LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS STUDIJŲ PROGRAMA

MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

SONATA MIKOLAITIENĖ

2 kursas 2 grupė

VEIKSNIŲ, TURINČIŲ ĮTAKOS LIETUVOS KARVIŲ

MASTITŲ SUKĖLĖJŲ RŪŠIMS IR PAPLITIMUI , ANALIZĖ

THE ANALYSIS OF FACTORS, WHICH AFFECTING THE

LITHUANIA COWS MASTITIS PATHOGENS SPECIES AND

SPREAD

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc.dr. Loreta Šernienė

KAUNAS, 2014

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBOSAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

„ Veiksnių, turinčių įtakos Lietuvos karvių mastitų sukėlėjų rūšims ir paplitimui, analizė“.

................................................................................................................................................

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME

DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(data) (katedros vedėjo/jos vardas pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas pavardė ) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(Gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas

3

TURINYS

SANTRAUKA 4

ĮVADAS 5

1. LITERATŪROS APŢVALGA 6

1.1 Bakterijų ir somatinių ląstelių įtaka pieno kokybei 6

1.2 Karvių slaptųjų mastitų prieţastys 9

1.3 Mastitą sukeliantys mikroorganizmai 11

1.4 Mastito diagnostika 13

1.5 Mastito profilaktika ir gydymas 15

2. DARBO METODIKA 18

2.1 Tyrimų laikas ir vieta 18

2.2 Mikrobiologinis mastitų sukėlėjų identifikavimas 18

2.3 Mikroorganizmų jautrumo antibiotikams nustatymas 22

2.3 Statistinė duomenų analizė 23

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS 24

3.1 Mastito sukėlėjų paplitimo analizė 24

3.2 Sezono įtaka mastito sukėlėjams 25

3.3 Mastito sukėlėjų paplitimas skirtingose apskrityse 26

3.4 Mastito sukėlėjų jautrumo antibiotikams analizė 28

4. IŠVADOS 36

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS 37

6. SUMMARY 41

7. PRIEDAI 42

4

SANTRAUKA

Autorius: Sonata Mikolaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos

akademija Maisto saugos ir kokybės katedra

Tema: Veiksnių, turinčių įtakos Lietuvos karvių mastitų sukėlėjų rūšims ir paplitimui, analizė

Darbo vadovė: dr. Loreta Šernienė

Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto

saugos ir kokybės katedra.

Darbo apimtis: 42 puslapiai, 17 paveikslų, 4 lentelės.

Darbo tikslas : Išanalizuoti ir įvertinti veiksnius, turinčius įtakos karvių mastitų sukėlėjų

rūšims ir paplitimui Lietuvoje.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti ir aprašyti Lietuvoje paplitusius karvių mastito sukėlėjus;

2. Statistiškai įvertinti ir aprašyti veiksnių (metų, sezono ir apskrities) įtaką mastitų sukėlėjų

rūšims ir paplitimui kontroliuojamų karvių piene 2011 metais;

3. Atlikti mastitų sukėlėjų jautrumo antibiotikams duomenų analizę ir statistikai įvertinti

priklausomybę tarp antibiotikų.

Magistro baigiamajame darbe buvo panaudoti VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje

bakteriologiškai tirtų karvių, sergančių mastitu, duomenys. 2011metais buvo ištirta 2315 mastitu

sergančios karvės. Daţniausiai identifikuota buvo Stphylococcus aureus - 33 proc., Staphylococcus

spp - 21 proc.,gramneigiamos lazdelės – 13 proc.,Streptococcus spp- 11 proc., Streptococcus

agalactiae – 11 proc. Duomenų analizė parodė, kad mastitų sukėlėjai didţiausia problema pieno

kokybei tampa spalio, lapkričio ir gruodţio mėnesiais, t.y. tvartiniu laikotarpiu. Taip pat buvo

nustatyta,kad mastitų sukėlėjai jautriausi buvo gentamicinui, amoksicilinui ir amoksicilino mišiniui su

klovulanine rūgštimi.Analizė parodė, kad stipri teigiama koreliacija (r = 0,79) tarp mastito gydymui

naudojamų antibiotikų buvo amoksicilino ir penicilino bei amoksicilino + klovulaninės rūgšties ir

amoksicilino (r = 0,69).

Raktiniai ţodţiai: mastitų sukėlėjai, karvė,somatinės ląstelės.

5

ĮVADAS

Pieno ūkis – viena svarbiausių šalies ţemės ūkio šakų, turintis ne tik ekonominę, bet ir

socialinę reikšmę. 2000 metais suarė 17 proc. bendrosios ţemės ūkio produkcijos vertės, o pieno

produktų eksportas - virš 30 proc. viso ţemės ūkio ir maisto produktų eksporto.(Stankūnienė ir

kt.,2008)

Pieno kokybę apibūdina visa eilė rodyklių. Svarbiausias iš jų - somatinių ląstelių skaičius

(SLS). Didėjantis SLS nurodo, kad karvė serga daţniausiai pasitaikančia ginekologine liga mastitu. Ši

ligos forma neturi jokių klinikinių poţymių ir nustatoma tik tiriant SLS. Daţnai slaptieji mastitai

pereina į klinikinius. Klinikinis mastitas sukeliamas patogeninių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta,

kad apie 95 proc. mastito atvejų sukelia agalaktinis streptokokas, auksinis stafilokokas, dysgalaktinis

streptokokas, tešmens streptokokas ir ţarninė lazdelė (Japertas ir kt., 2001).

Nacionalinė mastito taryba JAV nustatė, kad išlaidos vienai karvei, sergančiai mastitu, gydyti

siekia 180 JAV dolerių.Nuostolis dėl sumaţėjusių primilţių siekia apie 70 proc.Pienininkystės ūkiai

daugiau nuostolių patiria dėl slaptojo negu dėl klinikinio mastito.( Paulauskas, 2010).

Nors mastitų sukėlėjai gana plačiai išanalizuoti, tačiau jų paplitimas Lietuvoje ir jautrumas

antibiotikams nėra gerai ţinomi, todėl šiam darbui buvo pasirinktas darbo tikslas : Išanalizuoti ir

įvertinti veiksnius, turinčius įtakos karvių mastitų sukėlėjų rūšims ir paplitimui Lietuvoje.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti ir aprašyti Lietuvoje paplitusius karvių mastito sukėlėjus;

2. Statistiškai įvertinti ir aprašyti veiksnių (metų, sezono ir apskrities) įtaką mastitų sukėlėjų

rūšims ir paplitimui kontroliuojamų karvių piene 2011 metais;

3. Atlikti mastitų sukėlėjų jautrumo antibiotikams duomenų analizę ir statistiškai įvertinti

priklausomybę tarp antibiotikų.

.

6

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Bakterijų ir somatinių ląstelių įtaka pieno kokybei

Siekiant išsaugoti natūralias pieno savybes ir pagaminti kokybiškus produktus, didţiausias

dėmesys turi būti skiriamas švieţio pieno kokybei (Riaukienė, 1999). Pieno kokybės vertinimui, tiriami

pieno kokybės rodikliais: bendras bakterinis uţterštumas tūkst./cm3, somatinių ląstelių skaičius

tūkst./cm3, inhibitorinės medţiagos ir pieno uţšalimo temperatura (

oC) (Pieno supirkimo taisyklės,

2001).

Bendras bakterijų skaičius piene rodo, kiek pienas yra uţterštas bakterijomis. Bakterijų piene

visiškai išvengti neįmanoma, tačiau jų skaičių sumaţinti galima.Pieno gamintojai turi rūpintis, kad į

pieną nepatektų bakterijų, be to, greitai jį atšaldyti iki ţemos temperatūros (0 – 4°C temperatūros).

Palankiausia temperatūra bakterijoms daugintis yra 20 – 40 °C. Kai kurios bakterijos veisiasi uţšalimo,

o kitos – net 50 – 60 °C temperatūroje. Kai sąlygos netinkamos, bakterijos apmiršta ir nesidaugina

(krentant temperatūrai, lėtėja jų dauginimasis). Tai viena iš prieţasčių, dėl kurios pamelţtą pieną reikia

greitai atšaldyti (Shearer et al., 1992).

Švieţiai pamelţtas pienas turi medţiagų, kurios slopina mikroorganizmų dauginimąsi tam tikrą

laiką. Tokias baktericidines medţiagas gamina sveikas tešmuo. Šių medţiagų kiekis tešmenyje

priklauso nuo gyvulio sveikatos, tešmens būklės ir kt.Nors sveikame tešmenyje yra visos palankios

sąlygos ( drėgmė, maisto medţiagos,temperatūra) bakterijoms daugintis, jos dauginasi labai pamaţu, o

daugelis net ţūva. Švieţiai pamelţtas pienas pasiţymi savybe naikinti mikroorganizmus, o laikas , kurį

pienas tų savybių turi – baktercidine faze.(Stankūnienė ir kt.,2008)

Baktericidinių medţiagų kiekis piene smarkiai sumaţėja gyvuliui susirgus virškinamojo trakto

ligomis, mastitu ir kt. ligomis. Sveikos karvės piene bakterijų dauginimasis slopinamas vidutiniškai 2

val., bet tai priklauso nuo pamelţto pieno švaros, greito pieno atšaldymo.

1 lentelė.Pieno baktericidinės fazės trukmės priklausomybė nuo pieno temperatūros.(Mišeikienė ir

kt.,2008)

Pieno tempertūra, °C Baktericidinės fazės

trukmė, val.

Pieno tempertūra, °C Baktericidinės fazės

trukmė, val.

37 2 13 - 14 18

30 2,3 10 24

25 6 5 36

16 - 18 7,8 0 48

7

Taigi atšaldytame piene susidaro nepalankios sąlygos mikrobams daugintis. Pieną reikia kuo

skubiau atšaldyti iki 4 – 6 °C temperatūros.

Superkamo pieno bakterinis uţterštumas turi būti ne didesnis kaip 100 tūkst/cm3.(Pieno

supirkimo taisyklės, 2001).

Somatinės ląstelės – tai pieno liaukos epitelinės ląstelės (1 – 20 proc.) ir leukocitai. Sveikos

karvės piene somatinių ląstelių būna maţiau nei 100 tūkst./ml, o sergančios slaptuoju mastitu – daugiau

kaip 200 tūkst./ml (Japertas, 1998, 1999).

Somatinių ląstelių būna ir sveikų karvių piene, o neţymus jų padidėjimas yra natūrali

apsauginė ląstelių funkcija prieš tešmens uţdegimus (Koivula, 2005). Lietuvai įstojus į ES, pagal

bendrus ES reglamentus SLS piene turėtų neviršyti 400 tūkst./ml. (Valstybės ţinios, 2005). N.

Zelandijoje, Australijoje, Kanadoje SLS piene turi būti maţiau nei 500 tūkst./ml (Sargeant et al., 1998;

Norman et al., 2000).

Svarbiausias veiksnys, turintis įtakos somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimui piene, yra į

pieno liauką patekusi uţdegimą sukelanti infekcija. Uţdegimą sukelia į ją patekę ir besidauginantys

patogeniniai mikroorganizmai. Uţdegimo metu sumaţėja pieno sintezės aktyvumas, pakinta pieno

sudėtis, padidėja somatinių ląstelių skaičius. Uţdegimo intensyvumas priklauso nuo karvių šėrimo, kitų

biologinių veiksnių ir uţdegimą sukėlusio patogeno. Padidėjęs somatinių ląstelių skaičius rodo pieno

liaukos uţdegimą (Japertas, 2000).

