TARPTAUTINIŲ BUHALTERIŲ ETIKOS STANDARTŲ VALDYBA …avnt.lt/assets/Teisine-informacija/2019-06-18... · tarptautiniŲ buhalteriŲ etikos standartŲ valdyba (tbesv) international

TARPTAUTINIŲ BUHALTERIŲ ETIKOS STANDARTŲ VALDYBA (TBESV)

INTERNATIONAL ETHICS STANDARDS BOARD FOR ACCOUNTANTS®

TARPTAUTINIS BUHALTERIŲ PROFESIONALŲ ETIKOS KODEKSAS

(ĮSKAITANT TARPTAUTINIUS NEPRIKLAUSOMUMO REIKALAVIMUS)

2

Šį dokumentą parengė ir patvirtino International Ethics Standards Board for Accountants®

(IESBA®).

IESBA – tai pasaulinė, nepriklausoma standartus rengianti organizacija, atstovaujanti visuomenės

interesui. Jos tikslas yra rengti aukštos kokybės buhalteriams profesionalams skirtus etikos

standartus, kurie palengvintų tarptautinių ir nacionalinių standartų, tarp jų ir auditorių

nepriklausomumo reikalavimų, suvienodinimą ir parengti aukštos kokybėsTarptautinį buhalterių

profesionalų etikos kodeksą (International Code of Ethics for Professional Accountants™

(įskaitant International Independence Standards™)) (toliau – Kodeksas).

Prie TBESV veiklos įgyvendinimo prisideda Tarptautinė buhalterių federacija (International

Federation of Accountants® (IFAC®)).

© 2018 m. balandis, autorių teisės priklauso International Federation of Accountants (IFAC).

Informaciją apie autorių teises, prekės ženklą ir leidimus rasite 199 psl.

3

Turinio pakeitimai palyginti su 2016 m. Kodekso versija

Šio dokumento tekstas pakeičia 2016 m. TBESV Buhalterių profesionalų etikos kodekso versiją.

2016 m. Kodeksas keičiamas vadovaujantis:

• NOCLAR nutarimu – Atsakymas į įstatymų ir nuostatų nesilaikymą;

• Projekto užbaigimo dokumentu – Kodekso pakeitimai, susiję su ilgamečiu darbuotojų ir

audito arba užtikrinimo kliento bendravimu;

• Projekto užbaigimo dokumentu – Kodekso C dalies pakeitimai, susiję su informacijos

paruošimu ir pristatymu bei spaudimu nesilaikyti pagrindinių principų.

Pakeitimų apžvalga

Kodeksą sudaro:

• Struktūriniai ir kiti patobulinimai, padaryti pagal Kodekso projekto struktūrą;

• Kodekso nuostatų, susijusių su apsaugos priemonėmis, pakeitimai, padaryti pagal Apsaugos

priemonių projektą;

• Pakeitimai, kuriais aiškinamas praktinis Kodekso C dalies taikymas buhalteriams

profesionalams, padaryti pagal Pritaikymo projektą (R120.4, R300.5 ir 300.5 A1 dalys);

• Nauja Kodekso taikymo medžiaga, susijusi su profesiniu skepticizmu ir sprendimu, kuri

parengta pagal Profesinio skepticizmo (trumpalaikio) projektą (120.5 A1, 120.5 A2, 120.5

A3, 120.13 A1 ir 120.13 A2 dalys).

Įsigaliojimo datos

Restruktūrizuotas kodeksas

• Restruktūrizuoto kodekso 1, 2 ir 3 dalys įsigalios 2019 m. birželio 15 d.

• 4A dalis, susijusi su audito ir peržiūros įsipareigojimų nepriklausomumu, įsigalios finansinių

ataskaitų auditams ir peržiūroms laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. birželio 15 d. ir

vėliau.

• 4B dalis, susijusi su užtikrinimo užduočių nepriklausomumu, atsižvelgiant į su laikotarpiu

susijusį objektą, įsigalios laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. birželio 15 d. ir vėliau; kitu

atveju įsigalios 2019 m. birželio 15 d.

Kodeksą galima taikyti ir anksčiau.

Ilgalaikio bendravimo nuostatos

Pakeistų ilgalaikio bendravimo nuostatų, kurias TBESV išleido 2017 m. sausio mėn. kaip

„projekto užbaigimo dokumentą“, pagal ankstesnes struktūrines ir projektines konvencijas

įsigaliojimo data (po pakeitimo):

(a) Atsižvelgiant į (c) punkte toliiau nurodytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, 290.148–

290.168 dalys įsigalioja finansinių ataskaitų laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. gruodžio

15 d. ir vėliau, auditams.

(b) Užtikrinimo užduotims pagal laikotarpius 291.137–291.141 dalys įsigalios laikotarpiams,

prasidedantiems 2018 m. gruodžio 15 d. ir vėliau; kitu atveju, jie įsigalios 2018 m. gruodžio

15 d.

(c) 290.163 dalis galioja tik finansinių ataskaitų, kurių laikotarpis prasideda iki 2023 m. gruodžio

15 d., auditams. Tai palengvins perėjimą prie reikalaujamos penkerių metų veiklos pertraukos

užduoties partneriams tose jurisdikcijose, kur įstatymų leidimo arba reguliavimo institucija

(arba tokios įstatymų leidimo arba reguliavimo institucijos įgaliota arba pripažinta

organizacija) yra nurodžiusi trumpesnį nei penkerių metų veiklos pertraukos laikotarpį.

Restruktūrizuoto Kodekso įsigaliojimo data nepanaikina pakeistų Ilgalaikio bendravimo nuostatų

290 ir 291 skyriuose nurodytos įsigaliojimo datos.

4

TURINYS

Puslapis

ĮVADAS ...................................................................................................................................... 5

TARPTAUTINIS BUHALTERIŲ PROFESIONALŲ ETIKOS KODEKSAS (ĮSKAITANT

TARPTAUTINIUS NEPRIKLAUSOMUMO REIKALAVIMUS) ....................... 9

PRATARMĖ ................................................................................................................................ 12

1 DALIS. KODEKSO LAIKYMASIS, PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI IR

KONCEPTUALI TVARKA .................................................................................. 143

2 DALIS. DIRBANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI ............................................. 287

3 DALIS. PRAKTIKUOJANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI ............................ 554

TARPTAUTINIAI NEPRIKLAUSOMUMO REIKALAVIMAI (4A IR 4B DALYS) ...... 887

4A DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT AUDITO IR PERŽIŪROS

UŽDUOTIS ............................................................................................................... 88

4B DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS, ATLIEKANT KITAS UŽTIKRINIMO

UŽDUOTIS, BET NE AUDITO ARBA PERŽIŪROS UŽDUOTIS ................. 154

SĄVOKŲ ŽODYNAS, ĮSKAITANT SANTRUMPAS 186

KODEKSE VARTOJAMŲ SANTRUMPŲ IR NURODOMŲ STANDARTŲ SĄRAŠAS 196

ĮSIGALIOJIMO DATA ............................................................................................................ 197

5

ĮVADAS

(Šis įvadas nėra privaloma priemonė taikant Kodeksą.)

Kodekso paskirtis

1. Tarptautiniame buhalterių profesionalų etikos kodekse (įskaitant Tarptautinius

nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – Kodeksas) nustatyti pagrindiniai buhalterių

profesionalų etikos principai, kuriuos įgyvendindamas buhalteris profesionalas gina

visuomenės interesą. Šiais principais nustatomas elgesio, kurio tikimasi iš buhalterio

profesionalo, standartas. Pagrindiniai principai: sąžiningumas, objektyvumas, profesiniai

gebėjimai ir tinkamas atidumas, konfidencialumas ir profesionalus elgesys.

2. Kodekse pateikta konceptuali tvarka (sistema), kurią buhalteriai profesionalai turi taikyti

norėdami nustatyti pagrindinių principų laikymuisi kylančias grėsmes, įvertinti jas ir su

jomis kovoti. Kodekse nustatyti reikalavimai ir pateikiama jų taikymo medžiaga įvairiomis

temomis, kad buhalteriams būtų lengviau taikyti konceptualią tvarką konkrečiais atvejais.

3. Audito, peržiūros ir kitoms užtikrinimo užduotims Kodekse numatyti Tarptautiniai

nepriklausomumo reikalavimai, kurių atiekant tokias užduotis būtina laikytis taikant

konceptualią tvarką grėsmėms nepriklausomumui.

Kodekso sandara

4. Kodeksą sudaro:

• 1 dalis – Kodekso laikymasis, pagrindiniai principai ir konceptuali tvarka. Ji privaloma

visiems buhalteriams profesionalams.

• 2 dalis – Dirbantys buhalteriai profesionalai. Šioje dalyje pateikiama papildoma

informacija, reikalinga dirbantiems buhalteriams profesionalams profesinei veiklai

vykdyti. Dirbantys buhalteriai profesionalai yra buhalteriai profesionalai, kurie

įdarbinti, pasamdyti arba sudarę sutartis bei turi vykdomąją arba nevykdomąją galią,

pavyzdžiui:

o Prekybos, pramonės arba paslaugų sektoriuje;

o Viešajame sektoriuje;

o Švietimo įstaigoje;

o Pelno nesiekiančių organizacijų sektoriuje;

o Reguliavimo arba profesinėje institucijoje.

2 dalis taip pat yra taikoma asmenims, kurie yra viešosios praktikos buhalteriai

profesionalai, vykdantys profesinę veiklą pagal jų kaip rangovų, darbuotojų arba

savininkų santykį su firma.

• 3 dalis – Praktikuojantys buhalteriai profesionalai. Šioje dalyje pateikiama papildoma

informacija buhalteriams profesionalams, teikiantiems profesines paslaugas.

• Tarptautiniai nepriklausomumo standartai. Juose pateikiama papildoma informacija

praktikuojantiems buhalteriams profesionalams, reikalinga teikiant šias užtikrinimo

paslaugas:

6

o 4A dalis – Nepriklausomumas atliekant audito ir peržiūros užduotis. Taikoma

atliekant audito ir peržiūros užduotis;

o 4B dalis – Nepriklausomumas atliekant kitas užtikrinimo užduotis, bet ne audito arba

peržiūros užduotis. Taikoma atliekant užtikrinimo užduotis, kurios nėra audito arba

peržiūros užduotys.

• Žodynas, kuriame apibrėžiamos sąvokos (kur reikia, pateikiama ir papildomų

paaiškinimų) ir apibūdinamos Kodekse vartojamos specifinės reikšmės sąvokos.

Pavyzdžiui, kaip nurodyta 4A dalies Žodyne, sąvoka audito užduotis taip pat reiškia ir

audito, ir peržiūros užduotis. Žodyne taip pat pateikiamos ir Kodekse bei jame

nurodytuose standartuose vartojamos santrumpos.

5. Kodeksą sudaro skyriai, kurie yra skirti konkrečioms temoms. Kai kurie skyriai yra

padalyti į mažesnius skyrelius, kuriuose aptariami konkretūs tų temų aspektai. Kur

tinkama, Kodekso skyrių struktūra yra tokia:

• Įvadas, kuriame nurodomas skyriuje aptariamas objektas ir pristatomi reikalavimai bei

taikymo medžiaga pagal konceptualią tvarką. Įvadinę medžiagą sudaro informacija,

įskaitant vartojamų sąvokų paaiškinimus, kuri yra svarbi siekiant suprasti ir pritaikyti

kiekvieną dalį ir jos skyrius.

• Reikalavimai, kuriuose nurodomi bendrieji ir specifiniai įsipareigojimai atsižvelgiant į

nagrinėjamą objektą.

• Taikymo medžiaga, kurioje pateikiamas kontekstas, paaiškinimai, pasiūlymai

apsvarstyti veiksmus arba klausimus, pavyzdžiai ir rekomendacijos, kurios padės

laikytis reikalavimų.

Kaip naudotis kodeksu

Pagrindiniai principai, nepriklausomumas ir konceptuali tvarka

6. Kodeksas reikalauja, kad buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių etikos principų,

kad jie taikytų konceptualią tvarką pagrindinių principų laikymuisi kylančioms grėsmėms

nustatyti, įvertinti ir su jomis kovoti. Taikant konceptualią tvarką būtina priimti profesinį

sprendimą, atsižvelgti į naują informaciją ir faktų bei aplinkybių pasikeitimus, taikyti

nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą.

7. Koncepctualioje tvarkoje pripažįstama, kad esamos sąlygos, tvarkos ir procedūros, kurias

nustatė profesinė, teisėkūros, reguliuojanti įstaiga, firma ar įdarbinusi organizacija, galėtų

turėti įtakos grėsmių identifikavimui. Tokios sąlygos, tvarkos ir procedūros taip pat galėtų

būti svarbus veiksnys buhalteriui profesionalui vertinant, ar grėsmė yra priimtino lygio.

Kai grėsmės yra nepriimtino lygio, konceptuali tvarka reikalauja buhalterio kovoti su

grėsmėmis. Apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš būdų, kuriais būtų galima kovoti

su tokiomis grėsmėmis. Apsaugos priemonės – tai individualūs arba bendri veiksmai, kurių

imasi buhalteris, kad veiksmingai sumažintų grėsmes iki priimtino lygio.

8. Kodeksas reikalauja, kad atlikdami audito, peržiūros ar kitą užtikrinimo užduotį buhalteriai

profesionalai būtų nepriklausomi. Konceptuali tvarka taikoma vienodu būdu ir nustatant,

įvertinant bei kovojant su grėsmėmis nepriklausomumui kaip ir su grėsmėmis pagrindinių

principų laikymuisi.

9. Norint laikytis Kodekso, reikia žinoti, suprasti ir taikyti:

• Visas atitinkamas 1 dalies konkrečiame skyriuje pateiktas nuostatas bei, jeigu taikoma,

200, 300, 400 ir 900 dalyse pateiktą papildomą informaciją.

7

• Visas atitinkamas konkrečiame skyriuje pateiktas nuostatas, pavyzdžiui, taikyti

nuostatas, kurios yra nurodytos po paantraštėmis, pavadintomis „Bendrosios nuostatos“

ir „Visi audito klientai“, kartu su papildomomis konkrečiomis nuostatomis, įskaitant tas,

kurios yra nurodytos po antraštėmis, pavadintomis „Audito klientai, kurie nėra viešojo

intereso subjektai“ arba „Audito klientai, kurie yra viešojo intereso subjektai“.

• Visas atitinkamas konkrečiame skyriuje pateiktas nuostatas bei bet kokias papildomas

nuostatas, kurios yra išvardytos bet kuriame atitinkamame skyriuje.

Reikalavimai ir taikymo medžiaga

10. laikantis pagrindinių principų taikyti konceptualią tvarką ir būti nepriklausomam,

Reikalavimai ir taikymo medžiaga turi būti perskaityti ir taikomi atliekant audito, peržiūros

ir kitas užtikrinimo užduotis.

Reikalavimai

11. Reikalavimai yra pažymėti raide „R“ ir, daugeliu atvejų, juose vartojamas veiksmažodis

„turi“. Kodekse vartojamas veiksmažodis „turi“ reiškia buhalterio profesionalo arba firmos

prievolę laikytis konkrečios nuostatos, kurioje yra pavartotas žodis „turi“.

12. Kodekse yra ir konkrečių, reikalavimams taikomų išimčių. Tokiu atveju nuostata yra

pažymėta raide „R“, tačiau vartojamas veiksmažodis „gali“ arba sąlygos formuluotė.

13. Kodekse vartojamas žodis „gali“ reiškia leidimą imtis tam tikrų veiksmų tam tikromis

aplinkybėmis, įskaitant reikalavimui taikomą išimtį. Jis nevartojamas galimybei išreikšti.

14. Kodekse vartojamas žodis „galėtų“ reiškia galimybę imtis spręsti kilusį klausimą, situaciją

arba veiksmų eigą. Šiuo žodžiu nepriskiriama konkretaus lygmens galimybė arba tikimybė,

kai vartojamas kartu su žodžiu grėsmė, nes grėsmės lygio vertinimas priklauso nuo faktų ir

aplinkybių esant konkrečiam dalykui, situacijai ar veiksmų eigai.

Taikymo medžiaga

15. Be reikalavimų, Kodekse pateikiama ir taikymo medžiaga, kurioje nurodomas kontekstas,

svarbus siekiant tinkamai suprasti Kodeksą. Visų pirma taikymo medžiaga yra skirta padėti

buhalteriams profesionalams suprasti, kaip taikyti konceptualią tvarką konkrečiomis

aplinkybėmis bei suprasti ir laikytis konkretaus reikalavimo. Nors taikymo medžiaga

nekelia reikalavimų, būtina apsvarstyti šią informaciją, siekiant tinkamai taikyti Kodekso

reikalavimus, įskaitant konceptualią tvarką. Taikymo medžiaga yra pažymėta raide „A“.

16. Taikymo medžiagoje pateikiami pavyzdžių sąrašai nėra baigtiniai.

Pridedamas Kodekso vadovas

17. Kodekso vadove pateikiama Kodekso apžvalga.

8

KODEKSO VADOVAS

Kodekso vadovo priedas

KODEKSO APŽVALGA

1 DALIS

KODEKSO LAIKYMASIS, PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR KONCEPTUALI TVARKA

(VISI BUHALTERIAI PROFESIONALAI – 100–199 DALYS)

2 DALIS

DIRBANTYS BUHALTERIAI

PROFESIONALAI

(200–299 DALYS) (2 DALIS TAIKOMA IR INDIVIDUALIEMS

PRAKTIKUOJANTIEMS BUHALTERIAMS PROFESIONALAMS,

KURIE VYKDO PROFESINĘVEIKLĄ PAGAL JŲ SANTYKĮ SU

ĮMONE)

3 DALIS

PRAKTIKUOJANTYS BUHALTERIAI

PROFESIONALAI

(300–399 DALYS)

TARPTAUTINIAI NEPRIKLAUSOMUMO

STANDARTAI (4A IR 4B DALYS)

4A DALIS – NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT AUDITO IR

PERŽIŪROS UŽDUOTIS

(400–899 DALYS)

4B DALIS – NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT UŽTIKRINIMO

UŽDUOTIS, BET NE AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTIS

(900-999 DALYS)

ŽODYNAS

(VISI BUHALTERIAI PROFESIONALAI)

9

TARPTAUTINIS BUHALTERIŲ PROFESIONALŲ ETIKOS KODEKSAS

(įskaitant TARPTAUTINIUS NEPRIKLAUSOMUMO STANDARTUS)

TURINYS


KONCEPTUALI TVARKA .................................................................................... 14

100 SKYRIUS. KODEKSO LAIKYMASIS ................................................................................ 14

110 SKYRIUS. PAGRINDINIAI PRINCIPAI ............................................................................. 16

111 POSKIRSNIS. SĄŽININGUMAS ...................................................................... 17

112 POSKIRSNIS. OBJEKTYVUMAS .................................................................... 17

113 POSKIRSNIS. PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR TINKAMAS

ATIDUMAS ............................................................................................................... 17

114 POSKIRSNIS. KONFIDENCIALUMAS ........................................................... 18

115 POSKIRSNIS. PROFESIONALUS ELGESYS .................................................. 19

120 SKYRIUS. KONCEPTUALI TVARKA ............................................................................... 21

2 DALIS. DIRBANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI ............................................... 28

200 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS. DIRBANTYS BUHALTERIAI

PROFESIONALAI ..................................................................................................... 28

210 SKYRIUS. INTERESŲ KONFLIKTAI................................................................................. 32

220 SKYRIUS. INFORMACIJOS RENGIMAS IR PATEIKIMAS ............................................ 35

230 SKYRIUS. PAKANKAMA VEIKLOS PATIRTIS .............................................................. 39

240 SKYRIUS. SU FINANSINE ATSKAITOMYBE IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMU SUSIJĘ

FINANSINIAI INTERESAI, DARBO UŽMOKESTIS IR PREMIJOS ................... 40

250 SKYRIUS. SKATINIMAS, ĮSKAITANT DOVANAS IR VAIŠES .................................... 42

260 SKYRIUS. ATSAKAS Į ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ NESILAIKYMĄ ............ 43

270 SKYRIUS. SPAUDIMAS PAŽEISTI PAGRINDINIUS PRINCIPUS ................................. 51

3 DALIS. PRAKTIKUOJANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI .............................. 55

300 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS. PRAKTIKUOJANTYS

BUHALTERIAI PROFESIONALAI ......................................................................... 55

310 SKYRIUS. INTERESŲ KONFLIKTAI................................................................................. 61

320 SKYRIUS. BUHALTERIŲ PROFESIONALŲ SKYRIMAS ............................................... 66

321 SKYRIUS. PAPILDOMOS NUOMONĖS ............................................................................ 70

330 SKYRIUS. ATLYGIS UŽ PASLAUGAS IR KITOS ATLYGIO RŪŠYS ........................... 71

340 SKYRIUS. SKATINIMAS, ĮSKAITANT DOVANAS IR VAIŠES .................................... 73

350 SKYRIUS. KLIENTO TURTO SAUGOJIMAS ................................................................... 74

360 SKYRIUS. ATSAKAS Į ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ NESILAIKYMĄ ........... 75

10

TARPTAUTINIAI NEPRIKLAUSOMUMO REIKALAVIMAI (4A IR 4B DALYS) ........ 88


UŽDUOTIS ............................................................................................................... 88

400 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS NEPRIKLAUSOMUMUI

ATLIEKANT AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTIS............................................. 88

410 SKYRIUS. ATLYGIS ............................................................................................................ 99

411 SKYRIUS. ATLYGIO IR VERTINIMO POLITIKA ......................................................... 102

420 SKYRIUS. DOVANOS IR VAIŠĖS ................................................................................... 103

430 SKYRIUS. ESANTIS ARBA NUMATOMAS BYLINĖJIMASIS .................................... 104

510 SKYRIUS. FINANSINIAI INTERESAI ............................................................................. 105

511 SKYRIUS. PASKOLOS IR GARANTIJOS ........................................................................ 109

520 SKYRIUS. VERSLO SANTYKIAI ..................................................................................... 111

521 SKYRIUS. GIMINYSTĖS IR ASMENINIAI SANTYKIAI .............................................. 113

522 SKYRIUS. NESENIAI BUVĘ AUDITO KLIENTŲ DARBUOTOJAI ............................. 116

523 SKYRIUS. DARBAS DIREKTORIUMI AR VADOVU AUDITO KLIENTO ĮMONĖJE .. 117

524 SKYRIUS. ĮDARBINIMAS AUDITO KLIENTO ĮMONĖJE ............................................ 118

525 SKYRIUS. LAIKINI DARBUOTOJŲ PASKYRIMAI ...................................................... 121

540 SKYRIUS. ILGALAIKIAI VYRESNIOJO PERSONALO SANTYKIAI (ĮSKAITANT

PARTNERIŲ ROTACIJĄ) SU AUDITO KLIENTU ............................................. 122

600 SKYRIUS. KITŲ NEI UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS AUDITO

KLIENTAMS ........................................................................................................... 127

601 POSKIRSNIS. APSKAITOS IR BUHALTERIJOS PASLAUGOS ................ 131

602 POSKIRSNIS. ADMINISTRACINĖS PASLAUGOS ..................................... 133

603 POSKIRSNIS. VERTINIMO PASLAUGOS ................................................... 134

604 POSKIRSNIS. MOKESČIŲ APSKAITOS PASLAUGOS .............................. 135

605 POSKIRSNIS. VIDAUS AUDITO PASLAUGOS .......................................... 140

606 POSKIRSNIS. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SISTEMŲ

PASLAUGOS .......................................................................................................... 142

607 POSKIRSNIS. SU BYLINĖJIMUSI SUSIJUSIOS PASLAUGOS ................. 144

608 POSKIRSNIS. TEISINĖS PASLAUGOS ........................................................ 144

609 POSKIRSNIS. DARBUOTOJŲ SAMDYMO PASLAUGOS ......................... 146

610 POSKIRSNIS. BENDROVĖS FINANSŲ TVARKYMO PASLAUGOS ....... 147

800 SKYRIUS. RIBOTO NAUDOJIMO IR PLATINIMO IŠVADOS APIE SPECIALIOS

PASKIRTIES FINANSINES ATASKAITAS (AUDITO IR PERŽIŪROS

UŽDUOTYS) ........................................................................................................... 150

11

4B DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS, ATLIEKANT KITAS UŽTIKRINIMO

UŽDUOTIS, BET NE AUDITO ARBA PERŽIŪROS UŽDUOTIS ................. 154


ATLIEKANT UŽTIKRINIMO UŽDUOTIS, KURIOS NĖRA AUDITO IR

PERŽIŪROS UŽDUOTYS ...................................................................................... 154

905 SKYRIUS. ATLYGIS .......................................................................................................... 161

906 SKYRIUS. DOVANOS IR VAIŠĖS ................................................................................... 163

907 SKYRIUS. ESANTIS ARBA NUMATOMAS BYLINĖJIMASIS .................................... 164

910 SKYRIUS. FINANSINIAI INTERESAI ............................................................................. 165

911 SKYRIUS. PASKOLOS IR GARANTIJOS ........................................................................ 168

920 SKYRIUS. VERSLO SANTYKIAI ..................................................................................... 170

921 SKYRIUS. GIMINYSTĖS IR ASMENINIAI SANTYKIAI .............................................. 172

922 SKYRIUS. NESENIAI BUVĘ UŽTIKRINIMO KLIENTŲ DARBUOTOJAI .................. 175

923 SKYRIUS. DARBAS DIREKTORIUMI AR VADOVU UŽTIKRINIMO KLIENTO

ĮMONĖJE ................................................................................................................. 176

924 SKYRIUS. ĮDARBINIMAS UŽTIKRINIMO KLIENTO ĮMONĖJE ................................ 177

940 SKYRIUS. ILGALAIKIAI VYRESNIOJO PERSONALO SANTYKIAI SU

UŽTIKRINIMO KLIENTU ..................................................................................... 179

950 SKYRIUS. KITŲ NEI UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS UŽTIKRINIMO

KLIENTAMS, KURIE NĖRA AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOČIŲ

KLIENTAI ........................................................................................................................ 181

990 SKYRIUS. RIBOTO NAUDOJIMO IR PLATINIMO IŠVADOS (UŽTIKRINIMO

UŽDUOTYS, KURIOS NĖRA AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTYS) ............ 184

SĄVOKŲ ŽODYNAS, ĮSKAITANT SANTRUMPAS .......................................................... 186

12

PRATARMĖ

TBESV savarankiškai rengia ir skelbia Tarptautinį buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau

– Kodeksas), kuriuo vadovaujasi viso pasaulio buhalteriai profesionalai. TBESV, laikydamasi

nustatytos procedūros, rengia Kodeksą, skirtą tarptautiniam naudojimui.

Tarptautinė buhalterių federacija (TBF), atsižvelgdama į Kodeksą, nustato reikalavimus savo

nariams.

13


KONCEPTUALI TVARKA .................................................................................... 14

100 skyrius. Kodekso laikymasis .................................................................................................. 14

110 skyrius. Pagrindiniai principai ................................................................................................ 16

111 poskirsnis. Sąžiningumas ..................................................................................... 17

112 poskirsnis. Objektyvumas .................................................................................... 17

113 poskirsnis. Profesinė kompetencija ir tinkamas atidumas ................................... 17

114 poskirsnis. Konfidencialumas .............................................................................. 18

115 poskirsnis. Profesionalus elgesys ........................................................................ 19

120 skyrius. Konceptuali tvarka .................................................................................................... 21

14


KONCEPTUALI TVARKA

100 SKYRIUS. KODEKSO LAIKYMASIS

Bendrosios nuostatos

100.1 A1 Iškirtinis buhalterio profesijos bruožas yra tas, kad buhalteris įsipareigoja dirbti

atsižvelgdamas į visuomenės interesus. Kadangi buhalterio profesionalo pareiga

nėra tenkinti išimtinai atskiro kliento ar darbdavio poreikius, todėl Kodekse

pateikiami reikalavimai ir taikymo medžiaga, padedantys buhalteriui profesionalui

vykdyti savo pareigą veikti viešojo intereso naudai.

100.2 A1 Kodekse „R“ raide pažymėti reikalavimai reiškia įpareigojimus.

100.2 A2 Taikymo medžiaga, pažymėta raide „A“, pateikia kontekstą, paaiškinimus, veiksmų

pasiūlymus ar svarstytinus dalykus, pavyzdžius ir kitas rekomendacijas,

padedančias tinkamai suprasti Kodeksą. Pabrėžtina, kad taikymo medžiaga skirta

padėti buhalteriams profesionalams suprasti, kaip taikyti konceptualią tvarką

konkrečiomis aplinkybėmis bei suprasti ir laikytis konkretaus reikalavimo. Nors

taikymo medžiaga nereiškia reikalavimo, būtina apsvarstyti šią medžiagą siekiant

tinkamai taikyti Kodekso reikalavimus, įskaitant konceptualią tvarką.

R100.3 Buhalteris profesionalas turi laikytis Kodekso, tačiau gali būti ir aplinkybių, kai dėl

įstatymų arba kitų teisės aktų buhalteris negali laikytis tam tikrų Kodekso dalių

reikalavimų. Tokiais atvejais buhalteris laikosi tų įstatymų ir kitų teisės aktų bei

visų kitų Kodekso reikalavimų.

100.3 A1 Profesionalaus elgesio principas reikalauja, kad buhalteris profesionalas laikytųsi

atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų. Kai kurių jurisdikcijų reikalavimai ir

nurodymai gali skirtis nuo šio Kodekso reikalavimų. Buhalteriai profesionalai tuos

skirtumus turi žinoti ir laikytis griežtesnių reikalavimų ir nurodymų, nebent tą

draustų įstatymai ar kiti teisės aktai.

100.3 A2 Kai buhalteris profesionalas susiduria su neįprastomis aplinkybėmis, kuriomis,

taikant konkretų šio Kodekso reikalavimą, būtų sukeltos neproporcingos ar

visuomenės interesų neatitinkančios pasekmės, jam rekomenduojama

pasikonsultuoti su profesine organizacija ar reguliuojančiąja institucija.

Kodekso pažeidimai

R100.4 R400.80–R400.89 ir R900.50–R900.55 dalys yra skirtos aptarti Tarptautinių

nepriklausomumo standartų pažeidimus. Jeigu buhalteris profesionalas nustato, kad

buvo pažeistos bet kurios kitos šio Kodekso nuostatos, jis turi įvertinti tokio

pažeidimo reikšmingumą ir jo įtaką savo gebėjimui laikytis pagrindinių principų.

Buhalteris profesionalas taip pat turi:

(a) kiek įmanoma greičiau imtis visų įmanomų priemonių tinkamai pašalinti

pažeidimo pasekmes;

(b) nuspręsti, ar būtina apie pažeidimą pranešti atitinkamoms šalims.

15

100.4 A1 Atitinkamos šalys, kurioms galima pranešti apie pažeidimą, gali būti tos, kurioms

toks pažeidimas turi įtakos, arba profesinei organizacijai, atitinkamai reguliavimo

ar priežiūros institucijai.

16

110 SKYRIUS. PAGRINDINIAI ETIKOS PRINCIPAI


110.1A1 Buhalteris profesionalas turi laikytis šių penkių pagrindinių etikos principų:

(a) sąžiningumo – visuose profesiniuose ir verslo santykiuose būti doram ir

sąžiningam;

(b) objektyvumo – neleisti, kad šališkumas, interesų konfliktas ar pernelyg didelė

kitų asmenų įtaka paveiktų jo profesinius ar verslo sprendimus;

(c) profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo;

(i) pasiekti ir išlaikyti tokį profesinių žinių ir kompetencijos lygį, kuris

užtikrintų, kad klientui ar darbdaviui būtų teikiama aukšto lygio profesinė

paslauga, pagrįsta šiuolaikiniais techniniais ir profesiniai standartais bei

atitinkamais įstatymais;

(ii) veikti kruopščiai ir laikytis galiojančių techninių ir profesinių standartų;

(d) konfidencialumo – pasirūpinti profesinių ir verslo santykių metu gautos

informacijos neviešinimu;

(e) profesionalaus elgesio – laikytis atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų ir vengti

bet kokio elgesio apie kurį buhalteris profesionalas žino ar turi žinoti, kad tai

gali diskredituoti buhalterio profesiją.

R110.2 Buhalteris profesionalas turi laikytis visų pagrindinių principų.

110.2 A1 Pagrindiniais etikos principais grindžiamas elgesio, kurio tikimasi iš buhalterio

profesionalo, standartas. Konceptualioje tvarkoje nustatomas požiūris, kurį

buhalteris profesionalas turi taikyti, kad galėtų laikytis šių pagrindinių principų.

111–115 skirsniuose pateikti reikalavimai ir taikymo medžiaga, susijusi su

kiekvienu pagrindiniu principu.

110.2 A2 Buhalteris profesionalas gali susidurti su situacija, kai vieno pagrindinio principo

laikymasis prieštarauja vienam arba daugiau kitų pagrindinių principų. Tokiais

atvejais buhalteris, prireikus, gali anonimiškai pasitarti su:

• kitais firmoje arba įdarbinusioje organizacijoje dirbančiais asmenimis;

• asmenimis, atsakingais už valdymą;

• profesine organizacija;

• reguliuojančiąja įstaiga;

• teisininku.

Tačiau tokios konsultacijos neatleidžia buhalterio nuo pareigos profesinį

sprendimą, kad išspręstų konfliktą, arba, prireikus ir jeigu to nedraudžia įstatymai

arba kiti teisės aktai, atsiribotų nuo klausimo, dėl kurio kilo konfliktas.

110.2 A3 Buhalteris profesionalas yra skatinamas dokumentuoti ginčytino klausimo esmę, su

juo susijusių aptarimų detales, priimtus sprendimus ir jų pagrindimą.

17

111 POSKIRSNIS. SĄŽININGUMAS

R111.1 Buhalteris profesionalas turi laikytis sąžiningumo principo, kuriuo reikalaujama,

kad buhalteris būtų atviras ir doras visuose profesiniuose ir verslo santykiuose.

111.1 A1 Sąžiningumo principas taip pat reiškia sąžiningą elgesį bei teisingumą.

R111.2 Buhalteris profesionalas neturėtų būti sąmoningai susijęs su ataskaitomis,

pranešimais ar kita informacija, jei, jo nuomone, tokioje informacijoje:

(a) yra iš esmės neteisingų ar klaidinančių tvirtinimų;

(b) yra aplaidžiai pateiktų tvirtinimų arba duomenų;

(c) praleista ar neaiškiai pateikta reikalaujama informacija, kai toks jos

nepateikimas arba neaiškumas yra klaidinantis.

111.2 A1 Buhalteris profesionalas nelaikomas pažeidusiu R111.2 pastraipos nuostatų, jei

pateikia modifikuotą išvadą dėl tokios ataskaitos, pranešimų ar kitos informacijos.

R111.3 Kai buhalteris profesionalas sužino, kad yra siejamas su informacija, nurodyta

R111.2 pastraipoje, jis turi imtis priemonių, kad atsiribotų nuo tokios informacijos.

112 POSKIRSNIS. OBJEKTYVUMAS

R112.1 Objektyvumo principas visus buhalterius profesionalus, priimančius profesinį arba

verslo sprendimą, įpareigoja būti nešališkiems, nenuolaidžiauti dėl interesų

konflikto ar per daug didelės kitų asmenų įtakos.

R112.2 Buhalteris profesionalas neturėtų vykdyti profesinės veiklos, jei aplinkybės ar ryšiai

daro netinkamą įtaką jo profesiniams sprendimams šioje veikloje.

113 POSKIRSNIS. PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR TINKAMAS ATIDUMAS

R113.1 Buhalteris profesionalas turi laikytis profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo

principo, kuriuo iš buhalterio reikalaujama:

(a) siekti ir išlaikyti tokį profesinių žinių ir įgūdžių lygį, kuris užtikrintų, kad

klientui arba darbdaviui būtų teikiamos aukšto lygio profesinės paslaugos,

grindžiamos šiuolaikiniais techniniais ir profesiniais standartais ir atitinkamais

teisės akais;

(b) veikti rūpestingai ir laikytis galiojančių techninių ir profesinių standartų.

113.1 A1 Siekiant klientams ir organizacijoms teikti kokybiškas profesines paslaugas, būtina

tinkamai taikyti profesines žinias ir įgūdžius.

113.1 A2 Profesinės kompetencijos išlaikymas reikalauja nuolat žinoti ir suprasti svarbias

technines, profesines ir verslo naujoves. Nuolatinis profesinis tobulėjimas ugdo ir

įtvirtina buhalterio profesionalo gebėjimus, leidžiančius jam kompetentingai veikti

profesinėje aplinkoje.

113.1 A3 Uolumas reiškia pareigą rūpestingai, atidžiai ir laiku atlikti užduotį atsižvelgiant į

pateiktus reikalavimus.

18

R113.2 Buhalteris profesionalas turi rūpintis, kad jo vadovaujami ir kartu užduotis

atliekantys darbuotojai būtų tinkamai mokomi ir prižiūrimi.

R113.3 Tam tikrais atvejais buhalteris profesionalas turi informuoti klientus, darbdavius

arba kitus profesinės veiklos ar profesinių paslaugų užsakovus apie būdingus jo

vykdomos veiklos ar teikiamų paslaugų apribojimus.

114 POSKIRSNIS. KONFIDENCIALUMAS

R114.1 Buhalteris profesionalas turi laikytis konfidencialumo principo, kuris reikalauja,

kad buhalteris saugotų profesinės ir verslo veiklos metu gautos informacijos

konfidencialumą. Buhalteris turi:

(a) saugoti konfidencialumą, taip pat ir socialinėje aplinkoje, būti apdairus, kad

neatskleistų konfidencialios informacijos tretiesiems, ypač glaudžiai verslo

santykiais susijusiems, asmenims, giminaičiams ar šeimos nariams;

(b) saugoti informacijos konfidencialumą firmos arba jį įdarbinančios

organizacijos viduje;

(c) saugoti potencialaus kliento arba darbdavio suteiktos informacijos

konfidencialumą;

(d) neatskleisti firmos ar įdarbinančios organizacijos konfidencialios informacijos,

gautos profesinių ir verslo santykių metu, be tinkamo ir specialaus leidimo,

išskyrus atvejus, kai teisės aktai ar profesinė pareiga reikalauja ją atskleisti;

(e) nesinaudoti profesinių ir verslo santykių metu gauta konfidencialia informacija

siekiant įgyti asmeninę naudą arba tsuteikti naudos rečiajai šaliai;

(f) neatskleisti ir nenaudoti jokios konfidencialios informacijos net tada, kai

buhalterio profesionalo ir kliento arba darbdavio santykiai yra pasibaigę;

(g) imtis būtinų veiksmų ir užtikrinti, kad jam pavaldūs darbuotojai bei asmenys,

kurie jam patarinėja ir padeda, laikytųsi buhalterio profesionalo pareigos

saugoti informacijos konfidencialumą.

114.1 A1 Konfidencialumas yra naudingas viešajam interesui, nes jis palengvina laisvą

informacijos judėjimą iš buhalterio profesionalo kliento arba įdarbinančios

organizacijos, kai buhalteris žino, kad informacija nebus atskleista trečiosioms

šalims. Nepaisant to, toliau pateikiamos aplinkybės, kurių esant buhalteriai

profesionalai gali arba turi atskleisti konfidencialią informaciją arba kurių esant

derėtų atskleisti informaciją:

(a) kai to reikalauja įstatymai, pavyzdžiui:

(i) vykstant teisminiams procesams būtina pateikti dokumentus ar kitus

įrodymus;

(ii) atitinkamoms valdžios institucijoms atskleisti pastebėtus įstatymų

pažeidimus;

(b) kai atskleisti leidžia įstatymai ir tam pritaria klientas arba darbdavys;

(c) kai atskleisti informaciją buhalterį profesionalą įpareigoja jo profesinė pareiga

arba jis turi teisę tai padaryti, kai to nedraudžia įstatymai:

19

(i) laikydamasis organizacijos nario arba profesinės organizacijos kokybės

peržiūros reikalavimų;

(ii) atsakydamas į profesinės organizacijos arba priežiūros institucijos

paklausimą arba tyrimą;

(iii) siekdamas apginti profesinius buhalterio profesionalo interesus teisminių

procesų metu;

(iv) laikydamasis techninių ir profesinių standartų, įskaitant etikos,

reikalavimų.

114.1 A2 Spręsdami, ar atskleisti konfidencialią informaciją, buhalteriai profesionalai,

atsižvelgdami į aplinkybes, turi apsvarstyti veiksnius, įskaitant:

• ar nebus pažeisti bet kurios iš šalių interesai, įskaitant trečiąsias šalis, kurių

interesams gali būti pakenkta, jei klientas arba darbdavys sutiks, kad buhalteris

profesionalas atskleistų informaciją;

• ar yra žinoma ir pagrįsta, kiek įmanoma, visa susijusi informacija. Veiksniai,

dėl kurių nusprendžiama atskleisti informaciją:

o neįrodyti faktai;

o neišsami informacija;

o nepagrįstos išvados.

• koks turi būti pranešimas ir kam jis turi būti adresuojamas;

• ar šalys, kurioms pranešimas yra adresuojamas, yra tinkami gavėjai.

R114.2 Konfidencialumo principo privaloma laikytis net tada, kai buhalterio profesionalo ir

kliento arba darbdavio santykiai yra pasibaigę. Buhalteriui profesionalui pakeitus

darbdavį arba įgijus naują klientą, jis turi teisę pasinaudoti ankstesne patirtimi,

tačiau buhalteris profesionalas neturi naudoti ir atskleisti jokios profesinių ar verslo

santykių metu gautos ar surinktos konfidencialios informacijos.

115 POSKIRSNIS. PROFESIONALUS ELGESYS

R115.1 Profesionalaus elgesio principas buhalterį profesionalą įpareigoja laikytis įstatymų

ir kitų teisės aktų ir vengti bet kokių veiksmų, kurie, kaip buhalteris profesionalas

žino arba turėtų žinoti, gali diskredituoti profesiją. Tai apima veiksmus, kuriuos

nusimananti ir informuota trečioji šalis, įvertinusi visus buhalteriui profesionalui

tuo metu žinomus konkrečius faktus ir aplinkybes, tikėtina, galėtų vertinti kaip

profesijos diskreditavimą.

115.1 A1 Elgesys, kuris galėtų diskredituoti profesiją, yra elgesys, dėl kurio nusimananti ir

informuota trečioji šalis veikiausiai padarytų išvadą, kad tai daro neigiamą poveikį

gerai profesijos reputacijai.

R115.2 Buhalteriai profesionalai, skelbdami apie save ir reklamuodami savo darbą neturi

kenkti geram profesijos vardui. Jie turi būti sąžiningi, teisingi ir negali:

(a) perdėtai teigiamai apibūdinti paslaugas, kurias jie gali teikti, savo kvalifikaciją

ar įgytą patirtį;

(b) menkinančiai atsiliepti apie kitų buhalterių darbą arba daryti nepagrįstus

palyginimus.

20

115.2 A1 Jeigu buhalteris profesionalas turi abejonių dėl reklamos arba rinkodaros formos

tinkamumo, jis turėtų pasitarti su atitinkama profesine organizacija.

21

120 SKYRIUS. KONCEPTUALI TVARKA

Įvadas

120.1 Buhalterių profesionalų veikloje gali kilti tam tikrų grėsmių nesilaikyti pagrindinių

principų laikymuisi. 120 skyriuje pateikiami reikalavimai ir taikymo medžiaga,

įskaitant konceptualią tvarką, kurie turėtų padėti buhalteriams laikytis pagrindinių

principų ir vykdyti savo pareigas viešojo intereso naudai. Šiuose reikalavimuose ir

taikymo medžiagoje pateikiama faktų ir aplinkybių, įskaitant įvairias profesines

veiklas, interesus ir santykius, kurie kelia grėsmę pagrindiniams principams

įgyvendinti. Be to, tai turėtų sulaikyti buhalterius profesionalus nuo išvados, kad

konkreti situacija gali būti leidžiama, vien tik dėl to, kad ji nėra konkrečiai

uždrausta Kodekse.

120.2 Konceptualioje tvarkoje pateikiamas požiūris kaip buhalteriui profesionalui:

(a) nustatyti pagrindinių principų įgyvendinimo grėsmes;

(b) įvertinti nustatytas grėsmes;

(c) taikyti apsaugos priemones grėsmėms pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio.


Bendrosiosios nuostatos

R120.3 Buhalteris profesionalas turi taikyti konceptualią tvarką, kad nustatytų, įvertintų ir

pašalintų grėsmes nusižengti 110 skyriuje išvardytiems pagrindiniams principams.

120.3 A1 Papildomi reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra tiesiogiai susijusi su

konceptualios tvarkos taikymu, yra pateikta:

(a) 2 dalyje – Dirbantys buhalteriai profesionalai;

(b) 3 dalyje – Praktikuojantys buhalteriai profesionalai;

(c) Tarptautiniuose nepriklausomumo standartuose:

(i) 4A dalis – Nepriklausomumas atliekant audito ir peržiūros užduotis;

(ii) 4B dalis – Nepriklausomumas atliekant užtikrinimo užduotis, kitas nei audito

ir peržiūros užduotis.

R120.4 Spręsdamas su etika susijusias problemas, buhalteris profesionalas turi atsižvelgti į

aplinkybes, kuriose atsirado arba gali atsirasti problema. Kai praktikuojantis

buhalteris profesionalas vykdo profesinę veiklą pagal buhalterio santykius su firma

kaip rangovas, darbuotojas arba savininkas, jis turi laikytis 2 dalies nuostatų, kurios

taikomų konkrečiomis aplinkybėmis.

R120.5 Taikydamas konceptualią tvarką buhalteris profesionalas turi:

(a) priimti profesinius sprendimus;

(b) išlikti dėmesingas naujai informacijai, faktams ir aplinkybėms;

(c) naudoti nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą, aprašytą 120.5 A4

dalyje.

22

Profesinio sprendimo priėmimas

120.5 A1 Kad būtų galima priimti profesinį sprendimą būtina turėti reikiamą išsilavinimą,

profesinių žinių, įgūdžių ir patirties, gebėti lyginti faktus ir aplinkybes, tarp jų ir

konkrečios profesinės veiklos pobūdį ir apimtį bei susijusius interesus ir santykius.

Konceptualios tvarkos taikymas priimant, profesinius sprendimus padeda

buhalteriui profesionalui priimti pagrįstus sprendimus dėl galimų veiksmų eigos, ir

nustatytų ar tokie sprendimai yra tinkami pagal aplinkybes.

120.5 A2 Siekiant tinkamai pritaikyti konceptualią tvarką būtina suprasti žinomus faktus ir

aplinkybes. Profesinis sprendimas reikalingas ir norint nustatyti būtinus veiksmus,

reikalingus įgyti šį supratimą ir padaryti išvadą, ar buvo laikomasi pagrindinių

principų.

120.5 A3 Priimdamas profesinį sprendimą, kad būtų įgytas šis supratimas, buhalteris

profesionalas galėtų be kitų dalykų apsvarstyti, ar:

• yra priežastis nerimauti, kadjam žinomuose faktuose ir aplinkybėse trūksta

potencialiai svarbios informacijos;

• yra prieštaravimų tarp žinomų faktų ir aplinkybių bei buhalterio lūkesčių;

• pakankama jo kvalifikacija ir patirtis , kad galėtų padaryti išvadą;

• yra poreikis pasitarti su kitais kvalifikuotais ar patyrusiais asmenimis;

• pakanka, informacijos , kad būtų galima padaryti išvadą;

• jo išankstinė nuomonė ar šališkumas galėtų turėti įtakos būsimam sprendimui;

• gali būti kitų pagrįstų išvadų, kurias galima padaryti remiantis turima

informacija.

Nusimananti ir informuota trečioji šalis

120.5 A4 Atlikdamas nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą buhalteris

profesionalas apsvarsto, ar tokią pačią išvadą galėtų padaryti ir kita šalis. Toks

apsvarstymas yra atliekamas iš nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies, kuri

įvertina visus svarbius faktus ir aplinkybes, kuriuos žino buhalteris arba jis turėtų

žinoti priimdamas sprendimą, pozicijų. Nusimananti ir informuota trečioji šalis

nebūtinai turi būti buhalteris, tačiau turėtų turėti atitinkamų žinių ir patirties, kad

galėtų suprasti ir nešališkai įvertinti buhalterio išvadų tinkamumą.

Grėsmių nustatymas

R120.6 Buhalteris profesionalas turi nustatyti grėsmes pagrindinių principų laikymuisi.

120.6 A1 Siekiant buhalteriui profesionalui nustatyti grėsmes pagrindinių principų

laikymuisi, būtina suprasti faktus ir aplinkybes, tarp jų ir profesinę veiklą, interesus

ir santykius, kurie gali pakenkti pagrindinių principų laikymuisi.

23

Grėsmes pagrindinių principų laikymuisi gali padėti nustatyti ir profesinių

organizacijų, įstatymų ir kitų teisės aktų, firmos arba įdarbinančios organizacijos

nustatytos tam tikros sąlygos, tvarkos ir procedūros, prisidedančios prie etiško

buhalterio elgesio. 120.8 A2 dalyje pateikiama tokių sąlygų, tvarkų ir procedūrų

pavyzdžių, kurie yra svarbūs veiksniai grėsmių lygiui įvertinti.

120.6 A2 Grėsmė nesilaikyti pagrindinių principų gali kilti atsiradus įvairių aplinkybių ir

santykių. Visų tokių situacijų nurodyti neįmanoma. Dėl skirtingų užduočių ir darbo

paskyrimų pobūdžio gali kilti ir skirtingų grėsmių.

120.6 A3 Visas grėsmes nesilaikyti pagrindinių principų galima priskirti vienam ar keliems iš

šių tipų:

(a) savanaudiškų interesų grėsmė – tai grėsmė, kad finansiniai ar kiti interesai

netinkamai paveiks buhalterio profesinį sprendimą arba elgesį;

(b) savikontrolės grėsmė – tai grėsmė, kad buhalteris profesionalas netinkamai

įvertins ankstesnio sprendimo rezultatų arba buhalterio ar kito buhalterio

firmoje arba įdarbinančioje organizacijoje dirbančio asmens, kuriuo buhalteris

pasitikės priimdamas sprendimą savo pareigų vykdymo metu, veiklos;

(c) atstovavimo grėsmė – tai grėsmė, kad buhalteris profesionalas rems kliento

arba samdančios organizacijos poziciją tiek, kad bus suabejota buhalterio

objektyvumu;

(d) familiarumo grėsmė – tai grėsmė, kad dėl ilgalaikių arba artimų santykių su

klientu arba samdančiąja organizacija buhalteris profesionalas bus pernelyg

palankus jų interesams arba laikys jų darbą priimtinu;

(e) įbauginimo grėsmė – tai grėsmė, kad buhalteris profesionalas bus atgrasytas

veikti objektyviai dėl faktinio arba numanomo spaudimo, įskaitant bandymus

netinkamai paveikti buhalterį.

120.6 A4 Bet kuri aplinkybė gali sukelti daugiau nei vieną grėsmę, o bet kuri grėsmė gali

paveikti daugiau nei vieno pagrindinio principo laikymąsi.

Grėsmių įvertinimas

R120.7 Kai buhalteris profesionalas nustato grėsmę pagrindinių principų laikymuisi, jis turi

įvertinti, ar grėsmės lygis yra priimtinas.

Priimtinas grėsmės lygis

120.7 A1 Priimtinas lygis – tai grėsmės lygis, kuriam esant nusimananti ir informuota trečioji

šalis, įvertinusi visus tuo metu buhalteriui profesionalui žinomus faktus ir

aplinkybes, tikriausiai padarytų išvadą, jog pagrindiniams principams nebuvo

nusižengta.

Grėsmių lygiiui įvertinti svarbūs veiksniai

120.8 A1 Vertindamas grėsmės reikšmingumą buhalteris profesionalas turėtų atsižvelgti tiek į

kokybinius, tiek į kiekybinius grėsmės veiksnius, taip pat ir į bendrą kelių grėsmių,

jeigu tokių yra, poveikį.

24

120.8 A2 Grėsmių pagrindinių principų laikymuisi lygiui įvertinti gali būti svarbūs ir 120.6

A1 dalyje išvardytų sąlygų, tvarkų ir procedūrų egzistavimas. Tokių sąlygų, tvarkų

ir procedūrų pavyzdžiai:

• bendrovės valdymo reikalavimai;

• išsilavinimo, kvalifikacijos kėlimo ir profesinės patirties reikalavimai;

• veiksminga skundų sistema, kuri leidžia buhalteriui profesionalui ir visuomenei

plačiąja prasme atkreipti dėmesį į neetišką elgesį;

• aiškiai nurodyta pareiga pranešti apie etikos reikalavimų pažeidimus;

• profesinių ar priežiūros institucijų stebėsena ir drausminės procedūros.

Naujos informacijos arba pasikeitusių faktų ir aplinkybių svarstymas

R120.9 Buhalteriui profesionalui sužinojus naujos informacijos arba pasikeitusių faktų ir

aplinkybių, galėjusių turėti įtakos grėsmės pašalinimui ar jos sumažinimui iki

priimtino lygio, jis turi iš naujo įvertinti grėsmę ir imtis atitinkamų priemonių.

120.9 A1 Nuolatinis dėmesingumas užsiimant profesine veikla padeda buhalteriui

profesionalui nustatyti, ar naujos informacijos atsiradimas arba faktų ir aplinkybių

pasikeitimas:

(a) turi įtakos grėsmės lygiui; arba

(b) turi įtakos buhalterio išvadoms ar taikomos apsaugos priemonės tebėra

tinkamos nustatytoms grėsmėms.

120.9 A2 Jeigu iš naujos informacijos paaiškėja nauja grėsmė, buhalteris profesionalas turi ją

įvertinti ir, jeigu tinkama, imtis priemonių dėl šios grėsmės. (žr. R120.7 ir R120.10

dalis).

Grėsmių valdymas

R120.10 Jeigu buhalteris profesionalas išsiaiškina, kad nustatytos grėsmės pagrindinių

principų laikymuisi yra nepriimtino lygio, buhalteris turi imtis veiksmų, kad

kilusias grėsmes būtų galima pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio. Buhalteris

turi tai padaryti:

(a) pašalindamas aplinkybes, tarp jų ir interesus bei santykius, kurios sukelia

grėsmes;

(b) kai yra įmanoma ir tinkama, taikyti apsaugos priemones, kad sumažintų

grėsmes iki priimtino lygio;

(c) atsisakyti vykdyti arba nutraukti konkrečios veiklos vykdymą.

Grėsmių pašalinimo veiksmai

120.10 A1 Priklausomai nuo faktų ir aplinkybių, grėsmė gali būti šalinama pašalinant grėsmę

sukeliančią aplinkybę. Tačiau yra tokių situacijų, kai grėsmes galima pašalinti tik

atsisakius vykdyti arba nutraukus konkrečios užduoties vykdymą. Taip nutinka dėl

to, kad aplinkybės, kurios sukėlė grėsmę, negali būti pašalintos arba apsaugos

priemonės negali būti taikomos, kad grėsmė būtų sumažinta iki priimtino lygio.

25

Apsaugos priemonės

120.10 A2 Apsaugos priemonės yra veiksmai, kuriais po vieną arba kelis galima efektyviai

sumažinti pagrindinių principų nesilaikymo grėsmes iki priimtino lygio.

Priimtų reikšmingų sprendimų ir bendrų išvadų nagrinėjimas

R120.11 Buhalteris profesionalas turi padaryti bendrą išvadą, ar veiksmai, kurių imasi arba

ketina imtis buhalteris dėl kilusių grėsmių, pašalins šias grėsmes arba sumažins jas

iki priimtino lygio. Padarydamas bendrą išvadą, buhalteris turi:

(a) peržiūrėti bet kokius priimtus reikšmingus sprendimus arba išvadas; ir

(b) naudoti nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą.

Audito, peržiūros ir kitų užtikrinimo užduočių svarstymas

Nepriklausomumas

120.12 A1 Tarptautiniai nepriklausomumo standartai reikalauja, kad praktikuojantys

buhalteriai profesionalai, atlikdami audito, peržiūros ir kitas užtikrinimo užduotis,

būtų nepriklausomi. Nepriklausomumas yra susijęs su pagrindiniais objektyvumo ir

sąžiningumo principais. Tai reiškia:

(a) Minties (nuomonės) nepriklausomumą, kai laikomasi nuostatų, kurios leidžia

pareikšti nuomonę be pašalinės įtakos, galinčios paveikti profesinį vertinimą,

leidžia asmeniui veikti sąžiningai, išlikti objektyviam ir išlaikyti profesinį

skepticizmą;

(b) Veiksmų nepriklausomumą, kai išvengiama tokių reikšmingų faktų ir

aplinkybių, dėl kurių buvimo nusimananti ir informuota trečioji šalis,

susipažinusi su visa susijusia informacija ir taikytomis apsaugos priemonėmis,

tikėtina, nuspręstų, kad firma arba audito grupės narys nusižengė sąžiningumo,

objektyvumo ir profesinio skepticizmo principams.

120.12 A2 Tarptautiniuose nepriklausomumo reikalavimuose nustatomi reikalavimai ir

pateikiama taikymo medžiaga, kaip taikyti konceptualią tvarką siekiant išlaikyti

nepriklausomumą atliekant auditą, peržiūrą arba kitas užtikrinimo užduotis.

Buhalteriai profesionalai ir įmonės turi laikytis šių reikalavimų, kad būtų

nepriklausomi vykdydami tokias užduotis. Konceptuali tvarka, skirta nustatyti,

įvertinti ir imtis veiksmų dėl pagrindinių principų nesilaikymo grėsmių, tokiu pačiu

būdu taikoma ir nepriklausomumo reikalavimams. 120.6 A3 dalyje aprašyti

pagrindinių principų nesilaikymo grėsmių tipai yra ir nepriklausomumo

reikalavimų nesilaikymo grėsmių tipai.

Profesinis skepticizmas

120.13 A1 Remdamiesi audito, peržiūros ir kitų užduočių atlikimo standartais, tarp jų ir

TBESV išleistais, praktikuojantys buhalteriai profesionalai, planuodami ir

vykdydami audito, peržiūros ir užtikrinimo užduotis, turi taikyti profesinio

skepticizmo principą. 110 skyriuje aprašytas profesinis skepticizmas ir pagrindiniai

principai yra tarpusavyje susijusios sąvokos.

26

120.13 A2 Atliekant finansinių ataskaitų auditą atskirų ir bendrai visų pagrindinių principų

laikymasis padeda įgyvendinti profesinį skepticizmą taip, kaip nurodyta šiuose

pavyzdžiuose:

• Sąžiningumas – reikalavimas, kad buhalteris profesionalas būtų atviras ir doras.

