Skaitmenine Statyba 2015 PDF

7/25/2019 Skaitmenine Statyba 2015 PDF

1/96


2/96


3/96

Isamesn technin informacija

penosil.com,mastersclub.eu

ATSPARUS LIETUIVOS PER 2 VALANDAS!Hibridinis silikonas Penosil Roof & Faade Elastic visi-kai sustingsta ir su paviriumi sukimba vosper 2 valandas, utikrindamas puiki hi-droizoliacij. Dl lietausjo eksploatacins savy-

bs nepablogs, o san-dariklio tvarumas, sukibi-mas ir elastingumas iliksnepakits ilgus metus.

JAU PO 30 MINUIGALIMA DAYTIJau po 30 minui stogir fasad hibridin siliko-n Penosil Roof & FaadeElastic galima purktidaais, dayti voleliu arteptuku. Kad ir kokius da-

us naudotumte, darbvisada atliksite greiiau.

TINKA BET KOKIEMSPAVIRIAMS,NET IR DRGNIEMSHibridinis silikonas PenosilRoof & Faade Elastic limpabeveik prie vis statybomsnaudojam mediag. Nesijau-dinkite, jei pavirius drgnas eksploatacins sandariklio sa-vybs dl to nepablogs. Vis

dlto nenaudokite sandarikliolyjant ar tose vietose, kur sun-kiasi vanduo.

100 % ATSPARUS VANDENIUISustings hibridinis silikonasPenosil Roof & Faade Elasticyra 100 % atsparus vandeniui.Jis puikiai saugo nuo vandensprasiskverbimo, nes sudaro tvirt plvel, veiksmin-gai saugani net ekstremaliomis slygomis: esantkariui iki 100 C, atalus iki 60 C, stipriai lyjant arper potvyn.

ATSPARUS UV SPINDULIAMS*Hibridinis silikonas Penosil Roof & Faade Elastic elas-tingum ir kitas savybes isaugo net ir sauls spindu-liams tiesiogiai veikiant paviri.

*Netaikoma skaidriam silikonui.

PUSANTRO KARTO GERESNGARSO IR ILUMOS IZOLIACIJANauja, unikali Window & Doorsandarinimo put sudtis sukuriavisikai nauj mikrokorio struktr.Putos isiskiria itin veiksmingomisgarso ir ilumos izoliacijos savyb-

mis jos iki 50 % efektyvesns uprastas putas.

NEDEFORMUOJA KONSTRUKCIJWindow & Door sandarinimo pu-tos pleiasi tik tuias erdves, to-dl nesunkiai kontroliuosite antrinj pltimsi, jos nesudaro utvaro.Pagal instrukcij naudojamos pu-tos niekaip nepaeis sandarinimokonstrukcij.

GALIMA PJAUTI PO 30 MINUI

Dl greitos polimerizacijos Window& Door sandarinimo putos pleia-si ir stingsta labai greitai, todl jaspjauti galima jau po 30 minui.Pjaunant putas, garso ir ilumosizoliacija nepablogja, o eksploata-cijos laikas nesutrumpja.

VISIEMS MET LAIKAMSWindow & Door sandarinimo putasgalima naudoti, esant bet kokiomsslygoms: iem (nuo 10 C), vasar(iki +30 C), lyjant ar sningant.

TANKI STRUKTRAWindow & Door sandarinimo pu-toms bdinga visikai nauja mikro-korio struktra. Ji panai prastkor, bet imtus kart tankesn, to-dl utikrina kur kas geresnes garsoir ilumos izoliacijos savybes.


4/96

TurinysKstutis TreiokasLIETUVOS STATYB SEKTORIAUS ATEITIS SKAITMENIN STATYBA

Antanas GuogaBENDROJI ES SKAITMENIN RINKA KELIAS EKONOMIKOS AUGIM

Dalius GedvilasBIM NEIVENGIAMASSTATYB POKYTIS

4

6

8

vizija

Prof. Marius aliamorasTOBULAS VAIZDAS,NEISKLAIDANTIS ABEJONIAlgirdas KaupdasBIM AUROSNESUSTABDYSI

Ernestas BeranskisNAUJOS TRIMAI VIZUALIZACIJTECHNOLOGIJOS NAUJOS VERSLOGALIMYBS

34

36

38

architektai ir BIM

Prof. dr. Sigitas Mitkus, Tomas MitkusTEMID RENKASI BIM

Dainius GudaviiusBIM LIETUVOJE GALIMA TEISINTISUTARTIMIS

Ernestas Beranskis

PROJEKTO KOKYB PRIKLAUSO NUOAIKIAI APIBRT PROCES

2226

28

BIM ir teis

Jonas DvilinskasBIM STIPRINAIAURIETIK VIENYBSVARBIAUSIOS

DATOS IR VYKIAIV DARBOGRUPS

10

1215

V32

Dr. Darius MigilinskasBIM SPECIALIST RENGIMAS:NAUJOVS TURI APIMTIIR ATESTAVIM

kompetencija

Antra rgleLATVIJAI REIKIA LAIKO,KAD PASIVYT LIETUV

Paweas WierzowieckisBIM HORIZONTASLENKIJOJE VIESJA

1618

BIM pas kaimynus

BIMALMANACHAS


5/96

BIM BURS MARKUIUSATPLUKD SKANDINAVIJ

Paulius SviklasSKMINGA SKANDINAVIKA PATIRTISPERKELIAMA LIETUV

PROT IR TECHNOLOGIJSINERGIJA DUODA VAISI

62

64

68

eksportuojamesu BIM

Birut emaitytKAS GANYS DIDIUOSIUSBIM DEBESIS?

Dr. ilvinas StankeviiusGIS IR BIM BENDRO KELIO PAIEKOS

Dr. Arnas UrbysBENDRA DUOMEN APLINKA ANTROJO BIM BRANDOS LYGIO PAGRINDAS

Ernestas BeranskisEFEKTYVESN KOMUNIKACIJAVYKDANT BIM PROJEKTUS

Edvinas ButkusK APIE BIM PASAKYT

POPIEIUS?

Edita SeliavienKAIP ISIRINKTI BIMPROGRAMIN RANG?

Vaidas GuogisBRICSCAD V16 TRYS VIENAME:CAD, MCAD IR BIM

42

4448

51

kaip tai veikia

54

60

58

ms patirtis70

78

LIETUVOS VERSLO VILKAIPASITIKI BIM MODELIU

INGSNIU PRIEKYJE IRATSAKINGAI SU BIM

Rta VederytPST PIRM KART STATYBOS PROJEKTEPRITAIK KETURMAT MODEL

72

80

74

82

87

76

84

V Skaitmenin statybaAlmanachas Skaitmenin statyba 2015 V Skaitmenin statybawww.skaitmeninestatyba.ltEl. p. [email protected]

RedaktoriusEdvinas ButkusEl. p. [email protected]

LeidjasUAB Statybos marketingasEl. p. [email protected]. +370 616 83 199www.darnistatyba.lt

RedaktorJurga GrigienEl. p. [email protected]

Reklama

ygimantas KvartnasTel. +370 626 62 700El. p. [email protected]

Almanacho elektronin versija skelbiamawww.skaitmeninestatyba.ltwww.darnistatyba.ltir partneri tinklalapiuose

Tekstus redagavo V Kalbos ir komunikacijos centrasSpausdino UAB Greita spauda

Dl galimo broko praom kreiptis spaustuv.Visos teiss saugomos. Iliustracijoms ir tekstams

perspausdinti btinas leidjo raytinis sutikimas.Leidjas neatsako u reklamos skelbim tekst ir turin.

UAB Statybos marketingasISSN 2351-6925Virelyje naudotos 2015 Tekla Corporation nuotraukos

Rta VederytSKMINGAS PROJEKTAS PASKATINOSIGYTI DAUGIAU BIM PROGRAM

Edvinas ButkusUGIRA GREITAS STARTASBIM TRASOJE

Mantas KreivysPROSFEROS ATRADIMAIKYLA I PRAKTIKOS

Darius KvedarasBIM TRAUKINYS LIETUVOJEDIDINA GREIT

BIM PADEDA SUSIKALBTISKIRTINGOMS KOMANDOMS

Monika DrungilaitNE TIK EFEKTYVUMAS, BET IR

NAUJOS VERSLO GALIMYBS


6/96

4 SKAITMENIN STATYBA / VIZIJA

LIETUVOS STATYB

SEKTORIAUS ATEITIS SKAITMENIN STATYBAKSTUTIS TREIOKAS,

aplinkos ministras

BFL


7/96

5VIZIJA/ SKAITMENIN STATYBA

Spariai besivystaniosinformacinstechnologijos ir jteikiamos galimybs

lemia, kad dabar stovimeant statyb sektoriausskaitmeninimo irvisuotinio statinioinformacinio modeliavimo(angl. Building InformationModelling, BIM) metodtaikymo slenksio. Jjau yra perengusi neviena konkurencingoir efektyvaus statybsektoriaus, nekilnojamojoturto krimo ir valdymosiekianti usienio valstyb.

isuomet palaikme ir palaiky-sime pagrstus siekius didintistatini projektavimo, staty-bos, eksploatavimo efekty-vum, skaidrum, mainti su

tuo susijusi proces trukm, mediagir nekilnojamojo turto valdymo snau-das. Kaip rodo statyb sektoriaus skai-tmeninimo srityje labiausiai paengusivalstybi (Jungtins Karalysts, Danijos,Norvegijos, Jungtini Amerikos Valstijir kt.) tyrimai ir patirtis, statyb sekto-

riaus skaitmeninimas ir BIM metod tai-kymas yra vienas geriausi bd veiktisu iais siekiais susijusius ikius.

Skaitmenins statybos princip ir BIMmetodologijos taikymas leidia efekty-viau projektuoti, statyti, naudoti ir val-dyti statinius, nes sudaro galimybes ianksto patikrinti pasirinkt projektavi-mo sprendini efektyvum statini eks-ploatavimo aspektu, ivengti projekta-vimo klaid, sukuria bendr ir aikiomistaisyklmis pagrst statybos dalyvibei j veikl priirini institucij ben-dravimo erdv, efektyvaus statini nau-dojimo valdymo, investicij planavimogalimybes, sudaro prielaidas skaidrintiviej pirkim procedras.

Norint diegti skaitmenins statybosprincipus, reikia didiuli pokyi stati-ni projektavimo, statybos, naudojimoproces reguliavimo ir valdymo, vie-j pirkim ir kitose susijusiose srityse.Visa tai tinkamai pasiruoti milini-kas darbas. Reikia sukurti ar perimtiBIM standartus, nacionalin statyb

klasifikatori, taip pat pasirinkti tinka-miausius duomen main standartus,sukurti bendr ir aikiomis taisyklmispagrst statybos dalyvi bei j veiklpriirini institucij bendravimo er-dv, pritaikyti informacines sistemas,registrus, kit infrastruktr, pakeistidaugyb teiss akt ir pan.

Pabrtina, kad pirmaujanios alysstatyb sektoriaus skaitmeninimo ini-ciatyvas pradjo gyvendinti po daugy-

bs tyrim ir diskusij, subrandinusioslabai aikias valstybinio lygio siekiamy-bes, parengusios atitinkamus veiksmplanus.

Atsivelgdamas tai ir suprasdamaslaukianius ikius, Lietuvos Respubli-kos Vyriausybs strateginis komitetas

2015 m. rugsjo 28 d. pritar silymuisudaryti suinteresuot institucij ir or-ganizacij darbo grup, kuri parengtsilymus dl Lietuvos statyb sekto-riaus skaitmeninimo iniciatyvos gyven-dinimo ir finansavimo modeli. Gruodi darbo grup pradjo savo veikl.

Rengiant iuos silymus, turt bti ver-tinta usienio patirtis, skmingo darboprincipai, atsivelgta valstybs teisinir institucin sandar, informacini sis-tem infrastruktr, nusistovjusius sta-tybos proceso dalyvi santykius ir kitussvarbius aspektus, i anksto numatyta,kaip turt bti kuriama, palaikoma ir to-bulinama reikiama infrastruktra, numa-tomi galimi i darb finansavimo alti-niai. Be to, turt bti atsivelgta mair vidutini moni galimybes sigyti

brangesn programin rang, imokytispecialistus ir kt.

Savo darbo rezultatus darbo grupturt pateikti iki 2016 m. birelio 27dienos. Tikiu, kad tai suteiks postmLietuvos statyb sektoriaus modern-jimui. II

Respublikos PrezidentDalia Grybauskait ir aplinkos ministras KstutisTreiokas diskutuoja. Gal apie BIM?

BFL

V

Norint diegti skaitmenins statybos principus,reikia didiuli pokyi statini projektavimo,

statybos, naudojimo proces reguliavimo ir valdymo,viej pirkim ir kitose susijusiose srityse.


8/96


ANTANAS GUOGA,Europos Parlamento narys

Vienas kertini Europos Sjungos (ES)

akmen bendra rinka. Perkame irparduodame prekes bei paslaugas be jokiapribojim. Galimybes ms prekms irpaslaugoms ipleiantis bendrosios rinkosveimas, nors ir pasvyruodamas, bet juda priek. io veimo skaitmenin versija jau visai kita istorija. Bendroji ES skaitmeninrinka, vos pabandiusi pajudti pirmyn,

atsitrenkia skirtingus 28 valstybiteisinius utvarus.