Iš literatūros šaltinių (Japertas,2000) ţinome, kad dauguma tešmens uţdegimų atsiranda per

pirmuosius tris laktacijos mėnesius. Lietuvoje slaptaisiais mastitais serga nuo 5 iki 45 % visų karvių.

Dėl mastitų netenkama iki 20 – 30 % pieno. Kadangi, mastitais sergančių karvių pienas yra

nesuperkamas, patiriami dideli nuostoliai.

Padidėjęs somatinių ląstelių kiekis – įvairaus laipsnio mastitų pasekmė, o somatinės ląstelės

blogina pieno kokybę ir rūšį. Somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimo prieţastimi gali būti ne tik

mastitai, bet ir stresas (Japertas, 1999).

Paţangios technologijos galvijininkystėje karvių organizme gali sukelti stresą, kurio metu

pakinta metabolizmo lygis, fiziologinės funkcijos, fermentų aktyvumas. Dėl to išsiskiria daug citokinų,

kai kuriuose organuose gali vystytis uţdegiminiai procesai,susilpnėja laktogenezės proceso

intensyvumas bei produktyvumas.( Drackley et al.,2006).

Uţsienio tyrėjai (Mohebbi – Fani et al.,2007) teigia, kad mineralinių elementų kiekio kraujyje

ir jų tarpusavio ryšių nustatymas apsprendţia karvių bandos sveikatos būklę, gerovę bei bandos naudą.

8

Tyrimais nustatyta, kad padidėjus SLS piene,sumaţėja riebalų,laktozės,kalcio,vitaminų (ypač

vitamino C),kazeino, pagausėja natrio, chloro, albuminų ir globulinų.Padidėja tokio pieno pH (net iki

6,9 ir daugiau) ir oksidacinis aktyvumas (Hurley, 2003).

Rudejevienės ( 2007) teigimu sergančių slaptuoju mastitu karvių piene sumaţėja bendrųjų

baltymų (1 proc.),kazeino (6–18 proc.), laktozės (5–20 proc.), riebalų (4–12proc.). Galvijų augintojai

patiria nuostolių dėl sumaţėjusios pieno produkcijos (20 proc.),gydymo išlaidų (20–25 proc.),

pablogėjusios pieno kokybės ir ankstyvo karvių brokavimo (30–35 proc.).Taip pat nustatyta, kad

somatinių ląstelių skaičiui 1 ml piene padidėjus100 tūkst., pieno primilţis sumaţėja 2,5 proc.

VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje taikomas somatinių ląstelių ląstelių skaičiavimas somatinių

ląstelių skaičiaus tėkmės citometrijos metodu matuokliu Somascope (1pav.) pagal LST EN ISO 13366-

2:2006+AC:2007 „Pienas. Somatinių ląstelių skaičiavimas.2-oji dalis.Fluorooptoelektroninių skaitiklių

naudojimo vadovas“.

1 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus matuoklis „Somascope MK2

„Somascope MK2“veikia fluorooptoelektroniniu principu. Pirmiausiai tiriamas pienas

sumaišomas su daţomuoju tirpalu. Šis mišinys patenka į prietaiso dalį, kiuvetę, kuri apšviečiama

specialios ultravioletinės lempos skleidţiamais spinduliais. Kiekviena nudaţyta ląstelė švyti, o speciali

kompiuterio programa suregistruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja pieno somatinių ląstelių

skaičių.

Didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene, didėja pieno produktyvumo nuostoliai – gaunami

maţesni karvių primilţiai (2 lentelė).

9

2 lentelė. Infekcijos paplitimas ir pieno sumaţėjimas, priklausomai nuo somatinių ląstelių

skaičiaus padidėjimo (Eberhard et al., 2002)

Somatinių ląstelių skaičius,

tūkst./ml

Infekuotų tešmens ketvirčių

bandoje, %

Pieno produkcijos

sumaţėjimas, %

200 6 0

500 16 6

1000 32 18

1500 48 29

Pieno gamintojai, siekdami gauti iš karvių didelius pieno primilţius ir kokybišką pieną, turi

tinkamai rūpintis gyvulių prieţiūra. H. Tripp ir kt. autorių (1999) teigimu, ūkininkai turi tinkamai

priţiūrėti net karvių nagus. Jungtinėje Karalystėje kasmet 60 karvių iš 100 turi nagų paţeidimų.

Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmą mėnesį po apsiveršiavimo nagų ligomis suserga apie 24 proc.

karvių. Iš nagų ligomis sergančios karvės per laktaciją primelţiama 350 – 400 kg. pieno

maţiau.Daţniausiai nagų ligos diagnozuojamos karvėms, sergančioms medţiagų apykaitos

ligomis.Todėl labai svarbu subalansuoti karvių mitybos racioną.

Kaip teigia S. Japertas(1998), norint gaminti kokybišką pieną, reikia taikyti geras karvių

laikymo ir prieţiūros sąlygas, laikytis rekomenduojamų higieninių – sanitarinių sąlygų bei tinkamai

atlikti pirminį pieno apdorojimą. Tuo tikslu neuţtenka pasikliauti vien pirminiais sudėties ir kokybės

rodikliais. Pieno mėginiai siunčiami į bešališką tyrimų laboratoriją pieno sudėties bei kokybės rodiklių

(riebalų, baltymų, somatinių ląstelių, bendro bakterinio uţterštumo, inhibitorinių medţiagų, pieno

uţšalimo temperatūros, laktozės (pieno cukraus), urėjos nustatymui .

1.2 Karvių slaptųjų mastitų prieţastys

Mastitas – viena iš brangiausių pieninio tipo karvių ligų. 60–70 proc. visų nuostolių,

patiriamų dėl karvių ligų, tenka mastitui.

Ekonominiai nuostoliai susidaro:

• dėl pieno produkcijos sumaţėjimo - 50–55 proc.,

• gydymo išlaidos - 20–25 proc.,

• išlaidos, atsiradusios dėl karvių išbrokavimo - 30–35 proc.( Japertienė,2006)

10

Slaptuoju mastitu Lietuvoje serga apie 50 proc. laktuojančių karvių. Karvei sergant slaptuoju

mastitu, dėl pieno produkcijos sumaţėjimo per laktaciją patiriama apie 400 litų nuostolio (Japertas ir

kt.,2001).

Jei klinikine mastito forma registruojama 2- 5 proc. laktuojančių ir uţtrūkintų karvių, tai

slaptuoju tešmens uţdegimu serga iki 50 proc. karvių. Lietuvoje šia uţdegimo forma serga 44- 47 proc.

karvių.( Klimaitė, 2005).

Karvė nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus. Atlikti

tyrimai parodė, kad karvės mastitu daţniau serga tvartiniu laikotarpiu.Dėl prastos tvartų ventiliacijos,

daţniausiai susidaro gera terpė mikroorganizmams daugintis uţdaroje patalpoje. Karvės išskiria daug

šilumos ir drėgmės, dėl to tvarto temperatūra pakyla.Tai padidina tvarto uţterštumą bakterijomis,

kurios sukelia tešmens uţdegimą. Be to, karvės suėda maţiau pašaro, sumaţėja jų produktyvumas,

karvės tampa jautresnės infekcijai( Ţakas, 2002).

Kai kuriuose literatūros šaltiniuose (Japertas,Minkevičius,2001) autoriai nurodo, kad karvės

mastitu daţniau serga vasarą, nes daug mikroorganizmų platina musės.Taip pat ypač daug infekcijos

atvejų nustatyta ten kur karvių laikymo vietose buvo aptikta ţarnyno bakterijų.

Kuo karvė jaunesnė, tuo mastito sukėlėjams atsparesnė. Literatūros duomenimis mastitams

atsparesnės jaunesnės karvės: pirmaveršės - 29,8 proc., antraveršės - 32,4 proc., trečiaveršės - 20,0

proc., ketvirtaveršės - 22,0 proc., penkiaveršės – 93,0 proc. Kuo didesnis primilţis, tuo atsparumas

maţesnis (Klimaitė , 2005).

Karvių sergamumui slaptuoju mastitu įtakos turi:

karvių šėrimas;

laikymo sąlygos;

karvių amţius;

daugelio autorių nuomone, melţimas yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis karvių

sergamumą mastitu. Jis veikia karvės tešmenį net du kartus per dieną. (Aniulis,2001).

Autorių nuomone (Aniulis ,Japertas, 2001), uţkrėstame patogeniniais mikroorganizmais

tešmens ketvirtyje sumaţėja pieno gamyba ir keičiasi pieno sudėtis. Šie poţymiai priklauso nuo

infekcijos stiprumo. Esant subklinikiniam arba slaptajam mastitui, sunku pastebėti šiuos pakitimus,

tačiau piene yra bakterijų , kurios nustatomos tik atlikus somatinių ląstelių tyrimą.

11

3 lentelė. Karvių, sergančių tešmens uţdegimu, pieno sudėties pakitimai (Aniulis E.,

Japertas S. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)

Sudėtinės dalys Sveikų karvių pienas, proc. Sergančiųjų slaptuoju mastitu

karvių pienas, proc.

Sausosios medţiagos 8.9 8,8

Riebalai 3.5 3.2

Laktozė 4.9 4.4

Baltymai 3.61 3.36

Kazeinas 2.8 2.3

Išrūgų baltymai 0.8 1.3

Serumo albuminai 0.02 0.07

Laktoferinas 0.02 0.1

Imunoglobulinai 0.1 0.6

Natrio 0.057 0.105

Chloro 0.091 0.147

Fosforo 0.173 0.157

Kalcio 0.12 0.04

Iki 70- 80 proc. dėl mastito patiriamų nuostolių sudaro subklinikinio mastito sukeliami

padariniai. Subklinikinis mastitas – tai padidėjęs somatinių ląstelių skaičius ir sumaţėjęs pieno

primilţis. (Scott, Laar, Bostedt H. 2002 ).

1.3 Mastitą sukeliantys mikroorganizmai

Mastitą gali sukelti daugiau kaip 140 rūšių mikroorganizmų.Mastitą sukeliančios bakterijos

skirstomos į patogenines ir sąlyginai patogenines.Sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai sukelia

tešmens uţdegimą ir nusilpus karvės imuninei sistemai jų labai padaugėja karvės aplinkoje .

Daţniausiai pasitaikantys patogeniniai mikroorganizmai yra (2 pav.): auksinis stafilokokas

(Staphylococcus aureus), agalaktinis streptokokas (Streptococcus agalactiae), dysgalaktinis

streptokokas (Streptococcus dysgalactiae), enterobakterijos, kiti streptokokai ir enterokokai.

12

2 pav. Daţniausiai pasitaikantys mastito sukėlėjai (VĮ “Pieno tyrimai”, informacija)

Mikroorganizmai

Infekcijos

pasireiškimo periodasInfekcijos

pasireiškimas Platinimas melžimo

metu

Pasveiki-

mo proc.Per laktaciją

Karvei

užtrūkusSlaptas Klinikinis

Staphylococcus aureus l. daţnai retai l. daţnai retai l. daţnai 20-70

Streptococcus agalactiae l. daţnai retai l. daţnai l. daţnai l. daţnai 80-100

Streptococcus dysgalactiae daţnai daţnai l. daţnai retai retai 80-100

Streptococcus uberis daţnai l. daţnai daţnai l. daţnai retai 60-80

Streptococcus faecalis daţnai retai retai l. daţnai retai -

Escherichia coli l. daţnai daţnai retai l. daţnai retai 70-90

Pseudomonas daţnai retai l. daţnai retai retai -

Corynebacterium pyogenes retai l.daţnai retai l. daţnai daţnai -

Mycoplasma l. daţnai retai retai l. daţnai l. daţnai -

Dažniausiai sutinkami tešmens uždegimo sukėlėjai

Jei mastitas yra sukeltas patogeninių mikroorganizmų, labiausiai pakinta pieno sudėtis ir

somatinių ląstelių skaičius. Toks mastitas, padaro didţiausius ekonominius nuostolius. Koaguliazei

negatyvūs stafilokokai (KNS) ir korinebakterijos laikomi sąlyginai patogeniniais mikroorganizmais.Šių

mikroorganizmų sukelto uţdegimo metu, somatinių ląstelių padaugėja tik 2-3 kartus. Sąlyginai

patogeniniai mikroorganizmai retai sukelia klinikinį mastitą, pasiţymintį pieno sudėties pakitimais ar

stipriu pieno produkcijos sumaţėjimu.

