Tarptautinių parametrų įtvirtinimas MRU veikloje: reitingavimo panaudojimas

Tarptautinių parametrų įtvirtinimas MRU veikloje:

reitingavimo panaudojimas

Dr. Saulius SpurgaMykolo Romerio universiteto

sekretorius

Kas naujo "reitingavimo fronte"?

Prancūzijos pirmininkavimo ES renginys:

Konferencija

«Comparaison internationale des systèmes éducatifs: un modèle européen?»

2008 m. lapkričio 13-14 d.


• Paskelbti šeši Europos aukštojo mokslo reitingavimo principai;

• Pirmininkaujanti valstybė Prancūzija aukštojo mokslo tipologijų ir reitingavimo tema ketina paskelbti pareiškimą (Presidency Conclusions);

• Europos Komisija 2009-2010 m. numato pasirengti aukštųjų mokyklų reitingavimui (duomenų rinkimas, klasifikavimas) ir atlikti bandomąjį reitingavimą.


• Iš esmės apsispręsta, kad reitingavimas bus diversifikuotas (veiklų įvairovė), remsis aukštosios mokyklos profiliu, bus orientuotas į konkrečias suinteresuotąsias grupes.

• Europos Komisijos favoritas - vokiečių CHE.

• Savo ruožtu Carnegie fondas 2009 m. kviečia pasaulinį reitinguotojų kongresą.

Projektas 'Mapping Diversity: Developing a European Classification of Higher Education Institutions'.

http://www.utwente.nl/cheps/research/projects/ceihe/

• 2008 m. spalį prasidėjo trečias ir paskutinis etapas.

• Nustatys aukštojo mokslo institucijų klasifikacijos principus ir jos rodiklius, "suderindamas juos su kitomis vertinimo iniciatyvomis".

Mapping diversity

Konstatuojama (1):

• Reitingavimas yra šiuo metu viena iš labiausiai diskutuojamų problemų, susijusių su aukštuoju mokslu.

• Reitinguojant susiduriama su daugeliu konceptualių ir metodologinių problemų, gaunami neobjektyvūs rezultatai.

Mapping diversity

Konstatuojama (2):

• Reitingavimas turi didžiulę reikšmę: aukštojo mokslo institucijos ir suinteresuotosios grupės jautriai reaguoja į vertinimą ir bet kokia kaina vaikosi geresnių rezultatų.

• Reitingavimo tendencijos sustabdyti neįmanoma, todėl reitingavimą reikia tobulinti.

Kritikuojamos senosios reitingavimo sistemos (1):

• Suvestiniai vertinimai neatskleidžia vertinamos institucijos ypatumų, egzistuojančių skirtumų, nėra informatyvūs suinteresuotoms grupėms.

• Lieka neaišku, kokiu pagrindu nustatoma vieno ar kito rodiklio dalis (reikšmingumas) galutiniame vertinime.

• Daugiau vertinamas institucijos prestižas, nei reali veikla.

Kritikuojamos senosios reitingavimo sistemos (2):

• Akademinės bendruomenės atstovai vertindami neturi galimybės turėti visapusiškų žinių apie institucijos veiklą, pasiduoda garsių vardų ir tradicijos įtaigai.

• Šiuo metu taikomos sistemos daugiausia vertina mokslo pasiekimus ir naudoja pernelyg siaurą rodiklių skaičių, kuris neatitinka suinteresuotųjų grupių poreikių.

• Reitingavimas dažnai neapima studijų vertinimo, žinojimo perdavimo formų įvairovės, mokymosi visą gyvenimą, inovacijų, universiteto regioninės reikšmės.

Naujos Universiteto reitingavimo sistemos principai

Naujos Universiteto vertinimo sistemos principai

• Kuo didesnio vertinimo objektyvumo siekiama nustačius didesnį rodiklių skaičių: tai atspindi įvairiapusį indėlį, įvairialypę bendruomenei naudingą veiklą.

• Kad sistema būtų kuo paprastesnė ir mažiau biurokratiška, atsisakyta rodiklių gradavimo.


• Vertinant dėstytoją numatyti 55 rodikliai (neskaitant publikacijų vertinimo), o fakultetą - 48 rodikliai. Jie sutampa tik iš dalies.