BendrojiES skaitmeninrinka kelias

ekonomikosaugim

nternetu kasdien naudojasi 315 mln. eu-ropiei. 90 proc. duomen, iuo metuprieinam internete, sukurta per pasta-ruosius dvejus metus. Ir ie rodikliai nenu-stoja augti. Jei pavykt skmingai suktibendrj ES skaitmenin rink, europin

BVP krep papildomai krist 415 mlrd. eur ir bt

sukurta 3,8 mln. nauj darbo viet. Be to, tai leistEuropai uimti pasaulio informacini technologij(IT) lyders pozicij. Kitaip tariant, bendroji skai-tmenin rinka gali pakeisti ES ekonomikos sstingaugimu. Kito varianto nra.

Panagrinjusgeriausi ESvalstybi praktik,

akivaizdu, kad LietuvosVyriausyb turt

bti suinteresuotakuo greiiau sudaryti

slygas statybomsLietuvoje engti

skaitmenin ami.

I


9/96

7VIZIJA/ SKAITMENIN STATYBA

SKAITMENIN STRATEGIJAEuropos Komisija pareng bendrosiosskaitmenins rinkos strategij, kuri, ti-kimasi, bus tas rankis, padsiantis su-griauti iki iol neveikiamas sienas ir at-verti bendrosios rinkos galimybes ne tik

realiame, bet ir skaitmeniniame pasau-lyje. ios strategijos vliavneys viso,kas skaitmeninta, lyders Estijos atsto-vas Europos Komisijoje Andrusas Ansi-pas. Jo vizija labai paprasta: teiss vir-tualioje erdvje negali skirtis nuo teisirealiame gyvenime. Kitaip tariant, ben-droji skaitmenin rinka turi suteikti gali-myb prekms, paslaugoms ir kapitaluinetrukdomai judti. ES piliei veikla in-ternete negali bti niekaip ribojama dlj tautybs ar gyvenamosios vietos. Dlverslo kilms alies negali bti paeistassiningos konkurencijos principas. VisES ali nari visiems interneto paslau-g naudotojams ir paslaug interneteteikjams slygos turi bti vienodos.

Europos Komisijos vicepirmininkasA. Ansipas bendrosios skaitmeninsrinkos strategij pristat mano kvieti-mu atvyks Vilniuje organizuojamdidiausi Baltijos regione IT ir verslu-mo rengin #Switch!. iame renginy-je 2015 m. spal dalyvavo apie 6 tkst.

moni, pus j moksleiviai i visosLietuvos. Buvo kalbama apie skaitme-nins rinkos galimybes, verslum irypa apie tai, kaip jaunimui rasti savoviet skaitmeninje ateityje.

Bendrosios ES skaitmenins rinkos stra-tegija pagrsta trimis svarbiausiais prin-cipais. Pirma, ir vartotojai, ir verslas pre-kes bei paslaugas internetu turi pasiektibe apribojim visoje Europoje. Antra,paslaug teikjai privalo siningai kon-

kuruoti, o j veikla turi bti paangiaireguliuojama. Vienodos slygos rinkosdalyviams augint ES piliei pasitik-jim internetinmis paslaugomis. Tokpat poveik turt ir rimtai sustiprintasinterneto saugumas su iuolaikika ki-bernetinio saugumo strategija. Treia,Europos skaitmenins ekonomikos au-gimas turi bti pirmenybinis. Tai pasiek-ti gali padti investicijos infrastruktr,technologijas, tyrimus ir inovacijas netik versle, bet ir vieajame sektoriuje.

VALDIOS ATSAKOMYBBendroji skaitmenin rinka gali veiks-mingai funkcionuoti tik tuo atveju, jeiir valdia bus skaitmenin. Tam reikiamoderninti viesias paslaugas, didinti

prieinamum, mainti administraci-n nat. Visi ie burtaodiai i tiesreikia viena mogui ar monei buspaprasiau ir pigiau gauti viesiaspaslaugas. Pavyzdiui, viena didiausirevoliucij sukelsiani priemoni vieno karto (angl. once only) principogyvendinimas ES. Jei jau vien kart

pateiksite kokius nors savo duomenisbet kuriai vieajai institucijai bet ku-rioje ES valstybje, tie duomenys busprieinami ir visoms kitoms ES veikian-ioms institucijoms. Niekada daugiaujokia staiga neprays js pakartotitos paios informacijos, kuri jau esatepateik.

Be abejo, didel BVP dal kuriantis Euro-pos statyb sektorius siekia neatsiliktinuo paangos ir savo projekt krim

bei valdym kelti skaitmenin erdv.Diugina Lietuvoje prasidjusi skaitme-nins statybos iniciatyva, viso sekto-riaus sutelktos pastangos stumti pirmynBIM (angl. Building Information Model-ling) gyvendinim Lietuvoje.

Panagrinjus geriausi ES valstybi

praktik, akivaizdu, kad Lietuvos Vy-riausyb turt bti suinteresuota kuogreiiau sudaryti slygas statyboms Lie-tuvoje engti skaitmenin ami. gy-vendinant bendrosios ES skaitmeninsrinkos strategij ir griaunant preki beipaslaug prekybos utvarus, daugjagalimybi konkuruoti visos ES rinkojeir su statyb bei su jomis susijusiomispaslaugomis. Turime bti konkurencin-gi bei verls usienio rinkose ir taip au-ginti savo alies k. II

Europos KomisijosvicepirmininkasANDRUSAS ANSIPAS Copictures

Copictures


10/96


Globalizacija ir technologij paanga daro tak vispasaulio valstybi vystymuisi. Lietuva ne iimtis.Jungtins Tautos atlieka daugyb tyrim ir bando nuspti

monijos laukianius ikius. i tyrim rezultatai liudija,kad iki 2050 m. pasaulyje reiks pastatyti 33 mln. naujbut. Prognozuojama, kad per 35 metus miestuosegyvenani moni padaugs beveik dukart.

ie ikiai skatina kurtitechnologijas, kurios pa-spartint architektrinisprendim gyvendinim,statybos proces ir sukurt

rankius, leidianius koky-bikai valdyti miest infrastruktr.

Statinio informacinio modeliavimo(angl. Building Information Modelling,

BIM) metodai padeda sprsti iasdabarties aktualijas. BIM vystytojtikslas ne tik sukurti automatizuotoprojektavimo ir informatyvaus staty-bos modelio krimo standartus, betir sudaryti slygas architektams, pa-naudojant naujausius IT laimjimus,neriboti dizaino ir krybos erdvs,galinti kurti daugyb variant ir vizi-j per labai trump laik.

Naujieji reikalavimai energetikos, trans-porto, aplinkosaugos ir kitose srityseliudija, kad technologins naujovsjau dabar leidia atlikti daugyb ypatiksli matavim, simuliacij, analizi,utikrinani kokybik valstybs inf-rastruktros planavim. Tvari statybatapo manoma pradjus taikyti BIM.Be to, BIM metodai vystosi toliau ir pa-veria realybe virtualaus miesto krimosprendinius, veria iekoti nauj duome-n bazi valdymo sprendim, prisidedaprie mogaus gyvensenos modeliavimoapskritai. Stebint technologij paangpasaulyje, tampa akivaizdu, kad riba tarpvirtuali dalyk ir realybs bus labai ne-ymi, o technologijos gali paversti mo-

gaus darb ir buit dar patogesniais.

Per pastaruosius du deimtmeius sta-tybos pasikeit labiau nei per du anks-tesnius tkstantmeius. Ir tai vyko dl

BIM NEIVENGIAMASSTATYB POKYTIS

DaliusGedvilas,Lietuvos statybininkasociacijosprezidentas, VSkaitmenin statyba

direktorius


11/96


12/96

10 SKAITMENIN STATYBA / V

Skaitmenin sta-tyba laikinai turistebtojos status.Tok pat status turiEstija ir Norvegija, o

tikrosios buildingSMART Nordic na-rs yra Danija, Suomija ir vedija.

buildingSMART Nordic yra nepelno siekianti organizacija, kuriosmisija prisidti prie tvarios staty-bos, skatinant dalytis informacija irtobulinti komunikacij. rankis tampasiekti atvirieji tarptautiniai stan-dartai, skirti statyb sektoriui. Atvi-rieji statinio informacinio modeliavi-mo standartai vadinami openBIM.

buildingSMART didiausia pa-saulio organizacija, prisidedantiprie centralizuoto BIM technologijdiegimo. Ji kuria ir koordinuoja sta-tyb informacijos klasifikatorius,statybos duomen main formatus,odynus, bendruosius viej pir-kim reikalavimus, kompleksiniusinformacini ryi technologijsprendimus.

Ruoiantis skaitmeninti Lietuvosstatyb sektori, ypa svarbu pra-dti naudoti duomen main stan-dart IFC (angl.Industry FoundationClasses) ir turti galimyb naudotismetodine bei moksline mediaga.buildingSMART Nordic sprendi-mas pritarti mons Skaitmeninstatyba prisijungimui prie iosiaurs Europos alis vienijaniosorganizacijos suteikia rimt post-m tolesnei BIM metod pltrai Lie-tuvoje.

2015 m. rugsjo 30 d. Skaitmeninstatyba prim tarptautins orga-nizacijos narius Vilniuje ia vykoorganizacijos valdybos susirinki-mas. Kit dien buildingSMARTNordic atstovai dalyvavo tarptau-tinje konferencijoje BIM RegionalDevelopments 2015. Vilnius.

Vilniuje lanksis organizacijos pir-mininkas danas Janas Karlshjas

pristato buildingSMART Nordicveikl, lkesius dl nauj valstybiprisijungimo, vertina Skaitmeni-ns statybos iniciatyv.

V

Skaitmenins statybos pltotojai Lietuvojevykd iuo metu vien svarbiausi savoveiklos udavini 2015 m. gegu prisijung

prie organizacijos buildingSMART Nordic,kuri yra pasaulinio aljanso buildingSMARTInternational nar.

BIM stiprinaiaurietikvienyb

Vilniujelanksisorganizacijos pirmininkasdanas Janas Karlshjaspristato buildingSMARTNordic veikl, lkesius

dl nauj valstybiprisijungimo, vertinaSkaitmenins statybosiniciatyv.

JONAS DVILINSKAS


13/96

11V/ SKAITMENIN STATYBA

Kokiu tikslu sukurta organizacijabuildingSMART Nordic, kaip jivystsi ir koki tiksl turi dabar?Organizacija buildingSMART Nordic,tuomet pavadinta IAI (angl. Internatio-nal Alliance for Interoperability) iaurs

skyriumi, buvo kurta 1996 metais. Or-ganizacija tapo atsakinga u IAI veiklasDanijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir vedi-joje. i ali atstovai bendrus klausimussprend iaurs skyriaus forumuose.

JAV sikrs IAI konsorciumas 1995 m.lapkrit pristat nepertraukiamos duo-men komunikacijos tarp skirtingos pro-gramins rangos idj. io konsorciumoveikla prasidjo nuo bendrovs Auto-desk iniciatyvos sprsti savo program

problem skirtingos programos teiknesuderinamus duomenis, nors jos visosveik AutoCAD pagrindu.

Nuo to laiko iaurs skyrius aktyviaiveikia organizacijoje IAI/building-SMART ir turi viet jos tarptautinjetaryboje. 2006 m. IAI pervadinta buil-dingSMART, siekiant supaprastinti or-ganizacijos pavadinim.

2010 m. buildingSMART Norway

nusprend kurti savo atskir skyri,taiau stebtojo teismis jis ir toliauyra buildingSMART Nordic sudtyje.buildingSMART Norway taip pat yrausitikrinusi viet tarptautinje buil-dingSMART taryboje.

buildingSMART Finland buvo BIMlyder IAI organizacijoje, daug prisid-jo prie projekt SARA ir VERA, o buil-dingSMART Sweden aktyviai skatinonaudoti modeli serverius, buvo vienanacionalinio BIM aljanso, svarbaus da-lyvio pltojant statyb sektori savoalyje, krj. Didiausias Danijos laim-jimas buvo pareigojimas nuo 2007 m.vieuosiuose projektuose teikti statinimodelius IFC duomen main formatu.

iaurs skyrius organizavo kelis tarp-tautins tarybos posdius ir techni-nius susirinkimus, o skyriaus atstovaiatliko svarbius vaidmenis ir tarptauti-niu mastu. Pavyzdiui, Arto Kiviniemii Suomijos buvo tarptautins organi-zacijos vadovas, Reijo Hnninenas ira esame Vykdomojo komiteto nariai,Tiina Koppinen i Suomijos yra buil-dingSMART International valdybosnar, a taip pat vadovauju Tarptauti-

niam techniniam komitetui (angl. Tech-nical Management Committee, ITM), oVino Tarandi i vedijos jau daugiaunei deimtmet atstovauja iaurs sky-riui kaip ITM techninis koordinatorius.