Auksinis stafilokokas ir agalaktinis streptokokas yra uţkrečiamieji mastitą sukeliantys

patogenai, kurių pagrindinis šaltinis yra uţkrėstas tešmuo. Šie infekcijos sukėlėjai tarp karvių plinta

melţimo metu, per neplautas rankas ir kt. . Mastitas daţniausiai yra lėtinis ir slaptasis, bet su

periodiniais klinikiniais epizodais.

Aplinkos patogenai yra enterobakterijos, streptokokai ir enterokokai. Enterobakterijos – grupė

gramneigiamų mikroorganizmų: E.coli ir Klebsiella, Enterobacter, Citrobacter genčių bakterijos. O

daţniausiai sutinkamų patogenų – dysgalaktinio streptokoko, tešmens streptokoko ir enterokokų -

šaltinis yra aplinka, kurioje laikomos karvės (pavyzdţiui: gulėjimo vieta, mėšlas, dirvoţemis). Šiais

13

patogenais karvė gali iš naujo uţsikrėsti melţiant, bet daţniausiai uţsikrečiama laikotarpiu tarp

melţimų. (Japertas S. ir k t.,2001).

Tyrimais nustatyta, kad apie 95 proc. mastito atvejų sukelia agalaktinis streptokokas, auksinis

stafilokokas, dysgalaktinis streptokokas, tešmens streptokokas ir ţarninė lazdelė. Auksinis stafilokokas

yra labai uţkrečianti bakterija (patogeniška). Jo uţtenka maţiau nei 10 bakterijų, kad būtų sukeltas

tešmens uţdegimas. Šis sukėlėjas greitai prasiskverbia į tešmens audinius. Uţsikrėtus po šešių valandų

jis jau randamas ir tešmens parenchimoje. Patekęs į parenchimą sudaro mikropūlinukus. Nusilpus

organizmui, iš šių inkapsuliuotų pūlinukų bakterijos vėl patenka į alveoles ir uţdegimas atsinaujina. Šis

sukėlėjas gali formuoti neturinčius sienelių darinius (bakterijų L formas). Todėl auksiniai stafilokokai

gali būti atsparūs antibiotikams, kurie veikia būtent ląstelės sienelę (ß-laktaminai (penicilinai),

aminoglikozidai ir kt.). Be to, kai kurie stafilokokai gamina ir išskiria medţiagas (fermentus), kurios

trukdo antibiotikams juos sunaikinti (Japertas ir kt., 2001).

Auksiniai stafilokokai, patekę į pieno liauką, ne tik sukelia uţdegimą, bet ir gamina karščiui

atsparius enterotoksinus, kurie patekę į pieną niekur nedingsta, o juos perdirbant patenka ir į pieno

produktus. Valgant tokius pieno produktus galima apsinuodyti ( Japertas ir kt., 2002).

Pradedant mastitu sergančių karvių gydymą, pirmiausia labai svarbu nustatyti prieţastį, kodėl

karvės serga tešmens uţdegimu, t. y. patikrinti melţimo įrangos darbą, melţiklių būklę, įvertinti

melţimo higieną, laikymo sąlygas ir guoliavietes, karvių mitybą ir kitus aplinkos veiksnius.

Siekiant nustatyti, koks mikroorganizmas sukėlė tešmens uţdegimą, dar prieš gydymą reikia

paimti pieno mėginius mikrobiologiniam tyrimui. Gavus tyrimų rezultatus, būtina pasitarti su

veterinarijos gydytoju, kuris gydymo būdas gali būti pats efektyviausias (ar pakanka gydymo

homeopatiniais vaistais, ar geriau taikyti homeopatiją ir gydymą antibiotikais kartu, ar jau tinka

gydymas tik antibiotikais). Homeopatiniai preparatai maţiau efektyvūs, jei tešmens uţdegimą sukelia

auksinis stafilokokas ar agalaktinis streptokokas, tačiau jie efektyvesni įveikiant kitus sukėlėjus. Svarbu

paţymėti, kad ţinant kokiai grupei (uţkrečiamų mikroorganizmų ar aplinkos) priklauso pieno

mėginiuose vyraujantys mikroorganizmai, pačiam ūkininkui nesunku nustatyti ir šalinti mastito

prieţastis.

1.4 Mastito diagnostika

Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti mastitą. Slaptuoju mastitu karvės serga iki 50 kartų

daţniau nei klinikiniu. Nediagnozuotas ir negydomas slaptasis mastitas išsivysto į klinikinį ir tada jau

14

reikia imtis skubių priemonių,kad gydymas būtų efektyvus.Subklinikinio mastito diagnostikai atliekami

specialūs pieno tyrimai ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. Atskirai tiriant kiekvieno ketvirčio pieną

gaunami tikslesni rezultatai nei tiriant sumaišytą visų ketvirčių pieną. Tokie tyrimai turi būti

pakankamai greiti, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti tešmens būklę ir įvertinti uţdegimo

intensyvumą.( Špakauskas, Jodkonis 2001)

Klimienės(2003) teigimu subklinikinius mastitus nustatome tik ţinodami somatinių ląstelių

skaičių (SLS). Šis rodiklis tiksliai apibūdina karvių bandos prieţiūrą ir karvių sveikatą, pagal jį

nustatoma pieno rūšis ir sprendţiama apie gyvulio tešmens būklę.

SLS karvių piene nustatomas tiesioginiu (Preskoto–Brido), elektroniniu („Fossomatic“,

„Anadis“, „Somascope MK2“ ir kt.).Veterinarijos gydytojų tarpe be laboratorinių tyrimų labai svarbūs

yra greitieji (ekspres) mastitų diagnostikos testai( CMT, Mastestas, Mastirapid, Mastitis test NK ir kt.),

kuriais atsiradusius pokyčius piene galima įvertinti melţimo metu.

Ekspres diagnostikos testas atliekamas:

Į spec. lėkštelės duobutes melţimo pabaigoje iš kiekvieno tešmens ketvirčio

primelţiama po 2 – 3 ml pieno;

Įpilama testo tirpalo 2 – 3 ml;

Po 10 – 15 min. vizualiai vertinama reakcija; pieno klampumas vertinamas nuo 1 iki 5

balų. Kuo didesnis somatinių ląstelių skaičius piene, tuo mišinys yra klampesnis.

Pastaruoju metu tiksliausiu testu diagnozuojant mastitą, pripaţintas somatinių ląstelių (80

proc. - 85 proc. sudaro leukocitai, eritrocitai, epitelio ląstelės) skaičiavimas, nes uţdegimo metu šių

ląstelių skaičius 1 ml pieno padidėja iki keletos milijonų.

Dabar daugelyje pasaulio šalių taikomi standartizuoti testai SLS piene nustatyti. Daţniausiai

naudojamos paviršiaus aktyvios medţiagos ir indikatoriai. Iš ţinomesnių testų taikomi šie: CMT

(California Mastitis Test), Mastestas, Mastirapid, Mastitis Test, Mastitis test NK, Bernburg Reagent,

Stara Zagora, Profilac Reagent, Sofija ir kt. Testų sudėtyje esančios paviršiaus aktyvios medţiagos

suardo somatinių ląstelių sieneles ir jų branduolius bei skatina jų agliutinaciją į gumulėlius. Suirusios

ląstelės pienui suteikia klampumą ir tąsumą. Kuo didesnis somatinių ląstelių skaičius piene, tuo

mišinys yra klampesnis.

Daugelis mokslininkų ( Minkevičius ir kt.,2001)pieno elektrinį laidumą ( PEL ) siūlė naudoti

kaip mastitų diagnozavimo priemonę šalia karvės, tiek pritaisius šalia melţimo įrenginių.Taikant PEL

matavimą, galima nustatyti beveik visus mastitus, sukeltus S. aureus, kol pasirodo pirmieji klinikiniai

15

poţymiai, tačiau Streptococcus uberis sukeltus mastitus nevisada pavyksta nustatyti. ( Milner P. et al.,

1996 )

Kiti autoriai laikosi nuomonės, kad PEL nėra tikslus mastitų nustatymo būdas (Batra T.R.,

McAllister A.J. 1984; Lansbergen L.M.T.E.,et al.,1994 ).Tačiau matuojant PEL tiesiog kiekvieno

melţimo metu, mastitų nustatymas patogesnis, nereikia veţioti pieno bandinių į laboratoriją. Tačiau dėl

nedidelės koreliacijos PEL nustatymas neturi būti taikomas kaip vienintelė mastitų nustatymo

priemonė. (Nielen M.,et al. 1993 )

Lietuvoje PEL tyrimai nėra paplitę, nors šiuo tyrimu galima nustatyti iki 53 – 55 % slaptų

mastitų, tikrinant PEL, pieno primilţį, pieno temperatūrą kiekvieno melţimo metu. Manoma, kad PEL

koreliuoja su bakteriologinio ir citologinio tyrimo rezultatais. PEL įtakos turi ir kiti veiksniai: laktacijos

stadija, pieno riebumas, įvairios ligos ir kt. (Jodkonis ,1999; Aniulis , Japertas , 2001;)

Pasiūlytas originalus greito daţymo metodas „Testsimplest“, šis mėginys tinkamas

mikroskopuoti po 15 min. Galima suskaičiuoti ne tik somatinių ląstelių skaičių, bet ir diferencijuoti

juos pagal rūšis. ( Sandholm M. 1995 ) Šiuo metu yra naudojami instrumentiniai SLS nustatymo

metodai (Fossomatic“, „Coulter Counter“ ) (Sandholm M. 1995 ).

Slapto mastito diagnostikai vartojami įvairūs metodai, kurie nustato pieno fizinius ir

cheminius pokyčius, tačiau pieno savybių pasikeitimas ne visada gali būti pieno liaukos patologijos

rodikliu ir daţnai priklauso nuo gyvulio fiziologinės būklės, šėrimo bei laikymo sąlygų, laktacijos

periodo. ( Špakauskas, 2000 ).

1.5 Mastito profilaktika ir gydymas

Profilaktikos tikslas yra sumaţinti mastito sukėlėjų kiekį karvių bandoje. Tam reikia sudaryti

tinkamas mitybos ir laikymo sąlygas karvėms, laikytis zoohigienos reikalavimų, kad mastito sukėlėjų

plitimo grandinė būtų nuolat nutraukiama.

