1 priedas. Vokiečių filologijos ir kitos užsienio kalbos

1

1 priedas. Vokiečių filologijos ir kitos užsienio kalbos studijų programos dalykų aprašai

1.1. Vokiečių filologijos (pagrindinės studijų krypties) dalykai ................................................................................................... 6

I kursas ................................................................................................................................................................................................................ 6

1 semestras ......................................................................................................................................................................................................... 6

Privalomieji dalykai.............................................................................................................................................................................................. 6

Antikinė literatūra ............................................................................................................................................................................................... 6

Kalbotyros įvadas ................................................................................................................................................................................................. 8

Šiuolaikinė vokiečių kalba 1 ............................................................................................................................................................................... 10

Vokiečių kalbos morfologija 1 ............................................................................................................................................................................ 12

Vokiškai kalbančių šalių visuomenė ir kultūra ................................................................................................................................................... 14

Vokiškai kalbančių šalių visuomenė ir kultūra ................................................................................................................................................... 14

2 semestras ....................................................................................................................................................................................................... 16

Privalomieji dalykai............................................................................................................................................................................................ 16

Literatūros teorijos įvadas ................................................................................................................................................................................. 16


Vokiečių kalbos fonetika .................................................................................................................................................................................... 20

Vokiečių kalbos leksikologija ............................................................................................................................................................................. 22

Vokiečių kalbos morfologija 2 ............................................................................................................................................................................ 25

II kursas ............................................................................................................................................................................................................. 27

3 semestras ....................................................................................................................................................................................................... 27



Vokiečių kalbos sintaksė .................................................................................................................................................................................... 29

Vokiečių literatūra: viduramžiai –XIX a. 1 pusė ................................................................................................................................................. 31

Pasirenkamieji dalykai ....................................................................................................................................................................................... 33

Bendrinė lietuvių kalba: nuostatos ir vartosena ................................................................................................................................................ 33

Klasikinis rusų romanas ..................................................................................................................................................................................... 35

Lietuvių kalba nuo seniausių laikų iki dabar ...................................................................................................................................................... 37

Literatūros epochos ir procesai ......................................................................................................................................................................... 39

Lotynų kalba 1 ................................................................................................................................................................................................... 42

Senoji graikų kalba 1 .......................................................................................................................................................................................... 43

Medievistika ...................................................................................................................................................................................................... 44

Senieji raštai vokiečių kalba ............................................................................................................................................................................... 46

Vokiečių kalbos priešistorė ................................................................................................................................................................................ 48

4 semestras ....................................................................................................................................................................................................... 50




Vokiečių kalbotyros seminaras: vokiečių kalbos frazeologija ............................................................................................................................ 52

Vokiečių kalbotyros seminaras: semantiniai funkciniai laukai ........................................................................................................................... 54

Vokiečių kalbotyros seminaras: veiksmažodžio gramatinės kategorijos ........................................................................................................... 56

Vokiečių kalbotyros seminaras: vokiečių kalbos žodžių daryba ......................................................................................................................... 58

Vokiečių literatūros seminaras: autobiografinis romanas ................................................................................................................................. 60

2

Vokiečių literatūros seminaras: kelionių literatūra ............................................................................................................................................ 63

Hetitų kalba ir kultūra ........................................................................................................................................................................................ 66

Lietuvių kalbotyros įvadas ................................................................................................................................................................................. 68

Lotynų kalba 2 ................................................................................................................................................................................................... 70

Senoji graikų kalba 2 .......................................................................................................................................................................................... 71

Medievistika (žr. 3 semestrą) ............................................................................................................................................................................ 72

Modernizmo genezė ir raida .............................................................................................................................................................................. 72

Senieji raštai vokiečių kalba (žr. 3 semestrą) ..................................................................................................................................................... 74

Vokiečių kalbos priešistorė (žr. 3 semestrą) ...................................................................................................................................................... 74

Vakarų literatūra: realizmas vs modernizmas ................................................................................................................................................... 75

III kursas ............................................................................................................................................................................................................ 77

5 semestras ....................................................................................................................................................................................................... 77


Vokiečių kalbos istorinė raida ............................................................................................................................................................................ 77

Vokiečių literatūra: XIX a. 2 pusė – XX a. ........................................................................................................................................................... 79


Filosofinė vokiečių kalba .................................................................................................................................................................................... 81

Kūrybinis rašymas .............................................................................................................................................................................................. 83

Politikos vokiečių kalba ...................................................................................................................................................................................... 85

Spaudos žanrai................................................................................................................................................................................................... 87

Verslo vokiečių kalba ......................................................................................................................................................................................... 89

Viešasis kalbėjimas ............................................................................................................................................................................................ 91

Teisės vokiečių kalba ......................................................................................................................................................................................... 93

6 semestras ....................................................................................................................................................................................................... 95


Vokiečių lingvistikos pagrindai ........................................................................................................................................................................... 95


Vokiečių kalbotyros/literatūros seminarai (žr. 4 semestrą) ............................................................................................................................... 97

Dalykinės kalbos teorijos įvadas ........................................................................................................................................................................ 97

Gretinamosios gramatikos įvadas ...................................................................................................................................................................... 99

Semantikos įvadas ........................................................................................................................................................................................... 101

Šiuolaikinė vokiečių literatūra ......................................................................................................................................................................... 103

Teksto lingvistikos įvadas ................................................................................................................................................................................. 105

IV kursas .......................................................................................................................................................................................................... 107

7 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 107

Privalomieji dalykai.......................................................................................................................................................................................... 107

Bakalauro darbo seminaras ............................................................................................................................................................................. 107

Pasirenkamieji dalykai ..................................................................................................................................................................................... 109

Vokiečių kalbos aspektai (žr. 5 semestrą) ........................................................................................................................................................ 109

8 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 110


Bakalauro baigiamasis darbas ......................................................................................................................................................................... 110

Praktika (praktikos pobūdis pasirenkamas) ..................................................................................................................................................... 112

Mokomoji ir profesinė praktika: tekstynų lingvistika ...................................................................................................................................... 112

3

Mokomoji ir profesinė praktika: vertimas ....................................................................................................................................................... 114

Mokomoji ir profesinė praktika: vokiečių kaip svetimosios kalbos mokymas ................................................................................................. 117

1.2. Prancūzų kalbos (gretutinės studijų šakos) dalykai ............................................................................................................. 119

I kursas ............................................................................................................................................................................................................ 119

1 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 119


Šiuolaikinė prancūzų kalba 1 ........................................................................................................................................................................... 119

2 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 121



3 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 123


Prancūzų kalbos morfologija ........................................................................................................................................................................... 123


4 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 127




Prancūzijos istorija ir civilizacija ....................................................................................................................................................................... 129

Prancūziškai kalbančių šalių geografija ir istorija ............................................................................................................................................. 131

III kursas .......................................................................................................................................................................................................... 133

5 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 133


Prancūzų kalbos sintaksė ................................................................................................................................................................................. 133


Prancūzų politikos ir diplomatijos kalba .......................................................................................................................................................... 135

Prancūzų kalbos registrai ................................................................................................................................................................................. 137

Prancūzų teisės kalba ...................................................................................................................................................................................... 138

6 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 140


Prancūzų literatūra: viduramžiai – XVIII a. ....................................................................................................................................................... 140

Naujausioji prancūzų literatūra ....................................................................................................................................................................... 142

Prancūzų žiniasklaidos kalba............................................................................................................................................................................ 144

IV kursas .......................................................................................................................................................................................................... 146

7 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 146


Prancūzų kalbos baigiamasis projektas ........................................................................................................................................................... 146


Prancūzų politikos ir diplomatijos kalba (žr. 5 semestrą) ................................................................................................................................ 148

Prancūzų kalbos registrai (žr. 5 semestrą) ....................................................................................................................................................... 148

Prancūzų teisės kalba (žr. 5 semestrą) ............................................................................................................................................................. 148

Prancūzų literatūra: XIX a. – XX a. .................................................................................................................................................................... 149

Lyginamoj prancūzų ir lietuvių kalbų stilistika ................................................................................................................................................. 151

4

1.3. Skandinavistikos (gretutinės studijų šakos) dalykai ............................................................................................................ 153

1 kursas ........................................................................................................................................................................................................... 153

1 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 153


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė I ...................................................................................................................... 153

2 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 155


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė II ..................................................................................................................... 155

II kursas ........................................................................................................................................................................................................... 157

3 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 157


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė III .................................................................................................................... 157

4 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 159


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė IV .................................................................................................................... 159

5 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 161

Pasirenkamieji dalykai, kurie Skandinavistikos programoje yra privalomieji .................................................................................................. 161

Senosios skandinavų literatūros įvadas ........................................................................................................................................................... 161

Skandinavijos šalių istorija ............................................................................................................................................................................... 162

Skandinavų kalbotyra I .................................................................................................................................................................................... 163

Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, stilistika ir vertimas I ........................................................................................................................ 165

Kiti Skandinavistikos pasirenkamieji dalykai .................................................................................................................................................... 167

H.K. Andersenas ir skandinavų pasakos pasaulis ............................................................................................................................................. 167

H.Ibseno dramų pasaulis ................................................................................................................................................................................. 168

Keltų religija ir mitologija ................................................................................................................................................................................. 169

Kultūrinė ir ekonominė Skandinavijos geografija ............................................................................................................................................ 170

Lyginamoji keltų ir skandinavų mitologija ....................................................................................................................................................... 171

Novelės teorija ir skandinavų novelės raida .................................................................................................................................................... 172

Senoji islandų kalba ......................................................................................................................................................................................... 173

Senoji skandinavų literatūra I .......................................................................................................................................................................... 174

Senoji skandinavų literatūra II ......................................................................................................................................................................... 175

Sintetinis Karen Blixen pasaulis ....................................................................................................................................................................... 176

Skandinavijos antropologija: šiuolaikinių visuomenių kokybiniai tyrimai ........................................................................................................ 177

Skandinavijos kultūros istorija ......................................................................................................................................................................... 178

Skandinavijos kultūros kanonai ....................................................................................................................................................................... 179

Skandinavijos šalys tarptautinių santykių sistemoje ........................................................................................................................................ 180

Skandinavų kriminalinė literatūra.................................................................................................................................................................... 181

6 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 182


Skandinavų filologijos įvadas ........................................................................................................................................................................... 182

Skandinavų kalbotyra II ................................................................................................................................................................................... 184

Skandinavų literatūra ...................................................................................................................................................................................... 186

Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, stilistika, vertimas II .......................................................................................................................... 187

Kiti skandinavistikos pasirenkamieji dalykai (žr. 5 semestrą) .......................................................................................................................... 188

5

IV kursas .......................................................................................................................................................................................................... 189

7 semestras ..................................................................................................................................................................................................... 189


Skandinavistikos baigiamasis projektas ........................................................................................................................................................... 189


Kitų skandinavų kalbų pagrindai ir kultūrinis kontekstas ................................................................................................................................ 190

Kiti skandinavistikos pasirenkamieji dalykai (žr. 5 semestrą) .......................................................................................................................... 191

6

1.1. Vokiečių filologijos (pagrindinės studijų krypties) dalykai I kursas

1 semestras Privalomieji dalykai

Antikinė literatūra Dalyko pavadinimas Kodas

ANTIKINĖ LITERATŪRA

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai)

Koordinuojantis: Doc. dr. Nijolė Juchnevičienė VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra

Kitas (-i): Dr. Jovita Dikmonienė

Studijų pakopa Dalyko lygmuo Dalyko tipas

Pirmoji (BA) 1 privalomasis

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os)

kontaktinė (auditorinė) 1 semestras lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam

Išankstiniai reikalavimai: nėra Gretutiniai reikalavimai (jei yra):

Dalyko apimtis kreditais Visas studento darbo krūvis Kontaktinio darbo valandos Savarankiško darbo valandos

5 140 50 90

Dalyko tikslas

Suteikti platų humanitarinį išsilavinimą, ugdyti Antikos kaip Europos kultūros ištakų supratimą: supažindinti su svarbiausiais Antikos literatūros reiškiniais ir autoriais, formavusiais to laikotarpio literatūros ir kultūros kanoną bei Antikos žmogaus pasaulėvaizdį; skatinti būsimąją profesinę ir visuomeninę veiklą grįsti humanizmo ir demokratijos vertybėmis, ugdyti kritinį mąstymą. Ugdyti studentų kaip būsimųjų literatūros ir kultūros tyrėjų kompetenciją: išmokyti analizuoti ir vertinti Antikos literatūros kūrinius, Antikos literatūros modelių recepciją Vakarų literatūroje.

Studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai

Studentai turės žinių apie svarbiausius Antikos literatūros reiškinius, kūrinius ir autorius, gebės juos išvardinti ir apibūdinti; Gebės paaiškinti Antikos literatūros įtaką vėlesnėms literatūros ir kultūros raidos tendencijoms, atskirų tautų literatūros ir kultūros tapatumams, tarpusavio sąveikoms ir skirtumams; Gebės analizuoti ir vertinti Antikos literatūros reiškinius ir kūrinius Europos literatūros ir kultūros kontekste, pasitelkę klasikinius ir naujausius literatūrologijos pasiekimus. Gebės dirbti grupėje, diskutuoti ir argumentuoti, įgis viešojo kalbėjimo įgūdžių.

Probleminis, diachroninis - kultūrinis dėstymas, lyginamoji analizė, įtraukianti paskaita, grupės diskusija, pranešimas.

Vertinama balais nuo 1-10, vadovaujantis VU Studijų rezultatų vertinimo tvarka. Vertinimas – kaupiamasis: - dalyvavimas seminaruose, diskusijose - 2 pranešimai - 2 tarpiniai atsiskaitymai (žodžiu) - egzaminas (atvirojo tipo klausimai)

Dalyko planas Kontaktinės valandos ir studijavimo būdas

Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Antikos literatūros fenomenas, jo specifika ir reikšmė Vakarų literatūros formavimuisi. Tradicijos ir autorystės, religijos ir pasaulietiškumo santykis. Literatūros žanrų ir stilių formavimasis ir raida.

4 4 8 Pasirengti dalyvauti diskusijoje, pranešimas

2. Graikų ir romėnų epas (Homeras, Hesiodas, Apolonijas Rodietis, Lukrecijus, Vergilijus, Ovidijus).

10 4 14 18 Tekstų skaitymas (3, 4), pasirengimas seminarams, pranešimas

3. Antikinė lyrika: objektyvumo ir subjektyvumo raiška. Graikų lyrikos rūšys ir stiliai (elegikai ir jambografai, Anakreontas, Sapfo, Alkmanas, Pindaras, Teokritas) Romėnų lyrikos stilistinė raida (Katulas, Ovidijus, Horacijus, Marcialis). Horacijus: kaip reikia kurti poeziją?

6 2 8 8 Tekstų skaitymas (3, 4), pasirengimas seminarui, pranešimas

4. Dramos žanrų kilmė ir raida (Aischilas, Sofoklis, Euripidas, Seneka; Aristofanas, Menandras, Plautas, Terencijus). Draminė antikinės tragedijos raida, charakterių kūrimo principai (Aischilo Orestėja, Sofoklio Karalius Oidipas, Euripido Medėja, Senekos Medėja). Aristofano ir Menandro komedijų stilius (Aristofano Debesys, Varlės, Menandro Bambeklis) Romėnų komedijos juokas (Plauto Vergas apgavikas, Terencijaus Broliai)

6 6 12 14 Tekstų skaitymas (3, 4), pasirengimas seminarams, dalyvavimas diskusijoje, pranešimas

5. Antikinės prozos stilistiniai ir žanriniai modeliai: istoriografija, filosofinė proza, antikinis romanas (fabula, stilius, veikėjai): Longo Dafnis ir Chlojė, Petronijaus Satyrikonas, Apulėjaus Aukso asilas.

4 4 8 14 Tekstų skaitymas (3, 4), pasirengimas seminarams, dalyvavimas diskusijoje, pranešimas

6. Antikos literatūros recepcija Viduramžių ir Naujųjų laikų literatūroje. 2 2 8 Tekstų skaitymas (3, 4), pasirengimas dalyvauti diskusijoje, pranešimas

7. Pasirengimas egzaminui ir jo laikymas 2 2 20

Iš viso: 32 18 50 90

Vertinimo strategija Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas Vertinimo kriterijai

Du tarpiniai atsiskaitymai už privalomus perskaityti kūrinius seminarų metu.

25 proc. 8-16 sav. Atsiskaitymas už skaitytus kūrinius vertinamas puikiai (10) ir labai gerai (9), jei studentas ne tik gerai žino siužetus ir jų antikinį kontekstą, bet ir geba juos susieti su Vakarų bei Lietuvos literatūros ir kultūros kontekstu, sugeba diskutuoti apie perskaitytus kūrinius. Atsiskaitymas vertinamas gerai (8) jei studentas yra perskaitęs visus privalomus kūrinius ir gerai žino jų turinį. Atsiskaitymas vertinamas vidutiniškai (7), jei yra perskaityta 70 proc. privalomų kūrinių, gerai žinomas jų turinys.

7

Atsiskaitymas vertinamas patenkinamai (6) ar silpnai (5), jeigu yra perskaityta mažiau negu 70 proc. privalomų kūrinių, silpnai žinomas jų turinys.

Du pranešimai seminarų metu.

25 proc. 3-16 sav. Gerai parengtas pranešimas turi atitikti dalyko tikslus, Antikos kultūros literatūros reiškiniai turi būti analizuojami aktualiame Europos ar pasaulio literatūros ir kultūros kontekste, atspindėti naujausius tyrimų duomenis, turi būti pateiktas patrauklia forma.

Egzaminas 50 proc. Sesijos metu. Egzaminas vertinamas puikiai (10)ar labai gerai (9), jei ne tik išsamiai ir be klaidų atsakoma į du egzamino klausimus, bet ir kritiškai pateikiamas kultūrinis bei literatūrinis kontekstas. Egzaminas vertinamas gerai (8), jei tiksliai atsakoma į abu egzamino klausimus, nėra esminių klaidų. Egzaminas vertinamas vidutiniškai (7), jei į klausimus atsakoma neišsamiai, yra faktinių klaidų. Jeigu atsakyta tik į vieną klausimą, aukščiausias egzamino darbo įvertinimas – 5 balai.

Privaloma literatūra

Nr. Autorius Leidimo metai

Pavadinimas Periodinio leidinio nr. ar tomas

Leidimo vieta: leidykla ar nuoroda

1. D. Dilytė 2005 Antikinė literatūra (443 psl.). Vilnius

2. N. Kunas 1984 Senovės Graikijos mitai ir legendos (389 psl.). Kaunas

3. 2008 Graikų literatūros chrestomatija (sud. D. Dilytė) (788 psl.)

Vilnius

4. 1992 Romėnų literatūros chrestomatija (sud. D. Dilytė, E. Ulčinaitė) (439 psl.).

. Vilnius

5. 1998 Antikos žodynas. Vilnius

Papildoma literatūra




1. J. Dumčius 1992 Sofoklis Vilnius

2. D. Dilytė 2008 Skaitome romėnus Vilnius

3. C. M. Bowra. 1961 Greek Lyric Poetry. Oxford

4. A. Kairienė, M. Strockis 2006 Graikų lyrikai Vilnius

5. 1999 – 2004

The Cambridge History of Classical Literature, Vol. 1-2

Cambridge

6. Erich Auerbach 2003 Mimezis: tikrovės vaizdavimas Vakarų pasaulio literatūroje

Vilnius

7. Gilbert Highnet 1970 The Classical Tradition: Greek and Roman Influences on Western Literature

Oxford

8. D. Dilytė – Staškevičienė 2006 Kristijonas Donelaitis ir Antika. Vilnius

Aprašą parengė Parašas Patvirtinta Parašas Data

Nijolė Juchnevičienė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas

2011-04-15 2011-07-05

8

Kalbotyros įvadas Dalyko pavadinimas Kodas

KALBOTYROS ĮVADAS


Koordinuojantis: doc. dr. Jurgis Pakerys VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedra

Kitas (-i):


Pirmoji (BA) 1 privalomasis






5 130 48 82

Dalyko tikslas

Pagrindinis tikslas — pristatyti kalbą kaip komunikacinę sistemą, veikiančią tam tikrų funkcinių modulių (leksikos, sintaksės, gramatinių kategorijų, fonetikos, pragmatikos ir kt.) pagrindu. Be vidinės kalbos struktūros, siekiama trumpai apžvelgti ir kalbos kilmės, raidos, jos išmokimo, santykio su visuomene ir individu, kalbų kontaktų ir genetinės bei tipologinės kalbų įvairovės klausimus. Trumpai pristatomos pagrindinės šiuolaikinės kalbotyros kryptys.


Studentas turės mokslinio požiūrio į kalbą pagrindus, išmanys svarbiausius kalbos funkcionavimo principus ir sugebės: (a) savarankiškai analizuoti pagrindinius sintaksės, morfologijos, fonetikos ir kai kuriuos kitus reiškinius, (b) tinkamai vartoti pagrindines šiuolaikinės kalbotyros sąvokas, (c) naudotis vadovėliniais ir moksliniais kalbotyros tekstais lietuvių ir užsienio kalba.

Įtraukianti paskaita (klausimų ir diskusijų galimybė, užduotys) Skaitinių aptarimas ir praktinės užduotys, darbas grupėmis, individualūs arba grupiniai projektai (seminarų metu)

Egzaminas raštu (1 platesnė tema ir 10 trumpų klausimų); 2 kontroliniai darbai arba 1 kontrolinis + 1 rašto darbas / projektas / pristatymas (variantas pasirenkamas seminarų dėstytojų sprendimu)



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Kalba kaip ženklų sistema ir informacijos perdavimo priemonė. Kalbotyra kaip mokslas. Kalbos funkcijos. Kalbos akto elementai. Predikacijos samprata.

2 2 3 skaitiniai lietuvių ir anglų k. (priklausomai nuo studijų krypties ir kalbos mokėjimo lygio gali būti teikiama skaitinių kitomis užsienio k.)

2. Žodžių klasės (kalbos dalys), jų skyrimo kriterijai ir funkcijos. Žodžių junginiai. Žodžių ryšiai ir santykiai (žodžių tvarka; gramatinės funkcijos (sakinio dalys); žodžių ryšių raiška).

2 6 8 7 skaitiniai lietuvių ir anglų k.; praktinės žodžių tvarkos ir būtinojo valentingumo nustatymo užduotys

3. Sakinio apibrėžimo klausimas. Vientisinis ir sudėtinis sakinys. Prijungiamieji sakiniai su finitinėmis ir nefinitinėmis formomis. Hierarchinių santykių žodžių junginiuose ir sakiniuose vaizdavimas

2 4 6 8 skaitiniai lietuvių ir anglų k.; hierarchinių santykių vaizdavimas (schemų braižymas remiantis generatyviniu arba priklausomybių gramatikos požiūriu)

4. Savarankiškas žinių sisteminimas ir ruošimasis vidurio semestro egzaminui (teorija) ir / arba kontroliniam darbui (praktika)

16

5. Vidurio semestro egzaminas (teorija) ir / arba kontrolinis darbas (praktika)

2 2

6. Gramatinės reikšmės ir kategorijos samprata. Gramatinės veiksmažodžio ir vardažodžio kategorijos. Gramatinių kategorijų raiškos įvairovė. Žodžio sandara. Morfemos ir alomorfo samprata, morfemų rūšys ir funkcijos; žodžio forma; kamienas; paradigma; kaitybos klasė.

2 4 6 8 skaitiniai lietuvių ir anglų kalba; gramatinių reikšmių ir jų raiškos būdų nustatymo užduotys

7. Fonetikos ir fonologijos vienetai. Fonemos ir alofonai, jų nustatymas. Pagrindinės fonemų klasės. Garsų sąveika. Skiemens sandara. Prozodijos reiškiniai.

1 4 5 6 skaitiniai lietuvių ir anglų kalba; fonemų ir alofonų nustatymo užduotys

8. Žodis ir jo reikšmė. Žodyno raida. Pagrindiniai žodžių darybos būdai.

1 6 7 4 skaitiniai lietuvių ir anglų kalba; darybinės analizės užduotys

9. Pragmatikos elementai: kalbos (šnekos) aktas, jo principai; kontekstas ir diskursas; tema ir rema; anafora ir deiksė. Sisteminė kalbos lygmenų ir jų vienetų apžvalga.

1 4 5 4 skaitiniai lietuvių ir anglų kalba; sakytinio arba rašytinio teksto analizė ir pasirinktų pragmatikos reiškinių aptarimas

10. Kalbos kilmė. Gyvūnų komunikacija. Vaikų kalba (kalbos išmokimas). Kalbos sutrikimai. Kalba ir bendruomenė (etnolingvistika, sociolingvistika).

2 2 4 skaitiniai lietuvių ir anglų kalba

11. Kalbos kitimas. Kalbos mirtis. Kalbų kontaktai. Naujų kalbų atsiradimas.


12. Genetinė pasaulio kalbų klasifikacija. Tipologinis kalbų tyrimas, kalbų universalijos.


13. Pagrindinės kalbotyros šakos ir metodai. Kai kurios kalbotyros mokyklos.


14. Savarankiškas žinių sisteminimas ir ruošimasis baigiamajam egzaminui (teorija) ir (arba) kontroliniam darbui (praktika) arba rašto darbo / projekto / pristatymo ruošimas

16

15. Egzaminas 2 2

Iš viso: 16 32 48 82


Atsiskaitymo laikas

Vertinimo kriterijai

9

Kontrolinis darbas (I semestro dalies seminarų užduotys)

25 Semestro vidurys

10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %

Pranešimas 25 Semestro pabaiga

Vertinama pagal šiuos kriterijus: Pranešimo struktūra: 0,5 balo - pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Pranešimo koncepcija (įvadas): 1 balas - pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tikslas ir uždaviniai; Turinys: 4 balai - tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; visi teiginiai pagrįsti, iliustruoti pavyzdžiais; Išvados: 1 balas - išvados pagrįstos,; Minties rišlumas: 0,5 balo - mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 1 balas - kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai - dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai

Egzamino darbas 50 Sesija arba dalyko pabaiga

Egzamino darbą sudaro 10 trumpų klausimų, rodančių pagrindinių kalbos sistemos vienetų ir reiškinių suvokimą (atsakoma vienu sakiniu, jei reikia, pateikiamas pavyzdys), ir 1 platesnė tema, formuluojama remiantis kurso programa (atsakymo apimtis iki 1 p.) ; 10 balų – 95–100 % gerai atsakytų klausimų, balai kinta kas 10 %; atsakymas platesne tema vertinamas remiantis bendrauniversitetiniais pažymių kriterijais





1. Jonas Palionis 1999 Kalbos mokslo pradmenys Vilnius: Jandrija

2. Aldona Paulauskienė 1994 Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams (p.25-32 (žodis), 58-60 (daiktavardis), 262-263 (veiksmažodis), 346-347 (dalyvis), 166-169 (būdvardis), 377-378 (prieveiksmis), 384-387 (prielinksnis), 325-326 (laikas), 296-304 (asmuo), 304 (nuosaka), 351-356 (rūšis), 291-296 (veikslas), 98-107 (linksnis), 140 tt. (skaičius), 153 tt. (giminė); 211 tt. (negimininės formos / bevardė giminė), 225 tt. (laipsnis), 220-225 (apibrėžtumas)

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla

3. Aleksas Girdenis 2003 Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai (p. 54—61, 65—78) Vilnius: MELI

4. Evalda Jakaitienė 2009 Leksikologija, p. 86–104 (daugiareikšmiai žodžiai ir homonimai), 143-149 (kai kurie pragmatikos dalykai, šnekos aktas), 263—266 (tikriniai daiktavardžiai), 279—285 (frazeologizmai)

Vilnius: VU leidykla

5. Simas Karaliūnas 1997 Kalba ir visuomenė (p. 61-70 (kalbos kitimas), 387-390 (pidžinai, kreolų kalbos)

Vilnius: LKI leidykla





Vytautas Ambrazas, red., Kazys Morkūnas, par.

2008 Lietuvių kalbos enciklopedija Vilnius: MELI

Peter H. Matthews 2007 The Concise Oxford Dictionary of Linguistics Oxford: OUP; http://www.oxfordreference.com/views/BOOK_SEARCH.html?book=t36 (VU tinkle)

Geoffrey Finch 2004 How to Study Linguistics: A Guide to Understanding Language (p. 12–45) Basingstoke : Palgrave Macmillan

Romanas Plečkaitis 2009 Logikos pagrindai (p. 93–96, 113–114) Vilnius: Tyto alba

Maggie Tallerman 2007 Understanding Syntax (p. 29—51, 51–61, 68—83, 98—104, 109—118, 155—160, 166—171)

London : Hodder Arnold

Victoria Fromkin et. al.

2003 An Introduction to Language (p. 121—151) Boston: Thomson Higher Education

Christopher J. Hall 2005 An Introduction to Language and Linguistics [...] (p. 157-158) London, New York: Continuum

Peter H. Matthews 2004 Morphology (pasirinktinai) Cambridge: CUP

Aronoff, Fudeman 2005 What is Morphology? (pasirinktinai) Malden: Blackwell

Peter Ladefoged 2006 Vowels and Consonants […] (+ CD) (pasirinktinai) Malden: Blackwell

Algirdas Sabaliauskas 1990 Lietuvių kalbos leksika (veldiniai ir skoliniai, pasirinktinai) Vilnius: Mokslas

William O’Grady et al. 2004 Contemporary Linguistics (p. 625–662 (gyvūnų komunikacija), 522–526 (Broka ir Vernikės afazija), 427-430 (vaikų kalba))

Bedford/St. Martin's

Aloyzas Gudavičius 2009 Etnolingvistika, p. 23-29 ( Sapiro-Whorfo hipotezė ir kt. – pasirinktinai) Šiauliai: ŠU leidykla

Coupland, Jaworski, eds,

2005 Sociolinguistics: A reader and coursebook (p. 168-178(paskaitoje nagrinėtas Labovo tyrimas) ir kt. – pasirinktinai)

Basingstoke: Palgrave

David Crystal 2000 Language Death (arba Kalbos mirtis, vertė Edita Šidlauskaitė, Gabrielė Gailiūtė. Vilnius: Tyto alba, 2005)

Cambridge: CUP

Vytautas Mažiulis 2001 Pasaulio tautų kalbos (genetinės kalbų klasifikacijos studijoms) Vilnius: Gimtasis žodis

Vidas Kavaliauskas 2010 Pasaulio kalbos (genetinės kalbų klasifikacijos studijoms) Vilnius: VPU leidykla


Jurgis Pakerys Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas

2011-04-15 2011-07-05

http://www.oxfordreference.com/views/BOOK_SEARCH.html?book=t36



10

Šiuolaikinė vokiečių kalba 1 Dalyko pavadinimas Kodas

ŠIUOLAIKINĖ VOKIEČIŲ KALBA 1


Koordinuojantis: dr. Justina Daunorienė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i): Skaistė Volungevičienė, dr. Daumantas Katinas, dr. Virginija Masiulionytė


Pirmoji (BA) 1/4 privalomasis


kontaktinė (auditorinė) 1 semestras vokiečių


Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą A2 – B.1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 150 96 54

Dalyko tikslas: ugdomos kompetencijos

Šiuo dalyku siekiama ugdyti kalbinę bei sociokultūrinę kompetenciją: vokiečių kalbos klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo gebėjimus bendraujant kasdienėse ir dalykinėse situacijose, kad būtų visiškai pasiektas B1+ kalbos mokėjimo lygis. Taip pat siekiama ugdyti studijuojančiųjų tarpkultūrinę kompetenciją: gebėjimą suprasti ir analizuoti vokiškai kalbančių šalių sociokultūrinį kontekstą, konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių kultūrų atstovais, dirbti grupėje ir savarankiškai. Be to, siekiama skatinti analitinį ir kritinį mąstymą, nusiteikimą mokytis ir siekti kokybės, atvirumą naujovėms ir laisvę nuo stereotipų.


Dalyką išklausę studentai gebės taisyklingai ir efektyviai bendrauti vokiečių kalba įvairiose situacijose, pasirinkdami kalbos priemones ir stilių: - suprasti įvairių žanrų tekstus vokiečių kalba: sekti paskaitą ar kalbėjimą, jei kalbama apie žinomus

dalykus, o dėstymas yra aiškios struktūros, radijo ar TV pranešimus, laidas apie einamuosius įvykius, dominančius dalykus, studijas ir darbą, taip pat dalyvauti pokalbyje su gimtakalbiais; taip pat peržvelgti ilgesnį tekstą, siekdami nustatyti, kur yra reikalinga informacija, surinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų tam tikrai užduočiai atlikti;

- kurti (ir redaguoti) įvairių žanrų rišlius tekstus vokiečių kalba: raštu apibendrinti savo srities faktinę informaciją apie žinomus dalykus, juos išdėstyti ir pateikti savo nuomonę, pagrįsti nuomones ir planus, nurodyti priežastis, papasakoti filmo ar knygos turinį, pasakyti savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar matytą filmą;

- referuoti ir versti raštu ir žodžiu nesudėtingus tekstus iš/į vokiečių į/iš lietuvių kalbos. Studentai įgis žinių apie vokiškai kalbančias šalis (Vokietiją, Austriją, Šveicariją), Vokietijos švietimo sistemą, gebės aprašyti, analizuoti, aiškinti ir palyginti Vokietijos ir Lietuvos švietimo sistemų (mokykla ir studijos universitete) panašumus ir skirtumus, susipažins su mokymosi mokykloje ir studijų universitete realijomis ir gebės vartoti šios srities sąvokas. Atlikdami užduotis studentai išmoks dirbti ir mokytis tiek savarankiškai (planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų), tiek grupėje (pasidalinti užduotimis, atsakyti už darbo rezultatą, motyvuoti grupės narius kartu siekti bendrų tikslų. Nuolatinis formuojamasis vertinimas padės studentams nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų, vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti.

Pratybos, diskusijos, mokymasis grupėmis, debatai, abipusis mokymasis, apskritasis stalas, pateikčių rengimas ir pristatymas, praktinės užduotys, rašiniai, filmų peržiūra.

Egzaminas raštu (atvirojo ir pusiau atvirojo tipo praktinės užduotys) ir egzaminas žodžiu (pokalbis viena iš semestro metu analizuotų temų); 5 kontroliniai darbai (atvirojo ir pusiau atvirojo tipo praktinės užduotys).

Dalyko planas Kontaktinės valandos ir studijavimo būdas Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Vidurinio ugdymo sistema Vokietijoje ir Lietuvoje: mokyklų tipai, mokinių amžiaus skirtumai, tolesnio mokslo ir studijų galimybės Vokietijoje. Nusirašinėjimo problema. Vokietijos mokyklų istorija. Veiksmažodžiai umfassen ir fördern. Veiksmažodžio unterrichten sinonimai. Veiksmažodžiai kennen, wissen ir können; jų reikšmės ir vartojimo skirtumai. Teminiai frazeologizmai.

16 16 8 tekstų skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, pateikčių rengimas ir pristatymas, tekstų vertimas, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, probleminis rašinys.

2. 1 kontrolinis darbas. 1 1 2 kartojimas

3. Pažymių sistemos Vokietijoje ir Lietuvoje, skirtumai, pranašumai ir trūkumai, vertinimo objektyvumo problema. Kalbinės priemonės pritarimui ir nesutikimui diskusijos metu reikšti. Daiktavardis Frage ir jo kolokatai. Daiktavardis Druck ir jo kolokatai. Sangrąžiniai veiksmažodžiai. Sich vieta sakinyje. Nomina agentis daryba iš veiksmažodžių ir galimi reikšmės skirtumai. Prielinksniai, vartojami nurodant informacijos šaltinį.

18 18 8 tekstų skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, pateikčių rengimas ir pristatymas, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas, probleminis rašinys.


5. Prievarta mokykloje: prievartos priežastys, jaunimo bendravimo problemos, prievartos prevencija. Daiktavardis Widerstand ir jo kolokatai. Prielinksnis unter.

18 18 8 Tekstų skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, pateikčių rengimas ir pristatymas, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas, filmo peržiūra, probleminis rašinys.


7. Lankomumas mokykloje: pamokų praleidimas, tikrosios jo priežastys, galimos pasekmės. Daiktavardis Schwierigkeiten ir jo kolokatai. Veiksmažodis scheitern ir jo sinonimai. Vadinamieji „Volkssuperlative“.

18 18 8 Tekstų skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, pateikčių rengimas ir pristatymas, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas, probleminis rašinys.

8. 4 kontrolinis darbas. 1 1 2

11

9. Aukštojo mokslo sistema Vokietijoje ir Lietuvoje: pasirinkimo galimybės, aukštojo mokslo kokybės klausimas, Europos universitetų istorija, studijų ir mokslo vieningumo principas. Vokietijos universitetų realijos. Veiksmažodžiai sich entscheiden, sich entschließen ir beschließen, jų reikšmės ir vartojimo skirtumai. Kalbinės priemonės pritarimui, nesutikimui ir abejonei diskusijos metu reikšti. Veiksmažodis gelten.


10. Pasirengimas egzaminui raštu ir žodžiu. Egzamino laikymas.

4 4 4 kartojimas

Iš viso: 96 96 54


Atsiskaitymo laikas


Kaupiamasis vertinimas:

Visų kontrolinių darbų pažymių vidurkis

25 % pabaigus atitinkamą temą

10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 95-100 proc. užduočių. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 85-94 proc. užduočių. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 75-84 proc. užduočių. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atlikta 65-74 proc. užduočių. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atlikta 55-64 proc. užduočių. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atlikta 51-54 proc. užduočių. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

Rašinių ir (arba) pateikčių pažymių vidurkis

25 % semestro metu pagal atitinkamą temą

Vertinama: Rašinio arba pateikties turinys, t.y. ar turinys atitinka temą, teksto koherencija ir pan. (maks. 3 taškai), rašinio arba pateikties forma, t.y. formali teksto struktūra, kohezijos priemonės ir pan. (maks. 2 taškai), rašinio arba pateikties kalba, t.y. tekste vartojamo žodyno sudėtingumas, gramatinių klaidų kiekis, taisyklinga rašyba ir skyryba (maks. 5 taškai). Iš viso: surinktų taškų skaičius atitinka pažymį (maks. 10 taškų)

Egzaminas raštu 25 % pabaigus semestrą


Egzaminas žodžiu 25 % pabaigus semestrą

Vertinama: Pasisakymo tam tikra tema turinys, t.y. ar turinys atitinka temą, teksto koherencija ir pan. (maks. 3 taškai), Pasisakymo tam tikra tema forma, t.y. formali teksto struktūra, kohezijos priemonės ir pan. (maks. 2 taškai), Pasisakymo tam tikra tema kalba, t.y. tekste vartojamo žodyno sudėtingumas, gramatinių klaidų kiekis, taisyklinga rašyba ir skyryba (maks. 5 taškai). Iš viso: surinktų taškų skaičius atitinka pažymį (maks. 10 taškų)



Pavadinimas Periodinio leidinio nr. ar tomas Leidimo vieta: leidykla ar nuoroda

1. J. Daunorienė, V. Masiulionytė, L. Plaušinaitytė

2008 Gegenwartsdeutsch. Bildungswesen in Deutschland

VU leidykla




1. 2008 Tatsachen über Deutschland Sociätäts-Verlag

2. Helbig, Gerhard/Buscha, Joachim 2001 Deutsche Grammatik: ein Handbuch für den Ausländerunterricht.

Langenscheidt Verlag

3. Kirchmeyer, Susanne 2000 Blick auf Deutschland: Erlesene Landeskunde E. Klett International

4. S Schaub, Horst/Zenke, Karl 2000 Wörterbuch Pädagogik Deutscher Taschenbuch Verlag

5. Stalb, Heinrich 1991 Deutsch für Studenten. Audiocassetten mit Transkriptionen der Hörtexte und Sprechübungen

Verlag für Deutsch

6. Deutsche Welle URL: http://www.dw-world.de


Justina Daunorienė, Diana Šileikaitė-Kaishauri Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas

2011-07-05

http://www.dw-world.de/

12

Vokiečių kalbos morfologija 1 Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOS MORFOLOGIJA 1


Koordinuojantis: dr. Virginija Masiulionytė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą A2 - B1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 125 64 61


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti gebėjimą suprasti ir analizuoti vokiečių kalbos sistemą morfologijos lygmeniu, įžvelgti sąsajas tarp gramatinių formų ir žodžių, žodžių junginių bei sakinių reikšmės; taip pat siekiama ugdyti studijuojančiųjų analitinį ir kritinį mąstymą, nusiteikimą mokytis, siekti kokybės ir ją vertinti.


Išklausę šį dalyką, studijuojantieji: - įgis žinių apie vokiečių kalbos morfologinę sistemą; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių kalbos reiškinius morfologijos požiūriu, vartodami tinkamą

terminiją ir taikydami tinkamus metodus; - gebės įžvelgti sudėtines morfologijos reiškinių dalis ir ryšius tarp jų; - gebės gretinti vokiečių kalbos morfologijos reiškinius su lietuvių kalbos reiškiniais, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus;

- bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę: nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų; - gebės vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti.

Aiškinamosios ir įtraukiamosios paskaitos, mokslinės literatūros skaitymas, pratybos, praktinės užduotys.

Egzaminas raštu (atvirojo ir pusiau atvirojo tipo praktinės užduotys); 5 kontroliniai darbai (atvirojo ir pusiau atvirojo tipo praktinės užduotys).


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Vokiečių kalbos morfologijos sistema. Žodžio ir morfemos sąvokos. Kalbos dalys ir jų gramatiniai požymiai. Pagrindinės sąvokos ir terminai vokiečių bei lietuvių kalbomis.

2 2 2 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus

2. Veiksmažodis. Kaitomos ir nekaitomos formos. Klasifikacija. 1 3 4 4 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, praktinės užduotys (pratimai)

3. Veiksmažodžių kaitymas. Tiesioginės nuosakos laikų formos. Liepiamoji nuosaka. Pagrindinės veiksmažodžio formos. Silpnieji ir stiprieji veiksmažodžiai. Netaisyklingieji veiksmažodžiai. Perfekto ir pliuskvamperfekto sudarymas. Pagalbiniai veiksmažodžiai haben ir sein. Atskiriamieji ir neatskiriamieji veiksmažodžiai.

1 12 13 7 teorinės literatūros skaitymas, pagrindinių veiksmažodžių formų mokymasis, praktinės užduotys (pratimai)


5. Modaliniai veiksmažodžiai. Formos ir vartojimo ypatumai. Objektyvus ir subjektyvus vartojimas. Gretinimas su lietuvių kalboje vartojamomis atitinkamomis raiškos priemonėmis.

1 6 7 6 teorinės literatūros skaitymas, modalinių veiksmažodžių formų mokymasis, praktinės užduotys (pratimai)

6. 2 kontrolinis darbas. 7 1 8 2 kartojimas

7. Konjunktyvas I ir II. Formos, reikšmė ir vartojimas. Netiesioginė kalba. 1 9 10 8 teorinės literatūros skaitymas, tariamosios nuosakos formų mokymasis, praktinės užduotys (pratimai)


9. Su pagalbiniais veiksmažodžiais werden ir sein sudaromas pasyvas. Formos ir vartojimas. Prielinksniai von ir durch keičiant aktyvo formas į pasyvą. Pasyvas su modaliniais veiksmažodžiais. Pakaitinės pasyvo konstrukcijos.

1 8 9 10 teorinės literatūros skaitymas, pasyvo formų ir pakaitinių konstrukcijų formų mokymasis, praktinės užduotys (pratimai)

10. Infinityvinės konstrukcijos. 1 2 3 4 teorinės literatūros skaitymas, infinityvinių konstrukcijų formų mokymasis, praktinės užduotys (pratimai)


12. Dalyviai ir dalyvinės konstrukcijos. Formų sudarymas. Subūdvardėję dalyviai. Partizip I ir Partizip II vartojimo ypatumai sakinyje pažyminio pozicijoje. Išplėstinių pažyminių transformavimas į šalutinius sakinius ir atvirkščiai.

1 6 7 6 teorinės literatūros skaitymas, dalyvių formų mokymasis, praktinės užduotys (pratimai)


14. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 2 2 4 4 išmoktos medžiagos kartojimas, praktinės užduotys (pratimai)

Iš viso: 9 7 48 64 61

13


Atsiskaitymo laikas



Kontrolinių darbų pažymių vidurkis



Egzaminas raštu 50 % pabaigus dalyką





1. 2009 Duden. Die Grammatik. Duden Verlag

2. Dreyer, Hilke/Schmitt, Richard 2000 Lehr- und Übungsbuch der deutschen Grammatik. Max Hueber Verlag

3. Hall, Karin/Scheiner, Barbara 2002 Übungsgrammatik für Fortgeschrittene: Deutsch als Fremdsprache.

Max Hueber Verlag



5. Thieroff, Rolf/Vogel, Petra M. 2009 Flexion. Heidelberg: Universitätsverlag

6. Wellmann, Hans 2008 Deutsche Grammatik: Laut. Wort. Satz. Text. Universitätsverlag Winter





1. Clamer, Friedrich/Heilmann, Erhard G.

2007 Übungsgrammatik für die Grundstufe. Liebaug-Dartmann

2. Clamer, Friedrich/Heilmann, Erhard G./Röller, Helmut

2006 Übungsgrammatik für die Mittelstufe. Liebaug-Dartmann


Virginija Masiulionytė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-07-05

14

Vokiškai kalbančių šalių visuomenė ir kultūra Vokiškai kalbančių šalių visuomenė ir kultūra Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIŠKAI KALBANČIŲ ŠALIŲ VISUOMENĖ IR KULTŪRA


Koordinuojantis: doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i): doc. dr. Saulius Lapinskas


Pirmoji (BA) 1 iš 1 Privalomasis


kontaktinė (auditorinė) 1 (rudens) semestras Vokiečių




5 130 64 66


Šiuo dalyku siekiama ugdyti svarbiausių vokiškai kalbančių šalių (Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos) visuomenės ir kultūros (istorijos, geografijos ir kt. aspektai) svarbiausių bruožų supratimą ir tarpkultūrinę kompetenciją bei gebėjimą dirbti daugiakultūrėje aplinkoje: suprasti ir paaiškinti vokiečių, austrų, šveicarų kultūros savitumą, analizuoti įvairius kultūrinius ir socialinius reiškinius ir procesus. Studijuojantieji taip pat turėtų išmokti rasti, analizuoti ir sisteminti informaciją iš skirtingų šaltinių, būti atviri naujovėms ir laisvi nuo stereotipų.


Dalyką išklausę studentai - įgis žinių apie vokiškai kalbančias šalis: gebės surasti ir pažymėti reikiamus objektus žemėlapyje, atpažinti nuotraukose/ paveiksluose pavaizduotus architektūros objektus ir asmenis; taip pat gebės išvardinti ir paaiškinti svarbiausius vokiškai kalbančių šalių istorinius reiškinius; - supras vokiečių, austrų, šveicarų kultūros ir papročių savitumą; - gebės lyginti vokiečių, austrų, šveicarų ir lietuvių papročius ir tradicijas: apibūdinti tradicinių švenčių, kasdienio bendravimo konvencijų, jaunimo gyvenimo būdo vokiškai kalbančiose šalyse ir Lietuvoje panašumus ir skirtumus, išskirti esminius vokiečių, austrų, šveicarų mentaliteto ir savivokos bruožus lyginant juos su lietuvių kultūra ir pagrįsti savo nuomonę; - gebės taikyti žinias apie vokiškai kalbančias šalis ir jų kultūrą bendraudami oficialiose ir neoficialiose situacijose, skaitydami pranešimą apie pasirinktą vokiečių / austrų / šveicarų kultūros veikėją ar lankytiną vietą; - gebės kritiškai vertinti informaciją apie vokiškai kalbančių šalių sociokultūrinį kontekstą; - bus pasirengę savarankiškai semtis žinių apie vokiškai kalbančias šalis ir gilinti jų kultūros supratimą: gebės surasti, įvertinti ir susisteminti informaciją apie pasirinktą kultūros veikėją ar lankytiną vietą, parengti ir perskaityti pranešimą šia tema.

Derinami faktinės ir tarpkultūrinės šalityros didaktiniai principai. Tradicinės ir įtraukiamosios paskaitos su probleminio dėstymo elementais, aktyvaus mokymo(-si) metodai (minčių lietus, grupės diskusija, darbas grupėmis ir poromis), garso ir vaizdo įrašų demonstravimas, tiriamieji metodai (informacijos paieška, literatūros skaitymas, pranešimo rengimas ir pristatymas).

testai (atvirojo ir uždarojo tipo užduotys ir klausimai), koliokviumai, pranešimo skaitymas



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

Vokiškai kalbančių šalių istorija ir geografija 28 36

1. VFR, Austrijos ir Šveicarijos geografija 6 6 Informacinės literatūros skaitymas ir analizė, pasirengimas atsiskaitymui: medžiagos sisteminimas ir kartojimas

2. Geografijos koliokviumas: pasirengimas ir atsiskaitymas 1 1 9

3. Vokietijos istorija nuo Otonų iki Napoleono laikų: Germanai seniausiais laikais. Otonai, Salijai, Štaufenai ir Habsburgai. Liuteris ir reformacija. Absoliutizmas ir Napoleono era

6 6

4. Istorijos koliokviumas: pasirengimas ir atsiskaitymas 1 1 9

5. Vokietijos istorija nuo Restauracijos iki Veimaro respublikos: XIX amžius (Restauracija, Kovo revoliucija ir Antrojo imperatoriškojo reicho įkūrimas). Pirmasis pasaulinis karas, Veimaro respublika, Trečiasis Reichas ir Antrasis pasaulinis karas.

6 6


7. Pokario metai. VDR istorija. VFR istorija nuo 1945 m. iki mūsų dienų. 6 6


Vokiškai kalbančios šalys: tarpkultūriniai aspektai 34 2 30

9. Vokiečių kalba Europoje. Vokiečiai, austrai, šveicarai – ar jie kalba ta pačia kalba? Bendrinė vokiečių kalba ir dialektai. Svarbiausi kalbos politikos bruožai. Anglicizmų problema.

