Rožinis gyvenimas su skaitmenine televizijaapzvalga.eu/images/10-02.pdftiekėjams – kaip ant delno. technologi-jos, tokios kaip lietuviškieji „gala me - trai“, leidžia matyti,

_12010 VASARIS | Apžvalga

Visagino aE: projEktas įsibėgėja

>> 16 p.

2010 m. vasarisNr. 2 (6) (487)Leidžiama nuo 1889 m. Atkurta 1989 m., 2009 m.

biudžEtas, kuris nEgali turėti dEficito

>> 29 p.

Rožinis gyvenimas su skaitmenine televizija

2_ Apžvalga | VASARIS 2010

APŽVALGOS TEMA | Rožinis gyvenimas su skaitmenine televizija 3-4

| visuotinės skaitmenizacijos pavojai 5-6

| valentinas stundys: siūlant keisti visuomenės informavimo įstatymą vengiama esminių pataisų 6-7

| kaip gatvės vaikai sodžiaus meistRais viRsta 7-11

| dalytis viltimi 11

DIENORAŠTIS | euRopos paRlamento dienoRaŠtis 12

| pRezidentės dienoRaŠtis 13

| seimo dienoRaŠtis 14

| vyRiausybės dienoRaŠtis 15

ENERGETIKA | visagino ae: pRojektas įsibėgėja 16-17

| lietuva atominių monstRų apsuptyje 17-19

| dujos jŪRa – alteRnatyva dujotiekiams 19-22

EKONOMIKA | mykolas majauskas: lietuva pasiRengusi inovacijoms iR investicijoms 22-25

| „sodRa“ istoRijos spiRalėje 26-28

| biudžetas, kuRis negali tuRėti deficito 28-29

ISTORIKO ŽVILGSNIU | 20 nepRiklausomybės metų: tada iR dabaR 30-31

APŽVALGOS AIKŠTELĖ | vytautas landsbeRgis: daR tuRime laisvės iŠ pRoveRžio, įvykusio pRieŠ 20 metų 32-33

| aR iŠsaugosime valstybinius miŠkus 34-35

| siekiama iŠsaugoti paRtizanų vadovybės bŪstinę 35-37

| „apžvalga“ klausia RadviliŠkio R. meRo antano Čepononio 37

KELIONĖS | gRenlandija. iš kelionės dienoraščio, 2006 m. liepos 21 – rugpjūčio 6 d. 38-41

MŪZOS DVELKSMAS | lietuviŠkos užgavėnės su RytietiŠkais pRieskoniais vilniaus gatvėse 42

TURINYS

ĮRašaS facebooke Šiais laikais nuo technologijų nepabėgsi-me – ypač nuo vaizdinius kuriančių tech-nologijų. Nepabėgsime nuo įvaizdžio, informacijos srauto, įtaigos. Iš tiesų gal ir neturime bėgti. Gal turėtume išmokti gyventi šiose virtualiose informacinėse džiunglėse. Norint išmokti gyventi tam tikroje aplinkoje, reikia ją pažinti, per-prasti. Paradoksas – taip ilgai žmogus stengėsi pažinti gamtą, kad sukurtų techninę tikrovę, dabar turi dėti daug pastangų, kad pažintų tai, ką sukūrė.O gal svarbiau pažinti žmogų – ypač tą, su kuriuo niekas nenori pažindintis, nes tai žmogus iš gatvės. Įdomu, ar gatvės vaikai daug kuo skiriasi nuo interneto vaikų...Galbūt daugelis skaitydami žurnalą perbėga akimis per pavadinimus, praskuodžia kompiuterio klaviatūrų išmiklintais pirštais per pluoštą puslapių ir su palengvėjimu atideda į šalį. Kam skaityti, jei nėra to, ko nepamatytum per TV ar Youtube?Įsirašykime į savo „veidaknyges“: „Ar mes dar turime laisvės?!“

Redakcinė kolegija:valdas benkunskasČeslovas iŠkauskasneringa laŠienėkęstutis salickaspaulius saudaRgasvaida stundytėmums rašoeglė meČinskaitėjulius pankadovilė RadžiŪtėjonas Šimėnasjustinas uRbanaviČiusingrida vėgelytėgytis žakeviČiuskalbos redaktorė dalia kaminskienėdizainerė-maketuotojaRasa Špokauskaitėdailininkėmartyna žilionytė

Rašykite mums [email protected]

leidėjas visuomeninė organizacija „už pilietinę visuomenę“Šv. ignoto g. 14-6, 01144 vilniusleidinį remia elp grupėperiodiškumas - mėnesinis leidinystiražas 5000 egz.nr. 2 (6) (487), 2010 vasarisissn 1392-6721 leidinys nemokamas© visos teisės saugomos

I viršelis. „Skaitmeninė TV“. Martynos Žilionytės fotomontažas. Visagino AE alternatyvi aikštelė Nr. 1. VAE fotomontažas. www.ec.europe.eu nuotrauka.

III viršelis. Užgavėnių šėlionės Radviliškyje. Radviliškio kultūros centro nuotraukos

IV viršelis. „Užgavėnių šūkiai“. Martynos Žilionytės fotomontažas.

Redaktoriuskęstutis danielius RimkeviČius


žiūrovų pomėgius – dažniausiai išsiren-kami 2–3 mėgstamiausi kanalai, kuriuos žiūrima daugiausiai laiko.

Interaktyvi televizija. skaitmeni-nė televizija pasižymi tuo, kad ji gali „bendrauti“ su savo žiūrovu. lietu-voje „interaktyvioji gala“ jau siūlo įvairias interaktyvumo galimybes – nuo transliacijos kalbos pasirinkimo iki žai-dimų, karaoke ir vaizdo įrašų nuomos paslaugų. visas šias paslaugas užsisaky-ti ir jomis mėgautis galima net neatsi-

Visoje Europoje vyksta perėjimas nuo analoginės televizijos prie skaitmeninės. Liuksemburgas, Olandija, Belgija, Suo-mija, Švedija, Norvegija, Danija, Šveicari-ja, Andora ir Vokietija jau visiškai išjungė savo analogines transliavimo sistemas. Regionas po regiono prie skaitmeninės TV baigiama pereiti Didžiojoje Britani-joje. Europos Sąjunga rekomendavo iki 2012 metų pabaigos visame žemyne atsisakyti analoginės televizijos.Lietuvos Vyriausybė nusprendė laiky-tis rekomendacijų ir dar 2008 metais priėmė nutarimą, kad nuo 2012 spalio 29 dienos bus nutraukta analoginės televizijos transliacija visoje šalyje, jei galimybę matyti skaitmeninės TV programas iki to laiko turės daugiau nei 90 proc. gyventojų. „GALA metrų“ duomenimis, šiuo metu skaitmenine televizija naudojasi jau daugiau nei 200 tūkst. namų ūkių – t. y. apie 45 proc. Lietuvos gyventojų. Viskas rodo, kad esame greitkelyje į skaitmeninės TV vienvaldystę. Ką ji žada gyventojams?

SkaItmenInėS televIzIjoS pažadaI...

didesnės turinio pasirinkimo galimybės žiūrovui dažnai įvardijamos kaip vienas pagrindinių skaitmeninės televizijos pranašumų. skaitmeninio signalo suspaudimas tiekėjams leidžia ne tik rodyti iki kelių šimtų vietinių bei už-sienio tv kanalų, bet ir per televizorių transliuoti radijo stotis. skaitmeninės tv vartotojų tyrimais („gala me-trais“) nustatyta, kad didesnę kanalų pa-sirinkimo galimybę turintys tv žiūrovai kur kas mažiau žiūri lietuviškus kanalus. skaitmeninės tv žiūrovų auditorija labai ryškiai pasiskirsto pagal unikalius

RožINIS gYveNImaS SU SkaITmeNINe TelevIzIjaeglė meČinskaitė

APŽVALGOS TEMA

keliant nuo sofos priešais televizorių.ateitis interaktyvumo žada dar

daugiau. žiūrint filmus bus galima pa-sirinkti norimą filmavimo kampą. tokių televizijos šou kaip „Šok su manimi“ ar „žvaigždžių duetai“ gerbėjai galės tiesiog ekrane balsuoti už savo favoritus. per „oskarų“ teikimo ceremoniją žiūro-vai vienu mygtuko paspaudimu matys, kur ir už kiek galima įsigyti į „žvaigž-džių“ apdarus panašių suknelių.

televizija taip pat suteiks žiūro-

Mar

tyno

s Ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

>> skaitmeninė televizija pasižymi tuo, kad ji gali „bendrauti“ su savo žiūrovu >>

4_ Apžvalga | VASARIS 2010APŽVALGOS TEMA

vams galimybę pažvelgti į tai, ką šou dalyviai veikia ne šou metu – virtualiai susitikusios su žiūrovais „žvaigždės“ taps pasiekiamos bet kuriuo metu, emociškai susijungs su auditorija, taps žiūrovų gyvenimo dalimi. įdomu tai, kad taip ištobulės ne tik realybės šou, bet ir vaidybinių tv dramų pasaulis. bus galima ne tik žiūrėti serialą „pir-muoju asmeniu“ ar pasirinkti norimą serijos pabaigą, bet ir patekti į tariamą pasaulį „tarp serijų“ – dalyvauti kasdie-niame serialo herojų gyvenime.

pati aktyviai bendraudama su žiūrovu, interaktyvi televizija suteiks galimybes ir žiūrovų tarpusavio bendra-vimui. televizija turėtų iš dalies perimti interneto, kol kas lyderiaujančio socia-linių tinklų kūrimo ir keitimosi turiniu srityje, pozicijas. pasinaudodama geriau-sia tokių socialinių tinklų kaip youtube ar Xbox live patirtimi, televizija leis žiūrovams patiems tapti kanalais – da-lytis savo sukauptomis programomis ir žinutėmis, keistis nuomonėmis apie jas.

asmeninė televizija. skaitmeni-nės tv žiūrovams nebūtina nustatytu metu laukti savo mėgstamos laidos ar graužtis, jei dėl laiko stokos nepavyko jos pažiūrėti. perversmu televizijoje tapo prieš keletą metų jav pristatyta ir kitose šalyse plintanti skaitmeni-nio vaizdo įrašymo sistema tivo. tai prietaisas, kuris įrašo žiūrovų pagei-daujamas laidas ir leidžia jas pasižiūrėti patogiu metu. skaitmeninės televizijos tiekėjai mokosi iš tivo laimėjimų ir patys ima siūlyti laidų įrašymo paslau-gas. lietuvos žiūrovai jau taip pat gali naudotis „interaktyviosios gala“ paslauga „mano tv įrašai“.

žiūrovai nėra vieninteliai, kuriems bus patogi asmeniška televizija. perso-nalizuota televizija bus puikiai išnaudota komerciniams tikslams. jau šiandien žiūrovų pomėgiai skaitmeninės televizijos tiekėjams – kaip ant delno. technologi-jos, tokios kaip lietuviškieji „gala me-trai“, leidžia matyti, ne tik kokias laidas žiūri tv žiūrovai, bet ir kada jie perjungė kitą kanalą, kiek laiko kokią reklamą žiūrėjo. prie viso šito pridėjusi žiūrovo demografinę ir geografinę situaciją, reli-giją, amžių, lytį ir pan., televizija sukurs kiekvieno žiūrovo psichologinį paveikslą ir pagal tai siūlys galinčias sudominti programas. pagal tokius psichologinius paveikslus kiekvienam asmeniškai bus

pritaikomos ir reklamos, kurių efektyvu-mas, tikimasi, tada labai padidės.

technologijų susiliejimas. daugelis didžiųjų pasaulio televizijų turi savo įrašų saugyklas ir vaizdo grotuvus inter-nete, tokius kaip bbc grotuvas iplayer. Čia saugomi įrašai peržiūrimi kompiu-terio ekrane, nes didysis tv ekranas nėra prijungtas prie interneto. tačiau televizijos ir interneto sujungimas dabar, ko gero, yra aktualiausias ir realiausias skaitmeninės tv pažadas. didžiojoje britanijoje jau parduodami televizoriai, kuriuos galima prijungti prie interneto, o nenorintys pirkti naujo televizoriaus galės savo senąjį prie interneto prijungti pasinaudodami specialiu prietaisu.

galima sakyti, kad, sujungus tele-viziją ir internetą, džinas bus paleistas iš butelio. žiūrovai per didįjį ekraną pasieks viską, kas iki šiol buvo pasiekia-ma tik mažajame kompiuterio ekrane – t. y. viską, ką siūlo internetas. žiūrė-dami mėgstamą laidą ar filmą galėsime tuo pačiu metu su draugais aptarinėti jo turinį skype ar čia pat parašyti komen-tarą laidos internetiniame puslapyje. taip, kažkas panašaus jau ir iki šiol buvo įgudusių kompiuterių vartotojų kasdie-nybė. tačiau per televizoriaus ekraną ši interaktyvi realybė įsiskverbs į visus namus ir palies netgi tuos žmones, kurie anksčiau nėra susidūrę su internetu. juk televizorių žiūri visi.

...Ir kIta pažadų puSėžmonės sako, kad nemokamų pietų

nebūna. ir išties, už rožinį gyvenimą ža-dančią skaitmeninę tv žiūrovams teks

mokėti – visų pirma, tiesiogine prasme. turbūt visi dar atsimename laikus, kai televizija transliavo keturis lietuviškus kanalus ir visi žiūrėjo tą patį. vėliau atsirado kabelinė tv, už kurią mokėję matė daugiau, o neturėję pinigų ar ne-norėję mokėti žiūrėjo tuos pačius keturis kanalus. skaitmeninė televizija turėtų dar labiau padidinti žiūrovų gaunamos informacijos nelygybę.

įvairūs komentatoriai pastebi, kad skaitmeninė tv yra „mokesčių televi-zija“. kuo daugiau mokėsi, tuo daugiau saldžių pažadų bus išpildyta – už papil-domą mokestį taps ranka pasiekiamos „žvaigždės“ ir serialų užkulisiai, už pa-pildomą mokestį matysime išskirtinius renginius (tokius kaip oskarų ceremo-nija ar uefa taurės varžybos), dalį iš visos gausybės kanalų taip pat žiūrėsime tik už papildomą mokestį.

mokėti daugumai gyventojų teks ir įsigyjant techniką, kuri leistų žiūrėti skaitmeninę tv. lietuvos vyriausy-bė žada kompensuoti įrenginio kainą žmonėms, kurie neišgalėtų jo įsigyti. tačiau pasidomėjus didžiosios brita-nijos perėjimu prie skaitmeninės tv atrodo, kad sudėtingesnėmis sąlygomis gyvenantys žmonės vis tiek dažnai susiduria su nelygybe. kaimo vietovių nesiekiantys komercinių tiekėjų stiprin-tuvai palieka žiūrovus su kur kas mažiau kanalų, nei rodoma kitose vietovėse. be to, vieni su naujomis technologijomis palikti vyresnio amžiaus žmonės dažnai pasimeta tarp mygtukų gausos ir todėl negali pasinaudoti visais skaitmeninės tv teikiamais privalumais.

apie skaitmeninės tv žadamas didesnes turinio pasirinkimo galimybes mokslininkų apklausti didžiosios bri-tanijos gyventojai neįžvelgė dramatiško pasikeitimo. taip, televizija iš tiesų rodo du šimtus kanalų, tačiau žmonės netru-ko pastebėti, kad skirtinguose kanaluose pateikiamas turinys kartojasi. juk ne paslaptis, kad, kiek bebūtų kanalų, abso-liuti jų dauguma laiką užpildo ta pačia, tose pačiose amerikos kino studijose gaminama produkcija arba pagal tą patį formatą „štampuojamais“ televizijos šou. atrodo, kol kas tiesiog neužtenka turinio, kuris užpildytų skaitmeninės tv siūlomų kanalų skaičių. telieka tikėtis, kad ateityje viso pasaulio kūrėjai skaitmeninę tv suvoks kaip galimybę didesnei įvairovei kurti. ■

>> televizija iš tiesų rodo du šimtus kanalų, tačiau žmonės netruko pastebėti, kad skirtinguose kanaluose pateikiamas turinys kartojasi. juk ne paslaptis, kad, kiek bebūtų kanalų, absoliuti jų dauguma laiką užpildo ta pačia, tose pačiose amerikos kino studijose gaminama produkcija >>

_52010 VASARIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA

vISuotInė SkaItmenIzacIjaskaitmeninės tv įsigalėjimas taps

nauju lūžiu informacinės visuomenės raidoje. tai, ko gero, nebus toks ryškus perversmas, kaip interneto sukūrimas ar mobiliojo ryšio atsiradimas. televizijos skaitmenizacija tik smarkiai pagreitins visuotiną informacinių technologijų su-silydymą į vieną interaktyvią informaci-nę sistemą, paslaugiai darančią įtaką vis

didesnei žmogaus buities ir galop būties daliai. jau dabar visuomenės dalis, kas dieną besinaudojanti įvairiomis interak-tyviomis technologijomis ir internetu ne tik kaip informacijos gavimo ir siuntimo priemone, bet ir apsipirkimo ar ben-dravimo erdve, nepajus didelio šoko dėl skaitmeninės tv teikiamų galimybių. tačiau būtent skaitmeninė televizija į šį tinklą įtrauks didžiąją dalį „skaitmeniš-kai pasyvios“ visuomenės. technofobai taps mirštančia rase, nes informacinės technologijos bus tokios paslaugios ir prisitaikančios, kad patenkins kiekvie-no skonį. priklausomai nuo situacijos, prieš potencialų vartotoją „susimokys“, pvz., wikipedia, gretimas prekybos

tinklas ir... jūsų liftas. taigi visuomenė turės daugiau ir patogesnių galimybių komunikuoti, tačiau kartu ji taps dar labiau priklausoma nuo informacijos srautų. vis daugiau visuomenės narių bus „internetizuoti“ ir kartu vis daugiau kasdienio gyvenimo persikels į virtualią erdvę. dėl to visuomenę taps lengviau paveikti tiems, kurie valdo informaci-nius tinklus.

vargu ar visuotinė skaitmenizacija smarkiai paveiks politinių ar visuome-ninių procesų charakterį kokybiškai. viešieji ryšiai politikoje ir versle vaidina ir vaidins labai svarbų vaidmenį, tačiau vargu ar galutinai pakeis tiesioginį ryšį – žmogaus su žmogumi. kita vertus, visuomenei vis labiau išsikraustant į virtualią erdvę, taps daug lengviau kepti „virtualius“ politikus ir partijas. kažin ar tai teigiamai paveiks partinės sistemos raidą bei politikų kvalifikaciją. politika vis labiau priklausys nuo „dirbtinių“ viešųjų ryšių, kartu nuo žiniasklaidos ir ją kontroliuojančio verslo.

GrėSmėS Ir paSIruošImaSvisuotinė skaitmenizacija rieda per

pasaulį nesustabdomai, to nei galima pakeisti, nei reikia. Reikia tam pasiruoš-ti. kiekviena maža valstybė, savo ribose saugojanti unikalią tautą su savo istorija, kultūra ir kalba, turi nuolatos budėti globalizacijos tėkmėje ir „laikyti galvą virš vandens“. kaip mes pasitiksime skaitmenizaciją, parodys jau šis pava-saris, kai lietuvos Respublikos seime bus svarstomas naujasis visuomenės informavimo įstatymas. tai bus proga pasiruošti galimoms grėsmėms naciona-liniam saugumui naujame informacinių technologijų kontekste.

lietuva yra sudėtingoje geopoli-tinėje pagairėje, kur susiduria Rytų ir vakarų kultūrinės ekspancijos srautai. Šiame informaciniame lauke, nevisiškai pripildomame vietinių informacijos kanalų, bando įsivyrauti informaciniai srautai tiek iš vakarų, tiek iš Rytų.

bėda ta, kad lietuvos visuomenė

vISUoTINėS SkaITmeNIzacIjoS pavojaIdr. paulius saudaRgas

Mar

tyno

s Ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

>> bėda ta, kad lietuvos visuomenė labai nekritiška žiniasklaidai >>


labai nekritiška žiniasklaidai. apklausos rodo, kad lietuvos gyventojai spauda, televizija, radiju pasitiki labiau nei kitose vakarų europos šalyse. vadinasi, esame smarkiai priklausomi nuo informacijos srautų ir, jiems tankėjant, poveikis visuo-menei tik didės.

iš lietuvos kabelinių televizijų asociacijos duomenų matyti, kad iš maždaug 100 televizijos programų net 45 programos yra rusiškos arba transliuojamos rusų kalba, tokios kaip „animal planet“, „discovery channel“, „explorer“ ir kitos. tai sudaro 36 % visų pateikiamų programų, kai anglų kalba transliuojamų kanalų yra apie 20 %, vokiečių – 11 %, prancūzų – 7 %, ki-tomis kalbomis – 7 %. Reikia pažymėti, kad lietuviškai transliuojami kanalai tesudaro apie 8–13 % visų transliuoja-mų programų. be to, pusėje lietuviškų kanalų tinklelių nevengiama rusiškų laidų, serialų, realybės šou, koncertų vaizdo įrašų originalo kalba. Ši statis-tika rodo, kad jau dabar lietuviška pro-dukcija sunkiai konkuruoja televizijos rinkoje šalies viduje. būtina užtikrinti, kad naujasis visuomenės informavimo įstatymas visuotinės skaitmenizacijos išvakarėse dar labiau nepablogintų lietuviškos produkcijos konkurencijos sąlygų. valstybė privalėtų užtikrinti kuo palankesnes sąlygas nacionaliniam pro-duktui skleistis informacinėje erdvėje ir visokeriopai remti lietuviškai transliuo-jamus kanalus.

pavojuS lIetuvIų kalbaIvisuotinė skaitmenizacija stipriai

paspartins kalbos ir kultūros asimi-liaciją. jau dabar mažų valstybių ir tautų kalbos kenčia dėl globalizacijos ir „anglizacijos“. nesunku pateikti pavyzdį, kaip marinamos mažosios kalbos europos sąjungos (es) ins-titucijose. tiek europos parlamente, tiek europos komisijoje ir kitose es struktūrose nuolatiniame informaci-jos sraute reikalia daug tiek žodinių (sinchroninių), tiek rašytinių vertimų. dėl nepakankamo skaičiaus vertėjų mažų valstybių kalbos retai verčiamos tiesiogiai viena į kitą. tarpinis vertimas dažniausiai tampa į ir iš anglų kalbos. tokiu būdu mažos kalbos patenka į ne-lygios konkurencijos erdvę ir po truputį yra skurdinamos. kuriama nauja „es biurokratinė kalba“.

kitas pavojus kalbos išlikimui yra kalbų skaitmenizacija – kompiuterių „prakalbinimas“, t. y. „protingų“ vertimo ir kalbos atpažinimo sistemų sukūrimas. kiekviena kalba turi šiek tiek kitą ko-gnityvinę struktūrą ir, sukūrus novato-riškas technologijas kelių pagrindinių kalbų (pvz., anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, kinų, rusų) pagrindu, kitos kal-bos smarkiai nukentėtų. pritaikius šioms kalboms kitų kalbų pagrindu sukurtas programas, būtų pakirstas šių kalbų kognityvinis pagrindas.

ateities pasaulis bus kitoks. ben-druomenės kursis ne geografiniu, istoriniu, kalbiniu, o interesų ir kultūriniu pagrindu. kiek mūsų liks šiapus kompiu-terio ekrano – pamatysime netrukus. ■

valentinas Stundys: siūlant keisti visuomenės informavimo įstatymą vengiama esminių pataisųkalbino kęstutis salickas

Per pavasario sesiją Lietuvos Respubli-kos Seime bus svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) pataisos. Kodėl tenka keisti šį įstatymą ir kokias prielaidas jau dabar galėtume daryti apie būsimas pataisas, paprašėme pa-komentuoti LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valen-tino STUNDŽIO.

Pagrindinis Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo tikslas – į nacio-nalinius įstatymus perkelti 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Kokios tai nuostatos ir kaip jos paveiks Lietu-vos visuomenę?taip, visuomenės informavimo įstaty-

mo pataisos yra susijusios su valstybės pareiga į nacionalinę teisę integruoti vadinamąją audiovizualinės žiniasklai-dos paslaugų direktyvą. ji pirmiausia reiškia bendrąsias televizijos veiklos teisinio reglamentavimo naujoves, svar-bias visoms es valstybėms. atkreipčiau dėmesį į kelis pataisų aspektus. projekte yra atskiriamos linijinė (pagal paskelb-tą tvarkaraštį žiūrimos programos) ir nelinijinė (pagal vartotojo užsakymą) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos. projekte numatytos priemonės, kurių galėtų imtis atsakingos institucijos prieš kitos es valstybės paslaugų teikėją, siekdamos užtikrinti lietuvos teisės aktų reikalavimų laikymąsi (pavyzdžiui, mums svarbios yra nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos). teikiamos pataisos tiksliau reglamentuoja komercinio po-būdžio informacijos (reklamos, rėmimo, teleparduotuvės, televitrinos, prekių rodymo) pateikimą televizijoje, nustato jos transliavimo laiką. įtvirtinama nuos-tata, kad skleidžiama informacija būtų prieinama neįgaliesiems, kad vartotojams būtų lengvai gaunama išsami informacija apie audiovizualinių paslaugų teikėją ir kt. įstatymo projektas siekia užtikrinti šio sektoriaus veiklos skaidrumą visuomenei, vienodas paslaugų teikėjų konkurencijos sąlygas ir kriterijus.

Į įstatymą įtraukti ir pakeitimai, nesu-siję su Europos Parlamento direktyvos įgyvendinimu. Kokie tai pakeitimai ir ką jie duos Lietuvai?kartu su minėtos direktyvos integravi-mu siūlomos ir kai kurios kitos pataisos, keliančios daugiausia diskusijų. paminė-čiau gerokai susiaurintą viešojo asmens sampratą, kurioje nebelieka politiko segmento. diskutuotinas viešosios informacijos skleidėjo atsakomybės įteisinimo klausimas. visai nutylėtos aktualijos, kaip antai: socialinė reklama, valstybės ir savivaldybių institucijų skel-biamos informacijos teisinis reglamenta-vimas, paramos žiniasklaidai reikalavimų tikslinimas ir t. t. keista, kad, siekiant integruoti europinės direktyvos nuosta-tas, siūlomos simptominės pataisos, ven-giama esminių ir visuomenės laukiamų pataisų, ribojančių valdžios savireklamą, apibrėžiančių socialinę reklamą ar aiš-kesnius valstybės paramos šviečiamajai žiniasklaidai kriterijus.

V. Stundys

Mar

tyno

s Ži

liony

tės

nuo

trau

ka

_72010 VASARIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA

Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas nustato tik tradicinių viešo-sios informacijos rengėjų, skleidėjų par-eigas ir atsakomybę, tačiau įstatyme nėra numatytos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, veikiančių interne-to erdvėje, pareigos ir atsakomybė. Gal-būt, keičiant įstatymą, vertėtų aiškiau reglamentuoti minėtų informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą?tam turime atskirą įstatymą – informaci-nės visuomenės paslaugų įstatymą, tačiau ir šiame projekte siūlomos nuostatos, tiksliau nustatančios informacinės visuo-menės informavimo priemonių teisinio reguliavimo klausimus. tai tos priemonės, kuriomis elektroninėmis priemonėmis per atstumą skleidžiama viešoji informacija, o vartotojas ją gali gauti tik individualiai savo noru. Šis viešosios informacijos sek-torius yra objektas, jam taikomi bendrieji šio įstatymo reikalavimai ir principai.

Seimas atsisakė svarstyti šį įstatymo pakeitimą ypatingos skubos tvarką, nors Lietuva Europos Parlamento direktyvos nuostatas perkelti į nacionalinės teisės aktus ir pradėti jas įgyvendinti turėjo nuo 2009 m. gruodžio 19 d. Ar Lietuvai nebus dėl to taikomos sankcijos?seimas nepritarė projekto skubai būtent dėl tų nuostatų, kurios nėra susietos su eu-ropinės direktyvos nuostatų integravimu. seimo pirmininkei irenai degutienei po susitikimo su įvairių žiniasklaidos prie-monių atstovais pritarus, mūsų komiteto – Švietimo, mokslo ir kultūros – siūly-mu seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri turi išgryninti teikiamame projekte integracines nuostatas. praktika rodo, kad, pradėjus procedūrą seime, valstybėms neskubama taikyti sankcijų – taigi mes projektui tobulinti turime bent jau keletą savaičių. darbo grupei kaip jos vadovas siūlysiu dirbti dviem etapais – pirmiausia seimui pateikti pataisas, kurios integruoja direktyvos nuostatas, o kitu etapu – kitas aktualias pataisas. ■

rankiškam ir prasmingam gyvenimui.dabar ten mokosi ne vien tik iš

Šv. jono vaikų užaugę jaunuoliai, į ją laisvai priimami visi norintys išmok-ti amato. kai mokykla pradėjo savo veiklą, joje buvo mokoma tik vieno – dailidės – amato, paskui atsirado virėjai, konditeriai, stogdengiai, porą metų buvo rengiami žirgų kaustytojai. „aš-tuoni mokiniai gavo diplomus, dabar jie visi dirba pagal specialybę ir sudaro 70 proc. visos lietuvos žirgų kaustytojų“, – šypsosi aistė.

pradžIa – Gatvėje bet apie viską iš pradžių. „broliai

Šv. jono vaikų programą pradėjo 1996

Buvo gatvė. Alkis, šaltis, žiaurumas, prievarta, kvaišalai... Ir buvo gatvės vaikai. Dar buvo Šv. Jono Kongregaci-jos vienuoliai, kardinolo Audrio Juozo Bačkio kvietimu atvykę iš Prancūzijos ir Lietuvoje įkūrę bendruomenę. Ir pro-grama „Šv. Jono vaikai“...