Pagrindinės mastito profilaktinės priemonės:

tinkamos karvių laikymo sąlygos;

tinkamos mitybos sąlygos;

tvarkinga, gerai sureguliuota melţimo įranga;

melţimo higiena;

ankstyva mastito diagnostika ir gydymas;

efektyvus gydymas laktacijos ir uţtrūkimo periodu;(Sederevičius, 2004)

16

lazerio terapija.(Paulauskas, 2010)

Gyvuliai turi būti laikomi sausose pakreiktose patalpose. Tvartai turi būti gerai vėdinami,

juose neturi būti skersvėjų.Reikia reguliariai šalinti susikaupusį mėšlą ir srutas. Mastitu sergančios

karvės melţiamos po to kai pamelţiamos sveikos karvės. Reikia saugoti karvių tešmenis nuo

traumų,suţeidimų, sergančias karves kuo skubiau gydyti. Sergančias lėtiniu mastitu karves būtina

brokuoti, nes jos yra mastito infekcijos šaltinis visai bandai. Karves, kurių tešmenys stipriai paţeisti

uţdegimo, taip pat patariama brokuoti. Kad mastitas neįsisenėtų, reikia jį gydyti kuo efektyvesnėmis

priemonėmis.

Paskutinieji tyrimai parodė, kad natūralus gyvulio pasipriešinimas mastitui priklauso nuo

vitaminų, esančių bandos mityboje – labiausiai nuo racione esančių vitamino E ir mikroelemento

seleno. Vitaminas E ir selenas stiprina leukocitų antibakterinę veiklą, antibiotikų pernešimą iš kraujo į

tešmenį, maţina uţdegimo procesus tešmens audiniuose. Tyrimais nustatyta, kad padidinus racione

vitamino E ir seleno kiekį, klinikinio mastito atvejų ankstyvosios laktacijos stadijoje sumaţėja iki 57

proc., vėlesnės laktacijos perioduose – apie 32 proc. Svarbu, kad minėtų medţiagų kiekis neviršytų

nustatytos normos. Suaugusiai karvei rekomenduojamos tokios vitaminų ir mikroelementų normos:

vitamino A 100 – 150 tūkst. tarptautinių vienetų (TV), vitamino E laktuojančioms karvėms 400 – 800

TV, uţtrūkusioms – 1200 TV; seleno 6 mg, vario 200 – 250 mg ir cinko 900 – 1200 mg.( Japertas,

Aniulis,2001).

Gydyti antibiotikais slaptą mastitą tiksliai nenustačius sukėlėjo nepatartina. Beveik 80 proc.

atsinaujinančių mastitų prieţastis yra auksinis stafilokokas: ši bakterija taip giliai įsiskverbia į sekrecinį

pieno liaukos epitelį, jį paţeidţia, jog šis perauga jungiamuoju audiniu. Todėl jokie vaistai ar

profilaktinės priemonės nepadeda.(Aniulis, Japertas, 2001).

Praėjusio šimtmečio pabaigoje kai kuriose šalyse (Japonija, JAV, ES, Rusija ir kt.)

gyvūnams gydyti ir profilaktikai pradėta naudoti lazerio spinduliai. Tai nauja ir unikali priemonė,

pakeičianti vaistus. Sėkmingai gydomi uţdegiminiai susirgimai (mastitas, metritas ir kt.). Gydymo

trukmė priklauso nuo ligos intensyvumo. Paprastai pakanka 1-5 min. Trunkančių 2-4 seansų. Jei reikia,

seanso trukmė gali būti ilgesnė – 10-15 min., o gydymas gali tęstis iki 12 dienų. Taikant lazerio terapiją

gyvuliai pasveiksta greičiau nei gydant vaistais. Gydymas lazeriu yra greitas, pigus ir labai efektyvus

(85-95 proc.). Be to, tyrimais įrodyta, kad lazeriu gydyti gyvuliai sparčiau atgauna jėgas, greičiau

atsistato jų produktyvumas.Gyvulių pienas ir mėsa neuţteršiami medikamentais, patiriama maţiau

nuostolių (Paulauskas,2010).

17

Literatūros šaltiniuose teigiama, kad lazerio spindulių veikimas siejamas su pokyčiais

ląstelėje (Gao et al., 2006). Priklausomai nuo patologinio proceso eigos ir spindulių intensyvumo,

lazerio spinduliai stabilizuoja ląstelės membraną, suaktyvina ATF sintezę (Karua et al., 2005).

Sustiprėja azoto oksidų, histamino, seratonino, prostaglandinų sintezė, išsiplečia kraujagyslės. Lazerio

spinduliams veikiant padidėja leukocitų aktyvumas, skatinama vaskuliarizacija, sureguliuojama vietinė

temperatūra, maţėja uţdegimo simptomai. Atlikus bandymus su laboratoriniais gyvūnais nustatyta, kad

ţemo intensyvumo lazerio spinduliai ardo ir Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus

kultūras, skatina kraujagyslių atsistatymą (Bayat et al., 2006). Pastaroji mikroorganizmų rūšis ypač

daţnai randama karvių sergančių slaptuoju mastitu, piene.

Lazerio terapija yra puiki priemonė,kuri naudojama profilaktiškai. Lazeriu rekomenduojama

apdoroti:

melţiamas karves;

uţtrūkusias karves;

paršavedes prieš ir po apsiparšiavimo;

paršelių lizdus;

galvijų prieauglį;

kumeles;

arklių prieauglį. (Paulauskas,2010)

E.Paulausko teigimu(2010) apdorojant lazeriu sveikas karves profilaktiškai kartą per savaitę

arba du kartus per mėnesį, padidėja jų produktyvumas,ţymiai pagerėja pieno sudėties ir kokybės

rodikliai, apie 15 proc. išauga pieno primilţiai, apie 15 – 20 proc. sumaţėja pašarų sąnaudos.

Pavyzdţiui, Italijoje 2003 m. atliktų tyrimų duomenimis, karvių, profilaktiškai apdorotų lazeriu kartą

per savaitę po 1 min., piene baltymų koncentracija padidėjo 5-8 proc., o somatinių ląstelių skaičius

sumaţėjo iki normos ribos.

18

2. DARBO METODIKA

2.1 Tyrimų laikas ir vieta

Magistrantūros baigiamasis darbas atliktas 20012 – 20014 metai Lietuvos Sveikatos mokslų

universitete Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje.

Tyrimui atlikti duomenys buvo paimti iš VĮ “Pieno tyrimai” duomenų bazės. Darbe panaudoti

2011 metų mastito sukėlėjų mikrobiologinių tyrimų protokolų duomenys.

2.2 Mikrobiologinis mastitų sukėlėjų identifikavimas

VĮ “Pieno tyrimai” laboratorijoje yra nustatomi mastito sukėlėjai iš pieno. Bakteriologiniai

tyrimai atliekami akredituotoje pagal LST EN ISO/IEC 17025 standarto reikalavimus laboratorijoje.

Mastito sukėlėjai identifikuojami pagal standartizuotą metodiką SDP 5.4.4.B.6 „Pagrindinių mastitą

sukeliančių bakterijų nustatymas piene“ (2009). Metodas pagrįstas mastito sukėlėjų, esančių pieno

mėginyje, sugebėjimu aerobinėmis sąlygomis ant standţios agarizuotos mitybos terpės 37 °C ± 1 ºC

temperatūroje per 24 val. - 72 val. suformuoti tik jiems būdingas kolonijas ( nenustatomi anaerobiniai

mastito sukelėjai, mikoplazmos, mikobakterijos).

Mastitų tyrimui pieno mėginys turi būti specialiai paimtas. Būtina prieš paimant mėginį

švariai nuplauti ir vienkartine servetėle nusausinti karvės tešmenį, nudezenfekuoti tešmens galus,

numelţti kelias pieno čiurkšles atskirai ir tik po to įmelţti į įstriţai čiurkšlei laikomą indelį pieno

tyrimui. Pradėti nuo tolimiausių spenių, kad išvengti jų lietimo dirbant su likusiais speniais. Taip bus

išvengta bakterijų iš tarpkanalio, nes reikalingas mėginys iš pieno liaukos. Laikant rankoje mėgintuvėlį

nuimti dangtelį neuţteršiant jo. Laikyti mėgintuvėlį kampu neleisdţiant jam liestis su spenio galu.

Įmelţti keletą čiurkšlių į mėgintuvėlį, bet neuţpildyti pilnai. Uţdėti dangtelį ir mėgintuvėlį dėti į

šaltkrepšį. Mėginiai turi būti laikomi šaltai. Šaltai laikomi mėginiai turi būti pristatyti į laboratoriją per

12 valandų po paėmimo. Pieno mėginius į laboratoriją gali pristatyti pats uţsakovas arba perduoti per

VĮ “Pieno tyrimai” vairuotoją-ekspeditorių, uţpildţius mastito sukėlėjų nustatymo mėginių

lydraštį.Mėginiai gali būti konservuojami konservantu, kurio aktyvioji medţiaga yra boro rūgštis. Pieno

mėginiai po paėmimo turi būti atšaldomi iki 4 °C ± 2 ºC temperatūros ir kaip galima greičiau pristatomi

į laboratoriją.

19

Mastito sukėlėjų išskyrimas iš pieno ir jų identifikavimas vyksta pagal schemą pavaizduotą

3 pav.

3 pav. Mastito sukėlėjų tyrimo schema

10 µl pieno mėginio mikrobiologine kilpele pasėjama į Petri lėkštelę ant kraujo agaro su

eskulinu. Pasėlis inkubuojamas 24 val. - 72 val. 37 °C ± 1 ºC temperatūroje.Išaugusios kolonijos

įvertinamos vizualiai. Įvertinama kolonijų išvaizda, dydis, spalva bei hemolizės zonos.

20

4 pav. Staphylococcus aureus kolonijos 5 pav. Mišri mikroflora

Neteisingai paimtas mėginys

Iš tiriamų kolonijų ruošiamas mikroskopinis tepinėlis ir daţomas Gramo būdu: ant objektinio

stiklelio uţlašinamas maţas lašelis vandens. Nuo lėkštelės iš pasirinktos kolonijos( augintos 18 – 24

val.) kilpele paimamas nedidelis kiekis mikroorganizmų, keliskart paliečiamas lašelis ir išsklaidomas

stiklelio paviršiuje, kad susidarytų tepinėlis. Po to tepinėlis išdţiovinamas ore ir fiksuojamas

perbraukiant jį kelis kartus virš spiritinės lemputės liepsnos. Ant taip paruošto tepinėlio uţlašinamas

genciano violeto tirpalas, po 1 min. nupilamas daţas ir uţpilamas lugolio tirpalas. Vėl palaukiama 1

min. ir tepinėlis nuplaunamas distiliuotu vandeniu. Tada ant stiklelio pilamas etanolis tol, kol

neišsiskirs violetinė spalva.Palenktas stiklelis švelniai nuplaunamas vandeniu tam, kad būtų pašalintas

etanolis.Uţpilama 1 minutei safranino daţu, nuplaunamas silpna vandens srove ir išdţiovinamas. Jei

bakterijų ląstelės mėlynos arba violetinės vadinamos gramteigiamomis (Gram +), jei nusidaţo roţine

arba raudona – gramneigiamos ( Gram - ) bakterijos.

Bakterijų ląstelių daţymas Gramo būdu leidţia apibūdinti bakterijų morfologiją ir jas

klasifikuoti į gramteigiamas ir gramneigiamas – pagal tai, kaip daţosi šiuo būdu. Gramteigiamos

bakterijos nuo gramneigiamų gali būti atskiriamos KOH testo pagalba.

KOH testas atliekamas nusidaţymo Gramo būdui patikslinti. Kalio šarmas suardo

gramneigiamų bakterijų sieneles ir reaguoja su jų turiniu, todėl kilpele keliant šį mišinį nuo objektinio

stikliuko, jis tįsta. Gramteigiamų bakterijų sienelių kalio šarmas nesuardo ir mišinys lieka nepakitęs.

