Upload
hadan
View
266
Download
7
Embed Size (px)
Citation preview
marina gariSvili, mariam xoferia
romis samarTlis safuZvlebi
leqciebis kursi
Tbilisi
2007
2
Sinaarsi
teqstSi gamoyenebuli Semoklebebi ..................................................................................................................... 7
Sesavali........................................................................................................................................................................... 8
Tavi I. romis samarTlis istoriuli sistemebi ............................................................................................ 9
I. civiluri samarTali (ius civile) ...................................................................................................................... 9
II. pretoruli samarTali (ius praetorium) ........................................................................................................ 9
III. xalxis samarTali (ius gentium) .................................................................................................................... 9
IV. bunebiTi samarTali (ius naturale) ............................................................................................................... 11
Tavi II. romis samarTlis wyaroebi ................................................................................................................... 12
I. arqauli periodis ZiriTadi Taviseburebani (qr. Sobamde 753-367ww.) ........................................ 12
$1. CveulebiTi samarTali ............................................................................................................................. 13
$2. Lex (leges) (kanoni) da plebiscita (plebiscitebi)................................................................................. 15
a) Lex (leges) - kanoni ..................................................................................................................................... 15
b) Plebiscita - plebiscitebi ......................................................................................................................... 17
$3. sarCeli, rogorc samarTlis wyaro .................................................................................................. 17
$4. iuristebis moRvaweoba, rogorc samarTlis wyaro ................................................................... 18
$5. Iurisprudencia (romaeli samarTalmcodneTa saqmianoba) ................................................................ 20
$6. samarTlis sxva wyaroebi ........................................................................................................................ 25
a) Iudicatum (sasamarTlo precedenti)................................................................................................... 25
b) Senatusconsultum (senatuskonsulti) ................................................................................................... 25
g) Edicta magistratuum (magistratebis ediqtebi) ................................................................................... 26
d) Constitutiones principum (imperatorebis konstituciebi) .............................................................. 27
II. winaklasikuri periodi (qr. Sobamde 367-17 ww.) ................................................................................. 28
III. klasikuri periodi (qr. Sobamde 17 w. _ qr. Sobis 235 w.) ............................................................ 31
IV. postklasikuri periodi (IV-V ss.) .......................................................................................................... 33
V. iustinianes periodi (527-565 ww.)............................................................................................................... 35
VI. romis samarTali da misi recefcia evropaSi................................................................................... 36
$1. glosatorTa saqmianoba ........................................................................................................................... 36
$2. kanonistebi .................................................................................................................................................... 37
$3. `VII muxli~ .................................................................................................................................................... 37
VII. saerTo samarTali da moqmedi romauli samarTali .................................................................... 37
$1. komentatorebi _ consiliatores .................................................................................................................... 38
$2. humanistebi ..................................................................................................................................................... 38
$3. bunebiTi samarTlis Teoria .................................................................................................................. 38
$4. samarTlis istoriuli skola (germanuli) .................................................................................... 39
$5. XIX saukunis pandeqtistebi ................................................................................................................... 39
VIII. romauli iurisprudencia da moqmedi iuridiuli sistemebi ................................................... 39
$1. samoqalaqo kodeqsebi ............................................................................................................................... 40
$2. inglisuri samarTali. saerTo samarTali da samarTlianobis samarTali (common law
and equity) ................................................................................................................................................................ 40
Tavi III. romis sajaro-samarTlebrivi institutebis ganviTarebis ZiriTadi etapebi da
Taviseburebani ............................................................................................................................................................ 41
I. Civitas warmoSoba. Rex-ebis periodi ............................................................................................................ 42
$1. Rex (reqsi) ...................................................................................................................................................... 43
$2. senati ............................................................................................................................................................... 43
$3. xalxi da saxalxo krebebi ..................................................................................................................... 44
II. patriciul-plebeuri civitas-i da respublika ....................................................................................... 45
3
$1. magistratura ................................................................................................................................................ 46
$2. senati ............................................................................................................................................................... 47
$3. saxalxo krebebi .......................................................................................................................................... 48
III. msoflio imperia (qr. Sobis I-V ss.) ....................................................................................................... 49
$1. principati ...................................................................................................................................................... 49
$2. dominati (Dominatus) ................................................................................................................................... 51
Tavi IV. uflebaTa dacva ....................................................................................................................................... 53
I. sasamarTlo organizacia Zvel romSi ..................................................................................................... 53
II. procesis cneba, saxeebi da stadiebi Zvel romSi ............................................................................. 54
III. Lege agere (kanonismieri procesi) ............................................................................................................... 56
IV. Per formulas agere (formularuli procesi) ............................................................................................ 58
V. procesualuri warmomadgenloba ............................................................................................................. 64
VI. Indefensio (dacvaze uaris Tqma) ................................................................................................................... 65
VII. Litis contestatio (davis sagnis dadgena) ..................................................................................................... 66
VIII. sarCelebis konkurencia ........................................................................................................................... 66
IX. Iudicatum (sasamarTlo gadawyvetileba) ................................................................................................. 67
X. interdiqtuli warmoeba ............................................................................................................................... 68
XI. saaRsrulebo warmoeba ................................................................................................................................ 69
XII. Extra ordinem cognitio (eqstraordinaluri procesi) ............................................................................ 70
XIII. postklasikuri procesi ........................................................................................................................... 72
Tavi V. pirTa statusi romis samarTalSi .................................................................................................... 73
I. Servi (monebi) .......................................................................................................................................................... 73
II. Liberti (ucxoelebi)............................................................................................................................................. 77
III. Peregrini (ucxoelebi)........................................................................................................................................ 78
IV. Personae alieni iuris (sxvis xelisuflebaSi myofi pirebi) ................................................................... 80
V. Capitis deminutio (uflebaunarianobis damcroba) .................................................................................... 82
VI. Persona (piri) ....................................................................................................................................................... 83
VII. moyvroba ............................................................................................................................................................ 86
VIII. Colonus (koloni) ............................................................................................................................................ 87
IX. Universitates (iuridiuli pirebi).................................................................................................................. 87
X. warmomadgenloba ............................................................................................................................................. 89
Tavi VI. Zveli romis saojaxo samarTali ..................................................................................................... 91
I. Familia et gentilitas (ojaxi da naTesaoba) ...................................................................................................... 91
II. Sponsalia et nuptiae (niSnoba da qorwineba) ................................................................................................. 92
III. Concubinatus (konkubinati) .............................................................................................................................. 95
IV. Dos (mziTevi) ...................................................................................................................................................... 95
V. Adoptio (Svileba) ............................................................................................................................................... 100
VI. Divortium (qorwinebis Sewyveta) ............................................................................................................... 100
VII. Paterfamilias (ojaxis ufrosi) ..................................................................................................................... 102
VIII. Tutela et cura (mzrunveloba da meurveoba) ......................................................................................... 106
Tavi VII. Zveli romis memkvidreobiTi samarTali .................................................................................... 110
I. Ab intestato, successio legitima (kanoniT memkvidreoba) .............................................................................. 110
II. Successio testamentaria (anderZiT memkvidreoba) ....................................................................................... 113
Tavi VIII. romis sanivTo samarTali ............................................................................................................... 116
I. qoneba .................................................................................................................................................................... 116
II. Res (nivTebi) .................................................................................................................................................... 116
$1. Res extra commercium (brunvidan amoRebuli nivTebi) ..................................................................... 118
4
$2. Familia et pecunia ............................................................................................................................................ 118
$3. Res manicipi et res nec manicipi (mancipirebadi da aramancipirebadi nivTebi) .......................... 118
$4. Genus et species (gvarobiTi da individualuri nivTebi) .............................................................. 119
$5. Res mobiles et res immobiles (moZravi da uZravi nivTebi) .................................................................. 121
$6. Res corporales et res incorporales ..................................................................................................................... 121
$7. gayofadi da gauyofadi nivTebi ........................................................................................................ 121
$8. gamoyenebadi da gamouyenebadi nivTebi ........................................................................................... 122
$9. martivi da rTuli nivTebi .................................................................................................................. 122
$10. ZiriTadi da damatebiTi nivTebi ...................................................................................................... 122
$11. sakuTvnebeli ............................................................................................................................................. 122
$12. Fructus (nayofi) .......................................................................................................................................... 122
III. sakuTreba ......................................................................................................................................................... 123
$1. sakuTrebis ufleba .................................................................................................................................. 123
$2. sakuTrebis uflebis Sinaarsi ............................................................................................................ 123
$3. Communio (condominium _ TanasakuTreba) ........................................................................................... 124
$4. sakuTrebis SeZenis saSualebebi ........................................................................................................ 124
a) Occupatio (okupacia) ................................................................................................................................. 125
b) ganZi ............................................................................................................................................................ 125
g) Specificatio (gadamuSaveba) ...................................................................................................................... 125
$5. sakuTrebis uflebis SeZena xelSekrulebiT ............................................................................... 126
a) Mancipatio (mancipacia) ............................................................................................................................ 126
b) in iure cessio ................................................................................................................................................. 127
g) Traditio (gadacema) ................................................................................................................................... 127
$6. sakuTrebis uflebis saxeebi ............................................................................................................... 127
a) Dominium ex iure Quiritium (kvirituli sakuTreba) ........................................................................ 127
b) peregrinebis sakuTreba ...................................................................................................................... 127
g) provinciuli sakuTreba ..................................................................................................................... 127
d) Res sua in bonis (bonitaruli anu pretonuli sakuTreba) ....................................................... 128
e) sakuTreba iustinianes samarTliT ................................................................................................ 128
$7. Usucapio (SeZena xandazmulobiT) ........................................................................................................ 128
$8. sakuTrebis uflebis marTlzomieri SezRudva .......................................................................... 129
$9. sakuTrebis uflebis dacva .................................................................................................................. 129
IV. Possessio (mflobeloba) ............................................................................................................................... 131
V. Servitutem (servituti) ..................................................................................................................................... 132
$1. servitutis cneba ...................................................................................................................................... 132
$2. servitutebis warmoSoba ....................................................................................................................... 133
$3. servitutis saxeebi .................................................................................................................................. 133
$4. sasoflo (saadgilmamulo) servituti ........................................................................................... 133
$5. sasoflo servitutebis saxeebi.......................................................................................................... 134
$6. saqalaqo (saadgilmamulo) servitutebi ........................................................................................ 134
$7. piradi servitutebi ................................................................................................................................. 134
$8. servitutis Sewyveta................................................................................................................................ 135
$9. servitutis dacva ..................................................................................................................................... 135
$10. dacvis sxva saSualebebi ..................................................................................................................... 135
VI. Surepficies et emphyteusis (superficiumi da emfiTevzisi) .................................................................. 135
$1. superficiumi .............................................................................................................................................. 135
$2. emfiTevzisi ................................................................................................................................................. 136
5
$3. emfiTevtas movaleobebi ........................................................................................................................ 137
$4. emfiTevzisis warmoSoba ........................................................................................................................ 137
$5. emfiTevzisis gadatana ............................................................................................................................ 138
$6. emfiTevzisis Sewyveta ............................................................................................................................ 138
Tavi IX. Zveli romis valdebulebiTi samarTali .................................................................................... 138
I. valdebulebis cneba ...................................................................................................................................... 140
II. valdebulebaTa klasifikacia .................................................................................................................. 141
III. valdebulebis Sinaarsi ............................................................................................................................. 142
IV. valdebulebis wyaro .................................................................................................................................. 142
$1. verbaluri kontraqti ............................................................................................................................. 143
a) stipulatio et obligatio verbis-is klasikuri struqtura ..................................................................... 144
b) stipulaciis Sinaarsi da misi saxeebi ........................................................................................ 145
g) Acceptilatio (valis gadaxdis aRiareba) ........................................................................................... 145
d) stipulaciis dasasruli ................................................................................................................... 146
e) Transacriptio nominum (sakredito valdebulebebis gadawera) ................................................ 146
v) Chyrographa (subieqturi) da Synographa (obieqturi sakredito dokumentebi) ............... 147
z) baTili da arara stipulaciebi..................................................................................................... 147
$2. stipulaciis baTiloba .......................................................................................................................... 148
a) ganusazRvreli obieqtis stipulacia .......................................................................................... 148
$3. Novatio (novacia) .......................................................................................................................................... 148
$4. rwmunebuleba anu piradi uzrunvelyofa. ..................................................................................... 149
$5. Intercessio (intercesia) .............................................................................................................................. 150
$6. piradi rwmunebuloba iustinianes samarTalSi. ......................................................................... 151
$7. Dotis dictio ....................................................................................................................................................... 151
$8. Operarum iurata promissio ................................................................................................................................ 151
$9. Nomen transcripticium (literaluri kontraqti) ............................................................................... 151
$10. Re (realuri kontraqtebi) .................................................................................................................. 151
$11. Consensu (konsensualuri kontraqtebi)........................................................................................... 152
V. Re (realuri kontraqtebi) ......................................................................................................................... 152
$1. Mutuum, mutui datio – (sesxi) ...................................................................................................................... 153
$2. Foenus nauticum, pecunia traiecticia (sazRvao sesxi) .............................................................................. 153
$3. Commodatum (sesxi) .................................................................................................................................... 154
$4. Depositum (Senaxvis xelSekruleba). ................................................................................................... 155
$5. Fiducia (fiducialuri xelSekruleba) ............................................................................................. 155
$6. Pignus datum (giravnoba) ............................................................................................................................ 156
$7. keTilsindisieri sarCelebi da xelSekrulebebi ...................................................................... 156
VI. brali xelSekrulebaSi ............................................................................................................................. 156
VII. Consensu (konsensualuri xelSekruleba) ......................................................................................... 157
$1. Emptio-venditio (yidva-gayidva) ................................................................................................................. 158
$2. Mandatum (davalebis xelSekruleba) ................................................................................................ 162
$3. Societas (amxanagobis xelSekruleba) .................................................................................................. 164
$4. Locatio - conductio (qiravnoba, ijara). .................................................................................................... 165
VIII. Quasi ex contractu (kvazi kontraqtebi) ................................................................................................... 167
$1. Negotiorium gestio (sxvisi saqmis davalebis gareSe warmoeba). .................................................. 167
$2. Solutio indebiti (usafuZvlo gamdidrebidan warmoSobili fsevdo xelSekruleba) ......... 167
IX. Pacta (paqtebi) .................................................................................................................................................. 168
X. Delictum (deliqti) .......................................................................................................................................... 171
6
$1. Delictum cneba da pirobebi .................................................................................................................... 171
$2. Furtum (qurdoba) ........................................................................................................................................ 173
$3. Rapina (Zarcva) ............................................................................................................................................. 174
$4. Damnum iniuria datum (zianis marTlsawinaaRmdego miyeneba) ..................................................... 174
$5. Iniuria (pirovnebis Seuracxyofa) ......................................................................................................... 175
XI. Quasi ex delicto (kvazideliqtebi) ............................................................................................................... 176
Tavi X. Zveli romis sisxlis samarTali ..................................................................................................... 177
I. sisxlis samarTlis principebi ................................................................................................................ 182
$1. kanonierebis principi ............................................................................................................................. 182
$2. moqalaqeTa kanonis winaSe Tanasworobis principi .................................................................. 182
$3. braleulobis principi .......................................................................................................................... 183
$4. samarTlianobis principi ...................................................................................................................... 183
$5. piradi pasuxismgeblobis principi ................................................................................................... 183
$6. dasjadobis gardauvalobis principi ............................................................................................. 184
II. danaSauli romis samarTalSi .................................................................................................................. 184
III. brali ................................................................................................................................................................. 185
$1. Seracxaoba ................................................................................................................................................... 186
$2. danaSaulis obieqturi mxare .............................................................................................................. 186
$3. danaSaulis Cadenis stadiebi .............................................................................................................. 186
$4. danaSaulSi Tanamonawileoba ............................................................................................................. 187
$5. danaSaulebrivi qmedebis gamomricxavi garemoebani ................................................................. 187
IV. sasjeli ............................................................................................................................................................ 189
$1. sasjelis cneba da misi miznebi ........................................................................................................ 189
$2. sasjelis daniSvna. danaSaulisa da sasjelis Tanafardobis problema ....................... 189
$3. sasjelidan gaTavisuflebis wesi, Sewyaleba ............................................................................. 190
$4. arasrulwlovanTa sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis Taviseburebani .................. 191
bibliografia ............................................................................................................................................................ 192
7
teqstSi gamoyenebuli Semoklebebi
Ins. Iust. _ iustinianes instituciebi
D. _ iustinianes digestebi
CI _ iustinianes kodeqsi
SC _ senatuskonsulta
Gai., I. _ gaiusis instituciebi
Ulp., _ ulpiane
Mod., _ modestinusiL
Pomp., _ pomponiusi
Pap., _ papiniane
Paul., _ pavlusi
Flor., _florentinusi
8
Sesavali
`yvela gza romSi midis~ _ ambobs erTi xatovani gamonaTqvami. romSi mimaval mravalricxovan gzaTa
Soris yvelaze cnobili iyo uZvelesi via Latina – laTinuri gza, romelic qalaqSi Sedioda samxreT-
aRmosavleTidan, laTinuri karibWis mxridan, da, karakalas Termebis maxloblad, uerTdeboda via
Appia-s (apiusis gzas). orive magistrals ki saxelganTqmuli palatinisaken mivyavarT – Septimontium-s
(SvidborcvianTa) Soris, yvelaze mniSvnelovani romauli borvcisaken. palatinis borcvis ukan,
Tvalwin iSleba mudmivi qalaqis guli – romauli forumi, aq Tavmoyrilia romaul RvTaebaTa
taZrebis umravlesoba, maT Soris dioskuriebis, konkordiis, saturninusis (romelSic ganTavsebuli
iyo saxelmwifo xazina da arqivi, agreTve tabulariumi – romis saxelmwifos oficialuri dokumen-
taciis – gasanTluli xis dafebis, papirusis gragnilebisa da pergamentis sacavi) salocavebi da
romaelTaTvis yvelaze sayvareli da saTayvanebeli qalRmerTis – vestas taZari. forumi iyo sabazro
da savaWro rigebis moedanic, sadac asrulebda sakuTar mogzaurobas mTeli samyarodan _ britane-
Tidan-indoeTamde da evropis CrdiloeTidan-CrdiloeT afrikamde _ wamosuli saqoneli. amavdrou-
lad, forumi iyo temperamentiT aRsavse, sazogadoebrivi cxovrebis centri: swored am moedanze
xdeboda is movlenebi, romlebmac gadamwyveti roli iTamaSes msoflio istoriis Semdgom ganviTa-
rebaSi. aqve aRimarTa rostrebi – oratorTa tribuna, romelsac amSvenebda, nadavlis saxiT xelSi
Cagdebuli, mtris xomaldebis cxvirebi (rostra). forumis am nawilidan mimarTavdnen xalxs saxel-
ganTqmuli oratorebi – apius klavdiusi usinaTlo, katoni ufrosi, gaius iulius keisari,
hortenzius hortalusi; aqedan ismenda romaeli xalxi didi ciceronis mgznebare gamosvlebs da aqve
gamofines misma jalaTebma, markus antoniusis brZanebiT, sikvdiliT dasjili mWermetyvelis
mokveTili Tavi da xelebi.
forumis suliskveTebiT ganimsWvala civilizaciis Semdgomi istoria. man Tanabrad SeiTvisa, samya-
rosaTvis Cveuli, sikeTe da boroteba, movlenaTa logika da mistiuroba, adamianTa sidiade da fuWi
gancdebi. am moedanze iyo ganTavsebuli kuria – sabWos Senoba, romelSic sxdomebs marTavda romau-
li senati. aqve iyo komiciebic – saxalxo krebebis Catarebis adgili, sadac irCevdnen umaRles Tanam-
debobis pirebsa da xalxi xmas aZlevda umniSvnelovanes kanonebs. forumi iqca tribunis adgiladac.
swored aqedan mimarTavdnen plebs tribuni plebis (xalxis tribuni), momavalSi ki – kurulis savarZelSi
msxdomi, konsulebi, pretorebi da kurulis edilebi. forumma saxeli imiTac gaiTqva, rom maszed
iqna gamofenili uZvelesi Leges duodecem tabularum (xis firfitebze amotvifruli kanonTa teqsti, rom-
lis originali ganadgurda, galebis mier romis darbevisas.).
romis saxelwmifoebriobis istoriis ganuyofel nawilad iqca, Zveli samyaros udidesi monapovari –
romis samarTali, romlis gareSec sruliad warmoaudgenelia Tanamedrove civilizaciebis kerZo
samarTlis arseboba. swored romis samarTlis gavrcelebiT moxda, romaelTa mxridan, samyaros
meoregzis dapyroba. amitomac, damkvidrda mosazreba, rom romma samgzis daipyro msoflio – pirve-
lad legionebis meSveobiT, meored – sakuTari samarTalganviTarebiT, mesamed ki – msoflio reli-
giis – qristianobis SemoReba-gavrcelebiT. romis kerZo samarTlis (ius privatum) ganuyofel nawils
warmoadgenda romauli Temis – civitas Romani samarTali – ius civile da romis imperiaSi Semavali
mravalricxovani xalxis samarTali – ius gentium. maTi definiciebis umravlesoba ki swored romis
forumze iqna dadgenili, xolo comitia-ze arCeuli Tanamdebobis pirebi – praetor (pretori), censor
(cenzori), aediles (edili), quaestor (qvestori) uzrunvelyofdnen romis samarTlis moTxovnaTa upirobo
aRsrulebasa da samarTaldamrRvevTa mkacr dasjas.
romis samarTlis safuZvlebis saswavlo kursis mizani da daniSnulbaa Seaswavlos, iuridiuli
fakultetis studentebs, romis saxelmwifos ganviTarebis ZiriTadi etapebi da, TiToeuli etapi-
saTvis damaxasiaTebeli, saxelmwifo meqanizmis Taviseburebani, agreTve romis sajaro (ius publicum) da
kerZo samarTlis (ius privata) ZiriTadi institutebis Camoyalibebisa da evoluciis procesi; ganu-
martos maT, Tu ratom moxda romis samarTlis recefcia – dasavleT evropis qveynebSi misi ZiriTadi
debulebebis damkvidreba da, adgilobrivi pirobebis gaTvaliswinebiT, sazogadoebrivi urTier-
Tobebis mowesrigeba. ganaTlebuli iuristisaTvis savaldebuloa specialuri terminologiis Rrma
da safuZvliani codna: iuridiul terminTa umravlesoba ki laTinuri warmoSobisaa: iustitia, iurispru-
dentia, servitutes, ususfructus, occupatio, obligatio, contractus, testamentum, consensu, conventio, advocatus, respublica,
consul, censor, delicta da sxva.
9
Tavi I. romis samarTlis istoriuli sistemebi
romis samarTlis safuZvlebis saswavlo kursi Seiswavlis Zveli romis samarTlebriv sistemas,
romlis safuZvelzec Zvel romaelebsa da romSi mcxovreb ucxoelebs Soris samarTlebrivi urTier-
Tobebi regulirdeboda. romis saxelmwifos farglebSi samarTlis Tanamedrove sistemisagan gansxva-
vebiT, romlis Tanaxmadac, kerZo da sajaro samarTali mkveTradaa erTmaneTisagan gamijnuli, Zveli
romaelebi samarTlis sistemas erT mTlianobad ganixilavdnen da iuridiuli institutebis sxva-
dasxva aspeqts mxolod im socialuri rolis mixedviT adgendnen, Tu romelSic samarTlis subieq-
tebi gamodiodnen da romel sazogadoebriv avtoritets uzrunvelyofda adamianTa Soris tipur
kavSirTa normatiuli xasiaTi. Tu saqme exeboda calkeul pirTa _ privates _ (sityvidan privus gancal-
kevebuli, raimes uqoneli) individualur Tu saojaxo interesebs, maSin saxeze iyo kerZo urTier-
Tobebi, xolo subieqtebis formalizebuli neba, romelic maT kavSirebs gansazRvravda, kerZo kano-
nad (lex privata) iTvleboda. rodesac sakiTxi romaeli xalxis, kviritebis, saerTo interesebs (Populus
Romanus Quiritium) exeboda, maSin am urTierToebebis, anu sajaro interesebis, normatiul safuZvels
mTeli xalxis formalizebuli neba _ sajaro kanoni (lex publica) warmoadgenda.
urTierTobis monawileTa Semadgenlobis mixedviT, romauli samoqalaqo Temis (civitas) samarTali (ius
civile), romaelTaTvis mkacrad erovnuli, kvirituli samarTali iyo, xolo zogadsavaldebulo da
sajarod mniSvnelobis TvalsazrisiT, kerZo samarTlebrivi urTierTobis samarTlebriv safuZvlebsa
da farglebs gansazRvravda. normaSemoqmedebiTi wesebi aRniSnuli normatiuli sistemis safuZvelze
regulirdeboda, romelic moicavda: religiur ritualebs, mmarTvelobis sayovelTao-saxalxo orga-
noebis (senati da magistratura) saqmianobas, marTlzomieri moTxovnebis sasamarTlo dacvis formebs,
ucxoelebTan urTierTobis principebs, piris statusis Secvlis wesebs, romauli moqalaqeobisa da
qorwinebis gansazRvris normebs, moqalaqeTa Soris (rogorc sicocxleSi, ise maTi gardacvalebis
Semdeg) qonebrivi urTierTobis (sanivTo, valdebulebiTi, memkvidreobiTi samarTali) myar formebs.
I. civiluri samarTali (ius civile)
uZveles romaul samarTals, erT-erTi mkvidri tomis kviritebis (Quiritium) saxelwodebis mixedviT,
kvirituli samarTali ewodeboda. es saxelwodeba uZveles garigebebSi terminad damkvidrda da
gansakuTrebiT im SemTxvevebSi gamoiyeneboda, rodesac saqme nivTze sakuTrebis uflebas (sakuTreba
kvirituli samarTlis mixedviT dominium ex iure Quiritium) exeboda. mogvianebiT, samarTlis am sistemas
civiluri samarTali (ius civile) ewoda, riTac xazi gaesva romis moqalaqeTa samarTlis mkacrad erov-
nul xasiaTs (samarTlis viwro gagebiT). sakanonmdeblo doneze civiluri samarTliT kerZo samarT-
lis viwro erovnuli sistema regulirdeboda; farTo gagebiT ki, civiluri samarTali yvela komen-
tars moicavda, romelic romaelma iuristebma, XII dafis kanonTa sistemasTan erTad, Seqmes.
II. pretoruli samarTali (ius praetorium)
samarTlis civiluri sistemis Tanadroulad, TandaTanobiT samarTlis axali sistema _ pretoruli
samarTali (ius praetorium), anu Tanamdebobis pirTa samarTali (ius honorarium) _ Camoyalibda. drois
kvalobaze, monaTmflobeluri sistemisa da ekonomikis ganviTarebis Sedegad, gabatonebuli socia-
luri fenis xelSi Tavi moiyara vaWrobiTa da mevaxSeobiT miRebulma kapitalma, msxvilma saadgil-
mamulo sakuTrebam, ris safuZvelzec socialuri dapirispireba gamwvavda. Zveli civiluri samarT-
lis dadgenilebebi, rogorc raodenobrivi, ise xarisxobrivi TvalsazrisiT, axal socialur-ekonomi-
kur pirobebs veRar pasuxobda. aRniSnuli xarvezebi saswrafo aRmofxvras saWiroebda, romlis gamos-
worebac sasamarTlo magistratebma _ pretorebma _ iTaves.
pretoruli samarTali Tanminmdevrulad iqmneboda, rasac Sedegad mohyva, ZiriTadad, pretoruli
ediqtebis safuZvleze Seqmnili, mTeli rigi axali institutebisa, romlebic samarTlebrivi dacvis
axali saSualebebiT aRiWurva. civiluri samarTali pretoruli samarTlis sistemas arc cvlida da
arc auqmebda, piriqiT, mis paralelurad iqmneboda da masTan erTad arsebobda.
III. xalxis samarTali (ius gentium)
civiluri samarTali gamoiyeneboda mxolod romis moqalaqeebis mimarT. is pirebi, romlebic romaul
Tems ar ganekuTvnebodnen, mtrebad (hostes) iTvlebodnen da samarTlebriv dacvas ar eqvemdebarebodnen.
warmoebisa da sasaqonlo gacvla-gamocvlis ganviTarebis kvalobaze, ucxoelebis ZiriTadi kerZo
10
uflebebis (sakuTrebis ufleba, xelSekrulebis dadebis ufleba, memkvidreobis miReba da sxva) aRia-
reba da dacva savaldebelo gaxda, ris safuZvelze samarTlis axali sistema, xalxis samarTali (ius
gentium) Seiqmna.
Civiluri samarTali ara marto pretorul samarTals, aramed samarTlis kidev erT saxes _ xalxis
samarTals _ upirispirdeboda. Romis samarTlis istoriaSi es sistema yvelaze originaluri movlena
gaxldaT.
Istoriuli ganviTarebis Sedegad am sistemaSi sxvadasxva elementi gaerTianda. Tavdapirvelad,
xalxis samarTlis cnebaSi moiazreboda is uZvelesi samarTali, romlis mixedviTac ucxo TemebTan
romaelTa urTierTobebi wesrigdeboda. kerZod, qorwinebis sakiTxi (ius conubium) da vaWrobis ufleba
(ius commercium). mogvianebiT, samarTlis am sistemam SeiTvisa is CveulebiTi samarTali, romelic
praqtikulad gamoiyeneboda savaWro urTierTobebisas. es iyo zogadi xasiaTis, kerZod, yovelgvari
formalurobisagan Tavisufali sasaqonlo gacvla-gamocvlis garigebebi, laTinTa kavSiris wevrTa
tomobrivi msgavseba da mWidro ekonomikuri kavSirebi. sabolood, romaelTa msoflio batonobam,
xalxis samarTlis meSveobiT, imperiis sxvadasxva nawilSi moqmedi savaWro institutebi erTian
samarTlebriv sistemaSi moaqcia.
Ius gentium gaxda universaluri samarTlis sinonimi, romelic, erTi mxriv, ius civile-s, xolo, meore
mxriv, romis imperiis saqonelbrunvaSi monawile xalxis erovnuli samarTlis sistemebs daupiris-
pirda. vinaidan ius gentium-is normebs romaeli pretori mxolod romSi iyenebda, es sistema, kvlav,
romSi moqmed samarTlad rCeboda.
Tu pretori miiCnevda, rom modave mxaris interesebi samarTliani iyo, magram misi dacva civiluri
samarTlis normebiT ver ganxorcieldeboda, maSin pretori gascemda faqtebze damyarebul (in factum
conceptae) sasarCelo formulas, romelic saerTaSoriso vaWrobisa da saqonelbrunvis Cveulebis
princips efuZneboda. amgvarad Camoyalibda samarTlis axali sistema, romelic srulad Seesaba-
meboda yofiT pirobebs. is SemuSavebeli iqna, sasamarTlo magistratebis praqtikuli saqmianobis
Sedegad, miRebuli gadawyvetilebebis safuZvelze da xSirad savaWro Cveulebebs efuZneboda.
mkacrad formaluri da naklebad mobiluri civiluri samarTlisgan gansxvavebiT, xalxis samarTali
ukeT da swrafad Seewyo mzard socialur moTxovnebs. ZirZveli tradiciebisagan Tavisufali ius
gentium-iT ganviTarebuli savaWro urTierTobebi regulirdeboda, romlis monawile mxareebi romae-
lebi da sxva eris warmomadgenlebi iyvnen. amrigad, ius gentium-i universalur samarTlad iqca im
TvalsazrisiT, rom komerciuli urTierTobis dasaregulireblad, savaWro brunvis nemismieri mona-
wile mxaris mimarT (maTi moqalaqeobis miuxedavad) gamoyeneba.
civiluri samarTlisa da xalxis samarTlis urTierTsapirispiro dualizmi maT Serwymas ver ganapi-
robebda. samarTlis unificirebis procesiT dainteresebuli iyo romauli sazogadoeba, romelic
dapyrobili qveynebis yvela olqSi samoqalaqo da savaWro brunvis gafarToebas eswrafoda. aRniS-
nuli procesis warmatebiT ganviTarebas, uSualod uwyobda xels peregrinebisaTvis romis moqala-
qeobis miniWeba. sabolood, pretoruli samarTlis, CveulebiTi samarTalisa da, zogadad, iuris-
prudenciis aqtiurma Zalisxmevam, ius civile-sa da ius gentium-is Serwyma ganapiroba.
ganviTarebuli ius civile-s mxardaWeriTa da TanadgomiT, pretoruli samarTali sazogadoebriv yofaSi,
faqtiurad, ius gentium-is principebs amkivrebda.
sasaqonlo-savaWro urTierTobis wiaRSi, amave mimarTebiT moqmedi, axali CveulebiTi samarTali
gansakuTrebiT uwyobda xels ius gentium-is ganviTarebas. qr. Sobamde 50 wliT adre xsenebuli samarT-
lis axalma axsna-ganmartebam _ nova interpretatio iuris-ma wina planze iuridiuli garigebis yvelaze
arsebiTi elementis _ nebis _ mniSvneloba wamoswia. Ius gentium-is ganviTarebis meore arsebiTi faq-
tori e.w eqstraordinaluri kognicia (davebis gadawyvetis Tavisufali forma) aRmoCnda (amaze
saubari qvemoT gveqneba).
gansakuTrebuli simkacriTa da formalizmiT ius civile saojaxo-memkvidreobiT urTierTobebze zemo-
qmedebda, rasac ver vityviT ius gentium-ze. samagierod, moZravi qonebis brunvis farTo sfero ius
11
gentium-is gavleniT viTardeboda. Ius gentium-is swrafi ganviTarebis maCvenelad, romaelma iuristebma
misi regulirebis sferoSi, monobis institutis Setana miiCnies. Ius gentium-i gansakuTrebul zegav-
lenas saxelSekrulebo urTierTobebze axdenda, ris Sedegadac, civiluri samarTlisagan gansxva-
vebuli, axali tipis xelSekrulebebi Seiqmna, romlebic, yovelgvari sazeimo ritualebisa da forma-
lobebis gareSe, sada, martiv SeTanxmebebs efuZneboda. xalxis samarTlis zegavlena ius civile-ze or-
mxrivi iyo: 1. dadgenili institutebi ius civile-m wrafad STanTqa, 2. amavdroulad, Zveli civiluri
samarTliT gaTvaliswinebuli normebi xalxis samarTalSi aisaxa. romauli ekonomikis ganviTarebis
kvalobaze, aRniSnuli procesi sul ufro viTardeboda; amis gamo Tavad romaelebi ius gentium-sa da
ius civile-s Tanabar mniSvnelobas aniWebdnen. Ius gentium-is Sesaxeb Teoriuli Sexedulebebis SemuSa-
vebaze didi gavlena moaxdena berZnuli filosofiis doqtrinam, kerZod, aristoteles moZRvrebam,
romelic erTmaneTisagan mijnavda bunebiT da kanonier (ius naturale, ius legitimum) samarTals. romaelma
iuristebma mniSvnelovani wvlili Seitanes aRniSnuli doqtrinis srulyofa-ganviTarebis saqmeSi.
Tumca, maTTvis ius gentium-i yovelTvis wminda romaul da ara ucxo samarTlis sistemad miiCneoda.
Teoriulad, romaeli iuristebi samarTals or sfeord _ civilur da xalxis samarTlad _ yofdnen.
am dayofas ciceronic iziarebda. samarTlis dayofis TvalsazrisiT, axali safuZvlebi Semoitana
gaiusma, romelsac civiluri samarTali kanonmdeblobis nayofad miaCnda da igi mas bunebiTi gonis
(ratio naturalis) mier Seqmnil ius gentium-s upirispirebda.
romael iuristTa mier Semqnili axali Teoriis Tanaxmad, xalxis samarTali ara civilur samarTals
upirispirdeboda, aramed bunebiT samarTals (stoelTa filosofiis mixedviT), romlis Tanaxmadac,
bunebiTi samarTliT yvela adamiani Tanasworia _ iure naturae omnes homines aequales sunt. principatis
xanaSi aequitas (samarTlianoba) _ civlur samarTalTan erTad, xalxis samarTals daupirispirda. Ius
aequum-iT (samarTliani samarTali anu aequitas) mkacri samarTali (ius strictum) xorcieldeboda.
iuristTa praqtikul saqmianobaSi samarTlianobis principi damkvidrda. marTalia, iuristebi Tvals
xuWavdnen iseT siboroteze, rogoric monoba da mepatroneebis mier Tavisufali glexobis eqsplua-
tacia iyo, mainc aqtiurad amkvidrebdnen samarTlianobis princips, romelic samarTlis sferoSi,
kanonis winaSi yvelas udavo TanasworobiT, civiluri samarTlis moTxovnaTa simkacres amsubuqebda.
didi xnis manZilze kerZo samarTlis sferoSi samarTlianobis principi iuristebis mier, wminda
empiriuli (SemecnebiTi) da praqtikuli mosazrebebiT, gonebisa da samarTlianobis mzard moTxov-
nilebebisadmi ltolvad aRiqmeboda. respublikis bolo periodSi ki, sakuTrebis ufleba bunebiTi
samarTlianobis princips efuZneboda. amis Taobaze xazgasmiTaa aRniSnuli digestebSi (D.40,1,9,3): bune-
biT samarTlianobas ise araferi Seesabameba, rogorc samarTliT dadgenili mesakuTris neba.
samarTlianobis principTan absolutur Seusabamobad ganixileboda raime sargeblis motyuebiT
(dolus) miReba, romlis sapirispirodac keTilsindisiereba bona fides miiCneoda. aseTi principiT moqme-
debdnen pretoris ediqtis miRebisas, riTac aixsneba, ediqtsa da pretoruli samarTlis mraval debu-
lebaSi ius aequum-is arsebobis sixSire. pretoruli samarTlis mraval debulebas ediqtis komenta-
torebi swored samarTlianobis principis safuZvelze ganmartavdnen.
IV. bunebiTi samarTali (ius naturale)
Ius gentium-is zemoaRniSnuli gageba romaelma iuristebma imdenad ganavrces, rom respublikis xanis
bolo periodSi, arsobrivad, igi ius naturale-s dauaxloves. ciceroni iyo pirveli, vinc bunebiTi
samarTali zneobis moTxovnad gansazRvra; misi mtkicebiT, samarTali bunebis mier dadgenil ucvlel
zneobasa da kanons emyareboda.
ulpianes azriT, xSir SemTxvevaSi, kerZo sakuTrebis uflebac bunebiT samarTals efuZneboda.
bunebiTi samarTlis Sesaxeb misi Sexeduleba yvelaze srulyofili iyo da farTo gagebiT aRiqme-
boda. ulpianes Tanaxmad, bunebiTi samarTlis moTxovna, zogadad, sicocxleze vrceldeboda, xolo
xalxis samarTlis moqmedebis areali mxolod adamianebiT ifargleboda. digestebSi vkiTxulobT:
xalxis samarTali vrceldeba mTel kacobriobaze. amdenad, ioli gasagebia, rom igi gansxvavdeba
bunebiTi samarTlisagan, romelic yvela sulierze vrceldeba, xalxis samarTali ki mxoldo ada-
mianTa urTierTobebs moicavs. (D.1.1.1.4)
12
Tavi II. romis samarTlis wyaroebi
Tanamedrove gagebiT, samarTlis wyaro gulisxmobs saxelmwifo xelisuflebis mier sakuTari nebis
gamoxatvis formas. Sesabamisad, samarTlis wyaroebSi asaxulia qveynis politikuri organizaciis
oficialuri, saxelmwifoebrivi neba, romelic erTnairad misaRebi da savaldebuloa rogorc sazoga-
doebis yvela fenis, ise saxelmwifoebrivi institutebisaTvis. Tanamedrove gagebiT, samarTlis Ziri-
Tadi wyaroebia: Cveuleba da CveulebiTi samarTli, normatiuli aqtebi, sasamarTlo da iuridiuli
precedentebi, doqtrina, samarTalSegneba da samarTlebrivi ideologia. Tumca, sxvadasxva istoriul
periodSi samarTlis wyaros mimarT gansxvavebuli damokidebulebis gamo, zemoCamoTvlili, samarT-
lis ZiriTad wyaroebad yovelTvis rodi ganixileboda. Zvel romSi civilizaciis ganviTarebis sxva-
dasxva etapze samarTlis wyaroTa didi mravalferovnebis gamo, maTi rolisa da savaldebulo Zalis
mimarT gansxvavebuli damokidebuleba arsebobda. Zveli romis civilizaciis istoriis Seswavlam,
samarTlis istorikosebs SesaZlebloba misca samarTalganviTarebis Semdegi periodebi gamoeyoT:
1. arqauli xana – qr. Sobamde 753 _ 367w. 2. wina klasikuri periodi – qr. Sobamde 367w.-dan qr. Sobis 17w. 3. klasikuri iurisprudenciis epoqa _ qr. Sobamde 17 w. _ qr. Sobis 235 an 305w.w. 4. postklasikuri periodi IV–Vss. VI saukunis bizantiis imperatoris iustiniane didis saxelsa da moRvaweobasTan dakavSirebuli
e.w. iustinianes samarTalSemoqmedeba calke ganxilvis sagania. es periodi moicavs iustinianes
mmarTvelobis xanas _ 529-535 wlebsa da Semdeg, TiTqmis 30 wlis ganmavlobaSi e.w. iustinianes
krebulSi Setanili cvlilebebisa da damatebebis, anu samarTlebrivi (sakanonmdeblo) novaciaTa
epoqas, romlis Sedegad iustinianes sakanonmdeblo krebulis kidev erTi, meoTxe nawili, e.w.
novelebi Seiqmna. amrigad, Zveli romis samarTlis wyaroTa Seswavla mizanSewonilia swored
aRniSnuli periodebis mixedviT, vinaidan TiToeuli maTgani, momdevno epoqasTan SedarebiT, mniSvne-
lovani TaviseburebebiT xasiaTdeba.
I. arqauli periodis ZiriTadi Taviseburebani (qr. Sobamde 753-367ww.)
Ius civile (civluri samarTali); ius gentium (xalxis samarTali); ius sacrum (religiuri samarTali); ius
commercium (savaWTo samarTali); pontifices (qurumi); interpretatio pontificium (qurumis ganmarteba); familia
(ojaxi); fides (erTguleba); legisactiones (kanonieri sarCeli); aequum (samarTliani); fas (religiuri
wesrigi); ius dicere, iuris dictio (sasamarTlo xelisufleba); curia (kuria); comitia curiata (kuriis saxalxo
kreba); leges regiae (reqsebis kanonebi); populus (xalxi); comitia centuriata (centuriis saxalxo kreba); res
publica (saxalxo krebebis suvereniteti, respublika); lex publica, lex rogata (sakaro kanoni); lex privata
(kerZo kanoni); consul (konsuli); imperium (uzenaesi Zalaufleba); patricii (patricebi); plebs (plebeebi);
civitas (Temi); hostes (mteri).
qr. Somabde 753-367 ww. ori simboluri TariRia, romlebic Zvel romaelTa sazogadoebis samarT-
lebrivi organizaciis tradiciebs asaxavs. aRniSnuli tradiciebi jer kidev im periodidan iRebs
saTaves, roca apeninis naxevarkunZuli italikebis tomebiT dasaxlebuli ar iyo da mdinare tibrosis
sanapiroebze, laciumis patara olqSi, mokrZalebuli kolonia arsebobda. isic aRsaniSnavia, rom
Zvel romaelTa msoflmxedveloba da maTi samarTlebrivi institutebi erTbaSad ver Seicvleboda.
aRniSnul epoqaSi, zogadad, retrospeqtiuli da esqotoligiuri msoflmxedvelobis wiaRSi, sagnob-
rivi interesebi dgindeboda da samyaros individualurad aRmqmeli calkeuli adamianis Rirebuleba
fexs ikidebda. amave epoqis dasawyisSi Tu romaelebi jer kidev did patriarqalur ojaxebad (familia)
cxovrobdnen da winaparTa kults (adgnatus proximus) aRmerTebdnen, qr. Sobamde IV saukuneSi sazo-
gadoeba mcire ojaxebad daiyo. gvari calkeul individs aRar STanTqavda, piriqiT, xels uwyobda
misi STamomavlobis gamravlebas mcire ojaxuri koleqtivis saxiT. Zveli romauli erTobis ganvi-
Tareba im stadias asaxavda, rodesac adamians sakuTari Tavi ver warmoedgina im saojaxo organi-
zaciis gareSe, romelsac, drois mixedviT, didi winapari, mamamTavari gansazRvravda, xolo sivrciT
_ ojaxis samkvidro teritoria. am ukanasknelis sazRvrebSi iyo moqceuli wminda adgilebic, anu
maTi saTayvanebeli winaprebis saflavebi. ojaxis samflobelos sazRvrebs miRma mTeli garesamyaro
romaelebs uwmindur Zalad warmoedginaT. sasaqonlo gacvla-gamocvla ara ekonomokuri, aramed mxo-
lod sakomunikacio mniSvnelobisa iyo, ama Tu im ojaxis wevrebTan piradi kontaqtebs damyarebis
13
mizniT, ucxo gvaris wevrebs mtrebad (hostes) aRar miiCnevdnen da Sinaurebad Rebulobdnen. amrigad,
ucxosTan kontaqtiT, piri, samarTlebriv aspeqtSi, sakuTar Tavs iZenda. aseTi kavSirebis erTgulebis
(fides) garanti magiuri da religiuri saSualebebi (fici, totemis gacvla, misnoba) iyo. yovelive amiT
dasabami mieca garkveul ritualebs, romlebmac, sxvadasxva ekonomikuri urTierToba ganapiroba.
sagnobrivi interesebis ganviTarebas ritualebis specializaciac moyva. marTalia, saritualo cere-
moeniebSi monawileobis ufleba hqondaT mxolod romaelebs da, nawilobriv, im laTinur Temebs,
romelTac romaelebTan garkveuli saxis garigebebis dadebis ufleba miecaT. Zveli romauli sazoga-
doebidan ucxoelebis, anu mtrebis (hostes) gandevnam mniSvnelovnad gansazRvra uZvelesi romauli
samarTlebrivi sistemis karCaketiloba. saritualo ceremoniebis siwmindesa da tradiciiT dadgenili
wesebs qurumebis sagangebo kolegia pontifices (pontifikosebi) icavda. Zveli romis religiur (ius
sacrum) da saero cxovrebis wesebsac, axali viTarebis Sesabamisad, isini gankargavdnen, anu ama Tu im
normisa Tu institutis saxes es kolegia erToblivad adgenda.
amrigad, yofiTi pirobebis Secvlam samarTlis normatiul stabilurobasa da monacvleobaze gavlena
ver moaxdina. qurumTa kolegia 15 pontifikosis _ flaminebi (uzenaesi RmerTebis umaRlesi qurumebi),
qalRmerT vestas qalwuli qurumebis _ vestalebisa da rex sacrorum-isagan Sedgeboda. yovelwliurad
pontifikosebi TavianTi kolegiis erT-erT wevrs kerZo samarTlis Seswavlas avalebdnen. aRniSnul
epoqaSi, religiuri normebis Sesamabisad, kerZosamarTlebrivi urTierTobebi savaldebulo da misa-
Rebi iyo (aequum, ius). Tumca, es garemoeba samarTlisa da religiis zust analogias rodi niSnavda.
jer kidev romulusis dros, romis samarTlis istoriulad adreul etapzeve, Camoyalibda gansakuT-
rebuli sasamarTlo xelisufleba (iuridictio), romliTac aRiWurven rex-ebi. kerZo davaTa da
konfliqtTa ganxilvisas, reqsi xelmZRvanelobda samarTliT ius (ius dicere) da samarTal-
damrRvevisaTvis sanqcias awesebda. qcevis zogadi wesebis dadgenisas, rex-i (SesaZloa pontifi-
kosebTan erTad) sakanonmdeblo xelisuflebasac axorcielebda. Semdeg is axal normebs waradgenda
kuriis saxalxo krebaze (comitia curiata), romelic am wesebs (lex curiata) mxolod iwonebda. Rex-is
kanonebis (leges regiae) Sesaxeb cnobebs gviandeli periodis avtorebi gvawvdian. qr. Sobamde 509 wels
reqsebis gandevnis Semdeg axali periodi iwyeba; sasamarTlo xelisufleba da sakanonmdeblo inicia-
tivis ufleba or umaRles magistrats _ konsulsa da senats (aristokratiul sabWos) _ mieniWa.
kanonebis miReba mxolod senatis mier maTi mowonebisa da komiciebis mier votirebis proceduris
gavlis Semdeg (auctoritas patrum) xdeboda. respublikis (res publica) damyareba xalxis suverenitetis
gamarjvebasa (`populus” aqedan `publicum”) da romis samoqalaqo Temad civitas (moqalaqeTa erTobliobad)
gadaqcevas mowmobda. tradiciulad, am procesis dasabamad miCneulia etruskuli reqsebis epoqa, rom-
lebic romSi qr. Sobamde VI saukuneSi zeobdnen. servius tuliusis mier gatarebuli reformebis
Sedegad, mosaxleoba qonebrivi cenzis mixedviT axal samxedro-administraciul _ centuriebad _
dayofas daeqvemdebara da axali saxis saxalxo krebebi - comitia centuriata dawesda. gadmocemis Tanax-
mad, etruski reqsebi qveyanas tiranulad marTavdnen, maT sagvareulo aristokratia daimorCiles,
riTac didwilad amaRlda komiciebis politikuri mniSvneloba. reformis Semdeg, reqsebis gandevna
kanonzomieri movlena, da sagvareulo aristokratiis erTgvari revanSi iyo. saxelmwifoSi umaRles
Tanamdebobebze arCevis uleba mxolod senatorebs (patres) da maTi STamomavlebs (patricii) hqondaT;
arapatriciebs aseTi ufleba ar gaaCndaT. amrigad, qr. Sobamde VI saukuneSi romis sazogadoeba or
fenad _ patriciebad (patricii) da plebeebad (plebs) gaiyo. ori saukunis manZilze maT Soris Seuri-
gebeli politikuri dapirispireba plebeebis gamarjvebiT dasrulda: maT miaRwies sakuTari
magistratis, plebsis tribunis (tribuni plebs), arCevas. Tumca, konsulebis Tanabari umaRlesi Zala-
ufleba (imperium), ar gaaCndaT. magram sxva nebismieri magistratis gankargulebasa da maT Soris
sasamarTlo gadawyvetilebaze, veto-s ufleba moipoves, aseve saerTo saxalxo krebebze sakanonmdeblo
iniciativis ufleba mieniWaT. aRsaniSnavia, rom plebsis tribunis Zalaulfleba mxolod q. romiT
ifargleboda. axla cal-calke ganvixiloT samarTlis TiToeuli wyaro.
$1. CveulebiTi samarTali
Mos romanum (romauli Cveuleba); mores maiorum (winaparTa daanderZevi); consuetudo (CveulebiTi
samarTali); mos regionis (adgilobrivi Cveuleba, samarTlis normis analogiiT gamoyeneba).
samoqalaqo brunvaSi mudmivad gamoyenebul samarTlis normas, romelic xalxis rwmenas efuZneba
CveulebiTi samarTali ewodeba. CveulebiTi samarTali samarTlis is saxea, romelsac adamianebis
14
gonivruli qcevis wesad miiCneven. cnebidan gamomdinare, CveulebiTi samarTlis wyaro, saxelmwifo
wyobilebisagan damoukidebeli, saxalxo gonia. amitom, CveulebiTi samarTali SeiZleba ganviTardes
winareistoriel xanaSi. imisaTvis rom, CveulebiT samarTals samarTlis wyaros funqcia mieniWos da
moqmedebdes rogorc samarTlebrivi sistema, igi sam pirobas unda akmayofilebdes: 1. garkveuli wesis
xangrZlivad, uwyvetad moqmedeba da misi dacva; 2. xalxis samarTlebrivi mrwamsi; 3. imperator
konstantines konstituciis mixedviT, arsebul (moqmed) kanons unda avsebdes, ar unda ewinaaRm-
degebodes da mxolod sakanonmdeblo xarvezs aRmofxvravdes.
wesisamebr, aseTi moTxovniT igulisxmeboda Semdegi: CveulebiTi samarTlis normebi dasaSvebi iyo
praeter legem-is da ara contra legem-is pirobebSi, anu CveulebiTi samarTlis normas unda hqonoda
supletoruli (xarvezis aRmofxvris SesaZlebloba) da ara derogaciuli Zala.
Zvel romSi Cveulebas, Cvevas mos Romanum ewodeboda. winaparTa anderZs, danabarebs _ mores maiorum,
xolo CveulebiT samarTals _ consuetudo, samarTlis normis anologiiT, erT romelime mxareSi dadge-
nili CveulebiT (mos regionis) calkeuli pirebis TviTneburi qcevis SesaZleblobas, qcevis zogad-
savaldebulo standartiT zRudavda da samarTlebrivi urTierTobis monawileTa SemTxveviTi
garemoebebisagan dacvas uzrunvelyofda. kerZod, partniori mxaris ususurebisa, Tu misi mxridan
fizikuri Zalis uxeSi gamoyenebisagan Tavdacvis mizniT, erTi konkretuli samarTlebrivi sivrcis
pirebi Tanabar pirobebSi imyofebodnen.Aam wesisadmi morCileba, `Tavisiani~-is `ucxosgan~ (hostes) da
samarTlebrivi urTierTobis monawileTa aramonawileTagan, anu subieqtebis arasubieqtebisagan
gamijvnis SesaZleblobas iZleoda. amgvari damokidebulebis safuZvelze Camoyalibda Sexeduleba
abstraqtuli partnioris, anu adamianTa im erTobliobis Sesaxeb, romelic yoveldRiuri urTier-
TobaSi qcevis msgavsi wesebiT xelmZRvanelobda. sakuTar wreSi ama Tu im Cveul qcevaze adekvaturi
reaqciis molodini da imedi, qcevis aseTi wesebis dadgenas ganapirobebda da Taobidan TaobaSi
gadacemis aucileblobas gansazRvravda, rac romaelTa sazogadoebaSi jerovani qcevis Sesaxeb
SexedulebaTa _ mos Romanum _ samarTlis axali sistemis Camoyalibebas uwyobda xels. es sistema
moqmedebda ara marto yoveldRiur (Cveulebriv) qcevebSi, aramed enobriv formaSic (zepirsityvaobasa
an werilobiTi dokumentebSi) aisaxa da pozitiuri samarTlis formas warmoadgenda. kodifikaciamde,
normad qceuli tradiciis memkvidreobiTobas uzrunvelyofdnen pontifikosebi (pontifices), romelTac
winaparTa naanderZevis (mores maiorum) dacva-gafrTxileba daevalaT. kerZod, urTierTobis dadgenili
wesebis zustad gadacema sazogadoebisaTvis, misi moTxovnebis ganviTarebis kvalobaze, zogad-
savaldebuli wesebis mudmivad, adekvaturad dadgena-ganaxleba, mzard sazogadoebriv moTxovnebTan
maTi Sesabamisobis uzrunvelsayofa. garda amisa, maTve evalebodaT qcevis dadgenili wesebis saTa-
nado formiT axsna-ganmarteba ganviTarebuli saxogadoebisaTvis. dawerili kanonebis Seqmnis Sem-
degac am teqnikam gansakuTrebuli mniSvneloba Cveulebebis avtoritetiT SeinarCuna. maTi avtoriteti
imdenad didi iyo, rom pontifikosebi da gviandeli periodis saero iuristebi swored maT iyenebdnen
im gadawyvetilebaTa misaRebad, romelTa gamotana kanonis safuZvelze SeuZlebeli iyo.
Mores maiorum-iT gaTvaliswinebuli normebi XII dafis kanonebSi ar asaxula. es faqti samarTlebrivi
urTierTobis uZvelesi formebis simtkiceze miuTiTebs (ritualebi da institutebi). XII dafis kano-
nebis interpretaciiT am normaTa umravlesoba, garkveuli cvlilebebiT, ius civile-s Semadgenel nawi-
lad aRiqmeboda. unda aRiniSnos, rom mores-is didi nawili XII dafis kanonebis interpretaciiT
mniSvnelovnad Seicvala da amis Semdeg isini ius civile-s Semadgenel nawilad ganixileboda.
iuridiuli TvalsazrisiT, bevrad ufro mniSvnelovania termini Cveuleba (consuetudo). qr. Sobamde
I saukuneSi moRvawe pretorebi mas CveulebiTi samarTlis _ axali normatiuli elementis _ aRsa-
niSnavad iyenebdnen. Ius civile-s gagebiT, mores maiorum-s funqcia ufro konservatiuli xasiaTisaa,
consuetudo ki siaxlis wyarod, ius civile-s erTgvar saxeobad warmoCindeba. ciceronis Tanaxmad, Cveu-
lebiTi samarTali aris dauwereli kanoni, romelic efuZneba Cveulebas an adamianTa Soris SeTanxme-
bas da, TiTqmis, sayovelTao mowonebiT sargeblobs, uwinaresad mas vicavT, rogorc winaparTa
naanderZevsa da, erTgvarad, bunebiTi samarTliT nakarnaxev kanonebs.
amrigad, CveulebiTi samarTlis erTaderTi specifikuri niSani misi dawerili formiT ararseboba
gaxlavT.
15
$2. Lex (leges) (kanoni) da plebiscita (plebiscitebi)
a) Lex (leges) - kanoni
Populus (xalxi), lex publica (sajaro kanoni), lex rogata (komiciebSi votirebuli _ xmis micemiT miRebuli
_ kanoni), privilegium (gansakuTrebuli norma), provocatio ad populo (komiciebSi apelacia-provokacia), leges
perfecta (kanonierebis principi, srulyofili saxis kanoni), leges minus quam perfecta (naklebad
srulyofili saxis kanoni), leges imperfecta (arasrulyofili saxis naklovani kanoni).
Tanamedrove samarTlis Teoriis Tanaxmad, kanonis cneba Semdegnairadaa ganmartebuli: kanoni aris
xelisuflebis umaRlesi warmomadgenlobiTi organos mier, gansakuTrebuli wesiT miRebuli, umaR-
lesi iuridiuli Zalis mqone normatiuli aqti, romelic awesrigebs (aregulirebs) sazogadoebrivi
urTierTobis umniSvnelovanes mxareebs (sferoebs).
Zvel romSi samarTlis umniSvnelovanes wyaros dawerili formis kanoni warmoadgenda. gaiusis
instituciebis 1.3. Tanaxmad, lex est quod populus iubet atque constituit _ kanoni aris is, rac xalxma brZana da
daadgina.
Zveli romaelebi kanonis (lex) _ pozitiuri samarTlis uzenaesi da yvelaze srulyofili formis _
kriteriumad saxalxo krebis mier mis miRebas miiCnevdnen; politikuri TvalsazrisiT, am aspeqtiT
xalxi (populus) ganixileboda civitas-ad (suverenuli koleqtivi). praqtikulad, kanoni damtkicebuli da
dadgenili unda yofiliyo mTeli romaeli xalxis (cives romani) warmomdgeni saxalxo krebis (comitia)
mier: `...populi appellatione universi cives significatur _ saxeldebiT xalxi yvela moqalaqe igulisxmeboda
(Gai.,1.3).
sakuTari interesebis dasacavad, kanonis mimRebi suverenuli uflebebiT aRWurvili xalxis neba,
kanons romis samarTlis oficialurad dadgenil (pozitivaciis) ZiriTad formad gardaqmnida,
vinaidan moqalaqeTagan (cives) momdinare samarTalad _ ius civile-d aRiqmeboda.
xalxisa (populus) _ samarTlis normis Semoqmedisa da Temis (cives) _ misi adresatis sayovelTaoba gan-
sazRvravda aseTi normis universalurad gatolebad xasiaTs, imis miuxedavad, rom kanonis teqstis
Camoyalibeba specialistebis mier unda momxdariyo. kanoni aris zogadi moTxovna, gamocdil kacTa
gadawyvetileba, im danaSaulis daTrgunva, romelic Cadenili iqneba an TviTnebobiT, an ucodin-
robiT, anu respublikis zogadi fici (D.1.3.1.). amgvarad, teqstSi saxalxo kanonis (lex populi) ganmasxva-
vebeli niSnebia aRniSnuli: 1. profesionalTa (samarTalmcodneebi - iuris prudentes) monawileoba
cxadyofs, rom maT hqondaT saTanado codna da gamocdileba; 2. lex-i, rogorc samarTlis forma, zo-
gad xasiaTs Seesabameboda; 3. kanonebi dgindeboda mTeli samoqalaqo sazogadoebisa (communis sponsio)
da yvela moqalaqisTvis (commune praeceptum), iTvaliswinebda yovelgvari urTierTobis (sponsio) Se-
degs, moqalaqeTa Soris. amdenad, gamoricxavda qcevis gauazreblobasa da umecrobas, rogorc normis
SesaZlo darRvevis an ugulebelyofis mizezs.
kanonebi uzrunvelyofdnen samarTlis sizustesa da sicxades. maTive daniSnuleba iyo moqalaqeTa da
mmarTvelTa TviTnebobis gamoricxva.
romis samarTlis istoriis aRwerisas pomponiusi erTmaneTs upirispirebs pozitiuri samarTlis
Tavdapirvel ararsebobasa da romulusis mier saxalxo krebebze (comitia curiata) kanonTa gamocema-dad-
genis praqtikas (leges curiata), damtkicebis saxiT. misi azriT: Cveni samoqalaqo Temis sawyis periodSi
xalxma sakuTari cxovreba warmarTa gansazRvruli kanonis, gansazRvruli samarTlis gareSe, da
yvelaferi reqsebis mier gacemuli saxelisuflo gankargulebebiT imarTeboda. reqsebis kanonebi
gamoicemoda etruskuli dinastiis zeobis periodSi. maTi gamocema didi pontifikosis _ papiriusis
mier ganxorcielda da sruliad kanonzomierad iwoda ius civile Papirianum. kanonTa gamocema ki reqsTa
sakanonmdeblo saqmianobis dasrulebas daukavSirda, ris gamoc, tradiciulad, es movlena respub-
likis periodis dasawyisad iTvleba. am periods pomponiusi samarTlis gaurkvevlobis axal mdgoma-
reobad axasiaTebs. XII dafis kanonebis SeqmniTa da gamoqveynebiT viTareba kardinalurad Seicvala.
plebsis daJinebuli moTxovniT, qr. Sobamde 451 wels Seiqmna sakanonmdeblo komisia, romlis Semad-
genlobaSi Sevida aTi yvelaze cnobili da gavleniani romaeli (decim viri), apius klavdiusis
16
xelmZRvanelobiT. komisiis mizani iyo samarTlis normebis mowesrigeba da maTSi sicxadis Setana.
daaxloebiT orwliani muSaobis Semdeg, komisiam Seqmna Leges duodecim tabularum (XII dafis kanonebi),
romelTa votireba moxda centurialur komiciebSi, qr. Sobamde 449 wels. Leges duodecim tabularum iqc-
nen, Semdgomi periodis, romauli samarTalganviTarebis ZiriTad safuZvlad, «mTeli sajaro da kerZo
samarTlis wyarod» (fons omnis publici privatique … iuris » _ Livius, 3,24,6). uamravi Cveuleba (mores) da kuria-
tuli kanoni (leges regiae) iqna sistematizirebuli da werilobiTi formiT dafiqsirda, sayovelTao
mniSvnelobis, erTgvarovan sajaro kanonSi (lex publica). yvela norma, romelic ar Sevida kodeqsSi,
CaiTvala Zaladakargulad da gauqmda.
Leges duodecim tabularum (XII dafis kanonebi) sistematizirebulia Tematuri principiT:
I-II-III dafebi awesrigeben samoqalaqo process, pirTa statusebs, ufleba da qmedunarianobis
safuZvlebs;
IV-V dafebi ixilaven saojaxo da memkvidreobiTi samarTlis sakiTxebs, mamis xelisuflebis
safuZvlebs;
VI-VII dafebi Seicaven sanivTo da valdebulebiTi samarTlis normebs;
VIII-IX dafebi awesrigeben sisxlis samarTlebriv urTierTobebs, danaSaulsa da sasjelis dadgenis
safuZvlebs;
X dafa exeboda sakraluri ritualebis mowesrigebas. Tumca, maleve gairkva, rom kanonmdeblebma ver
gaiTvaliswines, sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferoSi, momxdari cvlilebani da saWiro gaxda
kidev ori dafis damateba. ase Seiqmna XI da XII dafebi, romlebSic Sevida pirveli aTi dafisaTvis
gaTvaliswinebuli cvlileba-damatebebi.
komisiis mier Sedgenili kanonebi, komiciebSi votirebis Semdeg, amotvifres spilenZis dafebze (fir-
fitebze) da gamofines forumze, sayovelTao gacnobis mizniT. am aqtiT xazi gaesva normatiuli sis-
temis erTianobasa da pozitiur samarTalSi daZleul gaurkvevlobas.
Cvenamde moRweulia rogorc amonaridebi XII dafis kanonebidan, ise maT safuZvelze Sedgenili sarCe-
lebis formulebi. qr. Sobamde III-II saukuneebis mijnaze kanonTa teqsti da legis actiones gamoaqveyna
seqstus eliusma, romlis naSromi safuZvlad daedo Semdgomi periodis filologiur da iuridiul
komentarebs. Leges duodecim tabularum (XII dafis kanonebi)-is Sesaxeb Cveni codna ganmtkicebulia Zveli
drois mecnierTa da iuristTa naSromebiT, kerZod: markus tulius ciceronis (Cicero), plinius ufro-
sis (Plinius), titus liviusis (Livius), dionise halikarnaselis (Dionysius) da sxvebis TxzulebebiT.
Tu sazogadoebisaTvis mniSvnelovani yvela wesi kanonis saxes miiRebda, samarTlis garkveulobis
idea ganuxorcielebeli darCeboda. XII dafis kanonebiT ikrZaleboda, samomavlod, iseTi saxis saka-
nonmdeblo iniciativa (rogatio), romelic iqneboda mimarTuli kanonis gverdis avlisa da, calkeul
pirTa sasargeblod, gansakuTrebuli normebis (privilegium) misaRebad.
XII dafis kanonebi pozitiuri samarTlis Secvlis sakanonmdeblo procedurasac iTvaliswinebda.
titus liviusis redaqciiT, Cvenamde moRweul XII dafis kanonebis Tanaxmad, `rac ar unda daadginos
xalxma sabolood, es iqneba dadgenili samarTali.~ am dadgenilebiT naTelia, rom yoveli axali
kanoni Zvels ki ar auqmebda, aramed, pirvel yovlisa, icavda arsebul (moqmed) kanons, romlis gauq-
mebasac iseTive procedura esaWiroeboda, rogoric misi miRebisaTvis iyo dadgenili. romis samar-
TalSi XII dafis kanonebi ZiriTad sakanonmdeblo aqtad rCeboda, amitom mas, sagangebo dazustebis
gareSe, xSir SemTxvevaSi ubralod `leges~-ad ixseniebdnen; mogvianebiT, swored XII dafis kanonTa
interpretaciis safuZvelze daixvewa da ganviTarda ius civile, ris gamoc, romauli saTemo-samarT-
lebrivi sistema formalurad mTlianad am kodeqss daefuZna.
momdevno anu respublikis periodSi kanonebisaTvis xmis micema komicebSi xdeboda. Ius civile-sagan
gansxvavebiT, maT leges rogatae ewoda da isini 1. an reagirebas axdendnen farTod gavrcelebul
17
socialur cvlilebebze da amis gamo politikur mniSvnelobas iZendnen (maTi mTavari Sedegi iyo is
socialuri kompromisi, romlis Sedegadac XII dafis kanonebi Seiqmna), 2. an XII dafis kanonebSi Cade-
buli principebi axal urTierTobebze vrceldeboda, riTac arsebuli xarvezebis koreqtireba xde-
boda. pirveli jgufs ganekuTvneboda: 1. lex Canulea, romlis safuZvelzec qr. Sobamde 443 w., XII dafis
kanonebis miRebisTanave, patriciebsa da plebeebs Soris qorwinebis akrZalva gauqmda; 2. lex Poetelia
Papiria, romlis ZaliTac qr. Sobamde 326 w. kreditors aekrZala, TviTneburad, piradad gasworeboda
valauval movales; 3. mevaxSeobis SemzRudavi kanonebi; 4. qr. Sobamde II saukunis agraruli kanonebi,
romlebic miwaTmflobelobisa da miwaTsargeblobis axal wess adgendnen; 5. qorwinebis Taobaze
avgustusis kanonebi, romlebic saojaxo da memkvidreobiTi samarTlis mraval instituts Seexo.
aRniSnul kanonTa mizani samarTlis sistemis logikis ganviTareba iyo, da ara misi reformireba.
kanonTa meore jgufs ganekuTvneboda kanonebi, romlebmac marginaluri cvlilebebi daamkvidres. maT-
Tvis damaxasiaTebeli iyo normaTa SezRuduli qmediToba. kanonSi miTiTebuli sanqciis mixedviT,
romaeli iuristi ulpiane erTmaneTisagan kanonTa sam saxes ganasxvavebda: 1. leges perfectae (srul-
yofili saxis kanonebi), romlebic akrZaluli aqtis baTilobas gulisxmobda; 2. leges minus quam
perfectae (naklebad srulyofili saxis kanonebi), romlebic samarTaldarRvevisaTvis sasjels (Ziri-
Tadad, jarimas) adgenen, Tumca, akrZaluli aqts Zaladakargulad ar miiCnevdnen; 3. leges imperfectae
(arasrulyofili saxis kanonebi), romlebic saerTod ar iTvaliswinebdnen sanqcias: arc aqtis baTi-
lad cnobis, arc misi gamoyenebis gamo sasjelis dawesebis saxiT.
b) Plebiscita - plebiscitebi
Tavdapirvelad, plebsis saxalxo krebis (consilium plebis) mier miRebuli gadawyvetilebebi _ plebis-
citebi (plebiscita) savaldebulo mxolod plebsisaTvis iyo (`olim patricii dicebant plebiscitis se non teneri, quia
sine auctoritate eorum facta essent _ odesRac, patriciebis mtkicebiT, maT plebiscitebiT valdebulebebi ar
ekisrebodaT, raki isini gamoicema maTi mowonebisa da mxardaWeris gareSe” (Gai.,1.3); Tumca, qr. Sobamde
287 w., hortenziusis kanoniT, leges populi-s msgavsad, isini mTeli romaeli xalxisaTvis savaldebulod
Seiqna; hortenziusis kanonis Tanaxmad, plebiscitebi kanonebs gauTanabres. Plebiscita gansxvavdeboda
leges populi-gan mxolod misi miRebis formiT, Tumca, Seesabameboda leges yvela arsebiTi maxasiaTebliT.
$3. sarCeli, rogorc samarTlis wyaro
Legis actiones (kanonismieri sarCelebi); legis actio (kanonismieri sarCeli); pars iuris (samarTlis nawili);
formae agendi (sasarCelo formis normatiuli mniSvneloba).
Tu kanonebi sayovelTao TviTnebobis mniSvnelobis SezRudvebs adgenen da amiT socialuri Tavisuf-
lebis garkveuli donis dacvis garantias iZlevian, kerZo pirTa Soris warmoqmnili davis SemTxve-
vaSi, subieqtis samarTlebrivad dacva, gansakuTrebuli sajaro xelisuflebis _ sasamarTlos _ meS-
veobiT xorcieldeba. samarTlis erTi subieqti, meore subieqtis mimarT, kanonze dafuZnebul sakuTar
pretenzias amtkicebda da sasamarTlos winaSe Tavad pretenziis marTebulobas asabuTebda. misi miza-
ni kanonTa debulebis safuZvelze, sakuTari uflebamosilebis aRiarebis miRweva iyo. kanonis normebi
qmediTobas, raelurad arsebuli, dacvis saSualebebiT iZendnen. Tavis mxriv, sasamarTlo devnis muqa-
rac xels uwyobda piris uflebebis ganxorcielebas, yovelgvari winaaRmdegobis gareSe.
termini `legis actio~ ara imdenad lex populi _ sarCelis formalur wyaroze uTiTebda, ramdenadac TviT
sarCelis fiqsirebul xasiaTze: `lege agere~ niSnavda `certis verbis agere~ _ fiqsirebuli gancxadebiT ve-
ZioT dacva sasamarTloSi, garkveuli sityvebis warmoTqmiT (lex privata _ kerZo kanoni), romlis teqs-
ti, rogorc kanonis sityvebi, ucvlelad rCeboda.
pontifikosebi mkacrad icavdnen kanonis formalur mxares, Tumca drois Sesabamisi axali mniSvne-
lobis miniWebiT, normis qmedebas kanoniT gauTvaliswinebel urTierTobebzec avrcelebdnen.
Zveli sasamarTlo procesis monawileni iZulebulni iyvnen zustad daecvaT sarCeliT fiqsirebuli
sityvebi _ sasarCelo formalizmi, rac kidev ufro ganamtkicebda imis rwmenas, rom sasamarTlo
dadebiT gadawyvetilebas gamoitanda, radgan, Tavis mxriv, sasamarTloc SeboWili iyo amave kanoniT
(is sanqcias adgenda misi moTxovnis darRvevis SemTxvevaSi). samarTlis formis materialuri da
procesualuri aspeqtebis Tanxvedra, uflebebisa da movaleobebis gansazRvrulobas uzrunvelyofda,
18
rac yvela msgavsi urTierTobis Tanabari dacvis garanti iyo. sasarCelo formalizmi samarTlis
Rrma codnas gulisxmobda. sasamarTloSi saqmis wageba arasworad Sedgenili sarCelis gamo, TiTqmis
warmoudgeneli iyo, vinaidan aseT sarCels, rogorc ararsebuls (baTils), gansaxilvelad, ubralod,
arc iRebdnen. sasamarTlo procesis or nawilad dayofiT, mosamarTlesTan saqme mxolod im SemTxve-
vaSi xvdeboda, Tu miiCnevdnen, rom dava Rirda sasamarTlo magistrats ganexila. gaiusis droindel
sasamarTlo procesSi per formulas sarCels pretori iZleoda da saqmes mosamarTlesTan gzavnida.
samagierod, legis actiones dros saqmis saTanado gaformeba da maSasadame, sarCelis Sinaarsis gafor-
meba, sasamarTlo procesis pirvel fazas uswrebda win.
qr. Sobamde IV saukuneSi dadgenili, legis actions-ebi kanonis tolfasad aRiqmeboda, rogorc ius civile-s
Semadgeneli nawili. swored aman ganapiroba, kanonis darad, sarCelis formulaTa gamoqveyneba. Tum-
ca, isic unda aRiniSnos, rom, legis actiones, rogorc pozitiuri sarCelis forma, arsebiTad gansxvav-
deboda kanonisgan: kanoni zogadsavaldebulo da sayovelTao iyo, sarCeli mxolod maSin iZens mniSv-
nelobas, roca mas iyeneben (forma agendi). am formis damoukidebeli mniSvneloba, garda misi gamoye-
nebiTi daniSnulebisa, pontifikosebis axsna-ganmartebiTi saqmianobiT, anu pozitiuri samarTlis sxva
wyaros _ iuristTa avtoritetiT izRudeboda.
$4. iuristebis moRvaweoba, rogorc samarTlis wyaro
Responsa prudentium (samarTalmcodneTa pasuxebi;) auctoritas prudentium (samarTalmcodneTa avtoriteti),
cavere (garigebebisa da sarCelebis formis Sedgena); agere (sasamarTloSi saqmis warmoeba); respondere
(konsultaciebze pasuxis gacema); exemplum (analogiuri kazusi); controversia (dava, uTanxmoeba); ius
controversum (samarTali, iuristebs Soris davis obieqti); auctoritas principis (princefsis avtoriteti); ius
respodendi ex auctoritate principis (pasuxebis micemis ufleba princefsis avtoritetis safuZvelze); ius publice
respodendi (pasuxebis micemis ufleba sajaroobis safuZvelze); iuris consultus (iuriskonsulti); iura
(iuridiuli literatura); leges (imperatoris konstituciebi).
gaiusis Tanaxmad, Responsa prudentium sunt sententia et opiniones eorum quibus permissum est iura condere _ samarTal-
mcodneTa pasuxebi aris mosazrebani da Sexedulebebi im pirebisa, vinc uflebamosilia Seqmnas samar-
Tali (Gai., 1.7.). iuridiuli codnis mqone profesionali pirebisaTvis samarTalSemoqmedebiTi funq-
ciebis miniWeba pozitiuri samarTlis arsebobis praqtikul moTxovnaTa bunebrivi Sedegi iyo.
pomponiusis azriT, Constare non potest ius, nisi sit aliquis iuris peritus, per quem possit cottidie in melius produci _ samarT-
lis mcodne pirebis gareSe samarTali ver iarsebebs, maTi meSveobiT samarTali mudmivi srulyofis
sagani iqneba (D.1.2.2.13.) Ius-is mimarT wayenebuli moTxovnebi, srulyofisa da adekvaturobis Tval-
sazrisiT, samarTlis normis pozitiur formasTan mudmivi SesabamisobiT unda ganviTarebuliyo.
aseTi srulyofis garanti ki iyo im pirTa profesiuli saqmianoba, romelTac specialuri iuridiuli
codna hqondaT (ius periti, iuris prudentes) da samarTlis sistemis funqciis uzrunvelsayofad, samarTal-
Segnebis erTgvar samecniero organos qmnidnen. samarTlis sistemis srulyofis procesi samarTal-
Semoqmedebis yvela elements moicavda; iurisprudenciis Taviseburebas warmoadgenda sistemis Sina-
gani mTlianobis uzrunvelyofa da normis zogadi da formaluri debulebebis konkretuli azriTa
da qmediTobiT Sevseba.
romauli sasamarTlo procesis SejibrebiToba, mosamarTleTa da advokatTa (romlebic kerZo pirebi
iyvnen) mwiri iuridiuli ganaTleba samarTalmcodneTa avtoritets (auctoritas prudentium) uaRresad
ganadidebda; es ki imas mowmobda, rom swored iuristebis mosazrebebisa da Sexedulebebis safuZ-
velze SemuSavebuli samarTali da sasamarTlo procesebze warmoTqmuli maTi sityvebi samarTlis
yvela dargis zogad nawilad (pars iuris) iqca da mas samoqalaqo samarTali _ ius civile ewoda.
samarTalmcodneebis (prudentes) profesiuli saqmianoba sami ZiriTadi mimarTulebiT xorcieldeboda:
cavere (axali sarCelebisa da garigebebis Sedgena), agere (sasamarTloSi saqmis warmoeba), respondere
(pasuxebis gacema).
Cavere anu sarCelebis, garigebebisa da anderZis Sedgena. samarTalmcodneebis (prudentes) cavere
funqcia iyo magistratebisa da mosamarTleebisTvis daxmarebis gaweva. gamonaklisi iyo is viTareba,
roca axali sarCelis avtori Tavad magistrati iyo. respublikis periodSi samarTalmcodneebi
19
(prudentes) xSirad monawileobdnen mosamarTleTa consilium-ebze; TviTon mosamarTleobdnen; pretoris
sabWos wevrebi iyvnen da TviTon xdebodnen pretorebi. samarTalmcodneebis (prudentes) wyalobiT
mravali sasamarTlo gadawyvetileba, momavali sasamarTlo procesebisaTvis samagaliTo iyo, xolo
axali sarCeli ki ediqtTa nawilad iqca. magram, aRniSnul organoebSi iuristebis samarTal-
SemoqmedebiTi saqmianoba ar unda gavaigivoT sakuTriv iurisprudenciasTan, rogorc pozitiuri
samarTlis gansakuTrebul formasTan. magaliTad, actio Rutiliana, romelic gamoCenili iuristis
publius rutilius rufusis (qr. Sobamde 105 w. konsuli) saxeliTaa cnobili; aRniSnuli sarCeli
publiusis pretorobis dros iqna SemoRebuli (qr. Sobamde 118 w.) da iuriskonsultis profesiul
cavere-d ar miiCneva. igive iTqmis actio Publiciana-ze, actio Serviana-sa da a.S.
Agere iyo sasamarTloSi saqmis warmoeba, roca iuristi mxaris dacvis funqciebs sakuTar Tavze
iRebda da advokatad gamodioda. dialogSi `brutusi~, cicerons publius rufuss rutiliusi (poli-
tikuri moRvawe), kvintus muciusi (pontifikosi) oratorebad hyavs warmodgenili. mogvianebiT,
samarTalmcodneebis (prudentes) agere saqmianoba advokatebisa da profesionali oratorebisTvis pasu-
xis gacemiT ifargleboda.
iuriskonsultisTvis yvelaze tipuri funqcia kerZo pirebisa da maTi warmomadgenlebis mier dasmul
SekiTxvebze azris gamoTqma da pasuxebis gacema, anu `respondere~ _ gaxldaT. sasamarTlo kamaTSi
mopovebuli avtoritetiT, zogjer samarTalmcodneebis (prudentes) azri mosamarTlis nebaze uSualo
zemoqmedebas axdenda da mas zRudavda; yvelaze mTavari mainc isaa, rom sasamarTlo sxdomebze
samarTalmcodneebis (prudentes) uSualo monawileoba savaldebulo ar iyo. avtoris auTenturobis
garanti sagangebo beWedi, mosamarTlisadmi gagzavnili iuristis piradi werili, an konsultaciis
dros damswre pirTa mowmeoba iyo. yvelaze xSirad samarTalmcodneebs (prudentes) konsultaciisaTvis
orator-advokatebi mimarTavdnen; aseT SemTxvevaSi, samarTalmcodneTa funqcia iyo maTTvis `hastas
ministrant~ _ `Subis miwodeba~, sityvieri paeqrobis gasamarTad. argumentaciis samarTlebriv safuZv-
lad mores, leges, exempla (analogiuri SemTxvevebi praqtikidan) gamoiyeneboda. Tumca, sasamarTlosTvis
Tavad iuriskonsultis azric savaldebulo Zalis mqoned miiCneobda. sasamarTlo gadawyvetilebis
miRebis safuZvels ara marto arsebuli pasuxi (responsa), aramed adre gamoTqmuli is mosazrebac
warmoadgenda, romelic aramxolod aRiarebuli, aramed iuridiuli viTarebisTvis nimuSad miCneuli
iyo.
pontifikosebis mier kolegiurad gacemuli pasuxisagan (responsa) gansxvavebiT (rac uTanxmoebis
daZlevis saSualebas iZleoda da samarTlis garkveulobas uzrunvelyofda), samarTalmcodneebis
(prudentes), rogorc kerZo pirTa mier gacemuli pasuxebi, azrTa SesaZlo sxvaobis _ controversia-s
SemTxvevaSi, uxerxulobas qmnida. azrTa mudmivi Widili sarCelis samarTlianobasa da gadawyve-
tilebis aqtualobas uzrunvelyofda. garkveul sakiTxTa Taobaze azrTa erTianoba yvelasTvis
savaldebulo wess adgenda, xolo azrTa sxvaobis (ius controversum) SemTxvevaSi, mosamarTles rome-
lime iuristis mosazrebis arCeva SeeZlo.
romelime iuristis mosazrebisaTvis upiratesobis miniWeba, sabolood, iurisprudenciis avtoritets
ganamtkicebda.
principatis reJimma praqtikosi iuristebis samarTalSemoqmedebiTi saqmianoba garkveulwilad Sez-
Ruda. imperatori avgustusi pirveli iyo, vinc pomponiusis miTiTebiT daadgina, rom `Ius respodendi ex
auctoritate principis _ TviT princefsis avtoritetis safuZvelze” (D.1.2.2.49), iuristebs pasuxebis gacema
SeeZloT. es iyo gansakuTrebuli privilegia, romelsac mravali iuristi gagebiT moekida. Tumca, am
wesSi negatiuri xasiaTis garkveuli cvlilebebi imperatorma tiberiusma Seitana; man iurist
mazurius sabinuss pasuxebis sajarod gacemis ufleba _ ius publice respodendi mianiWa. cvlilebaTa
logikuroba ase warmogvidgeba: uwin, avgustusis dros, sajarod konsultaciis micemis uflebas
princefsi ar aniWebda, Tumca, sakuTar codnaSi darwmunebuli pricepsi yvela SekiTxvaze pasuxs iZ-
leoda, magram beWdiT ar amowmebda. amis Semdeg, imperatoris Tanxmoba sajaro movaleoba iyo; xolo,
mogvianebiT, am movaleobam privilegiis saxe miiRo (“postea hoc coepit beneficium dari _ Semdeg es ufleba
privilegiis saxiT eniWeboda~) (D.1.2.2.49).
adrianes imperatorobis dros iuristebi aucileblad Sediodnen consilium principis-Si da imperatori
20
diokletianes (306 w.) taxtidan gadadgomamde, mniSvnelovan gavlenas axdendnen imperatoris kance-
lariis muSaobis stilsa da teqnikaze. Tumca, es faqti pozitiuri samarTlis wyarod auctoritas
prudentium-ad ar ganixileboda.
dominatis epoqaSi (roca ganaTlebuli iuristebi praqtikul saqmianobas aRar eweodnen da mxolod
swavlebiT iyvnen dakavebulni) responsa prudentium-i, mxolod dawerili samarTlis saxiT, klasikuri
periodis Txzulebebsa da gviandeli periodis gadamuSavebuli naSromebis kompilaciebSi e.w. `iura~-Si
(imperatorTa konstituciebisgan gansxvavebiT, leges-is saxiT,) arsebobda.
sasamarTlo gadawyvetilebebis miRebis dros, maTze kvlav uTiTebdnen; Tumca, samecniero azris
mkveTrad dacemis Semdeg, `Zveli~ iuristebis mosazrebebTan Sepirispireba did gaugebrobas iwvevda.
klasikosTa mosazrebebis savaldebulo Zala upirobo kriteriumad miiCneoda, dasavleT imperiis
mmarTvelis valentiniane III-is mier, 426 w. 7 noembers miRebuli kanoniT `citirebis Sesaxeb~, rom-
liTac dadginda im xuTi yvelaze cnobili da, drois kvalobaze, yvelaze Tanamedrove iuristis vina-
oba, romelTa mosazrebebsac, sxvebTan SedarebiT, upiratesoba mieniWaT. es iuristebi iyvnen: papiniane,
paulusi, ulpiane, modestinusi da gaiusi. maT mosazrebaTa Soris winaaRmdegobis SemTxvevaSi, saqmis
gadawyveta mosamarTlis mier xmaTa umravlesobiT xdeboda; Tanabari `xmebis~ SemTxvevaSi _ gada-
mwyveti papinianes azri iyo. aRniSnuli viTarebis ararsebobis SemTxvevaSi ki, mosamarTles, saqmis
sakuTari Sexedulebisamebr, gadawyvetis ufleba eniWeboda. aRmosavleT romis imperiaSi kanoni
`citirebis Sesaxeb~ Teodosius II-is mier 438 w. gamocemuli kodeqsiT damkvidrda, mogvianebiT ki, 529
wels, iustiniane didis Novus Codex-Si Seitanes.
$5. Iurisprudencia (romaeli samarTalmcodneTa saqmianoba)
1. avgustusi oqtaviane (gaius iuliusi oqtaviane avgustusi) (qr. Sobamde 63 wlis 23 seqtemberi – qr.
Sobis. 14 wlis 19 agvisto) _ romis imperatori qr. Sobamde 27 wlidan. gaius iulius keisris Zmis
SviliSvili, keisris mier Svilad ayvanili. principatis saxelwodebiT cnobili politikuri reJimis
fuZemdebeli. gaiusi yovelmxriv uwyobda xels iurisprudenciis ganviTarebas. misi iniciativiT samo-
qalaqo (kerZo) samarTlis ramdenime kanoni miiRes. avgustusis sakanonmdeblo saqmianobis mizani
saxelmwifo da samarTlis sistemis daxvewa, romis samarTlis institutebisa da sazogadoebis zneo-
bis srulyofa iyo. avgustusis mmarTvelobis periodi esaa xelovnebis ayvavebis Jami; am dros moRva-
weobdnen: poetebi – vergiliusi, horaciusi, properciusi, istorikosi – titus liviusi; avgustusis
dros romSi aSenda mSvidobis sakurTxeveli, avgustusis forumi, mavzoleumi marsis velze da sxva.
2. avlus geliusi (daibada daaxloebiT 130 wels) _ romaeli mwerali. mis kalams ekuTvnis vrceli
naSromi “antikuri Rameebi” (romelTaganc Cvenamde, 20 wignad, naxevarze metma moaRwia); naSromSi
mocemulia mravali cnoba istoriis, literaturis, miTologiis, samarTlisa da filosofiis sfe-
rodan. moZRvrebisa da saTavgadasavlo moTxrobebis saxiT Sedgenili naSromi dialogis formiTaa
dawerili. masSi uxvadaa citata romaeli iuristebis im Txzulebebidan, romlebic sxva wyaroebSi
naxsenebi araa.
3. gaiusi – (daaxloebiT qr. Sobis 117/138-180/192 w.w) _ biografiuli cnobebi gaiusis Sesaxeb iseve
ucnobia, rogorc misi namdvili saxeli. mis kalams ekuTvnis: kerZo samarTlis klasikuri saxel-
mZRvanelo “Institutiones,” provinciale (32 wignad antonius piusis mmarTvelobis dros) da gamokvleva Ad Q.
Mucium, romlebic citirebulia iustinianes digestebSi. saintereso da simboluria gaiusis `insti-
tuciebis” _ “Institutionum iuris civilis commentarii” bedic: Sua saukuneebSi maTi didi nawili daikarga; X1X
saukunemde am naSromTa mxolod fragmentebma moaRwia; sxva naSromebSi ki instituciebis Sesaxeb
Semonaxulia cnobebi an maTi gadamuSavebuli varianti. kerZod, gaiusis Sesaxeb cnobebs gvawvdis
boeciusi, xolo gaiusis Eepistole alarixis breviariaSia Sesuli. 1816 wels veronis biblioTekaSi
germanelma istorikosma bertold georg niburma wm. ieronimes werilebTan erTad palimfsestSi
gaiusis sruli xelnaweri aRmoaCina. Semdeg manuskriptis atributi cnobilma germanelma civilistma,
samarTlis istoriuli skolis fuZemdebelma fridrih karl fon savinim iTava. restavraciis pro-
cesSi sxvadasxva eqsperimentis Catarebis Sedegad, instituciebis xelnaweri mniSvnelovnad dazianda,
ramac SeuSala xeli instituciebis gamocemas, 1934 wels, DZvelegviptur papirusebSi aRmoCenili
instituciebis axali nawyvetebis meSveobiT, teqstSi arsebul xarvezTa aRmofxvra moxerxda.
21
4. iavolenusi priskus oqtavius tidius tosiane (qr. Sobis I s.) _ gamoCenili romaeli iuristi da
saxelmwifo moRvawe. Consul (86w.), imperatorebis _ traianesa da adrianes mrCeveli, samarTlis maswav-
lebeli. iavolenusma brwyinvale politikuri kariera Seiqmna (oTxi provinciis nacvali iyo). rogorc
iuristi, iavolenusi originaluri, SemoqmedebiT niWiT gamoirCeoda. Mmis kalams ekuTvnis: Epistulae,
Libri ex Cassio, Libri ex Plautio, Libri ex posterioribus Labeonis (labeonis teqstebis krebuli). iavolenusis mos-
wavle gaxldaT iuliane, xolo celsus sabinusis gardacvalebis Semdeg, igi sabinianelTa skolas
Caudga saTaveSi.
5. iuliane lucius oqtavius kornelius emiliane (daax. II s.) _ gamoCenili romaeli iuristi da
saxelmwifo moRvawe. igi daibada q. gadrumetSi (Crdilo afrika) daaxloebiT 100 w. misi maswav-
lebeli iyo cnobili iuristi, traianesa da adrianes mrCeveli iavolenus priskusi, romelic
xelmZRvanelobda sabinianelTa skolas. iuliane iyo germaniis, espaneTisa da afrikis mefeTa nacvali.
148 wlidan _ konsuli da mravali wlis ganmavlobaSi gaxldaT imperatorebis – adrianes, antoninus
piusis, markus avreliusisa da lucius verusis mrCeveli. iavolenusis Semdeg, sabinianelTa skolas
iuliane Caudga saTaveSi. samarTlisa da saxelmwifos winaSe iulianes yvelaze didi damsaxureba iyo
Edictum perpetuum (mudmivi ediqtis) damuSaveba da redaqtireba, romelSic sistematizirebuli da
unificirebulia wina epoqebis pretoruli samarTlis debulebani.
6. iustiniane I didi – (482-565 ww. ) _ aRmosavleT romis imperiis imperatori – 527-565 ww. uzomod
didia misi damsaxureba samarTlis istoriis sferoSi. dResdReobiT Cven xelT arsebul utyuar da
mravalferovan cnobebs romis kerZo samarTlis Sesaxeb, swored mas unda vumadlodeT. iustiniane I-
is samoqalaqo kanonmdeblobis krebuli _ `Corpus Iuris Civilis~ marTlacda saimedo xomaldi, aTas-
wleulze metia, rac samarTlisa da TviT istoriis boboqar talRebs miapobs. iustinianes cxovrebisa
da pirovnebis Sesaxeb cnobebi ramdenadac mravalricxovania, imdenadve araerTgvarovania. iustinianes
mmarTvelobis dros romis imperiis orive nawilis xelaxali gaerTianebiT, qveynis politikuri siZ-
liere ganmtkicda. misi zeobis dros, bizantiis imperatori italiaSi _ ostguTebs, vestguTebs _
espaneTSi, Crdilo afrikaSi _ vandalebs ebrZoda.
Tumca ki, rogorc `iustinianes instituciebis~ SesavalSia naTqvami, `imperatoris dideba ara marto
iaraRis ZaliT unda damSvendes, aramed kanonis ZaliTac, raTa qveyanas rogorc omis, ise mSvido-
bianobis Jams samarTlianad marTavdes~. swored am mizniT, imperator iustinianes brZanebiT, mecnier-
iuristTa jgufma tribonianes xelmZRvanelobiT, jer imperatoris mier gamocemuli kanonebi
(klasificirebuli da sistematizirebuli), 529 wels, iustinianes kodeqsis saxiT gamoaqveyna, Semdeg
iustinianes digestebi (fragmentebi 39 romaeli iuristis Txzulebebidan 50 wignad) da iustinianes
instituciebi (samarTlis oficialuri elementaruli saxelmZRvanelo) gamosca. krebulis sami nawi-
lis ZalaSi Sesvlis Semdeg, 529 wlidan moyolebuli imperatoris mier gamocemuli brZanebebi da
gankargulebebi erT krebulad gaaerTianes da mas novelebi ewodes.
imperatori iustiniane didi organizatoruli niWiTa da, intrigebis gziT, sakuTari Zalauflebis
ganmtkicebis uzado unariT gamoirCeoda. mis moRvaweobas wiTel zolad gasdevs xelovnebisa da
mecnierebisadmi siyvaruli (misi zeobisas konstantinopolSi wm. sofias didebuli taZari aages) da
Seurigebeli dogmatizmi, rac naTlad gamovlinda eretikosebis umowyalo devnasa, aTenis neopla-
tonuri akademiis akrZalvasa da gauqmebaSi. imperator iustinianesa da misi saxelmwifoebrivi poli-
tikis dedaazri iyo: `axali, iseTive didi da Zlevamosili romis aRorZineba, rogoric Zveli romi
iyo, magram ara warmarTuli, aramed qristianuli romisa.~
7. klavdiusi apius kekus (qr. Sobamde 450w.) _ cnobili romaeli saxelmwifo moRvawe da iuristi.
klavdiusi patriciebisa da decimvirebis meTauri iyo. man gansakuTrebiT mniSvnelovani wvlili Sei-
tana decimvirTa komisiis muSaobaSi; misi rCevebis Sedegad mravali debuleba Sevida XII dafis kano-
nebSi. gadmocemis Tanaxmad, klavdiusma sakuTari xelisufleba borotad gamoiyena da pativi ayara
virginias; es faqti decimvirTa Zalauflebis dacemis sababi Seiqmna.
8. labeoni markus antistius (daaxloebiT qr. Sobamde 45 w. - qr. Sobis 10/21 ww.) _ avgustusis
droindeli yvelaze gamoCenili romaeli iuristi, romelic gamoirCeoda codnismoyvareobiT, origi-
naluri azrovnebiTa da novatorobiT aramarto samarTlis, aramed monaTesave mecnierebaTa sfe-
roebSic. trebacius testas mowafe. labeoni Tavisi mrwamsiT respublikeli gaxldaT. Tavis
22
siZulvils principatis mimarT igi ar malavda. Tumca, labeonis piradi da samecniero avtoritetis
gamo, avgustusi mainc didi pativiscemiT epyroboda mas. momdevno periodis yvela gamoCenili iuristi
labeonis Sromebis citirebas axdenda. labeonma miaRwia pretorobas, Tumca, uari Tqva konsulobaze
da mTlianad samarTalmcodneobis srulyofa-ganviTarebaze muSaobda: 6 Tvis ganmavlobaSi romSi
samarTals aswavlida, 6 Tvis ganmavlobaSi ki sakuTar mamulSi naSromebs qmnida. Llabeonma dawera
40-mde naSromi (Cvenamde mxolod umniSvnelo nawyvetebma moaRwia), maT Soris: Ad Legem XII tabularum, Ad
edictum, (pretoruli ediqtis pirveli klasikuri komentarebi), De iure pontificio, Epistulae, Responsa, Pithana.
labeonis sicocxleSi gamouqveynebeli naSromebi ucnobma avtorma gamosca (libri posteriores).
9. modestinusi herenius (qr. Sobis 226-244 ww.) _ `klasikuri periodis~ erT-erTi ukanaskneli iuristi,
ulpianes moswavle, avtori samarTlis sxvadasxva dargis naSromebisa, romlebsac, xSir SemTxvevaSi,
damxmare saxelmZRvanelos an praqtikuli komentaris mniSvneloba hqondaT. modestinusi romSi
praefectus vigilimus movaleobas asrulebda. Vigilis iyo Zveli romis xanZarsawinaaRmdego razmi, romelic
Ramis saaTebSi sapolicio samsaxuris funqciebsac asrulebda. amrigad, saxanZro razmisa da sapo-
licio samsaxuris ufrosis movaleoba praefectus praetoria-s Semdeg, faqtobrivad, meore Tanamdeboba iyo;
masve evaleboda samoqalaqo da sisxlis samarTlis iurisdiqciac. garda amisa, cnobilia, rom
modestinusi samarTals aswavlida maqsiminus umcross (imperator maqsiminus Trakielis vaJs, rome-
lic, 238 wels, jariskacTa amboxis dros, mamasTan erTad akvileusis alyis dros mokles).
239 wels imperatorma markus antoninus gordianus mesamem mas ius respodendi-s, anu iuridiul sa-
kiTxebze daskvnebis micemis ufleba uboZa. modestinusma Seqmna naSromebi samarTlis yvela dargSi,
igi werda rogorc laTinur, ise berZnul enebze. misi Txzulebebi mosamarTle da samarTlis Semswav-
lelTaTvis praqtikuli saxelmZRvaneloebi ufro iyo, vidre Teoriul-kvleviTi xasiaTis Sromebi.
modestinusis kalams ekuTvnis Semdegi Sromebi: Regulae, Responsa, Pandectae, De praescriptionibus.
modestinusis naSromebma (papinianusis, pavlusis, gaiusisa da ulpianes naSromebTan erTad), `citi-
rebis Sesaxeb~ 426 wlis kanoniT, citirebis ufleba moipoves da saqmeebis ganxilvis dros sasa-
marTloSi uapelacio upiratesobiT sargeblobdnen.
10. marcelusi lucius ulpius (qr. Sobis II s.) – cnobili romaeli iuristi. marcelusi
imperatorebis antoninus piusisa da markus avreliusis mrCeveli gaxldaT. TanamedroveTa Soris igi,
sruliad damsaxurebulad, iTvleboda SorsmWvretel da gonier analitikosad. marcelusma
kritikulad gadaamuSava iulianes mravali debuleba da uaryo zogierTi maTgani. marcelusis
Txzulebebi, kerZod, misi `digestebi~ 31 wignad, Zalze popularul naSromad iTvleboda; pavlusi,
ulpiane, modestinusi, marciane, trifoninusi maT xSirad iyenebdnen, xolo kvintus cervidius
scevolam am TxzulebaTa komentarebi Seadgina.
11. pavlusi iulius (II saukunis bolo _ III saukunisis dasawyisi) _ cnobili romaeli iuristi,
scevolas mowafe. digestebis mTeli moculobis TiTqmis erT meeqvseds pavlusis TxzulebaTa nawyve-
tebi Seadgens. 426 wels imperatorebma Teodosius II-m da valentiniane III-m gamosces kanoni, romlis
Tanaxmadac, sasamarTloebs pavlusis naSromTa citirebis ufleba da am naSromebis safuZvelze sasa-
marTlo davebis ganxilvis uflebamosileba eZleodaT. pavlusi iyo advokati, mogvianebiT _ preto-
rianelTa gvardiis prefeqtis asesori (Tanamdebobis piris TanaSemwe). am dros prefeqtis Tanamdeboba
papinianes ekava. Semdeg pavlusma magister memoriae-s maRali Tanamdeboba daikava (ganagebda princefsis
dRiurs, iwerda mis moxsenebebs da gankargavda mis korespondencias) da papinianesTan erTad saimpe-
ratoro sabWos wevri gaxda; imperator aleqsandre severusis mmarTvelobis dros, Tavis kolega
ulpianesTan erTad, igi praefectus praetoriae gaxda. pavlusis kalams ekuTvnis 86 Txzuleba 319 wignad,
romelTa Sorisacaa neraciusis, iulianes, papinianes, scevolas Sromebisadmi miZRvnili SeniSvnebi
(Notae), Ad Plautium, Ad Sabinum-is komentarebi.
pavlusis mTavari naSromi Ad edictum erTdroulad pretoruli samarTlis normaTa komentaricaa da
maTi uzogadesi formulirebac. pavlusiseuli fragmentebis im nawilebis garda, romlebic iusti-
nianes digestebSia, nawilobriv SemorCenilia misi naSromi sententiae ad filium (Svilebisadmi micemuli
rCeva-darigebani), romelic didi popularobiT sargeblobda modevno saukuneebSi; pavlusis rCeva-
darigebebma aseve, kanonis Zala SeiZina. aRniSnul naSromSi pavlusi samarTlis zogad sistemasa da
mis calkeul debulebebs mokled da gasagebad ayalibebs.
23
12. papiniane emilius (daaxloebiT 146-212 ww. daibada siriis q. hemezaSi) _ erT-erTi yvelaze
avtoritetuli mecnier_iuristi, romlis siRrmiseulma azrovnebam da cxovrebiseulma gamocdilebam,
igi II-III saukuneebis gamoCenil samarTalmcodneTa liderad aqcia. `citirebis Sesaxeb” 426 wlis kano-
nis safuZvelze, nebismier samarTlebriv sakiTxze, yvela sxva avtoris mosazrebasTan SedarebiT,
papinianes mosazreba upiratesobiT sargeblobda. savaraudod, papiniane enaTesaveboda imperator
septimius severuss, romelsac colad misi da hyavda. yovel SemTxvevaSi, kvintus cervidius scevolas
skolaSi septimius severusi da papiniane erTad swavlobdnen.Mseverusis mmarTvelobis dros papinianem
praefectus praetoriae-s Tanamdeboba miiRo. septimiusis memkvidris - imperator karakalas dros, papinianem
uari ganacxada karakalas mier umcrosi Zmis _ getasa da misi momxreebis mklvelobis gamarTlebaze,
riTac imperatori gadaimtera; 212 wels karakalas brZanebiT papiniane daqiravebulma mkvlelma
mokla.
papinianes mTavari naSromebia Quaestiones 19 wignad da Responsa, romlebic stilisturad imdenad rTuli
iyo, kazuisturi masaliT ki _ imdenad mdidari, rom samarTlis skolaSi mesame wels iswavleboda (am
skolis msmenelebs `papinianelebsac~ uwodebdnen).
13. pomponiusi seqstus (qr. Sobis IIs.) _ cnobili romaeli iuristi, iulianes Tanamedrove. samarTlis
sferoSi pomponiusi, ZiriTadad, pedagogiur da literaturul saqmianobas eweoda. igi aRniSnuli
periodis erT-erTi nayofieri SemoqmedTagania. mis kalams ekuTvnis: Cvenamde moRweuli pretoruli
ediqtis yvelaze vrceli komentari (daaxloebi, 150 wignad). pomponiusis ediqti romis samarTlis
istoriis yvelaze vrcel da popularul naSromad iTvleba. formalurad sabinianelTa skolis
mimdevari, prokulianelTa skolis Sexedulebebs ar uaryofda.
14. rufusi servius sulfius (daaxloebiT qr. Sobamde 106-43 ww.) _ cnobili romaeli iuristi da
saxelmwifo moRvawe, akviliusisa da luciusis mowafe, konsuli (51 w.), prokonsuli aqeaSi (46-45 ww.).
kvintus mucius scevolasTan erTad, servius rufusi respublikuri samarTalmcodneobis TvalsaCino
warmomadgenlad iTvleboda; samarTlis Tanmimdevruli meTodisti, imavdroulad, kargi praktikosi,
SesaniSnavi oratori, pedagogi (10-ze meti moswavle gamozarda) da Zalze nayofieri avtori, ro-
melmac STamomavlobas dautova: daaxloebiT 180 wigni, mravalricxovani gamosvlebi sasamarTlo
sxdomaze, pretoruli ediqtis pirveli, Zalze mokle komentari da sxva naSromebi, kerZod: De dotibus,
De sacris detestands, Reprehensa Scaevolae, Responsa, romlebic misma mowafeebma avfidius namusam, alfenus
varusma da sxvebma gamosces.
15. rufusi rutilius publius (qr. Sobamde 158 w. ?) _ gamoCenili romaeli iuristi, publius
muciusis mowafe, konsuli (105 w.). 92 wels qveynidan gaZeveba mas usamarTlod miusajes. rufusi
saxelganTqmuli respodenti gaxldaT. mis kalams ekuTvnis: actio formula Rutiliana da (SesaZloa) constitutio
Rutiliana. garda amisa, rufusis Sesaxeb cnobilia, rom igi gatacebuli iyo oratoruli xelovnebiTa
da istoriis kvleviT.
16. sabinus mazurius (qr. Sobis I s.) _ romis samarTlis istoriaSi erT-erTi yvelaze avtoritetuli
moRvawe, romlis saxelsac, postklasikuri tradiciiT, sabinianelTa skolis – samarTlis mecnierebis
axali mimdinareobis _ daarseba ukavSirdeba. ateius kapitonis mowafe. sabinusis erTguli Tana-
moazre iyo misi mowafe kasius longinusi. sabinusi warmoSobiT ubralo ojaxidan iyo, Tavs irCenda
im honorarebiT, romlebsac mowafeebi uxdidnen. 50 wlis asakSi mxedris cenzis miRebas igi impe-
rator tiberiuss umadloda, romelmac, mxedrebis wodebis warmomadgenelTagan, pirvelad sabinuss
darTo neba gaeca kvalificiuri pasuxebi, anu profesiul doneze gadaewyvita is samarTlebrivi prob-
lemebi, romlebic arsebul sakanonmdeblo aqtebSi, saTanadod, asaxuli ar iyo. sabinusis Sexedu-
lebebze garkveuli gavlena moaxdina mucius scevola pontifikosis ideebma, rasac mowmobs Tavad
mazurius sabinusis mTavari naSromis Ius civile-s saxelwodebac, romelic scevolas Txzulebis saxel-
wodebis identuria.
17. scevola publius mucius (qr. Sobamde 133 w.) _ didi qurumi da konsuli; misi gonierebis,
samarTlis Rrma codnisa da sasamarTlo davebis ganxilvis dros miukerZoeblobis gamo, scevola-
mama ciceronma did da WeSmarit iuristad aRiara. pomponiusma publius mucius scevolas (markus
iunius brutussa da markus maniliusTan erTad) civiluri samarTlis erT-erTi fuZemdebeli uwoda.
scevola-mamam samoqalaqo samarTlis sferos 10 wigni miuZRvna; didi qurumi, qurumebis kolegiis
24
privilegirebuli mdgomareobis SenarCunebaze metad, iuridiul kompetenturobaze zrunavda, riTac
samarTlis sekularizacias Seuwyo xeli.
18. scevola kvintus mucius konsuli (qr. Sobamde 95 w.) da didi qurumi (qr. Sobamde 84 w.). umwikvlo
reputaciiT scevola-Svilis saxelma da avtoritetma mamis dideba daCrdila. man brwyinvale filo-
sofiuri ganaTleba miiRo. kvintus mucius scevolam samarTlis sferoSi Rrma codniTa da orato-
ruli xelovnebiT didi popularoba moipova. sasamarTloSi mis gamosvlebs axalgazrda ciceroni
usmenda. scevola-Svilma monawileoba miiRo lucinius-muciusis kanonebis SedgenaSi. samarTlis
istoriis TvalsazrisiT, misi udidesi damsaxureba gaxlavT is, rom man pirvelma samarTlebrivi aq-
tebi ara qronologiurad, aramed sistemurad Camoayaliba, razec misi Txzulebis De iure civili-is 18
wignSi mocemuli samoqalaqo samarTlis ZiriTadi cnebebi metyvelebs.
19. trifoninusi klavdius (qr. Sobis II-III ss.) – romaeli iuristi. papinianusisa da paulusis
Tanamedrove, maTTan erTad swavlobda kvintus cervidius scevolas samarTlis skolaSi.
trifoninusi septimius severusis saimperatoro sabWos wevri iyo. sabWos sxdomebze ganxilul
sakiTxebze saboloo daskvnebi, quaestor sacri patatii-im, Camoayaliba naSromSi Disputationes.
20. triboniane (?- 542/546 ww.) – gamoCenili bizantieli iuristi, iustinianes droindeli saxelmwifo
moRvawe, ekava umaRlesi saxelmwifo Tanamdebobebi (magister officium). triboniane gaxldaT iustinianes
samoqalaqo samarTlis krebulis Seqmnis iniciatori da koordinatori. Codex-ze muSaobisas, igi mxo-
lod komisiis wevrobas dasjerda, 530 wlidan ki, faqtobrivad, yvela samuSaos igi xelmZRvanelobda
da TanamSromlebsac sakuTari Sexedulebisamebr arCevda. tribonianem komisias gadasca sakuTari
unikaluri biblioTeka, romelic im droisaTvis xelmiuwvdomel, iSviaT gamocemebs Seicavda.
samarTlis winaSe tribonianes Rvawlze termini `emblemaTa triboniane~ aSkarad metyvelebs.
21. trebacius gaius testa (gardaicvala qr. Sobis I saukunis dasawyiSi) _ labeonis maswavlebeli,
gviandeli respublikis erT-erTi cnobili romaeli iuristi, romlis naSromma Cvenamde moaRwia, misi
calkeuli gamonaTqvamebi ki sxva avtorebis Txzulebebma Semogvinaxa. testa mxedarTa wodebis warmo-
madgeneli iyo, megobrobda ciceronTan (romelmac igi keisars gaacno), horaciusTan, iyo avgustusis
mrCeveli, romlis mmarTvelobis drosac trebacius testas avtoriteti Zalze amaRlda, rac misma
samarTlis siRrmiseulma codnam da cxovrebiseulma gamocdilebam ganapiroba.
22. ulpiane domicius (daax. II saukunis II naxevari) gamoCenili romaeli iuristi, warmoSobiT
sirieli. pavlusis msgavsad, ulpianes pretorianelTa gvardiis prefeqt papinianesTan asesoris Tanam-
deboba ekava. mogvianebiT, saimperatoro kancelariis ufrosi (magister serinius), xolo aleqsander
severusis mmarTvelobis dros praefectus preatoriae iyo. ulpiane axalgazrda imperatoris, aleqsander
severusisa da misi dedis – mameas ndobiT aRWurvili piri gaxldaT. mas Tavad imperatoric did
pativs scemda. samxedro valdebulebisa da imperatoris erTgulebis momxere, ulpiane ver egueboda
yovlisSemZle pretorianel jariskacTa da oficerTa Tavgasulobas; am umarTavi Zalisadmi misi
principuli damokidebuleba, sabolood, tragikulad dasrulda – 228 wels, igi imperator
aleqsander severusis Tvalwin mokles pretorianelebma.
ulpianes kalams ekuTvnis grandiozuli naSromi `Ad edictum~_ pretoruli samarTlis komentari 83
wignad, Txzulebebi: Ad Sabinum de appellationibus, De fideicommissus, agreTve calkeul kanonTa komentarebi.
Cvenamde moaRwia ulpianes Sromebma Iber singularis regularum-is 29 Tavma (samarTalmcodneobis Sesas-
wavlad). mkvlevarTa Tanaxmad, ulpianes TxzulebebSi stoelTa ideebis zegavlena igrZnoba, rasac,
kanonTan SedarebiT, zneobrivi normebisaTvis upiratesobis miniWeba mowmobs.
23.Fflorentinusi (qr. Sobis II s.) _ romaeli iuristi, romlis Sesaxebac cnobilia, rom man vrceli
naSromi _ Institutiones _ dawera. frolentinusis Sesaxeb Cvenamde Zalze mcire cnobebma moaRwia.
iustinianes digestebSi mocemuli fragmentebis safuZvelze, SesaZlebelia imis gancxadeba, rom Rrma
filosofiuri azrovnebiTa da oratoruli niWiT gamorCeul iurists, samarTlis rTuli cnebebisa
da debulebebis martivad axsnis unaric Seswevda. kerZod, frolentinuss genialurad aqvs ganmar-
tebuli Tavisuflebisa da monobis arsi, romelic mocemulia De status hominum-Si.
24. ciceroni markus tulius (qr. Sobamde 106-43 ww.) – udidesi romaeli filosofosi, oratori,
25
politikuri moRvawe, mwerali, iuristi. respublikuri wyobis momxre da respublikelTa erT-erTi
ukanaskneli gamoCenili ideologi. politikuri uiRblobis gamo, igi araerTxel ganidevna romidan;
cicerons bedi ar swyalobda; erTpirovnuli mmarTvelobis ideuri mowinaaRmdege, markus antoninusma
proskripciul siebSi Seitana.
ciceroni iyo ganumeorebeli oratori, sazogadoebis winaSe warmoTqmuli misi sityvebi dRemde ora-
toruli xelovnebis nimuSad rCeba. filosofiaSi ekleqturi Sexedulebebis momxres _ stoicizmis,
akademizmisa da epikureizmis simbiozi, imavdroulad sajaro da kerZo samarTlis sferoSi samarT-
lis mTeli rigi fuZemdebluri principebis SemuSavebis saSualebas aZlevda.
ciceronis yvelaze cnobili naSromebia: `oratorisadmi~, `saxelmwifos Sesaxeb~, `kanonebis Sesaxeb~,
`keTilisa da borotis sazRvrebis Sesaxeb~, `movaleobaTa Sesaxeb~ da sxva. rogorc respublikuri
wyobilebis ideologi, ciceroni (romelsac im droisaTvis axleburi azrovnebis gamo homo novus-s
uwodebdnen), romis siZlieresa da mis uZveles kanons (De respublica, De legibus) ganadidebda. ciceronis
saxelganTqmul trilogiaSi (`De oratore~, `Orator~, `Brutus~) sasamarTlo da politikuri oratoris –
perfectus orator – srulyofili saxea aRwerili.
$6. samarTlis sxva wyaroebi
a) Iudicatum (sasamarTlo precedenti)
Auctoritas res iudicatae (sasamarTlo gadawyvetilebis avtoriteti); exemplum (precedenti).
romis samarTlis ganviTarebis TvalsazrisiT, iuriskonsultebis (iuris prudentes) intensiurma samar-
TalSemoqmedebiTma saqmianobam, faqtiurad, sasamarTlo praqtikis roli da mniSvneloba dasca. diges-
tebSi (D.1.3.38) moyvanilia kalistratusis (qr. Sobis II-III ss. romaeli iuristi) azri, rom imperator
septimius severusis moTxoviT, kanonSi raime saeWvos an sxvaobis arsebobis SemTxvevaSi, kanonis Zala
miniWeboda im Cveulebas an avtoritetul saqmes, romelTa safuZvelzec sasamarTloSi saqme
wydeboda. es aris romaul iuridiul literaturaSi arsebuli erTaderTi teqsti, romelic sasa-
marTlo precedentisTvis savaldebulo Zalis miniWebasa da kanonTan mis gaTanabrebis auci-
leblobaze (rogorc avtoritetul sasamarTlo gadawyvetilebaze) metyvelebs. am teqstidan irkveva,
rom, analogiuri SemTxvevebis regulirebis mizniT, sasamarTlo gadawyvetilebaTa magaliTad miRebis
praqtika (ad exempla), Zvel romSi sakmaod gavrcelebuli iyo da imperatoris nebas ar eqvem-
debareboda.
respublikis periodis ritorikul TxzulebebSi, iudicatum-i samarTlis im sxva wyaroebisa da mtki-
cebulebaTa saSualebebTan erTad ixsenieba, romlebsac sasamarTlo sxdomebze advokatebi iyenebdnen.
Tumca, rogorc gairkva, digestebSi kalistratusis teqsti pavlusis xsenebul teqstTan erTadaa
mocemuli (D.1.3.37); pavlusis teqstSi saubaria provinciuli samarTlis Sesaxeb; pavlusi wers, inter-
pretaciis dros, eWvis arsebobisas, msgavsi Sinaarsis SemTxvevis gadawyveta, sasamarTlom provin-
ciuli Temis Cveulebis (adgilobrivi samarTali) siRrmiseulad Seswavlis Sedegad unda moaxdinos.
amrigad, kalistratusis fragmentSi moxseniebuli septimiuss severusis reskripti, eZRvneba provin-
ciul sasamarTlo praqtikas, sadac ganviTarebuli iuridiuli azrovneba ar arsebobda da mraval-
saukunovani tradiciis kompensireba adgilobrivi CveulebiTi samarTlisa da precedentis interpretatio-
s xarjze xdeboda.
b) Senatusconsultum (senatuskonsulti)
Senatusconsultum - SC; Quaestiones extraordinariae et quaestiones perpetuae (sagangebo da mudmivmoqmedi sisxlis
samarTlis sasamarTlo); oratio principis (princefsis sityva sasamarTloSi).
Senatusconsultum (SC) xalxis (populus) monawileobis gareSe miiReboda; aqedan gamomdinare, qmediTobis
TvalsazrisiT, leges-Tan misi gaTanabreba, udavod gamoiwvevda im konceptualur sirTules, romelic
asaxulia gaiusis teqstSi: Senatusconsultum est, quod senatus iubet atque constituit: idque legis vicem optinet quamvis
fuerit quaesitum _ senatis dadgenileba aris is, rac senatma brZana da daadgina; mas aqvs kanonis Zala,
Tumca, amis Sesaxeb bevrs daobdnen (Gai., 1,4). qr. Sobis II saukunemde SC-s kanonis Zala ar gaaCnda da
26
amitom ius civile-s SeqmnaSi uSualo monawileobas ver iRebda.
senats hqonda ori SesaZlebloba: normatiul viTarebaze SualobiTi gavlenis mosaxdenad, sasurveli
kanonis miReba daevalebina magistratisTvis, an pretorisagan _ ediqtSi cvlilebebis Setana. zogjer
senati magistratisagan sisxlis samarTlis gansakuTrebuli sasamarTlos - quaestiones extra ordinariae _
Seqmnas iTxovda. amgvari dawesebuleba ver iqneboda mudmivmoqmedi, misi Seqmna kanonis (lex) miRebas
saWiroebda, xolo senatuskonsults kanonis Zala ar gaaCnda. amdenad, moqalaqes yovelTvis hqonda
ufleba apelaciiT miemarTa xalxisaTvis. qr. Sobamde II saukuneSi Zvel romSi seriozuli poli-
tikuri da samarTlebrivi krizisi warmoiSva, rac imiT iyo ganpirobebuli, rom senatma msgavsi sagan-
gebo sasamarTlo gadawyvetilebebis SezRudvis Tavidan acileba moisurva.
principatis periodSi, komiciebis rolis dacemis Sedegad, senatis normaSemoqmedebiTi saqmianoba
mniSvnelovnad gaizarda, xolo imperatoris xelSi senatuskonsulti pretoris ediqtze zemoqmedebis
mZlavri iaraRi Seiqna. marTalia, qr. Sobis I saukuneSi senatuskonsults, ius civile-Tan mimarTebiT,
kanonis Zala jer kidev ar gaaCnda da mxolod pretorul samarTlis (ius honorarium) Camoyalibebaze
axdenda gavlenas, qr. Sobis II saukunidan misi roli imdenad gaizrda, rom civiluri samarTlis
tolfasi Sedegi miiRo, rac kanonTan mis gaTanabrebaze metyvelebda.
g) Edicta magistratuum (magistratebis ediqtebi)
Ius edicendi (normis dadgenisa da gamoqveynebis ufleba); edictum (magistratis ediqti), iurisdictio
(sasamarTlo uflebamosileba); officium (Tanamdebobrivi movaleobani); interdictum (interdiqti); edictum
perpetuum (mudmivi ediqti); edicta repentina (erTjeradi ediqti); decretum (dekreti); denegatio actionis
(sasarCelo dacvaze uaris Tqma); edictum provinciale (provinciuli ediqti); aediles curules (kurulis
edilebi); praefecti (prefeqti); praesides provinciale (provinciis gubernatorebi).
umaRlesi samxedro da sajaro xelisuflebis (imperium) mqone romael magistratebs ius edicendi
ganxorcieleba (Tanamdebobrivi uflebamosilebebis ganxorcielebis mizniT, zogadsavaldebulo
qcevis wesebis dadgena da gamocema), ediqtis (edictum) saxiT, SeeZloT. marTlmsajulebis (iurisdictio)
ganxorcielebis ufleba qr. Sobamde 242 w. q. romis mmarTvelobaze pasuxismgebel pretorsa (praetor
urbanus) da peregrinebis pretors (praetor peregrinus) mieniWaT. `Ius dicere” iyo samoqalaqo sasamarTlo
ganxilvis (in iure) pirveli stadia, romlis drosac saqmis arsi dgindeboda da Sesabamisi proce-
sualuri saSualebebi ganisazRvreboda. sakuTari uflebis (ius, iuris dicendi) safuZvelze, pretori mosa-
marTles uTiTebda im safuZvels, romlis Tanaxmadac am ukanasknels gadawyvetileba unda gamoetana.
pretoris gadawyvetileba ganisazRvreboda ius civile-s im normebiT, romlebic ama Tu im urTierTobis
dasadgenad gamoiyeneboda. sakuTari imperium-is safuZvelze, pretors dacvis specifikuri saSua-
lebebis gaTvaliswineba da saqmis damoukidebeli ganxilvac SeeZlo. aseTi eqstraordinaluri pro-
cesebi xels uwyobda samarTlis sistemis ganviTarebas da ius civile-Ti gauTvaliswinebeli urTi-
erTobebis oficialur doneze dacvisa da aRiarebis SesaZleblobas iZleoda. garda pretorebisa,
romlebic zogadi iurisdictio-Ti sargeblobdnen, specialuri iurisdiqcia mieniWaT kurulis edilebsac
_ magistratebs, romlebic q. romSi wesrigis dacvaze iyvnen pasuxismgebelni, gansakuTrebiT bazrebSi
(cura urbis). sakuTari officium-is farglebSi ius edicendi hqonda edilsac; igi gamoscemda ediqtebs (edicta),
romlebic ara marto marTlmsajulebis, aramed kerZo samarTlis, da gansakuTrebiT _ edicta
iurisdictionis exeboda.
magistratebis ediqtebma gansakuTrebuli mniSvneloba qr. Sobamde II saukuneSi, lex Aebutia-s gamocemiT
SeiZina. damkvidrda axali saxis procesi _ per formulas, romelic legis actiones procesTan Tanadroulad
moqmedebda. aRniSnulis Sedegad, ius civile-Ti gauTvaliswinebeli urTierTobebis dacva pretorsac
SeeZlo. amisTvisac igi ara eqstraordinalur, aramed Cveulebriv samoqalaqo-samarTlebriv saSua-
lebebs iyenebda.
qr. Sobamde 17 w. legis actiones procesis gauqmebiT, samoqalaqo procesualuri saSualebebis Seqmnis
TvalsazrisiT, magistratebis ediqtma TiTqmis monopoluri mdgomareoba moipova. Camoyalibda axali,
gansakuTrebuli normatiuli sistema _ ius honorarium anu praetorium (magistratebis anu pretoruli
samarTali), romelsac ius civile-Tvis praqtikuli mniSvneloba hqonda: pretoruli dacvis gansa-
kuTrebul saSualebebs moqalaqe Tu ar gamoiyenebda, igi civiluri samarTlis normis anabara
27
rCeboda, xolo pretorulma samarTalma ius civile-s institutebis modifikacias xeli materialuradac
Seuwyo. Tavdapirvelad, pretorTa mier ediqtebis Sesruleba Rirsebis (fides) sakiTxad iqca da
`dignitas~-ze (tradiciul warmodgenaze) iyo damokidebuli. pretors SeeZlo uari eTqva misive ediqtiT
gamocxadebul sarCelze (denegare actionem); aseve, erTi wlis ganmavlobaSi gamoeca axali ediqti,
romelic, Tanamdebobaze misi daniSvnis dros, gamocemuli ediqtis sapirispiro iqneboda;
e.w. erTjeradi saxis naCqarevi ediqtisagan (edicta repentina) gansxvavebiT, wlis dasawyisSi gamocemuli
ediqti, pretoris Tanamdebobaze yofnis periodSi Zalas inarTunebda da mudmiv ediqtad (edictum
perpetuum) iwodeboda. qr. Sobamde 67 w. plebsis tribunis korneliusis mier gamocemuli kanoniT,
pretors, edictum perpetuum-is garda, sxva aqtebiT marTlmsajulebis ganxorcieleba aekrZala.
marTlmsajulebis sferoSi edicta repentina-s gauqmebam, calkeul SemTxvevebSi, pretoris mier
araordinaluri gadawyvetilebebis (decretum) miRebaze gavlena ver moaxdina. amasTanave, ediqtis (an
kanonis) winaaRmdeg wasvla pretors ar SeeZlo, mas evaleboda mxolod dadgenili samarTlis
farglebSi moqmedeba da axal urTierTobebze bonum et aequum-is ZiriTadi principebis gavrceleba.
qr. Sobis II saukuneSi, roca senatusconsultum-s kanonis Zala mieca, imperatoris kancelaria sagrZ-
noblad gaaqtiurda, kerZo samarTali ius civile-s farglebSi ganviTarda, ediqti ki arsebiTad Seiz-
Ruda da misi ganviTarebis procesic SeCerda. aseTi viTarebis logikuri Sedegi ki iyo, imperator
adrianes iniciativiT, pretoruli samarTlis saboloo sistematizacia. 131 w. imperatorma kvestorebs
salvius iulianesa da servius korneliuss pretoruli ediqtebis saerTo redaqtireba daavala. am
amocanis Sesasruleblad saTanado codna mxolod iulianes hqonda, amdenad, TiTqmis mTeli samu-
Saoc man Seasrula. iulianes redaqciiT gamocemul ediqts `Edictum perpetuum-i~ ewoda (Tumca, sru-
liad axali mniSvnelobiT). amieridan kodificirebul teqstSi magistratebs mxolod aucilebeli
xasiaTis damatebebis Setana SeeZloT.
amrigad, papinianes Tanaxmad, pretoruli samarTali aris is, rac civiluri samarTlis gaumjobesebis,
masSi damatebebisa Tu cvlilebebis Setanis mizniT, civiluri samarTlis sajaro sargeblianobis
asamaRleblad, pretorebma brZanes (D.1.1.7).
d) Constitutiones principum (imperatorebis konstituciebi)
Lex generalis (zogadi moqmedebis norma); decretum (sasamarTlo gadawyvetileba); rescriptum (calkeuli
kazusis gadawyveta); subscriptio (kerZo piris moTxovniT (sapasuxod) gamotanili gadawyvetileba); epistula
(Tanamdebobis piris moTxovnaze sapasuxo gadawyvetileba); translatio imperii (Zalauflebis gadatana).
ulpianes azriT, princefsis gadawyvetilebas kanonis Zala aqvs, radgan xalxi imperators mTel
xelisuflebas, princefsis xelisuflebis Sesaxeb gamocemuli kanoniT, gadascems. (D.1.4.1).
am teqstSi, faqtiurad, principatis, rogorc politikuri reJimis, arsia Camoyalibebuli. princefsi,
rogorc kanonmdebeli, xalxis sinonimia da magistratis msgavsad (romelsac xalxma garkveuli vadiT
imperium-i gadasca) ki ar axorcielebs Tanamdebobriv funqciebs, aramed saxalxo nebas samisdReSiod
gamoxatavs. III saukuneSi Camoyalibebul principatis reJimis gamamarTlebel konceptualur tradi-
cias naTlad asaxavs Zalauflebis gadatanis (translatio imperii) idea. pomponiusi princefss populus-is
sadar suverenad axasiaTebs (D.1.2.2.11). misi azriT, princefsis mdgomareoba pozitiuri samarTlis
pirveladi wyaros tolfasia; sakanonmdeblo uflebamosilebebs igi sakuTari saxelisuflo statusis
mixedviT, qmnida. pomponusis Tanaxmad, aseTi cvlileba romis saxelmwifos bunebrivi ganviTarebis
Sedegi iyo, romelic, TavisTavad, iTxovda samarTlis dadgenis saSualebaTa Semcirebasa da am
uflebamosilebis erTi piris xelSi Tavmoyras. Constitutio principis-iT gamoxatuli axali suverenis
neba, kanonzomierad icavs kanons, rogorc pozitiuri samarTlis formas. pomponiusis azriT, is, rac
Tavad princefsma daadgina, kanonis magivrad Sesruldeba _ quod ipse prinseps constituit pro lege servetur
(D.1.2.2.12).
ulpianes Tanaxmad, princefsis neba da xelisufleba xalxisas uTanabrdeba, imperatoris konstitucia
Tavad kanonia (legem esse constat). (D.1.4.1.1)
princefsis konstituciasa da kanons Soris gansxvaveba-Tanafardoba marcianusis teqstSia mocemuli:
`werilobiTi formiT dadgenili pirobebi, romlebic ewinaaRmdegeba imperatoris ediqts, an kanons, an
kanonis Zalis mqone aqtebs... dauwerlad iTvleba _ condiciones contra edicta imperatorum aut contra leges aut quae
28
legis vicem optinent scriptae… pro non scriptis habentur. . . (D.28.7.14). aseTi damokidebuleba imperatoris konsti-
tucias ganaxsvavebda pozitiuri samarTlis im sxva formebisgan, romelTac SeiZleba kanonis (lex)
masStabebi mivusadagoT da vivaraudoT, rom konstitucia sakuTari Tavis kriteriumi iyo. am logikis
gamoxatulebaa cnobili maqsima _ princefsi kanonisgan Tavisufalia _ princeps legibus solutus est (D.1.3.31).
formis mixedviT, imperatoris konstituciebi iyofa: 1. Edicta _ zogadi moqmedebis norma; 2. Decreta _
sasamarTlo gadawyvetileba, Cveulebriv, qveda instanciis sasamarTlo gadawyvetilebaze apelaciis
pasuxad; 3. Rescripta _ calkeuli kazusis gadawyveta, romelic, Tavis mxriv, subscriptiones-ad da epistulae-
d iyofoda imis mixedviT, kerZo Tu Tanamdebobis piris SekiTxvis sapasuxod iyo gacemuli.
