1

Speluncean explorers byla 1. inoti Speluncean explorers bylos pagrindinius faktus ir teisinius klausimus. Raoma

Periklio laik terpje. Norima parodyti, kad tuomet egzistavusios problemos ilikusios iki iol. Buvo isisti 5 tyrinetojai tyrineti uol. Jiems betyrinjant uolas, juos ugriuvo ir nebuvo manoma i ten isikapstyti. Vliau buvo pasista gelbjimo komanda, kuri susisiekusi su tyrintojais, prane, kad juos ilaisvins po tam tikro laiko. Buvo ileista daug l. Gelbtojai turjo racij, tad susisiekus su gelbtojais ir isiaikinus kada jie bus igelbti buvo daktar nustatyta, kad jie tiek laiko neigyvens. Tuomet tyrintojai paklaus ar norint igyvent jiems galima suvalgyti viena i j. Tyrintojai met burtus ir vienas i j buvo suvalgytas. Vliau juos igelbjus buvo sprendiama ar jie pasielg teisingai suvalgydami kit mog. Pirmos instancijos teismas nusprend juos pakarti. Vliau buvo praoma malons.

2. inoti teisjo Fosterio argumentus, kuriais remdamasis jis sil iteisinti tyrintojus. Fosteris sak, kad teisiamj suol pasodinti ne tyrintojai, bet pati valstyb. Jis sak, kad visi valstybs statymai laikosi ant siekio ilaikyti koegzistencij. Kai nemanoma remtis koegzistencija, tuomet inyksta pati pozityviosios teiss samprata. statymai skirti tam, kad visuomen galt darniai gyventi tam tikroje teritorijoje. mogus gali paeisti statymo raid, bet nepaeisti statymo.

3. inoti ir mokti paaikinti teisjo Fosterio idjas apie prielaidas, kuriomis remiasi galiojanti teis, jurisdikcij, btinyb atsivelgti statymo tiksl, valdios gali pateisinim;

4. inoti ir mokti paaikinti teisj Tattingo ir Keeno argumentus, kuriais jie grind savo nesutikim su teisjo Fosterio pozicija. Tatlingas teig, kad gelbjant tyrintojus uvo 10 moni, todl bt neprotinga dabar tyrintojus pakarti. Jis nuo bylos nagrinjimo nusialino. Keenas teig, kad jeigu negalima nustatyti normos tikslo, tai kaip galima kalbti apie normos spragas. Bet kokios iimtys veda prie absurdik rezultat.

5. inoti teisjo Handy teiss samprat ir mokti paaikinti teisjo Handy argumentus, kodl tyrintojai turt bti iteisinti. Teig, kad mons yra valdomi kit moni. Blogas valdymas yra tuomet kai neatsivelgiama moni nuomon. Gris vieoji nuomon.

Rex istorija

1. inoti pagrindinius Rex istorijos faktus. Karalius savo valstybje sugalvojo reformuoti teiss sitem. Taiau jam nesiseka kurti teiss kaip taisykli. Vliau paskiria save aukiausiu teisju. Parao kodeks, bet neskelbia jo vieai. Kodeksas paraytas visiem nesuprantama kalba, viskas neaiku, normos prietarauja viena kitai.

2. Remiantis Rex istorija inoti ir mokti paaikinti atuonis kelius teiss lugim. Taisykli ar teiss trkumas, kuris veda ad hoc (iam tikslui) ir nesuderinamas gin

nagrinjimui. Neskmingai vieinti ar daryti inomas teiss taisykles.

2

Neaikios ar nesuprantamos teiss normis, kuri nemanoma suprasti Bandymas kurti statymus prajusiems vykiams Teiss akt prietaravimai vieni kitiems. Reikalavimai, kurie yra vir subjekt galios ir taisykli Nestabils teiss aktai (pastoviai keiiami) Nukrypimas nuo inagrinjimo ir teiss norm.

L. L. Fuller procedrin prigimtin teis

1. inoti ir mokti paaikinti Fuller teiss vidins morals samprat. Tai: (1) bendrumas; (2) promulgavimas (teiss prieinamumas adresatui); (3) teisiniu operacij perspektyvinis pobdis (retroaktyvios teiss bendras draudimas);(4) suprantamumas ir aikumas; (5) prietaravim vengimas; (6) nemanom reikalavim vengimas; (7) pastovumas laike (dan pokyi vengimas); (8) atitikimas tarp deklaruojam taisykli ir oficiali veiksm. Jis paaikina, kad ie atuoni principai nra substancikos prigimtins teiss maksimos tarsi idealai diegti visuomenje. Jie tik nustato procedrin prigimtin teis. 2. inoti ir mokti paaikinti skirtum tarp substancialios ir procedrins prigimtins teiss; 3. Paaikinti Fuller argumentus, kad teis gali bti suprantama tik j traktuojant, kaip sistem turini tiksl; 4. Mokti paaikinti, kaip vidin teiss moral susijusi su asmens samprata;

J. Finnis prigimtins teiss samprata

1. inoti Finnio argumentus, kodl teiss teorija negali bti vertybikai neutrali 2. inoti ir mokti apibdinti pamatinius grius. Gyvyb, painimas, aidimas, estetin patirtis,

bendravimas (draugyst), praktinis protingumas, religija. 3. Mokti paaikinti pamatiniams griams bdingas savybes: vienodai reikmingi;

nesuredukuojami; griai savyje; nerodomi. 4. Mokti paaikinti, kas yra praktinio proto principai ir koks j ryys su morale 5. Mokti paaikinti, kodl Finnio manymu prigimtin teis neiveda ought i is 6. Mokti paaikinti Finnio prigimtins teiss sampratos pagrindinius bruous ir j

sudaranius sluoksnius; 7. Paaikinti, kaip Finnio sampratoje siejasi pamatiniai griai, praktinio proto principai ir

teis; 8. inoti, kaip taikant prigimtins teiss analitin rm galima aikinti tokius dalykus, kaip

mogaus teiss, teisingumas, bendrasis gris, teiss institutai (nuosavyb, santuoka, sutartis ir pan.);

9. inoti teisingumo ris ir mokti paaikinti Finnio teisingumo samprat. Finis turi pamatinius grius ir praktin prot. Teisingumas taikant analitin rm turi prioeiti prie bendro grio.

J. Rawls teisingumo teorija

3

1. inoti ir mokti paaikinti J. Rawls Teisingumo teorijos pagrindinius bruous. Teisingum skirstymas: Substancinis teisingumas orientuotas tam tikr rezultat. Svarbi ta bkl, kuri, remiantis teisingumo modeliu, bus pasiekta. Procesinis teisingumas svarbus procesas, kaip bus pasiekta bkl. Grynajai procesins teiss formai svarbiausia tai, kad bkl bus pasiekta tam tikru bdu. Toki bkl galima vadinti teisinga (fair process). Grynajame teisingumo procese nemanomos klaidos. Jei j yra procesinis teisingumas netobulas (pvz. monetos metimas. Netobulo proceso pavyzdys teismo procesas). Yra netobulas, tobulas ir grynas teisingumas.

- netobulas procesinis teisingumas: procedros teisingos, rezultatas ne visada teisingas. (pvz. baudiamasis procesas nuteisiami gali bti ir nekalti).

- Tobulas procesinis teisingumas: procedros ir procesas teisingi, o rezultatas logikai (realiai) gali bti neteisingas, bet niekada tokiu nra. (pvz. popieius niekada neklysta, nors klysti gali).

- Grynas procesinis teisingumas: procedros teisingos, rezultatas dl to kaip apibrimas teisingas. 2. inoti ir mokti paaikinti pirmins pozicijos ir neinojimo udangos idjas. Rawlsas modeliuoja taip, kad toki pagund nekilt, tai yra, kad pasinaudoti pranaumais ar skme bt nemanoma. Tam tereikia grietai apriboti pirmins pozicijos (angl. original position) dalyvi (iame kontekste tai Piliei atstovai, dar vadinami alimis) informacij apie savo asmen, pasitelkiant visus gaubianios neinojimo udangos (angl. veil of ignorance) metafor. Ji nurodo, kad dalyviai samprotauja taip, tarsi n vienas i j neinot savo vietos visuomenje: socialinio statuso, amiaus, lyties, rasins ir etnins priklausomybs, gimt individualiintelektualini, psichologini ar fizini ypatybi (gabum, sveikatos, fizins jgos, etc.). Atitinkamai niekas neino savo grio sampratos(kokiais kriterijais vadovausis vertindamas alternatyvas), savo konkretaus gyvenimo plano (tik tiek, kad turi kakok plan), interes, netgi to, ar jie link rizikuoti (yra optimistai ar pesimistai). Taippat neino, kokio tipo visuomenje gyvena (kokia jos ekonomin irpolitin bkl, koks kultrinis lygis). alims inoma tik tiek, kad j visuomen gali bti tvarkoma vadovaujantis kokia nors teisingumokoncepcija. 3. inoti kokius Rawls teorijos aspektus iliustruoja pirmins pozicijos ir neinojimo udangos vaizdinys; 4. inoti du Rawls teorijos formuluojamus teisingumo principus. 1) Visi asmenys turi lygias teises plaiausi bendrj lygi pamatini laisvi sistem, suderinam su panaia laisvi visiems sistema. 2) Socialin ir ekonomin nelygyb turi tenkinti dvi slygas. Pirma, ji turi bti susijusi su pareigomis ir padtimi, kurias galt uimti visi, esant nealikai galimybi lygybei. Antra, ji turi bti maksimaliai naudinga blogiausioje padtyje esantiems visuomens nariams. 5. inoti dvi asmens moralines galias Rawls asmens sampratoje. Racionalumas ir protingumas. 6. inoti ir mokti paaikinti racionalios autonomijos ir visikos autonomijos sampratas Rawls teorijoje. Racionali autonomija nesama visikai autonomijos. Visika autonomija mogus, kuris ne tik turi savo grio samprat, bet ir j itobulina. 7. inoti, kas Rawls teorijoje yra pirmins grybs ir koki funkcij jos atlieka jo teisingumo sampratoje. Anot Jh.Rawls, kiekvienas mogus turi susikrs savo grio plan, kur lemia pirmins grybs (pamatins teiss ir laisvs, judjimo ir usimimo pasirinkimo laisv, pajamos ir turtas bei kitos) ir j paskirstymas. i grybi trokimas bdingas visiems monms.Btent tas pasirinktas grio planas, pasirinkta vertyb yra atraminis sins takas, pagal kur galima sprsti apie gr ar blog. taigi sins laisvs teis- tai grio krimo teis,

4

mogaus teis ir jo priederm realizuoti, jo poiriu, pai geriausi socialini vertybi sistem , o kalbant Jh. Rawls terminais, tai mogaus teis pasirinkti tam tikr pirmin vertyb, j padaryti savo grio planu ir elgtis taip, kad poelgiai neprietaraut pasirinktai vertybei. Rawls pamatins gerybs: pamatins laisvs. Turi bti laisvi prioritetas prie teis. (pasiirti. ) 8. inoti ir mokti paaikinti pamatini laisvi status Rawls teorijoje bei j prioriteto pagrindim. Rawlsas, teigdamas, kad vairios laisvs rys neivengiamai konkuruoja tarpusavyje, pateikia j suderinamumo schem. Anot jo, svarbiausios yra lygios politins laisvs ir minties laisv. ioms pamatinms laisvms reikia vienokio ar kitokio atstovaujamosios demokratijos reimo, taip pat garantuotos politinio odio, spaudos, susirinkim laisvs. Sins laisv ir asociacij laisv btina tam, kad pilieiai galt visapusikai ir smoningai naudotis svarstaniojo proto galiomis formuluodami, koreguodami ir realizuodami grio visam savo gyvenimui samprat. Likusios (ir palaikanios) pamatins laisvs asmens laisv ir nelieiamyb, taip pat tos teiss ir laisvs, kurias nusako teiss virenyb, gali bti suvoktos kaip btinos tam, kad anksiau ivardintos pamatins laisvs bt deramai garantuotos. Taigi visos laisvs yra svarbios ir susijusios vardan didiausios bendros individ laisvs utikrinimo. 9. Remiantis Rawls teorija mokti paaikinti protingumo ir racionalumo svokas. Racionalumas ms gebjimas pasirinkti tam tikr grio samprat.

Teisinio reguliavimo objektas ir teiskra

1. inoti, kas yra teisinis reguliavimas ir kas gali bti teisinio reguliavimo objektu. Teisinis reguliavimas tai tokia socialinio reguliavimo ris, arba forma, kaip poveikis moni elgesiui daromas teiss normomis ir teiss principais. Teisinio reguliavimo objektas yra tas socialinis moni elgesys, kur reikia norminti teiss priemonmis.

2. inoti teisinio reguliavimo metodus. Imperatyvus - Jo esm: kas nurodyta teiss normose, t ir reikia daryti. Kas daugiau, tas u statymo rib ir draudiama. ia galioja principas: viskas, kas nra tiesiogiai leista statymo, draudiama. Visuomeniniai santykiai ia negali atsirasti ankiau negu juos leidianti teiss norma. Vyrauja vieojoje teisje. Dispozityvus - ia vyrauja principas: viskas, kas neudrausta pozityviosios teiss norm, leidiama. Visuomeniniai santykiai eina pirmiau teiss norm, nes galioja taisykl: viskas leidiama kas neudrausta.