Šiam testui atlikti naudojamas 3 proc. kalio šarmo tirpalas, kuris uţlašinamas ant objektinio

stikliuko,dedama nuo terpės nuimta kolonija ir sumaišoma su tirpalu. Jei mišinys keliant kilputę tįsta,

tokios bakterijos yra gramneigiamos, o jei tąsumo nėra, vadinasi bakterijos - gramteigiamos.

21

Streptokokai ir stafilokokai yra gramteigiamos rutulinės bakterijos (nusidaţo mėlyna arba

violetine spalva). Streptokokai mikroskopiniame tepinėlyje išsidėsto pavieniui arba grandinėlėmis.

Stafilokokai mikroskopiniame tepinėlyje išsidėsto pavieniui arba krūvelėmis, panašiomis į vynuogių

kekę.

Streptokokai nuo stafilokokų atskiriami katalazės testu. Išaugintų bakterijų kolonija

mikrobiologine kilpele nuimama nuo terpės ir paskleidţiama ant objektinio stikliuko. Po 30 sekundţių

uţlašinamas lašas 3 proc.vandenilio peroksido tirpalas. Jei mišinys pradeda putoti (mikroorganizmai

gamina katalazę, kuri suskaido vandenilio peroksidą į vandenį ir dujinį deguonį), tai kolonoją galima

priskirti stafilokokams, jei reakcija neįvyko, koloniją galima priskirti streptokokams.

Koagulazės testas padeda nustatyti ar stafilokokas gamina koagulazės fermentą.Vieną

koloniją tiriamojo mikroorganizmo sėjame į 0,5 ml atskiestos triušio kraujo plazmos, inkubuojame

37°C temperatūroje termostate. Teigiamą reakciją galime stebėti po 2 – 18 valandų. Plazmos

koaguliazės reakcija bus teigiama, jei palenkus mėgintuvėlį į šoną aiškiai matysis pusiau kieta arba

kieta plazma, neigiama reakcija – skysta plazma.

Staphylococcus aureus nuo kitų stafilokokų gali būti atskirtas CAMP testo pagalba. Šis testas

atliekamas naudojant ţinomą Streptococcus agalactiae kamieną.Tuo tikslu ant kraujo agaro per

lėkštelės vidurį pasėjama Streptococcus agalactiae kultūra, o iš šonų statmenai ir 5 mm nuo

Streptococcus agalactiae pasėjimo linijos sėjama įtariamo stafilokoko kultūra. Jei pasėlių susidūrimo

zonoje susiformuoja kastuvėlio arba pusmėnulio pavidalo skaidri hemolizės zona, tokiu atveju

stafilokoką galima priskirti Staphylococcus aureus rūšiai.

Streptokokai patikrinami pagal jų sugebėjimą hidrolizuoti eskuliną. Aplink kultūras, kurios

hidrolizuoja eskuliną, ultravioletinių spindulių šviesoje (366 nm) matomos tamsios zonos, o kitur

eskulinas švyti neonu. Tarp eskuliną hidrolizuojančių streptokokų daţniausiai pasitaiko Streptococcus

uberis ir enterokokai (Enterococcus faecalis ir Enterococcus faecium).

Eskulino nehidrolizuojantys (eskulin -) streptokokai įvertinami pagal hemolizės tipą.Aiškias

α hemolizės zonas suformuoja Streptococcus dysgalactiae, kuris patvirtinamas C grupės streptokokų

latekso agliutinacijos testu.

Streptokokų serologinis nustatymas atliekamas su B ir C serologinių grupių serumais. Į

mėgintuvėlį įpylama 0,4 ml ekstraktinio reagento ir įdedama 2 – 5 panašias kolonijas, nemaišoma.

Mėgintuvėlis yra patalpinamas 10 minučių į termostatą 37oC. Po 5 minučių, mėgintuvėlis 3 sekundes

pakratomas ir vėl įdedamas 5 minutėms į termostatą. Kai ekstraktas paruoštas, į diagnostinę plokštelę

22

įlašinamas 1 lašas latekso reagento ir 1 lašas ekstrakto. Teigiama reakcija yra tada, jei agliutinacija

įvyksta per 30 sekundţių.

Gramneigiamos bakterijos testuojamos greituoju E. coli testu. Tam naudojama chromokulto

agaro terpė. Metodas paremtas tuo, kad koliforminėms bakterijoms būdingas fermentas β-D

galaktozidazė skaido Salmon-GAL substratą ir koliforminių bakterijų kolonijos nusidaţo raudona

spalva, o Escherichia coli būdingas fermentas β-D-gliukuronidazė skaido substratus X gliukuronidą ir

Salmon-GAL, ir Escherichia coli kolonijos nusidaţo tamsiai mėlyna ar violetine spalva. Kitos –

gramneigiamos bakterijos – bespalvės kolonijos. Testuojama bakterija nuo kraujo agaro su eskulinu

persėjama ant chromokulto agaro ir auginama 24 val 37°C temperatūroje. E. coli ant šios terpės uţauga

violetinės arba tamsiai mėlynos spalvos, kiti koliformai nusidaţo raudonos spalvos.Tamsiai mėlynos ar

violetinės kolonijos patikrinamos, uţlašinus ant jų po lašą Kovačo reagento. Jei po kelių sekundţių

reagentas nusidaţo vyšnine spalva – reakcija teigiama, kolonija yra tikrai E. coli. Proteus atpaţįstama iš

kolonijų išvaizdos. Tai greitai augančios bakterijos. Paprastai per parą jos išsiplečia per visą lėkštelės

agaro paviršių ir turi specifinį nemalonų kvapą.

2.3 Mikroorganizmų jautrumo antibiotikams nustatymas

Mikroorganizmų jautrumui antibiotikams nustatyti naudoti skirtingų koncentracijų „Oxoid“

kompanijos antibiotikų diskai: tetraciklino (30μg), gentamicino, (10μg), neomicino, (30μg),

novobiocino (30μg), cefaleksino (30 μg), penicilino (10 μg), amoksicilino (25 μg), kloksacilino (5 μg),

rifampicino( 5 μg), streptomicino (10 μg), ampicilino 10 μg, amoksicilino ir klovulaninės rūgšties (30

μg), enrofloksacino (5 μg). Pagal diskų gamintojo lenteles atskirai vertinta kiekviena antimikrobinė

medţiaga. Vertinimas atliktas pagal klinikines ribines atsparumo reikšmes.

Metodas: išaugusios 3 – 5 mikroorganizmų kolonijos yra nuimamos nuo agaro paviršiaus ir

išmaišomos su mėsos peptono sultiniu (po 4 ml). Kultivuojama 35 – 37oC temperatūroje. Po to pipete

paimamos kultūros ir paskleidţiamos ant mėsos peptono agaro. Apie 15 minučių palaukiama, kol

nudţius agaro paviršius. Antibiotikų diskai uţdedami ant uţsėto agaro paviršiaus (diskai išdėstomi ne

arčiau kaip 24 – 30 mm vienas nuo kito). Apverstos Petri lekštelės kultivuojamos termostate 16 – 24

valandas 35 – 37o C temperatūroje. Išmatavus zonų skersmenį milimetrais, įvertinamos jautrios, maţai

jautrios ir atsparios zonos.

23

2.4 Statistinė duomenų analizė

Tyrimų duomenys apdoroti aprašomosios ir statistinės analizės metodais statistiniu paketu

SPSS (SPSS Inc., 17 versija). Aprašomosios analizės metodu nustatyti kintamųjų rodiklių duomenų

skaičius (N) bei aritmetiniai vidurkiai ir vidurkių nuokrypiai (m±M). Veiksnių ( sezono, apskrities,

mėnesio) įtakos mastito sukėlėjų paplitimui analizė atlikta pavienių veiksnių įtakos (ANOVA) metodu.

Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas daugybinio palyginimo (Bonferonni) bei

porinių palyginimų metodais. Skirtumai laikomi patikimais, kai p

24

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS

3.1 Mastito sukėlėjų paplitimo analizė

2011 metų atliktų tyrimų duomenimis VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje iš 2315 ištirtų

mėginių Staphylococcus aureus rasta 33 proc. mėginių , Staphylococcus spp. - 11 proc . mėginių ,

Streptococcus agalictiae - 11proc. mėginių.,Streptococcus disgalactiae - 2 proc.,gramteigiamos

lazdelės – 5 proc., gramneigiamos – 13 proc.

Iš 2315 tirtų atvejų , mastito sukėlėjų nustatyta 2283 atvejai ( 98,62 proc.), 32 atvejai (1,38

proc.) mastito sukėlėjų nerasta (6 pav.)

Diagramoje matome mastitų sukėlėjų grafinę analizę :

Daţniausiai aptinkamas

Staphylococcus

aureus

33%

Staphylococcus spp.

21%Gramneigiamos

lazdelės

13%

Streptococcus

agalactiae

11%

Streptococcus spp.

11%

Streptococus

disgalactiae

2%

Mieliagrybiai

1%

Enterococcus spp.

3%

Gramteigiamos

lazdelės

5%

6 pav. 2011m. mastito sukėlėjų paplitimas

Analizuojant 2315 tirtų atvejų 2011m. daţniausiai mėginiuose buvo aptikti Stphylococcus

aureus - 33 proc., Staphylococcus spp - 21 proc.,gramneigiamos lazdelės – 13 proc.,Streptococcus spp-

11 proc., Streptococcus agalactiae – 11 proc.

Literatūros šaltiniuose (Sol et al.,1997) teigiama,kad S. aureus išskiriamas 19–40 proc.

bakteriologiškai tirtų pieno mėginių, o išgijimas nuo S. aureus sukelto mastito priklauso nuo karvės

amţiaus, SLS, laktacijos stadijos, paţeistų tešmens ketvirčių skaičiaus.Atlikę analizę nustatėme, kad

25

Lietuvos karvių mastitai taip pat daţniausiai sukeliami S. Aureus (33 proc.visų tirtų teigiamų

(mikroorganizmais uţkrėstų) mėginių).

3.2 Sezono įtaka mastito sukėlėjų paplitimui

Mastitu karvės gali sirgti bet kuriuo metų laiku. JAVmokslininkų tyrimų duomenimis,

temperatūrai nukritus iki -180C, karvės primilţis per parą gali sumaţėti nuo 0,5 iki 1,8 kg, o

temperatūrai pakilus iki +300C, primilţis sumaţėja net 2 -3,5 kg. Teigiama, kad aukšta temperatūra

ţalingesnė uţ ţemą ,o staigūs terminės aplinkos pokyčiai gali būti pavojingesni nei pastovi aukšta ar

ţema temperatūra ilgą laiką (Roth Z., et al. 2001).

Analizuojant 2011m. atliktus tyrimų duomenis matome, kad bakteriologiškai ištyrus

sergančių karvių pieno mėginius iš 2315 tirtų atvejų mastitais sergančių karvių skaičius maţiausias

buvo rugsėjo, sausio, vasario mėn., didţiausias – lapkritį, gruodį, spalį, rugpjūtį.

