LĖTINIO NUGAROS SKAUSMO ĮTAKOS ŽMOGAUS GYVENIMUI IR

47

MOKSLO STRAIPSNIAI

L!TINIO NUGAROS SKAUSMO "TAKOS #MOGAUS GYVENIMUI IR SKAUSMO "VEIKOS STRATEGIJ$ RY%YS, ATSI#VELGIANT " SKAUSMO TRUKM&

Viktorija Me!"eriakova, Liuda #inkariova1

Vytauto Did$iojo universitetas, Lietuva

Vidmantas ZaveckasLietuvos sveikatos moksl% universitetas, Lietuva

Santrauka. Mokslin! problema. Straipsnyje analizuojama l!tinio nugaros skausmo "taka #mogaus gyvenimui, atsi#velgiant " jos s$sajas su asmens naudojamomis skausmo "veikos strategijomis. Tikslas – l!tinio nugaros skausmo "takos asmens funkcionavi-mui ry%ys su skausmo "veikos strategijomis, atsi#velgiant " skausmo trukm&. Metodika. Tyrimas buvo atliekamas anketin!s apklausos b'du. Statistin! duomen( analiz! atlikta remiantis 70 l!tin" nugaros skausm$ patirian)i( moter( atsakymais. Tyrime skausmo "takai #mogaus gyvenimui i%matuoti naudota Plataus pro*lio skausmo klau-simyno (angl. West Haven-Yale Multidimensional Pain Inventory (WHYMPI)) (Kerns, Turk, Rudy, 1985) pirmoji skal!. Skausmo "veikos strategijoms naudoti – Vanderbilt skausmo "veikos klausimynas (angl. The Vanderbilt Pain Management Inventory (VPMI)) (Brown, Nicassio, 1987). Rezultatai, i"vados. Labiau i%reik%tas skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritimims, stipresnis skausmas, #emesn! asmens savikontrol! ir blogesn! nuotaika siejasi su intensyvesniu pasyvi( skausmo sureik!minimo ir socialin"s paramos paie!kos "veikos strategij( taikymu. Ilgesn!s skausmo trukm!s grup!je didesnis skaus-mo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, stipresnis skausmas ir blogesn! asmens nuotaika siejasi su intensyvesniu pasyvi( skausmo sureik!minimo ir socialin"s paramos paie!kos "veikos strategij( taikymu, o #emesn! asmens savikontrol! – tik su pasyvios skausmo sureik!minimo strategijos naudojimu. Trumpesn!s skausmo trukm!s grup!-je didesnis skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritimims siejasi su intensyves-niu pasyvi( skausmo sureik!minimo ir socialin"s paramos paie!kos strategij( taikymu, ma#esn! artim(j( parama ir #emesn! asmens savikontrol! – tik su pasyvios socialin"s paramos paie!kos strategijos naudojimu, o blogesn! asmens nuotaika – tik su pasy-vios skausmo sureik!minimo strategijos taikymu.

Pagrindiniai 'od'iai: l!tinis nugaros skausmas, skausmo "veikos strategijos, l!tinio skaus-mo "taka #mogaus gyvenimui.

1 Susira%in!jimui: Vytauto Did#iojo universitetas, Teorin!s psichologijos katedra, K.+Donelai)io g. 52, LT- 44244, Kaunas; tel. 8 37 32 79 49, el. pa%tas: [email protected].

Viktorija Me!"eriakova, Liuda #inkariova, Vidmantas Zaveckas

48

"VADAS

Kasdieniame gyvenime #odis skausmas "prastai vartojamas kaip nemalonaus jausmo k'ne sinonimas, ta)iau mokslin!je literat'roje jis apibr!#iamas kitaip. Skausmas – tai nemalonus sensorinis ir emocinis potyris, susij&s su esamu ar galimu audini( pa#eidimu arba nusakomas kaip toks pa#eidimas (International Association for the Study of Pain, 2011). Taigi viena pagrindini( skausmo funkcij( – organizmo apsaugo-jimas nuo esamo ar galimo su#eidimo. Ta)iau, tap&s l!tiniu, skausmas netenka %ios paskirties.

L"tinis skausmas trunka ilgiau nei 3–6 m!nesius, paprastai ma#ai siejasi su nuoroda " audini( pa#eidim$ ir apskritai neatlieka organizmo apsaugojimo funkcijos (Deardro,, 2003). Nugaros skausm# bent kart$ gyvenime patiria daugiau, nei 75–80+% #moni(, ketvirtadaliui i% j( %is skausmas tampa l!tiniu (Valeikien!, Mereckas, 2006). Du tre)daliai l!tin" skausm$ patirian)i( #moni( praranda "prast$ socialin", asmenin" gyve-nim$, 25+% atvej( sutrinka %eimos santykiai, 20+% – atsiranda depresijos po#ymi(+ (-)iupokas, 2001). -ie sunkumai, lydintys l!tin" skausm$, rodo, jog jis – kompleksin! problema, kurios sprendimams reikalinga "vairi informacija. .inios apie l!tinio skausmo sukeliamus i%gyvenimus ir #mo-gaus naudojamas skausmo "veikos strategijas yra b'tinos siekiant planuo-ti tinkamiausi$ gydym$ bei "vertinti jo rezultatus (Kerns, Turk, Rudy, 1985).

Nors Lietuvos psichologijos mokslo srityje vis labiau domimasi l!ti-niu skausmu ir nemedikamentine jo "veika (Patamsyt!-Adomonien!, Sargautyt! 2011; Sargautyt!, 1992), %is susidom!jimas #ymiai ma#esnis, nei kitose pasaulio %alyse, nepaisant egzistuojan)io poreikio. Remiantis pastaraisiais pasteb!jimais, straipsnyje siekiama papildyti #inias apie s$sajas tarp l!tinio nugaros skausmo "takos #mogaus gyvenimui ir+asmens naudojam( skausmo "veikos strategij(.

L!TINIO SKAUSMO "TAKA #MOGAUS GYVENIMUI

-iame straipsnyje remiamasi R. D. Kernso ir koleg( (1985) po#i'riu " l"tinio nugaros skausmo $tak# %mogaus gyvenimui. Mokslininkai tei-gia, kad l!tin" skausm$ patiriantis asmuo patenka tarsi " u#burt$ rat$: skausmo sukeliami i%gyvenimai gali keisti aplinkini( #moni( reakcij(

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos $urnalas: biopsichosocialinis po$i&ris

49

2012, 10, 47–70 p.

suvokim$, pasikeit&s reakcij( suvokimas – bendravim$ su aplinkiniais, pakit&s bendravimas – skausmo stiprum$, nuotaik$ ir elges". Remdamiesi %iomis id!jomis, autoriai rekomenduoja l!tinio skausmo "tak$ #mogaus gyvenimui vertinti penkiais pagrindiniais rodikliais: 1) l!tinio skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, 2) artim(j( parama, 3) skaus-mo stiprumas, 4) skausm$ patirian)io asmens savikontrol!, 5) nuotaika. R.+ D.+ Kernsas su kolegomis (1985) pabr!#ia: kiekvienas kintamasis+ – l!tin" skausm$ patirian)io #mogaus subjektyvaus suvokimo rezultatas. Toliau straipsnyje pla)iau aptariami l!tinio skausmo "takos #mogaus gyvenimui rodikliai.

L!tinio skausmo trukdymas %mogaus gyvenimo sritims – tai skaus-mo "taka "vairioms asmens kasdien!s veiklos sferoms: pasitenkinimui darbu, poilsio veikla, %eiminiams santykiams, draugyst!ms, geb!jimui dirbti, atlikti nam( ruo%os darbus, dalyvauti socialin!se veiklose (pvz., aplankyti draugus) (Kerns et al., 1985). Artim&j& parama – l!tin" skaus-m$ patirian)io asmens suvokiamas sutuoktinio arba kito svarbaus #mo-gaus r'pestis, nerimavimas ir d!mesys skausmo problemai (Kerns et al., 1985). Skausmo stiprumo rodiklis siejamas su l!tinio skausmo stiprumu ir jo sukeliamos kan)ios laipsniu (Kerns et al., 1985). Savikontrol" atspindi, kiek l!tin" skausm$ patiriantis asmuo jau)iasi gal"s valdyti savo gyvenim$ ir "veikti i%kylan)ias problemas (Kerns et al., 1985). Nuotaika rodo, kiek l!tin" skausm$ patiriantis #mogus pastar$j$ savait& jaut! li'desio, irzlu-mo ir emocin!s "tampos (Kerns et al., 1985).

Mokslin!s literat'ros duomenys atskleid#ia, kad l!tinis nugaros skausmas labiausiai siejasi su ma#esniu nam( ruo%os darb( atlikimo ir laisvalaikio pramog( da#niu (Hunsfeld et al., 2001). Be to, "sitraukimo "+laisvalaikio pramogas ir socialines veiklas rodikliai yra daugiau nei tris kartus ma#esni jau)ian)i( l!tin" nugaros skausm$ #moni( grup!je, paly-ginti su asmenimis, kurie %io skausmo nepatiria (Center on an Aging Society, 2007).

