6
ALYTAUS ADOLFO RAMANAUSKO VANAGO GIMNZIJA CHEMIJOS TIRIAMASIS DARBAS ĮVAIRIŲ MUILŲ SAVYBIŲ TYRIMAS IR PALYGINIMAS KONKURSUI ,, MANO EKSPERIMENTAS ” Darbą atliko: Inga Gražulytė II e klasė Ugnė Turauskaitė III d klasė Agnė Kavaliauskaitė III g klasė Darbo vadovas: Janė Liutkienė, chemijos mokytoja ekspertė Alytus 2014

Tiriamasis darbas. Muilas

Embed Size (px)

DESCRIPTION

dfdede

Citation preview

  • ALYTAUS ADOLFO RAMANAUSKO VANAGO GIMNZIJA

    CHEMIJOS TIRIAMASIS DARBAS

    VAIRI MUIL SAVYBI TYRIMAS IR PALYGINIMAS

    KONKURSUI ,, MANO EKSPERIMENTAS

    Darb atliko:

    Inga Graulyt II e klas

    Ugn Turauskait III d klas

    Agn Kavaliauskait III g klas

    Darbo vadovas:

    Jan Liutkien, chemijos mokytoja ekspert

    Alytus

    2014

  • 1. TIKSLAS: Naudojant inomas metodikas itirti skirting muil gamybos bd privalumus ir

    trkumus bei palyginti savos gamybos muil ir pramonini muil savybes.

    2. UDAVINIAI:

    2.1. Pagaminti laboratorijoje muil pavyzdius altuoju ir kartuoju bdu

    2.2. Itirti pagamint muil bei keli pasirinkt pramonini pavyzdi savybes: pH, putojim,

    antibakterin poveik.

    2.3. Sutvarkyti ir apibendrinti tyrimo rezultatus, numatyti tolesnius tyrimus.

    3. OBJEKTAS: Muilas skysta arba kieta asmens higienos ir skalbimo priemon. Sunku

    sivaizduoti higienos kambar be muilo btinos priemons kno varai ir sveikatos stiprinimui.

    iais laikais populiarja rank darbo muilai, kadangi juos namuose pasigaminti nesudtinga. J pasila

    ir vairov kartais kelia abejones. Be to, isiaikinome, kad muilui stovint drgnose muilinse gali augti

    grybai ir bakterijos. Paiekojome metodikos ir nusprendme pasigaminti muil altuoju bei kartuoju

    bdais. Suplanavome itirti gaut bei pasirinkt kinio, vaikiko, skysto arminio, skysto rgtinio bei

    kieto be arm muil savybes. Isiaikinome, kad tinkamu laikomas muilas, kurio pH nevirija 9-10.

    Todl numatme tirti muil pH, putojim ir antibakterin poveik.

    4. RYYS SU GAMTOS MOKSL MOKOMAISIAIS DALYKAIS:

    Biologas galt pasidomti bakterij rimis, kaip jos veikia mogaus organizm.

    Fizikas galt pasidomti kaip muilas veikia skysio paviriaus tempim, kokie naujausi atradimai

    gaminant higienos priemones pramonje.

    5. METODAI IR PRIEMONS:

    Priemons i SF projekto ,,Technologij, men ir gamtos moksl infrastruktra:

    Mgintuvli stovas, indikatorius, svarstykls, magnetin maiykl, elektrin plytel, apsauginiai

    akiniai, pHmetras, aukteliai, fotoaparatas, stiklins, stiklins lazdels, NaOH, NaCl.

    Priemons: Mgintuvli stovas, mgintuvliai, spiritin lemput, degtukai, stiklins lazdels,

    indikatorius, svarstykls, magnetin maiykl, elektrin plytel, Petri lktels, chalatai, apsauginiai

    akiniai, pirtins, kgin kolba su kamiu (8vnt.), matavimo cilindrai (3 vnt.), svrimo lktels,

    pHmetras, termostatas ( inkubatorius), sterilizatorius ( geitpuodis) aukteliai, stiklins, aus kraptukai

    arba digalskio mentel, fotoaparatas.