Dabar buildingSMART Nordic atsto-vai taip pat aktyviai dalyvauja pastatir infrastruktros sekcijose, kurianiosevystymosi standartus ir sprendimuspastat bei infrastruktros sektoriams.Infrastruktros sekcijos veikl palaikobei remia vedijos ir Suomijos trans-porto institucijos.

buildingSMART Nordic skmingaivykdo savo sipareigojimus, yra atsto-vaujama tarptautiniuose susirinkimuo-

se, uima atsakingas pozicijas organi-zacijoje buildingSMART Internationalir atlieka svarb darb skatinant atvir-j BIM standart bei buildingSMARTprodukt naudojim.

Lietuva ir Estija prisijung priebuildingSMART Nordic kaipstebtojos. Ar organizacijai svarbuplsti savo geografij?buildingSMART Nordic yra stipri or-ganizacija propaguojant atviruosius

BIM standartus ir skmingai veikia nevienoje srityje. Taiau, siekdama savosvarbiausi tiksl, ji susiduria ir su i-kiais. Mums svarbu dalytis savo patirti-mi ir patiems mokytis i kit valstybi.

Esame laimingi, galdami padti vals-tybms tapti buildingSMART ben-druomens narmis. Ar kuri norsvalstyb galiausiai taps visateise buil-dingSMART nare, ar suformuos savonepriklausom skyri, priklauso nuo josdydio ir buildingSMART Internationalreikalavim. Be to, tolesnje perspekty-voje Danija, Suomija ir vedija taip patgali sukurti savo atskirus skyrius, taiaubuildingSMART Nordic galt ir toliaubti iaurs bei Baltijos regiono ali su-sitikim vieta.

Kok spd susidarte apieskaitmenins statybos iniciatyvLietuvoje? K galtumte patartisiekiantiesiems, kad BIM pltraLietuvoje gyt pagreit?V Skaitmenin statyba palieka labaigeros iniciatyvos spd. Organizacijavienija daug statyb sektoriaus dalyvi,o tai btina sisavinant naujas techno-logijas. Tam neutenka vien technini

pastang. Stiprus ryys su valstybin-mis institucijomis turi teigiam poveik

diegiant ir pareigojant naudoti atviruo-sius BIM standartus, tai rod kit vals-tybi pavyzdiai. Labai svarbu pelnytivartotoj pasitikjim ir utikrinti, kadsprendimai patenkina j poreikius. Var-totojai turi ne vien naudoti atviruosiusBIM standartus ir duomenimis pildytibrinius, bet ir gauti nuolatin atvirojoBIM naud kasdieniame darbe.

Kokie yra artimiausi buildingSMARTNordic tikslai ir udaviniai?

buildingSMART Nordic siekia pasi-lyti nauj infrastruktros sprendim.Be to, sutikome prisidti prie baigiamkurti modeli periros apibrim(angl. Model View Definitions, MVD),BIM bendradarbiavimo formato (angl.BIM Collaboration Format, BCF) diegi-mo ir IFC atitinkanios programinsrangos sertifikavimo reikalavim to-bulinimo.

K manote apie Europos Komisijosiniciatyv patvirtinti bendrEuropos BIM naudojimo princip irpraktikos struktr?Manau, kad tai gali lemti IFC ir kitbuildingSMART produkt proverEuropos Sjungoje. Turint galvoje,kad CEN standartai ES yra reikmin-gesni nei ISO, svarbu, kad buildingS-MART produktai, kurie jau dabartvirtinti ISO standartais, tapt CENstandartais. Bendra Europos struk-tra, skatinanti atvirj BIM stan-dart naudojim, paremt building

SMART produktais, bt svajoniisipildymas ir suteikt didel post-m Europos statyb sektoriui, kalbantapie produktyvum ir tvarios staty-bos principus. II

V Skaitmeninstatybapalieka labai gerosiniciatyvos spd.

Organizacija vienijadaug statybsektoriaus dalyvi, otai btina sisavinantnaujas technologijas.


14/96


SVARBIAUSIOS

DATOS IR VYKIAI2014-03-05Trylika alies statybos sektoriaus aso-ciacij pasira vieosios staigosSkaitmenin statyba steigimo sutar-t. Tai Lietuvos statybinink asociacija,

Lietuvos elektros energetikos aso-ciacija, Lietuvos projektavimo mo-ni asociacija, Lietuvos melioracijosmoni asociacija, Lietuvos statybosininieri sjunga, Statybos produktbandym laboratorij asociacija, Sta-tini konstruktori klubas, Projektekspertizs ir gaisro saugos moniasociacija, Pastat sertifikavimo eks-pert asociacija, Polistireninio put-plasio asociacija, asociacija Lietuvoskeliai, Nacionalin pasyvaus namoasociacija ir Lietuvos architekt rmai.

2014-04-25Parodoje Resta surengta tarptauti-n konferencija Skaitmenin statyba2014.

2014-04-28Patvirtintos V Skaitmenin statybaveiklos gairs vien met laikotarpiui.

2014 m. balandisParengta skaitmenins statybos gyven-dinimo Lietuvos versle, moksle ir vieuo-siuose pirkimuose galimybi studija.

2014-07-24Patvirtintos 20142020 m. skaitmeni-ns statybos pltros Lietuvoje gairs.

2014-08-25Patvirtintos BIM metodologijos pl-tros Lietuvoje program temos irdarbo grupi sudtys. Darbo grup-se dirba daugiau kaip 100 asmen i

statybos verslo, mokymo ir vietimoinstitucij, IT srities ir valstybs insti-tucij.

2014-11-27Vilniuje surengta tarptautin konferen-cija BIM Regional Developments.

2015-04-24Parodoje Resta surengta tarptauti-n konferencija Skaitmenin statyba2015. Vilnius.


15/96


V Skaitmeninstatybadalinink atstovai, V darbo grupi

vadovai ir nariai. Seimo III rmkonferencij sal, 2014 m. lapkriio 27 d.

2015 m. geguV Skaitmenin statyba stebto-jo teismis priimta buildingSMARTNordic.

2015 m. rugsjisVGTU Statybos fakultete prasidjo stu-dijos pagal pirmj Lietuvoje magis-trantros studij program, ruoianiBIM specialistus: statinio informacinismodeliavimas.

2015-09-28LR Vyriausybs strateginio komitetoposdyje i esms pritarta Lietuvosstatybos sektoriaus skaitmeninimo ini-ciatyvai. Pritarta nuostatai sudaryti su-interesuot institucij ir organizacijdarbo grup pasilymams dl galimLietuvos statybos sektoriaus skaitme-ninimo iniciatyvos gyvendinimo ir fi-nansavimo modeli parengti. Aplinkosministerijai pavesta iki 2016 m. birelio

Pagaliau pasiekmelyg, kai valdios

kabinetuose diskutuojamenebe apie BIM naud, oapie BIM privalomum.Taip ingsnis po ingsniojudame link skaitmeninsvalstybs sukrimo,

teigia Dalius Gedvilas.


16/96


30 d. pateikti Vyriausybei pasilymusdl galim Lietuvos statybos sekto-riaus skaitmeninimo iniciatyvos gy-vendinimo ir finansavimo modeli.

2015-09-30Vilniuje vyko buildingSMART Nordicorganizacijos valdybos susirinkimas.

2015 m. rugsjisLietuvos standartizacijos departamen-tas pradjo publikuoti pirmuosius lie-tuvikus BIM ISO standartus: Statinioinformacinio modeliavimo nurodymstruktra ir Statinio informaciniai mo-deliai. Informacijos pateikimo vadovas.2 dalis. Sveikos struktra.

2015-10-01Vilniuje vyko konferencija BIM Regio-nal Developments 2015. Vilnius.

2015-11-10Lietuvos Respublikos aplinkos ministrosakymu patvirtintos Lietuvos statybsektoriaus pltros ir vystymo 20152020 m. gairs. Viena svarbiausi gairisrii informacini technologij, skai-tant skaitmenin statyb, taikymas irdiegimas. Rengiant gaires aktyviai daly-

vavo V Skaitmenin statyba atstovai.

2015-12-03Lietuvos Respublikos aplinkos ministrosakymu sudaryta darbo grup pasi-lymams dl galim Lietuvos statybsektoriaus skaitmeninimo iniciatyvos irfinansavimo modeli parengti. II

Sudar JONAS DVI LINSKAS


17/96


2016 m.balandio 27-30 d.

LITEXPO

Parodos tema

SKAITMENIN STATYBA

1. Skaitmeninje statyboje naudo-jam BIM reikalavim ir standartrengimo darbo grup

1.1. BIM reikalavim, standart,naudojimo vadov rengimo darbogrupVadovas dr. Vladimiras Popovas,UAB IN RE direktorius

1.2. Duomen main standart

(IFC) adaptavimo Lietuvoje darbogrupVadovas dr. Darius Migilinskas, VGTUStatybos fakulteto Statybos technolo-gijos ir vadybos katedros docentas

2. SKST vystymosi statistini ro-dikli nustatymas ir BIM aplinkosmonitoringo rodikli apraymodarbo grupVadovas habil. dr. Leonas Ustinovi-ius, VGTU Statybos fakulteto Statybostechnologijos ir vadybos katedrosprofesorius

3. SKST metodologijos taikymo irintegracijos su LR statym ir regla-ment veikiania sistema adaptavi-mo ir analizs darbo grupVadovas Algis aplikas, Projekt

V darbo grupsekspertizs ir gaisro saugos moniasociacijos prezidentas

4. Nacionalinio klasifikatoriausstruktros, kodavimo sistemkrimo ir vystymo, integracijos ES irsuderinamumo darbo grup

4.1. Klasifikatoriaus struktros irkodavimo sistemos, duomen bazikatalogo sudarymo ir pildymo tvar-

kos apraymo darbo grupVadovas Donatas Aksomitas, UABAGA-CAD direktorius

4.2. Duomen bazi integracijos a-lyje ir ES suderinamumo, duomenbazi administravimo ir naudojimotvarkos apraymo darbo grupVadovas Dainius Gudaviius,UAB City Projects Projekt valdymoskyriaus vadovas

5. Skaitmenins statybos infor-macini ir ryi technologij (IRT)infrastruktros krimo ir vystymo,administravimo ir naudojimo tvar-kos apraymo darbo grupVadovas Robertas Encius, V Statybosprodukcijos sertifikavimo centrodirektorius

6. SKST veiklos vieinimo,geros praktikos rezultatsklaidos ir vaizdio formavimodarbo grupVadovas Edvinas Butkus, Lietuvosstatybos ininieri sjungos vykdoma-sis direktorius

7. Regioninio bendradarbiavimopltojant BIM darbo grupVadovas dr. Vaidotas arka, UAB

InnoBIM direktorius

8. BIM studij programos krimo,akreditavimo, studij pagal iprogram auktosiose mokykloseir neformaliojo mokymo organi-zavimo, statybos proceso dalyvi,BIM projekto vadov, kvalifikacijosteisinimo, atestavimo metodikosrengimo, atestavimo organizavimodarbo grupVadovas prof. Algirdas Juozapaitis,VGTU Statybos fakulteto dekanas

9. Viej pirkim organizavimopagal BIM metodologij teisinioreglamento rengimo darbo grupVadovas dr. Sigitas Mitkus, VGTUVerslo vadybos fakulteto Teisskatedros vedjas, profesorius II


18/96

16 SKAITMENIN STATYBA / BIM PAS KAIMYNUS

Latvijaireikia

laiko, kad pasivytLietuv 2015 m. spalio pabaigoje Rygoje vykus statinioinformacinio modeliavimo BIM forum susirinkodaugiau kaip 200 architekt, konstruktori,ininieri statybinink, projektuotoj ir kit statybosprofesional i visos Latvijos. Tai buvo gera progapasidomti, kaip latviai vertina BIM padt savo alyje.

kad BIM diegimas statybos procesyra neivengiamas, nes su ia tech-nologija jau dirbama visame pasau-lyje. P. Drukis velgia duomenproblem: Technikai pasivytiiaurs alis nebt sunku sigyjame BIM program, i-mokome mones ir viskasgerai! Problema ta, kaip skaitmenin format per-vesti visa tai, kas jau su-kurta, kad ta informa-cija galt naudotisatsakingos stai-gos. Mums vis

dar sudtinga su tuo, kas pastatyta antems, apie poemin infrastruktrapskritai nekalbu. Taiau, jeigu bsimeimintingi, per kokius penkerius metusgalime smarkiai pasikeisti.

Specialistas pripasta, kad priepor met Latvijoje diegtastatybins informacijos siste-ma BIS veikia nepakankamaisklandiai. Analizuojami jostrkumai, j patobulinti a-dama 2016 m. pradioje.

P. Drukio verti-

nimu, lietuviaistatybosskaitmenini-mo proce-

onferencijos vedjui pasi-teiravus, kiek dalyvi jaunaudoja BIM savo darbe,pakilo nepilna deimtis

rank, BIM programasbuvo iband daugiau

kaip deimt forumo dalyvi, dar ma-daug 20 turjo pradins informacijosapie BIM. Taiau kartu ios srities atsto-vai tikina, kad su BIM rankiais jau ke-lerius metus dirba bendrovs, projek-tuojanios ir statanios usienyje. Yranemaai profesional, skaitmeniniusmetodus naudojani atskiriems darboetapams, pavyzdiui, tik projektavimui.