3. inoti ir mokti paaikinti teiskros ir teiss akto svokas. Teiskra procesas, kurio metu sukuriami, pakeiiami arba pripastami netekusiais galios teiss norminiai aktai. Teiss aktas plaiaja prasme bet koks su teise (principais ir normomis) susijs aktas (veika). 2 straipsnis. Teiss aktas iame statyme - tai galiotos valstybs valdios institucijos arba referendumu priimamas teiss aktas, kuriame nustatomos, keiiamos arba naikinamos teiss normos.

4. inoti ir mokti paaikinti teiskros ris. Teiskros rys : Originalioji; Sankcionuojanioji ratifikavimas ; Deleguotoji.

5. inoti ir mokti paaikinti teiss akt ris. Teiss akt rys: Bendrj teiss norm aktas; Individuali teiss norm aktas; Interpretuot teiss norm aktas

6. inoti kas ir kokiais atvejais yra teiskros subjektai. Teiskros subjektai : Tauta; Kompetetingos valstybs ir savivaldybi institucijos; Asmenys ; Teismai (per precedent).

5

7. inoti argumentus u ir prie dl teism, kaip teiskros subjekt. Teismai atrasdami teis nekuria jos. O irasdami teis, j kuria.

8. inoti ir mokti paaikinti, kas yra teiskros iniciatyva ir kas statym leidybos iniciatyva.

9. inoti, kas yra alioji knyga ir baltoji knyga. aliojoje knygoje pristatomos naujovs tai tik pirmasis ingsnis, formuojant naujo statymo nuostatas ar strategines politikos kryptis, aptariamo objekto ateities vizijos formavimo etapas. Po konsultacij su visuomene aliojoje knygoje pristatytos idjos koreguojamos, kad labiau atitikt visuomenje vyraujani nuomon. Baltojojoje knygoje ketinimai dl reform bna pakoreguoti, atsivelgiant naujj vizij, kuri gim i aliosios knygos pasilym ir informacijos. Be to, numatomi naujajai vizijai gyvendinti reikalingi politiniai sprendimai Baltojoje knygoje jau apraomi konkreiau, detalizuojami planuojami sprendim bdai.

10. Remiantis LR Teiskros pagrind statymu inoti ir mokti apibdinti teiskros principus. Teiskros principai: Tikslingumo Proporcingumo Pagarbos asmens teisms ir laisvms Atvirumo ir skaidrumo Efektyvumo Aikumo Sistemikumo.

11. inoti pagrindinius juridins technikos reikalavimus. Juridins technikos reikalavimai: Iorinio tvarkymo taisykls; Teiss akto struktra; Teiss akto kalba Teiss akto turinys.

12. Remiantis LR Teiskros pagrind statymu inoti ir mokti paaikinti konsultavimosi su visuomene principus. Konsultavimosi su visuomene tikslas utikrinti teiskros atvirum, skaidrum, suinoti visuomens nuomon apie teisinio reguliavimo problemas ir j sprendimo bdus, sudaryti visuomenei galimyb daryti tak teiss akto projekto turiniui. Su visuomene turi bti konsultuojamasi laiku ir dl esmini klausim (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra btina (konsultavimosi proporcingumas).

13. inoti pagrindinius statym leidybos procedros Seime etapus. Teiskros stadijos: 1) teiskros iniciatyvos pareikimas; 2) teiss akto projekto rengimas; 3) teiss akto primimas; 4) teiss akto pasiraymas ir paskelbimas.

Teiss normos

1. inoti teiss norm bruous ir savybes 2. inoti ir mokti paikinti Kelseno teisins normos samprat 3. Remiantis Kelsenu mokti paaikinti kuo teisins normos skiriasi nuo kit socialini

norm. alia teisins normos visada yra kita norma, kuri nustato pareiga. 4. inoti teiss norm ris. pareigojanti; Draudiamoji; galiojamoji; Sankcijas nustatanti

(apsaugin); Specializuota norma reguliacini ir sankcionuojani norm ivestin, todl nesavarankika.

5. inoti ir mokti paaikinti kuo skiriasi normos ir norminiai teiginiai. Normos visada teisingos. Norminiai teiginiai gali bti ir teisingi, ir klaidingi.

6. inoti ir mokti paaikinti kas yra normos hipotez, dispozicija, sankcija. Hipotez struktrins teiss normos dalis, kuri nuroso faktines aplinkybes, kuriomis atsiradus, pradeda galioti visa teiss norma. Dispozicija elgesio taisykl kaip teisi ir pareig santykis. Sankcija

6

padariniai, atsirandantys teiss subjektui, nepaklususiam teiss normos reikalavimams, idstytiems dispozicijoje.

7. inoti hipotezi, dispozicij, sankcij ris. Hipotezs rys: apibrtos ir numanomos; nukreipiamosios ir blanketins; paprastosios, sudtins ir alternatyviosios. Dispozicij rys: parastosios, apraomosios, blanketins ir nukreipiamosios. Sankcij rys: baudiamosios; administracins; turtins ir drausmins.

8. inoti argumentus u ir prie kad teiss normos logine prasme visuomet yra trinars. 9. inoti argumentus, kodl sankcija nra atskira normos struktros dalis ir kodl

normos visuomet yra dvinars. Norma visuomet eina su sankcija, nes be sankcijos norma prarast prasm. Normos visuomet yra dvinars, nes bdamos vienanars, jos bt tiesiog teiginiai, neatlikt savo funkcijos.

1 paskaita. Teiss teorija Tomo Berkamano angin dalis.

2 pagrindiniai kurso altiniai: a) Loyd jurisprudence (anglosaksikas tekstas, teksto rinkiniai ir j komentarai, UK pagrindinis vadovlis) b)

Sokratinis metodas turint sokratin dialog k nagrinjate? Situacija kitaip case, orientuota kakoki bylos situacij, mituotas ginas. Js turite pristatyti pozicij lyg advokatas. Sokratinis dialogas tarp dstytojo ir ali. Reikia sokratiniui metodui paios bylos situacijos. Jeigu byla svarbi teiss teorijos kontekste, tuomet savotikai aiku, kad tai begalo sudtinga byla. Jei mes jus ruoiam nagrinti aukto lygio situacijas, tai js esate ruoiami bti aukto lygio teisininkais.

L.A.Hartas pasak vienas ymiausi X a. pozityvist, k jis pasaks iame kontekste galbt susietas su nd (positivism and separational of law morals). Ten jis yra labai ger dalyk pasaks.

Vadinamoji penumbra- t.y. sunkios bylos, sudaro teiss mokykl dal, reguliar racion, ir poto ikarto sako kit sakin: it is good to be occupied with penumbra, but it is not to good to be preoccupied with penumbra. Yra gerai bti usimus sunkiom bylom, bet kuomet mes jomis persismelkiame, tuomet nra labai gerai. Sakoma apie teises mokyklas, teiss fakultetus ms kontekste.

Pasak Berkmano interpretacijos: jei teiss mokyklos usiema vien sunkiom bylom, nes lengv juk nenagrinsi, nedomu, daro mekos paslaug, priseda prie teisminio aktyvizmo plitimo. Reikia rengia tuo paiu tokius teisininkus, kurie negali be sunki byl, jie privalo visame kame velgti sudtingum. Bet praktikoje taip nra. Tiesa ta, kad dauguma byl yra lengvos, o sudting yra vienet. Jei bt atvirkiai, tuomet AT- Aukiausij teism bt daug, o Apylinks teismas vienas. Amerikoje buvo padarytas statistinis tyrimas apeliacins instancijos teisme kiek yra sunk byl, tik 5% yra sunkios.

Kurse keliamas pirmas fundamentalus klausimas: kas yra teis? Suinosime kaip pasisako skirtingos teiss mokyklos. Galima teigti, kad nra vienos teiss sampratos, doktrinos. Yra atskiros teiss sampratos teiss mokyklos. Daugausia dmesio skirsime 2 srovm: prigimtin teis ir pozytivizmas. ia Loydo jurisprudencija bus svarbiausias altinis.

Kitas svarbus klausimas: kaip teis veikia?- Skaitysime A.Vaivilos Teiss teorija. Svarbu suprasti kaip teis veikia. Reikia savotikai pripainti, kad atsakome daugiau maiau apibrtai kaip teis veikia. Veikianioji iuolaikin teis veikia pagal tam tikras teiss teorijas, sampratas. Vienoje konferencijoje pie pozityvizm yra taip sakoma: vienas mokslininkas pasak, kad pozityvismas mir. O Berkmanas nesutinka, kad ir kiek pozityvismas yra sukritikuotas, jis nra mirs. Praktikai realizuojama doktrina tebra pagrindin. Mes turime Parlament, atskirtsias valdios akas, pats

7

supratimas, kad teisjai tik taiko teis. Prigimtins teiss doktrina yra taip pat reikminga praktine prasme.

Teiss teorijos nemgsta studentai, nes nemato praktins prasms. Dauguma k studijuosime teiss studijose yra teorija.

Kiek yra teiss ms gyvenime? Kokia teiss reikm ms gyvenime? Ko teisiniu mokymu siekiama? Ko mes siekiame bdami ia studijuodami teis? Praktinis tikslas. Kad taip atsitikt reikt specifinio poirio pasaul. mons nepastebi kiek daug teiss yra ms gyvenime ir kiek ji determinuoja ms gyvenim, lemia vienoki ar kitoki jo eig. Galbt mes darytume arba nedarytume kitaip, jei nebt teiss. Tarkime, k galime daryti parduotuvje ? pavogti, fizine prasme pasiskolinti. Gulti, kauti. Einame prie kasos ir atliekame supaprastint pirkimo pardavimo sutart, operacij. Galime daryti daug k, o kodl mes tai darome. Nes teis mus apriboja. Nes u visk yra teisin atsakomyb. Kaip atsiranda teisin atsakomyb, per kokias normas? Tarkim Konstitucija, kokia norma lemia kaip elgtis? nuosavybs nelieiamumas. Kokios dar normos? BK normos, kad veikt kodeksas ko reikia? Kad veikt policija policijos statymas ir t.t. Viskas sureguliuota teisikai ir pagal tai viskas veikia, cirkuliuoja. Savotikai gyvenimas yra perpildytas teisinio turinio. Geras teisininkas yra tas, kuris velgia pasaul ir jam lyg matricos veriasi visame kame velgia teis law is all around.

Kitas pavyzdys: daugiabutyje, kaip j iri architektas? K jis jame mato? brinius. K teisininkas mato daugiabutyje? daug teiss subjekt, nuosavybs teis, privatumo, pardavimo teis, hipotek, keitim (mons daug turi, o itikro nieko neturi, daugiau turi bankai, o ne mons). Galbt kakas nuomoja, nuomos santykiai (nuomos sutartys). Teisininkas mato potenciali teisini santyki, norminio reguliavimo srit, potencial. Pvz: krovinin maina vaiuoja, ant ono uraytas firmos pavadinimas. K mato main specialistas? vertint automobil, varikl, kubatr. Dizaineris? spalv, dizain ir t.t. Poetas? eilrat sukurt. K mato teisininkas ? sdi vairuotojas, darbo santykiai, kaip tai sureguliuota, atsitiktinio uvimo rizika, kam priklauso krovinys, mons pavadinimas moni teis ir t.t.

Teisininko realyb, susiliesime su problema. K realiai galime daryti parduotuvje? Kas yra UAB? juridinis asmuo. Kas yra realaus? sutartis, popieriaus lapas ir raids. Kas tas pats teisinis aktas kaip kakas realaus? Kas yra sutartys? Kur egzistuoja? tai dalykai kurie skleidiasi smonje, prote. Kas yra pilietis? esame visi pilieiai, k tai reikia? nuolat gyvenantys, mokantys kalb, pilietyb kakas teisikai sureguliuota, tai kas gyvena teiss normose, o teiss normos gyvena/kyla pasak A.Vaivilos i ms smons. Pasas paprasta knygut fizine prasme. Pinigai popierius, perkamoji galia kas j sukuria? kas lemia pinig vert? Valstyb garantuoja j vert. K tai rodo? kad teisininko realyb gali bti su kabutmis. Kur yra teis nuosavyb iam pasaulyje ? - problema keliama. iame kurse bandysime paiekoti vis teisi.

Kas yra teis? yra didel atsakym vairov. Iki iol nra aikiai atsakyta kas yra teis. Niekas neino aikiai kas tai yra.

Galimi atsakymai pagal teises mokyklas:

Prigimtins teiss doktrina viskas i gamtos. Gamta gyvybs altinis.

Pozityvistin teiss doktrina kas yra teiss altinis pozityvistui? Tradicijos pozityvistui nepatinka. Kas yra valstyb? tai Tauta, kuriai priklauso suverenitetas. Tas altinis dar kitaip vadinamas suverenas.

Realizmas k teisjai realiai daro, kaip teisjauja, i to kyla teis. Kad inoti reikia stebti teismo proces.

Tautos dvasios galima iekoti molekulse. Turi neger vertinim, nes ji prisidjo prie nacizmo.

Marksizmas kas yra teis marksistui? viepataujanios klass valia ireikta politika. Kapitalistai ir burujai.