    Reagentai: 20% NaOH tirpalo, etanolis, NaCl, aliejus, medus, migdol miltai, NaOH(k), H2O,

    sacharoz, agaro milteliai, LB mitybin terp, kikas muilas, vaikikas muilas, muilas be arm,

    skystas (su citrusiniais vaisiais) muilas ( muilus galima rinktis ).

    6. TYRIMO PROCESAS:

    6.1. Muilo gaminimas altuoju bdu.

    Reagent santykis: 2,1 g NaOH : 2 ml H2O : 5 ml aliejaus : 5 ml etanolio

  • t

    porcelianin puodel suberti NaOH ir nuolat maiant tirpinti kuo maesniu distiliuoto vandens

    triu. Neleisti sustingti.

    ind su itirpintu natrio hidroksidu maiant supilti aliej ir etanol, maiyti iki vientisos

    mass.

    Dti pasirinktus gamtinius priedus ir gerai imaiyti, mas paildyti, kad geriau islyst i indo

    pasirinkt form.

    Palikti brandinti ne maiau mnesiui.

    6.2. Muilo gaminimas kartuoju bdu.

    Reagnet santykis: 10 g aliejaus : 5,3 ml 20% NaOH tirpalo : 1-2 ml etanolio : 1 g NaCl.

    Imatuoti ir pasverti reikiamus reagent kiekius. Porcelianinje lktelje paildyti natrio

    hidroksido tirpal, tirpal atsargiai maiyti aliej, supilti etanol.

    Maiant kaitinti 10 15 min., kol pasirodo pirmos muilo kruopels. Dti gamtin komponent,

    imaiyti. Supilti drusk ir nekaitinant maiyti iki vientisos mass.

    Supilti formel ir palikti brandintis mnesiui.

    6.3. Muilo savybi tyrimas.

    Atsverti po 1 g susmulkinto muilo ir rpestingai itirpinti 100 ml distiliuoto vandens. Jeigu

    susidar puta, leisti nusistovti.

    Itirti tirpal spalv ir kvap organoleptikai.

    Imatuoti put, susidarius suplakus 4 ml vandens tr su tiriamj muil tirpal vienodais la

    skaiiais, aukt.

    Gaut tirpal rgtingum imatuoti pHmetru ir apskaiiuoti OH- jon koncentracij muil

    tirpaluose. (Rgtingum galima tirti titruojant muilo tirpal 0,03 mol/l HCl tirpalu).

    6.4. Muil antibakterini savybi tyrimas.

    Muil pavyzdius paruoti muilinse ir laikyti savait, retkariais naudojant.

    Paruoti 10 lkteli su kieta mitybine terpe: miin sudaro 2% agaro milteli, 2,5 % LB terps,

    2 % sacharozs. Sudti mediagas temperatrai atspar ind, pripilamas reikiamas kiekis

    destiliuoto vandens ir greitpuodyje sterilinama 45 min. Pravsusi terp steriliomis slygomis

    ipilstoma petri lkteles.

    I kiekvienos muilins steriliomis slygomis mginius persti ant kietos mitybins terps ir

    patalpinti inkubatoriuje 370C temperatroje.

    Lkteles apirti ir aprayti kas 24 val. 3 dienas. Pasibaigus tyrimui, lkteles su kultromis

    sterilizuoti greitpuodyje.

  • 7. TYRIMO REZULTATAI IR IVADOS:

    1pav. Lentel. Muil savybs.

    2 pav. Muilo putojimas. 3 pav. Muilo tirpalo pH reikm.