86 8799

113130

157

106

386

66

335

403

346

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

Sau

sis

Vasari

s

Ko

vas

Bala

nd

is

Geg

uţė

Bir

ţeli

s

Lie

pa

Ru

gp

jūti

s

Ru

gsėji

s

Sp

ali

s

Lap

kri

tis

Gru

od

is

Atv

eja

i

7 pav. Mastito sukėlėjų nustatymo atvejai

Taigi sergamumas mastitais priklauso nuo metų laiko. Literatūros šaltiniuose

(Špakauskas,2000) teigiama, kad karvės daţniausiai serga mastitu tvartiniu, o ne ganykliniu

laikotarpiu. Tvartiniu laikotarpiu daţniausiai sutrinka medţiagų apykaita, trūksta vitaminų, mineralinių

medţiagų, pablogėja gyvulio laikymo sąlygos.Viena iš ligos prieţasčių tuo metu - prasta tvartų

ventiliacija. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės, todėl tvarto temperatūra pakyla, o šilta ir drėgna

aplinka sudaro palankias sąlygas tešmens uţdegimo sukėlėjams daugintis. Be to, tvartiniu laikotarpiu,

26

karvės suėda maţiau pašarų, sumaţėja produktyvumas, jos tampa jautresnės infekcijai ( Japertienė R.,

Japertas S. 2003). Iš literatūros šaltinių (Ţakas, 2002) taip pat ţinoma, kad pieno sudėtinės dalys ir jų

kiekiai piene kinta priklausomai nuo metų laiko, nes skirtingu metų laiku jos šeriamos skirtingos vertės

pašarais.

Iš diagramos pavaizduotos 8 pav. matome, kad visais metų laikais daugiausia atvejų

identifikuota Staphylococcus aureus.

4

8

18

2

65

154

150

111

38

51

80

77

119

230

247

141

26

38

34

20

44

51

81

78

20

74

143

66

14

17

11

9

12

15

41

11

11

1

2

0 50 100 150 200 250 300

Pavasaris

Vasara

Ruduo

Ţiema

Atvejai

Nėra augimo Staphylococcus spp. Streptococcus spp.

Staphylococcus aureus Gramteigiamos lazdelės Streptococcus agalactiae

Gramneigiamos lazdelės Streptococcus disgalactiae Enterococcus spp.

Mieliagrybiai

8 pav. 2011m. mastito sukėlėjų nustatymo atvejai skirtingu metų laiku

Galima patvirtinti teiginį, kad auksinis stafilokokas yra sunkiai išnaikinamas. Beveik 80 proc.

atsinaujinančių mastitų prieţasčių yra S.aureus. Sunkiausi infekcijos atvejai daţniausiai pasireiškia

šiltuoju ir lietingu metų laiku. Iš diagramos matome, kad 2011m. vasara ir ruduo buvo labai palankūs

patogeniniams mikroorganizmams daugintis. Uţkrečiamas bakterijas šiltuoju metų periodu padeda

platinti įvairūs vabzdţiai ir musės.

3.3 Mastito sukėlėjų paplitimas skirtingose apskrityse

9 pav. pavaizduota mastito sukėlėjų įvairovė ir ištyrimo atvejų skaičius skirtingose

apskrityse.

27

15 3 4 3 5

113

3842

30

78

8892

109

1420 23

27 26

58

78

9

40

6267

125 124

146

161

2 513

17 2012

2920

2 5

2923

6457

43

31

1

1521

3831

54

81

62

83 1

5 512

17

3 1 413

812

1721

1 2 4 3 4

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

Alytaus Vilniaus Kauno Tauragės Marijampolės Panevėţio Šiaulių Klaipėdos

Atv

eja

i

Nėra augimo Staphylococcus spp. Streptococcus spp. Staphylococcus aureus

Gramteigiamos lazdelės Streptococcus agalactiae Gramneigiamos lazdelės Streptococcus disgalactiae

Enterococcus spp. Mieliagrybiai

9 pav. Mastito sukėlėjų nustatymo atvejai apskrityse.

Bet iš diagramos matyti, kad Staphylococcus aureus atvejų visose apskrityse identifikuota

daugiausiai: Klaipėdos – 161, Šiaulių – 146, Panevėţio 124, Marijampolės – 125, Tauragės – 67,

Kauno – 62, Vilniaus – 40, Alytaus – 9.Didelis mastitu sergančių karvių skaičius gali būti sąlygotas

sugrieţtintų standarto LST 1137:2003 „Ţalias karvių pienas. Kokybės reikalavimai. Nustatymas ir

įvertinimas“reikalavimų atskirose apskrityse, ūkininkų švietimo maisto ir veterinarijos tęstinio

mokymo centro kursuose ir naujos įrangos bei paţangesnės karvių laikymo, bei šėrimo technologijų

diegimo.Iš diagramos matyti, kad Marijampolės, Panevėţio, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse mastito

sukėlėjų identifikuota daugiausiai, jų įvairovė didesnė. Alytaus apskrityje, kuri priklauso Lietuvos

juodmargių veisimo zonai, pastebėtas maţiausias mastitu sergančių karvių skaičius. Tai galėjo įtakoti

didesnio pajėgumo įmonių pristatomam pienui keliami aukštesni reikalavimai ir grieţtesnis supirkimo

taisyklių laikymasis (atskiriamas sergančių mastitais karvių, švieţiapienių ir uţtrūkstančių karvių

pienas). Tai galėjo įtakoti ir pienininkystės ūkių dydis(daugiau stambių) ir geresnis veterinarinių –

sanitarinių taisyklių laikymasis.

28

3.4 Mastito sukėlėjų jautrumo antibiotikams analizė

Sergančių mastitu karvių gydymas turi būti labai tikslus – gydyti reikia tik tais antibiotikais,

kuriems jautrus sukėlėjas, kitaip bus skatinamas atsparių (antibiotikams) sukėlėjų dauginimasis.

Pagal 2011 m. VĮ „Pieno tyrimai“ surinktus mikrobiologinių tyrimų duomenis nustatėme

mastitų sukėlėjų jautrumą antibiotikams vertinant pagal jautrumo zoną nuo 1 iki 3 balų: 3 - jautrus, 2 -

vidutiniškai jautrus, 1 - atsparus. Gauti rezultatai pavaizduoti 10 – 17 diagramose.

Staphylococcus spp. vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai

2.94 2.94 2.87 2.78 2.742.60 2.48 2.45 2.38 2.31

1.581.43

0.82

0.660.70

0.820.810.750.73

0.67

0.55

0.41

0.350.33

0.00

0.50

1.00

1.50

2.00

2.50

3.00

3.50

Gen

tam

icin

as

Am

oksic

ilin

as+

klo

v.

rūg

šti

s

Neo

mic

inas

Rif

am

pic

inas

Klo

ksacil

inas

Tetr

acik

lin

as

Cefa

leksin

as

Am

oksic

ilin

as

Str

ep

tom

ocin

as

En

ro

flo

ksacin

as

No

vo

bio

cin

as

Pen

icil

inas

0.00

0.10

0.20

0.30

0.40

0.50

0.60

0.70

0.80

0.90

Vid.

σ

10 pav. Staphylococcus spp. jautrumas antibiotikams

Lietuvos karvių mastito sukėlėjai daţniausiai yra Staphylococcus spp. genties bakterijos –

net 58,6 proc. visų diagnozuotų mastitų 2008 – 2010 metais (Klimienė ir kt.,2012).Todėl atsparumo

antibiotikams vertinimas yra svarbus rodiklis tinkamai parenkant gydymą. Mūsų tyrimai parodė, kad

staphylococcus spp genties bakterijos, vertinant pagal jautrumo zoną, buvo labai jautrios gentamicinui

(2,94±0,33) ir amoksicilinui su klovulanine rūgštimi(2,94±0,35), maţiau jautrios – tetraciklinui,

cefaleksinui, atspariausios – penicilinui (1,43±0,82; 10 pav.).

29

Streptococcus spp. vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai

2.86 2.84

2.53

1.941.81 1.77 1.73 1.70

1.571.39

1.16 1.09

0.41

0.54

0.77

1.00 0.97

0.47

0.33

0.67

0.63

0.890.77

0.85

0.00

0.50

1.00

1.50

2.00

2.50

3.00

Am

oksic

ilin

as

Am

oksic

ilin

as+

klo

v.

rūg

šti

s

Gen

tam

icin

as

Pen

icil

inas

Rif

am

pic

inas

Klo

ksacil

inas

Neo

mic

inas

Cefa

leksin

as

En

rofl

oksacin

as

Tetr

acik

lin

as

Str

ep

tom

ocin

as

No

vo

bio

cin

as

0.00

0.20

0.40

0.60

0.80

1.00

1.20

Vid.

σ

11 pav. Streptococcus spp. jautrumas antibiotikams

Japertienės ir kitų Lietuvos tyrėjų duomenimis (2009) streptokokų sukeltą uţdegimą

veiksmingiausiai gydo penicilinas,ampicilinas,amoksicilinas ir kloksacilinas.Iš 11pav. diagramos

matyti, kad Streptococcus spp. genties bakterijos buvo jautriausios amoksicilinui (2,86±0,41), taip pat

amoksicilinui su klovulanine rūgštimi(2,84±0,54) ir gentamicinui(2,53±0,77),o atspariausios

novobiocino poveikiui( 1,09±0,38) .

Staphylococcus aureus vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai

2.962.84

2.73 2.66 2.62

2.34 2.25 2.232.04

1.53 1.431.20

0.26

0.530.49

0.60

0.78 0.780.83

0.66

0.770.83

0.55

0.60

0.00

0.50

1.00

1.50

2.00

2.50

3.00

3.50

Gen

tam

icin

as

Klo

ksacil

inas

Neo

mic

inas

Rif

am

pic

inas

Am

oksic

ilin

as+

klo

v.

rūg

šti

s

Tetr

acik

lin

as

Cefa

leksin

as

En

rofl

oksacin

as

Str

ep

tom

ocin

as

Am

oksic

ilin

as

No

vo

bio

cin

as

Pen

icil

inas

0.00

0.10

0.20

0.30

0.40

0.50

0.60

0.70

0.80

0.90

Vid.

σ

12 pav . Staphylococcus aureus jautrumas antibiotikamas

30

Litertūros šaltiniuose teigiama( Japertienė, Japertas,2009), kad tešmens uţdegimo, kurio

sukėlėjas yra auksinis stafilokokas, gydymo veiksmingumas per 25 metus sumaţėjo apytiksliai nuo 80

iki 36,4 proc.Savaiminio pasveikimo daţnis per tą patį laikotarpį sumaţėjo nuo 45 iki 25 proc. Tai

skaičiai, kurie kelia nerimą. Taip yra dėl to, kad mastitą sukeliantys mikroorganizmai gerai prisitaikė

prie aplinkos.Iš mūsų diagramos matyti, kad S.aureus kultūros jautrios buvo gentamicinui (2,96±0,28),

taip pat kloksacilinui (2,84±0,53), o atspariausios buvo veikiant penicilinui (1,20±0,60; 12pav.).

Gramneigiamų lazdelių vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai

2.87

2.372.21 2.13

1.97 1.90 1.85 1.741.52

1.26 1.241.100.41

0.86

0.71

0.87

0.75

0.86 0.850.89

0.75

0.620.65

0.30

0.00

0.50

1.00

1.50

2.00

2.50

3.00

3.50

Gen

tam

icin

as

Am

oksic

ilin

as+

klo

v.

rūg

šti

s

Neo

mic

inas

Tetr

acik

lin

as

En

rofl

oksacin

as

Am

oksic

ilin

as

Rif

am

pic

inas

Pen

icil

inas

Str

ep

tom

ocin

as

Cefa

leksin

as

Klo

ksacil

inas

No

vo

bio

cin

as

0.00

0.10

0.20

0.30

0.40

0.50

0.60

0.70

0.80

0.90

1.00

Vid.

