Tarptautinių PIRLS ir TIMSS tyrimų rezultatai –pagrindas kryptingai tobulinti pradinį ugdymą

Tarptautinių PIRLS ir TIMSS tyrimų rezultatai –pagrindas kryptingai tobulinti pradinį ugdymą

Dr. Danguolė Kalesnikienė

2013-08-27

Kodėl pradinių klasių mokytojui verta domėtis tarptautinių tyrimų rezultatais?

IEA PIRLS

PIRLS (Progress in International Reading Literacy Study) – Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas.

Šį tyrimą organizuoja IEA (International Association for the Evaluation of Educational Achievement) – Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija.

Tyrime PIRLS nagrinėjami 4 klasės mokinių skaitymo pasiekimai ir ketvirtokų patirtis mokymosi skaityti patirtis namuose bei mokykloje.

PIRLS TYRIME Lietuva dalyvavo

Metai Dalyvavusių šalių skaičius

2001 35

2006 40

2011 45

Tyrimo programoje išskiriami skaitymo aspektai Skaitymo paskirtis:

literatūrinei patirčiai įgyti (grožiniai tekstai); informacijai gauti ir panaudoti (informaciniai

tekstai). Skaitymo gebėjimai (suvokimo procesai):

sutelkti dėmesį ir atrasti aiškiai pateiktą informaciją;

daryti tiesiogines išvadas; interpretuoti ir integruoti idėjas bei informaciją; ištirti ir įvertinti turinį, kalbą bei teksto elementus.

Požiūris į skaitymą, su skaitymu susiję įpročiai.

Bendrieji skaitymo rezultatai (2011) PIRLS 2011. Ataskaita. 4 klasė. Tarptautinis skaitymo gebėjimų

tyrimas (2012). Nacionalinis egzaminų centras.Vilnius, p. 25

Bendrieji skaitymo rezultatai (vieta skalėje 2011 m.)

Lietuva (528 taškai) yra 26 pozicijoje iš 45, statistiškai reikšmingai aukščiau už PIRLS skalės vidurkį.

21 šalies rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus.

Bendrųjų skaitymo rezultatų kaita 2011. Ataskaita. 4 klasė. Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas (2012). Nacionalinis egzaminų centras..Vilnius, p. 28

Lietuvos mokinių rezultatai nuo 2006 metų iki 2011 pasikeitė 9 taškais, o nuo 2001 metų – 15 taškų, šis skirtumas statistiškai reikšmingas.

Mergaičių ir berniukų rezultatų kaita pagal lytį

Tolygiai prastėjant abiejų lyčių skaitymo rezultatams, skirtumas tarp berniukų ir mergaičių išlieka bemaž stabilus.

Tyrimo metai

Mergaitės Berniukai Skirtumas

2011 552 535 17

2006 546 528 18

2001 537 520 17

Lietuvos skaitymo rezultatų kaita pagal teksto suvokimo procesus

2011. Ataskaita. 4 klasė. Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas (2012). Nacionalinis egzaminų centras. .Vilnius, p. 25

Grožinių ir informacinių tekstų skaitymo rezultatų kaita

2011. Ataskaita. 4 klasė. Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas (2012). Nacionalinis egzaminų centras. Vilnius, p. 33

PIRLS tyrimo išvados, rekomendacijos 2011. Ataskaita. 4 klasė. Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas (2012). Nacionalinis egzaminų

centras. Vilnius, p. 5 Lietuvos ketvirtos klasės mokinių skaitymo

pasiekimai kiekviename PIRLS cikle šiek tiek prastėja, todėl vertėtų koreguoti bendrojo ugdymo programas, skaitymui skirti daugiau laiko, pateikti ir mergaitėms, ir berniukams patrauklių tekstų, taikyti geriausius mokymosi metodus,

pabrėžti ir nuosekliai laikytis mokymosi paradigmos. Geriausiai tyrime pasirodžiusių šalių rezultatai rodo,

kad visuose lygmenyse turėtų būti rasta dermė tarp mokymosi kaip žaidimo, ir mokymosi kaip pareigos.

PIRLS tyrimo išvados

įvairiuose lygmenyse (nacionaliniame, savivaldybių, mokykloje ir klasėje) svarstyti, ieškoti būdų ir sumažinti mergaičių ir berniukų skaitymo pasiekimų, mokinių, besimokančių skirtingų vietovių mokyklų, atotrūkį, užtikrinti lygias mokymo(si) galimybes;


ugdymo procese ypač atkreipti dėmesį į aukštesniųjų gebėjimų, labiau susijusių su

kūrybingumu, inovatyvumu, lavinimą, skirti daugiau dėmesio ir informacinių, ir

grožinių tekstų skaitymui, formuoti nuostatą, kad skaityti gali būti tiesiog malonu;


kadangi tyrime nustatytas ryšys tarp gerai knygomis aprūpintų mokyklos ir klasės bibliotekų bei mokinių skaitymo pasiekimų, turtinti jas, kad taptų kiek įmanoma patrauklesnės šiuolaikiniam mokiniui;

atkreipti dėmesį į bibliotekų būklę ir naudą

naujose mokyklose;


plėtoti ne tik mokyklų kompiuterizavimą, bet ir kurti naujas, mokiniams patrauklias kompiuterinio skaitymo (ir rašymo) programas, šioje srityje tobulinti mokytojų kvalifikaciją.