III saukunis bolomde saimperatoro samarTalSemoqmedebis sxva formebs Soris rescripta dominirebda.
romis pozitiuri samarTlis struqturaSi rescripta xSirad responsa prudentium-Tan erTad ixsenieboda.
kerZo samarTlis calkeul problemaTa gadaWriT ius controversum-Si Tavisi wvlili Sehqonda. post-
klasikur epoqaSi (konstantines gamefebasTan erTad) rescripta-m adrindeli mniSvneloba dakarga.
samagierod, konstantines periodidan kerZo samarTlebrivi urTierTobis regulirebis sferoSi
mniSvnelovani roli SeiZina edicta-m da is leges generales-i gaxda. am periodSi sasamarTlo gadawyve-
tilebis miRebis safuZveli swored imperatoris konstituciebi (leges) iyo. klasikuri periodis iuris-
tebis mosazrebas _ iura-s maSin mimarTavdnen, roca sakanonmdeblo moTxovna ar gaaCndaT.
imperatoris konstituciebis kerZo krebulebis Sesaqmnelad mzardma interesma iseTi mniSvnelovani
aqtebis Seqmna ganapiroba, rogoricaa diokletianes dros Sedgenili Codex Gregorianus da Codex
Hermogenianus. 428 w. aRmosavleT romis imperiis mmarTvelma Teodosius II-m samarTlis wyaroebis zo-
gadi sistematizacia ganizraxa. 438 w. ZalaSi Sevida Codex Theodosianus-i, romelSic konstantines Sem-
deg gamocemuli konstituciebi gaaerTianes. 528 w. aprilSi aRmosavleT romis imperatorma iusti-
nianem brZana SeeqmnaT axali kodeqsi Novus Codex, romelic 529 wlis aprilSi ZalaSi Sevida.
iustinianem Tavi mouyara Zvel kodeqsebs; 439 wlis Semdgom miRebuli axali konstituciebic daurTo
da maT novellae constitutiones uwoda. aRniSnulma kodeqsma Cvenamde ver moaRwia.
II. winaklasikuri periodi (qr. Sobamde 367-17 ww.)
Praetor urbanus (qalaqis pretori); praetor peregrinus (peregrinebis pretori); per formulas agere
(formularuli procesi); edictum praetorium (pretoruli ediqti); edictum tralaticium (ediqtis monacvleoba
_ memkvidreobiToba); ius praetorium (pretoruli samarTali); ius honorarium (magistratebis samarTali);
iuris prudentes (iurisprudencia); responsa (iuristebis pasuxebi); ius gentium (xalxis samarTali); divisio-
definitio (sarCelis sistematizacia); pars iuris (samarTlis mecniereba); aequitas (samarTlianoba).
qr. Sobamde 367 wels tribun licinius stolonusisa da misi kolega seqstius lateranusis
iniciativiT miRebuli kanoniT (lex Liciniae Sextiae) dadginda: erT-erT konsulad aucileblad plebsis
warmomadgeneli unda arCeuliyo. am monopoliuri uflebis dakargvas patriciebi ver Seeguen da imave
kanoniT, kompensaciis saxiT, q. romis mmarTvelobis sistemaSi umaRlesi magistratis axali Tanam-
debobis _ qalaqis pretoris (preator urbanus) SemoReba moiTxoves. qalaqis pretori konsulis umcrosi
TanaSemwe da Sesabamisi impirium-iT aRWurvili piri unda yofiliyo. pretori marTlmsajulebas (iuris
dictio) ganaxorcielebda. aRniSnuli magistraturis SemoReba, faqtiurad, mmarTvelobis sistemidan
sasamarTlo xelisuflebis instituciur gamoyofas niSnavda. aseTma cvlilebam sasamarTlo pro-
cesis axali formis Camoyalibeba da mTeli romauli samarTlis sistemis TandaTanobiTi gardaqmna
gamoiwvia. amrigad, es cvlilebebi SeiZleba Sevafasod ara konstituciuri samarTlis, aramed samo-
qalaqo samarTlis istoriis umniSvnelovanes movlenad. swored aRniSnuli movlenaa miCneuli romis
samarTlis arqauli periodis dasasrulad da e.w. winaklasikuri periodis dasawyisad.
tradiciis Tanaxmad, romSi mcxovrebi mosaxleobis wodebrivi gaTanabreba qr. Sobamde 287 wels miRe-
bul hortenziusis kanons (lex Hortensia) ukavSirdeba. am kanoniT plebsis saxalxo krebebis gadawyve-
tilebebs (plebiscita) kanonis (lex) Zala mieniWaT da yvela moqalaqisTvis savaldebulo gaxda. for-
malur-konstituciuri TvalsazrisiT, aseTi cvlileba plebsisaTvis privilegiis miniWeba iyo,
vinaidan, iZulebis wesiT, mTeli xalxisaTvis savaldebulod mxolod erTi wodebis neba iqca; maSin,
roca patriciebs aseTi ufleba ar gaaCndaT. msgavsi disproporcia magistraturebis mimarTac
29
SeiniSneboda. amieridan, romis respublikaSi Tu plebeebs nebismieri Tanamdebobis dakaveba SeeZloT,
sakuTriv plebeebis magistraturis (maT Soris ki umTavresi tribuni iyo) dakavebis ufleba mxolod
plebeebs eniWebodaT, anu, am TvalsazrisiT, isini wodebriv upiratesobas inarCunebdnen. arsebiTad,
patriciati saxelmwifos erTaderTi umaRlesi wodeba aRar iyo. plebeebis elitam patriciatTan
aRreva moaxerxa, patriciebisa da plebeebis zeda fenam ki sazogadoebis axali umaRlesi wodeba _
nobiliteti (nobilis) Seqmna.
saxelmwifo wyobilebis oligarqiuli xasiaTi mniSvnelovnad uwyobda xels gabatonebuli social-
luri jgufebis politikur aqtivobas da interesTa memkvidreobiTobis harmoniul Tanxvedras
iwvevda, rasac Sedegad romis respublikis ayvaveba mohyva. mogvianebiT, aRniSnulma viTarebam gana-
piroba amave reJimis swrafi rRveva da dacema.
respublikis periodSi evropis, afrikis da aziis uzarmazar teritoriebze romis gabatonebam
konstituciuri cvlilebebi gamoiwvia. qr. Sobamde VI saukunis bolos laciumze dakarguli batonoba
romma kvlav daibruna; qr. Sobamde IV saukuneSi centraluri italia daipyro da xmelTaSua zRvis
sanapiroebisaken aiRo gezi, sadac 264 wlidan mis uSualo metoqes _ karTagens _ daupirispirda.
e.w. `punikur omebSi~ miRweuli warmatebebiT Caeyara safuZveli romis batonobasa da Zalauflebas
axal dapyrobil teritoriebze, romlebzec romis provinciebi (provinciae) Seiqmna. provinciaTa
mmarTvelebad pretoris msgavsi sasamarTlo funqciebiT aRWurvili prokonsulebi da propretorebi
(proconsul et propraetore) dainiSnen. qr. Sobamde II saukunis Sua periodisaTvis roms Tanaswori
mowinaaRmdege ukve aRar hyavda.
winaklasikuri periodi es aris axali formis garigebebisa da samarTlis axali mecnierebis
Camoyalibebis xana. mkacrad dacul saritualo formaTa gareSe dadebuli xelSekrulebebi mxolod
mxareTa nebis gamovlenas efuZneboda da pretoris dacvas eqvemdebareboda. Tu garigeba mxolod
romael moqalaqeTa Soris ideboda, maSin isini qalaqis pretors mimarTavdnen, xolo qr. Sobamde 242
wlidan Tu garigebis erT-erTi mxare ucxoeli iyo, saqmes peregrinebis specialuri pretori (preator
peregrinus) ganixilavda. pretori saqmis arss adgenda, ris Sesabamisadac, Tu mosarCelis mier moy-
vanili faqtebi sarwmuno iyo, brZanebas gascemda mosamarTlisadmi (anu im kerZo pirisadmi, romelic,
modave mxareebis mier SeirCeoda), raTa mas saqmeze gadawyvetileba gamoetana. pretoris mxridan, ker-
Zo mosamarTlisaTvis sasamarTlo funqciebis delegireba, gansakuTrebuli brZanebis (formula) saxiT
xdeboda; aqedan gamomdinare, sasamarTlo ganxilvis axal, pretorul saxes, formularuli procesi
(per formulas) ewoda.
Tanamdebobis dakavebis Semdeg, yoveli axali pretori gamoscemda ediqts (edictum), romliTac
gacxadebuli iyo, misi magistratobis periodSi, ra saxis samarTlebrivi urTierToba moipovebda dac-
vis uflebas. Amgvarad, ediqtis zogadi debulebebi da masSi moyvanili sasarCelo formulebi, cal-
keul saqmeze gamotanili dekretebisagan (decretum) gansxvavebiT, droSi gansazRvruli simtkiciT
gamoirCeodnen (edictum perpetuum). yovel axal magistrats momdevno wels, winamorbedis ediqtSi cvli-
leba Sehqonda. Tumca, ediqtis Sinaarsis memkvidreobiToba (edictum tralaticium), zogadad, Senar-
Cunebuli iyo. miuxedavad imisa, rom pretori flobda imperium-s da SeeZlo, iZulebis wesiT, uzrun-
veleyo misi iurisdiqciis safuZvelze gamotanili sasamarTlo gadawyvetilebis aRsruleba, mas
lex publicae-s (igulisxmeba XII dafisa da sxva kanonebi) sawinaaRmdego moqmedebis ufleba mainc ar
gaaCnda.
samoqalaqo procesis organizeba da pretoris samarTalSemoqmedebiTi saqmianobisTvis sakanonmdeblo
bazis Seqmna, kardinalur cvlilebebs iTxovda, rac qr. Sobamde II saukunis meore naxevarSi ebu-
ciusis kanoniT (lex Aebutia) ganxorcielda. faqtiurad, amiT safuZveli Caeyara sasamarTlo magist-
ratis reformatorul iniciativas. momdevno asi wlis ganmavlobaSi romauli samarTlis sistema
mniSvnelovnad garTulda. garda ius civile-s institutebisa, Seiqmna pretoruli sarCelebis sistema,
romelTa meSveobiTac mkacri samoqalaqo samarTliT (ius strictum) gauTvaliwinebeli da misi debu-
lebebis sawinaaRmdego urTierTobebis dacvac gaxda SesaZlebeli. mxareTa mier procesis erT-erTi
saxeobis arCevis Semdeg, gadawyvetilebis Secvla maT im SemTxvevaSic ekrZalebodaT, roca para-
leluri sistema ufro sasurveli Sedegis imeds iZleoda.
amrigad, procesualuri saSualebebiT pretorma gadalaxa ius civile-s SeuTavsebloba, romelic
30
socialuri urTierTobebis Secvla-garTulebiT iyo ganpirobebuli. pretoruli dacvis saSua-
lebebisTvis mimarTva kerZo pirebs exmareboda axal, pretoruli ediqtis debulebebze dafuZnebul,
samarTlebriv urTierTobaTa agebaSi. pretorulma (ius praetorium) anu magistratebis samarTalma (ius
honorarium) romis samarTlis sistema ara mxolod procesualuri, aramed materialuri Tval-
sazrisiTac mTlianad Secvala.
qr. Sobamde 17 w. gamocemulma avgustusis kanonma gaauqma marTlmsajulebis ganxorcieleba (leges Iuliae
de iurisdictione) per legis actiones proceduris safuZvelze.
pretoris samarTalSemoqmedebis srulyofa romis samarTlis mecnierebis Camoyalibebis periods
daemTxva. respublikis periodSi termini samarTlis specialisti-mcodne romael samarTalmcodnes
(iuris prudentes), `pontifices”-gan ara imdenad saero TanamdebobiT, ramdenadac aristokratiuli mdgoma-
reobiT ganasxvavebda, vinaidan am drois iuristebi _ ZiriTadad pontifikosebi _ eqs-magistratebi
iyvnen, xolo samarTalmcodneobis permanentuloba uSualod pontifikosebis saqmianobas ukavSir-
deboda. am faqtze, konsulis Tanamdebobaze myofi pirveli plebei pontifikosis _ tiberius
korunkaniusis saqmianobac mowmobs, romelic damswreebs samarTlis sakiTxebze konsultaciebs
individualurad aZlevda. swored iurisprudenciis ayvavebis periodSi, daZlia romma mkacrad erov-
nuli samarTlis saritualo formebi da peregrinebisTvis xelmisawvdomi axali formis kontraqtebi
SeimuSava. am samarTlebrivi konstruqciebis sayovelTao xasiaTi aisaxa im SexedulebaSi, romlis
Tanaxmadac, es normebi yvela xalxisaTvis, erovnuli da moqalaqeobrivi kuTvnilebis miuxedavad,
sayovelTao mniSvnelobis iyo. ase mieca dasabami xalxis samarTals (ius gentium). Ius gentium-iT dad-
genili garigebebi sxvadasxvagvari komerciuli urTierTobisas gamoiyeneboda da maT orive pretoris
sasamarTlo dacviT sargeblobis ufleba moipoves. am Taobis iuristebis saqmianobam mniSvnelovnad
ganapiroba samarTlebrivi azris progresi. isini gaecnen aristoteles dialeqtikas, romelic Sesa-
swavli sagnis analizisa (safuZvlebis mixedviT dayofa) da sinTezis (SemecnebiT kategoriebSi
rekonstruqcia) meTodebs efuZneboda; aman xeli Seuwyo samarTlebrivi institutebis, gvarobiT
niSniT (genera), relevantur dayofas (divisiones), rac romauli iurisprudenciis ZiriTad meTo-
dologiad iqca.
romaeli filosofosebi da samarTalmcodneebi pozitiuri samarTlisa da samarTlianobis urTierT-
dapirispirebis ideas aristoteles daesesxnen. oficialurad dadgenili samarTlisagan gansxvavebul,
samarTlianobas maT aequitas uwodes. Tavdapirvelad, Tu samarTali (ius) da samarTlianoba (aequum)
sinonimebad iTvleboda da misaRebis, marTebulis ideas Seesabameboda (axal droSi ius-i ganixi-
leboda im dadgenil da umkacres raimed, romelic movlenaTa bunebriv wesrigs saerTod ar pasu-
xobda), aequum-ma ufro eTikuri (zneobrivi) mniSvneloba SeiZina da sityvebiT bonum et aequum (keTili
da samarTliani) aRiniSneboda.
samarTalmcodneebis _ prudentes mTavari saqmianobis mizani kanonis arsisa da movlenaTa bunebrivi
wesrigis (naturalis ratio) moTxovnaTa urTierTSesatyvisobis uzrunvelyofa gaxldaT. konkretul
sakiTxebze iuriskonsultebis gadawyvetilebebi sasamarTlosTvis savaldebulo Zalas, samarTlia-
nobis principTan, Sesabamisobis SeTxvevaSi iZendnen. amrigad, calkeul SemTxvevaSi, samarTlianobis
dadgena an qcevis wesebiT misi gamoxatva maTTvis ius civile-s tolfasi iyo. maT mier iuris gentium-iT
SemuSavebuli xelSekrulebebi, romlebic ex bono et aequi sarCelebis dacviT sargeblobda, ganax-
lebuli ius civile-s ganuyofeli nawili gaxda. ciceronis azriT, samoqalaqo samarTali aris erTi
samoqalaqo Temis wevrTaTvis dadgenili samarTlianoba, nivTis kuTvnilebis gansazRvris uzrun-
velsayofad _ ius civile est aequitas constituta eis qui eiusdem civitatis sunt, ad res obtinendas….
winaklasikuri periodidan Cvenamde moaRwia qvaze an brinjaos firfitebze dawerilma sakanonmdeblo
normebma. esaa senatis dadgenilebebi, romauli (leges rogatae) da municipaluri (leges datae) kanonebi.
maTi umravlesoba administraciuli da sisxlis samarTlis normebs Seicavs. romis samarTlis Seswav-
lis TvalsazrisiT, didi mniSvneloba eniWeba brinjaos dafis 9 natexs, romlebic, erTi mxriv, qr.
Sobamde 121 wels miRebul lex Cecilia repetundarum-s, xolo meore mxriv, qr. Sobamde 111 wels miRebul
lex agrarian-s Seicaven.
Lex Cecilia repetundarum meqrTameobisTvis adgens sasamarTlo devnis axal wess, romlis ZaliTac,
31
provinciis mkvidrs, piradad an sakuTari patronis, romis moqalaqis, SuamdgomlobiT romaeli
magistratis meqrTameobaSi dadanaSauleba SeeZlo, xolo lex agraria sazogadoebriv mindvrebze (ager
publicus) miwaTsargeblobis axal wesebs adgenda. am kanonis Tanaxmad, yvela saxis kerZo mflobeloba
(possessiones) kerZo sakuTrebad (ager privatus) iqca, xolo sxvadasxva kategriis miwaze renta (vectigal)
dawesda.
III. klasikuri periodi (qr. Sobamde 17 w. _ qr. Sobis 235 w.)
Princeps (princefsi); consilium principis (princefsis sabWo); praefectus praetoria (pretorianelTa prefeqti);
praefectus urbi (qalaqis prefeqti); provinciae Caesaris (saimperatoro provinciebi); provinciae populi Romani
(senatis provinciebi); schola, secta (samarTlis (mecnieruli) skola); Sabiniani (sabinianelebi) da
Proculiani (prokulianelebi); institutiones (institutebi); nota _ (lema, SeniSvna); problemata _ (problemuri
literatura); responsa, digesta, epistulae.
qronologiurad, romis samarTlis klasikuri periodi samoqalaqo omSi gamarjvebul oqtaviane
avgustusis mier damkvidrebuli axali politikuri reJimis _ principatis periods _ ukavSirdeba,
xolo principatis dacema da dasasruli _ imperator aleqsander severusis gardacvalebas (235 w.).
am dros mTeli qveyana xangrZlivma politikurma krizisma _ e.w. `jariskacTa imperatorebis epoqam~ _
moicva. qr. Sobamde 27 w. oqtavianem eqstraordinaluri (sagangebo) uflebamosilebani moixsna da
senats ganucxada, rom respublikuri wyobis aRdgena surda. saxelmwifoSi pirveli piris _ prin-
cefsis (princeps) gansakuTrebuli statusiT igulisxmeboda meamboxe provinciebisa da iq ganlagebuli
jarebis marTva da `avgustusis~ titulis is sagangebo imperium-i, romliTac oqtaviane, misi moR-
vaweobiT, kmayofilma senatma daajildova. am viTarebas avgustusi aRwers Tavis politikur anderZSi
_ `Res gestae ~(qmedebani). igi wers: amis Semdeg me yvelaze didi avtoriteti gamaCnda, Tumca, magist-
raturaSi Cemi Zalaufleba, Cemive kolegebis statuss sulac ar aRemateboda~.
qr. Sobamde 27 wels avgustusma Seqmna consilium principis _ sakonsultacio sabWo, romelic aRniSnuli
saqmeebis ganxorcielebaSi senats cvlida. qr. Sobamde 23 wels avgustusma uari ganacxada kon-
sulatze da imperium proconsulare _ provinciebis erTi jgufisa da iq ganlagebul jarebis marTvis
uzenaesi xelisufleba miiTvisa, rac, faqtiurad, yvela danarCeni prokonsulis (maius) xelisuflebas
aRemateboda da funqcionaluri SeuzRudaobiT (infinitum) gamoirCeoda. pozitiuri saxis am xeli-
suflebas man plebeebis tribunis mudmivi xelisufleba (tribunicia potestas) SeuTavsa da oficialurad
es movaleobac moixsna.
amis Semdeg, marTalia, avgustusi tribunad aRar iTvleboda, magram mas nebismieri magistratis
gadawyvetilebaze veto-s dadeba SeeZlo. am periodidan moyolebuli axali politikuri reJimi sabo-
lood Camoyalibda.
saxelmwifo mmarTvelobis aseTma struqturam, senatTan, yvelaze efeqtur politikur Tana-
mSromlobas xeli Seuwyo da imperiis mmarTvelobis axali sistemis organizeba uzrunvelyo.
qr. Sobamde 16 wels Seiqmna axali administraciuli struqtura _ praefectura urbi (saqalaqo pre-
feqtura), mis saTaveSi mdgom pirs _ praefectus urbi (qalaqis prefeqts) _ Tavad imperatori niSnavda.
qalaqis pretori (praetor urbi) q. romSi arsebul wesrigze agebda pasuxs. missave sapolicio funqciebs
samoqalaqo da sisxlis samarTlis saqmeebze sasamarTlo funqciebi daemata. qr. Sobamde 2 w.
avgustusma Seqmna praefectus praetoriae _ pretorianelTa prefeqtis Tanamdeboba, romelic sagangebo
jaris, pretorianelTa kohortis (cohors praetoriae) meTauri iyo. es jari ganlegabuli iyo q. romSi.
pretorianelTa prefeqti sardlobda italiis mTel teritoriaze ganlagebul jarebs, igi impera-
toris marjvena xeli iyo q. romSi, riTac man ganusazRvreli Zalaufleba igdo xelT, kerZod, romis
farglebs gareT marTlmsajulebis ganxorcieleba. pretorianelTa prefeqti yvela provinciisaTvis
uzenaesi sasamarTlo instancia iyo samoqalaqo saqmeebze, xolo imperatoris qveyanaSi aryofnis
SemTxvevaSi (vice sacra), misi iurisdiqcia sisxlis samarTlis saqmeebzec vrceldeboda. septimius
severusis dros misi Zalaufleba, garda q. romisa, mTels italiaze gavrcelda. 235 w. aleqsander
severusis konstitucia, pretorianelTa prefeqtis brZanebulebaTa normatiul mniSvnelobas (formae),
im pirobiT aRiarebda, Tu kanons ar ewinaaRmdegeboda. mogvianebiT, biurokratiuli sawyisebi ufro
ganmtkicda. severusebis mmarTvelobis dros, sisxlis samarTlis saqmeebze eqstraordinaluri
32
sasamarTlo proceduris damyarebiT, senatma dakarga sasamarTlo funqciebi. principatis epoqaSi
romma axali, mniSvnelovani teritoriebi daipyro.
qr. Sobamde 29 w. avgustusma SemoierTa egvipte, riTac safuZveli Caeyara axali kategoriis saimpe-
ratoro provinciebs _ provinciae Caesaris, romlebic gansxvavdeboda senatis _ romaeli xalxis
(provinciae populi Romani) _ provinciebisgan.
imperiaSi mSvidobis simyare centraluri xelisuflebisa da adgilobrivi TviTmmarTvelobis efeq-
turma Serwymam, ekonomikisa da kulturis ganviTarebam ganapiroba. imperiis Sida komunikaciebis
intensiurma ganviTarebam saxelmwifo sul ufro homogenuri gaxada. am procesis apogead iTvleba
imperator karakalas mier qr. Sobamde 212 wels gamocemuli ediqti (Constitutio Antoniniana), romlis
Tanaxmadac, imperiis mravalmilioniani mosaxleoba romis moqalaqeTa uflebebs iZenda. am droidan
moyolebuli, sxvaoba ius civile-sa da ius gentium-s Soris, mxolod akademiuri mniSvnelobisaRa iyo.
qr. Sobamde 17 w. avgustusis kanonma `kerZo pirTa Soris davebis sasamarTlo wesiT ganxilvis
Sesaxeb~ (lex Iulia iudiciorum privatorum), gaauqma per legis actionem procesi. amieridan, materialuri
TvalsazrisiT, samoqalaqo procesis _ per formulas _ formis erToblioba, samarTlis institutebis
Sesabamis unifikacias iTxovda. qr. Sobis I saukuneSi dadebuli garigebebis umravlesoba, marTalia,
ius gentium-s efuZneboda, magram mainc ius civile-s doneze iqna aRiarebuli. mkacr civilur (ius strictum)
samarTalSi imperatoris moTxovnebs arsebiTi xasiaTis cvlilebebi Sehqonda; gansakuTrebiT es exeba
piris uflebebis, saojaxo da memkvidreobiTi samarTlis, saxelSekrulebo pasuxismgeblobis
sferoebs. imperatorebi xels uwyobdnen iuristiebs politikur karieras; sabolood, am Tana-
mSromlobas Sedegad mohyva iuristebis monawileoba consilium principis-s saqmianobaSi, aseve maT moi-
poves pretorianelTa prefeqtis Tanamdebobis dakavebis ufleba.
sasamarTlos sistemis progresi uSualod ukavSirdeboda damoukidebel samarTalmcodneTa (prudentes)
moRvaweobas. avgustusis droidan moyolebuli, maTi avtoritetis (auctoritas principis) amaRlebaze TviT
imperatorebi zrunavdnen. respublikis bolos ori iuristi dawinaurda: ateius kapitoni da markus
anTistius labeoni. kapitoni tradiciul Sexedulebebs emxroboda; misi Txzulebebi sajaro samarT-
lis sferos ganekuTvneboda. labeoni kerZo samarTlis problemebisadmi SemoqmedebiTi midgomiT
gamoirCeoda: mas q. romis pretoris mier Sedgenili ediqtis komentarebi ekuTvnis. am ori cnobili
pirovnebis politikuri antagonizmi SesaZleblobas iZleva avxsnaT, Tu, mainc da mainc, maT saxelTan
ratomaa dakavSirebuli klasikuri periodis ori samarTlis skolis Seqmnis tradicia: igulisxmeba
prokulianelTa da sabinianelTa skolebi. arc erT skolas miekuTvneboda II saukuneSi mcxovrebi
cnobili iuristi florentinusi (Florentinus). man Seqmna `Institutiones~ Tormet wignad. termini `institutio~
(`ganaTleba~) miuTiTebs dawyebiTi codnis safuZvlebis (elementa) Camoyalibebasa da amisaTvis elemen-
taruli xasiaTis samuSaoebis Sesrulebaze. imavdroulad, moRvaweoba daiwyo romaelma iuristma
gaiusma. misi naSromi Institutiones (oTx wignad) Cvenamde srulyofilad moRweuli erTaderTi klasi-
kuri Txzulebaa. gaiusis naSromi daiwera antoninus piusis mmarTvelobis dros da misi gardacva-
lebis Semdeg gamoica. `instituciebis~ zogadi struqtura aseTia: pirebi, nivTebi, valdebulebebi,
sarCelebi; gaiusiseuli modeli misaRebi gaxda iustinianes instituciebisa da napoleonis kodeq-
sisTvis (1804 w.), aseve maT safuZvelze Seqmnil Tanamedrove samoqalaqo kodeqsebisTvis.
klasikuri periodis iuristebi did mniSvnelobas aniWebdnen winamorbedTa naSromebis komentarebs,
maT Soris, ius civile-s zogad Sromebsa, Tu calkeuli sakiTxebis Sesaxeb fundamenturi monografiebis
avtorTa Txzulebebs.
komentarebisgan unda ganvasxvaoT SeniSvnebi (notae). am Janris Tavisebureba isaa, rom Canaweri uSua-
lod sxva iuristis naSromis teqstSi keTdeboda. aRsaniSnavia, rom SeniSvnebs akeTebdnen aramxolod
piradi qmnilebebis mindvrebze, aramed yvelaze mniSvnelovani naSromebis saarqivo aslebzec.
pretoruli ediqtis komentarebi (Ad edictum) samarTalmcodneebis (prudentes) literaturuli memkvid-
reobis mniSvnelovani nawilia. Cveulebriv, komentirebas qalaqis pretoris ediqti eqvemdebareboda.
yvelaze vrceli komentarebi (150 wignamde) ekuTvnis pomponiuss, romlis citirebasac sxva avtorebi,
magram ara kompilatorebi axdendnen. paulusma dawera ediqtis komentarebi 78 wignad.
33
iuriskonsultTa praqtikuli, profesiuli saqmianobis amsaxveli Janri iyo responsa (konsultaciebi,
pasuxebi), romelSic, uSualod, klasikuri epoqis samarTlebrivi azris ayvavebaa asaxuli.
Digesta _ esaa calkeul gadawyvetilebaTa krebuli da responsa-s Janris yvelaze ganzogadebuli saxe.
Epistulae (werilebi) iuridiuli konsultaciis saxeoba iyo, romelic axlobeli adamianis SekiTxvis
pasuxad gaicemoda.
Quaestiones (SekiTxvebi) gansxvavdeboda sakuTriv responsa-sagan gansaxilvel sakiTxTa xelovnurobiT.
aseT viTarebas, calkeuli institutis an principis detalurad Sewsavlis mizniT, Tavad iuristi an
misi mowafe warmoidgenda.
IV. postklasikuri periodi (IV-V ss.)
Dominatus(dominati); tetrarqia; coloni (kolonati); decuriones (dekurionebi); pars imperii (imperiis nawili);
constitutio (imperatoris brZaneba); vulgarizmi; iuridiuli (saswavlo) skola; praeceptores (profesori).
qronologiurad, postklasikuri periodi klasikuri periodis dasasruliTa da iustinianes
mmarTvelobis periodis dasawyisiT ganisazRvreboda. tradiciulad, aseTi periodizacia am epoqisadmi
uaryofiT damokidebulebas asaxavs da im mkveTr gansxvavebas gulisxmobs, romelic romis samarTlis
klasikur periodsa da mis Semdgom _ dacema-gadagvarebis _ etapze arsebobda. III saukunis meore naxe-
varSi dawyebuli naxevarsaukunovani zogadi krizisi, romelmac mTeli romauli sazogadoeba moicva,
romis samarTlis istoriazec aisaxa. gviandeli romis epoqisaTvis niSandoblivia didi politikuri
(dominatis Camoyalibeba), kulturuli (qristianobis saxelmwifo religiad gamocxadeba) da samarT-
lebrivi Zvrebi, ramac mravali saukunis manZilze gansazRvres evropis saxe.
284 wels iliriulma legionebma taxtze dasves imperatori diokletiane, romelic ar dakmayofilda
erTpirovnuli xelisuflebis damkvidrebiT. man moaxdina mTeli imperiis mmarTvelobis sistemis
reorganizacia da dasavleT provinciebis mmarTvelad yvelaze erTguli sardali _ maqsimiane
daniSna. SemdgomSi, provinciebis mmarTvelTa TanaSemweebad kidev ori piri (galeriusi, romelic mis
pirad moadgiled iTvleboda da konstancius qlorusi, romelic maqsimianes TanaSemwe iyo)
gamocxadda. diokletiane da maqsimiane avgustusebad iwodebodnen, maT mier Svilad ayvanili Tana-
Semweebi ki _ keisrebad. dadginda, rom avgustusis gardacvalebis Semdeg, taxtis memkvidred cxad-
deboda misi uSualo TanaSemwe keisari, romelic, Tavadac axal keisars iyvanda Svilad. Lex de imperio
gauqmda da monarqiam sabolood CamoiSora respublikuri safarveli. oTxTa mmarTvelobis aRniSnul
sistemas tetrarqia ewoda. es sistema imperiis dayofas ar gulisxmobda (uzenaesi xelisufleba
diokletianem SeinarCuna), magram man mmarTvelobis decentralizacia gamoiwvia.
ganxorcielda administraciuli reforma, romlis Sedegadac Seiqmna Semcirebuli moculobis
provinciebi _ diocezebi, romelTa saTaveSic pretorianelTa prefeqtisadmi daqvemdebarebuli
vikariusebi idgnen. Tavis mxriv, diocezebi daiyo ufro mcire teritoriul erTeulebad _
provinciebad, romlebsac reqtorebi marTavdnen. Camoyalibda axali biurokratiuli institutebi,
konsulatma da preturam uwindeli mniSvneloba dakarges. diokletianem SemoiRo axali sagadasaxado
sistema da imperiis mTel teritoriaze gadamxdelTa, zedmiwevniT zusti, aRwera Caatara. man safuZ-
veli Cauyara profesiuli kastebis Seqmnas da daadgina: samxedro mosamsaxureTa vaJiSvilebi mamis
saqmes unda gahyolodnen. moxda memkvidreobiTi moijareebis _ kolonebis (coloni) miwaze samarT-
lebrivi mimagreba, ris Sedegadac imperator Teodosius I-is mmarTvelobis dros mosaxleobis es
kategoria, faqtiurad, yma-glexebad iqca. garda amisa, municipaluri sabWoebis _ kuriebis _ wevroba
memkvidreobiTi gaxda. kuriebis wevrebi anu dekurionebi (decuriones), maT mier gankargul olqebSi
gadasaxadebis akrefaze sakuTari qonebiT agebdnen pasuxs. safinanso politika uSedegod dasrulda,
warumatebeli aRmoCnda qristianebis devnac, romelic, garkveuli periodis sjulSemwynareblobis
Semdeg, 303 wels kvlav ganaxlda.
305 w. taxtidan gadadga diokletiane. man imperiis dasavleT nawilis mmarTveli maqsimianec aiZula,
gadamdgariyo. 306 wels keisar konstanciusis gardacvalebis Semdeg, jariskacebma avgustusad misi
vaJi, konstantine gamoacxades. 312 wels, maqsimianes vaJiSvil maqsenciusze, samxedro gamarjvebis
moipovebis Semdeg, imperiis dasavleT nawilzec konstantines Zalaufleba gavrcelda.
34
313 w. konstantinem gamosca milanis (mediolanis) ediqti, romlis Tanaxmadac, qristianoba sxva
religiebs gautolda, qristianul eklesiebs ki CamorTmeuli qoneba daubrunda. 324 w., aRmosavleTis
avgustus-maqsenciusze gamarjvebis Semdeg, konstantines qristianulfiluri xelisufleba mTeli
imperiis teritoriaze gavrcelda. 325 wels, imperatoris iniciativiTa da aqtiuri monawileobiT,
Catarda nikeis msoflio saeklesio kreba, romelmac samebis erTmorwmuneobis Sesaxeb
marTlmadidebluri dogmati gamoacxada da eretikosobas brZola gamoucxada. am RonisZiebiT
qristianuli eklesia ideologiuradac imperatoris xelisuflebas daemorCila. 380 wels Teodosius
didma gamosca milanis (mediolanis) ediqti, romelic, nikeis msoflio saeklesio krebis dogmatebis
safuZvelze, moqalaqeebisgan qristianobis miRebas iTxovda. 391 wels man yvela warmarTuli taZari
daxura da gandegilTa devna iwyo.
konstantinem warmatebuli safinanso reforma gaatara, mosaxleobis dabegvris sistema gaaumjobesa,
samxedro da administraciuli xelisufleba erTmaneTisgan gamijna, xolo pretorianelTa prefeq-
tisaTvis Zalauflebis CamorTmeviT, kidev ufro gaaZliera armia, dedaqalaqi gadaitana bizantionSi,
romelsac SemdgomSi konstantinopoli ewoda.
395 wlidan, imperator Teodosius didis gardacvalebis Semdeg, sul ufro mkveTr xasiaTs iZenda
imperiis or nawils (partes imperii) Soris dava, ori diocezis _ dakiisa da makedoniis gamo, riTac
isargebles, Teodosiusis mier mowveuli, alarihis vesTguTebma; 410 wels maT romi aiRes da
gaZarcves. 425 w. taxtze avida imperatori valentiniane III-e, romlis drosac droebiTma politikurma
stabilurobam daisadgura. Tumca, verc aman ixsna pars Occidentis genzerihis vandalebisa da atilas
hunebis (451-452 ww.) Semosevisgan, romlebmac daarbies da daipyres afrika, galia da CrdiloeT
italia. 455 w. vandalebma daikaves kunZuli sardinia da iqidan romze veraguli Tavdasxma ganaxor-
cieles. barbarosebTan kavSiris damyarebis praqtikam da maTma mowvevam romaelTa samsaxurSi, romis
dasavleTi nawilis politikuri simtkice mkveTrad Seasusta, rac 476 wlis politikuri gadatria-
lebiT dasrulda. barbarosTa beladma odoakrma taxtidan norCi uzurpatori romulus
konstantinusi Camoagdo da, konstantinopolSi, imperator zenonTan gagzavna. sanacvlod, odoakrma
italiis mmarTveloba iTxova. 480 w. gardaicvala imperator zenonis mier kanonier mmarTvelad
aRiarebuli _ iulius nepoti. male dasavleT imperiisgan gadarCenili nawili _ italia Teodorixis
osTguTebis xeliT gaaTavisufles. odoakri Caiketa ravenaSi, sadac igi 493 w. mokles. am xnis ganmav-
lobaSi konsulTa arCevnebi kvlav grZeldeboda romSi, administraciul Zalauflebas ki praefectus
urbi axorcielebda; Teodorihma miiRo uzenaesi mxedarTmTavris Tanamdeboba da rex-is wodeba Seinar-
Cuna. V saukunis bolos galiis samxreT-dasavleT nawili da espaneTi vesTguTebis samefos Semad-
genlobaSi Sevida, samxreT-aRmosavleTi galia _ burgundebis samefoSi, xolo galia md. luaras
CrdiloeTiT _ xlodvigis frankTa samefos SemadgenlobaSi moeqca.
postklasikuri epoqis samarTalganviTareba biurokratizmis ganmtkicebas, saxelmwifos feoda-
lizaciasa da pirovnebis damoukideblobis dacemas asaxavda. konstantines droidan moyolebuli,
roca pozitiuri samarTlis ZiriTadi forma _ imperatoris konstitucia (constitutio _ dadgena, dawe-
seba) ediqtad (zogadi moqmedebis normebi _ generalis) iqca, mkveTrad gauaresda kancelariis muSaobis
xarisxi; kanonebis iuridiuli da enobrivi forma mniSvnelovnad gansxvavdeboda klasikuri periodis
nimuSebisgan. samarTlis samecniero ganviTarebisa da praqtikos-moxeleTa momzadebis donis dacemis
gamo, postklasikuri epoqa vulgarizmis saxeliTaa cnobili. am epoqis iuristebi inteleqtualuri
damoukideblobiT ver daikvexnidnen: Zalze didi iyo maT winamorbedTa samecniero memkvidreobis
avtoriteti. am epoqis samarTalmcodneebi, maTi Tanamedrove periodis pozitiuri samarTlis stabi-
lizaciisa da unifikaciis mizniT, zogadi debulebebiT xelmZRvanelobdnen. zogjer xdeboda klasi-
kuri periodis sxvadasxva avtorTa naSromebs moculobiTi Semcireba, zogjer ki _ kompilaciebis
gadamuSaveba.
IV saukunis dasasrulidan iuridiul skolebSi samarTlis sferoSi e.w. klasikuri tendencia ganvi-
Tarda. xsenebul skolaTa warmomadgenlebi klasikuri periodis avtoritetul mecnierTa naSromebs
iyenebdnen. Tumca, am tendenciisaTvis ucxoa klasikuri memkvidreobisadmi istoriuli midgoma. piri-
qiT, iuridiuli skolis profesorebi (praeceptores) beriTSi (beiruTi), konstantinopolSi,
aleqsandriasa da romSi cdilobdnen daedginaT iseTi kanoni, romelic samarTlis mecnierebis
uzenaes gamovlenad aRiqmeboda. praqtikuli mosazreba aiZulebda profesorebs yuradReba gaemaxvi-
lebinaT severusTa epoqis iuristTa naSromebsa da gaiusis `institutebze~.
35
wesisamebr, imperatoris konstituciisaTvis mimarTva iurists mxolod klasikuri memkvidreobis SeT-
visebis Semdeg SeeZlo. momzadeba elementaruli naSromebis (gaiusis Sromebi) SeswavliT iwyeboda;
swavlebis meore wels msmeneli (savaraudod, ulpianes komentarebis safuZvelze) _ ediqts, xolo
mesame wels papinianes naSromebs swavlobda. praqtikuli sakiTxebis gacnoba mxolod swavlebis
meoTxe wels iyo SesaZlebeli. aRniSnul naSromTa Seswavla damoukideblad xdeboda da ZiriTadi
saswavlo masala pavlusis naSromebi iyo. swavlebis mexuTe wels, individualuri damrigeblebis
xelmZRvanelobiT, konstituciebis Seswavla iwyeboda. konstituciebisa da moqmedi samarTlis komen-
tirebas profesorebi Tavs aridebdnen; maTTvis ufro mniSvnelovani iyo studentebisTvis is klasi-
kuri normebi aexsnaT da ganemartaT, romlebic aRar gamoiyeneboda da TanamedroveobasTan mxolod
nawilobriv iyo adaptirebuli.
postklasikuri periodidan Cvenamde moaRwia qristian imperatorTa konstituciebis krebulis mniSvne-
lovanma fragmentebma (alarihis 506 w. kodeqsis didi nawili), romlebic 429-438 ww., imperator
Teodosius II-is iniciativiT (Codex Theodosianus) momzadda. am epoqis kerZo samarTlis ZiriTadi wyaro
Teodosiusis kodeqsia.
V. iustinianes periodi (527-565 ww.)
Corpus Iuris Civilis (samoqalaqo samarTlis krebuli); Digesta seu Pandectae (digestebi anu pandeqtebi); Codex
(kodeqsi); Novellae constitutiones (novelebi); kodifikacia; interpolaciebi.
imperator iustinianes mmarTvelobis dros iuridiuli kulturisa da iuridiuli ganaTlebis
aRorZineba, saxelmwifo mniSvnelobis doneze, imperiis aRmosavleT nawilSi SeiniSneboda. gansakuT-
rebuli zrunvis sagnad, iustinianes droindeli, klasicizmi iqca. imperatori da misi kancelaria
normatiuli stabilurobis damkvidrebas cdilobdnen da maT am mizniT, iuridiuli samecniero tra-
diciis gaTvaliswinebiT, aRadgines mravali klasikuri instituti, romelTa safuZvelzec Zveli
kontraverzebi da winaaRmdegobebi iqna daZleuli. mTel rig garigebebSi (mancipatio, emancipatio, cretio)
Zveli ritualebis gauqmeba imaze miuTiTebs, rom es garigebebi moqmed institutebad aRiqmeboda da
klasikur memkvidreobas kanonmdebeli erT mTlian sistemad ganixilavda.
iustinianes samarTlebrivi politikisa da misi iniciativiT ganxorcielebuli samarTlis kodi-
fikaciis meSveobiT, evropulma kulturam klasikuri periodis romaeli iuristebis teqstebi da
imperatorebis konstituciebi SeinarCuna. mogvianebiT, kodifikaciis teqstebs _ Corpus Iuris Civilis
(samoqalaqo samarTlis krebuli) _ dasavleT evropaSi swavlobdnen. is oficialur saxelmZRvanelos
_ institutiones warmoadgenda; igi 532 wels gaiusis, florentinusis, marcianusis, ulpianesa da sxvaTa
`Institutiones~ safuZvelze iqna Sedgenili; klasikosTa Txzulebebis anTologia _ Digesta (krebuli) 530-
533 wlebSi sagangebod Seqmnilma komisiam moamzada; 534 wels imperatorTa konstituciebis krebuli _
Codex ZalaSi Sevida.
Cvenamde iustinianes instituciebma IX da X saukuneebis xelnawerTa saxiT moaRwia.
pretoruli ediqtis wesis mixedviT, iustinianes kodeqsSi mocemulia adreanes droidan moyolebuli,
iustinianes mmarTvelobamde (534 w. CaTvliT) arsebuli imperatorebis konstituciebi.
konstituciebis teqsti xSir SemTxvevaSi Semcirebuli saxiTaa mocemuli, adreuli epoqis konsti-
tuciebis teqsti gadamuSavebuli da redaqtirebulia, amoRebulia moZvelebuli an gauqmebuli ter-
minebi da debulebebi. teqsts erTvis SemdgenelTa mier Camatebuli SeniSvnebi _ interpolaciebi.
kodeqsTan uSualo kavSirSia iustinianes mier, kodifikaciis Semdeg, Seqmnili axali konstituciebi _
Novellae Constitutiones, romelTTaganac zogierTis mizani kerZo samarTlis institutebis gardaqmnaa:
magaliTad, valdebulebis Sesrulebis piradi garantia; anderZis gareSe memkvidreoba.
iustinianes kodifikaciis yvelaze mniSvnelovani nawilia Digesta. swored am gamocemam Semogvinaxa
klasikuri iuridiuli teqstebi, ris safuZvelzec italiaSi, XI saukunidan moyolebuli, romis
samarTali evropel iuristTa mudmivi mecnieruli Seswavlis obieqtad iqca. 530 wlis bolos,
imperatorma iustinianem gamosca konstitucia _ `Deo Auctore~, romlis Tanaxmadac, sagangebo sako-
difikacio komisia Seiqmna. mas saTaveSi im drois saukeTeso iuristi _ triboniane Caudga. komisiis
36
wevrebi iyvnen: beriTidan, profesori doroTeusi (Dorotheus) da konstantinopolidan, profesorebi
anatoliusi (Anatolius), Teofilusi (Theophilus) da kratinusi (Cratinus). TanaSemweebad maT 11 iuristi
daeniSnaT. sami wlis ganmavlobaSi komisiam waikiTxa da Seiswavla 1535 wigni, iuridiul TxzulebaTa
teqstebiT, romelTa safuZvelzec Seadgina 50 wignis anTologia, romelic 432 Tematur Tavad daiyo.
digestebSi mocemulia amonaridebi 38 iuristis 275 Txzulebidan, romelTaganac, TiToeul
amonaridSi, miTiTebulia Txzulebebis avtorTa saxelebi.
VI. romis samarTali da misi recefcia evropaSi
ramdenime saukunis manZilze evropa gansakuTrebul geografiul da politikur realobad yalib-
deboda. mTlianobaSi, esaa romauli, qristianuli da germanuli kulturis elementebis erTianoba,
rac qmnis im fenomens, romelic evropad iwodeba. cnebis TvalsazrisiT, esaa istoriisa da kultu-
rul-politikur ideaTa erTiani qmnileba, romelic Sua saukuneebSi Caisaxa. 800 wels romis papma
leon III-m, Sobis dResaswaulze, frankTa mefe Sarl didi imperatorad akurTxa. erTgvarad, poli-
tikuri da iuridiuli TvalsazrisiT, es faqti evropis imperiuli ideebis realizebas niSnavda.
Sua saukuneebis axali politikuri wyobis mkvidri sayrdeni Zala iyo imperatoris (monarqis) xeli-
sufleba (regalis potestas) da romis papis saRvTo Zalaufleba (sacrata auctoritas). dasavleT imperiis
aRdgenis Semdeg, msoflioSi Tanaarsebobda sami civilizacia: dasavlur-qristianuli, bizantiuri da
islamuri. berZnul filosofiasa da qristianul sarwmunoebasTan erTad, erT-erTi faqtori romis
samarTali iyo, romelic evropis kulturis erTian ideas qmnida. evropis aRmosavleT nawilSi roma-
nistuli tradiciis aRdgena ukavSirdeboda imperator iustinianes Corpus luris Civilis-s. XII saukunidan,
kodeqsis gavrcelebiT, ase vTqvaT, romis samarTali meored daibada. evropis dasavleTSi romis
samarTlis SenarCuneba vesTguTebis samarTalma (Lex Romana Wisigothorum) anu alarixis kodeqsma
(Breviarum Alaricanum) (506 w.) da vesTgoTurma kanonmdeblobam ganapiroba. evropaSi, XII saukuneSi,
romis samarTlis recefcia mniSvnelovanwilad boloniel glosatorTa saqmianobam da maT mier
samarTlis, rogorc imperiuli samarTlis, gaidealebam ganapiroba. maTi azriT, saRvTo romis imperia
romis uSualo memkvidre da uflebamonacvle iyo. evropisaTvis romis samarTlis gacnobisa da re-
gionSi misi gavrcelebis mizniT, garkveuli saqmianoba kanonistebma (kanonikuri samarTlis avto-
rebma) ganaxorcieles, komentatorebma ki _ zogad-evropuli samarTli SeimuSaves.
$1. glosatorTa saqmianoba
glosatorebi iyvnen Tavisufali xelovnebis skolis maswavleblebi, sadac gramatikasa da ritori-
kasTan erTad, isini iurisprudenciasac aswavlidnen. am saxeldebas dasabami mieca terminidan
`glosa~, rac iustinianes Corpus Iuris Civilis teqstTa velebze gakeTebul SeniSvnebsa da axsna-ganmar-
tebebs niSnavda.
iuridiuli codnis Seswavlas safuZveli `xelovnebis magistrma~ (magister artium) irneriusma (daax.
1055-1130 ww.) Cauyara. digestebis aRmoCenis Semdeg, samarTlis Seswavla man codnis damoukidebel sfe-
rod aqcia, xolo sqolastikuri logikisa da gramatikis wesebis gamoyenebiT, mas samecniero xasiaTi
SesZina. ubralo xelovnebis skolaSi dasabami mieca cnobil kerZo saswavlebels _ boloniis univer-
sitets, sadac evropis sxvadasxva qveynis studentebi iuridiul ganaTlebas iRebdnen. boloniis
universitetSi romauli kulturis idea da romis samarTlis imperiuli koncefcia aRorZinda. romis
imperiis uSualo memkvidresa da uflebamonacvles _ dasavleTis imperias _ unda exelmZRvanela
ideiT: samarTali erTia, radgan erTia imperia _ unum esse ius, cum unum sit imperium.
irneriusis memkvidreebad oTxi doqtoria miCneuli: bulgarusi, martinusi, hugo da iakobi. Glossa
Magna/Ordinaria anu `didi (Cveulebrivi) glosa~ ki akursiusma Seadgena.
rogorc Zvel romSi, ise Sua saukuneebSi iuristi rigiTi moqalaqe, kerZo piri, iyo. Tumca, am ori
periodis iuristebi erTmaneTisgan socialuri warmomavlobiTa da maT mier gamoyenebuli meTodebiT
gansxvavdebodnen. mcodne romaeli iuristi rCevebs aZlevda romael moqalaqeebs, konsultacias
uwevda pretorebsa da sxva magistratebs da ase qmnida samarTals; amis Semdeg, mas iwvevdnen prin-
cefsis samsaxurSi, riTac igi oficialuri piri xdeboda. glosatori iyo maswavlebeli, romelic
ganviTarebuli iuridiuli sistemis ararsebobisa da adgilobrivi statusebis usistemo gamoyenebis
37
gamo, universaluri samarTlis Semdgom ganviTarebas, digestebSi mocemuli iurisprudenciis prin-
cipebis safuZvelze eweoda. glosatorTa azriT, iuridiuli codnis sawyisad, uSecdomo wignad da
yovelive WeSmaritis wyarod irneriusisa da glosatorebis teqsti miiCneva, romelic srul-
yofilebiT gamoirCeoda da winaaRmdegobriv mosazrebebs ar Seicavda. am viTarebam ganapiroba iuris-
prudenciaSi filologiuri da logikur-dialeqtikuri meTodebis gamoyeneba, riTac manamde mxolod
literaturaTmcodneebi da Teologebi sargeblobdnen.
aqedan gamomdinare, Sua saukuneebis iuristebi mxolod teqstis ganmmarteblebi rodi iyvnen; isini
akeTebdnen romaeli iuristebis pasuxTa komentars, Tematurad mwyobri Txzulebis saxiT, sistemuri
xasiaTis naSromebs qmnidnen, rogorcaa, magaliTad, e.w. summae, romelSic Tavmoyril problemaTa
(quaestiones) dadebiTi da uaryofiTi pasuxebi _ `Tanaxma var~ da `winaaRmdegi var~ _ ganixileboda.
amrigad, klasikosebis drois `ars~-idan (xelovneba), samarTali iqca `scientia~-ad (mecniereba), romlis
ganviTareba-srulyofa universitetebSi xdeboda da, amdenad, axali Sexedulebebisa da midgo-
mebisTvis xelmisawvdomi iyo.
$2. kanonistebi
romauli kanonis (lex Romana) winaSe, `RvTis kanonis~ (lex Dei) upiratesoba, Tanasworobisa (honestas) da
qristianuli samarTlianobis (aequitas cristiana) principebi, swored kanonistebis meSveobiT, gadamwyvet
gavlenas axdendnen axal samarTalze. meore mxriv, antikuri samyaros kulturuli tradiciebis
damcveli da gamavrcelebeli swored eklesia gaxldaT. Tavisufali xelovnebisa da samarTlis
orive dargis (samoqalaqo da kanonikuri) Seswavlisa da swavlebis centrebi eklesia-monastrebsa da
samefo saydrebSi ganTavsda. kanonistebis mier Seqmnili kanonebi saero iurisdiqciasac exeboda; maT
mier SemuSavebuli axali doqtrinebi da gadawyvetilebebi, marTalia romauli samarTlisagan gan-
sxvavdeboda, magram mainc uzomo gavlenas axdenda axal samarTalze. kerZod, is moqmedebda stipu-
laciebis, xelSekrulebebisa da araformaluri SeTanxmebebis (paqtebi), Cuqebis, dapirebis, mflobe-
lobisa da memkvidreobis, sasamarTlo ganxilvisa da gamoZiebis mimarT.
$3. `VII muxli~
Sua saukuneebSi, romis samarTlis recefciis TvalsazriT, didi mniSvneloba eniWeboda alfons X-e
brZenis dros Sedgenil kodeqss, romlis SemuSaveba mamamisis _ ferdinand III-is dros daiwyo da
1263 an 1265 wels dasrulda. kodeqsis redaqciaze didi zegavlena glosatorebma _ akursiusma, agaim,
da gansakuTrebiT, iakobma (romlis gavlena zedmiwevniT aisaxa me-3 muxlze), dekretalistebma da
kanonistebma, aseve kastiliis iuridiulma dokumentebma moaxdines. kodeqsi cnobilia `kanonTa
wignis~ an `kanonTa krebulis~ saxelwodebiT. saxeldeba gansazRvra misi Semadgeneli wignebisa Tu
muxlebis raodenobam; gansakuTrebiT Rirebulia me-7 muxli. pirvel muxlSi saubaria samarTlis wya-
roebsa da saeklesio sakiTxebze; me-2 muxlSi _ sajaro samarTalze; me-3 muxlSi _ sasamarTlo orga-
nizaciasa da samarTalwarmoebaze; me-4 da me-6 muxlebSi Camoyalibebulia samoqalaqo samarTlis
normebi, xolo me-7 muxlSi _ sisxlis samarTali. aRniSnulma kodeqsma didi gavlena moaxdina kasti-
liuri da espanur-amerikuli samarTlis romanizaciaze; magram evropaSi romis samarTlis recefciis
erT-erT umniSvnelovanes wyarod swored es krebuli unda ganixilebodes, radgan mis safuZvelze
Camoyalibda evropel da amerikel iuristTa samarTlebrivi Sexedulebebi.
VII. saerTo samarTali da moqmedi romauli samarTali
evropuli saerTo samarTlis fuZemdeblebad miiCnevian komentatorebi (consiliatores), romelTa axsna-
ganmartebiTma krebulebma Sua saukuneebis periodis samarTlis ganviTareba ganapiroba da Tana-
medrove samarTals Cauyara safuZveli. praqtikuli miznebis mqone axali iurisprudenciis Camoya-
libebisas isini, glosatorebis msgavsad, romis samarTlis ZiriTadi principebis Tanamedrove samarT-
lisTvis morgebas cdilobdnen. aseT tradicias italiuri meTodi (mos italicus) ewoda da miznad sar-
geblis motanas da misi praqtikuli daniSnulebis ganxorcielebas isaxavda, riTac gansxvavdeboda
frangi iuristebis mier SemuSavebuli galuri (mos gallicus) meTodebis kulturuli anu humanisturi
38
tendenciebisgan.
$1. komentatorebi _ consiliatores
evropuli iurisprudenciis realuri fuZemdeblebi komentatorebi anu praqtikosebi arian. maT
iustinianes samarTali saerToevropul samarTlad aqcies. komentatorTa Soris gamoirCeoda bolo-
niasa da perujaSi moRvawe profesori bartolo, romlis Sesaxebac, gadmocemis Tanaxmad, ambobdnen:
`aravinaa iuristi, Tu ara bartolos mimdevari _ nemo iurista nisi Bartolista~.
komentatorebma sistemuri iuridiuli doqtrina Seqmnes; maT glosatorTa meTodologia _ sqolas-
tikuri dialeqtikisa da logikis meSveobiT _ iuristis profesiul iaraRad aqcies. iuridiuli
sistemis SemuSavebisas, maT warmatebiT daZlies kanonikur da romaul samarTals, aseve saerTo
samarTalsa da adgilobriv (regionalur) samarTalSemoqmedebas Soris arsebuli winaaRmdegobebi.
maTi Sexedulebis Tanaxmad, saero saqmeebisTvis saerTo samarTali (ius commune) gamoiyeneboda, xolo
kanonikuri samarTali mxolod sasuliero saqmeebis mogvarebisas moqmedebda. moqmedi specialuri
samarTlis normebi, adgilobrivi kanonmdeblobis saxiT, saerTo samarTals eqvemdebareboda da iuri-
diuli Zala mxolod sakuTari kompetenciis farglebSi gaaCndaT.
$2. humanistebi
XVI saukuneSi saero azrovneba, Tavisi axali formiT, aRorZinebis xanis deda-azriT _ humanizmiT
gamovlinda. humanizmis msoflgagebis centrSi dgas adamiani _ rogorc pirovneba da rogorc Tavi-
sufali. evropis qveynebSi TiToeuli saxelmwifosaTvis niSandoblivi _ ekonomikuri Tu socialur-
politikuri _ pirobebis miuxedavad, aRorZineba da humanisturi moZraoba, ZiriTadad, erTi xaziT
mimdinareobda. es iyo brZola Sua saukuneebis msoflmxedvelobisa da kaTolikuri eklesiis, rogorc
uZlieresi feodalis, ideologiis winaaRmdeg.
aRorZinebis epoqa xasiaTdeba antikuri kulturis, samarTlis, filosofiisa da literaturisadmi
didi interesiT. komentatorebisaTvis (mos italicus) niSandoblivi praqtikuli tendenciebisgan gansxva-
vebiT, safrangeTSi humanistebis kulturuli mimdinareoba (mos gallicus), istorias saero meTodebiT
swavlobda da ZiriTadi istoriuli movlenebis religiur-utilitaruli Sexedulebebisagan gaTavi-
suflebas cdilobda. humanistebi didad afasebdnen klasikur iurisprudencias da cdilobdnen
samarTlis wyaroebis gaTavisuflebas yvela im modifikaciisgan, romelsac uxvad iyenebdnen iusti-
nianeseuli kanonmdeblobis kompilatorebi (interpolaciebi) da Sua saukuneebis periodis glo-
satorebi (glosa da komentarebi). am mizniT, TavianT gamokvlevebSi maT gamoiyenes ara marto
iustinianes kodeqsis winamorbedi samarTlis wyaroebi, aramed saliteraturo tradiciac. marTalia,
humanistebma ver Seqmnes `samarTlis istoria~, magram maT mier gamokvleulma antikuri periodis
samarTlis wyaroebma, romis samarTlis Seswavlas mecnieruli xasiaTi SesZina. maT SeimuSaves e.w.
profesorTa samarTali, romelic, iuristTa didi masidan calke mdgomi, mcirericxovani mecnier-
iuristTa jgufis prerogativad iqca.
$3. bunebiTi samarTlis Teoria
XVII-XVIII saukuneebSi, ganmanaTleblobis epoqaSi moqmedi bunebiTi samarTlis skola, adamianis
bunebisa da gonebis Sesabamisi da yvela xalxisaTvis saerTo, universaluri samarTlis sulis-
kveTebaze dafuZnebul, socialur eTikas aRiarebda. adamianis saqmianobaTa sferoSi bekonis,
dekartis, niutonis sabunebismetyvelo aRmoCenebis praqtikulma gamoyenebma, bunebiTi kanonebi sazoga-
doebriv cxovrebazec ganavrco. Teologiisa da Sua saukuneebis istoriuli mrwamsis postulatebis
uaryofis Semdeg, maT axali, zogadi cnebebisa da principebis, samarTlis sistemis SemuSaveba
daiwyes. reformaciisa da kontrreformaciis ideebiT, aseve safrangeTis revoluciis SedegebiT STa-
gonebuli bunebiTi samarTlis Teoriis ideologebi, uzenaess Rirebulebad adamianTa Soris Tanas-
worobasa da samarTlianobas miiCnevdnen. iuristTa am skolis yvelaze did warmomadgenlebad aRiare-
bulni arian hugo grociusi (saerTaSoriso samarTlisa da gonis samarTlis meTodologiis
fuZemdebeli), samuel pufendorfi, qristian Tomaziusi da qristian volfi. enciklopedistebi akri-
tikebdnen, iuristebisTvis Cveul, kazuistikis meTods, romelic analogiiT msjelobisas da prece-
dentis safuZvelze gamoiyeneboda, rac, maTi azriT, samarTlebrivi gaugebrobebisa da gaurkvevlobis
wyaro iyo, moqalaqeTa Soris ki uimedobas aRvivebda.
39
bunebiTi samarTlis skola romis samarTals ratio scripta-d (dawerili goni) ganixilavda. iuristebi
kvlav romanistikis cnebebiT xelmZRvanelobdnen, xolo samarTlamcodneobiT naSromebs _ usis-
temobis gamo akritikebdnen. romauli samarTlebrivi doqtrinisadmi amgvari damokidebulebiT, gansa-
kuTrebiT gamoirCeodnen frangi mecnierebi doma da potie, romelTac mniSvnelovani gavlena iqonies
napoleonis 1804 wlis kodifikaciaze.
$4. samarTlis istoriuli skola (germanuli)
samarTlis axali mecnierebisa da `moqmedi~ romis samarTlis mimarT, axleburi damokidebuleba
kvlav naTlad gamoikveTa XIX saukunis dasawyisSi. mxedvelobaSi gvaqvs germaniis samarTlis isto-
riuli skola da am skolis damaarseblis fon savinis moRvaweoba. savinis naSromiT _ `romis samarT-
lis moqmedi sistema~ _ romis samarTali evropuli kulturis safuZvlad da mis ganuyofel nawi-
ladaa aRiarebuli.
savini samarTals ori gansxvavebuli _ istoriuli da sistemuri _ kuTxiT ganixilavs. pirvel
SemTxvevaSi, samarTali xalxis suliskveTebis bunebriv da spontanur gamovlinebad, xelovnebis,
enisa da folkloris msgavs, avTentur fenomenad aRiqmeba. Tumca, xalxis neba da misi suliskveTeba
ara Tavad xalxis, aramed ganaTlebuli iuristebis, mecnierebisa da mosamarTleebis mieraa gamo-
xatuli. iuristis ucilobeli movaleobaa sakuTari eris istoriis Seswavla, raTa saTanadod gan-
sazRvros iuridiuli memkvidreoba, da amiT xeli Seuwyos erovnuli suliskveTebis ganaxleba-Senar-
Cunebas.
sistemis TvalsazrisiT, samarTali mecnieruli racionalizmisadmi daqvemdebarebuli cnebebisa da
principebis erTobliobaa, induqciisa da deduqciis meTodebis gamoyeneba ki _ iuridiuli dogmatikis
sistemurobis garanti.
samarTlis sferoSi kantis mier SemuSavebuli axali samecniero koncefciis gamoyenebam da univer-
sitetis _ samecniero-kvleviT centrad _ qcevis ideam, profesorTa samarTlis (iuristebis samarT-
lisagan gansxvavebiT) Seqmna ganapiroba. sakiTxi exeba 1810 wels gaxsnil berlinis universitets,
sadac prof. humboldtma, sxva cnobil mecnierebTan erTad, savinic miiwvia. glosatorTa Semoqmedebis
gaTvaliswinebiT, savinim upiratesoba humanistebs mianiWa, vinaidan miaCnda, rom komentatorebi da
maTi mimdevrebi, usus modernus meTodiT, WeSmariti samarTlis keTilSobilur principebs arRvevdnen.
savinis imis gamoc akritikebdnen, rom realurad, mis mier Seqmnili romis samarTlis moqmedi sistema,
sxvadasxva epoqis elementebisagan Sedgeboda da, faqtiurad, arc erT epoqaSi moqmedebda. arqaul da
klasikur samarTals xelovnurad mieniWa moqmedi samarTlis statusi, ramac igi zogadi Teoriis
dogmad aqcia.
$5. XIX saukunis pandeqtistebi
pandeqturi samarTlis (pandeqtebis Tanamedrove gamoyeneba _ usus modernum pandectarum) fuZemdeblebma,
interpretaciis meSveobiT, mecniereba da iuridiuli dogmatika _ Corpus iuris - SeimuSaves. es iyo e.w.
`cnebebis iurisprudencia~, anu pandeqtistika (saxelwodeba pandeqtebis sistemuri Seswavlidan
momdinareobs). pandeqtistikas safuZveli Cauyares r. puxtam da iseTma cnobilma romanistebma,
rogorebic iyvnen vagnerovi, dernburgi da vindSaidi. pandeqtistebi iuridiuli mecnierebis
pozitivistur mimdinareobas mfarvelobdnen. maTi azriT, samarTlebrivi wesrigi iuridiuli princi-
pebisa da normebis sruli da Caketili sistemaa. amis gamo maT miuReblad miaCndaT kazusebis arse-
boba, cnebebisa da dogmebis sistemaSi, radgan maTi gadawyvetis xerxebi iurists (mis xelT arsebuli
saSualebebiT), samarTlis normiT gauTvaliswinebel SemTxvevaSic (formalur-logikuri proce-
durebis gamoyenebis gareSe), SeeZlo Seevso da gamoeZia.
VIII. romauli iurisprudencia da moqmedi iuridiuli sistemebi
samoqalaqo kodeqsebis Seqmnisa da ZalaSi Sesvlis Semdeg, romis samarTlis aqtualizaciis praq-
tikuli tendencia, anu italiuri meTodi (mos italicus) ganxorcielebulad miiCnies. Tumca, imis mtki-
ceba, rom iuristebs romis samarTlis mimarT interesi gauneldaT usafuZvloa, vinaidan dRemde
arsebuli mravali istoriuli da dogmaturi mizezi, romis samarTlis sicocxlisunarianobas
cxadyofs. samoqalaqo kodeqsebSi dRemde SenarCunebulia romis samarTlis cnebebi da principebi.
erovnuli samarTlebrivi sistemebis Sefasebis myar safuZvlad da amosaval wertilad maTi saerTo
40
romanistikuli wyaroebi unda gamoviyenoT, iseve, rogorc es axali saerToevropuli samarTlis
Seqmnisas xdeba. Tanamedrove samarTlisagan gansxvavebiT, sasamarTlo gadawyvetilebebis safuZvelze
Seqmnili romauli iurisprudencia, konsultaciebis formiT ganxorcielebul Tavisufal saqmianobas
warmoadgenda; igive iTqmis saerTo samarTlis ganmmartebelTa da komentatorTa (consiliatores) naSro-
mebzec. samarTalmcodneobis SemoqmedebiTi Tu sainterpretacio bunebis mixedviT, ganasxvaveben
Tanamedrove iuridiul sistemaTa daxurul da Ria formebs, anu erTmaneTisagan unda gaimijnos erTi
ram: ra principiTaa Seqmnili samarTali _ cocxali (precedentuli), Tu werilobiTi formiT (erT
krebulSi sistemurad Camoyalibebul normaTa wesiT). samarTlis Ria tipis nimuSia anglo-saqsonuri
precendentuli samarTlis sistema, xolo samoqalaqo kodeqsebSi asaxuli samarTali _ daxurul
models ganekuTvneba. aRniSnuli gansxvaveba am ori sistemis erTmaneTisagan mkveTrad gasamijnad ar
gamodgeba, vinaidan, dResdReobiT, sakanonmdeblo samarTali orive sistemas iyenebs; garda amisa, es
ori sistema yovelTvis verc warsulis mkacrad istoriul kriteriumebs daeyrdnoba.
romauli iurisprudencia gamudmebiT uwyobda xels samarTlis SemoqmedebiT ganviTarebas da
sxvadasxva iuridiul sistemaze udavo gavlenas axdenda. Sesabamisad, ufro mizanSewonilia samoqa-
laqo kodeqsebisa da anglo-saqsonuri `saerTo samarTlis~ mimarTeba romis samarTalTan, cal-calke
ganvixiloT.
$1. samoqalaqo kodeqsebi
kanonis winaSe moqalaqeTa Tanasworobis Sesaxeb bunebiTi samarTlis Teoriis mimdevarTa doqtrina
da maTi postulatebi, samoqalaqo kodeqsebis Seqmnasa da gamocemas uwyobda xels. 1804 wels napo-
leonis samoqalaqo kodeqsis SeqmniT sakodifikacio saqmianobam safrangeTSi umaRles dones miaRwia
(Tumca, msgavsi samoqalaqo kodeqsebi manamde bavariasa da prusiaSic arsebobda). safrangeTis revlu-
ciis periodSi, samoqalaqo kodeqsis avtorebma uari ganacxades oTx, maTi azriT, Zalzed kazuis-
turad, an piriqiT, abstraqtulad Sedgenil proeqtze. or ukiduresobas Soris miRweuli kompromisis
Sedegad, franguli samoqalaqo kodeqsi sakanonmdeblo teqnikis nimuSadaaa miCneuli, romelic,
mogvianebiT, sxva qveynebis samoqalaqo kodeqsTa misabaZ magaliTad iqca. frangulma kodeqsma zegav-
lena moaxdina aramxolod evropis, aramed amerikis kodifikaciebzec. napoleonis kodeqsi mTlianad
romis samarTlis principebs efuZneboda, ramac misi warmateba ganapiroba. XIX saukunis didma frang-
ma iuristebma obrim da rom, iurisprudenciisa da doqtrinis urTierTzemoqmedebis dadgeniT, axali
kanonmdebloba Zalze gonivrulad da gabedulad ganmartes.
1900 wlamde germaniis samoqalaqo sjuldeba ZalaSi ver Sedioda istoriuli skolis winaaRmdegobis
gamo. germanuli samoqalaqo sjuldeba pandeqtistikis yvelaze srulyofili da damaxasiaTebeli qmni-
lebaa, romelic Seiqmna samarTlis istoriuli skolis saqmianobis miwuruls da romis samarTlis
dasasrulze miuTiTebs. kodeqsis zogadma nawilma da iuridiuli garigebis doqtrinam mniSvelovani
zegavlena moaxdina Tanamedrove civilistikaze.
$2. inglisuri samarTali. saerTo samarTali da samarTlianobis samarTali (common law and equity)
samarTlis am sistemisaTvis niSandoblivia gansakuTrebuli da specifikuri Taviseburebebi, riTac
igi arsebiTad gansxvavdeba kontinenturi samarTlebrivi sistemebis romanistuli tradiciebisgan.
aRniSnuli sistemiT, erTmaneTisagan ganaszvaveben sakanonmdeblo samarTalsa (Statute law) da pre-
cedentul samarTals (Common law).
XI saukuneSi normanTa Semosevis Semdeg, roca inglisis dampyrobelma _ uiliamma qveyanaSi baton-
ymuri sistema da centralizebuli administracia SemoiRo, dasabami mieca saerTo samarTlis
(Common law) istorias. samarTlebrivi reformebis gansaxorcieleblad, arsebuli samarTlisa da
marTlmsajulebis dacvis uflebamosilebani mefem sakuTar Tavze aiRo. sasamarTlo xelisuflebis
centrs warmoadgenda samefo karis sasamarTlo (Curia regis), sadac xdeboda adgilobriv sasa-
marTloebSi ganxiluli saqmeebis gadasinjva. mefis sasamarTlo xelisufleba xorcieldeboda Seri-
fis, anu im moxelis mier, romelic sasamarTlo-administraciuli funqciebiTa da gamsvleli sasa-
marTlo sxdomebis (Justice in Eyre) warmarTvis uflebiT iyo aRWurvili. samarTalwarmoeba sasamarTlo
brZanebebis (writs an brevia) sistemiT xelmZRvanelobda. brZaneba iyo pergamentze, tipuri da mkacrad
gansazRvruli formulebis gamoyenebiT, lakonurad Sedgenili gansakuTrebuli werilobiTi sabuTi,
romelic miiReboda samefo kancelariaSi. formulaTa Sesadgenad gansazRvruli krebulebiT xel-
41
mZRvanelobdnen, risTvisac gasamrjelos iRebdnen. sasamarTlo brZanebebisa da maT safuZvelze gace-
muli sarCelebis meSveobiT, kerZo samarTlis sferoSi mefe adgenda kanonebs (imdeni sarCeli iyo,
ramdenic brZanebaTa formula). amis gamo, inglisuri saerTo samarTali imTaviTve pozitiuri iyo da
yovelTvis dauwerel, CveulebiT samarTlad miiCneoda, xolo romis samarTali, romelic univer-
sitetebSi iswavleboda, wignier da idealur samarTlad ganixileboda.
samarTlianobis samarTlis (Equity) cnebaSi igulisxmeboda sasamarTlo sistema, romelic upiris-
pirdeba saerTo samarTals (Common law) da lord-kancleris sasamarTloSi (Court of Chansery) moq-
medebda. marTlmsajulebis ganxorcielebis TxovniT, qveSevrdomebi peticiiT mimarTavdnen uSualod
mefes. mefe gzavnida moTxovnas samefo sabWosa (King’s Council) da kanclerTan, romelic samefo sin-
disis mcvelad (keeper of the King’s conscience) iTvleboda. samarTlianobis cnebaze dafuZnebuli, sasu-
liero piris _ kancleris iurisdiqciis mizani iyo mopasuxis sindisis ganwmenda.
samarTlianobis samarTlis mizani marTlmsajulebis arsebiTi, da ara formaluri ganxorcieleba
iyo; amitom samoqmedod or xerxs iyenebdnen: realur aRsrulebas (specific performance), romelic xor-
cieldeboda aRsrulebis Sesaxeb dadgenilebis gamocemis gansakuTrebuli formiT da raime qmedebis
(injunction) sasamarTlo akrZalviT, rac zianis mimyenebelisaTvis garkveuli qmedebis ganmeorebiT Ca-
denas krZalvda.
samefo iurisdiqciam pirveli gamarjveba, samarTlianobis samarTlis upiratesobis Sesaxeb, brZa-
nebulebis gamocemiT da saerTo samarTalsa da samarTlianobis samarTals Soris winaaRmdegobis
daZleviT moipova. Tumca, maT Soris dapirispireba kvlav grZeldeboda: Common law-s farglebSi
moqmedi mosamarTleebi, vestminsteris sasamarTloebis mimarT, kancleris sasamarTlos saapelacio
instanciad gadaqcevis faqts ar iwonebdnen.
rac Seexeba romis samarTlis recefciis mniSvnelobas, inglisuri samarTlis evoluciis procesSi,
yuradReba unda gamaxvildes sam momentze: 1. eklesiis, upirveles yovlisa, benediqtelTa ordenisa da
glosatorTa doqtrinis gavlenaze. romanistikis zemoqmedebis kvali SeiniSneba terminologiaSi,
inglisuri samarTlis analizisa da, misi samarTlis sistemad gadaqcevis procesSi, romis samarTlis
cnebebis gamoyenebaSi; 2. XVI saukuneSi romis samarTlis recefciam gadamwyveti gamarjveba moipova,
germaniaSi qorwinebis sakiTxSi saepiskoposo sasamarTloebma romaul-kanonikuri doqtrina aRiares,
xolo inglisuri saerTo samarTlis gamarjvebas iuristTa wodebisa da maTi warmomadgenlis _ kokis
_ pirovnuli avtoriteti uzrunvelyofda, riTac inglisuri CveulebiTi samarTali romis samarTlis
debulebebis gamoyenebas ugulebelyofda; 3. mesame momenti exeboda samarTlis Teorias da ara
praqtikas, raSic didi wvlili miuZRvis ingliseli moazrovnis jon ostinis Txzulebebsa da
samarTlis istorikosis _ meitlendis Sromebs.
kazusebidan gamomdinare, principebisa da normebis Seqmnis TvalsazrisiT, romaul da inglisur
iurisprudencias bevri ram aqvT saerTo, miuxedavad gansxvavebuli kritikisa da ganviTarebis ganv-
lili gzisa; kerZod, saerTo sasamarTlos gadawyvetilebebis kazuisturi xasiaTi, teqnikis gamo-
yeneba. isic aRsaniSnavia, rom iuristTa da mosamarTleTa gadawyvetilebebze did gavlenas axdenda
intuicia, romelic, logikuri da sistemuri kriteriumebis miuxedavad, samarTlianobis princips
efuZneboda.
Tavi III. romis sajaro-samarTlebrivi institutebis ganviTarebis ZiriTadi etapebi da Taviseburebani
romSi moqmed iuridiul debulebebaTa erTobliobas romis samarTali ewodeba. samarTlis es tipi vi-
Tardeboda xangrZlivi istoriuli periodis ganmavlobaSi, romelic 13 saukunis manZilze _ qr. So-
bamde 753 wlidan qr. Sobis 565 wlamde _ imperator iustinianes gardacvalebamde gagrZelda.
romis samarTlis gamoyenebis istoria mxolod aRniSnuli qronologiuri periodiT rodi ifargleba.
Semdeg sxvadasxva qveynisa da sazogadoebis interesebis Sesabamisad, Sua da axal saukuneebSi moq-
medma, romis samarTlebrivma sistemam Cvens dromdec moaRwia. amitom amboben: romis samarTali xel-
42
meored daibadao.
Tumca romanistTa, anu romis samarTlis mkvlevarTa interesis ZiriTadi obieqti romis moqalaqeTa
urTierTobebis maregulirebeli kerZo samarTalia, dResdReisobiT mravali samecniero naSromi
kvlavac eZRvneba romis sajaro samarTlis, romauli saxelmwifo institutebis Camoyalibebisa da
ganviTarebis istorias. aseTi saxis gamokvlevebSi aucilebelia istoriuli monacemebis gaTva-
liswinebac, vinaidan romis kerZosamarTlebrivi institutebis evoluciis procesi mWidrod ukavSi-
rdeboda romSi moqmed politikur sistemasa da samarTalSemoqmedebiT tradicas. romis politikurma
reJimma, mmarTvelobis transformaciis TvalsazrisiT, ramdenime etapi ganvlo. kerZod: 1. reqsebis
epoqa _ qr. Sobamde 753-510 ww; 2. respublikis periodi _ qr. Sobamde 510-27 ww; 3. principatisa _ qr.
Sobamde 27 w.-qr. Sobis 284 w. da 4. dominatis epoqa _ 284-565 ww.
aRniSnuli bolo ori etapi imperiuli mmarTvelobis ori gansxvavebuli formaa. sakuTriv romis
iuridiuli sistemis ganxilvisas, TiToeuli etapisaTvis, niSandoblivi arsebiTi Taviseburebebis
gaTvaliswinebiT, ramdenime etaps ganasxvaveben; esenia: 1. arqauli _ qr. Sobamde 753-367 ww.; 2. winakla-
sikuri _ qr. Sobamde 367-130 ww.; 3. klasikuri _ qr. Sobamde 130 w. - qr. Sobis 235 w. esaa yvelaze
xangrZlivi periodi, romelic, Tavis mxriv, sam etapad iyofa: a) adreuli klasika _ qr. Sobamde
130-30 ww.; b) ganviTarebuli klasika _ qr. Sobamde 30 w. _ qr. Sobis 130 w.; g) gviandeli klasika _
130-235 ww.; 4. postklasikuri _ 235-527 ww.; 5. iustinianes periodis samarTali _ 527-568 ww.
romis samarTlis istoriis pirveli, arqauli anu kvirituli samarTlis periodi droSi emTxveva
reqsebisa da respublikuri saxelmwifo wyobilebis adreul da klasikur periodebs. klasikuri
samarTlis pirveli etapi gviandeli respublikis epoqas Seesabameba, xolo klasicizimis meore da me-
same etapebi _ principatis xanas (imperiis pirvel etaps), anu romis imperiis teritoriuli gafarToe-
bis periods.
romis samarTlis istoriis postklasikuri da iustinianes periodebi SeuzRudavi monarqiuli
mmarTvelobis _ dominatis _ xanas Seesabameba.
I. Civitas warmoSoba. Rex-ebis periodi
civitas (qalaq-saxelmwifo); Senatus Populus que Romanus (SPQR) (senati da romaeli xalxi ); ager publicus (saxelmwifo miwebi).
saxelmwifoebriobis Tanamedrove koncefciebis (saxelmwifos Sesaxeb Teoriebis) gamoyeneba Zvelro-
mauli Temis mimarT TiTqmis SeuZlebelia, vinaidan didia modernistuli Teoriebis gavlena. Zveli
romaelebisaTvis politikuri erToba ganuyofeli iyo romauli Temis moqalaqeebisagan. Sesabamisad,
romauli Temis wevrebi sakuTar Tavs Populus Romanus-s uwodebdnen, xolo oficialur dokumentebsa
da legionerTa samkerde niSnebze pirvel adgilze senati iyo: Senatus Populus que Romanus (SPQR).
cnebiT respublica sazogadoebrivi saqmeebi an sazogadoebrivi qmedebebi aRiniSneboda. principatis epo-
qaSi romaul libera res publica-s imperatoris potestas-i daupirispirda. mecnierTa umravlesobis azriT,
primitiul romaul politikur organizacias yvelaze ukeT Seesabameba termini `qalaq-saxelmwifo~;
es iyo erTgvari citadeli, romlis kedlebs SigniTac xelisuflebis saqalaqo da qalaqs daqve-
mdebarebuli teritoriebis administraciuli organoebi iyo ganTavsebuli. Tanamedrove gamokvleve-
biT SesaZlebelia imis gancxadeba, rom romis saxelmwifo Tanmimdevruli sinoikizmis (axlo mdebare
dasaxlebaTa urTierTSerwymis) safuZvelze Camoyalibda.
romi Svid borcvze ganlagebuli ramdenime dasaxlebis gaerTianebiT Seiqmna. Sesabamisad, am adgils
Septimontium-i anu Svidborcviani (aventinusi, palatinusi, kapitoliumi, kvirinalis, viminalis,
eskvilinusi da keliusi) ewoda. mogvianebiT, qalaqs galavani Semoavles, romelic mosaxleobas mtris
Tavdasxmisagan icavda. am borcvTagan erT-erTs, kapitoliumi Semdegi garemoebis gamo ewoda: borcvze
iupiteris taZris asagebad saZirkvelis gaTxrisas md. tibrosis sanapiroebze muSebma adamianis Tavis
qala aRmoaCines. metad xelsayreli savaWro gzebis (via Salaria) kveTaze mkvidri primitiuli sasoflo
Temi, TandaTanobiT iZenda qalaq-saxelmwifos (civitas) niSan-maxasiaTeblebs. galavanSemovlebuli uZve-
lesi civitas-is teritoriaze (pomoerium), mravlad iyo wminda adgilebi, sadac sxvadasxva magiuri da
religiuri ritualebi tardeboda; aqve mdebareobda mTavrobis rezidencia da sagangebo adgilebi
43
saxalxo krebebis Casatareblad.
miTis Tanaxmad, uZvelesi dasaxleba romulusis saxels ukavSirdeba, manve daudgina qalaqs Tavda-
pirveli sazRvrebi (e.w. Roma quadrata). qalaqs gars ertya sajaro miwebi da saZovrebi (ager publicus) da
mtris Semosevebisagan daucveli soflebi da miwaTmoqmedTa gancalkevebiT mdgomi qoxebi. arqeolo-
giuri gaTxrebis masalebis Tanaxmad, civitas-is garSemo safortifikacio samuSaoebi permanentulad,
laTinebis TemebiT dasaxlebuli soflebis gaerTianebiT, mimdinareobda. Tavdapirvelad, romi alba-
longas (Alba Longa) kolonia iyo. aqve dabadebula qalRmerT vestas qurumi qali rea-silvia, tyupi
Zmis _ romulusisa da remusis deda.
amrigad, romi saerTo mmarTvelobas daqvemdebarebuli sazogadoebis sxvadasxva jgufis konglome-
rats, ciceronis Tanaxmad, coetus hominum iure sociali-s, warmoadgenda.
primitiuli civitas-is mmarTvelobis organoebi iyo:
$1. Rex (reqsi)
rex sacrorum (saRvTo ritualebi); interrex (Sualeduri funqciebiT aRWurvili reqsi); regifugium (reqsis
gaqceva); quando rex comitia vit fas (formula, riTac reqsi RvTis nebas aqveynebda).
reqsi (rex) iyo uzenaesi samxedro da politikuri beladi, romelic, xalxis survilis SemTxvevaSi, moqalaqeTa sakraluri warmomadgenlis funqciasac asrulebda. aqedan gamomdinare, reqsi anu beladi (ductor) iyo, religiur-magiuri ritualebis Catarebis uflebamosilebiT, aRWurvili piri, romlis magiur da zebunebriv unars misi piradi qarizma kidev ufro aZlierebda. reqsis zebunebrivi Zali-sadmi rwmena xalxs mis morCilebas da misi xelisuflebis uzenaesobas STaagonebda. romaelebs reqsi miaCndaT RvTis nebis aRmsruleblad, romlis nebasac xalxs amcnobdnen qurumebi; isini momavals zeciur movlenebze dakvirvebiT, msxverplad Sewiruli cxovelebis Signeulobisa da frinvelTa frenis (auspicium, augurium) mixedviT winaswarmetyvelebdnen.
gadmocemis mixedviT, roms marTavda Svidi reqsi: romulusi (Romulus), numa pompiliusi (Numa
Pompilius), tulus hostiliusi (Tullus Gostilius), ankus marciusi (Ancus Marcius), tarkvinius priskusi
(Tarquinius Priscus), servius tuliusi (Servius Tullius) da tarkvinius amayi (Superbus). pirveli oTxi reqsi
laTinTa da sabinTa warmomadgeneli iyo, xolo bolo sami reqsi ki _ etruskTa tomisa.
respublikis periodSi romma SeinarCuna reqsebis xelisuflebisaTvis niSandoblivi rudimentebi. la-
Tini reqsebi roms senatTan TanxmobiT marTavdnen, samagierod, xalxis mxardaWeriT sargeblobdnen.
etruskma reqsebma TavianTi despotizmiT xalxi daipirispires. bolo reqss _ tarkviniuss amays _
romaelebi ganudgnen, aujanydnen da gandevnes.
etruskTa dinastiis reqsebma SemoiRes uzenaesi xelisuflebis (imperium) Semdegi simboloebi: spilos
Zvlisgan damzadebuli samefo taxti, porfiris samosi _ toga (toga) da wkeplebiT SeiaraRebuli pira-
di mcvelebi (lictores); magram romaeli rex-i araviTar SemTxvevaSi ar miiCneva mefed; ase rom, maTi
zeobis epoqa arasworad miiCnies monarqiuli mmarTvelobis periodad.
$2. senati
Senex (mxrcovani); Senatus (senati); patres (senatorebi); tribus (triba); gens (gvari); sacra gentilicia (wminda
ritualis aRsruleba); interregnum (reqsis gardacvalebis Semdeg xelisuflebis aRsruleba senatorebis mier ).
Tavdapirveli senati (Senatus) iyo uxucesTa sabWo, romelic reqss iseTi umniSvnelovanesi
saxelmwifo problemebis gadawyvetaSi exmareboda, rogoric iyo, magaliTad, omisa da zavis sakiTxi.
gadmocemis Tanaxmad, romulusma Tavad daaarsa senati, romlis SemadgenlobaSic 100 senatori Seiy-
vana; drois kvalobaze, maTi ricxvi gaizarda da tarkvinius priskusis mmarTvelobis dros maTma
ricxvma 300 miaRwia. SesaZloa, senatorTa ricxvi ganisazRvreboda im patres raodenobiT, senatSi adgi-
lis dakavebis ufleba rom moipoves. senatorTa es wodeba (patres) imas mowmobs, rom senati gvarTa
meTaurebis wridan iqmneboda. gvari (gens) iyo im ramdenime monaTesave ojaxis gaerTianeba, romelsac
saerTo winapari hyavda. Civitas-is Seqmnis TvalsazrisiT, ojaxis (familia), gvarisa (gens) da tomis
44
(tribus) funqciis sakiTxi didi xnis ganmavlobaSi ganixileboda romanistikaSi. ojaxis wevrebs
erTmaneTTan sisxliT naTesaoba akavSirebdaT. ojaxi uZvelesi socialuri organizmia. ojaxTa kavSi-
ri, romelsac saerTo winapari (patres gentis) hyavda naTesavTa erTobas _ gvars (gens) qmnida. gvaris
wevrebi saerTo sagvareulo saxels atarebdnen da gvaris yvela wevrisaTvis erTnair wminda ritua-
lebs (sacra gentilicia) aRasrulebdnen. reqsis gardacvalebis Semdeg mTeli Zalaufleba gadadioda sena-
torTa xelT (interregnum), romlebic axal reqss irCvdnen.
$3. xalxi da saxalxo krebebi
pirvel saukuneebSi xalxi ori fenis _ patriciebisa da plebeebisagan _ Sedgeboda. privilegirebul
fenas Seadgenden patriciebi; klientebi da gaazatebulebi maTze iyvnen damokidebulni. patronisa da
klientis urTierTobebis Sesaxeb cnobebi mocemulia dionise halikarnaseliTan, romlis mtkicebiTac
patronis uflebebi romulusma SemoiRo. patroni klients iuridiuli xasiaTis rCevebs aZlevda da
mas sxva pirTa ukanono devnisagan icavda; Tavis mxriv, saWiroebis SemTxvevaSi, klienti patronis
daxmarebis valdebulebas sakuTar Tavze iRebda; magaliTad, misi qaliSvilebis gaTxovebisas an
patronis tyveobdan gamosyidvisas, klients sakuTari patronis sasamarTlo xarjebi an sajaro jari-
mebi unda gadaexada. patrons da klients erTmaneTis winaaRmdeg sasamarTloSi mowmed gamosvlis
ufleba ar hqondaT. klients ar SeeZlo xmis micema im kandidaturis winaaRdeg, romelsac patroni
mxars uWerda.
patriciebis fena Sedgeboda im 100 ojaxisgan (familia), romelic romis teritoriaze uZvelesi droidan
cxovrobda (patriciebis STamomavlebi imave wodebas ganekuTvnbodnen). patriciebis ojaxebi _ gvarad,
gvarebi ki tomebad erTiandeboden. patriciebi samoqalaqo da politikuri uflebebiT SeuzRudavad
sargeblobden, aRniSnul uflebebs plebeebis (plebs) fena moklebuli iyo. Tanasworobisa da
sazogadoebis erTiani patriciul-plebeuri maRali fenis _ nobilis _ Sesaqmnelad plebeebi, ramdenime
saukunis manZilze ibrZodnen. saxelmwifos respublikuri wyobis dros nobiliteti gabatonebul fe-
nas warmoadgenda. xalxs iwvevdnen sagangebo krebebis e.w. komiciebis (comitia; cum+ire: Sekreba)
sxdomebze. saxalxo krebis uZveles saxes warmoadgenda kuriis kreba (comitia curiata), romelic moqa-
laqeebs kuriebis mixedviT aerTianebda. 30 kuriad dayofili mosaxleoba sam tribad erTiandeboda.
Tavdapirvelad, kuriis krebis kompetencia lex curiata de imperio (romlis ZaliTac reqss saxelisuflebo
uflebamosileba eniWeboda) mxardaWera da adrogatio (Svilad ayvanis erT-erTi saxe) gaxldaT. centu-
riis komiciebi (comitia centuriata) boloswina etruskelma reqsma servius tuliusma Seqmna. aRniSnuli
komicia efuZneboda romaeli jaris axal struqturas, romelic, jariskacTa qonebrivi statusis
mixedviT, xuT kategoriad iyofoda. romis jarisa da saxalxo krebebis reformatorad servius
tuliusia miCneuli. laTinTa da sabinTa `monarqiis~ pirvel etapze jaris Sekreba gvarebis mixedviT
xdeboda; wlis ganmavlobaSi jarSi, patriciebisa da klientebisagan, romel wevrs unda emsaxura, amas
gvari (gens) adgenda. aqedan gamomdinare, jarSi kavaleria dominirebda. brZolis hoplituri taqtikis
SemoRebiT, cxenosanTa rigebi Semcirda. hoplitebi (hoplitas) (mZimed SeiaraRebuli qveiTi jari) _ es
iyo asi meomrisagan Semdgari samxedro razmebi (centuriae), romlebic mkacrad icavdnen sabrZolo
mwyobrsa da samxedro disciplinasa, rac maT brZolisunarianobas ganamtkicebda.
samxedro reformis gatarebisas, qonebrivi cenzis mixedviT, servius tuliusma moqalaqeebi 5 jgufad
dahyo. pirveli, umaRlesi jgufis wevrobisaTvis savaldebulo iyo 100 000 sisterciis (fuladi er-
Teuli) qona, meoresaTvis _ 75 000, mesame da meoTxisaTvis _ Sesabamisad, 50 000 da 25 000, xolo bo-
lo, mexuTe jgufs 12 000 sisterciis qona moeTxoveboda. moqalaqeTa TiToeuli kategoria valdebuli
iyo gamoeyvana centuriis gansazRvruli raodenoba (magaliTad, pirvel kategorias 30 centuriis
gamoyvana evaleboda). mxedrobas (equites) 18 centuria gamohyavda, xolo damxmare kari (muSebi, musi-
kosebi da proletarii) kidev 5 centurias qmnida. amgvarad, centuriebis saerTo ricxvi 193 Seadgenda.
centuria (centuria), erTdroulad, samxedro erTeuli da politikur-fiskaluri gaerTianeba iyo, anu
maT saxalxo krebaze xmis micemis ufleba hqonda. xmis micemisas, pirveloba moqalaqeTa yvelaze SeZ-
lebul fenas eniWeboda, vinaidan centuriaTa yvelaze didi raodenoba (30 centuria) am fenas gamoh-
yavda. xmaTa absoluturi umravlesobis mopovebis Semdeg (moqalaqeTa pirveli fena, cxenosnebTan
erTad, 98 centurias Seadgenda. isini pirvelebi aZlevdnen xmas da saxalxo krebebze xmaTa umrav-
lesobas iRebdnen) xmis micemis procedura wydeboda.
45
II. patriciul-plebeuri civitas-i da respublika
Comitia curiata (kuriis kreba); comitia centuriata (centuriis kreba); comitia tributa (tribis kreba); plebs
(mdabio); nobilis (warCinebuli); centuriae (centuriebi); hoplitas (mZimedSeiaraRebuli qveiTi jari); equites
(mxedrebi); proletarii (uqonelni).
gadmocemis Tanaxmad, tarkviniusebis gvaris ukanaskneli reqsi qr. Sobamde 510 wels romidan gandev-
nes da, erTwliani uflebamosilebis vadiT, magistratis Tanamdeboba SemoiRes. kolegiis wevri _ ma-
gistratebi umaRlesi samxedro da politikuri xelisuflebiT aRWurvili pirebi iyvnen. qr. Sobamde
451 wels SeirCa aTi moqalaqe (decemviri legibus scribundis), romelTac XII dafis kanonebis redaqtireba
daevalaT. sakanonmdeblo saqmianoba, patriciebsa da plebeebs Soris urTierTobebis ukiduresi gamw-
vavebisa da politikuri dapirispirebis fonze, ori weli gagrZelda. XII dafis kanonebis gamoqveyne-
bis Semdeg, xalxma konsulebis arCeva aRar isurva da mmarTveloba gadasca konsulis ZalauflebiT
aRWurvil samxedro tribunebs (tribuni militum consulari potestate), romelTac jarebis sardlobis ufleba
moipoves. qr. Sobamde 367 wels liciniusisa da seqstiusis kanoniT (lex Liciniae et Sextiae) konsulati _
respublikuri romis saxelmwifo wyobilebis umaRlesi organo _ sabolood damkvidrda.
antikuri periodis cnobebis interpretaciisas, istorikosTa azri orad iyofa: erTi nawilis
Tanaxmad, romSi tarkviniusebis gandevnis Semdeg, politikuri sistemis reformireba mkveTrad, revo-
luciuri meTodebiT ganxorcielda; istorikosTa meore jgufis (umravlesobis) azriT, reforma
mdovred, Tumca, Tanamimdevrulad mimdinareobda. Tavdapirvelad, SesaZloa yovelwliurad, airCeoda
mxolod erTi umaRlesi pretori (praetor maximus, prae+ire _ jaris winamZRoli, mxedraTmTavari),
romelsac, damxmared (savaraudod, jarebis sardlebad) umcros pretorebs (praetores minores)
uniSnavdnen.
romis respublikuri saxelmwifo wyoblebis sawyisi etapi patriciebsa da plebeebs Soris gamud-
mebuli da mkveTri urTierTdapirispirebiT xasiaTdeboda. privilegirebuli politikuri uflebebis
mudmivad borotad gamoyenebiT, patriciebis gabatonebuli fena pleebis gaRizianebas iwvevda;
protestis niSnad, plebeebi roms tovebdnen da secesiebs (secessio), anu romidan maT saTayvanebel
wminda mTaze organizebul gaqcevas, mimarTavdnen. patriciebi samxedro samsxurs mxolod plebeebs
avaldebulebdnen, valauval plebeebs savalo kabalaSi amyofebdnen. aRniSnuli, pirveli socialuri
konfliqtis mizezi gaxda. qr. Sobamde 494 w. plebeebma miaRwies, rom patriciebma maT mier arCeuli
Tanamdebobis pirebi _ tribuni plebis _ aRiares.
plebsis tribunebs magistratebis gadawyvetilebebze veto-s dadebis ufleba miecaT. RvTaebrivi
kanonis (lex sacrata) ZaliT, plebsis tribuni xelSeuvalobiT (sacrosanctae) sargeblobda; mis winaaRmdeg
ganxorcielebul qmedebaSi mxilebuli piri kanongareSed (homo sacer) cxaddeboda. male plebeebma po-
litikuri moTxovnebic wamoayenes. maT patriciebs plebsis tribunis uflebamosilebaTa (potestas
tribunicia) aRiarebas, tribunisaTvis veto-s uflebis, plebsis saxalxo krebaze miRebuli gadawyve-
tilebisTvis (plebiscita) iuridiulad savaldebulo Zalis miniWeba mosTxoves. valeriusisa da
horaciusis kanonis (leges Valeriae-Horatiae) miRebiT, tribuni, xelSeuvalobis mqone civitas-is uflebamo-
siლ magistratad iqca; qr. Sobamde 445 w. kanuleusis kanoniT (lex Canulea) patriciebsa da plebeebs
Soris qorwinebis akrZalva gauqmda; qr. Sobamde 367 w. plebeebis konstituciuri moTxovnebi sabo-
lood dakmayofilda. liciniusisa da seqstiusis kanonis (leges Liciniae Sextiae) Tanaxmad, ori konsu-
lidan erT-erTi, aucileblad, plebsis warmomadgeneli unda yofiliyo. publilius filonis kano-
niTa (lex Publilia Philonis) da hortensius kanoniT (lex Plebiscita Hortensia), plebsis saxalxo krebebze miRe-
bul gadawyvetilebebs komiciebis mier dadgenili, kanonis Zala mieniWa.
patriciul-plebeuri mmarTvelobis mqone civitas-is safuZvelze aRmocenebulma axalma saxelmwifo
wyobam, qr. Sobamde III-II saukuneebSi ganviTarebis mwvervals moaRwia. mmarTvelobis am tipis sa-
xelmwifo organoebi iyo: magistratura, senati da saxalxo krebebi.
Zveli berZeni istorikosisa da filosofosis polibiosis Tanaxmad, romis saxelmwifo wyobileba Se-
reuli tipis saxelmwifo formaa, romelic aristoteles mier gansazRvrul monarqiis, aristokratii-
sa da demokratiis cnebaSi ar jdeba. erTi mxriv, Tu konsulis uflebamosilebas ganvixilavT, SesaZ-
loa vifiqroT, rom romi _ monarqiaa; senatis uflebamosilebaTa ganxilvis safuZvelze, SeiZleba
46
davaskvnaT, rom is aristokratiuli wyobis mqonea; xolo mravalricxovani xalxis politikur
uflebebsac Tu gaviTvaliswinebT, vifiqrebT, rom romi demokratiuli saxelmwifoa. imdroindel
romSi, senatisa da patriciuli magistraturis batonobis didi xnis manZilze, mmrTvelobis sferoSi
monawileobis misaRebad, plebeebis brZolis miuxedavad, romis saxelmwifo wyoba mainc aristok-
ratiuli niSnebiT xasiaTdeboda. meore mxriv, SeuZlebelia xelisuflebaTa aRniSnuli Tanafardoba
xelisuflebaTa danawilebis (sakanonmdeblo, aRmasrulebeli, sasamarTlo xelisufleba) Tanamedrove
Teoriis mixedviT aixsnas. erTi ram faqtia: romis saxelmwifo wyobis sistemiT, politikuri
institutebis urTierTdamokidebulba da urTierTkontroli xorcieldeboda. mudmivmoqmedi organo _
senati (Senatus), uflebamosilebaTa erTwliani vadiT arCeul magistratebze, arsebiTi gavlenas
axdenda; imavdroulad, sazogadoebrivi saqmeebis (res publica) saerTo mmarTvelobasac uWerda mxars.
$1. magistratura
Veto (akrZalva); imperium (Zalaufleba); auspicia (frinvelebsa da cxovelebze dakvirveba); imperium militiae
(samxedro Zalaufleba); imperium domi (xelisufleba qveynis SigniT); provocatio ad populum (xalxisadmi
mimarTva); praetor maximus (umaRlesi pretori); collega minor (umcrosi TanaSemwe); praetor peregrinus
(ucxoelebis pretori); quaestorae parricidii (kvestorebis TanaSemweebi); quaestores aerarii (saxazino
kvestorebi); cura urbis (qalaqis zedamxedveloba); cura ludorum (TamaSebze zedamxedveloba); cura morum
(zneobaze zedamxedveloba); cura annonae (sursaT-sanovageze zedamxedveloba); tribuni plebis (plebsis
tribuni); intercessio (tribunis mier vetos gamoyenebis ufleba sxva magistratebis gadawyvetilebebze);
ius auxilii (moqalaqeTa dacvis ufleba); ius agendicum senatus (senatis mowvevis ufleba); ius agendi cum plebe
(plebsis krebis mowvevis ufleba; lectio senatus (senatis dakompleqteba).
respublikuri magistraturis ZiriTadi niSnebia: 1. arCeviToba; 2. kolegialoba; 3. Tanamdebobaze
yofnis erTwliani vada; 4. usasyidloba; 5. angariSvaldebuleba.
wesis Tanaxmad, magistratebi komiciebSi erTwliani vadiT da kolegialobis principiT airCeodnen;
maT hqondaT Tanabari uflebamosilebani, aseve kolegis gadawyvetilebaze veto-s dadebis ufleba. did
xarjebTan dakavSirebuli samsaxuris miuxedavad, magistratoba usasyidlod iyo; Tanamdebobis dakave-
bisas, isini debdnen fics, rom kanonis Sesabamisad (nihil contra leges fecissent) imoqmedeben. magistrati,
romelic sakuTar Zalauflebas borotad iyenebda, meqrTameobaSi braldebuli piris msgavsad (crimen
repetundarum) isjeboda.
kuriatul kanonTa (lex curiata) da auspiciiT (auspicia) anu RvTis nebis axsna-ganmartebis uflebiT,
romael konsulebs uzenaesi xelisufleba (imperium) eZleodaT. Imperium-i anu uzenaesi xelisufleba
eniWeboda ufross magistratebs _ konsulebs, diqtatorebs, pretorebsa da samxedro tribunebs.
erTmaneTisgan ganasxvaveben imperium-is or saxes: imperium militiae _ romis sazRvrebs gareT jaris
sardlobis ufleba da imperium domi _ umaRlesi samoqalaqo xelisufleba q. romis sazRvrebSi, sadac
moqalaqeTaTvis sasjelis Sefardeba izRudeboda mxolod romaeli xalxisadmi apelirebiT (provocatio
ad populum), romelic braldebuls saxalxo krebisaTvis mimarTvis uflebas aZlevda.
T. momzenis klasifikaciis Tanaxmad, magistraturebi iyofada or saxeobad: Cveulebrivi (ordinariae-
ordinaluri) da gansakuTrebuli (extra ordinem-eqstraordinaluri). Tavis mxriv, Cveulebrivi magistra-
tura mudmivmoqmed da garkveuli Sesvenebebis Semdeg amoqmedebul organoebad iyofoda.
mudmivmoqmedi magistraturebi:
1. konsulati. romSi erTi wlis vadiT arCeuli ori konsuli iyo. maTi Tanamdebobaze yofnis erT
wels maTive saxeli ewodeboda. konsulebi axorcielebdnen imperium-s, anu uzenaes samxedro da samo-
qalaqo xelisuflebas; atarebdnen samkerde niSansa da reqsis simboloebs: emosaT porfiris toga da
Tan dahyvebodaT liqtorebi. damnaSavisaTvis sasikvdilo ganaCenis gamotanis ufleba mxolod kon-
suls eniWeboda. sikvdilmisjils e.w. provocatio-s wesiT am ganaCenis gasaCivreba centuriis saxalxo
krebis mimarT mxolod q.romis farglebSi SeeZlo; Tu aRniSnul sasjels provinciaSi gamoitndnen,
is saboloo iyo da gasaCivrebas ar eqvemdebareboda.
2. pretura. pretori uzenaesi xelisuflebiT aRWurvili magistri (praetor maximus) iyo. liciniusisa
47
da seqstiusis kanonebSi pretori moxseniebulia konsulis umcros TanaSemwed (collega minor). imave
kanoniT, pretors marTlmsajulebis (iurisdictio) ganxorcielebis funqciac mieniWa, gansakuTrebiT
aRmasrulebeli xelisuflebisagan marTlmsajulebis instituciurad gamoyofis Semdeg. qr. Sobamde
242 w. SemoiRes axali Tanamdeboba ucxoelebis pretori (praetor peregrinus), romelsac romael moqala-
qeebsa da ucxoelebs Soris sasamarTlo davebis ganxilva-gadawyveta daevala.
3. kvestura. kvestori iyo konsulis TanaSemwe (quaestores parricidii), romelsac, umTavresad, saxelmwifo
damnaSaveTa sisxlissamarTlebrivi devna da danaSaulis gamoZieba evaleboda. garda amisa, kvesto-
rebs, danaSaulebrivi xelyofisagan saxelmwifo xazinisa da sxva saxis sazogadoebrivi qonebis dac-
vac evalebodaT (quaestores aerarii).
4. ediliteti. Tavdapirvelad, edilebi (aediles) plebsis RvTaebaTa kults zedamxedvelobdnen. mogvia-
nebiT, maT romSi sazogadoebrivi wesrigis dacva (cura urbis), qalaqis xorbliTa da sarCo-sanovagiT
momarageba (cura annonae) da TamaSebis organizeba (cura ludorum) daevalaT.
5. plebsis tribunati. Tavdapirvelad, plebsis tribunebi, patriciebis winaaRmdeg socialuri
TanasworobisaTvis brZolaSi, plebeebis `revoluciuri~ beladebi iyvnen. patriciati iZulebuli gax-
da, magistratebis mier miRebul nebismier gadawyvetilebaze, plebsis tribunis vetosa (intercessio) da
moqalaqeTa dacvis (ius auxilii), aseve senatisa da plebsis krebebis mowvevis uflebac (ius agendi cum
senatus, cum plebe) eRiarebina.
6. cenzura ordinaluri, magram ara permanentuli magistratura iyo. yofili konsulebi 18 Tvis vadiT
airCeodnen cenzorebad (censor), romelTa movaleobac yovel xuT weliwadSi erTxel, qonebrivi
cenzis mixedviT, moqalaqeebis aRwera da maTi saTanado kategoriebSi ganweseba gaxldaT. cenzori
akompleqtebda senats (lectio senatus), zedamxedvelobda moqalaqeTa zneobas (cura morum). Tu moqalaqe
uzneo qmedebas Caidenda, mas ricxavdnen moqalaqeTa siidan, mis mier Cadenil uRirs qmedebaze weri-
lobiTi miTiTebiT.
magistraturis meore _ eqstraordinaluri saxe diqtatoris instituti iyo.
sagangebo viTarebis dros konsulebi niSnavdnen diqtators, romlis uflebamosileba mxolod eqvsi
TviT gamisazRvreboda. am drois ganmavlobaSi is iyo erTpirovnuli xelisufali, romlis
kompetenciaSic uzenaesi samxedro da samoqalaqo administracia (imperium militiae et imperium domi)
Sedioda. diqtaturis dros moqalaqeTa yvela ufleba SeCerebuli iyo.
ramdenime magistraturis erTi piris xelSi moqceva dauSvebeli iyo. qr. Sobamde 180 w. viliusis
kanoniT (lex Villia annalis) dadginda: erTi da igive piri, imave an sxva Tanamdebobaze xelmeored
mxolod ori wlis Semdeg airCeoda. amave kanoniT, ganisazRvra magistratobis Semdegi ierarqia
(cursus honorum): kvestura, ediliteti, pretura, konsulati; cenzorad da diqtatorad mxolod yofili
konsuli daiSveboda.
$2. senati
Senatus (senati); senex (senatori); patres (mamebi); conscripti (miwerilni).
senati (senatus) iyo respublikuri romis umaRlesi aRmasrulebeli xelisuflebis warmomadgelobiTi
da saTaTbiro organo, romlis wevrebadac senatori (senex) _ patriciebi (e.w. `patres~ - mamebi,
romlebsac clarissimi (D.27.10.5)-c ewodebodaT, rac maT brwyinvale warmomavlobasa da xarisxs gu-
lisxmobda da senatori _ plebeebi (e.w. conscripti - miwerilni) airCeodnen.
senatis kompetenciaSi Sedioda: omis gamocxadeba da zavis dadeba; religiuri ceremonialis aRsru-
lebaze zedamxedveloba; sazogadoebrivi finansebis gankargva da mxedarTmTavrebis daniSvna. aRniSnu-
li mowmobs, rom senatis funqcia mxolod saTaTbiro uflebamosilebiT ar ifargleboda. magistra-
tebis xelisufleba droiT iyo SezRuduli, xolo mudmivmoqmedi saxelmwifo organo senati, komicie-
bis mier miRebul kanonebs sakuTari auctoritas-iT amtkicebda, senatusconsultum-iT ki sakanonmdeblo
saqmianobas axorcielebda. senatorTa ricxvi permanentulad izrdeboda da III saukunis dasawyisSi
aTass miaRwia.
48
$3. saxalxo krebebi
Plebiscita (plebisciti); consilia plebis (plebsis kreba); magistratus maiores (umaRlesi rangis magistratebi);
magistratus minores (dabali rangis magistratebi); ius agendi cum populo (komiciebis mowvevis ufleba); ius
agendi cum plebe (plebsis krebebis mowvevis ufleba); optimates (optimatebi); populares (popularebi);
nobilitas (warCinebuli); ordo equister (mxedarTa wodeba); consul sine collega (konsuli kolegis gareSe).
Tavdapirvelad, magistratebis arCeva da kanonproeqtisaTvis xmis micema centuriis saxalxo krebis
kompetencia iyo. magram reformebis gatarebam, da qonebrivi cenzis mixedviT, moqalaqeTa socialur
jgufebad, SedarebiT, samarTlianma dayofam, ganapiroba tribis komiciebisaTvis centuriis krebebis
umaRlesi funqciebis nawilis gadacema.
mogvianebiT, kanonis Zalis mqone plebiscita-s plebsis kreba (consilia plebis) iRebda. umaRlesi magistrate-
bis (magistratus maiores) _ konsulebis, cenzorebis, pretorebis arCeva (daniSvna) centurialuri komi-
ciis kompetencia iyo. tribebis komiciebi yvelaze dabali rangis magistratebs (magistratus minores) _
edilebsa da kvestorebs irCevdnen; plebsis krebebze ki _ plebsis tribunebs. plebsis krebebze
magistratebad mxolod moqmedi magistratebis mier warmodgenil pirebs irCevdnen.
kanonproeqtisaTvis xmis micemis dros sakanonmdeblo iniciativis ufleba mxolod moqmed magistra-
tebs hqondaT; saxalxo kreba uflebamosili iyo maTi iniciativa mieRo an saerTod uareyo; misi Secv-
lis, Sevsebis an nawilobriv miRebis ufleba maT ar gaaCndaT. komiciebis mowvevis ufleba (ius agendi
cum populo) umaRles magistratebs, xolo plebsis krebebis (ius agendi cum plebe) _ plebsis tribunebs
hqondaT.
saxelmwifoebriobis Camoyalibebis dasrulebisTanave, romma aqtiuri dapyrobiTi omebis politika
daiwyo, ris Sedegadac im droisaTvis cnobil, TiTqmis mTel geografiul sivrceze gabatonda. meore
punikuri omis Semdeg (qr. Sobamde 220 w.), daaxloebiT qr. Sobamde 168 w. mimdinare omebis Sedegad,
romis saxelmwifo msoflio imperia gaxda. qr. Sobamde II saukunidan romis saxelmwifo wyobileba,
axali socialur-ekonomikuri da politikuri faqtorebiT ganpirobebulma, Rrma krizisma moicva.
upirveles yovlisa, Zveli civitas-is administraciuli organoebi msoflio imperiis mmarTvelobis sfe-
roSi wamoWril moTxovnebs veRar akmayofilebda. umaRles Tanamdebobaze xanmokle vadiT pirTa
arCeva saxelisuflo struqturebs araefeqturs xdida, gansakuTrebiT maSin, roca saqme dapyrobili
provinciebis samxedro mmarTvelobas exeboda. saxelmwifos konstituciur mdgomareobaze uaryofiT
zegavlenas axdenda, erTi mxriv, Zveli senatoruli aristokratia, savaWro operaciebiT gamdidrebu-
li mxedarTa wodebis da meore mxriv, optimatebisa (optimates) da popularebis (populares) urTierTqiS-
pi. primitiul agrarul ekonomikas swrafad enacvleboda monebis Sromaze damyarebuli intensiuri
latifundisturi meurneoba. gamudmebuli omebis Sedegad sakuTar miwebs kargavda wvril mesakuTreTa
fena _ jarisa da saxalxo krebebis mTavari wyaro. amis Sesaxeb mogviTxrobs plutarqes `biografie-
bis~ is Tavi, romelic tiberius graqhusis moRvaweobas eZRvneba. kerZod, etruriis velebis Semov-
lisas, man aRmoaCina, rom glexebis mier mitovebuli miwis nakveTebis did nawils senatoruli
aristokratiis monebi amuSavebdnen. aRniSnuli viTareba moraluri simtkicis daqveiTebaze
metyvelebda. politikuri krizisis erT-erTi mizezi sruluflebian moqalaqeTa raodenobisa da dapy-
robili teritoriebis (provinciebis) mosaxleobis raodenobis disproporciis Seuqcevadi gazrdac
iyo. krizisuli periodis sxva epizodTa Soris Zalze mniSvnelovani aRmoCnda Zmebi graqhusebis mier
SeTavazebuli agraruli reforma; am movlenam kidev ufro gaamwvava mZvinvare politikuri qiSpi sa-
xelmwifoSi.
politikuri simSvidis rRvevis kidev erT mizezad SeiZleba CaiTvalos Seurigebeli dapirispreba
mmarTvel oligarqiasa (senatoruli nobilitas) da mxedarTa wodebas (ordo equister) Soris. samxedro
beladebsa da senats Soris dausrulebelma konfliqtma erTpirovnuli xelisuflebis krizisi gana-
piroba. romis saxelmwifo sistema saWiroebda siaxles, politikur anu konstituciur reformas an
antikonstituciur qmedebas _ saxelmwifos gadatrialebas. am mimarTulebiT pirveli nabiji gaius
mariusma gadadga. romauli jaris SemadgenlobaSi, daqiravebuli jaris nawilebis SeyvaniT man
konsuloba moipova. qr. Sobamde 104-100 ww. samoqalaqo omSi gamarjvebis Semdeg, kornelius sulam,
ganusazRvreli vadiT, Tavi diqtatorad gamoacxada da senatoruli oligarqiis reJimis aRdgena
daiwyo. plebsis tribunebis gavlenis Semcirebis mizniT, man aRadgina Zveli principi, romlis
49
Tanaxmadac, plebsis krebis gadawyvetilebas kanonis Zala mxolod senatis mier damtkicebis Semdeg
eniWeboda. man tribuns CamoarTva sxva magistraturis dakavebis ufleba, xolo veto-s ufleba
gaavrcela im saCivrebze, romelsac, Seuracxyofis msxverplad qceuli an magistratis mier, sakuTari
mdgomareobis borotad gamoyenebis Sedegad, dazaralebuli moqalaqe mowinaaRmdegis mimarT Seitanda.
sulas reformebi maleve gauqmda; saxelmwifo kvlav mwvave politikurma krizisma da samoqalaqo
omis safrTxem moicva. Tavdapirvelad, prokonsulis sagangebo uflebamosilebani mianiWes pompeuss,
romelmac qr. Sobamde 52 w. Tavi erTpirovnul, `kolegis gareSe~ konsulad (consul sine collega) gamoac-
xada. Semdeg, keisaris, pompeusisa da krasusis paqtiT, Seiqmna pirveli triumvirati, rac sajaro
xelisuflebis gadanawilebas niSnavda. krasusis daRupvis Semdeg Tavi iCina dapirispirebam optimate-
bis lider pompeussa da popularebis belad keisars Soris. provinciaSi sakuTar legionebTan myofma
keisarma konsulobas ver miaRwia. aseve ar gaiTvaliswines misi interesebi, ris gamoc plebsis
tribunebs uari eTqvaT saxalxo krebebSi monawileobaze. am faqtma sabolood gaamwvava damoki-
debuleba senatsa da keisars Soris, romelmac, demokratiuli wyobilebis aRdgenis sababiT, italiis
sazRvari gadmolaxa. mis winaaRmdeg oligarqiuli reJimis damcvelma pompeusma gailaSqra. gamarjve-
bis mopovebis Semdeg, keisarma cezalpiuri galiis, siciliisa da sxva provinciebis mkvidrT romis
moqalaqeoba uboZa, riTac maT swraf romanizacias Seuwyo xeli. ramdenime wlis ganmavlobaSi kon-
sulad, cenzorad, mudmiv diqtatorad arCeulma keisarma tribunis Zalaufleba (tribunicia potestas)
kanondarRveviT miiniWa. keisari grZnobda saxelmwifo reformebis gatarebis aucileblobas; ris ga-
moc, moZvelebuli saxelmwifo sistemis reorganizebis mizniT, gadamWreli zomebi miiRo. keisris re-
formebi oqtavianes gardaqmnebis dasawyisad miiCneva. romis imperiis uzenaesi politikuri xelmZRvane-
loba (gestio rei publicae) diqtatorma (dictator) igdo xelT; mTeli imperiis administraciuli mmarTvelo-
ba ki italiuri modelis Sesabamisad, lex Iulia municipalis-is safuZvleze gardaiqmna. keisrisaTvis impe-
rator perpetuum wodebis miniWebam magistratebze, senatsa da saxalxo krebebze misi uzenaesi xelisuf-
leba ganamtkica. qr. Sobamde 44 wlis martis Tvis dResaswaulis idebis (idus) dros, keisris refor-
matoruli da mmarTvelobiTi diqtatoruli xelisufleba daemxo; magram keisris mkvlelebma
dasaxul mizans ver miaRwies: warsulis dabruneba, senatoruli oligarqiis batonobis aRdgena, SeuZ-
lebeli aRmoCnda. markus antoniusis, oqtavianesa da lipidusis SemadgenlobiT axali triumvirati
Seiqmna. qr. Sobamde 31 wels aqciumis (Actium) koncxTan (saberZneTi), markus antoniusTan brZolaSi,
oqtavianem gadamwyveti gamarjveba moipova da safuZveli Cauyara saxelmwifos axal politikur
wyobas _ principats.
III. msoflio imperia (qr. Sobis I-V ss.)
$1. principati
Princeps (pirveli); restaurator rei publicae (respublikis amRorZinebeli); res gestiae divi Augusti (RvTaebrivi
avgustusis mmarTveloba); consensus universorum (moqalaqeTa sayovelTao Tanxmoba).
mas Semdeg, rac oqtavianem keisris mkvlelebi dasaja da sakuTari mtrebic daamarcxa, romis isto-
riaSi axal politikur sistemas mieca dasabami. Zvel respublikuri politikur wyobas axali
saxelmwifoebrivi reJimi mxolod garegnulad eTanadeboda. Tanamedrove terminologiis Tanaxmad,
SeiZleba iTqvas, rom es iyo respublikuri wyobis ara revoluciuri damxoba, aramed misi Tanda-
TanobiTi reformireba. axali politikuri wesrigis damyarebisa da misi konsolidaciis periodSi,
avgustusis ZiriTadi mizani respublikis aRdgena (restaurator rei publicae) gaxldaT. avtobiografiaSi
`Res gestiae divi Augusti~ avgustusi warmogvidgeba im axalgazrda mxedarTmTavrad, romelmac jari saku-
Tari saxsrebiT daiqirava, raTa `SeTqmulTa mir Cagruli samSoblo gaeTavisuflebina~ (avto-
biografiuli xasiaTis Canawerebi ankarasa da antioqiaSi aRmoCenilma warwerebma Semogvinaxa. xsene-
buli memuarebi avgustusma sicocxlis ukanasknel wlebSi dawera. SesaZloa, Canawerebi amotvifruli
yofiliyo im marmarilos filebze, romlebiTac marsis velze aRmarTuli misi mavzoleumi
moapirkeTes). markus antoniusis dasamarcxeblad senatma oqtavianes pretoris imperium-i uboZa da se-
natSi miiRo. qr. Sobamde 43 w. oqtaviane konsulad airCies, xolo qr. Sobamde 32 wels `italiasa da
provinciebSi~ SeTqmulTa winaaRmdeg sabrZolvelad (coniuratio Italiae et provinciarum) gansakuTrebuli
uflebamosilebani mianiWes. moqalaqeTa sayovelTao TanxmobiT (consensus universorum), qr. Sobamde 31
wels mopovebuli gamarjvebis niSnad, oqtavianes respublikis amaRorZinebeli (restaurator rei publicae)
uwodes. amieridan, mas yovelwliurad irCevdnen konsulis Tanamdebobaze, xolo privilegiis niSnad
50
senatSi princeps-oba (pirveli) uboZes. qr. Sobamde 27 wlis 13 ianvars, senatis sazeimo sxdomaze, oqta-
vianem ganacxada, rom amieridan igi daasrulebda mSvidobismyofel misias, uars ityoda saxelmwifo
saqmeebze da mTel Zalauflebas romael xalxsa da mis senats gadascemda. senatis daJinebuli
moTxovniT, oqtavianem `gulmowyaleba gamoiCina~ da, konsulobis SenarCunebasa da gandgomili pro-
vinciebis dasamorCileblad miniWebul sagangebo imperium-ze, Tanxmoba ganacxada. senatma mas Augustus
wodeba mianiWa, ris Sedegad oqtavianes Imperator Caesar Augustus-s uwodebdnen. Imperator samxedro
meTaurs niSnavda (am wodebiT legionebi mxedarTmTavars mimarTavdnen). Caesar _ misi Sviladamyvanis,
iulius keisris saxeli iyo. Augustus _ romis axaldamaarsebeli, anu axali romulusi (qalaqis
daarsebasTan dakavSirebuli religiuri rituali augustum, augurium) iyo. senatis mier miRebul poli-
tikuri gadawyvetilebebze Tavad avgustusi werda: `amieridan, sakuTari auctoritas wyalobiT, me yvela-
ze maRla videqi, Tumca Cemi potestas, magistraturaSi moRvawe, kolegebis Zalauflebas ar aRematebo-
da~. swored auctoritas wyalobiT, anu yvelas mier aRiarebuli piradi prestiJis da ara potestas, anu
magistratis xelisuflebis safuZvelze, miRweul iqna kompromisi mmarTvelobis axal, avtoritarul
wessa da saxalxo-aristokratiul-respublikur reJims Soris. T. momzenis mtkicebiT, principati, ro-
gorc orxelisuflebianoba, iyo iseTi reJimi, romlis drosac Zalaufleba gamijnuli iyo princef-
ssa da senats Soris. yovelive aqedan gamomdinare, avgustuss saukeTeso wesrigis fuZemdebeli (optimi
status auctor) uwodes.
saxelmwifo xelisuflebis axali mowyobis pirobebSi princefss imperium proconsulare maius et infinitum da
tribunicia potestas mieniWa. pirveli wodebiT jaris uzenaesi mxedarTmTavroba da saimperio provinciebis
mmarTvelobis ufleba igulisxmeboda. Tribunicia potestas-iT ki, princefss magistratebis mier gamoce-
mul nebismier aqtze, veto (intercessio) dadebis SesaZleblobas da plebsis saxalxo krebebis mowvevis
uflebas (ius agendi cum plebe) aniWebda. mogvianebiT, qr. Sobamde 44 w. keisris mibaZviT, oqtavianem
plebsis tribunis Tanamdebobaze, dadgenili proceduris gareSe, sakuTari kandidatura wamoayena.
Tumca markus antoniusis protestis gamo, tribunis Tanamdebobaze oqtavianes uari eTqva. qr. Sobamde
36 w. oqtavianes plebsis tribunis RvTaebrivi xelSeuvaloba (sacrosanctitas) mieniWa, xolo 30 wels _
tribunis samisdReSio Zalaufleba (tribunicia potestas vitalicia). man tribunis uflebamosilebas SeuTavsa
prokonsulis Tanamdeboba (imperium proconsulare), riTac dairRva uZvelesi da myarad moqmedi principi:
erTi piris xelSi samoqalaqo (imperium domi) da samxedro (imperium militiae) xelisuflebis SeTavsebis
dauSvebloba. romSi Sesvlis dros, prokonsulebisagan gansxvavebiT, princefss jaris sardlobis
uflebamosilebis moxsna ar moeTxoveboda. tiberiusis droidan moyolebuli, princefsis tribunis
xelisufleba imperiis mTel teritoriaze gavrcelda. qr. Sobis II saukunidan tribunebs aRar irCe-
vdnen. Tumca, cnobebi am Tanamdebobis Sesaxeb IV da V saukuneebSi gamocemul imperatorTa konstitu-
ciebSia SemorCenili.
Sidasaxelmwifoebrivi wesrigisa da simSvidis damkvidrebis Semdeg, avgustusis moRvaweobiT, dasabami
mieca provinciebis romanizaciis xangrZliv process. egvipte man romaeli xalxis xelisuflebas dau-
qvemdebara, xolo egviptis mmarTveloba sakuTar Tavze aiRo. romis moqalaqis (civis romanus) sapatio
mdgomareobisa da misi uflebebis gaTvaliswinebiT, romis moqalaqis tolfas uflebebs provinciis
mcxovreblebs avgustusi individualurad aniWebda, provinciebSi ki romis msgavs mmarTvelobis sis-
temas amkvidrebda. yvelaze mdidar provinciebs, maTi Semorigebis sababiT, princefsi uSualod saku-
Tar xelisuflebas uqvemdebarebda (saimperatoro provinciebi), xolo danarCeni provinciebi senatis
administraciul daqvemdebarebaSi (senatis provinciebi) rCebodnen.
provinciebis pirvel saxeobas avgustusis legati-propretorebi (legati Augusti pro praetore) marTavdnen,
meore saxeobas _ prokonsulebi. Tumca, yvela maTgans Tanamdebobaze princefsi niSnavda. municipalu-
ri mmarTvelobis reJimsac (municipia) romauli struqtura hqonda: magistratebi, senati, komiciebi. mu-
nicipaluri sabWoebi (ordo decurionum) 100 wevrisagan Sedgeboda. isini yofili magistratebis
rigebidan airCeodnen. saqmianobis kolegialuri wesiT warsamarTavad magistratebs municipiebSi erTi
wlis vadiT irCevdnen.
principatis periodSi imperiuli biurokratia Camoyalibda. princefsma sakuTari uflebamosilebani,
ierarqiulobis mixedviT, Tanamdebobis pirebs gadasca, romlebic, saqmianobis safasurad, gasamrje-
los iRebdnen. yvelaze didi gavleniTa da ZalauflebiT pretorebi sargeblobdnen: 1. samxedro
funqciebiT aRWurvili, praefectus praetorio imperatoris pirad gvardias sardlobda; 2. romSi poli-
51
ciasa da sisxlis samarTlis sasamarTlos praefectus urbi xelmZRvanelobda; 3. Ramis saaTebSi simSvi-
dis uzrunvelmyof samsaxurs praefectus vigilum xelmZRvanelobda; masve eqvemdebareboda xanZar-
sawinaaRmdego samsaxuri; 4. sursaTiT uzrunvelyofis samsaxuris ufross _ praefectus annonae bazrebis
kontrolic evaleboda; 5. safosto samsaxuris ufrosi praefectus vehiculorum iyo.
imperatoris piradi kancelariis (scrinia) ZiriTadi funqciebi iyo: imperatoris saxeliT oficialuri
mimowera, imperatoris qonebis gankargva, sakadro sakiTxebis gadawyveta, princefsis iurisdiqcias
daqvemdebarebul sasamarTlo davaTa ganxilva. Sesabamisad, imperatoris kancelaria (scrinia) oTx
ganyofilebad iyofoda: 1. ab epistulis _ princefsis oficialuri korespondenciis ganyofileba;
2. a rationibus _ imperatoris qonebis marTvis ganyofileba; 3. a cognitionibus _ princefsis iurisdiqcias
daqvemdebarebuli sasamarTlo davebis ganmxilveli ganyofileba; 4. a libellis _ arzebisa da ajebis
ganmxilveli ganyofileba.
imperator adrianes mmarTvelobis dros saxelmwifo aparatis biurokratizaciis procesi dasrulda,
Seiqmna saimperatoro sabWo (consilium principis), anu gansakuTrebuli saTaTbiro organo, romlis Semad-
genlobaSi maRalCinosani moxeleebi da gamoCenili iuristebi Sediodnen. amrigad, principati iyo
SeniRbuli, Selamazebuli romauli imperia, romlis dros, formalurad, ganagrZobdnen arsebobas
respublikuri periodis saxelmwifo organoebi da Tanamdebobis pirebi, Tumca realuri Zalaufleba
Tavmoyrili iyo mxolod princefsisa da misi uaxlovesi garemocvis xelSi.
axali reJimis yvelaze rTuli sakiTxi _ qveynis pirveli piris xelisuflebis memkvidreobiTobis
problema _ verc avgustusis politikurma geniam gadawyvita da verc misi memkvidreebis gonierebam.
qarizmatulobis tradiciuli rwmenisa da rex-is dros taxtis memkvidreobiTobis dinastiuri
formisadmi romaelTa siZulvilis gamo, xelisuflebis monacvleobis problema kvlavac gadauWreli
iyo da mudmiv politikur krizisebsa da gadatrialebebs uwyobda xels.
konkretuli istoriuli viTarebis gaTvaliswinebiT, saimperatoro taxtis memkvidris daniSvna sami
wesiT xdeboda: 1. imperatoris mier mis sicocxleSive memkvidris daniSvna anu cooptacia; 2. senatis
Sexedulebisamebr memkvidres daniSvna; 3. legionebis mier ama Tu im piris imperatorad gamocxadeba.
rogorc wesi, princefsebi memkvidred Sviladayvanils asaxelebdnen. magaliTad, keisarma memkvidred
oqtaviane daasaxela. senati imperatoris arCevans yovelTvis ar eTanxmeboda. Tumca, avgustusis
memkvidre `dinastiebSi~, xSiri iyo instituciuri krizisi, ris gamoc iulius-klavdiusebis dinastiis
ramdenime imperatori _ tiberiusi, kaligula, klavdiusi _ sakuTari naTesavebisa da pretorianelTa
msxverpli gaxda; sxvebma _ magaliTad, neroni _ sicocxle TviTmkvlelobiT daasrules. flaviusebsa
da vespasianes legionebi uWerdnen mxars. titusis gardacvalebis Semdeg, legionerebma imperatoris
taxtze dasves domiciane, romelmac, aseve tragikulad daasrula sicocxle. antoninusebis dinastiis
imperatorebma _ nervam, traianem, adrianem, antoninus piusma, markus avreliusma da komodusma _ impe-
riis gandidebiT, mSvidobis damyarebiTa da Sviladayvanis sistemis mkacri dacviT (yvelam ara)
gaiTqves saxeli. rodesac imperatori aRniSnul princips ugulebelyofda da, mamidan Svilze, taxtis
memkvidreobas aniWebda upiratesobas, saxelmwifoSi kvlav politikuri krizisi da anarqia isad-
gurebda. swored ase moxda maSin, roca markus avreliusma taxtis memkvidred sakuTari vaJiSvili _
komodusi daasaxela, romelic sakuTari tiranuli mmarTvelobis msxverpli Seiqna. aleqsander seve-
rusis mkvlelobis Semdeg, saxelmwifo xangrZlivma politikurma krizisma da anarqiam moicva, ramac
principatis epoqas bolo mouRo.