4 4 2 Literatūros skaitymas, darbas su žodynu ir žemėlapiais, įrašų klausymas, pasirengimas diskusijai

10. Vokiškai kalbančios šalys Europos žemėlapyje ir jų simbolika. Regionai, miestai ir vaizdai: lankytinos vietos ir jų istorijos. UNESCO pasaulio paveldas Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.

6 6 4

11. Kontrolinis testas 1 1 1 Medžiagos kartojimas ir sisteminimas

12. Vokiškai kalbančių šalių politinis gyvenimas. Politinė santvarka, politinės partijos Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, gyventojų dalyvavimas politiniame gyvenime. Valstybinės šventės. Istorinis palikimas ir dabartis.

4 4 2 Literatūros skaitymas, įrašų klausymas, medžiagos paieškos, pasirengimas diskusijai 13. Žmogus ir visuomenė. Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos gyventojai,

mažumos, demografiniai pokyčiai. Kasdienis gyvenimas: darbas ir laisvalaikis. Jaunimo gyvenimas. Svarbiausios šventės ir papročiai. Konfesijos. Mentaliteto ypatumai, nacionalinė savivoka ir vertybės, požiūris į užsieniečius.

10 10 8

14. Literatūra, menas ir mokslas. Iškiliausi kultūros ir mokslo veikėjai. Nobelio premijos laureatai.

6 6 4

15. Kontrolinis testas 1 1 1 Medžiagos kartojimas ir sisteminimas

16. Pranešimo rengimas ir skaitymas 2 2 4 8 Pranešimas

Iš viso: 28 34 2 64 66

15




Istorija ir geografija 50 %

Geografijos ir istorijos koliokviumai (4) – skaičiuojamas trijų atsiskaitymų vidurkis

50 % Semestro metu, pabaigus atitinkamą temą

10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

Tarpkultūriniai aspektai 50%

Tarpkultūrinės šalityros tarpiniai testai ir užduotys (2) – skaičiuojamas testų vidurkis

35 % Semestro metu 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 95-100 proc. klausimų. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 85-94 proc. klausimų. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 75-84 proc. klausimų. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atsakyta į 65-74 proc. klausimų. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atsakyta į 55-64 proc. klausimų. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atsakyta į 51-54 proc. klausimų. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

Parengtas ir perskaitytas pranešimas

15 % Semestro pabaigoje arba sesijos metu

Pranešimo trukmė – 5-10 min. Vertinami šie pranešimo aspektai:

- Struktūra ir apimtis: struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, kuriame pristatoma tema, tikslai, metodai ir naudoti šaltiniai; dėstymas, kur pateikiama medžiagos analizė ir interpretacija; išvados) – 2 balai;

- Turinys, analizė ir išvados: turinys ir jo analizė (labai) išsamūs ir sistemingi, išvados pagrįstos –skiriama 3-4 balai;

jei analizė atlikta, bet nėra išsami, išvados ne visada pagrįstos, skiriama 1-2 balai, už neišsamų turinį ir paviršutinišką analizę balai neskiriami.

- Kalba: pranešėjas mintis dėsto (visiškai) laisvai, aiškiai ir logiškai; kalbėdamas orientuojasi į klausytojus, į klausimus atsako užtikrintai – 2-3 balai; jei kalbant nėra kontakto su klausytojais, atsakoma ne į visus klausimus – 1 balas; nuskaitant didesnę dalį pranešimo nuo rašytinio teksto balai neskiriami.

- Vaizdinių priemonių panaudojimas: priemonės naudojamos tikslingai – 1 balas

- Nepristačius pranešimo – 0.



Pavadinimas Periodinio leidinio nr./tom.

Leidimo vieta: leidykla / nuoroda

1. Bennen, M./ Dülfer, J. 1991 Deutsche Geschichte: Von den Anfängen bis zur Wiedervereinigung.

Stuttgart.

2. Gaidosch, Ulrike / Müller, Christine 2010 Zur Orientierung. Basiswissen Deutschland. Hueber

3. Grosser, A. 1980 Deutschlandbilanz. Geschichte Deutschlands seit 1945. dtv.

4. Kilimann, Angela / Kotas, Ondřej/ Skrodzki, Joanna

2008 45 Stunden Deutschland. Orientierungskurs. Politik - Geschichte – Kultur.

Kursmaterial mit Audio-CD

Klett

5. Lapinskas, S. 2002 Geschichte und Geographie Deutschlands. Vilnius: VU leidykla.

6. Matecki, Uta 2011 Dreimal Deutsch: In Deutschland / in Österreich / in der Schweiz Lesebuch und Arbeitsbuch mit Audio-CD

Klett

7. Pilaski, Anna/ Fröhlich, Brigitta/ Bolte-Costabiei, Christiane/ Behal-Thomsen, Heinke

2011 Entdeckungsreise D-A-CH. Kursbuch zur Landeskunde Langenscheidt

8. ZDF Die Deutschen. http://www.diedeutschen.zdf.de/



Pavadinimas Periodinio leidinio nr./tom.

Leidimo vieta: leidykla / nuoroda

1. 2007 Preußen. Spiegel Special Geschichte 3. http://www.spiegel.de/spiegel/spiegelspecialgeschichte/d-52673136.html

SPIEGEL ONLINE GmbH

2. Appel, R. 1999 50 Jahre Bundesrepublik. Köln: H + L Verlag.

3. Behal-Thomsen, Heinke/ Lundquist-Mog, Angelika/ Mog, Paul

1993 Typisch deutsch? Arbeitsbuch zu Aspekten deutscher Mentalität. RSR. (Lernmaterialien)

Langenscheidt

4. Esterl, Ursula/Hassler, Waltraud 2003 Ohne Grenzen. Deutschland, Österreich, Schweiz. La Spiga languages

5. Gay, Jutta 2009 1000 Gründe Deutschland zu lieben: Von Asbach Uralt bis Zeitgeist: Was ist "typisch deutsch"?

Moewig

6. Lege, Peter 2005 Wer, was, wann, wo? Das D-A-CH-Landeskunde-Quiz. Fragen und Antworten zu Deutschland, Österreich und der Schweiz.

Langenscheidt


Diana Šileikaitė-Kaishauri, Saulius Lapinskas Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-07-05

http://www.diedeutschen.zdf.de/

http://www.spiegel.de/spiegel/spiegelspecialgeschichte/d-52673136.html

http://www.spiegel.de/spiegel/spiegelspecialgeschichte/d-52673136.html

16


Literatūros teorijos įvadas Dalyko pavadinimas Kodas

LITERATŪROS TEORIJOS ĮVADAS


Koordinuojantis: doc. dr. Birutė Meržvinskytė VU Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras

Kitas (-i): prof. dr. Paulius Subačius




kontaktinė (auditorinė) 2 semestras lietuvių, pavyzdžiai įvairiomis kalbomis




5 140 48 92

Dalyko tikslas

Siekiama atskleisti bendruosius humanitarinio galvojimo ypatumus, literatūros fenomeno savitumą, supažindinti su pagrindinėmis sąvokomis ir teorinėmis problemomis, suteikti pradinių žinių apie šiuolaikinių literatūros tyrimų problematiką bei kryptis.


Studentas

įgis šiuolaikinio mokslinio požiūrio į literatūrą pagrindus, gaus pagrindinių žinių apie šiuolaikines meninio teksto, jo analizės ir vertinimo galimybių spektrą.

Įgis gebėjimų suvokti filologijos probleminį lauką, atpažinti būdingas literatūrologinių tyrimų prieigas bei temas, išplės aktyviai taikomų šiuolaikinių terminų repertuarą, pasirengs klausyti literatūros istorijos, tekstų analizės kursus.

Sustiprės tikslingai formuojami komunikaciniai, informacijos valdymo ir analitinio mąstymo gebėjimai.

Įgis kompetencijas komentuoti literatūrinį disdalyką bei jo sąsajas su kultūros visuma estetinio ir etinio ugdymo(si) tikslais.

Sugebės kritiškai vertinti ir profesinėje veikloje taikyti informaciją apie literatūros teorijos kaip humanitarinės disciplinos prigimtį ir raidą, sociokultūrinį funkcionavimą.

Paskaitose supriešinant skirtingus požiūrius į literatūros teorijos ir literatūros fenomeną kuriamas probleminis dėstymas. Atrankiniu būdu aiškinami sudėtingesni, lietuviškoje teorinėje literatūroje neatskleisti klausimai. Nurodžius auditorijai iš anksto perskaityti tam tikras vadovėlių atkarpas, ši medžiaga komentuojama ir papildoma, pateikiama problemiškus teiginius iliustruojančių pavyzdžių. Seminaruose studentai skatinami formuluoti pagrindines savarankiškai perskaitytų žymiausių literatūros teoretikų tekstų idėjas ir diskutuoti dėl jų. Aptariama lietuviškų literatūrologijos sąvokų vartosena bei aiškinami terminologiniai lietuvių ir kitų labiausiai paplitusių užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių) terminologijos skirtumai. Konsultacijos skiriamos įgytoms žinioms apibendrinti. Metodai – probleminis dėstymas, savarankiškos teorinių šaltinių studijos, grupės diskusija.

Vertinama 10 balų. Kaupiamasis vertinimas, kurį sudaro seminarų pasisakymų, aktyvaus dalyvavimo juose bei gebėjimo suvokti teorines problemas ir egzamino raštu balai. Egzamino raštu atsakymas vertinamas teorinio pasirengimo, minties dėstymo rišlumo ir aiškumo požiūriais.



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Literatūros teorija kaip humanitarinė disciplina. Probleminis laukas: literatūros istorija, kritika ir teorija. Poetiniai ir retoriniai aspektai

3 2 5 8 Perskaityti: 1 (atitinkami skyriai)

2. Literatūros samprata. Šaltiniai, funkcijos struktūra. „Žodžio meno“ sąvoka. Literatūra kaip menas.

2 2 4 7 Perskaityti: 2 (atitinkami skyriai)

3. Literatūros teorijos ištakos: Aristotelio „Poetika“. Dramos teorija. Mimesis ir katarsis.

2 2 4 4 Perskaityti: 3

4. Teksto ir konteksto samprata. Teksto sąndara. Imanentinė teksto analizė. Tekstų sąveikos (intertekstualumo) aspektai. Diskurso samprata. Literatūra tarp kitų diskursų

4 2 6 6 Perskaityti: 4, 1 (atitinkami skyriai)

5. Autoriaus samprata: genijus, meistras ir funkcija. Meninė kalba. Poetinė estetinė kalbos funkcija. Tropai: metafora, simbolis, ironija.

4 4 6 Perskaityti: 8, 9, 2(b) (atitinkami skyriai)

6. Naratyvas ir naratyvumas. Siužetas ir fabula. Veikėjai ir pasakotojai. Erdvėlaikis. Lyrika, epas ir drama. Žanras kasdienybėje ir literatūroje. Žanro kanonas, atmintis, sinkretizmas.

3 2 5 7 Perskaityti: 9 (Žanrai), 5 (Naratologija)

7. Literatūros raida, jos periodizacija. Literatūros istorijos rašymo teoriniai aspektai. Epochos, krypties, sąjūdžio, mokyklos sąvokos. Pasaulinė ir tautinė literatūra.

3 3 6 Perskaityti: 1 (atitinkami skyriai)

8. Literatūra ir psichologija. Talento prigimtis. Skaitytojo patirtis, lūkesčiai ir reikšmės kūrimas.

1 2 3 6 Perskaityti: 5, 1 (atitinkami skyriai)

9. Literatūros tyrimas iš sociologinės perspektyvos. Literatūra kaip visuomeninis institutas. Rašytojo sociologija.

1 2 3 6 Perskaityti: 6, 2, 5 (atitinkami skyriai)

10. Literatūra ir filosofija. Literatūra ir idėjų istorija. Hermeneutinis skaitymas. 1 2 2 5 6 Perskaityti: 7, 2 (atitinkami skyriai)

11. Literatūros vertė ir vertinimas. Etinis, estetinis, ideologinis aspektai. Kriterijų problema.

2 2 4 6 Perskaityti: 3(b)


Iš viso: 26 18 4 48 92

Vertinimo strategija Svoris procentais Atsiskaitymo laikas Vertinimo kriterijai

Darbas seminaro metu (referavimas, atsakinėjimas į klausimus, kolegų atsakymų komentavimas).

30% kiekvieno seminaro metu

Pasirengimas seminarams vertinamas pagal gebėjimą suprasti ir žodžiu trumpai apibūdinti svarbiausias perskaityto veikalo teorines idėjas, korektiškai vartoti terminus, pastebėti ir koreguoti kolegų formulavimo netikslumus.

Egzamino raštu. Bilietą sudaro reikalavimai: a) paaiškinti vieną iš problemiškų teorinių konceptų, b) apžvelgti svarbiausias vieno seminare

70% (po 35% už vieną temą - klausimą)

sesijos metu Atsižvelgiama į bendruosius samprotavimo nuoseklumo, tikslumo, gebėjimą reflektuoti požiūrių į aptariamą reiškinį įvairovę; paisoma teorinių sąvokų skyrimo; žiūrima, ar skaitytus teorinius tekstus susieja su seminaruose pateiktais jų komentarais. Aukščiausių pažymių siekiantys studentai turi gebėti pateikti keletą

17

svarstyto teorinio teksto idėjas. požiūrių apie problemiškus teorinius dalykus bei savarankiškai parinkti pavyzdžius iš literatūros. Žemesnieji vertinimai graduojami pagal referavimo adekvatumą ir išsamumą.





1. Bessière J. 2011 Literatūros teorijos dviprasmybės, in: XX amžiaus literatūros teorijos: chrestomatija

II dalis Vilnius: LLTI

2. Eagleton T. 2000 Įvadas į literatūros teoriją, Vilnius: Baltos lankos

3. Aristotelis 1990 Poetika, in: Rinktiniai raštai Vilnius: Mintis

4. Greimas A. J. 2010 Ašara ir poezija, in: XX amžiaus literatūros teorijos: konceptualioji kritika Vilnius: LLTI

5. 2006 XX amžiaus literatūros teorijos Vilnius: Vaga

6. Kavolis V. 1994 Epochų signatūros, sk. Tarp galingos burtininkės ir prijaukinto paukščio, in: Žmogus istorijoje.

Vilnius: Vaga

7. Gadamer H. G. 1997 Grožio aktualumas Vilnius: Baltos lankos

8. Eco U. 2011 Tarp autoriaus ir teksto, in: XX amžiaus literatūros teorijos: chrestomatija II dalis Vilnius: LLTI

9. 1982 Literatūros teorijos apybraiža: Literatūros rūšys ir žanrai Vilnius: Vaga

10. Freud S. 2011 Nejauka, in: ХХ amžiaus literatūros teorijos: chrestomatija 1 dalis Vilnius: LLTI





1. Dessons G. 2005 Poetikos įvadas Vilnius: Baltos lankos

2. Ricoeur P. 2000 Interpretacijos teorija (3 skyrius) Vilnius: Baltos lankos

3. Mukařovsky J. 20II Estetinė funkcija, norma ir vertė kaip socialiniai faktai // XX amžiaus literatūros teorijos: chrestomatija

I dalis Vilnius: LLTI

4. Culler J. 1997 Literary Theory Oxford: Oxford UP

5. Keršytė N., Melnikova I., B.Meržvinskytė, Nastopka K., Subačius P.

2009-2011 Lietuviškas literatūros mokslo terminų žodynas AVANTEKSTAS http://lkz.mch.mii.lt (Terminai)


B. Meržvinskytė, P. Subačius Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-04-26 2011-07-05

http://lkz.mch.mii.lt/

18





Kitas (-i): Skaistė Volungevičienė, dr. Daumantas Katinas, dr. Virginija Masiulionytė






Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą B.1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 150 96 54


Šiuo dalyku siekiama ugdyti kalbinę bei sociokultūrinę kompetenciją: vokiečių kalbos klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo gebėjimus bendraujant kasdienėse ir dalykinėse situacijose, siekiant B2.1 kalbos mokėjimo lygio. Taip pat siekiama ugdyti studijuojančiųjų tarpkultūrinę kompetenciją: gebėjimą suprasti ir analizuoti vokiškai kalbančių šalių sociokultūrinį kontekstą, konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių kultūrų atstovais, dirbti grupėje ir savarankiškai. Be to, siekiama skatinti analitinį ir kritinį mąstymą, nusiteikimą mokytis ir siekti kokybės, atvirumą naujovėms ir laisvę nuo stereotipų.


Dalyką išklausę studentai gebės taisyklingai ir efektyviai bendrauti vokiečių kalba įvairiose situacijose, pasirinkdami kalbos priemones ir stilių: - suprasti įvairių žanrų tekstus vokiečių kalba: sekti turinio ir kalbos atžvilgiu sudėtingų paskaitų, kalbų, pranešimų ir kitų akademinių ar profesinių pateikčių pagrindinius dalykus, suprasti turinio ir kalbinės raiškos atžvilgiu sudėtingą kalbą tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis bendrine tartimi, taip pat ir savo srities mokslines diskusijas; beveik laisvai skaityti įvairiais būdais, įvairiu tempu, atsižvelgdami į teksto tipą bei skaitymo tikslus ir naudodamiesi tinkamai pasirinktais informacijos šaltiniais; peržvelgti ilgesnį tekstą, kad nustatytų, kur yra jam reikalinga informacija, ir surinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų, kad atliktų tam tikrą užduotį; - kurti (ir redaguoti) įvairių žanrų rišlius tekstus vokiečių kalba: aiškiai, detaliai aprašyti įvairius dalykus, susijusius su asmens interesų sritimi; aiškiai, detaliai aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius bei patirtį, sieti mintis ir jas dėstyti laikydamiesi žanro reikalavimų; - referuoti ir versti raštu ir žodžiu sudėtingesnius tekstus iš/į vokiečių į/iš lietuvių kalbos. Studentai įgis žinių apie vokiškai kalbančias šalis (Vokietiją, Austriją, Šveicariją), Vokietijos aukštojo mokslo sistemą, gebės aprašyti, analizuoti, aiškinti ir palyginti Vokietijos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemų panašumus ir skirtumus, susipažins su studijų universitete realijomis ir gebės vartoti šios srities sąvokas. Atlikdami užduotis studentai išmoks dirbti ir mokytis tiek savarankiškai (planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų), tiek grupėje (pasidalinti užduotimis, atsakyti už darbo rezultatą, motyvuoti grupės narius kartu siekti bendrų tikslų). Nuolatinis formuojamasis vertinimas padės studentams nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų, vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti.





Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Egzaminai universitete: egzaminų tipai, rengimosi egzaminui metodika, egzaminų baimė ir savikontrolės reikšmė. Daiktavardis Prüfung, jo kolokatai ir dūriniai. Teminiai frazeologizmai. Veiksmažodis leiden. Daiktavardžiai Angst ir Furcht bei jų reikšmės ir vartojimo skirtumai. Kalbinės priemonės išgąsčiui ir baimei reikšti.

20 20 8 tekstų skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, pateikčių rengimas ir pristatymas, tekstų vertimas, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, probleminis rašinys.


3. Tipiškas studentas: bendrosios jaunų žmonių studijų tendencijos, studento išlaidos, studijų finansavimo galimybės, fondų parama, būtinų dokumentų rengimas, įsidarbinimo galimybės ir pasirengimas pokalbiui su darbdaviu. Daiktavardžiai Teil ir Anteil, jų reikšmės skirtumai. Veiksmažodžiai pasikeitimui reikšti, jų reikšmės ir vartojimo skirtumai. Kalbinės priemonės diagramoms aprašyti. Daiktavardis Bewerbung, jo dūriniai, dūrinių kolokatai.



5. Studentų gyvenimo galimybės: pas tėvus, bendrabutyje, nuomojamame bute ir pan. Studentiško gyvenimo ypatumai, panašumai ir skirtumai Vokietijoje ir Lietuvoje. Veiksmažodžiai wohnen, bewohnen ir leben, jų reikšmės skirtumai. Veiksmažodžiai sich kümmern, sorgen, sich sorgen ir veiksmažodį atitinkanti konstrukcija sich Sorgen machen. Teminiai frazeologizmai. Kalbinės priemonės preferencijai reikšti.

19 19 8 Tekstų skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, pateikčių rengimas ir pristatymas, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas, filmo peržiūra, probleminis rašinys.


7. Studento kasdienybė – biblioteka. Bibliotekų tipai, bibliotekos istorijos ypatumai, šiandieninės bibliotekos vidinė struktūra, svarbiausi etapai ieškant knygos ir ją užsisakant. Vilniaus bibliotekos, kuriomis gali naudotis studentai, studento dienotvarkė. Episteminiai ir evidenciniai modaliniai veiksmažodžiai.



19

9. Visos semestro medžiagos kartojimas 10 10 4 kartojimas

10. Pasirengimas egzaminui raštu ir žodžiu ir jo laikymas 4 4 10 kartojimas

Iš viso: 96 96 54


Atsiskaitymo laikas

















1. J. Daunorienė, V. Masiulionytė, L. Plaušinaitytė

2008 Gegenwartsdeutsch. Bildungswesen in Deutschland VU leidykla









4. S Schaub, Horst/Zenke, Karl 2000 Wörterbuch Pädagogik Deutscher Taschenbuch Verlag

5. Stalb, Heinrich 1991 Deutsch für Studenten. Audiocassetten mit Transkriptionen der Hörtexte und Sprechübungen

Verlag für Deutsch



Justina Daunorienė, Virginija Masiulionytė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-07-05


20

Vokiečių kalbos fonetika Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOS FONETIKA



Kitas (-i): dr. Arash Farhid Nia




kontaktinė (auditorinė) 2 (pavasario) semestras Vokiečių




5 125 64 61


Šiuo dalyku siekiama ugdyti būsimųjų kalbos tyrėjų kompetenciją: ugdyti vokiečių kalbos fonetinės sistemos ir jos ypatumų lyginant su lietuvių kalba supratimą, išmokyti užrašyti teksto transkripciją pasitelkus IPA fonetinę abėcėlę, mokyti taisyklingai tarti ir intonuoti. Taip pat siekiama ugdyti gebėjimą analizuoti reiškinius, taikyti žinias praktikoje ir skatinti nusiteikimą mokytis bei siekti kokybės.


Dalyką išklausę studentai - įgis žinių apie vokiečių kalbos fonetinę sistemą (balsius, priebalsius, jų ypatingus bruožus); - gebės lyginti vokiečių kalbos garsų sistemą su lietuvių kalba, paaiškinti vokiečių kalbos garsų ypatingus bruožus, išvardinti garsus, kurių nėra lietuvių kalboje; - gebės paaiškinti vokiečių kalbos fonetinius reiškinius, vykstančius šnekos procese (asimiliaciją ir kt.); - gebės fonetiškai analizuoti vokiečių kalbos pasakymus, užrašyti jų fonetinę transkripciją pasitelkdami IPA fonetinę abėcėlę; - gebės taisyklingai tarti vokiečių kalbos garsus, kirčiuoti ir intonuoti; - gebės išgirsti ir taisyti savo ir kitų tarties klaidas; - bus nusiteikę mokytis ir tobulinti savo veiklos kokybę.

Informaciniai metodai (paskaitos, literatūros skaitymas), įrašų klausymas, tarties pratybos (individualūs ir grupėje), eilėraščių ir prozos ištraukų deklamavimas

kontroliniai darbai (atvirojo tipo užduotys, fonetinė teksto analizė, transkripcija), atsiskaitymai žodžiu (eilėraščių ir prozos ištraukos deklamavimas)


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Fonetikos objektas, pagrindinės sąvokos. 1 1 2 1 Literatūros skaitymas. Eilėraščio įrašymas

2. IPA fonetinė abėcėlė: transkripcija. 1 1 2 1 Transkripcija

3. Fonetika ir fonologija: garsas vs. fonema. Minimaliosios poros. Alofonai.

1 1 2 1 Literatūros skaitymas, tartį lavinančios pratybos

4. Kalbos padargai. Vokiečių kalbos artikuliacinė bazė 1 1 2 1

5. Vokiečių kalbos balsių sistema, jos skirtumai lyginant su lietuvių kalbos balsių sistema. Naujasis prataras.

1 3 4 1

6. Balsiai [a] ir [a:] 2 2 1 Įrašų klausymas, fonetinė analizė, transkripcija, tartį lavinančios pratybos

7. Balsiai [e:], [ɛ:] ir [ɛ], redukuotas [ǝ], vokalizuotas [ɐ] 4 4 1

8. Balsiai [ı] ir [i:] 2 2 1

9. Balsiai [o:] ir [ɔ], [ø:] ir [œ] 4 4 2

10. Balsiai [u:] ir [ʊ], [y:] ir [Y] 4 4 2

11. Dvibalsiai. Neskiemeniniai balsiai. Balsių trukmė nekirčiuotoje pozicijoje.

2 2 1

12. Pasiruošimas kontroliniam darbui 2 2 2 Kartojimas

13. Kontrolinis darbas 1 1 1

14. Eilėraščio fonetinė analizė. Klaidų analizė ir taisymas. 1 1 14 Įrašų klausymas, fonetinė analizė, transkripcija, tartį lavinančios pratybos

15. Eilėraščio atsiskaitymas 1 1

16. Vokiečių kalbos priebalsių sistema, jos skirtumai lyginant su lietuvių kalbos priebalsių sistema. Priebalsiai šnekos sraute: asimiliacija, aspiracija.

2 1 3 2 Literatūros skaitymas, transkripcija.

17. Priebalsiai [p] ir [b] 2 2 1 Literatūros skaitymas, įrašų klausymas, fonetinė analizė, transkripcija, tartį lavinančios pratybos

18. Priebalsiai [t] ir [d] 2 2 1

19. Priebalsiai [k] ir [g] 2 2 1

20. Priebalsiai [f] ir [v] 2 2 1

21. Priebalsiai [s] ir [z], [ʃ] ir [ʒ] 2 2 1

22. Priebalsiai [ç] ir [j], [x] ir [h] 3 3 2

23. Priebalsiai [r], [R] 2 2 2

24. Priebalsiai [l], [m], [n] ir [ŋ] 2 2 1

25. Dvigarsiai 1 1 1

26. Vokiečių kalbos kirtis. Pagrindinės kirčiavimo taisyklės. 2 1 3 1

27. Vokiečių kalbos intonacija. 1 1 2 1

28. Pasiruošimas kontroliniam darbui 2 Kartojimas

29. Kontrolinis darbas 2 1 1

30. Prozos ištraukos fonetinė analizė. Klaidų analizė ir taisymas. 1 1 15 Įrašų klausymas, fonetinė analizė, transkripcija, tartį lavinančios pratybos

31. Prozos ištraukos atsiskaitymas 1 1

Iš viso: 10 54 64 61



21


Kontrolinis darbas 1 30 % Semestro viduryje 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 95-100 proc. klausimų. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 85-94 proc. klausimų. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 75-84 proc. klausimų. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atsakyta į 65-74 proc. klausimų. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atsakyta į 55-64 proc. klausimų. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atsakyta į 51-54 proc. klausimų. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

Kontrolinis darbas 2 30 % Egzaminų sesijos metu

Atsiskaitymas žodžiu (eilėraščio deklamavimas)

20 % Semestro viduryje 10 (puikiai). Atsiskaityta be fonetinių (bendrinės tarties) klaidų. 9 (labai gerai). 1 klaida. 8 (gerai). 2 klaidos. 7 (vidutiniškai). 3 klaidos. 6 (patenkinamai). 4 klaidos. 5 (silpnai). 5 klaidos. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai (6 klaidos (ar daugiau)).

Atsiskaitymas žodžiu (prozos ištraukos skaitymas)

20 % Semestro pabaigoje



Pavadinimas Periodinio leidinio nr. / tomas


1. DUDEN-Redaktion 1990 Das Aussprachewörterbuch. Band 6 Dudenverlag

2. Kosmin, O. / Sulemowa, G. 1990 Praktische Phonetik der deutschen Sprache Moskva: Prosveščenije

3. Rausch, R. /Rausch, I. 1998 Deutsche Phonetik für Ausländer Langenscheidt

4. Dėstytojų parengta metodinė medžiaga



Pavadinimas Periodinio leidinio nr. / tomas


1. Pakerys, A. 1995 Lietuvių bendrinės kalbos fonetika Vilnius: Žara

2. Tertel, R. 1971 Wymowa niemiecka Warszawa: Wiedza powszechna

3. Dieling, H. / Hirschfeld, U. / Lehners, U.

2000 Phonetik lehren und lernen. Knyga ir garso įrašai Langenscheidt


Diana Šileikaitė-Kaishauri Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-07-05

22

Vokiečių kalbos leksikologija Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOS LEKSIKOLOGIJA


Koordinuojantis: dr. Daumantas Katinas VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą B1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 125 64 61


Pagrindiniai dalyko tikslai:

ugdyti būsimųjų kalbos tyrėjų kompetenciją: supažindinti su bendrosios ir vokiečių kalbos leksikologijos teorija, tyrimais ir metodais, mokyti taikyti juos praktikoje, analizuojant ir gretinant vokiečių ir lietuvių kalbų struktūras;

ugdyti analitinį ir kritinį mąstymą;

ugdyti gebėjimą dirbti grupėje ir savarankiškai, nusiteikimą mokytis ir siekti kokybės;

skatinti kūrybingumą pritaikant įgytas žinias.


Išklausę dalyką studentai:

suvoks leksikologijos poziciją kalbotyros sistemoje ir leksikologijos santykį su giminingomis disciplinomis: frazeologija, leksikografija, tekstynų lingvistika, sociolingvistika;

įgis bendrosios ir vokiečių kalbos leksikologijos pagrindus;

suvoks pagrindinius vokiečių kalbos žodžių darybos, žodžių reikšmės struktūras, žodžių semantinius ryšius, gebės suvoktis pokyčius kalbos sistemoje, socialinius, psichologinius vokiečių kalbos vystimosi ir struktūros aspektus;

gebės palyginti vokiečių ir lietuvių kalbų žodžių reikšmes, nustatyti jų skirtumus ir panašumus;

išmoks dirbti savarankiškai su moksline literatūra vokiečių kalba;

gebės rinkti, analizuoti teorinę medžiagą, ją apibendrinti ir pritaikyti praktikoje bei pristatyti auditorijai atlikto darbo rezultatus;

išmoks dirbti grupėje, konstruktyviai bendrauti ir kūrybiškai atlikti užduotis;

gebės kritiškai vertinti savo bei kitų darbus, numatys tolesnes mokymosi perspektyvas.

Įtraukiamosios paskaitos, pratybos, konsultacijos; klasikiniai informaciniai metodai (pagrindinių sąvokų, struktūrų paaiškinimai, vaizdo, garso įrašų demonstravimas, pavyzdžių iliustravimas, medžiagos aptarimas); aktyvaus mokymo metodai (minčių lietus, darbas poromis, užduotys grupei, diskusija, paprastų pranešimų rengimas ir pristatymas); savarankiškas darbas (tiriamieji metodai, medžiagos rinkimas ir analizė).

Egzaminas raštu pasibaigus semestrui; 2 kontroliniai darbai; semestro metu atliktos užduotys (pristatymai, trumpi pranešimai, projektinis darbas, savarankiškos užduotys).


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Leksikologijos įvadas: kalbos sistemos ir žodyno tyrimų apžvalga; leksikologijos sąvoka, pagrindiniai leksikologijos terminai; leksikologijos mokslo objektas; leksikologijos tikslai ir uždaviniai; pagrindiniai leksikologijos teorijoje ir praktikoje taikomi metodai; leksikologijos rūšys: specialioji-bendroji, istorinė-gretinamoji leksikologija; leksikologijos atmainos: onomastika, žodžių daryba, leksinė semantika; leksikologijos pozicija kalbotyros sistemoje, leksikologijos ryšys su giminingomis kalbotyros mokslo šakomis: frazeologija, leksikografija, tekstynų lingvistika, sociolingvistika ir pan.; svarbiausi bei žymiausi vokiečių kalbos leksikologijos atstovai

2 2 4 3 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (leksikologijos mokslo apibrėžimų palyginimas, savarankiškas leksikologijos mokslo paaiškinimas, tikslų, uždavinių, objektų formulavimas).

2. Žodžio samprata leksikologijoje: lingvistinė žodžio samprata, žodžio sąvoka leksikologijoje; žodžio terminas; žodžių, kaip kalbos ženklų, pagrindinės funkcijos; žodžio sandara: žodžio raiškos (formos) ir turinio (reikšmės) lygmenys; žodžio ir kitų kalbos vienetų santykis (fonema, morfema, sintagma); žodžių motyvacija: natūralioji (fonetinė), morfeminė, semantinė, pseudoetimologinė motyvacija; žodžių tyrimų lygmenys: fonetinis-fonologinis, morfologinis, semantinis, sintaksinis, pragmatinis lygmuo.

2 2 4 3 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (savarankiškas paaiškinimas, kas yra žodis, duotos garsų sekos skaidymas į žodžius, žodžių funkcijos duotuose tekstuose).

3. Žodžių daryba: vokiečių kalbos žodžių darybos ypatumai, svarbiausios vokiečių kalbos žodžių darybos rūšys; etimologiniai žodžių darybos aspektai; morfemos, pagrindinės morfemų rūšys: bazinės ir žodžių darybos morfemos, gramatinės ir leksinės morfemos, laisvosios ir priklausomos morfemos; vokiečių kalbos žodžių darybos rūšys: skoliniai, dūriniai, vediniai, santrumpos, konversija; žodžių darybos analizė, metodai: komponentinė analizė, transformacinis ir aprašomasis metodai.

2 2 4 3 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (vokiečių kalbos žodžių skaidymas į morfemas, morfemų tipų nustatymas, žodžių darybos tipų nustatymas, žodžių darybos analizė, trumpinių aiškinimas, sudurtiniai žodžiai).

4. Leksinė semantika: leksinės semantikos sąvoka, apibrėžimas; trumpa žodžių reikšmių tyrimų apžvalga Vokietijos kalbotyroje; semantika kaip ženklų mokslas, leksinė semantika kaip kalbos ženklų mokslas; ženklinio akto elementai: referentas, denotatas (signifikatas); reikšmių rūšys:

2 2 4 3 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu

23

signifikatyvinė, denotatyvinė, konotatyvinė reikšmė; semiotinis trikampis pagal K. Ogdeną ir I. Ričardsą; leksinės reikšmės pagrindiniai elementai: semos (bendrosios ir skiriamosios semos), sememos; leksinės reikšmės struktūra ir jos formulės: pagrindinės, šalutinės ir perkeltinės reikšmės, jų kombinacijos; reikšmių tyrimo metodai: semantinių požymių analizė.

(savarankiškas leksinės semantikos apibrėžimas, semantinio trikampio braižymas ir komentavimas, pateiktų arba savarankiškai sugalvotų žodžių reikšmės analizė pagal semantinius požymius, pagrindinių ir šalutinių reikšmių nustatymas, analizė).

5. Reikšminiai ryšiai tarp žodžių: sinonimai, antonimai, hiperonimai, hiponimai, homonimai, polisemija, konversija; onomasiologija ir semasiologija.

2 2 4 3 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (semantinių ryšių tipų tarp žodžių nustatymas, savarankiška semantinių ryšių tarp žodžių paieška ir komentavimas).

6. Žodžių šeimos ir leksiniai laukai: pagrindinės sąvokos, terminai; J. Triero leksinių laukų teorija, jos pranašumai ir trūkumai; panašumai ir skirtumai tarp žodžių šeimų ir leksinių laukų; žodžių šeimų ir leksinių laukų sudarymo principai, struktūra, analizė ir panaudojimas leksikos tyrimams.

2 2 4 4 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (J. Triero teksto apie leksinius laukus analizė ir interpretacija, diskusija, kritika; savarankiškas leksinių laukų sudarymas; žodžių šeimų sudarymas ir analizė).

7. Prototipų semantika: pagrindinės prototipų semantikos sąvokos, terminai, teoriniai aspektai, metodai, tyrėjai; standartinė ir išplėstinė prototipų semantikos versijos; prototipų semantikos lygmenys: aukštesnysis, bazinis, žemesnysis; bazinis prototipų semantikos lygmuo; prototipo sąvoka; kategorijos ir kategorizavimo sąvokos; reikšmių tyrimo metodai: prototipų analizė, jos palyginimas su semantinių požymių metodu.

2 2 4 4 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (savarankiškas tyrimas siekiant nustatyti tam tikros kategorijos geriausius atstovus - prototipus).

8. Pokyčiai vokiečių kalboje: pokyčiai kalbos sistemoje, jų priežastys, pasekmės; veldiniai ir skoliniai vokiečių kalboje; vokiečių kalbos kilmės žodžiai lietuvių kalboje, jų atsiradimo priežastys, vartojimas; neologizmai, archaizmai, reikšmių pokyčiai kalboje, naujų, pasenusių, pakitusių žodžių funkcijos.

2 2 4 4 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (naujadarų, pasenusių žodžių tam tikruose tekstuose paieška).

9. Pirmasis kontrolinis darbas: leksikologijos pradmenys, žodžių daryba, leksinė semantika, pokyčiai kalboje.

2 2 4 1-8 paskaitų temos, užduotys raštu.

10. Leksikologija ir frazeologija: frazeologijos mokslo apibrėžimas, sąvoka, objektas, tikslai, uždaviniai; frazeologizmų vieta leksikos sistemoje; frazeologizmų reikšmės ir kilmė; pagrindiniai frazeologizmų požymiai – stabilumas, idiomatiškumas, polileksikališkumas; frazeologizmų tipai - referenciniai, struktūriniai, komunikatyviniai; frazeologizmai ir kiti stabilūs žodžių junginiai; frazeologizmai ir patarlės, priežodžiai, vaizdingi posakiai; frazeologizmai šiuolaikinėje vokiečių ir lietuvių kalbinėje aplinkoje.

2 2 4 4 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (frazeologizmai kalbinėje aplinkoje, kasdieniame gyvenime, žiniasklaidoje, reklamoje, frazeologizmų paieška ir analizė pateiktuose ar savarankiškai rastuose tekstuose).

11. Leksikologija ir leksikografija: leksikografijos sąvoka, apibrėžimas, objektas, tikslai, uždaviniai, metodai; leksikografijos teorija ir praktika; leksikologijos ir leksikografijos mokslų panašumai ir skirtumai; žodynų tipai – vienakalbiai vs. dvikalbiai, universalūs vs. specialūs, lingvistiniai vs. enciklopediniai, didieji vs. mažieji, spausdinti vs. elektroniniai ir t. t.; žodynų sudarymo principai; žodyno struktūra, pagrisdiniai elementai; lemos sąvoka; žodyno straipsnio sąvoka ir sandara; svarbiausi vokiečių, vokiečių-lietuvių ir lietuvių kalbų žodynai.

2 2 4 4 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (žodynų analizė, bandymas klasifikuoti žodynus pagal pateiktas žodynų ištraukas, kopijas, bandymas sudaryti nedidelės apimties leksikologijos terminų žodynėlį remiantis paskaitų medžiaga).

12. Leksikologija ir tekstynų lingvistika: tekstynų lingvistikos apibrėžimas, kilmė, pagrindiniai principai, tikslai, uždaviniai; tekstyno sąvoka; tekstyno sandara; tekstynų tipai; vokiečių kalbos tekstynai, jų analizė; tekstynų lingvistikos tyrimų rezultatų pritaikymas leksikologijos teorijoje ir praktikoje; vokiečių kalbos tekstynų palyginimas su lietuvių kalbos tekstynais.

2 2 4 4 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (pasirinktų ar pateiktų žodžių ir jų vartojimo analizė pasirinktuose tekstynuose).

13. Antrasis kontrolinis darbas: leksikologijos pozicija kalbotyros sistemoje; leksikologijos ir jai giminingų disciplinų santykis.

2 2 2 10-12 paskaitų temos, užduotys raštu.

14. Socialiniai kalbos aspektai: socialinių veiksnių poveikis kalbai, kalbos vystymuisi ir struktūrai; leksikos sluoksniai socialiniu aspektu – visuotinė

2 2 4 4 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos

24

leksika ir specialioji leksika; bendrinė kalba ir tarmės; profesinė leksika: terminai; žargoninė leksika; įvairių amžiaus grupių leksika; vyrų ir moterų leksika; dvikalbystė; kalbų politika.

apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (pasirinktos socialinės grupės kalbos analizė, jos rezultatų pristatymas paskaitos metu).

15. Psichologiniai kalbos aspektai: psichologinių veiksnių poveikis kalbai, kalbos vystymuisi ir struktūrai; kalbos išmokimas, vystymasis; vaikų kalba nuo pirmųjų garsų iki pilnų sakinių; kalbos sutrikimai fiziologiniu ir psichiniu, psichologiniu aspektais; kalbos klaidos; psichologiniai aspektai kalbinėje aplinkoje – žiniasklaida, viešasis gyvenimas.

2 2 4 4 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (pateiktos vaizdo ir garso medžiagos analizė, diskusija, vaikų kalbos vystymosi analizė remiantis vaikų kalbos duomenų bazės medžiaga).

16. Naujausi vokiečių leksikologijos tyrimai ir problemos: naujausi vokiečių lingvistų tyrimai leksikologijos srityje, vykdomi projektai; žymiausi vokiečių leksikologijos atstovai; Lietuvos germanistų vykdomi leksikologijos projektai (KoGloss).

2 2 4 4 Minčių lietus, diskusija, pateiktos teorinės medžiagos apibendrinimas raštu ir žodžiu. Užduotys raštu ir žodžiu (diskusija apie galimus mokslinius projektus, kritinis pateiktų pasiūlymų vertinimas atsižvelgiant į aptartą medžiagą semestro metu).

17. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 2 2 4 4 Viso semestro temos, užduotys raštu.

Iš viso: 28 34 2 64 61




2 kontroliniai darbai 30% 2 ir 4 semestro mėnesiai 10 teisingai atliktų užduočių – 1 balas.

Egzaminas raštu 40% Sesijos metu

Bendras pažymys už darbą semestro metu (projektinis darbas, pristatymai, trumpi pranešimai, savarankiškos užduotys)

30% Semestro metu Vertinami aspektai: - Turinio išsamumas (3 taškai) - Gebėjimas analizuoti (2 taškai) - Informacijos pateikimo logika (minties rišlumas, struktūra) (2 taškai) - Kalbos taisyklingumas (3 taškai).





1. Astramskaitė, G. 1997 Arbeitsbuch zur deutschen Lexikologie Vilnius

2. Cruse A. et al. 2005 Lexikologie = Lexicology: ein internationales Handbuch zur Natur und Struktur von Wörtern und Wortschätzen

Berlin

3. Lutzeier, P. R. 1995 Lexikologie. Ein Arbeitsbuch Tübingen

4. Römer, Chr., Matzke, B. 2005 Lexikologie des Deutschen. Eine Einführung Tübingen

5. Schippan, Th. 1992 Lexikologie der deutschen Gegenwartssprache Tübingen

6. Wanzeck, Chr. 2010 Lexikologie Göttingen





1. Jakaitienė, E. 2012 Leksikologija Vilnius

2. Katinas, D. 2012 Zur Position und Methodik der kontrastiven Lexikologie

Marburg

3. Schlaefer, M. 2002 Lexikologie und Lexikogrphie Berlin

4. Lexikologische Aufgaben http://www.lexikologie.de

5. Linguistikserver der Universität Duisburg-Essen http://www.linse.uni-due.de

6. Lernmodule des Linguistikservers der Universität Duisburg-Essen

http://linse.uni-due.de/linkolon


dr. Daumantas Katinas Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-07-05

http://www.lexikologie.de/

http://www.linse.uni-due.de/

http://linse.uni-due.de/linkolon

25

Vokiečių kalbos morfologija 2 Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOS MORFOLOGIJA 2



Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą B1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 125 64 61


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti gebėjimą suprasti ir analizuoti vokiečių kalbos sistemą morfologijos lygmeniu, įžvelgti sąsajas tarp gramatinių formų ir žodžių, žodžių junginių bei sakinių reikšmės; taip pat siekiama ugdyti studijuojančiųjų analitinį ir kritinį mąstymą, nusiteikimą mokytis, siekti kokybės ir ją vertinti.


Išklausę šį dalyką, studijuojantieji: - įgis žinių apie morfologinę vokiečių kalbos sistemą; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių kalbos reiškinius morfologijos požiūriu, vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus;

- gebės įžvelgti sudėtines morfologijos reiškinių dalis ir ryšius tarp jų; - gebės gretinti vokiečių kalbos morfologijos reiškinius su lietuvių kalbos reiškiniais, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus;

- bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę: nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų; - gebės vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti.

Aiškinamosios ir įtraukiamosios paskaitos, mokslinės literatūros skaitymas, praktinės užduotys.

Egzaminas raštu (atvirojo ir pusiau atvirojo tipo praktinės užduotys); 4 kontroliniai darbai (atvirojo ir pusiau atvirojo tipo praktinės užduotys).


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Daiktavardis. Giminės nustatymas pagal reikšmę ir formą. Daugiskaitos sudarymas. Homonimai. Linksniavimas ir linksniuotės. Tikrinių daiktavardžių linksniavimas.

1 1 11 13 12 teorinės literatūros skaitymas, giminės nustatymo taisyklių mokymasis, daiktavardžių linksniavimo taisyklių mokymasis, praktinių užduočių (pratimų) sprendimas


3. Artikeliai ir įvardžiai. Formos ir vartojimas. Žymimasis ir nežymimasis artikelis. Atvejai, kai artikelis nevartojamas. Savybiniai, parodomieji, neapibrėžiamieji, asmeniniai, sangrąžiniai, reciprokiniai, reliatyviniai, klausiamieji įvardžiai. Įvardis es.

2 1 9 12 10 teorinės literatūros skaitymas, artikelio vartojimo taisyklių mokymasis, įvardžių, ypač įvardžio es, reikšmių ir vartojimo taisyklių mokymasis, praktinių užduočių (pratimų) sprendimas


5. Būdvardis. Linksniavimas ir linksniuotės. Sudaiktavardinti būdvardžiai. Laipsniavimas. Laipsnių formų vartojimo ypatumai. Skaitvardžiai.

2 1 14 17 17 teorinės literatūros skaitymas, būdvardžių linksniavimo ir laipsniavimo taisyklių mokymasis, praktinių užduočių (pratimų) sprendimas


7. Nekaitomos kalbos dalys. Prieveiksmis. Prieveiksmio ir būdvardžio gretinimas. Prielinksniniai prieveiksmiai. Prielinksnis. Jungtukas. Dalelytė.

2 1 9 12 8 teorinės literatūros skaitymas, prielinksnių vartojimo ypatumų analizė, prielinksnių reikšmių mokymasis, jungtukų reikšmių mokymasis, dalelyčių vartojimo ypatumų analizė, praktinių užduočių (pratimų) sprendimas


9. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 2 4 6 6 išmoktos medžiagos kartojimas, praktinių užduočių (pratimų) sprendimas

Iš viso: 7 10 47 64 61




Kontrolinių darbų pažymių vidurkis 40% pabaigus atitinkamą temą 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 95-100 proc. užduočių. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 85-94 proc. užduočių. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 75-84 proc. užduočių. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atlikta 65-74 proc. užduočių. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atlikta 55-64 proc. užduočių. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atlikta 51-54 proc. užduočių. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

Egzaminas raštu 60 % pabaigus dalyką

26





1. 2009 Duden. Die Grammatik. Duden Verlag

2. Dreyer, Hilke/Schmitt, Richard 2000 Lehr- und Übungsbuch der deutschen Grammatik. Max Hueber Verlag

3. Hall, Karin/Scheiner, Barbara 2002 Übungsgrammatik für Fortgeschrittene: Deutsch als Fremdsprache.

Max Hueber Verlag



5. Thieroff, Rolf/Vogel, Petra M. 2009 Flexion. Heidelberg: Universitätsverlag

6. Wellmann, Hans 2008 Deutsche Grammatik: Laut. Wort. Satz. Text. Universitätsverlag Winter





1. Clamer, Friedrich/Heilmann, Erhard G.

2007 Übungsgrammatik für die Grundstufe. Liebaug-Dartmann

2. Clamer, Friedrich/Heilmann, Erhard G./Röller, Helmut

2006 Übungsgrammatik für die Mittelstufe. Liebaug-Dartmann


Virginija Masiulionytė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-07-05

27

II kursas





Koordinuojantis: Jurgita Sinkevičienė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i): dr. Aleksej Burov






Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą B2.1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 150 96 54


Šiuo dalyku siekiama ugdyti kalbinę bei sociokultūrinę kompetenciją: vokiečių kalbos klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo gebėjimus bendraujant kasdienėse ir dalykinėse situacijose, siekiant B2.2 kalbos mokėjimo lygio. Taip pat siekiama ugdyti studijuojančiųjų tarpkultūrinę kompetenciją: gebėjimą suprasti ir analizuoti vokiškai kalbančių šalių sociokultūrinį kontekstą, konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių kultūrų atstovais, dirbti grupėje ir savarankiškai. Be to, siekiama skatinti analitinį ir kritinį mąstymą, nusiteikimą mokytis ir siekti kokybės, atvirumą naujovėms ir laisvę nuo stereotipų.