• Universiteto prioritetai, tokie kaip nuotolinės studijos ir jungtinės studijų programos, reitingavime įtvirtinti nustatant daugiau rodiklių, leidžiančių įvertinti veiklą šiose srityse.


• Skirtinga rodiklių reikšmė numatyta tik vertinant mokslinį tiriamąjį darbą ir dalyvavimą projektų valdyme. Tačiau ir šiuo atveju nėra gradavimo: skiriama arba numatytas taškų skaičius, arba 0.


• Publikacijos vertinamos kaip pagrindą pasitelkus Studijų kokybės vertinimo centro sudarytą publikacijų vertinimo tvarką.

• Vienintelis reikšmingesnis pakeitimas - Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos patvirtinti vadovėliai vertinami taip pat kaip monografijos.


• Dėstytojų pasiekimai atskirose srityse vertinami sumuojant taškus, kurie skiriami už rodiklius.

• Fakultetų kiekvienas rodiklis vertinamas lyginant fakultetų pasiekimus, nustatant fakulteto vietą nuo pirmo iki paskutinio. Taškai skiriami pagal šią vietą, o pasiekimai atskiroje srityje vertinami sumuojant šiuos taškus.


• Dėstytojų reitingavimą galėtų atlikti katedros, koordinuojant fakultetams.

• Katedrų reitingavimą galėtų atlikti fakultetai pagal savo nusistatytą metodiką; čia pateikta metodika galėtų būti rekomendacinė.


Veiklos sričių įtaka reitingavime:

1. Pedagoginis – metodinis darbas – 40 proc.

2. Mokslinės publikacijos – 40 proc.

3. Kitas (be publikacijų) mokslinis tiriamasis bei organizacinis darbas ir dalyvavimas projektų valdyme - 10 proc.

4. Visuomeninė veikla – 10 proc.

Dėstytojas - reitingavimo projektas

Vertinamos keturios dėstytojo veiklos sritys, kiekviena atskirai. Kiekvienas dėstytojas atskiroje srityje gauna tam tikrą taškų skaičių. Kiekvienos srities taškus reikia pervesti į procentus, kurie iš tos srities skiriami į bendrą dėstytojo įvertinimą (maksimalus procentas iš Pedagoginio – metodinio darbo srities yra 40 proc., Mokslinių publikacijų 40 proc., Kito mokslinio tiriamojo bei organizacinio darbo ir dalyvavimo projektų valdyme 10 proc., Visuomeninės veiklos 10 proc.). Kaip taškai paverčiami į procentus, bus nustatyta po Pilotinio tyrimo, kurį numatoma surengti 2009 m. vasario mėn.

Dėstytojas - reitingavimo projektas

• Visų sričių pasiekimai sumuojami nustatant bendrą reitingavimo įvertinimą.

• Atskirai vertinami profesoriai, docentai, lektoriai, asistentai.

1. Pedagoginis – metodinis darbas - 40 proc.

Skaičiuojami dėstytojo surinkti taškai. Vertinimas negraduojamas: už dalyvavimą veikloje skiriamas 1 taškas, nedalyvavus (išskyrus naujų studijų dalykų parengimą ir realizavimą ir dėstomus dalykus, kurie vertinami skaičiais) - 0.

Pedagoginis – metodinis darbas (1)

• Naujų studijų programų parengimas (patvirtintas SKVC) 0; 1

• Naujų studijų dalykų parengimas ir realizavimas (visų studijų pakopų) - skaičius

• Dėstomi dalykai - skaičius


• Studijų dalykų pritaikymas nuotolinėms studijoms 0; 1

• Studijų programų pritaikymas nuotolinėms studijoms 0; 1

• Nuotolinių studijų priemonių naudojimas tradicinių studijų procese (studijų aplinka Moodle) 0; 1

• Nuotolinių studijų užsienio kalba modulių rengimas 0; 1


• Dalyvavimas neformalaus ir savaiminio mokymosi vertinimo ir pripažinimo procese 0; 1

