LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Ieva Vaičikauskaitė

Melžiamų karvių gerovės vertinimas

palaido laikymo tvarte X

Welfare assessment of dairy cattle in free-stall barn X

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

Kaunas, 2018

2

DARBAS ATLIKTAS VA MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Melžiamų karvių gerovės vertinimas

palaido laikymo tvarte X“:

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Ieva Vaičikauskaitė

(data) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Ieva Vaičikauskaitė

(data) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

(data) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

Prof. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4

SUMMARY ........................................................................................................................................ 5

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 6

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 8

1.1 Gyvūno gerovės samprata .......................................................................................................... 8

1.2 Galvijų laikymo sąlygos ............................................................................................................ 9

1.3 Palaido laikymo sistema .......................................................................................................... 10

1.4 Tvarto mikroklimatas ............................................................................................................... 12

1.5 Temperatūra ir jos įtaka karvių sveikatingumui ...................................................................... 13

1.6 Kenksmingos dujos karvidėse ................................................................................................. 14

1.7 Karvės švara ir įtaka susirgimams ........................................................................................... 15

1.8 Karvių socialinis elgesys ......................................................................................................... 15

1.9 Mastitas ir jo priežastys ........................................................................................................... 16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ...................................................................................... 17

3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................. 21

REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................... 31

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 33

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 34

4

MELŽIAMŲ KARVIŲ GEROVĖS VERTINIMAS PALAIDO LAIKYMO TVARTE X

Ieva Vaičikauskaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbas atliktas LSMU, Veterinarijos akademijos, Maisto saugos ir kokybės katedroje bei ūkyje

X, 2016-2018 m., darbo apimtis 37 psl., 7 lentelės, ir 17 paveikslų. Darbo tikslas – įvertinti melžiamų

karvių gerovę palaido laikymo tvarte X. Tvarte atliktas dujų matavimas parodė, kad rodikliai

normose. Bokso matmenys ir guoliaviečių grindų aukštis atitinka reikalavimus. Dvidešimt trims

karvėms atlikti biocheminiai kraujo tyrimai, 15 karvių nustatytas per mažas bendro baltymo kiekis, 9

karvėms nustatytas sumažėjęs kalcio kiekis, o 2 jis buvo padidėjęs. Dešimčiai karvių nustatytas

padidėjęs kreatinino kiekis, magnio kiekis sumažėjęs 10 karvių, šarminės fosfatazės kiekis 2 karvėms

sumažėjęs, vienai karvei padidėjęs. Artumo testas parodė, kad 27 karves iš 40 tiriamųjų buvo galima

paliesti, prie 6 karvių buvo galima prieiti 50 cm atstumu, bet paliesti nepavyko, prie 4 karvių buvo

galima prieiti nuo 50 iki 100 cm atstumu, prie 3 karvių - ne arčiau kaip 100 cm atstumu. Švarumo

testo metu nustatyta kūno dalių (tešmens, galūnių, šonų) nešvara vertinant nuo 1 iki 4. Visos kūno

dalys daugiausiai kartų buvo įvertintos 2 balais. Fermoje somatinių ląstelių skaičius varijavo nuo 17

iki 7626 tūkst./ml. Nustatyta, kad didesnis somatinių ląstelių skaičius rastas toms karvėms, kurių

tešmuo gavo didesnius balus švarumo teste, duomenys statistiškai patikimi (p<0,05).

Raktažodžiai: karvės, palaidas laikymas, švarumo testas, kraujas.

5

WELFARE ASSESSMENT OF DAIRY CATTLE IN FREE – STALL BARN X

Ieva Vaičikauskaitė

Master‘s Thesis

SUMMARY

Research were done in LUHS, Veterinary Academy, The Food Safety and Quality

Department and farm X. Thesis was written in 2016-2018 year, it consists of 37 pages, 7 tables, 17

pictures. The aim of the paper – to eveluate welfare of dairy cattle in free-stall barn X. The gas test

in free-stall barn was done and it showed that indicators were reached. Box dimentions and lair floor

hight met requirements. Biochemical blood tests were done to 23 dairy cattle, 15 out of them was

diagnosed with too low protein amount, 9 of them was diagnosed with decreased calcium and 2 of

them had increased calcium. 10 dairy cattles were diagnosed with increased creatinine, 10 dairy

cattles were diagnosed wtih dicreased magnesium, alkaline phosphatase was dicreased for 2 dairy

cattle and increased for 1. The research of distance showed that it was possible to touch 27 dairy

cattles with hand out of 40, 6 dairy cattles were 50 cm distant but it was not possible to touch them,

its was possible to get from 50 cm to 100 cm distant with 4 dairy cattles and 3 dairy cattles were more

than 100 cm distant. The research of cleanliness showed the dirtiness of parts (udder , limbs, sides)

that was rated from 1 to 4. Parts had been rated 2 in most of the cases. The number of somatic cells

in free-stall barn vary from 17 to 7626 thousands/mililiter. Statistically reliable conclusion was made

that dairy cattles that reached higher score in the cleanliness test had higher somatic cells number,

(p<0.05).

Key words: dairy cattles, free – stall, cleanliness test, blood.

6

SANTRUMPOS

AST - aspartatamino transferzė

ALT - alaninamino transferazė

ALP – šarminė fosfatazė

Ca - kalcis

Mg - magnis

SLS - somatinių ląstelių skaičius

P – fosforas

TP – bendras baltymas

CREAJ – kreatininas Jaffe

LDH – laktato dehidrogenazė

NH3 - amoniakas

H2S - vandenilio sulfidas

CO2 - anglies dioksidas

CH4 - metanas

N2O - azoto oksidas

cm – centimetrai

m – metrai

m. – metai

min. – minutės

val. – valandos

ml – mililitrai

7

ĮVADAS

Geresnis supratimas apie gyvūnų poreikius, per paskutinius 30 m. paskatino sparčią

pažangą gerovės srityje. Gamintojai visada būdavo susirūpinę dėl pieninių galvijų ir stengdavosi, kad

jie gerai atrodytų ir gautų tinkamus pašarus. Toks požiūris į gyvūną reiškė, kad gerovė vertinama

pagal tai, ar nėra ligų, sužalojimų ir gyvūnas tinkamai šeriamas. Naujausi tyrimai buvo atliekami

atsižvelgiant į tai, kad gyvūnas patiria skausmą ir stresą dėl netinkamų ūkių valdymo procesų.

Gyvūno gerovės apibrėžimas yra labai svarbus, labiausiai dėl gamybos procesų, visuomenės moralės

ir etinių priežasčių.(1) Kai kalbama apie gerovę, paprastai tai apima tris aspektus, kuriais remiantis

būtina atsakyti, ar visi gyvūno poreikiai užtikrinti. Pirmiausia - tai gyvūno fiziologija, ar gyvūnas

sveikas, gerai jaučiasi ir duoda atitinkamą kiekį produkcijos. Antra - gyvūno jausmai, ar jis nepatiria

streso, nekenčia skausmo ir pan., o trečias - ar gyvūnas gali patenkinti savo prigimtinius poreikius ir

išreikšti savo laisvę. Gyvūno fizinė sveikata rūpi visiems, kas susiduria su gyvūnais, daugumai svarbu

ir jo psichologinė būklė ir patiriamos emocijos. Paskutiniais dešimtmečiais, atsirado daug žmonių,

kuriems rūpi ne tik, kad gyvūnas būtų pašertas, sveikas ir emociškai stabilus, bet, kad ir gyventų, kuo

įmanoma natūralesnėje aplinkoje pagal savo prigimtį ir galėtų išreikšti savo rūšiai būdingą elgesį. (2)

Tinkamas gerovės palaikymas yra labai svarbus pienininkystės ūkiuose. Ūkininkai turi didelius

įsipareigojimus vykdydami verslą šioje srityje, nes turi ne tik užtikrinti gyvūnų fizinius bei emocinius

poreikius, bet ir laikytis nustatytų teisinių reikalavimų. (3) Ūkininkas užsiimdamas pienininkyste, turi

jausti atsakomybę ir prieš vartotojus, kurie pirks jo ūkyje pagamintą produkciją. ES 2012 – 2015 m.

buvo kuriama „Gyvūnų gerovės ir apsaugos“ strategija, kurios tikslas pagerinti gyvūnų gerovės

standartus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Kurdama šią strategiją, ES komisija tarėsi su

ūkininkais, veterinarijos gydytojais, gyvūnų teisių aktyvistais ir įvairiais specialistais, kad būtų

pagerintos gerovės sąlygos ir Europoje gaunama produkcija būtų konkurencinga visame pasaulyje.

Pagrindinis principas – kiekvienas yra atsakingas. (4)

Darbo tikslas: Įvertinti X ūkyje laikomų galvijų gerovę.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti X ūkyje laikomų galvijų laikymo sąlygų tyrimus (dujos, temperatūra, boksų

matmenys) ir įvertinti atitikimą normoms.

2. Atlikti X ūkyje laikomų galvijų elgsenos tyrimą ir įvertinti socialinį elgesį.

3. Atlikti X ūkyje laikomų galvijų kraujo biocheminius tyrimus ir įvertinti rodiklių atitikmenį

normoms.

4. Atlikti X ūkyje laikomų galvijų švarumo testą ir įvertinti kaip jo rezultatai koreliuoja su

vertintų karvių piene esančių somatinių ląstelių kiekiu.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Gyvūno gerovės samprata

Gyvūnų gerovė – optimalus gyvūno fiziologinių ir etologinių poreikių patenkinimas.

Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas ir prižiūrimas pagal gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną

atitinkančias sąlygas, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant,

kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas,

skausmas ar kančia. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išgąsčio, skausmo arba kančių

juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant.(5) Europos

konvencijoje, kuri patvirtinta 1976 m. Strasbūre, dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos yra

įvardijama, kad būtina suteikti judėjimo laisvę, aprūpinimą gyvenamąja vieta bei pašaru, gyvūno

sveikatos priežiūrą, bei kasdienę gyvūnų priežiūrą ir sveikatos būklės patikrinimus, įrangos

naudojamos ūkyje priežiūrą. Šie rodikliai yra nurodomi kaip minimalūs kriterijai gyvūnų gerovei

apibūdinti. (6) Sąvoka „poreikiai“ yra dažnai naudojama kalbant apie gyvūnų gerovę, nes būtent

poreikiai yra tai, kas turėtų būti užtikrinta kiekvienam gyvūnui. Poreikiai gali apimti tokius dalykus

kaip pašaras, vanduo, komfortiškos gyvenimo sąlygos, infekcinių ligų prevencija ir aplinkos

gerinimas. Visais gyvūnais, kurie yra priklausomi nuo žmogaus, turėtų būti pasirūpinta etiškai ir

nesukeliant jiems nereikalingo streso ir kančių. Skirtingiems gyvūnams yra ir skirtingi poreikiai. (7)

Sukurta daug gyvūnų gerovės įvertinimų kriterijų, būtent jie turėtų atsakyti į esminius klausimus: ar

gyvūnai tinkamai ir reguliariai šeriami, ar yra pastoviai aprūpinami vandeniu, ar jie tinkamai

apgyvendinti, ar yra sveiki bei tinkamai išreiškia savo emocines būsenas. Įvertinus šiuos kriterijus

jau galima spęsti ar gyvūnas yra prisitaikęs prie jam sukurtos auginimo sistemos. Įvertinti vien

auginimo sąlygas yra gana nesunku ir tai labai paplitę, bet individualiam kiekvieno gyvūno vertinimui

vis dar sunku rasti tinkamas vertinimo priemones ir universalų aktą, kurio pagalba būtų nustatoma ar

visos sąlygos, o taip pat ir gyvūno sveikata atitinka reikalavimus.(8)

Šiuo metu vis daugiau kalbama apie gerovę ir yra susikūrę nemažai judėjimų, kurie

kovoja, kad būtų pagerintos gyvūnų laikymo sąlygos. Tam įtakos turi ir žmonių švietimas, religiniai

papročiai bei kultūrinis paveldas. Tačiau kartais norima pagerinti gerovę ir dėl asmeninių tikslų, pvz.,

kai norima pagamintą produkciją parduoti pirkėjams didesne kaina, todėl visose šalyse yra susikūrę

daug ūkių, kurie parduoda aukštesnės kokybės, ekologiškus produktus.(7) Atliktų įvairių tyrimų,

kuriais buvo siekiama nustatyti, ar karvių sveikata geresnė ekologiniuose ūkiuose, rezultatai buvo

skirtingi, vieni autoriai nustatė, kad mastitų pasireiškimas tokiuose ūkiuose mažesnis, tačiau kitų

autorių buvo nustatyta priešingai. Be to, nustatyta, kad ekologiniuose ūkiuose karvės vėliau

9

apsiveršiuoja pirmą kartą. Didelę reikšmę turi ne tai, ar ūkis ekologinis ar tradicinis, bet visa valdymo

priežiūra, kuri įtakoja tokius dalykus kaip karvės švarą, šėrimo stalų priežiūrą ir kt. Pieno pramonė

pasiekė daug pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. Pasauliniams pienininkystės pokyčiams įtakos

turėjo ekonominis spaudimas, technikos išradimai, demografiniai pokyčiai, naujų laikymo sistemų

sukūrimas. Įvairūs karvių laikymo pokyčiai jau turi, o ateityje turbūt turės dar daugiau, įtakos gyvūnų

sveikatingumui ir gerovei. Fermų skaičius žymiai sumažėjo, bet padidėjo ūkiuose laikomų bandų

dydis, todėl išaugo ūkiuose samdomų žmonių skaičius. Diskutuojama, ar bandos dydis turi įtakos

galvijų sveikatai ir gerovei. Tai susideda iš daug dalykų, tokių kaip: bandos valdymas, gyvūnų grupių

sudarymas, naudojami įrenginiai, personalo patirtis ir profesionalumas bei ryšys su gyvūnais. Atlikti

tyrimai, kuriais remiantis padarytos išvados, kad bandos dydis nėra tiesioginis rodiklis, kad bus

padaryta žala gyvūnams ir jų gerovei, tačiau nustatyta, kad didesnio produktyvumo karvėms dažniau

pasireiškia tokie susirgimai kaip klinikinis mastitas ar šlubavimas. Siekiant kuo labiau išvengti

žmogiškųjų klaidų ir, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala gyvūnams, būtina bendradarbiauti su

profesionalais ir laikytis galiojančių teisės aktų. (9) Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymas yra

labai svarbus aktas kalbant apie gyvūnų gerovę. Nors iš pradžių patvirtinus šį įstatymą, jo pradinėje

redakcijoje nebuvo skiriamas dėmesys gyvūnų gerovei, tačiau naujausioje šio įstatymo redakcijoje

(2016-07-16) jau yra aiškiai apibrėžiama ir reglamentuojama gyvūnų gerovė. Šiame įstatyme gyvūnų

gerovės laikymasis ir kontrolės užtikrinimas yra nurodomas kaip vienas pagrindinių veterinarijos

uždavinių.(10) Gyvūnų gerovė yra pagrindas, kai norima įtvirtinti naujus įstatymus, kurie apima

maistui auginamus, augintinius, laboratorinius bei laikomus nelaisvėje gyvūnus. Gerovės vertinime

yra svarbūs trys komponentai: 1) penkių gyvūnų laisvių naudojimas; 2) gerovės indėlių ir gerovės

rezultatų vertinimas; 3) nustatyti gerovės pažeidimai, pasekmės ir kiek laiko tęsiasi pažeidimas bei

kiek yra nukentėjusių gyvūnų.(7) Penkias gyvūnų laisves sukūrė Didžiosios Britanijos zoologijos

profesorius Roger Brambell ir 1965 m. jas pateikė tvirtinti Jungtinės Karalystės Ūkinių gyvūnų

gerovės tarybai (The Farm Animal Welfare Council, FAWC). Pats prof. R. Brambell pranešimas, iš

kurio kilo „Penkios gyvūnų laisvės“, buvo skirtas pristabdyti tuo metų smarkiai suintensyvėjusią

gyvulininkystę, norint sumažinti jos sukeliamus negatyvius padarinius gyvūnams. Penkios laisvės

(laisvė nejausti troškulio ir alkio; laisvė išreikšti savo prigimtį; laisvė nejausti baimės, nepatirti streso)

gyvūnams sukurtos, kad gyvūnai išvengtų įvairiapusio kankinimosi, būtų užtikrinta elementari

fiziologinė ir psichologinė gyvūno poreikius atitinkanti būsena.(11)

1.2 Galvijų laikymo sąlygos

Teigiama, kad ūkio savininkai privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos atitiktų jų

auginamų gyvulių sveikatą ir natūralų elgesį. (12) Sveikatai didžiausią reikšmę turi gera gyvūnų

10

gerovė, kurią sudaro tinkamos laikymo sąlygos ir mikroklimatas. Mikroklimatą reikia suprasti kaip

gerą (atitinkančią visas normas) oro kokybę gyvūnų buvimo patalpoje, todėl būtina užtikrinti tinkamą

oro apykaitą, temperatūrą, apšvietimą. Laikymo sąlygos, priežiūra ir pašarai yra patys svarbiausi

veiksniai, kurie daro įtaką gyvulių sveikatai. Apšvietimas, temperatūra, oro drėgnumas, oro

cirkuliacija, vėdinimas ir kitos mikroklimatinės sąlygos, tokios kaip dujų koncentracija ar triukšmo

intensyvumas toje vietoje, kurioje yra laikomi gyvūnai, turi būti tokios, kad atitiktų jų fiziologinius

ir etologinius poreikius. Tik tada galima tikėtis kokybiškos ir saugios gyvulininkystės produkcijos.

Gyvulių laikymo būdas, pastatų ir įrengimų tipai nustatomi išanalizavus ūkio specializacijos kryptį ir

įvertinus statybos ekonomiškumą bei gamybos efektyvumą.(13)

Galvijų laikymo būdas yra pasirenkamas pagal jų paskirtį, fiziologinę būklę, amžių ir

kitus rodiklius. Pieninės krypties galvijams yra taikomos dvi laikymo sistemos: tvartinė ir tvartinė –

ganyklinė. Tvartinė laikymo sistema, kai karvės ištisus metus laikomos tvarte, o tvartinė – ganyklinė

sistema, kai žiemą gyvuliai laikomi tvartuose, o šiltuoju metų laiku yra išvaromi į ganyklas.

Tvartinės laikymo sistemos dar yra skirstomos į:

Saitinį laikymo būdą (kai gyvuliai yra laikomi pririšti);

Besaitį laikymo būdą (gyvuliai yra laikomi palaidi).

Besaitis laikymo būdas dar skirstomas į:

Boksinį laikymą;

Kombinuotą boksinį laikymą;

Laikymą ant gilaus kraiko;

Laikymą ant seklaus kraiko;

Laikymą ant kraiko su nuolaidžiomis nutrypiamomis grindimis.(14)

1.3 Palaido laikymo sistema

Palaido laikymo būdu karvės yra sugrupuojamos įvairaus dydžio grupėmis. Jų grupės yra

suformuojamos iš karto po apsiveršiavimo. Atsižvelgiama į tai, kad karvės vienoje grupėje būtų

panašaus amžiaus ir svorio. Kad būtų išvengta traumų, karvės yra nuraginamos. Kai karvės

apsiveršiuoja, jų suformuotos grupės yra laikomos nekeičiant jų sudėties iki tada, kai karvės

užtrūksta.(14) Labai svarbu tinkamai pasirinkti karvidės konstrukciją, nes tai gali tiesiogiai paveikti

gyvūno sveikatą. Pastebėta, kad sveikata bei sanitarinės sąlygos geresnės tų karvių, kurios yra

laikomos palaido laikymo būdu, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, kuris užtikrintų visavertį gyvūno

gyvenimą. Labai svarbu yra tinkamos guoliavietės, jų pagrindas (betonas, guma arba smėlis),

erdvumas, pagrindo nuolydis, probleminiai kampai bei mėšlo šalinimo nuo grindų kokybė yra vieni

iš svarbesnių veiksnių, kurie įtakoja įvairius pažeidimus ir ligų atsiradimą.(15) Nešvara karvių

11

laikymo vietoje, pastovūs skersvėjai yra nepalankūs veiksniai karvių gerovei ir kenkia jų

sveikatingumui. (16) Besaičio laikymo būdu gyvuliai visus metus yra laikomi tvarte palaidi, išskyrus

melžimo metu ir gyvūnui susirgus. Pagrindiniai palaido laikymo būdo bruožai yra šie:

Konstrukcijos išlaidos yra daug mažesnės nei saitinio laikymo būdo;