8

Feminizmas Ta teis su moterim kak daro. Moter subordinacijos iraika. Ir inaudojimo faz tie inaudotojai vyrai.

Galima atsakyti ituos klausimus teis atribojant nuo kako kuo teis nra. Teis yra tai, kas yra skirtina nuo kako. Galime iskleisti svarbiausias problemines perskyras. Nuo ko teis gali bti skiriama? Teis nra kas? teiss skyrimas nuo morals. V.Malinauskas aikins tai. Nuo ko dar teis reikia atskirti? teis nuo politikos. Pozityvistam buvo svarbu atskirti teis, kaip tai kas yra, tiesiog yra ia ir dabar fizine prasme. Nuo to kokia teis turt bti is ir ought perskyra. Kaip tai kas yra ir teis kokia turt bti. Pozityvistai sakyt plaiaja prasme jog ta tikroji teis yra ta kuri yra. Ir toki teis turt nagrinti teiss mokslas. O teis kokia turt bti jau ne teiss mokslo objektas.

Paskutinis bendras klausimas i bendrj: teiss teorijos ir filosofijos perskyra? A.Vaivila savo teorijoje atskiria. Teigia kad teiss teorij ir teiss filosofij reikia grietai atskirti. Kodl atskirti? A.Vaivila sako, kad teiss toerijos skirtumas nuo klasikins teiss filosofijos yra tas, kad teiss teorija tiria kokia teis yra, o teiss filosofija kokia teis turt bti. A.Vaivila prietaringas pats sau. Teiss teorijoje siekiama painti, kaip teis turt bti pltojama. Kuo is klausimas skiriasi nuo klausimo kokia teis turt bti? Kita vertus klausimas kas yra kas? Filosofin klausimo forma. Apie k filosofija klausia kas yra kas? apie bt. Kokia ta filosofijos doktrina? ontologija. Politin filosofija klausia kas yra plotika? Socialin filosofija kas yra visuomen?

Is ir ought perskyra su kuria turime paviriumi susilieti.

Fletcher skaitinys moksliniai arba mogikieji dsniai/statymai. Pradkime nuo odyno skirtum. Ang. Mokslinis dsnis scientific law law Vok. gezets ir teis ir dsnis, Rus. Zakon, Lt. Dsnis statymas. Yra du skirtingi odiai. Kad kalbuose sutampa, tai susij dalykai. Fletcher sako, kad tai skirtingi dalykai. Kuo skiriasi mogikieji statymai law ir mogikieji dsniai.

mogikieji dsniai dsniai neivengiami. (Pvz: gravitacijos dsnis knygos kritimas). Negalime dsni pakeisti, jie nuo ms nepriklausomi. Tai lemia gamta. Mes nesukuriame dsnio, o atrandame. Reikia stebti gamt.

mogikieji statymai mogikj statym silpnumas j galima ivengti. Pvz: ket paeid, bet policija nepastebjo, taip ivengiamas statymas.

Priklauso nuo to kas lemia vieno ar kito dsnio btinum. Mokslini dsni btinum lemia GAMTA. mogikj dsni btinum lemia MONS.

Kitas silpnumas pagal Fletcher k mes darome kai pradeda dsniai skirtis nuo fakt? keiiame dsn. Formuluojame kit dsn naujiem faktam. K tai rodo? fakt nepakeisi, reikia daryti su dsniu k nors. Kitokioje realybje, kitokie dsniai. Kas vyksta jei pradeda skirtis mogikieji dsniai nuo mogikj statym? pvz: pervaiavot pro raudon vies? keiiami mogikieji faktai, mogus skatinamas disciplinuoti. Pagal Fletcher tai lemia silpnum. Kas skatina vieno ar kito dsnio buvim lemia faktai. O ia suriti su mogikaisiais faktais, tai lemia j silpnum. Kadangi teisiniai statymai yra tokie silpni, o moksliniai tokie stiprs sakoma, jog teis bando lygiuotis moksl. Kodl mog bandoma disciplinuoti, kad bt toks pat neivengiamas kaip mokslas. Toks santykis vyksta tarp teiss ir gamtos mokslo. Sakoma, kad gamtos mokslai eigoje jie isikovoja sau didel presti, kokyb, todl bandoma tai lygiuotis ir socialiniuose humanitariniuose moksluose. Tos sritys buvo pavadintos mokslais. Kiek yra stereotipika taip visk suprasti? kad ia yra kakokia neivengiama objektyvi duotyb, faktai, jie lemia dsnius ir tie dsniai yra sukabinti su tais faktais. Dsnius diktuoja faktai, gamta, objektyvi duotyb. Jei mes taip suprantame.

Jei dsnius diktuoja faktai kokia mokslo samprata? - empirizmas arba kitaip induktyvizmas kaip mokslininkas elgiasi? 1) jis stebi faktus 2) suformuluoja dsn. Ar taip vyksta? Fletcher mini k Kantas padar? kaip mokslininkas elgiasi? Kaip iri gamt? savotikai usidjs akinius, akinius, kurie gamtoj visk sustato prieasties ir padarinio grandin ir visa tai veria dsnius. Bet to realiai gamtoje nra. Ar galime tok dsn panaudoti? jei temperatra pakils iki tokios temperatros, tuomet sniegas visada itirps. Kokiu pagrindu tok dsn formuluojam? i stebjim.

9

K pastebjo Humeas, ia is ir ought problema pvz: saul pateka kiekvien dien, ivada, kad ji visada pateks.

I stebjim negalime formuluot dsni. Kokia ia sritis? is tai kas yra, ought tai kas privalo bti. Saul privalo patekti. Pagal Hume i to kas is mes negalime gauti ought dsnio. Kokia to reikm teiss atvilgiu? k tai sako, i ko mes teiss negalime igauti? i to paio is. Kas tas is mogaus elgesio pasikartojim, i paproio. Nes paprotys yra tai kas natralu. Iki Humeo teis i is ir ought kur laik buvo gaunama vairiom prasmm. Humeas atveria bedugn tarp is ir ought. Ivis negalime gauti ought. O tuo paiu i is negalime gauti ought. Natralios teiss nra, nemanoma.

K tada daryti? Koks bt Poterio atsakymas kaip reikia moksl aikinti? Humeas sako, kad mokslininkas taip nesielgia. Pasak Poterio mokslininkas elgiasi dedukcija. Pirm formuluoja dsn, poto j tikrina fakto atvilgiu. Ar teisje tai gelbja? Teis i is nekyla, i fakt. Kur ji atsiranda? pirmiausia formuluojam norm, kuo remiames. Problema kaip kyla idja, kur kyla? smonje. Logocentrizmo problema. Poterio atsakym kaip kyla idja reikia suspenduoti. Mokslininkas pirmiausia formuluoja dsn, poto tikrina fakto atvilgiu. Ger dsn, nuo blogo skiria (ger ought nuo blogo ought skiria) lemia antras ingsnis atsparumas falsifikacijai. Atsiranda ought paneigiantis faktas, jei neatsiranda tuomet ought yra geras. Kita vertus turi ir patvirtinti t dsn. Pasak Poterio mum reikia pripainti, kad bet kuris dsnis yra falsikabilus. Logine prasme. Nra absoliui teorij, dsni, visi kakada gali bti paneigiami. Tai reikia, kad teiss normos yra falsikabilios hipotezs. irint ms parlamento seimo priimamus statymus, juos kaitalioja kair ir dein, danai keiiami. Rodo, kad panau k Poteris sako. Kodl tai ilieka fundamentalia teiss problema ita perskyra tarp is ir ought, ta bedugn kuri Humeas, kad i is negalime gauti ought kodl tai fundamentali teiss problema? Teis nori, kad elgutusi mons pagal normas, bet kodl turime elgtis, jei tos normos yra tiesiog fundamentalios hipotezs, bet kada gali bti pakeiiamos. Ar yra fundamentali norm, kuri negalima pakeisti? paliekamas klausimas dst. V.Malinauskui.

Kas atsitikt jei nepaklustume vienam arba kitam dsniui arba statymui? Nepaklusus moksliniui dsniui patirtume neskm. Nepaklusus mogikajam dsniui nebtinai patirtum neskm.

2 paskaitos dalis V.Malinauskas:

California federalinis teismas priteis apple i Samsung > 1 mlrd. Doleri Apple vs. Samsung. Paskutin naujiena pasak reuters - Japonijos teismas atmet apple skund dl patent, kad apple pretenzijos nepaeistos. Apple taip pat pralaimjo prie Samsung Korjos teisme. Kodl skirtingi sprendimai? Arba nukopijavo arba ne? Arba paeid patentus arba ne? Kodl? - nes teismai vadovaujasi skirtingomis teorijomis.

Mintis buvo ta. Kuomet dar S.Jobs buvo gyvas ir pamat kuomet Samsung ileido telefonus su android jis supyko ir jam atrod, kad Samsung juos kopijuoja, j idjas. Samsung nemaai komponent gamina Apple kompanijai, verslo partneriai. Samsung advokatai rmsi, tuo jog Apple naudojo kai kuriuos Samsung iradimus. Man, kad jei ginas vyks, bus padaryta uskaita. Argumentas: taip, mes nukopijavome kai kurias Apple idjas, bet Apple naudoja tam tikrus ms iradimus. Kodl Californijos teisme tai nesuveik?- todl, kad tai buvo 2 ri patentai. A) unikals patentai B) esminiai standartai, pvz: kaip wifi/Airport turi veikti, kad t standart naudoti tu turi panaudoti kakieno standart. Vieni sako kad esminiai standartai yra tokios pat verts kaip unikals patentai. Kiti sako, kad neturi bti taikomi tokie pat reikalavimai. Taip pat ir apple priversta naudoti esminius standartus. Buvo dvi teorijos: viskas priklaus nuo to, kurie pasirinks teisingesn teorij. Apple advokatai rmsi, kad tai nelygiaveriai patentai. Samsung advokatai rmsi teorija, jog tai lygiaveriai patentai ir pralaimjo. Taiau jie laimjo Piet Korjoje ir Japonijoje. iuo pavyzdiu norjo parodyti, kad norint ilikti geru teisininku teiss teorijos negali ivengti.

Vienas i svarbiausi klausim advokatui?- ar laimsim byl. Joki prognozi. Nes negalima nuspti kokia teorija teismas remsis. Negali nuspti tos teorijos.

10

Konstitucinis teismas sunkiai nuspjamas (priimami sprendimai sunkiai logikai ivedami pagal konstitucijos normas, nes skaitant konstitucij, kad matai jog gali bti ir vienaip, ir antraip, ir treiaip), kita vertus lengvai nuspjamas (kokia teorija tuo metu madinga Konstitucinio teismo sudtyje, sekdamas KT jurisprudencij inosi teismo sekam teorij).

iandien: Dvi vadins temos: kas yra/nra teis? Kaip siejasi su tais dalykais kas teis nra.

Kodl turi rupti teiss ir morals santykis studijuojant teis? teorine prasme painimas yra gerai. Vienas i detalizavimo mum turt rupti ar teis ir moral persmelkia viena kit, yra integrali viena skito dalis, ar egzistuoja lygiagreiai (turim teises normas teisinink pasaulis ir morals normos gyvena visuomen, visuomens pasaulis). Nuo atsakymo it klausim priklauso kitas klausimas ar morals normos taip pat gali bti teiss altinis, kuriuo galima remtis teismai priimdami sprendimus.

O kodl tas svarbu praktikoje? jei morals normos taip pat yra teiss altinis ar bent vidinis kriterijus pagal kur gali vertinti teiss normas, bdamas advokatu gali tuo remtis.

Soviet Sjungai po Bolevikins spalio revoliucijos buvo seni teismai panaikinti, teisjai represuoti, i esms teismai po revoliucijos buvo paskirti rimo atstovui ir turjo gyvendinti bolevik partijos veiksmus.

Gyvybs ir mirties klausimas Nacistins vokietijos teismai teisjai liko tokie patys, nepasikeit teisin sistema. Teismai turjo remtis naci teiss normomis, statymais. Kodl turjo taikyti statym, kuris akivaizdiai neteisingas?

Kedio byla: ar turi vykdyti teismo sprendim, kuri teistumas yra abejotinas?

V.Mikelnas: Civilinio kodekso tvas. Pasak Mikelno jei teis nra grindiama morals, sunku tiktis jog teiss bus laikomasi ir ji bus gerbiama. Teis neturinti moralinio pagrindo yra visuomens svetimknis. Galtume suprasti, negali grietai atskirti, kad visi dalykai bt kartu.

K.Jovaias: kodl reikia grietai skirti teis nuo morals? kelia klausim kam teiktinas prioritetas: aukiausius moralinius standartus atitinkaniai minios tiesai ar tegul ir netobulam, taiau tam teisingumui, kuris vykdomas laikantis teisins tvarkos nustatyt taisykli ir procedr. Poiris i aukto.

1. Kas yra moral? 2. I kur atsiranda moral? 3. Kodl visuomenei reikia apskritai reikalingos moralins, socialins, teisins normos?

Nepaisant ms skirting dalyk gyvenime yra dalyk, kurie dalykai yra bendri visiem.

