daiktą, požymį ar veiksmą (Pikčilingis 1969: 4).

Rasta tik viena lietuviškos kilmės sinonimų eilutė, vartojama to paties autoriaus

vadovėlyje, pvz., apibrėžimas MAT 1922: 11 – nusakymas MAT 1922: 11.

Dabartinėje terminologijoje terminas nusakymas reikšme „apibrėžimas, apibrėžtis“

nevartojamas.

Darybiniai sinonimai – tai tokie sinonimai, kurie „turi tą patį pamatinį kamieną ir

vartojami maždaug ta pačia reikšme bei tam pačiam reikalui, tačiau yra padaryti su

skirtingomis sinoniminėmis priesagomis“ (Keinys 2005: 258).

Darybinių sinonimų, vartojamų tų pačių autorių vadovėliuose, rastos dvi sinonimų

eilutės, pvz., aukštis BJM 1921: 3, KG 1938: 5, KG 1940: 21, MAA I 1940: 22, MAA II 1939:

71

17, MAT 1922: 47, MG I 1937: 4, MG II 1938: 12, ŠEA 1923: 19, ŠG 1923: 3, ŠG I 1938: 3 –

aukštumas BJM 1921: 3, KG 1940: 21, MAA I 1940: 22, MAT 1922: 47, MG I 1937: 4, ŠEA

1923: 19.

Kaip matyti, abu sinonimai vartojami ne vieno matematikos vadovėlių autoriaus.

Sinonimiškai jie vartojami ir ankstesnių, ir vėlesnių leidimo metų vadovėliuose. Tačiau kaip

sudėtinio termino pagrindinis dėmuo vartojamas terminas aukštis, pvz.: piramidės aukštis MG

II 1938: 41, MG III 1938: 97.

Bendrinėje lietuvių kalboje žodžiai aukštis ir aukštumas taip pat yra laikomi

sinonimais.

Prie darybinių galima priskirti ir šią sinonimų porą: keturianaris ŠA II 1939: 6 –

keturnaris ŠA II 1939: 146. Čia galima kalbėti apie sudurtinių žodžių darybos polinkius.

Vienu atveju terminas yra padarytas su jungiamuoju balsiu -ia-, kitu atveju – be jungiamojo

balsio. Dabartinėje matematikos terminologijoje tokio tipo terminus įprasta daryti su

jungiamuoju balsiu, pvz.: daugianaris, šešianaris ir pan.

Lietuviškas ir svetimos kilmės sinonimai

Keturios sinonimų eilutės (arba 57,1% visų to paties autoriaus vadovėliuose vartojamų

sinonimų) kilmės atžvilgiu yra įvairiakilmės, t. y. jas sudaro lietuviškos ir svetimos kilmės

terminai, pvz.: dvinaris ŠAA I 1939: 110, ŠAA III 1939: 6 – binomas ŠAA I 1939: 110,

gretasienis BJM 1921: 79 – paralelepipedas BJM 1921 79, įžambinė BJM 1921: 17, KG

1939: 19, KG 1940: 31, MG I 1937: 52, MG II 1938: 4, MG III 1938: 3, ŠG 1923: 25, ŠG I

1938: 36, ŠG II 1938: 55, ŠG III 1939: 4 – hipotenuzė BJM 1921: 17, KG 1939: 19, KG 1940:

31, MG I 1937: 52, MG II 1938: 4, MG III 1938: 3, ŠG 1923: 25, ŠG I 1938: 36, ŠG II 1938:

55, ŠG III 1939: 4 / hipotenūzė KG 1938: 44, kūbas MAT 1922: 46 – šeštainis MAT 1922: 46.

Dabartinėje matematikos terminologijoje nusistovėjo ir yra vartojami lietuviški

terminai, pvz.: gretasienis, įžambinė, dvinaris (vartojamas ir binomas). Tačiau stačiakampiui

gretasieniui, kurio sienos yra kvadratai, apibūdinti vartojamas tarptautinis terminas kubas.

Vienažodžių matematikos terminų sinonimų eilučių, vartojamų vieno autoriaus

vadovėlyje, pasiskirstymą kilmės atžvilgiu matome 13 paveiksle.

72

13 pav. Vienažodžiai matematikos terminų sinonimai, vartojami vieno autoriaus

vadovėliuose, kilmės atžvilgiu

3. 3. 1. 2. Vienažodžiai matematikos terminų sinonimai vartojami skirtingų

autorių vadovėliuose

Matematikos vadovėliuose rasta 45 terminų sinonimų eilutės (86,5% visų vienažodžių

matematikos terminų sinonimų eilučių), kurias sudarantys sinonimai vartojami skirtinguose

vadovėliuose. Šios sinonimų eilutės yra skirstomos pagal kilmę į lietuviškus, lietuviškos ir

svetimos kilmės bei hibridinius terminus. Lietuviškų sinonimų eilučių rasta 25, lietuviškos ir

svetimos kilmės – 19. Rasta viena sinonimų eilutė, kurią sudaro hibridiniai terminai.

Lietuviški sinonimai

Lietuviškas sinonimų eilutes sudarančius narius galima suskirstyti į leksinius ir

darybinius.

Leksinių sinonimų eilučių rasta 11 (24,4% visų skirtingų autorių vartojamų

vienažodžių terminų).

Pasitaiko atvejų, kai vieną iš sinonimų vartoja didžioji dalis autorių, o kitą – tik vienas

iš jų, pvz.: apskritimas BJM 1921: 51, KG 1938: 17, KG 1939: 30, KG 1940: 7, MAA II 1939:

lietuviškos kilmės sinonimai

lietuviškos ir svetimoskilmės sinonimai

42.9% 57.1%

0

10

20 30

40

50

60

73

149, MG I 1937: 11, MG II 1938: 3, ŠG 1923: 43, ŠG I 1938: 15, ŠG II 1938: 17, ŠG III 1939:

3 – ratlankis ŠG 1923: 43, gavinys MAA I 1940: 15, MAA II 1939: 9, MAA III 1940: 11,

ŠAA I 1939: 156, ŠAA III 1939: 3 – išdava MAA I 1940: 15, rutulys BJM 1921: 76, KG

1938: 5 MAA II 1939: 24, MG I 1937: 9 – kamuolys KG 1938: 5, sąlyga BJM 1921: 38, JPT

1919: 9, KG 1938: 64, MAT 1922: 109 – sutartis MAT 1922: 109, skritulys BA 1921: 3, BJM

1921: 51, JPT 1919: 13, KG 1938: 7, KG 1939: 37, KG 1939: 37, MAA I 1940: 22, MG I

1937: 11, MG III 1938: 53, ŠG 1923: 66, ŠG I 1938: 5, ŠG III 1939: 22 – ratas ŠG 1923: 66.

Kitą dalį leksinių vienažodžių sinonimų eilučių sudaro tokios terminų poros, kurių

vienas narys yra vartojamas didžiosios dalies vadovėlių autorių, o kitas – autoriaus, kuris kito

sinonimo visai nevartoja, pvz.: atkarpa BA 1921: 4, BJM 1921: 23, KG 1938: 10, KG 1939: 5,

KG 1940: 5, MAA I 1940: 11, MAA II 1939: 32, MG I 1937: 17, MG III 1938: 21, ŠAA I

1939: 8, ŠAA II 1939: 26, ŠEA 1923: 27, ŠG I 1938: 10 – atrėžas JPT 1919: 28, sandauga

BA 1921: 10, BAT 1919: 17, BJM 1921: 45, KG 1939: 12, KG 1940: 7, MAA I 1940: 48,

MAA II 1939: 15, MAA III 1940: 3, MAT 1922: 21, MG I 1937: 41, MG II 1938: 11, MG III

1938: 14, ŠG 1923: 11, ŠAA I 1939: 7, ŠAA II 1939: 9, ŠAA III 1939: 3 – padaugas JPT

1919: 53, skaitiklis BA 1921: 5, BAT 1919: 17, JPT 1919: 22, KG 1940: 71, MAA I 1940: 34,

ŠAA I 1939: 8, ŠAA II 1939: 107 – suskaitytojas DAV 1910: 25.

Atskirai reikėtų paminėti trinares leksinių sinonimų eilutes, pvz.: skirtumas BA 1921:

18, BAT 1919: 11, JPT 1919: 30, KG 1938: 30, KG 1940: 75, MAA I 1940: 63, MAA II

1939: 28, MAA III 1940: 12, MG I 1937: 20, MG II 1938: 6, ŠEA 1923: 30, ŠG 1923: 11 ,

ŠAA I 1939: 20, ŠAA II 1939: 4, ŠG I 1938: 12, ŠG III 1939: 6 – liekana BA 1921: 9, BAT

1919: 37, JPT 1919: 30, DAV 1910: 27, KG 1938: 12, MAA I 1940: 35, MAA III 1940: 34,

ŠAA I 1939: 6, ŠAA II 1939: 101, ŠAA III 1939: 15 – išdalos MAT 1922: 30, pažymėtojas

DAV 1910: 25 – vardiklis BAT 1919: 17, JPT 1919: 22, KG 1940: 71, MAA I 1940: 34, ŠAA

I 1939: 8, ŠAA II 1939: 63 – ženklininkas BA 1921: 5 Šių eilučių nariai (liekana, vardiklis),

kurie yra vartojami ir dabartinėje matematikos terminologijoje, analizuojamojo laikotarpio

matematikos vadovėliuose yra vartojami dažniausiai. Sinonimų eilučių nariai, kurie

nenusistovėjo (išdalos, pažymėtojas, ženklininkas), kaip matyti, buvo vartojami vienuose

pirmųjų matematikos vadovėlių – lietuviškosios matematikos terminologijos kūrimo

pradžioje. Reikėtų pasakyti, jog sinonimų eilutės liekana BA 1921: 9, BAT 1919: 37, JPT

74

1919: 30, DAV 1910: 27, KG 1938: 12, MAA I 1940: 35, MAA III 1940: 34, ŠAA I 1939: 6,

ŠAA II 1939: 101, ŠAA III 1939: 15 – skirtumas BAT 1919: 37, MAT 1922: 15 – išdalos

MAT 1922: 30 narys skirtumas reikšme „liekana“ dabartinėje matematikos terminologijoje

nebevartojamas. Dabartinė jo reikšme „atimties rezultatas“.

Darybinių sinonimų eilučių rasta 14 (31,1% visų skirtingų autorių vartojamų

vienažodžių terminų). Dažniausios dvinarės sinonimų eilutės. Jų rasta 9. Šias sinonimų eilutes

galima suskirstyti į kelias grupes:

1) sinonimai besiskiriantis darybos tipais ir

2) sinonimai besiskiriantis darybos būdu.

Sinonimų eilučių, kurių nariai skiriasi darybos tipais, rasta 6. Dalis jų skiriasi darybos

priesagomis, pvz.: daliklis BA 1921: 13, BAT 1919: 17, MAA I 1940: 72, MAA II 1939: 5,

MAT 1922: 29, ŠAA I 1939: 6, ŠAA II 1939: 7, ŠAA III 1939: 6, ŠEA 1923: 38 – dalytojas

DAV 1910: 27, daugyba BA 1921: 21, BAT 1919: 16, JPT 1919: 86, MAA I 1940: 41, MAA

III 1940: 13, MAT 1922: 21, ŠAA I 1939: 31, ŠAA II 1939: 97, ŠAA III 1939: 9, ŠEA 1923:

7, ŠG 1923: 11, ŠG I 1938: 12 – dauginimas BA 1921: 29, DAV 1910: 4, DAV 1911: 8, JPT

1919: 74, MAT 1922: 24, dėsnis BJM 1921: 33, KG 1938: 8 – dėstė MAT 1922: 47.

Dabartinėje matematikos terminologijoje minėtos sinonimų eilutės daliklis BA 1921:

13, BAT 1919: 17, MAA I 1940: 72, MAA II 1939: 5, MAT 1922: 29, ŠAA I 1939: 6, ŠAA II

1939: 7, ŠAA III 1939: 6, ŠEA 1923: 38 – dalytojas DAV 1910: 27 narys dalytojas neprigijo,

nes prieštarauja žodžių darybos dėsniams: su priesaga -tojas paprastai yra sudaromi veikėjų ir

žymiai rečiau veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai. Priesaga -tojas yra netinkama

įrankių pavadinimams sudaryti.

Kita šios grupės sinonimų dalis skiriasi darybos priešdėliais. Rasta viena tokia

sinonimų eilutė, pvz.: pašaknis BAT 1919: 20 – pošaknis MAA III 1940: 74.

Prie šios grupės galima priskirti ir sinonimų eilutę, kurios vienas narys yra

sudaiktavardėjęs dalyvis, o kitas priesagų darybos daiktavardis, pvz., liečiamoji BJM 1921:

53, JPT 1919: 29, ŠG 1923: 72, ŠG II 1938: 17 – lietėja KG 1939: 35, KG 1940: 52, MG II

1938: 51, ŠG II 1938: 17. Kaip matyti, abu terminai yra vartojami įvairiai. M. Šikšnys vartoja

abu terminus (ir ankstesniame (1923 m.), ir vėlesniame (1938 m.) vadovėliuose). Dabartinėje

matematikos terminologijoje yra vartojamas terminas liestinė (žr. MTŽ 1994: 130).

Palyginkime ir tokią sinonimų eilutę, pvz., pvz.: dalijamasis BA 1921: 52, BAT 1919: 17 –

75

dalinys BA 1921: 29, BAT 1919: 52, DAV 1910: 27, JPT 1919: 53, KG 1938: 14, MAA I

1940: 72, MAA II 1939: 14, MAA III 1940: 15, MAT 1922: 29, ŠAA I 1939: 33, ŠAA II

1939: 7, ŠAA III 1939: 9, ŠEA 1923: 7, ŠG I 1938: 12, ŠG III 1939: 6. Šiuo atveju sinonimų

eilutę taip pat sudaro sudaiktavardėjęs dalyvis ir priesagų darybos daiktavardis.

Dar viena sinonimų eilutė, kurią galima priskirti prie minėtos darybinių sinonimų

grupės, yra eilutė, kurią sudaro sudaiktavardėjusi įvardžiuotinė būdvardžio forma ir

sudaiktavardėjusi įvardžiuotinė dalyvio forma, pvz., pasviroji BJM 1921: 53, MG I 1937: 42,

ŠG I 1938: 28, ŠG III 1939: 40 – pasvirusioji KG 1938: 32, ŠG 1923: 15. Iki mūsų dienų

išlikęs ir dabartinėje matematikos terminologijoje yra vartojamas terminas pasviroji (žr. MTŽ

1994: 164).

Kita darybinių sinonimų dalis yra skirtingiems darybos būdams priklausantys

sinonimai, pvz.: ilgis BJM 1921: 4, DAV 1910: 35, DAV 1911: 14, KG 1938: 5, KG 1939: 6,

KG 1940: 5, MAA I 1940: 15, MAA II 1939: 12, MAA III 1940: 153, MG I 1937: 4, MG II

1938: 10, MG III 1938: 14, ŠEA 1923: 19, ŠG 1923: 3, ŠG I 1938: 3, ŠG II 1938: 3, ŠG III

1939: 3 – ilgumas ŠG 1923: 10, stačiakampainis KG 1938: 82, ŠG 1923: 60 – stačiakampis

BA 1921: 7, BJM 1921: 19, KG 1939: 5, KG 1940: 31, MAA I 1940: 22, MAA III 1940: 153,

MG I 1937: 105, MG II 1938: 3, ŠG I 1938: 85, ŠG II 1938: 3. Pirmosios sinonimų eilutės

sinonimai yra išlikę iki mūsų dienų ir vartojami kaip sinonimai bendrinėje lietuvių kalboje.

Antrosios sinonimų eilutės termino stačiakampainis daryba nėra būdinga lietuvių kalbai – prie

dūrinio pridėta priesaga. Toks darybos būdas nėra darus, todėl paliktas įprastesnės darybos

terminas stačiakampis, kuris ir vartojamas dabartinėje matematikos terminologijoje.

Matematikos vadovėliuose rasta trinarių ir keturnarių darybinių sinonimų eilučių, pvz.:

kertamoji BJM 1921: 52, KG 1940: 9, ŠG 1923: 66, ŠG II 1938: 17 – kertė MAT 1922: 44 –

kirtėja KG 1939: 34, KG 1940: 52, MG II 1938: 50, ŠG I 1938: 16, ŠG II 1938: 17, sudėjimas

MAT 1922: 12 – sudėstymas DAV 1910: 3, DAV 1911: 3 – sudėtis BA 1921: 72, BAT 1919:

12, MAA I 1940: 41, MAA II 1939: 28, MAA III 1940: 12, MAT 1922: 11, ŠAA I 1939: 20,

ŠAA II 1939: 93, ŠEA 1923: 7, ŠG I 1938: 11, dalyba BA 1921: 13, KG 1938: 14, MAA I

1940: 41, MAA III 1938: 15, MAT 1922: 29, ŠAA I 1939: 31, ŠAA III 1939: 9, ŠEA 1923: 7,

ŠG I 1938: 12, ŠG III 1939: 6 – dalijimas BA 1921: 27, BAT 1919: 65, DAV 1910: 4, DAV

1911: 9, ŠAA I 1939: 157 – dalymas JPT 1919: 74 – dalinėjimas MAT 1922: 64, daugiklis

BJM 1921: 82, JPT 1919: 128, MAA I 1940: 48, MAA II 1939: 5, MAT 1922: 21, MG I 1937:

76

21, ŠEA 1923: 11, ŠG I 1938: 12, ŠG III 1939: 23 – dauginamasis BA 1921: 16, BAT 1919:

17, MAA I 1940: 48, MAA II 1939: 21, MAA III 1940: 3, ŠAA I 1939: 7, ŠAA II 1939: 3,

ŠAA III 1939: 4 – dauginys ŠAA I 1939: 31 – daugmuo BA 1921: 18, BAT 1919: 41, MAA I

1940: 48, MAT 1922: 21, ŠEA 1923: 36.

Ne visi minėtų sinonimų eilučių terminai nusistovėjo ir yra vartojami dabartinėje

matematikos terminologijoje. Pavyzdžiui, sinonimų eilutės kertamoji BJM 1921: 52, KG

1940: 9, ŠG 1923: 66, ŠG II 1938: 17 – kertė MAT 1922: 44 – kirtėja KG 1939: 34, KG 1940:

52, MG II 1938: 50, ŠG I 1938: 16, ŠG II 1938: 17 terminai dabartinėje terminologijoje turi

kitokias reikšmes nei buvo vartojami XX a. pradžios – XX a. vidurio matematikos

vadovėliuose. Pavyzdžiui, kertamoji – „mašina javams kirsti“, kertė – „patalpos ar daikto

kampas; nedidelis sklypas, pakraštys“, kirtėja – asmenį pavadinąs daiktavardis. Nors

matematikoje ir vartojamas terminas kertamoji linija (žr. DŽ5) arba kertančioji linija (žr. MTŽ

1994: 135), tačiau tiesei, kuri kerta kreivę mažiausiai dviejuose taškuose, pavadinti

matematikoje vartojamas terminas kirstinė.

Sinonimų eilutės sudėjimas MAT 1922: 12 – sudėstymas DAV 1910: 3, DAV 1911: 3

– sudėtis BA 1921: 72, BAT 1919: 12, MAA I 1940: 41, MAA II 1939: 28, MAA III 1940:

12, MAT 1922: 11, ŠAA I 1939: 20, ŠAA II 1939: 93, ŠEA 1923: 7, ŠG I 1938: 11 narys

sudėstymas dabartinėje matematikos terminologije nėra vartojamas (plg. pamatinį šio termino

žodį sudėstyti „sudėlioti, suklostyti“). Terminas sudėjimas terminologijoje vartojamas kitokia

reikšme – „kūno dalies sandara, augumas, išvaizda“. Veiksmui, kuriuo iš dėmenų gaunama

suma, pavadinti dabartinėje matematikos terminologijoje vartojamas terminas sudėtis.

Panašiai galima nagrinėti sinonimų eilutę dalyba BA 1921: 13, KG 1938: 14, MAA I

1940: 41, MAA III 1938: 15, MAT 1922: 29, ŠAA I 1939: 31, ŠAA III 1939: 9, ŠEA 1923: 7,

ŠG I 1938: 12, ŠG III 1939: 6 – dalijimas BA 1921: 27, BAT 1919: 65, DAV 1910: 4, DAV

1911: 9, ŠAA I 1939: 157 – dalymas JPT 1919: 74 – dalinėjimas MAT 1922: 64. Jos nariai

dalijimas ir dalinėjimas dabartinėje terminologijoje turi kitokias reikšmes nei buvo vartojamos

nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose. Terminas dalymas ne tik nebuvo vartojamas

vėlesniuose nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose, bet jis neprigijo ir dabartinėje

matematikos terminologijoje. Veiksmui, kuriuo vienas dydis mažinamas tam tikrą kiekį kartų,

pavadinti dabartinėje matematikos terminologijoje vartojamas terminas dalyba.

77

Atskirai minėtinas atvejis, kai sinonimų eilutę sudaro du darybiniai ir vienas leksinis

sinonimas, pvz., atimstymas DAV 1910: 3, DAV 1911: 11 – atimtis BA 1921: 72, BAT 1919:

11, MAA I 1940: 41, MAA II 1939: 28, MAA III 1940: 12, MAT 1922: 14, ŠAA I 1939: 20,

ŠAA II 1939: 93, ŠEA 1923: 7, ŠG I 1938: 12 – atskaitymas DAV 1911: 3. Kaip matyti, du

šios eilutės sinonimai vartojami tik vieno autoriaus (J. Damijonaičio) XX a. pradžios

vadovėliuose. Netrukus matematikos terminologijoje įsitvirtino terminas atimtis, kuris ir buvo

vartojamas daugumos matematikos vadovėlių autorių.

Lietuviškas ir svetimos kilmės terminas

Matematikos vadovėliuose rasta 19 (42,2% visų skirtingų autorių vartojamų

vienažodžių terminų) atvejų, kai sinonimų eilutę sudaro lietuviškos ir svetimos kilmės

terminai, pvz.: įstrižainė BJM 1921: 3, ŠG I 1938: 34 – diagonalė BJM 1921: 3, ŠG 1923: 24,

išpiova BA 1921: 4, KG 1938: 19, MG I 1937: 26, ŠG 1923: 66, ŠG I 1938: 16, ŠG III 1939:

24 – sektoris ŠG 1923: 66 / sektorius ŠG III 1939: 24, ketvirtainis BJM 1921: 19, MAT 1922:

44 – kvadratas BA 1921: 7, BJM 1921: 19, KG 1938: 84, KG 1939: 19, KG 1940: 7, MAA I

1940: 22, MAA III 1940: 4, MAT 1922: 44, MG I 1937: 109, MG II 1938: 3, ŠG 1923: 62,

ŠAA I 1939: 44, ŠAA II 1939: 3, ŠAA III 1939: 11, ŠEA 1923: 14, kūgis BJM 1921: 89, KG

1938: 5, MG I 1937: 8 – konusas BJM 1921: 89, matlankis BJM 1921: 9, JPT 1919: 7, KG

1938: 28, KG 1939: 5, KG 1940: 70, MAA I 1940: 142, MG I 1937: 36 ŠG I 1938: 21 –

transportiras ŠG I 1938: 21, nuopiova KG 1938: 21, MG I 1937: 26, ŠG 1923: 66, ŠG I 1938:

16, ŠG III 1939: 25 – segmentas ŠG 1923: 66, ŠG III 1939: 25, pusiaukampinė KG 1938: 46,

KG 1940: 87, MAA III 1940: 66, ŠG 1923: 15, ŠG I 1938: 40 – bisektrisė KG 1938: 46, ŠG

1923: 15, pusiaukraštinė KG 1938: 46, ŠG 1923: 26 – mediana JPT 1919: 104, KG 1938: 46,

ŠG 1923: 26, ritinys BJM 1921: 76, KG 1938: 5, MAA I 1940: 29, MG I 1937: 8, ŠG I 1938:

4 – cilinderis BJM 1921: 88, skaitmuo BA 1921: 5, BAT 1919: 6, BJM 1921: 9, KG 1938: 22,

MAA I 1940: 11, MAA III 1940: 46, MAT 1922: 9, ŠG 1923: 12, ŠAA I 1939: 6, ŠAA II

1939: 101, ŠAA III 1939: 13, ŠG I 1938: 81, ŠG III 1939: 6 – cifra BAT 1919: 5, skriestuvas

BA 1921: 3, BJM 1921: 30, JPT 1919: 46, KG 1938: 13, KG 1940: 104, MG I 1937: 19, MG

II 1938: 124, MG III 1938: 75, ŠG 1923: 10, ŠG I 1938: 10 – cirkelis KG 1938: 51, ŠG 1923:

10, statinis BJM 1921: 17, KG 1938: 44, KG 1939: 12, KG 1940: 17, MAA II 1939: 117, MG

I 1937: 52, MG II 1938: 4, MG III 1938: 3, ŠG 1923: 25 – katetas BJM 1921: 17, KG 1938:

78

44, ŠG III 1923: 25, statmuo BJM 1921: 3, KG 1938: 32, KG 1939: 12, KG 1940: 31, MAA II

1939: 34, MAA III 1940: 66, MG I 1937: 46, MG II 1938: 5, MG III 1938: 53, ŠAA II 1939:

24, ŠG 1923: 15, ŠG I 1938: 45, ŠG II 1938: 10, ŠG III 1939: 3 – perpendikuliaras ŠG 1923:

15, styga BJM 1921: 52, KG 1938: 20, KG 1939: 32, KG 1940: 45, MG I 1937: 26, MG II

1938: 48, MG III 1938: 55, ŠG 1923: 66, ŠG I 1938: 16, ŠG II 1938: 18, ŠG III 1939: 5 –

chorda BJM 1921: 52, JPT 1919: 61, ŠG 1923: 66, suma BA 1921: 10, BAT 1919: 17, BJM

1921: 4, DAV 1910: 39, JPT 1919: 40, KG 1938: 14, KG 1940: 20, MAA I 1940: 41, MAA

III 1940: 12, MAT 1922: 11, MG I 1937: 20, MG II 1938: 6, MG III 1938: 23, ŠAA I 1939:

10, ŠAA II 1939: 5, ŠAA III 1939: 4, ŠEA 1923: 10, ŠG 1923: 11, ŠG I 1938: 11, ŠG II 1938:

33, ŠG III 1939: 4 – dėjinys BAT 1919: 31, MAT 1922: 11.

Dabartinėje matematikos terminologijoje dažniausiai yra vartojami lietuviški šių

eilučių terminai, pvz.: įstrižainė, išpiova (= išpjova), kūgis, matlankis, nuopiova (= nuopjova),

pusiaukampinė, pusiaukraštinė, ritinys, skaitmuo, skriestuvas, statinis, statmuo, styga.

Tarptautiniai matematikos terminai, kurie yra išlikę ir vartojami dabartinėje

matematikos terminologijoje, yra šie: kvadratas, suma.

Keturnares sinonimų eilutes dažniausiai sudaro vienas tarptautinis ir trys lietuviški

sinonimai, pvz.: skersmuo BA 1921: 50, KG 1938: 20, KG 1940: 38, MAA II 1939: 17, MG I

1937: 26, MG III 1938: 53, ŠG 1923: 66, ŠG I 1938: 16, ŠG II 1938: 17, ŠG III 1939: 5 –

diametras BJM 1921: 89, JPT 1919: 18, KG 1938: 20, ŠG 1923: 66 – skersinys JPT 1919: 28

– skersis BA 1921: 50, BJM 1921: 44, spindulys BJM 1921: 51, KG 1939: 30, KG 1940: 7,

MAA I 1940: 11, MAA II 1939: 17, MG I 1937: 14, MG II 1938: 8, MG III 1938: 20, ŠG I

1938: 9 – radiusas KG 1938: 18, ŠG 1923: 43 – pustiesė KG 1938: 10 – stipinas JPT 1919: 9,

ŠG 1923: 43.

Dabartinėje matematikos terminologijoje nusistovėjo terminai skersmuo ir spindulys,

kurie buvo dažniausi nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose. Nenusistovėję terminai

dažniausiai aptinkami ankstesniuose matematikos vadovėliuose (1919, 1921 ir kt.).

Penkianarę eilutę sudaro keturi lietuviški ir vienas nelietuviškos kilmės terminas, pvz.,

mastas DAV 1910: 20 – mastelis KG 1940: 39, MAA I 1940: 22, MG II 1938: 119, MG III

1938: 4, ŠAA 1939: 48, ŠG II 1938: 68 – dydrodis KG 1940: 39 – maštabas BA 1921: 46,

BJM 1921: 35 – matas BJM 1921: 39. Kaip matyti, dažniausias yra terminas mastelis, kuris

buvo vartojamas vėlesniuose vadovėliuose (1938, 1940). Tačiau tuose vadovėliuose dar

79

aptinkamas terminas dydrodis, kurio, kaip ir kitų, palaipsniui buvo atsisakyta, o dabartinėje

matematikos terminologijoje nusistovėjo ir yra vartojamas terminas mastelis.

Rastas vienas atvejis, kai sinonimų eilutę sudaro hibridiniai vienažodžiai sinonimai,

pvz., liniuotė BJM 1921: 12, KG 1938: 7, KG 1940: 70, MAA II 1939: 60, MG I 1937: 11,

MG III 1938: 90, ŠAA II 1939: 32, ŠG 1923: 7, ŠG I 1938: 7, ŠG III 1939: 67 – linijuoklas

JPT 1919: 46. Kaip matyti, sinonimą linijuoklas vartoja tik vienas matematikos vadovėlio

autorius (beje, lietuviškųjų matematikos vadovėlių kūrimo pradžioje). Šis terminas neprigijo.

Vėlesniuose vadovėliuose jis nebuvo vartojamas. Iki mūsų dienų išliko ir matematikos

terminologijoje yra vartojamas terminas liniuotė.

Vienažodžių matematikos terminų, vartojamų skirtingų autorių vadovėliuose,

pasiskirstymas pateiktas 14 paveiksle.

55.6%

42.2%2.2%

0

20

40

60

lietuviški sinonimai lietuviški ir svetimoskilmės sinonimai

hibridiniai sinonimai

sinonimaisinonimai

14 pav. Vienažodžiai sinonimai skirtingų autorių vadovėliuose

Kaip matyti, lietuviški matematikos terminų sinonimai yra dažniausi. Jie sudaro 55,6%

visų skirtingų autorių vadovėliuose vartojamų vienažodžių terminų. Jų rasta 25 (11 leksinių

sinonimų, 14 darybinių sinonimų eilučių). Sinonimų eilučių, kurias sudaro lietuviški ir

svetimos kilmės sinonimai rasta 19, jie sudaro 42,2% visų skirtingų autorių vadovėliuose

vartojamų vienažodžių terminų. Rasta tik viena sinonimų eilutė, kurią sudaro hibridai (jie

80

sudaro vos 2,2% visų vienažodžių matematikos terminų sinonimų vartojamų skirtingų autorių

vadovėliuose).

81

3. 3. 2. SUDĖTINIŲ MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMIJA

St. Keinys „Terminologijos abėcėlėje“ teigia, kad „sudėtiniais terminais paprastai eina

vadinamieji atributyviniai žodžių junginiai, kitaip sakant, pagrindinį junginio dėmenį

apibrėžiantis dėmuo ar dėmenys yra pažyminiai“ (Keinys 1980: 18). Pagal dėmenų skaičių

sudėtiniai terminai skirstomi į dvižodžius, trižodžius, keturžodžius ir pan.

Kilmės atžvilgiu sudėtiniai terminai taip pat yra nevienodi: vienų terminų visi dėmenys

yra grynai lietuviški; kiti terminai turi ir grynai lietuviškų, ir skolintų ar mišrių dėmenų; visi

termino dėmenys yra skolinti arba mišrūs (Keinys 2000: 50).

Matematikos vadovėliuose rastas sinonimų eilutes taip pat galima suskirstyti į kelias

grupes:

1) sinonimų eilutės, kurias sudaro grynai lietuviški dėmenys (visų sinonimų),

2) sinonimų eilutės, kurių visi dėmenys yra mišrūs,

3) vienas sinonimų eilutės sudėtinis terminas yra grynai lietuviškos kilmės, kitas –

mišrus,

4) sinonimų eilutės, kurių visi narių dėmenys yra svetimos kilmės.

Pirmiausia darbe aptarsime matematikos terminų sinonimų eilutes, kurios buvo

užfiksuotos vieno autoriaus vadovėlyje. Toliau kalbama apie sudėtinių terminų sinonimų

eilutes, kurios buvo aptiktos skirtingų autorių vadovėliuose. Sinonimai taip pat skirstomi pagal

kilmę ir sandarą.

3. 3. 2. 1. Vieno autoriaus vartojami matematikos terminų sudėtiniai sinonimai

Nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose iš viso užfiksuota 136 sudėtinių

matematikos terminų sinonimų eilutės. Didžioji dalis vartojama skirtingų autorių vadovėliuose

(87 sinonimų eilutės, arba 64% visų sudėtinių sinonimų eilučių). Vieno autoriaus vadovėlyje

aptikta 49 sudėtinių sinonimų eilutės, arba 36% visų matematikos vadovėliuose rastų sudėtinių

sinonimų eilučių (žr. 15 paveikslą).

82

36%

64%

sudėtinės sinonimų eilutės vienoautoriaus vadovėlyjesudėtinės sinonimų eilutėsskirtingų autorių vadovėliuose

15 pav. Sudėtiniai terminai matematikos vadovėliuose

Vieno autoriaus vadovėliuose vartojamas sinonimų eilutes galima suskirstyti pagal

kilmę – sinonimų eilutės, kurių visi dėmenys yra lietuviškos, mišrios, mišrios ir svetimos bei

svetimos kilmės.

Grynai l ietuviškų sudė t inių sinonimų eiluč ių , pavartotų to paties autoriaus,

rasta 24. Jas galima suskirstyti į tokias grupes:

1. leksinius sinonimus:

a) sinonimiški pagrindiniai dėmenys;

b) sinonimiški šalutiniai dėmenys;

2. darybinius sinonimus;

3. sinonimines konstrukcijas.

Leksinių sinonimų eiluč ių , kurių sinoniminiais laikomi pagrindiniai dėmenys,

rasta 7 , pvz.: begalinė skaičių eilė ŠEA 1923: 34 – begalinė skaičių seka ŠAA I 1939: 34,

biralų matai MAT 1922: 47 – biralų saikai MAT 1922: 47, dydžio matas MAT 1922: 43 –

dydžio vienetas MAT 1922: 43, dydžio skaitinė reikšmė ŠAA I 1939: 59 – dydžio skaitinis

didumas MAA I 1940: 22, kampo kraštinė ŠG 1923: 12 – kampo šalinė ŠG 1923: 12,

skriestuvo gegžnės ŠG 1923: 10 – skriestuvo kojos ŠG 1923: 10, veiksmų nuoseklumas ŠAA I

1939: 80 – veiksmų tvarka ŠEA 1923: 21.

83

Reikėtų pasakyti, kad ir dabartinėje matematikos terminologijoje sinonimiškai yra

vartojami šie minėtų sinonimų eilučių terminai, pvz.: begalinė skaičių eilė – begalinė skaičių

seka.

Tačiau dažnesnis toks atvejis, kai įsitvirtino tik vienas sinonimų eilutės narys, pvz.:

kampo kraštinė, skriestuvo kojos, veiksmų tvarka.

Dabartinėje matematikos terminologijoje sinonimų eilutė biralų matai MAT 1922: 47

– biralų saikai MAT 1922: 47 neaptikta.

Leksinių sinonimų eilučių, kurių sinonimiškai vartojami šalutiniai dėmenys rasta 8,

pvz.: nedaliųjų skaičių eilė MAT 1922: 60 – vieninių skaičių eilė MAT 1922: 60, didieji

skliaustai ŠAA I 1939: 51 – riestiniai skliaustai ŠAA I 1939: 51, galutinė liekana BAT 1919:

60 – pabaigtinė liekana BAT 1919: 60, gretimosios kraštinės ŠG I 1938: 84 – šalymės

kraštinės ŠG I 1938: 84, mainų taisyklė MAT 1922: 128 – sankabų taisyklė MAT 1922: 128,

nedalioji tiekybė BAT 1919: 71 – vieninė tiekybė BAT 1919: 71, prasilenkiančios tiesės ŠG

III 1939: 42 – pravairos tiesės ŠG III 1939: 42, aprėžtas apskritimas KG 1938: 19, KG 1939:

30 – nustatytas apskritimas KG 1938: 19, KG 1939: 30 – žinomas apskritimas KG 1938: 19,

KG 1939: 30.

Darybinių sudė t inių sinonimų eiluč ių , kurių nariai skiriasi pagrindiniais

dėmenimis, rasta tik 2, pvz.: begalinė tiesė ŠG I 1938: 9 – begalinė tiesioji ŠG 1923: 66,

sandaugos kitėjimas MAA I 1940: 52 – sandaugos kitimas MAA I 1940: 71.

Kaip matyti, pirmosios sinonimų eilutės nariai vartoti skirtingų leidimo metų

vadovėliuose (to paties autoriaus). Pasakytina, kad dabartinėje matematikos terminologijoje

vartojamas vėlesniame vadovėlyje pateiktas terminas – begalinė tiesė.

Sudėtinių matematikos terminų sinonimų eilučių, kurių šalutiniai dėmenys yra

sinonimiški, rasta 7. Jas galima laikyti sinoniminėmis sintaksinėmis konstrukcijomis.