Forum organizavusios mons BIM So-lutions valdybos pirmininkas Erikas Vi-tolis teigia, kad 2015 m. ruden Latvijojepastebimai padidjo tiek projektuotoj,tiek didij statybos bendrovi susido-mjimas BIM technologijomis. BIM die-gim Latvijoje galtume suskirstyti dusegmentus privaios mons ir valsty-bs sektorius. Privaiame sektoriuje BIMjau paplits, valstybs ir savivaldybisektoriuje is procesas ltesnis, taiaujau paskelbti pirmieji pirkimai, kuriuosereikalaujama pateikti BIM projektus,

sako E. Vitolis.

LIETUVA TOLI PRIEKYJELatvijos valstybins statyb kontrolsbiuro direktorius Peteris Drukis mano,

ANTRA RGLE

Helna Endriksone,Latvijos statybos ininierisjungos vicepirminink, BIMkonferencijoje Vilniuje

K


19/96

17BIM PAS KAIMYNUS/ SKAITMENIN STATYBA

se pasiek ketvirt etap i ei, o La-tvija tebra visikoje pradioje: Pirmasingsnis pasodinti prie vieno stalo vi-sas atsakingas institucijas ir susitarti, k,kas ir kada daro. BIS sistema yra vienasingsni teisinga kryptimi. Norint dieg-ti BIM, nereikia ypatingo reglamentavi-mo, taiau kas nors turi imtis iniciatyvossukoordinuoti proceso dalyvius.

Statybos proceso skaitmeninimas yravienas svarbiausi P. Drukio va-

dovaujamo biuro tiksl, todl2016 m. BIS ketina suburti

BIM suinteresuot

institucij apskri-tj stal.

LAIKAS APSISPRSTILatvijos statybinink asociacijos pir-mininkas Normundas Grinbergas ne-abejoja, kad alies statybos pramoneiir visuomenei BIM sistema reikalinga,taiau vardija ir klitis: BIM diegimasms alyje bus nelengvas, nes reikia,kad dauguma statybos sektoriaus da-lyvi pakeist savo mstymo bd.Reikminga ir kaina kol BIM poreikisrinkoje maas, tai ir sistemos kaina di-desn, taiau, kai tik tai bus pradtanaudoti plaiai, sistema taps pigesn.

Pasak N. Grinbergo, valstybs dalyvavi-

mas diegiant BIM yra btinas, antraipvis dids praraja tarp statyb sekto-riaus ir valdios institucij. Jo vertini-mu, i valstybini institucij toliausiaiskaitmeninimo keliu yra paengusiValstybin ems tarnyba, o kitos stai-

gos atsilieka.

NormundasGrinbergas,

Latvijos statybininkasociacijos pirmininkas

Valstybs funkcijoms priskirtinas ir BIMimanani specialist ruoimas, taippat valstybs ir savivaldos darbuotojkvalifikacijos tobulinimas, o tam reikiadideli investicij. Latvijos statyb pra-monje dabar vyrauja pasiprieinimasBIM, nes dauguma moni nra pasi-ruo greitiems pokyiams, pripastaN. Grinbergas. Taiau greta yra specia-list, kurie BIM naudoja kasdien. Statybsektoriaus dalyviai turi apsisprsti ir pri-painti BIM naud.

Latvijoje pirmja BIM kregde valstybi-niame sektoriuje laikomi Tals savival-

dybs vieieji pirkimai, numatant pri-valom BIM naudojim. Savivaldybsadministracijos direktoriaus pavaduoto-jas Oskaras Klava teigia, kad sprendimasdl privalomo BIM naudojimo priimtastodl, kad savivaldyb nerizikuot pra-rasti Europos fond finansavimo, o tokiagrsm atsirast darant projekt pakei-timus ir taip juos pabranginant. Talssavivaldyb btin BIM slyg numat

keturiose sutartyse dl pensionato,mokykl ir vaik dareli sta-

tybos bei rekonstruk-cijos. II

Naujas latvipasididiavimas

Latvijos nacionalinbiblioteka.

Latvijos statybos pramonje dabar vyraujapasiprieinimas BIM, nes dauguma moni

nra pasiruo greitiems pokyiams. Taiau gretayra specialist, kurie BIM naudoja kasdien. Statyb

sektoriaus dalyviai turi apsisprsti ir pripainti BIMnaud, teigia Latvijos statybinink asociacijospirmininkas Normundas Grinbergas.


20/96


PAWEAS WIERZOWIECKIS,V4 BIM Task Group koordinatorius

Naujj projektavimo, statybos ir statini valdymo BIM technologij diegimaskelia vairi, danai prietaring emocij. iame procese dalyvaudami

kaip profesionalai ir kaip pilieiai, danai susiduriame su prietaringomisnuomonmis, pradedant prieikumu, kur daniausiai sukelia nesaugumojausmas, nes galima prarasti status quo,ir baigiant labai dideliu entuziazmu.

BIMhorizontasLenkijoje

viesja

BIM

TASK

GROUP


21/96


ai kurios Lenkij savo ekonomi-ne struktra ir investicij kiekiupanaios Europos Sjungos alysaktyviai pltoja nacionalines BIMdiegimo programas. ioje srityjetoliausiai paeng Jungtin Ka-

ralyst ir Skandinavijos valstybs. BIMprogram iose alyse gyvendina paiosVyriausybs struktros arba jos galiotosagentros. BIM metodai naudojami uti-krinant vyriausybini pastat saugum irkuriant karin infrastruktr.

KDeja, Lenkijos Vyriausyb kelerius pas-taruosius metus nesim joki veiksm,kad bt diegiamos BIM technologijos.Negana to, bet kokios visuomenins ini-ciatyvos, kuriomis buvo siekiama popu-liarinti BIM, buvo diskredituotos, todlBIM pltra Lenkijoje buvo nepakankama.

Dabar 92 proc. atliekam viej staty-bos darb perkama u maiausi kai-n, o tai reikia, kad 2014 m. 49 mlrd.zlot (madaug 11,8 mlrd. eur) vals-

tybs l ileista deramai nevertinusenergini snaud, anglies dvideginioemisijos ir eksploatacijos ilaid. Taipgyvendinti projektai paprastai neturilengvai pasiekiamos informacijos, kuriagalima bt pasinaudoti kilus gaisrui,

itikus gamtinei nelaimei ar vykus tero-ristiniam ipuoliui. Visos ios problemosgali bti isprendiamos, jei naudoja-mas BIM.

Taiau ryks pastarojo meto politiniaipokyiai Lenkijoje suteikia galimyb a-liai grti spartaus technologij pltoji-mo keli ir pagerinti visuomeninio sek-toriaus saugum naudojant iuolaikikastechnologijas.

STATYMAI IR NUOTAIKOSDabartiniai statybas reglamentuojan-tys statymai nenumato joki techni-ni standart dl dokument rengimo,projektavimo proceso, projekto dalyvibendradarbiavimo, kad pirkimo kon-kursas turt daug kriterij, ir statybosubaigimo. Negana to, dabar LenkijosVyriausyb nerengia jokio naujo teisinioreguliavimo, kuris apimt BIM.

Dabar kiekvien projekt reguliuoja josutartis. Dabartiniuose statymuose dau-

giausia kalbama apie projekto teisiniusir finansinius aspektus. Tradicins darbklasifikavimo sistemos ir kain skaiiavi-mo metodai siekia XX a. 8-j deimtmetir netinka iuolaikinei statybai. Nei BIM,nei kokia kita iuolaikin technologijajokiame teiss akte neminima. Kai kurievalstybei atstovaujantys viej pirkiminiciatoriai buvo trauk BIM konkursslygas, taiau buvo priversti j atsisa-kyti, nes viej pirkim statyme apiejokias iuolaikines technologijas nekal-

bama.

BIM reikalus aktyviai svarsto statybos irarchitektros profesionalai, taiau nuo-mons labai skiriasi. Profesinis susivie-nijimas Lenkijos architekt rmai BIMgyvendinim smarkiai kritikuoja. Netreikiamos nuomons, kad numatantkonkurs slygas BIM reikia udrausti.Taiau prestiins Lenkijos architektsjungos nariai gana aktyviai remiaBIM gyvendinim.

Konstruktoriai yra geriausiai pasirengplsti BIM aprpt, nes jau kelerius me-tus naudoja parametrin projektavim,o maiausiai BIM taiko mechanini irelektros instaliacij projektuotojai.


22/96


Poznanje2013 m. pastatytas

biur kompleksas Malta Houselaikomas pirmuoju projektu

Lenkijoje, kuriam gyvendinti visamestatybos cikle buvo naudojama BIM

technologija. Projekto usakovas

Skanska Property Poland, rangovas Skanska. LEED sertifikatas Platinum.

BIM INICIATYVOSDabar Lenkijoje yra du susivienijimai,apie kuriuos telkiasi BIM specialistai. TaiKrokuvos klasteris BIM Cluster Group,kuris daugiausia dirba su IFC informa-cijos main standarto problematika,

ir draugija BIM dla Polskiego Budow-nictwa (liet. BIM Lenkijos statybai),bendraujanti su valdios institucijomis.

2015 m. dvi prestiins mokslo ir tech-nologij institucijos SAPR ir PZITB

susivienijo bendrai veiklai kartu suVyriausija statyb inspekcija. Kaipviena pagrindini bendradarbiavimotem pasirinktas BIM.

2015 m. ruden surengus susitikim suseptyni didiausi Viegrado grups(ekija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija)

ininieri organizacij atstovais, PZITBpatikta parengti bendr BIM gyven-dinimo iniciatyv.

Kartu kurta Viegrado V4 BIM TaskGroup. ios ekspert grups misijayra per bendradarbiavim sukaup-ti tarptautins patirties, kaip pltotiBIM diegim ir tvirtinti jo taikymvieuosiuose pirkimuose. V4 BIM TaskGroup sieks sukurti rekomenduoja-mus standartus ir klasifikatorius, ben-

dradarbiauti su vyriausybmis dl BIMreglamentavimo. Viegrado ali BIMgrup remia BIM metodus naudojan-tys profesionalai, tarptautins moksloir technologij organizacijos, universi-tetai ir pripainti statyb srities auto-ritetai.

HORIZONTAS PRAVIESJOApskritai 2015-ieji BIM srityje Lenkijaibuvo skmingi. Turime stipri profe-sional komand, kuri remia visuo-

men ir neseniai sudaryta naujoji Vy-riausyb, kuri skelbia skirsianti daugdmesio technologij pltojimuialyje ir remsianti atitinkamas inicia-tyvas. Turime galvoje, kad valstybsidas yra suinteresuotas BIM taiky-mu vieuosiuose pirkimuose, todlVyriausyb turi paremti V4 BIM TaskGrouppastangas.

Kadangi BIM diegimas turi takostarptautiniams ekonominiams san-tykiams, svarbu bendradarbiauti tiekregione, tiek Europos mastu. Todl la-bai vertiname V Skaitmenin staty-ba pasiryim pasidalyti savo patir-timi diegiant BIM. Tai sustiprins msiniciatyvas. II


23/96



24/96

22 SKAITMENIN STATYBA / BIM IR TEIS

BIM teorijos inoma, kadnaudojami BIM metodaisukuria saugiklius, kurietiesiog paalina galimybrangos alims skirtingai

interpretuoti sutart ir (arba) padarytiklaid projekte, taip pat minimizuojagalimyb netinkamai komunikuotivykdant sutart, netinkamai forminti

sutarties vykdymo dokumentus.

ios teorins prielaidos buvo pati-krintos VGTU mokslininkams atlikusi statybos rangos sutarties kylaniteismini gin tyrim. 20052014 m.1-ojoje instancijoje buvo inagrintos449 tokios bylos, o Lietuvos Aukiau-siajame Teisme 107 bylos. Be kita ko,paaikjo, kad 51 proc. atvej alis lai-mtoja nepakito visose trijose teisminstancijose, o 30 proc. atvej teism

sprendimas nepakito visose trijoseteism instancijose.

Ianalizavus teismini gin prieas-tis, buvo nustatytos dvi pagrindins

TemidrenkasiBIMJei mitologin teisingumodeiv Temid galtnusprsti, kaip reikiatvarkytis statyb sektoriuje,ji rinktsi statinio informacinmodeliavim BIM, nes tailemt, kad teismini ginbt kur kas maiau.

kategorijos ko-munikacins ir nekomunikacins.

