TAIKOMOJI ETIKA: BUHALTERIŲ PROFESINĖS ETIKOS …

TAIKOMOJI ETIKA: BUHALTERIŲ PROFESINĖS ETIKOS ASPEKTAI

Neringa Stončiuvienė, Greta DegutytėAleksandro Stulginskio universitetas

AnotacijaTyrimas skirtas specifinei taikomosios etikos sričiai – buhalterių profesinei etikai. Buhalterių profe-sinė etika pastaruoju metu tapo mokslininkų ir praktikų susidomėjimo sritimi, vertinant ją kaip vieną lemiamų verslo organizacijų veiklos rezultatų teisingo atskleidimo veiksnių. Buhalterių profesinė etika priskiriama taikomajai etikai, nors turi ir metaetikos bei normatyvinės etikos bruožų. Tyrimo autoriai išanalizavo mokslinę literatūrą, skirtą etikos, jos klasifikavimo, verslo etikos ir, jos konteks-te, buhalterių profesinės etikos analizei. Remiantis šia analize ir Buhalterių profesinės etikos kodekso nuostatomis, sudarytas klausimynas ir atlikta samdomų buhalterių profesionalų apklausa, siekiant išsiaiškinti buhalterių profesinės etikos suvokimą ir veiksnius, lemiančius buhalterių profesinę etiką. Apklausos rezultatai parodė, kad didžiausią įtaką etiškai buhalterių elgsenai daro jų moralinė branda, kompetencija tiek profesine, tiek etikos reglamentų įsisąmoninimo prasmėmis bei gebėjimas atsi-sakyti vykdyti organizacijos, kurioje dirba, vadovų reikalavimus atlikti veiksmus, pažeidžiančius buhalterių profesinę etiką. Vis dėlto penktadalis respondentų neteikia reikšmės buhalterių profesinei etikai ir nemato grėsmės savo profesijos prestižui dėl etikos nuostatų nesilaikymo.PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: taikomoji etika, verslo etika, buhalterių profesinė etika, buhalterių pro-fesinės etikos kodeksas.

AbstractThe research was conducted in the field of accountant professional ethics, which is a very specific area of applied ethics. Recently professional ethics in accounting has become an area of interest among scientists and practitioners, who consider it to be one of the determining factors of correct ref-lection of the performance results of business organizations. Accountant professional ethics as a spe-cific area of Applied Ethics has traits of Meta-Ethics and Normative Ethics. Authors of the research analyzed scientific literature of ethics, business ethics and, in its context, of accountant professional ethics. Subsequent to the analysis of scientific literature that addresses the professional ethics of accountants and the Code of Ethics for Professional Accountants, the questionnaire was formed and a survey was conducted to measure the understanding of the proposed problems of ethical behavior of accountants and their importance in the professional activities. The research results showed, that the major influence to accountants ethical behavior has their moral maturity, professional competence and competences of knowing the Code of Ethics for Professional Accountants and ability to resist the owners’ and managers’ of organizations, in which they work, requirements to violate ethical princi-ples. The greatest impact on the accountants’ professional ethics is made by their own professional competence / non-competence and their ability / inability to resists. Jet the fifth part of respondents does not take importance to accountant professional ethics and do not see the threat to the prestige of their profession because of non-observance of ethics regulations.KEY WORDS: Applied Ethics, Business Ethics, Accountant Professional Ethics, Code of Ethics for Professional Accountants.

ISSN 1392-3137. TILTAI, 2013, 4

109

brought to you by COREView metadata, citation and similar papers at core.ac.uk

provided by Klaipeda University Open Journal Systems

https://core.ac.uk/display/233179139?utm_source=pdf&utm_medium=banner&utm_campaign=pdf-decoration-v1

110

Neringa Stončiuvienė, Greta Degutytė

Įvadas

Analizuojant pasaulinės krizės padarinius, apskaitos ir finansų specialistai kal-tinami netinkamai tvarkę apskaitą ir įmonių finansus. Aiškinantis nesėkmių prie-žastis, be abejonių, ar teisingi apskaitos metodai taikyti, ar pakankamos turimos profesinės žinios ir gebėjimai, svarstoma, ar turėjo įtakos apskaitos specialistų profesinės etikos normų žinojimas ir jų laikymasis, tiksliau, jų pažeidimai. Kita vertus, įveikus ekonominę krizę, verslo organizacijos stengiasi didinti pelningumą, kas dažnai lemia buhalterių profesinės etikos pažeidimus.

Lietuvoje buhalterių profesinės etikos klausimais diskutuoti pradėta, LR bu-halterinės apskaitos įstatymą papildžius privalomu reikalavimu asmenims, tei-kiantiems vyriausiojo buhalterio paslaugas, laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų (Lietuvos Respublikos (...), 2012). Finansinėse ataskaitose pateikta informacija turi būti objektyvi, profesionaliai pa-rengta. Tam reikia laikytis ne tik profesinių taisyklių, bet ir etikos reikalavimų. Ta-čiau neteko aptikti mokslinių tyrimų, kurie būtų skirti buhalterių profesinei etikai.