Pagal pirmąjį dėmenį jos yra tokios:

• įvardžiuotinis dalyvis ir būdvardis su priesaga -inis, pvz., apibrėžtasis kampas

ŠG II 1938: 28 – apibrėžtinis kampas ŠG II 1938: 28;

• priesagų darybos būdvardis ir paprastasis būdvardis, pvz., dalinga tiekybė BAT

1919: 71 – dali tiekybė BAT 1919: 71;

84

• priesagų darybos daiktavardis ir paprastasis daiktavardis, pvz.: matavimo

skaičius BAT 1919: 27 – mato skaičius BAT 1919: 27, matavimo tiekybė BAT 1919: 28 –

mato tiekybė BAT 1919: 28;

• priesagų darybos būdvardis ir priešdėlių darybos daiktavardis, pvz., pošakninis

skaičius MAA I 1940: 100, MAA III 1940: 39 – pošaknio skaičius MAA III 1940: 65;

• priesagų darybos daiktavardis ir sudurtinis daiktavardis, pvz., stačiakampainio

kraštinė KG 1938: 82, KG 1940: 31, MAA I 1940, MAA II 1939: 114, MG I 1937: 105, MG

II 1938: 9, MG III 1938: 35, ŠG II 1938: 13 – stačiakampio kraštinė KG 1940: 31, MAA I

1940, MAA II 1939: 114, MG I 1937: 105, MG II 1938: 9, MG III 1938: 35, ŠG II 1938: 13.

Minėtina sinonimų eilutė dalyba be liekanos ŠAA I 1939: 166 – galimoji dalyba ŠAA

I 1939: 166. Ją galima laikyti sinonimine sintaksine konstrukcija. Tačiau nereikėtų išleisti iš

akių, kad čia galima įžvelgti ir leksinės sinonimijos požymių – (dalyba) be liekanos ir galimoji

(dalyba). Aiškiai matyti, kad šalutiniai terminų dėmenys yra nebendrašakniai.

Atskirai reikėtų paminėti trinarę sinonimų eilutę nekaitoma tiekybė ŠAA II 1939: 19 –

nekintamoji tiekybė ŠAA II 1939: 30 – pastovi tiekybė ŠAA II 1939: 1, kurios du šalutiniai

nariai yra darybiniai sinonimai, o šie sudaro leksinę sinonimų porą su kitu sinonimų eilutės

nariu.

Tų pačių autorių matematikos vadovėliuose rasta ir mišrios kilmės sinonimų eilučių

(19 eilutės). Jas sudaro tokios sinonimų poros, kurių dėmenys yra ir lietuviškos, ir svetimos

kilmės (taip pat hibridai). Mišrios kilmės sinonimų eilučių, kurių sinonimiški yra pagrindiniai

dėmenys rasta 7:

a) hibridas ir lietuviškas – hibridas ir tarptautinis, pvz., geometriškas vaizdas

MAA I 1940: 22 – geometriška diagrama MAA I 1940: 22;

b) lietuviškas ir tarptautinis – lietuviškas ir lietuviškas, pvz.: rutulio diametras

BJM 1921: 90 – rutulio skersmuo BJM 1921: 90, tiesės projekcija ŠG II 1938: 70 – tiesės

metmuo ŠG II 1938: 70;

c) tarptautinis ir lietuviškas – tarptautinis ir lietuviškas, pvz.: kvadratų eilė

ŠAA III 1939: 12, ŠG II 1938: 4 – kvadratų seka ŠAA 1939: 12, teoremos davinys ŠG I 1938:

59 – teoremos sąlyga ŠG I 1938: 59;

85

d) hibridas ir lietuviškas – hibridas ir lietuviškas, pvz., trigonometriška lygybė

JPT 1919: 73 – trigonometriška tapatybė JPT 1919: 23.

Visi minėti pavyzdžiai yra leksinės sinonimijos atvejai.

Atskirai čia reikėtų paminėti tokią sinonimų porą: koordinatinės ašys ŠAA II 1939: 28

– koordinatų sistema ŠAA II 1939: 28, ŠAA III 1939: 86. Pagrindiniai šių sinonimų dėmenys

yra lietuviškos ir svetimos kilmės sinonimai. Sinonimiškais laikytini ir šalutiniai dėmenys. Tai

sintaksinių konstrukcijų sinonimai (priesagos -inis būdvardis su daiktavardžio kilmininku

vartojamas sinonimiškai). Pasakytina, kad dabartinėje terminologijoje šie terminai sinonimais

nėra laikomi.

Matematikos vadovėliuose taip pat rasta tokių aptariamo pobūdžio sinonimų eilučių,

kurių sinonimiškai vartojami šalutiniai dėmenys. Jų rasta 17:

• mišrios kilmės sinonimų eilutės (abu sinonimų eilutės nariai yra mišrios

kilmės), pvz., funkcijos didumų lentelė ŠAA II 1939: 22, ŠAA III 1939: 86 – funkcijos

reikšmių lentelė ŠAA II 1939: 22;

• mišrūs ir lietuviškos kilmės sinonimai, pvz.: vidurinis geometrinis skaičius

MAT 1922: 105 – vidurinis kartotinis skaičius MAT 1922: 105, aritmetinis skaičius BAT

1919: 5 – atskirasis skaičius BAT 1919: 5, horizontalė plokšmė ŠG III 1939: 59 – gulstinė

plokšmė ŠG III 1939: 59, geometrinis santikis MAA II 1939: 12 – kartotinis santikis MAA II

1939: 12, kvadrato plotas BJM 1921: 43 – ketvirtainio plotas BJM 1921: 43, reliatyvinis

skaičius BAT 1919: 13 – palyginamasis skaičius BAT 1919: 13, cilindriškas paviršius BJM

1921: 88 – ritininis paviršius BJM 1921: 88, sferinis paviršius BJM 1921: 90 – rutulinis

paviršius BJM 1921: 90, vertikalė plokšmė ŠG III 1939: 59 – statinė plokšmė ŠG III 1939: 59.

Visų panašios struktūros trinarės sinonimų eilutės vienareikšmis skaičius ŠAA I 1939:

77 – apibrėžtinis skaičius ŠAA I 1939: 77 – konkretus skaičius ŠAA I 1939: 77 narių šalutiniai

dėmenys taip pat yra leksiniai sinonimai. Sinonimų eilutės nariai vienareikšmis skaičius ŠAA I

1939: 77 – apibrėžtinis skaičius ŠAA I 1939: 77 yra lietuviškos kilmės leksiniai sinonimai

(sinonimiški šalutiniai dėmenys). Šie savo ruožtu sudaro sinonimų poras su svetimos kilmės

trečiuoju sinonimų eilutės šalutiniu dėmeniu, pvz.: vienareikšmis skaičius ŠAA I 1939: 77 –

konkretus skaičius ŠAA I 1939: 77 ir apibrėžtinis skaičius ŠAA I 1939: 77 – konkretus

skaičius ŠAA I 1939: 77.

86

Atskirai minėtinas atvejis, kai sinonimiški yra ir pagrindiniai, ir šalutiniai sinonimų

eilutės dėmenys, pvz., geometrinis vidurinis narys KG 1940: 7 – vidurinis proporcingasis

vidurkis KG 1940: 7. Vadovėlyje šie terminai pateikiami taip: vidurinis proporcingasis narys,

arba geometrinis vidurinis vidurkis KG 1940: 7.

Mišrūs ir svetimos kilmės (ir hibridai) sinonimai. Tokios struktūros terminų rasta 5,

pvz.: brėžiamoji geometrija ŠG III 1939: 67 – projekcinė geometrija ŠG III 1939: 67, gulstinė

linija ŠG III 1939: 59 – horizontalė linija ŠG III 1939: 59, kartotinė proporcija MAA II 1939:

18 – geometrinė proporcija MAA II 1939: 18, lygios figūros MG I 1937: 63, KG 1938: 60 –

kongruentiškos figūros MG I 1937: 63, statinė linija ŠG III 1939: 59 – vertikalė linija ŠG III

1939: 59.

Svetimos kilmės sinonimai (abiejų sinonimų eilutės narių dėmenys yra nelietuviškos

kilmės (arba hibridai), pvz., matematinė funkcija ŠAA II 1939: 22 – analizinė funkcija ŠAA II

1939: 22. Palyginkime šių terminų pateikimą vadovėlyje: matematinė, arba analizinė funkcija

ŠAA II 1939: 22.

Apibendrinant sudėtinių matematikos terminų sinonimus, vartojamus vieno autoriaus

vadovėlyje, galima pasakyti, kad kilmės atžvigiu sinonimų eilutės yra keturių tipų – 1)

sinonimų eilutės, kurias sudaro grynai lietuviški terminai, 2) sinonimų eilutės, kurias sudaro

mišrios kilmės terminai, 3) sinonimų eilutės, kurias sudaro mišrūs ir svetimos kilmės terminai

ir 4) svetimos kilmės terminų sinonimų eilutės. Didžiąją dalį sudaro lietuviškos kilmės

matematikos terminų sinonimai (24 sinonimų eilutės). Sudėtinių terminų sinonimų eilučių,

kurias sudaro mišrios kilmės terminai, rasta 19, o sinonimų eilučių, kurias sudaro mišrios ir

svetimos kilmės kilmės terminai – 5. Svetimos kilmės sinonimų eilutė rasta tik viena.

Sinonimiški gali būti ir šalutiniai, ir pagrindiniai rastų sinonimų eilučių dėmenys. Jie yra

leksiniai, darybiniai arba sintaksinių konstrukcijų sinonimai.

87

3. 3. 2. 2. Sudėtinių matematikos terminų sinonimija skirtingų autorių

vadovėliuose

Sudėtinių matematikos terminų sinonimų eilutėmis laikytinos tokios eilutės, kurias

sudaro dviejų, trijų ir pan. terminai. Sudėtinių matematikos terminų sinonimų eilučių,

vartojamų skirtingų autorių vadovėliuose, aptikta daugiausia – 87 (arba 64% visų matematikos

vadovėliuose rastų sudėtinių terminų sinonimų eilučių). Jos skirstomos į kelias grupes:

1. sinonimų eilutės, kurių visi terminai yra lietuviškos kilmės (48 sinonimų eilutės,

arba 55,3% visų skirtingų vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių terminų sinonimų eilučių);

2. sinonimų eilutės, kurių visi terminai yra mišrios kilmės (21 sinonimų eilutė, arba

24,1% visų skirtingų vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių terminų sinonimų eilučių);

3. sinonimų eilutės, kurių terminai yra mišrios ir lietuviškos kilmės (13 sinonimų

eilučių, arba 14,9% visų skirtingų vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių terminų sinonimų

eilučių);

4. sinonimų eilutės, kurių terminai yra mišrios ir svetimos kilmės (3 sinonimų eilutės,

arba 3,4% visų skirtingų vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių terminų sinonimų eilučių);

5. sinonimų eilutės, kurių visi terminai yra svetimos kilmės (2 sinonimų eilutės, arba

2,3 % visų skirtingų vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių terminų sinonimų eilučių);

Sudėtinių terminų sinonimų eilučių procentinis santykis kilmės atžvilgiu parodytas 16

paveiksle.

55,3%

2,3%3,4%14,9%

24,1%

lietuviškos kilmės sinonimųeilutėsmišrios kilmės sinonimų eilutės

mišrios ir lietuviškos kilmėssinonimų eilutėsmišrios ir svetimos kilmėssinonimų eilutėssvetimos kilmės sinonimųeilutės

16 pav. Sudėtinių matematikos terminų sinonimų eilutės kilmės atžvilgiu

skirtingų autorių vadovėliuose

88

Lietuviškos kilmės sinonimų eilutės

Skirtingų autorių vadovėliuose vartojamų sinonimų eilučių, kurių visi terminai yra

lietuviškos kilmės, rasta 48. Jos sudaro 55,3% visų skirtingų autorių vadovėliuose rastų

sinonimų eilučių. Šios grupės sinonimus galima suskirstyti į sinonimus, kurių sinonimiški yra

pagrindiniai arba šalutiniai dėmenys.

Sinonimų eilučių, kurių sinonimiški yra pagrindiniai dėmenys rasta 10. Jie sudaro 21%

visų sudėtinių lietuviškos kilmės sinonimų.

Didžioji dalis sinonimų, kurių sinonimiški pagrindiniai dėmenys, yra darybiniai. Jie

skirstomi į kelias grupes:

1. sinonimai, priklausantys skirtingiems darybos tipams:

• priesagų -imas ir -yba sinonimai, pvz.: atkarpų dalijimas KG 1938: 78 –

atkarpų dalyba KG 1938: 14, ŠG I 1938: 12 (terminą atkarpų dalijimas vartoja tik K.

Klimavičius), dalyba su liekana ŠAA I 1939: 34 – dalijimas su liekana DAV 1910: 23,

2. sinonimai, kurie skiriasi darybos būdu:

• priesagų darybos ir galūnių darybos sinonimai, pvz., kampo didumas KG 1938:

23, KG 1940: 64, MG I 1937: 30, ŠG 1923: 13, ŠG I 1938: 17, ŠG II 1938: 92, ŠG III 1939:

52 – kampo dydis JPT 1919: 9 (terminas kampo didumas matematikos vadovėliuose yra

dažnesnis, jis ir nusistovėjo dabartinėje matematikos terminologijoje),

• priesagų darybos ir sudurtiniai sinonimai, pvz., lygiakraštis stačiakampainis

KG 1938: 84 – lygiakraštis stačiakampis ŠG II 1938: 13 (dabartinėje matematikos

terminologijoje nusistovėjo terminas lygiakraštis stačiakampis),

3. skiringų bendrašaknių pamatinių žodžių, bet tų pačių priesagų sinonimai, pvz.:

dydžio kitėjimas MAT 1922: 117 – dydžio kitimas MAA II 1939: 35; skaičių lyginimas MAT

1922: 16 – skaičių palyginimas ŠAA 1939: 100, ŠEA 1923: 33,

Kiti atvejai

• daiktavardis ir jo vedinys, pvz.: trikampio pagrindas KG 1940: 16, ŠG 1923:

26, ŠG I 1938: 36, ŠG II 1938: 7 – trikampio pagrindinė KG 1939: 5, KG 1940: 19, MG I

1937: 52, MG II 1938: 4, MG III 1938: 35, trikampio šonas JPT 1919: 7 – trikampio šoninė

KG 1939: 5, KG 1940: 19, MG I 1937: 52, MG II 1938: 9, MG III 1938: 35,

89

4. sudaiktavardėjęs dalyvis ir priesagų darybos daiktavardis, pvz., apskritimo

liečiamoji ŠG 1923: 72 – apskritimo lietėja KG 1939: KG 1939: 30, MG II 1938: 51, ŠG II

1938: 17 (terminas apskritimo liečiamoji tebuvo vartojamas viename pirmųjų M. Šikšnio

matematikos vadovėlyje, jo sinonimas apskritimo lietėja, vartotas vėlesniuose vadovėliuose,

išliko iki mūsų dienų).

Leksinių sinonimų , kurių sinonimiškai vartojami pagrindiniai dėmenys, rasta tik

viena eilutė, pvz., nelygybės prasmė MAA II 1939: 6 – nelygybės ženklas BAT 1919: 125,

MAA II 1939: 6, MAT 1922: 20, ŠAA II 1939: 135, ŠEA 1923: 7.

Sudėtinių lietuviškų terminų sinonimų, kurių sinonimiškumą lemia šalutiniai sinonimų

terminų eilučių dėmenys, rasta 38 (arba 79% visų sudėtinių lietuviškos kilmės sinonimų).

Ypač dažni matematikos vadovėliuose sintaksinių konstrukcijų sinonimai, kurių

sinonimiškumą lemia šalutiniai sinonimų terminų eilučių dėmenys, pvz.:

• dalyvis (paprastasis ir įvardžiuotinis) ir iš jo padarytas priesaginis būdvardis,

pvz.: apibrėžtas keturkampis MG II 1938: 76 – apibrėžtinis keturkampis MG III 1938: 65, ŠG

II 1938: 129, apibrėžtasis daugiakampis MG II 1938: 134 ŠG II 1938: 124 – apibrėžtinis

daugiakampis BJM 1921: 62, KG 1940: 96, MG III 1938: 61, ŠG II 1938: 124, ŠG III 1939:

15, įbrėžtasis daugiakampis KG 1940: 96, MG II 1938: 134, ŠG II 1938: 124 – įbrėžtinis

daugiakampis BJM 1921: 62, KG 1940: 94, MG III 1938: 61, ŠG II 1938: 124, ŠG III 1939:

14,

• dalyvis ir galūnių darybos iš to paties veiksmažodžio išvestas būdvardis, pvz.,

įdubęs daugiakampis KG 1938: 39 – įdubus daugiakampis MG I 1937: 49, ŠG 1923: 24,

• priesagos -inis būdvardis ir jo pamatinio daiktavardžio kilmininkas, pvz.:

lankinis laipsnis MG I 1937: 27, ŠG I 1938: 20 – lanko laipsnis BJM 1921: 70, KG 1938: 21,

KG 1939: 48, šoninė kraštinė KG 1939: 6, KG 1940: 28, ŠG 1923: 28, ŠG II 1938: 70 – šono

kraštinė KG 1940: 33.

Matematikos vadovėliuose aptikta ir darybinės lietuviškų terminų sinonimijos atvejų,

pvz.:

• būdvardžiai su priesagomis -ingas (-ė) ir -inis (-ė) išvesti iš to pat žodžio, pvz.:

priešingieji kampai BJM 1921: 19 – priešiniai kampai MG I 1937: 88, ŠG 1923: 48, ŠG I

90

1938: 54, priešingos kraštinės KG 1938: 80, KG 1940: 97, ŠG 1923: 60 / priešingosios

kraštinės BJM 1921: 19 – priešinės kraštinės ŠG I 1938: 84.

• to paties darybos tipo vediniai iš priešdėlinio ir nepriešdėlinio veiksmažodžio,

pvz., susikirtimo taškas KG 1938: 31, KG 1939: 34, MAA II 1939: 32, ŠG II 1938: 20, ŠG III

1939: 34 – kirtimo taškas KG 1939: 34,

• skirtingų darybos tipų vediniai iš to paties žodžio, pvz.: laužtės kraštinės MG I

1937: 17 – laužtinės kraštinės ŠG 1923: 23, liečiamybės taškas ŠG 1923:72 – lietimo taškas

KG 1939: 35, ŠG 1923: 72, ŠG II 1938: 21,

• priesagų darybos ir sudurtiniai sinonimai, pvz., stačiakampainio kampas KG

1938: 82 – stačiakampio kampas BJM 1921: 20, MG I 1937: 105, MG II 1938: 7,

Atskirai minėtinos trinarės sinonimų eilutės, pvz., bendravardės trupmenos BAT 1919:

81, ŠAA I 1939: 21, ŠAA II 1939: 161 bendravardiklės trupmenos BA 1921: 29, BAT 1919:

81, MAA I 1940: 35, MAT 1922: 75, MG II 1938: 13, ŠAA I 1939: 21 – vienavardiklės

trupmenos MAA II 1939: 19. Šios sinonimų eilutės narių bendravardės trupmenos BAT 1919:

81, ŠAA I 1939: 21, ŠAA II 1939: 161 bendravardiklės trupmenos BA 1921: 29, BAT 1919:

81, MAA I 1940: 35, MAT 1922: 75, MG II 1938: 13, ŠAA I 1939: 21 šalutiniai dėmenys yra

darybiniai sinonimai, o sinonimų eilutės nario vienavardiklės trupmenos MAA II 1939: 19

šalutinis dėmuo su minėtais sudaro leksinių sinonimų poras.

Palyginkime dar tokią trinarę sinonimų eilutę, pvz., plokščia figūra KG 1938: 8 –

plokšmės figūra ŠG III 1939: 27, ŠG 1923: 4 – plokštinė figūra KG 1938: 8. Matyti, kad šios

eilutės šalutinių dėmenų sinonimija yra gana specifinė – vienas narys reiškiamas paprastuoju

būdvardžiu, antras – priesagų darybos būdvardžiu, trečias – priesagų darybos būdvardžiu.

Dabartinėje terminologijoje minėti terminai nėra sinonimai.

Leksiniai sinonimai, kurių sinonimiškumą lemia šalutiniai dėmenys yra šie, pvz.:

apytikris dalmuo BA 1921: 51 – netikslus dalmuo MAT 1922: 30, atvirkštinis veiksmas MAA

I 1940: 41, MAT 1922: 17, ŠAA II 1939: 21 – priešingas veiksmas MAT 1922: 17, laužtiniai

skliaustai BAT 1919: 23, ŠAA I 1939: 51, ŠEA 1923: 20 – vidutiniai skliaustai ŠAA I 1939:

51, ŠEA 1923: 20, lenktiniai skliaustai BAT 1919: 23, ŠAA I 1939: 51, ŠEA 1923: 20 –

mažieji skliaustai ŠEA 1923: 20, ŠAA I 1939: 51, lygybės ženklas BAT 1919: 28, MAA II

91

1939: 3, MAT 1922: 20, ŠAA I 1939: 21, ŠEA 1923: 7 – tolybės ženklas MAT 1923: 103,

neapibrėžtinė lygtis ŠAA II 1939: 88 – neapibrėžtoji lygtis BAT 1919: 134, pastovus dydis

KG 1940: 52, MAA I 1940: 144, MAA II 1939: 44, ŠG 1923: 17 / pastovusis dydis MAA II

1939: 31, ŠAA II 1939: 18, ŠG III 1939: 3 – nekintamasis dydis ŠG 1923: 17, lygiašalis

trikampis JPT 1919: 94 – lygiašonis trikampis BJM 1921: 86, KG 1938: 43, KG 1939: 6, KG

1940: 16, MAA II 1939: 117, MG I 1937: 51, MG II 1938: 3, MG III 1938: 4, ŠG 1923: 25,

ŠG I 1938: 36, ŠG II 1938:21, paprastasis matinis skaičius MAA I 1940: 33 – vieninis matinis

skaičius MAA I 1940: 33 – vientisinis matinis skaičius MAT 1922: 44, sudurtinis matinis

skaičius BA 1921: 69, MAA II 1940: 33 MAT 1922: 44 – sudėtinis matinis skaičius MAA II

1940: 33.

Atskirai minėtini atvejai. Matematikos vadovėliuose užfiksuota tokių trinarių sinonimų

eilučių, kurių terminai skiriasi derinamųjų pažyminių raiška. Tai sintaksinių konstrukcijų

sinonimija, kurią lemia šalutiniai dėmenys. Šie terminai atitinkamai yra leksiniai sinonimai su

trečiuoju sinonimų eilutės pagrindiniu nariu, pvz., įbrėžtasis apskritimas ŠG II 1938: 137 –

įbrėžtinis apskritimas BJM 1921: 61, KG 1940: 94, ŠG II 1938: 137 – įbrėžtasis ratilas JPT

1919: 88

Rasta ir kitų sinonimijos atvejų, pvz.: antroji lygybės dalis BAT 1919: 29 – dešinioji

lygybės dalis BAT 1919: 29 – dešinioji lygybės pusė ŠAA I 1939: 81, ŠAA II 1939: 51, ŠG II

1938: 130, antroji nelygybės dalis BAT 1919: 29 – dešinioji nelygybės dalis BAT 1919: 29 –

dešinioji nelygybės pusė ŠAA II 1939: 136, pirmoji lygybės dalis BAT 1919: 29 – kairioji

lygybės pusė ŠAA I 1939: 81, ŠAA II 1939: 51, ŠG II 1938: 130 – kairioji lygybės dalis BAT

1919: 29, pirmoji nelygybės dalis BAT 1919: 29 – kairioji nelygybės pusė ŠAA II 1939: 136

– kairioji nelygybės dalis BAT 1919: 29. Kaip matyti, dviejų sinonimų eilučių narių

sinonimiją sukelia šalutiniai dėmenys (leksinė sinonimija), pvz.: antroji lygybės dalis BAT

1919: 29 – dešinioji lygybės dalis BAT 1919: 29, antroji nelygybės dalis BAT 1919: 29 –

dešinioji nelygybės dalis BAT 1919: 29, pirmoji lygybės dalis BAT 1919: 29 – kairioji lygybės

dalis BAT 1919: 29. Tretieji šių sinonimų eilučių narių pagrindiniai dėmenys yra leksinės

sinonimijos atvejai, pvz.: antroji lygybės dalis BAT 1919: 29 – dešinioji lygybės dalis BAT

1919: 29 ir – dešinioji lygybės pusė ŠAA I 1939: 81, ŠAA II 1939: 51, ŠG II 1938: 130,

antroji nelygybės dalis BAT 1919: 29 – dešinioji nelygybės dalis BAT 1919: 29 ir dešinioji

92

nelygybės pusė ŠAA II 1939: 136, pirmoji lygybės dalis BAT 1919: 29 – kairioji lygybės dalis

BAT 1919: 29 ir kairioji lygybės pusė ŠAA I 1939: 81, ŠAA II 1939: 51, ŠG II 1938: 130,

kairioji nelygybės pusė ŠAA II 1939: 136 – pirmoji nelygybės dalis BAT 1919: 29 ir kairioji

nelygybės pusė ŠAA II 1939: 136.

Palyginkime dar tokią trinarę sinonimų eilutę, pvz., suvestinė laužtinė ŠG 1923: 23 –

uždarytoji laužtinė ŠG 1923: 23 – uždara laužtė / MG I 1937: 18, ŠG I 1938: 34 – uždaroji

laužtė MG I 1937: 49. Kaip matyti, pirmieji sinonimų eilutės nariai yra leksiniai sinonimai. Jų

sinonimiškumą lemia šalutiniai dėmenys. Toliau šie sinonimai sudaro darybinę sinonimų porą

su trečiojo trinarės sinonimų eilutės termino pagrindiniu dėmeniu. Darybinę porą sudarantys

sinonimai skiriasi darybos priesagomis (-tė / -tinė).

Panašiai galima nagrinėti ir tokią sinonimų eilutę, pvz., daiktinis skaičius MAT 1922:

5, ŠAA I 1939: 6 – vardinis skaičius MAA I 1940: 33, ŠAA I 1939: 6 – vardintas skaičius

MAT 1922: 5. Šios sinonimų eilutės narių vardinis skaičius MAA I 1940: 33, ŠAA I 1939: 6 –

vardintas skaičius MAT 1922: 5 šalutiniai dėmenys yra darybinės sinonimijos atvejai. Jie savo

ruožtu sudaro leksines sinonimų poras su minėtos eilutės nario daiktinis skaičius MAT 1922:

5, ŠAA I 1939: 6 šalutiniu dėmeniu.

Kelios keturnarės, penkianarė ir šešianarė sinonimų eilutės sudaro panašias sinonimų

poras, kai keli šalutiniai dėmenys tarpusavyje yra sintaksinių konstrukcijų sinonimai, o

šie su likusiais sinonimais – leksiniai, pvz.: lyginis skaičius BA 1921: 17, BAT 1919: 66,

MAA I 1940: 87, MAA II 1939: 203, MAT 1922: 57, ŠAA I 1939: 6, ŠAA III: 1939: 3, ŠEA

1923: 13 – sėtos skaičius MAT 1922: 57 – sėtinis skaičius MAT 1922: 57 – lygus skaičius

MAT 1922: 57, nedalusis skaičius MAT 1922: 60, MAA I 1940: 88, ŠAA I 1939: 6 –

pirmykštis skaičius BA 1921: 14 – pirminis skaičius ŠAA I 1939: 6 – vieninis skaičius BAT

1919: 130, MAT 1922: 60, ŠAA I 1939: 6, nelyginis skaičius BA 1921: 18, BAT 1919: 44,

MAA I 1940: 87, MAA II 1939: 203, MAT 1922: 57, ŠAA I 1939: 6, ŠAA III 1939: 3, ŠEA

1923: 13 – lykos skaičius MAT 1922: 57 – likinis skaičius MAT 1922: 57 – nelygus skaičius

MAT 1922: 57, apgręžtas santykis MAT 1922: 107 – apverstas santykis MAT 1922: 107 –

atvirkščias santykis MAT 1922: 107 – atverstinis santikis JPT 1919: 15 – atvirkštinis santykis

MAA II 1939: 17.

93

Matematikos vadovėliuose aptikta šešianarė sinonimų eilutė, kurios visi šalutiniai

dėmenys yra leksiniai sinonimai, pvz., apytikris skaičius ŠAA I 1938: 73 – apytikslis skaičius

MAT 1922: 5 – artutinis skaičius MAT 1922: 5, ŠAA I 1938: 28 – bedaiktis skaičius MAT

1922: 5 – nevardinis skaičius MG III 1938: 10 – nevardintas skaičius MAT 1922: 5, MG III

1938: 10.

Matematikos vadovėliuose rasta išskirtinių sintaksinių konstrukcijų sinonimų, pvz.,

kėlimas į laipsnį MAA I 1940: 61, MAA III 1940: 4 – kėlimas laipsniu BAT 1919: 16, MAA

III 1940: 9, ŠAA I 1939: 43, ŠAA II 1939: 3, ŠAA III 1939: 3, ŠEA 1923: 13. Vienas šios

sinonimų eilutės narių yra vartojamas su prielinksniu į, kitas – be prielinksnio. Pažyminiai taip

pat pateikiami skirtingais linksniais. Pirmuoju atveju pažyminys pateikiamas galininko

linksniu, antruoju – įnagininko linksniu. Dabartinėje matematikos terminologijoje vartojamas

terminas be prielinksnio. Jis, kaip matyti, buvo dažnesnis ir matematikos vadovėliuose.

Mišrios ir lietuviškos kilmės sinonimų eilutės

Matematikos vadovėliuose rasta 13 sinonimų eilučių, kuriose yra ir mišrių (lietuviškas

ir tarptautinis, hibridinis ir lietuviškas), ir grynai lietuviškų narių.

Leksiniais sinonimais, kurių sinonimiški yra pagrindiniai dėmenys, laikytinos šios

sinonimų eilutės, pvz.: apskritimo diametras BJM 1921: 67 – apskritimo skersmuo KG 1939:

30, MG II 1938: 48, ŠG 1923: 74, ŠG III 1939: 30, MG II 1938: 51, ŠG II 1938: 17, dalybos

suma MAT 1922: 129 – dalybos gavinys ŠAA I 1939: 7, daugiakampio diagonalė ŠG 1923:

24 – daugiakampio įstrižainė MG I 1937: 50, ŠAA III 1939: 126, ŠG 1923: 24, ŠG II 1938:

10, lygiagretainio diagonalė BJM 1921: 21 – lygiagretainio įstrižainė KG 1938: 80, KG 1939:

5, MG III 1938: 46, ŠG 1923: 60, ŠG I 1938: 85.

Šių sinonimų eilučių dėmenys yra mišrios kilmės, t. y. lietuviškas ir tarptautinis –

lietuviškas ir lietuviškas. Dabartinėje matematikos terminologijoje įsitvirtino terminai, kurių

visi dėmenys yra lietuviški.

Palyginkime trinares sinonimų eilutes, pvz.: stačiakampainio įstrižainė KG 1938: 82,

ŠG 1923: 60 – stačiakampio diagonalė BJM 1921: 24 – stačiakampio įstrižainė KG 1939: 5,

MG I 1937: 105, MG II 1938: 3, MG III 1938: 35, ŠG I 1938: 85, daugybos abėcėlė MAT

1922: 23, ŠAA III 1939: 13 – daugybos lentelė MAA I 1940: 48 – dauginimo lentelė MAT

1922: 23. Matyti, kad šiuo atveju skiriasi ne tik pagrindiniai, bet ir šalutiniai dėmenys.

94

Rasta penkianarė sinonimų eilutė, kurios pagrindiniai dėmenys yra leksiniai

sinonimai, pvz., vienetų klasė MAT 1922: 10 – vienetų luomas MAT 1922: 10, ŠAA I 1939:

3 – vienetų rinkinys MAT 1922: 5, ŠAA I 1939: 6 – vienetų ardai MAT 1922: 10 – vienetų

skyriai MAT 1922: 10.

Matematikos vadovėliuose rasta ir mišriųjų leksinių sinonimų eilučių, kurių

sinonimiški yra šalutiniai dėmenys, pvz.: kvadratinis matas BJM 1921: 42, KG 1939: 7, ŠG II

1938: 3 – ketvirtainis matas BJM 1921: 42, KG 1939: 7. Šios sinonimų eilutės vieno nario

šalutinis dėmuo yra hibridinis, kito nario – lietuviškas. Pagrindiniai dėmenys sutampa.

Dabartinėje matematikos terminologijoje įsitvirtino terminas su hibridiniu šalutiniu dėmeniu

(žr. MTŽ 1994: 138).

Dviejų mišriosios kilmės trinarių sinonimų eilučių šalutiniai dėmenys sudaro

sintaksinių konstrukcijų sinonimų poras. O šios sudaro leksines poras su trečiuoju trinarės

sinonimų eilutės nariu, pvz.: įbrėžtasis kampas ŠG II 1938: 28 – įbrėžtinis kampas KG 1939:

49, KG 1940: 46, MG II 1938: 61, ŠG II 1938: 28 – periferinis kampas KG 1939: 37,

nebaigtinė trupmena ŠG III 1939: 6 – nepabaigiama trupmena MAA I 1940: 97 – periodinė

trupmena MAA I 1940: 97, ŠG III 1939: 6, racionalinis skaičius ŠAA III 1939 – racionalus

skaičius MAA 1940: 51 – protingas skaičius MAA 1940: 51

Panašios struktūros yra keturnarės sinonimų eilutės, pvz.: iracionalinis skaičius ŠAA

III 1939: 30, ŠG III 1939: 11 – iracionalus skaičius MAA III 1940: 51 – neišmatuojamasis

skaičius ŠG III 1939: 11 – neprotingas skaičius MAA III 1940: 51, realus skaičius MAA III

1940: 3 – tikrasis skaičius MAA III 1940: 3, ŠAA I 1939: 73 – realinis skaičius ŠAA III 1939:

23 – griežtasis skaičius ŠAA I 1939: 73. Du šių eilutės narių šalutiniai dėmenys yra

sintaksinių konstrukcijų sinonimai, pvz.: iracionalinis skaičius ŠAA III 1939: 30, ŠG III 1939:

11 – iracionalus skaičius MAA III 1940: 51, realus skaičius MAA III 1940: 3 – realinis

skaičius ŠAA III 1939: 23. Šių terminų šalutiniai dėmenys sudaro leksines sinonimų poras su

kitais dėmenimis.

Mišrios kilmės sinonimų eilutės

Matematikos vadovėliuose aptikta ir tokių sinonimų eilučių, kurių visi nariai yra

mišrios kilmės (21 sinonimų eilutė). Dalies tokios kilmės sinonimų eilučių sinonimiški yra

pagrindiniai dėmenys. Darybiniai sinonimai yra šie: funkcijos didumas MAA II 1939: 69,

95

ŠAA II 1939: 21 – funkcijos dydis MAA II 1939: 65, teoremos įrodymas KG 1938: 92, KG

1940: 97, MG I 1937: 11, ŠG I 1938: 59 – teoremos išrodymas BAT 1919: 52

Leksinių sinonimų , kurių sinonimiški yra pagrindiniai dėmenys, rasta viena

sinonimų eilutė, pvz., funkcijos reikšmė MAA II 1939:64, MAA III 1940: 65, ŠAA III 1939:

87 – funkcijos vertė MAA II 1939: 64.

Palyginkime tokią trinarę sinonimų eilutę, pvz., funkcijos pareinamumas MAA II

1939: 75 – funkcinė pareinamybė ŠAA II 1939: 20, ŠAA III 1939: 83 – funkcionalė

pareinamybė ŠG II 1938: 86. Jų narių funkcinė pareinamybė ŠAA II 1939: 20, ŠAA III 1939:

83 – funkcionalė pareinamybė ŠG II 1938: 86 sinonimiški yra šalutiniai dėmenys. Tai

darybiniai sinonimai, kurie skiriasi darybos priesagomis. Šios sinonimų eilutės narys funkcijos

pareinamumas MAA II 1939: 75 nuo minėtų terminų skiriasi ir šalutiniu, ir pagrindiniu

dėmeniu. Pagrindinių dėmenų sinonimija yra darybinė, šalutinių – sintaksinių konstrukcijų.

Matematikos vadovėliuose aptikta ir leksinės šalutinių dėmenų sinonimijos atvejų,

pvz.: atvirkštinė teorema KG 1940: 10, MG I 1937: 82, MG II 1938: 5, ŠG I 1938: 59, ŠG II

1938: 22 / atvirkštinė teorėma ŠG 1923: 5 – priešinga teorėma ŠG 1923: 11, geometrinis

vidurkis MAA II 1939: 23, MAA III 1940: 55, MG III 1938: 54, ŠAA II 1939: 7, ŠG III 1939:

27 – proporcinis vidurkis MAA II 1939: 23. Kaip matyti, dažnesni yra pirmieji šių eilučių

nariai: atvirkštinė teorema KG 1940: 10, MG I 1937: 82, MG II 1938: 5, ŠG I 1938: 59, ŠG II

1938: 22 ir geometrinis vidurkis MAA II 1939: 23, MAA III 1940: 55, MG III 1938: 54, ŠAA

II 1939: 7, ŠG III 1939: 27.

Leksine šalutinių dėmenų sinonimija laikytinos taip pat šios trinarės sinonimų eilutės,

pvz.: koordinačių pradžios taškas MAA II 1939: 52, ŠAA III 1939: 86 / koordinatų pradžios

taškas ŠAA III 1939: 86 – koordinačių nulinis taškas MAA II 1939: 52, metrinė matų sistema

BA 1921: 69, MAA I 1940: 15 – metrinė saikų sistema BA 1921: 69.

Darybiniai sinonimai, kurių šalutiniai dėmenys skirtingai padaryti yra šie:

ekscentrinis apskritimas MG II 1938: 52 – ekscentriškas apskritimas KG 1939: 35,

koncentrinis apskritimas MG I 1937: 26, MG II 1938: 51, ŠG 1923: 79, ŠG II 1938: 27 –

koncentriškas apskritimas KG 1939: 35, KG 1940: 56, trigonometrinis dydis ŠG II 1938: 89 –

trigonometriškas dydis JPT 1919: 21 / trigonometriškasis dydis JPT 1919: 21, tiesiog

proporcingi dydžiai MAT 1922: 108, ŠAA I 1939: 60 – tiesiogiai proporcingi dydžiai MAA I

96

1939: 60, linijų persikirtimo punktas JPT 1919: 7 – linijų susikirtimo vieta MG I 1937: 9.

Pastarosios terminų poros pagrindiniai dėmenys yra leksiniai sinonimai.