Tik!tina, jog "sitraukimas " laisvalaikio pramogas ir socialines veik-las i% dalies apima bendravim$ su artimaisiais, o %is bendravimas sieja-si su skausmo stiprumu. Moksliniai duomenys rodo, kad %eimos nari( palaikymo suvokimas s$veikauja su silpnesniu l!tiniu nugaros skaus-mu, retesniu nuskausminam(j( vaist( vartojimu ir didesniu *ziniu aktyvumu (Jamison, Virts, 2002). O suvokiama socialinio palaikymo


50

stoka,+ – ypa) vedybiniai kon/iktai ir %eimos nari( r'pesting( reakci-j( tr'kumas,+ – siejasi su pada#n!jusiais bei pasunk!jusiais depresi-jos simptomais, kuriuos i%gyvena l!tin" skausm$ patiriantys asmenys (Robinson, 1997).

L!tin" skausm$ jau)iantys #mon!s pasi#ymi labiau i%reik%tais depre-sijos simptomais, palyginti su asmenimis, kurie %io skausmo nepatiria (Mallen, Peat, Thomas, Croft, 2005). Be to, intensyvesni depresijos simp-tomai teigiamai s$veikauja su l!tinio skausmo stiprumu (Weaver, Kvaal, McCracken, 2004), trukme (Gatchel, Turk, 1999) ir *zinio aktyvumo apri-bojimu (Marcus, 2003).

Nepaisant pastar(j( rezultat(, mokslin!je literat'roje teigiama, kad l!tin" skausm$ patirian)io asmens emocin! b'sena labiausiai siejasi su skausmo suvokimu (Haythornthwaite, Manefee, Heinberg, Clark,1998). Tik!tina, jog visais – skausmo trukdymo #mogaus gyvenimo sritims, arti-m(j( paramos, skausmo stiprumo, asmens nuotaikos – atvejais vienu i% svarbiausi( kriterij( tur!t( b'ti #mogaus skausmo suvokimo ypatumai, i% dalies galintys keistis priklausomai nuo skausmo "takos gyvenimui. Tod!l straipsnyje siekiama "vertinti s$sajas tarp skausmo "takos gyveni-mui rodikli( ir skausmo "veikos strategij( naudojimo. B'tent skausmo "veikos strategijos straipsnyje analizuojamos kaip tam tikras skausmo suvokimo aspektas, nes $veika – asmens emocin!s, elgesio ir pa%intin"s pastangos, skirtos susidoroti su ligos sukeltomis pasekm!mis (Covic, Adamson, Hough, 2000).

Skausmo (veika

Skausmas – kompleksinis stresorius, besisiejantis tiek su pa)iu skausmu bei jo stiprumu, tiek su sunkumais, kuriuos jis sukelia (Valente, Ribeiro, Jensen, 2009). Tai s$lygoja skausmo $veikos strategijas traktuo-ti kaip speci*%k$ kiekvienam asmeniui pastang(, nukreipt( skausmo at#vilgiu, visum$ (Dysvik, Natvig, Lindstrom, 2005). B'tent skausmo "veikos strategij( speci*%kumas kiekvieno konkretaus #mogaus atveju apsunkina galimyb& priimti bendr$ skausmo "veik( apibr!#im$.

Skirtingi mokslininkai ir praktikai, kalb!dami apie skausmo "vei-kos strategijas, akcentuoja skirtingus aspektus. Vieni %ias strategijas skirsto " nukreiptas " problemos sprendim$ arba " emocijas (Folkman, Lazarus, 1980), kiti – " „akistat$“ (angl. confrontation) su skausmu arba


51

2012, 10, 47–70 p.

tokios „akistatos“ vengim$ (angl. avoidance coping) (Lethem, Slade, Troup, Beutley, 1983). -iame straipsnyje remiamasi G. K. Browno ir P.+M.+Nicassio+(1987) po#i'riu " skausmo "veikos strategijas.

G. K. Brownas ir P. M. Nicassio (1987) skausmo "veikos strategijas apibr!#ia kaip skausm$ patirian)io #mogaus pastangas savaranki%kai arba su kit( asmen( pagalba "veikti skausm$. Autoriai skausmo "veikas skirsto " dvi pagrindines grupes – aktyvias ir pasyvias (Brown, Nicassio, 1987). Aktyvios skausmo $veikos strategijos yra visos #mogaus pastangos, skirtos savaranki%kai susidoroti su skausmu ir toliau funkcionuoti gyve-nime nepriklausomai nuo jo (Brown, Nicassio, 1987). Pasyvios skausmo $veikos strategijos – skausm$ patirian)io #mogaus m!ginimai "veikti skausm$ apribojant savo aktyvum$, sureik%minus skausm$ ar tapus labiau priklausomam nuo kit( (Brown, Nicassio, 1987). Taigi, remiantis G. K. Browno ir P.+M. Nicassio (1987) po#i'riu, l!tinis nugaros skausmas, kaip *zinis %iame straipsnyje nagrin!jamas komponentas, "gauna pla-tesn" – su #mogaus pastangomis ir psichikos rei%kiniais besisiejant" – pavidal$.

G. K. Brownas ir P. M. Nicassio (1987) kiekvien$ skausmo "veikos stra-tegij( grup& skirsto " dvi smulkesnes r'%is. Aktyvias – " skausmo "vei-k$ elgesiu ir skausmo mal%inim$, pasyvias – " skausmo sureik%minim$ ir socialin!s paramos paie%k$ (Brown, Nicassio, 1987). Skausmo $veika elgesiu – asmens pastangos per elges" (pvz., mank%tinim$si) arba per elges" ir pa#inim$ (pvz., d#iuginan)i$ veikl$) paveikti skausm$ (Brown, Nicassio, 1987). Skausmo mal!inimas atspindi #mogaus siek" kovoti su neigiamomis (pvz., li'dnomis) mintimis ir emocijomis, kylan)iomis d!l skausmo (Brown, Nicassio, 1987). Pasyvi skausmo sureik!minimo strate-gija apima #mogaus jautim$si bej!giu, siekiant susidoroti su situacija, ir polink" #velgti " skausm$ bei savo esam$ b'sen$, kaip " ka#k$ ne"vei-kiama (Brown, Nicassio, 1987). Asmens tendencija d!l skausmo apriboti savo socialin& veikl$, kreiptis " kitus #mones arba Diev$, kad jie pad!-t( kontroliuoti skausm$, – pasyvi socialin"s paramos paie!kos skausmo "veikos strategija (Brown, Nicassio, 1987). Toliau straipsnyje ap#velgiami mokslin!s literat'ros duomenys apie l!tinio skausmo "takos asmens gyvenimui rodikli( (skausmo trukdymo #mogaus gyvenimo sritims, artim(j( paramos, skausmo stiprumo, asmens savikontrol!s, nuotaikos) s$sajas su skausmo "veikos strategijomis.


52

L)tinio skausmo (takos 'mogaus gyvenimui ir skausmo (veik* ry+ys

Didesni l!tin" skausm$ patirian)i( asmen( "sitraukimo " kasdien& veikl$ rodikliai stipriai siejasi su aktyvi( skausmo "veikos strategij( nau-dojimu (Gatchel, Epker, 1999; Vorster, Walker, Esterhuyse, 2009). Pasyvi( skausmo "veikos strategij( taikymas s$veikauja, bet silpnai, su ma#esniu "sitraukimu " kasdien& veikl$ (Gatchel, Epker, 1999; Vorster et al., 2009).

Artim(j( paramos s$sajos su skausmo "veikos strategij( naudojimu atskleid#ia tam tikrus duomen( prie%taravimus. Pasyvi( skausmo "veikos strategij( naudojimas siejasi su ma#esniu artim(j( palaikymu (Trunchon, Fillion, 2000) ir #emesniais socialinio funkcionavimo rodikliais (Bradley, McKendree, 2001). Aktyvios skausmo "veikos – su didesne artim(j( para-ma (Trunchon, Fillion, 2000) ir auk%tesniais suvokiamo socialinio palai-kymo rodikliais (Lopez-Martinez, Esteve-Zarazaga, Ramirez-Maestre, 2008). Ta)iau ry%ys tarp suvokto socialinio palaikymo lygmens ir skirtin-g( skausmo "veikos strategij( nustatytas ne visuose tyrimuose (Vorster et al., 2009). Taigi galima teigti, jog %i sritis tur!t( b'ti tiriama i%samiau.