• Dėstymas tęstinių studijų centre 0; 1

• Pedagoginės kvalifikacijos kėlimas (kursai ir kt.) 0; 1


• Jungtinių studijų programų rengimas 0; 1

• Jungtinių studijų programų realizavimas 0;1

• Organizacinis darbas vykdant jungtines programas 0; 1


• Dalyvavimas jaunimo akademinėje veikloje 0; 1• Paraiškos rengimas doktorantūros teisei suteikti

konkrečioje mokslo kryptyje 0;1• Dėstymas užsienio kalba (ne užsienio kalbų

dalykų studijose) 0; 1• Paskaitos užsienio universitetuose 0; 1• Pedagoginių tyrimų, tobulinant pedagoginį

procesą, atlikimas ir publikavimas, 0; 1• Organizacinis darbas katedroje (katedros vedėjo

vertinimas) 0; 1


• Užsienio dėstytojų ir svečių kuravimas 0; 1• Asmeninė interneto svetainė -1; 0; 1 (- 1 jei

naudojama ne pagal paskirtį)• Darbas analogiškas paslaugas teikiančiose

įstaigose -1; 0• Metodinių mokymo priemonių rengimas 0; 1• Stažas (daugiau kaip 5 m. Universitete) 0; 1• Studentų atsiliepimai -1; 0; 1

2. Mokslinės publikacijos– 40 proc.

Naudojamasi Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta publikacijų vertinimo tvarka, tik papildomai įtraukiami Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos patvirtinti vadovėliai, kurie vertinami taip pat kaip monografijos. Jei autoriai keli, nustatomas vieno autoriaus indėlis, tačiau netaikoma bendroms su užsienio autoriais publikacijoms Centro naudojama formulė, tokiu atveju nustatanti didesnį autoriaus indėlį.

3. Kitas mokslinis tiriamasis bei organizacinis darbas ir dalyvavimas projektų valdyme – 10

proc.

Skaičiuojami dėstytojo surinkti taškai. Vertinimas negraduojamas: už dalyvavimą veikloje gali būti skiriamas tik numatytas taškų kiekis arba 0.

Kitas mokslinis tiriamasis bei organizacinis darbas ir dalyvavimas projektų valdyme

I. Mokslinis tiriamasis bei organizacinis darbas (1)

Mokslinių žurnalų redakcinės kolegijos narys:

A. Įtrauktų į ISI duomenų bazę 15

B. Įtrauktų į pripažintas tarptautines duomenų bazes 10

C. Kitų periodinių ir vienkartinių recenzuojamų 5• Tarptautinių mokslinių konferencijų ir seminarų

organizavimas: 10• Vietinių mokslinių konferencijų ir seminarų

organizavimas: 5

Kitas mokslinis tiriamasis darbas ir dalyvavimas projektų valdyme


• Paraiškų pateikimas nacionalinėms mokslo programoms 5

• Nacionalinių mokslo programų vykdymas 5• Dalyvavimas tarptautiniuose mokslininkų tinkluose,

organizacijose 10• Jungtinių tyrimų vykdymas 5• Dalyvavimas aukščiausio lygio kompetencijos

centro veikloje 10• Mokslinių tyrimų projektų ekspertizė 5• Įstatymų projektų ekspertizė 2



• Vadovavimas doktorantams, jų konsultavimas (tik turintiems mokslinį laipsnį) 5

• Studentų moksliniai būreliai 2• Pranešimai, skaityti tarptautinėse mokslinėse

konferencijose (kai nėra publikacijos) 5• Pranešimai, skaityti nacionalinėse mokslinėse

konferencijose (kai nėra publikacijos) 2• Dalyvavimas disertacijų gynimo taryboje, oponavimas

(tik turintiems mokslinį laipsnį) 2• Dalyvavimas habilitacinėje komisijoje (tik turintiems

mokslinį laipsnį) 1


II. Dalyvavimas projektų valdyme (1)A. Paraiškų rengimasDalyvavimas negavusių finansavimo paraiškų

rengime (skaičius):• Nacionaliniams fondams - dauginti iš 3• Tarptautiniams fondams - dauginti iš 5

Dalyvavimas gavusių finansavimą paraiškų rengime (skaičius):

• Iš nacionalinių fondų - dauginti iš 5• Iš tarptautinių fondų - dauginti iš 10


II. Dalyvavimas projektų valdyme (2)B. Vaidmuo projekte

Administravimo grupė (skaičius)• Nacionalinių fondų projektas - dauginti iš 5• Tarptautinių fondų projektas - dauginti iš 10

Vykdymo grupė (skaičius)• Nacionalinių fondų projektas – dauginti iš 3• Tarptautinių fondų projektas – dauginti iš 5


• Pasisakymai žiniasklaidoje (MRU vardu, įskaitant mokslo populiarinimą), 1 – 3 k. – 1, 4 – 8 k. – 2, 9 ir daugiau – 3.