Sintaksinės konstrukcijos sinonimai, kurių dėmenys yra mišrūs, yra šie, pvz.:

kampinis koeficientas MAA II 1939: 76 – kampo koeficientas ŠAA II 1939: 34, koordinatinė

ašis MAA II 1939: 60 – koordinatų ašis JPT 1919: 122, MAA II 1939: 51, lankinė minutė MG

I 1937: 27 – lanko minutė KG 1938: 21, KG 1939: 48, MG I 1937: 27, natūralusis skaičius

MAA I 1940: 145 – natūrinis skaičius ŠAA III 1939: 12, trigonometrijos funkcijos didumas

KG 1940: 68 – trigonometrinės funkcijos didumas ŠG II 1938: 91.

Atskirai minėtina trinarė sinonimų eilutė, kurios šalutiniai dviejų narių dėmenys yra

skirtingų priesagų būdvardžiai, o trečiojo nario šalutinis dėmuo reiškiamas pamatinio

daiktavardžio kilmininku, pvz., centralis kampas JPT 1919: 11 – centrinis kampas BJM 1921:

54, KG 1938: 24, KG 1939: 37, MG I 1937: 35, MG III 1938: 93, ŠG I 1938: 17, ŠG II 1938:

28, ŠG III 1939: 4 – centro kampas KG 1940: 112, MG I 1937: 36, ŠG II 1938: 104.

Palyginkime dar tokius trinarės sinonimų eilutės pavyzdžius, pvz.: proporcijos narių

perstatinėjimas ŠAA II 1939: 9 – proporcijos narių perstatymas MAT 1922: 104 –

proporcijos narių sukeitimas MAT 1922: 104, natūraliųjų skaičių eilė MAA I 1940: 11 –

natūraliųjų skaičių seka ŠAA I 1939: 6 – natūrinių skaičių seka ŠAA I 1939: 6 – paprastųjų

skaičių eilė MAA I 1940: 11

Matematikos vadovėliuose rastos 2 sinonimų eilutės, kurių visi dėmenys yra svetimos

kilmės (arba hibridiniai). Darybinės sinonimijos atvejai yra šie, pvz., simetringa figūra ŠG

I 1938: 41 – simetriška figūra MG I 1937: 63 / simetriškos figūros KG 1938: 49, MG I 1937:

61, ŠG I 1938: 40. Šių sinonimų eilučių šalutiniai dėmenys skiriasi darybos priesagomis.

Atskirai minėtina trinarė sinonimų eilutė, pvz., trigonometrijos funkcija JPT 1919: 13 –

trigonometrinė funkcija KG 1940: 61, MG III 1938: 3, ŠG II 1938: 84 – trigonometriška

funkcija JPT 1919: 20 / trigonometriškoji funkcija JPT 1919: 13. Kaip matyti iš pavyzdžio,

sinonimiškai vartojami skirtingos darybos būdvardžiai (darybiniai sinonimai) arba

daiktavardžio kilmininkas (sintaksinių konstrukcijų sinonimai).

97

Svetimos kilmės ir mišrūs

Sinonimų eilučių, kurių vieno nario dėmenys yra svetimos kilmės, kito nario dėmenys

yra mišrūs (lietuviškas ir svetimos kilmės), aptikta 3, pvz.: kvadrato diagonalė BJM 1921: 24

– kvadrato įstrižainė KG 1938: 84, KG 1940: 5, MAA III 1940: 35, MG I 1937: 109, MG II

1938: 3, MG III 1938: 14, ŠG 1923: 62, ŠG I 1938: 87, rombo diagonalė – BJM 1921: 24 –

rombo įstrižainė KG 1939: 5, KG 1940: 111, MAA III 1940: 55, MG I 1937: 107, MG II

1938: 22, MG III 1938: 36, ŠG 1923: 61, ŠG I 1938: 86, ŠG II 1938: 8. Juos galima laikyti

leksiniais sinonimais, Kaip matyti, sinonimiškai vartojami pagrindiniai sinonimų eilučių

dėmenys. Dabartinėje matematikos terminologijoje įsitvirtino terminai su lietuvišku dėmeniu.

Matematikos vadovėliuose aptikta mišriosios ir svetimos kilmės sinonimiškai

vartojamų sintaksinių konstrukcijų, pvz.: geometrijos figūra ŠG 1923: 4 – geometrinė figūra

KG 1938: 7, KG 1939: 7, MG I 1937: 10, MG II 1938: 10, ŠG III 1939: 4 – geometriškoji

figura JPT 1919: 7 – geometrinis kūnas KG 1938: 5, MAA I 1940: 22, MAT 1922: 103, MG I

1937: 10, ŠG I 1938: 6 – geometrinis darinys MG I 1937: 10, ŠG I 1938: 5. Šalia

daiktavardžio kilmininku vartojamo šalutinio termino dėmens, matematikos vadovėliuose

vartojami ir skirtingos darybos būdvardžiai. Leksinė sinonimija pastebima tarp pagrindinių

minėtos sinonimų eilutės narių (palyginkime, figūra / figūra – kūnas – darinys).

Sudė t inių matematikos terminų sinonimijos skirtingų autorių

vadovė l iuose apibendrinimas

Sudėtinių matematikos terminų sinonimų eilučių, kurias sudaro dvižodžiai, trižodžiai,

keturžodžiai terminai, matematikos vadovėliuose rasta daugiausia – 87 sinonimų eilutės, arba

64% visų matematikos vadovėliuose rastų sudėtinių terminų sinonimų eilučių. Vyrauja

sinonimų eilutės, kurių visi terminai yra lietuviškos kilmės. Jie sudaro 55,3% visų skirtingų

vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių terminų sinonimų eilučių. Perpus mažiau rasta

sinonimų eilučių, kurių terminai yra mišrios kilmės – 21 sinonimų eilutė, arba 24,1% visų

skirtingų vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių terminų sinonimų eilučių. 13 sinonimų eilučių

(14,9%) yra mišrios ir lietuviškos kilmės, 3 (3,4%) – mišrios ir svetimos kilmės, 2 (2,3%) –

svetimos kilmės. Sinonimiški yra ir pagrindiniai, ir šalutiniai terminų dėmenys. Jie būna

leksiniai, darybiniai ar sintaksinių konstrukcijų sinonimai.

98

3. 3. 3. SKIRTINGOS STRUKTŪROS SINONIMŲ EILUTĖS

Nevienodos struktūros sinonimų eilutės – tai tokios eilutės, kurias sudaro dėmenų

skaičiumi besiskiriantys terminai, pavyzdžiui, vienažodžiai su dvižodžiais, dvižodžiai su

daugiažodžiais. Kilmės atžvilgiu šie sinonimai taip pat yra įvairūs. Nagrinėjamuose

matematikos vadovėliuose aptikta sinonimų, kurių visi dėmenys yra lietuviški, lietuviški ir

mišrūs.

Matematikos vadovėliuose aptiktos 32 nevienodos struktūros sinonimų eilutės. Dalis jų

vartojama vieno autoriaus vadovėlyje, kita dalis – skirtingų autorių vadovėliuose.

3. 3. 3. 1. Skirtingos struktūros sinonimai to paties autoriaus vadovėlyje

Nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose rasta 4 skirtingos struktūros matematikos

terminų sinonimų eilutės. Jos sudaro 13,8% visų skirtingos struktūros sinonimų eilučių.

Vieną sinonimų eilutę sudaro vienažodis ir trižodis matematikos terminai. Visi terminų

dėmenys yra lietuviški, pvz., nežinomoji lygties raidė BAT 1919: 88 – nežinomoji BAT 1919:

88.

Trys sinonimų eilutės yra kitokios struktūros. Jas sudaro dvižodžiai ir trižodžiai

terminai. Kilmės atžvilgiu sinonimų dėmenys yra mišrūs arba grynai lietuviški, pvz.: kėlimas

kvadratu ŠG II 1938: 15 – kėlimas antruoju laipsniu ŠG II 1938: 15, kūbo šonas BJM 1921:

77 – kūbo šoninė siena BJM 1921: 77, lygčių darymas ŠAA II 1939: 100 – lygčių sistemos

darymas ŠAA II 1939: 122. Iki mūsų dienų yra išlikę visi sinonimų eilučių terminai.

99

3. 3. 3. 2. Skirtingos struktūros sinonimai skirtingų autorių vadovėliuose

Nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose rastos 28 skirtingos sandaros sinonimų

eilutės. Eilučių, kurias sudaro vienas vienažodis ir vienas dvižodis terminai matematikos

vadovėliuose aptikta 9 (arba 86,2% visų skirtingos struktūros sinonimų). Vienažodis terminas

neretai būna svetimos kilmės, pvz.: apotema ŠG II 1938: 138 / apotemė KG 1940: 105 /

apotėmė BJM 1921: 60 – mažasis spindulys KG 1940: 105, laipsnio ženklas MAA I 1940: 100

– radikalas MAA I 1940: 100, ŠAA II 1939: 3, ŠAA III 1939: 10, ŠEA 1923: 17, lema KG

1940: 9, ŠG II 1938: 50 – pagalbinė teorema KG 1940: 9, perimetras BJM 1921: 3, JPT 1919:

107, KG 1938: 42, KG 1939: 6, KG 1940: 24, MG I 1937: 101, MG II 1938: 34, MG III 1938:

74, ŠAA II 1939: 48, ŠG 1923: 24, ŠG I 1938: 34, ŠG II 1938: 13, ŠG III 1939: 15 – kraštinių

suma KG 1940: 24, ŠG 1923: 24, radikalas MAA III 1940: 58, ŠAA II 1939: 3, ŠAA III 1939:

10, ŠEA 1923: 17 – šaknies ženklas MAA III 1940: 58. Dvižodžiai terminai šiais atvejais

dažniau būna lietuviški. Tik dviejų iš jų dėmenys yra skirtingos kilmės, pvz., pagalbinė

teorema KG 1940: 9, kraštinių suma. Pasakytina ir tai, kad vienažodžiai terminai yra dažnesni

negu dvižodžiai.

Tik vienos tokios sinonimų eilutės vienažodis terminas yra lietuviškas, pvz.,

priekampis KG 1938: 39, ŠG 1923: 30, ŠG I 1938: 60, ŠG II 1938: 30 – išlaukinis kampas KG

1938: 39, ŠG 1923: 30.

Nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose yra 4 sinonimų eilutės, kurias sudaro du

vienažodžiai ir vienas dvižodis terminai. Visi šių eilučių nariai yra lietuviški, pvz.: kreivė KG

1938: 10, MAA II 1939: 35, MAA III 1940: 7, MG I 1937: 11, ŠAA III 1939: 86, ŠG I 1938:

13, ŠG III 1939: 3 – kreivoji JPT 1919: 124 – kreivoji linija KG 1938: 10, ŠG 1923: 4, laužtė

MAA I 1940: 150, MAA II 1939: 32, MG I 1937: 17, ŠAA II 1939: 25, ŠAA III 1939: 86, ŠG

I 1938: 34 – laužtinė BJM 1921: 8, KG 1938: 10 – laužtinė linija BJM 1921: 8, MG I 1937:

17, ŠG 1923: 23, ŠG I 1938: 13, plokščias paviršius KG 1938: 7, ŠG 1923: 4 – plokšmė MAA

III 1940: 175, MG I 1937: 11, MG II 1938: 10, ŠG I 1938: 4, ŠG III 1939: 32 – plokštuma KG

1938: 7, tiesė KG 1938: 9, KG 1939: 5, KG 1940: 10, MAA I 1940: 37, MAA II 1939: 34,

MAA III 1940: 35, MG I 1937: 11, MG II 1938: 8, ŠAA I 1939: 97, ŠAA II 1939: 24, ŠAA III

1939: 86, ŠG I 1938: 7, ŠG II 1938: 19, ŠG III 1939: 3 – tiesioji BJM 1921: 4, JPT 1919: 16,

ŠEA 1923: 27, ŠG 1923: 7 – tiesioji linija BAT 1919: 29, KG 1938: 7, ŠG 1923: 4, ŠG I 1938:

7.

100

Minėti sinonimų eilučių terminai kaip sinonimai gali būti vartojami ir dabartinėje

matematikos terminologijoje. Tačiau pirmenybė yra teikiama šiems terminams: kreivė, laužtė,

plokštuma, tiesė.

Trijų sinonimų eilučių vienažodžiai nariai galėtų būti laikomi vadinamomis

trumposiomis dvižodžių terminų formomis, kurias sudaro vienažodis ir dvižodis terminai, yra

vadinamosios trumposios ir ilgosios terminų formos. Tokių sinonimų eilučių rasta 3, pvz.:

kartotinis BA 1921: 32, BAT 1919: 79, MAA III 1940: 80, ŠAA 1939: 7, ŠAA II 1939: 60 –

kartotinis skaičius MAA I 1940: 87, nežinomas narys MAT 1922: 104 / nežinomasis narys

MAA II 1939: 19, ŠAA II 1939: 63 – nežinomasis MAA II 1939: 82, ŠAA II 1939: 52, ŠAA

III 1939: 16, pliusas MAT 1922: 19 – pliuso ženklas ŠAA III 1939: 7, ŠEA 1923: 7. Beveik

visų sinonimų eilučių dėmenys yra lietuviški, tik sinonimų eilutės pliusas MAT 1922: 19 –

pliuso ženklas ŠAA III 1939: 7, ŠEA 1923: 7 dėmenys yra mišrūs.

Matematikos vadovėliuose rasta ir tokių sinonimų eilučių (2 eilutės), kurias sudaro

vienas vienažodis ir trys arba keturi dvižodžiai terminai, pvz.: smailakampis JPT 1919: 10 –

smailakampis trikampis JPT 1919: 86, KG 1940: 92, ŠG 1912: 25 / smailiakampis trikampis

JPT 1919: 86, KG 1938: 43, ŠG 1923: 25 – smailas trikampis MG II 1938: 4 / smailasis

trikampis ŠG 1923: 25 / smailusis trikampis MG I 1937: 51, ŠG I 1938: 36 – smailinis

trikampis BJM 1921: 6, stačiakampis trikampis KG 1938: 43, ŠG I 1938: 36 – status trikampis

KG 1940: 21, MAA II 1939: 14, MG II 1938: 4, MG III 1938: 4 / statusis trikampis KG 1938:

43, KG 1939: 10, KG 1940: 15, MAA III 1940: 167, MG I 1937: 51, MG II 1938: 4, MG III

1938: 3, ŠAA II 1939: 33, ŠG 1923: 25, ŠG I 1938: 36, ŠG II 1938: 6, ŠG III 1939: 39 –

statinis trikampis BJM 1921: 6 – statkampis trikampis JPT 1919: 8, ŠG 1923: 25 –

stattrikampis JPT 1919: 8. Pasakytina, kad dabartinėje matematikos terminologijoje

nusistovėjo terminai smailusis trikampis ir statusis trikampis.

Skirtingų autorių vadovėliuose rasta ir tokių skirtingos struktūros sinonimų eilučių (2

eilutės), kurias sudaro vienas vienažodis ir du dvižodžiai terminai, pvz.: kompleksinis skaičius

MAA III 1940: 172, ŠAA III 1939: 111 – sudėtinis skaičius ŠAA III 1939: 111 – kompleksas

ŠAA III 1939: 11, lygiagretė KG 1940: 7, MG II 1938: 81 – lygiagretė tiesė KG 1939: 37 /

lygiagretės tiesės KG 1938: 71, MG I 1937: 16, MG II 1938: 5, ŠAA II 1939: 26, ŠG I 1938:

70, ŠG II 1938: 19, ŠG III 1939: 3 – lygiagretės tiesiosios ŠG 1923: 48

101

Dabartinėje matematikos terminologijoje vartojamas terminas bukasis trikampis

nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose turėjo kelis sinonimus, pvz.: bukakampis KG

1938: 43 – bukakampis trikampis KG 1940: 92, ŠG 1923: 25, ŠG I 1938: 36 – bukas trikampis

MG II 1938: 4 / bukasis trikampis MG I 1937: 51, ŠG 1923:25 – bukinis trikampis BJM 1921:

6. Tokios pat struktūros, t. y., kai sinonimų eilutę sudaro vienas vienažodis ir trys dvižodžiai

terminai, yra šios sinonimų eilutės, pvz.: absoliutinis didumas BAT 1919: 18, MAA I 1940:

146, MAA II 1939: 74, ŠAA II 1939: 136, ŠAA III 1939: 11, ŠEA 1923: 26, ŠG III 1939: 7 –

absoliutus didumas MAA II 1939: 4 – absoliutus dydis MAA II 1939: 53 – modulis MAA I

1940: 146. Terminas modulis dabartinėje matematikos terminologijoje turi kitokią reikšmę

negu buvo vartojama nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose – „pastovus daugiklis, iš

kurio padauginus vienos sistemos logaritmus, gaunami kitos sistemos logaritmai“ (žr. DŽ5).

Matematikos vadovėliuose yra sinonimų eilučių, kurias sudaro vienas dvižodis ir du

trižodžiai matematikos terminai, pvz., priešingo dėsnio kelias ŠG 1923: 20 – priešingo dėsnio

būdas MG I 1937: 47, ŠG I 1938: 64 – prieštarų kelias ŠG 1923: 20, ŠG II 1938: 27. Kaip

matyti, trižodžių terminų pagrindiniai nariai priešingo dėsnio kelias ŠG 1923: 20 – priešingo

dėsnio būdas MG I 1937: 47, ŠG I 1938: 64 sudaro leksinių sinonimų poras. Visi šių sinonimų

eilučių nariai yra lietuviškos kilmės. Palyginkime tokios pat struktūros sinonimų eilutę

trupmenų bendravardinimas ŠAA I 1939: 22 – trupmenų vertimas bendravardėmis ŠAA I

1939: 176, ŠAA II 1939: 161 – trupmenų vertimas bendravardiklėmis MAT 1922: 75, ŠAA I

1939: 176. Šių sinonimų eilučių dėmenys taip pat yra grynai lietuviški.

Matematikos vadovėliuose nedažnos tokios skirtingos struktūros sinonimų eilutės:

• vienas dvižodis ir vienas trižodis terminai, pvz., trapecijos šonas ŠG 1923: 63, ŠG

I 1938: 88 – trapecijos šoninė MG I 1937: 112, KG 1940: 33 – trapecijos šoninė kraštinė KG

1938: 89. Kilmės atžvilgiu šie sinonimai yra mišrūs. Juos sudaro ir lietuviškas, ir svetimos

kilmės žodžiai;

• du keturžodžiai ir vienas vienažodis terminas, pvz., dydžio kitimo geometriškas

vaizdas MAA II 1939: 35 – dydžio kitimo grafiškas vaizdas MAA II 1939: 35 – grafika MAA

II 1939: 35, ŠAA II 1939: 25, ŠAA III 1939: 86. Vienažodis terminas yra svetimos kilmės, o

keturžodžiai terminai kilmės atžvilgiu yra mišrūs. Keturžodžių terminų sinonimiškai yra

vartojami šalutiniai dėmenys. Tai leksinės sinonimijos atvejis;

102

• du trižodžiai, vienas dvižodis ir vienas keturžodis terminai, pvz., funkcijos

geometriškas vaizdas MAA II 1939: 65 – funkcijos grafika ŠAA II 1939: 31, ŠAA III 1939:

86 / funkcijos grafikos ŠAA II 1939: 18 – funkcijos grafiškas vaizdas MAA II 1939: 65 –

funkcijos kitimo eigos grafika ŠAA III 1939: 128. Kilmės atžvilgiu šie terminai yra taip pat

skirtingi (trižodžiai terminai yra mišrūs, dvižodžio termino nariai yra svetimos kilmės,

keturžodžio termino nariai yra mišrios kilmės);

• dvižodis ir trižodis terminai, pvz., vidurinė geometrinė ŠG II 1938: 114 – vidurinė

geometrinė atkarpa MG II 1938: 80. Šių terminų dėmenys yra mišrios kilmės. Vienas

dvižodžio termino narys yra lietuviškas, kitas – hibridinis. Du trižodžio termino nariai yra

lietuviški, vienas hibridinis.

Skirtingos struktūros matematikos terminų eilučių, vartojamų skirtingų autorių

vadovėliuose, įvairovę iliustruoja 5 lentelė.

5 lentelė. Skirtingos struktūros sinonimų eilutės

Skirtingos struktūros matematikos terminų sinonimų apibendrinimas

Skirtingos struktūros sinonimai įvairių autorių vadovėliuose yra dažniausi. Jie sudaro 86,2%

visų skirtingos struktūros matematikos terminų. To paties autoriaus vadovėlyje skirtingos

vienas vienažodis ir vienas dvižodis terminai 9 du vienažodžiai ir vienas dvižodis terminai 4

vienažodis ir dvižodis terminai 3

vienas vienažodis ir keturi dvižodžiai terminai 2

vienažodis ir du dvižodžiai terminai 2

vienažodis ir trys dvižodžiai terminai 2

vienas dvižodis ir du trižodžiai matematikos

terminai

2

vienas dvižodis ir vienas trižodis terminai 1

du keturžodžiai ir vienas vienažodis terminas 1

du trižodžiai, vienas dvižodis ir vienas keturžodis

terminai

1

dvižodis ir trižodis terminai 1

103

struktūros terminų sinonimų eilutės sudaro vos 13,8% visų skirtingos struktūros terminų

sinonimų eilučių. Vadinasi, nagrinėjamų vadovėlių autoriai nebuvo linkę vartoti tokių

sinonimų tame pačiame vadovėlyje (žr. 17 paveikslą).

86,2%

13,8%

vieno autoriausvadovėlyjeskirtingų autoriųvadovėliuose

17 pav. Skirtingos struktūros sinonimai matematikos vadovėliuose

Matematikos terminų sinonimų apibendrinimas

Apibendrinant matematikos vadovėliuose vartojamų sinonimų analizę, galima teigti,

kad dažniausiai sinonimai randami įvairių autorių vadovėliuose. Pavyzdžiui, vienažodžių

matematikos terminų sinonimų eilučių, vartojamų skirtingų autorių vadovėliuose, rasta 45

(86,5% visų vienažodžių matematikos terminų sinonimų eilučių), o vienažodžių terminų

sinonimų eilučių, vartojamų vieno autoriaus vadovėlyje – tik 7 (13,5% visų vienažodžių

matematikos terminų sinonimų eilučių). Sudėtinių matematikos terminų sinonimų eilučių,

vartojamų skirtingų autorių vadovėliuose, rasta beveik dvigubai mažiau (49 sinonimų eilutės,

arba 36% visų rastų sudėtinių sinonimų eilučių) negu sudėtinių terminų sinonimų eilučių,

vartojamų vieno autoriaus vadovėlyje (87 sinonimų eilutės, arba 64% visų rastų sudėtinių

sinonimų eilučių). Didžioji dalis skirtingos struktūros matematikos terminų sinonimų eilutės

taip pat yra vartojamos skirtingų autorių vadovėliuose (28 sinonimų eilutės, arba 86,2% visų

rastų skirtingos struktūros sinonimų eilučių). 4 skirtingos struktūros sinonimų eilutės, arba

13,8%, yra vartojamos to paties autoriaus vadovėlyje (žr. 18 paveikslą).

104

13,5

36

13,8

86,5

64

86,2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3

vieno autoriausvadovėlyjeskirtingų autoriųvadovėliuose

18 pav. Matematikos terminų sinonimai, vartojami vieno ir skirtingų autorių

vadovėliuose (procentais)

1 – vienažodžiai matematikos terminų sinonimai

2 – sudėtiniai matematikos terminų sinonimai

3 – skirtingos struktūros matematikos terminų sinonimai

Matematikos terminų sinonimų eilutes gali sudaryti įvairios kilmės terminai:

lietuviškos, mišrios, lietuviškos ir mišrios, lietuviškos ir svetimos, mišrios ir svetimos bei

svetimos kilmės sinonimų eilutės. Vyrauja lietuviškos ir mišrios kilmės matematikos terminų

sinonimų eilutės. Sudėtinių ir skirtingos struktūros matematikos terminų sinonimų eilučių

sinonimiški gali būti ir pagrindiniai, ir šalutiniai terminų dėmenys.

105

IŠVADOS

1. Nagrinėjamuose V. Budrevičiaus, A. Busilo, A. Jakšto, J. Damijonaičio, J. Mašioto,

K. Klimavičiaus, Masingo bei M. Šikšnio matematikos vadovėliuose iš viso rasta 1960

terminų.

2 Iš 345 M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlyje“ pateikiamų terminų,

išreikštų daiktavardžiais, 203 yra vartojami nagrinėjamuose vadovėliuose. Jie sudaro 58,8%

visų terminų žodynėlyje vartojamų terminų, išreikštų daiktavardžiais. 41,2% terminų, išreikštų

daiktavardžiais, matematikos vadovėliuose nėra vartojama. Jų rasta 142. Būdvardžiai, einantys

sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose, sudaro 96,1% (49 būdvardžiai), o

būdvardžiai, kurie neina sudėtinių terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose – vos 3,9% (2

būdvardžiai) visų M. Šikšnio žodynėlyje rastų būdvardžių. Dalyviai, einantys sudėtinių

terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose sudaro 75%, o dalyviai, kurie neina sudėtinių

terminų dėmenimis mokyklų vadovėliuose 25% terminų žodynėlio terminų.

3. Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlyje“ iš viso aptikta

1070 matematikos terminų. Bendri matematikos vadovėlių ir Z. Žemaičio „Geometrijos ir

trigonometrijos terminų rinkinėlio“ terminai, išreikšti daiktavardžiais, sudaro 46,1% visų

daiktavardžiais išreikštų terminų (288 terminai). Daiktavardžiais išreikštų terminų, kurių

matematikos vadovėliuose nerasta, terminų žodynėlyje pateikiama šiek tiek daugiau – 337,

arba 53,9% visų daiktavardžiais išreikštų terminų. Būdvardžių, kurie matematikos

vadovėliuose eina sudėtinių terminų dėmenimis, terminų rinkinėlyje rasta 109 (52,4% visų

būdvardžiais reiškiamų terminų. Būdvardžių, kurių matematikos vadovėliuose nepasitaikė

aptikta 99, arba 47,6%. Rinkinėlio dalyvių, einančių sudėtinių terminų dalimis mokyklų

vadovėliuose, rasta mažiau (10 terminų, arba 47,6% visų dalyviais išreikštų terminų) negu

dalyvių, kurie neina sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose (11 terminų, arba 52,4%

visų dalyviais išreikštų terminų). Mažiau rasta ir skaitvardžių, kurie neina sudėtinių terminų

dalimis mokyklų vadovėliuose – 80% visų rinkinėlyje skaitvardžiais išreikštų terminų (plg.

skaitvardžiai, kurie neina sudėtinių terminų dalimis mokyklų vadovėliuose, sudaro vos 20%).

4. Matematikos vadovėliuose rasta 90 terminų variantų eilučių: fonetinių ir rašybos,

morfologinių ir trumpųjų variantų.

4.1. Didžiąją dalį rastų terminų variantų eilučių sudaro morfologiniai variantai (83,4%

visų rastų variantų eilučių). Jie skirstomi į įvardžiuotinių ir paprastųjų formų, linksniavimo bei

106

giminės variantus. Įvardžiuotinių ir paprastųjų formų variantų rasta daugiausia – 50, arba

66,7% visų morfologinių variantų. Linksniavimo variantų aptikta 18, arba 24% visų

morfologinių variantų. Giminės variantai sudaro 6,7% visų matematikos vadovėliuose rastų

terminų variantų (5 variantų eilutės).

4.2. Fonetinių ir rašybos matematikos terminų variantų, besiskiriančių balsiais ir

priebalsiais, matematikos vadovėliuose rasta 12 (13,3% visų rastų terminų variantų eilučių).

4.3. Mažiausiai matematikos vadovėliuose vartojama trumpųjų variantų – 3 variantų

eilutės (3,3% visų rastų terminų variantų eilučių).

5. Nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose aptikta 220 matematikos terminų

sinonimų eilučių, į kurias įeina 542 terminai. Jie sudaro 27,5% visų matematikos vadovėliuose

rastų terminų. Terminų, kurie nesudaro matematikos terminų sinonimų eilučių, suskaičiuota

1428. Jie sudaro 72,5% visų matematikos vadovėliuose rastų terminų.

5.1. Sinonimų eilutės yra dvinarės (163 eilutės, arba 74% visų sinonimų eilučių),

trinarės (37 eilutės, arba 16,4% visų sinonimų eilučių), keturnarės (13, arba 6,4% visų

sinonimų eilučių), penkianarės (6, arba 2,7% visų sinonimų eilučių) ir šešianarė (0,5% visų

sinonimų eilučių).

6. Struktūros atžvilgiu sinonimai skirstomi į vienažodžius, sudėtinius ir skirtingos

struktūros. Daugiausiai rasta sudėtinių terminų sinonimų (136 sinonimų eilutės, arba 61,8%

visų sinonimų eilučių), mažiau vienažodžių (52 sinonimų eilutės, arba 23,6% visų sinonimų

eilučių) ir skirtingos struktūros (32 sinonimų eilutės, arba 14,6% visų sinonimų eilučių)

terminų sinonimų.

6.1. Didžioji dalis vienažodžių matematikos terminų sinonimų vartojama įvairių

autorių vadovėliuose (45 terminai, arba 86,5% visų vienažodžių matematikos terminų

sinonimų). Sinonimų, vartojamų vieno autoriaus vadovėlyje (ar vadovėliuose) rasta tik 7. Jie

sudaro 13,5% visų rastų vienažodžių matematikos terminų sinonimų.

6.2. Kilmės atžvilgiu vienažodžiai sinonimai, vartojami vieno autoriaus vadovėlyje,

skirstomi į lietuviškos (3 sinonimų eilutės, arba 42,9% visų to paties autoriaus vadovėliuose

vartojamų vienažodžių sinonimų) ir skirtingos kilmės (4 sinonimų eilutės, arba 57,1% visų to

paties autoriaus vadovėliuose vartojamų vienažodžių sinonimų) sinonimus.

6.3. 45 vienažodžių terminų sinonimų eilutės (86,5% visų vienažodžių matematikos

terminų sinonimų eilučių) vartojamos skirtinguose matematikos vadovėliuose.

107

6.4. Lietuviškų vienažodžių sinonimų eilučių įvairių autorių vadovėliuose aptikta 25

(55,6% visų skirtingų autorių vartojamų vienažodžių terminų), lietuviškos ir svetimos kilmės –

19 (42,2% visų skirtingų autorių vartojamų vienažodžių terminų) atvejų. Rasta viena sinonimų

eilutė, kurią sudaro hibridiniai terminai.

7. Didžioji dalis sudėtinių terminų vartojama skirtingų autorių vadovėliuose (87

sinonimų eilutės, arba 64% visų sudėtinių sinonimų eilučių). Vieno autoriaus vadovėlyje

aptikta 49 sudėtinių sinonimų eilučių, arba 36% visų matematikos vadovėliuose rastų

sudėtinių sinonimų eilučių.

7.1. Vieno autoriaus vadovėlyje vartojami sudėtiniai terminai pagal kilmę skirstomi į

lietuviškus (24 sinonimų eilutės) ir mišrios kilmės (25 sinonimų eilutės).

7.2. Skirtingų autorių vadovėliuose aptikti sudėtiniai sinonimai kilmės atžvilgiu

skirstomi į lietuviškos kilmės (48 sinonimų eilutės, arba 55,3% visų skirtingų vadovėlių

autorių vartojamų sudėtinių sinonimų eilučių), mišrios kilmės (21 sinonimų eilutę, arba 24,1%

visų skirtingų vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių sinonimų eilučių), mišrios ir lietuviškos

kilmės (13 sinonimų eilučių, arba 14,9% visų skirtingų vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių

sinonimų eilučių), mišrios ir svetimos kilmės (3 sinonimų eilutės, arba 3,4% visų skirtingų

vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių sinonimų eilučių) ir svetimos kilmės (2 sinonimų

eilutės, arba 2,3 % visų skirtingų vadovėlių autorių vartojamų sudėtinių sinonimų eilučių)

sinonimus.

8. Vieno autoriaus vadovėlyje aptiktos 4 skirtingos struktūros matematikos terminų

sinonimų eilutės. Jos sudaro 13,8% visų skirtingos struktūros sinonimų eilučių.

8.1. Skirtingų autorių vadovėliuose rastos 28 sinonimų eilutės, arba 86,2% visų

skirtingos struktūros sinonimų eilučių. Struktūros atžvilgiu jie skirstomi į tokias grupes vienas

vienažodis ir vienas dvižodis terminai (9 sinonimų eilutės), du vienažodžiai ir vienas dvižodis

terminai (4 sinonimų eilutės), vienažodis ir dvižodis terminai (3 sinonimų eilutės), vienas

vienažodis ir keturi dvižodžiai terminai (2 sinonimų eilutės), vienažodis ir du dvižodžiai

terminai (2 sinonimų eilutės), vienažodis ir trys dvižodžiai terminai (2 sinonimų eilutės),

vienas dvižodis ir du trižodžiai matematikos terminai (2 sinonimų eilutės), vienas dvižodis ir

vienas trižodis terminai (1 sinonimų eilutė), du keturžodžiai ir vienas vienažodis terminas (1

sinonimų eilutė), du trižodžiai, vienas dvižodis ir vienas keturžodis terminai (1 sinonimų

eilutė), dvižodis ir trižodis terminai (1 sinonimų eilutė).

108

9. Sinonimiški gali būti ir pagrindiniai, ir šalutiniai sudėtinių bei skirtingos struktūros

sinonimų eilučių dėmenys.

10. Išanalizavus nuo XX a. pradžios iki 1940 m. leistų matematikos vadovėlių

terminus, galima teigti, kad tai yra labai svarbus mokyklinės lietuvių matematikos terminijos

kūrimo ir nusistovėjimo laikotarpis. Didžioji dalis nagrinėjamų matematikos terminų

nusistovėjo ir yra vartojama dabartinėje matematikos terminologijoje.

109

ŠALTINIAI

Budrevič ius V. Algebros teorija. Vilnius, 1919.

Busilas A. Aritmetika. Uždavinynas ir teorija. Kaunas, 1921.

Busilas A. Jaunas matininkas. Geometrija vidurinei mokyklai. Kaunas, 1921.

Jakštas A. Plokštinė trigonometrija. Pilnas sistematiškas kursas. Teorija ir uždaviniai.

Kaunas, 1919.

Damijonaitis J. Aritmetikos vadovėlis. Varšava, 1910. D. 1.

Damijonaitis J. Aritmetikos vadovėlis. Varšava, 1911. D. 2.

Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Aritmetika ir algebra. Teorija ir uždavinynas vidurinei

mokyklai. Kaunas, 1940. D. 1.

Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Aritmetika ir algebra. Teorija ir uždavinynas vidurinei

mokyklai. Kaunas, 1939. D. 2.

Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Aritmetika ir algebra. Teorija ir uždavinynas vidurinei

mokyklai. Kaunas, 1940. D. 3.

Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Geometrija. Teorija ir uždavinynas vidurinei mokyklai.

Kaunas, 1937. D. 1.

Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Geometrija. Teorija ir uždavinynas vidurinei mokyklai.

Kaunas, 1938. D. 2.

Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Geometrija. Teorija ir uždavinynas vidurinei mokyklai.

Kaunas, 1938. D. 3.

Klimavič ius K. Geometrija. Kaunas, 1938. D. I.

Klimavič ius K. Geometrija. Kaunas, 1939. D. II.

Klimavič ius K. Geometrija. Kaunas, 1940. D. III.

Masing (Vertė A. Smetona). Aritmetikos teorija. Kaunas, Vilnius, 1922.

Šikšnys M. Geometrija. Kaunas, 1923.

Šikšnys M. Aritmetika ir algebra. Kaunas, 1939. D. 1.

Šikšnys M. Aritmetika ir algebra. Kaunas, 1939. D. 2.

Šikšnys M. Aritmetika ir algebra. Kaunas, 1939. D. 3.

Šikšnys M. Elementarinė algebra. Kaunas, 1923.

Šikšnys M. Geometrija. Kaunas, 1938. D. 1.

110

Šikšnys M. Geometrija. Kaunas, 1938. D. 2.

Šikšnys M. Geometrija. Kaunas, 1939. D. 3.

111

LITERATŪRA

Balkevičius J. 1963: Balkevič ius J. Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius, 1963.

Barauskaitė 1995: Barauskaitė J. , Čepaitienė G., Mikulėnienė D. ir kt. Lietuvių kalba.

Vilnius, 1995. T. 1.

DLKG 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Red. V. Ambrazas. Vilnius, 1997.

DLKG 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Red. V. Ambrazas. Vilnius, 2006.

Drotvinas 1986: Drotvinas V. Pagrindinės leksikologijos sąvokos. Vilnius, 1986.

DŽ4: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / Vyr. red. St. Keinys. Vilnius, 2000.

DŽ5: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / Vyr. red. St. Keinys. Vilnius, 2003 (e. leidimas).

Gaivenis 2002: Gaivenis K. Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys. Vilnius,

2002.

GK 1936: Mašiotas Pr., Skardžius Pr. Matematikos terminų reikalu // Gimtoji kalba.

Kaunas, 1936. sąs. 10. P. 156–157.

GK 1937: Lazauskas J. Dėl kai kurių matematikos terminų // Gimtoji kalba. Kaunas, 1937.

Sąs. 2. P. 18–19.

Gołąb, Heinz, Polański 1968: Go łąb Z., Heinz A., Polański K. Słownik terminologii

językoznawczej. Warszawa, 1968.

Jablonskis J. 1933: Jablonskio raštai: Švietimo reikalai. Kaunas, 1933. T. 2.

Jakaitienė 1980: Jakaitienė E. Lietuvių kalbos leksikologija. Vilnius, 1980.

Keinys 1967: Keinys St. Lietuvių terminologijos kūrimo apžvalga (iki 1940 m.) // Kalbotyra

XVIII. Vilnius 1967. P. 5–34.

Keinys 1974: Keinys St. Terminų sinonimijos klausimu // Leksikos ir sintaksės klausimai.

Šiauliai, 1974. P. 44–51.

Keinys 1980: Keinys St. Terminologijos abėcėlė. Vilnius, 1980.

Keinys 1999: Keinys St. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai, 1999.