Duomenys apie l!tinio skausmo stiprumo, asmens savikontrol!s ir nuotaikos rodikli( ry%" su skausmo "veikos strategij( naudojimu dauguma atvej( sutampa. Stiprus nugaros skausmas siejasi su intensyvesniu pasy-vi( skausmo "veikos strategij( taikymu (Carroll, Mercado, Cassidy, Cote, 2002). Ta)iau pasyvi skausmo "veika gali padidinti l!tinio nugaros skaus-mo da#num$ bei stiprum$ (Picavet, Vlaeyen, Schouten, 2002), o+aktyvi – suma#inti (Glombiewski, Hartwich-Tersek, Rief, 2010; Mannion, Muntener, Taimela, Dvorak, 2001). Remiantis %iais duomenimis, galima teigti: l!tinio skausmo stiprumas ir skausmo "veika susij& abipusiais ry%iais.

Ta)iau l!tin" skausm$ patiriantys #mon!s pasyvi( skausmo "veikos strategij( taikym$ sieja ne tik su skausmo stiprumu, bet ir su labiau i%reik%-tais depresijos simptomais (Kraaimaat, Evers, 2003; Lopez-Martinez et+al., 2008; Trunks, Weir, Crook, 2008; Turner, Ersek, Kemp, 2005) bei #emu savikontrol!s jausmu (Bradley, McKendree, 2001; Gatchel, Epker, 1999; Vorster et al. 2009). Atitinkamai aktyvi skausmo "veika – su silpnesniu skausmu, geresne #mogaus nuotaika (Dysvik, Vinsnes, Eikeland, 2004; Lopez-Martinez et al., 2008; Newth, Dalongis, 2004; Turner et al., 2005) ir auk%tesniais savikontrol!s jausmo rodikliais (Gatchel, Epker, 1999; Trunchon, Fillion, 2000; Vorster et al., 2009). Bet ry%ys tarp silpnesnio


53

2012, 10, 47–70 p.

skausmo, geresn!s #moni( emocin!s b'senos ir aktyvios skausmo "vei-kos naudojimo kai kuriuose tyrimuose yra silpnas ir statisti%kai nereik%-mingas (Dysvik et al., 2005; Evers, Kraaimaat, Greenen, Jacobs, Biglsma, 2003). Taigi %i sritis tur!t( b'ti tiriama i%samiau.

Tik!tina, kad rezultat( prie%taravimus lemia skirtinga l!tinio skaus-mo trukm". Mokslin!s literat'ros duomenys rodo: analizuojant l!tinio skausmo ir jo "veikos rodiklius atskirose – trumpesn" bei ilgesn" laikotar-p" juntamo skausmo – tiriam(j( grup!se gaunami skirtingi rezultatai. Ilgesn!s l!tinio skausmo trukm!s grup!je nustatytas stipresnis skaus-mas ir labiau i%reik%ti depresijos simptomai, palyginti su trumpesn!s trukm!s grupe (Potter, Jones, 1992). Be to, kartu su ilg!jan)ia juntamo skausmo trukme intensyv!ja pasyvi( skausmo "veikos strategij( naudo-jimas (Perrot et al., 2008). Pasyvi skausmo "veika s$veikauja su ma#esniu artim(j( palaikymu kasdien!je veikloje (Cano, 2004) ir stipresniu skaus-mu (Potter, Jones, 1992) ilgesn!je skausmo trukm!s grup!je. O trumpiau juntamo skausmo grup!je skausmo sureik%minimo strategija siejasi su per dideliu artim(j( r'pinimusi asmens skausmu (Buenaver, Edwards, Haythornthwaite, 2007; Cano, 2004).

Taigi ilgesn" ir trumpesn" laikotarp" juntamo l!tinio skausmo tiriam(-j( grup!se gali egzistuoti tam tikri skausmo "takos gyvenimui ir skausmo "veikos strategij( naudojimo skirtumai. Tik!tina, kad asmuo, jau)iantis l!tin" skausm$ 7 m!nesius, savo i%gyvenimais ir skausmo "veika skiriasi nuo asmens, kur" l!tinis skausmas kamuoja 7 metus. Remiantis %iomis prielaidomis, galima teigti: skausmo "takos gyvenimui ry%ys su skausmo "veikos strategij( taikymu gali skirtis pagal tai, kiek laiko asmuo jau)ia l!tin" skausm$.

APIBENDRINIMAS

Sveikatos prie#i'ros praktikoje vis dar aktyviai taikomas medikamen-tinis l!tinio skausmo gydymas. Tik 20+% sveikatos prie#i'ros specialist( savo pacientams, patiriantiems l!tin" skausm$, vietoj nuskausminam(-j( vaist( si'lo i%bandyti skausmo "veikimo strategij( mokymo u#si!mi-mus+(Wilder-Smith, Moehrle, Dolin, Martin, 2001). Be to, #ini( apie aktyvias skausmo "veikos strategijas tr'kumas, l!tin" nugaros skausm$ patirian-)i( #moni( nuomone, labiausiai siejasi su j( pasyviu elgesiu skausmo


54

"veikimo at#vilgiu (Chew-Graham, May, 1999). Tokie duomenys skatina kelti prielaid$: apie l!tinio nugaros skausmo problem$ ir nemedika-mentines jo "veikimo galimybes per ma#ai kalbama. I% dalies tai gali b'ti pakeista ple)iant mokslines #inias apie efektyvius l!tinio nugaros skaus-mo "veikimo b'dus ir j( teikiam$ naud$. Tik!tina, jog, supa#indinus l!ti-n" nugaros skausm$ patirian)ius asmenis su min!t( rei%kini( tarpusavio ry%iu, b't( galima padidinti j( motyvacij$ kovoti su skausmu aktyviais b'dais. Kita vertus, aktyvi skausmo "veika gali suma#inti skausmo stipru-m$ ir depresijos simptomus (Dysvik et al., 2004; Glombiewski et al., 2010) bei taip pagerinti l!tin" skausm$ patirian)io asmens gerov!s b'sen$.

-iame straipsnyje keliama prielaida: #mogaus sveikata apima *zin&, psichikos ir socialin& gerov!s b'senas, kurioms "tak$ gali daryti l!tinis nugaros skausmas. Skausmas straipsnyje suvokiamas kaip kompleksinis stresorius, besisiejantis tiek su pa)iu skausmu, jo stiprumu, tiek su sunku-mais, kuriuos jis sukelia (Valente et al., 2009). Siekiant i%saugoti skausmo, kaip kompleksinio stresoriaus, koncepcij$ ir neprarasti asmens sveikatos visumos vaizdo, straipsnyje analizuojami tiek *ziniai (skausmo stipru-mo), tiek psichologiniai (savikontrol!s, nuotaikos), tiek socialiniai (skaus-mo trukdymo #mogaus gyvenimo sritims, artim(j( paramos) skausmo "takos #mogaus gyvenimui rodikliai. Remiantis pastarosiomis id!jomis, straipsnyje siekiama i%analizuoti l!tinio nugaros skausmo problem#, atsi#velgiant " jos s$sajas su skausmo "veikos strategij( naudojimu. Straipsnyje tikrinamos dvi hipotez"s:

1. Labiau i%reik%ta neigiama l!tinio nugaros skausmo "taka #mogaus gyvenimui siejasi su intensyvesniu pasyvi( skausmo "veikos strategij( naudojimu.

2. Ilgesn!je skausmo trukm!s grup!je l!tinio nugaros skausmo "taka #mogaus gyvenimui siejasi su da#niau taikomomis pasyviomis skausmo "veikos strategijomis, nei su aktyviomis.

METODAI

Tiriamasis kontingentas, tyrimo proced,ra

Tyrimas atliktas „Sveiko stuburo“ mokykloje, Kaune, 2011 m. kovo–baland#io m!nesiais. Tyrime dalyvavo 91 l!tin" nugaros skausm$ pati-riantis ir „Sveiko stuburo“ mokykloje specializuotos stuburo mank%tos


55

2012, 10, 47–70 p.

u#si!mimus lankantis asmuo. Analizuojam( rodikli( (skausmo mal%ini-mo "veikos strategijos ir artim(j( paramos subskal!s) duomenys vyr( ir moter( grup!se skyr!si statisti%kai reik%mingai (p<0,05). Tod!l tyri-mo duomenys tur!jo b'ti analizuojami atskirai lyties grup!se. Ta)iau d!l nepakankamo apklaust(j( vyr( skai)iaus (n=21) tyrimo i%vados formuluojamos remiantis tik moter( atsakymais, " statistin& duome-n( analiz& ne"traukus vyr(. Taigi toliau apra%om( tyrimo rezultat( imt" sudaro 70+moter(. Tiriam(j( am#iaus vidurkis – 48,09 metai (SD = 11,55). Juntamo l!tinio nugaros skausmo trukm!s, kuri$ m!nesiais arba metais tiriamosios "ra%! anketose, vidurkis – 8,07 met( (SD = 8,45). Tiriam(j( atrankos kriterijus – juntamas l!tinis nugaros skausmas, tod!l apklausoje dalyvavusi(j( diagnoz!s nebuvo analizuojamos.

