1

Atnaujinimo data: 2016-02-06

PELNO MOKESČIO GIDAS

I. Mokesčio mokėtojai.

Pelno mokestį moka Lietuvos vienetai ir užsienio vienetai.

A. Lietuvos vienetai

Lietuvos vienetas - juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktų nustatyta tvarka.

Pelno mokestį turi mokėti šie juridiniai asmenys:

1. akcinės bendrovės;

2. uždarosios akcinės bendrovės;

3. kooperatinės bendrovės;

4. žemės ūkio bendrovės;

5. tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos;

6. mažosios bendrijos;

7. individualios (personalinės) įmonės;

8. valstybės įmonės.

B. Užsienio vienetai

Užsienio vienetai - tai užsienio valstybės juridiniai asmenys ar organizacijos, kurių buveinė yra užsienio

valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus.

II. Mokesčio bazė

A. Lietuvos vieneto mokesčio bazė

Lietuvos vieneto mokesčio bazę sudaro:

1. visos LR ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra LR ir ne LR;

2. Lietuvos vieneto kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis tam tikrais

atvejais;

3. Europos ekonominių interesų grupės pajamos, kai Lietuvos vienetas yra tos Europos ekonominių

interesų grupės dalyvis. Tokiu atveju pajamos įskaitomos Lietuvos pelno mokesčio įstatymo nustatyta

tvarka;

4. gauta parama, panaudota ne pagal LR labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį;

5. iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250

minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą.

Į Lietuvos vieneto mokesčio bazę nėra įtraukiamos jo nuolatinių buveinių*, kurios veikia Europos

ekonominės erdvės (EEE) valstybėse arba valstybėse, su kuriomis LR yra sudariusi ir taiko dvigubo

apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamos. *Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar Lietuvos vienetas užsienyje veikia per nuolatinę buveinę yra

nustatyti arba tos užsienio valstybės teisės aktuose arba dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse (DAIS), kurios pasirašytos (ir

taikomos) tarp Lietuvos Respublikos ir tos valstybės, kurioje veikia Lietuvos vienetas.

B. Užsienio vieneto mokesčio bazė

Užsienio vieneto mokesčio bazę sudaro:

1. per nuolatines buveines LR teritorijoje vykdomos veiklos pajamos;

2. per nuolatines buveines LR uždirbtos tarptautinių telekomunikacijų pajamos;

3. 50% transportavimo, kuris prasideda Lietuvoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir

baigiasi Lietuvoje, pajamų, uždirbtų per nuolatinę buveinę;

4. užsienio vienetų Lietuvoje veikiančių nuolatinių buveinių užsienio valstybėse uždirbtos pajamos tuo

atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvoje;

5. gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos

paskirtį;

2

6. iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250

minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą.

7. užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra

LR, t.y.:

i. palūkanos (išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, sukauptas ir išmokamas

palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko

teisės aktais nustatytus kriterijus);

ii. dividendai;

iii. honorarai;

iv. pajamos už perleistą ir Lietuvoje esantį nekilnojamą daiktą;

v. kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos;

vi. pajamos už Lietuvoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą;

vii. išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą.

C. Užsienio vieneto nuolatinės buveinės sąvoka

Nuolatinė buveinė yra užsienio vieneto veiklos Lietuvoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per

nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje:

1. nuolat vykdo veiklą; arba

2. vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba

3. naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba

4. gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus

gręžinius arba laivus.

Nuolatinumo apibrėžimas, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijai nustatyti

Finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. Įsakyme Nr. 54 „Dėl Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo

apibrėžimo ir Užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų

patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 24-892).

III. Mokesčio tarifai, fiksuotas pelno mokestis ir lengvatos

Vienetų pajamos Lietuvoje apmokestinamas 15%, 10%, 5% ir 0% mokesčio tarifais.

A. 15% tarifas

15% tarifu apmokestinamos šios pajamos:

1. Lietuvos vienetų pelnas;

2. Lietuvos vienetų pajamos iš dividendų (paskirstytojo pelno);

3. užsienio vienetų nuolatinių buveinių pelnas;

4. užsienio vienetų ne per nuolatines buveines gautos pajamos, t.y.:

i. pajamos už perleistą nuosavybėn Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą;

ii. pajamos už Lietuvoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą;

iii. išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą;

iv. pajamos iš dividendų;

5. vieneto gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos

paskirtį;

6. vieneto iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis,

viršijanti 250 MGL dydžio sumą;

7. laivybos vienetų fiksuota pelno mokesčio bazė (be atskaitymų);

8. fiziniams asmenims išmokėtas paskirstomas pelnas (jo dalis), proporcingai tenkantis

neapmokestintam vieneto pelnui.

B. 10% tarifas

10% tarifu apmokestinamos pajamos, išmokėtos užsienio vienetui ne per nuolatines buveines:

3

1. palūkanos (išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, sukauptas ir išmokamas

palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės

aktais nustatytus kriterijus);

2. honorarai (įskaitant kompiuterinės programos perleidimo pajamas, jei yra perleidžiamas ne autorių

teisėmis apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra suteikiamos šios teisės: i) teisė daryti

kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn,

išnuomoti arba paskolinti, arba ii) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi

autorių teisėmis apsaugota kompiuterio programa, arba iii) teisė viešai demonstruoti kompiuterio

programą);

3. kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą.

C. 5% tarifas

5% tarifu apmokestinamas:

1. vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio

laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pelnas.

Tačiau 5% netaikomas:

i. personalinėms įmonėms, kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų personalinių įmonių

dalyviai;

ii. personalinėms įmonėms, kurių dalyvis ir/arba jo šeimos nariai paskutinę mokestinio

laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir

vienetams, kuriuose personalinės įmonės dalyvis ir/arba jo šeimos nariai paskutinę mokestinio

laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

iii. vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip

50 procentų akcijų (dalių, pajų);

iv. vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo

daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

2. vienetų, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės

ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių

pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas.