Pavyzdžiui, buhalteris laikosi sąžiningumo principo, kai:

(a) yra atviras ir doras išreikšdamas susirūpinimą dėl kliento pozicijos;

(b) tiria užklausas dėl prieštaringos informacijos ir siekia gauti daugiau audito

įrodymų, kad galėtų imtis veiksmų dėl susirūpinimo ataskaitomis, kurios

gali būti reikšmingai klaidingos ar klaidinančios, kad būtų galima priimti

pagrįstus sprendimus dėl tinkamos veiksmų eigos tokiomis aplinkybėmis.

Tai darydamas buhalteris parodo, kad jis kritiškai vertina audito įrodymus, o tai

prisideda prie profesinio skepticizmo principo įgyvendinimo.

• Objektyvumas – reikalavimas, kad buhalteris profesionalas nediskredituotų

profesinio ir verslo sprendimo dėl šališkumo, interesų konflikto arba netinkamo

kitų asmenų poveikio. Pavyzdžiui, buhalteris laikosi objektyvumo principo,jei:

(a) pastebi aplinkybes arba santykius, pvz., familiarumą su klientu, kuris

galėtų diskredituoti buhalterio profesionalo arba verslo sprendimą;

(b) atsižvelgia į tokių aplinkybių arba santykių poveikį buhalterio sprendimui

vertinant audito įrodymų pakankamumą ir tinkamumą tais klausimais,

kurie yra svarbūs kliento finansinėms ataskaitoms.

Tai darydamas buhalteris savo elgesiu prisideda prie profesinio skepticizmo

principo įgyvendinimo.

• Profesinė kompetencija ir tinkamas atidumas – reikalauja, kad buhalteris

profesionalas turėtų tiek profesinių žinių ir įgūdžių, kurių pakaktų teikti

profesionalias paslaugas bei veikti kruopščiai laikantis galiojančių standartų,

įstatymų ir kitų teisės aktų. Pavyzdžiui, buhalteris laikosi profesinės

kompetencijos ir tinkamo atidumo principo, kai:

(a) siekdamas tinkamai nustatyti reikšmingų netikslumų rizikas taiko žinias,

kurios yra svarbios konkretaus kliento pramonės šakai ir verslui;

(b) kuria ir atlieka tinkamas audito procedūras;

(c) kritiškai vertindamas, ar audito įrodymų pakanka ir ar jie yra tinkami tomis

aplinkybėmis, taiko reikiamas žinias.

Tai darydamas buhalteris savo elgesiu prisideda prie profesinio skepticizmo

principo įgyvendinimo.

27

2 DALIS. DIRBANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI ............................................... 28

200 skyrius. Konceptualios tvarkos taikymas. Dirbantys buhalteriai profesionalai...................... 28

210 skyrius. Interesų konfliktas ..................................................................................................... 32

220 skyrius. Informacijos rengimas ir pateikimas ......................................................................... 35

230 skyrius. Veikla turint pakankamos patirties ........................................................................... 39

240 skyrius. Su finansine atskaitomybe ir sprendimų priėmimu susiję finansiniai interesai, darbo

užmokestis ir premijos ................................................................................................ 40

250 skyrius. [Rezervuotas skatinimui, įskaitant dovanas ir vaišes] .............................................. 42

260 skyrius. Atsakas į įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymą .................................................... 43

270 skyrius. Spaudimas pažeisti pagrindinius principus ............................................................... 51

28

2 DALIS. DIRBANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI

200 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS. DIRBANTYS

BUHALTERIAI PROFESIONALAI

Įvadas

200.1 Šioje Kodekso dalyje nustatomi reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kaip

dirbantys buhalteriai profesionalai turi taikyti 120 skyriuje aprašytą konceptualią

tvarką. Ši dalis apima ne visas pagrindiniams principams keliančias ar galinčias

kelti grėsmes aplinkybes ir santykius, su kuriais gali susidurti dirbantis buhalteris

profesionalas. Todėl konceptuali tvarka reikalauja, kad dirbantis buhalteris

profesionalas būtų pasirengęs veikti atsiradus tokių santykių ir aplinkybių.

200.2 Investuotojai, kreditoriai, įdarbinančios organizacijos ir kiti verslo bendruomenės

sektoriai, taip pat vyriausybė ir plačioji visuomenė gali pasikliauti dirbančio

buhalterio profesionalo darbu. Dirbantys buhalteriai profesionalai gali būti

vienasmeniškai arba kartu su kitais atsakingi už finansinės ir kitokios informacijos,

kuria gali pasikliauti tiek juos įdarbinanti organizacija, tiek trečiosios šalys,

rengimą ir pateikimą ataskaitose. Jie taip pat gali būti atsakingi už veiksmingą

finansų valdymą ir profesionalias konsultacijas įvairiais verslo klausimais.

200.3 Dirbantis buhalteris profesionalas gali būti įdarbinusios organizacijos darbuotojas,

rangovas, partneris, direktorius (tiek vykdomasis, tiek nevykdomasis), vadovas

savininkas arba savanoris. Dirbančio buhalterio profesionalo santykių su

įdarbinusia organizacija teisinė forma neturi jokios įtakos buhalteriui keliamiems

etikos reikalavimams.

200.4 Šioje dalyje sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia:

a) dirbantį buhalterį profesionalą;

b) asmenį, kuris yra praktikuojantis buhalteris profesionalas, vykdantis profesinę

veiklą pagal jo kaip rangovo, darbuotojo arba savininko santykį su įmone.

Daugiau informacijos apie tai, kada praktikuojantiems buhalteriams

profesionalams taikomi 2 dalies reikalavimai, yra pateikta R120.4, R300.5 ir

300.5 A1 dalyse.



R200.5 Buhalteris profesionalas turi laikytis 110 skyriuje aprašytų pagrindinių principų ir

taikyti 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką, kad nustatytų, įvertintų ir kovotų

su grėsmėmis pagrindinių principų laikymuisi.

200.5 A1 Dirbančio buhalterio profesionalo pareiga yra prisidėti prie teisėtų jį įdarbinusios

organizacijos tikslų įgyvendinimo. Šis Kodeksas dirbančiam buhalteriui

profesionalui netrukdo tinkamai atlikti šią pareigą, jis tik nurodo aplinkybes,

kuriomis gali būti nusižengta pagrindiniams principams.

200.5 A2 Pritardami teisėtiems juos įdarbinusių organizacijų tikslams ir uždaviniams,

samdomi buhalteriai profesionalai gali palaikyti juos įdarbinusios organizacijos

poziciją, jeigu jos pareiškimai yra teisingi ir neklaidinantys. Paprastai tokie

dirbančio buhalterio veiksmai nekelia grėsmės dėl atstovavimo.

29

200.5 A3 Kuo aukštesnes pareigas eina buhalteris profesionalas, tuo didesnį gebėjimą ir

galimybes jis turės prieiti prie informacijos ir daryti įtaką politikai, padarytiems

sprendimams ir kitų asmenų, susijusių su įdarbinusia organizacija, atliekamiems

veiksmams. Jeigu buhalteriai gali tą daryti, atsižvelgiant į jų poziciją ir aukštesnes

pareigas organizacijoje, tikimasi, kad jie skatins ir propaguos organizacijoje etika

grindžiamą darbo kultūrą. Tokių veiksmų, kurių galima būtų imtis, pavyzdžiai

apima šių dalykų įdiegimą, įgyvendinimą ir priežiūrą:

• etikos švietimo ir mokymo programų;

• etikos ir vidaus pranešimo apie pažeidimus politikos;

• politikos ir procedūrų, padedančių išvengti įstatymų ir teisės aktų nesilaikymo.


200.6 A1 Grėsmę pagrindinių principų laikymuisi gali kelti įvairiausi faktai ir aplinkybės.

Grėsmių klasės yra aprašytos 120.6 A3 dalyje. Toliau pateikiama kiekvienos klasės

faktų ir aplinkybių, kurios gali sukelti grėsmių buhalteriui profesionalui vykdant

profesinę veiklą, pavyzdžių:

a) savanaudiškų interesų grėsmė:

• dirbantis buhalteris profesionalas turi finansinių interesų įdarbinančioje

organizacijoje arba yra gavęs paskolų ar garantijų iš tos organizacijos;

• buhalteris profesionalas dalyvauja įdarbinusios organizacijos siūlomose

skatinamojo atlygio susitarimuose;

• buhalteris profesionalas turi priėjimą prie įmonės turto, kad jį panaudotų

asmeniniais tikslais;

• buhalteriui profesionalui dirbančios organizacijos tiekėjas siūlo dovanų arba

specialų atlygį.

b) savikontrolės grėsmė:

• kai atlikęs galimybių studiją, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas dėl

įsigijimo, buhalteris profesionalas parenka tinkamą verslo jungimo

apskaitos būdą.

c) atstovavimo grėsmė:

• buhalteris profesionalas turi galimybę manipuliuoti prospektuose pateikta

informacija, kad sulauktų palankaus finansavimo.

d) familiarumo grėsmė:

• buhalteris profesionalas yra atsakingas už jį įdarbinančios organizacijos

finansinių ataskaitų rengimą, kai šioje įmonėje dirbantis šeimos narys arba

artimas giminaitis priima sprendimus, darančius įtaką šių finansinių

ataskaitų rengimui;

• ilgalaikiai santykiai su verslo atstovais, darančiais įtaką verslo

sprendimams;

30

e) įbauginimo grėsmė:

• grėsmė, kad dirbantis buhalteris profesionalas, jo artimas

giminaitis ar šeimos narys gali būti atleistas ar pakeistas dėl

nesutarimų, susijusių su:

o apskaitos principų taikymu;

o finansinės informacijos pateikimo ataskaitose būdu.

• asmens bandymas daryti įtaką buhalterio profesionalo

sprendimams, pavyzdžiui, priimant sprendimą dėl sutarčių

sudarymo arba apskaitos principo taikymo.


200.7 A1 Sąlygos, tvarkos ir procedūros, išvardytos 120.6 A1 ir 120.8 A2 dalyse taip pat gali

turėti įtakosvertinant grėsmės pagrindinių principų laikymuisi lygį.

200.7 A2 Buhalterio profesionalo atliekamam grėsmių lygių įvertinimui taip pat įtakos turi ir

profesinės veiklos pobūdis bei apimtis.

200.7 A3 Buhalterio profesionalo atliekamam grėsmių lygių įvertinimui įtakos gali turėti

įdarbinančios organizacijos darbo ir veiklos aplinka. Pavyzdžiui:

• vadovavimas pabrėžiant etiško elgesio svarbą ir lūkesčiai, kad darbuotojai

elgsis etiškai;

• tvarkos ir procedūros, įgalinančios ir skatinančios darbuotojus pranešti

įdarbinančios organizacijos aukštesnio lygio darbuotojams apie bet kokius

jiems nerimą keliančius etikos klausimus nesibaiminant, kad jiems bus

pakenkta;

• tvarkos ir procedūros, skirtos įgyvendinti ir stebėti darbuotojų darbo kokybę;

• įdarbinančios organizacijos priežiūros sistemos arba kitos priežiūros struktūros

ir stipri vidaus kontrolė;

• įdarbinimo procedūros, pabrėžiančios aukšto lygio kompetencijos darbuotojų

priėmimo svarbą;

• visų darbuotojų informavimas laiku apie tvarkas ir procedūras, taip pat apie bet

kokius jų pasikeitimus, ir tinkamas darbuotojų mokymas ir lavinimas, susijęs

su šiomis tvarkomis ir procedūromis;

• etikos ir elgesio taisyklės.

200.7 A4 Tais atvejais, kai dirbantis buhalteris profesionalas mano, kad kiti įdarbinančios

organizacijos asmenys pasielgė neetiškai ir toliau elgsis neetiškai, jis gali

apsvarstyti galimybę pasikonsultuoti su teisininku.

Atsakas į grėsmes

200.8 A1 210–270 skyriuose aprašytos konkrečios grėsmės, kurių gali kilti profesinės veiklos

metu, su pateiktais veiksmų, kurių galima būtų imtis kilus tokių grėsmių,

pavyzdžiais.

200.8 A2 Ypatingais atvejais, jei grėsmes sukėlusios aplinkybės negali būti pašalintos ir nėra

apsaugos priemonių arba nėra tokių apsaugos priemonių, kuriomis galima būtų

sumažinti grėsmės iki priimtino lygio, būtų tinkama buhalteriui profesionalui

nutraukti santykius su įdarbinančiąja organizacija.

31

Už valdymą atsakingų asmenų informavimas

R200.9 Jeigu pagal šio Kodekso nuostatas būtina informuoti už valdymą atsakingus

asmenis, buhalteris profesionalas turi nustatyti, kurį (-iuos) įdarbinančios

organizacijos valdymo struktūrai priklausantį (-čius) asmenį (-is) būtina informuoti.

Jeigu buhalteris profesionalas informuoja už valdymą atsakingiems asmenims

pavaldžią grupę, buhalteris profesionalas turi nustatyti, ar būtina informuoti visus

už valdymą atsakingus asmenis, kad jie būtų tinkamai informuoti.

200.9 A1 Nustatydamas, ką būtina informuoti, buhalteris profesionalas turi atsižvelgti į:

a) aplinkybių pobūdį ir svarbą;

b) dalyką, apie kurį informuojama.

200.9 A2 Už valdymą atsakingiems asmenims pavaldi grupė gali būti, pavyzdžiui, audito

komitetas arba atskiras už valdymą atsakingų asmenų grupės narys.

R200.10 Jeigu buhalteris profesionalas informuoja asmenis, kurie yra atsakingi už

vadovavimą bei valdymą, buhalteris turi būti įsitikinęs, kad informuodamas tokius

asmenis, jis tinkamai informuoja visus už valdymą atsakingus asmenis, kuriuos jis

informuotų kitu atveju.

200.10 A1 Kartais visi už valdymą atsakingi asmenys yra įtraukti į įmonės vadovavimą,

pavyzdžiui, nedidelėje įmonėje vienas savininkas vadovauja organizacijai ir

daugiau niekas neatlieka valdymo funkcijų. Tokiais atvejais, kai apie dalykus

informuojamas (-i) už vadovavimą atsakingas (-i) asmuo (-enys) ir tas (tie) pats (-

ys) asmuo (-enys) yra atsakingas (-i) už valdymą, buhalteris profesionalas laikomas

patenkinusiu reikalavimą informuoti už valdymą atsakingus asmenis.

32

210 SKYRIUS. INTERESŲ KONFLIKTAS

Įvadas

210.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias

problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių etikos principų ir taikytų

konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.

210.2 Interesų konfliktas gali kelti grėsmę tiek objektyvumo, tiek ir kitų principų

laikymuisi. Tokios grėsmės gali kilti, kai:

• buhalteris profesionalas vykdo su konkrečiu dviejų arba daugiau šalių dalyku

susijusią profesinę veiklą, kai tokių šalių interesai dėl tokio dalyko kertasi; arba

• buhalterio profesionalo interesai dėl konkretaus dalyko kertasi su šalies, kurios

užsakymu buhalteris profesionalas vykdo profesinę veiklą, interesais,

susijusiais su tuo pačiu dalyku.

Tokia šalimi gali būti įdarbinančioji organizacija, pardavėjas, klientas, skolintojas,

akcininkas ar kita šalis.

210.3 Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga,

susijusi su konceptualios tvarkos taikymu esant interesų konfliktui.



R210.4 Buhalteris profesionalas turi neleisti, kad interesų konfliktas pakenktų jo

profesiniam ar verslo sprendimui.

210.4 A1 Aplinkybių, kurių esant gali kilti interesų konfliktas, pavyzdžiai:

• einant vadovo ar valdytojo pareigas dviejose įdarbinančiose organizacijose ir

gaunant konfidencialią informaciją iš vienos įdarbinančios organizacijos, kurią

buhalteris profesionalas gali panaudoti kitos įdarbinančios organizacijos naudai

ar prieš ją;

• teikiant profesines paslaugas dviem šalims, priklausančioms bendrijai, kuri

įdarbina buhalterį profesionalą padėti nutraukti tokių šalių partnerystę;

• rengiant finansinę informaciją tam tikriems buhalterį profesionalą įdarbinusios

įmonės vadovams, kurie siekia supirkti įmonės akcijas;

• vykdant buhalterį profesionalą įdarbinusios organizacijos pardavėjų atranką,

kai artimas buhalterio profesionalo šeimos narys gauna finansinės naudos iš

tokio sandorio;

• įdarbinančioje organizacijoje einant valdymo organo nario pareigas, į kurias

įeina ir tam tikrų įmonės investicijų tvirtinimas, kai viena iš tokių investicijų

didina buhalterio profesionalo ar jo artimo šeimos nario asmeninio investicijų

portfelio vertę.

Interesų konflikto nustatymas

R210.5 Siekdamas nustatyti aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas bei grėsmė

vieno arba daugiau iš pagrindinių principų laikymuisi, buhalteris profesionalas turi

imtis tinkamų veiksmų. Tokiais veiksmais jis turi nustatyti:

33

a) atitinkamų interesų ir dalyvaujančių šalių santykių pobūdį;

b) veiklą ir jos reikšmę atitinkamoms šalims.

R210.6 Buhalteris profesionalas turi išlikti budrus ir pastebėti veiklų pobūdžio, interesų ir

tarpusavio santykių pokyčius, kurie galėtų sukelti interesų konfliktą vykdant

profesinę veiklą

Interesų konflikto keliamos grėsmės

210.7 A1 Paprastai kuo labiau tiesioginis ryšys sieja profesinę veiklą ir dalyką, dėl kurio tarp

šalių kyla interesų konfliktas, tuo didesnė tikimybė, kad grėsmės lygis bus

nepriimtinas.

210.7 A2 Interesų konflikto sukeltos grėsmės pašalinimo pavyzdys gali būti sprendimų

priėmimo proceso, susijusio su dalyku, dėl kurio kyla interesų konfliktas,

atsisakymas.

210.7A3 Apsaugos priemonės nuo interesų konflikto sukeltos grėsmės gali būti:

• tam tikros atsakomybės ir pareigų perskirstymas arba atskyrimas;

• tinkamos priežiūros sistemos sukūrimas, pavyzdžiui, veikla tik prižiūrima

vykdomojo arba nevykdomojo direktoriaus.

Atskleidimas ir sutikimas


210.8 A1 Paprastai būtina:

(a) atskleisti interesų konflikto pobūdį ir kaip dėl kilusių grėsmių buvo taikytos

apsaugos priemonės atitinkamoms šalims, įskaitant tinkamo lygio darbuotojus

konflikto paveiktoje įdarbinančioje organizacijoje,

(b) gauti atitinkamų šalių sutikimą buhalteriui profesionalui vykdyti profesinę

veiklą, kai dėl grėsmės taikomos apsaugos priemonės.

210.8 A2 Kartais apie šalies sutikimą gali byloti jos elgesys, pvz., buhalteris profesionalas

turi pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad šalis nuo pat pradžių žinojo interesų

konflikto aplinkybes ir kad jai buvo priimtinas interesų konfliktas, jeigu šalis

neprieštarauja, kad toks konfliktas būtų.

210.8 A3 Jeigu informacija atskleidžiama ar sutikimas suteikiamas ne raštu, buhalteriui

profesionalui siūloma dokumentuoti:

(a) aplinkybių, dėl kurių kyla interesų konfliktas, pobūdį;

(b) pritaikytas apsaugos priemones grėsmei sumažinti iki priimtino lygio, kai tai

taikytina;

(c) gautą sutikimą.

34

Kitos nuostatos

210.9 A1 Spręsdamas interesų konfliktą, buhalteris profesionalas turėtų pasitarti su

organizacija, kurioje jis dirba, ar kitomis, pavyzdžiui, profesine organizacija,

teisininku ar kitu buhalteriu. Atskleisdamas informaciją ar dalydamasis ja su

įdarbinančia organizacija ir siekdamas gauti trečiųjų šalių patarimą, buhalteris

profesionalas turi išlikti budrus ir laikytis pagrindinio konfidencialumo principo.

35

220 SKYRIUS. INFORMACIJOS RENGIMAS IR PATEIKIMAS

Įvadas




220.2 Rengdamas ir pateikdamas informaciją buhalteris profesionalas gali susidurti su

savanaudiškų interesų, įbauginimo ir kitomis grėsmėmis vieno arba daugiau

pagrindinių principų laikymuisi. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai

ir taikymo medžiaga, kuri yra tinkama taikant konceptualią tvarką esamomis

aplinkybėmis.



220.3 A1 Buhalteriai profesionalai visuose įdarbinančios organizacijos lygmenyse prisideda

prie informacijos rengimo ir pateikimo tiek organizacijos viduje, tiek ir už jos ribų.

220.3 A2 Suinteresuotos šalys, kurioms arba kurių vardu yra rengiama ir pateikiama tokia

informacija, yra:

• vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys;

• investuotojai ir skolintojai arba kiti kreditoriai;

• reguliuojančios institucijos.

Ši informacija gali padėti suinteresuotoms šalims suprasti ir įvertinti aspektus,

susijusius su įdarbinančios organizacijos būklės klausimais, bei priimti su

organizacija susijusius sprendimus. Tokia informacija gali būti finansinė arba ne

finansinė bei gali būti skelbiama viešai arba naudojama tik organizacijos viduje.

Pavyzdžiai:

• veiklos ir rezultatų ataskaitos;

• sprendimų paramos analizės;

• biudžetai ir prognozės;

• informacija, teikiama vidaus ir išorės auditoriams;

• rizikos analizės;

• bendrosios ir specialiosios paskirties finansinės ataskaitos;

• mokesčių deklaracijos;

• ataskaitos, pateikiamos reguliuojančioms institucijoms teisiniais ar atitikties

tikslais.

220.3 A3 Prie šios informacijos rengimo ar pateikimo priskiriamas informacijos

registravimas, tvarkymas ir tvirtinimas.

R220.4 Rengdamas ir pateikdamas informaciją buhalteris profesionalas turi:

(a) parengti arba pateikti informaciją laikydamasis atitinkamos ataskaitų teikimo

sistemos, jeigu tokia yra taikoma;

36

(b) parengti arba pateikti informaciją taip, kad neklaidintų ir netinkamai

nepaveiktų sutartinių arba reguliavimo rezultatų;

(c) atlikti profesionalų vertinimą, kad:

(i) visais reikšmingais atžvilgiais tiksliai ir visiškai atspindėtų faktus;

(ii) aiškiai atspindėtų tikrąjį įmonės ūkinių operacijų arba veiklos pobūdį;

(iii) informacija būtų grupuojama ir registruojama laiku ir tinkamu būdu;

(d) nepraleisti jokios informacijos ketindamas tokia informacija suklaidinti arba

netinkamai paveikti sutartinius arba reguliavimo rezultatus.

220.4 A1 Netinkamo poveikio sutartiniams arba reguliavimo rezultatams pavyzdys yra

nerealios sąmatos naudojimas siekiant išvengti sutartinių reikalavimų, tokių kaip

skolinis įsipareigojimas, arba reguliavimo reikalavimų, pavyzdžiui, finansų įstaigos

kapitalo reikalavimas, pažeidimo.

Veiksmų laisvė rengiant arba pateikiant informaciją

R220.5 Norint priimti profesinį sprendimą rengiant ir pateikiant informaciją gali prireikti

veiksmų laisvės, tačiau buhalteris profesionalas negali šios veiksmų laisvės naudoti

siekdamas suklaidinti kitus asmenis arba netinkamai paveikti sutartinius arba

reguliavimo rezultatus.

220.5 A1 Būdų, kai piktnaudžiaujama veiksmų laisve netinkamiems rezultatams pasiekti,

pavyzdžiai:

• įverčių nustatymas, pavyzdžiui, nustatant tikrąją vertę, kad būtų iškreipti pelno

arba nuostolių duomenys;

• apskaitos politikos arba metodo pasirinkimas arba pakeitimas iš dviejų ar

daugiau variantų pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, pavyzdžiui,

pasirenkant apskaitos politiką ilgalaikėms sutartims siekiant iškreipti pelno

arba nuostolių duomenis;

• sandorių datos nustatymas, pavyzdžiui, nurodant turto pardavimą pačioje

finansinių metų pabaigoje siekiant suklaidinti;

• sandorių struktūrizavimo nustatymas, pavyzdžiui, struktūrizuojant finansavimo

sandorius siekiant iškreipti turto, įsipareigojimų arba pinigų srautų

klasifikavimo duomenis;

• pasirinkimas, kokią informaciją atskleisti, pavyzdžiui, praleidžiant arba

pateikiant sunkiai suprantamą informaciją apie finansinę arba veiklos riziką,

siekiant suklaidinti.

R220.6 Vykdydamas profesines veiklas, pirmiausia tas, kurioms nereikalaujama laikytis

atitinkamos atskaitomybės tvarkos, buhalteris profesionalas turi priimti

profesionalų sprendimą, kad nustatytų ir atsižvelgtų į:

(a) tikslą, dėl kurio naudojama informacija;

(b) kontekstą, kuriame ji pateikiama;

(c) asmenis, kuriems ji skirta.

37

220.6 A1 Pavyzdžiui, rengiant arba pateikiant išankstines ataskaitas, biudžetus arba

prognozes, į jas įtraukti atitinkami vertinimo duomenys, apytiksliai duomenys ir,

jeigu yra, prielaidos gali leisti kitiems ja pasitikėti, kad atliktų savo sprendimus.

220.6 A2 Buhalteris profesionalas taip pat gali atsižvelgti į tikslinę auditoriją, kontekstą ir

pateikiamos informacijos tikslą.

Pasitikėjimas kitų darbu

R220.7 Buhalteris profesionalas, kuris ketina pasitikėti kitų darbu įdarbinančios

organizacijos viduje arba už jos ribų, turi priimti profesionalų sprendimą, kad

nustatytų veiksmus, kurių, prireikus, būtų galima imtis, siekiant įvykdyti R220.4

dalyje nurodytus reikalavimus.

220.7 A1 Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar galima pagrįstai pasitikėti kitų

darbu:

• to asmens arba organizacijos turima reputacija, kvalifikacija ir ištekliai;

• ar tam asmeniui taikomi galiojantys profesiniai ir etikos standartai.

Tokią informaciją galima gauti pasinaudojus turimais ryšiais su tuo asmeniu ar

organizacija, arba konsultacijų būdu su kitais asmenimis.

Veiksmai, kai informacija yra arba gali būti klaidinanti

R220.8 Kai buhalteris profesionalas žino arba gali pagrįstai manyti, kad su buhalteriu

siejama informacija yra klaidinanti, jis turi imtis tinkamų veiksmų, kad išspręstų šį

klausimą.

220.8 A1 Tinkami veiksmai gali būti tokie:

• susirūpinimą dėl klaidinančios informacijos aptarti su viršesniu už buhalterį

profesionalą ir (arba) su įdarbinančios organizacijos atitinkamo lygmens

vadovybe arba už valdymą atsakingais asmenimis ir pareikalauti iš jų imtis

atitinkamų veiksmų, kad išspręstų šį klausimą. Tokie veiksmai gali būti:

o informacijos ištaisymas;

o jeigu informacija jau yra atskleista tiksliniams naudotojams, pranešti jiems

apie ištaisytą informaciją.

• peržiūrėti įdarbinančios organizacijos tvarkas ir procedūras (pavyzdžiui, etikos

ir vidaus pranešimų apie pažeidimus politika), kaip spręsti tokius klausimus

įmonės viduje.

220.8 A2 Buhalteris profesionalas gali nustatyti, kad įdarbinanti organizacija nesiėmė

atitinkamų veiksmų. Jeigu buhalteris vis dar turi priežastį manyti, kad informacija

yra klaidinanti, toliau pateikiami kiti veiksmai, kurie gali būti tinkami, jeigu

buhalteris griežtai laikysis konfidencialumo principo:

• pasitarti su:

o atitinkama profesine organizacija;

o įdarbinančios organizacijos vidaus arba išorės auditoriumi;

o teisininku.

38

• nustatyti, ar yra kokių nors reikalavimų, apie kuriuos reikia pranešti:

o trečiosioms šalims, įskaitant asmenis, kurie naudojasi informacija;

o reguliavimo ir priežiūros institucijoms.

R220.9 Jeigu, išnaudojęs visus galimus variantus, buhalteris profesionalas nustato, kad

nebuvo imtasi tinkamų veiksmų ir yra priežastis manyti, kad informacija vis dar yra

klaidinanti, buhalteris profesionalas turi atsisakyti būti arba likti siejamas su ta

informacija.

220.9 A1 Tokiomis aplinkybėmis buhalteriui profesionalui būtų tinkama atsistatydinti iš

įdarbinančios organizacijos.

Dokumentavimas

220.10 A1 Buhalteriui profesionalui siūloma dokumentuoti:

• faktus;

• apskaitos principus arba kitus taikytinus profesinius standartus;

• komunikaciją ir šalis, su kuriomis buvo aptariami klausimai;

• apsvarstytą veiksmų eigą;

• tai, kaip buhalteris bandė išspręsti klausimą (-us).

Kiti svarstymai

220.11 A1 Kai grėsmę pagrindinių principų, susijusių su informacijos rengimu ir pateikimu,

laikymuisi sukelia finansiniai interesai, įskaitant kompensaciją ir paskatinimą už

finansinę atskaitomybę ir sprendimų priėmimą, taikomi 240 skyriuje nustatyti

reikalavimai ir pateikta taikymo medžiaga.

220.11 A2 Kai klaidinanti informacija gali būti susijusi su įstatymų ir kitų teisės aktų

nesilaikymu, taikomi 260 skyriuje nustatyti reikalavimai ir pateikta taikymo

medžiaga.

220.11 A3 Kai grėsmę pagrindinių principų, susijusių su informacijos rengimu ar pateikimu,

laikymuisi sukelia daromas spaudimas, taikomi 270 skyriuje nustatyti reikalavimai

ir pateikta taikymo medžiaga.

39

230 SKYRIUS. VEIKLA TURINT PAKANKAMOS PATIRTIES

Įvadas




230.2 Neturint pakankamos patirties, kyla savanaudiškų interesų grėsmė profesinės

kompetencijos ir tinkamo atidumo principo laikymuisi. Šiame skyriuje nustatomi

reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kurie yra tinkami taikant

konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.



R230.3 Buhalteris profesionalas negali sąmoningai klaidinti įdarbinančios organizacijos dėl

savo turimos kompetencijos arba patirties.

230.3 A1 Profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo principas reikalauja, kad dirbantis

buhalteris profesionalas imtųsi tik tokių svarbių užduočių, kurioms atlikti jis yra

įgijęs arba gali įgyti pakankamą išsilavinimą ir patirtį.

230.3 A2 Priežastys, kurios buhalteriui profesionalui sukelia savanaudiškų interesų grėsmę

buhalterio profesionalo principo pakankamai kompetentingai ir su reikiamu

atidumu atlikti pareigas laikymuisi:

• nepakanka laiko tinkamai atlikti arba baigti svarbius darbus;

• nepakankama, ribota ar netinkama informacija reikalinga darbui tinkamai

atlikti;

• nepakankama patirtis, tęstiniai mokymai ir (arba) išsilavinimas;

• nepakankami ištekliai tinkamai atlikti darbą.

230.3 A3 Grėsmių lygis priklauso nuo tokių veiksnių, kaip, pavyzdžiui:

• dirbančio buhalterio profesionalo bendro darbo su kitais apimtis;

• buhalterio santykinė viršenybė veikloje;

• atliekamo darbo priežiūra ir peržiūra.

230.3 A4 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų

interesų grėsmės, pavyzdžiai:

• kreipimasis pagalbos arba mokymų į atitinkamos kompetencijos turintį asmenį;

• užtikrinimas, kad yra pakankamai laiko atitinkamoms pareigoms atlikti.

R230.4 Jei profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo principo nesilaikymo grėsmės

pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio neįmanoma, buhalteris profesionalas turi

nuspręsti, ar nereikėtų to darbo atsisakyti. Jei buhalteris nusprendžia atsisakyti

užduoties, jis turi aiškiai nurodyti tokio savo sprendimo priežastis.

Kiti svarstymai

230.5 A1 Jeigu buhalteriui profesionalui daromas spaudimas pažeisti profesinės kompetencijos

ir tinkamo atidumo principą, būtina vadovautis 270 skyriuje pateiktais

reikalavimais ir taikymo medžiaga.

40

240 SKYRIUS. SU FINANSINE ATSKAITOMYBE IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMU

SUSIJĘ FINANSINIAI INTERESAI, DARBO UŽMOKESTIS IR PREMIJOS

Įvadas


problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių principų ir konceptualios

tvarkos, kuri aprašyta 120 skyriuje.

240.2 Finansinių interesų turėjimas arba žinojimas apie artimų giminaičių arba šeimos

narių finansinius interesus gali sukelti savanaudiškų interesų grėsmę objektyvumo

arba konfidencialumo principų laikymuisi. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs

reikalavimai ir taikymo medžiaga, kurie yra tinkami taikant konceptualią tvarką

tokiomis aplinkybėmis.



R240.3 Buhalteris profesionalas negali manipuliuoti informacija arba naudoti

konfidencialią informaciją asmeninei ar kitų asmenų finansinei naudai gauti.

240.3 A1 Buhalteriai profesionalai gali turėti finansinių interesų arba žinoti, kad jų artimiausi

šeimos nariai ar artimi giminaičiai turi tokių interesų, ir šie finansiniai interesai tam

tikromis aplinkybėmis galėtų kelti grėsmių pagrindinių principų laikymuisi. Prie

finansinių interesų taip pat priskiriami ir darbo užmokesčio ir premijų susitarimai,

susiję su finansine atskaitomybe ir sprendimų priėmimu.

240.3 A2 Pavyzdžiai aplinkybių, galinčių sukelti savanaudiškų interesų grėsmių, kurioms

priskiriami tokie atvejai, kai samdomas buhalteris profesionalas, jo šeimos narys

arba artimas giminaitis:

• turi motyvą ir galimybę manipuliuoti poveikį kainai darančia informacija

siekdamas finansinės naudos;

• turi tiesioginių arba netiesioginių finansinių interesų įdarbinančioje

organizacijoje, o buhalterio profesionalo daromi sprendimai gali tiesiogiai

daryti įtaką tokių finansinių interesų vertei;

• turi galimybę gauti nuo pelno priklausančius priedus, o buhalterio profesionalo

daromi sprendimai gali tiesiogiai daryti įtaką tokių priedų dydžiui;

• tiesiogiai arba netiesiogiai turi teisę į ateityje įsigaliosiančius priedus,

išreikštus įdarbinančios organizacijos akcijų teisėmis ar akcijų pasirinkimo

sandoriais, o buhalterio profesionalo daromi sprendimai gali tiesiogiai daryti

įtaką jų vertei;

• yra sudarę kitų susitarimų dėl atlygio, pagal kuriuos taikomos skatinančios

priemonės už pasiektus darbo rezultatus arba pastangas didinti įdarbinančios

organizacijos akcijų vertę, pavyzdžiui, dalyvaujant ilgalaikiuose skatinančių

priemonių taikymo planuose, susijusiuose su pasiektais konkrečiais darbo

rezultatais.

240.3A3 Tokios grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• finansinio intereso reikšmingumas. Jis priklausys nuo asmeninių aplinkybių ir

finansinio intereso reikšmingumo asmeniui;

41

• nuo vadovybės nepriklausomo komiteto vyresniųjų vadovų atlyginimo dydžio

ir formos nustatymo tvarka ir procedūros;

• už valdymą atsakingų asmenų informavimas pagal vidaus tvarkos taisykles

apie:

o visus svarbius interesus;

o bet kokius planus pasinaudoti teise prekiauti atitinkamomis akcijomis ir

vykdyti jų prekybą.

• vidaus ir išorinio audito procedūros, skirtos spręsti su finansiniais interesais

susijusius klausimus.

240.3 A4 Grėsmės, kylančios dėl susitarimų dėl atlygio arba skatinimo priemonių, gali būti

susijusios su atviru arba užslėptu aukštesnes pareigas einančių darbuotojų ar

bendradarbių spaudimu. Žr. 270 skyrių „Spaudimas pažeisti pagrindinius

principus“.

42

250 SKYRIUS. SKATINIMAS, ĮSKAITANT DOVANAS IR VAIŠES

[Rezervuota 250 skyriui, kuris yra „Skatinimo projekto“ dalis.]

43

260 SKYRIUS. ATSAKAS Į ĮSTATYMŲ IR TEISĖS AKTŲ NESILAIKYMĄ

Įvadas


problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių principų ir taikytų


260.2 Kai buhalteris profesionalas sužino arba įtaria, kad nesilaikoma įstatymų ir kitų

teisės aktų reikalavimų, kyla savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmė

sąžiningumo ir profesionalaus elgesio principų laikymuisi.

260.3 Teikdamas klientui profesines paslaugas buhalteris profesionalas gali sužinoti ar

būti informuotas apie įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, t. p. jis gali ir įtarti

apie jų nesilaikymą. Šio skyriaus tikslas – padėti buhalteriui profesionalui įvertinti

teisės aktų nesilaikymo įtaką bei nustatyti galimus veiksmus, reaguojant į

nesilaikymą arba įtariamą nesilaikymą:

(a) įstatymų ir kitų teisės aktų, visuotinai pripažintų kaip turinčių tiesioginės įtakos

reikšmingoms sumoms ir atskleistai informacijai kliento finansinėse

ataskaitose nustatyti;

(b) kitų įstatymų ir teisės aktų, kurie neturi tiesioginės įtakos sumoms ir atskleistai

informacijai kliento finansinėse ataskaitose nustatyti, tačiau jų laikymasis gali

būti labai svarbus kliento įmonės valdymo aspektams, jo galimybėms tęsti

veiklą ar išvengti reikšmingų sankcijų.

Buhalterio profesionalo uždaviniai, susiję su įstatymų ir teisės aktų nesilaikymu

260.4 Išskirtinis buhalterio profesijos bruožas yra pareiga veikti visuomenės labui.

Reaguodamas į teisės aktų nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą, buhalteris

profesionalas turi įgyvendinti šiuos uždavinius:

(a) laikytis pagrindinių sąžiningumo ir profesionalaus elgesio principų;

(b) įspėti kliento vadovybę arba, jei reikia, už valdymą atsakingus asmenis, kad:

(i) jie galėtų ištaisyti, pašalinti ar sumažinti nustatyto ar įtariamo teisės aktų

nesilaikymo pasekmes;

(ii) būtų užkirstas kelias nesilaikymo veiksmui prieš jam įvykstant;

(c) imtis tokių veiksmų, kuriais paisomas viešasis interesas.



260.5 A1 Įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymas (toliau – nesilaikymas) – tai priešingas

galiojantiems įstatymams ar kitiems teisės aktams tyčinis ar netyčinis veikimas arba

neveikimas, kurį atlieka:

(a) buhalterį profesionalą įdarbinanti organizacija;

(b) už valdymą įdarbinančioje organizacijoje atsakingi asmenys;

(c) įdarbinančios organizacijos vadovybė;

(d) kiti asmenys, dirbantys įdarbinančiai organizacijai arba jos nurodymu.

260.5 A2 Šiame skyriuje nagrinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja:

44

• apgaulės, korupcijos ir kyšininkavimo prevenciją;

• pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir kitos nusikalstamos veiklos

prevenciją;

• vertybinių popierių rinkas ir prekybą jais;

• bankininkystę ir kitus finansinius produktus bei paslaugas;

• duomenų apsaugą;

• mokesčius, įsipareigojimus pagal pensijų kaupimo sutartis ir pensijų išmokas;

• aplinkos apsaugą;

• visuomenės sveikatą ir saugumą.

260.5 A3 Dėl nesilaikymo įdarbinančiajai organizacijai gali būti skiriama bauda, organizacija

gali būti paduota į teismą arba gali turėti kitų pasekmių, galinčių turėti didelės

įtakos jos finansinėms ataskaitoms. Svarbu tai, kad toks nesilaikymas gali turėti

įtakos viešajam interesui ir taip labai pakenkti investuotojams, kreditoriams,

darbuotojams arba didelei visuomenės daliai. Šiame skyriuje veiksmas laikomas

galinčiu padaryti didelę žalą, jeigu jis sukelia rimtų neigiamų pasekmių – tiek

finansinių, tiek ir nefinansinių – bet kuriai iš šių šalių. Tokio veiksmo pavyzdžiais

gali būti apgaulė, dėl kurios investuotojai patiria didelius finansinius nuostolius,

arba aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, kuris kelia pavojų

darbuotojų ir visuomenės sveikatai ir saugumui.

R260.6 Kai kurių jurisdikcijų įstatymuose ar kituose teisės aktuose gali būti nurodyta, kaip

buhalteris profesionalas turėtų reaguoti į nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą.

Tokie būdai gali skirtis nuo šiame skyriuje nurodytų būdų, be to, jų gali būti ir

daugiau. Jeigu buhalteris profesionalas sužino apie tokį nesilaikymą ar įtariamą

nesilaikymą, jis privalo įgyti supratimą apie tokias teisines ar priežiūros nuostatas

ir jų laikytis, įskaitant:

(a) reikalavimą pranešti apie dalyką atitinkamai institucijai;

(b) bet kokį draudimą įspėti atitinkamą šalį.

260.6 A1 Draudimas įspėti atitinkamą šalį gali atsirasti, pavyzdžiui, pagal pinigų plovimo

prevencijos įstatymą.

260.7 A1 Šis skyrius taikomas neatsižvelgiant į įdarbinančiosios organizacijos pobūdį,

įskaitant tai, ar ji yra viešo ar ne viešo intereso įmonė.

260.7 A2 Buhalteris profesionalas, kuris sužino arba yra informuojamas apie dalykus, kurie

yra aiškiai nesukeliantys pasekmių, neprivalo laikytis šio skyriaus nuostatų dėl

tokių dalykų. Ar dalykai yra aiškiai nesukeliantys pasekmių, sprendžiama pagal jų

pobūdį ir finansinį ar kitokį poveikį įdarbinančiai organizacijai, jos

suinteresuotosioms šalims ir visuomenei.

210.7 A3 Šis skyrius netaikomas tais atvejais, kai:

(a) asmens neteisėti veiksmai nesusiję su įdarbinančios organizacijos verslu;

(b) įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaiko asmenys, nenurodyti 260.5 A1 dalyje.

Buhalteris profesionalas gali šiame skyriuje rasti nuostatų, kurios bus jam

naudingos sprendžiant, kaip reaguoti tokiose situacijose.

45

Įdarbinančios organizacijos vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų pareigos

260.8 A1 Įdarbinančios organizacijos vadovybė, prižiūrint už valdymą atsakingiems

asmenims, privalo užtikrinti, kad įdarbinančios organizacijos veikla būtų vykdoma

laikantis įstatymų ir teisės aktų. Taip pat vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys

privalo nustatyti ir imtis veiksmų, kai įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaiko:

(a) Įdarbinanti organizacija;

(b) asmuo, kuriam patikėtas įdarbinančios organizacijos valdymas;

(c) vadovybės narys;

(d) kiti asmenys, dirbantys klientui ar pagal įdarbinančios organizacijos

nurodymus.

Visų buhalterių profesionalų pareigos

R260.9 Jeigu organizacijoje, kurioje dirba buhalteris profesionalas, yra tvarka, kuri

nustato, kaip reikia elgtis nustačius ar įtarus nesilaikymą, buhalteris privalo ja

vadovautis.

260.9 A1 Daugelis organizacijų yra parengusios tvarką, kaip ir kam turėtų būti pranešama

apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą. Tokiose tvarkose būna pateikta,

pavyzdžiui, etikos politika arba pranešimų pateikimo tvarka. Pagal nustatytą tvarką

galima anonimiškai informuoti per tam skirtus kanalus apie nesilaikymą ar įtariamą

nesilaikymą.

R260.10 Jei buhalteris profesionalas sužino apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą, jis turi

veikti pagal šio skyriaus nuostatas ir tai turi būti atlikta laiku. Kad llaiku atliktų

reikiamus veiksmus, buhalteris turi atsižvelgti į dalyko pobūdį ir galimą žalą

organizacijos, investuotojų, kreditorių, darbuotojų ar visuomenės interesams.

Vyresniojo dirbančio buhalterio profesionalo pareigos

260.11 A1 Vyresnieji dirbantys buhalteriai profesionalai (toliau – vyresnieji buhalteriai

profesionalai), tai direktoriai, vadovaujančias ar aukštesnes pareigas einantys

darbuotojai, kurie turi reikšmingos įtakos ir priima sprendimus dėl organizacijos

žmogiškųjų, finansinių, technologinių, fizinių ir nematerialiųjų išteklių įsigijimo,

naudojimo ir kontrolės. Dėl jų vaidmens, padėties ir įtakos sferos organizacijoje

labiau tikėtina, kad jie imsis kokių nors veiksmų visuomenės labui ir taip reaguos į

nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą nei kiti buhalteriai profesionalai, dirbantys

organizacijoje.

46

Dalyko supratimas

R260.12 Jeigu vyresnysis buhalteris profesionalas teikdamas profesines paslaugas sužino

apie nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo atvejį, buhalteris profesionalas privalo

suprasti šiuos dalykus:

(a) nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis įvyko

ar galėjo įvykti;

(b) susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymą konkrečiomis aplinkybėmis;

(c) galimas pasekmes įdarbinančiai organizacijai, investuotojams, kreditoriams,

darbuotojams ir visuomenei.

260.12 A1 Tikimasi, kad vyresnysis buhalteris profesionalas pritaikys žinias ir kompetenciją,

ir vadovausis profesiniu sprendimu. Tačiau nesitikima, kad buhalteris išmanys

įstatymus ir kitus teisės aktus daugiau, nei reikalaujama iš įdarbinančiosios

organizacijos buhalterio funkcijai atlikti. Galutinį sprendimą, ar atliekant veiksmą

buvo laikomasi įstatymų ar kitų teisės aktų, priima teismas ar kita ginčus

nagrinėjanti institucija.

260.12 A2 Atsižvelgdamas į dalyko pobūdį ir reikšmingumą, vyresnysis buhalteris

profesionalas gali inicijuoti vidinį dalyko tyrimą arba imtis atitinkamų veiksmų,

kad toks tyrimas būtų inicijuotas. Buhalteris profesionalas, laikydamasis

konfidencialumo principo, taip pat gali kreiptis į kitus organizacijos darbuotojus,

profesinę organizaciją arba teisininką.

Dalyko sprendimas

R260.13 Jeigu vyresnysis buhalteris profesionalas nustato ar įtaria, kad nebuvo laikomasi, ar

gali būti nesilaikoma įstatymų ar kitų teisės aktų, buhalteris, laikydamasis R260.9

dalies nuostatų, turi aptarti tokį dalyką su tiesioginiu savo vadovu (jei toks yra).

Jeigu nustatoma, kad tiesioginis buhalterio vadovas yra susijęs su tokiu dalyku,

buhalteris turi tokį dalyką aptarti su kitu vadovu, kuris įdarbinančioje organizacijoje

eina aukštesnes pareigas nei tiesioginis vadovas.

260.13 A1 Aptarimo tikslas yra išsiaiškinti kaip išspręsti dalyką.

R260.14 Vyresnysis buhalteris profesionalas taip pat turi imtis tinkamų veiksmų, kad galėtų:

(a) apie tokį dalyką informuoti už valdymą atsakingus asmenis;

(b) laikytis taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant įstatymų ar priežiūros

nuostatų dėl atitinkamos institucijos informavimo apie nesilaikymą ar įtariamą

nesilaikymą;

(c) ištaisyti, pašalinti ar sumažinti nustatyto ar įtariamo nesilaikymo pasekmes;

(d) sumažinti pasikartojimo riziką;

(e) užkirsti kelią nesilaikymui, jei tai dar neįvyko.

47

260.14 A1 Už valdymą atsakingų asmenų informavimo apie tokį dalyką tikslas yra gauti jų

sutikimą imtis tinkamų veiksmų kaip atsako į tokį dalyką bei taip padėti jiems

įvykdyti savo pareigas.

260.14 A2 Kai kuriuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali būti nustatytas laikotarpis,

per kurį atitinkamai institucijai turi būti pranešta apie nustatytą arba įtariamą

nesilaikymą.

R260.15 Be atsako į tokį dalyką, pagal šio skyriaus nuostatas vyresnysis buhalteris

profesionalas turi nustatyti, ar būtina atskleisti tokį dalyką įdarbinančios

organizacijos išorės auditoriui (jei toks yra).

260.15 A1 Toks atskleidimas reikštų vyresniojo buhalterio profesionalo pareigos ar teisinio

įsipareigojimo suteikti visą reikiamą informaciją auditoriui, kad jis galėtų atlikti

auditą, įgyvendinimą.

Būtinybės atlikti tolesnius veiksmus nustatymas

R260.16 Vyresnysis buhalteris profesionalas turi įvertinti buhalterio vadovybės ir, jeigu

taikytina, už valdymą atsakingų asmenų atsako tinkamumą.

260.16 A1 Svarbūs veiksniai, kuriuos reikia apsvarstyti vertinant, ar vyresniojo buhalterio

profesionalo vadovybė ir, jeigu taikytina, už valdymą atsakingi asmenys tinkamai

reagavo, yra, ar:

• laiku buvo reaguota;

• jie ėmėsi arba įgaliojo kitus imtis tinkamų veiksmų nesilaikymo pasekmėms

ištaisyti, pašalinti ar sumažinti arba užkirsti kelią nesilaikymui, jeigu tai dar

neįvyko;

• apie tokį dalyką buvo informuota atitinkama institucija ir jeigu buvo, ar jai

buvo atskleista pakankamai informacijos.

R260.17 Atsižvelgdamas į savo vadovybės ir, jei tinkama, už valdymą atsakingų asmenų

atsakymą, vyresnysis buhalteris profesionalas turi nustatyti, ar reikia imtis tolesnių

veiksmų visuomenės interesų labui.

260.17 A1 Norint nustatyti, ar būtina imtis tolesnių veiksmų ir jei būtina imtis, nustatyti tokių

veiksmų pobūdį bei mastą, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• teisinė ir priežiūros sistema;

• kaip greitai reikia išspręsti klausimą;

• kiek dalykas paplitęs įdarbinančioje organizacijoje;

• ar vyresnysis buhalteris profesionalas vis dar pasitiki savo vadovybės ir, jeigu

taikytina, už valdymą atsakingų asmenų sąžiningumu;

• ar tikėtina, kad nesilaikymas ar įtariamas nesilaikymas pasikartos;

• ar yra patikimų įrodymų, kad įdarbinančios organizacijos, investuotojų,

kreditorių ir visuomenės interesui padaryta ar gali būti padaryta reikšminga

žala.

260.17 A2 Aplinkybės, dėl kurių vyresnysis buhalteris profesionalas daugiau negali pasitikėti

savo vadovybės ir, jeigu taikytina, už valdymą atsakingų asmenų sąžiningumu:

48

• buhalteris profesionalas įtaria ar turi įrodymų, kad jie nesilaiko arba ketina

nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų;

• priešingai nei reikalaujama pagal įstatymus, jie per pagrįstą laikotarpį

nepranešė apie tokį dalyką arba neįgaliojo kitų pranešti apie tokį dalyką

atitinkamai institucijai.

R260.18 Siekdamas nustatyti tolesnių veiksmų būtinybę, pobūdį ir apimtį, vyresnysis

buhalteris profesionalas turi priimti profesinį sprendimą. Priimdamas šį sprendimą

buhalteris turi įvertinti, ar nusimananti ir informuota trečioji šalis padarytų

prielaidą, kad buhalteris tinkamai veikė visuomenės interesų labui.

260.18 A1 Buhalteris profesionalas gali imtis šių tolesnių veiksmų:

• jeigu įdarbinančioji organizacija priklauso grupei, informuoti kontroliuojančios

įmonės vadovybę apie tokį dalyką;

• atskleisti dalyką atitinkamai institucijai net ir tais atvejais, kai to nereikalauja

įstatymai ar kiti teisės aktai;

• atsisakyti dirbti įdarbinančioje organizacijoje.

260.18 A2 Jeigu vyresnysis buhalteris profesionalas nusprendžia, kad būtų tinkama atsisakyti

dirbti įdarbinančioje organizacijoje, tai nereiškia, kad jis neturėtų imtis kitų

veiksmų, kurių, vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis, gali prireikti buhalterio

profesionalo tikslams pasiekti. Pagal kai kurias jurisdikcijas gali būti taikomi

apribojimai tolesniems veiksmams, kurių buhalteris galėtų imtis, todėl atsisakymas

dirbti gali būti vienintelis galimas veiksmas.

Konsultavimasis

260.19. A1 Kadangi nagrinėjant dalyką reikia atlikti sudėtingą analizę ir priimti sudėtingus

sprendimus, vyresnysis buhalteris profesionalas gali nuspręsti kreiptis patarimo į:

• kitus savo įmonės darbuotojus;

• teisininką, kad galėtų suprasti, kokias galimybes jis turi ar su kokiomis

profesinėmis ar teisinėmis pasekmėmis jis susidurs, jei imsis konkrečių

veiksmų;

• priežiūros instituciją ar profesinę organizaciją laikydamasis konfidencialumo

principo.

Svarstymai dėl būtinybės atskleisti dalyką atitinkamai institucijai

260.20 A1 Dalyko atskleidimas atitinkamai institucijai yra draudžiamas, jeigu tai prieštarauja

įstatymui ar kitam teisės aktui. Jeigu tai nedraudžiama, informacija apie dalyką

atskleidžiama tam, kad atitinkama institucija galėtų inicijuoti dalyko tyrimą ir

veiksmus visuomenės interesų labui.

260.20 A2 Siekiant nuspręsti, ar reikia atskleisti tokią informaciją, pirmiausia atsižvelgiama į

faktinės ar tikėtinos žalos, kurią dalykas sukels ar gali sukelti investuotojams,

kreditoriams, darbuotojams ar visuomenei, pobūdį ir mastą. Vyresnysis buhalteris

profesionalas gali, pavyzdžiui, nustatyti, kad informacijos apie dalyką atskleidimas

atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas, jeigu:

• organizacija duoda kyšius (pavyzdžiui, vietos ar užsienio valstybės

pareigūnams, kad jie garantuotų, jog bus sudarytos didelės apimties sutartys);

49

• organizacijos veikla yra reguliuojama, todėl dėl tokio reikšmingo dalyko ji gali

netekti licencijos;

• organizacijos vertybiniais popieriais prekiaujama vertybinių popierių biržoje,

todėl toks dalykas gali turėti neigiamų pasekmių sąžiningai ir tinkamai

organizacijos vertybinių popierių prekybai ar sukelti sisteminę riziką finansų

rinkoms;

• tikėtina, kad organizacija prekiaus produktais, kurie kelia pavojų visuomenės

sveikatai ar saugumui;

• organizacija savo klientams platina schemą, pagal kurią jie galėtų išvengti

mokesčių.

260.20 A3 Siekiant nustatyti, ar reikia atskleisti tokią informaciją, taip pat reikia atsižvelgti į

tokius išorės veiksnius:

• ar yra atitinkama institucija, kuri gali gauti informaciją ir inicijuoti dalyko

tyrimą ir veiksmus. Atitinkama institucija pasirenkama atsižvelgiant į dalyko

pobūdį, pavyzdžiui, į vertybinių popierių priežiūros instituciją kreipiamasi

apgaulingos finansinės atskaitomybės atvejais, į aplinkos apsaugos agentūrą –

kai pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai ir kiti teisės aktai;

• ar yra tvirta ir patikima apsauga nuo civilinės, baudžiamosios ar profesinės

atsakomybės arba atsakomųjų veiksmų, kai tokią apsaugą garantuoja įstatymai

ar kiti teisės aktai, pavyzdžiui, pranešimo apie pažeidimus įstatymai ar kiti

teisės aktai;

• ar yra, ar gali kilti potenciali grėsmė vyresniojo buhalterio profesionalo ar kitų

asmenų fiziniam saugumui.

R260.21 Jeigu vyresnysis buhalteris profesionalas nustato, kad tokio dalyko atskleidimas

atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas konkrečiomis aplinkybėmis, toks

atskleidimas yra leidžiamas vadovaujantis šio Kodekso R114.1(d) punktu.

Buhalteris, atskleisdamas tokią informaciją, turi būti sąžiningas ir atsargus

darydamas pareiškimus ir pateikdamas tvirtinimus.

Neišvengiamas pažeidimas

R260.22 Išimtiniais atvejais vyresnysis buhalteris profesionalas gali sužinoti apie faktinį ar

planuojamą elgesį, dėl kurio, pagrįstu buhalterio vertinimu, neišvengiamai bus

pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ir todėl investuotojams, kreditoriams,

darbuotojams ar visuomenei bus padaryta didelė žala. Apsvarstęs, ar nereikėtų tokį

dalyką aptarti su įmonės vadovybe ar už valdymą atsakingais asmenimis, buhalteris

gali priimti profesinį sprendimą nedelsdamas atskleisti dalyką atitinkamai

institucijai, kad būtų užkirstas kelias tokio įstatymo ar teisės akto neišvengiamo

pažeidimo pasekmėms ar bent joms sušvelninti. Toks atskleidimas leidžiamas

pagal šio Kodekso R114.1(d) punktą.

Dokumentavimas

260.23 A1 Kai vyresnysis buhalteris profesionalas nustato ar įtaria nesilaikymą, kuriam

taikomos šio skyriaus nuostatos, jis turėtų dokumentuoti:

• patį dalyką;

• aptarimų su buhalterio vadovybe ir, jei taikytina, už valdymą atsakingais

asmenimis bei kitomis šalimis rezultatus;

50

• kaip buhalterio vadovybė ir, jei taikytina, už valdymą atsakingi asmenys

reagavo į tą dalyką;

• buhalterio svarstytą veiksmų planą, priimtus sprendimus ir nutarimus;

• kaip buhalteris įsitikino, kad jis įvykdė R260.17 dalyje nustatytas pareigas.

Buhalterio profesionalo, kuris nėra vyresnysis dirbantis buhalteris profesionalas, pareigos

R260.24 Jeigu vykdydamas profesinę veiklą buhalteris profesionalas sužino apie

nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo atvejį, jis privalo suprasti dalyką, įskaitant

tokio nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis įvyko

ar galėjo įvykti.

260.24 A1 Tikimasi, kad buhalteris profesionalas vadovausis žiniomis ir kompetencija bei

profesiniu sprendimu. Tačiau nesitikima, kad buhalteris išmanys įstatymus ir kitus

teisės aktus geriau nei reikiaorganizacijos buhalterio funkcijoms atlikti. Galutinį

sprendimą, ar atliekant veiksmą buvo nesilaikoma įstatymų ar kitų teisės aktų,

priima teismas ar kita atitinkama ginčus nagrinėjanti institucija.

260.24 A2 Priklausomai nuo dalyko pobūdžio ir reikšmės, buhalteris profesionalas,

laikydamasis konfidencialumo principo, gali kreiptis patarimo į kitus įdarbinančios

organizacijos darbuotojus, profesinę organizaciją arba teisininką.