Mokslinėje literatūroje plačiai analizuojama etikos samprata, principai, teori-nės vystymosi prielaidos, klasifikavimas (Birnbacher, 1999; Cavalier, Ess, 2001; Musschenga, 2005; Crane, Matten, 2007; Michalczyk, 2012; Segal, Lehrer, 2013; Internet Encyclopedia (...); Online Guide (...)), etikos principų taikymas įvairiose gyvenimo srityse, profesinėje veikloje: medicinoje, edukologijoje, versle, komu-nikacijos procesuose (Barry, Ohland, 2009; Agheorgiesei (Corodeanu), Poroch, 2013; Babatunde, Akinboboye, 2013). Su verslo etika siejamos ir apskaitos pro-fesinės etikos problemos (Cooper, Dellaportas, 2009; Stevens, 2012; Dumitrescu, Bobiţan, Costuleanu, 2013). Tačiau verslo aplinkoje dažnai kyla interesų konfliktų; daugelis jų daro įtaką savininkų ir vadybininkų sprendimams, kartu ir buhalterių veiklai. Todėl mokslinėje literatūroje pasigendama analizės, kaip šios profesijos atstovai – buhalteriai praktikai – suvokia profesinės etikos principus, jų reikšmę ir taikymo savo darbe būtinumą. Pastaraisiais metais Tarptautinė apskaitos eti-kos standartų valdyba interesų konfliktams skyrė ypatingą dėmesį (Changes too (...), 2013). Tai paskatino analizuoti, kokiomis nuostatomis remiantis suformuoti buhalterių profesinės etikos reikalavimai, kokie veiksniai lemia jos pažeidimus buhalterių darbe. Etiškas buhalterių elgesys yra toks pat aktualus kaip ir profesi-nės žinios, todėl etikos principų laikymasis tampa išskirtiniu apskaitos profesijos bruožu. Nepakankamas etikos normų žinojimas ir / arba netinkamas jų suvokimas lemia apskaitos tvarkymo ir finansų valdymo problemas.

Tyrimo tikslas – išanalizavus teorines ir normatyvines apskaitos etikos for-mavimo prielaidas, atlikti buhalterių praktikų profesinės etikos suvokimo analizę

111


ir nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius buhalterių profesinės etikos proble-mų atsiradimą.

Tyrimo uždaviniai:• išanalizuoti teorines profesinės etikos normų formavimo prielaidas;• apibendrinti mokslinius tyrimus buhalterių profesinės etikos formavimo

ir praktinio taikymo problematikos klausimais;• atlikti buhalterių profesinės etikos suvokimo analizę ir nustatyti buhalte-

rių profesinę etiką lemiančius veiksnius.Tyrimo objektas – buhalterių profesinės etikos problemų suvokimo analizė.Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir oficialių reglamentų analizė bei

sintezė, anketinė apklausa, tyrimo duomenų grupavimas, grafinis vaizdavimas; statistiniams duomenims apdoroti taikyta SPSS programinė įranga.

1. Buhalterių profesinė etika taikomosios etikos kontekste

Etikos tyrimai ir studijos neatsiejami nuo moralės tyrimų bei studijų. Etikos principai ir taisyklės padeda vertinti asmenų elgesį tam tikrose susiklosčiusiose si-tuacijose ir apibrėžia jį kaip tinkamą arba netinkamą, gerą ar blogą (Crane, Matten, 2007; Bonaci, Strouhal, 2012; Meihami, Varmaghani, Meihami, Khaledian, 2013). Etika gali būti apibūdinama kaip tiesa, veiksmų teisėtumas, įskaitant ir organiza-cijos veiklą esamoje ekonominėje situacijoje (Michalczyk, 2012). Dėl šių bruožų etika traktuojama kaip filosofijos šaka. Remiantis filosofija kaip metodologiniu pagrindu, etika, ypač jos moksliniai tyrimai, priskiriami socialinių mokslų sričiai (Birnbacher, 1999; Musschenga, 2005; Segal, 2013). Etišku elgesiu vadinamas toks elgesys, kai subjekto veiksmai yra palankūs kuo didesnei visuomenės daliai. Todėl savaime suprantama, kad visuomenė tikisi etiškų organizacijų apskaitos re-zultatų ir jų pagrindu priimtų ekonominių sprendimų.

Mokslinėje literatūroje ir enciklopedijose yra nemažai bandymų klasifikuoti etiką. Populiariausias ir dažniausiai pasitaikantis yra etikos rūšių išskyrimas, pa-remtas filosofiniu požiūriu į tiriamą objektą: metaetika (angl. Meta-Ethics), nor-matyvinė (angl. Normative Ethics) ir taikomoji (angl. Applied Ethics) etika (In-ternet Encyclopedia (...); Online Guide (...)). A. Musschenga (2005) kaip naują etikos vystymo etapą skiria empirinę etiką (angl. Empyrical Ethics), kuri turi apra-šomosios (angl. Descriptive Ethics) ir normatyvinės etikos bruožų. L. Michalczyk (2012) etiką skirsto į normatyvinę, elgesio (angl. Ethics of Behaviour) ir veiklos (angl. Ethics of Actions). Analizuojant mokslinę literatūrą pastebėta, kad dažniau-siai nagrinėjamos atskiros etikos rūšys, paaiškinančios vienos ar kitos socialinės grupės elgesį bei etikos principų taikymą įvairiose praktinės veiklos srityse.

112


Buhalterių profesinės etikos požiūriu reikšmingos yra visos minėtos etikos rū-šys. Metaetika analizuoja etikos prigimtį, moralinį elgesio pagrindimą, jo socialinį reikšmingumą ir naudą. Diskusijos apie etikos sąlygiškumą, žmonių elgesio sava-naudiškumą yra metaetikos pavyzdžiai.

Normatyvinė etika nagrinėja praktinius su etika susijusius klausimus, lemian-čius moralinį elgesį. Jos tyrimo objektas – paskelbtos etikos elgesio normos, for-muojančios teigiamus įpročius, kuriuos reikia išsiugdyti. Normatyvinės etikos tikslas – parengti elgesio vadovus, kodeksus, numatyti procedūras, siekiant atsa-kyti į klausimą, ką aš turiu daryti?

Taikomoji etika glaudžiai susijusi tiek su meta-, tiek su normatyvine etika. Ji „perkelia“ taikomosios etikos principus ir taisykles į specialias veiklos sritis, pavyzdžiui, medicinos, verslo, gynybos, bankininkystės, komunikacijos, aplinkos apsaugos (Barry, Ohland, 2009; Stevens, 2012; Agheorgiesei (Corodeanu), Po-roch, 2013; Babatunde, Akinboboye, 2013).