Nekomunikacinmis konfliktoprieastimis buvo laikomostokios prieastys, kai vienai rangos sutarties alismoningai nevykd savosipareigojim arba kl ne-pagrst reikalavim kitai a-liai. ios kategorijos konfliktaisudar 51 proc. vis nagrinjamatvej. Svarbu pabrti, kad iveng-ti io pobdio konflikt praktikainemanoma, bet galima ir btinaio pobdio konflik-tams ruotis naudojantias priemones: tinkamossutartys, hipoteka, garan-tijos, tvarkingas vykdymodokumentacijos pildy-

mas, tinkama komu-nikacija vykdantsutart. I pirmovilgsnio atrodo,kad tokio pob-

Prof. dr.SIGITAS MITKUS,VGTU Teiss katedrosvedjas ir teism ekspertas

TOMAS MITKUS,VGTU Tarptautinsekonomikos ir vadyboskatedros doktorantas

I


25/96

dio ginai turt bti sprendiamilengvai ir greitai, taiau daniausiai jietrunka ilgai, kartais met metus.

BIM KOMUNIKACIJPAKELIA KIT LYGKita teismini gin prieasi ka-tegorija (49 proc.) komunikacinsprieastys kyla, kai alys dl vairiprieasi skirtingai interpretuojaprojekt, statym ar sutarties nuos-

tatas. Esant komunikaciniam konflik-to pobdiui, alys taip pat gali keltinepagrst reikalavim, taiau turipakankam pagrind manyti esaniosteisios.

Sudarydamos sutart alys visada tikisiabiem naudingo bendradarbiavimo.Taiau jei alys komunikuodamos (su-tartis yra komunikacijos produktas)nesugeba aikiai, vienareikmikaiapsibrti, kokiomis slygomis josvykdys sutart, kokios yra ali teiss irpareigos, koks turi bti j bendradar-biavimo rezultatas, tai sukuria palan-kias slygas konfliktui kilti. Jei konflik-tas nesureguliuojamas, jis perauga teismin gin.

Esant komunikacinio pobdiokonflikt, net ir teismams nepapras-tai sunku tiksliai vertinti, kuri alisyra teisi. Paprastai tariant, komuni-kacins konflikto prieastys yra alinesusikalbjimas, todl komunika-cinio pobdio konflikt manomaivengti, BIM modelyje sukaupiantdaug itin tikslios informacijos ir ne-paliekant erdvs skirtingoms inter-pretacijoms.

Tipikas komunikacinio konflikto prie-asties pavyzdys projekto klaidos.Dani atvejai, kai, pavyzdiui, darbkieki iniaraiuose nurodomi netei-singi reikiam atlikti darb kiekiai. To-kiais atvejais rangovas bna sitikins,kad u sutart kain jis privalo atlikti tikdarb kieki iniaraiuose nurodytusdarbus, o usakovas kad rangovasprivalo atlikti visus statinio statybai u-baigti reikalingus darb kiekius.

Nuodugniau ianalizavus komunika-cini konflikt kategorijos prieastis,tampa akivaizdu, kad statinio infor-macinio modeliavimo BIM metodtaikymas paalint absoliui dau-gum (apie 70 proc.) komunikaciniopobdio konflikt ir gerokai palen-gvint gin, kilusi dl blogos ko-munikacijos, sprendim.

Ms tyrimu nustatyta, kad net

73 proc. komunikacini konflikt kyladl netinkamai (skirtingai) interpre-tuojam sutari ir (arba) projektoklaid. Didiosios dalies ios katego-rijos konflikt bt galima ivengtitinkamai, be klaid parengus statiniprojektus, standartizavus statybosrangos sutartis (tam labiausiai tinkaBIM modelis).

Dar apie 10 proc. konflikt galimabt ivengti standartizavus staty-bos vykdymo dokumentus ir j pil-dymo tvark bei laiku ir tinkamai juospildant. O t galima bt pasiektistatybos vykdymo metu diegus BIMmetodus, skaitant elektronin staty-bos darb urnal. II


26/96

Natrali mineralin vataPagaminta be formaldehido,

fenolio ir kit kenksming mediag

Maloni liesti

Maiau dulkanti

Standesn, tviriau sispraudia

Patogi montuoti

Isiskiria puikiomis iluminmis,

garso izoliacijos ir priegaisrins saugos

savybmis (atitinka A1 klas)

Pagerina pastato, kuriame panaudota,aplinkos charakteristikas

UNIFIT laitini stog profesionalamsskirtos natralios mineralins vatos

plokts, suvyniotos rulonus. Ypa

standios, nereikia raiioti.

Knauf Insulation izoliavimosistemos atitinka pastatenergetinio naudingumo

klases: A +(pasyvus namas) A B

NATURBOARDir TP natralios mineralinsvatos plokts, skirtos vdinamiems fasadams,

karkasinei konstrukcijai, laitiniams stogams ir

vidinms sienoms.

CLASSIC bendram naudojimui skirti natralios vatosrulonai. Panaudojimas universalus, skirta perdangoms,

grindims, laitiniams stogams, vidinms sienoms ir

lengvoms konstrukcijoms izoliuoti.

Gaminys ilumos laidumokoeficientas, [W/mK]

UNIFIT 032 0,032

UNIFIT 035 0,035

UNIFIT 037 0,037

UNIFIT 039 0,039


NATURBOARD 031 WB

prievjin plokt0,031

NATURBOARD 032/TP138 0,032

NATURBOARD 033 0,033




CLASSIC 032 0,032

NATUROLL 033 0,033

CLASSIC 035 / NATUROLL 035 0,035

CLASSIC 037 / NATUROLL 037 0,037

CLASSIC 039 0,039

vitrigailos g.11B, Vilnius LT-03228, LietuvaMob. +370 5 213 2222El. p. [email protected]

Naujos kartos mineralin vata

PRODUKTAI SUKURTI BIM SISTEMAI


27/96

25BIM IR TEIS/ SKAITMENIN STATYBA


28/96


Statinio informacinis modeliavimas(angl. Building Information Modelling, BIM)

nuo pat atsiradimo yra procesas. velgiant i projekt valdymo perspektyvos,procesas turi savo apribojimus ir dalyvius, kurie, taikydami geriausiaspraktikas ir savo inias bei patirt, gali susitarti, kaip projektas busvaldomas, kaip vyks jo gyvendinimas, kokie bus naudojami rankiai,kokie bus projekto vystymo etapai.

BIM Lietuvoje

galima teisintisutartimis DAINIUS GUDAVIIUS,UAB City Projects projektvaldymo skyriaus vadovas

ietuvoje labai paplitssitikinimas, kad statymbaz nepritaikyta statinioinformaciniam modelia-vimui taikyti. Taip, pro-jekto atidavimas apsun-

kinamas brini, apraomosios daliesrengimu, taiau tai yra ivestiniai BIMelementai, pat proces apsunkinan-tys labai nestipriai. Projektas toliau galibti vykdomas pagal susitarim su-tart, susiejam su projekto protokolu

arba standartu.

PASAULIS JAU SUKAUP VERTINGBIM SUTARI PRAKTIKBIM metod taikymas projektuose ne-atsiejamas nuo tinkamo teisinio formi-nimo. BIM projekt istorija pasaulyje,skaitant eksperimentinius projektus,siekia kelis deimtmeius, todl susi-klost ir nemaa BIM taikymo sutaripraktika, kuri kai kuriais atvejais jaustandartizuota.

Dl savo integruotumo ir tiesioginioryio su vieningos projekto koman-dos svoka BIM daniausiai taikomasintegruotos projekto komandos pro-

L



29/96


jektuose (angl. Integrated Project De-livery, IPD) ir generalins rangos suprojektavimu projekt modeliuose(angl.D esign-build).

Kaip ir taikant kiekvien projekto ran-

k ar metod, BIM atveju btinas ben-dras projekto dalyvi sutarimas. Jisdaniausiai forminamas sutartimi. Jeirankis ar metodas yra nestandartinisarba plaiai nenaudojamas ir jo ne-manoma apibrti svoka ar standar-tu, pavyzdiui, ISO 9001, procesams irdokument valdymui apibrti, btinaparengti tokio metodo ar rankio nau-dojimo projekte apra.

is apraas dydiu gerokai pranoksta

net didel sutart, todl rengiamas kaipatskiras dokumentas ir daniausiai va-dinamas projekto protokolu arba stan-dartu. Tai isprendia dvi problemas:pirma, sutartis netampa gremzdikair sunkiai valdoma, antra, protokol ga-lima prijungti prie kit projekto sutar-i. Be to, protokolas prireikus gali bti

BIM projektistorija pasaulyje,skaitant eksperimentinius

projektus, siekia kelisdeimtmeius, todl

susiklost ir nemaa BIMtaikymo sutari praktika,kuri kai kuriais atvejais jau

standartizuota.

keiiamas papildomas, pataisomas arkeiiami dalyviai, o sutartis visam pro-jektui yra viena ir nekintanti.

Nuoroda parengt ir upildyt proto-kol pateikiama visose sutartyse. Vie-

niems projekto dalyviams jis taikomasvisas, kitiems pagal poreik.

Labai svarbus yra projekto eimininko(usakovo ir jo atstovo projekto va-dovo) vaidmuo procese, nes ie reika-lavimai turi bti ikelti ir sutarti paiojeprojekto gyvendinimo pradioje, kadgyvendinimas bt kuo sklandesnis.

is modelis gali bti taikomas ne tikgyvendinant projektus, kuriuose tai-

komas BIM, bet ir be iimties visuosekituose projektuose. Projekto proto-kole (standarte) apibriama daugybpapildom susitarim dl komunika-cijos, informacijos prieinamumo ir kitaspekt, padedani neprarasti infor-macijos, bendrauti, operatyviai rastireikiam dokument.

SvokosSutarties dokument

pirmenybKomandos sipareigojimaiUsakovo sipareigojimaiElektroniniai duomen mainai Tikslai Procedros Projekto dali atidavimo

reikalavimai Format naudojimo

reikalavimai

Modelio naudojimasTaikymo strategijaModelio struktraModelio kokyb (detalumas) Atsakomyb modelyje Modelio atidavimo

reikalavimai

PROTOKOLOSTRUKTROS PAVYZDYS

Toki sutari ablonus naudoja benevisos paangios alys, is modelis ne-sunkiai pritaikomas ir FIDIC sutartims.Vienas toki pavyzdi yra Amerikosarchitektros instituto (angl. AmericanInstitute of Architecture, AIA) parengtisutari, susiet nuorodomis ir apibr-iani integruotos projekto koman-dos darb, ablonai.

Airiai BIM reikalavimus traukia savovieojo sektoriaus pirkim sutari

ablonus (angl. public works contracts,PWC), naudodami CIC BIM protokol.Didiojoje Britanijoje NEC3 sutariablonus traukiamas tas pats CIC BIMprotokolas.

Kai taikomi ie modeliai, usakovasperka ne tik galutin rezultat, bet irbendr proces, o tai vienareikmikaimaina projekto rizikas ir gerina rezul-tat. Tai paangus ir veiksmingas bdasutikrinti geriausi projekto kokyb u

maiausi kain. Protokolas kartu yra irpirkimo specifikacija, utikrinanti pro-ceso efektyvum. II

2015 Tekla Corporation


30/96


Projekto kokyb

priklauso nuoaikiai apibrtproces

ERNESTAS BERANSKIS,UAB Intelligent BIMSolutions direktorius

kalavim, taikom projekto informa-cijos detalumui ir baigtumui. Manau,

reikt perimti geriausi pasaulinpraktik.

GEROJI PROJEKTO PROCESOPASAULIN PRAKTIKANagrindami usienio valstybse api-brtus projekto etapus ir procesus,matome esmini skirtum, palygintisu Lietuva. Kad ir kokios bt projek-to organizavimo formos (ar projekta-vimu rpinasi generalinis rangovas,ar modelis parenkamas baigus pro-jektuoti), iskiriami tokie patys etapai

ir procesai, kurie turi bti atlikti gy-vendinant projekt.

Projekto procesus ir j gerj prak-tik pasaulyje nagrinja kelios orga-

endraudamas su statybosproceso dalyviais, da-

nai girdiu statybininkpriekait dl projektokokybs, baigtumo, dlto atsirandani pakeiti-

m statybos metu, vlavimo, auganisnaud. Ypa daug nesusipratimkyla dl ininerini sistem, nes tech-niniuose projektuose tai danai yra tiknebaigti scheminiai sprendiniai, o dar-bo projektas (kaip jau priimta konstruk-cij daliai) danai bna tik formalumas.domu tai, kad gin atveju nepavykstaireikalauti tinkamos projekto kokybs,

nes ms statymuose tai nepakanka-mai reglamentuota.

Akivaizdu, kad turime problem dlprojekto etap, j apibrim ir rei-

Lietuvos statybos teisiniuose reglamentuoseapibrti projekto gyvendinimo etapai smarkiaiskiriasi nuo geriausios usienio praktikos.

Dabartiniai projekto etapaimums neutikrina sklandaus perjimo i vieno

etapo kit ir projekto dalyvi bendradarbiavimo.Nra aikiai apibrta, kas turi bti daroma

kiekvienu projekto etapu, kokie turi bti pasiekti

tikslai, neapibrti ir patys etapai arba kaip mesjuos interpretuojame. Dl neapibrtumo lieka

vietos interpretacijoms, todl kyla gin tarpusakovo, rangovo ir projektuotojo.