Kodl kai kur yra normalu, o kai kur tai nra normalu? nes mes skirtingai traktuojam tam tikras prieastis pateisinamas prieastis tam tikrais atvejais nesilaikyti t morals norm. Yra tam tikros morals normos, kuri visi laikosi. Skirtingi mons mano, kad jiem galioja skirtingos moralins nuostatos.

O kodl yra taip, kad skirtingi mons, skirtingos tautos laikosi vienod morals norm? Vienur daug iimi, kitur nedaug. Iimtys skirtingos, o taisykl visiem bendra negalima udyti nekalto mogaus.

Moralins normos reikalingos, kad iliktume kaip bendruomen. Naudingiau gyventi monik gyvenim reikia laikytis bendr moralini norm.

H.L.A. Hart skaitiniai:

Kas yra konvencionalioji moral ir kuo skiriasi nuo paprastosios morals?- normos, kurios nustato elgesio normas daugeliui moni. Egzistuoja ms gyvenime vairios morals normos ir mes gyvenime elgiames pagal vairias morals normas, kai kurios priimtos visuotinai, o kai kurios labiau atskir moni. Visuotinai priimta morals norma nevok i draugo. Konvencionali vsk sekmadien.

11

Dvi normos: ikivedybiniai lytiniai santykiai yra amoralu (nekonvencionali) ir gerokai vyresnio pilnameio su nepilnamete lytiniai santykiai amoralu (konvencionali). Visuomenei gali egzistuoti vairios morals normos. Taiau kai kurios morals normos tampa akceptuojamos visuotinai priimt standart.

Kodl svarbu skirti kalbant apie teiss ir morals santyk konvencionali ir nekonvencionali moral? - Kai kurios teiss normos reikalauja atsivelgti konvencional moral. Tai neatsako klausim ar moral yra integrali teiss dalis, bet bent jau yra faktas, kad kai kurie teisjai kai kuriuose bylose kai kuriais atvejais turi paisyti konvencionalios morals. Pvz: mogaus teisi apsaugos konvencijos 11 str. kalba apie teis susirinkim teis, to 11 straipsnio 2 d. kalba apie tai, kad ta teis negali bti apribojama iskyrus tam tikrus apribojimus ir vienas i kriterij, kad tas atribojimas yra reikalingas apsaugoti moni sveikat ir moral.

Jei kada teks atstovauti ETT pvz: gjai nori Lietuvoje organizuoti parad, neleidia surengti, kreiptsi ETT. Jei btumte advokatas js galtumte aikinti, kad tai buvo pagrstai apribota, nes tokie susirinkimai kenkia kauniei konvencionaliai moralei, skatina palaidum, savo aistr nevarym. Jei btumt gj organizacijos advokatas: aikintumt, kad tai nieko neturi bendro su konvencionalija morale, tokios lietuvoje nra.

Kaip manot ar LT Konstitucija kalba apie konvencionali moral? Ar odis moral naudojamas LT Konstitucijoje? - kalbant apie moralin al. Konstitucija konvencionalij moral vadina dorove laisv reikti sitikinimus, gauti, skleisti informacij negali bti ribojama iskyrus tais atvejais kai reikia apsaugoti dorov, dorov tas pats kaip konvencionalioji moral.

H.L.A. Hart skaitinys kalba apie teiss ir morals norm ypatumus:

Hartas mato, kad teiss ir morals normos tarpusavyje yra labai panaios. Kokie pasak Hart panaumai? minima, kad teiss ir morals panaumus velgti paprasiau negu skirtumus.

Panaumai: teiss ir morals normos mus pareigoja nepriklausomai nuo sutikimo, neklausia nei teis nei moral ar tau patinka vogti ar ne negalima ir viskas. Jas palaiko didelis socialinis spaudimas, tiek visuomen, tiek teissauga. Paprastai u tai, kad laikaisi teiss ir morals norm niekas tavs negiria, bet jei jas sulauai tuomet smerkia. Paprastai jos reguliuoja elges pasikartojaniuose ir galiniose pasikartoti situacijose. Bendri sutampantys teisingumo, padorumo, siningumo reikalavimai. Teisje ir moralje nemaai bendrum sutampa: nevok, neudyk.

Skirtumai: kuo skiriasi teis ir moral?- teis kas yra parayta, o moral egzistuoja neraytiniu pavidalu. Nerayta teiss norma teisinis paprotys tarptautinje prekyboje vienos konvencija dl tarptautinio pirkimo-pardavimo, galite rodyti savo ties.

vardino iorinius skirtumus: morals normos visada susijusios su tuo kas yra svarbu, pvz: turtas, draugyst. Nusiengimui tyinis pobdis paprastai moralei yra svarbu tavo vidinis motyvas teisini norm visata. Panau tarp vidinio ir iorinio k sako Kantas. Moralinio spaudimo forma nedaryk taip, nesaininga, negrasina sankcijom.

H.L.A.Hart alikas tiek morals, tiek teiss teorijos poiriu. Uima aikiai pozityvistin pozicij. Jis sako, mes galim teorikai prasmingai kalbti remdamiesi faktais. Ir toksai bdas kurti teorij yra laikomas apraomuoju descriptive.

Visas teorijas galima klasifikuoti descriptive ir normative. Pvz: mokslininkas tyrinja kas yra draugyst kaip draugyst veikia visuomen: descriptive draugas i draugo nevogia.

Pvz: normative kaip mogus turt elgtis, kad bt galima laikyti draugu? tyrindami Lietuv, Kaun, pamatysite, kad maai elgesi draugikai.

Hartas nordamas atskirti teis ir moral naudojasi apraomuoju descriptive metodu.

Magistro tezse galima remtis arba descriptive arba normative metodu. Aprayti kaip yra, arba rayti kaip turt bti ir lyginti su kaip yra.

12

Hartas yra siningas. Siekia ivengti gin tarp skirting morals teorij. Sako, kad yra ir kiti kriterijai. Tas bandymas irti moral formaliai nepasako, koks turt bti morals turinys. O tam, kad galtum suprasti kas yra morals turinys, turi atsakyti klausimus.

Kalbant apie moral svarbu pasak Harto morals ryys su moni svarbiausiais pamatiniais poreikiais ir interesais. Tai reikia, kad kaip sakom jog morals normom bdingi tokie ir tokie dalykai ar tai morals norma ar ne. Apraomoji teorija descriptive yra ribota atsakyti tam tikrus klausimus. Pvz: kodl kai kurios morals normos turi munitet pakeitimui? apraomoji negali atsakyti. Normin teorija gali atsakyti, jog esm morals normos gint pamatinius interesus.

Apraomasis metodas mokslinio tyrimo metodas, kuris siekia rinkti mokslinius duomenis apraydamas arba paaikindamas tyrimo objekto savybes. Socialiniuose moksluose naudojant metod pagrindinis keliamas klausimas - koks tyrimo objektas yra arba koks buvo praeityje. Pvz. iuo metodu tyrinjant toki visuomens struktr, kaip eima siekiama aprayti jai bdingus bruous bei paaikinti, kodl eimos struktrai bdingi vienokie ar kitokie bruoai. Taiau taikant metod nra bandoma isiaikinti, kokia turt bti eima idealiu atveju.

Normatyvinis metodas mokslinio tyrimo metodas, kuris siekia isiaikinti koks turt bti mokslinio tyrimo objektas arba kokius kriterijus jis turi atitikti. Taikant metod socialiniuose moksluose yra svarbu isiaikinti ne tik paio objekto savybes, bet ir su tyrimo objektu susijusi subjekt vertybes, vidines nuostatas. Pvz. taikant metod tyrinjant teiss normas reglamentuojanias mogaus teisi apsaug, pagrindinis keliamas klausimas bt ne kokios yra normos, bet kokios jos idealiu atveju turt bti.

Physis (Graikikai: ) gamta, prigimtis, vidinis principas kuris skatina vystytis tam tikra linkme (pvz. augalo prigimtis skatina skl pavirsti augalu).

Teiss normos gali reguliuoti smulkmenas, pvz: higienos normos ir t.t. Imunitetas valingui pakeitimui teiss normas gali sukurti pai moni valia, pvz: Seimas rudens sesijoje priims nauj teiss norm. Morals normos nra lengvai pakeiiamos.

Priskiriama Kantui moral yra tai, kas reguliuoja ms vidines nuostatas. O teis, kas reguliuoja iorin elges. Buvo sakoma, kad teiss normos yra remiamos sankcijomis.

Pasak A.Vaivilos jei teiss norma nra susieta su jokia teiss norma, tai ji negali vadintis teiss norma.

Kaip teis funkcionuoja politikos atvilgiu? pirmiausia teis yra politikos tikslas. Normali valdia stengiasi priimti normalius statymus. Teiss viepatavimas arba statym valdia kaip politikos tikslas. Teis gali bti kaip politikos priemon. Politin partija laimjusi rinkimus priiminja vienokias ar kitokias statym pataisas. Teis gali bti kliutis politikai. seimas priima statym, o KT pasako, kad tas statymas nekonstitucinis. Ikelia teisinius barjerus, kurie trukdo politikam elgtis taip kaip nori. Teiss ir politikos poveikis yra abipusis ir teis bei politika kontroliuoja vienas kit.

Pasak Monteskje Teiss ir politika. Apie valdi atskyrimo princip. Monteskj idja buvo tokia: kad valstybje bt utikrinama laisv ir saugumas turi bti. Jis pasil idja, kad bt atskirta teismin, statym leidiamoji, vykdomoji valdios.

Koks santykis tarp teiss ir politikos?- ar teis ir politika yra atskiri dalykai? Atskiri, bet...; grieto atskyrimo padaryti negalime.

Ar Valdi atskyrimas yra realus ir manomas teismins, statym leidiamosios, vykdomosios valdi?- Ar gali teismai taikyti statymus, bet nepriiminti nauj teiss norm? Ar vis dl to teismas i dalies ir statym leidiamoji valdia?

Ar Lietuvos Konstitucinis teismas gali paeisti Konstitucij?-

13

2 paskaita: V.Malinauskas Citata: Visa kas ms nenuudo, mus sustiprina.

Tomas Akvinietis suma teologika, dalis kalbama apie teis.

Pasak Monteskje - Ar Valdi atskyrimas yra realus ir manomas teismins, statym leidiamosios, vykdomosios valdi? Valdi atskyrimo principas: turi bti atskirtos statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios. Teisins valstybs standartas. Prie 300 m. tai nebuvo savaime suprantama.

Pasak Monteskje vykdomoji valdia gali ir neklausyti statym leidiamosios valdios tam tikrais atvejais. Reikia suprasti, jog Monteskje laikais nebuvo nei vienos Konstitucins valstybs. iais laikais Konstitucija tas instrumentas, kuris nustato, valdios ribas, kad neatsitikt jog statym leidjai prads vaikyti vykdomj valdi ir negals normaliai dirbti. Ar manoma tobulai gyvendinti atskyrim tobuliausioje teisinje valstybje? precedent galima interpretuoti kai naujas statymas. AT iaikinimas tampa norma. Net pats protingiausias statymo leidjas negali numatyti vis galim situacij praktikoje, nra manoma parayti statymo taip, kad visi vienodai suprast. Teiss ginai ne dl fakto, o dl teiss - kasdieninis dalykas.

19 a. Vokietijoje buvo projektas parayti statymus, kad visi juos suprast - patyr fiasko, nes atskiri mons teis supranta skirtingai.

Ar Lietuvos Konstitucinis teismas gali paeisti Konstitucij? - seimo narys ivyko atostogauti, t.y. priesaikos paeidimas, KT pasak kad paeidimas, bet visas seimas gali turti kit nuomon. Kas gali udti KT ribas, jei tai yra aukiausia ir neskundiama valdia. Kai virija savo struktrin kompetencij. Gali paeisti priimant nutarimus, kurie prietarauja statymo virenybs principui. KT statymas yra Konstitucija. Priimdamas motyvus dl nekonstitucini motyv. Priimt nutarim nepaisydamas konstitucijos saugom teisi.

Prigimtin teis - seniausia teiss samprata. Vadovaujasi ought kokia teis turt bti. Tie principai vadovaujasi tuo k mes vadiname prigimtimi. LT - kalbama apie prigimtin teis - Konstitucijos 18 str. CK - 4 knyga kalba apie daikt prigimt.

LR KT nutarimas 1998 m. gruodio 9 d. - dl mirties bausms, nes kiekvieno individo prigimtin teis gyvyb.

Graikai igrynino prigimtins teiss samprat.

Teologin teiss samprata - statymai kuriuos dav dievai. iuo metu galiojanti - ariato statymai.

Sofistai - iminiai, kas yra prigimtis ir kaip reikia elgtis statymo atvilgiu. Sokratui - rpjo koks turt bti geriausias mogaus gyvenimas ( vadovaujantis savo protu, protingai, inoti tiksl, ar tas tikslas padeda, jei dl maesns vertybs prarandu didesn - tas tikslas nra protingumo kriterijus).

Aristotelio idjos tapo pagrindu Akvinieiui.

Phesis - ne tai kuo esam, o kas turtume bti.

Veiksmus galime suprasti per j tiksl. Aristoteliui laim - kuomet mogus panaudoja geriausius savo gebjimus, tam kad galtum pasiekti t gri, dl kuri bsi laimingas.

Romos valstybje vienu metu galjo bti skirtingos teiss. Jei esi romos pilietis - vadovaujiesi ius civilie, jei svetimalis - ius igrinorum svetimali teise.