Ši etikos rūšis kuria kriterijus diskusinėms problemoms spręsti, nurodo, kaip etikos principai gali būti taikomi praktiškai (Birnbacher, 1999). Kita vertus, tiek pavienio asmens, tiek organizacijos etiškas elgesys yra nulemtas metaetikos nagri-nėjamų žmogiškojo elgesio savybių: egoizmo ir altruizmo, ankstesnio elgesio ir jį lėmusių priežasčių, amžiaus bei lyčių skirtumų ir kt. R. Cavalier ir C. Ess (2001) suformulavo šiuos etikos principus: 1) etiškas elgesys turi būti universalus, t. y. visiems dalyviams reikia sudaryti sąlygas priimti nešališkus sprendimus, išsaugant interesų pusiausvyrą; 2) tinkamos yra tik tos moralinės normos, kurios būtų priim-tinos visiems dalyviams ir tenkintų jų interesus; 3) konsensusas gali būti pasiektas tik visų dalyvių savanorišku sutarimu.

Viena taikomosios etikos sričių – verslo etika, kurios objektas yra žmonių elgsena, laikantis moralės principų ir principų, numatytų specialiuose etikos ko-deksuose, bendraujant vieniems su kitais verslo aplinkoje. Verslo etika turi būti organizacijos strategijos dalis, kad organizacijos ir jos darbuotojų elgesys būtų etiškas, nuolat tikrinant, kaip laikomasi etikos principų, kartu siekiant įgyvendinti strateginius verslo tikslus. Tačiau etiškam elgesiui užtikrinti būtina ir tinkama soci-alinė aplinka (Young, 2012). Ši etikos sritis sulaukia didžiausio viešo susirūpinimo kiekvieną kartą, ištikus ekonominei krizei, žlungant įmonėms (Cooper, Dellapor-tas, 2009).

Rinkos ekonomikoje buhalteriams labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp vers-lo etikos ir profesinės etikos. Buhalterių profesinė etika – tai kodeksai ir normos, kurių jie privalo laikytis savo darbe, kurie atskleidžia jų darbo pobūdį ir profesi-nius ryšius (Cheng, 2012). Skiriami šie pagrindiniai etiniai buhalterių profesinės veiklos aspektai: atsidavimas darbui; sąžiningumas ir patikimumas; dorovė ir sa-vidrausmė; objektyvumas ir nešališkumas; ištikimybė savo principams; metodikos

113


tobulinimas ir dalyvavimas valdyme (Vershoor, 2012; Cheng, 2012). Šie aspektai leidžia apibrėžti buhalterių profesinę etiką verslo etikos kontekste – tai buhalte-rių veikla, laikantis profesinių reikalavimų, remiantis etikos kodeksais, kartu už-tikrinant glaudžius darbuotojo ir organizacijos, organizacijos ir visuomenės, or-ganizacijos ir investuotojų ryšius. Buhalterių profesinė etika akcentuoja moralės principus ir griežtą jų laikymąsi. Buhalteriai turi jausti atsakomybę visuomenei, darbdaviams, jų verslo partneriams (Nugent, 2011; Meihami, Varmaghani, Mei-hami, Khaledian, 2013). Buhalterių darbas numato griežtą terminų, normatyvų, reikalavimų laikymąsi ir vykdymą, akcentuojant aiškią ribą, kas ir kada turi būti padaryta. Pasikeitimai mikroaplinkoje, pavyzdžiui, ekonominių interesų ir etikos normų konfliktas, gali lemti moralinę painiavą, sukeliančią moralinį konfliktą ir pagaliau lemiančią profesijos reputaciją. S. A. Reiter (1997), C. Bonaci, J. Strou-hal (2012) teigia, kad buhalterių profesionalų veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo jų profesinės etikos. Taigi buhalterių profesinė etika skatina aukštą šios profe-sijos atstovų moralės lygį.

2. Buhalterių profesinės etikos suvokimas, jį lemiantys veiksniai

Mokslinėje literatūroje analizuojami įvairūs veiksniai, lemiantys etiško buhal-terių profesinio elgesio ypatumus, šį elgesį lemiančius veiksnius ir galimus jų nei-giamo poveikio pašalinimo būdus.

B. Jamshidinavid, F. Kamari (2012), D. Dumitrescu, N. Bobiţan, C. Costule-anu (2013) akcentuoja moralinės brandos įtaką buhalterių profesiniam elgesiui. Moralinės brandos pavyzdys gali būti etiškas buhalterių elgesys, kai jie su organi-zacija, kurioje dirba, susiję finansiniais interesais (yra jos akcininkai [pajininkai], lengvatinėmis sąlygomis gavo paskolą ir pan.), artimi jų giminaičiai organizacijoje užima vadovaujančias pareigas.

G. N. Ogbonna, A. Ebimobowei (2011), K. A. Babatunde, S. Akinboboye (2013), A. B. Gorvadiya, V. K. Patel (2013) akcentuoja etišką elgesį, kaip vie-ną įmonės finansinės informacijos teisingo pateikimo veiksnių. Tačiau buhalteriai susiduria su įmonės vadovų ir savininkų reikalavimais pateikti informaciją vienu ar kitu aspektu, pažeidžiant sąžiningumo, objektyvumo principus. Kitaip tariant, buhalteriams kyla dilema, pažeisti ar nepažeisti etikos principų, tenkinant vado-vaujančių asmenų reikalavimus (Bonaci, Strouhal, 2012). Tai labai reikšmingas veiksnys, nes jis gali būti susijęs su asmeniniais buhalterio nuostoliais: atlygio už darbą ir skatinimo išmokų mažinimu ar net darbo netekimu. Buhalteriai privalo griežtai laikytis teisės aktų ir patvirtintų buhalterinės apskaitos standartų, todėl etika numato nutraukti darbo santykius su darbdaviu, jei šis reikalauja pažeisti

114


minėtus teisės aktus (New guidance (…), 2012). R. Azevedo ir E. Cornacchio- ne Jr (2012) konstatavo, kad buhalteriai kruopščiai laikosi profesinių standartų: reikia manyti, normatyvinis požiūris į atliekamas pareigas užtikrina etišką buhal-terių profesionalų požiūrį į veiklos rezultatus.