$2. dominati (Dominatus)
dominatis saxeliT cnobili axali politikuri sistemis epoqaSi, princefsi (princeps _ senatorTa So-
ris pirveli) mbrZaneblad (dominus) iqca, xolo moqalaqeebi (civis) qveSevrdomebi (subditi) gaxdnen.
dominatis dros imperatori absoluturi Zalauflebis mqone piri iyo. saxelmwifoSi damkvidrebuli
sistema, principatis avtoritaruli demokratiidan dominatis periodis absolutur da TviT-
mpyrobelur monarqiamde, romis politikuri sistemis xangrZlivi evoluciis Sedegi iyo.
qveyanaSi mmarTvelobis axali principebi III saukuneSi saxelmwifos mmarTvelobis sistemis umwvavesi
krizisis dros SemoiRes, rasac ekonomikuri da socialuri xasiaTis cvlilebebi kidev ufro aRrma-
52
vebda. aRniSnuli viTareba primitiuli agraruli ekonomikis, mZime sagadasaxado sistemisa da sasof-
lo raionebis (annona) mudmivi danawevrebis sruli kraxis Sedegi iyo. fuladi erTeulis emisias
gamudmebiT mimarTavdnen karakala da sxva imperatorebi. Tumca, saxelmwifoSi mZvinvare inflacias es
ver Sveloda. sayovelTao siRaribisa da sulier faseulobaTa Rrma krizisis viTarebaSi, saxelmwi-
foSi gadamwyveti mniSvneloba politikur faqtorebs eniWeboda. upirvelesad unda aRiniSnos
samxedro aristokratiis uzomo batonoba, maT politikosebs sakuTari neba Tavs moaxvies da
faqtiurad, mmarTvelobis yvela sferoSi TviTneboba daamkvidres. qveynis mdgomareobaze uaryofiTad
aisaxeboda sagareo faqtorebic, kerZod, barbarosTa gamudmebuli Semosevebi da romis armiaSi maTi
(germanelebis, aRmosavleTis xalxisa da momTabare arabebis) miReba; klasikuri romauli
civilizaciisadmi mtrulad ganwyobilma elementebma TandaTanobiT mniSvnelovani gavlena moipoves,
rac uaryofiTad aisaxa romis saxelmwifoze da misi civilizaciis daqveiTeba da dacema gamoiwvia.
212 wels imperatorma markus avrelius antoninus karakalam mTeli imperiis Tavisufal mosaxleobas
romis moqalaqeoba mianiWa, ramac romis moqalaqeTa (cives romani) privilegirebuli mdgomareoba
mniSvnelovnad Seasusta. romis moqalaqeebi romis imperatoris qveSevrdomebad iqcnen. romis impera-
torebma, aRmosavluri monarqiebisaTvis damaxasiaTebeli, mmarTvelobis despoturi forma
daamkvidres. septimius severusma dominus-is wodeba miiRo. dion kasiosis Tanaxmad, imperator septi-
mius severusma sakuTar Svilebs anderZad daubara: `gaamdidreT jariskacebi da safrTxeze nuRar
ifiqrebT~.
zogma imperatorma senatorebad barbarosebi daniSna da sasaxlis karze aRmosavlur-despoturi
ritualebi SemoiRo. 239-284 ww. romis imperia umwvavesma politikurma krizisma da anarqiam moicva,
rasac mowmobs is faqti, rom am drois ganmavlobaSi saimperatoro taxti, erTmeoris miyolebiT, 22
pirma daikava. maTi umravlesoba saxelmwifoSi gamefebul qaoss Seewira. mSvidobianobis xanmokle
periodi daamyara iliriuli warmoSobis mxedarTmTavarma avrelianem, romlis brZanebiTac fulis
monetebze misi tituli _ mefe da RmerTi (dominus et deus) _ iyo amotvifruli; amiT igi aRmosavleTis
monarqebs baZavda. mkacri wesrigis damyarebas, imperiis Zlevamosilebisa da romauli gmiruli sulis-
kveTebis aRdgenas Seecada meore ilirieli mxedarTmTavari diokletiane (284-305 ww.). man sakuTar
xelisuflebas sakraluri xasiaTi mianiWa da moiTxova, rom misTvis iupiteris vaJi _ ioviusi (Iovius)
ewodebinaT.
romis armiis reformirebis Sedegad diokletianem Seqmna swrafi reagirebis korpusi _ exercitus
praesentialis, romelsac mtris Semoseva sazRvarzeve unda ukuegdo. inflaciis SesaCereblad man gamos-
ca ediqti _ edictum de rerum venalicium, romliTac diokletianem pirveladi moxmarebis sagnebze, momsa-
xurebis sferos da satransporto saSualebebze minimaluri fasebi daadgina. garda amisa, man mniSvne-
lovani reforma ganaxorciela imperiuli mmarTvelobis sferoSic; Seqmna xelisuflebis ierarqiuli
piramida, romlis umaRlesi piri Tavad imperatori iyo. e.w. officia palatina (sasaxlis uwyebani) centra-
luri mmarTvelobis organoebad iqca, xolo quaestor sacri palatii (RvTaebrivi sasaxlis mcveli) erT-
gvarad, iusticiis ministri iyo; magister officiorum _ provinciis moxeleTa ufrosi iyo; comes sacrarum
largitationum-i da comes rerum privatarum-i, Sesabamisad, saxelmwifo finansebsa da imperatoris qonebas
ganagebdnen. msxvili sajariso SenaerTebis meTaurebad imperatorma ramdenime Tanamdeboba _ magistri
militum _ SemoiRo. vrceli imperiis farglebSi, mmarTvelobis sistemis reorganizaciis mizniT, diok-
letianem e.w. tetrarqiis sistema Seqmna; man imperia dayo or _ aRmosavleT romisa da dasavleT
romis _ imperiebad, romlebic, Tavis mxriv, oTx _ aRmosavleTi, iliria, italia da galia _ prefeq-
turad daiyo, es ukanasknelni _ diocezebad, xolo diocezebi _ provinciebad. Prefeqturebs
marTavdnen prefeqtebi (praefectus), diocezebs _ vikariusebi (vicarius), xolo provinciebs _ reqtorebi
(rector) imperiis TiToeul nawils marTavda avgustusi (Augustus), romelsac memkvidris Svilad ayvana
SeeZlo. aseT memkvidreebs `keisrebi~ ewodebodaT. diokletiane aRmosavleT romis imperias ganagebda,
misi rezidencia nikomediaSi mdebareobda; dasavleT imperias, romlis dedaqalaqic milani
(mediolani) iyo, mmarTvelad maqsimiane daeniSna. magram xelisuflebis memkvidreobiTobis problema
verc am RonisZiebebma gadaWra. 305 w., imperator diokletianes taxtidan nebayoflobiT gadadgomis
Semdeg, brZola xelisuflebisaTvis axali ZaliT gamwvavda.
imperatorma konstantinem, metoqis _ maqsenciusis damarcxebiT, imperia kvlav gaaerTiana. imperator
konstantines, romelic saxelmwifos 307-337 ww. marTavda, romaeli istorikosi amiane marcelinusi
novatorad da uZvelesi institutebis reformatorad ixseniebs. konstantines 313 wils milanis
53
(mediolanis) ediqtiT _ `qristianuli religiis mimarT rjulSemwynareblobis Sesaxeb~, Tanda-
TanoboT, qristianoba imperiis oficialur religiad, xolo RvTaebrivi samarTali _ monarqiis poli-
tikur sayrdenad iqca. saxelmwifos dedaqalaqi konstantinem gadaitana bizantionSi, romelsac
mogvianebiT konstantinopoli ewoda. konstantines gardacvalebis Semdeg, misma vaJebma imperia kvlav
or nawilad gayves. 395 w., roca imperatorma Teodosius I-ma saxelmwifos aRmosavleTi nawilis marT-
va Tavis erT vaJiSvils _ arkadiuss, xolo dasavleTi nawilisa, meore vaJs, honoriuss daavala, impe-
riis gayofa sabolood dasrulda. barbarosTa gamudmebul Semosevas ganicdida dasavleT romis im-
peria. 476 w. barbarosebis samxedro beladma _ odoakrma dasaleT romis ukanaskneli imperatori
romulus avgustulusi daamxo, riTac dasavleT romis imperiis istoria dasrulda.
aRmosavleT romis _ bizantiis _ imperia kidev TiTqmis 1 000 wlis ganmavlobaSi ganagrZobda arsebo-
bas da is daeca Turq-osmaloTa Semosavisa da, 53-dRiani alyis Sedegad, imperiis dedaqalaqis _
konstantinopolos dakavebis Semdeg, 1453 wlis 28 maiss.
bizantiaSi viTardeboda romis samarTali, romelmac ganviTarebis mwvervals imperator iustiniane I
Magnus (didis) mmarTvelobis dros (527-565 ww.) miaRwia. iustiniane daibada iliriis provinciaSi (ro-
melmac imperias ramdenime imperatori misca) terensiumis mxareSi, glexi _ sabaciusis ojaxSi. iusti-
niane mTielisa da miwaTmoqmedisaTvis damaxasiaTebeli sulieri sitkiciT gamoirCeoda. igi bizan-
tionSi Camoiyvana da aRzarda biZam (dedis Zmam) _ iustinem, romelic imperator anastasiosis gvar-
diaSi msaxurobda. anastasiosis gardacvalebis Semdeg, taxti daikava iustinem. man TanammarTvelad
disSvili daniSvna da iusitinianec uwoda. iustinianem iqorwina cirkis mocekvave qal _ Teodoraze,
romelsac iustinem, disSvilTan erTad, Augusta-s tituli uboZa. iustinianes sanukvari ocneba romis
imperiis Zveli didebisa da teritoriuli mTlianobis aRdgena iyo. iustinianes mmarTvelobis mkvidri
sayrdeni qristianuli ideologia da samarTlebrivi `klasicizmi~ iyo.
Tavi IV. uflebaTa dacva
I. sasamarTlo organizacia Zvel romSi
romSi sasamarTlo SedarebiT gvian iqca saxelmwfo organod. am mxriv saetapoa qr. Sobamde 149 weli,
rodesac adre arsebuli decemviri stlitibas iudicandis-is paralelurad, mudmivi sasamarTloebi _
`Quaestiones perfectuae~ _ daarsda. decemvirebis sasamarTlos didi mniSvneloba aRar eniWeboda, maTi
meSveobiT mxolod moqalaqeobasa da TavisuflebasTan dakavSirebuli saqmeebi ganixileboda.
adreul xanaSi aseve arsebobda 105 msajulis SemadgenlobiT centumvirebis sasamarTlo, romelTac
tribebis mixedviT _ TiToeuli tribadan sam-sam kaci _ irCevdnen. isini ZiriTadad memkvidreobasTan
dakavSirebul davebs ganixilavdnen. amgvarad, Zvel romSi didi mniSvneloba eniWeboda memkvidreobis
miRebasTan dakavSirebuli sadavo saqmeebis ganxilvas.
mudmivi sasamarTlo (Quaestiones perfectuae) provinciebSi gamoZalvisa da Zalauflebis borotad gamo-
yenebis Sesaxeb kanonis (crimen repetundarum) safuZvelze Seiqmna. SemdgomSi, am sasamarTloebis gansja-
dobas daeqvemdebara `romis xalxis didebis Seuracxyofis~ saqmeebi, rac saxelmwifo Ralats gulis-
xmobda. amave sasamarTlos kompetenciaSi Sedioda mkvlelobis, Zaladobis, siyalbis, arCevnebis dros
amomrCevelTa mosyidvis, saxazino qonebis qurdobis saqmeebic.
sulas diqtatoruli mmarTvelobis dros, sisxlis samarTlis mZime danaSaulis CamdenTa saTanadod
dasjis mizniT, mravali mkacri kanoni gamosces. aRniSnul saqmeTa gansaxilvelad calkeuli sasa-
marTloebic Seiqmna.
Tavdapirvelad, mosamarTleebad sazogadoebis umaRlesi fenis warmomadgenlebi iyvnen. pirveli mosa-
marTleebi gaxldaT umaRlesi qurumebi – pontifikosebi, romlebic ZiriTadad senatorTa fenas gane-
kuTvnebodnen. cnobilma gaius graqxusma sasamarTloebSi moRvaweobis neba darTo mxedarTa wodebis
warmomadgenlebsac. male sasamarTloebi upiratesad mxedrebis xelSi aRmoCnda. qr. Sobamde 70 wlam-
de romis sazogadoebis maRali fenis warmomadgenlebi sasamarTloebSi monawileobis uflebis misa-
Rebad brZolas ganagrZnobdnen. sabolood imas miaRwies, rom mosamarTleebs senatorebis, mxedrebis
54
da tribunTa fenidan irCevdnen. yovel wels pretori ramdenime aseuli kacis sias adgenda. sasa-
marTlo procesi am siis mixedviT unda gamarTuliyo. ficis miRebis Semdeg, magistrati ramdenime
aTeul mosamarTles niSnavda. am dros saxelmwifo-sajaroobis sawyisi sasamarTlo procesze jer
kidev ar iyo ganviTarebuli. samarTalSi micema kvlavindeburad kerZo saqmed iTvleboda. esa Tu is
piri pretors mimarTavda TxovniT, rom sasamarTlos procesze bralmdeblis saxiT daeSvaT. ra Tqma
unda, mas unda daesaxelebina braldebulis vinaobac. braldebuls dakiTxvisaTvis iZaxebdnen. sasa-
marTlo procesze saqmis ganxilva-gamoZieba daaxloebiT 30-100 dRis Semdeg iniSneboda.
sasamarTloze ismendnen rogorc braldebulis dasacav, ise mis winaaRmdeg warmoTqmul sityvebs;
xdeboda mowmeTa dakiTxva da warmodgenili sabuTebis ganxilva da mxolod amis Semdeg ganaCeni
xmaTa umravlesobiT gamohqondaT. gamamtyunebeli ganaCenis SemTxvevaSi braldebuls mkacri sasjeli
eloda; Zveli Cveulebis Tanaxmad, braldebuls saxalxo krebisadmi apelirebis (provocatio) ufleba
eZleoda. sasamarTlo ganxilvis dros, procesze monawiled plebsis tribunic daiSveboda.
mwvave politikuri viTarebis gamo, bralmdebelisa da braldebulis socialur-politikuri mdgo-
mareoba, mosamarTleTa simpaTia da antipaTia did zegavlenas axdenda sasamarTlos gadawyve-
tilebaze. amis gamo, sasamarTloebi metwilad politikuri konfliqtebis ganmxilvelis funqcias
asrulebdnen.
sasamarTlos statusis gansazRvraze didi gavlena moaxdina romis saxelmwifos monarqizacizaciis
Semdgomma procesma.
Tu respublikis periodSi saqmeebs magistratebis mier daniSnuli mosamarTleebi ganixilavdnen,
marTlmsajulebis funqciebi TandaTan TavadGsaxelmwifo Tanamdebobis pirebis – pretorebis xelSi
aRmoCnda da warmoiSva extra ordinem.
qr. Sobis II saukunis iuristis seqstus pomponiusis CamonaTvalSi mocemulia im Tanamdebobis pirTa
sia, romelTac gasamarTlebis ufleba eniWebodaT; romSi marTlmsajulebas axorcielebda plebeebis
10 tribuni, 18 pretori, 6 edili. (D.1.2.29-34). romis imperiis provinciebSi mosamarTlis funqcias
presidebi (praesidis - Tavi, Tavmjdomare _ mefisnacvlebi da maTi moadgileebi) asrulebdnen.
zogierTi mniSvnelovani saqmis, magaliTad, saxazino saqmianobasTan dakavSirebuli darRvevis garCeva
saxazino da saimperatoro qonebis mmarTvel moxelesac SeeZlo. qalaqebSi mosamarTlis funqcia
dakisrebuli hqondaT duumvirebs (duumviri), romelTac samTavrobo moxeleebi uflebebs Tanda-
TanobiT uzRudavdnen. romSi arsebobda sazogadoebrivi interesebis kerZo dacvis praqtikac. sazoga-
doebisa da saxelmwifos interesebis dasacavad romis yvela moqalaqes ufleba hqonda bralmdeblad
gamosuliyo. jariskacebsa da uflebaayrilebs (famas) aseTi uflebebi ar gaaCndaT. iseTi saxis saq-
meebis SemTxvevaSi, romlebic misi `udidebulesobis Seuracxyofas~ exeboda, bralmdeblebad gamos-
vla jariskacebs, qalebsa da monebsac SeeZloT. (D.48.4.7.1;D.2.8).
qr. Sobis II saukunis romaeli iuristis pavlusis Txzulebis meSveobiT, Cvenamde moaRwia weri-
lobiTi braldebis sanimuSo formulam: ama da am piris konsulobis dros, ama da am pretorTan
lucius ticiusma, iuliusis kanonis Tanaxmad, mruSobaSi dasdo brali mevias, romelmac ama da am
Tves, ama da am piris konsulobis dros, ama da am qalaqis ama da am saxlSi imruSa gaius seiusTan
(D.48.2.3).
imperiis periodis romis sasamarTlom TandaTan dakarga saqveyno Tanxmobis, da, Tu gnebavT, im adgi-
lis funqcia, sadac asparezi eZleoda Tavisufal azrs da mWermetyvelTa paeqrobas; erTmmarT-
velobisa da diqtatoruli reJimis Sedegad sasamarTlo procesebs politikuri mniSvneloba dae-
karga, Sesabamisad sul ufro mcire mniSvneloba eniWeboda emociebs, gacilebiT arsebiTi iyo samarT-
lis yovelmxrivi da zusti codna, misi axsna-ganmartebis da konkretul viTarebasTan morgebis unari.
II. procesis cneba, saxeebi da stadiebi Zvel romSi
Actio (sarCeli), actor (mosarCele), reus (mopasuxe), actiones in rem, legis actio sacramento in rem (sanivTo
sarCeli), actiones in personam, legis actio sacramento in personam (piradi sarCelebi), litis contestatio (procesis
dadgena), iudicatum (sasamarTlo gadawyvetileba).
55
1. sarCelis cneba
piris uflebis dacva samarTlis arsebobisa da samarTlebrivi sistemis funqcionirebis erT-erTi
mniSvnelovani aspeqtia.
subieqturi iuridiuli garemoebebis substanciuri (materialuri) aspeqtis gacnobis Semdeg, romis
samoqalaqo procesis ZiriTadi institutebi unda ganvixiloT.
individualur doneze samarTlebrivi moTxovna, rogorc socialuri qcevis normatulobis gamoxa-
tuleba, zogadad dadgenil wesebTan konkretuli moTxovnis aucilebel Sesabamisobas gulisxmobs.
aqedan gamomdinare, samarTlebrivi urTierTobis monawileTa Soris warmoqmnili konfliqti samarT-
lis subieqtTa dacvis formas iZens imis mixedviT, Tu ramdenad Seesabameba maTi pretenzia zogadad
dadgenili qcevis wesebs, anu ganixileba Tu ara samarTlis subieqtebs Soris warmoSobili dava
samarTlis normis miukerZoebeli interpretatoris mier; Tanac, davis gadawyveta mxolod dadgenili
zogadsavaldebulo wesebiT unda moxdes. romauli procesis gansakuTrebul Tavseburebaze swored
misTvis damaxasiaTebeli dispoziciurobis principi metyvelebs.
magaliTad, sisxlis samarTlis danaSauli sasamarTlo devnas mxolod kerZo iniciativis safuZvelze
eqvemdebareboda. maSinac ki, roca saxelmwifo samarTlis subieqts misi uflebebis realizaciaSi
exmareboda, saxelmwifo individis interesebs warmoadgenda; aRniSnul procesSi monawileobiT sa-
xelmwifo Tavad subieqtis Semcvlelad an mis damxmared gamodioda.
piris daukmayofilebeli interesi sarCelis saxiT formdeboda. sarCeli (actio) aris samarTlebrivi
urTierTobis monawile erTi mxaris mier meore mxarisaTvis werilobiTi formiT wardgenili pre-
tenzia, romelic marTlwesrigiTaa aRiarebuli. sasamarTlo procesi iwyeba mosarCele piris (actor)
pretenziis dasabuTebuli aRiarebiT; meore mxare _ mopasuxe (reus), movale iyo Seesrulebina sasa-
marTlos mier dakisrebuli is valdebulebebi, romelsac misgan mosarCele iTxovda, raTa arsebuli
urTirTobis eqvivalenturoba aRdgeniliyo. radgan sasamarTlo Carevis gareSe actor–ma ver miaRwia,
mopasuxis mxridan, garkveuli moqmedebis ganxorcielebas, valdebulebis aRsruleba mopasuxes
iZulebis wesiT ekisreboda. formasa da Sinaarss Soris arsebuli Seusabamoba samarTlebrivi
sanqciiT kompensirdeboda; Tumca formiT gauTvaliswinebeli interesi aucileblad unda yofiliyo
dasabuTebuli, raTa misi samarTlebrivi uzrunvelyofa moxerxebuliyo. warmoiqmneboda axali
samarTlebrivi viTareba, romelSic urTierTobis aqtiuri mxaris axali interesi, sasamarTlo gada-
wyvetilebis aRsrulebis Sesaxeb, sarCeliT (actio iudicati) dakmayofildeboda da piruku, sasamarTlo
gadawyvetilebisadmi subieqturi interesis Sesabamisoba srulfasovnad iTvleboda, Tu samarT-
lebrivi moTxovniT uflebaTa aRiareba da aRdgena igulisxmeboda.
amrigad, garkveul farglebSi, iudicatum _ uflebaTa abstraqtul aRdgenasa da nebis Tavisuflebis
gamoxatvas warmoadgenda. piris uflebaTa dacvisa da realizaciis romauli procesi, individebis
TasnasworobiTa da damoukideblobiT xelmZRvanelobda.
materialur aspeqtSi ZiriTadi uflebebis (abstraqtuli an SefardebiTi) sarCelebi Sesabamisad or
jgufad: sanivTo (actiones in rem) da pirad (actiones in personam) sarCelebad iyofa.
gaiusis azriT, In personam actio est, qua animus cum aliquo, qui nobis vel ex contractu vel ex delicto obligatus est, id est cum
intendimus dare, faure, praestare, oportere – piradi sarCelis safuZvelze, Cven vawarmoebT process imaT
winaaRmdeg, visac xelSekrulebiT an deliqtiT Cvens sasargeblod raime evaleba, anu roca preten-
ziiT vacxadebT, Cveni pretenziis Tanaxmad, an raime unda gadmogvecen sakuTrebaSi, an raime Segvis-
rulon, an raimeTi uzrunvelgvyon. `In rem actio est, cum aut corporalem rem intendimus nostram esse, aut ius aliquid
nobis competere veluti utendi aut utendi fruendi, eundi agendi aquamve ducendi vel altius tollendi prospiciendive; <aut cum> actio ex
diverso adversario est negativa – sanivToa sarCeli, roca vacxadebT pretenzias sxeulebrivi nivTis
kuTvnilebaze, an uflebaze, magaliTad, raimeTi sargeblobis ufleba, sargeblobisa da nayofis miRe-
bis ufleba, vinmes teritoriaze gavlis, saqonlis gadarekvis, wylis gayvanis ufleba, an ufleba
garkveul simaRleze maRali Senobis agebis akrZalvisa mezoblisaTvis, an piruku, roca sarCeli
mowinaaRmdegis uflebas uaryofs~.
56
sanivTo sarCelis wardgenisas, mosarCele sanivTo uflebebze pretenzias acxadebda. am SemTxvevaSi,
aRniSnuli sarCeliT, mopasuxe SeiZleba yofiliyo nebismieri piri. garkveuloba mxolod procesis
dadgenis (litis contestatio) dros miiRweoda. piradi sarCelis wardgenis SemTxvevaSi, (sarCeli valde-
bulebaTa Sesaxeb) pasuxs agebda mxolod kreditoris movale konkretuli piri, romelic valdebuli
iyo kreditoris winaSe.
In personam-is procesSi mogebis SemTxvevaSi, mosarCeles moTxovna wydeboda da mosarCele
sasamarTlo gadawyvetilebaze dafuZnebuli axali uflebis subieqti xdeboda.
In rem-i sarCelis dros mosarCeles SeeZlo darCeniliyo subieqtad imave uflebisa, romelzec pre-
tenzias acxadebda.
III. Lege agere (kanonismieri procesi)
Legis actio (kanonieri sarCeli); lex privata (kerZo kanoni); in iure (mosamarTleobis funqciiT aRWurvili
magistratis winaSe warmarTuli procesis stadia); vindicatio (vindikacia); festuca (saritualo kverTxi);
iudex (nafici mosamarTle); apud iudicem (mosamarTlesTan saqmis ganxilvis stadia); aeris confessio (valis
aRiareba); arbiter (arbitri); secum dictio (mevalis wayvana kreditoris saxlSi); vindex (damcveli); manus
iniectio pro iudicato (xelis dadeba sasamarTlo gadawyvetilebis analogiurad); sponsor (rwmunebuli);
depensum (rwmunebulis mier, ZiriTadi mevalis magier, valis gadaxda); manus inectio pura (xelis dadeba
uflebebSi damcrobis gareSe); condictio (kondiqciuri sarCeli).
Lege agere (sarCelis kanonieri formiT wardgena) niSnavda certis verbis agere – sasamarTloSi sarCelis
wardgenas garkveuli sityvebiT, roca sarCeli Sedgenili iyo im kanonis sityvebis Sesabamisad, ro-
melsac efuZneboda. kanoni, romelsac mosarCele warmoTqvamda iyo kerZo kanoni, romelic subieqtis
nebis avtonomiurobasa da sazogadoebrivi cxovrebis zogadsavaldebulo wesebisadmi mis Sesa-
bamisobas gamoxatavda.
kanonier sarCelTa Soris uZvelesi legis actio sacramento in rem-i iyo. ficze dafuZnebuli sanivTo sar-
Celi cnobilia gaiusis dawvrilebiTi aRweriT. sasamarTlo xorcieldeboda pretoris winaSe
winaswar gansazRvrul adgilze; mowinaaRmdege mxareebi xelSi iRebdnen saritualo kverTxsa (festuca)
da sadao nivTs (an didi nivTis SemTxvevaSi, mis mcire nawils) da morigeobiT warmoTqvamdnen Semdeg
sityvebs: vacxadeb, rom kvirituli samarTlis ZaliTa da misi debulebebis safuZvelze, es nivTi
mainc Cemia. rogorc vTqvi, isea, esec Sen, me ukve movaxdine vindicireba.
nivTze uflebis damtkicebis dros (vindicatio), Cveulebis Tanaxmad, monas kveTxs adebdnen. TiToeuli
mowinaaRmdegis mtkicebiT, kvirituli samarTlis (wminda romauli Temis gansakuTrebuli ufleba)
safuZvelze, mona mas ekuTvnoda da kuTvnilebis safuZvels (causa) asaxelebda. pretendentebi, scenaze
myofi msaxiobebis msgavsad, sakuTar pretenziebs simboloebis enaze ayalibebdnen, riTac ganzo-
gadebisaTvis savaldebulo abstraqcia miiRweoda.
procesis am stadiaze saqmeSi ereoda damswre magistrati, romelic mxareebs monis gaTavi-
suflebisaken mouwodebda. magistris Careva mowmobda, rom dava absurdamde iyo misuli. erTsa da
imave nivTze erTdroulad sxvadasxva piris gansakuTrebuli da eqskluziuri ufleba dauSvebeli iyo.
am formiT mxareTa dapirispireba konkretuli gadawyvetilebis miRebas gamoricxavda.
Semdeg is mxare, romelic pirveli axdenda vindicirebas, mowinaaRmdeges mouwodebda pretenziis
safuZveli (causa) daesaxelebina da ideboda fici garkeul Tanxaze, romelic, davis wagebis SemTxve-
vaSi, saxelmwifo xazinaSi gadairicxeboda.
nivTze gacxadebuli pretenziebis identuroba erT-erTi mxaris sicrueze metyvelebda. amitom vindi-
kaciis marTebulobaSi eWvis Setana sruliad kanonzomieri iyo; amis gamo procesi, piris marTl-
sawinaaRmdego qmedebis (in iuria) Sesaxeb da ara nivTze uflebis Sesaxeb, saqmis gamoZiebaSi gadaizr-
deboda xolme. wminda fics (sacramentum in iure) debdnen ara nivTze uflebis, aramed saritualo
pretenziis gacxadebis gamo, vinaidan saqme ara sanivTo urTierTobebis darRvevas, aramed piris
marTlsawinaaRmdego qmedebas exeboda.
57
amrigad, procesis Semdgomi ganviTareba ukve iZenda piradi sarCelis _ legis actio sacramento in personam-
is saxes, romlis Sesaxebac wyaroebSi mocemuli informaciis simwiris gamo, mecnierebs dRemde bun-
dovani warmodgena aqvT. Tumca, erTi ram naTelia: aRniSnuli sasamarTlo procesis saxe efuZneboda
fics da marTlsawinaaRmdego (dausabuTebeli) moTxovnis wamomyenebeli piris (romelmac kerZo kano-
ni (lex privata) anu normatiulad mniSvnelovani forma aramarTlzomierad gamoiyena) pasuxismgeblobas
adgenda.
amrigad, Tavdapirvelad, mxolod nivTis Taobaze aRZruli konkretuli (piradi moTxovnis saxiT)
sasamarTlo dava SemdgomSi samarTaldarRvevis Sesaxeb _ iniuria _ procesSi gadadioda da
samarTaldamrRvevi (usafuZvlod modave) mxaris pasuxismgeblobis sakiTxi dgeboda, vinaidan es mxare
wminda ficis gamtexad miiCneoda.
mogvianebiT, sadao saqmeSi monawile Suamavlebis mimarTac procesis or fazas ganasxvavebdnen:
mogvianebiT, procesis ori stadiis gamoyofas, davaSi monawile Suamavlis mixedviTac axdendnen.
kerZod, Tu arsebuli samarTlebrivi pretenzia sasamrTlo magistratis winaSe gacxaddeboda, in iure
stadiaze davis formalizebuli ganxilva da saqmeze gadawyvetilebis (iudicatum) gamotana xdeboda.
aRniSnul funqcias mosamarTle (iudex) axorcielebda. sasamarTlo procesis amave stadiaze davis
sagnis dadgena (litis contestatio) unda momxdariyo. am momentidan davis saganze mxareebs mxolod proce-
sualuri uflebebi gaaCndaT, vinaidan materialuri uflebebi ukve sxva – procesualur – doneze iyo
gadasuli. aRniSnuli momenti gansakuTrebuli yuradRebis Rirsia. sasamarTlo procesis (interesTa
konfliqtis gansakuTrebuli formaluri gamoxatva) specifika am proceduriT miRwevadi, samarT-
lebrivad mowesrigebuli urTierTobebis abstraqtulobis maRali xarisxis maCvenebeli iyo, rac
sasamarTlo procesze monawileTa samarTlebriv urTierTobas uzrunvelyofda. motivebis miuxedavad,
konfliqtis monawile mxareTa saqmis sasamarTloSi ganxilvis dros, isini sazogadoebis Suamavlad
gamosvlas iTxovdnen, amitom mxareebi aucileblad imave pirobebSi unda CaeyenebinaT, rac msgavs
viTarebaSi sazogadoebis sxva wevrebis mimarT gaiTvaliswineboda. calkeuli piris moTxovna sayo-
velTao aRiarebas iZenda da swored es gaxldaT procesis _ rogorc darRveuli uflebis dacvis
gansakuTrebuli saSualebis _ mniSvneloba.
sasamarTlo funqciebis danawileba jer kidev XII dafis kanonebis dros iyo cnobili, rodesac
mxedvelobaSi miiReboda gansakuTrebuli sarCeli – legis actio per iudicis postulationem _ `mosamarTlis
gamoTxovis meSveobiT~ (Gai.,4,17a.). aseT SemTxvevaSi, xazinis sasargeblod sajarimo Tanxis gadaxda ar
iniSneboda; sadavo sagnis dadgenis Semdeg (nominata causa), procesis monawileebi magistratisagan
mosamarTlis daniSvnas iTxovdnen. procesis pirvel stadiaze gamartiveba ganpirobebuli iyo imiT,
rom legis actio-s aRniSnuli saxe, mxolod kanoniT gaTvaliswinebul SemTxvevaSi _ verbaluri
valdebulebidan (ex stipulatione) warmoSobili uflebebis dasacavad an saerTo samkvidros, an
TanasakuTrebis ganawilebis dros daiSveboda.
Sponsio-dan (stipulatio-s uZvelesi forma) warmoqmnili valis moTxovniT mosarCele mopasuxes eubneboda:
ex sponsione me mihi ex milia daro oportere aio: id postulo aias an negas? _ vamtkiceb, rom ficiT gamtkicebuli
dapirebis safuZvelze, Sen CemTvis aTi aTasis mocema gmarTebs: gekiTxebi, adastureb amas, Tu
uaryof? Tu mopasuxe warmoTqvamda aio, procesi dasrulebulad iTvleboda, vinaidan sasamarTloSi
valis aRiareba (aeris confessio) sasamarTlo gadawyvetilebis (iudicatum) tolfasi iyo; xolo Tu
mopasuxe sadavo sagans – vals uaryofda, mosamarTlis daniSvnis Taobaze, mosarCele TxovniT
mimarTavda pretors.
procesi gadadioda axal stadiaze, romlis Sedegadac mosamarTle mopasuxes an gaamtyunebda da
valis gadaxdas daakisrebda, an gaamarTlebda.
gaiusis teqstSi mocemuli sxvaoba nafic mosamarTlesa (iudex) da momrigebel arbitrs (arbiter) Soris
uZveles movlenad iTvleba. farTod gavrcelebuli hipoTezis Tanaxmad, mosamarTlisagan gansxva-
vebiT, arbitris funqcia iyo miyenebuli zaralis moculobis dadgena (davis qonebrivi Sefaseba – litis
aestimatio), romelsac, piradi sarCelebis SemTxvevaSi, yovelTvis didi mniSvneloba eniWeboda.
uZveles droSi aRsrulebis saSualebebad gamoiyeneboda legis actio per manus iniectionem (xelis dadebis
meSveobiT), romelic, XII dafis kanonebiT dadgenil SemTxvevebSi, _ sasamarTlo gadawyvetilebis
58
Seusruleblobis an aRiarebuli valis gadaxdaze uaris Tqmis SemTxvevaSi _ gamoiyeneboda.
Tu valauval movales damcveli (vindex) ar gamouCndeboda, mas piradi statusis dakargvis safrTxe
emuqreboda (capitis deminutio maxima); kreditoris saxlSi misi miyvanidan mesamoce dRes secum ductio dge-
boda. piradi Tavisuflebis dakargvis Semdeg, damonebul pirs sakuTari saxeliT Tavis dacva aRar
SeeZlo; sasamarTlo procesze mas damcveli unda gamoeyvana. xelis dadeba sasamarTlo gadawyve-
tilebis Seusruleblobisas (sacramento in personam, an per iudicis postulationem procesis dros) xdeboda
da sayovelTaod mniSvnelovani formiT iyo dadasturebuli, rogorc movalis kreditorisadmi gansa-
kuTrebuli piradi damokidebulebis valdebuleba, xolo xelis dadebiT dasturdeboda damoki-
debuleba, romlisaganac movales valis gadaxdac aRar aTavisuflebda. swored valauvali movalis
gamosasyidad dgeboda dacvis aucilebloba, ris Semdegac movale damcvelze damokidebuli xdeboda.
aRsrulebis saSualebis Semdeg formad – legis actio per pignoris capionem (giraos mitacebis meSveobiT)
iTvleboda. XII dafis kanonebiT gaTvaliswinebuli am formiT, msxverplad Sesawiri cxovelis sayi-
deli fasis anazRaureba igulisxmeboda. aRniSnuli forma aseve gamoiyeneboda im SemTxvevaSic, Tu
mesakuTres samsxverplo nadimis gasamarTad tvirTis mzedavi cxovelebis daqiraveba esaWiroeboda.
giraos mitaceba certa verba sityvebis warmoTqmiT xdeboda. am formis gansakuTrebuli Taviseburebebi
TviT romaelebSic imis eWvs badebda, Tu ramdenad iyo is legis actio-s forma, radgan proceduras ma-
gistrati ar eswreboda. savaraudod, piri, romelsac pignoris capio eniWeboda, RmerTebis an romaeli
xalxis saxeliT moqmedebda, riTac TavisTavad viTareba sajaro xasiaTs iZenda.
sasamarTlo sarCelis axali saxeoba iyo – legis actio per condictionem _ romlis safuZvelzec sakuTrebis
uflebis gadatanasTan (dare) dakavSirebiT, valdebulebis Sesruleba moiTxoveboda. sarCelis es sa-
xeoba qr. Sobamde III saukunis dasasruls lex Salia-s safuZvelze miiRes. am sarCelis gamoyenebis sfe-
roze misive saxeldeba _ piradi sarCeli sakuTrebis gadatanis Sesaxeb (condictio) miuTiTebda. am sar-
Celis gansakuTrebul Taviseburebas warmoadgenda pretenziis abstraqtuli, causa-sagan damouki-
debeli formulireba: aio te mihi ex milia dare oportere: id postulo aias an negas _ me vamtkiceb, rom Sen aTi
aTasi unda momce: me gekiTxebi, adastureb Sen amas, Tu uaryof? uaryofiTi pasuxis SemTxvevaSi,
gancxadebidan 30 dRis Semdeg mopasuxes sasamarTloSi iZaxebdnen. es periodi, romelic qr. Sobamde
IV saukunis bolosa da III saukunis dasawyisSi lex Pinaria-s safuZvelze dadginda, procesis stadiebs
Soris vadas aRniSnavda.
IV. Per formulas agere (formularuli procesi)
Centum vires (centumvirebis sasamarTloebi); formula (sasarCelo formula); concepta verba (formulis
fiqsirebuli Sinaarsi).
qr. Sobamde II saukunis me-3 meoTxedSi ebuciusis kanoniT (lex Aebutia) dadginda sasamarTlo procesis
axali saxe – formuliT (per formulas) anu dadgenili sityvebiT (per concepta verba). es kanoni, romelsac
gaiusi da avlus geliusi ixsenieben, aRniSnuli sasamarTlo procesis sakanonmdeblo bazas qmnida.
uZvelesi cnobebi am formulis Sesaxeb lex latina tabulae Bantinae-Si gvxvdeba (qr. Sobamde 133 – 118 ww.,
savaraudod, q. bantiusis (samxr. italia) statuti).
paraleluri saproceso saSualebebis Seqmna lex Aebutia-s miRebamde, gacilebiT adre daiwyo. Tumca,
swored am kanoniT mieniWa gansakuTrebuli mniSvneloba pretorul process, ris Semdegac, ara marto
civilur sarCelze uari, aramed mxareTaTvis axali wesebis SeTavazebac pretoris nebaze iyo damo-
kidebuli. procesis orive forma – legis actiones et per formulas _ Tanaarsebobda, magram qr. Sobamde 17 w.
lex lulia iudiciorum privatorum-ma (da municipalitetebisaTvis dadgenili msgavsi kanoni) legisaqciuri
procesi gaauqma.
Zveli sarCelebi gansaxilvelad mxolod maSin miiReboda, Tu saqme centumvirebis (centumviri) sasa-
marTloSi unda ganxiluliyo da moTxovna pretoris winaSe sakramentaluri formiT (lege agere
sacramento) unda gamoTqmulliyo, anda zianis miyenebis muqaris (damnum infectum) SemTxvevaSi. Tumca, am
ukanasknel SemTxvevaSi, SesaZlebeli iyo pretoruli stipulaciis gamoyeneba da safrTxis Semqmneli
mezoblisagan dapirebis miReba, rom is, SesaZlo zianis Sedegad, miyenebul zarals aanazRaurebda.
59
gaiusis Tanaxmad, romaelebi upiratesobas pretoruli dacvis saSualebebs aniWebdnen.
Per formulas procesic ori stadiiT iyo warmodgenili: a) in iure da b) apud iudicem.
b) Apud iudicem stadiaze sasamarTlo warmoeba
Datio iudicem (mosamarTlis daniSnva); mors litis (davis Sewyveta procesis kanonieri xangrZlivobis
gadametebis (gadacilebis) gamo); traditio iudicii (apud iudicem stadiaze formulaSi Setanili cvlileba):
mutatio iudicii (mosamarTlis Secvla); sibi non liquere (mosamarTlis mier gadawyvetilebis gamotanaze uaris Tqma saqmis gaurkvevlobis gamo).
Litis contestatio da datio iudicii Semdeg, qr. Sobamde IV saukuneSi, pinariusis kanonis Tanaxmad, pretori
modave mxareebs 30 dRis Semdeg uniSnavda mosamarTles (datio iudicem), romelic, erTi dRis Semdeg,
mopasuxes mouwodebda sasamarTloSi _ apud iudicem (legisaqciuri an formularuli procesis meore
stadia nafici mosamarTlis winaSe, romelsac gamoaqvs gadawyvetileba saqmeze, yvela warmodgenili
mtkicebulebis Semowmebis Semdeg) gamocxadebuliyo. Tu mopasuxe sasamarTloSi ar gamocxaddeboda,
naSuadRevs, XII dafis kanonebis normis Tanaxmad, mosamarTles ganaCeni sasamarTloSi gamocxadebuli
mxaris sasargeblod gamohqonda. Lex Iulia, iudicia legitima-sadmi, davis sasamarTlo ganxilvis maqsimalur
vadad 18 Tves adgenda, xolo iudicia legitima-sTvis pretoris Tanamdebobaze yofnis erTwliani vada iyo
gaTvaliswinebuli. aRniSnuli vadis amowurvis Semdeg, litis contestatio Zalas kargavda, anu saxeze iyo
`davis gardacvaleba~ (mors litis), anu mosarCelis moTxovna gaqviTulad iTvleboda. Tu mopasuxe pro-
cess Segnebulad aWianurebda, misi qmedeba mosamarTlis mier aRikveTeboda. procesis am stadiaze
davis monawile piris Secvla (gardacvalebis gamo an cognitos et procurator daniSvnisas) daiSveboda, ra-
sac magistratis mier formulaSi cvlilebis (translatio iudicii) Semotana moyveboda, magram ara axali
litis contestatio-s dadgena. saWiroebis SemTxvevaSi, pretori mosamarTles cvlida (mutatio iudicii). yvela
aRniSnuli cvlileba mxareTa Tanxmobas iTxovda, xolo Tu mopasuxe uars ityoda, es dacvaze uaris
Tqmad (indefensio) ganixileboda. procesis erTianobaze mosamarTlis Secvla zegavlenas ar axdenda,
radgan litis contestatio ucvleli iyo.
romSi mosamarTle iyo kerZo piri, romlis saqmianoba sasamarTlo magistratis imperium-sa da mis
iussum iudicandi-ze (mosamarTlisaTvis gacemuli brZaneba mis mier saqmeze gadawyvetilebis gamo-
satanad) iyo damokidebuli. sakuTari Zalauflebis safuZvelze, pretors saqmis warmoebis (procesis)
SeCereba da mosamarTlisaTvis saqmeze gadawyvetilebis gamotanis akrZlava SeeZlo, rac procesis
CaSlas iwvevda. procesSi Carevis SesaZlebloba hqonda sxva pretorsac, romelic kolegis gadawyve-
tilebaze veto uflebiT (intercessio) iyo aRWurvili.
I. formulis nawilebi
Praeiudicium (winaswari sasamarTlo procesi, romelzec piris uflebis dadgena xdeboda); bona fides
(keTilsindisiereba); iudicium bonae fidei (keTilsindisieri sarCelebi); formula arbitraria (gansakuTrebuli
fraza, romelic iudicia arbitraria sarCelis formulaSi iyo Setanili); arbitrum (iussum) de restituendo (mosamarTlis mier mopasuxisadmi gacemuli brZaneba, raTa mas mosarCelis moTxovna sasamarTlo
gadawyvetilebis gamotanamde daakmayofilos); contumacia (sasamarTlosadmi daumorCilebloba); litis
aestimatio (davis Sefaseba).
cnobilia formulis Semdegi ZiriTadi nawilebi (partes formulae): demonstratio, intentio, adiudicatio,
condemnatio (Gai.,4,39).
1. Adiudicatio (miniWeba) gvxvdeba mxolod iseTi saxis sarCelebSi, romlebic TanasakuTrebisa da sazRv-
rebis ganawilebis Taobaze dgeboda. sarCelis am nawiliT mosamarTles amcnobdnen imis Taobaze,
TanamesakuTreTagan Tu romels ra odenobis wili ekuTvnoda.
2. Intentio-Si (intencia) Camoyalibebuli iyo mosarCeles moTxovna, anu pretenzia (desiderium suum); es
nawili iwyeba sityvebiT: `Tu gairkva, rom (dadasturda, rom). . .~ da dasaxelebuli iyo is ufleba,
romelsac mosarCeles moTxovna efuZneba.
60
3. Demonstratio-Si (demonstracia) Camoyalibebuli iyo saqmis arsi (Semadgenloba), hipoTeza. is
iwyeboda kavSiriT `vinaidan~ (quod) da saxeldeboda is faqtebi da garemoebebi, romelTa safuZ-
velzec mosarCeleTa uflebebi da mopasuxes movaleobebi (garigebebi) ganisazRvreboda.
4. Condemnatio-Ti (kondemnacia) mosamarTles mopasuxis dasjis an gamarTlebis uflebamosileba
eniWeboda.
Per formulas procesiT wagebuls, mogebuli mxaris sasargeblod mxolod fuladi Tanxis gadaxda eva-
leboda. dauSvebeli iyo mopasuxis mimarT iseTi gadawyvetilebis gamotana, romliTac mas garkveuli
moqmedebis Sesruleba an sadavo nivTis naturiT gadacema evaleboda. aRniSnuli saxis moTxovnis
wamoyeneba subieqtis avtonomiurobas da uSualod romis ius privatum-is principebs ewinaaRmdegeboda.
fuladi Tanxis miniWebis gansakuTrebuli principi – condemnatio pecuniaria, romelic sasamarTlo pro-
cesis pretoruli formiT damkvidrda, mxareTa formaluri Tanasworobis principis uSualo Sedegi
iyo da samarTlebriv Tavisuflebas yvelaze naTlad asaxavda. Condemnatio sintaqsurad ukav-
Sirdeboda intentio-s da mis gareSe Zala ar hqonda; xolo intentio, piriqiT, formulis sruliad
damoukidebeli nawili iyo da uflebis konstatacias (praeiudicium) ukavSirdeboda; es ukanaskneli
sasamarTlo ganxilvebze dasturdeboda; swored intentio asaxelebda faqts, romelzec sasamarTlos
sabraldeboda gadawyvetilebis gamotana iyo damokidebuli. amasTanave, mxedvelobaSi miiReboda is
garemoebac, rom swored aRniSnuli faqtis arsebobasTan iyo dakavSirebuli garkveuli Sedegis dad-
goma da mxareTa Soris iuridiuli xasiaTis urTierTobis mogvareba. intenciis mTavar normatiul
wyarod pretoruli ediqti miiCneoda. Tumca, formulis Sedgenac swored faqtis safuZvleze xdeboda
(formula in factum concepta), anu Tu intentio-Si ius civile-s mier aRiarebuli faqti iyo moyvanili, formula
samarTlis safuZvelze (formula in ius concepta) iqmneboda.
In factum conceptae formulebi asaxavda pretoruli dacvis ganviTarebaSi uZvelesi stadiis Tavise-
burebas, roca pretori, sakuTari imperium-iT, mosamarTlisagan iTxovda mxedvelobaSi mieRo is faq-
tic, romelsac ius civile ar aRiarebda. amaTan mimarTebiT, araferia naTqvami im ius-is Sesaxeb, romel-
zec actor-i sakuTar moTxovnas afuZnebda da arc civiluri movaleobaa (reus oportere) miTiTebuli.
sarCels mxolod maSin hqonda in ius consepta formulis saxe, roca mosarCeles moTxovna ius civile-s
efuZneba. keTilsindisieri sarCelebi (iudicia bonae fidei) saocari moqnilobiTa da mosamarTlis Zalze
farTo uflebamosilebiT gamoirCeoda. aseTi sarCelis meSveobiT mosarCele garigebidan iTxovda ara
marto dadebiTi interesis dakmayofilebas, aramed im Sedegis dadgomasac, romelic damatebiT
SeTanxmebebs efuZneboda. am ukanasknelTa dadeba SesaZlebeli iyo rogorc xelSekrulebis dade-
bisas, ise mogvianebiTac. amave dros, mosarCeles, xelSekrulebis dadebisas, nebelobiTi xarvezebis
aRmoCenis SemTxvevaSi, amis Sesaxeb miTiTeba SeeZlo, Tanac specialuri sasarCelo uaryofis (exceptio
pacti, doli, metus) gamouyenebladac. aRniSnuli sarCelebi konsesualuri da realuri kontraqtebidan
warmoSobil uflebebs, sameurveo piris (actio tutelae) da, qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi, colis sam-
ziTvo uflebebs (iucactio rei uxoriae) icavdnen.
Iudicia arbitraria-s SemTxvevaSi mosamarTle farTo uflebamosilebiT sargeblobda. Iudicia arbitraria sar-
Celis is saxeobaa, romlis formula mocemuli iyo sagangebo fraziT, romelsac, intentio-s Semdeg,
condemnatio-s win urTavdnen xolme. formulis teqstSi aseTi fraza yvela sanivTo sarCelSi (D.4.2.10.1;
6.1.68; 7.6.5,4a) da zogierT pirad sarCelSic (actio aqua pluviae arcendae, actio Fabiana, actio Calviciana)
gvxvdeba.
aRniSnuli sagangebo frazis safuZvelze, Tavdapirvelad, mosamarTle arkvevda hqonda Tu ara mosar-
Cele mxares miTiTebuli ufleba – pronuntiatio de iure. uflebis Sesaxeb dadebiTi mtkicebis SemTxve-
vaSi, brZanebis Semcveli fraziT, dadgenil vadamde mopasuxes mosarCelisaTvis nivTis gadacema –
iussum de restituendo _ evaleboda. mopasuxis Tanxmoba aTavisuflebda mas pasuxismgeblobisagan. for-
mulis Sesabamisad, mosamarTle valdebuli iyo gamamarTlebeli gadawyvetileba gamoetana. xolo, Tu
mopasuxe uars acxadebda (an braldebad ar miiCnevda sadavo faqts), misi qmedeba sasamarTlosadmi
daumorCileblobad (contumacia) ganixileboda da imiT isjeboda, rom davis Sefaseba (litis aestimatio)
xdeboda sadao nivTis RirebulebiT. nivTis Rirebulebas, TavisTavad, mosarCele acxadebda dafi-
cebiT.
61
II. Condemnatio saSualebebi
Condemnatio certa (gansazRvruli kondemnacia); condemnatio incerta (ganusazRvreli kondemnacia);
kondemnacioSi (condemnatio) miTiTebuli miniWebis moculoba unda Seesabamebodes intentio-Si mocemul
formulirebas. imis mixedviT, iyo Tu ara gansazRvruli dasaxelebuli Tanxa, ganasxvavebdnen
condemnatio certa-s (gansazRvrul) da condemnatio incerta-s (ganusazRvrel) kondemnacias. Condemnatio mxo-
lod maSin iyo gansazRvruli, Tu intentio-Si fulis garkveuli odenoba (mxolod gansakuTrebiT kon-
diqciur sarCelSi – condictio certae pecuniae) iyo miTiTebuli. aseT formulirebas adgendnen im SemTxve-
vaSi, roca mosarCeles ufleba hqonda mopasuxisaTvis fuladi anazRaureba moeTxova. yvela danarCen
SemTxvevaSi es iyo condemnatio incerta. formulis am nawilis ganusazRvreloba ori saxisa iyo: 1. zog-
jer mosamarTlesagan iTxoven mopasuxis mimarT gamoetana iseTi gadawyvetileba, romliTac am uka-
nasknels garkveul odenobaze meti Tanxa ar unda gadaexada. mosamarTle uflebamosili iyo gamoe-
tana iseTi gadawyvetileba, romelSic mopasuxes naklebi Tanxis gadaxdas avaldebulebda; 2. Tumca,
ufro xSirad mosamarTles aseTi zusti SezRudvis gansazRvra ar moeTxoveba. mas mxolod mopa-
suxisaTvis gadasaxdeli Tanxis odenoba unda daedgina.
III. Iuris petitio (moTxovnis gadameteba)
Intentio incerta (ganusazRvreli intencia); pluris petitio re (moTxovnis gadameteba obieqtis mimarT); pluris
petitio tempore (moTxovnis gadameteba drois mimarT); pluris petitio loco (moTxovnis gadameteba adgilis
mimarT); pluris petitio causa (moTxovnis gadameteba safuZvlis mimarT); intentio certa (gansazRvruli
intencia); actio certi an condictio (sarCeli gansazRvrulis Sesaxeb an kondiqciuri sarCeli); lis dividua
(ganawilebuli dava); falsa demonstratio (cru demonstracia).
fiqsirebuli xasiaTi moTxovnisa, romliTac mosamarTles mimarTavdnen, ganapirobebda imas, rom Tu
CamoTvlili faqtebiT ver dadasturdeboda mopasuxes marTlac marTebda Tu ara is, rasac misgan
mosarCele iTxovda, mosamarTle valdebuli iyo gamamarTlebeli ganaCeni gamoetana. samarTliT dad-
genilze (pluris petitio) metis moTxovna uflebis dakargvas iwvevda, vinaidan erTsa da imave saqmeze gan-
meorebiTi sarCelis Setana dauSvebeli iyo. ganusazRvreli intenciis (intentio incerta) SemTxvevaSi, ga-
dametebuli moTxovnis wardgena SeuZlebeli iyo, miT ufro, Tu misaniWebeli obieqtis odenoba gan-
sazRvruli ar iyo.
Pluris petitio gamoiyeneboda obieqtis, vadis, adgilisa da samarTlebrivi safuZvlisa mimarT: re, tempore,
loco, causa.
1. Pluris petitio re _ dasaSvebze meti Tanxis odenobis nivTis moTxovnisas; 2. Pluris petitio tempore _ dad-
genil vadamde moiTxoveboda is, risi gadaxdac savaldebulo iyo; 3. Pluris petitio loco _ danapirebis
Sesruleba sxva adgilze moiTxoveboda; 4. Pluris petitio causa gamoiyeneboda alternatiuli valde-
bulebis (alternatio) SemTxvevaSi, anu rodesac, struqturiT gaTvaliswinebuli, valdebulebis arCevanis
uflebas (ius variandi), kreditori mevales arTmevda. (Gai.,4,53d).
Tu garkveuli intenciis (intentio certa) mqone sarCelis formuliT miTiTebuli iyo imaze naklebi
moTxovna, risi uflebamosilebac mosarCeles hqonda, meore wels mas procesis sxva pretorTan gan-
meoreba SeeZlo, romlis drosac is danarCens iTxovda. am SemTxvevaSi procesi ara ganmeorebiTi,
aramed gayofili (lis dividua) iyo. Tu condementio-Si warmodgenili moTxovnis gadameteba mxolod pre-
toris miTiTebebze iyo damokidebuli, mosamarTle valdebuli iyo mopasuxisaTvis imaze metis gadax-
da daekisrebina, vidre amas mosarCele intentio-Ti iTxovda. am SemTxvevaSi, pretori mopasuxes exma-
reboda, mosarCele ki _ pirvandeli mdgomareobis mdgomareobis aRdgenis moTxovniT (in integrum
restitutio) gamodioda, raTa amis Semdeg mainc miemarTa sasamarTlosaTvis marTebuli kondemnaciiT.
Fi in demonstratione plus aut minus positum sit, nihil in iudicium deducitur, et ideo res in integro manet: et hoc est quod dictur falsa
demonstratione rem non perimi – Tu demonstraciaSi miTiTebulia (saWiroze) meti an naklebi moTxovna,
sasamarTlo ganxilvis usagnobis gamo, saqme pirvandel mdgomareobaSi rCeba; swored aseT SemTxve-
vaSi igulisxmeba: cru demonstraciis gamo saqme uqmdeba. (Gai.,4,58). Tumca, labeonis azriT, Tu de-
monstracioTi moTxovnis nawili miTiTebuli iyo, is cru demostraciad ar miiCneoda, (Gai.,4.59; D.19.1.3;
62
3.3.78.1; 13.6.17.4).
IV. Formulae ficticiae (fiqciis Semcveli formula) da pirTa monacvleobiT Sedgenili formula
Fictio (fiqcia); fictio iuris (civiluri statusis mqone fiqcia).
Intentio-Ti pretors SeeZlo mosamarTlisagan moeTxova iseTi qmedebebis Sesruleba, romelTa arsebiTi
iuridiuli faqti, TiTqosda, realurad ar arsebobda, an piriqiT _ aseTi faqti namdvilad arse-
bobda. pirvel SemTxvevaSi fiqcia pozitiuri iyo, meore SemTxvevaSi _ negatiuri.
pozitiuri samarTlis srulyofis TvalsazrisiT (adiuvare ius civile), fiqcia (fictio) pretoris umniSvne-
lovanesi instrumenti iyo. zogjer fiqcia pretoruli sarCelis (actio Publiciana-s msgavsad) Seqmnis
mizniT gamoiyeneboda. Tumca, rogorc wesi, fiqcia tipuri sarCelis danamati iyo, raTa sasarCelo
dacva mieniWebinaT im pirisaTvis, romelsac mkacri samarTliT (ius strictum) amis ufleba ar gaaCnda,
anda im piris gasasamarTleblad, vinc, ius civile-s Tanaxmad, dasjas rom eqvemdebareboda. magaliTad,
pretoruli samarTlis safuZvelze (bonorum possessor), samkvidros misaRebad mowveuli piris dasa-
cavad. pretori mas aZlevda sarCels, romliTac mosamarTle valdebuli iyo mosarCele memkvidred
ecno. aRniSnuli fiqciis gareSe, pretorul memkvidres samkvidros moTxovna ar SeeZlo, vinaidan, ius
civile-Ti igi memkvidre (heres) ar iyo (Gai.,4,34).
msgavsi formulis Sedgena moiTxoveboda umemkvidreod darCenili valauvali movalis ufleba-
monacvlis (bonorum emptor) mimarT, romelic aseTi mevalis memkvidred fiqtiurad cxaddeboda
(Gai.,4,35).
yvelaze Zveli civiluri sarCelis forma im SemTxvevaSi gamoiyeneboda, Tu samarTaldarRvevis (ex
delicto) erT-erT mxare ucxoeli (peregrinus) iyo, romelzec romis civiluri samarTali ar vrcel-
deboda.
aseT SemTxvevaSi, formulaSi iwereboda fiqcia: “Si civis Romanus esset – is, rom romis moqalaqe
yofiliyo”. (Gai.,4,37). savaraudod, aRniSnul praqtikas peregrinebis pretoris sasamarTloTi mieca
dasabami. sagulisxmoa, rom dasaxelebul SemTxvevebSi statusis fiqcia (fictio iuris), rogorc
urTierTobaTa dacvis procesualuri saSualeba maSin gamoiyeneboda, roca pretori, materialuri
samarTlis TvalsazrisiT, uZluri iyo: ius civile Tanaxmad, mas ufleba ar hqonda piri memkvidred
(heres) an romael moqalaqed gamoecxadebina.
roca erTi pirisaTvis miniWebuli ufleba meore pirs gadaecemoda, an erTi piris pasuxismgebloba
meore pirs ekisreboda, gamoiyeneboda fiqciis gansakuTrebuli forma _ pirTa monacvleoba. aRniSnul
fiqcias im SemTxvevaSi mimarTavdnen, roca iuridiuli aqti vrceldeboda iseTi piris winaaRmdeg, ro-
melsac aRniSnuli qmedeba Cadenili ar hqonda; magaliTad, rodesac garigeba dadebuli iyo xeli-
suflebaSi myofi piris (persona alieni iuris) an meurvis (tutor) mier. aseT SemTxvevaSi, demonstratio-Si an
intentio-Si pretori uTiTebda erT pirs (persona alieni iuris an tutor), xolo condemnatio-Si meores _ ojaxis
ufross (paterfamilias) an meurveobaSi myofs (pupillus).
V. Exceptio (eqscepcia) da praescriptio (preskripcia)
Exceptiones peremptoriae (mudmivi eqscepciebi); exceptiones dilatioriae (droebiTi eqscepciebi); replicatio
(Sesagebeli uaryofa); praescrptio pro actore (uaryofiTi piroba, romelic formulaSi intenciis win
iwereba da davis sagans mosarCelis sasargeblod zRudavs).
Praescriptio pro reo iyo uaryofiTi piroba, romelic formulis dasawyisSi, intenciis win iwereboda da
davis sagans mopasuxis sasargeblod zRudavda. Tu es piroba namdvili aRmoCndeba, uqmdeboda davis
safuZveli (litis contestatio), romelic, procesualuri TvalsazrisiT, iyo sarCelze uaris Tqma
(denegatio), im SemTxvevaSi, Tu magistrati sarCels usafuZvlod miiCnevda. procesi Cerdeboda, Tumca
mis qmedebas arc auqmebda da arc gamoricxavda. Exceptio iyo procesualuri daTqmis gansakuTrebuli
wesi, romliTac mopasuxe saerTod uaryofda mosarCelis uflebas (mopasuxis dacva) an awmyo droSi
raime qmedebis Sesrulebis Taobaze mopasuxis valdebulebas, anu e.w. Sesagebeli sarCeli.
63
garda formulis im ZiriTadi nawilebisa, romelTa gareSec formulas iuridiuli Zala ar gaaCnda,
arsebobda damatebiTi elementebic, romelTa meSveobiTac erT sasamarTlo procesze mxareTa Sesa-
gebeli moTxovnebis wamoyeneba an sarCelis tipuri formuliT gaTvaliswinebuli garemoebebis miTi-
Teba daiSveboda.
formulis ZiriTad teqsts win uZRoda sasarCelo moTxovna (praescriptio). Tavdapirvelad, praescriptio
mopasuxis (reus) interesebis sasargeblod (praescriptio pro reo) dgeboda da sasamarTlo procesis dawye-
ba garkveuli faqtebis gamovlenaze iyo damokidebuli. Tu faqtebi ar dadasturdeboda, mosamarT-
lisagan litis contestatio-s ararsebulad cnobas iTxovdnen; magaliTad, garigebis dadebisas, mopasuxis
interesebis sasargeblo moTxovna (sasarCelo uaryofis funqciiT), ganzraxvisagan Tavis aridebis
saSualebas iZleoda, anu es iyo e.w. exceptio doli (exceptio-s yvelaze mniSvnelovani saxeoba), romelic
interdiqtuli warmoebisas gamoiyeneboda. im axali garemoebebis safuZvelze, exceptio-s savaldebulo
Zalas rom erTmeoda, uaris Tqma exceptio-ze mosarCelesac SeeZlo. Ea res agatur, extra quam si ita negotium
gestium est, ut stari eo non oporteat ex fide bona... dae, procesi am saqmeze dadgenilad mxolod im SemTxvevaSi
CaiTvalos, Tu garigeba keTili sindisis safuZvelze daido...
mogvianebiT, praescriptio pro reo Secvala exceptio-m, romelsac mopasuxis dacvis funqcia daekisra.
akvilius galusis droidan moyolebuli, mowinaaRmdegis dolus-ze misaTiTeblad, mosarCele actio doli-s,
xolo mopasuxe exceptio dolo-s iyenebda.
Praescriptio SenarCunebuli iqna rogorc mosarCeles (actor) interesebis dacvis saSualeba – praescriptio
pro actore. Intentio-s win exceptio-s CarTviT condemnatio-s adgendnen.
dacvis aRniSnuli saSualeba, praescriptio pro reo-sagan gansxvavebiT, ufro qmediTi iyo, vinaidan, aRniS-
nuli faqtis aRmoCenis SemTxvevaSi, mosamarTlis gamamarTlebeli ganaCeni saboloo iyo: litis contestatio
imgvarad auqmebda mosarCelis sarCels, rom sasamarTlo procesis ganmeorebiTi wamowyebis mcdeloba
gamoricxuli iyo.
gaiusisa da ulpianes Tanaxmad, Sedaveba SeiZleba yofiliyo droebiTic da mudmivi: exceptiones
dilatoriae (temporales) et exceptiones peremptoriae (perpetuae) (D.44.1.3; 44.2.4).
Peremptoriae sunt quae perpetuo valent, nec evitari possunt, velut quod metus causa, aut dolo malo, aut quod contra legem senatusve
consultum factum est, aut quod res iudicata est vel in iudicium delicta est, item pacti conventi quod factum est, ne omnino pecunia
peteretur – mudmivia Sedaveba, romelsac yovelTvis gaaCnia mniSvneloba da misgan Tavis daRweva SeuZ-
lebelia; magaliTad, (Sedaveba) imis Taobaze, rom garigeba daido daSinebiT, motyuebiT an kanonisa
da senatis dadgenilebis gverdis avliT, an imis Taobaze, rac ukve iyo ganaCenis an sasamarTlo gan-
xilvis sagani, aseve araformaluri SeTanxmeba imis Taobaze, rom gadaxda saerTod ar iqneba moTxov-
nili (Gai.,4,121).
Exceptio peremptoria aris sarCelis gauqmebis piroba, romlis gamoyeneba yovelTvis da nebismieri
mosarCelis winaaRmdeg SeiZleboda. Tu mopasuxe am pirobas formulaSi ar Seataninebda, maSin pro-
cesis mimdinareobisas, mopasuxes SeeZlo sadavod eqcia mxolod Tavad garigebis xarvezebi, xolo
formulaSi gauTvaliwinebeli faqtis gamo, yuradRebis gamaxvileba ar SeeZlo. Tu SecdomiT mopa-
suxe exceptio peremptoria-s ar gamoiyenebda, am ukanasknels pretori, formulis sworad Sedgenis miz-
niT, pirvandeli mdgomareobiT aRadgenda (in integrum restitutio), (Gai.,4.125). Tu droebiTi uaryofa (exeptio
dilatoria) gamoyenebuli ar iqneboda, msgavsi daxmareba mopasuxes veRar gaeweoda.
Tu mosarCeles surda, rom mosamarTles mxedvelobaSi mieRo mopasuxis sasarCelo Sedavebis sawi-
naaRmdego sxva faqti, pretori mas replicatio exceptio-ze Sedavebis uflebas aniWebda. kerZod, sasarCelo
moTxovnis wardgenaze uaris saTqmelad, mxareebi sapirispiro rameze Tanxmdebodnen. msgavsi paqtebis
araformaluroba miuRebels xdida zogad princips imis Sesaxeb, rom sapirispiro SeTanxmebiT
(conventio contraria) winamorbedi SeTanxmeba baTildeboda. amitom mopasuxis mxridan warmodgenili
exceptio pacti conventi sagangebo replicatio-Ti unda gaeuqmebinaT (Gai.,4,126): `si non postea convenerit ut mihi eam
pecuniam peteri liceret... Tu daTqmuli ar iyo, rom mogvianebiT me gamoTxovis neba meZleva... Sesabamisad,
mosarCelis replicatio-ze mopasuxes SeeZlo axali SedavebiT _ duplicatio-Ti, epasuxa (Gai.,4.127), xolo
64
mosarCeles ki axali Sedavebis (triplicatio) ufleba hqonda (Gai.,4.128).
sarCeli praescriptio pro actore moTxovnis sagnis danawevrebis mizniT gamoiyeneboda. aseTi danawevreba
savaldebulo iyo perioduli xasiaTis miniWebaTa SemTxvevaSi, mTlianis magivrad moTxovnis nawilis
dros, aseve moTxovnis ramdenime safuZvlis arsebobis SemTxvevaSi.
Cveulebriv, valis nawilis gadaxdas iTxovdnen nawilobrivi gadaxdis vadis dadgomis Sesabamisad
(Gai.,4,131). Intentio incerta-s Semcveli sarCelis wardgeniT kreditors, valis danarCeni nawilis mimarT,
procesis ganmeorebis SesaZlebloba ar eZleoda. Praescriptio: “Ea res agatur cuius rei dies fuit“ (dae, saqmis
sagnad iTvlebodes valdebulebis is nawili, romlis Sesrulebis vada ukve dadga). Praescriptio-s
aRniSnuli saxe erTsa da imave saqmeze sarCelis periodulad wardginis SesaZleblobas iZleoda.
V. procesualuri warmomadgenloba
Cognitor et procurator ad litem (procesualuri rwmunebulis ori saxe); dominus litis (marwmunebeli piri
procesSi); datio cognitori (rwmunebulis sasamarTlo procesSi daniSvnis Sesaxeb gakeTebuli
gancxadeba); actio iudicati utilis (analogiis wesze dafuZnebuli sarCeli sasamarTlo gadawyvetilebis
aRsrulebis sasarCelo moTxovniT); cautio de rato (prokuratoris mier mosarCelis mxareze moqmedebaTa
mowonebis sajarimo garantia); cautio iudicatum solvi (prokuratoris mier mopasuxis mxareze sasamarTlo
gadawyvetilebis aRsrulebis sajarimo garantia); procurator in rem suam (sakuTar saqmeSi rwmunebulad myofi).
In iure stadiaze mxareebs SeeZloT warmomadgenlebis gamoyvana. Zvel romSi procesualur
warmomadgenelTa ori saxeoba iyo: cognitor et procurator ad litem. Cognitor daniSvnis Sesaxeb mowinaaRmdege
mxares atyobinebdnen calmxrivi aqtis _ datio cognitori-iT. Cognitor-i saqmes sakuTari saxeliT awar-
moebda, amitom gamoiyeneboda formula, romliTac pirTa Tanmimdevroba gadaadgilebuli iyo: intentio-
Si marwmuneblis saxeli (dominus litis) aRiniSneboda, xolo condemnatio mimarTuli iyo cognitor-isken. Tu
cognitor mopasuxis mxareze iyo, intentio-Si aRiniSneboda dominus litis saxeli, xolo condemnatio miniWebas
eqvemdebareboda cognitor. Datio cognitoris meSveobiT moTxovnis ganaxleba (novatio) xdeboda, amitom, Tu
kognitori mosarCelis rwmunebuli iyo, maSin misi moTxovna, litis contestatio (sarCelis gasaCivreba, sasa-
marTloSi arabraleulobis Sesaxeb gancxadebiT) iqviTeboda. sasamarTlo gadawyvetilebaSi aRi-
niSneboda cognitor-is saxeli da actio iudicati an mis sasargeblod, an mis sawinaaRmdegod (Tu is mopa-
suxes warmoadgenda) gaicemoda. Tumca, sasamarTlo gadawyvetilebaSi miTiTebuli sarCelis, analo-
giur sarCels _ actio iudicati ulitis, pretori marwmunebeli mxaris sasargeblod (an sawinaaRmdegod)
gascemda.
sasamarTlo procesSi prokuratoroba marwmuneblis mouravsac (procurator omnium bonorum _ mTeli qo-
nebis mmarTvels) SeeZlo. daSvebuli iyo, marwmuneblis (dominus litis) nebiT, specialurad daniSnuli
piris moadgilis (procurator ad lites) monawileoba, brZanebis (iussum) an davalebis (mandatum) safuZ-
velze. Procurator ad litem-ad iTvleboda is piric, romelic sasamarTlo procesSi monawileobis sur-
vils, davalebis an brZanebis gareSe, keTili nebiT (bona fide) ganacxadebda. vinaidan aseT SemTxvevaSi
litis contestatio-Ti moTxovnis gaqviTva ar xdeboda, prokurators nebayoflobiT unda mieca piroba, rom
marwmunebeli piri xelaxla ar daiwyebda process gansakuTrebuli cautio rem ratam dominum habiturum-
iT (fici, rom marwmunebeli moiwonebs mis moqmedebebs), romelsac cautio de rato-c ewodeboda. pre-
toruli dacvis aRniSnuli saSualeba, pirgasamtexlos Sesaxeb SeTanxmebis gansakuTrebul formas
warmoadgenda: im SemTxvevaSi, Tu rwmunebulis qmedebas ar moiwonebda dominus litis, romelic xelaxla
daiwyebda process (mas amaze sruli ufleba hqonda), arSemdgari prokuratori dajarimdeboda mopa-
suxis sasargeblod, rac mTlianad gaabaTilebda im danakargs, rasac mas saqmis wageba uqadda.
Tu prokuratori mopasuxes warmoadgenda, maSin prokuratori (mopasuxis Rirseul moadgiled miC-
nevis mizniT) gansakuTrebuli cautio iudicatum solvi-is (sasamarTlo gadawyvetilebis) aRsrulebis garan-
tias iZleoda.
Cognitor-ad daniSvnis SemTxvevaSi, aseT cautio-s Tavad dominus litis (marwmunebeli piri) iZleoda. logi-
kuria, rom igi imavdroulad actio iudicati utilis-s gamoc (mis winaaRmdeg an mis sasamrgeblod, sasa-
marTlo gadawyvetilebis analogiuri sarCeliT) pasuxs agebda.
65
prokuratori sakuTari saxeliT ebmeboda procesSi; aseT SemTxvevaSi, pretori adgenda formulas,
romelSic pirTa Tanmimdevroba gadaadgilebuli iyo. Tumca, am SemTxvevaSi, marwmuneblis sasar-
geblod an sawinaarmdegod, actiones utilis-s pretori ar gascemda.
prokuratorisa da dominus litis urTierTobebi davalebis xelSekrulebiT (mandatum) an im urTi-
erTobiT wesrigdeboda, romelTa safuZvelze procesSi monawile mxare brZanebas (iussum) iZleoda.
warmomadgenlobis am saxeobis meSveobiT savalo moTxovnebis cesia (anu sxva pirze sakuTari valis
gadakisreba) miiRweoda. aseTi procesis dros prokuratori sakuTari interesebis damcvelad _
procurator in rem suam (sakuTar saqmeSi rwmunebuli piri) gamodioda. miuxedavad imisa, rom misi
moTxovna sxvis uflebaze (an pasuxismgebloba efuZneboda sxvis valdebulebas, Tu is mopasuxis
rwmunebulad gamodioda) iyo dafuZnebuli.
VI. Indefensio (dacvaze uaris Tqma)
Bona (qoneba), missio in bona (pretoris mier sxva pirisaTvis qonebis mfarvelobis uflebis miniWeba);
indefensio (dacvaze uaris Tqma); translatio possessionis (mflobelobaSi mxareTa mdgomareobis Secvla-
monacvleoba).
sasamarTlo procesis dadgenaSi mopasuxis savaldebulo monawileoba gulisxmobda misi qmedebis
iseT gansakuTrebul kvalifikacias, romelic konfliqtis gadawyvetis sasamarTlo formis CaSli-
saken iqneboda mimarTuli. mxareTa damoukidebloba, davis procesualuri wesiT gadawyvetisas,
samarTlis ZiriTadi principis umniSvnelovanes gamovlinebad miiCneoda. sasamarTlo procesze
monawileobaze uaris Tqma ki, pirovnebis avtonomiurobis dakargvad im moculobiT aRiqmeboda,
rogoric iyo sasamarTlo ganxilvis sagani. ramdenadac mopasuxe mxare uars acxadebda sistemis im
pirobebze, romlebic, sasamarTlos gadawyvetilebis winaSe, mxareTa formalur Tanasworobas adgenen
da icaven, igi sakuTar Tavs sazogadoebis miRma ayenebda im zomiT, ra zomiTac samoqalaqo procesi
mas TviTnebobisa da TviTgasworebisagan icavda. am doneze piris monawileobas samoqalaqo brunvaSi
ganasaxierebda misi qoneba (bona), romelic, dacvaze uaris Tqmis SemTxvevaSi, individualurad mizan-
dakargulad aRiqmeba, radgan mis mepatrones aRniSnul qonebaze socialurad aRiarebuli neba aRar
gaaCnda.
yovelive zemoTqmulis logikur Sedegad mosarCelis im uflebis konstatacia iyo, romelic mas am
obieqtis gankargvis SesaZleblobas aniWebda, misive interesebis farglebSi. aseTi qmedeba praqti-
kulad administraciuli xerxebiT miiRweoda: mosarCele mopasuxis qonebis nawilis _ missio in bona-s
mflobeli xdeboda da aRniSnuli qonebis auqcionze gatanisa da gayidvis ufleba eniWeboda.
sasamarTlo procesis dadgenaSi mopasuxis monawileoba savaldebulo iyo; masSi monawileobaze
uariT, socialuri normebiT aRiarebuli, misi uflebebi eWvqveS dgeboda. dacvaze uaris Tqmad
(indefensio) ara marto sasamarTloSi gamoucxadebloba an litis contestatio (davis sagnis mimarT)
uTanxmoeba kvalificirdeba, aramed sasamarTlo gadawyvetilebisadmi (iudicatum) daumorCileblobac.
procesis SesaZlo CaSlisagan Tavis daRwevis mizniT, procesis pirvel stadiaze mopasuxes sTava-
zobdnen sakuTari rolis ganmtkicebas da sasamarTlo ganxilvebSi sanivTo sarCelis wardgenas. am
mizniT mopasuxes evaleboda: 1. rigi valdebulebebis sakuTar Tavze aReba, stipulaciiT garantiebis
micemis gziT _ sadisdatio (cautio) iudicatum solvi (procesualuri garantiebi). aseve misTvis savaldebulo
iyo sasamarTlo gadawyvetilebis aRsrulebis utyuari garantiis micema _ ob rem iudicatum; 2. sasa-
marTlo procesis ganviTarebis miznT, mopasuxe pirobas iZleoda, rom sasamarTlo pocesze misi mona-
wileoba konstruqciuli iqneboda _ ob rem bene defensam; 3. Tavis Sekaveba iseTi ganzraxi qmede-
bebisagan, romlebsac procesis CaSla (ob dolo malo) SeeZloT.
Indefensus-ad miCneuli piris mimarT gamoiyeneba mkacri sanqciebi, romelTa gamkacrebis safrTxe, dad-
genili marTlwesrigis moTxovnaTa darRvevis simZimis kvalobaze, matulobda. sanivTo sarCelebis
dros pretori Segnebulad cvlida mxareTa mdgomareobas mflobelobaSi e.w. translatio possessionis, rad-
gan, msgavsi sarCelis Setanis SemTxvevaSi, dacvaze uaris mTqmeli mopasuxe, samomavlod, mtkicebis
tvirTis (onus probandi) mTel simZimes sakuTar Tavze iRebda. Tu sadavo uflebis sagani moZravi nivTi
iyo, miznis miRweva mosarCelis mier aRniSnuli nivTis waRebis Sesaxeb, brZanebiT an nivTis gacemis
66
Sesaxeb sarCeliT (actio ad exibendum) xdeboda (imis mixedviT, iyo Tu ara sadao nivTi warmodgenili
sasamarTloSi). Tu mopasuxe sasamarTlo gadawyvetilebas ar emorCileboda da nivTs ar gadascemda,
pretori mosarCeles mopasuxis mTeli qonebis mflobelod (missio in bona) acxadeboda, raTa mowyo-
biliyo mopasuxis qonebis auqcionis wesiT gayidva.
VII. Litis contestatio (davis sagnis dadgena)
Datio iudicii (sasamarTlo dacvis miniWeba); litis contestatio (sadao sagnis fiqsacia); iussum iudicandi (brZaneba
sasamarTlo gadawyvetilebis gamotanis Sesaxeb); iudicium legitimum, iudicium imperium continens, ipso iure
(TviT samarTlis ZaliT); ope exepticiones (eqscefciis ZaliT); exceptio rei iudicatae vel in iudicium deductae
(eqscefcia imis Sesaxeb, rom saqmeze ukve iyo gamotanili sasamarTlo gadawyvetileba an ukve dadginda procesi).
formulis Sedgenis Semdeg, roca pretori mxareTa molodinis pasuxad, maT procesualur saSua-
lebebs (datio iudicii) mianiWebda, mosarCele da mopasuxe (dictare et accipere iudicium (sasamarTlo ganxilvis
SemoTavazeba da miReba) SemoTavazebuli formulaze Tanxmobas acxadebdnen. sami mxaris aseT
SeTanxmebas litis contestatio ewodeboda; es iyo sasamarTlo procesis ganviTarebis is gansakuTrebuli
momenti, romlis Semdegac procesualur uflebebsa da movaleobebSi mosarCelisa da mopasuxis inte-
resebi adekvaturad asaxulad iTvleboda. vinaidan formula mosamarTlisadmi (vis saxelzec Sead-
gines) gagzavnilad iTvleboda, datio iudicii -Si mocemuli iyo brZaneba mosamarTlisadmi _ iussum
iudicandi, raTa mas saqmeze gadawyvetileba gamoetana. aseTi mosamarTle iyo kerZo piri, romelsac
aRniSnul saqmeze uflebamosileba eZleoda. Litis contestatio-Ti iqviTeboda mosarCelis moTxovnis uf-
leba da gamoiricxeboda imave sagnis ganmeorebiTi sasamrTlo ganxilvis SesaZlebloba (pre-
kluziuri efeqti). prekluziuri efeqtis gamoyeneba damokidebuli iyo sasamarTlo ganxilvis tipze.
Lex Iulia sasamarTlo ganxilvis or etaps adgenda: 1. iudiciorum privatorum iudicia legitima-s da 2. iudicia
imperia continentia-s.
Tu procesi imarTeboda romSi, romael moqalaqeTa Soris da erTi mosamarTlis (iudex unus) winaSe
mimdinareobda (Tu mosamarTlec romis moqalaqe iyo), sasamarTlo ganxilva legitimum-ad iTvleboda.
sasamarTlo ganxilvis yvela danarCeni saxe, romelic romSi ar imarTeboda, magram rekuperatorebis
SuamavlobiT warimarTeboda da erTi monawile romis moqalaqe ar iyo, iudicia imperia continentia-d iTv-
leboda. aseTi sasamarTlo ganxilva magistratis xelisuflebaze (imperia continentia) iyo dafuZnebuli.
cxadia, iudicia legitima nasesxebi iyo per legis actiones procesis uZvelesi formidan.
uZveles droSi, litis contestatio prekluziuri qmedeba samarTlis ZaliT (ipso iure) gamoyeneboda ius civiles
safuZvelze. Per formulas procesis dros sarCelis ganmeorebiTi Setana an ipso iure ZaliT, an sasar-
Celo uaryofiT (ope exceptionis) gamoiricxeboda, radgan moTxovna litis contestatio-s sagani ukve iyo.
dauZleveli Zalis zemoqmedebiT, sadavo sagnis ganadgureba mopasuxes pasuxismgeblobisagan ar
aTavisuflebda; piradi xasiaTis moTxovnebi: sajarimo sarCelebi _ memkvidreobiTi xasiaTisaa da
sasarCelo xandazmulobis vada mxedvelobaSi ar miiReboda. Litis contestatio-s damayovnebeli Sedegi
mxareTa materialuri uflebebis procesualur uflebebad gardaqmnas ukavSirdeboda. Litis contestatio-s
ganmaaxlebeli motivi valdebulebiT urTierTobebze vrceldeboda da mxolod piradi sarCelis
safuZvelze saqmis ganxilvis dros (actio in personam) gamoiyeneboda. samarTalmcodneebi (prudentes) litis
contestatio-s verbaluri saxis xelSekrulebebTan aigivebdnen da misi Sedegis Sesaxeb davebs swored am
safuZvelze wyvetdnen. (D.45.1.83.1)
VIII. sarCelebis konkurencia
pirTa alternatiuli konkurencia, sarCelebis alternatiuli da kumulaciuri konkurencia; actiones in
persecutoriae (qonebrivi sarCelebi); actiones poenales (sajarimo sarCelebi); actions mixtae (Sereuli
sarCelebi); infitiatio (valis uaryofa); in duplum (ormagi anazRaurebiT); in simplum (martivi anazRaurebiT).
ganmeorebiTi procesis Catarebaze subieqturi da obieqturi SezRudvebis dadgena Tavad moTxovnis
tolfasi iyo. `erT saqmeze ori procesis Catareba dauSvelia _ bis de eadem re ne sit actio~. es principi
pirTa an sarCelTa konkurenciis cnebiT iyo dakonkretebuli. Tu valdebulebis pasiuri mxare soli-
67
darulad, ramdenime mopasuxe piris saxiT iyo warmodgenili, aseT saqmeze sarCelis Setana mxolod
erT-erTi movalis winaaRmdeg SeiZleboda: `rakiRa arCeulia erTi gza, meoris gamoyeneba dauSvebelia
_ electa una via, non datur recursus ad altem~. am princips pirTa alternatiuli konkurencia ewodeboda. zog
SemTxvevaSi erTi saxis urTierToba ramdenime sarCeliT iyo daculi. yvela sarCelis paralelurad
gamoyenebis SesaZleboba (sarCelebis kumulaciuri konkurencia), an arCevanis mixedviT am saSua-
lebebaTa gamoyenebis aucilebloba (sarCelebis alternatiuli konkurencia) sarCelis xasiaTiT gani-
sazRvreba.
Agimus autem interdum, ut rem tantum consequamur interdum ut poenam tantum, alias ut rem et poenam _ zogjer sarCeli
mxolod interesis dasakmayofileblad, zogjer ki mxolod dasjis mizniT Seitaneboda, sxva SemTxve-
vaSi _ saqmisa da dasjis gamoc.
Tavdapirvelad, sarCelebi mxolod qonebriv sarCelebad (actiones rei persecutoriae) da sajarimo sar-
Celebad (actiones poenales) iyofoda. sarCelTa pirveli saxeoba alternatiuli konkurenciis, meore ki
kumulaciuri konkurenciis wess eqvemdebareboda. kumulaciuri konkurenciis naTeli magaliTia qur-
dobis (furtum) hipoTeza, roca dazaralebuls sajarimo sarCelic (actio furti) eniWeboda damnaSavis da-
sasjelad da arasajarimo sarCelic (condictio ex causa furtiva) _ Tavad moparuli nivTis gamoTxo-
visaTvis. nebadarTuli iyo ori sxvadasxva tipis sarCelis wardgena TiToeuli damrRvevisaTvis. ase
rom, sarCelebis kumulaciur konkurencias pirTa kumulaciuri konkurenciac axlda. Tumca, nivTis
gamoTxovisas piris winaaRmdeg mxolod erTi _ arasajarimo sarCeli _ moparuli nivTis dabrunebis
Sesaxeb (condictio ex causa furtiva), an nivTis gamoTxovis Sesaxeb (rei vindicatio) miiReboda. sajarimo sar-
Celebi mkacrad personaluri xasiaTisa iyo; memkvidreobiT isini ar gadaicema da arc mopasuxe mra-
xis procesualuri warmomadegnloba daiSveboda, radgan iTvleboda, rom damnaSavis dasasjelad
dazaralebuls gansakuTrebuli interesi amoZravebda.
mogvianebiT, Sereuli xasiaTis sarCelebi _ actiones mixtae _ SeimuSaves. maTi mizani erTdroulad
piris dasjac iyo da zianis anazRaurebac. Tavis mxriv, sarCelebis es saxeoba or jgufad iyofa: pir-
vel jgufs ganekuTvneboda is sarCelebi, romelTa safuZvelzec nivTis Rirebulebis ormagi odenoba
(in duplum) moiTxoveboda. im SemTxvevaSi, Tu mevale sakuTar vals uaryofTa (infitiatio), sarCelis
Semdegi saxeebi gamoiyeneboda: 1. sasamarTlo gadawyvetilebis Sesaxeb (actio iudicati), 2. valis gadaxdis
Taobaze davalebis mimcemi pirisaTvis xarjebis anazRaurebis Sesaxeb (actio depensi) da sxva. am tipis
sarCelebi zianis martivi anazRaurebis (in simplum) moTxovnis, anu arasajarimo sarCelebis msgavsi
iyo. aseT SemTxvevaSi, kumulaciur konkurenciaze saubari zedmeti iyo.
IX. Iudicatum (sasamarTlo gadawyvetileba)
Res iudicata (saqme, romelzec sasamarTlo gadawyvetileba gamoitanes); obligatio iudicati (sasamarTlo
gadawyvetilebis safuZvelze warmoSobili valdebuleba); actio iudicati (sasamarTlo gadawyvetilebis
aRsrulebis Sesaxeb Setanili sarCeli); auctoritas rei iudicatae (sasamarTlo gadawyvetilebis normatiuli Zala).
garda sasamarTlos winaswari mosmenis, sasamarTlo ganxilva mTavrdeboda an adiudicatio-Ti _ mosar-
CelisaTvis sadao nivTis garkveuli nawilis mikuTvnebiT (TanasakuTrebis an memkvidreobis gayofis
saqmeebSi), an condemnatio-Ti _ yvela danarCen saqmeebSi, mopasuxis mimarT garkveuli Tanxis gadaxde-
vinebis moTxovniT.
mosazreba (sententia) iyo mosamarTlis (kerZo piris) dadgenileba, gadawyvetileba romelic saval-
debulo Zalas mxareTa SeTanxmebisa da magistratis brZanebis (iussum iudicandi) safuZvelze iZenda.
Sententia-s gamotaniT (mopasuxis gamamtyunebeli an gamamarTlebeli) sasamarTlo ganxilvis sagani
gadawyvetilad iTvleboda _ res iudicata (D.42.1.1).
Res iudicata dicitur, quae finem controversiarum pronuntiatione iudicis accipit: quod vel condemnatione vel absolutione contingit _
saqmeze sasamarTlo gadawyvetileba gamotanilad iTvleba, Tu mosamarTlis gamatyunebeli an gamama-
rTlebeli gadawyvetilebiT dava sruldeba.
Iudicium legitimum-Si gamotanili sasamarTlo gadawyvetileba xdeboda procesis gamarjvebuli mxaris
68
axal uflebad, romelic, sasamarTlo gadawyvetilebis aRsrulebis Sesaxeb, actio iudicati-T unda daec-
vaT. aRniSnuli uflebiT, romelsac wagebuli mxaris obligatio iudicati Seesabameboda, icvleboda mo-
Txovna, romelic sasamarTlo ganxilvis sagani xdeboda. Iudicium imperium continens-iT gamotanili gana-
Cenis savaldebulo Zala pretorul ediqts efuZneboda (D.42.1.4.3) da in factum concepta formuliani actio
iudicati-T iyo daculi.
Actiones in personam-iT mogebuli mosarCele axali piradi uflebis subieqti xdeboda, actiones in rem-iT
mogeba ki, mas uwindeli sanivTo uflebis subieqtad aqcevda da mopasuxis mimarT gadaxdevinebis axa-
li, gansakuTrebuli moTxovnis litis aestimatio (sadao nivTis Sefaseba) uflebas aniWebda. Tu mopasuxe
nivTs daabrunebda, arbitrium de restituendo-iT gamarTlebas eqvemdebareboda.
sasamarTlo gamoricxavda procesis ganmeorebas rogorc gamamtyunebel, (vinaidan is exceptio rei
iudicate-saTvis safuZvli xdeboda) anu prekluziuri efeqtisas, ise gamamarTlebel SemTxvevaSi
(vinaidan miRebuli gadawyvetileba momdevno sasamarTlo ganxivlis aucileblobas gamoricxavda) anu
preiudiciuri efeqtisas. magaliTad, servitutis uflebis Sesaxeb sarCelis (vindicatio servitutis)
SemTxvevaSi, sakuTrebis ufleba mikuTvnebul nakveTze mosarCeles aRar unda emtkicebina, xolo Tu
servitutis ufleba ukve iyo sasamarTlo ganxilvis sagani, mopasuxis uari mxedvelobaSi aRar miiRe-
boda. Tanac, iudicatum-i nebismieri mesame piris mimarT moqmedebda, servitutis Sesaxeb sarCeliT, da
zemoxsenebuli magaliTiT moyvanil mopasuxed SeiZleboda gamosuliyo sxva piri da ara is, vinc
sakuTrebis Sesaxeb uwindel sasamarTlo procesSi mxared iyo warmodgenili. sasamarTlo gada-
wyvetilebiT, romliTac raime uflebis arseboba uariyofoda, amave uflebidan gamomdinare an masze
damokidebuli nebismieri ufleba Sewyvetilad cxaddeboda. am movlenas romaelebma auctoritas rei
iudicatae _ sasamarTlo gadawyvetilebis iuridiulad savaldebulo Zala _ uwodes.
X. interdiqtuli warmoeba
garda kerZo saqmis warmoebis (ordo iudiciorum privatum) Cveulebrivi sasarCelo wesisa, arsebobda gansa-
kuTrebuli interdiqtuli warmoebac, romelic Cveulebrivi sasarCelo warmoebisagan imiT gansxvav-
deboda, rom sasamarTlo magistrati, rogorc uzenaesi xelisufali, moqalaqeTa mimarT brZanebebs
gamoscemda. interdiqtebs pretorebi saqmis gamoZiebis dros gamoscemdnen, ris gamoc, interdiqtebi
iyo upirobo da kategoriuli brZanebebi, romlebic jarimisa da giraos Setanis sanqcias gascemdnen.
interdiqtuli warmoeba pretoris aRmasrulebeli xelisuflebis saxe iyo. gaiusis azriT, klasikur
epoqaSi pretoris interdiqti gaxda pirobiTi brZaneba, romliTac interdiqtuli warmoeba iwyeboda.
is sadao saqmis ganxilvis momdevno _ sasamarTlo warmoebis _ etapis safuZveli xdeboda da mmarTve-
lobis sferodan marTlmsajulebis sferoSi unda gadasuliyo.
a) ganasxvavebdnen interdiqtis Semdeg saxeebs: 1. martivi da rTuli interdiqtebi _ simplicia, duplicia;
(imis mixedviT, erT mxares exeboda, Tu orives); 2. aRmkveTi _ prohibitoria; 3. aRdgeniTi _ restitutoria;
4. warmdgeniTi – ex hibitoria.
interdiqtis upiratesoba is iyo, rom movale mxare faqts usityvod emorCilebida _ interdiqtSi
miTiTebul faqts ar asaCivrebda da arc aRmkveTi interdiqtis darRvevas amtkicebda.
Tu piri, vis winaaRmdegac pretori gamoscemda interdiqts, am ukanasknels, pretoris oTaxidan
gausvlelad gaasaCivrebda da mosamarTlis (arbiter) daniSvnas moiTxovda, misi moTxovna kmayo-
fildeboda.
b) restituciis safuZvlebi iyo: 1. qmedebiT an daudevrobiT miyenebuli qonebrivi da araqonebrivi
ziani (laesio); 2. restituciis gamamarTlebeli safuZveli im SemTxvevaSi arsebobda, roca mosamarTles
mimarTavda mTxovneli: a) minor aetas (aranakleb 25 wlis asakis piri); b) quod metus causa (safrTxis
SemTxvevaSi SiSis gamo); g) error (iSviaT SemTxvevaSi); d) dolus malus (xSir SemTxvevaSi); e) ar yofnisas
(iSviaT SemTxvevaSi. magaliTad, tyveobisas). 3. drouli Txovna.
restituciis amoqmedebiT Zala ekargeboda faqts, romlis safuZvelzec axali iuridiul urTi-
erTobebi warmoiSva, ama Tu im konkretuli viTarebis gamo da aRadgenda am urTierTobebis pirvan-
del mdgomareobas. restituciis mimRebi mosarCele valdebuli iyo mopasuxisaTvis iuridiuli urTi-
69
erTobebis gaqviTvidan miRebuli sargebeli daebrunebina. kerZod, Tu myidveli mis mier gadaxdil
safasurs daibrunebda, mas gamyidvelisaTvis nayidi saqonlis dabruneba evaleboda.
XI. saaRsrulebo warmoeba
Ductio iussu praetoris (kreditoris saxlSi mevalis miyvana); addictus (piri, romlis mimarT gamotanilia sasamarTlo gadawyvetileba misi aRsrulebis moTxovniT da romelmac sasamarTlo gadawyvetileba
ar Seasrula); bonorum venditio (valauvali movalis qonebis aRwera misi sakonkurso wesiT gayidvis
mizniT); magister bonorum (konkursis porganizatori); venditio ad hasta (auqcioni); bonorum emptor
(eqspropriirebuli movalis uflebamonacvle); cessio bonorum (mosarCelesaTvis qonebis nebayoflobiT
daTmoba).
sasamarTlo procesis Sedegad wagebuli piri sasamarTlo gadawyvetilebas Tu ar Seasrulebda, mis
mimarT iyenebdnen sadamsjelo RonisZiebebs, romlebic an piradad masze an mis qonebaze vrcel-
deboda. qr.Sobamde 17 w. lex Iulia iudiciorum privatorum-iT gauqmda manus iniectio (xelis dadeba) anu simbo-
luri aqti, romelic kreditors movalis piradad dauflebis kanonier saSualebas aZlevda da pre-
toris brZanebis safuZvelze, piradi dasjis mxolod erTi forma _ ductio iussu praetoris (movalis miy-
vana kreditoris saxlSi) SenarCunda. sasamarTlo procesis mogebuls, pretoris gadawyvetilebis
(addictio) safuZvelze, movalis miyvana SeeZlo sakuTar saxlSi, sadac mas borkilebs adebda an ama Tu
im samuSaos Sesrulebas aiZulebda. SedarebiT gviandeli periodis cnobebiT, addictum-i sasamarTlo
normebiT ar wesrigdeboda, Tumca, movalis gaTavisufleba, valis gadaxdis (an Sesrulebuli samu-
SaoTi valis gaqviTviT) Semdeg, SesaZlebli iyo. amrigad, piradi sasjeli gamoiyeneboda pragmatuli
mosazrebiT: misi meSveobiT movalis naTesavebsa da megobrebze zemoqmedebiT, maTi axloblis valis
dasafarad da iudicatum aRsrulebisaTvis.
sasamarTlo gadawyvetilebis iZulebiTi aRsrulebis yvelaze gavrcelebuli forma, miyenebuli zia-
nis anazRaurebis mizniT, damnaSavis qonebis bonorum venditio-s (sakonkurso wesiT gayidva iyo) wesiT
gayidva iyo. valauvali movalis qonebis sakonkurso wesiT gayidviT, movale samoqalaqo-samarT-
lebrivi kavSirebis sistemidan amoiricxeboda, rac mis samoqalaqo sikvdils (kerZo piris, rogorc
samoqalaqo urTierTobis monawilis Taviseburi likvidacia) da samoqalaqo urTierTobaSi misi sxva
uflebamonacvle piriT Canacvlebas iwevevda.
dasja iwyeboda pertoris sagangebos dekretis gamocemiT, riTac sasamarTlo procesis momgebi mxare
movalis qonebis mflobelad cxaddeboda _ missio in bona (in possessionem). Tumca, am aqtis hipoTezad
ediqti mainc iTvaliswinebda: dacvaze uaris Tqmas (indefensio); sasamarTlo devnisagan Tavis aridebis
mizniT, piris mimalvas (latistatio); aseve, umemkvidreod gardacvlili movalis sikvdils (cui heres non
extabit).
momdevno 30 dRis (movalis sikvdilis (missio) SemTxvevaSi) Semdeg, kreditori sakonkurso gayidvis
wesiT, savaraudo dRes _ proscriptio bonorum _ acxadebda. movalis qonebis mflobelebad gaxdoma sxva
kreditorebs maSinac ki SeeZloT, roca sasamarTlo gadawyvetileba maTi moTxovniT ar iyo gamo-
tanili.
Semdeg kreditorebi irCevdnen konkursis mmarTvels (magister bonorum), romelic adgenda konkursis
wesebs/wesdebas (lex bonorum vendundorum), movalis qonebis aqtivebsa da pasivebs Soris Tanafardobas
da Casatarebeli konkursis pirobebs. pirvelyovlisa, mxedvelobaSi miiReboda pirveli rigis kredi-
torTa interesebi: xazinis (fiscus), adgilobrivi xelisuflebis, meurveobaSi myofi pirebis (Tu movale
maTi meurve iyo), dakrZalvis xarjebis kreditorebis, saxlis saremonto samuSaoebis kreditorebis
moTxovnebi; aseve im kreditorTa interesebic, romelTa moTxovnis sagani mziTevi (dos) iyo. aqtivebis
Sesabamisad ganisazRvreboda is wili, romlis farglebSic upiratesi kreditorebis moTxovnebi
kmayofildeboda.
Tu pretori lex bonorum vendundorum-s moiwonebda, is gayidvis savaraudo dRes (proscriptio) acxadebda.
konkursis mmarTveli (magister bonorum), sakonkurso wesiT gayidvis dros, warmoadgenda movalis mTe-
li qonebis fass, romlis odenoba kreditorTa moTxovnili Tanxis jamiT da ara qonebis saerTo
RirebulebiT ganisazRvreboda, vinaidan kreditorTa dakmayofilebis movaleoba gamyidvels
70
ekisreboda. wesisamebr, qonebis saaqciono gayidva `CaquCiT~ (venditio ad hasta) _ Ria auqcionis formiT
xorcieldeboda. gamarjvebulad cxaddeboda is myidveli, romelic yvelaze met fass SesTavazebda.
Tumca, Tu myidveli CaTvlida, rom aqtivebis odenoba arasakmarisi iyo, mas SeeZlo valis mxolod
nawilis gadaxda, Tanac privilegirebuli kreditorebisaTvis, romlebic (aseT pirobebSi) kanoniT
dadgenili rigiTobis gaTvaliswinebiT kmayofildebodnen.
movalis qonebis gayidvis Taobaze (bonorum venditio) garigeba ideboda saukeTeso winadadebis
avtorTan, rac gamyidvelis samoqalaqo sikvdilis tolfasi iyo. gamocxadebuli fasis gadaxda ar
xdeboda, vinaidan, faqtobrivad, qonebis gamyidveli ar arsebobda, xolo myidveli mflobelobas,
sakonkurso qonebis mmarTvelisagan iZenda. im SemTxvevaSi, Tu auqcionis wesiT gayiduli qonebis
myidveli (bonorum emptor) nivTze mflobelobis uflebas dakargavda, igi sakuTar uflebas actio
Publiciana-Ti icavda.
movalis universaluri uflebamonacvle xdeboda bonorum emptor-i, romlis winaaRmdegac kreditorTa
sarCelebi iyo mimarTuli. am sarCelebs igi pasuxobda, mis mier SeZenili nivTis Rirebulebis,
Sesabamisi wilis moculobiT.
qonebis eqspropriacias (CamorTmeva) Tan sdevda pativis, Rirsebis ayra (infamia). unda aRiniSnos, rom
aseTi sasjelis mizezi ara valauvaloba iyo. Tu kreditorTa moTxovnebis dakmayofileba movales ar
SeeZlo, igi lex iulia kanonis safuZvelze, dasjisagan Tavis aridebis mizniT, mosarCeles sakuTar qo-
nebas nebayoflobiT gadascemda (cessio bonorum). Tu sasamarTlo procesis CaSla an sasamarTlo gada-
wyvetilebis Seusrulebloba qmeduunaro piris (infans, furiosus, prodigus) warmomadgenlis aryofnas ukav-
Sirdeboda, iZulebiTi anazRaureba mxolod calkeuli nivTebis mimarT (bonorum distractio) gamoi-
yeneboda da mas pativis ayra (infamia) ar moyveboda.
da pirvelad, pretori, mxareebis mosmenis Semdeg, gascemda sarCelis formulas, romelSic, modave
mxareebis TxovniT, SesaZlebeli iyo cvlilebebisa da damatebebis Setana. formula iyo pretoris
mier mosamarTlisadmi gacemuli brZaneba, romliTac pretori mas mouwodebda gamoetana iseTi gada-
wyvetileba, romelSic gaTvaliswinebuli iqneboda miTiTebuli principebi; Tanac, mosamarTles, rome-
lic gaxldaT kerZo piri da sasamarTlo xelisuflebiT (iuris dictio) aRWurvili ar iyo, aRniSnul saq-
meze saWiro uflebamosileba eniWeboda. formulis Sedgenas Tan axlda davis sagnis dadgena (litis
contestatio). saqme gadaecemoda mosamarTles, romelic, Tavis mxriv, pretoris moTxovnaTa Sesabamisad,
faqtebs amowmebda da sasamarTlo gadawyvetileba (iudicatum) gamohqonda.
formulis Sinaarsi winaswar iyo dadgenili (fiqsirebuli Sinaarsi _ concepta verba). ediqtis prin-
cipuli ganaxleba drois moTxovnebis gaTvaliswinebis saSualebas iZleoda, raTa axali urTi-
erTobebisaTvis, pretoruli dacvis Sesabamisi saSualebebi, miecaT. pretoris mier gacemuli pro-
cesualuri dacvis axali formebi ganviTarebuli marTlSegnebis moTxovnebs asaxavda. formulis Sed-
genaSi orive mxare monawileobda. pretoruli formebis safuZvelze, mxareebs ufleba hqondaT, mowi-
naaRmdegis mier moyvanil faqtebze, formulaSi sakuTari SeniSvnebi SeetanaT. Tumca, sayovelTaod
aRiarebuli normebisadmi mkacri Sesabamisoba mTavar pirobad rCeboda, rac, Tavis mxriv, konfliqtis
specifikis moqnilobas xels sulac ar uSlida.
XII. Extra ordinem cognitio (eqstraordinaluri procesi)
Extra ordinem (dadgenili wesrigis miRma); cognitio (mokvleva); denuntiatio (sasarCelo gancxadeba); evocatio
(sasamarTloSi gamocxadebis uwyeba); in ipsam rem (piris iZuleba nivTis naturaluris saxiT
gadasacemad); sumptus litis (sasamarTlo xarjebi); sportulae (sasamarTlo baJi); appellatio (apelacia); iudex a
quo (mosamarTle, romlis gadawyvetilebis gasaCivreba dasaSvebia); iudex ad quem (mosamarTle, romelic
sasamarTlo gadawyvetilebas saapelacio wesiT gadasinjavs); litterae dimissoriae (saapelacio
dokumentebi); pignus in causa iudicati captum (girao, romelic gamoiyeneba sasamarTlo gadawyvetilebis aRsrulebis uzrunvelsayofad).
klasikuri periodis iuristebi mogviTxroben extra ordinem procesualuri saSualebebis Sesaxeb, rom-
lebsac isini per formulas procesis gansakuTrebuli procedurisgan ganasxvavebdnen. qr. Sobamde 17 w.
kanoni per formulas process iTvaliswinebda rogorc ordo iudiciorum privatorum-s. klasikur periodSi
71
sasamarTlo ganxilvis axali formebi _ cognitiones _ sul ufro met mravalferovnebas iZenda, Tumca
maT hqondaT saerTo niSnebi, romelTa garkveuli unificirebac moxda postklasikur periodSi, gansa-
kuTrebiT maSin, roca 342 wlidan per formulas warmoeba gauqmda da mxolod cognitio procesis ordi-
nalur saxeobad iqca. sasamarTlo ganxilva mimdinareobda magistratis winaSe; aRar arsebobda mosa-
marTle _ kerZo piri da in iure et apud iudicem stadiebi. mosamarTlis gadawyvetileba iZenda
saxelmwifo organos brZanebis Zalas da mas ukavSirdeboda (da ara litis contestatio-s) procesis pre-
kluziuri Sedegi. aseTi gadawyvetilebis Zala damokidebuli iyo sasamarTlo instanciis ierar-
qiulobaze, romlis umaRles safexurzec imperatori iyo. am periodSi qveda instanciis sasamarTlos
mier gamotanil gadawyvetilebaze umaRlesi instanciis sasamarTloSi apelaciis Setana daiSveboda.
sasamarTlo procesis daniSvnaSi mopasuxe ar monawileobda da, Tu igi gadawyvetilebas ar
daemorCileba, mis mimarT iZulebiTi RonisZiebebi gatardeboda. sasamarTlo procesis dros administ-
raciulma TviTnebobam imZlavra, ramac procesualuri formis simkacre mniSvnelovnad Seasusta. impe-
riis epoqaSi, imperatoris absoluturi xelisuflebis ganmtkiceba da kerZo saqmezec samarTal-
warmoebis sajaro xasiaTi, uSualod piris avtonomiurobis TandaTanobiT degradaciaze mowmobda.
mokvlevis (cognitiones) warmoSoba avgustusis mmarTvelobasTan iyo dakavSirebuli, romelmac jer ki-
dev qr. Sobamde 30 w. xelT igdo uzenaesi saapelacio sasamarTlo instanciis kompetencia, sava-
raudod im saqmeeebis mimarT, romlebsac magistratebi ganixilebodnen. am periodSi lex Iulia iudiciorum
privatorum-is miRebamde, extra ordinem-is cneba saerTod ar gvxvdeba. pirveli instanciis mosamarTlis
funqcia avgustusma qr. Sobamde 23 w., imperium proconsulare maius et infinitum-Tan erTad miiRo. es iyo
uzenaesi prokonsularuli xelisufleba, romelic funqcionalur da teritoriul SezRudvebs ar
eqvemdebareboda; princefss sasamarTlo procesebis dadgena SeeZlo. cxadia, lex Iulia iudiciorum
privatorum-i princefsis sasamarTlo saqmianobis sferos zRudavda, princefsi mxolod sisxlis
samarTlis saqmeebs ganixilavda da sxvadasxva cognitiones-Ti, gamotanili ganaCanebis saapelacio ins-
tancia gaxldaT. romSi cognitiones-i im sxvadasxva urTierTobaTa mosawesrigeblad SemoiRes, rom-
lebic per formulas procesis sistemas ar Seesabameboda. TandaTanobiT, samoqalaqo saqmeTa didma
nawilma _ maT Soris iseTebmac, romelTa formula ediqtiT iyo Seqmnili _ Tavi moiyara praefectus
urbi-s sasamarTloSi, romelmac III s. dasasrulidan ordinaluri sasamarTlo mTlianad gaauqma. kla-
sikuri epoqis cognitiones sasamarTloSi, mosamarTlis zepiri gancxadebis (denuntiatio) safuZvelze mopa-
suxis gamoZaxebiT iwyeboda. mosarCele ayalibebda saqmis arss da magistratTan gamocxadebis vadas
adgenda. zogjer, mosarCelis TxovniT, sasamarTlo funqcias _ evocatio-s (an denuntiatio ex auctoritate-s) _
sajaro xelisuflebis organo asrulebda. Tu mopasuxe cxovrobda sxva qalaqSi, am qalaqis xeli-
sufalT sasamarTlo magistrati, mopasuxis sasamarTloSi gamoZaxebis Taobaze (evocatio litteris), weri-
lobiTi TxovniT mimarTavda. Tu aRniSnul moTxovnas mopasuxe yurad ar iRebda, maSin mas sajaro we-
siT evocatio edictis-iT iZaxebdnen. aseTi formiT mopasuxes samjer iZaxebdnen; Tu es saSualebac waru-
matebeli aRmoCndeboda, maSin magistrati edictum peremptorium-s gamoscemda, riTac urC, mopasuxes mis
dauswreblad, saqmis ganxilvis safrTxe emuqreboda (D.5.1.70-71). is mopasuxe, romelic sasamarTlo
magistratis brZanebis daumorCileblobas gabedavda, mosamarTlis avtoritetis Seuracxmyoflad
(contumax) cxaddeboda. sasamarTloSi gamoucxadeblobiT sasamarTlosadmi upativcemuloba
(contumatia), Tavdapirvelad, procesis avtomatur wagebas iwvevda, mogvianebiT, ki saqmis dauswrebeli
warmoebis dadgenis ZiriTadi safuZveli gaxda. amave dros, mosarCele mxolod maSin agebda
sasamarTlo process, Tu misi qmeduunaroba dadgindeboda an gansaxilveli saqmisadmi sasamarTlos
arakompetenturoba gamomJRavndeboda. mosarCelis gamoucxadebloba sasamarTlo procesis Sewyvetas
iwvevda. magistratis winaSe wardgenis Semdeg, mxareebi, saqmis arss Tavisufali formiT ayalibebdnen.
procesis am stadiaze mopasuxes SesaZlo uaris mizezi unda moeyvana (exceptiones, praescriptiones),
mosarCelis moTxovnis mimarT (petitum). amas moyveboda litis contestatio, romelic damabrkolebel Sedegs
iwvevda. Semdeg, igive magistrati saqmes an TviTon ganixilavda, an gadascemda daniSnul mosamarTles
(iudex datus), romlis arCevazec mxareebi gavlenas ver axdendnen. ukve III saukuneSi condemnatio pecuniaria-s
principi, in rem tipis sasamarTlo ganxilvisas, dairRva da nivTis savaldebulo gadacemis in ipsam rem
gadawyvetileba miiRes (C.3,34,5). mopasuxis mimarT kidev erTi siaxle daadgines: sasamarTlos gada-
wyvetileba gamohqonda sasamarTlo xarjebis (sumptus litis) dafarvis Sesaxeb, romelsac sajarimo xa-
siaTi hqonda da sasamarTlo baJis (sportulae) saxiT, saxelmwifos sasargeblod gaiReboda; aseTi praq-
tika gansakuTrebiT postklasikuri periodis sasamarTlo procesSi ganviTarda.
72
Cognitio extra ordinem-Ti sasamarTlo procesis dros gamotanili gadawyvetileba eqvemdebareboda
apelacias (appellatio), romelic princefsis saxelze Setanili im saCivrebis praqtikidan ganviTarda,
romlebic sasamarTlos mier gamotanil arasamarTlian gadawyvetilebebaze iwereboda. apelaciebis
ganxilvas imperatori qalaqis pretors (Tu ganaCeni romSi iyo gamotanili), an pretorianelTa
prefeqts (Tu saqme q. romis sazRvrebs iqiT ganixileboda) avalebda. apelaciis Setana uSualod
mosamarTlesTan ganaCenis gamotanisTanave zepiri formiT, an momdevno dReebSi werilobiTi formiT
xdeboda. mosamarTle magistrati, vis ganaCenzec apelacia (iudex a quo) Sedioda, Tavad wyvetda (zog-
jer mdgomareobis borotad gamoyenebiT) apelaciis sakiTxs. apelaciaze uaris Tqma motivirebuli iyo
saCivris formaluri xarvezebiT da mopasuxis ganzrax surviliT gaeWianurebina sasamarTlo gana-
Cenis aRsruleba; Tu dadebiTi gadawyvetileba mainc gaicemoda, mopasuxe mosamarTlisagan iRebda
sasamarTlo uwyebas (litterae demissioriae (a postoli)), romelic, garemoebaTa gaTvaliswinebiT, saqmis arsis
dawvrilebiT Camoyalibebis gareSe, saapelacio mosamarTles (iudex ad quem) egzavneboda. saapelacio
instanciis mosamarTlis gadawyvetilebiT, apelaciiT ganaCenis ZalaSi Sesvlis gadavadeba xdeboda.
Tu apelaciaze uari ar iyo naTqvami, sasamarTlo gadawyvetileba icvleboda. Tu gadawyvetileba
miRebuli iyo umaRles sasamarTlo instanciaSi (TviT princefsis mier), misi aRsruleba dauyov-
nebliv xdeboda. ZalaSi Sesul gadawyvetilebas prekluziuri Sedegi hqonda. saaRsrulebo sasa-
marTlo procesis warmoeba ordinaluri procesisagan mxolod wvrilmani detalebiT gansxvavdeboda.
Tu mopasuxes in ipsam rem miesajeboda, gadawyvetilebis aRsruleba Zalis gamoyenebiT xdeboda.
antoninus piusis mmarTvelobis periodSi mniSvnelovani siaxle SemoiRes: magistrati sakuTari
pignore capere uflebis ZaliT, epatroneboda msjavrdebelis calkeul nivTebs (pignus in causa iudicati
captum), romlebsaic mogvianebiT sasamarTlo procesis mogebuli mxare sajaro auqcionis wesiT
hyidda. Tu myidveli ar gamoCndeboda, septimius severusisa da karakalas ediqtiT nivTebi (D.42.1.15.3),
sasamarTlo procesis mogebul mxares gadaecemoda, oRond im pirobiT, Tu nivTebis saerTo Rire-
buleba valis odenobas ar aRemateboda.
XIII. postklasikuri procesi
Litis denuntiatio (sasamarTlo organos avtoritetiT, sasamarTloSi gamoZaxeba); principium litis (saqmis
ganxilvis pirveli stadia); medium litis (saqmis ganxilvis meore stadia); praesumptio (prezumfcia);
praesumptio iuris tantum (SedarebiTi prezumfcia); praesumptio iuris et de iure (absoluturi prezumfcia).
IV-V saukuneebSi werilobiTi formiT sasamarTloSi gamoZaxebas, mosarCele sasamarTlo organos
meSveobiT axorcielebda (litis denuntiatio klasikuri periodis denuntiatio ex auctoritate-s analogia). reagi-
rebis niSnad, mopasuxe sasamarTloSi gzavnida contradictorii libelii-s, romelic sasamarTlos kance-
lariaSi inaxeboda. sasamarTloSi gamocxadeba gamoZaxebidan oTxi Tvis vadaSi unda momxdariyo.
VI saukunis meore naxevridan gamoZaxebis es forma libelus conventionus-iT Seicvala, romelsac
sasamarTlo mopasuxes mosarCelis iniciativiT ugzavnida. mosarCele mimarTavda mosamarTles da
mopasuxis gamoZaxebas iTxovda. aseT SemTxvevaSi, gamoZaxeba xdeboda mosamarTlis mier, romelsac
jer unda mieRo gadawyvetileba, mieca Tu ara saqmisaTvis msvleloba da Semdeg sasamarTloSi
mopasuxis gamocxadebis vadas adgenda. mopasuxis mier sasamarTloSi gamocxadebaze uaris SemTxve-
vaSi, gamoZaxeba samjer meordeboda (rogorc klasikuri cognitio), Semdeg procesi mis gareSe tar-
deboda. V-VI saukuneebSi, sasamarTlo procesis dauswrebeli warmoebis dros, mosarCelisagan saku-
Tari uflebebis damtkicebas iTxovdnen. mosarCelis gamoucxadebloba procesis Sewyvetas iwvevda.
am epoqaSi sasamarTlo ganxilvis pirvel stadiaze, romelsac principium (an primordium) litis
ewodeboda, mxareebi sakuTar moTxovnebsa (narratio) da pretenzias (contradictio an responsio) werilobiT
ayalibebdnen. yvelaferTan erTad, mopasuxes saqmeze sasamarTlos arakompetenturobaze miTiTebac an
teritoriuli qvemdebarebis (mopasuxes sasamarTloSi gamoiZaxebdnen mxolod misi sacxovrebeli
adgilis mixedviT) principis gaTvaliswinebis moTxovnac SeeZlo. Litis contestatio-s Semdeg uari apela-
ciis saxes iZenda. iustinianes droidan moyolebuli uaris miReba procesis meore stadiazec daiSve-
boda. amieridan, litis contestatio-s Sedegad, mkacrad piraduli xasiaTis moTxovnebma, imdenad srul-
yofili saxe miiRo, rom maTi memkvidreobiT gadaicemac SesaZlebeli gaxda. procesis meore stadiaze
(medium litis) mxareebi sakuTari moTxovnebis mtkicebulebebs waradgendnen. am epoqaSi mtkicebulebaTa
ierarqiis dadgenis tendenciam, romelic ukve klasikur cognitiones-ad Camoyalibda, apelacia SesaZ-
lebeli gaxada da man imdenad srulyofili saxe miiRo, rom swored postklasikur procesSi sabo-
73
lood damkvidrda is principebi, Sua saukuneebis iuristebma TavianT maqsimebSi rom Camoyalibes:
actore non probante reus absolvitur (Tu mosarCele sakuTar moTxovnebs ver daamtkicebs, mopasuxe gamarTl-
deba) da in excepiendo reus fit actor (sasamarTlos uaris SemTxvevaSi, mopasuxe mosarCele xdeba), anu
mtkicebis mTeli tvirTi mas ekisreboda. am periodSi procesualuri wesebis arsenalSi gaCnda
prezumfciis (praesumptio) cneba, romelic mtkicebulebis tvirTis (onus probandi) ganawilebas ukav-
Sirdeboda. normatiuli wesis mixedviT, zogierTi faqti mosamarTlis mier ararsebulad iTvleboda
manamde, vidre dainteresebuli mxare sapirispiro mosazrebas ar daamtkicebda. im SemTxvevaSi, Tu ase-
Ti faqti damtkicdeboda, onus probandi mxareTa Soris gadanawildeboda. garda amgvari SefardebiTi
prezumfciisa (praesumptio iuris tantum), absoluturic (praesumptio iuris et iure) arsebobda; vinaidan am
epoqaSi werilobiT mtkicebulebebs eniWeba upiratesoba mowmis zepir CvenebebasTan SedarebiT. mowmis
Cvenebebs garkveuli tendenciurobiT ganixilavdnen, rac maqsimiT `erTi mowme, ara mowme~ (testus unus,
testus nulus) gamoixateboda. werilobiTi dokumentis gabaTilebis SemTxvevaSi, savaldebulo iyo mow-
meTa raodenobis gazrda. SemoiRes procesis oqmebis werilobiT (per litteras) Sedgena, rac did dros
iTxovda da saqmis ganxilvas uazrod aWianurebda. uwindeli cognitio-sagan gansxvavebiT, post-
klasikuri procesis dros mkvdari procesis (mors litis) forma damkvidrda. iustinianes dros daadgines
sasamarTlo procesis Sewyvetis vada _ litis contestatio-dan sami wlis Tavze. Tumca, mosarCeles SeeZlo
procesis gameoreba. am periodis sasamarTlo gadawyvetilebaTa Sinaarsi meti mravalferovnebiT
xasiaTdeboda. mas Semdeg, rac gauqmda litis contestatio-s prekluziuri Sedegi, sasamarTlo procesis
gameorebis SesaZlebloba damokidebuli iyo im gadawyvetilebaze, romelic xSir SemTxvevaSi saqmis
gadasinjvis SesaZleblobas dasaSvebad miiCnevda.
da bolos, erTi sasamarTlo ganxilvis mimdinareobis dros (cognitio-Sic) ramdenime gadawyvetilebis
miReba saqmis calkeul sakiTxebzec SeiZleboda da mTel saqmazec. saqmis ganxilvis TiToeuli forma
apelaciis Setanas eqvemdebareboda, rac sasamarTlo ganxilvis vadebs kidev ufro axangrZlivebda.
Tavi V. pirTa statusi romis samarTalSi
samarTlis subieqtebi samarTlebriv urTierTobebSi abstarqtuli pirebis (personae) saxiT gamodian.
piris (persona) statuss gansazRvravda, samarTlis normebiT regulirebuli, samarTlebriv TvisebaTa
is erToblioba, romelic uSualod asaxavda sazogadoebrivi cxovrebis ama Tu im sferoSi subieqtis
monawileobas.
rac ufro maRali iyo piris statusi, miT srulyofili iyo misi uflebaunarianoba _ uflebebisa da
movaleobebis subieqtad yofnis SesaZlebloba; piris ufleba moicavda klasifikaciis kriteriumebs,
agreTve iuridiuli aqtebis realurad ganxorcielebis SesaZleblobas _ qmedunarianobas.
samarTlis sistemis arsebobisa da funqciobis TvalsazrisiT, am sakiTxebs fundamenturi mniSvnelo-
ba hqondaT.
piris ufleba mxolod ius civile-s moqmedebis sferos ganekuTvneboda. aseTi SezRudva pirdapir miuTi-
Tebda kviritebis samoqalaqo Temze, romelic piris statusis gansazRvrisas, sawyisi wertili iyo.
bunebiTi samarTliT (ius naturale) formalurad yvela adamiani Tanasworia; `samoqalaqo samarTali ar
miiCnevs monas samarTlebrivi urTierTobis subieqtad, magram bunebiTi samarTlis Tanaxmad, yvela
adamiani Tanasworia~ (D.50.17.32).
istoriulad gansazRvruli erovnuli samarTlebrivi sistemis (ius gentium) TvalsazrisiT, garkveuli
SezRudvebi mainc moqmedebda: ius civile _ calkeuli samoqalaqo Temis samarTali _ monebisa da ucxoe-
lebis mimarT, mainc privilegirebul samarTals warmoadgenda. am TvlasazrisiT, sruluflebian
pirebad mxolod civitas wevrebi (cives) miiCneodnen.
I. Servi (monebi)
Libertas (Tavisufali mdgomareoba); vindicatio in libertate (sarCeli Tavisuflebis Sesaxeb); postliminium
(tyveobidan dabrunebuli piris uflebebSi aRdgena); deditio (mtrisaTvis moqalaqis gadacema); favor
74
libertatis (TavisuflebisaTvis xelsayreli pirobebis Seqmna); noxae deditio (sxvis xelisuflebaSi myofi,
deliqtis Camdeni, piris mowinaaRmdegisaTvis gadacema); actio noxalis (noqsaluri sarCeli); peculium (pe-
kuliumi); manumissio vindicta (gaazateba kverTxis dadebiT); manumissio censu (gaazateba cenzSi SetaniT);
manumissio testamento (gaazateba anderZiT); manumissio inter amicos (gaazateba megobrebis wreSi).
Tavisufali mdgomareobis (libertas) sapirispiro iyo monoba. monisa da Tavisufali adamianis
mdgomareoba maT socialur urTierTdapirispirebas gamoxatavda. romaelTaTvis Tavisufleba aramo-
nuri mdgomareoba, anu negatiuri mdgomareobis sawinaaRmdego pozitivi iyo. iustinianes insti-
tituciebSi monobis statusi Tavisufali adamianis mdgomareobasTanaa Sepirispirebuli. kerZod,
iustinianes instituciebSi mocemuli ganmartebis Tanaxmad: `ZiriTadi dayofis safuZvelze, rom-
liTac pirTa uflebebi ganisazRvreba, yoveli adamiani an Tavisufalia, an monaa~. (Inst. Iustin.,1).
1. sityvidan `Tavisufleba~ (libertas) warmodgeba saxelwodeba `Tavisufalni~ (liberti) anu piris bunebri-
vi SesaZlebloba akeTebdes imas, rac surs, cxadia, Tu aseTi ram an ZaliT, an samarTliT ar
ikrZaleba.
2. xalxis samarTlis dawesebuleba monoba aris iseTi ram, rodesac bunebis sapirispirod, erTi piri
meore piris batonobas morCilebs.
3. Cveulebriv, imperatoris brZanebiT tyveebs yiddnen da ar klavdnen, sicocxles unarCunebdnen
(servare), aqedan mieca dasabami sityvas `mona~ (servus).
4. monebad an ibadebian, an (Semdeg) xdebian. monebad ibadebian Cvens mxevalTagan Sobilni. tyved
Cavardnilni monebad xdebian xalxis samarTliT, an civiluri samarTliT im SemTxvevaSi, Tu oc
wels gadacilebulma Tavisufalma adamianma, gasayidi fasis garkveuli nawilis miRebis mizniT, saku-
Tari Tavis monad gayidvas daTanxmda. monaTa orive tipis mdgomareoba identuri iyo, maT Soris
sxvaoba ar arsebobda.
sazogadoebis samoqalaqo organizaciiT ganisazRvreboda rogorc Tavisuflebis, ise monobis insti-
tutis SesaZlebloba. monoba (servitus) aris ius gentium-is instituti, romelic wminda romaul mov-
lenad ar iTvleboda. monobas samoqalaqo Temis (civitas) warmoSoba ganapirobebda. mona (servus homo)
politikuri sazogadoebis miRma idga, is arc ius civile-s da arc ius gentium-s subieqti iyo. sxva antiku-
ri samarTlebrivi sistemebis msgavsad, romis samarTaliT, mona nivTad (res) iTvleboda. romauli
monobis specifika is iyo, rom mebatoneebs monebi ekuTvnodaT kvirituli sakuTrebis uflebis safuZ-
velze (dominium ex iure Quiritium), romelic mxolod romis moqalaqeebisaTvis iyo xelmisawvdomi.
monobis wyaros anu monad qcevis Sesaxeb ZiriTadi cnobebi gaiusis instituciebSia Semonaxuli: `mo-
nebi Cvens sakuTrebaSi gadadian an civiluri samarTlis, an xalxis samarTlis safuZvelze: civilu-
ri samarTliT _ Tu, 25 wlis asaks gadacilebuli nebismieri piri safasuris nawilis miRebis mizniT,
gayidvas daeqvemdebareba; xalxis samarTliT Tamaxmad, Cveni monebi arian mtrebTan brZolaSi tyved
Cavardnilni an Cveni mona-qalebis mier Sobilni. monur mdgomareobaSi gadasvlis civilur xerxad
miiCneoda is vTareba, roca myidvelis motyuebis mizniT, mimdobi vinmes Seagulianebs, rom man sakuTa-
ri Tavi monad gayidos, raTa SemdgomSi garigeba baTilad gamoacxadon~. Tumca, aRniSnuli garigeba
Seuqcevadad cxaddeboda: jer erTi, motyuebuli myidvelis mimarT, pretori Tavisuflebis winaaRmdeg
gansakuTrebul sarCels - exceptio vindicatio in libertatem gamoscemda; meore, kanonTan gaTanabrebuli nor-
matiuli aqtebiT, romelTa safuZvelzec piris statusi ganisazRvreboda, motyuebuli piris pirvan-
del mdgomarebaSi aRdgena gamoiricxeboda. amis gamoc, motyuebiT sakuTari Tavis monad gamyidveli
piri monobaSi rCeboda. am konkretul SemTxvevaSi, piris statusi sxva piris sakuTrebaSi gadasvlis-
Tanave ganisazRvreboda.
ara marto samxedro mowinaaRmdegis (hostis), aramed romTan megobrobis an stumarTmoyvareobis
xelSekrulebis armqone nebismieri xalxis warmomadgeneli, romelsac tyved Caigdebdnen, dampyrob-
lis sakuTreba xdeboda (Gai,4,16). samxedro gamarjvebis SemTxvevaSi, senatTan SeTanxmebis Semdeg,
romaeli mxedarTmTavari tyvedCavardnilTa monad gayidvas sajarod marTavda (venditio ad hasta an sub
corona).
tyvedCavardnili romaeli civitas-is wevrad aRar iricxeboda; igi ucxoeTSi gayidul monad iTvleboda
75
(`servus hostium”, Gai.,1,129). am hipoTeziT specifikuri instituti _ postliminium (sazRvris xelmeored
gadalaxvis Semdeg damdgari viTareba) ganisazRvreboda. dakargul statuss tyveobidan dabrunebuli
romis moqalaqe kvlav ibrunebda. piris yvela uflebamosileba mas srulad ubrundeboda, garda
mflobelobisa da qorwinebisa (D.49.15.12.49.15.8), vinaidan maTi aRdgena xelaxali nebis gamovlenas iT-
xovda.
piradi Tavisuflebisa da moqalaqeobis dakargva maSinac xdeboda, roca samxedro mtrebs sakuTar
moqalaqes (deditio) Tavad saxelmwifo gadascemda. am proceduras eqvemdebareboda yvela is moqalaqe,
romelmac Segnebulad Seuracxyo ucxoeli elCebi.
Ius gentium-is mixedviT, kanonieri qorwineba (iustum matrimonium) mona qalTan dauSvebeli iyo. amitom
misgan Sobili bavSvi monis statuss iRebda, anu bavSvi monad ibadeboda. Tu bavSvis Casaxvis dros an
orsulobis periodSi, deda mcire xniT Tavisufali iyo, bavSvi Tavisufal moqalaqed ibadeboda
(D.1.5.5.3).
Tavisuflebisadmi aseTi keTilganwyoba (favor libertatis) klasikur periodSi dadginda.
romSi monad qcevis sxva civiluri wesebic arsebobda: 1. iudicium publicum-iT sikvdiliT dasjis an ka-
torRuli samuSaoebis Sesrulebis sasjeli monad gayidviT (servus poenae) icvleboda, anu sikvdilmis-
jil an katorRul samuSaoebze gamwesebul pirebs sasjeli monad gayidviT ecvlebodaT.