Metodika

Skausmo $taka %mogaus gyvenimui tirtoje imtyje "vertinta nau-dojant mokslin!je literat'roje vie%ai publikuojamo (Fisher, Cocoran, 1994) Plataus pro*lio skausmo klausimyno (angl. West Haven-Yale Multidimensional Pain Inventory (WHYMPI)) (Kerns, Turk, Rudy, 1985) pirm$j$ skal&. Skal& sudaro 20 teigini(, vertinam( nuo 0 (skausmo $ta-kos n"ra) iki 6 (skausmo $taka yra). -ia skale "vertintas l!tinio skausmo trukdymo #mogaus gyvenimo sritims, artim(j( paramos, skausmo stip-rumo, skausm$ patirian)io asmens savikontrol!s ir nuotaikos rodikli( i%reik%tumas. Rengiant metodik$ tyrimui, atliktas dvigubas klausimyno vertimas. Vis( klausimyno subskali( patikimumas tirtoje imtyje – nuo 0,659 iki 0,952 (artim(j( paramos subskal!s Cronbacho 0 0,952, skaus-mo trukdymo #mogaus gyvenimo sritims subskal!s – 0,924, skausmo stiprumo subskal!s – 0,872, nuotaikos subskal!s – 0,681, savikontrol!s subskal!s+– 0,659).

Skausmo $veikos strategij& taikymo intensyvumas tirtoje imtyje "ver-tintas naudojant vie%ai internete prieinam$ (Esteve, Ramirez, Lopez, 2005) Vanderbilto skausmo "veikos klausimyn$ (angl. The Vanderbilt Pain Management Inventory (VPMI)) (Brown, Nicassio, 1987). Klausimyn$ sudaro 18 teigini(, vertinam( skale nuo 1 (beveik niekada) iki 4 (beveik visuomet). -iais teiginiais "vertinamas dviej( aktyvi( (skausmo "veikos elgesiu ir skausmo mal%inimo) bei dviej( pasyvi( (skausmo sureik%mi-nimo ir socialin!s paramos paie%kos) skausmo "veikos strategij( naudo-jimo intensyvumas. Rengiant metodik$ tyrimui, buvo atliktas dvigubas


56

klausimyno vertimas. Vis( klausimyno subskali( patikimumas tirtoje imtyje – nuo 0,550 iki 0,675 (skausmo sureik%minimo strategijos subska-l!s Cronbacho 0 0,675, skausmo mal%inimo strategijos subskal!s – 0,669, skausmo "veikos elgesiu subskal!s – 0,639, socialin!s paramos paie%kos strategijos subskal!s – 0,550).

TYRIMO REZULTATAI

Tirtoje imtyje duomenys n!ra pasiskirst& pagal normal(j" d!sn". Be to, skausmo mal%inimo "veikos strategijos subskal! turi i%skir)i(. Atsi#velgus " %iuos faktus, skausmo "veikos strategij( taikymo ry%ys su l!tinio nugaros skausmo "takos #mogaus gyvenimui rodikliais "vertintas taikant Spearmano ' koreliacijos koe*cient$.

Didesnis skausmo "takos gyvenimui subskali( skai)ius rei%kia labiau i%reik%t$ neigiam$ skausmo "tak$ #mogaus gyvenimui – didesnis skai)ius rei%kia intensyvesn" l!tinio nugaros skausmo trukdym$ #mogaus gyve-nimo sritims, silpnesn& artim(j( param$, stipresn" skausm$, #emesn& skausm$ patirian)io asmens savikontrol& ir blogesn& nuotaik$. Didesnis skausmo "veikos strategij( subskali( skai)ius rei%kia intensyvesn" kon-kre)ios strategijos taikym$.

Analizuojant skausmo "takos gyvenimui rodikli( s$sajas su skausmo "veikos strategij( naudojimu (#r. 1 lentel&), nustatyta: asmens savikontro-l! ir nuotaika statisti%kai reik%mingai siejasi su abiej( aktyvi( ($veikos elge-siu ir skausmo mal!inimo) skausmo "veikos strategij( taikymu, o+skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims ir skausmo stiprumas+– su vienos aktyvios (skausmo mal!inimo) "veikos strategijos naudojimu. Kuo auk%-tesn! tiriam(j( savikontrol! (p<0,05) ir geresn! nuotaika+ (p<0,01), tuo intensyvesnis aktyvi( skausmo $veikos elgesiu ir skausmo mal!inimo stra-tegij( taikymas. Kuo ma#iau i%reik%tas skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims (p<0,01) ir skausmo stiprumas (p<0,05), tuo intensy-vesnis aktyvios skausmo mal!inimo "veikos strategijos taikymas.

Skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, skausmo stipru-mas, tiriam(j( savikontrol! ir nuotaika taip pat statisti%kai reik%mingai siejasi su abiej( pasyvi( (skausmo sureik!minimo ir socialin"s paramos paie!kos) skausmo "veikos strategij( taikymu. Kuo labiau i%reik%tas skaus-mo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims (p<0,01), skausmo stipru-mas (p<0,01), kuo #emesn! tiriam(j( savikontrol! (p<0,05 ir p<0,01) ir


57

2012, 10, 47–70 p.

blogesn! nuotaika (p<0,01), tuo intensyviau taikomos pasyvios skausmo sureik!minimo ir socialin"s paramos paie!kos skausmo "veikos strategijos.

1 lentel). Tiriam&j& (n=70) skausmo $takos gyvenimui rodikli& ir taikom& skausmo $veikos strategij& ry!ys

Table 1. Association between pain impact on life and use of pain management strategies in 70 study participants

Skausmo !takos gyvenimui rodikliai

Aktyvios skausmo !veikos strategijos

Pasyvios skausmo !veikos strategijos

Skausmo !veika elgesiu

Skausmo mal"inimas

Skausmo sureik"minimas

Socialin#s paramos paie"ka

Skausmo trukdymas "mogaus gyvenimo sritims

' - 0,215 - 0,434** 0,538** 0,563**

p 0,073 0,0001 0,0001 0,0001

Artim#j# parama' - 0,200 - 0,023 0,035 0,077p 0,097 0,851 0,776 0,526

Skausmo stiprumas' - 0,096 - 0,325* 0,501** 0,497**p 0,430 0,006 0,0001 0,0001

Savikontrol$' - 0,285* - 0,282* 0,267* 0,318**p 0,017 0,018 0,026 0,007

Nuotaika' - 0,366** - 0,431** 0,429** 0,324**p 0,002 0,0001 0,0001 0,006

*p<0,05, **p<0,01

Siekiant atsakyti " antr$ %io straipsnio hipotez&, tiriamosios suskirsty-tos " dvi apytiksliai lygias grupes pagal laikotarp", kiek jas vargina l!tinis nugaros skausmas. Trumpesn!s skausmo trukm!s grup!je l!tinis nuga-ros skausmas trunka nuo 3 m!nesi( iki 5 met( (n=38), ilgesn!s skausmo trukm!s grup!je – nuo 5,1 met( iki 50 met( (n=32).

Pirmiausia palyginti tiriam(j( skausmo "takos gyvenimui rodikli( ir taikom( skausmo "veikos strategij( vidutiniai rangai trumpesn!s ir ilges-n!s skausmo trukm!s grup!se. Kadangi grup!s nedidel!s, duomenys n!ra pasiskir& pagal normal(j" d!sn", nuotaikos subskal! trumpesn!je skausmo trukm!s grup!je turi i%skirt", grupi( palyginimui taikytas nepa-rametrinis Mano–Vitnio–Vilkoksono kriterijus.

Tyrimo rezultatai rodo (#r. 2 lentel&): trumpiau ir ilgiau skausm$ patirian)i( tiriam(j( rodikliai, apib'dinantys artim(j( param$ ir nuotai-k$, statisti%kai reik%mingai (p<0,05) skiriasi. Silpnesn& artim(j( param$


58

patiria trumpiau skausm$ jau)ian)ios tiriamosios. Blogesne nuotaika i%siskiria tiriamosios, kuri( juntamo l!tinio skausmo trukm! ilgesn!.