RIBA apraytojoproceso rezultatus

lemiantis veiksnys kurkas kompleksikesnispasiruoimas,galimybi studijair koncepcijosprojektas, kur rengia

ne vien architektai,o visa projektuotojir kit specialistkomanda.

B


31/96


Svarbu atkreipti dmes, kurie klau-

simai ar j aspektai kuriuo projektoetapu nagrinjami. Pavyzdiui, pasta-to eksploatacijos, prieiros strategi-jos klausimai aptar iami jau pirmuojuetapu ir pltojami vliau. Tai itiessvarbu, nes nuo pat pradi turimevertinti visus savo sprendimus ir sta-tinio eksploatacijos, ir prieiros as-pektu.

SPRENDIM KRYPTIS PROCES AIKUMAS IR BIM

Ar ne laikas pasinaudoti jau patikrin-tomis metodikomis ir pritaikyti jasLietuvoje? Be mint projekto etap,svarbu apibrti kiekvieno etapo re-zultatus, informacijos detalum. Jei

Projektoapibrimas

Pasiruoimasprojektui

Koncepcijosprojektas

Projektovystymas

Techninisprojektas Statyba

Perdavimaseksploatuoti Eksploatacija

STATYBOS PROCESO ETAPAI PAGAL RIBA ORGANIZACIJ

0 etapas projekto apibrimas. Nu-sprendiama, ar verta vystyti projekt,koks tai bus projektas, ar yra galimybi.Paruoiama pirmin projekto programa.

1 etapas pasiruoimas projektui.Atliekama galimybi studija, sklypoanaliz, nustatomi esminiai projektotikslai, reikalavimai, skaitant skirtingassritis. iuo etapu nustatomos projektuireikalingos kompetencijos ir surenka-

ma visa komanda.

2 etapas koncepcijos projektas.Dirba integruota komanda: architek-tai, konstruktoriai, sistem ininieriai,prieiros specialistai. Kiekvienas na-rys sprendimus vertina savo poiriu,nagrinjami sprendim variantai, vyk-

doma analiz, skaiiavimai. Kitaip ta-riant, iuo etapu atsakoma esminiusklausimus, kas turi bti padaryta, irpagrindiama kodl. ir lietuvikjikiprojektini pasilym etapus su-dtinga lyginti tiek pagal apimt, tiekpagal kokyb.

3 etapas projekto vystymas. Projek-tuotojai arba kita komanda imasi vyk-dyti jau priimtus pagrstus sprendimus.

is etapas gal labiau atitinka lietuviksvok techninis darbo projektas. Poio etapo pasirenkami rangovai.

4 etapas techninis (kitur dar vadina-mas gamybos) projektas. Jau bna pa-rinkti vis dali rangovai, kurie kartu suprojektuotoj komanda derina sprendi-

mus. iuo etapu ruoiamas gana detalusgamybos, pirkim, statybos darb planas.

5 etapas statyba. Vykdomas planas,atliekama projekto vykdymo kontrol,prireikus daromi projekto pakeitimai irrenkama informacija, skirta pastato eks-ploatacijai.

6 etapas perdavimas eksploatuoti.Perduodama visa informacija, paruoia-

mi stebjimo, prieiros planai. Pasira-omos pastato administravimo sutartys.

7 etapas eksploatacija. Pradjus eks-ploatuoti statin, vykdoma garantintechnin prieira, stebjimas, atlieka-mi papildomi vertinimai, atnaujinamadetalioji informacija.

nizacijos. Pirmiausia brit Statybos

pramons taryba (angl. ConstructionIndustry Council, CIC) ir KaralikasisBritanijos architekt institutas (angl.The Royal Institute of British Archi-

tects,RIBA). i organizacij projektometodika i esms sutampa.

RIBA apraytasis procesas lyg ir pana-us ms, taiau kur slypi svarbiau-sias ir rezultatus lemiantis skirtumas?

Tai kur kas kompleksikesnis pasi-

ruoimas, galimybi studija ir kon-cepcijos projektas, kur rengia nevien architektai, o visa projektuotojir kit specialist komanda. Todl,gyvendinant koncepcij, nustatomi

pagrsti, apskaiiuoti ir visoms alims

tinkami sprendimai, atsivelgiant funkcinius, aplinkosaugos, energeti-kos, statybos strategijos ir eksploata-cijos ilaid poreikius, tikslus.

Manyiau, turime aikiai apibrti etap ir Lietuvoje. Kitas esminis skir-tumas baigiamuoju projektavimoetapu visi rangovai papildo projek-tavimo komand, dirba kartu ir siekiabendrai pasiruoti statyboms.

Tad ypa svarbu numatyti etap, kaiprojektuotojai bei visi rangovai, su-brangovai kartu derina ir detalizuojasprendimus. Tai padt ivengti dau-gybs nesusipratim.


32/96


proceso dalyvi bendradarbiavim irdarb integruotoje aplinkoje, o svar-

biausia sukurtos informacijos panau-dojim gamybos ir statybos etapuose. II

kiekvienam projekto etapui, kiekvie-nai projekto daliai dar galtume nusa-

kyti informacijos detalum, gautumetvari sistem, kai usakovas ir vykdy-tojas vienodai supranta, kas, kada irkaip detaliai turi bti atlikta.

iuolaikins projektavimo ir sta-tybos valdymo, o vliau ir statiniprieiros BIM metodikos ir tech-

nologijos sudaro iskirtines slygasdirbti pagal mintas metodikas bei

utikrinti bendradarbiavim, infor-macijos integralum tiek projektuo-jant, t iek pereinant i vieno projektoetapo kit.

Taikant BIM, anksiau aprayti procesaitampa reals, lengviau gyvendinami,BIM technologijos utikrina geresn vis

BIM modelio informacijos panaudojimas

konstrukcij gamybai, nenaudojant papildomdetali brini, o siuniant failus i modelio rengini valdymo sistemas.

LOD(angl.Level ofDevelopment)

modeliavimodetalumo sistema,apraanti kiekvienosprojekto daliesbaigtumo lyg.i sistema yratarptautin ir

rekomendaciniopobdio, naudojamaformuojant techniniusreikalavimus projektobaigtumui.


33/96

Sertifikuotas CE

Atsparumas ugniai EI120

Nauji konstrukciniai sprendimai

dtins detals BIM aplinkoje konstruktoriams

Oficialusis Halfen atstovas Lietuvoje:UAB Denia Solutions,J. Savickio g. 4,LT-01108 Vilnius

Susisiekite:tel. +370 655 78 565,el. p. [email protected],www.denia.lt

HIT HP/SP MV-COR

HIT HP/SP MV

HIT HP/SP MV-ES

HIT HP/SP ZV

HIT HP/SP MV-OU-OD

HALFEN HITETA-13/0546


34/96

32 SKAITMENIN STATYBA / KOMPETENCIJA

Paangios Europos statybos mons siekia priimti darb darbuotojus, kurie,remdamiesi savo iniomis, gebjimais, gdiais ir sukaupta patirtimi, galt

nustatyti projekto valdymo poreikius, vertinti situacijas, isprsti problemasir nuolat ugdyti kvalifikacij. Visi ivardyti komponentai yra statybos projektovaldymo kompetencija, daranti tak bendram tikslui skmingai nuo pirminsvizijos iki galutinio rezultato gyvendintam statybos projektui.

BIM specialistrengimas: naujovs

turi apimti iratestavimDr. DARIUS MIGILINSKAS,VGTU Statybos technologijos irvadybos katedros docentas

Sutart dlBentley Systems

kuruojamo Baltijos ali BIMmeistrikumo pltros centro pasirao

toki centr tinklo direktorius Davidas

G. Robertsonas ir VGTU rektoriusprof. dr. Alfonsas Daninas


35/96

33KOMPETENCIJA/ SKAITMENIN STATYBA

okios alys kaip Danija, Suo-mija ir Jungtin Karalystsavo universitet programosejau anksiau yra traukusiosnaujausi bei paangiausiinformacini ir ryi technolo-

gij (IRT), toki kaip statinio informacinismodeliavimas (BIM), specialist rengim.Daniausiai universitetuose prie inineri-ni studij turinio programos pridedamapapildoma mediaga apie paangiausiIRT naudojim arba rengiamos visikainaujos programos. Specialistai rengiamipagal naujausi metodologij ir techno-logij naudojimo teorij bei praktik, pa-vyzdiui, komandos bendradarbiavimir informacijos valdym per vis statiniogyvavimo cikl. Taiau palyginti nedaugusienio universitet (Salfordo, Nortum-brijos, Redingo, Olborgo, KEA, Alto ir kt.)rengia atskirus BIM studij specialistus.Jie gali bti vadinami BIM vadovais, ko-ordinatoriais, proces valdytojais arbaskaitmenini technologij ir (ar) IRT spe-cialistais, taiau jie ruoiami kaip neats-kiriami BIM proceso gyvendinimo (arbaBIM projekto komandos) dalyviai.

Lietuva jau pateko BIM specialistus ren-giani ali sra, kai Vilniaus Gediminotechnikos universitetas (VGTU) 2015 m.

rugsj pradjo nauj statinio informa-cinio modeliavimo program. Priimta20 student. BIM vadovai rengiami tai-kant paangiausias pasaulyje teorinesinias bei geriausi praktik, nes 2015 m.pradioje VGTU pasira bendradarbiavi-mo sutart su pasauline programins ran-

gos krja Bentley Systems korporacijadl Baltijos ali BIM meistrikumo pltroscentro krimo. Kauno technologijos uni-versiteto (KTU) Statybos ir architektrosfakultetas irgi pertvarko studij progra-mas, siekdamas studij proces diegti

paangiausi programin rang.

Taiau, vykstant tokiam paangiam aplin-kos poreiki, skaitmeninimo reikalavim,efektyvaus valdymo ir nauj ranki nau-dojimo pokyiui, naujos inios turi btisuteikiamos ir jau dirbantiems statybosspecialistams. Tai turi bti atlikta pagal jkompetencijas ir rinkos poreikius, kad tu-rtume pakankamai paangi atestuotspecialist.

KAIP PASIRENG RINKOJE ESANTYSSPECIALISTAI?VGTU ir V Kokybs vadybos centras(KVC) atliko tyrim, kurio metu buvo ana-lizuojamos tikslins profesionali ates-tuot statybos specialist, vykdani,vadovaujani ir priirini ypatingossvarbos statybos projekt gyvendini-m, grups. Apklausa atlikta, specialis-tams dalyvaujant mokymo ir kvalifikaci-jos klimo kursuose. Per 20102015 m.(64 mn.) laikotarp apklausta 2 090 pro-fesional. Kvalifikuoti statybos specia-

listai, turintys technines ir programinespriemones statybos aiktelje (VGTU irV KVC tyrimo metu, n = 2 090).

Tyrimo pradioje (2010 m.) nustatyta,kad statyb srityje naudojam progra-mini ir technini priemoni lygis yra la-

bai emas, net 40 proc. specialist neturikompiuteri ir esmini kasdienio efekty-vaus statybos valdymo ranki (techni-ns ir programins rangos).

Per tyrimo laikotarp VGTU su KVC akty-

viai reng naujas akademines programasstudentams ir profesins kvalifikacijosklimo programas patyrusiems prakti-kams, todl padidjo bendroji Lietuvosstatybos profesional kompetencija. Po64 mnesi inagrinjus tyrimo rezulta-tus, galima pastebti, kad:darbuotoj, dirbani kompiuteriais

statybos aiktelse, skaiius padidjonuo 60 iki 90 proc.;

darbuotoj, dirbani su CAD peri-ros (mokam, nemokam ar laisvos

prieigos) programine ranga, skaiiuspadidjo nuo 15 iki 75 proc.;darbuotoj, dirbani su smat su-

darymo programine ranga, skaiiusdidjo, bet vis dar ilieka maas sie-kia vos 1540 proc.;

darbuotoj, dirbani su kalendorinioplanavimo programine ranga, skai-ius didjo nuo 10 iki 25 procent.

Tikims, kad ie duomenys pads sta-tybos moni vadovams ir kvalifikacijoskurs rengjams tinkamai susidlioti

svarbiausius udavinius, kad statybosininieriams bt suteiktos naujos kvali-fikacijos, kuri reikia spariai besikeiian-iame pasaulyje. II

Kvalifikuoti specialistai,turintys technin ir programin

rang statybos aiktelje

T


36/96

34 SKAITMENIN STATYBA / ARCHITEKTAI IR BIM

Visais laikais menininkaipasitelkdavo inias, turimaspriemones ir technologijas

norimam rezultatui pasiekti.Prajo laikai, kai architektai

modeliavo aplink, rengprojektus pasitelkdami

ploktumin braiyb, pieim,tapyb, skulptrin maketavim

(nors daug garsi architektias priemones naudoja ir

dabar). Taiau skaitmeninstechnologijos XX a. atuntajame

deimtmetyje negrtamaipakeit architekto darbo

vietos vaizd ir projektavimometodik. Skriestuvas,

trikampis ir pietukas jaunra architektros profesijos

simboliai.