D. 0% tarifas

0% tarifas taikomas šiuos kriterijus atitinkančioms socialinėms įmonėms:

1. per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių tam tikroms socialiai remtinų asmenų

grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40% metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų

skaičiaus, ir

2. per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos

rūšių sąrašą, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip

20 % visų vieneto pajamų, ir

3. mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą.

E. Kiti pajamų apmokestinimo tarifai, lengvatos ir fiksuotas pelno mokestis

Pelno nesiekiantys vienetai

Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija

300 000 eurų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 7 250 eurų sumą, apmokestinama taikant 0%

mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 % mokesčio tarifą.

Vienetai, įdarbinę riboto darbingumo asmenis

Vienetų (išskyrus tam tikrus kriterijus atitinkančias socialines įmones), kurių pajamos už pačių pagamintą

produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys,

pelno mokestis mažinamas:

4

1. 25% - kai riboto darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių sudaro tarp 20% ir 30%;

2. 50% - riboto darbingumo asmenų dalis tarp 30% ir 40%;

3. 75% - riboto darbingumo asmenų dalis tarp 40% ir 50%;

4. 100% – riboto darbingumo asmenų dalis daugiau kaip 50%.

Laisvųjų ekonominių zonų įmonės

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 mln. eurų

sumą:

1. 6 mokestinius laikotarpius neturi mokėti jokio pelno mokesčio; ir

2. kitus 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas.

Ši lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai:

1. LEZ įmonė pateikia auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą 1 mln. eurų investicijos dydį; ir

2. ne mažiau kaip 75 proc. mokestinio laikotarpio LEZ įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje

vykdomos atitinkamos veiklos (t.y. iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo,

sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių

remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos

(elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo

veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių

technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų ir

susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje

sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos

veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų prekių, taip pat zonoje

vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo,

statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklos rūšimis susijusių paslaugų).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. LEZ įmonės gali gauti papildomas mokestines lengvatas

Nuo 2017 m. sausio 1 d. LEZ įmonė, kurioje vidutinis metinis darbuotojų skaičius yra ne mažiau kaip 20 ir

kapitalo investicijos sieks ne mažesnę kaip 100‘000 eurų sumą:

1. 6 mokestinius laikotarpius neturės mokėti jokio pelno mokesčio; ir

2. kitus 10 mokestinių laikotarpių jai bus taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas.

Ši lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai:

1. LEZ įmonė pateikia auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą 100‘000 eurų investicijos dydį; ir

2. ne mažiau kaip 75 proc. mokestinio laikotarpio LEZ įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje

vykdomos atitinkamos veiklos (t.y. įmonės pajamas turi sudaryti pajamos iš zonoje vykdomos

apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo

paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros

ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės

nuotraukų darymą).

Vienetai, vykdantys investicinį projektą

Vienetai, investuojantys į tam tikrą ilgalaikį turtą gali susimažinti apmokestinamąjį pelną patirtų išlaidų

suma, tačiau tos investicijos turi būti skirtos:

1. naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba

2. gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba

3. naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba

4. esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, arba

5. tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui.

Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu

turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi).

5

Taip pat investicijos turi atitikti šiuos kriterijus:

4. turtas, į kurį investuojama turi būti nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus

(skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios);

5. turtas yra priskirtas šioms ilgalaikio turto grupėms (nurodytoms Pelno mokesčio įstatymo

1 priedėlyje):

i. „mašinos ir įrengimai“;

ii. „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“;

iii. „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“;

iv. „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir

v. „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“

Vienetas, investavęs į aukščiau nurodytą turtą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti ne daugiau kaip 50%.

O išlaidos investicijoms turi būti patirtos tik per 2009–2018 metų mokestinius laikotarpius.

Vienetai, patyrę sąnaudų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai

Apskaičiuojant pelno mokestį, sąnaudų suma, patirta moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, iš

vieneto pajamų gali būti atskaitoma 3 kartus tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį tos sąnaudos patiriamos.

Tačiau atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai turi būti susiję su vieneto vykdoma

įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė

nauda.

Vienetai, suteikę lėšų filmo gamybai

Vienetas, neatlygintinai suteikęs lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvoje, tam tikrais atvejais tų suteiktų

lėšų suma gali mažinti mokėtiną pelno mokestį.

Jeigu filmas, kuriam buvo skirta lėšų, atitinka tam tikrus reikalavimus ir lėšos buvo skirtos laikotarpiu nuo

2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tai:

1. apskaičiuojant pelno mokestį, iš pajamų galima atskaityti tik 75% neatlygintinai suteiktų lėšų;

2. investuotojas apskaičiuotą pelno mokestį gali mažinti ne daugiau kaip 75% (likusi suteiktų lėšų suma

perkeliama į sekančius 2, vienas paskui kitą einančius, mokestinius laikotarpius);

Fiksuotas pelno mokestis

Laivybos vienetas, atitinkantis tam tikrus kriterijus, gali pasirinkti, kad jo pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų

laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos būtų apmokestinamos fiksuotu pelno mokesčiu.

Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų tarifas.

Fiksuoto pelno mokesčio bazė apskaičiuojama kiekvienam 100 jūrų laivo naudingosios talpos vienetų

taikant fiksuotą dienos sumą (fiksuotos dienos sumos numatytos Pelno mokesčio 382 str.) ir gautą dydį

dauginant iš laivybos vieneto mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus.

Apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka laivybos vienetui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus

kriterijus, taikoma iki 2016 m. gruodžio 31 d.

IV. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka

A. Lietuvos vieneto pelno apskaičiavimo tvarka

Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną*, iš pajamų:

1. atimamos neapmokestinamosios pajamos;

2. atskaitomi leidžiami atskaitymai;

3. atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. *Pelnas = pajamos – neapmokestinamosios pajamos – leidžiami atskaitymai – ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai

6

B. Užsienio vieneto nuolatinės buveinės apskaičiavimo tvarka

Nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų atimant

neapmokestinamąsias pajamas, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus bei tokius atskaitymus, kurie susiję

su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatines buveines.