„amatų mokykla „sodžiaus meis-trai“ buvo įsteigta pirmiausia dėl Šv. jono vaikų“, – sako mokykloje dirbanti aistė adomėnaitė. pasak jos, brolių joanitų intencija buvo tokia: jie ima rūpintis tais vaikais, kuriuos pasiima iš gatvės, ir jais rūpinasi iki galo, nepa-leidžia pausiaukelėje, o siekia, kad jie galėtų įgyti amatą ir pasiruoštų sava-

kaIp gaTvėS vaIkaI SodžIaUS meISTRaIS vIRSTaneringa laŠienė

Dailidės. Pradžia

Nuo

trau

ka iš

„So

džia

us m

eist

rų“

arch

yvo

>> Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri turi išgryninti teikiamame projekte integracines nuostatas >>


metais, – pasakojo aistė. – tai buvo tarsi apvaizdos lemtas sutapimas. broliai matė tuos gavėse besitrainio-jančius vaikus ir jiems dėl to gėlė širdį, jie galvojo, ką daryti. kartą per pietus su arkivyskupu a. j. bačkiu jie išsakė susirūpinimą, kad lietuvoje yra daug gatvės vaikų. kodėl nepabandžius jiems padėti?“ Šv. jono kongregacija – tai monastinės dvasios kontempliacijoje įsišaknijusi apaštalinė bendruomenė, o brolių Reguloje akcentuojama, kad „broliška meile galima pilnutinai mylėti“ tik dėka bendro gyvenimo, kurį sudaro (...) proto darbas. broliai šiame darbe pirmiausia atsidės dievo žodžio pažinimui pagal giliausią ir autentiškiausią bažnyčios tradiciją, studijuodami bažnyčios tėvus ir šv. tomą akvinietį”(cit. iš www.joanitai.org). taigi arkivyskupas kiek nuste-bo dėl šios iniciatyvos. taip, šv. jono broliai tinkami dėstyti seminarijose, vesti rekolekcijas ir pan., bet tampytis su gatvės vaikais...

„jei nebūčiau sutikęs kryžiaus jono, iš manęs žmogaus nebūtų, – sako

berniukas, su dar keliais savo draugais augantis šeimos židinio sodyboje .– jei būčiau likęs gatvėje, gal jau būčiau ir negyvas.“ jo draugas iš gatvės laikų mirė nuo narkotikų.

programos „Šv. jono vaikai“ vienas iš pradininkų brolis kryžiaus jonas prisimena 1996 – uosius, kai buvo pradėta mąstyti, kaip padėti beglobiams vaikams, gyvenantiems tiesiog gatvėje, nakvojantiems šiluminėse trasose ar daugiabučių laiptinėse. laukė ne vieno ir ne poros mėnesių darbas. jei jau buvo pasiryžta, reikėjo eiti ilgai ir iki galo.

„vaikai atmetė šeimą, visas ugdymo institucijas ir pasirinko savais namais gatvę. galime padėti jiems palikti gatvės gyvenimą, bet reikia apgalvoti viską labai rimtai, turime juos ir toliau lydėti, lydėti ir dar kartą lydėti,“ – sakė vienuolis.

nuo paStoGėS IkI šeImoS žIdInIo

pirmiausia broliai ir jų pasauliečiai padėjėjai su vaikais tiesiog žaidė. ieško-davo gatvėse elgetaujančių vaikų, susi-pažindavo, kviesdavo pažaisti, pamėtyti

kamuolį į krepšį. buvo labai svarbu, kad jie suprastų, jog kažkam rūpi. susidrau-gavę su vaikais vienuoliai pasiūlydavo jiems prisiglausti vilniuje esančioje pastogėje. buvo svarbu jų neišgąsdinti, todėl pastogėje vaikai galėdavo likti ir dieną, ir naktį, o panorėję vėl išeiti. pastogėje broliai su vaikais diskutuoda-vo, žaisdavo krepšinį. tai buvo tarsi ir toliau gyvenimas gatvėje, tačiau jau šiek tiek apribotas trijų taisyklių – nevogti, nevartoti kvaišalų ir nemeluoti. apsvai-gusių ar į pastogę atsinešusių kvaišalų vaikų broliai nepriimdavo. išvarydavo.vaikai norėdavo būti pastogėje, todėl stengdavosi atsikratyti ydingų įpročių.

APŽVALGOS TEMA

Virėjai. Bus skanu!

?

>> „galime padėti jiems palikti gatvės gyvenimą, bet reikia apgalvoti viską labai rimtai, turime juos ir toliau lydėti, lydėti ir dar kartą lydėti,“ – sakė vienuolis >>

Nuo

trau

ka iš

„So

džia

us m

eist

rų“

arch

yvo


broliai jiems pasiūlydavo apsigyventi ten, kur jie būtų toliau nuo pagundų, nuo blogų draugų. ten, kur jie galės piešti, muzikuoti, mokytis, žaisti. tai buvo dienos centrai norintiems palikti gatvę. broliai joanitai dirbo ir su šeimo-mis, su vaiko teisių apsaugos tarnyba. jei matė, kad vaikas neturi kur eiti ir vėl yra galimybė jam atsidurti gatvėje, siūlydavo apsigyventi sodyboje kaime. trakų rajone buvo įkurtos kelios Šeimos židinio sodybos.

„vėlgi – buvo paisoma principo, kad tai būtų kaime, kad būtų sąlyčio su gamta, su natūralia aplinka, kad nebūtų tų pagundų, kad vaikas būtų ištraukiamas iš gatvės, iš miesto aplinkos, vėl būtų tarsi iš naujo auklėjamas, auginamas,“ – pasakojo a. adomėnaitė. gyveni-mas kaimo sąlygomis nėra lengvas, kita vertus, nebuvo siekiama sukurti per daug patogių gyvenimo sąlygų. vaikai augdami turi pažinti gyvenimo skonį, kad tą dieną, kai jiems teks palikti šeimos židinį, būtų pakankamai pasiruošę savarankiškam gy-venimui. gyvenant sodybose stengiamasi atsižvelgti į vaikų poreikius, pomėgius,

talentus, jie gali lankyti įvairius būrelius. jie įtraukiami į namų ruošos, buities darbus. Šiuo metu yra trys šeimų židiniai, juose yra po ketvertą berniukų. auklėto-jai – daugiausia Šv. jono bendruomenei artimi žmonės – oblatai, bendruomenei įsipareigoję pasauliečiai. oblatų vlado ir simonos šeima sodyboje augina šešis savo vaikus ir yra priėmę globoti dar keturis berniukus.

kad laIvaS plauktų

„turėjome nesustoti ir eiti toliau,– pasakojo vienuoliai. – kad vaikai turėtų saugią tolesnio gyvenimo perspektyvą, juos reikėjo tam gyvenimui parengti. sukūrėme profesinę mokyklą, kuri ruo-šia amatininkus.“ dauguma vaikų turėjo mokymosi sunkumų, taigi reikėjo su-kurti tokią sistemą, kad ji būtų patraukli ir motyvuojanti. Šv. jono kongregacijos broliai amatų mokyklą pradėjo nuo dailidžių dirbtuvių kūrimo. jėzus kristus taip pat buvo dailidė...

aistės paklausiau, kaip vaikai priima tikėjimo tiesas. „Šv. jono bendruome-nės tikslas nėra paversti visų karštais ir

uoliais katalikais, nes tiesos kaip arkliui žąslų tarp dantų neįbruksi, tiesa gali būti primetama tik pačios tiesos jėga,“ – šyp-sosi pašnekovė. ii vatikano susirinkime priimtoje tikėjimo laisvės deklaracijoje dignitatis humanae, no 1, pasakyta: „tiesa žmogų įtikina ne kitaip, kaip tik pačios tiesos galia švelniai ir drauge ga-lingai įtaigodama jo protą.“ pasak aistės, Šv. jono brolių rūpestis yra artimo meilė, kuri dovanojama be atlygio ir per kurią rūpinamasi visu asmeniu. „ir vėlgi – yra krikščioniškos vilties žvilgsnis. gal pra-džioje regimai tų rezultatų nelabai maty-ti, tačiau galbūt tai laikotarpis, kai sėkla sėjama ir tam tikrą laiką turi išbūti giliai po žeme, kad sudygtų. būtent pirminės neperdirbtos medžiagos, kaip medis, lei-džia iš naujo išauklėti, išugdyti jutimus ir per juos iš naujo išugdyti protą. tai ypač aktualu buvusiems gatvės vaikams, kurių neretam tekę patirti įvairių išbandymų ir jų tas jutiminis, juslinis gyvenimas yra apgadintas. atsižvelgiama į visą žmogiš-kąjį asmenį. yra troškimas ieškoti tiesos, kad ir per rankų darbą, kuris atitiesia tą asmenį“, – pabrėžė ji.

APŽVALGOS TEMA

Stogdengiai. Gegnės turi būti tvirtos

Nuo

trau

ka iš

„So

džia

us m

eist

rų“

arch

yvo


pasak vienuolių, pasitikėjimas savimi įgijamas dirbant. dirbdami su medžiu, įrankiais, jaunuoliai susikoncen-truoja, dirbant užsimiršta nuoskaudos, likusios po gyvenimo gatvėje. mokytis amato tiems jaunuoliams yra labai svar-bu, tai tarsi paruošti laivą prieš kelionę. laivas pripildomas degalų, ir tada jau išplaukia.

kur ruošIamI SodžIauS meIStraI?

vaizdingomis trakų apylinkė-mis vingiuoja kelias. Šmėkšteli kelio nuorodos: Rūdiškės. amatų mokykla „sodžiaus meistrai“. senosiose buvusio sovietinio ūkio dirbtuvėse, miestelio pakraštyje, gražioje vietoje prie miš-ko įsikūrusioje privačioje profesinėje mokykloje dabar mokosi 64 mokiniai, pasirinkę vieną iš 4 specialybių: dailidės, stogdengio, virėjo ar konditerio. vaikai čia gali ateiti mokytis sulaukę 16 metų, ar net anksčiau, nebaigę dešimties klasių bendrojo lavinimo mokyklose. mokykloje mokosi ne tik buvę beglo-biai. laisvai priimami visi norintys.

sovietmečiu amato tradicijos buvo gerokai nunykusios, iš tarybinių laikų paveldėtas profesinių mokyklų modelis

nebetiko, taigi į pagalbą buvo pakviesti prancūzų specialistai. amatų mokykla yra pasirašiusi partnerystės sutartį su viena didžiausių ir seniausių profesinio mokymo įstaigų prancūzijoje, asociacija „les compagnons du devoir et du tour de france“, vienijančia 90 ama-tų mokymo centrų prancūzijoje ir 10 užsienyje. tai dar viduramžių laikus siekianti prancūzų amatininkų organiza-cija, formuojanti labai įvairių specialybių pameistrius, specialistus. jos pavadinimą iš prancūzų kalbos galima būtų versti kaip „pareigos ir kelionės po prancūziją kompanionai, bičiuliai“. asociacijos na-riams svarbus žmogaus asmens ugdymas per veiklą ir bendruomenę, kad asmuo galėtų išsiskleisti gerai atlikdamas mėgs-tamą darbą, išmokti gerbti kitą, išmokti gyventi su kitu.

baigę pradinį mokymąsi, pa-meistriai ima keliauti po prancūziją ir kitas pasaulio šalis, kad išmoktų įvairių technikų, susipažintų su įvairiomis savo amato tradicijomis skirtingose pasaulio vietose. bendravimas su lietuva taip pat yra jų formacijos dalis – išmokus amato keliauti ir perduoti tą amatą kitiems, keistis tradicijomis. prancūzai mums perduoda savas tradicijas, lietuviai jiems

savąsias. jiems svarbu tai, kad tie kom-panionai, kurie buvo suformuoti mo-kykloje, imtųsi atsakomybės ir mokytų ateinančias pameistrių kartas, kad būtų tęstinumas ir amato mokymo tradicija. amatų mokykloje atidarius naują speci-alybę, iš prancūzijos atvykęs specialistas ugdo būsimąjį mokytoją. pirmuosius mokslo metus jis mokiniams dėsto kartu su būsimuoju mokytoju lietuviu, jiems padeda vertėja. gilių amato žinių mo-kytojai semiasi iš prancūzų amatininkų asociacijos, taip pat vykdoma nemažai mainų programų, lietuvos mokinukai nuolat važiuoja į prancūziją, o prancūzų pameistrių grupės atvažiuoja čia.

meIStryStėS paSlaptyS – dualInIu būdu

iš asociacijos perimtas dualinis mokymo metodas: pusę laiko mokiniai mokosi mokykloje – vyksta teorinės paskaitos ir praktiniai užsiėmimai dirb-tuvėse, o pusę laiko jie dirba įmonėse, su kuriomis pasirašo darbo sutartį ir kuriose gauna atlyginimą, integruojasi į kolektyvą, visuomenę, darbo rinką. Šios metodikos taikymą inspiravo mokyklos partnerių iš prancūzijos „les compa-gnons du devoir et du tour de france“ patirtis ir pripažinimas prancūzijoje, belgijoje ir vokietijoje. dualinio mo-kymo ištakomis galima laikyti jau Xvi amžiuje taikytą pameistrystės mokymą, kai amatininkai meistrai priimdavo amatui polinkį turinčius jaunuolius dirbti pameistriais.

dualinis mokymas – ypač svarbi patirtis siekiant amato žinių, spren-džiant darbo santykius. specialybės dės-tytojas aplanko mokinius įmonėse kie-kvienos stažuotės metu, kad susipažintų su situacija, aptartų mokinio darbą su įmonės vadovu. pasak mokymo proceso organizatorių, po kiekvieno praktikos etapo mokykloje analizuojama įmonėje įgyta patirtis, kilusios problemos. įmo-nių vadovai jaunaisiais praktikantais taip pat patenkinti. būsimuosius konditerius ir virėjus priėmusios firmos džiaugiasi, kad mokiniai supratingi ir atsakingi, darniai įsitraukia į darbo ritmą, jiems nereikia smulkmeniškai nurodinėti, ką jie turėtų daryti.

„mūsų patyrę staliai nemoka tokių amato subtilybių, tų principų, kuriuos žino amatų mokyklos mokiniai,“ – tvir-tina medžio darbų firmos direktorius.

Brolis Dominykas bet kokioje virtuvėje daro stebuklus

Ner

ingo

s La

šien

ės n

uotr

auka


– tai didelis prancūzų mokytojų, kurie į lietuvą atveža gilias medinių namų, medinių stogų, dailidžių darbo žinias ir tradicijas, nuopelnas. lietuvoje ne visi žino, kas tas dailidė yra ir kuo jo amatas skiriasi nuo staliaus“. lietuvoje daug saugotino medinio paveldo, tad moky-kloje orientuojamasi ir į medinę lietu-vos architektūrą, kuriai išsaugoti reikės specialistų, šiuo metu rengiama medžio konstrukcijų restauratorių mokymo programa. nuo pernai vasaros iš vil-niaus Šv. mykolo bažnyčios restauruotos varpinės vėl aidi varpai. sutrūnijusias varpinės konstrukcijas pakeitė amatų mokyklos „sodžiaus meistrai“ mokiniai, vadovaujami mokytojo artūro tankevič.

„stogdengio specialybė paklausi, specialistų trūksta“, – sako mokytojas valentinas. ir ne vien gyvenamųjų namų stogams dengti. varpinių, vienuolynų, bažnyčių renovacijai kviečiami specia-listai iš užsienio. dabar jų atsiranda ir lietuvoje.

„nuostabi mokykla, – džiaugiasi būsimasis dailidė. – mokytojai labai su-pratingi, kantrūs, viską iškart nuoširdžiai paaiškina, jei ko nesupranti.“ „atrodo, kad mokytojai – tavo bendraamžiai, jų nesivaržai, mokytojai tiesiog labai pade-da“, – pritaria ir konditerijos subtilybių besimokanti mergina. Šilta atmosfera, draugiški mokinių ir mokytojų santykiai taip pat yra svarbi mokymo proceso dalis, todėl mokytojai renkami labai kruopščiai.

pasakose meilė bjaurųjį rupūžiuką paverčia puikiuoju princu ar gražuole princese. gyvenime artimo meilė taip pat daro stebuklus – grąžina gyvenimą jį beprarandantiems. ir laivas plaukia. ■

vilniaus bernardinų bažnyčia dauge-liui žinoma dėl aktyvios jos bendruome-nės, kurioje gausu ir jaunų žmonių. nema-ža jų dalis yra pranciškoniškasis jaunimas. tai jaunimas, norintis gilinti savo tikėjimą, būti aktyviais visuomenės nariais, įgyven-dinti socialines iniciatyvas. jaunimo rūsyje telpa ir muzikos grupės, ir teatro studija, ir norintys užsiimti socialine veikla. ir tai ne vien vilniaus judėjimas – pranciškoniška-sis jaunimas gyvuoja ir kituose lietuvos ir europos miestuose.

viena iš jaunimą labiausiai dominan-čių, tačiau ir daugiausia pasiryžimo bei drą-sos reikalaujančių veiklų – nuo 2006 metų besitęsiantis bendradarbiavimas su vienu iš vilniaus vaikų socializacijos centrų. grupė savanorių keliskart per mėnesį vyksta pas sunkiai auklėjamus 14–18 metų berniukus, kurie į socializacijos centrą patenka po teismo nuosprendžio. labai vertiname šį jau kelerius metus trunkantį bendravimą, kuris tikrai nėra lengvas. iš pradžių susidū-rėme su centro administracijos abejingu-mu – kiek neįprasta, kad grupė jaunuolių, tokio paties amžiaus kaip jų auklėtiniai ar vos vyresni, nori nuolat atvykti. turėjome užtikrinti, kad mūsų ketinimai tikrai rimti. po to sekė dar sunkesnė užduotis – kaip užsitarnauti berniukų pasitikėjimą? berniu-kai įpratę prie įvairių svečių, susidomėjusių, kaip gyvena ir atrodo tie, kurie izoliuoti nuo visuomenės. tie, kuriuos uždarius tarp aukštų sienų, visuomenė gali atsikvėpti ir jaustis saugesnė. žinoma, jie mus pasitiko su dideliu abejingumu: „atvykote į zoologi-jos sodą? ką pamatėte?“, „o ką, jūs neturite ką veikti, ko norite iš mūsų?“ nenorime nieko. tik norime susidraugauti ir pasakyti, kad jūs mums reikalingi. mes, būdami panašaus amžiaus kaip ir jūs, nebijome, neatstumiame ir norime bendrauti.

vieni iš įdomiausių susitikimų buvo šią žiemą. kas savaitę vykome vis į kitą berniu-kų grupę ir kalbėjome apie jauno žmogaus vertybes. nelengva tema. ar tebeturi šie berniukai vertybių? juk daugelis jų visą gyvenimą praleido gatvėse, vaikų namuose ar augo asocialiose šeimose. ar ten buvo kalbama apie vertybes? ar jos jų sąmonėje

dar egzistuoja? jau pažinodami juos ir daug bendraudami numanėme, kur kryps kalba – berniukai linksmai pasakos istorijas, kaip jie svajoja pabėgti iš šio socializacijos centro, susitikt su savo chebra ir visiškai nusigerti. žinoma ir apie pinigus kalbės – tai yra jų vertybė. tačiau paradoksas... susitikimą pradėjome skaitydami trumpas ištraukas iš Šventojo Rašto, aptardami, apie ką jose kalbama. bendromis jėgomis bandėme suprasti, ką reiškia ši sąvoka – „vertybė“. o kai prabilome apie berniukų asmenines vertybes, kalba iškart pakrypo apie laisvę. Šiems berniukams didžiausia vertybė yra laisvė. laisvė tiesiogine prasme – negyventi už aukštų sienų, gyventi tarp žmonių. tik norėtųsi padėti jiems suvokti, kad laisvė taip pat įpareigoja, įpareigoja atsakingai naudotis ja. kita vertybė – šeima. Šeima, kurioje jie būtų mylimi. nors daugelis tokios patirties ir neturi, bet puikiausiai suvokia, kad šeimoje jie turėtų saugumą, kurio neturi čia arba iš vis niekada neturėjo. svajoja apie darnią ir mylinčią šeimą. trečia vertybė, kurią išskyrė berniukai – draugai. „na, draugų tai jūs jau čia tikrai turit apsčiai – visi panašaus amžiaus, gyvenate kartu po keletą metų. ar turite draugų čia, šiuose na-muose?“ – paklausiau. visi vieningai atsakė neturintys. tai tik žmonės, su kuriais jie privalo gyventi. draugais gali pasitikėti, o šiame centre nepasitikima niekuo. draugai padės, kai bus sunku – čia taip nėra...

po šio susitikimo parsinešėme daug vilties. vilties, kad mūsų lankomi berniukai nėra dar prarasti, dar nebijo svajoti ir po truputį siekti, kad jų išsaky-tos vertybės taptų realybe.

mūsų draugystė su berniukais tęsiasi ir tada, kai jie išvyksta iš socializacijos centro: kai kuriuos, deja, lankome jau nepilnamečių kolonijoje kaune, iš kitų gauname laiškus, kaip jiems pavyko rasti pirmąjį darbą ir kaip jie tuo džiaugiasi, dar kitus sutinkame mies-te ir mielai pasišnekučiuojame arba sulaukia-me ateinančių į jaunimo susitikimus.

visi esame kviečiami būti vilties žmonėmis. vilties, kuri padrąsina net pačiame juodžiausiame dugne atsispirti ir kabintis į gyvenimą. ■

dalYTIS vIlTImI >> dualinis mokymo metodas: pusę laiko mokiniai mokosi mokykloje – vyksta teorinės paskaitos ir praktiniai užsiėmimai dirbtuvėse, o pusę laiko jie dirba įmonėse, su kuriomis pasirašo darbo sutartį ir kuriose gauna atlyginimą >>

APŽVALGOS TEMA

dovilė RadžiŪtė


SauSIo 18 d.sesiją pradėjęs europos parlamen-to (ep) pirmininkas jerzy buzekas pareiškė solidarumą su nuo žemės drebėjimo nukentėjusio Haičio gyven-tojais. apgailestaudamas jis pranešė, kad stichijos metu be žinios dingo ir es delegacijos šioje šalyje pirmininko pa-vaduotoja pilar juárez boal. parlamento vadovas priminė, kad es ir jos šalys teikia visokeriopą pagalbą Haičiui. j. buzekas taip pat pareiškė apgailestavimą dėl kinijoje įvykdytos mirties bausmės jungtinės karalystės piliečiui akmalui shaikh‘ui. pasak ep pirmininko, tai vienas iš beveik 7000 žmonių, kuriems kinijoje kasmet įvykdoma tokia bausmė. vis dėlto a. shaikh‘as buvo pirmasis tokio likimo es šalies pilietis nuo 1951 m. europarlamento vadovas pabrėžė, jog europos parlamentas visada smerkė ir tebesmerkia mirties bausmės taikymą, taip pat tęsia pastangas siekti jos vykdy-mo moratoriumo.

SauSIo 19 d.europos parlamento nariai kartu su vyriausiąja užsienio politikos įgaliotine catherine ashton aptarė pagalbos teiki-mą Haičiui, nukentėjusiam nuo stipraus žemės drebėjimo. pasak c. ashton, es greitai sureagavo siekdama padėti Hai-čio žmonėms: europos komisija iškart skyrė 30 mln. eurų pagalbą, o dar 92 mln. eurų įsipareigojo skirti es šalys. be to, 100 mln. eurų bus skirta reabilitacijai, šaliai atkurti ir nehumanitarinei pagal-bai. savo ruožtu komisija numato skirti 200 mln. eurų ilgalaikei pagalbai.

SauSIo 20 d.ispanija pusmečiui perėmė vadova-

vimą es tarybai. kalbėdamas euro-pos parlamente, ispanijos ministras pirmininkas josé luisas Rodríguezas zapatero žadėjo siekti skatinti gamybą, stiprinti sąjungos konkurentiškumą ir kurti mokestines paskatas ekonomi-kai atsigauti po krizės, taip pat siekti kurti bendrą energetikos rinką (susieti energetikos tinklus ir sukurti bendrą įstatymų bazę), skatinti tvarių energijos šaltinių naudojimą ir iš esmės pakeisti automobilių pramonę. europos parlamentas slaptu balsa-vimu išrinko europos ombudsmeną. juo perrinktas graikas nikiforosas diamandourosas, šias pareigas ėjęs iki šiol. ombudsmenas savo iniciaty-va arba reaguodamas į skundus tiria netinkamo es institucijų ir agentūrų administravimo atvejus – pavyzdžiui, skaidrumo trūkumą ar atsisakymą suteikti informaciją.

vaSarIo 9 d.europos parlamentas ir komisija persvarstė pamatinį susitarimą, kuris numato abiejų institucijų tarpusa-vio politinę atsakomybę, dalijimąsi informacija ir teisėkūros koordinavi-mo principus. sausį abiejų institucijų derybininkai suderino esmines susi-tarimo nuostatas, o vėliau priimtoje rezoliucijoje joms pritarė visas parla-mentas.strasbūre europos parlamentas vienu balsavimu patvirtino naujosios su-dėties europos komisiją. komisiją sudarys po vieną narį iš kiekvienos es šalies. lietuvis algirdas Šemeta užims mokesčių ir muitų sąjungos, audito ir kovos su sukčiavimu komisaro postą. naujoji europos komisija eis savo pareigas iki 2014 m. spalio 31 d.

vaSarIo 10 d.neturtingos, socialiai atskirtos ben-druomenės galės gauti europos regi-oninės plėtros fondo (eRpf) paramą būstui atnaujinti. tai leis europos parlamento patvirtintas reglamentas,

kuriuo visoms 27 es šalims žadama eRpf lėšomis suteikti paramą socia-liai atskirtų bendruomenių būstui at-naujinti arba net pastatyti joms naujus namus – nesvarbu, mieste ar kaime. valstybė turės pati finansuoti dalį tam reikalingų lėšų. tokiu pakeitimu siekiama pagerinti įvairių socialiai atskirtų bendruomenių būsto kokybę.europos parlamentas patvirtino atas-kaitą, kurioje apgailestauja, kad ekono-mikos atgaivinimo projektai daugiausia skirti toms profesijoms, kurių atstovų daugumą sudaro vyrai. europarlamen-tarai ragina sumažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą, užtikrinti moterų lytines ir reprodukcines teises, įtvirtinti tėvystės atostogas ir paspartinti lyčių lygybės instituto vilniuje steigimą. europarlamentarų įsitikinimu, „būtina įtraukti moterų ir vyrų lygybės politiką į es, šalių ir tarptautinius kovos su krize planus“.priimtose rezoliucijose europos par-lamentas teigiamai įvertino kroatijos ir buvusiosios jugoslavijos Respubli-kos makedonijos pastangas siekiant įstoti į es. ep teigia, kad derybos su kroatija gali būti baigtos jau šiemet, o su makedonija – artimoje ateityje. turkija, europarlamentarų nuomone, turėtų gerokai pasitempti gerindama žmogaus teisių padėtį ir santykius su kaimyninėmis šalimis.

vaSarIo 11 d.europos parlamentas didele balsų dau-guma pritarė tam, kad es įgyvendintų susitarimą dėl medicinos darbuotojų apsaugos nuo adatomis perduodamų užkrėtimų. adatų dūriais galima užsi-krėsti daugiau kaip 20 gyvybei pavo-jingų ligų – nuo hepatito iki aids. es kasmet taip užkrečiama daugiau kaip milijonas žmonių, daugiausia medici-nos darbuotojų. europos komisija ir socialiniai partneriai neseniai pasiekė pagrindų susitarimą dėl bendrų veiks-mų, skirtų sumažinti tokių užkrėtimų skaičių.

eURopoS paRlameNTo dIeNoRašTIS

dienoraštį parengė vaida stundytė

DIENORAŠTIS



SauSIo 14 d.prezidentė dalia grybauskaitė nepa-prastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Čekijos Respublikoje paskyrė aurimą taurantą.

SauSIo 18 d.prezidentė su ministru pirmininku andriu-mi kubiliumi ir jo vadovaujamos vyriau-sybės ministrais aptarė, kokių veiksmų 2010 metais imsis vyriausybė, kad šalies ūkis pradėtų atsigauti, o šalies gyventojams būtų užtikrintas normalus pragyvenimo lygis. didžiausia problema šalyje prezidentė įvardijo nedarbą, todėl vyriausybė įparei-gota parengti aiškią darbo vietų kūrimo strategiją, remti iniciatyvius šalies žmones, norinčius imtis smulkiojo verslo, sudaryti galimybes jiems gauti pigesnius kreditus ir pasinaudoti es lėšomis, mažinti biuro-kratinius suvaržymus verslui ir pasirūpinti eksporto galimybėmis.