Dalyką išklausę studentai gebės taisyklingai ir efektyviai bendrauti vokiečių kalba įvairiose situacijose, pasirinkdami kalbos priemones ir stilių: - suprasti įvairių žanrų tekstus vokiečių kalba: bendrinę sakytinę kalbą, girdimą gyvai ar per radiją, televiziją, žinomomis ir naujomis temomis, su kuriomis paprastai susiduriama asmeniniame, visuomeniniame gyvenime, taip pat mokymosi ar darbo aplinkoje; palaikyti gyvą pokalbį su gimtakalbiais pašnekovais; sekti turinio ir kalbos atžvilgiu sudėtingų paskaitų, kalbų, pranešimų ir kitų akademinių ar profesinių pateikčių pagrindinius dalykus; beveik laisvai skaityti įvairiais būdais, įvairiu tempu, atsižvelgdami į teksto tipą bei skaitymo tikslus ir naudodamiesi tinkamai pasirinktais informacijos šaltiniais; peržvelgti ilgą ir sudėtingą tekstą ir nustatyti svarbias detales, greitai nustatyti žinių, straipsnių ar pranešimų įvairiomis temomis turinį ir svarbą, kad galėtų nuspręsti, ar verta skaityti nuodugniau; susirinkti informacijos, minčių, nuomonių iš labai specialių savo srities tekstų; - kurti (ir redaguoti) įvairių žanrų rišlius tekstus vokiečių kalba: raštu kurti aiškius, detalius tekstus įvairiomis temomis, susijusiomis su asmens interesais, apibendrindami ir vertindami įvairių šaltinių informaciją ir argumentus; aiškiai, detaliai aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius bei patirtį, sieti mintis ir jas dėstyti laikydamiesi žanro reikalavimų; - referuoti ir versti raštu ir žodžiu sudėtingesnius tekstus iš/į vokiečių į/iš lietuvių kalbos. Studentai įgis žinių apie vokiškai kalbančias šalis (Vokietiją, Austriją, Šveicariją), apie jų šiuolaikinę visuomenę, gebės aprašyti, analizuoti, aiškinti ir palyginti įvairias komunikacijos priemones, jų privalumus ir trūkumus, gebės vartoti šios srities sąvokas. Atlikdami užduotis studentai išmoks dirbti ir mokytis tiek savarankiškai (planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų), tiek grupėje (pasidalinti užduotimis, atsakyti už darbo rezultatą, motyvuoti grupės narius kartu siekti bendrų tikslų). Nuolatinis formuojamasis vertinimas padės studentams nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų, vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti.

Pratybos, diskusijos, mokymasis grupėmis, debatai, abipusis mokymasis, apskritasis stalas, pateikčių rengimas ir pristatymas, praktinės užduotys, rašiniai.



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Žinių visuomenė: žinių visuomenės sąvoka. Komunikacijos priemonės. Daiktavardis Information ir jo kolokatai. Semantinis laukas informieren.

8 8 3 Teminių tekstų vokiečių kalba skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas.


3. Telefonas kaip komunikacijos priemonė. Telefono istorija. Pokalbio telefonu ypatumai. Psichologinė pagalba telefonu. Veiksmažodžiai erfinden ir entdecken. Veiksmažodžiai anrufen ir telefonieren. Sudurtiniai daiktavardžiai su žodžiu Telefon. Konstrukcijos su veiksmažodžiu lassen.

17 17 7 Teminių tekstų vokiečių kalba skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas, probleminis rašinys.


5. Mobilusis telefonas. Mobiliojo telefono istorija. Teminės kolokacijos. Konjunktyvo I konstrukcijų netiesioginei kalbai reikšti kartojimas. Kalbinės raiškos priemonės pritarimui, atsisakymui ir neutraliai reakcijai į pasiūlymą reikšti. Teminiai frazeologizmai.

17 17 7 Teminių tekstų vokiečių kalba skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas, laiško rašymas.


7. Kompiuteris. Kompiuterio istorija. Kompiuteriniai žaidimai ir jų vaidmuo vaikų gyvenime. Nominalinių konstrukcijų performulavimas į veiksmažodines. Teminės kolokacijos. Šalutinių laiko aplinkybės sakinių jungtukai.

17 17 8 Teminių tekstų vokiečių kalba skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, rašymo užduotys, diskusijos, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas.


9. Internetas. Interneto istorija. Internetas ir jaunimo laisvalaikis. Priklausomybė nuo kompiuterio. Internetas ir privatumas. Kolokacijos su daiktavardžiu Zugang. Teminės veiksmažodį atitinkančios

17 17 8 Teminių tekstų vokiečių kalba skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas,

28

konstrukcijos. Daiktavardžio Sucht sinonimai. Šalutiniai sąlygos sakiniai.

pateikčių rengimas ir pristatymas, probleminis rašinys.


11. Bendravimas pokalbių svetainėse. Virtualios pažintys. Virtualūs draugai. Teminės kolokacijos. Kolokacijos su daiktavardžiais Kontakt ir Umgang. Kalbinės raiškos priemonės kalbėtojo intencijai reikšti. Teminiai frazeologizmai. Būdvardžių linksniavimo kartojimas.

10 10 5 Teminių tekstų vokiečių kalba skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, rašymo užduotys, klausymo užduotys, diskusijos, tekstų vertimas, probleminis rašinys.


13. Pasirengimas egzaminui raštu ir žodžiu. Egzamino laikymas.

4 4 4 Žodyno bei gramatikos pakartojimas, tekstų vertimas, dialogas.

Iš viso: 96 96 54


Atsiskaitymo laikas

















1. Daunorienė, Justina / Masiulionytė, Virginija / Plaušinaitytė, Lina

2008 Gegenwartsdeutsch I. Moderne oOmmunikation. VU leidykla

2. Kohrs, Jurgita 2011 Gegenwartsdeutsch 3: Massenmedien. Themenbezogene Texte mit Wortschatz, Grammatik und Übungen. Lehr- und Arbeitsbuch für Germanistikstudenten.

VU leidykla





1. Helbig, Gerhard / Buscha, Joachim

2001 Deutsche Grammatik: ein Handbuch für den Ausländerunterricht. Langenscheidt Verlag

2. Schmitt, Dreyer 2000 Lehr- und Übungsbuch der deutschen Grammatik. Max Hueber Verlag

3. Dallapiazza, Rosa-Maria / von Jan, Eduard / Blüggel, Beate / Schümann, Anja

2002 Tangram. Deutsch als Fremdsprache. Arbeitsbuch 2B. Max Hueber Verlag



Jurgita Sinkevičienė, Virginija Masiulionytė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27


29

Vokiečių kalbos sintaksė Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOS SINTAKSĖ


Koordinuojantis: doc. dr. Vaiva Žeimantienė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i): Skaistė Volungevičienė








5 125 64 61


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti gebėjimą suprasti ir analizuoti vokiečių kalbos sistemą sintaksės lygmeniu, įžvelgti sąsajas tarp gramatinių formų ir žodžių, žodžių junginių bei sakinių reikšmės; taip pat siekiama ugdyti studijuojančiųjų analitinį ir kritinį mąstymą, savarankiškumą, nusiteikimą mokytis, siekti kokybės ir ją vertinti.


Išklausę šį dalyką, studijuojantieji: - įgis žinių apie sintaksinę vokiečių kalbos sistemą; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių kalbos reiškinius sintaksės požiūriu, vartodami tinkamą terminiją ir taikydam i

tinkamus metodus; - gebės įžvelgti sudėtines sintaksės reiškinių dalis ir ryšius tarp jų; - gebės gretinti vokiečių kalbos sintaksės reiškinius su lietuvių kalbos reiškiniais, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir

skirtumus; - gebės kelti tikslus, pasirinkti užduočiai reikalingus išteklius ir metodus; - gebės rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku).

Aiškinamosios ir įtraukiamosios paskaitos, tiriamieji metodai (informacijos paieška, mokslinės literatūros skaitymas), praktinės užduotys, pranešimo rengimas ir skaitymas.

2 kontroliniai darbai (atvirojo ir pusiau atvirojo tipo klausimai, praktinės užduotys), pranešimas/ rašto darbas, darbas auditorijoje seminarų metu.


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

ni

ai d

arb

ai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiška

s d

arb

as

Užduotys

1. Sintaksės sąvoka ir objektas. Sintaksės tyrimo aspektai. Sakinys ir žodžių junginys. Būdingieji sakinio požymiai.

2 2 4 2 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, praktinių užduočių (pratimų) sprendimas

2. Vientisinis ir sudėtinis sakinys. Vokiečių kalbos sakinio žodžių tvarka. Aktualioji skaida.

2 2 4 8 4 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, pranešimas, praktinių užduočių (pratimų) sprendimas

3. Šalutinių sakinių rūšys. Vokiečių kalbos sakinių skyryba.

2 2 4 8 5 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, pranešimas, praktinių užduočių (pratimų) sprendimas, pasirengimas kontroliniam darbui

4. Sakinio dalių nustatymo procedūros. 2 2 4 8 8 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, pranešimas, praktinių užduočių (pratimų) sprendimas

5. Pasirengimas kontroliniam darbui ir kontrolinis darbas.

1 1 2 teorinės literatūros analizė, pasirengimas kontroliniam darbui, kontrolinis darbas

6. Sakinio dalių klasifikacija. Sakinio dalys ir jų raiškos būdai: veiksnys, tarinys, papildinys. Aplinkybių raiška. Pažyminys. Priedėlis.

4 8 18 30 18 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, pranešimas, praktinių užduočių (pratimų) sprendimas,

7. Pasirengimas kontroliniam darbui ir kontrolinis darbas.

1 1 2 teorinės literatūros analizė, pasirengimas kontroliniam darbui, kontrolinis darbas

8. Rašto darbo/ pranešimo rengimas. 4 4 20 savarankiška informacijos paieška, teorinės literatūros analizė ir apibendrinimas, logiškas pateikimas

Iš viso: 12 16 32 4 64 61


Atsiskaitymo laikas



Kontrolinis darbas 1 + 2

20 % + 20 % pabaigus atitinkamą temą


Darbas auditorijoje per seminarus

10 % visą semestrą dalyvavimas diskusijoje, klausimų formulavimas, praktinių užduočių atlikimas. - atlikus 70 % seminarų užduočių – 1 balas - atlikus mažiau nei 70 % seminarų užduočių – 0 balų

Pranešimas/ rašto darbas pasirinkta tema

50 % studijuojant atitinkamą temą/ semestro pabaigoje

Pranešimas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo - pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas - pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai - tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas;

30

Tyrimo rezultatai: 2 balai - tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas - išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Minties rišlumas: 0,5 balo - mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 1 balas - kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai - dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai Rašto darbas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo rašto darbo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (titulinis psl., turinys, įvadas, teorija ir rezultatai, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas, santrauka), darbo apimtis atitinka reikalavimus (10 psl.); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai teorinės dalies turinys atitinka tyrimo tikslą, tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas - išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Tyrimo kultūra: 0,5 balo aiški savarankiška darbo autoriaus pozicija, cituojant kitų autorių mintis nuorodos pateikiamos tvarkingai, literatūros ir šaltinių sąrašai sutvarkyti tinkamai; Teksto rišlumas: 0,5 balo mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Kalba: 2 balai - dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai; Darbo įforminimas: 0,5 balo – teksto formatas atitinka reikalavimus, puslapiai numeruoti, lentelės ir paveikslai sutvarkyti tinkamai.





1. Duden-Grammatik. 2005 Grammatik der deutschen Gegenwartssprache Bd. 4., 7. Auflage Mannheim: Dudenverlag

2. Hall, Karin, Scheiner, Barbara 1997 Übungsgrammatik für Fortgeschrittene Ismaning: Verlag für Deutsch

3. Musan, Renate 2009 Satzgliedanalyse 2. Auflage Heidelberg: Universitätsverlag Winter

4. Pittner Karin, Berman, Judith 2007 Deutsche Syntax. Ein Arbeitsbuch 2. Auflage Tübingen: Gunter Narr Verlag

5. Volungevičienė, Skaistė, Žeimantienė, Vaiva

2012 Deutsche Sätze und Satzglieder. Arbeitsheft mit Ausblick auf das Litauische

rankraštis





1. Boettcher, Wolfgang 2009 Grammatik verstehen Bd. 2 (Einfacher Satz), Bd. 3 (Komplexer Satz)

Tübingen: Max Niemeyer Verlag

2. Dürscheid, Christa 2003 Syntax. Grundlagen und Theorien Wiesbaden: Westdeutscher Verlag

3. Holvoet, Axel 2009 Bendrosios sintaksės pagrindai Academia Salensis Vilnius: Vilniaus universitetas

4. Welke, Klaus 2007 Einführung in die Satzanalyse. Die Bestimmung der Satzglieder im Deutschen

Berlin, New York: de Gruyter


V. Žeimantienė, S. Volungevičienė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

31

Vokiečių literatūra: viduramžiai –XIX a. 1 pusė Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ LITERATŪRA: VIDURAMŽIAI –XIX A. 1 PUSĖ


Koordinuojantis: prof. dr. Jadvyga Bajarūnienė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra





Kontaktinė (auditorinė) 3 semestras vokiečių




5 140 48 92


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti gebėjimą suprasti, analizuoti ir interpretuoti vokiečių literatūros tekstus, parašytus nuo viduramžių iki XIX a. 1 pusės. Taip pat ugdomas vokiškai kalbančių šalių kultūros supratimas bei kritinis mąstymas.


Dalyką išklausę studijuojantieji: - įgis žinių apie vokiškai kalbančių šalių literatūros raidos etapus, pagrindinius autorius ir reikšmingiausius kūrinius; - gebės analizuoti, ir interpretuoti ir vertinti vokiečių, austrų, šveicarų literatūros reiškinius platesniame Europos literatūros ir

kultūros kontekste, vartodami atitinkamą terminiją ir taikydami atitinkamus metodus; - gebės išskirti ryškiausius vokiečių, austrų, šveicarų kultūros bruožus, lyginti vokiškai kalbančių šalių kultūrą su lietuvių kultūra,

nustatyti ir paaiškinti panašumus bei skirtumus; - gebės lyginti ir kritiškai vertinti vokiškai kalbančių šalių literatūros reiškinius; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje.

probleminis, istorinis-kultūrinis dėstymas, lyginamoji analizė, įtraukianti paskaita, seminarai, grupės diskusija

2 koliokviumai (atvirojo tipo užduotys), egzaminas raštu (atvirojo tipo klausimai)



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

-

nia

i dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Viduramžių samprata ir periodizacija. Ankstyvųjų viduramžių literatūros paminklai: „Merzeburgo burtažodžiai „/“ Merseburger Zaubersprüche“; „Hildebrando giesmė“ / „Das Hildebrandslied“. Senosios germanų eilėdaros ypatumai.

1 1 2 grožinės ir kritinės literatūros skaitymas ir analizė, pasirengimas atsakyti į probleminius klausimus, pasirengimas grupės diskusijai

2. Krikščioniškoji ankstyvųjų viduramžių literatūra: „Vesobruno malda“ /“ Wessobrunner Gebet“; „Išganytojas“ / „Heliand“; Otfriedo von Weißenburgo „Evangelijų knyga“ / „Evangelienharmonie“; „Pasaulio pabaiga“ / „Muspilli“.

1 1 4

3. Brandžiųjų viduramžių pasaulėvaizdis ir riterių luomo etika bei kultūra. Minezango tematika, motyvai, dainų tipai. Ankstyvasis minezangas (Der von Kürenberg, Dietmar von Aist). Klasikinis minezangas (Friedrich von Hausen, Heinrich von Morungen, Reinmar der Alte). Waltherio von der Vogelweide‘s meilės lyrika kaip vokiškojo minezango viršūnė. Špruchai, kryžiaus žygių dainos, elegija.

2 2 4

4. Riterinis epas (romanas), jo kompozicijos ir eiliavimo ypatumai. Romanų apie karalių Artūrą (Artusromane) tradicija Vakarų Europos literatūrose. Paradigminiai vokiečių riteriniai romanai: Hartmanno von Aue‘s „Erekas“/“Erec“; Wolframo von Eschenbacho „Parcifalis“ / „Parzival“; Gottfriedo von Straßburgo „Tristanas“ / „Tristan“.

2 2 4

5. Herojinis epas „Nybelungų giesmė“ / „Nibelungenlied“. Sukūrimo istorija, šaltiniai, struktūra. Mitologinis, fantastinis ir istorinis klodai. Pagoniškieji (senovės germanų) ir krikščioniškieji elementai. Pagrindiniai veikėjai ir jų charakterizavimo būdai. Meilės, ištikimybės, garbės, keršto, žlugimo motyvai. Nybelungų siužeto recepcija vokiečių literatūroje ir muzikoje.Skirtumai tarp riterinio epo ir herojinio epo.

1 1 4

6. 1 koliokviumas. 1 1 2

7. „Viduramžių ruduo“. Riterių kultūros irimas. Literatūros tendencijų ir žanrų įvairovė (vėlyvasis minezangas, religinė poezija, bažnytinė drama, mistikų kūryba). Wernherio der Gartenaere‘s poema „Valstietis Helmbrechtas“ / „Meier Helmbrecht“.

1 1 4

8. Vėlyvieji viduramžiai ir ankstyvasis humanizmas. Gyvenimo ir mirties samprata Johanneso von Tepl‘io poleminiame dialoge „Artojas iš Bohemijos“ (arba: „Artojas ir mirtis“) / „Der Ackermann aus Böhmen“ („Der Ackermann und der Tod“). Sebastiano Branto moralinė satyrinė poema „Kvailių laivas“ / „Das Narrenschiff“. Miestelėnų (amatininkų) luomo įsitvirtinimas literatūroje. Užgavėnių vaidinimai ir švankai. Meisterzangas ir Hanso Sachso kūryba.Reformacija ir jos įtaka literatūrai. Istoriniai Martino Lutherio nuopelnai vokiečių literatūrai ir kalbai.

1 1 4

9. Baroko epochos literatūra. Istorinių įvykių (Trisdešimties metų karo) atspindžiai, pasaulėjautos ambivalentiškumas. Martinas Opitzas – pirmosios vokiečių poetikos autorius. Kalbos draugijos. Barokinės lyrikos kryptys, jos stiliaus ypatybės. Baroko poetai Andreas Gryphius, Paul Fleming, Simon Dach, Chr. Hoffmann von Hofmannswaldau ir jų kūryba. Hanso Jakobo Christoffelio von Grimmelshauseno „Vokiečių Simplicisimo nuotykiai“ / „Der abenteuerliche Simplicissimus Teutsch“ kaip reikšmingiausias baroko romanas.

2 2 5

10. Šviečiamojo amžiaus (Aufklärung) literatūra. Racionalizmo kultas. Immanuelio Kanto filosofinių pažiūrų reikšmė švietėjiškajai ideologijai ir pasaulėvaizdžiui. G. E. Lessingo estetinės pažiūros („Laokoonas, arba Apie poezijos ir dailės ribas“ / „Laokoon oder über die Grenzen der Malerei und Poesie“), jo dramos teorija („Hamburgo dramaturgija“ / „Hamburgische Dramaturgie“). G. E. Lessingo kūryba. Miestelėnų tragedija „Emilia Galoti“ / „Emilia Galotti“: absoliutizmo ir luominės monarchijos kritika, miestelėnų šeimos krizė, dorybės ir instinktų konfliktas. G. E. Lesingas apie lietuvių liaudies dainas („Laiškai apie naujausiąją literatūrą“ / „Briefe, die neueste Literatur betreffend“).

2 2 5

11. „Audros ir veržimosi“ („Sturm und Drang“) sąjūdis. Johanno Gottfriedo Herderio estetinių pažiūrų įtaka, „liaudies poezijos“ koncepcija. Rinkinys „Pasaulio tautų balsai dainose“ / „Stimmen der Völker in Liedern“. J.G. Herderio įtaka Johanno Wolfgango Goethe‘s kūrybai. Genijaus samprata. J. W. Goethe‘s „audros ir veržimosi“ periodo lyrika („Zezenheimo dainos“ / „Sesenheimer Lieder“; „Prometėjas“ / „Prometheus“): gamtos, meilės, aistros, išsiskyrimo, kančios, maišto motyvai. Romanas „Jaunojo Verterio kančios“ / „Die Leiden des jungen

2 7 9 6

32

Werthers“: herojaus maksimalizmas ir tragizmas.

12. J. W. Goethe‘s filosofinė tragedija „Faustas“ / „Faust“. Fausto personažo ištakos vėlyvųjų viduramžių pasakojimuose. Tragedijos sukūrimo istorija bei struktūra. Faustiškoji problematika, faustiškasis archetipas. Mokslo, švietimo ir individo krizės tematizavimas. Faustas ir Mefistofelis. Žmogaus sielos dvilypumo problema. Margaritos tragedija, „amžinojo moteriškumo“ samprata. Faustas ir pažangos idėja, faustiškojo pažinimo siekio ir „veržimosi“ („Streben“) ambivalentiškumas. „Fausto“ simbolika, aforistiška, kalbos ir eilėdaros ypatumai. Siužeto apie Faustą recepcija vokiečių literatūroje.

2 7 9 6

13. Friedricho Schillerio „audros ir veržimosi“ periodo kūryba: drama „Plėšikai“ / „Die Räuber“. Tironijos kritika, „kilnaus nusikaltėlio“ paveikslas, maišto, laisvės, žygdarbio, prievartos motyvai, moralinio teisingumo idėja.

2 2 4

14. Veimaro klasika, jos meniniai ir etiniai idealai, antikinės estetikos įtaka. Taurios asmenybės idealas J.W. Goethe‘s dramoje „Ifigenija Tauridėje“ / „Iphigenie auf Tauris“. F. Schillerio istorinės dramos: moralinio tobulėjimo idėja tragedijoje „Marija Stiuart“ / „Maria Stuart“; tautų laisvės bei moralinės individo laisvės idėjos dramoje „Vilius Telis“ / „Wilhelm Tell“. F. Schillerio estetinės pažiūros ir programiniai eilėraščiai „Graikijos dievai“ / „Die Götter Griechenlands“, “Menininkai“ / „Die Künstler“ ir kt. J. W. Goethe‘s ir F. Schillerio baladės.

2 2 4

15. Ankstyvasis vokiečių romantizmas. Friedricho Schlegelio teorinės pažiūros (ironijos, „universaliosios poezijos“ ir kt. samprata). Novalis kaip ankstyvojo romantizmo atstovas („Himnai nakčiai“ / „Hymnen an die Nacht“; „Heinrichas fon Ofterdingenas“ / „Heinrich von Ofterdingen“). Novalio polemika su švietimo idealais, meilės ir mirties šlovinimas, menininko aukštinimas. Nakties, „mėlynos gėlės“ simboliai Novalio kūryboje. Romantinė literatūrinė pasaka: Ludwigo Tiecko „Šviesiaplaukis Ekbertas“ / „Der blonde Eckbert“. Tikrovės ir fantastikos jungimas, personažų pasąmonės vaizdavimas.

2 2 4

16. Heidelbergo romantizmo susiformavimo istorinės prielaidos. Vokiečių tautos tautinės savimonės žadinimo siekiai. Clemenso Brentano ir Achimo von Arnimo senosios vokiečių poezijos rinkinys „Stebuklingas berniuko ragas“ / „Des Knaben Wunderhorn“. Reino romantika C. Brentano kūryboje.

1 1 2

17. Josephas von Eichendorffas kaip vėlyvojo romantizmo atstovas. Gamtos, miško, tolių, klajonių, ilgesio motyvai jo lyrikoje. Novelė „Iš vieno nenaudėlio gyvenimo“ / „Aus dem Leben eines Taugenichts“: romantinio herojaus ir pasaulėvaizdžio savitumas, utopinis įvykių matmuo.

1 1 4

18. Ernstas Theodoras Amadeus Hoffmannas kaip universalus romantizmo menininkas. Dualistinis pasaulėvaizdis pasakoje „Aukso puodas“ / „Der goldene Topf“, romantinio herojaus tipas. Satyriniai feodalinės visuomenės vaizdai pasakoje „Mažasisi Cachesas, pavadintas Cinoberiu“ / „Klein Zaches genant Zinnober“. Meno ir menininko tema novelėje „Don Žuanas“ / „Don Juan“. Romantinės sferos ir filisterių pasaulio supriešinimas romane „Katino Murklio pažiūros į gyvenimą“ / „Lebensansichten des Katers Murr“; kapelmeisterio Kreiserio paveikslas. Siaubo romantika E. T. E. Hoffmanno apsakymų cikle „Nakties vaizdai“ / „Nachtstücke“.

2 2 5


20. Heinrichas Heine ir vokiečių romantizmas. Liaudiškumas, melodingumas, intelektuali refleksija ir romantinė ironija poezijos rinkinyje „Dainų knyga“ / „Buch der Lieder“. Tradicinės kelionių literatūros (dalinis) parodijavimas „Kelionių vaizduose“ / „Reisebilder“. Politinės jo kūrybos tendencijos: satyrinė poema „Vokietija. Žiemos pasaka“ / „Deutschland. Ein Wintermärchen“.

1 1 4

21. Georgo Büchneris kaip modernios vokiečių dramos pradininkas. Politinės, socialinės ir gamtamokslinės rašytojo pažiūros. Istorinio fatalizmo idėja pjesėje „Dantono mirtis“ / „Dantons Tod“. „Mažojo žmogaus“ tragizmas, egzistencinė problematika, religinis nihilizmas pjesėje „Voicekas“ / „Woyzeck“. Pjesės kompozicijos ir veikėjų kalbos ypatumai, montažo elementai. „Voicekas“ kaip „atvirosios“ dramos tipas. G. Büchnerio kūrybos reikšmė vokiečių literatūrai (natūralizmui, ekspresionismui).

2 2 4

22. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 2 2 9 kartojimas

Iš viso: 30 18 48 92

Vertinimo strategija

Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas



2 koliokviumai 30 %+30% pabaigus atitinkamas temas

Atsakymo išsamumas (2 taškai): tema atskleista, pateikta pakankamai informacijos Dalykinis tikslumas (3 taškai): informacija apie autorių, kūrinį, literatūros epochą/procesą ir pan. yra teisinga Analitinis ir kritinis mąstymas (4 taškai): nagrinėjamas objektas /reiškinys ne tik aprašomas (pateikiama faktinė informacija), bet ir kritikai vertinamas, teisingai atskleisti ryšiai tarp nagrinėjamo kūrinio, autoriaus kūrybos ir literatūros/epochos konteksto, tinkamai taikoma literatūros teorija, atsakymas atspindi atsakančiojo minčių savarankiškumą Kūrybiškumas, originalumas (1 taškas): atsakymas originalus ir (ar) pateiktas kūrybiškai

egzaminas 40 % pabaigus dalyką





1. Borchmeyer, Dieter 1998 Weimarer Klassik. Weinheim: Athenäum

2. Brunner, Horst 1997 Geschichte der deutschen Literatur im MIttelalter. Ein Überblick.

Stuttgart: Philipp Reclam jun.

3. Conrady, Karl Otto 1994 Goethe. Leben und Werk. München-Zürich: Artemis & Winkler

4. Kaiser, Gerhard 1996 Aufklärung, Empfindsamkeit, Sturm und Drang. Tübingen-Basel: Francke

5. Kremer, Detlef 2007 Romantik. Stuttgart: J.B. Metzler

6. Meid, Volker 2000 Barocklyrik. Stuttgart-Weimar: J.B. Metzler





1. Bahr, Ehrhard (Hrsg.) 1987-1988 Geschichte der deutschen Literatur. Bde. 1-3 Tübingen: Francke

2. Bumke, Joachim 1990 Geschichte der deutschen Literatur im Hochmittelalter.

München: Deutscher Taschenbuchverlag

3. Frenzel, Herbert A. und Elisabeth 1998 Daten deutscher Dichtung. Chronologischer Abriss der deutschen Literaturgeschichte.

Bd. 1-2 München: Deutscher Taschenbuchverlag


prof. dr. Jadvyga Bajarūnienė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

33

Pasirenkamieji dalykai Bendrinė lietuvių kalba: nuostatos ir vartosena Dalyko pavadinimas Kodas

BENDRINĖ LIETUVIŲ KALBA: NUOSTATOS IR VARTOSENA


Koordinuojantis: doc. dr. I. Smetonienė VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra

Kitas (-i): dr. V. Zubaitienė, doc. dr. N. Linkevičienė


Pirmoji (BA) 1/1 pasirenkamasis




Išankstiniai reikalavimai: skirtas filologinių nelituanistinių specialybių studentams, išklausiusiems Kalbotyros įvado dalyką.

Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 125 48 77

Dalyko tikslas

Dalyko tikslas – formuoti studento, kaip visapusiškai išsilavinusio filologo, kompetenciją, jo požiūrį į lietuvių kalbos politiką, supažindinti užsienio kalbų filologijų studentus su esminėmis bendrinės lietuvių kalbos nuostatomis, jos statusu, įtvirtinti lietuvių bendrinės kalbos garsinės, žodyninės ir gramatinės sistemos žinias, ugdyti analitinį mąstymą, gebėjimą taisyklingai reikšti mintis, tinkamai pasirinkti kalbos vartojimo kodą.


Baigęs dalyką studentas turės žinių apie esminius bendrinių kalbų formavimosi Europoje ir Lietuvoje bruožus, kalbos politikų rūšis, kalbos įstatymus, norminamąsias institucijas, bendrinės lietuvių kalbos kodifikavimo kriterijus, bus išsamiau susipažinęs su lietuvių kalbos garsine, žodynine ir gramatine sistema, terminologija, taisyklingo viešojo akademinio kalbėjimo reikalavimais. Studentas gebės taikyti bendrinės lietuvių kalbos žinias, atlikdamas savo studijuojamos kalbos tyrimus, gretindamas lietuvių ir studijuojamą kalbą, versdamas tekstus į lietuvių kalbą, viešai bendraudamas. Studentas mokės lyginti Europos ir Lietuvos kalbos politikos faktus, juos analizuoti, daryti išvadas, gebės analizuoti įvairius bendrinės lietuvių kalbos vartojimo lygmenis, lyginti juos su studijuojamos kalbos (ar kitų kalbų) reiškiniais, nurodydamas kalbų panašumus bei skirtumus ir pagrįsdamas savo nuomonę. Studentas gebės kritiškai vertinti teiginius apie lietuvių kalbos savitumą, konservatyvumą ir pan. Studentas bus pasirengęs savarankiškai semtis žinių apie bendrinės lietuvių kalbos vartoseną, sekti kalbos pokyčius, taisyklingai vartoti sakytinę ir rašytinę lietuvių kalbą.

Įtraukiamoji paskaita, diskusijos, praktinio pobūdžio užduočių atlikimas (atliekama grupėmis), teorinio pranešimo rengimas (viešasis akademinis kalbėjimas).

Kaupiamasis vertinimas: 1) atvirojo teorinio klausimo vertinimas; 2) teorinio pranešimo vertinimas; 3) darbo seminaruose (dalyvavimo diskusijose, užduočių atlikimo, kontrolinių darbų) vertinimas.


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Kalbos kultūros, kaip mokslo, objektas, santykis su kitais mokslais. 2 2

2. Bendrinių kalbų formavimosi istorijos (Europoje ir Lietuvoje). Pagrindinės sąvokos ir terminai.

4 4 5 Literatūros skaitymas

3. Kalbos politikų rūšys, specialieji įstatymai ir kiti kalbos reglamentavimo būdai Europoje ir Lietuvoje.


4. Norminamosios institucijos Europoje ir Lietuvoje. 2 2

5. Kalbos normos teorijos; normų nustatymas ir pagrindimas. Kodifikavimo kriterijai.


6. Kalbos klaidų šaltiniai, jų pobūdis, klasifikavimas. 2 2 7 Literatūros skaitymas

7. Viešojo kalbėjimo samprata.Viešųjų kalbų tipai ir jų kūrimas. Monologinis ir dialoginis viešasis kalbėjimas.


8. Akademinis viešasis kalbėjimas (viešojo kalbėjimo formos, turinio logika, komponavimo principai, pasirengimo būdai).

4 4 15 Viešosios akademinės kalbos parengimas

9. Bendrinės lietuvių kalbos tartis. 2 2 3 Praktinių užduočių atlikimas, vertinimas ir įsivertinimas

10. Svarbiausi bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo dėsningumai. 4 4 6 Literatūros skaitymas, praktinių užduočių atlikimas, pasiruošimas kontroliniam darbui

11. Bendrinės lietuvių kalbos leksikos vartojimas (savi ir skolinti žodžiai, reikšmės semantika, terminija, leksikos klaidos).

5 5 4 Literatūros skaitymas, praktinių užduočių atlikimas

12. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių darybos savitumas (priešdėlinė, priesaginė daryba, dūriniai, pagrindiniai tarptautinių žodžių ir terminų darybos tipai).

4 4 4 Literatūros skaitymas, nedidelės apimties terminų lyginamoji analizė (darbas grupėmis), pasiruošimas kontroliniam darbui

13. Bendrinės lietuvių kalbos gramatikos formų vartojimas 4 4 4 Literatūros skaitymas, praktinių užduočių atlikimas

14. Bendrinės lietuvių kalbos sintaksės ypatumai (sakinio stilistika, žodžių tvarka, žodžių junginiai, linksnių, prielinksnių, polinksnių vartojimas).

5 5 4 Literatūros skaitymas, praktinių užduočių atlikimas, kalbų lyginamoji analizė, pasiruošimas kontroliniam darbui

15. Pasirengimas atsakyti į atvirąjį teorinį klausimą ir atsakinėjimas į jį 2 2 10

iš viso: 16 32 48 77

34




a) atvirasis teorinis klausimas

30 (3 balai) Sesijos metu

3 balai – į teorinį klausimą atsakyta išsamiai, remiamasi paskaitų medžiaga, skaitytais teoriniais šaltiniais; 2 balai –į teorinį klausimą atsakyta, tačiau padaryta metodologinių klaidų, remtasi skaityta literatūra; 1 balas – į teorinį klausimą atsakyta neišsamiai, nesiremta nurodyta literatūra; 0 balų – į teorinį klausimą neatsakyta.

b) teorinis pranešimas (akademinis kalbėjimas)

30 (3 balai) Seminarų metu, iš anksto savanoriškai pasirinkus pranešimo datą

3 balai – studento pranešimas atitinka turinio reikalavimus (analizuojama kalbotyros arba literatūrologijos problema), perteikiamas sakytine forma, taisyklinga bendrine lietuvių kalba, tikslios apimties; 2 balai – studento pranešimas atitinka turinio reikalavimus (analizuojama kalbotyros arba literatūrologijos problema), perteikiamas sakytine forma, padaryta keletas tarties, kirčiavimo, gramatikos klaidų, kalbėjimo apimtis šiek tiek per ilga (per trumpa); 1 balas – studento pranešimas neatitinka turinio reikalavimų (nagrinėjama,pvz., publicistinė tema), daroma nemažai įvairių kalbos klaidų. 0 balų – studentas pasirinktu laiku neparengė pranešimo.

c) trys kontroliniai darbai 40 (4 balai) Seminarų metu Kiekvienas kontrolinis (kirčiavimo, leksikos ir žodžių darybos, taip pat gramatikos) vertinamas iki 10 balų ir nuo jų vidurkio skaičiuojama 40 proc.





1. D.Cidzikaitė 2002 Anglų kalbos terminai common language, national language, literary language, King`s language, Standard language ir jų lietuviški atitikmenys. Archivum Lithuanicum

4 Lietuvių kalbos institutas

2. A.Pupkis 2005 Kalbos kultūros studijos.

Lietuvių kalbos institutas

3. R.Miliūnaitė 2009 Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Lietuvių kalbos institutas

4. A. Kazlauskienė, E.Rimkutė, A. Bielinnskienė

2010 Bendroji ir specialybės kalbos kultūra VDU leidykla

5. R. Koženiauskienė 1999 Retorika: iškalbos stilistika MELI





1. G.Subačius 2002 Two Types of Standard Language History in Europe. Res Balticae 8 Universita di Pisa

2. P.Jonikas 1987 Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje. Čikaga

3. I.Smetonienė 2005 Lietuvių kalbos politika Europos kalbų kontekste. – Kalbos kultūra

78 Lietuvių kalbos institutas

4. 2002 Kalbos patarimai 1. Gramatinės formos ir jų vartojimas MELI

5. 2003 Kalbos patarimai 2. Sintaksė: linksnių vartojimas MELI

6. 2003 Kalbos patarimai 2. Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas MELI

7. 2003 Kalbos patarimai 2. Sintaksė: įvairūs dalykai MELI

8. 2005 Kalbos patarimai 4. Leksika: skolinių vartojimas MELI


doc. dr. I. Smetonienė, dr. V. Zubaitienė, doc. dr. N. Linkevičienė

Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-04-15 2011-07-05

35

Klasikinis rusų romanas Dalyko pavadinimas Kodas

KLASIKINIS RUSŲ ROMANAS


Koordinuojantis: Doc. dr. Dagnė Beržaitė VU Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedra

Kitas (-i):


Pirmoji (BA) 1 pasirenkamasis






5 145 24 121


Formuoti studento kaip literatūros tyrėjo kompetenciją: supažindinti studentus su rusų kaip vienos reikšmingiausių pasaulio literatūrų raidos tendencijomis ir klasikiniu rusų romanu kaip reiškiniu, aptarti rusų romano vietą pasaulio literatūroje, ugdyti gebėjimą analizuoti, vertinti ir lyginti rusų literatūros reiškinius su kitų šalių literatūros procesais. Taip pat siekiama ugdyti kritinį mąstymą ir gebėjimą savarankiškai mokytis ir dirbti.

Numatomi studijų rezultatai (siekiniai) Studijų metodai Vertinimo metodai

Išklausę dalyką studentai: įgis žinių apie rusų literatūros raidos tendencijas ir rusų romaną kaip reiškinį pasaulio literatūros kontekste: gebės paaiškinti esminius rusų romano bruožus; rusų literatūros savitumą; gebės analizuoti, interpretuoti ir kritiškai vertinti rusų literatūros reiškinius, analizuoti literatūros tekstus ir mokslinius šaltinius, lyginti rusų romaną su kitų literatūrų reiškiniais. Studentas taip pat bus pasirengę savarankiškai gilinti literatūrologijos žinias: susirasti, aprašyti, susisteminti medžiagą pasirinktu klausimu ir pristatyti ją raštu ir žodžiu

Paskaitos; probleminis dėstymas; tiriamieji metodai (rašinio rengimas ir pristatymas)

Atvirojo tipo klausimas; rašinys pasirinkta tema


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

ni

ai d

arb

ai

Ko

nsu

ltac

ijo

s Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Sava

rankiška

s d

arb

as

Užduotys

1. Rusų literatūros formavimosi ypatumai 2 2

2. Rusų literatūros žanrų evoliucijos ir sąveikos problema 2 2

3. Rusų romano tipologija 2 2

4. istorinis rusų romanas ir jo reikšmė rusų realizmo, kaip savito rusų literatūros reiškinio formavimuisi (A. Puškinas, L. Tolstojus)

2 2 8 „Kapitono duktė“

5. Socialinis ir buitinis (visuomeninis rusų romanas) (I. Turgenevas, N. Černyševskis)

2 2 12 „Eugenijus Oneginas“ „Bajorų gūžta“,

6. Filosofinis rusų romanas (F. Dostojevskis, L. Tolstojus) 4 4 60 „Broliai Karamazovai“, „Ana Karenina“

7. Klasikinio rusų romano poetika ir reikšmė tolimesnei visuotinės literatūros raidai

2 2

8. Studentų rašinių pristatymas ir aptarimas 4 4 21

9. Konsultacijos 2 2


Iš viso: 16 6 2 24 121

Vertinimo strategija Svoris %

Atsiskaitymo laikas


Rašinys ir jo pristatymas 50% Paskutinė spalio dekada

Nepateikus rašinio egzaminas vykti negali. Reikalavimai rašiniui (6-8 puslapiai): - aiški ir logiška darbo struktūra: yra visos reikalingos darbo dalys (1 balas), - konkretaus tikslo ir darbo užduočių formulavimas (0,5 balo), - mokslinės literatūros apžvalga (2 balai): išsami apžvalga, kritinis požiūris į literatūrą, remiamasi naujausiais šaltiniais – 2, apžvalga veikiau atgaminamojo pobūdžio, neišsami, remiamasi nebūtinai naujausia literatūra – 1; - pasirinktos problemos analizė (3 balai): teisingas problemos identifikavimas, išsamumas, savarankiškas ir originalus mąstymas; -logiškos ir nuoseklios iš darbo išplaukiančios išvados (0,5 balo); - tinkamas literatūros ir šaltinių citavimas, literatūros sąrašas (0,5 balo); - mokslinis stilius, gramatinių, punktuacijos, stiliaus klaidų nebuvimas (0,5 balo). Akademiška ir korektiška rašinio pristatymo forma žodžiu (2 balai): išsamus ir aiškus pristatymas, diskusija, atsakoma į klausimus – 2 balai; pristatymas neišsamus ar nepakankamai aiškus, atsakoma ne į visus klausimus, diskusijoje dalyvaujama vangiai – 1 balas. Įvykdęs visus reikalavimus studentas gauna pusę (5) maksimalaus (10) egzamino pažymio, t.y. sukaupti balai dalinami iš dviejų

1 atviro tipo klausimas egzamino metu

50% Sesijos metu Turinio išsamumas; klausimo medžiagos išmanymas, literatūros problemų suvokimas ir logiškas jų išdėstymas, nuoseklumas, pasirinktos problemos analizė, gramatinių, punktuacijos, stiliaus klaidų nebuvimas.





1. A. Puškinas Eugenijus Oneginas

2. A. Puškinas Kapitono duktė

3. M. Lermontovas Mūsų laikų herojus

4. I. Turgenevas Bajorų gūžta

5. F. Dostojevskis Broliai Karamazovai

6. L. Tolstojus Ana Karenina

7. Cartier, P. 2001 Įvadas į didžiąsias romano teorijas Vilnius, Baltos lankos

8. Gražys, P. 2001-2004

XIX a. rusų romanas 1-2 d. Šiaulių universiteto leidykla

36

9. 1988 The Cambridge Companion to the Classical Russian Novel Cambridge University Press





1. Griffiths, F. 2005 Третий Рим: Классический эпос и русский роман (от Гоголя до Пастернака)

Спб. Наука

2. Роговер Е. С. 2004 Русская литература 19 в. 1-2 т., Спб. Наука

3. Dostojevskis, F. Nusikaltimas ir bausmė

4. Dostojevskis, F. Idiotas

5. Dostojevskis, F. Demonai


Doc. Dagnė Beržaitė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-04-26 2012-07-05

37

Lietuvių kalba nuo seniausių laikų iki dabar Dalyko pavadinimas Kodas

LIETUVIŲ KALBA NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ IKI DABAR


Koordinuojantis: Prof. dr. V. Kardelis VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra

Kitas (-i): Dr. Gintarė Judžentytė






Išankstiniai reikalavimai: skirtas filologinių nelituanistinių specialybių studentams, išklausiusiems Kalbotyros įvado dalyką.



5 125 48 77

Dalyko tikslas

Tikslas – formuoti užsienio kalbų studento požiūrį į lietuvių kalbą, lavinti jo filologinę kompetenciją, suteikti žinių apie lietuvių kalbos istoriją ir dabartinę situaciją. Svarbiausi dalyko uždaviniai yra aptarti lietuvių kalbos kilmę; lietuvių kalbos tarmių sinchroninę ir sociolingvistinę padėtį; lietuvių kalbos sąveiką su kaimynų kalbomis; panagrinėti pagrindines lietuvių kalbos gramatines kategorijas, atsižvelgiant į tipologinius aspektus; supažindinti su senąja lietuvių raštija: svarbiausiais paminklais ir autoriais, aptarti pirmąsias lietuvių kalbos gramatikas ir žodynus; apžvelgti bendrinės kalbos formavimąsi. Šiuo dalyku nėra siekiama išsamiai apžvelgti lietuvių kalbą – labiau norima suteikti bendresnio pobūdžio žinių apie lietuvių kalbą.


Dalyką išklausę studentai:

įgis žinių apie: lietuvių kalbos kilmę ir raidą, santykius su kaimyninėmis kalbomis; pagrindines lietuvių kalbos gramatines kategorijas, gebės jas suvokti tipologiniame kontekste;

įgis žinių apie lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, sinchroninę ir sociolingvistinę jų padėtį; bendrinės kalbos formavimąsi;

mokės taikyti įgytas žinias tiriamajame darbe, lietuvių kalbos populiarinimo aspektu.

gebės analizuoti lietuvių kalbos reiškinius, gretinti juos su studijuojamos kalbos reiškiniais;

naudodamiesi literatūra, gebės pagrįsti savo nuomonę, ją apginti, integruodami ir generuodami naujas idėjas ir naujus sprendimus;

patobulins gebėjimą dalyvauti mokslinėje diskusijoje;

studentai gebės nustatyti, kokie lietuvių ir studijuojamos kalbos raidos panašumai ir skirtumai, pagrįsti studijuojamos kalbos raidos dėsningumus atsižvelgdami ir į lietuvių kalbos raidos tendencijas.

Aiškinamosios, probleminės, įtraukiančios paskaitos.

Grupės diskusija.

Mokslinės literatūros referavimas.

Tiriamosios užduotys.

Aktyvaus mokymo(-si) metodai (tekstų skaitymas ir nagrinėjimas).


2 kontroliniai darbai po 25%;

egzaminas – 50%.


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Lietuvių kalbos kilmė ir raida: tarp archajiškų ir modernių struktūrų.

4 4 8 Skaitiniai, tiriamosios užduotys

2. Lietuvių kalbos gramatinių kategorijų sinchronija ir diachronija (giminė, skaičius, linksnis, laipsnis, apibrėžtumas, asmuo, laikas, veikslas, rūšis).

7 3 10 15 Skaitiniai, praktinės užduotys

3. Lietuvių kalbos sąveika su kitomis kalbomis (kalbiniai kontaktai su slavais, lietuvių kalbos slavizmai; kalbiniai kontaktai su germanais, lietuvių kalbos germanizmai). Skolinių vieta lietuvių kalbos sistemoje. Naujieji lietuvių kalbos skoliniai.


4. 1 kontrolinis darbas 1 1 4

5. Lietuvių kalbos tarmės: klasifikacija, lietuvių kalbos salos kitose valstybėse. Sinchroninė ir sociolingvistinė tarmių padėtis. Bendriausi tarmių ir patarmių struktūriniai bruožai, tipologinės bendrybės.

5 4 9 8 Skaitiniai, tiriamosios užduotys

6. Senųjų lietuvių kalbos raštų kalba (lietuvių kalbos vartojimo sąlygos Prūsijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradiniame raštijos formavimosi etape). Trys raštų kalbos variantai. Svarbiausi paminklai ir autoriai.



8. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos ir žodynai, dabartinė lituanistikos sklaida (dabartinės gramatikos, dvikalbiai žodynai, specialieji žodynai, žurnalai ir t. t.).

4 2 6 8 Skaitiniai

9. Bendrinės lietuvių kalbos formavimasis ir raidos tendencijos. 2 2 6 Skaitiniai


Iš viso: 30 18 48 77


2 kontroliniai 50% Seminarų metu: 1 kontrolinis bus rašomas aptarus lietuvių kalbos gramatines kategorijas ir lietuvių kalbos sąveiką su kitomis kalbomis; 2 kontrolinis bus rašomas aptarus lietuvių kalbos tarmes ir senąją raštiją

Gebėjimas pritaikyti išgirstas teorines žinias. Gebėjimas analizuoti ir vertinti pateiktą medžiagą. 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 95-100 proc. užduočių. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 85-94 proc. užduočių. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 75-84 proc. užduočių. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atlikta 65-74 proc. užduočių. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atlikta 55-64 proc. užduočių. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus.

38

Teisingai atlikta 51-54 proc. užduočių. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

Egzaminas (atviras teorinis klausimas ir praktinė užduotis)

50% Sesijos metu Teorijos žinios apie lietuvių kalbos istoriją, gramatines kategorijas, santykius su kaimynų kalbomis, tarmes, senąją raštiją, pirmąsias gramatikas ir žodynus, bendrinės lietuvių kalbos formavimąsi, gebėjimas žinias iliustruoti pavyzdžiais, analizuoti, sisteminti, vertinti. Gebėjimas analizuoti pateiktus pavyzdžius.





1. Dini Pietro Umberto 2000 Baltų kalbos Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

2. Holvoetas Axelis, Semėnienė Loreta 2004 Gramatinių kategorijų tyrimai Vilnius: Lietuvių kalbos institutas

3. Ambrazas Vytautas, Garšva Kazimieras, Girdenis Aleksas ir kt.

2006 Dabartinės lietuvių kalbos gramatika Vilnius: Lietuvių kalbos institutas

4. Bacevičiūtė Rima, Ivanauskienė Audra, Leskauskaitė Asta, Trumpa Edmundas

2004 Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija Vilnius: Lietuvių kalbos institutas

5. Kardelis Vytautas 2003 Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

6. Zinkevičius Zigmas 1996 Lietuvių kalbos istorija Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla

7. Paulauskienė Aldona 2006 Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos Vilnius: Gimtasis žodis

8. Jovaišas Albinas 2009 Jie parašė pirmąsias lietuviškas knygas Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas





1. Zinkevičius Zigmas 2005 Lietuvių tautos kilmė Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

2. Zinkevičius Zigmas 2006 Lietuvių tarmių kilmė Vilnius: Lietuvių kalbos institutas

3. Pupkis Aldonas 2005 Kalbos kultūros studijos Vilnius: Gimtasis žodis

4. Paulauskienė Aldona 1994 Lietuvių kalbos morfologija Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla

5. www.vlkk.lt

6. Įvairūs straipsniai


Prof. Vytautas Kardelis, dr. Gintarė Judžentytė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-04-26 2011-07-05

http://www.vlkk.lt/

39

Literatūros epochos ir procesai Dalyko pavadinimas Kodas

LITERATŪROS EPOCHOS IR PROCESAI


Koordinuojantis: Prof. dr. Jadvyga Bajarūnienė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Prancūzų filologijos katedra, Anglų filologijos katedra, Rusų filologijos katedra, Lietuvių literatūros katedra Kitas (-i): doc. dr. Genovaitė Dručkutė, dr. Rūta Šlapkauskaitė

dr. Dagnė Beržaitė, doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė






Išankstiniai reikalavimai: studijuoti Antikinės literatūros, Literatūros teorijos įvado dalykai (pageidautina)



5 140 32 108

Dalyko tikslas

Suteikti platų humanitarinį išsilavinimą, ugdyti svarbiausių literatūros epochų ir procesų supratimą: supažindinti su svarbiausiais literatūros reiškiniais ir autoriais, formavusiais literatūros ir kultūros kanoną nuo viduramžių iki 20 a., ugdyti išprususią asmenybę, išmanančią klasikinę literatūrą, gebančią orientuotis įvairių Vakarų, lietuvių ir rusų literatūros epochų istoriniame, filosofiniame, estetiniame ir vertybiniame kontekste; ugdyti studentų kritinį mąstymą ir tarpkultūrinę kompetenciją.