Verslo organizacijos veikia tam tikroje verslo aplinkoje, nuolat palaiko daly-kinius santykius su konkurentais, tiekėjais ir pirkėjais (Bonaci, Strouhal, 2012). Buhalteriai iš šio konteksto neeliminuoti – priešingai, pats buhalteris arba jo arti-mas giminaitis(-iai) gali turėti asmeninių interesų minėtoje aplinkoje, sulaukti pa-siūlymų už tam tikrą atlygį pasielgti neetiškai profesinėje veikloje savo darbdavių atžvilgiu.

B. Stevens (2012) pabrėžia etikos kodeksų reikšmę versle. Buhalterių profesi-nės etikos kodeksas (Buhalterių (...), 2009; Handbook, 2013; Vershoor, 2012; Bo-naci, Strouhal, 2012) reglamentuoja buhalterių profesionalų etikos reikalavimus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas nurodo, kad buhalteriai, atliekantys vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas arba teikiantys vyriausiojo buhalterio (buhalterio) paslaugas, turi laikytis Buhalterių profesionalų etikos ko-dekse nustatytų profesinės etikos principų (Lietuvos Respublikos (...), 2012).

Buhalterių profesinės etikos kodekse (Buhalterių (...), 2009; Handbook, 2013) nurodytos dorovinės nuostatos, pripažįstamos kaip buhalterių profesinės etikos principai: sąžiningumo, objektyvumo, profesinės kompetencijos, atidumo, konfi-dencialumo, profesionalaus elgesio. Šie reikalavimai koreliuoja su anksčiau minė-tais, mokslinėje literatūroje aptartais etiniais buhalterių profesinės veiklos aspek-tais. Buhalterių profesinės etikos kodeksas taip pat aiškina, kaip nepažeisti etikos principų, patekus į konkrečią situaciją, kuri gali paskatinti pažeisti etiką.

Viena šiuolaikinio buhalterio darbo ypatybių yra jų veiklos kūrybiškumas ir inovatyvumas. Nors, kaip minėta, buhalteriai privalo griežtai laikytis nustatytų normų ir normatyvų, jie turi racionaliai ir išmintingai taikyti reglamentus, parinkti naudingiausią įmonei apskaitos politiką, tobulinti metodikas, nepažeidžiant profe-sinės etikos (Uşurelu, Marin (Nedelcu), Danailă (Andrei), Loghin, 2010).

Buhalterių profesinės etikos kodekse (Buhalterių (...), 2009; Handbook, 2013) etikos pažeidimai nurodomi kaip galimos grėsmės pagrindiniams buhalterių pro-fesinės veiklos principams dėl: asmeninių buhalterio arba artimų jo šeimos narių interesų; ankstesnių sprendimų ir veiksmų peržiūros poreikio; per daug artimų santykių ir palankumo kitų interesams; baimės, kuri gali kilti, kai dėl esamų arba numanomų grėsmių buhalteris gali būti priverstas elgtis neobjektyviai ir kt.

Išanalizavus mokslinę literatūrą, nagrinėjančią buhalterių profesinę etiką, bei Buhalterių profesinės etikos kodeksą, išskirti šie veiksniai, galintys lemti buhalte-rių profesinės etikos pažeidimus:

115


• Finansiniai interesai buhalterį samdančioje organizacijoje.• Asmeniniai interesai buhalterį samdančioje organizacijoje.• Ryšiai verslo ir socialinėje aplinkoje.• Organizacijos vadovybės ir savininkų požiūris į profesinę buhalterių etiką.• Profesinė (ne-) kompetencija ir sąmoningas su ja susijęs neetiškas buhal-

terio elgesys.Šie veiksniai taikyti atliekant analitinį tyrimą, kaip buhalterių profesinę etiką ir

jos taikymo problemas suvokia buhalteriai praktikai.

3. Buhalterių profesinės etikos suvokimo ir etiško elgesio pažeidimus lemiančių veiksnių analizė

Siekiant išsiaiškinti suformuluotų buhalterių etiško elgesio problemų suvoki-mą ir jų reikšmingumą buhalterių profesinėje veikloje, atliktas tyrimas, apklau-siant samdomus buhalterius, prašant juos įvertinti, ar pateikti atvejai buhalterio darbe gali sukelti profesinės etikos problemų. Apklausa atlikta anoniminio anke-tavimo būdu, vertinimą prašyta atlikti pagal trijų balų skalę. Anketa sudaryta iš trijų dalių, siekiant išsiaiškinti: demografines apklausoje dalyvavusių buhalterių charakteristikas; ar jie susipažinę su buhalterių profesinės etikos reikalavimais; išskirtų profesinę buhalterių etiką lemiančių veiksnių vertinimą. Vidinis sudarytos skalės patikimumas – 0,862. Duomenų analizei naudota SPSS 13.0 programa.

Tyrime dalyvavo 86 tiriamieji, iš jų 83 moterys (96,5 proc.) ir 3 vyrai (3,5 proc.). Daugiausiai tiriamųjų buvo 30–50 metų amžiaus – 47,7 proc., dau-giau nei 50 metų – 43 proc., tik 9,3 proc. tiriamųjų buvo iki 30 metų amžiaus. 65,9 proc. tiriamųjų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, likę 34,1 proc. aukštojo išsila-vinimo nėra įgiję. Daugelis apklaustųjų (73,3 proc.) įmonėje užima vyriausiojo bu-halterio pareigas, vyr. buhalterio pavaduotojo – 1,2 proc., buhalterio – 19,8 proc., kitas pareigas (apskaitininko, kasininko) eina 5,8 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusės apklaustųjų (59,5 proc.) darbo patirtis yra daugiau nei 20 metų. Darbo patirtį iki 5 metų bei 5–10 metų darbo patirtį turi 14,3 proc. respondentų, 10–20 metų – 11,9 proc. respondentų.

