Lietuvos užsienio politika

LIETUVOS UŽSIENIO

POLITIKATomas Vaišnoras

LIETUVOS KAIMYNAI

INSTITUCIJOS FORMUOJANČIOS LIETUVOS

UŽSIENIO POLITIKĄ

• LR Prezidentas

• LR Seimas

• Uţsienio reikalų komitetas;

• LR Vyriausybė

• Uţsienio reikalų ministerija

LR PREZIDENTAS

Remiantis LR Konstitucija:

77 straipsnis

Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.

Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

84 straipsnis

1) sprendţia pagrindinius uţsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo uţsienio politiką;

2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;

3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus uţsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima uţsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.

16) ginkluoto uţpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdţiui;

LR SEIMAS


67 straipsnis

16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos

tarptautines sutartis, svarsto kitus uţsienio politikos

klausimus;

20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį,

skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti

ginkluotąsias pajėgas.

LR SEIMO UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETAS

Vadovas:

Benediktas Juodka


Remiantis LR Seimo Statutu:

1) rengti išvadas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo bei kitų Seime svarstomų uţsienio politikos klausimų;

2) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su uţsienio politika, projektus ir teikti išvadas;

3) vykdyti uţsienio politiką vykdančių ministerijų bei kitų Vyriausybės įstaigų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo; svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės uţsienio politikos formavimo ir vykdymo;

4) atsiţvelgiant į uţsienio politikos prioritetus, koordinuoti Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių departamento veiklą, svarstyti atstovavimą Seimui tarptautinėse organizacijose ir forumuose, teikti rekomendacijas dėl Seimo delegacijų veiklos, koordinuoti tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus, ne rečiau kaip kartą per metus, skaičiuojant nuo jų sudarymo dienos, išklausyti ir įvertinti Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose ir forumuose bei Seimo parlamentinių ryšių grupių veiklos ataskaitas;

5) kontroliuoti valstybės institucijas, vykdančias Lietuvos informacinį pristatymą uţsienyje, rengti su tuo susijusias išvadas ir pasiūlymus;

6) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis uţsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais, gyvenančiais uţ Lietuvos Respublikos ribų;


kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

8) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių uţmezgimo ir diplomatinių atstovybių atidarymo uţsienyje;

9) iš anksto svarstyti uţsienio reikalų ministro pasiūlymus teikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo uţsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose bei jų atšaukimo;

10) pagal savo kompetenciją dalyvauti Lietuvos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėţti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje) rengimo ir vertinimo procese, prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl šių pozicijų ir įvertinti pozicijos pateikimą Europos Sąjungos institucijose;

11) pagal savo kompetenciją nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėţti šio statuto 1801 straipsnio 5 dalyje), prireikus teikti išvadas ir pasiūlymus dėl šių dokumentų;

12) pagal savo kompetenciją prireikus teikti Seimui išvadas, ar pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėţti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje) neprieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo principams.

LR VYRIAUSYBĖ


94 straipsnis

6) uţmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su

uţsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

LR VYRIAUSYBĖ

Remiantis Lietuvos diplomatinės tarnybos įstatymu:

1. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kuri per Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendina ir vykdo Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –Vyriausybė) nustatytą uţsienio politiką.

2. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra vientisa. Ją sudaro: Uţsienio reikalų ministerijoje ir Uţsienio reikalų ministerijai atskaitingose

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse uţsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose, derybų grupėse ir derybų delegacijose dirbantys diplomatai;

Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Ministro Pirmininko tarnyboje, ministerijose, kitose valstybės institucijose ar įstaigose dirbantys diplomatai;

Diplomatai, laikinai perkelti į pareigas tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė ir Europos Sąjungos institucija) ar uţsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar uţsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.

3. Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai vadovauja uţsienio reikalų ministras.

LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS

ATSTOVYBĖS

Lietuvos diplomatinės atstovybės:

Viso yra 102, iš kurių:

Ambasados ir konsulinės įstaigos – 42;

Garbės konsulatai – 40;

Uţmegzti diplomatiniai santykiai – 20.

Atstovybės prie Tarptautinių Organizacijų – 12

Specialioji misija – Afganistano Islamo Respublikoje

LIETUVOS STRATEGINĖS PARTNERĖS

Latvija

Estija

JAV

Ukraina

Lenkija

Prancūzija

LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKOS ETAPAI

Nuo nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d.

iki 1994 m.