Numatomi studijų rezultatai Studijų metodai Vertinimo metodai

Studentai turės žinių apie svarbiausius Vakarų, rusų ir lietuvių literatūros procesus, atskirus reiškinius, kūrinius ir autorius, gebės juos analizuoti, lyginti tarpusavyje ir susieti juos su bendru kultūriniu epochos kontekstu. Studentai išmoks atpažinti atskirų epochų (nuo viduramžių iki klasikos) literatūros ir estetikos krypčių savitumus ir lyginti nacionalinių literatūrų bei meno krypčių reiškinius. Studentai gebės kritiškai įvertinti skirtingų nacionalinių literatūrų raidos ypatumus ir jų reikšmę bendriems Vakarų literatūros procesams. Studentai mokės paaiškinti istorinį, filosofinį, kultūrinį atskirų literatūros epochų sąlygotumus ir jų specifinę raišką dalyko tekstuose. Studentai gebės argumentuotai pagrįsti individualią teksto interpretaciją, pasitelkiant šiuolaikinio literatūros mokslo metodus.

Probleminis, istorinis -kultūrinis dėstymas, lyginamoji analizė, įtraukianti paskaita, dailės kūrinių interpretacijos.

Vertinama balais nuo 1-10, vadovaujantis VU Studijų rezultatų vertinimo tvarka. Vertinimas – kaupiamasis: - 3 tarpiniai kolokviumai (raštu, uždarojo tipo užduotys), 60% galutinio pažymio - egzaminas (atvirojo tipo klausimai) 40% galutinio pažymio


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Viduramžių literatūra ir kultūra. Viduramžių sąvoka ir epochos bei literatūros periodizacija. Svarbiausieji kultūros ir civilizacijos bruožai. Viduramžių literatūros šaltiniai. Rašytinių žanrų ir jų formų įvairovė. Herojinis epas. Prancūzų herojinio epo temos, ciklai, problematika, Rolando giesmės poetika ir ideologija. Vokiečių herojinis epas. Nibelungų giesmės struktūra, šaltiniai, germaniškosios pasaulėjautos ir riterių kultūros atspindžiai, heroizmo samprata, tragizmo pobūdis. Riterių kultūros suklestėjimas XII a. Etinis ir estetinis idealas, pasakojimų apie karalių Artūrą reikšmė, kurtuazijos samprata. Riterių (kurtuazinė) literatūra: trubadūrų ir truverų poezija, minezangas. Riterių romano šaltiniai ir ciklai, kurtuazinė meilės etika, avantiūros (nuotykio) motyvas, fantastiniai elementai. Romanas apie Tristaną ir Izoldą, Vargšas Heinrichas: formos ir žanro ypatumai, poetika, meilės, ištikimybės, pasiaukojimo samprata. Dante‘s Alighieri Dieviškoji komedija – meninė filosofinė Viduramžių kultūros ir civilizacijos sintezė.

4 4 12 Tekstai: Rolando giesmė (vertė Valdas Petrauskas). Nibelungų giesmė (vertė Vladas Nausėdas) , Vilnius: Vaga (PLB), 1988, psl. 7-144, 147-471. Viduramžių riterių romanai. Vilnius: Vaga, 1980. 359 psl. Dante, Alighieri, Dieviškoji komedija (vertė Sigitas Geda), Vilnius: Vilniaus Rašytojų sąjungos leidykla, 2011, psl. („Pragaras“).

2. Renesanso literatūra. Renesanso sąvoka, epochos ir literatūros periodizacija. Renesanso epochos reikšmė, humanizmo samprata. Renesanso kultūros specifika atskirose šalyse. Renesanso literatūros žanrų ir formų įvairovė. Renesanso lyrika: Francesco Petrarcos sonetų rinkinio Kansonjėrė struktūra, poeto jausmų pasaulio išraiška. Lyrinis filosofinis tikrovės įprasminimas Williamso Shakespearo sonetuose. Giovannio Boccaccio – renesansinės novelės žanro kūrėjas. Rinkinys Dekameronas: ryšys su Novelynu, rinkinio problematika, komizmo ir satyros ypatumai, žanro poetika. Renesanso romanas. François Rabelais romano Gargantiua ir Pantagriuelis siužeto šaltiniai, problematika, socialinė utopija, satyra ir groteskas. Miguelio de Cervanteso romanas Išmoningasis bajoras Don Kichotas lamančietis: struktūra, veikėjų paveikslai, filosofinė socialinė prasmė, tragikomiškumas. Williamso Shakespearo komedijų, istorinių dramų ir tragedijų siužetų šaltiniai, charakterių ypatumai, problematika, tragiškojo konflikto pobūdis, „hamletizmo“ problema.

5 2 7 12 Džovanis Bokačas. Dekameronas (vertė Edvardas Viskanta). Vilnius: Vaga, 1987, psl. 281-336 („Penkta diena“). Migelis de Servantesas. Išmoningasis bajoras Don Kichotas lamančietis (vertė Valdas Petrauskas). Vilnius: Vaga, 1995, psl. 7-455 (I tomas). Viljamas Šekspyras. Dramos. Sonetai (vertė Aleksys Churginas). Vilnius: Vaga, 1986, psl. 8-182 (Ričardas III), 323-496 (Hamletas), 609-686 (Sonetai). Viljamas Šekspyras Raštai, t. . Daug triukšmo dėl nieko (vertė Aleksys Churginas),

3. Tarpinis atsiskaitymas 1 1 8

4. Vokiečių romantizmas. Vokiečių romantizmo susiformavimas, jo periodizacija. Ankstyvojo (Jenos) romantizmo filosofiniai pagrindai, teorija ir estetika (J. G.Fichte, F. W. Schellingas, F. Schlegelis, W. H. Wackenroderis). „Universaliosios poezijos“ (Universalpoesie), menų sintezės, romantinės ironijos samprata. Romantinės pasaulėjautos savitumas, romantizmo poetikos bruožai. Novalis (t.y. Friedrichas von Hardenberg) – ankstyvojo romantizmo atstovas. Novalio „magiškasis

5 2 7 12 Novalis. Himnai nakčiai/ „Metai“, 2008, nr. 3, psl. 48-56. Vertė Aldona Puišytė. Novalis. Heinrichas fon Ofterdingenas/ Vokiečių romantizmo proza. Vilnius:

40

idealizmas“. Ciklas Himnai nakčiai – nakties simbolika, meilės ir mirties ryšys. Novalio požiūris į krikščionybę ir viduramžius. Menininko tema ir mėlynosios gėlės simbolis Novalio romane Heinrichas fon Ofterdingenas“. Romantinės (literatūrinės) pasakos žanras. Fatalizmas, gyvenimo baimės, pamišimo temos Ludwigo Tiecko pasakoje Šviesiaplaukis Elbertas. Brandusis (Heidelbergo) romantizmas. Romantikų Clemenso Brentano ir Achimo von Arnimo dėmesys folklorui (senosios vokiečių poezijos rinkinys Stebuklingas berniuko ragas. Vėlyvasis romantizmas ir Josepho von Eichendorffo kūryba: apysaka Iš vieno nenaudėlio gyvenimo kaip romantinės pasaulėjautos atspindys. Romantinio herojaus problema, utopijos bruožai. Ernsto Theodoro Amadeus Hoffmanno talento ir kūrybos įvairiapusiškumas. Pasaulio dviplaniškumas, tikrovės ir fantastikos dermė, filisterių kritika, romantinė ironija, meno idealizacija pasakoje Aukso puodas. Siaubo romantika apsakymų cikle Nakties vaizdai (aps. Smėlio žmogus, Majoratas). E.T.A. kūrybos įtaka pasaulinei literatūrai. Vokiečių romantizmo traktuotė XX –XXI a. literatūros ir ideologijos diskursuose.

Vaga (PLB serija), 2004, psl. 245-401. Vertė Leonas Petravičius. Liudvikas Tykas, Šviesiaplaukis Ekbertas /Iš vieno nenaudėlio gyvenimo.Vilnius: Vaga, 1965, psl. 7-21. Vertė Leonas Petravičius. Jozefas fon Eichendorfas. Iš vieno nenaudėlio gyvenimo / Iš vieno nenaudėlio gyvenimo, Vilnius: Vaga, 1965, psl. 25-106. Vertė Leonas Petravičius. Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas. Aukso puodas ir kitos istorijos. Vilnius: Vyturys, 1985, psl. 5-79. Vertė Adelė Laigonaitė. E. T. A. Hoffmann. Smėlio žmogus / Smėlio žmogus. Vokiečių romantikų apysakos. Vilnius: Alma litera, 1999, psl.335 - 371. Vertė Alfonsas Tekorius. (arba:) Ernst Theodor Amadeus Hoffmann. Majoratas / Vokiečių romantizmo proza. Vilnius: Vaga, 2004, psl. 447-529. Vertė Leonas Petravičius.

5. Prancūzų realizmas ir natūralizmas. Realizmo genezė. Realizmo ir verizmo problema. Realizmas dailėje (H. Daumier, G. Courbet) ir literatūroje (Stendhal, H. de Balzac, G. Flaubert). Realizmo vs. romantizmo estetika. XIX a. antros pusės Vakarų intelektualinės minties kontekstas: A. Comte, Ch. Darwin, H. Spencer, C. Bernard, H. Taine). G. Flaubertas – modernaus romano pradininkas. Flauberto romanas Ponia Bovari: romano kompozicijos ypatumai, ironijos naratyvinė raiška, kinematografinės technikos reikšmė, romantinio ir realistinio pasakojimo kodų dermė, metaliteratūrinio mąstymo apraiškos. Natūralizmo estetika literatūroje ir impresionizmo estetika dailėje. E. Zola ir E. Manet – meninio maišto vizijos. Rugonai-Makarai - Zola “mokslinis” eksperimentas. Tereza Raken / Kūryba / Moterų laimė (dėstytojas išrenka vieną romaną): romano kompozicijos ypatumai, trijų faktorių teorijos teikiamos skaitymo strategijos, meno ir tikrovės santykio problema, metonimijos reikšmė pasakojime, impresionizmo estetikos apraiškos.

5 2 7 12 Gustav Flaubert. Ponia Bovari. Emile Zola. Kūryba. Vilnius, 1998, 373 psl. Emile Zola. Moterų laimė. Vilnius: 1998, 354 psl. Guy de Maupassant. Pampuška Arba Honore de Balzac Eugenija Grande.


7. Rusų klasikinis romanas. 19 a. rusų romano raidos ypatumai Vakarų Europos literatūros fone. Literatūros žanrų sąveika. 19 a. rusų literatūros kritika apie rusų romanų specifiką (V.Belinskis). Rusų romanų tipologija. Istorinis, socialinis ir buitinis, visuomeninis, enciklopedinis A. Puškino romanas; psichologinio rusų romano formavimosi ypatumai M. Lermontovo kūryboje; N. Gogolis ir romano formos paieškos. I. Turgenevo, N.Černyševskio romano, kaip realaus gyvenimo proceso veidrodžio, samprata. 19 a. 70-ieji - rusų romano kulminacijos periodas. Ideologinių ir filosofinių F. Dostojevskio romanų formavimosi prielaidos ir aplinkybės. Psichologinis ir socialinis Dostojevskio romanų konfliktas. M. Bachtinas apie Dostojevskio romano poetikos savitumus. Dostojevskio romanų (Nusikaltimas ir bausmė, Idiotas, Demonai, Broliai Karamazovai) įtaka tolimesnei visuotinės literatūros ir filosofijos raidai. „Sielos dialektikos“ principas ankstyvuose L. Tolstojaus romanuose. Romano-istorijos Karas ir taika vieta rusų literatūros procese. Savitas asmenybės ir istorijos santykis L. Tolstojaus kūryboje. Etinių ir socialinių gyvenimo reiškinių vaizdavimas ir vertinimas L. Tolstojaus romane Ana Karenina. Romano interpretacijų klaidos. L.Tolstojaus tendencijos ir filosofiniai ieškojimai vėlyvoje kūryboje ir jų sintezė romane Prisikėlimas. 19 a. pabaigos rusų romanas ir rusų religinės ir filosofinės minties renesansas.

5 2 7 12 F. Dostojevskis. Broliai Karamazovai (970 psl) L. Tolstojus. Ana Karenina (apie 800 psl.)

8. Lietuvių literatūros klasika. Lietuvos literatūros epochos (Renesansas, Barokas, Apšvieta, Romantizmas). Kristijonas Donelaitis ir Prūsų Lietuvos kultūros kontekstai. Protestantizmo etika ir retorika. Donelaitis ir Antikinės bei Vakarų literatūros tradicija. Lietuvių romantizmas: Antanas Baranauskas, Maironis. LDK daugiakalbės literatūros paveldas ir XIX-XX a. Lietuvos literatūra.

3 3 12 Kristijonas Donelaitis. Metai. 700 psl. Antanas Baranauskas. Kelionė Peterburkan. Antanas Baranauskas. Anykščių šilelis. Maironis.Raštai, t. 1-2. Vilnius, 1987-88.



Iš viso: 27 5 32 108


Atsiskaitymo laikas


Trys tarpiniai atsiskaitymai; atsiskaitymo pažymys pridedamas prie

60 Semestro metu

Trys koliokviumai – uždaro pobūdžio testai. Testą sudaro 10 klausimų.; pateikiama 3-4 atsakymai, iš kurių reikia nurodyti vieną teisingą. Vertinama nuo 1 iki 10 balų. - Jeigu atsiskaitoma „puikiai ar labai gerai“ (10, 9) – pridedami 2 balai (20%); - jeigu atsiskaitoma „gerai arba vidutiniškai“ (8, 7) – pridedamas 1 balas (10 %);

41

egzamino pažymio - jeigu atsiskaitoma „patenkinamai arba silpnai“ (6, 5) – pridedama 0,5 balo (5 %).

Egzaminas 40 Pabaigus dalyką

Egzaminui pateikiami du probleminiai atviro pobūdžio klausimai. Egzaminas vertinamas puikiai ir labai gerai, jei studentas tinkamai išnagrinėja kūrinio struktūrą ir problematiką, geba jį susieti su bendrais XX a. kultūros kontekstais bei moka argumentuotai ir kūrybiškai pagrįsti savo nuomonę. Egzaminas vertinamas gerai, jei studentas yra perskaitęs visus privalomus kūrinius, išmano jų problematiką, geba juos susieti su bendrais XX a. kultūros kontekstais ir rišliai dėsto savo mintis. Egzaminas vertinamas vidutiniškai, jei studentas žino siužetus, geba įvardinti problematiką ir nusakyti (nebūtinai tiksliai ir rišliai) kūrinių reikšmę bendriems XX a. literatūros procesams. Egzaminas vertinamas patenkinamai, jei studentas aptaria kūrinių siužetus tik bendriausiais bruožais, bet nesugeba atskleisti jų problematikos, apibūdinti struktūros, prastai orientuojasi bendruose literatūros procesuose. Egzaminas vertinamas silpnai, jeigu studentas tik žino siužetus, bet nesugeba savarankiškai nagrinėti kūrinių ir neįstengia apibūdinti atskiro literatūros reiškinio (krypties, srovės) bruožų. Egzaminas vertinamas neigiamai, jei atsakymas neatitinka nei vieno anksčiau įvardinto reikalavimo.





1. Viktoras Žirmunskis (sudarytojas) 1972 Užsienio literatūros istorija. Ankstyvieji viduramžiai ir Renesansas.

psl. 16-108, 160-201, 298-317, 394-419

Vilnius: Mintis

2. Jean-François Braunstein/ Bernard Phan.

1998 Visuotinės kultūros istorija. Vilnius: Kronta

3. John W. Baldwin 1996 Viduramžių kultūra 1000-1300. psl. 14-175 Vilnius: Aidai

4. Johan Huizinga 1996 Viduramžių ruduo. psl. 10-168 Vilnius: Amžius

5. Peter Burke 1992 Renesansas. Vilnius: Pradai

6. Gvidonas Bartkus (sudarytojas) 2000 Romantizmas. Vilniaus universiteto leidykla

7. Jadvyga Bajarūnienė 2004 Spalvingas romantizmo prozos spektras/ kn.: Vokiečių romantizmo proza.

psl. 530-559 Vilnius: Vaga (PLB serija), psl.530-559.

8. Erich Auerbach 2003 Mimezis. psl. 481-556 Vilnius: Baltos lankos

9. Pranas Gražys 2001-2004 XIX amžiaus rusų romanas, 1-2 d. apie 200 psl. Šiaulių universiteto leidykla

10. Dalia Dilytė 2005 Kristijonas Donelaitis ir Antika. Vilniaus universiteto leidykla

11. Regina Mikšytė 1993 Antanas Baranauskas. Kaunas: Šviesa

12. Eugenija Ulčinaitė, Albinas Jovaišas 2003 Lietuvių literatūros istorija. XIII-XVIII amžiai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

13. Juozas Girdzijauskas (sudarytojas) 2001 Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Papildoma literatŪra




1. Jean-François Braunstein/ Bernard Phan

1998 Visuotinės kultūros istorija Vilnius: Kronta

2. Gintautas Mažeikis 1998 Renesanso simbolinis mąstymas Šiaulių universiteto leidykla

3. Horst Brunner 1997 Geschichte der deutschen Literatur des Mittelalters Stuttgart: Reclam

4. Helmut Schanze (Hrsg.) 1994 Romantik-Handbuch Stuttgart: Kröner

5. 1988 The Cambridge Companion to the Classical Russian Novel

Cambridge Universitz Press

6. Leonas Gineitis 1972 Klasicizmo problema lietuvių literatūroje

7. Peter Dinzelbacher (sudarytojas) 1998 Europos mentaliteto istorija Vilnius: Aidai


J. Bajarūnienė, R. Šlapkauskaitė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-07-05 2012-06-27

42

Lotynų kalba 1 Dalyko pavadinimas Kodas

LOTYNŲ KALBA 1


Koordinuojantis: doc. dr. Nijolė Juchnevičienė VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra

Kitas (-i):








5 125 64 61


Supažindinti su lotynų kalbos vieta indoeuropiečių kalbų sistemoje, atskleisti jos įtaką Europos kalbų ir kultūrų formavimuisi. Siekiama, kad studentai išsiugdytų lotynų kalbos kaip sistemos ir socialinio kultūrinio reiškinio supratimą, įgytų tvirtus gramatikos ir leksikos, tekstų skaitymo, analizės ir vertimo pagrindus. Taip pat ugdomas analitinis mąstymas.


Studentai įgis žinių apie lotynų kalbos gramatinę ir leksinę sistemą, gebės paaiškinti jos savitumus ir sąsajas su kitomis indoeuropiečių kalbomis; pasitelkdami įgytas žinias gebės skaityti, suprasti, analizuoti ir versti lotynų kalbos tekstus.

gramatinis – vertimo, diachroninis – kultūrinis, hermeneutinis, analitinis, praktiniai-operaciniai įgūdžių įtvirtinimo ir kartojimo metodai

Darbas auditorijoje – pasirengimas, aktyvumas, probleminės pastabos; 4 testai (uždarojo tipo klausimai). Sentencijų ir mintinai išmoktų fragmentų vertinimas. Egzaminas – tikslūs atsakymai į užduotis


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Lotynų kalbos abėcėlė, fonetika, akcentologija 2 8 10 2 Pratimai (1)

2. Lotynų kalbos vardažodžio sistema. Daiktavardžių linksniuotės 3 8 11 8 Pratimai (1)

3. Būdvardžių linksniavimas. Būdvardžių laipsniai, prieveiksmių laipsniai

2 6 8 8 Pratimai (1)


5. Įvardžių rūšys, linksniavimas, vartojimas. Skaitvardžiai 4 8 12 8 Pratimai (1)

6. Lotynų kalbos veiksmažodžio sistema. Pagrindinės veiksmažodžių formos. Aktyvinių ir pasyvinių laikų sistemų sudarymas

7 12 19 10 Pratimai (1), tekstų vertimas (1)



Iš viso: 18 4 42 64 61


Kaupiamasis vertinimas Darbas seminarų ir pratybų metu rudens semestre

50% Seminarų ir pratybų lankymas, užduočių atlikimas, medžiagos išmokimas

1 ir2 kontroliniai darbai 20% 6, 12 sav. Teigiamas testo užduočių įvertinimas (10 balų įvertinamas darbas, kuriame nėra klaidų)

50 sentencijų, ištraukų mokymasis mintinai 10 % 15, 16 sav.

Egzaminas 20 % žiemos sesija





1. Jonas Dumčius, Kazimieras Kuzavinis, Ričardas Mironas

1999, 2010

Elementa Latina (255 psl.) Vilnius : Jandrija Vilnius: MELC

2. Juozas Vosylius 1981 Lotyniški posakiai ir sentencijos. (180 psl.). Vilnius: Mokslas

3. Kazimieras Kuzavinis 2007 Lotynų – lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: MELI





1. Jonas Lelis 2002 Lotynų – lietuvių kalbų bendrybių žodynas Vilnius: Agora

2. Dalia Dilytė 2001 Atrium scientiarum antiquarum et novarum (lotynų k. skaitiniai) Vilnius: Gimtasis žodis

3. 1998 Antikos žodynas Vilnius


Nijolė Juchnevičienė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas,

2011-04-15 2011-07-05

43

Senoji graikų kalba 1 Dalyko pavadinimas Kodas

SENOJI GRAIKŲ KALBA 1



Kitas (-i):








5 125 64 61


Supažindinti su senosios graikų kalbos vieta indoeuropiečių kalbų sistemoje, atskleisti jos įtaką Europos kalbų ir kultūrų formavimuisi. Siekiama, kad studentai išsiugdytų senosios graikų kalbos kaip sistemos ir socialinio kultūrinio reiškinio supratimą, įgytų tvirtus gramatikos ir leksikos, tekstų skaitymo, analizės ir vertimo pagrindus. Taip pat ugdomas analitinis mąstymas.


Studentai įgis žinių apie senosios graikų kalbos gramatinę ir leksinę sistemą, gebės paaiškinti jos savitumus ir sąsajas su kitomis indoeuropiečių kalbomis; pasitelkdami įgytas žinias gebės skaityti, suprasti, analizuoti ir versti senosios graikų kalbos tekstus.

Gramatinis – vertimo, diachroninis – kultūrinis, hermeneutinis, analitinis, praktiniai-operaciniai įgūdžių įtvirtinimo ir kartojimo metodai



Nr. Tema P

aska

ito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Graikų kalbos istorijos apžvalga. Abėcėlė, rašyba ir diakritiniai ženklai, fonetika, kirčiavimas.

4 2 6 6 Pratimai (1, 2)

2. Veiksmažodžio sistema. Pagrindinės veiksmažodžio formos. I-oji asmenuotė. Pagrindinių ir istorinių laikų daryba. Sutrauktinis asmenavimas. Stiprieji laikai. II-oji asmenuotė.

20 8 28 12 Pratimai, tekstų vertimas ir analizė (1, 2, 3)


4. Vardažodžio sistema. Artikelis. Daiktavardžių ir būdvardžių linksniuotės.


5. Prieveiksmių daryba. Prieveiksmių ir būdvardžių laipsniai. 1 2 3 6 Pratimai, tekstų vertimas ir analizė (1, 2, 3)

6. Įvardžių sistema. 4 2 6 8 Pratimai (1, 2)

7. 2 kontrolinis darbas 4


Iš viso: 39 3 22 64 61


Kaupiamasis vertinimas Darbas seminarų ir pratybų metu rudens semestre

50%

Seminarų ir pratybų lankymas, užduočių atlikimas, medžiagos išmokimas

1 ir2 kontroliniai darbai 20% 6, 12 sav. Teigiamas testo užduočių įvertinimas (10 balų įvertinamas darbas, kuriame nėra klaidų)


Egzaminas 20 % žiemos sesija





1. Dumčius J. 1989 Graikų kalba Vilnius: Mokslas

2. Juchnevičienė N. 2003 Senosios graikų kalbos pratybos VUL

3. Liddell H., Scott R., Jones H.. 2001 Greek - English Lexicon Clarendon Press





1. Veisman N. 1991 Grečesko – russkij slovarj (rus.) Greko- latinskij kabinet J. Šičalina

2. Račkauskas M. 1930-1934 Graikų kalbos gramatika, t. 1 – 2. Marijonų spaustuvė

3. Sobolevskij S. 1948 Grammatika drevnegrečeskogo jazyka (rus.) Izdatel‘stvo literatury na inostrannych jazykach

4. Luschnig C. A. E.. 1975 An Introduction to Ancient Greek Charles Scribner‘s Sons


Nijolė Juchnevičienė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-04-15 2011-07-05

44

Medievistika Dalyko pavadinimas Kodas

MEDIEVISTIKA


Koordinuojantis: dr. Aleksej Burov VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) 3/4 semestras vokiečių




5 125 32 93


- viduramžių epochos kaip reiškinio suvokimas; - gebėjimas analizuoti ir interpretuoti istorinius procesus; - gebėjimas suprasti ir paaiškinti vokiečių, austrų, šveicarų kultūros (literatūros, pasaulėžiūros, meno) savitumą; - gebėjimas organizuoti savo darbą ir mokymąsi; - analitinis ir kritinis mąstymas; - tarpkultūrinė ir tarpasmeninė kompetencija.


- įgis žinių apie vokiškai kalbančias šalis (Vokietiją, Austriją, Šveicariją) viduramžių epochoje ir jų sociokultūrinį kontekstą (istorijos, visuomeninės politinės santvarkos, literatūros ir meno, mentaliteto ir savivokos); - įgis žinių apie Europos literatūros, meno ir filosofijos istoriją; - gebės analizuoti, interpretuoti ir vertinti vokiečių, austrų, šveicarų literatūros reiškinius platesniame kultūros kontekste, vartodami atitinkamą terminiją ir taikydami atitinkamus metodus; - rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių (elektroninių, spausdintinų ir kt.), naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, biblioteka ir kt.; - gebės analizuoti ir vertinti informaciją ir reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės kelti probleminius klausimus ir dalyvauti diskusijoje; - gebėjimas dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, bendrauti ir bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų

Probleminis dėstymas, įtraukiamoji paskaita, seminarai, grupės diskusija, filmų peržiūra.

Egzaminas raštu (testas, atvirojo tipo klausimai), darbas per seminarus.



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Viduramžių epochos istorijos raida. Epochos periodizacija. Europos atsiradimas. Germanų gentys. Merovingų, Otonų, Hohenštaufenų, Habsburgų dinastijos.

4 1 5 8 Mokslinės literatūros skaitymas ir analizė, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, pasirengimas grupės diskusijai

2. Sociokultūriniai gyvenimo ypatumai viduramžių epochoje. Žmogaus buitis 8-16 a. Visuomenės sluoksniai. Baimių apimta epocha: maras, jūra, raganos ir demonai, svetimšaliai.

4 1 5 12

3. Filosofija bei teologija viduramžių epochoje. Krikščioniškos filosofijos bei teologijos susiformavimas (Biblija, Šv. Augustinas, Boetijus). Krikščioniška filosofija 13-14 a. (Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, Bonaventūra). Viduramžių mistikai (Meisteris Eckhartas, Joachimas Fiorietis).

4 1 5 14

4. Vokiečių kalba viduramžių epochoje. Garsų, gramatinių kategorijų bei žodyno raida 8-16 a.

4 2 6 14 Mokslinės literatūros skaitymas ir analizė, tiriamojo pobūdžio užduotys, tekstų analizė

5. Vokiečių literatūra viduramžių epochoje. Herojinės giesmės ir burtažodžiai. Aliteracinė eilėdara. Krikščioniškoji viduramžių literatūra. Vokiečių riterių bei herojinis epai. Minezangas.

4 2 6 15 Mokslinės literatūros skaitymas ir analizė, senųjų raštų skaitymas bei jų analizė

6. Viduramžių epochos menas. Romanika ir gotika architektūroje bei vaizduojamajame mene.

2 1 3 10 Mokslinės literatūros skaitymas ir analizė, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus

7. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 2 2 20

Iš viso: 22 10 32 93


Atsiskaitymo laikas


Darbas per seminarus 30% Kiekvieną seminarą

atlikus 80 % seminaro užduočių – 3 balai atlikus 70 % seminaro užduočių – 2 balai atlikus 60 % seminaro užduočių – 1 balas

Egzaminas raštu 70% Pabaigus dalyką 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 95-100 proc. klausimų. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 85-94 proc. klausimų. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 75-84 proc. klausimų. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atsakyta į 65-74 proc. klausimų. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atsakyta į 55-64 proc. klausimų. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atsakyta į 51-54 proc. klausimų. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.



Pavadinimas Periodinio leidinio nr., tomas


45

1. Bersch Werner / Wolf Norbert Richard 2009 Geschichte der deutschen Sprache Erch Schidt Verlag, Berlin

2. Flasch Kurt 2001 Das philosophische Denken im Mittelalter Reclam Verlag, Stuttgart

3. Gurjewitsch Aaron J. 1997 Das Weltbild des mittelalterlichen Menschen C.H.Beck Verlag, München

4. Knefelkamp Ulrich 2003 Das Mittelalter Ferdinand Schöningh Verlag, Paderborn

5. Weddige Hilkert 2003 Einführung in die germanistische Mediävistik C.H.Beck Verlag, München

6. Wehrli Max 1997 Geschichte der deutschen Literatur im Mittelalter Reclam Verlag, Stuttgart





1. Delumeau Jean 1998 Angst im Abendland Rowohlt Taschenbuch Verlag, Hamburg

2. Fossier Robert 2009 Das Leben im Mittelalter Zürich/München; Piper Verlag

3. Gurevič Aaron J. 1999 Individas viduramžių epochoje Vilnius; Baltos lankos

4. Heimann Heinz-D. 1997 Einführung in die Geschichte des Mittelalters Eugen Ulmer Verlag, Stuttgart

5. Le Goff Jacques 2004 Der Mensch des Mittelalters Essen; Magnus Verlag


dr. Aleksej Burov Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

46

Senieji raštai vokiečių kalba Dalyko pavadinimas Kodas

SENIEJI RAŠTAI VOKIEČIŲ KALBA



Kitas (-i):


Pirmoji (BA) 1 iš 1 Pasirenkamasis


kontaktinė (auditorinė) 3/4 semestras Vokiečių




5 125 32 93


Šiuo dalyku siekiama ugdyti esmines būsimųjų vokiečių literatūros (ir kultūros) tyrėjų kompetencijas: literatūros kaip reiškinio suvokimą, vokiečių literatūros supratimą ir analizę, gebėjimą suprasti ir analizuoti senąją vokiečių kalbą sukurtą raštiją, dėstyti savo mintis vokiečių kalba. Analizuojant ir aptariant senuosius raštus vokiečių kalba, rengiant referatą taip pat bus ugdomos studentų bendrosios kompetencijos: analitinis ir kritinis mąstymas, gebėjimas dirbti ir mokytis savarankiškai, taikant įgytas žinias ir gebėjimus praktikoje.


Studentai - įgis žinių apie Europos ir ypač Vokietijos literatūros istoriją, - gebės skaityti ir analizuoti senosios vokiečių, austrų, šveicarų literatūros tekstus; - išmoks analizuoti, interpretuoti ir vertinti senosios vokiečių, austrų, šveicarų literatūros reiškinius platesniame Europos literatūros ir kultūros kontekste, vartodami atitinkamą terminiją ir taikydami atitinkamus metodus. - įgis žinių apie vokiškai kalbančias šalis (Vokietiją, Austriją, Šveicariją) ir jų sociokultūrinį kontekstą (istorijos, visuomeninės politinės santvarkos, literatūros ir meno raidos aspektus); - įgis žinių apie vokiškai kalbančių šalių ir Lietuvos raštijos sąsajas, gebės analizuoti jų įtaką ir palikimą Lietuvoje. Be to, studentas išmoks - rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių (elektroninių, spausdintinų ir kt.), naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, biblioteka ir kt.; apibendrinti turimą informaciją; - analizuoti reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų, taip pat gebės lyginti ir kritiškai vertinti informaciją, spręsti apie jų privalumus ir trūkumus; - raštu pateikti informaciją ir savo mintis vokiečių kalba.

Paskaitos (klasikinės ir įtraukiamosios), seminarai, tekstų analizė, referato rengimas

Du kontroliniai darbai (atvirojo tipo klausimai, tekstų analizė), referato vertinimas


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Įvadas. Senieji germanai ir jų raštijos paminklai 3 3 8 papildomos literatūros ir specialiųjų tekstų skaitymas

2. Senasis vokiečių aukštaičių kalbos raidos etapas: istorinis kontekstas, glosos ir verstiniai tekstai bei jų ypatumai

3 3 4

3. Senasis vokiečių aukštaičių kalbos raidos etapas: autentiški epai, religiniai tekstai, giesmės, užkalbėjimai ir kt.

2 2 4 8

4. Vidurinysis vokiečių aukštaičių kalbos raidos etapas: istorinis kontekstas, dvasinė literatūra

1 1 2 4

5. Vidurinysis vokiečių aukštaičių kalbos raidos etapas: riterių literatūra ir meilės lyrika

1 1 2 8 papildomos literatūros ir specialiųjų tekstų skaitymas 6. Vidurinysis vokiečių aukštaičių kalbos raidos etapas:

dokumentai ir pirmieji įstatymų tekstai 1 1 2 4

7. Testas 1 1 4 kartojimas, informacijos sisteminimas

8. Ankstyvosios naujosios vokiečių aukštaičių kalbos raidos etapas: istorinis kontekstas, miestų literatūros įvairovė

1 2 3 8 papildomos literatūros ir specialiųjų tekstų skaitymas 9. Ankstyvosios naujosios vokiečių aukštaičių kalbos raidos etapas:

reformacijos sklaida ir politiniai tekstai 1 1 2 4

10. Ankstyvosios naujosios vokiečių aukštaičių kalbos raidos etapas: humanistinė literatūra

1 2 3 4

11. Senieji vokiečių tekstai Lietuvoje ir apie Lietuvą: rašytiniai šaltiniai ir jų istorinis kontekstas

2 2 4 8

12. Testas 1 1 4 kartojimo užduotys, informacijos sisteminimas

13. Referatas 1 1 2 25 referato rengimas

Iš viso: 19 12 1 32 93


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas



1. Testas 35 proc. po 1-6 temų 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 95-100 proc. klausimų. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 85-94 proc. klausimų. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 75-84 proc. klausimų. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atsakyta į 65-74 proc. klausimų. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atsakyta į 55-64 proc. klausimų. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atsakyta į 51-54 proc. klausimų. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

2. Testas 35 proc. po 7-10 temų

3. Referatas 30 proc. semestro pabaigoje

vertinimas pagal 10 balų sistemą. Darbo struktūra: 0,5 balo referato struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (titulinis psl., turinys, įvadas, pagrindinis tekstas, išvados, literatūros

47

sąrašas, santrauka), darbo apimtis atitinka reikalavimus (15 psl.); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas darbo tikslas ir uždaviniai; Turinio išsamumas: 2 balai turinys atitinka tikslą, tema atskleista išsamiai, Analizė: 2 balai remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, ne tik referuojama, bet ir analizuojama, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Išvados: 1 balas išvados pagrįstos; Tyrimo kultūra: 0,5 balo aiški autoriaus pozicija, cituojant kitų mintis nuorodos pateikiamos tvarkingai, literatūros sąrašas sutvarkytas tinkamai; Teksto rišlumas: 0,5 balo mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Kalba: 2 balai dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai; Darbo įforminimas: 0,5 balo teksto formatas atitinka reikalavimus, puslapiai numeruoti, lentelės ir paveikslai sutvarkyti tinkamai.




1. Schlosser, Horst Dieter 2002 dtv-Atlas Deutsche Literatur dtv 3219, München

2. Wachinger, Burghart 2001 Deutschsprachige Literatur des Mittelalters Berlin, New York: de Gruyter

3. De Boor, Helmut 1979 Geschichte der deutschen Literatur von den Anfängen bis zur Gegenwart

Bd. 1: Die deutsche Literatur von Karl dem Großen bis zum Beginn der höfischen Dichtung

C.H.Beck´sche Verlagsbuchhandlung München


Bd. 2: Die höfische Literatur. Vorbereitung, Blüte, Ausklang



Bd.3: Die deutsche Literatur im späten Mittelalter



Bd.4: Die deutsche Literatur im späten Mittelalter bis zum Barock


7. Norkaitienė, I.M. 2010 Vorgeschichte und Geschichte des Deutschen Teil 1: Vorgeschichte der deuschen Sprache

Vilniaus universiteto leidykla

2. Norkaitienė, I.M. 2011 Vorgeschichte und Geschichte des Deutschen Teil 2: Geschichte der deutschen Sprache

Vilniaus universiteto leidykla




Papildoma literatūra bus nurodyta pirmojoje paskaitoje.


dr. Justina Daunorienė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

48

Vokiečių kalbos priešistorė Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOS PRIEŠISTORĖ



Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) 3/4 semestras Vokiečių




5 125 48 77


Šiuo dalyku siekiama ugdyti esmines būsimųjų kalbos tyrėjų kompetencijas: kalbos kaip reiškinio ir istorinės lyginamosios kalbotyros kaip mokslo disciplinos supratimą, germanų prokalbės ir vokiečių kalbos sistemų supratimą ir analizę įvairiais lygmenimis (iš dalies lyginant ir su lietuvių kalba). Analizuojant vokiečių kalbos (prokalbės) raidą, atliekant praktines ir tiriamojo pobūdžio užduotis bus ugdomos studentų bendrosios kompetencijos: analitinis ir kritinis mąstymas, gebėjimas dirbti ir mokytis savarankiškai, taikant įgytas žinias ir gebėjimus praktikoje.

Studijų siekiniai Studijų metodai

Vertinimo metodai

Studentas - įgis žinių apie kalbotyros raidą, istorinės lyginamosios kalbotyros atsiradimą ir reikšmę; - žinos, supras ir gebės tinkamai vartoti bei aiškinti pagrindines kalbotyros sąvokas ir terminus; - įgis žinių apie senuosius germanų rašto paminklus ir jų ypatumus, apie gotų kalbos ypatumus, jos gramatinę sistemą ir kalbos žodyną lyginant su dabartinės vokiečių kalbos sistema; - gebės jas palyginti, aprašydamas, analizuodamas ir aiškindamas gotų ir vokiečių kalbų reiškinius įvairiais požiūriais (fonetiniu, gramatiniu, leksikologiniu ir kt.), versdamas tekstą į lietuvių kalbą, iš dalies lygindamas gotų ir vokiečių kalbas su lietuvių kalba. Be to, studentas išmoks - rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių (elektroninių, spausdintinų ir kt.), naudodamasis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, biblioteka ir kt.; apibendrinti turimą informaciją; - analizuoti reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų, taip pat gebės lyginti ir kritiškai vertinti informaciją, spręsti apie jų privalumus ir trūkumus.

paskaitos, seminarai, vertimas, tiriamojo pobūdžio ir praktinės užduotys (tekstų, gramatinių formų ir t.t. analizė)

Kaupiamasis vertinimas: Testai (atvirojo tipo klausimai ir užduotys, vertimas); Egzaminas (teksto vertimas)


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

11. Istorinės lyginamosios kalbotyros atsiradimas. Indoeuropiečių prokalbė ir indogermanų kalbų šeima.

2 2

12. Senieji germanai, bendragermanų kalbos periodas, dabartinių germanų kalbų susiformavimas ir germanų kalbos šiandien

2 2 4 4 Informacijos apie modernias germanų kalbas paieška ir sisteminimas

13. Rytų germanai ir jų kalbos paminklai 2 2

14. Pasiruošimas testui ir jo rašymas 1 1 4 Kartojimas

15. Gotų kalbos fonetinė sistema 1 2 3 4 Skaitymo ir tarimo užduotys

16. Gotų kalbos žodyno susiformavimas 2 4 6 10 Žodžių kilmės ir raidos aiškinimosi užduotys

17. Morfologinė gotų kalbos sistema: daiktavardžio, įvardžio, skaitvardžio, būdvardžio, dalyvio, prieveiksmio ir veiksmažodžio kategorijos bei ypatumai

3 13 16 28 Tekstų skaitymo, gramatinių formų atpažinimo ir lyginimo su dabartinėmis vokiečių ir lietuvių kalbomis, tekstų vertimo užduotys

18. Pasiruošimas testui ir jo rašymas 1 1 5 Kartojimas

19. Gotų Biblijos teksto sintaksės ypatumai 2 8 10 12 Sintaksinių ypatumų nustatymo ir aiškinimo užduotys

20. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 2 1 3 10 Kartojimo užduotys, vertimo užduotys

Iš viso: 16 31 1 48 77


Atsiskaitymo laikas



1. Testas 25 proc. Pabaigus 1-3 temas

10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 95-100 proc. klausimų. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 85-94 proc. klausimų. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 75-84 proc. klausimų. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atsakyta į 65-74 proc. klausimų. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atsakyta į 55-64 proc. klausimų. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atsakyta į 51-54 proc. klausimų. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

2. Testas 45 proc. Pabaigus 4-7 temas

3. Egzamino užduotis: teksto vertimas

30 proc. Semestro pabaigoje

Vertinama pagal 10 balų sistemą. Vertinami šie vertimo aspektai: Gramatinių formų atpažinimas ir tinkamas perteikimas lietuvių kalba: 4 taškai Žodyno atpažinimas ir tinkamas perteikimas lietuvių kalba: 4 taškai Sintaksės struktūrų atitikimas ir kalbos taisyklingumas: vertimo tekste nėra gramatinių, kalbos kultūros ir kt. klaidų: 2 taškai




3. Braune, W. 1981 Gotische Grammatik Tübingen

49

4. Ernst, P. 2004 Germanistische Sprachwissenschaft Wien

5. Kluge, F. 2002 Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache Berlin/New York

6. Moskalskaja, O. I. 1977 Deutsche Sprachgeschichte Moskau

7. Norkaitienė, I. M. 2010 Vorgeschichte und Geschichte des Deutschen T. 1: Vorgeschichte der deutschen Sprache Vilnius

8. Stedje, A. 1994 Deutsche Sprache gestern und heute München




Papildomos literatūros sąrašas bus pateiktas pirmoje paskaitoje


dr. Justina Daunorienė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

50





Koordinuojantis: Jurgita Sinkevičienė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra









5 150 96 54


Šiuo dalyku siekiama ugdyti kalbinę bei sociokultūrinę kompetenciją: vokiečių kalbos klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo gebėjimus bendraujant kasdienėse ir dalykinėse situacijose, siekiant C1 kalbos mokėjimo lygio. Taip pat siekiama ugdyti studijuojančiųjų tarpkultūrinę kompetenciją: gebėjimą suprasti ir analizuoti vokiškai kalbančių šalių sociokultūrinį kontekstą, konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių kultūrų atstovais, dirbti grupėje ir savarankiškai. Be to, siekiama skatinti analitinį ir kritinį mąstymą, nusiteikimą mokytis ir siekti kokybės, atvirumą naujovėms ir laisvę nuo stereotipų.


Dalyką išklausę studentai gebės taisyklingai ir efektyviai bendrauti vokiečių kalba įvairiose situacijose, pasirinkdami kalbos priemones ir stilių: - suprasti įvairių žanrų tekstus vokiečių kalba: sekti išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis ne savos srities temomis mintį, atpažinti platų spektrą idiomų ir šnekamosios kalbos posakių, suvokdami registro pokyčius; atpažinti subtiliausius dalykus – ir tiesiogiai nepasakytas nuostatas, ir kalbėtojų santykius; sekti filmus, TV, radijo laidas, kuriuose vartojama daug žargono ir idiomų; sekti išplėtotą kalbą, net jei ji nėra aiškios struktūros, o ryšiai yra tik numanomi ir aiškiai nepažymimi; suprasti sudėtingą trečiųjų asmenų sąveiką grupės diskusijoje ar debatuose netgi abstrakčiomis, sudėtingomis ir nežinomomis temomis; palyginti lengvai sekti daugumą paskaitų, diskusijų ir debatų; detaliai suprasti ilgus sudėtingus tekstus, tiek susijusius su specialybe, tiek nesusijusius; greitai peržvelgti ilgą ir sudėtingą tekstą ir nustatyti svarbias detales; greitai nustatyti žinių, straipsnių ar pranešimų įvairiomis temomis turinį ir svarbą, kad galėtų nuspręsti, ar verta skaityti nuodugniau; detaliai suprasti daugybę ilgų sudėtingų tekstų, su kuriais gali tekti susidurti visuomeninėje, profesinėje ar akademinėje veikloje, atpažindami subtiliausias smulkmenas, taip pat nuostatas ir tiek numanomas, tiek pareikštas nuomones; - kurti (ir redaguoti) įvairių žanrų rišlius tekstus vokiečių kalba: raštu kurti aiškius, geros struktūros tekstus sudėtingomis temomis, pabrėžti svarbiausius dalykus, išplėtoti ir paremti požiūrį šalutinėmis mintimis, argumentais bei tinkamais pavyzdžiais, užbaigti tinkama išvada; - referuoti ir versti raštu ir žodžiu pakankamai sudėtingus tekstus iš/į vokiečių į/iš lietuvių kalbos. Studentai įgis žinių apie vokiškai kalbančias šalis (Vokietiją, Austriją, Šveicariją), apie jų šiuolaikinę visuomenę, televiziją, radiją, spaudą; gebės aprašyti, analizuoti, aiškinti ir palyginti vokiškai kalbančių šalių sociokultūrines realijas, visuomenines vertybes, požiūrį į save ir kitas tautas. Atlikdami užduotis studentai išmoks dirbti ir mokytis tiek savarankiškai (planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų), tiek grupėje (pasidalinti užduotimis, atsakyti už darbo rezultatą, motyvuoti grupės narius kartu siekti bendrų tikslų). Nuolatinis formuojamasis vertinimas padės studentams nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų, vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti.



Dalyko planas Kontaktinės val. ir studijavimo būdas Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Televizija kaip informacijos priemonė. Televizija ir radijas Vokietijoje. Televizijos istorija. Žinių rengimas. Populiarios Vokietijos televizijos laidos. Televizija ir kultūra. Diagramų aprašymas, tam vartojamos kalbinės raiškos priemonės.

18 18 8 teminių tekstų vokiečių kalba skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, rašymo užduotys, diskusijos, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas, kūrybinis rašymas, rašinys.


3. Radijas. Radijo istorija. Darbas radijuje. Žurnalisto profesija. Praktika radijuje. Pretendavimas į praktikos vietą. Tam naudojamos kalbinės raiškos priemonės ir struktūros. Pokalbis dėl darbo.

17 17 8 teminių tekstų vokiečių kalba skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, rašymo užduotys, diskusijos, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas, pateikčių rengimas ir pristatymas.


5. Spauda. Spaudos istorija. Vokietijos dienraščiai. Spaudos laisvė. Statistinių duomenų komentavimas naudojant tam tinkamas kalbinės raiškos priemones. Žurnalistiniai spaudos žanrai. Interviu analizė ir rengimas. Reklama.

18 18 8 teminių tekstų vokiečių kalba skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, rašymo užduotys, kūrybingas rašymas, diskusijos, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas, pateikčių rengimas ir pristatymas.


7. Mokytis stebėti ir analizuoti žmogų. Žmogaus išorės ir charakterio savybės. Pažinčių skelbimai. Šalių gyventojų pavadinimų linksniavimas. Teminiai frazeologizmai. Veiksmažodžiai sich verhalten, sich benehmen ir umgehen.

17 17 8 teminių tekstų vokiečių kalba skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, diskusijos, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, pateikčių rengimas ir pristatymas, tekstų vertimas, kūrybinis rašymas.


9. Vokiečiai kaip tauta mūsų ir jų pačių akimis. Stereotipai. Statistinių lentelių aprašymas naudojant tam tinkamas priemones. Jaustukai. Teminiai frazeologizmai. Šalutinių

17 17 8 tekstų skaitymas, naujo žodyno įtvirtinimo užduotys, gramatikos užduotys, rašymo užduotys, kūrybinis rašymas, diskusijos, pateikčių rengimas

51

laiko aplinkybės sakinių jungtukai. ir pristatymas, informacijos paieška, sisteminimas ir pateikimas, tekstų vertimas, probleminis rašinys.


11. Pasirengimas egzaminui raštu ir žodžiu ir jo laikymas. 4 4 4 kartojimas

Iš viso: 96 96 54


Atsiskaitymo laikas

















1. Kohrs, Jurgita 2011 Gegenwartsdeutsch 3: Massenmedien. Themenbezogene Texte mit Wortschatz, Grammatik und Übungen. Lehr- und Arbeitsbuch für Germanistikstudenten.

VU leidykla

2. Kohrs, Jurgita 2001 Gegenwartsdeutsch 2. Themenbezogene Texte Lexik Grammatik Übungen. Lehr- und Arbeitsbuch für Germanistikstudenten.