Pateikti duomenys apie tyrime dalyvavusius profesionalus rodo ryškią lyties (moterys), amžiaus (50 metų), išsilavinimo (profesinis aukštasis) bei didelės dar-bo patirties (daugiau nei 5 metų) tendenciją. Atsižvelgiant į tyrime dalyvavusių buhalterių demografinių charakteristikų pasiskirstymą, jų įtaka etiškam buhalterių elgesiui netirta.

Tyrimo apribojimas: visi apklaustieji yra darbo santykiais susiję su organiza-cijomis, kuriose jie dirba, t. y. jie nėra buhalteriai konsultantai, o eina buhalterio

116


pareigas vienoje įmonėje. Tyrimo apribojimu laikytinas ir tas faktas, kad atliekant apklausą nesigilinta į valstybės (mokesčių inspekcijos, SODROS) ir finansų (ban-kai, lizingo bendrovės, kredito įstaigos) darbuotojų įtaką buhalterių profesiniams sprendimams, kartu ir jų profesinei etikai.

Pirmiausia aiškintasi, ar buhalteriai susipažinę su buhalterių profesinės etikos reikalavimais ir gilinasi į šią temą. Į klausimą, „ar Jūs esate susipažinęs (-usi) su Buhalterių profesinės etikos kodekso nuostatomis?“, neigiamai atsakė 20 (23 proc.) respondentų. Tačiau ir žinantieji apie minėtą kodeksą, susipažinę su jo reikalavimais, ne visi domisi buhalterių profesinės etikos aktualijomis, etikos pažeidimų priežastimis ir jų šalinimo galimybėmis. Tai lemia išvadą, kad būtina aktyviai ir nuosekliai buhalterius šviesti jų profesinės etikos klausimais.

Viena išskirtų etinių problemų – finansinių interesų buhalterį samdančioje or-ganizacijoje turėjimas. Vidutiniškai 62 proc. tiriamųjų teigia, kad finansinių inte-resų turėjimas buhalterį samdančioje organizacijoje arba paskolos ar garantijos iš tokios organizacijos gavimas gali turėti įtakos buhalterio etiniams sprendimams. 17 proc. tiriamųjų nežino, ar šis veiksnys gali turėti įtakos buhalterio etiniams sprendimams.

Be finansinių interesų, buhalteris gali turėti ir kitų asmeninių interesų, kurie, beje, taip pat gali įgauti finansinę išraišką, pvz., buhalteris nusižengia etikos nor-moms, nes tikisi gauti premiją. Daugiau nei pusė apklaustų buhalterių mano, kad jų etiškiems sprendimams gali turėti įtakos netiesioginių interesų samdančioje or-ganizacijoje turėjimas. Tačiau 31 proc. apklaustųjų neigia šio veiksnio įtaką buhal-terių etiniams sprendimams.

Užtikrinti etišką buhalterių elgesį lengviau, kai jį remia ir palaiko verslo bei socialinė aplinka: bendradarbiai, vadovybė, verslo partneriai ir t. t. Respondentų nuomonės pasiskirstė panašiai, kaip ir vertinant asmeninių interesų reikšmingumą. 56 proc. apklaustųjų šį veiksnį vertina kaip galintį turėti įtakos buhalterių profe-sinei etikai, 28 proc. – kaip neturintį įtakos. 17 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturi.

Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad svarbiausias buhalterių etišką elgesį le-miantis veiksnys yra organizacijos vadovybės ir savininkų požiūris į profesinę buhalterių etiką. Net 2/3 respondentų nurodė šį veiksnį kaip galintį turėti įtakos buhalterių profesinei etikai. Tačiau 24 proc. respondentų nekreipia (nekreiptų) dė-mesio į vadovybės ir savininkų reikalavimus, jei su jais susiję buhalterių veiksmai pažeistų jų profesinę etiką.

Tyrime siekta įvertinti pačių buhalterių, jų profesinės kompetencijos (nekom-petencijos) ir sąmoningo neetiško elgesio įtaką. Didžioji dalis respondentų mano, kad šis veiksnys daro įtaką buhalterių profesinei etikai. Neigiančių jo įtaką ir abe-jojančių respondentų procentas vienodas – apie 17 proc.

117


Tyrimas parodė, kad nėra vieno labai ryškaus veiksnio, kuris darytų įtaką etiš-kai buhalterių profesinei veiklai (žr. paveikslą), nes daugiau nei pusė respondentų visus analizuotus veiksnius nurodė kaip galinčius turėti įtakos buhalterių profesinei etikai. Labiausiai buhalterių profesinę etiką veikia jų pačių profesinė kompetenci-ja / nekompetencija (šį veiksnį nurodė 66,0 proc. respondentų) ir gebėjimas / nege-bėjimas pasipriešinti savininkų ir vadovų reikalavimams pažeisti etikos principus (64,8 proc.). Mažiausią įtaką buhalterių profesinei etikai daro asmeniniai interesai, nors šį veiksnį kaip reikšmingą nurodė pusė tyrime dalyvavusių respondentų.

1 pav. Buhalterių profesinės etikos pažeidimus lemiantys veiksniai ir respondentų nuomonė apie jų reikšmingumą

Figure 1. Forming factors of accountants ethical violations and respondents’ opinion about their significance

Apibendrinus tyrimo rezultatus konstatuota, kad vidutiniškai 16 proc. apklaus-tųjų nežinojo, ar apklausos metu pateikti atvejai apskritai gali sukelti etinių pro-blemų. Tai rodo dar vieną problemą – nepakankamą buhalterių susipažinimą su profesinės etikos normomis ir ribotą gebėjimą vertinti buhalterių profesinę etiką lemiančius veiksnius.