Galimi tvarto išplėtimai bei pakeitimai, nereikalaujantys daug pokyčių;

Galima lengvai nustatyti, kurios karvės rujoja;

Gyvūnams užtikrinamas laisvės jausmas, jie nėra suvaržyti, labiau išreiškia prigimtinius

instinktus;

Palaido laikymo būdu galvijai gauna optimalų fizinio krūvio kiekį, kuris yra ypatingai svarbus

sveikatai ir produktyvumui;

Galimas geresnis visos bandos valdymas. (17)

Palaidai laikomos karvės reikalauja daug mažiau darbo sąnaudų. Nustatyta, kad laikant šiuo

būdu, karvių priežiūrai ir melžimo darbams sąnaudos sumažėja 1,5- 1,7 karto. Kai karvės guoliavietė

yra atskirta nuo šėrimo vietos, sumažėja tarša ir poreikis valyti. Svarbiausi kriterijai karvių

guoliavietėms, kad jos būtų sausos, šiltos ir pakankamai minkštos. Nustatyta, kad, jei guoliavietė

tinkamai įrengta, tai karvė joje guli 12- 14 val., bet jei grindys kietos ir šaltos, karvė gulės 8- 10

valandų. Tačiau, jeigu guoliavietė šlapia, tai karvė gali gulėti dar trumpiau arba visai nesigulti. Kitas

svarbus kriterijus, kad būtų įrengtos tinkamo ilgio guoliavietės. Jei jos yra per trumpos, tai ten

laikomoms dažniau iškrinta makštis, didesnis sergamumas nagų bei sąnarių ligomis, stipriau

pasireiškia tešmens ir lytinių organų uždegimai. Susirgimai gali būti dažnesni ir dėl per didelio

guoliavietės grindų nuolydžio, kuris turėtų neviršyti daugiau nei 2 proc. Guoliaviečių grindys yra

įrengiamos 0,12 – 0,2 m aukščiau mėšlo šalinimo kanalo dugno. Optimalus karvės guoliavietės ilgis

nustatomas prie įstrižo jos kūno ilgio pridėjus 5 – 10 cm, kai mėšlas šalinamas transporteriu arba

rankiniu būdu ir 15 – 20 cm, kai mėšlas šalinamas traktoriumi buldozeriu.(14) Be to, laikant palaido

laikymo būdu, lengviau stebėti karvių rują, tai padeda pasiekti geresnius sėklinimo rezultatus.

Didelėse fermose palaidai laikomų karvių grupės gali būti sudaromos atsižvelgiant į apsiveršiavimo

laiką bei produktyvumą. Palaidos karvės yra suskirstomos į 3 pagrindines grupes:

1 grupė – laktuojančios;

2 grupė – užtrūkusios;

3 grupė – turinčios veršiuotis.

Nesvarbu, kokiai grupei priklauso karvė, bet jei pastebima, kad ji susirgo, tai tokie gyvūnai

atskiriami ir jiems suteikiama atskira erdvė.(17) Atsižvelgiant į esamas tvarto klimatines sąlygas,

palaido laikymo sistemos gali būti skirstomos į šalto ir šilto tipo. Palaido laikymo tvartas laikomas

šaltu, kai pastato viduje oro sąlygos yra panašios į lauko klimatines sąlygas atsižvelgiant į metų laiką

(18). Temperatūra gali būti aukštesnė 4-6,5 °C nei lauke. Laikant gyvūnus šalto laikymo būdu, svarbu,

12

kad vėdinimo sistema kartu su stogo konstrukcija neleistų susidaryti kondensatui.(19) Šalto tipo

tvartai yra tinkamesni, kai ūkyje yra dideli pieno kiekio primilžiai. Kai vyksta intensyvus pieno

gamybos procesas, karvė išskiria didelį šilumos kiekį. Kai tokios karvės yra šiltame tvarte, ir

temperatūra pasiekia daugiau nei 20-25 °C, jos gali perkaisti ir smarkiai nukrinta jų produktyvumas.

Šalto laikymo tvarto pliusas yra tas, kad dėl žemos temperatūros sulėtėja gyvulių išmatas skaidančių

bakterijų aktyvumas, todėl išsiskiria mažiau amoniako, sieros vandenilio, yra mažiau patogeninių

mikroorganizmų. Atsižvelgiant į šias sąlygas, yra pastebima, kad gyvuliai rečiau suserga. (14)

Didžiausi skirtumai kurie buvo pastebimi šalto ir šilto tipo tvartuose, tai mastito atsiradimas, pieno

primilžis ir vaisingumas. Karvių sveikatingumo ir ligų pasireiškimo dažnis, labai skyrėsi tarp šilto ir

šalto laikymo būdu laikomų karvių ūkiuose. Karvės, kurios buvo laikytos šalto laikymo sistemoje,

turėjo mažesnę tikimybę susirgti vėlyvuoju mastitu ir metritu, taip pat ketoze ir ankstyvuoju mastitu.

(20)

1.4 Tvarto mikroklimatas

Apie tvartų mikroklimatą minima visuose gyvūnų gerovės dokumentuose. Tokiose

patalpose mikroklimatas sudaro fizikinius, cheminius, biologinius rodiklius.(6) Tvarto viduje oro

kokybė ir parametrai turi būti tokie, kad laikomas gyvūnas bei dirbantys žmonės jaustųsi gerai.

Svarbu, kad tvarto vidaus oro kokybė turi užtikrinti optimalią tvarto konstrukcijos eksploataciją ir

ilgaamžiškumą. Tvarto mikroklimatas yra vienas iš svarbiausių veiksnių kalbant apie gyvulio

sveikatingumą. Jei nepavyks sukurti palankaus mikroklimato, tai nepaisant to, kad bus laikomi

geriausių veislių gyvūnai, rūpinamasi jų pašaru bei kitais aspektais, bet iš jų nebus išgaunamas

maksimalus produkcijos pagaminimas. Tvarto vėdinimas yra vienas iš pagalbinių būdų, kad būtų

pasiektas geresnis mikroklimatas. Vėdinimo nereikia bijoti, net ir tada, kai lauke šaltesnis oras.

Sumažinus temperatūrą, pasiekiamas geresnis rezultatas, nes tada padidėja gyvulių atsparumas

susirgimams, oras patalpose švaresnis, sumažinsimos nuodingų dujų, garų, dulkių koncentracijos.(9)

Mikroklimato įtaka organizmui – tai temperatūros, drėgmės, šiluminės radiacijos, atmosferos slėgio,

oro judėjimo greičio bei jo cheminės sudėties bendras poveikis. Uždarų patalpų mikroklimatas

labiausiai priklauso nuo klimatinių sąlygų, statybinių medžiagų savybių, ventiliacijos sistemos, mėšlo

šalinimo būdo, kanalizacijos būklės, apšvietimo prietaisų, apšildymo, gyvulių tankumo, laikymo

technologijos, dienotvarkės (21), (22) Svarbiausi mikroklimato aspektai ir jų parametrai yra šie: oro

ventiliacija; oro drėgmė; oro temperatūra; apšvietimas; dujų koncentracija.(12)

13

1.5 Temperatūra ir jos įtaka karvių sveikatingumui

Labai svarbu mikroklimato fizikinis veiksnys yra oro temperatūra, kuri dažnais atvejais

turi įtakos kitiems mikroklimato rodikliams. Pieninių karvių optimali temperatūrinė riba yra

nevienoda, tai lemia veislė, produktyvumo lygis bei sveikata. Optimali temperatūra apskaičiuojama

iš pagamintos atimant atiduotą aplinkai. Kuo karvė produktyvesnė, tuo ji pagamina daugiau šilumos,

kadangi intensyviau vyksta metaboliniai procesai. (23) Optimalios temperatūros ribą labiausiai lemia

gyvulių šėrimas bei užsigrūdinimas. Karves laikant ant gilaus kraiko optimali temperatūra yra 5-8

°C,o veršiavimosi patalpoje 14-18 °C (12) Pati žemiausia galima temperatūra, kurioje karvė gali

gyventi, nepradėdama naudoti papildomos energijos šilumos gamybai, yra vadinama apatine kritine

temperatūra. Kai yra didelė rizika, kad karvę tuoj ištiks karščio stresas, tai yra viršutinė kritinė

temperatūra. (23). Kai karvės patiria šalčio stresą, tai jos priverstinai spiečiasi į būrį, didėja pašaro

suvartojimas, mažėja pieno primilžis, o esant karščio stresui, didėja karvės aktyvumas, bet mažėja

pašaro poreikis, o tai lemia, kad tuo pačiu mažėja pieno produkcija. Kai karvei prasideda karščio

stresas, tada neigiamai veikia pieno produkciją, reprodukciją ir bendrą sveikatos būklę. Labiausiai į

karščio stresą sureaguoja tos karvės, kurios yra labiausiai produktyvios. Kai karves veikia neigiami

klimatiniai faktoriai, tai produkcija gali sumažėti nuo 3 iki 10 proc. Kai aplinkos temperatūra yra 35

°C, pieno produkcija sumažėja 33 proc., o kai temperatūra yra 40 °C, pieno produkcija krinta iki 50

proc.(24) Esant karštam orui ar vasaros metu, būtina atsižvelgti ne tik į temperatūrą, bet ir į oro

drėgmę.(23) Žymūs oro temperatūros ir santykinio drėgnio svyravimai paros laikotarpyje gyvulį

veikia daug labiau nei pastovus temperatūros didėjimas ar mažėjimas.(12) Karščio stresas gali sukelti

trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius. Jei karvė pradėjo dažniau kvėpuoti ar šlapintis, pagreitėjo

širdies ritmas, išgeria daugiau vandens, tai galima įtarti, kad ją ištiko perkaitimas. Ilgą laiką gyvenant

tokioje aplinkoje, pastebimas sumažėjęs pieno kiekis ir jo kokybė, atvedami mažesni ir silpnesni

veršeliai. Todėl labai svarbu palaikyti tinkamą temperatūrą tvartuose.(23) Kad būtų pasiekta kritinė

aplinkos temperatūra, įtakos turi įvairūs veiksniai:

Termoizoliacinės gyvulio odos savybės;

Maistingų medžiagų suvartojimas (kuo daugiau pašarų yra sunaudojama, tuo labiau

intensyvėja šilumos gamyba, todėl gyvulys gali išbūti žemesnėje temperatūroje);