VU leidykla






2. Helbig, Gerhard/Buscha, Joachim

2001 Deutsche Grammatik: ein Handbuch für den Ausländerunterricht. Langenscheidt Verlag


4. S Schaub, Horst/Zenke, Karl

2000 Wörterbuch Pädagogik Deutscher Taschenbuch Verlag



Jurgita Sinkevičienė, Virginija Masiulionytė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27


52

Pasirenkamieji dalykai Vokiečių kalbotyros seminaras: vokiečių kalbos frazeologija Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOTYROS SEMINARAS: VOKIEČIŲ KALBOS FRAZEOLOGIJA



Kitas (-i): doc. dr. Saulius Lapinskas, doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri








5 135 32 103


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti būsimųjų vokiečių kalbos tyrėjų kompetenciją: gebėjimą suprasti, analizuoti ir kritiškai vertinti vokiečių kalbos frazeologijos reiškinius bei taikyti filologines žinias ir gebėjimus praktikoje, savarankiškai atliekant ir rašto darbe aprašant nesudėtingą lingvistinį tyrimą pasirinkta tema. Studijuojantieji taip pat turi išmokti kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis, siekti kokybės ir nuolat tobulėti.


Dalyką išklausę studentai - įgis žinių apie vokiečių kalbos frazeologiją; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių kalbos frazeologijos fenomenus, vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus; - gebės gretinti vokiečių kalbos frazeologijos reiškinius su lietuvių kalbos frazeologijos reiškiniais, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus; - gebės skaityti ir analizuoti mokslinį tekstą vokiečių kalba; - gebės analizuoti reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - gebės įžvelgti lingvistinę problemą, jai ištirti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, tyrimo metodus ir bibliografinius šaltinius; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių (elektroninių, spausdintinų ir kt.), naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, biblioteka ir kt. bei adekvačiai taikyti filologinio tyrimo metodus; - gebės kurti mokslinį tekstą vokiečių kalba, pasirinkdami tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t.; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės viešai pristatyti tyrimo rezultatus ir apginti savo nuomonę; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę; - gebės vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti; gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus.

seminarai, mokslinės literatūros skaitymas, grupės diskusija, praktinio ir tiriamojo pobūdžio užduotys; tiriamieji metodai (informacijos paieška, literatūros skaitymas, empirinės medžiagos rinkimas ir apdorojimas), rengiamas rašto darbas.

darbas auditorijoje per seminarus (praktinių ir tiriamojo pobūdžio užduočių atlikimas), rašto darbas ir jo pristatymas


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Frazeologijos objektas. Frazeologijos ir frazeologizmo apibrėžimas. Vokiečių frazeologijos tyrinėjimai nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio. Europos frazeologų sąjunga ir jos leidinys EUROPHRAS. Pagrindinės frazeologijos tyrinėjimų kryptys ir siekiai.

2 2 6 mokslinės literatūros analizė, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus

2. Pagrindiniai frazeologizmų kriterijai. Stabilumas, idiomatiškumas, reproduktyvumas, polileksiškumas. Frazeologizmų klasifikacija. Kriterijų santykinumas: frazeologizmai su unikaliais komponentais, morfosintaksinis ir leksinis netaisyklingumas, transformacinis defektyvumas, variacija ir modifikacija, nominaliniai stereotipai; frazeologizmų ir laisvų žodžių junginių ribos problema; idiomatiškumas kaip fakultatyvus frazeologizmo reiškinys, deidiomatizacija.

6 6 9 mokslinės literatūros analizė, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, pasirengimas grupės diskusijai, praktinės užduotys

3. Frazeologija ir žodžių daryba. Frazeologizacija (antrinė nominacija), ekspresyvumas. Defrazeologinė ir frazeologinė derivacija. Frazeologizmų modeliavimas.

4 4 9

4. Frazeologizmų semantika. Motyvuotieji ir nemotyvuotieji frazeologizmai. Komponentų „laisvosios reikšmės“ problema. Semantinė komponentų autonomija. Semantiniai frazeologizmų ypatumai: reikšmės neapibrėžtumas, polisemija, sinonimija, antonimija, homonimija. Frazeologinės eilės. Teminės frazeologinės grupės (onomasiologiniai frazeologiniai laukai).

5 5 9

5. Frazeologija ir tekstas. Frazeologizmai įvairiuose tekstų žanruose. Dalykinių kalbų frazeologija. Frazeologija ir kalbų gretinimas.

6 6 9

6. Vienos iš kelių siūlomų su žodžių daryba susijusių rašto darbų temų pasirinkimas arba savo temos rašto darbui pasiūlymas. Literatūros paieškos būdai: darbas su bibliotekų katalogais, elektroninėmis duomenų bazėmis, paieška internete, mokslinės literatūros skirstymas pagal rūšis (monografijos, disertacijos, straipsniai (ne)periodiniuose leidiniuose ir pan.). Empirinių duomenų rinkimo būdai: stebėjimas, interviu, apklausa, rašytinių šaltinių analizė, tekstyno sudarymas ir pan. Rašto darbo struktūra ir formalieji reikalavimai.

3 3 grupės diskusija: pasirinktų temų aptarimas, tinkamiausio empirinės medžiagos rinkimo būdo pasirinkimas.

7. Tyrimo planas. Lingvistinio tyrimo metodai. 2 2 8 lingvistinio tyrimo

53

pasirinkta tema tikslo ir (ar) hipotezės formulavimas, tyrimo uždavinių formulavimas (suformuluotos hipotezės tikrinimo planas), teorinės literatūros pasirinkta tema paieška, empirinės medžiagos analizės metodų pristatymas, kolegų pristatymų komentarai

8. Rašto darbo rengimas ir pristatymas 2 2 4 53 teorinės literatūros pasirinkta tema analizė, empirinės medžiagos rinkimas, teorinės rašto darbo dalies rašymas, empirinės medžiagos sisteminimas ir analizė naudojant teorinėje dalyje apibrėžtus metodus, parengto rašto darbo redakcija ir atidavimas, rašto darbo pristatymas

Iš viso: 2 28 2 32 103


Atsiskaitymo laikas



Darbas per seminarus 20 % visą semestrą atlikus 80 % seminarų užduočių – 2 balai atlikus 60 % seminarų užduočių – 1 balas

Rašto darbo pristatymas 30 % pabaigus dalyką

Vertinama pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo - pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas - pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai - tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai - tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas - išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Minties rišlumas: 0,5 balo - mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 1 balas - kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai - dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai

Rašto darbas 50 % per 2 savaites po pristatymo

Atsižvelgus į per pristatymą gautas pastabas pataisytas darbas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo rašto darbo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (titulinis psl., turinys, įvadas, teorija ir rezultatai, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas, santrauka), darbo apimtis atitinka reikalavimus (15 psl.); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai teorinės dalies turinys atitinka tyrimo tikslą, tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Tyrimo kultūra: 0,5 balo aiški savarankiška darbo autoriaus pozicija, cituojant kitų autorių mintis nuorodos pateikiamos tvarkingai, literatūros ir šaltinių sąrašai sutvarkyti tinkamai; Teksto rišlumas: 0,5 balo mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Kalba: 2 balai dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai; Darbo įforminimas: 0,5 balo – teksto formatas atitinka reikalavimus, puslapiai numeruoti, lentelės ir paveikslai sutvarkyti tinkamai.





1. Burger, Harald 2007 Phraseologie. Eine Einführung am Beispiel des Deutschen. 3. Aufl. Berlin: E. Schmidt Verlag

2. Burger, Harald u. a. (Hrsg.) 2007 Phraseologie: ein internationales Handbuch der zeitgenössischen Forschung

Berlin/New York: De Gruyter

3. Fleischer, Wolfgang 1997 Phraseologie der deutschen Gegenwartssprache. Tübingen: Niemeyer

4. Palm, Christine 1997 Phraseologie. Eine Einführung Tübingen: Narr





1. Földes, Csaba 1996 Deutsche Phraseologie kontrastiv: Intra- und interlinguale Zugänge Heidelberg: Groos

2. Jakaitienė, Evalda 2009 Leksikologija Vilniaus universitetas

3. Korhonen, Jarmo (Hrsg.) 1992 Phraseologie und Wortbildung - Aspekte der Lexikonerweiterung. Tübingen: Niemeyer


Virginija Masiulionytė, Saulius Lapinskas Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

54

Vokiečių kalbotyros seminaras: semantiniai funkciniai laukai Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOTYROS SEMINARAS: SEMANTINIAI FUNKCINIAI LAUKAI



Kitas (-i):








5 135 32 103


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti būsimų vokiečių kalbos tyrėjų kompetenciją: gebėjimą suprasti, analizuoti ir kritiškai vertinti vokiečių kalbos semantinius funkcinius laukus bei taikyti filologines žinias ir gebėjimus praktikoje, savarankiškai atliekant, rašto darbe aprašant ir pristatant žodžiu nesudėtingą lingvistinį tyrimą pasirinkta tema. Studijuojantieji taip pat turi išmokti kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis, siekti kokybės ir nuolat tobulėti. Atliekamas tyrimas ir rengiamas rašto darbas padės jiems ugdyti kūrybingumą.


Dalyką išklausę studijuojantieji: - įgis žinių apie vokiečių kalbos semantinius funkcinius laukus, įvairių komunikacinių tikslų realizavimo

galimybes; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių kalbos semantinius funkcinius laukus, vartodami tinkamą

terminiją ir taikydami tinkamus metodus; - gebės gretinti konkrečias vokiečių kalbos raiškos priemones su atitinkamomis lietuvių kalbos raiškos

priemonėmis, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus; - gebės skaityti ir analizuoti mokslinį tekstą vokiečių kalba; - gebės analizuoti reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - gebės įžvelgti lingvistinę problemą, jai ištirti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, metodus ir šaltinius; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių

ir adekvačiai taikyti filologinio tyrimo metodus; - gebės kurti mokslinį tekstą vokiečių kalba, pasirinkdami tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t.; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės viešai pristatyti tyrimo rezultatus ir apginti savo nuomonę; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - gebės vertinti savo akademinės veiklos ir pasiekimų kokybę ir bus nusiteikę ją tobulinti; - gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus.

seminarai, grupės diskusija, praktinio ir tiriamojo pobūdžio užduotys; tiriamieji metodai (informacijos paieška, mokslinės literatūros skaitymas, empirinės medžiagos rinkimas ir apdorojimas), rengiamas rašto darbas

Kaupiamasis vertinimas: darbas auditorijoje per seminarus (praktinių ir tiriamojo pobūdžio užduočių atlikimas), rašto darbas ir jo žodinis pristatymas


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Semantinio funkcinio lauko sąvoka (J. Trier, L. Weisgerber). Paradigminiai ir sintagminiai santykiai. Kalbinės (gramatinės ir leksinės raiškos) priemonės ir tinkamas jų pasirinkimas.

2 2 4 10 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus

2. Asmenų pavadinimai. Kreipiniai. Gramatinės ir leksinės raiškos priemonės.

4 4 10 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, praktinio ir tiriamojo pobūdžio užduotys

3. Priežasties raiška: vokiečių kalbos gramatinės ir leksinės priežasties raiškos priemonės.

4 4 10

4. Liepimo, pasiūlymo ir raginimo raiška. Tiesioginis ir netiesioginis raginimas. Vokiečių kalbos gramatinės ir leksinės liepimo, pasiūlymo ir raginimo raiškos priemonės .

6 6 15

5. Vienos iš kelių siūlomų su vokiečių kalbos veiksmažodžių kategorijomis susijusių rašto darbų temų pasirinkimas arba savo temos rašto darbui pasiūlymas. Literatūros paieškos būdai: darbas su bibliotekų katalogais, elektroninėmis duomenų bazėmis, paieška internete, mokslinės literatūros skirstymas pagal rūšis (monografijos, disertacijos, straipsniai (ne)periodiniuose leidiniuose ir pan.). Empirinių duomenų rinkimo būdai: stebėjimas, interviu, apklausa, rašytinių šaltinių analizė, tekstyno sudarymas ir pan. Rašto darbo struktūra ir formalieji reikalavimai.

2 2 10 Pasirengimas grupės diskusijai: pasirinktų temų aptarimas, empirinės medžiagos rinkimo būdo pasirinkimas.

6. Episteminio modalumo raiška. Vokiečių kalbos gramatinės ir leksinės tikrumo ir netikrumo raiškos priemonės.


7. Palyginimas: vokiečių kalbos gramatinės ir leksinės raiškos priemonės.

2 2 5

8. Rašto darbo rengimas ir jo pristatymas. 2 4 6 33 teorinės literatūros pasirinkta tema analizė, empirinės medžiagos rinkimas, teorinės rašto darbo dalies rašymas, empirinės medžiagos sisteminimas ir analizė naudojant teorinėje dalyje apibrėžtus metodus, parengto rašto darbo redakcija ir atidavimas, pasirengimas darbo pristatymui ir grupės diskusijai

Iš viso: 2 26 4 32 103

55


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas



1. darbas per seminarus

20 visą semestrą atlikus 80 % seminarų užduočių – 2 balai atlikus 60 % seminarų užduočių – 1 balas

2. rašto darbas 50 pabaigus dalyką

Vertinama pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo – pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas – pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai – tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai – tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas – išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Minties rišlumas: 0,5 balo – mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 1 balas – kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai - dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai

3. pranešimas (rašto darbo pristatymas žodžiu)

30 pabaigus dalyką

Atsižvelgus į per pristatymą gautas pastabas pataisytas darbas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo – rašto darbo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (titulinis psl., turinys, įvadas, teorija ir rezultatai, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas, santrauka), darbo apimtis atitinka reikalavimus (15 psl.); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas – pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai – teorinės dalies turinys atitinka tyrimo tikslą, tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai – tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas – išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Tyrimo kultūra: 0,5 balo – aiški savarankiška darbo autoriaus pozicija, cituojant kitų autorių mintis nuorodos pateikiamos tvarkingai, literatūros ir šaltinių sąrašai sutvarkyti tinkamai; Teksto rišlumas: 0,5 balo – mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Kalba: 2 balai – dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai; Darbo įforminimas: 0,5 balo – teksto formatas atitinka reikalavimus, puslapiai numeruoti, lentelės ir paveikslai sutvarkyti tinkamai.




1. Buscha Joachim u. a. 2002 Grammatik in Feldern. Ein Lehr- und Übungsbuch für Fortgeschrittene

Ismaning: Max Hueber Verlag

2. Duden-Grammatik 2005 Grammatik der deutschen Gegenwartssprache Bd. 4, 7. Auflage Mannheim: Dudenverlag

3. Engel Ulrich 1996 Deutsche Grammatik 3., korrigierte Auflage Heidelberg: Julius Gross Verlag

4. Trier Jost 1996 Sprachliche Felder Hoffmann L. (Hrsg.) Sprach-wissenschaft. Ein Reader. 643-656.

Berlin, New York: Walter de Gruyter

5. Weisgerber Leo 1957/1958 Der Mensch im Akkusativ Wirkendes Wort , Vol. 8. 193-205.




1. Engel Ulrich, Tertel Rozemaria K.

1993 Kommunikative Grammatik. Deutsch als Fremdsprache

München: Iudicium Verlag

2. Valeckienė Adelė 1998 Funkcinė lietuvių kalbos gramatika Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

3. Valiulytė Elena 1998 Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai: vietos, laiko ir priežasties raiška

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

4. Weinrich Harald 1993 Textgrammatik der deutschen Sprache Mannheim: Dudenverlag


Vaiva Žeimantienė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

56

Vokiečių kalbotyros seminaras: veiksmažodžio gramatinės kategorijos Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOTYROS SEMINARAS: VEIKSMAŽODŽIO GRAMATINĖS KATEGORIJOS



Kitas (-i): dr. Justina Daunorienė








5 135 32 103


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti būsimų vokiečių kalbos tyrėjų kompetenciją: gebėjimą suprasti, analizuoti ir kritiškai vertinti vokiečių kalbos veiksmažodžio gramatines kategorijas bei taikyti filologines žinias ir gebėjimus praktikoje, savarankiškai atliekant, rašto darbe aprašant ir pristatant nesudėtingą lingvistinį tyrimą pasirinkta tema. Studijuojantieji taip pat turi išmokti kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis, siekti kokybės ir nuolat tobulėti. Atliekamas tyrimas ir rengiamas rašto darbas padės jiems ugdyti kūrybingumą.


Dalyką išklausę studijuojantieji: - įgis žinių apie vokiečių kalbos veiksmažodžio gramatines kategorijas; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti veiksmažodžio gramatines kategorijas, vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus; - gebės gretinti vokiečių ir lietuvių kalbų veiksmažodžio gramatines kategorijas, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus; - gebės skaityti ir analizuoti mokslinį tekstą vokiečių kalba; - gebės analizuoti reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - gebės įžvelgti lingvistinę problemą, jai ištirti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, tyrimo metodus ir šaltinius; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių ir adekvačiai taikyti filologinio tyrimo metodus; - gebės kurti mokslinį tekstą vokiečių kalba, pasirinkdami tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t.; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės viešai pristatyti tyrimo rezultatus ir apginti savo nuomonę; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - gebės vertinti savo akademinės veiklos ir pasiekimų kokybę ir bus nusiteikę ją tobulinti; - gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus.

seminarai, grupės diskusija, praktinio ir tiriamojo pobūdžio užduotys; tiriamieji metodai (informacijos paieška, mokslinės literatūros skaitymas, empirinės medžiagos rinkimas ir apdorojimas), rašto darbas.

Kaupiamasis vertinimas: darbas auditorijoje per seminarus (praktinių ir tiriamojo pobūdžio užduočių atlikimas), rašto darbas ir jo pristatymas žodžiu


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Įvadas. Gramatinės kategorijos samprata. Vokiečių kalbos veiksmažodžio gramatinės kategorijos: asmuo, skaičius, laikas, nuosaka, rūšis.


2. Tranzityvumo samprata. Tranzityvumo požymiai, tranzityvinių veiksmažodžių apibrėžimas. Intranzityvinė ir tranzityvinė sakinio struktūra.

4 4 10 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, praktinio ir tiriamojo pobūdžio užduotys 3. Rūšies kategorija. Rūšies samprata. Rūšies sistemos struktūra. 4 4 10

4. Sangrąža ir sangrąžinių formų problema. 4 4 10

5. Vienos iš kelių siūlomų su vokiečių kalbos veiksmažodžių kategorijomis susijusių rašto darbų temų pasirinkimas arba savo temos rašto darbui pasiūlymas. Literatūros paieškos būdai: darbas su bibliotekų katalogais, elektroninėmis duomenų bazėmis, paieška internete, mokslinės literatūros skirstymas pagal rūšis (monografijos, disertacijos, straipsniai (ne)periodiniuose leidiniuose ir pan.). Empirinių duomenų rinkimo būdai: stebėjimas, interviu, apklausa, rašytinių šaltinių analizė, tekstyno sudarymas ir pan. Rašto darbo struktūra ir formalieji reikalavimai.

2 2 10 Pasirengimas grupės diskusijai: pasirinktų temų aptarimas, tinkamiausio empirinės medžiagos rinkimo būdo pasirinkimas.

6. Nuosakos kategorijos paradigma. Nuosaka ir modalumas. Tariamosios nuosakos klausimas: reikšmės ir vartojimo tipai.


7. Laiko kategorija. Laikų paradigmos struktūra. Laikų reikšmės ir vartojimas.

4 4 10

8. Rašto darbo rengimas ir jo pristatymas. 2 4 6 33 teorinės literatūros pasirinkta tema analizė, empirinės medžiagos rinkimas, teorinės rašto darbo dalies rašymas, empirinės medžiagos sisteminimas ir analizė naudojant teorinėje dalyje apibrėžtus metodus, parengto rašto darbo redakcija ir atidavimas, pasirengimas rašto darbo pristatymui ir grupės diskusijai

Iš viso: 2 26 4 32 103

57


Atsiskaitymo laikas



1. darbas per seminarus 20 visą semestrą atlikus 80 % seminarų užduočių – 2 balai atlikus 60 % seminarų užduočių – 1 balas

2. rašto darbas 50 pabaigus dalyką Vertinama pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo – pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas – pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai – tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai – tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas – išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Minties rišlumas: 0,5 balo – mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 1 balas – kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai - dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai

3. pranešimas (rašto darbo žodinis pristatymas)

30 pabaigus dalyką Atsižvelgus į per pristatymą gautas pastabas pataisytas darbas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo – rašto darbo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (titulinis psl., turinys, įvadas, teorija ir rezultatai, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas, santrauka), darbo apimtis atitinka reikalavimus (15 psl.); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas – pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai – teorinės dalies turinys atitinka tyrimo tikslą, tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai – tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas – išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Tyrimo kultūra: 0,5 balo – aiški savarankiška darbo autoriaus pozicija, cituojant kitų autorių mintis nuorodos pateikiamos tvarkingai, literatūros ir šaltinių sąrašai sutvarkyti tinkamai; Teksto rišlumas: 0,5 balo – mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Kalba: 2 balai – dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai; Darbo įforminimas: 0,5 balo – teksto formatas atitinka reikalavimus, puslapiai numeruoti, lentelės ir paveikslai sutvarkyti tinkamai.





1. Duden-Grammatik. 2005 Grammatik der deutschen Gegenwartssprache Bd. 4., 7. Auflage Mannheim: Dudenverlag

2. Engel Ulrich 1996 Deutsche Grammatik 3., korrigierte Auflage Heidelberg: Julius Gross Verlag

3. Helbig Gerhard, Buscha Joachim 2004 Deutsche Grammatik: ein Handbuch für den Ausländerunterricht

Berlin: Langenscheidt

4. Hoffman Ludger (Hrsg.) 2009 Handbuch der deutschen Wortarten Berlin, New York: Walter de Gruyter





1. Boettcher Wolfgang 2009 Grammatik verstehen Band 1: Wort Tübingen: Max Niemeyer Verlag

2. Holvoet Axel, Semėnienė Loreta 2004 Gramatinių kategorijų tyrimai Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2

Vilnius: Lietuvių kalbos institutas

3. Paulauskienė Aldona 2006 Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai: vadovėlis Kaunas: Kauno technologijos universitetas


dr. Justina Daunorienė, dr. Vaiva Žeimantienė, dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri

Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

58

Vokiečių kalbotyros seminaras: vokiečių kalbos žodžių daryba Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOTYROS SEMINARAS: VOKIEČIŲ KALBOS ŽODŽIŲ DARYBA











5 135 32 103


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti būsimųjų vokiečių kalbos tyrėjų kompetenciją: gebėjimą suprasti, analizuoti ir kritiškai vertinti vokiečių kalbos žodžių darybos reiškinius bei taikyti filologines žinias ir gebėjimus praktikoje, savarankiškai atliekant, rašto darbe aprašant ir pristatant nesudėtingą lingvistinį tyrimą pasirinkta tema. Studijuojantieji taip pat turi išmokti kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis, siekti kokybės ir nuolat tobulėti. Atliekamas tyrimas ir rengiamas rašto darbas padės jiems ugdyti kūrybingumą.


Dalyką išklausę studijuojantieji: - įgis žinių apie vokiečių kalbos žodžių darybą; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių kalbos žodžių darybos fenomenus, vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus; - gebės gretinti vokiečių ir lietuvių kalbų žodžių darybos reiškinius, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus; - gebės skaityti ir analizuoti mokslinį tekstą vokiečių kalba; - gebės analizuoti reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - gebės įžvelgti lingvistinę problemą, jai ištirti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, tyrimo metodus ir bibliografinius šaltinius; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių ir adekvačiai taikyti filologinio tyrimo metodus; - gebės kurti mokslinį tekstą vokiečių kalba, pasirinkdami tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t.; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės viešai pristatyti tyrimo rezultatus ir apginti savo nuomonę; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - gebės vertinti savo akademinės veiklos ir pasiekimų kokybę ir bus nusiteikę ją tobulinti; - gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus.

seminarai, grupės diskusija, praktinio ir tiriamojo pobūdžio užduotys; tiriamieji metodai (informacijos paieška, mokslinės literatūros skaitymas, empirinės medžiagos rinkimas ir apdorojimas), rašto darbas.

darbas auditorijoje per seminarus (praktinių ir tiriamojo pobūdžio užduočių atlikimas), rašto darbas ir jo pristatymas žodžiu



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Žodžių darybos mokslas, jo pagrindiniai uždaviniai. Žodžių darybos funkcijos. Pagrindinės sąvokos. Terminų problematika. Žodžių darybos priemonių, tipų ir būdų apžvalga. Darybos analizė ir morfeminė analizė.

2 2 4 5 mokslinės literatūros analizė, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, pasirengimas grupės diskusijai, praktinės užduotys 2. Daiktavardžio daryba. Dažniausi darybos tipai ir būdai. Darinių

morfologinės ir semantinės charakteristikos. Kompozicija. Kompozitų rūšys. Kompozitų rašybos ypatumai. Jungiamieji elementai. Derivacija ir konversija. Trumpiniai. Trumpinių rašybos ypatumai, funkcijos, produktyvumas.

4 4 9

3. Būdvardžio daryba. Dažniausi darybos tipai ir būdai. Darinių morfologinės ir semantinės charakteristikos. Kompozicija. Derivacija ir konversija.

4 4 9

4. Prieveiksmio daryba. Dažniausi darybos tipai ir būdai. Kompozicija. Derivacija. Darybos elementų semantika.

3 3 7

5. Veiksmažodžio daryba. Dažniausi darybos tipai ir būdai. Prefiksinė derivacija. Sudėtiniai veiksmažodžiai su dalelyte. Rašybos problemos. Darybos nulemtos vokiečių kalbos veiksmažodžio gramatinės charakteristikos. Darybos nulemti reikšmės pokyčiai. Konversija. Atgalinė daryba. Sufiksinė ir cirkumfiksinė derivacija. Kompozicija.

4 4 10

6. Inkorporacija. Tokio tipo darinių atsiradimo priežastys ir vartojimas. 2 2 5


3 3 0 Pasirengimas grupės diskusijai: pasirinktų temų aptarimas, tinkamiausio empirinės medžiagos rinkimo būdo pasirinkimas.

8. Tyrimo planas. Lingvistinio tyrimo metodai. 2 2 8 lingvistinio tyrimo pasirinkta tema tikslo ir (ar) hipotezės formulavimas, tyrimo uždavinių formulavimas (suformuluotos hipotezės tikrinimo planas), teorinės literatūros pasirinkta tema paieška, empirinės medžiagos analizės metodų pristatymas, kolegų pristatymų

59

komentarai

9. Rašto darbo rengimas ir pristatymas 2 4 6 50 teorinės literatūros pasirinkta tema analizė, empirinės medžiagos rinkimas, teorinės rašto darbo dalies rašymas, empirinės medžiagos sisteminimas ir analizė naudojant teorinėje dalyje apibrėžtus metodus, parengto rašto darbo redakcija ir atidavimas, pasirengimas rašto darbo pristatymui ir grupės diskusijai

Iš viso: 2 26 4 32 103


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas



Darbas per seminarus

20 % visą semestrą atlikus 80 % seminarų užduočių – 2 balai atlikus 60 % seminarų užduočių – 1 balas

Rašto darbo pristatymas

30 % pabaigus dalyką

Vertinama pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo – pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas – pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai – tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai – tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas – išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Minties rišlumas: 0,5 balo – mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 1 balas – kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai - dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai


Atsižvelgus į per pristatymą gautas pastabas pataisytas darbas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo – rašto darbo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (titulinis psl., turinys, įvadas, teorija ir rezultatai, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas, santrauka), darbo apimtis atitinka reikalavimus (15 psl.); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas – pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai – teorinės dalies turinys atitinka tyrimo tikslą, tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai – tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas – išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Tyrimo kultūra: 0,5 balo – aiški savarankiška darbo autoriaus pozicija, cituojant kitų autorių mintis nuorodos pateikiamos tvarkingai, literatūros ir šaltinių sąrašai sutvarkyti tinkamai; Teksto rišlumas: 0,5 balo – mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Kalba: 2 balai – dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai; Darbo įforminimas: 0,5 balo – teksto formatas atitinka reikalavimus, puslapiai numeruoti, lentelės ir paveikslai sutvarkyti tinkamai.





1. Donalies, Elke 2002 Die Wortbildung des Deutschen Tübingen: Narr

2. Donalies, Elke 2007 Basiswissen deutsche Wortbildung Tübingen/Basel: Francke

3. 2009 Duden. Die Grammatik Mannheim: Bibliographisches Institut

4. Fleischer, Wolfgang /Barz, Irmhild

1995 Wortbildung der deutschen Gegenwartssprache Tübingen: Niemeyer

5. Lohde, Michael 2006 Wortbildung des modernen Deutschen. Ein Lehr- und Übungsbuch.

Tübingen: Narr





1. Ambrazas, Vytautas (red.) 2006 Dabartinės lietuvių kalbos gramatika Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

2. Barz, Irmhild 1988 Nomination durch Wortbildung Leipzig: Verlag Enzyklopädie

3. Kühnhold, Ingeburg/ Putzer, Oskar/ Wellmann, Hans

1978 Das Adjektiv. Deutsche Wortbildung. Hauptteil 3 Düsseldorf: Pädagogischer Verlag Schwann

4. Kühnhold, Ingeburg/Wellmann, Hans

1973 Das Verb. Deutsche Wortbildung. Hauptteil 1 Düsseldorf: Pädagogischer Verlag Schwann

5. Ortner, Lorelies/ Müller-Bollhagen, Elgin/ Ortner, Hanspeter [et al.].

1991 Substantivkomposita: (Komposita und kompositionsähnliche Strukturen 1)

Berlin/New York: de Gruyter

6. Pümpel-Mader, Maria/ Gassner-Koch, Elsbeth/Wellmann, Hans

1992 Adjektivkomposita und Partizipialbildungen: (Komposita und kompositionsähnliche Strukturen, 2)


7. Šileikaitė-Kaishauri, Diana 2009 Wie schreibe ich meine Abschlussarbeit? Vilnius: VU leidykla

8. Urbutis, Vincas 2009 Žodžių darybos teorija Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

9. Wellmann, Hans 1975 Das Substantiv. Deutsche Wortbildung. Hauptteil 2 Düsseldorf: Pädagogischer Verlag Schwann


dr. Virginija Masiulionytė, Skaistė Volungevičienė, dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri

Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

60

Vokiečių literatūros seminaras: autobiografinis romanas Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ LITERATŪROS SEMINARAS: AUTOBIOGRAFINIS ROMANAS



Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą B2.2 lygiu, būti išklausius Literatūros teorijos įvadą



5 135 32 103


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti būsimų vokiečių literatūros tyrinėtojų kompetenciją: gebėjimą suprasti, analizuoti ir kritiškai vertinti specifinio literatūros žanro – autobiografinio romano – tekstus bei taikyti įgytas žinias ir gebėjimus praktikoje, savarankiškai atliekant ir rašto darbe nagrinėjant nesudėtingą literatūrologinį tyrimą pasirinkta tema. Studijuojantieji taip pat turi išmokti kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis, siekti kokybės ir nuolat tobulėti. Atliekamas tyrimas ir rengiamas rašto darbas padės jiems ugdyti kūrybingumą.


Dalyką išklausę studijuojantieji: - įgis žinių apie vokiečių literatūrą ir autobiografinio romano savitumą; - gebės aprašyti, analizuoti ir interpretuoti autobiografinio romano tekstus, vartodami tinkamą literatūrologinę terminiją ir

taikydami tinkamus metodus; - gebės atpažinti specifinius autobiografinio romano bruožus kitose (tame tarpe ir lietuvių) literatūrose, nustatyti ir

paaiškinti jų panašumus ir skirtumus; - gebės skaityti ir analizuoti mokslinį tekstą vokiečių kalba; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - gebės įžvelgti literatūrologinę problemą, jai ištirti pasirinkti tinkamus tyrimo metodus ir bibliografinius šaltinius; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių (elektroninių,

spausdintinų ir kt.), naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, biblioteka ir kt. bei adekvačiai taikyti filologinio tyrimo metodus;

- gebės kurti mokslinį tekstą vokiečių kalba, pasirinkdami tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t.; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės viešai pristatyti tyrimo rezultatus ir apginti savo nuomonę; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę; - gebės vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti; - gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus.


darbas auditorijoje per seminarus (praktinių ir tiriamojo pobūdžio užduočių atlikimas), rašto darbas ir jo žodinis pristatymas


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Autobiografinio romano žanro specifika ir istorinė raida. Autobiografiškumo ir fiktyvumo santykis. Rašančiojo „aš“ reprezentacija, dabarties ir praeities (pasakojimo laiko ir pasakojamųjų įvykių laiko) santykis.

2 2 4 4 mokslinės literatūros analizė, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, pasirengimas grupės diskusijai

2. Johanno Wolfgango Goethe‘s romanas „Jaunojo Verterio kančios“ („Die Leiden des jungen Werthers“) 18 a. Vakarų Europos literatūros kontekste (J.-J. Rousseau ir kt.)

2 2 4 grožinės ir kritinės literatūros analizė, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, pasirengimas grupės diskusijai

3. Johanno Wolfgango Goethe‘s romanas „Jaunojo Verterio kančios“ („Die Leiden des jungen Werthers“): autobiografinis klodas. Johanno Wolfgango Goethe‘s autobiografija „Poezija ir tiesa“ („Dichtung und Wahrheit“): naracijos skirtumai.

2 2 4

4. Karlo Philippo Moritzo autobiografinis romanas „Antonas Raizeris“ („Anton Reiser“) kaip reikšmingiausias 18 a. šio žanro kūrinys: vidinio gyvenimo vaizdavimas, psichologizmas, individo tapatumo paieškos, pasakojimo ypatumai, sąsajos su auklėjamojo romano tradicija.

2 2 4

5. Autobiografinio romano (ir jam artimų pasakojimo formų - laiškų, dienoraščių, memuarų) sklaida romantizmo ir realizmo literatūroje (Bettina Brentano-von Arnim, Theodor Fontane).

2 2 6

6. Individo ir visuomenės krizės atspindžiai 20 a. autobiografiniame romane. Marcelio Prousto romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ („A la recherche du temps perdu“) svarba autobiografinio romano žanro sampratai ir raidai.

2 2 6

7. 20 a. vokiečių /austrų autobiografinio romano ypatumai. Individualios gyvenimo patirties ir kultūrinės istorinės situacijos refleksijos Eliaso Canetti („Išgelbėtas liežuvis“ /„Die gerettete Zunge“) ir Wolfgango Koeppeno („Jaunystė“ / „Jugend“) prozoje.

2 2 6

8. Austrijos visuomenės kritika ir tragiškos pasaulėjautos raiška Thomo Bernhardo autobiografijoje „Priežastis“ („Die Ursache“). Thomo Bernardo individualaus pasakojimo stiliaus ypatumai.

2 2 6

9. Günterio Grasso autobiografijos „Svogūno lupimas“ („Beim Häuten der Zwiebel“) literatūrinis istorinis kontekstas. Pasakojimo strategijos, pasakotojo paveikslas, laiko struktūra. Istorinė dimensija, vokiečių tautos kaltės problema. Pagrindiniai motyvai ir simboliai. Au tobiografijos „Svogūno lupimas“ rezonansas Vokietijos ir užsienio šalių medijose.

4 4 5

61


2 2 0 pasirengimas grupės diskusijai: pasirinktų temų pagrindimas, tinkamiausio empirinės medžiagos rinkimo būdo pasirinkimas.

11. Tyrimo planas. Literatūrologinio tyrimo metodai. 2 2 8 literatūrologinio tyrimo pasirinkta tema tikslo ir (ar) hipotezės formulavimas, tyrimo uždavinių formulavimas (suformuluotos hipotezės tikrinimo planas), teorinės literatūros pasirinkta tema paieška, empirinės medžiagos analizės metodų pristatymas, kolegų pristatymų komentarai

12. Rašto darbo rengimas ir pristatymas 2 4 6 50 teorinės literatūros pasirinkta tema analizė, empirinės medžiagos rinkimas, teorinės rašto darbo dalies rašymas, empirinės medžiagos sisteminimas ir analizė naudojant teorinėje dalyje apibrėžtus metodus, parengto rašto darbo redakcija ir atidavimas, rašto darbo pristatymas, grupės diskusija

Iš viso: 2 26 4 32 103


Atsiskaitymo laikas



Darbas per seminarus 20 % visą semestrą atlikus 80 % seminarų užduočių – 2 balai atlikus 60 % seminarų užduočių – 1 balas

Rašto darbo pristatymas 30 % pabaigus dalyką Vertinama pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo - pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai - tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas - išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Minties rišlumas: 0,5 balo - mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 1 balas kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai - dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai



62





1. Finck, Almut 1999 Autobiographisches Schreiben nach dem Ende der Autobiographie

Berlin: Erich Scmidt

2. Niggl, Günter (Hrsg.) 1989 Die Autobiographie. Zu Form und Geschichte einer literarischn Gattung

Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft

3. Uhlig, Gudrun (Hrsg.) 1989 Autoren über sich. Autobiographisches deutschsprachiger Schriftsteller

Berlin-München: Langenscheidt

4. Lehmann, Jürgen 1988 Bekennen – Erzählen – Berichten. Studien zu Theorie und Geschichte der Autobiographie

Tübingen: Niemeyer

5. Müller, Klaus-Detlef 1976 Autobiographie und Roman. Studien zur literarischen Autobiographie der Goethezeit

Tübingen: Niemeyer





1. Martinez, Matias/Scheffel, Michael

1999 Einführung in die Erzähltheorie München: C.H. Beck

2. Anz, Thomas (Hrsg.) 2007 Handbuch Literaturwissenschaft Band 2: Methoden und Theorien

Stuttgart-Weimar: Metzler

3. Misch, Manfred (Hrsg.) 2001 Autobiograhien als Zeitzeugen Tübingen: Stauffenburg



63

Vokiečių literatūros seminaras: kelionių literatūra Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ LITERATŪROS SEMINARAS: KELIONIŲ LITERATŪRA



Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) pavasario (4/6) semestras vokiečių


Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą B2.2 lygiu; būti išklausius Literatūros teorijos įvadą Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 135 32 103


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti būsimų vokiečių literatūros tyrinėtojų kompetenciją: gebėjimą suprasti, analizuoti ir kritiškai vertinti specifinio literatūros žanro – kelionių literatūros– tekstus bei taikyti įgytas žinias ir gebėjimus praktikoje, savarankiškai rašto darbe atliekant nesudėtingą literatūrologinį tyrimą pasirinkta tema. Studijuojantieji taip pat turi išmokti kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis, siekti kokybės ir nuolat tobulėti. Atliekamas tyrimas ir rengiamas rašto darbas padės jiems ugdyti kūrybiškumą.


Dalyką išklausę studijuojantieji: - įgis žinių apie vokiečių literatūrą ir kelionių literatūros savitumą ; - gebės aprašyti, analizuoti ir interpretuoti kelionių literatūros tekstus, vartodami tinkamą literatūrologinę terminiją ir taikydami tinkamus metodus; - gebės atpažinti ir paaiškinti specifinius kelionių literatūros bruožus; - gebės skaityti ir analizuoti mokslinį tekstą vokiečių kalba; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - gebės įžvelgti literatūrologinę problemą, jai ištirti pasirinkti tinkamus tyrimo metodus ir bibliografinius šaltinius; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių bei adekvačiai taikyti filologinio tyrimo metodus; - gebės kurti mokslinį tekstą vokiečių kalba, pasirinkdami tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t.; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės viešai pristatyti tyrimo rezultatus ir apginti savo nuomonę; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę; - gebės vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti; - gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus.


darbas auditorijoje per seminarus (praktinių ir tiriamojo pobūdžio užduočių atlikimas), rašto darbas ir jo pristatymas



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

ni

ai d

arb

ai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiška

s d

arb

as

Užduotys

1. “Kelionių literatūros” sąvoka. Istorinės kelionių literatūros ištakos, jos funkcinės atmainos (dalykiniai kelionių vadovai, moksliniai kelionių aprašymai ir kt.) bei formos (dienoraščiai, apybraižos, reportažai ir kt.). Objektyvių faktų ir subjektyvios tikrovės interpretacijos santykis. Meniniai kelionių literatūros žanrai (kelionių romanas, kelionių apysaka ir kt.), jų sąsajos su nuotykių romanu, auklėjamuoju romanu, esė, autobiografija, dienoraščiais, laiškais. Kelionių literatūra kaip tarpkultūrinės komunikacijos būdas: „savo“ ir „kito“ santykis, svetimos aplinkos matymo ir suvokimo ypatumai.

2 2 4 6 mokslinės literatūros analizė, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, pasirengimas grupės diskusijai

2. 18-19 a. vokiečių kelionių literatūros tekstai: Adelberto von Chamisso „Kelionė aplink pasaulį“ / „Reise um die Welt“, Georgo Forsterio „Kelionė aplink pasaulį“ / „Reise um die Welt“. Mokslinio diskurso požymiai, faktų bei įspūdžių fiksavimas ir jų interpretacija. Etnografinių bendruomenių aprašymai. Švietėjiška autorių pozicija kolonializmo ir vergovės kritika. Georgo Forsterio „Laiškai iš Vilniaus“ / „Briefe. Wilna“, 1784-1786 - Vilniaus įvaizdis, faktų bei subjektyvių patyrimų jungimas.

2 2 6

3. Johanno Wolfgango Goethe‘s „Kelionė po Italiją“ / „Italienische Reise“ : klasikos grožio ir harmonijos idealų atradimas. Sukūrimo istorija, pasakojimo ypatumai, retorinės strategijos, autentiškumo efektas. Šios kelionės reikšmė Goethe‘s estetinių pažiūrų virsmui.

2 2 4

4. Romantizmo epochos kelionių literatūra. Kelionė kaip menininko saviieškos procesas, kaip „kelias į vidinį pasaulį“ Novalio romane „Heinrichas fon Ofterdingenas“ / „Heinrich von Ofterdingen“. Romano simbolika, metamorfozės tema. Lyrizmas ir radikalus subjektyvumas (ironija, satyra, kelionių vadovo stiliaus parodijavimas) Heinricho Heine‘s „Kelionių vaizduose“ / „Reisebilder“ („Kelionė po Harcą“ / „Die Harzreise“).

4 4 6

5. Realizmo epochos kelionių literatūra. Theodoro Fontane‘s apybraižų ciklas „Keliavimas po Brandenburgo marką“ / „Wanderungen durch die Mark Brandenburg“: istorinė ir nacionalinė perspektyva. Keliautojas kaip savo krašto žmonių gyvenimo, praeities, kultūros, landšafto vaizduotojas. Pasakojimo ir stiliaus ypatumai.

2 2 4

6. 20 a. kelionių literatūra. Hermanno Sudermanno apysaka „Kelionė į Tilžę“ / „Die Reise nach Tilsit“. Veiksmo topografija, Rytų Prūsijos koloritas, etnografinis veiksmo klodas, lietuvių ir vokiečių santykiai. Kelionė kaip žmonių santykių išbandymas, jos simbolika.

2 2 4

7. Alfredo Döblino kelionių knyga „Kelionė po Lenkiją“ / „Die Reise in Polen“ (1926) kelionė kaip pasaulėžiūrinis rašytojo virsmas. Lenkijos žydų gyvenimo vaizdai. Vilniaus įvaizdis, autoriaus reakcija į aktualius politinius įvykius. Naratyvo savitumas, ironijos ir grotesko reikšmė.

2 2 6

64

8. 20 a. antrosios pusės kelionių literatūra. Bernwardo Vesperio eseistinis romanas „Kelionė“ / „Die Reise“ kaip kultinė 68ųjų kartos knyga. Kelionės semantikos daugiareikšmiškumas, montažo principas, kelionė kaip skirtingų naratyvinių lygmenų leitmotyvas.

2 2 5

9. Christiano Krachto romanas „Fazerlandas“ / „Faserland“: jaunojo pasakotojo kelionė per Vokietiją (iki Šveicarijos). Vokietijos kaip tėvynės įvaizdžio demontavimas. „Popliteratūros“ elementai, pasakojimo ir žodyno savitumai.

2 2 4

10. Vienos iš kelių siūlomų su kelionių literatūra susijusių rašto darbų temų pasirinkimas arba savo temos rašto darbui pasiūlymas. Literatūros paieškos būdai: darbas su bibliotekų katalogais, elektroninėmis duomenų bazėmis, paieška internete, mokslinės literatūros skirstymas pagal rūšis. (monografijos, disertacijos, straipsniai (ne)periodiniuose leidiniuose ir kt.). Rašto darbo struktūra ir formalieji reikalavimai.

2 2 0 pasirengimas grupės diskusijai: pasirinktų temų aptarimas, tinkamiausio empirinės medžiagos rinkimo būdo pasirinkimas.

11. Tyrimo planas. Literatūrologinio tyrimo metodai. 2 2 8 literatūrologinio tyrimo pasirinkta tema tikslo ir (ar) hipotezės formulavimas, tyrimo uždavinių formulavimas (suformuluotos hipotezės tikrinimo planas), teorinės literatūros pasirinkta tema paieška, empirinės medžiagos analizės metodų pristatymas, kolegų pristatymų komentarai

12. Rašto darbo rengimas ir pristatymas 2 4 6 50 teorinės literatūros pasirinkta tema analizė, empirinės medžiagos rinkimas, teorinės rašto darbo dalies rašymas, empirinės medžiagos sisteminimas ir analizė naudojant teorinėje dalyje apibrėžtus metodus, parengto rašto darbo redakcija ir atidavimas, rašto darbo pristatymas

Iš viso: 2 26 4 32 103


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas




20 % visą semestrą atlikus 80 % seminarų užduočių – 2 balai atlikus 60 % seminarų užduočių – 1 balas



Vertinama pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo - pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai - tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai - tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas - išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Minties rišlumas: 0,5 balo - mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 1 balas kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai - dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai


Atsižvelgus į per pristatymą gautas pastabas pataisytas darbas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo - rašto darbo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (titulinis psl., turinys, įvadas, teorija ir rezultatai, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas, santrauka), darbo apimtis atitinka reikalavimus (15 psl.); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai - teorinės dalies turinys atitinka tyrimo tikslą, tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai - tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas - išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Tyrimo kultūra: 0,5 balo - aiški savarankiška darbo autoriaus pozicija, cituojant kitų autorių mintis nuorodos pateikiamos tvarkingai, literatūros ir šaltinių sąrašai sutvarkyti tinkamai; Teksto rišlumas: 0,5 balo - mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Kalba: 2 balai - dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai; Darbo įforminimas: 0,5 balo – teksto formatas atitinka reikalavimus, puslapiai numeruoti, lentelės ir paveikslai sutvarkyti tinkamai.


Nr. Autorius Leidimo metai Pavadinimas Periodinio leidinio nr. ar tomas


1. Biernat, Ulla 2004 „Ich bin nicht der erste Fremde hier.“ Zur deutschsprachigen Reiseliteratur nach 1945.

Würzburg: Königshausen & Neumann

2. Brenner, Peter J. (Hrsg.) 1989 Der Reisebericht. Die Entwicklung einer Gattung in der deutschen Literatur.

Frankfurt am Main: Suhrkamp

3. Strelka, Joseph P. (Hrsg.) 1992 Imaginäre Reisen. Frankfurt am Main: Insel

4. Thabet, Sahbi 2002 Das Reisemotiv im neueren deutschsprachigen Roman Marburg: Tectum

65

5. Wuthenow, Ralf-Rainer 1980 Die erfahrene Welt. Europäische Reiseliteratur im Zeitalter der Aufklärung.

Frankfurt am Main: Insel




1. Anz, Thomas (Hrsg.) 2007 Handbuch Literaturwissenschaft. Band 2: Methoden und Theorien

Stuttgart-Weimar: Metzler

2. Martinez, Matias/Scheffel, Michael

1999 Einführung in die Erzähltheorie. München: C.H. Beck

3. Vedrickaitė, Imelda 2010 Kelionė. Keliautojas. Literatūra. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas



66

Hetitų kalba ir kultūra Dalyko pavadinimas Kodas

HETITŲ KALBA IR KULTŪRA


Koordinuojantis: doc. dr. Miguel Karl Villanueva Svensson VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):








5 125 32 93


Dalyko tikslas yra supažindinti studentus su hetitų kalba ir kultūra, ugdyti analitinį ir kritinį mąstymą, gebėjimą dirbti savarankiškai.


Išklausęs dalyką, studentas: - žinos, supras ir gebės tinkamai vartoti bei aiškinti pagrindines hetitų kalbos sąvokas ir terminus; - įgis žinių apie hetitų kultūros istoriją; - gebės kelti tikslus, pasirinkti užduočiai atlikti reikalingus išteklius ir metodus; - gebės analizuoti reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės lyginti ir kritiškai vertinti informaciją, spręsti apie jos privalumus ir trūkumus.

Aiškinamosios, probleminės paskaitos, seminarai, aktyvaus mokymo(-si) metodai (grupės diskusija, darbas grupėse).

Egzaminas; darbo per seminarus vertinimas.


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Hetitai ir kitos gentys Anatolų pusiasalyje antrame tūkstantmetyje prieš Kristų. Indoeuropietiškoji anatolų kalbų šeima.

1 1 4 teorinės literatūros studijavimas

2. Hetitų tekstų turinio ir hetitų literatūros apžvalga. 1 1 4 teorinės literatūros studijavimas

3. Hetitų rašybos sistema. 2 2 5 teorinės literatūros studijavimas

4. Hetitų kalbos gramatikos sistema. 4 4 12 teorinės literatūros studijavimas

5. Hetitų imperijos istorinė apžvalga. 4 4 10 teorinės literatūros studijavimas

6. Hetitų religijos sistema. 2 2 5 teorinės literatūros studijavimas

7. Hetitų kalbos istorija. Hetitų ir susijusios anatolų kalbos. Anatolų kalbų šeima indoeuropiečių kalbų kontekste.

2 2 5 teorinės literatūros studijavimas

8. Įvairaus turinio (istorinių, teisinių, religinių) hetitų kalbos tekstų skaitymas ir komentavimas.