2 lentel). Tiriam&j& skausmo $takos gyvenimui rodikli&, taikom& skausmo $veikos strategij& palyginimas trumpesn"s (n=38) ir ilgesn"s (n=32) skausmo trukm"s grup"se

Table 2. A comparison of pain management strategies, pain impact on life in shorter (n=38) and longer (n=32) pain durance groups

Skausmo!takos gyvenimui ir skausmo !veikos strategij# rodikliai

Trumpesn$ skausmo trukm$

Ilgesn$ skausmo trukm$

Z pVidutiniai rangai

Rang$ suma

Vidutiniai rangai

Rang$ suma

Skausmo !taka gyvenimui

Skausmo trukdymas %mogaus gyvenimo sritims

34,01 1292,5 37,27 1192,5 -0,667 0,505

Artim&j& parama 40,07 1522,5 30,08 926,5 - 2,056 0,040

Skausmo stiprumas 33,55 1275,0 37,81 1210,0 - 0,876 0,381

Savikontrol" 36,30 1379,5 34,55 1105,5 - 0,364 0,716Nuotaika 30,92 1175,0 40,94 1310,0 - 2,068 0,039


Skausmo $veika elgesiu 36,28 1378,5 34,58 1106,5 - 0,351 0,726

Skausmo mal!inimas 36,21 1376,0 34,66 1109,0 - 0,324 0,746


Skausmo sureik!minimas 35,84 1362,0 35,09 1123,0 - 0,155 0,877

Socialin"s paramos paie!ka

34,92 1327,0 36,19 1158,0 - 0,263 0,793

Kadangi artim(j( paramos ir nuotaikos rodikliai statisti%kai reik%min-gai skiriasi tarp trumpiau ir ilgiau skausm$ patirian)i( tiriam(j(, galima kelti prielaid$: %iose skausmo trukm!s grup!se skausmo "takos rodikli( ir tiriam(j( taikom( skausmo "veik( ry%ys taip pat gali skirtis. Toliau pateikta skausmo "takos gyvenimui rodikli( ir skausmo "veikos strategij( ry%io analiz! atskirai trumpesn!s ir ilgesn!s skausmo trukm!s grup!se. S$sajoms "vertinti taikytas Spearmano ' koreliacijos koe*cientas.


59

2012, 10, 47–70 p.

Tyrimo rezultatai rodo (#r. 3 lentel&): skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, artim(j( parama ir asmens nuotaika statisti%kai reik%-mingai siejasi su vienos i% aktyvi( arba abiej( aktyvi( (nuotaikos rodik-lio atveju) skausmo "veikos strategij( taikymu trumpesn!s skausmo trukm!s grup!je. Kuo ma#iau i%reik%tas skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims (p<0,01), kuo geresn! tiriam(j( nuotaika (p<0,01), tuo intensyvesnis aktyvios skausmo mal!inimo "veikos strategijos tai-kymas. Be to, didesn! artim(j( parama (p<0,05) ir geresn! tiriam(j( nuotaika (p<0,05) siejasi su labiau i%reik%tu aktyvios elgesin"s skausmo $veikos taikymu.

3 lentel). Tiriam&j& skausmo $takos gyvenimui rodikli& ir taikom& skausmo $veikos strategij& ry!ys trumpesn"s skausmo trukm"s grup"je (n=38)

Table 3. Association between pain impact on life and use of pain management strategies in shorter pain durance group (n=38)





Skausmo mal"inimas



Skausmo trukdymas "mogaus gyvenimo sritims

' - 0,084 - 0,460** 0,493** 0,438**

p 0,615 0,004 0,002 0,006

Artim#j# parama' - 0,349* - 0,306 0,131 0,326*p 0,032 0,061 0,432 0,046

Skausmo stiprumas

' - 0,026 - 0,214 0,288 0,198p 0,878 0,198 0,080 0,234

Savikontrol$' - 0,176 - 0,268 0,174 0,332*p 0,291 0,104 0,295 0,042

Nuotaika' - 0,380* - 0,467** 0,475** 0,183p 0,019 0,003 0,003 0,271

*p<0,05, **p<0,01

Skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, artim(j( parama, tiriam(j( savikontrol! ir nuotaika statisti%kai reik%mingai siejasi su vienos i% pasyvi( arba abiej( pasyvi( (skausmo trukdymo #mogaus gyvenimo sritims rodiklio atveju) "veikos strategij( taikymu trumpesn!s skausmo


60

trukm!s grup!je. Kuo labiau i%reik%tas skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims (p<0,01), kuo ma#esn! artim(j( parama (p<0,05), kuo #emesn! tiriam(j( savikontrol! (p<0,05), tuo intensyviau taikoma pasy-vi socialin"s paramos paie!kos skausmo "veikos strategija. Be to, dides-nis skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims (p<0,01) ir blogesn! tiriam(j( nuotaika (p<0,01) siejasi su labiau i%reik%tu pasyvios skausmo sureik!minimo "veikos strategijos taikymu.

Ilgesn!s skausmo trukm!s grup!je skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, skausmo stiprumas, tiriam(j( savikontrol! ir nuotaika statisti%kai reik%mingai siejasi su vienos i% aktyvi( skausmo "veikos stra-tegij( taikymu (#r. 4 lentel&). Kuo ma#iau i%reik%tas skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims (p<0,05), skausmo stiprumas (p<0,05), kuo geresn! tiriam(j( nuotaika (p<0,05), tuo intensyvesnis aktyvios skaus-mo mal!inimo "veikos strategijos taikymas. Be to, auk%tesn! tiriam(j( savikontrol! (p<0,05) siejasi su labiau i%reik%tu aktyvios skausmo $veikos elgesiu taikymu.

4 lentel). Tiriam&j& skausmo $takos gyvenimui rodikli& ir taikom& skausmo $veikos strategij& ry!ys ilgesn"s skausmo trukm"s grup"je ( n=32)

Table 4. Association between pain impact on life and use of pain management strategies in longer pain durance group (n=32)





Skausmo mal"inimas



Skausmo trukdymas %mogaus gyvenimo sritims

' - 0,323 - 0,398* 0,577** 0,710**

p 0,071 0,024 0,001 0,0001

Artim$j$ parama' - 0,066 0,215 -+0,072 - 0,198p 0,720 0,238 0,695 0,277

Skausmo stiprumas

' - 0,210 - 0,434* 0,709** 0,761**p 0,249 0,013 0,0001 0,0001

Savikontrol#' - 0,442* - 0,291 0,384* 0,303p 0,011 0,107 0,030 0,092

Nuotaika' - 0,322 - 0,380* 0,432* 0,456**p 0,073 0,032 0,014 0,009

*p<0,05, **p<0,01


61

2012, 10, 47–70 p.

Skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, skausmo stipru-mas, tiriam(j( savikontrol! ir nuotaika taip pat statisti%kai reik%mingai siejasi su abiej( pasyvi( arba vienos i% pasyvi( (savikontrol!s rodiklio atveju) skausmo "veikos strategij( taikymu ilgesn!s skausmo trukm!s grup!je. Kuo labiau i%reik%tas skausmo trukdymas #mogaus gyveni-mo sritims (p<0,01), kuo stipresn" skausm$ tiriamosios jau)ia (p<0,01), kuo+blogesn! j( nuotaika (p<0,05 ir p<0,01), tuo intensyviau taikomos pasyvios skausmo sureik!minimo ir socialin"s paramos paie!kos skausmo "veikos strategijos. Be to, #emesn! tiriam(j( savikontrol! (p<0,05) sieja-si su labiau i%reik%tu pasyvios skausmo sureik!minimo "veikos strategijos taikymu.

Taip pat tyrimo rezultatai rodo: ilgesn!s skausmo trukm!s grup!je yra keturi (i% de%imties galim() statisti%kai reik%mingi ry%iai tarp ma#iau i%reik%tos neigiamos skausmo "takos #mogaus gyvenimui ir intensy-vesnio aktyvi( skausmo "veikos strategij( taikymo. Septyniais atvejais (i% de%imties galim() statisti%kai reik%mingi ry%iai nustatyti tarp labiau i%reik%tos neigiamos skausmo "takos #mogaus gyvenimui ir intensyves-nio pasyvi( skausmo "veikos strategij( taikymo. Be to, skausmo "takos gyvenimui ir aktyvi( skausmo "veikos strategij( taikymo Spearmano+' ry%io koe*cientai (nuo - 0,380 iki - 0,442) patenka " silpno ry%io koe*-cient( interval$. Skausmo "takos gyvenimui ir pasyvi( skausmo "veikos strategij( naudojimo Spearmano ' ry%io koe*cientai pasiskirsto nuo silp n( (0,384 – savikontrol!s ir skausmo sureik%minimo s$veika) iki stip-ri( (0,761 – skausmo stiprumo ir socialin!s paramos paie%kos s$veika). Pastarieji rezultatai gali rodyti, kad ilgesn!s skausmo trukm!s grup!je l!tinio nugaros skausmo "taka #mogaus gyvenimui siejasi su da#niau tai-komomis pasyviomis skausmo "veikos strategijomis, nei su aktyviomis.