C. Neapmokestinamųjų pajamų rūšys

Mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos

ir (arba) gautos pajamos:

1. draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės;

2. darbuotojų naudai mokamų sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų atskaitytas

draudimo įmokas;

3. draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų atskaitytas darbuotojų naudai mokamas draudimo

įmokas;

4. bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą;

5. draudimo įmonės organizacinio fondo likutis Lietuvos draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

6. pagal Lietuvos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančių investicinių kintamojo kapitalo

bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą

paskirstytąjį pelną;

7. pagal Lietuvos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą

veikiančių investicinių bendrovių investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;

8. sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos

draudimo fondo lėšų;

9. pajamos dėl turto ir įsipareigojimų (išskyrus pajamas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai

drausti) perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

10. netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse

teritorijose ar tų teritorijų gyventojų;

11. iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos

apmokestintos pelno mokesčiu pagal pelno mokesčio įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal

užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus pelno mokesčio

įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus (šiame straipsnyje kalbama apie Kontroliuojamų užsienio

vienetų pajamų apmokestinamą);

12. jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos;

13. praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos buhalterinės apskaitos

įstatymą 18 straipsnį;

14. vieneto gautas žalos atlyginimas, išskyrus aukščiau šios dalies 1, 2,3 punktuose nustatytus atvejus;

15. kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos Respublikos programas

už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą;

16. turto vertės padidėjimo pajamos už vieneto akcijų perleidimą.

Vienetas, kurio akcijos yra perleidžiamos turi atitikti sekančius kriterijus:

i. jis yra įregistruotas EEE valstybėje arba

ii. valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma DAIS ir

iii. kuris yra pelno mokesčio mokėtojas.

Akcijas perleidžiantis vienetas turi atitikti šiuos kriterijus:

i. vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus

suteikiančių akcijų tame vienete, kurio akcijos perleidžiamos arba

ii. jei akcijos buvo perleistos tam tikrus kriterijus atitinkančiais reorganizavimo ar perleidimo

atvejais, ne trumpiau kaip 3 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus

suteikiančių šio vieneto akcijų.

7

Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam

vienetui. Į terminus dėl akcijų turėjimo neatsižvelgiama tais atvejais, kai akcijos perleidžiamos dėl teisės

aktų reikalavimų.

17. draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10

metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Lietuvos

Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;

18. draudimo įmonių gyvybės draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį

pelną;

19. draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių pensijų gyvybės draudimo sutartis,

sudarytas pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;

20. Lietuvos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio tiesioginės ir kitos kompensacinės

išmokos pajamų lygiui palaikyti, kurias gauna žemės ūkio veiklą vykdantys vienetai.

D. Leidžiami atskaitymai

Leidžiamiems atskaitymams priskiriama:

1. visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms

uždirbti/ekonominei naudai gauti;

2. visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio

objektas;

3. Lietuvos Vyriausybės nustatyti Ignalinos atominės elektrinės papildomi atskaitymai;

4. suma, nuo kurios skaičiuojamos ir mokamos individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos,

komanditinės ūkinės bendrijos, mažosios bendrijos dalyvio valstybinio socialinio draudimo įmokos.

E. Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai:

1. ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos;

2. ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;

3. komandiruočių sąnaudos;

4. reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;

5. natūraliosios netekties nuostoliai;

6. mokesčiai;

7. beviltiškos skolos;

8. išlaidos darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių naudai, kuri nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas;

9. specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;

10. parama;

11. narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;

12. mokestinio laikotarpio nuostoliai;

13. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudos;

14. neatlygintinai skirtos lėšos filmo ar jo dalies gamybai.

F. Neleidžiami atskaitymai

Iš pajamų vienetai negali atskaityti:

1. pridėtinės vertės mokesčio;

2. pelno mokesčio;

3. netesybų, sumokėtų baudų, delspinigių ir kitų sankcijų už teisės aktų pažeidimus;

4. palūkanų ar kitokių išmokų už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5. ribojamų dydžių atskaitymų dalies, viršijančios nustatytus dydžius;

6. sąnaudų, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau

faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, gautos prekės ar suteiktos

paslaugos neapmokėtos;

7. tam tikros paramos;

8

8. dovanų (išskyrus dovanas darbuotojams);

9. išmokų užsienio vienetams, organizuotiems tikslinėse teritorijose ir kurios nepagrįstos tam tikrais

įrodymais (t.y., įrodymai turi pagrįsti, kad šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio

vieneto įprastine veikla; ir išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei

veiklai vykdyti; ir tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys);

10. išmokų užsienio vienetams, gaunantiems pajamas ne per nuolatines buveines Lietuvoje, jeigu jos

turėjo būti, bet nebuvo apmokestintos pagal Pelno mokesčio nuostatas;

11. padarytos žalos atlyginimo;

12. dividendų ar kitaip paskirstytojo pelno;

13. kitų nesusijusių su vieneto pajamų uždirbimu sąnaudų;

14. praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymų pagal Lietuvos buhalterinės apskaitos

įstatymo 18 straipsnį;

15. sąnaudų dėl turto ir įsipareigojimų (išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų

rizikai drausti) perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

16. neapmokestinamosioms pajamoms tenkančių leidžiamų atskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų

atskaitymų;

17. leidžiamų atskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų, tenkančių per Lietuvos vieneto

nuolatines buveines, esančias EEE valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir

taiko DAIS, vykdomos veiklos pajamoms, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos

pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse;

18. sąnaudų, patirtų darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką.

V. Dividendų ir paskirstytojo pelno apmokestinimas

A. Dividendų, kuriuos išmoka Lietuvos vienetas kitam Lietuvos vienetui/užsienio vienetų nuolatinėms

buveinėms, apmokestinimas

Pagal Lietuvos Pelno mokesčio įstatymo nuostatas dividendų apmokestinimo taisyklės taikomos ir

paskirstytajam pelnui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemiau nurodytos dividendų apmokestinimo taisyklės taip pat taikomos

apmokestinant nuolatinių buveinių gaunamus dividendus už joms užsienio vienetų priskirtas Lietuvos

vieneto akcijas, kapitalo dalis ar kitas teises.