SauSIo 19 d.susitikime su lietuvoje reziduojan-čiais užsienio valstybių ambasadoriais prezidentė d. grybauskaitė pažymėjo, kad lietuva toliau aktyviai prisidės prie europos sąjungai aktualių problemų sprendimo, es Rytų partnerystės politi-kos įgyvendinimo ir prie naujos nato strateginės koncepcijos rengimo.

SauSIo 21 d.valstybės gynimo taryba pritarė prezi-dentės iniciatyva parengtai žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepcijai, pagal kurią bus pertvarkyta nacionalinė žvalgybos sistema. įgyvendi-nus šią koncepciją, slaptosioms tarnyboms – valstybės saugumo departamentui ir antrajam operatyvinių tarnybų departa-

mentui prie krašto apsaugos ministerijos – bus suformuluotos aiškios užduotys, nustatyta atsiskaitymo tvarka ir sugriež-tinta jų veiklos kontrolė. be to, valstybės gynimo taryba pirmą kartą patvirtino grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą ir žvalgybos informacijos poreikius, pagal kuriuos ir bus formuluojamos konkrečios užduotys slaptosioms tarnyboms.

SauSIo 26 d.prezidentė d. grybauskaitė pasirašė dekre-tą, kuriuo priėmė užsienio reikalų ministro vygaudo ušacko atsistatydinimą iš einamų pareigų.Šalies vadovė po apsilankymo lukiškių kalėjime pažymėjo, kad lukiškių kalėjimas – žaizda lietuvos sostinėje, todėl teisin-gumo ministerijos parengta ir vyriausybės patvirtinta laisvės atėmimo vietų moder-nizavimo strategija, numatanti lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir laisvės atėmimo vietų ligoninės iškeldinimą, turi būti įgyvendinta ne 2014 metais, kaip pla-nuojama, o pagal galimybes anksčiau.

SauSIo 29 d.prezidentė apsisprendė skirti audro-nių ažubalį užsienio reikalų ministru. susitikime su būsimuoju ministru buvo aptarta lietuvos užsienio politikos vizija ir prioritetai, prezidentės ir užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimo perspektyvos, pasikeista nuomonėmis dėl lietuvos vaidmens stiprinimo europos sąjungoje ir nato bei santykiuose su kaimyninėmis valstybėmis.

vaSarIo 4 d.seime įregistruotos prezidentės inici-atyva parengtos baudžiamojo kodekso 153-iojo straipsnio pataisos, kuriomis siūloma griežtinti bausmes už mažame-čių tvirkinimą: siūloma už mažamečio tvirkinimą numatyti laisvės atėmimą iki penkerių metų ir panaikinti galimybę atsipirkti bauda.

vaSarIo 5 d.prezidentė d. grybauskaitė patenki-

no generalinio prokuroro algimanto valantino atsistatydinimo pareiškimą ir pasirašė dekretą dėl teikimo lietuvos Respublikos seimui pritarti a. valanti-no atleidimui iš generalinio prokuroro pareigų.

vaSarIo 8 d.nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasado-riumi indijos Respublikoje prezidento dekretu paskirtas petras Šimeliūnas.

vaSarIo 10 d.prezidentė d. grybauskaitė Helsinkyje dalyvavo suomijos prezidentės iniciatyva surengtame tarptautiniame forume, kuria-me aplink baltijos jūrą esančių valstybių ir vyriausybių vadovai, verslo, nevyriau-sybinių organizacijų atstovai aptarė, kaip spręsti baltijos jūros ekologines proble-mas. prezidentė d. grybauskaitė pažy-mėjo, kad siekiant sumažinti baltijos jūros taršą būtina ne tik gerinti nuotekų valymą, bet ir išvalyti jūros dugną nuo sprogmenų ir pavojingų cheminių medžiagų, likusių nuo antrojo pasaulinio karo laikų.valstybės vadovė susitiko su Rusijos fe-deracijos ministru pirmininku vladimiru putinu. prezidentė su Rusijos premjeru aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavi-mo perspektyvas ir sutarė plėtoti kons-truktyvų dialogą. d. grybauskaitė akcen-tavo, jog būtina užtikrinti, kad lietuvos verslas Rusijoje nebūtų diskriminuojamas.

vaSarIo 18 d.Rusijos federacijos prezidentas dmi-trijus medvedevas pasveikino lietuvos prezidentę su artėjančiu lietuvos nepri-klausomybės atkūrimo 20-mečiu ir pa-kvietė dvišalio vizito į Rusiją prezidentei patogiu laiku. prezidentė priėmė lietuvoje viešinčius Šiaurės ministrų tarybos narius. per susitikimą d. grybauskaitė teigė, kad papildomų galimybių Šiaurės ir balti-jos regiono plėtrai suteiktų energetinės rinkos integracija ir aktyvesnis baltijos šalių bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityse.

pRezIdeNTėS dIeNoRašTIS

DIENORAŠTIS


SauSIo 19 d.seimas, stiprindamas nacionalinę kovos su korupcija politiką ir plėtodamas tarptautinį bendradarbiavimą korupcijos prevencijos bei kovos su ja srityje, nutarė specialiųjų tyrimų tarnybą (stt) pa-skirti europos sąjungos valstybių narių kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo nare. europos sąjungos valstybių narių kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo, įsteigto europos partnerių prieš korupciją pagrindu, sukūrimas pa-dės stiprinti europos sąjungos valstybių narių institucijų ir agentūrų bendra-darbiavimą siekiant europos sąjungoje užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti. seimas nutarė pritarti seimo nacio-nalinio saugumo ir gynybos komiteto (nsgk) atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo jungtinių amerikos valstijų centrinės žvalgybos valdybos (cžv) sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo lietuvos Respublikos teritorijoje išva-dai, kuria konstatuojama, kad nsgk nenustatė, ar per lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami ar į lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti/išvežti cžv sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo. seime priimta rezoliucija „dėl kompen-sacijų 1991 m. sausio 13-ąją sužalotiems ir žuvusiųjų šeimoms“, kuria vyriausybei siūloma oficialiai kreiptis į Rusijos fede-racijos vyriausybę dėl kompensacijos šio sovietų agresijos akto metu žuvusiųjų ir dėl 1991 m. sausio 11-13 dienomis patirtų sužalojimų mirusiųjų šeimoms ir tada sužeistiesiems ir šį klausimą išspręsti iki 2011 m. sausio, 20-ųjų agresijos metinių.

SauSIo 20 d.seimas priėmė farmacijos įstatymo

patobulinimą, kuriuo nutarta ribo-ti didmenininkų ir mažmenininkų taikomus nekompensuojamųjų recep-tinių ir nereceptinių vaistų antkainius, o gamintojai turės pareigą deklaruoti vaistų kainas lietuvai ir pateikti šių vaistų kainas vyriausybės nustatytose referencinėse šalyse.

SauSIo 21 d.seimui pritarus, valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmi-ninke paskirta d. korsakaitė.

vaSarIo 3 d.nepasiteisinus seimo narių pageida-vimu seimo plenarinių posėdžių salėje įdiegtai galimybei parlamentarams balsuoti ne tik iš savo, bet, esant reikalui, ir iš kitų darbo vietų, seimo pirmi-ninkės irenos degutienės iniciatyva ir seimo valdybos pritarimu parlamento kanceliarijos informacinių technologi-jų ir telekomunikacijų departamentas įgyvendino kitą technologinį sprendimą: nuo šiol kiekvienas seimo narys iš savo darbo vietos galės balsuoti tik už save, o įdėta kito parlamentaro kortelė neveiks.

vaSarIo 11 d.seime prisiekė naujai paskirtas užsienio reikalų ministras audronius ažubalis. užsienio reikalų komiteto posėdyje tėvynės sąjungos-lietuvos krikščionių demokratų frakcijos teikimu užsienio reikalų komiteto pirmininku buvo išrink-tas tėvynės sąjungos-lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys emanuelis zingeris. Šio komiteto sprendimui buvo pritarta ir seimo posėdžio metu. seimas nutarė pritarti algimanto valan-tino atleidimui iš lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų. taip pat pritarta, kad laikinai, iki bus paskirtas lie-tuvos Respublikos generalinis prokuroras, būtų pavesta lietuvos Respublikos gene-ralinės prokuratūros valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Raimon-dui petrauskui eiti lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas.

siekdamas nustatyti naują juridinių asmenų – šeimynų – steigimo tvarką, reglamentuojančią privačių asmenų iniciatyvą, grindžiamą reikiama vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų vykdymo patirtimi, seimas priėmė Šeimynų įstatymą, kuriuo nustatytas šeimynų steigimas, valdymas, teisės, pareigos ir atsakomybė, lėšos ir turtas, taip pat šeimynų reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas bei šeimynos steigėjui ir dalyviui taikomi reikalavimai. seimas priėmė gyventojų turto deklara-vimo įstatymo pataisas, kuriomis nusta-tyta, kad nuolatiniai lietuvos gyventojai, sulaukę 18 metų, ir į lietuvą nuolat gyventi atvykstantys asmenys, vieną kar-tą, t. y. tada, kai jie sulaukia 18 metų arba atvyksta gyventi į lietuvą, turės dekla-ruoti įstatyme numatytą savo turtą, jeigu jo turi ir jo suma viršija 5000 lt.

vaSarIo 1 d.seimo pirmininkė i. degutienė priėmė ab „orlen lietuva“ generalinį direkto-rių krystian pater ir jo pavaduotoją ja-roslaw szalinski, kurie pristatė praėjusių metų bendrovės veiklą ir rezultatus, taip pat – bendrovės planus ateinantiems metams. seimo pirmininkė pažymėjo, kad dabartiniame geopolitiniame kon-tekste kalbos apie ab „klaipėdos nafta“ pardavimą negali būti, nes ši įmonė turi strateginę reikšmę lietuvos saugumui.

vaSarIo 18:seimo pirmininkė i. degutienė su vienos dienos darbo vizitu lankėsi latvijoje. apsilankymo Rygoje metu lietuvos parlamento vadovė susitiko su latvijos saeimos pirmininku gundaru daudze ir ministru pirmininku valdžiu dom-brovskiu, latvijos lietuvių bendruomenės atstovais. susitikimuose buvo aptarti tarpparlamentinio ir ekonominio bendra-darbiavimo klausimai, kalbėtasi apie ener-getikos sektoriaus aktualijas. dvišaliuose susitikimuose taip pat buvo kalbama apie baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą ir baltijos asamblėjos veiklą.

SeImo dIeNoRašTIS


DIENORAŠTIS


SauSIo 14 d.vyriausybė pritarė nutarimo projektui, pagal kurį visų viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, va-dovų atlyginimai būtų reglamentuojami ir daugumai jų sumažinti. tokia tvarka rengiama pirmą kartą, ji bus itin svarbi nustatant šalies gydymo įstaigų vadovų atlyginimus, kurie nepagrįstai dideli.

SauSIo 15 d.vyriausybės vadovas pristatė preziden-tei šių metų vyriausybės prioritetus, kurių svarbiausiais įvardijo darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą ir ekonomi-kos skatinimą; struktūrines pertvarkas socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir energetikos srityse; kovą su korupcija ir valstybės valdymo sistemos ir valstybės tarnybos modernizavimą; visuomenės telkimą šalies ateities vizijai „lietuva – 2020“ sukurti.

SauSIo 20 d.ministrų kabinetas nutarė, kad lietuvoje 2011 metais, vadovaujantis europos par-lamento ir tarybos reglamento nuosta-tomis, vyks visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. 2011 metais surašymai bus atliekami visose europos sąjungos šalyse. gyventojų surašymas vyks 2011 metų kovo–gegužės mėnesiais. pirmą kartą bus suteikta galimybė kiekvienam gyventojui pačiam užpildyti elektroninį surašymo lapą ir pateikti duomenis internetu.vykdydama analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės te-levizijos skatinimo programą, vyriausybė pritarė susisiekimo ministerijos siūlymui kompensuoti mažas pajamas gaunan-tiems asmenims išlaidas skaitmeninės televizijos priėmimo įrangai įsigyti.

SauSIo 25 d.ministras pirmininkas išvyko dviejų die-nų oficialaus vizito į moldovos Respu-bliką, čia numatyti susitikimai su mol-dovos Respublikos premjeru vladimiru filatu, parlamento pirmininku michailu ghimpu, laikinai einančiu moldovos Respublikos prezidento pareigas, par-lamentarais, politinių partijų vadovais. moldova buvo pirmoji iš sovietinių respublikų bloko pripažinusi atkurtą nepriklausomą lietuvos valstybę.

SauSIo 27 d.europos komisija palankiai įvertino priemones, kurių lietuva ėmėsi siek-dama suvaldyti viešuosius finansus ir užtikrinti jų stabilumą, ir pasiūlė pratęsti viešųjų finansų deficito sumažinimo terminą iki 2012 metų, kadangi, ek manymu, pasiekti 3 proc. valdžios sek-toriaus deficitą, nepaisant įgyvendinamų tinkamų priemonių, 2011 metais lietu-va nespės. už ekonomiką ir piniginius reikalus atsakingas ek narys joaquinas almunia teigė norintis pagirti lietuvos vyriausybę ir jos žmones už ypatingas pastangas mažinant biudžeto deficitą ir išlaikant makroekonominį stabilumą šios pasaulinės krizės sąlygomis.

SauSIo 28 d.vyriausybė įpareigojo valstybės institu-cijas ir įstaigas konsultuotis su interesų grupėmis dėl numatomų priimti spren-dimų projektų. nuo šiol valstybės insti-tucijoms ir įstaigoms numatyta pareiga konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organi-zacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupė-mis dėl numatomų priimti sprendimų projektų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais.

SauSIo 31 d.ministro pirmininko a. kubiliaus vado-vaujama delegacija sausio 31 – vasario 6

dienomis viešėjo jungtinėse amerikos valstijose. Šis ministro pirmininko a. kubiliaus vizitas į jav buvo skirtas lietuvos vyriausybės ilgalaikių inves-ticijų politikai skatinti, susitikti su jav aukštųjų technologijų bei informacinių technologijų kompanijų vadovais, po-tencialiais investuotojais.

vaSarIo 4 d.vizito jav metu premjeras a. kubilius susitiko su tarptautinio valiutos fondo (tvf) generalinio direktoriaus pava-duotoju johnu lipsky. tvf atstovas itin palankiai įvertino priemones, kurių lietuvos valdžia ėmėsi siekdama suvaldyti pasaulio ekonominės krizės pasekmes šalyje. lietuvos vyriausybės biudžeto deficito mažinimo priemones, kaip būtinas ir davusias gerų rezulta-tų, įvertino ir kiti jav ekonomikos ir finansų vadovai.

vaSarIo 11 d.ministras pirmininkas a. kubilius vasa-rio 10–11 d. darbo vizito buvo išvykęs į briuselį, kur dalyvavo neformaliose eu-ropos sąjungos vadovų tarybos (evt) sesijose, kur buvo aptarti artimiausio laikotarpio es prioritetai – darbo vietų kūrimas, inovacijų diegimas, mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo skatini-mas. „strategija es 2020“ turėtų būti patvirtinta europos vadovų taryboje šių metų birželį.

vaSarIo 17 d.ministrų kabinetas pritarė Ūkio mi-nisterijos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija parengtai lietuvos inovacijų strategijai 2010–2020 metams. strategi-ja siekiama sutelkti ir efektyviai valdyti valstybės išteklius kuriant konkuren-cingą, naujausiomis technologijomis ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais grindžiamą žinių ekonomiką. tokia strategija yra pirmas plataus masto ilga-laikis planavimo dokumentas, kuriame įtvirtinti ilgalaikiai inovacijų srities tikslai, uždaviniai ir siektini rezultatai.

vYRIaUSYbėS dIeNoRašTIS


DIENORAŠTIS


Į kvIetImą InveStuotI atSIlIepta

nuo 2009 m. gruodžio pradžios iki šių metų sausio 29 d. potencialūs strateginiai investuotojai galėjo teikti paraiškas ir siūlytis dalyvauti visagino atominės elektrinės (vae) projekte. pa-sak vae atstovų, susidomėjimą naujos ae projektu lietuvoje iš viso parodė 25 kompanijos, penkios iš jų atitiko iš-ankstinius kvalifikacinius reikalavimus ir toliau dalyvaus strateginio investuotojo atrankos konkurse.

pagal numatytas procedūras iki šių metų pabaigos su kvalifikacinį barjerą peržengusiu investuotojų penketu-ku vyks derybos, bus analizuojami jų siūlymai, kol galiausiai bus pasirašyta sutartis su strateginiu investuotoju, „kuris, – kaip „apžvalgai“ teigė vae

atstovė spaudai giedrė krinicina, – ne tik daugiausia finansuos, bet ir turės reikiamą kompetenciją sėkmingai vystyti tokios apimties kaip atominės elektrinės statyba projektą.“

taigi pirmasis konkurso renkan-tis būsimą investuotoją etapas baigėsi. antrasis turėtų būti įgyvendintas iki ba-landžio, kai, pasak energetikos ministe-rijos atstovo kęstučio jauniškio, kartu su pretendentais bus detalizuota projekto struktūra ir parengtas projekto vysty-mo grafikas. „tai reiškia, kad turime užtikrinti sklandų, skaidrų ir civilizuo-tą procesą, kurį vainikuotų patyrusio atominės energetikos dalyvio atėjimas į lietuvą“, – pabrėžė k. jauniškis.

kodėl buvo būtina ieškoti užsienio investuotojų? ar visas viltis į juos sudėję, netapsime savotiškais įkaitais, kuriems

bus diktuojamos sąlygos? anot ministe-rijos atstovo, naujos atominės elektrinės projektas be strateginio investuotojo lietuvai būtų nepakeliama našta. „kai atominė elektrinė bus pastatyta, lietu-va, o kartu ir visos baltijos šalys turės elektros jungtis su Švedija ir lenkija, tuo metu nebebus valstybės reguliuoja-mų kainų – visiškai veiks elektros rinka. naujoji elektrinė dirbs rinkos sąlygomis, todėl nėra jokio pagrindo nuogąstauti dėl kokio nors diktato“, – sklaidė „apž-valgos“ abejones k. jauniškis.

ar atlIekamI namų darbaI?Rasti strateginį investuotoją tikrai

nelengvas uždavinys, tačiau tai dar ne viskas. tam, kad projektas vyktų sklan-džiai, lietuva turi atlikti nemaža namų darbų. pavyzdžiui, įvertinti galimą elektrinės poveikį aplinkai, pasireng-ti tvarkyti radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą. taigi dar praėjusių metų lapkritį, konsultuojantis su suomijos kompanija „tvo nuclear services oy“, buvo parengta naujos ae radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strate-gija, taip pat atlikta techninė galimybių studija dėl ignalinos ae labai mažo, mažo ir vidutinio aktyvumo trumpa-amžių radioaktyviųjų atliekų kapiny-nų panaudojimo. anot vae atstovų, minėta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija yra reikalinga rengiant naujos ae techninės specifikacijos dokumen-tus. g. krinicina pažymi: „parengiamieji darbai yra gerokai pasistūmėję į priekį – atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kuris paprastai trunka apie porą metų, drūkšių ežero tyrinėjimai, aplinkosaugi-nis aikštelių auditas, parengtas aikštelių detalusis planas, sėkmingai vykdomi abiejų alternatyvinių aikštelių vertinimai pagal tarptautinės atominės energijos agentūros saugos reikalavimus.“

kaImynų planaI Ir lIetuvoS enerGetInIS SauGumaS

europoje juntamas atominės ener-getikos renesansas rado atgarsį ne tik

vISagINo ae: pRojekTaS ĮSIbėgėjakęstutis d. RimkeviČius

Ekspertai Visagino atominei elektrinei statyti siūlo dvi alternatyvias aikšteles

VA

E f

otom

onta

žas

ENERGETIKA


Dviejų atominių jėgainių statyba kai-myninėse šalyse prie Lietuvos sienų sukėlė įtemptą diskusiją apie energeti-nę priklausomybę ir energijos išteklių pasidalijimą regione. Ji ypač paaštrėjo nuo sausio 1-osios uždarius Ignalinos AE. Tai suprantama: elektros energijos vartotojai dabar perka maždaug 30 proc. pabrangusią energiją, o kartu auga ir produkcijos bei paslaugų kainos. Kitaip sakant, šias energetines trans-formacijas Lietuvos gyventojas pajunta savo kailiu. Krizės sąlygomis tai tikrai nelengvas išbandymas.

per neseniai Helsinkyje vykusį lie-tuvos prezidentės dalios grybauskaitės ir Rusijos premjero vladimiro putino susitikimą pastarasis mūsų šalies vadovę mėgino suvilioti pasiūlymu prisidėti prie atominės elektrinės kaliningrado srityje statybos ir eksploatacijos. d. grybaus-kaitė pasakė griežtą „ne“, taip tarsi pa-tvirtindama ankstesnį savo teiginį, kad 2010-ieji metai bus lietuvos „energeti-nės nepriklausomybės“ metai.

tvirtinimas gal pernelyg optimistinis, bet juo norėta pasakyti, kad artimiausiais metais (planuojama iki 2018 m.) bus pastatyta visagino atominė elektrinė ir lietuva galės užsitikrinti energetinį sau-gumą. žinoma, iki tol dar daug vandens nutekės, o ir kaimynai nesnaudžia.

antai vos už keliolikos kilometrų nuo lietuvos sienos jau 2016 m. pradės veikti pirmasis baltijos atominės jėgai-nės reaktorius. nuo 2009-ųjų gegužės 30-osios visą mėnesį kaliningrado srities nemano (lietuviškai Ragainės, kurioje 14 metų gyveno martynas mažvydas) mieste (kitapus nemuno yra pagėgiai) buvo galima susipažinti su būsimos balti-jos atominės elektrinės poveikio aplinkai įvertinimu. tiksli būsimos jėgainės vieta, matyt, saugumo sumetimais nenurodo-ma, tačiau manoma, kad ji bus statoma lunino apylinkės teritorijoje, kuri apima 12 kaimų ir nuo nemunu einančios sie-nos su lietuva nutolusi keliolika kilome-trų. statybas projektuojančio koncerno

„Rosatom“ vadovas sergejus kirijenka sakė, kad baltijos ae tiksli vieta slepia-ma, kol neišspręsti žemės nuosavybės klausimai, kad neatsirastų visokių sukčių, galinčių supirkti nedidelius jos sklypelius, o paskui juos pardavinėti pasakiškomis kainomis. srities spaudoje buvo pasirodę pranešimų, kad elektrinė bus statoma prie sovetsko (liet. tilžės), netoli vesno-vo (liet. kusų) gyvenvietės krasnozna-mensko (liet. lazdynų) rajone.

kaip rašė lenkų spauda, baltijos atominė jėgainė, kaip ir baltarusijos, taip pat bus baigta 2016 m. ir tokio pat pajėgumo kaip baltarusių. 51 proc. jos akcijų priklausys Rusijos valstybei, o 49 proc. – privatiems investuotojams. interviu agentūrai „The associated press“ kaliningrado srities gubernato-rius georgijus bosas teigia, jog baltijos ae statyba kainuos apie 5 mlrd. dolerių, o energijos stygių kompensuos 2012 m. pradėsianti veikti papildoma dujinė elektrinė, tad pastačius naują jėgainę sritis turės elektros energijos perteklių.

susitarimas tarp korporacijos „Rosa-tom“ ir kaliningrado srities vyriausybės buvo pasirašytas dar 2008-ųjų viduryje, tačiau, kaip pranešė naujienų agentūra „Regnum“, šios jėgainės nėra 26 naujų reaktorių sąraše, kuris sudarytas pagal atominės energetikos išdėstymo iki 2020 m. generalinę schemą. tai, kad dabar v. putinas oficialiai pristato galimybę

lIeTUva aTomINIų moNSTRų apSUpTYje

Česlovas iŠkauskas

lietuvoje, atomines elektrines pasišovė statyti ir mūsų kaimynai baltarusiai ir kaliningradiečiai. Šie kaimynų planai įnešė sumaišties į mūsų viešąją erdvę ir sukėlė abejonių, ar verta statyti dar vieną elektrinę, jei galėsime importuoti pigią elektrą iš kaimynų. galiausiai, ar nepa-verš kaimynai iš mūsų potencialių inves-tuotojų? vis dėlto norinčių investuoti į naująją ae gausa išsklaidė abejones dėl investuotojų, o turint omeny planuojamą viso regiono sujungimą elektros tinklais (tokiu būdu iškylant dideliam elektros energijos poreikiui) ir integraciją į es energetikos sistemą, tiek ekonominiai, tiek politiniai lietuvos interesai bus labiau ginami turint tokį svertą kaip sava atominė elektrinė. vae atstovė g. krinicina „apžvalgai“ akcentavo: „nauja atominė elektrinė sprendžia ne tik tiekiamos energijos trūkumo klausimą, bet ir įgyvendina iškeltus strateginius lietuvos energetikos tikslus – užtikrina energetinę nepriklausomybę.“

energetikos ministerijos atstovas spaudai apie kaimynų užmojus ir galimą energetinę regiono ateitį „apžvalgai“ sakė: „prognozuojama, kad 2020 metais elektros poreikis regione (baltijos šalys, lenkija, skandinavija) bus toks didelis, kad čia galėtų dirbti 5 atominės elektri-nės. todėl kaimynų užmojai statyti ato-mines elektrines lietuvos planų niekaip negali pakeisti.“

kaip seksis lietuvai įgyvendinti atominės energetikos planus, pamatysi-me ateityje. Šiandien galime konstatuoti – visagino ae projektas įsibėgėja.. ■

>> turint omeny planuojamą viso regiono sujungimą elektros tinklais (tokiu būdu iškylant dideliam elektros energijos poreikiui) ir integraciją į eS energetikos sistemą, tiek ekonominiai, tiek politiniai lietuvos interesai bus labiau ginami turint tokį svertą kaip sava atominė elektrinė >>

>> kaip rašė lenkų spauda, baltijos atominė jėgainė, kaip ir baltarusijos, taip pat bus baigta 2016 m. ir tokio pat pajėgumo kaip baltarusių. 51 proc. jos akcijų priklausys Rusijos valstybei, o 49 proc. – privatiems investuotojams >>

ENERGETIKA


dalyvauti jos statyboje, rodo, kad Rusijos ketinimai visai rimti. todėl, norėdama užkariauti rinką, maskva visaip siūlo lie-tuvai galimybę dalyvauti šioje statyboje.

analizuodamas ignalinos ae uždarymo perspektyvą Rusijos atomi-nės energetikos specialistas dmitrijus baranovas teigė, kad lietuvai labai reikės pigios elektros energijos, todėl ji gali įsigyti visą 49 proc. baltijos jėgainės akcijų paketą. taip vilnius sutaupytų dalį pinigų iš tų 6 mlrd. eurų, kuriuos jis ketina išleisti naujai elektrinei visagi-ne statyti. „todėl lietuva neturi bijoti bendradarbiauti su mumis, – rašė šis ekspertas minėtos naujienų agentūros interneto svetainėje, – ir vis žvalgytis, kaip į tai reaguos „didžioji kunigaikš-tienė“, tai yra europos sąjunga“. juk latviai, toliau mintį tęsia d. baranovas, atmetė visokias politines prielaidas ir neva aktyviai domisi dalyvavimu baltijos atominės jėgainės projekte.

varšuvos universiteto ekonomikos profesorius tomaszas ziliczius taip pat manąs, kad, uždarius ignalinos atominę elektrinę, kuri gamino 70 proc. lietuvai reikalingos elektros energijos, ir lenkijai reikės ieškoti elektros energijos tiekėjų. baltijos jėgainė gali būti tinkamiausia partnerė. keturios baltijos šalys planuoja pastatyti naują elektrinę, tačiau esą dėl po-litinių ir ekonominių motyvų jos ilgai nie-kaip negalėjo susitarti dėl statybų pradžios. vadinasi, daro išvadą lenkų profesorius, varšuva turi skirti deramą dėmesį naujoms statyboms kaliningrado srityje.

belieka priminti, kad šis interviu „Regnum“ buvo paskelbtas pernai rugpjūtį, o situacija regione smar-kiai keičiasi. atsirado nemažai tokių, kurie nepritaria šiems branduoliniams gigantams. Štai pernai Černobylio avarijos metinių išvakarėse kaliningrade jaunimo grupė „ekoapsauga“ surengė demonstraciją, kurios dalyviai reikalavo nutraukti naujos branduolinės jėgainės projektavimą ir surinko apie pusantro tūkstančio parašų ant atvirlaiškių, kurie vėliau buvo išsiųsti Rusijos prezidentui dmitrijui medvedevui.

naujos baltarusijos ae statybos pla-nai įgavo konkretesnių bruožų. politinis sprendimas statyti elektrinę buvo priim-tas 2008 m. sausio 15 d. per baltarusijos saugumo tarybos posėdį, kuriam pirmi-ninkavo pats aleksandras lukašenka. 2008 m. gruodį baltarusija oficialiai pra-

nešė, kad jau 2016 m. ašmenos rajone, astrave, vos 20 km nuo lietuvos sienos ir 55 km nuo vilniaus, pradės veikti pirmas jėgainės reaktorius, o dar po dvejų metų – ir antrasis. kiekvieno reaktoriaus galingumas bus po tūkstantį megavatų, ir ši jėgainė padės baltarusijai kasmet sutaupyti 1 milijardą dolerių, už kuriuos kaimynai pirks brangstančias dujas iš Ru-sijos. jau pirmasis paleistas naujos elektri-nės reaktorius padės sumažinti išlaidas elektros energijai iki 70 proc.

kaip vasario 3 d. gomelyje pareiškė baltarusijos premjeras sergėjus sidorskis, iki šių metų birželio minskas ir maskva ketina pasirašyti keletą dokumentų – susitarimus dėl jėgainės statybos ir dėl kreditavimo. iš Rusijos prašoma 9 mlrd. dolerių, nes šių metų biudžete statybos moksliniams tyrimams ir parengiamie-siems darbams tėra skirta 250 mln. dol. išmušti paskolą iš maskvos nebus lengva, mano ekspertai, nes jau dabar vėluojama parengti poveikio aplinkai studiją.