Kūno adaptacija (gyvūnui ilgai būnant žemoje arba aukštoje temperatūroje, kinta kritinė

gyvulio kūno temperatūra. Laikant gyvulius šaltyje, ji mažėja, o laikant karštyje – didėja);

Gyvulio kūno paviršiaus ploto santykis su mase (suaugusių gyvulių paviršiaus plotas masės

vienetui yra mažesnis. Nors jaunų gyvulių pagaminamos šilumos kiekis masės vienetui yra

didesnis, tačiau dėl didesnio sąlyginio paviršiaus ploto jie šilumos atiduoda daugiau nei

suaugę);

14

Oro judėjimo greitis (oro greičio sustiprėjimas proporcingai padidina šilumos nuostolius,

todėl žemutinė kritinė temperatūra padidėja);

Guoliaviečių grindų šiluminės savybės (gyvuliai, gulintys ant grindų su dideliu šilumos

imlumu, praranda daugiau šilumos nei tie, kurie guli ant gerai izoliuotų grindų, todėl gyvuliui

,kuris guli ant grindų su bloga šilumine izoliacija, kritinė minimali temperatūra yra didesnė);

Šilumos mainai spinduliavimu (esant žemai aplinkinių kūnų temperatūrai, padidėja gyvulio

šilumos atidavimas spinduliavimu. Šilumos nuostolius dėl spinduliavimo galima sumažinti

padidinus aplinkos paviršių temperatūrą).(15)

1.6 Kenksmingos dujos karvidėse

Siekiant išsiaiškinti dujų koncentracijas yra atliekami jų matavimai. Tai daroma ne tik

dėl kenksmingų dujų nustatymo, bet ir dėl prevencijos priemonių, kuriomis būtų galima sumažinti

koncentracijas tvartuose. (25) Siekdama laikytis Jungtinių tautų bendrosios klimato kaitos

konvencijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitų teikimo reikalavimų, tarpvyriausybinė

klimato kaitos grupė parengė nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriaus skaičiavimo

gaires nuoseklios ir standartizuotos sistemos pagrindu. Nors ši išleista metodologija yra tinkama

apskaitos tikslams nacionaliniu lygiu, trūksta ūkio lygmens sprendimo ir visapusiško požiūrio, kuris

reikalingas visai ūkio sistemų analizei. Todėl iki šiol vis atliekami matavimai skirtingo tipo laikymo

vietose ir bandoma imtis priemonių, kurios sumažintų kenksmingų dujų koncentracijas. Paskaičiuota,

kad įtakos turi ir gyvūno produktyvumas (gyvojo svorio padidėjimas santykiu su produkcija),

reprodukcinė būklė. (26)

Pačios svarbiausios ir kenksmingiausios dujos, randamos gyvulininkystės pastatuose, yra

amoniakas (NH3), vandenilio sulfidas (H2S ), anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4) ir azoto oksidas

(N2O ). (19) Amoniako ir azoto oksido karvių pagaminami kiekiai yra labai maži. Galvijai dėl žarnyne

vykstančių fermentacinių procesų daugiausiai pagamina metano dujų. Daugiausia metano dujų ir

anglies dioksido yra randama po gyvulių šėrimo. Šių dujų kiekiai yra susiję tarpusavyje dėl

virškinimo metu vykstančių procesų.(25) Tvartuose oro cheminė sudėtis labai skiriasi nuo atmosferos

oro. Kokybę labai pablogina karvių iškvepiamas oras, nes jų iškvėptame ore yra 2-4 proc. CO2, tai

lemia, kad patalpose didėja CO2 ir sumažėja deguonies kiekis. Pūvant organinėms medžiagoms,

tokioms kaip mėšlas, pakratai, srutos, į orą išsiskiria NH3 ir H2S dujos, taip pat indolas, 11 skatolas,

ketonai, riebiosios rūgštys, etanolis, metanolis, propanas, butanas, heksanas, propanas, organinės

rūgštys.(12) Didelę reikšmę dujų išsiskyrimui iš pūvančio mėšlo turi tai, ar jis laikomas anaerobinėse

sąlygose ar kompostuojamas. Atlikti tyrimai rodo, kad komposto būdu laikomas mėšlas išskiria

daugiau amoniako nei anaerobinėse sąlygose. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos – metanas ir azoto

15

oksidas labiau išsiskiria mėšlą laikant anaerobinėmis sąlygomis. Šios dujos yra vienos iš labiausiai

ekologiškai kenkiančių, todėl reikėtų atsižvelgti į tai renkantis mėšlo apdorojimo būdą.(15)

1.7 Karvės švara ir įtaka susirgimams

Karvės kūno švara yra svarbus rodiklis vertinant gyvūno gerovę. (27) Įvairūs išradimai

ir naujovės skatina žengti į priekį visus melžiamų karvių laikytojus, bet karvės higienos klausimas

vis dar lieka neišspręstas ir šioje srityje padaryta maža pažanga. (28) Karvės, kurių tešmuo yra

pastoviai nešvarus, turi 1,5 karto didesnę tikimybę, kad į pieno liauką pateks mikroorganizmai, kurie

sukels susirgimus. Pieno kokybei didelę įtaką turi tešmens paruošimas prieš melžimą, tačiau tai nėra

vienintelis faktorius. Tyrimais įrodyta, kad didelę įtaką turi aplinka, kurioje gyvena karvės. Po

melžimo spenių latakai lieka atviri ir jeigu karvė gyvena nešvarioje aplinkoje, tai tokiu būdu

patogeniniai aplinkos mikroorganizmai (Escherichia coli, Klebsiella spp., Streptococcus spp.,

Enterococcus spp.) patenka į tešmenį ir gali sukelti subklinikinį mastitą. Vertinant karvės švarą,

svarbus ne tik tešmuo, bet ir visa užpakalinė karvės kūno dalis bei uodega ir kojos. (29);(30) Pieno

bakteriniam užterštumui yra svarbūs tokie faktoriai, kaip teisingas tešmens paruošimas prieš

melžimą, įrangos sanitarinė priežiūra ir reguliarus atnaujinimas bei karvės švara. Jei tešmuo bus

paruoštas melžimui ne itin švariai, tai bakterijos, kurios buvo ant tešmens, paklius į pamelžtą pieną.

Yra didelis ryšys tarp karvės gyvenimo sąlygų, švaros jos gulėjimo vietoje ir pieno kokybinių

rodiklių. (31) Pieno užterštumui bakterijomis didelę reikšmę turi ne tik tešmens švara, bet ir jo

anatominė padėtis (aukštis, plotis bei spenių padėtis ir ilgis). (32)

1.8 Karvių socialinis elgesys

Galvijų elgesio išraiškos labiausiai skiriasi dėl veislės, lyties ir amžiaus. Įprasta manyti,

kad agresyvūs yra tik buliai, bet dažnai ir karvės tuo pasižymi. Pieninio tipo galvijai yra labiau

socializuoti nei mėsiniai, bet yra įvairių veiksnių, kai ir melžiamos karvės parodo agresyvų elgesį.

Tai galima pastebėti, kai karvė apsiveršiuoja ir bandoma apžiūrėti jauniklį, šie gyvūnai turi stiprius

globos instinktus. Taip pat reiktų būti atsargesniais, kai šie gyvūnai atskiriami nuo kitų pvz. kokiai

nors procedūrai, tada karvės tampa neramios, blaškosi, gali pulti. Kad karvė taptų ramesnė,

rekomenduojama, kad ji galėtų matyti kitas bandos nares. (33) Pieninio tipo karvių bandose dažnai

vyksta pergrupavimai, kartais tai siekia net 4-5 kartus per laktaciją. Pasikeitusi banda skatina karvių

socialinį prisitaikymą prie naujos grupės. Dažnai tai iššaukia ir hierarchines kovas tarp senbuvių ir

naujai įvestų karvių. Karvės viena prieš kitą neretai panaudoja ir fizinius veiksmus ir taip kovoja dėl

savo statuso. Sukeltas stresas dėl naujos grupės kenkia ne tik psichologinei būklei, bet pastebimai

16

krinta ir produktyvumo rodikliai. Kad karvės pilnai prisitaikytų, atsistatytų įprastiniai rezultatai, bei

susidėliotų aiškūs tarpusavio santykiai reikia 5-15 dienų po pergrupavimo. (34) Stresas gali būti

potencialus imunosupresantas ir visos idealios šėrimo ir laikymo programos bus neefektyvios, jei

karvės patiria stresą. (35)

1.9 Mastitas ir jo priežastys

Nepaisant plačiai naudojamos mastito kontrolės strategijos, mastitas vis dar yra didelė

problema pieno ūkio industrijoje. Nors pieno kontrolė yra atliekama aktyviau ir pasiektas didelis

somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) sumažėjimas per pastaruosius dešimtmečius, tačiau klinikinių

mastitų atvejai vis dar dažni. Mastitas dažniausiai pasireiškia ankstyvuoju sausuoju periodu ir prieš

pat veršiavimąsi, todėl labai svarbu, kad būtų imtasi daugiau priežiūros ir profilaktikos priemonių

būtent šiais karvės gyvenimo periodais. Aplinkos valymas ir švaros palaikymas sausuoju karvės

periodu yra didžiausia šios ligos prevencija. Karvių guoliavietės nuolatos turėtų būti švarios ir sausos,

o galvijų koncentracija tvarte ne per didelė, svarbu rutininis išmatų pašalinimas. Sudrėkęs

guoliaviečių kraikas turėtų būti šalinamas kas 1-3 dienas ir pakeičiamas nauju. Kalkių bėrimas ant

kraiko padeda sumažinti bakterinį užterštumą. Pjuvenomis dengtas guoliavietes tikslinga purkšti

paraformaldehidais, tai efektyvus būdas sumažinti koliforminių bakterijų koncentraciją. Jei

guoliavietėse yra nustatyta pastovi koliforminių bakterijų invazija, patariama kraikinį paklotą keisti į

smėlį. Smėlis yra patikima alternatyva norint palaikyti mažą bakterinį užterštumą guoliavietėse. (36)

Mastito sukėlėjai yra klasifikuojami į užkrečiamus ir esančius aplinkoje. Užkrečiami

patogenai prisitaikę gyventi su šeimininku. Jie gali sukelti subklinikines infekcijas, kurios sukelia

somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą. Priešingai, aplinkos patogenai nėra prisitaikę gyventi

šeimininko tešmens liaukoje. Po įvykusios invazijos jie yra sunaikinami šeimininko imuninio

organizmo atsako. Šie patogenai būna mėšlu užterštoje aplinkoje, pvz., nehigieniškose guoliavietėse.