Esminiai Lietuvos vieneto kitam Lietuvos vienetui išmokamų dividendų apmokestinimo tvarkos ypatumai

yra šie:

1. apmokestinimo tarifas – 15%;

2. mokestį nuo dividendų apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka – Lietuvos vienetas, išmokantis

dividendus;

3. mokestis į biudžetą privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki 15 d. kito mėnesio, einančio po mėnesio,

kurį dividendai buvo išmokėti;

4. Lietuvos vienetas, išmokantis dividendus turi užpildyti dividendų deklaracijos formą – FR0640.

Dividendai neapmokestinami, jeigu jie išmokami:

1. Lietuvos vienetui, kuris:

LT vnt. arba

nuolatinė

buveinė

LT vnt.

dividendai

9

i. dividendus išmokančiame vienete valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų); ir

ii. toks valdymas tęsiasi ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų;

2. investiciniam fondui, įsteigtam pagal Lietuvos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą;

3. investiciniam fondui, įsteigtam pagal Lietuvos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio

investavimo subjektų įstatymą;

4. pensijų fondui, įsteigtam pagal Lietuvos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išskaityto pelno mokesčio suma už dividendus yra užskaitoma ir sumažina

dividendus gaunančio Lietuvos vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį

buvo išskaitytas mokestis iš jam išmokėtų dividendų. Tokiu atveju dividendai turi būti išmokėti pinigais

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo

ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

B. Dividendų, kuriuos Lietuvos vienetas išmoka užsienio vienetui, apmokestinimas

Esminiai Lietuvos vieneto užsienio vienetui išmokamų dividendų apmokestinimo tvarkos ypatumai yra šie:

1. apmokestinimo tarifas – 15%;

2. mokestį nuo dividendų apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka – Lietuvos vienetas, išmokantis

dividendus;

3. mokestis į biudžetą privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki 15 d. kito mėnesio, einančio po mėnesio,

kurį dividendai buvo išmokėti;

4. Lietuvos vienetas, išmokantis dividendus turi užpildyti dividendų deklaracijos formą FR0640 ir jos

priedą FR0640U.

Lietuvos vienetas, išmokamus dividendus apmokestina mažesniu nei 15 % tarifu*, kai:

1. tarp Lietuvos ir užsienio valstybės, kurios rezidentui (užsienio vienetui) išmokami dividendai, yra

sudaryta ir taikoma DAIS ir

2. sutarties nuostatos riboja Lietuvos teisę pagal vidaus įstatymus apmokestinti išmokamus dividendus

ir

3. sutartyje numatytas mažesnis nei 15% tarifas. *Lietuvos vienetas, norėdamas apmokestinti dividendus mažesniu nei 15% pelno mokesčio tarifu, turi turėti užsienio vieneto

prašymą (forma - FR0021 (DAS-1) sumažinti išskaičiuojamą mokestį. Užsienio vieneto prašymas turi būti pridėtas tik prie metinės

pelno mokesčio deklaracijos (t.y. Lietuvos vienetas, teikdamas deklaraciją FR0640 ir jos priedą po dividendų išmokėjimo, užsienio

vieneto prašymo FR0021 neturi pridėti).

Lietuvos vienetas, išmokėdamas dividendus užsienio vienetui jų iš viso neapmokestina (net jei dvigubo

apmokestinimo išvengimo sutartis nurodo kitas sąlygas), kai:

1. užsienio vienetas dividendus išmokančiame Lietuvos vienete valdo ne mažiau kaip 10 procentų

balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų); ir

2. toks valdymas tęsiasi ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų ir

3. dividendus gaunantis užsienio vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse

teritorijose.

Lietuvos vienetas, išmokėdamas dividendus investiciniam fondui ar pensijų fondui nuo jų mokesčio

neišskaičiuoja, jeigu:

1. fondas yra įsteigtas pagal ES valstybės narės ar EEE valstybės teisės aktus, ir

Užsienio

vnt. LT vnt.

10

2. neturi juridinio asmens statuso, ir

3. nėra apmokestinamasis vienetas.

Aukščiau nurodyti dividendų neapmokestinimo atvejai nėra taikomi dariniams, jeigu jų nustatymo

pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m.

lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių

narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai

atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį.

Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių

priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.

C. Dividendų, kuriuos išmoka užsienio vienetas Lietuvos vienetui/nuolatinei buveinei, apmokestinimas

Esminiai dividendų, kuriuos išmoka užsienio vienetas Lietuvos vienetui/nuolatinei buveinei, apmokestinimo

tvarkos ypatumai yra šie:

1. apmokestinimo tarifas – 15%;

2. mokestį nuo gautų dividendų apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka į Lietuvos biudžetą – Lietuvos

vienetas ar nuolatinė buveinė, gaunantys dividendus;

3. mokestis į biudžetą privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki 15 d. kito mėnesio, einančio po mėnesio,

kurį dividendai buvo išmokėti;

4. Lietuvos vienetas ir nuolatinė buveinė, gavę dividendus, turi užpildyti dividendų deklaracijos formą

FR0640 ir jos priedą FR0640G.

Jeigu dividendus išmokėjo ir nuo jų mokestį išskaičiavo tų užsienio šalių rezidentai, su kuriomis Lietuva yra

pasirašiusi ir taiko DAIS, Lietuvos vienetas dividendų dvigubą apmokestinimą gali naikinti šiuo būdu:

naikindamas dvigubą apmokestinimą, LT vienetas iš pelno mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo gautų

dividendų taikant 15 proc. mokesčio tarifą, gali atskaityti užsienio valstybėje sumokėtą pelno mokesčio

sumą, kurią ta užsienio valstybė turėjo teisę imti pagal DAIS nuostatas.

Jeigu dividendus išmokėjo ir nuo jų mokestį išskaičiavo tų užsienio šalių rezidentai, su kuriomis Lietuva nėra

pasirašiusi DAIS, dividendų dvigubas apmokestinimas naikinamas bendra tvarka (žr. XV skyrių „Dvigubo

apmokestinimo panaikinimo taisyklės“).