535 w. iustinianem im pirebis monad qceva, romelTac katorRuli samuSaoebi (in metalum) hqondaT mis-
jili, gaauqma; 2. mona xdeboda is moqalaqec, romelic ver gaivlida perioduli qonebriv cenzs (in
census), an romelic samxedro samsaxurs TaRliTurad aaridebda Tavs; 3. klavdiusis dros miRebuli
senatuskonsultis (SC) Tanaxmad, monasTan mruSobaSi mxilebuli Tavisufali matrona, monis
mebatonis samgzis gafrTxilebis miuxedavad, masTan akrZalul kavSirs Tu ar Sewyvetda, monis meba-
tonis mona-qali xdeboda. monadqceuli yofili matronas Svilebi monebad ibadebodnen. Tumca, dedis
monobis miuxedavad, aseTi qalis mier kanonier qorwinebaSi Casaxuli bavSvi, Tavisufal adamianad
ibadeboda. sisxlis samarTlis danaSaulis (crimen) Camdeni mona, samarTlebriv dacvas ar eqve-
mdebareboda da mas mxolod, magistratis imperium-is an sakuTari batonis potestas-is gadawyvetilebis
safuZvelze (sasamarTlos gareSe), gamotanili mZime sasjeli efardeboda. Delictum-is Cadenis SemTxve-
vaSi, XII dafis kanonebis Sesabamisad, monas dazaralebuls gadascemdnen (noxae deditio). Tu monis bato-
ni monis dacvas sakuTar Tavze aiRebda, (riTac arsebiTad am monaze sakuTrebis uflebas icavda),
sasamarTlo procesis wagebis SemTxvevaSi, monis batons, TiTqosda aRniSnuli delictum-is uSualod
Camdenis msgavsad, pasuxismgebloba ekisreboda.
akviliusis kanoniT (lex Aquilia) actio noxalis-is wesi, monis mier sxva mesakuTrisaTvis zianis miyenebis
SemTxvevaSic (damnum iniuria datum) igulisxmeboda. Tu mona, ganizraxavda qurdobas da mas danaSaulis
adgilze daakavebdnen (furtum manifestum), XII dafis kanonebis Tanaxmad, mas jer rozgavdnen (verberatio),
Semdeg ki tarpeas kldidan (Saxum Tarpeium) agdebdnen (praecipitatio). monisaTvis sxeulebrivi zianis
miyeneba iniuria-ad ganixileboda da misi batonis sasargeblod jarimis gadaxdiT isjeboda. XII dafis
kanonebis Tanaxmad, sxeulis mZime zianis miyenebis SemTxvevaSi (os fractum), monisaTvis gansazRvruli
jarimis odenoba, Tavisufali adamianisaTvis dadgenil jarimaze, orjer meti iyo.
monis mowmeobas, Tundac samoqalaqo davaze, mxolod im SeTxvevaSi hqonda Zala, Tu gamoZiebis dros
misi Cveneba wamebiT moipoveboda (quaestio). monas evaleboda sakuTari mebatonis usafrTxoebaze zrun-
va, radgan winaaRmdeg SemTxvevaSi, verc erTi saxli misTvis usafrTxo ver iqneboda (D.29.5.1).
qr. Sobamde 10 w. miRebul SC Silanianum-iT dadgenda, rom batonis mkvlelobis SemTxvevaSi, yvela mo-
na, romelic moklulTan erT WerqveS cxovrobda, dakiTxvas eqvemdebareba. Tu romelime mona sakuTar
udanaSaulobas ver daamtkicebda (magaliTad, Zalze sapatio mizeziT, ver daexmara sakuTar batons),
sikvdiliT isjeboda. imave senatuskonsultis safuZvelze, Tu sakuTari batonis mkvlels, mona xeli-
sufalT warudgenda, is Tavisufali adamiani xdeboda (D.29.5.3.139; 35.2.39).
klasikuri periodis romis sazogadoebaSi, stoelTa filosofiis ideebis gavleniT, monisadmi
damokidebuleba Seicvala da es kanonmdeblobiTac ganmtkicda. imperator klavdiusis mmarTvelobis
76
dros gamocemuli lex Petronia-Ti, batons monis TviTneburad dasja (misi mxecebisaTvis migdeba)
ekrZaleboda; dasabuTebuli braldebis SemTxvevaSi, aRniSnuli sasjeli damnaSaves sasamarTloTi
efardeboda. markus avreliusisa da lucius verusis reskriptiT, mebatones ekrZaleboda monebis
(msgavsi wesiT dasjis mizniT) gayidva. sxvisi monis mkvleloba ara mxolod zianis miyenebad, aramed
sisxlis samarTlis danaSaulad ganixileboda. imperator klavdiusis ediqtiT, sakuTari monis
dausabuTebeli mkvlelobac dasjadi iyo. batonis mier uyuradRebod mitovebuli avadmyofi mona
Tavisufldeboda da mas laTinTa moqalaqeoba eniWeboda (D.40.8.2). cnobilia, rom imperatorma adria-
nem erT-erTi matrona romidan xuTi wliT gaZevebiT dasaja imitom, rom igi sakuTari mona-qalebis
usafuZvlo dasjaSi amxiles (D.1.6.2). gansakuTrebuli SemwynareblobiT gamoirCeoda imperator anto-
ninus piusis mier gamocemuli reskripti (D.1.6.2; Gai.,1.53), romelic monaTa usafuZvlo dasja-
mkvlelobisaTvis sastik sasjels awesebda. qristianul epoqaSi, antoninus piusis reskriptis nawili
imperator konstantines ediqtiT dadasturda, amave reskriptis preambula moxseniebulia iustinianes
institutebSi (Inst. Iustin.1,8,2). am periodSi humanizmis ideebis progresulobaze metyvelebs monebisaTvis
naTesaobisa da ojaxis yolis uflebis micema. marTalia, monas araviTari qoneba ar gaaCnda, magram,
uZvelesi droidanve, meurneobis ganviTarebis mizniT, qonebis garkveuli nawili (peculium) maT
marTvis uflebiT gadaecemoda. pekuliumis Semavali nivTebis Taobaze, monis mier dadebul garige-
baze pasuxismgebloba monis batons ekisreboda. aseTi viTareba mebatonisTvisac xelsayreli iyo,
radgan Tu mona gaazatebas moindomebda, monis mier mebatonisaTvis moparuli an gadamaluli Tanxebi-
dan, mebatones didi gamosasyidis miRebis SesaZlebloba eZleoda. gamosasyidis Taobaze monasa da
mebatones Soris SeTanxmeba mesame pirebisaTvis iyo mniSvnelovani. Peculium-i mebatonis sakuTrebaSi
rCeboda da mebatones nemismier dros SeeZlo misi CamoerTva monisaTvis.
Tavisuflebis statusis Taobaze fiqtiuri sasamarTlo procesis dros, monis batoni damcvelis
gancxadebas (adsertor in libertatem) ar ewinaaRmdegeboda, riTac, faqtiuriad, monis gaTavisuflebis pro-
cesSi Tanamonawileobda. aRniSnuli sasamarTlo procesi monis gaazatebiT sruldeboda (manumissio
vindicta). saritualo kverTxiT (festuca) sagangebod aRWurvil nebismier moqalaqes SeeZlo adsertor in
libertatem-is funqciis Sesruleba. monis mimarT, SeuzRudavi ganmkargvelis poziciis dakavebiT, damcve-
li, faqtiurad, monis batonis statuss (rogorc vindikaciis SemTxvevaSi) utoldeboda. Tumca, am
SemTxvevaSi, vindikantis pretenzia sxva piris kerZo uflebis uaryofas ki ar aRniSnavda, aramed sa-
jaro samarTlis sferos ganekuTvneboda. aseT pirobebSi, gaazatebis proceduris damswre magist-
ratis mier warmoTqmuli Tavisufali statusis dadastureba (addictio secundum libertatem) sabolood
adgenda yofili monis pirad statuss da misi gaazatebis sakiTxi gasaCivrebas aRar eqvemdebareboda.
sajaro bunebis iyo monis gaazatebis sxva wesebic: 1. batonis brZanebiT monis Seyvana sacenzo siebSi
(manumissio censu), romelsac xuT weliwadSi erTxel adgendnen; 2. monis gaazateba anderZis safuZvel-
ze (manumissio testamento), romelic Tavdapirvelad komiciebSi mtkicdeboda an brZolisaTvis mzad-
myofi jaris winaSe warmoiTqmeboda (Gai., 1,77).
amgvarad, samoqalaqo erToba, mxolod piris statusis Secvlis, dasaSvebi formebis dadgeniT ar
ifargleboda. imavdroulad, is sajaro organoebis meSveobiT akontrolebda moqalaqeTa rangSi im
pirTa Seyvanas, romlebic manamde nivTebad iTvlebodnen. mebatonis nebis gamovlineba, monis mesakuT-
reobaze uaris TqmiT ar izRudeboda da, uSualod daqvemdebarebuli, piris statusis Secvlas isa-
xavda miznad. es Tavisebureba Zalze naTlad gamoixata winaklasikur periodSi SemoRebul gaaza-
tebis wesSi _ gaTavisufleba megobrebis wreSi (manumissio inter amicos). gaazatebis Sesaxeb gadawyveti-
lebas, zepiri an werilobiTi formiT, acxadebdnen, raTa aRniSnuli aqti yru-munjebisaTvisac gasgebi
yofiliyo. Semdeg, am gadawyvetilebis Sesaxeb atyobinebdnen patronis megobrebs.
aRniSnuli aqtis struqturiT naTlad ikveTeba ori etapi: 1. batonis nebis gamovlena da 2. amis Sesa-
xeb, megobrebisaTvis Setyobineba. Tumca mebatonesTan, keTilSobilebis (fides) safuZvelze, dakavSire-
buli megobrebis roli, mxolod faqtis martivi dadastureba-damowmebiT rodi ifargleboda;
mebatonis nebis Sesrulebis garantiasa da gaazatebulis piradi statusis gansazRvris uzrunvelyo-
fas isini sakuTar Tavze iRebdnen. aRniSnuli aqtis kerZo xasiaTi monis statusis Secvlas ar iwvev-
da, Tumca, ndobis faqtoriT, keTilSobilebisa (fides) da micemuli sityvisadmi erTgulebis principe-
bi, faqtobrivad, monis mdgomareobas Tavisufali piris statusTan aTanabrebda (in libertate morari), ris
gamoc es procesi Seuqcevadi iyo. keTilsindisierebis (fides) darRvevis saSualebas pretori Tavidan
77
icilebda, radgan igi ar uSvebda yofili mebatonisagan gaazatebulis vindicatio in servitutem-s,
romelic, ius civle-Ti, amis SesaZleblobas iZleoda.
qr. Sobis 18 an 19 w. miRebuli lex Iunia Norbana-Ti, msgavsi wesiT gaazatebuli pirebi, laTinur moqala-
qeobas iRebdnen, ris gamoc kerZo xasiaTis manumisia, ius civile-s Tanaxmad, namdvili da, maSasadame, sa-
valdebulo Zalis mqone xdeboda. qr. Sobamde 2 w., avgustusis dros miRebuli lex Fufia Caninia-Ti,
anderZis safuZvelze monaTa gaTavisuflebis kvota dadginda; kerZod, aTi monidan mxolod xuTis
gaTavisufleba iyo SesaZlebeli, xolo maqsimumi iyo _ 500-dan 100 mona (Gai.,1,42). qr. Sobis 4 w.
lex Aelia Sentia-Ti kreditorebis sazianod ganxorcielebuli (in fraudem creditoris) manumisia baTilad cxa-
ddeboda (Gai.,1,13;18,23). imave kanoniT, 20 wlamde piris gaazateba, mxolod vindicta-Ti daiSveboda; Tanac
batons, monis gaazatebis safuZvlianoba (iusta causa manumissionis) xuTi senatorisa da xuTi mxedris
(romSi) an oci romaeli moqalaqisagan (provinciebSi) Semdgari krebis (consilium) winaSe unda daemtki-
cebina. aseTi gaazatebis safuZvlad sisxlis naTesaoba, an batonis mier monis sakuTar pedagogad
aRiareba, an monis mebatonis meurneobis mmarTvelad daniSvna, an mona qalTan kanonieri qorwinebis
dadeba miiCneoda (Gai.,1,19). es SezRudvebi vrceldeboda 30 wlamde asakis gaazatebulebzec, romel-
Ta manumisia, causa probatio-s gareSe, maT latini coloniarii-ebad xdida xolme. elius senciusis kanonis
Tanaxmad, danaSaulis Camdeni damRadadebuli monebis gaazateba, iaraRiT dapyrobili ucxoelebis
(peregrini dediticii) statusis miniWebiT xdeboda. gaiusi aseT statuss `pessima libertas~ _ yvelaze cud
Tavisuflebas _ uwodebda, vinaidan misi mflobeli romis moqalaqeobas verasdros iRebda.
klasikur periodSi gaazatebis erT-erT saSualebad fideikomisi (libertas fideicommissaria) iqca _ saan-
derZo danakisris saSualebiT moanderZis mier memkvidrisaTvis, monis gaazatebis moTxovna. gaazate-
bulis axali patroni moanderZis memkvidre xdeboda. Tu memkvidre moanderZis nebas ar Seasrulebda,
monas sakuTari uflebis dacva, sagangebo pretorTan (praetor fideicommissarius) saCivris SetaniT
SeeZlo. qr. Sobis 103 w. gamocemuli SC Rubrianum-iT dadginda: Tu memkvidre sasamarTlo gadawyveti-
lebas ar daemorCileboda, mona, magistratis pronuntiatio ZaliT, Tavisuflebas iRebda, rac ius
honorarium-iT gansazRvruli iyo (D.40.5.26.7).
II. Liberti (ucxoelebi)
Libertus, libertinus (gaazatebuli); patronus (patroni); obsequium (pativiscema); operae libertorum (patronisaTvis
gaweuli momsaxureba); ingennus (Tavisuflad Sobili).
iustinianes instituciebis pirveli wignis III Tavis 5 punqti da V Tavi gaazatebulTa statuss
ganmartaven.
III Tavis 5 punqtis Tanaxmad: `TavisufalTa Soris ki mravali gansxvaveba arsebobs, vinaidan isini an
dabadebiT Tavisufalni arian, an _ gaazatebiT~. V Tavi mTlianad gaazatebulTa statuss exeba: «gaa-
zatebulni arian is pirebi, romlebic kanonieri monobidan ganTavisufldnen. xolo gaazateba ki
Tavisuflebis micemaa, vinaidan vidre vinme monobaSia, igi (sxvis) xelsa da xelisuflebas eqvemdeba-
reba, xolo gaazatebuli (am) xelisuflebidan Tavisufldeba. am viTarebas dasabami eZleva xalxis
samarTlidan, vinaidan bunebiTi samarTlis Tanaxmad, yvela Tavisufali ibadeba; radgan monoba ar
arsebobda, monis ganTavisuflebac (gaazatebac), ucnobi iyo... gaazateba mravalnairad xdeboda: saxel-
dobr, an wminda konsituciiT wminda saxalxo krebebze, an vindiqtiT, an megobrebis winaSe, an weri-
liT, an anderZiT, an sxva nebismieri saxiT ukanaskneli nebis gamovleniT...»
Tavisuflad Sobili romaeli moqalaqeebisagan, gaazatebulni (liberti, libertini), sajaro uflebebis
moculobiT gansxvavdebodnen. kerZo samrTlis mixedviT, maTi mdgomareobis Taviseburebas, yofili
batonis (patronus) da misi ojaxis mimarT, garkveuli damokidebuleba ganapirobebda.
sakuTari patronis mimarT gaazatebulebs (libertis) pativiscema hmarTebdaT (obsequium), rac sajaro
saqmeebSi TanadgomiT da momsaxurebis gaweviT (operae libertorum) igulisxmeboda. cxadia, msgavsi
SezRudvebi ar vrceldeboda im monebze, romelTac Tavisufleba anderZis safuZvelze hqondaT mopo-
vebuli. rogorc wesi, obsequium patronis daRmavali xazis naTesavebzec vrceldeboda. liberts ar
SeeZlo: 1. sakuTari patronis an misi Svilebis crimen publicum CadenaSi dadanaSauleba (D.48,2,8);
2. xolo patronis an misi memkvidreebis sasamarTloSi (in ius vocatio) gamoZaxeba mxolod pretoris
78
TanxmobiT SeiZleboda (D.2,4,4).
patronisaTvis gaweuli momsaxureba SromiTi saqmianobiT gamoixateboda: garkveuli drois ganmavlo-
baSi, sazeimo ficis ZaliT, gaazatebuls, sakuTari ostatobis farglebSi, batonisaTvis sasargeblo
Sromis Sesruleba evaleboda. gaazatebulis mimarT, mebatonis mier Tavisi mdgomareobis borotad
gamoyenebis faqtebma (uzomo valdebulebebis dakisrebam, Tavisuflebis sanacvlod Zvirfasi saCuqre-
bis moTxovnam) pretor rutiliusis ukmayofileba gamoiwvia, ris gamoc man qr. Sobamde 118 w.
gamocemul ediqtSi Seitana debuleba, romlis Tanaxmadac, normalur SemTxvevaSi, samarTlebriv
dacvas (iudicatum operarium) mxolod patronis ufleba operae-ze (Tavisufali adamianebisaTvis
Rirseuli, inteleqtualuri saqmianoba) eqvemdebareboda. sasamarTlo dacva actio societatis-s safuZ-
velze, im garemoebebzec vrceldeboda, roca gaazatebulsa da mis mepatrones Soris arsebuli
obsequium-is Sesaxeb SeTanxmeba irRveoda da maT Soris libertis mTeli qonebis momcveli
amxanagobis (societas) xelSekruleba warmoiSoboda. (D.38,2,1,1). mogvianebiT, pretorma, patronis sasar-
geblod, anderZis sawinaaRmdegod samkvidros floba (bonorum possessio contra tabulas) daadgina im SemTx-
vevisTvis, Tu gaazatebuli uSvilod gadagvardeboda an sakuTar Svilebs memkvidreobis uflebas
CamoarTmevda. Tu liberti momsaxurebis gawevis Taobaze, patronisaTvis sazeimod micemul fics
darRvevda, yvela SemTxvevaSi, gaazatebulis samkvidro qonebidan patroni naxevar wils iRebda.
XII dafis kanonebis interpretaciis safuZvelze, pretoruli dadgenilebis gareSec, uanderZod gar-
dacvlili gaazatebulis qoneba patrons adgnatio-s uflebiT gadaecemoda.
Lex Papia Poppea, mdidari gaazatebulis mimarT Semdeg moTxovnebs adgenda: 1. Tu gaazatebuli (liberti)
flobda 100 aTas sisterciis Rirebulebaze met qonebas (anu igi Zalian mdidari iyo), patronis sasar-
geblod mas samkvidros naxevris gadacema evaleboda (Tu mxolod erTi memkvidre hyavda, xolo ori
da meti memkvidris yolis SemTxvevaSi _ qonebis 1/3). im SemTxvevaSi, Tu mas sami da meti Svili
(memkvidre) rCeboda, gaazatebuli am movaleobidan Tavisufldeboda; 2. Agnatio uflebis Tanaxmad, yve-
la SemTxvevaSi, patroni sakuTari gaazatebuli qalis meurved da mis memkvidred xdeboda; 3. kanoni
meurveobidan aTavisuflebda mxolod oTxi Svilis gaazatebul dedas. patronatis urTierTobebi
mamidan Svilze gadadioda, patronis Svilebs gaazatebulis memkvidred yofna SeeZloT.
patronatis urTierTobebi samisdReSio xasiaTis iyo.
gaazatebulis (libertati) Svilebi TavsufladSobilebad (ingenui) iTvlebodnen. principatis periodSi,
imperatoris nebiT, TavisufladSobilis statusis miniWeba gaxSirda (nalatium restitutio) (D.40,11,1).
III. Peregrini (ucxoelebi)
Commercium (samoqalaqo brunva); ius commercii (civiluri garigebis dadebis ufleba); ius migrandi (romSi
gadasaxlebis ufleba); ius conubii (qorwinebaSi Sesvlis ufleba); ius honorum (pasiuri saarCevno ufleba
- Tanamdebobebze arCevis ufleba); ius suffragii (aqtiuri saarCevno ufleba); Latini prisci (Zveli laTinebi);
Latini coloniarii (koloniebis laTinebi); Latini Iuniani (gaazatebuli, romelmac moqalaqeoba iunia norbanas
kanoniT moipova); peregrini nullius civitatis (ucxoelebi, romlebic samoqalaqo Temebs ar miekuTvnebian); iura
peregrinorum (adgilobrivi araromauli samarTali); peregrini dediticii (iaraRiT dapyrobili Temebi).
Ius civile samoqalaqo eqskluziuroba (rogorc mxolod romis moqalaqeebis ufleba) aramoqalaqeTa
(hostes, peregrini) gansakuTrebul samoqalaqo-samarTlebriv statuss ganapirobebda. maTTan dadebuli
garigebebis namdviloba _ commercium _ specialuri kanoniT iyo gansazRvruli. XII dafis kanonebiT
ukve iyo gaTvaliswinebuli ramdenime saxeobis iuridiuli aqti, romelTa gaformeba dasaSvebi iyo
ucxoelTa im kategoriasTan, romelic romael xalxTan megobrobis xelSekrulebas debda. maTve eni-
WebodaT sasamarTlo ganxilvebSi monawileobis miRebis ufleba. TandaTanobiT, maTi statusis Sesa-
bamisad, SemuSavebuli iqna ucxoelebis zogadi klasifikacia.
1. romis moqalaqeebTan yvelaze meti siaxloviT uZvelesi laTinebi (latini prisci) _ laciumis terito-
riaze mdebare qalaqebis moqalaqeebi gamoirCeodnen. isini romis egidiT Seqmnil laTinuri ligis
SemadgenlobaSi Sediodnen, xolo qr. Sobamde 338 w. misi daSlis Semdeg, maT yvela is ufleba
SeinarCunes, romlebsac qr. Sobamde 493 w. flobdnen: a) laTinebs (ligis nebismieri qalaqis
79
mcxovrebs) romaelebTan ius civile-Ti garigebebis dadeba (ius commercii), b) romis teritoriaze
dasaxleba, g) romis moqalaqed gaxdoma (ius migrandi) da d) romaelebTan kanonier qorwinebaSi Sesv-
la (ius conubii) SeeZloT.
qr. Sobamde II saukunidan, romis respublikis periodSi, dapyrobil miwebze romaelebma koloniebi
Seqmnes, xolo kolonistebs laTini moqalaqeebis statusi (colonii civium Latinorum) mianiWes.
338 wlis Semdeg, aRniSnuli koloniebis moqalaqeebma gansakuTrebuli statusi _ latini coloniarii _ mii-
Res. am kategoriis pirebs miniWebuli hqondaT ius migrandi da ius commercii, magram ius conubii-s ufleba
maT ar gaaCndaT. amave periodSi is laTinebi, romlebmac sakuTar TemebSi umaRlesi Tanamdebobebis
dakaveba SesZles, romis moqalaqeobas iRebdnen da romSi politikuri karieris gakeTebis, anu e.w. ius
honorum-is uflebis mopovebis SesaZlebloba eZleodaT. aRniSnuli viTarebis Sedegad, laTinuri qa-
laqebisa da koloniebis politikurma elitam ormoqalaqeoba miiRo; Tumca, isic unda aRiniSnos, rom
realurad es faqti aseTad ar miiCneoda, radgan, Cveulebriv, latini coloniarii romauli warmomavlobisa-
ni iyvnen. Tu amasve davumatebT romis saxalxo krebebze (daswrebis SemTxvevaSi) xmis micemis
uflebas (ius suffragii), romelic laTinuri qalaqebisa da koloniebis mosaxleobas hqonda miniWebuli,
cxadi gaxdeba, rom romaul da laTinur moqalaqeobas Soris sxvaoba araarsebiTi iyo da Tavisuf-
lad SeiZleboda erTi moqalaqeobis meoreTi Secvla.
gansxvavebis ZiriTadi kriteriumi iyo: 1. faqtobrivi sacxovrebeli adgili da, aqedan gamomdinare _
2. garkveuli samoqalaqo Temisadmi (civitas) kuTvnileba. laTinur koloniaSi gadasaxlebis Semdeg,
romaeli laTini moqalaqe xdeboda, Tumca romSi dabruneba Tavisuflad SeeZlo.
ori statusis siaxloveze naTlad metyvelebs is wesic, romelic gaazatebulis samoqalaqo statuss
gansazRvravda: 1. kanonieri qorwinebis Semdeg, laTinuri statusis mqone gaazatebuli (Latini Aeliani),
romis moqalaqeobas Tavisuflad iZenda (elius senciusis kanoniT _ 30 wlamde axalgazrdebi, xolo
vespasianes droidan _ uklebliv yvela); 2. Tu laTini romis moqalaqeze iqorwinebda, adrianes dros
miRebuli senatuskonsultiT, am qorwinebis Sedegad Sobili bavSvi romis moqalaqe xdeboda;
3. klavdiusidan moyolebuli _ traianemde, laTinebis mier romis moqalaqeobis miReba princefsis
konstituciebiT wesrigdeboda.
axal laTinur TemebSi sabazo samarTls sistemad ius civile iTvleboda (lex Irnitana, 93), maSin, roca po-
litikuri sistemisa da sasamarTlo organizaciis specifika erTnairi municipaluri kanoniT
gansazRvreboda. romis moqalaqeebsa da laTinebs Soris warmoqmnili qonebrivi da piradi urTierTo-
bebi romauli samarTlebrivi institutebis Tanaxmad regulirdeboda.
Lex Iunia Norbana safuZvelze gaazatebuli pirebis (Latini Iuniani) samarTlebrivi statusi mniSvnelovani
TaviseburebiT xasiaTdeboda. am kategorias ganekuTvnebodnen is pirebi, romlebic arc erT laTinur
Tems ar miekuTvnebodnen da, amrigad, samoqalaqo kavSirebis sistemaSi, maTi laTinuri statusi
erTgvar defeqtur mdgomareobaze metyvelebda. romis moqalaqeTa mimarT, latini Iiniani arc ius conubii-iT
da arc aqtiuri an pasiuri anderZis datovebis, an anderZiT qonebis miRebis (testamenti factio), uflebas
flobdnen. danarCen SemTxvevaSi, sruli uflebaunarianoba gaaCndaT (universaluri fideikomisebis
mixedviT, romis moqalaqeebidan samkvidros miRebis uflebac ki hqondaT); laTinebis mimarT, romis
samarTliT daculi maTi statusi araviTar SezRudvas ar eqvemdebareboda. romis an laTinuri moqa-
laqeobis uflebebs provinciebis ZiriTadi mosaxleoba (samokavSireo omamde _ italiac) ar flobda.
provinciebis samoqalaqo Temebs romTan xelSekrulebebi hqondaT dadebuli, romlebiTac maTi avto-
nomiis xarisxi ganisazRvreboda.
erTmaneTisagan ganasxvavebdnen: 1. formalurad damoukidebel Temebs _ civitates peregrinae liberae et
foeredatae; 2. damokidebul Temebs _ civitates nostro iure obstictae, romlebic, Tavis mxriv, iyofodnen:
a) avtonomiis uflebebis mqoned; b) dapyrobil Temebad _ peregrini dediticii, romlebic uSualod romis
provinciuli administraciis gamgeblobaSi Sediodnen. avtonomiuri Temebis moqalaqeebze maTive,
adgilobrivi samarTali vrceldeboda.
dapyrobili Temebis mosaxleoba, anu samoqalaqo Temis miRma myofi, ucxoelebi (peregrini nullius civitatis)
eqvemdebareboda romaeli nacvlis xelisuflebas, romlis imperium-ze formaluri SezRudvebic ki ar
vrceldeboda. Tumca, praqtikulad, maT mimarT mainc adgilobrivi samarTlis normebs (iura peregrinum)
80
iyenebdnen. nebismier peregrins SeeZlo moeTxova romaeli provinciuli magistratis sasamarTlos iu-
risdiqcia da misi saqme am provinciaSi moqmedi, ius gentium, an ius honorarium samarTlis normebis
mixedviT ganixileboda.
212 wels imperator karakalas ediqtis (Constitutio Antoniniana) miRebis Semdeg, pirTa statusis Tval-
sazrisiT, mdgomareoba radikalurad Seicvala. aRniSnuli ediqtiT, imperiis mTel mosaxleobas
romis moqalaqeoba mieniWa. yvela saxis civitates peregrinae gauqmda da ius civile xmelTaSuazRvis auzis
samarTlis ZiriTad sistemad iqca. Tumca, aRmosavleTis provinciebSi, sadac maRalganviTarebuli
adgilobrivi samarTlebrivi kultura hqondaT, jer kidev adgilobrivi samarTlis normebs iyenebd-
nen. romis moqalaqeoba eniWeboda soflis im mosaxleobas, romelic arc erT TemSi ar Sedoda. am
dromde gavrcelebuli T. momzenis azri, TiTqos Constitutio Antoniniana ar vrceldeboda peregrini nullius
civitatis (peregrini dediticii)-ze, mTlad safuZvliani ver iqneba, vinaidan, am kategoriidan dediticii Aeliani da
latini Iuniani gamoiricxebodnen.
IV. Personae alieni iuris (sxvis xelisuflebaSi myofi pirebi)
Personae in potestate (daqvemdebarebaSi myofi piri); in manu (xelisuflebaSi yofna); in mancipio (sxva
pirisaTvis mancipirebuli, xelqveiTi piri); paterfamilias (ojaxis ufrosi); persona aliena iurus (sxvisi
xelqveiTi piri); persona sui iuris (TviTxelisuflebis piri); filius familias (ojaxis vaJiSvili); filiae familias
(ojaxis qaliSvili); filiae loco (cum manu tipis qorwinebisas cols ojaxis ufrosTan mimarTebiT SviliSvilis statusi hqonda, xolo qmarTan mimarTebiT _ qaliSvilis).
Sequitur de iure personarum alia divisio. Nam quaedam personae sui iuris sunt, quaedam alieno iuri subiectae sunt _ pirTa
uflebebis sferoSi sxva dayofac arsebobs. vinaidan zogierTi piri TviTxelisuflebis, zogic sxvisi
uflebis xelqveiTia.
Rursus earum personarum, quae alieno iur, subiectae sunt, aliae in potestate, aliae in manu, aliae in mancipio sunt _ Semdeg, im
pirTa Soris, vinc sxvisi xelisuflebis morCilia, erTni ojaxis ufrosis xelisuflebaSi, meoreni
qmris xelisuflebaSi, sxvebi ki gankargviT xelisuflebaSi imyofebian (Gai,1,48-49).
iustinianes institutebis pirveli wignis VIII TavSi ganmartebulia damoukidebeli da sxvebze damoki-
debuli pirebis mdgomareoba: `pirTa uflebebis sxvagvar dayofas iyenebdnen. vinaidan zogi piri saku-
Tari uflebis mqone (e.i. Tavisufali) iyo, zogic sxvis uflebas eqvemdebareboda; meore mxriv, maTgan,
vinc sxvis uflebas eqvemdebareboda, zogi mSoblis xelisuflebaSi imyofeboda, zogi ki _ batonebisa
(monaTmflobelobis)~.
monebi sxvis xelisuflebaSi (in potestate) imyofebodnen; monaze batonis xelisufleba xalxis samar-
Tals (potestas iuris gentium) miekuTvneba. ojaxis Tavisufali wevrebi (liberi) _ vaJiSvilebi (filii familias) da
qaliSvilebi (filiae familias), daRmavali xaziT sxva naTesavebi, ojaxis ufrosis (paterfamilias) xelisuf-
lebaSi imyofebodnen; bavSvebze xelisufleba (patria potestas) ius civile-s instituti iyo (ius proprium civium
Romanorum (Gai.,1.55).
kanonieri meuRle, romelmac conventio in manu ganaxorciela, qmris xelisuflebaSi (in manu)
imyofeboda. Tu misi qmari sakuTari ojaxis ufrosis xelisuflebaSi (in potestate) iyo, maSin coli,
erTdroulad, sakuTari qmrisa (in manu mariti) da misi ojaxis ufrosis xelisuflebaSi (in potestate)
Sedioda; amiT mas ojaxSi qmris qaliSvilisa da ojaxis ufrosis SviliSvilis adgili hqonda mi-
kuTvnebuli (filiae loco).
qmris xelisuflebaSi gadasvliT qali sakuTari ojaxis ufrosis xelisuflebidan Tavisufldeboda
da sxva piris xelisuflebaSi gadadioda. Tu qali TviTxelisufali piri iyo, qorwinebis Semdeg
sxvis xelisuflebaSi myofi piri xdeboda.
In mancipio imyofeba sxva ojaxis ufrosisadmi mancipirebuli xelqveiTi piri (Cveulebriv, miyenebuli
zaralis anazRaurebis mizniT _ Gai.,1,140). aseTi piris Svilebi sakuTari ojaxis ufrosis _ papis _
xelisuflebaSi imyofebian, anu xelisuflebaSi myofi (in mancipio) piri, imavdroulad, potenciurad
sakuTari ojaxis ufrosis in potestate-Si imyofeba. mancipacia (mancipium) da mamis xelisufleba (patria
81
potestats) erTmaneTs brunvadi (samoqalaqo brunvisadmi mikuTvnebuli) da statikuri uflebamosilebis
saxiT Seefardeboda. sxvis xelisuflebaSi yofna piris sajaro uflebebze gavlenas ver axdenda
(D.1.6.9), Tumca, kerZo samarTlis sferoSi mis uflebauunarobis ganmsazRvreli iyo.
sxvis daqvemdebarebaSi myof pirebs sakuTreba ar gaaCniaT, maT mier SeZenili raime nivTi, ojaxis
ufrosis sasargeblod SeZenilad iTvleboda. aseT pirebs damoukideblad ar SeeZloT iseTi iuri-
diuli garigebis dadeba, romelic maT mdgomareobas daamZimebda (magaliTad, gasxviseba, sakuTar Tav-
ze valdebulebebis aReba). aseTi aqtebis namdvilobisaTvis savaldebulo iyo ojaxis ufrosis nebis
gamovlena (auctoritas). xelisuflebaSi myofi piri qorwinebaSi mxolod ojaxis ufrosis (paterfamilias)
Tanxmobis Semdeg Sedioda. ojaxis ufrosi avtomaturad xdeboda mis xelisuflebaSi myofi piris
(Tavisuflis an monis) mier, xandazmulobiT SeZenili qonebis (usucapio) mflobeli.
romis samarTalSi uflebaunarianobis aRniSnuli SezRudva mxolod kerZo sawyiss efuZneboda da
winasaxelmwifoebrivi epoqis socialuri organizaciis _ patriarqaluri ojaxis (familia) _ xaziT
Camoyalibebis principebisaTvis iyo damaxasiaTebeli. adamians, geneologiurad, sakuTari Tavi gark-
veuli jgufis nawilad miaCnda da sakuTari moqmedebebisa da gadawyvetilebebis siswores winaparTa
nebas usadagebda. winaparTa sulebsa da cocxlad myofTa Soris mediatorad, ojaxis yvelaze uxuce-
si da, Sesabamisad, winaprebTan yvelaze axlos myofi _ ojaxis ufrosi (paterfamilias) iyo. winaparTa
kultisa da saojaxo siwmindeTa (sacra familiares) mcveli, Sesabamisad, winapris saqmeebisa da ojaxis
wevrTa saqmianobaze pasuxismgebeli piri iyo. Sidasaojaxo socialur sivrceSi am patara lideris
avtoriteti ojaxze (familia) mis pirad Zalauflebad _ patria potestas _ aRiqmeboda; ojaxis wevrebs,
ojaxis ufrosis mimarT, morCileba da pativiscema hmarTebdaT. igives iTxovda dadgenili marTlwes-
rigic.
klasikuri gagebiT, ojaxis (familia) wevrebi _ sxvis xelisuflebaSi myof pirebad (personae in aliena
potestate), an iuridiulad sxvis xelisuflebas daqvemdebarebul pirebad (personae alieno iuri subiectae), an
xelqveiT pirebad (personae alieni iuris) moixsenebian.
Sidasaojaxo socialur sivrceSi ojaxis ufrosi TviTxelisufal pirad _ persona sui iuris-ad warmog-
vidgeboda. ojaxis ufrosi (paterfamilias) sakuTar xelisuflebasa da uflebas morCilebda, imavdrou-
lad, sakuTari Tavis baton-patroni da damoukidebeli pirovneba iyo. xelisuflebaSi myofTa statu-
si, maTi TviTRirebuleba SefardebiTi iyo da mxolod ojaxis ufrosis samarTalsubieqtobis
anarekls warmoadgenda.
ulpianes azriT, potestatis verbum communiter accipiendum est tam in filio quam in servo _ sityva `potestas~ (xelisuf-
leba) ganzogadebuli mniSvnelobiT unda gavigoT rogorc xelisuflebaSi myofi vaJiSvilis, ise
monasTan mimarTebiT (D.15.1.1.5).
Svilebis mimarT gamoyenebuli sityva _ liberi _ asaxavda im pirvandel viTarebas, roca isini, xelisuf-
lebis (potestas) saerTo safuZvelze, monebis msgavsad ganixilebodnen; maT Soris sxvaoba mxolod
sajaro samarTliT dasturdeboda, romlis Tanaxmadac, liberi anu Svilebi, sityvasityviT Tavisufals
niSnavda.
saojaxo erTeulis _ potestas _ cneba saojaxo struqturis yvela doneze vrceldeboda, anu es iyo
zogadi cneba, romelic xelisuflebaSi myof pirTa yvela saxis mdgomareobasa da garemoebas moi-
cavda. In potestas-ad yofna ara mxolod morCilebas, aramed, garkveuli damoukideblobis mqone, socia-
luri erTeulisadmi kuTvnilebasac niSnavda. In potestate an cum potestate pirebs romaelebi upirispi-
rebdnen imaT, vinc potestate-dan gamoricxuli an, saerTod, mis miRma iyo. es viTareba iuridiul
konstruqciaSic aisaxa da Semdegs gulisxmeboda: ojaxidan gasvlas Tan sdevda TviTxelisuflebis
SeZena da uflebaunarianobis Semcireba (capitis deminutio minima).
Sui iuris pirad qcevis Semdeg (Tumca, sakuTari familia-s miRma) piri ara imdenad sakuTari ojaxis
ufrosis (patesfamilias) mimarT damoukideblobas iZenda, ramdenadac mfarvelobasa da socialur stabi-
lurobas kargavda, romelic pirdapir da uSualod, garkveuli avtonomiuri erTeulisadmi, kuTvnile-
bis princips ukavSirdeboda.
82
V. Capitis deminutio (uflebaunarianobis damcroba)
Status libertatis (Tavisufali mdgomareoba); status civitatis (moqalaqeoba); status familiae (ojaxisadmi kuTvnile-
ba); capitis deminutio maxima, media, minima (uflebaunarianobis sruli, nawilobrivi, minimaluri damcroba);
peculium castrense (sabanako pekuliumi); bona materna (dedis qoneba).
romis samarTali piris sam statuss ganasxvavebda: status libertatis, status civitatis, status familiae, anu eseni
romis is moqalaqeebi iyvnen, romlebic im ojaxs (familia) ekuTvnodnen, romelSic daibadnen da samive
statuss flobdnen; sakuTari ojaxis ufrosis (paterfamilias) xelisuflebidan gasuli da ojaxis miRma
myofi pirebi or status, xolo Tavisufali ucxoelebi (peregrini) _ mxolod erT statuss flobdnen.
Patria potestas da patriarqaluri ojaxi _ familia _ wminda romauli institutebia.
iustinianes instituciebis I wignis IV TavSi mocemuli ganmartebis Tanaxmad, `Tavisuflad (Tavisu-
fal pirad) dabadebulia is, vinc dabadebisTanave Tavisufalia, gind igi ori Tavisuflad dabadebu-
li [piris] qorwinebisgan daibados, gindac _ orive gaazatebulis da gindac _ erTi Tavisuflad
dabadebulis da meore gaazatebulis. xolo Tu vinme Tavisufali dedisa da mona mamisgan ibadeba,
igi mainc Tavisufal [pirad] ibadeba, zustad iseve, rogorc is, vinc Tavisufali dedisa da ucnobi
mamisgan daibada, radgan igi [kanonieri] qorwinebis gareSe Caisaxa. meore mxriv, sakmarisia, rom deda
Tavisufali iyos im dros, rodesac [bavSvi] ibadeba, Tundac [igi man] mxevlad yofnisas Casaxos, da
piriqiT, Tu Tavisufalma Casaxa da Semdeg mxvlad gamxdarma dabada, dadgenilia, rom is, vinc ibade-
ba, Tavisufali daibados, vinaidan dedis ubedurebam ar unda avnos mas, vinc muclad aris...
1. xolo Tavisuflad dabadebuls ar avnebs is [garemoeba], rom igi monobaSi iyo da Semdeg iqna
ganTavisuflebuli (gaazatebuli), radgan mravaljer daadgines, rom gaazateba dabadebis mdgomareo-
bas ar vnebs~.
piris sami statusis Tanadroulad, arsebobda uflebaunarianobis damcrobis sami xarisxic: capitis
deminutio maxima, media et minima (Gai.,1,158-162). D.4.5.11 digestebSi uflebaunarianobis damcrobis
aRniSnuli xarisxebis Sesaxeb weria: `im sami mdgomareobis _ Tavisufleba, moqalaqeoba, ojaxi _
mixedviT, romelTac Cven vflobT, arsebobs uflebaunarianobis damcrobis sami xarisxi: sruli, nawi-
lobrivi da minimaluri. yvela maTganis, anu Tavisuflebis, moqalaqeobisa da ojaxis statusis
dakargviT, uflebaunarianobis yvelaze didi damcroba xdeba; moqalaqeobis dakargvisas radgan Tavi-
sufleba SenarCunebulia, uflebaunarianobis saSualo damcroba xdeba; xolo Tavisuflebisa da mo-
qalaqeobis SenarCunebisas, Tu mxolod saojaxo statusi ikargeba, maSin uflebaunarianobis damcro-
ba minimalurad iTvleba~.
`Caput~ _ uflebaunarianobas niSnavda da uSualod adamianis erTiani koleqtivis wevrobaze miuTi-
Tebda. Tavdapirvelad, capitis deminutio-s mxolod or safexurs ganasxvavebdnen: maxima da minima, rac
uSualod Tavisuflebisa (libertas) da moqalaqeobis (civitas) institucionaluri urTierTkavSiris piro-
bebs Seesabameboda. termini `capitis deminutio~ iTargmneba, rogorc `erTi TaviT Semcireba~, da sazoga-
doebrivi kavSiris wevrobis Sewyvetaze miuTiTebda (cvlilebis arsi swored es iyo).
piri, romelic gamovidoda jgufidan, statuss icvlida, radgan masze jgufuri privilegiebi veRar
gavrceldeboda. sazogadoebrivi kavSirebidan gamodevna ki, pirs jgufSi dadgenili normebis moqmede-
bis miRma tovebda da mis daucvelobas ganapirobebda. uflebauunarobis ori xarisxis arseboba or
socialur kavSirze _ Temsa (civitas) da ojaxze (familia) miuTiTebda. maTdami kuTvnileba piris samarT-
lebrivi statusis sisrules uzrunvelyofda, statusTa ierarqia ki samoqalaqo Temisadmi ojaxis
morCilebaze metyvelebda.
imavdroulad, ojaxis ufrosis (paterfamilias) gardacvalebis Semdeg, statusis Secvla capitis deminutio
minima-s gareSec SeiZleboda; ojaxis ufrosis daRmavali xazis naTesavebi (Svilebi, cum manu qorwi-
nebaSi myofi meuRle), TviTxelisufalni (persona sui iuris) xdebodnen da aRniSnul ojaxSi yvela ufle-
bas inarCunebdnen. Tu ojaxis erTi wevri meore ojaxSi qmris xelisuflebaSi (conventio in manum mariti)
gadasvliT, an Svilad ayvanis (adoptio) gziT, kvlav xelisuflebaSi myofad (alieni iuris) rCeboda, imis
maniSnebeli iyo, rom misi statusi ar Secvlila. Tumca, ojaxis Secvla Zvel ojaxTan uSualod
dakavSirebuli uflebebis _ memkvidreobiTi, sameurveo da sxva uflebebis _ dakargvas niSnavda. sxva
83
ojaxSi analogiuri uflebebis mopoveba mxedvelobaSi ar miiReboda. ojaxisadmi kuTvnileba ara mar-
to dadebiT uflebamosilebebs uzrunvelyofda, aramed piris statussac adgenda. praqtikulad ki, es
Semdegs niSnavda: saojaxo solidarobas, erTi ojaxis yvela wevrTa urTierTpasuxismgeblobasa da
samarTalsubieqtobis erTobliobas.
VI. Persona (piri)
romis samarTalSi `piris~ (`persona~) cnebiT, samarTlebrivi urTierTobis subieqtis tipuri, universa-
luri idea aRiniSneboda. yvela SemTxvevaSi, piri (persona) urTierTobebis monawile piris iuridiul
mniSvnelobaze miuTiTebda.
adamianuri arseba fizikur pirad (persona) mas Semdeg miiCneoda, rac: 1. Cvili dedis sxeuls gamoe-
yofoda, 2. daibadeboda cocxali, 3. adamianis ier-saxiT da 4. fizikurad sakmarisad Camoyalibebuli.
dedis saSoSi myofi bavSvi (nasciturus, venter, partus nondum editus) ara fizikur pirad, aramed dedis sxeu-
lis nawilad miiCneoda. axali drois iuristebis formulirebis Tanaxmad, igi iyo dedis saSoSi
myofi Cvili, romelsac hqonda yvela is ufleba (socialuri statusi, memkvidred yofna), rac daba-
debisTanave eniWeboda (nasciturus pro iam nato habetur, quoties de commodis eius agitur). aRniSnuli uflebebis
dasacavad, jer kidev ardabadebul bavSvs qonebis ganmkargvelad mzrunveli (curator ventris) eniS-
neboda. amis gamo, SesaZloa Svili gansakuTrebuli zrunvis sagani gamxdariyo. magaliTad, fexmZi-
mobis periodSi dedas mis gamosakvebad sarCo (alimenta) eniSneboda. iuridiuli TvalsazrisiT, dedis
sxeulisagan Svilis gancalkevebas mniSvneloba ar hqonda Semdeg viTarebaTa gamo: 1. iustinianes
Tanaxmad, Cvilis sicocxlisunarianobis dasadgenad sakmarisad iTvleboda axalSobilis dayvireba.
piris cnebis dasadgenad sicocxlis xangrZlivoba mxedvelobaSi ar miiReboda; 2. normalurad miCneu-
li adamianis sxeulisagan (sxeulis nawilebis uCveulo raodenoba, siamis tyupebi da sxva) umniSvne-
lo gadaxra, axalSobilisaTvis piris statusis CamorTmevis safuZvlad ar miiCneoda. Zvel romaelebs
sagagebod ar daudgeniaT is naklovanebebi, romelTa safuZvelzec adamiani maxinjad (monstrum) unda
miCneuliyo. zogierTi iuristis azriT, uCveulo Tavis formis mqone Cvili maxinjad (monstrum)
iTvleboda; 3. axalSobilis samarTlis subieqtad miCnevis TvalsazrisiT, iyo sadavo viTareba, roca
bavSvis saTanado ganviTarebis done eqspertTa daskvnas saWiroebda. ase, magaliTad, muclis mowyve-
tis Sedegad cocxladSobili bavSvi pirad (persona) ver CaiTvleboda; samagierod, dRenakluli, mag-
ram saTanadod ganviTarebuli Cvili, pirad (persona) iTvleboda.
romis samarTlis Tanaxmad, dadgenili iyo iuridiuli mniSvnelobis mqone arsebiTi xasiaTis sxvao-
bebi piris mimarT; kerZod, es iyo: sqesi, asaki, janmrTelobis mdgomareoba, naTesauri kavSiri, samo-
qalaqo Temisadmi kuTvnileba da sacxovrebeli adgili.
1) Sexus (sqesi)
romis samarTali mxolod or sapirispiro sqess _ mamrobiT da mdedrobiT _ aRiarebda. Sesabamisad,
arasrulyofili sqesobrivi monacemebis mqone pirebs (hermaphroditae) im sqess akuTvnebdnen, rom-
lisadmi midrekilebac individSi ufro Warbobda. sajaro samarTlisagan gansxvavebiT (saidanac
momdinareobda qalis uunaroba sameurveo saqmianobis TvalsazrisiT), adamianTa sqesobriv sxvaobas
kerZo samarTali did mniSvnelobas ar aniWebda. romis samarTali mxedvelobaSi iRebda qalis, Seda-
rebiT swarf mowifulobas da aqedan gamomdinare, qalis srulwlovanebis asakad 12 wlis asaks
adgenda. imavdroulad, romis samarTliT qals SedarebiT naklebi damoukidebloba eniWeboda, radgan,
sayovelTaod miRebuli azris Tanaxmad, mamakacisagan gansxvavebiT, qali naklebad icnobda sa-
marTals, rac mas xels uSlida sakuTari uflebebis dacvaSi. amis gamo, zogjer, qals samudamo meur-
veobasac ki uwesebdnen.
2) Aetas (asaki)
romis samarTliT, adamianis qmedunarianoba, ZiriTadad, asakis safuZvelze ganisazRvreboda. Cveu-
lebriv, nebis gamovlenis unari adamianSi TandaTanobiT viTardeboda da yoveli adamiani am viTa-
rebas gansxvavebulad ganicdida. amitom, samarTliT dadginda is ori, tipuri da sayovelTaod aRia-
rebuli asakobrivi etapi, SeZlebisdagvarad rom asaxavda adamianis gonebrivi da fizikuri ganvi-
Tarebis dones anu arasrulwlovanebis asaki (impuberes anu pupilli) da srulwlovanebis asaki (puberes).
84
Tavis mxriv, TiToeuli maTgani kidev or periodad dayves:
1. arasrulwlovanebis asaki (impuberes anu pupilli) iyofoda: a) Svid wlamde asakis (infantes, qui fari non
possunt) bavSvebi, romlebic sruliad qmeduunaroni iyvnen; b) vaJebi 14 wlis asakamde da gogonebi
12 wlis asakamde (qui fari possunt, e.w. infantia maiores, prokulianes Tanaxmad, rasac iustinianec
daeTanxma). aRniSnuli asakis orive piri raimes SesaZenad _ qmedunarianad, magram valdebulebebis
dasadebad, qonebis gasasxviseblad, anderZiT memkvidreobis gansakargavad _ qmeduunarod miiCneoda.
2. srulwlovanebis asaki (puberes) miiCneoda vaJebisaTvis _ 14, xolo gogonebisaTvis 12 wlis asaki.
Zveli romauli samarTliT, srulwlovani mamakacebi srulad qmedunarianni, qalebi ki _ nawilobriv
qmedunarianni iyvnen da amitom mancipaciis (mantipatio) damoukideblad ganxorcielebisa da anderZis
datovebis ufleba ar hqondaT. mogvianebiT, 25 wlamde srulwlovanebs (minores viginti quinque annis)
zogi upiratesoba miecaT. magaliTad, restitutio in integrum. ojaxis ufrosis (paterfamilias) xeli-
suflebaSi armyof arasrulovnebs (minores) ki garkveuli saxis meurveoba (cura) an mzrunveloba
(tutela) eniSneboda.
sqesis ganurCevlad ganasxvavebdnen srulwlovanebis or periods: a) arasrulyofil srulwlovnebs
(puberes minores), romlebic mamis xelisuflebaSi aryofnis SemTxvevaSi srulad uflebauunaroTa
(infantia maiores) mdgomareobas iZendnen da SeZenis, valdebulebis aRebis, marTlsawinaaRmdego
qmedebaze pasuxisgebis ufleba ar hqondaT. Tumca, pirTa aRniSnuli kategoria (impuberes infantia-sa da
maiores-gan gansxvavebiT) anderZiT memkvidreobiT gadacemisa da ficis dadebis upiratesobiT
sargeblobda. gansakuTrebul SemTxvevaSi, 20 wels gadacilebuli vaJebi da 18 wels gadacilebuli
qaliSvilebi, imperatoris reskriptiT, srulwlovanebas iZendnen (veniam aetatis impetrare).
b) 25 wels gadacilebuli pirebi (puberes maiores legitimae aetatis) sruli moculobiT srulwlovanebad
iTvlebodnen. zogadi wesis Tanaxmad, kanoniT maT sruli qmedunarianoba eniWebodaT.
3) Sanitas (janmrTeloba)
piris qmedunarianobaze uSualo gavlenas axdenda daavadeba (farTo gagebiT, gadaxra adamianis
sxeulis normaluri ganviTarebidan). ganasxvavebdnen fizikur da sulier daavadebas: a) fizikur
daavadebad miiCneoda sxeulis aranormaluri mdgomareoba an raime fizikuri nakli (vitium: yru-munji,
brma, kastrati, an calkeul organoTa daavadeba (morbus), uSviloba (spadones)). qmedunarianobis
TvalsazrisiT, aRniSnul pirTa mimarT, garkveuli SezRudvebi arsebobda; magaliTad, yru-munji ver
dadebda iseT garigebas, romlis drosac aucilebeli iyo sakuTari nebis sityvieri gacxadeba an
meore mxaris pirobis mosmena; kastrats ar SeeZlo qorwineba da Svileba. b) fsiqikur daavadebad
miiCneoda Wkuasustoba (dementes), Seuracxadoba (furiosi). suliT avadmyofi anu Seuracxadi sruliad
qmeduunaro iyo. ramdenadac sulier daavadebas axasiTebda gamonaTebis periodebi (lucida intervalla),
maTi qmedunarianoba SeiZleba aRdgebiliyo.
romis samarTliT SezRuduli qmedunarianobis kategorias miekuTvnebodnen ugunurebi (stulti) da
gulubryviloebi (simplices). aseTi pirebi savsebiT qmedunarianni iyvnen, magram ar SeeZloT sakuTari
ugunuri qmedebiT miRebuli zianis anazRaurebis moTxovna. aqedan mieca dasabami gamoTqmas stultis non
succurritur _ ugunurebas gamarTleba ara aqvs.
4) Gentilitas (naTesaoba)
romis samarTali ganasxvavebda naTesaobis or saxes: bunebriv, sisxlismiersa da wmina iuridiul
naTesaobas.
1. bunebrivi naTesaobiT (naturalis cognatio an, ubralod, cognatio) igulisxmeboda sisxliT naTesaoba,
romelic warmoiSoboda sqesobrivi kavSiris Sedegad da moyveboda STamomavloba. gansxvavebuli
tipis sqesobrivi kavSiris (saqorwino, naturaluri, konkubinati da a.S.) Sedegebic gansxvavebuli iyo.
a) romis samarTali ganasxvavebda kanonier qorwinebas (matrimonium iustum an iustae nuptiae), romlis
drosac, ius civile-Ti orive mxares kanonieri qorwinebis (ius connubii) ufleba moeTxoveboda. kanonieri
qorwinebis Sedegad Sobili bavSvebi (filii legitimi) mamis xelisuflebas eqvemdebarebodnen da iuri-
85
diulad sxvis xelisuflebaSi myof pirebad (persona alieni iuris) miiCneodnen; b) zemoaRniSnul
moTxovnaTa daucvelad dadebul qorwinebas, naturaluri qorwineba (matrimonium non legitimum) ewo-
deboda; Sesabamisad, aseTi tipis qorwineba, kanonieri qorwinebisagan SedegebiTac gansxvavdeboda.
iustinianes kanonmdebloba orive tipis qorwinebas aRiarebda.
daqorwinebul meuRleTa naTesavebs (adfinitas) Soris, vidre maTi naTesavi wyvili qorwinebaSi imyo-
feboda, yovelgvari sqesobrivi urTierToba ikrZaleboda; maTi ganqorwinebis SemTxvevaSi, aseTi
akrZalva uqmdeboda.
2. qalsa da mamakacs Soris mudmivi Tanacxovrebis saxiT sqesobrivi kavSiris SemTxvevaSi, igu-
lisxmeboda, rom mamakacs daqorwineba surda (affectio maritalis), xolo qals daqorwineba qmris xeli-
suflebaSi Seusvlelad (dignitas uxoris), anu konkubinatis pirobad iTvleboda wyvilis iseTi kavSiri,
romlis drosac coli da Svilebi (liberi naturales) qmris ojaxSi (familia) ar Sediodnen. romis sa-
marTliT aseTi kavSiri dasaSvebad miiCneoda.
3. iuridiuli TvalsazrisiT, sqesobrivi kavSiri monasa da Tavisufal qals Soris (contubernium) imiT
gansxvavdeboda, rom aRniSnuli kavSiris Sedegad Sobili bavSvebi romis moqalaqeebi xdebodnen, Tu
qali ar iqneboda monad dasjili, imis gamo, rom is sajer iyo gafrTxilebuli Seewyvita ukanono
kavSiri monasTan.
4. mamakacsa da Tavisufal gasaTxovar qals (stuprum) Soris droebiTi sqesobrivi kavSiris Sedegad
Sobili bavSvebi mouwesrigebeli sqesobrivi urTierTobis Sedegad Sobilebad miiCneodnen (spurii, vulgo
concepti, vulgo quaesiti), ris gamoc, maTi mamis dadgena SeuZlebeli iyo. Liberi naturalis-gan gansxvavebiT,
meZavis ukanono Svilebs mamis memkvidred yofnis ufleba ar hqondaT.
5. mamakacsa da sxvis meuRlesTan sqesobrivi kavSiris, mruSobis (adulterium) Sedegad Sobil bavSvebs,
iuridiuli TvalsazrisiT, arasrulyofilni, arasrulfasovanni (adulterini) ewodebodaT.
6. sqesobrivi kavSiri pirdapiri xazis naTesavebsa da moyvrebs Soris, sisxlaRreviTi sqesobrivi kav-
Siri aRmavali da daRmavali xazis naTesavebs (incestus iure gentium, incestae ac nefariae nuptiae, damnatus
coitus), yvela drosa da yvela qveyanaSi ikrZaleboda.
7. naTesaoba ganisazRvreboda Semdegi pirobebis safuZvelze: a) bavSvebi sakuTari dedisa da misi
naTesavebis mimarT, sisxlismier naTesavebad iTvlebodnen, mSoblebs Soris sqesobrivi kavSiris iuri-
diuli formis (anu qorwinebis Tu qorwinebis gareSe) miuxedavad. gansxvavebuli viTareba iyo
bavSvebsa da maT mamas Soris naTesauri kavSiris dadgenisas. kerZod, maT Soris naTesaobis dasad-
genad savaldebulo pirobad bavSvebis kanonier qorwinebaSi dabadeba da mamis mier maTi aRiareba
miiCneoda. bavSvebi filii legitimi-s statuss, mxolod aRniSnul pirobaTa dakmayofilebis SemTxvevaSi
iZendnen, ase rom, qorwinebis gareSe Sobil bavSvebs, iuridiuli TvalsazrisiT, mama da mamis mxridan
naTesaoba, ar hyavdaT. Tumca, romis samarTliT, konkubinatis Sedegad Sobil bavSvebs (liberi naturales)
mamis mimarT alimenta da kanonismieri sagangebo memkvidreobis ufleba eniWebodaT.
romis samarTlis Tanaxmad, naTesaobis ramdenime saxes ganasxvavebdnen: 1. pirdapiri (recta) aRmavali
(linea superior, ascendens) da daRmavali (linea inferior, descendes) xazis naTesaobas, anu naTesaoba im pirTa
Soris, romelTaganac erTni warmoiSobodnen meoreTagan. naTesaobis aRmniSvneli xazisagan ganasxva-
vebdnen 2. gverdiTi xazis (linea transversa) naTesaobas, anu naTesaur kavSirs saerTo mesame pirisagan
CamomavalTa Soris. gverdiTi xazis naTesavebs or jgufad yofdnen: a) srulyofil (RviZli da-Zma _
germani consangvinei) da b) arasrulyofil (naxevari da-Zma, romelTaganac mamiT erTni consangvinei-ebad,
xolo dediT erTni uterini-ebad iwodebodnen) naTesavebad. 3. rTuli da martivi naTesaoba. rTul
naTesavebad miiCneodnen is pirebi, romlebic ori Zmis or daze qorwinebis Sedegad iyvnen Sobilni.
axla ganvixiloT ara bunebrivi, aramed wminda iuridiuli naTesaoba, anu naTesaobis meore didi
safuZveli.
wminda iuridiuli TvalsazrisiT, naTesaobad miiCneoda im pirTa erToba (agnatio), romelnic saerTo
mamis _ paterfamilias _ xelisuflebas eqvemdebarebodnen. aseTi naTesaoba erTian civilur ojaxs
86
(familia) efuZneboda. Paterfamialia-s mis xelisuflebaSi myof pirebTan erTad (persona alieni iuris) hqmnida
ojaxs, viwro gagebiT, (familia proprio iure), xolo misi gardacvalebis Semdeg (posthumi) ojaxis wevrebi,
mogvianebiT Sobil pirebTan erTad, warmoadgendnen ojaxs, am sityvis farTo gagebiT (familia communi
iure, familia agnatorum). agnaturi naTesaoba SeiZleba dakavSirebuli yofiliyo kognatur naTesaobasTan
(kanonier qorwinebaSi Sobili da legitimuri Svili). Tumca, zogjer, aseTi kavSiris arseboba ar
SeiniSeneboda (magaliTad, agnatio-d miiCneoda Svilad ayvana mSvilebesa (arrogator) da Svilad ayvanils
(arrogatus) Soris; aseve cognatio – paterfamilias da mis emancipirebul vaJiSvils Soris). aRniSnuli
magaliTi eWvqveS ayenebs prof. baronis ganmartebas: sunt agnati, qui per virilis sexus personas cognatione iuncti
sunt, quasi a parte cognatis. naTesaobis orive saxes Tanabari iuridiuli mniSvneloba mxolod iustinianes
kanonmdeblobiT mieniWa, ris Sedegadac dadginda Tanabari samemkvidreo uflebebi da meurved yofnis
movaleoba. uZveles ius civile-Ti martiv cognatio-s araviTari iuridiuli Sedegi ar mohyveboda. gvian-
deli respublikis periodidan cognatio naTesaobas samarTlebrivi Sedegebis dadgomis ufleba mieca,
xolo aRniSnuli naTesauri samarTlebrivi aRiareba uSualod aisaxa pretorul ediqtebSi, impera-
toris kanonebsa da gansakuTrebiT, iustinianes kanonmdeblobaSi. Cognati naTesavebi igive uflebebs
iZendnen, rac, ius civile-Ti agnat naTesavebs hqondaT. aqedan mieca dasabami Semdeg iuridiul debulebas:
Tu agnatia, maSin kognaticaa _ qui est agnatus, et cognatus est.
5) saqalaqo Temisadmi (civitas) kuTvnileba da sacxovrebeli adgili (loco habitare)
apeninis naxevarkunZulis teritoria gansazRvruli raodenobis saqalaqo Temebad (civitates respublicae)
iyofoda. qalaqi da mis garSemo mdebare sasoflo dasaxlebebi politikur kavSirs qmnida. klasikuri
periodis iuristebi imave principiT ganixilavdnen romis imperiaSi Semaval provinciebsac. amrigad,
erTi saxelmwifos SemadgenlobaSi Semavali xalxi, Cveulebriv, romelime saqalaqo Temis wevric
iyo.
1. saqalaqo Temisadmi kuTvnileba efuZnebod: a) saqalaqo Temis moqalaqeobis uflebas (origos, domus -
samSoblo). aRniSnuli ufleba SeiZineboda: moqalaqesTan kanonier qorwinebaSi myofi piris mier
bavSvis gaCeniT an moqalaqis mier bavSvis gaCeniT (origo, nativitas), saqalaqo Temis wevris mier piris
SvilebiT (adoptio), piris saqalaqo Temis wevrad miRebiT (allectio) da monis gaazatebiT (manumissio);
b) sacxovrebel adgils (domicilium) piri irCevda raime saqmianobis gansaxorcieleblad da sxva
pirebTan urTierTobebis dasamyareblad. Tumca, SerCeul adgilze mudmivad yofna savaldebulo ar
iyo. sacxovrebeli adgilis mixedviT, qalaqisadmi kuTvnilebas incolae ewodeboda, xolo sacxov-
rebeli adgilis sakuTari nebiT SerCeveas domicilium voluntarium. Tu sacxovrebeli adgilis arCevas
samarTlis norma adgenda, mas domicilium necesarium ewodeboda. jariskacebis, moxeleebis, colebis,
mamis xelisuflebaSi myofi Svilebis sacxovrebeli adgilis Secvla damokidebuli iyo piris Tavi-
sufal nebaze an samarTlebriv normaze. kanoniT daSvebuli iyo ramdenime sacxovrebeli adgilis
qona an, saerTod, misi uqonloba _ aseTi cxovrebis wesi moxetiale adamianebisaTvis iyo dama-
xasiaTebeli.
2. gansazRvruli saqalaqo Temisadmi kuTvnileba adgenda: a) saqalaqo valdebulebis Sesrulebis
movaleobas (munera); b) saqalaqo xelisfulebis moTxovnebisadmi (sasamarTlo qvemdebareobis
principis dacva) da g) konkretul qalaqSi moqmedi samarTlisadmi piris morCilebas (lex originis, lex
domicilii).
VII. moyvroba
Adfinitas (moyvroba).
Zvel romSi cnobil, naTesaur kavSirs, romelic arsebobda meuRleebis naTesavTa Soris, ewodeboda
moyvroba (adfinitas). am kavSiris arseboba mniSvnelovani iyo im TvalsazrisiT, rom qorwinebis da-
mabrkolebel garemoebad miiCneoda, radgan krZalavda incestum-s, agreTve, garkveulwilad, xels uS-
lida zogierTi sarCelis procesualur dasabuTebas. meuRle iTvleboda meore meuRlis naTesavTa
moyvrad imave xarisxSi, ra xarisxis naTesauri kavSiric arsebobda maT Soris. kerZod, siZe iyo simam-
risaTvis pirdapiri xazis pirveli xarisxis moyvare, radgan aseTive xarisxis naTesauri kavSiri arse-
bobda mis colsa da simamrs Soris.
87
VIII. Colonus (koloni)
Colonus (koloni); servi terra (miwis monebi); coloni adscripticii (sagadasaxado reestrSi Setanili kolonebi);
dominus fundi (miwis nakveTis batoni).
III saukuneSi, ekonomikuri krizisis gaRrmavebis pirobebSi, damokidebuli mosaxleobis gansakuTrebu-
li kategoria _ miwaze mimagrebuli glexoba (coloni) warmoiSva.
Tavdapirvelad, miwaze mimagrebis procesi mxolod imperatoris miwaze monebis, gaazatebulebisa da
moijareTa (coloni) Sromis gamoyenebas iTvaliswinebda; amiT maT sakuTari nebiT sadme wasvla ekrZale-
bodaT. kolonatis institutis iuridiuli gaformeba IV saukunis bolos dasrulda. aRniSnuli
institutis farglebSi moxda, profesiul kavSirebsa (collegia, corpora) da adgilobriv sabWoebSi (curia),
memkvidreobiTi wevrobis zogadi principis damkvidreba da aseT gaerTianebaTa kuTvnili qonebis
aRwera funqciis mixedviT. amave dros imperatorebis Teodosius I-is, arkadiusisa da honoriusis
konstituciam coloni-s statusi miwis monad (servi terrae) gansazRvra: `Licet conditione videantur ingenui, servi
tamen terrae ipsius cui nati sunt aestimentur _ miuxedavad imisa, rom isini TavisufladSobilni arian, isini im
miwis monebad ganixilebian sadac daibadnen. kolonis qonebas ewodeboda peculium-i, romelis gasxvise-
ba, memamulis Tanxmobis gareSe, dauSvebeli iyo. imperiis aRmosvleT nawilSi kolonebs, sagadasaxa-
do reestrSi (coloni adscripticii), miwasTan erTad aRnusxavdnen. V saukunis II naxevarSi gamwvavebuli
ekonomikuri krizisis pirobebSi, kolonebis am kategoriis mdgomareoba, praqtikulad monobisagan ar
gansxvavdeboda. kolons ekrZaleboda mamulis mesakuTris (dominus fundi) Tanxmobis gareSe miwis nakve-
Tis mitoveba, mesakuTres ki am miwebidan kolonebis gandevna; mesakuTres mxolod kolonebis erTi
mamulidan meoreSi gadayvanis ufleba hqonda. statusis SezRudva administraciuli mizniT iyo
ganpirobebuli: samoqalaqo samarTlis TvalsazrisiT, kolonsa da mamulis mesakuTres Soris
urTierTobebi qiravnobis xelSekrulebiT (locatio conductio operarum) an saijaro xelSekrulebiT (locatio
conductio rei) wesrigdeboda. Tu maT Soris dadebuli xelSekrulebis pirobebi sagadasaxado reestrSi
iyo gatarebuli, am urTierTobebis TviTneburi, an Tundac, urTierTSeTanxmebiTi moSla, mxareebs ar
SeeZloT. mesakuTris mxridan xelSekrulebis pirobebis darRveva sasamarTlo wesiT isjeboda, vinai-
dan sasamarTlo procesze koloni damoukidebel mxared gamodioda. kolonis mdgomareoba memkvid-
reobiTi iyo.
a) kolonatis warmoSobis safuZvlebi iyo: 1. Tu erT-erTi mSobeli koloni iyo, bavSvi dedis mdgoma-
reobas iRebda; 2. Tu piri 30 wlis ganmavlobaSi koloni iyo, xandazmulobis vadis ZaliT, igi miwaze
mimargebas eqvemdebareboda.
b) kolonatis Sewyvetis pirobebi iyo: 1. memamules kolonisadmi sakuTar uflebaze uaris Tqma,
mxolod miwaze uariT (peculium-is gadacemasTan erTad monis gaazatebis msgavsad) SeeZlo. es iyo
kolonatis urTierTobis Sewyvetis mTavari piroba; 2. Tu koloni, 30 wlis ganmavlobaSi, Tavisufali
piris statusiT cxovrobda, misi ganTavisufleba xandazmulobiT xdeboda; 3. Tu koloni 30 wlis
ganmavlobaSi xelisuflebis adgilobrivi organos wevri _ dekurioni _ iyo, kolonati wydeboda;
4. Tu miwis mesakuTris (dominus fundi) TanxmobiT, koloni episkoposobas miiRebda an monazoni gaxdebo-
da, kolonati wydeboda.
IX. Universitates (iuridiuli pirebi)
Pagus (sasoflo Temi); Sodales (TanamesufreTa kavSiri); collegium (profesiuli gaerTianeba); lex collegii
(gaerTianebis wesdeba); actor (kolegiis warmomadgeneli); arca (kolegiis xazina); universitas (adgilobri-
vi Temi); municipium (municipaliteti); persona certa (ganszRvruli piri); fiscus (saimperatoro xazina);
aerarium populi Romani (romaeli xalxis xazina); ius fisci (fiskaluri (sagadasaxado) samarTali); beneficium
(beneficiumi, saeklesio (sataZro) qoneba); piae causae (samlocvelo)
samarTlebrivi urTierTobis monawiled _ subieqtad _ SeiZleba iyos ara marto fizikuri piri, anu
calkeuli adamiani, aramed adamianTa gaerTianeba, romelic samarTlebriv urTierTobaSi erTveboda
rogorc erTiani mTeli da am ukanasknelis Semadgeneli calkeuli subieqtebisagan, Tvisobrivad
gansxvavdeboda. kerZo pirTa uflebebiT aRWurvili, socialuri erTeulis saxiT, romis samarTlis
subieqtebad gamodiodnen: profesiuli da religiuri kavSirebi (collegia, sodalicia, societates, corpora),
TviTmmarTvelobis mqone adgilobrivi samoqalaqo Temebi (municipia, coloniae), saxelmwifo xazina (fiscus).
88
kerZo asociaciebis Tavisufleba XII dafis kanonebiT iyo dadgenili, romelic maT wesdebebs (lex
collegii) Sidasavaldebulo Zalas aniWebda, Tumca, im pirobiT, rom isini kanonis moTxovnas ar ewi-
naaRmdegebodnen. am normis wyarod miiCnevdnen solonis kanons, romlis teqstSic CamoTvlili iyo
rogorc Zveli, ise klasikuri epoqis cnobili kolegiebis saxeobebi: sasoflo Temi (pagi), meomarTa
da TanamesufreTa gaerTianeba (curiales, sodales), religiuri da damkrZalavi kavSirebi, romelTa umrav-
lesobac Rarib mosaxleobaSi arsebobda, vinaidan glexebs dakrZalvisaTvis saWiro saxsrebi ar
hqondaT; maT ricxvs aseve miekuTvneboda sawarmoo da savaWro korporaciebi.
mogvianebiT, kanonmdeblobiT kerZo gaerTianebebis Tavisufleba araerTgzis SeizRuda, vidre avgus-
tusis kanoniT (lex Iulia de collegiis) kolegiaTa dasaSvebi saxeebis CamonaTvali ar dadginda. amgvari
gaerTianebebis Seqmnis SezRudva saimperatoro konstituciebiTa da senatuskonsultebiTac gagrZel-
da. korporaciebs ufleba hqondaT sasamarTloSi gamosuliyvnen. am mizniT iniSneboda korporaciaTa
warmomadgeneli (actor), romlis kompetencias kolegiis gadawyvetileba gansazRvravda. kolegiis
pasuxismgebloba samarTlebrivi urTierTobis obieqtis saerTo qonebisa da xazinis (arca) moculobiT
ganisazRvreboda.
TiTqmis msgavsi sistema gamoiyeneboda adgilobrivi Temebis mimarTac, romlebic, aseve korporaciis
(universitas) saerTo qonebis subieqtad gamodiodnen, magram maTi qoneba korporaciaSi Semavali cal-
keuli piris kerZo qonebisagan gansxvavdeba.
TanasakuTrebis uflebis Sesabamisad, Temis kuTvnili mona Temis moqalaqeTa mona ar iyo; igi ganixi-
leboda mTeli Temis saerTo sakuTrebad; kerZod, misTvis SeeZloT moeTxovaT Cvenebis micema Temis
calkeuli moqalaqis winaaRmdeg.
Temis mier gaazatebuls, magistratis Tanxmobis gareSe, calkeuli moqalaqis sasamarTloSi gamoZaxe-
ba SeeZlo, vinaidan misi patroni mTlianad Temi iyo da ara Temis calkeuli moqalaqe. Tavdapirve-
lad, adgilobriv samoqalaqo Tems pativs miagebdnen rogorc koleqtivs, rac terminologiaSic aisa-
xa: municipium nacvlad, mas, rogorc kerZo samarTlis subieqts, xSirad municipes (municipali) ewode-
boda, rac piris certa persona-ad dadgenis proceduras arTulebda da Temis memkvidred (heres) daniSv-
nas SeuZlebels xdida.
iuridiuli piris gansakuTrebul saxeobas saimperatoro xazina (fiscus) warmoadgenda, xolo mogviane-
biT _ mTeli saxelmwifo qoneba. romaeli xalxis qonebas princefsis sakuTrebaSi arsebuli saxelm-
wifo qonebisagan ganasxvavebdnen; romaeli xalxis qoneba (populus Romanus) iuridiuli piri ar iyo da
samoqalaqo brunvaSi ar monawileobda. samagierod, sxva subieqtebis msgavsad, princefss SeeZlo
kerZosamarTlebriv urTierTobebSi Cabma, garigebis dadeba, mosarCeled an mopasuxed gamosvla ara
mxolod rogorc piradi sakuTrebis mqone kerZo pirs (patrimonium principis), aramed rogorc romis
saxelmwifos warmomadgenel sajaro pirsac. arsobrivad, xazina (fiscus) gansakuTrebuli samarTlebri-
vi formis saxelmwifo sakuTreba iyo da kerZo sakuTrebis specialuri reJimiT regulirgeboda,
riTac mTeli romaeli xalxis sakuTrebas emijneboda. dominatis damyarebisTanave aRniSnuli
gansxvaveba gauqmda, radgan saerTo-saxalxo xazina (aerarium populi Romani) saimperatoro xazinas
(fiscus) Seerwya.
princefsis gardacvalebis Semdeg, res fiscales romis saxelmwifos saTaveSi myof princefsis memkvidres
(monacvles) gadaecemoda, xolo princefsis piradi qoneba _ mis pirad memkvidreebs (ojaxis wevrebs)
ekuTvnoda. saxazino qonebis mmarTvelad specialuri piri _ procuratores _ iniSneboda. mogvianebiT,
xazina (fiscus) ganixileboda samarTlis damoukidebel subieqtad, iuridiuli pirad, romlis Tavi-
sebureba administraciuli xasiaTis upiratesobad ganixileboda.
xazinis (fiscus) samarTlebrivi reJimi samarTlis gansakuTrebul dargad _ ius fisci (D.49,14) Camoyalibda;
im sasamarTlo ganxilvas, romelSic xazina (fiscus) erT-erT mxared gamodioda (causae fiscales), specia-
luri sasamarTlo magistrati, eqstraordinaluri sasamarTlo procesis wesiT warmarTavda.
313 w. miRebuli, milanis (mediolanis) ediqtis Semdeg, gansakuTrebul iuridiul pirad iqca qristia-
nuli eklesia, romelsac mis morwmuneTagan damoukidebel subieqtad ganixilavdnen. TandaTanobiT,
saeklesio qoneba damoukidebeli iuridiuli piris niSnebs iZenda, romelic, sabolood, Sua sauku-
89
neebSi regulirebis sagangebo subieqtad (beneficium) Camoyalibda. garda amisa, arsebobda saeklesio
qonebis gansakuTrebuli saxeoba _ samwysos mier saqvelmoqmedo mizniT Sewiruli qoneba _ piae causae,
romlis marTva saeklesio qonebis marTvisagan gansxvavdeboda da samoqalaqo brunvaSi uflebauna-
rian da qmedunarian pirad gamodioda. aRniSnuli qoneba arafriT gansxvavdeboda, Tanamedrove kerZo
samarTliT gansazRvruli, fondebis samarTlebrivi reJimisagan.
X. warmomadgenloba
Dominus negotii (marwmunebeli); procurator (rwmunebuli); actiones adiecticial qualitatis (damatebiTi Tvisebis sar-
Celebi); actio de peculio (pretoruli sarCeli pekuliumis Sesaxeb); actio de in rem verso (ojaxis ufrosis mi-
marT Setanili sarCeli, Tu xelisuflebaSi myofi piris mier SeZenili qoneba paterfamilias qonebad
CaiTvala); excercitor (xomaldis mepatrone); institor (mmarTveli); actio excercitoria (mepatronis winaaRmdeg Se-
tanili sarCeli, romelic xomaldis meTaurad myofi misi monis mier dadebul xelSekrulebas exeba);
actio institoria (mepatronis winaaRmdeg Setanili sarCeli, romelic, meurneobis mouravad myofi, misi mo-
nis mier dadebul xelSekrulebas exeba); actio quod iussu (kreditoris mier mebatonis winaaRmdeg Setanili sarCeli, romelic sakuTari batonis saxeliT, monis mier dadebul xelSekrulebas exeba);
par condicium creditorum (kreditorebis Tanabari mdgomareoba); ratihabitio (rwmunebulis qmedebis mowoneba).
garigebis dadeba samarTlis subieqts uSualod yovelTvis ar SeeZlo. zogjer mas sxva piris saku-
Tar warmomadgenlad gamoyeneba esaWiroeboda. aseTi viTareba Semdeg SemTxvevebSi warmoiSoboda:
1. roca samarTlis subieqti daTqmul adgilze ar imyofeboda (Tumca, saqme saswrafod unda gadawyve-
tiliyo) an 2. roca viTareba statusis xarvezs _ qmeduunarobas _ ukavSireboda da uflebamosil
subieqts nebelobiTi qmedebiT misi ganxorcieleba ar SeeZlo. pirvel SemTxvevaSi sakiTxi exeboda
nebayoflobiT warmomadgenlobas, xolo meore SemTxvevaSi _ aucilebel an kanoner warmomadgenlo-
bas. kerZod, Wkuasusti (furiosus) mzrunvelobas iZulebiTi wesiT, xolo mcirewlovani bavSvi da qali
_ meurveobas (tutela) eqvemdebarebodnen.
warmomadgenlobis cnebiT igulisxmeboda: marwmuneblis saxeliTa da mis sasargeblod (dominus
negotii), rwmunebulis mier dadebuli garigebis Sedegi uSualod marwmunebels exeboda. am garigebidan
warmoSobili uflebebi da movaleobebi marwmunebls, da ara rwmunebuls, ekuTvnoda. aRniSnuli ins-
tituti romis samarTlisaTvis ucxo iyo. pirdapiri warmomadgenlobisagan gansxvavebiT, brunvis
(obieqturad arsebuli) moTxovnis dakmayofileba moadgileobis meSveobiT SeiZleboda. moadgile
saqmes sakuTari saxeliT awarmoebda, garigebis dadebiT uflebebs da movaleobebs iZenda, Tumca,
imavdroulad, maTi sxva pirisaTvis gadacema evaleboda. aseT SemTxvevaSi, saqme irib warmomadgenlo-
bas (an moadgileobas) exeboda, romelic warmomadgenloba arc iyo, am sityvis pirdapiri gagebiT.
romis samarTalSi moadgilisa da marwmuneblis urTierTobas davalebis xelSekruleba (mandatum) an
davalebis gareSe sxvisi saqmeebis warmoeba (negotiorum gestio) SeiZleba ewodos. romis samarTliT
aseTi urTierTobebi, roca erTi piris mier dadebuli garigeba Sedegs meore piris sasargeblod iZ-
leoda, warmomadgenlobis instituts saeTod ar ukavSirdeboda. warmomadgenlobad aseve ver iqneba
miCneuli ojaxis ufrosisa (paterfamilias) da daqvemdebarebuli pirebis (in potestate) urTerTobebi, vinai-
dan am ukanasknelTa mier SeZenili uflebebi da movaleobebi uSualod maTi ojaxis ufross
(paterfamilias) exeboda, maSinac ki, roca xelisuflebaSi myofni sakuTari saxeliT an ojaxis ufrosis
nebarTvis gareSe moqmedebdnen.
pekuliumi (peculium) iyo mebatonis mier monisaTvis, an ojaxis ufrosis (paterfamilias) mier mis
xelisuflebaSi myofi pirisaTvis gamoyofili qoneba, romlis farglebSic, xelisuflebaSi myof (in
potestate) pirs sakuTari saxeliT garigebebis dadebis ufleba hqonda. pekuliumis Sesaxeb mecnierTa
mier gamoTqmuli mosazrebebis mizani qonebis am saxeobis raobis formaluri gansazRvra iyo. ojaxis
biujeti ojaxis ufross unda gaeyo da amis Sesaxeb mesame pirebisaTvis ecnobebina. pekuliumis dad-
gena Wkuasustsa da mcirewlovans ar SeeZloT, vinaidan pekuliumis gamoyofa ganixileboda iseT
iuridiul aqtad, romelsac realuri Sedegi mohyveboda. pekuliumis dadgenisas savaldebulo iyo
nivTebis materialurad gadacema (traditio) an, Tundac, gadacemis ceremoniis imitireba. pekuliumis
odenobis gaangariSebisas, mxedvelobaSi miiReboda, ojaxis ufrosis mimarT xelisuflebaSi myof pi-
rTa valebi.
ulpianes Tanaxmad, `Peculium autem Tubero quidem sic definit, ut Celsus libro sexto digestorum refert, quod servus domini
90
permissu separatim a rationibus dominicis habet, deducto inde si quid domino debetur _ pekuliums tuberoni iseve
ganmartavs, rogorc celsusi digestebis VI wignSi: pekuliumi aris is, rasac mona, batonis nebarTviT
flobs, mebatonis Semosavlebis garda da im valis gamoklebiT, rac monas mebatonisagan marTebs~.
respublikis periodis bolos pekuliumis aRniSnuli cneba ganxilvis sagnad iqca. cnobilia, rom
serviusi pekuliumis am cnebas Semdegs umatebda: monis vali, monis batonis xelisuflebaSi myofTa
mimarT, TviT monis batonis mimarT vals utoldeba, da aseve pekuliumis moculobis gansazRvrisas
gamoklebuli unda iqnes.
principatis epoqaSi, garigebis dadebisas, ojaxis vaJiSvili (filius familias in potestate) piradad xdeboda
pasuxismgebeli. Tumca, valis gadaxdaze uaris (indebensio) SemTxvevaSi, kreditorebs ufleba ar
hqondaT valis asanazRaureblad moeTxovaT is qoneba, romelsac ius civile-Ti alieni iuris piri ar flob-
da.
mevalis mier valis individualurad gadaxdis SesaZlebloba ojaxis ufrosis ukmayofilebas iwvevda,
radgan igi uflebamosili iyo Tavad gadaexada mis xelisuflebaSi myofi piris vali da igi kvlav
Tavis xelisuflebaSi daetovebina.
aRniSnulis miRweva jer kidev winaklasikur epoqaSi, pekuliumis Sesaxeb pretoruli sarCeliT (actio
de peculio) iyo SesaZlebeli. am sarCelis formulis safuZvelze (in factum concepta formula), xelisufle-
baSi myofi piris (Tavisufalis an monis) mier dadebul garigebebze, pekuliumis moculobis gaTva-
liswinebiT, pasuxs ojaxis ufrosi (paterfamilias) agebda; pasuxismgeblobas Tan axlda ojaxis ufro-
sis winaaRmdeg sarCeli _ actio iudicati de peculio, im sasamarTlo gadawyvetilebis aRsrulebis Taobaze,
romelic gamotanili iyo misi xelisuflebaSi myofi piris winaaRmdeg; es iyo pasiuri uflebamosile-
ba. Tu sxvis xelisuflebaSi myofi piri, batonis Tanxmobis gareSe, raime qonebas SeiZenda, aRniSnuli
SenaZeni im SemTxvevaSi CaiTvleboda pekuliumad, Tu amas ojaxis ufrosi moiwonebda. Tu SeZenili
qoneba am ukanasknelis sakuTreba xdeboda, sarCeliT actio de in rem verso, SenaZenze pasuxismgebloba
ekisreboda. analogiur SemTxvevad ganixileboda, Tu sxvis xelisuflebaSi (in poteste) myofi piri
xomaldis meTauri an misi mepatrone (exercitor) xdeboda; aseve, Tu mas sawarmos mouravoba-mmarTvelo-
ba (institor) evaleba. garigebebis safuZvelze miRebuli sargebeli ojaxis ufrosis (paterfamilias) anga-
riSze iricxeba. amgvari garigebis Tanaxmad, kreditorebs, sxvis xelisuflebaSi myofi pirebis
mimarT, ufleba hqondaT ojaxis ufrosis winaaRmdeg mTeli valis farglebSi sarCeli _ actio
exercitoria da actio institoria _ SeetanaT. aseTive pasuxismgebloba ekisreba paterfamilias-s Tu in potestas pi-
ri misi brZanebiT (iussum) moqmedebda; aseT SemTxvevaSi, igi pasuxs actio quod iussu-Tu agebda. Tumca, am
urTierTobis arsi principulad gansxvavdeba pirdapiri warmomadgenlobis cnebisagan: roca sxvis
xelisuflebaSi myofi (in potesta) piri ojaxis ufrosis (paterfamilias) saxeliT ar moqmedebda, maSin Se-
Zena maT Soris arsebul daqvemdebarebiT urTierTobebs Seesabameboda; ojaxis ufrosis (paterfamilias)
pasuxismgebloba ki pretoris Carevis Semdeg dgeboda.
pekuliumis SemTxvevaSi, sxvis xelisuflebaSi myofi piri garigebas ojaxis ufrosis xarjze ar
debda, rac warmomadgenlobis ideas gamoricxavda. dabolos, pekuliumiT (peculium) ojaxis ufrosis
pasuxismgeblobis moculoba ganisazRvreba im valis gamoklebiT, romelic, mis xelisuflebaSi
myofs, paterfamilias-gan emarTa; aqedan gamomdinare, ojaxis ufrosi, in potestas piris pekuliumis mimarT,
privilegirebul kreditorad xdeboda. danarCeni kreditorebis moTxovnaTa dakmayofileba pretenziis
wayenebis rigiTobis gaTvaliswinebiT anu prior tempore, prior iure (vinc ufro adre; visac meti ufleba
aqvs) xdeboda. gamonaklisi iyo is SemTxveva, roca savaWro saqmianobis gansaxorcieleblad, ojaxis
ufrosi pekuliums uSualod iTvaliswinebda. aseT SemTxvevaSi, kreditorebi iZendnen actio tributoria-s
uflebas, romlis meSveobiT, paterfamilias-s valis gadaxdas, sakuTari moTxovnebis proporciulad,
Tanabar pirobebSi _ par condicium creditorum _ aiZuleben.
91
Tavi VI. Zveli romis saojaxo samarTali
I. Familia et gentilitas (ojaxi da naTesaoba)
Familia (ojaxi); paterfamilias (ojaxi mama, ojaxis ufrosi,); adgnatio (ojaxis ufrosis xelisuflebaSi
myofi naTesavi); adgnatus proximus (uaxloesi agnati naTesavi); patria potestas (mamis xelisufleba); cognatio (sisxliT naTesaoba);
cnobili frangi filosofosis J.J. rusos TqmiT, ojaxi aris .`sazogadoebaTa Soris uZvelesi da
erTaderTi bunebrivi sazogadoeba~.
Tanamedrove gagebiT, ojaxi (familia) iseTi socialuri institutia, romliTac qalsa da mamakacs
Soris saqorwino kavSiri, mSoblebsa da Svilebs Soris sisxliT naTesaoba, maT urTierTsanacvlo
uflebebi da movaleobebi igulisxmeba.
amrigad, ojaxi aris naTesauri kavSiriT an qorwinebiT dakavSirebul pirTa erToblioba.
romis samarTalSi qorwinebis ori oficialuri definicia iyo. kerZod, 1. `Nuptiae sunt coniunctio maris et
feminae et consortium omnis vitae, divini et humani iuris communicatio _ qorwineba aris mamakacisa da qalis kavSiri,
mTeli cxovrebis erTianoba, RvTiuri da adamianuri samarTlis erToba~ (D.23.2.1) da 2. `Nuptiae autem sive
matrimonium est viri et mulieris coniunctio, individuam consuetudinem vitae continens _ ...qorwineba (nuptiae) anu
colqmroba (matrimonium) aris mamakacis da qalis kavSiri, romlis arsi erTobliv cxovrebaSi
mdgomareobs~. (Iust. Inst.1.9.1)
m. bartoSeki naSromSi `romis samarTali~ ojaxis sakmaod vrcel ganmartebasa da daxasiaTebas
iZleva. misi TqmiT, ojaxi aris mTeli saojaxo qonebisa da aseve ojaxis wevrebis gaerTianeba. ojaxi
es aris romauli ojaxis meurneobis ZiriTadi qoneba, romelic, Tavdapirvelad, ojaxis yvela Tavi-
sufal wevrs Tanabrad ekuTvnoda, mogvianebiT ki _ mxolod ojaxis ufross, mamasaxliss
(paterfamilias). romauli ojaxi iyo yvela is piri da mTeli is qoneba, rac romis saojaxo meurneobas
qmnida. ojaxi aseve iyo monebis erToblioba, romelic ojaxis ufross ekuTvnoda da saojaxo-sameur-
neo saqmianobas asrulebda.
romis samarTlis erT-erTi mkvlevaris r. zomis Tanaxmad, `romis civiluri samarTlis gagebiT, oja-
xi aris agnaturi kavSiri, anu erToblioba pirebisa, romlebic urTierTdakavSirebulni arian patria
potestas-iT.
Ius civile-Ti agnaturi ojaxi iyo saojaxo Temi, romlis ganmsazRvreli da erTianobis ganmapirobebeli
iyo naTesaoba mamis mxridan, xolo formaluri safuZveli _ xelovnurad Seqmnili iuridiuli urTi-
erToba (patria potestas), romlis gauqmebac aseve xelovnurad SeiZleboda.
Ius gentium-iT ojaxi gansxvavebulad ganimarteboda. kerZod, ojaxi iyo kognaturi kavSiri, anu naTe-
saoba, romelic sisxlismier kavSirs efuZneba. ojaxis safuZveli bunebrivi da ara iuridiuli urTi-
erToba iyo.
Zveli romauli civiluri samarTali mxolod agnatur naTesaobas iTvaliswinebda; mogvianebiT, kog-
naturi naTesaoba, imperatoris kanonmdeblobis wyalobiT, pretormac aRiara da, sabolood, urTi-
erTobis kognaturma principma gaimarjva.
romis saojaxo samarTali aRiarebda Semdegi saxis naTesaur kavSirebs: 1. agnatur naTesaobas
(adgnatio) anu rodesac ojaxis yvela wevri (coli, Svilebi, SviliSvilebi, rZlebi da a.S.) ojaxis mam-
robiTi sqesis ufrosis xelisuflebaSi iyo; 2. kognaturi anu sisxliT naTesaoba (cognatio), romelSic,
garda zemoCamoTvlili pirebisa, ojaxis winaprebTan naTesauri kavSiriT yvelaze axlos mdgomi mam-
robiTi sqesis agnati naTesavic _ adgnatus proximus _ moiazreboda.
naTesaobis ori _ kanonieri da bunebrivi _ saxis urTierTSeTanxmeba `genus - species~ sagangebo sqemas
efuZneboda. digestebis Tanaxmad, `Svilad ayvanili naTesaobiT aris dakavSirebuli im ojaxis wev-
rebTan, romelSic is Sevida da ara imaTTan, romlebic am ojaxis wevrebi arian. vinaidan Svilad
92
ayvana iZleva ara sisxlis naTesaobas, aramed agnatobis uflebas~. amrigad, romauli ojaxi patri-
arqaluri iyo, anu mis saTaveSi idga, TiTqmis SeuzRudavi uflebiT AaRWurvili, paterfamilias-i, xolo
ramauli qorwineba _ patrilokaluri, anu coli Sedioda sakuTari qmris an misi paterfamilias-is xeli-
suflebaSi.
II. Sponsalia et nuptiae (niSnoba da qorwineba)
Ius conubii (qorwinebis ufleba); persona sui iuris (TviTxelisufali); persona alieni iuris (sxvis
xelisuflebaSi myofi piri); cum manu mariti (qorwineba qmris xelisuflebiT); sine manu mariti (qorwineba
qmris xelisuflebis gareSe); confarreatio (qorwinebis sazeimo rituali); sponsalia (niSnoba); nuptiae
(qorwineba); deductio domum (qalis `saxlSi Seyvana~); matrona (romaeli gaTxovili qalbatoni); uxor
(meuRle, coli); struptum (sqesobrivi kavSiri Tavisufal mamakacsa da gauTxovar qals Soris);
contubernium (mona-mamakacisa da mona-qalis Tanacxovreba).
ojaxis instituts romaelebi gansakuTrebuli yuradRebiT ekidebodnen. saojaxo urTierTobebs ro-
maeli iuristebi kanonmdeblobiT awesrigbdnen, riTac romaeli moqalaqeebis waxalisebas cdi-
lobdnen da maT, erTgvarad, ojaxis Sesaqmnelad ganawyobdnen.
r. zomi sami saxis saojaxo xelisuflebas ganasxvavebs, romelTac sami saxis qonebrivi urTierToba
Seesabameba. esenia: 1. meuRleTa urTierToba (saojaxo-qonebrivi urTierTobebis samarTali), 2. mamisa
da Svilebis urTierToba (mamis qonebrivi urTierTobebis samarTali) da 3. meurvisa da sameurveo pi-
ris urTierToba (sameurveo urTierTobebis samarTali). Sesabamisad, saojaxo samarTali sam nawilad
iyofa: 1. saqorwino samarTali, 2. mamis xelisuflebis samarTali da 3. sameurveo samarTali.
romaelebma qorwinebasa da bavSvebis raodenobas igive prerogativebi mianiWes, rac moxucebulobas
ekuTvnoda. daqorwinebulebs, romlebsac yvelaze meti Svili hyavdaT, pativTa miRebisas da am pativTa
gamoyenebisasac upiratesoba eZleodaT; konsuli, romelsac meti Svili hyavda, pirveli Rebulobda
sapatio niSnebs, SeeZlo provinciis arCeva; senatori, romelsac yvelaze meti Svili hyavda, pirveli
iwereboda senatorTa siaSi, pirveli gamoTqvamda Tavis azrs senatSi. “dekurions, romelsac yvelaze
meti Svili hyavs, privilegiis Tanaxmad, pativi eZleva sakuTari azri gamoTqvas pirvelma”. qali,
romelic oTx an met Svils gaaCenda, daqvrivebis SemTxvevaSi meurveobisagan Tavisufldeboda. Tumca,
arsebobda iZulebiTi RonisZiebebic; ase magaliTad, qr.Sobamde 18 wels miRebuli kanonis lex Iulia et
Poppea-s Tanaxmad, `romaelebi valdebulni arian 25-dan 60 wlamde qorwinebaSi cxovrobdnen [qalebi
20-dan 50 wlamde] da iyolion aranakleb 3 Svili [gaazatebulebma 4 Svili]; qvrivebi da ganqor-
wilebulebi xelmeored unda daqorwindnen: qvrivebi 2 wlis, xolo ganqorwinebulebi _ 18 Tvis
ganmavlobaSi~. dauojaxeblobis SemTxvevaSi, 65 wels miRweul mamakacs da 50 wels miRweul qals,
kanoni, sasjelis saxiT, jarimas akisrebda. ojaxis Sesaqmnelad dadgenili iyo garkveuli winapiroba.
kerZod:
1. qorwinebis ufleba. dasaqorwinebel pirebs, romauli samarTliT aRiarebuli, qorwinebis ufleba
anu ius conubii unda hqonodaT; am uflebiT mxolod romaeli moqalaqeebi sargeblobdnen, xolo ucxoe-
lebi (peregrini) amgvari uflebiT mxolod im SemTxvevaSi sargeblobdnen, Tu maT mas sagangebod miani-
Webdnen; 2. naTesauri (rogorc agnaturi, ise kognaturi) kavSiris arqona. qorwineba ekrZalebodaT: a.
erTi ojaxis ufrosis (paterfamilias) xelisuflebaSi Semaval pirebs da b. meurvesa da meurveobaSi
myof pirebs; 3. meqorwineTa asaki. romSi qorwinebebi Zalian adreul asakSi xdeboda. Cveulebriv,
qaliSvilebisaTvis saqorwino asakad 12 weli, xolo vaJebisaTvis 14 weli iyo dadgenili.
romaelebi qorwinebis or saxes _ sruluflebian da arasruluflebian _ qorwinebas ganasxavavebdnen.
sruluflebiani qorwineba mxolod romael moqalaqeTaTvis iyo nebadarTuli; aRniSnuli tipis qor-
wineba ori saxisa iyo: 1. Tu coli qmris xelisuflebaSi gadadioda, mas `ojaxis deda~, qalbatoni
(matrona) ewodeboda; 2. Tu igi mamis xelisuflebaSi rCeboda, mas `coli~, `meuRle~ (uxor) ewodeboda.
Zveli romauli tradiciis Tanaxmad, qorwineba ramdenime saxis ritualis dacviT tardeboda. uZve-
lesi periodis romSi arsebobda sazeimo religiuri rituali _ confarreatio, romelsac aTi qurumi
aRasrulebda da mxolod patriciebisaTvis iyo nebadarTuli. ritualis dros sapatarZlo da saqmro
wminda purs texdnen da qurumebis miTiTebebs asrulebdnen. respublikis periodisaTvis niSandoblivi
93
iyo sapatarZlos simboluri yidva (coemptio), rasac win uswrebda an mosdevda qorwinebaze Tanxmoba.
sxva SemTxvevebSi saqorwino ritualebis dacva, garda qalis `saxlSi Seyvanisa~ (deductio domum), sa-
valdebulo ar iyo.
tradiciulad, qorwinebamde imarTeboda niSnoba (sponsalia). florentinusis Tanaxmad, `Sponsalia sunt
mentio et repromissio nuptiarum futurarum _ niSnoba aris momavali qorwinebis daTqma (xseneba) da ormxrivi
dapireba.~ (D.23.1.1)
Tavdapirvelad, niSnoba TiToeuli dasaqorwinebeli piris ojaxis ufrosebis (paterfamilii) SeTanxmebiT
xdeboda; mogvinebiT ki, Tavad meqorwineTa TanxmobiT _ `Nuptiae consistere non possunt nisi consentiant omnes, id
est qui coeunt quorumque in potestate sunt _ ar SeiZleba [da]qoriwneba, Tu ar aris Tanxmoba yvela im [mxarisa],
e.i. im pirebisa, romlebic qorwindebidan da aseve im pirebisa, romelTa xelisuflebis qveS isini
imyofebian~ (D.23.2.2).
kanonmdebloba uSvebda erT gamonakliss, roca qaliSvils SeeZlo ar damorCileboda mamis gada-
wyvetilebas. kerZod, _ `Tunc autem solum dissentiendi a patre licentia filiae conceditur, si indignum moribus vel turpem
sponsum ei pater eligat _ ...mamis SewinaaRmdegeba qaliSvils mxolod maSin eZleva, rodesac mama mas uRir-
si znis an saxelgatexil saqmros aurCevs~ (D.23.1.12$1)
niSnobis dros, saqmros mxare, sapatarZlos mxares niSnobis beWeds (patriciebi _ oqros, sxva socia-
luri fenis wevrebi, SedarebiT dabali, xarisxis liTonis, xolo monebs rkinis beWeds) da sxva-
dasxva saxis moZrav nivTs gadascemda.
romaelebi gansakuTrebuli sifrTxiliT ekidebodnen qorwinebis TariRs, radgan zogi dRe Tu Tve
(magaliTad, maisi, ivnisis pirveli naxevari) ubedurebis momtanad miaCndaT. qorwinebis dRes tar-
deboda auspicia (auspicia _ frinvelebsa da bunebaze dakvireveba, rogorc RmerTisagan gamogzavnil
miniSnebze). qorwilis dRes patarZali qaliSvilobis droindel togas ixdida da mas bednierebis
qalRmerTs swiravda; Semdeg patarZals grZel TeTr tunikas acmevdnen, welze sartyels akravdnen da
Tavze mkveTri wiTeli feris Tavsaburavs afarebdnen. saqmros mosvlis Semdeg, stumrebis Tan-
daswrebiT, saqorwino rituali tardeboda: saojaxo keriaze msxverpls swiravdnen, ris Semdegac
lxini iwyeboda. imave dRes patarZali qmris saxlSi Sedioda.
romis samarTlis Tanaxmad, qorwinebis ori tipi _ 1. qmris xeliT (cum manu mariti) da 2. qmris xelis
gareSe (sine manu mariti) _ arsebobda.
Tavdapirvelad, iyo cum manu mariti tipis qorwineba, romlis Tanaxmadac, qali, gaTxovebis Semdeg,
mSoblebis ojaxTan iuridiul kavSirs kargavda da qmris xelisuflebaSi gadadioda. Tuki qmari ara-
vis xelisuflebaSi myofi piri (persona sui iuris) iyo, maSin coli, Svilebis msgavsad, qmris daqve-
mdebarebaSi eqceoda. am tipis qorwinebisas, qmris xelisufleba colze, faqtiurad, ganusazRvreli
iyo. qmars colis monad gayidva, misi mokvlac SeeZlo. qonebrivi urTierTobebis TvalsazrisiT, mone-
bisa da Svilebis msgavsad, cols araviTari uflebaunarianoba ar gaaCnda. yvelaferi, rac qor-
winebamde cols (Tu igi persona sui iuris iyo) ekuTvnoda, qmris sakuTreba xdeboda. qorwinebis periodSi
colis saCuqari (magaliTad, mamisagan miRebuli saCuqari) qmris sakuTrebaSi gadadioda. Tu qmari
sxvas daqvemdebarebuli piri (persona alieni iuris) iyo, maSin coli, qmarTan erTad, qmris ojaxis ufross
(paterfamilias) eqvemdebareboda.
iuridiulad, colis aseT uuflebo mdgomareobas is awonasworebda, rom coli qmris memkvidre _
heres sua iyo, Tuki mas kanonieri STamomavlebi ar hyavda; Svilebis yolis SemTxvevaSi, isic, maT msgav-
sad, memkvidre iyo.
Cum manu mariti tipis qorwinebis dros qmris upiratesoba imdenad didi iyo, rom mziTevi qmris qo-
nebas erwymoda da mis sakuTrebad iTvleboda. cols sakuTrebis ufleba ar gaaCnda da mziTevze ara-
nairi samarTlebrivi ufleba ar hqonda. digestebis Tanaxmad: `Constante matrimonio dotem in bonis mariti esse
_ qorwinebis ganmavlobaSi mziTevi qmris qonebaSi aris~.
colis qoneba qmris an ojaxis ufrosis (paterfamilias) sakuTreba iyo. amitom qmars (an ojaxis ufross)
94
xelSekrulebis dadeba da sasamarTlo procesze gamosvla colisagan damoukideblad SeeZloT. co-
lis cxovreba saojaxo meurneobis gaZRoliT ifargleboda. colis pirovnebaze qmris xelisufleba
ara samarTliT, aramed sazogadoebrivi azriT izRudeboda. Tumca isic unda aRiniSnos, rom rea-
lurad romaeli moqalaqeebis colebi didi pativiscemiT sargeblobdnen.
colqmruli erTgulebis dacva mkacrad moeTxoveboda qals. colis Ralati qmars ganqorwinebis
moTxovnis safuZvels da mis sasargeblod mziTevis datovebis uflebas aZlevda. am SemTxvevaSi, Ra-
lati (qonebrivi mdgomareobis TvalsazrisiT) colisaTvis ufro mZime iyo, vidre qmrisaTvis. colis
mizeziT ganqorwinebis SemTxvevaSi, mziTevis qalisaTvis datoveba jarimis tolfasi iyo.
respubilikis bolos, cum manu mariti qorwineba sine manu miriti tipis qorwinebiT Seicvala, ramac, Sesa-
bamisad, gavlena moaxdina meuRleTa qonebriv uflebebze da romauli ojaxis wevrTa uflebrivi
mdgomareoba mniSvnelovnad Secvala. ojaxis ufrosis xelisuflebisagan TavdaRweuli coli, iuri-
diulad, ara qmris, aramed mSoblebis ojaxis (familias) wevrad iTvleboda. am periodSi qmris Zala-
uflebac sagrZnoblad SeizRuda.
qmris xelisuflebis gareSe (sine manu mariti) qorwinebis dros, qmars colis pirovnebasa da mis qone-
baze ufleba aRar hqonda, vinaidan coli qmris xelisuflebaSi ar imyofeboda. Tu gaTxovili qali
damoukidebeli piri (persona sui iuris) iyo, e.i. mamis xelisuflebas ar eqvemdebareboda da qorwinebamde
sakuTari qoneba hqonda, gaTxovebis Semdeg Tavis qonebaze sakuTrebis uflebas inarCunebda.
amgvari saxis qorwinebis periodSi meuRleTa qoneba gancalkevebulad rCeboda. qorwinebis dros mzi-
Tevi, rogorc qmrisaTvis gadacemuli qoneba, gansakuTrebuli samarTlebrivi reJimiT regular-
deboda. colis qonebis marTvis ufleba qmars mxolod im SemTxvevaSi hqonda, Tu amas Tavad coli
gadascemda. „Quamvis in bonis mariti dos sit, mulieris tamen est _ Tumca mziTevi qmris qonebaSi Sedis, is mainc
cols ekuTvnis~. (D.23.3.75)
respublikis periodSi, rodesac saojaxo instituti mniSvnelovnad Seirya, mziTeviT manipulirebis
erTgvari kanonieri safuZveli Seiqmna. kerZod, mamakacs SeeZlo daqorwinebuliyo mxolod mziTevis
miRebis mizniT, raTa igi sakuTari Sexedulebisamebr ganekarga da ganqorwinebis SemTxvevaSi Tavis-
Tvis daetovebina. am arasasurveli faqtis Tavidan asacileblad, coli da mziTevis damdgenlebi
qmars pirobas arTmevdnen, rom ganqorwinebis an qmris gardacvalebis SemTxvevaSi, mziTevi cols
daubrundeboda.
mogvianebiT, qmris uflebebis SezRudvis mizniT, romis imperatorma avgustusma gamosca kanoni
`iuliusis kanoni samziTvo miwis nakveTebis Sesaxeb~ (lex Iulia de fundo dotali). am kanoniT, romelmac
mniSvnelovnad SezRuda qmris uflebebi, imperatori or mizans isaxavda: jer erTi, gasxvisebisagan
daecva, italiis teritoriis Semadgeneli, miwis nakveTebi da meorec, igi imedovnebda, rom amiT qalis
uflebebis dacvas SeZlebda. isic aRsaniSnavia, rom aRniSnuli kanoni uSualod italiis teri-
toriaze arsebul samziTvo miwis nakveTebze vrceldeboda.
digestebSi ulpiane samziTvo miwis nakveTs Semdegnairad ganmartavs: „Dotale praedium accipere debemus tam
urbanum quam rusticum: ad omne enim aedificium lex Iulia pertinebit _ [termin] `samziTvo miwis nakveTSi“ unda vigu-
lisxmoT, rogorc qalaqis miwis nakveTebi [e. i. saxlebi], aseve – soflis, radgan iuliusis kanoni
yvela nagebobas exeba. (D.23.5.13)
kanonSi araferi iyo naTqvami mziTvad gacemul moZrav qonebaze da italiis sazRvrebs miRma mde-
bare miwis nakveTebze. amrigad, aRniSnuli kanonis Tanaxmad, colis Tanxmobis gareSe, qmars ekrZa-
leboda mziTevis rogorc mTliani, ise nawilobrivi gasxviseba. am akrZalvam mziTevis, rogorc qo-
nebis _ manamde arsebuli gankargvis formaSi, arsebiTi gardatexa Seitana, da mziTevis samarT-
lebrivi institutis raobis TvalsazrisiT, mniSvnelovani roli Seasrula. mogvianebiT, igive akrZal-
va imperatorma iustinianem provinciaSi mdebare samziTvo miwis nakveTebzec ganavrco.
rogorc aRvniSneT, colis Tanxmobis gareSe, qmars mziTevis gasxvisebis ufleba ar hqonda;
Tu samziTvo qoneba qmris samkvidro qonebas erwymoda da qmari sakuTari Tavis gaSvilebaze Tanxmo-
bas ganacxadebda, maSin mziTevi gasxvisebas eqvemdebareboda; aseve, Tu mziTevi Seadgenda meuRleTa
95
saerTo qonebas, romelsac qmarTan erTad kidev ramdenime Tanamflobeli hyavda da Tu es uka-
nasknelni qonebis gasxvisebas moiTxovdnen, maSin qmars uaris Tqmis ufleba ar hqonda.
amrigad, romaeli iuristebis mier zustad iyo gansazRvruli mziTevis, rogorc kerZo sakuTrebis
erT-erTi saxe; qorwinebis ganmavlobaSi aseve sagangebo samarTlebrivi reJimiT regulirdeboda col-
qmris damokidebuleba mziTevisadmi.
unda aRiniSnos, rom romSi, `xelis gareSe~ (sine manu) qorwinebis gavrcelebis paralelurad, ganqor-
winebebic gaxSirda. bunebrivia, sazogadoebaSi gaCnda qalis interesebis dacvis moTxovnilebac. am
viTarebis Sedegi iyo is, rom VI saukunidan moyolebuli, sacole an misi ojaxis ufrosi
(paterfamilias) saqmrosTan an misi ojaxis ufrosTan (paterfamilias) aformebda stipulacias (xel-
Sekrulebas), romlis ZaliTac, qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi, qmars mziTevis dabruneba eva-
leboda. aRniSnul xelSekrulebas cautio rei uxoriae ewodeboda.
aqedan mieca dasabami mziTevis dabrunebis Sesaxeb sarCelsac, romelsac actio ex stipulatu ewodeboda.
mogvianebiT, mziTevis gamosaTxovad kidev erTi saxis sarCeli gaCnda.
romauli samarTali qalsa da mamakacs Soris erTaderT kanonier kavSirad qorwinebas aRiarebda.
Tumca, Zvel romSi qalisa da mamakacis kanonieri qorwinebisagan gansxvavebuli sxva saxis urTi-
erTobebic iyo cnobili.
III. Concubinatus (konkubinati)
Concubinatus (qalisa da mamakacis ukanono Tanacxovreba); contubernium (mona-mamakacisa da mona-qalis
Tanacxovreba); liberi naturales (`bunebis Svilebi~, bastardebi).
romSi arsebobda qorwinebis gansakuTrebuli saxe konkubinati (concubinatus), anu bunebiTi qorwineba,
romlis Sedegadac Sobil pirebs bastardebi anu “bunebis Svilebi” ewodebodaT. es iyo ara SemTxve-
viTi kavSiri, aramed qalisa da mamakacis xangrZlivi Tanacxovreba, romelic ar pasuxobda qor-
winebis kanonier moTxovnebs, anu rodesac maT, kanoniT gaTvaliswinebuli, damabrkolebeli gare-
moebis gamo daqorwineba ar SeeZloT. magaliTad, qorwinebis uflebis (ius conubii) arqona, socialuri
uTanasworoba (magaliTad, qorwineba senatorsa da gaazatebuls Soris, lex Iulia et Poppaea-s kanonis
Tanaxmad, Tavisufal romael moqalaqes `uRirsi saqcielis~ qalze daqorwineba ekrZaleboda) da sxva.
konkubinatis dros mamakacis socialuri mdgomareoba mxedvelobaSi ar miiReboda; konkubinatis Sede-
gad dabadebuli bavSvebi _ liberi naturales _ mamis kanonier Svilebad ar iTvlebodnen da mamis xeli-
suflebas ar eqvemdebarebodnen; konkubinatSi qali kanonieri colis uflebebiT ar sargeblobda.
miuxedavad imisa, rom romauli ojaxi monogamiuri iyo, adreuli respublikis periodSi qmars, kano-
nieri ojaxis paralelurad, sxva qalTan konkubinatSi Tanacxovrebis uflebac hqonda, xolo qals,
qmris garda sxva mamakacTan Tanacxovrebis ufleba ar gaaCnda.
postklasikuri periodis romSi konkubinatSi dabadebuli bavSvebis dakanoneba gaxda dasaSvebi; maT
alimentis miRebisa da SezRuduli memkvidreobiTi uflebac hqondaT.
kanoniT lex Iulia de adulteriis, akrZaluli iyo struptum, adulterium da incestum. Struptum iyo sqesobrivi kav-
Siri Tavisufal kacsa da gauTxovar qals Soris; Aadulterium-is SemTxvevaSi erT-erTi mxare qor-
winebaSi imyofeboda; incestum-i iyo kavSiri im naTesavebs Soris, romelTac erTmaneTze daqorwineba
kanoniT ekrZalebodaT. SemTxveviTi da droebiTi kavSirebi monebTan, meZavebTan da msubuqi yofa-
qcevis qalebTan, rogorc wesi, sasjels ar iTvaliswinebda.
Contubernium iyo mona-mamakacisa da mona-qalis kavSiri, romelic faqtobriv, Tumca iuridiulad
akrZalul Tanacxovrebad ganixileboda. postklasikur periodSi amgvari kavSiri, garkveulwilad,
mowesrigebuli iqna samarTlebrivad, roca separatio dura anu contubernium-Si myofi monebisa da maTi
Svilebis sxvadasxva adgilsa da sxvadasxva patronisaTvis miyidva aikrZala.
IV. Dos (mziTevi)
Dos (mziTevi); dos profecticia (ojaxis ufrosisagan miRebuli mziTevi); dos adventicia (mesame pirisagan
96
miRebuli mziTevi); dos aestimata (Sefasebuli mziTevi); actio rei uxoriae (colisaTvis micemuli sarCeli);
dos necessaria (savaldebulo mziTevi); pactum dotalis (samziTvo SeTanxmeba); dotis promissio (mziTevis
dapireba); dotis dictio (mziTevis daTqma); dotis datio (mziTevis micema); donatio (Cuqeba); donatio ante nuptias
(qorwinebamdeli saCuqari); donatio propter nuptias (saqorwino saCuqari, qorwinebis Semdgomi saCuqari);
traditio (gadacema); stipulatio (dapireba); parapherna (mziTevs garda).
Zvel romaelTa yofaSi mziTevs imdenad did mniSvnelobas aniWebdnen, rom igi saxelmwifo interesis
sagans Seadgenda da, mziTevTan mimarTebiT, saojaxo urTierTobebis garkveul reglamentacias ad-
genda. iustinianes digestebis Tanaxmad: `Rei publicae interest mulieres dotes salvas habere, propter quas nubere possunt
_ saxelmwifosaTvis mniSvnelovania, rom qalebi uzrunvelyofilni iyvnen mziTviT, romlis meSveobiT
maT gaTxoveba SeuZliaT~. (D.23.3.2)
qr. Sobamde III saukunidan mziTevis gacema moralur valdebulebaSi gadaizarda da savaldebulo
xasiaTi SeiZina. erTi mxriv, ekonomikis ganviTarebis kvalobaze, am periodSi conventio in manu-s gareSe
qorwinebebma imata, meore mxriv, mkveTrad gaizarda ganqorwinebaTa ricxvic. aseT viTarebaSi mzi-
Tevis gacemis aucileblobas sazogadoeba sul ufro da ufro uWerda mxars, radgan mziTevi ojaxis
materialuri safuZvlis garanti iyo. kanonmdebelmac ar daayovna da mziTevi, rogorc sakuTrebis
erT-erTi saxeoba, kanoniT gansazRvra.
mziTevi _ qorwinebis SemTxvevaSi qmrisaTvis gadacemuli rogorc moZravi, ise uZravi qoneba _ Cuqeba
ar iyo da amitom masze Cuqebis (donatio) wesebi ar vrceldeboda.
iuridiul literaturaSi mziTevis cneba TiTqmis yvela mecnieris mier identuradaa definicirebuli.
ase magaliTad, n. bogolepovis Tanaxmad, mziTevi, rogorc sayofacxovrebo instituti, odiTganve
arsebobda romSi; Cveulebriv, mama Rirsebis saqmed miiCnevda qaliSvili mziTevis gareSe ar gaeTxo-
vebina. magram Cven ar mogvepoveba cnoba imis Sesaxeb, samarTliT iyo Tu ara gansazRvruli mziTevis,
rogorc qonebis raoba.
i. baronis ganmartebiT, mziTevi aris yovelive is, rac qmars (an mis mamas, Tu igi kvlav mamis xeli-
suflebaSia) colisagan an mis nacvlad sxva pirisagan, saojaxo cxovrebis xarjebis Sesamsubuqeblad
gadaecema.
d. grimis azriT, mziTevi ewodeba qonebas, romelic qmars colisagan an mesame pirisagan saerTo meur-
neobis xarjebis nawilis dasafaravad gadaecema.
istoriulad, mziTevis instituti alimentaciur valdebulebaTa ganviTarebis safuZvelze dawesda.
mSoblebi an maTi uflebis monacvleebi, ojaxidan gareT gaTxovil qals, romelic, Tavis mxriv, axal
ojaxs qmnida, mziTevis saxiT, garkveul qonebas aZlevdnen.
i. novickis Tanaxmad, am terminiT aRiniSneba nivTebi an sxva raime qonebis nawili, romelic gadaeca
qmars colisagan, misi ojaxis ufrosis an mesame pirisagan, saojaxo cxovrebis materialuri sir-
Tuleebis Sesamsubuqeblad.
v. xvostovis azriT, mziTevi gulisxmobs qmrisaTvis qonebis gadacemas, raTa mas saojaxo cxovrebis
simZime Seumsubuqdes.
m. bartoSekis naSromSi `romis samarTali~ terminebi `mziTevi~ (dos) da `colis qoneba~ (res uxoriae)
sinonimuri rigis cnebebadaa warmodgenili.
zemoaRniSnul ganmartebebs Tu SevajerebiT, mziTevis, met-naklebad, amomwurav definicias miviRebT.
amrigad, mziTevi es aris qoneba, romelic, saojaxo xarjebis Semsubuqebis mizniT, qmars colis an me-
same pirisagan gadaecemoda.
sakuTriv romaul wyaroebSi, mziTevi ganmartebulia Semdegnairad: `Dos est donatio mariti delata ad onera,
matrimonii ustinenda _ mziTevi aris meuRlis saCuqari qorwinebis periodSi xarjebis asanazRaureblad~.
97
mziTevis institutis istorias sam ZiriTad etapad yofen; aseTi dayofa, romis samarTlis Tanaxmad,
uSualod qorwinebaSi myofi qalis socialuri da samarTlebrivi statusiTaa ganpirobebuli.
v. xvostovi aRniSnavs, ,,mziTevis instituti jer kidev uZveles romis samarTalSi cum manu mariti
tipis qorwinebis dros arsebobda. Tu conventio manu-s axdenda sui iuris coli, maSin manu mariti-s safuZ-
velze, colis mTeli qoneba qmris sakuTrebaSi gadadioda da mziTevs cvlida.~
im epoqaSi, rodesac ojaxi agnaturi naTesaobis princips emyareboda da jer kidev arsebobda qoneb-
rivi damokidebuleba ojaxis ufrossa da sxvis daqvemdebarebaSi myof (alieni iuris) pirebs Soris, mas
Semdeg, rac ojaxi momxmarebelTa kavSirad iqca, gansazRvruli odenobis qonebis Setanis movaleoba
(meuRleTa Tanacxovrebis materialuri mdgomareobis Sesamsubuqeblad) mxolod cols ekisreboda.
Zvel romSi mziTevi qmris srul sakuTrebaSi gadadioda, xolo ganqorwinebis SemTxvevaSi, mis
dasabruneblad araviTari iuridiuli norma ar arsebobda.
qmris xelisuflebiT (cum manu mariti) qorwinebis dros saqmros da sacolis ojaxis ufrosebs
(paterfamilias) Soris, winaswari SeTanxmebis safuZvelze, coli qmris xelisuflebaSi gadadioda. marTa-
lia, mziTevi colis qoneba iyo, magram samarTlebrivi TvalsazrisiT, es viTareba qorwinebaSi myof
qals aranair uflebas ar aniWebda mziTevze, vinaidan samarTlebrivad igi uuflebo iyo.
Tu patarZali sxvis xelisuflebaSi myofi (alieni iuris) iyo, maSin, Cveulebis Tanaxmad, mas mziTevs oja-
xis ufrosi (paterfamilias) aZlevda. marTalia, es tradicia materialurad axalisebda qalis Sesvlas
qmris ojaxSi, magram, imavdroulad, igi kargavda memkvidreobis kanonier uflebas mamis ojaxSi; meo-
re mxriv, es ganamtkicebda qalis pozicias qmris ojaxSi.
Tavdapirvelad, coli iuridiulad xelisuflebas daqvemdebarebuli piri (in manu) iyo da, amdenad,
mas qonebis gankargvis ufleba ar hqonda; amitom colis mziTevi qmris sakuTrebaSi gadadioda da mis
qonebas erwymoda. qmris ufleba mziTevze imdenad didi iyo, rom mziTevis dabruneba qmars, Tundac
ganqorwinebis SemTxvevaSi (rac im dros Zalze iSviaTi iyo), ar evaleboda. Tu qorwineba wydeboda
qmris gardacvalebiT, in manu coli Svilebis msgavsad, iRebda memkvidreobas, riTac mas mziTevi
unazRaurdeboda.
romSi samziTvo sagani SeiZleba yofiliyo nebismieri ram, rasac qonebirvi Rirebuleba gaaCnda, anu
es iyo rogorc materialuri, ise aramaterialuri qonebrivi sikeTe; kerZod, mancipirebuli Tu
aramancipirebuli, sxeulebrivi Tu usxeulo, moZravi Tu uZravi nivTi. magaliTad, miwa, fuli,
pirutyvi, mona da sxva.
d. grimis Tanaxmad, mziTevis obieqti SeiZleba yofiliyo, Rirebulebis mqone, nebismieri sikeTe. mzi-
Tevis gamcem pirs mziTvad SeeZlo daedgina sakuTrebis ufleba, dotis causa-s mimarT savaldebulo
moTxovnebi ganesazRvra, vali epatiebina da sxva.
i. baronis TqmiT, mziTevis dadgena SeiZleboda sxvadasxva saxis garigebiT: gadacemiT, dapirebiT an
saanderZo danakisriT (legatum).
1. mziTvis gadacema gulisxmobda, winaswari dapirebis gareSe, samziTvo qonebis qmrisaTvis
dauyovnebliv gadacemas: a) Tu mziTevis sagani iyo sxeulebrivi nivTebi, romlebzec sakuTrebis
ufleba qmars unda moepovebina, maSin gadacema (traditio) unda gamoeyenebinaT; b) qmrisaTvis mziTevad,
aseve, SeiZleboda servitutis, emfiTevzisisa da superficiumis gadacema; g) qmrisaTvis mziTevad SeiZ-
leboda gadaecaT moTxovna mesame pirTa winaaRmdeg, cesiis an delegaciis saxiT; Tu mevale Tavad
qmari iyo, maSin vali unda epatiebinaT; d) Tu mziTevis sagani iyo raime erTi, mTliani qoneba, maSin
misi Semadgeneli nawilebis mimarT, gansxvavebuli garigebebi gamoiyeneboda; e) Tu mziTevis dadgeniT
memkvidreobisagan gandgoma an memkvidreobaze uari unda gaeTvaliswinebinaT, maSin, amgvari nebis
ubralo gamovlinebac kmaroda.
2. mogvianebiT, klasikur periodSi samziTvo dapireba (stipulatio), mziTevis dapirebis (dotis promissio) an
mziTevis daTqmis (dotis dictio) saxiT, gaicemoda; iustinianes samarTaliT, mziTevis daTqma (dotis dictio)
gauqmda, samagierod, dadginda araformaluri xelSekruleba.
98
3. saanderZo danakisri _ legati colisaTvis imis gansazRvriT, rom gasces uarnaTqvami qoneba mzi-
Tevad, ar iqneba mziTevis dadgena, aramed mxolod sababi mis dasadgenad.
digestebis Tanaxmad, mziTevis dadgenis ramdenime saSualeba arsebobda: dos aut datur aut dicitur aut
promittitur Ulp. Reg., 6,1], anu dotis promissio, dotis dictio da dotis datio.
Dotis promissio (igive stipulatio dotis), stipulaciuri formiT, qmrisaTvis mziTevis dapireba.
Dotis dictio _ es iyo calmxrivi sityvieri valdebulebis gansakuTrebuli forma, romliTac ganmcxa-
debeli, saqmros winaSe, kisrulobda valdebulebas Semdegi formulis warmoTqmiT _ mziTevad gad-
mogecema (dotis tibi erunt) _ da samziTvo obieqtebs asaxelebda. es forma nebadarTuli iyo patarZ-
lisaTvis, misi mamasaxlisisa da mevalisaTvis, vinc uSualod saqmrosaTvis valis gadaxdis _ delegatio
solvendi _ pirobas debda. amgvari SeTanxmeba qorwinebis dadebis Semdeg Sedioda ZalaSi.
Dotis datio realuri SeTanxmeba iyo. Tu qorwineba ar moxdeboda, maSin qmars condictio ob rem dati causa non
secuta-iT pasuxismgebloba ekisreboda. Tu gadacema (datio) mancipaciiT an uflebis daTmobiT (in iure
cessio) xdeboda, mziTevad dasaxelebuli nivTebi qmars dauyovnebliv gadaecemoda. gadacemis (traditio),
rogorc kazualuri garigebis realur Sedegs, qorwineba ganapirobebda: Tu qorwineba ar Sedgeboda,
maSin mziTevi rei vindicatio-s meSveobiT, ukan gamoiTxoveboda.
isic unda aRiniSnos, rom mziTevad gaRebuli Secvladi nivTebi Tanabari odenobiTa da saTanado xa-
risxiT dabrunebas eqvemdebareboda. digestebSi gaiusi sagangebod aRniSnavs: `Res in dotem datae, quae
pondere numero mensura constant, mariti periculo sunt, quia in hoc dantur, ut eas maritus ad arbitrium suum distrahat et quandoquo
soluto matrimonio eiusdem generis et qualitatis alias restituat vel ipse vel heres eius _ mziTevad micemuli is nivTebi, rom-
lebic woniT, raodenobiTa da zomiT ganisazRvreba, qmris risks warmoadgens, radgan maT im mizniT
aZleven, rom qmarma isini Tavisi Sexedulebisamebr gankargos da ganqorwinebis SemTxvevaSi Tavad an
misma memkvidreebma imave saxisa da Tvisebebis (xarisxis) sxva nivTebi daabrunos.~ (D.23.3.42)
xSir SemTxvevaSi, swored amiT iyo ganpirobebuli qmris daintereseba imiT, rom mziTevad gacemuli
nivTebi _ gansakuTrebiT ki pirutyvi an tansacmeli _ ar Sefasebuliyo, aRniSnuli nivTebis mziTevad
gacemisas, qmris gansakuTrebuli sifrTxile imiT aixsneboda, rom, ganqorwinebis albaTobis SemTxve-
vaSi, mas zedmeti xarji da maTze pasuxismgebloba ar dakisreboda. amis Taobaze ulpianec sagan-
gebod miuTiTebs digestebSi: `umravles SemTxvevaSi qmrisaTvis mniSvneloba aqvs imas, rom [mziTevad
micemuli] nivTebi ar iqnes Sefasebuli, raTa am nivTebis [dakargvis, dazianebis] riski masze ar gavr-
celdes, gansakuTrebiT maSin, rodesac igi mziTevad pirutyvs an im tansacmels iRebs, romelsac
coli xmarobs. vinaidan, Tu nivTebi (e.i. tansacmeli) Sefasebulia, da Tu colma is gacviTa, ise
xdeba, rom qmarma [mziTevis dabrunebis SemTxvevaSi] [tansacmlis] fasi mainc unda warmoadginos. da
ramdenadac mziTevad Seufasebel nivTebs iZlevian, amdenad maTi gaumjobesebac da gauaresebac
colis [angariSSi] iTvleba~.
Zvel romSi Sefasebuli nivTebi mziTevis gansakuTrebul saxes warmoadgenda da maT Sefasebul sam-
ziTvo nivTebs (dos aestimata) uwodebdnen. mziTevis Sefaseba ori mosazrebiT xdeboda: 1. daedginaT is
maqsimaluri Rirebuleba (taxationis causa), romlis farglebSic qmars, ganqorwinebis SemTxvevaSi, mzi-
Tevi unda daebrunebina da 2. ganesazRvraT gasayidi fasi (venditionis causa), anu fuliT SeefasebinaT im
SemTxvevisaTvis, Tu qmari colis mevale iyo.
romauli kanonmdeblobis Tanaxmad, mziTevad gaRebuli nivTidan yovelgvari namati – pirutyvis,
monis, produqtis Tu sxva sargeblis saxiT – qmris qonebas erwymoda. sizustis moyvarul romaelebs
yoveli aseTi SemTxveva kanoniT hqondaT regulirebuli. Aase, magaliTad, digestebSi araerTgzisaa
aRniSnuli Semdegi: `magram [mziTevad micemuli] pirutyvis namati qmars ekuTvnis...~ aseve: `Tu qor-
winebamde mziTevad micemuli mona, aseve qorwinebamde naCuqrobiT an legatiT raimes SeiZens, mziTevi
gaizrdeba, iseve rogorc izrdeba nayofiT is miwis nakveTi, romelic [qmars] qorwinebamde gadaeca.~
`Tu [mziTevad micemul] monebs bavSvebi gauCndaT, es [bavSvebi] qmris mogeba ar aris.~
mogvianebiT, roca qaliSvilis gamziTveba dedasac daevala, mas garkveuli moZravi qonebis gadacema
SeeZlo. amis Taobaze digestebSi vkiTxulobT Semdegs: `Tu dedam [Tavis] qaliSvils sargeblobis
99
uflebiT oqrouloba gadasca, mamam ki es oqrouloba momaval qmars mziTvad misca...~
romaelebi gansakuTrebuli yuradRebiT ekidebodnen im SemTxvevebs, rodesac `cols mziTevSi miwis
nakveTi hqonda...~. digestebis Tanaxmad: `Tu mama keTilsindisierad nayid miwis nakveTs mziTevad
gascems, maSin es [mziTevi] Tavad misgan warmoqmnil mziTevad ganixileba.~
faqtiurad, mziTevad gaRebuli miwis nakveTi saxelmwifo zrunvis gansakuTrebul sagans Seadgenda.
swored amitom, qorwinebis ganmavlobaSi samziTvo miwis nakveTebis gasxvisebis wess saxelmwifo
aregulirebda. Tavdapirvelad, qmars samziTvo miwis nakveTis gasxvisebis sruli ufleba hqonda.
mogvianebiT ki, samziTvo miwis nakveTTan dakavSirebiT, qmris aRniSnuli ufleba mniSvnelovnad Seiz-
Ruda, xolo lex Iulia de fundo dotali-s Tanaxmad, samziTvo miwis nakveTebis gasxviseba saerTod aikrZala.
amis Taobaze digestebSi pavlusi sagangebod aRniSnavs: `xolo miwis nakveTis gasxviseba arc erT
SemTxvevaSi ar SeiZleba, rodesac qals (cols) samziTvo sarCeli ekuTvnis an aucilebelad unda
miekuTvnos.~
mziTevad gaRebuli fulis Taobaze sagangebodaa aRniSnuli iustinianes digestebSi. ase, magaliTad,
`...romelmac qmars mziTvad fuli gadasca~ an kidev `Tu vinmem mamas gansazRvruli Tanxa aCuqa, raTa
mamas es qaliSvilisaTvis (mziTvad) mieca, maSin, rogorc amas „digestebis“ meCvidmete wignSi iuliane
wers, ar iqneba „profecticia“.…es mziTevi aris „adventicia“.
xSiri iyo iseTi SemTxvevebic, rodesac samziTvo nivTi fuliT icvleboda an piruku.