Atliktas tyrimas parodė, kad tikslinga tęsti tyrimus, analizuojant tirtų veiksnių atsiradimo priežastis bei nagrinėjant buhalterių profesinės etikos įtaką tiesiogi-niams jų darbo rezultatams (pvz., rengiant įmonių finansinę atskaitomybę) bei eti-kos normų įsisąmoninimo problemai (buhalterių švietimas, profesinės buhalterių etikos studijos aukštosiose mokyklose, studentų, pedagogų ir profesionalų požiūris į buhalterių profesinę etiką).

118


Išvados

1. Buhalterių profesinė etika priskirtina taikomajai etikai, nors jai būdingi ir metaetikos bei normatyvinės etikos bruožai. Buhalterių profesinė etika nu-mato aukštą moralės lygį, jiems būtinos tokios savybės kaip sąžiningumas ir patikimumas; dorovė ir savidrausmė; objektyvumas ir nešališkumas; ištikimybė savo principams. Kita vertus, šios profesijos atstovai privalo laikytis griežtų profesinių reikalavimų ir normatyvų, kurių pažeidimas gali sukelti etikos problemų. Ypač tai aktualu rinkos ekonomikos sąlygomis, kai be atsidavimo darbui ir sąžiningo pareigų atlikimo buhalteriai turi to-bulinti metodikas ir dalyvauti priimant įmonės valdymo sprendimus. Tai-gi buhalterių profesinė etika – tai buhalterių veikla, laikantis profesinių reikalavimų ir etikos kodeksų, kartu užtikrinant glaudžius darbuotojo ir organizacijos, organizacijos ir visuomenės, organizacijos ir investuotojų ryšius.

2. Mokslinėje literatūroje dažniausiai analizuojami šie veiksniai, lemiantys etišką / neetišką buhalterių profesinį elgesį: buhalterių amžius, lytis, mora-linė branda, profesinių reikalavimų laikymasis, verslo ir socialinės aplin-kos, įmonės savininkų bei vadovų įtaka ir kt. Šie veiksniai koreliuoja su reikalavimais, pateiktais buhalterių profesinę etiką reglamentuojančiame Buhalterių profesinės etikos kodekse.

3. Išanalizavus mokslinę literatūrą, nagrinėjančią buhalterių profesinę etiką, bei Buhalterių profesinės etikos kodeksą, išskirti šie veiksniai, galintys lemti buhalterių profesinės etikos pažeidimus: finansiniai interesai buhal-terį samdančioje organizacijoje; asmeniniai interesai buhalterį samdan-čioje organizacijoje; ryšiai verslo ir socialinėje aplinkoje; organizacijos vadovybės ir savininkų požiūris į profesinę buhalterių etiką; profesinė (ne-) kompetencija ir sąmoningas su ja susijęs neetiškas buhalterio el-gesys. Šie veiksniai pasitelkti atliekant analitinį tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti samdomų buhalterių praktikų profesinės etikos suvokimą bei jų nuomonę dėl autorių parinktų profesinės etikos pažeidimus galinčių nulemti veiksnių reikšmingumo buhalterių profesinei etikai. Tyrimo re-zultatai liudija, kad būtina buhalterius šviesi profesinės etikos klausimais. Tyrimas parodė, kad nėra vieno labai ryškaus veiksnio, kuris darytų įtaką buhalterių profesinės veiklos etiškumui. Labiausiai buhalterių profesinę etiką veikia jų pačių profesinė kompetencija / nekompetencija ir gebėji-mas / negebėjimas pasipriešinti savininkų ir vadovų reikalavimams pa-žeisti etikos principus. Mažiausią įtaką buhalterių profesinei etikai daro

119


asmeniniai interesai, nors šį veiksnį, kaip reikšmingą, nurodė pusė tyrime dalyvavusių respondentų.

Gauta 2013 06 01Pasirašyta spaudai 2013 12 04

Literatūra

Agheorgiesei (Corodeanu), D. T., Poroch, V. (2013). Pilot – Study Concerning the Management of Ethical Beha-viour in Healthcare Institutions from IAȘI. Values, Visions, Objectives and Ethical Policies. Revista Română de Bioetică, vol. 11, no. 2: 133–147.

Azevedo, R. F. L., Cornacchione Jr, E. B. (2012). Professional Accounting Ethics: A Visual Analysis of Public Perception. Revista de Educación e Investigatión en Contabilidad = Journal of Education and Research in Accounting, vol. 6, no. 1: 18–34.

Babatunde, K. A., Akinboboye, S. (2013). Corporate Social Responsibility Effect on Consumer Patronage – Management Perspective: Case Study of a Telecommunication Company in Nigeria. Jurnal Komunikasi = Malaysian Journal of Communication 29(1): 55–71.

Barry, B. E., Ohland, M. W. (2009). Applied Ethics in the Engineering, Health, Business, and Law Professions: A Comparison. Journal of Engineering Education, October: 377–388.

Birnbacher, D. (1999). Ethics and social science: Which kind of co-operation? Ethical Theory and Moral Practice 2: 319–336.

Bonaci, C., Strouhal, J. (2012). Accounting ethics: some research note. Proceedings of the 6th international conference on Applied Mathematics, Simulation, Modelling. World Scientific and Engineering Academy and Society (WSEAS): 138–143.