Ius gentium - taut teis, kuomet tautos tarpusavyje bendraudavo, ypa sudarant kontraktus.

3 paskaita:

Akvinieio teiss sampratos bruoai

14

Tomas Akvinietis (1224-1274). Karaliaus Mindaugo amininkas. Gim italijoje, studijavo monte casino vienuolyne. Buvo ventasis. Student patronas.

Protas ir teis

Intellectus Lot. Prudentia praktinis protas, kaip tam tikra doryb. Teiss ir proto ryys

Kuo skiriasi teorinis protas nuo praktinio proto? mes visada mstydami naudojame teorin ir praktin prot.

Spekuliatyvus protas msto daugiau loginm kategorijom (matematinis protas), filosofinis protas kodl gamta tokia, o ne kitokia, taip, o ne kitaip. Praktinis protas svarsto ne tiek kiek yra, o kaip elgtis konkreioje situacijoje. Reikia mokti paaikinti koks ryys sieja praktin prot su teise. Reikia 90 kls. 1 dalyje teiss prigimtis. Teis yra elgesio saikas ir taisykl. Teis mum pasako kaip mes turime elgtis arba kaip nesielgti. Tai kas nulemia k darome, ko ne, ms matas ir taisykl yra praktinis protas. Gali bti tik tuo atveju, jei atitinka praktiniui protui.

Pasak Akvinieio teis galima apibrti kaip tam tikras taisykles. Teis zakon, gezets, law.

Bendrasis gris ten kur tu esi visumos dalis.

Galt pasitarnauti gils metafora. Gils auolyne, kurios turi praktin prot ir filosofin prot. kok bendr gili gr atsivelgt Auolynas? Labai sunku nustatyti taisykles, kurios bt neutralios visiems.

Pasitikiu tik ta statistika, kuri pats suklastojau erilis.

Kolis: kas yra gris teisje?- bendrasis gris yra teiss objektas. Teis reguliuoja bendr gr.

Kas sieja bendr gr ir ties? Kas sieja bendrj gr ir valdi. Kas bendro tarp valdio teistumo/neteistumo ir bendrojo grio? Teista valdia yra ta, kuri rpinasi bendruoju griu. Pasak Akvinieio: Kas gali leisti statymus? statymus gali leisti tie, kurie dl vairiausi prieasi atsakingi u bendrj gr. Tomas Akvinietis sako, k reikia daryti, jeigu valdia nustoja vadovautis bendruoju griu?- reikia j nuversti sukilimas.

Teiss apibrimas:

Pagal Tom Akviniet kas yra teis?- Teis yra ne kas kita kaip racionalus dalyk sutvarkymas bendro grio, paskelbtas nustatytas to, kuriam yra atsakomyb rpintis visuomene.

Teiss normos struktra: hipotez, dispozicija, sankcija. Tomas Akvinietis nekalba, kad sankcija nra btina.

Jei btume lik rojuje, ar bt reikalinga valdia ir statymas?- pasak Akvinieio buvo reikalingi.

Teiss tipai:

Lex aeterna Tai strateginis Dievo planas, pagal kur Dievas kr pasaul ir t.t. O kuo skiriasi mogaus dalyvavimas Lex aeterna?- nes mogus vadovaujasi ir praktiniu protu. Protas, viesa, leidia mogui irgi matyti gr kaip ir Dievui. Tam, kad mogus skirt gr ir blog, neturi bti tikintis.

Lex divina Dievikasis statymas. 10 Dievo sakym. Jei Dievas dav prot, kam reikaligas Lex divina?-nes praktinis protas sujaukiamas aistr ir t.t. Kuri padt gyventi. Pagalba siekti grio. Kai aistra kunkuliuoja kne, lex divina padeda susivaldyti.

Lex naturalis Dauguma atitinka 10 dievo sakym. Lex humana moni sukurti statymai. Civiliniai statymai.

Akvinietis rado bd kaip integruoti krikionikj mstym ir ....

15

Prigimtins teiss norm korespondencija naturaliems polinkiams

mogaus gyvenimo isaugojimas Palikuoni gimdymas/auginimas Polinkis painti ties apie Diev ir gyventi visuomenje

Natrals ir nenatrals polinkiai Pagal Akviniet tai nebt natralus polinkis. Polinkiai naturals tuomet, kuomet mogus pasirinkt t pat ir sveiku protu.

Anot MalinauskoVisuose profesijose yra pavojing kamp.

Prigimtins teiss normos (praecepta)

Pirmasis praktinio proto principas:

gris turi bti daromas ir siekiamas, blogis vengiamas. Blogis dl kito blogio (sak numut ugrobt lktuv su monmis). Neturiu pinig mokslam, apipliu bank, kad galiau studijuoti teis.

Aukso taisykl nedaryk kitam to, ko pats nenortum, kad tau daryt. Pirmasis morals principas Tomo Akvinieio vardintas, paimta i evangelijos. Mylk savo

artim kaip save pat. Morals principai veikia:

Prigimtins teiss universalumas

Teorinio (spekuliatyvaus) ir praktinio proto ypatumai atsivelgiant j objekt. Teorinio proto objektas aksiomos ir t.t. Praktinio proto objektas - contingent matter dalykai, kurie priklauso nuo aplinkybi.

Prigimtins teiss universalumas

Principai, kuriems galioja tas pats tiesos standartas ir juos ino visi. Ivados, kurioms galioja vienas tiesos standartas, taiau j ino ne visi. Ivados, kurioms nra visiems bendros tiesos ir teisumo standarto, ir kurios nra visiems

inomos.

mogik statym reikalingumas

Prievarta (sankcijos) ir teis. Kolis. Kai kurie mons i prigimties link blog, kiti gr. Tam, kad bt isaugotas bendrasis visuomens gris, reikalingos sankcijos. Gerinami mons pranta bti geresniais.

mogikj statym priklausomyb nuo prigimtins teiss

Pastatas teisins sistemos metafora. Bet kad pastatas funkcionuot kaip pastatas, jis turi vadovautis kaip pastatas.

mogikj statym priklausomyb nuo prigimtins teiss

Specificatio - Determinatio tokie dalykai, kuriuos galima skirtingai nusprsti, bet vistiek bus teisingai,

kaip pastatai funkcionuos. T gali padaryti valdia, kuri rpinasi bendruoju griu.

Prigimtinio statymo nekintamumas:

Keitimasis dl to, kad kakas pridedama

16

Keitimasis dl to, kad kakas atimama

Pasak Akvinieio gali keistis k nors pridedant ar atimant?- prigimtin teis gali keistis tik pridedant. Naudojant namo metafor. (durys, langai, laiptin). Kad tinkamai bt naudoti, taikomi kiti reikalavimai iais laikais.

Jacobson v. Com. Of Massachussetts, 197 U.S. 11 (1905)

Galioji ir dabar kaip teisinis precedentas Section one of the Fourtheenth amendment to the Unated states Constitution privides: [N] or shall any State deprive any person of life, liberty, or property, without due process of

law.

Amerikos aukiausias teismas pasisak, kad yra vairiausi apribojimai dl bendrj gri.

4 paskaita: Thomas Hobbes

Pasikartojimas praeitos paskaitos. mogikj statym reikalingumas:

Kai kurie bus girdj, kai kurie ne. Ar reikalingi ir kodl reikalingi rpjo tiek akvinieiui, tie Hobbes.

Tomo akvinieio teiss sampratai yra keli aspektai: prigimtinis statymas, visam pasaulyje dl to galime susikalbti, nes mons sutinka, kad kai kurie dalykai turi bti statymuose. Nesvarbu kokios kultros, bet yra dalykai kurie sutariami bendrai. irint i prigimtins teiss sampratos, pagal Akviniet, ar mogikieji statymai reikalingi kaip tokie? Tam kad galtume judti saugiai gatvje, reikalingos ket. Taiau prigimtin teis sako, kad apskritai galtume judti, keliauti, mogikieji statymai vistiek reikalingi. UK kairiaja, LT deiniaja puse eismas visi sutaria apskritai kad toks statymas reikalingas. Ar reikalingos sankcijos , prievarta?

Keli poiriai apie tai kodl pagal toma akviniet reikalingos sankcijos. Koks akvinieio poiris dl sankcij? Kad mons nra dorovingi, reikia jiem sankcij. Jei js btumete dorovingi studentai, nereikt ymti lankomumo. ia prasme tobulam pasaulyje turtume pasirinkti kas yra geriausia, bet mes negyvename tokiame. mogus links daryti ne kas gera, o kas bloga. Reikalingi mogiki statymai, mogikos taisykls. Nereikia monm sugriauti tai, k vadina bendruoju griu. Akvinietis atkreip, kad sankcij tikslas ne vien nubausti, o pratinti mons prie tam tikros tvarkos. Pvz: singapras neiklinti, didiuls baudos. Prie kelis metus du drebjimai los angele (iduo parduotuvs vog prekes), japonijoje niekas nevog. Kokie tai skirtumai? Nes ilg laik japonijoje buvo statymai, kurie labai bausdavo u vagsystes ir t.t.

Kita mintis. mogikj statymu priklausomyb nuo prigimtins teiss. Kas tarp j bendra? Kas bendro tarp to kad kaunas-klaipda 130km/h ir prigimtini teiss norm? Kad statymam turi bti tam tikra racija (racionalumas). Tas protingas ryys gali pasireikti dvejopai (prigimtiniai ir mogikieji statymai) mogikieji gali bti imastomi i prigimtini taisykli (mogudyst turi bti baudiama ir t.t.) net nebdamas genijum turi numanyti kad reikia bausti.

Pagal toma akviniet Specificatio inodami bendr taisykl (nedaryk kitam los) yra normos kurios draudia udyti, pasisavinti (pajungdami sveik prot, specifikuojam taisykles). Pasaulyje egzistuoja daug stamym kurie neturi prieastinio ryio. Neimastysi ar turi bti raudona spalva ar mlyna. Tomas akvinietis itam reikiniui naudoja determinatio (kurios logikai neivedamos i prigimtins teiss) taisykles ir vienas it kitas nustato tas , kuris galiotas nustatyti bendrj gr. Pvz: mogudystei 5/10 metu? Tai nereikia, kad visi pasirinkimai bus teisingi. Galima su valdia sutikti kad greitis 130km/h, bet jei 50km/h tai sukilt visi. ituos dalykus nustatyto galiotos ar teistos valdios determinatio. Nereikia, kad visi sprendimai teisingi. Paskutinis dalykas yra tai, kad du klausimai: ar iviso gali keistis prigimtins teiss normos? Jeigu gali keistis tai kokiu bdu? Keitimasis gali bti dvejopas. Prie egzistuojani norm pridedama, arba keitimasis kai i t teiss norm kakas atemama. Taiau tam kad namas bt pripaintas tinkamu viduramiais reikjo

17

patenkinti maiau reikalavim. iais laikais jis bt netinkamas naudoti. Tie papildomi i laik patogumai prigimtins teiss reikalavimai.

Pasinaudojant namo metafora paaikinti dalykus: pagal akviniet. iliustruoja kas yra specificatio ir determinatio. Architektas gali pastatyti ir tok, ir tok nam. Kuris i j geras ar blogas. Negalima sakyt geras ar blogas, jie skirtingi. Pvz jei suprojektuot be dur, yra santykis tarp prigimtini ir mogikj teiss norm. Valstyb gali kurti skirtingas sistemas, skirtingus kodeksus. Tie kodeksai negali viryti tam tikr parametr. Mum gris savaime yra sveikata ir gyvyb.

Kokie elementai sudaro tomo akvinieio teiss samprat? Turi bti paskelbtos to dl savo padties rpintis bendruoju griu. Tomo akvinieio sampratoje nra sankcij.

Thomas (1588-1679).

Autorius, kuris ymi vakar civilizacijoje tam tikr r.

Jei skaitt yra visikai kitoks poiris nei cicerono, akvinieio. Hobbes rao keliais imtais metais vliau. Jam bdingas argumento aikumas.

Kuo skiriasi gera nuo blogos teorija. Gera teorija paprastesn , elegantikesn. Hobbes buvo pajuokos objektas. hobizmas. Buvo laikomas keistu mstytoju. Jei skaitome j, reikia jis svarbus yra net iais laikais. Kuo idomus, kodl svarbus? Loyd vadas jurisprudencija, hobbes pradeda prigimtines teises. Hobbes dtas prie pozityvist. Hobbes tinka ir prigimtinei ir pozityvistams. O kitu atveju jis ikrenta i visko. Viena koja ant prigimtins teiss, kita ant pozityistins teiss. Kad suprasti tokius tekstus yra gerai suprasti/inoti kontekst kuriame tekstai buvo parayti ir kam adresuoti. (Kas reikmingo vyko LT/Kaune 1529 m. statutai 1588 m. 1655 m tvanas vyksta. Lietuv uima rusai , kaunas sudeginamas. Sugriaunami trakai, kauno pilis, auktutinis/emutinis kyliai.)