Rusijos akademikas n. ponoma-riovas, kaip pernai rašė „geopolitika“, primena, kad idėja statyti naują elek-trinę baltarusijoje gimė dar sovietiniais laikais, tačiau po katastrofos Černobylio ae ji buvo „užšaldyta“. dabar baltaru-sių sociologai gyventojų susidomėjimą nauja ae vertina kaip „vidutinio laips-nio“. nors astrave jau prasidėjo būsimo energetikų miestelio statyba (į jėgainės statybos vietą tiesiamas kelias, statomi daugiaaukščiai, renkami darbininkai ir specialistai), pasipriešinimas branduoli-niam monstrui taip pat didėja.

astravo valdžia tvirtina, kad rajone bus sukurta keli tūkstančiai naujų darbo vietų, pagerės socialinis aprūpinimas. bet oficialiai skelbiama, kad čia nedar-bas siekia vos 1 proc. (tai gali būti a. lukašenkos statistikos iškraipymai), todėl vietos ekspertai perspėjo netikėti valdžios pažadais. pernai baltarusijoje sukurtas judėjimas „atominės statyba – nusikaltimas“. jos vadovas mikalajus ulasievičius ltv „panoramai“ sakė, kad elektrinės statyba neaptarta su visuome-ne, opozicijos straipsnių neskelbia jokia žiniasklaidos priemonė. į svarstymus apie elektrinės reikalingumą visuome-nės atstovai neįleidžiami. „melas, kad bus sukurta keli tūkstančiai darbo vietų vietos gyventojams, nes, kaip rodo ae statybų voroneže ir leningrade patirtis, po 2000 specialistų į jas buvo atgaben-

ta iš Rusijos įmonių, juk vietinė darbo jėga nekvalifikuota“, – sako ekonomikos ekspertė iryna krylovič.

kai kurie atominės energetikos specialistai mano, kad rusiški bbeR-1000 tipo reaktoriai, veikiantys kinijoje, irane ir indijoje, taip pat yra nevisiškai patikimi. tarptautinės socialinės ekono-minės sąjungos ekspertas i. Škradiukas interneto svetainei belarustoday.ru sakė, kad dera prisiminti tokio reaktoriaus avariją povandeniniame laive. jeigu ši jėgainė tieks 12 proc. baltarusijai reikalingos elektros energijos, tai reak-toriaus sustabdymas gali pažeisti šalies energetikos sistemą. kita vertus, teigia specialistas, baltarusijos ae sumažins priklausomybę nuo Rusijos, o būtent iš ten perkamas branduolinis kuras, kurio Rusijoje 2016–2018 m. nebus perdaug. vadinasi, gali išaugti elektros energijos kainos. argi baltarusiai negali gauti tos energijos iš smolensko ae? – retoriškai klausia projekto kritikai.

įnirtingiausiai jį kritikuoja vadina-mieji baltarusijos anarchistai. jie mano, kad 14 metų šalį valdantis a. lukašenka šalį nori įstumti į dar vieną katastrofą. save anarchistine laikanti organizacija „antiatominis pasipriešinimas“ savo svetainėje antiatombel.net tvirtina, kad statybos suplanuotos seismiškai aktyvia-me rajone, keliasdešimt kilometrų nuo didžiausio šalyje naročiaus (naručio) ežero, kur yra ekologinis draustinis. pernai, minint Černobylio katastrofos metines, anarchistai, kaip kasmet nuo 1996-ųjų, dalyvavo rengiant akciją „Černobylio kelias“. jie perspėja, kad po Černobylio ae avarijos 70 proc. visos radiacinės taršos teko baltarusijai, nuo

>> judėjimo „atominės statyba – nusikaltimas“ vadovas mikalajus Ulasievičius lTv „panoramai“ sakė, kad elektrinės statyba neaptarta su visuomene, opozicijos straipsnių neskelbia jokia žiniasklaidos priemonė >>

ENERGETIKA


jos mirė dešimtys tūkstančių žmonių, šimtai tūkstančių susirgo, o dabar, neat-sižvelgiant į visuomenės nuomonę, vėl planuojama statyti pavojingą pabaisą.

mums reikšmingą 2009 m. rug-pjūčio 23 d. baltarusijos anarchistai surengė astravo rajono gyventojų, pro-testuojančių prieš atominės elektrinės statybą, palaikymo akciją. jie susitiko su astravo miesto ir keturių lietuviš-kų gyvenviečių, įsikūrusių netoli nuo planuojamos statyti baltarusijos ae (michailiškių, gervėčių, valeikūnų ir varnėnų), gyventojais, agitavo prieš ae statybą ir dalijo informacinę medžiagą. michailiškių gyvenvietėje, ant tilto per nerį, kurios vandenį planuojama naudoti ae šaldymui, buvo pakabintas 15-os metrų transparantas „astrave-co ae? dėkui, nereikia!“ kitą didelį transparantą „ne atominei elektrinei!“ aktyvistai paliko netoli valeikūnų kaimo, kuris laikomas prioritetine ae staty-bos vieta. astravo rajono gyventojams, gyvenantiems būsimoje 30 km pločio apsauginėje ae zonoje, buvo dalija-mos brošiūros „atominė mitologija“ ir informaciniai lapeliai „10 argumentų prieš baltarusijos ae statybą“. skelbimų lentose ir viešose vietose buvo išklijuoti plakatai, primenantys Černobylio katas-trofą ir įspėjantys apie atominės ener-gijos pavojus. kalbėdamiesi su vietos gyventojais, anarchistai kvietė juos ateiti į viešus susirinkimus, kuriuose valdžia norės sulaukti gyventojų pritarimo dėl ae statybos, ir pasisakyti prieš. akcijoje dalyvavo 30 aktyvistų iš Rusijos organi-zacijos „ekoapsauga“ („ekozaščita“) ir ekologinio anarchistų sąjūdžio „antiato-minis pasipriešinimas“.

oficiali lietuvos pozicija dėl baltarusijos ir kaliningrado ae kol kas daugiau pasyvi nei atvirai pritarianti ar besipriešinanti. vilniuje dažnai lankosi baltarusių opozicijos ir visuomeninių judėjimų atstovai, tačiau jų, ypač anar-chistų, protesto pobūdis yra pernelyg ra-dikalus. vilnius pareikalavo išsamesnės informacijos apie baltijos ir baltarusijos atominių jėgainių ekologines garantijas, tačiau į statybos procesą, kuris neva su-derintas su tatena, lietuva kištis ne-gali. tačiau viena aišku: mūsų šalis statys savo atominę elektrinę ir taip, perėjusi nelengvą ekonomikos nuosmukio kelią, užtikrins savo energetinį saugumą. ■

kodėl reIkIa termInalo?daugelis prisimename, kaip ilgai

buvo ginčijamasi dėl būtingės naftos terminalo statybos – dėl jo įrengimo vietos, dėl miškų kirtimo, dėl žuvų nerštaviečių, paplūdimių, uostų ir t. t. jį pastačius atrodė, ar vertėjo tiek gaišti dėl kažkokio nedidelio plūduro jūroje. laikas parodė – ginčai buvo naudingi: parinktas tinkamas ir tinkamoje vietoje pastatytas įrenginys efektyviai naudo-jamas. apie būtingės terminalą retai kalbama, tuo ir džiaukimės, nes sensaci-jomis mintanti žiniasklaida prabils tik, neduok dieve, įvykus avarijai.

2009 metų sausio mėnesio nesuta-rimai tarp ukrainos ir Rusijos sutrikdė dujų tiekimą į centrinę ir Rytų europą. europos komisija, siekdama išvengti tokių situacijų ateityje, parengė Re-glamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių projektą, šiuo metu derinamą europos parlamente ir taryboje. Reglamento nuostatos labai svarbios lietuvai, kuri, kaip ir kitos baltijos valstybės, yra „energetinė sala“

es valstybių bendrijoje, nes neturi su es valstybėmis nei dujų, nei elektros jungčių. lietuva vartoja dujas, tiekiamas dujotiekiu iš Rusijos tuo pačiu vamz-džiu, kuriuo dujos tiekiamos ir karaliau-čiaus sričiai. panašioje situacijoje yra ir latvija, ir estija, ir suomija – į visas šias valstybes nutiesta po vieną gazpromo vamzdį.

suprantama, iš sibiro kitaip nei dujotiekiu dujų neatgabensi, bet iš kitų jų gavybos vietų galima atsivežti laivais. esame jūrų valstybė ir turime neužša-lantį uostą. tereikia turėti tame uoste įrengimus laivu atgabenamoms dujoms priimti.

dujos, kaip ir nafta, yra energijos šaltinis, kurį į lietuvą reikia kokiu nors būdu atgabenti. Šiuo metu jos atkeliauja dujotiekiu, tačiau pateikiame klausi-mėlį skaitytojui – kokios galimybės, be būtingės terminalo, būtų naftai perdirb-ti mažeikiuose, kai „netikėtai“ sugedo „družbos“ naftotiekis?

alternatyvaus dujų tiekimo į lietuvą galimybes svarsto vyriausybė,

dUjoS jŪRa – alTeRNaTYva dUjoTIekIamS aleksandras gRaželis

ENERGETIKA

lnG tankerIS (šonInIS pjūvIS)

Tiltelis Rezervuaras balastui

Variklis Siurblys Dvigubas korpusas

Suskystintos gamtinės dujos (-160ºC)

Rezervuarai


verslininkai, vartotojai. siekdami, kad kiekvienas pilietis susidarytų kuo reales-nę nuomonę, pateikiame šiek tiek žinių apie dujų gabenimą jūra.

dujų kaInoS dujų vartotojus labiausiai dominan-

tis dujų verslo aspektas yra kaina, kurią jis moka už savo reikalams sudegintas dujas. dujų rinkoje taikomi ilgalaikių sutarčių kainos ir momentinės kainos modeliai. dujų kaina priklauso nuo naftos kainos ir nuo ekonomikos būklės pasaulyje. per krizę mažėjant naftos kainai ir varto-jimui, atsiranda didesnė dujų pasiūla, jos parduodamos mažesne momentine kaina. galimybė gabenti dujas jūra tapo pagrindiniu veiksniu, sulyginusiu dujų kainas visame pasaulyje – kainai įtakos turi tik gabenimo nuotolis. ilgametis pa-tyrimas ir gausūs skaičiavimai rodo, kad mažesniu atstumu (iki 1000 km) dujas pigiausia gabenti sausumoje arba jūros dugne nutiestais vamzdynais, vidutiniu atstumu (1000–3000 km) gabenti laivais jas suslėgus, didesniu atstumu (per 3000 km) – jas suskystinus.

geografija šiuos skaičiavimus pakreipia savaip – iš sibiro ar turkmė-nijos laivais negabensime, iš nigerijos dujotiekio netiesime.

pateikiame duomenis apie dujų kai-

nas gyventojams es šalyse, kurių dujų tiekimo šaltiniai yra skirtingi (žr. lentelę).

iš lentelės matyti, kad šalyse, į kurias dujos tiekiamos vienu vamzdžiu iš Rusijos, dujų kaina gyventojams sparčiai augo, per šešerius metus padi-dėjo daugiau kaip dvigubai. valstybėse, kurios dujas perka iš kelių šaltinių, dujų kaina padidėjo tik apie 1,5 karto. verta prisiminti, kad lietuvoje neišsipildė ekspremjero algirdo brazausko mintys apie būsimas gazpromo žemų kainų ga-rantijas iki 2015 metų, kai 2003 metais buvo privatizuojamos „lietuvos dujos“.

dujų GabenImaS jūra paSaulyje Ir europoje

didžiausi laivais gabenamų dujų vartotojai – japonija, pietų korėja, tai-vanas, ispanija ir prancūzija. didžiausi eksportuotojai, 2007 metų duomenimis, – indonezija, malaizija, alžyras, kataras.

pasaulinė laivais gabenamų dujų prekyba nuolat auga – 2003 metais ji sudarė 7 % visos gamtinių dujų paklau-sos pasaulyje, 2010 metais jos dalis gali išaugti iki 13 %, 2015 metais – iki 15 %, 2020 metais – iki 17 %.

daugiau laivais gabenamų dujų vartoti planuojama ir europoje. jų dalis iš viso gamtinių dujų kiekio europoje 2005 metais siekė 8 %, 2008 metais – 10 %,

2020 metais planuojama pasiekti 24 %. Šiuo metu es šalyse veikia 17 suskystin-tų dujų importo terminalų, dar 2 – tur-kijoje. pastaruoju metu daug dujų laivais ruošiasi importuoti didžioji britanija, nes Šiaurės jūroje išgaunamų dujų kiekis mažėja. keturis terminalus planuoja statyti olandija, ji pasirinko dujų tiekimo rinkos įvairovę, nors taip pat pirks ir Nord Stream (Šiaurės srovės) dujotiekio Rusijos dujas. didelį importo terminalą stato kroatija, ketindama dujas tiekti ir kaimyninėms valstybėms, nors šalia kro-atijos sienos gali būti nutiesti du dujotie-kiai – es valstybių planuojamas nabucco dujotiekis bei Rusijos planuojamas South Stream (pietų srovės) dujotiekis. stato-mas terminalas lenkijoje, svinoujscėje, netoli, tik už 60 km nuo vokietijos miesto greifsvaldo, į kurį ateis Šiaurės srovės dujotiekiu Rusijos dujos. visose es valstybėse vyrauja tendencija ateityje dujas gauti ne iš vieno tiekėjo, vengti per didelės priklausomybės nuo Rusijos dujų.

dujų GabenImo laIvaIS technoloGIjoS

SuSkyStIntoSIoS GamtInėS dujoS

pasaulyje yra daug gamtinių dujų gavybos telkinių, iš kurių dujos vamz-dynais vartotojų nepasiekia dėl įvairių priežasčių – didelių atstumų, tarpvals-tybinių nesutarimų ar todėl, kad varto-tojas ( japonija, taivanas) arba telkinys (indonezija) yra tolimoje saloje. išaugus dujų poreikiui europoje, dar šaltojo karo laikais buvo sukurtas ir sėkmingai iki šiol naudojamas būdas gamtines dujas suskystinti ir gabenti laivais. pirmas pramoninis suskystintųjų gamtinių dujų (SkGd) (anglų kalba trumpinys LNG – liquefied natural gas) gabenimo reisas buvo atliktas 1964 metais iš alžyro į didžiąją britaniją. Šiuo metu pasaulyje įrengta daugybė eksporto ir importo terminalų, suskystintas dujas vežančių laivų pastatyta apie 300.

skgd verslas yra technologiškai sudėtingas – šalyje, išgaunančioje ir eks-portuojančioje dujas, turi būti pastatytas eksporto terminalas, sudarytas iš dujų suskystinimo gamyklos, saugyklų, prie-plaukos. skgd gamykloje iš gamtinių dujų išvalomas vanduo, nafta, purvas, gyvsidabris, co2, H2s ir kitos dujų priemaišos. siekiant gabenti kuo didesnį

duomenyS apIe dujų kaInaS GyventojamS eS šalySe, kurIų dujų tIekImo šaltInIaI yra SkIrtInGI

Valstybė Dujų tiekimo šaltiniai

Dujų kaina gyventojams litais už 1000 m3 (be mokesčių)

Pabrango,palyginti su

2004–2009 m. (kartais)2004 m. 2007 m. 2009 m.

LietuvaVienas – vamzdynu iš

Rusijos611,05 789,77 1322,77 2,16

LatvijaVienas – vamzdynu iš

Rusijos473,39 840,22 1747,53 3,69

Čekija92% vamzdynu iš Rusijos,

8% sava gavyba712,04 1050,92 1535,45 2,16

Vengrija75% vamzdynu iš Rusijos,

25% sava gavyba547,08 789,36 1474,74 2,70

Ispanija40% laivais,

60% vamzdynais1316,67 1623,35 1936,74 1,48

Didžioji Britanija

Apie 70 firmų, tiekiančių vamzdynais, laivais bei

savos gavybos dujas862,00 1481,62 1491,93 1,73

Prancūzija20% laivais,

80% vamzdynais1144,32 1510,77 1721,11 1,50

Austrija50% iš Rusijos

30% iš Norvegijos20% savos gavybos dujos

1207,82 1452,56 1736,98 1,44

Dujų kainų šaltinis: Eurostat

ENERGETIKA


dujų kiekį, jos atšaldomos iki skystėjimo temperatūros –161oc, jų tūris sumažėja apie 600 kartų. skgd laikomos saugy-klose, iš kurių siurbliais perpumpuojamos į prieplaukose prišvartuotus dujovežius – 75–250 tūkst. m3 skystų dujų gabenan-čius laivus (žr. pieš.). laivai didžiuliai – 140000 m3 gabenančio laivo ilgis 270 m, 250000 m3 – 345 m.

Šalyje, įsivežančioje skgd, turi būti pastatytas importo terminalas: uostas, galintis priimti 14–15 metrų grimzlės laivus, skgd saugyklos – didžiuliai iki 50 metrų aukščio statiniai, įrengti iš plieno-nikelio lydinio, padengti patiki-ma šilumos izoliacija ir apsauginiu beto-niniu kevalu. skgd importo terminale statomos dvi saugyklos, kurių kiekviena talpina vienu laivu atvežamą skgd kiekį. suskystintosios dujos išgarinamos palaipsniui jas atšildant nuo -161oc iki teigiamos temperatūros ir tiekiamos į šalies dujų paskirstymo vamzdyną arba požemines saugyklas. Šilumos šaltiniu gali būti šilumokaičiais pakaitintas jūros vanduo arba kogeneracinėje elektrinėje pagamintas garas. skgd transportuo-jant ir laikant saugyklose nugaravusios dujos naudojamos kaip kuras laivo varikliui ar elektrinei arba tiekiamos į vamzdyną.

skgd kokybė geresnė nei vamz-džiais tiekiamų dujų, nes suskystinimo procesas griežtai kontroliuojamas, kiekvienu laivu tiekiamų dujų kokybė ne-sunkiai patikrinama dujų chromatografu.

skgd importo terminalai yra brangūs statiniai. palyginti pateikiame duomenis apie tuos europoje veikian-čius importo terminalus, kurių dydis atitiktų lietuvos ir baltijos valstybių poreikius (žr. lentelę).

SuSlėGtoSIoS GamtInėS dujoSsuskystintųjų dujų verslo laimėji-

mai įspūdingi. tačiau inžinerinė mintis viename taške nesustingsta – buvo kuriami nauji, pigesni būdai gaben-ti dujas jūra. 2002 metais amerikos laivininkystės biuras pripažino tinka-mą jūrų laivininkystei suslėgtų dujų gabenimą laivais slėgiminiuose induo-se. Šiuo metu mažiausiai septynios laivininkystės kompanijos, naudodamos savas patentuotas technologijas, gabena laivais suslėgtas dujas. suslėgtų dujų gabenimas jūra ekonomiškai naudin-giausias 500–3000 km (kai kurie šalti-

niai nurodo iki 5000 km) atstumu. suslėgtosios gamtinės dujos

(SlGd) (anglų k. trumpinys CNG – compressed natural gas) yra tos pačios mūsų vartojamos gamtinės dujos, suslėgtos iki 130–275 atmosferų ir gabenamos laivais slėgiminiuose induo-se. suslėgtų dujų tūris sumažėja iki 300 kartų. suslėgtų dujų gabenimo būdas turi daug privalumų, palyginti su suskystintų dujų gabenimu, nes suskys-tinimo procesas, susijęs su ypač žemo-mis temperatūromis, yra daug bran-gesnis nei jų suslėgimas kompresoriais. išgarinimo pocesas (dujas atšildant) taip pat sudėtingesnis ir brangesnis nei suslėgtų dujų slėgio sumažinimas ir tiekimas tiesiogiai į paskirstymo tinklus ar saugyklas. o svarbiausias privalu-mas būtų tas, kad šiam dujų gabenimo būdui nereikia giliavandenių uostų. žemyne arba jūroje išgaunamos dujos suslegiamos laive, naudojant atviroje jūroje įrengtą plūdurą. pirkėjui jos taip pat gali būti perpumpuojamos iš laivo per plūdurą, įrengtą toli nuo kranto. išvardyti privalumai atsispindi išlaidų atskiroms technologinėms operacijoms dydžiu (ką matome proporcijų pasiskirs-tymo grafikuose).

suslėgtų dujų gabenimo būdas turi galimybes jį plačiau naudoti ateity-je – dideli dujų telkiniai yra pakrantės šelfo zonoje arba giliose jūros vietose,

kur statyti uostus, dujų suskystinimo gamyklas bei saugyklas nėra sąlygų. Šią technologiją tinka taikyti ir mažesniems telkiniams, eksploatuojant juos be bran-gios infrastruktūros – dujos tiesiogiai iš gręžimo platformos suslegiamos laive.

į klaipėdą suslėgtas dujas galima būtų gabenti iš norvegijos ir alžyro. tikėtina, kad tobulėjant šiam dujų gabenimo būdui, ekonomiškai naudingi taps ir didesni atstumai, tada mums atsi-vertų kanados, karibų jūros ir pusiaujo afrikos rinkos.

duomenyS apIe tuoS europoje veIkIančIuS Importo termInaluS, kurIų dydIS atItIktų lIetuvoS Ir baltIjoS valStybIų poreIkIuS:

SuSkyStIntoS dujoS

SuSlėGtoS dujoS

SkGD importo terminalo vieta

Pajėgumasmlrd. m3 per metus

Didžiausia priimamo laivo

talpa m3

Saugyklų talpa m3 Statybos kaina

SAGUNTOIspanija

6,6 145000 2x150000 340 mln. EUR

DRAGONDidžioji Britanija

6 165000 2x168000 350 mln. EUR

ALIAGA Turkija 6 135000 2x142000 600 mln. USD

MARMARA EREGLISITurkija

5,2 135000 3x85000 364 mln. USD

SINESPortugalija

5,2 165000 2x120000 263 mln. USD

EL FERROLIspanija

3,6 140000 2x150000 343 mln. EUR

Statomi importo terminalai:

SVINOUJSCĖLenkija

5 160000 2x160000 700 mln. EUR

KRK Kroatija 10 250000 2x130000 800 mln. EUR

ENERGETIKA


„enerGIjoS tIltaS“2009 m. spalio mėnesį su vizitu

belgijoje apsilankiusi Respublikos prezidentė dalia grybauskaitė su belgijos premjeru aptarė jūrų laivinin-kystės kompanijos Exmar pasiūlymą gabenti suskystintas dujas laivais į klaipėdą.

Exmar kompanija naudoja naują, tik 2005 metais pradėtą taikyti su-skystintų dujų gabenimo technologiją „energy bridge“tm („energijos tiltas“), kurią sukūrė kartu su partneriais, jav kompanija Excelerate Energy. Šios tech-nologijos pagrindas – naujos konstruk-cijos dujovežis, kuriame be rezervuarų suskystintoms dujoms gabenti yra sumontuoti ir dujų išgarinimo irengi-mai. Šis laivas turi ir švartavimosi prie plūduro įrangą, taigi jį galima laikyti plaukiojančiu importo terminalu. Ši technologija labai tinkama valstybėms, kurios neturi didelių teritorijų uostams plėsti bei lėšų investicijoms į brangius skgd importo terminalus. kompani-jos teigimu, plūduras septynis kartus pigesnis už terminalo su saugykla ir išgarinimo įrenginiais statybą. o tokį laivą prišvartavus uosto krantinėje, galima panaudoti įprastais dujovežiais atgabentoms dujoms išgarinti. būtent tokia galimybe pasinaudota didžiojoje britanijoje įrengiant teesside‘o dujų uostą. anglai jau po vienerių metų nuo vietos parinkimo galėjo priimti dujas, sutaupė 90 % lėšų nuo įprasto tokio paties galingumo suskystintų dujų terminalo kainos. dar viena įdomi detalė – švartavimosi plūdurus, kaip ir laivams, gabenantiems suslėgtas dujas, gamina ta pati norvegijos įmonė APL.

Exmar turi 7 dujovežius (šiemet bus pastatytas aštuntas), jų talpa – nuo 138000 iki 150900 m3 suskystintų dujų (arba nuo 82,8 mln. m3 iki 90,5 mln. m3 gamtinių dujų). išgarinimui naudo-jama jūros vandens šiluma arba laivo jėgainėje gaminamas garas. išgarinimo pajėgumai – nuo 12 mln. m3 iki 18 mln.m3 dujų per dieną, taigi dujove-žio krovinys paverčiamas vartojimui tinkamomis dujomis per 5–7 dienas. įvertinus tai, kad dabar lietuvoje per metus suvartojama vidutiniškai apie 8 mln. m3 dujų per dieną, kas dvi savaites atplaukiantis laivas patenkintų valsty-bės poreikius, jei, pavyzdžiui, sugestų gazpromo dujotiekis. ■

Vyriausybė patvirtino „Lietuvos inovaci-jų strategiją 2010–2020 metams“, ku-rioje žadama skatinti užsienio investi-cijas į didelę pridėtinę vertę kuriančias sritis. Finansai yra šalies kraujas, taigi „Apžvalga“ ir klausė premjero patarėjo Mykolo MAJAUSKO apie finansinę Lie-tuvos būklę, skolas ir šalies galimybes iš jų iškopti ir sėkmingai vystytis, kaip pažangiai Europos Sąjungos šaliai.

Kaip Lietuvos finansinė situacija atrodo iš Vyriausybės rūmų? deficitinis lietuvos biudžetas didelis, tai reiškia, kad mūsų išlaidos gerokai didesnės už mūsų pajamas. vyriausybė priversta imtis tam tikrų priemonių. vie-na – laikytis griežtos fiskalinės drausmės, tai yra, žiūrėti, kad kiekvienas mokesčių mokėtojo litas būtų išleidžiamas kuo efektyviau, sukuriant tą vertę ir paslaugą, kurios reikia mokesčių mokėtojams, antra – imtis priemonių subalansuoti mūsų

biudžetą ir jį finansuoti. Šiuo metu biudžetui finansuoti reikia arti 12 milijardų per metus. lietuvoje veikiantys bankai tokių pinigų paskolinti negali. lietuva turi nemažai skolinimosi patirties ir skolinasi trimis būdais: kie-kvieną pirmadienį aukcionuose skoli-nasi iš komercinių bankų, antras būdas – privatūs sandoriai, ir trečias – dideli lietuvos viešųjų vertybinių popierių pasiūlymai, euroobligacijos. kitos išeities nėra, tik eiti į tarptautines finansų rinkas ir skolintis pinigų. svarbu suvokti, kad tais skolintais pinigais neišgyvensime, ant skolų neišplauksime, taigi reikia užsidirb-ti ir sukaupti nuosavų.kas lietuvoje nutiko per pastaruosius keliolika metų? į lietuvą atėję tarptau-tiniai komerciniai bankai sukūrė labai palankias sąlygas pritraukti skolintam kapitalui. bankai pradėjo vietinei rinkai – savivaldybėms, centrinei valdžiai, privatiems subjektams, įmonėms veiklai plėtoti, asmeniniam vartojimui – skolinti dešimtis milijardų.