`Cven vambobT, rom qorwinebis arsebobis dros mziTvis Secvla [im SemTxvevaSi] SeiZleba, Tu es qali-
saTvis sasargebloa, Tu [magaliTad], fuli icvleba nivTiT, an nivTi – fuliT. da es [wesi] miRe-
bulia.~
garda amisa, mziTevad aramaterialuri qonebrivi sikeTec gaicemoda. romSi aseTad miCneuli iyo, maga-
liTad, legati anu `rodesac mama [Tavisi] qaliSvilisaTvis [qmars] mziTevs hpirdeba da [Semdeg] am
mziTevs legatis saxiT tovebs...~, an aseTi saxis dapireba: `rodesac [movale, valis sanacvlod]
mziTevis dapirebas iZleva, misi saxeliT valdebuleba am sakiTxTan dakavSirebiT daniSnul fidei-
usors ekisreba.~
romSi arsebobda mziTevis gansakuTrebuli saxe e.w. parapherna. termini parapherna berZnuli warmo-
Sobis sityvaa da niSnavs „garda mziTevisa“ anu igulisxmeba gaTxovili qalis sakuTrebaSi arsebuli
qoneba. mziTvis es saxeoba mogvianebiT qmris xelisuflebis gareSe (sine manu mariti) qorwinebis dros
Seiqmna da mas, rogorc qonebis kerZo saxes, gaTxovili qali Tavisuflad gankargavda. romis samar-
TalSi parapherna-s sinonimebad m. bartoSeki bona recepticia-sa da res extra dotem-s miiCnevs da wers:
`ceterum si res dentur in ea, quae Graeci paraferua dicunt quaeque Galli peculium appellant… _ amrigad, Tu [mziTevad]
aZleven im nivTebs, romlebsac berZnebi `paraferna~-s (paraferua) uwodeben, xolo galebi – `pekulium~-s...~
(D.23.3.9.3)
Pecullium-is, rogorc qonebis saxiT, wvrilfexa saqonlis jogi moiazreboda; mogvianebiT pecullium-ad
miiCneoda nebismieri saxis qoneba, romelsac meurneobis gaZRolis mizniT, ojaxis ufrosi
(paterfamilias) gadascemda pirs, romelic alieni iuris iyo da romelsac amis Semdeg meurneobis damou-
kideblad marTva SeeZlo.
qalis mziTevis gankargvasTan dakavSirebiT, romaelma iuristebma SeimuSaves samarTlis normaTa mTe-
li sistema, romlis mixedviTac, Zalze kargad iqna damuSavebuli mziTevis institutis arsi rogorc
qorwinebis periodSi, ise qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi. mogvianebiT, samarTlis normaTa
aRniSnul sistemas romis samziTvo samarTali ewoda. swored mis ZiriTad debulebebs efuZneba Tana-
medrove evropis mravali qveynis (safrangeTi, belgia, italia da a.S.) samziTvo samarTali.
Tavis mxriv, i. baroni aRniSnavs, rom amgvari saxeldeba Seuferebelia; marTebuli iqneba, Tu vityviT
_ `qonebis gayofis sistema~.
amrigad, moxmobili iuridiuli da istoriuli wyaroebis Tanaxmad, naTlad dasturdeba is faqti, Tu
iuristebis mier, raoden zustad iyo gansazRvruli da regulirebuli mziTevis, rogorc kerZo
100
sakuTrebis erT-erTi saxeobis, raoba da sagani romis samarTalSi.
V. Adoptio (Svileba)
Adrogatio (Svileba); adoptio (Svileba); filius familia (ojaxis Svili); legitimatio (dakanoneba).
rogorc iustinianes digestebidan irkveva, romSi Svilad ayvanis ori saxe arsebobda: 1. adoptio (araTa-
visufali piris Svilad ayvana) da 2. adrogatio (Tavisufali piris Svilad ayvana).
Adoptio niSnavda ojaxis Svilis (filius familia) Svilad ayvanas, xolo adrogatio Tavisufali piris Svi-
lebas. gaiusis Tanaxmad, adrogatio-Ti, princefsisa da magistratis nebarTviT, mSoblis xelisuflebaSi
myofi pirebis Svileba xdeboda.
Svilad ayvanis dros aucilebeli iyo ramdenime pirobis dacva. magaliTad, ar SeiZleboda erTze
meti piris, sxvis mier gaazatebulis Svileba, aseve samoc wlamde asakis pirs an meurves Svilebis
ufleba ar hqondaT, akrZaluli iyo, rom asakiT umcross asakiT ufrosi eSvila, sxvagan myofis an im
piris Svileba, vinc Svilebaze Tanaxma ar iyo. Svilebis dros agnati naTesavebis Tanxmoba auci-
lebeli ar iyo; obolis Svilebis dros misi kognati naTesavebis Tanxmoba iyo saWiro, agreTve,
daiSveboda Tavisufali qalis da brma piris Svileba.
Svilebis Zveli forma iyo adrogatio, romlis drosac ojaxis mama sxva ojaxis mamis xelisuflebaSi
gadadioda da misi uflebamosilebac srulad xvdeboda mSvileblis xelSi.
Svilad ayvana kuriis komiciebSi tardeboda da mTeli Semadgenlobis mier mtkicdeboda.
Adoptio magistratebis nebarTviT daiSveboda da, sxvis xelisuflebaSi myofi piris, erTi ojaxidan
meoreSi gadasvlas gulisxmobda. aRniSnuli procedura pontifikosebis mier dadgenili wesebis
mixedviT tardeboda da mesame pirisaTvis sammagi mancipaciis principidan momdinareobda.
i.pereterski aRniSnavs, klasikur periodSi Svilad ayvana imperatoris reskriptis safuZvelze xde-
boda. amisaTvis saWiro iyo, rom `mSvilebeli 60 wlis yofiliyo da sakuTari Svilebi ar hyoloda.~
ukve klasikuri periodis romSi, Svilad ayvanis paralelurad, moqmedebda dakanoneba (legitimatio), anu
qorwinebis gareSe dabadebuli bavSvisaTvis kanonieri Svilis uflebebis miniWeba.
VI. Divortium (qorwinebis Sewyveta)
Divortium (ganqorwineba ormxrivi nebiT); repudium (ganqorwineba calmxrivi nebiT); divortium sine causa
(usafuZvlo ganqorwineba); antipherna (mziTevis sapirispiro).
istoriulad romis saxelmwifos evoluciis yvela etapze, qorwineba erTi da imave safuZv-
liTYwydeboda. digestebis 24-e wignSi sagangebodaa miTiTebiuli qorwinebis Sewyvetis sami kanonieri
safuZveli: ganqorwineba, erT-erTi meuRlis gardacvaleba da erT-erTi meuRlis mier Tavisuflebis
dakargva. Tumca, zogierTi teqstis Tanaxmad, romelTa auTenturoba saeWvoa, dasaSvebad miiCneva qor-
winebis SenarCunebas gaZevevis (interdictio aquae et ignis) an gadasaxlebis (deportacio in insulam) SemTxvevaSi,
rodesac piri moqalaqeobas kargavda. mTavari iyo, rom meuRleebs affectio maritalis SeenarCunebiTaT.
rogorc v. xvostovi aRniSnavs, Tavdapirvelad, romis samarTaliT ganqorwinebis moTxovnis uflebas
mxolod qmars, da isic gansakuTrebul SemTxvevebSi, eZleoda. kerZod, Tu coli Caidenda iseT mZime
danaSauls, rogoric iyo Svilebis mowamvla, Rvinis sacavis gasaRebis aslis damzadeba an mruSoba.
plutarqes cnobiT, `romulusma ramdenime kanoni miiRo, romelTagan erTi gansakuTrebuli simkacriT
gamoirCeva, cols ukrZalavda qmris mitovebas, magram qmars ufleba aZlevda mowamvlaSi, bavSvebis
Secvlasa da mruSobaSi mxilebuli coli gaegdo. Tu vinme [qmari] sxva mizeziT ganqorwindeboda,
maSin kanoni mas avalebda qonebis erTi nawili colisaTvis mieca, xolo meore nawili [qalRmerT]
cererasTvis mieZRvna saCuqrad. xolo colis gamyidveli [qmari] qvesknelis RmerTebisaTvis unda
SeewiraT~...
101
romis samarTlis Tanaxmad, qorwinebis Sewyveta daiSveboda meuRleTa urTierTSeTanxmebiT da mas
divortium ewodeboda. Tumca, Tavdapirvelad, mxolod calmxrivad daiSveboda.
ganqorwinebis gacxadeba xdeboda an macnis meSveobiT, an werilis gagzavniT, an qr.Sobamde 18 w. miRe-
buli avgustusis kanoniT lex Iulia de adulteriis. aRniSnuli kanoni ganqorwinebas mxolod colis Rala-
tis SemTxvevaSi iTvaliswinebda; Tu moRalate colTan qmari Tanacxovrebas ganagrZobda, qmars sas-
jeli emuqreboda. zogjer ganqorwineba xdeboda obieqturi mizeziTac xdeboda. ase, magaliTad, qmris
qurumad gaxdomis, samxedro samsaxuris an mZime daavadebis SemTxvevaSi, normalur viTarebaSi col-
qmruli Tanacxovreba SeuZlebeli iyo. ganqorwinebis bunebriv safuZvlad miiCneoda qalis
uSvilobac.
romSi zneobis dacemis kvalobaze, gaxSirda ganqorwinebebi araseriozuli mizezebiT. praqtikaSi
damkvidrda cautiones rei uxoriae, romlis Tanaxmadac, ganqorwinebis SemTxvevaSi, qmari mziTevis ukan
dabrunebis valdebulebas kisrulobda. mogvianebiT, pretorma Tavisi ediqtiT sarCeli actio rei uxoriae
cols misca. Tavdapirvelad, ganqorwinebis, Semdeg qmris gardacvalebis SemTxvevaSic. pretoris mier
daniSnuli mosamarTle (arbiter) sakuTar Tavze iRebda im funqcias, romelsac adre qmris saojaxo
sabWo asrulebda. saqme isaa, rom sasarCelo formula qmars avaldebulebda colisaTvis mziTevidan
mieca is, rac cols samarTlianad ekuTvnoda. mosamarTle (arbiter) am saqmes cenzoris msgavsad, Ta-
visi nebis Tavisufali gadawyvetilebiT (arbitrium) ganixilavda. aseT SemTxvevaSi, sarCelis ufleba
mxolod colis kerZo piradi ufleba iyo.
qorwinebis periodSi colis mziTevad dadgenili rogorc moZravi, ise uZravi qoneba, qorwinebis
Sewyvetis Semdeg, qmris sakuTrebaSi rCeboda, magram Tu qmari ganqorwinebas sapatio mizezTa ararse-
bobis SemTxvevaSi moiTxovda, i. baronis TqmiT, kanoni mas avaldebulebda Tavisi qonebis erTi naxe-
vari ganqorwinebuli colisaTvis mieca, xolo meore naxevari miwaTmoqmedebis qalRmerT cerera-
saTvis Seewira.
mogvianebiT, respublikis periodSi ganqorwineba SesaZlebeli gaxda ormxrivi da calmxrivi moTxov-
niT rogorc colis, ise qmris mier. ganqorwinebas ormxrivi nebiT divortium-i ewodeboda, xolo cal-
mxrivi nebiT _ repudium-i (repidium niSnobis calmxrivad CaSlasac niSnavda). digestebis ormocdameaTe
wignSi es ori termini asea ganmartebuli: `ganqorwinebasa~ da `repudiacias~ Soris is sxvaobaa, rom
`repudiacia~ SesaZlebelia rogorc qorwinebamde, ise mis Semdeg, magram sityviT `ganqorwineba~
igulisxmeba gaTxovili qali, radgan `ganqorwineba~ niSnavs qonebrivi kavSiris Sewyvetas meuRleebs
Soris, ris Semdegac TiToeul meuRles sruli ufleba aqvs wavides iq, sadac surs.~ (D.50.16.191)
calmxrivi nebiT ganqorwinebisas, moqmedebda mziTevis gankargvis Semdegi wesi: Tu coli iyo TviT-
xelisufali piri (persona sui iuris) (imis miuxedavad, mziTevi mamis, mSoblebisagan miRebuli iyo
(profecticia) Tu gareSe, mesame pirisagan miRebuli (adventicia) da repudiacias iTxovda qmari, es ukanask-
neli qorwinebis calmxrivi nebiT Sewyvetis mizezi iyo, mziTevi rCeboda mxolod cols; Tu coli
kvlav mamis xelisuflebaSi imyofeboda anu persona alieni iuris iyo, maSin mziTevi, misi warmomavlobis
miuxedavad (anu profecticia iyo, Tu adventicia), repudirebul colsa da mamamiss rCeboda; Tu ganqor-
wineba colis iniciativiT an misi saqcieliT xdeboda, maSin mziTevi qmars rCeboda.
iustinianemdeli periodis samarTlis Tanaxmad, mziTevis bedi qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi arse-
biTad mziTevis dabruneba-ardabrunebis pirobis daTqmaze iyo damokidebuli. aseTi daTqmis ararse-
bobis SemTxvevaSi, mziTevs dos recepticia ewodeboda da qorwinebis SewyvetisTanave qmars mziTevis dab-
runeba (aucilebeli xarjebis gamoklebiT) evaleboda.
i. baronis Tanaxmad, aRniSnuli daTqmis ararsebobis SemTxvevaSi ki mziTevs dos non recepticia ewo-
deboda, ris gamoc qmars mziTevis dabruneba ar evaleboda; magram Tu qorwinebis Sewyveta gamow-
veuli iyo colis gardacvalebiT, maSin mziTevi _ dos adventicia _ qmars rCeboda, xolo mziTevi _ dos
profecticia _ (Tu misi damdgeni cocxali aRar iyo) qmars rCeboda, xolo Tu mziTevis damdgeni cocxa-
li iyo, maSin TiToeul Svilze qmars mziTevis 1/5 wilis gamoqviTva SeeZlo.
imperiis periodSi Zalze gaxSirda qorwinebis Sewyveta rogorc divortium-i, ise repudium-i. ganqor-
wineba did zneobriv zians ayenebda saxelmwifos, magram Tu qorwinebis Sewyveta mainc garduvali
102
iyo, saimperatoro kanoni ganqorwinebisaTvis seriozul safuZvels iTxovda. Tu ganqorwineba am piro-
bas ar akmayofilebda, mas usafuZvlo ganqorwineba anu divortium sine causa ewodeboda da ganqorwinebis
iniciators mkacri qonebrivi sasjeli ekisreboda.
i. baronis Tanaxmad, amiTve iyo ganpirobebuli iustinianes mier gatarebuli RonisZiebebic. kerZod,
imperatoris gankargulebiT ganqorwineba ormxrivi SeTanxmebiT (divortium communi consensu) aikrZala;
gamonaklisi iyo is SemTxveva, rodesac, xorcieli siyvarulisagan TavSekavebis mizniT, meuRleebi
sakuTari surviliT Sordebodnen erTmaneTs; magram Tu am pirobas meuRleTagan romelime
daarRvevda, mas mTeli qoneba Svilebis sasargeblod CamoerTmeoda; Svilebis ar yolis SemTxvevaSi
ki qoneba xazinis gankargulebaSi gadadioda.
erT-erTi meuRlis gardacvalebiT qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi, mamis mier dadgenili mziTevi
(dos profecticia), kanoniT qmars rCeboda; Tu qorwineba qmris gardacvalebiT wydeboda, maSin mziTevi
mxolod cols, an colsa da mamamiss orives erTad ubrundeboda. pavlusis Tanaxmad, `Tu mamam misca
da SeTanxmeba dado, rom qorwinebis ganmavlobaSi qaliSvilis sikvdilis SemTxvevaSi mziTevi qmars
rCeba, maSin, Cemi azriT, SeTanxmeba daculi unda iqnes, Tundac bavSvebi ar arsebobdnen~.
aseTi gaxldaT qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi romaeli xalxis sxvadasxvagvari dadgenileba mzi-
Tevis gankargvasTan dakavSirebiT. mziTevze qmris uflebebi Tavad samziTvo sagnis raobaze da mxa-
reTa nebaze iyo damokidebuli.
yvelaze xSirad qmars sakuTrebaSi sxeulebrivi nivTebi eZleoda da imavdroulad, samziTvo saganTan
dakavSirebiT, misi uflebebi ganisazRvreboda.
imperiis meore naxevarSi, mziTevis (dos) paralelurad, axali instituti saqorwino saCuqari (donatio
propter nuptiaes) damkvidrda. ase ewoda manamde arsebul, qorwinebis Semdgom, saCuqars (donatio ante
nuptiaes). qmari an mis magier sxva (kanoniT aseTi ram mamas ar evaleboda) piri, mziTevis sanacvlod,
colisaTvis gansazRvruli raodenobis qonebas (antipherna) adgenda. saqorwino saCuqari (donatio propter
nuptias) mziTevis (dos) tolfasi unda yofiliyo. aseTi samziTvo qonebidan qmris wils coli winaswar
gansazRvravda da qmars im SemTxvevaSi eZleoda, Tu coli qmarze adre gardaicvleboda; Tavis mxriv,
qmaric gansazRvravda samziTvi qonebis wils, romelic cols im SemTxvevaSi gadaecemoda, Tu qmari
masze adre gardaicvleboda.
colis mizeziT ganqorwinebis SemTxvevaSi, igi samziTvo qonebas kargavda. aseve kargavda, gan-
qorwinebis iniciatori qmari, saqorwino saCuqars (donatio propter nuptiaes). Tu qorwinebidan meuRleebs
Svilebi ar hyavdaT, maSin qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi, kanoniT, cols saqorwino saCuqarze
(donatio propter nuptiaes) aranairi ufleba ar hqonda; Tu qorwinebidan maT hyavdaT Svilebi, maSin qor-
winebis Sewyvetis SemTxvevaSi, coli aRniSnul qonebaze uzufruqts iRebda, xolo qonebaze sakuT-
rebis uflebas _ SvilebTan erTad inawilebda.
rac Seexeba erT-erTi meuRlis mier Tavisuflebis dakargvis mizeziT qorwinebis Sewyvetas, (maga-
liTad, Tu meuRle Cavardeboda tyved da misi bedi _ gardacvlili iyo Tu cocxali _ ucnobi iyo),
xuTi wlis gasvlis Semdeg, qorwineba Sewyvetilad iTvleboda da cols kvlav daqoriwnebis ufleba
eZleoda. am SemTxvevaSi, qonebrivi zaralis anazRaureba meuRleTagan arc erTs ar ekisreboda; Tu
gaazatebuli qali Tavis patronze gaTxovdeboda, maSin mas ganqorwinebis moTxovna ekrZaleboda da,
amdenad, arc mziTevis moTxovnis ufleba hqonda.
qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi, ZiriTadad, aseTi gaxldaT is sxvadasxvagvari dadgenileba, riTac
romaeli xalxi xelmZRvanelobda.
VII. Paterfamilias (ojaxis ufrosi)
Ius vitae et necis (sicocxlisa da sikvdilis ufleba); potestas (mamasaxlisis xelisufleba); emancipatio
(mamis xelisuflebidan gaTavisufleba); patria potestas (mamis xelisufleba).
romis samarTali erTmaneTisagan ganasxvavebda pirTa or kategorias: araxelqveiT (sui iuris) da xel-
qveiT (alieni iuris) pirebs. Zvel romSi mTeli samoqalaqo sazogadoebis wyoba pirTa aRniSnul dayofas
103
efuZneboda.
romauli ojaxis saTaveSi idga ojaxis ufrosi, mamasaxlisi, romelsac romaelebi paterfamilias-s uwo-
debdnen. mis daqvemdebarebaSi Sedioda yvela alieni iuris piri: coli (romelsac qaliSvilis mdgoma-
reoba hqonda _ loco filiae), vaJiSvilebi da maTi colebi, romlebic qmris xelisuflebaSi iyvnen (isini
SviliSvilis statusiT sargeblodbnen loco nuptis), qaliSvilebi da monebi. Tavdapirvelad, ojaxis
ufrosis uflebamosileba SeuzRudavi iyo da colze, Svilebze, monebze Tu nivTebze erTnair xeli-
suflebas (manus) axorcielebda; droTa ganmavlobaSi mamasaxlisis xelisufleba (potestas) daixvewa
da ramdenime ZiriTadi saxe gamoikveTa. 1. xelisufleba colze (manu); 2. xelisufleba Svilebze
(patria potestas); 3. xelisufleba monebze (dominica potestas). Sesabamisad, TandaTanobiT, aRniSnulma xeli-
suflebam, diferenciaciis Sedegad, gansxvavebuli saxeldebebi miiRo: manu mariti (xelisufleba
colze), patria potestas (xelisufleba Svilze), dominica potestas (xelisufleba monebze) da a.S. mogvia-
nebiT, imperator iustinianes samarTliT mamasaxlisis (paterfamilias) xelisufleba SeizRuda. roca
misi, rogorc ojaxis ufrosis uflebamosileba mxolod monebsa da mis xelqveiT myof Svilebze
vrceldeboda.
romaul ojaxSi qveynis umaRles xelisufals ojaxis ufrosi (paterfamilias) cvlida. misi Zalaufleba
sakmaod farTo iyo: igi gankargavda ojaxis mTel qonebas, ganagebda ojaxis wevrTa beds da a.S.
1. gayidvis ufleba (ius vendendi). ojaxis vaJiSvilis sxva qveynis teritoriaze monad gayidva. aRniS-
nuls XII dafis kanonebis Tanaxmad, mesame gayidvis Semdeg Svili mamis xelisuflebidan Tavisufl-
deboda; 2. zaralis asanazRaureblad gadacema (ius noxae dandi). mamas ufleba hqonda xelqveiTi
vaJiSvili miyenebuli zaralis asanazRaureblad gadaeca dazaralebulisaTvis da Tavad zaralis
anazraurebis pasuxismgeblobisagan gaTavisuflebuliyo. aRniSnuli ufleba iustinianes kanon-
mdeblobiT aikrZala; 3. Cvilis gadagdebis ufleba. klavdiusis epoqaSi daiSveboda, rom mamas axal-
Sobilze uari eTqva da gadaegdo. es qristianTa mxridan kritikis safuZveli gaxda da mxolod im
SemTxvevaSi daiSveboda, Tu Cvili maxinji daibadeboda.
aRniSnuli Zalaufleba imdenad didi iyo, rom mas ojaxis wevris sikvdiliT dasjis uflebas ki
hqonda (sicocxlisa da sikvdilis ufleba (ius vitae et necis). yvelaferi, rasac Svilebi iZendnen, mamas
ekuTvnoda. h. dernburgis Tanaxmad, iuridiuli TvalsazrisiT, ojaxis mama erTaderTi da SeuzRudavi
mesakuTre iyo im qonebisa, romelsac is da misi xelqveiTni SromiT, memkvidreobiT an raime sxva
xelsayreli SemTxvevis wyalobiT iZendnen.
aRniSnuli wesis paralelurad sazogadoebaSi arsebobda xalxis erTgvari Sexeduleba, romelic
sagangebod aRniSna romaelma iuristma pavlusma. am TvalsazrisiT, mTeli qoneba mamisa da misi Svi-
lebis saerTo qonebad iTvleboda. TavisTavad, iuridiuli gankargvis wesze aRniSnul Sexedulebas
araviTari gavlena ar hqonda (am SemTxvevaSi, mamis `fiducialuri~ uflebis Sesaxeb saubari iseve
umarTebulo iyo, rogorc qmris fiducialuri sakuTrebis aRiareba colis mziTevze, romelic, xal-
xis azriT, colis kuTvnileba iyo. mziTevis (dos) gankargvis wesis Tanadroulad, arsebobda e.w.
naturalisturi mosazrebac, romelic, Tavis mxriv, pozitiuri samarTlis ganmartebis safuZveli
SeiZleba gamxdariyo).
iustinianes samarTlis mixedviT, mama da Svilebi iZendnen yovelive imas, rac maT xelSi a parte an ex re
partis ar gadadioda. srulwlovanebis Semdeg, mamis xelqveiT Svilebs SeeZloT sakuTar Tavze valde-
bulebebis damoukideblad miReba.
klasikur periodSi xelqveiTi Svilebis winaaRmdeg saCivris aRZvra da valauvalobis gamo maTi
dasja SeiZleboda. amasTan dakavSirebiT ismis kiTxva, SeiZleboda ki realurad am daTqmis ganxor-
cieleba, radgam xelqveiTi Svilebs qoneba ar gaaCndaT. SC Macedonianum-is Tanaxmad, xelqveiT Svils
sesxis rom aeRo, mas mamis Tanxmoba esaWiroeboda.
m. bartoSeki termins patria potestas Semdegnairad ganmartavs: ojaxis ufrosis samisdReSio da absolu-
turi xelisufleba rogorc sisxlismier, ise ayvanil Svilebze, maTi asakis miuxedavad.
romaeli iuristebi mamis xelisuflebas romis moqalaqeTa wminda erovnul instituts _ ius proprium
104
civium Romanorum-s uwodebdnen. germaneli mecnieri e. Staermani ambobs, rom `is rkiniseburi dis-
ciplina da saxlis uflis Zalaufleba, rac arsebobda familias-Si, saerTod iSviaTobas warmoadgenda
msoflio istoriaSi. romaeli didkacis ojaxi, garda jalabobisa, Sedgeboda monebisa da mosamsa-
xureebisagan... aseve laTinuri familia niSnavda ojaxs, jalabsa, da nawilobriv, gvarsac.
iustinianes instituciebSi naTqvamia: ` Ius autem potestas, quod in liberos habemus, proprium est ciuium Romanuorum:
nulli enim alii sunt homines, qui talem in liberos habeant potestatem, qualem nos habemus _ mamis xelisufleba, romelic
bavSvebze gvaqvs, mxolod romaeli moqalaqeebisaTvis aris damaxasiaTebeli; rameTu ar arsebobs sxva
xalxi, romelsac iseTive xelisufleba hqondes Svilebze, rogoric Cven, romaelebs gvaqvs~.
ojaxis ufrosi (paterfamilias) SeiZleba yofiliyo ojaxis mamrobiTi sqesis aRmavali xazis asakiT uxu-
cesi wevri, romelic romauli ojaxis erTaderTi TviTxelisufali (persona sui iuris) iyo, romlis gar-
dacvalebis Semdeg misi vaJebi, (manamde paterfamilias-is daqvemdebarebaSi myofni) paterfamilias-ebi Tavad
xdebodnen.
Tavdapirvelad, paterfamilias-is TiTqmis absoluturi Zalaufleba ojaxis yvela wevrsa da mTel sao-
jaxo qonebaze upirobod vrceldeboda. sicocxlis ganmavlobaSi igi mxolod Cveulebisa (regimen
morum) da zneobis (leges regiae) normebiT izRudeboda. mogvianebiT kanoniTac da cxovrebis wesiTac
mamis Zalaufleba Sesustda.
ojaxis yvela Tavisufali wevri ojaxis ufrosis (paterfamilias) xelisuflebas eqvemdebareboda, xolo
colis daqvemdebareba ormagi xasiaTisa iyo; erTi mxriv, igi qmris xelisuflebas (manu mariti), meore
mxriv ki, ojaxis ufrosis (paterfamilias) xelisuflebas eqvemdebareboda.
amgvari xelisuflebis arsi Tavad misi bunebiT aixsneboda da ojaxis ufrosis pasuxismgeblobas
ukavSirdeboda, raTa mas modgmis gagrZeleba uzrunveleyo.
mamis xelisuflebis warmoiSoboda: 1. kanonier qorwinebaSi myof meuRleTa vaJiSvilis an qaliSvilis
dabadebiT; 2. dakanonebiT; 3. SvilebiT.
mamasaxlisis (paterfamilias) absoluturi xelisuflebis (patria potestas) ramdenime saxe arsebobda:
1. piris sicocxlisa da sikvdilis ufleba (ius vitae ac necis) mamasaxlisis umTavresi ufleba iyo,
romelic man klasikur periodamde SeinarCuna. aRniSnuli ufleba Zalze ulmobeli ufleba iyo; es
ufleba dionise halikarnaselis Tanaxmad, `sxva Zveli xalxebis mier tiranulad iyo miCneuli~.
romaelebis am uflebis realurad gamoyenebisaTvis aucilebelad miiCnevdne saojaxo sabWos (iudicium
domesticum) mowvevas. cenzors ufleba hqonda Careuli mamis gadawyvetilebaSi. ojaxis ufrosisadmi
daqvemdebarebul pirTa sasikvdilod gameteba uSualod misi funqcia iyo da sajaro xelisuflebas
exeba, roca ojaxis ufrosi (paterfamilias) daqvemdebarebul pirs sjida, am dros mas disciplinaruli
mosazrebebi amoZravebda.
konstantines dros mamasaxlisis zemoxsenebuli ufleba (vitae necisque potestas) SeizRuda; 395 wlidan ki
mas TviTneburad umizezod daqvemdebarebuli pirebis sikvdiliT dasja aekrZala. mkacri Ronis-
Ziebebis gamoyeneba mas aekrZala. Vitae necisque potestas akrZalva iustinianes kodeqsiT dasturdeba.
2. ojaxis mamas (paterfamilias) ufleba hqonda axalSobili Svilad ar eRiarebina. saerTod, ojaxis
wevrad da mamis ZalauflebaSi myof pirad mxolod mamasaxlisis mier aRiarebuli Svilis xdeboda.
sxva SemTxvevaSi (magaliTad, aSkara simaxinjisas) bavSvs Tavidan icilebdnen _ expositio filii. rogorc
XII dafis kanonebisa da ciceronis Tanaxmad, ...“cito necatus tamquam ex XII tabulis insignis ad deformitatem puer _
rogorc XII dafis kanonebidan Cans, Cvils, romelic gamoirCeoda gansakuTrebuli simaxijniT, aseve
iolad gamoasalmebdnen sicocxles.~ Tavdapirvelad, mamasaxlisis aRniSnul uflebas mezoblebi da
naTesavebi akontrolebdnen.
3. daqvemdebarebaSi myofi pirebi ojaxis ufross SeeZlo zaralis anazRaurebis an ubralod, muSa
xelis gaqiravebis mizniT, mesame pirebisaTvis mancipaciiT gadaeca (mancipio dare). es praqtika romSi
odiTganve iyo cnobili. dionise halikarnaselis gadmogvcemiT, romulusma miiRo kanoni, romlis
Tanaxmadac, `romaelma kanonmdebelma... neba darTo mamas vaJiSvili ise gaeyida, rom yuradRebas ar
105
aqcevda imas, Tu romelime mama arajansaR da miT ufro damamZimebeli an bunebiT miuRebeli
gadawyvetilebis miRebaSi eWvmitanili iqneboda... igi mamas nebas rTavda vaJiSvilis samgzis gayidviT
gamdidrebuliyo; amiT mamas gacilebiT ufro didi Zalaufleba eniWeboda, vidre batons monasTan
mimarTebaSi... magram samgzis gayidvis Semdeg vaJiSvili Tavisufldeboda mamis Zalauflebisagan/~
aRniSnuli norma mocemulia XII dafis kanonebSi ` Si pater filium ter venum du[it], filius a petre liber esto _ Tu
mama samjer gayidis Svils, Svili mamisagan Tavisufali iyos”
4. dionise halikarnaselis cnobiT, romelic romis meore reqs numa pompiliuss periods ekuTvnis,
ambobs: `Tu mama vaJiSvils nebas darTavs moiyvanos coli, romelic wminda saqmeebisa da qonebis
monawile gaxda, kanonis Tanaxmad, mamas ar eqneba ufleba gayidos vaJiSvili~.
XII dafis kanonebis interpretaciis safuZvelze pontifikosebma dadgines, rom kanonSi, romelSic
mocemulia sityva `filius” mamrobiTi sqesis xelqveiTi pirebi igulisxmebian, da ara daRmavali xazis
calkeuli pirebi da qalebi, romlebic paterfamilias xelisuflebisgan erTjeradi mancipaciiT Tavi-
sufldebodnen.
rogorc wyaroebidan irkveeva, romSi daiSveboda vaJiSvilis mancipireba; rac Seexeba qaliSvils, erT-
gvarad, rCevis saxiT, kanonmdebeli acxadebda, rom jobda qaliSvilis mancipaciisagan ojaxis
ufross Tavis Seekavebina, raTa momavalSi misi gaTxoveba ar gaZneleboda.
amrigad, praqtikulad ojaxis ufrosis mier mancipaciis gamoyeneba postklasikuri periodis wya-
roebSi noxae deditio aRar ixsenieboda, xolo iustinianes instituciebiT igi gauqmebulad cxaddeboda.
kanoniT pontifikosebma daaregulires mamis xelisuflebidan samjeradi mancipaciis gziT, Tav-
daxsnili Svilebis saboloo ganTavisufleba emancipatio-Ti. emancipacia iyo winaswari SeTanxmebis
safuZvelze, Svilebis an SviliSvilebis gaTavisufleba mamis xelisuflebidan. vaJiSvilis SemxvevaSi,
emancipacia samjer gamoiyeneboda, qaliSvilis mimarT mxolod erTxel. vaJiSvilis mesame
emancipaciis Semdeg, ndobis aRWurvili piris mier mamisaTvis Svilis dabrunebis Sedegad, mama parens
manumissor-i (Svils an SviliSvils Tavis xelisuflebidan ganmaTavisuflebeli mSobeli) xdeboda.
emancipaciis Sedegad, emancipirebuli piri sui iuris xdeboda, magram mis Svilebze emancipatio ar vrcel-
deboda. kanonis Tanaxmad, emancipacias qonebis danawevreba ar unda gamoewvia, Sesabamisad, igi mxo-
lod erT vaJiSvilze vrceldeboda. aqedan gamomdinare, mama cdilobda, rom emancipaciis meSveobiT
sxva SvilebisaTvis damoukideblad arsebobis pirobebis Seeqmna (ZiriTadad, maTTvis pekuliumis
micemiT).
konstantines periodidan moyolebuli, Svilebis umadurobis SemTxvevaSi, mamas SeeZlo uari eTqva
Svilebis emancripacioze. qr.Sobis VI saukunidan, imperatoris reskriptiT (e. Anastasiana) armyofi
Svilebis mimarT emancipaciis gamartivebuli forma an saTanado organoebSi registrirebuli mamis
ubralo gancxadeba (e. Iustiniana) gamoiyeneboda. CveulebiTi samarTliT, vaJiSvilis mier sakuTari
meurneobis Seqmna am qaliSvilis gaTxoveba (e. Saxonica, e. iuris germanici) mamis xelisuflebis Sewyvetis
erT-erTi forma iyo.
Emancipatio iyo winaswari SeTanxmebis safuZvelze nacnobisaTvis daqvemdebarebuli piris gadacema,
romelic kanoniT, mas aTavisuflebda (manumissio vindicta). pirveli da meore mancipaciis Semdeg, manic-
pirebuli piri kvlav mamasaxlisis xelisuflebaSi brundeboda. mesame mancipaciis Semdeg vaJiSvilsa
da mamas Soris urTierToba in causa mancipi-s efuZneboda. manumisiis Sedegad vaJiSvli Tavi-
sufldeboda mamis xelisuflebisagan, xdeboda persona sui iuris da mSobel mamasTan kvazipatronatis
urTierTobaSi imyofeboda.
postklasikur periodSi emancipaciis aRniSnuli forma mniSvnelovnad gamartivda: dasavleT romis
imperiaSi arsebuli wesis Tanaxmad, kuriis winaSe, Svidi mowmis TandaswrebiT, mamam acxadebda vaJis
gaTavisuflebis Sesaxeb, xolo aRmosavleT romis imperiaSi imperatoris reskripti gamoicemoda,
vidre 531 wels es arafris mTqmeli da miuRebeli rTuli wesi imperatorma iustinianem sabolood ar
gaauqma da Sesabamis Tanamdebobis pirebTan gancxadebis gakeTeba sakmarisad scno.
ojaxis ufrosis (paterfamilias) daqvemdebarebaSi myofi pirebis gafarToebuli uflebaunarianoba da
106
cognatio-si agnatio-ze damkvidrebuli primati mamis xelisuflebidan gaTavisuflebis mniSvnelobas
amcirebda, rac, praqtikulad, aRniSnuli aqtis arss cvlida. postklasikur periodSi damkvidrebuli
principis Tanaxmad, mancipirebulis piris Tanxmobis gareSe misi gaTavisufleba ar daiSveboda.
amrigad, Zvel romSi mamis xelisuflebis Sewyvetas Semdegi safuZvlebi ganapirobebda:
1. ojaxis ufrosis gardacvaleba. Tu mis xelisuflebaSi Svili da SviliSvili iyo, maSin mamis xeli-
sufleba SvilTan da ara SviliSvilTan mimarTebaSi wydeboda; 2. daqvemdebarebuli Svilis gar-
dacvaleba; 3. mamis mier garkveuli saxis danaSaulis Cadena: bavSvis migdeba, uzneo cxovrebisaken
qaliSvilis biZgeba, sisxlisaRreviTi qorwinebis dadeba; 4. xelqveiTi piris mier garkveuli sasu-
liero Tu saero wodebis miReba; 5. emancipacia.
VIII. Tutela et cura (mzrunveloba da meurveoba)
Tutela (mzrunveloba); cura (meurveoba); tutela mulierum (mzrunveloba qalebze); tutela impuberum
(mzrunveloba bavSvebze); auctoritas (gankargvis Zalaufleba, qmedunarianoba); fraus (mzakvroba, veragoba);
actio tutelae (sarCeli mzrunvelobaze); munus publicum (sazogadoebrivi valdebuleba); tutela legitima
(kanonismieri mzurveloba); tutela testamentaria (anderZismieri mzruneloba); tutela dativa (mzrunveloba
magistratis gadawyvetilebiT); cura furiosi (meurveoba Wkuasustze); cura prodigi (mzrunveloba
mflangvelze); bonorum interdictio (qonebis marTvis akrZlava).
Zveli romauli samarTliT, saojaxo samarTlis sferos ganekuTvneboda mzrunvelobisa da meur-
veobis institutebi. meurveoba iyo mzrunveloba da warmomadgenloba, romelic samarTliT uwes-
deboda im pirs, romelsac saerTod an jerovnad ar SeeZlo zrunva sakuTar pirovnebasa Tu qonebaze.
Tutor da curator _ orive am institutiT gulisxmoboda yuradRdeba, mzrunveloba rogorc pirovnebis,
ise qonebis mimarT.
Tutela arasrulwlovnebsa da qalebze (imperiis Sua periodamde) wesdeboda, xolo cura suliT avad-
myofebze, mflangvelebze, mcirewlovnebze, avadmyofebze, zogjer arasrulwlovnebzec(imperiis
periodamde).
aRniSnuli institutebi ganpirobebuli iyo qmedunarianobiT. uflebaunariani pirebi, romelTa sazo-
gadoebriv urTierTobaSi monawileobisaTvis samarTali iTvaliswinebda nebis formirebis zogad
defeqts, (dakavSirebuls pirovnebis fiziologiur da fsiqologur TaviseburebebTan) da Sesabamisi
gankargvis SeuZleblobas (auctoritas _ SesaZlebloba, auctor _ iuridiuli qmedebis subieqti); aseTi
piri qmedunariani piris mzurnvelobaSi an meurveobaSi gadadioda, riTac mis samoqalaqo brunvaSi
monawileobis SesaZleblobas xels uwyoda da aRniSnuli xarvezi aRmoifxvreboda.
fizikuri piris uflebaunarianoba misi dabadebis momentidan warmoiSoboda da empiriulad dgin-
deboda. cnobili romaeli iuristis labeonis mimdevrebi fizikuri piris uflebaunarianobis warmo-
Sobis aucilebel, savaldebulo momentad bavSvis yvirils (emittere vocem) miiCnevdnen; maSin, rodesac
meore skolis warmomadgenelTa azriT, saamisod sicocxlis nebismieri niSnis gamovlinebac kmaroda.
iuridiulad maxinjis (monstrum, portentum, ostentum, prodigium, debilis) dabadeba mniSvnelovan movlenad
ar miiCneoda. pavlusi wers: `dabadebiT Tavisufal bavSvad ar iTvleba is, vinc adamianTa modgmis
Cveulebrivisagan gansxvavebuli garegnobiT ibadeba, magaliTad, rodesac qali raRac gonjsa da
maxinjs Sobs, magram nayofi, romelsac sxeulis nawilebi gamravlebuli aqvs, ramdenadme srul-
yofilad iTvleba da amitom mas dabadebiT TavisufalTa kategorias miakuTvneben.~ (D.1.5.14)
Tumca, Tu normidan gadaxra (contra formam humani generis) asatani iyo, maSin maxinji persona-ad
ganixileba. ulpiane wers: `SesaZloa daibados kiTxva: Tu qali amqveynad moavlens maxinjs an dambla-
dacemuls, romelic uCveulo saxis an xmis gamo cxovels ufro Camohgavs, vidre adamians, CaiTvleba
Tu ara igi mSobel dedad? ufro gonivrulia sakiTxi gadawydes dadebiTad, radgan amis gamo verc
mamas daadanaSauleben da verc dedas, romlebic, TavianTi mxriv, SeZlebisdagvarad, akmayofilebdnen
sakuTar movaleobebs; xolo is, rac moxda, ubeduri SemTxvevis gamo, amisaTvis pasuxi dedas ar
107
moeTxoveba~. (D.50.16.135.)
marTalia, bavSvis Casaxvis moments misi statusis gasnsazRvris mizniT eqceoda yuradReba, magram
Tavad Canasaxi (conceptus, venter, uter) samarTlis subieqtad ar miicneoda. Tu nayofis arseboba zogjer
adamianis bunebriv arsebobas uTanabrdeboda (trifoniusis Tanaxmad, `Qui in utero sunt, in toto paene iure civili
intellegunrur in rerum natura esse _ is, vinc muclad aris, TiTqmis mTeli samoqalaqo samarTliT [ukve]
dabadebulad ganixileba~) (D.1.5.26) an kidev, `fraza: `bavSvi, romelic unda daibados uaxloes droSi,
iTvleba ukve am qveynad arsebulad~ _ sworia, mxolod im SemTxvevaSi, rodesac sakiTxi exeba am
bavSvis uflebebs. sxva SemTxvevaSi igi maSin CaiTvleba dabadebulad, roca realurad moevlineba am
qveyanas~ (D.50.16.231). Tumca, zogjer, magaliTad, kanonismiT memkvdireobisas, nayofi socialur
subieqtad miiCneoda. fexmZime qalis moTxovniT, samemkvidreo uflebebis dacvis mizniT, pretori muc-
lad myof bavSvs uniSnavda mzurnvels (curator ventris), romlis funqcia iyo im qonebis marTva
(administractio), romelsac, dabadebis SemTxvevaSi, bavSvi miiRebda. muclad myofis saxeliT, misive inte-
resebidan gamomdinare, samemkvidreo qonebis mflobelobaSi SeiZleboda dedis Seeyvanac, Tuki axal-
dabadebulis memkvidreobaze anderZis sawinaaRmdegod (bonorum possessio contra tabulas) deda pretenzias
acxadebda, rogorc mxedvelobidan gamorCenili pirveli rigis memkvidre.
h. dernburgis Tanaxmad, markus avreliusis droidan arasrulwlovnebs aiZulebdnen, rom qonebis
ganmkargvelad mzrunveli (curator) moeTxovaT. mTel qonebas mzrunveli zedamxedvelobda da mas faq-
tobrivad zaralisagan icavda.
Tavdapirvelad, mzrunvelis daniSvna arasrulwlovanebs qonebis gasxvisebisa da xelSekrulebiT
movaleobebis miRebis SesaZleblobas ar arTmevda; magram Tu isini zarals ganicdidnen, maSin uwin-
deburad maT restitucia eZleodaT.
dabolos, mzrunvelobas daqvemdebarebuli arasrulwlovnebi diokletianem sakuTari qonebis gasxvi-
sebis uflebauunarod gamoacxada. aqedan gamomdinare, qonebaze xelSekrulebis dadeba maT mxolos
im pirobiT SeeZloT, Tu amiT maTi qonebrivi mdgomareoba ar uaresdeboda.
mcirewlovani persona sui iuris srulwlovanebamde qmeduunaro iyo. amis gamo, garigebebSi mona-
wileobisaTvis mas meurved zrdasruli mamakaci (tutela impuberum) eniSneboda, xolo sui iuris qals (asa-
kis miuxedavad) tutela mulierum eniSneboda.
respublikis periodis iuristebis Tanaxmad, aseTi dadgenileba Tavad qalebis qarafSutobam (levitas
animi) ganapiroba.
imisTvis, rom meurveobaSi myof pirs iuridiuli mniSvnelobis raime qmedeba ganexorcielebina, saWi-
ro iyo meurvis Tanxmoba da mis mier damowmebuli aqti _ auctoritatis interpositio. Auctor (moqmedi piri)
anu iuridiuli aqtis damdebi iyo meurve.
srulwovan qals meurve esaWiroeboda (tutela mulierum) anderZis Sesadgenad, res mancipis gasasxviseblad,
uzufruqtis dasadgenad, aseve stipulatio-sa da acceptilatio-s gansaxorcieleblad, xolo mcirewlovanis
SemTxvevaSi, nebismieri aqtis dadeba valdebulebis dadgenas ukavSirdeboda. mcirewlovanis mier
auctoritas (meurvis) gareSe dadeuli garigeba, rogorc obliogatio naturalis, gvian periods ganekuTvnebas da
marTalia, aseTi garigebis namdvilobas ar uaryofda, magram arc baTlad miiCnevda. daaxloebiT
Tormetwlamde asakis sui iuris qali imyofeboda tutela impuberum-Si, xolo aseTi meurveobidan
gamosvlisa da srulwlovanebis miRwevis Semdeg qali eqceoda tutela mulierum-Si. winaklasikur
periodSi, Tu qalis meurve ara agnati naTesavi iyo, maSin, mas simboluri funqcia hqonda, rameTu igi,
Tavisive nebis sapirispirod, SeiZleba pretors eiZulebina auctoritas (auctor fieri) mieca. gaiusi
akritikebda mosazrebas, romlis Tanaxmadac, qalebi, maTTvis niSandobilivi qarafSutulobis gamo,
aucileblad saWiroebdnen meurves, raTa, mcirewlovanTa msgavsad, isinic ar moetyuebinaT. realurad
ki, qalebi, romelTac meurvis gareSe xeli ar miuwvdebodaT civilur garigebebze, umal
pragmatulad moqmedebdnen. ase magaliTad, liviusis Tanaxmad, qr.Sobamde II saukuneSi, patronis
gardacvalebis Semdeg, gaazatebuli qali anderZis Sesadgenad magistratebs meurvis dasaniSnad
TxovniT mimarTavda.
108
maSasadame, faqtiurad, meurvis instituti qmedunarianobis xarvezis aRmosafxvrelad gamoiyeneboda
da ganisazRvreboda formalurad, xolo sameurveo piris fsiqologiuri aspeqti meorexarisxovani
iyo.
meurveobas mcirewlovans, Cvilis, infans da qalis qonebis (bonorum administratio) mimarT meurve saval-
debulo wesiT axorcielebda. am SemTxvevaSi, sakuTrebis uflebis gaganawileba xdebdoa: qonebis
statikuri da abstraqtuli mesakuTre sameurveo piri iyo, xolo ganmkargveli da mmarTveli _ meurve.
srulwlovanebis miRwevis Semdeg, sameurveo piri meurveobisagan Tavisufldeba da yovelgvari for-
maluri aqtis gareSe, sakuTari qonebis sruli mesakuTre xdeba.
pirovnebis iuridiuli statusis xarvezis Sesavsebad dadgenili meurveoba winaklasikur periodSi
moRvawe servius sulpicius rufusma Semdegnairad gansazRra: `vis ac potestas in capite libero _ Zala da
xelisufleba Tavisufal adamianTan mimarTebaSi~ (D.26,1,1). am formulis iuridiuli arsis Tanaxmad,
meurve sameurveo piris (sui iuris) Tanasworuflebiani iyo. meureobis instituti persona sui iuris-zec
vrceldeboda.
Tavdapirvelad, meurveobis safuZveli iyo ndoba (fides) da piradi kavSirebi, rac samoqalaqo brunvaSi
erT mTlian pirad (persona) aRiqmeboda. meurve mflobelobasa da sakuTrebas iZenda, xolo nivTebs
uSualod sameurveo piris interesebidan gamomdinare asxvisebda; Tu sameurveo piris qonebidan meur-
ve raimes Tavis sasargeblod SeiZenda, maSin igi analogiaze (actiones, utiles) dafuZnebuli pretoris
sarCeliT sakuTrebis an fulis dabrunebis Sesaxeb pasuxs agebs.
meurvisadmi wayenebuli moTxovnebi uZveles epoqas ganekuTvneba. meurvis mier ndobis (fides) darRveva
saTaves iRebs XII dafis kanonebidan da ius civile-s sferos ganekuTvneba. `Atque iste dolus malus et legibus erat
vindicatus, ut tutela XII tabulis… _ es boroti ganzraxva eqvemdebareboda sasamarTlo ganxilvas da kanonis
safuZvelze, rogorc meurveoba XII dafis kanonebis mixedviT~.
meurvis mier ndobis (fides) darRveva mzakvrobad (fraus) ganixileba da XII dafis kanonebiT isjeboda:
`Si ... tutores rem pupilli furati sunt, videamus an ea actione, quae proponitur ex lege XII tabularum adversus tutorem in duplum,
singuli in solidum teneantur _ meurveebis mier sameurveod gadacemul pirTa qonebis gaflanvis SemTxvevaSi,
unda dadgindes, dasaSvebia Tu ara TiToeuli meurvis mimarT cal-calke im sarCelis ormagi
odenobiT Setana, romelic gaTvaliswinebulia XII dafis kanonebSi meurveTa winaaRmdeg~.
romaeli iuristi ulpiane meurvis pasuxismgeblobis (accusatio suspecti tutoris) safuZvlad asaxelebs
borot ganzraxvas (dolus), rac vlindeboda arakeTilsindisierebiT, wuwuraqobiT, motyuebiT an misi
nivTebis miTvisebiT, rac sameurveo pirs gamanadgurebel zians ayenebda. (D. 26.10.1.2) terminebis dolus _
boroti ganzraxva da fraus _ angareba, mzakvroba, paralelurad gamoiyeneboda termini corrupta fides
ndobadakarguli piri.
meurvisaTvis pasuxismgeblobis dakisreba (accusatio suspecti tutoris) xdeba cognitio-s formiT. Accusatio
suspecti tutoris meurvis winaaRmdeg nebismieri piris gancxadebis safuZvelze sajaro, sisxlis-
samarTlebrivi saqmis aRZvra. meurve, romelic ganzrax da TaRliTurad miayenebda zians sameurveo
pirs da cognitio-s warmoebaSi misi brali dadasturdeboda, magistrati meurves arasando pirad (tutor
suspectus) acxadebda da meurveobis uflebas arTemvda (remotio suspecti tutoris), yofili meurve pativayril
pirad (infamia) cxaddeeboda. postklasikur periodSi zemoaRniSnuli wesi mzrunvelis mimarTac
gamoiyeneboda.
savaraudod, arqaul periodSi sasamarTlo procesi legis actio sacramento in personam-is formiT warimar-
Teboda. Accusatio suspecti tutoris-i anderZiT daniSnuli meurvis (tutor testamentarius) mimarT gamoiyeneboda.
meurveobis dasrulebis Semdeg, kanonier meurves (tutor legitimus) boroti qmedebebisaTvis _ piradi
gamdidirebis mizniT, sameurveo piris qonebidan garkveuli wilis miTvisebis SemTxvevaSi _ sarCeliT
actio rationibus distrahendis-iT pasuxi moeTxoveboda. aRniSnuli sarCeli XII dafis kanonebs efuZneboda.
yofili meurve ormagad _ in duplum _ isjeboda. (D.27,3,2,2), meurvis qmedeba ndobis, erTgulebis (fides)
Ralatad miiCneoda da danaSaulis (crimen) kvalifikacia eZleoda. aqedan gamodinare, arakeTil-
sindisieri meurve, aRniSnuli sarCeliT, dasjas eqvemdebareboda.
109
winaklasikur periodSi dadginda bonae fidei-is erT-erT uZveles sarCelTagani _ actio tutelae, romliTac
meurveobasTan dakavSirebuli yvela SesaZlo zaralis anazRaureba xdeboda; maT Soris, yofili
sameurveo piris mier meurvisaTvis miyenebuli zaralisac. am SemTxvevaSi, yofili meurve iRebda
sarTels actio tutelae contraria yofili sameurveo piris winaaRmdeg. uZveles princips _ uRalatobasa da
pirad erTgulebas (fides) gamdidrebis survili enacvleboda da sameurveo urTierTobas ekonomikur
xasiaTs sZenda. aseTma damokidebulebam civiluri xasiaTi miiRo da ise rogorc yvela actiones bonae
fidei, actio tutelae-sac in ius concepta formula hqonda.
meurveobis institutisadmi individualuri midgomis damkvidreba, `meurve~ _ `sameurveo~ pirebis
urTierTobis tandemad garegnulad meurves warmoaCenda da misi funqcia sazogadoebriv val-
debulebad _ manus publicum _ aRiqmeboda. qr.Sobamde 210 w. atiliusis kanoniT (lex Atila), umeurveod
darCenil pirebs, meurves magistrati uniSnavda. iustinianes dros, magistratis gadawyvetilebiT
daniSnuli meurve _ tutor Atilianus, klasikuri periodis anderZiT daniSnuli meurvis msgavsad, tutor
dativus-ad iwodeboda. aRniSnuli sameurveo urTierTobebi regulirdeboda sarCeliT actio tutelae.
winaklasikuri periodis iuristebi meurvis daniSvnis ramdenime safuZvels asaxelebdnen. kvintus
muciusi meurveobis xuT saxes ganasxvavebda, servius sulpiciusi _ sams (1. tutela testamentaria, 2. tutela
legitima da 3. tutela dativa), labeoni mxolod ors (1. tutela impuberum da 2. tutela mulierum). gaiusis
Tanaxmad, meurveobis imdenive gvari iyo (genera), ramdenic saxe (species).
meurveobis uZvelesi forma iyo tutela legitima, romlis Tanaxmadac, ojaxis ufrosis (paterfamilias) gar-
dacvalebis Semdeg arasrulwlovnebi da qalebi sui iuris pirebi xdebodnen da maT meurved uaxloesi
agnati an kognati naTesavi eniSnebodaT. Tavdapirvelad, qals ar SeeZlo persona sui iuris statusis
miReba da amdenad, igi ara meurveobaSi, aramed axali ojaxis ufrosis xelisuflebaSi (paterfamilias
potestas) gadadioda.
meurveobis Sewyvetis safuZvelebi iyo: 1. saerTo safuZveli iyo: sameurveo piri gardacvleba, srul-
wlovnobis miRweva, perpsona sui iuris statuss mopoveba, avadmyofi sameurveo piri gamojanmrTeleba,
mflangvelis SemTxvevaSi ki _ misi gamosworeba; 2. meurvis gardacvaleba, meurvis uflebis dakargva
(aseT SemTxvevaSi axali meurve iniSneboda); 3. sameurveo piris gardacvaleba, meurvis uRirsi saq-
cieli (infamia).
romis samarTalSi, sameurveo insititutis msgavsad, arsebobda erTi institutic, romelsac axali
drois iuristebi protutor-is instituts uwodebdnen. Pro tutore, pro curatore sameurveo piris qonebas gan-
kargavd, misi aqtebis ganxilvis dros mxedvelobaSi miiReboda protutor-is damokidebuleba sameurveo
pirsa da mesame pirebTan.
1. sameurveo pirTan mimarTebiT, protutor-i sakuTar Tavs avaldebulebda da uflebebs iZenda negotiorum
gestor-is saxiT; sameurveo pirsa da protutor-s Soris sarCels actio protutelae directa da contraria ewodeba;
2. mesame pirebTan mimarTebiT, protutor-s sameurveo pirad gamosvlis uflebamosili ar hqonda; amitom
protutor-is mier dadebuli garigebiT, mesame pirebis mimarT, sameurveo piri valdbuleba ar ekis-
reboda. sasamarTlo procesis dros, SecdomaSi Seyvanis Sedegad, mesame pirs SeeZlo moeTxova in
integrum restitutio. Tu protutori saziano (dolo) garigebas dadebda, maSin mesame pirisaTvis zaralia
anazRaureba ekisreboda.; protutoris winaaRmdeg wardgenil sarCels sagangebo saxeli ar hqonda; es
iyo sarCeli actio in factum, romelsac erTi wliT (anuus utilis) da memkvidreebs pasuxismgebloba ar ekis-
rebodaT.
serviusis ganmarteba aRniSnuli institutis pirvandel struqturasa da daniSnulebas asaxavda.
arqauli periodis samarTlis Tanaxmad, Tavisufali pirebi (personae sui iuris), romlebic flobdnen qo-
nebas, magram misi damoukideblad marTva ar SeeZloT, yoveli SemTxvevisaTvis, dacvas saWiroebdnen.
aseT pirebad miCneulni iyvnen: asakis gamo _ arasrulwlovanebi, sqesis gamo _ qalebi, qmeduunarobis
gamo _ Wkuasustebi da mflangvelebi. ojaxis ufrosis (paterfamilias) gardacvalebis Semdeg, arasrul-
wlovani da qali meurveobas, xolo Wkuasusti da mflangveli, maTi qmeduunarobis aRiarebisTanave,
mzrunvelis meTvalyureobas eqvemdebarebodnen. Tavdapirvelad, meurveobas mamasaxlisis (paterfamilias)
uzanaesi ZalauflebaSi mTeli saojaxo qonebis TavmoyriT ganapirobebda. misi aryofnis dros auci-
110
lebeli iyo sxva piris daniSvna, im pirTa dasacavad da mfarvelobis gasawevad, visac saojaxo qone-
bis marTvis ufleba ar hqonda.
qalebis mimarT meurveobis institutis gauqmeba dakavSirebulia, avgustusis epoqaSi miRebul, lex Iulia
et Papia-sTan, romlis Tanaxmad qali gamodioda meurveobidan, Tu TavisufladSobil, qvriv matrona-s
aRsazrdelad da sarCenad rCeboda sami mcirewlovani Svili, xolo libertini-s (gaazatebuls) _ oTxi
mcirewlovani Svili (ius liberorum). imperator klavdiusis zeobaSi saerTod gauqmda tutela mulierum
legitima, garda patronis mxridan meurveobisa. da bolos, imperator diokletianes droidan moyo-
lebuli, aRniSnuli instituti ukvalod gaqra.
amrigad, meurve iyo anderZiT daniSnuli piri, an axlo naTesavi (agnatus proximus), romelic memkvid-
reobis marTvas Tavis Tavze iRebda. rogorc irkveva, Tavdapirvelad, sameurveo piris qoneba ojaxSi
iyo da meurvis mier, sakuTari qonebis msgavsad, imarTeboda. XII dafis kanonebiT, sameurveo piris qo-
nebis mimTvisebeli meurvis winaaRmdeg sarCeli gaicemoba.
rodesac agnaturi ojaxis uwindeli raoba daikarga, meurveobam da mzrunvelobam sameurveo piris
dacviTi xasiaTi SeiZina da sazogadoebrivi movaleobad ganixileboda; qalebze meurveobis gauqmebis
Semdeg, ori instituti _ meurveoba da mzrunveloba _ sabolood Seerwya erTmaneTs.
Tavi VII. Zveli romis memkvidreobiTi samarTali
Mortis causa (gardacvalebis momenti); de cuius (mamkvidrebeli); successio (monacvleoba); successio legitima
(universaluri monacveloba kanonis ZaliT); successio per universitatem, successio in universum ius
(universaluri monacvleoba); successio in singulas res (singularuli monacvleoba).
samarTlis subieqtis gardacvalebis Semdeg, misi qoneba memkvidreobiTi samarTliT regulirdeboda.
samarTlis am dargis ZiriTadi cnebiT igulisxmeboda piris sikvdilis Semdeg (mortis causa), misi
samarTlebrivi viTarebis sxva piriT (de cuius) monacvleoba (successio). ganasxvaveben 1. universalur
memkvidreobas (successio per universitatem, in universum ius), roca winamorbedi piris samarTlebrivi viTa-
reba mTlianad sxva pirze gadadioda da 2. singularul memkvidreobas (successio singularis, in singulas res),
roca memkvidreobis subieqti iZenda mxolod im uflebebis nawils, romelic manamde mis winamorbeds
ekuTvnoda.
I. Ab intestato, successio legitima (kanoniT memkvidreoba)
Heres (memkvidre); hereditas (memkvidreoba, samkvidro); hereditatis (mesame pirisaTvis mTeli samkvidros
gadacemis Sesaxeb); bonorum possessio (pretoruli ediqtiT gansazRvruli samkvidro); legatum (legati) ;
fideicommissum (fideikomisi); restitutio universum ius defuncti (gardacvlili piris erToblivi samarTlebrivi
mdgomareoba); sacra familares (saojaxo religiuri ritualebi); familiam habere (ojaxis ufrosis wodebis
miReba); pecunia et bona (qoneba); ius patroni (patronatuli samarTali).
universalur memkvidreebad (monacvleebad) iTvlebodnen: in manu colis qmari (an misi ojaxis ufrosi
(paterfamilias)), mSvilebeli sui iuris (adrogatio-s Sedegad) Svilad ayvanilis mimarT.
piris gardacvalebis Semdeg (mortis causa), universaluri memkvidreoba ius honorarium-is safuZvelze, ius
civile-sa da bonorum possessio-is mixedviT xorcieldeboda, rasac memkvidreoba (hereditas) ewodeboda.
Mortis causa-s singularuli memkvidreobis hipoteziT igulisxmeboda saanderZo danakisri (legatum) da
fideikomisebis (fideicommissum) memkvidrisaTvis mamkvidreblis sando danakisri. periodi, roca
fideikomisi universaluri memkvidreobis saSualebad gamoiyeneboda, (roca mamkvidrebeli memkvidres
akisrebda samkvidros gadacemas mesame pirisaTvis (restitutio hereditatis) xanmokle droiT grZeldeboda.
Mortis causa-s universaluri memkvidreobis obieqti iyo mamkvidreblis (de cuius) samarTlebrivi
mdgomareoba sruli moculobiT; memkvidreobiT, mxolod mamkvidreblis valdebulebidan warmo-
Sobili wminda, piradi xasiaTis moTxovnebi da sajarimo sarCelebiT daculi samarTaldarRvevebi
(actiones poenales) ar gadaicemoda.
111
kerZo samarTliT regulirebul erTobliv obieqts samkvidro masa (universitas, universum ius) ewodeboda.
Tumca romis samarTalSi memkvidreobis cneba ufro vrceli iyo, vidre gardacvlilis uflebebisa da
movaleobebis memkvidreobiT gadasvla; am cnebiT, aseve, igulisxmeboda iseTi urTierTobebic, rome-
lic samoqalaqo brunvis obieqti (res in commercii) ar SeiZleboda yofiliyo; (magaliTad, saojaxo
wminda adgilebi da sakulto nagebobebi (sacra familiares).
universaluri urTierToba (civiluri da pretoruli samarTlis safuZvelze) xorcieldeboda:
1. anderZiT (ex testamento), 2. anderZis gareSe (ab intestato), 3. aseve (pretoruli samarTliT) anderZis
gareSe (bonorum possessio contra tabulas).
anderZis gareSe memkvidreobis miRebis ufleba memkvidreebisaTvis iyo samarTlebrivi molodini,
romelsac mamkvidreblis (de cuius) sicocxleSive mniSvneloba hqonda mesame pirebisaTvis, upirve-
lesyovlisa, TviT mamkvidreblisaTvis, romlis nebasac (gardacvalebis (mortis causa) Semdeg) sakuTari
qonebis gankargvasTan dakavSirebiT, aseTi memkvidreebis uflebebi zRudavda. kerZod, anderZSi mas ar
SeeZlo, misdami uSualod daqvemdebarebuli, memkvidreebis (sui heredes) ugulebelyofa. samkvidros
gaxsnisa da samemkvidreos misaRebad memkvidreebis mowvevis momentidan, memkvidreobaze ufleba SeZe-
nil samarTlebriv moTxovnad (ius successionis) ganixileboda.
samkvidros gaxsna (deletio hereditatis) iyo iuridiuli faqti, romliTac memkvidres samkvidros miReba
SeeZlo. iqmneba Taviseburi iuridiuli viTareba, rodesac mamkvidreblis (de cuius) uflebebs realuri
subieqti ar hyavda, Tumca, arsebobda potenciuri memkvidre (heres), romlis sasargeblod samkvidro
ixsneboda.
amrigad, memkvidred mowveva samkvidros gaxsnis erT-erTi aucilebeli piroba iyo. Tu anderZiT
memkvidreebi, samkvidros misaRebad, garkveuli pirobiT moiwveodnen, aseT SemTxvevaSi, samkvidro,
aRniSnuli pirobebis realizaciis momentidan, gaxsnilad iTvleboda.
Ius civile-s Tanaxmad, pirebs, romlebic memkvidreobis miRebis upiratesi uflebiT sargeblobdnen, anu
daqvemdebarebul memkvidreebs (sui heredes), erTdroulad memkvidreobis miRebis uflebac hqondaT da
memkvidred yofnis movaleobac: memkvidreobaze uaris Tqmis ufleba maT ar SeeZloT. amrigad, isini
aucilelebl, savaldebulo memkvidrebad (heredes sui et necessarii) miiCneodnen. es is SemTxveva iyo,
rodesac anderZiT memkvidres memkvidreoba savaldebulo wesiT gadaecemoda.
memkvidreoba garkveuli pirebis sasargeblod ixsneboda. maTi moqmedeba, samkvidros miRebis mizniT
(aditio hereditatis) Semdegs ganapirobebda: mamkvidreblis uflebebi axal subieqts iZenda, riTac, faqtob-
rivad, memkvidreobis viTareba amowurulad iTvleboda. Tanamemkvidreobis SemTxvevaSi, samkvidros
umemkvidrod darCenili wili sxva memkvidreebze nawildeboda. postklasikur periodSi, gamonaklisis
saxiT, samkvidros transmisia dauSves: anu im SemTxvevaSi, Tu erT wlamde asakis (Cvilobis asaki)
memkvidre, samkivdros miRebamde gardaicvleboda, maSin misi samkvidro wilis miRebis ufleba mamamis
gadaecemoda, rasac samkvidros transmisia ewodeboda. sxva pirisaTvis memkvidreobis uflebis
daTmoba magistratis winaSe daTmobis sagangebo formiTac (in iure cessio hereditatis) SeiZleboda. am
SemTxvevaSi, samkvidro (hereditas), samemkvidreo uflebis (ius successionis), saxiT gasxvisdeboda da misi
SemZeni memkvidre xdeboda. samkvidros miRebamde, aucilebel memkvidreebsa da anderZiT memkvidreebs,
samkvidros (hereditas) daTmobis ufleba ar hqondaT.
civiluri samarTliT, memkvidreobis misaRebad memkvidris uflebebi daculi iyo civiluri sarCeliT
(vindicatio hereditatis), romelsac hereditatis petitio ewodeboda. moTxovna unda Camoyalibebuliyo agere in rem
per sponsionem formiT da amis Taobaze gadawyvetilebas centumvirebis sasamarTlo iRebda, romlis
drosac procesi legis actio sacramento in personam formiT mimdinareobda.
memkvidris uflebebis dacvis problematikam pretoruli memkvidreobis institutis Camoyalibeba
ganapiroba.
qr. Sobamde I saukunis Suaxanebidan, sisxlis naTesaobis (cognatio) mniSvnelobis zrdis kvalobaze,
pretorma samkvidro qonebis mflobelobaSi Seiyvana is pirebic, visac ius civile-s mixedviT, samkvidro
uflebebi ar gaaCnda. pretoris dasmuli SekiTxvis pasuxad, mosarCeleni pretorul memkvidreobas
112
uanderZod (quorum bonorum) iRebdnen interdiqtiT, romliTac sxva, mesame pirebisagan memkvidreobis
gamoTxova SeeZloT. mflobelobis moZiebis (interdicta ad ipiscendae possessionis) aseTi interdiqti
samkvidro qonebis mflobels eZleoda.
samemkvidreo monacvleobis uZvelesi forma, memkvidreoba anderZis gareSe (ab intestato) iyo, romelic
XII dafis kanonebiT regulirdeboda, ris gamoc kanonieri monacvleoba (successio legitima) ewodeboda.
TavisufladSobil romael moqalaqeebs (ingenui) Soris, Tu ojaxis ufrosis (paterfamilias) anderZiT,
memkvidreoba ar rCebodaT, an Tu anderZi baTili iyo, samkvidro ixsneboda agnatebis, xolo maTi ar
arsebobis SemTxvevaSi, mogvareebis (gentiles) sasargeblod.
agnatebs Soris upiratesobiT sargeblobda ojaxis winaparTa sulebTan yvelaze axlos mdgomi piri
(adgnatus proximus). Tavdapirvelad, aseTad moiazreboda imave Taobis piri, rogoric mamkvidrebeli
(de cuius) iyo (anu misi Zma), magram mamis statusis ganmtkicebis kvalobaze, naTesauri kavSiris sawyi-
sad realuri mamasaxlisi (paterfamilias) (da ara saerTo winapari) miiCneoda, aseTebad ki mamkvidreblis
uaxloesi agnati _ misive vaJiSvili iyo. Tu ojaxis ufross (paterfamilias) mis daqvemdebarebaSi aravin
hyavda da ise gardaicvleboda, rom anderZs ar datovebda, memkvidreebad sxva agnatebs (familia communi
iure) iwvevdnen.
Cuus-isa da adgnatus proximus-is cnebaTa Tanxvedris gamo, pontifikosebma XII dafis kanonebi, masSi
cvlilebis gareSe, ganavrces; Tu mamkvidrebeli anderZSi memkvidred Tavis daqvemdebarebuls ar ixse-
niebda, gardacvalebis Semdeg, ojaxis ufrosi misi vaJiSvili xdeboda.
XII dafis kanonebiT, daRmavali xazis uSualo naTesavebis ararsebobis SemTxvevaSi, memkvidris
adgils ikavebda mamkvidreblis (de cuius) gverdiTi xazis naTesavi. naTesaobis siaxlove konkretuli
mamkvidreblisgan (de cuius) aiTvleboda. Tu mas RviZli Zma (meore rigis naTesaoba) hyavda, maSin imave
Taobis biZaSvili, rogorc ufro Soreuli naTesavi (mesame rigis naTesavi) memkvidred ar moiwveoda.
meore rigis naTesavebi (mamkvidreblis gverdiTi agnati naTesavebi), kanonis Tanaxmad, aucilebeli
memkvidreeebi ar iyvnen; amitom memkvidreobis miReba sagangebo aqts saWiroebda. Tumca, isic unda
aRiniSnos, rom maTTvis memkvidreobis transmisia mainc ar daiSveboda. Tu mamkvidreblis uaxloesi
gverdiTi xazis naTesavi samkvidroze uars amobobda an ise gardaicvleboda, rom mis sasargeblod
gaxsnil samkvidros miRebas ver moaswrebda, maSin momdevno rigis agnatebi samkvidros misaRebad ar
daiSvebodnen. armyof memkvidreTa wili danarCenebis wils emateboda, xolo aseT pirTa ararsebobis
SemTxvevaSi, samkvidro sxva mogvareebs (gentiles) gadaecemoda. Tumca, civiluri samarTliT gaTvalis-
wineuli mesame rigis memkvidreebis (gentiles) monacvleobis wesi adreve gauqmda da naklebad cnobilia.
amrigad, ius civile mixedviT, anderZis gareSe memkvidreoba agnatur kavSirs efuZneboda da is pirebi,
romelTa mimarTac minimaluri statusuri damcroba (capitis deminutio minima) ganxorcielda, memkvid-
reebad ar daiSvebodnen. civiluri samarTlis (ius strictum) aseTma simkacrem, romelic sisxliTi naTe-
saobis (cognatio) Sesaxeb sazogadoebriv azrs ar Seesabameboda, mravali problema warmoSva. amitom,
agnaturi kavSirebis ararsebobis miuxedavad, pretorma uaxloesi naTesavebis memkvidreebad mowveva
dauSva da anderZis gareSe memkvidreTa Svidi rigi daadgina.
memkvidreebis pirvel rigs gardacvlilis rogorc sui Svilebi (liberi), aseve emancipirebuli RviZli
Svilebi ganekuTvnebodnen, aseve isini, vinc, dabadebis Semdeg, romis moqalaqeoba imperatoris
gadawyvetilebiT moipova. gamonakliss warmoadgenda sxva ojaxSi (familia) Sesuli pirebi (Sviladayva-
nili da qalebi in manu). pirveli rigis pretoruli memkvidreebi konkurencias uSualod sui heredes
uwevdnen, romelTa upirates uflebas memkvidreobaze ius civile iTvaliswinebda.
memkvidreTa meore rigs legitimi ewodeboda; ius civile-s mixedviT, maTi ufleba agnatebis memkvidreobis
tolfasi iyo.
mesame rigis memkvidreebs ganekuTvnebodnen RviZli naTesavebi (cognati) meSvide Taobis naTesaobamde.
Unde cognati-s memkvidreobaze pretenziis gacxadeba sxva ojaxSi gaSvilebul Svilebsac SeeZloT.
Cognatio-s aRiareba qorwinebis kanonierebaze damokidebuli ar iyo. Svilebs dedis qonebis memkvid-
113
reobac SeeZloT da piruku. Tumca, agnatebTan SedarebiT, maTi memkvidreoba ufro dabali xarisxis
iyo.
pretoruli samarTliT memkvidreTa meoTxe rigs ganekuTvnebodnen gaazatebulis patronis meuRle da
misi Svilebi (maT Soris emancipirebulebic). Tavad patrons gaazatebulis (liberti) memkvidred mowvevis
ufleba, agnatobis safuZvelze hqonda da amiT is mxolod gaazatebulis daqvemdebarebul memkvid-
reebs (sui heredes) Tu CamorCeboda.
mexuTe rigis memkvidreobas miekuTvneboda gaazatebulebis (liberti) memkvidreoba bonorum possessio, ro-
melsac patronis patroni (Tu ki aseTi piri arsebobda) iRebda.
memkvidreebis meeqvse rigs cocxlad darCenili meuRle ganekuTvneboda.
pretoruli memkvidreebis meSvide rigs Seadgendnen patronis naTesavebi, romlebsac ufleba hqondaT
gaazatebulis beiTalman qonebaze.
postklasikur periodSi, ius civile yvela SezRudvis TandaTanobiTi SemsubuqebiT, kanoniT memkvid-
reobis miRebis procesi gamartivda. cvlilebebi Seexo im SezRudvebsac, romlebic pretorul samar-
TalSi aisaxa da iustinianes samarTliT sabolood gauqmda adgnatio-s upiratesoba cognatio-s winaSe,
xolo mdedrobiTi xazis naTesavebis memkvidreobiTi uflebebi sabolood gauTanabres mamrobiTi
xazis memkvidreebs. 543 wels 118 noveliT, kanonT memkvidreTa (ab intestato) oTxi rigi dadginda:
memkvidreTa pirvel rigs Svilebi da maTi daRmavali xazis naTesavebi (naTesaobis rigiTobis
miuxedavad) ganekuTvnebodnen, memkvidred wardgenis ufleba SeuzRudavi iyo; meore rigSi aRmavali
xazis naTesavebi (mSoblebi), RviZli da-Zma (maTi Svilebi) moiazrebodnen. Tavis mxriv, aRmavali xaziT
memkvidreoba mamisa da dedis mxridan naTesaobis mixedviT iyofoda; erT-erTi mSoblis arseboba sxva
pirTa memkvidreobas gamoricxavda. Tu gverdiTi xazis memkvidreebi mSoblebis konkurentebad gamo-
diodnen, maSin samkvidro suladobis mixedviT iyofoda; memkvidreTa mesame rigiT moiazreboda naxe-
vari da-Zma da maTi Svilebi, romelTac, maTi mSoblebis cocxlad aryofnis SemTxvevaSi, memkvid-
reebad iwvevdnen; kanoniT memkvidreTa meoTxe rigs sxva sisxlismieri naTesavebi ganekuTvnebodnen.
II. Successio testamentaria (anderZiT memkvidreoba)
Ex testamento (anderZiT memkvidreoba); ab intestato (kanoniT memkvidreoba); ius successionis (samemkvidreo
monacvleobis ufleba); delatio hereditatis (samkvidros gaxsna); heres (memkvidre); sui heredes (xelisuflebaSi
myof pirTagan dasaxelebuli memkvidreebi); hereditatis (samkvidros miReba); transmissio (samkvidros
transmisia); in iure cessio hereditatis (samkvidros cesia); hereditas iacens (`dadebuli~ samkvidro); cretio
(samkvidros sazeimo miReba); pro herede gestio (memkvidris Sesabamisi qmedeba); bonorom possessio sine tabulis
(pretoruli memkvidreoba anderZis gareSe); bonorum possessio contra tabulas (anderZis sapirispiro
pretoruli memkvidreoba); bonorum possessio edictalis (pretoruli memkvidreoba ediqtis safuZvelze);
bonorum possessio decretalis (pretoruli memkvidreoba dekretiT); successio testmentaria (anderZiT
memkvidreoba); testamentum (anderZi); ex heredatio (samkvidros CamorTmeva); legata (saanderZo danakisri);
codex (kodeqsi); codicillii (mcire kodeqsi); petitio (persecutio) fideicommissi (sarCeli fideikomisis Sesaxeb).
anderZi iyo piris nebis samarTlebrivad dadgenili da sazeimo formiT Sedgenili gadawyvetileba,
romelsac savaldebulo Zala moanderZis gardacvalebis Semdeg eniWeboda.
anderZis arsi mamkvidreblis (de cuius) monacvlis garkveva iyo. mamkvidreblis gardacvalebis SemTxve-
vaSi, misi qoneba ara ubralod sxvisdeboda, aramed is Tavis magivrad asaxelebda sxva pirs, rome-
lic, misi amqveynad aryofnisas, mas Secvlida. amiT universaluri da singularuli monacvleoba
arsebiTad gansxvavdeba erTmaneTisagan. samoqalaqo brunvaSi sakuTari poziciis gankargviT, mamkvid-
rebeli ara mxolod misi, individualuri nebiT dadgenili, materialuri sagnebis aRiarebuli mepat-
rone xdeboda, aramed sruli moculobiT, formalurad gansazRvruli nebis warmmarTvelic _ anu
sakuTari samarTlebrivi usafrTxoebis subieqturi mxaris mepatronec iyo. individualuri Tavi-
suflebis aseTi xarisxi, samarTlis ganviTarebis maRal doneze metyvelebda da subieqtur da for-
malurad aRiarebul funqciaTa Soris sxvaobaze mowmobda. romis sazogadoebis ganviTarebis sxva-
dasxva etapze, samarTlis subieqtis evolucia samemkvidreo monacvleobis arsisa da memkvidris funq-
ciaTa evoluciazec aisaxa, razec romauli anderZis istoriuli formebic metyvelebda. arqaul
114
periodSi, individualuri interesebis wina planze wamoweva da sakuTari pirovnebis mniSvnelobis
damkvidreba, uSualod ukavSirdeboda Zveli mamasaxlisis (paterfamilias) swrafvas _ ojaxis ufrosoba
sakuTari vaJiSvilisaTvis daetovebina, da amiT, winaprebTan yvelaze axlos mdgomi, sxva agnati naTe-
savi Camoecilebina. aseTi survili saxalxod gacxadebas (testamentus) saWiroebda, rac kuriis wminda
krebaze (comitia calata) formalur dadasturebasa da damowmebas iTxovda. wminda krebaze, romelic
weliwadSi orjer moiwveoda, ojaxis ufross (paterfamilias), daRmavali xazis naTesavebis sasar-
geblod, gakeTebuli misi arCevanis obieqturi mizezebi unda daesaxelebina (zustad ise, rogorc
Svilad ayvanis (adrogatio) dros xdeboda). romaeli xalxis sayovelTao azriT, individualuri nebis
aseTi formiT ganzogadeba, saomrad gamzadebuli jaris winaSe gacxadebuli anderZis (testamentum in
procinctu) analogi iyo.
anderZis mesame saxis _ anderZi libraluri ritualis (testamentum per aes et libram) _ dasadebad saWiro
iyo xuTi mowme da mesaswore. aRniSnuli ritualis gansaxorcieleblad moanderZis is xelqveiTebi
(potestas) an misi megobrebi, romlebic ojaxs (familia) iRebdnen, mowmeebad ar daiSvebodnen, radgan es
aqti uSualod monawile pirTa interesebs exeboda. anderZi iuridiul Zalas iZenda, magram, teqstis
gacxadeba ar daiSveboda. anderZis teqstiani firfitebi erTad ikvreboda da maT mowmeTa beWdebs
artyamdnen. sul iyo Svidi beWedi: xuTi mowmeebis, erTi ojaxis mimRebis da erTic magistratis. be-
WedTa am raodenobas iTxovda pretori, raTa pretoruli samarTliT dacul sabuTs, anderZis forma
mieRo. mogvianebiT, sabuTze xelis mowerac savaldebulo gaxda. msgavsi formiT anderZi klasikur
epoqaSi dgeboda. anderZis mTavar arsobriv elements warmoadgenda memkvidris dasaxeleba (heredis
institutio), romelsac gaiusi, mTeli anderZis, dasawyisad da dasasrulad miiCnevda. Tu memkvidris
daniSvnas ar hqonda iuridiuli Zala, anderZi mTlianad baTilad iTvleboda.
memkvidris dasaxelebas (heredis institutio) globaluri mniSvneloba hqonda da im SemTxvevaSi, Tu
mamkvidrebeli samkvidros Tundac mcire nawils anderZiT memkvidres utovebda, ab intestato memkvid-
reebis mowveva aRar daiSveboda; garda amisa, romis samarTalSi damkvidrda cneba `erTxel memkvidre,
samudamod memkvidre _ semel heres, semper heres~, ras Semdeg niSnavda: memkvidre arc rezoluciuri
pirobiT da arc raime vadiT ar iniSneneboda.
romis samarTalma daadgina, rom mamis gardacvalebidan mTvaris aTi Tvis ganmavlobaSi dabadebuli
bavSvi (postumus), mamis (de ciuis) memkvidre xdeboda.
anderZiT moanderZes samkvidrodan calkeuli nivTebis mesame pirebisaTvis gadacemac SeeZlo. aseT
gankargulebas saanderZo danakisri (legatam) ewodeboda. saanderZo danakisris (legata) mizani lege-
tariusisaTvis mogebis motana da ar memkvidris mdgomareobis gaeuareseba iyo. Tu saanderZo dana-
kisri (legatum) memkvidris dasja _ (legatum poenae nomine (causa) isaxavda, maSin is baTildeboda. amitom,
savsebiT marTalia modestinusi, romlis Tanaxmadac, `legati aris anderZiT Cuqeba _ legatum est donatio
testamento relicta” (D.31.36). florentinusis azriT, `legati aris memkvidreobis Semcireba, riTac moan-
derZes surs mesame pirs gadasces im qonebis nawili, rasac memkvidre mTlianad miiRebs _ legatum est
delibatio hereditatis, qua testator es eo, quod universum heredis foret, alicui quid collatum velit~ (D.30,116 pr).
legatis gadacema mxolod memkvidreze SeiZleboda, xolo legatariusisaTvis dakisrebuli val-
debuleba baTilad iTvleboda. legatis ZalaSi Sesvla ganisazRvreboda heres testamentarius-is sasar-
geblod, universaluri monacvelobis ganxorcielebiT. memkvidreobis miRabaze memkvidris neba-
yoflobiTi uari, legetariuss molodins ucruebda. qr. Sobis II saukunemde moanderZes, legatebis
saxiT, mTeli samkvidros gankargva da memkvidrisaTvis mxolod pasivebis datoveba SeeZlo. aseTi
viTareba kreditorTa uflebebs mZime tvirTad awva da mamkvidreblis gardacvalebis SemTxvevaSi
(mortis causa), moTxovnaTa mTel brunvas safrTxeSi agdebda. swored am dros gamoica lex Furia
testamentaria, romliTac, Tu legatebis Rirebuleba 1 000 ass aRemateboda, legatebis datoveba im
pirTa sasargeblod, romlebic moanderZis meeqvse rigi kognati naTesavebi mainc ar iyvnen, ikrZa-
leboda. kanonis gverdis avliT Sedgenili legati Zalas inarCunebda, magram legatariusi, memvkidris
sasargeblod, oTxmagi jarimis gadaxdas eqvemdebareboda. aRniSnuma kanonma ver gaamarTla. mamkvid-
rebels SeeZlo gaeca uamravi legati, romelic mTlianobaSi 1 000 ass ar aRemateboda, magram
memkvidres usaxsrod tovebda.
115
qr. Sobis 40 w. gamoica lex Falcidia, romliTac dadginda: nebismier SemTxvevaSi, samkvidro masidan
aqtivebis 1/4 mainc _ e.w. falcidiuri meoTxedis wili, memkvidres unda darCenoda. am kanoniT, lega-
tariusis moTxovnaTa obieqti mxolod legatis garkveuli nawili iyo.
klasikuri romis samarTlis Tanaxmad, legatebis oTxi saxe arsebobda: 1. Legatum per vindicationem
(vindikaciis meSveobiT); 2. Legatum per damnationem (ganaCenis meSveobiT); 3. Legatum sinendi modo
(nebarTvis gziT); 4. Legatum per praeceptionem (gamoyofis meSveobiT).
legatebis uZvelesi saxis legatum per vindicationem meSveobiT, mamkvidreblis gankargulebiT, lege-
tariusis sakuTrebaSi samkvidros nawili gadadioda; legatum per damnationem-iT, legatariusis sasar-
geblod, mamkvidrebeli memkvidres, uSualod, anderZiT avalebda garkveuli nivTis sakuTrebaSi gada-
cemas (dare) an raime qmedebis Sesrulebas (facere, non facere). pirvel SemTxvevaSi legatis obieqti SeiZ-
leba yofiliyo mxolod is nivTi, romelic, kvirituli samarTliT, gardacvalebamde mamkvidrebels
ekuTvnoda. uSualod am nivTze legatariusi sakuTrebas srulad im momentSi iZenda, roca memkvidre
samkvidros miiRebda da memkvidris winaaRmdeg savindikacio sarCelis Setanac (Tu legatis mocu-
lobiT falcidiuri meoTxedis wesi irRveoda, legatis nawili vindikacias eqvemdebareboda) SesaZ-
lebeli iyo. Legatum sinendi modo-sac valdebulebiTi Sedegi hqonda; moanderZis brZanebiT, memkvidres,
legatariusisaTvis mikuTvnebuli garkveuli nivTis waRebis neba eZleoda. legatariusis uflebebi
daculi iyo actio incerti ex testamento-Ti. Tu legatis obieqti mamkvidreblis nivTze servituti an
uzufruqti iyo, maSin memkvidres in non faciendo (mesame pirisaTvis valis patieba an legetariusisaTvis
mamkvidreblis mier ijariT aRebuli nivTiT usasyidlod sargeblobis ufleba) eniWeboda.
Legatem per praeceptionem-s realuri Sedegi hqonda da samkvidrodan raime nivTis winaswar gamoyofas
gulisxmobda, magram memkvidreTa wilis gansazRvrisas legatis es nairsaxeoba mxedvelobaSi ar
miiReboda.
postklasikur periodSi legatebis sxvadasxva saxis TandaTanobiTi urTierTSerwymiT singularuli
monacvleoba (mortis causa) dadginda, rac ganpirobebuli iyo formalur moTxovnaTa simkacris
SesustebiT. 529 w. iustinianem sabolood daadgina: formis miuxedavad, legats, mamkvidreblis nebis
Sesabamisad, hqonda Zala, rac legatebisa da fideikomisebis TiTqmis gaigivebas niSnavda. amis
Taobaze sagangebod aRiniSna iustinianes digestebSi `legatebisa da fideikomisebis Sesaxeb~ (D.30).
faqtobrivad, legati da fideikomisi yovelmxriv gaTanabrda.
imperiis periodSi, gansakuTrebuli sityvieri an werilobiTi Txovnis safuZvelze, ganviTarda
saanderZo danakisris sxva forma _ fideikomisebi (fideicommissa) sicocxlis bolo wuTebSi
mamkvidrebeli memkvidres mimarTavda TxovniT, romlis Tanaxmadac, memkvidres, romelime piris sasar-
geblod, raime qmedeba unda Seesrulebina an misTvis raime nivTi unda gadaeca. Tavdapirvelad, aseTi
Txovna mxolod fides (memkvidris Rirsebaze) iyo damokidebuli da mas iuridiuli Zala ar hqonda.
Tumca, avgustusis droidan moyolebuli, eqstraordinaluri wesis safuZvelze, fideikomisariusi
uflebamosili Seiqna waredgina fideicommissi persecutio, romelic, eqstraodinaluri sasamarTlo pro-
cesis damkvidrebiT, TiTqmis actio testamenti-s Seerwya.
anderZs erTvoda ramdenime firfita an pergamentis furceli, romelic Seicavda memkvidris mimarT
moanderZis Txovnas, raTa mas mesame piris sasargeblod raime gaekeTebina. aseTi mcire kodeqsi, ro-
melsac mogvianebiT codicilli ewoda, samarTlebrivad avgustusis dros aRiares.
mogvianebiT dadginda, rom Tu kodicilebSi gamovlenili neba anderZis sityvebiTac (codicilii testamento
confirmati) dasturdeboda, maSin es Tavad anderZiT datovebuli nebis gamovlinebad iTvleboda. gamo-
naklisi iyo memkvidris da meurvis daniSvna, romlis sisworec mxolod anderZis safuZvelze
miiCneoda. dadasturebuli kodicilebis iuridiuli Zala anderZis namdvilobaze iyo damokidebuli.
Tu kodicilebi anderZiT ar iyo dadasturebuli, maSin maT fideikomisebis mniSvneloba hqondaT. Tu
anderZi baTili iyo, kodicilebi ZalaSi rCeboda da masSi Camoyalibebuli Txovnebi da brZanebebi,
kanonis ZaliT, mamkvidrebels ekisreboda. fideikomisebTan dakavSirebul saqmeebs, Tavdapivelad, kon-
sulebi extra ordinem wesiT ganixiladvnen, xolo Semdeg specialuri pretorebis _ praetor
fideicommissarius-is iurisdiqcias dauqvemdebares. sarCeli fideikomisebis Sesaxeb (persecutio fideicommissi)
pirs piradi sarCelis saxiT waredgineboda. fideikimisis obieqti iyo samkvidros nemismieri nivTi,
116
aseve mesame pirTa nivTebi. fideikomisi ar gansxvavdeboda legatum per damnationem-sgan. moanderZes
memkvidrisaTvis SeeZlo moeTxova, fideikomisariumisaTvis samkvidros nawilis an mTeli samkvidros
gadacema. am orive SemTxvevaSi universaluri fideikomisi igulisxmeboda.
fideikomisis sagani SeiZleboda monisaTvis Tavisuflebis miniWebac (lebertas fideicommissaria) yofiliyo.
Tu mona mamkvidrebels ar ekuTvnoda, maSin fideikomisiT datvirTul memkvidres monis gamosyidva da
gaazateba evaleboda. magram Tu monis batoni monis gayidvaze uars amobobda, an ararealurad did
fass iTxovda, maSin monis fideikomisi iqviTeboda.
Tavi VIII. romis sanivTo samarTali
adamianebs Soris nivTebis Taobaze warmoqmnili urTierTobebi sanivTo samarTliT wesrigdeboda,
romliTac calkeul pirTa an pirTa jgufebisaTvis nivTebis kuTvnilebis forma da maTi sruli gan-
kargvis dadgena xdeboda. nivTze sakuTrebis uflebis (dominium) safuZvelze, nivTis mimarT nivTis
mesakuTres absoluturi samarTlebrivi pozicia hqonda. nivTze sakuTrebis uflebis Taobaze
gamarTul sasamarTlo procesze (in rem), mesakuTres, nebismier mesame pirze _ maT Soris, imave nivTze
raime sxva uflebis mqoneze, _ gacilebiT myari samarTlebrivi mdgomareoba hqonda. amitom, sakuT-
rebis uflebiT, yovelgvari samarTlebrivi SezRudvis gareSe, nivTze piris abstraqtuli kuTvnileba
(proprietas) sruli moculobiT igulisxmeboda. maSasadame, mxolod mesakuTres SeeZlo eTqva, rom niv-
Ti mxolod mas ekuTvnoda (meum esse aio). Tumca, nivTze uflebas da nivTis uSualo flobas, romaeli
samarTalmcodneebi (prudentes) yvela SemTxvevaSi rodi ganasxvavebdnen erTmaneTisagan. faqtia, rom
nivTis kuTvnilebis formebi mxolod sakuTrebis uflebiT ar amoiwureboda. nebismieri nivTi mTeli
rigi iseTi TvisebebiT xasiaTdeboda, romelTa gamoyeneba sxva pirebs, _ aramesakuTreebsac SeeZloT.
aRniSnuli uflebebi uSualo obieqts ukavSirdeboda da sruliad realuri, nebismieri sxva piri-
saTvis savaldebulo da mniSvnelovani iyo.
sanivTo samarTliT nivTze subieqtis piradi neba da misi gankargvis SesaZlebloba dgindeboda. yve-
laze srulyofilad nebis avtonomiuroba, pirTa romelime jgufisadmi individis kuTvnilebis miuxe-
davad, nivTis gamo realur samarTlebriv urTierTobebSi, piris individualur subieqtad CabmiT
vlindeboda. aqedan gamomdinare, sanivTo urTierTobebis samarTlebrivi mowesrigeba xels uwyobda,
socialuri urTierTobis TvalsazrisiT, individis poziciis ganmtkicebas da misi nebis avto-
nomiurobis aRiarebas.
I. qoneba
romaelebi, TandaTanobiT, mividnen im azramde, rom arsebobda sameurneo daniSnulebis erTiani qoneb-
rivi kompleqsi. moqalaqeTa qonebis yvelaze Zveli gansazRvreba (monebisa da saqonlis erToblioba _
familia pecuniaque) XII dafis kanonebSia mocemuli; mogvinebiT, familia-d, mTeli qoneba aRiniSneboda.
civiluri samarTliT damkvidrda qonebis cneba, romelic mopovebuli iyo ojaxis ufrosis
(paterfamilias) SromiT da mas ewodeboda patrimonium _ mamuli, romelic, Sesabamisi sakulto mova-
leobebis gaTvaliswinebiT, memkvidreebs gadaecemoda.
pretorul samarTalSi zogjer gvxvdeba termini `mamis~ da `papis~ qoneba. Tumca, qonebiT igu-
lisxmeboda yovelive is, rac aRniSnuli piris kuTvnileba iyo, miuxedavad imisa, qoneba misi SeZenili
iyo, Tu memkvidreobiT miRebuli. mesakuTris sicocxleSi misi sikeTe (bona) kreditorisaTvis valis
gadaxdis garanti iyo.
II. Res (nivTebi)
digestebis Tanaxmad, garda qonebisa, arsebobda iseTi nivTic, romelic aseve moicavda iuridiul
urTierTobebsa da uflebebs.
Gai., 2,2: Summa itaque rerum diviso in duos articulos diducitur: nam aliae sint divini iuris, aliae humani _ amrigad, nivTebi,
ZiriTadad, or kategoriad iyofoda: RvTaebrivi samarTlis nivTebad (res divini iuris) da adamianTa
samarTlis nivTebad (res humani iuris). RvTaebriv, bunebriv Zalad mTeli sazogadoebis mier aRiarebuli
Sexedulebebi moiazreboda; amdenad, TiToeuli individis neba RvTaebis nebas eqvemdebareboda. ama Tu
117
im nivTis RvTis kuTvnilebad aRiarebiT, aRniSnuli nivTi Tavisufali nebis qmedebis sferos aRar
ganekuTvneboda da samoqalaqo brunvidan amoiReboda. brunvaSi arsebuli nivTebis saxiT, aRniSnuli
nivTebi aravis ekuTvnoda:
Gai., 2,9: Quod autem divini iuris est, id nullius in bonis est _ is, rac RvTaebriv samarTals miekuTvneba, ar
SeiZleba vinmes qonebaSi imyofebodes (Gai, 2,3; D.1,8.1.pr). RvTaebrivi samarTlis nivTebis kategorias
romaelebi miakuTvnebdnen wminda nivTebs (res sacrae) da saTayvanebel nivTebs (res religiosae). sajaro
gadawyvetilebis safuZvelze, nivTebis pirveli kategoria RvTaebis kuTvnilad miiCneoda (D.1,8,6,3;
1,8,9,pr.1), xolo meore kategorias ganekuTvneboda iseTi nivTebi, romlebic, adamianis saqmianobiT,
saTayvanebel adgilebad (religiosus locus) miiCneoda, anu es iyo winaparTa saflavebi (Gai. 2,6; D.1,8,6,4).
nivTis wminda (sacra) nivTad aRiarebisaTvis mxolod kerZo iniciativa ar kmaroda, xolo nivTis
saTayvaneblad (religiosae) aRiareba ki mxolod kviritul mesakuTres (dominus) SeeZlo (Gai., 2,7; D.1,8,6,4).
RvTaebrivi samarTlis nivTebi (res divini iuris) mxolod sakraluri samarTliT (ius sacrum) regulirebas
eqvemdebareboda, samoqalaqo samarTlis normebi maTze ar vrceldeboda. amitom, provinciebSi, sadac
miwa dominium ex iure Quiritium-is obieqti ar iyo, sasaflaoebi saTayvanebel adgilebad (religiosus loco) ar
miiCneoda, Tumca, fiqtiurad, mainc aseTebad iTvleboda (Gai, 2,7).
Hae autem quae humani iuris sunt, aut publicae sunt aut privatae _ xolo is nivTebi, romlebic adamianTa samarTals
ganekuTvneba, sajaro an kerZo nivTebad iyofa (Gai, 2,10).
nivTebis am kategoriaTa paralelurad arsebobda res privata, anu is nivTebi, romelTac sazogadoebis
wevrebi kerZo pirTa saxiT flobdnen.
Privatae sunt quae singulorum hominum sunt _ kerZoa is nivTebi, romlebic calkeul adamianebs ekuTvnis. (Gai.,
2,11.)
termini `singulus~ (termini `privatus~ uZvelesi ekvivalenti) am cnebis arss yvelaze zustad asaxavda: es
iyo individi, danarCen subieqtTagan gancalkevebuli piri. aRniSnuli cnebiT, yuradReba calkeuli
subieqtis damoukidebel rolsa da mis avtonomiurobazea gamaxvilebuli, rac samarTalze dafuZ-
nebuli sazogadoebis, sociumis, mTavar subieqtad Tavisufal individs amkivdrebda.
aRniSnuli mosazreba samoqalaqo brunvis, rogorc kavSirebis sistemis, axsna-ganmartebaSi aisaxa.
brunvaSi arsebuli qoneba (bona) is ekonomikurad mniSvnelovani obieqti iyo, romlis indivi-
dualurad gankargva xelisuflebis prerogativad iqca.
Quae publicae sunt, nullius videnturin bonis esse, ipsius enim universitatis esse creduntur _ is nivTebi, romlebic sajaroa,
ver iqneba vinmes brunvadi qoneba, maT rogorc TviT Temis sakuTrebas ise ganixilaven (Gai.,2,11).
cnebas `nullius in bonis” (Gai.,2,9; D.1,8,1,pr.) gaiusi iyenebs ara mxolod saRvTo samarTlis nivTebisa (res
divini iuris) da sajaro nivTebis (res publicae), aramed im kerZo nivTebis (res privata) aRsaniSnavad, romel-
Tac aqtualuri mesakuTre ar hyavdaT (res nullius _ aravis nivTebi), anu samkvidro mis miRebamde. Gai.,2,1
werda: …modo videamus de rebus: quae vel in nostro patrimonio sunt vel extra nobstrum patrimonium habentur _ ...axla ganvi-
xiloT nivTebi: isini an Cveni mflobelobis sferoSi arian, an Cveni mflobelobis sferos miRma.
Tumca, cneba Cvens qonebaSi (in nostro patrimonium) igulisxmeboda, res humanis iuris kategoriis is niv-
Tebic, romlebic gansakuTrebuli wesiT gankargvas eqvemdebareboda, anu brunvidan amoRebuli qoneba
(in bonis esse).
nivTTa gamijvna Cvens qonebaSi (in nostro patrimonium) da Cveni qonebis miRma (extra nostrum patrimonium)
mxolod gaiusTan gvxvdeba, sxva samarTalmcodneebi (prudentes) ganasxvavebdnen brunvaSi arsebul (res
in commercio) da brunvidan amoRebul (res extra commercium) nivTebs. romaeli iuristi celsusi (yidva-
gayidvis konteqstSi) brunvidan amoRebul nivTebs (res extra commercium) saTayvanebeli nivTebis (res
religiosae) sapirispirod miiCnevda. (D.18,1,6 pr): …ut sacra et religiosae loca aut quorum commercium no sit, ut publicae,
quae non in pecunia populi, sed in publico usu habeantur, ut est campus Martius _ rogorc wminda da saTavyvanebeli
miwebi an iseTi, romlebic brunvidan arian amoRebuli; rogorc sajaro nivTebi, romlebic xalxis
qonebas ar ganekuTvneba, marsis moednis msgavsad, sajaro sargeblobas eqvemdebarebian.
118
sajaro sargeblobis nivTebi (res in usu publico) brunvidan amoRebul nivTebad (res extra commercium)
iTvleboda (maT rigs ganekuTvneboda, saxelmwifosa da kerZo pirebs Soris garigebebis dadebisas
gamoyenebuli, brunvidan amoRebuli nivTebi _ res extra commercium-s). Res publicae kategoriis nivTTa
Soris arsebuli gansxvaveba, gaiusis azris sapirispiroa, radgan yvela sajaro nivTs, RvTaebrivi
samarTlis nivTebis msgavsad (res divini iuris), aravis nivTebad (nullius in bonis) kategoriad miiCnevdnen.
sinamdvileSi, maT Soris sxvaoba ar arsebobda.
gaiusis mgavsad, romaeli iuristis marcianes Tanaxmad, RvTaebrivi samarTlis nivTebi (res divini iuris)
aravis brunvadi qoneba ar SeiZleba iyos (in nullius bonis sunt) da kuTvnilebis subieqtebis mixedviT,
(ierarqiuli sistemiT) nivTebs Semdeg jgufebad yofda: Quaedem naturali iure communia sunt omnium, quaedem
universitatis, quaedam nullius, pleraque singulorum, quae variis ex causis cuique adquiruntur _ bunebiTi samarTlis mixed-
viT, zogierTi nivTi aris yvelasTvis saerTo, zogierTi, rogorc mTliani, ganekuTvneba erTs, zogi-
erTi _ aravis, xolo nivTebis didi nawili ekuTvnis kerZo pirebs da am nivTebis SeZena sxvadasxva
safuZvlis mixedviT xdeba. (Marc., 3 Inst., D.1,8,2,pr). bunebiTi samarTlis mixedviT, nivTebis pirvel kate-
gorias ganekuTvneba haeri, zRva, zRvis napiri, gamdinare wyali, xolo TviT mdinares marciane saja-
ro nivTad (res publicae) miiCnevda (D.1,8,2,1). am kategoriis nivTebis sayovelTao kuTvnilebas, is cal-
keul pirTa sakuTrebis uflebas upirispirebda (Solum dominus - D.1,8,6,pr.).
$1. Res extra commercium (brunvidan amoRebuli nivTebi)
1. haeri, gamdinare wyali, zRva da mTeli simdidre; 2. sajaro nivTebi; am nivTebis erT-erTi da Ziri-
Tadi mepatrone iyo romaeli xalxi; 3. saerTo sazogadoebrivi gamoyenebis nivTebi (gzebi, mdinareebi);
4. sakulto nivTebi (sacrum).
calkeuli samoqalaqo Temis nivTTa (res quae universitatis sunt) rigs ganekuTvneboda Teatrebi da sta-
dionebi _ samoqalaqo Temebis saerTo nivTebi (communia civitatum _ D.1,8,6,1), anu res in publico usu. nivTis
individualur kuTvnilebas sazogadoebrivi erTeulebis kuTvnilebisagan, gaiusis msgavsad, marcianec
ganasxvavebda. gaiusis mier SeTavazebuli nivTTa klasifikaciis kriteriumis universaluroba (in bonis
esse), Seesabameba imas, rom sistematizaciis safuZvelSi devs nivTis kuTvnilebis idea (am ideis yve-
laze adekvatur formaSi), anu individualuri sakuTreba.
romaeli iuristi celsusi, in pecunia populi-ze saubrisas, komerciuli saqmianobisaTvis gankuTvnil sa-
jaro nivTebs saxelmwifos individualizebuli sakuTrebis obieqtebad ganixilavda.
$2. Familia et pecunia
uZvelesi romauli samarTliT, qoneba gamijnuli iyo or saxed _ familia da pecunia. Familia-Ti ojaxis
ufrosis (paterfamilias) xelisuflebas daqvemdebarebuli qonebrivi da araqonebrivi sikeTe moiaz-
reboda. Pecunia-sagan gansxvavebiT, familia statikurobiT xasiaTdeboda. kerZod, ojaxis Tavisufali
wevrebi (liberi), anu ara-monebi (nullius sunt) brunvis obieqtebi ar iyvnen, vinaidan isini nivTebad (res) ar
miiCneodnen. Familia sasaflaoebsa da saojaxo wminda adgilebs (res extra commercium) moicavda.
Pecunia (pecus _ pirutyvi)-s ganekuTvneboda nivTTa is kategoria, romelic samarTlebrvi aqtebis
obieqti iyo. sxva sityvebiT rom vTqvaT, `pecunia~ iyo familias-s Semadgeneli is qoneba, romelic, sxva
adamianebTan (sxva saojaxo jgufis wevrebTan), nebayoflobiTi urTierTobis safuZvelze, sasaqonlo
brunvaSi iyo CarTuli. kerZod, mona im SemTxvevaSi iyo pecunia, Tu sakuTari batonis mamasaxlisTan
(paterfamilias) dadebuli garigebis obieqti xdeboda, xolo meurneobaSi dakavebuli monebi, familia-d
iwodebodnen. amrigad, familia-pecunia-s aRniSnuli variacia, sxvadasxva urTierTobis gaTvaliswinebiT
(rogorc in patria potestas da rogorc res), obieqtisaTvis niSandobliv mraval funqciebze metyvelebda.
Familia-s saxiT arsebuli saojaxo kompleqsi gamoxatavda ojaxis ufrosis (paterfamilias) mdgomareobas
(status) saojaxo sturqturaSi, xolo pecunia miuTiTebda im gankargviT uflebamosilebaze, romelic
ojaxis ufross (paterfamilias) gaaCnda saojaxo cxovrebis ekonomikuri sakiTxebis gadawyvetis dros.
$3. Res manicipi et res nec manicipi (mancipirebadi da aramancipirebadi nivTebi)
Res mancipi (mancipirebadi nivTebi); res nec mancipi (aramancipirebadi nivTebi); mancipium (mancipacia).
119
romis samarTliT, nivTebis dayofas mancipirebul da aramancipirebul nivTebad arsebiTi mniSv-
neloba eniWeboda, rac imas mowmobda, rom samarTlebrivi forma individualuri nebis gamovlinebas
iTvaliswinebda; maSinac ki, roca nebis gamovlena, realurad, jgufis interess gamoxatavda.
terminiT res mancipi aRiniSneboda is nivTebi, romlebic mancipaciis aqts (mancipium) eqvemdebareboda.
es iyo uZvelesi rituali, romlis dros iyenebdnen spilenZis natexsa da saswors (per aes et libram).
klasikur epoqaSi am rituals mancipacia (mancipatio) ewoda. misi mizani iyo mancipirebadi nivTebis
(res mancipi) gankargvisaTvis (sakuTrebaSi gadasasvlelad), aucilebeli sagangebo sazeimo ritualis
Catareba, radgan aseTi nivTebis SemZeni mxolod romis moqalaqe (cives) SeiZleba yofiliyo da
aRniSnuli gziT, warmoSobili sakuTrebis ufleba mxolod romauli sakurTebis uflebas (dominium
ex iure Quiritium) gulisxmobda, kerZod : mancipacias (mancipatio) an nivTis daTmobas magistratis winaSe
(in iure cessio). rac Seexeba aramancipirebadi nivTebs (res nec mancipi), maTi gasxviseba, maTze sakuTrebis
uflebis SeZenis mizniT, martivi mflobelobis gadacemiT (traditio) xdeboda (Gai.,2,19;22). nivTebis
aRniSnuli klasifikacia maTi gasxvisebis wess ganapirobebda (Gai.,1,120). aseT nivTebs gaiusi manci-
paciasTan kavSirSi ganixilavda. ulpianesaTvis mikuTvnebul postklasikuri periodis erT-erT
teqstSi mancipirebad da aramancipirebad nivTTa TiTqmis sruli CamonaTvalia mocemuli: Omnes res aut
mancipi sun taut nec mancipi/ Mancipi res sunt praedia in Italico solo, tam rustica, quails est fundus, quam urbana, qualis domus: item
iura praediorum rusticorum, velut via iter actus aquaedictus: item servi et quadrepedes, quae dorso collore domnatur, velut boves muli
equi asini. Ceterae res nec mancipii sunt. Elefanti et cameli, quamvis collo dordove domentur, nec mancipi sunt, quoniam bestiarum
numero sunt _ yvela nivTi mancipirebadi an aramancipirebadia. mancipirebadi nivTebia: italiis miwaze
arsebuli mamulebi, rogorc sasoflo mindvrebis saxiT, ise saqalaqo, saxlis saxiT; aseve sasoflo
mamulebze fexiT an satransporto saSualebiT gavlis, pirutyvis gadarekis, wylis milebis gayvanis
uflebebi; monebi da is oTxfexa cxoveli, romelic moTvinierebulia da miCveuli unagiris dadgmas
an uRelSi Sebmas, kerZod, kameCi, viri, cxeni, jorcxeni. yvela danarCeni nivTi aramancipirebadia.
marTalia, aqlemi da spilo moTvinierebasa da uRelSi Sebmas eqvemdebareba, magram mainc aramanci-
pirebadi nivTebia, vinaidan gareul cxovelebs ganekuTvnebian.
$4. Genus et species (gvarobiTi da individualuri nivTebi)
Genus (gvarobiTi nivTebi), species (individualurad gansazrvruli nivTebi); res quae (primo) usu
consumuntur (moxmarebadi nivTebi); aramoxmarebadi nivTebi; individeus, indiviseus (ganuyofeli nivTebi);
martivi, rTuli da Sedgenili nivTebi; pars rei (nivTis nawili); mTavari nivTi; aramTavari nivTi;
accessio (sakuTvnebeli); fructus (nayofi).
aRniSnuli dayofis msgavs logikas eqvemdebareboda nivTebis Semdegi dayofac: 1. species _ TavisTavad
Rirebuli nivTebi (res mancipi da saavtoro nakeTobebi) da 2. genera _ is nivTebi, romelTa Rirebuleba,
maTi gvarisa da odenobis mixedviT ganisazRvreboda (fuli, masobrivi warmoebis nivTebi, nedleuli).
romis samarTalSi nivTTa dayofis aRniSnuli sistema mkacrad gansazRvruli ar iyo; xSir SemTxve-
vaSi nivTebi Secvladi da Seucvladi saxiT iyo warmodgenili. Tanamedrove mecnierebaSi aRniSnuli
terminologia jer kidev fon savinis droidan gvxvdeba, Tumca nivTebis aRniSnuli dayofa koncep-
tualurad gansxvavebul safuZvels emyareboda. individualurad gansazRvruli nivTebi (species) maTi
mepatronis pirovnul Tvisebebze (niSnebze) miuTiTebda. samoqalaqo brunvaSi am nivTebis mTlianobis
SenarCunebis aucileblobas, pirovnuli interesi ganapirobebda, rac nivTebis mepatrones, Tavad
nivTis dabrunebis moTxovnis uflebas aniWebda; mepatronis nebis gareSe nivTebis dayofa an maTi
Secvla ar daiSveboda.
romaeli iuristis iulianusis Tanaxmad: In stipulationibus alias species, alias genera debecuntur. um species stipularum,
necesse est inter dominos et inter heredes ita dividi stipulationem, ut partes corporum cuique debentur. Quotienes autem genera
stipularum, numero fit inter eos divisio… _ zogjer stipulaciis sagani SeiZleba iyos individualurad
gansazRvruli nivTi, zogjer ki _ gvarobiTi nivTi. roca individualurad gansazRvrul nivTebs
gvpirdebian, stipulaciis sagani ramdenime pirsa da ramdenime memkvidres Soris ise unda gaiyos, rom
TiToeuls stipulaciis sagnis nawili Sexvdes, xolo roca gvarovnul nivTebs gvpirdebian, maTi
gayofa raodenobis mixedviT moxdeba (D.45,1,54pr.).
nivTebis gamo warmoSobili urTierTobis formalizaciis Sedegad, ori kriteriumis gaigivebam, nebe-
lobiTi kriteriumi TandaTanobiT obieqturma Secvala. aqedan gamomdinare, nivTebze saubrisas,
120
romaeli klasikosebi sul ufro xSirad amaxvilebdnen yuradRebas iseT nivTebze, romelTa Rire-
bulebac woniT, ricxviTa da zomiT ganisazRvreba _ `res quae pondere, numero, munsura consistent (an continentur,
an valent)~ (Gai.,3,90; D.12,1,2,1; 23,3,42; 30,30pr.; 35,2,1,7; 44,7,1,2).
(D.12,1,2,1,) romaeli iuristi pavlusi werda: Mutui datio consistit in his rebus, quae pondere numero mensura consistent,
quoniam eorum datione possumus in creditum ire, quia in genere suo functionem recipient per solutionem quam specie: man in ceteris
rebus ideo in creditum ire non possumus, quia aliud pro alio invito creditori solvi non potest _ sesxad gaicema mxolod is
nivTebi, romlebic woniT, zomiT an ricxviT ganisazRvreba; am nivTebis sakuTrebaSi gadacemiT, SesaZ-
lebelia sakredito SeTanxmebis dadeba, vinaidan gadaxdis dros, am nivTebis sanacvlod imave gvaris
da ara saxeobis nivTebi gadaicema; sesxis garigebis amave wesiT dadeba sxva nivTebis mimarT ar SeiZ-
leba, radgan, am SemTxvevaSi, kreditorisaTvis, misi nebis sawinaaRmdegod, erTi nivTis nacvlad sxva
nivTis gadaxda, SeuZlebeli iqneboda.
aRniSnuli teqstiT SesaZlebelia erTmaneTisagan ganvasxvavoT : 1. Secvladi nivTi (anu iseTi nivTi,
romlis Secvlac imave nivTiT SesaZlebeli iqneba valdebulebis Sesrulebisas) da 2. Seucvleli
nivTi (romlis Secvlac, Cveulebriv, SeuZlebelia da kvlav sakuTari gvarisa da saxeobis farglebSi
rCeba). nivTebis am bolo kategorias species ewodeboda. imave gvaris nivTebis dabrunebis SesaZ-
lebloba aseTi nivTebis gamoyenebis aucileblobas (fungi) mowmobda. aRniSnuli specifikuroba,
nivTebis axali klasifikaciis TvalsazrisiT, genera-species dapirispirebis Secvlis safuZvels gan-
sazRvravda. am klasifikaciiT, nivTebi iyofoda mosaxmar da mouxmar nivTebad. Tumca, romaelebis
azriT, gvarobiTi (fungibiles) nivTebis Sesanaxad (depositum) gadacema, imave nivTis dabrunebis moTxov-
niT, SesaZlebeli iyo (D.16.3.24). gvarovnuli niSniT gansazRvruli nivTebi (genera), sameurneo mizniT
gamoyenebisas, individualuri niSniT gansazRvrul nivTebad (species) iqceoda, magram maTi _ rogorc
gvarobiTi nivTebis gamoyenebis moTxovna kvlav ZalaSi rCeboda.
aseTive obieqtur kriteriums efuZneboda nivTebis kidev erTi klasifikaciac: gayofadi da gauyofadi
nivTebi. bunebaSi yvela nivTi usasrulobamde gayofadia, samarTlebrivi TvalsazrisiT ki, gayofadia
mxolod is nivTi, romlis nawilebi, nivTis gayofis Semdeg, nivTis Tvisebas da funqcias inarCuneben.
individualurad gansazRvruli nivTebi yovelTvis gauyofadia.
nivTebis aRniSnuli dayofa yovelTvis gansxvavdeboda nivTebis genera-species dayofisagan, vinaidan is
nivTis individualur gansazRvrulobas ugulebelyofda da mxolod obieqtur kriteriums gane-
kuTvneboda. gayofad nivTebs romaelebi aRniSnavdnen aRwerilobiT: res quae divisionem recipit (D.45,1,4,1),
xolo ganuyofloba aRiniSneboda ori terminiT: individuus et indivisus. bolo cneba nivTis aqtualur
mdgomareobaze miuTiTebda, xolo pirveli _ TviT nivTis dayofis SeuZleblobaze.
romaeli iuristis pomponiusis TxzulebaSi nivTebis klasifikaciis kidev erTi kriteriumia moce-
muli: Tria autem genera sunt corporum, unum, quod continetur uno spiritu et Graecae…vocatur, ut homo tignum lapis et siila:
alterum, quod ex contingentibus, hoc est pluribus inter se cohaerentibus constat, ut aedificium navis armarium: tertium, quod ex
distantibus constat, ut corpora plura solute, sed uni nomini subiecta, veluti populus legio, grec _ arsebobs sxeulTa sami
saxeoba: pirveli gansazRvrulia mxolod suladobiT; berZnulad mas erToblioba ewodeba, aseTTa
ricxvs miekuTvneba mona, mori, qva da a.S; meore momijnave, anu erTmaneTTan dakavSirebuli ramdenime
nivTisagan Sedgeba da iwodeba naerTad, aseTia Senoba, gemi, karada; mesame calkeuli nivTisagan Semd-
gari ramdenime gancalkevebuli sxeuli, Tumca, erTi saxeldebis mqone, magaliTad, xalxi, legioni,
jogi.
aRniSnul klasifikaciaSi, romaelebma nivTebis kidev sami _ martivi, rTuli da Sedgenili nivTebi _
saxe gamoyves. romaelma samarTalmcodneebma (prudentes) sagangebod ganacalkeves pars rei, anu nivTis is
nawili, romelic samarTlebrivad, erTi mTelis iseTi elementi iyo, romlis gareSe nivTis mTlia-
nobis raoba ikargeboda; Tanac, aRniSnuli nawili materialurad mTelTan dakavSirebuli SeiZleba
ar yofiliyo da maT Soris mxolod funqciuri kavSiri arsebobda. nebismier SemTxvevaSi, nawili
mTelis kuTvnileba iyo da mTliani nivTis mimarT dadebuli garigeba, aucileblad, nivTis nawilzec
vrceldeboda. samarTlebrivad Sedgenli an krebiTi nivTis nawili, SeiZleba mTeli nivTisagan
gansxvavebuli samarTlebrivi urTierTobis obieqti gamxdariyo. magaliTad, saketis gasaRebis
gasxviseba saketze uflebis gadatanas iwvevda, magram ara piruku. zog SemTxvevaSi wilis an kvo-
tisagan (pars, portio) unda ganvasxvavoT mTelis ganuyofeli nawili (pars pro indiviso), romelic,
121
samarTlebrivi aspeqtiT, wminda abstraqtuli cnebaa. saketi da misi gasaRebi yovelTvis Senobis nawi-
lia, miuxedavad imisa, rom isini konkretul momentSi Senobisagan gancalkevebiT inaxeba. xolo, miwa-
Si Cafluli qvevrebi ara saxlis nawili, aramed marnis nawilebia (D.18,1,76pr; 19,1,17pr). Tumca, niada-
gidan amoRebuli miwa, qviSa, Tixa an moWrili nargavi nakveTis nawilebad ar iTvleba (D. 19,1,17,6; 18,1;
10,4,5,2; 50,16,241).
uZravi nivTebis kategoriis Sesaswavlad mniSvnelovania miwis nakveTis nawilisa (pars fundi) da miwis
dasamuSavebeli inventaris (instrumentum fundi) urTierTSepirispireba, romelic, myarad nagebi Seno-
bisagan gansxvavebiT, stacionaluri samrewvelo uZravi qoneba ar iyo. miwis dasamuSavebeli inventari
(instrumentum fundi) damatebiTi nivTebis kategorias ganekuTvneboda, romlis marTvis wesi ZiriTadi
nivTis gankargvis wess arasodes emTxvevoda. aRniSnul kategorias miekuTvneboda soflis meur-
neobaSi dasaqmebuli mona, mxvneli xarebi, guTani, mosavlis asaRebi, mosavlis Sesanaxi da gadasa-
muSavebeli iaraRebi (D.39,7,9; 10,11,12pr; 16,1; 25pr; 26,1).
klasikur periodis romis samarTalSi nivTebis cneba farTo gagebiT gamoiyeneboda da ara marto
gare samyaros materialur sagnebs moicavda, aramed maTze iuridiul uflebebsac.
$5. Res mobiles et res immobiles (moZravi da uZravi nivTebi)
romis samarTliT, nivTTa moZrav da uZrav nivTebad dayofas arsebiTi mniSvneloba ar hqonda _ orive
saxis nivTebi erTi da igive iuridiuli normebiT iyo daculi. uZrav nivTebs ganekuTvneboda ara mar-
to miwis nakveTi (praedia, fundi) da miwis wiaRi, aramed miwis zedapirze sxvisi an mesakuTris SromiT
Seqmnili sikeTe, romelic miwis zedapiris xelovnur an bunebriv nawilad iTvleboda. am nivTebze
vrceldeboda wesi miwis zedapirze Seqmnilis superficies soli Taobaze, romelic miwis zedapirisagan
iseve ganuyofeli iyo, rogorc miwis zedapiris sahaero sivrce moiazreboda mis nawilad.
moZravi nivTebi (res mobiles an per re moventis) aveji, sayofacxovrebo sagnebi, monebi, cxovelebi iyo.
principatis periodSi nivTebis aseTma dayofam ufro farTo, aSkara saxe da mkveTri xasiaTi miiRo. am
droisaTvis uZrav nivTebzec sabolood Camoyalibda gansakuTrebuli uflebebi, kerZod:
superficiumi, emfiTevzisi. uflebebis SeZena mflobelobis xandazmulobis vadis gansazRvriT (2
weli uZrav nivTebze, 1 weli moZrav nivTebze) xdeboda. Tanac yvela uZrav nivTze erTnairi samarT-
lebrivi reglamentacia rodi iyo dadgenili. kerZod, miwis nakveTebi adgilmdebareobisa da
sameurneo daniSnulebis mixedviT, gansxvavebulad regulirdeboda. erTmaneTisagan ganasxvavebdnen
qalaqis ganaSenianobasa (praedia urbana) da soflad mdebare sameurneo miwis nakveTebs (praedia rustica):
mindori, saZovari, tye, sasoflo qoxebi, aseve italiisa da provinciis miwis nakveTebi
$6. Res corporales et res incorporales
Gaius (2.13.14) gamohyofda nivTebis kidev erT kategoris – sxeulebrivsa (res corporales) da usxeulo (res
incorporales) nivTebs. sxeulebrivia is nivTebi, romelTa SegrZnebac SesaZlebelia (quae tangi possunt)
grZnobis organoebiT, usxeulo nivTebi ki SeigrZnoba (quae tangi non possunt). Res incorporales-is nivTebis
magaliTad Gaius-s mohyavda memkvidreoba, uzufruqti da valdebulebebi. aRsaniSnavia is garemoeba,
rom res incorporales kategoriaSi Gaius-i ar asaxelebda sakuTrebis uflebas: romaeli iuristebi ver
asxvavebdnen sakuTrebis uflebas nivTze da sakuTriv nivTebs, ris gamoc sakuTrebis uflebas isini
miakuTvnebdnen corpora (sxeulebrivi nivTebis) kategorias.
$7. gayofadi da gauyofadi nivTebi
ganasxvavebdnen gayofad da gauyofad nivTebs. gayofadi iyo iseTi nivTebi, romelTa gayofis Sedegad
maTi gvari (gens) da faseuloba ar icvleboda. aseTi nivTis TiToeuli nawili erT mTlians war-
moadgenda, Tumca, uwindel nivTTan SedarebiT, naklebi zomis iyo: pro parte divisa. materialuri da-
yofis garda, romis samarTali aseve icnobda nivTze uflebis gayofas, e.w. idealur wils. aseT
SemTxvevaSi, materialurad gauyofad nivTze ufleba ramdenime pirs, nivTis safasuris wilis Sesa-
bamisad, erTdroulad ekuTvnoda. kerZod, 1/2, 1/3 da a.S. TanasakuTrebis (anu erT nivTze ramdenime
piris Tanadrouli sakuTrebis ufleba) uflebis Sewyvetisas didi mniSvneloba hqonda nivTis iuri-
diul gayofadoba-gauyofadobas: mxolod samarTlebrivi gayofis SesaZleblobisas daiSveboda nivTis
naturaluri gayofa yofil TanamesakuTreTa Soris. meore SemTxvevaSi nivTi erT-erT maTganis sakuT-
122
rebaSi rCeboda, xolo danarCeni pirebi fulad kompensacias iRebdnen.
$8. gamoyenebadi da gamouyenebadi nivTebi
gamoyenebadi iyo iseTi nivTi, romelic, misi daniSnulebidan gamomdinare, pirvelive materialuri
gamoyenebis Semdeg nadgurdeboda. magaliTad, fuli; angariSis gasworebis Semdeg fuli mesakuTri-
saTvis dakargulad miiCneoda. gamouyenebadi iyo iseTi nivTi, romelic gamoyenebis Sedegad ar nad-
gurdeba (magaliTad, Zvirfasi qva). amave kategorias ganekuTvneboda iseTi nivTebi, romlebic Tanda-
TanobiTi ganadgurdebiT, fass kargavda da daniSnulebiT aRar gamoiyeneboda.
$9. martivi da rTuli nivTebi
martivi iyo iseTi nivTi, romelic materialurad erT mTlianobas qmnida. magaliTad, mona, qva, mori.
rTuli iyo iseTi nivTi, romelic Sedgeba erTmaneTTan materialurad dakavSirebuli sxvadasxva ele-
mentisagan, romelTac erTi mTliani nivTis saxeli hqondaT. magaliTad, nageboba, xomaldi, aveji.
rTuli nivTebis nawilebi erT mTlian nivTSi ar ikargeboda, radgan erT mTlianobad Seqmnamde, cal-
keuli nivTebis saxiT, sxvadasxva piris kuTvnilebac ki SeiZleba yofiliyo.
calke ganixileboda materialurad erTmaneTTan daukavSirebeli sxvadasxva calkeuli nivTis erTob-
lioba, romelTac, saerTo daniSnulebis safuZvelze, erTi saxelwodeba hqondaT; magaliTad, jogi,
legioni. es iyo nivTebis droebiTi sameurneo an korporaciuli gaerTianeba. aseT SemTxvevaSi, sa-
marTlebrivi urTierTobis sagani mxolod erTi mTelis Semadgeneli calkeuli nivTebi iyo; magram
brunvis moTxovnidan gamomdinare, am nivTebze sruli uflebis damkvidrebac daiSveboda. magaliTad,
jogis mesakuTres SeeZlo moeTxova ufleba mTel jogze, Tu igi jogis udides nawilze sakuTrebis
uflebas daamtkicebda.
$10. ZiriTadi da damatebiTi nivTebi
damatebiT nivTad (res accessorium) iTvleboda iseTi nivTi, romelic ZiriTad nivTze garkveuli wesiT
damoukidebuli da misgan iuridiulad damokidebuli iyo. damatebiTi nivTis yvelaze gavrcelebuli
saxe iyo nayofi, nivTis nawili da sakuTvnebeli. iuridiulad, nivTis nawili damoukideblad ar miiC-
neoda. Tu iuridiuli garigebis sagani mTliani nivTi iyo, maSin garigebis Sedegebi mis yvela na-
wilze vrceldeboda. nivTis nawili damoukidebeli garigebis sagani mxolod im SemTxvevaSi xdeboda,
Tu misi mTliani nivTisagan gancalkeveba SeiZleboda.
$11. sakuTvnebeli
Accessio (sakuTvnebeli).
sakuTvnebeli iyo iseTi nivTi, romelic ZiriTad nivTs ara materialurad, aramed ekonomikurad
ukavSirdeboda; ZiriTadi nivTi srulad ar miiCneoda, Tu misgan sakuTvnebeli gancalkevebuli iyo.
sakuTvnebeli damoukidebladac arsebobda, oRond sameurneo (ekonomikuri) Sedegi orives erTad
gamoyenebiT miiReboda (klite da gasaRebi); vinaidan sakuTvnebeli damoukidebladac arseboboda,
damoukidebuli uflebis saganic SeiZleba gamxdariyo. Tumca, Tu dainteresebul pirTa Soris ar
arsebobda specialuri daTqma, ZiriTad nivTze gavrcelebuli samarTlebrivi urTierTobebi sakuTv-
nebelzec moqmedebda, rasac Semdegi aforizmis gavrceleba mohyva _ sakuTvnebli ZiriTadi nivTis
beds iziarebs.
$12. Fructus (nayofi)
Fructus (nayofi); instrumnetum fundi (inventari).
cnebiT nayofi (fructus) nayofis momcemi nivTi igulisxmeboda, romlis eqspluataciis Sedegadac mate-
rialuri sikeTe warmoiqmneboda (namati, mosavali). nayofze ufleba nayofis momcemi nivTis uflebaze
damokidebuli, magram misi identuri ar iyo. nayofis momcemi nivTis keTilsindisieri mflobeli nayo-
fis mesakuTre xdeboda. yovelTvis, nayofis momcemi nivTis gasxvisebisas nayofze sakuTrebis uf-
lebis SenarCuneba daiTqmeboda.
drois faqtoris gaTvaliswinebiT, nayofis cnebiT yovelTvis igulisxmeboda nayofis Semdegi for-
mebi: 1. Camokiduli nayofi (fructus pendentes); 2. gancalkevebuli nayofi (fructus separati); 3. Segrovebuli
123
da aTvisebuli nayofi (fructus percepti); 4. gamoyenebuli nayofi (fructus consumpti).
yvela SemTxvevaSi, ganuyofeli nayofi `deda-nivTis~ nawili iyo. gancalkeveba (separatio) miTvi-
sebisagan (perceptio) SemdegiT gansxvavdeboda: nayofis momcemi nivTi SeiZleba yofiliyo im aramesa-
kuTris xelSi, romelsac nayofis mokrefis uflebamosileba hqonda (moijare); im SemTxvevaSi, Tu
mesame piri (qurdi) nayofs ganacalkevebda (separatio), nivTis mesakuTre nayofis mesakuTre ar xdeboda
(D.7,1,12,5), xolo nayofis miTvisebiT (perceptio) nivTiT mosargeble nayofis mesakuTre xdeboda.
aseT eqstraordinalur RonisZiebebs magistratebi mimarTavdnen rogorc mxedarTa TxovniT, ise saku-
Tari SexedulebiT.