14 14 36 praktinių užduočių sprendimas


Iš viso: 16 16 32 93


Kaupiamasis vertinimas: Darbas per seminarus

50 %

5 2: aktyvus dalyvavimas, problemų ir klausimų formulavimas; 2: problemų sprendimas ir analizė; 1: dalyvavimas seminaruose

Egzaminas 50 % 5 4: probleminis teorijos dalykų aiškinimas, gebėjimas argumentuoti ir iliustruoti pavyzdžiais; 1: egzamino rašto darbo nuoseklumas, aiškumas, išsamumas





1. Bryce, T. R. 1998 The Kingdom of the Hittites Oxford: Oxford University Press

2. Collins, B. J. 2007 The Hittites and their world Leiden-Boston: Brill

3. Hoffner, H. A. ir H. C. Melchert 2008 A Grammar of the Hittite Language. Part 1: Reference Grammar. Part 2: Tutorial.

Winona Lake, IN: Eisenbrauns

4. Kloekhorst, A., 2008 Etymological Dictionary of the Hittite Inherited Lexicon

Leiden-Boston: Brill




1. Friedrich, J. 1960, 1967 Hethitische Elementarbuch

Heidelberg: Carl Winter

2. Luraghi, S. 1997 Hittite

München: Lincom Europa

67

3. Melchert, C. 1994 Anatolian Historical Phonology

Leiden: Rodopi

4. Miguel Villanueva Svensson

2012 Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai Vilnius: VUL, elektroninis leidinys

5. Popko, M. 2008 Volker und Sprachen Altanatoliens

Wiesbaden: Harrassowitz


Miguel Villanueva Svensson 2012-06-27

68

Lietuvių kalbotyros įvadas Dalyko pavadinimas Kodas

LIETUVIŲ KALBOTYROS ĮVADAS


Koordinuojantis: Doc. dr. Jurgis Pakerys (kasmet keičiamas rotacijos principu) VU Filologijos fakulteto Baltistikos, Lietuvių kalbos ir Lituanistinių studijų katedros Kitas (-i): Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, doc. dr. Artūras Judžentis, asist. Ramutė Bingelienė






Išankstiniai reikalavimai: skirtas filologinių programų studentams, išklausiusiems kalbotyros įvado dalyką (dalyką)



5 125 32 93


Dalyko tikslas – formuoti studento kaip kalbos tyrėjo kompetenciją: supažindinti studentus su esminiais lietuvių kalbotyros šakų pasiekimais, aptarti lietuvių kalbos garsinės, gramatinės ir žodyninės sistemos bruožus, įvairių lygmenų tipologinį savitumą, lietuvių kalbos genezę, vietą tarp kitų ide. ir kaimynų kalbų, ugdyti kalbų vertės supratimą, gebėjimą lietuvių kalbos (daugeliui – gimtosios) reiškinius analizuoti, vertinti, lyginti su kitų išmoktų kalbų reiškiniais. Nėra siekiama išsamios lietuvių kalbos struktūros apžvalgos, o labiau norima pristatyti įdomesnius / problemiškesnius pasirinktų temų klausimus, supažindinti su galimomis jų interpretacijomis.


Baigęs dalyką studentas turės žinių apie esminius lietuvių kalbotyros tyrimus ir lietuvių kalbą: gebės paaiškinti įvairių lietuvių kalbos lygmenų esminius bruožus, lietuvių kalbos kilmę, tarmių padėtį, kontaktų su kitomis kalbomis padarinius; supras lietuvių kalbos tipologinį savitumą.

Įtraukiamoji paskaita, diskusijos, tiriamojo pobūdžio užduotys (atliekama grupėmis), teorinis pranešimas

Kaupiamasis vertinimas: 1. Testas: - uždarojo tipo klausimai, užduotys - atvirasis teorinis klausimas 2. Teorinis pranešimas 3. Darbas seminaruose: dalyvavimas diskusijose, užduočių atlikimas.

Studentas gebės taikyti žinias apie lietuvių kalbą atlikdamas savo studijuojamos kalbos tyrimus, gretindamas lietuvių ir studijuojamą kalbą.

Studentas gebės analizuoti įvairius lietuvių kalbos reiškinius, lyginti juos su studijuojamos kalbos (ar kitų kalbų) reiškiniais, nurodydamas kalbų panašumus bei skirtumus ir pagrįsdamas savo nuomonę.

Studentas gebės kritiškai vertinti teiginius apie lietuvių kalbos savitumą, konservatyvumą, kilmę, kontaktų su kitomis kalbomis padarinius, tarmių padėtį ir šiuolaikinius lietuvių kalbos tyrimus.

Studentas bus pasirengę savarankiškai semtis žinių apie įvairių lietuvių kalbos lygmenų bruožus bei jų tipologinį savitumą, apie lietuvių kalbos kilmę, tarmes ir perskaityti pranešimą šiomis temomis.



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Šiuolaikiniai lietuvių kalbos tyrimai ir kalbos ištekliai 2 2 4 1. Teorinis pranešimas 2. Nedidelės apimties tiriamojo pobūdžio užduotys (atliekama grupėmis) 3. Tikslinės teorinės literatūros skaitymas

2. Garsai ir jų sistema: fonetika, fonologija 2 3 5 16

3. Žodžių sandara: morfologija, žodžių daryba, akcentologija 2 5 7 17

4. Sakinių sandara: sintaksė 2 3 5 17

5. Žodžių ir sakinių reikšmė: semantika 2 3 5 17

6. Diskursas ir lingvistinė pragmatika 2 2 4 8

7. Kalbos kilmė, raida, kontaktai su kitomis kalbomis, tarmės ir kitos atmainos

2 2 7

8. Egzaminas 2 2 7

Iš viso: 14 18 32 93



Egzaminas: 1. Uždarojo tipo klausimai: pasirenkamųjų atsakymų užduotys 2. Atviroji užduotis: atsakymas į teorinį klausimą.

60 Per sesiją Gebėjimas atskleisti žinias – pasirinkti teisingus teiginius. Gebėjimas aptarti kalbos reiškinį, teiginius iliustruoti pavyzdžiais, juos analizuoti, vertinti. 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 95-100 proc. užduočių. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 85-94 proc. užduočių. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 75-84 proc. užduočių. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atlikta 65-74 proc. užduočių. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atlikta 55-64 proc. užduočių. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atlikta 51-54 proc. užduočių. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

Teorinis pranešimas 20 Seminaras, skirtas studento gvildenamam klausimui

Vertinamai gebėjimai iškelti probleminį klausimą (pasirinkti analizės aspektą), pateikti pasirinkto kalbos aspekto teorinį pamatą, pasirinktu aspektu aptarti lietuvių ir studijuojamą kalbą, pateikti pavyzdžių, juos analizuoti, vertinti, apibendrinti.

Dalyvavimas paskaitose ir seminaruose, tiriamųjų užduočių atlikimas

20 Semestro pabaiga Pasirengimas, gebėjimas dalyvauti diskusijose aktyvumas, gebėjimas pateikti probleminių pastabų, gebėjimas atlikti nedideles tiriamojo pobūdžio užduotis.





1. V. Ambrazas (red.) 1994; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika Vilnius: MELI

69

2. V. Ambrazas (red.) 1997; 2006 Lithuanian Grammar Vilnius: Baltos lankos

3. V. Ambrazas (red.) 2008 Lietuvių kalbos enciklopedija Vilnius: MELI

4. A. Holvoet, L. Semėnienė (red.) 2004 Gramatinių kategorijų tyrimai Vilnius: LKI l-kla

5. A. Holvoet, A. Judžentis (red.) 2003 Sintaksinių ryšių tyrimai Vilnius: LKI l-kla

6. E. Jakaitienė 2009 Leksikologija Vilnius: VU l-kla

7. Z. Zinkevičius 1984 Lietuvių kalbos istorija 1: Lietuvių kalbos kilmė Vilnius: Mokslas

8. Z. Zinkevičius 1996 The history of the Lithuanian language Vilnius: MELI




1. A. Girdenis, V. Karosienė 2010 Bendrinės lietuvių kalbos statistinė struktūra: Fonologijos dalykai

Vilnius: VU l-kla

2. A. Girdenis 2003 Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai Vilnius: MELI

3. B. Stundžia 2009 Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija Vilnius: VU l-kla

4. A. Paulauskienė 1979 Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos

Vilnius: Mokslas

5. A. Paulauskienė 1989 Gramatinės lietuvių kalbos vardažodžių kategorijos

Vilnius: Mokslas

4. O. Poliakovas 2008 Pasaulis ir lietuvių kalba Vilnius: Enciklopedija

5. V. Urbutis 1978; 2009 Žodžių darybos teorija Vilnius: Mokslas, MELI

6. G. Čepaitienė 2007 Lietuvių kalbos etiketas: Semantika ir pragmatika

Vilnius: ŠU


Jurgis Pakerys, Bonifacas Stundžia Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-04-15 2011-07-05

70

Lotynų kalba 2 Dalyko pavadinimas Kodas

LOTYNŲ KALBA 2



Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: būti išklausius Lotynų kalbą filologams 1. Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 125 64 61


Supažindinti su lotynų kalbos vieta indoeuropiečių kalbų sistemoje, atskleisti jos įtaką Europos kalbų ir kultūrų formavimuisi. Siekiama, kad studentai išsiugdytų lotynų kalbos kaip sistemos ir socialinio kultūrinio reiškinio supratimą, įgytų tvirtus gramatikos ir leksikos, tekstų skaitymo, analizės ir vertimo pagrindus. Taip pat ugdomas analitinis mąstymas.


Studentai įgis žinių apie lotynų kalbos gramatinę ir leksinę sistemą, gebės paaiškinti jos savitumus ir sąsajas su kitomis indoeuropiečių kalbomis; pasitelkdami įgytas žinias gebės skaityti, suprasti, analizuoti ir versti lotynų kalbos tekstus.

gramatinis – vertimo, diachroninis – kultūrinis, hermeneutinis, analitinis, praktiniai-operaciniai įgūdžių įtvirtinimo ir kartojimo metodai




Nr. Tema P

aska

ito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Lotynų kalbos sintaksė. Linksnių sintaksė 6 2 8 2 Pratimai (1), tekstų vertimas (1)

2. Pagrindinės sintaksinės konstrukcijos 6 4 10 6 Pratimai (1), tekstų vertimas (1, 3)

3. Šalutinių sakinių sintaksė 4 2 6 6 Tekstų vertimas (1, 3)


5. Leksika 4 8 12 8 Žodžių ir posakių mokymasis (1, 3)

6. Prozos tekstų skaitymas ir vertimas, morfologinė ir sintaksinė analizė, istorinių ir mitologinių realijų aiškinimas (Gaius Iulius Caesar, Commentarii de bello Gallico, Marcus Tullius Cicero, Oratio in Catilinam prima). Poezijos skaitymas, vertimas, gramatinė analizė, literatūrinių-mitologinių realijų ir eilėdaros sistemų aiškinimas (Quintus Horatius Flaccus Carmina, Publius Ovidius Naso Metamorphoses, Publius Vergilius Maro Aeneis etc.).

24 24 19 Tekstų vertimas (1, 3)



Iš viso: 20 4 40 64 61


Atsiskaitymo laikas


Kaupiamasis vertinimas Darbas seminarų ir pratybų metu pavasario semestre

25 % Seminarų ir pratybų lankymas, užduočių atlikimas, medžiagos įsisavinimas

3 ir 4 kontroliniai darbai 20% 6, 12 sav. Teigiamas testo užduočių įvertinimas (10 balų įvertinamas darbas, kuriame nėra klaidų) 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 95-100 proc. užduočių. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 85-94 proc. užduočių. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atlikta 75-84 proc. užduočių. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atlikta 65-74 proc. užduočių. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atlikta 55-64 proc. užduočių. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atlikta 51-54 proc. užduočių. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

50 sentencijų, ištraukų mokymasis mintinai

10 % 15, 16 sav.

Egzaminas 45 % pavasario sesija





1. Jonas Dumčius, Kazimieras Kuzavinis, Ričardas Mironas

1999, 2010

Elementa Latina (255 psl.) Vilnius : Jandrija Vilnius: MELC

2. Juozas Vosylius 1981 Lotyniški posakiai ir sentencijos. (180 psl.). Vilnius: Mokslas

3. Kazimieras Kuzavinis 2007 Lotynų – lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: MELI





1. Jonas Lelis 2002 Lotynų – lietuvių kalbų bendrybių žodynas Vilnius: Agora

2. Dalia Dilytė 2001 Atrium scientiarum antiquarum et novarum (lotynų k. skaitiniai) Vilnius: Gimtasis žodis

3. 1998 Antikos žodynas Vilnius

71


Nijolė Juchnevičienė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-04-15 2011-07-05

Senoji graikų kalba 2 Dalyko pavadinimas Kodas

SENOJI GRAIKŲ KALBA 2



Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: būti išklausius Senąją graikų kalbą filologams 1. Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 125 64 61


Supažindinti su senosios graikų kalbos vieta indoeuropiečių kalbų sistemoje, atskleisti jos įtaką Europos kalbų ir kultūrų formavimuisi. Siekiama, kad studentai išsiugdytų senosios graikų kalbos kaip sistemos ir socialinio kultūrinio reiškinio supratimą, įgytų tvirtus gramatikos ir leksikos, tekstų skaitymo, analizės ir vertimo pagrindus. Taip pat ugdomas analitinis mąstymas.


Studentai įgis žinių apie senosios graikų kalbos gramatinę ir leksinę sistemą, gebės paaiškinti jos savitumus ir sąsajas su kitomis indoeuropiečių kalbomis; pasitelkdami įgytas žinias gebės skaityti, suprasti, analizuoti ir versti senosios graikų kalbos tekstus.

Gramatinis – vertimo, diachroninis – kultūrinis, hermeneutinis, analitinis, praktiniai-operaciniai įgūdžių įtvirtinimo ir kartojimo metodai



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Skaitvardžiai. Daryba ir vartojimas. 3 2 5 4 Pratimai, tekstų vertimas ir analizė (1, 2, 3)

2. Sintaksė (linksnių, laikų, nuosakų pagrindiniuose sakiniuose vartojimas; attractio relativi).


3. Pagrindinės sintaksinės konstrukcijos. 7 6 13 8 Pratimai, tekstų vertimas ir analizė (1, 2, 3)

4. Šalutinių sakinių sintaksė. 7 6 13 8 Pratimai, tekstų vertimas ir analizė (1, 2, 3)


6. Netaisyklingieji veiksmažodžiai. 7 8 15 8 Pratimai, tekstų vertimas ir analizė (1, 2, 3)

7. Leksika 8 Žodžių, sentencijų ir kūrinių fragmentų mokymasis


9. Pasirengimas egzaminui ir jo laikymas 2 2 4 9

Iš viso: 30 30 2 2 64 61


Kaupiamasis vertinimas Darbas seminarų ir pratybų metu pavasario semestre

25 % Seminarų ir pratybų lankymas, užduočių atlikimas, medžiagos įsisavinimas

3 ir 4 kontroliniai darbai 20% 6, 12 sav. Teigiamas testo užduočių įvertinimas (10 balų įvertinamas darbas, kuriame nėra klaidų)


Egzaminas 45 % Pavasario sesija





1. Dumčius J. 1989 Graikų kalba Vilnius: Mokslas

2. Juchnevičienė N. 2003 Senosios graikų kalbos pratybos VUL

3. Liddell H., Scott R., Jones H.. 2001 Greek - English Lexicon Clarendon Press





1. Veisman N. 1991 Grečesko – russkij slovarj (rus.) Greko- latinskij kabinet J. Šičalina

2. Račkauskas M. 1930-1934 Graikų kalbos gramatika, t. 1 – 2. Marijonų spaustuvė

3. Sobolevskij S. 1948 Grammatika drevnegrečeskogo jazyka (rus.) Izdatel‘stvo literatury na inostrannych jazykach

4. Luschnig C. A. E.. 1975 An Introduction to Ancient Greek Charles Scribner‘s Sons


Nijolė Juchnevičienė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas

2011-04-15 2011-07-05

72

Medievistika (žr. 3 semestrą)

Modernizmo genezė ir raida Dalyko pavadinimas Kodas

MODERNIZMO GENEZĖ IR RAIDA


Koordinuojantis: dr. Rūta Šlapkauskaitė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Anglų filologijos katedra, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras, Lietuvių literatūros katedra Kitas (-i): prof. dr. Jadvyga Bajarūnienė, doc. dr. Irina Melnikova

doc. dr. Audinga Peluritytė - Tikuišienė






Išankstiniai reikalavimai: rekomenduojama, kad studentai būtų išklausę Antikinės literatūros dalyką. Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


10 280 32 248


Suteikti platų humanitarinį išsilavinimą, ugdyti Modernizmo ištakų ir krypčių supratimą: supažindinti su svarbiausiais literatūros reiškiniais ir autoriais, formavusiais XX a. literatūros ir kultūros kanoną bei modernaus žmogaus koncepciją; ugdyti išprususią, savarankiškai ir kritiškai mąstančią asmenybę, išmanančią moderniąją literatūrą ir kultūrą, gebančią orientuotis pasaulio literatūros istoriniame ir vertybiniame kontekste; ugdyti studentų tarpkultūrinę kompetenciją.


Studentai turės žinių apie svarbiausius XX a. Vakarų, rusų ir lietuvių literatūros reiškinius, kūrinius ir autorius, gebės juos analizuoti, lyginti tarpusavyje ir susieti juos su bendru kultūriniu epochos kontekstu. Studentai išmoks atpažinti modernizmo estetikos krypčių savitumus ir lyginti nacionalinių literatūrų bei meno krypčių reiškinius. Studentai gebės kritiškai įvertinti skirtingų nacionalinių literatūrų raidos ypatumus ir jų reikšmę bendriems Vakarų literatūros procesams. Studentai mokės paaiškinti ir išnagrinėti literatūrinės tradicijos ir novatoriškumo santykį dalyko tekstuose. Studentai gebės argumentuotai pagrįsti individualią teksto interpretaciją, pasitelkdami šiuolaikinio literatūros mokslo metodus.

Probleminis, istorinis - kultūrinis dėstymas, lyginamoji analizė, įtraukianti paskaita, filmo peržiūra, dailės kūrinių interpretacija.

Vertinimas – kaupiamasis: - 3 tarpiniai kolokviumai (raštu, atvirojo/uždarojo tipo užduotys), 60% galutinio pažymio - egzaminas (atvirojo tipo klausimai) 40% galutinio pažymio



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Europos modernizmas. Europos modernizmo genezė. Vakarų intelektualinės minties kontekstas: H. James, F. Nietszche, H. Bergson, S. Freud. Modernizmas ir impresionizmo dailė. Rainer Maria Rilke ir XIX – XX a. sandūros literatūra. Dievoieškos tema ir civilizacijos kritika Rilkės poezijoje (Valandų knyga). Daikto simbolika Rilkės eilėraščių rinktinėje Naujieji eilėraščiai. Buities problematika ir meno šlovinimas Duino elegijose. Mito interpretacijos Sonetuose Orfėjui. Avangardo estetika: dadaizmas, surrealizmas. Modernizmo poetikos ypatumai: sąmonės srauto technika, afazija, “apsunkintas” rašymas/skaitymas - labirintas. Ekspresionizmo estetika ir F. Kafkos kūryba. Labirinto figūros reikšmė. Metamorfozė: gotikinio pasakojimo konvencijų ir ironijos reikšmė, alegorinių modelių aiškinimo galimybės. Egzistencializmo filosofijos probleminis laukas: S. Kierkegaard, J.P. Sartre, A. Camus. Absurdo filosofija ir absurdo teatras. S. Beckettas ir J. Joyce’o meniniai eksperimentai. Belaukiant Godo: pjesės kompozicijos ypatumai, absurdo poetikos ir vodevilio estetikos apraiškos bei jų reikšmė, pjesės-liturgijos ir pjesės-metadramos interpretaciniai modeliai. F. Pessoa Vakarų modernizmo kontekste: romantinė tradicija (amerikiečių transcendentalizmo filosofija), prancūzų simbolizmas (Ch. Baudelaire, A. Rimbaud), flâneur figūra, kaukės ir heteronimo reikšmė meninei vaizduotei (plg. S. Kierkegaardo, W.B.Yeatso, O. Wilde’o, E. Poundo estetinės pažiūros). Modernioji pasaulėjauta F. Pessoa poezijoje: “nuasmeninimo” poetika, pastoralės ir avangardinio maišto poetiniai modeliai.

6 2 8 40 Tekstai: Rilke (349 psl.) Kafka (36 psl.) Beckett (78 psl.) Pessoa (195 psl.) Iš viso: 658 psl. grožinio teksto

2. 1 tarpinis atsiskaitymas 1 1 10

3. Amerikiečių literatūra. Amerikiečių modernizmas: europietiškosios tradicijos ir romantiškojo paveldo refleksija. Bytnikų poetika ir meno maištas. Paulo Bowleso romanas Dangaus prieglobstis: religijos, filosofijos, meno ir kultūrinės egzotikos kodų aiškinimo strategijos. Lotynų Amerikos magiškasis realizmas ir postekspresionizmo dailė. Tikrovės ir fantazijos santykio problema. Kolonijinių reprezentacijų reikšmė meninei vaizduotei. Juano Rulfo romanas Pedras Paramas: žanro problema, istorinio pasakojimo modelis, kelio mitologemos vaidmuo, modernistinės poetikos apraiškos. Metaliteratūriniai žaidimai Jorge Luis Borgeso Fikcijose: tekstų kompozicijos ypatumai, palimpsesto ir parodijos naratyviniai modeliai, labirinto, bibliotekos ir veidrodžio figūrų reikšmė. Borgesas, Beckettas ir Kafka: pasaulėvaizdžių /pasaulėjautų samplaikos.

5 5 40 Bowles (271 psl.), Rulfo (130 psl.), Borges (136 psl.) Iš viso: 537 psl. grožinio teksto

4. Postmodernybė ir postmodernizmas. Postmodernistinio meno ypatumai. Atviras tekstas ir “autoriaus mirties” problema. Intertekstualumo problema ir palimpsesto kūrimas. Umberto Eco postmodernistinio meno koncepcija. „Rožės vardas“ kaip postmodernistinio romano pavyzdys: pasakojimo strategijos ir jų

5 2 7 40 Eco (547 psl.), Nabokov (357 psl.), Süskind (213 psl.) Iš viso: 1117 psl. grožinio teksto

73

reikšminis potencialas. Vladimiro Nabokovo prozos santykis su „idėjų literatūra“ ir litofaninis raštas, netiesioginio pasakymo poetika ir diskursyvinio žaismo pavidalai. Romanas-palimpsestas „Lolita“: kompozicijos ypatumai, pasakotojo problema, išraiškos plano ir reikšmės santykis. Postmodernistinis Patricko Süskindo romanas „Kvepalai“: kvapo raiškos problema literatūroje (metaforiniai/metoniminiai modeliai), žanro problema, pasakojimo būdo ypatumai ir jų provokuojamos skaitymo strategijos, kelio mitologemos vaidmuo. Proust versus Süskind.


6. Rusų modernizmo ir avangardo specifika bei skirtis. Simbolizmas, akmeizmas, futurizmas. O. Mandelštamo ir A. Achmatovos poezijos išskirtinumas: semantinės poetikos bruožai. M. Cvetajevos poetinio pasaulio modelis. M. Cvetajeva ir R.-M. Rilkė. J. Brodskis ir Lietuva. XX a. rusų prozos specifika: M. Bulgakovo romanas „Meistras ir Margarita“ –fantastinis realizmas; B. Pasternako „Daktaras Živaga“ – poetinis romanas; A. Solženycino „Gulago salynas“ – dokumentinis epas; rusų dramaturgija – D. Charmsas, broliai Presniakovai, v. Sorokinas – absurdo drama; J. Griškovec - monodrama. XX a.rusų literatūros vertimai į lietuvių kalbą.

5 2 7 40 Achmatova (303 psl.), Bulgakov (391 psl.), Brodskis (383 psl.), Pasternakas (584 psl.), Venclova (373 psl.) Iš viso: 2034 psl. grožinio teksto

7. Lietuvių literatūra nepriklausomybės akivazdoje: autoritetai politinio ir kultūrinio persilaužimo laikotarpiu (Juozas Baltušis, Eduardas Mieželaitis, Justinas Marcinkevičius). Sovietinės epochos palikimas, stagnacijos įveika ir modernizmo vertybių susigrąžinimas. Postmodernizmo iššūkiai ir atsakymai į juos. Nepriklausomos literatūros raida: trumpa egzodo ir tremtinių literatūros apžvalga, naujų vardų, naujos kartos įsitvirtinimas. 50-ųjų metų kartos kūrybos idėjų bazė, nauji pasakojimo būdai, poezijos, prozos ir esė santykis. Ričardo Gavelio totalitarizmo analizė. Jurgio Kunčino sovietinis bohemietis ir Jurgos Ivanauskaitės hipių pasaulėjauta nepriklausomoje Lietuvoje. Harmonija po postmodernizmo ženklu: Donaldo Kajoko ir Nijolės Miliauskaitės poezija.

6 2 8 30 Gavelis (216 psl.), Ivanauskaitė (351 psl.), Kajokas (381 psl., 10 ~ 15 eilėraščių), Kunčinas (232 psl.), Miliauskaitė (489 psl., 10 ~ 15 eilėraščių) Iš viso: 900 psl. grožinio teksto



Iš viso: 27 5 32 248



Trys tarpiniai atsiskaitymai – koliokviumai

60 Trys koliokviumai – atviro arba uždaro pobūdžio užduotys. Kiekvienas kolokviumas - 20% kaupiamojo balo. Vertinama nuo 1 iki 10 balų. Gautas balas dauginamas iš 0,2 ir taip apskaičiuojama procentinė balo vertė.

Egzaminas 40 Egzaminui pateikiami du probleminiai atviro pobūdžio klausimai. Vertinama nuo 1 iki 10 balų. Gautas balas dauginamas iš 0,4. 10-9 - Egzaminas vertinamas puikiai ir labai gerai, jei studentas tinkamai išnagrinėja kūrinio struktūrą ir problematiką, geba jį susieti su bendrais XX a. kultūros kontekstais bei moka argumentuotai ir kūrybiškai pagrįsti savo nuomonę. 8- Egzaminas vertinamas gerai, jei studentas yra perskaitęs visus privalomus kūrinius, išmano jų problematiką, geba juos susieti su bendrais XX a. kultūros kontekstais ir rišliai dėsto savo mintis. 7 - Egzaminas vertinamas vidutiniškai, jei studentas žino siužetus, geba įvardinti problematiką ir nusakyti (nebūtinai tiksliai ir rišliai) kūrinių reikšmę bendriems XX a. literatūros procesams. 6 - Egzaminas vertinamas patenkinamai, jei studentas aptaria kūrinių siužetus tik bendriausiais bruožais, bet nesugeba atskleisti jų problematikos, apibūdinti struktūros, prastai orientuojasi bendruose literatūros procesuose. 5 - Egzaminas vertinamas silpnai, jeigu studentas tik žino siužetus, bet nesugeba savarankiškai nagrinėti kūrinių ir neįstengia apibūdinti atskiro literatūros reiškinio (krypties, srovės) bruožų. 4- Egzaminas vertinamas neigiamai, jei atsakymas neatitinka nei vieno anksčiau įvardinto reikalavimo.





1. Achmatova A. 1994 Erškėtis žydi = Шиповник цветет : Eil. ir poema / Sudaryt. B. Medekšaitė.

303 psl. Vilnius : Vyturys

2. Baužytė Galina (sudarytoja)

1994 XX a. Vakarų literatūra, I dalis 1900-1945. 6 – 56 psl. (50 psl.) 185 – 202 psl. (17 psl.); 247 – 226 psl. (21 psl.)

Vilnius: VU leidykla.

3. Baužytė Galina (sudarytoja)

1995 XX a. Vakarų literatūra, II dalis 1945-1985. 139 – 151 psl. (12 psl.), 212 – 228 0sl. (16 psl.)

Vilnius: VU leidykla.

4. Beckett S. 2009 Belaukiant Godo. In Teatras. http://www.tekstai.lt/versti-tekstai/1341-samuel-beckett-belaukiant-godo-1.html?catid=403%3Abeckett-samuel

78 psl. Vilnius: Baltos lankos.

5. Borges J. L. 2000 Fikcijos. 136 psl. Vilnius: Baltos lankos

6. Bowles P. 2007 Dangaus prieglobstis. 271 psl. Vilnius: Baltos lankos

7. Brodskis J. 1999 Vaizdas į jūrą = С видом на море: eilėraščiai / [iš rusų kalbos vertė Gintaras Patackas, Tomas Venclova, Markas Zingeris; sudarė Markas Zingeris].

383 psl. Vilnius: Vyturys

8. Bulgakovas M. 2004, kiti leid. 1996

„Meistras ir Margarita“: romanas (iš rusų kalbos vertė Algimantas Mikuta).

391 psl. Kaunas: A. Adamonytės firma "Trigrama"

9. Čičinskaitė Regina. 2001 Metafizinis J. Brodskio poezijos horizontas. Metai. Nr. 2.

10. Eco U. 2001 Rožės vardas, vertė Inga Tuliševskaitė. 547 psl. Vilnius: Tyto alba

11. Gavelis R. 2007 Jauno žmogaus memuarai. 216 psl. Vilnius: Tyto alba

12. Ivanauskaitė J. 2007 Ragana ir lietus. 351 psl. Vilnius: Tyto alba

13. Kafka F. 1994 Metamorfozė. In Kafka, Franz. Procesas. Pilis. Novelės. http://www.tekstai.lt/buvo/versti/kafka/metamorf.htm

36 psl. Vilnius: Vaga

14. Kajokas D. 1997 Meditacijos. ~ 15 psl. Iš 381 psl. Vilnius: Vaga

15. Kubilius Vytautas 1995 XX amžiaus literatūra / Lietuvių literatūros istorija ~ 25 psl. Iš 719 psl. Vilnius: Alma littera.

16. Kunčinas J. 2007 Tūla. 232 psl. Vilnius: Tyto alba

17. Miliauskaitė N. 1999 Sielos labirintas ~ 15 psl. Iš 489 psl. Vilnius: Vaga

18. Nabokov V. 1990 Lolita, vertė Sigita Papečkienė. 357 psl. Vilnius: Vaga

http://www.tekstai.lt/versti-tekstai/1341-samuel-beckett-belaukiant-godo-1.html?catid=403%3Abeckett-samuel

http://www.tekstai.lt/versti-tekstai/1341-samuel-beckett-belaukiant-godo-1.html?catid=403%3Abeckett-samuel

http://www.tekstai.lt/buvo/versti/kafka/metamorf.htm

74

19. Pasternakas B. 1991 Daktaras Živaga: romanas. 584 psl. Vilnius

20. Pessoa F. 2010 Poezijos rinktinė. 195 psl. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga

21. Rilke R. M. 1996 Poezija = Die Gedichte. (dvikalbis leidinys) psl. 24-373. 349 psl. Vilnius

22. Rulfo J. 2005 Pedras Paramas. 130 psl. Vilnius: Baltos lankos

23. Süskind P. 2007 Kvepalai. Vieno žudiko istorija, vertė Vilija Gerulaitienė. 213 psl. Vilnius: Alma littera

24. Venclova T. 1999 Pašnekesys žiemą: [eilėraščiai ir vertimai]. 373 psl. Vilnius: Vaga

25. Viliūnas Giedrius (sudarytojas)

2003 Naujausioji lietuvių literatūra /1988 – 2002/ 50 psl. Iš 463 psl. Vilnius: Alma littera.





1. Walter Benjamin 2005 Nušvitimai 62 – 100 psl. (38 psl.) 244 – 304 psl. (60 psl.)

Vilnius: Vaga.

2. Umberto Eco 2004 Atviras kūrinys. Forma ir neapibrėžtumas šiuolaikinėje poetikoje

299 psl. Vilnius: Tyto alba.

3. Audinga Peluritytė 2006 Senieji mitai, naujieji pasakojimai apie naujausią lietuvių literatūrą

~ 25 psl. Iš 398 psl. Vilnius: Gimtasis žodis.

4. 2011 Rusija. LITERATŪRA. 20 a. rusų lit-ra. Ryšiai su lietuvių lit-ra. // Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)

Mokslo ir enciklopedijų leidykla. XIX t.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

5. http://www.professorandy.com/RussianLiterature.shtml.

6. Hans-Joachim Piechotta u.a. (sudarytojai) Bd. 1-2.

1994 Die literarische Moderne in Europa. p.136-170 (apie Nietzsche); (34 psl.), p.53-68 (apie Pessoa) (15 psl.), p.164-187 (apie prancūzų simbolistus). (23 psl.)

Opladen: Westdeutscher Verlag.


Rūta Šlapkauskaitė Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas

2011-04-26 2012-07-05

Senieji raštai vokiečių kalba (žr. 3 semestrą)

Vokiečių kalbos priešistorė (žr. 3 semestrą)

http://www.professorandy.com/RussianLiterature.shtml

75

Vakarų literatūra: realizmas vs modernizmas Dalyko pavadinimas Kodas

VAKARŲ LITERATŪRA: REALIZMAS VS MODERNIZMAS


Koordinuojantis: doc. dr. Irina Melnikova VU Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras

Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: studentai turėtų būti išklausę Antikinės literatūros ir Literatūros teorijos įvado kursus



5 140 48 92

Dalyko tikslas

Supažindinti su svarbiausiais XIX – XX a. Vakarų literatūros reiškiniais ir autoriais, paaiškinti jų tarpusavio ryšius, suteikti žinių apie esminius kiekvieno reiškinio/krypties poetikos ypatumus, suformuoti kontekstą nacionalinės literatūros reiškinių analizei, ugdyti studentų gebėjimus analizuoti literatūros kūrinius.


Studentai įgis žinių apie svarbiausius XIX-XX a. Vakarų literatūros reiškinius, kūrinius ir autorius, gebės juos analizuoti ir sieti su bendru krypties bei epochos kontekstu; įgis kompetencijų tirti nacionalinių literatūrų savitumus bendrame Vakarų literatūros kontekste, matyti jų tarpusavio sąveikas ir skirtumus; įgis kompetencijų argumentuotai komentuoti ir interpretuoti tekstus, atsižvelgiant į literatūros teksto išraiškos plotmę; įgis kritinio ir argumentuoto viešojo kalbėjimo įgūdžių.

Probleminis dėstymas, lyginamoji analizė, diskusijos seminaruose.

Vertinama balais nuo 1-10, vadovaujantis VU Studijų rezultatų vertinimo tvarka. Vertinimas – kaupiamasis: - dalyvavimas seminaruose - tarpinis atsiskaitymas raštu - egzaminas (atvirojo tipo klausimai)


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Realizmo literatūros principai. Mokslo ir meno ryšio raiška realizmo ir natūralizmo literatūroje. Stendhalio kristalizacijos teorija ir literatūrinio portreto technika. Honoré de Balzaco „Filosofiniai etiudai“: „filosofijos“ pėdsakai romano struktūroje. Filosofinių ir estetinių pažiūrų santykis su beasmeniškumo principo realizavimu Gustave‘o Flaubert‘o romane. Biologinės žmogaus koncepcijos ir impresionistinės raiškos manieros konfliktas Émile‘io Zola prozoje. Teminiai, struktūriniai, stilistiniai Guy de Maupassant‘o novelistikos ypatumai.

8 3 11 20 Tekstų skaitymas ( 1, 2, 3, 4)

2. XIX amžiaus pabaigos literatūros proceso pokyčiai: estetizmas ir simbolizmas. Estetizmo koncepcijos raiška Oscaro Wilde‘o kūryboje. Poetinės kalbos reforma simbolistinėje lyrikoje (Paul Verlaine, Arthur Rimbaud, Stephane Mallarmé). Simbolistinio teatro ypatumai (Maurice Maeterlinck ).

2 2 4 5 Tekstų skaitymas (5,6)

3. Modernizmo literatūra. XX a. pradžios avangardo srovės (dadaizmas ir siurrealizmas). Abipusės tapybos ir literatūros įtakos. Modernistinė lyrika. Kritinė Thomaso Sternso Elioto teorija ir „Bevaisės žemės“ poetika.

4 4 5 Tekstų skaitymas (7, 8)

4. Modernistinė proza. Atminties problema ir jos išraiškos ypatumai Marcelio Prousto romanų cikle „Prarasto laiko beieškant“. Logikos ir alogiškumo raiška Franzo Kafkos prozoje. Ypatinga meno koncepcija ir jos dėstymo ypatumai „teorinėje“ Jameso Joyce‘o prozoje.

6 2 8 15 Tekstų skaitymas (9,10,11)

5. Modernizmo drama. Luiggi Pirandello dramos ir Samuelio Beckette‘o bei Eugène‘o Ionesco anti-dramos eksperimentai.

2 2 4 5 Tekstų skaitymas (14,15,16)

6. Kontrolinis rašto darbas 1 1 4

7. „Prarastosios kartos“ literatūra – temos ir jų raiška. Ernesto Hemingway‘jaus prozos poetika. Egzistencializmas literatūroje: temos/problemos, jų sprendimo būdai ir išraiškos ypatumai Albert‘o Camus prozoje.

2 1 3 8 Tekstų skaitymas (12, 13)

8. Postmodernybė ir postmodernizmas. Postmodernistinio meno ypatumai. Atviras tekstas ir „autoriaus mirties“ problema, intertekstualumo problema ir palimpsesto kūrimas. Umberto Eco romanas-palimpsestas. Kultūrų dialogas Vladimiro Nabokovo prozoje: litofaninis raštas ir netiesioginio pasakymo poetika. Kvapo raiškos problema Patricko Süskindo romane. Proust vs Süskind.

8 1 2 11 15 Tekstų skaitymas (17, 18, 19).


Iš viso: 30 14 4 48 92


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas


Dalyvavimas seminaruose.

10 % Kiekvieno seminaro metu

Už gerą pasirengimą ir aktyvų dalyvavimą prie egzamino rašto darbo įvertinimo pridedamas vienas balas.

Tarpinis 10 % 10-12 semestro Rašto darbui pateikiamos ištraukos (10) iš perskaitytų tekstų. Rašto darbo metu leidžiama naudotis kritine medžiaga

76

atsiskaitymas – kontrolinis rašto darbas.

sav. (paskaitų konspektais, vadovėliais, etc). Studentas turi 1) identifikuoti, kokio teksto ištrauka yra cituojama ir nurodyti jos autorių, 2) glaustai apibūdinti istorinį-kultūrinį kontekstą (laikotarpis, tautinis/kalbinis laukas, kryptis, teksto žanras), 3) pateikti trumpą ištraukos komentarą (kokie teksto/rašytojo kūrybos/ krypties problematikos ir poetikos ypatumai matomi ištraukoje). Kiekvienos ištraukos komentaras vertinamas atskirai. Bendrą darbo rezultatą sudaro visų ištraukų vertinimų suma (max. – vienas balas), pridedama prie egzamino rašto darbo įvertinimo.

Egzaminas 80 % Sesijos metu Egzaminui pateikiami du probleminiai atviro pobūdžio klausimai ir viena ištrauka iš privalomų perskaitymui tekstų (3 klausimas). Reikalavimai ištraukos komentarui – tokie pat kaip ir tarpinio atsiskaitymo (kontrolinio rašto darbo) metu. Kiekvienas klausimas vertinamas pagal 10 balų sistemą, bendrą egzamino rašto darbo pažymį sudaro trijų pažymių vidurkis. Atsakymas vertinamas puikiai arba labai gerai, jei atsakoma rišliai ir be klaidų, išsamiai ir kritiškai apibūdinamas kultūrinis bei literatūrinis kontekstas, rodomas labai geras perskaitytų kūrinių turinio išmanymas, išsamiai apibūdinami reiškinio poetikos ypatumai. Atsakymas vertinamas gerai, jei atsakoma rišliai ir be klaidų, apibūdinamas kultūrinis ir literatūrinis kontekstas, rodomas perskaitytų kūrinių turinio išmanymas, bendrais bruožais apibūdinami esminiai reiškinio poetikos ypatumai. Atsakymas vertinamas vidutiniškai, jei atsakoma neišsamiai, kultūrinio konteksto apibūdinime pasitaiko nežymių klaidų, tekstų turinys ir jų poetika apibūdinami tik bendrais bruožais. Atsakymas vertinamas patenkinamai, jei atsakoma neišsamiai, nerišliai, konteksto apibūdinime pasitaiko neesminių klaidų, labai glaustai apibūdinamas tik tekstų turinys. Atsakymas vertinamas silpnai, jei atsakoma labai glaustai, nerišliai, pateikiama tik bendriausia informacija apie skaitytus kūrinius. Atsakymas vertinamas neigiamai, jeigu yra esminių klaidų, liudijančių, kad studentas neskaitė kūrinių ir visiškai nesiorientuoja literatūros proceso raidoje.




1. Stendhal 1976 Raudona ir juoda [470] Vilnius: Vaga

2. Honoré de Balzac 2011 Šagrenės oda [440] Kaunas: Obuolys

3. Gustave Flaubert 2010 Ponia Bovari [470] Kaunas: Obuolys

4. Émile Zola 1998 Kūryba [370] Vilnius: Mintis

5. Guy de Maupassant 2005 Pampuška [20] Novelės Vilnius: Žaltvykslė

6. Oscar Wilde 1989 Doriano Grejaus portretas [200] O. Vaildas, Dž. Džoisas, Doriano Grejaus portretas, Menininko jaunų dienų portretas

Vilnius: Vaga

7. Maurice Maeterlinck 2002 Nekviestoji viešnia [30] Vilnius: Alma littera

8. Has Arp Eilėraščiai [10] http://www.tekstai.lt/buvo/versti/arp/eilerasc.htm

9. Thomas S. Eliot 2010 Bevaisė žemė [20] Poezija iš svetur. Sud. ir vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas

Vilnius: Baltos lankos

10. Marcel Proust 2004 Svano pusėje [460] Vilnius: Vaga

11. Franz Kafka 2004 Metamorfozė [35] Procesas, Novelės Vilnius: baltos lankos

12. James Joyce 1989 Menininko jaunų dienų portretas [200] O. Vaildas, Dž. Džoisas, Doriano Grejaus portretas, Menininko jaunų dienų portretas

Vilnius: Vaga

13. Ernest Hemingway 2006 Fiesta [220] Vilnius: Žaltvykslė

14. Albert Camus 2009 Svetimas [120] Vilnius Baltos lankos

15. Luiggi Pirandello 1973 Šeši personažai ieško autoriaus [60] Dramos Vilnius: Vaga

16. Samuel Beckett 1988 Belaukiant Godo [40] XX a. prancūzų dramos [sudarė B. Želvytė].

Vilnius: Vaga

17. Eugène Ionesco Pamoka [25] http://www.tekstai.lt/buvo/versti/ionesco/pamoka.htm

18. Umberto Eco 2006 Rožės vardas [550] Vilnius: Tyto alba

19. Vladimir Nabokov 1990 Lolita [350] Vilnius: Vaga

20. Patrick Süskind 2004 Kvepalai [210] Vilnius: Alma littera





1. 1994 XX a. Vakarų literatūra 1-2 dalys Vilnius: VU leidykla

2. Umberto Eco 2004 Atviras kūrinys. Forma ir neapibrėžtumas šiuolaikinėje poetikoje Vilnius: Tyto alba

3. Norman Cantor 1988 Twentieth-century culture: Modernism to deconstruction New York: Lang


Irina Melnikova Aprobavo FilF Akademinė komisija. Patvirtino studijų programos komitetas.

2011-07-05

77

III kursas 5 semestras

Privalomieji dalykai Vokiečių kalbos istorinė raida Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ KALBOS ISTORINĖ RAIDA



Kitas (-i): dr. Justina Daunorienė






Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą ≥ B2 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 135 48 87


Šiuo dalyku siekiama ugdyti: - būsimųjų kalbos tyrėjų kompetenciją: gebėjimą analizuoti vokiečių kalbos sistemą, vokiečių kalbos reiškinius kalbos raidos aspektu; - gebėjimą dirbti ir mokytis savarankiškai, taikant įgytas žinias praktikoje; - analitinį ir kritinį mąstymą: gebėjimą analizuoti, įžvelgti sąsajas ir vertinti tam tikrus kalbos reiškinius; - studijuojantieji taip pat turi išmokti siekti kokybės ir nuolat tobulėti.


Dalyką įvykdę studentai turėtų: - įgyti žinių apie vokiečių kalbos raidą platesniame Europos kultūros kontekste;

žinoti, suprasti ir tinkamai vartoti bei aiškinti pagrindines kalbos istorijos sąvokas ir terminus - suvokti ir gebėti paaiškinti vokiečių kalbos raidą istoriniu aspektu; - suvokti ir gebėti paaiškinti vokiečių kalbą kaip besikeičiantį reiškinį, o šiuolaikinės kalbos reiškinius – kaip kalbos raidos rezultatą; - gebėti aiškinti ir analizuoti vokiečių kalbos reiškinius kalbos raidos požiūriu;

gebėti rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių;

gebėti organizuoti savo darbą ir mokymąsi, pasirinkdami tinkamas strategijas užduotims atlikti, planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų.

įtraukiančiosios paskaitos, seminarai, mokslinės literatūros skaitymas, praktinės ir tiriamojo pobūdžio užduotys (tekstų analizė).

Tarpiniai kontroliniai darbai (tekstų analizė), egzaminas raštu (atvirojo tipo klausimai).


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Kalbos istorijos mokslas ir fenomenas. Pagrindinės sąvokos. 2 2 4 informacinės literatūros skaitymas 2. Kalbos evoliucija. Simbolinė ir verbalinė komunikacija. Aplinka

ir kalba. 4 4 4

3. Vokiečių kalba ir kitos germanų kalbos. 4 4 4

4. Vokiečių kalbos periodizacija. Periodizacijos problema. Pirmieji senosios vokiečių aukštaičių kalbos tekstai.

4 4 6

5. Senoji vokiečių aukštaičių kalba. Pirmasis bei antrasis priebalsių poslinkiai. Balsių harmonija. Umliautas. Žodžio galo dėsnis. Morfologiniai kitimai. Senosios vokiečių kalbos sintaksė ir žodynas.

4 4 6

6. 1 tarpinis atsiskaitymas. 1 1 2 kartojimas

7. „Hildebrandslied“. Giesmės lingvistinė analizė. 4 4 8 tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys, teksto lingvistinė analizė

8. Vidurinioji vokiečių aukštaičių kalba. Balsių raida. Redukcija. Umliauto išplitimas. Analitinių veiksmažodžio laikų formų susiformavimas. Artikelis. Žodžių daryba.

1 1 6 informacinės literatūros skaitymas


10. „Nibelungenlied“. Giesmės lingvistinė analizė. 9 9 10 tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys, teksto lingvistinė analizė

11. Ankstyvoji vokiečių aukštaičių kalba. Monoftongizacija. Diftongizacija. Gramatikos bei žodyno kitimai. Kalbos variantai. Knygų leidyba. Lutherio Biblijos vertimo įtaka bendrinei kalbai.



13. Simonas Dachas. „Treue Lieb ist jederzeit zu Gehorsamen bereit“. Teksto lingvistinė analizė

8 8 8 tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys, teksto lingvistinė analizė

14. Šiuolaikinės vokiečių kalbos tendencijos. Vokiečių kalba Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Aktualūs iššūkiai. Fonetiniai, morfologiniai, semantiniai, sintaksiniai bei leksiniai kitimai.


15. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas

2 2 13

Iš viso: 22 26 48 87

78


Kaupiamasis vertinimas: 3 tarpiniai atsiskaitymai. Tekstų analizė.

15%+15%+15% atitinkamai pabaigus 5 , 7 ir 9 temą


Egzaminas raštu 55% pabaigus dalyką





1. Bersch Werner / Wolf Norbert Richard

2009 Geschichte der deutschen Sprache Erch Schidt Verlag, Berlin

2. de Boor Helmut (Hrg.) 2004 Das Nibelungenlied Parkland Verlag, Köln

3. Haarmann Harald 2006 Weltgeschichte der Sprachen C.H.Beck Verlag, München

4. Müller Stephan (Hrg.) 2007 Althochdeutsche Literatur Reclam Verlag, Stuttgart

5. Nübling Damaris 2007 Historische Sprachwissenschaft des deutschen Gunter Narr Verlag, Tübingen

6. Schöne Albert (Hrg.) 1988 Das Zeitalter des Barock. Texte und Zeugnisse C.H. Beck Verlag, München




1. Sonderegger Stefan 2003 Althochdeutsche Sprache und Literatur De Gruyter Verlag, Berlin

2. Weddige Hilkert 2003 Mittelhochdeutsch C.H.Beck Verlag, München


dr. Aleksej Burov, dr. Justina Daunoriene Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

79

Vokiečių literatūra: XIX a. 2 pusė – XX a. Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ LITERATŪRA: XIX A. 2 PUSĖ – XX A.



Kitas (-i):




Kontaktinė (auditorinė) 5 semestras vokiečių




5 140 48 92


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti gebėjimą suprasti, analizuoti ir interpretuoti vokiečių literatūros tekstus, parašytus nuo XIX a. 2 pusės iki XX a. Taip pat ugdomas vokiškai kalbančių šalių kultūros supratimas bei kritinis mąstymas.


Dalyką išklausę studijuojantieji: - įgis žinių apie vokiškai kalbančių šalių literatūros raidos etapus, pagrindinius autorius ir reikšmingiausius kūrinius; - gebės analizuoti, ir interpretuoti ir vertinti vokiečių, austrų, šveicarų literatūros reiškinius platesniame Europos literatūros ir kultūros kontekste, vartodami atitinkamą terminiją ir taikydami atitinkamus metodus; - gebės išskirti ryškiausius vokiečių, austrų, šveicarų kultūros bruožus, lyginti vokiškai kalbančių šalių kultūrą su lietuvių kultūra, nustatyti ir paaiškinti panašumus bei skirtumus; - gebės lyginti ir kritiškai vertinti vokiškai kalbančių šalių literatūros reiškinius; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje.

probleminis, istorinis-kultūrinis dėstymas, lyginamoji analizė, įtraukianti paskaita, seminarai, grupės diskusija

2 koliokviumai (atvirojo tipo užduotys), egzaminas raštu (atvirojo tipo klausimai)



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Vokiečių realizmas. Theodoro Fontane’s estetinės pažiūros ir kūrybos problematika. Romanas “Efė Bryst” / “Effi Briest” kaip paradigminis realizmo kūrinys: individo ir moralinių visuomenės konvencijų konfliktas. Romano kalbos ir vaizdavimo ypatumai (leitmotyvų ir dialogų reikšmė).