Keinys 2000: Keinys St. Iš A. Dambrausko kalbos ir terminologijos veiklos // Terminologija

7. Vilnius 2000. P. 32–47.

Keinys 2002: Keinys St. Maironis ir mūsų literatūros mokslo terminologija // Terminologija

9. Vilnius, 2002. P. 26−53.

112

Keinys 2005: Keinys St. Dabartinė lietuvių terminologija. Vilnius, 2005.

Knygos lietuvių kalba 1918–1940. Kontrolinis sąrašas. T. 1. Knygos A–Č. Vilnius, 1997.

Knygos lietuvių kalba 1918–1940. Kontrolinis sąrašas. T. 1. Knygos D–J. Vilnius, 1997.

Knygos lietuvių kalba 1918–1940. Kontrolinis sąrašas. T. 1. Knygos K. Vilnius, 1998.

Knygos lietuvių kalba 1918–1940. Kontrolinis sąrašas. T. 1. Knygos L–M. Vilnius, 1999.

Knygos lietuvių kalba 1918–1940. Kontrolinis sąrašas. T. 1. Knygos N–R. Vilnius, 2000.

Knygos lietuvių kalba 1918–1940. Kontrolinis sąrašas. T. 1. Knygos S–T. Vilnius, 2001.

Knygos lietuvių kalba 1918–1940. Kontrolinis sąrašas. T. 1. Knygos U–Ž. Vilnius, 2002.

KTŽ 1990: Gaivenis K., Keinys St. Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas, 1990.

Lyberis 2002: Lyberis A. Sinonimų žodynas. Vilnius, 2002.

Lietuvos bibliografija: 1905–1917. Vilnius, 2006. T. 3. Kn. 1.

Lietuvos bibliografija: 1905–1917. Vilnius, 2006. T. 3. Kn. 2.

LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija / Red. V. Ambrazas. Vilnius, 1999.

LTE 1981: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1981. T. 7.

LTE 1983: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1983. T. 11.

Mitkevič ienė A. V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai // Terminologija

11. Vilnius, 2004.

MTŽ 1994: Bagdonavič ius V., Golokvosč ius P. ir kt. Matematikos terminų žodynas.

Vilnius, 1994.

Pikčilingis 1969: Pikč i l ingis J. Leksinė ir gramatinė sinonimika. Kaunas, 1969.

Šikšnys 1919: Šikšnys M. Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis. Vilnius, 1919.

TLE 1985: Tarybų lietuvos enciklopedija. Vilnius, 1985. T. 1.

TLE 1987: Tarybų lietuvos enciklopedija. Vilnius, 1987. T. 3.

TLE 1988: Tarybų lietuvos enciklopedija. Vilnius, 1988. T. 4.

TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas // Sud. A. Bendorienė, V. Bogušienė, E. Dagytė ir kt.

Vilnius, 2001.

Žemaitis 1920: Žemaitis Z. Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis. Kaunas, 1920.

Žemaitis 1956: Žemaitis Z. Iš atsiminimų apie J. Jablonskį // Literatūra ir kalba. Vilnius,

1956. T. 1. P. 32–39.

Žemaitis 1966: Žemaitis Z. Lietuviškos matematinės terminologijos istorijai // Lietuvių

kalbotyros klausimai. Vilnius,1966. T. 8. P. 195−202.

113

Župerka 2001: Župerka K. Stilistika. Šiauliai, 2001.

Ахманова 1966: Ахманова О. С. Словарь лингвистических терминов. Москва, 1966.

Головин 1987: Головин Б . Н . , Кобрин Р . Ю . Лингвистические основы учения о

терминах. Москва, 1987.

Гринев 1993: Гринев С . В . Теория терминоведения. Москва, 1993.

Даниленко 1977: Даниленко В . П . Русская терминология. Москва, 1977.

МЭС 1988: Математический энциклопедический словарь. Москва, 1988.

ССРЯ 1968: Словарь синонимов русского языка. Москва, 1968.

Татаринов 1996: Татаринов В . А . Теория терминоведения. Москва, 1996.

Татаринов 2006: Татаринов В . А . Общее терминоведение. Энциклопедический

словарь. Москва, 2006.

114

Terms in secondary school textbooks of mathematics (until 1940)

Summary

Terms of mathematics were collected from school textbooks of mathematics from the

first half of the 20th century. The authors of these textbooks were the most famous

mathematics teachers, cultural figures and some of them also writers, who had an input in the

creation of the Lithuanian terminology of mathematics (V. Budrevičius, A. Busilas, J.

Damijonaitis, J. Mašiotas, K. Klimavičius, M. Šikšnys). 1,960 terms were collected for this

research.

The paper consists of four parts: a foreword, a comparison of terms in the textbooks of

mathematics with terms in the first dictionaries of mathematics (M. Šikšnys‘ „Aritmetikos ir

algebros terminų žodynėlis“ and Z. Žemaitis „Geometrijos ir trigonometrijos terminų

rinkinėlis“), variants of terms of mathematics and synonyms of terms of mathematics. At the

end of the paper there is an alphabetical index of all the terms investigated.

The foreword gives an overview of the situation with regard to terminology of

mathematics at the beginning of the 20th century (regulation of terms, publishing of

textbooks) and describes the objectives of this Masters degree paper and the methodology that

was used.

The comparison of terms of mathematics in textbooks and the first dictionaries showed

that quite a big part of substantival terms used in M. Šikšnys’ “Aritmetikos ir algebros terminų

žodynėlis” were used in the textbooks researched. They make up 58.8% of all substantival

terms used in the terminological dictionary. 41.2% of substantival terms were not used in

textbooks of mathematics. Adjectives that are elements of complex terms in secondary school

textbooks, make up 96.1% and adjectives, which were not used in textbooks of mathematics as

elements of complex terms, make up only 3.9% of all adjectives found in the dictionary

compiled by M. Šikšnys. Participles, which are elements of complex terms in secondary

school textbooks, make up 75% and participles, which were not used in textbooks of

mathematics as elements of complex terms, make up 25%. In Z. Žemaitis’ “Geometrijos ir

trigonometrijos terminų rinkinėlis” there are more substantival terms, which were not found in

textbooks – 53.9% of all substantival terms. Similar substantival terms in textbooks and the

115

above mentioned dictionary make up 46.1% of all substantival terms. There are fewer

participles that are elements of complex terms in secondary school textbooks (47.6%), than

participles that are not (53.4%). Also there are fewer numerals which do not make elements of

complex terms in secondary school textbooks - 80% of all terms expressed in numerals were

included in the dictionary.

In the third part of the paper variants of terms are grouped into phonetical and

orthographical, morphological and short variants (90 strings of variants of terms of

mathematics in total). 12 phonetical and orthographical variants were found (13.3% of all

strings of variants of terms), for instance, teorema – teorėma, tangensas – tangentas. There

were 75 strings of morphological variants (83.4% of all strings of variants of terms). They are

divided into variants of simple and pronominal forms, for instance, paprasti procentai –

paprastieji procentai, etc.; variants of declension, pvz., formulė – formula, etc; variants of

gender, for instance, elipsė – elipsis, etc. There were three strings of short variants of terms

(3.3% of all strings of variants of terms), for instance, geometrijos linija – linija, etc.

In the part of the paper “Synonyms of terms of mathematics” 220 strings of synonyms

from the textbooks of mathematics are researched in various respects. It was established that

the most frequent are binomial strings of synonyms (163 strings of synonyms). There are

fewer strings of synonyms consisting of three elements (37 strings of synonyms), four

elements (13 strings of synonyms), five elements (6 strings of synonyms) and only one

consisting of six elements. Firstly they are grouped according to their structure into one-word

synonyms, complex synonyms and synonyms of different structure. There were 52 strings of

synonyms of one-word terms of mathematics. They make up 23.6% of all strings of

synonyms. Complex synonyms of terms of mathematics make up 61.8% of all strings of

synonyms (136 strings of synonyms). 32 strings of synonyms are of the mixed structure, i.e.

they consist of one-word and few word or different structure few word terms (for instance,

one-word and two-word, two-word and three-word terms). All strings of synonyms are

grouped according to their origin into synonyms of Lithuanian, foreign and mixed origin.

Firstly synonyms used in the textbook of one author are researched, then synonyms used in the

textbooks of different authors are compared. Strings of synonyms are compared according to

the synonymy of the main or subordinate element. Both of them could be lexical,

compositional synonyms or synonyms of syntactical constructions.

116

The analysis of terms in textbooks of mathematics of the first half of 20th century

permits the conclusion that this particular period was very important for the creation and

establishment of terminology of school level mathematics. The majority of those terms took

root and are used in modern terminology of mathematics.

117

MATEMATIKOS TERMINŲ RODYKLĖ

Matematikos terminų rodyklėje pateikiami visi matematikos vadovėliuose rasti

terminai. Jų rasta 1960.

Terminai rodyklėje dedami abėcėlės tvarka. Šalia termino išspausdintas sutrumpinimas

žymi vadovėlio autorių ir antraštę, greta pateikti vadovėlio leidimo metai, o po dvitaškio

pateiktas puslapis. Terminai, pavartoti ne viename vadovėlyje žymimi taip pat vien

sutrumpinimu ir puslapiu. Jie išdėstyti pagal sutrumpinimų, dalies ir metų seką.

Kai kurie terminai pateikiami su nuoroda sin. Tai reiškia, kad matematikos

vadovėliuose toks terminas turėjo vieną ar daugiau sinonimų, pvz., apgręžtas santykis MAT

1922: 107; sin. apverstas santykis, atverstinis santikis, atvirkščias santykis, atvirkštinis

santykis. Tie sinoniminiai terminai savo abėcėlės vietoje yra pateikti su šaltinio duomenimis.

Sutrumpinimai

BAT 1919 – Budrevič ius V. Algebros teorija. Vilnius, 1919.

BA 1921 – Busilas A. Aritmetika. Uždavinynas ir teorija. Kaunas, 1921.

BJM 1921 – Busilas A. Jaunas matininkas. Geometrija vidurinei mokyklai. Kaunas, 1921.

JPT 1919 – Jakštas A. Plokštinė trigonometrija. Pilnas sistematiškas kursas. Teorija ir

uždaviniai. Kaunas, 1919.

DAV 1910 – Damijonaitis J. Aritmetikos vadovėlis. Varšava, 1910. D. 1.

DAV 1911 – Damijonaitis J. Aritmetikos vadovėlis. Varšava, 1911. D. 2.

MAA I 1940 – Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Aritmetika ir algebra. Teorija ir

uždavinynas vidurinei mokyklai. Kaunas, 1940. D. 1.

MAA II 1939 – Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Aritmetika ir algebra. Teorija ir

uždavinynas vidurinei mokyklai. Kaunas, 1939. D. 2.

MAA III 1940 – Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Aritmetika ir algebra. Teorija ir

uždavinynas vidurinei mokyklai. Kaunas, 1940. D. 3.

MG I 1937 – Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Geometrija. Teorija ir uždavinynas

vidurinei mokyklai. Kaunas, 1937. D. 1.

MG I 1938 – Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Geometrija. Teorija ir uždavinynas

vidurinei mokyklai. Kaunas, 1938. D. 2.

118

MG III 1938 – Mašiotas J. Matematikos vadovėlis. Geometrija. Teorija ir uždavinynas

vidurinei mokyklai. Kaunas, 1938. D. 3.

KG 1938 – Klimavič ius K. Geometrija. Kaunas, 1938. D. 1.

KG 1939 – Klimavič ius K. Geometrija. Kaunas, 1939. D. 2.

KG 1940 – Klimavič ius K. Geometrija. Kaunas, 1940. D. 3.

MAT 1922 – Masing Aritmetikos teorija (Vertė A. Smetona). Kaunas, Vilnius, 1922.

ŠG 1923 – Šikšnys M. Geometrija. Kaunas, 1923.

ŠAA I 1939 – Šikšnys M. Aritmetika ir algebra. Kaunas, 1939. D. 1.

ŠAA II 1939 – Šikšnys M. Aritmetika ir algebra. Kaunas, 1939. D. 2.

ŠAA III 1939 – Šikšnys M. Aritmetika ir algebra. Kaunas, 1939. D. 3.

ŠEA 1923 – Šikšnys M. Elementarinė algebra. Kaunas, 1923.

ŠG I 1938 – Šikšnys M. Geometrija. Kaunas, 1938. D. 1.

ŠG II 1938 – Šikšnys M. Geometrija. Kaunas, 1938. D. 2.

ŠG III 1939 – Šikšnys M. Geometrija. Kaunas, 1939. D. 3.

A Abscisa JPT 1919: 122

ŠAA II 1939: 27 ŠAA III 1939: 122

Abscisas ŠAA III 1939: 86 Abscisė MAA II 1939: 53

MG III 1938: 20 Abscisos reikšmė ŠAA II 1939: 28 Abscisų ašis MAA II 1939: 51

MAA III 1940: 66 ŠAA II 1939: 28

Absoliutė reikšmė MAA III 1940: 62 Absoliutinai sveikas daugianaris BAT 1919: 57 Absoliutinė suma BAT 1919: 18 Absoliutinis didumas BAT 1919: 18

MAA II 1939: 74 ŠAA II 1939: 136 ŠAA III 1939: 11 ŠEA 1923: 26 ŠG III 1939: 7

Absoliutinis didumas MAA I 1940: 146; sin. modulis

Absoliutinis palyginamųjų skaičių didumas ŠAA I 1939: 99

Absoliutinis skaičiaus didumas ŠAA I 1939: 104

Absoliutinis skirtumas BAT 1919: 14 Absoliutis skaičius JPT 1919: 18

ŠAA I 1939: 66 Absoliutus didumas MAA II 1939: 4 Absoliutus dydis MAA II 1939: 53 Absoliutus skaičius BAT 1919: 42

MAA II 1939: 53 Aksioma BAT 1919: 29

MG I 1937: 12 ŠG 1923: 5 ŠG I 1938: 58

Algebra ŠAA I 1939: 79 ŠEA 1923: 8

Algebrinė lygybė ŠAA II 1939: 51 Algebrinė suma BAT 1919: 17 ŠG III 1939: 9 Algebrinis skaičius ŠAA I 1939: 78 Algebrinis veiksmas ŠAA III 1939: 115 Algebros dėsnis ŠEA 1923: 5 Algebros reiškinys ŠAA I 1939: 79

ŠEA 1923: 8 Algebros trupmena ŠAA I 1939: 175 Analizinė funkcija ŠAA II 1939: 22; sin.

matematinė funkcija

119

Antrinis kampas MG I 1937: 34 Antroji lygybės dalis BAT 1919: 29; sin.

dešinioji lygybės dalis, dešinioji lygybės pusė

Antroji nelygybės dalis BAT 1919: 29; sin. dešinioji nelygybės dalis, dešinioji nelygybės pusė

Antroji atskiroji sandauga MAT 1922: 26 Antrojo laipsnio šaknis BAT 1919: 20 Antrojo laipsnio trinaris ŠAA III 1939: 119 Antrojo matavimo vienanaris ŠAA I 1939: 110 Apatinė pagrindinė MG I 1937: 112 Apatinis rėžis MAA II 1939: 122 Apatinis ritinio pagrindas BJM 1921: 88 Apatinis trapecijos pagrindas ŠG 1923: 63

ŠG I 1938: 88 Apgręžtas santykis MAT 1922: 107; sin.

apverstas santykis, atverstinis santikis, atvirkščias santykis, atvirkštinis santykis

Apibrėžimas MAT 1922: 11; sin. nusakymas Apibrėžtas keturkampis MG II 1938: 76; sin.

apibrėžtinis keturkampis Apibrėžtasis kampas ŠG II 1938: 28; sin.

apibrėžtinis kampas Apibrėžtasis daugiakampis MG II 1938: 134;

sin. apibrėžtinis daugiakampis Apibrėžtasis tobulas daugiakampis JPT 1919:

108 Apibrėžtinė figūra BJM 1921: 57

ŠG II 1938: 124 Apibrėžtinio apskritimo centras MG III 1938:

62 Apibrėžtinio apskritimo spindulys KG 1940: 98 Apibrėžtinis apskritimas BJM 1921: 61

KG 1940: 94 Apibrėžtinis daugiakampis BJM 1921: 62

KG 1940: 94 MG III 1938: 61

ŠG II 1938: 124 ŠG III 1939: 15; sin. apibrėžtasis

daugiakampis Apibrėžtinis kampas KG 1939: 50 MG II 1938: 62 ŠG II 1938: 28; sin. apibrėžtasis

kampas Apibrėžtinis keturkampis MG III 1938: 65

ŠG II 1938: 129; sin. apibrėžtasis keturkampis

Apibrėžtinis kvadratas BJM 1921: 63 Apibrėžtinis skaičius ŠAA I 1939: 77; sin.

konkretus skaičius, vienareikšmis skaičius

Apibrėžtinis trikampis KG 1940: 94 MG III 1938: 62 Apibrėžtojo didumo dydis ŠG 1923: 10

Apytikrė atimtis MAT 1922: 99 Apytikrė dalyba MAT 1922: 100 Apytikrė sudėtis MAT 1922: 98 Apytikrės dalybos gavinys ŠG III 1939: 6 Apytikrės lygybės ženklas KG 1938: 12 Apytikris dalmuo BA 1921: 51; sin. netikslus

dalmuo Apytikris didumas ŠG III 1939: 18 Apytikris gavinys MAA I 1940: 140 Apytikris ilgis ŠG II 1938: 39 Apytikris skaičiavimas MAT 1922: 98

ŠAA III 1939: 34 Apytikris skaičius KG 1940: 79 MAA I 1940: 19

ŠAA I 1939: 15 ŠAA I 1939: 73 ŠAA III 1939: 33; sin. artutinis skaičius, bedaiktis skaičius, nevardinis skaičius, nevardintas skaičius

Apotema ŠG II 1938: 138; sin. mažasis spindulys

Apotemė KG 1940: 105; sin. mažasis spindulys Apotėmė BJM 1921: 60; sin. mažasis spindulys Aprėžtas apskritimas KG 1938: 19

KG 1939: 30; sin. nustatytas apskritimas, žinomas apskritimas

Aprėžtas dydis ŠG I 1938: 10 Apskrietinis apskritimas BJM 1921: 58 Apskritimas BJM 1921: 51

KG 1938: 17 KG 1939: 30 KG 1940: 7 MAA II 1939: 149 MG I 1937: 11 MG II 1938: 3 ŠG 1923: 43 ŠG I 1938: 15 ŠG II 1938: 17 ŠG III 1939: 3; sin. ratlankis

Apskritimo centras BJM 1921: 51 MAA II 1939: 149 MG I 1937: 25 MG II 1938: 44 KG 1938: 18 KG 1939: 30 KG 1940: 55 ŠG 1923: 43 ŠG II 1938: 18

Apskritimo diametras BJM 1921: 67; sin. apskritimo skersmuo, ratlankio diametras

Apskritimo ilgis BA 1921: 50 BJM 1921: 69 MAA II 1939: 17 ŠAA II 1939: 20 ŠG III 1939: 3; sin. ratlankio ilgis

120

Apskritimo kirtėja KG 1939: 40 KG 1940: 58

MG II 1938: 47 MG III 1938: 56 ŠG II 1938: 17

Apskritimo lankas MG I 1937: 26 MG II 1938: 49 ŠG 1923: 43 ŠG II 1938: 114

Apskritimo liečiamoji ŠG 1923: 72; sin. apskritimo lietėja

Apskritimo lietėja KG 1939: 30 MG II 1938: 51

ŠG II 1938: 17; sin. apskritimo liečiamoji

Apskritimo skersmuo KG 1939: 30 MG II 1938: 48 ŠG 1923: 74 ŠG III 1939: 5; sin. apskritimo diametras, ratlankio diametras

Apskritimo spindulio ilgis ŠG II 1938: 149 Apskritimo spindulys KG 1938: 18

KG 1939: 48 KG 1940: 56 MAA II 1939: 149 MG I 1937: 25 MG II 1938: 48 MG III 1938: 57 ŠAA II 1939: 20 ŠG 1923: 43 ŠG I 1938: 15 ŠG III 1939: 15

Apskritimo styga BJM 1921: 53 KG 1939: 30 MG I 1937: 26 MG III 1938: 61 ŠG II 1938: 24 ŠG III 1939: 5

Aptiekos svoris MAT 1922: 47 Apvalus skaičius MAA I 1940: 19 Apvalusis skaičius MAA I 1940: 17

MAA III 1940: 6 ŠAA I 1939: 15

Apverstas santykis MAT 1922: 107; sin. apgręžtas santykis, atverstinis santikis, atvirkščias santykis, atvirkštinis santykis

Arabinis skaitmuo MAT 1922: 10 Aras BJM 1921: 44

MAT 1922: 49 Argumentas JPT 1919: 127

KG 1940: 64 MAA II 1939: 46 MAA III 1940: 7 MG III 1938: 28 ŠAA II 1939: 20

ŠAA III 1939: 83 ŠG II 1938: 86

Argumento prieaugis ŠAA II 1939: 31 Argumento reikšmė MAA II 1939: 70

MAA III 1940: 65 ŠAA III 1939: 87

Aritmetika MAA I 1940: 11 MAT 1922: 5

Aritmetikos reiškinys ŠAA I 1939: 20 ŠAA II 1939: 51

ŠEA 1923: 5 Aritmetikos veiksmas BAT 1919: 5

MAA I 1940: 40 MAA II 1939: 6 MAT 1922: 12 ŠAA I 1939: 20

Aritmetinė progresija ŠAA II 1939: 8 Aritmetinė proporcija ŠAA II 1939: 4 Aritmetinė reikšmė MAA III 1940: 62

ŠAA III 1939: 23 Aritmetinė suma BAT 1919: 17 Aritmetinė šaknies reikšmė ŠAA III 1939: 10 Aritmetinio santykio narys ŠAA II 1939: 4 Aritmetinis santykis MAA II 1939: 12

MAT 1922: 103 ŠAA II 1939: 4

Aritmetinis skaičius BAT 1919: 17; sin. atskirasis skaičius

Aritmetinis vidurkis MAA II 1939: 9 MG III 1938: 54 ŠAA II 1939: 5

Arktangenso eilė JPT 1919: 131 Aršinas BA 1921: 77

BAT 1919: 114 DAV 1910: 15 MAT 1922: 44

Artutinis skaičius ŠAA I 1939: 73; sin. apytikris skaičius, bedaiktis skaičius, nevardinis skaičius, nevardintas skaičius

Artutinumo paklaida ŠAA I 1939: 73 Ašinė simetrija KG 1938: 47 MG I 1937: 57

ŠG I 1938: 37 Ašis KG 1938: 47 MG I 1937: 57

ŠG I 1938: 37 Atėminys BAT 1919: 5

MAA I 1940: 63 MAA II 1939: 133 MAT 1922: 15 ŠAA I 1939: 20 ŠAA II 1939: 4 ŠEA 1923: 30

Atimstymas DAV 1910: 3

121

DAV 1911: 11; sin. atimtis, atskaitymas

Atimties būdas MAA II 1939: 132 ŠAA II 1939: 93

Atimties tikrinimas MAT 1922: 16 Atimties veiksmas ŠAA I 1939: 20 Atimties ženklas ŠAA I 1939: 20

BAT 1919: 12 Atimtis BA 1921: 72

BAT 1919: 11 MAA I 1940: 41 MAA II 1939: 28 MAA III 1940: 12 MAT 1922: 14 ŠAA I 1939: 20 ŠAA II 1939: 93 ŠEA 1923: 7 ŠG I 1938: 12; sin. atimstymas, atskaitymas

Atitinkamas santykio narys MAA II 1939: 28 Atitinkamieji kampai KG 1938: 73

KG 1940: 14 ŠG I 1938: 71

Atitinkamos kraštinės ŠG I 1938: 35 ŠG II 1938: 49

Atkarpa BA 1921: 4 BJM 1921: 23 KG 1938: 10 KG 1939: 5 KG 1940: 5 MAA I 1940: 11 MAA II 1939: 32 MG I 1937: 17 MG III 1938: 21 ŠAA I 1939: 8 ŠAA II 1939: 26 ŠEA 1923: 27 ŠG I 1938: 10; sin. atrėžas

Atkarpos galas KG 1938: 10 ŠG 1923: 10

Atkarpos ilgis KG 1938: 12 KG 1940: 6

MG I 1937: 18 ŠAA III 1939: 127

Atkarpos matavimas KG 1940: 5 Atkarpos vidurys ŠG 1923: 41 Atkarpų atimtis ŠG I 1938: 12 Atkarpų dalyba KG 1938: 14

ŠG I 1938: 12; sin. atkarpų dalijimas Atkarpų dalijimas KG 1938: 78; sin. atkarpų

dalyba Atkarpų daugyba ŠG I 1938: 12 Atkarpų lygybė ŠG 1923: 10 Atkarpų lyginimas KG 1938: 13

ŠG I 1938: 10 Atkarpų nelygybė ŠG 1923: 10

Atkarpų proporcingumas ŠG II 1938: 41 Atkarpų santykis KG 1940: 5

ŠG II 1938: 39 Atkarpų sudėtis ŠG I 1938: 11 Atkarpų sutapimas ŠG I 1938: 39 Atrėžas JPT 1919: 28; sin. atkarpa Atsikartojamasis narys MAT 1922: 105 Atskaitymas DAV 1911: 3; sin. atimstymas,

atimtis Atskira funkcijos reikšmė MAA II 1939: 64 Atskiras uždavinio sprendimas ŠEA 1923: 8 Atskirasis skaičius BAT 1919: 5; sin.

aritmetinis skaičius Atskiroji sandauga BAT 1919: 49 Atskliautimas BAT 1919: 24 Atverstinė trigonometriška funkcija JPT 1919:

24 Atverstinis santikis JPT 1919: 15; sin.

apgręžtas santykis, apverstas santykis, atvirkščias santykis, atvirkštinis santykis

Atvira laužtė MG I 1937: 18 Atvirkščiai proporcingi dydžiai MAA I 1940:

127 MAA II 1939: 45 MAT 1922: 109 ŠAA I 1939: 60

Atvirkščias santykis MAT 1922: 107; sin. apgręžtas santykis, apverstas santykis, atverstinis santikis, atvirkštinis santykis

Atvirkščioji trigonometriškoji funkcija JPT 1919: 47

Atvirkštinė teorema KG 1940: 10 MG I 1937: 82

MG II 1938: 5 ŠG I 1938: 59 ŠG II 1938: 22

Atvirkštinė teorėma ŠG 1923: 5; sin. priešinga teorėma

Atvirkštinė tiekybė ŠAA II 1939: 168 Atvirkštinė trupmena MAA I 1940: 95 Atvirkštinis dėsnis ŠAA II 1939: 9

ŠAA III 1939: 118 Atvirkštinis santykis MAA II 1939: 17; sin.

apgręžtas santykis, apverstas santykis, atverstinis santikis, atvirkščias santykis

Atvirkštinis veiksmas MAA I 1940: 41 MAT 1922: 17 ŠAA III 1939: 21; sin. priešingas veiksmas

Augštis DAV 1910: 17 DAV 1911: 14 JPT 1919: 94

Aukščiausias sandaugos narys ŠAA I 1939: 144

122

Aukštesniojo skyriaus vienetas MAT 1922: 10 Aukštesnysis narys BAT 1919: 48 Aukštinė BJM 1921: 3

KG 1938: 45 KG 1939: 10 KG 1940: 31 ŠG III 1939: 25

Aukštis BJM 1921: 3 KG 1938: 5 KG 1940: 21 MAA I 1940: 22 MAA II 1939: 17 MAT 1922: 47 MG I 1937: 4 MG II 1938: 12 ŠEA 1923: 19 ŠG 1923: 3 ŠG I 1938: 3

Aukštumas BJM 1921: 3 KG 1940: 21 MAA I 1940: 22 MAT 1922: 47 MG I 1937: 4 ŠEA 1923: 19

B Baigtinė dešimtainė trupmena BA 1921: 83

MAA III 1940: 49 Baigtinė tiekybė ŠAA II 1939: 177 Baigtinė trupmena MAA I 1940: 97

MAT 1922: 93 ŠG III 1939: 6

Baigtinis dydis ŠG III 1939: 10 Baigtinis skaičius ŠG III 1939: 10 Bedaiktis skaičius MAT 1922: 5; sin. apytikslis

skaičius, artutinis skaičius, nevardinis skaičius, nevardintas skaičius

Begalybė KG 1940: 71 Begalinė didybė KG 1940: 71

ŠG III 1939: 10 Begalinė natūrinė skaičių seka ŠAA I 1939: 96 Begalinė skaičių eilė ŠEA 1923: 34 Begalinė skaičių seka ŠAA I 1939: 6 Begalinės tiesiosios linija ŠG 1923: 9 Begalinė tiesė ŠG I 1938: 9 Begalinė tiesioji ŠG 1923: 66 Begalinis dydis ŠG I 1938: 10 Bendracentris apskritimas MG II 1938: 52 Bendramatės atkarpos KG 1940: 5

MG II 1938: 78 ŠG II 1938: 37

Bendrarodiklės trupmenos MAA III 1940: 67 Bendras daliklis BA 1921: 14

BAT 1919: 71 Bendras daugiklis ŠAA II 1939: 59

Bendras didžiausias daliklis BAT 1919: 78 MAA I 1940: 35 ŠAA I 1939: 13 ŠAA II 1939: 150 BAT 1919: 78

Bendras didžiausias daugiklis BAT 1919: 72 Bendras didžiausiasis daugiklis BAT 1919: 72 Bendrasis apskritimų taškas ŠG II 1938: 24 Bendrasis daugiklis MAA II 1939: 86 Bendrasis daliklis MAA II 1939: 6

ŠAA I 1939: 13 Bendrasis didžiausias daliklis BAT 1919: 78

MAA I 1940: 90 Bendrasis didžiausias daugiklis BAT 1919: 72 Bendrasis kartotinis BA 1921: 29

ŠAA III 1939: 37 Bendrasis matas ŠG II 1938: 37 Bendrasis pats didysis daliklis BAT 1919: 71 Bendrasis skaičius BAT 1919: 6 Bendrasis sprendimas ŠEA 1923: 7 Bendrasis sprendinys BAT 1919: 9 Bendrasis vardiklis BAT 1919: 82

MAA II 1939: 5 ŠAA II 1939: 164

Bendrasis visų didžiausias daliklis MAT 1922: 63

Bendrasis visų didžiausis daliklis BA 1921: 22 Bendras mažiausias kartotinis MAA I 1940: 35

MAT 1922: 68 ŠAA I 1939: 22 ŠAA II 1939: 60 ŠAA III 1939: 37

Bendras mažiausiasis kartotinis ŠAA II 1939: 152

Bendras vardiklis MAA III 1940: 67 Bendravardės trupmenos BAT 1919: 81 ŠAA I 1939: 21 ŠAA II 1939: 161; sin.

bendravardiklės trupmenos Bendravardiklės trupmenos BA 1921: 29

BAT 1919: 81 MAA I 1940: 35 MG II 1938: 13 MAT 1922: 75 ŠAA I 1939: 21; sin. bendravardės trupmenos

Bendravardžiai daugiakampiai KG 1940: 105 MG II 1938: 96 MG III 1938: 75

Bendravardžiai skaičiai MAA I 1940: 65 MAT 1922: 113

Bendrinė kvadratinė lygtis MAA III 1940: 165 Bendrinis skaičius MAA I 1940: 40

MAA III 1940: 9 ŠAA I 1939: 77

123

Bendroji lyginio skaičiaus formulė ŠEA 1923: 13

Bendrųjų vieninių daliklių sandauga MAT 1922: 64

Bevardis skaičius MAA I 1940: 49 MAA II 1939: 13

Bezout’o teorėma BAT 1919: 68 Bikvadratinė kreivė MAA II 1939: 212 Bilijonų luomas ŠAA I 1939: 3 Binomas ŠAA I 1939: 110; sin. dvinaris Biralų matai MAT 1922: 47; sin. biralų saikai Biralų saikai MAT 1922: 47; sin. biralų matai Birkavas MAT 1922: 47 Bisektrisė KG 1938: 46, ŠG 1923: 15; sin.

pusiaukampinė Bosas MAT 1922: 47 Brėžiamoji geometrija ŠG III 1939: 67; sin.

projekcinė geometrija Brėžimo būdas MAA II 1939: 130 Brėžimo linija JPT 1919: 7 Brėžinys ŠEA 1923: 27 Briauna MAT 1922: 46

ŠG 1923: 7 Briaunainis BJM 1921: 76

MG I 1937: 8 Briaunos linija KG 1938: 6 Bukakampis KG 1938: 43; sin. bukakampis

trikampis, bukas trikampis, bukasis trikampis, bukinis trikampis

Bukakampis trikampis KG 1940: 92 ŠG 1923: 25

ŠG I 1938: 36; sin. bukakampis, bukas trikampis, bukasis trikampis, bukinis trikampis

Bukasis kampas KG 1940: 82 MG I 1937: 35

MG II 1938: 8 MG III 1938: 42 ŠG III 1939: 75

Bukasis trikampis MG I 1937: 51 ŠG I 1938: 36 ŠG 1923: 25; sin. bukakampis,

bukakampis trikampis, bukas trikampis, bukinis trikampis

Bukas kampas BJM 1921: 7 KG 1938: 23 KG 1940: 82 MG I 1937: 34 MG III 1938: 40 ŠG 1923: 17 ŠG I 1938: 23 ŠG III 1939: 75

Bukas trikampis MG II 1938: 4; sin. bukakampis, bukakampis trikampis, bukasis trikampis,bukinis trikampis

Bukinis trikampis BJM 1921: 6; sin. bukakampis, bukakampis trikampis, bukas trikampis, bukasis trikampis

C Centigramas MAA I 1940: 17

MAT 1922: 49 Centilitras MAA I 1940: 17 Centimetras BA 1921: 58

BJM 1921: 9 JPT 1919: 125 KG 1938: 12 KG 1939: 22 MAA I 1940: 16 MAT 1922: 49 MG I 1937: 17 MG II 1938: 10 ŠAA I 1939: 17 ŠAA II 1939: 25 ŠAA III 1939: 85 ŠG 1923: 10 ŠG I 1938: 10 ŠG II 1938: 63

Centralis kampas JPT 1919: 11; sin. centrinis kampas, centro kampas

Centras BJM 1921: 52 ŠG I 1938: 15

Centrinė projekcija ŠG III 1939: 68 Centrinis kampas BJM 1921: 54; sin. centralis

kampas, centro kampas KG 1938: 24 KG 1939: 37 KG 1940: 105 MG I 1937: 35 MG III 1938: 93 ŠG I 1938: 17 ŠG II 1938: 28 ŠG III 1939: 4

Centro kampas KG 1940: 112 MG I 1937: 36

ŠG II 1938: 104; sin. centralis kampas, centrinis kampas

Centrų linija MG II 1938: 52 KG 1939: 35 ŠG II 1938: 23

Chorda BJM 1921: 52 JPT 1919: 61 ŠG 1923: 66; sin. styga

Cifra BAT 1919: 9; sin. skaitmuo Cilinderis BJM 1921: 88; sin. ritinys Cilindriškas paviršius BJM 1921: 88; sin.

ritininis paviršius Cirkelis KG 1938: 51

ŠG 1923: 10; sin. skriestuvas Colis BA 1921: 77

BJM 1921: 36

124

DAV 1910: 24 DAV 1911: 15 MAT 1922: 44 ŠG 1923: 10

D Daiktinis skaičius MAT 1922: 5

ŠAA I 1939: 6; sin. vardinis skaičius, vardintas skaičius

Dalyba BA 1921: 13 KG 1938: 14 MAA I 1940: 41 MAA III 1938: 15 MAT 1922: 29 ŠAA I 1939: 31 ŠAA III 1939: 9 ŠEA 1923: 7 ŠG I: 1938: 12 ŠG III 1939: 6; sin. dalijimas, dalymas, dalinėjimas

Dalyba be liekanos ŠAA I 1939: 166; sin. galimoji dalyba

Dalyba su liekana ŠAA I 1939: 34; sin. dalijimas su liekana

Dalybos gavinys ŠAA I 1939: 7 Dalybos suma MAT 1922: 129 Dalybos veiksmas KG 1938: 29 Dalybos ženklas BAT 1919: 17

MAA II 1939: 13 MAT 1922: 30 ŠAA I 1939: 33

Dalijamasis BA 1921: 52 BAT 1919: 16 KG 1938: 14 MAA I 1940: 41 MAA III 1940: 15 MAT 1922: 29 ŠAA I 1939: 7 ŠAA III 1939: 9 ŠEA 1923: 7 ŠG I 1938: 12 ŠG III 1939: 6; sin. dalinys

Dalijimas BA 1921: 27 BAT 1919: 65 DAV 1910: 4 DAV 1911: 9 ŠAA I 1939: 157; sin. dalyba, dalymas, dalinėjimas

Dalijimas su liekana DAV 1910: 23; sin. dalyba su liekana

Daliklis BA 1921: 13 BAT 1919: 17 MAA I 1940: 72 MAA II 1939: 5 MAT 1922: 29

ŠAA I 1939: 6 ŠAA II 1939: 7 ŠAA III 1939: 25 ŠAA III 1939: 6 ŠEA 1923: 38; sin. dalytojas

Dalymas JPT 1919: 74; sin. dalyba, dalijimas, dalinėjimas

Dalymo teorema JPT 1919: 45 Dalinėjimas MAT 1922: 64 Dalinėjimas paeiliui MAT 1922: 64 Dalinga tiekybė BAT 1919: 71; sin. dali

tiekybė Dalinys BA 1921: 29

BAT 1919: 16 DAV 1910: 27

JPT 1919: 53 KG 1938: 14 MAA I 1940: 41 MAA II 1939: 14 MAA III 1940: 15 MAT 1922: 29 ŠAA I 1939: 7 ŠAA II 1939: 7 ŠAA III 1939: 9 ŠEA 1923: 7 ŠG I 1938: 12 ŠG III 1939: 6; sin. dalijamasis

Dali tiekybė BAT 1919: 7; sin. dalinga tiekybė Dalytojas DAV 1910: 27; sin. daliklis Dalmens dydis MAT 1922: 30 Dalmens kitimas MAA I 1940: 76 Dalmuo BA 1921: 8