Hobbes mogaus gyvenimas iaurus, gyvulikas. Anglijos niekas neupuola, bet ten vyksta pilietinis karas. Europoje vyksta 30 m. karas. Europa pasidalina katalikus ir protestantus. Visi pradeda kovoti. Hobbeso laikais vieni kitus ksinasi, Banditas odis i t laik (banda), kuopos narys bandos narys banditas. Kitas svarbus dalykas, kas suprastume hobbseo metus, vyksta reformacija, dalis katalikai, dalis protestantai keletas svarbi poiri. Lm mstym, katalik poiriu katalik nuodem. mogaus harmonija tapo nuodem. moguje iliko prigimtinis tikslas, kur skatina mog siekti tam tikro tobulumo. Protestantika praderm tiek liuterio tiek, btinas lex divina. 3 aspektai: tai kad Anglijoje nuo elbietos I mirties iki hobbes, katalikas karalius prie protestant karali, vyko kova. Anglijos aristokratai kovojo. Nuleista daug kraujo. Hobbes knyga, livetanas skirtas, karaliam kurie gyveno pranczijoje. Atsitinka taip, kad tomo akvinieio laikais buvo tiesiog suprantama, kad karalius rpinasi bendruoju griu, tas gali leisti statymus kuri turi visi laikytis. Hobbeso laikais bendrojo grio sampratos skyrsi: grio samprata, kaip reikia valdyti al. Tiek bt apie kontekst.

Apie pat hobbes arba k ra. Teorins pastabos. K turi sugebti kas baig magistr mstyti konceptuoliai. Pademonstruoti gebjim i tam tikr duomen itraukti tam tikras sampratas, duomenis, kurie paaikint tai. Pvz: kas yra valstyb?kas yra teis? Kas yra mogaus teiss?

Pirma koncepcija: vis karo prie visus koncepcija. Kas tai yra?- mogika bkl. Bkl kurioje neegzistuoja taisykls. Jga ir apgaul. mons kol neturjo taisykl, nebuvo saugs, visi vienas kitam buvo grsm ir pavojus.

Pirmas klausimas: kokia hobbes vizija tikinanti. Jei paaiktu,kad taip neegzistavo kaip sako hobbes ar egzistuot teorija? Mintis ta,kad hobbes raydamas atrodo lyg tai tiesa, nra valdios, nra visuomens, taigi bet kokia valdia daug geriau nei jos nra. Pvz: iaurs korja, jau geriau korjoje geriau nei hobbeso laikais. Hobbes bando tikinti. Nebra tas argumentas kad valdia rpinasi bendruoju griu, labai minimaliai.

Pagal hobbes bendrasis gris karalius juos apsaugo, apsaugo gyvyb. Kai atsiranda valdovas, daug dalyk netenki, bet svarbu kad gyvybei negresia pavojus, gyji galimyb gyventi patogiai.

18

Kuriuos utikrina absoliutus valdovas. Hobbes ilieka prie prigimtins teiss. Pas hobbes bendrasis gris suprantamas daug paprasiau. Ar galima vis prie visus vizija? Kokia hobbes vadovavosi mogaus prigimties koncepcija nuo Akvinieio? mogus turi suprasti du dalykus: mogaus prigimtyje uraytas tam tikras tikslas, i prigimties skatinami siekti ger dalyk.

mogus i prigimties socialinis gyvnas, kad galt gyventi socialin gyvnim, reikia visuomens. Pas aristotel kad patirtum laim, kad su kitais monm bdamas, bendraudamas gali gyventi kokybikai. Hobbes atsisako idjos, kad monse gldi tikslingumas. Hobbes pasako , kad neiekokime metafizini dalyk, irkime faktus.

Thomo hobbes samprata mogus yra atomas. Kodl iuolaikins feminists nemgsta hobbes hobbes vyrai kovoja prie vyrus, nra moter. Pas hobbes mogus visikai autonomikas, visk lemia a pats. Daniausiai kovojama gentis prie gent, o ne mogus prie mog. Patvirtina aristotelio idj, kad mogus socialinis gyvnas. mogus pats nusprendia kas jam gerai. Individo autonomijos idja manoma tarp mogaus ir visuomens. Kad mogus tapt mogumi reikalinga visuomen.

Kitas svarbus dalykas suprasti hobbes moralini/socialini norn koncepcij kas yra teisingumas/neteisingumas/moral :

Tokiame kare nieko nra neteisingo jis tiesiog sako kol nra visuomens, valdios, tol nra taisykli ar norm kas teisinga ar neteisinga. mogudyst pagal hobbes blogai, nes BK parayta jog u tai baudiama. Jei ibrauktume t norm, nereikt kad udyti normalu.

Moralins normos egzistuoja visuomenje kur yra tvarka. Ar pvz robinzonas kruzas vadovaudavosi moralinmis normomis? rengtis buvo daugiau skirta kad neprarast civilizuotumo. Moralin norma neprarask savo mogikumo. Siek savo mogiko tobulumo. Negali tapti nevalyvu, tinginiauti. Mintis yra ta, kad hobbes sako, jei nra visuomens mogui neegzistuoja jokie moraliniai motyvai. Taiau vis dl to ilieka du dalykai: hobbes sako, kad yra tam tikri jausmai kurie lenkia mones taik, galima sakyti kad egzistuoja imperatyvas. Btent prigimtin natrali bsena kovoti. Tie jausmai yra du: mirties baim ir noras toki daikt, kurie reikalingi patogiam gyvenimui. Ar mirties baim yra trokimas? Aristotelis sak baim yra aistra.

Need a few, but a good man. Visa reklama remiasi baime. Nepaisant kai jausm nebelieka, baims yra stiprus motyvas vienaip ar kitaip elgtis. Kokia baim dant pastos reklamoje kad sugest dantys.

K veikia protas/ k turi bendro su jausmais? Akvinietis ar aristotelis sakyt kad taika kai tu gali saugiai bendrauti su kitais monmis.

Protas sako, kad protas mum pasako kokiomis slygomis tos veiklos galtume pasiekti.

John rawls teorijos naudoja hipotetin situacij. Kita vertus jis sako, kad mons gali turi trokimus, dl kuri niekada nesusitars.

Hobbes nauj savok vedjas teis mogaus teiss. Nei tomas akvinietis , nei aristotelis apie tai nekalba. mogaus teiss neatsirado su hobbes. Ar tai reikia kad neegzistavo mogaus teiss? Egzistavo, tik kita forma. Ar mogus turjo teis turto nelieiamyb hobbes laikais? Turjo. Senosios romos laikais? Turjo, tik niekas nevadino kad tai mogaus teiss. mogus turi ne kakokias teises, o pareigas kit moni atvilgiu. Net ir dievo sakymuose yra pareigos (neudyk, nevok, negeisk). Senoje visuomenje laikosi tos pareigos, o tuo paiu apsaugomos mogaus teiss.

Kuo skiriasi hobbes teiss samprata nuo tai kad jis kitaip pavadino? pas hobbes nra teisi ir pareig vienovs. Ar reikia reguliuoti per teises ar pareigas? Pareig niekas nenori prisiimti. mogaus teiss mogaus teisi infliacija, atsiranda vis nauj teisi. Susiduria danai teiss viena su kita.

Hobbes pirmiausia veda, kad mogus i prigimties turi teis visk. Hobbes idjos avi liberalizmo atstovus, nes hobbes padjo su livetanu, paneig iuolaikines koncepcijas. Liberalizmo teis mogaus taip elgdamasis pasidaro povojingas kitiem. Kad nebt pavojingas turi apriboti teises pats sau.

19

mogus i prigimties turi teis visk. Kalba apie prigimtin statym. Nra aiku kaip hobbes supranta prigimtin teis. Hobbes sako, kad prigimtin teis kuri raytojai vadina ius naturale yra kiekvieno mogaus laisv naudoti savo paties jgas, naudoti savo paties prigimiai ir savo paties gyvenimo isaugojimui.

Kitas dalykas kas svarbu. Reikia suprasti kas yra laisv: laisv suprantama kaip nebuvimas iorini klii daryti tai k nori. Labai danai pradedant nuo visuotins teisi deklaracijos rights liberties yra susij. Atsiranda su hobbes. Taiau hobbes ilieka prigimtins teiss atstovu. Egzistuoja tam tikri prigimtiniai statymai. Jie yra konkrets. Esminis prigimtinis statymas pagal hobbes pirmiausia sako, kad turi pabandyti siekti taikos, ne dl to kad teisingiau... jei nepavyksta pasiekti taikos, tada viskas leidiama. Antrasis prigimitinis statymas, kuris kyla i esminio prigimtinio statymo tai kad mogus turi bti pasirengs, jei kiti pasireng, savygynai, kiek jis leist turti jo atvilgiu. Bandyk siekti taikos, tada gink savo gyvyb visom priemonm. Kad pasiektum taikos, turi atsisakyti dalies prigimtini teisi ir laisvi. Negali atsisakyti teiss gynyb. Atsisakai tik tiek kiek atsisako kiti mons. Toki teisi koki kiti atsisako. (jei dstytojas paims telefonas, a tursi toki pai teisi paimti i kito).

Jei nenoriu kad mons nusikast bulves, tai ir a to paio nedarau.

Thomas Hobbes Valstybs koncepcija kaip galtume apibrti kokia hobbes valstybs samprata. Kokios valstybs savybs reikmingiausios, kad galtum apibrti kas yra valstyb. Hobbes yra labiau prigimtins atstovas nei pozityvistas.

Kas yra valstyb turime isiaikinti koks tikslas: individo saugumas. Tam kad ta valstyb bt manoma, reikalingi du dalykai: tai kad mons bdami visikai laisvi, atsisakyt dalies savo teisi. Bet hobbes sako kad moni teis, nra natrali bkl, o dirbtina bkl. Nesugeba atskirti skriaudos nuo alos. Neturi aistr trokim. Hobbes sako: galiausiai t btybi sutarimas yra prigimtinis. O moni santarv yra susitarimas. Neutenka, kad mons kariavo, bijo kad neteks gyvybs, atsisakom vienas kito atvilgiu tam tikr teisi. To neutenka. Ko dar reikia? reikia valdios. Hobbes sako: susitarimas santarv yra nenatralu. Hobbes sako, kad i ia atsiranda tas pagrindas kodl reikalinga/kaip atranda pagrind paklust valdiai. Stipri valdia garantija kad susitarimas iliks. Visuomenins sutarties teorijos susitaria apriboti visas teises, teis gyvyb ir patog gyvenim atiduoda visas teises valdiai. Tai yra kaina kad isaugotume savo gyvyb. domumas yra tas, kad kart sudarius sutart, negali jos ataukti. Visuomenin sutartis Konstitucija. Nereikia, kad dstytojas referndume nubalsavo o mes galtume nesilaikyti, kodl? Hobbes iveda, kad visi susitarimai sutartys nes galioja valstybje tam tikra vasltyb, valdia. Kol nra to kas priverst sankcijom tai tik yra oras i burnos. Jei yra susitarimas atiduoti vis valdi u kak, negali nesilaikyti susitarimo, nes ta valdia utikrina susitarim. Mintis tokia: bandydami nesilaikyti sutarties visuomenins prietarautumte kad laikytis bet koki sutari jei egzistuoja valdia.

Hobbes sako,kad tas sutarimas daugiau nei sutarimas ar santarv. Tai reali tarpusavio vienyb. Tada kai mes tampam vieningi, atsiranda tai kas vadinama valstybe. ia veda hobbes od levetanas, mirtingasis dievas, valdant nemirtingam dievui ir t.t. hobbes sako, kad reikia levetano, kad priverst laikytis tvarkos ir sutelkti mus gintis. Kas yra Levetanas?- senam testamente tai yra jr pabaisa, bet ji gera. O pasaulio pabaigoje tas levetanas bus umutas. Akvinieio laikais, tai buvo demonas. iuolaikiniai satanistai laiko vienu i demon. Pagal seno testamento vaizd bus sunaikintas ir gyvens aminai rojuje. Hobbes norjo pasakyti, kad valstyb nra gra, kad igyventi pasaulyje ir sulaukti geresni laik.

5 paskaita:

Kas yra teis?

Pozityvizmas

Bendrieji bruoai ir problemos

20

Bendrieji teisinio pozityvizmo bruoai

Teiss/altinio prieasties aikumas

Pozityvistui negali bti joki abejoni. Kaip galima pasiekti, kad neabejotinai inotume i kur teis kyla? kaip padaryti teiss prieast aikesne? mogika prieastis, i mogaus. Kaip i mogaus? Pirmieji pozityvistai ikelia suveren. Pozityvistai teikia pirmenyb procedrom.

Tai ne viskas apie k sakyt pozityvistai sakyt apie teiss kilm. I kur dar? I mogaus proto/smons.

Pizityvistam svarbu aikiai ireikti teis. Kaip pasiekti aikum? Urayti, pozityvistui tai raytin teis. Kaip dar? Kodifikacija, sisteminimas. Teis turi bti formali.

Teiss ir morals (teistumo ir teisingumo) atskyrimas jie neatskiria arba nors bando pagal prigimtin teis. Pozityvizmui svarbu tai atskirti. Teisingumas morals pusje. Teistumas teiss pusje.

Esamybs ir privalomybs pasauli atskyrimas pozityvismui is santykis svarbus. Mums svarbu suprasti kas ia per pasauliai. Esamybs pasaulis kas ta esamyb? kaip prieinama? is kas yra? Per pojius, per jutimus. Visa tai greitai virsta istorija. Kas yra privalomybs pasaulis?-

(Teis gyvena pagal pirmuosius pozityvistui privalomybs pasaulius. Kelsen -

Pasak vaivila pirmas teisins egzistavimo lygmuo i teisins smons.