Ar tinkamai tos palankios sąlygos buvo išnaudotos? Ar tos lengvos paskolos nebuvo kaip apžavai, kuriems išsisklai-džius pamatai basas ir nuogas esąs?deja, didelė to skolinto kapitalo, kuris atėjo į lietuvą, dalis nuėjo vartojimui, būstui įsigyti, bet nebūtinai pridėti-

kalbino neringa laŠienė

mYkolaS majaUSkaS: lIeTUva paSIReNgUSI INovacIjomS IR INveSTIcIjomS

M. Majauskas

LRV

nuo

trau

ka

Vilniaus rinkos indeksas 2009 vasaris - 2010 vasaris. Šaltinis www.nasdaqomxbaltic.com

Indeksas/Akcijos 01.02.2009 01.02.2010 +/-%

OMX Vilnius 191.26 318.54 66.55 ↑

170%

160%

150%

140%

130%

120%

110%

100%

90%

80%

70%Vas Bal Bir Rgp Spa Grd Vas

EKONOMIKA


nei vertei kurti. nesvarbu, ką valgiau vakar, pigias kruopas ar brangų kepsnį, šiandien vėl noriu valgyti... gyvenome keletą metų smagiau. bet gyvenimas ilgas, ir reikia gyventi taip, kad būtų sukurta ilgalaikė gerovė. tam reikia didinti konkurencingumą, kelti kvalifikaciją, investuoti į naujų produktų kūrimą, naujų rinkų atradi-mą ir pan. tai su skolintais pinigais ne visada buvo daroma. tačiau patys skolinti pinigai nėra blogas dalykas. lietuva per šį laikotarpį nebūtų sugebėjusi pati sukurti tiek kapitalo, sukaupti tiek pinigų, kiek jai reikėjo. paklausa skolintam kapitalui, kuris atėjo iš užsienio, buvo didesnė, nei lietuvoje buvo sukaupta pinigų. skandi-naviški bankai atnešė papildomo kapitalo. mūsų rūpestis, kad nesugebėjome tų pinigų tinkamai įdarbinti. buvo ir inves-ticijų, bet per didelė dalis skolintų pinigų buvo išleista vartojimui, o ne pridėtinei vertei kurti.

Ką siūlytumėte daryti?Reikėtų išnaudoti privalumą – skolinto kapitalo buvimą lietuvoje – jį teisin-gai įdarbinant. tam reikia ir nuosavų pinigų, kuriuos galima uždirbti, sukaup-ti arba galima pritraukti. yra svarbu sukaupti stiprią nuosavo kapitalo bazę, kuri galėtų remtis skolinto kapitalo pajėgumais. jei nebūtų skandinaviškų bankų, nebūtų buvę tokių galimybių iš-vystyti lietuvos ekonomiką. galimybes reikia išnaudoti tinkamai.

Kaip atsitiko, kad visą laiką, kaip sakote, turėjome nuosavo kapitalo, o paskui pasirodė, kad nebeturime?nuosavas būna įvairus ir gana dinamiš-kas. sakykim, žmogus nusipirko namą, po kelerių metų rinkos kaina ūgtelėjo ir žmogus pradeda jaustis milijonieriu-mi, nes kitą dieną jis galėtų savo namą parduoti už milijoną. bet ar išties buvo sukurta toji vertė už milijoną? kai pinigai pasitraukė, kreditavimas su-stojo, rinkos kainos krito ir vietinis nuo-savas kapitalas ištirpo. bankai skelbia įmonę nemokia, negalinčia atsiskaityti, jos skola didesnė negu įmonės turtas, ir bankas reikalauja grąžinti skolą. įmonės parduoda savo turtą per aukcionus, bet pirkėjų neatsiranda. nėra pakankamai naujo nuosavo kapitalo, kuris norėtų pri-siimti riziką, galėtų investuoti ir taip vėl sukurti paklausą ir rinką.

Tada bankai perima turtą, ir, kaip sako-ma, iš ūkinio subjekto nelieka nei ragų, nei nagų…bankas, tiesą sakant, irgi nėra suintere-suotas perimti turtą, nes tai nėra jo verslo specifika. banko uždavinys teikti pasko-las, paslaugas, bet neinvestuoti tiesiogiai į nekilnomamąjį turtą, lengvąją pramonę ar kitą sritį. ilgainui, reikia tikėtis, situ-acija normalizuosis, kai vietiniai įmonių vadovai, darbuotojai sukaups pakankamai nuosavo kapitalo ir pradės išpirkinėti savo įmonių akcijas, kurias bankai ar kitas kreditorius perėmė. bankams ir užsienio investuotojams reikės vietinio kapitalo, nes lietuviai geriau išmano vietos speci-fiką, aplinkybes, poreikius, darbo kultūrą ir t. t. tiesa, vietinis kapitalas užaugs negreitai. tad mums taip pat reikia skirti didelį dėmesį pritraukti tiesioginėms užsienio investicijoms.

Ar Lietuvoje verslo sąlygos investicijoms yra palankios? Gal investuotojai traukia savo pinigus iš lietuviškų verslų ir ieško palankesnių sąlygų kitose šalyse?yra mažinamas verslą kontroliuojančių institucijų skaičius, sudaromos papildo-mos finansavimo galimybės, vyriausybės išskirtinė parama tiesioginėms investi-cijoms, palanki mokestinė aplinka. są-lygos išties yra neblogos. bet yra paties kapitalo investuotojo požiūris, kiek jis nori šiandien prisiimti tam tikro regiono ar šalies rizikos. bankuose palūkanos dabar krenta, vadinasi, nėra prasmės pinigų laikyti banke, kaip kad buvo prieš kurį laiką. atsiranda poreikis įdarbinti kapitalą. užsienyje, ten, kur mažesnė

rizika, ten mažesnė grąža. jei nuspręstų kas investuoti, sakykim, anglijoje, grąža bus kokie 5 proc., o lietuvoje – 15 proc. lietuviui investuoti lietuvoje mažiau rizikinga negu užsieniečiui, nes lietuvis geriau supranta situaciją, aplinkybes, darbo specifiką, geriau mato, ką galima pasiekti, geriau išmano vietinės rinkos ekonomiką ir jos subtilybes. tačiau reikia žiūrėti ne tik vietinio kapitalo, bet reikia pritraukti ir užsienio pinigų, kad galima būtų kartu geriau įdarbinti pajėgumus, esančius čia. kitas dalykas – reikia, kad žmonės tau-pytų, investuotų, žodžiu, kauptų kapita-lą, trečias kelias – lietuviškų investicijų grąžinimas. tai pensiniai fondai, kurie investuoja po visą pasaulį, bet lietuvoje jie tėra investavę nedidelę dalį. iš su-kauptų beveik keturių milijardų litų tik nedidelė dalis – gal pora šimtų milijonų investuota lietuvoje.

Lietuva mažytė, jos rinkos nedidelės. Kaip galima būtų sudaryti tas galimybes?per akcijų biržą. mums reikia labai stiprinti vilniaus akcijų biržą, kapita-lo rinkas. vienas iš būdų – padidinti, listinguojamų (tų, kurių akcijomis pre-

Baltijos šalių ir Vilniaus rinkų indeksų palyginimas (2009.11.01-2010.02.19). Šaltinis www.nasdaqomxbaltic.com

>> yra svarbu sukaupti stiprią nuosavo kapitalo bazę, kuri galėtų remtis skolinto kapitalo pajėgumais >>

135%

130%

125%

120%

115%

110%

105%

100%

95%

90%

85%Lap Grd Sau Vas

Indeksas/Akcijos 01.11.2009 19.02.2010 +/-%

OMX Baltic Bechmark Gl 319.25 392.63 22.99 ↑

OMX Vilnius 284.31 303.66 6.81 ↑

EKONOMIKA


kiaujama vertybinių popierių biržoje – n. l.) įmonių skaičių. kapitalas, kuris priklauso valstybei, taip pat turėtų būti išnaudojamas efektyviau, todėl akcijų nedidelių paketų siūlymai per biržą mažiesiems akcininkams būtų naudin-ga pačiai valstybei. atsirastų daugiau skaidrumo, efektyvumo ir atskaitin-gumo. iš kitos pusės, tai pagyvintų ir mūsų kapitalo rinką, būtų didesnis pasirinkimas ir galimybės žmonėms investuoti. tad itin svarbu privačiuose fonduose sukauptą kapitalą pritraukti į lietuvą.

Mėnesio pradžioje premjeras ir jo komanda lankėsi JAV, kur susitiko su įtakingais politikais ir kompanijų vadovais. Kaip vienas iš kelionės tikslų, buvo deklaruojama galimybė pritraukti užsienio investicijų. Kuo Lietuva gali patraukti užsienio investuotojus? mūsų didieji privalumai galėtų būti įžvelgiami per aukštųjų technologijų prizmę. esame linkę į inovacijas. in-ternetas, optiniai kabeliai išvedžioti per visą lietuvą. interneto viešųjų prieigos centrų tinklas yra vienas iš geriausiai išvystytų europoje. interneto kokybė viena geriausių pasaulyje. mobiliųjų telefonų skvarba irgi rodo mūsų imlumą inovacijoms, naujoms technologijoms ir panašiai. amerikoje susitikome su aukštųjų technologijų kompanijomis „Hp“, „cisco“, „oracle“, „ibm“. lietuva yra puikiai pasirengusi inovacijoms ir investicijoms. pristatėme lietuvą su rimtu potencialu tapti kompetencijos centru, su unikalia kvalifikuoto talento, infrastruktūros ir darbo bei pasitikėjimo kultūros kombinacija. susitikimo su aukštųjų technologijų stambiosiomis kompanijomis tikslas – tiesti tiltus tarp silicio slėnio jav ir lietuvos. turime gerų pavyzdžių, sakykim, lietuvių vado-vaujama lietuviško kapitalo kompanija silicio slėnyje „getjar“ gimusi kažkur fabijoniškių daugiabučiuose. (didžiau-sio mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „getjar” įkūrėjas bei vadovas ilja laurs pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomuni-kacijų industrijai darančių asmenų šalia atstovų iš tokių kompanijų kaip „apple”, „nokia”, „blackberry”, „google”, „mi-crosoft”, „samsung”, „china mobile”, „facebook” ir kitų. – n. l.)amerikoje investuotojams pristatėme

paketą inovatyvių smulkių lietuviškų kompanijų, turinčių didelį potencialą. biotechnologijos, energetika, informaci-nės technologijos, medicina, lazeriai…

Ar lietuviškos kompanijos negali augti pačios? pirminėje vystymosi stradijoje kompa-nijos dažnai neturi pakankamai patirties ir finansinių išteklių pritraukti vadovus, kurie turėtų reikiamos patirties išplėtoti verslą, atlikti reikiamą įmonės ir jos pas-laugų marketingą, pritraukti investicijų. valstybė turėtų padėti šitoms perspekty-vioms mažosioms kompanijoms surasti investuotojus, vadinamuosius „protingus pinigus“, kurie ne tik investuotų, bet ir aktyviai padėtų įmonėms plėstis. taigi, kaip minėjau, siekiama skatinti valstybę vystytis abiem kryptimis: tai būtų tiek didžiųjų pasaulinių kompanijų atėjimas čia ir jų plėtojimasis, naudojantis lietu-vos talentų, infrastruktūros privalumais ir pasitikėjimo kultūra aptarnaujant visą regioną, o ne tik vidaus rinką, tiek vietinių mažų potencialių aukštųjų technologijų kompanijų auginimas į kitą lygmenį, kad šios kompanijos ar jų padaliniai atsidarytų, sakykime, ir silicio slėnyje, ir londone ar dar kitur.

Viešėdamas JAV Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atidarė NASDAQ biržos, kuri laikoma moderniųjų technologijų, verslo ir finansų pasaulio pažangos sim-boliu, rytinę prekybos sesiją Niujorke. nasdaQ yra elektroninė prekybos platforma. Šioje biržoje pirmojoje buvo įdiegtos elektroninės sistemos, ir ji remiasi aukštųjų technologijų kompa-nijomis. iš kitos pusės, mums kapitalo rinkų vystymas irgi labai svarbus. būtent per nuosavo kapitalo kaupimą lietu-voje, per užsienio tiesioginių investicijų pritraukimą ir per likvidumo ir pajėgu-mo didinimą kapitalo rinkoje. kapitalo rinkos verslininkui suteikia galimybę siūlyti idėjas, verslo planus ir pritraukti investicijų, kurių jam trūksta idėjoms realizuoti. verslininkas tai padaro per viešąjį akcijų siūlymą. mūsų deficitas yra paremtas skolinimusi per akcijų biržas iš tarptautinio kapitalo rinkų. priva-čios įmonės jau daro viešuosius akcijų pasiūlymus ir pritraukia investicijas per akcijų biržas, taip pat viešuosius akcijų siūlymus, pavyzdžiui, „linas agro “ ar pan. svarbu skirti daugiau dėmesio ir

lietuvos akcijų biržai, padidinti patrau-klumą ir likvidumą, pritraukti tiesiogi-nių užsienio investicijų, sukurti europre-kybos platformą. lietuva turi stengtis patekti į oecd. tai itin padidintų lietuvos patrauklumą investicijoms. estija jau pasirengusi ir greitai stos į šią organizaciją, o lietuva atsilieka. pa-našiai kaip ir dėl euro. Reikia judėti ta linkme: euras, oecd, kapitalo rinkų vystymas. aukštosios technologijos nėra greiti laimėjimai. ne žuvys šiandien, o meškerė rytoj.

Vyriausybės „Lietuvos inovacijų strate-gijoje 2010–2020 metams“ brėžiama perspektyva iki 2015 metų tapti regio-no inovatyvių paslaugų centru. Kaip to bus siekiama? mes turime tris elementus: infrastruk-tūrą, talentą ir darbo bei pasitikėjimo kultūrą. infrastruktūra – tai elektro-ninė bazė: įvairios viešojo sektoriaus e.paslaugos, išplėtota elektroninė bankininkystė, elektroniniu būdu dekla-ruojama mokesčių sistema, prieinamas ir aukštos kokybės internetas. talentas – tai žmonės, kurie yra baigę universi-tetus, ir jų skaičius yra vos ne dvigubai didesnis vienam gyventojui nei europos šalių vidurkis. iš vienos pusės, tai blogai, nes jie su tokiu išsilavinimu neturi ką veikti lietuvoje, todėl emigruoja, iš kitos pusės, tai yra virsmo taškas, nes jiems galime sukurti galimybę čia dirbti, už-sidirbti, kurti pridėtinę vertę. lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, paruošiama labai daug programuotojų. ir tai reikia išnaudoti. jungtinės karalystės banko „barclays“ investicija tai parodė. tris tuos dalykus sujungdami išties turime unikalią galimybę tapti aukštų technolo-gijų paslaugų centru.

>> amerikoje investuotojams pristatėme paketą inovatyvių smulkių lietuviškų kompanijų, turinčių didelį potencialą. biotechnologijos, energetika, informacinės technologijos, medicina, lazeriai… >>

EKONOMIKA


Lietuva skolinasi, ir nemenkomis sumo-mis. Tų paskolų dar per mažai, nors pa-skutinė paskola siekia apie 5 milijardus Lt už 7,6 proc. palūkanų. Ar reitingų agentūrų vertinimai potencialiems sko-lintojams yra vieninteliai rodikliai?Reitingų agentūrų vertinimai nėra vie-ninteliai rodikliai. akivaizdus yra ven-grijos pavyzdys – jų rodikliai blogesni už mūsų, bet jie skolinasi šiek tiek pigiau. tai rodo bendrą aplinką, bet reitingų rodikliai yra labai svarbus pirminės atskaitos taškas investuotojams.

Analitikai sako, kad galima buvo pasi-skolinti ir pigiau. Kas lėmė tokią šios paskolos kainą?buvo išleistos 10 metų obligacijos. pa-skola dešimčiai metų užtikrina finansa-vimą didesniems ir ilgesnio laikotarpio projektams ir rodo investuotojų pasitikė-

jimą lietuvos ekonomika ir finansų poli-tika. jei dabar lietuva nuspręstų skolintis 5 metams, obligacijų palūkanos būtų daug pigesnės nei praėjusiais metais, tad skolinimosi situacija išties ryškiai gerėja.apie emisiją. buvo pasiskolinta sunkio-mis sąlygomis, ir emisija buvo parduo-dama stambiems ir ilgalaikiams inves-tuotojams. įdomu pažymėti, jog lietuva pasiskolino pigiau nei galėjo pasiskolinti tuo metu graikija, eurozonos šalis. tai rodo, kad mus tarptautinės rinkos vertina stabiliau negu šalį, kuri turi eurą. kitas dalykas, lietuva nėra vienintelė šalis, kuri turi nemažą deficitą. turi ir anglija, ir graikija, ir portugalija, airija, lenkija, vadinasi, visos jos turės eiti į tarptautines rinkas ir skolintis. todėl mums buvo svarbu išeiti anksti, kad neliktume stovėti paskutiniai eilėje, kai eis vokietija, an-glija ir kitos šalys. tendenciją kilti turi ir bazinės palūkanų normos.

Kaip skolinti pinigai yra įdarbinami? Ar jie sukurs pridėtinę vertę? Susidaro įspūdis, kad skolinamasi kaip į skylę – pravalgyti. Pensijos, socialinės išmokos, viešojo sektoriaus išlaidos...bet pensijas reikia mokėti? mokytojams atlyginimus reikia? skolinimasis nėra savaiminis tikslas, savaiminė vertybė.

penkių milijardų litų skolai padengti, turbūt neužtektų, net jei parduotume „lietuvos geležinkelius“, „lietuvos paš-tą“, „lietuvos dujas“ ir dar „klaipėdos naftą“. todėl klausimas yra teisingas ir reikia galvoti, kaip pritraukti investicijas, sukurti kapitalą lietuvoje, kad jis pats, kurdamas pridėtinę vertę, generuotų mokesčius valstybei, kuri galėtų turėti perteklinį biudžetą ir iš to grąžinti skolą.

Ar yra galimybė refinansuoti tas skolas? Ar vis naujos paskolos netaps mūsų šaliai greitųjų kreditų langeliais, galiausiai virstančiais vergija?norėtųsi, kad nereikėtų tiek skolintis. auganti skola yra labai pavojingas dalykas. ir klausimas yra, kaip ją grąžinti ir iš ko grąžinti, jei matome, kad mūsų biudžetas deficitinis. dabar jas grąžinti galima tik perfinansavus, tai yra – vėl pasiskolinant. tad turime žiūrėti ne į žuvį šiandien... tam, kad galėtume sukurti platformas, infrastruktūrą, būtina, kad kurtųsi pri-dėtinė vertė, ateitų naujas kapitalas, kad žmonės dirbtų, kauptų, investuotų į save, į verslą, mokėtų mokesčius, kad vėl pradėtų šalies ūkio organizmas augti. tas augimas turėtų būti tvarus ir kryptingas, kad suge-bėtume grąžinti skolas ir sukurti gerovę lietuvos žmonėms. ■

Lietuvos Vyriausynės delegacija atidaro NASDAQ biržos rytinę prekybos sesiją Niujorke (2010 02 03)

>> norėtųsi, kad nereikėtų tiek skolintis. auganti skola yra labai pavojingas dalykas. Ir klausimas yra, kaip ją grąžinti >>

LRV

nuo

trau

ka

EKONOMIKA


„Sodra“ – tai ta tarnyba, kuri rūpinasi kiekvieno iš mūsų gerove. Dabartinėje visuomenėje jau seniai tapo įprasta, kad, atsitikus bėdai ar kitiems ypatin-giems įvykiams, pagalbos ranką ištiesia valstybė – tai ir invalidumo pašalpos, motinystės, našlaičių, bedarbių išmokos ir t. t., o kur dar pensininkų sąžiningai uždirbtos ir senatvei atidėtos pensijos. Bet persikėlę į mūsų senolių laikus tokių terminų kaip socialinis draudimas arba „Sodra“ nerastumėme, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Žmonės anuo-met gal ir buvo vieni kitiems gailestin-gesni, gal ir patys atsidėdavo daugiau senatvei, bet pragyvenimo šaltinio pagrindas būdavo vaikai, kurie globoda-vo savo tėvus senatvėje. Šeimos ne tik būdavo didelės, bet ir pagal tuo metu galiojusius įstatymus visas šeimos už-gyventas ūkis atitekdavo vyriausiajam sūnui, kuris savo ruoštu įsipareigodavo iki mirties globoti tėvus ir pasirūpinti jais. Tad tai ir būdavo vadinamasis soci-alinis draudimas. Bet kuo gi mūsų seno-lių patirtis yra susijusi su dabartinėmis „Sodros“ milijardinėmis skolomis? Kaip tvirtina istorikai: iš istorijos reikia mo-kytis, nes ji tarsi mada, tik su vienokiais ar kitokiais patobulinimais, transfor-macijomis sugrįžta į dabartį ir ateitį. Bet juk socialinės išmokos nėra mados reikalas, kai vienais metais yra madinga mokėti, tarkim, 650 Lt, o kitais – jau tik 600 Lt. A. Maslow sukurtoje poreikių piramidėje socialinis saugumas užima tvirtas pozicijas pačiuose pamatuose, tad galime drąsiai teigti, kad be sociali-nio saugumo iškyla grėsmė visai mūsų visuomenei.

dabartIeS lIūnaSvisi sutinkame, kad socialinis sau-

gumas yra visų mūsų gerovės pagrindas. bet kokia yra dabartinė „sodros“ padė-tis? prognuozuojama, kad 2010 m. „so-dros“ skola sieks 2,694139 milijardo litų, o 2011 m. skola padidės iki 3 milijardų ir kumuliatyviai sieks 5,69 milijardo lt, o 2012 m. skola didės dar daugiau

– iki 3,77 milijardo ir kumuliatyviai sieks 9,46 miljardo lt. būtent 2012 m. galima būtų skelbti „sodros“ bankrotą, nes bendra skola siektų beveik 100 % tų metų pajamų. kiekvienais metais au-gantis „sodros“ įsiskolinimas yra seniai visuomenės priimtas kaip natūralus. tad jokių priemonių nesiėmimas privestų mus ne tik prie „sodros“ bankroto, bet ir istorijos spirale sugrąžintų mus į praeitį, kur kiekvienas buvo atsakingas tik už save ir už savo vaikų bei tėvų gerovę. ta-čiau tai jau būtų juodasis scenarijus, nes, priešingai maltuso paradigmai, žmonių skaičius išsivysčiusiose šalyse nuolat ma-žėja ir visuomenė sensta. dar 1990 m. vieną pensininką lietuvoje išlaikė 1,91 dirbančiųjų, o dabartiniais statistiniais duomenimis, vieną pensininką išlaiko 1,6 dirbančiųjų. jeigu tokia tendencija išliks ir ateityje, tai 2050 m. vieną pen-sininką išlaikys vienas dirbantysis. mes čia lyginame tik dirbančiųjų ir pensi-ninkų santykį, o kur dar kiti piliečiai, kuriems priklauso socialinės garantijos! jau dabar per 2 milijonus lietuvos gyventojų gauna socialines išmokas – tai pensininkai, neįgalieji, bedarbiai, vaikus auginatys tėvai ir kitokių socialinių draudimo formų gavėjai.

Gelbėjam „Sodrą“!nuėjusios valdžios palikimas –

milijardinės „sodros“ skolos, kurias užkamšyti bus išties sunku. padėtis būtų visiškai kitokia, jei buvusi valdžia ekono-mikos kilimo sąlygomis, kai ūkis kaito nuo milžiniškų skolintų pinigų srauto, būtų atsakingai pažiūrėjusi į socialinius reikalus ir konstruktyviai išnaudojusi buvusias galimybes. dabartinei eko-nominei situacijai pasikeitus radikaliai – prasidėjus krizei, problemai išspręsti nebeužtenka naudotis senosios vyriau-sybės metodais, kai „sodrai“ būdavo tiesiog pervedama reikalinga milijardinė suma iš valstybės biudžeto. Šis metodas yra paviršutinis, nesprendžiantis esminių problemų ir besivadovaujantis prancū-zijos karaliaus liudviko Xv šūkiu „po

manęs nors ir tvanas“. tvanas jau seniai pakilo mums iki pečių, ir jei mes nieko nedarysime, tai 2012 m. užpils ir galvą.

Rengiant „sodros“ gelbėjimo planą, vertėtų visą priemonių arsenalą suskirs-tyti į trumpalaikes ir ilgalaikes. trum-palaikės priemonės – tai daugiausia tokios priemonės, kurios gal ir nėra labai populiarios, bet padėtų mūsų „sodros“ laivui iškilti esamuoju laiku į paviršių. ilgalaikės priemonės padėtų išvengti ateityje tokių kritiškų situacijų.

trumpalaIkėS prIemonėSatrodytų, kas gi čia tokio sudėtingo

sumažinti „sodros“ skolą. kiekviename ekonomikos pradžiamokslyje įrašyta auksinė taisyklė – padidinti pelną arba mūsų atveju sumažinti ir panaikin-ti skolą. tai arba išlaidų mažinimas, arba įmokų, įplaukų didinimas. tačiau atidžiau pažvelgus į šiuos du variantus, pirmąjį reikėtų tik iš dalies analizuoti, nes giliu šio straipsnio autoriaus įsitiki-nimu, taupyti iš pensininkų ir socialiai remtinų žmonių yra amoralu. Čia jau mūsų sąžinės reikalas, ar mes galime nuspręsti, kas šiandien gyvena geriau ir kam socialinių išmokų nereikia – pensi-ninkams, žmonėms, netekusiems darbo, jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, o gal neįgaliesiems.

proGreSyvInIaI mokeSčIaIvienas iš būdų biudžetui padidinti

yra progresyvinių mokesčių įvedimas. Ši mokestinė sistema yra efektyviai pritai-kyta vokietijoje. jos veikimo principas

gytis žakeviČius

„SodRa“ ISToRIjoS SpIRalėje

EKONOMIKA

Mar

tyno

s Ž

ilion

ytės

fot

omon

taža

s


yra labai paprastas – mažai uždirbantys yra arba atleidžiami nuo pajamų mokes-čio mokėjimo, arba moka sumažintais ta-rifais – priklausomai nuo metinių pajamų ir į kokį mokėtojų krepšelį jie patenka. dideles pajamas gaunantys asmenys atitinkamai turėtų mokėti ir didesnius mokesčius. pvz., vokietijoje šis turtuo-liams skirtas pajamų mokestis vadinamas „Reichensteuersatz“ ir siekia net 45 % metinių pajamų. tokiu pačiu principu galima pertvarkyti ir juridinių asmenų pelno mokestį, kai mažoms arba viduti-nėms įmonėms, gaunančioms mažas pa-jamas, būtų taikomos lengvatinės sąlygos, o didelės įmonės su didelėmis pajamomis turėtų šiek tiek padidintus pelno mokes-čio tarifus. subalansuota tokia reforma leistų ne tik padidinti valstybės biudžetą tos pačios „sodros“ skoloms kamšyti, bet ir padidintų mažas pajamas gaunančių žmonių uždarbius „į rankas“, o tai savo ruožtu didintų vartojimą. padidėjusi pre-kių paklausa skatintų gamybą ir paslaugų tiekimą. padidėjus prekių ir paslaugų mastui, įmonės įdarbintų vis daugiau dar-buotojų, o tai smarkiai mažintų nedarbo lygį. o juk tai, pasak ministro pirmininko andriaus kubiliaus, ir yra pagrindinė užduotis 2010 metams – nedarbo maži-nimas. taigi, grįžkime prie ekonominės sekos – pelno mokesčio sumažinimas smulkioms ir vidutinės įmonėms skatintų jų veiklą ir lemtų naujų įmonių įsikūri-mą, kas didintų užimtumą. padidėjusios valstybės pajamos visiškai nekompen-suotų visos „sodros“ skolos, bet leistų ją bent šiek tiek apkamšyti. tačiau šalia to mes pagyvintumėme šalies ekonomiką, padidintumėme dirbančiųjų – „sodros“ įmokų mokėtojų – skaičių ir paspartintu-mėme krizės pabaigą.

turto mokeStISpagal dabar galiojančius įstatymus

nekilnojamojo turto apmokestinimą reikia dalyti į tris fazes: pirkimą, laikymą ir pardavimą. pirkimas yra neapmokes-tinamas, nes pirkėjas iš sandorio pajamų negauna, nebent pirkėjas yra juridinis asmuo, o pardavėjas fizinis asmuo, kuris verčiasi nekilnojamojo turto pardavi-mais. tada juridiniam asmeniui tenka susimokėti pelno mokestį. parduodami nekilnojamąjį turtą fiziniai asmenys tik tam tikrais atvejais, kada turtas yra išlai-komas mažiau nei 3 metus, turi sumokėti pajamų mokestį, o juridiniams asmenims

visais atvejais reikia susimokėti pelno mokestį. laikymo fazėje pagal dabar galiojančius įstatymus juridiniai asmenys turi mokėti nuo 0,3 iki 1 % nekilnoja-mojo turto vertės pelno mokestį. nuo 2008 m. yra taikomi efektyvesni metodai turtui įvertinti, t. y. nustatyti mokestinę bazę – tai diskonto, kainos palyginimo ir atkūrimo metodai. fiziniai asmenys yra atleidžiami nuo turto mokesčio. mano siūlymas būtų apmokestinti ir privatųjį nekilnojamąjį turtą, bet laikantis to paties principo, kaip ir progresyviniuose pajamų ir pelno mokesčiuose. t. y. nustačius, kad asmuo, laikantis iki trijų nekilnojamo-jo turto objektų, nekilnojamojo turto mokesčio nemokėtų, o už ketvirtą tektų susimokėti. galimas ir kitas apmokesti-nimo variantas, kai visas nekilnojamasis turtas, įkainotas iki 1000000 litų yra neapmokestinamas, o teigiamas nuokry-pis nuo šios sumos yra apmokestinamas turto mokesčiu. tai leistų valstybei ne tik surinkti daugiau pajamų, bet ir adekvačiai reaguoti į esamą situaciją, nes nuo 2011 m. kitų europos sąjungos šaliu piliečiai galės įsigyti nekilnojamąjį turtą lietu-voje. tad dabar yra laikas, kada reikėtų reformuoti turto mokesčio įstatymą, apmokestinant nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, nes, kaip prognozuoja analitikai, privatus ir investicinis kapitalas iš užsienio įsigis nemažai nekilnojamojo turto, kas stipriai atgaivins apmirusią ne-kilnojamojo turto rinką lietuvoje. vals-tybei tai bus gera proga gausiai papildyti savo biudžetą „buminėmis pajamomis“.