LT vienetų ir užsienio vienetų nuolatinių buveinių gaunami dividendai už turimas akcijas ar kitų teisių

turėjimas, nėra apmokestinami Lietuvoje, kai:

1. juos išmoka EEE vastybėje įregistruotas vienetas; ir

2. dividendus išmokančio vieneto pelnas yra apmokestinamas pelno ar panašiu mokesčiu;

Lietuvos vieneto ar užsienio vieneto nuolatinės buveinės gauti dividendai, kuriuos išmokėjo užsienio

vienetas, taip pat nėra apmokestinami Lietuvoje, kai:

1. LT vienetas arba nuolatinė buveinė dividendus išmokančiame užsienio vienete valdo ne mažiau kaip

10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų) ir

2. toks valdymas tęsiasi ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų ir

3. dividendus, išmokančio vieneto pelnas apmokestinamas pelno ar panašiu mokesčiu ir

Užsienio

vnt.

LT vnt. ar

nuolatinė

buveinė

dividendai

11

4. dividendus, išmokantis užsienio vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse

teritorijose.

Aukščiau nurodyti dividendų neapmokestinimo atvejai netaikomi:

1. dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam

tapačiu mokesčiu;

2. dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti

mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl

bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms

bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir

aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi

apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių

ekonominę realybę.

VI. Palūkanų apmokestinimas

A. Palūkanų, kurias išmoka Lietuvos vienetas/nuolatinė buveinė užsienio vienetui, apmokestinimas

Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė, išmokėdama palūkanas užsienio vienetui, privalo išmokamą sumą

apmokestinti 10% pelno mokesčio tarifu ir pateikti deklaraciją FR0313 ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus

mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos.

Palūkanos neapmokestinamos*, kai užsienio vienetai, gaunantys palūkanas yra:

1. organizuoti EEE valstybėje arba

2. valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko DAIS. * Lietuvos vienetas/užsienio vieneto nuolatinė buveinė tokiu atveju FR0313 deklaracijos teikti neturi!

B. Palūkanų, kurias išmoka užsienio vienetas Lietuvos vienetui, apmokestinimas

Lietuvos vienetui užsienio vieneto išmokėtos palūkanos apmokestinamos bendra tvarka, tačiau gali būti

naikinamas dvigubas apmokestinimas (žr. šio gido XV skyrių „Dvigubo apmokestinimo naikinimo taisyklės“).

VII. Honorarų apmokestinimas

A. Honorarų, kuriuos išmoka Lietuvos vienetas/nuolatinė buveinė užsienio vienetui, apmokestinimas

Lietuvos vienetas arba užsienio vieneto nuolatinė buveinė, išmokėdama honorarą užsienio vienetui privalo

išmokamą sumą apmokestinti 10% pelno mokesčio tarifu ir pateikti FR0313 deklaraciją ne vėliau kaip per

15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtas honoraras.

Jeigu tarp Lietuvos ir valstybės, kurios rezidentas yra užsienio vienetas yra sudaryta DAIS ir pagal jos

nuostatas Lietuvos vienetas/nuolatinė buveinė honorarą turi apmokestinti mažesniu negu 10% tarifu arba

iš viso neapmokestinti, tokiu atveju Lietuvos vienetas/ nuolatinė buveinė honorarą apmokestina mažesniu

tarifu arba iš viso neapmokestina.* *FR0313 deklaracija turi būti teikiama net ir tada, kai pagal DAIS honoraras neapmokestinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos

vienetas/užsienio vieneto nuolatinė buveinė, norėdama apmokestinti honorarą mažesniu tarifu arba jo iš viso neapmokestinti,

privalo turėti užpildytą užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamą mokestį FR0021 (DAS-1) formą (teikiant

deklaraciją FR0313 prašymo forma DAS-1 nėra pridedama; ji teikiama kartu su metine pelno mokesčio deklaracija).

Užsienio vienetui išmokami honorarai taip pat neapmokestinami, kai užsienio vienetas atitinka Tarybos

direktyvoje 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų

mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių, nustatytus kriterijus.* *Šiuo atveju FR0313 deklaracijos Lietuvos vienetas neturi teikti.

B. Honorarų, kuriuos išmoka užsienio vienetas Lietuvos vienetui, apmokestinimas

Lietuvos vienetas iš užsienio vieneto gautą honorarą apmokestina bendra tvarka, tačiau gali naikinti

atsiradusį dvigubą apmokestinimą (žr. šio gido XV skyrių „Dvigubo apmokestinimo naikinimo taisyklės“).

12

VIII. Pajamų iš nekilnojamo turto pardavimo apmokestinimas

A. Pajamų gautų iš nekilnojamo turto perleidimo, kuriuos išmoka Lietuvos vienetas/nuolatinė buveinė

užsienio vienetui, apmokestinimas

Lietuvos vienetas/nuolatinė buveinė, išmokėdama užsienio vienetui pajamas už perleistą nuosavybėn

nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą esantį Lietuvoje, turi apmokestinti jas 15% pelno mokesčio tarifu ir

pateikti FR0313 deklaraciją ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos.

Užsienio vienetas, gavęs pajamų už nekilnojamo turto perleidimą, turi teisę kreiptis į mokesčio

administratorių, kad Lietuvos vieneto jau išskaičiuotas pelno mokestis būtų apskaičiuojamas ne nuo visų

turto perleidimo pajamų, bet nuo turto vertės padidėjimo pajamų. Tokias pajamas sudaro turto pardavimo

ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas.

B. Pajamų, gautų iš nekilnojamo turto perleidimo, kurias išmoka užsienio vienetas Lietuvos vienetui,

apmokestinimas

Lietuvos vienetas iš užsienio vieneto gautas pajamas už nekilnojamo turto, esančio užsienio vieneto

rezidavimo valstybėje, perleidimą apmokestina bendra tvarka, tačiau gali naikinti atsiradusį dvigubą

apmokestinimą (žr. šio gido XV skyrių „Dvigubo apmokestinimo naikinimo taisyklės“).

