Tikra moteris

Kiekvienas šiuolaikinės moters vaidmuo – stereotipas, uniforma, neturintis nieko

bendro su mūsų individualumu.

Mums pasakoja, pataria, kaip turime atrodyti, kad būtume laikomos

gražiomis. Tuo tarpu mūsų tikroji moteris unikali ir nepanaši

į jokį šabloną.

Šiuolaikinė moteris – daug pasiekusi moteris. Tačiau laimės jai vis dėlto norisi moteriškos.

Bėgimas paskui laimę – populiariausia ir kvailiausia sporto rūšis. Mes visi kažkur bėgam. Į šviesią ateitį, į kitus metus ir t.t. Tikra moteris nesiveja laimės. Ji apskritai nieko nesiveja.

 

Ji plaukia per gyvenimą būdama šiandienoje, nes dabartis – tai įdomiausia

ir svarbiausia, kas gali būti vertas jos dėmesio.

Žinoma tikra moteris turi ateities planų, bet ji neatidėlioja gyvenimo rytojui. Nelaukia, kada jos tikrasis gyvenimas

prasidės, kai... (kai ji pagaliau sulieknės, kai sulauks savo princo, kai bus palankios aplinkybės ir pan.)

Jai būti moterimi nėra išbandymas, sunkus darbas,

kryžius, kurį reikia nešti visą gyvenimą.

 

Tikra moteris gyvena savo tempu. Kai gyvenate pernelyg lėtai, nelieka pojūčio, kad tai gyvenimas. Kai gyvenate pernelyg greitai, nespėjate pajausti

gyvenimo. Kiekvienas iš mūsų turime savo gyvenimo tempą.

Tikra moteris jį žino, jaučia ir gyvena pagal jį. Ji pati kontroliuoja savo krūvį ir pagal jį reguliuoja aplinkybes.

Tikra moteris gyvena taip, kad darytų ką trokšta ir tuo pačiu neprarastų gyvenimo skonio.

 

Ir tai nereiškia, kad ji egoistė, abejinga ar ciniška. Ji tiesiog žino, kad perdėtas atsidavimas kitiems žmonėms slepia baimę gyventi savo

pačios gyvenimą. Tikrai moteriai įdomus jos gyvenimas. 

Ji niekuomet nepraranda savo asmeninės erdvės

vertingumo pajautimo. Bet tuo pačiu geba palaikyti, padėti ir

dalyvauti kitų žmonių gyvenime.

Ji nesako „taip“, jei jos širdis sako „ne“.

Visuomet įsiklauso į save ir tiki savo jausmais.

Tikrai moteriai nerūpi gauti visuomenės nuomonės įskaitą. Šią atsiskaitymo tėvams, mokytojams, kaimynams, giminėms, draugams ir

kolegoms knygelę dar vaikystėje gauna kiekviena mergaitė. Ir šiems egzaminams laikyti paaukoja visą savo gyvenimą.

Tikra moteris išmetė atsiskaitymo knygelę. 

Tegu kiti dėlioja pliusiukus grafoje:

ištekėjusi – neištekėjusi, normalu – nenormalu,

viena – ne viena, kaip pas visus –

ne kaip pas visus... Tikra moteris gyvena

vadovaudamasi savo orientyrais,

pati juos nusistato ir pati įgyvendina.

 

Ir jeigu jie nepanašūs į kitų standartus, jai tai nekelia nerimo. Ji leidžia aplinkiniams vertinti save taip, kaip jiems to norisi. Žino, kad

misija „patikti visiems“ – kvaila ir neįgyvendinama.

Tikra moteris nutolo nuo savo „geros mergaitės“, bet tuo pačiu metu išlaikė palaikymo ir pagyrimo siekimą.

Tai nereiškia, kad jai nesvarbu, kaip ją vertina.

Tiesiog ji niekam nieko neįrodinėja. Savo bruožus,

kuriuos priimta laikyti trūkumais (o kas jų neturi?) tikra moteris

vertina santūriai. Ji pastebi juos, bet nedramatizuoja. Neslepia jų,

bet ir nedemonstruoja.

Tikra moteris niekada nevaidins super herojės. Jei kelyje į tikslą

pasitaikys kliūtys, ji neims pramušinėti jų kakta, bet pažiūrės, ar galima jas apeiti, ar panaudoti

kaip trampliną. Tikra moteris remiasi ne jėga, bet lankstumu. Ji žino, kad kiekvienoje situacijoje

egzistuoja ne tik sudėtingas, bet ir lengvas sprendimas.

Tikra moteris nevaidina dramos „koks sunkus mano gyvenimas“. Pažiūrėjęs į ją nepasakysi ką ji išgyvena: dieną ir naktį uždirba pinigus, skalbia, tvarkosi, augina vaikus. Net tuomet, kai jos krūvis išties didelis,

tikra moteris randa laiko tam, kad atgautų jėgas ir gerai atrodytų. 

Ji nevaidins aukos, nes žino: aplinkybės sunkios ne savaime, bet dėl požiūrio į jas. „Nuvarytas arklys“ – tai dvasios būsena, o ne aplinkybių poveikio rezultatas. Moteris gali būti nuvarginta gyvenimo bet kur ir bet

kada, kiek vaikų ir darbo beturėtų ar visai neturėtų.

Vienatvės periodus, jeigu jie pasitaiko, tikra moteris vertina ir myli. Būti vienai – tai gėris. Geriausias laikas tam, kad atgautų jėgas,

savo gyvenimą užpildytų ramybe ir giluma. 

Ji myli savo amžių. Tikra moteris gyvena savo tikrame, realiame amžiuje, naudodamasi visais jo teikiamais privalumais. Ji nepasakoja sau istorijų, kad tokiame amžiuje kažkas „jau per vėlu“ ar „dar anksti“.

Ši filosofija – pasiteisinimas tiems, kurie amžiumi dangsto savo baimes ar vidinius draudimus.

Todėl jai neteks apgailestauti, kad kažko nespėjo. Tai nereiškia, kad ji nesirūpina savimi ir nesiekia gerai atrodyti. Tikra moteris žino:

kiekvienas amžius turi savo žavesį. 

Ačiū, kad peržiūrėjote...

astamork@