2 % pajamų mokeSčIoieškant kitų būdų, kaip užpildyti

„sodros“ finansinę skylę, galima laiki-nai pervesti visas lėšas, surenkamas už gyventojų 2 % pajamų mokestį. Šiomis pajamomis piliečiai negali laisvai dispo-nuoti, bet yra galima jas savo nuožiūra pervesti arba „sodrai“, arba kuriai nors organizacijai, užsiimančiai labdara arba parama. krizei pasibaigus ir subalan-savus „sodros“ biudžetą, padarytas reformas vertėtų sugrąžinti atgal, taip nenuskriaudžiant paramos organizacijų.

IlGalaIkėS StrateGIjoSkalbant apie ilgalaikes strategijas,

reikia pažymėti, kad jos dabartinių milijardinių skolų nesugrąžins. tai yra strategijos, kurios reformuoja ir iš pamatų keičia visą socialinio draudimo

sistemą, siekiant, kad dabartinė situacija nebepasikartotų.

admInIStracInIS aparataSgalvojant apie išlaidų mažinimą,

į akis krenta didžiulis ir gremėzdiškas „sodros“ aparatas. Ši viešoji įstaiga praktiškai kiekviename rajone turi po pastatą su įstaigos tarnautojais. tad ar nėra per brangu šiais visuotinės mo-dernizacijos ir kompiuterizacijos laikais kiekviename rajone išlaikyti po pastatą su krūva darbuotojų. nejaugi neįma-noma sukurti duomenų bazės, prie kurios būtų galima prisijungti visiems ir susitvarkyti savo socialinio draudimo reikalus elektroninės bankininkystės pagrindu? tai leistų ne tik sumažinti „sodros“ metines išlaidas, bet ir atida-vus visą nebereikalingą nekilnojamąjį turtą turto fondui grąžinti dalį esamos skolos.

pay – aS – you – Go SIStematai dinamiška sistema, kuri prisitaiko

prie kintančios situacijos ir subalansuoja išmokas su realiomis „sodros“ pajamo-mis. tai garantuoja, kad kiekvienas žmo-gus gautų savo dalį iš „sodros“ iždo, ta-čiau tai būtų ne fiksuota suma, o kintanti, priklausanti nuo realių įplaukų. bazinė pensija visiškai nesikeistų, o likusioji pen-sijos dalis pagal paskutinį metų ketvirtį būtų indeksuojama. pagrindinė idėja čia labai paprasta – jeigu ekonomika auga, tada subalansuotai didėja ir visos sociali-nės išmokos. būtent žodis subalansuotai čia yra svarbiausias, nes senoji valdžia didino išmokas neadekvačiai – nesude-rintai su realiomis „sodros“ pajamomis, taip nustumdama visą socialinį draudi-mą ant bedugnės krašto! ekonominio sunkmečio sąlygomis pay – as – you – go sistema, reaguodama adekvačiai, mažintų ir išmokas, bet tas sumažėjimas būtų marginalus, t. y. žmogaus perkamoji galia ir įprastinių poreikių patenkinimo ištekliai nesumažėtų. tarkim, žmogus, gavęs 850 lt iš socialinio draudimo, ekonominio sunkmečio metu, kada visa ekonomika traukiasi ir kainos šiek tiek mažėja, gautų 820 lt, tačiau jie būtų to-kie pat vertingi, kaip ir 850 lt ekonomi-kos augimo sąlygomis, nes už juos galima būtų nusipirkti tą patį prekių ir paslaugų kiekį. ilgainiui žmonės priprastų prie pensijų ir išmokų svyravimo, o politikai galėtų teigiamai sušvelninti tuos svyravi-

EKONOMIKA


mus, pritaikę papildomus kompensavimo mechanizmus.

tokios reformos paverstų „sodrą“ dinamiška ir gebančia prisitaikyti prie kintančios situacijos. tada nei sociali-niai, nei demografiniai veiksniai mums būtų iš dalies nebaisūs.

prIvatūS penSIjų fondaIvienas iš galimų sprendimų būdų

– tai „sodros“ dalinis likvidavimas. vokietijos, vienos iš didžiausių indus-trinių valstybių ne tik europoje bet ir pasaulyje, skirtingai nuo, tarkim, an-glijos, prancūzijos ar amerikos, patirtis socialinio draudimo srityje yra artima mums. po vokietijos sujungimo 1989 m. susijungė dvi visiškai skirtingos valstybės – tai Rytų ir vakarų vokieti-jos. Šių dviejų valstybių piliečiai, nors ir kalbėjo viena kalba, turėjo tas pačias šaknis, bet visgi skyrėsi ne tik jiems suformuotas mentalitetas, kultūra, bet ir socialinio draudimo sistemos. vakarų vokietijos piliečiai turėjo pasidalyti savo sukauptais socialinio draudimo rezervais su Rytų vokiečiais, nes pasta-rųjų socialinis draudimas buvo neefek-tyvus ir nesukaupė iš viso jokių rezervų. galime konstatuoti, kad sovietų lietu-vos socialinis draudimas buvo taip pat visiškai neefektyvus, nesukaupęs jokio rezervo! dabartinė situacija yra tokia, kad dirbantieji išlaiko į pensiją išėjusius piliečius, o pirminė šio modelio idėja buvo ta, kad gyventojas, sąžiningai mokėjęs socialinio draudimo įmokas, vėliau senatvėje būtent tuos pinigus ir atgauna. valstybė gaudama ir dispo-nuodama tomis įmokomis investuoja, perskolina ar kitaip mėgina išgauti iš jų pelną. atrodo, mums jau iš to užburto rato išeiti nebepavyks, bet būtent tokiu principu vadovaujasi privatūs pensi-jų kaupimo fondai. nors vokietijos socialinis draudimas vis dar egzistuoja, tačiau yra skatinamas perėjimas prie privataus socialinio draudimo, palie-kant valstybinį draudimą tik su bazinė-mis ir antraeilėmis funkcijomis.

iš pateiktų galimų reformų vie-nos yra efektyvesnės, kitos ne tokios efektyvios, bet dėl vieno galime sutikti nedvejodami – jeigu valstybė nesiims jokiu reformų, tai „sodros“ laivas nuskęs, kartu nusitemdamas ir mus, tada istori-jos spirale apsukę kelis ratus atsidurtu-mėme ten, nuo ko ir pradėjome! ■

Europos Sąjunga, būdama Europos valstybių asociacija, šiandien yra di-džiausia pasaulyje tarptautinė organi-zacija, turinti ir tam tikrų federacinės valstybės bruožų. Vienas iš jų – bendras Europos Sąjungos biudžetas, kurio lėšomis finansuojama visa Europos Sąjungos veikla. Biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos instituci-joms ir valstybėms narėms, o jo lėšos skiriamos bendriems Sąjungos tikslams bei interesams pasiekti. Kaip ir pati Europos Sąjunga, jos biudžetas nuolat didėjo, keitėsi ir jo formavimo principai. Europos integracijos proceso pradžioje kiekviena iš trijų Europos Bendrijų tu-rėjo savo specialų biudžetą, o pirmasis Europos ekonominės bendrijos, Eu-ropos Sąjungos pirmtakės, biudžetas buvo labai nedidelis ir padengė išimti-nai administracines išlaidas. Tuo tarpu 2010 metų Europos Sąjungos biudžetas siekia 141 mlrd. eurų.

europos sąjungos biudžetas kasmet tvirtinamas europos sąjungos tarybos ir europos parlamento. siekiant raci-onalizuoti procedūrą ir išvengti galimų biudžeto krizių, su kuriomis susidurta 9-ajame praeito amžiaus dešimtme-tyje, remdamiesi europos komisijos siūlymu taryba ir parlamentas tvirtina daugiametę finansinę programą, vadi-

nama ilgalaike finansine perspektyva ir apimančia kelerius biudžetinius metus. joje numatomos kiekvieniems metams ir sritims skiriamų lėšų „lubos“ ir bendra daugiametė suma. dėl 2007–2013 m. finansinės perspektyvos valstybės narės susitarė 2005 m. gruodį.

iš pirmo žvilgsnio paskutiniais metais europos sąjungos biudžetui ski-riamos sumos atrodo įspūdingai, tačiau mokėjimai, arba bendras metinis biu-džetas, sudaro tik apie 1,2 % bendrų visų 27 europos sąjungos šalių nacionalinių pajamų. europos sąjungos biudžetas yra daugiausia finansuojamas trijų rūšių vaidinamaisiais „nuosavais ištekliais“. beveik trys ketvirtadaliai šių pinigų surenkama vadovaujantis valstybių narių mokumu, apskaičiuojamu remiantis jų nacionaline gerove, išreikšta bendruo-ju nacionaliniu produktu. pagrindinis principas, kuriuo remiantis apskaičiuoja-mas kiekvienos valstybės narės mokestis į biudžetą, yra solidarumas ir mokumas. tačiau jeigu kurioms nors valstybėms narėms šitaip tenka pernelyg didelė naš-ta, priimamos atitinkamos pataisos. likę pinigai surenkami iš muitų ir žemės ūkio mokesčių (tai tam tikra žemės ūkio produktų importo muito rūšis), taip pat nustatant fiksuotą procentinę dalį tos sumos, kurią valstybės narės surenka kaip pridėtinės vertės mokesčius. tačiau

valdas benkunskas

bIUdžeTaS, kURIS NegalI TURėTI defIcITo

2010 m. ES biudžeto įplaukos

EKONOMIKA


negalima teigti, kad šių rūšių įplaukos surinktos iš konkrečios valstybės narės. kadangi europos sąjunga yra viena bendra rinka, šios įplaukos gali būti surinktos visiškai kitoje europos są-jungos dalyje nei ta, kur įvyko su šiomis įplaukomis susiję verslo sandoriai.

europos sąjungai besiplečiant ir įgaunant vis daugiau funkcijų bei kom-petencijos, keitėsi ir sąjungos biudžeto išlaidų struktūra. iš administracinio pobūdžio didžioji dalis išlaidų tapo politikos formavimo ir įgyvendinimo išlaidomis. pavyzdžiui, patvirtintame europos sąjungos 2010 m. biudžete iš 141 mlrd. išlaidų didžiausia dalis – 64,2 mlrd. eurų, arba 45 % visų išlaidų, bus investuota į projektus, kurių paskirtis yra ūkio gaivinimas, darbo vietų išsaugoji-mas, ekonomikos konkurencingumas ir tolesnė plėtra. taigi esant visuotiniam ekonominiam sunkmečiui, europos

sąjunga finansinių instrumentų būdu siekia įgyvendinti ekonomikos pažangos ir konkurencingumo skatinimo politiką.

taip pat pastaraisiais metais daug diskusijų kelia europos sąjungos admi-nistracinio aparato išlaikymas. Šalių narių visuomenėse vyrauja požiūris, kad institucijų struktūra yra pernelyg išpūsta, o jos išlaikymas kainuoja pernelyg daug. visgi bendra suma, skiriama iš sąjungos biudžeto administracinėms išlaidoms, įskaitant vertimus žodžiu ir raštu į visas oficialiąsias sąjungos kalbas, sudaro tik 5,6 % visos biudžeto sumos.

nuo europos integracijos proceso pradžios įvairioms sritims skiriamų lėšų dydis nuolatos kito. pavyzdžiui, 1965 m. išmokos bendrai žemės ūkio politikai sudarė 35,7 % biudžeto, o 1985 m. jos išaugo iki 70,8 %. pirmaisiais 1988–1992 m. finansinės programos metais šios išlaidos vis dar sudarė 60,7 % biudže-

to. iki 2013 m. ši išlaidų dalis (išskyrus kaimo plėtrą) numatyta sumažinti beveik per pusę (iki 32 %). kitų politikos sričių, daugiausiai susijusių su konkurencingu-mu, išorės veiksmais ir kaimo plėtra, fi-nansavimas iš pradžių buvo labai ribotas. pirmojoje finansinėje programoje šioms sritims skirta tik 7,3 % biudžeto. naujai akcentavus ekonomikos augimą ir kon-kurencingumą, šioms politikos sritims tenkanti dalis 2013 m. padidės iki 26 %, iš jų konkurencingumui bus skirta 10,2 %, išorės veiksmams – 6,3 %, o kaimo plėtrai – 7,3 %.

taip pat pažymėtina, jog, kitaip negu nacionaliniuose šalių biudžetuose, euro-pos sąjungai neleidžiama turėti biudžeto deficito, t. y. visas europos sąjungos išlaidas turi padengti jos įplaukos.

pagal patvirtintą 2010 m. europos sąjungos biudžetą lietuvai galėtų būti skirta iki 1 mlrd. 718 mln. eurų. Ši suma yra 10 % didesnė negu buvo numatyta 2009 m. biudžete. didžiausią šios sumos dalį sudarys struktūrinių fondų parama, kuri gali siekti beveik 1 mlrd. eurų, arba 8 % daugiau negu praeitais metais lie-tuvai buvusi numatyta šių fondų parama. lietuvos žemės ūkui numatyta skirti 512 mln. eurų, tai yra 12,4 % daugiau negu 2009 m. vidaus politikos progra-moms lietuvoje finansuoti numatoma 214 mln. eurų, arba 14 % daugiau negu 2009 m., iš jų 120 mln. eurų skirta bran-duolinei saugai ir šalies energetiniam saugumui.

kasdienė patirtis rodo, kad eu-ropos sąjungos biudžetas nėra vien tik techninis klausimas – kiek pinigų europos sąjunga surinks ir išleis, kaip pinigai bus panaudoti ir kas šiomis lėšomis pasinaudos. europos sąjungos biudžetas yra priemonė, kuri padeda kurti konkurencingą, socialiai teisingą, aplinką tausojančią europą, paisančią savo piliečių interesų bei siekiančia tapti svarbiausia politine ir ekonomine figūra globaliame pasaulyje. ■2010 m. ES biudžeto išlaidos

>> pagal patvirtintą 2010 m. europos Sąjungos biudžetą lietuvai galėtų būti skirta iki 1 mlrd. 718 mln. eurų >>

EKONOMIKAw

ww

.ec.

euro

pe.e

u nu

otra

uka


1938 metais visa Lietuva šventė Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Iškilmės vyko visoje šalyje, tačiau buvo daug tą šventę temdžiusių dalykų. 2010 metais Lietuva švenčia Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines. Ar nieks netemdo mūsų šventinės nuotaikos? Palyginkime šiuos du jubiliejus, šias dvi šventes. Lietuva tada ir Lietuva dabar: ar dau-giau skirtumų ar panašumų? Dabar pasirodo daug straipsnių ir internete, ir kitose žiniasklaidos priemonėse, kur žurnalistai, politologai ir istorikai stengiasi iš įvairių pusių palygin-ti šiuos du jubiliejus. Nenorėdami kartoti jau išsakytų minčių, eikime kitu keliu – mėginkime tuos laikotar-pius, jubiliejus lyginti per spaudos ištraukas. Istorijoje visada šaltinis yra daug svarbesnis ir įdomesnis dalykas nei dažnai nuobodžios profesionalų interpretacijos. Taigi, komentuoti straipsnyje stengiuosi tik tiek, kiek būtina norint suprasti šaltinių kon-tekstą. Siūlau pažvelgti į Lietuvą tada ir dabar – antraisiais Nepriklausomy-bės dešimtmečiais.

terItorIja Ir lIetuvybėtai vienas didžiausių dabartinės

ir tuometės lietuvos skirtumų. 1938 metais lietuva vis dar neturėjo sos-tinės, kurią 1920 metais buvo atplė-šusi agresyvi pietinė kaimynė. taip pat 1938 metais lietuva turi didelių problemų su kita savo dalimi – klai-pėdos kraštu, tos problemos „baigiasi“ po metų, 1939-aisiais, kai nacistinė vokietija tiesiog be skrupulų atplė-šia šią teritoriją nuo lietuvos. beje, skaitant tarpukario spaudą ir istori-kų monografijas susidaro įdomus to krašto „vaizdelis“. oficialiai klaipėdos kraštas priklauso lietuvai, bet ten gy-venanti tautinė „mažuma“ – vokiečiai – turi labai dideles savivaldos teises. „mažuma“ rašau kabutėse sąmonin-gai, nes prie gana nedidelio etninių vokiečių, atvykėlių iš vokiškų žemių,

skaičiaus pridėjus suvokietėjusius lietuvninkus, kurie kartais save laikė didesniais ir tikresniais vokiečiais nei tikri etniniai tos tautos atstovai, tikri lietuviai ir buvo toje valstybės dalyje tikroji, skriaudžiamoji mažuma. tačiau tegul kalba to meto spaudos ištraukos.

pateiksiu trumpą ištrauką iš krikščio-nių demokratų laikraščio „Rytas“:

Paimkime kitą klausimą: krašto sulietuvinimas. Kas ir kiek jau padaryta, kad kraštas sulietuvėtų? Nors Klaipėdos miesto gatvės ir lietuviškais vardais pavadintos, nors valdiški antspaudai yra

julius panka

20 NepRIklaUSomYbėS meTų: Tada IR dabaR

Kęs

tuči

o Sa

licko

nuo

trau

ka

Vasario 16-oji paminėta prie prezidentūros

ISTORIKO ŽVILGSNIU


abiem kalbom, nors teismas sprendžia Lietuvos Respublikos vardu ir pan., tai visa nė iš tolo dar nereiškia, kad jau kraštas sulietuvėjęs, arba nors būtų pakeliui sulietuvėti. Gyvendamas krašte, vaikščiodamas atviromis akimis ir savęs neapgaudinėdamas turi pripažinti, jog pats kraštas nelietuvėja. Eina vokieti-nimas, kaip pirmiau ėjęs. Kokios dva-sios valdininkai? Kelintasai supranta gyvenąs Lietuvos Respublikoje? Slaptus judošiaus grašius ima iš svetimos vals-tybės; tur, žinoma, tos valstybės naudai ir pasidarbuoti. Kaip atrodo teismas? Nenori kalbėti vokiškai – nekalbėk: ir tave neapklausinėtą nuteis. Kokia padė-tis mokyklose?..

„Rytas“ 1930

o štai ištrauka iš alvydo butkaus straipsnio laikraštyje „voruta“ jau šiais laikais:

Pervažiavus tas Lietuvos apylinkes šiais laikais, padėtis atrodo kiek kitaip. Daugelis buvusių rusakalbių dabar jau šneka „po prostu“, kaip tuteišiai, ir dedasi lenkais. Iš anų laikų liko tik gūžčiojimas pečiais ir galvos purtymas, jei ko pa-klausi lietuviškai. Kai kuriose apylinkėse buvusius viešuosius užrašus rusų kalba pakeitė užrašai Lenkijos valstybine kal-ba. „Po litewski“ nelabai susikalbėsi net seniūnijoje. /../ Strateginis dabartinių Vilnijos politikierių uždavinys – visomis išgalėmis priešintis, kaip jie sako, krašto lituanizacijai.

„Voruta“ 2005Šiuos tekstus jungia tai, kad čia

aprašoma lietuvos teritorija, kad tai vyksta antrajį nepriklausomybės dešimtmetį, o skiria juos 80 metų ir probleminė teritorija. nesinori nieko pranašauti, bet prėjus keliems metams po pirmojo teksto pasirodymo lietuva neteko tos probleminės teritorijos, kurios gyventojai nesipriešino tokiam įvykių pasikeitimui.

padėtIS paSaulyje Ir užSIenIo polItIka

dabar žiūrėdami iš istorinės perspektyvos matome, kad tuo metu europa stovėjo ant pasaulinio karo be-dugnės, o viena koja jau buvo žengtelė-jus jos link. ar taip atrodė tada gyvenu-siems žmonėms? tegul kalba tuomečio laikraščio ištrauka:

„Jaunakas zinas“ korespondentas tu-

rėjo pasikalbėjimą su žinomu komunistu Karoliu Radeku, kuris, kaip žurnalistas, atvyko į nusiginklavimo konferenciją drauge su sovietų delegacija. Latvių lai-kraščio korespondentas, užėjus kalbai apie nusiginklavimo konferenciją, pareiškė, kad Latvijos pozicija konferencijoje ne-santi lengva. Latvijai kariuomenė esanti reikalinga, kad ji galėtų apsisaugoti nuo galimų Sovietų Rusijos puolimų. Į tai Radekas atsakė: „Jei kas bijo, tai čia nieko nepadėsi. Bet aš Tamstai sakau: ši baimė nepagrįsta. Mes neturime nė mažiausio noro užpulti Latviją. Mes turime daug svarbesnių darbų, negu Latvijos okupa-vimas. Kai kas sako, kad mums reikalingi jūsų uostai. Kas per kvailybė! Uostas uostu pasilieka, nežiūrint to, kam jis priklauso. Paimsime pavyzdžiu Vokietiją – jai galėtų būti naudingas Rotterdamas. Bet ar Vokietija dėl to Olandiją užpuolė ir ar jie kada nors tai manė daryti?“ – „O Gruzija, p. Radeke? Čia juk neginčijamas užpuolimo atsitikimas“, – atsikirto „Jau-nakas zinas“ korespondentas. – „Gruzija mums kenkė. Šis kraštas yra, taip sakant, pačios Rusijos viduje.“

„Rytas“ 1932ką galima pridurti prie šios ištrau-

kos? gal tik keletą smulkmenų. prabė-gus aštuoneriems metams nuo šio pasikalbėjimo vokietija subombardavo Roterdamo uostą ir okupavo olan-diją, o tuo pat metu sovietų sąjunga okupavo latviją.

ekonomIkatarpukariu lietuva irgi labai

nukentėjo nuo pasaulinės krizės, tik esminis skirtumas, kad kai mūsų valstybė 1938 metais šventė valstybės atkūrimo dvidešimtmetį, krizės sukelti vargai jau buvo įveikti, sunkmetis nugalėtas.

Nelengvas dalykas yra sustatyti valstybės biudžetą, subalansuoti paja-mas ir išlaidas normaliais metais, dar sunkiau buvo tai padaryti šiais krizės metais. Nors kai kas dar tvirtina, kad pas mus visklas tvarkoj, krizės kaip ir nėra, tačiau krizė siaučia Lietuvoj su visu smarkumu.

„Rytas“ 1932„Kuo gi ypatingas šių metų biudžeto

priėmimas? Žinoma, pirmiausiai tuo, kad jis buvo sudarinėjamas ypač sunkio-mis ekonominio nuosmūkio sąlygomis.“

„Apžvalga“ 2009

ir straipsnio pabaigoje norėčiau pateikti dar vieną ištrauką, kuri turėtų sukelti šypseną. dabar tenka dažnai išgirsti apie naujus būdus pateikti pre-kes ir paslaugas taip, kad jos išsiskirtų iš kitų, kad jas vartotojas pastebėtų ir įsidėmėtų milžiniškoje reklamos erdvėje. tai vadinamasis „partizaninis marketingas“. tačiau galim drąsiai teigti, kad 1936 metais lietuviai jau naudojo šį efektingą būdą:

„Pergalė“ bankrotuoja t. y. ne tuojau, bet netolimoje ateityje. Likerių ekstrak-tai ir ekstraktai degtinei „Pergalė“ tokie geri, kad dabar nustatytomis kainomis jų pagaminimas tėra galimas tik juos par-duodant labai dideliais kiekiams. Tenka apgailestauti, kad ekstraktai „Pergalė“ dar per mažai vartojami ir dėlto f irma turi didelių nuostolių. Bet „Pergalė“ būtų išgelbėta, jei tie 120000 likerių ekstrakto „Pergalė“ vartotojai Sekminių šventėms nupirktų bent po vieną bonką.

Rytas 1936o vieno žinomo europarlamentaro

atvaizdą ant marinuotų agurkų galėtų nurungti XX amžiaus iv dešimtmetį dažnai reklamuotas „kipro petraus-ko muilas“ su maestro atvaizdu ant pakuotės.

taigi, ne tiek daug mes nutolome nuo tarpukario lietuvos. tada irgi valstybė turėjo problemų, kartai atrodytų netgi didesnių nei dabar, bet išsikapstė, kilo, klestėjo. tik labai gaila, kad jos vystymasis buvo grubiai nutrauktas sve-timų, priešiškų jėgų. tai įvyko 23-aisiais atkurto valstybingumo metais ir šven-čiant nepriklausomybės dvidešimtmetį turbūt niekas netikėjo, kad taip gali nutikti... mylėkime tėvynę, džiaukimės laisve ir būkime budrūs... ■

>> istorijoje visada šaltinis yra daug svarbesnis ir įdomesnis dalykas nei dažnai nuobodžios profesionalų interpretacijos. Taigi, komentuoti straipsnyje stengiuosi tik tiek, kiek būtina norint suprasti šaltinių kontekstą >>

ISTORIKO ŽVILGSNIU


Nepriklausomoje Lietuvoje gyvename jau 20 metų – beveik tiek, kiek gyvavo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Valsty-bė. Ar tai jau viskas? Argi mums lemta laisvai ir nepriklausomai gyventi tik po dvidešimt metų? O ką mes išmokome ir pasiekėme per tą laisvės dvidešimtme-tį. Apie visą tai kalbamės su Nepriklau-somybės akto signataru, Aukščiausio-sios Tarybos pirmininku profesoriumi Vytautu LANDSBERGIU.

Ko išmokome per 20 nepriklausomybės metų? Ar laisvės mokykloje jau išaugo-me iš pradinukų lygio?

sudėtinga sakyti, nes kiekvienam savaip... dalis mūsų jau seniai išaugo-me iš pradinukų lygio, kiti ne, o dar kiti net nenori išaugti. sovietų sąjunga buvo didelis kolūkis arba kalėjimas, prie kurio sugriovimo mes irgi pri-sidėjome. tačiau visuomenėje tebėra daug galvosenos „kolūkiečių“, kuriems patinka, kad jiems vadovauja „briga-dininkai“, ir jie nenori nieko mokytis, juolab atsakomybės. „kolūkiečiais“ aš čia vadinu ne tuos, kurie žemę dirba. brigadininko laukiančių „kolūkiečių“ pilna ir miestuose, visur.

vienas dalykas, ko mes neišmoko-me per 20 nepriklausomybės metų – tai

atsispirti destrukcijai, ardymams, kurie griauna lietuvos valstybę.

Kokią įžvelgiate per 20 nepriklausomy-bės metų Lietuvos santykių su Rusija kaitą? Ar tikrai tapome visiškai nepri-klausomi?

mes nesame nepriklausomi, nes Rusija nėra nepriklausoma. ji neatsi-spiria pagundai vėl naudoti smurtą ir įvesti savo „tvarką“ buvusiose kolonijose. ji nori valdyti ir vėl atsiimti teritorijas. Rusija nėra laisva nuo savo buvusios blogos praeities, todėl ir mes nesame laisvi, nes esame subjektai tos politi-kos, kuri suinteresuota mūsų nelaisve: energetine, propagandine, primetama per žiniasklaidą, per protų sumaištį. mes neginame savo laisvės visuose baruose ir neginame taip, kaip reikėtų. dar šiek tiek turime laisvės iš to proveržio, kuris įvyko prieš 20 metų, pripažindami, kad proveržis buvo geras, teisingas. tai pripažino vakarų demokratijos valstybės ir vienintelis Rusijos vadovas b. jelcinas, kiti kenčia pro sukastus dantis. sunku pasakyti, ar vakaruose mes svarbūs, ar mūsų laisvė jiems tikrai labai rūpi. laisve tik mes patys galime pasirūpinti, o jeigu prarasime laisvę patys, tai kodėl kas nors turėtų mumis rūpintis? pasaulis yra suskilęs ir egoistiškas.