Mokymo(si) skaityti procese kaip pagrindines priemones naudoti ne tik vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius, bet ir kitas, šiuolaikiniam mokiniui patrauklias priemones;


skirti daugiau dėmesio rengiant mokytojus, ypač jų nuolatiniam tobulinimui(si).

Lietuvos kontekste ypač svarbu atnaujinti vyresnės kartos pedagogų žinias; dėmesys

turėtų būti atkreiptas ir į mokytojo savivertę ir savijautą ir mokykloje, ir apskritai

visuomenėje;


kadangi tyrimai rodo ryšį tarp namų aplinkos (edukacinių išteklių: vaikiškų (ir ne tik) knygų kiekio, interneto, asmeninio kambario turėjimo), tėvų išsilavinimo, jų pomėgio skaityti, akademinių lūkesčių savo vaikų atžvilgiu, vaikų ankstyvojo skaitymo veiklų, net jų maitinimosi, miego trūkumo ir mokinių skaitymo pasiekimų, būtina rasti būdų su tyrimo rezultatais supažindinti ne tik švietimo bendruomenę, bet ir tėvus, ir plačiąją visuomenę.

Pateiktyje panaudoti šaltiniai (1):

I. Mackevičienė. Rezultatų pristatymas.http://www.nec.lt/failai/3002_PIRLS2011_2012-12-11.pdf

PIRLS 2011. Ataskaita. 4 klasė.Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas (2012). Nacionalinis egzaminų centras.Vilnius.

http://www.nec.lt/failai/3003_PIRLS2011_ataskaita.pdfV. Bacys. IEA TIMSS 2011 ir IEA PIRLS 2011 tyrimai.http://www.nec.lt/failai/2996_TIMSS_ir_PIRLS_2011__ministrui__2012-12-11.pdf

TIMSS (Trends in International Mathematics and Science Study)

tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas, inicijuotas Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos IEA (International Association of the Evaluation of Educational Achievement).

Tyrimo TIMSS tiriamasis objektas – 4 ir 8 klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai, jų kaita ir pasiekimus sąlygojantys veiksniai.

TIMSS TYRIMAS

Tyrimo ciklas vyksta kas 4 metus. Lietuva dalyvavo trijuose 4 klasės tyrimo TIMSS cikluose, pradedant nuo 2003 m., 2007m. 2011 m.

2011 m. tyrimo cikle dalyvavo 4688 ketvirtų klasių mokinių iš 154 lietuviškų mokyklų.

Taip pat klausimynus pildė ir mokinių mokytojai, mokyklų direktoriai bei ketvirtokų tėvai.

TIMSS išskiriamos matematikos turinio ir gebėjimų sritys (4 klasė)

Matematikos turinio sritys

Matematikos gebėjimų sritys

Skaičiai ir skaičiavimai Matematinės žinios

Geometrinės figūros ir matavimai

Matematiniai taikymai

Duomenų pateikimas Matematinis mąstymas

4 klasės mokinių matematikos rezultatų pasiskirstymas Tarptautinis

matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011. Ataskaita. 4 klasė, p.38.

Lietuvos rezultatas – 534 skalės taškai. Lietuva užima 14 poziciją iš 50 šalių dalyvių. Statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia 11 šalių.

4 klasės mokinių matematikos rezultatų pasiskirstymas V.

Bacys. IEA TIMSS 2011 ir IEA PIRLS 2011 tyrimai. http://www.nec.lt/failai/3001_PIRLS_TIMSS_2011_pranesimas_spaudai_2012-12-11.pdf. Nr. 7

TIMSS išskiriamos gamtos mokslų turinio ir gebėjimų sritys (4 klasė)

Gamtos mokslų turinio sritys

Gamtos mokslų gebėjimų sritys

Biologija Gamtamokslinės žinios

Fiziniai mokslai Gamtamoksliniai taikymai

Fizinė geografija Gamtamokslinis mąstymas

4 klasės mokinių gamtos mokslų rezultatų pasiskirstymas Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011. Ataskaita. 4 klasė, p. 39.