    Muilo susidarymo reakcijos lygtis (pavyzdys):

    H2C-OCO-C17H33 +3NaOH 3CH3-(CH2)16-COO-Na

    + + H2C- OH

    HC-OCO-C 17H33 HC-OH

    H2C-OCO- C 17H33 H2C-OH

    Skaiiavim pavyzdys: pH = 11,72; pOH = 14-11,72 = 2,28; c(OH-) = 10-2,28 = 5,25 10-3mol/l

    altuoju bdu gamintas muilas Nr.1 be pried yra stipriai arminis ir naudojimui netinkamas,

    dus, gali dirginti od

    Kartuoju bdu su medumi ir altuoju bdu su migdol miltais pagamint muil terps

    panaios vaikiko ir kinio muilo terp, prausiantis iais muilais gali bti paeidiamas apsauginis

    odos sluoksnis, pakisti natralus odos pH (odos pH 5,5), suaktyvti riebalini liauk veikla, o tai

    padeda daugintis bakterijoms, pamja udegimai, sukeliamas odos isausjimas ir sudirgimas. Visgi,

    remdamiesi teiginiu, kad tinkami naudoti muilai, kuri pH 9-10 prijome ivad, kad visi muilai,

    iskyrus pagamint altuoju bdu be pried, tinkami naudojimui. Kadangi mes prausiams tik

    Muilas pH Put auktis, cm C(OH-), mol/l

    Savos gamybos muilas (altu bdu Nr.1) 11,72 6,7 5,25 10-3

    Savos gamybos muilas (altu bdu Nr.2) 10,05 8,2 1,12 10-4

    Savos gamybos muilas (kartu bdu su medumi) 10,02 6,3 1,05 10-4

    kinis muilas 9,79 3,2 6,17 10-5

    Skystas (su citrusiniais vaisiais) 4,12 6,9 1,32 10-10

    Vaikikas 10,10 5,9 1,26 10-4

    Muilas be armo 5,65 6,1 4,47 10-4

  • sudrkintu muilu, o ne muilo tirpalu, laisv OH- jon koncentracija bus maesn ir muilas nebus toks

    dus.

    Tiktina, kad kai kurie priedai maina armingum. Muilo su citrusiniais vaisiais ir muilo be

    armo terp rgtin, taiau ir panaiausia odos pH, todl nusprendme, kad ie muilai yra tinkamiausi

    ms odai. Dauguma muil terp yra armin, ne tik dl to, kad muilo gamyboje naudojami armai,

    taiau dl to, kad vyksta natrio stearato hidroliz:

    CH3-(CH2)16-COO-Na

    +(aq)

    CH3-(CH2)16-COO-

    (aq) + Na+

    (aq)

    CH3-(CH2)16-COO-

    (aq) + HOH(s) CH3-(CH2)16-COOH(aq) + OH-(aq)

    3 pav. Muil antibakterins savybs.

    Stipriausiomis antibakterinmis savybmis pasiymjo skystas muilas ir ms pagamintas altu bdu

    Nr.1 muilas. Padarme ivad, kad bakterijos neauga nei stipriai arminje, nei rgtinje terpje.

    Muilas Kolonij

    skaiius

    Panai

    kolonij

    kiekis

    Skersmuo

    mm Forma Kratas

    Pavir-

    ius Spalva

    kinis

    1 diena - 5

    2 diena - 11

    3 diena~40

    1 diena - 2:3

    2 diena - 8:3

    3 diena~37:3

    1 diena - 1-1,5:2-3

    2 diena - 1-2: 2-5

    3 diena - 0,5-2: 2-4

    apvali

    itisas plok-

    ias

    gelsva

    netai-

    syklinga

    pilkvai

    balta

    Savos g-bos

    (kartu b.su

    medumi)

    1 diena - 24

    2 diena - 27

    3 diena - 29

    1 diena-21:3

    2 diena - 22:5

    3 diena- 24:5

    1 diena - 1-3

    2 diena - 1-4

    3 diena -1-4

    apvali itisas ikils

    geltona

    pilkvai

    balta

    Savos g-bos

    (. b. Nr.1) - - - - - - -

    Savos g-bos

    (altu bdu

    Nr.2)