IX. Išmokų Stebėtojų tarybos nariams apmokestinimas

A. Išmokų, kurias išmoka Lietuvos vienetas/nuolatinė buveinė užsienio vienetui, apmokestinimas

Lietuvos vienetas arba užsienio vieneto nuolatinė buveinė išmokėdama užsienio vienetui metines išmokas

(tantjemos) už stebėtojų tarybos narių veiklą, privalo jas apmokestinti 15% pelno mokesčio tarifu ir pateikti

FR0313 deklaraciją ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos.

B. Išmokų, kurias išmoka užsienio vienetas Lietuvos vienetui, apmokestinimas

Lietuvos vienetas iš užsienio vieneto gautas išmokas apmokestina bendra tvarka, tačiau gali naikinti

atsiradusį dvigubą apmokestinimą (žr. šio gido XV skyrių „Dvigubo apmokestinimo naikinimo taisyklės“).

X. Pajamų, gautų už Lietuvoje vykdomą sportininkų ir atlikėjų veiklą, apmokestinimas

A. Pajamų, kurias išmoka Lietuvos vienetas/nuolatinė buveinė užsienio vienetui, apmokestinimas

Lietuvos vienetas/užsienio vieneto nuolatinė buveinė išmokėdama užsienio vienetui pajamas už Lietuvoje

vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą turi jas apmokestinti 15% pelno mokesčio tarifu ir pateikti FR0313

deklaraciją ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos.

Užsienio vienetas, gavęs pajamų už LR vykdomą atlikėjų ar sporto veiklą turi teisę kreiptis į mokesčio

administratorių, kad Lietuvos vieneto jau išskaičiuotas pelno mokestis būtų perskaičiuojamas, t.y., kad būtų

apskaičiuojamas nuo veiklos Lietuvoje apmokestinamojo pelno. Apmokestinamasis pelnas yra skirtumas,

apskaičiuotas iš už veiklą uždirbtų pajamų atėmus faktiškai patirtas tiesiogiai su tokių pajamų uždirbimu

susijusias vieneto sąnaudas.

B. Pajamų, kurias išmoka užsienio vienetas Lietuvos vienetui, apmokestinimas

Lietuvos vienetas iš užsienio vieneto gautas pajamas už to užsienio vieneto rezidavimo valstybėje vykdomą

atlikėjų ir sporto veiklą apmokestina bendra tvarka, tačiau gali naikinti atsiradusį dvigubą apmokestinimą

(žr. šio gido XV skyrių „Dvigubo apmokestinimo naikinimo taisyklės“).

XI. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų įtraukimas į Lietuvos vieneto pajamas

A. Kontroliuojamo vieneto sąvoka

13

Lietuvos pelno mokesčio įstatymas nustato, kad kai kuriais atvejais į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę

įtraukiamos ir jo kontroliuojamųjų užsienio vienetų pozityvios pajamos ar jų dalis.

Vienetas, laikomas kontroliuojamu kito vieneto arba nuolatinio gyventojo, jeigu:

1. jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir

2. jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių,

pajų) ar kitų teisių į paskirstytą pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba

3. jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų

(dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytą pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio

asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytą

pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

B. Kontroliuojamo vieneto pozityviosios pajamos

Pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus, apskaičiuojant kontroliuojamo užsienio vieneto pozityviąsias

pajamas* į jas įtraukiamos tiek aktyvios veiklos pajamos, tiek pasyvios pajamos (pvz. palūkanos, finansinės

nuomos pajamos ir kt.). *Pozityviosios pajamos = aktyvios veiklos pajamos + pasyvios pajamos

Tam tikrais atvejais į kontroliuojamo užsienio vieneto pozityviąsias pajamas neįtraukiamos aktyvios veiklos

pajamos, jeigu išpildomos trys sąlygos:

1. užsienio vienete dirba reikalingas darbuotojų skaičius, užtikrinantis to vieneto veiklą ir

2. užsienio vieneto uždirbtų pajamų dalis iš jurisdikcijų, nei jis yra įregistruotas, sudaro ne daugiau nei

10% visų jo pajamų ir

3. užsienio vieneto pajamų dalis, gauta sudarant sandorius su nepriklausomais asmenimis, sudaro

daugiau nei 50% visų jo pajamų.

C. Pozityviųjų pajamų įtraukimo į Lietuvos vieneto pajamas sąlygos

Kontroliuojamo užsienio vieneto pozityvios pajamos yra įtraukiamos į Lietuvos vieneto pajamas ir

atitinkamai apmokestinamos, kai:

1. vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose, kurių sąrašą tvirtina

finansų ministras (t.y. jeigu norima, kad užsienio vieneto pajamos nebūtų įtrauktos į Lietuvos vieneto

pajamas, užsienio vienetas privalo būti įregistruotas vienoje iš valstybių ar zonų, kurių sąrašą tvirtina

finansų ministras); arba

2. vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo formą, kurių sąrašą tvirtina finansų

ministras (t.y. jeigu norima, kad užsienio vieneto pajamos nebūtų įtrauktos į Lietuvos vieneto

pajamas, užsienio vienetas privalo nepatekti į tam tikrą sąrašą verslo organizavimo formų, kurių

sąrašą yra patvirtinęs finansų ministras).

Lietuvos vienetas, į kurio pajamas įtraukiamos kontroliuojamo užsienio vieneto pozityvios pajamos, turi

teisę atitinkama tvarka sumažinti Lietuvoje mokamą pelno mokestį, jeigu nuo užsienio vieneto pozityviųjų

pajamų pelno mokestis jau buvo sumokėtas užsienio valstybėje.

D. Pozityviųjų pajamų neįtraukimo į Lietuvos vieneto pajamas sąlygos

Kontroliuojamo užsienio vieneto pozityvios pajamos nėra įtraukiamos į Lietuvos vieneto pajamas, kai:

1. užsienio vieneto pajamas sudaro tik Lietuvos vieneto jam išmokami dividendai ir kitas

paskirstomasis pelnas, arba

2. užsienio vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus Lietuvos vieneto pajamų.

XII. Kainodaros taisyklės

A. Sandoriai sudaromi tarp asocijuotų asmenų

Lietuvoje galiojančios kainodaros taisyklės parengtos atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijos Rekomendacijas dėl transakcijų kainodaros daugianacionalinėms įmonėms ir mokesčių

14

administracijoms (angl. OECD Transfer Pricing Guidelines for Multinational Enterprises and Tax

Administrations).