R260.25 Jeigu buhalteris profesionalas nustato ar įtaria, kad nebuvo laikomasi ar gali būti

nesilaikoma įstatymų ar kitų teisės aktų, buhalteris, laikydamasis R260.9 dalies

nuostatų, turi informuoti tiesioginį savo vadovą, kad jis galėtų imtis tinkamų

veiksmų. Jeigu nustatoma, kad tiesioginis buhalterio vadovas yra susijęs su tokiu

dalyku, buhalteris apie tokį dalyką turi informuoti kitą vadovą, kuris įdarbinančioje

organizacijoje eina aukštesnes pareigas nei tiesioginis vadovas.

R260.26 Išimtiniais atvejais buhalteris profesionalas gali, pavyzdžiui, nuspręsti, kad dalyko

atskleidimas atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas. Jeigu buhalteris

profesionalas tą padaro remdamasis 260.20 dalies A2 ir A3 punktų nuostatomis, tai

toks atskleidimas yra leidžiamas pagal šio Kodekso R114.2 (d) punktą. Jeigu

buhalteris atskleidė tokią informaciją darydamas pareiškimus ir pateikdamas

tvirtinimus jis turi būti sąžiningas ir atsargus.

Dokumentavimas

260.27 A1 Kai buhalteris profesionalas nustato ar įtaria nesilaikymą, kuriam taikomos šio

skyriaus nuostatos, jis turėtų dokumentuoti:

• patį dalyką;

• aptarimų su viršesniu buhalteriu, vadovybe ir, jei taikytina, už valdymą

atsakingais asmenimis bei kitomis šalimis rezultatus;

• kaip buhalterio vadovybė reagavo į šį dalyką;

• svarstytus veiksmus, sprendimus ir nutarimus, kuriuos jis priėmė.

51

270 SKYRIUS. SPAUDIMAS PAŽEISTI PAGRINDINIUS PRINCIPUS

Įvadas




270.2 Spaudimas, kurį patiria arba daro buhalteris profesionalas, gali sukelti įbauginimo

arba kitų grėsmių vieno arba daugiau iš pagrindinių principų laikymuisi. Šiame

skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kuri yra

svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.



R270.3 Buhalteris profesionalas neturi:

(a) leisti, kad dėl kitų daromo spaudimo būtų pažeidžiami pagrindiniai principai;

(b) daryti spaudimo kitiems asmenims žinodamas arba turėdamas priežastį manyti,

kad dėl to tie asmenys pažeis pagrindinius principus.

270.3 A1 Vykdydamas profesinę veiklą, buhalteris profesionalas gali patirti spaudimą, kuris

sukelia grėsmę pagrindinių principų laikymuisi, pavyzdžiui įbauginimo grėsmę.

Spaudimas gali būti akivaizdus arba numanomas, jis gali būti patiriamas:

• įdarbinančios organizacijos viduje, pavyzdžiui, iš bendradarbių arba vadovo;

• iš išorės asmens ar organizacijos, pavyzdžiui, tiekėjo, klientos arba

kreditoriaus;

• dėl vidaus ir išorės tikslų bei lūkesčių.

270.3 A2 Spaudimo, kuris sukelia grėsmę pagrindinių principų laikymuisi, pavyzdžiai:

• Spaudimas, susijęs su interesų konfliktu:

o Spaudimas iš šeimos nario, siekiančio tapti tiekėju buhalterį profesionalą

įdarbinančioje organizacijoje, pasirinkti šeimos narį, o ne kitą galimą

tiekėją.

Taip pat žr. 210 skyrių „Interesų konfliktas“.

• Spaudimas paveikti informacijos rengimą ar pateikimą:

o Spaudimas pateikti klaidinančius finansinius rezultatus siekiant pateisinti

investuotojo, analitiko arba kreditoriaus lūkesčius.

o Spaudimas iš išrinktų pareigūnų viešajame sektoriuje dirbantiems

buhalteriams pateikti neteisingas programas ar projektus rinkėjams.

o Spaudimas iš kolegų pateikti klaidingus pajamų, sąnaudų arba pelningumo

duomenis ir tuo daryti įtaką kapitalo projektams ir įsigijimams.

52

o Spaudimas iš vadovų patvirtinti arba apdoroti neteisėtos veiklos sąnaudas.

o Spaudimas nuslėpti vidaus audito ataskaitoje pateiktus nepalankius

pastebėjimus.

Taip pat žr. 220 skyrių „Informacijos rengimas ir pateikimas“.

• Spaudimas veikti neturint pakankamai profesinės kompetencijos arba reikiamo

atidumo:

o Spaudimas iš vadovų netinkamai sumažinti atliekamo darbo apimtį.

o Spaudimas iš vadovų atlikti užduotį neturint pakankamai įgūdžių,

kvalifikacijos arba per realiai neįmanomus terminus.

Taip pat žr. 230 skyrių „Pakankama kompetencija“.

• Spaudimas, susijęs su finansiniais interesais:

o Spaudimas manipuliuoti veiklos rezultatais iš vadovų, bendradarbių arba

kitų asmenų, pavyzdžiui, tų, kurie gali turėti naudos dėl to, kad dalyvauja

darbo užmokesčio arba premijos susitarimuose.

Taip pat žr. 240 skyrių „Su finansine atskaitomybe ir sprendimų priėmimu

susiję finansiniai interesai, darbo užmokestis ir premijos“.

• Spaudimas, susijęs su skatinimu:

o Spaudimas iš kitų asmenų, dirbančių arba nedirbančių įdarbinančioje

organizacijoje, kurio tikslas netinkamai paveikti asmens arba organizacijos

vertinimo arba sprendimo priėmimo procesą siūlant paskatinimą.

o Spaudimas iš bendradarbių paimti kyšį arba priimti kitą paskatinimą,

pavyzdžiui, priimti netinkamas dovanas arba pasinaudoti pramogomis iš

konkurse dalyvaujančių potencialių tiekėjų.

Taip pat žr. 250 skyrių „Skatinimas, įskaitant dovanas ir vaišes“.

• Spaudimas, susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymu:

o Spaudimas sudaryti sandorį siekiant išvengti mokesčių.

Taip pat žr. 260 skyrių „Atsakas į įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymą“.

270.3 A3 Veiksniai, kurie yra svarbūs vertinant spaudimo sukeltų grėsmių lygį:

• Asmens, kuris daro spaudimą, tikslas ir spaudimo pobūdis bei mastas.

• Įstatymų, kitų teisės aktų ir profesinių reikalavimų pritaikymas prie aplinkybių.

• Organizacijos kultūra ir vadovavimas, įskaitant tai, kaip jiems svarbus etiškas

elgesys ir lūkesčiai, kad darbuotojai elgsis etiškai. Pavyzdžiui, įmonėje, kurioje

toleruojama neetiško elgesio kultūra, didesnė tikimybė, kad spaudimas sukels

grėsmę pagrindinių principų laikymuisi.

• Tvarkos ir procedūros (jeigu yra), kurias turi įdarbinanti organizacija,

pavyzdžiui, etikos arba žmogiškųjų išteklių politika spaudimo atveju.

53

270.3 A4 Spaudimą sukeliančių aplinkybių aptarimas ir konsultavimasis su kitais dėl tokių

aplinkybių gali padėti buhalteriui profesionalui įvertinti grėsmės lygį. Aptarimas ir

konsultacijos, per kurias būtina atsižvelgti į konfidencialumo principą, gali būti:

• Dalyko aptarimas su asmeniu, kuris daro spaudimą, siekiant rasti išeitį.

• Dalyko aptarimas su buhalterio vadovu, jeigu vadovas nėra tas asmuo, kuris

daro spaudimą.

• Dalyko eskalavimas įdarbinančioje organizacijoje, įskaitant, kai tinkama,

galimų pasekmių paaiškinimą darbuotojams, pavyzdžiui su:

o aukščiausiąja vadovybe;

o vidaus ir išorės auditoriais;

o už valdymą atsakingais asmenimis.

• Dalyko atskleidimas pagal įdarbinančios organizacijos politiką, įskaitant etikos

ir vidaus pranešimo apie pažeidimus tvarką, naudojant bet kokią sukurtą

priemonę, pavyzdžiui, paskambinus konfidencialumo etikos karštąja linija.

• Konsultavimasis su:

o bendradarbiu, vadovu, darbuotojais, atsakingais už žmogiškuosius

išteklius, arba kitu buhalteriu profesionalu;

o atitinkama profesine organizacija, priežiūros institucija arba pramonės

asociacija;

o teisininku.

270.3 A5 Veiksmai, kurių gali imtis buhalteris profesionalas, kad pašalintų spaudimo

sukeliamas grėsmes, yra jo prašymas restruktūrizuoti arba atskirti tam tikras

atsakomybes ir pareigas, kad buhalteris nebebūtų susijęs su spaudimą darančiu

asmeniu arba subjektu.

Dokumentavimas

270.4 A1 Buhalteris profesionalas skatinamas dokumentuoti:

• faktus;

• komunikaciją ir šalis, su kuriomis jis aptarė šiuos dalykus;

• veiksmus, kuriuos jis svarstė;

• tai, kaip dalykas buvo išspręstas.

54

3 DALIS. PRAKTIKUOJANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI .............................. 55

300 skyrius. Konceptualios tvarkos taikymas. Praktikuojantys buhalteriai profesionalai ............ 55

310 skyrius. Interesų konfliktai ..................................................................................................... 61

320 skyrius. Profesionalų paskyrimas ........................................................................................... 66

321 skyrius. Antroji nuomonė ....................................................................................................... 70

330 skyrius. Atlygis už paslaugas ir kitos atlygio rūšys ................................................................ 71

340 skyrius. Skatinimas, įskaitant dovanas ir vaišes ..................................................................... 73

350 skyrius. Kliento turto saugojimas ........................................................................................... 74

360 skyrius. Atsakas į įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymą .................................................... 75

55

3 DALIS. PRAKTIKUOJANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI

300 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS. PRAKTIKUOJANTYS

BUHALTERIAI PROFESIONALAI

Įvadas

300.1 Šioje Kodekso dalyje nustatomi reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kuri

yra skirta praktikuojantiems buhalteriams profesionalams taikant 120 skyriuje

aprašytą konceptualią tvarką. Ši dalis apima ne visus pagrindiniams principams

keliančius, ar galinčius kelti grėsmę faktus ir aplinkybes, ji neapima ir profesinės

veiklos, interesų ir santykių, su kuriais gali susidurti praktikuojantis buhalteris

profesionalas. Todėl konceptuali tvarka reikalauja, kad praktikuojantis buhalteris

profesionalas būtų dėmesingas tokiems faktams ir aplinkybėms.

300.2 Praktikuojantiems buhalteriams profesionalams taikomi reikalavimai ir taikymo

medžiaga yra pateikti:

• 3 dalies „Praktikuojantys buhalteriai profesionalai“ 300–399 skyriuose, kurie

taikomi visiems praktikuojantiems buhalteriams profesionalams,

neatsižvelgiant į tai, ar jie teikia užtikrinimo paslaugas.

• Tarptautiniuose nepriklausomumo standartuose:

o 4A dalies „Nepriklausomumas atliekant audito ir peržiūros užduotis“ 400–

899 skyriuose, kurie yra taikomi praktikuojantiems buhalteriams

profesionalams, atliekantiems auditą ir peržiūros užduotis;

o 4B dalies „Nepriklausomumas atliekant užtikrinimo užduotis, bet ne audito ir

peržiūros užduotis“ 900–999 skyriuose, kurie taikomi praktikuojantiems

buhalteriams profesionalams atliekantiems užtikrinimo užduotis, bet ne audito

ir peržiūros užduotis.

300.3 Šioje dalyje sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia individualius

praktikuojančius buhalterius profesionalus ir jų firmas.



R300.4 Norėdamas nustatyti, įvertinti ir imtis veiksmų dėl grėsmių pagrindinių principų

laikymuisi Buhalteris profesionalas turi laikytis 110 skyriuje aprašytų pagrindinių

principų ir taikyti 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką.

R300.5 Iškilus etikos klausimų, buhalteris profesionalas turi atsižvelgti į aplinkybes,

kuriose atsirado arba gali atsirasti problema. Kai praktikuojantis buhalteris

profesionalas teikia profesines paslaugas firmai kaip rangovas, darbuotojas arba

savininkas, jis turi laikytis 2 dalies nuostatų, kurios yra taikomos tokiomis

aplinkybėmis.

300.5 A1 Aplinkybių, kai praktikuojantiems buhalteriams profesionalams taikomos 2 dalies

nuostatos, pavyzdžiai:

56

• Interesų konfliktas, kai buhalteris profesionalas yra atsakingas už tiekėjo

parinkimą įmonei, o jo šeimos narys gali turėti finansinės naudos iš tokios

sutarties. Tokiomis aplinkybėmis taikomi 210 skyriaus reikalavimai ir taikymo

medžiaga.

• Finansinių duomenų rengimas arba pateikimas buhalterio klientui arba firmai.

Tokiomis aplinkybėmis taikomi 220 skyriaus reikalavimai ir taikymo

medžiaga.

• Kai siūlomas paskatinimas, pavyzdžiui, firmos tiekėjas reguliariai siūlo

nemokamus bilietus į sporto renginius. Tokiomis aplinkybėmis taikomi 250

skyriaus reikalavimai ir taikymo medžiaga.

• Patyrus spaudimą iš užduoties partnerio pateikti netikslią ataskaitą apie

apmokamą darbo laiką kliento užduočiai atlikti. Tokiomis aplinkybėmis

taikomi 270 skyriaus reikalavimai ir taikymo medžiaga.


300.6 A1 Grėsmę pagrindinių principų laikymuisi gali kelti įvairiausi faktai ir aplinkybės.

Grėsmių tipai yra aprašyti 120.6 A3 dalyje. Toliau pateikiama faktų ir aplinkybių,

kurios buhalteriui profesionalui teikiant profesines paslaugas gali sukelti kiekvieno

tipo grėsmių, pavyzdžių:

(a) savanaudiškų interesų grėsmės:

• buhalteris profesionalas turi finansinių interesų iš kliento;

• buhalteris profesionalas pasiūlo žemą kainą naujai užduočiai atlikti, tačiau

kaina yra pernelyg žema, kad pagal galiojančius techninius ir profesinius

standartus teikti profesionalias paslaugas būtų sudėtinga;

• buhalteris profesionalas turi artimų verslo santykių su klientu;

• buhalteris profesionalas turi prieigą prie konfidencialios informacijos, kurią

galėtų panaudoti savo naudai;

• buhalteris profesionalas aptinka reikšmingą klaidą vertindamas ankstesnių

profesinių paslaugų, kurias teikė buhalterio firmos narys, rezultatus.

(b) savikontrolės grėsmės:

• buhalteris profesionalas pateikia užtikrinimo ataskaitą dėl finansinių sistemų

efektyvumo po jų įdiegimo;

• buhalteris profesionalas yra parengęs originalių duomenų apskaitai, kuri yra

užtikrinimo užduoties dalykas.

(c) tarpininkavimo grėsmės:

• buhalteris profesionalas remia arba palaiko kliento interesus;

• buhalteris profesionalas atstovauja klientui teismo bylose ar ginčuose su

trečiosiomis šalimis.

57

• buhalteris profesionalas užsiima teisės aktų lobizmu kliento vardu.

(d) familiarumo grėsmės:

• buhalterio profesionalo giminaitis arba šeimos narys yra kliento direktorius

arba vadovaujantis darbuotojas;

• buvęs užduoties partneris yra kliento direktorius, vadovaujantis darbuotojas

ar darbuotojas, einantis pareigas, leidžiančias daryti reikšmingą įtaką

užduoties tikrinamam dalykui;

• ilgalaikiai audito grupės nario santykiai su audito klientu;

(e) įbauginimo grėsmės:

• buhalteriui profesionalui grasinama, kad jis gali būti

nušalintas nuo kliento užduoties arba pašalintas iš įmonės dėl

nesutarimų profesiniu klausimu;

• buhalteris profesionalas patiria spaudimą sutikti su kliento

sprendimu, nes klientas turi daugiau patirties tuo klausimu;

• buhalteris profesionalas informuojamas apie tai, kad planuoto

paaukštinimo nebus, jeigu jis nesutiks su netinkamu apskaitos

metodu;

• buhalteris profesionalas iš kliento priėmė reikšmingą dovaną

ir jam grasinama, kad tai bus paviešinta.


300.7 A1 120.6 A1 ir 120.8 A2 dalyse aprašytos sąlygos, tvarkos ir procedūros gali turėti

įtakos įvertinant, ar grėsmės pagrindinių principų laikymuisi yra priimtino lygio.

Tokios sąlygos, tvarkos ir procedūros gali būti susijusios su:

(a) klientu ir jo darbo aplinka;

(b) firma ir jos darbo aplinka.

300.7 A2 Buhalterio profesionalo atliekamam grėsmių lygių įvertinimui taip pat įtakos turi ir

profesinės veiklos pobūdis bei apimtis.

Klientas ir jo darbo aplinka

300.7 A3 Buhalterio profesionalo atliekamam grėsmės lygio įvertinimui įtakos gali turėti tai,

ar klientas yra:

(a) audito klientas ir ar audito klientas yra viešojo intereso įmonė;

(b) užtikrinimo klientas, kuris nėra audito klientas;

(c) ne užtikrinimo klientas.

Pavyzdžiui, ne užtikrinimo paslaugų teikimas audito klientui, kuris yra viešojo

intereso įmonė, audito atžvilgiu gali būti laikomas keliančiu didelę objektyvumo

principo nesilaikymo grėsmę.

300.7 A4 Įmonės valdymo struktūra, taip pat kliento vadovavimas gali skatinti laikytis

pagrindinių principų. O buhalterio profesionalo atliekamam grėsmės lygio

įvertinimui įtakos gali turėti kliento darbo aplinka. Pavyzdžiui:

58

• klientas reikalauja asmenų, kurie nėra vadovai, patvirtinti ar pritarti, kad firma

būtų paskirta atlikti užduotį;

• klientas turi kompetentingų darbuotojų, turinčių patirties ir užimančių

aukštesnes pareigas, kad priimtų valdymo sprendimus;

• klientas turi įdiegęs vidaus procedūras, per konkursus padedančias lengviau ir

objektyviau atsirinkti kitų nei užtikrinimo užduočių paslaugų teikėjus;

• kliento įmonė turi valdymo struktūrą, suteikiančią atitinkamą priežiūrą ir

ryšius, susijusius su firmos paslaugomis.

Firma ir jos darbo aplinka

300.7 A5 Buhalterio profesionalo atliekamam grėsmių lygio įvertinimui įtakos gali turėti

darbo aplinka buhalterio firmoje ir firmos veiklos aplinka. Pavyzdžiui:

• vadovavimas, skatinantis pagrindinių principų laikymąsi, ir lūkesčiai, kad

užtikrinimo grupės nariai veiks viešojo intereso naudai;

• tvarkos ir procedūros, padedančios nustatyti ir stebėti, ar visi darbuotojai

laikosi pagrindinių principų;

• atlyginimo, darbo rezultatų vertinimo ir drausminių nuobaudų skyrimo sistema,

skatinanti laikytis pagrindinių principų;

• priklausomumo nuo iš vieno kliento gaunamų pajamų valdymas;

• užduoties partneris turi įgaliojimą firmoje, susijusį su sprendimais dėl

pagrindinių principų laikymosi, įskaitant sprendimus priimti arba teikti

paslaugas klientui;

• išsilavinimo, kvalifikacijos ugdymo ir patirties reikalavimai;

• procesai, skirti palengvinti vidaus ir išorės pasiūlymų arba skundų nagrinėjimą.

Naujos informacijos arba pasikeitusių faktų ir aplinkybių svarba

300.7 A6 Nauja informacija, faktai ir aplinkybės gali:

(a) turėti įtakos grėsmės lygiui;

(b) turėti įtakos buhalterio profesionalo išvadai ar taikomos apsaugos priemonės

tebėra tinkamos nustatytoms grėsmėms.

Tokiomis aplinkybėmis, veiksmai, kurių buvo imtasi kaip apsaugos priemonių, gali

būti nebe efektyvūs grėsmėms pašalinti. Todėl, taikant konceptualią tvarką, reikia,

kad buhalteris profesionalas iš naujo įvertintų grėsmę ir imtųsi atitinkamų

priemonių (žr. R120.9 ir R120.10 dalis).

300.7 A7 Naujos informacijos, faktų ir aplinkybių, kurie gali turėti įtakos grėsmės lygiui,

pavyzdžiai:

• kai praplečiama profesinių paslaugų apimtis;

59

• kai klientas tampa subjektu, kurio vertybiniais popieriais prekiaujama viešojoje

rinkoje, arba jis įsigyja kitą verslo vienetą;

• kai viena firma susijungia su kita firma;

• kai buhalteris profesionalas vienu metu teikia paslaugas dviem klientams tarp

tų klientų kyla ginčas;

• kai pasikeičia buhalterio profesionalo asmeniniai ar šeimos narių ryšiai.

Veiksmai su grėsmėmis

300.8 A1 R120.10-120.10 A2 dalyse pateikti reikalavimai ir taikymo medžiaga, nurodantys,

ką reikia daryti, kai grėsmės yra nepriimtino lygio.

Apsaugos priemonių pavyzdžiai

300.8 A2 Apsaugos priemonės priklauso faktų ir aplinkybių. Veiksmų, kurie tam tikromis

aplinkybėmis gali būti apsaugos priemonėmis nuo grėsmių, pavyzdžiai:

• skirti daugiau laiko ir kvalifikuotų darbuotojų reikalingoms užduotims atlikti,

kai prisiimta užduotis galėtų būti atsakas į savanaudiškų interesų grėsmę;

• turėti tinkamą specialistą, kuris nebuvo grupės narys, kad jis patikrintų atliktą

darbą ir prireikus patartų, kaip reikėtų reaguoti į savikontrolės grėsmę;

• pasitelkti skirtingų partnerių ir skirtingo atskaitingumo užduočių vykdymo

grupių ne užtikrinimo paslaugoms užtikrinimo klientui teikti; tai galėtų būti

atsakas į savikontrolės, tarpininkavimo arba familiarumo grėsmes;

• pasitelkti kitą firmą, kuri atliktų arba pakartotinai atliktų dalį užduoties; tai

galėtų būti atsakas į savanaudiškų interesų, savikontrolės, tarpininkavimo,

familiarumo arba įbauginimo grėsmes;

• atskleisti bet kokių kliento rekomendavimo atlygio arba komisinių

susitarimų, kurie yra gauti už paslaugų arba produktų rekomendavimą; tai

galėtų būti atsakas į savanaudiškų interesų grėsmę;

• atskirti grupes sprendžiant konfidencialaus pobūdžio klausimus; tai galėtų būti

atsakas į savanaudiškų interesų grėsmę.

300.8 A3 Likusiuose 3 dalies skyriuose ir Tarptautiniuose nepriklausomumo standartuose

apibūdinamos tam tikros grėsmės, kurių gali atsirasti teikiant profesines paslaugas.

Juose pateikiama veiksmų, kurie galėtų būti atsakas į grėsmes, pavyzdžių.

Tinkamas peržiūros specialistas

300.8 A4 Tinkamas peržiūros specialistas yra toks specialistas, kuris turi reikiamų žinių,

įgūdžių, patirties ir įgaliojimų objektyviai patikrinti atliktą darbą arba suteiktas

paslaugas. Toks specialistas gali būti buhalteris profesionalas.


R300.9 Jeigu pagal šio Kodekso nuostatas būtina informuoti už valdymą atsakingus

asmenis, buhalteris profesionalas turi nustatyti, kurį (-iuos) įmonės valdymo

struktūrai priklausantį (-čius) asmenį (-is) būtina informuoti. Jeigu buhalteris

profesionalas nusprendžia informuoti už valdymą atsakingiems asmenims pavaldžią

grupę, buhalteris turi nuspręsti, ar būtina informuoti visus už valdymą atsakingus

asmenis.

60

300.9 A1 Norėdamas nustatyti, kurį (-iuos) įmonės valdymo struktūrai priklausantį (-čius)

asmenį (-is) būtina informuoti, buhalteris profesionalas turi atsižvelgti į:

(a) aplinkybių pobūdį ir svarbą;

(b) dalyką, apie kurį informuojama.

300.9 A2 Už valdymą atsakingiems asmenims pavaldžios grupės pavyzdžiai yra audito

komitetas arba individualus už valdymą atsakingų asmenų grupės narys.

R300.10 Jeigu buhalteris profesionalas nusprendžia informuoti už vadovavimą bei valdymą

atsakingus asmenis, prieš informuodamas juos buhalteris turi būti įsitikinęs, kad jis

tinkamai informuoja visus už valdymą atsakingus asmenis, kuriuos jis informuotų

kitu atveju.

300.10 A1 Kartais visi už valdymą atsakingi asmenys yra įtraukti į vadovavimą įmonei,

pavyzdžiui, nedidelėje įmonėje vienas savininkas valdo organizaciją ir niekas kitas

neturi valdymo funkcijų. Tokiais atvejais, kai apie dalykus informuojami už

vadovavimą atsakingi asmenys ir tie patys asmenys yra atsakingi už valdymą,

buhalteris profesionalas laikomas patenkinusiu reikalavimą informuoti už valdymą

atsakingus asmenis.

61

310 SKYRIUS. INTERESŲ KONFLIKTAI

Įvadas




310.2 Interesų konfliktas sukuria grėsmę objektyvumo principo laikymuisi, jis gali kelti

grėsmę ir kitų pagrindinių principų laikymuisi. Tokios grėsmės gali kilti, kai:

• buhalteris profesionalas teikia profesines paslaugas, susijusias su konkrečiu

dalyku vienam ar keliems klientams, kurių interesai to dalyko atžvilgiu yra

skirtingi;

• buhalterio profesionalo interesai dėl konkretaus dalyko skiriasi nuo šalies,

kurios užsakymu buhalteris profesionalas vykdo profesinę veiklą, susijusią su

tuo dalyku, interesų.

310.3 Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, susijusi su

konceptualios tvarkos taikymu esant interesų konfliktui. Kai buhalteris

profesionalas teikia audito, peržiūros arba kitas užtikrinimo paslaugas jis pagal

Tarptautinius nepriklausomumo standartus taip pat privalo laikytis ir

nepriklausomumo reikalavimo.



R310.4 Buhalteris profesionalas turi užtikrinti, kad interesų konfliktui nepakenktų jo

profesiniam ar verslo sprendimui.

310.4 A1 Aplinkybių, kurioms esant gali kilti interesų konfliktas, pavyzdžiai:

• kliento, kuris siekia įsigyti firmos klientą, konsultavimas tokio sandorio

klausimais, kai audito metu firmai pateikiama konfidenciali informacija, kuri

gali būti susijusi su šiuo sandoriu;

• konkuruojančių klientų, kurie siekia įsigyti tą pačią įmonę, konsultavimas

vienu metu, kai toks konsultavimas gali sustiprinti vienos iš šalių

konkurencingumą;

• paslaugų, susijusių su tuo pačiu sandoriu, teikimas pardavėjui ir pirkėjui;

• turto vertinimo ataskaitos parengimas dviem šalims, kurios konkuruoja dėl to

paties turto;

• dviejų klientų atstovavimas dėl to paties dalyko, kai tarp šių klientų yra kilęs

teisinis ginčas, pavyzdžiui, skyrybų ar partnerystės nutraukimo byla;

• užtikrinimo ataskaitos teikimas licencijos davėjui dėl autoriaus atlyginimo,

gaunamo pagal licencijavimo sutartį, ir licencijos gavėjo konsultavimas dėl

mokėtinų sumų teisingumo;

• patarimo klientui dėl investavimo į verslą, kuriame, pavyzdžiui, buhalterio

profesionalo sutuoktinis turi finansinį interesą, teikimas;

• strateginio patarimo teikimas klientui dėl jo konkurencingumo, kai buhalteriui

profesionalui ir pagrindiniam kliento konkurentui priklauso bendra įmonė ar jie

turi kitų panašių interesų;

62

• patarimo klientui dėl verslo įsigijimo teikimas, kai firma taip pat domisi tokio

verslo įsigijimu;

• patarimo klientui dėl produkto ar paslaugos įsigijimo teikimas, kai buhalteris

profesionalas yra sudaręs autoriaus atlyginimo ar komisinių mokėjimo sutartį

su vienu iš galimų tokio produkto ar paslaugos pardavėjų.

Konflikto nustatymas


R310.5 Prieš prisiimdamas naują klientą, užduotį arba pradėdamas naujus verslo ryšius,

buhalteris profesionalas turi imtis tinkamų veiksmų, kad nustatytų aplinkybes, dėl

kurių gali kilti interesų konfliktas bei grėsmė vieno arba daugiau iš pagrindinių

principų laikymuisi. Tokiais veiksmais jis turi nustatyti:

(a) atitinkamų interesų ir santykių tarp susijusių šalių pobūdį;

(b) paslaugų pobūdį ir jų reikšmę atitinkamoms šalims.

310.5 A1 Jeigu buhalteriui profesionalui reikia nustatyti interesų konfliktus ir santykius, dėl

kurių gali kilti interesų konfliktas, veiksmingas konfliktų nustatymo procesas gali

padėti buhalteriui profesionalui nustatyti esamą ar galimą interesų konfliktą prieš

imantis užduoties arba ją pradėjus vykdyti. Toks procesas apima dalykus, kuriuos

nustato išorės šalys, pavyzdžiui, klientai ar galimi klientai. Kuo anksčiau

nustatomas esamas ar galimas interesų konfliktas, tuo didesnė tikimybė, kad

buhalteris profesionalas sugebės išvengti grėsmių, kurias sukelia interesų

konfliktas.

310.5 A2 Esamų ar galimų interesų konfliktų nustatymo procesas priklauso nuo šių veiksnių:

• teikiamų profesinių paslaugų pobūdis;

• firmos dydis;

• klientų skaičius ir pobūdis;

• firmos struktūra, pavyzdžiui, biurų skaičius ir jų geografinis išsidėstymas.

310.5 A3 Daugiau informacijos apie kliento prisiėmimą yra pateikta 320 skyriuje

„Profesionalų paskyrimas“.

Aplinkybių pasikeitimas

R310.6 Buhalteris profesionalas turi būti apdairus ir sekti su paslaugų pobūdžiu, interesais

ir ryšiais susijusius pokyčius, kad galėtų nustatyti aplinkybes, dėl kurių vykdant

užduotį gali kilti interesų konfliktas.

310.6 A1 Vykdant užduotį gali keistis paslaugų pobūdis, interesai bei santykiai. Tai ypač

dažnai pasitaiko, kai praktikuojančio buhalterio profesionalo prašoma atlikti

užduotį, dėl kurios gali kilti ginčas, net jeigu šalys, kurios skyrė praktikuojančiam

buhalteriui profesionalui užduotį, iš pradžių galėjo nedalyvauti ginče.

Tinklo firmos

R310.7 Jeigu firma priklauso tinklui, nustatant konfliktus būtina atsižvelgti į interesų

konfliktus, kurie, buhalterio profesionalo pagrįsta nuomone, gali egzistuoti ar gali

kilti dėl tinklo įmonės turimų interesų ar santykių.

310.7 A1 Veiksniai, kuriuos reikia įvertinti nustatant su tinklo firma susijusius interesus ir

santykius, yra šie:

63

• teikiamų profesinių paslaugų pobūdis;

• tinklo aptarnaujami klientai;

• visų atitinkamų šalių geografinis išsidėstymas.

Interesų konfliktų sukeliamos grėsmės

310.8 A1 Paprastai, kuo labiau tiesioginis ryšys sieja profesinę veiklą ir dalyką, dėl kurio tarp

šalių kyla interesų konfliktas, tuo didesnė tikimybė, kad grėsmės lygis bus

nepriimtinas.

310.8 A2 Veiksniai, kurie yra svarbūs vertinant interesų konflikto sukeltos grėsmės lygį,

apima priemones, kurios apsaugo nuo neleistino konfidencialios informacijos

atskleidimo teikiant profesines paslaugas, susijusias su konkrečiu dviejų arba

daugiau klientų dalyku, kai tokių klientų interesai dėl šio dalyko kertasi. Tai gali

būti:

• atskirų darbo zonų konkrečioms funkcijoms vykdyti firmoje sukūrimas, kuris

padėtų užkirsti kelią perduoti konfidencialią kliento informaciją iš vienos

firmos darbo zonos į kitą;

• tvarkos ir procedūrų, neleidžiančių susipažinti su kliento bylomis, sukūrimas;

• konfidencialumo sutartys, kurias pasirašo darbuotojai ir firmos partneriai;

• fizinis bei elektroninis konfidencialios informacijos atskyrimas;

• specialus tikslinis mokymas ir bendravimas.

310.8 A3 Veiksmų kaip apsaugos priemonių nuo interesų konflikto sukeliamų grėsmių,

pavyzdžiai:

• užduoties grupių, išmanančių konfidencialumo politiką ir procedūras,

naudojimas;

• specialisto, nedalyvaujančio paslaugų teikimo procese ar kitaip nesusijusio su

konfliktu, samdymas peržiūrėti atliktą darbą bei vertinti pagrindinių sprendimų

ir išvadų tinkamumą.

Atskleidimas ir sutikimas


R310.9 Buhalteris profesionalas turi priimti profesinį sprendimą, kad nustatytų, ar interesų

konfliktas yra tokio pobūdžio ir reikšmingumo, kad reikėtų atskleisti specialią

informaciją ir gauti aiškų sutikimą imtis priemonių dėl interesų konflikto sukeliamų

grėsmių sumažinimo.

310.9 A1 Nustatydamas, ar būtina atskleisti specialią informaciją ir gauti aiškų sutikimą,

buhalteris profesionalas turi atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• aplinkybės, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas;

• šalys, kurioms toks konfliktas gali turėti įtakos;

64

• galinčių atsirasti problemų pobūdis;

• tikimybė, kad konkretus dalykas gali išsivystyti netinkama linkme.

310.9A2 Informacija atskleidžiama ir sutikimas gaunamas įvairiais būdais, pavyzdžiui:

• bendros informacijos apie aplinkybes atskleidimas klientams, jeigu buhalteris

profesionalas, laikydamasis įprastos komercinės praktikos, neteikia paslaugų

kokiam nors vienam klientui (pavyzdžiui, konkrečių paslaugų konkrečiame

rinkos sektoriuje), kad klientas galėtų pateikti jam bendrą sutikimą. Buhalteris

profesionalas galėtų atskleisti bendrą informaciją standartinėse užduoties

sąlygose;

• specialios informacijos apie konkretaus konflikto aplinkybes, įskaitant išsamų

situacijos išdėstymą ir bet kokių planuojamų taikyti apsaugos priemonių ir

susijusių rizikos rūšių išaiškinimą, kad klientas galėtų priimti kompetentingą

sprendimą dėl dalyko ir atitinkamai pateikti aiškų sutikimą, atskleidimas tokio

konflikto veikiamiems klientams,;

• tam tikrais atvejais kliento sutikimą gali rodyti jo elgesys, kai buhalteris

profesionalas turi pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad klientas nuo pat

pradžių žinojo apie aplinkybes ir kad interesų konfliktas yra jam priimtinas,

jeigu klientas neprieštarauja, kad toks konfliktas būtų.

310.9 A3 Paprastai reikia:

(a) atskleisti interesų konflikto pobūdį ir priemones, kurių buvo imtasi dėl klientui

kilusių ir su interesų konfliktu susijusių grėsmių;

(b) gauti interesų konflikto veikiamo kliento sutikimą teikti profesines paslaugas

taikant apsaugos priemones, kad būtų pašalintos grėsmės.

310.9 A4 Jeigu informacija atskleidžiama ar sutikimas duodamas žodžiu, buhalteris

profesionalas turėtų dokumentuoti:

(a) aplinkybių, dėl kurių kyla interesų konfliktas, pobūdį;

(b) pritaikytas apsaugos priemones grėsmei sumažinti, jei jos taikytos;

(c) gautą sutikimą.

Atsisakymas duoti aiškų sutikimą

R310.10 Jeigu pagal R310.9 dalį buhalteris profesionalas nustato, kad yra reikalingas aiškus

sutikimas, o klientas atsisako jį duoti, buhalteris turi:

• atsisakyti arba nustoti teikti profesines paslaugas, dėl kurių kyla interesų

konfliktas arba

• nutraukti atitinkamus santykius arba atsisakyti atitinkamų interesų, kad galėtų

pašalinti grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio.

65

Konfidencialumas


R310.11 Atskleisdamas informaciją ar dalydamasis ja su firma ar tinklu ir siekdamas gauti

trečiųjų šalių paaiškinimą, buhalteris profesionalas turi išlikti atidus ir laikytis

konfidencialumo principo.

310.11 A1 114 poskirsnyje nustatyti reikalavimai ir taikymo medžiaga yra svarbi tais atvejais,

kai kyla grėsmė nesilaikyti konfidencialumo principo.

Kada informacijos atskleidimas siekiant gauti sutikimą pažeistų konfidencialumo principą

R310.12 Kai specialios informacijos atskleidimas siekiant gauti aiškų sutikimą pažeistų

konfidencialumą ir dėl to sutikimo nebūtų galima gauti, firma gali prisiimti arba

tęsti užduotį tik tuo atveju, jeigu:

(a) firma neveikia kaip vieno kliento tarpininkas ir dėl to ginče dėl to paties dalyko

ji turėtų būti priešinga šalimi kitam klientui;

(b) įgyvendinamos konkrečios priemonės, kurios neleidžia atskleisti

konfidencialios informacijos tarp dviejų užduočių grupių, kurios aptarnauja du

klientus;

(c) firma yra įsitikinusi, kad nusimananti ir informuota trečioji šalis, tikriausiai

nuspręstų, kad firma turėtų apsispręsti, ar tęsti užduotį, nes apribojus firmos

galimybes teikti paslaugas klientas ar kita susijusi trečioji šalis gali gauti

neproporcingai neigiamą rezultatą.

310.12 A1 Konfidencialumo pažeidimas gali atsirasti, pavyzdžiui, siekiant gauti sutikimą:

• teikiant su sandoriu susijusias paslaugas klientui, kuris vykdo priešišką kito

firmos kliento perėmimą;

• atliekant teisminį tyrimą dėl kliento įtariamo sukčiavimo, kai firma yra gavusi

konfidencialios informacijos iš kito kliento, kuris gali būti susijęs su

sukčiavimu.

Dokumentavimas

R310.13 R310.12 dalyje nustatytomis aplinkybėmis buhalteris profesionalas turi

dokumentuoti:

(a) aplinkybių pobūdį, įskaitant vaidmenį, kurį buhalteris profesionalas turi

prisiimti;

(b) konkrečias priemones, kurios neleidžia atskleisti konfidencialios informacijos

tarp užduoties grupių, aptarnaujančių du klientus;

(c) sprendimo, kad galima imtis arba tęsti užduotį, pagrindą.

66

320 SKYRIUS. PROFESIONALO PASKYRIMAS

Įvadas



konceptualią tvarką, aprašytą 120 skyriuje.

320.2 Prisiėmęs naują klientą arba užduotį buhalteriui profesionalui gali iškilti grėsmė

pažeisti vieną arba daugiau pagrindinių principų. Šiame skyriuje nustatomi

konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant



Kliento ir užduoties priėmimas


320.3 A1 Grėsmių sąžiningumo arba profesionalaus elgesio principų laikymuisi gali kilti dėl,

pavyzdžiui, ginčijamų dalykų, susijusių su klientu (jo savininkais, vadovybe ir

veikla). Dalykai, kurie, jei būtų žinomi, gali kelti grėsmę, kad klientas vykdys

neteisėtą veiklą, gali būti jo nesąžiningumas, abejonių keliantys finansinių ataskaitų

sudarymo būdai ar kitoks neetiškas elgesys.

320.3A2 Veiksniai, kurie yra svarbūs įvertinant grėsmės lygį, yra:

• išsamus susipažinimas su kliento įmone, jos savininkais, vadovais, už įmonės

valdymą bei veiklos organizavimą atsakingais asmenimis;

• kliento pasižadėjimas tobulinti abejonių keliančius dalykus, pavyzdžiui,

pagerinti įmonės valdymą ar vidaus kontrolę.

320.3 A3 Savanaudiškų interesų grėsmė profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo

principų laikymuisi kyla tada, kai užduoties grupė neturi arba negali įgyti

kompetencijos teikti profesines paslaugas.

320.3 A4 Grėsmės lygio įvertinimui svarbūs veiksniai:

• tinkamai suprastas:

o kliento verslo pobūdis;

o jo veiklos procesų sudėtingumas;

o specifiniai užduoties reikalavimai;

o būsimo darbo tikslas, pobūdis ir apimtis.

• žinios apie atitinkamas ūkio (verslo) šakas arba tiriamus dalykus;

• atitinkamo teisinio reguliavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų žinojimas;

• kokybės kontrolės sistema ir procedūros, kurių tikslas užtikrinti, kad konkrečių

užduočių būtų imamasi tik įsitikinus, kad jos bus atliktos kompetentingai.

67

320.3 A5 Veiksmų, kurių galima imtis kaip apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų

grėsmės, pavyzdžiai:

• būtinus gebėjimus turinčių darbuotojų pakankamo skaičiaus skyrimas;

• susitarimas dėl priimtino laikotarpio užduočiai atlikti;

• jei reikia, ekspertų pasitelkimas.

Profesionalo paskyrimo pasikeitimai


R320.4 Buhalteris profesionalas turi nustatyti, ar yra kokių nors priežasčių, dėl kurių jis

turėtų neprisiimti užduoties, kai:

• potencialus klientas prašo buhalterio profesionalo pakeisti kitą buhalterį;

• buhalteris profesionalas svarsto apie dalyvavimą konkurse dėl užduoties, kurią

atlieka kitas buhalteris;

• buhalterio profesionalo prašoma atlikti darbą, kuris būtų papildomas ar

papildytų kito buhalterio darbą.

320.4 A1 Gali būti priežasčių, dėl kurių buhalteris profesionalas turėtų atsisakyti užduoties.

Viena iš tokių priežasčių gali būti, kai dėl grėsmes pagrindinių principų laikymuisi

sukeliančių faktų ir aplinkybių apsaugos priemonių taikymas negali pašalinti šių

grėsmių. Pavyzdžiui, profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo principo

laikymuisi gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė, jei buhalteris profesionalas

sutinka atlikti užduotį neišsiaiškinęs visų svarbių faktų.

320.4 A2 Buhalteris profesionalas gali būti paprašytas atlikti papildomą darbą, ar papildyti

ankstesnio buhalterio darbą, nors atlikti tokią užduotį, pvz., nepakanka

informacijos arba turima informacija yra neišsami. Tokios aplinkybės gali sukelti

grėsmę profesinei kompetencijai ir tinkamam atidumui.

320.4 A3 Norint įvertinti grėsmės lygį svarbu būtų pasiūlyme dalyvauti konkurse nurodyti,

kad prieš užduoties atlikimą pageidaujama susisiekti su dabartiniu arba ankstesniu

buhalteriu, kad būtų galima išsiaiškinti, ar nėra profesinių arba kitų priežasčių, dėl

kurių tektų atsisakyti užduoties.

320.4 A4 Apsaugos priemonių, skirtų pašalinti savanaudiškų interesų grėsmę ar ją sumažinti

iki priimtino lygio, pavyzdžiai:

• prašymas, kad dabartinis arba ankstesnis buhalteris suteiktų jam žinomą

informaciją apie bet kokius įvykius ar aplinkybes, kurias, jo nuomone, turėtų

žinoti naujas buhalteris prieš apsispręsdamas sutikti imtis užduoties.

Pavyzdžiui, iš dabartinio ar ankstesnio buhalterio sužinoti anksčiau neatskleisti

susiję faktai bei egzistuojantys nesutarimai gali turėti įtakos priimant

sprendimą imtis užduoties;

• reikiamos informacijos gavimas iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių

arba išanalizavus informaciją apie kliento vadovybę arba už valdymą

atsakingus asmenis.

68

Bendravimas su dabartiniu arba buvusiu buhalteriu

320.5 A1 Kad siūlomas buhalteris galėtų aptarti kliento klausimus su dabartiniu arba

ankstesniu buhalteriu, įprastai jis turėtų gauti kliento leidimą, pageidautina raštišką.

R320.6 Jei siūlomas naujas buhalteris negali bendrauti su dabartiniu arba ankstesniu

buhalteriu, informaciją apie galimas grėsmes siūlomas naujas buhalteris turi

stengtis gauti kitais tinkamais būdais.

Bendravimas su siūlomu buhalteriu

R320.7 Kai dabartinio arba ankstesnio buhalterio prašoma bendrauti su siūlomu buhalteriu,

dabartinis arba ankstesnis buhalteris turi:

(a) laikytis tokiam prašymui taikomų, galiojančių įstatymų ir teisės aktų;

(b) sąžiningai ir nedviprasmiškai suteikti informaciją.

320.7 A1 Dabartinis arba ankstesnis buhalteris yra įsipareigojęs laikytis konfidencialumo.

Tai, ar dabartinis arba ankstesnis buhalteris profesionalas gali arba turi aptarti

kliento klausimus su siūlomu nauju buhalteriu, priklauso nuo užduoties pobūdžio ir

nuo:

(a) to, ar tokiam aptarimui dabartinis arba ankstesnis buhalteris profesionalas yra

gavęs kliento leidimą;

(b) su tokiu bendravimu ir atskleidimu susijusių teisės ar etikos reikalavimų, kurie

skirtingose jurisdikcijose gali skirtis.

320.7 A2 Aplinkybės, kuriomis buhalteriui profesionalui tenka arba gali tekti atskleisti

konfidencialią informaciją, arba aplinkybės, kuriomis tokios informacijos

atskleidimas būtų laikomas tinkamu, yra pateiktos šio Kodekso 114.1 A1 dalyje.

Audito arba peržiūros paskyrimo pasikeitimai

R320.8 Atlikdamas finansinių ataskaitų auditą arba peržiūrą buhalteris profesionalas turi

pareikalauti, kad dabartinis arba ankstesnis buhalteris suteiktų jam informaciją,

kurią siūlomas naujas buhalteris turėtų žinoti prieš nuspręsdamas, ar sutikti imtis

užduoties. Išskyrus aplinkybes, susijusias su nustatytu ar įtariamu įstatymų ar teisės

aktų nesilaikymu, nurodytas R360.21 ir R360.22 dalyse:

(a) jei klientas suteikia dabartiniam arba ankstesniam buhalteriui leidimą atskleisti

faktus ar informaciją, dabartinis arba ankstesnis buhalteris turi tai padaryti

sąžiningai ir be dviprasmybių;

(b) jei klientas neleidžia arba atsisako dabartiniam arba ankstesniam buhalteriui

duoti leidimą aptarti jo reikalus su siūlomu nauju buhalteriu, dabartinis arba

ankstesnis buhalteris turi atskleisti šį faktą siūlomam naujam buhalteriui, o šis,

prieš priimdamas sprendimą, ar sutikti imtis užduoties, turėtų atidžiai

apsvarstyti tokį kliento elgesį.

69

Santykių su klientu ir užduoties tęstinumas

R320.9 Jeigu kliento užduotis kartojasi, buhalteris profesionalas turi reguliariai apsvarstyti,

ar tęsti užduotį.

320.9 A1 Potencialių grėsmių pagrindinių principų laikymuisi gali kilti, kai prisiimama

užduotis, kurios, jeigu grėsmės būtų žinomos anksčiau, buhalteris profesionalas

būtų atsisakęs. Pavyzdžiui, savanaudiškų interesų grėsmę sąžiningumo principui

gali sukelti netinkamas manipuliavimas pajamomis ar netinkami vertinimai balanse.

Ekspertų pasitelkimas

R320.10 Jei praktikuojantis buhalteris profesionalas ketina pasikliauti eksperto patarimais ar

darbu, jis turi įvertinti, ar toks jo pasitikėjimas yra pagrįstas.

320.10 A1 Praktikuojantis buhalteris profesionalas turi apsvarstyti eksperto reputaciją,

kompetenciją, turimus išteklius, taikomus profesinius ir etikos standartus ir kitus

panašius veiksnius. Šią informaciją jis gali sužinoti iš ankstesnio bendradarbiavimo

su ekspertu arba pasitaręs su kitais asmenimis.

70

321 SKYRIUS. ANTROJI NUOMONĖ

Įvadas




321.2 Kartais buhalteris profesionalas pareikšdamas nuomonę subjektui, kuris nėra

dabartinis buhalterio profesionalo klientas, gali susidurti su savanaudiškų interesų

ir kitomis grėsmėmis nesilaikyti vieno arba daugiau iš pagrindinių principų. Šiame

skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi

taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.



321.3 A1 Buhalterio profesionalo gali būti paprašyta pareikšti antrąją nuomonę apie

apskaitos, audito, ataskaitų sudarymo ar kitų standartų ar principų taikymą (a)

konkrečiomis aplinkybėmis arba (b) vykdant tam tikras ūkines operacijas įmonės

arba subjekto, kuris nėra dabartinis buhalterio profesionalo klientas, vardu.

Pavyzdžiui, savanaudiškų interesų grėsmė profesinės kompetencijos ir tinkamo

atidumo principų laikymuisi gali kilti, jei antroji nuomonė yra pagrįsta kita

informacija, kuri buvo neprieinama dabartiniam arba ankstesniam buhalteriui, arba

jei nuomonė yra pagrįsta nepakankamais įrodymais.

321.3 A2 Tokios savanaudiškų interesų grėsmės lygiui įvertinti svarbus veiksnys yra prašymo

pareikšti nuomonę aplinkybės, visi prieinami faktai ir prielaidos, kurie yra svarbūs

priimant profesinį sprendimą.



• su kliento sutikimu informacijos iš dabartinio ar ankstesnio buhalterio gavimas;

• bendravimo su klientu apribojimų, susijusių su bet kokios nuomonės

pareiškimu, apibūdinimas;

• nuomonės kopijos pateikimas dabartiniam arba ankstesniam buhalteriui.

Kai negaunamas leidimas susisiekti

R321.4 Jei subjektas, prašantis buhalterio profesionalo pareikšti antrąją nuomonę, neduoda

leidimo bendrauti su dabartiniu arba ankstesniu buhalteriu, buhalteris profesionalas

turi nuspręsti, ar jam dera pareikšti tokią nuomonę.

71

330 SKYRIUS. ATLYGIS UŽ PASLAUGAS IR KITOS ATLYGIO RŪŠYS

Įvadas




330.2 Atlygio už paslaugas ir kitų atlygių dydis bei pobūdis gali sukelti savanaudiškų

interesų grėsmę vieno arba daugiau iš pagrindinių principų laikymuisi. Šiame

skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi,


Taikymo medžiaga

Atlygio už paslaugas dydis

330.3 A1 Nustatyto atlygio dydis gali turėti įtakos buhalterio profesionalo gebai

profesionaliai suteikti paslaugas, laikantis profesinių standartų.

330.3 A2 Buhalteris profesionalas nustato atlygį, kuris, jo manymu, yra tinkamas. Tai, kad

vienas praktikuojantis buhalteris profesionalas gali nustatyti mažesnį atlygį nei

kitas, savaime nėra neetiška. Tačiau pagrindinių principų laikymuisi gali kilti

grėsmių dėl nustatyto atlygio dydžio. Pavyzdžiui, profesinės kompetencijos ir

reikiamo atidumo principui kyla savanaudiškų interesų grėsmė, jei nustatytas

atlygis yra toks mažas, kad už tokią sumą gali būti sunku atlikti užduotį pagal

galiojančius specialiuosius ir profesinius standartus.

330.3 A3 Tokios grėsmės lygiui įvertini svarbūs veiksniai:

• ar klientas yra supažindintas su užduoties sąlygomis ir su tuo, kuo remiantis

apskaičiuojamas ir už kokias paslaugas nustatomas toks atlygis;

• ar atlygio dydį nustato nepriklausoma trečioji šalis, pavyzdžiui, priežiūros

institucija.



• tinkamo atlygio arba užduoties apimties nustatymas;

• nešališkos trečiosios šalies atliekama atlikto darbo peržiūra.

Sąlyginis atlygis

330.4 A1 Sąlyginis atlygis taikomas atliekant tam tikras kitas nei užtikrinimo užduotis.

Tačiau, esant kai kurių aplinkybių, dėl tokio atlygio gali kilti grėsmių pagrindinių

principų laikymuisi, visų pirma jis gali sukelti savanaudiškų interesų grėsmę

objektyvumo principui.

330.4 A2 Tokios grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• užduoties pobūdis;

• galimo atlygio dydžio ribos;

• atlygio nustatymo pagrindas;

• numatytų vartotojų informavimas apie buhalterio profesionalo atliktą darbą ir

atlygio pagrindą;

• kokybės kontrolės sistema ir procedūros;

72

• ar nepriklausoma trečioji šalis atlieka buhalterio profesionalo atlikto darbo

peržiūrą;

• ar atlygio dydį nustato nepriklausoma trečioji šalis, pavyzdžiui, reguliuojanti

institucija.



• tinkamo peržiūrėtojo, kuris nedalyvavo teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas,

paskyrimas atlikti buhalterio profesionalo atlikto darbo peržiūrą;

• išankstinis raštiškas susitarimas su klientu dėl atlygio nustatymo pagrindo.

330.4 A4 Reikalavimai ir taikymo medžiaga, susijusi su atlygiu už paslaugas audito ar

peržiūros užduočių klientams bei kitiems užtikrinimo paslaugų klientams, yra

nustatyti Tarptautiniuose nepriklausomumo standartuose.

Atlygis už kliento rekomendavimą arba komisiniai

330.5 A1 Priimant arba mokant tokį atlygį už kliento perdavimą arba komisinius, kyla

savanaudiškų interesų grėsmė, objektyvumo, profesinės kompetencijos ir reikiamo

atidumo principų laikymuisi. Atlygio už kliento rekomendavimą arba komisinių

pavyzdžiai:

• atlygis mokamas kitam buhalteriui profesionalui už naujo kliento suradimą, kai

klientas išlieka kito buhalterio profesionalo klientas, bet jam reikia specialisto

paslaugų, kurių dabartinis buhalteris neteikia;

• atlygis gaunamas už savo esamo tęstinio kliento rekomendavimą kitam

buhalteriui profesionalui arba ekspertui, kai pats praktikuojantis buhalteris

profesionalas neteikia tam tikros klientui reikalingos paslaugos;

• komisiniai gaunami iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, programinės įrangos

pardavėjo) už prekių ar paslaugų pardavimą klientui.



• išankstinis kliento sutikimas dėl komisinių už trečiosios šalies prekių ir

paslaugų pardavimą susitarimo, kas būtų atsakas į savanaudiškų interesų

grėsmę;

• kliento informavimas apie bet kokius susitarimus mokėti arba gauti atlygį

kitam buhalteriui profesionalui arba trečiajai šaliai už paslaugų arba prekių

rekomendavimą, kas būtų atsakas į savanaudiškų interesų grėsmę.

Firmos pirkimas arba pardavimas

330.6 A1 Buhalteris profesionalas gali nupirkti visą arba dalį kitos firmos sumokėdamas

buvusiems firmos savininkams, jų įpėdiniams ar paveldėtojams. Tokie mokėjimai

nelaikomi komisiniais ar atlygiu, kurie yra nurodyti šiame skyriuje.

73

340 SKYRIUS. SKATINIMAS, ĮSKAITANT DOVANAS IR VAIŠES


74

350 SKYRIUS. KLIENTO TURTO SAUGOJIMAS

Įvadas




350.2 Kliento turto saugojimas gali sukelti savanaudiškų interesų grėsmę profesionalaus

elgesio ir objektyvumo principų laikymuisi. Šiame skyriuje nustatyti konkretūs

reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką



Prieš prisiimant saugoti turtą

R350.3 Paprastai buhalteris profesionalas neturi įsipareigoti saugoti kliento pinigų ar kito

turto, nebent tai leistų įstatymai, o tai darydamas jis turi laikytis sąlygų, kuriomis

toks įsipareigojimas gali būti prisiimtas.

R350.4 Prieš sutikdamas potencialiam klientui teikti paslaugas, kurios gali būti susijusios

su kliento turto valdymu, buhalteris profesionalas turi:

(a) pateikti atitinkamus paklausimus dėl turto kilmės;

(b) apsvarstyti susijusius teisinius ir priežiūros įsipareigojimus.

350.4 A1 Pavyzdžiui, iš paklausimų dėl kliento turto kilmės gali paaiškėti, kad kliento turtas

yra įsigytas iš nelegalios veiklos, pvz., pinigų plovimas. Tokiomis aplinkybėmis

kyla grėsmė ir taikomos 360 skyriaus nuostatos.

Prisiėmus saugoti turtą

R350.5 Buhalteris profesionalas, kuriam yra patikėti kitų pinigai ar kitas turtas, turi:

(a) laikytis visų galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kliento

turto valdymą ir jo apskaitą;

(b) laikyti šį turtą atskirai nuo asmeninio ar firmos turto;

(c) naudoti šį turtą tik numatytam tikslui;

(d) būti bet kuriuo metu pasiruošęs atsiskaityti už šį turtą ir bet kokias gautas

pajamas, dividendus ar pelną su asmenimis, turinčiais teisę į tokį atsiskaitymą.

75

360 SKYRIUS. ATSAKAS Į ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ NESILAIKYMĄ

Įvadas




360.2 Kai buhalteris profesionalas sužino arba įtaria, kad yra nesilaikoma įstatymų ir kitų

teisės aktų reikalavimų, kyla savanaudiškų interesų ar įbauginimo grėsmė ir grėsmė

sąžiningumo ir profesionalaus elgesio principų laikymuisi.

360.3 Teikdamas klientui profesines paslaugas buhalteris profesionalas gali sužinoti arba

būti informuotas apie įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą ar įtariamą

nesilaikymą. Šio skyriaus tikslas – padėti buhalteriui profesionalui įvertinti tokio

dalyko įtaką bei nustatyti galimus veiksmus reaguojant į įstatymų nesilaikymą arba

įtariamą nesilaikymą:

(a) įstatymų ir kitų teisės aktų, visuotinai pripažintų kaip turinčių tiesioginės įtakos

nustatant kliento finansinėse ataskaitose reikšmingas sumas ir atskleistą

informaciją;

(b) įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie neturi tiesioginės įtakos nustatant kliento

finansinėse ataskaitose sumas ir atskleistą informaciją, tačiau kurių laikymasis

gali būti labai svarbus kliento įmonės valdymui, jo galimybėms tęsti veiklą ar

išvengti didelių sankcijų.