Kas yra suverenas LT? Tauta, realizuoja per atstovaujamuosius vadovus.

Prigimtins teiss altinis yra kas? i kur teis atsiranda?- i Dievo.

Kas vyksta pereinant i vidurami modernius laikus. mogus yra visa ko matas, prieastis ir taip pat teis. )

Pozityvizmas kaip teorin doktrina sukritikuota, o kaip praktin naudojama.

Konstitucinis pozityvizmas Konstitucinis: j gryniausiu pavidalu idsto H.Kelsen 20 a. pradioje, dar vadinamas Kelzeno normatyvizmu. Jam bdingas tam tikros teiss dalies (konstitucijos) atskyrimas nuo teiss visumos, iklimas vir teiss, paskelbimas legitimuojania vis likusi teis. Teis yra teis tik todl, kad neprietarauja auktesnei teisei, j atitinka (tas atitikimas reikalaujamas i visos teiss struktros). Neprietaringumui kontroliuoti sugalvojama Konstitucinio teismo institucija (nagrinja prietaravimus tarp normos ir Konstitucijos, tarp auktesnio ir emesnio lygio norm (pvz. seimo statym ir vyriausybs nutarim)).

Kas yra teis, dl ko? Nes neprietarauja.

Hierarchija tarsi kas? Piramids metafora. Svarbu, kad turi bti institucija. Konstitucinis teismas.

Demokratinis pozityvizmas - Demokratinis: valdo ne tauta (people), o dauguma tautos per rinkim ir balsavimo mechanizm. Teis yra tik tai, k per tokmechanizm aprobuoja dauguma. Tokio pozityvizmo iraika Teis yra nepakeiiamas kongreso produktas (Antonin Scalia). I to ieina daugumos diktatra. Nors realiai rinkimuose utenka 25% valiai ireikti, taigi valdo ne dauguma (elective dictatorship). Gyvename daugumos diktatros slygomis.

Kas kuria teis? atstovai. Kam jie realiai atstovauja? daugum. Teis tai k per demokratin mechanizm aprobuoja dauguma. Valdo ne visa tauta, ne visos tautos valia, o daugumos (daugumos diktatros slygomis).

Anthony scalia teis nepakeiiamas kongreso produktas. Dl to jis laikomas demokratiniu radikalu. Jis paskirtas respublikon (Bush vyresnysis).

21

Kiti sako, kad ir daugumos diktatros svok reikia tikslinti ar tikrai LT valdo tautos dauguma. Ar tie, kurie valdo lietuv juos irinko tauta? Kas reikt kad bt dauguma, pus lt piliei. Nuo aktyvumo. Kiek pakanka, kad atvykt rinkimus? daugiamandatje 25%. Atjo 30% ir irinko. Mes gyvename ne daugumos slygomis, o (elective dictatorship) ta tautos dalis valdo, kuri iloia rinkimus. Ar mum tokia samprata priimtina? mes gyvename diktatros slygomis. Kas negerai? Kokios negeros paskms? Problema su politine mauma. Dauguma gali paeidinti tam tikras teises. Kaip su tuo susidoroti? kas galt daugumai nustatyti ribas?- liberalizmas.

Prietaravimas tarp liberalizmo (locke) ir demokratijos (pozityvizmas) - Prietaravimas tarp liberalizmo ir demokratijos. Prietaravim pastebjo Carl Schmitt. Man, kad demokratijos pagrindin prielaida yra homogenikumas, liberalizmo heteregenikumas. Demokratijoje valdo dauguma, ireikusi savo vali, j primesdama ir maumai. People ir dauguma, ir mauma. Teis priima dauguma, bet teis galioja visiems. Demokratijai svarbu vieninga daugumos valia, liberalizmui individas.

Liberalizme gerbiamas mogaus individualumas, kiekvienas mogus yra vienoda vertyb, remiasi lygybs idja (visi mons lygs savo protu, todl kiekvienas mogus ir jo valia yra vienodai vertingi).

Demokratija kaip tik siekia homogenikumo (dauguma valdo, siekia savo interes). Tai sudaro pamat maumos diskriminacijai tai demokratijos blogyb. Liberalizmo paskirtis atsverti situacij. Tai utikrina teismai vykdydami konstitucin kontrol. mogaus teisi apsauga - teism liberalioji funkcija. Teismai savo buvimu lemia antidaugumos efekt veikia prie daugumos vali garantuodami mogaus teisi apsaug. Schmit tai laik fundamentaliu prietaravimu. Jo manymu vienintelis sprendimas turi koegzistuoti abu.

Liberalizmo problema: kaip atskirti savivaliavim nuo mogaus teisi gynimo. Demokratija iame balanse veikia individualizm, kur teigia liberalizmas.

Kame yra prietaravimas?- homogenikumas. Demokratija visuomens kelias homogenikum. Kas yra homogenikumas?

Visuomen reikalauja homogenikumo ir heterogenikumo eliminavimo. Kodl? jei valdo dauguma, reikia mauma nevaldo, mauma turi paklusti daugumos reikalavimams.

Demokratija yra kelias materialin lygyb.

Abstrakioji nelygyb liberalizme

Kuo mes esame lygs? visi turime prot. Visi lygs, nes yra protingi. Mus visus sulygina. Locko laikais tai revoliucin idja, nes visi lygs, nes protingi. Jo laikai buvo luomai (lygesni tarp lygi).

Trys pagrindins teiss arba laisvs. Life, liberty,...

Kodl teiss yra laisvs? Kokia mogaus teisi pagrindin funkcija? Nuo valdios. mog ilaisvinti nuo valdios. Pagal Schmit tai abstrakti lygyb.

Liberalizmo ir mogaus teisi doktrinos paskiri atskirti. Liberalizmas atsveria demokratijos blogyb.

Kas gina mogaus teises? teismai. Teism liberalioji funkcija (kai gina individ, nuo politins valdios). Tai lemia antidaugumos efekt - veikia prie daugumos vali garantuodami mogaus teisi apsaug. Prietaravimas tarp demokratijos ir liberalizmo. Kai gina mog, gina nuo daugumos valios.

Kur mogaus teiss tvirtintos? konstitucijose.

Klausimas kodl itai daugumai reikia teikti pirmenyb?- susij su konstitucionalizmo idja.

Liberalizmas ir demokratija turi koegzistuoti atsverdamos blogybes.

Visuomens dizentegracija, susvetimjimo fenomenas.

22

Klasikinis anglikasis pozityvizmas (18-19 a.)

Isiskiria keliomis pastangomis aikiai identifikuoti teiss altin, atriboti teis nuo morals, teisingumo idj (santykini dalyk). Pozityvi teis nustatoma be subjektyvi svarstym, j kuria aikiai identifikuotas krjas, jos netakoja (jos buvimo nelemia) santykiniai dalykai. Pozityvi teis siekia nustatyti vis pripastam metod, kuriuo galima patvirtinti, kad kas nors yra ar nra teis.

Pozityvi teis gali sutapti su morals normomis, bet tai nra reikalaujama ir svarbu.

Kiekvienoje valstybje turi bti aukiausia valdia, kurios pagrindinis bruoas neribota diskrecija kurti teis. Ta valdia kartais laikoma valstyb, jai priskiriama monopolija kurti teis. Teiss altinis nra paproiai, gamta, moral, jis suverenas.

Akcentuojamas morals santykinumas ir subjektyvumas. Moralu ar nemoralu subjektyvi nuomon. Morals atmetimas rmsi moksliniu poiriu pasaul: moral nra faktas. Pozityvistai atmet natural law, kuri teig lygyb tarp teiss ir morals: natural law negalimas, nes nature neegzistuoja law (garantijos, kad kakas bus kakaip). Natural law atmetimo, ir morals bei teiss perskyrimo pozityvistai negrind.

Dl Hume valgos band formuluoti teorijas, kurias taikant teis galt atsirasti kaip duotyb - mano, kad galima sukurti bdus tam pasiekti (jei bus veikiama pagal tam tikrus bdus, bus aiku, kas yra teis).

Apie teis negalima ginytis. Kaip identifikuoti, kaip paaikinti kaip teis atsiranda. Ikelia suveren. Tai turi teis kurti monopolij. Teiss altins nra moral. Suverenas.

Hobbes suverenas buvo institucija (postas).

Empiristin mokslo sampratos taka jie paveikti gamtamokslio prestio. Empiristikai kad gamtos mokslai diktuoja faktus. Dsniai patys objektyvs.

JEREMY BENTHAM (1748-1832)

Pirmasis atmets teiss ir morals ssajas, galimyb teisei bti prigimtine. Reikia pradti nuo to, kad mogus igyvena malonumus ir skausmus, jis vengia skausmo, o siekia malonumo ir naudos. Teis turi bti tai, kuo siekiama kuo didesns naudos kuo didesniam moni skaiiui. Nauda = laim.

Teis kuria suverenas, jis vienintelis turi teis tai daryti. Tikslo (kuo didesns naudos kuo daugiau moni) siekia tokia teis, kuri nurodo kaip elgtis. Tai reikia, kad teis yra imperatyvi nurodo, kaip privaloma elgtis.

Teis kaip komandini norm sistemos samprata - teis, kuria nesiekiama kilniadvasik tiksl, o savanaudik instinkt patenkinimo.

Ulitarizmas kas siekia naudos? mogus. Pagal jo idjas, siekia malonumo, vengia skausmo. Kokia valstybs funkcija? siekti kuo didesns naudos, kuo didesniam moni skaiiui.

Atmeta moral ir natural law (laiko nesamone).

Bentham kuria teis suverenas kaip siekiama kuo didesns naudos? Teis imperatyvi. Teiss imperatyvumas. Teis nurodo, sako kaip mums elgtis.

Pozityvistas, kuris padar didiausi tak.

JOHN L. AUSTIN

Bentham mokinys. Jo samprat apibendrina Law as a command. Teiss sakymai skiriami monms, kartu su prie j prisietomis bausmmis ir sankcijomis. statymus kuria suverenas, jo galia neribojama. Jis vieningas, nedalomas. Teis ir moral skirtingi dalykai.

23

Poirio kritika:

Pagal Austin teis sudaro tik imperatyvios normos taip nra, jis ignoruoja pvz. civilin teis.

Suvereno samprata teis kyla, jos altinis yra nuolat kintanti ir nevienalyt valstybs valdia, o ne vienas asmuo. Jis tikriausiai band pratsto Hobbes ir Rousseau suvereno sampratas.

Suprato, kad suvereno galia kurti teis pati negali remtis teise, bet turi remtis kakuo, kas yra teiss iorje: moni dauguma yra pratusi paklusti suverenui (tai tarsi grimas prie paproiu grsto natural law).

Valdios ak atskyrimo teorijos (Locke) pozityvistins, nes siekia apibrti teiss altin.

19 a. jo amius. Garsusis jurisprudencijos veikalas the province of jurisprudence determine (mstoma erdvikai, lyg jurisprudencija turi savo provincij ir ji ten gyvena). K rao iame veikale? bando kaip tikras pozityvistas sisteminti. Ir atriboti teiss sritis nuo ne teiss (nuo to kas yra iorje). Jis daro tai vaikikai yra statymai yra tinkami ir statymai netinkami (law is properely). Kas priklauso teiss sriiai?- laws of God (Dievikieji statymai). Jis padaro dom dalyk jis teiss dalis, bet nra pozityvioji teis. K Austin reikia pozityvioji teis?- kas lemia?- tai kas sukurta mogaus pozityvieji. Laws of God mogus nekr.

I pirmojo knygos skyrelio paio statymo samprata, kas turi bti bdinga, kad isai bt teiss dalis. Kokie law elementai, kad bt tinkama teiss dalis. K perima i Bentham? Law as a command (komand visuomenei sistema). Sankcijos, poveikio priemons.

Bentham laik, kad teis ir moral skirtingi: tiek vien tiek kit kr mogus. Tiek pozityviuosius.

Kas gali daryti be dmesio kreipimo gali imti ir turti omenyje ir nagrinti? kas?- mokslas. Jurisprudencijos mokslas. Pozityviosios morals mokslas jo buvimas. Kas sudar pozityviosios morals moksl? Kok objekt gali tyrinti pozityvusis mokslas. Kas tai per teis, kuri negali bti pozityviaja teise. Tas statymas kad bt tinkamas statymas. Law as a command ir sankcija. Kur teisje nra sankcij. Konkreti teiss aka, kur nra poveikio priemoni. Tarptautin teis. Jam tai pozityviosios morals dalis. Nra teisini sankcij, o yra moralins sankcijos.

Pagal Austin etikos mokslas - kuo skiriasi nuo pozityviosios morals mokslo ir teiss mokslo?-

Etikos mokslas skiriasi nuo jurisprudencijos (jurisprudencijai svarbi teis: is tokia kokia yra ; etikos mokslui svarbi teis: ought kokia turt bti. Pozityviosios teiss atvilgiu etikos mokslo poris vadinamas teiskros mokslas, kuris tyrinja teis. K tai sako apie teiss ir morals atskyrim?- teiss mokslui nesvarbu kokia teis turt bti, bet ne visikai nesvarbi. Sparnuotasis teiginys the existence of law is one thing, merit-vert Austin sako, kad vienas dalykas yra teis kaip tokia, o kitas dalykas yra teiss moralumas. Net ir nemorali teis bt pripainta teise.