Užkrečiamiems patogenams priskiriami S. aureus, Str. dysgalactiae ir Str. agalactiae, o aplinkos

patogenams priskiriamos enterobakterijos (E.coli, Klebsiela) ir Str. uberis. (19)

Mastitas yra viena nuostolingiausių ligų, kuri apima apie 60 - 70 proc. visų susirgimų,

kurie pasireiškia karvėms. Mastitas, kaip specifinis susirgimas, pareikalauja daug ekonominių

nuostolių. Nuostolius lemia produkcijos sumažėjimas, kuris siekia iki 50-55 proc. bei gydymo

išlaidos gali siekti iki 20-25 proc., o kai kuriais atvejais karvių brokavimui reikalingos išlaidos 30-35

proc. (37) Mastitas ūkiui atneša didelius nuostolius, nes kinta pieno kokybiniai ir kiekybiniai

rodikliai. Pieno gamyba ženkliai sumažėja ir pakinta jo sudėtis. Dėl ligos pieną gaminančios tešmens

ląstelės tampa mažiau produktyvios, dėl to sumažėja gaunamas primilžis. Ląstelėms suirus, į pieną

patenka jų fermentai. Dėl proteolitinių fermentų piene prasideda baltymų irimas, o dėl lipolizės,

sergant mastitu, piene sumažėja riebalų koncentracija. (38)

17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS

2.1 Tyrimo atlikimo laikas, vieta, sąlygos.

Tyrimas buvo atliktas nuo 2017-04-01 iki 2018-11-25 „X“ ūkyje. Ūkyje laikomos 248

melžiamos karvės, 200 Lietuvos juodmargių ir 48 Holšteinų veislės. Karvės laikomos besaičio

laikymo tvarte, sudarytos 2 grupės. Melžimas visiškai automatizuotas, naudojama sistema „Delaval“.

Yra atskiri tvartai telyčioms ir užtrūkintoms karvėms. Naudojamos bandos sekimo programos

„Uniform „ ir „DelPro“, jos padeda sekti karvių produktyvumo rodiklius, ligas, rują. Visi tyrimai

buvo atliekamai užtikrinant gyvūnų gerovės bei veterinarinius reikalavimus .(39)

2.2 Temperatūros matavimas

Gyvulių laikymo patalpose, temperatūra matuota gulinčio ir stovinčio gyvūno nosies

lygyje. Matuota trijose vietose: tvarto viduryje ir pagal įstrižainę priešinguose kampuose. Turėjo būti

1 m atstumas nuo šoninių ir 3 m atstumas nuo galinės sienų. Tyrimas kartotas laikantis tų pačių

nurodymų. Atliekant temperatūros matavimą buvo svarbu, kad termometro neveiktų tiesioginis

šilumos šaltinis ir būtų įprasto greičio oro srautas. Termometras kabintas nustatytame aukštyje, ne

arčiau 20 cm nuo bet kokio paviršiaus. Temperatūra matuota mažiausiai 10 min., fiksuojant rezultatus

žiūrėta taip, kad akis būtų viename lygyje su termometro kapiliaro menisku, tuo metu buvo

stengiamasi nekvėpuoti į termometrą, kad nepakistų parodymai. Optimali temperatūra laikant karves

palaido laikymo tvartuose turėtų būti 5-8 ͦC, veršiavimosi patalpoje 14 - 18 ͦC

2.3 Dujų nustatymas

Amoniakas

Nustatyta prietaisu UG-2 (5 pav.), kurio veikimas pagrįstas kolorimetriniu metodu.

5 pav. Dujų matavimas tvarte (aut. Ieva Vaičikauskaitė)

18

Prasiurbus tam tikrą kiekį tiriamo oro, amoniakas, jei jo buvo, reagavo su cheminiais

indikatoriais ir pakeitė jų spalvą indikatoriniame milteliais užpildytame stikliniame vamzdelyje.

Stikliniame vamzdelyje mėlyna spalva nusidažiusių indikatorinių miltelių stulpelio ilgis proporcingas

tiriamų dujų koncentracijai. Matavimo skalės skaičius, sutampantis su viršutiniu nusidažiusių miltelių

stulpelio kraštu, rodė amoniako koncentraciją (mg/m3). Kadangi tyrimo rezultatams įtakos turi oro

temperatūra, nustatytasis amoniako kiekis, išmatavus temperatūrą tyrimo vietoje, padaugintas iš

atitinkamo koeficiento. (40)

Sieros vandenilis

Sieros vandenilio kiekis ore prietaisu UG-2 nustatytas kolorimetriniu metodu: prasiurbus tam

tikrą kiekį tiriamo oro, jame esantis sieros vandenilis, reaguodamas su cheminiais indikatoriais, tam

tikrame indikatoriniais milteliais užpildyto stiklinio vamzdelio ilgyje pakeičia jų spalvą. Vamzdelyje

ruda spalva nusidažiusių indikatorinių miltelių stulpelio ilgis proporcingas tiriamų dujų

koncentracijai. Matavimo skalės skaičius, sutampantis su viršutine nusidažiusių miltelių stulpelio

riba, rodė H2S kiekį (mg/m3) tiriamame ore. (41)

2.4 Kraujo paėmimas

Kiekviena karvė buvo atskiriama nuo bandos ir fiksuojama veterinarinėse staklėse. Laikantis

aseptikos ir antiseptikos reikalavimų buvo paimti kraujo mėginiai. Kraujas imtas iš uodegos venos

(v. coccygea), iš ryto, prieš šėrimą, į silikoninius vakuuminius 10 ml mėgintuvėlius be

antikoagulianto, laikomas kambario temperatūroje, kad susidarytų krešulys ir kaip galima greičiau

(tą pačią dieną) pristatomas į laboratoriją biocheminiams tyrimams.(42) Paimti kraujo mėginiai buvo

pristatomi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI). Buvo atlikti

kraujo biocheminių rodiklių: aspartatamino transferazės (AST), alaninamino transferazės (ALT),

šarminės fosfatazės (ALP), kreatinino, kalcio, magnio, fosforo, bendrųjų baltymų kiekio, laktato

dehidrogenazės, magnio kiekio kraujyje tyrimai. Gauti rezultatai palyginti su NMVRVI pateiktomis

normomis.

2.5 Karvių reakcijos į žmogų tyrimas

Tyrimo eiga: buvo atsistojama 2 m atstumu, tiesiai priešais testuojamą gyvūną. Užtikrinama,

kad gyvūnas atkreiptų dėmesį į stebėtoją ar suprastų, kad jis yra. Gyvūno dėmesį buvo galima

atkreipti kokiais nors judesiais. Jei nebuvo galimybės atsistoti 2 m atstumu prieš gyvūną,

pasirenkamas 45 laipsnių kampas ir pradedama 2,5 m atstumu. Jei 2,5 m atstumas neįmanomas, testas

vis tiek atliekamas, tik pažymima koks buvo didžiausias atstumas iki gyvūno. Artėjama prie gyvūno

vieno žingsnio per sekundę greičiu, žingsnio ilgis apie 60 cm. Artėjant ranka buvo laikoma 45 laipsnių

19

kampu ir tiesiama į gyvūną. Nežiūrima į gyvūno akis, tik į nosį. Priartėjimas tęsiamas kol gyvūnas

ima trauktis ar tiriančiojo ranka paliečia gyvūno nosį. Pasitraukimo požymiai buvo jeigu gyvūnas

pasitraukia atgal, pasuka galvą į šoną ar ima purtyti galvą. Jei gyvūnas traukiasi, nustatomas atstumas

tarp žmogaus ir gyvūno (atstumas nuo rankos iki gyvūno nosies pasitraukimo momentu) 10 cm

tikslumu (galimas atstumas nuo 2 m iki 10 cm). Jei pasitraukimas įvykdavo trumpesniu nei 10 cm

atstumu, vis tiek įskaitomas 10 cm atstumas. Jei ranka paliesdavo nosį, atstumas yra 0 cm. Jei šalia

esantys gyvūnai reaguoja į testuojamo gyvūno veiksmus, jie patikrinami vėliau. Kad testas kuo

mažiau įtakotų kitus gyvūnus, iš pradžių testavimui buvo pasirenkamos karvės, kurios tuo metu

nestovi šalia viena kitos. Gyvūnai vertinami individualiai: nustatomas atstumas cm (200 - 0 cm

dešimties cm tikslumu). Bandos įvertinimui apskaičiuojamas:

Proc. gyvūnų, kuriuos galima buvo paliesti,

Proc. gyvūnų, prie kurių buvo galima priartėti arčiau nei 50 cm, bet nepavyko paliesti,

Proc. gyvūnų, prie kurių buvo galima priartėti nuo 100 iki 50 cm atstumu;

Proc. gyvūnų, prie kurių nebuvo galima priartėti arčiau kaip 100 cm atstumu. (43)

2.6 Karvių higienos įvertinimas. Švarumo testas

Atsitiktine tvarka buvo pasirinkta 80 karvių, kiekviena apžiūrėta ir įvertinta individualiai pagal

atskirų kūno dalių švarą. Vertinamas tešmuo, kojos ir karvės šonai šonkaulių srityje. Kiekvienai kūno

daliai rašomas balas nuo 1 iki 4. 1- švaru, 2- nežymūs nešvarumai, 3 - didelė dalis padengta

nešvarumais, 4 - nešvarumais padengtas visas plotas. Rezultatai surašomi į lentelę, individualiai

kiekvienam gyvuliui. Paimti pieno mėginiai, perduoti į VĮ „Pieno tyrimai“, ištirtas somatinių ląstelių

skaičius ir palyginami rezultatai.(44), (45)

20

1 pav. Karvių švarumo testas (1)

2.7 Statistinė duomenų analizė

Tyrimų duomenys apdoroti „Microsoft Excel“ (2013) ir „SPSS“ programomis. Apskaičiuotas

vidutinis aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, patikimumo pasikliautinis intervalas ir grupių

statistinio patikimumo laipsnis (p). Skirtumas statistiškai patikimas, kai p <0,05.

Tyrimo schema pateikta paveiksle Nr.2

Darbas maketuotas naudojant „Microsoft Word“ (2003) programą.