• Renginių, diskusijų MRU iniciavimas ir organizavimas (ne mokslo) – skaičius

• Dalyvavimas Universitetą pristatančiuose renginiuose - skaičius

• Dalyvavimas visuomeninėje veikloje (ne partija) - 1

Fakultetas

• Kiekvienoje reitingavimo srityje fakultetai vertinami atskirai ir nustatomi jų pasiekimai – nuo pirmaujančio (geriausio) fakulteto iki paskutinio (kiekvienos srities vertinimo metodika pateikiama prie tos dalies). Procentas, iš kiekvienos reitingavimo srities fakultetui skiriamas į galutinį rezultatą, apskaičiuojamas žemiau nurodytu būdu. Reitingavimo sričiai skirti procentai padalijami iš fakultetų skaičiaus atėmus vienetą. Tada paskutiniam skiriama 0 proc., o kiekvienam įvertintam vis geriau pridedamas gautas proc. skaičius.

Fakultetas

Pvz., Pedagoginio - metodinio darbo sričiai skiriami 40 proc., o fakultetų yra 6. Tokiu atveju apskaičiuojama: 40: (6 - 1) = 8. Šeši fakultetai atitinkamai gaus tokį proc. į galutinį įvertinimą: 0; 8; 16; 24; 32; 40. (Jei fakultetai 7, įvertinimas 0; 6,7; 13,3; 20,0; 26,6; 33,3; 40).

• Geriausiai vertinamas fakultetas yra tas, kuris gauna didžiausią pasiekimų procentą sudėjus keturių reitingavimo sričių rezultatus.

• Katedroms metodika ir rodikliai tik rekomenduojami, jas reitinguoja fakultetai.

1. Pedagoginis - metodinis darbas – 40 proc.

• Kiekvienam rodikliui nustatoma fakultetų vieta (pvz., jei yra 7 fakultetai, nuo 1-os iki 7-tos). Pirmam fakultetui skiriami taškai – fakultetų skaičius minus vienetas, paskutiniam - 0 (pvz., jei 7 fakultetai, gaunamų taškų skaičius: 6, 5, 4, 3, 2, 1, 0). Jei fakultetų pasiekimai vienodi, išvedamas jiems bendras taškų vidurkis. Geriausias fakultetas yra tas, kuris šioje reitingavimo srityje gauna daugiausia taškų.

Pedagoginis - metodinis darbas (1)

• Stojančiųjų paprastasis konkursas (visų pareikštų pageidavimų į fakultetą (studijų programų grupę) skaičius, palyginus su jame esamomis vietomis), I kursas.

• Stojančiųjų paprastasis konkursas (visų pareikštų pageidavimų į fakultetą (studijų programų grupę) skaičius, palyginus su jame esamomis vietomis), magistrantūra.


• Stojančiųjų paprastasis konkursas pagal pirmą pageidavimą (pirmu pageidavimu pareiškusių stoti į fakultetą (studijų programų grupę) asmenų skaičius, palyginus su joje esamomis vietomis), I kursas.

• Stojančiųjų paprastasis konkursas pagal pirmą pageidavimą (pirmu pageidavimu pareiškusių stoti į fakultetą (studijų programų grupę) asmenų skaičius, palyginus su joje esamomis vietomis), magistrantūra.


• Stojančiųjų paprastasis konkursas pagal pirmą-antrą pageidavimą (pirmu-antru pageidavimu pareiškusių stoti į fakultetą (studijų programų grupę) asmenų skaičius, palyginus su joje esamomis vietomis), I kursas.

• Stojančiųjų paprastasis konkursas pagal pirmą-antrą pageidavimą (pirmu-antru pageidavimu pareiškusių stoti į fakultetą (studijų programų grupę) asmenų skaičius, palyginus su joje esamomis vietomis), magistrantūra.