Lietuvos pelno mokesčio įstatymo nuostatos reikalauja, kad visi vienetai, apskaičiuodami savo

apmokestinamąjį pelną, pajamas ir sąnaudas iš bet kokios ūkinės operacijos pripažintų tikrąja rinkos kaina.

Asocijuoti asmenys, t.y. susiję asmenys arba galintys daryti vienas kitam įtaką, pagal įstatymų nuostatas

tarpusavio sandorius, t.y. kontroliuojamas transakcijas, turi sudaryti, nepažeisdami ištiestosios rankos

principo.

Ištiestosios rankos principas – principas, pagal kurį kontroliuojamųjų transakcijų kainos neturi skirtis nuo

tikrosios rinkos kainos, o pelnas, uždirbtas arba pajamos, gautos atlikus kontroliuojamąsias transakcijas,

neturi skirtis nuo pelno (pajamų), kuris būtų uždirbtas, atlikus transakciją tikrąja rinkos kaina. Ištiestosios

rankos principas grindžiamas kontroliuojamosios transakcijos sąlygų palyginimu su palyginamąja transakcija

ar transakcijomis.

Tikroji rinkos kaina apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį

sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio

įsipareigojimas.

Jeigu kontroliuojama transakcija sudaryta kitomis sąlygomis nei ją būtų sudarę neasocijuoti asmenys ir tai

nulemia, kad vienam iš asmenų nėra priskiriamas pelnas (pajamos), tai Mokesčių administratorius turi teisę

priskirti tą pelną (pajamas) asmeniui, kuriam jis būtų priskirtas, jeigu kontroliuojama transakcija būtų

sudaryta kitokiomis sąlygomis ir atitinkamai jį apmokestinti.

C. Kainodaros dokumentams keliami reikalavimai

Kontroliuojamos transakcijos privalo būti dokumentuojamos. Tokie dokumentai parodo, ar mokesčių

mokėtojas, nustatydamas transakcijų su asocijuotais asmenimis kainas, laikėsi ištiestosios rankos principo.

Kainodaros dokumentus privalo turėti:

1. Lietuvos vienetai, kurių finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis Lietuvos įmonių finansinės

atskaitomybės įstatymu ir

2. kurių pardavimo pajamos mokestiniu laikotarpiu, einančiu prieš mokestinį laikotarpį, kuriuo

atliekama transakcija, viršijo 2 896 200 eurų;

3. finansų įmonės ir kredito įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos finansų įstaigų įstatymas;

4. draudimo įmonės, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos draudimo įstatymas;

5. užsienio vienetams, vykdantiems veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, jeigu šių vienetų nuolatinei

buveinei Lietuvoje priskiriamos pajamos mokestiniu laikotarpiu, ėjusiu prieš mokestinį laikotarpį,

kuriuo atliekama transakcija, viršijo 2 896 200 eurų.

Kainodaros dokumentuose turi būti nurodyta:

1. informacija apie transakcijos šalis, kuri turi visiškai atskleisti teisinius ir/arba ekonominius santykius

transakcijos kainodaros metu;

2. informacija apie naudotą kainodaros metodą:

i. palyginamosios nepriklausomos kainos;

ii. perpardavimo kainos;

iii. „kaštai plius“;

iv. pelno padalijimo;

v. transakcijos grynosios maržos;

3. kita informacija, kuri atskleidžia reikšmingas aplinkybes.

15

XIII. Pajamų ar išmokų apibūdinimas iš naujo

A. Palūkanos už kontroliuojamą skolintą kapitalą

Lietuvos teisės aktuose yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad Lietuvos vienetų mokamos palūkanas už paskolą

gali būti atskaitomos iš pajamų, apskaičiuojant tų vienetų apmokestinamąjį pelną.

Tačiau Lietuvos vieneto mokamos palūkanos už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą negali būti

atskaitomos iš Lietuvos vieneto pajamų. Ši taisyklė netaikoma finansinėms įstaigoms, teikiančioms lizingo

paslaugas.

Kontroliuojamas skolintas kapitalas – tai Lietuvos vieneto iš kontroliuojančio skolintojo skolinto kapitalo už

atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykį 4: 1.

Kontroliuojantis skolintojas - Lietuvos vienetui suteikęs skolinto kapitalo už atlygį Lietuvos vienetą

kontroliuojantis apmokestinamasis vienetas arba gyventojas;

Skolintas kapitalas už atlygį - tai:

1. visas Lietuvos vieneto iš kontroliuojančio skolintojo skolintas kapitalas;

2. Lietuvos vieneto išleistos ir kontroliuojančio skolintojo įsigytos konvertuojamosios obligacijos už tam

tikras sutartas palūkanas arba kitokį atlyginimą;

3. paskolos iš trečiųjų asmenų, garantuotos kontroliuojančio skolintojo;

4. paskolos Lietuvos vienetui, garantuotos trečiųjų asmenų, kuriems kontroliuojantis skolintojas tuo pat

metu yra garantavęs tokią paskolą.

Fiksuotas kapitalas - paskutinę mokestinio laikotarpio dieną apskaičiuotas Lietuvos vieneto nuosavas

kapitalas, neįskaitant to mokestinio laikotarpio pelno/nuostolio. Apskaičiuojant fiksuotą kapitalą, į Lietuvos

vieneto nuosavą kapitalą neįskaitomas kontroliuojančio skolintojo jam perleisto turto perkainojimo

rezultatas, jeigu šį turtą Lietuvos vienetas naudoja trumpiau kaip dvejus metus.

Palūkanas mokamos už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą gali būti atskaitytos iš Lietuvos

vieneto pajamų, jeigu Lietuvos vienetas įrodo, kad tokia pati paskola, tokiomis pat sąlygomis būtų suteikta

tarp nepriklausomų asmenų.