2 pav. Tyrimo schema

Tiriamoji ferma X

Kraujo tyrimai

(n-23)

Artumo testas

(n-40)

Švarumo testas

(n-65)

Aplinkos sąlygų ištyrimas

NH3, CO, H2S,

CO2 dujos

Boksų

matmenys Temperatūra

21

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Laikymo sąlygos

Visos melžiamos karvės laikomos bendrame tvarte (3 pav.), padalintos atsitiktine tvarka į dvi

grupes. Užtrūkusios karvės iki apsiveršiavimo laikomos kitame tvarte (4 pav.).

3 pav. Melžiamų karvių tvartas (aut. Ieva Vaičikauskaitė)

4 pav. Užtrūkusių karvių tvartas (aut. Ieva Vaičikauskaitė)

22

Atliktas dujų įvertinimas ir temperatūros matavimas abiejuose tvartuose pavasarį (1 lentelė) ir

rudenį (2 lentelė). Pavasarį nustatyta 15oC melžiamų karvių tvarte, užtrūkusių – 18o ͦC. Abiejuose

tvartuose nebuvo rasta NH3, CO ir H2S dujų, bet rasta CO2. (1 lentelė).

1 lentelė. Pavasarį atliktų matavimų duomenys

I matavimas

(pavasaris)

Temperatūra

tvarte (ͦC)

NH3

(mg/m3 )

CO

( mg/m3 )

H2S

(mg/m3 )

CO2

(%)

Melžiamų

karvių tvartas

15 0 0 0 0,11

Užtrūkusių

karvių tvartas

18 0 0 0 0,20

Rudens sezono matavimų metu, temperatūra melžiamų karvių tvarte buvo 7ͦoC, o užtrūkusių - 5ͦoC.

Abiejuose tvartuose nebuvo aptikta NH3 ir H2S dujų (2 lentelė).

2 lentelė. Rudenį atliktų matavimų duomenys

II matavimas ( ruduo) Temperatūra tvarte (ͦC) NH3 (mg/m3) H2S (mg/m3)

Melžiamų karvių tvartas 5 0 0

Užtrūkusių karvių tvartas 7 0 0

6 pav. Ventiliacijos sistema fermoje (aut. Ieva Vaičikauskaitė)

Abiejuose tvartuose įrengta natūrali ventiliacijos sistema - vėją išsklaidantis sietas bei

kilnojamos brezentinės užuolaidos. Užuolaidos kilnojamos pagal poreikį, dažniausiai lyjant lietui ir

naktį yra visiškai užtraukiamos, o esant geram orui – nuleidžiamos (6 pav.).

23

Pašarai

Karvės šeriamos du kartus dienoje pagal sudarytą racioną, atsiradus problemų ūkyje, kurios

susijusios su medžiagų apykaita, visada pirmiausia peržiūrimas racionas ir nusprendžiama ar nereikia

nieko keisti.

3 lentelė. Raciono pavyzdys melžiamoms karvėms

Ingredientas Vienetai Karvei tenkanti dalis

Šiaudai kg 0,3

Šienainis kg 17,5

Rapsų išspaudos kg 1,8

Kombinuotieji pašarai kg 2,0

Grūdainis kg 2,0

Sojos rupiniai kg 1,3

Melasa l 0,5

Vanduo l 6,0

Kukurūzų silosas kg 22,0

Melžiamų karvių tvarte yra boksai, kur jos gali ilsėtis. Karvės viena nuo kitos iš šonų yra

atskirtos metalinėmis konstrukcijomis, o eilėse įrengti diržai, kurie neleidžia karvėms perlipti į kitą

eilę.(7 pav.) Tvartas yra nekreikiamas. Boksuose reguliariai naudojami dezinfekciniai milteliai „Dry

out“ (8 pav.)

7 pav. Bokso konstrukcija 8 pav. Fermoje naudojami dezinfekciniai milteliai

(aut. Ieva Vaičikauskaitė)

24

Tyrimo metu buvo išmatuoti bokso matmenys tenkantys vienai karvei (4 lentelė).

4 lentelė. Boksų duomenys

Bokso ilgis (cm) Bokso plotis (cm) Guoliaviečių grindų aukštis (cm)

172 112 20

Tyrimo metu buvo pastebėta, kad stambesnės karvės gulėdamos išsikiša iš bokso bei rasta

karvių, kurioms mėšlo šalinimo įrenginys sužalojo uodegas (9 pav.).

9 pav. Uodegos sužalojimas (aut. Ieva Vaičikauskaitė)

3.2 Karvių elgsenos tyrimas

Įvertinus karvių reakciją į žmogų (10 pav.), nustatyta, kad 67,5 proc. karvių iš visų 40 tiriamųjų

buvo galima paliesti (11;12 pav.), prie 15 proc. karvių buvo galima prieiti 50 cm atstumu, bet paliesti

nepavyko, prie 10 proc. karvių buvo galima prieiti nuo 50 iki 100 cm atstumu

25

10 pav. Karvių reakcijos į žmogų tyrimas

11; 12 pav. Karvės, kurias buvo galima paliesti (aut. Ieva Vaičikauskaitė)

Prie 7,5 proc. karvių prieiti galima buvo ne arčiau kaip 100 cm atstumu (13 pav.). Šios karvės

artėjant tyrėjui apsisukdavo ir pradėdavo bėgti.

0

10

20

30

Karvės, kuriasgalima paliesti

Galima priartėtiarčiau nei

50cm

Galima priartėti50 - 100cm

atstumu

Galima priartėtine arčiau 100cm atstumu

27

64 3

Ka

rvių

sk

aič

ius,

vn

t

Atstumas

26

13 pav. Karvė, prie kurios galėjo priartėti ne mažiau 100cm atstumu

(aut. Ieva Vaičikauskaitė)

3.3 Biocheminiai kraujo rodikliai

Norint įvertinti bendrą ūkyje laikomų karvių būklę, buvo atlikti biocheminiai kraujo tyrimai,

kurie parodė, kad iš 23 ištirtų karvių, 15 yra sumažėjęs bendras baltymas, 9 karvėms nustatytas

sumažėjęs kalcio kiekis, o 2 jis buvo padidėjęs, 10 karvių nustatytas padidėjęs kreatinino kiekis,

magnio kiekis sumažėjęs 10 karvių, šarminės fosfatazės kiekis 2 karvėms sumažėjęs, vienai karvei

padidėjęs (5 lentelė).

5 lentelė. Biocheminių kraujo rodiklių rezultatai

Mėginio Nr. TP P CA CREAJ MG ALP

1 64,2 2,05 2,49 125 1,08 60,6

2 77,5 2,29 2,93 108 0,9 47,8

3 57,2 1,61 2,48 152 1,14 116,6

4 72,9 2,63 2,78 74 1,02 42,2

5 77,2 2,04 2,55 80 1,08 64,1

6 71,4 2,23 2,53 79 1,01 58,4

7 65,2 2,16 2,51 76 1,09 67,8

8 72,6 2,01 2,61 86 1,15 45,9

9 85,6 2,22 2,45 61 1,08 40,4

10 69,3 2,54 2,52 97 1,09 30,9

11 91,1 1,84 2,58 86 0,97 39,4

12 40 2,24 1,81 108 0,87 33,7

13 47,3 1,84 2 105 0,84 16,9

14 37,5 1,98 1,85 100 0,93 62,8

15 61,8 1,81 2,1 65 0,74 47,8

16 50,2 1,68 1,94 49 0,75 57,6

17 52,5 1,68 1,68 48 0,57 63,7

18 55,3 1,78 1,67 61 0,84 92,2

27

Mėginio Nr. TP P CA CREAJ MG ALP

19 34,9 1,77 1,81 71 0,57 35,1

20 59,3 2,28 1,94 54 0,82 59,6

21 57 1,99 2,37 54 0,78 51,2

22 71 1,68 2,26 81 0,81 41,6

23 67,4 1,68 1,93 54 0,8 52

Norma

70-94

(g/l)

1,46-2,83

(mmol/l)

2,10-2,70

(mmol/l)

40-80

(mmol/l)

0,85-1,20

(mmol/l)

33-114

U/l)

Atlikus statistinę kraujo biocheminių duomenų analizę, nustatyti statistiškai patikimi (p˂0,05)

kalcio ir fosforo, bendro baltymo ir kalcio, bendro baltymo ir magnio, fosforo ir magnio, kalcio ir

magnio bei kreatinino ir magnio kiekiai. Kiti parametrai skyrėsi nepatikimai. Nustatytos vidutinės

teigiamos koreliacijos. Apskaičiuoti biocheminių rodiklių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai tarp

tirtų karvių (6 lentelė)

6 lentelė. Kraujo biocheminių rodiklių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai.

3.4 Švarumo testas

Švarumo testas atliktas 65 karvėms. Žemiau pateikiamos diagramos (14;15;16 pav.), koks

švaros dažnis buvo nustatytas vertinant nuo 1 iki 4.

Nustatyta, kad pagal tešmens švarumo vertinimą, 1 balą atitiko 1,5 proc. karvių, 2 balus - 55,4

proc., 3 balus - 24,6 proc., o 4 balus – 18,5 proc. karvių (14 pav.)

Rodiklis Vidurkis Standartinis nuokrypis

TP (g/l) 65,54 ±3,058

P (mmol/l) 2,00 ±0,059

CA (mmol/l) 2,25 ±0,078

CREAJ (mmol/l) 81,48 ±5,482

MG (mmol/l) 0,91 ±0,035

ALP (U/l) 53,4 ±4,325

28

14 pav. Švarumo testas. Tešmuo (aut. Ieva Vaičikauskaitė)

Nustatyta, kad pagal galūnių švarumo vertinimą, 1 balą atitiko 7,7 proc. karvių, 2 balus – 52,3

proc., 3 balus – 24,6 proc., 4 balus – 15,4 proc. karvių (15 pav.)

15 pav. Švarumo testas. Galūnės (aut. Ieva Vaičikauskaitė)

Nustatyta, kad pagal šonų švarumo vertinimą, 1 balą atitiko 10,8 proc. karvių, 2 balus -

49,2 proc., 3 balus – 27,7 proc., 4 balus – 12,3 proc. karvių. (16 pav.)

0

10

20

30

40

1 2 3 4

1

36

1612

Karv

ių s

kaič

ius,

vn

t

Švarumo balas

0

10

20

30

40

1 2 3 4

5

34

16

10

Karv

ių s

kaič

ius,

vn

t

Švarumo balas

29

16 pav. Švarumo testas. Šonai (aut. Ieva Vaičikauskaitė)

Fermoje buvo paimti pieno mėginiai iš 65 karvių ir nustatytas somatinių ląstelių skaičius (17 pav.).