III. sakuTreba
$1. sakuTrebis ufleba
uZveles romaul samarTalSi sakuTrebis aRmniSvneli specialuri termini ar arsebobda. vinmes xeli-
suflebaSi arsebuli raime nivTis aRsaniSnavad, yvela SemTxvevaSi, batonobis aRmniSvneli Zalze
Zveli termini dominium (zmna moTvinierebidan) gamoiyeneboda. civiluri, kvirituli sakuTrebis uZve-
les saxes dominium ex iure Quiritium ewodeboda.
sakuTrebis uflebis matarebels SeuzRudavi ufleba hqonda da nivTis (gasxviseba, datvirTva)
gamoyenebisa da gankargvis SesaZleblobas aZlevda. nivTze kerZo mesakuTris ufleba ucxo pirebis
Carevas gamoricxavda. klasikurma iurisprudenciam nivTze sakuTreba miiCnia piris SeuzRudav da
gansakuTrebul uflebad, romelic, arsobrivad, SezRudvas ar eqvemdebareboda da absolutur
uflebad moiazreboda. iustinianes samarTliT, nivTze sakuTrebas srul Zalauflebad (plena in re
potestas) miiCnevdnen. klasikosebis mier aRiarebuli da kanoniT ganmtkicebuli, nivTze mesakuTris
batonobis sruli ufleba, klasikosi iuristebis azriT, sakuTrebis uflebis arss, mis Semadgenel
nawilebad, Slida. kerZod, pavlusis Tanaxmad, sakuTrebis uflebis arsebiTi nawili (pars dominii)
sargeblobisa (usus) da nayofis miRebis ufleba (ususfructus) iyo.
miwis kerZo sakuTrebis ufleba uZvelesi droidan izRudeboda. imperiis epoqaSi iuristebma
sakuTrebis cneba daazustes, radgan am uflebis gageba yovelTvis gansakuTrebul safuZvels iTxovda
da mniSvnelovan Sedegebs iwvevda. sakuTrebis uflebis mtkiceba mesakuTres ar evaleboda da piruku,
savaldebulo iyo sakuTrebis SezRudvis safuZvlebis mkacrad gansazRvra, kerZod: 1. yovel meore
dRes, miwis mesakuTre valdebuli iyo sakuTar miwis nakveTze SeeSva mezobeli, mezoblis ezoSi
darguli xidan Camovardnili nayofis asakrefad; 2. mesakuTres ar evaleboda eTmina mezoblis
Senobis nawili, Tu misi nakveTis sazRvars mezoblis Senobis nawili gadmoyurebda, an Tu mezoblis
kedeli naxevar futze metad iyo gaweuli mis nakveTze; 3. garkveuli anazRaurebis sanacvlod,
mesakuTres Tavis nakveTze unda gaetarebina yvela is piri, vinc misi nakveTis mezoblad mdebare
sasaflaoze midioda.
$2. sakuTrebis uflebis Sinaarsi
sagulisxmoa, rom provinciaSi arsebul miwis nakveTebze, sakuTrebis uflebis daxasiaTebisas, SesaZ-
lebelia dadgindes is samarTlebrivi formula, romelic asaxavs `sakuTrebis~ cnebis Sinaarss: uti,
frui, habere, possidere. amrigad, sargebloba, nayofis miReba da gankargva warmoadgens nivTis gamoyenebis
sam saSualebas.
Uti _ iyo nivTidan raime sargeblis miRebis ufleba, misi gacvlis an nivTis moxmarebis ganzraxvis
gareSe, rac mxolod im qonebis mimarTaa SesaZlebeli, romelic mouxmar qonebas warmoadgenda.
Frui _ sargeblobis im aqtebs ganekuTvneboda, romlebic, deda nivTis mier periodulad Seqmnili
nayofis moxmarebas gulisxmobda, ZiriTadi nivTis arsis Seucvlelad. Habere (zmna `viqonio~-dan war-
moiSoba) da gagebuli unda iqnas, rogorc realuri Sedegis mqone floba (Ulp., D. 50,16. 164.2). `iTv-
leboda, rom flobs (habere) raimes is, visac aRniSnulis mimarT sarCelis wardgena SeuZlia; vinaidan
habetur (floben) mxolod imas, risi gamoTxovac rei vindicatio-s meSveobiT aris SesaZlebeli~ (Ulp., D.
50.16. 143). Possidere miekuTvneba possessio-s, anu nivTis faqtobrivi flobis viTarebas, romelsac pretori
124
icavda, sakuTari interdiqtebis (brZaneba) meSveobiT.
$3. Communio (condominium _ TanasakuTreba)
sakuTrebis uflebis gansakuTrebuloba, romael iuristebs aiZulebda erTsa da imave nivTze ram-
denime piris sakuTrebis ufleba daeSvaT. maT aRiares TanamesakuTreTa Tanamflobelobis ufleba anu
nivTis erToblivi mflobeloba da nivTiT sargebloba. nayofic maT mier idealuri wilebiT SeiZi-
neboda. Tu nivTiT sargebloba dadgenili wesebis zRvars scildeboda, maSin yvela mflobelisa da
mosargeblis Tanxmoba iyo saWiro. TanasakuTrebas (communio) condominium-i ewodeboda.
TanasakuTrebis (communio) viTareba nebayoflobiT an SemTxveviT warmoiSoboda. TanasakuTreba neba-
yoflobiT warmoiSoba amxanagobis xelSekrulebis meSveobiT an ramdenime piris nebayoflobiTi
moqmedebiT, kerZod, es ukanasknelni, TanasakuTrebaSi proporciuli wilebis SetaniT, aerTianebdnen
sakuTar qonebas.
qonebis SemTxveviTi gaerTianeba (communio incidens), ramdenime piris mier, erTi da igive nivTis SeZenis
Sedegad xdeboda (memkvidreoba an legati, an im ramdenime nivTis fizikuri Serwymis Sedegad, ro-
melTa gancalkevebac SeuZlebeli iyo. confusio _ Txevadi, xolo commixtio _ mkvrivi masalis dros).
TanasakuTrebis uZvele saxe iyo e.w. consortium ercto non cito, romelic gardacvlili paterfamilias ram-
denime memkvidres (adgnatus et cognatus) rCeboda.
TanasakuTrebidan TiToeul mesakuTres sakuTari wilis gasxviseba da datvirTva SeeZlo. amave mocu-
lobiT TanamesakuTreebs, mesame piris winaSe, sakuTari uflebebis dacvis uflebac hqondaT. Tanasa-
kuTrebis gayofisas, TanamesakuTreTa wilebi mosamarTles sakuTari Sexedulebisamebr SeeZlo gamoe-
yo, magram gayofadi nivTi samarTlian fasad (iusto preto aestimare) unda Seefasebina.
$4. sakuTrebis SeZenis saSualebebi
romis samarTliT gaTvaliswinebuli, nivTze civiluri sakuTrebis uflebis SeZenis formebis anu
saSualebebis klasificireba, ramdenime kriteriumis mixedviT iyo SesaZlebeli. Gai., `instituciebsa~
da Res cottidianal-Si, sakuTrebis uflebis SeZenis saSualebis klasifikacias bunebiTi samarTlis (ius
naturale), civiluri samarTlis (ius civile) da xalxis samarTlis (ius gentium) safuZvelze axdenda.
pirveli saSualeba, anu _ ius naturale-Ti iyo is, romelsac xalxi iyenebda da romelic kacob-
riobasTan erTad Seiqmna. aseT saSualebebs okupacia (occupatio), namati (nayofi) da nivTis gada-
muSaveba (specificatio) warmoadgenda sakuTrebis uflebis SeZenis is saSualebebi, romlebic ius civile-Ti
iyo mowesrigebuli, mxolod romis moqalaqeTaTvis iyo damaxasiaTebeli: mancipatio, in iure cessio da
usucapio (xandazmulobis vadiT). SeZenis am gansakuTrebuli saSualebebidan (moqmedebebidan) Gai. gamoh-
yofs erTobliv SeZenas, anu mTliani moculobiT an samkvidro qonebidan ganxorcielebul SeZenas
(adquirere per universitet); SeZenis aRniSnul saSualebebs ganekuTvneba: 1) ius civile-sa da ius preatorium-is
safuZvelze samemkvidreo uflebebSi Sesvla; 2) sxvisi mamulis Sesyidva (emptio bonorum); 3) Svilad
ayvana.
sakuTrebis uflebis SeZenis gansxvavebul saSualebebs gamoyofs Ulpianus; mancipatio, traditio, in iure cessio,
adiudicatio, lege.
romanistikis doqtrina yvelaze xSirad iyenebs sakuTrebis uflebis SeZenis klasifikacias, Tav-
dapirvel da nawarmoeb saSualebebad dayofis, principidan gamomdinare.
sakuTrebis uflebis SeZenis Tavdapirveli saSualebebi gulisxmobda, nivTis dauflebis mizniT, ise-
Ti moqmedebebis ganxorcielebas, romlebic ar iqneboda sxva mesakuTris nebaze damokidebuli. xolo
sakuTrebis uflebis SeZenis nawarmoebi saSualebebiT, mxedvelobaSi is faqti miiReboda, rom nivTs
manamde sxva mesakuTresTan hqonda kavSiri. nivTis Tavdapirveli mesakuTre nivTze yvela uflebas
kargavda mas Semdeg, rac aRniSnul nivTs sxva, axali mepatrone SeiZenda, anu sakuTrebis uflebis
SeZenis nawarmoebi saSualebebiT nivTze, erTi mesakuTris uflebebi, meore mesakuTres gadaecemoda,
gamsxviseblisa da SemZenis urTierTsanacvlo, nebelobiTi xasiaTis moqmedebis Sedegad (transferre
dominio)
125
rodesac sakuTrebis uflebis SeZenis saSualebebze vsaubrobT, mizanSewonilia gaviTvaliswinoT ro-
mauli Instituciones debulebebi da jer sakuTrebis uflebis SeZenis is saSualebebi SeviswavloT, rom-
lebsac ius gentium icnobda, Semdeg ki ius civile-Ti dadgenili SeZenis saSualebebi.
a) Occupatio (okupacia)
Occupatio iyo nivTebze sakuTrebis uflebis SeZenis yvelaze Zveli da universaluri saSualeba, ro-
melsac romaeli iuristebi ius gentium-is institutad miiCnevdnen.
Occupatio Seicavda, nadirobisa da TevzWeris Sedegad, SeZenil nivTebs da isini Cveulebriv flobad
(possessio naturales) iTvleboda (Nerva, D.41.2.1.1.).
garda amisa, occupatio mxolod im SemTxvevaSi iyo SesaZlebeli, Tu nivTi aravisi kuTvnileba ar iyo
(res nullius).
Occupatio Semdegi saSualebebiT xorcieldeboda: a) gareul mxecebze (venatio), frinvelebze (auspicium)
nadiroba da Tevzaoba (piscatio). pirutyvi SeiZleba mitacebuli, Tumca veluri da, maSasadame, buneb-
rivad Tavisufali yofiliyo. miTvisebis saSualebebidan gamomdinare, pirutyvi sam kategoriad iyo-
foda: 1) gareuli mxecebi (feral bestiae), romlebic bunebrivad Tavisufalni iyvnen da romelTa dapat-
roneba nebismier pirs SeeZlo; 2) moSinaurebuli, an moTvinierebuli cxovelebi (mansuefactae), rom-
lebsac bunebrivad Tavisufleba ki hqondaT, Tumca adamianis kontrolis qveS imyofebodnen da, Ta-
nac, adamianTan dabrunebis Cvevac gauCndaT (animus revertendi); 3) Sinauri pirutyvi, romelzec mudmivad
xorcieldeba adamianis Zalaufleba. cxovelebze nadirobis ufleba adamianis Tavdapirvel da
bunebiT uflebad (ius hominis) iTvleba, vinaidan, vidre adamiani miwaTmoqmedi an mesaqonle gaxdeboda,
is nadirobiT irCenda Tavs.
b) mowinaaRmdegisaTvis warTmeuli samxedro nadavli; g) zRvaSi amoziduli kunZuli da zRvis mier
napirze gamoriyuli nivTebi; d) uwindeli mesakuTris mier gadagdebuli nivTebi (res derefuctae) _
beiTalman qoneba.
b) ganZi
Paul., (D. 41.1.31.1) azriT, `ganZi _ dafluli nivTebis garkveuli raodenobaa, romelTa mimarT SeuZ-
lebelia mesakuTris dadgena; ganZi imis sakuTreba xdeba, vinc mas aRmoaCens, vinaidan is sxvas aravis
ekuTvnis; da piruku, Tu vinme, angarebiT an SiSiT Sepyrobili, an nivTis ukeT Senaxvis mizniT, daf-
lavs nivTs miwaSi, aRniSnuli nivTi ganZad ar SeiZleba CaiTvalos da, amrigad, SeiZleba qurdobis
saganic ki gaxdes~.
Tavdapirvelad, ganZi im miwis nakveTis namatad iTvleboda, romelSic is iqna aRmoCenili da misi
aRmomCeni ganZis mesakuTre xdeboda; Tumca, imperator adrianes reskriptiT (iustinianemac
daadastura) dadginda, ganZze arsebuli, sakuTrebis uflebis Tanabar wilad gayofa mis aRmomCen
pirsa da im miwis nakveTis mesakuTres Soris, sadac ganZi iqna aRmoCenili. Tu ganZi dafluli iyo
wminda an religiur adgilze, is mis aRmomCen pirs ekuTvnoda mTlianad. ganZis aRmoCena SemTxveviTi,
winaswar daugegmavi movlena iyo (data opera).
g) Specificatio (gadamuSaveba)
Tu romelime piri qmnis axal formas an axal (adre ararsebul) nivTs (specium aliquam), sxva
pirisaTvis mikuTvnebuli masalisagan, glosatorTa azriT, adgili hqonda nivTis gadamuSavebas
(specificatio). Specificatio-s Taobaze azrTa sxvadasxvaoba jer kidev sabinianelTa da prokurianelTa
skolebis warmomadgenlebis mier gamoiTqva. kerZod, sabinianelebs miaCndaT, rom axali nivTi im
masalis mesakuTres ekuTvnis, romlisganac es nivTi iyo damzadebuli, xolo prokulianelebs
miaCndaT, rom nivTis mesakuTre misi Semqmneli iyo da swored mas aniWebdnen sarCelis wardgenis
uflebas, nivTis qurdobis SemTxvevaSi. `oqros Sualedad~ miCneuli iqna is mosazreba, rom Tu
SeuZlebeli iyo nivTisaTvis sawyisi mdgomareobis micema (mag. larnaki), is im masalis mesakuTres
ekuTvnoda, romlisganac nivTi iyo damzadebuli da, piruku, nivTi mis damamzadebel xelosans
ekuTvnis, Tu SesaZlebelia nivTisaTvis sawyisi mdgomareobis dabruneba (Gai, Inst. 2.79.).
126
d) Tu raime nivTi mTlianad STanTqmulia sxva nivTis mier, pirveli nivTis mesakuTre iZens im
nivTsac, romelic mas SeuerTes. saWiroa erTmaneTisagan ganvasxvavoT saboloo da droebiTi namati.
droebiT namats maSin aqvs adgili, roca, mogvianebiT, SesaZlebeli xdeba ori SeerTebuli nivTis
gayofa. aRniSnul viTarebaSi, damatebiTi nivTis mepatrone uflebamosilia waradginos sarCeli _
actio ad exhibendum (wardgenis Sesaxeb; piradi sarCeli, romliTac mosarCele iTxovda, rom mopasuxes
sasamarTloSi warmoedgina sadao nivTi. Tu mopasuxe uars ambobda nivTis warmodgenaze, is
daisjeboda, TiTqosda namdvil davaSi, wagebuli mxaris msgavsad), im pirobiT, rom damatebiTi nivTis
gamocalkevebiT ar daazianebda ZiriTad nivTs. miwebis an sxva uZravi qonebis nazrdis viTarebaSi
saWiroa gamovacalkevoT sxva miwaze Tesvis, mcenareTa dargvis an mSeneblobis warmoebis SemTxvevebi.
kerZod, am viTarebaSi moqmedebda principi `superficies misdevs miwis nakveTs (mis statuss)~ _ superficies
solo adit, anu yvelaferi, rac sxvis miwazea darguli, daTesili an aSenebuli, miwis nakveTis
mepatronis sakuTrebaSi Sedis.
moZravi qonebis namatis SemTxvevaSi unda gamoiyos: 1) liTonisgan damzadebuli nivTebi, romlebic
isea erTmaneTTan SeduRebuli, rom SeuZlebelia maTi gamocalkeveba (ferruminatio); 2) sxvis qsovilSi
Catanebuli Zafi (textura); 3) nabdis tilos SesaRebad gamoyenebuli saRebavi (tinctura); 4) sxvis dafaze
daxatuli naxatisaTvis gamoyenebuli saRebavi (pinctura) (am bolo SemTxvevis Taobaze Paul. ambobda,
rom suraTi eqvemdebareba im dafas, romelzec is aris dawerili (D. 6.1.23.3).
namatis (nazrdis) yvela SemTxvevaSi, sakuTrebis uflebis dakargvis gamo, romaeli iuristebi
iTxovdnen dazaralebuli mesakuTrisaTvis kompensaciis gadaxdas, kerZod:
1) Tu is, vinc aerTianebs nivTebs an gadaamuSavebs maT, aris damatebiTi nivTis mesakuTre, maSin mas,
nivTis dauflebis SemTxvevaSi, SeuZlia exceptio doli (maSin eZleva mxares, roca jer kidev ar momxdara
motyuebiT damZimebuli garigebis aRsruleba) warudginos ZiriTadi nivTis mesakuTres, mis mier ward-
genili rei vindicatio-s sapasuxod, raTa moiTxovos kompensacia im nazrdis gamo, rac ZiriTadi nivTis
mesakuTrem miiRo damatebiTi nivTis mesakuTris Sromis Sedegad.
2) Tu is piri, vinc axorcielebda nivTebis gadamuSavebas an gazrdas, aris boroti ganzraxviT
moqmedi, ZiriTadi nivTis mesakuTrem, an mesame pirma, mis winaaRmdeg unda gamoiyenon Semdegi saxis
sarCelebi: a) actio furtis, im motiviT, rom TiTqosda mitacebuli iyo masala an damatebiTi nivTi; b) actio
cognitio, im piris sasargeblod, visac CamoarTves nivTze sakuTrebis ufleba; g) Tu nivTebis gada-
muSaveba an gazrda SemTxveviT moxda an mesame piris mier iqna keTilsindisierad ganxorcielebuli
(bonae fidei), anazRaurebis moTxovna dauSvebelia.
$5. sakuTrebis uflebis SeZena xelSekrulebiT
sakuTrebis gadacema daiSveboda mxolod im pirebs Soris, romlebsac, xelSekrulebebisa da gari-
gebebis gziT, qonebis SeZenisa da gasxvisebis ufleba hqondaT, aseve anderZis an kanonismieri memkvid-
reobis safuZvelze.
klasikuri periodis samarTliT, sakuTrebis saxelSekrulebo SeZena sami wesiT iyo dasaSvebi:
mancipatio, in iure cessio, traditio. iustinianes samarTalSi mxolod traditio iqna SenarCunebuli. saxel-
Sekrulebo wesiT, sakuTrebis uflebis gadasacemad, aucilebeli iyo mxareTa SeTanxmeba sakuTrebis
uflebis SeZenasa da gasxvisebaze.
a) Mancipatio (mancipacia)
kvirituli sakuTrebis SeZenis uZvelesi wesi iyo mancipacia, romlis Tanaxmadac, xuTi mowmisa da
mesasworis TandaswrebiT, pirs, garkveuli safasuris sanacvlod, nivTi realurad gadaecemoda.
es iyo yidva-gayidvis erTdrouli aqti, nivTis arasasamarTlo gziT gamoTxovis msgavsad. nivTis
fasis sanacvlod, gamsxvisebels gadaecemoda liTonis zodi, romlis asawonadac mesaswores ux-
mobdnen. aRniSnuli wesi moqmedebda nebismieri nivTis SesaZenad, romlebic res mancipi-is kategorias
miekuTvneboda. Tavdapirvelad, gamyidvlis mier gadacemuli liToni realurad iwoneboda, mogvia-
nebiT, am ritualma simboluri xasiaTi miiRo; gaiusis dros mancipacia fiqciur gayidvad – venditio
imaginaria iqca.
127
mancipaciiT realurad SesaZlebeli iyo nivTebis gayidva ganvadebiT, aseve maTi gaCuqeba da mziTevad
gataneba, radgan garigebis momentSi gamyidvelisaTvis mxolod Rirebulebis mcire nawilis gadaxda
xdeboda. mancipaciiT igulisxmeboda, rom mxareebs samoqalaqo brunvaSi Cabmis ufleba (ius commrecii)
hqondaT. im SemTxvevaSi, Tu mancipirebadi nivTis gamsxvisebeli mesakuTre ar iyo, SemZenis sarCelis
safuZvelze, kanonieri mesakuTre SemZens nivTs sTxovda; gamsxvisebels nivTis ormagi fasis, anu
mancipaciis dros moTxovnil Tanxaze orjer metis gadaxda evaleboda (qurdobis (furtum)
analogiurad).
b) in iure cessio
sakuTrebis uflebis gadatanis am wesiT moCvenebiTi sasamarTlo procesi igulisxmeboda. sasa-
marTlo procesi, sakuTrebis uflebis Tanaxmad (gaiusi), SeZenis mizans Seesabameboda. moCvenebiTi
sasamarTlo procesis msgavsad, am wesiT procesze mxolod is pirebi daiSvebodnen, visac romis sasa-
marTlo procesze daSvebis ufleba hqonda. SemZeni iTxovda SesaZen nivTs, xolo gamsxvisebeli
nivTze sakuTrebas uaryofda an aRiarebda. pretori, romlis TandaswrebiTac in iure warmoebis dros,
aseTi procesi tardeboda, mosarCelis uflebas adasturebda da mxareTa nebas saTanado aqtiT ad-
genda.
g) Traditio (gadacema)
Traditio _ sakuTrebis uflebis gadacemis forma, romis samarTlis nawilma _ xalxis samarTalmac (ius
gentium) aRiara. Traditio-Ti igulisxmeboda SemZenisaTvis, gamsxviseblisagan, nivTis faqtobriv mflo-
belobaSi gadacema. nivTis gadacemis aseTi forma mxareTa Soris winaswar dadebuli SeTanxmebis aRs-
ruleba iyo. klasikur periodSi, res mancipi-s mimarT, tradicio ara kvirituli, aramed pretoruli,
bonitaruli sakuTrebis SesaZenad gamoiyeneboda. Traditio-Ti nivTze sakuTrebis uflebis SesaZenad
savaldebulo iyo piroba _ iusta causa possessionis, romlis safuZvelzec nivTi gadaicemoda, anu nivTis
gasxviseba-SeZena orive mxaris neba iyo. aRniSnuli neba gamoixateboda nivTis gadacemamde, ris Sem-
degac xdeboda nivTis gadacema.
$6. sakuTrebis uflebis saxeebi
a) Dominium ex iure Quiritium (kvirituli sakuTreba)
kvirituli samarTlis mixedviT, sakuTrebis ufleba (dominium ex iure Quiritium) hqondaT sruluflebian
romael moqalaqeebsa da res commercii-is mqone pirebs. romauli samarTlis Tanaxmad, garda samarTal-
subieqtobisa, saWiro iyo, rom samoqalaqo brunvaSi monawileobis piroba hqonoda nivTsac. pirvel
rigSi, aseTi nivTebi iyo: res mancipi da, kvirituli sakuTrebis SesaZenad, xelSekrulebiT dadgenili
qonebis SeZenis iseTi specialuri saSualebebi, rogoric iyo mancipacia (mancipatio). am uflebaTa
obieqts ganekuTvneboda aseve res nec mancipi, romelTa SeZena gansakuTrebul formalobebs ar iTxovda.
b) peregrinebis sakuTreba
araromaeli moqalaqeebi (laTinebi da peregrinebi) roms sakuTari samSoblos uflebiT (origo) eqve-
mdebarebodnen. romauli samarTliT, ius gentium-is safuZvelze, maT sakuTrebis ufleba mxolod moZ-
ravi nivTebis brunvis sferoSi hqondaT. ucxoelebisaTvis sakuTrebis SeZenis ufleba mxolod pereg-
rinebis pretoris ediqtiT daiSveboda, `fiqtiuri” sarCeliT, romelic uflebis xSiri darRvevis
aRsakveTad, jarimas adgenda. savaraudod, ucxoelebi mxolod mflobelobiT interdiqtebs sjer-
debodnen. Dominium-is mflobeloba maT ar SeeZloT. Tumca, ucxoelTa qoneba pretoris gansa-
kuTrebuli sarCelebiT iyo daculi. im SemTxvevaSi, Tu mesame piri pretenzias acxadebda im nivTebze,
romlebsac ucxoelebi flobdnen romSi, anda miwis im nakveTebze, romlebic italiis teritoriaze
iyo, pretoris sarCeli fiqcias (fictio) Seicavda da peregrinebis uflebebs icavda.
g) provinciuli sakuTreba
provinciuli miwaze romaeli xalxis sakuTreba dapyrobis uflebas efuZneboda. es iyo sajaro-
samarTlebrivi tipis sakuTreba _ res publicae. provinciuli sakuTreba, romelzec sakuTrebis ufleba
mtrisaTvis warTmeuli teritoriis (ager publicus) mflobelobas (possessio) exeboda, mxolod populus
Romanus gaaCnda. aseT miwas romaeli ijariT gadascemda kerZo pirebs, romlebsac e.w. tributum an
128
stipendium gadasaxadis gadaxda evalebodaT. gaiusis Tanaxmad, provinciaSi mdebare miwis nakveTi
romaeli xalxis an keisris sakuTreba (dominium) iyo. kerZo pirebis faqtobrivi sakuTrebis ufleba
provinciebis mmarTvelTa dacvas eqvemdebareboda. postklasikur periodSi provinciuli sakuTrebis
uflebis wesi mflobelobis (possessio) instituts TiTqmis Seerwya, rac ramdenime faqtorma gana-
piroba: 1. civiluri da pretoruli sarCelebis dualizmi aRar arsebobda; mas Semdeg, rac italiaSi
arsebuli yvela nakveTi tributiT (tributum) daibegra, romaeli moqalaqeebisa da provincielebis
sakuTrebis uflebaTa arsebuli sxvaobac mTlianad gauqmda; garda amisa, karakalam, 212 wlis
ediqtiT, imperiis mTel Tavisufal mosaxleobas romis moqalaqeoba uboZa, riTac romis moqalaqeebi
da peregrinebi uflebrivad gaTanabrdnen; 2. am periodSi moxda sakuTrebisa da mflobelobis
Serwymac.
d) Res sua in bonis (bonitaruli anu pretonuli sakuTreba)
sakuTrebis aRniSnuli kategoria warmoiSoboda im SemTxvevaSi, roca pretori, civiluri mesakuTris
sarCelisagan, sakuTari sarCeliT icavda im pirs, romelmac mancipirebadi nivTi SeiZina. Tumca,
aRniSnuli nivTis gadacema mancipatio an in iure cessio-s formebis daucvelad moxda. aseT SemTxvevaSi da
im SemTxvevaSic, roca pretoruli sarCeliT dacvas eqvemdebareboda iseTi piri, romelic ar iyo
nivTis mesakuTre, magram pretors Tavisi sarCeliT igi aseTad gamohyavda, pretori TiTqosda mesa-
kuTres, actio Publiciana ZaliT, mesame piris sasarCelo moTxovnisagan icavda. aseTi sarCeli rei vindicatio
sarCelis analogiuri iyo.
e) sakuTreba iustinianes samarTliT
miwis nakveTebis kviritul da provinciul sakuTrebad dayofis gauqmebis Semdeg, yovelgvari gari-
gebis mimarT, miwis erTiani sajaro registracia SemoiRes, romelsac transcriptis ewoda. aqedan gamom-
dinare, iustinianes kanonmdeblobiT, mxolod dominum ex iure Quiritium aRadgines.
kuTvnilebis istoriuli niSnis mixedviT, romaelebi erTmaneTisagan ganasxvavebdnen, sakuTrebis uf-
lebis SeZenis saSualebebs civiluri samarTliT (ius civile) da xalxis samarTliT (ius gentium).
$7. Usucapio (SeZena xandazmulobiT)
piri nivTze sakuTrebis uflebas maSinac iZenda, Tu igi garkveuli drois ganmavlobaSi da garkveuli
pirobebis dacviT flobda aRniSnul nivTs. sakuTrebis uflebis SeZenis aRniSnul saSualebas xan-
dazmulobiT SeZena (usucapio) ewodeboda. Zveli civiluri samarTliT, xandazmulobiT SeZenis erT-er-
Ti saxe iyo usucapio, romlis SemTxvevaSi mflobelobis kanonieri safuZveli da keTilsindisieri
mflobeloba savaldebulo ar iyo. Tumca, ZvelTaganve es wesi naqurdal nivTebze ar gavrcelda.
maTi SeZena xandazmulobiT jer kidev XII dafis kanonebma, Semdeg atiliusis (qr.Sobamde III s.), mog-
vianebiT _ plavtiusis (qr.Sobamde 70w.) kanonebma akrZales.
nivTis xandazmulobiT SeZena SeeZloT mxolod romael moqalaqeebs; es wesi mxolod italiur mi-
webze vrceldeboda. xandazmulobiT SeZena (usucapio) ar daiSveboda res incorporales, res extra commercium
da im nivTebze, romelTa xandazmulobT SeZenas kanoni krZalavda. aseTebi iyo: naqurdali nivTebi (res
furtivae), naalafari (res vi possessae), nakveTebs Soris arsebuli sagnebi da servituti. XII dafis kano-
nebiT ikrZaleboda qalis mier, meurvis nebarTvis (auctoritas) gareSe, gasxvisebuli res mancipi nivTebis
xandazmulobiT SeZena. Usucapio-s erT-erTi maxasiaTebeli iyo nivTis uwyvetad floba (possessio). xan-
dazmulobis vada, mflobelobisa da misi samarTlebrivi safuZvlis darRvevisas, Sewyvetilad
miiCneoda. Usucapio-s meore niSani iyo dro (tempus), riTac xandazmulobiT SeZenis, kanoniT
gansazRvruli, vada igulisxmeboda, kerZod: 2 weli uZrav da 1 weli moZrav nivTebze (Gai.,2,42;54).
iustinianes samarTliT aRniSnuli vadebi Seicvala, kerZod: moZrav nivTze 3, xolo uZrav nivTze 30
weli dadginda. principulad gansxvavdeboda e.w. sasarCelo xandazmulobis vada (longi temporis
praescriptio), romliTac, kanoniT dadgenili vadis gasvlis Semdeg, nivTis vindicirebaze pretenziis
mqone mesakuTres uars eubnebodnen mflobelis mxridan Sesagebeli sarCelis wardgeniT. sasarCelo
xandazmulobis vada 10 wliT ganisazRvra, Tu modave mxareebi erT Tems (civitas) ekuTvnodnen da 20
wliT _ Tu sxvadasxva Temis wevrebi iyvnen; garda amisa, mflobeloba unda yofiliyo iusta causa-ze
damyarebuli da keTilsindisierad miCneuli.
129
$8. sakuTrebis uflebis marTlzomieri SezRudva
mesakuTres SeeZlo nebayoflobiT SeezRuda Tavisi sakuTrebis ufleba, Tu servitutiT datvirTavda
sakuTar qonebas. sakuTrebis uflebis sxvagvari SezRudvebi ki samarTliT iyo gaTvaliswinebuli,
sazogadoebrivi interesebidan gamomdinare. Tunca, sakuTrebis uflebis SezRudva ar iyo gaerTia-
nebuli raime zogadi xasiaTis debulebiT an gvarobiTi kategoriiT, rogorc amas Tanamedrove samar-
Tali iTvaliswinebs e.w. iZulebiTi eqspropriaciis saxiT. am periodis zenonis (CI.8.10.12) da iusti-
nianes (CI.8.10.13) konstituciebSi, agreTve maTze darTul interpolaciebSi naxsenebi (erT miwis nak-
veTze meoris sasargeblod dadgenili) SezRudvebic servitutes saxelwodebiT iyo cnobili.
sakuTrebis uflebis SezRudva xdeboda: 1. religiuri mosazrebiT. XII dafis kanonebiT ikrZaleboda
gvamebis dakrZalva da kremacia qalaqis teritoriaze da mis irgvliv, Tu samarxsa da uaxloes Seno-
bas Soris manZili 60 futze naklebi iyo, aseve pontifikosebis Tanxmobis gareSe gvamebis eqsgumacia
(D.11.7.8); 2. samSeneblo normebis dacvis aucileblobiT. klasikuri samarTali Seicavda normebs,
romlebic gansazRvravdnen Senoba-nagebobaTa maqsimalur simaRles, Senobebs Soris manZilsa da maT
garegnul ier-saxes; 3. sazogadoebrivi gzebis gayvanis aucileblobiT. XII dafis kanonebi iTva-
liswinebda im miwis nakveTebis mesakuTreTa movaleobebs, romlebic sazogadoebrivi gzebis gaswvriv
iyo ganlagebuli. maT evalebodaT gzebis saremonto samuSaoebSi monawileobis miReba. Tu
sazogadoebrivi gza imdenad dazianda, rom SeuZlebeli gaxda maszed Seuferxebeli gavla, mimdebare
nakveTebis daudevar mesakuTreebs evalebodaT, sakuTar miwaze, saWapane transportis gatareba;
4. zRvis napirze mdebare miwis nakveTebis mimarT dadgenili SezRudva gulisxmobda misi
mesakuTreebis movaleobas, Seuferxeblad gaetarebinaT sakuTar teritoriaze mezRvaurebi da
meTevzeebi, naosnobisa da meTevzeobis ganviTarebisaTvis xelSewyobis mizniT; 5. miwis wiaRis sargeb-
lobis motiviT. klasikuri samarTali dasaSvebad miiCnevda materialuri resursebis mopovebas mxo-
lod sazogadoebriv teritoriebze da kategoriulad krZalavda sarewao saqmianobas kerZo pirebis
kuTvnil nivTebze; 6. sazogadoebrivi aucileblobiT ganpirobebuli eqspropriacia. klasikuri samar-
Tali ar iTvaliswinebda raime zogad princips, romlis safuZvelzec SesaZlebeli iqneboda moqala-
qisaTvis qonebis usasyidlo CamorTmeva. Tumca, magistrati sakuTari imperium-is ZaliT da senatis
TanxmobiT, rig konkretul SemTxvevaSi, mimarTavda moqalaqisaTvis qonebis CamorTmevas, konfiskaciis
saxiT an monis mier danaSaulis Cadenis gamo.
$9. sakuTrebis uflebis dacva
1. interdiqtebi
mflobelobis dacva sasamarTlos gziT ar xdeboda. mflobelobis dacvas pretori sakuTari
interdiqtiT (brZanebiT) axorcielebda. interdiqtebis meSveobiT, pretori mfarvelobda garkveul
faqtobriv viTarebas (possessio ad interdicta). interdiqtebis klasificireba ramdenime kriteriumiT xde-
boda. kerZod, maTi miniWebis miznebidan gamomdinare, interdiqtebi iyofoda: 1. gaqviTviTi interdiqti
(retinendae possessionis) im aqtebis Tavidan acilebis mizniT, romlebic zians ayeneben an xels uSlian
mflobelobis ganxorcielebas; 2. aRdgeniTi interdiqti (recuperandae possessionis) im piris sasar-
geblod, visi mflobelobac iqna xelyofili; 3. aRmWurveli interdiqti (adipiscendae possessionis), rom-
lis SemadgenlobaSi Sedioda specailuri interdiqti memkvidreobis Sesaxeb, quod legatum (legatis
flobis gamoTxovis ufleba pirisagan, romelic mas daeufla memkvidris nebis sawinaaRmdegod) inter-
diqti da quorum bonorum (interdiqti eniWeba pretorul memkvidres, romelic moiTxovda samkvidro
nivTebis mflobelobaSi dabrunebas im nebismieri pirisagan, romelic qonebas memkvidris saxiT flob-
da, Tumca samarTlebrivi safuZvlis gareSe) interdiqti.
sakuTrebis uflebis dacva sasarCelo gziT iyo uzrunvelyofili. kerZod, sakuTrebis uflebis dacva
xdeboda savindikacio (rei vindicatio), negatoruli (actio negatoria), miniWebis Sesaxeb (actio exhibitoria) sar-
CelebiT da actio Publiciana-s meSveobiT.
a) Rei vindicatio-s meSveobiT xdeboda im civiluri mesakuTris mflobelobis uflebis dacva, romelsac
misi nebis sawinaaRmdegod, CamoarTves nivTis flobis ufleba. civilur mesakuTres SeeZlo savin-
dikacio sarCelis wardgena im SemTxvevaSi, Tu moxdeboda mis sakurebaSi arsebuli, nivTis flobis
xelyofa. mosarCele sasarCelo moTxovnas im mopasuxes uyenebda, romelic uSualod flobda sadao
nivTs da, Tanac, pretoruli interdiqtiT iyo daculi. savindikacio procesSi mopasuxes ukeTesi
130
mdgomareoba hqonda, vinaidan swored mosarCeles awva mtkicebis tvirTi imis Taobaze, rom sadao
nivTze sakuTrebis ufleba mxolod mas ekuTvnoda.
rogorc wesi, amis damtkiceba Zalze rTuli, xSirad – SeuZlebelic iyo. amitom, mtkicebis proce-
duris gamartivebis mizniT, sargeblobdnen usucapio-Ti (SeZeniTi xandazmulobiT). Tu mopasuxe moi-
gebda process da mis mimarT mosamarTles gamamarTlebeli ganaCeni gamohqonda, nivTi mis mflo-
belobaSi rCeboda, radgan sasamarTlos gadawyvetileba mxolod uaryofda mosarCelis sakuTrebis
uflebas nivTis mimarT.
amitom xSirad savindikacio process win uswrebda imis ganxilva, Tu ramdenad marTlzomierad gaica
pretoruli mflobelobiTi interdiqti.
Tu savindikacio procesis gamarjvebuli mosarCele xdeboda, sasamarTlo mas ubrunebda sadao nivTs;
aRniSnuli aqti mosamarTlis SuamavlobiT tardeboda.
nivTze mflobelobis aRdgena sami aspeqtis gaTvaliswinebiT unda momxdariyo: 1. nivTis nayofisa da
damatebiTi nawilebis daangariSeba; 2. im xarjebis dacva, romlebic nivTis mflobelma nivTis mimarT
gaswia; 3. nivTisaTvis miyenebuli zianis an zaralis Sedegebi. samive aspeqtis Sinaarsze gavlenas
axdenda mosamarTlis gadawyvetileba imis Taobaze, iyo Tu ara nivTis faqtobrivi mflobeli _ mopa-
suxe keTilsindisieri an arakeTilsindisieri (possessio iusta, possesssio inuista (vitiosa)) SemZeni: a) nivTi
mesakuTres ubrundeboda, nayofisa da namatis CaTvliT; b) mflobelis mier, nivTis mimarT, gaweuli
xarjebi sami kategoriiT iyo gaTvaliswinebuli: 1) aucilebeli xarjebi, romelTa gaweva gardauvali
iyo, nivTis Senaxvis mizniT; 2) sasargeblo xarjebi, romlebmac xeli Seuwyves nivTis gadidebas an
gaumjobesebas; 3) TviTneburi an fuWi xarjebi, romelTa mizani ar iyo sameurneo efeqtis miReba da,
Sesabamisad, ar SeiZleboda maTi xarjebis safasurSi CaTvla. klasikur samarTalSi, keTilsindisieri
mflobelis mier gaweuli saWiro da sasargeblo xarjebis anazRaureba nivTis mesakuTres evaleboda,
Tu aseTi xarjebis gaweva litis contestatio-s dadgenamde moxdeboda.
g) keTilsindisieri mflobeli mxolod im zianis gamo agebda pasuxs, romelic nivTs misi braleuli
qmedebis Sedegad miadga, Tumca mxolod litis contestatio-s dadgenamde da araviTar SemTxvevaSi mis Semd-
gom. arakeTilsindisieri mflobeli ki pasuxismgebeli iyo nebismier viTarebaSi.
b) Actio negatoria (negatoruli sarCeli). civiluri mesakuTre uflebamosili iyo waredgina sanivTo
sarCelebis mTeli seria, raTa uareyo im momijnave uflebebis arseboba, romelTa mizani iyo nivTis
mimarT misi sakuTrebis uflebis SezRudva. aRniSnuli kategoriis sarCelebi erTiani saxeldebiT _
negatoruli sarCeli (actio negatoria) gaerTiandnen. mesakuTres awva mtkicebis movaleoba im faqtis
mimarT, rom nivTi swored misi sakuTreba iyo da adgili hqonda am sakuTrebis uflebis SezRudvas an
misi ganxorcielebisaTvis xelisSeSlas. mopasuxe, Tavis mxriv, dasabuTebulad uaryofda mosarCelis
pretenzias da sapirispiros amtkicebda. mosamarTlis gamamtyunebeli ganaCenis Sedegebi gulisxmobda:
1. sadavo nivTis gaTavisuflebas raime saxis momijnave uflebebisagan; 2. nivTi uwindel mdgo-
mareobaSi unda aRdgeniliyo (anu aRdgeniliyo is viTareba, romelic mesakuTris uflebebis darRve-
vamde moqmedebda); 3. gamarjvebuli iRebda iseT uzrunvelyofas, romelic, samomavlod, daicavda mas
nivTis mimarT raime uflebis darRvevisagan.
c) Actio exhibitoria (sarCeli miniWebis Sesaxeb). pretoruli sarCeliT, mopasuxes SeeZlo uari eTqva
sakuTari mflobelobis dacvaze, iseve rogorc im mflobels, romelmac ganzrax daTmo mflobeloba
nivTis mimarT. aRniSnul viTarebaSi mesakuTres, pretoris mier miniWebuli dacvis ori saSualeba
gaaCnda: 1. uZravi qonebis mflobelobis moTxovnis Sesaxeb, gacemuli pretoruli interdictum quem
fundum (aRdgeniTi interdiqti, romelic mosarCeles miecemoda rei vindicatio-s dros, im faqtobrivi
mflobelis winaaRmdeg, vinc ganzrax uars ambobs (miwis nakveTis gamo) sasamarTlo davaSi mona-
wileobaze an romelmac ganzrax moiSora arasasurveli mflobeloba); 2. Actio ad exhibendum _ miniWebis
Sesaxeb sarCeli, romlis ZaliT sasamarTloSi mopasuxe mxares unda warmoedgina sadao moZravi
nivTi.
pretoris mier miniWebuli dacvis saSualebiT, mosarCele-mesakuTres SeeZlo gamoeTxova sadao nivTi,
rasac is sasamarTloSi ficis warmoTqmiT adasturebda (iusiurandum in litem) da, damatebiT _ mopa-
131
suxis qonebis dayadaReba (mission in bona), Tu mopasuxe uars ambobda sasamarTlo dacvaze.
d) actio Publiciana. sarCelis aRniSnuli nairsaxeoba rei vindicato-s msgavsi iyo da mis paralelurad
waredgineboda, radgan mas pretori bonitarul mesakuTres aniWebda, dakarguli mflobelobis ukan
dabrunebis Sesaxeb. pretori formulaSi mosamarTlisgan moiTxovda fiqtiuri viTarebis Seqmnas, Se-
ZeniTi xandazmulobis vadis amowurvis Sesaxeb. Actio Publiciana icavda im pirs, vinc nivTi traditio-s meS-
veobiT SeiZina. Actio Publiciana bonitarul mesakuTres nebismieri piris winaaRmdeg eniWeboda da sxva-
dasxva samarTlebrivi Sedegi hqonda, imis mixedviT, Tu vin gamodioda mopasuxis saxiT.
IV. Possessio (mflobeloba)
Possessio (mflobeloba); detentio (pyroba).
nivTze faqtobrivi batonoba mflobelobad (possessio) iwodeboda. es iyo winaaRmdegobrivi xasiaTis
instituti, vinaidan samarTlebriv da faqtobriv aspeqtebs erTad moiazrebda.
mflobelobis obieqtad miiCneoda mxolod sxeulebrivi nivTebi (res corporales), xolo sxva faqtobrivi
SemTxvevebi, romlebic gansakuTrebuli interdiqtebiT _ servitutebiT da sxva sanivTo uflebebiT
(res incorporales-Ti) iyo daculi, romaeli iuristebis ganmartebiT, es iyo TiTqos mflobeloba (quasi
possessio).
uflebis msgavsad, mflobelobac pozitiuri samarTliT iyo aRiarebuli da daculi. viwro gagebiT,
ganasxvavebdnen iuridiul mflobelobasac, romlis safuZvelzec mflobelobasa (possessio) da pyrobas
(detentio) erTmaneTisagan mijnavdnen; sxeulebrivi nivTis kuTvnilebis faqtobrivi viTareba indivi-
disaTvis oficialuri aRiarebisa da dacvisagan damoukideblad miiReboda.
mflobelobis, rogorc gansakuTrebuli sanivTo uflebis sagnisa da, nivTis faqtobriv materialur
kuTvnilebaze dafuZnebuli, nivTisa da urTierTobis uSualo kavSir-mflobelobas, rogorc iuri-
diuli viTarebis faqtobriv xasiaTs, romis iuridiuli mecniereba gansazRvravda samarTlebrivi
urTierTobis nebelobiTi aspeqtis ganmartebiT anu corpus-iT. nivTTan piris materialuri, sxeu-
lebrivi kavSiris garda, ganasxvavebdnen nivTis flobis gadawyvetilebas, survils (animus possidendi).
Animus – mflobelobis, rogorc faqtobrivi urTierTobis subieqturi mxaris konceptualuri gancal-
keveba, ar uaryofda mflobelobis, rogorc institutis samarTlebriv xasiaTs. Animus-ze gadatanili
aqcenti am institutis nebelobiT da samarTlebriv bunebas asaxavda.
ugunurs, mZinares, Cvils nivTTan kavSiris gacnobierebis unari ar SeswevdaT da amitom mflo-
belobis uflebis SeZena ar SeeZloT. nebelobiTi momentis arseboba mflobels nivTTan materialuri
kavSiris SenarCunebis aucileblobisa da valdebulebisgan aTavisuflebda. mflobels SeeZlo, mesame
piris meSveobiT, sxeuliT (corpore) mflobeloba ganexorcielebina, aseve SeenarCunebina mflobeloba
`SiSveli nebiT~ (solo animo) misi, anu mesame piris ararsebobis SemTxvevaSic.
romaelebi ganasxvavebdnen mflobelobis or saxeobas: marTlzomiers (possessio iusta) da aramarTl-
zomiers (possessio in iusta (vitiosa)). aramarTlzomieri mflobeloba SeiZineboda Zalis (vi) meSveobiT, fa-
rulad (clam) da faqtobrivad (precario). marTlzomieri mflobeloba gansxvavdeboda keTilsindisieri
mflobelobisagan (possessio bonae fidei), rodesac mflobeli Tavs nivTis mesakuTred miiCnevda, Tumca,
realurad, ar uaryofda, rom nivTis mesakuTre ar iyo; misTvis safuZveli iyo is, rom nivTis mflo-
belobiT igi zians aravis ayenebda. keTilsindisierad mflobelobis gansazRvrebas didi mniSvneloba
hqonda usucapio-sa da nayofis SesaZenad, separatio-s meSveobiT.
romaelebi ganasxvaveben possessio civitae, satitulo (romelsac win uZRoda iusta causa) da utitulo
mflobelobas, romelsac ewodeboda bunebrivi mflobeloba (possessio naturalis), anu pyroba (detentio).
nivTis faqtobriv flobad mflobeloba (pyroba) mxolod maSin miiCneoda, Tu warmoiSoboda im iuri-
diuli faqtis safuZvelze, romelic sakmarisad miiCneoda mflobelobis SesaZenad. es faqti, rogorc
wina mflobelTan dadebuli garigeba, SeiZleba ecnoT marTlzomierad (upatronod darCenili nivTis
an mtris nivTis xelSi Cagdeba), an nivTis aramarTlzomierad misakuTrebad, Tu mas, uwindeli
mflobelis nebis sapirispirod, igdebdnen xelSi. es iyo aramarTlzomieri mflobelobis dasabami.
132
pyroba ar miiCneoda mflobelobad, roca nivTis flobis nebas ganapirobebda nivTis mflobelTan
dadebuli SeTanxmeba, an flobis neba damokidebuli iyo im pirze, romlis kavSiri nivTTan, mflo-
belobis Sesaxeb, dadebuli SeTanxmebis safuZvlad miiCneoda. amis gamo, romaelebi ganasxvavebdnen
sakuTari saxeliT flobas (possessio suo nomine) da sxvisi saxeliT flobas (essere in possessione nomine
alieno).
`In possessione (nomine alieno) esse~ formula Tan axlavs daqvemdebarebuli pirebis pyrobas, ijarasa da
uzufruqts (anu im urTierTobebs, romelTa sagani ar aris TviT nivTi, sakuTari funqcionaluri
datvirTviT). sxvis xelisuflebaSi myofebis meSveobiT ganxorcielebuli mflobeloba potestas-s
efuZneba, ris gamoc, persona alieni iuris-is mier dawyebul mflobelobas, maT paterfamilias-is mier SeZe-
nilad Tvlidnen, miuxedavad imisa, konkretul viTarebaSi, Tu vin flobda paterfamilias-is persona alieni
iuris-s.
mflobelobis warmoSobisTvis (in iusta causa possessionis) samarTlebrivi safuZvlis arseboba gan-
sazRvravda sakuTrebaSi nivTis SeZenis marTlzomierebas an xandazmulobas (usucapio), roca mflo-
belobisa da sakuTrebis uflebis SeZena erTmaneTs Seesabameboda (possessio pro suo _ vflob, rogorc
sakuTars).
mflobelobis, rogorc gansakuTrebuli sanivTo uflebis specifika, mflobelobis dacvis gansa-
kuTrebuli xasiaTiT vlindeboda, romlis dacva ara sasamarTlo ganxilvis formiT, ara-
medDEpretoris brZanebiT _ interdiqtuli warmoebiT _ xorcieldeboda. mflobelobis, rogorc saniv-
To uflebis dacvis aucileblobas, administraciuli da sapolicio saSualebis erTobliobac
mowmobda.
V. Servitutem (servituti)
mflobelobisa da sakuTrebis zemoCamoTvlili uflebebis garda, romis samarTliT, nivTebis arsis
garkveuli SezRudvebis gaTvaliswinebiT, mTeli rigi uflebebi Camoyalibda da dadginda. aRniSnul
uflebaTa obieqti, cxadia, iyo sxvisi nivTebi, ris gamoc maT iure in re aliena ewodeboda. am uflebebs
Zalze adre mieca dasabami. maTi TandaTanobiTi ganviTarebis safuZvelze sxvadasxva Sinaarsis uf-
lebamosilebaTa garkveuli jgufi Seiqmna. klasikuri epoqis dasasruls, am jgufs daemata servi-
tutis, superficiumisa da emfiTevzisis institutebi da giravnoba.
$1. servitutis cneba
servituti ewodeboda sxvisi nivTiT sruli an nawilobrivi sargeblobis uflebas, romelic uSua-
lod konkretul miwis nakveTs an konkretul pirs ukavSirdeboda, sargeblis miRebis mizniT.
sityviT servitus - `nivTis mona~, `nivTiT sargebloba~ anu iseTi urTierToba aRiniSneboda, romlis
drosac nivTiT, miwis nakveTiT sargebels (praedium serviens) iRebda ara mxolod batoni, aramed mezo-
beli nakveTis mesakuTrec. mesakuTris uflebas momsaxure nivTze aseve servituti ewodeboda. Semd-
gomSi termini servitus mTel rig msgavs urTierTobebze gavrcelda. momsaxure nivTis mesakuTres eva-
leboda Tavi Seekavebina nivTebze im garkveuli zemoqmedebisagan, romelsac is SeuzRudavad gana-
xorcielebda sakuTar nivTze im SemTxvevaSi, Tu sxva piris sanivTo uflebebisagan Tavisufali
iqneboda. kerZod, servitutiT igulisxmeboda Tavis Sekaveba garkveuli qmedebisagan: 1. miwis nakveTis
mesakuTres ekrZaleboda dadgenil simaRleze maRali Senobis ageba; 2. mas evaleboda sxva piris
iseTi qmedebis Tmena, romelic mesakuTres SeeZlo aRekveTa, Tu nivTi servitutiT ar iqneboda dat-
virTuli, rac, faqtiurad, imaze miuTiTebda, rom mesakuTrem mezobels neba darTo, raTa mas misi niv-
TiT esargeblda, magaliTad, wyalsatevamde saqonlis gadasarekad. pozitiuri qmedebebis Sesrulebis
davaldebuleba servitutiT ar SeiZleboda, magram, romis samarTliT, arsebobda kidev erTi saxeoba,
romliTac, servitutiT datvirTuli miwis nakveTis mesakuTres, sayrdenebis ganaxleba-SekeTeba
evaleboda. servitutiT datvirTuli nakveTis mesakuTres mudmivad evaleboda karg mdgomareobaSi
hqonoda ara mxolod miwis nakveTi, aramed masze arsebuli nagebobac, romelzedac servituti sxva
pirs ekuTvnoda. nivTze sakuTrebis ufleba yvelafers, maT Soris servitutis uflebasac moicavda.
aRniSnulis safuZvelze SeimuSaves Semdegi debuleba _ sakuTari nivTi aravis emsaxureba (nemini res
133
sua servit) anu sakuTar nivTze servitutis ufleba dauSvebelia.
$2. servitutebis warmoSoba
I. servitutis SeZena xdeboda realuri Sedegis mqone aqtebiT: 1. mancipatio-Ti, Tu servitutiT
datvirTuli iyo sasoflo-sameurneo daniSnulebis mamuli da 2. in iure cessio-Ti, Tu servitutiT saqa-
laqo da sasoflo miwebi iyo datvirTuli. Traditio aRniSnuli miznebisaTvis gamousadegari iyo, rad-
gan servituti usxeulo nivTebis (res incorporales) kategorias ganekuTvneboda.
II. servitutis dadgenis gansakuTrebuli saSualeba gamoiyeneboda maSin, roca miwis nakveTis
gansazRvruli nawilis mesakuTris Secvla xdeboda: gamsxvisebeli, romelsac sakuTrebis ufleba mi-
wis nakveTis meore nawilze rCeboda (riTac is, faqtiurad, zaraldeboda), Tavis sasargeblod servi-
tutis dadgenas iTxovda (exceptio (deductio) servitutis). am SemTxvevaSi, servitutis dadgena sagangebo
daTqmiT _ mancipaciiT (mancipatio) an uflebis daTmobiT (in iure cessio) _ xdeboda.
III. qr. Sobamde I saukuneSi servituti xandazmulobiT (usucapio) dgindeboda. Tumca, aRniSnuli wesi
lex Scribonia-Ti gauqmda. klasikur epoqaSi sargeblobis xandazmulobas mxolod servitutis arsebobis
mtkicebis mniSvnelba hqonda. iustinianem servitutebze ganavrco xandazmulobis vada (longi temporis
praescriptio), romelic servitutis dadgenidan 10 an 20 wlis Semdeg Sedioda ZalaSi.
IV. servitutis miniWeba sasamarTlos gadawyvetilebiT, TanasakuTrebis gamoyofisas.
$3. servitutis saxeebi
uZvelesi romauli samarTlis Tanaxmad, mxolod sasoflo servituti arsebobda; servitutis am sa-
xiT, miwis erTi nakveTis mesakuTre miwis meore nakveTis daqvemdebarebiT, gabatonebuli nakveTis sa-
meurneo-ekonomikur mogebas Rebulobda. wvrili miwaTmflobelebi meurneobas damoukideblad ver
uZRvebodnen. mxolod sakuTari resursebiT aucilebeli sameurneo saWiroebis dakmayofileba maT ar
SeeZloT, axlomdebare nakveTebTan mudmivi kavSirisa da SemoerTebis gareSe.
Tavdapirvelad, miwis nakveTebi mxolod sasoflo-sameurneo daniSnulebiT gamoiyeneboda da samarT-
lebrivad regulirdeboda. am mizniT, SemoiRes sasoflo nakveTebis servituti – servitutes praediorum
rusticorum. maT ricxvs ganekuTvneboda miwis nakveTebi nagebobis gareSe an mxolod sasoflo-sameur-
neo samuSaoebis sawarmoeblad, damxmare nagebobebi. mogvianebiT, roca q. romi uzarmazari imperiis
centrad iqca, ganaSenianebul miwis nakveTebTan dakavSirebiT, warmoiSva saqalaqo servituti _
servitutes praediorum urbanorum. amis Semdeg, qalaqSic servitutis yvela saxe sakmaod gavrcelda.
gansxvavebul mosazrebas efuZneba piradi servitutebis (servitutes personales irregulares) dadgena. Tu vinme,
sxva pirisaTvis, Tavisi nivTis samisdReSio gadacemas moisurvebda, es mas piradi servitutiT SeeZlo;
am SemTxvevaSi, nivTi aramesakuTris interesebs emsaxureboda. Tumca, piradi servituti aucileblad
gulisxmobda erTs _ nivTis mesakuTre yovelTvis rCeboda piradi servitutis damdgen pirad an mis
memkvidred.
$4. sasoflo (saadgilmamulo) servituti
yvela sasoflo servituti uSualod mTavar nivTs (praedium dominans) ukavSirdeboda. sasoflo servi-
tutiT miwis ori gancalkevebuli nakveTi igulisxmeboda – erTi nakveTi emsaxureba meores (fundus
servit funda). sasoflo servitutis arsi is iyo, rom unda daekmayofilebina Semdegi ZiriTadi moTxov-
nebi: 1. servituts unda daecva mTavari nakveTi, raTa mas sargebeli moetana, Tumca ar iyo saval-
debulo, rom servitutis meSveobiT uSualod gaedidebina mTavari nakveTis Semosavali da gaezarda
misi Rirebuleba; 2. mas unda daetvirTa mTavar nakveTTan dakavSirebuli nakveTi, raTa SesaZlebeli
yofiliyo misi momsaxureba; 3. Tumca, maT Soris uSualo Semxebloba unda yofiliyo. am wesis arsis
Tanaxmad, nakveTebi gverdigverd unda yofiliyo.
servitutis bunebriv resursebs mTavari nakveTis mesakuTris moTxovnilebebi unda uzrunveleyo mud-
mivad, raTa TviTneburi da SemTxveviTi perpetua causa, utilitas perpetua ar warmoqmniliyo; sanam aseTi mi-
zani iyo, servituti arsebobda. sasoflo urTierTobaTa subieqtebSi ra cvlilebebic ar unda
momxdariyo (nakveTis gasxvisebis an misi memkvidreobiT gadacemis miuxedavad), servituti ganuyofadi
rCeboda da mxolod saservituto uflebebi nawildeboda. Tu mTavari nakveTi ramdenime memkvidreze
134
gadavidoda, maSin TiToeul maTgans momsaxure nakveTis Sesabamisi wiliT sargeblobis ufleba
hqonda – servitus per partes retinetur, anu – TiToeuli, misi navkeTis farTobis, Sesabamiss wils iRebda.
$5. sasoflo servitutebis saxeebi
sasoflo-sameurneo nakveTebis Sesabamisad dadgenil servitutebs iura praediorum rusticorum ewodeboda.
maT ricxvs ganekuTvneboda sagzao da wylis servitutebic, im SemTxvevaSic ki, roca TiToeuli maT-
gani saqalaqo miwis nakveTebisaTvis iyo gankuTvnili. sasoflo servitutis oTxi uZvelesi saxe arse-
bobda: 1. iter _ qveiTad, cxeniT gavlis ufleba; 2. actus – saqonlis gadarekis ufleba; 3. via –
datvirTuli urmiT an oTxTvalaTi gavlis ufleba; 4. aquaeductus – wylis gayvanis ufleba.
mogvianebiT, sasoflo servitutis ricxvs miakuTvnes wylis amoRebis ufleba, wyalsacavamde saqon-
lis gadarekis ufleba, saqonlis saZovrad gadarekis ufleba.
$6. saqalaqo (saadgilmamulo) servitutebi
ganaSenianebuli nakveTebisaTvis Seqmnil servitutebs _ saqalaqo servitutebi (iura praediorum
urbanorum) ewoda. maTi ZiriTadi saxeebi iyo: 1. servitus protegendi _ sxvis nakveTze saxlis saxuravis ga-
dawevis ufleba anu sxvis sahaero sivrceSi SeWris ufleba; 2. servitum tigni immittendi _ sxvis kedelze
sayrdenebis damagrebis ufleba; 3. servitus oneris ferendi _ sxvis kedelze nagebobis miSenebis an sxvis
saZirkvelze daSenebis ufleba.
mogvinebiT saqalaqo servitutebs miakuTvnes: 1. wvimis wylis Cadineba-gadinebis ufleba; 2. wylis
CaSvebis ufleba; 3. sakanalizacio arxebis mSenebloba-gayvanis ufleba; 4. moTxovna, rom fanjrebi ar
daefaraT da ar daerRviaT xedi, dadgenil simaRleze maRali Senobis agebiT.
$7. piradi servitutebi
1. Usufructus (uzufruqti)
sxvisi nivTiT samisdReSio sargeblobis uflebas piradi servituti ewodeboda. piradi servitutebis
ZiriTadi saxe iyo: usufructus, usus, habitatio, operae servorum vel animalium. uzufruqti (usufructus) sxvisi niv-
TiT sargeblobis yvelaze gavrcelebuli ufleba iyo. pirs, romelsac aseTi uflebamosileba hqonda
uzufruqtuari ewodeboda; mas SeeZlo nivTiT sargeblobac (uti) da misi nayofiTac (frui), oRond nivTi
ar unda daezianebina da arc misi nayofiT sargeblobis ufleba unda daerRvia (misi sameurneo
daniSnuleba ar unda Selaxuliyo). aseTi uflebis mqones ise unda esargebla nivTiT, rogorc es
karg, yairaTian meurnes ekadreba, anu nivTiT sargebloba yvela wesis dacviT unda momxdariyo.
bunebrivi nayofis mokrefis momentidan misi mesakuTre-mosargeble (perceptio) xdeboda; vidre
uzufruqti moqmedebda, mesakuTres, nivTidan miRebul Semosavalze, ufleba ar hqonda, radgan misi
sakuTreba mxolod SiSveli sakuTrebis ufleba (nuda proprietas) iyo, anu mesakuTres SeeZlo Tavisi
sakuTrebis ufleba sxva pirisaTvis gadaeca, daetvirTa is sxva servitutiT, magram amiT uzufruqti
ar unda dazianebuliyo. uzufruqtis sagani SeiZleba yofiliyo nivTi, romliT sargeblobac SeiZ-
leboda, maTi dazianebis an ganadgurebis gareSe. uzufruqtuars SeeZlo ekisra garkveuli
movaleobebi, romlebic, formalurad, zepiri formis xelSekrulebiT (stipulatio) iyo dadgenili. mas
yovelTvis unda ezruna, rom nivTs mudmivad sargebeli da Semosavali moetana, faqizi da yairaTiani
mopyrobiT daecva dazianebisagan. nivTze yvela xarjs uzufruqtuari ixdida, maT Soris gada-
saxadebsa da gamosaRebs. dabrunebisas, Semdgomi gamoyenebisa da sargeblis mosatanad, nivTi vargisi
unda yofiliyo. am movaleobaTa Sesrulebis uzrunvelsayofad, anda uzufruqtuaris gardacvalebis
Semdeg, uzufruqtis dasabruneblad, stipulaciis meSveobiT (cautio usufructuaria), pretoruli
uzrunvelyofa daadgines. uzufruqti, idealuri wilis saxiT, ramdenime piris kuTvnileba SeiZleba
yofiliyo. sakuTrebis arsebobis SemTxvevaSi (partes pro indiviso, usufructus) sxva danarCen nawilebze,
erTi romelime wiliT, sargeblobac dasaSvebi iyo. es iyo erTaderTi servituti, romlis drosac
aseTi dayofa SeiZleboda. rogorc piradi servituti, memkvidreobiT gadacemasa da gasxvisebas, uzu-
fruqti ar eqvemdebareboda. Tumca, piradi sargeblobis (magram ara uflebis) gasxviseba dasaSvebi
iyo. uzufruqtuaris gardacvalebis Semdeg, uzufruqti wydeboda da sargeblobis sagani mis memkvid-
res mesakuTrisaTvis unda daebrunebina.
sxvisi nivTiT SezRuduli moculobiT sargeblobis uflebis formas usus ewodeboda. aseT mosar-
135
gebles nayofidan imdeni eZleoda, ramdenic mas esaWiroeboda sakuTari moTxovnilebebis dasakma-
yofileblad. mosargebles arc Tavisi uflebis sxvisTvis gadacema SeeZlo da arc am uflebis sxvis-
Tvis gayofa. mosargebles ufleba hqonda sargeblobis ufleba Tavisi axloblebisaTvis mieca. Tumca,
usus SeiZleba ramdenime piris kuTvnilebac yofiliyo, magram mosargeblis movaleobebi ar iyofoda.
sxvis saxlSi an saxlis nawilSi samisdReSio cxovrebis uflebas habitatio ewodeboda. uflebamosil
pirs SeeZlo Tavad ecxovra saxlSi an gaeqiravebina. sxvisaTvis am uflebis usasyidlod daTmoba
dauSvebeli iyo.
sxvisi miwiT an cxoveliT samisdReSio sargeblobis uflebas operae servorum vel animalum ewodeboda.
aRniSnulis gaqiraveba dasaSvebi iyo.
$8. servitutis Sewyveta
1. procesualuri formiT uflebamosili piris mier mesakuTrisaTvis sakuTari uflebis daTmobiT (in
iure cessio); 2. gaqviTviTi xandazmulobiT: piradi servituti _ misi Seusruleblobis (non usus) SemTxve-
vaSi; uZravi qonebis SemTxvevaSi _ 2 wlis Semdeg iqviTeboda, xolo moZravi qonebis SemTxvevaSi _ 1
wlis Semdeg; iustinianes samarTliT, Sesabamisad, 10 da 20 wlis Semdeg; 3. Tu momsaxure nakveTis
mesakuTre SeiZenda sakuTrebis uflebas mTavar nakveTze, ori uflebis SerwymiT (confusio) servituti
wydeboda (nemini (nulli) res sua servit). sasoflo servitutis msgavsad, piradi servitutis SemTxvevaSi,
erTi uflebamosili piris sakuTrebisa da samisdReSio sargeblobis uflebis Serwymas aseTive Se-
degi hqonda; 4. piradi servitutis obieqtze raime arsebiTi cvlilebebis Setanis SemTxvevaSi, rac
piradi gamoyenebis arsebiT Secvlas iwvevda, servituti wydeboda (magaliTad, Senobis dawva); 5. uf-
lebamosili piris gardacvaleba an misi uflebaunarianobis damcroba (capitis deminutio), pirad servi-
tutze igive gavlenas axdenda; 6. sanivTo servituti (rogorc nebismieri sanivTo ufleba) TviT-
momsaxure nivTis ganadgurebis SemTxvevaSi wydeboda, xolo piradi servituti _ misi arsebiTi
SecvliT.
$9. servitutis dacva
mesakuTris msgavsad, servitutze uflebamosil pirs, rogorc arsebuli, ise samomavlo uflebebis
darRvevisgan, Tavis dacva da warTmeuli servitutis _ usufructus – dabrunebis moTxovna SeeZlo; aseve
misi uflebebis damrRvevi viTarebis aRmofxvrac. Tavdapirvelad, mis sarCels vindicatio servitutis ewo-
deboda, mogvianebiT ki _ actio confessoria. iustinianes samarTliT, aseTi sarCeli gaicemoda yvela im
piris winaaRmdeg, vinc uflebamosil pirs misi uflebebis ganxorcielebaSi xels uSlida, imis miuxe-
davad, momsaxure nivTi damrRvevs ekuTvnoda, Tu ara. Actio confessoria-s mizani iyo mesakuTrisaTvis
actio negatoria-s tolfasi uflebebi mieniWebina. sasarCelo moTxovnis mizani sasoflo an piradi sar-
geblobis Sesabamisi mdgomareobis aRdgena iyo, raTa, samomavlod, uzrunveleyo yovelgvari darRve-
visa da zianis anazRaurebisagan piris dacva.
$10. dacvis sxva saSualebebi
pretoruli ediqtiT sasoflo servitutis dacvis sxva, mflobelobiTi interdiqtis analogiuri, sa-
Sualebebi _ interdicta utilita de aqua, de rivis, de fonte aquaenaustu (wylis, sagzao da wylis dasalevad, wyal-
satevze gasasvleli interdiqti) dadginda. klasikur samarTalSi naxsenebia keTilsindisieri mflo-
belis sarCeli (actio Publiciana), romelic actio confessoria-sagan gansxvavebiT, servitutebis gamar-
tivebuli dacvisas gamoiyeneboda. iustinianes samarTliT, konfesoruli sarCeli gaicemoda im servi-
tutebis dasacavad, romlebic nivTis gadacemiT (traditio), sargeblobis pasiuri daSvebiT (pati-patientia)
da mflobelobiTi xandazmulobiT (longe possessio) iyo dadgenili.
VI. Surepficies et emphyteusis (superficiumi da emfiTevzisi)
$1. superficiumi
superficiumi da emfiTevzisi, anu sxvisi nivTiT sargeblobis samemkvidreo da gankargviTi uflebebi,
adgenda, SenobasTan erTad, sxvisi miwiT sargeblobis (superficiumi) da damuSavebis (emfiTevzisi)
uflebas. orive institutis elementebi romisa da provinciuli samarTliT erTdroulad yalib-
deboda, xolo sxvis nivTze uflebis Zala da mniSvneloba am institutebma gacilebiT gvian,
136
pretoruli samarTlis gavleniT SeiZina. Usufrustus da habitatio, servitutisagan (sxvisi nivTiT sargeb-
lobis ufleba), Zalze vrceli uflebebiT gamoirCeoda. es iyo TiTqmis sakuTrebis msgavsi ufleba
da, rac gansakuTrebiT aRsaniSnavia, memkvidreobiT gadaicemoda da gasxvisebac SeiZleboda. qirav-
nobisa da ijarisagan, superficiumi da emfiTevzisi yvela saxis darRvevisagan, am uflebebis dacu-
lobiT gansxvavdeboda, radgan ijara da qiravnoba valdebulebiTi urTierTobebi iyo da maTi dacva
mxolod piradi xasiaTisa iyo.
farTo gagebiT, superficiumiT (surepficies) aRiniSneboda yovelive is, rac adamianis mier iyo Seqmnili,
mdebareobda miwis zemoT an miwis qveS da uSualo kavSirSi iyo miwis zedapirTan. es iyo gansakuT-
rebuli samarTlebrivi urTierToba, romliTac igulisxmeboda sxvis miwaze aSenebuli nagebobis
xangrZlivad sargeblobis ufleba; am uflebis memkvidreobiT gadacema da gankargva kanoniT daiS-
veboda. miwis nakveTis damqiravebeli (superficiari) Senobas Tavisi xarjiT agebda. nagebobaze
sakuTrebis ufleba miwis mesakuTres eniWeboda; wesis Tanaxmad, yvelaferi, rac miwis zedapirze iyo
da miwas ukavSirdeboda, miwis mesakuTres ekuTvnoda. Tumca, superficialuri xelSekrulebis moqme-
debis vadaSi, SenobiT sargeblobis ufleba mxolod superficiars eniWeboda. klasikosi iuristebi
superficiums sxvis nivTze uflebad (ius in re aliena) ganixilavdnen, misi gadacema erTi piridan meoreze
daiSveboda, imis miuxedavad, miwaze sakuTrebis ufleba uwindel mesakuTres hqonda SenarCunebuli,
Tu sxva pirze iyo gasxvisebuli. istoriulad, superficiumis Sesaxeb SeTanxmeba warmoiSva sa-
xelmwifos an qalaqis kuTvnili miwebis mimarT (loca publica), romelTa gayidvac ar daiSveboda. es iyo
sajaro-samarTlebrivi xasiaTis SeTanxmeba. nagebobis asaSeneblad gacemuli miwis nakveTis safa-
surad, dadgenil vadaSi, damqiravebeli, saxelmwifos sasargeblod, qiras – miwis gadasaxads
(solarium) ixdida.
amrigad, es iyo valdebulebiTi xasiaTis urTierToba, romelic SemdgomSi pretorma ganaviTara da
nivTze uflebis mniSvneloba (ius in re) SesZina. amis Semdeg superficiumi ganixileboda, miwis zeda-
pirisagan, iuridiulad gamocalkevebul nivTad, romelic aseve gancalkevebul samarTlebriv wess
eqvemdebareboda. superficiumze interdiqti superficiars pretorma mianiWa (interdictum de siperficie), uti
possidentis interdiqtis msgavsad, mesame pirebisagan sargeblobis uflebis dacvis mizniT. pretoris
dapirebis Tanaxmad, superficiars (sakuTrebis dasacavad gacemuli sarCelis msgavsad) nivTze sar-
Celi eZleoda. es sarCeli nagebobis mflobelobis dakargvis SemTxvevaSi gaicemoda. superficiari
valdebuli iyo, dadgenili vadis ganmavlobaSi, miwis mesakuTrisaTvis, miwis renta (solarium)
gadaexada. aRniSnuli gadasaxadi moicavda ara marto mimdinare, aramed yvela Zvel da wlebis man-
Zilze dagrovil, gadauxdel gadasaxadebs. garda amisa, superficiari saxelmwifo gadasaxadebsa da
gamosaRebs ixdida. superficiarisaTvis uflebamosilebis TviTneburad warTmeva mesakuTres ar SeeZ-
lo; Tu igi droulad ar gadaixdida gadasaxadebs, aseT SemTxvevaSi mesakuTre, sakuTrebis uflebis
dasacavad, sarCels aRZravda.
$2. emfiTevzisi
iustinianes kompilaciebSi termini ager emphyteuticarius sxva cnebis ager vectigalis-is sinonimad
gamoiyeneboda. Tumca, klasikuri periodis iuristebma am cnebebs sxvadasxva mniSvneloba mianiWes.
emfiTevzisi aris sxvisi miwis nakveTiT (gamonaklis SemTxvevaSi nagebobiT) sargeblobisa da am nakve-
Tidan nayofis miRebis sruli sanivTo, samemkvidreo da gasxvisebadi ufleba. emfiTevzisi, garkveuli
saijaro gadasaxadis gadaxdis garda, raime saxis SezRudvas ar awesebda im SemTxvevaSi, Tu moijare
miwis nakveTis pirvandel mdgomareobas ar gaauaresebda.
a) Ager vectigalis. xSir SemTxvevaSi, italiis qalaqebs saxelmwifo da qurumTa kolegiebi sakuTar nakve-
Tebs ijariT gadascemdnen; maT kargad esmodaT, rom sasoflo-sameurneo, vaWrobis an samrewvelo
saqmianobis gansaxorcieleblad iuridiul pirebs naklebi SesaZleblobebi hqondaT. aseTi ijara
sakmaod xangrZlivi vadiT gaicemoda, zogjer, samudamodac, radgan moijares sakuTari valde-
bulebebis gadacema memkvidreobiTac SeeZlo. ijaris mTavari piroba saijaro gadasaxadis (vectigal)
droulad da upirobod gadaxda iyo. mesame pirebisagan sakuTari uflebebis dasacavad moijares,
Suamavlobis gasawevad, nakveTis mepatronisaTvis unda miemarTa, vinaidan moijare sanivTo uflebebs
ar flobda. iuridiuli piris mdgomareoba gacilebiT mZime da araqmediTi iyo fizikur pirTan
SedarebiT. aqedan gamomdinare, sanivTo uflebebis dasacvad, ufro mizanSewonilad miiCnies, Tu
137
dacvis uflebebs moijare damoukideblad moipovebda da mepatronis Suamavlobaze damokidebuli ar
iqneboda. am mizniT, (savaraudod, responsa prudentum-iT da ara pretoruli ediqtis safuZvelze), moija-
res mieniWa actio in rem (vectigalis actio), riTac misi saijaro uflebebi sanivTo uflebad (ius in re aliena)
iqca; garda amisa, mas warmoSobili mflobelobis ganxorcielebac moeTxoveboda.
aRniSnulis safuZvelze, moijare saijaro nakveTidan miRebul nayofsac iZenda, Tanac nayofis
separatio-s momentidan. misi es ufleba gasxvisebadi da samemkvidreo gaxda. ramdenime uflebamosil
pirs nakveTis realur nawilebad dayofa aRar SeeZlo. mousavlian wlebSi moijares saijaro gada-
saxadis Semcirebis moTxovnac SeeZlo.
b) Ager emphyteuticarius. romis saxelmwifo moxeleTa mier dadgenili emfiTevzisis instituti miznad
isaxavda saSualo donis saglexo miwaTmflobelobis Seqmnas. am mizniT, qr. Sobis II saukunidan
moyolebuli, provinciaSi mdebare auTvisebeli miwis is uzarmazari farTobi, romelsac mTlianad
monarqia, an imperatori _ kerZo sakuTrebiT, flobda, samemkvidreo-saijaro uflebiT moijareebs
gadaeca dasamuSaveblad. mogvianebiT, ijaris es forma saeklesio nakveTebis, provinciuli qalaqebisa
da didgvarovanTa samflobeloebis mimarT, gamoiyenes. emfiTevtisa da italiis ager vectigalis moijaris
uflebebi identuri iyo. emfitevtas sxvis nivTze sanivTo uflebebi (ius praedii) eniWeboda, Tumca,
sxvisi nivTiT sargeblobis am or kategorias Soris gansxvaveba mainc iyo: mousavlian wlebSi emfi-
Tevtas saijaro gadasaxadis Semcirebis moTxovna ar SeeZlo. emfiTevtasaTvis miniWebuli gayidvis
ufleba upiratesi Sesyidvis uflebiT iyo SezRuduli.
drois kvalobaze, sabolood aRniSnuli sxvaobebi, praqtikulad, aRmoifxvra. iustinianes kanon-
mdeblobiT ager vectigalis, uSualod, ager emphyteuticarius-Tan gaigivda. Tumca, aRsaniSnavia, rom Cvenamde
ar mouRwevia im kanons, romlis safuZvelzec maTi gaigiveba moxda.
emfiTevtas miwis nakveTiT sargeblobisa da miwis nakveTidan miRebuli nayofis SeuzRudavi ufleba
(magram ara ganZis miTviseba) hqonda. nakveTidan nayofis an namatis gamoyofis (separatio) Tanave, mas
maTi miRebis ufleba gaaCnda. moijares SeeZlo nivTis substanciis Secvla, magram ara misi gaua-
reseba. raki es iyo gasxvisebadi da samemkvidreo ufleba, nivTis gankargva emfiTevtas sicocxleSic
SeeZlo da gardacvalebis Semdeg; garda amisa, sakuTari uflebebiT sargeblobis periodSi, nivTze
servitutebis dadgena da datvirTvac (garda calmxrivi mitovebisa (derelictio) iyo daSvebuli, anu
nivTze uaris Tqma misi mitovebis mizniT). nebismieri saxis darRvevisagan emfiTevtas uflebas icavs
mosargeblisaTvis (utiliter) miniWebuli mesakuTris yvela sarCeli: re vindicatio, negatoria, confessoria,
Publiciana in rem actio. garda amisa, emfiTevtasa da nivTis mepatrones Soris, samarTlebrivi urTi-
erTobis safuZvlidan _ garigebidan gamomdinare _ urTierTsanacvlo piradi sarCeli warmoiSoboda.
$3. emfiTevtas movaleobebi
1. emfitevtas movaleobis Tanaxmad, mas ar unda daeSva miwis nakveTis gauareseba; winaaRmdeg SemTxve-
vaSi, iustinianes kanoniT, mepatrone mas emfiTevziss arTmevda; 2. mas unda gadaexada miwis nakveTze
dadgenili gadasaxadi. Tu sami wlis ganmavlobaSi aRniSnul gadasaxads ar gadaixdida, nakveTis
mepatrones ufleba hqonda misTvis emfiTevzisi CamoerTva; 3. emfiTevtas miwis nakveTis
mepatronisaTvis unda gadaexada yovelwliuri gadasaxadi, romlis odenobac emfiTevzisis dadgenisas
ganisazRvreba. am movaleobisagan emfiTevtas, imperator zenonis kanoniT, mxolod nakveTis mTliani
da ara nawilobrivi ganadgureba aTavisuflebda, radgan gadasaxadiT ara sargeblobis uflebis anaz-
Raureba, aramed mepatronis sakuTrebis uflebis aRiareba igulisxmeboda. amitom, mousavlianobis da
sxva stiqiuri ubedurebis SemTxvevaSi, gadasaxadis Semcireba dauSvebeli iyo; 4. nebismieri saxis
gasxvisebis SemTxvevaSi, emfiTevtas mepatronis Tanxmobis miReba evaleboda. uaris Tqma mepatrones
mxolod sapatio mizezis SemTxvevaSi SeeZlo. emfiTevtaze dakisrebuli movaleobebis Secvla mxa-
reTa gansakuTrebuli SeTanxmebis SemTxvevaSi SeiZleboda.
$4. emfiTevzisis warmoSoba
1.mesakuTresTan xelSekurlebis dadebiT, Tumca am dros nakveTis gadacema, savaldebulo ar iyo.
aseTi xelSekrulebis arsi didi xnis ganmavlobaSi sadao iyo: iuristTa nawili mas saijaro xel-
Sekrulebad, nawili ki nasyidobis xelSekrulebad miiCnevda. imperatorma zenonma emfiTevzisi ar
miiCnia gansakuTrebul xelSekrulebad _ contractus emphyteuticarius, romelic arc nasyidobis wesebs
138
eqvemdebareboda da arc qiravnobisas; amitom emfiTevta, rogorc myidveli, pasuxs ar agebda, Tumca,
rogorc damqiravebeli nivTis gauaresebis riskisagan ar Tavisufldeboda; 2. saanderZo danakisriT
(legatiT), romelsac mesakuTre mortis causa-s SemTxvevaSi, udgenda sakuTar memkvidres; 3. sasamarTlos
gadawyvetilebis safuZvelze; 4. sadao iyo emfiTevzisis warmoSoba xandazmulobiT (usucapio).
$5. emfiTevzisis gadatana
ukve arsebuli emfiTevzisi SeiZleba gadatanili yofiliyo: 1. emfiTevtas mxridan nakveTis gadacemis
(traditio) meSveobiT im ganzraxviT, rom nakveTis SemZeni emfiTevzisis uflebasac iZenda;
2. emfiTevtas gardacvalebis Semdeg, memkvidreobiT an legatiT; 3. sasamarTlos gankargulebiT: nak-
veTis gayofis procesisas, vinaidan, emfiTevziss daqvemdebarebuli nakveTis realur nawilebad ga-
yofa, mepatronis Tanxmobis gareSe, ar daiSveboda. mTeli emfiTevzisi mosamarTles erT-erT mona-
wilisaTvis unda mieniWebina, raTa mas sxva monawileTaTvis Sesabamisi anazRaureba gadaexada; 4. arse-
buli emfiTevzisis SeZena arauflebamosil pirs SeeZlo xandazmulobis vadiT, rac emfiTevzisis
SeZenis pirvandeli saSualeba da ara misi gadatana iyo.
$6. emfiTevzisis Sewyveta
garemoebani, romelTa safuZvelzec SeiZleba Sewyvetiliyo yvela sanivTo ufleba da ufleba sxvis
nivTze, emfiTevzisis statuszec vrceldeboda; aseT garemoebad miCneuli iyo:
1. mesame piris mier miwis nakveTze SeuzRudavi sakuTrebis uflebis SeZena xandazmulobiT;
2. sakuTari movaleobebis Seusruleblobis SemTxvevaSi, emfiTevtasaTvis uflebis CamorTmeva anu e.w.
privatio, Tu emfiTevta sakuTar movaleobebs daarRvevda.
Tavi IX. Zveli romis valdebulebiTi samarTali
Obligatio (valdebuleba); creditor (kreditori); debitor (movale); debitum (vali); vades (rwmunebuli,
garanti); praedes (garantis qoneba); nexum (valdebulebis dadgena kreditorsa da movales Soris for-
maluri xelSekrulebis gziT, romlis ZaliT xelSekrulebis pirobebis Sesrulebis garantad gamoi-
yeneboda movalis piradi Tavisufleba); vindex (garanti, romelic icavda movalis interesebs); solutio
per aes et libram (movalis ganTavisufleba valdebulebs Sesrulebisagan im formaluri aqtis meSveobiT,
romelic valdebulebebis safuZvelis sapirispirod iqna ganxorcielebuli); sponsio (per aes et libram _
spilenZisa da sasworis meSveobiT an ficiT ganmtkicebuli ritualis ganxorcieleba); talio (talioni);
sponsio (verbaluri formiT valdebulebis dadgena, stipulaciis uZvelesi nairsaxeoba); Obligationes
civiles (civiluri valdebuleba); Obligationes honorariae (pretoruli valdebuleba); Obligationes naturalis
(bunebiTi valdebuleba); oportere (movalis movaleoba); ex contractu (saxelSekrulebo valdebuleba); ex
delicto (zianis miyenebidan warmoSobili – deliqturi _ valdebuleba); contractus (xelSekruleba); quasi
ex contractus (TiTqos xelSekrulebidan warmoSobili valdebuleba); quasi ex delicto (TiTqos zianis
miyenebidan (deliqtidan) warmoSobili valdebuleba); stipulatio poenae (fuladi jarimis Sesaxeb
miRweuli gansakuTrebuli SeTanxmeba); dare (sakuTrebis gadatana); facere (garkveuli moqmedebis Ses-
ruleba); praestare (uzrunvelyofa, garantiis micema); damnum emergens (aSkara ziani); lucrum cessans
(xelidan gaSvebuli mogeba (sargebeli); arbitrium boni viri (keTilsindisieri mesame piris mosazreba,
romelic ar iwvevs eWvs); arbitrium merum (subieqturi da, maSasadame, arc Tu sarwmuno mosazreba); dare
certam rem (garkveuli nivTis sakuTrebaSi gadacema); obligatio certi (Sesrulebis SeuZleblobis dadgoma);
alternatio (alternatiuli valdebuleba); ius variandi (movalis arCevanis mixedviT); obligatio incerti (ganu-
sazRvreli valdebuleba); cum facultate solutionis (Sesrulebis Secvlis SesaZlebloba); genus nusquam perit
(gvarobiTi nivTebi arasodes iRupeba); genus limitatum (gvarobiTi nivTis ukiduresi individualizacia);
vis maior, casus fortuitus, casus maior (dauZleveli Zalis, nebis gareSe, obieqturi faqtorebis moqmedeba);
periculum (sakontraqto riskis gadanawileba); dolus (ganzraxva); culpa (brali); custodia (pasuxismgebloba
nivTis Senaxvaze); factum debitoris (mopasuxe sakuTar moqmedebaze pasuxs agebs ganzraxvis gareSec);
diligentia (windauxedaoba); imprudentia (jerovani yairaTianoba); negligentia (daudevroba); imperitia (gamouc-
deloba); diligentiam praestare (windaxedulobis uzrunvelyofa); culpa in abstracto (brali abstraqtuli
139
kriteriumebiT); culpa in concreto (brali konkretuli kriteriumebiT); diligentia diligentis (yairaTiani meur-
nis yairaTianoba); culpa lata (uxeSi braleuloba); culpa levis (msubuqi braleuloba); perpetuatio obligationes
(valdebulebis mudmivoba); id quod interest (dadebiTi interesi); mora (vadis gadacileba); mora solvendi
(mora debendi) (Sesrulebis vadis gadacileba); interpellatio (aRsrulebis moTxovna); purgatio morae (mova-
lis gadacilebis ganwmenda); mora accipiendi (kreditoris mier gadacileba); depositio in aldibus sacris (Sesa-
naxad taZarSi mibareba); in fraudem creditorum (kreditorisaTvis saziano moqmedeba); in integrum restitutio ob
fraudem (valauvali movalis mier dadebuli garigebis ukuqceviTi efeqtis miRweva uwindel mdgo-
mareobaSi aRdgenis formiT); interdictum fraudatorium (specialuri aRmdgeniTi interdiqti); actio Pauliana
(iustinianes iuristebis mier moxda in integrum restitutio ob fraudem-isa da interdictum fraudatorium-is gansa-
kuTrebul sarCelSi gaerTianeba, romelsac pauliusis sarCeli ewoda, iulius paulusis
sapativcemulod); ad promissio (mesame piris damatebiTi stipulacia, romelic daideba ZiriTadi val-
debulebis dadgenisTanave – piradi garantia); sponsio (piradi garantiis pirveli istoriuli forma,
romelic aris mesame piris damatebiTi stipulacia urTierTobis pasiur mxareze); fideipromissio (para-
leluri ad promissio, romelic sponsio-sgan gansxvavebiT, keTili nebisaTvisac xelmisawvdomi iyo);
beneficium divisionis (ramdenime garantis arsebobis SemTxvevaSi, TiToeuli pasuxs agebda sakuTari
wilis mixedviT); actio depensi (per formulas procesis farglebSi regresuli moTxovnis ganxorcielebis
saSualeba); praeiudicium ex lege Cicereia (gansakuTrebuli winaswari sasamarTlo ganxilva, romlis
meSveobiT daicveboda garantis uflebebi); fideiussio (piradi garantiis mesame saxe, romliTac pasuxis-
mgebloba memkvidreobiT gadaecemoda); beneficium cedendarum actionem (sasarCelo moTxovnaTa daTmobis
privilegia); ius sequelae et ius praelationis (movalis nivTis xarjze dakmayofilebis SesaZlebloba, imis
miuxedavad, darCa Tu ara nivTi movalis mxridan kontrolis sferoSi); fiducia cum creditore (kredi-
torTan dadebuli fiducialuri garigeba, romlis dros movalis nivTi gadadioda kreditorTan in
iure cessio an per aes et libram ritualis meSveobiT, im mizniT, rom kreditori (fiduciari) nivTs TavisTan
daitovebda valdebulebis Seusruleblobis SemTxvevaSi an gadascemda movales (fiduciants) mosa-
lodneli Sesrulebis miRebis Semdeg – valdebulebis realuri garantiis forma); nexum (nexi datio _
movalesa da mis kreditors Soris dadebuli formaluri xelSekruleba, romlis ZaliT, movale
valis uzrunvelyofis mizniT, pasuxs agebda sakuTari TavisuflebiT); nexi liberatio (nexus _ gaTa-
visufleba am valdebulebisagan SeiZleba momxdariyo sapirispiro aqtiT, romelic iTvaliswinebda
imave formalobebs, rac iyo nexum dros); pignus datum (datio pignoris _ realuri garantiis kidev erTi
forma, romlis dros dadgindeba giravnobis realuri xelSekruleba anu kreditoris mflobelobaSi,
ZiriTadi valdebulebis ZaliT, gadadis movalis nivTi); actio pigneraticia (in personam _ giravnobis urTi-
erTobebze dafuZnebuli sarCeli); pignus conventum (conventio pignoris); hypotheca (giravnobis dadgenis
forma kreditoris xelSi mflobelobis gadasvlis gareSe; Tavdapirvelad pignus et hypotheca Soris
gansxvaveba mxolod terminologiuri xasiaTis iyo da hypotheca rogorc realuri garantiis kon-
vencionaluri forma damkvidrda mxolod klasikur periodSi); interdictum Salvianum (kreditoris
mflobelobaSi miwis nakveTis im moijaris nivTebis gadacemis interdiqti, romelmac gadaacila
saijaro rentis gadaxda); solutio (aRsruleba); solutio per aes et libram (movalis mier lreditoris mxridan
piradi Tavisuflebis mopoveba); contrarius consensus (mxareTa SeTanxmeba xelSekrulebis moSlis
Sesaxeb); beneficium competentiae (movale pasuxs agebs mxolod sakuTari qonebrivi aqtivebis farglebSi
anu sakuTari gadaxdisunarianobiT); locus solutionis (aRsruleba mosarCelis arCeviT dadgenil adgilas
unda moxdes); datio in solutum (aRsrulebis Secvla); pactum de non petendo (SeTanxmeba moTxovnaze uaris
Tqmis Sesaxeb); transactio (momrigebluri garigeba); nudum pactum (SiSveli paqti), romelic ar sar-
geblobs sasarCelo dacviT); exceptio pacti conventi (eqscepcia Semdgari SeTanxmebis Sesaxeb); pactum
transactionis (momrigebluri SeTanxmeba Sewyvetda valdebulebas ope exceptionis – TavdacviTi mosazrebis
meSveobiT); conpensatio (CaTvla); officio iudicii (mosamarTlis Tanamdebobrivi movaleobani); argentarius (ban-
kiri); cum compensatione (CaTvliT); cum deductione (gamoklebiT); ex edem causa (mosarCelisa da mopasuxis
urTierTmoTxovna erTgvarovani garigebis mimarT); concursus causarum (safuZvelTa konkurencia); confusio
(Serwyma); novatio (novacia); idem debitum (valdebulebis sagnis identuroba); aliquid novi (Zvel val-
debulebaSi erT-erTi elementis Secvla); delegatio (delegacia); delegens (erTi piri _ deleganti);
delegatus (meore piri _ delegati); delegatarius (mesame mxare _ delegatariusi); debitum (vali); nomen
(moTxovna); delegatio promittendi (valdebulebaTa delegacia); delegatio dandi (SesrulebaTa delegacia);
delegatio nominis (moTxovnaTa delegacia); delegatio debiti (valis delegacia); causa solvendi (fuladi Tanxis
gadaxda); cessio (cesia – sxva pirze identuri moTxovnis gadatana); cessionarius (cedenti _ kreditori);
140
cedens (cesionariusi – mesame piri, romelic cedentis davalebiT procesSi mosarCeled gamodis);
procurator (cognitor) in rem suam (sakuTar saqmeSi rwmunebulad gamomsvleli – is saqmes awarmoebda saku-
Tari saxeliT da sakuTari interesis gamo); denuntiatio (movalisaTvis Semdgari cesiis Sesaxeb
gamocxadeba); exceptio transacti negotii (efuZneba mxareebs Soris im momrigeblur garigebas, romelic
gamoricxavs sarCels).
I. valdebulebis cneba
valdebuleba aris samarTlebrivi borkili, romlis ZaliT, Cven iZulebulni varT raime SevasruloT
Cveni saxelmwifos kanonebis Sesabamisad. Obligatio est iuris vinaelum, quo necessitate adstringimur alicuius solvendae
rei secundum nostrae civitatis iura” (Ins. lust. 3,13 Pap).
es cneba istoriografiaSi gaxda arsebiTi diskusiis sagani, radgan masSi mkveTrad aris gamoxatuli
“samarTlebrivi borkilebis” mniSvneloba, romelic obligatio-s uZveles xasiaTTan mWidrod iyo dakav-
Sirebuli. erTi piri, nexum-is iuridiuli aqtis safuZvelze, moeqceoda xolme meore piris samarT-
lebriv borkilebSi an Sedioda am piris xelisuflebaSi. es uZvelesi da naklebad cnobili aqti
dakavSirebuli iyo mancipatio-sTan, da warmoadgenda TviTmancipaciis proceduras anu erTi piris
Sesvlas meoris xelisuflebaSi im mizniT, rom moxdes sakuTari an sxvisi valis gadaxdis garan-
tireba. pasuxismgeblobis TiTqmis aseTive zoma, anu sakuTari sxeulis sxva piris xelisuflebaSi
gadacema “xelis dadebis” (manus iniectio) procedurisaTvis iyo damaxasiaTebeli. qr.S-mde 326 w. lex
Poetelia Papiria-iT (peteliusis kanoni) auqmebs nexum-s da movalis pirad morCilebas qonebrivi pasuxis-
mgeblobiT cvlis, maSasadame, piradi borkilebi icvleba qonebrivi pasuxismgeblobiT.
amrigad, valdebuleba da sarCeli – ori cneba, ori realoba iyo, romlebsac romaelebi ganuyofel
movlenad miiCnevdnen. radgan arsebobs romelime piris mimarT valdebuleba, kreditors, saval-
debulo moTxovnis Sesrulebis mizniT, sasamarTloSi sarCelis wardgenis ufleba eniWeba. arqauli
valdebulebis mixedviT, valis (debitum) arseboba, am faqtis sasamarTloSi damtkicebis Semdeg, manus
iniectio proceduris Sesrulebas iwvevda. valdebulebis arqaul cnebaSi gabatonebuli iyo materia-
listuri warmodgena imis Sesaxeb, rom nivTebi erTmaneTTan valdebulebis ZaliT iyvnen dakav-
Sirebuli. nivTis materialisturi warmodgena valdebulebas ganixilavda ufro rogorc kreditoris
SesaZleblobas, vidre rogorc movalis vals. valdebulebis SeZena (adquirere obligationem) niSnavs
kreditorad da ara movaled yofnas. borkilebi anu or pirs _ movalesa da kreditors Soris kav-
Siri warmoiSveba uZvelesi garigebis sponsio-s dadebis Sedegad da ZaliT. urTierTgancxadebis Sede-
gad, mxareebi erTmaneTs an warmomadgenlebs boWaven miniWebis Sesrulebis valdebulebiT.
valdebuleba ewodeba subieqtur iuridiul viTarebas, romelic samoqalaqo brunvis konkretul mona-
wileTa (mxareebi) pirad kavSirebs efuZneba. piris sasargeblod, garkveuli qmedebis (miniWeba) Sesru-
lebiT valdebulebis ZaliT, urTierTobis erT-erTi mxare (kreditori) aRWurvilia formaluri
SesaZleblobiT meore mxares (movales), sakuTari sargeblisaTvis, mosTxovos garkveuli qmedebis
(an miniWebis) Sesruleba. kreditoris pretenziebs (moTxovnebs) Seesabameboda movalis movaleoba,
romelic ara kreditorisadmi (rogorc calkeuli pirisadmi), aramed mTlianobaSi samarTlisadmi
(rogorc qcevis sayovelTaod aRiarebuli normebis sistemis) morCilebaSi mdgomareobs. movalis neba
dakavSirebulia kreditoris mimarT morCilebasTan da Tavisufalia im TvalsazrisiT, rom aRiarebiT
unda sargeblobdes mxolod kreditoris normatiuli moTxovna. movalisagan ki SeuZlebelia imaze
metis moTxovna, rac qcevis im zogad standartebs aRemateba, romlebic msgavsi tipis SemTxve-
vebisaTvis aris dadgenili. kreditoris konkretuli moTxovna aris mxolod samarTlis im
sayovelTaod aRiarebuli moTxovnis Sesruleba, romelic moqmedebs konkretul sazogadoebaSi da
TiToeul pirs kreditorad an movaled yofnis SesaZleblobas aZlevs. movalis Tanamonawileoba
kreditoris moTxovnaTa dakmayofilebis saqmeSi ganpirobebulia misi samoqalaqo sazogadoebis wev-
robiT anu misi samarTalsubieqtobiT. kreditoris moTxovna, romelic mimarTulia samarTlebrivi
urTierTobis normaluri monawilisadmi, aris is samarTlebrivi molodini, romlis sagans warmoa-
dgens, sxva piris mxridan, miniWebis uzrunvelyofa. valdebulebis meSveobiT, sazogadoebaSi arse-
buli ganawilebadi urTierTobebi abstraqtul formas iZenen da amiT daZleulia brunvis natura-
luri, uSualod sagnobrivi xasiaTi. Sepirebuli miniWeba ara naklebi sikeTea, vidre aRsrulebis
garantia. valdebulebis samarTlebrivi buneba movalis formalur Tavisuflebas warmoadgens, Tumca
im pasuxismgeblobasac gulisxmobs, romelic kreditoris mier SeZenili uflebis eqvivalenturi
141
iqneba. kreditoris dakmayofileba movalis Tavisufali Tanamonawileobis gareSe SeuZlebelia. mova-
lis uari, Seasrulos savaldebulo qmedeba, aqcevs mas zogadi wesebis damrRvevad da kredi-
torisadmi formalur morCilebas gamoiwvevs.
arqaul epoqaSi pasiuri mxaris araTavisufal mdgomareobas sayovelTao xasiaTi eniWeboda magiisa da
religiis meSveobiT. Per aes et libram (spilenZisa da sasworis meSveobiT) an ficiT ganmtkicebuli
ritualis Sesruleba, romelsac Tan sdevda msxverplis Sewirva (sponsio), kreditorisagan potenciuri
damokidebulebis Seqmnas uwyobda xels da movalesa da garants erTmaneTSi aigivebda. Tu val-
debuleba dadgenili iqneboda per aes et libram (libraluri aqtis) meSveobiT, nexum-iT _ movale
Sedioda kreditoris pirad morCilebaSi, rac movalis mimarT, xelis dadebis (manus iniectio) formasa
da misi kreditoris saxlSi (secum ductio) wayvanaSi gamoixateboda. Tavdapirvelad, arqaul periodSi
kreditori TviTneburad uswordeboda movales, xolo XII dafis kanonebis miRebis Semdeg, piradi
gasworeba ganpirobebuli iyo sasamarTlo magistratis addictio-Ti (magistratis gadawyvetilebis erT-
erTi saxeoba – mxareTa SeTanxmebis mowoneba), romelic afiqsirebda, rom movalisaTvis damcvelis
daniSvna (vindex) ar momxdara. garda amisa, kreditori 30 dRis ganmavlobaSi valdebuli iyo movale,
sabazro dReebSi, gamoeyvana savaWro moedanze, raTa mas, SeZlebisdagvarad, vinme gamosarCleboda. Tu
movales ar gamouCndeboda damcveli, kreditori maszed iZenda srul Zalauflebas da amis Semdeg
SesaZlebeli iyo movalis, tibrosis napirebs gaRma, monad gayidva (trans Tiberium). Tu movales
gamouCndeboda damcveli, is ixdida movale piris vals (iudicatum) da amis Semdeg damcvelis mdgo-
mareoba utoldeboda kreditoris statuss. gamosyiduli movale (depensus) Sedioda damcvelis xeli-
suflebaSi da misi morCilebidan gaTavisufleba SesaZlebeli iyo mxolod libraluri formis –
solutio per aes et libram _ meSveobiT.
Sponsio _ es aris stipulaciis, valdebulebis verbalur formaSi dadgenis uZvelesi forma. am dros
vali da movaleoba erT pirs ekisreba. Tu es piri ar Seasrulebs moTxovnas, miyenebuli zianis
anazRaureba mimarTuli iqneba sponsorisaken (garigebis mxare) da amisaTvis gamoiyeneba legis actio per
iudicis postulationem (Semoklebul iqna mxolod actiones in personam mimarT, kerZod, XII dafis kanonebis Za-
liT, verbaluri kontraqtebidan aRmocenebuli sarCelebis mimarT (sponsio, stipulatio). Tu mopasuxe uars
ambobda mosarCelis moTxovnis dakmayofilebaze, maSin mosarCele (yovelgvari formalobebis gareSe)
pretors SesTavazebs mosamarTlis daniSvnas (iudex, arbiter).
II. valdebulebaTa klasifikacia
romis samarTalSi valdebulebaTa klasifikacia imaze iyo damokidebuli, Tu rogori xasiTi eqne-
boda valdebulebis aRiarebas samarTlis sistemis mier. amis Sesabamisad, valdebuleba iyofoda Sem-
deg jgufebad: 1) obligationes civiles (civiluri valdebuleba); 2) obligationes honorariae (pretoruli
valdebuleba); 3) obligationes naturales (naturaluri valdebuleba) (D. 20,1,5).
sawyis stadiaze arsebobda mxolod is valdebulebebi, romlebic civiluri sarCelebiT iyo uzrun-
velyofili. Gaius Tvlida, rom “sarCeli aris piradi, Tu Cven warvudgenT mas im pirs, romelic Cvens
winaSe movalea raime kontraqtis an deliqtis ZaliT; anu, roca Cven moviTxovT imas, rac unda mogv-
cen, gagvikeTon an mogvaniWon (dare, facere, praestare oportare). termini oportere, civiluri samarTlis mi-
xedviT, yovelTvis valis mimarT gamoiyeneba.
im urTierTobebSi, romlebsac icavs pretori, saubaria im pasuxismgeblobaze, romelic dadgeba
actiones teneri-is safuZvelze. klasikuri samarTlis periodSi, iurisprudenciis gamoyenebis farglebis
gafarToebam, valdebulebad miiCnia pirebs Soris warmoSobili is urTierTobebic, romlebsac pre-
toruli sarCelebi icavdnen. qr. S-mde I s-dan moyolebuli, pretorebma SeimuSaves in factum sar-
Celebis mTeli sistema im pirTa dasjis mizniT, romlebic boroti ganzraxviT moqmedebdnen. Ziri-
Tadad, aRniSnuli sarCelebi sajarimo xasiaTis iyo; maTi erTi nawili unda ganvixiloT, rogorc va-
lidan warmoSobili sarCeli, meore nawili – rogorc keTili sindisis sarCeli, an sarCeli dava-
lebis gareSe sxvisi saqmis warmoebis Sesaxeb, an rogorc depozitis gamo aRmocenebuli sarCeli.
Tumca, ar arsebobs valdebuleba, romelsac raime piradi sarCeli ar Seesabamebodes. aseT valde-
bulebas pretoruli valdebuleba (obligationes honorariae) ewodeboda. naturaluri valdebuleba daide-
boda monebis mier, mogvianebiT ki, im pirebis mier, romlebic paterfamilias xelisuflebaSi Sediodnen.
am valdebulebebs ar gaaCndaT sasarCelo dacva, ris gamoc warmoiSoboda iuridiuli Sedegebi: Tu
142
xelisuflebaSi myofi piris vali ukve gadaxdili iyo, maSin dauSvebeli iyo valis Tanxis ukan
dabruneba, arasavaldebulo qmedebis Sesrulebis motiviT (solutio retentio: gadaxdilis dakaveba). SesaZ-
loa, “obligatio naturales” cneba iulianusis dros damkvidrda, da momdevno periodis iuristebi axseneben
mas rogorc iseT valdebulebas, romelmac sakuTari saxelwodeba SeiZina sayofacxovrebo enaSi misi,
garkveulwilad, boroti gamoyenebis Sedegad.
iseTi mniSvnelovani efeqtis garda, rogoric miRebuli anazRaurebis TavisTan datovebaa, naturalur
valdebulebas sxva Sedegic gaaCnda: 1) naturaluri valdebulebis Sedegad warmoSobili vali, civi-
luri valdebulebis mimarT, SeiZleboda CaTvliliyo; 2) es vali SeiZleboda novaciis obieqti
gamxdariyo, da maSin maTi civilur valdebulebaSi konvertireba moxdeboda; 3) es vali delegatio et
constitutem obieqti SeiZleba yofiliyo; 4) am valis garantireba SeiZleba momxdariyo marwmuneblis
mier, an giraosa da ipoTekis meSveobiT; 5) naturaluri valdebulebis gaTvaliswineba savaldebulo
iyo pekuliumis moculobis gazrdis an Semcirebis dros; 6) monis an xelisuflebaSi myofi piris
mier Sesrulebuli SenaZeni kanonier safuZvlad CaiTvleba, sakuTrebis uflebis xandazmulobis va-
diT (usucapio), SeZenis dros. iustinianes dros, naTesaur kavSirebsa da moralur principebze damya-
rebuli valdebulebebi, romlebsac sasarCelo dacva gaaCndaT, araCveulebriv naturalur valde-
bulebad iTvleboda. mas is efeqtic gaaCnda, rom gadaxdilis ukan dabrunebis moTxovna dauSvebeli
iyo. maT ricxvSi Sedioda, iseTi Sesasruleblad arasavaldebulo moTxovnebi, rogoric iyo: zogi-
erTi naTesavisaTvis saarsebo sarCos micema; partniorisaTvis momsaxurebis gaweva, Tu gaazatebulma
amis Sesaxeb specialuri fici ar dado; colisaTvis mziTvis dadgena, agreTve kanonieri memkvid-
risaTvis samkvidrodan kanonieri wilis (legitima) gamoyofis valdebuleba; naTesavTa dakrZalvis
xarjebis gaweva.
III. valdebulebis Sinaarsi
valdebuleba gadacemis (dare), Sesrulebis (facere) da miniWebis (praestare) movaleobaSi (oportere)
mdgomareobs.
1) gadacema (dare) niSnavs: raime nivTis mesakuTred qcevas an sanivTo uflebis dadgenas, agreTve raime
momsaxurebis gawevas; 2) Sesruleba (facere) niSnavs: yvela moqmedebas, romelic garkveuli moqmedebis
Sesrulebas gamoxatavs an moqmedebaze uaris Tqmas (facere an non facere), an nivTis misi mesakuTrisaTvis
gadacemas (reddare); 3) miniWeba (praestare) niSnavs: raimes garantirebas an uzrunvelyofas da amisaTvis
sakuTar Tavze pasuxismgeblobis aRebas (marwmunebels (praedes) Seexeba). roca saubaria valdebulebis
saganze, miniWeba xasiaTdeba Semdegi rekvizitebiT: miniWeba unda iyos Sesrulebadi, kanonieri,
zustad gansazRvruli da qonebrivi xasiaTis matarebeli.
valdebuleba SeiZleba iyos gayofadi da ganuyofeli: 1) gayofadia iseTi valdebuleba, romelic
nawil-nawil an proporciulad SeiZleba Sesruldes da am dros ar icvleba misi ekonomikuri daniS-
nuleba. gayofadi valdebuleba SeiZleba ramdenime kreditorsa da movales Soris gadanawildes;
2) Tu valdebulebis gayofa SeuZlebelia, mas ganuyofeli valdebuleba ewodeba. Cveulebriv, gayo-
fadia iseTi valdebuleba, romlis mixedviT SesaZlebelia raimes gadacema (dare), vinaidan sakuTreba
da sanivTo uflebaTa didi nawili swored gayofadi xasiaTisaa. raimes Sesrulebis valdebuleba
(facere) yovelTvis ganuyofelia. ganuyofeli nivTis miniWebis valdebulebas solidaruli xasiaTi
aqvs (in solidum), vinaidan valdebulebis subieqtTa simravlis SemTxvevaSi (ramdenime kreditori da mo-
vale), valdebulebis Sesrulebis moTxovnis ufleba TiToeul kreditors gaaCnia, iseve rogorc
nebismier movales evaleba misi Sesruleba.
IV. valdebulebis wyaro
Obligatio, rogorc civiluri sarCeliT daculi, subieqturi iuridiuli viTarebis Tavdapirveli mniSv-
neloba, aisaxa valdebulebaTa klasifikaciaSi, maTi warmoSobis (wyaros) mixedviT (causa obligationem)
_ piradi (valdebulebiTi) efeqtis mqone iuridiuli faqtebi. amis Sesabamisad, valdebulebaTa wyaro
iyofa: sakontraqto valdebulebad (ex contractu) da deliqtur valdebulebad (ex delicto). gaiusis azriT,
aseTi klasifikacia aris summa divisio (valdebulebaTa mTavari dayofa). Tumca, es klasifikacia pi-
radi xasiaTis subieqturi iuridiuli viTarebis tipizaciis garkveul etaps asaxavs da amitom ver
iqneba amomwuravi.
143
Contractus et delictum, rogorc valdebulebis modeluri wyaroebis gamoyofa, dakavSirebulia interesTa
im formalizaciasTan, romelsac adgili qr.S-mde I saukuneSi hqonda. valdebulebaTa or nair-
saxeobad (species) dayofas Seesabameba actiones in personam sarCelebis qonebriv (rei persecutoriae) da saja-
rimo (poenales) sarCelebad dayofa.
valdebulebaTa orwevriani klasifikaciis konservaciam ganapiroba misi SesaZlo srulyofa. aRmo-
savluri iuridiuli skolis profesorebma ganavrces valdebulebis wyaroTa CamonaTvali da miuTi-
Tes, rom kontraqtebisa da deliqtebis garda, arsebobdnen kvazi kontraqtebi (quasi ex contractu) da kva-
zi deliqtebi (quasi ex delicto). amrigad, gaiusisa da iustinianes SexedulebaTa gaTvaliswinebiT, romis
samarTalSi valdebulebaTa oTxwevriani dayofa damkvidrda, maTi warmoSobis safuZvlis mixedviT;
kerZod, Semdegi principis gaTvaliswinebiT: aut obligationes ex contractu suntaux quasi ex contractu aut ex
maleficio aut quasi ex maleficio.
maSasadame, ganasxvaveben: 1. kontraqtebs; 2. kvazi kontraqtebs; 3. deliqtebs; 4. kvazi deliqtebs.
1) kontraqti aris valdebulebiTi xelSekruleba, romelic ukve uZveles ius civile-Si arsebobda. kont-
raqtebi oTxi saxis iyo. kontraqtebis damaxasiaTebeli niSani – e. w. causa civilis _ imaSi mdgomareobda,
rom an unda warmoTqmuliyo garkveuli sityvebi (verba), an unda gamoyenebuliyo werilobiTi forma
(literae), an kreditoris mier garkveuli qmedeba unda Sesrulebuliyo (res), an kontrhagentebs Soris
araformaluri SeTanxmeba (consensus) unda momxdariyo. amitom, ganasxvaveben oTxi saxis xel-
Sekrulebas: 1) verbaluri – zepiri formis; 2) literaluri – dawerili formis; 3) realuri –
garkveuli moqmedebis (res) Sesrulebis aucileblobiT; 4) konsesualuri – SeTanxmebiTi kontraqtebi.
kontraqtebis pirveli ori saxeoba formalur xelSekrulebebs, bolo ori – araformalur anu mate-
rialur xelSekrulebebs ganekuTvneba.
$1. verbaluri kontraqti
verbaluri kontraqti ideboda im pirobiT, rom kontrhagentebs SeeZloT saubari da mosmena anu ar
iqnebodnen yru-munjebi da isini erT adgilas – xelSekrulebis dadebis dros – iqnebodnen. klasikur
samarTalSi cnobilia verbaluri kontraqtis sami nairsaxeoba: 1) stipulatio, 2) dotis dictio da 3) operarum
iurata promissio.
1) Stipulatio zepiri formiT ideboda. stipulatori, reus stipulatori (erTi kontrhagenti), uSualod,
zepirad dausvamda SekiTxvas meore pirs _ promissor, reus promittendi (kontrhagents), romelic aseve
zepirad scemda pasuxs. Tavdapirvelad, sityvaTa warmoTqma samarTliT iyo gansazRvruli, Tumca,
mogvianebiT mxareebs, sakuTari Sexedulebisamebr, SeeZloT sityvebis SerCeva. stipulaciis Sinaarsi
iseTive mravalferovani iyo, rogorc saerTod valdebulebis Sinaarsi. stipulacias SeeZlo
nebismieri saxelSekrulebo valdebulebis asaxva, Tumca, im pirobiT, rom es calmxrivi qonebrivi
faseulobis mqone xelSekruleba iqneboda: fulis gadaxda, sxva nivTebis gadacema, samuSaos
Sesruleba da sxva amgvari ram.
2) Dotis dictio iyo dos zepiri dadgena sityvebiT dot nurami tibi doti sunt; 3) Sponsio, stipulatio;
Sponsio – Tavisi arsiT aris sazeimo viTarebaSi dadebuli garigeba, romelic Seicavs dapirebasa da
gulisxmobs formalur SekiTxvas (erTi mxriv) da pasuxs (meore mxriv). mecnierebaSi kvlav mim-
dinareobs dava sponsio-s warmoSobisa da misi stipulatio-sTan kavSiris Sesaxeb.
Stipulatio, rogorc abstraqtuli aqti gamoiyeneboda sxvadasxva saxis komerciuli garigebis dasadebad
da, amave dros, es instituti SeiZleba CaiTvalos romauli iuridiuli azris udides aRmoCenad.
gaiusis mier SemoTavazebuli, valdebulebis didaqtikuri klasifikacia cdilobda gaeTanabrebina
kontraqtebis yvela konkretuli tipi da Seerwya isini zogad formebTan – stipulaciasTan, romelic
yvela saxis SeTanxmebis mimarT, formis miniWebisaTvis gamoiyeneboda.
iuristebi mowmoben, rom uZvelesi sponsio gamoiyeneboda yvela saxis aRTqmisaTvis anu RvTaebisaTvis
msxverplSewirvis dapirebisas, sponsalia – anu qorwinebis dadebis sazeimo dapirebisas, agreTve
saerTaSoriso SeTanxmebis dadebisas. Sponsio aris votum-is umniSvnelovanesi nawili, anu is formula,
144
romlis meSveobiT: pirveli, sponsio – iuris civilis aqtia, romelic mxolod romis moqalaqeTa (cives)
wreSi gamoiyeneboda, maSin roca stipulatio – ius gentium institutia da misi gamoyeneba xdeboda, romis
moqalaqeTa da ucxoelebs Soris, garigebis dadebis dros, ris gamoc man garigebis struqturasa da
mniSvnelobaze didi gavlena iqonia. meore, Tu sponsio-s iuridiuli formalizmi axasiaTebda, xolo
misi rekvizitebi yovelTvis mkacrad daicveboda (iqamdec ki, rom Tu ramdenime saritualo frazas ar
warmoTqvamdnen an maT sxva frazebiT Secvlidnen, aqti baTilad cxaddeboda), stipulatio-s istoriuli
evoluciis Sedegad, iuridiul-religiuri formalizmi ganze dgeboda da gzas uTmobda axal,
SedarebiT moqnil formebs. garda amisa, Tu mxedvelobaSi miviRebT sponsio-sa da stipulatio-s
sazeimo struqturebs, isini ganixileba rogorc conceptio verborum (sityvebis erToblioba) da abstraq-
tuli aqti; orive saxis garigeba obligatio verbis (zepiri valdebulebis) kategorias ganekuTvneba.
savaraudod, stipulacia jer pretorma aRiara, xolo Semdeg civiluri samarTlis sferoSi
gamoiyeneboda. rac Seexeba stipulaciis mier warmoSobil sarCelebs, legis actiones (legisaqciuri
sarCelis) epoqaSi, spitulatio certi (gansazRvruli fuladi Tanxa, an gansazRvruli nivTebis simravle)
legis actio per condictionem (abstraqtuli civiluri moTxovnebis dakmayofilebis gaadvileba, romlis
dros mosarCele ubralod sTavazobs mopasuxes, romelic mis moTxovnas uaryofs, 30 dRis vadaSi (die
condicto – aqedan warmoiSva sarCelis saxelwodeba) kvlav pretorTan gamocxaddes, raTa man mosa-
marTle daniSnos) sarCeliT iqneboda daculi. Tu mopasuxe uaryofs mosarCelis moTxovnas yovel-
gvari formalobebis gareSe, is pretors mosamarTlis daniSvnas mosTxovs. aRniSnuli sarCeli, legis
actio sacramento in personam-Tan SedarebiT, ufro progresuli iyo da mosarCeles SesaZleblobas aZ-
levda sakramentaluri giraos Setanaze eTqva uari, Tu misi ufleba kreditze sponsio-dan gamom-
dinareobda.
a) stipulatio et obligatio verbis-is klasikuri struqtura
Stipulatio rogorc obligatio verbis-i, efuZneba garkveuli frazebis (verba) warmoTqmas, kerZod – SekiTxva
(interrogatio) da pasuxi (sponsio): “Spondes mihi dare centum? Spondeo” (mpirdebi, rom momcem 100 monetas?
gpirdebi). klasikur samarTalSi damkvidrda frazebis anu sityvebis (verba) mavalebiTi mniSvnelobis
principi. pomponiusi stipulacias gansazRvravs rogorc “sityvier formulas (conceptio), romlis Ta-
naxmad, erTi piri, romelic meoris SekiTxvas pasuxobs, valdebulia misces an Seasrulos is, rasac
mas sTxoven” (D.45,1,5,1). gaiusic amtkicebda, rom verbaluri kontraqti daideboda SekiTxvisa da pasu-
xis meSveobiT. zepiri valdebuleba ar moiTxovs rekvizitebis did simravles. Tumca, maTi mkacri Ses-
ruleba savaldebulo xasiaTs iZens.
1. stipulaciis mTavari niSania misi zepiri xasiaTi. orive mxares erTmaneTis gageba unda SeeZlos
anu mxareebi yru-munjebi ar unda iyvnen. Jestebi da werilobiTi dokumentebi mxareTa zepir gancxa-
debebs ver Secvlian, amitom yru da munji, erTmaneTTan, valdebulebas stipulaciis meSveobiT ver
dadeben. amave dros, Tavisufalia stipulaciis dadebis ena: verba SeiZleba warmoiTqvas laTinur an
berZnul enebze. romaeli iuristi sabinusi Tarjimnis monawileobasac dasaSvebad miiCnevda (D.45,1,1,6).
2. zepiri valdebulebis dasadebad savaldebuloa ori mxaris piradi monawileoba da proceduris
Catarebis uwyvetoba. gaiusi amtkicebda, rom verbaluri kontraqtis dadeba dauSvebelia, Tundac
erTi mxaris, ar arsebobis SemTxvevaSi; igives moiTxovda pavlusic (D.45,1,134,2). amis garda, auci-
lebel moTxovnas uwyvet reJimSi moqmedeba (unitas actus) warmoadgenda, im aspeqtSi, rom interrogatio et
responsio erTmaneTis miyolebiT unda ganxorcieldes, droSi wyvetis gareSe.
3. garda amisa, savaldebuloa interrogatio et responsio Soris azrobrivi Sesabamisoba da Sesityveba.
adamiani debs pirobas bunebriv Zalebs saCuqari uZRvnas da am SemTxvevaSi igulisxmeba, rom RvTaeba
Seasrulebs mis Txovnas an gascems im wyalobas, romlis Sesaxeb mas SesTxovs piri. Reus voti (aRTqmis
mixedviT mopasuxe piri), RvTaebis mimarT, garkveul valdebulebas sakuTar Tavze iRebs; roca uze-
naesi Zalebi Seasruleben mis Txovnas, is voti damnatus-ad gadaiqceva da mas evaleba danapirebis
Sesruleba, winaaRmdeg SemTxvevaSi aRniSnuli RvTaeba mis mimarT Surs iZiebs. Sponsio-dan warmo-
Sobili sakraluri valdebuleba, votum-is farglebSi, moiTxovs imave elementebis arsebobas, rac
civiluri valdebulebisaTvis aris damaxasiaTebeli. votirebadi piri sakuTar Tavze iRebs raime
valdebulebis Sesrulebas da Tavisufldeba misgan, valdebulebis Sesrulebis Semdeg (Ulp. D.50,12,2).
145
titus liviusisa da gaiusis gadmocemiT, sponsio gamoiyeneboda saerTaSoriso urTierTobaTa sferoSi:
kerZod, antikurma tradiciam daafiqsira ramdenime SemTxveva, roca romaeli jarebis sardloba, ama
Tu im, mtrulad ganwyobil xalxTan foedus (samSvidobo xelSekrulebis) gaformebis uSedego mcde-
lobis Semdeg, sponsio (dapirebas) debda imis Sesaxeb, rom samSvidobo xelSekrulebis ratificirebas
moaxdenda TviT senati. aseTi sponsio-s erT-erTi naTeli magaliTia konsul postumusis mier samni-
tebis tomTan dadebuli samSvidobo zavi, kavdinusis xeobaSi romaelTa damarcxebis Semdeg. titus
liviusi aRniSnavda, rom aseTi sponsio-dan warmoiSveboda, erTdroulad, sakraluri da iuridiuli
valdebuleba, romlis Seusruleblobis SemTxvevaSi pasuxismgebloba ekisreboda TviT sponsor-s,
romlis mimarT deditio (mtrisaTvis gadacemis) procedura gamoiyeneboda. qr. S-mde 136 w. konsulma
mancinusma, sponsio-s meSveobiT, sazavo xelSekruleba gaaforma numancielTa tomTan, Tumca, es xel-
Sekruleba ar iyo ratificirebuli senatis mier, ris gamoc mancinusi mtrisaTvis unda gadaecaT
(deditio). Tumca, mis miRebaze TviT numancielebma uari Tqves.
yvelaze gavrcelebuli Teoriis Tanaxmad, sponsio, Tavdapirvelad, valdebulebis uzrunvelyofis
uZvelesi saxeoba iyo. Sponsor movale ar iyo, mas mxolod marwmunebloba evaleboda. Sponsor-i, mova-
lis mxridan valdebulebis Seusruleblobisas, pasuxismgeblobas sakuTar Tavze iRebda. am Teoriis
Tanaxmad, romelic sponsio-s (piradi garantiis) – Tavdapirveli funqciidan gamomdinareobs, forma
verbis (zepiri forma), mogvianebiT, gamoiyeneboda rogorc zogadi principi, romelic gulisxmobda
movalis mimarT, xelSekrulebidan gamomdinare, valdebulebiTi borkilebis dadebas maSin, roca ter-
mini sponsor kvlav gamoiyeneboda marwmuneblis aRsaniSnavad. Spondere-s da sponsio-s cnebebi, zogadad,
movalis davaldebulebis aqts aRniSnavdnen.
Tumca, sponsio-sa da stipulatio-s Soris mniSvnelovani gansxvaveba iyo, ramdenime parametris mixedviT.
romaul iurisprudenciaSi SeiniSneba garkveuli evolucia: SekiTxvasa da pasuxs Soris formalur
Sesatyvisobas cvlis Sinaarsobrivi Sesatyvisoba, kerZod, evolucia verba-dan voluntas-ken, anu
sityvidan nebisaken (Tanxmobisaken)
b) stipulaciis Sinaarsi da misi saxeebi
stipulaciis dadebisas, mis Sinaarssa da nairsaxeobas gansazRvravs mastipulirebadi piri, maSin,
roca movale piri ubralod iRebs SemoTavazebul Sinaarssa da nairsaxeobas.
1) valdebulebis dadebisas gasaTvaliswinebelia samomavlo da ucnobi movlenebisadmi damo-
kidebuleba, romelTa dadgoma TviT valdebulebis arsebobas gansazRvravs. 2) valdebulebis dadeba
SeiZleba garkveuli droiT gadaivados: manam, vidre ar iqneba Sesrulebuli piroba an ar amoiwureba
vada, valdebuleba ararsebulad iTvleba, xolo, Tu fuladi vali droze adre daifara, is SeiZleba
gamoTxovnil iqnas, rogorc “arasavaldebulo”. xolo, Tu arsebobs pirobis Sesrulebis imedi, maSin
valdebuleba ganixileba, rogorc arsebuli im aspeqtSi, rom aRniSnul viTarebaSi, SesaZloa, adgili
hqondes novacias, Tavdebobasa da valis gaqviTvas _ acceptilatio (miReba; verbaluri an literaluri
kontraqtidan valis gaqviTvis sazeimo aqti mis sapirispiro formaSi) meSveobiT. 3) valdebuleba
warmoiSveba pirobis Sesrulebis momentidan da misi valdebulebiTi efeqti stipulaciis dadebis
droze ar vrceldeba. Tu valdebuleba warmoiSva, is SeiZleba Sewydes SesagebliT, Tumca, mxolod
im SemTxvevaSi, Tu Sesrulebis Ddroeblivi SezRudvis Sesaxeb SeTanxmebas adgili hqonda an daiTqva
valdebulebis Sewyveta misi pirobebis Seusruleblobis SemTxvevaSi. 4) Tu stipulacia gulisxmobs
Sesrulebis ramdenime vadis arsebobas, maSin is daiyofa im wilebis odenobis mixedviT, Sesrulebis
ramdeni vadac aris miTiTebuli. 5) valdebuleba stipulaciaSi miTiTebul adgilas unda Sesruldes.
mosarCele, romelic sxva adgilas iTxovs Sesrulebas, SeiZleba aRmoCndes moTxovnis gadametebis
(pluris petitio) viTarebaSi. xolo, Tu valdebulebis Sesrulebis adgili miTiTebuli ar aris,
mosarCeles SeuZlia nebismier adgilas moiTxovos misi Sesruleba.
g) Acceptilatio (valis gadaxdis aRiareba)
Acceptilatio aris sakredito valdebulebis gaqviTvis abstraqtuli da zepiri (verbis) forma. es forma
warmoSobilia stipulaciis mier da mis sawinaamdegod gamoiyeneboda. Tavdapirvelad, acceptilatio iyo
realuri gadaxdis aRiareba da miReba. mogvianebiT, is gadaiqca savalo valdebulebaTa Sewyvetis
zogad formad, imis miuxedavad, Sesruldeboda Tu ara savalo valdebuleba.
146
Acceptilatio rogorc formaluri da kanonieri aqti, arc vadebs da arc pirobebs gulisxmobda.
Acceptilatio-s Sedegad wydeboda mxolod is valdebuleba, romelic stipulatio-s dadebis Sedegad
warmoiSveboda. erTi piris mier, meoris mimarT, arsebuli sxvadasxva vali, romelic, SesaZloa, arc
ki yofiliyo mxolod verbaluri valdebulebebidan warmoSobili, erTaderT lokalur stipulatio-Si
(novatio) SeiZleboda gaerTianebuliyo da warmoiSveboda iseTi valdebuleba, romelic acceptilatio-s
meSveobiT gaiqviTeboda. aseT lokalur acceptilatio-s stipulatio Aquiliana ewoda, misi Semqmnelis, respub-
likuri periodis iuristis – gaius aqvilus galiusis saxelidan gamomdinare.
d) stipulaciis dasasruli
klasikuri stipulatio abstraqtuli da zepiri aqti iyo da misi daqveiTeba ori paraleluri
mimarTulebiT _ formisa da safuZvlis mixedviT _ mimdinareobda. araromauli iuridiuli praqtikis
gavleniT, stipulaciam dakarga pirvandeli struqtura da, TandaTanobiT, literaluri kontraqtis
forma SeiZina.