REZULTAT$ APTARIMAS IR DISKUSIJA

Siekiant i%analizuoti l!tinio nugaros skausmo problem$, atsi#vel-giant " jos s$sajas su skausmo "veikos strategijomis, buvo "vertintas l!tin" nugaros skausm$ patirian)i( moter( skausmo "takos gyvenimui rodikli( ry%ys su skausmo "veikos strategij( naudojimu. Tyrimo rezultatai atsklei-d!: bendrai analizuojant visus duomenis, labiau i%reik%tas l!tinio nuga-ros skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, stipresnis skausmas,


62

#emesn! tiriam(j( savikontrol! ir blogesn! nuotaika siejasi su intensy-vesniu pasyvi( skausmo "veikos strategij( taikymu. Atitinkamai ma#esnis l!tinio nugaros skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, silpnes-nis skausmas, auk%tesn! tiriam(j( savikontrol! ir geresn! nuotaika sie-jasi su labiau i%reik%tu aktyvi( skausmo "veikos strategij( taikymu. -iuos rezultatus patvirtina kit( autori( pateikiami duomenys. Pasyvi( skaus-mo "veikos strategij( naudojimas l!tin" skausm$ patiriantiems #mon!ms siejasi su ma#esniu "sitraukimu " kasdienin& veikl$ (Gatchel, Epker, 1999; Vorster et al., 2009), stipresniu skausmu (Carroll et al., 2002), #emesniu savikontrol!s laipsniu (Bradley, McKendree, 2001; Gatchel, Epker, 1999; Vorster et al. 2009) ir labiau i%reik%tais depresijos simptomais (Kraaimaat, Evers, 2003; Lopez-Martinez et al., 2008; Trunks et al., 2008; Turner et al., 2005). Aktyvi( skausmo "veikos strategij( naudojimas siejasi su auk%tes-niais "sitraukimo " kasdien& veikl$ rodikliais (Gatchel, Epker, 1999; Vorster et al., 2009), silpnesniu skausmu, geresne asmens nuotaika (Dysvik et al., 2004; Lopez-Martinez et al., 2008; Newth, Dalongis, 2004; Turner et al., 2005) ir auk%tesne savikontrole (Gatchel, Epker, 1999; Trunchon, Fillion, 2000; Vorster et al., 2009).

-io straipsnio ir kit( tyrim( rezultat( pana%umus gali lemti tokia pati tiriam(j( imties speci*ka – #mon!s, patiriantys l"tin$ skausm$. Tik!tina, kad l!tinio skausmo po#ymiai – pavyzd#iui, beveik nuolatinis skausmo poj'tis – lemia pana%ius %" skausm$ patirian)i( #moni( i%gyvenimus ir pana%( kovos su skausmu b'd$. Ta)iau, kaip atskleid! tyrimo rezultatai, atsi#velgus " l!tinio nugaros skausmo trukm&, #moni( i%gyvenim( pana-%umas gali skirtis.

Patvirtinant R. G. Potterio ir J. M. Joneso (1992) pateikiamus duo-menimis, nustatyta: palyginus ilgesn!s ir trumpesn!s skausmo trukm!s grupes tarpusavyje, blogesne nuotaika i%siskiria tiriamosios, kuri( jun-tamo l!tinio skausmo trukm! yra ilgesn!. Ta)iau taip pat nustatyta, kad silpnesn& artim(j( param$ patiria trumpiau l!tinio skausmo varginamos tiriamosios. Tai gali rodyti, jog trumpiau juntamas l!tinis nugaros skaus-mas skatina labiau atkreipti d!mes" " i%or& – aplinkini( #moni( reakcijas bei r'pest"; ilgiau juntamas skausmas – " vidinius i%gyvenimus, t. y.+nuo-taik$. Nors %ios prielaidos tur!t( b'ti patvirtintos i%samesniais tyrimais, bet nustatyti skirtumai leid#ia kelti papildomas hipotezes. Visi l!tin" skausm$ patiriantys asmenys n!ra homogeni%ka grup! – j( i%gyvenimai gali skirtis pagal jau)iamo l!tinio skausmo trukm&. Tod!l, konsultuodami


63

2012, 10, 47–70 p.

ilg$ laikotarp" l!tin" skausm$ jau)ian)ius asmenis, bendrosios praktikos gydytojai tur!t( atsi#velgti " %i( #moni( emocin& b'sen$ ir paskatinti juos atkreipti d!mes" " artim(j( rodom$ r'pest". Tik!tina, kad tokiu atve-ju gali b'ti naudinga bendradarbiauti su psichologu.

Tyrimo rezultatai taip pat atskleid!: l!tinio skausmo trukm! – svar-bus kintamasis analizuojant ry%" tarp skausmo "takos gyvenimui ir tiria-m(j( taikom( skausmo "veik(. Bendra vis( duomen( analiz! neatskleid! s$saj( tarp artim(j( paramos ir skausmo "veikos strategij( naudojimo. Atlikus %i$ analiz&, atskirose skausmo trukm!s grup!se buvo aptikta nauj( ry%i(. Trumpesn!je skausmo trukm!s grup!je ma#esn! artim(j( parama siejasi su intensyvesniu pasyvios socialin"s paramos paie!kos "veikos strategijos naudojimu, didesn! parama – su labiau i%reik%tu akty-vios elgesin"s skausmo $veikos taikymu. -iuos rezultatus patvirtina kit( autori( pateikiami duomenys. Ma#esnis artim(j( palaikymas siejasi su pasyvi( skausmo "veikos strategij( naudojimu (Trunchon, Fillion, 2000), o didesn! artim(j( parama (Trunchon, Fillion, 2000) ir auk%tesni suvokia-mo socialinio palaikymo rodikliai (Lopez-Martinez et al., 2008)+– su akty-via skausmo "veika. Vis d!lto, nors rezultatai sutampa, tiksli( i%vad( apie artim(j( paramos ry%" su skausmo "veikomis priimti negalima+– prie%-taraujant A.+Cano (2004) pateikiamiems duomenims, ilgesn!je skausmo trukm!s grup!je ry%io tarp artim(j( paramos ir skausmo "veik( nebuvo aptikta. Taigi sugr"#tama prie mokslin!je literat'roje egzistuojan)ios dis-kusijos+– ar artim(j( teikiama parama siejasi su skirting( skausmo "veikos strategij( taikymu? Gauti rezultatai leid#ia kelti prielaid$, kad suvokiama didesn! artim(j( parama gali skatinti l!tin" skausm$ patirian)ius asme-nis taikyti aktyvias skausmo "veikos strategijas. Bet norint tai patvirtinti, ateityje tur!t( b'ti atliekami i%samesni tyrimai.

Siekiant atsakyti " antr$j$ %io straipsnio hipotez&, taip pat buvo nustatyta, kad ilgesn!s skausmo trukm!s grup!je l!tinio nugaros skaus-mo "taka #mogaus gyvenimui siejasi su da#niau taikomomis pasyviomis skausmo "veikos strategijomis, nei su aktyviomis. Ilgesn!je skausmo truk m!s grup!je aptikta daugiau statisti%kai reik%ming( ry%i( tarp labiau i%reik%tos neigiamos skausmo "takos gyvenimui ir intensyvesnio pasy-vios skausmo "veikos naudojimo, nei tarp ma#iau i%reik%tos neigiamos skausmo "takos gyvenimui ir labiau i%reik%tos aktyvios skausmo "veikos. Patvirtinant R. G. Potterio ir J. M. Joneso (1992) pateikiamus duomeni-mis, ilgesn!je skausmo trukm!s grup!je taip pat nustatytas stiprus ry%ys


64

tarp skausmo stiprumo ir pasyvios skausmo "veikos. Atsi#velgus " tai, jog kartu su ilg!jan)ia juntamo l!tinio skausmo trukme intensyv!ja pasyvi( skausmo "veikos strategij( naudojimas (Perrot et al., 2008), galima kel-ti dvi prielaidas. Pirma, per#eng&s tam tikr$ l!tinio skausmo trukm!s ir stip rumo rib$, asmuo gali tapti pasyvus skausmo "veikos at#vilgiu. Antra, tiek bendrosios praktikos gydytojai, tiek psichologai, dirbantys su l!ti-n" skausm$ patirian)iais asmenimis, jiems pad!ti tur!t( atsi#velgdami "+l!tinio skausmo trukm&. Tik!tina, kad trumpai l!tin" skausm$ patirian-)iam asmeniui gali pakakti aktyvios skausmo "veikos apmokymo. Ilgai skausm$ jau)ian)iam asmeniui pagalbos prad#ioje gali prireikti medika-mentini( priemoni(, o v!liau mokoma aktyvios "veikos.

Vertinant visus %io straipsnio rezultatus, svarbu atkreipti d!me-s" " kelet$ galim( jo tr'kum(. Pirma, tyrimo rezultatai atskleid! ry%" tarp ma#iau i%reik%tos neigiamos skausmo "takos #mogaus gyvenimui ir+intensyvesnio aktyvi( skausmo "veikos strategij( taikymo. Ta)iau lieka neai%ku, ar ma#esn! neigiama skausmo "taka gyvenimui skatina #mo-g( taikyti aktyvi$ skausmo "veik$. Galb't prie%ingai – ma#iau i%reik%ta neigiama skausmo "taka asmens gyvenimui nesudaro poreikio stengtis "veikti skausm$ ir imtis aktyvi( priemoni( siekiant susidoroti su skausmu. Antra, kai kuri( ry%i( nebuvim$ gal!jo nulemti per ma#a tiriam(j( imtis. Tre)ia, tyrimas buvo atliekamas "staigoje, organizuojan)ioje specializuo-tus stuburo mank%tos u#si!mimus. Galb't d!l to tiriamieji pasi#ym!jo labiau i%reik%tu aktyvi( skausmo "veikos strategij( taikymu, palyginti su pasyvi( strategij( subskali( vidurkiais. Taigi ateities tyrimuose naudin-ga b't( "vertinti skausmo "takos #mogaus gyvenimui ir skausmo "veikos ry%i( pob'd" bei atsi#velgti " tiriam(j( atrankos b'dus.