17 pav. SLS skaičius piene (aut. Ieva Vaičikauskaitė)

Vertinant šį rodiklį, buvo nustatyta, kad fermoje rezultatai varijuoja nuo 17 tūkst./ml. iki 7626

tūkst./ml. 27,7 proc. karvių nustatytas SLS buvo 17 - 50 tūkst./ml., 16,9 proc. karvių SLS kiekis 50 –

100 tūkst./ml., 20 proc. karvių SLS kiekis 100-200 tūkst./ml., 15,4 proc. karvių nustatytas SLS kiekis

200 – 400 tūkst./ml., 20 proc. karvių SLS nustatytas virš 400 tūkst./ml. Nustatyta, kad SLS skaičius

buvo didesnis tų karvių, kurios švarumo testo metu surinko didesnius balus (7 lentelė), ypač tešmens

srityje, duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).

0

10

20

30

40

1 2 3 4

7

32

18

8K

arv

ių s

kaič

ius,

vn

t

Švarumo balas

0

5

10

15

20

0-50 50-100 100-200 200-400 virš 400

18

1113

10

13

Karv

ių s

kaič

ius,

vn

t

Somatinių ląstelių kiekis, tūkst./ml.

30

7 lentelė. Karvių švarumo testas ir SLS kiekis

Karvės Nr. Tešmens švarumo

balas

Galūnių švarumo

balas

Šonų švarumo

balas

SLS (tūkst./ml.

4132 4 4 4 712

5916 3 3 3 851

6586 4 4 4 1145

490 4 4 3 1778

1790 4 4 4 1872

6514 4 4 4 2365

4125 4 4 4 2382

620 4 4 3 2729

5781 4 4 4 3587

3797 4 4 4 7626

31

REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimų metu nustatyta, kad ūkyje laikymo sąlygos (dujų koncentracija, boksų matmenys)

atitinka reikalavimus. Vienai karvei bokse tenka 1,93 m2, rekomenduojama, kad bokso matmenys

atitiktų 1,9-2,5 m2 (12) Tirtoje fermoje šis rodiklis yra normos ribose, bet gulint stambesnei karvei,

dalis jos kūno išsikiša iš bokso ir yra didelė tikimybė, kad jos galinė kūno dalis, ypač uodega bus

sužalota mėšlo šalinimo įrenginio. Dujų koncentracijos tvarte buvo normos ribose, leistina amoniako

koncentracija 5-20 (mg/m3), o sieros vandenilio – 5-10 (mg/m3), jis tvarte atsiranda tik maišant ilgai

stovėjusį skystą mėšlą, tirtame tvarte nebuvo iš vis aptikta šių dujų. CO2 leistina koncentracija iki

0,25 proc., gauti rezultatai normos ribose. Temperatūra veršiavimosi patalpoje pavasario sezonu

atitiko reikalavimus (14-18 ͦC), o rudens sezonu buvo per maža. Melžiamų karvių tvarte pavasarį

nustatyta per didelė temperatūra, o rudenį atitiko normas. (12)

Įvertinus karvių elgseną pagal artumo testą, buvo nustatyta, kad prie daugumos karvių

galima prieiti arti ir jas paliesti. Kitų autorių tyrimai rodo, kad šis rodiklis yra neigiamai susijęs su

bandos dydžiu, kuo mažesnė banda, tuo labiau karvės yra socialiai aktyvios ir užmezga didesnį ryšį

su žmogumi. Taip pat buvo atlikti įvairūs tyrimai, kuriais buvo nustatyta, kad kuo karvės ir žmogaus

ryšys yra artimesnis, tuo karvė duoda daugiau ir geresnės kokybės produkciją, tai lemia, kad karvė

be baimės eina į melžimo aikštelę. (46) Tačiau karvės elgesį gali įtakoti ir valdymo programos,

kuriomis siekiama, kad karvė duotų kuo daugiau produkcijos, tai gali lemti, kad sutriks karvės

normalus elgesys. Kai kuris natūralus karvių elgesys, fermoje yra nepageidaujamas ir taip slopinami

prigimtiniai instinktai. Dažniausiai melžiamos karvės yra laikomos grupėmis, bet netinkamai

pasirinktas grupavimas gali iššaukti didesnį sergamumą ar netgi karvių agresiją viena kitos atžvilgiu,

tai jau bus signalas, kad laikymo sąlygos neužtikrina gerovės reikalavimų. Svarbiausia, kad būtų

sukurtos tinkamos gyvūnų grupės, kurios užtikrintų, kad kiekvienas individas socializuosis, nepatirs

konkurencijos ir sužeidimų. (47)

Atlikus biocheminius kraujo tyrimus, nustatyta daug nukrypimų nuo normos.

Sumažėjęs kalcio, fosforo ir magnio kiekis dažniausiai nustatomas, kai karvė šeriama nesubalansuotu

pašaru, negauna mineralinių medžiagų arba yra didelio produktyvumo ir organizmas nespėja

įsisavinti reikiamų elementų. Tokioms karvėms dažniau pasireiškia susirgimai, parezės, užsilaiko

nuovalos, apsunkinti veršiavimaisi. (48) Magnis yra svarbus kalcio metabolizmui, todėl dažniausiai

šie rodikliai tarpusavyje glaudžiai susiję. Bendrieji kraujo baltymai netiesiogiai parodo organizmo

rezistentiškumą. Egzistuoja ryšys tarp organizmo atsparumo, mitybos bei sveikatos būklės. Kraujo

serumo bendrieji baltymai koreliuoja tarpusavyje su Ig G koncentracija kraujo serume. Didelei daliai

tirtų karvių, nustatytas bendrų baltymų sumažėjimas. Tai nėra labai jautrus parametras. Jų

koncentracijos pakitimai dažniausiai susiję su lėtiniais arba uždegiminiais procesais. Bendrųjų

32

baltymų koncentracija itin priklauso nuo baltymų įsisavinimo ir raciono sudėties koncentruotų pašarų

atžvilgiu. ALP ir CREAJ kiekio pakitimai yra svarbūs diagnozuojant kepenų funkcinius pakitimus,

kurie gali išsivystyti dėl prastos mitybos ar lėtinių ligų. (49)

Atlikus švarumo testą, nustatyta, kad yra priklausomybė tarp karvės švarumo ir SLS. Kitų

autorių duomenimis ši priklausomybė ypač stipri, kai tešmens švara yra įvertinta aukštais balais.

Pastebėta, kad užtrūkusios karvės yra švaresnės nei melžiamos. Taip pat, pastebėtas ryšys, kad

didesnė kūno nešvara nustatyta didesnio produktyvumo karvėms. Ištyrus šią priklausomybę,

nustatyta, kad mastito atsiradimą ypač lemia Streptococcus uberis ir Staphylococcus aureus. (46)

Kitų autorių atliktais tyrimais nustatyta, kad ryšį tarp SLS kiekio ir karvės švaros lemia karvės amžius,

laikymo sistemos tipas, išmatų konsistencija bei jų valymas tvarte. Lyginant palaido ir saitinio

laikymo sistemas, švarumo testo pagalba, buvo nustatyta, kad palaido laikymo tvarte yra daugiau

švarių karvių. Išskyrus tešmenį, kitos kūno dalys surinko mažesnius balus nei saitinio laikymo tvarte.

(50) Atlikti tyrimai rodo, kad įtakos turi ne tik kūno švara, bet ir įvairūs odos pažeidimai bei karvės

bendra būklė. Pavojingiausias laikotarpis, kai karvei dažniausiai pasireiškia mastitas, yra iš karto po

apsiveršiavimo. Todėl ypač svarbu, kad pirmomis savaitėmis būtų užtikrinta maksimali karvės

priežiūra, kuri užtikrintų, kad gyvūnas būtų ne tik sveikas, bet ir švarus. Didžiausią įtaką mastito

atsiradimui, turi tešmens švara ir jo paruošimas prieš melžimą, todėl svarbu, kad būtų laikomasi

tinkamos higienos ne tik pačiame tvarte, bet ir melžimo aikštelėse. (51)

33

IŠVADOS

1. Atlikus X ūkyje laikomų galvijų laikymo sąlygų tyrimus, nustatyta, kad dujų rodikliai, boksų

matmenys atitiko normas, o temperatūra buvo per aukšta pavasario sezonu.

2. Atlikus X ūkyje laikomų galvijų elgsenos tyrimą, nustatyta, kad karvių socialinis elgesys yra

tinkamas. Prie daugumos karvių galima prieiti, neužfiksuota agresijos požymių.

3. Atlikus X ūkyje laikomų galvijų kraujo biocheminius tyrimus, nustatyta, kad didelė dalis tirtų karvių,

turi biocheminių rodiklių nukrypimų nuo normos, kurie rodo nevisavertę mitybą ir kepenų

pažeidimus.

4. Atlikus X ūkyje laikomų galvijų švarumo testą, nustatyta, kad visos kūno dalys (tešmuo, galūnės,

šonai) dažniausiai buvo įvertintos 2 balais. Didesnis somatinių ląstelių skaičius buvo tų karvių piene,

kurių tešmuo buvo įvertintas 3 arba 4 balais, duomenys statistiškai patikimi (p<0,05).

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. S. Hristov, B. Stankovic, N. Maksimovic. Welfare of dairy cattle - today and tomorrow. Third

International Scientific Symposium „Agrosym Jahorina 2012“.

2. von Keyserlingk M.A.G., Rushen J., de Passillé A.M., Weary D.M. Invited review: The welfare of

dairy cattle—Key concepts and the role of science. J Dairy Sci. 2009 m. rugsėjo;92(9):4101–11.

3. Radeski M., Janevski A., Ilieski V. Screening of Selected Indicators of Dairy Cattle Welfare in

Macedonia. Maced Vet Rev. 2015 m. kovo 1 d.;38(1):43–51.

4. Special Eurobarometer 442 - November - December 2015 “Attitudes of Europeans towards Animal

Welfare” ebs_442_sum_en.pdf.,2015m.;4-7

5. VIII-500 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas [Prieiga per internetą]. [žiūrėta

2018m.lapkričio12d.]Adresas:https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.46424/YTWcRBg

bwM

6. Europos konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m.

lapkričio 12 d.]. Adresas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.228594

7. Dr. B. Bousfield and Dr. R. Brown. Animal Welfare. Veterinary Bulletin - Agriculture, Fisheries and

Conservation.Department;Newsletter2010m.;1(4).Adresas:http://www.afcd.gov.hk/textonly/tc_chi/

quarantine/qua_vb/files/AW8.pdf

8. Relic R., Hristov S., Bojkovski J. Application of Methods to Assess the Welfare of Dairy Cows on

Farms in Serbia. Bull UASVM Vet Med. 2010 m.;(67(1)):1–7.