Tobulas vaizdas,

neisklaidantisabejoniProf. MARIUS ALIAMORAS,Lietuvos architekt sjungos

pirmininkas

Gedimino Bartukos nuotr.(UAB Statyba ir architektra)


37/96

35ARCHITEKTAI IR BIM/ SKAITMENIN STATYBA

Naivu ir alinga prieintis pa-angai. Tobuljanios tech-nologijos turi teigiam po-veik projektavimo greiiui,tikslumui, projektavimoproceso vadybos efektyvu-

mui, operatyviam informacijos apsikei-timui tarp atskirus darbus atliekanispecialist grupi. Kalbant apie paiarchitektr, jos kokyb ir kuriam ilga-laik menin, estetin-emocin, kultri-n pridedamj vert, pasakytina, kadskaitmeninio projektavimo technologi-jos ir metodikos didesnio poveikio ikiiol neturjo.

Pastarasis deimtmetis spartaus skait-meninio projektavimo ir duomentvarkymo bd tobulinimo laikotar-pis. Duomen bazs tampa vis labiauprieinamos, atskiri projektavimo, admi-nistravimo ir vadybos, archyvavimosuskaitmeninti duomenys sujungiamiir formuoja E aplink. Projektavimoprogramos tobulinamos kompleksinioerdvinio projektavimo kryptimi. Erdvi-nis projektavimas turi daug pranau-m, palyginti su ploktuminiu. Erdvinisobjekto projektas padeda ivengti klai-d, palengvina vis technologini siste-m integravim objekt.

iame tobulame vaizde slypi kelios pro-blemos. Visos skirtingos programos turisusikalbti viena su kita, antraip atskirtechnologini (pirmini duomen, pro-jektavimo, gamybos, apskaitos) etaptarpusavio derinimas bus labai kompli-kuotas. Kita problema sietina su dideletokios kompleksins sistemos diegimo ir

programins rangos palaikymo (nuolati-nio atnaujinimo) kaina.

Taiau technologikai paangi Europos,iaurs Amerikos ir Azijos ali patirtisrodo, kad BIM diegimas Lietuvoje nei-

vengiamas.

Europos architekt taryba ACE (angl. Ar-chitects Council of Europe), atstovaujanti560 tkst. architekt ir besirpinanti ESarchitekt problemomis, 2015 m. Briu-selyje vykusioje asambljoje konstata-vo, kad BIM diegimo klausimai Europojesprendiami nepakankamai skaidriai,nedalyvaujant visoms suinteresuotomsalims, neatsivelgiant darbo rinkosatskirose alyse specifik. Pastebima sti-pri lobistin program ir programinsrangos gamintoj veikla. Inagrinjuskai kuri ali patirt diegiant BIM, buvokonstatuota, kad ACE stipriai atsilieka.Norint pagerinti i padt, buvo kurtaBIM darbo grup, kurios veikloje daly-vauja ir Lietuvos architekt sjunga.

Siekiant progreso, nedera vaikytis mo-mentins naudos. vertindami kiekvienosektoriaus ir profesins grups ateitiesvizijas, galime ivengti BIM diegimo ne-sklandum ir skaudi socialini pada-

rini. ES ir Lietuvoje architekt biuruosevidutinikai dirba po penkis darbuoto-jus. Vadinasi, architektai dirba lanksiai,buriasi grupes, prisitaiko prie kylaniproblem. Tokia lanksti struktra turi irsilpnj aspekt. Mai kolektyvai negalidaug investuoti gamybos priemones.Kai kuriose ES alyse BIM diegim kuruo-ja ir dotuoja valstyb. Manau, taip dera

daryti ir Lietuvoje. Palikus proces beprieiros, kils teisinis chaosas, bankru-tuos maos mons, prasts architekt-ros kokyb, nes neliks konkurencijos, kilssocialin sumaitis.

Norint tikrai suprasti atsiskleidianiasskaitmeninio projektavimo galimybes,dera atkreipti dmes kit, dar maaiaptariam parametrin arba algoritminarchitektrins aplinkos ir statini pro-jektavimo metod.

Projektavimas, paremtas algoritmu,gim sociologini tyrim aplinkoje. Kaikuriose ES alyse tokio projektavimo me-todikos krim remia valstyb. 2015 m.architektros bienalje Self-Driven City,vykusioje Taline, galjome pamatyti i-samiai pristatytas tokio projektavimogalimybes, modeliuojant miest ateit.Skaitmeninis objekto modelis sudarogalimybes numatyti atskir objekt,kompleks ir dideli struktr pokyius,atsivelgiant j pai tarpusavio estetinir funkcin santyk bei to santykio kitimlaiko atvilgiu. Algoritmas gali bti pri-taikytas vienai problemai nagrinti, betgalima modeliuoti, kaip keli parametraiar objektai veikia vienas kit ir kokie pa-dariniai tiktini gyvendinus vienok ar ki-

tok sprendim. Algoritmin architektrasuteikia skaitmeniniam modeliavimuigalimyb matyti padarinius ir projektuotiatsivelgiant laiko aspekt. Tai labai ge-ras besivystanio, lankstaus ir kintaniopasaulio projektavimo metodas. Siekiantilgalaiks projektavimo kokybs, btina metod integruoti Lietuvoje kuriamoskaitmeninio modeliavimo aplink. II


38/96


Nors iuo metu BIM aplinkoje dirba beveik visi rykesni pasaulio architektai irdidesns mons, nemaai architekt Lietuvoje BIM atvilgiu tebra nusiteikkritikai. Taiau skaitmeninis projektavimas yra visikai reali ir neivengiamaateitis. Kuo anksiau tai suvoksime, tuo greiiau gysime konkurencin pranaum.

BIM aurosnesustabdysi

ALGIRDAS KAUPDAS,JP architektroskrybos direktorius

pariai besikeiiantis pa-saulis ir technologijosveria keistis ir mus. Mo-deliuoti architektr BIMrankiais ms monpradjo jau prie deimt

met. Pamenu, tuomet vien po kitogavome daryti du labai didelius objek-tus: Vilniaus kvartal Soho ir Valstybssaugumo departamento kompleks.Netrukome suvokti, kad, kurdami juos

rankiniu bdu, tiesiog nevykdysimeuduoi. Prijome prie ivados, kadvienintelis manomas spartus ir efekty-vus darbas bus BIM aplinkoje. Pradianebuvo lengva. Pradj mokytis dirbtiprograma Architectural Desktop pa-

matme, kokia ji netobula. Laimei, ne-trukus atsirado pirmoji programos Re-vit versija, su kuria dirbti buvo daugpaprasiau ir saugiau. ia programadirbame nuo 2005 met.

NAUDA USAKOVAMSUsakovai ilgai irdavo BIM kaip tam tikr pramog ir visa tai pri-imdavo kaip ms virtuvs dalyk,kuris yra visikai atsietas nuo j. Jukeiliniam usakovui reikia suderinto

projekto ir labai maos projektavi-mo kainos. Ms usakovai tik dabarpradeda suprasti, kas yra BIM ir kokididel pridtin vert jis galt jiemssuteikti.

S

Antakalnio terasosyra geriausias BIM pranaumarchitektams pavyzdys


39/96


Kol kas turime tik vien usakov, kuristiesiog reikalauja, kad viskas bt daro-ma BIM aplinkoje, kad bt padarytasvirtualus pastatas su visomis detalmisir visa ininerija, netgi gyvendinus pro-jekt dokumentacija su spaudu taip

pastatyta turi bti pateikta BIM forma-tu. Negana to, visa tai turi bti suvertaant BREEAM kokybs rodikli iemo. Taibendrov Baltisches Haus Iki tinklopltotoja ir vystytoja. iuo metu daromejiems Balsi prekybos ir paslaug centroprojekt, kuris bus visikai kitoks nei visiiki iol suprojektuoti tokio tipo centrai.Manyiau, tai bus pirmasis toks darnus,sinergikas ir tvarus prekybos pastatasLietuvoje.

BIM MINUSUS VERIA PLIUSAISMs naujausias darbas Antakalnio te-rasos buvusioje kino studijos teritorijojeyra geriausias BIM pranaum architek-tams pavyzdys. Kur kebliausia projektovieta? teritorija yra nelygi, skirtumasnuo vienos sklypo altituds iki kito kra-to altituds net 11 metr. Projektuojanttokiuose kreivuose sklypuose ir dirbantsu AutoCAD reikia praktikai vis mo-del turti galvoje. Tai labai sudtinga:begal pjvi, auki izohipss, kuriasturi suskaiiuoti, pagauti. Visa tai tampa

paprasta darant trimat model: tiesiogsumodeliuoji vis sklypo kratovaizd,sklypo auki altitudes sudedi reikia-mas vietas ir tada jau pradedi t sklypintegruoti savo pastat.

Projekte nra n vienos lygios automo-bili stovjimo aiktels. Visos su tam ti-kro dydio nuolydiais. irint i apaiosatrodyt, kaip ivis manoma taip supro-jektuoti, nes viskas kreiva, leiva. Visi, kasmat Antakalnio terasas, pabria logi-

k, organik bei darn kratovaizdioir aplinkos element idstym. O jukbtent dl BIM iame projekte turjomeaukt kontrols laipsn visus aukiskirtumus labai gerai suvaldme ir minu-sus pavertme pliusais.

AR TIKRAI TO REIKIA?Nors nemaos dalies Lietuvos architek-t poiris BIM ilieka kritikas, manomanymu, skaitmeninis projektavimasyra visikai reali ir neivengiama ateitis.Tai lyg autanti aura sauls juk ne-sustabdysi. I dalies BIM sunkiai skinasikeli tarp architekt, nes imokyti dar-buotojus, supirkti legalias programas yragana brangu. iuo metu visi projektavi-mo darbai bendrame statybos procese

sudaro 2,53 procentus. Vakaruose vienarchitekt darbas sudaro 5 proc. visoprojekto kainos. sivaizduokite, kokiayra disproporcija. Lietuvoje architektasrealiai pasitenkina 1 proc. ir tai yra tiesiogigyvenimo kaina... Todl architektai ir

negali sau leisti investuoti iuolaikikBIM program sigijim. Norint, kad u-sakovai i ties gaut t pridtin vert,kuri kuria BIM programos, jie turt pa-keisti ir savo kainodar.

inoma, yra ir kitas dalykas ne visadaapsimoka dirbti BIM aplinkoje, jei tai yra,tarkim, eimos verslas. ia, manau, irgiatsiras tam tikra takoskyra: dirbantieji subent kiek didesniais objektais, ypatingaisstatiniais, neivengiamai rinksis BIM, o

vykdantieji maesnius projektus naudoskitus rankius. Taip galbt net sumaskonkurencija.

Tikiu, kad netrukus tai bus tvirtinta irteisiniu lygiu, o BIM reiks priduoti In-fostatybai kaip produkt ir tam tikromisapiros programomis vertintojai beitikrinanios institucijos gals projektinagrinti po kaulel. Manau, kad to-kios perspektyvos jau ne u kaln. Tikiu,kad greitai bus isprsta ir nemaa dalisorganizacini sklandesnio proceso klau-sim: kaip vis informacij suvesti vie-n model serveriuose, kas usakovas,generalinis projektuotojas ar generalinisrangovas juos turt laikyti ir pan.

Spartesnei skaitmeninio projektavimopltrai neabejotinai padt,pavyzdiui,nuo 2018 m. viej pirkim reikalavi-muose raytas BIM reikalavimas. Btlogika, jei apie tai bt skelbiamai anksto, pavyzdiui, priemetus. Lygiai taip pat, kaip i

anksto buvo vardyta, kaip irkada keisis bsto energinionaudingumo klass reika-lavimai. Dauguma dir-banij ioje rinkoje,manau, smoningaijo tai ir pasi-ruo.

BIM ATEITISManau, kad BIM atveria keli kokyb irkartu smoningum. Ir t kokyb ga-lime pasiekti ne kaip nors rizikuodamiar investuodami daug laiko ir pinig, oprieingai dirbdami utikrintai, ramiai,

smoningai ir inodami, kad tursimepuik produkt.

Turime ger infrastruktr, ger skaitme-nin ry, tad tikrai galime tai daryti, reikiatik atsikratyti vidini stabdi. Aiku, rei-kia ir valdios palaikymo. Lietuvos ateitissusijusi tik su ms produkt kokybe irms kompetencija. Jei nekelsime sauauktesni reikalavim, mus labai greitainukonkuruos treiosios alys, tapsimeeiline provincija. kvepiantis pavyzdys

mums galt bti estai, padar didiulpaang IT srityje. O jei mes pasiektumeaukt lyg, tarkime, BIM srityje, juk taigaltume labai nesunkiai eksportuoti.iais metais pradjome jausti, kad dau-gja konstruktori ir ininerini moni,dirbani BIM aplinkoje. Matau, kadnetolimoje ateityje BIM taps realybe irkasdienybe. Tie, kas jau dabar susirpi-no ir pradjo visikai dirbti skaitmeninioprojektavimo forma, ateityje turs labaidaug pranaum prie kitus. II


40/96


asirinkus iuolaikines vizualizavimotechnologijas architektams prireikia didelitechnini gebjim ir laiko,todl jos retai

naudojamos ir nesukuria pridtins vertsusakovui ar paiam architektui.Danai realistikasvizualizacijas ruoia net ne patys architektai, ospecializuotos bendrovs. Ar tai efektyvu? Ar jospateisina architekt ir usakov lkesius? Kam ir kadareikalinga vizualizacija?Atsakyti iuos klausimus galipadti naujos technologijos, kuriomis pats architektasgaligreitai ir lengvai sukurti realistik projekto

vizualizacij, j keisti ir animuoti realiuoju laiku,pristatydamas usakovui silomas architektrinesprojekto idjas. ios technologijos atverianaujasklient ir architekt santyki galimybes.