• Stojančiųjų į doktorantūrą pageidavimų skaičius tenkantis vienai doktoranto vietai

• Naujų studijų programų parengimas ir realizavimas (etatų skaičiui)

• Naujų studijų dalykų parengimas ir realizavimas (etatų skaičiui)


• Studijų dalykų pritaikymas nuotolinėms studijoms

• Studijų programų pritaikymas nuotolinėms studijoms

• Nuotolinių studijų priemonių naudojimas tradicinių studijų procese (studijų aplinka Moodle)

• Nuotolinių studijų užsienio kalba modulių rengimas ir realizavimas


• Dalyvavimas tęstinių studijų plėtros procese

• Jungtinių studijų programų rengimas

• Jungtinių studijų programų realizavimas

• Jungtinių studijų programų veiksmingumas (finansavimo, populiarumo aspektai)


• Jaunimo akademijos veikla • Komerciniai studentai iš užsienio• Erasmus studentų kiekis, pasirenkantis

fakulteto (katedros) studijų dalykus• Studijų projektai (ne Erasmus)• Metodinių mokymo priemonių rengimas (etatų

skaičiui) • Bendradarbiavimo sutartys su socialiniais

partneriais


• Lojalumas (pirmaeilininkų ir antraeilininkų, dirbančių kitose analogiškas paslaugas teikiančiose įstaigose, santykis)

• Studentų vertinimas• Asmeninės svetainės (proc. nuo visų dėstytojų)• Fakulteto tinklalapių parodymai vienam studentui• Fakultetų tinklalapių bylų skaičiaus ir katedrų

skaičiaus santykis

2. Mokslinės publikacijos– 40 proc.

Fakulteto dėstytojų taškų suma (žr. dėstytojo vertinimą) etatų skaičiui.

Publikacijų pateikimas Universiteto svetainėje. Nustačius fakultetų vietą pagal publikacijų pateikimą svetainėje, kiekvieno geresnio šiuo požiūriu fakulteto koeficientas didėja 0,05. Atitinkamai gauti fakulteto taškai dauginami iš koeficientų: 1; 1,05; 1,1; 1,15; 1,2; 1,25; 1,3.

3. Kitas mokslinis tiriamasis bei organizacinis darbas ir projektų

valdymas - 10 proc. Kiekvienas rodiklis šioje srityje lyginamas

tarp fakultetų įvertinus skirtingą kiekviename fakultete etatų skaičių. Geriausias pagal atskirą rodiklį fakultetas gauna balą, lygų fakultetų skaičiui atėmus vienetą. Kitame etape balas dauginamas iš koeficiento ir tuo būdu nustatomas taškų skaičius, skiriamas fakulteto įvertinimui pagal konkretų rodiklį.

Kitas mokslinis tiriamasis bei organizacinis darbas ir projektų

valdymasPavyzdžiui, yra 7 fakultetai. Nustatoma jų eilė

konkrečiam rodikliui – pavyzdžiui, Išoriniam (verslo) tyrimų finansavimui. Daugiausia išorinio finansavimo gaunančiam fakultetui skiriami 6 balai, mažiausiai – 0. Jei fakultetų pasiekimai vienodi, išvedamas jiems bendras balų vidurkis. Galutiniam šio indikatoriaus įvertinimui balai dauginami iš koeficiento – taigi fakultetai atitinkamai gaus 60, 50, 40, 30, 20, 10 ir 0 taškų. Visų indikatorių taškai sumuojami nustatant galutinę fakultetų eilę šioje srityje.

Kitas mokslinis tiriamasis bei organizacinis darbas ir projektų valdymas


Mokslinių žurnalų redakcinės kolegijos nariai:

A. Įtrauktų į ISI duomenų bazę 15

B. Įtrauktų į pripažintas tarptautines duomenų bazes 10

C. Kitų periodinių ir vienkartinių recenzuojamų 5

Kitas mokslinis tiriamasis darbas ir projektų valdymas


• Išorinis (verslo) tyrimų finansavimas (pagal sutartis) 10• Tarptautinių mokslinių konferencijų ir seminarų

organizavimas (įvertinant finansavimą iš kitų šaltinių) 10

• Kitų mokslinių konferencijų ir seminarų organizavimas (įvertinant finansavimą iš kitų šaltinių) 5

• Aukščiausio lygio kompetencijos centrai 10



• Studijų dalykai, siūlomi doktorantams (lietuvių ir anglų kalbomis) 3

• Bendros su užsienio šalių mokslininkais disertacijų gynimo tarybos, disertacijų oponentai iš užsienio 5