σ

13 pav. Gramneigiamų lazdelių jautrumas antibiotikams

Pastaraisiais metais vis sunkiau gydyti karves, sergančias tešmens uţdegimu, kurį sukėlė

gramneigiamos bakterijos(ţarnų lazdelė).Literatūros duomenimis(Japertienė,Japertas,2009) gramnei-

giamas bakterijas veikia: kolistinas; amoksicilinas; gentamicinas; cefalosporinai; neomicinas; strepto-

micinas ir kiti antibiotikai. Gydymo trukmė 2-5 paros. Mūsų tyrimo duomenimis gramneigiamoms

lazdelėms didţiausią poveikį turėjo gentamicinas (2,87±0,41), taip pat amoksicilinas su klovulanine

rūgštimi(2,37±0,88),o atspariausios bakterijos buvo novobiocinui(1,10±0,30; 13 pav.).

31

Gramteigiamų lazdelių vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai

2.86 2.792.57

2.38 2.31 2.26 2.242.04 1.97 1.86

1.621.38

0.46

0.64

0.88

0.931.00

0.74

0.900.85

0.780.780.72

0.55

0.00

0.50

1.00

1.50

2.00

2.50

3.00

3.50

Gen

tam

icin

as

Am

oksic

ilin

as+

klo

v.

rūg

šti

s

Am

oksic

ilin

as

Neo

mic

inas

Tetr

acik

lin

as

Pen

icil

inas

Rif

am

pic

inas

En

rofl

oksacin

as

Klo

ksacil

inas

Cefa

leksin

as

Str

ep

tom

ocin

as

No

vo

bio

cin

as

0.00

0.20

0.40

0.60

0.80

1.00

1.20

Vid.

σ

14 pav. Gramteigiamų lazdelių jautrumas antibiotikams

Koliforminės bakterijos paprastai uţteršia ţalią pieną. Kadangi pasterizuojant jos ţūva, šių

bakterijų tyrimas naudojamas kaip šiluminio apdorojimo arba popasterizacinės taršos indikatorius.

Koliforminių bakterijų buvimas pasterizuoto pieno produktuose leidţia spręsti apie blogas sanitarines

sąlygas arba blogus apdorojimo būdus technologinio proceso metu (Walstra, 1999).Jų gydymas

antibiotikais yra pakankamai efektyvus. Gramteigiamų lazdelių jautrumas labiausiai išryškėjo veikiant

gentamicinui (2,86±0,46),maţiau jautrios buvo neomicinui (2,38±0,78) ir tetraciklinui (2,31±0,78), o

atsparios buvo novobiocinui(1,38±0,64;14 pav.).

Streptococcus agalctiae vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai

2.98 2.88

1.90 1.881.73 1.65

1.43 1.341.19 1.17

1.04 1.03

0.22

0.36

0.24

1.00 0.99

0.830.80

0.68

0.490.44

0.41

0.19

0.00

0.50

1.00

1.50

2.00

2.50

3.00

3.50

Am

oksic

ilin

as+

klo

v.

rūg

šti

s

Am

oksic

ilin

as

Pen

icil

inas

Klo

ksacil

inas

Rif

am

pic

inas

Gen

tam

icin

as

Cefa

leksin

as

En

rofl

oksacin

as

Tetr

acik

lin

as

Neo

mic

inas

No

vo

bio

cin

as

Str

ep

tom

ocin

as

0.00

0.20

0.40

0.60

0.80

1.00

1.20

Vid.

σ

15 pav. Streptococcus agalactiae jautrumas antibiotikams

32

Uţsienio tyrėjų duomenimis ( Bray, 2006) S. agalactiae bakterijos gyvena tešmenyje ir

negali egzistuoti uţ liaukos ribų ilgą laiką. Jie yra jautrūs penicilinui ir vieną kartą pašalinus, paprastai,

į bandą negrįţta, nebent yra perkamos uţkrėstos karvės. Streptococcus agalactiae rūšies bakterijos

priskiriamos prie kontaginių arba uţkrečiamųjų mikroorganizmų. Mūsų turimais duomenimis jos

jautriausios buvo amoksicilinui su klovulanine rūgštimi (2,98±0,22),o atspariausios streptomicinui(

1,03±0,24; 15 pav.).

Streptococcus disgalactiae vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai

2.96 2.93

2.582.45 2.37

2.12

1.82

1.471.35

1.16 1.121.00

0.00

0.280.26

0.76

0.900.94

0.86 0.91

0.50 0.53

0.37

0.43

0.00

0.50

1.00

1.50

2.00

2.50

3.00

3.50

Am

oksic

ilin

as+

klo

v.

rūg

šti

s

Am

oksic

ilin

as

Gen

tam

icin

as

Klo

ksacil

inas

Pen

icil

inas

Rif

am

pic

inas

Cefa

leksin

as

Neo

mic

inas

En

rofl

oksacin

as

Str

ep

tom

ocin

as

Tetr

acik

lin

as

No

vo

bio

cin

as

0.00

0.10

0.20

0.30

0.40

0.50

0.60

0.70

0.80

0.90

1.00

Vid.

σ

16 pav. Streptococcus disgalactiae jautrumas antibiotikams

S. dysgalactiae gali gyventi beveik bet kur: tešmenyje, didţiajame prieskrandyje, išmatose ir

tvarte. Tai gali būti kontroliuojama su derama sanitarija ir vidutiniškai jautriais antibiotikais, yra spenio

galo paţeidimo rodiklis (Bray,2006). Atlikus turimų duomenų analizę,buvo nustatyta, kad

uţkrečiamosios Streptococcus disgalactiae bakterijos jautriausios buvo amoksicilinui su klovulanine

rūgštimi(2,96±0,28),maţiau atsparios buvo gentamicinui(2,58±0,76) ir kloksacilinui(2,45±0,90), o

atspariausios - novobiocinui(1,00±0,01; 16 pav.).

33

Enterococcus spp. vidutinis jautrumas veikliajai medžiagai

3.002.88

2.65

2.21

1.89 1.84 1.73 1.711.47

1.35

1.06 1.04

0.32 0.30

0.19

0.520.61

0.840.88

0.99

0.830.86

0.77

0.000.00

0.50

1.00

1.50

2.00

2.50

3.00

3.50

Am

oksic

ilin

as+

klo

v.

rūg

šti

s

Am

oksic

ilin

as

Pen

icil

inas

Gen

tam

icin

as

Tetr

acik

lin

as

Klo

ksacil

inas

Cefa

leksin

as

Rif

am

pic

inas

Neo

mic

inas

En

ro

flo

ksacin

as

No

vo

bio

cin

as

Str

ep

tom

ocin

as

0.00

0.20

0.40

0.60

0.80

1.00

1.20

Vid.

σ

17 pav. Enterococcus spp. jautrumas antibiotikams

Enterococcus spp genties bakterijos jautriausios buvo, kaip ir streptokokai, amoksicilinui su

klovulanine rūgštimi(3,00±0,01), o atspariausios streptomicinui(1,04±0,19; 17 pav.).

Išanalizavus duomenis matyti, kad iš sergančių karvių pieno išskirti mikroorganizmai

vertinant pagal jautrumo zoną jautriausi buvo gentamicinui ir amoksicilinui taip pat amoksicilinui su

klovulanine rūgštimi. Svarbu paţymėti, kad ţinant kokiai grupei (kontaginių mikroorganizmų ar

aplinkos) priklauso pieno mėginiuose vyraujantys mikroorganizmai, pačiam ūkininkui nesunku

nustatyti ir šalinti mastito prieţastis.

Atlikus detalesnę duomenų analizę, buvo apskaičiuota koreliacinė priklausomybė tarp

antibiotikų (4 lentelė). Kad sergančių mastitu karvių gydymas būtų efektyvus, ne tik svarbu nustatyti

sukėlėjo jautrumą pagrindiniams Lietuvoje naudojamiems antibiotikams, bet ir įvertinti jų tarpusavio

ryšį. Koreliacinė priklausomybė tarp antibiotikų yra svarbus rodiklis, rodantis kaip stipriai antibiotikai

savo poveikiu sukėlėjams yra artimi vienas kitam. Tai leidţia ūkininkui rinktis, kuris antibiotikas jam

yra labiau prieinamas naudoti gydymui, tai pat – keisti juos vieną kitu.

34

4 lentelė. Antibiotikų koreliacijos statistiniai rodikliai

Tet – tetraciklinas; Klo – kloksacilinas; Gen – gentamicinas; Neo – neomicinas; Nov –

novobiocinas; Pen – penicilinas; Str – streptomicinas; Rif – rifampicinas; Amo – amoksicilinas;

Amo+k.r. – amoksicilinas+klovulaninė rūgštis; Cef – cefaleksinas; Enr – enrofloksacinas.

Tet Klo Gen Neo Nov Pen Str Rif Amo Amo+k.r. Cef Enr

Staphylococcus spp.

Cefaleksinas 0.47

Enrofloksacinas 0.47

Streprococcus spp.

Klosaciklinas 0.53

Streptomicinas 0.46

Cefaleksinas 0.53

Gramteigiamos lazdelės

Klosaciklinas 0.54 0.62

Neomicinas 0.47

Penicilinas 0.61 0.47

Streptomicinas 0.47

Rifampicinas 0.47

Amoksicilinas 0.54 0.61 0.47 0.66 0.58

Amoksicilinas+klov.r. 0.66

Cefaleksinas 0.62 0.47 0.58

Streptococcus agalactiae

Gentamicinas 0.46

Neomicinas 0.46

Penicilinas 0.46

Cefaleksinas 0.46

Gramneigiamos lazdelės

Klosaciklinas 0.5 0.47

Novobiocinas 0.5

Penicilinas 0.79 0.51

Amoksicilinas 0.79 0.69

Amoksicilinas+klov.r. 0.51 0.69

Cefaleksinas 0.47

Streptococcus disagalactiae

Neomicinas 0.47 0.53

Streptomicinas 0.47 0.46

Rifampicinas 0.53 0.46

Enterococcus spp.

Tetraciklinas 0.48

Klosaciklinas 0.48 0.58

Amoksicilinas 0.51

Cefaleksinas 0.58 0.56

35

Gramteigiamų lazdelių sukeltą uţdegimą galima gydyti streptomicinu arba neomicinu,

penicilinu arba cefaleksinu, rifampicinu arba amoksicilinu (r = 0,47), kloksacilinu arba amoksicilinu

(r= 0,54), penicilinu arba amoksicilinu (r = 0,61), amoksicilinu - cefaleksinu (r=0,58), kloksacilinu

arba cefaleksinu (r = 0,62). Ryšys matomas ir tarp amoksicilino ir amoksicilino su klovulanine rūgštimi

(r = 0,66).

Streptococcus spp. mikroorganizmų sukeltą uţdegimą galima gydyti cefaleksinu arba

kloksacilinu, nes tarp jų nustatyta vidutinė teigiama koreliacija (r = 0,53) ir streptomicinu arba

neomicinu (r = 0,46), nes taip pat yra vidutinė teigiama koreliacija.

Streptococcus agalctiae sukėlėjus galima gydyti neomicinu arba gentamicinu, taip pat -

cefaleksinu arba penicilinu (r = 0,46).

Tarp gydymui naudojamų antibiotikų novobiocino ir kloksacilino (r = 0,50), taip pat

cefaleksino ir kloksacilino (r = 0,47) ir amoksicilino + klovulaninė rūgštis ir penicilino (r = 0,51)

nustatyta vidutinė teigiama koreliacija gramneigiamų lazdelių sukelto uţdegimo gydymui. O tarp

amoksicilino ir penicilino buvo gauta stipri teigiama koreliacija (r = 0,79), taip pat tarp amoksicilino +

klovulaninė rūgštis ir amoksicilino (r = 0,69), taigi šie antibiotikai stipriai papildo vienas kitą ir esant

organizmo pripratimui prie vieno antibiotiko, galima keisti kitu.