4 klasės mokinių gamtos mokslų rezultatų pasiskirstymas V. Bacys. IEA TIMSS 2011 ir IEA PIRLS 2011 tyrimai.

http://www.nec.lt/failai/3001_PIRLS_TIMSS_2011_pranesimas_spaudai_2012-12-11.pdf, Nr. 8.

Lietuvos rezultatas – 515 skalės taškų. •Lietuva užima 26 poziciją iš 50 šalių dalyvių. •Statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia 18 šalių.

TIMSS tyrimo išvados, rekomendacijos Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011. Ataskaita. 4 klasė, p.7.

Lietuvos ketvirtos klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai tyrimo TIMSS cikluose išlieka stabilūs, todėl vertėtų ieškoti būdų, kaip pasiekti aukštesnių šių mokomųjų dalykų rezultatų, pirmiausia šalinant gebėjimų ir ugdymo turinio spragas. Atkreiptinas dėmesys į matematines žinias, akcentuotinos gamtamokslinės žinios ir fizinė geografija.


Ugdymo procese daugiau dėmesio skirti gabių mokinių, pretenduojančių į aukštą ir aukščiausią tarptautinius lygmenis, lavinimui.

Skatinti visų mokinių pasitikėjimą dalykiniais gebėjimais.

Siūlyti mokytojams pamokose ieškoti dermės tarp mokymosi kaip žaidimo ir mokymosi kaip pareigos, metodikų rengėjams – kurti veiksmingesnes ugdymo metodikas.


Nors bendri berniukų ir mergaičių rezultatai praktiškai nesiskiria, ugdymo procese ypač vertėtų atkreipti dėmesį į veiksmingesnius metodus, padedančius ugdyti mokinius atskirose turinio srityse, t.y. pateikti ir mergaitėms, ir berniukams patrauklių užduočių, įgalinančių mažinti atotrūkį

tarp lyčių mokant(is) biologijos ir fizinių mokslų.


Įvairiuose lygmenyse (nacionaliniame, savivaldybių, mokyklos ir klasės) siūlyti veiksmingesnių vadybos ir pedagoginių priemonių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų atotrūkiui tarp mokinių, besimokančių skirtingo dydžio (pagal gyventojų skaičių) vietovių mokyklose, sumažinti, ir jas diegti lygių mokymo(si) galimybių užtikrinimui.


Plėtoti ne tik mokyklų kompiuterizavimą, bet ir kurti naujas, mokiniams patrauklias kompiuterinio mokymo(si) programas, šioje srityje tobulinti mokytojų kvalifikaciją.

Mokant gamtos mokslų suteikti IV klasių mokiniams galimybę naudotis mokyklos mokslinėmis laboratorijomis.

Abiejų mokomųjų dalykų mokymo(si) procese kaip pagrindines priemones naudoti ne tik vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius, bet ir kitas, šiuolaikiniam mokiniui patrauklias priemones.


Skirti daugiau dėmesio rengiant mokytojus, skatinti ir suteikti galimybę jiems nuolat tobulintis aktualiausiose (pvz., fizinių mokslų) srityse. Lietuvoje, kurios pedagogų, mokančių ketvirtų klasių mokinius, amžiaus vidurkis vienas didžiausių, ypač svarbu atnaujinti vyresnės kartos pedagogų žinias.

Dėmesys turėtų būti atkreiptas ir į mokytojo savivertę, ir pasitikėjimą savimi ir mokykloje, ir apskritai visuomenėje.


Kadangi tyrimai rodo ryšį tarp namų aplinkos veiksnių (knygų kiekio, interneto ryšio, asmeninio kambario turėjimo, tėvų išsilavinimo, akademinių lūkesčių savo vaikų atžvilgiu, ankstyvųjų matematinių veiklų, net vaikų maitinimosi ir miego trūkumo) ir mokinių matematikos / gamtos mokslų pasiekimų, būtina rasti būdų su tyrimo rezultatais supažindinti ne tik švietimo bendruomenę, bet ir tėvus bei plačiąją visuomenę.

Pateiktyje panaudoti šaltiniai (2):

O. Kostina. Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011. Rezultatų pristatymas. http://www.nec.lt/failai/3000_TIMSS2011_2012-12-11.pdf

V. Bacys. IEA TIMSS 2011 ir IEA PIRLS 2011 tyrimai. http://www.nec.lt/failai/3001_PIRLS_TIMSS_2011_pranesimas_spaudai_2012-12-11.pdf

Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011. Ataskaita. 4 klasė. http://www.nec.lt/failai/3004_TIMSS2011_4klase_ataskaita.pdf

PIRLS ir TIMSS tyrimų tarptautiniai interneto tinklalapiai:

http://www.pirls.org. http://www.timss.org.

Ačiū!

Documents

Tarptautinių PIRLS ir TIMSS tyrimų rezultatai –pagrindas kryptingai tobulinti pradinį ugdymą