1 2 3 4 grožinės ir kritinės literatūros skaitymas ir analizė, pasirengimas atsakyti į probleminius klausimus, pasirengimas grupės diskusijai

2. Vokiečių natūralizmas, jo susiformavimo aplinkybės. Arno Holzo ir Johanneso Schlafo teorinės nuostatos. Gerharto Hauptmanno draminė kūryba. Dramos “Prieš saulėtekį” / “Vor Sonnenaufgang” problematika ir poetika.

1 2 3 4

3. Modernizmas: 19-20 a. sandūros literatūra. Dekadansas, estetizmas. Friedricho Nietzsche’s idėjų įtaka. Pagrindinės epochos kryptys: impresionizmas, jugendas, simbolizmas.

1 2 3 4

4. Vienos modernizmas. Ernsto Macho, Sigmundo Freudo teorijų įtaka. Arthuro Schnitzlerio kūryba: žmogaus psichikos ir pasąmonės vaizdavimas („Leitenantas Gustlis“/ „Leutnant Gustl“ ir kt.).

1 1 2 4


6. Stefano George’ s lyrika kaip “amžių sandūros” fenomenas. Simbolizmo ir estetizmo apraiškos, formos ir eilėdaros ypatumai.

1 2 3 2

7. Rainerio Maria Rilke’s kūrybos periodai. Poezijos rinkinių “Valandų knyga” / “Das Stunden-Buch””, “Naujieji eilėraščiai” / “Neue Gedichte” tematika ir raiška. Meno ir menininko funkcijų išaukštinimas. Filosofinės lyrikos („Duino elegijos“ / „Duineser Elegien“) idėjos, jų poetinė raiška.

1 2 3 3

8. Franzo Kafkos biografijos ir kūrybos recepcija. Kaltės, bausmės, tiesos, labirinto, menininko egzistencijos temos apsakymuose („Metamorfozė“ / „Die Verwandlung“ ir kt.) ir romanuose („Procesas“ /„Der Prozess“ ir kt.).

1 2 3 6


10. Thomas Mannas kaip intelektualinės prozos kūrėjas. Kūrybos apžvalga. Ankstyvoji kūryba. („Mažasis ponas Frydemanas“ / „Der kleine Herr Friedemann“). Biurgerio ir menininko priešprieša apsakyme „Tonijas Kregeris“ /“Tonio Kröger“. Menininko paveikslo ambivalentiškumas apsakyme „Tristanas“ / „Tristan“. Thomo Manno prozos sintaksinė raiška, leitmotyvų technika.

2 4 6 15

11. Vokiečių ekspresionizmas. Manifestai, žmogaus ir pasaulio koncepcijos. Lyrikos temų įvairovė ir sklaida antologijoje „Žmonijos sambrėškis“ / „Menschheitsdämmerung“

1 2 3 4

12. Vokiečių ekspresionizmo proza: patologinių būsenų vaizdavimas. Georgo Heymo, Gottfriedo Benno, Alfredo Döblino novelistika. Vokiečių ekspresionizmo drama ir teatras. Georgo Kaiserio pjesė “Nuo tyto iki pusiaunakčio”: “naujojo žmogaus” gimimas. “Stočių dramos” technika ir poetika.

1 2 3 6

13. Bertolto Brechto epinis teatras, jo idėjiniai ir meniniai principai. Dramos “Gerasis žmogus iš Sezuano” / “Der gute Mensch aus Sezuan”.

1 1 2 4

14. „Prarastosios kartos“ literatūra. Pirmojo pasaulinio karo vaizdavimas Ericho Maria Remarque’o kūryboje („Vakarų fronte nieko naujo“ / „Im Westen nichts Neues“).

2 2 4 8

15. 11.

Avangardo sąjūdis. Dadaizmas, jo susiformavimas ir estetiniai principai. Hugo Ball’io eilėraščiai (“Karavanas” / “Kara wane” ir kt.) kaip dadaistinio meno iliustracija.

1 2 3 6

16. 12.

Vokiečių literatūra tarp 1933 ir 1945 m. Egzodo situacija. Klauso Manno romanas “Mefistofelis”/“Mephisto”. Dvilypės egzistencijos problema Hernanno Hesse’s kūryboje („Stepių vilkas“ / „Der Steppenwolf“; „Kleinas ir Vagneris“ / „Klein und Wagner“).

1 2 3 8

17. 20.

Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 2 2 10 kartojimas

80

Iš viso: 16 32 48 92


Atsiskaitymo laikas



2 koliokviumai 60 % pabaigus atitinkamas temas







1. Engel, Manfred/ Auerochs, Bernd (Hrsg.)

2010 Kafka-Handbuch. Leben – Werk – Wirkung. Stuttgart-Weimar: J.B. Metzler

2. Koopmann, Helmut (Hrsg.) 1990 Thomas Mann-Handbuch. Stuttgart: A. Kröner

3. Sprengel, Peter 1990 Geschichte der deutschsprachigen Literatur 1870-1900. München: C.H. Beck

4. Sprengel, Peter 2004 Geschichte der deutschsprachigen Literatur 1900-1918.

München: C.H. Beck

5. Vietta, Silvio / Kemper, Hans-Georg 1997 Expressionismus. München: W. Fink

6. Wunberg, Gotthart (Hrsg.) 1984 Die Wiener Moderne. Stuttgart: Reclam





1. Bertl, Klaus u.a. 1997 Geschichte der deutschen LIteratur. Band 4: Vom Naturalismus zum Expressionismus

Stuttgart: Ernst Klett

2. Kurzke, Hermann 1991 Thomas Mann. Epoche – Werk – Wirkung. München: C.H. Beck

3. Piechotta, Hans Joachim u.a. (Hrsg.)

1994 Die literarische Moderne in Europa. Band 2: Formationen der literarischen Avantgarde

Opladen: Westdeutscher Verlag



81

Pasirenkamieji dalykai Filosofinė vokiečių kalba Dalyko pavadinimas Kodas

FILOSOFINĖ VOKIEČIŲ KALBA



Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) rudens (5/7) semestras vokiečių




5 135 48 87


Šiuo dalyku siekiama: - supažindinti studijuojančiuosius su vokiečių filosofiniu diskursu kaip reiškiniu ir filosofinės vokiečių kalbos leksiniais ir gramatiniais ypatumais; - ugdyti filosofinio diskurso vokiečių kalba supratimą; - lavinti atitinkamą studijuojančiųjų kalbinę raišką, leksinę ir gramatinę kompetenciją; - ugdyti gebėjimą versti filosofinio pobūdžio tekstus iš vokiečių į lietuvių kalbą; - ugdyti studijuojančiųjų gebėjimą dirbti ir mokytis savarankiškai, taikant įgytas žinias praktikoje; - ugdyti analitinį ir kritinį mąstymą; skatinti nusiteikimą mokytis ir siekti kokybės.


Išklausę šį dalyką studijuojantieji: - įgis žinių apie vokiečių filosofinį disdalyką; - gebės suprasti ir filosofinius tekstus vokiečių kalba ir versti juos į lietuvių kalbą; - gebės analizuoti vokiečių filosofinę kalbą įvairiais požiūriais; - gebės gretinti vokiečių filosofinės kalbos reiškinius su lietuvių kalbos reiškiniais; - gebės rinkti, analizuoti, kritiškai vertinti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - gebės vertinti savo akademinės veiklos kokybę ir bus nusiteikę ją tobulinti.

Paskaitos (klasikinės ir įtraukiamosios), seminarai, grupės diskusija, tiriamojo pobūdžio ir praktinės užduotys, vertimas.

2 tarpiniai testai per semestrą (atvirojo tipo užduotys ir vertimas), baigiamasis testas (atvirojo tipo užduotys ir vertimas).


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Filosofinė vokiečių kalba kaip viena iš dalykinės kalbos rūšių. Pagrindinių gramatinių, leksinių, semantinių ir stilistinių ypatumų apžvalga.

4 4 8 10 informacinės literatūros skaitymas, pasirengimas grupės diskusijai, tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys

2. Terminai ir atitikmenų problema gretinant su lietuvių filosofine kalba. Reikšmės problemos. Specifinių terminų vertimo galimybės ir būdai. Kai kurių specifinių vokiečių filosofinės kalbos terminų reikšmės analizė.

4 4 2 10 12

3. Filosofinėje vokiečių kalboje vartojamos tipiškos konstrukcijos: žodžių darybos ypatumai, sakinių struktūra, nominalinės konstrukcijos, pasyvinės konstrukcijos, konstrukcijos su modaliniais veiksmažodžiais. Teksto kohezijos priemonės.

2 2 4 8 12 tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys

4. 1 1 testas 1 1 4 kartojimas

5. Vokiečių filosofinės kalbos abstraktumas. Konjunktyvo konstrukcijų reikšmės ir funkcijos.

2 4 2 8 10 informacinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys

6. Filosofinių tekstų supratimo strategijos. Struktūriniai ir kalbiniai vokiečių ir lietuvių filosofinių tekstų ypatumai. Filosofinių tekstų vertimo strategijos ir problemos.

4 4 2 10 14 informacinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys, vertimo užduotys

7. 2 testas 1 1 4 kartojimas

8. Pasiruošimas baigiamajam testui ir jo laikymas 2 2 21

Iš viso: 16 22 10 48 87


Atsiskaitymo laikas



Testas 1 + 2 20% + 20% 6 ir 12 sav. 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 95-100 proc. klausimų. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 85-94 proc. klausimų. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 75-84 proc. klausimų. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atsakyta į 65-74 proc. klausimų. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atsakyta į 55-64 proc. klausimų. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atsakyta į 51-54 proc. klausimų. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

Baigiamasis testas 60% pabaigus dalyką




1. Barbaric, Damir 2010 Die Sprache der Philosophie Attempto Verlag, Tübingen

82

2. Kemmerling, Andreas 1998 Deutsch als Sprache der Philosophie Deutsche Akademie für Sprache und Dichtung, Jahrbuch 1998, 105-115

Wallstein Verlag, Göttingen

3. Schade, Günter 1993 Einführung in die deutsche Sprache der Wissenschaften

Erich Schmidt Verlag, Berlin

4. Schnädelbach, Herbert 2003 Das Gespräch der Philosophie Information Philosophie, April (1) Felix Meiner Verlag, Hamburg




1. Halder, Alois 2002 Filosofijos žodynas [iš vokiečių kalbos išvertė Alfonsas Tekorius].

Vilnius : Alma littera

2. Schischkoff, Georgi (Hrgs.)

1991 Philosophisches Wörterbuch Stuttgart: Alfred Kröner Verlag,


dr. Aleksej Burov Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

83

Kūrybinis rašymas Dalyko pavadinimas Kodas

KŪRYBINIS RAŠYMAS



Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) 5 arba 7 (rudens) semestras Vokiečių


Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą ≥B2 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 135 48 87


Siekiama ugdyti kūrybinio rašymo metodų ir strategijų supratimą bei vokiečių kalbos komunikacinius gebėjimus: gebėjimą suprasti, kurti ir redaguoti įvairių žanrų ir stilių rašytinius tekstus vokiečių kalba, taikant atitinkamas kūrybinio rašymo strategijas ir pasirenkant kalbos priemones priklausomai nuo adresato. Kūrybinis rašymas skatina kūrybiškumą, gebėjimą dirbti ir mokytis tiek savarankiškai, tai grupėje, bendraujant ir bendradarbiaujant, taikant žinias praktiko je. Analizuojant ir tobulinant savo ir kitų studentų sukurtus tekstus ugdomas analitinis ir kritinis mąstymas bei nusiteikimas mokytis ir siekti kokybės, taip pat tobulinamas vokiečių kalbos sistemos supratimas.


Dalyką išklausę studentai:

įgis žinių apie kūrybinio rašymo metodus ir strategijas;

gebės savarankiškai ir grupėje kurti įvairių žanrų rašytinius tekstus vokiečių kalba, taikydami atitinkamas kūrybinio rašymo metodus ir strategijas (asociacinį tekstų kūrimą, rašymą pasitelkus grožinio teksto, vaizdo ir garso įvestis, rašymą bendradarbiaujant ir kt.);

gebės analizuoti, lyginti, vertinti savo ir kitų studentų sukurtus rašytinius tekstus, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, redaguoti parašytus tekstus;

kurdami, analizuodami ir redaguodami tekstus gebės pasirinkti tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t. priklausomai nuo komunikacinės intencijos ir adresato, taip pat gebės rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių, kelti probleminius klausimus, dalyvauti diskusijoje

gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku).

gebės dirbti ir mokytis grupėje: pasidalinti užduotimis, atsakyti už darbo rezultatą, motyvuoti grupės narius kartu siekdami bendrų tikslų;

bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę: nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus, siekti naujų;

gebės vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti.

gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus;

bus atviri naujovėms ir kaitai, laisvi nuo stereotipų.

Rašytinių tekstų kūrimas (asociacinis rašymas, rašymas pasitelkus grožinio teksto (poezijos ir prozos), vaizdo ir garso įvestis, rašymas bendradarbiaujant ir kt.) individualiai ir grupėje; minčių lietus, sąvokų žemėlapiai; grupės diskusija, tekstų analizė teikiant grįžtamąjį ryšį (vad. peer-review, vertinimas ir įsivertinimas), aplanko metodas

dalyvavimo seminaruose vertinimas; sukurtų tekstų vertinimas pagal nurodytus kriterijus


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Įvadinis seminaras. Kūrybinio rašymo samprata. Kreatives Schreiben (Vokietija) vs. Creative Writing (JAV). Mano kaip rašytojo (rašančiojo) profilis.

1 2 3 3 Dalykinė literatūros skaitymas, praktinės užduotys.

2. Kūrybinio rašymo metodų ir strategijų įvairovė. Asociacinis rašymas. Rašymas pasitelkus grožinio teksto (poezijos, prozos), vaizdo, garso įvestis. Situacinis rašymas. Žaidimai raštu. Rašymas bendradarbiaujant (grupėje).

1 2 3 3

3. Darbo su sukurtais tekstais (redagavimo, taisymo ir kt.) galimybės: grįžtamasis ryšys, „skaitytojų laiškai“, „autoriaus kankinimas“, „raštelių lavina“, „redaktorius“, „ekspertavimas“, „atsakomasis tekstas“, „prisiekusieji“, „spaudos konferencija“, „atstovavimas“.

1 2 3 3

4. Automatinis rašymas – priemonė rašymo blokadoms įveikti. Automatinis rašymas pateikus sakinio pradžią, konkretų žodį ar temą. Asociacinis rašymas, minčių lietus, kolektyvinės ir individualios asociogramos, sąvokų žemėlapiai. Žaidimai rašant.

6 6 12 Dalykinė literatūros skaitymas, praktinės užduotys. Tekstų analizė, komentavimas, grįžtamasis ryšys. Seminaro metu sukurtų tekstų tobulinimas.

5. Rašymas bendradarbiaujant. Dialogai, „pingpongas“, „loterija“, „pradžia ir pabaiga“, „rimų lavina“, „aidai“ ir kt.

6 6 12

6. Skaitymas ir rašymas. Rašymas pasitelkus teksto įvestį. Rekonstrukcija, transformavimas, žanro keitimas. Paraleliniai tekstai. Istorijos tęsinys.

9 9 18

7. Rašymas ir poezija. Poezijos kūrimas pagal nurodytą formą („Elfchen“, haiku, utaki, akrostichas ir kt.). Paraleliniai eilėraščiai. Konkrečiosios poezijos panaudojimas rašant. „Gramatiniai“ eilėraščiai. Vizualizavimas.

6 6 12

8. Rašymas pagal vaizdo įvestį. Asociacinis rašymas pagal paveikslus. Paveikslų „prakalbinimas“. Rašymas iš pavaizduotųjų perspektyvos.

6 6 12

9. Rašymas pagal garso įvestį (muziką). Muzikinė „svajonių kelionė“.

6 6 12

Iš viso: 3 45 48 87


Atsiskaitymo laikas



Darbas seminaruose: tekstų kūrimas, diskusijos, 20% Semestro Jei studentas nuolat dalyvauja seminaruose – kuria tekstus, aktyviai diskutuoja, teikia

84

grįžtamojo ryšio teikimas. Už kiekvieną seminarą galima gauti 3 taškus, apskaičiuojant galutinį pažymį imamas įvertinimų vidurkis

metu grįžtamąjį ryšį (85-90% seminarų ar daugiau) – 2 taškai Dalyvaujant 65-84% seminarų – 1 taškas. 1 taškas t. p. skiriamas, kai dalyvaujama daugiau nei 84%, bet pasyviai, beveik nediskutuojama ir pan. Dalyvaujant mažiau nei 65 % seminarų – 0 taškų.

Visų semestro metu sukurtų tekstų įvertinimų vidurkis. Seminaro metu sukurti tekstai tobulinami namuose ir pateikiami per savaitę, ne vėliau kaip iki kito seminaro pradžios. Laiku nepateikus teksto jis vertinamas nuliu.

80% Semestro metu

Temos atskleidimas, turinio išsamumas (1 taškas): Tema atskleista, turinys išsamus, atitinka tikslą. Kūrybiškumas ir originalumas (2 taškai): Sumanymas originalus, kūrybiškas. Teksto koherencija ir junglumas (1 taškas): minčių eiga logiška, tekstas rišlus, vartojamos įvairios junglumo priemonės Kalbos priemonių įvairovė ir taisyklingumas (4 taškai): Pasirinktas tinkamas registras, žodynas turtingas, įvairus – 2 taškai; Tekste nėra gramatinių klaidų, taisyklingai vartojamos ne tik paprastos, bet ir sudėtingos struktūros – 2 taškai





1. Fritzsche, J. 2010 Schreibwerkstatt. Aufgaben, Übungen, Spiele Stuttgart: Klett

2. Schreiter, I. 2002 Schreibversuche. Kreatives Schreiben bei Lernern des Deutschen als Fremdsprache.

München: Iudicium

3. Wolfrum, J. 2010 Kreativ schreiben. Gezielte Schreibförderung für jugendliche und erwachsene Deutschlernende (DaF/DaZ).

Ismaning: Hueber





1. Goldberg, B. 2004 Raum zum Schreiben. Creative Writing in 200 genialen Lektionen. Berlin: Autorenhaus

2. Kast, B. 2001 Fertigkeit Schreiben Berlin [u. a.]: Langenscheidt

3. Leis, M. [u. a.] 2006 Texte und Materialien für den Unterricht. Kreatives Schreiben. 111 Übungen.

Stuttgart: Reclam

4. Wegner, R. M. 2011 Schreiben mit Bildern. Ein kreativer Workshop Darmstadt: Schirner

5. Weller, R. 2002 Arbeitstexte für den Unterricht. Kreative Spiele Stuttgart: Reclam


Diana Šileikaitė-Kaishauri Patvirtino studijų programos komitetas 2012-06-27

85

Politikos vokiečių kalba Dalyko pavadinimas Kodas

POLITIKOS VOKIEČIŲ KALBA


Koordinuojantis: dr. Eglė Kontutytė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i): dr. Lina Plaušinaitytė








5 135 48 87


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti Vokietijos bei Europos Sąjungos politikos kalbos produkavimo ir recepcinius komunikacinius gebėjimus, gebėjimą suprasti politinės tematikos vokiečių kalbos tekstus, dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, atpažinti ir vartoti kalbos priemones būdingas politikos kalbai , taip pat gebėjimą suprasti ir paaiškinti Vokietijos ir Europos Sąjungos politinę sistemą. Studijuojantieji taip pat turėtų įgyti gebėjimų įvairiuose šaltiniuose ieškoti bei rasti reikalingos informacijos, suprasti ir analizuoti vokiečių kalba pateiktą politinį tekstą bei jį versti, remiantis įvairias šaltiniais pristatyti politinės sistemos bruožus, aptarti po litinio ir visuomeninio gyvenimo problemas. Ugdomi ne tik visapusiški kalbiniai gebėjimai, bet ir analitinis bei kritinis mąstymas, pilietiškumas bei politinė savimonė.


Dalyką išklausę studentai - įgis žinių apie Vokietijos ir Europos Sąjungos politikos sistemą ir politinio gyvenimo aktualijas bei reiškinius, gebės juos palyginti su Lietuvos politikos realijomis, nustatyti panašumus ir skirtumus; - gebės suprasti įvairių žanrų politikos tekstus vokiečių kalba, bendrauti vokiečių kalba politinėmis temomis, pasirinkdami kalbos priemones, stilių, būdingą politikos kalbai; - remdamiesi šaltiniais gebės kurti tekstus politikos temomis vokiečių kalba ir pasirinkti tinkamas kalbos priemones, stilių be i vartoti tinkamus terminus; - gebės referuoti ir versti raštu tekstus iš/į vokiečių į/iš lietuvių k. politikos temomis; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškint politikos kalbos ypatumus; - gebės ne tik efektyviai vartoti, bet ir analizuoti politikos vokiečių kalbą; - gebės gretinti vokiečių ir lietuvių politikos kalbos terminiją, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus; - gebės konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su vokiškai kalbančių šalių atstovais, suprasdami ir atsižvelgdami į jų politinio gyvenimo ypatumus; - gebės lyginti ir kritiškai vertinti informaciją, reikiamą politikos kalbos mokymuisi; - gebės rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę: tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų.

pratybos, informacijos paieška, literatūros skaitymas, reikšmingos informacijos atranka, analizė, pranešimo rengimas ir pristatymas, vertimo pratimai, žodyno pratimai

3 testai (atvirojo ir uždarojo tipo užduotys / klausimai), rengiamas ir skaitomas vienas pranešimas pasirinkta tema


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Demokratija: sąvoka, principai, demokratijos raida Vokietijoje. Pranešimo rengimo principai.

2 2 2 literatūros skaitymas, žodyno užduotys, pasirengimas diskusijai 2. Vokietijos Konstitucija: istorija, principai, Konstitucijos reforma.

Terminų ekvivalentų nustatymas. 2 2 2

3. Pagrindinės teisės: žmogaus ir piliečių teisės, laisvės, lygybės ir nepažeidžiamumo teisės; pagrindinių teisių garantija, socialinės pagrindinės teisės, Europos Tarybos žmogaus teisių konvencija.

2 2 4 literatūros skaitymas, žodyno užduotys, vertimo užduotys, pasirengimas diskusijai 4. Federalinė valstybė: principai, federalinės valstybės privalumai

ir trūkumai, federacija ir žemės bei jų bendradarbiavimas, mokesčių paskirstymas, VFR federalinės žemės.

2 2 2

5. Teisinė valstybė ir socialinė valstybė: pagrindiniai teisinės valstybės principai, teisinė valstybė ir socialinis klausimas, pagrindiniai socialinės valstybės principai, socialinė politika VFR.

2 2 2


7. Rinkimai ir partijos: rinkimų principai ir sistemos, Bundestago rinkimai; partijų uždaviniai, partijų sistemos principai, partijų finansavimas, partijos VFR. Politikos teksto vertimas, panašumai ir skirtumai su Lietuvos Respublikos Parlamentu.

2 2 4 literatūros skaitymas, žodyno užduotys, vertimo užduotys

8. Bundestagas: nariai, frakcijos, komitetai, pagrindinės valdymo institucijos, funkcijos.

4 4 5

9. Bundesratas: nariai, funkcijos. Įstatymų leidyba: įstatymo atsiradimas, įstatymo iniciatyva, įstatymo priėmimo etapai, įstatymų rūšys VFR.

4 4 5

10. Vokietijos Prezidento institucija: rinkimai, funkcijos, santykis su kitomis institucijomis, panašumai ir skirtumai su Lietuvos Respublikos Prezidento institucija.

2 2 2

11. Federalinė vyriausybė: formavimas, įgaliojimai, ministrai, pagrindiniai veiklos principai. Kanclerio institucija. Federacijos ministrai ir jų kompetencijos sritys.

2 2 4


13. Pagrindiniai Europos Sąjungos istorijos bruožai: steigėjai, bendradarbiavimo pradžia, ekonominio augimo laikotarpis, pirmoji plėtra, tolesnė plėtra (2000-2009 m.). Vokietija ir Lietuva Europos Sąjungoje.

4 4 5 literatūros skaitymas, žodyno užduotys, pasirengimas diskusijai

14. ES institucijos: Europos Sąjungos Taryba. Jos funkcijos, įgaliojimai, vienas iš teisės aktu leidėjų, pirmininkavimas.

4 4 5 literatūros skaitymas, žodyno užduotys, vertimo

86

15. ES institucijos: Europos Komisija: svarbiausi uždaviniai, posėdžiai, Pirmininkas ir Komisijos nariai, padaliniai.

4 4 5 užduotys

16. ES institucijos: Europos Parlamentas. ES teisės aktų priėmimas, demokratinė priežiūra, biudžeto priežiūra, sudėtis ir rinkimai.

4 4 4 literatūros skaitymas, žodyno užduotys, vertimo užduotys, pasirengimas diskusijai

17. ES institucijos: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Jo funkcijos, sudėtis, bylų rūšys, bylų nagrinėjimo tvarka.

4 4 4 literatūros skaitymas, žodyno užduotys, vertimo užduotys

18. 3 testas 4 kartojimas

19. Pranešimas pasirinkta tema 2 2 20 pranešimo rengimas

Iš viso: 48 48 87


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas



3 testai 50% pabaigus atitinkamas temas


pranešimas 50% pagal pasirinktą temą viso kurso metu

Pranešimo turinys: 2 – tema pristatyta labai išsamiai, mintys dėstomos nuosekliai, nenukrypstama nuo temos, išdėstomos visos požemės; 1 – tema pristatoma nelabai išsamiai, mintys dėstomos nevisai nuosekliai, šiek tiek nukrypstama nuo temos, nevisos potemės atskleistos ar neatskleistos išsamiai; 0 – tema pristatoma paviršutiniškai, daug minties šuolių, labai nukrypstama nuo temos. Struktūra: 1 – pranešimo struktūra aiški, yra visos svarbiausios dalys: įvadas, pagrindinė dalis ir išvados, eksplcitiškai pristatomos atskiros pranešimo dalys; 0,5 – nelabai aiški struktūra, neaiškiai išskirtos pagrindinės dalys, nevisos dalys pristatomos eksplcitiškai; 0 – neaiški struktūra, eksplicitiškai nepristatomos atskiros pranešimo dalys. Vaizdinės priemonės: 1 – užrašyti raktažodžiai, o ne ištisi sakiniai, šriftas įskaitomas, spalvos naudojamos tikslingai ir taupiai, nėra klaidų; 0,5 – sakiniai, šriftas neįskaitomas sėdint toliau, spalvos naudojamos ne tikslingai, yra klaidų; 0 – vaizdinės priemonės nenaudojamos. Kontaktas su klausytojais, laisvas kalbėjimas: 1 – nuolatinis akių kontaktas su klausytojais, bendravimas su klausytojais, laisvas kalbėjimas beveik nežiūrint į pasirašytą tekstą; 0,5 – nenuolatinis akių kontaktas su klausytojais, kalbėjimas dažnai žvilgčiojant į pasirašytą tekstą; 0 – menkas kontaktas su klausytojais, nuskaitymas nuo pasirašyto teksto. Sakinių struktūra, žodynas: 1 – trumpi, paprasti, aiškūs sakiniai, (beveik) nėra gramatinių klaidų, tinkamas žodynas; 0,5 – pasitaiko sudėtinių sakinių, yra gramatinių klaidų, žodynas ne visada tinkamas; 0 – daug sudėtinių sakinių; daug klaidų, žodynas netinkamas. Intonacija, pauzės: 1 – intonacija ir pauzės, loginiai akcentai, kalbėjimo tempas ir garsumas yra tinkami; 0,5 – intonacija, pauzės, loginiai akcentai ne visai tinkami; kalbama per greitai ar per tyliai; 0 – monotoniškas kalbėjimas, be pauzių, be loginių akcentų, per greitai ar per tyliai. Sudarytas, žodynėlis: 1,5 – temą atitinkantis, išsamus žodynėlis, tikslūs lietuviški atitikmenys; 0,75 – žodynėlis nepakankamai išsamus, įtraukti ir ne su tema susiję terminai, lietuviški atitikmenys nevisada tikslūs; 0 – žodynėlis sudarytas paviršutiniškai, daug su tema nesusijusių terminų, daug netikslių lietuviškų atitikmenų. Parengtos užduotys 1,5 – parengta pakankamai užduočių, užduotys parengtos taip, kad pranešime išdėstyta tema būtų įtvirtinama ar būtų tikrinamas temos supratimas; 0,75 – parengta nepakankamai užduočių, užduotys nevisiškai parengtos taip, kad pranešime išdėstyta tema būtų įtvirtinama ar būtų tikrinamas temos supratimas; 0 – užduotys neparengtos arba parengta labai mažai užduočių, užduotys neparengtos taip, kad pranešime išdėstyta tema būtų įtvirtinama ar būtų tikrinamas temos supratimas.





1. Lambach, Philipp 2007 EU Concours, Leitfaden zur Europäischen Union Berlin: VIA Europe

2. Pötzsch, Horst 2003 Die Deutsche Demokratie Bonn: Bundeszentrale für politische Bildung





1. 24 Deutschland http://www.bpb.de/politik/grundfragen/24-deutschland/

2. 1990 Grundgesetz für BRD Bonn: Bundeszentrale für politische Bildung

3. 1992 Lietuvos Respublikos Konstitucija Vilnius: Valstybės žinios

4. Cairins, Walter 1999 Europos Sąjungos Teisės įvadas Vilnius: Eugrimas

5. Paliukonienė, Violeta/ Masiulionytė, Virginija

2011 Über Politik auf Deutsch. Ein Text- und Übungsbuch für Studierende der Politikwissenschaften

Vilnius: Vilniaus universitetas

6. Vitkus, Gediminas (sud.) 2002 ES enciklopedinis žinynas Vilnius: Eugrimas


Eglė Kontutytė, Lina Plaušinaitytė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

http://www.bpb.de/politik/grundfragen/24-deutschland/

87

Spaudos žanrai Dalyko pavadinimas Kodas

SPAUDOS ŽANRAI



Kitas (-i): dr. Lina Plaušinaitytė, doc. dr. Eglė Kontutytė








5 135 48 87


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti būsimų vokiečių kalbos kompetenciją, nagrinėjant ir kuriant spaudos žanrų tekstus: gebėjimą suprasti, analizuoti ir kurti įvairių spaudos žanrų tekstus bei taikyti filologines žinias ir gebėjimus praktikoje, juos savarankiškai nagrinėjant ir nustatant tipiškus jų bruožus. Studijuojantieji taip pat turi išmokti kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis, siekti kokybės ir nuolat tobulėti. Ugdomi visapusiški kalbiniai gebėjimai (klausymas, skaitymas, kalbėjimas, rašymas). Atliekamos užduotys raštu padės studijuojantiesiems ugdytis kūrybingumą.


Dalyką išklausę studijuojantieji: - įgis žinių apie spaudos žanrus, spaudos tekstų klasifikavimo būdus, įvairių komunikacinių tikslų realizavimo galimybes vokiečių kalba; - gebės skaityti ir suprasti įvairių žanrų tekstus vokiečių kalba; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti spaudos tekstų struktūrą, funkcijas bei kalbinę raišką, vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus; - gebės lyginti ir kritiškai vertinti informaciją, įžvelgti skiriamuosius spaudos žanrų bruožus, jiems ištirti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą ir tyrimo metodus; - gebės kurti įvairių žanrų tekstus vokiečių kalba; - gebės efektyviai vartoti ir analizuoti spaudos vokiečių kalbą; - gebės bendrauti vokiečių kalba įvairiose situacijose, kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - įgis žinių apie vokiškai kalbančias šalis ir jų sociokultūrinį kontekstą, gebės efektyviai; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę; gebės ją vertinti ir tobulinti.

seminarai, mokslinės literatūros skaitymas, grupės diskusija, analitinio ir kūrybinio pobūdžio užduotys

Kaupiamasis vertinimas: darbas auditorijoje per seminarus (kūrybinių užduočių atlikimas), egzaminas raštu


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Periodinės spaudos žanrų tipologija. Tekstų klasifikavimo būdai. Spaudos tekstų struktūros ypatumai. Teksto funkcijos.


2. Informaciniai žanrai. Žinutė. Žinutės struktūra, funkcijos ir kalbinė raiška. Žinutės skaitymas ir analizė. Kūrybinis rašymas.

6 6 10 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, spaudos tekstų skaitymas, analitinio ir kūrybinio pobūdžio užduotys

3. Informaciniai-analitiniai žanrai. Straipsnis. Straipsnio struktūra, funkcijos, kalbinė raiška. Straipsnio skaitymas ir analizė. Kūrybinis rašymas.

6 6 10

4. Informaciniai žanrai. Reportažas. Reportažo struktūra, funkcijos ir kalbinė raiška. Reportažo skaitymas ir analizė. Kūrybinis rašymas.

6 6 10

5. Vertinamieji žanrai. Skaitytojo laiškas. Skaitytojo laiško struktūra, funkcijos ir kalbinė raiška. Skaitytojo laiško skaitymas ir analizė. Kūrybinis rašymas.

6 6 10

6. Vertinamieji žanrai. Komentaras. Komentaro struktūra, funkcijos ir kalbinė raiška. Komentaro skaitymas ir analizė. Kūrybinis rašymas.

6 6 10

7. Satyriniai žanrai. Feljetonas. Feljetono struktūra, funkcijos ir kalbinė raiška. Feljetono skaitymas ir analizė. Kūrybinis rašymas.

6 6 10

8. Gretinamoji spaudos žanrų analizė. 4 4 10 analitinio pobūdžio užduotys

9. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 2 2 4 12

Iš viso: 2 44 2 48 87


Atsiskaitymo laikas



1. darbas per seminarus: semestro metu atliktų kūrybinių užduočių įvertinimų vidurkis

50 semestro metu

Kūrybinės užduotys vertinamos pagal šiuos kriterijus: Temos atskleidimas, turinio išsamumas (3 taškai): Tema atskleista, turinys išsamus, atitinka tikslą. Teksto žanro ir kalbinės raiškos atitikimas (2 taškai): Pasirinktos tinkamos kalbinės raiškos priemonės. Teksto koherencija ir junglumas (2 taškai): minčių eiga logiška, tekstas rišlus, vartojamos įvairios junglumo priemonės Kalbos priemonių įvairovė ir taisyklingumas (3 taškai): žodynas turtingas, įvairus; tekste nėra gramatinių klaidų, taisyklingai vartojamos ne tik paprastos, bet ir sudėtingos struktūros

2. egzaminas raštu (spaudos 50 pabaigus Vertinama pagal šiuos kriterijus:

88

teksto analizė, spaudos tekstų gretinamoji analizė)

dalyką 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Išsamiai išanalizuotas spaudos tekstas, pateikta įtikinama ir nuosekli spaudos tekstų gretinamoji analizė. Nėra klaidų. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Labai gerai atliktos užduotys, yra neesminių klaidų ir netikslumų. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Gerai atliktos užduotys, yra neesminių klaidų ir netikslumų. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų, atskleisti ne visi temos aspektai. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Tekstų analizė neišsami. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Tekstų analizė paviršutiniška, minimalios apimties, yra klaidų. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.





1. Burger Harald 2005 Mediensprache: eine Einführung in Sprache und Kommunikationsformen der Massenmedien

Berlin, New York: Walter de Gruyter

2. Kohrs Jurgita 2011 Gegenwartsdeutsch 3. Lehr- und Arbeitsbuch für Germanistikstudierende. Massenmedien. Themenbezogene Texte, Lexik, Grammatik, Übungen

Vilnius: Vilniaus universitetas

3. Marcinkevičienė Rūta 2008 Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys Vilnius: Versus Aureus





1. Harald Burger 1990 Sprache der Massenmedien Berlin, New York: Walter de Gruyter



89

Verslo vokiečių kalba Dalyko pavadinimas Kodas

VERSLO VOKIEČIŲ KALBA



Kitas (-i):








5 135 48 87


Šiuo dalyku siekiama ugdyti vokiečių verslo kalbos recepcinius ir produkcinius komunikacinius gebėjimus: gebėjimą suprasti, analizuoti ir vertinti vokiečių verslo kalbos ypatumus, atpažinti ir vartoti kalbos priemones, būdingas verslo kalbai, kurti ir versti nesudėtingus tekstus. Studijuojantieji taip pat turėtų įgyti gebėjimą rasti ir analizuoti informaciją iš skirtingų šaltinių, dirbti daugiakultūrėje verslo aplinkoje ir siekti kokybės..


Dalyką išklausę studentai - . gebės suprasti įvairių verslo kalbos žanrų tekstus vokiečių kalba (įmonės, produkto pristatymus, verslo laiškus, pranešimus spaudai, informacinius tekstus verslo temomis ir t. t.); - gebės taisyklingai ir efektyviai bendrauti vokiečių kalba verslo situacijose, pasirinkdami kalbos priemones, stilių; - gebės kurti žodžiu ir raštu verslo kalbos žanrų tekstus vokiečių kalba (įmonės, produkto pristatymą, pranešimą spaudai, verslo laiškus ir t. t.), pasirinkdami tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t.; - gebės versti raštu verslo kalbos tekstus iš/į vokiečių į/iš lietuvių k. (įmonės, pristatymą, tekstus apie įmonių teisines formas, verslo laiškus ir t. t.); - gebės gretinti vokiečių verslo kalbai būdingus kalbinius reiškinius su lietuvių kalbos reiškiniais, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus; - gebės ne tik efektyviai vartoti, bet ir analizuoti verslo vokiečių; - gebės konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su vokiškai kalbančių šalių atstovais, suprasdami ir atsižvelgdami į jų bendravimo verslo srityje konvencijų specifiką; - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę: nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų; - gebės vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti; - gebės analizuoti verslo komunikacijai svarbius reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės rinkti ir sisteminti informaciją verslo tematika iš įvairių šaltinių (elektroninių, spausdintinų ir kt.), naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, biblioteka ir kt.; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku).

pratybos, garso įrašų demonstravimas, pranešimų rengimas ir skaitymas informacijos paieška, rašto darbai – verslo kalbos tekstų rašymas

2 testai (atvirojo ir uždarojo tipo užduotys/klausimai, teksto kūrimas, užduotys žodynui tikrinti), rengiami 3 pristatymai (įmonės, ekonominio regiono, produkto), rašomi 3 verslo laiškai


Nr.

Tem

a

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užd

uo

tys

1. Ekonomikos šakos, įmonių vaidmuo šalies ekonomikoje, pramonės sektorius, paslaugų įmonės, sąvokos, susijusios su įmone, terminų ekvivalentiškumas

6 6 6 teksto ir žodyno užduotys, informacijos apie ekonomikos šakas paieška, terminų ekvivalentų nustatymas

2. Įmonės portretas: įmonės profilio aprašymas, interviu apie įmonės veiklą, įmonės struktūra, įmonės pristatymo strategijos, įmonės pristatymas, teksto funkcijos. 1 pristatymas.

1 5 6 14 teksto ir žodyno užduotys, pokalbio kūrimas, informacijos apie įmonę paieška, įmonės pristatymas žodžiu ir raštu, teksto funkcijų nustatymas, sakytinio ir rašytinio teksto bruožų palyginimas

3. Ekonominis regionas: ekonominio regiono geografinė padėtis, susisiekimo galimybės, ekonomikos šakos, svarbiausios įmonės, gyventojų skaičius ir struktūra. 2 pristatymas.

4 4 14 teksto ir žodyno užduotys, informacijos apie ekonominį regioną paieška, ekonominio regiono pristatymas žodžiu ir raštu

4. Ryšiai su visuomene: tikslai, adresatai, tekstų žanrai ir jiems būdingi bruožai, pranešimas spaudai

6 6 8 teksto užduotys, informacinio ir apeliacinio teksto analizė, pranešimo spaudai analizė, pranešimo spaudai rašymas

5. Įmonių teisinės formos: pagrindinės sąvokos, įndividualioji įmonės, neribotos ir ribotos atsakomybės įmonės

6 6 8 teksto ir žodyno užduotys, atitikmenų nustatymas, teksto vertimas, vokiškų ir lietuviškų įmonių teisnių formų gretinimas

6. 1 testas 1 1 4

7. Parodos: parodos Vokietijoje, parodų rūšys, pasirengimas parodai, pokalbis parodoje.

6 6 6 teksto ir žodyno užduotys, teksto vertimas, informacijos apie parodas paieška, pokalbio kūrimas, parodų Vokietijoje ir Lietuvoje gretinimas

8. Produkto pristatymas: produkto savybės, naudojimo sritys, 4 4 14 teksto ir žodyno užduotys,

90

pristatymo vaizdinės medžiagos rengimas. 3 pristatymas.

informacijos apie produktą paieška, produkto pristatymas žodžiu ir raštu

9. Verslo laiškai: vokiškų laiškų forma ir stilius, bendrosios sutarčių sąlygos, užklausa, pasiūlymas, užsakymas, užsakymo patvirtinimas, skundas, atsakymas į skundą.

8 8 9 žodyno užduotys, atitikmenų nustatymas, vokiškų verslo laiškų stiliaus bruožų nustatymas, verslo laiškų rašymas

10. 2 testas 1 1 4

Iš viso: 3 45 48 87


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas



2 testai 30% kurso viduryje ir pabaigoje


3 pristatymai žodžiu ir raštu

60% po temų įmonės portretas, ekonominis regionas, produkto pristatymas

Vertinama pagal šiuos kriterijus: Turinys: 2 – išsamus, logiškai išdėstytas, susijęs su tema. 1 – nelabai išsamus, nelabai logiškas, ne visai susijęs su tema. 0 – paviršutiniškas, minčių šuoliai, chaotiškas. Struktūra: 2 – pristatymas turi aiškią struktūrą: įvadą, pagrindinę dalį ir baigiamąją dalį. 1 – struktūra ne visai aiški. Trūksta įvado ar kitų sudėtinių dalių. 0 – pristatymas apskritai neturi struktūros. Vaizdinės priemonės: 1 – užrašyti raktažodžiai, o ne ištisi sakiniai, šriftas įskaitomas, spalvos naudojamos tikslingai ir taupiai, nėra klaidų. 0,5 – sakiniai, šriftas neįskaitomas sėdint toliau, spalvos naudojamos ne tikslingai, yra klaidų. 0 – vaizdinės priemonės nenaudojamos. Kontaktas su klausytojais, laisvas kalbėjimas: 2 – nuolatinis akių kontaktas su klausytojais, bendravimas su klausytojais, laisvas kalbėjimas beveik nežiūrint į pasirašytą tekstą. 1 – nenuolatinis akių kontaktas su klausytojais, kalbėjimas dažnai žvilgčiojant į pasirašytą tekstą. 0 – menkas kontaktas su klausytojais, nuskaitymas nuo pasirašyto teksto. Sakinių struktūra, žodynas: 2 – trumpi, paprasti, aiškūs sakiniai, (beveik) nėra gramatinių klaidų, tinkamas žodynas. 1 – pasitaiko sudėtinių sakinių, yra gramatinių klaidų, žodynas ne visada tinkamas 0 – daug sudėtinių sakinių; daug klaidų, žodynas netinkamas Intonacija, pauzės: 1 – intonacija ir pauzės, loginiai akcentai, kalbėjimo tempas ir garsumas yra tinkami. 0,5 – intonacija, pauzės, loginiai akcentai ne visai tinkami; kalbama per greitai ar per tyliai. 0 – monotoniškas kalbėjimas, be pauzių, be loginių akcentų, per greitai ar per tyliai

3 verslo laiškai 10% po temos verslo laiškai

10 (puikiai): tinkama laiško struktūra, yra visos būdinos sudėtinės dalys, tema atskleista tinkamai, naudojant tinkamas formuluotes ir žodyną, (beveik) nėra klaidų. 9 (labai gerai): tinkama laiško struktūra, yra visos būdinos sudėtinės dalys, tema atskleista tinkamai, naudojant tinkamas formuluotes ir žodyną, yra šiek tiek klaidų. 8 (gerai): tinkama laiško struktūra, yra visos būdinos sudėtinės dalys, tema atskleista ne visai tinkamai, naudojamos ne visa i tinkamos formuluotės ir žodynas, yra klaidų. 7 (vidutiniškai): tinkama laiško struktūra, yra visos būdinos sudėtinės dalys, tema atskleista ne visai tinkamai, naudojamos ne visai tinkamos formuluotės ir žodynas, yra gana daug klaidų. 6 (patenkinamai): yra klaidų laiško struktūroje, yra ne visos būdinos sudėtinės dalys, tema atskleista netinkamai, naudojamos netinkamos formuluotės ir žodynas, daug gramatinių klaidų. 5 (silpnai). yra klaidų laiško struktūroje, yra ne visos būdinos sudėtinės dalys, tema atskleista netinkamai, naudojamos netinkamos formuluotės ir žodynas, labai daug gramatinių klaidų. 4, 3, 2, 1. netenkinami minimalūs reikalavimai.





1. Conlin, Christine 2000 Unternehmen Deutsch Мünchen: Klett.

2. Hering, Axel, Matussek, Magdalena 2007 Geschäftskommunikaton. Besser schreiben Ismaning: Hueber

3. Kontutytė, Eglė 2011 Unternehmenskommunikation Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla





1. Krafft, Dietmar; Mittelstädt, Ewald, Wiepcke, Claudia

2005 MARKT Lexikon Wirtschaft. Fachbegriffe von A bis Z Bielefeld: W. Bertelsmann Verlag

2. Pischel, Susanne 1997 Verslo korespondencija vokiškai ir lietuviškai Vilnius: Alma littera


Eglė Kontutytė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

91

Viešasis kalbėjimas Dalyko pavadinimas Kodas

VIEŠASIS KALBĖJIMAS



Kitas (-i): dr. Lina Plaušinaitytė








5 135 48 87


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti gebėjimą rišliai, nuosekliai ir logiškai dėstyti mintis, viešai kalbėti vokiečių kalba , bendraujant su įvairiomis auditorijomis. Taip pat siekiama suteikti žinių apie retorikos ir viešojo kalbėjimo pagrindinius principus bei ugdyti gebėjimą taikyti juos praktikoje, analizuojant viešas kalbas. Studijuojantieji įgis gebėjimų įvairiuose šaltiniuose ieškoti bei rasti reikalingos informacijos. Kartu ugdomi ne tik analitinis ir kritinis mąstymas, bet ir nusiteikimas mokytis bei siekti kokybės.


Dalyką išklausę studentai - gebės analizuoti ir aiškinti viešąsias kalbas, vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus; - gebės rengti ir sakyti viešąsias kalbas , pasirinkdami kalbos priemones, stilių ir t.t. priklausomai nuo komunikacinės intenc ijos ir adresato; - gebės viešai pristatyti surinktus duomenis ir informaciją; - gebės analizuoti viešąsias kalbas socialiniame kontekste, įžvelgti sudėtines jų dalis, priskirti viešosios kalbos rūšiai; - gebės lyginti ir kritiškai vertinti informaciją (reiškinius, dalykus, žmonių poelgius ir kt.), spręsti apie jų privalumus ir trūkumus; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - gebės rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių (elektroninių, spausdintinų ir kt.), naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, biblioteka ir kt. - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę: nuolat vertinti ir tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų.

paskaita, pratybos, informacijos paieška, literatūros skaitymas ir analizė, diskusija, viešų kalbų rengimas, sakymas ir analizė

parengta ir pristatoma kalba, kalbos analizė, parašyta trumpoji kalba


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Retorikos samprata, bendroji ir taikomoji retorika, trumpa istorijos apžvalga: retorika antikos laikais, retorika viduramžiais, renesanso ir humanizmo retorika, retorika švietimo laikotarpiu, retorikos kryptys šiandien

2 2 diskusija, tiriamosios užduotys, probleminiai klausimai

2. Prisistatymas, viešojo kalbėjimo patirtis, auditorijos baimės įveikimo strategijos

4 4 4 prisistatymas, turimų žinių aktyvinimas, literatūros skaitymas ir analizė, diskusija

3. Kalbėjimo technika: kalbėjimo tempas, garsumas, pauzės, tartis ir tarimas, intonacija

4 4 8 literatūros skaitymas ir analizė, pasirinkto teksto skaitymas, atsižvelgiant į viešojo kalbėjimo technikos taisykles

4. Kalbos rengimo etapai, kalbų rūšys (proginė kalba, informacinė kalba, įtikinamoji kalba) ir formos (spontaniška kalba, parengta kalba, skaitoma kalba)

2 2 tiriamosios užduotys, probleminiai klausimai

5. Trumposios kalbos ir proginės kalbos 4 4 6 literatūros skaitymas ir analizė, kalbos analizė, proginės kalbos sakymas ir analizė

6. Inventio: kalbos rengimas (temos pasirinkimas, tikslo nustatymas, situacijos veiksnių numatymas)

2 2 4 6 tiriamosios užduotys, probleminiai klausimai, temos pasirinkimas, tikslo nustatymas, situacijos veiksnių numatymas ir aptarimas

7. Dispositio: kalbos struktūra (penkių žingsnių metodas, įvadas, pagrindinė dalis, baigiamoji dalis), skirtingų kalbos rūšių struktūros modeliai

2 4 6 8 tiriamosios užduotys, probleminiai klausimai, kalbos struktūros numatymas, įvadinės kalbos ir baigiamosios dalies rengimas, kalbos klausymas ir analizė

8. Dispositio: užrašų technika (formos, būdai), vizualizavimo principai ir būdai

2 4 6 8 tiriamosios užduotys, probleminiai klausimai, užrašų kalbai rengimas, kalbos pagal užrašus sakymas

9. Elocutio: viešosios kalbos raiška (retorinės figūros, sakinio struktūra, suprantamumas, kohezijos priemonės)

4 4 8 8 tiriamosios užduotys, probleminiai klausimai, kalbų analizė, kalbos rašymas, atsižvelgiant į viešajai kalbai būdingus raiškos principus

10. Argumentavimas: struktūra, strategijos, išplėstinės argumentacijos schema, kalbinės priemonės

4 4 8 tiriamosios užduotys, probleminiai klausimai, argumentacinio teksto rengimas

11. Laikysena, sakant viešąsias kalbas (mimika, judesiai, stovėsena, apranga, akių kontaktas)

2 2 2 tiriamosios užduotys, probleminiai klausimai

12. Kalbos analizė (situacija, tema, tikslas, struktūra, kalbos raiška)

2 2 2 kalbos analizė

13. k Rengiama ir pristatoma kalba 27

14. Rašoma trumpoji kalba

Iš viso: 14 34 48 87

92


Atsiskaitymo laikas



Viešosios kalbos analizė raštu

40% kurso pabaigoje

Vertinama pagal šiuos kriterijus: 10 (puikiai): kalbos situacija, tema, tikslas, struktūra ir kalbos raiška nustatyti visiškai tiksliai ir teisingai, pristatyta nedarant gramatinių klaidų. 9 (labai gerai): kalbos situacija, tema, tikslas, struktūra ir kalbos raiška nustatyti tiksliai ir teisingai, pristatant analizę pasitaiko gramatinių klaidų. 8 (gerai): kalbos situacija, tema, tikslas, struktūra ir kalbos raiška nustatyti tiksliai ir teisingai, pristatant analizę daroma gramatinių klaidų. 7 (vidutiniškai): kalbos situacija, tema, tikslas, struktūra ir kalbos raiška nustatyti ne visai tiksliai ir teisingai, pristatant analizę daroma nemažai gramatinių klaidų. 6 (patenkinamai): kalbos situacija, tema, tikslas, struktūra ir kalbos raiška nustatyti netiksliai, pristatant analizę daroma daug gramatinių klaidų. 5 (patenkinamai): kalbos situacija, tema, tikslas, struktūra ir kalbos raiška nustatyti netiksliai, pristatant analizę daroma labai daug gramatinių klaidų. 4, 3, 2, 1 – kalbos analizė netenkina net minimalių reikalavimų.