BAT 1919: 17 KG 1940: 6 MAA I 1940: 72 MAA II 1939: 9 MAA III 1940: 4 MG III 1938: 13 ŠAA I 1939: 7 ŠAA II 1939: 7 ŠAA III 1939: 25 ŠEA 1923: 8 ŠG 1923: 11 ŠG I 1938: 13

Dalumas BA 1921: 13 MAT 1922: 55

Dalumo požymis MAT 1922: 57; sin. dalumo žymė

Dalumo žymė MAT 1922: 57; sin. dalumo požymis

Dalusis skaičius BA 1921: 14 MAA I 1940: 89 MAT 1922: 60 ŠAA I 1939: 6

Darytinė proporcija MAA II 1939: 28 Darytinis vienetas MAT 1922: 8

125

Daugiakampė piramidė BJM 1921: 87 Daugiakampė prizmė BJM 1921: 82 Daugiakampio diagonalė ŠG 1923: 24; sin.

daugiakampio įstrižainė Daugiakampio centras BJM 1921: 60

ŠG II 1938: 139 Daugiakampio didysis spindulys ŠG II 1938:

137 ŠG III 1939: 14

Daugiakampio įstrižainė MG I 1937: 50 ŠAA III 1939: 126 ŠG 1923: 24 ŠG II 1938: 10; sin. daugiakampio diagonalė

Daugiakampio kampas KG 1938: 39 KG 1940: 8

MG I 1937: 49 MG II 1938: 4 ŠG 1923: 23 ŠG I 1938: 79

Daugiakampio kraštinė KG 1938: 39 KG 1940: 8 MG I 1937: 49 ŠAA III 1939: 126 ŠG 1923: 23 ŠG I 1938: 60 ŠG III 1939: 4

Daugiakampio mažasis spindulys ŠG III 1939: 14

Daugiakampio perimetras MG I 1937: 50 Daugiakampio plotas BJM 1921: 50

KG 1939: 15 KG 1940: 26 ŠG II 1938: 10

Daugiakampio priekampis KG 1938: 42 MG I 1937: 73

MG III 1938: 93 Daugiakampio viršūnė

KG 1938: 39 KG 1939: 15 KG 1940: 27

MG I 1937: 49 ŠAA III 1939: 126 ŠG 1923: 23 ŠG I 1938: 34 ŠG II 1938: 10

Daugiakampis BJM 1921: 5 JPT 1919: 7 KG 1938: 39 KG 1939: 6 KG 1940: 7 MG I 1937: 49 MG II 1938: 4 ŠG 1923: 23 ŠG I 1938: 5

Daugiakampių panašumas MG II 1938: 78

Daugianarė algebros tiekybė BAT 1919: 26 Daugianarė trupmena BAT 1919: 27 Daugianario dalijimas ŠAA I 1939: 160 Daugianario dauginimas ŠAA I 1939: 138 Daugianario kėlimas kvadratu ŠAA III 1939: 6 Daugianario kvadratas ŠAA III 1939: 7 Daugianario laipsnis ŠAA I 1939: 112 Daugianario narys BAT 1919: 26

MAA I 1940: 104 MAA II 1939: 169 ŠAA I 1939: 110 ŠAA III 1939: 7

Daugianario skaidymas dauginamaisiais ŠAA II 1939: 141

Daugianaris BAT 1919: 26 MAA I 1940: 104 MAA II 1939: 88 MAA III 1940: 13 ŠAA I 1939: 109 ŠAA II 1939: 11

Daugianarių atimtis MAA I 1940: 157 ŠAA I 1939: 119

Daugianarių sudėtis MAA I 1940: 157 ŠAA I 1939: 118

Daugiareikšmė funkcija MAA III 1940: 65 Daugiasienio kampo siena ŠG III 1939: 61 Daugiasienio kampo viršūnė ŠG III 1939: 61 Daugiasienis ŠG III 1939: 61 Daugiasienis kampas ŠG III 1939: 60 Daugiaskaitė proporcingųjų dydžių taisyklė

MAT 1922: 113 Daugiaženklis daliklis MAT 1922: 32 Daugiaženklis skaičius JPT 1919: 86

MAA I 1940: 14 MAA III 1940: 44 MAT 1922: 7 MG III 1938: 30

Daugyba BA 1921: 42 BAT 1919: 16 MAA I 1940: 41 MAA III 1940: 13 MAT 1922: 21 ŠAA I 1939: 31 ŠAA II 1939: 97 ŠAA III 1939: 9 ŠEA 1923: 7 ŠG 1923: 11 ŠG I 1938: 12; sin. dauginimas

Daugyba daugianario iš vienanario MAA I 1940: 167

Daugybos abėcėlė MAT 1922: 23 ŠAA III 1939: 13; sin. daugybos

lentelė, dauginimo lentelė Daugybos jungimo dėsnis ŠAA I 1939: 39 Daugybos lentelė MAA I 1940: 48; sin.

daugybos abėcėlė, dauginimo lentelė

126

Daugybos paprastinimas MAT 1922: 39 Daugybos perstatomumo dėsnis ŠAA I 1939:

39 Daugybos veiksmas KG 1938: 29 MAA I 1940: 48

ŠAA I 1939: 33 ŠAA II 1939: 30

Daugybos ženklas BAT 1919: 17 ŠEA 1923: 11 Daugiklio kėlimas už skliaustų ŠAA II 1939:

141 Daugiklis BJM 1921: 82

JPT 1919: 128 MAA I 1940: 48 MAA II 1939: 5 MG I 1937: 21 MAT 1922: 21 ŠAA I 1939: 7 ŠEA 1923: 11 ŠG I 1938: 12 ŠG III 1939: 23; sin. dauginamasis, dauginys, daugmuo

Dauginamasis BA 1921: 16 BAT 1919: 17 MAA I 1940: 48 MAA II 1939: 21 MAA III 1940: 3 MAT 1922: 21 ŠAA I 1939: 7 ŠAA II 1939: 3 ŠAA III 1939: 4; sin. daugiklis, dauginys, daugmuo

Dauginamasis veiksnys MAT 1922: 22 Dauginamųjų perstatymas MAT 1922: 22 Dauginimas BA 1921: 29

DAV 1910: 4 DAV 1911: 8 JPT 1919: 74 MAT 1922: 24; sin. daugyba

Dauginimas iš trupmenos MAT 1922: 79 Dauginimo lentelė MAT 1922: 23; sin.

daugybos abėcėlė, daugybos lentelė Dauginys ŠAA I 1939: 31; sin. daugiklis,

dauginamasis, daugmuo Daugmuo BA 1921: 18

BAT 1919: 41 MAT 1922: 21 MAA I 1940: 48 ŠEA 1923: 36; sin. daugiklis, dauginamasis, dauginys

Davinys ŠG 1923: 5 BAT 1919: 7

Decigramas MAA I 1940: 17 MAT 1922: 49

Decilitras MAA I 1940: 17 Decimetras BA 1921: 82

MAA I 1940: 16 MAT 1922: 49

Dedamieji MAT 1922: 12; sin. dėmens Dėjinys MAT 1922: 11

BAT 1919: 31; sin. suma Dekagramas MAA I 1940: 17

MAT 1922: 49 Dekalitras MAA I 1940: 15 Dekametras MAA I 1940: 16

MAT 1922: 49 Dekartinė koordinata JPT 1919: 121 Dėmens MAT 1922: 12; sin. dedamieji Dėmenų jungimo dėsnis ŠAA I 1939: 24 Dėmenų perstatomumo dėsnis ŠAA I 1939: 24 Dėmenų suma MAT 1922: 15

ŠAA I 1939: 20 Dėmuo BA 1921: 42

BAT 1919: 16 KG 1940: 24 MAA I 1940: 41 MAA II 1939: 9 MAT 1922: 25 MG I 1937: 21 ŠAA II 1939: 21 ŠAA III 1939: 4

Dėsnis BJM 1921: 33 KG 1938: 8; sin. dėstė

Destė MAT 1922: 47; sin. dėsnis Dėstymo teorema JPT 1919: 40 Dešimtainė matų sistema MAA I 1940: 15 Dešimtainė numeracija MAT 1922: 10 Dešimtainė sistema ŠAA I 1939: 4 Dešimtainė skaičiavimo sistema ŠAA I 1939: 4 Dešimtainė skaičiuotė ŠAA I 1939: 3 Dešimtainės trupmenos dauginimas MAT

1922: 89 Dešimtainės trupmenos reikšmė MAT 1922: 89 Dešimtainė trupmena BA 1921: 63

MAA I 1940: 36 MAA III 1940: 36 MAT 1922: 87 ŠAA I 1939: 14 ŠAA III 1939: 27

Dešimtainis skaičius ŠAA I 1939: 15 Dešimtainių trupmenų dalyba ŠAA I 1939: 34 Dešimtinis skaitmuo JPT 1919: 62 Dešimtis DAV 1911: 20 Dešinioji lygybės dalis BAT 1919: 29; sin.

antroji lygybės dalis, dešinioji lygybės pusė

Dešinioji lygybės pusė ŠAA I 1939: 81 ŠAA II 1939: 51 ŠG II 1938: 130; sin. antroji lygybės dalis, dešinioji lygybės dalis

127

Dešinioji nelygybės dalis BAT 1919: 29; sin. antroji nelygybės dalis, dešinioji nelygybės pusė

Dešinioji nelygybės pusė ŠAA II 1939: 136; sin. antroji nelygybės dalis, dešinioji nelygybės dalis

Determinantė MAA II 1939: 135 Diagonalė BJM 1921: 3 ŠG 1923: 24; sin. įstrižainė Diagrama MAA I 1940: 22; sin. geometriškas

vaizdas Diametras BJM 1921: 89

JPT 1919: 18; sin. skersinys, skersis, skersmuo

Diametro ilgis BJM 1921: 70 Didieji skliaustai ŠAA I 1939: 51 ŠEA 1923: 20; sin. riestiniai skliaustai Dydis BAT 1919: 6 JPT 1919: 8

KG 1940: 6 MAA I 1940: 11 MAA II 1939: 31 MAT 1922: 43 MG I 1937: 4 MG III 1938: 31 MG III 1938: 6 ŠAA I 1939: 59 ŠAA II 1939: 20 ŠG 1923: 3 ŠG III 1939: 4

Didysis kampas ŠG 1923: 16 Didysis skritulys BJM 1921: 91 Dydrodis KG 1940: 39; sin. mastas, mastelis,

maštabas, matas Dydžio didumas MAA I 1940: 22 Didžioji elipsio ašis ŠG III 1939: 83 Didžioji trikampio kraštinė ŠG II 1938: 76 Dydžio kitėjimas MAT 1922: 117 Dydžio kitimas MAA II 1939: 35 Dydžio kitimo geometriškas vaizdas MAA II

1939: 35; sin. dydžio kitimo grafiškas vaizdas, grafika

Dydžio kitimo grafiškas vaizdas MAA II 1939: 35; sin. dydžio kitimo geometriškai vaizdas, grafika

Dydžio matas MAT 1922: 43; sin. dydžio vienetas

Dydžio reikšmė ŠAA I 1939: 59 Dydžio skaitinė reikšmė ŠAA I 1939: 59 Dydžio skaitinis didumas MAA I 1940: 22 Dydžio vienetas MAT 1922: 43; sin. dydžio

matas Dydžių pareinamybė ŠAA I 1939: 59 Dydžių proporcingumas MAT 1922: 108 Diskriminantė MAA III 1940: 171 Drachma MAT 1922: 47

Dviguba sandauga ŠAA III 1939: 7 Dvigubas skaičius ŠEA 1923: 13 Dvilypė trupmena MAT 1922: 84 Dvinario skaidymas dauginamaisiais ŠAA II

1939: 141 Dvinaris ŠAA I 1939: 110

ŠAA III 1939: 6; sin. binomas Dvisienio kampo briauna ŠG III 1939: 53 Dvisienio kampo siena ŠG III 1939: 53 Dvisienis kampas ŠG III 1939: 52 Dviženklė šaknis ŠAA III 1939: 13 Dviženklis skaičius BAT 1919: 113 DAV 1910: 21

MAA II 1939: 114 MAT 1922: 7 ŠAA I 1939: 41 ŠAA II 1939: 101 ŠAA III 1939: 12

E Ekscentrinis apskritimas MG II 1938: 52; sin.

ekscentriškas apskritimas Ekscentriškas apskritimas KG 1939: 35; sin.

ekscentrinis apskritimas Elipsė ŠG III 1939: 82 Elipsės centras ŠG III 1939: 82 Elipsės skersmuo ŠG III 1939: 82 Elipsis ŠG III 1939: 82 Empirinė funkcija ŠAA II 1939: 22 Erdvė KG 1938: 5 Erdvės geometrija KG 1938: 8

ŠG III 1939: 27 Erdvinė figūra KG 1938: 8

ŠG III 1939: 27 Erdvinė koordinatė MAA II 1939: 165 Erdvinis kampas MG I 1937: 29 Euklido aksioma ŠG 1923: 49 F Figura JPT 1919: 8 Figūra BJM 1921: 3

JPT 1919: 7 KG 1940: 7 MAA I 1940: 22 MG II 1938: 10 ŠG III 1939: 3

Figuros didumas JPT 1919: 8 Figūros kraštinė BJM 1921: 3

BJM 1921: 4 Figūros perimetras BJM 1921: 4 Figūros plotas BJM 1921: 42

KG 1939: 7 ŠG II 1938: 3

Figūrų panašumas ŠG II 1938: 37

128

Formula BAT 1919: 14 BJM 1921: 11

JPT 1919: 8 Formulė BAT 1919: 7

KG 1939: 10 KG 1940: 50

MAA I 1940: 133 MAA II 1939: 6 MAA III 1940: 159 MG II 1938: 11 MG III 1938: 12 ŠAA I 1939: 82 ŠAA II 1939: 18 ŠAA III 1939: 5 ŠEA 1923: 8 ŠG II 1938: 5 ŠG III 1939: 7

Funkcija JPT 1919: 9 KG 1940: 64 MAA II 1939: 42 MAA III 1940: 5 MG II 1938: 91 MG III 1938: 9 ŠAA II 1939: 18 ŠAA III 1939: 83 ŠG II 1938: 86

Funkcijos argumentas MAA II 1939: 46 ŠAA II 1939: 21 Funkcijos dydis MAA II 1939: 65 Funkcijos didumas MAA II 1939: 69

ŠAA II 1939: 21 Funkcijos didumų lentelė ŠAA II 1939: 22 ŠAA III 1939: 86; sin. funkcijos

reikšmių lentelė Funkcijos geometriškas vaizdas MAA II 1939:

65; sin. funkcijos grafika, funkcijos grafikos, funkcijos grafiškas vaizdas, funkcijos kitimo eigos grafika

Funkcijos grafika ŠAA II 1939: 31 ŠAA III 1939: 86; sin. funkcijos geometriškas vaizdas, funkcijos grafikos, funkcijos grafiškas vaizdas, funkcijos kitimo eigos grafika

Funkcijos grafikos ŠAA II 1939: 18; sin. funkcijos geometriškas vaizdas, funkcijos grafiškas vaizdas, funkcijos kitimo eigos grafika

Funkcijos grafiškas vaizdas MAA II 1939: 65; sin. funkcijos geometriškai vaizdas, funkcijos grafika, funkcijos grafikos, funkcijos kitimo eigos grafika

Funkcijos kitimo eigos grafika ŠAA III 1939: 128; sin. funkcijos geometriškas vaizdas, funkcijos grafika, funkcijos grafikos, funkcijos grafiškas vaizdas

Funkcijos nulinė reikšmė MAA III 1940: 9

Funkcijos nulinė vieta MAA II 1939: 78 Funkcijos pareinamumas MAA II 1939: 75;

sin. funkcinė praeinamybė, funkcionalė pareinamybė

Funkcijos prieaugis ŠAA II 1939: 31 ŠAA III 1939: 85

Funkcijos reikšmė MAA II 1939: 64 MAA III 1940: 65 ŠAA III 1939: 87

Funkcijos reikšmių lentelė ŠAA II 1939: 22; sin. funkcijos didumų lentelė

Funkcijos skaitinė reikšmė ŠAA II 1939: 22 Funkcijos vertė MAA II 1939: 64 Funkcinė pareinamybė ŠAA II 1939: 20

ŠAA III 1939: 83; sin. funkcijos pareinamumas, funkcionalė pareinamybė

Funkcionalė pareinamybė ŠG II 1938: 86; sin. funkcijos pareinamumas, funkcinė pareinamybė

G Galimoji dalyba ŠAA I 1939: 166; sin. dalyba

be liekanos Galutinė BAT 1919: 60; sin. pabaigtinė liekana Gavinys MAA I 1940: 15 MAA II 1939: 9

MAA III 1940: 11 ŠAA I 1939: 156 ŠAA III 1939: 3; sin. išdava

Geometrija MAA II 1939: 23 MAA III 1940: 55 MG III 1938: 54 ŠAA II 1939: 7 ŠG III 1939: 27

Geometrijos figūra ŠG 1923: 4; sin. geometrijos kūnas, geometrinė figūra, geometrinis darinys, geometrinis kūnas, geometriškoji figura

Geometrijos kūnas ŠG 1923: 3; sin. geometrijos figūra, geometrinė figūra, geometrinis darinys, geometrinis kūnas, geometriškoji figura

Geometrijos linija, arba linija ŠG 1923: 3 Geometrijos taškas, arba taškas ŠG 1923: 4 Geometrinė figūra KG 1938: 7

KG 1939: 7 MG I 1937: 10

MG II 1938: 10 ŠG I 1938: 5 ŠG III 1939: 4; sin. geometrijos figūra, geometrijos kūnas, geometrinis darinys, geometrinis kūnas, geometriškoji figura

Geometrinė proporcija MAA II 1939: 18

129

ŠAA II 1939: 7; sin. kartotinė proporcija

Geometrinė savybė MG I 1937: 3 Geometrinės figūros plotas MG II 1938: 10 Geometrinė taškų vieta ŠG 1923: 41

ŠG I 1938: 45 Geometrinio santykio narys ŠAA II 1939: 7 Geometrinio santykio rodiklis ŠAA II 1939: 7 Geometrinio santykio vardiklis ŠAA II 1939: 7 Geometrinis darinys MG I 1937: 10 ŠG I 1938: 5 geometrijos figūra,

geometrijos kūnas, geometrinė figūra, geometrinis kūnas, geometriškoji figura

Geometrinis kūnas KG 1938: 5 MAA I 1940: 22 MAT 1922: 103 MG I 1937: 3 ŠG I 1938: 6 geometrijos figūra, geometrijos kūnas, geometrinė figūra, geometrinis darinys, geometriškoji figura

Geometrinis santykis ŠAA II 1939: 7 Geometrinis taškas MG II 1938: 44

ŠG 1923: 7 Geometrinis vidurinis narys KG 1940: 7; sin.

vidurinis proporcingasis narys Geometrinis vidurkis MAA II 1939: 23

MAA III 1940: 55 MG III 1938: 54 ŠAA II 1939: 7 ŠG III 1939: 27; sin. proporcinis vidurkis

Geometriškas vaizdas MAA I 1940: 22; sin. diagrama

Geometriškoji figura JPT 1919: 7; sin. geometrijos figūra, geometrijos kūnas, geometrinė figūra, geometrinis darinys, geometrinis kūnas

Gylis KG 1938: 5 Gorčius DAV 1910: 15 Gradinis matavimas JPT 1919: 11 Grafika MAA II 1939: 35 ŠAA II 1939: 25

ŠAA III 1939: 86; sin. dydžio kitimo geometriškai vaizdas, dydžio kitimo grafiškas vaizdas

Grafikų nuolinkis ŠAA II 1939: 34 Grafiškas kvadratinių lygčių sprendimas ŠAA

III 1939: 122 Grafiškas lygčių sprendimas ŠAA II 1939: 99 Gramas MAA I 1940: 15

MAA III 1940: 3 MAT 1922: 49

Granas MAT 1922: 47 Gretasienis BJM 1921: 79; sin. paralelepipedas

Gretimosios kraštinės ŠG I 1938: 84 Gretutiniai kampai BJM 1921: 15

KG 1938: 30 KG 1940: 82 MAA II 1939: 17 MG I 1937: 42 MG II 1938: 4 ŠG 1923: 15 ŠG I 1938: 26 ŠG III 1939: 54

Griežtasis skaičius ŠAA I 1939: 73; sin. realinis skaičius, realus skaičius, tikrasis skaičius

Grynoji trupmena MAT 1922: 95 Grynoji perijodinė dešimtainė trupmena MAT

1922: 95 Grynoji perijodinė trupmena MAT 1922: 93 Gulintysis kampas JPT 1919: 83 Gulsčia tiesė KG 1938: 14 Gulsčiasis katetas JPT 1919: 15 Gulsčioji kraštinė ŠG I 1938: 36 Gulsčioji tiesė MAA I 1940: 149

ŠAA II 1939: 24 ŠG II 1938: 70

Gulsčioji tiesės atkarpa MAA I 1940: 23 Gulstinė ašis MAA II 1939: 32 Gulstinė linija ŠG III 1939: 59; sin. horizontalė

linija Gulstinė plokšmė ŠG III 1939: 59; sin.

horizontalė plokšmė Gulstinė tiesė MAA I 1940: 149 H Hektaras BA 1921: 47

BJM 1921: 44 MAT 1922: 49

Hektogramas MAA I 1940: 17 MAT 1922: 49

Hektolitras MAT 1922: 49 Hektometras BJM 1921: 44

MAA I 1940: 16 MAT 1922: 49

Herono formulė MG III 1938: 44 KG 1940: 46

Hiperbolė MAA II 1939: 73 MAA III 1940: 75

Hipotenuzė BJM 1921: 17 JPT 1919: 60

KG 1938: 44 KG 1939: 19 KG 1940: 31 MG I 1937: 52 MG II 1938: 4 MG III 1938: 3 ŠG 1923: 25

130

ŠG I 1938: 36 ŠG II 1938: 55

ŠG III 1939: 4; sin. įžambinė Hipotenūzė KG 1938: 44; sin. įžambinė Horizontalė linija ŠG III 1939: 59; sin. gulstinė

linija Horizontalė plokšmė ŠG III 1939: 59; sin.

gulstinė plokšmė I Įbrėžtasis apskritimas ŠG II 1938: 137; sin.

įbrėžtinis apskritimas Įbrėžtasis daugiakampis KG 1940: 96 MG II 1938: 134 ŠG II 1938: 124; sin. įbrėžtinis

daugiakampis Įbrėžtasis kampas ŠG II 1938: 28; sin.

įbrėžtinis kampas, periferinis kampas Įbrėžtasis ratilas JPT 1919: 88 Įbrėžtinė figūra BJM 1921: 57

ŠG II 1938: 124 Įbrėžtinio apskritimo centras MG III 1938: 63 Įbrėžtinis apskritimas BJM 1921: 61

KG 1940: 94 ŠG II 1938: 137; sin. įbrėžtasis

apskritimas Įbrėžtinis daugiakampis BJM 1921: 62

MG III 1938: 61 KG 1940: 94 ŠG II 1938: 124 ŠG III 1939: 14; sin. įbrėžtasis daugiakampis

Įbrėžtinis kampas KG 1939: 37 KG 1940: 46

MG II 1938: 61 ŠG II 1938: 28; sin. įbrėžtasis kampas,

periferinis kampas Įbrėžtinis keturkampis MG III 1938: 65

ŠG II 1938: 128 Įbrėžtinis kvadratas BJM 1921: 63 Įbrėžtinis trikampis KG 1940: 94

MG III 1938: 62 Įbrėžtojo apskritimo spindulys KG 1940: 98 Įdubęs daugiakampis KG 1938: 39 Įdubi laužtinė ŠG 1923: 23 Įdubus daugiakampis MG I 1937: 49

ŠG 1923: 24 Įdubus keturkampis MG I 1937: 101 Ieškinys ŠG 1923: 5 Ieškomasis dėmuo MAT 1922: 15 Ieškomasis dydis BAT 1919: 5 ŠAA II 1939: 71 Ieškomasis skirtumas MAT 1922: 15 Ilgio matas KG 1940: 5 MAA I 1940: 16

MAT 1922: 44 Ilgis BJM 1921: 4

DAV 1910: 35 DAV 1911: 14 KG 1938: 5 KG 1939: 6 KG 1940: 5 MAA I 1940: 15 MAA II 1939: 12 MAA III 1940: 153 MG I 1937: 4 MG II 1938: 10 MG III 1938: 14 ŠEA 1923: 19 ŠG 1923: 3 ŠG I 1938: 3 ŠG II 1938: 3 ŠG III 1939: 3

Ilgumas ŠG 1923: 10 Iracionalybė MAA III 1940: 79 Iracionalinė tiekybė ŠAA III 1939: 29 Iracionalinė trupmena ŠAA III 1939: 49 Iracionalinis daugianaris ŠAA III 1939: 40 Iracionalinis reiškinys ŠAA III 1939: 55 Iracionalinis skaičius ŠAA III 1939: 30; sin.

neišmatuojamasis skaičius Iracionalinis vienanaris ŠAA III 1939: 50 Iracionalus skaičius MAA III 1940: 51; sin.

neprotingas skaičius Įskliaustasis reiškinys ŠAA II 1939: 143 Įskrietinis apskritimas BJM 1921: 58 Įstrižainė BJM 1921: 3 ŠG I 1938: 34; sin. diagonalė Išdalos MAT 1922: 30; sin. liekana Išdava MAA I 1940: 15; sin. gavinys Iškila laužtinė ŠG 1923: 23 Iškilas daugiakampis KG 1938: 39

ŠG 1923: 24 Iškilus daugiakampis MG I 1937: 49 Iškilus keturkampis MG I 1937: 101 Išlaukė KG 1938: 73

ŠG 1923: 48 Išlaukės priešiniai kampai KG 1938: 73

ŠG 1923: 48 Išlaukės vienašaliai kampai KG 1938: 73

ŠG 1923: 49 Išlaukinis kampas KG 1938: 39 ŠG 1923: 30; sin. priekampis Išlaukinis lietimas ŠG 1923: 77 Išmatuojamasis skaičius ŠG II 1938: 38 Išorinė atkarpa KG 1940: 59 Išorinis kampas BJM 1921: 12 Išorinis trikampio kampas BJM 1921: 12 Išpiova BA 1921: 4

KG 1938: 19 MG I 1937: 26

131

ŠG 1923: 66 ŠG I 1938: 16 ŠG III 1939: 24; sin. sektoris, sektorius

Išreikštinė funkcijos forma MAA II 1939: 48 Išrodymas ŠG 1923: 5 Išsiskėtimo laipsnis ŠG 1923: 12

ŠG III 1939: 53 Ištęstinė darytinė proporcija MAA II 1939: 30 Ištęstinė proporcija MAA II 1939: 30

MAT 1922: 105 Ištęstinis kampas MG I 1937: 32 Ištiestinis kampas MG II 1938: 4

ŠG I 1938: 23 Išvestinė lygybė ŠG II 1938: 104 Išvestinė proporcija ŠAA II 1939: 11

ŠG III 1939: 16 Išvidiniai kryžkryžiniai kampai BJM 1921: 10 Išvidinis kampas BJM 1921: 12 Įvairiakraštė trapecija MG I 1937: 113 Įvairiakraštis trikampis BJM 1921: 6

KG 1938: 43 MG I 1937: 51 ŠG 1923: 25 ŠG I 1938: 35

Įvairiavardė trupmena ŠAA I 1939: 23 Įvairių ženklų nelygybė MAA II 1939: 6 Įvykis ŠEA 1923: 39 Įžambinė BJM 1921: 17

KG 1938: 44 KG 1939: 19 KG 1940: 31 MG I 1937: 52 MG II 1938: 4 MG III 1938: 3 ŠG 1923: 25 ŠG I 1938: 36 ŠG II 1938: 55 ŠG III 1939: 4; sin. hipotenuzė, hipotenūzė

J Jieškomasis kampas JPT 1919: 21 Jungimo dėsnis MAA I 1940: 45

MAA III 1940: 17 K Kairioji lygybės dalis BAT 1919: 29; sin.

kairioji lygybės pusė, pirmoji lygybės dalis

Kairioji lygybės pusė ŠAA I 1939: 81 ŠAA II 1939: 51

ŠG II 1938: 130; sin. kairioji lygybės dalis, pirmoji lygybės dalis

Kairioji nelygybės dalis BAT 1919: 29; sin. kairioji nelygybės pusė, pirmoji nelygybės dalis

Kairioji nelygybės pusė ŠAA II 1939: 136; sin. kairioji nelygybės dalis, pirmoji nelygybės dalis

Kampainis BJM 1921: 55 KG 1938: 34 KG 1939: 51 KG 1940: 70 MG I 1937: 33 ŠG 1923: 17 ŠG I 1938: 29

Kampas BA 1921: 47 BJM 1921: 4 JPT 1919: 7 KG 1938: 17 KG 1939: 5 KG 1940: 5 MAA II 1939: 17 MG I 1937: 29 MG II 1938: 4 MG III 1938: 3 ŠAA II 1939: 34 ŠG 1923: 7 ŠG I 1938: 15 ŠG III 1939: 6

Kampinis koeficientas MAA II 1939: 76 Kampinis laipsnis MG I 1937: 36

ŠG I 1938: 20 Kampinis vienetas JPT 1919: 12 Kampo didumas KG 1938: 23

KG 1940: 64 MG I 1937: 30 ŠG 1923: 13 ŠG I 1938: 17 ŠG II 1938: 92 ŠG III 1939: 52; sin. kampo dydis

Kampo dydis JPT 1919: 9; sin. kampo didumas Kampo koeficientas ŠAA II 1939: 34 Kampo kosekantas KG 1940: 66 Kampo kosinusas KG 1940: 65

ŠG II 1938: 86 Kampo kotangentas KG 1940: 66

ŠG II 1938: 86 Kampo kraštinė KG 1938: 21

KG 1940: 11 MG I 1937: 30

MG II 1938: 5 ŠG I 1938: 17 ŠG III 1939: 80

Kampo kraštinė ŠG 1923: 12; sin. kampo šalinė Kampo laipsnis KG 1938: 27

ŠG III 1939: 57 Kampo mastas JPT 1919: 11 Kampo minutė KG 1938: 27

132

Kampo pusiaukampinė KG 1938: 48 KG 1940: 95 MAA III 1940: 66

MG II 1938: 4 ŠAA II 1939: 34 ŠG II 1938: 125

Kampo sekantas KG 1940: 66 Kampo sekundė KG 1938: 27 Kampo sinusas KG 1940: 65

ŠG II 1938: 86 Kampo šalinė ŠG 1923: 12; sin. kampo kraštinė Kampo tangentas KG 1940: 65

ŠG II 1938: 86 Kampo trisekcija JPT 1919: 46 Kampo viršūnė BJM 1921: 4

KG 1938: 21 KG 1940: 11 MG I 1937: 30 ŠG 1923: 12 ŠG I 1938: 17

Kampų dalymo formula JPT 1919: 40 Kampų dauginimo formula JPT 1919: 40 Kampų dėstymo formula JPT 1919: 40 Kampų imstymo formula JPT 1919: 40 Kampų lygybė ŠG 1923: 13 Kampų lyginimas ŠG I 1938: 17 Kampų nelygybė ŠG 1923: 13 Kampų statymas ŠG II 1938: 87 Kamuolys KG 1938: 5 ŠG I 1938: 4; sin. rutulys Kartis DAV 1910: 19

MAT 1922: 47 Kartotinė proporcija MAA II 1939: 18; sin.

geometrinė proporcija Kartotinis BA 1921: 32

BAT 1919: 79 MAA III 1940: 80 ŠAA I 1939: 7 ŠAA II 1939: 60

Kartotinis geometrinis santykis MAA II 1939: 12; sin. geometrinis santykis

Kartotinis skaičius MAA I 1940: 87 Katetas JPT 1919: 15 Keitimas ŠAA II 1939: 91 Keitimo būdas ŠAA II 1939: 91 Kėlimas MAA I 1940: 61

MAA III 1940: 4 ŠAA I 1939: 43 ŠAA II 1939: 3 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 13

Kėlimas antruoju laipsniu ŠG II 1938: 15; sin. kėlimas kvadratu

Kėlimas į laipsnį MAA I 1940: 61 MAA III 1940: 4; sin. kėlimas laipsniu

Kėlimas kvadratu ŠG II 1938: 15; sin. kėlimas antruoju laipsniu

Kėlimas laipsniu BAT 1919: 16 MAA III 1940: 9 ŠAA I 1939: 43 ŠAA II 1939: 3 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 13; sin. kėlimas į laipsnį

Kertamoji BJM 1921: 52 KG 1940: 9 ŠG 1923: 66 ŠG II 1938: 17; sin. kertė, kirtėja

Kertė MAT 1922: 44; sin. kertamoji, kirtėja Kėstakampis JPT 1919: 29; sin. kėstakampis

trikampis Kėstakampis trikampis JPT 1919: 8; sin.

kėstakampis Kėstas kampas JPT 1919: 83 Keturianario reikšmė ŠEA 1923: 41 Keturianaris ŠAA III 1939: 6 Keturkampė piramidė BJM 1921: 87 Keturkampė prizmė BJM 1921: 79 Keturkampio įstrižainė MAA II 1939: 61

MG I 1937: 101 MG II 1938: 3

Keturkampio kampas BJM 1921: 19 Keturkampio kampų suma BJM 1921: 21 Keturkampio kraštinė BJM 1921: 19

MAA II 1939: 61 ŠG I 1938: 88

Keturkampio plotas ŠAA II 1939: 48 Keturkampio priekampis MG I 1937: 109 Keturkampio viršūnė MAA II 1939: 61 Keturkampis BJM 1921: 4

KG 1938: 39 KG 1940: 29 MG I 1937: 101 MG II 1938: 3 ŠAA II 1939: 48 ŠG 1923: 24 ŠG I 1938: 34

Keturnaris ŠAA II 1939: 146 Ketvirtainis BJM 1921: 19

MAT 1922: 44; sin. kvadratas Ketvirtainis matas KG 1939: 7; sin. kvadratinis

matas Ketvirtainio plotas BJM 1921: 43; sin. kvadrato

plotas Ketvirtasis proporcingas narys MAT 1922: 105 Kibiras MAT 1922: 47 Kilogramas BA 1921: 51

MAA I 1940: 16 MAT 1922: 49 ŠAA I 1939: 59 ŠAA II 1939: 49

133

ŠAA III 1939: 124 Kilometras BA 1921: 77

MAA I 1940: 16 MAA II 1939: 44 MAT 1922: 49 ŠAA I 1939: 87 ŠAA II 1939: 29 ŠEA 1923: 9 ŠG II 1938: 63

Kintamasis dydis MAA II 1939: 31 MAA III 1940: 7 KG 1940: 64 ŠAA II 1939: 18 ŠG III 1939: 3

Kintamasis funkcinis pareinamumas MAA II 1939: 47

Kintamasis skaičius MAA III 1940: 65 ŠG III 1939: 11

Kintamoji tiekybė ŠAA II 1939: 19 Kintamojo dydžio reikšmė ŠG III 1939: 7 Kintamojo dydžio riba ŠG III 1939: 8 Kirtėja MG II 1938: 50

KG 1939: 34 KG 1940: 52 ŠG I 1938: 16 ŠG II 1938: 17; sin. kertamoji, kertė

Kirtėjos kampas MG II 1938: 70 Kirtimo taškas KG 1939: 34; sin. susikirtimo

taškas Koeficientas BAT 1919: 16

JPT 1919: 57 MAA I 1940: 45 MAA II 1939: 67 MAA III 1940: 92 ŠAA I 1939: 85 ŠAA II 1939: 30 ŠAA III 1939: 83 ŠEA 1923: 11

Kofunkcija MG III 1938: 24 Kompleksas ŠAA III 1939: 111; sin.

kompleksinis skaičius, sudėtinis skaičius

Kompleksinis dydis JPT 1919: 127 Kompleksinis skaičius ŠAA III 1939: 111; sin.

kompleksas, sudėtinis skaičius Kompleksinis sujungtinis skaičius ŠAA III

1939: 116 Koncentrinis apskritimas MG I 1937: 26

MG II 1938: 51 ŠG 1923: 79

ŠG II 1938: 27 Koncentriškas apskritimas KG 1939: 35 KG 1940: 56 Kongruentiškos figūros MG I 1937: 63; sin.

lygios figūros

Konkretus skaičius ŠAA I 1939: 77; sin. apibrėžtinis skaičius, vienareikšmis skaičius

Konusas BJM 1921: 76; sin. kūgis Koordinačių ašis MAA III 1940: 66 Koordinačių nulinis taškas MAA II 1939: 52;

sin. koordinačių pradžios taškas Koordinačių pradžios taškas MAA II 1939: 52 ŠAA III 1939: 86; sin. koordinačių

nulinis taškas Koordinata JPT 1919: 121

ŠAA II 1939: 27 Koordinatė MAA II 1939: 53

MG II 1938: 42 Koordinatinė ašis MAA II 1939: 60 Koordinatinės ašys ŠAA II 1939: 28; sin.

koordinatų sistema Koordinatų ašis JPT 1919: 122

MAA II 1939: 51 Koordinatų pradžia JPT 1919: 122

ŠAA II 1939: 28 ŠAA III 1939: 90

Koordinatų sistema ŠAA II 1939: 28 ŠAA III 1939: 86; sin. koordinatinės

ašys Kosekansas JPT 1919: 17

MG III 1938: 9 Kosinas JPT 1919: 17 Kosinusas KG 1940: 65 MG III 1938: 8

ŠG II 1938: 86 Kosinusų formulė KG 1940: 83 Kotangensas JPT 1919: 17 Kotangentas KG 1940: 66 MG III 1938: 9

ŠG II 1938: 86 Kraštinė BA 1921: 47

KG 1938: 10 KG 1939: 10 KG 1940: 8 MAA I 1940: 27 MAA II 1939: 59 MG II 1938: 5 MG III 1938: 3 ŠG 1923: 21 ŠG I 1938: 14 ŠG III 1939: 4 ŠG III 1939: 6