Stipulatio-Si, Cveulebriv, gamoiyeneboda, testatio dros, mamtkicebeli dokumenti. Tumca, postklasikuri
samarTlis evoluciam stipulaciur dokuments valdebulebis dadgenis xasiaTi mianiWa, rac aRmo-
savluri provinciebis samarTlebrivi normebis Sesabamisobad miiCneva. ukve ciceronis dros stipulatio
werilobiTi formiT dgeboda: cautio stipulatoria (stipulatio-s Sesaxeb dokumenti) (testatio _ werilobiTi
mowmeoba, mowmeebis mier xelmowerili) an chyrographa ( sakuTari xeliT Cawerili, savalo val-
debuleba (xelwerili) iuridiuli aqtis WeSmariti ganxorcielebis Sesaxeb, Tanac mowmeebis gareSe).
es formebi mtkicebulebis martiv saSualebad iTvleboda. romauli samarTlisa da aRmosavluri
tradiciebis urTierTgavlenis Sedegad (imperator karakalas 212 w. ediqtis Semdeg), stipulacia
kontraqtebis zogad punqtad iqca. stipulaciis verbaluri forma mxolod igulisxmeboda, Tumca, si-
namdvileSi stipulatio-s uZvelesi zepiri forma werilobiTi formiT Seicvala.
imperatori iustiniane sakuTar samarTlis wignTa krebulSi ori tendenciis mimdevari iyo: igi tra-
diciul, klasikur samarTals pativs miagebda da arsebul, moqmed samarTals zedmiwevniT misdevda
da aviTarebda. erTi mxriv, is sakuTar instituciebSi (3.15-20) klasikuri samarTlis iuristTa Txzu-
lebebs gadmoscems da gaiusis msjelobas stipulaciis, rogorc verbaluri (verbis) valdebulebis
Sesaxeb, iziarebs; meore mxriv, drois moTxovnis Sesabamisad, adgens, rom mxolod 2 wlis vadaSia
SesaZlebeli exceptio doli (interdiqtul warmoebaSi mosarCeles SeeZlo exceptio-s winaaRmdeg sapi-
rispiro azris gamoTqma, analogiurad, im axali garemoebebis safuZvelze, romlebic savaldebulo
Zalas arTmevdnen eqscepcias); am vadis amowurvis Semdeg valdebulebis damdgeni werilobiTi doku-
menti savaldebulo Zalas iZenda.
stipulaciis abstraqtuli xasiaTi dokumentze gadadis, Tu is kanoniT dadgenil vadaSi ar iqna
gaprotestebuli. I. Inst.3.21 SemuSavebul iqna obligatio litteris Sesaxeb axali warmodgena: “dResac ase
xdeba: roca me saCivari ar SemiZlia sxva xerxiT Sevitano, me valdebulebas werilobiTi formiT vi-
yeneb da misgan is kondiqcia warmoiSveba, romelic zepir valdebulebas Sewyvets”. iTvleboda, rom
valdebuleba da condictio rogorc sarCeli, romelic valdebulebas icavs, warmoiSveba ara sityve-
bidan, aramed werilobiTi dokumentis safuZvelze. Conceptio verborum (sityvieri gadawyvetileba)
iustinianes mier aRiqmeboda rogorc mera subtilitas (udidesi iuridiuli simaxvile) da man gadawyvita,
rom iuridiuli Sedegebi dokumentis safuZvelze unda warmoiqmnas. amrigad, stipulatio rogorc
abstraqtuli iuridiuli aqti kvdeba da mis adgils abstraqtuli dokumenti ikavebs.
e) Transacriptio nominum (sakredito valdebulebebis gadawera)
“valdebuleba werilobiTi aris, Tu, magaliTad, is Semosaval-gasavlis wignebSi Seitaneba. es Cana-
weri orgvarovania: an nivTidan pirisaken, an piridan pirisaken. nivTidan pirisaken Canawers maSin aqvs
adgili, roca is, rac Sen Cemi gmarTebs nasyidobis, qiravnobis an amxanagobis xelSekrulebis mixed-
viT, me Sens saxelze Cavwer rogorc CemTvis gasacemi. valis Caweras saangariSo wignSi piridan piri-
saken maSin aqvs adgili, roca is, rac me mergeba ticiusisagan, me wignSi Semaqvs rogorc SenTvis
gadaxdili Tanxa, anu TiTqos ticiusis vali Senze gadmoiwereba”. gaiusis inststituciebSi 3.128-130
saubaria werilobiTi garigebis Sesaxeb, romelic mdgomareobda valdebulebis damdgen CanawerSi.
aseT Canawers paterfamilias an ufro xSirad bankiri sakuTar sabuRaltro wignSi axorcielebda. Zvel
147
droSi Semosavlebisa da gasavlebis sabuRaltro wignebi (codex accepti et expensi) arsebobda, romlebSic
acceptum grafaSi Caiwereboda Semosuli da miRebuli, xolo expensum grafaSi – gasuli da gacemuli
Tanxebi.
es sabuRaltro Canawerebi ayalbebdnen valdebulebas uwindeli valdebulebis axal valdebulebiT
Secvlis meSveobiT. axali valdebuleba warmoiSveboda axali sabuRaltro CanaweriT.
amrigad, xdeboda valdebulebis ganaxleba (novatio), anu uwindeli valdebulebis Sewyveta da misi
axali valdebulebiT Secvla. arsebobda valis gadaweris (transcriptio) ori nairsaxeoba: 1) nivTidan
pirze; 2) piridan pirze.
Transcriptio, iseve, rogorc stipulatio abstraqtuli iuridiuli aqti iyo, ius civile CarCoebSi moqceuli,
Tumca, stipulaciisagan gansxvavebiT, is ver daideboda ganusazRvreli nivTis miniWebiT da, agreTve,
vadisa da pirobis dadgenas ar gulisxmobda. sabuRaltro Canawerebis Semcveli wignebi val-
debulebis warmomSob iuridiul dokumentebad iTvleboda, ris gamoc maT mimarT cenzoruli
inspeqtireba xorcieldeboda. verbalur kontraqtTan SedarebiT, literaluri kontraqtis ZiriTadi
upiratesoba swored imaSi mdgomareobda, rom xelSekrulebis dadebisas orive mxaris adgilze yofna
saWiro ar iyo, rac kidev ufro amartivebda savaWro brunvis ganxorcielebas. literaluri kont-
raqtis Seusrulebloba iTvaliswinebda actio certi waedgenas. literaluri kontraqtebi farTod gamoi-
yeneboda qr. S-mde I – qr. S-is I saukuneebSi da gaiusis epoqaSi TiTqmis gamovidnen xmarebidan. Inst.Iust.
(3.21) maT Sesaxeb saubroben mxolod warsul droSi, radgan istoriul warsulad miiCnevian. sabu-
Raltro Canaweris gansakuTrebul tipad sakaso wignidan warmoSobili kreditebi (nomina arcaria)
iTvleboda. maTzec gaiusi saubrobs (Inst.Iust. 3, 131-132): `sxva mniSvneloba sesxis samaxsovro Canawerebs
(nomina arcaria) hqondaT. es Canawerebi warmoSoben ara werilobiT, aramed sanivTo valdebulebas,
vinaidan araviTari mniSvneloba gaaCniaT manam, sanam vinmes garkveuli fuladi Tanxa ar gadaecema,
xolo fulis gadacema swored sanivTo valdebulebas waemoSobs.
v) Chyrographa (subieqturi) da Synographa (obieqturi sakredito dokumentebi)
Gai., (3.134) wers, rom chyrographa et syngrapha – iyo ucxoelebisaTvis damaxasiaTebeli werilobiTi
sabuTebi, romlebic pirveli an mesame piris saxeliT dgeboda da romlebSic cxaddeboda, rom “vinme
piri aris sxva piris movale an mas raime unda gadasces”. erT-erT teqstSi weria, rom chyrographum
valis aRiarebis erTaderTi dokumentia, romelic kreditoris gankargulebaSi rCeba da mowmobs gari-
gebis dadebis Sesaxeb.
Syngraphum mesame piris saxeliT unda Sedges, or egzemplarad da xelmoweril iqnas dainteresebuli
mxareebis mier. TiToeuli mxare inaxavda sakuTar egzemplars, rac garigebis dadebis Sesaxeb mtki-
cebulebas warmoadgenda. aRmosavleTSi gabatonebuli samarTlebrivi urTierTobebis gavleniT, am
dokumentebma romSic moipoves aRiareba da mtkicebulebis utyuar saSualebas warmoadgendnen.
z) baTili da arara stipulaciebi
imisaTvis, rom stipulacia aRiarebul iqnas romis ius civile mier, savaldebuloa iseTi rekvi-
zitebis arseboba, romlebsac qmedunarianobasTan, formasa da SinaarsTan hqondaT urTierToba. baTi-
li stipulaciebs Soris SeiZleba gamovyoT ori ZiriTadi klasi: 1) arara stipulaciebi (nullius
momenti est), Tu amgvari garigebisaTvis damaxasiaTebeli savaldebulo rekvizitebi ar arseboben;
2) baTili stipulaciebi (inutilis), romlebic formaluri TvalsazrisiT namdvil stipulaciad iTvleba,
Tumca ar warmoqmnian valdebulebas raime mniSv nelovani xarvezis gamo. arara stipulaciasTan
dakavSirebuli viTareba gansxvavdeba baTili stipulaciisagan: radgan baTrili stipulaciis dros
Tumca ki stipulacias adgili hqonda. is braldebulebas ar warmoSobda.
baTili da arara stipulaciis SemTxvevebi: 1. stipilaciis SeuZlebloba: dainteresebul mxareTa
qmedunarianobis xarvezebi. stipulacias ver dadebda yru, munji da ugunuri. monas stipulireba
SeeZlo, dapirebas ki maSin miscemda, roca sakuTar Tavze naturalur valdebulebas iRebda. In patria
potestas pirebis mimarT aRiarebulia maTi ufleba sakuTar Tavze valdebuleba aiRon. 2. SekiTxvisa da
pasuxis erTmaneTisadmi SeuTavsebloba (araraoba). es SeiZleba moxdes: a) stipulaciis sagnis mimarT.
(Gai., 3.102) `stipulacia maSin iTvleba ararad, roca vunme ar pasuxobs dasmul SekiTxvas. “an Tu me
148
vastipulireb upirobod, Sen ki mpirdebi garkveuli pirobiT”. ararad iTvleba stipulacia, Tu misi
obieqti SeuZlebelia, an stipulatio xorcieldeba Seusrulebeli pirobiT”; b) mesame piris sasargeblod
dadebuli stipulacia. (Gai., 3.103) „ stipulacia ararad iTvleba, Tu Cven vastipulirebT, raTa raime
gadaeces mesame pirs, romlis xelisuflebis qveS Cven ar vimyofebiT. aqedan ismis SekiTxva, namdvilia
Tu ara is stipulacia, romelic daideba sakuTari Tavisa da im mesame piris mimarT, romlis xeli-
suflebaSi Cven ar vimyofebiT”.
$2. stipulaciis baTiloba
stipulaciis baTiloba: dapireba Sesrulebis Sesaxeb gardacvalebis Semdeg: `da bolos, baTilia is
struqtura, romelic Semdegi sityvebiT daido: Sen mpirdebi, rom momcem Cemi sikvdilis Semdeg, an
Seni sikvdilis Semdeg”. da piriqiT, namdvilia Semdeg formaSi dadebuli stipulacia: Sen mpirdebi,
rom momcem Cemi gardacvalebis momentSi an Seni gardacvalebis momentSi? anu ise, rom valdebulebis
Sesruleba gadatanili iyo stipulatoris, an pirobis mimcemis gardacxvalebis momentisaTvis.
amrigad, arasworad iTvleboda stipulaciiT warmoSobili valdebulebis memkvidreze gadatana. sti-
pulaciis sagnis mimarT arsebuli baTiloba dgeba: a) Tu stipilaciis sagani ukanono an uRirsia, an
stipulacia mocemulia msgavsi xasiaTis pirobiT; b) Tu Tavdapirvelad stipulaciis Sesruleba
SesaZlebeli iyo, mere ki misi Sesruleba SeuZlebeli gaxda; g) Tu Secdomis gamo SeuZlebelia
ganisazRvros stipulaciis obieqti, SeiZleba CavTvaloT, rom stipulirebul iqna is nivTi, romelic
ganisazRvreba gvarobiTi niSniT; xolo, Tu SeuZlebelia ganisazRvros nivTis gvarobiTi niSani,
valdebuleba ar warmoiSveba; d) Tu stipulaciuri valdebuleba miRebulia arasrulwlovani pirisa
an qalis mier, maTi meurvis sanqciis gareSe (auctoritas tutoris: Gai., 3. 115-117).
a) ganusazRvreli obieqtis stipulacia
stipulaciuri dapireba, ganxorcielebuli iseTi sagnis mimarT, romelic veraviTar SemTxvevaSi iqne-
boda gansazRvruli, baTilebad iTvleba. da piriqiT, is stipulaciebi, romelTa sagnebi raime aqtiT
mainc iyo gansazRvruli, namdvilad iTvleba. maT Soris unda aRvniSnoT: 1. gvarobiTi niSnis mqone
sagnis Sesaxeb stipulacia: dapirebis mimcemma movalem unda miuTiTos nivTze da is gamohyos, nivTTa
gansazRvruli da ganusazRvreli gvarobiTobis, ricxvidan; 2. alternatiuli stipulaciebi: movale
valdebulia damoukideblad airCios valdebulebis sagani sxvadasxva klasis nivTebs Soris, masti-
pulirebadma kreditorma SeiZleba moelaparakos imis Sesaxeb, rom is TviTon airCevs obieqts, da Tu
movale ar Seasrulebs sakuTar valdebulebas, mis winaaRmdeg waradgens actio certi-is actio incerti-is
magivrad, ganusazRvreli obieqtis Sesaxeb. alternatiulma stipulaciam unda daicvas kreditori
nivTis SemTxveviTi daRupvisagan, rac gaaTavisuflebs movales valdebulebisagan; 3. sajarimo sti-
pulacia.
erT (ukve dadebul) stipulacias SeiZleba meorec daumato, Tumca, mxolod im SemTxvevaSi, Tu isini
sxvadasxva sagnebs gulisxmoben: winaaRmdeg SemTxvevaSi meore stipulacia ararad CaiTvleba (Pomp.)
pomponiusi werda, rom `is, vinc orjer dapirdeba erTi da igives, ar aris valdebuli Seasrulos da-
pireba erT jerze metad” (D. 45. 1.18).
sajarimo stipulacia damatebiT stipulaciur dapirebas gulisxmobs, romelic fulis gansazRvruli
Tanxis gadaxdas varaudobs. Tanac, gadaxda ganpirobebuli iyo uwindeli valdebulebis Seusru-
leblobiT. amrigad, saxezea erTi – ZiriTadi valdebuleba, romelic moqmedebas ganagrZobda da
meore valdebuleba, romelic ganpirobebulia pirvelis SesrulebiT. Tu movale Seasrulebs pirvel
valdebulebas, man aRar unda Seasrulos meore, xolo movale, Tu ar Seasrulebs danapirebs, maSin
man jarima unda gadaixados; Tumca, mas kreditoris winaaRmdeg exceptio doli wardgena SeuZlia, Tu
mastipulirebadi piri mis winaaRmdeg, ZiriTadi valdebulebisagan gamomdinare, sarCels waradgenda.
$3. Novatio (novacia)
`novacia aris Zveli valis axal civilur an naturalur valdebulebaSi transformireba (gardaqmna),
roca warmoiSveba axali valdebuleba, romelic Zvels wyvets. saxelwodeba “novacia” warmoiSva
sityvidan “axali” da axali valdebulebis (warmoqmnisagan) Ulp. (D. 46. 2. 1). stipulacia, romelic
identuri sagnis mimarT warmoSobs axal valdebulebasa da, amave dros, Zvel valdebulebas Sewyvets,
sakuTar TavSi raime siaxles unda Seicavdes. valdebulebis ganaxleba moxdeba rogorc pirebis, ise
valdebulebis sagnis (obieqtis) mimarT: 1. pirebis mimarT novacias hqonda adgili, roca icvleba
149
kreditoris an movalis pirovneba. am SemTxvevaSi, Sesabamisad, saubaria aqtiuri an pasiuri dele-
gaciis Sesaxeb. aqtiuri delegacia yovelTvis mesame pirisaTvis raime davalebis (iussum) micemas gu-
lisxmobda. movalis Secvla axali movalis mxridan kreditoris mimarT dapirebis micemas
gulisxmobda, rom is uwindeli movalis davalianebas (expromissio) dafaravda; 2. valdebulebas obieq-
tis (sagnis) mimarT maSin hqonda adgili, roca stipulacia daideba imave pirebis mier, Tumca axali
obieqtis mimarT. am dros adgili hqonda: a) safuZvlis Secvlas: Tu axali dapireba ar miekuTvneba
stipulaciidan warmoSobil valdebulebas, vinaidan es stipulacia dadebulia axali garemoebis mi-
marT (nasyidoba, ijara, davaleba); b) valdebulebis maxasiaTeblebis Secvlas: icvleba valdebulebis
Sesrulebis pirobebi da vadebi, agreTve Sesrulebis adgili.
formalurad, novaciis ganxorcieleba xdeba axali stipulaciis dadebiT, Tumca, novacia SeiZleba
moxdes sakredito valdebulebis xelaxali gadaweriT (transcriptio nominum). am SemTxvevaSi, weri-
lobiTi garigebis abstraqtuli xasiaTi gulisxmobda axali valdebulebis warmoSobas, uwindeli
valdebulebis namdvilobis miuxedavad.
axali stipulaciis forma namdvilad unda mowmobdes imis Sesaxeb, rom adgili hqonda uwindeli
valdebulebis ganaxlebas. mas Semdeg, rac zepiri stipulaciebi werilobiTi dokumentebiT Seicvala,
novacia valdebulebis Secvlis ganzraxvaze (animus novandi) damokidebuli gaxda. iustiniane
(I. Ins.3.29.3), am ganzraxvis (animus), werilobiTi formiT gamoxatvas moiTxovda da miuTiTebda, rom,
valdebulebiTi efeqtis mqone, nebismieri garigeba SeiZleba novinirebul iqnas, Tu uwindeli val-
debulebis, Sesabamis, Sewyvetas eqneba adgili. novaciur efeqtTa Soris igulisxmeboda val-
debulebis sagnis Secvlac. 3. pirTa simravle da solidaroba.
stipulaciis aqtSi, Cveulebriv, monawileobas iRebdnen mastipulirebadi kreditori da dapirebis mim-
cemi movale. Tumca, iyo SemTxvevebi, roca garigebaSi ramdenime mastipulirebadi da dapirebis
mimcemi piri erTdroulad monawileobda. amas stipulaciis subieqtTa simravle ewodeboda. pirTa
simravle Semdegs gulisxmobda: Tavdapirveli simravle arsebiTad gansxvavdeboda pirTa Tan-
mimdevruli Secvlisagan, anu, roca stipulacias debdnen erTni, xolo garigebis Sesrulebaze pasu-
xismgebloba ekisreboda sxva pirebs. ase xdeboda maSin, roca adgili hqonda an mastipulirebadi, an
dapirebis mimcemi pirebis memkvidreobiTobas, roca an erTis, an meoris gardacvalebis Semdeg, val-
debulebis Sesruleba, memkvidreobiT, gadadioda maT STamomavlobaze.
subieqtTa simravlis pirobebSi, dapirebis reJimi imazea damokidebuli, iyo, Tu ara valdebuleba
gayofadi an ganuyofeli. Tu valdebuleba gayofadia, maSin igulisxmeba, rom is iyofa idealur
wilebad. am SemTxvevaSi, es Tu is kerZo kreditori uflebamosilia moiTxovos mxolod kreditis
sakuTari nawili, xolo movale valdebulia gaqviTos valis mxolod sakuTari wili. Tu val-
debuleba ganuyofelia, maSin saWiroa gamoyenebul iqnas solidaruli pasuxismgeblobis principi:
nebismier kreditors SeuZlia valdebulebis Sesrulebis moTxovna, Tanac sruli moculobiT. Tumca,
am uflebiT aRiWurveba mxolod erTi – romelime kreditori. valdebuleba wydeba maSin, roca erT-
erTi kreditori waradgens sarCels da movalis mimarT iwyeba litis contestatio (davis sagnis dadgena)
procedura. zustad aseve, nebismieri movale valdebulia gaqviTos mTeli vali: amave dros, Tu erTi
movale gadaixdis mTel vals, sxva Tanamovaleebi valdebulebisagan Tavisufldebian. solidarobas
maSinac hqonda adgili, roca stipulacia (formalurad mainc) erTiani, oRond valdebuleba _ gayo-
fadi iyo da garigebaSi monawileobda, mastipulirebadi da dapirebis mimcemi, pirTa simravle. aqtiu-
ri solidaruli valdebuleba maSin warmoiSveba, roca ramdenime mastipulirebadi kreditoris (correi
stipulandi) SekiTxvaze pasuxs iZleva erTi dapirebis mimcemi movale (Promitto _ gpirdebi). pasiuri
solidaruli valdebuleba warmoiSveba maSin, roca erTi stipulatori Tanmimdavrulad ekiTxeba,
TiToeul dapirebis mimcem, pirs da isinic an yvela erTad, an saTiTaod (Tanmimdavrulad) mas
pasuxoben.
valdebuleba Sewyvetilad iTvleba, Tu erT-erTi stipulatori valdebulebis Sesrulebas miiRebda
an erT-erTi dapirebis mimcemi _ aqviTavda mas, an Tu erT-erTi maTgani waradgenda sarCels stipu-
laciis Sesaxeb, ris gamoc litis contestatio proceduris ganxorcielebas, eqneba adgili.
$4. rwmunebuleba anu piradi uzrunvelyofa.
upirveles yovlisa, erTmaneTisagan unda ganvasxvavoT: a) is rwmunebuleba, romelsac rwmunebuli
150
gascems dapirebis mimcemis sasargeblod (adpromissio) da romelic axali movalis an Tanamovalis
mxridan dapirebis micemas gulisxmobda da b) axali adstipulatori (adstipulatio) kreditoris Careva,
romelsac adgili hqonda iseTi stipulaciis SemTxvevaSi, romelic gardacvalebis Semdeg unda
Sesruldes. Adprombissio warmoiSveba iseTi stipulaciis SemTxvevaSi, romelSic rwmunebuli igives
hpirdeba, rasac hpirdeboda movale, uwindel stipulaciaSi. axali valdebulebis Tanaxmad,
warmoiSveba axali viTareba – pasiuri solidaroba, roca mastipulirebad kreditors SeuZlia arCe-
vanis gakeTeba: sarCeli ZiriTadi movalis, Tu misi warmomadgenlis mimarT iqnas Setanili. stipu-
laciis gamo ori saxis piradi rwmunebuleba arsebobda: sponsio et fideipromissio. gansakuTrebuli
struqtura da xasiaTi fideiussio-s gaaCnda. es warmomadgenloba fideipromissio warmoSobis Semdeg gav-
rcelda, Tumca, klasikur periodSi mas farTod gamoiyenebdnen. iustinianes samarTalSi mxolod
fideiussio SemorCa. masSi Serwymuli iyo piradi rwmunebulebis uwindeli formebi.
stipulaciis gamo, piradi rwmunebulebis klasikuri formebi (memkvidreobiT ar gadaecemoda) Semdegi
TvisebebiT xasiaTdebodnen: 1. Sponsio: es iyo, arqaul civilur samarTalSi damkvidrebuli, sakuTari
Tavis davaldebulebis, zogadi forma. Sponsio gamoiyeneboda im stipulaciebis uzrunvelsayofad, rom-
lebic mxolod romael moqalaqeebs Soris daideboda xolme; 2. Fideipromissio: dapireba, romelic
ndobaze (fides) iyo dafuZnebuli da misi gamoyeneba peregrinebisa da ucxoelebis wridan gamosul
warmomadgenlebsac SeeZloT. iseTi dapirebis SemTxvevaSi, romelic piradi garantiiT miecemoda,
kreditori uflebamosili iyo sarCeli erTi rwmunebulis, xolo Semdeg movalis winaaRmdeg Seetana,
radgan, am SemTxvevaSi, or, erTmaneTisagan damoukidebel valdebulebas, hqonda adgili, Tumca ki,
erTi da igive sagnis mimarT. erT-erTi maTganis mimarT, valdebulebis Sesruleba, an litis contestatio
proceduris ganxorcieleba, rwmunebulis valdebulebis Sewyvetas uwyobda xels; 3. Fideiussio.
Fideiussio iyo piradi rwmunebulebis yvelaze gavrcelebuli da srulyofili forma, romelic
gamoiyeneboda ex contractus yvela saxis valdebulebis mimarT, agreTve im SemTxvevaSi, roca saubari
civiluri da naturaluri valdebulebebis uzrunvelyofas exeboda. Fideiussio – stipulaciis msgavsi
da fides (piradi patiosneba da Rirseba) dafuZnebuli zepiri formis _ iuridiuli aqtia: fideiussor
igives hpirdeba, rasac ZiriTadi movale. vinaidan fideiussio dros, rwmunebulis mier miRebul, stipu-
laciur valdebulebas ar hqonda adgili, arc novaciuri efeqti warmoiSveba da arsebobas ganagr-
Zobs garantiamicemuli werilobiTi, valdebuleba. piradi rwmunebulebis sxva formebisagan gansxva-
vebiT, fideiussio: 1. gadaecema memkvidreebs; 2. ar gaaCnia xandazmulobis vada (SewyvetisaTvis). Fideipro-
missio msgavsad, es garigeba xalxis samarTlis (ius gentium) sferos miekuTvneba da misi dadeba ucxoe-
lebsac SeuZliaT. fideiusori – rwmunebuli pasuxs agebda ZiriTadi movalis yvela valdebulebis
mimarT. fideiusorisa an ZiriTadi movalis mimarT ganxorcielebuli litis contestatio procedura val-
debulebis Sewyvetas iwvevda. msgavsi uxerxulobis Tavidan acilebis mizniT, fideiussio rwmunebuleba
vrceldeba mxolod im Tanxaze, romelic kreditors ar SeuZlia gamoiTxovos ZiriTadi movalisagan
misi gadaxdauunarobis (valaulobis) gamo (fideiussio indemnitatin).
fideiusors ar gaaCnda im movalis mimarT regresuli sarCelis (moTxovnis daTmobis Sesaxeb) ward-
genis ufleba, romlis nacvlad man gadaixada vali. romaelma iuristebma gadawyvotes, rom fidei-
usors unda mieniWos, movalis mimarT, davalebis xelSekrulebidan sarCelis wardgenis (actio mandati)
ufleba, Tu man movalisagan valis gadaxdis davaleba miiRo, an waradginos sarCeli davalebis gare-
Se sxvisi saqmeebis warmoebis Sesaxeb (actio negotiorum gestorum), Tu man vali sakuTari iniciativiT
gadaixada. imperator adrianes konstituciam fideiussio-s mimarT, gaavrcela pasuxismgeblobis gada-
nawilebis principi. Tu kreditori erT-erTi fideiusoris (ramdenime piris arsebobis SemTxvevaSi) mi-
marT waradgenda sarCels, fideiusors SeeZlo exceptio wamoyeneba letis contestatio momentSi, yvela gada-
xdaunariani fideiusoris mimarT, romelSic moiTxovda sakredito valdebulebis wilobriv gayofas.
$5. Intercessio (intercesia)
zogadad, intercesia piradi garantiis micemas gulisxmobda. es termini iurisprudenciam qr. S-mde
46 wels SeimuSava, roca gamoica Sesabamisi SC Velleiani. intercesiis (intercessio) ufleba mxolod mama-
kacebs mieniWaT, kerZod, bankirebs, sakuTari profesiuli saqmianobis ganxorcielebis mizniT. Romae-
li iuristi kalistratusi werda: `savaldebuloa ganisazRvros, rom qalebi ver dakavdebian bankiris
profesiiT, radgan es mamakacis saqmea”.
151
senatoruli akrZalvis Sesabamisad, romaelma iuristebma gansazRvres sxvisi valis mimarT, piradi
rwmunebulebis, anu intercessio – Semdegi saxeebi: 1. sxvisi valis sanivTo garantiiT uzrunvelyofa;
2. solidaruli movalis poziciaze Sedgoma; 3. TviT movalis adgilis dakaveba (adgilmonacvleobiT),
im pirobiT, rom Sewydeba movalis valdebuleba (expromissio); 4. sakuTar Tavze raime valdebulebis
aReba, im mizniT, rom is sakuTar Tavze mesame pirs ar aeRo (intercesia gaCumebis Sesaxeb).
$6. piradi rwmunebuloba iustinianes samarTalSi.
iustinianes samarTalSi fideiussio-m mTlianad Secvala sponsio et fideipromissio, xolo rwmunebuloba,
mTlianobaSi, ganixileboda rogorc subsidaruli da damatebiTi, ZiriTadi valdebulebis mimarT.
Litis contestatio Semwyveti efeqtis arsebobis gamo, valdebuleba arsebobas ganagrZobda pirvel rigSi
movalis, agreTve misi rwmunebulis mimarT. iustinianem rwmunebuls Semdegi privilegiebi mianiWa:
1. valdebulebidan gaTavisuflebis privilegia: kreditors, pirvel rigSi, sarCeli ZiriTadi movalis
winaaRmdeg unda Seetana: rwmunebuls SeeZlo uari eTqva valis gadaxdaze, Tu ZiriTadi movale ga-
daxdaunariani iyo; 2. gayofis privilegia (upiratesoba): kreditors sakredito valdebulebis gayofa
SeuZlia im yvela gadaxdaunarian rwmunebuls Soris, romelic aseTad, sasamarTlo gadawyvetilebis
gamotanis momentisaTvis, miiCneva; 3. sarCelis xelaxali daTmobis upiratesoba: valis gamqviTavi
rwmunebuli nebismier SemTxvevaSi, uflebamosilia waradginos is sarCeli, romelic adre kreditors
eniWeboda movalis mimarT; aseTi moTxovnis daTmobis Sesaxeb sarCels, regresuli sarCeli
ewodeboda.
$7. Dotis dictio
Dotis dictio (iustinianes xanaSi ukve gamosuli iyo gamoyenebidan) iyo dos (mziTvis) zepiri dadgena,
romelic, Cveulebriv, Semdegi frazis gamoyenebiT xorcieldeboda: tot nurami tibi doti sunt _ ramdeni
patarZali, imdeni mziTvi Sen.
$8. Operarum iurata promissio
Operarum iurata promissio, gaazatebulebi, Tavisuflebis mopovebisas, Cveulebriv, patrons, stipulaciisa
an ficiT dadebuli dapirebiT, raime momsaxurebis ganxorcielebas hpirdebodnen.
$9. Nomen transcripticium (literaluri kontraqti)
Nomen transcripticium (literaluri kontraqti) iustinianes droSi TiTqmis gamovida xmarebidan.
literaluri kontraqti daideboda fuladi sesxebis codex expensi et accepti (Semosaval-gasavlebis wigni,
romelSic romaelebi, TveSi erTxel, mimdinare Canawerebis rveulebidan ZiriTad monacemebs
gadawerdnen xolme.
$10. Re (realuri kontraqtebi)
iustinianes samarTalma ori saxis realuri kontraqtebi icoda: e. w. conttractus nominati et contractus
innominati (Sesabamisad, saxeliani, saxelis miTiTebiT da usaxelo xelSekrulebebi).
1. Contractus nominati: zogierTi realuri kontraqti (kerZod, romlebic in genere (imave wesiT) an in specie
(kerZo, konkretul pirobebSi) raimes dabrunebisaken iyo mimarTuli. aseT kontraqtebs gane-
kuTvneboda: sesxi (mutuum); commodatum (individualurad gansazRvruli nivTis usasyidlod sesxad
gadacema sargeblobis mizniT da im pirobiT, rom misi dabruneba naturiT unda moxdes); depositum
(pirisaTvis nivTis deponireba; deponentis interesebis Sesabamisad, nivTis Sesanaxad gadacema); (pignus)
giravnobis xelSekruleba, romlebic iuridiuli garigebebis yvelaze gavrcelebul saxes warmoad-
gendnen. swored amis gamo iuridiuli garigebis aRniSnuli saxeoba jer kidev respublikis periodSi
contractus nominati saxelwodebiT moixsenieboda. am xelSekrulebebs iuridiuli Zala gaaCndaT, Tumca,
miRebuli nivTis, ukan dabrunebis dapireba, araformaluri xasiaTis iyo.
2. Contractus innominati (usaxelo kontraqtebi). Tu erTi piri, meoris sasargeblod, raime moqmedebas
asrulebda da amave dros, arsebobda araformaluri SeTanxmeba imis Taobaze, rom movale zemo-
qmedebas ganaxorcielebda, respublikuri samarTliT dadginda, rom moqmedebis mimRebis mimarT val-
debuleba ar warmoiSveboda. amrigad, Tu moqmedebis mimRebi nebayoflobiT ar Seasrulebda dana-
152
pirebs, wina qmedebis ganmxorcielebel pirs, misgan mxolod miRebulis ukan dabrunebis moTxovna
SeeZlo (condictio ob causam datorum – sarCeli, vinmes mier Sesrulebis, ukan dabrunebis Sesaxeb, vinai-
dan arsebobda Sesrulebis Sedegis molodini, romelic ar damdgara – ganxorcielebula), vinaidan,
wina moqmedebis ganmxorcielebeli piri, motyuvda sakuTar molodinSi, zemoqmedebis Taobaze.
esec ar kmaroda, da misi arCevanis ufleba imdenad SeuzRudavi iyo, rom mas miRebulis ukan dabru-
nebis moTxovna SeeZlo ara marto mimRebis gaumarTavobis gamo, aramed, zogjer zemoqmedebis SeuZ-
leblobis SemTxvevaSi (ob causam non secatum) da marTebuli, Tumca, mravali iuristis mier sadaod miC-
neuli, TviTnebobis gamo (e. w. ius poenitedi), umal, nebayoflobiTi zemoqmedeba Sewyvetda, Tu ara ius
poenitendi. am kategorias mikuTvnebulma xelSekrulebebma, umeteswilad, yoveldRiur cxovrebaSi ver
moipoves gansakuTrebuli saxelwodeba (maT usaxelo kontraqtebi ewodaT) da amitom isini oTx did
kategoriad daiyo:
Permutatio – do ut des (gaZlev, raTa momce) – iustinianes kodeqsiT, Sesagebeli dakmayofilebis pirveli
forma, romelic fulis an qonebis, fuladi an qonebrivi dakmayofilebis dapirebis qveS, gadacemis
dros gamoiyeneboda da usaxelo kontraqtis erT-erTi nairsaxeoba iyo); do ut facias _ (gaZlev, raTa
gamikeTo) (iustinianes kodeqsiT, Sesagebeli dakmayofilebis meoTxe forma, romelic facio ut des (mesame
formis) sawinaaRmdego da amave dros usaxelo kontraqtis erT-eraTi nairsaxeoba iyo; facio ut des _ va-
keTeb, raTa momce (iustinianes kodeqsiT, Sesagebeli dakmayofilebis mesame forma) – usaxelo kont-
raqtis erT-erTi nairsaxeoba; facio ut facias _ vakeTeb, raTa gamikeTo (iustinianes kodeqsiT, Sesagebeli
dakmayofilebis meore forma) – usaxelo kontraqtis erT-erTi nairsaxeoba. am kontraqtebma Tanda-
TanobiT SeiZines iuridiuli Zala: pavlusic ki ar aRiarebda usaxelo kontraqtebis mesame kate-
gorias. Tumca, sxva klasikosi iuristebi oTxive kategoriis kontraqtebis namdvilobas aRiarebdnen.
$11. Consensu (konsensualuri kontraqtebi)
araformaluri SeTanxmebiT, uZvelesi ius civile ZaliT, warmoiSveboda oTxi namdvili valdebuleba:
emptio-venditio _ yidva-gayidva; locatio conductio _ qiravnoba; societas _ amxanagoba; mandatum _ davalebis
xelSekruleba. konsensualuri Setanxmebis dros, kanonieri Zalis mqone (nudas contractus) xel-
Sekrulebis dadebisaTvis, savsebiT sakmarisia concensus araformaluri gamoxatva. es xelSekrulebebi
(postklasikur periodSi ki – yvela savalo xelSekruleba) maTTan Serwymuli yvela valde-
bulebiTurT SeiZleboda gauqmebuliyo araformaluri urTierTSeTanxmebiT (contrarius consensus; mutuus
dissensus).
sxva araformaluri SeTanxmebebi (pacta) ar warmoSobdnen valdebulebebs, maT Soris naturalursac,
garda erTi _ pactum usurarum, romelic naturalur valdebulebas qmnida. samarTalganviTarebis Semd-
gomma etapma, iustinianes kodofikaciamde paqtebis mimarT cota ram Tu Secvala.
V. Re (realuri kontraqtebi)
Mutuum, mutui datio, pecunia credita (sesxis xelSekruleba); foenus nauticuni, pecunia traiecticia (sazRvao sesxi);
commodatum (sesxi); depositum (Senaxvis xelSekruleba); sequestratio (sekvestracia); fiducia (fiducialuri
xelSekruleba); pignus datum (giravnobis xelSekruleba); iudicia bonae fidei (keTilsindisieri marTl-
msajulebis aRsruleba); actio bonae fidei (keTilsindisieri sarCelebi).
Re kontraqtebis kategoria ganisazRvreboda maTi dadebis formis mixedviT: mxareTa SeTanxmebis gar-
da, valdebulebis warmoSobisaTvis, movalisaTvis nivTis gadacema iyo savaldebulo. es moTxovna
Zvel magiur warmodgenebTan iyo dakavSirebuli, romelTa mixedviT, sxvis nivTTan TviT Sexebac ki,
nivTis aRiarebuli mepatronis mimarT, pirad damorClebas iwvevda.
nivTis mpyrobelis pasuxismgebloba nivTis miRebis ZaliT – re teneri iyo gansazRvruli da mas, deliq-
turi xasiaTis viTarebaSic hqonda adgili (magaliTad, furtum rei _ qurdobis dros); aseTive pasu-
xismgebloba pirs ekisreboda saerTo sakuTrebis (TanasakuTrebis) (res communis) dros, roca, mis mona-
wileebs Soris, avtomaturad, valdebulebiTi urTierTobebi warmoiqmneboda xolme. valdebulebis
klasikuri cnebis damkvidrebis Semdeg, realuri kontraqtebis specifikuri forma movalisaTvis,
Tavisebur, garantiad iqca, vinaidan garigeba mxolod maSin iTvleboda dadebulad da valdebuleba
153
warmoSobilad, roca SeTanxmebis obieqti movalis xelSi gadavidoda.
$1. Mutuum, mutui datio – (sesxi)
Mutuum, mutui datio (sesxi) – ius civile-s instituti iyo. sesxis xelSekrulebiT warmoiSveboda calmxrivi
valdebuleba: movale (sesxis mimRebi, msesxebeli) sakuTrebaSi iZenda, kreditoris (gamsesxeblis)
kuTvnil, gvarobiT nivTs (genus) da valdebuli iyo daebrunebina (dare oportere), Sesabamisi nivTebis
aseTive odenoba. kreditorisagan miRebuli nivTis mesakuTre movaled xdeba da sakuTari Sexedu-
lebisamebr, SeuZlia misi gankargva. sesxis xelSekrulebis obieqti iyo ara konkretuli nivTi, aramed
misi msgavsi gvarobiTi (genus) nivTebi, amitom nasesxebi nivTis SemTxveviTi daRupva warmoSobili
valdebulebis Sewyvetas ar gamoiwvevda. kreditoris mxareze maSinve warmoiSveba actio certi (Zvelad –
legis actio per condictionem)-iT daculi moTxovnis ufleba: actio certae creditae pecuniae (gansazRvruli
fuladi Tanxis Sesaxeb sarCeli, romelic, sxvadasxva qmediTi RonisZiebebis meSveobiT, uzrun-
velyofda sasarCelo warmoebis daCqarebasa da am gziT fuladi meurneobis, kerZod sesxis, ganvi-
Tarebas uwyobda xels. es sarCeli mxolod sesxis xelSekrulebidan warmoiSveboda) an condictio certae
rei (garkveuli nivTis an sxva cvladi nivTebis (da ara fulis) garkveuli simravlis ukan dabrunebis
Sesaxeb).
Ulp., D.12,1,9,9: “Deposvi apud te decem <milia> postea permisi tibi ut: Nerva Proculus efiam antequam moveantur, condicere quasi
mutua tibi hace posse aiunt, et ese verum, ut et Marcello videtur:animo enim coepit possidere. Ergo transit periculum ad eum, qui
pecuniam mutuam rogavit et poterit ei condici – me mogeci Sen Sesanaxad 10 000 da Semdeg neba dagrTe
gamogeyenebina es Tanxa: nerva da prokulusi ambobdnen, rom manamdec ki, vidre es Tanxa daxarjuli
iqneboda, me SemiZlia misi ukan gamoTxova kondqciuri sarCelis meSveobiT, rogorc sesxad mocemuli
da aRniSnuli debuleba swori iyo, rogorc amas marcelusic miiCnevda: vinaidan man, ganzraxvis meS-
veobiT, fulis msesxeblis winaaRmdeg SesaZlebeli xdeba kondiqciuri sarCelis wardgena.
vinaidan valis moculoba gamsesxeblisagan miRebuli Tanxis moculobas zustad Seesabameboda, sesxi
mxolod uprocento SeiZleboda yofiliyo. procentis daricxva daiSveboda mxolod aRsrulebis
gadacilebis (gadavadebis) SemTxvevaSi. procentis (usurae) daricxva SesaZlebeli iyo, xelSekrulebis
dadebis dros, specialuri stipulaciis – stipulatio usurarum meSveobiT; winaaRmdeg SemTxvevaSi pro-
centis Sesaxeb SiSveli SeTanxmeba – nudum pactum _ mxolod obligatio naturalis warmoSobda (D.46,3,5,2).
sajaro xelisufleba mevaxSeTa usazRveo sixarbis SezRudvas cdilobda da, sakanonmdeblo wesiT,
sesxze maqsimaluri saprocento ganakveTis dadgenas afiqsirebda. ukve XII dafis kanonebma (VIII, 18)
daadgina maqsmaluri 12% (foenus unciarum). am sakanonmdeblo moTxovnis damrRvev mevaxSeTa mimarT,
gamoiyeneboda jarima, miyenebuli zianis oTxmagi odenobiT da xelis dadebac iyo dasaSvebi (legis actio
per manus iniectionem). principatis periodSi procentis normaluri odenoba wliur 12%-ian ganakveTs,
anu TveSi 1%-s Seadgenda. amrigad, iseTi stipulacia, romelic ufro met procents iTvaliswinebda,
arara iyo. iustinianes kanonmdeblobiT, qristianuli zneobis gavleniT, maqsimaluri saprocento
ganakveTi orjer Semcirda da mxolod 6% -s Seadgenda.
$2. Foenus nauticum, pecunia traiecticia (sazRvao sesxi)
foenus (procenti), foenus nauticum (sazRvao an saxomaldo sesxi, romlis dros kapitalis daRupvis
riski gamsesxebels awevs; Tumca, mas nebismieri procentis moTxovna SeeZlo (iustinianes dros
araumetes 12%) gansakuTrebuli SeTanxmebis ZaliT, romelic garkveulwilad, sadazRveo premias Sei-
cavda da mxolod daniSnulebis adgilze xomaldis Casvlis Semdeg gaicemoda).
fuladi sesxebi an sxva genus nivTebi SesaZlebeli iyo gansakuTrebuli sakredito SeTanxmebis obieq-
tebad gadaqceuliyo. aseTi SeTanxmeba sazRvao vaWrobis praqtikiT iqna ganpirobebuli, roca
kreditors, nivTis SemTxveviTi daRupvis riski awveboda da mas sarCelis Setana SeeZlo mxolod
movalis xomaldis portSi dabrunebis Semdeg. Tumca, amave dros, xelSekruleba gansazRvruli ode-
nobis procentis (foenus) daricxvasac iTvasliswinebda. ivaraudeboda, rom movale _ vaWarma, sesxad
aRebuli TanxiT, momgebiani sazRvao-savaWro operacia ganaxorciela da amitom, Semosavalic kredi-
torTan erTad unda gaenawilebina. Periculum (sakontraqto riski) kreditorze im momentidan gada-
dioda, roca xomaldi zRvaSi Sevidoda (D.22,2,3) da, aRniSnuli mdgomareoba manam grZeldeboda, vidre
movale, ukan dabrunebisas, vadas ar gadaacilebda (Pap. D.22,2,4pr). aRniSnuli xelSekruleba societas
154
unius rei (negotii) _ (saerTo komerciuli miznis misaRwevad Seqmnili erToblivi sawarmo) Tavisebur
nairsaxeobas warmoadgenda. am TvalsazrisiT, sakontraqo riskis gadanawileba kreditorisaTvis
wamgebiani iqneboda: movale (vaWari) riskavda sakuTari xomaldiT, Sromas gaswevda da wageba-mogebis
ganawilebaSi monawileobda.
kreditoris moTxovnis dacva uzrunvelyofili iyo specialuri sarCelis – actio pecuniae traiecticiae meS-
veobiT (D.15,1,3,8), romelic, savaraudod, peregrinebis pretorma daawesa. amis garda, Cveulebriv
(labeonis azriT, - Labeo, D.22,2,9), stipulatio poenae daideboda, romliTac daculi iyo kreditoris inte-
resebi nivTis, movalis braleuli qmedebiT, daRupvis SemTxvevaSi.
$3. Commodatum (sesxi)
Commodatum (sesxis xelSekruleba, romelic individualurad gansazRvruli nivTis, droebiT
usasyidlo sargeblobaSi, gadacemas gulisxmobda); actio contraria (Sesagebeli sarCeli); furtum usus
(sargeblobis uflebis marTlsawinaaRmdego miTviseba); actio commodati (sesxis xelSekrulebidan ward-
genili sarCeli).
sesxis xelSekrulebis mixedviT, sameurneo sargeblobisaTvis mouxmari, individualurad gan-
sazRvruli nivTi (species), droebiT usasyidlo sargeblobaSi, sxva pirs gadaecemoda (sesxis mimRebs,
commodatarius _ komodatariuss). Tu sesxad gaicemoda moxmarebadi nivTi, maSin dauSvebeli iyo misi
daniSnulebisamebr gamoyebeba, magaliTad, roca egzotikuri xili sesxad gaicemoda ara sakvebad, ara-
med mxolod sazeimo magidis mosarTavad gansakuTrebuli pompezurobisa an saCveneblad, ikrZaleboda
misi sakvebad gamoyeneba. garda amisa, labeoni miiCnevda, rom sesxad gaicemoda mxolod moZravi niv-
Tebi, vinaidan, winaaRmdeg SemTxvevaSi, sargeblobas (usus) da ara sesxs (commodatum) eqneboda adgili.
aRniSnuli SezRudva kasiusma daZlia (D.13,6,1,1).
sesxis xelSekrulebidan warmoSobili valdebuleba, potenciurad, ormxrivi iyo: Cveulebriv, am xel-
SekrulebaSi kreditori iyo sesxisgamcemi; Tumca, Tu sesxismimRebma, nivTis Sesanaxad da gasaumjo-
beseblad, garkveuli xarjebi mainc gaswia, mas, kreditoris mimarT, Sesagebeli sarCelis (actio
commodati contraria) meSveobiT, zianis anazRaurebis ufleba eniWeboda. meore mxriv, sesxis gamcems, dad-
genil vadamde, gasesxebuli nivTis dabrunebis moTxovna ar SeeZlo. mas amis ufleba maSinac ar hqon-
da, roca msesxebeli dasaxuli sameurneo miznis miRwevis SesaZleblobas dakargavda (magaliTad, ro-
ca gasesxebuli iyo morebi, romlebic saxlis gasamagreblad iyo gaTvaliswinebuli). aseT SemTxve-
vaSi, komodatariuss actio contraria ufleba (Sesagebeli sarCeli mesame pirTa winaaRmdeg) eniWeboda
(D.13,6,17,3). Commodatum xelSekrulebis mTavari ganmasxvavebeli niSani iyo sargeblobis usasyid-
loba, vinaidan is megobrul urTierTobebs (amicitia) efuZneboda. Tu komodatariusi nivTis mepatrones
nasesxebs unaklo mdgomareobaSi daubrunebda, commodatum-dan warmoSobili valdebuleba Sewyve-
tilad iTvleboda. msesxeblis uflebamosilebaTa farglebi mkacrad izRudeboda nivTiT sargeb-
lobis miznebiT: Tu is nivTiT arajerovnad, an sxvagvarad sargeblobda, vidre es xelSekrulebaSi
iyo miTiTebuli, is furtum usus (sargeblobis uflebis marTlsawinaaRmdego xelyofas – qurdobas)
sCadioda. vinaidan commodatum gamsesxeblis interesebsac Seesabameboda, is pasuxs agebda ara marto
dolus, aramed culpa-s gamoc.
Commodatum xelSekrulebidan warmoqmnil sarCels (actio commodati) ori formula hqonda: in ius et in
factum concepta (Gai.,4,47). In ius formula ganekuTvneboda iudicia bonae fidei (keTilsindisieri marTl-
msajuleba) tips da misi condemnatio Semdegi moculobiT iyo dadgenili: yvelaferi, rac am saqmis
gamo unda mieces, ganxorcieldes keTilsindisierad. In factum concepta formula iyo stricti iuris (sar-
Celi, romlis gadawyvetis dros, sasamarTlo, zedmiwevniT zustad, icavda kanonis an xelSekrulebis
moTxovnebs) sarCeli. Tumca, am tipis sxva sarCelebisagan gansxvavebiT, misi condemnatio Semdegs ad-
genda: ra eRireboda aRniSnuli nivTi, da ara ra Rirs aRniSnuli nivTi?
rogorc Cans, peregrinebis pretori (qr. S-mde II saukuneSi) aRniSnuli sarCelis dadgenisas, iTva-
liswinebda sazogadoebaSi ukve Camoyalibebuli, gamsesxeblisa da msesxeblis urTierTobebis mare-
gulirebeli, bona fides principze dafuZnebuli, normebis aucileblobas, vinaidan es kriteriumebi
SemuSavebul iqna fiducialuri garigebis (fiducia cum amico) farglebSi.
155
$4. Depositum (Senaxvis xelSekruleba).
Depositum (Sesanaxad gadacema); amicitia (megobroba); neglegentia (daudevroba); pecunia obsignata (danomrili
fuli); crimen perfide (veragobis danaSauli).
Depositum xelSekrulebis mixedviT, uxrwneli, moZravi nivTi sxva pirs Sesanaxad gadaecemoda.
valdebuleba potenciurad ormxrivia: Cveulebriv, kreditorad gamodioda deponenti (Sesanaxad mim-
cemi); Tumca, Sesanaxad mimRebma (depozitariusma), SeiZleba, deponentisagan moiTxovos nivTis Sena-
xvisa da movlis xarjebis anazRaureba, Sesagebeli sarCelis _ actio depositi contraria meSveobiT.
Depositum principulad usasyidlo xelSekrulebaa da is megobrobas (amicitia) efuZneba. depo-
zitariusi, Sesanaxad mibarebul, nivTs ar flobda, Tumca mis pyrobas axorcielebda (D.16,3,17,1). is
movale iyo Seenaxa nivTi da ar hqonda am nivTiT sargeblobis ufleba; winaaRmdeg SemTxvevaSi depo-
zitariusi furtum usus-s Caidenda.
depozitariusi valdebuli iyo deponentisaTvis daebrunebina Sesanaxad micemuli nivTi, yovelgvari
naklis gareSe da pirvelive moTxovniT. Periculum (nivTis ganadgurebis an dazianebis riski) deponents
awva. da imis miuxedavad, gvarobiTi (genus) iyo Tu ara, depositum-is obieqtad qceuli nivTi, is mainc
species-ad ganixileboda da misi daRupva an gaqroba depozitariuss pasuxismgeblobisagan aTavi-
suflebda. depozitariusi pasuxs mxolod dolus-is gamo agebda. mxolod postklasikur periodSi dad-
ginda pasuxismgebloba culpa lata-s (uxeSi Secdoma) an magna neglegentia-s (uxeSi daudevroba) gamo. dau-
devroba (neglegentia) ar warmoSobda depozitariusis pasuxismgeblobas Seusruleblobis gamo
(D.44,7,1,5). Tu Senaxvis xelSekrulebis obieqti aRwerili fuli (pecunia obsignata) iyo da depo-
zitariusi, daTqmul droSi, Tanxas ver abrunebda, maSin mas procenti ericxeboda. xolo, Tu fulis
mesakuTre Tanaxma iyo, rom depozitariuss esargebla Sesanaxad micemuli fuliT, maTi urTierToba
sesxis xelSekrulebaSi gadadioda im momentidan, roca depozitariusi fuls daeufleboda da mas
gamoiyenebda (D.12,1,9,9). Senaxvis xelSekrulebis gamo wardgenil sarCels (actio depositi) ori formula
hqonda: in ius et in factum concepta (Gai.,4,47). In ius-i bonae fidei sarCelebis kategoriaSi Sedioda da Sesa-
bamisi intentio-c (moTxovnis ufleba) hqonda; in factum concepta mkacri samarTlis sarCeli iyo (actio stricti
iuris). aRniSnul sarCelSi sabraldebo gadawyvetileba depozitariusis mxareze arsebuli dolus malus-
ze iyo damokidebuli. peregrinebis pretoris mier SemoRebul sarCelSi, dolus malus-ze miTiTeba,
saSualebas iZleoda ius gentium-is aRniSnuli instituti damokidebuli gamxdariyo, samoqalaqo brun-
vaSi damkvidrebuli, fides principis mimarT.
$5. Fiducia (fiducialuri xelSekruleba)
Fiducia cum amico (fiducialuri SeTanxmeba megobarTan); fiducia cum creditore (fiducialuri SeTanxmeba
kreditorTan); fiduciarius (fiducialuri nivTis mimRebi piri); fiducians (fiducianti, nivTis mimcemi,
kreditori); remancipatio (nivTis dabruneba xdeboda sapirispiro mancipaciis gziT).
fiducialuri xelSekruleba mancipatio-s an in iure cessio-s (sasarCelo daTmoba, yvela kvirituli uf-
lebebis SeZenisa da daTmobis formaluri da abstraqtuli xerxi) formiT, sxvadasxva miznebis misaR-
wevad ideboda (Gai.,2,60). gaiusi fiducialur SeTanxmebaTa or nairsaxeobas gamohyofda: megobarTan –
fiducia cum amico da kreditorTan – fiducia cum creditore (contracta).
pirvel SemTxvevaSi, fiducia Senaxvis, commodatum (sesxi), davalebis xelSekrulebebs aformebda, xo-
lo meore SemTxvevaSi _ fiducia valdebulebis realuri garantiis dadgenas emsaxureboda. aRniS-
nulis funqcionaluri diferencireba meorexarisxovania, radgan kontraqtis struqtura, yvela
SemTxvevaSi, erTgvarovania. nivTis mimRebi piri _ fiduciarius (fiducariusi), ndobiT aRWurvili, mesa-
kuTre xdeba da movalea, garkveuli pirobebis dadgomisas, nivTi kreditorisaTvis (fiducians - fiduciants)
daebrunebina. nivTis dabruneba sapirispiro mancipaciis – remancipatio formiT xdeboda.
vinaidan fiducia cum creditore, formiT, fiducia cum amico-sagan ar gansxvavdeboda, fiduciantis moTxovna,
yvela SemTxvevaSi, erTgvarovani sarCeliT – actio fiduciae iyo daculi. aRniSnuli sarCeli, bonae fidei
sarCelTa Soris, erT-erTi uZvelesi da, Sinaarsobrivad, universaluri iyo.
156
$6. Pignus datum (giravnoba)
realuri giravnobis dros, mouxmari nivTi gadadioda giraos mimRebi piris mflobelobaSi im pi-
robiT, rom man, giraos mimcem pirs, nivTi unda daubrunos ZiriTadi valdebulebis SesrulebisTanave.
giraosTan mimarTebaSi, ZiriTadi valdebulebis kreditori, movaled xdeba, xolo, ZiriTadi val-
debulebis movale – kreditoria.
giravnobis xelSekrulebidan warmoSobili valdebuleba aqcesoruli xasiaTisaa da is Sewydeba Ziri-
Tadi valdebulebis SewyvetisTanave, radgan iTvleba am valdebulebis uzrunvelyofis saSualebad
da agreTve, kreditoris mier, Sesrulebis gadacilebis SemTxvevaSi.
giraos mimReb pirs ekrZaleboda giraod miRebuli nivTiT sargebloba, winaaRmdeg SemTxvevaSi adgi-
li eqneboda furtum usus. Tumca, Tu giraos mimcemi piri ZiriTadi valdebulebis moTxovnebs ver Seas-
rulebda, giraos mimRebi piri uflebamosili iyo daekmayofilebina sakuTari moTxovna, giraod mice-
muli nivTis xarjze da is mesame pirisaTvis (ius distrahendi) mieyida. giraos mimcemi piris moTxovna,
ZiriTadi valdebulebis SesrulebiT iyo ganpirobebuli, romelic swored giraod micemuli nivTiT
aris uzrunvelyofili. amgvari potestaturi (nebidan gamomdinare) pirobis Sesrulebis Sedegad, gi-
raos mimcemi, giraos mimRebi piris winaaRmdeg, actio pigneraticia (in personam) – sarCelis wardgenis uf-
lebas iZenda. aRniSnuli sarCeli gamoiyeneboda im SemTxvevaSic, Tu garaos mimRebisagan im nametis
anazRaurebas moiTxovda, romelic man, giraod micemuli nivTis gayidvis Sedegad miiRo. es viTareba,
ki logikurad, in ius formulis Semcveli sarCelis wardgenas gulisxmobda.
giraos mimRebi actio pigneraticia contraria sarCelis wardgenis uflebas flobda, raTa aenazRaurebina
nivTis Senaxvis xarjebi.
$7. keTilsindisieri sarCelebi da xelSekrulebebi
Actio bonae fidei et iudicia bonae fidei (keTilsindisieri sarCelebis wardgenis dros keTilsindisier
sasamarTloSi) mosamarTles, farTo uflebamosilebis farglebSi, SeeZlo mosarCeles moTxovnis
Sedareba keTilsindisierebis kriteriumebTan (oportere ex fide bona). meurveobisa da mziTvis sakiTxebis
gamo wardgenili, keTilsindisieri sarCelebis garda, yvela sarCeli, romelic ex fide bona formulas
Seicavda, xelSekrulebidan gamomdinare sarCelad iTvleboda. amis Sesaxeb gaiusi werda (Gai.,4,62):
keTili sindisis sasamarTloebis gansjadobas miekuTvneboda is sarCelebi, romlebic nasyidobis,
qiravnobis, sxvisi saqmeebis warmoebis, davalebis, Senaxvis, fiducialur xelSekrulebebs exeboda.
aseTi sarCelebis wardgena saerTaSoriso vaWrobis sferoSi xdeboda xelSekrulebebis mimarT, rom-
lebic, ius gentium-is farglebSi, peregrinebis pretoris mfarvelobis qveS ideboda. keTilsindisieri
sarCelebisadmi miZRvnili, mudmivi ediqtis XIX-e titulSi, fiducialuri kontraqtebis Semdegi
saxeebia miTiTebuli: fiducia; depositum; societas, emptio-venditio, mandatum.
VI. brali xelSekrulebaSi
keTilsindisierebaze damyarebuli xelSekrulebebis Sesruleba kontrhagentebisgan gansakuTrebul
zrunvas moiTxovda.
klasikuri periodis iurisprudenciam braleuli qmedeba gansazRvra diligentia-ad, anu aseTi qmedeba
arajerovan mzrunvelobad miiCnia. Diligentia-s kriteriumi, gansakuTrebiT, mniSvnelovani iyo iseT val-
debulebebSi, romlebic warmoSobili iyo, davalebis gareSe sxvisi saqmeebis warmoebis xel-
Sekrulebidan, Tumca, mogvianebiT es kriteriumi yvela urTierTobaze gavrcelda, sadac, saval-
debulo moTxovnad swored bona fides iTvleboda. mzrunvelobis an mcdelobis ararseboba kontraqtis
Sesrulebis dros “saxelSekrulebo bralad” Seiracxa.
“saxelSekrulebo brali” deliqtebSi arsebuli “arasaxelSekrulebo bralisagan” imiT gansxvav-
deboda, rom, es ukanaskneli, zianis miyenebas niSnavda da zianis miyenebidan warmoSobili valde-
bulebebis Sesrulebas ganapirobebda.
romaeli iuristebi borot ganzraxvas (dolus) axasiaTebdnen rogorc gaazrebul ganzraxvas, an sur-
vils imoqmedo ise, rom SeuZlebeli iyos xelSekrulebis pirobebis Sesruleba.
157
gaufrTxileblobiT brals maSin aqvs adgili, Tu raime moqmedeba arajerovnad aris Sesrulebuli
(culpa in faciendo), an Tu dakargulia raime moqmedebis Sesrulebis SesaZlebloba (culpa in non faciendo).
braleulad iTvleba piri, romelic keTilsindisierad ar moqmedebda, an romelmac ar gamoiCina
keTilsindisieri paterfamilias-aTvis damaxasiaTebeli yairaTianoba. bralis sakiTxi dgeba ara marto
Seusruleblobis, aramed Sesrulebis gadacilebis (vadis gadacilebis) SemTxvevaSi, ris gamoc bra-
leuli mxare dazaralebuls pirgasamtexlos uxdida. roca saubari iyo im moZravi nivTis Senaxvis
valdebulebaze, romelic Semnaxvels nivTis mesakuTrisaTvis unda daebrunebina, iuristebi pasuxis-
mgeblobas nivTis Senaxvis gamo adgendnen (custodia). kerZod, gaiusi (Gai.,3.205-206), pasuxismgeblobis am
saxes, tipiuri SemTxvevebis magaliTze ganixilavda: mkeravma, sesxis mimRebma pasuxi unda agon, maT-
Tvis mibarebuli nivTis datacebis gamo.
infamirebadi sarCelebis SemTxvevaSi pasuxismgebloba dolus-is (ganzraxvis) gamo dgeboda, xolo actio
bona fidei braleuls culpa-s (brali) gamoc sjida. meore mxriv, pasuxismgebloba ar dgeboda im SemTxve-
vaSi, roca dauZlevel Zalas, an kontrhagentis nebisagan damoukideblad (misi kontrolis farglebs
miRma), Seqmnil viTarebas hqonda adgili.
iuristebi agreTve saubrobdnen dauZlevel Zalaze (vis maior), an dauZlevel garemoebaze, romelsac
ver SeebrZolebi adamianuri bunebis sisustis gamo (D.44,7.1.4). dauZleveli Zalis valdebulebis cneba,
rogorc bunebriv movlenebs (wyaldidoba, miwisZvra, sikvdili), ise iuridiul faqtebs (nivTis wminda
qonebaSi gadacema, ris Sedegad is res extra commercium-ad iqceva) moicavda. aRniSnuli cneba sxva pirTa
moqmedebebsac moicavda, kerZod, mZarcvelTa SemoWra an monaTa gaqceva (savaldebulo iyo maTi
kreditorisaTvis dabruneba).
romaeli iuristebi agreTve miuTiTebdnen periculum anu nivTis daRupvis riskis Sesaxeb, roca ar arse-
bobda braleuli qmedeba. riski, rogorc wesi, nivTis mesakuTres awva. Tumca, garkveul SemTxvevebSi,
riski im pirsac awva, vinc movale iyo daebrunebina nivTi, an im pirs, vinc nivTis beds mesame piris
moqmedebaze damokidebulad xdida.
VII. Consensu (konsensualuri xelSekruleba)
mxareTa martivi SeTanxmebidan warmoSobili xelSekrulebis cneba, romelic raime saxis for-
malobebs ar moiTxovda, klasikuri periodis iurisprudenciis yvelaze mniSvnelovani monapovaria.
xelSekrulebis formalobebisagan gaTavisuflebam da misi mxolod fides principebze dafuZnebam, xel-
Sekrulebis universaluri modelis Seqmnas Seuwyo xeli. nebismier formaSi gamoxatuli Tanxmoba
(usityvo, mxolod moqmedebiT), romelic xelSekrulebis dadebas ganapirobebda, konsensualur xel-
Sekrulebas (consensu) daedo safuZvlad. Aam xelSekrulebis dadebisas aRar iyo saWiro mxareTa sa-
valdebulo daswreba da xelSekrulebis namdvilobisaTvis sakmarisi iyo Tanxmobis werilobiTi
formiT an warmomadgenlis meSveobiT gamoxatva.
Gai., (3,136) konsensualur xelSekrulebebs formalur SeTanxmebebs (verbis et litteris) upirispirebda.
iustinianes instituciebSi (I. Inst. 3.22) consensu Sepirispirebulia re-sTan (realur xelSekrulebebTan):
Consensu fiunt obligationes in emptionibus venditionibus locationibus conductionibus, societatibus, mandatis.
1. Ideo autem istis madis consensu dicitur obligatio contrahi, guia neque scriptura neque praesentia omnimodo opus est, ac ne dari
quicquam necesse est, ut substantiam capiat obligatio, sed sufficit eos qui negotium gerunt consentire.
2. Unde inter absentes quoque talia negotia contrahuntur ueluti per epistulam aut per nuntium.
3. Item in his contractibus alter alteri obligatur in id, quod alterum alteri ex bono et aequo praestare oportet, cum alioquin in verborum
obligationibus alius stipuletur, alius promittat.Kkonsensualur valdebulebebs adgili aqvT yidva-gayidvis,
amxanagobis, qiravnobis dadebis dros.
1. amboben, rom valdebuleba daideba am SemTxvevaSi, SeTanxmebis meSveobiT, imitom rom saWiro ar
aris werili an kontrhagentebis yofna. zustad aseve ar aris saWiro gadacema, raTa valdebuleba
namdvilad CaiTvalos. aramed sakmarisia mxolod im pirTa Tanxmoba, romlebic garigebas deben.
2. ai, ratom aris SesaZlebeli aseTi valdebulebis dadeba adgilze ar myofi kontrhagentebs
158
Sorisac: maT SeuZliaTYerTmaneTs misweron an warmomadgenlis meSveobiT SeTanxmdnen.
3. aseT valdebulebebSi TiToeuli mxare, meoris winaSe, samarTlian moqcevas kisrulobs, maSin, roca
verbalur valdebulebebSi erTi mxare aris stipulatori, meore _ dapirebis mimcemi.
konsensualuri xelSekrulebis warmoSobas iuristebi ius gentium-s miawerdnen, romelic romaelebsa
da ucxoelebs Soris urToerTobebs awesrigebda. Ius gentium-s peregrinebis pretori (praetor peregrinus)
kurirebda. mogvianebiT, consensus-i ius civile-Sic Seitanes, ramac xeli Seuwyo mis gamoyenebas romis
moqalaqeebs Soris.
xelSekrulebis aRniSnuli saxis Taviseburebad misi ormxrivoba iTvleboda, anu consensu, misi mona-
wile mxareebisaTvis, urTierTsanacvlo valdebulebebs warmoSobda, romelTa dacva iseTi sar-
CelebiT iyo SesaZlebeli, romlebsac orive mxare iyenebda valdebulebebis damrRvevi piris mimarT.
$1. Emptio-venditio (yidva-gayidva)
Emptio - venditio (yidva-gayidva); merx (saqoneli); pretium (gasayidi fasi); vacua possessio (wynari mflo-
beloba); arra (be); emptio rei speratae (momavali nivTis yidva); emptor (myidveli); venditor (gamyidveli).
yidva-gayidvis xelSekruleba aformebda SeTanxmebas nivTis sasyidliani SeZenis Sesaxeb. romis samar-
TalSi gamyidvelis movaleoba imaSi mdgomareobda, rom myidvelisaTvis garkveuli nivTi – merx
(saqoneli) – wynar mflobelobaSi (vacua possessio) gadaeca, xolo myidvelis movaleobaSi, fulis gark-
veul Tanxaze, sakuTrebis uflebis gadatana – fasis gadaxda (pretium) igulisxmeboda.
aRniSnuli kontraqti sinalagmaturia: valdebuleba SeiZleba warmoiSvas, mxolod ormxrivad da Ti-
Toeul mxares, Tanabrad SeuZlia sarCelis wardgena, Tumca im pirobiT, rom, TiToeuli maTgani,
sakuTari valdebulebis Sesrulebas ukve Seudga. am aspeqtTan dakavSrebulia bes (arra) instituti.
romis samarTalSi be sulac ar iyo valdebulebis dadebis realuri garantia (rogorc amas berZnul
samarTalSi iyenebdnen). Arra nivTis fasis im nawils warmoadgenda, romlis gadaxda xelSekrulebis
dadebis dros xdeboda, imis dasturad, rom SeTanxmeba mxareebs Soris miRweuli iyo (“argumentum est
emptionis et venditionis contractae” – Gai.,3,139). bes Setanis momentidan, myidvels gamyidvelis winaaRmdeg,
mis mier sakuTari movaleobis Sesrulebis Sesaxeb, sasarCelo moTxovnis wardgenis ufleba eni-
Weboda.
yidva-gayidvis saqonlad nebismieri in commercio, sxeulebrivi da usxeulo - res corporales et res in
corporales – nivTi gamoiyeneboda. servitutis yidvisas, SeZenis obieqti servitutis dadgenis ufleba
iyo, xolo gamyidvelis movaleoba imaSi mdgomareobda, rom, saservituto uflebis aRmoceneba, misi
SemZenis mxareze daeSva (D.19,1,3,2). dadgenili servitutis SeZena, nivTis gareSe, SeuZlebelia. xolo
dadgenili uzufruqtis yidva ara TviT uzufruqtis SeZenas, aramed uti - frui uflebis mopovebas
gulisxmobda, romelic memkvidreobiTac ki gadaecemoda (D.18.6,8,2).
yidva-gayidvis obieqti SeiZleba momavali nivTic gamxdariyo: miwis nakveTidan miRebuli nayofi, pi-
rutyvis namati da sxva. interpretatorebma aseT garigebas emptio rei speratae uwodes.
amrigad, konsensualuri kontraqtis dadebisas, sakontraqto valdebulebis warmoSobisaTvis sakma-
risia mxareTa Soris SeTanxmebis (consensus) miRweva da ar moiTxoveba sxva formalobani. amrigad, kon-
sensualuri xelSekrulebis dadeba adgilze armyof pirebsac SeuZliaT (inter absentes), magaliTad,
werilis an macnes meSveobiT (Gai.,3,136; D.44,7,2; Ins.Iust.3,22,1,2). SeTanxmebis miRwevis niSnad gamodgeboda,
mag., yidva-gayidvis dros arra (be) micema.
Mod., D. 17, 2, 4: Societatem coire et re et verbis et per nuntium posse non dubium non est. (ueWvelia, rom amxanagobis
xelSekrulebis dadeba Cven SegviZlia nivTis gadacemiT, sityvebiT da macnes meSveobiTac ki).
TiToeul mxares sakuTari valdebuleba (Tu mis Sesaxeb moTxovna ukve Sevida ZalaSi) keTil-
sindisierad unda Seesrulebina, raTa meore mxaris winaaRmdeg sasarCelo moTxovnis wardgenis
159
SesaZlebloba hqonoda. am moTxovnas amyarebda is principi, rom konsensualuri xelSekrulebebi val-
debulebaTa, funqcionaluri ormxrivobiT, gamoirCeoda (sinalagmaturoba). gamonakliss mxolod
davalebis xelSekruleba warmoadgenda, romelic potenciurad ormxrivi iyo. yvela konsensualuri
kontraqti negotia bonae fidei-s (keTilsindisieri garigebebi) kategorias warmoadgenda.
yidva-gayidva aris konsensualuri kontraqti, romlis meSveobiT erTi mxare _ gamyidveli movalea,
nivTiT daubrkolebel mflobelobaSi, Seiyvanos meore mxare – myidveli, romelic Tavis mxriv mova-
lea gamyidvels gadauxados fulis garkveuli Tanxa. am kontraqtis warmoSoba gayidvis uZveles
formas, kerZod gacvlas, anu erTi nivTis meoreTi, martiv Secvlas efuZneba. TandaTanobiT, isto-
riulma evoluciam is gamoiwvia, rom fasi ara liTonis woniT, aramed im momentiT gamoixata,
romelsac mancipatio-s ritualis dros iyenebdnen, roca kerZo sakuTrebaSi mancipirebadi nivTebis
gadacemas exeboda saqme. aramancipirebadi nivTebis (res nec mancipi) yidvisas, xelis meSveobiT gacvlas
hqonda adgili, romelic nivTis fasze gacvlas gulisxmobda.
ueWvelia, rom klasikur xanaSi yidva-gayidvis xelSekruleba, rogorc konsensualuri kontraqti,
xalxis samarTalis (ius gentium) mixedviT viTardeboda da mxolod misTvis damaxasiaTebeli niSnebiT
gamoirCeoda, rac arsebiTad ganasxvavebda mas sakuTrebis uflebis gadacemis sxva saSualebebisagan:
1. am xelSekrulebiT warmoSobili urTierTobis ormxrivi da urTierTdakavSirebuli xasiaTi. sau-
bari iyo ori urTierTdakavSirebuli garigebis Sesaxeb, romelsac icavda ori sxvadasxva sarCeli:
yidvis (emptio) – gayidvis (venditio) Sesaxeb, saidanac gamomdinareobs sarCelebis dasaxelebac: actio
empti – actio venditi;
2. aRniSnuli urTierTobis valdebulebiTi xasiaTi: xelSekrulebis mixedviT, valdebuleba iqmneboda
mxolod mxareebis mimarT, da nivTze an fasze ar gadadioda. SesaZloa, urTierTobis aRniSnuli xa-
siaTi iqidan gamomdinareobda, rom istoriulad, yidva-gayidva warmoiSva, ori damoukidebeli
stipulatio-s, dakavSirebis Sedegad.
a) yidva – gayidvis Semadgeneli elementebi iyo: 1) mxareTa urTierTSeTanxmeba, 2) xelSekrulebis
sagani (nivTi) da 3) fasi.
1) mxareTa urTierTSeTanxmeba
Paul., (D. 18. 1, 1, 2): “Est autem emptio iuris gentiam et ideo consensu peragitur et inter absentes contrari potest et per nuntium et
per litteras” (yidva miekuTvneba xalxis samarTals da amitom SeTanxmebis meSveobiT xorcieldeba, da
yidvis xelSekruleba SesaZlebelia ganxorcieldes armyof pirTa Soris, an macnes an werilis meS-
veobiT).
Tanxmobis gamoxatva nebismieri formiT iyo SesaZlebeli, xolo, Tu gamoiyeneboda werilobiTi for-
ma, mas mxolod mtkicebulebis mniSvneloba hqonda. romaeli iuristebi gadamwyvet mniSvnelobas swo-
red ganzraxvas, anu nebas aniWebdnen. Secdomis (SecdomaSi Seyvanis) sakiTxis gadawyvetas, isini saku-
Tar mravalricxovan kazusebSi cdilobdnen.
im SemTxvevaSi, Tu SecdomaSi Seyvana xelSekrulebis sagans (error in corpore) exeboda, anu, Tu gamyid-
velis neba erTi sagnis gayidvisaken iyo mimarTuli, xolo myidvelis neba sxva sagnis SeZenisaken, an
Tu mxareTa neba gansxvavdeboda gasayidi sagnis fasis mimarT, iuristebi miiCnevdnen, rom mxareebma
SeTanxmebas ver miaRWies da xelSekrulebac dadebulad ar CaiTvleboda. xolo, roca saqme nivTis
xarisxis (error in substantia) Sesaxeb, myidvelis SecdomaSi Seyvanas exeboda, maSin SeTanxmebis
misaRwevad arsebuli winaaRmdegoba daZleulad miiCneoda da xelSekrulebis namdviloba eWvgareSe
iyo. Tumca, gamyidveli movale iyo myidvelisaTvis aenazRaurebina is ziani, romelic am ukanasknels
miadga naklovani nivTis SeZenis gamo, miTumetes, rom misTvis ar iyo cnobili nivTis xarvezis
Sesaxeb. samagierod, iulianusi Tvlida, rom Tu orive mxare SecdomaSi iyo Seyvanili nivTis arse-
biTi xarisxis Sesaxeb, xelSekruleba baTilad unda CaTvliliyo.
iulianusis aRniSnuli mosazreba postklasikuri periodis romaelma iuristebma Secvales da Camoa-
yalibes axali zogadi wesi: xelSekruleba ararad miiCneoda, Tu erT-erTi mxare SecdomaSi iyo
Seyvanili gasayidi nivTis arsis (substantio) gamo.
160
1. Res (nivTi) _ savaWro xelSekrulebis jerovan sagnad saqoneli (res) gamodioda. saqoneli,
garkveuli saxis, cvalebadi nivTebiT iyo warmodgenili. dasaSvebi iyo momavali nivTebis yidva-ga-
yidva, romelTa mimarT xdeboda maTi Semdegi nairsaxeobebis gamijvna: a) momavali nivTis yidva
(emptio rei speratae): am SemTxvevaSi mxareebi xelSekrulebas nivTis arsebobis faqts uqvemdebarebdnen:
Tu sayideli nivTi jer ar arsebobs, arc misi fasis gadaxdaa savaldebulo; mag., jer ar aRebuli
mosavali.
b) Emptio spei (imedis yidva): imis imedi, rom arsebuli nivTi iyo xelSekrulebis sagani, xolo imis
riski, nivTi namdvilad arsebobda Tu ara, swored myidvels awva, romelsac, nebismier SemTxvevaSi,
nivTis SesaZeni fasis gadaxda evaleboda. aRniSnuli xelSekrulebis sagnis wreSi Sevida res mancipi,
Tumca mancipatio gamoyenebis gareSe, da agreTve res incorporales nivTebis kategoria da uflebebi nivTze.
namdvilad miiCneoda sxva nivTis gayidvac. Tumca, baTili iyo myidvelis sakuTrebaSi arsebuli,
nivTis gayidva (Pomp., D. 18, 1, 16 – 18), agreTve is nivTebi, romlebic gardacvlils ekuTvnoda, Tu piri,
xelSekrulebis dadebamde, an misi dadebis momentSi, gardaicvleboda.
2) fasi
principatis periodis dasawyisSi, Zvel romSi, sabinianelTa da prokulianelTa skolebs Soris
warmoiSva doqtrinuli xasiaTis dava: sabinianelebi Tvlidnen, rom nebismieri nivTi, yidva-gayidvis
xelSekrulebaSi, fasis daniSnulebas asrulebda; prokulianelTa azriT, mxolod fulis meSveobiT
unda ganxorcieldes nivTis yidva-gayidva. swored am mosazrebam moipova aRiareba da momavalSi
iustinianes kanonmdeblobiTac ganmtkicda.
klasikuri periodis samarTalSi fasis gansazRvra savaldebulo moTxovnad iqca. Tanac, fasis gan-
sazRvra mesame piris nebaze ar unda yofiliyo damokidebuli. iustinianes azriT, gayidva maSinac
SeiZleba namdvili iyos, rica mesame pirs daevala gasayidi nivTis fasis dadgena (Inst.Iust. 3. 23. 1).
nivTis fasi namdvilad unda arsebobdes, winaaRmdeg SemTxvevaSi yidva-gayidvas ki ara, Cuqebas eqne-
boda adgili, vinaidan mxolod Cuqebis drosaa SesaZlebeli gamsxvisebelsa da SemZens Soris
SeTanxmebis miRweva, rom, es ukanaskneli, meore mxares nivTis safasurs ar gadauxdida. klasikuri pe-
riodis iuristebi mkacrad ar iTxovdnen fasis samarTlianobasa da mis adekvaturobas, nivTis Rire-
bulebis mimarT. aRniSnuli moTxovna mxolod iustinianes samarTalSi Cndeba. masSi saubari iyo im
axali wesis Sesaxeb, romelic mniSvnelovnad azianebda uZravi qonebis gamsxviseblis interesebs, ro-
ca mas qonebis gasxvisebas, Rirebulebis naxevarze ufro dabal fasSi, avalebdnen. am SemTxvevaSi
gamsxvisebeli, sasamarTlos gziT, uflebamosili iyo piri eSala meore mxarisaTvis, Tu es ukanask-
neli damatebiT fass ar gadaixdida.
yidva-gayidvis xelSekrulebis dacva ori keTilsindisieri sarCelis meSveobiT xdeboda: actio empti et
actio venditi. yidvidan-gayidvidan warmoSobili sarCelis ZaliT, SemZeni, gayiduli nivTis, misTvis gada-
cemas iTxovda. garda amisa, mas SeeZlo gamyidvelisagan moeTxova nivTis upirobo flobis uzrun-
velyofa (habere licere) da sarCelis ZaliT, sakuTari Tavisa da nivTis dacvis uzrunvelyofa, Tu niv-
Tis gamyidveli misi mesakuTre ar iyo. Tu xelSekrulebis dadebis Semdeg, nivTi nayofs an namats
iZleoda, gamyidveli movale iyo gadaeca isini myidvelisaTvis. amrigad, aRniSnuli sarCelis meS-
veobiT, xdeboda nivTis gasayidi da SesaZeni fasisa da, saWiroebis SemTxvevaSi, saprocento gana-
kveTis moTxovnis uzrunvelyofa.
b) myidvelisa da gamyidvelis movaleobani
yidva-gayidvis xelSekrulebaSi, mxareTa movaleobebis gansazRvra, keTilsindisierebis principis
safuZvelze xdeboda. imis miuxedavad, rom TiToeul mxares erTmaneTisagan damoukidebeli mova-
leobebi gaaCndaT, am movaleobebs mainc urTierTdakavSirebulad miiCnevdnen, radgan TviTon xel-
Sekruleba ormxrivi iyo. praqtikis mdidar monacemebze dayrdnobiT, romaelma iuristebma daam-
kvidres is principi, romelic orive mxares unda mkacrad daecva, yidva-gayidvis xelSekrulebis dade-
bisas: bona fides et aequitas. swored amitom, mosamarTle, mxareTa qmedebis Sefasebis Sesaxeb gamotanil
gadawyvetilebaSi, farTo uflebamosilebiT iyo aRWurvili.
myidvelis movaleobaSi Sedioda nivTis SesaZeni fasis gadaxda, anu mas gamyidvelisaTvis sakuTrebaSi
im monetebis gadacema evaleboda, romlebSic nivTis Rirebuleba iyo gamoxatuli. garda amisa, gam-
161
yidvelis movaleobaSi Sedioda: 1. myidvelisaTvis gayiduli nivTis gadacema (tradere). aseTi gadacema
nivTis upirobo gankargvis (habere licere) da ara maszed mxolod sakuTrebis gadatanis (dare) uzrun-
velyofas gulisxmobda. ueWvelia, rom bona fides-Si gaTvaliswinebuli iyo, rom gamyidveli yvela
Rones ixmarda, raTa myidveli SeZenili nivTis mesakuTre gamxdariyo. iustinianes samarTalSi gan-
mtkicda norma, romlis ZaliT, nivTze sakuTrebis ufleba ar gadaicemoda manam, vidre myidveli niv-
Tis safasurs ar dafaravda, an gamyidvels sakmaris garantias ar miscemda safasuris gadaxdis Tao-
baze, an Tu gamyidveli myidvelis keTilsindisierebas ar miendoboda. 2. gamyidveli pasuxs agebda
dolus (boroti ganzraxvis), xolo, klasikur periodSi, _ culpa (bralis gamo), sakuTari movaleobebis
arajerovnad Sesrulebis SemTxvevaSi. Tu gayidul moZrav nivTs vinme moiparavda, gamyidveli
custodia-s gamo isjeboda. Custodia-s gamo pasuxismgebloba gamyidvels maSin exsneboda, Tu myidveli,
gamyidvelis mier SemoTavazebul nivTze, uars ityoda. 3. pasuxismgebloba eviqciis gamo maSin dge-
boda, roca myidveli sasamarTlo process nivTis namdvil mesakuTresTan waagebda. 4. gamyidveli
pasuxismgebeli iyo nivTis faruli naklis gamo.
g) Periculum (nivTis daRupvis (ganadgureba-dazianeba) riski). roca gayiduli nivTi dauZleveli Zalis
zemoqmedebiT nadgurdeboda, misi Sedegebi myidvels awva (periculum est emptoris). aRniSnuli debuleba
Semdegnairad unda iqnas gagebuli: Tumca, myidveli nayid nivTs kargavda, mas mainc evaleboda nivTis
SesaZeni fasis gadaxda. am debulebas esaWiroeba mniSvnelovani ganmarteba: gamyidvelis pasu-
xismgebloba nivTis dauzianeblad SenaxvisaTvis mkveTrad aris SezRuduli dauZleveli Zalis zemo-
qmedebiT, razec pasuxs myidvelic agebda. amis Sesaxeb mxareebs TviT kontraqtSi unda gaekeTebinaT
daTqma. dadgenili wesi ar gamoiyeneboda, Tu nivTi eqspropriacias daeqvemdebareboda, an misi brun-
vidan amoReba moxdeboda. riski myidvelze mxolod maSin gadava, roca moxdeba nivTis gayidva; nivTis
gayidvas ki maSin aqvs adgili, roca cnobilia gasayidi nivTis sagani, xarisxi da raodenoba; dad-
genilia misi fasi da gayidva martivad (upirobod) ganxorcielda (Paul, D.18,6,8 pr). Digesta-s amave teqs-
tis Tanaxmad, Tu nivTis gayidva garkveuli pirobebiT moxda, nivTi ar iTvleba gayidulad manam, vid-
re moxdeba daTqmuli pirobebis Sesruleba.
d) Evictio (evikcia) – maSin hqonda adgili, roca myidveli nivTis sasamarTlos gadawyvetilebis safuZ-
velze kargavda im piris sasargeblod, romelic nivTis namdvili mesakuTre iyo. amis mizezi ki is
iyo, rom myidvelma nivTi SeiZina im pirisagan, romelic Tavs nivTis mesakuTred asaRebda xandaz-
mulobis vadis (usucapio) amowurvis gamo, Tumca sakuTrebis uflebis SeZenisaTvis dadgenili xandaz-
mulobis vada jer ar iyo gasuli. mesakuTris mier wardgenili actio vindicatio moTxovnis Sesas-
ruleblad, myidvels SeZenili nivTi mesakuTrisaTvis unda daebrunebina, an misTvis nivTis safasuri
gadaexada. gamyidvelis valdebuleba, eviqciis SemTxvevaSi, myidvelisaTvis miyenebuli zianis
anazRaurebis Sesaxeb, Tavdapirvelad, konsensualuri xelSekrulebidan ar warmoSobila. arqaul
periodSi miyenebuli zianis anazRaurebis garantia mancipatio-dan ganviTarda da, actio auctoritatis Za-
liT, mancipaciis gziT nivTis gamsxvisebels, miyenebuli zianis ormagi odenobis anazRaureba eva-
leboda. xolo, roca mancipacia abstraqtul moqmedebad iqca, sagarantio stipulaciam pova gavr-
celeba da, misi meSveobiT, gamyidvelis winaaRmdeg SesaZlebeli iyo actio ex stipulatu (sarCeli stipu-
lacidan) wardgena. evikciis mimarT pasuxismgeblobis gamoricxvis saSualebad garkveuli SeTanxmeba
(pacta de non praestanda evictione), an xelSekrulebis gansakuTrebuli nairsaxeoba iTvleboda. imisaTvis,
rom eviqciis gamo gamyidvelis pasuxismgeblobis sakiTxi damdgariyo, myidveli movale iyo gamyid-
velisaTvis ganecxadebina arsebuli moTxovnis, an sasamarTlo procesis Sesaxeb (litem denuntiare), raTa
misgan daxmareba mieRo, an sasamarTlo ganxilvis dros gamyidvels dacvis saSualeba hqonoda.
e) nivTis dafaruli nakli
gamyidveli pasuxs agebda gayiduli nivTis faruli naklis, an defeqtis gamo. Tu mancipaciis gziT
(mancipatio), nivTis gayidvisas, mmancipirebadi piri nivTis xarisxis, miwis nakveTis fardobis an nak-
lis ararsebobis Sesaxeb cru gancxadebas gaakeTebda, motyuebul myidvels miecemoda sababi, rom mas
gamyidvelis winaaRmdeg actio auctoritatis, an actio de modo agri (sarCeli miwis nakveTis moculobis Sesaxeb)
Seetana sasamarTloSi. arqauli periodidan moyolebuli, gayidvis aqts emateboda stipulacia, ro-
melic garantias iZleoda imis Sesaxeb, rom nivTs garkveuli Tvisebebi, an raime nakli, an konkre-
tuli defeqtebi hqonda. gamyidveli pasuxismgebeli iyo im SemTxvevaSi, Tu namdvilad arsebobda nak-
li, romlis Sesaxeb man damala, an uaryo stipulaciaSi, rac Cveulebriv, evictio-sTan erTad ga-
momJRavndeboda.
162
ciceronis droidan moyolebuli, iurisprudenciam aRiara, rom bona fides principis Sesabamisad, gam-
yidveli pasuxs agebda yvela im naklze, romelic man myidvels, winaswari ganzraxviT, daumala. gam-
yidveli, aRniSnul SemTxvevaSi, pasuxs agebda imis miuxedavad, stipulatio-s hqonda Tu ara adgili. dama-
luli naklis gamo pasuxismgebloba dgeboda Semdegi pirobebis arsebobisas: 1. saubari unda iyos
arsebiTi naklis Sesaxeb, ris gamoc nivTis Rirebuleba, an monis sargeblianoba, an gayiduli pi-
rutyvis fasi mkveTrad mcirdeboda; 2. nakli aucileblad dafaruli unda iyos, radgan, Tu nakli
aSkaraa da yvelasaTvis cnobili iyo, dauSvebelia pasuxismgeblobis Sesaxeb saubari; 3. nakli unda
warmoSobiliyo manam, vidre myidveli nivTs SeiZenda da, Tanac, myidvels amis Sesaxeb ar unda scod-
noda.
Tu gamyidvelma naTlad ar ganacxada nivTis naklis Sesaxeb an, Tu nivTis gayidvis Semdeg iqna aRmo-
Cenili, misi faruli nakli, edilis ediqtiT, myidvels mieniWa ufleba gamyidvelis winaaRmdeg ori
sarCeli waredgina: 1) actio redhibitoria (yidva-gayidvis xelSekrulebis CaSlis Sesaxeb), nivTisa da sa-
qonlis fasis ukan dabrunebis gziT da 2) actio aestimatoria (sarCeli fasis daklebis Sesaxeb), romlis
ZaliT gayiduli nivTis fasi mkveTrad mcirdeboda, nivTis faruli naklis Sesabamisad.
qr. S. I saukunis iurisprudenciam, savaraudod, aRiara, rom, nivTis dafaruli naklis gamo, miye-
nebuli ziani unda anazRaurebuliyo actio empti (sarCeli nivTis yidvis Sesaxeb) gziT. am sarCelis
upiratesoba imaSi mdgomareobda, rom is ar iyo droSi SezRuduli da dazaralebul mxares nebis-
mier dros SeeZlo aRniSnuli sarCelis wardgena. iustinianes samarTalSi edilis sarCelebi nivTebis
yvela kategoriaze Tanabrad gavrcelda.
v) Arra (be)
Arra-s instituti elinuri yidva-gayidvis xelSekrulebas (arrhabon) ganekuTvneboda.
Zvelma romaulma sakontraqto praqtikam aRniSnuli fenomeni gadmoiRo yidva-gayidvisa da qiravnobis
xelSekrulebebis sferoSi. klasikuri epoqis samarTalSi arra xelSekrulebis dadebis dadastu-
rebisaTvis gamoiyeneboda (arras confirmation). sakmaod sadaoa bes instituti iustinianes samarTalSi.
erTi mxriv, savaraudod, dasturdeba misi mxolod mtkicebulebiTi xasiaTis mniSvneloba, rac mas
klasikuri periodis samarTalSi mieniWa; meore mxriv – be xelSemkvreli mxareebisaTvis alternativas
warmoadgenda, raTa maT daedoT, elinur samarTalSi gavrcelebuli, bes Sesaxeb SeTanxmeba, romlis
ZaliT, xelSekrulebis calmxrivad CamSlel mxares, garigebis darRvevisaTvis ekisreboda pasuxis-
mgebloba (e. w. sajarimo bes saxiT).
Tu bes mimcemi, xelSemkvreli mxare, uars ityoda sakuTari valdebulebis Sesrulebaze, is bes kar-
gavda da, piruku, Tu bes mimRebi mxare, calmxrivad CaSlida xelSekrulebas, – miRebuli bes safa-
surs ormagad gadaixdida.
$2. Mandatum (davalebis xelSekruleba)
Mandatum (davalebis xelSekruleba); procurator (rwmunebuli, prokuratori); dominus negotii (marw-
munebeli, principali).
Mandatum (davalebis xelSekruleba) – usasyidlo konsensualuri kontraqtia, romlis meSveobiT
dominus negotii (marwmunebeli, principali), procurator-s (rwmunebuls, prokurators) raime moqmedebis
Sesrulebas an garigebis dadebas avalebda, sakuTari an mesame piris interesebis Sesabamisad.
a) Mandatum damaxasiaTebeli niSnebi: 1. davalebis xelSekruleba – konsensualuri kontraqti iyo, anu
valdebulebis warmoSoba kontrhagentebis SeTanxmebas efuZneba. amitom, davalebis miReba SesaZ-
lebeli iyo an macnes meSveobiT, an werilis gamogzavnis gziT. pavlusis azriT, davalebis xel-
Sekrulebidan warmoSobili valdebulebis Sesruleba SeiZleba gadaivados, an raime pirobis Ses-
rulebaze iyos damokidebuli (D. 17, 1, 1 pr. – 3); 2. Mandatum _ usasyidlo kontraqtia. `davaleba ara-
rad iTvleboda, Tu usasyidlo ar iyo, vinaidan is movaleobidan, an megobrobidan gamomdinareobs,
xolo safasuris gadaxda movaleobas ewinaaRmdegeba; Tu Semodis fuli, maSin saqme ganixileba,
rogorc qiravnoba” (D. 17, 1, 1, 14). aseTi debulebis miuxedavad, mainc daiSveboda, rwmunebulis mier,
163
anazRaurebis miReba, upiratesad, madlierebis niSnad da ara rogorc Semxvedri miniWeba; 3. auci-
lebeli piroba iyo marwmuneblis, an mesame piris interesebiTa da saxeliT moqmedeba. dauSvebelia
sakuTari saxeliT raime davalebis Sesruleba, an moqmedeba; 4. davalebis xelSekrulebis obieqti
SeiZleba yofiliyo raime moqmedeba, an iuridiuli xasiaTis garigeba, an sxva nebismieri moqmedeba,
mxolod im pirobiT, rom daculi iqneboda usasyidlobis moTxovna, maSinac ki, Tu rwmunebuls,
anazRaurebis saSualebad, qoneba qiravnobaSi eqneboda gadacemuli. davalebis obieqti ar unda ata-
rebdes akrZalul xasiaTs da keTilsindisierebas ewinaaRmdegebodes; davaleba SeiZleba Seexos im
qonebas, romelic, nawilobriv, rwmunebulis sakuTrebaSi imyofeboda.
b) Mandatum-dan warmoSobili sasarCelo ganacxadi (actio mandati) keTilsindisieri sarCelis (bonae
fidei) nairsaxeoba iyo da mis safuZvelze dasjili piri infamia-Ti (uRirsoba) isjeboda (Gai., U, 182; Inst.
Iust4.16.2). aRniSnuli sarCeli, marwmuneblis mier, rwmunebuls waredgineboda im mizniT, rom, am uka-
nasknels, uzrunvelyo, davalebis xelSekrulebiT ganxorcielebuli qmedebis Sesaxeb, sruli anga-
riSi da marwmuneblisaTvis gadaeca, rwmunebiT gaTvaliswinebuli yvela saxis Semosavali.
g) Procurator (rwmunebuli, prokuratori)
davalebis xelSekrulebis SemTxvevaSi, uZvelesi droidan dadginda zogadi xasiaTis rwmunebuleba,
romelsac rwmunebuli (procurator) asrulebda. prokuratori is piri iyo, romelsac, Cveulebriv, gaaza-
tebulTa rigebidan irCevdnen. mas evaleboda marwmuneblis qonebis marTva (procutator omnium bonorum),
riTac is im prokuratorisagan gansxvavdeboda, romelsac mxolod konkretuli sakiTxis gadawyveta
daevala (procurator unius rei). pretori aRiarebda procesualuri warmomadgenlis (procurator ad litem) fi-
guras, romelsac is procesSi mxaris rwmunebulad ganixilavda. yovelTvis, roca qonebis marTvis
davalebas hqonda adgili, klasikuri periodis romaeli iuristebi ori saxis sarCelis: mandatum-is
safuZvelze da negotiourum gestio-dan (davalebis gareSe sxvisi saqmis warmoebidan) konkurencias
ganasxvavebdnen. iustinianes krebulSi meurveoba davalebis xelSekrulebaSia areuli. Tumca, zogjer
marwmunebeli moklebuli iyo am uflebamosilebas, xolo prokuratori, qonebis marTvas, faqtiurad,
sakuTar Tavze iRebda da maSin mas davalebis gareSe sxvisi saqmeebis mmarTvelad miiCneven
(negotiourum gestor). swored amis gamo, erTmaneTisagan ganasxvavebdnen namdvil prokurators (anu im
pirs, vinc davalebis saxiT, miiRo sxvisi saqmeebis marTva) da im pirs, vinc davalebis gareSe moq-
medebda (misi moqmedeba, samarTavad gadacemuli meurneobis, mepatronis mowonebas moiTxovda).
d) mxareTa movaleobani
rwmunebulis movaleoba misgan moiTxovda: 1) davalebis Sesrulebas marwmuneblis miTiTebis Sesa-
bamisad da, garigebis dasadebad saWiro, rwmunebis bunebidan gamomdinare; 2) marwmunebels warud-
ginos angariSi ganxorcielebuli moqmedebis Sesaxeb da mis sasargeblod gadaitanos, mis mier dade-
buli garigebis iuridiuli Sedegi; 3) marwmuneblis winaSe pasuxi agos dolus da culpa gamo, vinaidan
davalebis xelSekruleba efuZneboda bona fides principebs da mxolod marwmuneblis interesebs icav-
da. marwmunebeli, Tavis mxriv, pasuxs agebda im xarjebze, romlebic rwmunebulma gaiRo davalebis
Sesrulebis gamo, maT Soris, aRniSnuli davalebis Sesrulebis dros, miyenebuli zianis anaz-
Raurebis TvalsazrisiT.
e) davalebis xelSekrulebis Sewyveta
davalebis xelSekrulebis moqmedeba wydeboda: 1) Tu rwmunebuli davalebis Sesrulebas jer ar
Sesdgomia: a) marwmuneblis mier uflebamosilebaTa ukan gamowvevis gziT, rasac maSin hqonda Zala,
Tu rwmunebuli gamowvevis Sesaxeb gafrTxilebuli iyo; b) rwmunebulis mier davalebis Sesrulebaze
uaris TqmiT; 2) Tu davalebis Sesruleba dawyebuli iyo, marwmunebeli movale iyo angariSi gaewia
davalebis SedegebisaTvis, xolo rwmunebuli movale iyo daesrulebina davalebis SesrulebiT;
3) marwmuneblis an rwmunebulis gardacvalebiT. marwmuneblis gardacvalebis SemTxvevaSi, misi
memkvidreebis mimarT, rwmunebuls sarCelis wardgenis ufleba eniWeboda im sababiT, rom memkvid-
reebma mas ar Seatyobines marwmuneblis gardacvaleba, mis mier davalebis Sesrulebis periodSi.
v) Mandatum pecuniae credendae (fuladi sesxis miniWebis Sesaxeb micemuli davaleba)
164
aseTi davalebis arsi SemdegSi mdgomareobda: rwmunebuli, mesame piris sasargeblod, fuladi Tanxis
garkveul odenobas sesxad gascemda an kredits xsnida. aseT viTarebaSi, marwmunebelsa da mesame
pirs Soris sesxis xelSekruleba ideboda. Marwmunebeli, praqtikulad, movalis garantad gamodioda,
vinaidan, am ukanasknelis mxridan, valis gadauxdelobis SemTxvevaSi, marwmunebeli rwmunebulis wi-
naSe pasuxs actio mandati contraria-s (Sesagebeli sarCeli davalebis xelSekrulebidan) safuZvelze
agebda.
$3. Societas (amxanagobis xelSekruleba)
Societas omnium bonorum (amxanagobis monawileTa mTeli qonebis gaerTianeba); societas unius negotiationis –
unius rei (mxolod komerciuli sawarmos an qonebis gaerTianeba).
1) Societas _ konsensualuri kontraqti, romlis mixedviT ori an meti monawile, urTierTvaldebulebas
iRebda, qonebis an samuSaos gaerTianebis gziT, ewarmoebinaT erTiani saqme da erTmaneTSi gaena-
wilebinaT miRebuli mogeba da gancdili danaklisi.
1. Societas namdvilobis pirobebi: a) rogorc konsensualuri kontraqti, societas daideba, nebismieri
formiT gamoxatuli, SeTanxmebis gziT. stabiluri kavSiris damyareba SesaZlebeli iqneboda xangrZ-
livi da uwyveti SeTanxmebis arsebobis SemTxvevaSi. wyaroebi mowmoben, rom amxanagobis Sesaqmnelad
saWiro iyo, misi monawile mxareebis, ganzraxva; b) savaldebulo iyo daTqmuli qonebis an samuSaos
gaerTianeba. aRniSnuli moTxovna yvelasaTvis Tanabrad savaldebulo ar iyo. zogierTisaTvis sakma-
risi iyo mxolod saqmianobis ganxorcieleba (Gai., 3, 149); g) amxanagobis TiToeuli monawilis saqmia-
noba mxolod mTlianad amxanagobis mimarT hqmnida uflebebsa da movaleobebs, Tumca SenaZeni da
sargebeli mis TiToeul monawilezec vrceldeboda. saubari iyo SidasaxelSekrulebo kavSirze da,
rogorc korporaciisa da asociaciis SemTxvevaSic, amxanagobis mimarT iuridiuli piri ar arse-
bobda.
2) amxanagobis xelSekrulebidan aRmocenebuli sarCeli – (actio pro socio) bonae fidei sarCelebis kate-
gorias miekuTvneboda da mas im SemTxvevaSi iyenebdnen, roca mosawesrigebeli iyo, amxanagobis mona-
wileTa Soris arsebuli, davalianeba, romelic amxanagobis moqmedebis Sedegad warmoiSveboda. Sasa-
marTlo gadawyvetileba, romelic boroti ganzraxvis Sedegi iyo, infamia-s iwvevda. Tumca, amxa-
nagobis monawile piri pasuxismgebeli iyo mxolod sakuTari Semosavlebis farglebSi. Societas arse-
bobis dros SeZenili, saerTo sakuTrebis gayofa, saerTo sakuTrebis gayofis Sesaxeb wardgenili
sarCelis safuZvelze xdeboda.
3) Zmebis konsorciumi
amxanagobis yvelaze Zveli forma iyo Zmebis konsorciumi, romelic Sedgeboda ojaxis mamamTavris
gardacvalebis Semdeg. masSi ojaxSi darCenili yvela Zma Sedioda. aRniSnuli amxanagoba soli-
darobis principebis dacviT, wesrigdeboda da ojaxis nebismier wevrs SeeZlo saerTo monis gaaza-
teba, an saerTo sakuTrebis gasxviseba. saojaxo amxanagobis arqauli tipi maleve qreba, Tumca is gav-
lenas axdens klasikuri periodis universalur amxanagobaze.
1. amxanagobis saxeebi:
a) universaluri amxanagoba, anu mTeli qonebis gaerTianebiT Seqmnili societas (societas omnium bonorum).
aseT amxanagobaSi Sedioda mTeli arsebuli da samomavlo qoneba. saojaxo consorcium msgavsad, igi
Zmobis urTierTobebis zogierT niSans inarCunebda; b) garkveuli saqmianobis gansaxorcieleblad
Seqmnili amxanagoba (societas unius rei; societas unius negotiationis). misi obieqti SeiZleba yofiliyo erTi
konkretuli, an ramdenime erTgvarovani saqme, im pirobiT, rom aRniSnuli saqmianobis mizani kano-
nieri iyo. amxanagobis aRniSnuli nairsaxeobisaTvis savaldebulo ar iyo amxanagobis qonebis mimarT
saerTo sakuTrebis gavrceleba.
4) amxanagobis monawileTa movaleobebi: a) amxanagobis wevrma amxanagobas unda gadasces SeTanxmebiT
gaTvaliswinebuli qoneba da imoqmedos bona fides principebis Sesabamisad; b) amxanagobis wevri mova-
lea saerTo fondSi Seitanos nebismieri SenaZeni da uflebamosilia moiTxovos im zianis anazRau-
165
reba, romelic mas, sakuTari saqmianobis procesSi, miadga; g) igi pasuxs agebs dolus da culpa gamo.
iustinianes samarTalSi gaTvaliswinebuli iyo pasuxismgebloba culpa in concreto-s gamo, anu mxolod
sakuTari qonebis mimarT yairaTiani damokidebulebisaTvis.
5) amxanagobis Sewyveta
Societas solvitur ex personis, ex rebus, ex voluntate, ex actione. Ulp., D. 17, 2, 63, 10 (15): amxanagobis Sewyvetis mizezi
SeiZleba iyos pirebi, nivTebi, neba da moqmedeba.
1. pirTa mizeziT: piris gardacvalebis an amxanagobis wevris mimarT capitis deminutio maxima et media
Sedegad. gardacvalebaSi igulisxmeba amxanagobis erT-erTi wevris qonebis gayidva, Tu is valauval
movaled gamocxaddeboda. 2. nivTebis gamo: roca miRweulia amxanagobis mizani an dakarguli, an
brunvidan amoRebul iqna amxanagobis saerTo qoneba. 3. nebis mizeziT: roca dgeboda daTqmuli vada;
amxanagobis yvela wevris erTsulovani TanxmobiT, an, erT-erTi maTganis mier, uaris Tqmis an xel-
Sekrulebis gawyvetis SemTxvevaSi. 4. moqmedebis safuZvelze: roca stipulaciis Sedegad, an sasa-
marTlo procesis meSveobiT, Seicvleboda TviT amxanagobis safuZveli.
$4. Locatio - conductio (qiravnoba, ijara).
Locator (meijare); conductor (moijare, ijaradari); locatio (qiravnoba); conductio (ijara); locatio conductio rei
(ijariT aReba; sacxovrebeli saxlis daqiraveba); locatio conductio operis _ nardoba (gadazidvebis CaTv-
liT); locatio conductio operarum (samuSao Zalis qiravnoba).
1) ijara – konsensualuri kontraqti iyo, romlis Tanaxmad, erTi mxare, kerZod meijare (locator) nivTs
an samsaxurs droebiT gadascemda meore mxaris, anu moijares (conductor) gankargulebaSi. moijare, Ta-
vis mxriv, `iRebda” nivTs, da meijares sasargeblod, `ukuminiWebas” axorcielebda, naturaluri ren-
tis an fuladi gadasaxadis saxiT. romaelebi am kontraqtSi or urTierTsanacvlo valdebulebas gu-
lisxmobdnen: qiravnobasa (locatio) da ijaras (conductio); orive valdebulebas specialuri sarCeli
icavda. es sarCelebi yidva-gayidvis xelSekrulebidan aRmocenebul sarCels hgavda da maTi Ses-
ruleba msgavsi iuridiuli normebiT iyo mowesrigebuli.
1. ijaris xelSekrulebis ZiriTadi niSnebi iyo: a) ijara konsensualuri kontraqti: “locatio-conductio –
aris bunebrivi xelSekruleba, romelic yvela xalxma aRiara (kontraqtad), ara sityvebis, aramed
yidva-gayidvis msgavsad, SeTanxmebis meSveobiT dadebulad (Paul., D. 19. 2, 1); Locatio et conductio cum naturalis
sit et omnium gentium, non verbis, sed consensu contrahitur, sicut emptio et venditio; b) xelSekruleba imaSi mdgo-
mareobda, rom raime nivTi an samuSao, droebiT, saijaro fasis an anazRaurebis sanacvlod, gadae-
cemoda meore piris gankargulebaSi; g) am xelSekrulebis mizani sxvadasxvanairi iyo. Sesabamisad,
saijaro urTierTobebic mravalferovani iyo. saijaro xelSekrulebis yvelaze Zveli nairsaxeoba
nivTebis qiravnoba iyo: moZravi nivTebis, pirutyvis an uZravi qonebis daqiraveba. saijaro urTi-
erTobebis klasikuri reJimi, aRniSnuli epoqis socialur-ekonomikur moTxovnebs, pasuxobda. am pe-
riodSi gavrcelda sasoflo-sameurneo nakveTebisa da qalaqSi arsebuli sacxovrebeli saxlebis
daqiraveba (ijariT aReba).
klasikur epoqaSi, ZiriTadad, monis Sroma gamoiyeneboda. saijaro urTierTobebi ori saxis sarCels
warmoSobda: in ius et bonae fidei kategoriidan: a) ijariT gadacemulidan warmoSobili sarCeli (actio
locati), meijaris (locator) sasargeblod, raTa mas SesZleboda, ijariT gadacemuli nivTis ukan dab-
runeba, an moijares (conductor) mxridan, sakuTar Tavze aRebuli, nebismieri valdebulebis Sesrulebis
moTxovna; b) sarCeli qiravnobaSi miRebulis Sesaxeb (actio conducti), romelic moijares sasargeblod
iyo dadgenili, raTa meijaresagan moeTxova maszed dakisrebuli movaleobebis Sesruleba.
2. saijaro urTierTobebis saxeebi
Locatio-conductio-s urTierTobebi or nairsaxeobad iyofa: 1) nivTebis ijara, rac momsaxurebis qirav-
nobasac gulisxmobda; 2) nardoba.
nivTebis ijara (locatio-conductio rei) da momsaxurebis qiravnoba (locatio-conductio operarum).
166
am xelSekrulebis Tanaxmad, meijare uZravi an mouxmari moZravi qonebiT sargeblobis uflebas moi-
jare pirs uTmobda. miwis nakveTebis moijares – koloni, xolo sacxovrebeli saxlebis moijares _
inkvilinusi ewodeboda. sasoflo-sameurneo miwis nakveTebis ijaras gankargavda cenzori, romelic
am nakveTebs ijariT gascemda, Cveulebriv, sajaro auqcionis gziT, xuTwliani vadiT (lustrum).
xelSemkvreli mxareebis movaleobaSi Sedioda: 1. meijare (locator) movale iyo: moijares gankar-
gulebaSi `gadaeca” nivTi da mieniWebina misTvis nivTiT sargeblobis da misgan nayofis miRebis
ufleba. moijare nivTis ubralo mpyrobelad, anu naturalur mflobelad iTvleboda (Ulp. D.10,3,7,11),
romelic nivTs meijares saxeliT gankargavda da romlis mimarT mas mxolod kontraqtidan war-
moSobili, valdebuleba gaaCnda. Tu meijare nivTs gayidda, myidvels SeeZlo nivTis flobis ga-
moTxova, saijaro xelSekrulebis vadis amowurvamde. `gayidva wyvets ijaris xelSekrulebas” _ we-
sis Tanaxmad (emptio tollit locatum). aRniSnul viTarebaSi, meijare moijaris winaSe pasuxs agebda miye-
nebuli zianis gamo. 2. ijariT gacemuli nivTis saTanado mdgomareobaSi Senaxva, saijaro xel-
Sekrulebis moqmedebis vadis ganmavlobaSi, raTa moijares mieces, aRniSnuli nivTiT, normaluri sar-
geblobis saSualeba. nivTis saTanadod SenaxvasTan dakavSirebuli xarjebi meijarem unda gaiRos,
Tu, damatebiTi SeTanxmebiT, sxva ram ar iyo gaTvaliswinebuli. meijares awva periculum (nivTis da-
Rupvis riski) gamo pasuxismgebloba, dauZleveli Zalis garemoebaTa dadgomis SemTxvevaSi. 3. meijare
pasuxs agebda moijaresaTvis miyenebuli nebismieri zianis gamo.
moijare (conductor) movale iyo:
1. ganuxrelad Seetana saijaro gadasaxadi. gadasaxadis gadaxda myarad gansazRvruli, fuladi Tan-
xiT xdeboda. Tumca, gadasaxadis gadaxda miRebuli nayofis nawilis, anu naturaluri formiTac xde-
boda. 2. nivTiT esargebla, misi bunebrivi Tvisebebisa da bunebrivi daniSnulebis Sesabamisad. moi-
jare culpa-s gamo pasuxs agebda im SemTxvevaSi, Tu man arajerovnad isargebla nivTiT, an is aramiz-
nobrivi daniSnulebiT gamoiyena. amis garda, moijare pasuxs agebda nivTis SenaxvisaTvis (custodia)
gamo, nivTis qurdobis (furtum) gamo. 3. meijerasaTvis daebrunebina nivTi saTanado mdgomareobaSi,
saijaro xelSekrulebis vadis amowurvis Semdeg.
3. saijaro xelSekruleba wydeboda: a) Tu gansazRvruli iyo xelSekrulebis moqmedebis vada:
1. saijaro xelSekrulebis vadis amowurvis Semdeg; 2. moijaris mxridan uaris Tqmis SemTxvevaSi, Tu
nivTis daniSnulebisamebr gamoyeneba SeuZlebeli iqneboda (Gai., D. 19, 2, 25, 2); b) Tu saijaro xel-
Sekrulebis moqmedebis vada ar iyo dadgenili: 1. moijares an meijares mxridan uaris Tqmis SemTxve-
vaSi; 2. xelSekrulebis Sewyvetas xelSemkvreli mxaris gardacvaleba ar iwvevda, radgan kontraqti
memkvidreebze “gadadioda”. samuSao Zalis qiravnoba (locatio conductio operarum) dasabams iRebda monebis
gaqiravebis praqtikidan; aRniSnuli xelSekrulebis sagani – fizikuri Sroma iyo, romelsac fuladi
safasuris gadaxdis sanacvlod axorcielebdnen. regulirebis gansakuTrebuli reJimi Tavisufali
profesiis pirebisaTvis iyo gaTvaliswinebuli. ciceroni xelovnebas anu saqmianobas (operae) or jgu-
fad: Tavisufal da araTavisufal saqmianobad hyofda. Tavisufali profesiis pirebi sakuTari saqmia-
nobisaTvis, gasamrjelos saxiT, saCuqrebs an naboZvars iRebdnen, romelsac honorari (honor – pativi)
ewodeboda.
2) Locatio conductio operis (nardobis xelSekruleba)
mocemul SemTxvevaSi saubari, damkveTis mxridan (locator), garkveuli samuSaos Sesrulebis dakveTas
exeboda: damkveTi, aRniSnuli mizniT, samuSaoebis mwarmoebels (conductor) garkveul nivTs gadascemda.
samuSaos dasrulebis Semdeg monardes fulad anazRaurebas uxdidnen, xolo samuSaos damkveTi
damzadebul nivTs iRebda. monarde ar iyo valdebuli piradad Seesrulebina SekveTa da, amitom,
dasaSvebi iyo qvemonardis gamoyeneba. am ukanasknelis movaleobaSi Sedioda, samuSaos damkveTisaTvis,
Sesrulebuli samuSaos (facere) mTlianad da ara _ nawilobriv gadacema. damkveTis movaleobaSi Se-
dioda monardis, samuSaosaTvis saWiro masaliT, uzrunvelyofa an mTlianad, an nawilobriv. xolo
Tu damkveTs, saWiro masaliT, mTlianad uzrunvelyofda monarde, maSin saxeze iqneboda ara nar-
dobis, aramed yidva-gayidvis xelSekruleba.
samuSaos Sesruleba unda momxdariyo, kontraqtiT gaTvaliswinebuli pirobebis sruli dacviT,
teqnikuri normativebis Sesabamisad (raTa ar dadgindes teqnikuri defeqti) da dadgenil vadaSi.
167
Periculum (nivTis daRupvis riski), forsmaJorul viTarebaSi, menardes awva. xolo, Tu zianis bra-
leulad mimyenebeli monarde iyo, pasuxismgeblobac masve ekisreboda. samuSaos daqiravebas adgili
hqonda warmoebisa da momsaxurebis sxvadasxva sferoSi (tvirTis gadazidva, mSenebloba, sxvadasxva
nawarmis warmoeba, saremonto samuSaoebi, avadmyofis movla).
VIII. Quasi ex contractu (kvazi kontraqtebi)
fsevdo xelSekrulebidan warmoSobili valdebulebebis (quasi ex contractu) cneba SemoRebul iqna
iustinianes instituciebSi ( Inst.Iust 3, 27). Tumca, jer kidev klasikuri periodis iurisprudencia val-
debulebis wyaroTa Soris ganasxvavebda kontraqtul da deliqtur, agreTve TiTqos kontraqtul
valdebulebebs, kerZod sxvisi saqmis davalebis gareSe warmoebas (negotiorium gestio) da arasa-
valdebulos gadaxdas (usafuZvlo gamdidrebidan warmoSobili valdebulebas _ solutio indebiti), Sec-
domiT Sesrulebulis gadaxdas.
$1. Negotiorium gestio (sxvisi saqmis davalebis gareSe warmoeba).
Utiliter gerere (gestio) (mizani iyo mesakuTris sameurneo sargebeli); prohibitio (mesakuTres SeeZlo saku-
Tar saqmeebSi Caurevlobis moTxovna); actio negotiorium gestorum.
Dominus negotii (sxvisi saqmis warmoeba) davalebis (mandatum) arsebobis gareSe, zogjer, potenciurad
ormxrivi, valdebulebis warmoSobis wyaro xdeboda. aRniSnuli valdebuleba actio negotiorium gestorum-
iT iyo daculi: dominus negoti-is, nebayoflobiTi prokuratorisagan angariSis moTxovna SeeZlo, mis
mier gaweuli samsaxuris Sesaxeb, xolo negotiorium gestor-i – moiTxovda xarjebis anazRaurebas Sesa-
gebeli sarCelis (actio negotiorium gestorum contraria) meSveobiT.
Negotiorium gestio ZiriTadi niSnebi (rekvizitebi): 1.savaldebulo iyo, rom warmoebis obieqti namdvi-
lad yofiliyo sxva piris saqme; 2. gestor-s Segnebuli unda hqonoda aRniSnuli faqti, anu animus alieni
negotia gerendi-s (ganzraxva awarmoos sxva piris saqmeebi); 3. gestio-s mizani mesakuTris (dominium negotii)
sameurneo sargebelSi unda mdgomareobdes _ utiler gerere; 4. usasyidlo momsaxureba.
aRniSnuli pirobebis arsebobis SemTxvevaSi, mesakuTre valdebuli iyo mieRo gestor mier gaweuli sa-
muSao, imis miuxedavad, Tu samuSaos praqtikuli Sedegebi ararad iqceoda, SemTxeviTobis an dauZ-
leveli Zalis zemoqmedebis gamo.
im SemTxvevaSi, roca mesakuTre ar iyo dainteresebuli momsaxurebis gawevaSi, mas SeeZlo aekrZala
sakuTar saqmeebSi Careva (prohibitio), radgan daTvuri samsaxuri negotiorium gestio-d ver iqneba miCneuli.
davalebis gareSe sxvisi saqmeebis warmoeba daculi iyo actio negotiorium gestorum (sarCeliT), romelsac
ori formula hqonda: in ius concepta et in factum concepta. pirveli formula bona fides princips efuZneboda
da Seicavda intentio (yvelaferi, rac am saqmis gamo unda mieces, keTilsindisierad unda gakeTdes _
quiquid ob eam rem dare facere oportet ex fide bona) da Sesabamiss condemnatio, romelic saSualebas iZleoda
gaTvaliswinebuliyo mosarCelis dadebiTi interesi condemnatio-Si (ra eRireba es nivTi - quanti ea res
erit).
nebismier SemTxvevaSi, nebayoflobiTi prokuratoris pasuxismgebloba subieqturi faqtorebiT gani-
sazRvreboda: dolus et culpa (D. 3,5,3,9; 3,5,10).
$2. Solutio indebiti (usafuZvlo gamdidrebidan warmoSobili fsevdo xelSekruleba)
Condictio indebiti (kondiqciuri sarCeli Sesrulebis moTxovnis Sesaxeb, valis arsebobis SemTxvevaSi);
Condictio sine causa (kondiqciuri sarCeli gadacemulis gamoTxovnis Sesaxeb, marTlzomieri safuZvlis
ararsebobis SemTxvevaSi); Condictio ob turpem causam (kondiqciuri sarCeli mankieri safuZvliT gada-
cemulis Sesaxeb); Condictio ob rem dati re non secuta (kondiqciuri sarCeli sakuTrebaSi gadacemuli niv-
Tis gamoTxovis Sesaxeb, roca mosalodneli miniWeba ar damdgara (rogorc gacvlisas, misi do ut des
kontraqtad aRiarebamde).
168
I. usafuZvlo gamdidrebidan warmoSobili valdebuleba SecdomiT, fsevdokreditoris sasargeblod,
ganxorcielebul Sesrulebas da, Semsruleblis mxareze, civiluri moTxovnis aRmocenebas gu-
lisxmobda, raTa, am ukanasknels, ukan gamoeTxova Sesrulebis Sedegi. dazaralebul pirs fsevdo-
kreditorisagan kondiqciuri sarCeli (condictio) icavda. usafuZvlod gamdidrebuli fsevdo-
kreditoris valdebuleba imasTan iyo dakavSirebuli, rom man, Tavis sasargeblod, SeiZina SecdomiT
Sesrulebis Sedegebi, riTac, obieqturad, gaauaresa SecdomiT Semsruleblis mdgomareoba.
Pomp., D. 12, 6, 14 Tvlida, rom: Nam hoc natura aequum est neminem cum alterius detrimento fieri locupletiorem (vinaidan
bunebis moTxovnebs pasuxobda, rom aravin gamdidrebuliyo sxvisi mdgomareobis gauaresebis xarjze)
da Quod indebitum per errorem solvitur, aut ipsum aut tantundem repetitur (is, rac SecdomiT, valis ararsebobis
pirobebSi, iyo miniWebuli, ukan gamoiTxoveba an naturiT, an imave moculobiT).
saqmis garemoebaTa gaTvaliswinebiT, usafuZvlo gamdidrebidan warmoSobili valdebulebis, Semdeg
nairsaxeobebs ganasxvavebdnen: 1.Condictio indebiti – kondiqciuri sarCeli Sesrulebulis ukan ga-
moTxovis Sesaxeb, valis ararsebobis SemTxvevaSi; 2.Condictio sine causa – kondiqciuri sarCeli, marTl-
zomieri safuZvlis arsebobis pirobebSi, gadacemuli sikeTis ukan gamoTxovis Sesaxeb; 3.Condictio ob
turpem causam – kondiqciuri sarCeli, (aramarTlzomierad) mankieri safuZvliT, gadacemulis Sesaxeb;
4.Condictio ob rem dati re non secuta _ kondiqciuri sarCeli sakuTrebaSi gadacemuli nivTis ukan ga-
moTxovis Sesaxeb, roca mosalodneli miniWeba ar ganxorcielebula (rogorc permutatio (gacvla)
dros xdeboda, misi do ut des (usaxelo kontraqti) cnobamde).
1) Solutio indebiti ZiriTadi rekvizitebi
sakuTriv condictio indebiti-s, gaaCnia Semdegi rekvizitebi: 1. valis ararseboba (arc namdvilis da arc
moCvenebiTis); 2. mxareTa Secdoma valis ararsebobis Sesaxeb, anu valis ararsebobaSi cru darwmu-
neba.
Tu ararsebuli vali Segnebulad sruldeboda, miniWebulis ukan dabrunebis moTxovna dauSvebeli
iyo; Tu Sesruleba arakeTilsindisierad iyo miRebuli, fsevdo kreditori qurdobas sCadioda da
pasuxs actio furti et no condictio ex causa furtiva mixedviT agebda.
Condictio sine causa im SemTxvevaSi miecemoda, Tu: 1. miniWeba, romelic ganxorcielda abstraqtuli gari-
gebis an delegatio (kreditorebis Secvla) gziT, moxda iusta causa-s (samarTlebrivi safuZveli) gareSe; 2.
miniWebis marTlzomieri safuZveli gahqra (D. 12,7,4). mag., datio ob dotem (gasxviseba mziTevis dadgenis
mizniT) dros gamsxvisebeli uflebamosili iyo condictio sine causa-ze im SemTxvevaSi, Tu mosalodneli
qorwineba ar Sedgeboda.
Condictio ob turpem causam im SemTxvevaSi iqneba miniWebuli, Tu: 1. sakuTrebis uflebis gadatanis safuZ-
veli keTilznes arRvevda (contra bones mores). Tanac, mankieri ganzraxva (turpitudo) mxolod sargeblis
mimRebis mxareze unda SeiniSnebodes (D. 12,5,4,2). mag., roca fuladi Tanxa im mizniT aris gadaxdili,
rom mkvleloba yofiliyo Cadenili (SekveTili mkvleloba) (D.12,5,3, 4.1).
IX. Pacta (paqtebi)
Pactum – paqti; exceptio pacti conventi (sasarCelo uaryofis formiT daculi, kerZo SeTanxmeba); expatre rei
(mxolod mopasuxis mxareze gamomJRavnebuli dacvis uaryofiTi Sedegi); ex patre actoris (mosarCeles
mxareze sasarCelo dacvis SesaZleblobis zemoqmedeba); pacta adiecta in continenti (ZiriTadi kontraqtis
dadebis momentSi, damatebuli SeTanxmeba); pacta adiecta ex intervallo (SeTanxmeba, dadebuli garkveuli
drois gasvlis Semdeg); pacta nuda (SiSveli, an sasarCelo dacvis gareSe darCenili paqtebi, romlebic
mxolod exceptio-Tvis safuZvels qmnida); pacta vestita (Semosili paqtebi – sarCeliani dacviT uzrun-
velyofili SeTanxmebebi); pacta praetoria (pretoris mier Seqmnili da sarCeliT daculi axali samarT-
lebrivi figurebi da valdebulebebi); pacta legitima (postklasikurma samarTalma sxva sasarCelo val-
debulebebic Seqmna, romlebic dacvis uflebas imperatoris kanonmdeblobiT iZendnen); constitutum
debiti (Tavisufal formaSi dapirebis micema, garkveul vadaSi valis Sesrulebis Sesaxeb); actio de
pecunia constituta (sarCeli valis aRiarebidan, in factum kreditors im movalis winaaRmdeg miecema, ro-
169
melmac ar Seasrula constitutum – dapireba); receptum arbitri (mxareTa winadadebiT, sakuTar Tavze momri-
gebeli mosamarTlis rolis aReba, roca mxareebma erTmaneTTan arasasarCelo SeTanxmeba dades imis
Sesaxeb, rom maTi dava arbitrs ganexila _ compromissum); receptum argentrarii (constitutum debiti alieni -
mesame piris valis, rogorc valdebulebis garantiis, gansakuTrebuli formis dadasturebis SesaZ-
leblobis gansakuTrebuli SemTxveva, roca bankiri – argentarius, Tavisufal formaSi, sakuTar Tavze
iRebda misi klientis movaleobas mesame pirs gadauxados aRniSnuli klientis vali); reseptum
nautarum, cauponum, stabulariorum (gansazRvravs xomaldis (nauta), sastumros an duqnis (caupo), qarvaslis
an sajinibos (stabularius) mepatroneTa pasuxismgeblobas, mgzavrebis, an mdgmurebis nivTebis xel-
Seuxeblobis gamo).
romis samarTalSi garigebebis mimarT dadgenili formaluri moTxovnebi da kontraqtebis mkacri
tipizacia imas ganapirobebda, rom mxareTa Soris dadebuli martivi SeTanxmeba mxolod im SemTxve-
vaSi iwvevda valdebulebiT efeqts, Tu causa obligationis (valdebulebis safuZveli) erT-erT konsen-
sualur kontraqts Seesabameboda. mxolod pretorma mianiWa, Tavisufal formaSi dadebul, pactum –
(SeTanxmebas) iuridiuli aRiareba, rac specialur ediqtSi “De pactis et conventionibus” aisaxa (D. 2,14, 7, 7):
“Pacta conventa, quae neque dolo malo, neque adversis leges, plebiscita, sentus consulta, edicta, decreta principum neque quo fraus
cuicorum fiat facta erunt, servabo” (me mivcem dacvas im paqtebs, romlebic ar aris dadebuli boroti gan-
zraxviT da kanonebis, plebiscitebis, senatis dadgenilebebis, ediqtebis da princepsis dekretebis sa-
winaaRmdegod da aRniSnuli (normatiuli aqtebidan) romelimes gverdis avliT). Tavisufal formaSi
dadebuli kerZo SeTanxmebebis dacva, sasarCelo uaryofis formaSi – exceptio pacti conventi xor-
cieldeboda, anu negatiuri iyo da mxolod mopasuxes mxareze (exparta rei) gamomJRavndeboda xolme,
vinaidan, causa obligationis ararseboba, sarCelis wardgenis SesaZleblobas dauSveblad miiCnevda (Ulp, 4
ad, ed., D. 2, 14, 7, 4):
Sed cum nulla subest causa, propter conventionem hic constat non posse constitui obligationen: igitur nuda pactio obligationem non
parit, sed parid exceptione (Tumca, roca ararsebobs raime kanonieri safuZveli, gadawyvetilia, rom, msgavsi
SeTanxmebis safuZvelze, dauSvebelia valdebulebis dadgena. maSasadame, SiSveli paqtebi ver hqmnian
valdebulebas. Tumca, sasarCelo uaryofis uflebis warmoSobas xels uwyoben). miuxedavad amisa, is
damatebiTi SeTanxmeba, romlis dadebis mizans garigebis Sinaarsis modificireba warmoadgenda, Ziri-
Tadi valdebulebis uSualod dadgenis momentSi, TviT garigebis struqturaSi (piroba, vada) Sedioda
da zegavlenas axdebnda sasarCelo dacvis saSualebaze – ex parte actoris (mosarCeles mxareze).
aseTi gavlena gansakuTrebiT mgrZnobiare iyo im garigebebis mimarT, romlebic iudicia bonae fidei meS-
veobiT daidebodnen, roca, mosamarTlis Sexeduleba da keTilsindisierebis zogadi principebisadmi
Sesabamisobis moTxovna, formalur sasarCelo uaryofas cvlida. aseT SemTxvevaSi, pactum Sinaarsi
uSualod Sedioda, ZiriTadi garigebidan warmoSobil, sasarCelo moTxovnaSi. Ulp. (4 ad ed., D. 2, 14, 7, 5)
Tvlida:
Quin immo interdum format ipsam actionen, ut in bonae fidei iudiciis: solemus enim dicere pacta cinventa inesse bonae fidei iudiciis.
Sed hoc sic accipiendum est, ut si quidem ex continenti pacta subsecuta sunt, etiam ex parte actoris insint: siex intervallo, non inerunt,
nec valebunt, si agat, ne ex pacto actio nascatur( maSin ratom axdends (paqti) zogjer gavlenas TviT sasarCelo
moTxovnaze, rogorc es keTilsindisieri sarCelebis dros xdeba xolme: Cven xom miveCvieT imaze
saubars, rom damatebiTi SeTanxmeba Sedis keTilsindisieri sarCelebis SinaarsSi). Tumca, aRniSnuli
ise unda aRviqvaT, rom, Tu paqtebi umalve iqnen damatebuli ZiriTadi xelSekrulebisadmi, maT Zala
TviT mosarCeles mxarezec ki gaaCniaT; xolo, Tu paqtebi (damatebuli) iqnen garkveuli drois gasv-
lis Semdeg, isini garigebaSi ar Sedian, da maT sarCelis wardgenis dros ar eqnebaT Zala, vinaidan
paqtidan sasarCelo moTxovna ar warmoiSveba. Pacta adiecta in continenti (ZiriTadi kontraqtis dadebis mo-
mentSi miRweuli SeTanxmeba) gansxvavdeba pacta adiecta ex intervallo (garkveuli drois gasvlis Semdeg
damatebuli SeTanxmebisagan) imiT aris arsebiTi, rom aq adgili hqonda im principis simkacres, rome-
liTac SiSveli SeTanxmeba sasarCelo moTxovnas ar warmoSobda. roca pactum uSualod Sedis bonae
fidei garigebis struqturaSi, is ZiriTadi kontraqtis nawili xdeba da amiT mas gancalkavebuli Se-
Tanxmebis Tviseba ekargeba.
Pacta nuda (SiSveli paqtebidan) unda ganvasxvavoT Tavisufal formaSi dadebuli iseTi SeTanxme-
bebisagan, romlebmac, droTa ganmavlobaSi, SeiZines sasarCelo dacvis ufleba, an ius honorarium (e. w.
170
pacta praetoria), an postklasikuri saimperatoro kanonmdeblobis (pacta legitima) ZaliT. Pacta praetoria-s
ricxvs miekuTvneba valis dadastureba (constitutum debiti) da is sxvadasxva figura, romelic pasuxis-
mgeblobas warmoSobda, sakuTar Tavze valdebulebis aRebis, SemTxvevaSi (recepta); pacta legitimia-s
jgufs ki miekuTvneba Cuqeba da valdebulebiTi efeqtis mqone mziTvis dadgena.