Praktiniame lygmenyje pasekms tos paios.

Ar teiss mokslui nesvarbu kokia teis turt bti?

Pozityvij teis kuria suverenas. Suverenas vieningas ir nedalijamas; suvereno galia kurti teis neribojama. I ko kyla neribota galia kurti teis? legitimumo negalima atremti pai teis. Suvereno galia teis kurti teis. I kur jis t teis gauna?- proiu paklusti mons yra prat paklusti. Jei tokio proio nra, ta visuomen yra tokioje bklje. chaoso, gamtin, laukini bkl. Austinui paklusti suverenui yra skirtinga.

Kas lemia pagal Austin tokios valstybs tokios visuomens kuri pratus paklusti suveren? Kodl tos valstybs nepriklausomos? proio svoka. Visuomens nariai prat paklusti suverenui. Suverenai yra niekam nepaklusns, neturi proio paklusti, todl tos valstybs nepriklausomos.

Tarptautin teis yra pozityviosios morals teis.

24

Austin kritika Harto kritikuojamas. Austin teis supaprastin. Kas per daug paprasta?- kuo teis sudtingesn? (teis kaip sakym sistema, ko dar yra teisje? leidim, statymai k nors mums leidia). Yra dviej tip normos: imperatyviosios ir dispozityviosios. Pagal Austin teis susideda vien i imperatyvij norm. Hartui svarbu vieosios teiss normos. Dar kas per daug paprasta? suvereno samprata. Suverenas kaip vieningas ir nedalijamas. iuolaikiniu valdios ak atskyrimas (trys valdios) viena institucij kuri patalpinti yra sunku prezidento insitucija (daug kali visuose srityse). Valstijai valstijos nelygios norint steigti mon galima atsidaryti offshore delaveras. Kodl mini Hart alia Austin anglikoji tradicija. Svarbu, kad Austin suprato, teiss legitimumo problem. Kas legitimizuoja teisin sistem? Kas teis daro suverenia? Kelsenui tai taip pat yra problema.

Hans Kelseno (1881-1973) normatyvizmas

H.Kelsen gim 1881m, 1920m para Austrijos Konstitucij, 1921m. tampa pirmojo pasaulyje konstitucinio teismo teisju (Austrijoje).

Jo tikslas grynasis teiss mokslas. Neband sugalvoti grynos normos norm turinys gali bti bet koks, o teis ir sistema turi bti gryna (igryninta nuo esamybs ir faktinio pasaulio).

Kelsen norjo sukurti teorij, kuri rimtai traktuot tyrimo objekto autonomij objektas turi bti atskiriamas, gryninamas. Pamatinis atskyrimas nuo faktinio pasaulio (esamybs). Kelsen siekia sukurti grynosios (o ne grynj) teiss teorij.

Kelsen grietai atriboja teis nuo realybs. Aikiai reaguoja Hume valg Kelsen teiss aikinimas su ja nesuderintas. Atmeta klasikin pozityvizm, nes nenori susieti teiss su faktais. Formuoja autonomikos, sterilios nuo fizinio pasaulio teiss samprat. Teis susideda tik i norm, nei viena norma negali bti ivesta i fakt, o tik i kitos normos.

Normos galiojimo pagrindas kita auktesnio lygio norma, bet tai nieko nesako apie normos turin - turinys gali bti bet koks. Taikoma hierarchins (piramids) samprata (metafora): teiss norm visuma lyg piramid, sudaryta pagal norm teisin gali. Tarp teiss norm egzistuoja svarbos ir neprietaringumo santykiai: vienos normos svarbesns, galingesns pagal teisin gali, kitos emesns negali prietarauti auktesnms. Svarbiausia norma konstitucija. Konstitucinis teismas kontroliuoja norm atitikim konstitucijai. Konstitucinis teismas balansuoja tarp teiss aikinimo ir jos krimo naikindamas neatitinkani akt galiojim kuria negatyvi teiskr.

Prievartos akt kaip teist galima interpretuoti tada, kai j padiktavo individualus aktas teismo sprendimas. Teismo sprendim privalu taikyti, nes jis sukurtas taikant bendrsias normas (statymo). statymas galioja nes j sukr statym leidjas, o j galino konstitucija. Konstitucijos galiojimas grindiamas senesne konstitucija, bet tokiu bdu pasiekiame konstitucij, kurios galiojimo negalima kildinti i teisinio autoriteto sukurtos pozityvios normos. ia pasiekiama konstitucija sukurta revoliuciniu bdu.

Pamatin norma (grundnorm) yra kakas kito nei konstitucija.

Bet koks igryninimas presuponuoja esant ior, kuri turi bti istumta tai, nuo ko yra gryna tai, kas yra gryna. Grynumas netenka savo prasms be iors. Taip atsiranda perskyra tarp 2 pasauli: teiss pasaulio (autonomika sritis) ir tos srities iors (fakt pasaulis, gamtos, jutiminis pasaulis). Toki perskyr Kelsen pristato ne kaip problem, o kaip suprantam dalyk (tai, kas jau yra) j pateikia automatikai, ne palaipsniui rodo.

Teiss pasaulis (iapusyb) charakterizuoja ne jusls, fizinis pasaulis, bet normos prasm, kuri atsiranda aikinant. Pvz.: mirties bausms vykdymas priklauso 2 skirtingiems pasauliams. Kelsen svarbu rodyti, kas teis yra sterili nuo iors, kaip protas (proto pasaulis) sterilus nuo jutiminio pasaulio. Kyla klausimas tik ar proto pasaulis realus.

Natural law palaipsniui persikl i gamtos mog (tapo prigimtine teise). Hobbes: mogus, instinkt valdoma btyb, tampa teiss altiniu (antropocentrizmas). Kelsen idjose antropocentrizmas virsta logocentrizmu. Teiss itak sistema yra protas. Protas tampa lyg atskiras nuo mogaus. Nebandoma

25

ilaikyti santykio su fizinio pasaulio dalimi, net mogumi. Teis kyla i proto, smons - tam tikra prasme ji ten ir yra, nes esamybje jos nra.

Perskyra tarp esamybs (iors sritis) ir privalomybs (teis): nra taip, kad j nesieja joks ryys, bet jos nra tas pats. Elgesys, kuris sudaro normos turin, ir realus elgesys nra tapats: normos turinio elgesys nra realus. I to iplaukia, kad teis yra tai, ko nra, kas neegzistuoja, ko negalima redukuoti esamyb. Kyla teiss egzistencinis klausimas jos negalima paliesti, pamatyti, igirsti.

Esamyb prie savs turi vaiduokl teis. Ji prisiejama prie esamybs. Esamyb gali prilygti normai, bet nra tapati. Taigi teis nebtas dalykas, ji neegzistuoja.

Teiss pasaulio aspektai: teiss pasaulis turi aiki struktr. Sukuriama hierarchin struktra, kylama norm, kurios viena kit galina pakopomis erdvin metafora. Aukiausia norma Grundnorm.

Apie objektyvij akto prasm: tam kad aktas turt prasm, elges privalomu turi laikyti ne tik valios subjektas, bet ir individas, kur valia yra nukreipta. Valios aktas ilieka net jei ir individas apie j nieko neino.

ios slygos ipildomos ir objektyvi privalomybs prasm gyjama tik kai aktas galintas auktesns normos. Objektyvij prasm kuria Grundnorm. Grundnorm yra kaip pripainimo taisykl visai teisinei sistemai arba grundnorm yra tai, kad mons normas arba j sistem pripasta kaip privalom (net ir tie, kuriems jos taikomos arba netaikomos, apie jas inantiems ar neinantiems galioja visiems). Pripainimas ir yra grundnorm.

Norma egzistuoja galiojimo bdu: utenka, kad ji turt gali ir norma jau egzistuoja. Norma yra kai ji galioja. Tokiu atveju nieko nereikia jos prasm, moralumas. Normos galiojimas nra reali galia, jos panaudojimas: norma galioja tam tikru laiku ir tam tikroje erdvje. Norma galioja nuo tada, kai ji priimama, bet ar reali galia, fizin prievarta atsiranda ikart? Normos galiojimas tam tikru laikotarpiu nra sietinas su realiu galios pasireikimu tuo laikotarpiu. Norma savaime viena negalioja ji takoja mogaus elges, kuris laikomas teiss galia.

Kelsen bdinga subjektyvumo ir objektyvumo perskyra. Teisinio organo sakymas turi ir subjektin ir objektin prasm, plik gaujos tik subjektin. Kelia klausim, kas yra teismo sakymo, kaip akto normins objektins prasms galiojimo pagrindas? Teisins tvarkos galiojimo pagrind pagrindas grundnorm. Svarbu auktesn negu konstitucija norma, pagal kuri konstitucij sukuriantis veiksmas yra laikomas sukurianiu konstitucij.

Pripainimo, kad buvo sukurta konstitucija, norma yra pamatin nacionalins tvarkos norma. Pripainimas, kad buvo sukurta konstitucija yra vieno veiksmo norma.

Normos preziumavimas: prezumpcija prote, mstyme radimas jai vietos. atskleisti toki prezumpcij esmin teiss mokslo uduotis. Pamatin norma preziumuojama, kai tam tikrai tvarkai tampa bdingas ilgalaikis efektyvumas. Efektyvumas lemia, kad elgesio taisykli visuma tampa teiss taisykli visuma. Grundnorm efektyvumo kiekis, kur reikia pasiekti, kad sistema galt vadintis teiss sistema. Problema ilgalaikikumo trukm.

Kelsen teis atskiria nuo morals. Akcentuoja perskyr tarp prieastingumo ir prisiejimo. Piramidje normos prisisieja viena prie kitos, nra viena kitos prieastis. Prisiejimas aikinamas per skirtum nuo prieastingumo. Prieastingumo principu remiantis Kelsen aikina gamt netalpina prieastingumo gamtoje, nes jo ten nra, gamta jo neduoda. To principo vieta yra prote, mstyme. Prisiejimo principui mstyme taip pat turi bti rasta vietos (logocentrizmas). Mstymas arba protas nekvestionuojamas, jame talpinami principai tai teiss sampratos centras. Tikrov nra objektas, kur aprao teiss mokslas. Prisiejimo principo konstravimas prie proto yra rodymas, kad jis yra prote. Teiss taisykls ir gamtos dsnio element ryio skirtum lemia tai, kad teiss taisykls apibriam ry sukuria autoritetas (norma sukuriama valios aktu), o gamtos dsniai nepriklauso nuo mogaus sikiimo (prieasties ir padarinio ryys nepriklauso nuo mogaus sikiimo). Prieastingumas nepriklauso nuo

26

mogaus jis tik yra mstyme. Prisiejimas sukuriamas mogaus valios aktu. Autoritetas norm sukuria valios aktu. Norma yra prisiejimo iraika. Valia gali bti bet kokia nra svarbu jos turinys.

Norma galioja ir yra norma, jei j prim autoritetas ar autoritet turintis mogus (kompetentingas). Valios normai kurti gali bti nustatytos ribos (pvz. mogaus teisi pavidalu). Apribojimai irgi yra valios aktas, ireiktas norma, skirtas nustatyti kompetencijos ribas. Tai preziumuojama norma (sivaizduojama valia). Valia virto gryna norma, aukiau u j kitos normos (valios) nra. Nelieka mogaus, kaip elemento valiai ireikti. Norma suteikia normas kurianiam asmeniui autoriteting valdi kurti normas ia asmuo dar yra.

Galiojimo pagrindo paiekos negali bti begalins. Atmeta grundnorm ssajas su bet kokiu valios aktu normos galiojimas gali remtis tik preziumuojama norma.

Yra viena teiss sistema, bet pereinama i statinio dinamin lygmen tik pasiekus grundnorm. Dl grundnorm dinamika pasiskirsto statinje sistemoje. Piramid savaime yra statika, jos viruje yra grundnorm, kuri savo kokybe sistem daro dinamine (sistema yra ir dinamin ir statin vienu metu). Statin dl norm prisiejimo vienos su kita. Grundnorm teiss sistem leidia bet kok turin turinys jai nesvarbu. Pamatin norma ja grindiamoms normoms teikia tik galiojimo pagrind, bet ne turin. Taip sistema tampa dinamin.

Svarbus Kelsen teiginys: preziumuojamoje pamatinje normoje nra nieko iskyrus normos krimo fakto apibrim, normas kurianio autoriteto galinim.

Autoritetas: imetus nuorodas mog mogus vl leidiamas. Grundnorm galina normas kuriant autoritet, j turinys yra bet koks, gali bti kintantis priklausomai nuo autoriteto valios. Grundnorm neprodukuoja moralinio turinio, tik perduoda valdios regalijas.

I statins sistemos dinamin pereinama pasiekus pamatin norm. Dinamika sistema norm leidia bet kok turin jis jai nesvarbus. Preziumuojamoje pamatinje normoje nra nieko, iskyrus normos krimo apibrim, normas kurianio autoriteto galinim. Pamatin norma vieno vei