Buhalterio profesionalo tikslai, susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymu

360.4 Išskirtinis buhalterio profesijos požymis yra pareigos veikti visuomenės labui

prisiėmimas. Reaguodamas į nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą, buhalteris

profesionalas turi įgyvendinti šiuos tikslus:

(a) laikytis pagrindinių sąžiningumo ir profesionalaus elgesio principų;

(b) įspėti kliento vadovybę arba, jei reikia, už valdymą atsakingus asmenis, kad:

(i) jie galėtų ištaisyti, pašalinti ar sumažinti nustatyto ar įtariamo nesilaikymo

pasekmes

arba

(ii) būtų užkirstas kelias nesilaikymo veiksmui prieš jam įvykstant;

(c) imtis tokių tolesnių veiksmų, kuriais paisomas viešasis interesas.



360.5 A1 Įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymas – tai priešingas galiojantiems įstatymams

ar kitis teisės aktams tyčinis ar netyčinis veikimas arba neveikimas, kurį atlieka:

(a) klientas;

(b) už valdymą kliento įmonėje atsakingi asmenys;

76

(c) kliento vadovybė;

(e) kiti asmenys, dirbantys klientui arba veikiantys jo nurodymu.

360.5 A2 Šiame skyriuje nagrinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja:

• apgaulės, korupcijos ir kyšininkavimo prevenciją;

• pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir nusikalstamos veiklos prevenciją;

• vertybinių popierių rinkas ir prekybą jais;

• bankininkystės ir kitus finansinius produktus bei paslaugas;

• duomenų apsaugą;

• mokesčius, įsipareigojimus pagal pensijų kaupimo sutartis ir pensijų išmokas;

• aplinkos apsaugą;

• visuomenės sveikatą ir saugumą.

360.5 A3 Dėl nesilaikymo klientui gali būti skiriama bauda, jis gali būti paduodamas į teismą

arba susidurti su kitomis pasekmėmis, kurios gali turėti didelės įtakos jo

finansinėms ataskaitoms. Svarbu ir tai, kad toks nesilaikymas gali turėti įtakos

didesnei viešojo intereso daliai ir taip labai pakenkti investuotojams, kreditoriams,

darbuotojams arba visuomenei. Šiame skyriuje veiksmas laikomas galinčiu padaryti

didelę žalą, jeigu jis sukelia rimtų neigiamų pasekmių – tiek finansinių, tiek ir

nefinansinių – bet kuriai iš šių šalių. Tokio veiksmo pavyzdžiai gali būti apgaulė,

dėl kurios investuotojai patiria didelių finansinių nuostolių, arba aplinkos apsaugos

įstatymų ir teisės aktų pažeidimas, kuris kelia pavojų darbuotojų ir visuomenės

sveikatai ir saugumui.

R360.6 Kai kurių jurisdikcijų įstatymuose ar kituose teisės aktuose gali būti nurodyta, kaip

buhalteris profesionalas turėtų reaguoti į nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą, ir

tokie reagavimo būdai gali skirtis nuo šiame skyriuje nurodytų būdų, be to, jų gali

būti ir daugiau. Jeigu buhalteris profesionalas sužino apie tokį nesilaikymą ar

įtariamą nesilaikymą, jis privalo susipažinti su įstatymų ir kitų teisės aktų

nuostatomis ir jų laikytis, įskaitant:

(a) reikalavimą pranešti apie dalyką atitinkamai institucijai;

(b) bet kokį draudimą įspėti klientą.

360.6 A1 Draudimas įspėti klientą gali atsirasti, pavyzdžiui, pagal pinigų plovimo

prevencijos teisės aktus.

360.7 A1 Šis skyrius taikomas neatsižvelgiant į kliento pobūdį, įskaitant tai, ar jis yra viešo ar

ne viešo intereso įmonė.

360.7 A2 Buhalteris profesionalas, kuris sužino arba yra informuojamas apie dalykus, kurie

yra aiškiai nereikšmingi, neprivalo laikytis šio skyriaus nuostatų. Ar dalykai yra

aiškiai nereikšmingi turi būti sprendžiama atsižvelgiant į jų pobūdį ir finansinį ar

kitokį poveikį klientui, jo suinteresuotosioms šalims ir visuomenei.

360.7A3 Šis skyrius netaikomas, kai:

a) asmens neteisėti veiksmai nesusiję su kliento verslo veikla;

b) įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaiko kiti asmenys, kurie nėra nurodyti 360.5 A1

dalyje. Prie jų prskiriamos aplinkybės, pavyzdžiui, kai buhalteris profesionalas

prisiima kliento užduotį atlikti trečiosios šalies išsamų mokestinį-teisinį patikrinimą

77

(due diligence) ir nustato arba įtaria, kad trečioji šalis nesilaiko įstatymų ir kitų

teisės aktų.

Buhalteris profesionalas gali šiame skyriuje rasti nuostatų, kurios bus jam

naudingos sprendžiant, kaip reaguoti į tokias situacijas.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų pareigos

360.8 A1 Vadovybė, prižiūrima už valdymą atsakingų asmenų, privalo užtikrinti, kad kliento

verslo veikla būtų vykdoma laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų. Taip pat vadovybė

ir už valdymą atsakingi asmenys privalo nustatyti ir imtis veiksmų, kai įstatymų ir

kitų teisės aktų nesilaiko:

(a) klientas;

(b) asmuo, kuriam patikėtas subjekto valdymas;

(c) vadovybės narys;

(d) kiti asmenys, dirbantys klientui ar pagal jo nurodymus.

Buhalterių profesionalų pareigos

R360.9 Jei buhalteris profesionalas sužino arba yra informuojamas apie dalyką, kuriam

taikomas šis skyrius, veiksmai, kurių buhalteris profesionalas turi imtis pagal šio

skyriaus nuostatas, turi būti atlikti laiku ir atsižvelgiant į tai, kad buhalteris

profesionalas supranta dalyko pobūdį ir galimą žalą samdančios organizacijos,

investuotojų, kreditorių, darbuotojų ar visuomenės interesams.

Finansinių ataskaitų auditas

Dalyko supratimas

R360.10 Jeigu buhalteris profesionalas, pasamdytas atlikti finansinių ataskaitų auditą,

atlikdamas užduotį sužino apie nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo atvejį, jis

privalo tai išsiaiškinti, įskaitant nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo pobūdį ir

aplinkybes, kuriomis jis įvyko ar galėjo įvykti.

360.10 A1 Buhalteris profesionalas gali sužinoti apie nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo

atvejį, vykdydamas užduotį arba gavęs informacijos iš kitų šalių.

360.10 A2 Tikimasi, jog buhalteris profesionalas vadovausis žiniomis, kompetencija ir priims

profesinį sprendimą. Tačiau iš buhalterio nesitikima, kad jo įstatymų ir teisės aktų

išmanymas yra didesnis, nei būtina konkrečiai užduočiai atlikti. Galutinį sprendimą,

ar buvo nesilaikoma įstatymų ar kitų teisės aktų, priima teismas ar kita atitinkama

ginčus nagrinėjanti institucija.

360.10 A3 Atsižvelgęs į dalyko pobūdį ir svarbą, buhalteris profesionalas, laikydamasis

konfidencialumo principo, gali kreiptis patarimo į kitus firmos darbuotojus, tinklui

priklausančią firmą, profesinę organizaciją arba teisininką.

78

R360.11 Jeigu buhalteris profesionalas nustato ar įtaria, kad nesilaikoma ar gali būti

nesilaikoma įstatymų ar kitų teisės aktų, jis turi tokį dalyką aptarti su atitinkamo

lygio vadovybe ir, jei reikia, už valdymą atsakingais asmenimis.

360.11 A1 Aptaręs tokį dalyką buhalteris profesionalas galės aiškiau suprasti faktus ir

aplinkybes, susijusius su dalyku, ir galimas jo pasekmes. Toks aptarimas gali

paskatinti vadovybę ar už valdymą atsakingus asmenis ištirti dalyką.

360.11 A2 Sprendimas, kurio lygio vadovybė būtų tinkama aptarti dalyką, turi būti priimamas

remiantis profesiniu sprendimu. Veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

• dalyko pobūdis ir aplinkybės;

• susiję ar galimai susiję asmenys;

• išankstinio susitarimo tikimybė;

• galimos dalyko pasekmės;

• ar atitinkamo lygio vadovai gali ištirti dalyką ir imtis reikiamų veiksmų.

360.11 A3 Tinkamas vadovybės lygis – tai vadovai, kurie užima bent vienu lygiu aukštesnes

pareigas nei asmuo ar asmenys, kurie yra susiję ar gali būti susiję su dalyku. Tarp

įmonių grupės tinkamo lygio vadovais gali būti įmonės, kuri kontroliuoja klientą,

vadovai.

360.11 A4 Jeigu tinkama, buhalteris profesionalas taip pat gali apsvarstyti dalyką su vidaus

auditoriais.

R360.12 Jeigu buhalteris profesionalas mano, kad vadovybė yra susijusi su nesilaikymu ar

įtariamu nesilaikymu, buhalteris turi tokį dalyką aptarti su už valdymą atsakingais

asmenimis.

Dalyko sprendimas

R360.13 Aptardamas nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą su vadovybe ir, kur tinkama, už

valdymą atsakingais asmenimis, buhalteris profesionalas turėtų jiems patarti laiku

imtis tinkamų veiksmų, jei šie to dar nėra padarę, kad jie galėtų:

(a) ištaisyti, pašalinti ar sumažinti nesilaikymo pasekmes;

(b) užkirsti kelią nesilaikymui, jei tai dar neįvyko;

(c) atskleisti dalyką atitinkamai institucijai, jeigu to reikalaujama pagal įstatymą ar

kitą teisės aktą, arba, kai tą reikia padaryti viešo intereso labui.

R360.14 Buhalteris profesionalas turi išsiaiškinti, ar vadovybė ir už valdymą atsakingi

asmenys supranta įstatymu ar kitais teisės aktais nustatytą savo atsakomybę už

nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą.

360.14 A1 Jeigu vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys nesupranta įstatymu ar kitais

teisės aktais nustatytos atsakomybės už nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą,

buhalteris profesionalas turi jims nurodyti atitinkamus informacijos šaltinius arba

rekomenduoti kreiptis į teisininką.

R360.15 Buhalteris profesionalas turi laikytis taikomų:

79

(a) įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų dėl

atitinkamos institucijos informavimo apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą;

(b) reikalavimų pagal audito standartus, įskaitant susijusius su:

• nesilaikymo, įskaitant apgaulę, nustatymu ir atsaku į jį;

• už valdymą atsakingų asmenų informavimu;

• nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo pasekmių auditoriaus išvadai

įvertinimu;

360.15 A1 Kai kuriuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali būti nustatytas laikotarpis,

per kurį apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą būtina pranešti atitinkamai

institucijai.

Informavimas esant grupei

R360.16 Jeigu buhalteris profesionalas sužino apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą,

susijusį su grupės nariu abiem atvejais, pateiktais žemiau, buhalteris turi informuoti

užduoties grupės partnerį, jei to nedraudžia įstatymas ar kitas teisės aktas:

(a) grupės finansinių ataskaitų audito tikslais užduoties grupės buhalteris yra

paprašytas atlikti darbą dėl finansinės informacijos, susijusios su grupės nariu;

(b) buhalteris yra pasamdytas atlikti grupės nario finansinių ataskaitų auditą kitais

nei grupės audito tikslais, pavyzdžiui, atlikti teisės aktų nustatytą privalomą

auditą.

Užduoties grupės partneris apie dalyką turi būti informuotas papildomai, o dalykas

turi būti sprendžiamas remiantis šio skyriaus nuostatomis.

360.16 A1 Informavimo tikslas yra pranešti užduoties grupės partneriui apie dalyką ir

nustatyti, ar pagal šio skyriaus nuostatas reikia audito grupėje imtis priemonių ir

jeigu reikia, tai kokių. R360.16 dalyje nurodyto informavimo reikalavimas

taikomas neatsižvelgiant į tai, ar užduoties grupės partnerio firma arba tinklas yra

tas pats ar kitas nei buhalterio profesionalo firma arba tinklas.

R360.17 Jeigu atlikdamas grupės finansinių ataskaitų auditą užduoties grupės partneris

sužino apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą, užduoties grupės partneris turi

išsiaiškinti, ar dalykas gali būti susijęs su vienu ar keliais nariais:

(a) kurių finansinė informacija turi būti patikrinta grupės finansinių ataskaitų

audito tikslais arba;

(b) kurių finansinės ataskaitos turi būti audituojamos kitais nei grupės auditas

tikslais, pavyzdžiui, atliekant teisės aktų nustatytą auditą.

Tai yra papildoma priemonė prie taikomų veiksmų, kurių pagal šio skyriaus

nuostatas imamasi atliekant grupės auditą dėl dalyko.

R360.18 Jeigu nesilaikymas arba įtariamas nesilaikymas gali būti reikšmingas vienam arba

daugiau narių, kurie yra nurodyti R360.17 (a) ir (b) punktuose, užduoties grupės

partneris turi imtis priemonių apie tai informuoti komponentuose darbus

vykdančius asmenis, nebent tai draudžia įstatymas arba kitas teisės aktas. Jeigu

būtina, užduoties grupės partneris turi išsiaiškinti (pateikdamas užklausas

vadovybei arba iš viešai prieinamos informacijos), ar atitinkamas (-i) narys (-iai),

nurodytas (-i) R360.17 (b) punkte, turi būti audituojamas (-i), ir, prireikus,

nustatyti, jei tai praktiškai įmanoma, auditoriaus tapatybę.

360.18 A1 Informavimas būtinas tam, kad asmenys, atsakingi už darbą tokiuose

komponentuose, būtų informuoti apie dalyką, ir kad galima būtų nustatyti, ar reikia

80

ir kaip reikia reaguoti pagal šio skyriaus nuostatas. Informavimo reikalavimas

taikomas neatsižvelgiant į tai, ar užduoties grupės partnerio firma arba tinklas yra

tas pats ar kitas nei už darbą tokiuose komponentuose atsakingų asmenų firmos

arba tinklai.

Tolesnių veiksmų poreikio nustatymas

R360.19 Buhalteris profesionalas turi įvertinti vadovybės ir, jeigu taikytina, už valdymą

atsakingų asmenų pritaikytų veiksmų tinkamumą.

360.19 A1 Svarbūs veiksniai, kuriuos reikia apsvarstyti vertinant, ar vadovybė ir, jeigu

taikytina, už valdymą atsakingi asmenys pritaikė tinkamus veiksmus, būtų, ar:

• veiksmai buvo atlikti laiku;

• nesilaikymas ar įtariamas nesilaikymas buvo tinkamai ištirtas;

• buvo imtasi ar imamasi veiksmų nesilaikymo pasekmėms ištaisyti, pašalinti ar

sumažinti;

• buvo imtasi ar imamasi veiksmų užkirsti kelią nesilaikymui, jeigu tai dar

neįvyko;

• tinkamų veiksmų buvo imtasi ar imamasi sumažinti nesilaikymo pasikartojimo

riziką, pavyzdžiui, papildomų kontrolės priemonių ar mokymų;

• atitinkama institucija buvo informuota apie nesilaikymą ar įtariamą

nesilaikymą, ir jeigu buvo, ar jai buvo atskleista pakankamai informacijos.

R360.20 Atsižvelgdamas į vadovybės ir, jei tinkama, už valdymą atsakingų asmenų

atsakymą buhalteris profesionalas turi nustatyti, ar reikia imtis tolesnių veiksmų

viešajam interesui ginti.

360.20 A1 Nustatant, ar būtina imtis tolesnių veiksmų ir tokių veiksmų pobūdį bei mastą,

reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:



• kiek dalykas paplitęs kliento atžvilgiu;

• ar buhalteris profesionalas vis dar pasitiki vadovybės ir, jeigu taikytina, už

valdymą atsakingų asmenų sąžiningumu;

• ar tikėtina, kad nesilaikymas ar įtariamas nesilaikymas pasikartos;

• ar yra patikimų įrodymų, kad įmonės, investuotojų, kreditorių, darbuotojų ir

visuomenės interesui padaryta ar gali būti padaryta didelė žala.

360.20 A2 Aplinkybės, dėl kurių buhalteris profesionalas daugiau negali pasitikėti vadovybės

ir, jeigu taikytina, už valdymą atsakingų asmenų sąžiningumu:

• buhalteris profesionalas įtaria ar turi įrodymų, kad jie nesilaiko arba ketina

nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų;

• buhalteris profesionalas turi informacijos, kad jie žino apie tokį nesilaikymą ir,

priešingai nei reikalaujama pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, per pagrįstą

laikotarpį neinformavo ir neįgaliojo kito asmens informuoti atitinkamos

institucijos apie dalyką.

81

R360.21 Siekdamas nustatyti tolesnių veiksmų būtinybę, pobūdį ir mastą, buhalteris

profesionalas turi priimti profesinį sprendimą ir įvertinti, ar nusimananti ir

informuota trečioji šalis, įvertinusi visus tuo metu praktikuojančiam buhalteriui

profesionalui žinomus konkrečius faktus ir aplinkybes, gali padaryti išvadą, kad

buhalteris profesionalas tinkamai veikė viešojo intereso labui.


• informuoti atitinkamą instituciją apie dalyką net ir tais atvejais, kai to

nereikalauja įstatymai ar kiti teisės aktai;

• atsisakyti vykdyti užduotį ir nutraukti profesinius santykius, jeigu tą galima

padaryti pagal įstatymą ar kitą teisės aktą.

360.21 A2 Jeigu buhalteris profesionalas nustato, kad būtų tinkama atsisakyti vykdyti užduotį

ir nutraukti profesinius santykius, tai nereiškia, kad jis neturėtų imtis kitų veiksmų,

kurių gali prireikti buhalterio profesionalo tikslams pasiekti pagal šį skyrių. Pagal

kai kurias jurisdikcijas gali būti taikomi apribojimai tolesniems veiksmams, kurių

buhalteris profesionalas galėtų imtis, todėl atsisakymas vykdyti užduotį būtų

vienintelis galimas veiksmas.

R360.22 Jeigu buhalteris profesionalas, remdamasis R360.20 ir 360.21 A1 dalių

nuostatomis, nutraukė profesinius ryšius, buhalteris, siūlomo naujo buhalterio

prašymu pagal R320.8 dalį turi siūlomam naujam buhalteriui pateikti visus jam

žinomus faktus ir kitą informaciją dėl nustatyto ar įtariamo nesilaikymo. Ankstesnis

buhalteris turi tą padaryti net ir R320.8 (b) punkte aptartomis aplinkybėmis, kai

klientas nesuteikia arba atsisako suteikti ankstesniam buhalteriui leidimą aptarti

kliento reikalus su siūlomu nauju buhalteriu, nebent tai draudžia įstatymas ar kitas

teisės aktas.

360.22 A1 Faktai ir kita informacija, kurią reikia pateikti, yra tie faktai ir informacija, kurią,

ankstesnio buhalterio nuomone, reikia siūlomam buhalteriui žinoti prieš

nusprendžiant, ar imtis audito užduoties. 320 skyriuje nustatytas bendravimas su

siūlomu buhalteriu.

R360.23 Jeigu siūlomas naujas buhalteris neturi galimybės bendrauti su ankstesniu

buhalteriu, siūlomas naujas buhalteris turi imtis pagrįstų veiksmų informacijai apie

buhalterio pakeitimo aplinkybes gauti kitais būdais.

360.23 A1 Kiti būdai gauti informaciją apie pasikeitusių pareigų aplinkybes gali būti,

pavyzdžiui, paklausimų pateikimas trečiosioms šalims arba informacijos apie

vadovybę arba už valdymą atsakingus asmenis tyrimas.

360.24 A1 Kadangi nagrinėjant dalyką reikia atlikti sudėtingą analizę ir priimti sudėtingus

sprendimus, buhalteris profesionalas gali nuspręsti:

• kreiptis patarimo į kitus įmonės darbuotojus;

• kreiptis patarimo į teisininką, kad galėtų suprasti, kokias galimybes jis turi ar

su kokiomis profesinėmis ar teisinėmis pasekmėmis jis susidurs, jei imsis

konkrečių veiksmų;

• laikydamasis konfidencialumo principo, kreiptis patarimo į reguliuojančiąją

instituciją ar profesinę organizaciją.

82

Svarstymai dėl būtinybės atskleisti dalyką atitinkamai institucijai

360.25 A1 Dalyko atskleidimas atitinkamai institucijai yra draudžiamas, jeigu tai prieštarauja

įstatymui ar kitam teisės aktui. Jeigu tai nedraudžiama, informacija apie dalyką

atskleidžiama tam, kad atitinkama institucija galėtų inicijuoti dalyko tyrimą ir

veiksmus viešojo intereso labui.

360.25 A2 Siekiant nuspręsti, ar reikia atskleisti tokią informaciją, pirmiausia atsižvelgiama į

faktinės ar tikėtinos žalos, kurią dalykas sukels ar gali sukelti investuotojams,

kreditoriams, darbuotojams ar visuomenei, pobūdį ir mastą. Buhalteris

profesionalas gali, pavyzdžiui, nustatyti, kad informacijos apie dalyką atskleidimas

atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas, jeigu:

• įmonė duoda kyšius (pavyzdžiui, vietos ar užsienio valstybės pareigūnams, kad

jie garantuotų, jog bus sudarytos didelės apimties sutartys);

• įmonės veikla yra prižiūrima, ir dėl tokio reikšmingo dalyko ji gali netekti

licencijos;

• įmonės vertybiniais popieriais prekiaujama vertybinių popierių biržoje, todėl

dalykas gali turėti neigiamų pasekmių sąžiningai ir tinkamai įmonės vertybinių

popierių prekybai ar sukelti sisteminę riziką finansų rinkoms;

• tikėtina, kad įmonė prekiaus produktais, kurie kelia pavojų visuomenės

sveikatai ar saugumui;

• įmonė reklamuoja savo klientams schemą, pagal kurią jie galėtų išvengti

mokesčių.

360.25 A3 Siekiant nustatyti, ar reikia atskleisti tokią informaciją, taip pat reikia atsižvelgti į

šiuos išorės veiksnius:

• ar yra atitinkama institucija, kuriai privalu gauti informaciją ir inicijuoti dalyko

tyrimą ir veiksmus. Atitinkama institucija pasirenkama atsižvelgiant į dalyko

pobūdį, pavyzdžiui, į vertybinių popierių priežiūros instituciją kreipiamasi

apgaulingos finansinė atskaitomybės atvejais, o į aplinkos apsaugos agentūrą –

kai pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai ir kiti teisės aktai;

• ar yra tvirta ir patikima apsauga nuo civilinės, baudžiamosios ar profesinės

atsakomybės arba atsakomųjų veiksmų, kai tokią apsaugą garantuoja įstatymai

ar kiti teisės aktai, pavyzdžiui, pranešimo apie pažeidimus įstatymai ar kiti

teisės aktai;

• ar kyla arba ar gali kilti grėsmė buhalterio profesionalo ar kitų asmenų fiziniam

saugumui.

R360.26 Jeigu buhalteris profesionalas nustato, kad informacijos apie nesilaikymą ar

įtariamą nesilaikymą atskleidimas atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas

konkrečiomis aplinkybėmis, tai nebus laikoma, kad buhalteris profesionalas

nevykdė pareigos išsaugoti konfidencialumą pagal šio Kodekso R114.1 (d) punktą.

Buhalteris profesionalas atskleidamas tokią informaciją, darydamas pareiškimus ir

pateikdamas tvirtinimus (įrodymus), turi būti sąžiningas ir atsargus. Prieš

atskleisdamas dalyką, buhalteris profesionalas taip pat turi apsvarstyti, ar reikėtų

informuoti klientą apie savo ketinimus.


R360.27 Labai retais atvejais buhalteris profesionalas gali sužinoti apie faktinį ar planuojamą

veiksmą, dėl kurio, pagrįstu buhalterio profesionalo vertinimu, neišvengiamai bus


83

darbuotojams ar visuomenei bus padaryta didelė žala. Apsvarstęs, ar reikėtų tokį


profesionalas, priėmęs profesinį sprendimą, gali nedelsdamas atskleisti informaciją

apie dalyką atitinkamai institucijai, kad ši užkirstų kelią tokio neišvengiamo

įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pasekmėms pasireikšti ar bent jas

sušvelnintų. Atskleidus tokią informaciją nebus laikoma, kad buhalteris

profesionalas nevykdė pareigos išsaugoti konfidencialumą pagal šio Kodekso

R114.1 (d) punktą.

Dokumentavimas

R360.28 Kai buhalteris profesionalas nustato ar įtaria nesilaikymą, kaip numatyta šiame

punkte, jis turi dokumentuoti šiuos dalykus:

• kaip vadovybė ir, jei taikytina, už valdymą atsakingi asmenys reagavo į dalyką;

• veiksmus, kurių buhalteris profesionalas ėmėsi, ir sprendimus, kuriuos jis

priėmė atsižvelgęs į nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą;

• kaip buhalteris profesionalas įsitikino, kad jis įvykdė R360.20 dalyje nustatytas

pareigas.

360.28 A1 Buhalteris profesionalas turi ne tik laikytis atitinkamų audito standartų, kuriuose

pateikti dokumentavimo reikalavimai, bet ir šių dokumentavimo reikalavimų. Pagal

tarptautinius audito standartus (TAS) reikalaujama, kad, pavyzdžiui, buhalteris

profesionalas atlikdamas finansinių ataskaitų auditą:

• parengtų tiek dokumentų, kad galima būtų suprasti reikšmingus per auditą

nustatytus dalykus, padarytas išvadas ir svarbius profesinius sprendimus,

kuriais vadovaujantis padarytos tokios išvados;

• dokumentuotų reikšmingų dalykų aptarimus su vadovybe, už valdymą

atsakingais asmenimis ir kitais asmenimis, įskaitant aptartų reikšmingų dalykų

pobūdį, kada ir su kuo jie aptarti;

• dokumentuotų nustatytą ar įtariamą nesilaikymą, aptarimų su vadovybe ir, jei

taikytina, už valdymą atsakingais asmenimis bei kitomis išorės šalimis

rezultatus.

Profesinės paslaugos, išskyrus finansinių ataskaitų auditą

Dalyko supratimas ir sprendimas su vadovybe ir už valdymą atsakingais asmenimis

R360.29 Jeigu buhalteris profesionalas, pasamdytas atlikti kitas nei finansinių ataskaitų

auditas profesines paslaugas, sužino apie nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo

atvejį, buhalteris profesionalas turi siekti išsiaiškinti dalyką. Tai reiškia, kad

buhalteris profesionalas turi suvokti tokio nesilaikymo arba įtariamo nesilaikymo

pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai įvyko ar galėtų įvykti.

360.29 A1 Tikimasi, kad buhalteris profesionalas vadovausis žiniomis, kompetencija ir

profesiniu sprendimu. Tačiau nesitikima, kad buhalteris profesionalas išmanys

įstatymus ir kitus teisės aktus daugiau nei reikalaujama iš buhalterio, pasamdyto

suteikti profesines paslaugas. Galutinį sprendimą, ar veiksmas iš tikrųjų yra

nesilaikymas, priima teismas ar kita atitinkama ginčus nagrinėjanti institucija.

84

360.29 A2 Priklausomai nuo dalyko pobūdžio ir reikšmingumo, buhalteris profesionalas,

laikydamasis konfidencialumo principo, gali kreiptis patarimo į kitus firmos, tinklo

darbuotojus arba profesinę organizaciją ar teisininką.

R360.30 Jeigu buhalteris profesionalas nustato ar įtaria, kad nebuvo laikomasi ar galėjo būti

nesilaikoma įstatymų, jis turi tokį dalyką aptarti su atitinkamo lygio vadovybe ir už

valdymą atsakingais asmenimis, jei buhalteris profesionalas gali su jais susisiekti ir

jei tai tinkama.

360.30 A1 Aptaręs tokį dalyką, buhalteris profesionalas galės aiškiau suprasti faktus ir

aplinkybes, susijusius su dalyku, ir galimas pasekmes. Toks aptarimas gali

paskatinti ir vadovybę ar už valdymą atsakingus asmenis ištirti dalyką.

360.30 A2 Sprendimas dėl to, kurio lygio vadovybė būtų tinkama aptarti dalyką, turi būti

priimamas remiantis profesiniu sprendimu. Veiksniai, kuriuos reikėtų apsvarstyti:

• dalyko pobūdis ir aplinkybės;

• susiję ar galimai susiję asmenys;

• išankstinio susitarimo tikimybė;

• galimos dalyko pasekmės;

• ar atitinkamo lygio vadovai gali ištirti dalyką ir imtis reikiamų veiksmų.

Išorės auditorių informavimas apie dalyką

R360.31 Jeigu buhalteris profesionalas teikia ne audito paslaugas:

(a) firmos audito klientui arba

(b) firmos audito kliento komponentui,

buhalteris profesionalas turi informuoti firmą apie nesilaikymą arba įtariamą

nesilaikymą, jei to nedraudžia įstatymas ar kitas teisės aktas. Tokia informacija turi

būti pateikiama remiantis firmos protokolais arba procedūromis, o jei tokių

protokolų ar procedūrų nėra, apie tai tiesiogiai turi būti informuojamas audito

užduoties partneris.

R360.32 Jeigu buhalteris profesionalas teikia ne audito paslaugas:

(a) tinklui priklausančios firmos audito klientui arba

(b) tinklui priklausančios firmos audito kliento komponentui,

jis turi apsvarstyti, ar būtina informuoti tinklui priklausančią firmą apie nesilaikymą

arba įtariamą nesilaikymą. Jeigu tokia informacija teikiama, būtina vadovautis

tinklo protokolais ar procedūromis, o jei tokių protokolų ar procedūrų nėra, apie tai

tiesiogiai turi būti informuojamas audito užduoties partneris.

R360.33 Jeigu buhalteris profesionalas teikia ne audito paslaugas klientui, kuris nėra:

(a) firmos ar tinklui priklausančios firmos audito klientas;

(b) firmos ar tinklui priklausančios firmos audito kliento komponentas,

buhalteris profesionalas turi apsvarstyti ar reikia apie nesilaikymą ar įtariamą

nesilaikymą informuoti firmą, kuri yra kliento išorės auditorius (jei toks yra).

Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti

360.34 A1 Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti teikiant informaciją remiantis R360.31-

R360.33 dalimis, yra šie:

85

• ar tai neprieštarauja įstatymui ar kitam teisės aktui;

• ar nėra informacijos atskleidimo apribojimų, kuriuos nustato tyrimą dėl

nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo atliekanti reguliavimo agentūra ar

prokuroras;

• ar užduoties tikslas yra nustatyti galimus nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo

atvejus įmonėje, kad galima būtų imtis tinkamų veiksmų;

• ar vadovybė arba už valdymą atsakingi asmenys jau informavo įmonės išorės

auditorių apie tokį dalyką;

• tikėtina dalyko svarba kliento finansinių ataskaitų auditui arba, jeigu dalykas

yra susijęs su grupės komponentu, tikėtina dalyko svarba grupės finansinių

ataskaitų auditui.

Informavimo tikslas

360.35 A1 Susidarius aplinkybėms, kurios yra nustatytos R360.31–R360.33 dalyse,

informavimo tikslas yra informuoti audito užduotį atliekančios grupės partnerį apie

nesilaikymą arba įtariamą nesilaikymą ir nustatyti, ar reikia ir kokių priemonių

būtina imtis pagal šio skyriaus nuostatas.

Svarstymas dėl tolesnių veiksmų poreikio

R360.36 Buhalteris profesionalas taip pat turi apsvarstyti, ar būtina imtis tolesnių veiksmų

visuomenės labui.

360.36 A1 Siekiant nustatyti, ar būtina imtis tolesnių veiksmų ir tokių veiksmų pobūdį ir

mastą, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:


• tinkamas ir laiku įgyvendintas vadovybės ir, jeigu taikytina, už valdymą

atsakingų asmenų atsakas;


• kiek vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys yra susiję su dalyku;

• tikimybė, kad kliento, investuotojų, kreditorių, darbuotojų ir visuomenės

interesui bus padaryta didelė žala.


• atskleisti dalyką atitinkamai institucijai net ir tais atvejais, kai to nereikalauja

įstatymai ar kiti teisės aktai;

• atsisakyti vykdyti užduotį ir nutraukti profesinius santykius, jeigu tą galima

padaryti pagal įstatymą ar kitą teisės aktą.

360.36 A3 Svarstant, ar reikia atskleisti atitinkamai institucijai dalyką, būtina atsižvelgti į šiuos

svarbius veiksnius:

• ar tai neprieštarauja įstatymui ar kitam teisės aktui;

• ar nėra dalyko atskleidimo apribojimų, kuriuos nustato tyrimą dėl nesilaikymo

ar įtariamo nesilaikymo atliekanti reguliavimo agentūra ar prokuroras;

• ar užduoties tikslas yra nustatyti galimus nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo

atvejus įmonėje, kad galima būtų imtis tinkamų veiksmų.

86

R360.37 Jeigu buhalteris profesionalas nustato, kad informacijos apie nesilaikymą ar

įtariamą nesilaikymą atskleidimas atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas

konkrečiomis aplinkybėmis, tai nebus laikoma, kad buhalteris profesionalas

nevykdė pareigos išsaugoti konfidencialumą pagal šio Kodekso R114.1 (d) punktą.

Jeigu buhalteris profesionalas atskleidė tokią informaciją, darydamas pareiškimus ir

pateikdamas tvirtinimus jis turi būti sąžiningas ir atsargus. Prieš atskleisdamas

dalyką buhalteris profesionalas taip pat turi apsvarstyti, ar apie savo ketinimus

reikėtų informuoti klientą.


R360.38 Labai retais atvejais buhalteris profesionalas gali sužinoti apie faktinį ar planuojamą

veiksmą, dėl kurio, pagrįstu buhalterio profesionalo vertinimu, neišvengiamai bus


darbuotojams ar visuomenei bus padaryta didelė žala. Apsvarstęs, ar reikėtų tokį


profesionalas, priėmęs profesinį sprendimą, gali nedelsdamas atskleisti dalyką

atitinkamai institucijai, kad ši užkirstų kelią tokio neišvengiamo įstatymo ar kito

teisės akto pažeidimo pasekmėms pasireikšti ar jas sušvelnintų. Atskleidus tokią

informaciją nebus laikoma, kad buhalteris profesionalas nevykdė pareigos išsaugoti

konfidencialumą pagal šio Kodekso R114.1 (d) punktą.

Konsultavimasis

360.39 A1 Buhalteris profesionalas gali kreiptis patarimo į:

• kitus savo įmonės darbuotojus;

• teisininką, kad galėtų išsiaiškinti, su kokiomis profesinėmis ar teisinėmis

pasekmėmis jis susidurs, jei imsis konkrečių veiksmų;

• priežiūros instituciją ar profesinę organizaciją laikydamasis konfidencialumo

principo.

Dokumentavimas

360.40 A1 Kai buhalteris profesionalas nustato ar įtaria nesilaikymą, kuriam taikomos šio

skyriaus nuostatos, jis turėtų dokumentuoti:

• dalyką;

• aptarimų su vadovybe ir, jei taikytina, už valdymą atsakingais asmenimis bei

kitomis išorės šalimis rezultatus;

• kaip vadovybė ir, jei taikytina, už valdymą atsakingi asmenys reagavo į

dalyką;

• veiksmus, kurių buhalteris profesionalas ėmėsi, ir sprendimus, kuriuos jis

priėmė;

• kaip buhalteris profesionalas įsitikino, kad jis įvykdė R360.36 dalyje nustatytas

pareigas.

87


UŽDUOTIS ............................................................................................................... 88

400 skyrius. Konceptualios tvarkos taikymas nepriklausomumui atliekant audito ir peržiūros

užduotis ....................................................................................................................... 88

410 skyrius. Atlygis ....................................................................................................................... 99

411 skyrius. Atlygio ir įvertinimo tvarka .................................................................................... 102

420 skyrius. Dovanos ir vaišės .................................................................................................... 103

430 skyrius. Esantis arba numatomas bylinėjimasis ................................................................. 104

510 skyrius. Finansiniai interesai ................................................................................................ 105

511 skyrius. Paskolos ir garantijos .............................................................................................. 109

520 skyrius. Verslo santykiai ...................................................................................................... 111

521 skyrius. Giminystės ryšiai ir asmeniniai santykiai ............................................................... 113

522 skyrius. Neseniai buvę audito klientų darbuotojai ............................................................... 116

523 skyrius. Audito kliento direktoriaus ar vadovo pareigos ...................................................... 117

524 skyrius. Darbo santykiai audito kliento įmonėje .................................................................. 118

525 skyrius. Laikini darbuotojų paskyrimai ................................................................................ 121

540 skyrius. Ilgalaikiai vyresniojo personalo santykiai (įskaitant partnerių rotaciją) su audito

klientu ....................................................................................................................... 122

600 skyrius. Kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas audito klientams ....................................... 127

601 poskirsnis. Apskaitos ir buhalterijos paslaugos ................................................. 131

602 poskirsnis. Administracinės paslaugos .............................................................. 133

603 poskirsnis. Vertinimo paslaugos ........................................................................ 134

604 poskirsnis. Mokesčių apskaitos paslaugos ......................................................... 135

605 poskirsnis. Vidaus audito paslaugos .................................................................. 140

606 poskirsnis. Si informacinių technologijų sistemomis susijusios paslaugos ....... 142

607 poskirsnis. Su bylinėjimusi susijusios paslaugos .............................................. 144

608 poskirsnis. Teisinės paslaugos ........................................................................... 144

609 poskirsnis. Darbuotojų samdymo paslaugos...................................................... 146

610 poskirsnis. Bendrovių finansų tvarkymo paslaugos .......................................... 147

800 skyrius. Riboto naudojimo ir platinimo išvados apie specialios paskirties finansines

ataskaitas (audito ir peržiūros užduotys) .................................................................. 150

88

TARPTAUTINIAI NEPRIKLAUSOMUMO REIKALAVIMAI (4A IR 4B

DALYS)

4A DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT AUDITO IR

PERŽIŪROS UŽDUOTIS


ATLIEKANT AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTIS

Įvadas


400.1 Atliekamos audito užduotys yra susijusios su visuomenės interesais, todėl šis

Kodeksas reikalauja, kad vykdydami audito arba peržiūros užduotis praktikuojantys

buhalteriai profesionalai būtų nepriklausomi.

400.2 Šios dalies nuostatos taikomos ir audito, ir peržiūros užduotims. Šiame skyriuje

vartojamos sąvokos „auditas“, „audito grupė“, „audito užduotis“, „audito klientas“

ir „auditoriaus išvada“ apima peržiūrą, peržiūros grupę, peržiūros užduotį, peržiūros

klientą ir peržiūros išvadą.



400.4 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas (TKKS 1) reikalauja, kad firma

nustatytų politiką ir procedūras, skirtas pagrįstai užtikrinti, kad firma, jos

darbuotojai ir, jeigu taikoma, kiti subjektai, kuriems taikomi nepriklausomumo

reikalavimai (įskaitant įmonių tinklo darbuotojus), būtų nepriklausomi, kai to

reikalaujama pagal atitinkamus etikos reikalavimus. TAS ir TPUS nustatomos

užduotį vykdančių partnerių ir užduoties grupių pareigos atitinkamai vykdant

audito ir peržiūros užduotis. Pareigų paskirstymas firmoje priklauso nuo jos dydžio,

struktūros ir organizacijos. Nemažoje dalyje šios dalies nuostatų neapibūdinamos

konkrečios asmenų pareigos firmoje dėl su nepriklausomumu susijusių veiksmų, o

vietoj to dėl patogumo yra nurodoma „firma“. Firmos atsakomybę už konkrečius

veiksmus priskiria asmeniui arba asmenų grupei (pavyzdžiui, audito grupei),

laikydamosi TKKS 1 nuostatų. Be to, kiekvienas buhalteris profesionalas lieka

atsakingas už tai, kad būtų laikomasi nuostatų, kurios yra taikomos buhalterio

vykdomai veiklai, interesams arba santykiams.

400.5 Nepriklausomumas yra siejamas su objektyvumo ir sąžiningumo principais. Jį

sudaro:

(a) Nuomonės (minties) nepriklausomumas, asmens gebėjimas laikytis nuostatų,

kurios leidžia pareikšti nuomonę be pašalinės įtakos, galinčios paveikti

profesinį vertinimą ir veikti sąžiningai, objektyviai ir taikyti profesinį

skepticizmą.

(b) Veiksmų nepriklausomumas, asmens vengiamas svarbių faktų ir aplinkybių,

dėl kurių buvimo nusimananti ir informuota trečioji šalis, susipažinusi su visa

susijusia informacija ir taikytomis apsaugos priemonėmis, galėtų padaryti

pagrįstą išvadą, kad firma arba grupės narys nusižengė sąžiningumo,


Šioje dalyje, kai nurodoma, kad asmuo arba firma yra „nepriklausomi“, tai reiškia,

kad asmuo arba firma laikosi šios dalies nuostatų.

89

400.6 Kodeksas reikalauja, kad audito užduočių atlikimo metu firmos laikytųsi

pagrindinių principų ir būtų nepriklausomos. Šioje dalyje nustatomi konkretūs

reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kaip taikyti konceptualią tvarką, kad

būtų išlaikytas nepriklausomumas atliekant tokias užduotis. 120 skyriuje nustatyta

konceptuali tvarka taikoma ir nepriklausomumui, ir 110 skyriuje nustatytiems

pagrindiniams principams.

400.7 Šioje dalyje aprašoma:

(a) faktai ir aplinkybės, įskaitant profesinę veiklą, interesus ir santykius, kurie

sukelia arba gali sukelti grėsmių nepriklausomumui;

(b) galimi veiksmai, įskaitant apsaugos priemones, kurios gali būti tinkamos

siekiant pašalinti tokias grėsmes;

(c) kai kurios situacijos, kai grėsmių negalima pašalinti arba nėra apsaugos

priemonių, kuriomis grėsmės būtų sumažintos iki priimtino lygio.

Viešojo intereso įmonės

400.8 Kai kurie šiame skyriuje nurodyti reikalavimai ir pateikta taikymo medžiaga

atspindi visuomenės intereso mastą tam tikrose bendrovėse, kurios yra vadinamos

viešojo intereso įmonėmis. Firmos skatinamos pačios nustatyti, ar kitos bendrovės

ar kai kurios jų grupės, su kuriomis susiję daugybė suinteresuotų asmenų, turėtų

būti laikomos viešojo intereso įmonėmis. Veiksniai, kuriuos derėtų apsvarstyti:

• verslo pobūdis, pvz., didelio skaičiaus suinteresuotų šalių turto valdymas

patikėjimo pagrindu. Tokių bendrovių pavyzdžiai gali būti finansų įstaigos –

bankai ar draudimo bendrovės, pensijų fondai;

• dydis;

• darbuotojų skaičius.

Išvados naudojimo ir platinimo ribojimai

400.9 Auditoriaus išvadoje gali būti įtrauktos riboto naudojimo ir platinimo sąlygos.

Tokiu atveju, ir jeigu sąlygos atitinka 800 skyriuje apibrėžtas sąlygas, šioje dalyje

apibrėžti nepriklausomumo reikalavimai gali būti iš dalies keičiami kaip nurodyta

800 skyriuje.

Užtikrinimo užduotys, kurios nėra audito ir peržiūros užduotys

400.10 Nepriklausomumo reikalavimai užtikrinimo užduotims, kurios nėra audito ar

peržiūros užduotys, yra nustatyti 4B dalyje „Nepriklausomumas atliekant

užtikrinimo užduotis, bet ne audito arba peržiūros užduotis“.



R400.11 Audito užduotį atliekanti firma turi būti nepriklausoma.

R400.12 Siekdama nustatyti, įvertinti grėsmes ir spręsti su grėsmėmis nepriklausomumui

susijusias problemas dėl audito užduoties, firma turi taikyti 120 skyriuje nustatytą

konceptualią tvarką.

[400.13-400.19 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]

90

Susijusios bendrovės

R400.20 Audito klientu, kurio vertybiniais popieriais prekiaujama viešojoje rinkoje,

laikomos ir su šiuo klientu susijusios bendrovės. Visais kitais atvejais audito kliento

apibrėžimas šiame skyriuje apima tik tas susijusias bendroves, kurias klientas

tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja. Kai audito grupė žino arba turi pagrindo

manyti, kad bet kurios kitos susijusios bendrovės santykiai ar aplinkybės yra

reikšmingos vertinant firmos nepriklausomumą nuo kliento, tai bandydama

nustatyti, įvertinti grėsmes ir spręsti su grėsmėmis nepriklausomumui susijusias

problemas, audito grupė turi atsižvelgti ir į šias susijusias bendroves.


Laikotarpis, kuriuo būtina laikytis nepriklausomumo

R400.30 Kaip to reikalaujama šioje dalyje, nepriklausomumas turi būti išlaikytas per:

(a) užduoties atlikimo laikotarpį;

(b) laikotarpį, už kurį teikiamos finansinės ataskaitos.

400.30 A1 Užduoties laikotarpis prasideda, kai audito grupė pradeda auditą, o baigiasi, kai

išleidžiama auditoriaus išvada. Kai užduotis yra pasikartojanti, jos laikotarpis

baigiasi ne vėliau kaip pranešimo apie profesinių ryšių nutraukimą, kurį pateikia bet

kuri iš šalių, dieną arba tą dieną, kai pateikiama galutinė auditoriaus išvada.

R400.31 Jeigu bendrovė tampa firmos kliente per finansinių ataskaitų, apie kurias firma teiks

išvadą, laikotarpį ar jam pasibaigus, firma turi įvertinti, ar negali iškilti kokia nors

grėsmė nepriklausomumui dėl:

(a) finansinių ar verslo santykių su audito klientu, atsiradusių laikotarpyje, už kurį

parengtos finansinės ataskaitos ar jam pasibaigus, bet dar prieš firmai

pareiškiant sutikimą atlikti audito užduotį;

(b) ankstesnių paslaugų, kurias audito klientui teikė firma arba tinklo firma.

400.31 A1 Grėsmė nepriklausomumui atsiranda, kai audito klientui buvo teikiama kita nei

užtikrinimo paslauga per laikotarpį, už kurį parengtos finansinės ataskaitos arba

jam pasibaigus, bet audito grupė dar nebuvo pradėjusi teikti audito paslaugų ir tokia

paslauga nebus teikiama audito užduoties atlikimo laikotarpiu.

400.31 A2 Veiksmų, kaip apsaugos priemonių nuo tokių grėsmių, pavyzdžiai:

• į audito grupę neįtraukiami kitas nei užtikrinimo paslaugas teikę darbuotojai;

• paskiriamas buhalteris profesionalas peržiūrėti audito ir kitų nei užtikrinimo

paslaugų rezultatus;

• samdoma kita firma įvertinti kitų nei užtikrinimo paslaugų rezultatus arba kita

firma įgaliojama pakartotinai atlikti kitas nei užtikrinimo paslaugas, kad jai

būtų galima perduoti atsakomybę už paslaugas.



400.40 A1 R300.9 ir R300.10 dalyse nustatomi už valdymą atsakingų asmenų informavimo

reikalavimai.

400.40 A2 Firma skatinama informuoti už kliento įmonės valdymą atsakingus asmenis dėl

santykių ir kitų dalykų, kurie, firmos nuomone, yra pagrįstai susiję su

nepriklausomumu, net jeigu to nereikalaujama pagal Kodeksą, galiojančius

91

profesinius standartus, įstatymus ir reglamentus. Toks informavimas leidžia už

valdymą atsakingiems asmenims:

(a) apsvarstyti firmos sprendimus, nustatyti ir įvertinti grėsmes;

(b) apsvarstyti, kaip sprendžiamos su grėsmėmis susijusios problemos, įskaitant

apsaugos priemonių tinkamumą, jeigu jų yra arba jas galima pritaikyti;

(c) imtis atitinkamų veiksmų.

Toks būdas gali būti labai naudingas įbauginimo ir familiarumo grėsmių atvejais.


Tinklo įmonės

400.50 A1 Siekdamos pagerinti savo galimybes teikti profesines paslaugas, firmos dažnai

sukuria platesnes struktūras su kitomis firmomis ir bendrovėmis. Tai, ar šios

platesnės struktūros sudaro tinklą, priklauso nuo konkrečių faktų ir aplinkybių, bet

nepriklauso nuo to, ar firmos ir bendrovės yra teisiškai savarankiškos ir skirtingo

pobūdžio.

R400.51 Šioje dalyje reikalaujama, kad tinklo firma turi būti nepriklausoma nuo kitų tinklui

priklausančių firmų audito klientų.

400.51 A1 Šiame skyriuje aprašyti tinklo firmai keliami nepriklausomumo reikalavimai

taikomi ir bet kuriai kitai bendrovei, kuri atitinka tinklo firmos sąvoką,

nepriklausomai nuo to, ar pati bendrovė atitinka firmos sąvoką. Pavyzdžiui,

vykdantis konsultacinę veiklą ar teikiantis profesionalias teisines paslaugas asmuo,

kuris nėra firma, gali būti tinklo firma.

R400.52 Sukūrus platesnes struktūras su kitomis firmomis ir bendrovėmis, firma turi:

(a) priimti profesinį sprendimą, kad nustatytų, ar tokia platesnė struktūra yra

tinklas;

(b) atsižvelgti į tai, ar tikėtina, kad nusimananti ir informuota trečioji šalis,

įvertinusi visus konkrečius faktus ir aplinkybes, nuspręs, kad kitos firmos ir

bendrovės, esančios platesnėje struktūroje, yra susijusios taip, kad jos sudarytų

tinklą;

(c) nuosekliai taikyti tokį patį vertinimo principą visai tokiai platesnei struktūrai.

R400.53 Nustatant, ar tinklą sudaro platesnė firmų arba kitų bendrovių struktūra, firma turi

nuspręsti, kad tinklas yra tada, kai platesnės struktūros tikslas yra bendradarbiauti

ir:

(a) neabejotinai struktūroje dalytis pelną ir sąnaudas tarp bendrovių (žr. 400.53

A2);

(b) tokią struktūrą sudarančios bendrovės turi bendrus savininkus, yra bendrai

kontroliuojamos ar valdomos (žr. 400.53 A3);

(c) struktūrą sudarančios bendrovės naudoja bendrą kokybės kontrolės sistemą ir

procedūras (žr. 400.53 A4);

(d) struktūrą sudarančios bendrovės taiko bendrą verslo strategiją (žr. 400.53 A5);

92

(e) struktūrą sudarančios bendrovės naudoja tą patį prekės ženklą (žr. 400.53 A6 ir

400.53 A7);

(f) struktūrą sudarančios bendrovės dalijasi reikšminga profesinių išteklių dalimi

(žr. 400.53 A8 ir 400.53 A9).

400.53 A1 Tinklą sudarančiai platesnei struktūrai priklausančios firmos ir bendrovės gali būti

sudariusios ir kitų susitarimų, kurie nėra aprašyti R400.53 dalyje. Platesnė struktūra

gali būti sudaroma tik tam, kad lengviau būtų perduoti darbus, tačiau savaime ji dar

neatitinka kriterijų, kad būtų laikoma tinklu.

400.53 A2 Jeigu dalijamasi tik nereikšmingomis sąnaudomis, to nepakanka, kad būtų sukurtas

tinklas. Be to, jeigu sąnaudų dalijimasis susijęs tik su audito metodikų, darbinių

nurodymų tobulinimu ar mokymo kursų organizavimu, to nepakanka tinklui

sukurti. Firmos ir kitos nesusijusios bendrovės bendradarbiavimas teikiant bendrą

paslaugą arba bendrai kuriant produktą taip pat nelaikomas tinklo sukūrimu (žr.

R400.53(a) punktą).

400.53 A3 Bendri savininkai, bendra kontrolė ar valdymas atsiranda sudarius sutartį arba kitais

būdais (žr. R400.53(b) punktą).

400.53 A4 Bendra kokybės kontrolės sistema ir procedūros yra tos, kurios yra sukurtos,

įdiegtos ir prižiūrimos visoje platesnėje struktūroje (žr. R400.53(c) punktą).

400.53 A5 Bendra verslo strategija reiškia, kad bendrovės susitaria siekti bendrų strateginių

tikslų. Bendrovė nėra laikoma tinklo įmone, tik dėl to, kad ji bendradarbiauja su

kita bendrove siekdama kartu pateikti pasiūlymą dėl profesinių paslaugų teikimo

(žr. R400.53(d) punktą).

400.53 A6 Bendrą prekės ženklą sudaro tie patys simboliai arba toks pat pavadinimas.

Laikoma, kad firma naudoja bendrą prekės ženklą, kai, pavyzdžiui, bendras prekės

ženklas apima firmos pavadinimo dalį arba yra naudojamas kartu su firmos

pavadinimu, kai firmos partneris pasirašo auditoriaus išvadą (žr. R400.53(e)

punktą).

400.53 A7 Net ir tada, kai firma nepriklauso tinklui ir savo firmos pavadinime nenaudoja

bendro prekės ženklo, ji gali sudaryti įspūdį, kad priklauso tinklui, jeigu ant savo

raštinės reikmenų arba reklaminės medžiagos nurodo, kad ji yra firmų asociacijos

narė. Todėl, jei firma nepakankamai tiksliai nurodo, kokių asociacijų narė ji yra,

gali susidaryti nuomonė, kad ji priklauso tinklui (žr. R400.53(e) punktą).

400.53A8 Profesinius išteklius sudaro:

• bendros sistemos, kurios leidžia firmoms keistis tokia informacija kaip klientų

duomenys, sąskaitų išrašymas ir darbo laiko apskaita;

• partneriai ir kitas personalas;

• bendri specializuoti departamentai, konsultuojantys specialiaisiais arba

konkrečios ūkio šakos, ūkinių operacijų ar įvykių užtikrinimo užduočių

klausimais;

• audito metodika arba audito darbiniai nurodymai;

• mokymo kursai ir priemonės. (Žr. R400.53(f) punktą).

93

400.53 A9 Ar profesiniai ištekliai, kuriais firmos dalijasi, yra reikšmingi, priklauso nuo

aplinkybių, pavyzdžiui:

• Jei dalijimasis ištekliais apsiriboja tik bendros audito metodikos taikymu arba

bendrų audito darbinių nurodymų vykdymu, o personalu arba informacija apie

klientus ir rinką nesikeičiama, bendrai naudojami ištekliai veikiausiai yra

nereikšmingi. Tas pats pasakytina ir apie bendrą mokymo veiklą.

• Jei dalijimasis ištekliais apima keitimąsi personalu arba informacija, kai

naudojami bendri darbuotojai arba kai platesnėje struktūroje sukuriamas

bendras specializuotas padalinys, teikiantis patarimus bendradarbiaujančioms

firmoms specifiniais klausimais ir kurių jos privalo laikytis, tikėtina, kad

nusimananti ir informuota trečioji šalis manys, kad bendri ištekliai yra

reikšmingi. (Žr. R400.53(f) punktą).

R400.54 Jeigu firma arba tinklas parduoda savo verslo padalinį, o padalinys ribotą laikotarpį

dar gali naudoti firmos pavadinimą ar pavadinimo dalį, atitinkamos bendrovės turi

nuspręsti, kaip prisistatyti kitiems asmenims atskleidžiant, kad jos nėra tinklo

įmonės.

400.54 A1 Jeigu firma parduoda savo verslo padalinį, kartais pardavimo sutartyje numatoma,

kad padalinys ribotą laikotarpį galės naudoti firmos pavadinimą ar pavadinimo dalį,

nors padalinys ir nebebus susijęs su ją pardavusia firma. Tokiais atvejais, nors dvi

bendrovės veikia turėdamos tą patį pavadinimą, iš tikrųjų jos nepriklauso platesnei

struktūrai, siekiančiai bendradarbiauti. Šios dvi bendrovės nėra tinklo firmos.


Bendras nepriklausomumo audito ir peržiūros užduotims dokumentavimas

R400.60 Firma turi dokumentuoti išvadas dėl šios dalies reikalavimų laikymosi ir bet kokių

susijusių diskusijų esminius aspektus, pagrindžiančius tokias išvadas. Visų pirma:

(a) kai grėsmei sumažinti iki priimtino lygio taikomos apsaugos priemonės, firma

turi dokumentuoti grėsmės pobūdį ir taikomas ar jau pritaikytas apsaugos

priemones;

(b) kai reikėjo atlikti išsamią grėsmės analizę ir firma nusprendė, kad grėsmė jau

buvo priimtino lygio, firma turi dokumentuoti grėsmės pobūdį ir tai, kokiu

pagrindu ji priėmė šį sprendimą.

400.60 A1 Dokumentuojant pateikiami įrodymai apie firmos padarytas išvadas dėl atitikties

šiai Kodekso daliai. Tačiau tai, kad tokie dokumentai nėra sudaromi, dar nereiškia,

kad firma atitinkamų klausimų nėra svarsčiusi, ar kad ji nėra nepriklausoma.


Susijungimai ir įsigijimai

Kai grėsmė atsiranda dėl klientų susijungimo

400.70 A1 Bendrovė gali tapti audito kliento susijusia bendrove dėl susijungimo arba

įsigijimo. Todėl nepriklausomumui ir firmos galimybei tęsti audito užduotį po

susijungimo gali kilti grėsmė dėl firmos arba tinklo ankstesnių ir esamų interesų ir

santykių su susijusia bendrove.

R400.71 400.70 A1 dalyje nustatytomis aplinkybėmis:

(a) Firma turi įvertinti visus su susijusia bendrove ankstesnius ir esamus interesus

ir santykius, kurie, atsižvelgus į visas taikomas apsaugos priemones, galėtų

94

daryti įtaką nepriklausomumui ir taip pat jos galimybei tęsti audito užduotį po

susijungimo ar įsigijimo sandorio įsigaliojimo dienos;

(b) Remiantis R400.72 dalimi, firma turi imtis visų priemonių, kad nutrauktų nuo

susijungimo ar įsigijimo sandorio įsigaliojimo dienos visus santykius ar

interesus, kurie pagal šį Kodeksą nėra leidžiami.

R400.72 Taikant išimtį R400.71(b) daliai, jeigu iki susijungimo ar įsigijimo sandorio

įsigaliojimo dienos esamo intereso ar santykių nutraukti negalima, firma turi:

(a) įvertinti tokių interesų ar santykių sukuriamą grėsmę;

(b) su už valdymą atsakingais asmenimis aptarti priežastis, dėl kurių tokie interesai

ar santykiai negali būti pagrįstai nutraukti iki susijungimo ar įsigijimo sandorio

įsigaliojimo dienos, ir dėl to kylančios grėsmės reikšmingumą.

400.72 A1 Kartais iki susijungimo ar įsigijimo sandorio įsigaliojimo dienos esamo intereso ar

santykių nutraukti negalima, pavyzdžiui, dėl to, kad susijusi bendrovė iki sandorio

įsigaliojimo dienos negali pagal nustatytą tvarką pereiti pas kitą paslaugų teikėją,

kuris suteiktų kitas nei užtikrinimo paslaugas, kurias dabar teikia firma.