Constitutum debiti warmoadgenda Tavisufal formaSi micemul dapirebas, rom movale, arsebuli valis,
gadaxdas garkveul vadaSi Seasrulebda. vali fuladi TanxiT an mosaxmari nivTebis saxiT unda
yofiliyo warmodgenili. daiSveboda ara marto sakuTari valis (constititum debiti propri), aramed mesame
piris valis (constitutum debiti alieni) dadastureba, rac valdebulebis Sesrulebis garantiis Tavisebur
formas warmoadgenda.
Constitutum debiti uwindel valdebulevbas ar ganaaxlebda Tumca, exceptio pacti conventi – saxiT, dad-
genil vadamde, Sesrulebis moTxovnis winaaRmdegobas uqmnida, agreTve aadvilebda valis anazRau-
rebas dadgenili vadis gasvlis Semdeg: aadvilebda valis anazRaurebas dadgenili vadis gasvlis
Semdeg kreditors eniWeboda pretoruli sarCeli infactum – actio de pecunia constituta _ sarCeli valis
aRiarebiT, romelic kreditors im movalis winaaRmdeg miecema, romelmac ar Seasrula constitutum –
dapireba. imperatorma iustinianem actio de pecunia constituta im moTxovnevzec gaavrcela, romelTa
obieqts mxolod fuladi an moxmarebadi nivTebi ar Seadgendnen.
Reseptum arbutri – niSnavda mxareTa winadadebiT, sakuTar Tavze momrigebeli mosamarTlis rolis aRe-
bas, Tu am mxareebma arasasarCelo SeTanxmeba dades imis Sesaxeb, rom maT davas arbitri
(compromissum) ganixilavda. momrigebeli mosamarTlis rilis amRebi piri, valdebuli iyo ganexila
saqme da gamoetana am saqmeze gadawyvetuleba, winaaRmdeg SemTxvevaSi pretori mas sajarimo sanqciebs
(multae) daakisrebda. pasuxismgeblobis aRniSnuli saxe pretoruli ediqtis specialuri rubrikiT iyo
gaTvaliswinebuli (D. 4, 8, 3, 1-2).
Receptum argentarii – constitutum debiti alieni gansakuTrebuli SemTxveva iyo, roca bankiri (argentatius) Tavi-
sufal formaSi, sakuTar Tavze iRebda misi klientis valis gadaxdas, mesame piris mimarT. bankiri
valdebulebis SesrulebisaTvis pasuxs agebda specialuri sarCelis – actio recepticia safuZvelze.
Tanac, constitutum-isagan gansxvavebiT, bankiris pasuxismgebloba ar iyo damokidebuli, klientis mxa-
reze, valis WeSmarit aresbobaze. iustinianes dros reseptum argentarii mTlianad constitutum debiti alieni
figuras gautolda.
Receptum nautarum, cauponum, stabulariorum gansazRvravda xomaldis (nauta), sastumris an samikitnos
(caupo), qarvaslisa an sajinibos (stabularius) mepatroneTa pasuxismgeblobas maTi mgzavrebis, an mdgmu-
rebis qonebis xelSeuxeblobis gamo (D. 4,9,1,2). Locatio conductio (qiravnoba) da depositum (Senaxva) xel-
Sekrulebebis safuZvelze warmoSobili civiluri sarCelebisagan gansxvavebiT, receptum – is gamo
pasuxismgebloba, sakuTar TavSi ufro custodia-s (movaleoba gamoiCino gansakuTrebuli) yairaTianoba,
romelic pasuxismgeblobis ufro maRal xarisxs warmoSobs), vidre culpa _ Seicavda da labeonis az-
riT, mxolod maSin gaTavisufldeboda am pasuxismgeblobidan, Tu daamtkicebda, rom dauZleveli Za-
lis zemoqmedebas (damnum fatale) hqonda adgili. (D.4,9,3,1).
amrigad, daskvnis saxiT unda ganimartos, rom imperatorma iustinianem, samarTalganviTarebis Tval-
sazrisiT, cotaodeni cvlilebebi Seitana konsesualuri kontraqtebis Semdgomi ganviTarebis saqmeSi:
1. man zogierT pacta mianiWa sasarCelo dacvis ufleba: nawilobriv iuristebis samarTlis, nawi-
lobriv – ki pretoruli da saimperatoro kanonSemoqmedebis safuZvelze. kerZod, iuristebis samar-
Tali icavda pacta adiecta in conventi, romlebic daideboda uSualod bonae fidei garigebebis dros, anu
maTi gaformebos momentSi. pretotuli samarTali icavda e. w. pacta praetoria-s (constitutum, pactum
iurisiurandi _ SeTanxmeba imis Sesaxeb, rom mxareTa Soris davas gadawyvetda ficis dadeba iusiuranmum).
xolo imperatoris kanonebi icavda e. w. pacta legitima (pactum dotis – mxareebs (meuRleebs) SeeZloT
mziTvis Sesaxeb, wvrilmani sakiTxebis daTqma specialuri SeTanxmebiT gaeformebinaT, Tumca, im piro-
biT, rom isini dotaciuri reglamentaciis ZiriTad principebs daicavdnen (kerZod, ar gauaresdeboda
colis mdgomareoba da qmaric Semosavlis wyaros ar dakargavda, pactum donationis da 500 solidi – Se-
Tanxmeba im nivTebis samomavlo Cuqebis Sesaxeb, romelTa saerTo Rirebuleba 500 solidze naklebs
Seadgenda (oqros monetebi) da iustinianes kanonmdebloba, nivTis gadacemis Sesaxeb moTxovnis
171
uSualo safuZvels warmoadgenda; 2. Tu pactum mimarTuli iyo urTierTmoqmedebisaken da erT-erTma
mxarem Seasrula dapirebuli moqmedeba, warmoiSveboda usaxelo realuri kontraqti: doutdes, do ut
facias, facio ut des, facio ut facias; 3. imperatorma zenonma daadgina konsensualuri kontraqtis – contractus
emphyteuticarius –axali nairsaxeoba.
X. Delictum (deliqti)
Delictum (deliqti); crimen (danaSauli); vindicta (SurisZieba); talio (taloni); infamia (Seuracxyofis
miyeneba – uRirsad miCneva); noxae deditio (samarTaldamrRvevis dazaralebulisaTvis gadacema); actio de
pauperie (sxvisi cxovelis mier miyenebuli ziuanidan warmoSobili sarCeli); furtum (qurdoba); furtum
usus (sargeblobis uflebis moparva); furtum possessionis (mflobelobis uflebis moparva); furtum
proprietatis (sakuTrebis uflebis moparva); furtum manifestum (naqurdaliT xelSi qurdis dakaveba); furtum
nec manifestum (dafaruli qurdoba); actio furti (sajarimo pasixismgebloba qurdobisaTvis, romelic per
formulas procesis CarCoebSi xorcieldeboda) furtum oblatum (naqurdalis damalva); furtum conceptum
(aSkara qurdobas utoldeboda is garemoeba, roca naqurdali nivTi aRmoCndeboda saritualo
Cxrekvis Catarebis dros); crimina extraordinaria (imperatoris kanonmdeblobiT dadgenili qurdobis
danaSauli, romelic Zalzed mkacr sasjels iwvevda – sikvdilis dasjis CaTvliT); crimen expilatae
hereditatis (samkvidros moparva); rapina (Zarcva); actio vi bonorum raptorum (Zarcva idevneboda pretor
lukulusis mier qr. S-mde 76 w. SemoRebuli sarCeliT, romelic gulisxmobda, Zalis gamoyenebiT,
naZarcvi qonebis amoRebas); damnum iniuria datum (zianis marTlsawinaaRmdego miyeneba); actiones legis
Aquiliae (per formulas procesis farglebSi warmoSobili sarCeli, romelic lex Aquilia-s Tavebze iyo
dafuZnebuli); actio servi corrupti (monis garyvnis Taobaze Setanili sarCeli); dolo malo vi hominibus armatis
coachsve damnum datum (qr. S-mde I saukuneSi pretorma SemoiRo specialuri sarCeli SeiaraRebul
pirTa jgufis devnis Sesaxeb, romelmac zianis ganzraxviT miyeneba Caidina); iniuria (pirovnebis
Seuracxyofa); membrum ruphem (asoTmiReba); os fraectum (sxeulis mZime dazianeba (Zvlis motexa); iniuria
(pirovnebis nebismieri Seuracxyofa); lex Cornelia de iniuriis (qr. S-mde 81 w. SemoRebuli kanoniT,
pirovnebis winaaRmdeg mimarTuli, gansakuTrebiT mZime samarTaldarRvevebi, ganixileboda rogorc
crimina - danaSauli); quaestio de iniuriis (principatis periodSi cognito extra ordinem farglebSi sisxlis
samarTlis saqmeebze, kerZo sarCelis alternativad, Camoyalibebuli sajaro samarTalwarmoeba);
convicium adversus bonos mores (patiosani qcevebis sawinaaRmdego gamoxtomebi, romlebSic muqara an sxva
uxamsi sityvebi igulisxmeboda); adtemptata puditicia (Seuracxyofili umankoeba, romelic, maRali wris
qalebis mimarT, TavdasxmaSi, an, orive sqesis mcirewlovanTa mimarT, uxeS moqcevaSi igulisxmeboda);
edictum de effusis et deiectis (pretori ediqtiT awesebda pasuxismgeblobas fanjridan raimes gadagdebis an
gadaqcevis gamo); actiones populares (sarCeli, romelic nebismier moqalaqes SeeZlo waredgina imis gamo,
rom mravalbiniabni saxlis mobinadrem, an nebismierma mesame pirma fanjridan raime isrola an
gadaaqcia, riTac sxeulebrivi dazianeba miayena gamvlels, an fanjrebs qveS mdgar pirs); edictum de
positum (gulisxmobda gamvlelTaTvis mxolod safrTxis Seqmnas); culpa in eligendo (daudevroba
TanamSromeli piris SerCevis dros).
$1. Delictum cneba da pirobebi
deliqti iseTi akrZaluli qmedeba iyo, romelic valdebulebis warmoSobas iwvevda. yovelgvari de-
liqti gulisxmobda: a) marTlsawinaaRmdego qmedebis ganxorcielebas (da ara martiv windauxedaobas);
marTlsawinaaRmdego qmedeba unda Seicavdes, zogadi wesiT, dolus (faruli, boroti ganzraxva), xolo
erT SemTxvevaSi (damnum iniuria datum) – culpa-s (gaufrTxilebloba, gaufrTxilebeli brali, gaufrTxi-
lebeli gadacdoma); deliqtunariani SeiZleba iyos mxolod Sesacxadi piri; b) Delictum raime adamia-
nuri sikeTis xelyofas an dazianebas gulisxmobda (sxeuli, Tavisufleba, qoneba, pativi da Rirseba).
Delictum, rogorc kerZo xasiaTis samarTaldarRveva, dazaralebulis mxareze orgvari xasiaTis
interess warmoSobda: zianis mimyeneblis dasjis survilsa da miyenebuli zaralis anazRaurebis
aucileblobas. aqedan gamomdinare, ex delicto-dan kreditori flobda or moTxovnas, romlebic, kumu-
laciurad, ori tipis sarCelebiT iyo daculi: sajarimo sarCeliT (actio poenalis) da arasajarimo
sarCeliT (actio rei persecutoria), romlis meSveobiT xdeboda qonerbrivi interesis dakmayofileba.
172
amrigad, jarimis gadaxdis valdebuleba imas gulisxmobda, rom, ius civile-s mixedviT, zogierTi qmedeba
(e. w. delicta privata – kerZo samarTaldarRveva) isjeboda ara sisxlis samarTlis wesiT, aramed,
dazaralebuli mxaris sasargeblod, jarimis gadaxdevinebiT, romelsac es ukanaskneli samoqalaqo
sarCelis wardgenis meSveobiT moiTxovda; imperiis xanaSi, pirvelad, delicta privata sferoSi
dazaralebuli mxare arCevanis winaSe iyo dayenebuli: an moeTxova kerZo jarimis gadaxda
samoqalaqo sarCelis safuZvelze, an moeTxova xelmyofis sisxlis samarTlis wesiT dasja, e.w. crimen
extraordinarium-is gamo, xolo miyenebuli zaralis anazRaurebis valdebuleba xorcieldeboda
mxolod maSin, Tu qonebrivi zaralis miyenebas hqonda adgili.
romis samarTlis specifikuroba imaSi mdgomareobda, rom samarTaldamrRvevi idevneboda da
isjeboda kerZo piris iniciativis safuZvelze da mas jarimis gadaxda ekisreboda dazaralebuli
piris sasargeblod. swored amaSi mdgomareobda delictum-is (kerZo samarTaldarRvevis) crimen-gan
(sisxlis samarTlis danaSaulisagan) gansxvaveba, vinaidan es ukanaskneli ara kerZo piris interesebs
xelyofda, aramed mTeli sazogadoebis winaaRmdeg iyo mimarTuli. samarTlis wyaroTa udidesi nawi-
li swored imaze metyvelebs, rom Zvel romSi gansakuTrebuli yuradReba delicta privata-s eTmoboda,
razec TviT sasamarTlo ganxilvebic metyvelebda, romelTa iniciatorebi kerZo pirebi gaxldaT.
Tumca, sisxlis samarTlis danaSaulic calkeul moqalaqeTa iniciativis safuZvelze idevneboda:
quivis de populo (nebismieri xalxidan) – nebismier moqalaqes SeeZlo sisxlis samarTlis procesis
aRZvra, sajaro sasamarTlo ganxilvebis (ordo iudiciorum publicorum) wesis Sesabamisad; am dros jarimis
gadaxdevineba romaeli xalxis sasargeblod xdeboda. samarTaldarRvevisaTvis dadgenili samarT-
lebrivi devnis dispoziciuroba, romauli sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli, kerZo avtonomiisa da
samoqalaqo pasuxismgeblobis gansakuTrebul dones asaxavda.
sajarimo devnis, kerZo piris interesad miCneva, sazogadoebriv cxovrebaSi, calkeuli individis
aqtiur monawileobasTan iyo dakavSirebuli, ris gamoc, dazaralebuli piris qoinebrivi interesi,
sazogadoebaSi dadgenili qcevis wesebis mxolod erT saxeobas warmoadgenda, romelsac samarTal-
damrRvevi piris winaaRmdeg iyenebdnen, TviT individebis kerZo moTxovnebidan gamomdinare da sajaro
interesebis gaTvaliswinebiT. TiToeuli moqalaqis mier marTlwesrigis dacva, sakuTar TavSi, Ti-
Toeuli moqalaqis samarTlebriv aqtiurobas Seicavda, im sakiTxTan mimarTebaSi, rom yvela
samarTaldamrRvevs sakuTar danaSaulze pasuxi unda ego. Zvel romis sazogadoeba miiCnevda, rom
nebismieri samarTaldarRveva TiToeuli moqalaqis avtonomias, mis samarTlebriv Tavisuflebas xel-
yofda da, Sesabamisad, samarTaldamrRvevic moqalaqis sasargeblod isjeboda. formalizaciis
(samarTlebrivi Sualobis) aucilebeli xarisxi jarimis fuladi xasiaTiT miiRweva –
e.i. Rirebulebis sayovelTao eqvivalentis formiT.
samarTalSi damkvidrda Sexeduleba, rom uZveles droSi samarTaldarRvevisaTvis dazaralebuli mxa-
re xelmyofis winaaRmdeg SurisZiebas (vindicta) axorcielebda, romelic TandaTanobiT kompoziciis
(samarTaldarRvevis gamo xelmyofTan kompensaciis (pactio) Sesaxeb SeTanxmeba, romelsac es uka-
naskneli dazaralebulis ojaxs uxdida) sistemiT Seicvala.
aRniSnuli warmodgena mTlad zustad ver asaxavs urTierTobaTa mogvarebis namdvil suraTs,
vinaidan kerZo SurisZieba arasamarTlebriv movlenad ganixileba. Tumca, pasuxismgeblobis am, ganuvi-
Tarebel, formaSi ukve iyo gamoxatuli sazogadoebrivi urTierTobebis samarTlebrivi mogvarebis
aucilebloba.
formaluri Tanasworobisa da warmodgenaTa Tanazomierebis samarTlebrivi principi, pirvelad,
talionis (talio) sistemaSi povebs gamoxatulebas da ganisazRvreba Semdegi principiT: `Tvali Tvalisa
wil, kbili kbilisa wil”. damnaSavis adekvaturi dazianebiT dakmayofilebulia ara marto Suris-
Ziebis grZnoba – tanjvis anazRaureba da, miyenebuli zianis TvalsazrisiT, SedarebiTi Tanasworobis
aRdgena, aramed aRdgenilia urTierTobaTa zogadi harmonia. aseTi SurisZieba, misi uxeSi natura-
lizmis miuxedavad, Tanazomierebis kriteriumidan gamomdinareobda: SurismaZiebeli sayovelTao
samarTlianobis iaraRad gvevlineba. Zvelad SurisZiebis idea religiuradac iyo gaformebuli da,
amgvarad, xdeboda sazogadoebriv urTierTobebSi misi sayovelTao avtoritetis aRiarebis auci-
lebloba. xelmyofi ganixileboda ara marto zianisa da sayovelTao SfoTis wyarod, aramed cod-
vilad, im pirad, romelmac, sakuTari qmedebiT, Tavi Caiyena sayovelTaod aRiarebuli normebisa da
wesrigis sistemis farglebs gareT, ris gamoc mas ufro dabali (uRirsi) bedis adamianad miiCneven
173
da mis winaaRmdeg moqmedebda statusi: sacer (RmerTisadmi miZRvnili) – kanongareSed gamocxadebuli;
improbus intestabilisque (uRirsi da mankieri) ndobadakarguli piri, romelsac mowmeobis ufleba Ca-
moerTva. mas Semdeg, rac xelmyofi Tanacxovrebis zogad wesebs daarRvevda, is sakuTar Tavs kar-
gavda, sakuTari pirovnebis safuZvlebs angrevda.
klasikur epoqaSi is piri, romelic samarTaldarRvevas Caidenda, arsebiTad izRudeboda samarTal-
subieqtobis TvalsazrisiTac da amis gamoxatuleba iyo infamia (uRirsoba, upatiebeli qmedeba,
saxelis Sercxvena), romelic gamoyeneboda im piris mimarT, romelsac sajarimo sarCeli Seefarda.
codvad ganixileboda is samarTaldarRvevac, romelsac Caidenda xelisuflebaSi myofi piri da es
qmedeba sayovelTao sircxvilad miiCneoda im ojaxis mimarT, romlis wevric aRniSnuli piri iyo,
amitom ojaxi mis mokveTas cdilobda. ojaxidan mokveTa capitis deminutio minima iwvevda da samarTal-
damrRvevi, praqtikulad, daucveli rCeboda. mokveTis garda, samarTaldamrRvevi dazaralebulis
morCilebaSi gadadioda, riTac, uZveles droSi, ganxorcieldeboda xolme pasuxismgeblobis idea.
amitom, samarTaldamrRvev pirs, romelsac paterfamilias xelqveiTi iyo dazaralebul mxares ga-
dascemdnen, samarTaldarRvevis kompensaciis pirobiT (noxae deolitio). Tumca, mamamTavars SeeZlo
samarTaldarRvevis piradi aspeqtis neitralizeba, kompensaciis gadaxdis gziT (poena), romelic daza-
ralebul mxares unazRaurdeboda. amgvarad, xelisuflebaSi myofi piris mier, Cadenili samarTal-
darRvevisaTvis pasuxismgebloba mas ekisreboda da sajarimo movaleobis saxiT iyo aRqmuli (in
obligatione), maSin, roca noxae deditio - aRsrulebis fakultatur Secvlas warmoadgenda. piradi pasuxis-
mgeblobis uZveles saxes Semdegi wesi warmoadgenda: noxa caput sequitur (SurisZieba pirovnebas Tan
sdevda). aRniSnuli wesis Tanaxmad, noqsaluri pasuxismgebloba, samarTaldarRvevis gamo, ekisreba
ara im pirovnebas, visi xelisuflebis qveS imyofeboda piri, deliqtis Cadenis momentSi, aramed im
paterfamilias-ze gadadis, romelsac braldebuli piri, sarCelis Setanis momentSi, eqvemdebareboda.
msgavsi wesi XII dafis kanonebis mier gaTvaliswinebuli iyo im SemTxvevaSic, roca, zianis (pauperies)
mimyenebeli iyo, res mancipi-s kategoriaSi Sesuli, moSinaurebuli cxoveli: actio de pauperie-Ti, mepat-
rone valdebuli iyo dazaralebulisaTvis zarali aenazRaurebina, an misTvis zianis mimyenebeli
cxoveli gadaeca. Actio de pauperie-is mixedviT, pasuxismgeblobis rekvizitad iTvleboda cxovelis
uecari siSmage, Tumca ki, misi buneba sulac ar iyo aseTad cnobili da misTvis mSvidi moqmedeba iyo
damaxasiaTebeli.
pasuxismgebloba dgeba cxovelis saqcielis gamo da obligatio propter rem-s warmoadgenda; Tumca, es
principi emyareba imis aRiarebas, rom aseT cxovelebs gaaCniaT garkveuli neba, isini maTi patronis
moTxovnebs emorCilebian, rac arsebiT pirobad miiCneoda res mancipi nivTebis mimarT.
$2. Furtum (qurdoba)
qurdobis, rogorc sxvisi moZravi qonebis marTalsawinaaRmdego miTvisebis cneba, romis iuridiul
azrovnebaSi sakmaod adre, jer kidev respublikur xanaSi Camoyalibda, da masSi Tavmoyrili iyo
samarTaldarzRvevaTa fasrTo wre, romlebic dakavSirebuli iyo qonebrivi zianis miyenebasa, an, sxva
piris xarjze, marTlsawinaaRmdego gamdidrebasTan. TandaTanobiT, damnum iniuria datum (marTl-
sawinaaRmdego zaralis miyeneba) cnebis CamoyalibebiT (SemoRebul iqna qr. S-mde 286 w. Lex Aquilia da
aRniSnuli kanonis gamoyenebis sferos gafarToebasTan erTad, miTumetes, rom ius civile da ius praetorium
ayalibebda delictum axal saxeobebs, furtum mniSvneloba mkveTrad SeizRuda, Tumca, Tanamedrove
gagebiT, qurdobis cnebasTan SedarebiT, kvlav Zalzed farTo mniSvnelobas inarCunebda. masSi sxvisi
qonebis Zalismieri miTvisebis garda – Zarcva (rapina), iseTi saxis qmedebanic Sevida, rogoric iyo: 1.
Furtum usus (sargeblobis uflebis marTlsawinaaRmdego miTviseba), roca sesxis an Sesanaxad gada-
cemuli nivTis mimRebi, gadaametebda sakuTari uflebamosilebis farglebs, sxvisi nivTiT sargeb-
lobis an misi pyrobis mimarT; 2. Furtum possessionis (mflobelobis uflebis marTlsawinaaRmdego
xelyofa), roca giraos mimcemi piri, TviTneburad daeufleboda giraoSi micemul nivTs (gaiusi, am
viTarebaSi, normalur qurdobas xedavda – furtum rei da ambobda, rom aq nivTis mesakuTre sakuTari
nivTis qurdobas sCadioda – furtum suae rei – Gai., 3, 204); 3. Furtum proprietatis (sakuTrebis uflebis
marTlsawinaaRmdego xelyofa), roca uzufruqtuariusi nivTis sameurneo daniSnulebis Secvlas
axdenda.
174
Paul., D. 47, 2, 1, 3 Camoayaliba qurdobis cneba: Furtum est contrectatio rei fraudulosa lucri faciendi grafia vel ipsius rei vel
eiam usus eius possessionisve (qurdoba aris nivTis amoReba, Cadenili motyuebiT da gamdidrebis mizniT,
iqneba es TviT nivTis (amoReba, misiT sargebloba, Tu misi daufleba).
qurdobis SemadgenlobisaTvios arsebiTi pirobebi iyo: 1) TviT nivTis sasargeblo Tvisebebis miT-
viseba, nivTis mesakuTris nebis sawinaaRmdegod; 2) misgan sargebelis miReba; 3) mizanmimarTulad:
animus furandiu _ am deliqtis aucilebel subieqtur rekvizitad miiCneoda (D.47,2,33). Tumca, amavdrou-
lad, mxolod marTlsawinaaRmdego qmedebis safuZveli, qurdobis klasifikaciisaTvis ar iyo sakma-
risi; savaldebuloa, agreTve, materialuri moqmedebis, sxvisi nivTis datacebis ganxorcieleba
(contrectatio). ukve XII dafis kanonebi erTmaneTisagan ganasxvavebdnen aSkara qurdobas, roca qurdi
naqurdaliT xelSi iqneboda dakavebuli – furtum manifestum da farul qurdobas _ furtum nec
manifestum. pirvel SemTxvevaSi qurdi gairozgeboda da dazaralebulis xelisuflebaSi gadaecemoda
(Tavdapirvelad uSualod, mogvianebiT – sasamarTlo magistratis adictio safuZvelze). qurdi dazara-
lebulis monad cxaddeboda (veteres). Furtum nec manifestum SemTxvevaSi, gaTvaliswinebuli iyo jarima
naqurdalis ormagi Rirebulebis odenobiT. XII dafis kanonebi aSkara qurdobasTan aTanabrebdnen im
mdgomareobas, roca naqurdali nivTi saritualo Cxrekis dros aRmoCndeboda _ furtum conceptum, rac
naqurdalis gadamalvis Sedegic SeiZleba yofiliyo _ furtum oblatum. am SemTxvevaSi, XII dafis kano-
nebi jarimis sammag odenobas iTvaliswinebdnen.
qurdobis oTxi dasaxelebuli nairsaxeobidan (es sistematizacia jer kidev mazurius sabinusma da
servius sulpiciusma SeimuSaves) labeoni mxolod pirvel or nairsaxeobas cnobda da furtum
conceptum et furtum oblatim-is damoukidebeli Semadgenlobis mniSvnelobas uaryofda (Gai.,3,183).
Per formulas procesis farglebSi, qurdobisaTvis sajarimo pasuxismgebloba dadgenili iyo actio furti
(manifesti an nec manifesti) meSveobiT. aRniSnul sarCels aniWebdnen gaqurdul pirs, Tanac ar hqonda
mniSvneloba imas, iqneboda Tu ara es piri nivTis mesakuTre an mflobeli. amis miuxedavad,
moqmedebda principi, rom sarCeli unda miscemoda nivTis xelSeuxeblad SenarCunebaSi dainte-
resebul nebismier pirs (D.,47,2,77,1).
$3. Rapina (Zarcva)
Prudentes, Zalis gamoyenebiT, sxvisi qonebis marTlsawinaaRmdego amoRebas rapina (Zarcvas) uwodebdnen
da mas kvalificiur qurdobad miiCnevdnen: papiniane rapina-s furtum manifestum-is Semadgenlobas
miakuTvnebda (D.47,2,81,4). Zarcva qr. S. 76 w. prokonsul lukulusis mier SemoRebuli sarCeliT – actio
vi bionarum raptorum (sarCeli Zalis gamoyenebiT amoRebuli qonebis Sesaxeb) idevneboda. sarCelis
Setana danaSaulis Cadenidan erTi wlis ganmavlobaSi iyo SesaZlebeli. jarima, amoRebuli qonebis,
oTxmag odenobas gulisxmobda. (D.47,8,2 pr). erTwliani vadis gasvlis Semdeg dasaSvebi iyo mxolod
miyenebuli zianis martivi anazRaureba (in sinplum).
sarCelis pretoruli xasiaTis miuxedavad, Zarcvas – klasikosebi, xolo mogvianebiT iustinianes
kanonmdebloba, mainc deliqtad, kerZo (civiluri) samarTaldarRvevis erT-erT saxed miiCnevdnen.
(Gai., 3,209; D. 47,8,1; 2,10; 4,2,14,2; I. 4,2 pr). Zarcvas qurdobisagan qmedebis farulobis ararseboba
ganasxvavebda. (D. 47,9,5). klasikosTa nawili, Zarcvis gamo, Setanil sarCels Sereulad miiCnevda
(Gai.,4,8). es Sexeduleba SemdgomSi iustianemac gaiziara (Inst.Iust.4,6,19).
$4. Damnum iniuria datum (zianis marTlsawinaaRmdego miyeneba)
qmedebis aRniSnuli Semadgenloba, ganzogadebis Zalzed maRal dones moiTxovda, ris gamoc uZvelesს
epoqaSi is ucnobi iyo.
XII dafis kanonebi ramdenime specifikur hipoTezas gulisxmobda, romelTa Soris cnobilia xeebis
TviTneburi gaCexva, sxvisi monisaTvis miyenebuli dazianeba (os fractum). marTlsawinaaRmdegod miye-
nebuli zianis gamo, pasuxismgeblobam damoukidebeli axsna-ganmarteba qr. S.-mde 286 w. miRebul, akvi-
liusis kanonSi (lex Aquilia) SeiZina. kanoni sami Tavisagan Sedgeboda: meore Tavi gulisxmobda dama-
tebiTi kreditoris devnas (manus iniectio _ movaleze “xelis dadeba” – formiT), stipulaciidan
175
warmoSobili valis gamo ZiriTadi kreditoris sawinaaRmdegod acceptilatio (verbaluri an literaluri
valdebulebidan warmoSobili valis sazeimo gaqviTva mis sapirispiro formaSi. klasikur epoqaSi am
saWiroebis dakmayofileba actio mandati (in ius, in personam, incerta, bonae fidei _ davalebis xelSek-
rulebidan warmoqmnili sarCeli, rogorc wesi urTierTangariSsworebis Sesaxeb) meSveobiT (Gai.,3,216)
moxda. pirveli Tavi gulisxmobda pasuxismgeblobas sxvisi monis an pirutyvis mkvlelobis gamo, rac
ganadgurebuli nivTis Rirebulebis umaRles fas Seadgenda erTi wlis ganmavlobaSi. mesakuT-
risaTvis jarmis gasdaxdis movaleoba (damnas esto dare – D.9,2,2,pr; Gai.,3,210) sanqcionirebuli iyo manus
inectio meSveobiT.
mesame Tavi nebismieri nivTis yovelgvar dazianebas exeboda: braleuls (kvlav manus iniectio muqariT)
mesakuTrisaTvis jarimis gadaxdis movaleoba ekisreboda nivTis umaRlesi fasis odenobiT,
ukanaskneli 30 dRis ganmavlobaSi (Gai.,3,2,18).
Per formulas procesis farglebSi in ius sarCelebi warmoiqmna, romlebic akviliusis kanonis calkeul
Tavebze iyo dafuZnebuli – actiones legis Aquiliae. Tu mopasuxe sakuTar braleulobas uaryofda, misi
pasuxismgebloba ormagdeboda, Tu ara – sarCelis formula mosamarTles mouwodebda uSualod gane-
xorcielebina aestimatio (nivTis Rirebulebis Sefaseba), mopasuxis aRarebis (confessio) safuZvelze
(D.9,2,23,10;26). am SemTxvevaSi, in simplum miniWebas hqonda adgili: sanqciis sajarimo xasiaTi imaSi
mdgomareobda, rom mxedvelobaSi miiReboda nivTis ara nominaluri Rirebuleba, aramed misi umaR-
lesi fasi ukanaskneli wlis an Tvis ganmavlobaSi. akviluris kanonis safuZvelze pasuxismgeblobis
Sefardeba subieqtur xasiaTs atarebda: iniuria-Si (marTlsawinaaRmdegod), ukve respublikis xanaSi,
igulisxmeba rogorc braleuli qmedeba _ culpa, da ara mxolod qmedebasa da miyenebul zarals So-
ris obieqturi kavSiri, iseve daudevrobac – culpa levissima (D.9,2,44 pr). braleuli qmedeba Sesabamisi
kontraqtis safuZvelzec idevneboda. am SemTxvevaSi mxedvelobaSi miiReboda “iure”, anu ius civile sasar-
Celo sistemis farglebSi, miyenebuli ziani. akvilusis kanoniT gaTvaliswinebuli iyo mxolod pir-
dapiri dazianebis Sedegad damdgari pasuxismgebloba. aseTi dazianebis miyeneba SesaZlebeli iyo bra-
leulis fizikuri moqmedebis Sedegad: damnum corpore corpori datum (ziani, romelic sxeuls sxeuliT
miadga). sxva SemTxvevaSi pretori, sakuTari decretum safuZvelze dazaralebul mxares mianiWebda in
factum an actiones utiles (actiones ad exemplum) sinonimi. maT pretori iZleoda, TiToeul axal SemTxvevaSi,
analogiuriT da ukve gamoyenebuli formulis gavrcelebis meSveobiT), romlebic analogiis gamo-
yenebas efuZnebodnen – ad exemplum legis Aquiliae. gadawyvetilebis miReba aRniSnul qmedebaze lamis
SemTxveviTobas warmoadgenda. amitom iuristebis mosazrebebma, aRniSnul sakiTxze, pretorul
ediqtSi asaxva ver hpoves.
qr. S-mde I s-Si pretorma SemoiRo specialuri sarCeli, romlis safuZvelze idevneboda pirTa jgu-
fis mier miyenebuli ganzraxi dazianeba – dolo malo vi hominbus armatis coactisve damnum datum.
sarCeli miyenebuli zianis oTxmag anazRaurebas gulisxmobda, Tu sarCeli braleuli mxaris wi-
naaRmdeg dazianebidan erTi wlis vadaSi iqneboda wardgenili, da martiv anazRaurebas (in simplum),
Tu am vadis gadacileba moxdeboda.
$5. Iniuria (pirovnebis Seuracxyofa)
XII dafis kanonebma piradi Seuracxyofis sami hipoTeza gamohyves:
1. Membrum ruphum (asoTmiReba), os fractum (motexili Zvali, sxeulis mZime dazianeba), iniuria _
pirovnebis nebismieri Seuracxyofa. qmedebis Semadgenlobis gaurkvevloba da ganzogadebis sxvadasxva
xarisxi yvela SemTxvevaSi imaze miuTiTebda, rom XII dafis kanonebma gaaerTiana samarTaldarRvevis
regulirebis mravalsaukunovani da sxvadasxva epoqisaTvis damaxasiaTebeli gamocdileba. kerZod,
asoTmiRebis dros, kompoziciis SesaZleblobis gverdiT, normalur sasjelad, talonis (talio) prin-
cipiT gaTvaliswinebuli, SurisZiebac miiCneoda. danarCen SemTxvevebSi, samarTaldamrRvevis mimarT,
jarima iyo gaTvaliswinebuli: os fractum-is gamo 300 asi, xolo iniuria-s SemTxvevaSi – 25 asi.
qr. S-mde 81 w. miRebuli lex Cornelia de iniuariis mixedviT, pirovnebis winaaRmdeg mimarTuli, gansa-
kuTrebiT mZime samarTaldarRvevis SemTxvevaSi, qmedeba crimina-d (danaSaulad) miiCneoda da iudicia
176
publica-s ZaliT idevneboda. principatis epoqaSi, cognitio extra ordimen farglebSi, SemoRebul iqna
quaestio de iniurii-is (sakiTxebi pirovnebis Seuracxyofis Sesaxeb), rogorc sisxlis samarTlis saq-
meebze, kerZo sarCelis sajaro alternativa. XII dafis kanonebiT gaTvaliswinebuli hipoTezebis
(romlebic dajarimasac gulisxmobdnen), rekuperatorTa (recuperatores) sasamarTlo ganxilvas gadaeca.
maT mier Sefardebuli anazRaureba, bonum et aequum-is (keTildReoba da samarTlianoba) safuZvelze,
Sefasebas eqvemdebareboda. aRniSnuli, pirovnebis winaaRmdeg mimarTuli naklebad mZime xelyofa,
saerTo sarCelis – actio iniuriarum aestimatoria (ganawyenebis Sesaxeb SedarebiTi sarCeli) wardgeniT
idevneboda, romelic pretorul ediqtSi qr. S-mde II saukuneSi iqna gaTvaliswinebuli. Iniuria –
civiluri deliqti iyo (Gai., 3, 182). Tumca, dacvis pretoruli xasiaTi imaSi aisaxa, rom, actio iniurarum,
intentio-s iyo moklebuli: demonstratio-s maSinve condemnatio mosdevda, romelic rekuperatorTa sa-
samarTlos mouwodebda iseTi ganaCenis gamotanas, romelSic miTiTebuli iqneboda mosarCeles mier
dasaxelebuli Tanxa (aestimatio). aRniSnuli Sefaseba formulaSi iyo miTiTebuli da SesaZlo mini-
Webis maqsimalur zRvars asaxavda (taxatio). sarCelis wardgenis ufleba pirovnul SeuracxyofasTan
iyo dakavSirebuli da memkvidreobiT ar gadaecemoda: (Gai.,4,112). zogadi iniuria-s garda, pretoruli
edictiactio iniurarum, samarTlebriv safuZvlad kidev sam hipoTezas iTvaliswinebda. es hipoTezebi
piradi Seuracxyofis, rogorc pirovnebis pativisa da Rirsebis Semlaxveli qmedebis, cnebis per-
manentul damkvidrebas gamoxatavdnen: 1. convicium adversus bonos mores (keTili Cvevebis winaaRmdeg
mimarTuli Tavdasxmebi), romlis mixedviT idevneboda muqara da bilwsityvaoba; 2. adtemptata puditicia
(Selaxuli umankoeba), romelsac didgvarovani qalbatonis mimarT Tavdasxmas an uxeSi mopyrobas,
agreTve, orive sqesis mcirewlovani bavSvis mimarT, aRniSnuli qmedebis ganxorcielebas mie-
kuTvneboda; 3. ne quid infamandi causa fiat (dae, ar ganxorcieldes qmedeba saxelis gatexvis mizniT),
romelic moraluri zianis yvela SesaZlo SemTxvevas gulisxmobda, romlis drosac pativisa da
Rirsebis xelyofas hqonda adgili.
XI. Quasi ex delicto (kvazideliqtebi)
TiTqos deliqtidan (obligationes quasi ex delicto) warmoSobili valdebulebebi, iustinianes instituciebis
sistematizaciis Sesabamisad (Inst.Iust.4,5) braleuli qmedebis hipoTezas Seicavdnen, aseTi valde-
bulebebi pretoruli sarCelis meSveobiT idevneboda. aRniSnuli viTarebis SerCevis kriteriumi
dRemde ucnobia.
mosamarTle, sasamarTlo procesis sakuTari Tavis winaaRmdeg warmmarTvelad, iTvleboda (iudex qui
litem suam fecerit) im SemTxvevaSi, Tu misi gadawyvetileba (sententia), mxareebis mier moyvanili faqtebis
an formulis mimarT, winaaRmdegobaSi modioda, agreTve, mxareTa interesebidan gamomdinare, sasa-
marTlo ganxilvis dros, Tu dadgenili wesrigis nebismier ganzrax darRvevas eqneboda adgili (“dolo
malo” – D.5,1,15,1). dazaralebuli Tavs icavda in factum sarCelis meSveobiT, romelSic condematio, mosa-
marTleTa Tanazomieri Sexedulebisagan damokidebulebaSi, iyo Cayenebuli (in bonum et aequum - sikeTe
da samarTlianoba).
pretoruli sarCeli Seicavda muxls, saxlis fanjridan gadaRvrili an gadayrili nivTebis gamo, pa-
suxismgeblobis Sesaxeb (edictum de effusis et deiectis), romelic in factum condematio-sTan erTad, gu-
lisxmobda sarCels, miyenebuli zianis ormagi odenobiT (in duplum), anazRaurebis Sesaxeb.
aRniSnul viTarebaSi, Tavisufali adamianis daRupvis SemTxvevaSi, gaTvaliswinebuli iyo fiqsi-
rebuli jarima 50 aTasi sesterciis odenobiT, xolo sxeulebrivi dazianebis SemTxvevaSi, mosa-
marTlis gadawyvetilebiT, dazianebis Tanazomieri jarimis gadaxda iyo dadgenili (in bonum et
aequum). pasuxismgebloba gaTvaliswinebuli iyo obieqturi faqtis arsebobis gamo, imis miuxedavad,
TviT mcxovrebma, Tu mesame pirma Caidina aRniSnuli qmedeba. sarCeli Sedioda e. w. actiones populares
kategoriaSi da misi wardgenis ufleba nebismier moqalaqes hqonda miniWebuli.
gamvlelTaTvis martivi safrTxis Seqmnis gamo, pasuxismgeblobas iTvaliswinebda edictum de positum
(D.9,4,5,6), romlis mixedviT habitator (saxlis damqiravebeli), 10 solidis moculobiT, nebismieri moqa-
laqis winaSe pasuxs agebda, actio in factum (igive actio popularis) mixedviT, im SemTxvevaSi, Tu saxlis sa-
xuravze an lavgardanze (karnizze) iseTi sagani iqneboda damagrebuli, romlis, SemTxveviT Camo-
vardnisas, SesaZlebeli iyo zianis miyeneba. pasuxismgeblobis obieqturi xasiaTi Semsubuqebul iqna
177
noqsaluri pasuxismgeblobis (colis garda paterfamilias in patria potestates mier Cadenili deliqtis an
kvazideliqtis gamo, romelsac dazaralebuli paterfamilias winaaRmdeg waradgendas) daSvebiT im
SemTxvevaSi, roca, sazogadoebrivi safrTxis SeqmnaSi, braleulad mona iqneboda miCneuli.
mesame piris qmedebis gamo pasuxismgebloba gaTvaliswinebuli iyo actio furti et actio damni adversus nautas
caupones stabularios mixedviT, romlebic pretorul ediqtSi, actio furti et actio legis Aquilia-sTan Sesa-
bamisobaSi, arian moyvanili. xomaldis, sastumrosa da qarvaslis mepatrone in duplum pasuxs agebda im
SemTxvevaSi, Tu vinme, mosamsaxureTa an masTan mcxovrebTa Soris (mgzavrebis an mogzaurTa garda),
qurdobas Caidenda, an mgzavrs, an mdgmurs qonebriv zians miayenebda. Sua saukuneebSi aseTi saxis qme-
deba gulisxmobda pasuxismgeblobas, TanamSromelTa SerCevisas, braleuli daudevrobis gamo (culpa in
eligendo), Tumca, antikur xanaSi pasuxismgebloba bralis gareSec dgeboda – mesame piris qmedebis
gamo. Tu qurdobas mona Caidenda, misi batoni pasuxismgeblobisagan Tavisufldeboda maSin, Tu noxae
deditio (monis gadacema) ganaxorcielebda, dazaralebuli piris sasargeblod.
Tavi X. Zveli romis sisxlis samarTali
Zveli romis sisxlis samarTalma, kerZo samarTlis msgavsad, ganviTarebis ramdenime etapi ganvlo:
martivi kvirituli qcevis wesebidan moyolebuli, vidre imperiis xanis kanonmdeblobamde.
pirveli, arqauli xanis Zveli romis sisxlis samarTali xasiaTdeboda saero samarTlis (ius), Cveu-
lebebisa (mos) da RvTaebrivi sakraluri normebis (fas) urTierTTanamSromlobisa da urTierT-
paeqrobiT. am periodSi erTmaneTs konservatiuli da progresuli sawyisi ebrZoda. gvarovnuli Cveu-
lebebi didi mondomebiT aRiqmeboda romaeli Temis (civitas) mier, mdumare Tanxmobis formiT (usus
consuetudo), Tumca yovelgvari Canaweris gareSe da amitom am Cveulebebs ius non scriptum (dauwereli
samarTali) ewodeboda. Consuetudo-s kanonis (lex) Tanabari samarTlebrivi Zala gaaCnda da is am uka-
nasknelTan erTad dadebiT samarTals (ius positivum) qmnida.
arqauli (uZvelesi) periodi – sakraluri normebisa da sakraluri iusticiis batonobis epoqa iyo.
religiuri Tvisebis danaSauls miekuTvneboda: qalRmerT vestas qurumi qalebis mier 30 wlis asa-
amde qalwulobis ficis darRveva, patronis mier klientis winaSe nakisri movaleobebis Seusru-
lebloba, ficis, sasazRvro samanebis moSla. TviT sasamarTlo warmoeba saimedod iyo gaxveuli sai-
dumloebis safarvelSi da mxolod pontifices (qurumebi) adgendnen, samarTal-warmoebisaTvis misaRebi
dReebis kalendarsa da masSi Sesul saidumlo monacemebs saimedod inaxavdnen. mxolod qurumebma
icodnen dies fasti (sarCelis wardgenis) da dies nefasti (sarCelis warsadgenad akrZaluli) dReebi da
mkacrad asaidumloebdnen maT. oficialuri marTlmsajulebis ganxorcieleba mxolod dadgenil
dReebSi iyo SesaZlebeli, roca modave mxareebs, sanukvar sityvebs, qurumi ucxadebda: do, dico, addico
(samarTals viZlevi, gadawyvetilebas viReb, davaSi gamarjvebas vaniWeb).
yovelive zemoTqmulis Sesaxeb cnobebs titus liviusic iZleoda: dawerili wignebis, sayovelTaod
aRiarebuli ediqtebis ararsebobis pirobebSi, iuridiuli garigebebisa da procesebis codna pontifices
saidumlo mecnierebad iqca; didi procesualuri mniSvnelobis kalendris Sesaxeb zusti cnobebi
mxolod maT hqondaT.
Pontifices mier monopolizebuli aRmoCnda, im droisaTvis metad mniSvnelovani, civitas Romani-s momavlis
winaswarmetyvelebis funqcia, rac tomTaSorisi urTierTobebis mowesrigebaze arsebiT gavlenas ax-
denda. miTumetes, rom aseTi urTierTobebis mogvareba fas da ara ius meSveobiT xdeboda: RvTis mowmed
mowveva, gasisxlianebuli Subis saritualo styorcna, momijnave tomis teritoriaze, omis ga-
mocxadebis SemTxvevaSi da sxva.
religiuri dogmebisa da akrZalvebis damrRvevs (homo sacer) mkacri ormagi da orgvari sajeli eloda:
mis mimarT SurisZieba Temis simSvidis darRvevisa da RmerTebis ganrisxebis gamo xdeboda. erT-
droulad religiuri da saero devna (sacratio capitis) Zalzed mkacri iyo. Fas mgmobeli Sesabamisi taZ-
ris sasargeblod qonebis konfiskaciasa (conservatio bonorum) da eqsorias (gaZevebas) eqvemdebareboda,
178
ris Semdeg mas, rogorc ucxotomelsa da mters – nebismieri piri (TanamoZme an ucxoeli) dausjelad
gauswordeboda. da saerTodac, samarTaldarRvevis sxvadasxva saxe, romelic mogvianebiT sisxlis-
samarTlebriv qmedebad iqna miCneuli, Tavdapirvelad an sakraluri, an kerZo xasiaTis delictum war-
moadgenda: magaliTad, qurdoba, sxeulis dazianeba, romelTa Cadenis SemTxvevaSi samarTaldamrRvevis
mimarT ius talionis (talio) – SurisZieba, talionis principi moqmedebda.
sisxlis samarTlisa da sisxlis samarTlis procesis sferoebSi SeuzRudavad batonobda TviT-
gasamarTleba (Tavdasxmis mogerieba) da damnaSavis mimarT danaSaulis Cadenis adgilze, TviT-
gasworeba: “Tu Ramis saaTebSi qurdobis Camdeni (adgilze) iqneba mokluli, (misi) mkvleloba marTl-
zomierad CaiTvleba” (XII dafis kanonebi, VIII tabula). Tavdamsxmelis, adgilze TviTgasworebis
principiT, dasjis praqtika ara Tu marTlzomier qmedebad, aramed sazogadoebis interesebisa da ofi-
cialuri xelisuflebis moTxovnaTa dacvad iTvleboda.
arqaul periodSi yvela samarTaldarRveva or kategoriad iyofoda: 1) delictum privatum (kerZo)
parricidium – pirovnebis winaaRmdeg mimarTuli: qurdoba, Zarcva, mkvleloba, sxvisi qonebis dazianeba
an ganadgureba da sxva; 2) delictum publium (sajaro) – perduellio ukve danaSaulad iTvleboda (poli-
tikuri, saxelmwifos winaaRmdeg mimarTuli danaSauli): janyi, saxelmwifos Ralati, romis samxedro
mowinaaRmdegisaTvis daxmarebis aRmoCena, cecxlis wakideba, crumowmeoba, xelisuflebisadmi Seia-
raRebuli (Zaladobrivi) winaaRmdegobis gaweva da sxva. samarTaldarRvevis pirvel kategorias
specialuri Tanamdebobis pirebi (quaestores parricidii) iZiebdnen; xolo meore – danaSaulis saqmeebze,
gamoZieba Rex-is Sexedulebisamebr, warmoebda: mas damoukideblad SeeZlo sagamoZiebo da sasamarTlo
funqciebis ganxorcieleba, an saqmis gamoZieba gansakuTrebuli sasamarTlo gamomZieblisaTvis -
duumviri perduellionis daevalebina.
arqauli periodis sisxlis samarTlis erT-erT Taviseburebas is garemoeba warmoadgenda, rom populus
Romanus (cives) e. w. provocatio anu comitia curiata mimarT apelirebis ufleba moipoves im ganaCenis mimarT,
romelic duumviri perdullionis an consul-is mier iqneboda gamotanili, sisxlis samarTlis saqmis
irgvliv. aRniSnuli verdiqti aRsrulebas ar eqvemdebareboda, vidre apelaciis Sedegebi cnobili ar
iqneboda. amrigad, romaul sazogadoebaSi Camoyalibda dacvis sajaro procedurebi, romelTa gamo-
yeneba aequitas (samarTlianobisa) da – bona fides (keTilsindisiereba) principebis damkvidrebas gana-
pirobebda.
arqaul periodSi Zveli romis sisxlis samarTlis ganviTarebis mwvervalad XII dafis kanonebi _
Leges duodecim tabularum gvevlineba, romelSic, uSualod, sisxlis samarTlis normebi, ganxilulia
mxolod or _ VIII da IX dafaSi. Tumca, normebis aseTma simwirem, sazogadoebis mzardi interesebis
Sesabamisad, samarTaldarRvevaTa didi nawilis swored danaSaulad _ crimina – dakvalificirebas
ver SeuSala xeli. aRniSnulma sakanonmdeblo Zeglma safuZveli Cauyara ara marto ius positivum (dawe-
rili, pozitiuri samarTali), aramed igi erTdroulad ius publicum et ius privatum mTavar wyarod miiC-
neoda da, amavdroulad, ius scriptum (dawerili goni) iyo.
XII dafis kanonebis normebis arseboba imaze metyvelebda, rom sajaro qcevis wesebi, uciloblad,
gabatonebul mdgomareobaSi aRmoCndnen: Tumca, jer kidev didi iyo gvarovnuli wesebis gavlena.
Vindicta privata (kerZo SurisZieba) nela, Tumca ganuxrelad uTmobda adgils vindicta publica (sazo-
gadoebrivi sasjeli). ganagrZoben Tanaarsebobas talio da fuladi jarima, provocatio ad populum da dam-
naSavis sikvdiliT dasja da asoTmiRebiTi sasjeli, da Res publica (respublikuri suliskveTeba) da
sasjelis barbarosuli saxeebi, romelTa mizani adamianis (pirovnebis) daSinebis idea iyo (maimunTan,
ZaRlTan an gvelTan erTad, tomaraSi Casmuli, damnaSavis wyalSi daxrCoba, praecipitium – maRali
xididan Tavdayira gadagdeba, pedis abscissio – fexebis mokveTa da, gansakuTrebiT odiozuri sasjeli –
tarpeas kldidan (Saxum Tarpeium) qurdi monis gadagdeba. tarpeas klde (Saxum Tarpeium), imdroindeli
romis centrSi, kapitoliumis borcvis samxreT-dasavleTiT mdebare cicabo daRmarTi iyo. sikvdiliT
dasjis aRniSnuli adgili axlos mdebareobda q. romis centralur moedanTan, sadac xdeboda marTl-
msajulebis aRsruleba. damnaSavis dasjaSi monawileobas iRebda ara mxolod dazaralebuli mxare,
aramed moedanze SemTxveviT mosuli brbo. Tavdapirvelad, tarpeas klde iyo mxolod damnaSaveTa
dasjis adgili, xolo mogvianebiT, am adgilidan xramSi isrodnen udanaSaulo adamianebsac –
179
fizikuri defeqtis mqone pirebs (monstrum).
XII dafis kanonebis VIII dafaSi saubari iyo, yvela delictum, ramdenime kategoriad dayofis Sesaxeb;
Tumca, pirvel yovlisa unda gamovyoT: 1. iniuria (pirovnebis winaaRmdeg) da 2. furtum (sakuTrebis wi-
naaRmdeg) mimarTuli marTlsawinaaRmdego da braleuli qmedeba. Tavis mxriv, pirovnebis winaaRmdeg
mimarTuli danaSaulebrivi qmedeba, kanonis Sesabamisad, or kategoriad kvalificirdeboda: 1. iniuria
verbalis – sityvieri Seuracxyofa paskvilis formaSi (carmen famotum) an sajaro Seuracxyofa (ountare);
2. iniuria realis (fizikuri Seuracxyofa) – cema, gvema, sxeulis dazianeba.
VIII dafis fragmentebi sisxlissamarTlebriv normebs Seicaven (dRemde brwyinvale), romlebSic gamo-
xatulia saxelmwifos reaqcia, qonebis datacebis danaSaulis mimarT. Furtum (qurdoba) aucileblad
iyo dakavSirebuli angarebiT motivTan (lamis saxelmZRvanelo donis debulebaa, romlis Sesaxeb Gai.
werda), winaaRmdeg SemTxvevaSi qmedeba dakvalificirdeboda rogorc pirovnebis winaaRmdeg mimar-
Tuli kerZo wyena. Tumca, romauli kanonmdebloba ganixilavda mesakuTrisaTvis zianis miyenebas
nivTis mitacebis (dauflebis) niSnebis gareSe, kerZod: cxeniT gaseirneba daTqmul adgilze ufro So-
ri manZiliT, giravnobis sagniT sargebloba, romlebic furtum (qurdoba) cnebiT iyo moculi. Leges
duodecim tabularum-Si Zalzed dawvrilebiT aris diferencirebuli furtum-is gamo pasuxismgeblobis
sakiTxi: 1. drois mixedviT: furtum diarnum (dRisiT) da furtum nocturnum (RamiT) Cadenili qurdoba. pir-
vel SemTxvevaSi xelmyofi piris mimarT gamoiyeneboda sxeulebrivi sasjeli da dazaralebulis ma-
mulSi monad gamweseba (addictio), meoreSi ki – gaTvaliswinebuli iyo, damnaSavis mimarT, dauyov-
neblivi TviTgasworebis gamoyeneba; 2.subieqti niSnebis gaTvaliswinebiT – gansxvavebuli wesiT isje-
boda qurdobis Camdeni cives (Tavisufali romaeli), servi (mona) (sikvdiliT sjidnen) da arasrul-
wlovani piri (garozgviT isjeboda); 3.ganasxvavebdnen furtum manifestum (aSkara qurdoba) da furtum nec
manifestum (faruli qurdoba), Tanac – bolo varianti sakmaod msubuqad isjeboda. damnaSave, jarimis
saxiT, naqurdalis mxolod ormag Rirebulebas ixdida.
imperiis (postklasikuri) periodi tradiciulad ius gentium ayvavebis xanasTan aris gaigivebuli. amas
ramdenime garemoeba uwyobda xels, romelTa Soris, yvelaze mniSvnelovnad, iTvleboda: romis
imperiis geografiuli moculoba da amiTve ganpirobebuli misi adgili antikuri samyaros kul-
turul cxovrebaSi, msoflio vaWrobis ganviTareba, politikuri centris aRmosavleTisaken gadatana,
xolo gansakuTrebul movlenad, mainc, pretorTa samarTalSemoqmedebiTi saqmianoba SeiZleba miviC-
nioT.
romis sisxlis samarTlis ganviTarebis mesame etapis novaciad Semdegi saxis miRwevebi unda miviC-
nioT: a) danaSaulis subieqturi mxaris Sesaxeb moZRvrebis gavrcobam bralis, kidev erTi formis –
gaufrTxileblobis, Camoyalibebas Seuwyo xeli. Culpa (gaufrTxilebloba), dolus-sa (ganzraxva) da
casus-s (pasuxsmgeblobis miRma darCenili SemTxveva) Soris Sualedur adgils ikavebda; b) mosaubre
da mrCeveli iurisprudenciis wiaRSi, yalibdeba danaSaulis mcdelobis (conatus) cneba, romlis mi-
marT, Semsubuqebuli sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis gamoyeneba, iyo mizanSewonili;
g) danaSaulis Cveuli da gavrcelebuli saxeebis gverdiT (crimina legitima), TandaTanobiT, gvxvdeba
danaSaulis axali saxeebi (crimina extraordinaria), kerZod: qristianobis gmoba, ficis gatexva, muc-
ladmyofi nayofis moSoreba; d) sisxlis samarTlis meore institutis – sasjelis – farglebSi siax-
les warmoadgenda zemoqmedebis Zalzed rTuli da mrisxane, xSirad barbarosuli, sasjelis sistema,
kerZod: gadasaxleba uflebebis CamorTmeviT (aquae et ignis interdicto), gadasaxleba, aRniSnuli, damam-
Zimebeli garemoebis gareSe (deportatio in insulam); maRaroebSi katorRuli samuSaoebis warmoeba
(condemnatio ad metallum). sasjelis mizani damnaSavis daSineba da misTvis samagieros mizRva ar iyo;
e) mudmivi armiis SemoRebasTan erTad, samarTalSefardebiT brunvaSi, samxedro danaSaulic Semodis,
kerZod: brZolis velze iaraRis dakargva, mxedarTmTavris, an ufro dabali rangis samxedro
meTauris, Seuracxyofa, mowinaaRmdegis sasargeblod Ralatis Cadena; v) imperatoris absoluturi
xelisuflebis pirobebSi, sasjelis yvelaze gavrcelebul saxes warmoadgenda sajarimo sanqcia,
kerZod – qonebis konfiskacia. aRniSnuli sasjelis mizani iyo mudmivad mzardi samoxeleo aparatis
Sesanaxad, damatebiTi Semosavlis wyaros mobilizeba, ramac romis imperiaSi metad Taviseburi Sedegi
gamoiRo: daSinebuli senatorebi da mxedrebis wodebis warmomadgenlebi, TviTonve cdilobdnen, saku-
Tar memkvidreebad imperatorebi daesaxelebinaT, raTa Tavidan aecilebinaT qonebis konfiskaciis mwa-
re xvedri, vinaidan qveyana erTeulebis TviTnebobam da samarTlebrivma qaosma moicva.
180
1) moZRvreba sisxlis samarTlis kanonze misi warmoSobis Sesaxeb sakiTxis dasmiT iwyeba.
Zveli romaelebisaTvis, romlebsac mxolod martivi sisxlissamarTlebrivi debulebebi gaaCndaT,
aRniSnuli sakiTxi sulac ar iyo ubralo garToba an Tundac, Teoriuli an istoriuli ganyenebuli
azrovnebis sfero. dRes aRiarebulia, rom “oficialuri”, “arsebuli” sisxlis samarTali yvela xal-
xis cxovrebaSi maSin iwyebs Camoyalibebas, roca xalxi saxelmwifoebrivi ganviTrebis garkveul
dones aRwevs, vinaidan saxelmwifo moiazreba civilur universalur movlenad. rasakvirvelia, ada-
mianTa Soris konfliqtebs sazogadoebrivi cxovrebis gvarovnul-tomobriv etapzec hqonda adgili,
ris Sesaxebac uamravi miTi da legenda, ganadgurebisagan zedmiwevniT daculi, religiuri dogmebi
metyveleben. saxelmwifoebrivi da tomobrivi sawyisebi, piradi da sazogado-saxelisuflo interesebi
saukuneebis manZilze Tanaarsebobas ganagrZobdnen. Tumca, mas Semdeg, rac gaZlierda calkeuli mi-
webis erT gansakuTrebul organizmad _ saxelmwifod gaerTianebis tendencia da savaldebulo gaxda
erTiani saxelmwifoebriobis ganmtkiceba, sajaro sawyisi upirobod imarjvebs Zvel sagvareulo da
saTemo Cveulebebze da CveulebiTi samarTali gamoiyeneba mmarTvelobis mza instrumentis saxiT.
adamianTa cxovrebaSi saxelmwifos aqtiuri Careva, saWiro wesebis arsebobis aucilebloba Zvelma
romaelebma sami mniSvnelovani garemoebiT gaamarTles: SeTanxmebulobiT, aucileblobiTa da Cveu-
lebiT (omne ius aut consensus fecit, aut necessitas constituit, aut firmavit consuetudo _ mTeli samarTali SemoRebulia
SeTanxmebiT, an dadgenili aucileblobiT, an ganmtkicebulia CveulebiT). savaraudod, am debulebis
pirveli elementi mimarTulia samoqalaqo samarTlisadmi, xolo bolo ori _ sisxlis samarTals
ganekuTvneba. laTinebi iZulebulebi iyvnen pativi miegoT winaparTa Cvevebisadmi, vinaidan wina-
saxelmwifoebrivi periodi arc ise Sors iyo. aqedan gamomdinare, gasagebia Semdegi debulebis arsi:
inveterata consuetudo pro lege non immerito custoditur et hoc est quod dicitur moribus constitutum (Cveuleba cvlis kanons
da CveulebiT samarTlad iwodeba _) an optima est legum interpres consuetudo (Cveuleba kanonis saukeTeso
ganmartebaa _ Paul. D. 1,3,37) TiToeuli Temis mier damoukideblad, saxelmwifoebrivi organoebis ga-
reSe, Seqmnili debulebis mimarT gansakuTrebuli morCileba da pativiscema, romaelebma principebad
da utyuar WeSmaritebad gadaaqcies. Luc. D.1,3,20.: Non omnium quae a maioribus constituta sunt ratio reddit potest
(SeuZlebelia moviyvanoT winaparTa mier dadgenili yvela normis dasabuTeba).
Sit, sed si maiori parti prospiciat, utilis est _ saeWvoa Seiqmnas iseTi kanoni, romelic TiToeulisaTvis iqneba
moxerxebuli, xolo, Tu is kargia umravlesobisaTvis, maSin is – sasargebloa.
2) sisxlissamarTlebrivi kanonmdeblobis mTavar daniSnulebas, laTinebi samoqalaqo mSvidobis
SenarCunebaSi (Tanac, ar gamoricxavdnen adamianTa socialuri energiis, sasargeblo mimarTulebiT,
iZulebis wesiT warmarTvas) xedavdnen. maTi azriT, daucveli personebi Tavs usafrTxod unda
grZnobdnen agresiuli mezoblebis winaSe, vinaidan kanonebi imisaTvis iqmneboda, rom, ufro Zliers
Tavi yovlisSemZled ar egrZno (inde dafae leges ne fortior omnia posset). amisaTvis kanonebi xelisuflebas
uflebamosilebas aniWeben ganaxorcielebina brZaneba, akrZalva, uflebis miniWeba, dasja (legis virtus
haec est imperare vetare permittere punire – Mod. D. 1, 3, 7).
3) romaelebma adreve uaryves sisxlis aRebis Cveuleba, vinaidan sakuTari mware gamocdilebiT,
gaacnobieres, rom, grZnobebis moTokvis aRniSnuli xerxi, Temis WeSmaritad, TviTganadgurebis saSua-
leba. administraciulma organoebma kerZo pirs CamoarTves iniciativa da dahpirdnen mas, rom sazo-
gado morCilebis sanacvlod, kerZo piri, nebismier SemTxvevaSi, samarTlebrivad da samarTlianad da-
culi iqneboda (maSinac ki, roca dazaralebuli agresors alal bedad Cabardeboda).
Ab assuetis non fit iniuria – (iuridiuli uflebebis darRveva) aseTad rCeba maSinac, roca winaaRmdegobis
gawevas ar hqonda adgili. aRniSnuli debulebidan gamomdinareobda didebuli azri imis Sesaxeb, rom
koleqtiuri wesrigi da simSvide, zogadsavaldebulo normebze, didad iyo damokidebuli. xolo cal-
keuli pirebi, miuxedavad imisa, rom maT sayovelTao aRiareba moipoves, ar arian uflebamosili erT-
pirovnulad Seufardon pirs sasjeli, radgan maT mier, individualurad gansazRvruli, samarT-
lianobisa da marTlmsajulebis kriteriumebi, advilad SesaZlebelia, eWvis qveS dadges an Seiryvnes
kidec, rac qveyanaSi qaosis gamomwvevi mizezi gaxdeba. sayovelTaod aRiarebuli zogadi wesebisadmi
erTsulovani rwmena imdenad didi iyo, rom xalxisa da iuridiul SegnebaSi damkvidrda amayi
gamoTqma: prius vitiis laboravimus, nunc legibus – (adre Cven mankierebiT viyaviT daTrgunuli, axla ki –
kanonebiT varT). mmarTvelobis sajaro da mudmivi sistema, romelic mkveTr sawyisebs efuZneboda,
181
mowedebuli iyo Seecvala usafuZvlo rwmena pirovnebis utyuarobis mimarT (reqsis, imperatoris,
magistratis uZleveloba da samarTlianoba, vinaidan: kanoni ufro samarTliania, vidre adamiani
(aequior est dispositio legis quam hominis); kanoniT ganxorcielebuli gankarguleba ufro mZlavri da
samarTliania, vidre adamianis mier ganxorcielebuli dadgenileba (fortior efaequior est dispositio legis quam
hominis); da kanoniT miniWebuli dacva ufro Zlieria, vidre adamianebis mier (fortior est custodia legis
quam hominis).
4) iuridiuli romi kanonis Sinaarsis nawilSi xelmZRvanelobda metad martivi mcnebiT: patiosnad
icxovre, sxvas araferi dauSavo, TiToeuls mianiWa is, rac mas ekuTvnis (praecepta iuris sunt haec honeste
vivere alterum non laedere suum cuique tribuere – Ulp.D.1,1,10). moralistebma aRniSnul debulebaSi, SesaZloa,
`zneobriobis oqros wesic” dainaxon da es gasagebicaa, vinaidan, gvarovnuli wyobidan, saxelmwi-
foebrivad mowyobili, sazogadoebisaken mimaval gzaze, xorcieldeboda koleqtiuri pasuxis-
mgeblobidan, calkeuli adamianis individualuri pasuxismgeblobisaken istoriuli gadasvla, ris ga-
moc icvleboda socialuri regulirebis formebi.
swored am gardamaval epoqaSi, daaxloebiT qr. S-mde I aTaswleulis Sua xanebSi, msoflios sxva-
dasxva kuTxeSi, gansxvavebul kulturul regionebSi, yalibdeboda humanizmisa da kacTmoyvareobis
ideebi, ris upirveles gamovlinebad `zneobriobis oqros wesi” unda miviCnioT. amrigad, romaulma
kanonmdeblobam, sakuTar debulebebSi, ganamtkica kacobriobis sulieri ganviTarebis Sedegebi,
SeinarCuna mSvidobis ZiriTadi mcnebebi (`maxabxarata” – qr. S-mde V s, konfuZis moZRvreba – qr. S-mde
VI-V ss.; budizmi – qr. S-mde VI-V ss da sxva). yovelive zemoaRniSnulma, gavlena moaxdina sisxlis
samarTlis ramdenime principis Camoyalibebaze: 1. sjobs danaSauli dausjeli darCes, vidre daisa-
jos udanaSaulo piri (satius esse impunitum reliqui facinus quam innocenten damnari – Traianus et Ulp. D. 48, 19, 5, 5); 2.
aravis SeuZlia gaiumjobesos sakuTari mdgomareoba samarTaldarRvevis (danaSaulis) Cadenis gziT
(Nemo ex suo delicto meliorem suam condicionem facere potest – Ulp. D.50,17,134,1); 3. danaSauli ar SeiZleba darCes
dausjeli (Neque impunita maleficia esse oporfeat – Iul. D.9,2,5,1,2); 4. dasjadia moqmedeba, warmoTqmuli da dawe-
rili sityva, rCeva-darigebani (Aut facta puniuntur aut dicta aut scripta aut consilia – Claud. Sat. D.48,19,16 pr.).
roca romis sisxlis samarTlis kanonmdeblobaze vmsjelobT, mxedvelobidan ar unda gamogvrCes
sisxlis samarTlis kanonis savaldebulo Sefardebisa da gamoyenebis garkveuli wesi: anu is, rasac
Tanamedrove kanoniT da iuridiuli mecnierebiT miiCneva sisxlis samarTlis moqmedebad droSi, sivr-
ceSi, pirTa wris mimarT da eqstradiciad, Zvelma romaelebma sisxlis samarTlis pasuxismgebloba
danaSaulis Cadenis adgilTan (locus criminis), sisxlis samarTlis kanonis moqmedebis teritoriasTan
dakavSirebiT, Zalzed mokle frazebiT gamoxates: danaSauli Tan iTrevs adamians (crimen franit
personam) – aRniSnuli poziciis axsna-ganmarteba ufro gansjadobis teritoriuli principis sasar-
geblod gamoiyeneba. axla CamovayaliboT Zv. romauli ufro zusti miTiTebani sisxlis samarTlis
kanonmdeblobis moqmedebasTan dakavSirebiT: debet quis iuri subiacere ubi delinquit (piri unda daeqve-
mdebaros danaSaulis Cadenis adgilze moqmed kanons); statuta suo clauduntur territorio, nec ultra territorium
disponut (kanoni izRudeba sakuTari teritoriiT, is ar moqmedebs sakuTari teritoriis farglebs
gareT); ubi quis delinquit ibi punientur (pirma sadac Caidina danaSauli, iqve unda daisajos).
Locus criminis-gan gansxvavebiT, Zveli romaelebi droebliv pozitivs ufro erTgvarovnad ayalibebdnen:
lex prospict, non respicit (kanoni mxolod win icqireba, is sapirispiro mimarTulebiT ar moqmedebs); lex de
futuro; iudex de praeterito (kanoni moqmedebs samomavlod, mosamarTle ganixilavs warsuls); sisxlis
samarTlis ukuqmedebis Zala (nunc pro tunc) ukve cnobili iyo, Tumca mxolod ukidures zomad ganixi-
leboda, Zalzed iSviaT SemTxvevebSi: leges quae retrospiciunt raro, et magna cum cautione sunt adhibendae neque
enim Ianus locatur in legibus (kanoni, romelsac ukuqmedebis Zala gaaCnia, iSviaTad da didi sifrTxiliT
gamoiyeneba, radgan ianusis adgili ar aris samarTalSi).
sisxlissamarTlebrivi kanonmdeblobis, swori da erTgvarovani gamoyenebis aucilebel da ucvlel,
pirobad misi axsna-ganmarteba iTvleba, rac sazogadoebaSi arsebul mRelvarebas yvelaze ukeT
daacxrobs. Zv. romSi sisxlis samarTlis kanonis sajaro axsna-ganmarteba romaeli iuristebis aq-
tiuri monawileobiT xorcieldeboda. Tu romaeli pontifikosebi, sakuTar Tavs, RmerTebis nebis
ganmcxadeblebad miiCnevdnen da ar zrunavdnen sakuTari konsultaciebis motivaciis Sesaxeb, saero
iuristebi ara Tu motivirebul konsultaciebs iZlevian, aramed samarTlis normebis interpretatio
182
(axsna-ganmartebas) axdenen, cdiloben Caswvdnen aramarto calkeuli normis arss, aramed Seiswavlon
romis samarTlis sistema, mTlianobaSi, da daadginon samarTlis ZiriTadi principebi. sisxlis sa-
marTalSi damkvidrda iuridiuli prezumfciis SemuSaveba da gamoyeneba.
sisxlis samarTlis prezumfcia gulisxmobda, rom nebismier SemTxvevaSi `adgili aqvs keTil-
sindisierebas, Tu ar dadginda boroti ganzraxva” an `TiToeuli CvenTagani keTilsindisier pirad
iTvleba, Tu ar damtkicda sapirispiro mdgomareoba” (Paul).
I. sisxlis samarTlis principebi
im mravalricxovani samarTlebrivi saSualebebidan, romlebic mowodebuli arian ganamtkicon sazo-
gadoebrivi Tanacxovreba, gamoiyofa iseTebi, romlebsac generaluri (zogadsavaldebulo) mniSvne-
loba da JReradoba gaaCniaT, romlebic kerZo samarTlis normebis Sinaarssa da tonalobas koordi-
nireben, sasamarTlo praqtikas akeTilSobileben, samarTlebriv ideologias asaxaven. am samarT-
lebrivi reglamentebis saxelwodebaa – samarTlis principi, romelic kerZo moTxovnebs ganamtki-
cebda. samarTlis principebis roli da mniSvneloba SeiZleba erTi fraziT CamovayaliboT: samarT-
lis principi aris ideasa da sinamdviles Soris arsebuli kompromisi.
$1. kanonierebis principi
kanoniereba – zogadsamarTlebrivi idealia, romelic, yovelgvar gamonaklisebs, mTlianad uaryofda.
Zv. romaelebma STamomavlobas erTgvarovani samarTlebrivi maqsimebi dautoves saxelmZRvanelod: fiat
iustitia, pereat mundus (marTlmsajuleba unda aRsruldes, mTeli samyaroc rom daiRupos) da dura lex, sed
lex (kanoni mkacria, magram es kanonia). kanonierebis sayovelTao principis damkvidrebam, TviTnebobis,
analogiiT marTlmsajulebis ganxorcielebis, usamarTlo da dausabuTebeli gadawyvetilebis
aRmofxvras Seuwyo xeli. romaelebma Tavidan aiciles kanonierebis reJimis darRveva da, kanonis
mkacr da mSral erTgvarovnebas, mianiWes upiratesoba individualuri midgomebis mimarT, rac, mom-
devno Taobebis iuristebisaTvis, Tavisebur gafrTxilebad, mowodebad iqca.
$2. moqalaqeTa kanonis winaSe Tanasworobis principi
moqalaqeTa kanonis winaSe Tanasworobis principi aris iseTive mudmivi idea, rogorc mudmivia TviT
buneba. adamianebma didi xania daijeres da ganuxrel WeSmaritebad miiRes, garSemo myofTa, an indivi-
dualizmi, an mTeli samyaros uferuli erTgvarovneba.
Ulp. (D. 50, 17, 32) ambobda: ... quod adius naturale affinet, omnes homines aequales sunt (...bunebiTi samarTlis mixed-
viT, yvela adamiani Tanasworia). Tumca, samarTali (da gansakuTrebiT sisxlis samarTali) politikur
doqtrinebs eqvemdebareba, cvlis memkvidreobis sakiTxebis reglamentacias, da cdilobs, qonebriv
sanqciebsa da Tavisuflebis CamorTmevas Soris, moZebnos alternativa.
zogadad, qonebrivi urTierTobebis mowesrigebis sferom, kastobrivi kuTvnilebis arseboba, yvelaze
metad ganicada. pirvelebma aRniSnuli viTareba swored romaelma iuristebma SeniSnes. maTi azriT,
erTi mxriv, kanoni yvelasaTvis erTi piriT saubrobda (lex uno ore omnes alloquitur) da Tanasworoba
samarTlianobis yvelaze mniSvnelovani Tvisebaa (prima pars aequitatis aequalitas). magram, meore mxriv,
pirvelive kritikuli viTarebis arsebobam, romaeli iuristebi daaeWva da maT gamoTqves aseTi mosaz-
reba: quinon habet in crimena luat in corpore, ne quis peccetur impune (is, visac safuleSi groSi ar udevs, unda
daeqvemdebaros sxeulebriv sasjels, radgan kanonis damrRvevi dausjeli ar darCes).
amrigad, ufro zusti iqneba, aRniSnuli principi, Camoyalibdes Semdegi cnebiT: yvela piri kanonisa
da sasamarTlos winaSe aris Tanaswori, yovelgvari faqtobrivi garemoebebis arsebobis miuxedavad,
asakisa da Seracxadobis, anu im Semadgenlobis niSnebis garda, romlebic danaSaulis subieqtisaTvis
aris damaxasiaTebeli. sisxlissamarTlebrivi regulirebis sferoSi, swored danaSaulis Semad-
genloba, adamianTa iuridiuli Tanasworobis uzrunvelyofis yvelaze saimedo da gamocdili instru-
menti iyo. amrigad, danaSaulebriv qmedebebSi braldebuli pirebi gaTanabrebuli da stan-
dartizebuli arian.
183
$3. braleulobis principi
braleulobis principi Zvel romaul definiciaSi daaxloebiT ase JRerda: ubi culpa est, ibi poena subesse
debet (sadac bralia, iqve sasjelic unda iyos). bralis principis arseboba ganpirobebuli iyo sami
faqtoriT: a) brali humanuri iaraRi iyo, zianis momtani qmedebis Camdeni, nebismieri avtoris dasjis
winaaRmdeg, maT Soris iseTi pirebis dasjis winaaRmdeg, vinc sazogadoebrivi zneobiT ar iyo gamarT-
lebuli; b) brali – samarTlebrivi miznebis miRwevis aucilebeli pirobaa, rac mxolod xeli-
suflebasa da damnaSaves Soris gaazrebuli dialogis arsebobis SemTxvevaSia SesaZlebeli (ganzra-
xuli Canafiqrisa da nebelobiTi ganxorcielebis Sesaxeb, am aRniSnulTan dakavSirebiT, samarTliani
dasjis Sesaxeb, gamosworebisa da valis gadaxdis Sesaxeb da sxva); g) brali _ pasuxismgeblobis
individualizaciis damatebiTi kriteriumia. braleulobis moTxovna, xelisuflebis mier, mimarTuli
mxolod bralis kondiciuri matareblebisadmi, romelTa qveS igulisxmeba garkveuli asakis miRweva
(romelic usafrTxo sazogadoebriv moqmedebas uzrunvelyofs) da biologiuri maCveneblebi (fsiqi-
kuri janmrTelobis mdgomareobiT, adekvaturad aRiqvas sazoga-doebrivi cxovreba, unaris mqone
nebismieri fizikuri piri).
amrigad, asaki da Seracxaoba bralisa da sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis mTavari wina-
pirobaa. brali – danaSaulis Semadgenlobis subieqturi mxaris niSania, romelic, nebismieri sisxlis
samarTlis saqmeze, mtkicebis sagans warmoadgenda da axlac warmoadgens. mravali saukunis ganmav-
lobaSi braleulobis principi dakavSirebuli iyo faqtebis swor asaxvasTan, qmedebis sazoga-
doebrivi mniSvnelobis (saSiSroebis) gagebasTan. marTlwinaaRmdegobisa da danaSaulis akrZalvis
Segnebas ar aqvs iuridiuli mniSvneloba. Ignorantia legis neminem excusat (kanonis arcodna aravis epa-
tieba) – romaelebma es principi gaiTavises ZvelTaganve. romis xelisufalni, romis senatisa an ma-
gistratebis iuridiulad mniSvnelovan da zogadsavaldebulo aqtebs, sayovelTao gacnobisaTvis fo-
rumis moedanze gamofendnen xolme, tabulae publicae saxiT, an damatebiT gaaxmovanebdnen kidec.
$4. samarTlianobis principi
samarTlianobis principi uZveles zogadsakacobrio idealsa da imeds gamoxatavda. rogorc nebis-
mieri moraluri moTxovna, samarTlianoba gansxvavdeba Sinaarsobrivi moqnilobiT. TiToeuli epoqa
da TiToeuli sazogadoebrivi wyoba samarTlianobis sakuTari gagebis mimarT, garkveul imedebs
gamoxatavda. Zvelma romaelebma maleve gaacnobieres, rom yvelasaTvis misaRebi kanoni saerTod ar
arsebobs da amitom saWiroa gansakuTrebuli koeficientebis SemuSaveba. romaelebma aqcenti aequitas-
ze (samarTlianoba) gadaitanes, romelic, maTi azriT, mkacri kanonierebis erTaderTi da mudmivi opo-
nentia. maTi SexedulebiT, mxolod aequitas iyo zesamarTlebrivi imperativi, gadamrCeni instrumenti,
romelic sisxlis samarTals adamianebisaTvis misaRebad aqcevda. romaelebma zneobrivi iuridiuli
Cixidan erTaderT gamosavlad perpetuae lex miiCnevdnen. swored aman ganapiroba romaelTa RvTaebrivi
aRtkineba samarTlianobis mimarT: ius respicit aequitatem (samarTali angariSs uwevs samarTlianobis
mosazrebebs); lex respicit aequitatem (kanoni pativiscemiT ekideba samarTlianobis moTxovnebs), an lex
aequitate gaudet (samarTali samarTlianobiT tkbeba). Zveli romis iuristTa zneobrivi monapovrebis
ZiriTadi kalapoti kanonis samarTlianobaze gaSuqeba iyo, riTac maT daamtkices, rom moraluri
kriteriumi biwierze ufro maRalia da amitom xelisuflebis miswrafebani arasrulyofilia.
iuristebi kanonmdeblobisagan zomierebas moiTxovdnen (tantum habent de lege, quantum habent de iustitia
(kanonisaTvis mniSvnelovani is aris, rac samarTlianobis TvalsazrisiTac mniSvnelovania), aqve iyo
pretorebis mimarT mowodeba, rom maT kanonis kerZo wesebSi gamoeZebnaT samarTlis suliskveTeba
zogadad (aequitas naturalis preferenda est rigori iuris – bunebrivi samarTlianoba ufro sasurvelia, vidre
kanonis simkacre); iudex aequitatem semper spectare debet (mosamarTlem samarTlianoba mudam mxedvelobaSi
unda iqonios). romis samarTalSi samarTlianobis principis kerZo axsna-ganmartebad Semdegi daTqma
iTvleboda: nemo bis punitur pro eodem delieto, nemo debet bis puniri uno delicto (aravin ASeiZleba orjer
daisajos erTi da imave danaSaulisaTvis).
$5. piradi pasuxismgeblobis principi
piradi pasuxismgeblobis principi Cadenili qmedebisaTvis, nel-nela, xelisuflebis ganmtkicebisa da
184
centralizaciis zrdasa da mis xelSi sadamsjelo funqciebis gadasvlasTan erTad, sisxlis aRebis
Cveulebis, cxovelebis dasjis, sisxlis samarTlis Temur-koleqtiuri pasuxismgeblobisagan uaris
Tqmis paralelurad, ikafavda gzas. Zvel romaelebTan aRniSnuli principi mouwodebda danaSaulis
Sedegebi memkvidreebze ar gavrcelebuliyo (in heredes non solent transire actiones quae poenales ex maleficio sunt
(sadamsjelo xasiaTis sarCelebi, romlebic danaSaulis Cadenis faqtidan warmoiSveba, ar gadadis
memkvidreobiT). aseve erTmniSvnelovania kidev erTi anonimuri sentencia _ nemo punitur pro alieno delicto
(aravin daisjeba sxvisi danaSaulisaTvis).
Ulp.D.16,3,1,18 azriT, samarTaldarRvevisa da zianis miyenebisaTvis pasuxs agebda piradad samarTal-
damrRvevi (et delicta et noxae caput seguuntur). Tumca, Zv. romaulma ideologiurma da samarTlebrivma
konstruqciebma am principidan gamonaklisic dauSves: kerZod, Ulp. (D.48,4,11) Tvlida: Crimen
extinguiturrimen mortalitate, nisi forte quis maiestatis reus fuit (danaSauli daifareba damnaSavis sikvdiliT, Tumca
erTi gamonaklisiT: Tu saxelmwifo Ralats ar hqonda adgili. amrigad, saxelmwifos moRalate naTe-
savis gardacvalebis SemTxvevaSi pasuxs misi memkvidre agebda da is sasjelisaTvis unda gamza-
debuliyo. amave seriidan SeiZleba gamovyoT normebi sxvisi braleulobis gamo pasuxismgeblobis Se-
saxeb: mepatronis pasuxismgebloba mosamsaxuris samarTaldarRvevisaTvis (iniuria servi dominum pertingit),
anu adamianis pasuxismgebloba monisa an Svilis samarTaldarRvevisaTvis (ob alterius culpam tenetur, sive
servi, sive liberi).
$6. dasjadobis gardauvalobis principi
sasjelis gardauvalobis principi romaelebma bunebriv samarTlianobad miiCnies, radgan, maTi azriT,
es principi mniSvnelovan prevenciul saSualebad, TiTqmis aqsiomad, miiCneoda.
upirveles yovlisa, es moTxovna damnaSavis antisazogadoebriv gamoxtomaze reagirebis amocanas dau-
kavSirda: neque impunita maleficia esse oporteat (danaSauli dausjeli ar unda darCes) – Iul. (D.9,2,51,2).
gansakuTrebiT miesalmebodnen im azrs, rom danaSaulsa da sasjels Soris uryevi kavSiri arsebobda
da samagieros mizRvis gardauvalobas win veraferi daudgeboda.
Ulp. (D.4,5,2,3) Tvlida, rom aravin SeiZleba gaTavisufldes pasuxismgeblobisagan Cadenili samarTal-
darRvevis gamo (nemo delictis exuitur). sisxlissamarTlebrivi qmedebisaTvis sasjelis gardauvalobis
principi, yvelaze xSirad, axali danaSaulis Cadenisagan Tavis aridebis zrunviT an danaSaulisagan
Tavdacvis aucileblobiT iyo ganpirobebuli.
romaelebi saubrobdnen saxelmwifo interesebis (interest reipublicae ne maleficia remaneant impunita – sa-
xelmwifos interesebSia, rom damnaSaveni dausjeli ar darCnen) Sesaxeb; imis Sesaxeb, rom daus-
jeloba mudam waaxalisebda damnaSaveT (impunitas cotinuum affectum tribuit delinquendi), rom dausjeloba mud-
mivad acdunebs pirs danaSaulis Cadenisaken (spes impunitas continuum Affectum tribuit delinquendi).
II. danaSauli romis samarTalSi
danaSauli (Tanamedrove gagebiT), rogorc sisxlis samarTlis cneba da instituti, romaul iuris-
prudenciaSi ver Camoyalibda. savaraudod, maTze gavlena moaxdina, mkacrad Teoriuli xasiaTis da
mSrali, sworad Camoyalibebuli definiciebis mimarT, romaelTa sayovelTao siZulvilma. winaswar
Semowmebuli Tvisebebis gaTvaliswinebiT _ romaelebi upirtesobas brZanebebis zust da mokle
formulebs, qcevis receptebs aniWebdnen. Zv. romma ukve icoda marTlsawinaaRmdego qmedebisa da
gadacdomis (commissum), samarTaldarRvevisa (delictum) da sakuTriv danaSaulis (crimen) diferen-
cireba.
danaSauli, Tavis mxriv, iyofoda sxvadasxva saxeebad: 1. saxelmwifos winaaRmdeg mimarTuli dana-
Sauli – vis publica an de maestate; 2. Zaladobrivi danaSauli – devi; 3. sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli
danaSauli _ raptus; 4. Tanamdebobrivi danaSauli – ambitus da sxva.
aRniSnuli epoqis danaSaulis kerZo saxeebi Semdegnairad iyofoda: a) peculatos (saxelmwifo sakuT-
rebis dataceba, gaflangva); b) plagium (Tavisufali adamianis, marTlsawinaaRmdegod, monad gayidva);
g) repetundae (romis mokavSireebis qonebis mitaceba); d) veneficia (SxamiT mowamvla); e) sicaria (daqira-
185
vebuli mkvleloba – angarebiT mkvleloba); v) homicidium (ganzrax mkvleloba); z) perduellio (sa-
xelmwifos Ralati); T) furtum (qurdoba); i) calumnia (ciliswameba); k) falsum (crumowmeoba); l) captio an
fraus (TaRliToba); m) convicium (Seuracxyofa); n) verberatio (cema, gvema) da sxva.
romaelma iuristebma, pirobiTad, savaraudod, aRiares marTlwinaaRmdegoba danaSaulis aucilebel
niSnad: Ulp. (D. 50, 16, 131 pr) Tvlida, rom poena sine fraude esse non potest (dauSvebelia sasjelis arseboba
danaSaulis gareSe).
romaelebma gansazRvres danaSaulis kategorizaciis Canasaxebic: 1. minora crimina _ naklebad mniSvne-
lovani danaSauli; 2. maT mier ganisazRvra danaSaulebrivi aqtis dasrulebis momentis dadgenis
aucilebloba (flagrans crimen).
III. brali
danaSauli warmoadgens garkveul fsiqofiziologiur erTobliobas, anu brali aris azrebsa da qme-
debas, sulsa da sxeuls, ganzraxvasa da Sedegs Soris arsebuli uwyveti kavSiri. piris Sinagani su-
lieri samyaros is mciredi nawili, romelic danaSaulebriv aqts uSualod asaxavda da xsnida da
bunebrivad iwvevda kanonmdeblisa da iuristis interesebs, danaSaulis Semadgenlobis subieqtur
mxared iwodeboda. aRniSnuli cneba cnobili iyo romaeli iuristebisaTvis, romlebic mas mens rea
(sulieri saqme) uwodebdnen. Tanamedrove mecniereba mens rea-Si gamohyofs mizansa (avtorisaTvis
sasurveli Secodebis Sedegi) da motivs (Segnebuli an gauazrebeli Sinagani aRtkineba), Tumca, dana-
Saulis Semadgenlobis subieqturi mxaris mTavar komponents mainc brali warmoadgens. bralis ga-
reSe miyenebuli zarali sisxlissamarTlebrivi wesiT ar idevneba da isjeba. Zvelma laTinebma imTa-
viTve moaxdines danaSaulis klasificireba SemTxveviT, ganzrax da emociebze damyarebul qmedebad:
Modestinus (D.48,19,11,2) azriT, delinquitur aut proposito aut impetu aut casu (adamianebi samarTals ganzrax,
grZnobebis mowoliT an SemTxveviT arRveven). nebismieri samarTaldamrRvevi fsiqiurad indi-
vidualuria, xolo nebismieri danaSauli, agreTve, samyaros individualuri fsiqologiuri asaxvis
sferos warmoadgens da, amavdroulad, danaSaulSi TviT samarTaldamrRvevis pirovnebaa gamoxatuli.
danaSaulis subieqturi mxarisa da bralis Sesaxeb codnas Zveli romaelebi sisxlissamarTlebrivi
pasuxismgeblobis diferencirebisaTvis iyenebdnen. maT mier moZiebul iqna danaSaulebrivi fsiqo-
logiis axal-axali gamyofi xazebi, ris Sedegad damkvidrda mtkiceba, rom danaSaulis sxvadasxva
saxe erTmaneTisagan gansxvavdeba ganzraxviT da miznebiT (violuntas et propositum distinguunt maleficia). ag-
reTve moxda Tanamedrove iuridiuli suliskveTebisaTvis nacnobi cnebebis – Tanabari brali (par
delictum), winaswar Secnobili ganzraxva (malitia praecogitata) _ kultivireba. swored aqedan gamomdi-
nareobs miTiTeba uxeSi gauazreblobisa da zianis ganzraxi miyenebis Sesaxeb (lata culpa dolo
aequiparatur _ uxeSi daudevroba ganzraxvas uTanabrdeba an magna culpa dolus est – uxeSi gaufrTxi-
lebloba ganzraxvis Tanabaria.
amrigad, imdroindel sisxlissamarTlebriv konstruqciebSi ukve iyo ganzraxvis, gaufrTxi-
leblobisa da daudevrobis adgili. damnaSavis inteleqtualur-nebelobiTi Zalisxmeva da SesaZ-
leblobani, sisxlis samarTlis sferoSi, mxedvelobaSi ori mimarTulebiT miiReboda: Cadenili
qmedebisadmi (moqmedeba an umoqmedoba) fsikuri damokidebulebiT da am qmedebis SedegebiT. Tumca,
Zvel romaul sakanonmdeblo teqstebsa da traqtatebSi ar iyo pirdapiri miTiTeba bralis ori
formis – ganzraxvisa da gaufrTxileblobis Sesaxeb, magram ukve arsebobda miTiTeba imis Sesaxeb,
rom alkoholi did gavlenas axdenda danaSaulis Cadenaze, kerZod: qui peccaf ebrius, luat sobrius (vinc
Caidenda danaSauls simTvraleSi, daisjeboda maSin, roca fxizeli iyo). Zvelromaulma samarTal-
mcodneobam swrafad gaiazra, rom erTmaneTisagan unda gaemijnaT SemTxveva da Secdoma. Ulp. azriT: a)
casus a nullo praestatur (SemTxvevis (dauZleveli Zalis) gamo pasuxs aravin agebs) (D. 50, 17, 23); b) fortuitos
casus nullum humanum consilium providere potest (araviTar adamianur windaxedulobas SeuZlia SemTxve-
visagan dacva (D. 4, 4, 11, 5).
Secdomas ki error uwodebdnen. Secdoma sxvadasxvagvari SeiZleba yofiliyo, kerZod: romaelebi iuri-
diul da faqtobriv Secdomebs ganasxvavebdnen. gansxvavebis arsi ki metad sworxazovani iyo: ignorantia
facti excusat, ignorantia iuris (haund) non excusat (faqtis arcodna sapatioa, xolo samarTlis arcodna (aravi-
186
Tar SemTxvevaSi) (aravis) epatieba). aRniSnulis Taobaze mniSvnelovania Paul. mosazreba: regula est iuris
quidem ignorantia cuique nocere, facti vero ignorantium non nocere (samarTlis arcodna yvelasaTvis sazianoa, faq-
tis arcodna ar aris saziano) (D.22,6,9pr).
$1. Seracxaoba
brali samarTaldamrRvevis jansaRi fsiqikis moqmedebas gulisxmobs: Tu piri fsiqiurad daava-
debulia (WkuasustobiT an gonebaClungobiT) gamoiricxeba sisxlis samarTlis pasuxismgebloba da
piri mxolod iZulebiT samedicino mkurnalobas daeqvemdebareba, Sesabamis samkurnalo dawese-
bulebaSi. romaelma iuristebma, sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis da samedicino daxmarebis
mizniT, samarTalSefardebiT brunvaSi SemoiRes Seuracxaobis cneba, romelic dRemde gamoiyeneba
Tanamedrove samarTalSi.
sakuTriv iuridiuli wesebi metad sworxazovania: Modestinus azriT, sufficit furore ipso furiosum puniri
(uWkuo sakmarisad dasjilia uWkuobiT. D. 48, 9, 9, 2), anu fsiqiurad avadmyofi pirebis mier Cadenili
eqscesebis gamo, sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis Sefardeba SeuZlebeli iyo. Tanac, im pe-
riodSi, met-naklebad mowesrigebuli, fsiqiatriuli klinikebis arseboba warmoudgeneli iyo, ris
gamoc, suliT avadmyofi piri bolomde “Tavisufali” iyo da iZulebiTi xasiaTis samedicino Ronis-
Ziebas ar eqvemdebareboda. romis samarTalSi arc sakanonmdeblo wesiT gadawyvetili Seuracxaobis
definicia arsebobda, romelic Rirseul samedicino da biologiur safuZvels daefuZneboda. amis
gamo Seuracxadi da suliT avadmyofi pirebis gansxvaveba martivi wesiT xdeboda: fortus praesumitur qui
in proprio nomine errat (Seuracxadia is, vinc Secdomebs sakuTar saxelSi akeTebda).
$2. danaSaulis obieqturi mxare
subieqturi Seracxvis, bralis Sesaxeb moZRvrebis, Secdomisa da Seuracxaobis didi mniSvnelobis
miuxedavad, Zveli romaelebisaTvis danaSaulis advilad damamtkicebel mowmeobas mainc misi gare-
gani, obieqturi niSnebi (maxasiaTeblebi) warmoadgenda, romlebic ufro Zlier argumentad iTvle-
boda, vidre sityvebi (facta sunt potentiora verbis).
romaeli iuristebi Tvlidnen, rom mxolod azrebis gamo piris dasja SeuZlebeli iyo, rom ganzraxva
ar iyo dasjadi (cogitationis poenam nemo patitur – Ulp. D. 48, 19, 18). am droidan moyolebuli, qmedeba da mi-
si Sedegebi, romlebic mniSvnelovani garegani koordinatebis garemocvaSia (danaSaulis Cadenis adgi-
li, dro, xerxi, garemoeba, iaraRi, saSualeba da sxva) moqceuli, danaSaulis im energetikul birTvs
warmoadgenen, romelic danaSaulis Semadgeblobis obieqturi mxaris saxelwodebiT aris cnobili.
Zalzed primitiulad iyo gadawyvetili danaSaulis damTavrebis sakiTxi. am TvalsazrisiT, sainte-
resoa gaiusis mosazrebani qurdobis damTavrebasTan dakavSirebiT: manifestum furtum quidam id esse dixerunt,
quod dum fit deprehenditur. Alii vero ulterius, quod eo loco deprehenditur ubi fit. ... Alii ... donec perferret eo, quo perferre fur
destinasset. Alii ...quandoque eam rem fur tenens visus fuerit (zogierTebis azriT, qmedeba mTavrdeba, Tu damnaSave
danaSaulis Cadenis dros iqneba waswrebuli; sxvebi Tvlian. ...Tu is waswrebulia danaSaulis ad-
gilze; mesameni ...vidre qurdi ar waiRebs nivTs iq, sadac Caifiqra, da, bolos, sxvebi Tvlian...roca
qurds nivTiT xelSi xedaven (Gai., 3, 84).
$3. danaSaulis Cadenis stadiebi
romaelma iuristebma ar icodnen, Tanamedrove gagebiT, danaSaulis momzadebis cneba, maT ver SeZles
damTavrebuli danaSaulis, rogorc damoukidebeli stadiis, gamoyofa da ver hyofdnen danaSaulis
Secadebas calkeul nairsaxeobad (rogorc Tanamedrove sisxlis samarTalSia). damTavrebul xel-
yofas upirispirdeboda mxolod Secadeba (mcdeloba), romelsac romaelebma yvelaze meti sentencia
miuZRvnes. maTi nawili sadReisod CvenTvis miuRebeli da sazianoc ki aris, kerZod: in lege Cornelia dolus
pro facto accipitur (korneliusis kanonis Tanaxmad (adamianis mkvlelobis), mcdeloba mkvlelobas
uTanabrdeba (Paul. D. 48, 8, 7); In atrocioribus delictis punitur affectus licet non sequitur effectus (ufro mZime danaSaulis
mcdeloba mainc dasjadia, Tundac Sedegi ar yofiliyo damdgari).
187
$4. danaSaulSi Tanamonawileoba
romaulma warCinebulma sazogadoebam Zalzed adre gaacnobiera danaSaulis jgufuri formebis mome-
tebuli safrTxe, arsebuli wesrigisadmi korporaciuli winaaRmdegobis gansakuTrebuli saSiSroeba
(mezobel tomebTan permanentuli brZola, plebs-is politikuri bunti, monaTa gaxSirebuli ajanyebebi,
provinciebSi arsebuli mRelvareba).
yovelive zemoTqmulma, danaSaulSi Tanamonawileobis Sesaxeb, moZRvrebis aqtiur ganxilvas, Seuwyo
xeli. danaSaulSi Tanamonawileobis problema, kanonmdeblobaSi, dacviT reaqciad iqca.
Tanamedrove sisxlis samarTli, danaSaulSi TanamonawileobisaTvis pasuxismgeblobas, Semdegi qmede-
bebisaTvis adgens: uSedego wamqezeblobisaTvis; amave dros, Tanamedrove sisxlissamarTlebrivi
kanonmdebloba, gansakuTrebulad ixilavs danaSaulSi Tanamonawileobis iseT problemebs, rogo-
ricaa: eqscesis individualizirebuli statusi: organizatoris, wamqezeblis, damxmaris mier danaSau-
lebriv qmedebaze nebayoflobiT uaris Tqma; rolebis gancalkaveba; TiToeuli Tanamonawiles mimarT,
sasjels Semamsubuqebeli da damamZimebeli garemoebebis gamoyeneba da sxva.
aRniSnul sakiTxebTan mimarTebaSi, romaelebi sakmaod sworxazovnad iqceodnen: maT dainaxes, rom
jgufuri xelyofis dros, Sedegis dadgoma, saboloo jamSi, amsruleblis finalur Zalisxmevaze iyo
damokidebuli da swored amsrulebels miiCneven jgufuri danaSaulis mTavar RerZad, mTavar
damnaSaved: ubi non esf princiupalis, non potest esse accessorius (sadac ar aris mTavari braleuli (amsrulebeli),
iq arc Tanamonawileobaa), an accessorius (Tanamonawileoba) sequitur naturam sut principalis (Tanamonawileoba
Tansdevs mTavar braleuls) anu dauSvebelia Tanamonawilis braldeba ufro mZime danaSaulis Cade-
naSi, vidre mTavari braleulis danaSaulebrivi qmedeba.
Tanamonawileoba jer kidev ar iyo daCrdiluli Semxeblobis institutiT. samagierod, ukve moxda,
jgufurad Cadenili danaSaulis, qmedebis drois mixedviT, iuridiuli SezRudva: nullus dicitur felo
principalis nisi actor, aut qui praesens est, abettans auf auxilians actorem ad feloniam faciendam - mTavar damnaSaves aravis
uwodeben, amsruleblis, an im piris garda, romelic danaSaulis Cadenis adgilas imyofeboda da
danaSaulis Cadenisaken aqezebda, an amaSi mas exmareboda).
rogorc Cans, imis miuxedavad, rom Tanamonawileobis subieqturi safuZvlebisadmi ukve arsebobda
sayovelTao ltolva, danaSaulis an damnaSavis dafarva arasrulyofilad iyo Camoyalibebuli; sau-
bari exeba mxolod damxmares codnas imis Sesaxeb, Tu rogori iyo amsruleblis Zalisxmeva, Tumca,
araferia naTqvami, damxmaresa da amsrulebels Soris arsebul urTierTSeTanxmebaze.
apeninebze Camoyalibebul sisxlis samarTalSi garkveuli warmatebebic gvxvdeba: gamoyofilia da
gamoiyeneba danaSaulSi Tanamonawilis cneba (particeps criminis); farTod gavrcelda debuleba, ro-
melsac dRes, zianis SualobiT miyenebas vuwodebT (qui per alium facit per seipsum facere videtur _ is, vinc
moqmedebs sxvisi meSveobiT, TviTon uSualod moqmedebis Camdenad iTvleba).
pozitiuri movlena TviT TanamonawileTa klasificireba iyo, ama Tu im figuris SedarebiTi
mniSvnelobis gansazRvriT. gansakuTrebuli sasjeli swored wamqezebels ekisreboda: is yovelTvis
ufro braleuli iyo, vidre amsrulebeli (plus peccat autor quam actor), kerZod: ulpianes azriT, “persuadere
plus est quam compelli atque cogi sibi parere (waaqeze – ufro boroti ganzraxviTia, vidre morCilebisadmi
iZuleba (D. 11, 3, 1, 3)).
$5. danaSaulebrivi qmedebis gamomricxavi garemoebani
Tanamedrove sisxlis samarTalSi, aRniSnuli moqmedebani, romlebsac danaSaulebrivi qmedebis gamom-
ricxavi garemoebani ewodeba, subieqtebis mier eqstremalur viTarebaSi xorcieldeba: 1.zianis miye-
nebis viTareba maT mier ar igegmeboda; 2. am garemoebas iZulebiTi xasiaTi hqonda da pirs ar SeeZlo,
drois ukmarisobis gamo, sakuTari sapasuxo moqmedebebis gaazreba, an sasargeblo rCevebis miReba;
3. Tu aRniSnuli pirobebis garda, sazogadoebrivad sasargeblo aqciebsac eqneba adgili (iZulebis
qveS, zianis miyenebis SemTxvevis garda), aseTi adamianebis mimarT, xelisuflebis mxridan, Sebra-
lebiTi damokidebulebis aucileblobaze SeiZleba visaubroT.
188
rasakvirvelia, yovelive zemoaRniSnuli, jer ver iqneboda romaul sazogadoebaSi damkvidrebuli,
vinaidan aRniSnuli moTxovnebi Tanamedrove sazogadoebis monapovaria. Tumca, zianis marTlzomieri
miyenebis garemoebebi, mainc iqna aRiarebuli da nel-nela gavrcelda romaelTa sazogadoebaSi. maT
SesZles erTmaneTisagan gaemijnaT actus Dei, vis maior, vis divina (RvTiuri saqmeebi) da socialuri fors-
maJoris garemoeba, romelsac aucileblobis cneba mieniWa.
aucilebloba cvlis kanons da mis gauTavebel sirTuleebs dascinis (neccessitas vincit legem; legum vincula
irredet; aucilebloba amarTlebs imas, risi gakeTeba iZulebis wesiT moxda (quod necessitas cogit, defendit);
aucilebloba kanonierad aqcevs imas, rac sxva pirobebSi dauSvebeli iqneboda (quod alias non fuit lecitum
necessitas licitum facit) da arc ki cnobs sazogadoebis kanonebs (necessitas non habet legem).
a) Zveli romis socialuri fors-maJorTa jgufis saTaveSi aucilebeli mogerieba idga. Tanamedrove
sisxlis samarTlis msgavsad, romis samarTalSi ganxiluli, aucilebeli mogeriebis Sesaxeb
moZRvrebis, yvelaze mniSvnelovani aspeqti: 1) marTlzomierebis pirobebi; 2) eqscesi; 3) provokacia;
4) dro da mxareTa SesaZleblobani... es gasagebicaa, vinaidan Tavdacvis ufleba (gansacdelSi
Cavardnili TanameTemisaTvis gadaudebeli daxmarebis aRmoCeniT) adamianTa Tanacxovrebis aucilebel
elements warmoadgenda da xelisuflebac iZulebuli iyo mas Segueboda. Tanac, aRniSnuli sazoga-
doebrivi movaleoba, ganmtkicebuli iyo zneobriobiT da saxelmwifomac dauSva sakuTari uflebebis
nawilobrivi daTmoba rigiTi wevris sasargeblod, raTa uzrunvelyo borotmoqmedebis aRkveTa.
1. aucilebeli mogerieba bunebriv da keTil saqmed gamocxadda: quod cunque aliquis ob tutelam corporis sui
fecerit iure id fecisse videtur (yovelive is, rasac adamiani sakuTari Tavis dasacavad sCadis, kanonierad
iTvleba). aucilebeli mogeriebis dros dasaSvebad miiCneva nebismieri Sedegi, maT Soris Tav-
damsxmelis mokvla (homicidium se defendendo); 2. TavdamsxmelTan Setakeba garkveuli pirobebiT izRudeba.
Zaladoba Semxvedr Zaladobas unda Seesabamebodes (vim vi repellere lecef) (Cassius et Ulp. D. 43, 16, 1, 27). xolo
Tavdamsxmelis daWra SesaZlebelia Tavdacvis dros da ara SurisZiebis gamo (illum qui vim infert, ferire
conceditur, si tuendi dumtaxat, non etiam ulciscendi causa factum sit. Paul. D. 2, 45. aRniSnuli sentencia unda imgvarad
aixsnas, rom TavdacviTi RonisZiebebis marTlzomiereba, droebliv CarCoebzea damokidebuli
(mogeriebis dros) da dauSvebelia misi gamarTleba, Tavdasxmis aRkveTis interesebis garda (da ara
SurisZiebiT); 3. imviria non excusat iniuriam (zianis miyeneba yovelTvis rodi amarTlebs (sapasuxo) zianis
miyenebas); a) dauSvebelia Zaladobis SeniRbva samarTlis safarqveS – est autem vis legem simulans. aseve
akrZalulia Tavdasxmis provocireba. Paul. Tvlida, rom ne cui dolus suus, per occasionem iuris civilis, contra
naturalem aequitatem prosit (boroti ganzraxva, samarTlis sababiT, aravisTvis sargeblis momtani unda
iyos, bunebrivi samarTlianobis sawinaaRmdegod).
b) damnaSavis dakavebisa da saTanado organoebSi gamwesebis RonisZiebani, danaSaulebriobasTan brZo-
lis yvelaze bunebrivi da absoluturad aucilebeli fragmenti iyo nebismier qveyanaSi. danaSaulSi
eWvmitanilTa iZulebiTi dakavebis dros maT SesaZloa, zianic miayenon. amave gziT ganviTarda
danaSaulSi eWvmitanilTa iZulebiTi dakaveba romis sisxlis samarTalSi. am mxriv niSandoblivia
Semdegi sentencia: furem, si aliter capi non posset, occidere permittunt – (nebadarTulia qurdis adgilze mokvla,
Tu sxvagvarad SeuZlebelia misi dakaveba).
g) adamianisaTvis zianis miyenebis SemTxvevebi, fizikuri an fsiqikuri iZulebis gavleniT.
gamamarTlebeli mniSvneloba, iZulebiTi moqmedebis motiviT, SeiZleba mieniWos adamianisaTvis zianis
miyenebis SemTxvevebs, fizikuri an fsiqikuri iZulebis gavleniT. Tanamedrove kanonmdeblobiT, Zala-
doba unda iyos gardauvali (dauZleveli), riTac, msxverplad qceuli, piri kargavs SemoqmedebiTi
moqmedebis SesaZleblobas da mas sakuTari nebis (contra voluntas) sawinaaRmdegod moqmedebas aiZuleben.
ueWvelia, rom, am mxriv, upiratesoba fizikur iZulebas eniWeba, romelic adamianis organizmTan
uSualo kontaqtiT xorcieldeba cemis, gvemis, gakoWvis an sxva xerxebis meSveobiT.
fizikuri Zaladobis gamoyenebiT pirs erTmeva moqmedebis SesaZlebloba: mas aRar SeuZlia TviT-
daWris, gagudvis imitaciis, TviTmkvlelobis ganxorcieleba. romaeli iuristebi nakleb mniSvnelobas
fsiqikur Zaladobas, an Zaladobis muqaras aniWebdnen. am SemTxvevaSi, kanonmdebloba nebis parali-
zebis gansakuTrebul mtkicebulebebs moiTxovda, vinaidan dausabuTebeli SiSi, gamamarTlebeli ver
iqneba – vani timoris iusta excusatio non est (Cel. D. 50, 17, 184). mxolod maSin SeiZleba visaubroT zianis
189
miyenebis gamarTlebaze, roca, garegnuli iZulebiTi zemoqmedeba, sakmarisad Zlieri iyo: actus me invito
factus, non est meus actus (moqmedeba, romelic Cemi nebis sawinaaRmdegoa, ar aris Cemi moqmedeba).
IV. sasjeli
$1. sasjelis cneba da misi miznebi
romaeli iuristebis aqsiologiuri (samarTlebrivi faseulobebis Sesaxeb moZRvreba) Ziebani pena-
logiis (sasjelis Sesaxeb moZRvreba) sferoSi, maTi warmodgenebi saxelmwifos sadamsjelo saqmia-
nobis Sesaxeb, sakmaod misaRebi aRmoCnda Tanamedrove sisxlis samarTlisaTvis – maT gansazRvres
sasjelis gamoyenebis prevenciuli da aRmzrdelobiTi miznebi. swored amgvarad moqmedebdnen
imdroindeli mosamarTleebi. maT urCevdnen mudam scodnodaT, rom causa in praeterium, poena in furtum
confertur (danaSaulis mizezi warsuls ekuTvnis, xolo sasjeli samomavlod iniSneba. Ulp.35,1,12).
swored amitom miaCndaT maT usargeblod represiuli RonisZiebebis mibma, ukve Cadenili danaSaulis
garemoebebsa da Sedegebisadmi; momavlisken xedva pasuxismgeblobis Sefardebas niSnavda sazoga-
doebrivi interesebis gaTvaliswinebiT. Poena extenditur quandoque ratione rei publicae (zogjer sasjelis
gamkacreba saxelmwifos interesebis Sesabamisad xdeba). romaeli iuristebi sasjelis prevenciul
daniSnulebas calsaxad aRiarebdnen. im dros gavrcelebuli iyo sentencia: nemo prudens punit ut praeterita
revocentur, sed ut futura praeveniantur (brZeni adamiani sjis ara imisaTvis, rom gaabaTilos Cadenili
moqmedeba, aramed Tavidan aicilos samomavlod). mkacri sasjeli naklebad efeqturi aRmoCnda
danaSaulebrivi saqmianobis Sesakaveblad, vidre darwmuneba imaSi, rom nebismieri borotmoqmedeba,
gardauvalad, dasjadi iqneba.
amis gamo, maT SeimuSaves recepti: cum non remitti poenam facebe publice intersit, ne ad maleficia temere quisquam
prositiat (dausjeli ar darCes danaSauli – sazogadoebis interesebSia, raTa aravin ganizraxos dana-
Saulis Cadena. C. 9,47,14).
Tanamedrove sisxlis samarTalSi sasjeli damnaSavis mier Cadenili arasasurveli moqmedebis Sede-
gebis gamo, damdgari iZulebiTi RonisZiebaa.
sasjelis ganusxvisebel Tvisebas damnaSavisaTvis tanjvis miyeneba, garkveuli uflebis CamorTmeva an
SezRudva warmoadgenda. aRniSnuli Tvisebebis gareSe, sasjeli sakuTar daniSnulebas dakargavda da
mxolod samagieros mizRvad, an profilaqtikur RonisZiebad aRiqmeboda. sisxlis samarTlis
sasjeli, rogorc iZulebiTi RonisZieba, damnaSave pirs fizikur da zneobriv-fsiqologiur tanjvas
obieqturad uwesebda. Tumca, ciceronis azriT, prevenciuli da pedagogiuri Zalisxmevis Sejerebisas,
swored aRmzrdelobiT RonisZiebebs unda mieniWos upiratesoba. manve gamoTqva cnobili aforizmi:
SiSi movaleobis aramyari maswavlebelia.
$2. sasjelis daniSvna. danaSaulisa da sasjelis Tanafardobis problema
romauli kanonmdeblobiT ganisazRvra, rom danaSaulis CadenisaTvis, saboloo Sedegi sasamarTlo
darbazSi sabraldebo ganaCenis formiT dgindeba. sasjelis saxeobisa da zomis SerCeva braldebis
mxaris, TviT sasamarTlos da damcvelTa saqmianobis Sedegia.
Zveli romis kanonmdebloba jer ver axdenda sisxlis samarTlis masalis diferencirebas zogad da
kerZo nawilebad da praqtikosi iuristebi aequitas moZiebas, kerZo deliqtebis doneze axorcie-
lebdnen. mosamarTlis Tvalwin yovelTvis samarTlianoba unda mdgariyo (iudex aequitatem prae oculis
semper habere debet). samarTlianoba xSir SemTxvevaSi sasjelis individualizaciasTan iyo gaigivebuli:
bonus iudex varie ex personis causisque constituet (kargi mosamarTle gadawyvetilebas sxvadasxvagvarad iRebs,
saqmis garemoebaTa da masSi monawile pirTa gaTvaliswinebiT Celsus. D. 6, 1, 38).
XII dafis kanonebi, sxva sakanonmdeblo ZeglebTan erTad, lex talionis batonobasTan myarad asocirdeba.
`Tvali _ Tvalisa wil, kbili _ kbilisa wil, fexi _ fexisa wil, gantexa _ gantexisa wil~ (membrum
pro “membro”) _ primitiuli debuleba _ sayovelTaod moqmedebda, Tumca mxolod kvirituli
samarTlis (ius Quiritum) periodSi.
190
ganmtkicebuli saxelmwifo xelisufleba (jer konsulebisa, xolo Semdeg – keisarTa), romelzec
mniSvnelovan gavlenas axdendnen mzardi ekonomikuri brunva, migraciuli talRebi da danaSaulis
mravalferovneba, iZulebuli iyo gaerTulebina iZulebiTi wesebi, da maTSi sazogadoebrivi da
saxelmwifo interesebi Caeqsova. es wesebi, TviT danaSaulis kerZo garemoebebisa da misi monawileTa
qmedebisagan, Zalzed Sors idga.
instiqtebsa da saritualo RonisZiebebze damyarebuli iZulebiTi RonisZiebebi (praecipitium – tarpeas
kldidan (Saxum Tarpeium) damnaSavis gadagdeba da pedis abscissio – qveda kidurebis mokveTa)
TandaTanobiT gamoidevna qonebrivi sanqciebiTa da damnaSavis dapatimrebiT.
romis samarTalSi SenarCunebul iqna, Tanamedrove samarTlisaTvis, erTi uCveulo Canaweri, sisxlis
samarTlis arsis gagebis Sesaxeb. klasikuri Sexeduleba, saxelmwifo mmarTvelobis am sferos sas-
jelTan aigivebda; xolo samarTalSi Camoyalibebuli axali azri sisxlis samarTlis meore insti-
tutis – danaSaulis mimarT, yuradRebis gamaxvilebas moiTxovda. sityva-sityviT es Semdegnairad
JRerda: lex pure poenalis obligat tantum ad poenam, non item ad culpam; lex poenalis mixta et ad culpam obligat et ad poenam
(wminda sisxlis samarTali ZiriTadad sasjels da ara danaSauls ucqeris; Sereuli sisxlis samar-
Tali ucqeris rogorc danaSauls, ise sasjels). mTavari aq is aris, rom, e. w. `Sereuli sisxlis
samarTlis” gareSe, samarTliani sasjelis problema gadauWreli darCeba. Culpae poena par esto (dae, sas-
jeli Cadenil danaSauls Seesabamebodes) danaSauli sadamsjelo RonisZiebebis gatarebas unda
Seesabamebodes, kerZod: pro mensura cuiusque delicti constituendum est(sasjeli nebismieri samarTal-
darRvevisaTvis Tanazomieri unda iyos. Divus Pius et Calligula D. 48,10,31); VIII dafiT dadgenilia sisxlis
samarTlis pasuxismgeblobis sakanonmdeblo diferencireba, danaSaulis saxis Sesabamisad (jarima
zeda kidurebis motexvisaTvis, talioni – asoTmiRebisaTvis, sikvdiliT dasja – ciliswamebisaTvis),
an misi gansakuTrebuli Taviseburebebis gaTvaliswinebiT (kvalificiuri Semadgenloba) – sikvdiliT
dasja sxvisi qonebisaTvis cecxlis ganzrax wakidebisaTvis da mxolod zianis martivi anazRaureba,
cecxliT gaufrTxileblad zianis miyenebis SemTxvevaSi.
Tavisuflad SeiZleba vamtkicoT, rom romaelma iuristebma, terminologiur doneze, ar icodnen
danaSaulis simravlis Sesaxeb. cxovrebiseulma gamocdilebam maT ukarnaxa danaSaulebrivi qmedebis
diferencirebis aucilebloba, pasuxismgeblobis niSnis mixedviT. praqtikulma saqmianobam SeiZina
ramdenime rCeva – sentencia: multiplicita transgressione crescat poenal inflictio (samarTaldarRvevaTa gamravlebis
SemTxvevaSi, unda gaizardos sasjelis gamoyeneba). mxolod is unda ganesazRvraT, Tu rogor SeiZ-
leboda danaSaulze reagireba, danaSaulis simravlis SemTxvevebSi – STanTqmiT, SekrebiT, marTla
gamravlebiT (pirdapiri gagebiT). Cvenamde moRweuli maqsima adasturebs, rom naklebad mkacri sas-
jelis ufro mkacri sasjeliT STanTqmis wesi, romaelebma uaryves upirobod. Ulp. amtkicebda, rom
numquam plura delicta concurrentia faciunt, ut ullius impunitas detur (ramdenime paralelurad Cadenili samarTal-
darRveva ar iwvevs imas, rom erT-erTi maTgani darCes dausjeli. D.47,1,2pr). aRniSnuli moTxovna
mxolod STanTqmis principze uaris Tqmis SemTxvevaSi gamoiyeneboda. dResdReobiT Paul erTi sen-
tencia did davas iwvevs: nunquam crescit ex post facto praeteriti delicti aestimatio (momdevno samarTaldarRveva ar
amkacrebs sasjels uwindeli samarTaldarRvevis gamo D.50,17,138,1). Tumca, es mxolod erTi SexedviT.
momdevno xelyofa, rasakvurvelia, ver imoqmedebda pirveli danaSaulis gamo Sefardebul pasuxis-
mgeblobis zomaze. Tumca, saboloo sasjelis zoma ufro mkacri iqneboda, vidre TiToeuli xelyofa
cal-calke aRebuli – sasjelis Sekrebis principis meSveobiT.
da bolos, danaSaulisa da sasjelis Tanafardobis sakiTxi. romaelebi, am sakiTxTan dakavSirebiT,
xelmZRvanelobdnen martivi, Tumca sakamaTo wesiT: ex frequenti delicto aeqetur poena (sajeli mkacrdeba
aRniSnuli saxiT danaSaulis sixSiris (gavrcelebis) gamo).
$3. sasjelidan gaTavisuflebis wesi, Sewyaleba
romis sisxlis samarTalSi moqmedebda mkacri moTxovnebi sasjelis gamoyenebasTan dakavSirebiT.
dauSvebeli iyo raime saxis sisuste marTlmsajulebis mxridan, zogadsavaldebulo wesebidan gadax-
veva da damnaSavis mimarT gamotanili sasjelis aRsrulebaze, gavlenis moxdena: actus perfectus nullo casu
superveniente tollitur (damTavrebuli samarTlebrivi qmedeba ar uqmdeba raime Semdgomi movleniT), anu
postkriminaluri movlenebi, dazaralebulisaTvis fulis dabruneba) (liberata pecunia non liberat offerentum
191
(fulis dabruneba dambrunebels ar aTavisuflebs sisxlis samarTlis pasuxismgeblobidan), mxareTa
momrigebluri SeTanxmeba – non valet si convenerit, ne dolus praestetur (dauSvebelia raime SeTanxmebam aR-
mofxvras pasuxismgebloba boroti ganzraxvisaTvis - Ulp. D. 50, 17, 23), vinaidan sajaro samarTali ver
gauqmdeba calkeul pirTa SeTanxmebis Sedegad (ius publicum privatorum pactis mutari non potest). mxolod gaupa-
tiurebis danaSaulis SemadgenlobisaTvis dadginda gamonaklisi, Tumca pasuxismgeblobidan gaTavi-
suflebis safasuri Zalzed maRali iyo – dazaralebulTan qorwinebis aucilebloba, vinaidan
matrimonium subsequens tollit peccatum praecedens (damdgari qorwineba STanTqavs manamde Cadenil danaSauls).
Sewyaleba, rogorc zogadsavaldebulo wesebidan individualuri gadaxveva da uzenaesi xeli-
suflebis atributi, didi xnis win dadginda da dRemde mniSvnelovan instituts warmoadgens.
romaeli iuistebi Sewyalebis instituts Zalzed mikerZoebulad ekidebodnen da am institutisadmi
frTxil damokidebulebas sakmaod damajereblad asabuTebdnen. kerZod:
a) Fortior est custodia legis quam hominis – (kanoniT miniWebuli dacva ufro myaria, vidre adamianis mier
miniWebuli); b) aequior est dispositio legis quam hominis (kanoni ufro samarTlianad wyvets, vidre adamiani);
g) venia facilitas incentivum est delinquendi (Sewyalebis gaadvileba aris danaSaulis waqezeba).
$4. arasrulwlovanTa sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis Taviseburebani
romis samarTalma gansakuTrebuli saxelmwifoebrivi zrunva gamoiCina romauli sazogadoebis ara-
srulwlovani wevrebis mimarT. samarTalSemfardeblebis mimarT gacemuli Cvenamde moRweuli rCe-
vebis, dadgenili wesebisa da sentenciebis didi nawili Semdegs qadagebda: succurritur minori; facilis est
lapsus inventutis (axalgazrda kacisadmi Semwynareblebi unda viyoT; axalgazrdoba advilad cdeba) an in
omnibus poenalis iudiciis, et aetati et imprudentiae succurritur (yvela sisxlis samarTlis saqmeze gadawyvetilebis
miRebisas, mxedvelobaSi miiReba axalgazrduli asaki). garda imisa, rom axalgazrdobis mimarT
Semwynarebloba aucilebel moTxovnas warmoadgenda, romis samarTalma akrZala arasrulwlovanTa
mdgomareobis gauareseba srulwlovan pirebTan SedarebiT (meliorem conditionem suam facere potest minor,
deteriorem nequaquam (arasrulwlovanma SeiZleba gaiumjobesos sakuTari mdgomareoba, Tumca yovlad
dauSvebelia misi mdgomareobis gauareseba); da bolos Paul TanamoZmeebs, sisxlis samarTlis
aspeqtSi, kidev erTi rCeva misca: Fere in omnibus poenalibus iudiciis et aetasti et imprudentiae succurritur (TiTqmis
yvela sisxlis samarTlis procesSi, braleulobis Semamsubuqebel garemoebas, axalgazrduli asaki
da piris gamoucdeloba warmoadgens. Paul. D. 50, 17, 108).
ra Tqma unda, oficialur sisxlissamarTlebriv kanonmdeblobaSi, an pretorul samarTalsa da
imdroindel sentenciebSi ar saubrobdnen axalgazrda da zrdasruli damnaSaveebis cal-calke
moTavsebis Sesaxeb, xandazmulobisa da nasamarTleobis vadebis Semcirebis, sasjelis calkeuli
saxeebis gamoyenebisa da arasrulwlovanTaTvis aRmzrdelobiTi xasiaTis iZulebiTi zomebis gamo-
yenebis Sesaxeb, vinaidan es sakiTxebi mxolod momdevno epoqebis monapovari iyo. Tumca, zogadad
humanizmis ideebi arasrulwlovan damnaSaveTa dasjis problemas namdvilad Seexo. romis samarTlis
monapovari iyo axalgazrdis gardamavali fsiqologiuri mdgomareobis gaTvaliswineba.
romis samarTalSi arsebobda zogadi wesi, rom am periodSi arasrulwlovans pasuxismgebloba ar
ekisreboda, anu minor non tenetur respondere durante (aetas legitima) zRvari 25 wlis asakze modioda, anu
samarTlis yvela minori actati (arasrulwlovani pasuxismgeblad ar iTvleba sakuTari arasrul-
wlovanebis ganmavlobaSi).
Tu Tanamedrove gagebiT, zrdasrulobis asaki 16 wlamde grZeldeba, xolo CI mixedviT, srul-
wlovanebis dargis samarTalsubieqtobisaTvis, sisxlis samarTlis garda, dadgenili iyo 25 weli;
sisxlis samarTlis pasuxismgebloba ki 14 wlis asakidan dgeboda. amavdroulad, kanonmdeblobiT
ganmtkicda mcirewlovnebis asaki (aetas infantiae proxima – aTwlinaxevris asakamde), romlis mimarT yov-
lad dauSvebeli iyo sisxlis samarTlis sasjelis gamoyeneba. da bolos, sqesobrivi simwifis dad-
gomamde asakobrivi jgufis pirebisaTvis (aetas pubertati proxima – aTwlinaxevridan 14 wlis asakamde)
sasamarTlo uSvebda sasjelis Sefardebas mxolod im SemTxvevaSi, Tu miiCnevda arasrulwlovans
sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobaunarian pirad (dolicapax – asakobrivad unariani Cadenili qme-
192
debisaTvis agos pasuxi.
bibliografia
1. romis samarTlis Zeglebi. iustinianes digestebi. wigni pirveli. laTinuridan Targmna, wina-sityvaoba, SeniSvnebi da saZiebeli daurTo istoriis mecnierebaTa doqtorma, profesorma n. surgulaZem. Tbilisi. meridiani. 2000
2. romis samarTlis Zeglebi. iustinianes digestebi. wigni ocdamesame. laTinuridan Targmna, wina-sityvaoba, SeniSvnebi da saZiebeli daurTo istoriis mecnierebaTa doqtorma, profesorma n. surgulaZem. Tbilisi. nekeri. 2001
3. romis samarTlis Zeglebi. iustinianes instituciebi. laTinuridan Targmna, winasityvaoba, Se-niSvnebi da saZiebeli daurTo istoriis mecnierebaTa doqtorma, profesorma n. surgulaZem. Tbilisi. meridiani. 2002
4. iustinienes digestebi. wigni ormocdameaTe. frangulidan Targmnes m.xoferiam da d. labuCiZem. 5. monteskie S. l. kanonTa goni. frangulidan Targmna da saZieblebi daurTo d. labuCiZem. Tbilisi.
1994 6. plutarqe, rCeuli Txzulebeli, berZnulidan Targmna, Sesavali werili da ganmartebebi daurTo
ak. uruSaZem. Tbilisi. 1975 7. gariSvili m. personaliebi romis samarTalSi. Tbilisi. 2005 8. dernburgi h. pandeqtebi. zogadi nawili. germaulidan Targmna al. andronikaSvilma. Tfilisi. 1928 9. xoferia m. `pirovnebis samarTlebrivi statusi Zvel romSi~, Jurn. `samarTali~ #4_5, 2000. 110-115. 10. xoferia m. `romis samarTalSi mziTevis gankargvis wesi qorwinebis periodSi~. Jurn. `samarTali~
#9_10, 2002. 124-126. 11. xoferia m. `mziTevis bedi qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi~, Jurn. `samarTali~ #4_5 2003. 158-159. 12. Гай. Институции /Пер. с латинского Ф. Дыдынского, под. ред. В.А. Савельева, Л.Л. Кофанова. Москва. Юристъ.
1997 13. Гай Светоний Транквилл. Жизнь двенадцати Цезарей. Пер. с латинского, предисловие и примечания М.Л.
Гаспарова.MМосква. Правда. 1988 14. Дигесты Юстиниана. Mосква. Статут. 2002-2004 15. Памятники римского права. Институции Юстиниана. Пер. Д. Расснера.MMМосква. Зерцало. 1998 16. Плутарх. Избранные жизнеописания. В двух томах, Т I,Т II. MМосква. Правда. 1987. 17. Хрестоматия по истории древнего мира. Рим. Под ред. акад. В.В. Струве, Т.III, ЗАКОНЫ XII ТАБЛИЦ. .
MМосква. Гос.учебно-педаг..изд. МБ СССР. 1953. 21-33
18. Барон Ю. Система римского гражданского права в шести книгах. Санкт-Петербург. Юридический центр Пресс. 2005
19. Бартошек М. Римское право. Понятия, термины, определения.MМосква. Юридическая литература. 1989 20. Брокгауз Ф., Ефрон И. Энциклопедический словарь. Современная версия. MМосква. Эксмо. 2006 21. Гарсиа-Гарридо М. Х. Римское частное право: Казусы, иски, институты. Перевод с испанского. Ответ. ред. проф.
Л.Л. Кофанов.MМосква. Статут. 2005 22. Дернбург Г. Пандекты. Т.III. Санкт-Петербург. 1911 23. Дождев Д.В. Римское частное право. Учебник для ВУЗов.MМосква. Норма. 2004 24. Зомм Р. Институции римскаго права. Москва. 1888 25. Зомм Р. Институции. История и система римскаго гражданскаго права. Москва. 1916 26. Латинские юридические изречения. Сост. Е.И. Темнов. Москва. Юрист. 1996
27. Морев М. П. Римское право. Учебное пособие 2-е издание. Москва: Издательско-торговая корпорация «Дашков и К». 2001
28. Нейхардт А. А. Легенды и сказания Древней Греции и Древнего Рима.MМосква. Правда. 1987 29. Пасек Л. Пособие к лекциям по истории римского права. Юрьев. 1907 30. Пухан И., Поленак-Акимовская М. Римское право.MМосква. Зерцало. 1999 31. Покровский И.А. История римского права. Mосква. Статут. 2004 32. Санфилиппо Ч. Курс римского частного права. Учебник. Перевод с итальянского. Под общей ред. проф.MДождева
Д.В. Москва. Норма. 2008 32. Римские Древности. Под. ред. И.В. Алферовой. Смоленск. Русич. 2001 34. Хвостов В. История римского права. MМосква. 1919. 35. Хвостов В. Женщина и человеческое достоинство.MМосква. 1914. 36. Gaudemet J. Droit privй romain. Paris. Montcherstien. 2000
37. Gide P. Йtude sur la condition privйe de la femme dans le droit ancient, Du caractиre de la dot en droit romain. Paris. 1885