9. H. W. Barkema,M.A.G. von Keyserlingk, J.P. Kastelic, T.J.G.M. Lam, C. Luby, J.P. Roy,

S.J.LeBlanc, G.P. Keefe, D.F. Keltonll. Invited review: Changes in the dairy industry affecting dairy

cattle health and welfare. Am Dairy Sci Assoc. 2015 m.;

10. I-2110 Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio

12 d.]. Adresas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.97BDCD719E57

11. Farm Animal Welfare Council webmaster@defra gsi gov uk. FAWC - Farm Animal Welfare Council

Adresas:http://webarchive.nationalarchives.gov.uk/20121010012427/http://www.fawc.org.uk/freed

oms.htm [žiūrėta 2018m. lapkričio 12d.].

12. B. Bakutis. Gyvulininkystės patalpų mikroklimatas. Kaunas; 2006 m. 8–27.

13. Bendikas P. ir kt. Galvijų ūkis. Kaunas: Aušra; 2001m. 128.

14. Skurdenienė I., Ribikauskas V., Bakutis B. Ekologinio ūkio privalumai gyvulinkystėje. Kaunas:

Lututė; 2007 m. 8-26

35

15. R. Bleizgys, J. Čėsna. Gyvulininkystės patalpų inžinerija. [Prieiga per internetą]. Aleksandro

Stulginskio universitetas; 2012m.Adresas:

http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/2028/1/gyvulininkystes%20inzinerija.pdf 12-36

16. Chen J.M., Stull C.L., Ledgerwood D.N., Tucker C.B.. Muddy conditions- reduce hygiene and lying

time in dairy cattle and increase time spent on concrete. J Dairy Sci. 2017 m. kovo 1 d.;100(3):2090–

103.

17. Bickert W.G. Dairy freestall housing and equipment [Prieiga per internetą]. MidWest Plan Service;

1995 m. Adresas: http://agris.fao.org/agris-search/search.do?recordID=US9560538 [žiūrėta 2018 m.

lapkričio 14d.].

18. Comparison of the disease incidences of dairy cows kept in cold and warm loose-housing systems -

ScienceDirect [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d.]. Adresas:

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0167587702000028

19. Scientific report on the effects of farming systems on dairy cow welfare and disease - - 2009 - EFSA

Journal - Wiley Online Library [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d.]. Adresas:

https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.2903/j.efsa.2009 m.1143

20. Lameness and Claw Lesions of the Norwegian Red Dairy Cattle Housed in Free Stalls in Relation to

Environment, Parity and Stage of Lactation | Acta Veterinaria Scandinavica | Full Text [Prieiga per

internetą]. Adresas: https://actavetscand.biomedcentral.com/articles/10.1186/1751-0147-46-203

[žiūrėta 2018 m. lapkričio 14d.].

21. Bleizgys R., Čėsna J., Kavolėlis B. Perspektyvios galvijų laikymo technologijos. Akademija; 2000

m.. 56.

22. Jukna Č., Tarvydas A., Bakutis B. Karvidžių mikroklimato parametrų tyrimas. 2000. 47–9.

23. Atrian P., Shahryar H.A. Heat Stress in Dairy Cows (A Review). Res Zool. 2012 m.;2(4):31–7.

24. Kučević D., Plavšić M., Trivunović S., Radinović M., Bogdanović V. Influence of microclimatic

conditions on the daily production of dairy cows. Biotechnol Anim Husb. 2013 m.;29(1):45–51.

25. Amon B., Amon T., Boxberger J., Alt C.. Emissions of NH3, N2O and CH4 from dairy cows housed

in a farmyard manure tying stall (housing, manure storage, manure spreading).

26. Crosson P., Shalloo L., O’Brien D., Lanigan G.J., Foley P.A., Boland T.M., ir kt. A review of whole

farm systems models of greenhouse gas emissions from beef and dairy cattle production systems.

Anim Feed Sci Technol. 2011 m. birželio 23 d.;29 - 45;166 - 167.

27. Sant’Anna A.C., da Costa M.P. The relationship between dairy cow hygiene and somatic cell count

in milk. J Dairy Sci. 2011 m.;94(8):3835–3844.

28. Cook N.B., Reinemann D. A tool box for assessing cow, udder and teat hygiene. 46th Annual Meeting

of the National Mastitis Council San Antonio, Texas Available: http://www uwex

36

edu/uwmril/pdf/MilkMachine/Cleaning/07% 20NMC% 20Hygiene% 20Too lbox% 5B1% 5D pdf

Accessed Dec. Citeseer; 2007 m. 2008-15.

29. Schreiner D.A., Ruegg P.L. Relationship Between Udder and Leg Hygiene Scores and Subclinical

Mastitis. J Dairy Sci. 2003 m. lapkričio;86(11):3460–5.

30. Associations of dairy cow behavior, barn hygiene, cow hygiene, and risk of elevated somatic cell

count | Request PDF [Prieiga per internetą]. ResearchGate. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 15 d.]. Adresas:

https://www.researchgate.net/publication/230653023

31. Elmoslemany A.M., Keefe G.P., Dohoo I.R., Jayarao B.M. Risk factors for bacteriological quality of

bulk tank milk in Prince Edward Island dairy herds. Part 2: Bacteria count-specific risk factors. J

Dairy Sci. 2009 m. birželio;92(6):2644–52.

32. Guarín J.F., Baumberger C., Ruegg P.L. Anatomical characteristics of teats and premilking bacterial

counts of teat skin swabs of primiparous cows exposed to different types of bedding. J Dairy Sci.

2017 m. vasario 1 d.;100(2):1436–44.

33. Holtgrew-Bohling K.J. Large Animal Clinical Procedures for Veterinary Technicians - E-Book.

Elsevier Health Sciences; 2014 m. 44;350-355.

34. von Keyserlingk M.A.G., Olenick D., Weary D.M. Acute Behavioral Effects of Regrouping Dairy

Cows. J Dairy Sci. 2008 m. kovas.1011–6.

35. Sordillo L.M., Aitken S.L. Impact of oxidative stress on the health and immune function of dairy

cattle. Vet Immunol Immunopathol. 2009 m. kovo 15 d.;128(1):104–9.

36. Andrews A.H., Blowey R.W., Boyd H., Eddy R.G. Bovine Medicine: Diseases and Husbandry of

Cattle. John Wiley & Sons; 2008 m. 1233

37. Japertienė R., Japertas S. Pieno kokybė. Kaunas; 2011. p. 32–43.

38. Sederevičius A., Musayeva K., Savickis S., Žakas A. Įvairių veiksnių (somatinių ląstelių skaičiaus,

riebalų, laktozės kiekio, laikymo sąlygų ir kt.) įtakos kazeino kiekio kitimui žaliame piene tyrimai.

Kaunas; 2014 m. 15–6.

39. Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018

m. gruodžio 4 d.]. Adresas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.166700

40. V. Ribikauskas, G. Vaičionis. Atviro ir uždaro tipo galvijų tvartų oro užterštumas amoniaku ir

mikrobais.. 2003 m. 130–8.

41. A. Tarvydas. Zoohigienos praktikumas. 1992 m. 10-30.

42. Celeska I., Janevski A., Dzadzovski I., Ulchar I., Kirovski D. The Dynamics of Biochemical

Parameters in Blood of Clinically Healthy Holstein Cows from Day 5 before to Day 60 after Calving.

Maced Vet Rev. 2015 m. spalio 1 d.;38(2):189–93.

43. Welfare Quality® scoring system [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 28 d.]. Adresas:

http://www1.clermont.inra.fr/wq/index.php?id=simul&new=1

37

44. (PDF) Effects of Stall Type and Bedding Materials on Lameness and Hygiene Score and Effect of

Lameness on Some Reproductive Problems in Dairy Cattle [Prieiga per internetą].

ResearchGate.Adresas:https://www.researchgate.net/publication/254214473 [žiūrėta 2018 m.

lapkričio 27d.].

45. Rajabi I., Razavizadeh A.T., Azizzadeh M., toosi B.K. The investigation on the relationship between

dairy cow hygiene scores and intramammary infections. Iran J Vet Sci Technol [Prieiga per internetą].

2017 m. rugpjūčio 18d. Adresas: https://ijvst.um.ac.ir/index.php/veterinary/article/view/57689

[žiūrėta 2018 m. lapkričio 23d.]

46. De Vries, Marion. Assuring dairy cattle welfare. Towards efficient assessment and improvement

.PhD thesis, Wageningen University. The Netherlands; 2012 m.

47. von Keyserlingk ir kt. Invited review The welfare of dairy cattle—Key co.pdf [Prieiga per

internetą].Adresas:https://www.researchgate.net/profile/Jeffrey_Rushen/publication/26761012_Invi

ted_review_The_welfare_of_dairy_cattle

Key_concepts_and_the_role_of_science/links/09e4150c7dc161d547000000/Invited-review-The-

welfare-of-dairy-cattle-Key-concepts-and-the-role-of-science.pdf [žiūrėta 2018 m. gruodžio 6 d.].

48. Benzaquen M., Galvão K.N., Coleman A.E., Santos J.E.P., Goff J.P., Risco C.A. Effect of oral

mineral and energy supplementation on blood mineral concentrations, energetic and inflammatory

profile, and milk yield in dairy cows affected with dystocia. Vet J. 2015 m. gegužės 1 d.;204(2):186–

91.

49. Ramūnas Antanaitis, Henrikas Žilinskas. Pieninio tipo karvių bandos sveikatingumo vertinimas.

2016m. 10-32

50. Neja W., Bogucki M., Jankowska M., Sawa A. Effect of cow cleanliness in different housing systems

on somatic cell count in milk. Acta Vet Brno. 2016 m.;85(1):55–61.

51. Breen J.E., Bradley A.J., Green M.J. Quarter and cow risk factors associated with a somatic cell count

greater than 199,000 cells per milliliter in United Kingdom dairy cows. J Dairy Sci. 2009 m. liepos 1

d.;92(7):3106–15.