400.72 A2 Veiksniai, kurie yra svarbūs įvertinant susijungimų ir įsigijimų sukeliamas grėsmes,

kai esamo intereso ar santykių pagrįstai nutraukti negalima:

• intereso ar santykių pobūdis ir svarba;

• santykių su susijusia bendrove pobūdis ir svarba (pavyzdžiui, ar susijusi

bendrovė yra patronuojančioji ar patronuojamoji įmonė);

• laikotarpio, per kurį tokie santykiai gali būti pagrįstai nutraukti, trukmė.

R400.73 Jeigu po R400.72(b) punkte nurodyto aptarimo už valdymą atsakingi asmenys

prašo firmos tęsti savo kaip auditoriaus veiklą, firma turi tai daryti tik tuo atveju,

jeigu:

(a) tokie interesai ar santykiai bus nutraukti kaip tik įmanoma greičiau ir bet kokiu

atveju ne vėliau nei per šešis mėnesius nuo susijungimo ar įsigijimo sandorio

įsigaliojimo dienos;

(b) bet kuris tokius interesus turintis asmuo, įskaitant interesus ar santykius,

atsiradusius teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas, kurios neleidžiamos pagal

šį skyrių, negali būti audito grupės nariu, ar atsakingu už užduoties kokybės

kontrolės peržiūrą;

(c) bus taikomos atitinkamos laikinos pereinamosios priemonės ir, jeigu reikia, jos

bus aptariamos su už valdymą atsakingais asmenimis.

400.73A1 Tokių pereinamųjų priemonių pavyzdžiai:

• paskiriamas buhalteris profesionalas peržiūrėti audito ir kitų nei užtikrinimo

paslaugų rezultatus;

95

• buhalteris profesionalas, kuris nėra nuomonę apie finansines ataskaitas

teikiančios firmos narys, paskiriamas atlikti peržiūrą, kuri atitinka užduoties

kokybės kontrolės peržiūros reikalavimus;

• samdoma kita firma įvertinti kitų nei užtikrinimo paslaugų rezultatus arba kita

firma įgaliojama pakartotinai atlikti kitą nei užtikrinimo užduotį, kad jai būtų

galima perduoti atsakomybę už atliktas paslaugas.

R400.74 Firma gali būti atlikusi didžiąją audito dalį dar iki susijungimo ar įsigijimo sandorio

įsigaliojimo dienos ir gali užbaigti likusias audito procedūras per trumpą laiką.

Tokiomis aplinkybėmis, jeigu už valdymą atsakingi asmenys prašo firmos baigti

audito užduotį nenutraukiant 400.70 A1 dalyje minimų interesų ar santykių, firma

tai turi daryti tik tuo atveju, jeigu:

(a) įvertinusi tokio intereso ar santykių grėsmės reikšmingumą ir aptarusi šį

vertinimą su už valdymą atsakingais asmenimis;

(b) užtikrinusi atitiktį R400.73 (a)-(c) punktuose išdėstytiems reikalavimams;

(c) nustoja būti auditoriumi ne vėliau nei auditoriaus išvados pateikimo dieną.

Jeigu toliau pažeidžiamas objektyvumo principas

R400.75 Firma turi įvertinti, ar 400.70 A1 dalyje minėtos aplinkybės kelia grėsmę, kurios,

netgi įvykdžius visus R400.71-R400.74 dalyse nustatytus reikalavimus, negalima

pašalinti ir būtų pažeistas objektyvumo principas. Tokiu atveju, firma turi nustoti

teikti audito paslaugas.

Dokumentavimas

R400.76 Firma turi dokumentuoti:

(a) visus 400.70 A1 dalyje minimus interesus ar santykius, kurie nebus nutraukti

iki susijungimo ar įsigijimo sandorio įsigaliojimo dienos, ir nurodyti priežastis,

dėl kurių tokie interesai ar santykiai nebus nutraukti;

(b) taikytas pereinamojo laikotarpio priemones;

(c) aptarimų su už valdymą atsakingais asmenimis rezultatus;

(d) priežastis, kodėl buvę ir esami interesai ar ryšiai nesukelia grėsmės pažeisti

objektyvumo principą.


Nepriklausomumo nuostatos atliekant audito ir peržiūros užduotis pažeidimas

Kai firma nustato pažeidimą

R400.80 Kai firma nusprendžia, kad buvo pažeistos šios dalies nuostatos, ji turi:

(a) visiškai ar laikinai atsisakyti intereso ar nutraukti santykius, dėl kurių buvo

pažeistos nuostatos, ir imtis veiksmų dėl pažeidimo pasekmių;

(b) nustatyti, ar yra teisinių ar priežiūros reikalavimų, taikomų pažeidimo atveju,

ir, jeigu jų yra:

96

(i) įvykdyti šiuos reikalavimus;

(ii) nuspręsti, ar reikia apie pažeidimą informuoti profesinę organizaciją,

atitinkamą reguliavimo ar priežiūros instituciją, jeigu toks informavimas

yra nusistovėjusi praktika ar yra būtinas pagal konkrečios jurisdikcijos

reikalavimus.

(c) laikydamasi savo tvarkos ir procedūrų turi nedelsdama informuoti apie

pažeidimą:

(i) užduoties partnerį;

(ii) asmenis, kurie atsako už su nepriklausomumu susijusią tvarką ir

procedūras;

(iii) kitus susijusius firmos darbuotojus ir, jei būtina, tinklą;

(iv) tuos asmenis, kuriems taikomi 4A dalies nepriklausomumo reikalavimai ir

kurie turi imtis tinkamų veiksmų.

(d) įvertinti tokio pažeidimo reikšmingumą ir jo poveikį firmos objektyvumui bei

gebėjimui išleisti auditoriaus išvadą; ir

(e) atsižvelgdama į pažeidimo reikšmingumą nustatyti:

(i) ar reikėtų nutraukti audito užduotį;

(ii) ar įmanomi veiksmai, kurie tinkamai atlieptų pažeidimo pasekmes, ir ar

tokių veiksmų galima imtis, ir ar jie yra tinkami konkrečiomis

aplinkybėmis.

Norėdama tai nustatyti firma turėtų priimti profesinį sprendimą ir atsižvelgti į

tai, ar nusimananti ir informuota trečioji šalis gali nuspręsti, kad kils grėsmė

firmos objektyvumui ir todėl firma negalės išleisti auditoriaus išvados.

400.80 A1 Pažeidimo reikšmingumui ir jo poveikiui firmos objektyvumui bei gebėjimui

išleisti auditoriaus išvadą įtakos turi šie veiksniai:

• pažeidimo pobūdis ir trukmė;

• ankstesnių pažeidimų, susijusių su dabartine audito užduotimi, skaičius ir

pobūdis;

• ar audito grupės narys žinojo apie interesą ar santykius, dėl kurių atsirado

pažeidimas;

• ar asmuo, kuris pažeidė nepriklausomumo nuostatas, yra audito grupės narys ar

kitas asmuo, kuris turėjo laikytis nepriklausomumo reikalavimo;

• audito grupės nario, su kuriuo susijęs pažeidimas, vaidmuo;

• profesinių paslaugų įtaka (jei tokia yra) apskaitos įrašams ar finansinėse

ataskaitose, apie kurias firma pareikš nuomonę, nurodytoms sumoms, jeigu

pažeidimas buvo padarytas teikiant tokias profesines paslaugas;

• savanaudiško intereso, tarpininkavimo, įbauginimo ir kitų grėsmių, kurios

atsirado dėl pažeidimo, mastas.

97

400.80 A3 Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą firma galėtų imtis, pavyzdžiui, šių veiksmų:

• pašalinti konkretų asmenį iš audito grupės

• atlikti papildomą paveikto audito darbo peržiūrą ar pakartotinai atlikti tokį

darbą tiek, kiek to reikia, visais atvejais pavesdama darbą skirtingiems

darbuotojams;

• rekomenduoti audito klientui pasamdyti kitą firmą, kuri peržiūrėtų ar

pakartotinai atliktų paveiktą audito darbą tiek, kiek to reikia;

• jeigu pažeidimas susijęs su ne užtikrinimo paslaugomis, kurios turi įtakos

apskaitos įrašams ar finansinėse ataskaitose nurodytoms sumoms, pasamdyti

kitą firmą ne užtikrinimo paslaugų rezultatui įvertinti ar kitą firmą pakartotinai

atlikti ne užtikrinimo paslaugas tiek, kad kita firma galėtų prisiimti

atsakomybę už tokias paslaugas.

R400.81 Jeigu firma nustato, kad negalima imtis veiksmų tinkamai spręsti pažeidimo

pasekmes, firma turi kiek įmanoma greičiau informuoti už valdymą atsakingus

asmenis ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų nutraukta audito užduotis pagal

galiojančius teisės ar priežiūros reikalavimus, reglamentuojančius audito užduoties

nutraukimą. Jeigu pagal įstatymą ar kitą teisės aktą draudžiama nutraukti užduotį,

firma turi laikytis informavimo ar informacijos atskleidimo reikalavimų.

R400.82 Jeigu firma nustato, kad galima imtis veiksmų tinkamai pašalinti pažeidimo

pasekmes, ji turi su už valdymą atsakingais asmenimis aptarti šiuos dalykus:

(a) pažeidimo reikšmingumas, jo pobūdis ir trukmė;

(b) kaip pažeidimas buvo padarytas ir nustatytas;

(c) ar siūlomi veiksmai bei firmos pagrindimas, kad veiksmai tinkamai panaikins

pažeidimo pasekmes ir kad ji galės išleisti auditoriaus išvadą;

(d) išvada, kad firmos profesiniu sprendimu objektyvumas nebuvo pažeistas ir

tokios išvados pagrindimą;

(e) bet kokie veiksmai, kurių firma ėmėsi ar siūlo imtis, kad ateityje būtų galima

sumažinti arba panaikinti tokių pažeidimų atsiradimo riziką.

Firma turi kiek įmanoma greičiau tai aptarti su už valdymą atsakingais asmenimis,

jei šie nenurodė kito laiko, kada juos galima būtų informuoti apie mažiau svarbius

pažeidimus.

Už valdymą atsakingų asmenų informavimas apie pažeidimą

400.83 A1 R300.9-R300.10 dalyse nustatyti reikalavimai, kurie yra susiję su už valdymą

atsakingų asmenų informavimu.

R400.84 Atsižvelgdama į pažeidimus, firma turi raštu informuoti už valdymą atsakingus

asmenis:

(a) apie visus dalykus, kurie buvo aptarti R400.82 dalyje, ir gauti už valdymą

atsakingų asmenų sutikimą, kad galima imtis veiksmų, arba pritarimą

veiksmams, kurių buvo imtasi, kad būtų tinkamai pašalintos pažeidimo

pasekmės;

98

(b) apibūdinti:

(i) firmos taikomą su pažeidimu susijusią tvarką ir procedūras, kurios skirtos

suteikti pakankamą užtikrinimą, kad nepriklausomumas yra išlaikomas;

(ii) veiksmus, kurių firma ėmėsi ar siūlo imtis, kad būtų sumažinta ar

panaikinta tokių pažeidimų atsiradimo rizika ateityje.

R400.85 Jeigu už valdymą atsakingi asmenys nesutinka, kad firmos siūlomais veiksmais

pagal R400.80(e)(ii) papunktį būtų tinkamai pašalintos pažeidimo pasekmės, firma

turi imtis būtinų veiksmų nutraukti audito užduotį pagal R400.81 dalį.

Pažeidimai, atsiradę prieš tai, kai buvo išleista praėjusio laikotarpio auditoriaus išvada

R400.86 Jeigu pažeidimas atsirado prieš tai, kai buvo išleista praėjusio laikotarpio

auditoriaus išvada, firma turi laikytis 4A dalies nuostatų ir įvertinti pažeidimo

reikšmingumą, jo įtaką firmos objektyvumui ir gebėjimui išleisti einamojo

laikotarpio auditoriaus išvadą.

R400.87 Firma taip pat turi

(a) įvertinti pažeidimo įtaką firmos objektyvumui, susijusiam su anksčiau

išleistomis auditoriaus išvadomis, ir galimybę atšaukti tokias auditoriaus

išvadas;

(b) tokį dalyką aptarti su už valdymą atsakingais asmenimis.

Dokumentavimas

R400.88 Laikydamasi R400.80-R400.87 dalyse nustatytų reikalavimų, firma turi

dokumentuoti:

(a) pažeidimą;

(b) atliktus veiksmus;

(c) priimtus pagrindinius sprendimus;

(d) visus dalykus, kurie buvo aptarti su už valdymą atsakingais asmenimis;

(e) bet kokias diskusijas su profesine organizacija, atitinkama reguliavimo ar

priežiūros institucija.

R400.89 Jeigu firma tęsia audito užduotį, dokumentuodama dalykus ji turi pateikti:

(a) išvadą, kad, firmos profesiniu sprendimu, objektyvumas nebuvo pažeistas;

(b) paaiškinimą, kad veiksmai tinkamai pašalino pažeidimo pasekmes, kad firma

galėtų išleisti auditoriaus išvadą.

99

410 SKYRIUS. ATLYGIS

Įvadas

410.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis

susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų nepriklausomos ir

taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.

410.2 Atlygio pobūdis ir dydis gali kelti savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmę.

Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga,

kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.


Atlygis – santykinis dydis

Visi audito klientai

410.3 A1 Jei bendra iš audito kliento gaunamo atlygio suma sudaro didelę audito nuomonę

reiškiančios firmos bendro atlygio dalį, priklausomybė nuo to kliento ir baimė

prarasti jį gali sukelti savanaudiškų interesų ar įbauginimo grėsmę.

410.3 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinimti svarbūs veiksniai:

• firmos veiklos struktūra;

• ar firma yra įsitvirtinusi rinkoje, ar ji nauja;

• kliento svarba kiekybiniu ir (arba) kokybiniu požiūriu firmai.


interesų arba įbauginimo grėsmės, pavyzdys yra firmos klientų skaičiaus didinimas

mažinant priklausomybę nuo kurio nors vieno audito kliento.

410.3 A4 Savanaudiškų interesų ar įbauginimo grėsmė taip pat atsiranda, jei iš audito kliento

gaunamas atlygis sudaro didelę atskiro audito partnerio pajamų dalį arba

reikšmingą atskiro firmos padalinio pajamų dalį.

410.3 A5 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• kliento svarba kiekybiniu ir (arba) kokybiniu požiūriu partneriui ar padaliniui;

• kokiu mastu partnerio ar padalinio partnerių užmokestis priklauso nuo iš

kliento gaunamo atlygio.


interesų arba įbauginimo grėsmių, pavyzdžiai:

• didinti partnerio arba padalinio klientų skaičių mažinant priklausomybę nuo

vieno kurio nors audito kliento;

• turėti tinkamą specialistą, kuris nedalyvavo atliekant audito užduotį, kad jis

peržiūrėtų atliktą darbą.

100

Audito klientai, kurie yra viešojo intereso įmonės

R410.4 Jeigu audito klientas yra viešojo intereso įmonė ir dvejus metus iš eilės bendros

pajamos iš šio kliento ir su juo susijusių bendrovių sudaro daugiau nei 15 proc.

firmos, reiškiančios nuomonę apie kliento finansines ataskaitas, bendrų pajamų

firma turi:

(a) atskleisti audito kliento už valdymą atsakingiems asmenims tai, kad bendra

tokio atlygio suma sudaro daugiau nei 15 proc. bendro firmos gaunamo atlygio;

(b) aptarti, kurias iš toliau nurodytų apsaugos priemonių taikys grėsmei sumažinti

iki priimtino lygio, bei taikyti pasirinktą apsaugos priemonę:

(i) prieš pareikšdamas nuomonę apie antrųjų metų finansines ataskaitas

buhalteris profesionalas, kuris nėra firmos, reiškiančios nuomonę apie

finansines ataskaitas, narys, atliks atitinkamos užduoties kokybės kontrolės

peržiūrą, arba tokios užduoties peržiūrą, kuri bus lygiavertė užduoties

kokybės kontrolės peržiūrai („peržiūra prieš paskelbimą“) atliks profesinė

organizacija;

(ii) pareiškus auditoriaus nuomonę apie antrųjų metų finansines ataskaitas ir

prieš pareiškiant nuomonę apie trečiųjų metų finansines ataskaitas

buhalteris profesionalas, kuris nėra firmos, reiškiančios nuomonę apie

finansines ataskaitas, narys, arba antrųjų metų audito peržiūrą, kuri bus

lygiavertė užduoties kokybės kontrolės peržiūrai („peržiūra po

paskelbimo“) atliks profesinė organizacija.

R410.5 Kai bendras atlygio dydis pagal R410.4 dalį reikšmingai viršija 15 proc., firma turi

nustatyti, ar grėsmė yra tokia reikšminga, kad peržiūra po paskelbimo negalėtų

sumažinti grėsmės iki priimtino lygio. Tokiomis aplinkybėmis atliekama peržiūra

prieš paskelbimą.

R410.6 Vėliau, jeigu atlygis ir toliau viršija 15 proc., firma kiekvienais metais turi:

(a) R410.4 dalyje aptartus dalykus atskleisti ir aptarti su už valdymą atsakingais

asmenimis;

(b) laikytis R410.4(b) ir R410.5 dalyse nurodytų nuostatų.

Atlygis – vėlavimas sumokėti

410.7 A1 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, jei audito klientas ilgai nesumoka už

paslaugas, ypač jei didelė sumos dalis yra dar nesumokėta prieš pateikiant kitų

metų auditoriaus išvadą. Dažniausiai firma turėtų pareikalauti, kad atlygis būtų

sumokėtas prieš paskelbiant tokią auditoriaus išvadą. 511 skyriuje nustatyti

reikalavimai ir taikymo medžiaga dėl paskolų ir garantijų taip pat gali būti taikomos

ir tais atvejais, kai vėluojama sumokėti.



• reikalauti nesumokėto atlygio dalinio sumokėjimo;

• paprašyti tinkamo specialisto, kuris nedalyvavo atliekant audito užduotį, kad jis

peržiūrėtų atliktą darbą.

101

R410.8 Kai audito klientas ilgą laiką nesumoka didelės atlygio dalies, firma turi nustatyti:

(a) ar kliento nesumokėtas atlygis gali būti pripažįstamas paskola klientui;

(b) ar tikslinga firmai būti pakartotinai paskirtai atlikti ar tęsti audito užduotį.

Sąlyginis atlygis

410.9 A1 Sąlyginis atlygis yra iš anksto, remiantis numatytais sandorio arba firmos atlikto

darbo rezultatais, apskaičiuotas atlygis. Netiesioginis sąlyginis atlygis yra per

tarpininką firmai mokamas sąlyginis atlygis. Šiame skyriuje teismo arba kitos

valdžios institucijos nustatytas atlygis sąlyginiu atlygiu nelaikomas.

R410.10 Firma negali sudaryti susitarimo dėl tiesioginio arba netiesioginio sąlyginio atlygio

už audito užduotį.

R410.11 Firma arba tinklas negali sudaryti susitarimo dėl tiesioginio arba netiesioginio

sąlyginio atlygio už kitas nei užtikrinimo paslaugas, kurias teikia audito klientui,

jeigu:

(a) atlygis mokamas firmai, reiškiančiai nuomonę apie finansines ataskaitas, ir

atlygis yra ar numatoma, kad bus, reikšmingas tokiai firmai;

(b) atlygis mokamas tinklo firmai, kuri dalyvauja atliekant didžiąją audito dalį, ir

atlygis yra ar numatoma, kad bus reikšmingas tai firmai;

(c) kitos, nei užtikrinimo, paslaugos rezultatai, o todėl ir atlygio dydis priklauso

nuo būsimo ar esamo sprendimo, susijusio su finansinių ataskaitų reikšmingos

sumos auditu.

410.12 A1 R410.10 ir R410.11 dalyse nustatyta, kad firmai arba tinklui draudžiama sudaryti

tam tikrus susitarimus su audito klientu dėl sąlyginio atlygio. Net jeigu

neapibrėžtasis atlygis nėra draudžiamas audito klientui teikiant kitas nei

užtikrinimo paslaugas, vis vien gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė.


• galimo atlygio dydžiai;

• ar atitinkama institucija įvertina rezultatą, pagal kurį nustatomas neapibrėžtasis

atlygis;

• firmos atliktų darbų ir atlyginimo pagrindo atskleidimas numatytiems

naudotojams;

• paslaugos pobūdis;

• įvykio ar ūkinės operacijos poveikis finansinėms ataskaitoms.

410.12 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokios savanaudiškų


• paprašyti tinkamo specialisto, kuris nedalyvavo teikiant kitas nei užtikrinimo

paslaugas, kad jis peržiūrėtų firmos atliktą darbą;

• su klientu sudaryti išankstinį rašytinį susitarimą dėl atlyginimo pagrindo.

102

411 SKYRIUS. ATLYGIO IR ĮVERTINIMO TVARKA

Įvadas


nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų

nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.

411.2 Firmos įvertinimo arba atlygio skaičiavimo politika gali kelti savanaudiškų interesų

grėsmę. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo

medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.



411.3 A1 Jeigu savanaudiškų interesų grėsmė sukeliama, kai audito grupės narys yra

įvertinamas arba jam užmokestis mokamas priklausomai nuo tam audito klientui

parduotų kitų nei užtikrinimo paslaugų, grėsmės reikšmingumas priklausys nuo šių

veiksnių:

(a) kokia dalis tokiam asmeniui mokamo atlygio ar kiek jo atlikto darbo

vertinamas priklauso nuo tokių paslaugų pardavimo;

(b) asmens pareigų audito grupėje;

(c) ar sprendimams dėl asmens skatinimo daro įtaką tokių paslaugų pardavimai.



• peržiūrėti tokiam asmeniui taikomą atlygio nustatymo sistemą ar to asmens

įvertinimo procesą;

• pašalinti tokį asmenį iš audito grupės.

411.3 A3 Apsaugos priemonė nuo tokios savanaudiškų interesų grėsmės gali būti specialisto,

kuris peržiūrėtų audito grupės nario atliktą darbą, paskyrimas.

R411.4 Pagrindinis audito partneris neturi būti vertinamas ar jam mokamas atlyginimas

pagal jo rezultatus parduodant kitas nei užtikrinimo paslaugas partnerio audito

klientui. Šios nuostatos nedraudžia firmos partneriams sudaryti įprastų susitarimų

dėl pelno pasidalijimo.

103

420 SKYRIUS. DOVANOS IR VAIŠĖS


104

430 SKYRIUS. ESANTIS ARBA NUMATOMAS BYLINĖJIMASIS

Įvadas




430.2 Bylinėjimosi arba tikėtino bylinėjimosi su audito klientu atveju kyla savanaudiškų

interesų ir įbauginimo grėsmių. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir

pateikiama taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis

aplinkybėmis.

Taikymo medžiaga


430.3 A1 Kliento vadovybės ir audito grupės narių santykiai turi būti visiškai atviri, turi būti

visiškai atskleisti visi kliento verslo aspektai. Dėl esančio ar numatomo

bylinėjimosi firma, tinklas arba audito grupės narys ir kliento vadovybė gali tapti

priešiški. Dėl priešiškumo kliento vadovybė gali nenorėti atskleisti visos

informacijos, todėl kyla savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmių.


• bylinėjimosi svarba;

• ar bylinėjimasis yra susijęs su ankstesnėmis audito užduotimis.

430.3 A3 Jei bylinėjimasis yra susijęs su audito grupės nariu, priemonė, kuri gali padėti

pašalinti savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmes arba jas sumažinti iki

priimtino lygio, yra tokio nario pašalinimas iš audito grupės.

430.3 A4 Apsaugos priemonė nuo savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmių gali būti

specialisto, kuris peržiūrėtų atliktą darbą, paskyrimas.

105

510 SKYRIUS. FINANSINIAI INTERESAI

Įvadas




510.2 Finansinių interesų turėjimas audito kliente sukelia savanaudiškų interesų grėsmę.

Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra




510.3 A1 Finansiniai interesai gali būti įgyvendinami per tarpininką, pavyzdžiui, per

kolektyvinio investavimo subjektą, turto valdymo ar investicinius fondus.

Sprendimas, ar tokie finansiniai interesai yra tiesioginiai ar netiesioginiai priklauso

nuo tikrojo savininko galimybės kontroliuoti investavimo subjektą ir daryti įtaką jo

investiciniams sprendimams. Jeigu investavimo subjektas yra taip kontroliuojamas,

ir jo investiciniams sprendimams daroma įtaka, pagal šį Kodeksą toks finansinis

interesas yra tiesioginis. Ir priešingai, jei tikrasis finansinio intereso turėtojas neturi

investavimo subjekto kontrolės ir galimybės daryti įtaką šio subjekto investiciniams

sprendimams, pagal šį Kodeksą toks finansinis interesas yra netiesioginis.

510.3 A2 Šiame skyriuje vartojama sąvoka finansinių interesų „reikšmingumas“. Norint

nustatyti, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima atsižvelgti į bendrą asmens

ir jo šeimos narių grynąją turto vertę.

510.3 A3 Finansinių interesų iš audito kliento sukeltos grėsmės lygiui įvertinti svarbūs

veiksniai:

• finansinių interesų turinčio asmens pareigos;

• ar finansiniai interesai yra tiesioginiai, ar netiesioginiai;

• finansinių interesų reikšmingumas.

Firmos, tinklo įmonės, audito grupės narių ir kitų asmenų finansiniai interesai

R510.4 Pagal R510.5 dalį, tiesioginių finansinių interesų arba reikšmingų netiesioginių

finansinių interesų neturi turėti:

(a) firma arba tinklo firma;

(b) audito grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių;

(c) bet kuris kitas partneris padalinyje, kuriame dirba užduoties partneris,

vykdantis audito užduotį, arba bet kuris iš kito partnerio šeimos narių;

(d) bet kuris kitas partneris arba vadovaujantis darbuotojas, kuris teikia ne audito

paslaugas audito klientui, išskyrus tuos atvejus, kai jo dalyvavimas yra

minimalus, bet kuris iš tokio asmens šeimos narių.

510.4 A1 Padalinys, kuriame užduoties partneris atlieka su audito užduotimi susijusį darbą,

gali būti nebūtinai tas padalinys, į kurį jis yra paskirtas. Todėl jei užduoties

partnerio padalinys yra kitame nei audito grupės narių padalinyje, vadovaujantis

profesiniu sprendimu turi būti sprendžiama, kuriame padalinyje užduoties partnerio

darbas yra susijęs su šia konkrečia užduotimi.

106

R510.5 R510.4 daliai taikant išimtį, R510.4(c) arba (d) punktuose nurodyti šeimos nariai

gali turėti tiesioginių arba reikšmingų netiesioginių finansinių interesų audito

kliento įmonėje, jeigu:

(a) šeimos nario finansiniai interesai yra susiję su jo darbo santykiais, pavyzdžiui,

dalyvavimas pensijų ar akcijų pasirinkimo sandorių programoje, ir, prireikus,

firma sprendžia iš finansinių interesų kylančių grėsmių problemas;

(b) šeimos narys perleidžia finansinius interesus arba jų atsisako kaip galima

greičiau, jei jis turi ar įgija teisę tuos interesus perleisti arba, akcijų pasirinkimo

sandorių atveju, įgija teisę pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais.

Finansiniai interesai audito klientą kontroliuojančioje bendrovėje

R510.6 Kai bendrovė kontroliuoja audito klientą ir klientas yra svarbus bendrovei, nei

firma, nei tinklo firma, nei audito grupės narys, nei joks to asmens šeimos narys

negali turėti tiesioginių ar reikšmingų netiesioginių finansinių interesų toje

bendrovėje.

Finansiniai interesai veikiant kaip patikėtiniui

R510.7 R510.4 dalies nuostatos taip pat taikomos finansiniams interesams audito kliento

įmonėje, kai firma, tinklo firma arba asmuo veikia kaip patikėtinis, išskyrus tuos

atvejus, kai:

(a) nei vienas iš išvardyų nėra tikrasis fondo veiklos naudos gavėjas: patikėtinis,

audito grupės narys arba bet kuris to asmens šeimos narys, firma arba tinklo

firma;

(b) fondui priklausanti audito kliento įmonės dalis nėra reikšminga fondui;

(c) fondas negali turėti reikšmingos įtakos audito klientui;

(d) nei vienas iš išvardyų negali daryti reikšmingos įtakos bet kokiems

investiciniams sprendimams, susijusiems su finansiniais interesais audito

kliento įmonėje: patikėtinis, audito grupės narys arba bet kuris to asmens

šeimos narys, firma arba tinklo firma.

Bendri finansiniai interesai su audito klientu

R510.8 (a) firma arba tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris tokio asmens šeimos

narys neturi turėti finansinių interesų bendrovėje, kai finansinių interesų toje

pačioje bendrovėje turi ir audito klientas, išskyrus atvejus, kai:

(i) finansiniai interesai yra nereikšmingi firmai, tinklo firmai, audito grupės

nariui ir jo šeimos nariui bei audito klientui, jei taikytina, arba

(ii) audito klientas negali turėti reikšmingos įtakos bendrovei.

(b) prieš tai, kai R510.8(a) punkte nurodytas asmuo, kuris turi finansinių interesų,

gali tapti audito grupės nariu, toks asmuo arba jo šeimos narys turi:

(i) atsisakyti intereso;

(ii) atsisakyti tokios intereso dalies, kad likusi dalis būtų nereikšminga.

Netyčiniai finansiniai interesai

R510.9 Jeigu firma, firmos arba tinklo firmos partneris arba darbuotojas, arba bet kuris

tokio asmens šeimos narys turi tiesioginių arba reikšmingų netiesioginių finansinių

interesų audito kliento įmonėje dėl paveldėjimo, dovanojimo, susijungimo arba

107

panašių aplinkybių ir tokie interesai kitu būdu nėra leidžiami pagal šio skyriaus

nuostatas, tada:

(a) kai tokių interesų turi firma, tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris iš

jo šeimos narių, būtina nedelsiant atsisakyti viso finansinio intereso arba

pakankamos netiesioginio finansinio intereso dalies, kad likusi dalis būtų

nereikšminga;

(b) (i) jeigu interesų turi asmuo, kuris nėra audito grupės narys arba jo šeimos

narys, būtina kiek įmanoma greičiau atsisakyti viso finansinio intereso

arba pakankamos netiesioginio finansinio intereso dalies, kad likusi dalis

būtų nereikšminga;

(ii) jeigu reikia, firma turi imtis priemonių dėl finansinių interesų sukeltos

grėsmės, kol laukiama finansinių interesų atsisakymo.

Finansiniai interesai – kitos aplinkybės

Šeimos nariai

510.10 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė gali kilti, jeigu audito

grupės narys arba jo šeimos narys, firma arba tinklo firma turi finansinių interesų

bendrovėje, kai yra žinoma, kad audito kliento įmonės direktorius, vadovas arba

kontroliuojantis savininkas taip pat turi finansinių interesų bendrovėje.


• asmens pareigos audito grupėje;

• ar bendrovės akcijos yra platinamos ar neplatinamos viešai;

• ar turimi interesai suteikia investuotojui galimybę kontroliuoti ar reikšmingai

paveikti bendrovės veiklą;


510.10 A3 Savanaudiškų interesų, familiarumo ar įbauginimo grėsmės pašalinimo arba

sumažinimo iki priimtino lygio pavyzdys yra finansinių interesų turinčio audito

grupės nario pašalinimas iš audito grupės.

510.10 A4 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo ar įbauginimo

grėsmės pavyzdys yra specialisto paskyrimas peržiūrėti audito grupės nario atliktą

darbą.

Artimi giminaičiai

510.10 A5 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai audito grupės narys žino, kad jo artimas

giminaitis turi tiesioginių arba reikšmingų netiesioginių finansinių interesų audito

kliento įmonėje.


108

• santykių tarp audito grupės nario ir artimo jo giminaičio pobūdis;

• ar finansinis interesas yra tiesioginis ar netiesioginis;

• finansinio intereso reikšmingumas artimam giminaičiui.

510.10 A7 Savanaudiškų interesų grėsmės pašalinimo arba sumažinimo iki priimtino lygio

pavyzdžiai:

• artimas giminaitis kaip įmanoma greičiau atsisako viso finansinio intereso arba

tokios netiesioginio finansinio intereso dalies, kad likusi dalis būtų

nereikšminga;

• tokio asmens pašalinimas iš audito grupės.

510.10 A8 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų grėsmės pavyzdys yra specialisto

paskyrimas peržiūrėti audito grupės nario atliktą darbą.

Kiti asmenys

510.10 A9 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai audito grupės narys žino, kad audito

kliento įmonėje finansinių interesų turi tokie asmenys:

• firmos arba tinklo firmos partneriai arba darbuotojai, išskyrus tuos asmenis,

kuriems konkrečiai nėra leidžiama turėti finansinių interesų pagal R510.4

dalies nuostatas, arba jų šeimos narius;

• asmenys, kurie turi artimų asmeninių ryšių su audito grupės nariu.


• firmos organizacinės, valdymo ir atskaitomybės struktūros;

• asmens ir audito grupės nario santykių pobūdis.


pavyzdys yra audito grupės nario, kuris turi tokių asmeninių ryšių, pašalinimas iš

audito grupės.

510.10 A12 Veiksmų, kurie galėtų būti apsaugos priemonės nuo savanaudiškų interesų grėsmės,

pavyzdžiai:

• draudimas audito grupės nariui priimti kokius nors reikšmingus su audito

užduotimi susijusius sprendimus;

• tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti audito grupės nario atliktą darbą.

Firmos arba tinklo firmos pensijų išmokų planas

510.10 A13 Dalyvavimas firmos pensijų išmokų plane, kurio finansiniai interesai tiesiogiai ar

reikšmingai netiesiogiai priklausomi nuo audito kliento įmonės gali sukelti

savanaudiškų interesų grėsmę.

109

511 SKYRIUS. PASKOLOS IR GARANTIJOS

Įvadas




511.2 Dėl audito kliento suteiktos paskolos arba paskolos garantijos kyla savanaudiškų

interesų grėsmė. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama

taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis

aplinkybėmis.



511.3 A1 Šiame skyriuje vartojama sąvoka paskolos arba garantijos „reikšmingumas“.

Nustatant, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima atsižvelgti į bendrą vertę

asmeniui ir jo šeimos nariams.

Audito klientui suteiktos paskolos ir garantijos

R511.4 Firma, tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris jo šeimos narys neturi audito

klientui suteikti paskolos arba garantijos, išskyrus tuos atvejus, kai paskola arba

garantija yra nereikšminga:

(a) paskolą suteikiančiai firmai, tinklo firmai arba asmeniui, jei taikytina;

(b) klientui.

Paskolos arba garantijos iš audito kliento, kuris yra bankas arba panaši institucija

R511.5 Firma, tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių neturi

priimti paskolos arba paskolos garantijos, kurią suteikia audito klientas, kuris yra

bankas ar panaši institucija, išskyrus tuos atvejus, kai paskola arba paskolos

garantija suteikiama laikantis įprastų skolinimo procedūrų, sąlygų ir reikalavimų.

511.5 A1 Paskolų pavyzdžiai: hipotekinės paskolos, einamosios sąskaitos viršijimas

(overdraftas), paskolos automobiliams pirkti ir panaudotas kredito kortelių limitas.

511.5 A2 Net ir tais atvejais, kai firma arba tinklo firma gauna paskolą arba garantiją iš

audito kliento, kuris yra bankas arba panaši institucija, laikantis įprastų skolinimo

procedūrų, sąlygų ir reikalavimų, gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė, jeigu

tokia paskola arba garantija yra reikšminga audito klientui arba firmai, kuri gavo

paskolą.

511.5 A3 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų grėsmę arba sumažinti

ją iki priimtino lygio, pavyzdys yra iš tinklo firmos, kuri nėra paskolos gavėjas,

paskirti tinkamą specialistą, kuris nėra audito grupės narys, peržiūrėti atliktą darbą.

110

Indėliai ir vertybinių popierių sąskaitos

R511.6 Firma, tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių negali

turėti indėlių arba vertybinių popierių sąskaitų audito kliento įmonėje, kuri yra

bankas, maklerio įmonė ar panaši institucija, išskyrus atvejus, kai indėliai ar

sąskaita yra tvarkomi laikantis įprastų komercinių sąlygų.

Paskolos arba garantijos iš audito kliento, kuris nėra bankas arba panaši institucija

R511.7 Firma, tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių neturi

priimti paskolos arba paskolos garantijos iš audito kliento, kuris nėra bankas arba

panaši institucija, išskyrus atvejus, kai paskola arba garantija yra nereikšminga:

(a) paskolą gaunančiai firmai, tinklo firmai arba asmeniui, jei taikytina;

(b) klientui.

111

520 SKYRIUS. VERSLO SANTYKIAI

Įvadas




520.2 Dėl artimų verslo santykių su audito kliento įmone arba jos vadovybe gali kilti

savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmė. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs





520.3 A1 Šiame skyriuje vartojama sąvoka finansinio intereso ir verslo santykių

„reikšmingumas“. Nustatant, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima

atsižvelgti į bendrą vertę asmeniui ir jo šeimos nariams.

520.3 A2 Artimų verslo santykių, kurie kyla dėl komercinių santykių arba bendrų finansinių

interesų, pavyzdžiai:

• finansinių interesų turėjimas bendroje įmonėje kartu su klientu (įmone) arba

pagrindiniu jo savininku, direktoriumi, vadovu ar kitu asmeniu, einančiu

vadovaujančias pareigas kliento įmonėje;

• susitarimai sujungti vieną ar daugiau firmos arba tinklo firmos paslaugų ar

produktų su kliento paslaugomis ar produktais, reklamuojant šių paslaugų ar

produktų paketą nurodant abi šalis;

• platinimo ar rinkodaros susitarimai, pagal kuriuos firma arba tinklo firma

platina ar pardavinėja kliento produktus ar paslaugas arba klientas platina ar

pardavinėja firmos arba tinklo firmos produktus ar paslaugas.

Firmos, tinklo įmonės, audito grupės nario arba jo šeimos nario verslo santykiai

R520.4 Firma, tinklo firma arba audito grupės narys neturi turėti artimų verslo santykių su

audito klientu arba jo įmonės vadovybe, išskyrus tuos atvejus, kai finansiniai

interesai ir verslo santykiai yra nereikšmingi nei klientui ar jo vadovybei, nei tinklo

įmonei arba audito grupės nariui, kai taikytina.

520.4 A1 Savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmė gali kilti, kai tarp audito kliento

arba jo vadovybės ir audito grupės nario šeimos narių yra artimų verslo santykių.

Bendri interesai artimai susijusiose bendrovėse

R520.5 Firma, tinklo firma, audito grupės narys ar jo šeimos narys neturi turėti verslo

santykių, susijusių su finansiniais interesais bendrovėje, kurioje audito klientas, jo

direktorius ar vadovas arba jų grupė taip pat turi finansinių interesų, išskyrus tuos

atvejus, kai:

112

(a) verslo santykiai yra akivaizdžiai nereikšmingi firmai, tinklo firmai, audito

grupės nariui ar jo šeimos nariui ir klientui;

(b) finansiniai interesai yra nereikšmingi investuotojui arba investuotojų grupei;

(c) finansiniai interesai nesuteikia galimybės investuotojui arba investuotojų

grupei kontroliuoti tokios bendrovės.

Prekių ir paslaugų pirkimas

520.6 A1 Firmai, audito grupės nariui ar jo šeimos nariui perkant prekes ir paslaugas iš audito

kliento, grėsmė nepriklausomumui paprastai nekyla, jeigu sandoris yra vykdomas

įprastinėmis verslo sąlygomis ir tarp nesusijusių šalių. Tačiau šie sandoriai gali būti

tokio pobūdžio ar apimties, kad gali sukelti savanaudiškų interesų grėsmę.

520.6 A2 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų grėsmę arba ją

sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdžiai:

• sandorio atsisakoma arba sumažinama jo apimtis;

• atitinkamas asmuo pašalinamas iš audito grupės.

113

521 SKYRIUS. GIMINYSTĖS RYŠIAI IR ASMENINIAI SANTYKIAI

Įvadas




521.2 Dėl giminystės ryšių ir asmeninių santykių su audito kliento įmonės darbuotojais

gali kilti savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė. Šiame

skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi




521.3 A1 Audito grupės nario giminystės ryšiai ir asmeniniai santykiai su audito kliento

direktoriumi, vadovu ar tam tikrais darbuotojais (atsižvelgiant į jų pareigas) gali

sukelti savanaudiškų interesų, familiarumo ar įbauginimo grėsmes.


• asmens pareigos audito grupėje;

• šeimos nario ar kito asmens užimamos pareigos kliento įmonėje bei santykių

artumas.

Audito grupės nario šeimos nariai

521.4 A1 Jei audito grupės nario šeimos narys yra darbuotojas, galintis daryti reikšmingą

įtaką kliento finansinei padėčiai, finansiniams rezultatams arba pinigų srautams,

kyla savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė.


• šeimos nario užimamos pareigos;

• audito grupės nario pareigos.

521.4 A3 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų, familiarumo arba

įbauginimo grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdys yra tokio asmens

pašalinimas iš audito grupės.

521.4 A4 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo

grėsmės pavyzdys yra paskirstyti audito grupės narių pareigas taip, kad audito

grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas jo šeimos narys.

114

R521.5 Asmuo negali būti audito grupės nariu, kai bet kuris iš jo šeimos narių:

(a) yra audito kliento įmonės direktorius arba vadovas;

(b) yra darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar

finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui;

(c) buvo tokiu darbuotoju bet kuriuo užduoties atlikimo ar finansinių ataskaitų

rengimo metu.

Audito grupės nario artimi giminaičiai

521.6 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė kyla, kai audito

grupės nario artimas giminaitis yra:

(a) audito kliento direktorius ar vadovas;

(b) darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašams ar

finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengti.


• santykių tarp audito grupės nario ir artimo jo giminaičio pobūdis;

• artimojo giminaičio užimamos pareigos;







grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas jo artimas giminaitis.

Kiti audito grupės nario artimi santykiai

R521.7 Audito grupės narys turi remtis firmos tvarka ir procedūromis, jeigu audito grupės

narys turi artimų santykių su asmeniu, kuris nėra šeimos narys ar artimas giminaitis,

bet yra:

(a) audito kliento direktorius, vadovas; arba

(b) darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašams ar

finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengti.

521.7 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmių, kurias sukelia tokie

santykiai, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• šio asmens ir audito grupės nario santykių pobūdis;

• asmens užimamos pareigos kliento įmonėje;


115






grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas asmuo, su kuriuo audito

grupės narys turi artimų santykių.

Firmos partnerių ir darbuotojų santykiai

R521.8 Firmos partneriai ir darbuotojai turi remtis firmos tvarkomis ir procedūromis, jeigu

sužino apie asmeninius arba šeiminius santykius tarp:

(a) firmos arba tinklo firmos partnerio arba darbuotojo, kuris nėra audito grupės

narys;

(b) audito kliento arba audito kliento įmonės direktoriaus, vadovo arba darbuotojo,

galinčio daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašams ar finansinėms

ataskaitoms, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengti.



• firmos partnerio ar darbuotojo ir kliento direktoriaus, vadovo ar darbuotojo

santykių pobūdis;

• firmos partnerio ar darbuotojo bendravimas su audito grupe;

• partnerio ar darbuotojo užimamos pareigos firmoje;

• asmens užimamos pareigos kliento įmonėje.


grėsmės pavyzdžiai:

• partnerių ar darbuotojų pareigų paskirstymas taip, kad sumažėtų jų galima įtaka

audito užduočiai;

• tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti atliktą audito darbą.

116

522 SKYRIUS. NESENIAI BUVĘ AUDITO KLIENTŲ DARBUOTOJAI

Įvadas




522.2 Jeigu audito grupės narys neseniai buvo audito kliento įmonės direktoriumi, vadovu

arba darbuotoju, gali kilti savanaudiškų interesų, savikontrolės arba familiarumo

grėsmė. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri

yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.


Paslaugos auditoriaus išvados apimamu laikotarpiu

R522.3 Audito grupėje neturi būti tokio asmens, kuris auditoriaus išvados apimamu

laikotarpiu:

(a) buvo audito kliento direktorius arba vadovas; arba

(b) buvo darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar

finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui.

Paslaugos prieš auditoriaus išvados apimamą laikotarpį

522.4 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmių gali kilti, kai prieš

auditoriaus išvados apimamą laikotarpį audito grupės narys:

(a) buvo audito kliento direktorius arba vadovas; arba

(b) buvo darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar

finansinių ataskaitų, apie kurias firmapareikš savo nuomonę, rengimui.

Pavyzdžiui, tokios grėsmės kiltų, jei dabartinės audito užduoties metu reikia

įvertinti asmens, kuris prieš tai dirbo kliento įmonėje, priimtą sprendimą ar atliktą

darbą.

522.4 A2 Tokių grėsmių lygio įvertinimui svarbūs veiksniai:

• šio asmens pareigos kliento įmonėje;

• laikas nuo tada, kai šis asmuo nebedirba kliento įmonėje; ir

• asmens pareigos audito grupėje.

522.4 A3 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, savikontrolės arba familiarumo

grėsmės pavyzdys yra paskirti tinkamą specialistą, kuris peržiūrėtų audito grupės

nario atliktą darbą.

117

523 SKYRIUS. AUDITO KLIENTO DIREKTORIAUS AR VADOVO PAREIGOS

Įvadas




523.2 Audito kliento direktoriaus arvadovo pareigos kelia savanaudiškų interesų ir

savikontrolės grėsmes. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir


aplinkybėmis.


Darbas direktoriumi arba vadovu

R523.3 Firmos arba tinklo firmos partneris arba darbuotojas negali būti direktoriumi arba

vadovu firmos kliento įmonėje.

Darbas bendrovės sekretoriumi

R523.4 Firmos arba tinklo firmos partneris arba darbuotojas negali būti sekretoriumi firmos

kliento įmonėje, išskyrus tuos atvejus, kai:

(a) tokia praktika leidžiama pagal šalies įstatymus, profesines taisykles ar

nusistovėjusią tvarką;

(b) visus svarbius sprendimus priima vadovybė; ir

(c) prisiimtos pareigos apsiriboja įprastomis ir administracinio pobūdžio

funkcijomis, pavyzdžiui, protokolų ruošimu ir teisės aktais nustatytų ataskaitų

rengimu.

523.4 A1 Bendrovės sekretoriaus pareigos įvairiose jurisdikcijose yra skirtingos. Pareigos

gali apimti administracines funkcijas, pavyzdžiui, personalo valdymą, bendrovės

dokumentų ir žurnalų tvarkymą ir įvairias kitas pareigas, tokias kaip užtikrinimas,

kad bendrovė laikytųsi teisės aktų arba konsultavimą bendraisiais valdymo

klausimais. Dažniausiai tokias pareigas einantis asmuo laikomas glaudžiai susijusiu

su bendrove. Todėl grėsmė kyla, jei firmos arba tinklo firmos partneris arba

darbuotojas yra audito kliento įmonės sekretorius. (Daugiau informacijos apie kitų

nei užtikrinimo paslaugų teikimą audito klientui pateikta 600 skyriuje „Kitų nei

užtikrinimo paslaugų teikimas audito klientui“).

118

524 SKYRIUS. DARBO SANTYKIAI AUDITO KLIENTO ĮMONĖJE

Įvadas




524.2 Darbo santykiai audito kliento įmonėje kelia savanaudiškų interesų, familiarumo ir

įbauginimo grėsmes. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir


aplinkybėmis.



524.3 A1 Familiarumo arba įbauginimo grėsmė gali kilti, kai bet kuris iš išvardintų asmenų

buvo audito firmos arba tinklo firmos audito grupės narys arba partneris:

• audito kliento direktorius ar vadovas; arba

• darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar finansinių

ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui.

Ribojimai buvusiam partneriui arba audito grupės nariui

R524.4 Firma turi užtikrinti, kad neliktų jokių reikšmingų ryšių tarp firmos arba tinklo

firmos ir:

(a) buvusio partnerio, kuris įsidarbino firmos kliento įmonėje; arba

(b) buvusio audito grupės nario, kuris įsidarbino firmos kliento įmonėje,

jeigu bet kuris iš jų audito kliento įmonėje tapo:

(i) direktoriumi arba vadovu; arba

(ii) darbuotoju, galinčiu daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar

finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui.

Reikšmingas ryšys tarp firmos arba tinklo firmos ir asmens išlieka, išskyrus tuos

atvejus, kai:

(a) asmuo neturi teisės gauti iš firmos arba tinklo firmos jokių privilegijų ar

išmokų, nebent mokėjimai atliekami pagal iš anksto nustatytus susitarimus;

(b) asmeniui mokėtina suma nėra reikšminga firmai arba tinklo firmai; ir

(c) asmuo nebedalyvauja firmos arba tinklo firmos versle arba jos profesinėje

veikloje.

524.4 A1 Net ir tais atvejais, kai laikomasi R524.4 dalies nuostatų, vis tiek gali kilti

familiarumo arba įbauginimo grėsmė.

524.4 A2 Familiarumo arba įbauginimo grėsmė taip pat gali kilti ir tada, kai buvęs firmos

arba tinklo firmos partneris įsidarbina bendrovėje ir užima kurias nors iš 524.3 A1

punkte išvardintų pareigų ir bendrovė tampa firmos klientu.

524.4 A3 Tokių grėsmių lygio įvertinimui svarbūs veiksniai:

• asmens pradedamos eiti pareigos kliento įmonėje;

• bet kokios įsidarbinusio asmens sąsajos su audito grupe;

119

• laikotarpis nuo tada, kai asmuo buvo firmos arba tinklo firmos partneris ar

audito grupės narys;

• buvusios įsidarbinusio asmens pareigos audito grupėje, firmoje arba tinklo

firmoje, pavyzdžiui, ar asmuo buvo atsakingas už nuolatinius ryšius su kliento

vadovybe ar už valdymą atsakingais asmenimis.

524.4 A4 Apsaugos priemonių nuo familiarumo arba įbauginimo grėsmės pavyzdžiai:

• audito plano keitimas;

• asmenų, kurie turi pakankamos darbo su audito kliento įmonėje įsidarbinusiu

asmeniu, priskyrimas audito grupei; arba

• tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti buvusio audito grupės nario atliktą

darbą.

Kliento įmonėje įsidarbinantys audito grupės nariai

R524.5 Firmos arba tinklo firmos politika ir procedūros turi reikalauti audito grupės narių

informuoti firmą apie jų su audito klientu vykstančias derybas dėl įdarbinimo.

524.5 A1 Savanaudiškų interesų grėsmė kyla, jei audito grupės narys audito užduotį atlieka

žinodamas, kad vienas iš audito grupės narių ateityje įsidarbins ar gali įsidarbinti

kliento įmonėje.


pavyzdys yra tokio asmens pašalinimas iš audito grupės.

524.5 A3 Apsaugos priemonių nuo tokios savanaudiškų interesų grėsmės pavyzdys yra

tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti tokio asmens priimtus reikšmingus

sprendimus, kai jis dirbo grupėje.


Pagrindiniai audito partneriai

R524.6 Remiantis R524.8 dalies nuostatomis, jeigu asmuo, kuris buvo pagrindiniu audito

partneriu tokio audito kliento įmonėje, kuri yra viešojo intereso įmonė, įsidarbina

kliento įmonėje:

(a) direktoriumi arba vadovu; arba

(b) darbuotoju, galinčiu daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar

finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui,

pažeidžiama nepriklausomumo nuostata, išskyrus tuos atvejus, jeigu po to, kai toks

asmuo nutraukia savo kaip pagrindinio audito partnerio veiklą:

(i) audito klientas paskelbė audituotas finansines ataskaitas, apimančias ne

mažesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį; ir

120

(ii) asmuo nebuvo šių finansinių ataskaitų auditą atlikusios audito grupės nariu.

Firmos vyresnysis ar vadovaujantis partneris (vykdantysis direktorius ar jo atitikmuo)

R524.7 Remiantis R524.8 dalies nuostatomis, jeigu asmuo, kuris buvo vyresniuoju arba

vadovaujančiu partneriu (vykdantysis direktorius ar jo atitikmuo) tokio audito

kliento įmonėje, kuri yra viešojo intereso įmonė, įsidarbina kliento įmonėje:

(a) direktoriumi arba vadovu; arba

(b) darbuotoju, galinčiu daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar

finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui,

pažeidžiama nepriklausomumo nuostata, išskyrus tuos atvejus, jeigu nuo to laiko,

kai asmuo nustojo būti firmos vyresniuoju arba vadovaujančiu partneriu

(vykdantysis direktorius ar jo atitikmuo), praėjo dvylika mėnesių.

Verslo susijungimai

R524.8 Taikant išimtį R524.6 ir R524.7 dalių nuostatoms, nepriklausomumo principas

laikomas nepažeistu, jei šiose dalyse aprašytos aplinkybės susidaro dėl verslo

įmonių susijungimo ir:

(a) asmuo neužėmė tokių pareigų numatant vykdyti įmonių susijungimo sandorį;

(b) firma arba tinklo firma yra visiškai atsiskaičiusi su buvusiu partneriu, išskyrus

tokius atvejus, kai mokėjimai atliekami pagal iš anksto nustatytus susitarimus

ir partneriui mokėtina suma nėra reikšminga firmai arba tinklo firmai;

(c) buvęs partneris nebedalyvauja firmos versle ar jos profesinėje veikloje; ir

(d) buvusio partnerio audito kliento įmonėje užimamos pareigos yra aptartos su už

valdymą atsakingais asmenimis.

121

525 SKYRIUS. LAIKINI DARBUOTOJŲ PASKYRIMAI

Įvadas




525.2 Darbuotojų perleidimas audito kliento įmonei kelia savikontrolės, tarpininkavimo

arba familiarumo grėsmę. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir


aplinkybėmis.



525.3 A1 Apsaugos priemonių dėl firmos arba tinklo firmos darbuotojų perleidimo audito

kliento įmonei sukeltos grėsmės pašalinimo ar sumažinimo iki priimtino lygio

pavyzdžiai:

• perleistų darbuotojų atlikto darbo papildomas peržiūrėjimas, kaip apsaugos

priemonė nuo savikontrolės grėsmės;

• perleistų darbuotojų neįtraukimas į audito grupę, kaip apsaugos priemonė nuo

familiarumo arba tarpininkavimo grėsmės; arba

• perleistų darbuotojų nepaskyrimas atsakingais už funkcijų ar veiklos, kurią jie

vykdė laikino paskyrimo į kliento įmonę metu, auditą, kaip apsaugos priemonė

nuo savikontrolės grėsmės.

525.3 A2 Kai firmos arba tinklo firmos darbuotojų perleidimas audito kliento įmonei sukelia

familiarumo ir tarpininkavimo grėsmes tiek, kad firma arba tinklo firma tampa

pernelyg glaudžiai susijusi su vadovybės požiūriu ir interesais, apsaugos priemonių

dažnai nėra.

R525.4 Firma arba tinklo firma neturi perleisti darbuotojų audito kliento įmonei, išskyrus

atvejus, kai:

(a) tokia pagalba yra teikiama tik trumpam laikotarpiui;

(b) užtikrinama, kad tokie darbuotojai neteiks kitų nei užtikrinimo paslaugų, kurios

nėra leidžiamos laikantis 600 skyriaus ir poskyrių nuostatų; ir

(c) užtikrinama, kad tokie darbuotojai neprisiims vadovybės lygmens

įsipareigojimų ir audito klientas, esant bet kokioms aplinkybėms, bus

atsakingas už perleistų darbuotojų veiklos koordinavimą ir priežiūrą.

122

540 SKYRIUS. ILGALAIKIAI VYRESNIOJO PERSONALO SANTYKIAI (ĮSKAITANT

PARTNERIŲ ROTACIJĄ) SU AUDITO KLIENTU

Įvadas




540.2 Kai asmuo atlieka audito užduotį ilgą laiką, gali kilti familiarumo ir savanaudiškų

interesų grėsmės. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama


aplinkybėmis.



540.3 A1 Atliekamo audito kokybei labai svarbus yra audito kliento įmonės ir jos darbo

aplinkos supratimas, tačiau dėl to gali kilti familiarumo grėsmė, nes audito užduotį

atliekantis asmuo kaip audito grupės narys ilgą laiką atlieka audito užduotį,

susijusią su:

(a) audito klientu ir jo veikla;

(b) audito kliento vadovybe;

(c) finansinėmis ataskaitomis, apie kurias pareikš nuomonę, arba finansiniais

duomenimis, pagal kuriuos rengiamos finansinės ataskaitos.

540.3 A2 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai asmuo yra susirūpinęs, kad praras

ilgametį klientą arba yra suinteresuotas išlaikyti artimus asmeninius santykius su

vadovybės nariu arba už valdymą atsakingais asmenimis. Tokia grėsmė gali

netinkamai paveikti jo sprendimus.

540.3 A3 Tokių familiarumo arba savanaudiškų interesų grėsmių lygiui įvertinti svarbūs

veiksniai:

(a) susiję su asmeniu:

• kiek apskritai trunka asmens ir kliento santykiai, įskaitant ir tą laikotarpį,

kai asmuo dirbo kitoje firmoje;

• kiek laiko asmuo yra audito grupės narys ir koks jo pareigų pobūdis;

• kokia apimtimi asmens atliekamą darbą koordinuoja, peržiūri ir prižiūri

vyresnysis personalas;

• kiek asmuo pagal užimamas pareigas priimdamas sprendimus arba

skirdamas darbus kitiems audito grupės nariams gali paveikti audito

rezultatus;

• asmens santykių su vadovybe arba su už valdymą atsakingais asmenimis

artumas;

• asmens bendravimo su vadovybe arba su už valdymą atsakingais

asmenimis pobūdis, dažnumas ir mastas.

123

(b) susiję su audito klientu:

• kliento apskaitos klausimų ir finansinių ataskaitų pobūdis arba

sudėtingumas ir tai, ar jie pasikeitė;

• ar yra neseniai įvykusių vadovybės arba už valdymą atsakingų asmenų

pasikeitimų;

• ar yra neseniai padarytų kliento organizacijos struktūrinių pakeitimų, kurie

turi įtakos asmens santykių, kurių jis galėtų turėti su vadovybe arba su už

valdymą atsakingais asmenimis, pobūdžiui, dažnumui ir mastui.

540.3 A4 Du arba daugiau veiksnių vienu metu gali padidinti arba sumažinti grėsmės lygį.

Pavyzdžiui, familiarumo grėsmes, kurios bėgant laikui kyla dėl vis artimesnių

asmens ir kliento vadovybės nario santykių, būtų sumažintos atstatydinus tokį narį

iš kliento vadovybės.