    1 diena~200

    2 diena~200

    3 diena~250

    -

    1 diena- 1-4

    2 diena- 0,5-3

    3 diena- 0,5-4

    apvali itisas igaub-

    tas

    gelsva

    pilkvai

    balta

    Skystas - - - - - - -

    Vaikikas

    1 diena - 2

    2 diena - 2

    3 diena - 2

    1 diena - 2

    2 diena - 2

    3 diena - 2

    1 diena - 0,5

    2 diena - 0,5

    3 diena - 0,5-1

    apvali itisas ikils geltona

    Be armo

    1 diena - 1

    2 diena -1

    3 diena - 2

    1 diena - 1

    2 diena - 1

    3 diena - 1:1

    1 diena - 1

    2 diena - 1,5

    3 diena - 1,5:0,5

    apvali itisas ikils

    balkva

    geltona

  • Kituose muiluose aptikome bakterij kolonij, o kiniame muile ir gryb pelsio. Tuo patikrinome

    fakt, kad ant muil laikom netinkamomis slygomis (didel drgm, muilins be tarpeli, stovintis

    vanduo) auga bakterijos ir grybai, todl muilus reikt stengtis ilaikyti sausus.

    TYRIMO SOCIALINIS REIKMINGUMAS: Tyrimas parod, kad galima pasigaminti gana

    kokybik muil nesudtingomis slygomis. Tai ugdo verslum.

    Svarbi ir vieiamoji veikla: koks muilas geras, kokias problemas gali kelti netinkamai

    pasirinktas muilas, netinkamai laikomas ir naudojamas. Dar ir dabar vieose vietose matome muilinse

    vandenyje mirkstanio muilo. inome, kad eil moni renkasi muilus, kurie spalvingi, stipriai putoja

    ar skaniai kvepia. ie pasirinkim aspektai tikrai ne svarbiausi.

    TYRIMO TSTINUMAS IR PLTOT: Mokykloje is tyrimas labai aktualus, siejasi su biologija,

    sveika gyvensena. Biologiniu aspektu galima toliau tyrinti bakterijas, kurios uaugo ant drgno muilo,

    j dauginimuisi tinkamas/netinkamas slygas, ris, mityb, nagrinti poveik odai.

    Chemikai galt iekoti pried, kurie gerint muil pH, antibakterines savybes, daryt ger

    poveik odai. Manome, bt naudingas anketinis tyrimas apie muil ri naudojim. Remiantis tyrimu

    ir savo studijomis galtume supaindinti draugus su muilo pasirinkimo ir naudojimo optimaliausiomis

    taisyklmis.

    RYYS SU BENDROSIOMIS PROGRAMOMIS

    Chemija: 8.1.3. Remiantis pateiktomis schemomis ir riebal hidrolizs reakcijos lygtimi, apibdinti

    gaunamus produktus. Paaikinti muilo gamyb.1.3.1*. Taikyti chemijos inias aikinant gamtos

    reikinius ir sprendiant praktinius gyvenimo klausimus. 1.4.1*. Apibdinti gamt ir jos reikinius kaip

    bendr gamtos moksl tyrim objekt.

    Biologija: 5.4. Apibdinti, kaip mogaus organizmas yra prisitaiks apsisaugoti nuo alingo

    mikroorganizm poveikio, ir ivardinti profilaktikai naudojamas priemones. 5.4.2. Apibdinti bakterij

    dauginimuisi takos turinius veiksnius. Nagrinjant praktinius pavyzdius aikinti mikroorganizm

    kultr auginim ir panaudojim biotechnologijose. 5.4.1. Remiantis pavyzdiais apibdinti, kaip

    mogaus organizmas apsisaugo nuo alingo aplinkos poveikio (oda, gleivin, kraujo sandara, skrandio

    rgtis).

    Fizika: 3.4. Apskaiiuoti skysio paviriaus tempimo jg ir skysio pakilimo aukt kapiliaruose.

    Eksperimentikai nustatyti skysio paviriaus tempimo koeficient. 3.5.6. Apibdinti

    nanotechnologijas. Pateikti nanotechnologij taikymo pavyzdi.