VIZUALIZACIJOS SVARBA

Naujos trimai

vizualizacijtechnologijos naujos verslo

galimybs

Virtualiosios realybsakini panaudojimas pristatant projekt.

Nuotrauka Oculus Rift

ERNESTAS BERANSKIS,UAB Intelligent BIMSolutions direktorius

P


41/96


KONCEPCIJOS STADIJAArchitektrins trimats (3D) mode-liavimo technologijos skirtos trima-tei informacijai pateikti. To utenkanorint derinti sprendimus ir vizualiaijuos atvaizduoti. Taiau to nepakanka

siekiant idj ireikti emocionaliau,sukurti realistik aplink.

Ar gali architektas pats ruoti savo minivizualizavim? Dabar architekt naudo-jamoms technologijoms reikia specifinitechnini ini. Norint tinkamai imoktinaudotis reikiamomis programomis, galitekti paaukoti iki met. Jei architektasnesinaudoja vizualizacijos programomis,jam tenka kreiptis tarpinink, galint jaskurti. ia prarandama ne tik laiko ir l,bet ir dalis pirmins informacijos, da-romos klaidos, dingsta taip reikalingasemocijos efektas. Architektas netenkagalimybs sukurti puik produkt, nes,

pasitelks tarpinink, negali pats ireiktisavo idjos, minties, emocijos.

Jei bt naudojamos greitai imoks-tamos ir vizualiai mintis bei emocijas

Projekto

vizualizacijaprograminje rangoje.Nuotrauka EliteCAD


42/96

40 SKAITMENIN STATYBA / ARCHITEKTAI IR BIM40 SKAITMENIN STATYBA / ARCHITEKTAI IR BIM

vietos, kurias kartu su koncepcijosarchitektu atradome btent per pa-sivaikiojim. Taip paaikjo, kur rei-kia daugiau perdaryti, nei manme ipradi. odiu, taip radome geresntrin sprendim.

irint komercikai, potencialiemsnuomininkams labai svarbu suprasti,kurioje prekybos centro vietoje si-lomos patalpos, skirtos nuomoti, irkoks i patalp matomumas i pre-kybos centro galerij.

Nuomininkams papildomai rodmetrin koncepcijos model ir paste-bjome, kad taip lengviau paaikintisilomus sprendinius, palyginti suploktuminiais vaizdais ir fasad i-klotinmis. Trimat projekto koncep-cija padjo i anksto pritraukti nuo-mininkus ir isklaidyti tam tikras jabejones dl matomumo.

Kitas dalykas baigta komercinprojekto vizualizacija. Trinio tri-maio modelio danai nepakankarinkodaros tikslais, todl, manau,sunku apsieiti be komercini rea-listik vizualizacij. Taiau sukurtitok trimat model, kuris bt gyva

vizualizacija su veiksmu, kol kas Lie-tuvoje niekas nesil.

Vienareikmikai BIM yra didiulis pa-lengvinimas, jis projekto dalyviams,neturintiems specialaus ininerinioar architektrinio isilavinimo, pade-da aikiau suvokti koncepcij. Turiugalvoje administratorius, projekto

valdytojus, nuomos vadybininkus,investuotojus ir nuomininkus.

Rengiant prekybos ir pramog cen-tro Mega pltros projekto koncep-cij, sukurtas erdvinis trinis mode-lis, suteiks mums galimyb matytipastato tr, fasad form, reklamoslogotipus i konkrei privaiavimotak.

Be to, vaikiodamas po pastatovid, gali pajusti, kaip bus sujungtasesamas ir naujas pastatas. Tas pasi-vaikiojimas po pastato tr realiuo-ju laiku ne tik patrauklus ir domus,bet ir aikiau parodo tam tikras svar-bias vietas, kurias i preliminari ar-chitekt brini sunku suprasti arbareikia labai sigilinti.

Paprastai investuotojas nra mo-gus, galintis skirti daug laiko inine-rini sprendim analizei ir pan. Jisturi tai pamatyti. Vizualizavimo tech-

nologijos iuo atveju tikrai padeda.Projekte buvo kelios problemins

Vizualizuotsprendimderinimas projekto koncepcijosstadijoje. Prekybos ir laisvalaikiocentro Mega pltra.

PAULIUS MEDZEVIIUS,UAB Baltic RED pltros

departamento direktorius

Rengiant prekybosir pramog centro

Mega pltros projektokoncepcij, sukurtaserdvinis trinis modelis,suteiks mums galimybmatyti pastato tr,fasad form, reklamos

logotipus i konkreiprivaiavimo tak.


43/96

41ARCHITEKTAI IR BIM/ SKAITMENIN STATYBA 41ARCHITEKTAI IR BIM/ SKAITMENIN STATYBA

leidianios perduoti technologijos,architektai patys daug tiksliau galtperteikti tai, ko nori usakovai.

Pavyzdiui, yra technologij, kuriomis perkelias minutes galime i esms pakeistiprojekto aplink, sukurti saullydio vaiz-d, pakeisti matymo kamp ir atspaus-dinti didels raikos nuotrauk. Dabar,norint pasilyti nauj vaizdini variant,Lietuvoje naudojamoms technologijomsreikia dideli laiko snaud, todl tai ilgaitrunka ir brangiai kainuoja usakovui.

TRIMAIO VIZUALIZAVIMOVAIDMUO DERINANTSPRENDINIUS IR DETALESNet jei ikiprojektiniame etape klientaspatikjo ms vizija, vliau neivengia-mai susiduriame su problemomis, kai rei-kia derinti detales. Taiau mons dauggeriau suvokia informacij vizualiai, to-

dl daugumai usakov lengviau suvoktiprojekt trimatje aplinkoje. Usakovaidaug greiiau supranta ir priima sprendi-mus, kai silomi projektai detalizuojamiir derinami pasitelkus BIM technologijas

ir naudojant nemokamas periros prie-mones. Juk btent dl vilkinam spren-dim vluoja daugelis projekt.

VIZUALIZACIJ TENDENCIJOSiuolaikins BIM technologijos ne tiksuteikia architektams galimyb kompiu-teryje rodyti trimaius projekto spren-dimus, bet ir leidia pajusti projekt ividaus bti projektinje aplinkoje. BIMtechnologijos, tokios kaip Elite CAD, jauturi veikianias ssajas su virtualiosiosrealybs akiniais Oculus Rift. Juos u-sidj galite virtualiai vaikioti po savoprojekt ir net prayti architekto tuoj patinteraktyviai daryti vairiausius norimuspakeitimus ir tsti pasivaikiojim.

Visa tai neabejotinai padeda greiiaupriimti sprendimus, atsiranda maiauneatitikim tarp kliento lkesi ir ga-lutinio projekto ir, svarbiausia, archi-

tektas gali rodyti savo silomo spren-dimo pranaumus.

iuo metu populiarja animuotosiosvizualizacijos. Btent jos leidia klientui

tinkamai pristatyti bsim projekt irnet sukurti bsimojo gyvenimo scena-rij, j pinant ir emocijas. Palyginkimedu atvejus. Pirmuoju butus parduodan-tis turto vystytojas potencialiam klientuiparodo dvimaius (2D) planus. Antruo-ju papildomai sukuria to buto vaizdosiuet, kuriame bsimas pirkjas au-tomobiliu privaiuoja prie savo namo,aplinkui aidia vaikai, iulba paukiai.Tada automobilis pastatomas poemi-niame garae ir namo gyventojas liftu

Realistikaaplinkos vizualizacija.Nuotrauka Lumion

Animuotojiaplinkos vizualizacija.Nuotrauka Lumion

kyla but. Praveria duris, nueina sve-tain, atidaro balkon ir grisi vaizdu. Poto pasivaikto po vis but, matydamasesmines interjero detales. Kaip manote,kuriuo atveju jis greiiau apsisprs pirktibtent bst?

Kuo stipresns bus emocijos pristatantprojekt, kuo maiau abejingumo, tuogreitesnis sprendimas ir didesn pro-jekto pristatymo skm. Jei projektpristataniam architektui pavyksta netik padti usakovui pastatyti pastat,bet ir j parduoti, geros rekomendacijosgarantuotos. Profesionals architektai,vald animuotj vizualizacij galimy-bes, galt teikti naujas paslaugas tur-to vystytojams ir svariai prisidti prie

skmingo pastato patalp realizavimodar projekto stadijoje. Gal tai naujasdalykas bendraujant architektams irklientams Lietuvoje, taiau tokia prak-tika jau sitvirtinusi Vakar alyse.II

Kuo aikiauir paprasiau

architektas pristatyssavo projekt, pagrssavo idj usakovui,tuo lengviau pastarasisparduos ar inuomosdar nepastatyto pastatopatalpas.


44/96

42 SKAITMENIN STATYBA / KAIP TAI VEIKIA

Kas ganys

didiuosius BIMdebesis?Trimaiai objekt modeliai, kuriuose kiekvienasstatinio elementas turi savo kod ir suteikia

projekto partneriams galimyb gauti visreikiam informacij realiuoju laiku, jau niekonestebina Skandinavijoje. Didiojoje Britanijojenuo 2016 m. praktikai visa informacija apieprojektuojamus ir statomus objektus buspasiekiama virtualiojoje erdvje.

BIRUT EMAITYT

LSA prezidentasDalius Gedvilas ir LSISvykdomasis direktorius

Edvinas Butkusturbt kalbasi apie BIM debesis...


45/96

43KAIP TAI VEIKIA/ SKAITMENIN STATYBA

gusios suteikti sertifikuotus virtualiusserverius BIM informacijai laikyti, gali-myb redaguoti dokument ir matytikit vartotoj atliktus pakeitimus, pasi-rayti dokumentus elektroniniu para-u bei teikti kitas paslaugas debe-

sijos program naudotojams.

Naudotis debes kompiute-rijos sprendimais ir visais jteikiamais pranaumais gali betkuri mon, teigia sertifikuotaukiausio patikimumo Tier III ka-tegorijos duomen centr valdaniosUAB Baltnetos komunikacijos klientaptarnavimo ir pltros vadovas Auri-mas Verbickas. Statyb bendrovmsbt sudarytos visos slygos laikyti,

apdoroti aktuali informacij debesysebei suteikti ribot ar neribot prieiginternetu visoms suinteresuotoms a-lims.

Teo taip pat turi ipltot infrastruktrir galimybes laikyti programin rang,kuri palaikyt skaitmenins statybosstandart ir utikrint spari prieigprie duomen, naudojantis debeskompiuterijos platforma. Verslo klientpadalinio vadovo Aleksandro Samucho-vo teigimu, Teo turi skmingos patir-ties, kai klientai atsinea savo programi-ns rangos sprendimus ms debeskompiuterijos platform, todl jei yraporeikis skaitmenins statybos valdymorangai, mes esame pasireng j priimti.

Jau ne vienus metus skaitmeniniu sta-tini modeliavimu domisi V Registrcentro specialistai. Palaikome ryius sulabiausiai ioje srityje paengusiomisvalstybmis, nuolat analizuojame Lie-tuvos statyb sektoriaus pasirengim

bei rengiame savo technin ir progra-min baz bsimiems BIM modeliamskaupti, saugoti ir plaiau naudoti. Ne-kilnojamojo turto kadastro ir registroduomen papildymas BIM modeliaisutikrint i duomen prieinamumvisiems suinteresuotiems asmenimsbei sudaryt prielaidas dinaminio, va-dinamojo keturmaio (4D), kadastroatsiradimui Lietuvoje, teigia Registrcentro atstovas Aidas Petroius.

Pasak jo, mon yra viena i nedauge-lio Lietuvos vieojo sektoriaus kom-petencijos centr, pajgi skmingaikurti ir administruoti sudtingiausiasinformacines sistemas. Ji yra valdiusi

debes kompiuterijos technologijas, ojos duomen saugyklos prireikus galibti greitai iplstos itin dideli apim-i duomenims laikyti.

BE ELEKTRONINIO PARAO N KRUSTPrie praddama rakyti BIM naudosvaisius, Lietuva turi atlikti kai kuriuosbtinus darbus. Kartu su nauj techno-

logij diegimu privalo keistis statybteisinis reglamentavimas ir poiris statybos dokumentus.

sigyti elektronin para kriptogra-finse USB atmintinse, lustinse kor-telse ar spariai populiarjant mobi-lj elektronin para ne problema,taiau tam, kad jis gyt teisin gali,sako A. Verbickas ir A. Petroius, bti-na atsisakyti popierins biurokratijos,

Documents

Skaitmenine Statyba 2015 PDF