• Paraiškų pateikimas nacionalinėms mokslo programoms 5

• Nacionalinių mokslo programų vykdymas 5


II. Dalyvavimas projektų valdyme

Parengtų ir pateiktų paraiškų skaičius:

• Nacionaliniams fondams 5

• Tarptautiniams fondams 10

Projektų, kurių įgyvendinimui gautas finansavimas, skaičius:

• Iš nacionalinių fondų 5

• Iš tarptautinių fondų 10

• Projektų mokslinis rezultatas (vertinama ne pagal etatų skaičių) 15


Kiekvienam rodikliui nustatoma fakultetų vieta, įvertinus skirtingą kiekviename fakultete etatų skaičių (pvz., jei yra 6 fakultetai, nuo 1-os iki 6-tos). Pirmam fakultetui skiriami taškai – fakultetų skaičius minus vienetas, paskutiniam - 0 (pvz., jei 6 fakultetai, gaunamų taškų skaičius: 5, 4, 3, 2, 1, 0). Jei fakultetų pasiekimai vienodi, išvedamas jiems bendras taškų vidurkis. Geriausias fakultetas yra tas, kuris šioje reitingavimo dalyje gauna daugiausia taškų.

Visuomeninė veikla

• Pasisakymai žiniasklaidoje (MRU vardu, įskaitant mokslo populiarinimą)

• Ilgalaikės sutartys su žiniasklaidos priemonėmis

• Dalyvavimas Universitetą pristatančiuose renginiuose

• Renginių, diskusijų MRU iniciavimas ir organizavimas (ne mokslinių)

Klausimai

Pranešimo tikslas

• Pateikiama bendra reitingavimo schema, bet ne jo taikymo ir įgyvendinimo tvarka.

Rodiklių kiekio problema

• Rodiklių kiekį galima sumažinti, tačiau tai neišvengiamai vyks objektyvumo sąskaita.

• Kokie būtų rodiklių atsisakymo kriterijai?• Rodiklius galima jungti, tačiau jei vienas rodiklis

bus apibrėžtas kaip sudarytas iš kelių komponentų, organizuojant vertinimą vis vien teks rinkti informaciją apie kiekvieną iš šių komponentų. Darbo nesumažės, o prarasime dalį objektyvumo.

Gradacijų problema

• Jei įvedame rodiklių gradaciją, kyla klausimas, vienodą ar skirtingą skalę pasirinkti kiekvienam iš maždaug 30 indikatorių.

Gradacijų problema

• Jei visų rodiklių skalė vieninga – rodiklių reikšmingumas vis vien lieka neįvertintas: objektyvumą, bendrai paėmus, dar sumažiname, nes mažiau svarbūs dalykai potencialiai gali įgyti didesnį svorį (jie lengviau pasiekiami ir jų vertinimas gradavimo skalėje gali būti aukštesnis).

Gradacijų problema

• Jei skalė skirtinga (skirtingas maksimumas) - reikėtų nustatyti apie 30 rodiklių reikšmę, įvertinant kiekvieną atskirai, nors bendrus vertinimo kriterijus nustatyti sunku. Be to, rodiklių svarba gali labai kisti priklausomai nuo situacijos – taip pat skirtinguose fakultetuose, katedrose. Įvertinti šiuos skirtumus būtų keblu.

Gradacijų problema

• Taptų sudėtinga vertinimo sistema. Reikėtų parengti detalią kiekvieno iš 30-ties rodiklių vertinimo metodologiją, pagrindžiant, pavyzdžiui, kuo skiriasi 3 nuo 4 penkiabalėje sistemoje. Tai – sunkus uždavinys, neišvengtume subjektyvumo, tektų rinkti daug informacijos, reikėtų rūpintis, kad skirtingų fakultetų vertintojai metodologiją traktuotų vienodai.

Neatsižvelgta

• Ar už atitinkamą veiklą gautas atlygis.

• Ar už atitinkamą veiklą gautas kitas paskatinimas.

• Ar veikla įtraukta į pareiginius nuostatus.

Documents

Tarptautinių parametrų įtvirtinimas MRU veikloje: reitingavimo panaudojimas