Buhalterių profesionalų etikos kodekso vadovas. 2010-ųjų leidimas. (2012). Tarptautinė buhalterių federacija, Lietuvos auditorių rūmai (vert.). Prieiga internete: http://www.lar.lt/new/page.php?112

Cavalier, R., Ess, C. (2001). Introduction to Habermas’s Discourse Ethics. Carnegie Mellon University, USA. Prieiga internete: http://www.unh.edu/academic-affairs/democracy/pdf/repository/cavalier_introduction-to-habermas.pdf

Changes to the Code of Ethics for Professional Accountants Addressing Conflicts of Interest. (2013). International Ethics Standards Board for Accountants. Final Pronuoncement.

Cheng, Y. (2012). Further Discussion on the Construction of Ethics of Professional Accountants. International Journal of Business Administration, vol. 3, no. 3: 28–32.

Cooper, B., Dellaportas, S. (2009). Business ethics and the accounting profession. Deakin business review, vol. 2, no. 2: 4–9.

Crane, A., Matten, D. (2004). Business Ethics-A European Perspective. Managing Corporate Citizenship and Sustainability in the Age of Globalization. Oxford University Press, Oxford.

Dumitrescu, D., Bobiţan, N., Costuleanu, C. (2013). Ethical Dilemmas: Are the Accountants Doing Something Good or Something Bad? “Ovidius” University Annals, Economic Sciences Series, vol. 13, issue 1: 1232–1236.

Gorvadiya, A. B., Patel, V. K. (2013). Requirements of Ethics in Finance Management. Acme International Jour-nal of Multidisciplinary Research, vol. 1, issue 3: 1–4. Prieiga internete: www.aijmr.net

Handbook of the Code of Ethics for Professional Accountants. (2013). International Ethics Standards Board of Accountants.

Internet Encyclopedia of Philosopfy: IEP. Prieiga internete: http://www.iep.utm.edu/ethics/Jamshidinavid, B., Kamari, F. (2012). Ethics in Management Accounting: Moving toward Ethical Motivation.

Research Journal of Finance and Accounting, vol. 3, no. 6: 90–96.Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. (2001). Lietuvos Respublikos Seimas. Aktuali redak-

cija 2012-11-06. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437472&p_query=&p_tr2=2

Meihami, B., Varmaghani, Z., Meihami, H., Khaledian, M. (2013). Professional Ethics; an Approach to Value Creation in Financial Reporting. International Letters of Social and Humanistic Sciences 7: 33–42.

120


Michalczyk, L. (2012). Model of Accounting Engineering in view of Earnings Management in Poland. Financial Internet Quarterly „e-Finanse”, vol. 8, no. 3. Prieiga internete: http://www.e-finanse.com/artykuly_eng/226.pdf

Musschenga, A. (2005). Empirical Ethics, Context-Sensitivity, and Contextualism. Journal of Medicine and Phi-losophy: A Forum for Bioethics and Philosophy of Medicine 30: 5, 467–490.

New guidance proposed on how professional accountants should respond to suspected illegal acts. (2012). Priei-ga internete: http://www.iasplus.com/en/othernews/ifac/2012/ illegal-acts

Nugent, D. (2011). An Application of the Oversocialized Conception of People to Accountants’ Ethics. Procee-dings of the Pennsylvania Economic Association, p. 218–221.

Ogbonna, G. N., Ebimobowei, A. (2011). Ethical Compliance by the Accountant on the Quality of Financial Reporting and Performance of Quoted Companies in Nigeria. Asian Journal of Business Management 3(3): 152–160.

Online Guide to Ethics and Moral Philisophy. Prieiga internete: http://eaae.phil.emu.edu/cavalier/80130/part2/II_preface.html

Reiter, S. A. (1997). The Ethics of Care and New Paradigms for Accounting Practice. Accounting, Auditing & Accountability Journal, vol. 10, no. 3: 299–324.

Segal, L., Lehrer, M. (2013). The Conflict of Ethos and Ethics: A Sociological Theory of Business People’s Ethi-cal Values. Journal of Business Ethics, vol. 114, issue 3: 513–528.

Stevens, B. (2012). How Ethical are US Business Executives? A Study of Perceptions. Journal of Business Ethics, October: 1–9.

Uşurelu, V. I., Marin (Nedelcu), M., Danailă (Andrei), A. E., Loghin, D. (2010). Annals of the University of Petroşani, Economics 10(3): 349–356.

Vershoor, C. C. (2012). IMA Ethics Code Compares Favorably to Global Code. Prieiga internete: http://www.highbeam.com/doc/1G1-284451749.html

Autoriai dėkoja už Lietuvos mokslo tarybos projekto „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) paramą tyrimui atlikti. Projektas finan-suojamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioritetą „Ty-rėjų gebėjimų stiprinimas“ iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

APPLIED ETHICS: THE ASPECTS OF ACCOUNTANTS PROFESSIONAL ETHICS


Summary

The research was conducted in the field of accountant professional ethics, which is a very specific area of applied ethics. In analysing the consequences of the global crisis, there were allegations of improper record keeping and corporate finance management against accounting and finance specialists. In investigating the reasons for failures, the doubts as to the correctness of accounting practices or sufficiency of professional knowledge and skills are coupled with discussions

121


whether the knowledge and observation of the norms of accounting professional ethics or rather their violations had an effect on the situation. On the other hand, after the economic crisis, business organisations make every effort to boost the return, which often facilitates violations of the professional ethics of accountants. Recently professional ethics in accounting has become an area of interest among scientists and practitioners, who consider it to be one of the determining factors of correct reflection of the performance results of business organisations. The aim of this research is to analyse theoretical and regulatory presuppositions for deve-lopment of accounting ethics followed by analysis of the understanding of profes-sional ethics among accounting practitioners and identification of the key factors that determine the emergence of problems related to the professional ethics of accountants.