Nepaisant tam tikr( ribotum(, %is straipsnis gali b'ti vertingas keletu at#vilgiu. Pirma, jis papildo #inias apie l!tin" nugaros skausm$. Dauguma mokslini( straipsni( analizuoja l!tinio nugaros skausmo ir jo "takos #mo-ni( emocinei b'senai ry%". Vis d!lto tyrim(, nagrin!jan)i( s$sajas tarp "vairi( skausmo "takos #mogaus gyvenimui rodikli( bei skausmo "vei-kos strategij( naudojimo, yra #ymiai ma#iau. Be to, nepakanka tyrim(, analizuojan)i( %" ry%" pagal l!tinio skausmo trukm&. Antra, straipsnio rezultatai rodo: tiek (zinis skausmo stiprumo, tiek psichologiniai asmens savikontrol!s ir nuotaikos, tiek socialinis skausmo trukdymo #mogaus gyvenimo sritims rodikliai s$veikauja su skausmo "veikos strategij( taiky-mu. Tod!l galima teigti: skausmas – kompleksinis stresorius, besisiejantis


65

2012, 10, 47–70 p.

su visomis (*zin!s, psichikos bei socialin!s gerov!s b'senos) #mogaus sveikatos sritimis. O %ios sveikatos sritys siejasi su skausmo "veika. Tre)ia, tyrimo metu aptiktas ry%ys tarp blogesn!s asmens nuotaikos ir inten-syvesnio pasyvi( skausmo "veikos strategij( taikymo. Tod!l tik!tina, kad psichologas, pad!j&s #mogui tinkamai "veikti neigiamas emocijas, paskatins j" kovoti su skausmu aktyviais b'dais. Aktyvi skausmo "veika, kaip atskleid#ia tyrimo rezultatai, savo ruo#tu siejasi su silpnesniu skaus-mu. D!l to gali suma#!ti poreikis vartoti nuskausminamuosius vaistus, taigi atsiranda galimyb! i%spr&sti l!tinio nugaros skausmo problem$ be medikamentin!s intervencijos. Ketvirta, mal%inant l!tin" skausm$, daug d!mesio tur!t( b'ti skirta "g'd#iams naudoti aktyvias skausmo "veikos strategijas lavinti. Pastar$j" teigin" patvirtina faktai: l!tin" nugaros skaus-m$ patirian)i( #moni( nuomone, jiems sunkiausia tinkamai reaguoti ir "veikti skausm$ (Chew-Graham, May, 1999). Ta)iau tik 20+% sveikatos prie#i'ros specialist( savo l!tin" skausm$ patiriantiems pacientams si'-lo i%bandyti skausmo "veikimo strategij( mokymo u#si!mimus (Wilder-Smith et al. 2001). Visa tai rodo, kad pateikto tyrimo rezultatai gali b'ti svarb's tiek psichologams, tiek bendrosios praktikos gydytojams, tiek l!tin" skausm$ patiriantiems #mon!ms. Tod!l tikimasi, jog %is straipsnis prisid!s prie mokslini( #ini( apie l!tin" nugaros skausm$ ir jo "veikas pl!-tros bei pristatys efektyvesni( b'd( kovoti su l!tiniu skausmu.

I%VADOS

1. Labiau i%reik%tas skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, stipresnis skausmas, #emesn! asmens savikontrol! ir blogesn! nuotaika siejasi su intensyvesniu pasyvi( skausmo sureik!minimo ir socialin"s para-mos paie!kos "veikos strategij( taikymu.

2. Auk%tesn! asmens savikontrol! ir geresn! nuotaika siejasi su intensyvesniu aktyvi( skausmo $veikos elgesiu ir skausmo mal!inimo stra-tegij( naudojimu, o ma#esnis skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims ir silpnesnis skausmas – tik su aktyvios skausmo mal!inimo stra-tegijos taikymu.

3. Ilgesn!s skausmo trukm!s grup!je didesnis skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, stipresnis skausmas ir blogesn! asmens nuo-taika siejasi su intensyvesniu pasyvi( skausmo sureik!minimo ir socialin"s


66

paramos paie!kos "veikos strategij( taikymu, o #emesn! asmens savi-kontrol! – tik su pasyvios skausmo sureik!minimo strategijos naudojimu.

4. Ilgesn!s skausmo trukm!s grup!je ma#esnis skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims, silpnesnis skausmas ir geresn! asmens nuo-taika siejasi su intensyvesniu aktyvios skausmo mal!inimo strategijos tai-kymu, o auk%tesn! asmens savikontrol! – tik su aktyvios skausmo $veikos elgesiu naudojimu.

5. Trumpesn!s skausmo trukm!s grup!je didesnis skausmo trukdy-mas #mogaus gyvenimo sritims siejasi su intensyvesniu pasyvi( skausmo sureik!minimo ir socialin"s paramos paie!kos strategij( taikymu, ma#esn! artim(j( parama ir #emesn! asmens savikontrol! – tik su pasyvios socia-lin"s paramos paie!kos strategijos naudojimu, o blogesn! asmens nuo-taika – tik su pasyvios skausmo sureik!minimo strategijos taikymu.

6. Trumpesn!s skausmo trukm!s grup!je geresn! asmens nuotaika siejasi su intensyvesniu aktyvi( skausmo $veikos elgesiu ir skausmo mal!i-nimo strategij( taikymu, artim(j( parama – tik su elgesin"s skausmo $vei-kos naudojimu, o skausmo trukdymas #mogaus gyvenimo sritims – tik su skausmo mal!inimo strategijos taikymu.

Literat,ra

Bradley, L. A., McKendree, S. N. I. (2001). Assessment of psychological status using interviews and self-report instruments. In D. C. Turks, R. Melzack (Eds.) Handbook of pain assessment. New York: The Guilford Press, p. 292–319.

Brown, G. K., Nicassio, P. M. (1987). The development of questionnaire for the assessment of active and passive coping strategies in chronic pain patients. Pain, 31, 53–65.

Buenaver, L. F., Edwards, R. R., Haythornthwaite, J. A. (2007). Pain-related catastro-phizing and perceived social responses: liner-relationships in the context of chronic pain. Pain, 127+(3), 234–242.

Cano, A. (2004). Pain catastrophizing and social support in married individuals with chronic pain: the moderating role of pain duration. Pain, 110+(3), 656–664.

Carrol, L., Mercado, A. C., Cassidy, D. J., Cote, P. (2002). A population-based study of factors associated with combinations of active and passive coping with neck and low back pain. Journal Rehabil Med, 34, 67–72.

Center on an Aging Society: Chronic Back Pain a Leading Cause of Work Limitations (2003, Number 8, March). Challenges for the 21st Century: Chronic and Disabling Conditions, p. 6.


67

2012, 10, 47–70 p.

Chew-Graham, C., May, C. (1999). Chronic low back pain in general practice: the challenge of the consultation. Family Practice, 16+(1), 46–49.

Covic, T., Adamson, B., Hough, M. (2000). The impact of passive coping in rheuma-toid arthritis pain. Rheumatology, 39, 1027–1030.

Deardro,, W. W. (2003). Types of Back Pain: Acute Pain, Chronic Pain, and Neuropatic Pain. Spine Health. http://www.spine-health.com/conditions/chronic-pain/types-back-pain-acute-pain-chronic-pain-and-neuropathic-pain. Aplankyta: 2011-02-10.

Dysvik, E., Natvig, G, Eikeland, O., Lindstrom, T. (2005). Coping with chronic pain. International Journal of Nursing Studies, 42, 297–305.

Dysvik, E., Vinsnes, A., Eikeland, O. (2004). The e,ectiveness of a multidisciplinary pain management programme managing chronic pain. International Journal of Nursing Practice, 10, 224–234.

Esteve, M. R., Ramirez, C., Lopez, A. E. (2005). General versus speci*c indices in the assessment of chronic pain coping. Psychology in Spain, 9+(1), 49–56.

Evers, A., Kraaimaat, F., Geenen, R., Jacobs, J., Biglsma, J. (2003). Pain coping and social support as predictors of long-term functional disability and pain in early rheumatoid arthritis. Behaviour Research and Therapy, 41, 1295–1310.

Fisher, J., Corcoran, K. (1994). Measures for Clinical Practice. A Sourcebook (2nd ed.). New York: The Free Press, A Division of Macmillan.

Folkman, S., Lazarus, R. (1980). An analysis of coping in a middle-aged community sample. Journal of Health and Social Behavior, 21, 219–239.