Nuo 1994 iki 2004;

Nuo 2004 iki 2009;

Nuo 2009 iki dabar

NUO 1990 IKI 1994

Pagrindiniai šalies tikslai:

• Sulaukti tarptautinio valstybės pripaţinimo;

• Įstoti į tarptautines organizacijas

• Išvesti uţsienio šalies kariuomenę

• Suvereniteto uţtikrinimas;

• LT – neutrali valstybė

• http://www.youtube.com/watch?v=_PNGKTMo-8s

http://www.youtube.com/watch?v=_PNGKTMo-8s



TARPTAUTINIS LT VALSTYBĖS PRIPAŢINIMAS

Valstybė Data Valstybė Data

Moldova (tuo metu dar buvo SSRS sudėtyje)

1990 05 31 Didžioji Britanija 1991 08 27

Islandija 1991 02 11 Švedija 1991 08 27

Danija 1991 02 28 Vokietija 1991 08 27

Rusijos Federacija 1991 07 29 Estija 1991 08 27

Latvija 1991 08 23 Suomija 1991 08 28

Prancūzija 1991 08 25 Vatikanas 1991 08 30

Italija 1991 08 26 JAV 1991 09 02

Lenkija 1991 08 26

LT NARYSTĖ TARPTAUTINĖSE

ORGANIZACIJOSE

1991 09 10 Lietuva tapo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos nare;

1991 09 17 Lietuva tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare;

1991 10 15 Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) nare;

1991 11 25 Pasaulinės Sveikatos Organizacijos nare;

2001 05 31 Lietuva tapo Pasaulio Prekybos Organizacijos nare

NUO 1994 IKI 2004


1) Narystė NATO;

Pastarajai teikta pirmenybė;

Rusijos kliūtis

2) Narystė ES;

3) Geri santykiai su kaimynais

Pagrindiniai tikslai/ prioritetai buvo suformuluoti

neoficialiame URM dokumente „Lietuvos uţsienio

politikos koncepcija“

LIETUVOS NARYSTĖ NATO IR ES

1) Oficiali NATO narė nuo:

2004 03 29;

2) Oficiali ES narė nuo:

2004 05 01 (Referendume uţ

narystę ES balsavo 91,07 %)

NUO 2004 IKI 2009


• Visavertė integracija į NATO ir ES;

• Lietuva – Vakarų periferija;

• Lietuva – Regiono centras;

• Lietuva – tiltas tarp Rytų ir Vakarų

NUO 2009 IKI ŠIŲ DIENŲ


• Regiono lyderės idėjos atsisakymas;

• Vykdoma subalansuota politika tarp Rytų ir Vakarų,

atsiranda Šiaurės kryptis;

• Pragmatiškumu grįsta uţsienio politika;

• Dabartinės vyriausybės programa

DABARTINĖS VYRIAUSYBĖS UP

PROGRAMA

• Lietuva – aktyvi ES narė;

• Lietuva ir tarptautinės organizacijos;

• Lietuva ir regioninis bendradarbiavimas;

• Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis

PIRMININKAVIMAS ES TARYBAI

Šaltinis: http://www.espirmininkavimas.lt/multimedia/video-mediaga/lietuva-pristate-pirmininkavimo-europos-sajungos-tarybai-logotipa

Pirmininkavimo istorija:

2007m. - Vokietija ir Portugalija

2008m. - Slovėnija ir Prancūzija

2009m. - Čekija ir Švedija

2010m. - Ispanija ir Belgija

2011m. - Vengrija ir Lenkija

2012m. - Danija ir Kipras

2013m. - Airija ir Lietuva

2014m. - Graikija ir Italija

2015m. - Latvija ir Liuksemburgas

2016m. - Nyderlandai ir Slovakija

2017m. - Malta ir Jungtinė Karalystė

2018m. - Estija ir Bulgarija

2019m. - Austrija ir Rumunija

2020m. - Suomija ir ...

http://www.espirmininkavimas.lt/multimedia/video-mediaga/lietuva-pristate-pirmininkavimo-europos-sajungos-tarybai-logotipa















Lietuvos pirmininkavimo prioritetai:

•Energetinio saugumo sustiprinimas

•ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas

•Rytų partnerystės valstybių suartėjimas su ES

•Veiksminga ES išorės sienų apsauga

Šaltinis: LR Seimo Nutarimas dėl LR pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m.: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=410980&p_query=&p_tr2=2

PIRMININKAVIMAS ES TARYBAI

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!!!

Documents

Lietuvos užsienio politika