Kraštinės ilgis BJM 1921: 7 KG 1938: 23 ŠAA I 1939: 77 ŠAA II 1939: 21

Kraštinių ilgumas ŠG 1923: 13 Kraštinių proporcingumas KG 1940: 9 Kraštinių suma KG 1940: 24

ŠG 1923: 24; sin. perimetras

134

Kraštutinė kraštinė KG 1938: 31 Kraštutiniai elipsio taškai ŠG III 1939: 82 Kraštutinis narys BAT 1919: 41

MAT 1922: 104 Kraštutinis proporcijos narys KG 1940: 7

MAA II 1939: 19 ŠAA II 1939: 4 ŠG II 1938: 120

Kreivakraštė figūra BJM 1921: 51 KG 1939: 16

Kreivakraštės figūros plotas KG 1939: 16 Kreivas paviršius ŠG 1923: 4 Kreivė KG 1938: 10 MAA II 1939: 35

MAA III 1940: 7 MG I 1937: 11 ŠAA III 1939: 86 ŠG I 1938: 13 ŠG III 1939: 3; sin. kreivoji, kreivoji linija

Kreivės ilgis MG I 1937: 18 Kreivoji JPT 1919: 124; sin. kreivė, kreivoji

linija Kreivoji linija KG 1938: 10

ŠG 1923: 4; sin. kreivė, kreivoji Krypsnis ŠG 1923: 10 Krypties ženklas ŠAA I 1939: 101 Kryžminiai kampai MG I 1937: 44

KG 1938: 34 KG 1940: 21 ŠG 1923: 21 ŠG I 1938: 30 ŠG III 1939: 54

Kubas JPT 1919: 61 Kūbas BAT 1919: 19 BJM 1921: 76

KG 1938: 5 MAA I 1940: 22 MAA III 1940: 4 MAT 1922: 46 ŠAA I 1939: 44 ŠEA 1923: 14 ŠG I 1938: 4; sin. šeštainis

Kūbinė funkcija MAA III 1940: 7 Kūbinė parabolė MAA II 1939: 73 Kūbinė šaknis BAT 1919: 20

MAA I 1940: 100 Kūbinis centimetras BJM 1921: 78 Kūbinis decimetras BJM 1921: 78

MAT 1922: 49 Kūbinis matas MAT 1922: 46 Kūbinis metras BJM 1921: 78

MAT 1922: 49 Kūbinis milimetras BJM 1921: 78 Kūbinis vienetas BJM 1921: 78 Kubiškasis lyginys JPT 1919: 46

Kūbo briauna BJM 1921: 77 MAA I 1940: 61 MG I 1937: 9 ŠG II 1938: 14

Kūbo pagrindas BJM 1921: 77 Kūbo paviršius BJM 1921: 77 Kūbo sienelė MG I 1937: 10 Kūbo šaknis ŠAA II 1939: 3

ŠEA 1923: 18 Kūbo šonas BJM 1921: 77; sin. kūbo šoninė

siena Kūbo šoninė siena BJM 1921: 77; sin. kūbo

šonas Kūbo tūris BJM 1921: 82

MAA I 1940: 61 MAA III 1940: 56 ŠAA I 1939: 44

Kūbo viršūnė MG I 1937: 10 MG I 1937: 9

Kūbų skirtumas ŠEA 1923: 17 Kūgio ašis BJM 1921: 90 Kūgio aukštinė BJM 1921: 90 Kūgio pagrindas MG I 1937: 11 Kūgio paviršius BJM 1921: 90 Kūgio sudaromoji BJM 1921: 90 Kūgio tūris BJM 1921: 90 Kūgio viršūnė BJM 1921: 89 Kūgis BJM 1921: 89

KG 1938: 5 MG I 1937: 8; sin. konusas Kūnas BJM 1921: 76

KG 1938: 5 KG 1939: 7 MG I 1937: 3 ŠAA III 1939: 84 ŠG I 1938: 3

Kūno paviršius BJM 1921: 74 ŠG 1923: 3

Kvadralijonų luomas ŠAA I 1939: 3 Kvadratas BA 1921: 7

BAT 1919: 19 BJM 1921: 19

KG 1938: 84 KG 1939: 19 KG 1940: 7 MAA I 1940: 22 MAA III 1940: 4 MAT 1922: 44 MG I 1937: 109 MG II 1938: 3 ŠAA I 1939: 44 ŠAA II 1939: 3 ŠAA III 1939: 11 ŠEA 1923: 14 ŠG 1923: 62 ŠG I 1938: 5

135

ŠG II 1938: 3; sin. ketvirtainis Kvadratinė funkcija MAA III 1940: 7

ŠAA III 1939: 83 Kvadratinė iracionalybė ŠAA III 1939: 34 Kvadratinė lygtis ŠAA III 1939: 99 Kvadratinė pėda ŠG II 1938: 3 Kvadratinės lygties pavidalas ŠAA III 1939:

100 Kvadratinės šaknies traukimas ŠG II 1938: 15 Kvadratinė šaknis BAT 1919: 20

KG 1939: 22 KG 1940: 68

MAA I 1940: 100 MAA II 1939: 23 ŠAA III 1939: 10 ŠEA 1923: 23

Kvadratinė trinarinė funkcija ŠAA III 1939: 83 Kvadratinis centimetras BJM 1921: 44

KG 1939: 7 MAA I 1940: 28 MAT 1922: 49 MG II 1938: 13 ŠG II 1938: 3

Kvadratinis decimetras BJM 1921: 44 MAT 1922: 49 ŠG II 1938: 3

Kvadratinis matas BJM 1921: 42 KG 1939: 7; sin. ketvirtainis matas Kvadratinis lyginys JPT 1919: 55 Kvadratinis metras KG 1939: 7

MAT 1922: 49 ŠAA I 1939: 63 ŠG II 1938: 3

Kvadratinis milimetras BJM 1921: 44 Kvadratinis skaičius ŠAA III 1939: 11 Kvadratinis vienetas MG II 1938: 10

MAT 1922: 44 ŠG II 1938: 3

Kvadrato plotas BJM 1921: 43; sin. ketvirtainio plotas

Kvadrato aukštinė ŠG II 1938: 5 Kvadrato diagonalė BJM 1921: 24; sin.

kvadrato įstrižainė Kvadrato įstrižainė KG 1938: 84

KG 1940: 5 MAA III 1940: 35

MG I 1937: 109 MG II 1938: 3 MG III 1938: 14 ŠG 1923: 62 ŠG I 1938: 87; sin. kvadrato diagonalė

Kvadrato kampas BJM 1921: 20 KG 1938: 84 ŠG 1923: 62

Kvadrato kraštinė KG 1939: 19 KG 1940: 36

KG 1940: 5 MAA I 1940: 61

MAA II 1939: 46 MAA III 1940: 35 MG II 1938: 15 MG III 1938: 14 ŠAA II 1939: 21 ŠG 1923: 62 ŠG I 1938: 93 ŠG II 1938: 3 ŠG II 1938: 5

Kvadrato pagrindas ŠG II 1938: 5 Kvadrato plotas BA 1921: 7

BJM 1921: 44 MAA I 1940: 61 MAA III 1940: 56 MG II 1938: 11 ŠAA II 1939: 21 ŠG II 1938: 3

Kvadrato šaknis ŠAA II 1939: 3 ŠEA 1923: 18

Kvadratų eilė ŠAA III 1939: 12 ŠG II 1938: 4; sin. kvadratų seka Kvadratų seka ŠAA III 1939: 12; sin. kvadratų

eilė Kvadratų suma ŠEA 1923: 17 Kvorta DAV 1910: 15 L Laipsniavimas MAA I 1940: 41

MAA III 1940: 3 Laipsnio kėlimas MAA I 1940: 100 Laipsnio kėlimas laipsniu ŠAA III 1939: 4 Laipsnio laipsnis MAA II 1939: 207 Laipsnio minutė ŠG I 1938: 20 Laipsnio pagrindas BAT 1919: 19

MAA I 1940: 61 MAA III 1940: 3 ŠAA I 1939: 44 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 14

Laipsnio rodiklis BAT 1919: 19 MAA I 1940: 61 MAA III 1940: 3 ŠAA I 1939: 44 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 14

Laipsnio sekundė ŠG I 1938: 20 Laipsnio ženklas MAA I 1940: 100; sin.

radikalas Laipsnis BAT 1919: 19 BJM 1921: 9

KG 1940: 73 MAA I 1940: 61 MAA II 1939: 64

136

MAA III 1940: 3 MG I 1937: 27 MG III 1938: 20 ŠAA I 1939: 43 ŠAA II 1939: 3 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 14 ŠG I 1938: 20 ŠG III 1939: 21

Laipsniuojamoji tiekybė BAT 1919: 19 Laipsnių linija MG II 1938: 53 Laipsnių suma ŠEA 1923: 17 Laisvasis narys MAA II 1939: 76

MAA III 1940: 141 ŠAA II 1939: 37 ŠAA III 1939: 83

Laisvieji nariai MAA II 1939: 76 MAA III 1940: 141 ŠAA II 1939: 37 ŠAA III 1939: 83

Lankas BJM 1921: 52 JPT 1919: 9 KG 1938: 19 KG 1939: 32 KG 1940: 5 MG I 1937: 26 MG II 1938: 47 MG III 1938: 83 ŠG I 1938: 16 ŠG II 1938: 18 ŠG III 1939: 15

Lankinė minutė MG I 1937: 27; sin. lanko minutė

Lankinis laipsnis MG I 1937: 27; sin. lank laipsnis ŠG I 1938: 20; sin. lanko laipsnis

Lankinis vienetas JPT 1919: 12 Lanko dydis JPT 1919: 24 Lanko funkcija JPT 1919: 9 Lanko ilgis BJM 1921: 70

ŠG III 1939: 21 Lanko laipsnis BJM 1921: 70

KG 1938: 21 KG 1939: 48; sin. lankinis laipsnis

Lanko lietėja KG 1939: 42 Lanko minutė KG 1938: 21

KG 1939: 48 MG I 1937: 27; sin. lankinė sekundė Lanko sekundė KG 1938: 21 Lankų lygybė ŠG 1923: 66 Lankų lyginimas ŠG I 1938: 16 Lankų nelygybė ŠG 1923: 66 Lauko priešiniai kampai ŠG I 1938: 71 Lauko vienašaliai kampai ŠG I 1938: 71 Laužtė MAA I 1940: 150

MAA II 1939: 32

MG I 1937: 17 ŠAA II 1939: 25 ŠAA III 1939: 86 ŠG I 1938: 34; sin. laužtinė, laužtinė linija

Laužtės ilgis MG I 1937: 18 Laužtės kraštinės MG I 1937: 17; sin. laužtinės

kraštinės Laužtinė BJM 1921: 8

KG 1938: 10; sin. laužtė, laužtinė linija

Laužtinė linija BJM 1921: 8 MG I 1937: 17 ŠG 1923: 23 ŠG I 1938: 13; sin. laužtė, laužtinė

Laužtinės kraštinės ŠG 1923: 23; sin. laužtės kraštinės

Laužtinės viršūnė ŠG 1923: 23 Laužtiniai skliaustai BAT 1919: 23 ŠEA 1923: 20; sin. vidutiniai

skliaustai Laužtinis paviršius ŠG I 1938: 4 Laužtinių skliaustų veiksmas MAT 1922: 21 Lema KG 1940: 9 ŠG II 1938: 50; sin. pagalbinė teorema Lenktiniai skliaustai BAT 1919: 23 ŠEA 1923: 20; sin. mažieji skliaustai Lenktinių skliaustų veiksmas MAT 1922: 21 Liečiamybės taškas ŠG 1923: 72; sin. lietimo

taškas Liečiamoji BJM 1921: 53

JPT 1919: 29 ŠG 1923: 72 ŠG II 1938: 17; sin. lietėja

Liečiamosios atrėžas JPT 1919: 32 Liekana BA 1921: 9

BAT 1919: 49 DAV 1910: 27 JPT 1919: 30 KG 1938: 12 MAA I 1940: 35 MAA III 1940: 34 MAT 1922: 30 ŠAA I 1939: 6 ŠAA II 1939: 101 ŠAA III 1939: 15 ŠEA 1923: 13 ŠG II 1938: 42; sin. išdalos, skirtumas

Lietėja KG 1939: 35 KG 1940: 52 MG II 1938: 51 ŠG II 1938: 17; sin. liečiamoji

Lietėjos ilgis MG II 1938: 55 Lietėjos kampas MG II 1938: 70 Lietimo taškas KG 1939: 35

ŠG 1923: 72

137

ŠG II 1938: 21; sin. liečiamybės taškas

Lygčių darymas ŠAA II 1939: 100 Lygčių eilė BAT 1919: 134 Lygčių laipsnis ŠAA II 1939: 60 Lygčių sistema BAT 1919: 95 MAA II 1939: 127

ŠAA II 1939: 87 Lygčių sistemos darymas ŠAA II 1939: 122 Lygčių sistemos sprendinys MAA II 1939: 127 Lygiagrečiai taškai MG I 1937: 86 Lygiagretainio aukštinė BJM 1921: 46

MG I 1937: 102 MG II 1938: 17 ŠG I 1938: 84 ŠG II 1938: 6

Lygiagretainio diagonalė BJM 1921: 21; sin. lygiagretainio įstrižainė

Lygiagretainio įstrižainė KG 1938: 80 KG 1939: 5

MG III 1938: 46 ŠG 1923: 60 ŠG I 1938: 85; sin. lygiagretainio diagonalė

Lygiagretainio kampas BJM 1921: 22 KG 1938: 80 MG I 1937: 102 MG II 1938: 6 ŠG 1923: 62 ŠG I 1938: 91

Lygiagretainio kraštinė BJM 1921: 20 KG 1938: 80 KG 1939: 6 KG 1940: 35 MG I 1937: 102 MG III 1938: 46 ŠG 1923: 62 ŠG I 1938: 91

Lygiagretainio pagrindas KG 1938: 80 ŠG I 1938: 84 ŠG I 1938: 91 ŠG II 1938: 6

Lygiagretainio pagrindinė BJM 1921: 46 KG 1939: 5 KG 1940: 35 MG II 1938: 6

Lygiagretainio perimetras BJM 1921: 22 Lygiagretainio plotas BJM 1921: 46

KG 1939: 10 MG II 1938: 15 ŠG II 1938: 6

Lygiagretainio priekampis MG II 1938: 6 Lygiagretainio šoninė KG 1940: 35 Lygiagretainio viršūnė MG III 1938: 47 Lygiagretainis BJM 1921: 20

KG 1938: 80

KG 1939: 5 KG 1940: 35 MG I 1937: 102 MG II 1938: 3 ŠG I 1938: 84 ŠG II 1938: 3 ŠG III 1939: 32

Lygiagretainis keturkampis ŠG 1923: 60 Lygiagretė KG 1940: 7 MG II 1938: 81; sin. lygiagretė linija,

lygiagretė tiesė Lygiagretė kraštinė BJM 1921: 80 Lygiagretė linija BJM 1921: 11; sin. lygiagretė,

lygiagretė tiesė Lygiagretė projekcija ŠG III 1939: 69 Lygiagretės atkarpos KG 1938: 77

KG 1940: 11 Lygiagretės kraštinės BJM 1921: 19

KG 1940: 19 MG I 1937: 98 ŠG 1923: 55

Lygiagretės plokšmės ŠG III 1939: 47 Lygiagretė tiesė KG 1939: 37; sin. lygiagretė,

lygiagretė linija Lygiagretės tiesės KG 1938: 71 MG I 1937: 16

MG II 1938: 5 ŠAA II 1939: 26 ŠG I 1938: 70 ŠG II 1938: 19 ŠG III 1939: 3

Lygiagretės tiesiosios ŠG 1923: 48 Lygiagretė trapecija ŠG 1923: 63 Lygiakraščio trikampio plotas MG II 1938: 31 Lygiakraštis stačiakampainis KG 1938: 84; sin.

lygiakraštis stačiakampis Lygiakraštis stačiakampis ŠG II 1938: 13; sin.

lygiakraštis stačiakampainis Lygiakraštis trikampis BJM 1921: 6

KG 1938: 43 KG 1940: 16 MG I 1937: 51 MG II 1938: 4 ŠAA I 1939: 77 ŠG 1923: 25 ŠG I 1938: 36 ŠG II 1938: 54

Lygiapločiai lygiagretainiai BJM 1921: 47 KG 1939: 11 MG II 1938: 17 ŠG II 1938: 6

Lygiapločiai stačiakampiai ŠG II 1938: 13 Lygiapločiai trikampiai BJM 1921: 48

KG 1939: 11 MG II 1938: 18 ŠG II 1938: 7

138

Lygiaplotės figūros BJM 1921: 42 KG 1939: 7 MG II 1938: 15 ŠG II 1938: 3

Lygiaplotis statusis trikampis KG 1939: 12 Lygiasaikus dydžių kitimas ŠAA II 1939: 29 Lygiašaknės lygtys BAT 1919: 88 ŠAA II 1939: 54; sin. tolygios šaknys Lygiašalis trikampis JPT 1919: 94; sin.

lygiašonis trikampis Lygiašonė trapecija KG 1938: 89

KG 1939: 5 KG 1940: 57

MG I 1937: 112 MG II 1938: 8 ŠG I 1938: 88

Lygiašonis statinis trikampis BJM 1921: 16 Lygiašonis trikampis BJM 1921: 6

KG 1938: 43 KG 1939: 6 KG 1940: 16 MAA II 1939: 117 MG I 1937: 51 MG II 1938: 3 MG III 1938: 4 ŠG 1923: 25 ŠG I 1938: 36 ŠG II 1938: 21; sin. lygiašalis trikampis

Lygiatūrės piramidės BJM 1921: 86 Lygiaverčiai proporcijos nariai MAT 1922: 108 Lygybė BA 1921: 80

BAT 1919: 29 BJM 1921: 15 JPT 1919: 18 KG 1940: 15 MAA I 1940: 84 MAA II 1939: 3 MAA III 1940: 56 MG I 1937: 45 MG III 1938: 12 ŠAA I 1939: 21 ŠAA II 1939: 5 ŠAA III 1939: 16 ŠG I 1938: 79 ŠG II 1938: 57 ŠG III 1939: 8

Lygybės dėsnis KG 1938: 62 Lygybės nario ženklas MAA II 1939: 6 Lygybės narys MAA II 1939: 4 Lygybės ženklas BAT 1919: 28

MAA II 1939: 3 MAT 1922: 20 ŠAA I 1939: 21 ŠEA 1923: 7; sin. tolybės ženklas

Lygieji kampai BJM 1921: 38

Lygieji santykiai ŠAA II 1939: 10 Lygieji skaičiai ŠEA 1923: 14 Lyginė liekana BAT 1919: 67 Lyginio laipsnio šaknis ŠAA III 1939: 22 Lyginio šaknis JPT 1919: 73 Lyginis laipsnis BAT 1919: 44 MAA I 1940: 178

MAA III 1940: 4 Lyginis skaičius BA 1921: 17

BAT 1919: 66 MAA I 1940: 87 MAA II 1939: 203 MAT 1922: 57 ŠAA I 1939: 6 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 13; sin. lygus skaičius, sėtinis skaičius, sėtos skaičius

Lyginių eilė JPT 1919: 36 Lyginys JPT 1919: 9

MAT 1922: 128 Lygios figūros KG 1938: 60 MG I 1937: 63; sin. kongruentiškos

figūros Lygiosios kraštinės ŠG 1923: 25 Lygiosios tiekybės ŠAA II 1939: 5 Lygties narys MAA II 1939: 84

ŠAA II 1939: 52 Lygties perdirbinėjimas ŠAA II 1939: 54 Lygties sprendimas BAT 1919: 88 MAA II 1939: 82

MAA III 1940: 149 MG III 1938: 30 ŠAA II 1939: 53

Lygties šaknis BAT 1919: 88 ŠAA II 1939: 54

ŠAA III 1939: 99 Lygtis BAT 1919: 87

MAA II 1939: 6 MG III 1938: 6 ŠAA II 1939: 50 ŠAA III 1939: 11 ŠAA III 1939: 99 ŠG III 1939: 26

Lygūs skaičiai ŠEA 1923: 14 Lygus skaičius MAT 1922: 57; sin. lyginis

skaičius, sėtinis skaičius, sėtos skaičius

Lygūs trikampiai BJM 1921: 15 KG 1938: 60 KG 1939: 7

Likinis skaičius MAT 1922: 57; sin. lykos skaičius, nelyginis skaičius, nelygus skaičius

Lykos skaičius MAT 1922: 57; sin. likinis skaičius, nelyginis skaičius, nelygus skaičius

139

Linija BA 1921: 3 BJM 1921: 3 JPT 1919: 7 KG 1938: 6 KG 1940: 25 MAA I 1940: 22 MAA II 1939: 64 MG I 1937: 8 MG II 1938: 11 ŠAA II 1939: 24 ŠG I 1938: 4 ŠG II 1938: 3

Linijinis kampas ŠG III 1939: 53 Linijinis matas BJM 1921: 43

KG 1939: 7 ŠG II 1938: 3

Linijų persikirtimo punktas JPT 1919: 7; sin. linijų susikirtimo vieta

Linijų susikirtimo vieta MG I 1937: 9; sin. linijų persikirtimo punktas

Linijuoklas JPT 1919: 46; sin. liniuotė Liniuotė BJM 1921: 12

KG 1938: 7 KG 1940: 70 MAA II 1939: 60 MG I 1937: 11 MG III 1938: 90 ŠAA II 1939: 32 ŠG 1923: 7 ŠG I 1938: 7 ŠG III 1939: 67; sin. linijuoklas

Litras BA 1921: 86 BJM 1921: 78 MAA I 1940: 17 MAT 1922: 49 ŠAA I 1939: 59 ŠAA II 1939: 132

Logaritmas JPT 1919: 53 Logaritmavimas BAT 1919: 16

MAA I 1940: 41 Lotas MAT 1922: 47 Lotyniškas skaičius DAV 1911: 32 Luomas MAT 1922: 10

ŠAA I 1939: 3 Lutas DAV 1910: 24 M Machin’o formula JPT 1919: 135 Mainų taisyklė MAT 1922: 128; sin. sankabų

taisyklė Maišytoji linija KG 1938: 10 Mastas DAV 1910: 20; sin. dydrodis, mastelis,

maštabas, matas Mastelis MAA I 1940: 22

MG II 1938: 119

MG III 1938: 4 KG 1940: 8

ŠAA II 1939: 48 ŠG II 1938: 68; sin. dydrodis, mastas,

maštabas, matas Maštabas BA 1921: 46

BJM 1921: 35; sin. dydrodis, mastas, mastelis, matas

Matas BAT 1919: 27 Matas (maštabas) BJM 1921: 39; sin. dydrodis,

mastelis, mastas Matavimas BAT 1919: 27 Matavimo skaičius BAT 1919: 27; sin. mato

skaičius Matavimo tiekybė BAT 1919: 28; sin. mato

tiekybė Matavimo vienetas BJM 1921: 43

BJM 1921: 77 ŠG III 1939: 3

Matematinė funkcija ŠAA II 1939: 22; sin. analizinė funkcija

Matinė trupmena MAT 1922: 85 Matinis skaičius KG 1938: 29

MAA I 1940: 33 MAT 1922: 43 ŠAA I 1939: 6 ŠAA II 1939: 71

Matinių skaičių smulkinimas MAT 1922: 49 Matinių skaičių stambinimas MAT 1922: 50 Matinių trupmenų atimtis MAT 1922: 86 Matinių trupmenų dalyba MAT 1922: 86 Matinių trupmenų daugyba MAT 1922: 86 Matinių trupmenų smulkinimas MAT 1922: 85 Matinių trupmenų stambinimas MAT 1922: 86 Matinių trupmenų sudėtis MAT 1922: 86 Matlankis BJM 1921: 9

JPT 1919: 7 KG 1938: 28 KG 1939: 5 KG 1940: 70 MAA I 1940: 142 MG I 1937: 36 ŠG I 1938: 21; sin. transportiras

Mato skaičius BAT 1919: 27; sin. matavimo skaičius

Mato tiekybė BAT 1919: 28; sin. matavimo tiekybė

Matuotinė liniuotė KG 1938: 13 Mažasis kampas ŠG 1923: 16 Mažasis spindulys KG 1940: 105 Mažiausiasis tiekybių kartotinis BAT 1919: 79 Mažieji skliaustai ŠAA I 1939: 51

ŠEA 1923: 20; sin. lenktiniai skliaustai

Mažoji elipsio ašis ŠG III 1939: 83 Mažoji trikampio kraštinė ŠG II 1938: 76

140

Mediana JPT 1919: 104 KG 1938: 46 ŠG 1923: 26; sin. pusiaukraštinė Menamasis skaičius MAA III 1940: 62

ŠAA III 1939: 107 ŠAA III 1939: 23

Menamasis vienetas MAA III 1940: 63 ŠAA III 1939: 108

Menamoji tiekybė ŠAA III 1939: 116 Metamoji MG I 1937: 81 Metmuo ŠG III 1939: 40; sin. projekcija Metras BA 1921: 9

BJM 1921: 37 DAV 1910: 36 KG 1938: 12 KG 1939: 7 KG 1940: 55 MAA I 1940: 15 MAA III 1940: 3 MAT 1922: 48 MG II 1938: 10 MG III 1938: 14 ŠAA I 1939: 58 ŠAA II 1939: 50 ŠEA 1923: 19

Metrinė matų sistema BA 1921: 69 MAA I 1940: 15; sin. metrinė saikų sistema

Metrinė saikų sistema BA 1921: 69; sin. metrinė matų sistema

Metrinis matas BA 1921: 69 MAA I 1940: 15

Metrinis vienetas MAT 1922: 49 Miligramas MAA I 1940: 17

MAT 1922: 49 Milijonas ŠAA I 1939: 3 Milijonų luomas ŠAA I 1939: 3 Milimetras BA 1921: 77

BJM 1921: 5 JPT 1919: 8 KG 1938: 12 KG 1939: 22 KG 1940: 39 MAA I 1940: 16 MAT 1922: 49 MG I 1937: 17 MG III 1938: 6 ŠG I 1938: 10

Minusas MAT 1922: 19 ŠAA III 1939: 7 ŠEA 1923: 7

Minutė KG 1938: 21 KG 1939: 48 MG I 1937: 27

Mišrasis skaičius BA 1921: 6 MAT 1922: 71

Mišrioji perijodinė dešimtainė trupmena MAT 1922: 96

Mišrioji perijodinė trupmena MAT 1922: 93 Mišrioji trupmena MAT 1922: 93 Mišrusis skaičius MAA I 1940: 34

ŠAA I 1939: 10 ŠAA III 1939: 27

Mylia DAV 1910: 20 MAT 1922: 44

Modulas JPT 1919: 127 Modulis MAA I 1940: 146 N Narių perstatomumas MAA II 1939: 25 Narių prastinimas MAA II 1939: 26 Narių plėtimas MAA II 1939: 26 Natūraliųjų skaičių eilė MAA I 1940: 11; sin.

natūraliųjų skaičių seka, natūrinių skaičių seka, paprastųjų skaičių eilė

Natūraliųjų skaičių seka MAA I 1940: 145; sin. natūraliųjų skaičių eilė, natūrinių skaičių seka, paprastųjų skaičių eilė

Natūralusis skaičius MAA I 1940: 145; sin. natūrinis skaičius

Natūrinė skaičių seka ŠAA I 1939: 96 Natūrinis skaičius ŠAA III 1939: 12; sin.

natūralusis skaičius Natūrinių skaičių seka ŠAA I 1939: 6; sin.

natūraliųjų skaičių eilė, natūraliųjų skaičių seka, paprastųjų skaičių eilė

Neapibrėžta lygčių sistema BAT 1919: 107 Neapibrėžtas uždavinys ŠAA II 1939: 128 Neaprėžtas skaičius MAA I 1940: 72 Neapibrėžtinė lygtis ŠAA II 1939: 88 Neapibrėžtoji lygtis BAT 1919: 134 Neapibrėžtų daugiklių būdas BAT 1919: 99 Neapibrėžtumas BAT 1919: 117 Neapibrėžtumo ženklas BAT 1919: 117 Nebaigtinė trupmena ŠG III 1939: 6; sin.

periodinė trupmena Nebendramatės atkarpos KG 1940: 5

MG II 1938: 78 ŠG II 1938: 37 Nebendramatis skaičius ŠG III 1939: 18 Nedalioji tiekybė BAT 1919: 71; sin. vieninė

tiekybė Nedaliųjų skaičių eilė MAT 1922: 60; sin.

vieninių skaičių eilė Nedalusis skaičius MAA I 1940: 88

MAT 1922: 60; sin. pirmykštis skaičius, vieninis skaičius

Negalimoji dalyba ŠAA I 1939: 166 Negalimoji vienanarių dalyba ŠAA I 1939: 159 Negretutiniai kampai ŠG 1923: 64 Negretutinis kampas ŠG I 1938: 61

141

Negretutinis vidaus kampas MG I 1937: 93 Neigiama reikšmė KG 1940: 68 Neigiamas rodiklis MAA III 1940: 24 Neigiamas skaičius BAT 1919: 132

MAA I 1940: 144 MAA III 1940: 4 ŠAA I 1939: 94 ŠAA II 1939: 25 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 33 ŠG III 1939: 12

Neigiamasis atrėžas JPT 1919: 31 Neigiamasis daugianario narys ŠAA I 1939:

110 Neigiamasis dėmuo BAT 1919: 33

ŠAA I 1939: 106 ŠEA 1923: 30

Neigiamasis dydis BAT 1919: 9 ŠEA 1923: 30 Neigiamasis kampas JPT 1919: 10 Neigiamasis lankas JPT 1919: 10 Neigiamasis rodiklis ŠAA III 1939: 7 Neigiamasis skaičius BAT 1919: 12 JPT 1919: 10

MAA I 1940: 142 MAA II 1939: 3 ŠAA I 1939: 93 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 23

Neigiama tiekybė ŠAA III 1939: 3 Neigiama trigonometrijos funkcija KG 1940:

68 Neigiamoji kryptis ŠAA I 1939: 100 Neigiamoji liekana JPT 1919: 30 Neigiamoji reikšmė ŠEA 1923: 30 Neigiamoji tiekybė BAT 1919: 125 Neišmatuojamasis skaičius ŠG III 1939: 11;

sin. iracionalinis skaičius Neišreikštinė funkcijos forma MAA II 1939: 48 Nekaitoma tiekybė ŠAA II 1939: 19; sin.

nekintamoji tiekybė, pastovi tiekybė Nekintamasis dydis ŠG 1923: 17; sin. pastovus

dydis Nekintamoji tiekybė ŠAA II 1939: 30; sin.

nekaitoma tiekybė, pastovi tiekybė Nekvadratinis skaičius ŠAA III 1939: 11 Nelygiagretė kraštinė BJM 1921: 80 Nelygiašaknė lygtis ŠAA II 1939: 58 Nelygybė BAT 1919: 29

KG 1938: 50 MAA II 1939: 3 ŠAA II 1939: 135 ŠG 1923: 5 ŠG III 1939: 10

Nelygybės nario ženklas MAA II 1939: 6 Nelygybės narys MAA II 1939: 4

Nelygybės prasmė MAA II 1939: 6; sin. nelygybės ženklas

Nelygybės sprendimas BAT 1919: 124 Nelygybės ženklas BAT 1919: 125

MAA II 1939: 3 MAT 1922: 20 ŠAA II 1939: 135 ŠEA 1923: 7

Nelyginė liekana BAT 1919: 67 Nelyginio laipsnio šaknis MAA III 1940: 62

ŠAA III 1939: 22 Nelyginio skaičiaus formulė ŠEA 1923: 13 Nelyginis laipsnis BAT 1919: 44 MAA I 1940: 178

MAA III 1940: 62 Nelyginis skaičius BA 1921: 18

BAT 1919: 44 MAA I 1940: 87 MAA II 1939: 203 MAT 1922: 57 ŠAA I 1939: 6 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 13; sin. likinis skaičius, lykos skaičius, nelygus skaičius

Nelygus skaičius MAT 1922: 57; sin. likinis skaičius, lykos skaičius, nelyginis skaičius

Nenormalus trupmenos pavidalas ŠAA II 1939: 169

Nepabaigiama dešimtainė trupmena MAT 1922: 94

Nepabaigiama periodinė trupmena MAA I 1940: 97

Nepabaigiamybė BAT 1919: 116 Nepabaigiamoji dalyba BAT 1919: 61 Nepabaigiamoji trupmena MAT 1922: 93 Neperiodinė trupmena MAA III 1940: 49 Nepilna kvadratinė lygtis MAA III 1940: 148 Nepilnas daugianaris ŠAA I 1939: 112 Nepilnoji kvadratinė lygtis ŠAA III 1939: 100 Nepriklausomieji mainomieji JPT 1919: 9 Nepriklausomoji tiekybė ŠAA II 1939: 19 Neprotingas skaičius MAA III 1940: 51; sin.

iracionalus skaičius Nerealus skaičius MAA III 1940: 63 Nereikšmingasis skaitmuo MAA I 1940: 11 Nesuprastinama trupmena ŠAA I 1939: 13

ŠAA II 1939: 160 Nesuprastinamoji trupmena MAT 1922: 74 Netaisyklingas daugiakampis BJM 1921: 26 Netaisyklingoji figūra BJM 1921: 58 Netikroji trupmena BA 1921: 6

DAV 1910: 28 MAA I 1940: 34 MAT 1922: 71 ŠAA III 1939: 27

142

Netikslus dalmuo MAT 1922: 30; sin. apytikris dalmuo

Nevardinis skaičius MG III 1938: 10; sin. apytikslis skaičius, artutinis skaičius, bedaiktis skaičius,nevardintas skaičius

Nevardintas skaičius MAT 1922: 5; sin. apytikslis skaičius, artutinis skaičius, bedaiktis skaičius, nevardinis skaičius

Nevienalytis daugianaris BAT 1919: 28 Nevienareikšmis veiksmas ŠAA III 1939: 22 Newtono binomo formula JPT 1919: 129 Nežinomas narys MAT 1922: 104; sin.

nežinomasis Nežinomasis MAA II 1939: 82

ŠAA II 1939: 52 ŠAA III 1939: 16; sin. nežinomasis narys

Nežinomasis kampas JPT 1919: 74 Nežinomasis narys MAA II 1939: 19

ŠAA II 1939: 63; sin. nežinomasis Nežinomasis proporcijos narys ŠAA II 1939: 8 Nežinomasis skaičius MAT 1922: 14 Nežinomoji BAT 1919: 88; sin. nežinomoji

lygties raidė Nežinomoji lygties raidė BAT 1919: 88; sin.

nežinomoji Nežinomojo koeficientas ŠAA II 1939: 173 Nežinomojo reikšmė ŠAA II 1939: 116

ŠAA III 1939: 103 Nežinomųjų keitimo būdas MAA II 1939: 128 Nežinomųjų palyginimo būdas ŠAA II 1939:

92 Normalinė kvadratinė lygtis MAA III 1940:

161 Normalus lygties pavidalas ŠAA II 1939: 87 Normalus trupmenos pavidalas ŠAA II 1939:

168 Nukrypimo kampas ŠG III 1939: 75 Nulinė funkcijos reikšmė MAA II 1939: 78

MAA III 1940: 146 ŠAA II 1939: 64

Nulinė funkcijos vieta ŠAA III 1939: 97 Nulinio matavimo vienanaris ŠAA I 1939: 110 Nulinis laipsnis MAA III 1940: 23

ŠAA III 1939: 111 Nulinis matavimas ŠG 1923: 4 Nulinis rodiklis ŠAA I 1939: 157 Nulinis taškas ŠAA I 1939: 97 Numeracija MAT 1922: 6

ŠAA I 1939: 5 Nuopiova MG I 1937: 26

KG 1938: 21 ŠG 1923: 66 ŠG I 1938: 16 ŠG III 1939: 25; sin. segmentas

Nuotikis ŠEA 1923: 24

Nuotolis ŠG 1923: 39 Nuožulnioji plokšmė ŠAA III 1939: 84 Nusakymas MAT 1922: 11; sin. apibrėžimas Nustatytas apskritimas KG 1938: 19

KG 1939: 30; sin. aprėžtas apskritimas, žinomas apskritimas

O Ordinačių ašis MAA II 1939: 51 Ordinata JPT 1919: 122

ŠAA II 1939: 27 ŠAA III 1939: 97

Ordinatas ŠAA III 1939: 86 Ordinatė MAA II 1939: 53

MAA III 1940: 132 MG III 1938: 20

Ordinatos reikšmė ŠAA II 1939: 28 Ordinatų ašis ŠAA II 1939: 28 P Pabaigtinė liekana BAT 1919: 60; sin. galutinė

liekana Padaugas JPT 1919: 53; sin. sandauga Padedamasis kampas JPT 1919: 54 Padedamojo kampo įvedimas JPT 1919: 54 Pagalbinė atkarpa KG 1940: 12 Pagalbinė teorema KG 1940: 9; sin. lema Pagrindas KG 1938: 6 Pagrindinė BJM 1921: 3 Pagrindinės ilgis KG 1939: 18 Pagrindinė sumos ypatybė MAT 1922: 12 Pagrindinis vienetas MAT 1922: 8 Pagrindo briauna KG 1938: 6 Paklaida MAT 1922: 99

ŠG III 1939: 6 Paklojimas ŠG I 1938: 55 Palyginamasis skaičiaus didumas MAA I 1940:

147 Palyginamasis skaičius BAT 1919: 13; sin.

reliatyvinis skaičius Palyginamieji dydžiai MAA I 1940: 144

BAT 1919: 9 Palyginamieji skaičiai MAA I 1940: 144

ŠAA I 1939: 93 ŠEA 1923: 26

Palyginamoji skaičiaus reikšmė MAA III 1940: 62

Palyginamųjų skaičių ašis ŠAA I 1939: 98 Palyginimas MAA II 1939: 129 Palyginimo būdas MAA II 1939: 129 Panašieji daugiakampiai BJM 1921: 38

KG 1940: 7 Panašieji daugiakampio nariai BAT 1919: 33 Panašieji nariai BAT 1919: 27