Vidutinio stiprumo teigiama koreliacija tarp antibiotikų neomicino ir streptomicino (r =

0,47), rifampicino ir streptomicino (r = 0,46) ir rifampicino ir neomicino (r = 0,53) rodo, kad jie gali

būti pakaitomis naudojami gydant disgalaktinio streptokoko rūšies bakterijų sukeltus mastitus. Panašūs

tarpusavio ryšiai pastebėti ir tarp tetraciklino ir kloksacilino (r = 0,48), cefaleksino ir kloksacilino (r =

0,58), amoksicilino ir penicilino (r = 0,51) ir cefaleksino bei enrofloksacino (r = 0,56), skirtų

enterokokų sukelto uţdegimo gydymui.

Neigiama atvirkštinė menkai išreikšta koreliacija, t. y. ryšio nebuvimas tarp gydymui

naudojamų antibiotikų buvo pastebėtas Staphylococcus aureus bakterijų sukeltam uţdegimui gydyti.

Auksinio stafilokoko gydymo veiksmingumas per 25 metus sumaţėjo apytiksliai nuo 80 iki 36,4 proc.

Savaiminio pasveikimo daţnumas per tą patį laikotarpį sumaţėjo nuo 45 iki 25 proc. Taip yra dėl to,

kad šie mastitą sukeliantys mikroorganizmai gerai prisitaikė prie aplinkos (Japertienė R., Japertas S.,

2009).

36

4. IŠVADOS

1. Iš 2315 tirtų pieno mėginių mastito sukėlėjai nustatyti 2283 atvejais ( 98,62 proc.).

2. Daţniausiai identifikuoti buvo Stphylococcus aureus - 33 proc., Staphylococcus spp (21

proc.), gramneigiamos lazdelės (13 proc.), Streptococcus spp bei Streptococcus agalactiae (11 proc.),

3. Mastitais daţniausiai karvės serga tvartiniu, o ne ganykliniu laikotarpiu. Maţiausias

sergančių karvių skaičius nustatytas rugsėjo mėn., didţiausias - lapkričio.

4. Mastito sukėlėjų įvairovė didelė visose apskrityse, daţniausiai nustatomas mastitų

sukėlėjas visose jose - Stphylococcus aureus.

5. Mastito sukėlėjai jautriausi buvo gentamicinui, amoksicilinui ir amoksicilino mišiniui su

klovulanine rūgštimi.

6. Nustatyta stipri teigiama koreliacija (r = 0,79) tarp mastito gydymui naudojamų

antibiotikų amoksicilino ir penicilino bei amoksicilino + klovulaninės rūgšties ir amoksicilino (r =

0,69).

37

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. Kaunas, 2001. P. 1 – 104.

2. Batra T.R., McAllister A.J. A comparison of mastitis detection methods in dairy cattle. Can. J.

Anim Sci., 1984. 64. P. 305.

3. Booth J.M., The use of cowside tests for mastitis. Mastitis Newsletter, International Dairy

Federation. 1990. N. 15. P.2.

4. Bayat M., Vasheghani M. M., Razavi N. J. Effect of low - level helium-neon laser therapy on

the healing of third-degree burns in rats. Photochem Photobiol B. 2006. Vol. 83. P. 87–93.

5. David Bray, MS, and Brent Broaddus, MS. How to Reduce Mastitis and Somatic Cell Counts in

Your Dairy Herd. Department of Animal Sciences University of Florida, Gainesville. IFA

Dairy Extension University of Florida, Seffner, 2006.

6. Drackley J., Donkin S.S.,Reynolds C. K. Major Advances in Fundamental Dairy Cattle

Nutrition.J.Dairy Sci. 2006.Vol.89. P.1324 – 1336.

7. Eberhart R. J, Oliveira A. J., De Gallo C. R. O sistema petrifilm como alternativa aos metodes

traditionais para contagem total de microorganismos aerobios e coliformes totais em leite cru

refrigerado. Higiene Alimentar 2002, 16 (100), P. 116−126.

8. Gao X., Chen T., Xing D., Wang F., Pei Y., Wei X. Single cell analysis of PKC activation

during proliferation and apoptosis induced by laser irradiation. J Cell Physiol. 2006. Vol.206. P.

441– 8.

9. Haile-Mariam M., Bowman P. J., Goddard M. E. Genetic and environmental relationship

among calving interval, survival, persistency of milk yield and somatic cell count in dairy

cattle. Livestock Production Science. 2003. Vol.80.P.189-200.

10. Heald C. W., Kim T., Sischo W. M., Cooper J. B., Wolfgang D. R. A computerized mastitis

decision aid using farm-based records: an artificial neural network approach. J. Dairy Sci. 2000.

Vol. 83. P. 711-720.

11. Hurley W. L. Lactation biology. Departament of Animal Science university of Illinois. 2003. P.

43–233.

12. Japertienė R., dr. S. Japertas, Maţiau somatinių ląstelių - geresnė pieno produktų kokybė. LVA

Mano ūkis, ţurnalas (2006/3).

13. Japertas S. Kad pienas būtų kokybiškesnis. Mano ūkis. 2000. Nr. 1. P. 22.

14. Japertas S. Somatinės ląstelės – tešmens uţdegimo rodiklis. Mano ūkis. 1998. Nr. 12. P18 – 19.

38

15. Japertas S. Stresas ir pieno kokybė. Mano ūkis. 1999. Nr. 6. P. 4.

16. Japertas S., Minkevičius V. Pienas ir jo kokybė. Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“. 2001, 4 –

8p, 11 – 20 p, 30-31p.

17. Japertas S., Minkevičius V. Pienas ir jo kokybė. 2002. P. 56

18. Japertienė R., Japertas S. Tešmens uţdegimo poţymis- padidėjęs somatinių ląstelių skaičius.

Mano ūkis. 2003. N. 1. P. 26- 27.

19. Japertienė R., Japertas S. Tešmens uţdegimu sergančių karvių gydymas. Mano ūkis. 2009.

N5.P 1

20. Jodkonis L. Karvių slaptų mastitų bei patogeninių stafilokokų ir streptokokų piene nustatymas.

Daktaro disertacija. LVI, 1999. P.10-15.

21.. Koivula M., Negussie E., Mantysaari E.A. Genetic Parameters for Test-day Somatic Cell

Count at Different Lactation Stages of Finnish Dairy Cattle. Livestock Production Science,

2004. Vol. 90. P. 145 – 157.

22. Koivula M., Mäntysaari E. A., Negussie E., Serenius T. Genetic and Phenotypic Relationships

Among Milk Yield and Somatic Cell Count Before and After Clinical mastitis. J. Dairy Sci,

2005. Vol. 88. P. 827-833.

23. Klimienė I., Mockeliūnas R., Butrimaitė- Ambrozevičienė Č. Karvių mastitas. Tyrimai

Lietuvoje. Veterinarija ir zootechnika. 2005. N. 31. P. 67–76.

24. Klimienė I., Mockeliūnas R., Butrimaitė- Ambrozevičienė Č., Ruţauskas Mm,Šiugţdinienė

R.,Špakauskas V., Matusevičius A.,Pereckienė A.Stafilokokų, išskirtų iš karvių mastitinio

pieno, įvairovė ir atsparumas antimikrobinėms medţiagoms. Veterinarija ir zootechnika.2012

T. 57 (79).

25. Klimienė J. Nedelsdami gydykime mastitus. Valstiečių laikraštis. 2003. N. 12. P.6.

26. Klimaitė J. Karvių, sergančių slaptuoju mastitu, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Daktaro

disertacija. Kaunas, 2005. P. 138.

27. Kitchen B. J. Review of the progress of dairy science: bovine mastitis:milk compositionial

chantes and related diagnostic test. Journal of Dairy Research, 1981. 48. P. 167.

28. Klimaitė J., Aniulis E. Staphylococcus aureus treatment and efficacy of medications „

Noroclar“, „ Synolax LC“ and „ Synolax RTU“. International scientific conference proceedings.

Jelgara. 2004. P. 116 – 122.

29. Klimaitė J. Mastito, sukelto S. aureus gydymas. Vetinfo.2004. N. 6(28). P. 16-17.

39

30. Karua T. I., Pyatibrata L. V., Kolyakovb S. F., S., Afanasyevac N. I. Absorption measurements

of a cell monolayer relevant to phototherapy: Reduction of cytochrome c oxidase under near IR

radiation Journal of Photochemistry and Photobiology B: Biology 2005. Vol. 81, P. 98–106 .

31. Lansbergen L.M.T.E., Nielen M., Lam T.J.G.M., Pengov A., Schukken Y.H., Maatje K. Our

Industry today. Evaluation of a prototype on- line electrical conductivity system for detection of

subclinical mastitis. Journal of Dairy Science, 1994. 77. P. 1132- 1140.

32. LR ţemės ūkio ministro įsakymas “Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo”. Valstybės

ţinios. 2005. N. 135-4868.

33. Milner P., Page K.L., Walton A.W., Hillerton J.E. Detection of clinical mastitis by changes in

electrical conductivity of foremilk before visible changes in milk. Journalof Dairy Science,

1996. 79. N.1. P. 83- 86.

34. Mohebbi – Fani M.,Nazifi S.,Rowghari E., Namazi F. Associationsbetween serum mineral

status and suboptimal performance in dairy cows in fars province. International Journal of dairy

Sciense. 2007. Vol 2(3). P. 281 – 286.

35. Nielen M., Schukken Y.H. van de Broek J., Brand A., Deluyker H.A., Maatje K.

Relations between on- line electrical conductivity and daily milk production on a low somatic

cell count farm. Journal of Dairy Science. 1993, 76, N. 9, P. 2589- 2596.

36. Norman H. D., Miller R. H., Wright R., Wiggans G. R. Herd and state means for somatic cell

count from dairy herd improvement. J. Dairy Sci, 2000. Vol. 83. P. 2782 - 2788.

37. Paulauskas E.,Lazeris – alternatyva medikamentams, Lietuvos ţemės ūkio konsultavimo

tarnyba, 2010.P. 1.

38. Pieno supirkimo taisyklės (2001 05 09, Nr. 146). – Vilnius: Ţemės ūkio ministerija,

2001.(Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2009 m. gruodţio 10 d. įsakymo Nr. 3D-963

redakcija). P 10.

39. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas. Kaunas. 2007. P. 11–45.

40. Riaukienė D. Kodėl ne visas pienas kokybiškas? Mano ūkis. 1999. Nr. 2. P12 – 13.

41. Roth, Z., Arav, A.., Bor, A.., Zeron, Y., Braw-Tal, R.., Wolfenson, D. Improvement of quality

of oocytes collected in the autumn by enhanced removal of impaired follicles from preovulatory

heatstressed cows. Reproduction. 2001. 122. P. 737-744.

42. Sandholm M. Detection of inflamatory changes in milk. In; The bovine udder and mastitis (

Sanholm M., Honkanen – Buzalski T., Kaartinen L., Pyorala S., eds.) University of Helsinki,

1995:2. P. 89- 104.

40

43. Sargeant J. M., Schukken Y. H., Leslie K. E. Ontario bulk milk somatic cell

count reduction program: progress and outlook. J. Dairy Sci, 1998. Vol. 81. P. 1545-1554.

44. Shearer J.K., Bachan J.K., Boosinger J. The Production of Quality Milk. Dairy production

guide. September. 1992. P. 1 – 7.

45. Scott S., Laar P. H., Bostedt H. Uţtrūkusių karvių gydymo įtaka somatinių ląstelių skaičiui po

veršiavimosi.