540.3 A5 Familiarumo ir savanaudiškų interesų grėsmėms, kurias sukelia asmens ilgą laiką

atliekama audito užduotis, pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio apsaugos

priemonių pavyzdys yra audito grupės narių rotacija.

540.3 A6 Veiksmų, kaip apsaugos priemonių nuo familiarumo ir savanaudiškų interesų

grėsmių, pavyzdžiai:

• asmens pareigų audito grupėje arba jo atliekamų užduočių pobūdžio ir apimties

pakeitimas;

• tinkamo specialisto, kuris nebuvo audito grupės narys, paskyrimas peržiūrėti

tokio asmens atliktą darbą;

• reguliarios ir nepriklausomos vidaus ar išorės užduoties kokybės peržiūros.

R540.4 Jeigu firma nusprendžia, kad kilusias grėsmes galima pašalinti tik rotuojant audito

grupės asmenis, firma turi nustatyti laikotarpį, per kurį asmuo negali:

(a) būti audito užduoties grupės nariu;

(b) kontroliuoti audito užduoties kokybės;

(c) daryti tiesioginės įtakos audito užduoties rezultatams.

Šio laikotarpio trukmė turi būti tokia, kad jos pakaktų pašalinti grėsmes arba jas

sumažinti iki priimtino lygio. Viešojo intereso įmonėms taip pat taikomos R540.5-

R540.20 dalių nuostatos.


R540.5 Remiantis R540.7–R540.9 dalių nuostatomis, susijusiomis su viešojo intereso

įmonės auditu, asmuo ilgiau nei septynerius metus negali eiti šių pareigų (angl.

time-on period; veiklos laikotarpio):

(a) užduoties partnerio;

(b) asmens, paskirto atsakingu už užduoties kokybės kontrolės peržiūrą;

(c) bet kokių kitų pagrindinio audito partnerio pareigų.

124

Pasibaigus šiam laikotarpiui, asmuo negali užimti tokių pareigų tam tikrą veiklos

pertraukos laikotarpį (atvėsimo laikotarpį; angl. cooling-off period) pagal R540.11-

R540.19 dalių nuostatas.

R540.6 Skaičiuojant veiklos laikotarpį metų skaičiavimas pradedamas skaičiuoti iš naujo,

kai asmuo nutraukia veiklą bet kuriose iš R540.5(a)-(c) punktuose nurodytose

pareigose minimaliam laikotarpiui. Šis minimalus laikotarpis yra nenutrūkstamas,

jis lygus R540.11-R540.13 dalyse nustatytam veiklos pertraukos laikotarpiui, kuris

yra taikomas pareigoms, kurias asmuo ėjo vienus metus prieš jų atsisakymą.

540.6 A1 Pavyzdžiui, asmuo, kuris buvo užduoties partneriu ketverius metus, po kurių turėjo

trejų metų pertrauką, toliau gali dirbti pagrindiniu audito partneriu su ta pačia

audito užduotimi kitus trejus metus (taip iš viso sukaupiant septynerius metus). Po

to šis asmuo privalo turėti veiklos pertrauką pagal R540.14 dalies nuostatas.

R540.7 Nepaisant R540.5 dalies nuostatų, išskirtiniais atvejais dėl nenumatytų ir firmos

nekontroliuojamų aplinkybių tiems audito partneriams, kurių tolesnis dalyvavimas

yra ypač svarbus audito kokybei užtikrinti, gali būti leista dirbti audito grupėje dar

vienus papildomus metus, jei tik nepriklausomumui kylanti grėsmė gali būti

pašalinta ar sumažinta iki priimtino lygio taikant apsaugos priemones.

540.7 A1 Pavyzdžiui, pagrindinis audito partneris gali likti audito grupėje dar vieniems

metams esant tokioms aplinkybėms, kuriomis dėl nenumatytų įvykių reikalaujama

rotacija buvo negalima, pavyzdžiui, dėl rimtos naujai paskirto užduoties partnerio

ligos. Tokiu atveju firma su už valdymą atsakingais asmenimis turi aptarti

priežastis, dėl kurių planuota rotacija yra negalima, ir kokių apsaugos priemonių

reikia, kad būtų galima sumažinti grėsmes iki priimtino lygio.

R540.8 Kai audito klientas tampa viešojo intereso įmone, firmai būtina atsižvelgti į

laikotarpį, kuriuo asmuo buvo pagrindinis audito kliento prieš jam tampant viešojo

intereso įmone audito partneris, tam, kad būtų galima nuspręsti, kada vykdyti

partnerių rotaciją. Jei asmuo penkerius metus ar trumpiau buvo pagrindiniu audito

kliento prieš jam tampant viešojo intereso įmone audito partneriu, tai toliau eiti šias

pareigas iki rotacinio pakeitimo jis gali tiek laiko, kiek lieka iš septynerių metų

atėmus jau dirbtą šiose pareigose laiką. Nepaisant R540.5 dalies nuostatų, jei asmuo

pagrindiniu audito kliento prieš jam tampant viešojo intereso įmone audito

partneriu buvo iš viso šešerius metus ar ilgiau, tai toliau eiti šias pareigas iki

rotacinio pakeitimo jis gali ne daugiau nei dvejus metus.

R540.9 Atliekant viešojo intereso įmonės auditą pagrindinių audito partnerių rotacija gali

būti netinkama apsaugos priemonė, jei firmoje yra tik keli darbuotojai, turintys

būtinų žinių ir patirties, kad galėtų būti pagrindiniu audito partneriu. Nepaisant

R540.5 dalies nuostatų, jei nepriklausoma reguliuojanti institucija atitinkamoje

jurisdikcijoje esant tokioms aplinkybėms leidžia firmai tokios partnerių rotacijos

nevykdyti, asmuo gali likti pagrindiniu audito partneriu ilgiau nei septynerius metus

tik tuo atveju, jeigu nepriklausoma priežiūros institucija nurodė kitus reikalavimus,

kuriuos reikia pritaikyti, pavyzdžiui, laikotarpis, kai pagrindinis audito partneris yra

atleidžiamas nuo rotacijos arba reguliari nepriklausoma išorės peržiūra.

125

Kita su veiklos laikotarpiu susijusi informacija

R540.10 Įvertindama grėsmes, kurias sukelia ilgalaikis asmens darbas su audito užduotimi,

firma visų pirma turi atsižvelgti į asmens pareigas ir asmens dalyvavimo atliekant

audito užduotį trukmę prieš jam tampant pagrindiniu audito partneriu.

540.10 A1 Gali būti situacijų, kai firma taikydama konceptualią tvarką nusprendžia, kad

asmeniui, kuris yra pagrindinis audito partneris, nėra tinkama toliau eiti savo

pareigas, net jeigu jis būdamas pagrindiniu audito partneriu dar neišdirbo viso

septynerių metų laikotarpio.

Veiklos pertraukos laikotarpis

R540.11 Jeigu asmuo buvo užduoties partneriu iš viso septynerius metus, veiklos pertraukos

laikotarpis turi būti penkeri metai iš eilės.

R540.12 Jeigu asmuo buvo paskirtas atsakingu už užduoties kokybės kontrolės peržiūrą ir jis

ją vykdė iš viso septynerius metus, veiklos pertraukos laikotarpis turi būti treji

metai iš eilės.

R540.13 Jeigu asmuo buvo pagrindinis audito partneris, tačiau nevykdė R540.11 ir R540.12

dalyse nustatytų pareigų iš viso septynerius metus, veiklos pertraukos laikotarpis

turi būti dveji metai iš eilės.

Paslaugos derinant kelias pagrindinio audito partnerio pareigas

R540.14 Jeigu asmuo ėjo skirtingas pagrindinio audito partnerio pareigas ir užduoties

partneriu buvo ketverius arba daugiau metų, veiklos pertraukos laikotarpis turi būti

penkeri metai iš eilės.

R540.15 Remiantis R540.16(a) punkto nuostatomis, jeigu asmuo ėjo skirtingas pagrindinio

audito partnerio pareigas ir už užduoties kokybės kontrolės peržiūrą atsakingu

pagrindiniu audito partneriu buvo ketverius arba daugiau metų, veiklos pertraukos

laikotarpis turi būti treji metai iš eilės.

R540.16 Jeigu asmuo buvo užduoties partneriu ir vykdė užduoties kokybės kontrolę

ketverius arba daugiau metų, veiklos pertraukos laikotarpis turi būti:

(a) nepaisant R540.15 dalies nuostatų, penkeri metai iš eilės, jeigu asmuo buvo

užduoties partneriu trejus ir daugiau metų; arba

(b) treji metai iš eilės – bet kokiu kitu atveju.

R540.17 Jeigu asmuo ėjo skirtingas pagrindinio audito partnerio pareigas, išskyrus

R540.14–R540.16 dalyse nurodytas pareigas, veiklos pertraukos laikotarpis turi

būti dveji metai iš eilės.

Paslaugos ankstesnėje firmoje

R540.18 Nustatant, kiek metų asmuo buvo pagrindiniu audito partneriu pagal R540.5 dalies

nuostatas, į veiklos laikotarpį reikia įskaičiuoti laikotarpį, kurio metu asmuo buvo

pagrindinis audito partneris vykdant tą užduotį ankstesnėje firmoje.

126

Įstatymų arba kitų teisės aktų nustatytas trumpesnis veiklos pertraukos laikotarpis

R540.19 Kai įstatymų leidžiamoji valdžia arba reguliuojanti institucija (arba tokios įstatymų

leidžiamosios valdžios ar reguliuojančios institucijos įgaliota arba pripažinta

organizacija) užduoties partneriui nustato trumpesnį nei penkerių metų iš eilės

veiklos pertraukos laikotarpį, tuomet R540.11, R540.14 ir R540.16(a) punktuose

nustatytas penkerių metų iš eilės veiklos pertraukos laikotarpis gali būti pakeistas

įstatymų leidžiamosios valdžios arba reguliuojančios institucijos nustatytu arba

trejų metų laikotarpiu, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra ilgesnis, jeigu veiklos

laikotarpis yra ne ilgesnis nei septyneri metai.

Veiklos ribojimai veiklos pertraukos laikotarpiu

R540.20 Atitinkamu veiklos pertraukos laikotarpiu, asmuo neturi:

(a) būti užduoties grupės narys arba teikti audito užduoties kokybės kontrolės

paslaugs;

(b) konsultuotis su užduoties grupe arba klientu dėl techninių arba su konkrečia

pramone susijusių klausimų, sandorių arba įvykių, turinčių įtakos audito

užduočiai (išskyrus diskusijas su užduoties grupe apsiribojant prisiimtu darbu

arba padarytomis išvadomis per paskutinius asmens veiklos pertraukos metus,

kai tai yra svarbu audito užduočiai atlikti);

(c) būti atsakinas už vadovavimą arba koordinavimą firmai arba tinklo firmai,

teikiančiai profesines paslaugas audito klientui, arba atliekančiai firmos arba

tinklo firmos ir audito kliento įmonės ryšių priežiūrą;

(d) imtis anksčiau nenurodytų jokių kitų pareigų arba veiklos, įskaitant kitų nei

užtikrinimo paslaugų teikimą, audito klientui, nes dėl to asmuo:

(i) gali turėti reikšmingų arba dažnų ryšių su vadovybe arba su už valdymą

atsakingais asmenimis;

(ii) gali turėti tiesioginės įtakos audito užduoties rezultatams.

540.20 A1 R540.20 dalies nuostatos nėra skirtos neleisti asmeniui firmoje arba tinklo firmoje

imtis vadovaujančių pareigų, tokių kaip vyresnysis ar vadovaujantysis partneris

(vykdomasis direktorius ar jo atitikmuo).

127

600 SKYRIUS. KITŲ NEI UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS AUDITO

KLIENTAMS

Įvadas




600.2 Firmos ir tinklo firmos, atsižvelgdamos į savo įgūdžius ir patirtį, gali audito

klientams teikti įvairias kitas nei užtikrinimo paslaugas. Tačiau kitų nei užtikrinimo

paslaugų teikimas gali kelti grėsmių firmos ar audito grupės narių

nepriklausomumui.

600.3 Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga,

kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką, siekiant nustatyti, įvertinti grėsmes

nepriklausomumui audito klientams teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas ir imtis

priemonių, kad grėsmės būtų pašalintos arba sumažintos iki priimtino lygio. Šio

skyriaus poskirsniuose nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo

medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką, kai firma arba tinklo firma

teikia tam tikras kitas nei užtikrinimo paslaugas audito klientams, ir pateikiamos jų

sukeliamų grėsmių rūšys. Kai kuriuose poskirsniuose nurodomi reikalavimai, kurie

aiškiai draudžia firmai arba tinklo firmai teikti tam tikras paslaugas audito klientui

tam tikromis aplinkybėmis, nes ir taikant apsaugos priemones kilusių grėsmių

negalima pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio.



R600.4 Prieš sutikdama teikti kitą nei užtikrinimo paslaugą audito klientui, firma turi

apsvarstyti, ar šios paslaugos suteikimas nesukels grėsmės nepriklausomumui.

600.4 A1 Šiame skyriuje pateikti reikalavimai ir taikymo medžiaga padeda firmai išsiaiškinti

tam tikras kitų nei užtikrinimo paslaugų rūšis ir su jomis susijusias grėsmes, kurių

gali kilti, kai firma arba tinklo firma teikia kitas nei užtikrinimo paslaugas audito

klientui.

600.4 A2 Dėl verslo naujovių, finansų rinkų vystymosi, informacinių technologijų pokyčių

viso sąrašo kitų nei užtikrinimo paslaugų, kurios gali būti teikiamos audito klientui,

pateikti neįmanoma. Todėl Kodekse nėra pateiktas galutinis visų kitų nei

užtikrinimo paslaugų, kurias galima teikti audito klientui, sąrašas.


600.5 A1 Grėsmių, kurios kyla teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas audito klientui, lygiui

įvertinti svarbūs veiksniai:

• paslaugų pobūdis, apimtis ir tikslas;

• paslaugos rezultatų patikimumo laipsnis auditui;

• teisinė ir reglamentavimo aplinka, kurioje teikiamos paslaugos;

128

• ar paslaugų rezultatas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma

pareikš nuomonę, ir, jeigu taip:

o mastas, kuriuo paslaugų rezultatas turės reikšmingos įtakos finansinėms

ataskaitoms;

o subjektyvumo nustatant atitinkamas sumas arba tvarkant finansinėse

ataskaitose pateikiamus duomenis laipsnis;

• klientų ir darbuotojų valdymo patirtis teikiant tokias paslaugas;

• kliento dalyvavimo nustatant svarbius sprendimo klausimus mastas;

• paslaugų poveikio (jeigu yra) pobūdis ir mastas sistemoms, kuriose

generuojama informacija, kuri sudaro svarbią kliento:

o apskaitos įrašų arba finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš

nuomonę, dalį;

o vidaus finansinės atskaitomybės kontrolės dalį;

• ar klientas yra viešojo intereso įmonė. Pavyzdžiui, teikiant kitas nei

užtikrinimo paslaugas audito klientui, kuris yra viešojo intereso įmonė, jos gali

būti laikomos paslaugomis, sukeliančiomis didesnę grėsmę.

600.5 A2 601–610 poskirsniuose pateikiama papildomų veiksnių, kurie yra svarbūs siekiant

įvertinti grėsmių, kurios kyla teikiant tuose poskirsniuose aprašytas kitas nei

užtikrinimo paslaugas, lygį, pavyzdžių.

Su finansinėmis ataskaitomis susijęs reikšmingumas

600.5 A3 601–610 poskirsniuose nurodomas reikšmingumas, susijęs su audito kliento

finansinėmis ataskaitomis. Su auditu susijusio reikšmingumo sąvoka yra aptarta

320-ajame TAS „Reikšmingumas planuojant ir atliekant auditą“ ir 2400-ajame

TPUS (persvarstytas) „Istorinių finansinių ataskaitų peržiūros užduotys“. Nustatant

reikšmingumą reikia priimti profesinį sprendimą ir tam įtakos turi kiekybiniai ir

kokybiniai veiksniai. Tam įtakos turi ir suvokimas apie vartotojo finansinės

informacijos poreikius.

Daugelio kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas tam pačiam audito klientui

600.5 A4 Firma arba tinklo firma gali teikti kelias kitas nei užtikrinimo paslaugas tam pačiam

audito klientui. Tokiomis aplinkybėmis svarbu įvertinti grėsmes, kurias sukelia

tokių paslaugų teikimas, ir jų bendrą poveikį.

Veiksmai su grėsmėmis

600.6 A1 601–610 poskirsniuose pateikiama veiksmų, įskaitant apsaugos priemones,

kuriomis galima pašalinti dėl kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimo

nepriklausomumui kilusias grėsmes arba sumažinti jas iki priimtino lygio,

pavyzdžių. Pateikiami ne visi pavyzdžiai.

600.6 A2 Kai kuriuose poskirsniuose nurodomi reikalavimai, kurie aiškiai draudžia firmai

arba tinklo firmai teikti tam tikras paslaugas audito klientui tam tikromis

aplinkybėmis, nes, taikant apsaugos priemones, kilusių grėsmių negalima pašalinti

arba sumažinti iki priimtino lygio.

129

600.6 A3 120.10 A2 punkte pateikiamas apsaugos priemonių aprašymas. Teikiant kitas nei

užtikrinimo paslaugas audito klientams, apsaugos priemonės yra atskiri ar bendri

veiksmai, kurių imasi firma, kad veiksmingai sumažintų grėsmes

nepriklausomumui iki priimtino lygio. Kai kuriais atvejais, kai grėsmė kyla dėl to,

kad audito klientui teikiamos kitos nei užtikrinimo paslaugos, apsaugos priemonių

ir gali nebūti. Tuomet, taikydama 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką, firma

turi atsisakyti arba nustoti teikti kitas nei užtikrinimo paslaugas arba vykdyti audito

užduotį.

Draudimas prisiimti vadovybės lygmens atsakomybę

R600.7 Firma arba tinklo firma neturi prisiimti vadovybės lygmens atsakomybės audito

kliento įmonėje.

600.7 A1 Vadovybė yra atsakinga už vadovavimą įmonei ir jos veiklos krypties parinkimą,

įskaitant sprendimų dėl žmogiškųjų, finansinių, technologinių, fizinių ir

nematerialiųjų išteklių įsigijimo, naudojimo ir kontrolės priėmimą.

600.7 A2 Jeigu firma arba tinklo firma prisiima vadovybės lygmens atsakomybę teikti kitas

nei užtikrinimo paslaugas audito klientui, kyla savikontrolės ir savanaudiškų

interesų grėsmė. Prisiimant vadovybės lygmens atsakomybę taip pat kyla

familiarumo grėsmė ir gali kilti tarpininkavimo grėsmė, nes firma arba tinklo firma

tampa pernelyg glaudžiai susijusi su vadovybės požiūriu ir interesais.

600.7 A3 Siekiant nuspręsti, ar vadovybė yra atsakinga už tam tikrą veiklą, būtina atsižvelgti

į aplinkybes ir priimti sprendimą. Veiklos, už kurią vadovybė turėtų atsakyti,

pavyzdžiai:

• politikos nustatymas ir strateginių sprendimų priėmimas;

• darbuotojų samdymas ir atleidimas

• vadovavimas įmonės darbuotojams ir atsakomybės už jų veiksmus

atsižvelgiant į darbuotojų įmonėje atliekamą darbą prisiėmimas;

• įgaliojimų sudaryti sandorius suteikimas;

• banko sąskaitų ar investicijų kontrolė ar valdymas;

• sprendimų, dėl įmonės ar trečiųjų šalių pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo

priėmimas;

• už valdymą atsakingų asmenų informavimas vadovybės vardu;

• atsakomybės prisiėmimas už:

o finansinių ataskaitų rengimą ir teisingą pateikimą pagal taikomą finansinės

atskaitomybės tvarką;

o vidaus kontrolės sukūrimą, įgyvendinimą, stebėjimą ir palaikymą.

600.7 A4 Patarimų ir rekomendacijų teikimas vadovybei siekiant jai padėti atlikti pareigas,

nėra laikomas vadovybės lygmens atsakomybe (žr. R600.7–600.7 A3).

R600.8 Jei teikdama ne užtikrinimo paslaugas audito klientui firma siekia išvengti

vadovybės lygmens atsakomybės prisiėmimo rizikos, firma turi įsitikinti, kad

kliento vadovybė priima visus sprendimus, už kuriuos ji yra atsakinga. Tokiu atveju

firma turiu įsitikinti, kad kliento vadovybė:

130

(a) paskyrė asmenį, kuris turi reikiamų įgūdžių, žinių ir patirties būti nuolat

atsakingam už kliento sprendimus ir prižiūrėti ne užtikrinimo paslaugas. Toks

asmuo, pageidautina iš vyresniosios vadovybės, turėtų suprasti:

(i) paslaugų tikslus, pobūdį ir rezultatus;

(ii) atitinkamo kliento bei firmos arba tinklo firmos atsakomybę.

Tačiau asmuo neprivalo turėti patirties atlikti ar pakartotinai atlikti paslaugas.

(b) atlieka ne užtikrinimo paslaugų priežiūrą ir vertina, ar atliktų paslaugų

rezultatų pakanka kliento tikslams pasiekti;

(c) prisiima atsakomybę už veiksmus (jei tokių buvo), kurių buvo imtasi gavus

paslaugų rezultatus.

Kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas audito klientui, kuris vėliau tampa viešojo intereso įmone

R600.9 Kitos nei užtikrinimo paslaugos teikimas dabar arba anksčiau audito klientui, jam

tapus viešojo intereso įmone, nepažeidžia firmos arba tinklo firmos

nepriklausomumo, jeigu:

(a) ankstesnė kita nei užtikrinimo paslauga buvo suteikta laikantis šio skyriaus

nuostatų, susijusių su audito klientais, kurie nėra viešojo intereso įmonės;

(b) paslaugų, kurios nėra leistinos pagal šio skyriaus nuostatas, teikimas audito

klientui, kuris yra viešojo intereso įmonė, yra nutraukiamas iki audito klientui

tampant viešojo intereso įmone arba kaip galima greičiau;

(c) firma, kai reikia, taiko apsaugos priemones bet kokioms dėl teikiamos

paslaugos nepriklausomumui kylančioms grėsmėms pašalinti ar sumažinti iki

priimtino lygio.

Informacija apie tam tikras susijusias įmones

R600.10 Šiame skyriuje pateikiami reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms ir tinklo

firmoms prisiimti vadovybės lygmens atsakomybę arba teikti tam tikras kitas nei

užtikrinimo paslaugas audito klientams. Taikydama šiems reikalavimams išimtį

firma arba tinklo firma gali teikti tam tikras kitas nei užtikrinimo paslaugas, kurios

paprastai pagal šio skyriaus nuostatas būtų draudžiamos, šioms su audito klientu,

apie kurio finansines ataskaitas firma pareikš nuomonę, susijusioms bendrovėms:

(a) įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja audito klientą;

(b) įmonei, kuri turi tiesioginių finansinių interesų audito kliento įmonėje, jei ši

įmonė daro reikšmingą įtaką audito klientui ir turimi interesai kliento įmonėje

jai yra reikšmingi;

(c) įmonei, kuri yra bendrai valdoma kartu su audito klientu,

jei pagrįsta daryti išvadą, kad:

(i) firma arba tinklo firma nereikš nuomonės apie susijusios įmonės finansines

ataskaitas;

(ii) firma arba tinklo firma tiesiogiai arba netiesiogiai neprisiima vadovybės

lygmens atsakomybės iš įmonės, apie kurios finansines ataskaitas ji pareikš

nuomonę;

131

(iii) teikiamos paslaugos nekelia savikontrolės grėsmės, nes paslaugų rezultatams

nebus taikomos audito procedūros;

(iv) bet kokios dėl tokių paslaugų teikimo kilusios grėsmės yra pašalinamos ar

sumažinamos iki priimtino lygio firmai pritaikius apsaugos priemones.

601 POSKIRSNIS. APSKAITOS IR BUHALTERIJOS PASLAUGOS

Įvadas

601.1 Apskaitos ir buhalterijos paslaugų teikimas audito klientui gali sukelti savikontrolės

grėsmę.

601.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos apskaitos ir buhalterijos

paslaugos, svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir

pateikiama taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir

pateikiama taikymo medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kuriais

draudžiama firmoms ir tinklo firmoms teikti tam tikras apskaitos ir buhalterijos

paslaugas audito klientams kai kuriomis aplinkybėmis, nes taikomos apsaugos

priemonės nepašalina arba nesumažina kilusių grėsmių iki priimtino lygio.



601.3 A1 Apskaitos ir buhalterijos paslaugos apima platų spektrą paslaugų, įskaitant:

• apskaitos įrašų ir finansinių ataskaitų rengimą;

• sandorių registravimą;

• darbo užmokesčio skaičiavimą.

601.3 A2 Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą

pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką. Ši atsakomybė apima:

• apskaitos principų ir apskaitos metodų, parengtų pagal šiuos principus,

nustatymą;

• elektroninių ar kitokios formos pirminių dokumentų arba duomenų,

patvirtinančių, kad operacija įvyko, rengimą arba jų keitimą. Dokumentų

pavyzdžiai:

o pirkimo užsakymai;

o darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai;

o klientų užsakymai;

• įrašų apskaitos registre registravimą ar jų keitimą;

• ūkinių operacijų sąskaitų klasifikavimo nustatymą ir patvirtinimą.

601.3 A3 Audito proceso metu firmos ir audito kliento vadovybės privalo bendradarbiauti, ir

bendradarbiaudamos gali aptarti:

• apskaitos standartų, principų įgyvendinimą ir finansinių ataskaitų atskleidimo

reikalavimus;

132

• finansų ir apskaitos kontrolės bei metodų, naudotų nustatatyti nurodytas turto ir

įsipareigojimų sumas, tinkamumo įvertinimą;

• pasiūlymus dėl apskaitos įrašų koregavimo.

Tokia veikla laikoma įprasta audito proceso dalimi ir paprastai nekelia grėsmių,

jeigu klientas yra atsakingas už sprendimų priėmimą dėl apskaitos įrašų ir

finansinių ataskaitų rengimo.

601.3 A4 Klientas gali paprašyti firmos techninės pagalbos, pavyzdžiui, suderinant sąskaitas

arba analizuojant ir kaupiant informaciją, reikalingą teisės aktais nustatytoms

teikiamoms ataskaitoms parengti. Klientas taip pat gali paprašyti techninės

konsultacijos dėl apskaitos, pavyzdžiui, norėdamas esančias finansines ataskaitas

parengti pagal kitą finansinių ataskaitų sudarymo tvarką. Pavyzdžiui:

• norėdamas prisiderinti prie grupės apskaitos politikos;

• pereidamas prie kitos finansinių ataskaitų rengimo tvarkos, pavyzdžiui,

Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų.

Tokios paslaugos paprastai nekelia grėsmių, jei nei firma, nei tinklo firma

neprisiima kliento vadovybės atsakomybės.

Įprastinio ir kasdieninio pobūdžio apskaitos ir buhalterijos paslaugos

601.4 A1 Teikiant įprastas ar kasdienes paslaugas reikia priimti labai mažai profesinių

sprendimų arba jų visai nepriimti. Tokių paslaugų pavyzdžiai:

• darbo užmokesčio apskaičiavimas ar ataskaitų rengimas pagal kliento

pateiktus duomenis, kai klientas patvirtina ir išmoka darbo užmokestį;

• operacijų, kurių sumos yra lengvai nustatomos iš pirminių dokumentų ar

duomenų, pavyzdžiui, sąskaitos už komunalines paslaugas, registravimas pagal

atitinkamą kliento nustatytą arba patvirtintą sąskaitų klasifikavimą;

• ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimas, kai klientas nustato

apskaitos politiką ir apskaičiuoja naudingo tarnavimo laiką bei likutinę vertę;

• operacijos registravimas didžiojoje knygoje, kai klientas jau yra priskyręs

operacijos registravimo sąskaitą;

• kliento patvirtintų įrašų įtraukimas į bandomąjį balansą;

• finansinių ataskaitų, pagrįstų kliento patvirtinto bandomojo balanso

informacija, ir aiškinamojo rašto, pagrįsto kliento patvirtintais įrašais,

sudarymas.

Audito klientai, kurie nėra viešojo intereso įmonės

R601.5 Firma arba tinklo firma neturi audito klientui, kuris yra viešojo intereso įmonė,

teikti apskaitos ir buhalterinių paslaugų, įskaitant finansinių ataskaitų, apie kurias

firma pareikš savo nuomonę, arba finansinės informacijos, pagal kuriąbus

sudaromos finansinės ataskaitos, rengimą, išskyrus atvejus, kai:

(a) paslaugos yra įprastinio ir kasdieninio pobūdžio;

(b) firma sprendžia su grėsmėmis dėl tokių paslaugų teikimo susijusias problemas,

kai tos grėsmės yra nepriimtino lygio.

133

601.5 A1 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savikontrolės

grėsmės, kuri kyla dėl to, kad teikiamos įprastinio ir kasdieninio pobūdžio apskaitos

ir buhalterinės paslaugos, pavyzdžiai:

• tokias paslaugas turi teikti specialistas, kuris nėra audito grupės narys;

• peržiūrėti atliktą audito darbą arba suteiktas paslaugas turi atitinkamas

specialistas, kuris nėra audito grupės narys.


R601.6 Remiantis R601.7 dalies nuostatomis, firma arba tinklo firma neturi audito klientui,

kuris yra viešojo intereso įmonė, teikti apskaitos paslaugų, įskaitant darbo

užmokesčio apskaitos paslaugas, taip pat rengti finansinių ataskaitų, apie kurias

firma pareikš savo nuomonę, arba finansinės informacijos, kurios pagrindu bus

sudaromos finansinės ataskaitos.

R601.7 Taikydama išimtį R601.6 dalies nuostatoms firma arba tinklo firma gali teikti

įprastinio ir kasdieninio pobūdžio apskaitos ir buhalterijos paslaugas audito kliento,

kuris yra viešojo intereso įmonė, padaliniams arba su audito klientu susijusioms

įmonėms, jei paslaugas teikiantis personalas nėra audito grupės nariai, ir:

(a) padaliniai ar susijusios įmonės, kurioms teikiamos šios paslaugos, yra bendrai

nereikšmingos finansinėms ataskaitoms, dėl kurių firma pareikš savo nuomonę;

(b) teikiamos paslaugos yra susijusios su tokiais dalykais, kurie yra bendrai

nereikšmingi padalinių ar susijusių įmonių finansinėms ataskaitoms.

602 POSKIRSNIS. ADMINISTRACINĖS PASLAUGOS

Įvadas

602.1 Teikiant administracines paslaugas audito klientui, dažniausiai grėsmių nekyla.

602.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos administracinės


taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir taikymo

medžiaga.

Taikymo medžiaga


602.3 A1 Administracinės paslaugos – tai pagalba klientams atlikti įprastines ar kasdienes

užduotis vykdant įprastą veiklą. Teikiant tokias paslaugas beveik nereikia arba

visiškai nereikia priimti profesinių sprendimų, todėl jos yra kanceliarinio pobūdžio.

602.3 A2 Administracinių paslaugų pavyzdžiai:

• teksto apdorojimo paslaugos;

• administracinių dokumentų ar deklaracijų, kuriuos tvirtina klientas,

parengimas;

• tokių dokumentų pateikimas pagal kliento nurodymus;

• dokumentų pateikimo datų stebėsena ir audito kliento informavimas apie tokias

datas.

134

603 POSKIRSNIS. VERTINIMO PASLAUGOS

Įvadas

603.1 Teikiant vertinimo paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės arba

tarpininkavimo grėsmių.

603.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos vertinimo paslaugos,

svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir taikymo

medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir taikymo medžiaga.

Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms ir tinklo

firmoms teikti tam tikras vertinimo paslaugas audito klientams kai kuriomis

aplinkybėmis, nes taikomos apsaugos priemonės nepašalia arba nesumažina kilusių

grėsmių iki priimtino lygio.



603.3 A1 Siekdamas apskaičiuoti turto, įsipareigojimų, viso verslo vertę arba verčių intervalą

vertinimo paslaugosteikėjas prielaidų dėl būsimų įvykių nustatymą, atitinkamos

metodikos ir būdų ar jų derinių taikymą.

603.3 A2 Jei firmos arba tinklo firmos prašoma atlikti vertinimą tam, kad padėtų audito

klientui įvykdyti mokesčių deklaracijų teikimo prievolę, arba mokesčių planavimo

tikslais ir vertinimo rezultatai neturės tiesioginės įtakos finansinėms ataskaitoms,

taikomos 604.9 A1–604.9 A5 dalių nuostatos.

603.3 A3 Savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmėms, kurios kyla teikiant vertinimo

paslaugas audito klientui, įvertinti svarbūs veiksniai:

• kam ir kokiu tikslu bus naudojama vertinimo ataskaita;

• ar vertinimo ataskaita bus viešinama;

• kliento dalyvavimo nustatant ir tvirtinant vertinimo metodiką ir kitus svarbius

sprendimus mastas;

• subjektyvumas, būdingas vertinamam objektui jį vertinant pagal standartinę ar

nustatytą metodiką;

• ar vertinimas turės reikšmingą poveikį finansinėms ataskaitoms;

• finansinėse ataskaitose atskleidžiamos informacijos kiekis ir jos aiškumas;

• priklausomybė nuo ateities įvykių, dėl kurių galėtų reikšmingai pakisti susiję

duomenys.

603.3 A4 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo grėsmių, pavyzdžiai:

• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas teikti paslaugas kaip

atsakas į savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes;

• specialisto, kuris nebuvo susijęs su vertinimo paslaugų teikimu, paskyrimas

peržiūrėti atliktą auditą ar suteiktas paslaugas gali pašalinti arba sumažinti

savikontrolės grėsmę.

135


R603.4 Firma arba tinklo firma neturi teikti vertinimo paslaugų audito klientui, kuris nėra

viešojo intereso įmonė, jeigu:

(a) vertinimui būdingas didelis subjektyvumas;

(b) vertinimo rezultatas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, apie

kurias firma pareikš nuomonę.

603.4 A1 Vertinant kai kuriuos objektus didelis subjektyvumas nėra būdingas. Taip

dažniausiai nutinka, kai pagrindinės prielaidos yra nustatytos įstatymų ar kitų teisės

aktų, arba yra visuotinai pripažintos, arba taikomi metodai ir metodika yra

grindžiami visuotinai pripažintais standartais ar yra nustatyti įstatymais ar kitais

teisės aktais. Esant tokioms aplinkybėms, tikėtina, jog dviejų ar daugiau šalių

vertinimo rezultatai reikšmingai nesiskirs.


R603.5 Firma arba tinklo firma neturi teikti vertinimo paslaugų audito klientui, kuris yra

viešojo intereso įmonė, jeigu vertinimo paslaugos, atskirai arba kartu, turės

reikšmingą poveikį finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.

604 POSKIRSNIS. MOKESČIŲ APSKAITOS PASLAUGOS

Įvadas

604.1 Teikiant mokesčių paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės arba

tarpininkavimo grėsmė.

604.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos mokesčių paslaugos,


medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir pateikta taikymo

medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms

ir tinklo firmoms teikti tam tikras mokesčių paslaugas audito klientams kai

kuriomis aplinkybėmis, nes, taikant apsaugos priemones, kilusių grėsmių negalima

pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio.



604.3 A1 Mokesčių apskaitos paslaugoms priklauso labai platus paslaugų spektras, įskaitant

šias veiklas

• mokesčių deklaracijų rengimas;

• mokesčių apskaičiavimas apskaitos įrašų darymo tikslais;

• mokesčių planavimas ir kitos konsultavimo mokesčių klausimais paslaugos;

• mokesčių paslaugos, apimančios vertinimą;

• pagalba sprendžiant mokestinius ginčus.

Nors firmos klientui teikiamos su mokesčiais susijusios paslaugos yra aprašomos

atskirai kiekviename poskyryje, praktikoje jos dažnai yra glaudžiai susijusios.

604.3 A2 Grėsmių, kurios kyla audito klientui teikiant bet kokias mokesčių apskaitos

paslaugas, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• konkrečios su užduotimi susijusios aplinkybės;

136

• kliento darbuotojų kompetencija mokesčių srityje;

• mokesčių institucijų taikoma atitinkamo mokesčio apskaičiavimo ir

administravimo sistema bei firmos arba tinklo firmos vaidmuo tame procese;

• atitinkamos taikomos mokesčių sistemos sudėtingumas ir ją taikant būtini

priimti sprendimai.

Mokesčių deklaracijų rengimas


604.4 A1 Teikiant paslaugas, susijusias su mokesčių deklaracijų rengimu, grėsmių

dažniausiai nekyla.

604.4 A2 Teikiant paslaugas, susijusias su mokesčių deklaracijų rengimu, firma:

• padeda klientui įvykdyti jo prievolę parengti ir pateikti informaciją, taip pat

nurodyti mokėtino mokesčio dydį (dažniausiai standartizuota forma)

atitinkamoms mokesčių institucijoms;

• konsultuoja ankstesnių ūkinių operacijų pateikimo mokesčių deklaracijose

klausimais, audito kliento vardu teikia atsakymus į mokesčių institucijų

paklausimus pateikti papildomą informaciją ar atlikti analizę (taip pat teikiami

paaiškinimai bei taikomų metodų techninis pagrindimas).

604.4 A3 [originale yra punktas]

Mokesčių apskaičiavimas apskaitos įrašų rengimo tikslais


604.5 A1 Audito kliento einamųjų ar atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų (ar turto)

apskaičiavimas apskaitos įrašų darymo tikslais, kurių auditą vėliau atliks pati firma,

sukuria savikontrolės grėsmę.

604.5 A2 Be 604.3 A2 dalyje išvardytų veiksnių, dar vienas grėsmės, kuri sukeliama rengiant

tokius skaičiavimus audito klientui, lygiui įvertinti svarbus veiksnys yra, ar

apskaičiavimas galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, apie

kurias firma pareikš nuomonę.



grėsmės, kai audito klientas nėra viešojo intereso įmonė, pavyzdžiai:

• pasirūpinti, kad tokias paslaugas teiktų specialistai, kurie nėra audito grupės

nariai;

• paskirti atitinkamą specialistą, nedalyvavusį teikiant paslaugas, peržiūrėti

atliktą audito darbą arba suteiktas paslaugas.


R604.6 Firma arba tinklo firma neturi teikti apskaitai tvarkyti reikalingų einamųjų ar

atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų (ar turto) skaičiavimo paslaugų audito klientui,

kuris yra viešojo intereso įmonė, jeigu tokie duomenys yra reikšmingi finansinėms

ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.

604.6 A1 Siekiant pašalinti savikontrolės grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio, pagal

604.5 A3 punkto nuostatas gali būti taikomi veiksmai kaip apsaugos, jie taip pat

taikomi ir rengiant einamųjų ar atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų (ar turto)

137

skaičiavimą audito klientui, kuris yra viešojo intereso įmonė, kai tokie skaičiavimai

yra nereikšmingi finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.

Mokesčių planavimo ir kitos konsultavimo mokesčių klausimais paslaugos


604.7 A1 Teikiamos mokesčių planavimo ir kitos konsultavimo mokesčių klausimais

paslaugos, audito klientui gali sukelti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmių.

604.7 A2 Mokesčių planavimo ir kitas konsultavimo mokesčių klausimais paslaugos sudaro

platų paslaugų spektrą, įskaitant patarimus kaip pertvarkyti veiklą, kad mažiau

mokėti mokesčių, konsultacijas naujų mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų

taikymo klausimais.

604.7 A3 Papildant 604.7 A2 punktą, veiksnių, kurie yra svarbūs įvertinant savikontrolės arba

tarpininkavimo grėsmes, kurios atsiranda teikiant audito klientams mokesčių

planavimo ir kitas konsultavimo mokesčių klausimais paslaugas, pavyzdžiai:

• subjektyvumo lygis, naudojamas nustatant tinkamą konsultacijų mokesčių

klausimais traktavimą finansinėse ataskaitose;

• ar mokesčių apskaičiavimo tvarka yra priimta atskiru sprendimu, ar kitaip

patvirtinta mokesčių institucijų prieš pradedant rengti finansines ataskaitas;

Pavyzdžiui, teikiant mokesčių planavimo ar kitas konsultavimo mokesčių

klausimais paslaugas, jeigu tokių konsultacijų turinys:

o patvirtintas mokesčių administravimo institucijų ar paremtas kitu

precedentu;

o paplitęs nusistovėjusioje praktikoje;

o remiasi mokesčių įstatymais, kurie veikiausiai bus taikomi.

• kokiu mastu mokesčių konsultacijos rezultatas turės reikšmingą poveikį

finansinėms ataskaitoms;

• ar mokesčių konsultacijos veiksmingumas priklauso nuo taikomo apskaitos

metodo, ar nuo duomenų pateikimo finansinėse ataskaitose, ir ar yra abejonių

dėl taikomos apskaitos metodo ar pateikimo pagal taikomą finansinės

atskaitomybės tvarką tinkamumo.

604.7 A4 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savikontrolės arba

tarpininkavimo grėsmių, pavyzdžiai:

• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas suteikti paslaugas gali

pašalinti arba sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes iki

priimtino lygio;



savikontrolės grėsmę iki priimtino lygio;

• išankstinio pritarimo iš mokesčių institucijos gavimas gali pašalinti arba

sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes iki priimtino lygio.

Kai konsultacijos mokesčių klausimais veiksmingumas priklauso nuo atitinkamos taikomos

apskaitos metodo ar pateikimo būdo

R604.8 Firma arba tinklo firma neturi teikti mokesčių planavimo ir kitų konsultavimo

mokesčių klausimais paslaugų audito klientui, jeigu konsultacijos mokesčių

138

klausimais veiksmingumas priklauso nuo atitinkamos taikomos apskaitos metodo ar

pateikimo finansinėse ataskaitose ir:

(a) audito grupei yra iškilę pagrįstų abejonių dėl apskaitos metodo ar pateikimo

pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką tinkamumo;

(b) konsultavimo mokesčių klausimais rezultatai turės reikšmingą poveikį

finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma turės pareikšti nuomonę.

Mokesčių paslaugos apimančios vertinimo paslaugas


604.9 A1 Teikiant vertinimo mokesčių tikslu paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės

arba tarpininkavimo grėsmė.

604.9 A2 Firma arba tinklo firma gali teikti vertinimo mokesčių tikslais paslaugas tik tais

atvejais, jeigu vertinimo rezultatas neturės tiesioginio poveikio finansinėms

ataskaitoms (t. y. finansinėms ataskaitoms įtakos turės tik su mokesčiu susiję

apskaitos įrašai). Dažniausiai grėsmių nepriklausomumui neiškyla, jeigu tokia įtaka

finansinėms ataskaitoms yra nereikšminga arba jeigu vertinimo rezultatai bus

teikiami mokesčių institucijos ar panašios reguliavimo institucijos išorės peržiūrai.

604.9 A3 Jeigu vertinimo rezultatai nėra teikiami išorės peržiūrai,o jų poveikis finansinėms

ataskaitoms yra reikšmingas, be 604.3 A2 punkte išvardytų veiksnių, savikontrolės

arba tarpininkavimo grėsmių, kurios kyla teikiant tokias paslaugas audito klientui,

lygiui įvertinti svarbūs ir šie veiksniai:

• ar vertinimo metodika grindžiama mokesčių įstatymais ar kitais teisės aktais,

ankstesniais precedentais ar nustovėjusia praktika;

• vertinimui būdingo subjektyvumo lygis;

• pagrindinių duomenų patikimumas ir jų pakankamumas.

604.9 A4 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokių grėsmių,

pavyzdžiai:



priimtino lygio;



savikontrolės grėsmę iki priimtino lygio;

• išankstinio pritarimo iš mokesčių institucijos gavimas gali pašalinti arba

sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes iki priimtino lygio.

604.9 A5 Firma arba tinklo firma gali teikti vertinimo mokesčių tikslais paslaugas, padėdama

klientui įvykdyti jo prievolę teikti mokesčių deklaracijas ar planuoti mokesčius, kai

tokio vertinimo rezultatas turės tiesioginės įtakos finansinėms ataskaitoms. Tokiais

atvejais vertinimo paslaugoms taikomi 603 poskirsnyje nustatyti reikalavimai ir

taikymo medžiaga.

Pagalba sprendžiant mokestinius ginčus


604.10 A1 Teikiant audito klientui mokestinių ginčų sprendimo paslaugas gali kilti

savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmė.

139

604.10 A2 Mokestinis ginčas gali kilti tada, kai mokesčių institucijos informavo klientą apie

tai, kad jos atmetė kliento argumentus konkrečiu klausimu, arba jeigu mokesčių

institucija ar pats klientas perduoda klausimą spręsti laikantis oficialių procedūrų,

pavyzdžiui, arbitražui arba teismui.

604.10 A3 Be 604.3 A2 punkte išvardytų veiksnių, savikontrolės arba tarpininkavimo

grėsmėms, kurios kyla teikiant pagalbą audito klientui dėl mokestinio ginčo,

įvertinti svarbūs ir šie veiksniai:

• vadovybės vaidmuo sprendžiant ginčą;

• kokį poveikį finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę,

turės mokestinio ginčo rezultatai;

• ar mokestinis ginčas yra firmos teiktų konsultacijų objektas;

• kokiu mastu atitinkamas ginčas yra grindžiamas mokesčių įstatymais ar kitais

teisės aktais, precedentais ar nusistovėjusia praktika;

• ar ginčas bus nagrinėjamas viešai.


pavyzdžiai:



priimtino lygio;



savikontrolės grėsmę iki priimtino lygio.

Mokestinių ginčų sprendimo paslaugos veikiant audito kliento advokatu

R604.11 Firma arba tinklo firma neturi teikti mokestinių ginčų sprendimo paslaugų audito

klientui, jeigu:

(a) firma veikia kaip audito kliento advokatas viešajame arbitraže ar teisme

sprendžiant mokestinį ginčą;

(b) sumos, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra reikšmingos finansinėms ataskaitoms,

apie kurias firma pareikš nuomonę.

604.11 A1 R604.11 dalies nuostatos firmai nedraudžia teikti tęstinių konsultacijų audito

klientui viešajame arbitraže ar teisme nagrinėjamo ginčo klausimais, pavyzdžiui:

• atsakymas į prašymus pateikti informaciją;

• teikiant faktines ataskaitas ar įrodymus apie atliktą darbą teikimas;

• pagalba klientui analizuoti su mokesčiais susijusius klausimus.

604.11 A2 Viešo arbitražo ar teismo funkcijos nustatomos pagal konkrečios jurisdikcijos

nustatytą mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.

140

605 POSKIRSNIS. VIDAUS AUDITO PASLAUGOS

Įvadas

605.1 Teikiant vidaus audito paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės grėsmė.

605.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos vidaus audito paslaugos,



medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms

ir tinklo firmoms teikti tam tikras vidaus audito paslaugas audito klientams kai

kuriomis aplinkybėmis, nes taikomos apsaugos priemonės nepadeda pašalinti arba

sumažinti iki priimtino lygio kilusių grėsmių.



605.3 A1 Vidaus audito paslaugoms priskiriama ir pagalba audito klientui atliekant jo vidaus

auditą. Vidaus auditas gali būti:

• vidaus kontrolės stebėsena – kontrolės priemonių peržiūra, jų veikimo

stebėjimas ir rekomendacijų jas patobulinti teikimas;

• finansinės ir veiklos informacijos nagrinėjimas:

o priemonių, taikytų nustatyti, įvertinti, klasifikuoti ir pateikti finansinę ir

veiklos informaciją, peržiūra;

o konkrečių įrašų nagrinėjimas, tarp jų išsamus ūkinių operacijų, likučių ir

procedūrų patikrinimas;

• bendrovės veiklos, įskaitant jos ne finansinę veiklą, ekonomiškumo,

efektyvumo ir veiksmingumo peržiūra;

• patikra, kaip laikomasi:

o įstatymų, kitų teisės aktų, išorės reikalavimų;

o vadovybės tvarkų, nurodymų ir kitų vidaus reikalavimų.

605.3 A2 Vidaus audito apimtis ir tikslai labai skiriasi ir priklauso nuo bendrovės dydžio ir

struktūros bei vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų keliamų reikalavimų.

R605.4 Teikiant vidaus audito paslaugas audito klientui, firmai turi pakakti to, kad:

(a) klientas yra paskyręs atitinkamus ir kompetentingus darbuotojus, pageidautina

iš vyresniosios vadovybės:

(i) būti nuolat atsakingiems už vidaus auditą;

(ii) prisiimti atsakomybę už vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, įdiegimą ir

palaikymą;

(b) kliento vadovybė arba už valdymą atsakingi asmenys peržiūri, vertina ir

tvirtina vidaus audito paslaugų apimtis, riziką ir tokių paslaugų teikimo

dažnumą;

141

(c) kliento vadovybė įvertina vidaus audito paslaugų atitiktį ir vidaus audito

rezultatus;

(d) kliento vadovybė įvertina ir nusprendžia, kurios vidaus audito paslaugų

rekomendacijos turi būti įgyvendintos ir vadovauja tokių rekomendacijų

įgyvendinimui;

(e) kliento vadovybė informuoja už valdymą atsakingus asmenis apie svarbiausias

vidaus audito darbo išvadas ir rekomendacijas.

605.4 A1 R600.7 dalies nuostatos draudžia firmai arba tinklo firmai prisiimti vadovybės

lygmens atsakomybę. Atliekant reikšmingą audito kliento vidaus audito dalį didėja

tikimybė, kad vidaus audito paslaugas teikiantys darbuotojai prisiims vadovybės

lygmens atsakomybę.

605.4 A2 Vidaus audito paslaugų, kurias teikiant prisiimama vadovybės lygio atsakomybė,

pavyzdžiai:

• vidaus audito politikos arba strateginių vidaus audito veiklos krypčių

nustatymas;

• vadovavimas bendrovės vidaus audito darbuotojams ir atsakomybė už jų

veiksmus;

• sprendimų dėl vidaus audito pateiktų rekomendacijų, kurios turėtų būti

įgyvendinamos, priėmimas;

• ataskaitų apie vidaus audito rezultatus teikimas už valdymą atsakingiems

asmenims;

• vidaus kontrolės sistemos procedūros, pvz., darbuotojų prieigos prie duomenų

teisių peržiūra ir jų pakeitimų tvirtinimas;

• atsakomybės už vidaus kontrolės sukūrimą, įgyvendinimą ir palaikymą

prisiėmimas;

• perduotos vidaus audito funkcijos, sudarančios visas ar didžiąją dalį vidaus

audito padalinio vykdomų funkcijų, kai firma yra atsakinga už vidaus audito

darbo apimties nustatymą ir gali būti atsakinga už vieną ar kelis a–f punktuose

nurodytų dalykų.

605.4 A3 Kai firma naudojasi vidaus audito padalinio darbu, pagal TAS būtina taikyti

atitinkamas procedūras tokio darbo pakankamumui įvertinti. Kai firma sutinka

atlikti vidaus audito paslaugų teikimo užduotį audito klientui, tokių paslaugų

rezultatai gali būti naudojami atliekant išorės auditą. Dėl to iškyla savikontrolės

grėsmė, nes audito grupė gali pasinaudoti vidaus audito padalinio darbo rezultatais:

(a) nepakankamai įvertinusi šiuos rezultatus;

(b) netaikydama tokio profesinio skepticizmo, koks būtų taikomas, jeigu vidaus

auditą atliktų asmenys, kurie nėra firmos darbuotojai.

605.4A4 Savikontrolės grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• susijusių finansinių ataskaitų sumų reikšmingumas;

• rizika dėl su tokiomis finansinių ataskaitų sumomis susijusių tvirtinimų

iškraipymo;

• pasitikėjimo, kurį skirs audito grupė vidaus audito paslaugai bei išorės audito

eigai, lygis.

142

605.4 A5 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokios savikontrolės

grėsmės, pavyzdys yra profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas

teikti paslaugas.


R605.5 Firma arba tinklo firma neturi teikti vidaus audito paslaugų audito klientui, kuris

yra viešojo intereso įmonė, jeigu paslaugos yra susijusios su:

(a) reikšminga finansinei atskaitomybei taikomų vidaus kontrolės priemonių

dalimi;

(b) finansinės apskaitos sistemomis, iš kurių yra gaunama informacija, kuri atskirai

ar visa kartu yra reikšminga kliento apskaitos įrašams ar finansinėms

ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę;

(c) sumomis ar atskleidžiama informacija, kuri atskirai ar visa kartu yra

reikšminga finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.

606 POSKIRSNIS. SU INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SISTEMOMIS SUSIJUSIOS

PASLAUGOS

Įvadas

606.1 Teikiant su informacinių technologijų (IT) sistemomis susijusias paslaugas audito

klientui, gali kilti savikontrolės grėsmė.

606.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos su IT sistemomis

susijusios paslaugos, svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs

reikalavimai ir taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti

reikalavimai ir pateikta taikymo medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami

reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms ir tinklo firmoms teikti tam tikras su IT

sistemomis susijusias paslaugas audito klientams kai kuriomis aplinkybėmis, nes

kilusių grėsmų negali pašalinti taikomos apsaugos priemonės,



606.3 A1 Su IT sistemomis susijusios paslaugos apima techninės ir programinės įrangos

sukūrimą ir diegimą. IT sistemos gali būti naudojamos:

(a) kaupti pirminius duomenis;

(b) kaip finansinės atskaitomybės vidaus kontrolės dalis;

(c) teikti informaciją, kuri turi įtakos apskaitos įrašams ar finansinėms

ataskaitoms, įskaitant susijusius atskleidimus.

Tačiau IT sistemose gali būti dalykų, nesusijusių su audito kliento apskaitos įrašais,

finansinės atskaitomybės vidaus kontrole ar finansinėmis ataskaitomis.


lygmens atsakomybės. Teikiant šias su IT sistemomis susijusias paslaugas grėsmė

dažniausiai nekyla, jeigu firmoss arba tinklo firmos darbuotojai neprisiima

vadovybės lygmens atsakomybės:

(a) su finansinės atskaitomybės vidaus kontrole nesusijusių IT sistemų kūrimas ir

diegimas;

(b) IT sistemų, kurios nerengia informacijos, sudarančios reikšmingą apskaitos

įrašų ar finansinių ataskaitų dalį, kūrimas ar diegimas;

143

(c) standartinės apskaitos ar finansinės informacijos teikimo programinės įrangos

diegimas, jeigu tokią programinę įrangą sukūrė ne firma, ir kurią nėra sunku

pritaikyti kliento poreikiams;

(d) kito paslaugos teikėjo ar kliento sukurtos, įdiegtos ir valdomos IT sistemos

vertinimas ar rekomendacijų dėl jos teikimas.

R606.4 Teikiant su IT sistemomis susijusias paslaugas audito klientui, firmai arba tinklo

firmai turi pakakti to, kad:

(a) klientas pripažįsta savo atsakomybę už vidaus kontrolės sistemos sukūrimą ir

stebėseną;

(b) klientas perduoda atsakomybę už visus vadovybės lygio sprendimus dėl

techninės ar programinės įrangos kūrimo ir diegimo kompetentingam

darbuotojui, pageidautina iš vyresniosios vadovybės;

(c) klientas priima visus vadovybės lygio sprendimus dėl kūrimo ir diegimo

proceso;

(d) klientas įvertina tokios sistemos kūrimo ir diegimo atitikį ir rezultatus;

(e) klientas yra atsakingas už (techninės ir programinės įrangos) sistemos veikimą

ir jos naudojamus ar teikiamus duomenis.

606.4 A1 Savikontrolės grėsmės, kuri atsiranda teikiant su IT sistemomis susijusias paslaugas

audito klientui, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• paslaugų pobūdis;

• IT sistemų pobūdis ir jų poveikio arba sąveikos su kliento apskaitos įrašais arba

finansinėmis ataskaitomis mastas;

• pasitikėjimo mastas konkrečiomis IT sistemomis audito metu.


grėsmės, pavyzdys yra profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas

teikti paslaugas.


R606.5 Klientui, kuris yra viešojo intereso įmonė, firma negali teikti paslaugų, susijusių su

IT sistemų kūrimu ar įdiegimu, jeigu tokios sistemos:

(a) yra svarbi finansinei atskaitomybei taikomų vidaus kontrolės priemonių dalis;

(b) teikia informaciją, kuri yra svarbi kliento apskaitos įrašams arba finansinėms


144

607 POSKIRSNIS. SU BYLINĖJIMUSI SUSIJUSIOS PASLAUGOS

Įvadas

607.1 Teikiant tam tikras su bylinėjimusi susijusias paslaugas audito klientui, gali kilti

savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmė.

607.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos su bylinėjimusi susijusios


teikiama taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir

pateikta taikymo medžiaga.

Taikymo medžiaga


607.3 A1 Paslaugoms, teikiamoms klientui bylinėjantis, gali gali būti priskiriama:

• pagalba tvarkant ar gaunant atitinkamus dokumentus;

• buvimas liudytoju, įskaitant ekspertu-liudytoju;

• numatomų nuostolių arba kitų dėl bylinėjimosi ar teisminio ginčo gautinų arba

mokėtinų sumų apskaičiavimas.

607.3 A2 Savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmės, kurios sukeliamos teikiant audito

klientui su bylinėjimusi susijusias paslaugas, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• teisinė ir reguliavimo aplinka, kurioje teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, ar

teismas parinko ir paskyrė ekspertą-liudytoją;

• paslaugų pobūdis ir savybės;

• ar su bylinėjimusi susijusių paslaugų rezultatas turės reikšmingos įtakos

finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.


arba tarpininkavimo grėsmės, pavyzdys yra profesionalo, kuris nebuvo audito

grupės narys, paskyrimas teikti paslaugas.

607.3 A4 Jeigu firma arba tinklo firma audito klientui teikia su bylinėjimusi susijusias

paslaugas ir teikiant tokias paslaugas yra apskaičiuojami nuostoliai ar kitos sumos,

turinčios įtakos finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę, turi

būti taikomos 603 poskirsnio nuostatos dėl vertinimo paslaugų.

608 POSKIRSNIS. TEISINĖS PASLAUGOS

Įvadas

608.1 Teikiant teisines paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės arba

tarpininkavimo grėsmių.

608.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos teisinės paslaugos,



medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kurie draudžia firmoms ir

tinklo firmoms teikti tam tikras teisines paslaugas audito klientams kai kuriomis

aplinkybėmis, nes kilusių grėsmių taikomomis apsaugos priemonėmis negalima

pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio.