143

MAA I 1940: 153 MAA II 1939: 88 MAA III 1940: 12 ŠAA I 1939: 112 ŠAA II 1939: 58 ŠG II 1938: 75

Panašieji radikalai ŠAA III 1939: 38 Panašieji trikampiai ŠG II 1938: 55

KG 1940: 15 Panašios figūros KG 1940: 7 Panašiosios šaknys MAA III 1940: 87 Panašios šaknys MAA III 1940: 85 Panašiųjų daugianario narių traukimas BAT

1919: 33 Panašiųjų daugianario narių vienijimas BAT

1919: 33 Panašiųjų narių sutraukimas ŠAA I 1939: 112 Panašiųjų narių traukimas BAT 1919: 33 Panašumas KG 1940: 27 MG II 1938: 96 Panašumo centras KG 1940: 27 MG II 1938: 96 Panašumo spinduliai MG II 1938: 96 Panašumo ženklas KG 1940: 8 Panašūs daugiakampiai MG II 1938: 96 Panašūs daugianario nariai MAA I 1940: 106 Panašūs nariai MAA III 1940: 85 Panašūs trikampiai MG II 1938: 110

KG 1940: 9 Papildomasis daugiklis

BAT 1919: 81 MAA II 1939: 173 ŠAA I 1939: 23 ŠAA II 1939: 96 ŠAA III 1939: 34

Papildomasis kampas KG 1940: 71 MG III 1938: 23

ŠG II 1938: 93 Paprasčiausioji funkcija JPT 1919: 9 Paprastasis matinis skaičius MAA I 1940: 33;

sin. vieninis matinis skaičius Paprastasis vienetas MAT 1922: 10 Paprastieji procentai MAT 1922: 120 Paprasti procentai MAT 1922: 120 Paprastoji nebesutrumpinamoji trupmena MAT

1922: 94 Paprastoji skaičių eilė MAT 1922: 5 Paprastoji trupmena BA 1921: 64

MAA I 1940: 37 MAT 1922: 69 ŠAA III 1939: 27

Paprastųjų skaičių eilė MAA I 1940: 11; sin. natūraliųjų skaičių eilė, natūraliųjų skaičių seka, natūrinių skaičių seka

Paprastųjų trupmenų dalyba ŠAA I 1939: 37 Paprastųjų trupmenų daugyba ŠAA I 1939: 37

Parabola ŠAA III 1939: 86 Parabolė MAA II 1939: 42

MAA III 1940: 7 Parabolos šaka ŠAA III 1939: 86 Parabolos viršūnė ŠAA III 1939: 90 Paralelepipedas BJM 1921: 79; sin. gretasienis Pareinamybė ŠG II 1938: 103

ŠG III 1939: 14 Pastovaus dydžio reikšmė ŠG III 1939: 7 Pastovi tiekybė ŠAA II 1939: 19; sin.

nekaitoma tiekybė, nekintamoji tiekybė

Pastovus dydis MAA I 1940: 144 MAA II 1939: 44 KG 1940: 52 ŠG 1923: 17; sin. nekintamasis dydis

Pastovusis dydis MAA II 1939: 31 ŠAA II 1939: 18 ŠAA II 1939: 21 Pastovusis skaičius ŠG III 1939: 12

Pastovus skaičius MAA III 1940: 141 Pasvirasis ritinys BJM 1921: 88 Pasviras kūgis BJM 1921: 89 Pasviroji BJM 1921: 53

MG I 1937: 42 ŠG I 1938: 28 ŠG I 1938: 65 ŠG III 1939: 40; sin. pasvirusioji

Pasviroji prizmė BJM 1921: 79 Pasvirojo gretasienio tūris BJM 1921: 82 Pasvirosios metmuo MG I 1937: 81 Pasvirosiosios pagrindas ŠG I 1938: 29 Pasvirusioji KG 1938: 32

ŠG 1923: 15žr. pasviroji Pasvirusios pagrindas ŠG 1923: 15 Pašaknio tiekybė ŠAA III 1939: 10 Pašaknis BAT 1919: 20 Paviršius KG 1940: 39 MG I 1937: 8

ŠG I 1938: 3 ŠG III 1939: 32

Pažymėtojas DAV 1910: 25; sin. vardiklis, ženklininkas

Pėda BA 1921: 46 DAV 1910: 20 MAT 1922: 44

Penkiakampė prizmė BJM 1921: 79 Penkiakampis ŠG 1923: 24 Penktasis algebros veiksmas ŠEA 1923: 14 Periferinis kampas KG 1939: 37; sin. įbrėžtasis

kampas, įbrėžtinis kampas Perijodas MAT 1922: 93 Perimetras BJM 1921: 3

JPT 1919: 107 KG 1938: 42

144

KG 1939: 6 KG 1940: 24 MG I 1937: 101 MG II 1938: 34 MG III 1938: 74 ŠAA II 1939: 48 ŠG 1923: 24 ŠG I 1938: 34 ŠG II 1938: 13 ŠG III 1939: 15; sin. kraštinių suma

Periodinė trupmena MAA 1940: 97 ŠG III 1939: 6; sin. nebaigtinė

trupmena Perkeitimo formula JPT 1919: 53 Perkirstas spindulys KG 1940: 7 Perlenktinis kampas MG I 1937: 34

MG II 1938: 4 Perpendikuleras JPT 1919: 21 Perpendikulerė JPT 1919: 18 Perpendikuleris diametras JPT 1919: 10 Perpendikuliaras ŠG 1923: 15 Perstatinėjimo dėsnis MAA I 1940: 45

MAA III 1940: 4 Pilna dešimtis DAV 1910: 3 Pilna kvadratinė lygtis MAA III 1940: 147 Pilna vienatis DAV 1910: 28 Pilnas daugianaris ŠAA I 1939: 112 Pilnasis dalmuo ŠAA I 1939: 169 Pilnoji kvadratinė lygtis ŠAA III 1939: 100 Pilnoji sandauga BAT 1919: 49 Pilnutinis kampas MG I 1937: 32

ŠG I 1938: 23 Piramidė BJM 1921: 76

KG 1938: 5 MG I 1937: 8 ŠG I 1938: 4

Piramidės apotėmė BJM 1921: 85 Piramidės aukštinė BJM 1921: 84 Piramidės aukštis MG II 1938: 41

MG III 1938: 97 Piramidės pagrindas BJM 1921: 86

MG II 1938: 41 Piramidės pagrindo plotas BJM 1921: 87 Piramidės paviršius BJM 1921: 85

MG II 1938: 41 Piramidės sienelė MG I 1937: 11 Piramidės tūris BJM 1921: 87

MG II 1938: 41 Piramidės viršūnė BJM 1921: 84

MG I 1937: 9 Pirmasis narys MAT 1922: 102 Pirmykštis skaičius BA 1921: 14; sin. nedalusis

skaičius, pirminis skaičius, vieninis skaičius

Pirminis skaičius ŠAA I 1939: 6; sin. nedalusis skaičius, pirmykštis skaičius, vieninis

skaičius Pirmoji atskiroji sandauga MAT 1922: 26

Pirmoji lygybės dalis BAT 1919: 29; sin. kairioji lygybės dalis, kairioji lygybės pusė

Pirmoji nelygybės dalis BAT 1919: 29; sin. kairioji nelygybės dalis, kairioji nelygybės pusė

Pirmojo laipsnio dvinario funkcija ŠAA II 1939: 36

Pirmojo laipsnio dvinaris ŠAA II 1939: 35 Pirmojo matavimo vienanaris ŠAA I 1939: 110 Pitagoro teorema KG 1939: 20

KG 1940: 46 MG II 1938: 25

MG III 1938: 7 ŠG II 1938: 11

Piūvis BJM 1921: 86 Plėčiamasis daugiklis BA 1921: 34 Pliusas MAT 1922: 19; sin. pliuso ženklas Pliuso ženklas ŠAA III 1939: 7

ŠEA 1923: 7; sin. pliusas Plokščia figūra KG 1938: 8; sin. plokšmės

figūra, plokšminė figūra, plokštinė figūra

Plokščias paviršius KG 1938: 7 ŠG 1923: 4; sin. plokšmė, plokštuma

Plokšmė MAA III 1940: 175 MG I 1937: 11 MG II 1938: 10 ŠG I 1938: 4 ŠG III 1939: 32; sin. plokščias paviršius, plokštuma

Plokšmės figūra ŠG III 1939: 27; sin. plokščia figūra, plokšminė figūra, plokštinė figūra

Plokšminė figūra MG I 1937: 23 ŠG III 1939: 27; sin. plokščia figūra, plokšmės figūra, plokštinė figūra

Plokšminis kampas MG I 1937: 29 ŠG III 1939: 61

Plokšmių susikirtimas ŠG III 1939: 34 Plokštinė figūra KG 1938: 42; sin. plokščia

figūra, plokšmės figūra, plokšminė figūra

Plokštuma KG 1938: 7 ŠG 1923: 4; sin. plokščias paviršius, plokšmė

Plotas BA 1921: 50 BJM 1921: 42 JPT 1919: 107 KG 1939: 7 KG 1940: 25 MAA I 1940: 15 MAA II 1939: 15 MG II 1938: 10

145

ŠAA II 1939: 48 ŠEA 1923: 19 ŠG I 1938: 4 ŠG II 1938: 3

Plotis BA 1921: 50 DAV 1911: 15 KG 1938: 5 KG 1939: 7 KG 1940: 21 MAA II 1939: 17 MAA III 1940: 35 MAT 1922: 47 MG I 1937: 4 MG II 1938: 11 ŠEA 1923: 19 ŠG 1923: 3 ŠG I 1938: 3

Ploto didumas ŠG II 1938: 3 Ploto matas KG 1939: 7

MAT 1922: 44 Pluošto centras ŠG I 1938: 8 Poliarė koordinata JPT 1919: 122 Popierio matas MAT 1922: 47 Pošaknė MAA III 1940: 74; sin. pošaknis Pošakninis dydis JPT 1919: 46 Pošakninis reiškinys JPT 1919: 87 Pošakninis skaičius MAA I 1940: 100

MAA III 1940: 39 Pošaknio laipsnio rodiklis MAA III 1940: 67 Pošaknio laipsnis MAA III 1940: 67 Pošaknio skaičius MAA III 1940: 65 Pošaknis MAA III 1940: 74 Pradinis dydis MAA I 1940: 144 Praplėstoji Pitagoro teorema MG III 1938: 42 Prasilenkiančios tiesės ŠG III 1939: 42; sin.

pravairos tiesės Prastas vienanaris algebros reiškinys BAT

1919: 26 Pravairos tiesės ŠG III 1939: 42; sin.

prasilenkiančios tiesės Pražulniakampis trikampis JPT 1919: 84 Pražulnioji lygiagretė projekcija ŠG III 1939:

70 Pražulnioji projekcija ŠG III 1939: 71 Pražulnioji tiesės projekcija ŠG III 1939: 71 Pražulniosios koordinatinės ašys MAA II 1939:

52 Pražulnusis trikampis KG 1938: 43

KG 1939: 12 KG 1940: 84

MG I 1937: 51 ŠG 1923: 26

Pražulnus kampas MG I 1937: 46 Pražulnus trikampis JPT 1919: 102

KG 1940: 49 ŠG I 1938: 36

Pridėjimas ŠG I 1938: 55 Priekampis KG 1938: 39

ŠG 1923: 30 ŠG I 1938: 60

ŠG II 1938: 30; sin. išlaukinis kampas Priešinės kraštinės ŠG I 1938: 84; sin.

priešingos kraštinės, priešingosios kraštinės

Priešingas krypsnis ŠG 1923: 11 Priešingas veiksmas MAT 1922: 17; sin.

atvirkštinis veiksmas Priešingasis kampas BJM 1921: 4 Priešinga teorėma ŠG 1923: 6 Priešingieji kampai BJM 1921: 19; sin.

priešiniai kampai Priešingi krypsniai ŠG 1923: 55 Priešingi skaičiai ŠAA I 1939: 101 Priešingo dėsnio būdas MG I 1937: 47

ŠG I 1938: 64 ŠG II 1938: 27; sin. priešingo dėsnio būdas, prieštarų kelias

Priešingo dėsnio kelias ŠG 1923: 20; sin. priešingo dėsnio būdas, prieštarų kelias

Priešingos kraštinės KG 1938: 80 KG 1940: 97 ŠG 1923: 60

Priešingosios kraštinės BJM 1921: 19 Priešiniai kampai MG I 1937: 88

ŠG 1923: 48 ŠG I 1938: 54

Priešinis statinis ŠG II 1938: 84 Prieštarų kelias ŠG 1923: 20; sin. priešingo

dėsnio kelias, priešingo dėsnio būdas Priklausomoji tiekybė ŠAA II 1939: 19 Priskaitymas DAV 1911: 3 Prizmė BJM 1921: 76

KG 1938: 5 MAA I 1940: 22 MG I 1937: 8 ŠG I 1938: 4

Prizmės aukštinė BJM 1921: 78 Prizmės aukštis BJM 1921: 81

MAA I 1940: 29 MG III 1938: 96

Prizmės briauna BJM 1921: 79 Prizmės ilgis BJM 1921: 81 Prizmės pagrindas BJM 1921: 78

KG 1938: 6 MAA I 1940: 28

Prizmės paviršius BJM 1921: 79 Prizmės plotis BJM 1921: 81 Prizmės siena BJM 1921: 79 Prizmės sienelė MG I 1937: 11 Prizmės šoninė siena BJM 1921: 79 Prizmės šonų paviršius BJM 1921: 88

146

Prizmės tūris BJM 1921: 82 Procentas BA 1921: 86

BAT 1919: 112 MAA I 1940: 129 MAA II 1939: 17 MAT 1922: 117 ŠAA I 1939: 64

Procentinis skaičius ŠAA I 1939: 66 Procentinis uždavinys ŠAA I 1939: 59 Procentų procentai MAT 1922: 120 Progresija ŠAA II 1939: 8 Projekcija ŠG III 1939: 40; sin. metmuo Projekcijos centras ŠG III 1939: 69 Projekcijos spindulys ŠG II 1938: 70

ŠG III 1939: 69 Projekcijų plokšmė ŠG III 1939: 69 Projekcinė geometrija ŠG III 1939: 67; sin.

brėžiamoji geometrija Promilė MAA I 1940: 129

ŠAA I 1939: 64 Proporcija JPT 1919: 11

KG 1940: 6 MAA II 1939: 18 MAA III 1940: 153 MAT 1922: 103 MG II 1938: 80 ŠAA II 1939: 3 ŠAA II 1939: 75 ŠG II 1938: 51

ŠG III 1939: 13 Proporcijos narys KG 1940: 7 MAA II 1939: 19

MAT 1922: 104 Proporcijos narių perstatymas MAT 1922: 104 Proporcijos narių perstatinėjimas ŠAA II 1939:

9 Proporcijos narių sukeitimas MAT 1922: 104 Proporcijos sprendimas MAA II 1939: 21

ŠAA II 1939: 6 Proporcijos vidurinis narys ŠG III 1939: 17 Proporcijų santykis ŠG II 1938: 57 Proporcingas dydžių kitimas ŠAA II 1939: 29 Proporcingasis dydis MAT 1922: 109

ŠAA I 1939: 60 Proporcingas skaičius KG 1940: 6 MAA II 1939: 19 Proporcingo kitimo funkcija ŠAA II 1939: 30 Proporcingos atkarpos KG 1940: 6 MG II 1938: 79 ŠG II 1938: 41 Proporcingosios atkarpos KG 1940: 5

ŠG II 1938: 37 Proporcingosios dalybos taisyklė MAT 1922:

129 Proporcingos tiekybės ŠAA II 1939: 7 Proporcingos tiesės ŠG II 1938: 43

Proporcingumas BJM 1921: 32 KG 1940: 6 MG II 1938: 78

Proporcingumo koeficientas KG 1940: 7 MG II 1938: 97

ŠAA II 1939: 30 ŠAA II 1939: 34

Proporcinis skriestuvas MG III 1938: 75 Proporcinis uždavinys ŠAA I 1939: 59 Proporcinis vidurkis MAA II 1939: 23; sin.

geometrinis vidurkis Protingas skaičius MAA II 1940: 51; sin.

racionalus skaičius Pūdas DAV 1911: 18

MAT 1922: 47 DAV 1910: 15 MAT 1922: 47

Pusapskritimas BJM 1921: 90 Pusapskritimis MG I 1937: 27 Pusiaukampinė KG 1938: 46

KG 1940: 87 MAA III 1940: 66

ŠG 1923: 15 ŠG I 1938: 40; sin. bisektrisė

Pusiaukraštinė KG 1938: 46 KG 1940: 88

ŠG 1923: 26 ŠG I 1938: 37; sin. mediana

Pusliekanė JPT 1919: 105 Pusratilis JPT 1919: 36 Pustiesė KG 1938: 10 R Racionalinio daugiklio įkėlimas po radikalo

ženklu ŠAA III 1939: 32 Racionalinio daugiklio kėlimas iš po radikalo

ŠAA III 1939: 30 Racionalinis daugianaris ŠAA III 1939: 40 Racionalinis daugiklis ŠAA III 1939: 30; sin.

racionalus daugiklis Racionalinis reiškinys ŠAA III 1939: 55 Racionalinis skaičius ŠAA III 1939: 30; sin.

protingas skaičius, racionalus skaičius Racionalis skaidinys JPT 1919: 135 Racionalus daugiklis MAA III 1940: 73; sin.

racionalinis daugiklis Racionalus skaičius MAA III 1940: 51; sin.

protingas skaičius, racionalinis skaičius

Radianas JPT 1919: 11 Radikalas MAA I 1940: 100

ŠAA II 1939: 3 ŠAA III 1939: 10

147

ŠEA 1923: 17; sin. laipsnio ženklas, šaknies ženklas

Radikalo perdirbimas ŠAA III 1939: 47 Radikalo reikšmė ŠAA III 1939: 35 Radikalo rodiklis ŠAA III 1939: 54 Radikalų atimtis ŠAA III 1939: 39 Radikalų dalyba ŠAA III 1939: 42 Radikalų daugyba ŠAA III 1939: 40 Radikalų kėlimas laipsniu ŠAA III 1939: 44 Radikalų prastinimas ŠAA III 1939: 37 Radikalų sudėtis ŠAA III 1939: 39 Radikalų vertimas bendrarodikliais ŠAA III

1939: 37 Radiusas KG 1938: 18

ŠG 1923: 43; sin. pustiesė, spindulys, stipinas

Raidinis daugiklis ŠAA I 1939: 110 ŠAA II 1939: 172 ŠEA 1923: 12

Raidžiuota lygtis BAT 1919: 88 Ratas ŠG 1923: 66; sin. skritulys Ratilinė funkcija JPT 1919: 25 Ratilinis kampų matavimas JPT 1919: 13 Ratilinis matavimas JPT 1919: 11 Ratlankio diametras BJM 1921: 70; sin.

apskritimo skersmuo Ratlankio ilgis JPT 1919: 37; sin. apskritimo

ilgis Ratlankis JPT 1919: 10 ŠG 1923: 43 Realinė šaknis ŠAA III 1939: 115 Realinė tiekybė ŠAA III 1939: 116 Realinis skaičius ŠAA III 1939: 23; sin.

griežtasis skaičius, realus skaičius, tikrasis skaičius

Realus skaičius MAA III 1940: 3; sin. griežtasis skaičius, realinis skaičius, tikrasis skaičius

Reikšmė BA 1921: 12 JPT 1919: 131 KG 1940: 68 MAA III 1940: 65 MAT 1922: 103 ŠAA III 1939: 90 ŠEA 1923: 30 ŠG III 1939: 7

Reikšmingasis skaitmuo MAA I 1940: 11 MAT 1922: 25 MAT 1922: 7

Reiškinio nariai MAT 1922: 20 Reiškinio skaitinis didumas ŠAA II 1939: 4 ŠEA 1923: 8 Reiškinys MAA I 1940: 101

ŠEA 1923: 8 BAT 1919: 23

Reiškinių perdirbimas ŠAA I 1939: 83

Reliatyvinis skaičius BAT 1919: 13; sin. palyginamasis skaičius

Rėžis MAA II 1939: 122 Riestiniai skliaustai BAT 1919: 23 ŠAA I 1939: 51 ŠEA 1923: 20; sin. didieji skliaustai Rietimas MAT 1922: 47 Ritininis paviršius BJM 1921: 88; sin.

cilindriškas paviršius Ritinio ašis BJM 1921: 88 Ritinio aukštinė BJM 1921: 88 Ritinio pagrindas KG 1938: 6 MG I 1937: 11 Ritinio paviršius BJM 1921: 88 Ritinio sudaromoji BJM 1921: 88 Ritinio šonų paviršius BJM 1921: 88 Ritinio tūris BJM 1921: 89 Ritinys BJM 1921: 76

KG 1938: 5 MAA I 1940: 29 MG I 1937: 8 ŠG I 1938: 4; sin. cilinderis

Rodiklis MAT 1922: 103 Rombas BJM 1921: 19

KG 1938: 83 KG 1939: 5 KG 1940: 98 MG I 1937: 106 MG II 1938: 3 ŠG 1923: 61 ŠG I 1938: 86

Rombo aukštinė MG II 1938: 8 Rombo diagonalė BJM 1921: 24; sin. rombo

įstrižainė Rombo įstrižainė KG 1938: 83

KG 1939: 5 KG 1940: 111

MAA III 1940: 55 MG I 1937: 107 MG II 1938: 22 MG III 1938: 36 ŠG 1923: 61 ŠG I 1938: 86 ŠG II 1938: 8; sin. rombo diagonalė

Rombo kampas BJM 1921: 24 KG 1938: 83 KG 1939: 6 MG I 1937: 106 ŠG 1923: 61

Rombo kraštinė KG 1939: 6 MAA III 1940: 55

ŠG 1923: 61 ŠG I 1938: 87

Rombo perimetras MG III 1938: 36 Rombo plotas KG 1939: 13 MG II 1938: 22

148

MG III 1938: 35 ŠG II 1938: 8

Rombo priekampis MG II 1938: 7 Romboidas BJM 1921: 20 Rutulinis paviršius BJM 1921: 90; sin. sferinis

paviršius Rutulio diametras skersmuo BJM 1921: 90; sin.

rutulio skersmuo Rutulio paviršius BJM 1921: 91 Rutulio paviršiaus plotas BJM 1921: 91 Rutulio skersmuo BJM 1921: 90; sin. rutulio

diametras Rutulio spindulys BJM 1921: 90

MAA II 1939: 24 Rutulio tūris BJM 1921: 91 Rutulys BJM 1921: 76

KG 1938: 5 MAA II 1939: 24 MG I 1937: 9; sin. kamuolys

S Sąlyga BJM 1921: 38

JPT 1919: 9 KG 1938: 64 MAT 1922: 109; sin. sutartis

Sandauga BA 1921: 10 BAT 1919: 17 BJM 1921: 45 KG 1939: 12 KG 1940: 7 MAA I 1940: 48 MAA II 1939: 15 MAA III 1940: 3 MAT 1922: 21 MG I 1937: 41 MG II 1938: 11 MG III 1938: 14 ŠAA I 1939: 7 ŠAA II 1939: 9 ŠAA III 1939: 3 ŠG 1923: 11 ŠG II 1938: 4; sin. padaugas

Sandaugos kitėjimas MAA I 1940: 52; sin. sandaugos kitimas

Sandaugos kitimas MAA I 1940: 71; sin. sandaugos kitėjimas

Sandaugos laipsnis MAA II 1939: 205 Sankabų taisyklė MAT 1922: 128; sin. mainų

taisyklė Santykio narys MAA II 1939: 14

MAT 1922: 102 Santykio reikšmė MAT 1922: 103 Santykio skaičius MAT 1922: 129 Santykio skaitinis didumas MAA II 1939: 13 Santykio vardiklis MAT 1922: 103 Santikis JPT 1919: 15

Santykis MAA II 1939: 12 MAT 1922: 102

Segmentas ŠG 1923: 66 ŠG III 1939: 25; sin. nuopiova

Segmento lankas JPT 1919: 108 Segmento plotas JPT 1919: 108 Sekansas JPT 1919: 17

MG III 1938: 9 Sektoris ŠG 1923: 66; sin. išpiova Sektorius ŠG III 1939: 24; sin. išpiova Sekundė KG 1938: 27 Sėtinis skaičius MAT 1922: 57; sin. lyginis

skaičius, lygus skaičius, sėtos skaičius Sėtos skaičius MAT 1922: 57; sin. lyginis

skaičius, lygus skaičius, sėtinis skaičius

Sferinis paviršius BJM 1921: 90; sin. rutulinis paviršius

Sferoidas JPT 1919: 13 Sieksnis BA 1921: 77

DAV 1910: 17 DAV 1911: 14 JPT 1919: 8 MAT 1922: 44

Simetrija KG 1938: 47 KG 1939: 5

MAA III 1940: 28 MG I 1937: 61 MG II 1938: 3 ŠG I 1938: 38 ŠG II 1938: 18

Simetrijos ašies taškas ŠG I 1938: 39 Simetrijos ašis KG 1938: 47

KG 1939: 5 MAA III 1940: 28

MG I 1937: 61 MG II 1938: 3 ŠG I 1938: 38 ŠG II 1938: 18

Simetrijos taškas KG 1938: 47 Simetringa figūra ŠG I 1938: 41 Simetringas trikampis ŠG I 1938: 41 Simetriški taškai KG 1938: 47 MG I 1937: 61

ŠG I 1938: 37 Simetriškos atkarpos ŠG I 1938: 39 Simetriškos figūros KG 1938: 49 MG I 1937: 61

ŠG I 1938: 40 Simetriškos parabolos ŠAA III 1939: 90 Simetriškos tiesės KG 1938: 48 Simpsono formula JPT 1919: 63 Sinas JPT 1919: 17 Sinusas MG III 1938: 8

KG 1940: 65 ŠG II 1938: 86

149

Sinusų formulė KG 1940: 82 Sistema ŠAA I 1939: 4 Skaičiaus didinimas MAT 1922: 22 Skaičiaus kartotinis MAT 1922: 55 Skaičiaus pamažinimas MAT 1922: 16 Skaičiavimas MAT 1922: 6 Skaičiavimas raštu MAT 1922: 6 Skaičiavimas žodžiu MAT 1922: 6 Skaičiavimo gavinys ŠAA II 1939: 22 Skaičių lyginimas MAT 1922: 16; sin. skaičių

palyginimas Skaičių palyginimas ŠAA I 1939: 100 sin.

skaičių lyginimas ŠEA 1923: 33

Skaičių reiškinys MAT 1922: 20 Skaičių santykis MAA I 1940: 139

MAA II 1939: 12 Skaičių tiesė ŠAA I 1939: 96 Skaičiuota lygtis BAT 1919: 88 Skaičiuotė MAT 1922: 10 Skaičiuotės abėcėlė MAA I 1940: 12

ŠAA I 1939: 4 Skaičius BA 1921: 4

BAT 1919: 5 BJM 1921: 26 DAV 1910: 15 DAV 1911: 3 JPT 1919: 9 KG 1940: 5 MAA I 1940: 11 MAA II 1939: 3 MAA III 1940: 4 MAT 1922: 5 MG I 1937: 4 MG II 1938: 6 MG III 1938: 9 ŠAA I 1939: 3 ŠAA II 1939: 3 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 6 ŠG II 1938: 6 ŠG III 1939: 4

Skaidymas BAT 1919: 71 Skaidymas daugikliais BAT 1919: 71 Skaidymas nedaliaisiais dauginamaisiais MAT

1922: 61 Skaidymas vieniniais dauginamaisiais ŠAA I

1939: 7 Skaidinys JPT 1919: 128 Skaitiklis BA 1921: 5

BAT 1919: 17 JPT 1919: 22 KG 1940: 71 MAA I 1940: 34 ŠAA I 1939: 8 ŠAA II 1939: 107; sin. suskaitytojas

Skaitinė ašis ŠAA I 1939: 97 Skaitinė koeficiento reikšmė ŠAA II 1939: 42 Skaitinė reikšmė ŠAA III 1939: 90

ŠG III 1939: 7 Skaitinės ašies taškas ŠAA I 1939: 97 Skaitinis daugiklis ŠEA 1923: 12 Skaitinis didumas MAA I 1940: 22

ŠG II 1938: 92 Skaitinis reiškinio didumas ŠAA I 1939: 83 Skaitliavimo veiksmas DAV 1910: 3

DAV 1911: 3 Skaitmeninė reikšmė JPT 1919: 131 Skaitmuo BA 1921: 5

BAT 1919: 6 BJM 1921: 9 KG 1938: 22 MAA I 1940: 11 MAA III 1940: 46 MAT 1922: 9 ŠAA I 1939: 6 ŠAA II 1939: 101 ŠAA III 1939: 13 ŠG 1923: 12 ŠG I 1938: 81 ŠG III 1939: 6; sin. cifra

Skersinis maštabas BJM 1921: 35 Skersinis pjūvis MG II 1938: 35 Skersinys JPT 1919: 28; sin. diametras, skersis,

skersmuo Skersis BA 1921: 50

BJM 1921: 44; sin. diametras, skersinys, skersmuo

Skersmuo BA 1921: 50 BJM 1921: 52

KG 1938: 20 KG 1940: 38

MAA II 1939: 17 MG I 1937: 26 MG III 1938: 53 ŠG 1923: 66 ŠG I 1938: 16 ŠG II 1938: 17 ŠG III 1939: 5 žr diametras, skersinys, skersis

Skirtumas BA 1921: 18 BAT 1919: 11 JPT 1919: 30 KG 1938: 30 KG 1940: 75 MAA I 1940: 63 MAA II 1939: 28 MAA III 1940: 12 MAT 1922: 15 MG I 1937: 20 MG II 1938: 6 ŠAA I 1939: 20

150

ŠAA II 1939: 4 ŠEA 1923: 30 ŠG 1923: 11 ŠG I 1938: 12 ŠG I 1938: 26 ŠG III 1939: 6; sin. išdalos, liekana

Skirtumo kitėjimas MAA I 1940: 70 Skyrinis skaičius ŠAA I 1939: 40 Skysčių matai MAT 1922: 47 Skliaustai ŠEA 1923: 19 Skliaustų nukėlimas BAT 1919: 24 Skriestuvas BA 1921: 3

BJM 1921: 30 JPT 1919: 46 MG I 1937: 19 MG II 1938: 124 MG III 1938: 75 KG 1938: 13 KG 1940: 104 ŠG 1923: 10 ŠG I 1938: 10 ŠG III 1939: 67; sin. cirkelis

Skriestuvo gegžnės ŠG 1923: 10; sin. skriestuvo kojos

Skriestuvo kojos ŠG 1923: 10; sin. skriestuvo gegžnės

Skritulinis žiedas MG II 1938: 52 Skritulio centras KG 1938: 18

KG 1939: 37 KG 1940: 56 ŠG II 1938: 20

Skritulio išpiova KG 1938: 19 MAA I 1940: 27

MG I 1937: 26 ŠG III 1939: 24

Skritulio kvadratūra ŠG III 1939: 26 Skritulio lietėja MG III 1938: 36

KG 1940: 56 Skritulio nuopiova MG I 1937: 27

MG III 1938: 57 Skritulio plotas BJM 1921: 72

MAA II 1939: 46 ŠG III 1939: 22

Skritulio proporcingosios linijos MG III 1938: 53

Skritulio skersmuo KG 1939: 49 MG III 1938: 58 Skritulio spindulys MG III 1938: 36

ŠG II 1938: 21 Skritulio styga KG 1940: 56 Skritulys BA 1921: 3

BJM 1921: 51 JPT 1919: 13 KG 1938: 7 KG 1939: 37 KG 1940: 45

MAA I 1940: 22 MG I 1937: 11 MG III 1938: 53 ŠG 1923: 66 ŠG I 1938: 15 ŠG I 1938: 5 ŠG III 1939: 22; sin. ratas

Skrupula MAT 1922: 47 Smailakampis JPT 1919: 10; sin. smailiakampis

trikampis, smailas trikampis, smailasis trikampis, smailinis trikampis, smailusis trikampis

Smailakampis trikampis JPT 1919: 86 KG 1940: 92 ŠG 1912: 25 Smailasis kampas BJM 1921: 17

KG 1939: 6 KG 1940: 54 MG I 1937: 34

MG III 1938: 4 Smailasis trikampis ŠG 1923: 25; sin.

smailakampis, smailiakampis trikampis, smailas trikampis, smailinis trikampis, smailusis trikampis

Smailas kampas JPT 1919: 8 KG 1938: 23 KG 1940: 15 MAA II 1939: 108 MG I 1937: 33 MG II 1938: 4 MG III 1938: 3 ŠG 1923: 17

Smailas trikampis MG II 1938: 4; sin. smailakampis, smailiakampis trikampis, smailasis trikampis, smailinis trikampis, smailusis trikampis

Smailiakampis trikampis JPT 1919: 8 KG 1938: 43 KG 1940: 92 ŠG 1923: 25; sin. smailakampis, smailas trikampis, smailasis trikampis, smailinis trikampis, smailusis trikampis

Smailinis trikampis BJM 1921: 6; sin. smailakampis, smailiakampis trikampis, smailas trikampis, smailasis trikampis, smailusis trikampis

Smailusis kampas JPT 1919: 42 MAA II 1939: 17 KG 1938: 44 ŠG II 1938: 74 ŠG III 1939: 75

Smailusis trikampis MG I 1937: 51 ŠG I 1938: 36; sin. smailakampis,

smailiakampis trikampis, smailas

151

trikampis, smailasis trikampis, smailinis trikampis

Smailus kampas BJM 1921: 7 JPT 1919: 42 ŠG I 1938: 23 ŠG III 1939: 75

Smulkinimas BA 1921: 10 Spindulio ilgis KG 1938: 12 Spindulio pradžia KG 1938: 10

ŠG I 1938: 10 Spindulio pradžios taškas MAA I 1940: 11 Spindulys BJM 1921: 51

KG 1938: 10 KG 1939: 30 KG 1940: 7 MAA I 1940: 11 MAA II 1939: 17 MG I 1937: 14 MG II 1938: 8 MG III 1938: 20 ŠG 1923: 43 ŠG I 1938: 76

Spindulių susikirtimo taškas KG 1940: 11 ŠG I 1938: 9; sin. pustiesė, radiusas, stipinas

Sprendimas MAT 1922: 115 Sprendimo būdas MAT 1922: 115 Sprendinio skaitinis didumas BAT 1919: 7 Sprendinys BAT 1919: 7

MAA I 1940: 60 MAA II 1939: 84 MAA III 1940: 150 MAT 1922: 19 ŠAA I 1939: 55 ŠAA II 1939: 18 ŠAA III 1939: 115

Stačiakampainio įstrižainė KG 1938: 82 ŠG 1923: 60; sin. stačiakampio diagonalė, stačiakampio įstrižainė

Stačiakampainio kampas KG 1938: 82; sin. stačiakampio kampas

Stačiakampainio kraštinė KG 1938: 82 stačiakampio kraštinė

Stačiakampainis KG 1938: 82; sin. stačiakampis

Stačiakampainis rombas KG 1938: 84 Stačiakampė koordinatė MAA II 1939: 49

MAA III 1940: 7 MG III 1938: 20

Stačiakampė prizmė MAA I 1940: 29 Stačiakampė trapecija MG I 1937: 112

MG II 1938: 8 MG III 1938: 93 KG 1938: 89

Stačiakampio aukštinė KG 1940: 31 MG II 1938: 11

ŠAA II 1939: 18 ŠG II 1938: 4

Stačiakampio diagonalė BJM 1921: 24; sin. stačiakampainio įstrižainė, stačiakampio įstrižainė

Stačiakampio įstrižainė KG 1939: 5 MG I 1937: 105

MG II 1938: 3 MG III 1938: 35 ŠG I 1938: 85; sin. stačiakampainio įstrižainė, stačiakampio diagonalė

Stačiakampio kampas BJM 1921: 20l MG I 1937: 105 MG II 1938: 7; sin. stačiakampainio kampas

Stačiakampio kraštinė KG 1940: 31 MAA I 1940: 184

MAA II 1939: 114 MG I 1937: 105 MG II 1938: 9 MG III 1938: 35 ŠG II 1938: 13; sin. stačiakampainio kraštinė

Stačiakampio pagrindas ŠAA II 1939: 18 ŠG II 1938: 4

Stačiakampio pagrindinė MG II 1938: 11 KG 1940: 31

Stačiakampio plotas BA 1921: 7 BJM 1921: 44 KG 1939: 11 MAA I 1940: 56 MAA II 1939: 24 MG II 1938: 11 ŠAA II 1939: 18 ŠG II 1938: 4

Stačiakampis BA 1921: 7 BJM 1921: 19 KG 1939: 5 KG 1940: 31 MAA I 1940: 22 MAA III 1940: 153 MG I 1937: 105 MG II 1938: 3 ŠG I 1938: 85 ŠG II 1938: 3; sin. stačiakampainis

Stačiakampis gretasienis BJM 1921: 81 MG II 1938: 133 Stačiakampis lygiagretainis KG 1938: 82 Stačiakampis trikampis ŠG I 1938: 36; sin.

statinis trikampis, statkampis, statkampis trikampis, stattrikampis, status trikampis, statusis trikampis

Stačioji piramidė MG II 1938: 41 Stačioji prizmė BJM 1921: 79

MAA I 1940: 22 MG II 1938: 41

152

MG III 1938: 97 Stačioji tiesės atkarpa MAA I 1940: 23 Stačiojo trikampio plotas MG II 1938: 20 Statinė ašis MAA II 1939: 32 Statinė atkarpa MAA II 1939: 32 Statinė linija ŠG III 1939: 59; sin. vertikalė

linija Statinė plokšmė ŠG III 1939: 59; sin. vertikalė

plokšmė Statinė tiesė MAA I 1940: 149 Statinis BJM 1921: 17

KG 1938: 44 KG 1939: 12 KG 1940: 17

MAA II 1939: 117 MG I 1937: 52 MG II 1938: 4 MG III 1938: 3 ŠG 1923: 25 ŠG I 1938: 36 ŠG II 1938: 8 ŠG III 1939: 3; sin. katetas