Kuo skiriasi ir kuo panašūs – žvelgiant iš istorinės perspektyvos – laisvės 20-mečiai: tarpukariu ir šiandien?

panašus laikotarpis – dvidešimt metų, tačiau nemanau, kad tai reikėtų mistifikuoti, neva mums laisvė duoda-ma tik gabaliukais, po dvidešimt metų. nereikėtų pasiduoti tokiai skaičių mis-tikai. anas dvidešimtmetis baigėsi, nes dėl dviejų tironiškų diktatūrų griuvo visa europos tvarka. dabar situacija nėra tokia, nors viena valstybė iš anų dviejų ir vėl yra ekspansinė, agresyvi kai kurioms kaimynėms, grėsminga. tačiau ji neturi ketinimo greitai ir tan-kų armijomis važiuoti skersai europą. projektuojami kiti būdai, kaip europą

pajungti, ir tai tęsis ilgiau. mes esame ant ribos, galbūt mus tikėsis paimti greičiau, bet vis tiek tai užtruks. ypač, jeigu valdžia lietuvoje dar neatiteks parsidavėliams. o ligi tol pati Rusija arba grius, arba darysis europietiškesnė, demokratiškesnė.

sudėtinga palyginti pirmosios lietuvos Respublikos vidaus politiką su kovo 11-osios lietuvos vidaus politika, nes tarpukariu valstybė buvo kuriama visiškai nuo nulio. tai skatino dina-mizmą, tikėjimą ir norą kurtis. Reikėjo sukurti savo švietimo sistemą: nuo dar-želių iki aukštosios mokyklos. pirmoji Respublika nieko nepaveldėjo, išskyrus kelias carinės Rusijos įmones, kurioms buvo nutrauktas žaliavų tiekimas, kad darbininkai liktų be darbo ir išeitų į gatves, idant galima būtų jiems ištiesti „brolišką pagalbos ranką“. žemės refor-ma ėjo kartu su kooperatyvų, bendrovių steigimu, rinkų vakaruose susiradimu. viskas turėjo būti sutvarkyta kartu vyk-dant žemės reformą. buvo išlaisvintos kūrybinės jėgos: verslo, ūkininkavimo, mokslo.

neseniai varčiau albumą apie įžymius lietuvos žmones. vienas jų – antanas gustaitis, brigados genero-las, lėktuvų konstruktorius, kuris jau 1919 m. mokėsi lietuvos karo aviacijos mokykloje. 1919 metai – pati pradžia, o valstybė jau turi karo aviacijos mokyklą!

kalbino kęstutis salickas

vYTaUTaS laNdSbeRgIS: daR TURIme laISvėS Iš pRoveRžIo, ĮvYkUSIo pRIeš 20 meTų

>> sunku pasakyti, ar vakaruose mes svarbūs, ar mūsų laisvė jiems tikrai labai rūpi. laisve tik mes patys galime pasirūpinti, o jeigu prarasime laisvę patys, tai kodėl kas nors turėtų mumis rūpintis? pasaulis yra suskilęs ir egoistiškas >>

V. Landsbergis

Mar

tyno

s Ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka

APŽVALGOS AIKŠTELĖ


Šių laikų mąstytojai ir vertintojai anuo-met sakytų: kam mums reikalinga karo aviacijos mokykla, o ir aviaciją kada mes turėsime?.. tais laikais toks klausimas net nekildavo: buvo suvokiama, kad mes būtinai turėsime ir karo aviaciją, reikia ruošti karo aviacijos karininkus. 1919 m., vykstant nepriklausomybės karams, lietuvos lakūnai jau skraidė į frontą. juolab tarpukario lietuvoje buvo dirba-ma išties dinamiškai ir visapusiškai.

kokia dvasia vyravo pirmosios lie-tuvos Respublikos mokyklose!?.. ji buvo gyvybinga, nebuvo vienos primestos ideologijos, kaip kartais sakoma. buvo įvairių mokyklų, būrelių, organizacijų – virė gyvenimas. jaunimas galvojo apie savo šalį, jos ateitį. kai važiuodavo į užsienį studijuoti, tai tam, kad grįžtų ir nuveiktų didelius darbus. daugeliui už-kirto kelią nauja okupacija. būtų buvusi kitokia lietuva... nuotaika buvo labai skirtinga negu dabar, buvo noro gyventi ir tikėjimo, kad mes gyvensime. dabar to junti mažiau.

mes, kovo 11-osios Respublika, paveldėjome įvairių struktūrų, sveika-tos sistemą, švietimo sistemą, aukštojo mokslo sistemą. supratome, kad jos turi būti kitokios, negu sovietinės, kad reikalingos reformos, ir ligi šiol daro-me niekaip neįvykdytas reformas. kaip reiktų pažiūrėti į akis vasario 16-osios Respublikos kūrėjams?

Kaip sekasi atstovauti Lietuvai, darbuo-

tis Europos Parlamente? supraskim, kad europos parlamen-

te nėra tiesiogiai atstovaujama atskirai šaliai ir „ginami lietuvos reikalai“ prieš kažką. mes esame viduje, todėl europos reikalai – mūsų reikalai. kai matome, kad europos reikalai krypsta klaidinga kryptimi – mėginame perspėti ir tikimės, kad šiek tiek įtakos galime padaryti net ir būdami nedidelė šalis. dirbame tarp kolegų, kurie nėra mūsų priešai, tiesiog kitaip supranta vienus ar kitus dalykus. žinoma, tai erdvė, kurioje ginami ir lietuvos interesai. kai kada būna tokių atvejų, kai lietuvos interesai yra tiesiogiai paliečiami, pavyzdžiui, svarstant laisvą darbo rinką arba baltijos jūros strategiją, kurios tikslas tas, kad baltijos jūros regionas taptų vienu iš es prioritetų. mes pasiekėme, kad baltijos jūros strategija taptų europos doku-mentu. deja, negalėjome užkirsti kelio ir nenujautėme, kad pinigai pirmiausiai bus skiriami programoms, kuriose daly-vauja ir Rusija. tai liudija apie šios šalies įtaką. kad programos bus vykdomos, yra gerai, nes atsiveria es pinigai baltijos regionui. kita vertus, reikia dirbti ir su Rusijos veiksniu, kad jis neužgožtų mūsų interesų.

Kaip Jūs įvertintumėte ES ir Rusijos bendradarbiavimą?

būtų klaidinga kalbėti apie es ir Rusijos bendradarbiavimą, nes Rusija nenori tokio bendradarbiavimo ir igno-

ruoja europos sąjungą. Rusija pasirenka konkrečias valstybes, dažniausiai įta-kingas es nares, ir bendradarbiauja su jomis, taip darydama įtaką visai es. o bendradarbiavimą su europos sąjunga kaip visuma Rusija atmeta. kai po gru-zijos užpuolimo Rusija priėmė es pa-siuntinį prezidentą nikolas sarkozy, tai buvo pirmas kartas, kai Rusija kalbėjosi su es ir su ja pasirašė susitarimą. deja, susitarimo nesilaikė ir europos sąjungą netrukus vėl ignoravo.

bėda, kad europos sąjungos šalys nefunkcionuoja kaip bendrijos šalys, o akcentuoja individualumą ir tuo prisi-deda prie sąjungos ardymo. formaliai sąjunga yra konsoliduota, prie to prisi-dėjo ir lisabonos sutartis, tačiau viena yra popieriuje – kita širdyje... įstatymų spragų taisymas ne visuomet padeda, nes pirmiau reikia taisyti dvasines spragas, proto ir širdies spragas.

Kokią matytumėte kitų 20 metų Lietu-vos viziją?

ko aš tikiuosi po dvidešimties metų? aš tikiu, kad lietuva bus. ir bus ne prastesnė nei šiandien, o padoresnė, garbingesnė ir vis dar lietuviška. ■

>> pirmiau reikia taisyti dvasines spragas, proto ir širdies spragas >>

Mar

tyno

s Ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka



valstybinių miškų likimas blaško-mas jau daugelį metų: nuolat puldinėja-mos urėdijos, nepagrįstai kaltinami miš-kininkai, mėginama „įpiršti“ vienokias ar kitokias reformas, griaunančias miškų sistemą. dažnas gyventojas manęs klausia: ar tikrai, būdami valdžioje, jūs pajėgsite atsispirti verslininkams, kurie šiandien viešai demonstruoja didžiulį norą išdraskyti, privatizuoti didžiausią lietuvos turtą – valstybinius miškus.

dar taip neseniai buvo siūloma reorganizuoti miškų valdymo tvarką, iš dabar veikiančių keturiasdešimt dviejų miškų urėdijų paliekant devynias ar netgi vieną monopolinę valstybės įmonę. neva tada būtų efektyvesnė medienos preky-bos sistema, bendra investicijų politika. tokius norus bei tokias reformas siūlo ne miškų specialistai ar mokslininkai, to siekia stambieji perdirbėjai turėdami aiškų tikslą – kuo mažiau pardavėjų, tuo

lengviau susitarti dėl medienos kainos, tuo lengviau išstumti iš rinkos smulkųjį verslą ar privatizuoti miškus.

Šiandien pamačius, kad reforma nejuda norima linkme, griebiamasi apgaulingos taktikos: vienos instituci-jos paskelbia, kad valstybinius miškus privatizuoti būtina, tuo tarpu kitos, pasinaudodamos šia sumaištim, rengia valstybės įmonių veiklą reglamentuo-jančių teisės aktų projektus, kuriuose numatyta supaprastinta valstybės įmonių pertvarkymo į bendroves tvar-ka. valstybines įmones miškų urėdijas reorganizavus į akcines bendroves, jos automatiškai prarastų patikėjimo teisę valdyti valstybinės reikšmės miškus, urėdijose dirbantieji negalėtų vykdyti valstybinių miškų pareigūnų funkcijų ir tenkinti viešųjų interesų, teikti viešųjų paslaugų – toks žingsnis būtų ypač žalingas miškams.

įgyvendinę panašias reformas mūsų kaimynai latviai šiandien griebiasi už galvų. jie jau svarsto, kaip atkurti buvu-sią sistemą, iškirstus brandžius valsty-binius miškus. mes turime mokytis iš kaimynų klaidų, o ne aklai pasitikėdami lipti ant to paties grėblio, kurį siūlo di-dieji perdirbėjai. ar tikrai mes šiandien turime griauti gerai veikiančią miškų sistemą?

urėdijose ir girininkijose dirbantys miškų specialistai profesionaliai prižiūri mūsų miškus. Šiandien didėja šalies

justinas uRbanaviČius, lR seimo aplinkos apsaugos komiteto narys

aR IšSaUgoSIme valSTYbINIUS mIškUS

Nor

bert

os P

etri

liony

tės

nuot

rauk

a

J. Urbanavičius

Miškai – svarbiausias šalies atsinaujinantis gamtos turtas. Jų reikšmė yra neįkainojama formuojant Lietuvos gamtinį karkasą ir kraštovaizdį, kuriant piliečiams gyvenimo aplinkos kokybę ir sąlygas poilsiui. Miško produkcija yra svari dalis šalies ekonomikoje. Nepaisant miško nuosavybės formos, miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti tinkamai saugomas ir tvarkomas, o jo teikiamos gėrybės racionaliai naudojamos ir išsaugojamos ateities kartoms.Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas užtikrinti subalansuotą miškų ūkio vystymąsi, miškų ūkio politikos formavimo ir įgyvendinimo tęstinumą, pareiškia, kad Lietuvos miškų ūkio darnaus vystymosi politika ir jos įgyvendinimo strategija turi būti formuojama:1) didinant Lietuvos miškingumą, apželdinant mišku nederlingiausius ir kitus nenaudojamus žemės plotus, kuriuose miško įveisimas prisidėtų prie Lietuvos gamtinio kraštovaizdžio formavimo bei ekologinio stabilumo didinimo; 2) užtikrinant miško ekosistemų tvarumą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir visuomenės bendrųjų reikmių, susijusių su miškais, tenkinimą; užtikrinant racionalų, nepertraukiamą ir subalansuotą miško išteklių naudojimą, neviršijant moksliškai pagrįstos subalansuotos miškų kirtimo normos, derinant miškų ūkio galimybes su šalies ūkio poreikiais;3) išsaugant miškuose kompleksiškumą, apimantį miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miško išteklių naudojimą, prekybą mediena ir kitais miškoištekliais; valstybinės reikšmės miškų pardavimas ar privatizavimas turėtų tiktai trumpalaikę socialinę ekonominę naudą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi būtų ypač žalinga;4) siekiant greičiau užbaigti nuosavybės teisių sugrąžinimą buvusiems žemės ir miškų savininkams iš tam skirtų rezervinių miškų, o likusius – nedelsiant perduoti valstybinių miškų urėdijoms, taip užbaigiant žemės reformą miškuose; 5) išsaugant miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir kitiems valdytojams priskirtų valstybinės reikšmės miškų statusą ir esamas apimtis, kurios turi didelę reikšmę tvarkant ir naudojant šalies miškus; būtent juose yra suformuota per 80 procentų saugomų teritorijų, rezervatinių, ekosistemų apsaugos, rekreacinių, apsauginių ir kitų specialios paskirties miškų. Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra viena iš esminių prielaidų stabiliai medienos sektoriaus veiklai, papildančiai ekonominį šalies vystymąsi ir tai liudija apie sistemos tvarumą, todėl bet kokios miškų reformos ir pertvarkymai turi būti grįsti Lietuvos miškų ūkio tradicijomis, specialistų praktine patirtimi, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę bei valstybės interesus.

Rezoliuciją LR Seimui teikia Seimo nariai Jonas Šimėnas, Justinas Urbanavičius

dėl valSTYbINIų mIškų IšSaUgojImo

(REZOLIUCIJOS PROJEKTAS) 2010 m.

Mar

tyno

s Ž

ilion

ytės

nuo

trau

ka



miško plotai ir jų medienos tūriai – nuolat vykdant miškingumo didinimo programą įveista daugiau nei 10 000 ha papildomai naujų miškų, beveik 20 proc. šalies medynų yra brandūs. miškuose nuolat diegiamos naujos ekologiškos technologijos, kurios naudingos miš-kui ir patogios jį prižiūrintiems bei čia besilankantiems žmonėms.

miškų urėdijoms išduoti tarptauti-niai sertifikatai rodo, kad valstybiniuose miškuose ūkininkaujama pagal tvaraus ir subalansuoto miško principus. urėdi-jos atlieka įvairius miško priežiūros ir ūkio darbus: augina sodmenis, atkuria ir įveisia miškus, prižiūri želdinius, saugo miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų, neteisėtų kirtimų, stato ir prižiūri miš-kų kelius, konsultuoja privačių miškų savininkus ir t. t. taip pat skiria di-džiulį dėmesį ekologiniam bei aplinko-sauginiam lietuvos žmonių švietimui. visa tai atlikdami miškininkai nereika-lauja jokių papildomų lėšų iš valstybės biudžeto – priešingai, už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, t. y. už valstybinių miškų (medienos) naudojimą sumoka į valstybės biudžetą vyriausybės nustatyta tvarka privalomus mokesčius.

sunkmečiui miškininkai ruošėsi iš anksto: pasirodžius pirmiesiems nuos-mukio požymiams, generalinė miškų urėdija patvirtino veiksmų planą, kaip galima būtų suvaldyti sunkmetį. miškų urėdijų darbuotojai, užuot mitingavę ir priešinęsi, pirmieji suvokė šį laikotarpį, solidarizavosi, sutiko su darbo laiko trumpinimu, faktiniu darbo užmokesčio mažėjimu.

urėdijoms patiriant nuolatinį puo-limą ir iškilus pavojui valstybinių miškų išlikimui, tėvynės sąjungos-lietuvos krikščionių demokratų frakcija pritarė mano ir seimo aplinkos apsaugos komi-teto pirmininko jono Šimėno parengtai rezoliucijai dėl valstybinių miškų išsaugo-jimo. Rezoliucijos projektas yra įregis-truotas seimo posėdžių sekretoriate, dėl jo bus balsuojama pavasario sesijoje.

aš tikiu, kad sprendžiant miš-kotvarkos klausimus bus laikomasi principo, kad miškai – tai nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms. juolab kad nė vienoje euro-pos sąjungos šalyje valstybiniai miškai neprivatizuojami, priešingai – iš privačių miškų savininkų jie išperkami. ■

Kai štai jau šešerius metus įvairaus lygio valstybės institucijose nuobodžių posėdžių metu svarstoma, kaip rei-kėtų išsaugoti Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio (LLKS) vyriausiosios vadovy-bės būstinę buvusioje Sajų sodyboje (Radviliškio r.), keturi šiauliečiai paskel-bė pilietinę akciją ir savo jėgomis atliko būtiniausius Sajų sodybos konservavi-mo darbus.

skulptorius gintautas lukošaitis, muzikantai gintautas ir kęstutis gas-cevičiai ir aktorius Rolandas dovydaitis paskelbė pilietinę akciją sajų sodybai, kurioje 1949 m. vasarį susirinko visų sričių lietuvos partizanų vadai ir pra-dėjo lietuvos laisvės kovos sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, išsaugoti.

keturių šiauliečių iniciatyvinė grupė šių metų vasario 3 d. išplatino praneši-mą spaudai, kuriame rašoma, kad „1990 m. atkūrus lietuvos valstybę, mėnaičių ir balandiškio sodybos buvo paskelbtos nacionalinės reikšmės objektais. 1949

m. vasario 2–22 d. balandiškio (sajų) ir mėnaičių (miknių) sodybose įvyko garsusis visos lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame buvo apsvarstyta apie dvidešimt klausimų, patvirtinti pagrindiniai kariniai dokumentai – statutai, llks sukūrimo direktyviniai dokumentai, aptarta vadovybės struktū-ra. Čia buvo formaliai patvirtinta sričių sistema ir demokratiškai išrinktas llks tarybos pirmininkas – vakarų lietuvos ( jūros) srities partizanų vadas jonas žemaitis-vytautas. aštuoni suvažiavime dalyvavę partizanų vadai tapo svarbiau-sio dokumento – politinės deklaracijos signatarais. Šis dokumentas buvo skirtas tam laikui, kai bus galimybė atkurti nepriklausomą valstybę – nesvarbu, kiek teks laukti. sodybai mėnaičiuose pasise-kė labiau, ten gyvena senieji šeimininkai. stanislovo sajaus sodybai balandiškio kaime likimas buvo nepalankus – sody-ba, likusi be nuolat gyvenančių šeimi-ninkų, yra ties visiško sunykimo riba. per dvidešimt metų laisvos lietuvos

ingrida vėgelytė

SIekIama IšSaUgoTI paRTIzaNų vadovYbėS bŪSTINę

Nykstantis istorinis Sajų sodybos pastatas – priekaištas mums visiems


R. K

auni

ečio

nuo

trau

ka


institucijos neparodė valios išsaugoti šį nacionalinį turtą! iniciatyvinė grupė or-ganizavo pilietinę akciją, kurios metu iš piliečių paaukotų lėšų statoma stoginė, kuri neleis pastatui toliau irti“.

paskelbti ir šios akcijos tikslai. pirmiausia – išsaugoti lietuvos nacio-nalinį turtą – to laikotarpio vienintelę teisėtą parlamento vietą. pagerbti 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarus. 2010 m. vasario 16 d. atšvęsti 61-ąsias 1949 m. deklaracijos metines prie llks būstinės.

iš tiesų ši paprastų piliečių ini-ciatyva iš mirties taško išjudino jau labai seną skaudulį. 1949 m. pirmomis vasario dienomis labai reikšmingas visų sričių lietuvos partizanų vadų suvažia-vimas prasidėjo būtent sajų sodyboje. partizanų vadai labai ankštoje kamarai-tėje kūrė vasario 16-osios deklaraciją, kuri ir dabar, kaip teisės aktas, yra labai vertinama konstitucinės teisės specia-listų. kamaraitėje vyko pirmieji suva-žiavimo posėdžiai, kuriuose dalyvavo generolas jonas žemaitis-vytautas, adolfas Ramanauskas-vanagas ir kiti žymūs vadai. iš viso deklaraciją yra pasirašę aštuoni signatarai – lietuvos partizanų vadai.

minimų įvykių dalyvis partizanas viktoras Šniuolis pasakojo, kad stanis-lovas sajus buvo patikimas ir veiklus žmogus. dviračiu vis apvažiuodavo artimiausias apylinkes, akylai sekdamas, ar nėra kokio karinio pagyvėjimo, kuris keltų grėsmę suvažiavimui. tokį pagyvė-

jimą pastebėjęs, jis perspėjo suvažiavimo delegatus, kad pas jį nebėra saugu. tad suvažiavimas buvo perkeltas už keleto kilometrų, į miknių sodybą (mėnaičiai), kur po klėtimi prisikėlimo apygardos partizanai buvo išsikasę nedidelį bunke-rį. ten vasario 16-ąją ir buvo pasirašyta žymioji deklaracija, skelbusi partizani-nio judėjimo tikslus ir siekius.

vėliau s. sajaus sodyboje buvo iškastas bunkeris, kur veikė llks vi-suomeninės dalies štabas, buvo leidžiami ir spausdinami pogrindiniai partizanų laikraščiai. bunkeris veikė dar keletą metų, kol 1952 m. buvo išduotas, o s. sajus su dukterimi – areštuoti ir išsiųsti į gulagus.

dar 2004 metais rašytojas eugeni-jus ignatavičius su režisieriumi juozu saboliumi, kurdami dokumentinį filmą apie ryšininkę izabelę vilimaitę-stirną, užsuko į sajų sodybą ir buvo labai nu-stebinti, kad ji yra apleista ir nykstanti. taigi, 2004 m. e. ignatavičius kreipėsi raštu į seimo pasipriešinimo okupaci-niams režimams dalyvių teisių ir reikalų komisiją.

„tik dėl vietos, rajono ir lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybės aplaidumo ir abejingumo sodybos likimui prieš dvejus metus sugriuvo daržinė su tvartu, kur būta slėptuvės. o šiuo metu, netaisant stogo, baigia supūti ant kalnelio dailiai lietuvos savanorio s. sajaus įrengtas namas su istorine kamaraite. išdaužyti langai, pro supuvusį, kadaise skiedromis

dengtą, o vėliau lopyto toliu kiaurą stogą ant sienojų ir gegnių pliaupia lietus. guli stalčiuose nusėdę lggRtc di-rektorės d. kuodytės prieš dešimt metų rašyti raštai, raminantys sunerimusius vietinius politkalinius, kad, girdi, šis na-mas bus perduotas kultūros ministerijos paveldo departamentui“, – seimui rašė e. ignatavičius.

prieš šešerius metus buvo užsukta galinga tarpinstitucinė mašina, rengti nesuskaičiuojami posėdžiai, siekiant išsaugoti sajų sodybą. valdininkai ža-dėjo, laikas bėgo, gamta negailestingai ardė negyvenamą sodybą. pagrindinė priežastis, dėl kurios sodyba nebu-vo prižiūrima, ta, kad jos dabartiniai savininkai neva nesutikę jos parduoti už keliolika tūkstančių. aukščiausi valstybės pareigūnai, kasmet vasario 16-osios išvakarėse vykstantys į šias vietas pagerbti lietuvos partizanų ir jų pasirašytos deklaracijos, patogiai tai daro tik miknių sodyboje. Čia dar liku-si gyva mikniūtė kasmet pasakoja, kaip pas jos tėvus gyveno ir dirbo partizanų vadai, tačiau ir ji užsimena, kad sajų sodyba yra vienodos reikšmės su jos tėvų ir prašo griūvančią gelbėti. tačiau valdininkijos inercija beribė. apmau-džiausia yra tai, kad miknių sodyba yra jau perstatyta, buvusio bunkerio joje nebėra. o sajų sodyba išlikusi autentiš-ka, nepaliesta. visi paveldo specialistai vienu balsu tvirtina, kad kaip paveldo objektas sajų sodyba yra daug vertin-gesnė, tačiau nato naikintuvai garbės skrydį atlieka tik virš miknių sodybos. ypatingą dėmesį šioms sodyboms rodė savo pareigas pradėjusi eiti naujoji krašto apsaugos ministrė Rasa jukne-vičienė, užsibrėžusi žūtbūt atstatyti miknių sodyboje buvusį bunkerį. Šių metų valstybės biudžete šiokios tokios lėšos šiam reikalui numatytos, o štai sajų sodyba taip ir stovi palikta gamtos naikinamajai jėgai.

vienas iš keturių iniciatyvinės šiauliečių grupės narių g. lukošaitis pa-

?

Balandiškyje koncertavo Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“

>> valdininkai žadėjo, laikas bėgo, gamta negailestingai ardė negyvenamą sodybą >>

APŽVALGOS AIKŠTELĖG

inta

uto

Gas

cevi

čiau

s nu

otra

uka


„apžvalga“ klausia Radviliškio r. mero antano ČepoNoNIo

kalbino kęstutis d. RimkeviČius

Pilietinėmis akcijomis visuomenei pra-nešta, kad Balandiškyje (Radviliškio r.) neleistinai tiek rajono savivaldybės, tiek kitų valstybės institucijų užmiršta griū-na unikali Sajų sodyba, kurioje 1949 m. buvo pradėtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) steigiamasis suvažia-vimas. Kodėl neskirta pakankamai dė-mesio sodybai gelbėti ir kokių veiksmų šiandien imtasi, kad būtų išsaugota ši istorinė vieta?savivaldybė anksčiau negalėjo skirti dėmesio sajų sodybai išsaugoti, nes ši paminklinė sodyba dar tik savaitę priklauso Radviliškio r. savivaldybės administracijai. iki tol sodyba priklausė privačiam šeimininkui, nors ir buvo valstybės saugomas objektas. mes rengiame dokumentaciją ir pateik-sime ją vyriausybei, o lietuvos gyven-tojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, aplinkos ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamentas turi priimti sprendimą, ką su šiuo pasta-tu daryti. savivaldybės taryba negali priimti tokio sprendimo, tačiau mes jau esame šios sodybos šeimininkai ir ini-cijuosime, kad būtų priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, ko nedarė ankstesnis sodybos savininkas.

sakojo, kad apie šios sodybos apverktiną padėtį išgirdęs iš žiniasklaidos. nelauk-damas pasikvietė architektą algimantą Černiauską ir nuvyko į sajų sodybą. pats kilęs iš lapteviečių, g. lukošaitis nutarė su tokia padėtimi nesitaikstyti. be to, jis tikino, kad lietuvos gyventojų geno-cido ir rezistencijos tyrimo centras šiai mūsų istorijai labai reikšmingai sodybai yra parengęs „tikrą genocido akciją“. g. lukošaitis tvirtino žinąs, esą centras ketina šią autentišką sodybą nugriauti ir jos vietoje pastatyti aštuonis žymenis – „betono stulpelius“. tokie „valdiš-ki“ planai patriotiškai nusiteikusiems šiauliečiams nepatiko. jie pradėjo rinkti aukas sajų sodybai konservuoti. Šešis tūkstančius pavyko surinkti nesunkiai. trejetas žmonių suaukojo po tūkstantį, kiti – po kelis šimtus. paklaustas g. lukošaitis paneigė, kad pinigus aukojo buvę politiniai kaliniai ar tremtiniai, kurie visą laiką labai išgyveno dėl šio istorinio paveldo likimo: aukojo tie-siog lietuvai ir jos istorijai neabejingi žmonės. vasario pradžioje, pasitelkus statybininkus iš kurtuvėnų, darbai buvo baigti. aplink sajų sodybą sukaltas ap-tvaras ir uždengtas stogas. dabar sodyba nebebus gamtos jėgų toliau naikinama, patikimai, lyg mašina garaže, stovės pridengta.

Šiauliečiai, užkonservavę griūvančią sodybą, šių metų vasario 16-ąją sukvie-tė tikrai nemažą būrį jaunimo į llks vyriausiosios vadovybės būstinę. Ren-ginys prasidėjo mėnaičių kaime. Čia jaunuomenė minėjo vasario 16-osios partizanų deklaracijos metines prie istorinio bunkerio, kuriame ji buvo pasirašyta, vietos. vėliau renginys per-sikėlė į balandiškio kaimą, į s. sajaus sodybą, kur vyko šventinis koncertas. patriotiškai nusiteikusį jaunimą džiu-gino dainininkė aistė smilgevičiūtė ir grupės „skylė“, „biX“, „g&g sindika-tas“. taigi, gera pradžia – pusė darbo. tiesa, kol kas tėra parodyta graži inici-atyva, išreikštas ko ne pilietinis pro-testas prieš valdininkijos abejingumą mūsų istoriniam paveldui ir partizanų kovos atminimui. sajų sodyba vis dar laukia, kol bus atstatyta. tačiau dabar, po šios vasario 16-osios, kai patys jauni žmonės išreiškė susirūpinimą sodybos likimu ir įrodė ją esant svarbią šiandie-nos lietuvai, nebebus taip paprasta ir lengva tai užmiršti. ■

Ar būta iniciatyvos gelbėti sodybą iš kitų valstybės institucijų? iniciatyvų būta tik iš pačių partizanų, bet palaikymo, pavyzdžiui, iš lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nebuvo, nes jis traktuo-ja, kad pagrindinė llks deklaracijos pasirašymo vieta buvo mėnaičių kaime, o balandiškis buvo tik tarpinė vieta.