145

608.3A1 Teisinės paslaugos yra tokios paslaugos, kurias teikiantis asmuo privalo:

(a) turėti reikiamą teisininko išsilavinimą, leidžiantį užsiimti teisininko praktika;

(b) turėti leidimą veikti kaip teisininkas teismuose toje jurisdikcijoje, kurioje

teikiamos šios paslaugos.

Konsultanto vaidmuo

608.4 A1 Priklausomai nuo jurisdikcijos, teisinėms paslaugoms priskiriamos daugelio įvairių

sričių, įskaitant bendrovių valdymo ir komercinio pobūdžio paslaugas audito

klientams, paslaugos, pavyzdžiui:

• pagalba dėl sutarčių;

• pagalba sandorį sudarančiam audito klientui;

• sujungimai ir įsigijimai;

• pagalba ir konsultacijos, teikiamos kliento vidaus teisės skyriui;

• išsamus teisinis patikrinimas ir restruktūrizavimas.

608.4 A2 Savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmių, kurios atsiranda teikiant teisines

konsultacines paslaugas audito klientui, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• konkretaus dalyko reikšmingumas kliento finansinėms ataskaitoms;

• teisinio klausimo sudėtingumas ir sprendimo, kuris yra būtinas paslaugoms

teikti, svarba.


• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas teikti paslaugas,

kurios turėtų pašalinti arba sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo

grėsmes iki priimtino lygio;

• specialisto, kuris nedalyvavo teikiant paslaugas, paskyrimas peržiūrėti atliktą

auditą ar suteiktas paslaugas gali pašalinti arba sumažinti savikontrolės grėsmę

iki priimtino lygio.

Vyriausiojo teisininko vaidmuo

R608.5 Firmos arba tinklo firmos partneris arba darbuotojas neturi imtis vyriausiojo

teisininko pareigų teisiniams klausimams audito kliento įmonėje.

608.5 A1 Vyriausiojo teisininko pareigos yra vienos iš vyresniųjų vadovų pareigų, kurioms

priskiriama atsakomybė už daugelį firmos teisės klausimų.

Advokato vaidmuo

R608.6 Firma arba tinklo firma neturi audito kliento vardu dalyvauti sprendžiant ginčą arba

bylinėjantis, kai sumos, dėl kurių vyksta ginčas, yra reikšmingos finansinėms


146


grėsmės, kuri atsiranda būnant audito kliento advokatu, kai sumos, dėl kurių vyksta

ginčas, yra reikšmingos finansinėms ataskaitoms, apie kurias įmonė pareikš

nuomonę, pavyzdžiai:

• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas teikti paslaugas;


auditą ar suteiktas paslaugas.

609 POSKIRSNIS. DARBUOTOJŲ SAMDYMO PASLAUGOS

Įvadas

609.1 Teikiant samdymo paslaugas audito klientui, gali kilti savanaudiškų interesų,

familiarumo arba įbauginimo grėsmė.

609.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos samdymo paslaugos,

svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir teikiama

taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir pateikta

taikymo medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kuriais draudžiama

firmoms ir tinklo firmoms teikti tam tikras darbuotojų samdymo paslaugas audito

klientams esant kai kurių aplinkybių, nes kilusių grėsmių taikomomis apsaugos

priemonėmis negalima pašalinti.



609.3 A1 Samdymo paslaugos gali būti susijusios su šiomis veiklomis:

• darbo aprašo sudarymas;

• potencialių kandidatų identifikavimo ir pasirinkimo procedūrų sukūrimas;

• kandidatų paieška arba jų kvietimas;

• kandidatų tinkamumo pareigoms tikrinimas:

o kandidatų profesinės kvalifikacijos tikrinimas ir jų tinkamumo užimti

konkrečias pareigas nustatymas;

o galimų kandidatų į tas pareigas rekomendacijų tikrinimas;

o pokalbiai su kandidatais ir savo nuomonės apie kandidato tinkamumą

užimti pareigas pateikimas.

• įdarbinimo sąlygų nustatymas ir derybos dėl konkrečių dalykų, pvz.,

atlyginimas, darbo dienos trukmė, įvairios kompensacijos.


lygmens atsakomybę. Grėsmė dažniausiai nekyla, jeigu firmos arba tinklo firmos

darbuotojai, teikdami šias paslaugas, neprisiima vadovybės lygmens atsakomybės:

• keleto kandidatų profesinės kvalifikacijos patikrinimas ir išvadų dėl jų

tinkamumo užimti tam tikras pareigas pateikimas;

• pokalbiai su kandidatais ir išvada dėl kandidato kompetencijos užimti finansų

apskaitos, administracines ar kontrolės pareigas.

147

R609.4 Firmai arba tinklo firmai, teikiančiai su samdymu susijusias paslaugas audito

klientui, turi pakakti to, kad:

(a) klientas paskyrė kompetentingą darbuotoją, kuris bus atsakingas už visus

vadovybės sprendimus dėl kandidato įdarbinimo į pareigas. Pageidautina, kad

toks asmuo būtų iš vyresniosios vadovybės;

(b) klientas priima visus sprendimus dėl įdarbinimo, įskaitant:

• perspektyvių kandidatų tinkamumo įvertinimą ir tinkamų kandidatų

pasirinkimą pareigoms;

• įdarbinimo sąlygų nustatymą ir derybas dėl konkrečių dalykų kaip

atlyginimas, darbo dienos trukmė, įvairios kompensacijos.

609.5 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmės, kuri atsiranda

teikiant audito klientui darbuotojų samdymo paslaugas, lygiui įvertinti svarbūs

veiksniai:

• prašomos teikti paslaugos pobūdis;

• samdomo asmens būsimos pareigos;

• bet kokie galimi kandidatų ir konsultacijas bei patarimus teikiančios firmos

interesų konfliktai arba ryšiai.


interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmės, pavyzdys yra profesionalų, kurie

nėra audito grupės nariai, paskyrimas teikti paslaugas.

Draudžiamos samdymo paslaugos

R609.6 Teikdama samdymo paslaugas audito klientui firma arba tinklo firma neturi veikti

kaip derybininkas kliento vardu.

R609.7 Firma arba tinklo firma neturi teikti samdymo paslaugų audito klientui, jeigu

paslaugos yra susijusios su:

(a) kandidatų užimti tokias pareigas paieška ar kvietimu ;

(b) įsipareigojimu tikrinti galimų kandidatų į tokias pareigas rekomendacijas;

samdant:

(i) direktorių ar bendrovės vadovus;

(ii) vyresniosios vadovybės narį, galintį daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos

įrašams ar finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę, rengti.

610 POSKIRSNIS. BENDROVIŲ FINANSŲ PASLAUGOS

Įvadas

610.1 Teikiant finansų valdymo paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės arba

tarpininkavimo grėsmė.

610.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos bendrovės finansų

tvarkymo paslaugos, svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs

reikalavimai ir teikiama taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti

reikalavimai ir pateikta taikymo medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami

reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms ir tinklo firmoms teikti tam tikras

bendrovės finansų tvarkymo paslaugas audito klientams kai kuriomis aplinkybėmis,

nes kilusių grėsmių apsaugos priemonėmis pašalinti negalima.

148



610.3 A1 Bendrovių finansų paslaugų, kurios gali sukelti savikontrolės arba tarpininkavimo

grėsmę, pavyzdžiai:

• pagalba audito klientui plėtojančiam bendrovės strategiją;

• galimų įsigijimų taikinių audito klientui nustatymas;

• patarimai perleidimo sandorių klausimais;

• pagalba, susijusi su kapitalo pritraukimo sandoriais;

• konsultavimas struktūrizavimo klausimais;

• konsultavimas bendrovių finansinių sandorių struktūrizavimo ar finansavimo

susitarimų, kurie turės tiesioginės įtakos finansinėms ataskaitoms, apie kurias

firma pareikš nuomonę, klausimais.

610.3 A2 Grėsmių, kurios atsiranda bendrovėms teikiant finansų paslaugas audito klientui,

lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• subjektyvumo lygis, nustatant tinkamą konsultavimo bendrovės finansų

klausimais rezultatų pateikimą finansinėse ataskaitose;

• mastas, kuriuo:

o bendrovės finansų konsultavimo rezultatas turės tiesioginės įtakos

finansinėse ataskaitose registruojamoms sumoms; ir

o tokios sumos yra reikšmingos finansinėms ataskaitoms.

• ar konsultavimo finansų klausimais bendrovės veiksmingumas priklauso nuo

taikomos apskaitos metodo arba nuo duomenų pateikimo finansinėse

ataskaitose, ir kai abejojama dėl taikomų apskaitos metodų ar duomenų

pateikimo pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką tinkamumo.


• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas teikti paslaugas gali


priimtino lygio;


auditą ar suteiktas paslaugas, kurių tikslas pašalinti arba sumažinti grėsmes iki

priimtino lygio.

Draudžiamos bendrovių finansų paslaugos

R610.4 Teikdama bendrovių finansų paslaugas audito klientui firma arba tinklo firma neturi

teikti bendrovės finansų paslaugų, susijusių su audito kliento akcijų rėmimu,

brokerio paslaugomis ar dalyvavimu akcijas platinant.

149

R610.5 Firma arba tinklo firma neturi konsultuoti audito kliento bendrovių finansų

klausimais, kai tokio konsultavimo veiksmingumas priklauso nuo taikomo

apskaitos metodo arba nuo duomenų pateikimo finansinėse ataskaitose, apie kurias

firma pareikš nuomonę, ir:

(a) audito grupei yra iškilę pagrįstų abejonių dėl atitinkamos apskaitos metodo ar

pateikimo pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką tinkamumo;

(b) konsultavimo bendrovių finansų klausimais rezultatai turės reikšmingo

poveikio finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.

150

800 SKYRIUS. RIBOTO NAUDOJIMO IR PLATINIMO IŠVADOS APIE

SPECIALIOSIOS PASKIRTIES FINANSINES ATASKAITAS (AUDITO IR

PERŽIŪROS UŽDUOTYS)

Įvadas


nepriklausomumui susijusius klausimus firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų


800.2 Šiame skyriuje pateikiami 4A dalies pakeitimai, kurie yra leidžiami tam tikromis

aplinkybėmis atliekant specialiosios paskirties finansinių ataskaitų auditą, kai

išvadoje pateikiamas naudojimo ir platinimo ribojimas. Šiame skyriuje užduotis

pateikti riboto naudojimo ir platinimo išvadą R800.3 dalyje nustatytomis

aplinkybėmis yra vadinama „tinkama audito užduotimi“.



R800.3 Kai firma ketina pateikti specialiosios paskirties finansinių ataskaitų audito riboto

naudojimo ir platinimo išvadą, 4A dalyje nustatyti nepriklausomumo reikalavimai

gali būti tinkamai pakeičiami, kai tai leidžiama pagal šio skyriaus nuostatas, tačiau

tik tais atvejais, kai:

• firma informuoja numatomus naudotojus apie pakeistus nepriklausomumo

reikalavimus, kurie turi būti taikomi teikiant paslaugas;

• numatomi naudotojai supranta išvados paskirtį ir jai taikomus apribojimus, ir

sutinka, kad būtų taikomi pakeitimai.

800.3 A1 Numatomi naudotojai gali sužinoti apie išvados paskirtį ar jai taikomus apribojimus

tiesiogiai ar netiesiogiai per atstovus, kurie turi įgaliojimus atstovauti numatomiems

vartotojams nustatant užduoties pobūdį ir apimtį. Bet kuriuo atveju toks naudotojų

dalyvavimas pagerina firmos galimybes komunikuoti su numatomais naudotojais

nepriklausomumo klausimais, įskaitant aplinkybes, kurios yra svarbios taikant

konceptualią tvarką. Tai taip pat leidžia firmai susitarti su numatomais vartotojais

dėl pakeistų nepriklausomumo reikalavimų.

R800.4 Jeigu numatomi naudotojai yra naudotojų grupė, kurios užduoties sąlygų nustatymo

metu atskirai identifikuoti negalima, tokie naudotojai apie pakeistus

nepriklausomumo reikalavimus vėliau turi būti informuojami per atstovą.

800.4 A1 Pavyzdžiui, jeigu numatomi naudotojai yra naudotojų grupė, pavyzdžiui,

sindikuotos paskolos teikėjai, firma pakeistus nepriklausomumo reikalavimus gali

nurodyti paskolos teikėjų atstovui pateikiamame susitarime dėl užduoties. Vėliau

atstovas gali pateikti užduoties sutartį numatomiems naudotojams, kad informuotų

apie pakeistus nepriklausomumo reikalavimus.

R800.5 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, bet kokie 4A dalies pakeitimai turi

atitikti R800.7–R800.14 dalių reikalavimus. Pakeitimai nėra leidžiami, jei

finansinių ataskaitų audito reikalaujama pagal įstatymus ar kitus teisės aktus.

R800.6 Jeigu firma taip pat išleidžia audito išvadą, kuriai to paties kliento atžvilgiu nėra

taikomi naudojimo ar platinimo apribojimai, firma turi taikyti 4A dalies nuostatas.

151

Viešojo intereso įmonės

R800.7 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, ji neturi taikyti 4A dalyje nustatytų

nepriklausomumo reikalavimų, kurie taikomi tik viešojo intereso įmonių audito

užduotims.


R800.8 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, nuorodos į audito klientą 4A dalyje

neapima susijusių bendrovių. Tačiau, jeigu audito grupė žino arba turi pagrindo

manyti, kad su klientu susijusios bendrovės santykiai ar esamos aplinkybės yra

svarbios vertinant firmos nepriklausomumą nuo kliento, tai audito grupė

nustatydama ir vertindama nepriklausomumui kylančias grėsmes bei taikydama

tinkamas apsaugos priemones turi atsižvelgti ir į šią susijusią bendrovę.

Tinklai ir tinklo firmos

R800.9 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, 4A dalyje nustatytų konkrečių

reikalavimų dėl tinklo firmų nereikia taikyti. Tačiau, jeigu firma žino arba turi

pagrindo manyti, kad bet kokie tinklo firmos interesai ar santykiai sukelia

nepriklausomumo grėsmių, firma turi įvertinti bet kokią grėsmę ir pritaikyti

tinkamas apsaugos priemones.

Finansiniai interesai, paskolos ir garantijos, artimi verslo santykiai bei giminystės ir

asmeniniai ryšiai

R800.10 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį:

(a) atitinkamos 510, 511, 520, 521, 522, 524 ir 525 skyrių nuostatos taikomos tik

užduoties grupės nariams, jų šeimos nariams ir, jei taikoma, artimiems

giminaičiams;

(b) firma turi nustatyti ir įvertinti, ar grėsmę nepriklausomumui sukelia interesai ir

santykiai, kaip aprašyta 510, 511, 520, 521, 522, 524 ir 525 skyriuose, tarp

audito kliento ir audito grupės narių, kurie:

(i) teikia konsultacijas techniniais ar su konkrečia ūkio šaka susijusiais

specifiniais klausimais, taip pat dėl tokių ūkinių operacijų ar įvykių;

(ii) užtikrina užduoties kokybės kontrolę, įskaitant atliekančius užduoties

kokybės kontrolės peržiūrą, bei pritaikyti apsaugos priemones, kad

pašalintų arba sumažintų tokias grėsmes iki priimtino lygio.

(c) firma turi įvertinti bet kokias grėsmes, kurias, užduoties grupei turint pagrindo

manyti, sukelia interesai ir santykiai tarp audito kliento ir kitų firmos

darbuotojų, kurie gali daryti tiesioginę įtaką audito užduoties rezultatams, bei

pritaikyti apsaugos priemones, kad pašalintų arba sumažintų tokias grėsmes iki

priimtino lygio.

800.10 A1 Kiti firmos darbuotojai, kurie gali daryti tiesioginį poveikį audito užduoties

rezultatams, yra tie darbuotojai, kurie rekomenduoja užduoties partneriui skirtiną

atlygį ar tiesiogiai prižiūri, vadovauja ar kitaip kontroliuoja audito užduotį

atliekantį partnerį, įskaitant visus užimančius pareigas visuose iš eilės

aukštesniuose nei partnerio vadovybės lygmenyse iki pat asmens, kuris yra firmos

vyresnysis ar vadovaujantysis partneris (vykdomasis direktorius ar jo atitikmuo).

R800.11 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, ji turi įvertinti bet kokią grėsmę, kurią,

kaip užduoties grupė turi pagrindo manyti, sukelia asmenų finansiniai interesai

audito kliento įmonėje, kaip aprašyta R510.4(c) ir (d) punktuose, R510.5, R510.7,

152

510.10 A5 ir A9 dalyse, bei pritaikyti atitinkamas apsaugos priemones, padedančias

pašalinti ar sumažinti tokią grėsmę iki priimtino lygio.

R800.12 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, taikydama R510.4(a), R510.6 ir R510.7

dalių nuostatas dėl savo interesų, firma negali turėti reikšmingų tiesioginių ar

netiesioginių finansinių interesų audito kliento įmonėje.

Darbo santykiai su audito klientu

R800.13 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, ji turi įvertinti bet kokių darbo santykių

sukeliamas grėsmes ir pašalinti arba sumažinti jas iki priimtino lygio kaip yra

nustatyta 524.3 A1–524.5 A3 dalyse.

Kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas

R800.14 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį ir audito klientui teikia kitas nei

užtikrinimo paslaugas, pagal R800.7–R800.9 dalių reikalavimus ji turi laikytis

410–430 skyrių, 600 skyriaus ir jo poskirsnių nuostatų.

153

4B DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT UŽTIKRINIMO UŽDUOTIS,

KURIOS NĖRA AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTYS ................................ 154

900 skyrius. Konceptualios tvarkos taikymas nepriklausomumui, atliekant užtikrinimo užduotis,

kurios nėra audito ir peržiūros užduotys ................................................................... 154

905 skyrius. Atlygis ..................................................................................................................... 161

906 skyrius. Dovanos ir vaišės .................................................................................................... 163

907 skyrius. Esantis arba numatomas bylinėjimasis ................................................................... 164

910 skyrius. Finansiniai interesai ................................................................................................ 165

911 skyrius. Paskolos ir garantijos .............................................................................................. 168

920 skyrius. Verslo santykiai ...................................................................................................... 170

921 skyrius. Giminystės ir asmeniniai ryšiai ............................................................................... 172

922 skyrius. Neseniai buvę užtikrinimo klientų darbuotojai ....................................................... 175

923 skyrius. Darbas direktoriumi ar vadovu užtikrinimo kliento įmonėje .................................. 176

924 skyrius. Įdarbinimas užtikrinimo kliento įmonėje ................................................................ 177

940 skyrius. Ilgalaikiai vyresniojo personalo santykiai su užtikrinimo klientu .......................... 179

950 skyrius. Kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas užtikrinimo klientams, kurie nėra audito ir

peržiūros užduočių klientai ....................................................................................... 181

990 skyrius. Riboto naudojimo ir platinimo išvados (užtikrinimo užduotys, kurios nėra audito ir

peržiūros užduotys) ................................................................................................... 184

154

4B DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT KITAS UŽTIKRINIMO

UŽDUOTIS, BET NE AUDITO ARBA PERŽIŪROS UŽDUOTIS


ATLIEKANT NE AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTIS

Įvadas


900.1 Šiame skyriuje nustatomi nepriklausomumo reikalavimai užtikrinimo užduotims,

kurios nėra audito ar peržiūros užduotys (šioje dalyje jos vadinamos „užtikrinimo

užduotimis“). Tokių užduočių pavyzdžiai:

• finansinių ataskaitų specialiųjų dalių, sąskaitų auditas;

• pagrindinių įmonės veiklos rezultatų rodiklių užtikrinimas.



900.3 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas (TKKS 1) reikalauja, kad firma

nustatytų tvarką ir procedūras, skirtas užtikrinti, kad firma, jos darbuotojai ir, jeigu

taikoma, kiti subjektai, kuriems taikomi nepriklausomumo reikalavimai (įskaitant

firmų tinklo darbuotojus), būtų nepriklausomi, kai to reikalaujama pagal

atitinkamus etikos reikalavimus. TPUS nustatomos užduoties partnerių ir užduoties

grupių pareigos atitinkamai atliekant užduotis. Pareigų paskirstymas firmoje

priklauso nuo jos dydžio, struktūros ir organizacijos. Nemažoje dalyje 4B dalies

nuostatų neapibūdinamos konkrečios asmenų pareigos firmoje dėl su

nepriklausomumu susijusių veiksmų, o dėl patogumo jos įvardijamos kaip

„firma“. Firmos atsakomybę už konkrečius veiksmus, laikydamosi TKKS 1

nuostatų, priskiria asmeniui arba asmenų grupei (pavyzdžiui, audito grupei). Be to,

kiekvienas buhalteris profesionalas yra atsakingas už nuostatų, reglamentuojančių

buhalterio veiklą, interesus arba santykius, laikymąsi.

900.4 Nepriklausomumas yra siejamas su objektyvumo ir sąžiningumo principais. Jį

sudaro:

(a) Nuomonės nepriklausomumas. Kai laikomasi nuostatų, kurios leidžia pareikšti

nuomonę be pašalinės įtakos, galinčios paveikti profesinį vertinimą. Toks

požiūris leidžia asmeniui veikti sąžiningai, išlikti objektyviam ir išlaikyti

profesinį skepticizmą.

(b) Veiksmų nepriklausomumas. Kai išvengiama tokių svarbių faktų ir aplinkybių,

dėl kurių buvimo protinga ir informuota trečioji šalis, susipažinusi su visa

susijusia informacija ir taikytomis apsaugos priemonėmis, galėtų padaryti

pagrįstą išvadą, kad firma arba audito grupės narys nusižengė sąžiningumo,


Jeigu šioje dalyje nurodoma, kad asmuo arba firma yra nepriklausomi, reiškia, kad

asmuo arba firma laikosi šios dalies nuostatų.

900.5 Kodeksas reikalauja, kad užtikrinimo užduočių vykdymo metu firmos laikytųsi

pagrindinių principų ir būtų nepriklausomos. Šioje dalyje pateikti konkretūs

reikalavimai ir medžiaga, padedanti taikyti konceptualią tvarką, kad būtų išlaikytas

nepriklausomumas atliekant tokias užduotis. 120 skyriuje nustatyta konceptuali

tvarka taikoma ir nepriklausomumui, ir 110 skyriuje nustatytiems pagrindiniams

principams.

155

900.6 Šioje dalyje aprašoma:

(a) faktai ir aplinkybės, įskaitant profesinę veiklą, interesus ir santykius, kurie

sukelia arba gali sukelti grėsmių nepriklausomumui;

(b) galimi veiksmai, įskaitant apsaugos priemones, kurie gali būti tinkami siekiant

pašalinti tokias grėsmes;

(c) kai kurios situacijos, kai grėsmių negalima pašalinti arba nėra apsaugos

priemonių, kuriomis grėsmės būtų sumažintos iki priimtino lygio.

Kitų užtikrinimo užduočių aprašymas

900.7 Užtikrinimo užduotys yra skirtos padidinti numatomų vartotojų pasitikėjimą

tikrinamo dalyko įvertinimo arba matavimo, remiantis atitinkamais kriterijais,

rezultatais. Atlikdama užtikrinimo užduotį firma pateikia išvadą, skirtą padidinti

numatomų vartotojų (kitų nei atsakingoji šalis) pasitikėjimą tikrinamo dalyko

įvertinimo arba matavimo, remiantis atitinkamais kriterijais, rezultatais.

Užtikrinimo sistemoje aprašytos užtikrinimo užduoties sudedamosios dalys, tikslai

ir apibrėžtos užduotys, kurioms taikomi Tarptautiniai užtikrinimo užduočių

standartai (TUUS). Užtikrinimo užduoties sudedamųjų dalių ir tikslų aprašymą

galite rasti Užtikrinimo sistemoje.

900.8 Tikrinamo dalyko įvertinimas arba matavimas yra rezultatas, gaunamas taikant

tokiam dalykui atitinkamus kriterijus. Sąvoka „tikrinamo dalyko informacija“ yra

vartojama išreikšti dalyko įvertinimo ir matavimo rezultatą. Pavyzdžiui, kaip

teigiama Užtikrinimo sistemoje, tvirtinimas dėl vidaus kontrolės sistemos

veiksmingumo (tikrinamo dalyko informacija) pateikiamas vidaus kontrolei,

procesui (tikrinamam dalykui) taikant vidaus kontrolės veiksmingumo vertinimo

sistemą, tokią kaip COSO arba CoCo (kriterijus).

900.9 Užtikrinimo užduotys gali būti tvirtinimu pagrįstos užduotys arba tiesioginės

atskaitomybės užduotys. Abiem atvejais jos įtraukia tris šalis: firmą, atsakingąją

šalį ir numatomus vartotojus.

900.10 Atliekant tvirtinimu pagrįstas užtikrinimo užduotis, tikrinamą dalyką įvertina arba

matuoja atsakingoji šalis, o tikrinamo dalyko informacija pateikiama kaip

atsakingosios šalies tvirtinimas, kuris yra pateikiamas numatytiems vartotojams.

900.11 Atliekant tiesioginės atskaitomybės užduotis, firma:

(a) pati įvertina arba matuoja tikrinamą dalyką;

(b) gauna iš atsakingosios šalies patvirtinimą, kad atliktas dalyko įvertinimas ar

matavimąas, kurio išvados nėra pateiktos numatytiems vartotojams.

Numatytiems vartotojams tikrinamo dalyko informacija pateikiama užtikrinimo

išvadoje.

Riboto naudojimo ir platinimo išvados

900.12 Užtikrinimo užduotys gali būti atliekamos pateikiant riboto naudojimo ar platinimo

išvadas. Tokiu atveju, jeigu vykdomos 990 skyriuje nustatytos sąlygos, šioje dalyje

apibrėžti nepriklausomumo reikalavimai gali būti iš dalies keičiami, kaip nurodyta

990 skyriuje.

Audito ir peržiūros užduotys

900.13 Nepriklausomumo reikalavimai audito ir peržiūros užduotims yra nustatyti 4A

dalyje „Nepriklausomumas atliekant audito ir peržiūros užduotis“. Jeigu firma

156

atlieka užduotį užtikrinimo klientui, kuris tuo pat metu yra ir audito, ir peržiūros

klientas, 4A dalyje nustatyti reikalavimai taip pat taikomi firmai, tinklo firmoms ir

audito ar peržiūros grupės nariams.



R900.14 Atlikdama užtikrinimo užduotį firma turi būti nepriklausoma.

R900.15 Firma turi taikyti 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką, kad nustatytų, įvertintų

ir imtųsi veiksmų dėl nepriklausomumui kylančių grėsmių atliekant užtikrinimo

užduotį.

Tinklo įmonės

R900.16 Jeigu firma turi pagrindo manyti, kad tinklo firmos santykiai ar kitos aplinkybės

kelia grėsmę firmos nepriklausomumui, firma turi įvertinti bet kokią tokią grėsmę ir

imtis tinkamų priemonių.

900.16 A1 Tinklo firmos yra aptartos 400.50 A1–400.54 A1 dalyse.


R900.17 Jeigu užtikrinimo užduoties grupė žino arba turi pagrindo manyti, kad su

užtikrinimo užduoties klientu susijusios bendrovės santykiai ar kitos aplinkybės yra

svarbios vertinant firmos nepriklausomumą nuo kliento, tai užtikrinimo užduoties

grupė nustatydama ir vertindama nepriklausomumui kylančias grėsmes ir

taikydama tinkamas apsaugos priemones turi atsižvelgti ir į šią susijusią bendrovę.

Užtikrinimo užduotys

Tvirtinimu pagrįstos užtikrinimo užduotys

R900.18 Atliekant tvirtinimu pagrįstas užtikrinimo užduotis:

(a) užtikrinimo grupės nariai ir firma yra nepriklausomi nuo užtikrinimo kliento

(šalies, atsakingos už tikrinamo dalyko informaciją, kuri gali būti taip pat

atsakinga už tikrinamą dalyką). Tokie nepriklausomumo reikalavimai draudžia

tam tikrus santykius tarp užtikrinimo grupės narių ir (i) direktorių ar kitų

vadovų, ir (ii) kliento įmonėje dirbančių asmenų, galinčių daryti reikšmingą

įtaką tikrinamo dalyko informacijai;

(b) firma turi taikyti 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką ir įvertinti, ar tam

tikri santykiai su kliento įmonėje dirbančiais asmenimis, galinčiais daryti

reikšmingą įtaką užduoties dalykui, kelia kokią nors grėsmę

nepriklausomumui;

(c) firma turi įvertinti grėsmių, kurias, firmos nuomone, gali kelti tinklo įmonės

interesai ir santykiai, reikšmingumą.

R900.19 Atliekant tvirtinimu pagrįstas užtikrinimo užduotis, kai atsakingoji šalis yra

atsakinga už tikrinamo dalyko informaciją, bet ne už tikrinamą dalyką:

(a) užtikrinimo grupės nariai ir firma turi būti nepriklausomi nuo šalies, atsakingos

už tikrinamo dalyko informaciją (užtikrinimo kliento) ir

(b) firma turi įvertinti grėsmes, kurias, firmos nuomone, gali sukelti užtikrinimo

grupės nario, firmos, tinklui priklausančios firmos ir už tikrinamo dalyko

informaciją atsakingosios šalies interesai ir santykiai.

157

900.19 A1 Atliekant daugelį tvirtinimu pagrįstų užtikrinimo užduočių, atsakingoji šalis yra

atsakinga tiek už tikrinamo dalyko informaciją, tiek ir už patį dalyką. Tačiau

atliekant kai kurias užduotis atsakingoji šalis gali nebūti atsakinga už dalyką.

Pavyzdžiui, jeigu firma imasi atlikti užtikrinimo užduotį dėl išvados, kurią

konsultantas aplinkosaugos klausimais yra parengęs apie įmonės veiklą užtikrinant

tvarumą, skirtą numatytiems vartotojams, konsultantas aplinkosaugos klausimais

yra už tikrinamo dalyko informaciją atsakingoji šalis, o už patį tikrinamą dalyką

(tvarumo praktiką) yra atsakinga pati įmonė.

Tiesioginės atskaitomybės užtikrinimo užduotys

R900.20 Atliekant tiesioginės atskaitomybės užtikrinimo užduotis:

(a) užtikrinimo grupės nariai ir firma turi būti nepriklausomi nuo užtikrinimo

kliento (už dalyką atsakingosios šalies);

(b) firma turi įvertinti bet kokias grėsmes, kurias, jos nuomone, gali kelti tinklo

įmonės interesai ir santykiai.

Kelios atsakingosios šalys

900.21 A1 Atliekant kai kurias užtikrinimo užduotis, nesvarbu, ar tvirtinimu pagrįstas, ar

tiesioginės atskaitomybės, gali būti kelios atsakingosios šalys. Nustatydama, ar šios

dalies nuostatas būtina taikyti visoms su tokiomis užduotimis susijusioms

atsakingosioms šalims, firma gali įvertinti, ar tarp firmos, arba užtikrinimo grupės

nario ir atitinkamos atsakingosios šalies susiklostę interesai ir santykiai galėtų

nepriklausomumui kelti grėsmę, kuri yra reikšminga, ir kuri, atsižvelgiant į

tikrinamo dalyko informaciją, gali sukelti pasekmių. Tai vertinant atsižvelgiama į

šiuos veiksnius:

(a) tikrinamo dalyko informacijos (arba tikrinamo dalyko), už kurią konkreti

atsakingoji šalis yra atsakinga, reikšmingumas;

(b) su užduotimi susijusio viešojo intereso mastas.

Jeigu firma nustato, kad tokio intereso ar santykių su atitinkama atsakingąja šalimi

sukuriama grėsmė būtų nereikšminga ir nesukeltų jokių pasekmių, visas šios dalies

nuostatas taikyti atsakingajai šaliai gali būti netikslinga.

[900.22–900.29 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]

Nepriklausomumo reikalavimo taikymo laikotarpis

R900.30 Remiantis šios dalies nuostatomis, nepriklausomumo reikalavimų būtina laikytis:

(a) per visą užduoties atlikimo laikotarpį;

(b) per visą tikrinamo dalyko informacijos teikimo.laikotarpį.

900.30 A1 Užduoties atlikimo laikotarpis prasideda, kai užtikrinimo grupė pradeda teikti

užtikrinimo paslaugas pagal atitinkamą užtikrinimo užduotį. Užduoties laikotarpis

pasibaigia, kai pateikiama užtikrinimo išvada. Atliekant pakartotiną užduotį,

užduotis pasibaigia kuriai nors iš šalių pranešus, kad profesiniai santykiai pasibaigė

arba pateikus užtikrinimo išvadą priklausomai kas įvyksta vėliau.

R900.31 Jeigu bendrovė tampa užtikrinimo klientu per laikotarpį, kuris siejamas su

tikrinamo dalyko informacija, apie kurią firma teikia išvadą, ar jam pasibaigus,

firma turi įvertinti, ar kokia nors grėsmė nepriklausomumui gali iškilti dėl:

158

(a) finansinių ar verslo santykių su užtikrinimo klientu, atsiradusių per laikotarpį,

siejamą su tikrinamo dalyko informacija

(b) ar jam pasibaigus, bet dar prieš firmai pareiškiant sutikimą atlikti užtikrinimo

užduotį;

(c) ankstesnių užtikrinimo klientui teiktų paslaugų.

R900.32 Grėsmės nepriklausomumui kyla, jeigu užtikrinimo klientui buvo teikiama kita nei

užtikrinimo paslauga per su tikrinamo dalyko informacija siejamą laikotarpį arba

jam pasibaigus, bet užtikrinimo grupei dar nepradėjus teikti užtikrinimo paslaugų, ir

tokia paslauga nebus leidžiama užtikrinimo užduoties atlikimo laikotarpiu.

Tokiomis aplinkybėmis firma turi įvertinti bet kokią tokių paslaugų sukeltą grėsmę

ir imtis atitinkamų priemonių. Jei grėsmė yra nepriimtino lygio, sutikti atlikti

užtikrinimo užduotį galima tik tuo atveju, jei yra taikomos atitinkamos apsaugos

priemonės grėsmei pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio.


pavyzdžiai:

• specialisto, kuris nėra užtikrinimo grupės narys, paskyrimas teikti paslaugas;

• specialisto, kuris tinkamai peržiūrėtų užtikrinimo ir kitas nei užtikrinimo

užduotis, paskyrimas.

R900.33 Jeigu kita nei užtikrinimo paslauga nebuvo baigta teikti, ir baigti tokią paslaugą

teikti ar nutraukti jos teikimą prieš pradedant teikti profesionalias paslaugas pagal

užtikinimo užduotį būtų netikslinga, firma gali atlikti užtikrinimo užduotį tik:

(a) įsitikinusi, kad:

(i) kita nei užtikrinimo paslauga netrukus bus baigta teikti;

(ii) klientas jau yra susitaręs dėl paslaugos teikimo perdavimo kitam paslaugos

teikėjui artimiausiu metu.

(b) paslaugos teikimo laikotarpiu firma taiko apsaugos priemones;

(c) firma aptaria klausimą su už valdymą atsakingais asmenimis.


Bendra nepriklausomumo dokumentacija kitoms užtikrinimo užduotims, kurios nėra

audito ir peržiūros užduotys

R900.40 Firma turi dokumentuoti išvadas dėl šios dalies nuostatų laikymosi ir bet kokių

susijusių diskusijų esminius aspektus, pagrindžiančius tokias išvadas. Pirmiausia:

(a) kai grėsmei sumažinti iki priimtino lygio taikomos apsaugos priemonės, firma

turi dokumentuoti grėsmės pobūdį ir taikomas ar jau pritaikytas apsaugos

priemones, kurios padėjo sumažinti grėsmę iki priimtino lygio;

159

(b) kai norint nustatyti, ar būtina taikyti apsaugos priemones, reikėjo atlikti išsamią

grėsmės analizę ir firma nusprendė, jog apsaugos priemonės nėra reikalingos,

nes grėsmė jau buvo priimtino lygio, firma turi dokumentuoti grėsmės pobūdį

ir tai, kokiu pagrindu ji priėmė šį sprendimą.

900.40 A1 Dokumentacijoje pateikiami įrodymai apie firmos padarytas išvadas dėl šios dalies

nuostatų laikymosi. Tai, kad tokie dokumentai nėra sudaromi, dar nereiškia, kad

firma atitinkamų klausimų nėra svarsčiusi, ar kad ji nėra nepriklausoma.


Nepriklausomumo nuostatos pažeidimas atliekant užtikrinimo užduotis, kurios nėra audito

ir peržiūros užduotys

Kai firma nustato pažeidimą

R900.50 Kai firma nusprendžia, kad buvo pažeistos nuostatos, ji turi:

(a) visiškai ar laikinai atsisakyti intereso ar nutraukti santykius, dėl kurių buvo

pažeistos nuostatos;

(b) įvertinti pažeidimo reikšmingumą ir jo poveikį firmos objektyvumui ir

galimybei pateikti užtikrinimo išvadą;

(c) nustatyti, ar yra kokių nors priemonių, kuriomis būtų galima pašalinti dėl

pažeidimo atsiradusias pasekmes.

Norėdama tai nustatyti, firma turi priimti profesinį sprendimą ir atsižvelgti į tai, ar

nusimananti ir informuota trečioji šalis gali nuspręsti, kad kils grėsmė firmos

objektyvumui ir todėl firma negalės išleisti užtikrinimo išvados.

R900.51 Jeigu firma nustato, kad negalima imtis veiksmų, kurie tinkamai pašalintų

pažeidimo pasekmes, ji turi kiek įmanoma greičiau tinkamai informuoti firmos

darbuotojus ir už valdymą atsakingus asmenis. Firma turi imtis būtinų veiksmų, kad

būtų nutraukta užtikrinimo užduotis pagal galiojančius teisinius ar priežiūros

reikalavimus, reglamentuojančius audito užduoties nutraukimą.

R900.52 Jeigu firma nustato, kad galima imtis veiksmų ir tinkamai pašalinti pažeidimo

pasekmes, firma turi su ją pasamdžiusia šalimi ar, jei reikia, už valdymą atsakingais

asmenimis aptarti pažeidimą ir veiksmus, kurių ji ėmėsi ar siūlo imtis. Atsižvelgusi

į užduoties ir pažeidimo aplinkybes, firma turi laiku aptarti pažeidimą ir pasiūlytus

veiksmus.

R900.53 Jeigu firmą pasamdžiusi šalis ar, jei reikia, už valdymą atsakingi asmenys

nesutinka, kad veiksmai, kuriuos pasiūlė firma pagal R900.50(c) punktą, tinkamai

pašalins pažeidimo pasekmes, remdamasi galiojančiais teisiniais ar priežiūros

reikalavimais, reglamentuojančiais užtikrinimo užduoties nutraukimą, firma turi

imtis būtinų veiksmų užtikrinimo užduočiai nutraukti.

160

Dokumentavimas

R900.54 Laikydamasi R900.50–R900.53 dalių nuostatų, firma turi dokumentuoti:

(a) pažeidimą;

(b) veiksmus, kurių buvo imtasi;

(c) priimtus esminius sprendimus;

(d) visus klausimus, aptartus su firmą pasamdžiusia šalimi arba su už valdymą

atsakingais asmenimis.

R900.55 Jeigu firma tęsia užtikrinimo užduotį, ji turi dokumentuoti:

(a) išvadą, kad, firmos profesiniu sprendimu objektyvumas nebuvo pažeistas;

(b) pagrindimą, kad firmos veiksmai tinkamai panaikins pažeidimo pasekmes ir

kad ji galės išleisti užtikrinimo išvadą;

161

905 SKYRIUS. ATLYGIS

Įvadas


susijusias klausimus firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų nepriklausomos ir

taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.

905.2 Atlygio pobūdis ir dydis gali kelti savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmę.

Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra



Atlygis – santykinis dydis

905.3 A1 Jei bendras iš užtikrinimo kliento gaunamas atlygis sudaro didelę išvadą teikiančios

firmos bendrų pajamų dalį, priklausomybė nuo to kliento ir baimė prarasti klientą

gali sukelti savanaudiškų interesų ar įbauginimo grėsmę.


• įmonės struktūra;

• ar įmonė yra įsitvirtinusi ar nauja;

• kliento svarba kiekybiniu ir (arba) kokybiniu požiūriu firmai.


interesų arba įbauginimo grėsmės, pavyzdys yra firmos klientų skaičiaus didinimas

mažinant priklausomybę nuo užtikrinimo kliento.

905.3 A4 Savanaudiškų interesų ar įbauginimo grėsmė taip pat kyla, jei iš užtikrinimo kliento

gaunamas atlygis sudaro didelę atskiro partnerio iš klientų gaunamų pajamų dalį.


interesų arba įbauginimo grėsmių, pavyzdžiai:

• partnerio klientų skaičiaus didinimas mažinant priklausomybę nuo užtikrinimo

kliento;

• tinkamo specialisto, kuris nebuvo užtikrinimo grupės narys, paskyrimas

peržiūrėti atliktą darbą.

Atlygis – vėlavimas sumokėti

905.4 A1 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, jei prieš pateikiant kitų metų užtikrinimo

išvadą būna dar nesumokėta didelė atlygio dalis. Paprastai firma turėtų pareikalauti,

kad atlygis būtų sumokėtas prieš paskelbiant tokią išvadą. 911 skyriuje nustatyti

reikalavimai ir pateikta taikymo medžiaga dėl paskolų ir garantijų taip pat gali būti

taikomos ir vėluojama sumokėti atlygį.



162

• reikalavimas sumokėti bent dalį nesumokėto atlygio;

• pasitelkimas tinkamo specialisto, kuris nedalyvavo atliekant audito užduotį,

peržiūrėti atliktą darbą.

R905.5 Kai užtikrinimo klientas ilgą laiką nesumoka didelės atlygio dalies, firma turi

nustatyti:

(a) ar kliento nesumokėtas atlygis gali būti pripažįstamas paskola klientui;

(b) ar tikslinga firmai būti pakartotinai paskirtai atlikti ar tęsti užtikrinimo užduotį.

Sąlyginis atlygis

905.6 A1 Sąlyginis atlygis yra iš anksto pagal sutartus kriterijus apskaičiuojamas atlygis,

kurio dydis priklauso nuo ūkinio įvykio rezultato ar suteiktų paslaugų rezultato.

Netiesioginis sąlyginis atlygis yra per tarpininką mokamas neapibrėžtasis atlygis.

Šiame skyriuje teismo arba kitos valdžios institucijos nustatytas atlygis sąlyginiu

atlygiu nelaikomas.


už užtikrinimo užduotį.


už kitas nei užtikrinimo paslaugas, kurias teikia užtikrinimo klientui, jeigu kitos nei

užtikrinimo paslaugos rezultatai, o todėl ir atlygio dydis priklauso nuo būsimo ar

esamo sprendimo, susijusio su klausimu, kuris yra reikšmingas užtikrinimo

užduoties dalykui.

905.9 A1 R905.7 ir R905.8 dalyse nustatyta, kad firmai draudžiama sudaryti tam tikrus

susitarimus su užtikrinimo klientu dėl sąlyginio atlygio. Net jeigu neapibrėžtasis

atlygis nėra draudžiamas teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas užtikrinimo

klientui, vis tiek gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė.


• galimo atlygio dydis;

• ar atitinkama institucija nustato rezultatą, pagal kurį nustatomas sąlyginis

atlygis;

• firmos atliktų darbų ir atlyginimo pagrindo atskleidimas numatytiems atliktų

darbų naudotojams;

• paslaugos pobūdis;

• įvykio ar ūkinės operacijos poveikis tikrinamam dalykui.



• tinkamo specialisto, kuris nedalyvavo teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas,

paskyrimas peržiūrėti atitinkamą užtikrinimo užduoties darbą;

• išankstinio rašytinio susitarimo dėl atlyginimo pagrindo sudarymas su klientu.

163

906 SKYRIUS. DOVANOS IR VAIŠĖS


164

907 SKYRIUS. ESANTIS ARBA NUMATOMAS BYLINĖJIMASIS

Įvadas




907.2 Bylinėjimosi arba tikėtino bylinėjimosi su užtikrinimo klientu atveju kyla

savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmių. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs



Taikymo medžiaga


907.3 A1 Kliento vadovybės ir užtikrinimo grupės narių santykiai turi būti visiškai atviri, o jų

metu turi būti visiškai atskleisti visi kliento verslo aspektai. Dėl esančio ar

numatomo bylinėjimosi užtikrinimo įmonė, firma arba užtikrinimo grupės narys

gali tapti priešiški. Dėl priešiškumo kliento vadovybė gali vengti atskleisti visą

informaciją, todėl kyla savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmės.


• bylinėjimosi reikšmingumas;

• bylinėjimosi sąsajos su ankstesnėmis užtikrinimo užduotimis.

907.3 A3 Jei bylinėjimasis yra susijęs su užtikrinimo grupės nariu, priemonė, kuri gali padėti

pašalinti savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmes, arba jas sumažinti iki

priimtino lygio, yra tokio nario pašalinimas iš užtikrinimo grupės.

907.3 A4 Apsaugos priemonė nuo savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmių gali būti

specialisto, kuris peržiūrėtų atliktą darbą, paskyrimas.

165

910 SKYRIUS. FINANSINIAI INTERESAI

Įvadas




910.2 Turint finansinių interesų užtikrinimo kliento įmonėje kyla savanaudiškų interesų

grėsmė. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga,

kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.



910.3 A1 Finansiniai interesai gali būti realizuojami per tarpininką, pavyzdžiui, per

kolektyvinio investavimo subjektą, turto valdymo ar investicinius fondus.

Sprendimas, ar tokie finansiniai interesai yra tiesioginiai ar netiesioginiai, priklauso

nuo tikrojo savininko galimybės kontroliuoti investavimo subjektą ir daryti įtaką jo

investiciniams sprendimams. Jeigu investavimo subjektas yra taip kontroliuojamas

ir jo investiciniams sprendimams daroma įtaka, pagal šį Kodeksą toks finansinis

interesas yra tiesioginis. Ir priešingai, jei tikrasis finansinio intereso turėtojas neturi

investavimo subjekto kontrolės arba galimybės daryti įtaką šio subjekto

investiciniams sprendimams, pagal šį Kodeksą toks finansinis interesas yra

netiesioginis.

910.3 A2 Šiame skyriuje vartojama sąvoka finansinių interesų reikšmingumas. Norint

nustatyti, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima atsižvelgti į bendrą vertę

asmeniui ir jo šeimos nariams.

910.3 A3 Finansinių interesų užtikrinimo kliento įmonėje sukeltos grėsmės lygiui įvertinti

svarbūs veiksniai:

• finansinių interesų turinčio asmens pareigos;

• ar finansiniai interesai yra tiesioginiai, ar netiesioginiai;


Firmos, užtikrinimo grupės narių ir kitų asmenų finansiniai interesai

R910.4 Tiesioginių finansinių interesų arba reikšmingų netiesioginių finansinių interesų iš

užtikrinimo kliento neturi turėti:

(a) firma;

(b) užtikrinimo grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių.

Finansiniai interesai audito klientą kontroliuojančioje bendrovėje

R910.5 Kai bendrovė turi užtikrinimo kliento kontrolę ir klientas yra svarbus bendrovei, nei

firma, nei užtikrinimo grupės narys, nei joks to asmens šeimos narys negali turėti

tiesioginių arba reikšmingų netiesioginių finansinių interesų toje bendrovėje.

166

Veikiančių kaip patikėtiniai finansiniai interesai

R910.6 R910.4 dalies nuostatos taip pat taikomos finansiniams interesams užtikrinimo

kliento įmonėje, kai firma arba asmuo veikia kaip patikėtinis, išskyrus atvejus, kai:

(a) nei vienas iš išvardytųjų nėra tikrasis fondo veiklos naudos gavėjas: patikėtinis,

užtikrinimo grupės narys arba bet kuris to asmens šeimos narys, arba firma;

(e) fondui priklausanti užtikrinimo kliento įmonės dalis nėra reikšminga fondui;

(f) fondas negali turėti reikšmingos įtakos užtikrinimo klientui;

(g) nei vienas iš išvardytųjų negali daryti reikšmingos įtakos bet kokiems

investiciniams sprendimams, susijusiems su finansiniais interesais užtikrinimo

kliento įmonėje: patikėtinis, užtikrinimo grupės narys arba bet kuris to asmens

šeimos narys, arba firma.

Netyčiniai finansiniai interesai

R910.7 Jeigu firma, užtikrinimo grupės narys, arba tokio asmens šeimos narys įgyja

tiesioginių ar reikšmingų netiesioginių interesų užtikrinimo kliento įmonėje,

pavyzdžiui, gavęs palikimą, dovaną ar dėl sujungimo, ir tokių interesų turėti pagal

šio skyriaus nuostatas yra draudžiama tada, kai:

(a) tokių interesų įgyja firma, ji turi nedelsdama atsisakyti visų finansinių interesų,

arba atsisakyti pakankamai reikšmingos netiesioginių finansinių interesų dalies,

kad likusi dalis būtų nereikšminga;

(b) jeigu tokių interesų įgyja užtikrinimo grupės narys ar tokio asmens šeimos

narys, jis turi nedelsdamas atsisakyti visų finansinių interesų, arba atsisakyti

pakankamai reikšmingos netiesioginių finansinių interesų dalies, kad likusi

dalis būtų nereikšminga.

Finansiniai interesai – kitos aplinkybės

Artimi giminaičiai

910.8 A1 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai užtikrinimo grupės narys žino, kad jo

artimas giminaitis turi tiesioginių arba reikšmingų netiesioginių finansinių interesų

užtikrinimo kliento įmonėje.


• santykių tarp užtikrinimo grupės nario ir artimo jo giminaičio pobūdis;

• ar finansinis interesas yra tiesioginis ar netiesioginis;

• finansinio intereso reikšmingumas artimam giminaičiui.


pavyzdžiai:

• artimas giminaitis kaip įmanoma greičiau atsisako viso finansinio intereso arba

pakankamos netiesioginio finansinio intereso dalies, kad likusi dalis būtų

nereikšminga;

• tokio asmens pašalinimas iš užtikrinimo grupės.

167

910.8 A4 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų grėsmės pavyzdys yra specialisto

paskyrimas peržiūrėti užtikrinimo grupės nario atliktą darbą.

Kiti asmenys

910.8 A5 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai užtikrinimo grupės narys žino, kad

užtikrinimo kliento įmonėje finansinių interesų turi tokie asmenys:

• firmos partneriai arba darbuotojai, išskyrus asmenis, kuriems konkrečiai nėra

leidžiama turėti finansinių interesų pagal R910.4 dalies nuostatas, arba jų

šeimos narius;

• artimais asmeniniais ryšiais susiję su užtikrinimo grupės nariu.


pavyzdys yra užtikrinimo grupės nario, kuris turi tokių asmeninių ryšių,

pašalinimas iš užtikrinimo grupės.

910.8 A7 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų grėsmės pavyzdžiai:

• draudimas užtikrinimo grupės nariui priimti reikšmingus su užtikrinimo

užduotimi susijusius sprendimus;

• specialisto paskyrimas peržiūrėti užtikrinimo grupės nario atliktą darbą.

168

911 SKYRIUS. PASKOLOS IR GARANTIJOS

Įvadas




911.2 Dėl užtikrinimo kliento suteiktos paskolos arba paskolos garantijos gali kilti

savanaudiškų interesų grėsmė. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai ir


aplinkybėmis.



911.3 A1 Šiame skyriuje vartojama sąvoka paskolos arba garantijos reikšmingumas.

Nustatant, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima atsižvelgti į bendrą jo

vertę asmeniui ir jo šeimos nariams.

Užtikrinimo klientui suteiktos paskolos ir garantijos

R911.4 Firma, užtikrinimo grupės narys arba bet kuris jo šeimos narys neturi užtikrinimo

klientui teikti paskolų arba garantijų, išskyrus tuos atvejus, kai paskola arba

garantija yra nereikšminga:

(a) paskolą suteikiančiai firmai arba asmeniui, jei taikytina;

(b) klientui.

Paskolos arba garantijos iš užtikrinimo kliento, kuris yra bankas arba panaši institucija

R911.5 Firma, užtikrinimo grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių neturi priimti

paskolos arba paskolos garantijos, kurią suteikia užtikrinimo klientas, kuris yra

bankas ar panaši institucija, išskyrus atvejus, kai paskola arba paskolos garantija

suteikiama laikantis įprastų skolinimo procedūrų, sąlygų ir reikalavimų.

911.5 A1 Paskolų pavyzdžiai: hipotekinės paskolos, einamosios sąskaitos viršijimas,

paskolos automobiliams pirkti ir kredito kortelių operacijos.

911.5 A2 Net ir tais atvejais, kai firma gauna paskolą arba garantiją iš užtikrinimo kliento,

kuris yra bankas arba panaši institucija, laikantis įprastų skolinimo procedūrų,

sąlygų ir reikalavimų, gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė, jeigu tokia paskola

arba garantija yra reikšminga užtikrinimo klientui arba firmai, kuri gavo paskolą.

911.5 A3 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų grėsmę arba sumažinti

ją iki priimtino lygio, pavyzdys yra iš tinklo firmos, kuri nėra paskolos gavėjas,

paskirti tinkamą specialistą, kuris nėra užtikrinimo grupės narys, peržiūrėti atliktą

darbą.

Indėliai ir vertybinių popierių sąskaitos

R911.6 Firma, užtikrinimo grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių neturi turėti

indėlių arba vertybinių popierių sąskaitų užtikrinimo kliento įmonėje, kuri yra

bankas, maklerio įmonė ar panaši institucija, išskyrus tuos atvejus, kai indėliai ar

sąskaita yra tvarkomi laikantis įprastų komercinių sąlygų.

Paskolos arba garantijos iš užtikrinimo kliento, kuris nėra bankas arba panaši institucija

169

R911.7 Firma, užtikrinimo grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių neturi priimti

paskolos arba paskolos garantijos iš užtikrinimo kliento, kuris nėra bankas arba

panaši institucija, išskyrus atvejus, kai paskola arba garantija yra nereikšminga:

(a) paskolą gaunančiai firmai arba asmeniui, jei taikytina;

(b) klientui.

170

920 SKYRIUS. VERSLO SANTYKIAI

Įvadas




920.2 Dėl artimų verslo santykių su užtikrinimo kliento įmone arba jos vadovybe gali kilti

savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmė. Šiame skyriuje pateikiami

konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią

tvarką tokiomis aplinkybėmis.



920.3 A1 Šiame skyriuje vartojama sąvoka finansinio intereso ir verslo santykių

reikšmingumas. Nustatant, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima atsižvelgti

į bendrą vertę asmeniui ir jo šeimos nariams.

920.3 A2 Artimų verslo santykių, kurie atsiranda dėl komercinių santykių arba bendrų

finansinių interesų, pavyzdžiai:

• finansinių interesų turėjimas bendroje įmonėje kartu su klientu (įmone) arba

pagrindiniu jo savininku, direktoriumi, vadovu ar kitu asmeniu, einančiu

vadovaujančias pareigas kliento įmonėje;

• susitarimai sujungti vieną ar daugiau firmos paslaugų ar produktų su kliento

paslaugomis ar produktais nurodant abi šalis reklamuojant šių paslaugų ar

produktų paketą;

• platinimo ar rinkodaros susitarimai, pagal kuriuos firma platina ar pardavinėja

kliento produktus ar paslaugas arba klientas platina ar pardavinėja firmos

produktus ar paslaugas.

Firmos, užtikrinimo grupės nario arba jo šeimos nario verslo santykiai

R920.4 Firma arba užtikrinimo grupės narys neturi turėti artimų verslo santykių su

užtikrinimo klientu arba jo įmonės vadovybe, išskyrus atvejus, kai finansiniai

interesai ir verslo santykiai yra nereikšmingi nei klientui ar jo vadovybei, nei firmai

arba užtikrinimo grupės nariui, kai taikytina.

920.4 A1 Savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmė gali kilti, kai tarp užtikrinimo

kliento arba jo vadovybės ir užtikrinimo grupės nario šeimos narių yra artimų

verslo santykių.

Prekių ir paslaugų pirkimas

920.5 A1 Firmai, užtikrinimo grupės nariui ar jo šeimos nariui perkant prekes ir paslaugas iš

užtikrinimo kliento grėsmė nepriklausomumui paprastai nekyla, jeigu sandoris yra

vykdomas įprastinėmis verslo sąlygomis ir tarp nesusijusių šalių. Tačiau dėl

sandorio pobūdžio ar apimties, gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė.

171

920.5 A2 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų grėsmę arba ją

sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdžiai:

• sandorio atsisakoma arba sumažinama jo apimtis;

• atitinkamas asmuo pašalinamas iš užtikrinimo grupės.

172

921 SKYRIUS. GIMINYSTĖS IR ASMENINIAI RYŠIAI

Įvadas




921.2 Dėl giminystės ir asmeninių ryšių su kliento įmonės darbuotojais gali kilti

savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė. Šiame skyriuje

pateikiami konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant




921.3 A1 Užtikrinimo grupės nario giminystės ir asmeniniai ryšiai su užtikrinimo kliento

direktoriumi, vadovu ar tam tikrais darbuotojais (atsižvelgiant į jų pareigas) gali

sukelti savanaudiškų interesų, familiarumo ar įbauginimo grėsmių.


• asmens pareigos užtikrinimo grupėje;

• šeimos nario ar kito asmens užimamos pareigos kliento įmonėje bei santykių

artumas.

Užtikrinimo grupės nario šeimos nariai

921.4 A1 Jei užtikrinimo grupės nario šeimos narys yra darbuotojas, galintis daryti

reikšmingą įtaką užduoties objektui, kyla savanaudiškų interesų, familiarumo arba

įbauginimo grėsmė.


• šeimos nario užimamos pareigos;

• užtikrinimo grupės nario pareigos.





grėsmės pavyzdys yra paskirstyti užtikrinimo grupės narių pareigas taip, kad

užtikrinimo grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas jo šeimos

narys.

R921.5 Asmuo negali būti užtikrinimo grupės nariu, kai bet kuris iš jo šeimos narių:

(a) yra užtikrinimo kliento įmonės direktorius arba vadovas;

(b) yra darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties

dalyko informacijai;

173

(c) buvo toks darbuotojas bet kuriuo užduoties atlikimo ar objekto informacijos

rengimo metu.

Užtikrinimo grupės nario artimi giminaičiai

921.6 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė kyla, kai užtikrinimo

grupės nario artimas giminaitis yra:

(a) užtikrinimo kliento direktorius ar vadovas;

(b) darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties

dalyko informacijai.


• užtikrinimo grupės nario ir artimo jo giminaičio santykių pobūdis;

• artimo giminaičio užimamos pareigos;







užtikrinimo grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas jo artimas

giminaitis.