Statinis trikampis BJM 1921: 6; sin. stačiakampis trikampis, statkampis, statkampis trikampis, stattrikampis, status trikampis, statusis trikampis

Statkampis JPT 1919: 10; sin. stačiakampis trikampis, statinis trikampis, statkampis trikampis, stattrikampis, status trikampis, statusis trikampis

Statkampis trikampis JPT 1919: 8 ŠG 1923: 25 sin. stačiakampis

trikampis, statinis trikampis, statkampis, stattrikampis, status trikampis, statusis trikampis

Statketurkampio plotas JPT 1919: 8 Statketurkampio šonas JPT 1919: 8 Statketurkampio šonų ilgis JPT 1919: 8 Statketurkampis JPT 1919: 8 Statmena tiesė KG 1938: 49

ŠG I 1938: 28 ŠG III 1939: 35

Statmenoji lygiagretė projekcija ŠG III 1939: 70

Statmenosios tiesės MG I 1937: 45 Statmenos kraštinės KG 1940: 19 Statmenos plokšmės ŠG III 1939: 57 Statmens kėlimas ŠG I 1938: 47 Statmens nuleidimas ŠG I 1938: 48 Statmens pagrindas BJM 1921: 75

ŠG 1923: 16 ŠG I 1938: 29

Statmuo BJM 1921: 3 KG 1938: 32 KG 1939: 12 KG 1940: 31

MAA II 1939: 34 MAA III 1940: 66 MG I 1937: 46 MG II 1938: 5 MG III 1938: 53 ŠAA II 1939: 24 ŠG 1923: 15 ŠG I 1938: 45 ŠG II 1938: 10 ŠG III 1939: 3; sin. perpendikuliaras

Stattrikampio hipotenuzė JPT 1919: 15 Stattrikampis JPT 1919: 8; sin. stačiakampis

trikampis, statinis trikampis, statkampis, statkampis trikampis, status trikampis, statusis trikampis

Statusis gretasienis BJM 1921: 79 Statusis kampainis MG II 1938: 15 Statusis kampas BA 1921: 7

BJM 1921: 11 JPT 1919: 8 KG 1938: 23 KG 1940: 36 MAA III 1940: 66 MG I 1937: 32 ŠG 1923: 22 ŠG I 1938: 23 ŠG II 1938: 11 ŠG III 1939: 3

Statusis katetas JPT 1919: 15 Statusis kūgis BJM 1921: 90 Statusis ritinys BJM 1921: 88 Statusis trikampis

KG 1939: 10 KG 1940: 15 ŠG 1923: 25

MAA III 1940: 167 MG I 1937: 51 MG II 1938: 4 MG III 1938: 3 ŠAA II 1939: 33 ŠG II 1938: 6 ŠG III 1939: 39 sin. stačiakampis trikampis, statinis trikampis, statkampis, statkampis trikampis, stattrikampis, status trikampis

Status kampas BJM 1921: 7 KG 1938: 23 KG 1940: 22 MG II 1938: 4 MG III 1938: 23 ŠAA II 1939: 34 ŠG I 1938: 62 ŠG III 1939: 54

Status kūgis BJM 1921: 89 Status trikampis KG 1940: 21 MAA II 1939: 14

153

MG II 1938: 4 MG III 1938: 4; sin. stačiakampis trikampis, statinis trikampis, statkampis, statkampis trikampis, stattrikampis, statusis trikampis

Styga BJM 1921: 52 KG 1938: 20 KG 1939: 32 KG 1940: 45

MG I 1937: 26 MG II 1938: 48 MG III 1938: 55 ŠG 1923: 66 ŠG I 1938: 16 ŠG II 1938: 18 ŠG III 1939: 5; sin. chorda

Stygos ilgis ŠG III 1939: 5 Stygų lyginimas ŠG I 1938: 16 Stipinas JPT 1919: 9; sin. pustiesė, radiusas,

spindulys Stopa MAT 1922: 47 Storis KG 1938: 5

ŠG I 1938: 4 Sudėjimas MAT 1922: 12; sin. sudėstymas,

sudėtis Suderintas kompleksinis skaičius MAA III

1940: 172 Sudėstymas DAV 1910: 3

DAV 1911: 3; sin. sudėjimas, sudėtis Sudėstomieji skaičiai DAV 1910: 39 Sudėties būdas MAA II 1939: 132

ŠAA II 1939: 93 Sudėties ženklas BAT 1919: 12

ŠAA I 1939: 20 Sudėtinis algebros reiškinys BAT 1919: 23 Sudėtinis matinis skaičius BA 1921: 69 MAT 1922: 44; sin. sudurtinis matinis

skaičius Sudėtinis skaičius ŠAA I 1939: 6 ŠAA III 1939: 111; sin. kompleksas,

kompleksinis skaičius Sudėtinis vardinis skaičius MAA I 1940: 14 Sudėtis BA 1921: 72

BAT 1919: 12 MAA I 1940: 41 MAA II 1939: 28 MAA III 1940: 12 MAT 1922: 11 ŠAA I 1939: 20 ŠAA II 1939: 93 ŠEA 1923: 7 ŠG I 1938: 11; sin. sudėjimas, sudėstymas

Sudurtinis matinis skaičius MAA I 1940: 33; sin. sudėtinis matinis skaičius

Sujungtiniai dvinariai ŠAA III 1939: 51

Sujungtiniai skaičiai ŠAA III 1939: 111 Suma BA 1921: 10

BAT 1919: 17 BJM 1921: 4 DAV 1910: 39 JPT 1919: 40 KG 1938: 14 KG 1940: 20 MAA I 1940: 41 MAA III 1940: 12 MG I 1937: 20 MAT 1922: 11 MG II 1938: 6 MG III 1938: 23 ŠAA I 1939: 10 ŠAA II 1939: 5 ŠAA III 1939: 4 ŠEA 1923: 10 ŠG 1923: 11 ŠG I 1938: 11 ŠG II 1938: 33 ŠG III 1939: 4

Sumos kitėjimas MAA I 1940: 45 MAT 1922: 17

Suprastintoji trupmena ŠAA II 1939: 178 Susikertančios stygos KG 1939: 40

ŠG II 1938: 123 Susikertančios tiesės KG 1938: 31

KG 1939: 31 MAA II 1939: 32

MG I 1937: 22 ŠG III 1939: 34

Susikertantys apskritimai ŠG II 1938: 24 Susikirtimo kampas KG 1939: 5 Susikirtimo taškas KG 1938: 31

KG 1939: 32 MAA II 1939: 32

ŠG II 1938: 20 ŠG III 1939: 34; sin. kirtimo taškas

Susikirtimo tiesė ŠG III 1939: 46 Suskaitytojas DAV 1910: 25; sin. skaitiklis Suskirstymo dėsnis MAA I 1940: 55

MAA III 1940: 13 ŠAA I 1939: 40

Suskliaustasis reiškinys MAA I 1940: 102 ŠAA I 1939: 52

Sutartinis dydis MAT 1922: 109 Sutartis MAT 1922: 109; sin. sąlyga Sutrumpinimo koeficientas ŠG III 1939: 74 Sutrumpintoji dalyba MAT 1922: 36 Suvestinė laužtinė ŠG 1923: 23; sin. uždarytoji

laužtinė Svaras BA 1921: 3

BAT 1919: 115 DAV 1910: 4 DAV 1911: 19

154

MAT 1922: 47 Sveika racionali kvadratinė funkcija MAA III

1940: 141 Sveikas racionalinis skaičius ŠAA III 1939:

127 Sveikas skaičius BA 1921: 4

MAA II 1939: 15 MAA III 1940: 24 MG I 1937: 21 MG II 1938: 13 KG 1938: 12 KG 1940: 5 ŠAA III 1939: 3 ŠG III 1939: 11 BAT 1919: 134

Sveikasis rodiklis ŠAA III 1939: 56 Sveikasis skaičius BA 1921: 7

BAT 1919: 5 MAA I 1940: 33 MAA II 1939: 15 MAA III 1940: 46 MAT 1922: 5 ŠAA I 1939: 6 ŠAA III 1939: 9 ŠEA 1923: 23 ŠG II 1938: 4

Sveikasis vienanaris ŠAA I 1939: 110 Sveika tiekybė BAT 1919: 26 ŠAA III 1939: 3 Sveikoji tiekybė BAT 1919: 27 ŠAA II 1939: 166 Sveikųjų skaičių dalumas MAT 1922: 55 Svorio matas MAT 1922: 47 Svoris MAT 1922: 47 Š Šakniavimas MAA I 1940: 41

MAA III 1940: 34 Šaknies plėtimas MAA III 1940: 67 Šaknies prastinimas MAA III 1940: 67 Šaknies reikšmė ŠAA III 1939: 22 Šaknies rodiklis BAT 1919: 20 MAA I 1940: 100

MAA III 1940: 58 ŠAA II 1939: 3 ŠEA 1923: 18

Šaknies skaitiklis BAT 1919: 107 Šaknies traukimas BAT 1919: 16

MAA I 1940: 100 MAA III 1940: 34 ŠAA II 1939: 3 ŠAA III 1939: 13 ŠEA 1923: 17

Šaknies vardiklis BAT 1919: 107 Šaknies vertė MAA III 1940: 67

Šaknies ženklas MAA III 1940: 62 ŠAA III 1939: 11

MAA III 1940: 58; sin. radikalas Šakninė funkcija MAA III 1940: 65 Šakninis reiškinys MAA III 1940: 101 Šaknis BAT 1919: 19 JPT 1919: 56

MAA I 1940: 99 MAA III 1940: 62 ŠAA II 1939: 3 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 17

Šaknų atimtis MAA III 1940: 87 Šaknų dalyba MAA III 1940: 100 Šaknų daugyba MAA III 1940: 92 Šaknų sudėtis MAA III 1940: 87 Šalymės kraštinės ŠG I 1938: 84; sin.

gretimosios kraštinės Šalymis kampas ŠG I 1938: 54 Šalymis statinis ŠG II 1938: 84 Šeštainis MAT 1922: 46; sin. kūbas Šeštasis algebros veiksmas ŠEA 1923: 17 Šonas KG 1938: 6 Šoninė ŠG I 1938: 36 Šoninė briauna BJM 1921: 88 Šoninė kraštinė KG 1938: 63

KG 1939: 6 KG 1940: 28 ŠG 1923: 28 ŠG II 1938: 70; sin. šono kraštinė

Šono dydis JPT 1919: 8 Šono kraštinė KG 1940: 33; sin. šoninė kraštinė Šono paviršius KG 1938: 6 Šonų funkcija JPT 1919: 9 T Taisyklinga piramidė BJM 1921: 85

MG III 1938: 96 Taisyklinga prizmė MAA I 1940: 28

MG III 1938: 96 Taisyklingas bendravardis daugiakampis MG

III 1938: 77 Taisyklingas daugiakampis BJM 1921: 26

MG III 1938: 74 KG 1938: 93 KG 1940: 103

ŠG III 1939: 14 Taisyklingasis daugiakampis BJM 1921: 26

MG III 1938: 74 KG 1938: 93 KG 1939: 6 KG 1940: 103 ŠG II 1938: 135 ŠG III 1939: 4

Taisyklingasis trikampis KG 1940: 111

155

Taisyklingas trikampis MG III 1938: 82 Taisyklingieji bendravardžiai daugiakampiai

ŠG II 1938: 138 Taisyklingoji piramidė BJM 1921: 85 Taisyklingojo daugiakampio centras KG 1940:

105 ŠG II 1938: 137 Taleso teorema MG II 1938: 64 Talpa MAT 1922: 46 Talpos dalyba KG 1938: 14 MAA I 1940: 74 Tangensas JPT 1919: 17 Tangentas KG 1940: 65 MG III 1938: 9

ŠG II 1938: 86 Tapatybė BAT 1919: 87 MAA II 1939: 84

ŠAA II 1939: 50 Taškas BJM 1921: 3

KG 1938: 6 KG 1939: 12 KG 1940: 11 MAA I 1940: 11 MAA III 1940: 28 MG I 1937: 8 MG II 1938: 8 MG III 1938: 55 ŠAA I 1939: 97 ŠAA II 1939: 24 ŠG 1923: 7 ŠG I 1938: 5 ŠG III 1939: 3

Taško koordinatės MAA II 1939: 53 Taško koordinatos ŠAA II 1939: 25 Teigiama reikšmė KG 1940: 68

ŠAA III 1939: 86 Teigiama tiekybė ŠAA III 1939: 3 Teigiamasis dėmuo BAT 1919: 33

ŠAA I 1939: 106 ŠEA 1923: 30

Teigiamasis dydis JPT 1919: 30 ŠEA 1923: 30 BAT 1919: 9

Teigiamasis daugianario narys ŠAA I 1939: 110

Teigiamasis kampas JPT 1919: 10 Teigiamasis lankas JPT 1919: 10 Teigiamasis rodiklis ŠAA III 1939: 9 Teigiamasis skaičius BAT 1919: 12

MAA I 1940: 142 MAA II 1939: 3 ŠAA I 1939: 93 ŠAA II 1939: 25 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 23

Teigiamas rodiklis MAA III 1940: 31

Teigiamas skaičius BAT 1919: 132 JPT 1919: 10

KG 1940: 71 MAA III 1940: 4 ŠAA III 1939: 3 ŠG III 1939: 8

Teigiamas skirtumas ŠEA 1923: 33 Teigiamoji kryptis ŠAA I 1939: 100 Teigiamoji reikšmė ŠEA 1923: 30 Teigiamoji tiekybė BAT 1919: 125 Teorema BAT 1919: 29 JPT 1919: 60

KG 1938: 91 KG 1939: 31 KG 1940: 9 MG I 1937: 12 MG II 1938: 5 ŠAA II 1939: 9 ŠAA III 1939: 25 ŠG I 1938: 58 ŠG II 1938: 3 ŠG III 1939: 9

Teorėma BAT 1919: 52 ŠG 1923: 5

ŠG II 1938: 25 Teoremos sąlyga ŠG I 1938: 59; sin. teoremos

sąlyga Teoremos ieškinys ŠG I 1938: 59 Teoremos įrodymas KG 1938: 92

KG 1940: 97 MG I 1937: 11

ŠG I 1938: 59; sin. teoremos išrodymas

Teoremos išrodymas BAT 1919: 52; sin. teoremos įrodymas

Teoremos sąlyga ŠG I 1938: 59; sin. teoremos davinys

Tiekybė BAT 1919: 15 KG 1940: 8

ŠAA I 1939: 79 ŠAA II 1939: 4 ŠAA III 1939: 3 ŠG III 1939: 7

Tiekybės kartotinė BAT 1919: 71 Tiekybių dalmuo ŠAA I 1939: 80 Tiekybių sandauga ŠAA I 1939: 80 Tiekybių skirtumas ŠAA I 1939: 79 Tiekybių suma ŠAA I 1939: 79 Tiesė KG 1938: 9

KG 1939: 5 KG 1940: 10

MAA I 1940: 37 MAA II 1939: 34 MAA III 1940: 35 MG I 1937: 11 MG II 1938: 8

156

ŠAA I 1939: 97 ŠAA II 1939: 24 ŠAA III 1939: 86 ŠG I 1938: 7 ŠG II 1938: 19 ŠG III 1939: 3

Tiesės atkarpa KG 1938: 10 KG 1939: 16

MAA I 1940: 22 MG I 1937: 17 ŠAA I 1939: 17 ŠG I 1938: 14 ŠG III 1939: 3

Tiesės ilgis MG I 1937: 18 Tiesės metmuo ŠG II 1938: 70; sin. tiesės

projekcija Tiesės pasvirumo kampas MAA II 1939: 76 Tiesės projekcija ŠG II 1938: 70; sin. tiesės

metmuo Tiesiakraštė figūra BJM 1921: 18

KG 1939: 7 MG II 1938: 31 ŠG II 1938: 49

Tiesinė funkcija MAA II 1939: 75 ŠAA II 1939: 39

Tiesinė lygtis ŠAA II 1939: 66 Tiesiogiai proporcingi dydžiai MAA I 1940:

127; sin. tiesiog proporcingi dydžiai Tiesiog proporcingi dydžiai MAT 1922: 108

ŠAA I 1939: 60; sin. tiesiogiai proporcingi dydžiai

Tiesioginė teorema MG I 1937: 97 ŠG I 1938: 60

Tiesioginė teorėma ŠG 1923: 5 Tiesioginis proporcingumas ŠAA II 1939: 30 Tiesioginio proporcingumo formulė ŠAA II

1939: 30 Tiesioginis santikis JPT 1919: 15 Tiesioginis veiksmas MAA I 1940: 41 Tiesioji BJM 1921: 4

JPT 1919: 16 ŠEA 1923: 27 ŠG 1923: 7; sin. tiesioji linija

Tiesioji linija BAT 1919: 29 KG 1938: 7

ŠG 1923: 4 ŠG I 1938: 7

Tiesiosios atkarpos ŠG 1923: 9 Tiesiosios taškas ŠG 1923: 51 Tiesių pluoštas KG 1938: 11

ŠG I 1938: 8 Tiesių pluošto centras KG 1938: 11 Tikrasis skaičius MAA III 1940: 3

ŠAA I 1939: 73

ŠAA III 1939: 23; sin. griežtasis skaičius, realinis skaičius, realus skaičius

Tikroji suma ŠAA I 1939: 75 Tikroji trupmena BA 1921: 6

MAA I 1940: 34 MAT 1922: 71 ŠAA I 1939: 9

Tikslusis dalmuo MAT 1922: 101 Tobulas daugiakampis JPT 1919: 107 Tobulas trikampis JPT 1919: 8 Tolybės ženklas MAT 1922: 103; sin. lygybės

ženklas Tolydinė aritmetinė proporcija ŠAA II 1939: 5 Tolydinė proporcija MAT 1922: 105 Tolydžio proporcija MAA II 1939: 23 Tolygios lygtys BAT 1919: 88 ŠAA II 1939: 54; sin. lygiašaknės

lygtys Transportiras ŠG I 1938: 21; sin. matlankis Trapecija BJM 1921: 20

KG 1938: 79 KG 1939: 5 KG 1940: 33 MG I 1937: 102 ŠG 1923: 62 ŠG I 1938: 84 ŠG III 1939: 80

Trapecijos apatinis pagrindas ŠG II 1938: 9 Trapecijos aukštinė BJM 1921: 49

KG 1938: 89 KG 1939: 13 MG I 1937: 112 MG II 1938: 23 ŠG I 1938: 88 ŠG II 1938: 9 ŠG III 1939: 80

Trapecijos įstrižainė KG 1939: 5 KG 1940: 35

MG II 1938: 23 Trapecijos kampas KG 1938: 89

KG 1939: 5 ŠG I 1938: 93

Trapecijos kraštinė MG I 1937: 112 KG 1938: 89 KG 1940: 35 ŠG 1923: 63 ŠG I 1938: 88

Trapecijos pagrindas KG 1938: 89 KG 1939: 13 ŠG 1923: 63 ŠG I 1938: 88 ŠG II 1938: 9 ŠG III 1939: 80

Trapecijos pagrindinė KG 1939: 5 KG 1940: 35

157

MG I 1937: 112 Trapecijos plotas BJM 1921: 48

MG II 1938: 23 KG 1939: 13 KG 1940: 57 ŠG II 1938: 9

Trapecijos šonas ŠG 1923: 63 ŠG I 1938: 88; sin. trapecijos šoninė, trapecijos šoninė kraštinė

Trapecijos šoninė KG 1940: 33 MG I 1937: 112; sin. trapecijos šonas,

trapecijos šoninė kraštinė Trapecijos šoninė kraštinė KG 1938: 89; sin.

trapecijos šonas, trapecijos šoninė Trapecijos vidurinė linija KG 1940: 35 MG I 1937: 115

ŠG I 1938: 88 Trapecijos viršūnė MG II 1938: 32 Trečiasis proporcingasis narys MAT 1922: 105 Trečioji atskiroji sandauga MAT 1922: 27 Trečiojo laipsnio šaknis BAT 1919: 20 Trečiojo matavimo vienanaris ŠAA I 1939: 110 Tretinis kampas MG I 1937: 34 Trigonometrija JPT 1919: 13 KG 1940: 68 MG III 1938:3

ŠG II 1938: 84 Trigonometrijos funkcija JPT 1919: 13; sin.

trigonometrinė funkcija, trigonometriška funkcija, trigonometriškoji funkcija

Trigonometrijos funkcijos didumas KG 1940: 68

Trigonometrinė funkcija KG 1940: 61 MG III 1938: 3

ŠG II 1938: 84; sin. trigonometrijos funkcija, trigonometriška funkcija, trigonometriškoji funkcija

Trigonometrinės funkcijos didumas ŠG II 1938: 91

Trigonometrinis dydis ŠG II 1938: 89 Trigonometrinių funkcijų lentelė KG 1940: 72

ŠG II 1938: 96 Trigonometriška funkcija JPT 1919: 20; sin.

trigonometrijos funkcija, trigonometrinė funkcija, trigonometriškoji funkcija

Trigonometriška lentelė JPT 1919: 60 Trigonometriška linija JPT 1919: 20 Trigonometriška lygybė JPT 1919: 73 Trigonometriška tapatybė JPT 1919: 23 Trigonometriškas dydis JPT 1919: 21 Trigonometriškas identiškumas JPT 1919: 23 Trigonometriškasis dydis JPT 1919: 21 Trigonometriškas lyginys JPT 1919: 73

Trigonometriškoji funkcija JPT 1919: 13; sin. trigonometrijos funkcija, trigonometrinė funkcija, trigonometriška funkcija

Trigonometriškoji kosekanso linija JPT 1919: 19

Trigonometriškoji kosino linija JPT 1919: 19 Trigonometriškoji kotangenso linija JPT 1919:

19 Trigonometriškoji linija JPT 1919: 15 Trigonometriškoji sekanso linija JPT 1919: 19 Trigonometriškoji sino linija JPT 1919: 19 Trigonometriškoji tangenso linija JPT 1919: 19 Trigonometriškoji tapatybė JPT 1919: 73 Trigubas skaičius ŠEA 1923: 13 Trikampė piramidė BJM 1921: 87 Trikampė prizmė BJM 1921: 79 Trikampio aukštinė BJM 1921: 3

KG 1939: 11 KG 1940: 15 MAA II 1939: 63 MG I 1937: 52 MG II 1938: 18 MG III 1938: 32 MG III 1938: 46 ŠG 1923: 26 ŠG I 1938: 37 ŠG I 1938: 49 ŠG II 1938: 7

Trikampio elementas JPT 1919: 7 Trikampio gvaldymas JPT 1919: 7 Trikampio gvaldymo budas JPT 1919: 8 Trikampio įžambinė KG 1939: 20

KG 1940: 62 MG II 1938: 21

MG III 1938: 14 ŠG II 1938: 8

Trikampio įžambinės pusiaukraštinė MG II 1938: 4

Trikampio kampas BJM 1921: 5 JPT 1919: 7 KG 1938: 50 KG 1939: 5 KG 1940: 9 MG I 1937: 10 ŠG 1923: 23 ŠG III 1939: 4

Trikampio kampų suma BJM 1921: 9 ŠG 1923: 63

Trikampio kraštinė BA 1921: 7 BJM 1921: 3 KG 1938: 50 KG 1940: 9 MAA II 1939: 149 MG I 1937: 10 MG III 1938: 14

158

MG III 1938: 6 ŠAA I 1939: 77 ŠG 1923: 23 ŠG I 1938: 35

Trikampio matavimas JPT 1919: 8 Trikampio pagrindas KG 1940: 16

ŠG 1923: 26 ŠG I 1938: 36 ŠG II 1938: 7; sin. trikampio pagrindinė

Trikampio pagrindinė KG 1939: 5 KG 1940: 19 MG I 1937: 52

MG II 1938: 4 MG III 1938: 35 ŠG I 1938: 36; sin. trikampio pagrindas

Trikampio perimetras MG I 1937: 51 MG II 1938: 114

Trikampio plotas BJM 1921: 43 JPT 1919: 101 KG 1939: 11 KG 1940: 25 MG II 1938: 18 MG III 1938: 35 ŠAA II 1939: 48 ŠG II 1938: 7 ŠG III 1939: 4

Trikampio ploto teorema JPT 1919: 40 Trikampio priekampis KG 1938: 42

KG 1939: 6 MAA II 1939: 108

MG I 1937: 73 Trikampio proporcingosios linijos MG III

1938: 37 Trikampio pusiaukampinė KG 1940: 13 MG I 1937: 54

MG II 1938: 88 MG III 1938: 63 ŠG I 1938: 37 ŠG I 1938: 48

Trikampio pusiaukraštinė KG 1938: 51 KG 1939: 5 KG 1940: 17

MAA II 1939: 61 MG I 1937: 53 MG II 1938: 109 MG III 1938: 47 ŠG I 1938: 49 ŠG II 1938: 126

Trikampio sprendimas ŠG II 1938: 69 Trikampio statinis ŠAA II 1939: 33 Trikampio svorio centras MG I 1937: 85 Trikampio šonas JPT 1919: 7; sin.trikampio

šoninė Trikampio šoninė KG 1939: 5

KG 1940: 19 MG I 1937: 52

MG II 1938: 9 MG III 1938: 35; sin. trikampio šonas

Trikampio šono kvadratas JPT 1919: 85 Trikampio vidaus kampas KG 1938: 45 Trikampio vidurinė linija KG 1938: 82 MG I 1937: 115

ŠG I 1938: 88 Trikampio viršūnė BJM 1921: 5

JPT 1919: 8 KG 1940: 16 MG I 1937: 10 MG II 1938: 4 MG III 1938: 32 ŠG I 1938: 36 ŠG II 1938: 7

Trikampio viršūnės perpendikuleras JPT 1919: 8

Trikampis BA 1921: 7 BJM 1921: 3 JPT 1919: 7 KG 1938: 39 KG 1939: 5 KG 1940: 9 MAA II 1939: 117 MG I 1937: 10 MG III 1938: 4 ŠAA II 1939: 48 ŠG 1923: 23 ŠG I 1938: 5 ŠG II 1938: 3 ŠG III 1939: 3

Trikampių lygybė ŠG 1923: 23 Trikampių lyginimas ŠG I 1938: 51 Trikampių panašumas JPT 1919: 16 Trilijonų luomas ŠAA I 1939: 3 Trinario reikšmė ŠEA 1923: 41 Trinaris ŠAA II 1939: 145

ŠAA III 1939: 6 Triskaitė proporcingųjų dydžių taisyklė MAT

1922: 109 Triskaitė taisyklė MAT 1922: 109 Triženklė šaknis ŠAA III 1939: 13 Triženklis skaičius MAA I 1940: 13

MAA II 1939: 114 ŠAA II 1939: 133 ŠAA III 1939: 13

Trupmena BA 1921: 3 BAT 1919: 5 DAV 1910: 24 KG 1938: 24 KG 1940: 71 MAA I 1940: 34 MAA II 1939: 8 MAA III 1940: 11

159

MAT 1922: 69 MG II 1938: 13 MG III 1938: 19 ŠAA I 1939: 8 ŠAA II 1939: 8 ŠAA III 1939: 3 ŠEA 1923: 7 ŠG II 1938: 4 ŠG III 1939: 4

Trupmeninė lygtis ŠAA II 1939: 172 Trupmeninė tiekybė BAT 1919: 26 ŠAA II 1939: 168

ŠAA III 1939: 3 Trupmeninis reiškinys MAA III 1940: 78

ŠAA III 1939: 9 Trupmeninis rodiklis MAA III 1940: 130

ŠAA III 1939: 54 Trupmeninis skaičius MAA I 1940: 34

MAA II 1939: 5 MG II 1938: 13 ŠAA I 1939: 8 ŠAA III 1939: 27 ŠG II 1938: 4

Trupmenos didumas ŠG III 1939: 7 Trupmenos išplėtimas ŠAA I 1939: 12 Trupmenos kėlimas laipsniu ŠAA III 1939: 5 Trupmenos narys ŠAA I 1939: 8 Trupmenos prastinimas ŠAA I 1939: 12

ŠAA II 1939: 160 Trupmenos reikšmė BA 1921: 12

KG 1940: 71 MAT 1922: 72 ŠAA II 1939: 172 ŠAA III 1939: 33

Trupmenos skaitiklis BA 1921: 8 BAT 1919: 27 MAA I 1940: 34 MAA II 1939: j9 MAA III 1940: 11 MAT 1922: 70 ŠAA I 1939: 8 ŠAA II 1939: 164 ŠAA III 1939: 5 ŠEA 1923: 15

Trupmenos vardiklis BA 1921: 8 BAT 1919: 27 MAA I 1940: 35 MAA II 1939: 19 MAA III 1940: 11 MAT 1922: 70 ŠAA I 1939: 8 ŠAA II 1939: 8 ŠAA III 1939: 5

Trupmenos vertė MAA I 1940: 35 Trupmenų atimtis MAT 1922: 78

ŠAA I 1939: 177

ŠAA II 1939: 164 Trupmenų bendravardinimas ŠAA I 1939: 22;

sin. trupmenų vertimas bendravardėmis, trupmenų vertimas bendravardiklėmis

Trupmenų dalyba MAT 1922: 82 ŠAA I 1939: 181 ŠAA II 1939: 167

Trupmenų daugyba MAT 1922: 79 ŠAA I 1939: 179 ŠAA II 1939: 166

Trupmenų didinimas BA 1921: 24 Trupmenų lyginimas BA 1921: 24 Trupmenų pažinimas BA 1921: 24 Trupmenų prastinimas BA 1921: 13

MAT 1922: 74 Trupmenų sudėtis MAT 1922: 77

ŠAA I 1939: 177 ŠAA II 1939: 164

Trupmenų trumpinimas BAT 1919: 23 Trupmenų vertimas bendravardėmis ŠAA I

1939: 176 ŠAA II 1939: 161; sin. trupmenų

bendravardinimas, trupmenų vertimas bendravardiklėmis

Trupmenų vertimas bendravardiklėmis MAT 1922: 75 ŠAA I 1939: 176; sin. trupmenų bendravardinimas, trupmenų vertimas bendravardėmis

Tūkstančių luomas ŠAA I 1939: 3 Turinys BAT 1919: 11

MAA I 1940: 63 MAT 1922: 15 ŠAA I 1939: 20 ŠAA II 1939: 4 ŠEA 1923: 30

Tūrio matas MAT 1922: 46 Tūris BA 1921: 77

BJM 1921: 74 MAA I 1940: 15 MG I 1937: 4 ŠEA 1923: 19

Tuzinas BA 1921: 9 BAT 1919: 6 DAV 1910: 12 DAV 1910: 23

U

Uncija MAT 1922: 47 Uždara kreivė ŠG I 1938: 15 Uždara laužtė MG I 1937: 18

ŠG I 1938: 34 Uždarytoji laužtinė ŠG 1923: 23; sin. suvestinė

laužtinė

160

Uždarytoji linija KG 1938: 10 Uždaroji laužtė MG I 1937: 49 Uždavinynas ŠAA II 1939: 50 ŠEA 1923: 5 Uždavinio sąlyga ŠAA II 1939: 50 Uždavinio sprendimas ŠEA 1923: 5 Uždavinio sprendimo planas ŠAA I 1939: 53 Uždavinys ŠAA II 1939: 50 ŠEA 1923: 5 V Vardiklis BA 1921: 5

BAT 1919: 17 JPT 1919: 22 KG 1940: 71 MAA I 1940: 34 ŠAA I 1939: 8 ŠAA II 1939: 63; sin. pažymėtojas, ženklininkas

Vardinis skaičius MAA I 1940: 33 ŠAA I 1939: 6; sin. daiktinis skaičius, vardintas skaičius

Vardintas skaičius MAT 1922: 5; sin. daiktinis skaičius, vardinis skaičius

Varstas BAT 1919: 11 DAV 1910: 9

DAV 1911: 15 MAT 1922: 44

Veiksmas BA 1921: 10 BAT 1919: 7 DAV 1910: 3 DAV 1911: 10 JPT 1919: 7 KG 1938: 15 MAT 1922: 28 MG I 1937: 19 ŠAA II 1939: 3

Veiksmo ženklas MAT 1922: 19 ŠEA 1923: 7

Veiksmų nuoseklumas ŠAA I 1939: 80 Veiksmų tvarka ŠEA 1923: 21 Verstas BA 1921: 77

BJM 1921: 36 DAV 1910: 15 MAT 1922: 44

Vertikalė linija ŠG III 1939: 59; sin. statinė linija

Vertikalė plokšmė ŠG III 1939: 59; sin. statinė plokšmė

Vidaus atkarpa KG 1940: 59 Vidaus kampas KG 1938: 41

KG 1939: 6 KG 1940: 103

MG I 1937: 74 MG III 1938: 75

ŠG 1923: 30 ŠG I 1938: 61

Vidaus lietėja KG 1939: 42 Vidaus priešiniai kampai KG 1938: 73

KG 1940: 14 ŠG 1923: 48 ŠG I 1938: 71

Vidaus vienašaliai kampai KG 1938: 73 ŠG 1923: 49 ŠG I 1938: 71

Vidurinė geometrinė ŠG II 1938: 114 Vidurinė geometrinė atkarpa MG II 1938: 80 Vidurinė proporcinga styga ŠG II 1938: 113 Vidurinė trapecijos linija KG 1938: 90

KG 1939: 5 ŠG II 1938: 9

Vidurinis geometrinis skaičius MAT 1922: 105; sin. vidurinis kartotinis skaičius

Vidurinis kartotinis skaičius MAT 1922: 105; sin. vidurinis geometrinis skaičius

Vidurinis lietimas ŠG 1923: 77 Vidurinis proporcijos narys KG 1940: 7 MAA II 1939: 19

ŠAA II 1939: 4 ŠG II 1938: 120

Vidurinis proporcingas statmuo ŠG II 1938: 71 Vidurinis proporcingasis narys KG 1940: 7;

sin. geometrinis vidurinis narys Vidurinis sandaugos narys BAT 1919: 49 Vidutiniai skliaustai ŠAA I 1939: 51

ŠEA 1923: 20; sin. laužtiniai skliaustai Vienakartė trupmena MAT 1922: 93 Vienalytis daugianaris BAT 1919: 28 Vienareikšmė funkcija MAA III 1940: 65 Vienanarė trupmena BAT 1919: 27 Vienanario kėlimas laipsniu ŠAA III 1939: 6 Vienanaris BAT 1919: 26

MAA I 1940: 104 MAA II 1939: 83 MAA III 1940: 92 ŠAA I 1939: 109 ŠAA III 1939: 4

Vienanaris reiškinys MAA I 1940: 104 Vienanarių atimtis MAA I 1940: 157

ŠAA I 1939: 119 Vienanarių dalyba MAA I 1940: 187 Vienanarių dalijimas ŠAA I 1939: 158 Vienanarių daugyba MAA I 1940: 164

ŠAA I 1939: 134 Vienanarių sudėtis MAA I 1940: 157

ŠAA I 1939: 115 Vienareikšmis skaičius ŠAA I 1939: 77; sin.

apibrėžtinis, konkretus skaičius Vienas antram atvirkštiniai veiksmai ŠAA I

1939: 20 Vienašaliai kampai ŠG 1923: 49

161

Vienatis DAV 1910: 23 Vienavardiklės trupmenos MAA II 1939: 19 Vienavardžiai daugiakampiai ŠG III 1939: 17 Vienavardžiai dydžiai MAA II 1939: 13 Vienaženklis daliklis MAT 1922: 32 Vienaženklis dalmuo MAT 1922: 32 Vienaženklis skaičius DAV 1910: 11

MAA I 1940: 46 MAA III 1940: 34 MAT 1922: 7 ŠAA III 1939: 12

Vienetas MAT 1922: 5 Vienetų ardai MAT 1922: 10; sin. vienetų

skyriai Vienetų klasė MAT 1922: 10; sin. vienetų

luomas Vienetų luomas MAT 1922: 10 ŠAA I 1939: 3; sin. vienetų klasė Vienetų rinkinys MAT 1922: 5

ŠAA I 1939: 6 Vienetų skyriai MAT 1922: 10; sin. vienetų

ardai Vieninė arba nedalioji tiekybė BAT 1919: 71;

sin. nedalioji tiekybė Vieninis daliklis BA 1921: 17

BA 1921: 83 Vieninis dauginamasis BA 1921: 32 ŠAA II 1939: 141 Vieninis matinis skaičius MAA I 1940: 33; sin.

paprastasis matinis skaičius, vientisinis matinis skaičius

Vieninis skaičius BA 1921: 14 BAT 1919: 130 MAT 1922: 60; sin. pirmykštis skaičius, pirminis skaičius, nedalusis skaičius

Vieninių skaičių eilė MAT 1922: 60; sin. nedaliųjų skaičių eilė

Vienodi krypsniai ŠG 1923: 55 Vientisinis matinis skaičius MAT 1922: 44; sin.

paprastasis matinis skaičius, vieninis matinis skaičius

Vietinis matas BA 1921: 77 Vyriausioji raidė BAT 1919: 48

MAA I 1940: 173 ŠAA I 1939: 111 ŠAA III 1939: 119

Viršutinė pagrindinė MG I 1937: 112 Viršutinis rėžis MAA II 1939: 122 Viršutinis ritinio pagrindas BJM 1921: 88 Viršutinis trapecijos pagrindas ŠG 1923: 63

ŠG I 1938: 88 ŠG II 1938: 9

W Wallis’o padauga JPT 1919: 137 Z Zolotnikas MAT 1922: 47 Ž Žemesniojo skyriaus vienetas MAT 1922: 10 Žemesnysis narys BAT 1919: 48 Žemiausias sandaugos narys ŠAA I 1939: 144 Ženklas ŠAA I 1939: 131

ŠEA 1923: 36 Ženklininkas BA 1921: 5; sin. pažymėtojas,

vardiklis Ženklų taisyklė ŠAA I 1939: 131

ŠEA 1923: 36 Žinomas apskritimas KG 1938: 19

KG 1939: 30; sin. aprėžtas apskritimas, nustatytas apskritimas

Žinomasis narys ŠAA II 1939: 63 Žinomieji nariai ŠAA II 1939: 63 Žinomoji lygties raidė BAT 1919: 88