Scientific and popular literature defines ethics as appropriate and good beha-viour under the existing conditions and circumstances, including a certain eco-nomic situation. Thus ethical behaviour is lawful and fair; it relies on relevant standards and leads to appropriate decisions. Scientific literature identifies the fol-lowing types of ethics: Meta-Ethics, Normative Ethics, and Applied Ethics. All the above types of ethics are important from the perspective of the professional ethics of accountants. Meta-Ethics addresses the nature of ethics, the moral reasoning of behaviour, its social significance and benefits. Examples of Meta-Ethics include discussions on the conditionality of ethics and the selfish nature of human beha-viour.

Business ethics is one of the areas of applied ethics. Its objective is human behaviour in accordance with the principles of morality and those prescribed by special codes of ethics while communicating with each other in a business envi-ronment. Business ethics must be incorporated in the strategy of an organisation to ensure ethical behaviour of the organisation and its staff through regular mo-nitoring of the adherence to ethical principles in attempt to implement strategic business goals.

In the context of business ethics, the professional ethics of accountants means accounting practice where professional standards and codes of ethics are observed and there is close relationship between an employee and the organisation, the orga-nisation and the society, the organisation and the investors. The professional ethics of accountants emphasises principles of morality and strict observance thereof. Accountants must take responsibility towards the society, employers, and their bu-siness partners. On the other hand, accounting practice requires strict observance of deadlines, standards, and requirements with a focus on a clear time-line of what and when has to be done. Consequently, the professional ethics of accountants re-

122


lies on codes and standards the accountants must comply with in their work, which reflect the nature of the accounting practice and professional contacts.

Scientific literature emphasises the importance of the Code of Ethics for Pro-fessional Accountants in ethical behaviour of accountants. The Code of Ethics for Professional Accountants prescribes the ethical standards for professional account-ants. This Code includes moral provisions recognised in the principles of professio-nal ethics of accountants, namely integrity, objectivity, professional competence, relevant diligence, confidentiality, and professional conduct. Such requirements correlate with the ethical aspects of the accounting practice discussed in scientific literature.

The Code of Ethics for Professional Accountants defines violations as potential threats to the main principles professional activity, which may result from personal interests of the accountant or the accountant’s close relatives, the need to revise previous decisions or actions, overly close relations or favour to the interests of others, fear that the existing or potential threats may cause the accountant to act in a non-objective manner, etc.

Scientific literature mostly refers to the following factors that have effect on ethi-cal/non-ethical behaviour of accountants: the accountant’s age, sex, moral maturi-ty, adherence to professional standards, impact of business and social environment or the owners and managing staff of the company, etc. Those factors correlate with the requirements prescribed in the Code of Ethics for Professional Accountants, which regulates the professional ethics of accountants.

Subsequent to the analysis of scientific literature that addresses the professional ethics of accountants and the Code of Ethics for Professional Accountants, the authors looked into the understanding of the professional ethics of accountants and the problems related to its implementation among accounting practitioners. The factors below, which can potentially lead to violations of the professional ethics of accountants, were chosen for the purpose of analytical research:

• Financial interests in the organisation, which employs the accountant;• Personal interests in the organisation, which employs the accountant;• Relations in the business and social environment;• The stand of the managing staff and the owners of the organisation on

professional ethics of accountants;• Professional (non-)competence and intentional unethical behaviour of the

accountant related thereto.

A survey was conducted to measure the understanding of the proposed pro-blems of ethical behaviour of accountants and their importance in the professional

123


activities of the accountants. During the study, accountants were asked to consider whether the said circumstances could lead to professional ethics problems in the accountant’s work. The anonymous questionnaire survey was based on a three-point scale. The survey questionnaire had three parts intended to discover the de-mographic characteristics of the accountants who participated in the survey, their knowledge of the requirements of the professional ethics of accountants, and their judgement about the determinants of the professional ethics of accountants.

The data about the professional accountants who participated in the survey re-vealed a clear trend of sex (women), age (50 years), education (vocational higher), and long work experience (over 5 years). With regard of the composition of the demographic characteristics of accountants who participated in the survey, their impact on the ethical conduct of accountants was not analysed.

The research limitation relates to the fact that all the respondents are in emplo-yment relations with the organisations they work for, i.e. they are not consulting accountants but work as an accountant for one organisation. Furthermore, the sur-vey did not look into the impact of the state (the Tax Inspectorate and the Social Insurance Fund Board) or finances (banks, leasing institutions, credit institutions) on the professional decisions of accountants and consequently on their professio-nal ethics, which also should be considered a research limitation.

The survey revealed that 25 per cent of the respondents did not know the pro-visions of the Code of Ethics for Professional Accountants and thus they did not know whether the cases included in the survey could potentially cause ethics pro-blems. However even those who knew about the said Code and were aware of its requirements did not always feel interest in the actualities of the professional ethics of accountants, the reasons for breaches of ethics or possibilities of their eli-mination. That leads to a conclusion that accountants need efficient and consistent education on their professional ethics.

The research demonstrated that a single factor with a major effect on the ethi-cal professional conduct of accountants does not exist. The greatest impact on the professional ethics of accountants is made by their own professional competence (non-competence and their ability) inability to resists the owners’ and managers’ requirements to violate ethical principles. The personal interests of accountants make the smallest impact on their professional ethics, although half of the survey respondents found this factor important.

The research showed that it is appropriate to conduct further investigations to analyse the causes of the analysed factors and to look into the impact of the pro-fessional ethics of accountants on the direct results of their work (e.g. preparation of financial statements) and the issue of education in ethical norms (accountant

124


training, studies of professional ethics of accountants at institutions of higher edu-cation, the stand of students, teachers and professionals on the professional ethics of accountants).

This work was partly supported by project “Promotion of Student Scientific Acti-vities” (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) from the Research Council of Lithuania). This project is funded by the Republic of Lithuania and European Social Fund under the 2007–2013 Human Resources Development Operational Programme’s priority 3.

Documents

TAIKOMOJI ETIKA: BUHALTERIŲ PROFESINĖS ETIKOS …