Kiti užtikrinimo grupės nario artimi santykiai

R921.7 Užtikrinimo grupės narys turi veikti laikydamasis firmos tvarkos ir procedūrų, jeigu

audito grupės narys turi artimų santykių su asmeniu, kuris nėra šeimos narys ar

artimas giminaitis, bet yra:

(a) užtikrinimo kliento direktorius, vadovas;

(b) darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties




• šio asmens ir užtikrinimo grupės nario santykių pobūdis;

• asmens užimamos pareigos kliento įmonėje;







užtikrinimo grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas asmuo, su

kuriuo užtikrinimo grupės narys turi artimų santykių.

174

Firmos partnerių ir darbuotojų santykiai

921.8 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmių gali sukelti

asmeniniai arba šeimyniniai santykiai tarp:

(a) firmos partnerio arba darbuotojo, kuris nėra užtikrinimo grupės narys;

(b) užtikrinimo kliento direktoriaus, vadovo arba darbuotojo, galinčio daryti

reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties dalyko informacijai.

921.8 A2 Tokių grėsmių, kurias sukelia tokie santykiai, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• firmos partnerio ar darbuotojo ir kliento direktoriaus, vadovo ar darbuotojo

santykių pobūdis;

• firmos partnerio ar darbuotojo bendravimas su užtikrinimo grupe;

• partnerio ar darbuotojo užimamos pareigos firmoje;

• asmens užimamos pareigos kliento įmonėje.


grėsmės pavyzdžiai:

• partnerių ar darbuotojų pareigų paskirstymas taip, kad sumažėtų jų galima įtaka

užtikrinimo užduočiai;

• tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti atliktą užtikrinimo darbą.

175

922 SKYRIUS. NESENIAI BUVĘ UŽTIKRINIMO KLIENTŲ DARBUOTOJAI

Įvadas




922.2 Jeigu užtikrinimo grupės narys neseniai buvo užtikrinimo kliento įmonės

direktoriumi, vadovu arba darbuotoju, gali kilti savanaudiškų interesų,

savikontrolės arba familiarumo grėsmių. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs

reikalavimai ir taikymo medžiaga, kurie yra svarbūs taikant konceptualią tvarką



Paslaugos užtikrinimo išvados apimamu laikotarpiu

R922.3 Užtikrinimo grupėje neturi būti tokio asmens, kuris užtikrinimo išvados apimamu

laikotarpiu:

(a) buvo užtikrinimo kliento direktorius arba vadovas;

(b) buvo darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties


Paslaugos prieš užtikrinimo išvados apimamą laikotarpį

922.4 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmių gali kilti, kai prieš

užtikrinimo išvados apimamą laikotarpį užtikrinimo grupės narys:

(a) buvo užtikrinimo kliento direktorius arba vadovas;

(b) buvo darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties


Pavyzdžiui, tokios grėsmės kiltų, jei dabartinės užtikrinimo užduoties metu reikėtų

įvertinti asmens, kuris prieš tai dirbo kliento įmonėje, priimtą sprendimą ar atliktą

darbą.


• šio asmens pareigos kliento įmonėje;

• laikas, kai šis asmuo nebedirba kliento įmonėje;

• asmens pareigos užtikrinimo grupėje.

922.4 A3 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, savikontrolės arba familiarumo

grėsmų pavyzdys yra paskirti tinkamą specialistą, kuris peržiūrėtų užtikrinimo

grupės nario atliktą darbą.

176

923 SKYRIUS. DARBAS DIREKTORIUMI AR VADOVU UŽTIKRINIMO KLIENTO

ĮMONĖJE

Įvadas




923.2 Darbas užtikrinimo kliento įmonės direktoriumi, vadovu arba darbuotoju, kelia

savanaudiškų interesų ir savikontrolės grėsmių. Šiame skyriuje pateikiami




Darbas direktoriumi arba vadovu

R923.3 Firmos partneris arba darbuotojas neturi dirbti direktoriumi arba vadovu

užtikrinimo įmonės kliento įmonėje.

Darbas bendrovės sekretoriumi

R923.4 Firmos partneris arba darbuotojas neturi dirbti sekretoriumi firmos užtikrinimo

kliento įmonėje, išskyrus atvejus, kai:

(a) tokia praktika leidžiama pagal šalies įstatymus, profesines taisykles ar

nusistovėjusią tvarką;

(b) visus svarbius sprendimus priima vadovybė;

(c) prisiimtos pareigos apsiriboja įprastomis ir administracinio pobūdžio

funkcijomis, pavyzdžiui, protokolų ir teisės aktais nustatytų ataskaitų rengimu.

923.4 A1 Bendrovės sekretoriaus pareigos įvairiose jurisdikcijose yra skirtingos. Į pareigas

gali įeiti administracinės funkcijos, pavyzdžiui, personalo valdymas, bendrovės

dokumentų ir žurnalų tvarkymas ir įvairios kitos pareigos, pvz., užtikrinimas, kad

bendrovė laikytųsi teisės aktų arba konsultavimas bendraisiais valdymo klausimais.

Dažniausiai tokias pareigas einantis asmuo laikomas glaudžiai susijusiu su

bendrove, todėl grėsmė kyla, jei firmos partneris arba darbuotojas yra užtikrinimo

kliento įmonės sekretorius. (Daugiau informacijos apie kitų nei užtikrinimo

paslaugų teikimą užtikrinimo klientui pateikta 950 skyriuje „Kitų nei užtikrinimo

paslaugų teikimas audito klientui“.).

177

924 SKYRIUS. ĮDARBINIMAS UŽTIKRINIMO KLIENTO ĮMONĖJE

Įvadas




924.2 Darbo santykiai užtikrinimo kliento įmonėje gali kelti savanaudiškų interesų,

familiarumo ir įbauginimo grėsmių. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs





924.3 A1 Familiarumo arba įbauginimo grėsmė gali kilti, kai bet kuris iš išvardytų asmenų

buvo firmos užtikrinimo grupės narys arba partneris:

• užtikrinimo kliento direktorius ar vadovas;

• darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties


Ribojimai buvusiam partneriui arba užtikrinimo grupės nariui

R924.4 Jeigu buvęs partneris įsidarbino firmos užtikrinimo grupėje arba buvęs užtikrinimo

grupės narys įsidarbino užtikrinimo kliento įmonėje:

(a) direktoriumi arba vadovu;

(b) darbuotoju, kuris pagal pareigas gali daryti reikšmingą įtaką kliento

užtikrinimo užduoties dalyko informacijai,

asmuo negali toliau dalyvauti firmos veikloje arba vykdyti profesinės veiklos.

924.4 A1 Net ir tais atvejais, kai vienas iš R524.4 dalyje išvardytų asmenų užima tokias

pareigas ir nebedalyvauja firmos veikloje arba nebevykdo profesinės veiklos, vis

tiek gali kilti familiarumo arba įbauginimo grėsmių.

924.4 A2 Familiarumo arba įbauginimo grėsmė taip pat gali kilti ir tada, kai buvęs firmos

partneris įsidarbina bendrovėje ir užima kurias nors iš 924.3 A1 punkte išvardytų

pareigų ir bendrovė tampa firmos užtikrinimo klientu.


• asmens pradedamos eiti pareigos kliento įmonėje;

• bet kokios įsidarbinusio asmens sąsajos su užtikrinimo grupe;

• laikotarpis nuo tada, kai asmuo buvo firmos partneris ar užtikrinimo grupės

narys;

178

• buvusios įsidarbinusio asmens pareigos užtikrinimo grupėje arba firmoje,

pavyzdžiui, ar asmuo buvo atsakingas už nuolatinius ryšius su kliento

vadovybe ar su už valdymą atsakingais asmenimis.

924.4 A4 Apsaugos priemonių nuo familiarumo arba įbauginimo grėsmių pavyzdžiai:

• susitarimai, pagal kuriuos minėtas asmuo neturi teisės gauti iš firmos jokių

privilegijų ar išmokų, išskyrus atvejus, kai mokėjimai atliekami pagal iš anksto

nustatytus susitarimus.

• susitarimai, pagal kuriuos bet kokia tokiam asmeniui mokėtina suma firmai

nėra reikšminga;

• užtikrinimo užduoties plano keitimas;

• užtikrinimo grupei priskiriami asmenys, kurie turi pakankamos darbo patirties

su kliento įmonėje įsidarbinusiu asmeniu;

• atitinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti buvusio užtikrinimo grupės nario

atliktą darbą.

Kliento įmonėje įsidarbinantys užtikrinimo grupės nariai

R924.5 Firmos tvarka ir procedūros turi reikalauti užtikrinimo grupės narių informuoti

firmą apie jų su užtikrinimo klientu vykstančias derybas dėl įdarbinimo.

924.5 A1 Savanaudiškų interesų grėsmė kyla, jei užtikrinimo grupės narys užtikrinimo

užduotį atlieka žinodamas, kad vienas iš užtikrinimo grupės narių ateityje įsidarbins

ar gali įsidarbinti kliento įmonėje.


pavyzdys yra tokio asmens pašalinimas iš užtikrinimo grupės.

924.5 A3 Apsaugos priemonių nuo tokios savanaudiškų interesų grėsmės pavyzdys yra

tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti tokio asmens priimtus reikšmingus

sprendimus, kai jis dirbo užtikrinimo grupėje.

179

940 SKYRIUS. ILGALAIKIAI VYRESNIOJO PERSONALO SANTYKIAI SU

UŽTIKRINIMO KLIENTU

Įvadas




940.2 Kai asmuo atlieka užtikrinimo užduotį ilgą laiką, gali kilti familiarumo ir

savanaudiškų interesų grėsmių. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai ir


aplinkybėmis.



940.3 A1 Familiarumo grėsmė gali kilti dėl to, kad asmuo ilgą laiką vykdo audito užduotį,

susijusią su:

(a) užtikrinimo klientu;

(b) užtikrinimo kliento vadovybe;

(c) užtikrinimo užduoties dalyku ir dalyko informacija.

940.3 A2 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai asmuo yra susirūpinęs, kad praras

ilgametį klientą, arba yra suinteresuotas išlaikyti artimus asmeninius santykius su

vadovybės nariu arba už valdymą atsakingais asmenimis. Tokia grėsmė gali

netinkamai paveikti asmens sprendimą.

940.3 A3 Tokių familiarumo arba savanaudiškų interesų grėsmių lygiui įvertinti svarbūs

veiksniai:

• užtikrinimo užduoties pobūdis;

• kiek laiko asmuo yra užtikrinimo grupės narys, asmens pareigos grupėje ir jų

pobūdis, įskaitant ir tą laikotarpį, kai asmuo dirbo kitoje firmoje;

• kokia apimtimi asmens atliekamą darbą skiria peržiūri ir prižiūri vyresnysis

personalas;

• kiek asmuo pagal savo užimamas pareigas gali paveikti užtikrinimo užduoties

rezultatus, pavyzdžiui, priimdamas svarbius sprendimus arba skirdamas darbus

kitiems užtikrinimo grupės nariams;

• asmens santykių su užtikrinimo klientu arba su už valdymą atsakingais

asmenimis artumas;

• asmens bendravimo su vadovybe arba už valdymą atsakingais asmenimis

pobūdis, dažnumas ir mastas;

• ar keitėsi tikrinamo dalyko informacijos pobūdis ir sudėtingumas.

180

• ar yra neseniai įvykusių vadovybės arba už valdymą atsakingų asmenų

pasikeitimų.

940.3 A4 Du arba daugiau veiksnių vienu metu gali padidinti arba sumažinti grėsmės lygį.

Pavyzdžiui, familiarumo grėsmės, kurios su laiku kyla dėl vis artimesnių asmens ir

užtikrinimo kliento santykių, būtų sumažintos atstatydinus tokį narį iš kliento

vadovybės.

940.3 A5 Apsaugos priemonių familiarumo ir savanaudiškų interesų grėsmėms, kurias

sukelia tai, kad asmuo ilgą laiką vykdo konkrečią užduotį, pašalinti ar sumažinti iki

priimtino lygio pavyzdys yra užtikrinimo grupės narių rotacija.

940.3 A6 Veiksmų kaip apsaugos priemonių nuo familiarumo arba savanaudiškų interesų

grėsmių pavyzdžiai:

• asmens pareigų užtikrinimo grupėje arba jo atliekamų užduočių pobūdžio ir

apimties pakeitimas;

• tinkamo specialisto, kuris nebuvo užtikrinimo grupės narys, paskyrimas

peržiūrėti tokio asmens atliktą darbą;

• atliekamos reguliarios nepriklausomos vidaus ar išorės užduoties kokybės

peržiūros.

R940.4 Jeigu firma nusprendžia, kad kilusias grėsmes galima pašalinti tik atliekant

užtikrinimo grupės asmenų rotaciją, firma turi nustatyti atitinkamą laikotarpį, per

kurį šis asmuo negali:

(a) būti užtikrinimo užduoties grupės nariu;

(b) vykdyti užtikrinimo užduoties kokybės kontrolės;

(c) daryti tiesioginės įtakos užtikrinimo užduoties rezultatams.

Šio laikotarpio trukmė turi būti tokia, kad pakaktų pašalinti familiarumo ir

savanaudiškų interesų grėsmes arba jas sumažinti iki priimtino lygio.

181

950 SKYRIUS. KITŲ NEI UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS UŽTIKRINIMO

KLIENTAMS, KURIE NĖRA AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOČIŲ KLIENTAI

Įvadas




950.2 Firmos ir tinklo firmos, atsižvelgdamos į savo įgūdžius ir patirtį, gali savo

užtikrinimo klientams teikti įvairias kitas nei užtikrinimo paslaugas. Tačiau kitų nei

užtikrinimo paslaugų teikimas užtikrinimo klientams gali kelti grėsmių

pagrindiniams principams ir nepriklausomumui. Šiame skyriuje pateikiami





R950.3 Prieš sutikdama teikti kitą nei užtikrinimo paslaugą užtikrinimo klientui, firma turi

apsvarstyti, ar šios paslaugos suteikimas nesukels grėsmės nepriklausomumui.

950.3 A1 Šiame skyriuje pateikti reikalavimai ir taikymo medžiaga padeda firmai išsiaiškinti

tam tikras kitų nei užtikrinimo paslaugų rūšis ir su jomis susijusias grėsmes, kurių

gali kilti, kai firma sutinka teikti arba teikia kitas nei užtikrinimo paslaugas

užtikrinimo klientui.

950.3 A2 Dėl verslo naujovių, finansų rinkų vystymosi, informacinių technologijų pokyčių

viso sąrašo kitų nei užtikrinimo paslaugų, kurios galėtų būti teikiamos užtikrinimo

klientui, pateikti neįmanoma. Todėl Kodekse nėra pateiktas galutinis visų kitų nei

užtikrinimo paslaugų, kurias būtų galima teikti užtikrinimo klientui, sąrašas.


950.4 A1 Grėsmių, kurios kyla teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas užtikrinimo klientui,

lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:

• paslaugų pobūdis, apimtis ir tikslas;

• paslaugos rezultatų patikimumo laipsnis užtikrinimo užduočiai;

• teisinė ir reglamentavimo aplinka, kurioje teikiamos paslaugos;

• ar paslaugų rezultatas turės įtakos su užtikrinimo užduoties dalyku ir dalyko

informacija susijusiems klausimams, ir, jeigu taip:

o mastas, kuriuo paslaugų rezultatas turės reikšmingos įtakos užtikrinimo

užduoties dalykui;

o kliento dalyvavimo nustatant svarbius sprendimo klausimus mastas;

182

• kliento vadovybės ir darbuotojų patirtis teikiant tokias paslaugas.

Su užtikrinimo kliento informacija susijęs reikšmingumas

950.4 A2 Su užtikrinimo kliento informacija susijusio reikšmingumo sąvoka yra aptarta

3000-ajame Tarptautiniame užtikrinimo užduočių standarte (TUUS; persvarstytas)

„Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ar

peržiūras“. Nustatant reikšmingumą reikia priimti profesinį sprendimą ir tam įtakos

turi kiekybiniai ir kokybiniai veiksniai. Tam įtakos turi ir suvokimas apie vartotojo

finansinės arba kitos informacijos poreikius.

Kelių kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas tam pačiam užtikrinimo klientui

950.4 A3 Firma gali teikti kelias kitas nei užtikrinimo paslaugas tam pačiam užtikrinimo

klientui. Tokiomis aplinkybėmis svarbu įvertinti grėsmes, kurias sukelia tokių

paslaugų teikimas, ir jų bendrą poveikį.

Atsakas į grėsmes

950.5 A1 120.10 A2 punkte pateikiamas apsaugos priemonių aprašymas. Teikiant kitas nei

užtikrinimo paslaugas užtikrinimo klientams, apsaugos priemonės yra atskiri ar

bendri veiksmai, kurių imasi firma, kad veiksmingai sumažintų grėsmes

nepriklausomumui iki priimtino lygio. Kartais, kai grėsmė kyla dėl to, kad

užtikrinimo klientui teikiamos kitos nei užtikrinimo paslaugos, apsaugos priemonių

gali nebūti. Tokiais atvejais taikant 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką, firma

turi atsisakyti arba nustoti teikti kitas nei užtikrinimo paslaugas arba vykdyti

užtikrinimo užduotį.

Draudimas prisiimti vadovybės lygmens atsakomybę

R950.6 Firma neturi prisiimti vadovybės lygmens atsakomybės, susijusios su firmos

vykdomos užtikrinimo užduoties dalyku arba dalyko informacija. Jeigu firma

prisiima vadovybės lygmens pareigas teikdama bet kokias kitas paslaugas

užtikrinimo užduoties klientui, firma privalo užtikrinti, kad tokios pareigos nebūtų

susijusios su firmos atliekamos užtikrinimo užduoties dalyku ar dalyko informacija.

950.6 A1 Vadovybė yra atsakinga už vadovavimą įmonei ir jos veiklos krypties parinkimą,

įskaitant sprendimų dėl žmogiškųjų, finansinių, technologinių, fizinių ir

nematerialiųjų išteklių įsigijimo, naudojimo ir kontrolės priėmimą.

950.6 A2 Jeigu firma prisiima vadovybės lygmens atsakomybę teikdama kitas nei

užtikrinimo paslaugas užtikrinimo klientui, gali kilti savikontrolės ir savanaudiškų

interesų grėsmės. Prisiimant vadovybės lygmens atsakomybę taip pat gali kilti

familiarumo grėsmė ir gali kilti tarpininkavimo grėsmė, nes firma tampa pernelyg

glaudžiai susijusi su vadovybės pozicija ir interesais.

950.6 A3 Siekiant nuspręsti, ar vadovybė yra atsakinga už tam tikrą veiklą, būtina atsižvelgti

į aplinkybes ir priimti profesinį sprendimą. Veiklos, už kurią vadovybė turėtų

atsakyti, pavyzdžiai:

• politikos nustatymas ir strateginių sprendimų priėmimas;

183

• darbuotojų samdymas ir atleidimas

• vadovavimas įmonės darbuotojams ir atsakomybės už jų veiksmus,

atsižvelgiant į darbuotojų įmonėje atliekamą darbą, prisiėmimas;

• įgaliojimų sudaryti sandorius suteikimas;

• banko sąskaitų ar investicijų kontrolė ar valdymas;

• sprendimų, kurias iš firmos ar trečiųjų šalių pateiktų rekomendacijų verta

įgyvendinti, priėmimas;

• už valdymą atsakingų asmenų informavimas vadovybės vardu;

• atsakomybės prisiėmimas už vidaus kontrolės sukūrimą, įgyvendinimą,

stebėseną ir palaikymą.

950.6 A4 Patarimų ir rekomendacijų teikimas užtikrinimo kliento vadovybei siekiant jai

padėti atlikti savo pareigas nėra laikomas vadovybės lygmens atsakomybe (žr.

R950.6-950.6 A3).

R950.7 Teikdama paslaugas, kurios susijusios su firmos atliekamos užtikrinimo užduoties

dalyku ar dalyko informacija, firma turi įsitikinti, kad kliento vadovybė priima

visus pagal pareigas jai priklausančius sprendimus, susijusius su užtikrinimo

užduoties dalyku ar dalyko informacija. Tokiu atveju firma turi įsitikinti, kad

kliento vadovybė:

(a) paskyrė asmenį, kuris turi reikiamų įgūdžių, žinių ir patirties būti nuolat

atsakingam už kliento sprendimus ir prižiūrėti ne užtikrinimo paslaugas.

Pageidautina, kad toks asmuo būtų iš vyresniosios vadovybės, jis turėtų

suprasti:

(i) paslaugų tikslus, pobūdį ir rezultatus;

(ii) atitinkamo kliento bei firmos atsakomybę.

Tačiau asmuo neprivalo turėti patirties atlikti ar pakartotinai atlikti paslaugas.

(b) atlieka ne užtikrinimo paslaugų priežiūrą ir vertina, ar atliktų paslaugų

rezultatų pakanka kliento tikslams pasiekti;

(c) prisiima atsakomybę už veiksmus (jei tokių buvo), kurių buvo imtasi gavus

paslaugų rezultatus.

Kiti svarstymai, susiję su konkrečių kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimu

950.8 A1 Savikontrolės grėsmių gali kilti, jeigu firma yra susijusi su tikrinamo dalyko

informacijos, kuri vėliau taps užtikrinimo užduoties tikrinamo dalyko informacija,

rengimu. Pavyzdžiui, kitos nei užtikrinimo paslaugos, kurios gali sukelti

savikontrolės grėsmę teikiant paslaugas, susijusias su užtikrinimo užduoties dalyko

informacija, jeigu tokia firma:

(a) sukurtų ir parengtų perspektyvinę informaciją, o vėliau suteiktų užtikrinimą dėl

tokios informacijos;

(b) atliktų vertinimą, apimantį užtikrinimo užduoties dalyko informaciją.

184

990 SKYRIUS. RIBOTO NAUDOJIMO IR PLATINIMO IŠVADOS (UŽTIKRINIMO

UŽDUOTYS, KURIOS NĖRA AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTYS)

Įvadas




990.2 Šiame skyriuje pateikiami 4B dalies pakeitimai, kurie yra leidžiami tam tikromis

aplinkybėmis atliekant užtikrinimo užduotis, kai išvadoje pateikiamas naudojimo ir

platinimo ribojimas. Šiame skyriuje užduotis pateikti riboto naudojimo ir platinimo

išvadą R990.3 dalyje nustatytomis aplinkybėmis yra vadinama tinkama užtikrinimo

užduotimi.



R990.3 Kai firma ketina pateikti užtikrinimo užduoties riboto naudojimo ir platinimo

išvadą, 4B dalyje nustatytus nepriklausomumo reikalavimus, vadovaujantis šio

skyriaus nuostatomis, leidžiama keisti, tačiau tik tais atvejais, kai:

a) firma informuoja numatomus vartotojus apie pakeistus nepriklausomumo

reikalavimus, kurie turi būti taikomi teikiant paslaugas;

b) numatomi vartotojai supranta išvados paskirtį ir jai taikomus apribojimus, ir

aiškiai sutinka, kad būtų taikomi pakeitimai.

990.3 A1 Apie ataskaitos paskirtį, dalyko informaciją ar išvadai taikomus apribojimus

numatomi vartotojai gali sužinoti tiesiogiai ar netiesiogiai per atstovus, kurie turi

įgaliojimus atstovauti numatomiems vartotojams nustatant užduoties pobūdį ir

apimtį. Bet kuriuo atveju toks dalyvavimas pagerina firmos galimybes bendrauti su

numatomais vartotojais nepriklausomumo klausimais, įskaitant aplinkybes, kurios

yra svarbios taikant konceptualią tvarką. Tai taip pat pagerina firmos galimybes

susitarti su numatomais vartotojais dėl pakeistų nepriklausomumo reikalavimų.

R990.4 Jeigu numatomi vartotojai yra vartotojų grupė, kurios užduoties sąlygų nustatymo

metu atskirai identifikuoti pavardėmis negalima, tokie vartotojai turi būti vėliau

informuojami apie atstovų susitarimu nustatytus nepriklausomumo reikalavimus

990.4 A1 Pavyzdžiui, jeigu numatomi vartotojai yra vartotojų grupė (pavyzdžiui, sindikuotos

paskolos teikėjai), firma pakeistus nepriklausomumo rezultatus gali apibūdinti

sindikuotos paskolos teikėjų atstovui pateikiamoje užduoties sutartyje. Vėliau

atstovas gali pateikti užduoties sutartį numatomiems vartotojams, kad informuotų

juos apie su atstovu sutartus pakeistus nepriklausomumo reikalavimus.

R990.5 Jeigu firma atlieka tinkamą užtikrinimo užduotį, bet kokie 4B dalies pakeitimai turi

būti apriboti R990.7–R990.8 dalių reikalavimais.

185

R990.6 Jeigu firma paskelbia užtikrinimo išvadą, kuriai to paties kliento atžvilgiu nėra

taikomi naudojimo ar platinimo apribojimai, tokiai užtikrinimo užduočiai firma turi

taikyti 4B dalies nuostatas.

Finansiniai interesai, paskolos ir garantijos, artimi verslo santykiai bei giminystės ir

asmeniniai ryšiai

R990.7 Jeigu firma atlieka tinkamą užtikrinimo užduotį:

(a) atitinkamos 910, 911, 920, 921, 922 ir 924 skyrių nuostatos taikomos tik

užduoties grupės nariams, jų šeimos nariams ir artimiems giminaičiams;

(b) firma turi nustatyti ir įvertinti, ar grėsmę nepriklausomumui sukelia interesai ir

santykiai, kaip aprašyta 910, 911, 920, 921, 922 ir 924 skyriuose, tarp

užtikrinimo kliento ir užtikrinimo grupės narių, kurie:

(i) teikia konsultacijas techniniais ar su konkrečia ūkio šaka susijusiais

specifiniais klausimais, taip pat dėl tokių ūkinių operacijų ar įvykių;

(ii) užtikrina užduoties kokybės kontrolę, įskaitant atliekančius užduoties

kokybės kontrolės peržiūrą;

bei pritaikyti apsaugos priemones, kad pašalintų arba sumažintų tokias grėsmes

iki priimtino lygio.

(c) firma turi įvertinti bet kokias grėsmes, kurias, užduoties grupei turint pagrindo

manyti, sukelia interesai ir santykiai tarp užtikrinimo kliento ir kitų firmos

darbuotojų, kurie gali daryti tiesioginę įtaką audito užduoties rezultatams, kaip

yra aprašyta 910, 911, 920, 921, 922 ir 924 skyriuose.

990.7 A1 Kiti firmos darbuotojai, kurie gali daryti tiesioginį poveikį užtikrinimo užduoties

rezultatams, yra tie darbuotojai, kurie rekomenduoja užduoties partneriui skirtiną

atlygį, ar tiesiogiai prižiūri, vadovauja ar kitaip kontroliuoja užduoties partnerį,

atliekantį užtikrinimo užduotį.

R990.8 Jeigu firma atlieka tinkamą užtikrinimo užduotį, ji negali turėti reikšmingų

tiesioginių ar netiesioginių finansinių interesų užtikrinimo kliento įmonėje.

186

ŽODYNAS, ĮSKAITANT SANTRUMPAS

Šiame Buhalterių profesionalų etikos kodekse (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo

reikalavimus) vartojamos sąvokos vienaskaitos forma reiškia ir daugiskaitą (ir atvirkščiai);

vartojamų sąvokų reikšmės yra tos, kurios joms priskirtos šiame Kodekso skyriuje.

Šiame žodyne, sąvokų paaiškinimai yra pateikti įprastu šriftu; kursyvu pateikiami apibrėžiamų

sąvokų, kurios turi konkrečią reikšmę tam tikrose Kodekso dalyse, paaiškinimai arba papildomi

apibrėžiamų sąvokų paaiškinimai. Taip pat pateikiamos nuorodos ir į Kodekse apibrėžtas

sąvokas.

Ankstesnis buhalteris

(Predecessor accountant)

Praktikuojantis buhalteris profesionalas, kuris neseniai buvo

paskirtas atlikti auditą arba teikė apskaitos, mokesčių

apskaitos, konsultavimo ar panašias profesines paslaugas

klientui neturinčiam buhalterio.

Apsaugos priemonės

(Safeguards)

Apsaugos priemonės – tai atskiri ar bendri veiksmai, kurių

imasi buhalteris profesionalas, kad iki priimtino lygio

veiksmingai sumažintų grėsmes nesilaikyti pagrindinių

principų.

Ši sąvoka yra apibūdinta 120.10 A2 punkte.

Artimi giminaičiai

(Close family)

Tėvai, vaikai arba broliai, seserys, kurie jau nėra tiesioginiai

šeimos nariai.

Artimiausišeimos nariai

(Immediate family)

Sutuoktinis (ar jo atitikmuo), išlaikytinis.

Auditas

(Audit)

4A dalyje sąvoka „auditas“ taip pat reiškia ir sąvoką

„peržiūra“.

Audito grupė

(Audit team)

a) Visi užduoties grupės nariai, paskirti atlikti audito

užduotį.

b) Tiesioginę įtaką audito užduoties rezultatams galintys

daryti visi kiti firmos asmenys, įskaitant:

i. asmenis, kurie rekomenduoja užduoties partneriui

skirtiną atlygį ar tiesiogiai prižiūri, vadovauja ar kitaip

kontroliuoja užduoties partnerį, atliekantį audito

užduotį (įskaitant visus aukštesnių nei partneris lygių

vadovus iki pat asmens, kuris yra firmos vyresnysis

ar vadovaujantis partneris (vykdomasis direktorius ar

lygiavertes pareigas einantis asmuo);

ii. asmenis, kurie užduoties atlikimo metu konsultuoja

specifiniais techniniais arba ūkio šakos, ūkinių

operacijų arba įvykių klausimais;

iii. užduoties kokybę kontroliuojančius darbuotojus,

įskaitant asmenis, kurie vykdo atliktos užduoties

kokybės peržiūrą.

c) Visi tinklo įmonės darbuotojai, kurie gali daryti

tiesioginę įtaką audito užduoties rezultatams.

4A dalyje sąvoka „audito grupė“ taip pat reiškia ir sąvoką

187

„peržiūros grupė“.

Auditoriaus išvada

(Audit report)

4A dalyje sąvoka „auditoriaus išvada“ taip pat reiškia ir

sąvoką „peržiūros išvada“.

Audito klientas

(Audit client)

Įmonė, kurioje firma atlieka audito užduotį. Kai audito

klientas yra įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama

viešojoje rinkoje, audito klientai visais atvejais yra ir su tokia

įmone susijusios įmonės. Kai audito klientas nėra įmonė,

kurios vertybiniais popieriais prekiaujama viešojoje rinkoje,

audito klientas yra su audito klientu susijusios įmonės, kurias

jis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja (t. p. žr. R400.20

dalį).

4A dalyje sąvoka „audito klientas“ taip pat reiškia ir sąvoką

„peržiūros klientas“.

Audito užduotis

(Audit engagement)

Pagal tarptautinius audito standartus, įskaitant ir teisės aktų

nustatytą privalomą auditą, atliekama pakankamo užtikrinimo

užduotis, kurią atlikdamas praktikuojantis buhalteris

profesionalas pareiškia nuomonę, ar finansinės ataskaitos

visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtos pagal taikomą

finansinės atskaitomybės tvarką. Tokia užduotis apima teisės

aktų nustatytą auditą, t. y. auditą, kuris yra privalomas pagal

įstatymą ar kitus teisės aktus.

4A dalyje sąvoka „audito užduotis“ taip pat reiškia ir sąvoką

„peržiūros užduotis“.

Buhalteris profesionalas

(Professional accountant)

Asmuo, kuris yra TBF narės-organizacijos narys.

1 dalyje sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia

dirbančius buhalterius profesionalus, praktikuojančius

buhalterius profesionalus ir jų firmas.

2 dalyje sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia dirbančius

buhalterius profesionalus.

3, 4A ir 4B dalyse sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia


Dabartinis buhalteris

(Existing accountant)

Praktikuojantis buhalteris profesionalas, kuris šiuo metu

paskirtas atlikti kliento auditą arba teikia klientui apskaitos,

mokesčių apskaitos, konsultavimo ar panašias profesines

paslaugas.

Didelė žala

(Substantial harm)

Ši sąvoka yra apibrėžta 260.5 A3 ir 360.5 A3 punktuose.

Dirbantis buhalteris

profesionalas

(Professional accountant in

business)

Buhalteris profesionalas, kuris dirba prekybos, pramonės,

paslaugų įmonėse, viešajame, švietimo, ne pelno sektoriuose,

priežiūros ar profesinėse institucijose, ir kuris gali būti

darbuotoju, rangovu, partneriu, direktoriumi (vykdomuoju ar

nevykdomuoju), savininku-vadovu ar savanoriu.

188

Direktorius arba vadovas

(Director or officer)

Už įmonės valdymą atsakingi arba lygiavertes pareigas

einantys asmenys, nepriklausomai nuo pareigų pavadinimų,

kurie skirtingose šalyse gali skirtis.

Finansinės ataskaitos, apie

kurias firma pareikš nuomonę

(Financial statements on which the

firm will express an opinion)

Kai audituojama viena įmonė – šios įmonės finansinės

ataskaitos. Jei audituojamos grupės finansinės ataskaitos –

konsoliduotosios finansinės ataskaitos.

Finansiniai interesai

(Financial interest)

Interesai, susiję su įmonės nuosavybės ar kitais vertybiniais

popieriais, skoliniais įsipareigojimais, paskolomis, ar kitomis

skolos priemonėmis, įskaitant teises ir įsipareigojimus įgyti

tokius interesus ir išvestines finansines priemones, tiesiogiai

susijusias su šiais interesais.

Firma

(Firm)

(a) individualiai praktikuojantis buhalteris profesionalas,

buhalterių profesionalų bendrija ar bendrovė;

(b) subjektas, kuris tokius asmenis kontroliuoja nuosavybės,

valdymo ar kitais būdais;

(c) subjektas, kurį tokie asmenys kontroliuoja nuosavybės,

valdymo ar kitais būdais.

400.4 ir 900.3 punktuose paaiškinama, kaip vartojamas žodis

„firma“, nurodant buhalterių profesionalų ir firmų

atsakomybę už atitinkamai 4A ir 4B dalių nuostatų laikymąsi.

Galėtų (might) Ši Kodekse vartojama sąvoka reiškia galimybę kad atsiras

dalykas, įvyks įvykis arba bus imtasi veiksmų. Kai šis žodis

vartojamas kartu su žodžiu grėsmė, jis nereiškia konkretaus

lygio galimybės arba tikimybės, nes grėsmės lygio vertinimas

priklauso nuo konkretaus dalyko ar veiksmų eigos faktų ir

aplinkybių.

Gali (may) Šis Kodekse vartojamas veiksmažodis reiškia leidimą imtis

tam tikrų veiksmų tam tikromis aplinkybėmis, įskaitant

reikalavimui taikomą išimtį. Jis nevartojamas galimybei

išreikšti.

Grėsmės

(Threats)

Ši sąvoka yra apibrėžta 120.6 A3 punkte ir reiškia:

Savanaudiškų interesų grėsmę 120.6 A3(a)

Savikontrolės grėsmę 120.6 A3(b)

Tarpininkavimo grėsmę 120.6 A3(c)

Familiarumo grėsmę 120.6 A3(d)

Įbauginimo grėsmę 120.6 A3(e)

Įmonė, kurios vertybiniais

popieriais prekiaujama viešojoje

rinkoje

(Listed entity)

Įmonė, kurios akcijos, pajai ir obligacijos yra kotiruojami

arba įtraukti į pripažintos vertybinių popierių biržos sąrašą

arba kuriais prekiaujama remiantis pripažintos vertybinių

popierių biržos ar kitos lygiavertės institucijos prekybos

189

taisyklėmis.

Įstatymų ir kitų teisės aktų

nesilaikymas. Dirbančių

buhalterių profesionalų atvejis

(Non-compliance with laws and

regulations. Professional

Accountants in Business)

Įstatymų ir teisės aktų nesilaikymas reiškia atliktus arba

neatliktus, tyčinius arba netyčinius veiksmus, kurie

prieštarauja galiojantiems įstatymams arba kitiems teisės

aktams ir kuriuos atlieka šios šalys:

a) buhalterį profesionalą įdarbinusi organizacija;

b) už valdymą įdarbinusioje organizacijoje atsakingi

asmenys;

c) įdarbinančios organizacijos vadovybė; arba

d) kiti asmenys, kurie dirba įdarbinusioje organizacijoje

arba pagal įdarbinusios organizacijos nurodymą.


Įstatymų ir teisės aktų

nesilaikymas. Praktikuojančių

buhalterių profesionalų atvejis

(Non-compliance with laws and

regulations. Professional

Accountants in Public Practice)

Įstatymų ir teisės aktų nesilaikymas reiškia veikimą arba

neveikimą, tyčinius arba netyčinius veiksmus, kurie

prieštarauja galiojantiems įstatymams arba kitiems teisės

aktams ir kuriuos atlieka šios šalys:

a) klientas;

b) už valdymą atsakingi kliento asmenys;

c) kliento vadovybė;

d) kiti asmenys, kurie dirba klientui arba pagal kliento

nurodymą.


Istorinė finansinė informacija

(Historical financial

information)

Su konkrečia įmone susijusi finansiniais terminais įvardyta

informacija, daugiausia gaunama iš įmonės apskaitos

sistemos, apie praėjusiais laikotarpiais įvykusius ūkinius

įvykius arba apie praeityje tam tikru metu buvusias

ekonomines sąlygas ar aplinkybes.

Išorės ekspertas

(External expert)

Asmuo, kuris nėra firmos ar tinklo firmos partneris ar vienas

iš profesines paslaugas darbuotojų, įskaitant laikinai

dirbančius darbuotojus arba organizacija, turinti kitos nei

apskaita ar auditas srities įgūdžių, žinių ir patirties, ir kuriųs

darbu toje srityje naudojasi buhalteris profesionalas, kad

galėtų surinkti pakankamų ir tinkamų įrodymų.

Konceptuali tvarka (Conceptual

framework)

Ši sąvoka yra apibūdinta 120 skyriuje.

Nepriklausomumas

(Independence)

Nepriklausomumas reiškia:

a) minties nepriklausomumą – būsena, kuriai esant asmuo

gali pareikšti apibendrinančią išvadą, nepasiduodamas

profesinį vertinimą galinčiai paveikti įtakai, veikdamas

sąžiningai, objektyviai ir taikydamas profesinį

skepticizmą;

(a) Įvaizdžio nepriklausomumą – tai vengimas tokių

190

reikšmingų faktų ir aplinkybių, dėl kurių buvimo

nusimananti ir informuota trečioji šalis tikėtina

nuspręstų, kad firma arba audito ar užtikrinimo grupės

narys nusižengė sąžiningumo, objektyvumo ir profesinio

skepticizmo principams.

Remiantis 400.5 ir 900.4 punktų nuostatomis,

nepriklausomas asmuo arba nepriklausoma firma reiškia,

kad asmuo arba firma atitinkamai laikėsi 4A ir 4B dalių

nuostatų.

Netiesioginiai finansiniai

interesai

(Indirect financial interest)

Finansiniai interesai, kuriuos fizinis asmuo ar bendrovė turi

per kolektyvinio investavimo subjektą, nekilnojamojo turto

fondus, patikėjimo fondus ar kitus tarpininkus, kurių jie

nekontroliuoja ar negali paveikti jų investicinių sprendimų.

Nusimananti ir informuota

trečioji šalis

(Reasonable and informed third

party)

Nusimanančios ir informuotos

trečiosios šalies testas

(Reasonable and informed third

party test)

Atlikdamas nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies

testą, buhalteris profesionalas apsvarsto, ar prie tokių pačių

išvadų galėtų prieiti ir kita nusimananti ir informuota šalis,

įvertinusi visus svarbius faktus ir aplinkybes, kurias

buhalteris žino arba pagrįstai turėtų žinoti darydamas

išvadas. Nusimananti ir informuota trečioji šalis nebūtinai

turi būti buhalteris, tačiau turėtų turėti atitinkamų žinių ir

patirties, kad galėtų suprasti ir nešališkai įvertinti buhalterio

išvadų tinkamumą.

Šios sąvokos yra aprašytos R120.5 A4 punkte.

Pagrindiniai principai

(Fundamental principles)

Ši sąvoka yra aprašyta 110.1 A1 punkte. Kiekvienas iš

pagrindinių principų yra atitinkamai aprašytas šiuose

punktuose:

Sąžiningumas R111.1

Objektyvumas R112.1

Profesinė kompetencija ir reikiamas atidumas R113.1

Konfidencialumas R114.1

Profesionalus elgesys R115.1

Pagrindinis audito partneris

(Key audit partner)

Užduoties partneris, asmuo, atsakingas už užduoties kokybės

kontrolės peržiūrą, ir, jeigu yra, kiti audito užduoties grupės

partneriai, kurie priima svarbius ar profesinius sprendimus dėl

reikšmingų dalykų, susijusių su finansinių ataskaitų, apie

kurias firma pareikš nuomonę, auditu. Priklausomai nuo

aplinkybių ir tokių asmenų vaidmens atliekant audito užduotį,

kiti audito partneriai gali būti, pavyzdžiui, audito partneriai,

atsakingi už svarbias kontroliuojamąsias įmones arba

padalinius.

Peržiūros grupė

(Review team)

a) Visi užduoties grupės nariai, atliekantys peržiūros

užduotį.

b) Visi kiti firmos asmenys, kurie gali daryti tiesioginę įtaką

191

peržiūros užduoties rezultatams, įskaitant:

i. asmenis, kurie rekomenduoja užduoties partneriui

skirtiną atlygį, ar tiesiogiai prižiūri užduoties

partnerio darbą, jam vadovauja ar kitaip kontroliuoja

kaip užduoties partneris atlieka peržiūros užduotį

(įskaitant visus, aukštesnių nei partneris lygių

vadovus iki pat asmens, kuris yra firmos vyresnysis

ar vadovaujantis partneris (vykdomasis direktorius ar

jo atitikmuo);

ii. asmenis, kurie užduoties atlikimo metu konsultuoja

specifiniais techniniais arba ūkio šakos, ūkinių

operacijų arba įvykių klausimais;

iii. asmenis, kontroliuojančius užduoties kokybę,

įskaitant asmenis, kurie vykdo atliktos užduoties

kokybės kontrolės peržiūrą.

c) Visi tinklo firmos darbuotojai, kurie gali daryti tiesioginę

įtaką peržiūros užduoties rezultatams.

Peržiūros klientas

(Review client)

Įmonė, kurioje firma atlieka peržiūros užduotį.

Peržiūros užduotis

(Review engagement)

Pagal Tarptautinius peržiūros užduočių ar lygiaverčius

standartus atliekama užtikrinimo užduotis, kurią atlikdamas

praktikuojantis buhalteris profesionalas pateikia išvadą, ar,

remiantis procedūromis, kurių metu nėra surenkami visi

įrodymai, būtina atliekant audito užduotį, buhalteris pastebėjo

ką nors, kas jį verstų manyti, kad finansinės ataskaitos nebuvo

visais reikšmingais atžvilgiais parengtos pagal taikomą

finansinės atskaitomybės tvarką.

Praktikuojantis buhalteris

profesionalas

(Professional accountant in

Public Practice)

Buhalteris profesionalas, nepriklausomai nuo pareigų

skirstymo pagal funkcijas (pavyzdžiui, auditas, mokesčių

apskaita ar konsultavimas), dirbantis firmoje, kuri teikia

profesines paslaugas.

Sąvoka „praktikuojantis buhalteris profesionalas“ taip pat

vartojama kalbant apie praktikuojančių buhalterių

profesionalų firmą.

Priimtinas lygis

(Acceptable level)

Lygis, kuriam esant buhalteris profesionalas atlikdamas

nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą, galėtų

padaryti išvadą, jog jis laikėsi pagrindinių principų.

Profesinė veikla

(Professional activity)

Buhalterių profesionalų vykdoma apskaitos ar su ja susijusių

žinių reikalaujanti veikla, įskaitant apskaitos, audito,

mokesčių, valdymo, konsultavimo ir finansų valdymo

paslaugas.

Profesinės paslaugos

(Professional services)

Klientų užsakymu vykdoma profesinė veikla.

192

Reklama

(Advertising)

Visuomenės informavimas apie praktikuojančių buhalterių

profesionalų teikiamas paslaugas ir (arba) jų turimus

profesinės veiklos įgūdžius.

Sąlyginis atlygis

(Contingent fee)

Iš anksto pagal sutartus kriterijus apskaičiuojamas atlygis,

kurio dydis priklauso nuo ūkinio įvykio rezultato arba firmos

suteiktų paslaugų rezultato. Teismo arba kitos valdžios

institucijos nustatytas atlygis sąlyginiu atlygiu nelaikomas.

Siūlomas buhalteris

(Proposed accountant)

Praktikuojantis buhalteris profesionalas, kuris svarsto

prisiimti audito ar užduoties teikti apskaitos, mokesčių,

konsultavimo ar panašias profesines paslaugas būsimam (arba

kai kuriais atvejais, dabartiniam) klientui.

Specialios paskirties finansinės

ataskaitos

(Special purpose financial

statements)

Pagal finansinės atskaitomybės tvarką sudarytos finansinės

ataskaitos, skirtos tenkinti nurodytų vartotojų finansinės

informacijos poreikius.

Susijusi įmonė

(Related entity)

Įmonė, kurią su klientu (įmone) sieja bet kurie iš šių ryšių:

a) kai įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kliento įmonę

ir ši kliento įmonė yra reikšminga tai įmonei;

b) kai įmonė turi tiesioginių finansinių interesų kliento

įmonėje, kai tokia įmonė turi reikšmingos įtakos kliento

įmonei ir šios įmonės interesai kliento įmonėje jai yra

svarbūs;

c) kai įmonę tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kliento

įmonė;

d) kai įmonė, kurioje kliento įmonė arba su ja susijusi

įmonė, apibūdinta c punkte, turi tiesioginių finansinių

interesų, darančių reikšmingą įtaką šiai įmonei, o

interesai yra svarbūs kliento įmonei, ir su ja susijusiai

įmonei, apibūdintai c punkte;

e) kai įmonė (patronuojamoji) ir kliento įmonė yra bendrai

valdomos kitos įmonės, su sąlyga, kad kita tos pačios

patronuojančios įmonės patronuojamoji įmonė ir kliento

įmonė yra reikšmingos tai įmonei, kuri valdo abi šias

įmones.

Tiesioginiai finansiniai interesai

(Direct financial interest)

Finansiniai interesai, kai:

a) fizinis asmuo arba įmonė tiesiogiai turi ar gali juos

kontroliuoti (įskaitant tokius, kuriuos savarankiškai

valdo kiti asmenys);

b) fizinis asmuo ar bendrovė gaunantys naudą turi per

kolektyvinio investavimo subjektus, nekilnojamojo turto

fondus, patikėjimo fondus ar kitus tarpininkus, kuriuos

jie kontroliuoja ar kurių investicinius sprendimus jie gali

193

paveikti.

Tinkama audito užduotis

(Eligible audit engagement)

800 skyriuje nurodytais tikslais ši sąvoka yra aprašyta 800.2

punkte.

Tinkama užtikrinimo užduotis

(Eligible assurance

engagement)

990 skyriuje nurodytais tikslais ši sąvoka yra apibrėžta 990.2

punkte.

Tinkamas peržiūros specialistas

(Appropriate reviewer)

Specialistas, kuris turi reikiamų žinių, įgūdžių, patirties ir

įgaliojimą objektyviai peržiūrėti atliktą atitinkamą darbą

arba suteiktą paslaugą. Toks asmuo gali būti buhalteris

profesionalas.

Ši sąvoka yra apibrėžta 300.8 A4 punkte.

Tinklo firma

(Network firm)

Firma ar kita įmonė, kuri priklauso tinklui.

Daugiau informacijos pateikta 400 dalies 400.50 A1–400.54

A1 punktuose.

Už valdymą atsakingi asmenys

(Those charged with

governance)

Asmuo (asmenys) ar organizacija (-os) (pavyzdžiui, įmonės

patikėtinis), atsakingi už įmonės strategijos priežiūrą ir

vykdantys su įmonės atskaitomybe susijusias pareigas, tarp jų

ir pareigą prižiūrėti finansinę atskaitomybę. Kai kuriose

jurisdikcijoms priklausančiose įmonėse už valdymą

atsakingais asmenimis gali būti ir įmonės vadovai,

pavyzdžiui, privačiojo ar viešojo sektoriaus įmonės

vykdomieji valdybos nariai arba įmonės savininkas vadovas.

Užduoties atlikimo kokybės

peržiūra

(Engagement quality control

review)

Nustatyta veiksmų seka, atliekama išleidžiant galutinę

auditoriaus išvadą ar prieš jos išleidimą, siekiant objektyviai

įvertinti svarbius užduoties grupės priimtus sprendimus ir

padarytas išvadas, rengiant galutinę auditoriaus išvadą.

Užduoties grupė

(Engagement team)

Visi užduotį atliekantys partneriai ir darbuotojai bei bet kurie

kiti firmos ar tinklo firmos pasitelkti asmenys užduoties

užtikrinimo procedūroms atlikti. Užtikrinimo grupei

nepriklauso firmos ar tinklo firmos pasitelkti išorės

ekspertai.

Užduoties grupei nepriskiriami asmenys, kurie atlieka kliento

vidaus audito funkciją ir kurie tiesiogiai padeda atlikti audito

užduotį, jeigu išorės auditorius laikosi 610-ojo TAS „Vidaus

auditorių darbo naudojimas“ (2013 m. persvarstyto)

reikalavimų.

Užduoties laikotarpis. Audito ir

peržiūros užduočių atvejis

(Engagement period. Audit and

review engagements)

Užduoties laikotarpis prasideda, kai audito grupė pradeda

auditą., Užduoties laikotarpis baigiasi, kai išleidžiama

auditoriaus išvada. Kai užduotis yra pasikartojanti, jos

laikotarpis baigiasi vėliausiai pranešimo apie profesinių ryšių

nutraukimą, kurį pateikia bet kuri iš šalių, dieną arba tą dieną,

kai išleidžiama galutinė auditoriaus išvada.

194

Užduoties laikotarpis.

Užtikrinimo užduočių, kurios

nėra audito ir peržiūros

užduotys, atvejis

(Engagement period. Assurance

engagements other than audit

and review engagements)

Užduoties laikotarpis prasideda, kai užtikrinimo grupė

pradeda teikti konkrečios užduoties užtikrinimo paslaugas.

Užduoties laikotarpis baigiasi, kai išleidžiama užtikrinimo

išvada. Kai užduotis yra pasikartojanti, jos laikotarpis baigiasi

bet kuriai šaliai pranešus apie profesinių santykių užbaigimą

arba išleidus galutinę užtikrinimo išvadą priklausomai nuo

to, kas įvyksta vėliau.

Užduoties partneris

(Engagement partner)

Firmos partneris arba kitas jos darbuotojas, atsakingas už

užduotį ir jos atlikimą, taip pat už firmos vardu išleidžiamą

išvadą, ir kuris, jei reikalaujama, turi atitinkamus įgaliojimus,

suteiktus profesinės organizacijos, arba teisės aktais paskirtos

ar reguliavimo institucijos.

Užtikrinimo grupė

(Assurance team)

a) Visi užduoties grupės nariai, atliekantys užtikrinimo

užduotį.

b) Tiesioginę įtaką užtikrinimo užduoties rezultatams

galintys daryti visi kiti firmos asmenys, įskaitant:

i. asmenis, kurie rekomenduoja užtikrinimo užduoties

partneriui mokėti tam tikrą atlygį arba kurie tiesiogiai

prižiūri užtikrinimo užduoties partnerį, jam vadovauja

ar kitaip stebi jo darbą užtikrinimo užduoties atlikimo

metu;

ii. asmenis, kurie užtikrinimo užduoties atlikimo metu

konsultuoja specifiniais techniniais arba ūkio šakos,

ūkinių operacijų arba įvykių klausimais;

iii. asmenis, atsakingus už užtikrinimo užduoties atlikimo

kokybės kontrolę, įskaitant tuos, kurie atlieka

užtikrinimo užduoties atlikimo kokybės peržiūrą.

Užtikrinimo klientas

(Assurance client)

Atsakingoji šalis, t. y. asmuo (arba asmenys), kuris (-ie):

a) esant tiesioginės atsakomybės tikrinimo užduočiai, yra

atsakingas (-i) už tikrinamą dalyką;

b) esant tvirtinimu pagrįstai tikrinimo užduočiai, yra

atsakingas (-i) už tikrinamo dalyko informaciją, bet gali

būti atsakingas (-i) ir už patį tikrinamą dalyką.

Užtikrinimo užduotis

(Assurance engagement)

Užduotis, kurią vykdydamas praktikuojantis buhalteris

profesionalas pateikia išvadą, kuria pagal nustatytus kriterijus

siekiama padidinti numatytų vartotojų, nesančių atsakingąja

šalimi, pasitikėjimą įvertinamo dalyko rezultatais.

(Užtikrinimo užduočių gairės yra pateiktos Tarptautinių

audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistame

Tarptautiniame užtikrinimo užduočių sistemos apraše,

kuriame aprašomos užtikrinimo užduoties sudedamosios

dalys ir tikslai, nurodomos užduotys, kurioms taikomi

tarptautiniai audito standartai (TAS), tarptautiniai peržvalgos

užduočių standartai (TPUS) ir tarptautiniai užtikrinimo

195

užduočių standartai (TUUS)).

Veiklos laikotarpis

(Time-on period)

Ši sąvoka yra vartojama R540.5 punkte.

Veiklos pertraukos laikotarpis

(Cooling-off period)

R540.11 – R540.19 punktuose nustatytais tikslais ši sąvoka

yra aprašyta R540.5 punkte.

Viešojo intereso įmonė

(Public interest entity)

a) įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama

viešojoje rinkoje;

b) įmonė:

i. norminiuose teisės aktuose nurodyta, kaip viešojo

intereso įmonė;

ii. kurios auditas pagal norminius teisės aktus atliekamas

vadovaujantis tais pačiais nepriklausomumo

reikalavimais, kurie yra taikomi įmonėms, kurių

vertybiniais popieriais prekiaujama viešojoje rinkoje.

Tokie teisės aktai gali būti priimti bet kurios

atitinkamos reguliavimo institucijos, įskaitant audito

reguliavimo instituciją.

Pagal 400.8 punkto nuostaas viešojo intereso įmonėmis gali

būti ir kitų įmonių.

Vyresnysis dirbantis

buhalteris profesionalas

(Senior Professional

accountant in business)

Direktoriai, vadovaujančias ar aukštesnes pareigas einantys

darbuotojai, kurie turi reikšmingos įtakos ir priima sprendimus

dėl įdarbinančios organizacijos žmogiškųjų, finansinių,

technologinių, fizinių ir nematerialiųjų išteklių įsigijimo,

naudojimo ir kontrolės.

Ši sąvoka yra apibrėžta 260.11 A1 punkte.

196

KODEKSE VARTOJAMŲ SANTRUMPŲ IR MINIMŲ STANDARTŲ

SĄRAŠAS

SANTRUMPOS

Santrumpa Paaiškinimas

Užtikrinimo sistema Tarptautinė užtikrinimo užduočių sistema

COSO Treadway komisijos rėmėjų komitetas

CoCo Kanados privilegijuotųjų buhalterių profesionalų kontrolės

tvarka

TAUSV Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba

TBESV Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdyba

TBF Tarptautinė buhalterių federacija

TAS Tarptautiniai audito standartai

TUUS Tarptautiniai užtikrinimo užduočių standartai

TKKS Tarptautiniai kokybės kontrolės standartai

TPUS Tarptautiniai peržiūros užduočių standartai

KODEKSE MINIMI STANDARTAI

Standartas Visasas pavadinimas

320-asis TAS Reikšmingumas planuojant ir atliekant auditą

610-asis TAS

(persvarstytas 2013 m.) Vidaus auditorių darbo naudojimas

3000-asis TPUS

(persvarstytas)

Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos

auditus ar peržvalgas

1-asis TKKS

Firmų, atliekančių finansinių ataskaitų auditą ir peržiūrą bei

vykdančių kitas užtikrinimo ir susijusių paslaugų užduotis, kokybės

kontrolė

2400-asis TPUS Istorinių finansinių ataskaitų peržiūros užduotys

197

ĮSIGALIOJIMO DATA

• Restruktūrizuoto Kodekso 1, 2 ir 3 dalys įsigalios 2019 m. birželio mėn. 15 d.

• 4A dalis, susijusi su nepriklausomumu vykdant audito ir peržiūros užduotis, galios

finansinių ataskaitų už laikotarpius, prasidedančius 2019 m. birželio mėn. 15 d. ir vėliau,

auditams ir peržiūroms.

• 4B dalis, susijusi su nepriklausomumu vykdant užtikrinimo užduotis, atsižvelgiant į

laikotarpio dalykus, galios laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. birželio mėn. 15 d. ir

vėliau; kitu atveju, ji įsigalios 2019 m. birželio mėn. 15 d.

Informacijos apie pakeistų ilgalaikio bendravimo nuostatų, kurias TBESV paskelbė 2017 m.

sausio mėn. kaip „projekto užbaigimo dokumentą“, pagal ankstesnes struktūrines ir projektines

konvencijas įsigaliojimo datą rasite šio dokumento 3 psl.

198

INFORMACIJA APIE AUTORIŲ TEISES, PREKĖS ŽENKLĄ IR LEIDIMUS

Buhalterių profesionalų etikos kodeksą, jo parengiamuosius projektus, konsultacinius

dokumentus ir kitus TBESV leidinius leidžia TBF, todėl jai priklauso šių leidinių autorių teisės.

TBESV ir TBF neprisiima atsakomybės už nuostolius asmenims, kurie vadovaujasi arba atsisako

vadovautis šiuo leidiniu neatsižvelgiant į tai, ar tokie nuostoliai atsirado dėl aplaidumo ar dėl kitų

dalykų.

Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdyba („International Ethics Standards Board for

Accountants“), Buhalterių profesionalų etikos kodeksas („Code of Ethics for Professional

Accountants“), Tarptautinė buhalterių federacija („International Federation of Accountants“),

TBESV („IESBA“), TBF („IFAC“), TBESV logotipas ir TBF logotipas yra JAV ir kitose šalyse

registruoti TBF prekių ženklai.

Autorių teisės © 2018 m. balandis priklauso Tarptautinei buhalterių federacijai (TBF). Visos

teisės saugomos. Norint kopijuoti, saugoti, perduoti arba kitu panašiu būdu naudoti šį dokumentą

būtina gauti rašytinį TBF leidimą. Kreipkitės [email protected].

ISBN: 978-1-60815-356-5

Išleido:

mailto:[email protected]

199

Documents

TARPTAUTINIŲ BUHALTERIŲ ETIKOS STANDARTŲ VALDYBA …avnt.lt/assets/Teisine-informacija/2019-06-18... · tarptautiniŲ buhalteriŲ etikos standartŲ valdyba (tbesv) international