Gatchel, R. J., Epker, J. (1999). Psychosocial predictors of chronic pain and response to treatment. R. J. Gatcher, D. C. Turk (Eds.) Psychosocial factors in pain: Critical perspectives. New York: Guilford Press, p. 412–434.

Gatchel, R. J., Turk, D. C. (1999). Interdisciplinary treatment of chronic pain patients. In R. J. Gatchel, D. C. Turk (Eds.) Psychosocial factors in pain: Critical perspectives. New York: Guilford Press, p. 435–444.

Glombiewiski, J. A., Hartwich-Tersek, J., Rief, W. (2010). Depression in Chronic Back Pain Patients: Prediction of Pain Intensity and Pain Disability in Cognitive-Behavioural Treatment. Psychosomatics, 51+(2), 130–136.

Haythornthwaite, J. A., Manefee, L. A., Heinberg, L. J., Clark, M. R. (1998). Pain cop-ing strategies predict control over pain. Pain, 77, 33–39.

Hunsfeld, J. A. M., Perquin, C. W., Duivenvoorden, H. J., Hazebroek-Kampschreur,+A.+A. J. M., Passchier, J., Suijlekom-Smith, L. W. A., Wouden, J. C. (2001). Chronic Pain and Its Impact on Quality of Life in Adolescents and Their Families. Journal of Paediatric Psychology, 26+(3), 145–153.

International Association for the Study of Pain (2011). IASP Taxonomy, Pain terms. http://www.iasp-pain.org/Content/NavigationMenu/GeneralResourceLinks/PainDe(nitions/ default.htm. Aplankyta: 2012-02-22.

Jamison, R. N., Virts, K. L. (2002). The in/uence of family support on chronic pain. Behaviour Research and Therapy, 28+(4), 283–287.


68

Kerns, R. D., Turk, D. C., Rudy, T. E. (1985). The West Haven-Yale Multidimensional Pain Inventory (WHYMPI). Pain, 23, 345–356.

Kraaimaat, F., Evers, A. (2003). Pain-coping strategies in chronic pain patients: psy-chometric characteristics of the Pain-Coping Inventory (PCI). International Journal of Behavioral Medicine, 10, 343–363.

Lethem, J., Slade, P., Troup, J., Beutley, G. (1983). Outline of a fear-avoidance model of exaggerated pain perception – I. Behavioral Research Therapy, 21, 401–498.

Lopez-Martinez, A. E., Esteve-Zarazaga, R., Ramirez-Maestre, C. (2008). Do per-ceived social support and coping responses are independent variables explaining pain adjustment among chronic pain patients? Journal of Pain, 9+(4), 373–379.

Mallen, C., Peat, G., Thomas, E., Croft, P. (2005). Severity disabling chronic pain in young adults: prevalence from a population-based postal survey in North Sta,ordshire. BMC Musculoskeletal Disorders, 6+(42), 1–9.

Mannion, A. F., Muntener, M., Taimela, S., Dvorak, J. (2001). Comparison for three active therapies for chronic low back pain: results of a randomized clinical trial with one-year follow-up. Rheumatology, 40, 772–778.

Marcus, D. A. (2003). Headache and Other Types of Chronic Pain. Headache, 43, 49–53.

Mead, K., Theadom, A., Byron, K., Dupnot, S. (2007). Pilot study of 4-week Pain Coping Strategies (PCS) programme for the chronic patients. Disability and Rehabilitation, February, 29+(3), 199–203.

Newth, S., Delongis, A. (2004). Individual di,erences, mood, and coping with chronic pain in rheumatoid arthritis: a daily process analysis. Psychology and Health, 19, 283–305.

Patamsyt!-Adomonien!, K., Sargautyt!, R. (2011). L!tinio skausmo subjektyvaus vertinimo psichologiniai veiksniai: aleksitimija ir skausmo katastro*zavimas. Skausmo medicina, 2.

Perrot, S., Poiraudeau, S., Kabir, M., Bertin P., Sichere, P., Serrie, A., Rannou, F. (2008). Active or Passive Pain Coping Strategies in Hip and Knee Osteoarthritis? Results of a National Survey of 4,719 Patients in a Primary Care Setting. Arthritis and Rheumatism (Arthritis Care and Research), 59+(11), 1555–1562.

Picavet, H. S. J., Vlaeyen, J. W. S., Schouten, S. A. G. (2002). Pan Catastrophizing and Kinesiophobia: Predictors of Chronic Low Back Pain. American Journal of Epidemiology, 156+(11), 1028–1034.

Potter, R. G., Jones, J. M. (1992). The evolution of chronic pain among patients with musculoskeletal problems: a pilot study in primary care. British Journal of General Practice, 42, 462–464.

Robinson, M. E. (1997). The role of emotion in pain. In R. J. Gatcher, D. C. Turk (Eds.) Psychosocial factors in pain: Critical perspectives. New York: Guilford Press, p.+74–88.


69

2012, 10, 47–70 p.

Sargautyt!, R. (1999). L!tinis skausmas psichologiniu po#i'riu. Neurologijos semi-narai, 2+(6), 96–101.

-)iupokas, A. (2001). Lietuvos skausmo studij( draugija prane%a. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Baland#io 25 d. http://sena.sam.lt/lt/main/news ?id=3327. Aplankyta: 2012-02-22.

Trunchon, M., Fillion, L. (2000). Biopsychosocial determinants of chronic disabil-ity and low-back pain: A review. Journal of Occupational Rehabilitation, 10+(2), 117–142.

Tunks, E., Weir, R., Crook, J. (2008). Epidemiologic perspective on chronic pain treatment. The Canadian Journal of Psychiatry, 53, 235–241.

Turner, J., Ersek, M., Kemp, C. (2005). Self-e1cacy for managing pain is associated with disability, depression, and pain coping among retirement community residents with chronic pain. The Journal of Pain, 6, 471–479.

Valeikien!, V., Mereckas, G. (2006). 2m's ir l!tiniai skausmai vyresnio am#iaus pacientams. Gerontologija, 7+(3), 154–157.

Valente, M. A. F., Ribeiro, J. L. P., Jensen, M. P. (2009). Coping, Depression, Anxiety, Self-E1cacy and Social Support: Impact on Adjustment to Chronic Pain. Escritos de Psicologia, 2+(3), 8–17.

Vorster, A. C., Walker, S. P., Esterhuyse, K. G. F. (2009). Coping responses as predic-tors of psychosocial functioning amongst individual su,ering from chronic pain. SAJAA, 15+(4), 25–30.

Weaver, C. S., Kvaal, S. A., McCracken, L. (2004). Waddell sings as behavioural indicators of depression and anxiety in chronic pain. Journal of Back and Musculoskeletal Rehabilitation, 17, 21–26. Wilder-Smith, O. H. G., Moehrle,+J.+J., Dolin, P. J., Martin, N. C. (2001). The management of chronic pain in Switzerland: A+ comparative survey of Swiss medical specialists treating chronic pain. European Journal of Pain, 5, 285–298.

ASSOCIATION BETWEEN CHRONIC BACK PAIN IMPACT ON PEOPLE’S LIVES AND PAIN MANAGEMENT STRATEGIES, TAKING INTO ACCOUNT PAIN DURATION

Viktorija Me!"eriakova, Liuda #inkariova, Vidmantas ZaveckasVytautas Magnus University, Lithuania

Abstract. Background. The article analyzes association between the impact of chronic low back pain on people’s lives and the use of pain management strategies. Pur-pose. To analyze association between chronic low back pain impact on person’s functioning and the use of pain management strategies, taking into account pain durations. Methods. Investigation was assessed by the questionnaire survey. Sta-tistical analysis was based on the 70 women, su,ering from chronic back pain, answers to the questionnaire. Pain impact on people’s lives was assessed by use of


70

the *rst scale of The West Haven-Yale Multidimensional Pain Inventory (WHYMPI)) (Kerns, Turk, Rudy, 1985). The use of pain coping strategies – by The Vanderbilt Pain Management Inventory (VPMI) (Brown, Nicassio, 1987). Results and conclusions. Increased levels of pain interference, pain severity, decreased self-control and good mood is associated with more intensive use of passive pain catastrophizing and social support seeking strategies. Increased levels of pain interference, pain sever-ity and low mood in longer pain duration group is associated with more intensive use of passive pain catastrophizing and social support seeking strategies, while lower self-control only with use of passive pain catastrophizing strategy. Increased level of pain interference in shorter pain durance group is associated with more inten-sive use of passive pain catastrophizing and social support seeking strategies, while decreased levels of signi*cant others support and self-control only with use of pas-sive social support seeking strategy, and increased low mood – only with passive pain catastrophizing strategy.

Gauta: 2011 11 02Priimta: 2012-03-06

Documents

LĖTINIO NUGAROS SKAUSMO ĮTAKOS ŽMOGAUS GYVENIMUI IR