B. Su Lietuvos vieneto pelno, pajamų ar panašiu veiklos kriterijaus dydžiu susijusios palūkanos ir nuomos

mokestis

Lietuvos vieneto jį kontroliuojančiam vienetui mokamos palūkanos ir nuomos mokestis negali būti

atimamas iš Lietuvos vieneto pajamų sekančiais atvejais:

1. palūkanos, susijusios su Lietuvos vieneto pelno, pajamų ar panašiu veiklos kriterijaus dydžiu

(pavyzdžiui, apyvarta);

2. palūkanos, mokamos pagal skolinius reikalavimus, kurie suteikia skolintojui teisę pakeisti jo teisę į

palūkanas teise į skolininko pelną arba jo dalį;

3. nuomos mokestis, susijęs su Lietuvos vieneto pelno, pajamų ar panašiu veiklos kriterijaus dydžiu

(pavyzdžiui, apyvarta).

XIV. Mokestiniai nuostoliai A. Mokestinių nuostolių perkėlimas į kitus mokestinius metus Vienetai mokestiniais metais gautus nuostolius (išskyrus nuostolius, atsiradusius po vertybinių popierių ar išvestinių priemonių perleidimo) į kitus mokestinius metus gali perkėlinėti neribotą laiką. Perkeliamų nuostolių suma neturi viršyti 70 % apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumos. Vienetams, kurių pelnas apmokestinamas 5 % tarifu, perkeliamų nuostolių sumos dydis neribojamas.

16

Nuostolius, atsiradusius po vertybinių popierių ar išvestinių priemonių perleidimo, galima perkėlinėti į sekančius, vienas po kito einančius 5 mokestinius laikotarpius. Ir tokie nuostoliai gali būti dengiami tik vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis. B. Mokestinių nuostolių perdavimas kitiems vienetų grupės nariams Vienetas nuostolius (jų dalį) gali perduoti kitam vienetų grupės vienetui, jeigu:

1. vienetas, perduodantis nuostolius, neturi mokestinės nepriemokos ir

2. vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba

netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio

dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytą pelno dalį, ir

3. nuostoliai perduodami tarp vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip 2 metus

skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba

4. mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje

grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip 2

metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.

XV. Dvigubo apmokestinimo naikinimo taisyklės

Lietuvos vienetas iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, gali atskaityti pelno mokesčio sumą sumokėtą

užsienio valstybėje nuo toje valstybėje gautų pajamų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gali būti atskaitoma ne visa užsienio valstybėje nuo tokių pajamų sumokėta

pelno mokesčio suma, o tik suma, neviršijanti pelno mokesčio dalies, tenkančios Lietuvos vieneto užsienio

valstybėje gautoms pajamoms.

Taip pat pabrėžtina, kad pelno mokesčio suma, sumokėta nuo per Lietuvos vieneto nuolatines buveines,

esančias EEE valstybėse arba valstybėse, su kuriomis LR yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo

išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamų negali būti atskaityta.

XVI. Pelno mokesčio deklaravimas ir sumokėjimas

A. Avansinio pelno mokesčio sumokėjimas

Avansinį pelno mokestį turi mokėti visi mokesčio mokėtojai išskyrus:

1. tuos mokesčių mokėtojus, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos

neviršijo 300‘000 eurų;

2. pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai.

Avansinio pelno mokesčio suma apskaičiuojama dviem būdais:

1. pagal praėjusio mokestinio laikotarpio rezultatus:

i. avansinis pelno mokestis už pirmuosius 6 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas

pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš

praėjusį mokestinį laikotarpį;

ii. avansinis pelno mokestis už 7-12 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal

praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą..

2. pagal numatomą pelno mokesčio sumą:

i. mokesčio mokėtojas gali pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti kas ketvirtį po 1/4

numatomos mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos;

ii. apskaičiuota pelno mokesčio suma turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio

pelno mokesčio sumos;

iii. jeigu avansinio pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota numatyta pelno mokesčio suma yra

mažesnė kaip 80 procentų faktiškai metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuotos pelno

mokesčio sumos, nuo kiekvieną ketvirtį nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos

skaičiuojami delspinigiai.

17

B. Pelno mokesčio deklaracijų rūšys, pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

Metinė pelno mokesčio deklaracija

Metinės pelno mokesčio deklaracijos rūšys:

1. PLN204 forma (teikia pelno siekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys)

2. PLN204A forma (teikia neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys)

3. PLN204N forma (teikia pelno nesiekiantys vienetai)

4. PLN204U forma (teikia užsienio vienetai, vykdantys veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę)

Visos aukščiau nurodytos deklaracijos turi būti pateiktos bei pelno mokesčio suma sumokėta iki kito

mokestinio laikotarpio 6 mėnesio 15 dienos.

Avansinio pelno mokesčio deklaracija

Deklaracijos forma - FR0430.

Deklaracija turi būti pateikiama:

i. už pirmuosius 6 mėnesius ne vėliau kaip mokestinio trečio mėnesio 15 dieną, o už mokestinio

laikotarpio 7 – 12 mėnesius ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio 15 dieną,

jeigu avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus;

ii. ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 15 dieną, jeigu avansinis pelno mokestis

apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą.

Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio

paskutinio mėnesio penkioliktą dieną.

Deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą

sumokėtą pelno mokestį

Deklaracijos forma – FR0313

Deklaracija turi būti pateikta - ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos

pajamos (sumos).

Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.

Deklaracija apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį

Deklaracijos forma - FR0640.

Deklaracija turi būti pateikta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti arba gauti,

15 dienos.

Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.

Metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracija

Deklaracijos forma - PLN205. Ją teikia laivybos vienetai pasirinkę taikyti fiksuotą pelno mokestį.

Metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito mokestinio

laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos, o paskutinio mokestinio laikotarpio – ne vėliau kaip per 30 dienų

nuo veiklos pabaigos.

Fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos

pateikimo termino pabaigos dieną.

Informaciją ruošė:

Vilma Priluckytė

Teisininkė ir nepriklausoma mokesčių konsultantė

Kontaktai susisiekimui:

vilma@vpitax.com

Tel.: +370 655 01794

18

Daugiau informacijos apie mokesčius galite rasti internetiniame puslapyje

www.vpitax.com