Kaip Jūs vertinate pilietines iniciatyvas išsaugoti šią sodybą? Kokias matote bendradarbiavimo galimybes?akcijos iniciatorių tikslas yra atkreip-ti dėmesį į šios sodybos išsaugojimo būtinumą, bet jie nežada toliau dalyvauti išsaugojimo darbuose. tačiau jeigu jie tik pareikš norą, mes priimsime visas iniciatyvas prisidėti prie šios sodybos išsaugojimo. kita vertus, tai darysime tik tada, kai bus priimta ekspertų išvada, ką ten galima daryti. tad savo sprendimą turės pateikti valstybinė kultūros pavel-do komisija. beje, kultūros paveldo komisija, jau tris kartus svarsčiusi šį klausimą kartu su genocido ir rezistencijos tyrimų centru, iki šiol nepriėjo prie bendros nuomonės: ar palikti pamatus ir pastatyti paminklą, ar panaudoti likusią medieną ir atstatyti pastatą, o gal atstatyti sodybą naujai iš naujų rastų? dėl sodybos mėnaičių kaime yra padaryta viskas, kas nuo savivaldybės priklauso. Šiemet bus panaudota 350 tūkst. lt, bus ištyrinėta buvusio bunke-rio vieta ir jis atstatytas kartu su klėtimi, autentišku – tokiu, koks buvo. taigi, turime aiškią viziją ir nusimatę uždavi-nius, kuriuos turime atlikti.sajų sodybą balandiškio kaime savival-dybė nupirko dar ir todėl, kad nekiltų daugiau tuščių diskusijų ir politinių batalijų. mes prisiėmėme atsakomybę tapdami šio pastato šeimininkais ir nustatyta tvarka, ekspertams priėmus sprendimą, užsiimsime pastato atstaty-mu ar paminklinės vietos įrengimu. ■

A. Čepononis

>> mes jau esame šios sodybos šeimininkai ir inicijuosime, kad būtų priimtas vienoks ar kitoks sprendimas >>



→ Tęsinys. Straipsnio pradžia Nr. 1 (5) (486)

ledyno SkydaSvieta, per kurią nutarėme kopti ant

ledyno skydo, yra pritaikyta ekspedici-nėms grupėms ir todėl pasiekiama gana patogiai. matyt, žiemą čia važinėjama visureigiais motociklais, nes dvi nau-jutėlės Hondos stovi šalia tako. beje, net su rakteliu spynoje. Čia dar išlikusi tokia tvarka, kad niekas nieko svetimo neliečia. besigrožėdami įmantriausio-mis saulės sukurtomis ledo formomis ir nepakartojamą jausmą sukeliančiais ledo paviršiumi gurgančiais upeliais net nepajutome, kaip nukeliavome tiek, kad iš horizonto dingo paskutinis nuogas kalnas. užkopę ant ledo gūbrio iškėlė-me lietuvos trispalvę ir sugiedojome tautišką giesmę, kurią pasigavęs vėjas nusinešė į beribius tolius. kažkaip keista buvo giedoti himną, kurio, rodėsi, niekas negirdi. o gal man tik taip pasirodė? kai saulė pradėjo leistis link horizonto, pastebimai sumažėjo tirpimas, ledas pasidarė tvirtesnis, o kartu ir slidesnis, tačiau skirtingai nei kalnų ledynuose, čia jautiesi gerokai saugiau, nes visada turi pasirinkimo galimybę, kur eiti. jeigu pavojinga eiti tiesiai – prašau į dešinę, o jei nepatogu per dešinę, eini į kairę. grįžtant apėmė kažkoks malonus jaus-

mas, jaučiausi pakylėtas, tarsi būtume kažką svarbaus padarę, lyg pabuvoję ar-čiau dangaus. atgal „riedėjome“ pusiau bėgte, savotiškai rungtyniaudami su vis dar tebegurgančiais upeliais. befilmuo-damas ir fotografuodamas tuos gyvybės srautus kelis kartus nejučia nukeliavau į vaikystę, kai grįžęs iš mokyklos ištisus pusdienius praleisdavau stengdamasis padėti polaidžio vandeniui pasiekti tikslą – pelyšėlės upelį. tik čia, skirtin-gai negu lietuvos kaime, upeliams kelią daro ne žmonės, o jos didybė saulė, kuri kaip dievo akis viską mato ir paste-bi. ji pastebi netgi menkiausią smiltelę,

kuriai kaip kokiam šilumos akumulia-toriui suteikia papildomos energijos ir aplink ją pradeda atšilti duobutė, kuri po kiek laiko susijungia su kita tokia pačia duobute, o daugeliui smiltelių duobučių susijungus į visumą – jau ir žemuma būsimam vandens srautui. jeigu tokie „slėniai“ išsidėsto palankia kryptimi, jais mielai pasinaudoja upeliai, o jeigu ne, lieka vėlesniems saulės skulptūriniams veiksmams. upeliai švarūs kaip krištolas, mat jie patys išsivalo nuo savo „gemalų-smiltelių“, o gamta čia ypač švari, jokių dulkių, nes vyraujantys vėjai – nuo le-dyno. nors poliarinė diena, tačiau naktį saulė trumpam palenda po horizontu ir ledo nebetirpdo, bet per dieną ledo ežeruose susikaupusio vandens pakanka upelių gyvybei iki ryto. o kaip visa tai atrodo rudenį ar pavasarį, ar poliarinės nakties apgobtą žiemą?..

ledyno pakraštyje harmonija pasibaigia. Čia viskas gerokai apjaukta. tiesa, prie pat ledyno galinės morenos gerai išsaugojusios supiltinių-sustumti-nių volų formas, tačiau kuo toliau nuo ledyno, tuo labiau jos pažeistos vandens srautų. iš pradžių dalis jų tampa aliuviu (upes vagoje susikaupusios sąnašos), toliau – zandrais (tos pačios nuosėdos, suplautos plačiuose laukuose) ir ga-liausiai – eolais (tos pačios nuosėdos, supustytos vėjo į tam tikras formas).

gReNlaNdIjaIš kelIoNėS dIeNoRašČIo, 2006 m. lIepoS 21 – RUgpjŪČIo 6 d.

jonas Šimėnas, lietuvos geologų sąjunga

Nuo

trau

kos

iš k

elio

nės

arch

yvo

KELIONĖS

_392010 VASARIS | Apžvalga KELIONĖS

ferGuSono ežeraS (vIS dėlto žuvyS pažĮSta Savo vaIkuS)

stovyklą prie fergusono ežero pasirinkome dėl kelių priežasčių. Reng-damiesi kelionei skaitėme, kad čia ypač geros sąlygos – švarus ir šiltas vanduo, nes muldoje (neigiama reljefo forma, susiformavusi tektoniniu pagrindu) esantį ežerą pašildo endogeninė energi-ja. be to, šiltoje pakrantėje gana dideli karklai, todėl geros sąlygos kūrenti laužą. po savaitę trukusio žygio poilsis prie fergusono ežero – tai puiki galimy-bė atsipūsti, apsitvarkyti bei pasirengti naujam kelionės etapui į ilullissatą, kur mūsų laukia ledkalniai.

nespėjus mums įsikurti, adrianas paleido į darbą spiningą, tačiau, kaip ir prie ledyno, taip ir čia, – niekas nekim-ba. iš ryto vėl idėjų lietus: vieni bandys ieškoti įdomesnių mineralų ar uolienų pavyzdžių, kiti eis pasižvalgyti po kalnus, gražina, kaip ir pridera jai, – patrauks link kimberlito (deimantą lydinčios uolienos). aš, prisiminęs žvejybą altajuje, kai nieko nepagavę žuvingame multos ežere, neblogai pažvejojome ištekančiame upelyje, nusprendžiau pamėginti laimę iš ežero ištekančioje srovelėje. adrianas sutiko eiti be didelio entuziazmo. atėję prie iš ežero ištekančio upeliuko, srovės išmuštoje duobėje pagaliau pamatėme arktinius šalvius. tiesa, jie nedideli, pri-menantys silkes „ivasi“ (ivano silkė). už-mečiau blizgutę ir pagavau vieną, tuojau kitą – ir viskas, kiti nebekimba lyg būtų susiskaičiavę ir pasigedę draugų medžio-tojų. tada užkabinau muselę – ir vėl tas pats: vienas, antras – ir viskas. vėl uždėjau blizgutę, apvyniojęs raudoną siūlą. ir vėl tas pats. kol gaudžiau „ivasi“, pamačiau, kad pačioje gelmėje, šalia akmens, glūdi porelė gerokai didesnių šalvių, kurie ne-kreipia jokio dėmesio į mano gundymus. užvirė azartas, juk aš – homo sapiens. negi nepagausiu geidžiamos žuvies? nuėmiau blizgutę, užkabinau muselę, apvyniojau raudonu siūlu, prikabinau svarelį, dar šalvio akį ir užvedžiau porelei pagal pat nosį. vienas jų akimirksniu suspurdėjo ant mano meškerės, o kitas pasiliko savo vietoje. maniau, pakartosiu ankstesnį moną ir pasigausiu antrąjį šalvį. bet kur tau – jokio dėmesio. ir staiga at-sitiko tai, ko niekad nesu matęs ir patyręs. man begudraujant, likęs didysis šalvis iškilo į vandens paviršių ir žiopčiodamas ėmė plaukti ratu. pasinėrė ir vėl iškilo.

manydamas, kad jis ieško maisto, greitai nuėmiau svarelį ir paleidau plaukiančią muselę pagal nuolat iškylančio šalvio nosį. ir taip gal kokią valandą, tačiau šalvis nekreipė jokio dėmesio į mano pagundas. tik dabar supratau, kad žuvis ieško ne maisto, o pradingusio draugo. supratęs reikalą, norėjau pagautą didįjį šalvį paleisti, bet buvo jau vėlu.

už kokių 35 km nuo fergusono ežero į fiordą įteka upelis iš ežerų, kurie nesusisiekia su ledynu, o tai reiškia, kad prie krioklio turėtų būti žuvies, tad likusią dar vieną poilsio dieną nutariau pabandy-ti laimę, nežiūrėdamas žuvims į akis. iki kangerlusaqo oro uosto – 7 km pėstute. oro uoste išsinuomojau dviratį ir apie 20 km numyniau per gerą valandą. toliau – jokio tako, – netgi avijaučių. palikęs dviratį prie įspūdingo dydžio akmens, kad iš tolo galėčiau pamatyti, likusius 8–9 km ėjau nosies tiesumu, tačiau vietovė, kaip ir mano nosis, pasirodė sudėtin-gesnė, negu iš karto galėjai pamanyti. iš pradžių nutaręs eiti kalnų plynaukštė-mis, vis dėlto turėjau nusileisti, o paskui vėl pakilti – ir taip keletą kartų. baigėsi vanduo, o iki upelio – dar bent pora paki-limų ir nusileidimų. stabtelėjęs atsipūsti pajutau, kad kažkas mane stebi. atsisuku, ir ką gi – į mane už kokių 20–30 metrų žvelgia elniuko akys. sėdžiu kaip įkaltas, o elniukas, darydamas visokius įman-triausius judesius, suka aplink mane ratu. kaip tyčia per iki tol buvusį atokvėpį fotoaparatą įsidėjau į kuprinę, tad kol jį iškrapščiau, elniukui praėjo smalsumas mane apžiūrinėti. dar kiek pažaidėme ir patraukėme kiekvienas savo keliu. tikslą pasiekiau per patį vidurdienį. mano

dideliam nusivylimui vietoje įsivaizduoto krioklio – menkutė srovelė, kurios vos užteko atsigerti. tiesa, fiordo įlanka ne-paprasto grožio. Šalia puikiai nugludintų gneisų bei granito – gneisų monolitų – paplūdimys, padengtas įvairiaspalviais blynelių formos apvalainukais, dar toliau – klifas (statūs skardžio tipo šlaitai), kurio mikrolūžiai padengti žalsvai melsvomis apnašomis, bylojančiomis galbūt apie va-rio mineralų mineralizaciją. pabandžiau pamėtyti spiningą į dar nevisiškai skaidrų fiordo vandenį, ir, žinoma, – nieko, tad ilgai netrukęs pasukau namo.

IlulISSataS ( jakobShavnaS)iš kangerlusaqo į ilulissatą atskri-

dome vietinės avialinijos „greenland air“ lėktuvu. antrasis ilulissato pavadi-nimas siejamas su danų pirklio jakobo severino – ilulissato įkūrėjo – vardu. turime penkias dienas ir keletą gali-mybių: apžiūrėti unesco saugomą objektą – kangia fiordą, kuriame for-muojasi ledkalniai, atplaukiantys nuo už 30 km esančio ledyno, slinkdami lėčiau už vėžlį (22 m per parą); nuplaukti iki eqi, kur ledynas nusileidžia tiesiai į jūrą; pasidairyti tarp ledkalnių žvejų laive-liu; mėginti pėsčiomis pasiekti kangia fiordo ištakas; nuskristi malūnsparniu ant ledyno; susipažinti su ilulissato miestelio specifika, aplankyti žymiojo keliautojo knudo Rasmusseno muziejų; žinoma, pažvejoti....

palapines pasistatėme ilulissato kempinge, įsikūrusiame kiek neįpras-toje vietoje, šalia kelių šimtų benamių šunų prieglaudos ir vietinių kapinaičių, nes kitur niekur to daryti negali dėl tos

Nuo

trau

ka iš

kel

ionė

s ar

chyv

o

KELIONĖS


priežasties, kad ilulissato apylinkės yra unesco saugoma teritorija.

pirmiausia puolėme pažiūrėti, kaipgi slenka tie ledkalniai fiorde. tačiau nieko panašaus, išskyrus retkarčiais pasigirstantį lūžtančio ledo griausmą, nepastebėjome. tiesa, po trijų dienų pastebėjome, kad labiausiai išsikišęs ledkalnis vis dėlto pasislinko link vakaruose esančio kalno. grįžęs iš kelionės, naršydamas interneto tinklapį www.greenland.de, pastebė-jau, kad internete esančios gražiausios fotografijos ir mūsų padarytosios beveik identiškai sutampa. tad ledkalnių slinki-mo greitis tikrai nedidelis.

bevaikščiodamas ledjūrio pakran-tėmis pastebėjau, kad tarp vešlių jūros kopūstų sąžalynų šmėkščioja žuvys. sunku pasakyti kokios, bet nemažos. mostelėjau spiningą ir… turiu pusan-tro kilogramo menkę. antras metimas – antra menkė. adrianas ištraukė dar didesnę. net nespėję pasotinti azarto aistros, prilupome tiek, kad vos parvil-kome. pagaliau išsiaiškinome, kad toje, stulbinančiai šaltoje jūroje tikrai gausu žuvies. dar kartą tuo įsitikinome, kai pabandėme pažvejoti, prieš išskrisda-mi, prie oro uosto, kai nebuvo nė vieno metimo tuščio.

apžiūrėję apylinkes, praėję unes-co raudonąjį ir mėlynąjį maršrutą, nutarėme leistis į tolimesnę kelionę. Rytojaus dieną kaip tik plaukia laivas į disco salą. penktą valandą ryto mes pirmieji uoste ir, atrodo, kad niekas nesutrukdys įgyvendinti šio ketinimo, bet kur tau, kuo arčiau laivo išplaukimo laikas, tuo daugiau radosi žmonių su išankstiniais bilietais, o kai laivas turėjo atsišvartuoti, jame nebuvo nė vienos

laisvos vietos. kaip tie vaikai, negavę saldainio, jautėmės nuskriausti, nors kaltinti nebuvo ko. skirtingais takais susirinkome ant kalvos prie žymiojo keliautojo knudo Rasmusseno pamin-klo. parymojome prieš ledų prigrūstą jūrą, užkandome šioje klimatinėje zonoje nepakeičiamų lietuviškų lašinių ir pasidarė geriau. pakeliui į knu-do Rasmusseno muziejų užsukome į žuvies turgų. visas turgus – tai kokių 25 m2 šaltokas kambarys, vidury kurio stovi didžiulis stalas su granitine lenta, o ant to stalo – kelių ruonių skerdiena ir jokios žuvies, kas mums pasirodė šiek tiek keistoka.

Šalia Rasmusseno muziejaus stovi bažnytėlė, kurią pastatė Rasmusseno tėvas – liuteronų vyskupas. kai kam iš mūsų netgi pavyko dalyvauti bažnytinė-se krikšto apeigose.

knudo Rasmusseno muzieju-je gausybė eksponatų iš jo kelionių, liudijančių inuitų etnokultūrą. knudas Rasmussenas tris kartus perėjo gren-landiją iš vakarų į rytus. savo pastabas ir asmeninį patyrimą įžymusis keliautojas aprašė knygose, palikdamas tai mūsų ir ateities kartoms. po vienos kelionių vedė vietinę inuitę, taip visiškai pasinerdamas į vietinį gyvenimą. Čia, greta žvejybos ir medžioklės įrankių bei įvairiausių kano-jų, padarytų iš jūros žinduolių odos, gali susipažinti su dominuojančios vietinių gyventojų inuitų tautos raštu, proza bei poezija.

apie pietus iš jūros padvelkė rūkas, kuris vis tirštėjo ir tirštėjo. greitai nebesimatė toliau nei trisdešimt metrų. tik šunų lojimas bei staugimas tapo tirštas lyg sklistų iš už palapinės kam-

po. Šunys čia užima svarbią vietą, tiesa, šiuo vasaros metu jie nuobodžiai snau-džia arba švenčia vestuves. vestuvės tai nėra atskiro šuns ar kalės reikalas. kiekvienas vestuvinis aktas sveikinamas bent keleto aplinkinių šeimų, kuriose būna nuo šešių iki dvylikos šunų ir, žinoma, kažkiek šuniukų. kadangi iš viso šunų čia keletas tūkstančių, tai vestuvės nuolat kur nors vyksta, tad lojimas ir staugimas beveik nepaliauja-mas. gal ir gerai, kad negavome bilietų į disco salą. būtume tik pasiplaukioję, bet dorai nieko nematę. taip kiurksant bedrėkstančioje palapinėje, apniko vi-sokios mintys, pasiekiančios namus, nes nežinia, kiek laiko laikysis ta migla.

ačiū dievui, ryte rūko kaip nebūta, tad patraukėme link fiordo ištakų, nu-sprendę užkopti ant viršūnės, kuri yra už maždaug trijų valandų kelio. pakilimą pradėjome įspūdingu tektoninio lūžio kanjonu. Čia mūsų maršrutas sutapo su mėlynąja unesco trasa, tačiau neilgai džiaugėmės pramintu taku. užkopus ant iškilusios plynaukštės, teko išsukti iš kelio ir toliau žingsniuoti be tako, be takelio. eiti šios plynaukštės viršumi patogu, čia koja tvirtai remiasi į ledyno nuzulintus magminių bei metamorfinių uolienų masyvus. tačiau tie masyvai suskaldyti tektoninių lūžių, kuriuos įvei-kiant reikia keliasdešimt ar šimtą metrų nusileisti, o po to vėl pakilti. po keleto tokių nusileidimų bei pakilimų nuspren-di eiti žemuma, o čia irgi ne pyragai, kojos klimpsta į samanas ir kitą tundros augmeniją. tada vėl ropštiesi į viršų, kol pagaliau pasimato pirmasis tikslas – dai-kos (iš žemės gelmių išsiveržusios uolie-nos slūgsančios stačios sienos pavidalu) formos kalnas, į kurį nutarėme užkopti. jaunimas pareiškė, kad užteks vaikščioti ratais, geriau kopkime tiesiai. susėdę dar papostringavom, ar iš viso įmanoma tiesiai užlipti, ir pasileidome upelio link. tik persikėlęs per upelį supratau, kad džiugas su živile neis mūsų keliu, o mėgins minti jaunystės taką. užkopęs ant šalia daikos prigludusio balnakal-nio, nebeišlaikė ir adrianas – pasileido kaip išgąsdintas elnias link viršūnės. o kas beliko man? aš irgi iš paskos. apie pusiaukelę priėjome kažkieno sukrautą turą, į kurį įdėti iš medžio pagaminti akiniai nuo saulės, netoliese voliojosi savadarbė šautuvo buožė. panašu, kad tai medžiotojų tako skiriamasis turas. kai

Nuo

trau

ka iš

kel

ionė

s ar

chyv

oKELIONĖS

_412010 VASARIS | Apžvalga KELIONĖS

užkopiau ant viršūnės, adrianas jau ieš-kojo užuovėjos, nes po tokio intensyvaus kopimo buvo pradėjęs vėsti. netrukus užlipo valius, o džiugo su živile kaip nėra, taip nėra. apėję daikos viršūnę, žemiau nieko nepastebėjome. teko rinktis – leistis arba laukti. nutarėme palaukti. ir ką gi, netrukus mūsų taku atpuškavo ir živilė, kuri pasakė, kad ten, kur nutarė eiti džiugas, jai sukasi galva. belaukdami džiugo, prisipa-sakojome įvairiausių atsitikimų. nors niekas netikėjo, kad jam galėjo kas nors atsitikti, tačiau kas dėjosi džiugo tėvo valiaus širdyje, gali pasakyti tik jis pats, nors išoriškai, kaip visada, valius atrodė ramus. dar geras pusvalandis – ir pa-sirodė džiugas. manau, kad racionaliu mąstymu pasižyminčiam džiugui buvo gera patirtis ateičiai. į dar vieną viršūnę, kuri yra ledyno kryptimi, nutarėme ke-liauti dviese su valiumi. ėjome apie dvi valandas, kol pasiekę tikslą vis tiek dar buvome per toli nuo fiordo ištakų, kad įžiūrėtume ledo sienos detales. toliau eiti laiko nebebuvo, reikėjo skubėti atgal, nes šią naktį suplanuotas plaukiojimas tarp ledkalnių.

išplaukėme saulei beveik pasiekus horizontą. kadangi buvo debesuota, tai prieblanda buvo dar didesnė, nors tamsiame vandens fone kontrastingai balti ledkalniai atrodė didingi, kartais niūrūs, netgi stulbinantys, o kai saulė išlysdavo iš po debesies, masyvūs ledo kalnai nusidažydavo paslaptingomis spalvomis. jūroje, skirtingai nei konti-nente, gerokai šalčiau ir kaipgi kitaip, jei vandens temperatūra vos keli laips-niai, be to, dar tas vėjas. nors buvome apsirengę viskuo, ką turėjome, po gero pusvalandžio pasidarė taip šalta, kad nebesuėjo dantis ant danties. dar pus-valandį gelbėjo laivo kamino vamzdis, prie kurio buvo galima bent sušilti rankas, kad galėtum išlaikyti filmavimo kamerą. paskutines dešimt buvimo denyje minučių prailgino arbata su gurkšniu trejų devynerių, o likusį laiką praleidau triume, nors kai kas iš mūsų „iškentė“ denyje. sušilti pavyko tik kempinge įrengtoje drabužių ir avaly-nės džiovykloje, kurią suradome pirmą kartą. kai iki maksimumo įjungėme „statoil“ atvežtų suskystintų dujų šildy-tuvą ir išgėrėme didžiulį virdulį karštos arbatos, kūnas atgavo judėjimo galią ir paryčiais patraukėme link palapinių.

auGalaI Ir GyvūnaIgyvosios gamtos eksponatai ma-

loniais reginiais papildė kelionę. bene didžiausią įspūdį paliko susitikimai su avijaučiais. tai tikrai įspūdingi žvėrys, „dėvintys“ nuostabius vėjo iššukuotus kailius. avijaučius teko stebėti pavienius ir besiganančius bandomis, matėm ir jų griaučių. jeigu avijaučius gali stebėti ra-miai kramsnojančius tundros augmeniją, tai susitikimai su elniais buvo labiau individualūs, tuo tarpu poliarinė lapė ne kartą šmirinėjo po stovyklą, nekreipda-ma į mus jokio dėmesio. o kai stovy-klą prie fergusono ežero palikome be priežiūros, šis gyvūnas visiškai pateisino vagilės vardą, nes išdraskiusi maišus, išbarsčiusi kruopas ir cukrų, apgriaužusi duoną, nusitvėrė lašinius ir pasislė-pė. paukščių mūsų keliautose vietose nebuvo gausu ir to priežastis, – aišku, lapės, kurios ne tik išvagia kiaušinius, bet ir suėda jauniklius. vieną vakarą prie stovyklos iš kažkur aticypsėjo kikilio jauniklis, kuris dar nemokėjo skraidy-ti. paukščiukas perdaug nesipriešino pagaunamas. prieš miegą kažkas nunešė jį į keružių sąžalyną. ilgai netrukus, toje pusėje jau girdėjome kiauksint lapę.

augalai vasarą čia itin skuba, nes per trumpą vegetacijos laikotarpį reikia suspėti išskleist žaliąjį rūbą, pražįsti, subrandinti vaisių ir pasiruošti ilgai ir šaltai žiemai. kai atvykome į kan-gerlusaqą, daug kur žydėjo šilagėlės, arčiau ledyno – krokai, o pietinių šlaitų atokaitose tiesiai ant smėlio jau sirpo mėlynės. tuo tarpu išvykstant jau do-minavo švylių pūkai ir rudesnės spalvos, nors praėjo vos dvi savaitės. tiesa, kur kas vešlesnė augmenija matėsi lediniame jūros vandenyje. kaip mes spėjome, jū-ros kopūstai čia sudaro ištisus sąžalynus, nes jiems nėra kur skubėti – ir žiemą, ir vasarą vandens temperatūra labai daug nesiskiria. kas dedasi giliau, nematėme, tik iš žvejybos supratome, kad ko jau ko, o menkių čia tai tikrai nestinga.

atGal Į kanGerluSaqąskrisdami atgal į kangerlusaqą

visi įsitaisėme vienoje lėktuvo pusėje, iš kurios buvo mayti visas ledyno pakraštys, tai davė galimybę padaryti pirmuosius kelionės apibendrinimus. tai, ką neseniai vadinome neperžengiama upe, lyg kokia gyvatė rangėsi aplink ledyno liežuvius, kurių pakraščius nepertraukiamu gūbriu

paryškino galinės morenos. iš viršaus aiš-kiai išsiskyrė du ežerų tipai. vieni pilki, – juos galima priskirti ledyniniams, – yra prisotinti ledyno tirpsmo medžiagos, kiti – intensyviai mėlynos spalvos, neturintys ryšio su ledynu. na, o fiordų turbūt be išimties visų vienodas likimas. beveik visi jie bus užnešti ledyno tirpsmo medžiaga, tai tik laiko klausimas.

matėme ir tektoninius lūžius, raižančius senuosius uolienų masyvus skersai ir išilgai. man pasirodė, kad vyrauja vakarų–rytų krypties lūžiai, nors yra ir kitokių. beje, ypač didelį įspūdį paliko neotektoninės dislokacijos (nau-jausi, dabartinių laikų uolienų persislin-kimai), įvykusios atsitraukus ledynui, kai žemės paviršius buvo atpalaiduotas nuo ledo svorio. teko pastebėti dviejų metrų vertikalius persistūmimus. kad tai įvyko atsitraukus ledynui, byloja ypač aštrūs lūžių bortų kampai, neapzulinti ledyno ir nespėję sudūlėti per trumpą laiką. skrydžiui baigiantis, lyg pagal užsakymą lėktuvas praskrido netoli Russelo ledo liežuvio. žiūrėdami pro iliuminatorių, mintimis sugrįžome į tas dienas, kai ieškojome, kur ir kaip persikelti per upę, kur „kankinome“ moreną. dar minutė, kita – cukraus kalnas, fergusono ežeras, – ir mes jau žemėje. grįžome į tarptau-tinę poliarinių tyrimų stotį ir likusį laiką leidome, kaip kas išmanė. nusiprausę ir išsiskalbę drabužius, pabirome po miestelio įžymybes: muziejų, protestan-tų bažnyčią. be to, norėjosi ir apsigydyti žaizdas, nes patirti saulės nudegimai buvo tokio lygio, kad kai kurių iš mūsų nosys buvo virtusios atvira, plyna žaizda.

kai geologijos ir geografijos insti-tute susitikome pirmą kartą, atrodė, kad visi esame tokie skirtingi ir į grenlan-diją vykstame vedini įvairiausių tikslų, o pasibaigus kelionei, tie skirtumai gal ir netapo panašumais, tačiau kažkas ėmė mus vienyti. nežinia, kiek tai tęsis, bet iki šiol mes tebesivadiname „gren-landiečiais“. ■

>> kažkas ėmė mus vienyti. Nežinia, kiek tai tęsis, bet iki šiol mes tebesivadiname „grenlandiečiais“ >>

42_ Apžvalga | VASARIS 2010MŪZOS DVELKSMAS

Mar

tyno

s Ž

ilion

ytės

nuo

trau

kos

lIeTUvIškoS UžgavėNėS SU RYTIeTIškaIS pRIeSkoNIaIS vIlNIaUS gaTvėSe

vasarį, kai visa lietuva rengėsi

švęsti užgavėnes, japonijoje, saporo mieste, vyko tradicinis „sniego fes-tivalis“. savaitę trukusiam festivaliui buvo ruoštasi mėnesį. iš daugybės tonų sniego ir ledo menininkai kūrė sniego skulptūras, kurios sutemus sužibdavo įvairiomis spalvomis. tai tarsi šalčio, sniego ir šviesų šou po atviru dangumi. ar kas gali būti geriau mieste?

Šis renginys kasmet pritraukia daug lankytojų. tiek patys japonai, tiek svečiai iš užsienio domisi šiuo reginiu. nes kiekvienais metais skulp-tūrų autoriai lankytojus nustebina savo kūrybingumu.

Rytietiškas „sniego festivalis“ susilaukė atgarsių ir vilniuje. tur-būt neatsitiktinai sostinėje vienas kinų maisto restoranas svečius savo prieigose pasitiko meniškais sniego šedevrais. kaip matyti nuotraukose – iš sniego daug ką galima sukurti. ■

martyna žilionytė



Documents

Rožinis gyvenimas su skaitmenine televizijaapzvalga.eu/images/10-02.pdftiekėjams – kaip ant delno. technologi-jos, tokios kaip lietuviškieji „gala me - trai“, leidžia matyti,