Viešosios kalbos rengimas ir sakymas

60% kurso pabaigoje

Vertinama pagal šiuos kriterijus: Turinys (2 balai): Ar tema ne per plati? Ar nenukrypstama nuo temos? Ar kalbėtojo pozicija kalbos temos atžvilgiu aiški? Ar kalbėtojas įsigilinęs į temą? Ar geba atsakyti į klausytojų klausimus? Ar kalbos tema atskleista suprantamai, dalykiškai, nei pernelyg išsamiai, nei pernelyg siaurai? Ar potemės sudėliotos logiškai? Ar nėra minčių šuolių? Struktūra (2 balai): Ar kalbos struktūra gera? Ar klausytojai gali suvokti kalbos struktūrą? Ar pagrindinėje kalbos dalyje pateikta visa reikalinga informacija, nuomonės, argumentai ir kontrargumentai, įrodymai, pavyzdžiai, palyginimai ar problemos? Ar kreipiniai tinkami? Ar kalbos įžanga patraukia klausytojų dėmesį? Ar įžanga logiškai pereina į pagrindinį temos dėstymą? Ar kalbos pabaigoje kalbėtojas tinkamai sudėlioja akcentus? Kontaktas su klausytojais (2 balai): Ar kalbėtojas paaiškina temos svarbą ir sužadina klausytojų susidomėjimą? Ar kalbėtojas kreipiasi į klausytojus? Ar palaiko su klausytojais akių kontaktą? Ar kalbėtojas kalba remdamasis gerai struktūruotais užrašais? Ar naudoja tinkamas vaizdines priemones? Kalba (2 punktai): Ar žodynas parinktas tinkamai? Ar nepiktnaudžiaujama tarptautiniais žodžiais? Ar paaiškinami terminai? Ar kalboje nėra pernelyg daug pertarų ir kalbėtojo sutrikimą rodančių pauzių? Ar sakinių struktūra aiški ir suprantama? Ar vengiama ilgų sudėtinių sakinių? Ar naudojamos retorinės figūros? Ar jos naudojamos tinkamai? Ar jos iliustruoja ir sustiprina teiginius? Ar kalbėtojas nedaro gramatinių ar kalbinės raiškos klaidų? Kalbėjimo technika (2 balai): Ar artikuliacija tiksli, aiški, taisyklinga? Ar intonacija tiksli, gyva, efektyvi? Ar kalbėjimo garsumas tinkamas? Ar jis naudojamas kaip retorikos priemonė? Ar tempas tinkamas? Ar jis naudojamas kaip retorikos priemonė? Ar pauzės sudėliotos tinkamai? Ar jos naudojamos kaip retorikos priemonė?

parašyta trumpoji kalba 20% po atitinkamų temų

Vertinama pagal šiuos kriterijus: Turinys (4 balai): Ar tema ne per plati? Ar nenukrypstama nuo temos? Ar kalbėtojo pozicija kalbos temos atžvilgiu aiški? Ar kalbėtojas gerai išmano temą? Ar kalbos tema atskleista suprantamai, dalykiškai, nei pernelyg išsamiai, nei pernelyg siaurai? Ar potemės sudėliotos logiškai? Ar nėra minčių šuolių? Struktūra (2 balai): Ar kalbos struktūra gera? Ar pagrindinėje kalbos dalyje pateikta visa reikalinga informacija, nuomonės, argumenta i ir kontrargumentai, įrodymai, pavyzdžiai, palyginimai ar problemos? Ar kreipiniai tinkami? Ar kalbos įžanga patraukia klausytojų dėmesį? Ar įžanga logiškai pereina į pagrindinį temos dėstymą? Ar kalbos pabaigoje tinkamai sudėlioti akcentai? Kalba (4 punktai): Ar žodynas parinktas tinkamai? Ar nepiktnaudžiaujama tarptautiniais žodžiais? Ar paaiškinami dalykiniai terminai? Ar sakinių struktūra aiški ir suprantama? Ar vengiama ilgų sudėtinių sakinių? Ar naudojamos retorinės figūros? Ar jos naudojamos tinkamai? Ar jos iliustruoja ir sustiprina teiginius? Ar nėra gramatinių ar kalbinės raiškos klaidų?

Privaloma literatūra Nr. Autorius Leidimo

metai Pavadinimas Periodinio leidinio

nr. ar tomas Leidimo vieta: leidykla ar nuoroda

1. 2007 Duden. Reden halten – leicht gemacht Mannheim, Leipzig, Wien, Zürich: Dudenverlag

2. Göttert, K.-H. 1994 Einführung in die Rhetorik München: W. Fink.

3. Mentzel, W. 2006 Rhetorik. Sicher und erfolgreich sprechen München: Haufe.

Papildoma literatūra Nr. Autorius Leidimo

metai Pavadinimas Periodinio leidinio

nr. ar tomas Leidimo vieta: leidykla ar nuoroda

1. Bartsch, T.-Chr., Hoppmann, M., Rex, B. F., Vergeest, M. 2009 Trainingsbuch Rhetorik. Padeborn: Schöningh

2. Herrmann, P. 1991 Reden wie ein Profi. Rhetorik für den Alltag München: Goldmann Verlag

3. Koženiauskienė, R. 2001 Retorika Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

4. Nauckūnaitė, Z. 2001 Iškalbos mokymas Kaunas: Šviesa

5. TeachSam. Lehren und lernen online. http://www.teachsam.de/deutsch/d_rhetorik/rhe0.htm (žiūrėta 2012-06-07)



93

Teisės vokiečių kalba Dalyko pavadinimas Kodas

TEISĖS VOKIEČIŲ KALBA



Kitas (-i):








5 135 48 87


Šiuo dalyku siekiama supažindinti studijuojančiuosius su teisinio diskurso vokiečių kalbos leksiniais ir gramatiniais ypatumais, lavinant specifinę kalbinę teisinio diskurso raišką, leksinę ir gramatinę kompetenciją, atitinkamų kalbos priemonių vartojimą. Studijuojantieji įgis žinių apie Vokietijos teisės sistemos ypatumus, gebės suprasti teisinio diskurso tekstus vokiečių kalba, gebės taikyti įgytas žinias praktikoje – kurdami, analizuodami, versdami teisinio pobūdžio tekstus.


Išklausę šį dalyką studijuojantieji: - įgis žinių apie vokiečių teisinį disdalyką ir Vokietijos teisės sistemą; - gebės suprasti, kurti ir versti teisės tekstus vokiečių kalba bei analizuoti vokiečių teisės kalbą įvairiais požiūriais; - gebės gretinti vokiečių teisės kalbos reiškinius su lietuvių kalbos reiškiniais; - gebės rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - gebės vertinti savo akademinės veiklos kokybę ir bus nusiteikę ją tobulinti.

Paskaitos (klasikinės informacinės ir įtraukiamosios), seminarai, grupės diskusija, tiriamojo pobūdžio ir praktinės užduotys.

2 tarpiniai testai per semestrą (atvirojo tipo užduotys), baigiamasis testas (atvirojo tipo užduotys).


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Teisės vokiečių kalba kaip viena iš dalykinės kalbos rūšių. Pagrindinių gramatinių, leksinių, semantinių ir stilistinių ypatumų apžvalga. Vokiečių teisės kalbos abstraktumas.

2 6 8 10 informacinės literatūros skaitymas, pasirengimas grupės diskusijai, tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys

2. Terminai ir atitikmenų problema gretinant su lietuvių teisės kalba. Reikšmės problemos. Reikšmės sąsajos su atitinkamos šalies teisės sistema. Specifinių terminų vertimo galimybės ir būdai. Kai kurių specifinių vokiečių teisės kalbos terminų reikšmės analizė.

2 6 8 10

3. Teisės vokiečių kalboje vartojamos tipiškos konstrukcijos: žodžių darybos ypatumai, sakinių struktūra, nominalinės konstrukcijos, pasyvinės konstrukcijos, konstrukcijos su modaliniais veiksmažodžiais. Konjunktyvo konstrukcijų reikšmės ir funkcijos. Teksto kohezijos priemonės.

2 2 6 10 20 tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys

4. 1 tarpinis testas 1 1 5

5. Teisės tekstų žanrai. Pagrindiniai bruožai ir funkcijos. Klasifikacijos problemos. Tipologija.

4 4 8 17 informacinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys

6. Teisės tekstų supratimo strategijos. Struktūriniai ir kalbiniai vokiečių ir lietuvių teisės tekstų (įstatymo, teismo sprendimo) ypatumai. Teisės tekstų vertimo strategijos ir problemos.

4 6 10 10 informacinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys, vertimo užduotys

7. 2 tarpinis testas 1 1 5

8. Pasiruošimas baigiamajam testui ir jo laikymas 2 2 10

Iš viso: 14 28 6 48 87


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas



Testas 1 + 2 20 % + 20 % 6 ir 12 semestro savaitę


Baigiamasis testas






1. 2007 Creifelds Rechtswörterbuch. München: Beck

2. Busse, Dietrich 2000 Textsorten des Bereichs Rechtswesen und Justiz Antos, G. / Brinker, K. / Heinemann, W. / Sager, S. F. (Hrsg.): Text- und Gesprächslinguistik. Ein internationales Handbuch zeitgenössischer


94

Forschung.

3. Heike, Simon / Funk-Baker, Gisela 2009 Einführung in das deutsche Recht und die deutsche Rechtssprache.

München: Beck

4. Sander, Gerald G. 2004 Deutsche Rechtssprache. Ein Arbeitsbuch. Tübingen: Francke





1. Galginaitis, J. (u.a.) (Hrsg.) 2010 Einführung in das litauische Recht. Berlin: Berliner Wissenschaftsverlag

2. Haß-Zumkehr, Ulrike (Hrsg.) 2002 Sprache und Recht. Berlin/New York: de Gruyter


Virginija Masiulionytė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

95


Vokiečių lingvistikos pagrindai Dalyko pavadinimas Kodas

VOKIEČIŲ LINGVISTIKOS PAGRINDAI


Koordinuojantis: dr. Lina Plaušinaitytė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i):








5 135 48 87


Šiuo dalyku siekiama ugdyti bendrąjį supratimą apie vokiečių kalbotyrą, parodyti įvairias galimybes analizuoti ir vertinti vokiečių kalbos sistemą bei taikyti šias žinias ir gebėjimus praktiškai, kartu ugdant gebėjimą dirbti ir mokytis savarankiškai bei analitinį ir kritinį mąstymą.


Dalyką išklausę studentai: - susipažins su vokiečių kalbotyros raida nuo XVII a. iki šių dienų; - Įgis žinių apie įvairius kalbos tyrimo metodus ir jų istorinę raidą bei ryšius, apie skirtingus kalbos analizės būdus; - Išmoks skirti įvairias kalbotyros mokyklas ir orientuotis platesniame kalbos mokslo kontekste; - gebės jas sklandžiai pristatyti vokiečių kalba bendraudami su įvairiomis auditorijomis; - išmoks taikyti bei kritiškai vertinti įvairius tyrimo metodus ir suvokti, kokiam tikslui kiekvienas jų gali būti naudingas; - gebės rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių kalbos reiškinius, vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus, gebės įžvelgti ryšius tarp jų; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų.

paskaita, seminaras, probleminis dėstymas, informacijos paieška, literatūros skaitymas, pranešimo rengimas ir pristatymas

egzaminas raštu (atvirosios užduotys), pranešimas


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. 1. Vokiečių kalbotyros užuomazgos XVII a. Kalbos draugijos (Fruchtbringende Gesellschaft) ir jų veikla. Diskusija dėl vokiečių literatūrinės kalbos formos ir pagrindo. Frankofonija ir jos įtaka kalbos tyrinėjimams. Pirmieji aiškinamieji vokiečių kalbos žodynai ir deskriptyvinės gramatikos užuomazgos. Justus Georg Schottel, Kaspar Stieler ir kiti.

2 2 4 literatūros skaitymas, analizė

2. XVIII a. pastangos kodifikuoti vokiečių kalbą ir įtvirtinti vieningus literatūrinės kalbos standartus. Johanno Christopho Gottschedo gramatikos principai. Johanno Christopho Adelungo gramatika ir žodynas.

2 2 4

3. Apšvietos laikotarpio kalbos diskusijų filosofinė kryptis: kalba ir mąstymas, kalbos kilmė. Leibnitzo idėjos dėl kalbos ir proto sąsajų, Herderio teorija apie kalbos kilmę, Humboldto idealistinė kalbos filosofija, kalba kaip pasaulio konstravimo instrumentas.

2 2 4 4

4. Lyginamosios-istorinės kalbotyros raida XIX a. Brolių Šlėgelių indėlis į kalbotyros raidą, morfologinė kalbų tipologija, teoriniai lyginamosios kalbotyros pagrindai. Augusto Šleicherio teorija apie kalbos kaip organizmo veikimą ir kalbotyros bei gamtos mokslų paraleles.

2 2 4 5

5. Lyginamosios-istorinės germanistikos atstovai - broliai Grimai ir jų veikla. Jakobo Grimo Geschichte der deutschen Sprache, Leipzig 1848 Deutsche Grammatik, Göttingen 1819 ir 1822. Brolių Grimų pradėtas Deutsches Wörterbuch 1852 - 1960.

2 2 4 5

6. Jaunagramatikių mokykla kaip atsakas į XIX a. istorizmą. Kalbotyros posūkis nuo rekonstrukcijos link duomenų analizės. Mėginimai atsigręžti į dabartinę kalbą ir peržengti fonologijos bei morfologijos rėmus. Hermano Paulio Prinzipien der Sprachgeschichte. Dialektologijos raida.

2 2 4 5

7. Ferdinando de Saussuro įtaka kalbotyros mokslui XX a. pradžioje. Struktūralizmo atsiradimas, pagrindinės jo mokyklos: Prahos, Kopenhagos ir amerikietiškasis struktūralizmas.

2 2 4 5

8. Struktūralizmo recepcija vokiečių kalbotyroje. Specifinis vokiečių kalbotyros kelias – žodžių laukų teorija (Jost Trier) ir turinio gramatika (Leo Weisgerber).

2 2 4 6

9. Nuo generatyvinės gramatikos iki minimalistinės sintaksės. Naomo Chomskio atsakas į struktūralizmą ir jo teorijos atgarsiai vokiečių kalbotyroje.

2 2 4 6

10. Kalbos akto teorija (Austin, Searle) ir jos atspindžiai vokiečių kalbotyros moksle. Pragmatikos sąvoka.

2 2 4 6

11. Šiuolaikiniai vokiečių kabos tyrinėjimai: Dialogo gramatika. Konversacijų analizė. Teksto lingvistika.

2 2 4 6

96

12. Sociolingvistika ir šiuolaikinė dialektologija. Psicholingvistika. 2 2 4 6

13. Pranešimas 1 1 2 15 pranešimo rengimas

14. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 2 2 10 kartojimas

Iš viso: 24 23 1 48 87




Pranešimas 30% pasirinktu laiku per semestrą

Vertinama pagal šiuos kriterijus: Pranešimo struktūra: 0,5 balo pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Pranešimo koncepcija (įvadas): 1 balas pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tikslas ir uždaviniai; Turinys: 4 balai tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia literatūra, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti, iliustruoti pavyzdžiais; Išvados/apibendrinimas: 1 balas išvados pagrįstos/apibendrinimas taiklus; Minties rišlumas: 1 balas mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai, laikomasi įvade išdėstytos koncepcijos. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 0,5 balo kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai

Egzaminas 70% kurso pabaigoje 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 95-100 proc. klausimų. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 85-94 proc. klausimų. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 75-84 proc. klausimų. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atsakyta į 65-74 proc. klausimų. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atsakyta į 55-64 proc. klausimų. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atsakyta į 51-54 proc. klausimų. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.





1. Bartschat, Brigitte 1996 Methoden der Sprachwissenschaft Berlin: Erich Schmidt

2. Bergmann/Pauly/Stricker 2001 Einführung in die deutsche Sprachwissenschaft

3. Gardt, Andreas 1999 Geschichte der deutschen Sprachwissenschaft Berlin/New York: de Gruyter

4. Gross, Harro 1998 Einführung in die germanistische Linguistik München: iudicium




1. Adamzik, Kirsten 2004 Textlinguistik. Eine einführende Darstellung. Tübingen: Niemeyer

2. Arens, Hans 1969 Sprachwissenschaft. Der Gang ihrer Entwicklung von der Antike bis zur Gegenwart. 2.Aufl.

Freiburg/München: Alber

3. Bußmann, Hadumod 2009 Lexikon der Sprachwissenschaft Stuttgart: Kröner

4. Haß-Zumkehr, Ulrike 2001 Deutsche Wörterbücher Berlin/New York: de Gruyter

5. Helbig, Gerhard 1974 Geschichte der neueren Sparchwissenschaft. Rowohlt: Reinbek b. Hamburg

6. Helbig, Gerhard 1988 Entwicklung der Sprachwissenschaft seit 1970. 2. Aufl.

Bibliographisches Institut: Leipzig

7. Hindelang, Götz 1994 Einführung in die Sprechakttheorie Tübingen: Niemeyer

8. Linke, A., Portmann, B., Nussbaumer, M.

1994 Studienbuch Linguistik Tübingen: Niemeyer

9. Römer, Chr. / Matzke, Br. 2010 Der deutsche Wortschatz, Struktur Regeln und Merkmale,

Tübingen: Narr


Lina Plaušinaitytė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

97

Pasirenkamieji dalykai Vokiečių kalbotyros/literatūros seminarai (žr. 4 semestrą)

Dalykinės kalbos teorijos įvadas Dalyko pavadinimas Kodas

DALYKINĖS KALBOS TEORIJOS ĮVADAS



Kitas (-i):








5 135 32 103


Šiuo dalyku siekiama ugdyti lingvistinę kompetenciją, tiriamojo darbo įgūdžius, gebėjimą analizuoti bei vertinti vokiečių dalykinės kalbos reiškinius, lyginti juos su lietuvių kalbos reiškiniais. Studijuojantieji taip pat turėtų įgyti gebėjimą rasti ir analizuoti informaciją iš skirtingų šaltinių, kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis.


Dalyką išklausę studentai - įgis žinių apie dalykinę kalbą kaip kalbotyros objektą; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių dalykinės kalbos reiškinius įvairiais požiūriais (gramatiniu, leksikologiniu, stilistiniu ir teksto); - gebės gretinti vokiečių kalbos reiškinius su lietuvių kalbos reiškiniais, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus. - žinos, supras ir gebės tinkamai vartoti bei aiškinti pagrindines dalykinės kalbos sąvokas ir terminus; - gebės analizuoti dalykinei kalbai būdingus reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės lyginti ir kritiškai vertinti informaciją, kalbinius reiškinius, spręsti apie jų privalumus ir trūkumus; - gebės įžvelgti lingvistinę problemą, jai ištirti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, tyrimo metodus ir šaltinius, taikyti filologinio tyrimo metodus; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę: nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų.

paskaita (probleminis dėstymas), seminaras, informacijos paieška, literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys, rašto darbo rengimas ir pristatymas

egzaminas raštu (atvirosios užduotys), rašto darbas (dalykinės kalbos reiškinio analizė) ir jo pristatymas


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Dalykinės kalbos samprata ir jos santykis su bendrosios kalbos vartosena

2 2 4 literatūros skaitymas, teksto analizė, diskusija

2. Dalykinės kalbos skirstymas: dalykinės kalbos horizontalios atmainos ir vertikalūs sluoksniai

2 1,5 3.5 8 literatūros skaitymas, atvejų analizė

3. Dalykinės kalbos žodynas: dalykinės kalbos žodyno skirstymas, terminija, kelių kalbų terminų ekvivalentai, terminų darybos būdai

2 2 4 8 literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys 4. Dalykinės kalbos gramatikos bruožai: morfologiniai, sintaksiniai 2 2 4 8

5. Dalykiniai tekstai: samprata, teksto žanras, analizės modeliai 2 2 4 8 literatūros skaitymas, teksto žanro analizė

6. Dalykiniai tekstai: struktūros modelis, kohezija ir koherencija 2 2 4 8 literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys

7. Dalykiniai tekstai: funkcijos, tipologija 2 2 4 8

8. Dalykinės kalbos horizontalios atmainos: ekonomikos kalba, medicinos kalba

2 2 4 8

9. Rašto darbo rengimas ir jo pristatymas 0,5 0,5 33


Iš viso: 16 16 32 103


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas



Baigiamasis testas

40% kurso pabaigoje



20% kurso metu analizuojant tam tikrą temą

Vertinama pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas;

98

Tyrimo rezultatai: 2 balai tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Minties rišlumas: 0,5 balo mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 1 balas kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai

Rašto darbas (dalykinės kalbos reiškinio analizė)







1. Fluck, Hans-Rüdiger 1996 Fachsprachen Tübingen: Franke

2. Fluck, Hans-Rüdiger 1997 Fachdeutsch in Naturwissenschaft und Technik: Einführung in die Fachsprachen und die Didaktik/Methodik des fachorientierten Fremdsprachenunterrichts (Deutsch als Fremdsprache)

Heidelberg: Groos

3. Roelcke, Thorsten 2005 Fachsprachen Berlin: Schmidt





1. Hoffmann, Lothar 1985 Kommunikationsmittel Fachsprache Tübingen: Narr

2. Hoffmann, Lothar; Kalverkämper, Hartwig; Wiegand, Herbert E. (Hrsg.)

1998 Fachsprachen. Languages for Special Purposes: ein internationales Handbuch zur Fachsprachenforschung und Terminologiewissenschaft

14 tomas, 1 dalis Berlin, New York: de Gruyter

3. Möhn, Dieter; Pelka, Roland

1984 Fachsprachen Tübingen: Niemeyer

4. Stolze, Radegundis 1999 Fachübersetzung Tübingen: Niemeyer



99

Gretinamosios gramatikos įvadas Dalyko pavadinimas Kodas

GRETINAMOSIOS GRAMATIKOS ĮVADAS



Kitas (-i):








5 135 32 103


Šiuo dalyku pirmiausia ugdoma kalbos tyrėjo kompetencija kalbų gretinimo srityje: gretinamosios gramatikos kaip mokslo disciplinos suvokimas, vokiečių kalbos sistemos supratimas, analizė ir gretinimas su lietuvių kalbos sistema. Kartu ugdomi vokiečių kalbos skaitymo, kalbėjimo ir rašymo komunikaciniai gebėjimai, lietuvių kalbos gebėjimas, gebėjimas taikyti įgytas žinias praktikoje, gebėjimas organizuoti savo darbą ir mokymąsi, pasirenkant tinkamas strategijas užduotims atlikti, analitinis ir kritinis mąstymas, t. y. gebėjimas analizuoti, įžvelgti sąsajas, vertinti kalbos sistemos reiškinius ir juos gretinti. Taip pat ugdomas nusiteikimas mokytis ir siekti kokybės.


Šį dalyką išklausę studijuojantieji: - įgis žinių apie kalbų gretinimą įvairiais aspektais; - žinos, supras ir gebės tinkamai vartoti bei aiškinti pagrindines gretinamosios gramatikos sąvokas ir terminus; - gebės gretinti vokiečių ir lietuvių kalbos reiškinius, juos analizuoti, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus, vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus;

- gebės suprasti mokslinius tekstus vokiečių kalba; - gebės taisyklingai ir efektyviai bendrauti vokiečių kalba aptardami su kalbų gretinimu susijusias mokslines problemas; - gebės kurti ir redaguoti mokslinio pobūdžio tekstus vokiečių kalba, pasirinkdami tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t.; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių bei adekvačiai taikyti

filologinio tyrimo metodus; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės kelti tikslus, pasirinkti užduočiai atlikti reikalingus išteklius ir metodus; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę.

paskaita, seminaras, probleminis dėstymas, mokslinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys.

darbas auditorijoje per seminarus (praktinių ir tiriamojo pobūdžio užduočių atlikimas), egzaminas raštu (atvirojo tipo užduotys/klausimai)


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Gretinamosios gramatikos apibrėžimas. Gretinamosios gramatikos pagrindinės sąvokos (opozicija ir kontrastas, ekvivalentiškumo problema, tertium comparationis ir kt.). Gretinamųjų gramatikų apžvalga.


2. Kalbų gretinimo galimybės įvairiais lygmenimis (fonetikos ir fonologijos, morfologijos, sintaksės, leksikos, pragmatikos).

1 2 3 10 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, praktinio ir tiriamojo pobūdžio užduotys

3. Kalbinių kategorijų gretinimas, jų turinys ir raiška vokiečių ir lietuvių kalbose. Vokiečių ir lietuvių kalbos veiksmažodžio ir daiktavardžio gramatinės kategorijos.

1 2 3 10

4. Vokiečių ir lietuvių kalbos gretinimas: rūšis. 1 4 5 10 grupės diskusija: pasirinktų temų aptarimas, empirinės medžiagos rinkimo būdo pasirinkimas.

5. Vokiečių ir lietuvių kalbos gretinimas: modalumas ir nuosaka. 1 4 5 10 teorinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus, praktinio ir tiriamojo pobūdžio užduotys

6. Vokiečių ir lietuvių kalbos gretinimas: apibrėžtumas. 1 4 5 10

7. Vokiečių ir lietuvių kalbos gretinimas: posesyvumas. 1 4 5 10 teorinės literatūros pasirinkta tema analizė, empirinės medžiagos rinkimas, teorinės rašto darbo dalies rašymas, empirinės medžiagos sisteminimas ir analizė naudojant teorinėje dalyje apibrėžtus metodus, parengto rašto darbo redakcija ir atidavimas, rašto darbo pristatymas, grupės diskusija


Iš viso: 8 24 32 103


Atsiskaitymo laikas



100

1. darbas per seminarus

50 visą semestrą atlikus mažiausiai 90 % seminarų užduočių – 5 balai atlikus 80 % seminarų užduočių – 4 balai atlikus 70 % seminarų užduočių – 3 balai atlikus 60 % seminarų užduočių – 2 balai atlikus 50 % seminarų užduočių – 1 balas

2. egzaminas raštu (atvirojo tipo užduotys/klausimai)

50 pabaigus dalyką

Vertinama pagal šiuos kriterijus: 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 95-100 proc. klausimų. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 85-94 proc. klausimų. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 75-84 proc. klausimų. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atsakyta į 65-74 proc. klausimų. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atsakyta į 55-64 proc. klausimų. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atsakyta į 51-54 proc. klausimų. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.




1. Ambrazas, Vytautas ir kt. 2006 Dabartinės lietuvių kalbos gramatika Ketvirtoji pataisyta laida Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

2. Duden-Grammatik. 2005 Grammatik der deutschen Gegenwartssprache

Bd. 4., 7. Auflage Mannheim: Dudenverlag

3. Engel, Ulrich u. a. 1999 Deutsch-polnische kontrastive Grammatik Bd. 1, 2 Heidelberg: Julius Groos Verlag

4. Hufeisen, Britta, Neuner, Gerd 1999 Kontrastive Linguistik. In: Angewandte Linguistik für den fremdsprachlichen Deutschunterricht. S. 23-34.

Berlin, u. a.: Langenscheidt

5. Plungian, Vladimir 2010, 2011 Gramatinių kategorijų tipologija 1, 2 t. Vilnius: Vilniaus universitetas, Academia Salensis

6. Rein, Kurt 1983 Einführung in die kontrastive Linguistik Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft

7. Sternemann, Reinhard 1983 Einführung in die konfrontative Linguistik Leipzig: Verlag Enzyklopädie




1. Geyer, Klaus, Žeimantienė, Vaiva 2010 Zu einer Grammatik des Deutschen und des Litauischen im Vergleich: Bestandsaufnahme, Konzeption und Perspektiven

Kalbotyra 62 (3), 22-40.

2. Hans Glinz 1994 Grammatiken im Vergleich Tübingen: Niemeyer

3. Ralf Pörings, Ulrich Schmitz 1999 Sprache und Sprachwissenschaft. Eine kognitiv orientierte Einführung.

Tübingen: Narr

4. Ernesta Račienė 2011 Einführung in den deutsch-litauischen Vergleich

Vilnius: Edukologija



101

Semantikos įvadas Dalyko pavadinimas Kodas

SEMANTIKOS ĮVADAS



Kitas (-i):








5 135 32 103


Šiuo dalyku pirmiausia ugdoma kalbos tyrėjo kompetencija vokiečių kalbos semantikos srityje: semantikos kaip mokslo disciplinos suvokimas, vokiečių kalbos sistemos supratimas ir analizė semantikos lygmeniu. Kartu ugdomi vokiečių kalbos skaitymo, kalbėjimo ir rašymo komunikaciniai gebėjimai, gebėjimas taikyti įgytas žinias praktikoje, gebėjimas organizuoti savo darbą ir mokymąsi, pasirenkant tinkamas strategijas užduotims atlikti, analitinis ir kritinis mąstymas, t. y. gebėjimas analizuoti, įžvelgti sąsajas ir vertinti semantikos reiškinius. Taip pat ugdomas nusiteikimas mokytis ir siekti kokybės.


Šį dalyką išklausę studijuojantieji: - žinos, supras ir gebės tinkamai vartoti bei aiškinti pagrindines semantikos sąvokas ir terminus; - įgis žinių apie vokiečių kalbos semantiką; - gebės analizuoti, aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių kalbos semantikos reiškinius, vartodami tinkamą terminiją ir taikydami

tinkamus metodus; - gebės gretinti vokiečių kalbos semantikos reiškinius su lietuvių kalbos reiškiniais, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus; - gebės suprasti mokslinius tekstus vokiečių kalba; - gebės taisyklingai ir efektyviai bendrauti vokiečių kalba aptariant su semantika susijusias mokslines problemas; - gebės kurti (ir redaguoti) mokslinio pobūdžio tekstus vokiečių kalba, pasirinkdami tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t.; - gebės įžvelgti semantinę problemą; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių bei adekvačiai taikyti

filologinio tyrimo metodus; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės kelti tikslus, pasirinkti užduočiai atlikti reikalingus išteklius ir metodus; - gebės rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių (elektroninių, spausdintinų ir kt.), naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, biblioteka ir kt.;

- gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę.

Įtraukiančiosios paskaitos, mokslinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys.

2 testai per semestrą (atvirojo tipo užduotys/klausimai), darbas per seminarus (įvairios užduotys).


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Semantikos apibrėžimas ir objektas. Tikslai ir uždaviniai. 2 2 5 mokslinės literatūros skaitymas

2. Leksemos sąvoka. Leksemos reikšmė, reikšmės lygmenys. Referentai ir denotatai. Reikšmės koncepcijos. Leksinė reikšmė. Gramatinė reikšmė. Deskriptyvinė, ekspresinė ir socialinė reikšmė. Reikšmė ir kalbų gretinimas. Reikšmė ir vertimo problemos.

2 3 5 14 mokslinės literatūros skaitymas, praktinės užduotys, pasirengimas grupės diskusijai

3. Daugiareikšmiškumas. Homonimijos ir polisemijos santykis. 1 1 2 8

4. Leksemų semantinė struktūra. Semantinių požymių teorija. Semos ir sememos.

1 4 5 8

5. Kolokacijos. Kolokatų indėlis į pagrindinės leksemos reikšmę. Naudojimasis tekstynais nustatant kolokacijas.

1 2 3 10

6. Semantiniai leksemų ryšiai. Sinonimai. Antonimai. Homonimai. Hiponimai ir hiperonimai. Heteronimai. Meronimai.

1 1 2 8


8. Semantinių laukų teorija. Samprata ir sudarymo kriterijai. Ribų problemos.

1 2 3 10 mokslinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys, pasirengimas grupės diskusijai

9. Mentalinis leksikonas. Kategorizacija. Klasikinė teorija ir kognityvinės semantikos teorija. Konceptai. Prototipų teorija.

2 3 5 14

10. Konceptualiosios metaforos. Jų atsiradimas ir vaidmuo kategorizacijos procese. Konceptualiųjų metaforų rūšys.

1 2 3 14


Iš viso: 12 20 32 103


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas



Testas 1 + 2 40 % + 40 % kurso viduryje ir pabaigoje


102


20 % atlikus mažiausiai 80 % užduočių – 2 balai atlikus mažiausiai 60 % užduočių – 1 balas





1. Busse, Dietrich 2009 Semantik. Padeborn: Fink

2. Gross, Harro 1998 Einführung in die germanistische Linguistik. Neu bearbeitet von Klaus Fischer.

München: Iudicium.

3. Löbner, Sebastian 2003 Semantik: Eine Einführung. Berlin/New York: Walter de Gruyter

4. Rolf, Eckard 2005 Metapherntheorien. Berlin/New York: de Gruyter.

5. Schumacher, Frank / Steiner, Petra

2002 Aspekte der Bedeutung: Semantik. Müller, Horst M. (Hrsg.). Arbeitsbuch Linguistik.

Padeborn: Schöningh

6. Schwarz, Monika / Chur, Jeannette

2007 Semantik. Ein Arbeitsbuch. Tübingen: Gunter Narr Verlag.

7. Ulrich, Winfried 1992 Linguistik für den Deutschunterricht. Aachen: Hahner





1. Kohl, Katrin 2007 Metapher. Stuttgart/Weimar: J. B. Metzler

2. Stechov A. von / Wunderlich D. (Hrsg.)

1991 Semantik = Semantics: ein internationales Handbuch der zeitgenössischen Forschung.

Berlin/New York: Walter de Gruyter.


dr. Virginija Masiulionytė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

103

Šiuolaikinė vokiečių literatūra Dalyko pavadinimas Kodas

ŠIUOLAIKINĖ VOKIEČIŲ LITERATŪRA


Koordinuojantis: prof. dr. Jadvyga Bajorūnienė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i):








5 135 32 103


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama suteikti žinių apie šiuolaikinę vokiečių literatūrą, jos savitumus, menines bei ideologines koncepcijas. Siekiama ugdyti gebėjimą atpažinti jos požymius konkrečiuose kūriniuose, analizuoti , interpretuoti ir kritiškai vertinti grožinės literatūros tekstus. Studijuojantieji taip pat turi išmokti kritiškai mąstyti ir savarankiškai mokytis.


Dalyką išklausę studijuojantieji: - įgis žinių apie pagrindines XX a. antros pusės – XXI a. vokiečių literatūros tendencijas, iškiliausių rašytojų kūrybą, - išmoks atpažinti nagrinėjamos epochos vokiečių literatūros reiškinius ir krypčių savitumus bei jų raišką atskirų autorių kūryboje; - gebės analizuoti ir kritiškai įvertinti nagrinėjamus literatūros reiškinius ir jų reikšmę bendram vokiečių literatūros procesui, atskleisti tradicijos ir novatoriškumo sąveiką, parodyti vokiečių (austrų, šveicarų) literatūros ir istorinių politinių įvykių sąsajas, suvoks istorinius literatūros procesus; - gebės analizuoti pasirinktus kūrinius, lyginti juos tarpusavyje ir susieti juos su bendru kultūriniu epochos kontekstu; - gebės savarankiškai rinkti ir sisteminti informaciją, kritiškai mąstyti analizuodami grožinės literatūros įvairių žanrų tekstus; - gebės dalyvauti diskusijoje, argumentuotai pagrįsti kūrinio literatūrinę bei meninę vertę bei individualią teksto interpretaciją, pasitelkdami šiuolaikinio literatūros mokslo metodus.

probleminis, istorinis – kultūrinis dėstymas, įtraukiamoji paskaita, seminarai, grupės diskusija, lyginamoj analizė,

2 tarpiniai koliokviumai (raštu, atvirojo tipo užduotys); egzaminas (atvirojo tipo klausimai)



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Vokiečių literatūros situacija po 1945 m. „Sugrįžusiųjų“ kartos atstovų kūryba ir estetika. Wolfgango Borcherto novelistika ir pjesė „Lauke už durų“ / „Draußen vor der Tür“. „Grupės 47“ reikšmė Vakarų Vokietijos literatūriniam gyvenimui.

1 1 2 5 grožinės ir kritinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į probleminius klausimus, pasirengimas grupės diskusijai

2. Heinricho Böllio kūryba, pasaulėvaizdis, „humaniškumo estetika“, simbolinis realizmas. Individo ir visuomenės santykis, veikėjų nonkonformizmas. Romanų „Klouno akimis“ / „Ansichten eines Clowns“, „Grupinis portretas su dama“ / „Gruppenbild mit Dame“ problematika ir pasakojimo ypatumai.

1 1 2 5

3. Günteris Grassas kaip šiuolaikinės vokiečių literatūros reprezentantas. Kūrybos apžvalga. Kritiškas Vokietijos istorijos ir visuomenės vaizdavimas „Gdansko trilogijoje“ / „Danziger Trilogie“ . Romanas „Skardinis būgnelis“ kaip auklėjamojo romano parodija. Pasakojimo ypatumai, simbolika, groteskas, intertekstualumas. Baroko epochos vaizdai ir sąsajos su „Grupės 47“ istorija apysakoje „Susitikimas Telgtėje“ / „Das Treffen in Telgte“. Simono Dacho paveikslas. Vokietijos istorijos ir dramatiškų žmogaus likimų įprasminimas romanuose „Rupūžės kurkimai“ / „Unkenrufe“ ir „Krabo žingsniu“ / „Im Krebsgang“. Lietuviški motyvai G. Grasso kūryboje. Autobiografinė knyga „Svogūno lupimas“ / „Beim Häuten der Zwiebel“ – rašytojo epochos ir kūrybos panorama. Kaltės ir atgailos motyvai.

1 1 2 6


5. Tėvynės praradimo tema Siegfriedo Lenzo ir Johanneso Bobrowskio kūryboje. Istoriniai, mitologiniai ir kultūriniai J. Bobrowskio lyrikos bei romano „Lietuviški fortepijonai“ / „Litauische Claviere“ aspektai.

1 1 2 5

6. Vokiečių postmodernistinis romanas. Patricko Süskindo „Kvepalai“ /„Das Parfum“ ir Christopho Ransmayr‘io „Paskutinis pasaulis“ / „Die letzte Welt“. Įvairių temų, žanrinių formų bei stilių transformacijos, intertekstų reikšmė.

1 1 2 6

7. Šveicarų (vokiečių) literatūros raidos tendencijos. Moderniosios visuomenės, racionalizmo kritika bei žmogaus likimo tema Maxo Frischo romane „Homo faber“. Vertybių krizė ir tapatumo problema romane „Štileris“ / „Stiller“. M. Frischo pjesės – parabolės „Bydermanas ir padegėjai“ / „Biermann und die Brandstifter“, „Biografija. Vaidinimas“ / „Biographie. Ein Spiel.“

2 2 6


9. Friedricho Dürrenmatto dramaturgija: tragikomedijos žanras, antikinio ir moderniojo teatro sintezė. Pesimistinė žmogaus ir pasaulio koncepcija, grotesko elementai pjesėse „Fizikai“ / „Die Physiker“, „Senos damos vizitas“ / „Der Besuch der alten Dame“, „Romulas Didysis“ / „Romulus der Große“.

1 1 2 5

10. Thomo Hürlimanno kūryba. Šveicarijos istorijos, kultūros ir politikos temos romane „Didysis katinas“ / „Der große Kater“, apysakoje „Panelė Štark“ / „Fräulein Stark“.

1 1 2 6

11. Austrų literatūros tendencijos po 1945 m. Ingeborgos Bachmann kūryba. Lyčių priešiškumo tematizavimas, moters tapatumo tema, patriarchato kritika apsakymuose „Trys keliai link ežero“ / „Drei Wege zum See“, „Undinė išeina“ / „Undine geht“, romane „Malina“ / „Malina“.

1 1 2 8

12. Thomo Bernardo epinė ir draminė kūryba. Egzistencijos beprasmybės akcentavimas, visuomenės susvetimėjimo, individo vienatvės ir kančios tema

1 1 2 6

104

romanuose „Speigas“ / „Frost“, „Sutrikimas“ / „Verstörung“. Neigimo patosas, ligos, beprotybės, mirties motyvai dramose („Minetis“ / „Minetti“ ir kt.). Monologinis dramų pobūdis, absurdo teatro įtaka.

13. Vokiečių „popliteratūros“ panorama. Christiano Krachto romanas „Fazerlandas“ / „Faserland“. Nihilistinis pasaulėvaizdis, tradicinių vertybių neigimas, skepticizmas, ironija, pasakojimo ir kalbos ypatumai.

1 1 2 6

14. Danielio Kehlmanno romanas „Pasaulio matavimas“ / „Die Vermessung der Welt“ : pasaulio pažinimo problema, mokslininko egzistencijos įprasminimas.

1 1 2 6

15. Nobelio premijos laureatės Hertos Müller romanai „Amo supuoklės” / “ Atemschaukel” ir „Šiandien būčiau geriau savęs nesutikus“ / „Heute wär ich mir lieber nicht begegnet“: politinės prievartos, diktatūros ir individo laisvės troškimo konfliktas.

1 1 2 6

16. Vokietijos susijungimo tema Thomo Brussigo, Uwe‘s Tellkampo, Friedricho Christiano Deliuso kūryboje.

1 1 2 6

17. Pasirengimas egzaminui ir jo laikymas 2 2 13 kartojimas

Iš viso: 13 19 32 103



2 koliokviumai 60 % pabaigus atitinkamas temas







1. Barner, Wilfried (Hrsg.) 1994 Geschichte der deutschen Literatur nach 1945 bis zur Gegenwart.

München: C.H. Beck

2. Delabar Walter / Schütz Erhard (Hrsg.)

1997 Deutschsprachige Literatur der 70er und 80er Jahre. Autoren – Tendenzen – Gattungen.

Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft

3. Freund, Wieland/Freund, Winfried (Hrsg.)

2001 Der deutsche Roman der Gegenwart München: W. Fink

4. Glaser, Horst Albert (Hrsg.) 1997 Deutschsprachige Literatur zwischen 1945 und 1995. Bern-Stuttgart: Paul Haupt

5. Scheitler, Irmgard 2001 Deutschsprachige Gegenwartsprosa seit 1970. Tübingen-Basel: Francke





1. Erb, Andreas (Hrsg.) 1998 Baustelle Gegenwartsliteratur. Die 90er Jahre Opladen-Wiesbaden: Westdeutscher Verlag

2. Kraft, Thomas (Hrsg..) 2000 Aufgerissen. Zur Literatur der 90er Jahre. München-Zürich: Piper

3. Lützeler, Paul Michael- Schindler, Stephan (Hrsg.)

2002 ff. Gegenwartsliteratur. Ein germanistisches Jahrbuch. Tübingen: Stauffenburg



105

Teksto lingvistikos įvadas Dalyko pavadinimas Kodas

TEKSTO LINGVISTIKOS ĮVADAS



Kitas (-i):








5 135 32 103


Šiuo dalyku siekiama suteikti žinių apie tekstą kaip lingvistikos objektą, ugdyti lingvisto kompetenciją, tiriamojo darbo įgūdžius, gebėjimą analizuoti tekstus, taikant teksto lingvistikos metodus, gretinti vokiškus ir lietuviškus tekstų žanrus. Studijuojantieji taip pat turėtų įgyti gebėjimą rasti ir analizuoti informaciją iš skirtingų šaltinių, kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis.


Dalyką išklausę studentai - įgis žinių apie tekstą kalbą kaip kalbotyros objektą; - gebės aprašyti, analizuoti ir aiškinti tekstus, taikydami įvairius teksto analizės metodus; - gebės gretinti vokiečių kalbos tekstui būdingus bruožus su lietuvių kalbos teksto bruožais, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus. - žinos, supras ir gebės tinkamai vartoti bei aiškinti pagrindines teksto lingvistikos sąvokas ir terminus; - gebės analizuoti tekstui būdingus reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės lyginti ir kritiškai vertinti informaciją, teksto lingvistikos įvairius požiūrius, spręsti apie jų privalumus ir trūkumus; - gebės įžvelgti lingvistinę problemą, jai ištirti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, tyrimo metodus ir šaltinius; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių bei adekvačiai taikyti filologinio tyrimo metodus; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės kelti probleminius klausimus ir aktyviai dalyvauti diskusijoje; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę: nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų.

paskaita, seminaras, probleminis dėstymas, informacijos paieška, literatūros skaitymas, rašto darbo rengimas ir pristatymas, grupės diskusija

egzaminas raštu (atvirosios užduotys), rašto darbas ir jo pristatymas


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiška

s d

arb

as

Užduotys

1. Tekstas kaip teksto lingvistikos objektas, šiuolaikiškos teksto lingvistikos objektas

2 2 4 tiriamojo pobūdžio užduotys, diskusija

2. Tekstiškumo bruožai, jų raida ir kritika 2 1 3 8 literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys

3. Kohezijos priemonės: koreferencija 1 2 3 8

4. Kohezijos priemonės: konektoriai, elipsė, laiko raiška, metakalbinės priemonės

1 2 3 8

5. Koherencija: presupozija, izotopai, kognityvinės schemos, aktualioji sakinio skaida

1 2 3 8

6. Teksto tema, teksto tipas: nuorodos į temą; aprašymas, pasakojimas, aiškinimas, argumentavimas

1 2 3 8

7. Teksto funkcija: informaciniai, apeliaciniai, deklaraciniai, obligaciniai tekstai, teksto ilokucinė struktūra, kalbinių intencijų raiška

1 2 3 8

8. Teksto situaciniai bruožai: komunikacijos forma, komunikacijos sfera, adresantas ir adresatas

1 2 3 8

9. Teksto žanrai ir jų analizės modeliai 2 2 8

10. Rašto darbo rengimas ir pristatymas 1 4 5 25 teorinės literatūros pasirinkta tema analizė, empirinės medžiagos rinkimas, teorinės rašto darbo dalies rašymas, empirinės medžiagos sisteminimas ir analizė naudojant teorinėje dalyje apibrėžtus metodus, parengto rašto darbo redakcija ir atidavimas, rašto darbo pristatymas, grupės diskusija


Iš viso: 10 18 4 32 103


Svoris procentais



Baigiamasis testas (egzaminas)

40% kurso pabaigoje 10 (puikiai). Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 95-100 proc. klausimų. 9 (labai gerai). Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 85-94 proc. klausimų. 8 (gerai). Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai. Teisingai atsakyta į 75-84 proc. klausimų. 7 (vidutiniškai). Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. Teisingai atsakyta į 65-74 proc. klausimų. 6 (patenkinamai). Žinios ir gebėjimai blogesni nei vidutiniai, yra klaidų. Teisingai atsakyta į 55-64 proc. klausimų. 5 (silpnai). Žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus. Teisingai atsakyta į 51-54 proc. klausimų. 4, 3, 2, 1. Netenkinami minimalūs reikalavimai.

106



Vertinama pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo pranešimo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Minties rišlumas: 0,5 balo mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Komunikaciniai aspektai (kontaktas su publika): 1 balas kalba, mimika ir gestai orientuoti į klausytoją, pranešėja(s) bendrauja su publika, atsako į užduotus klausimus, diskutuoja; Kalba: 2 balai dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai

Rašto darbas (teksto analizė pasirinktu aspektu)

40% pabaigus dalyką Atsižvelgus į per pristatymą gautas pastabas pataisytas darbas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Darbo struktūra: 0,5 balo rašto darbo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (titulinis psl., turinys, įvadas, teorija ir rezultatai, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas, santrauka), darbo apimtis atitinka reikalavimus (15 psl.); Darbo koncepcija (įvadas): 1 balas pagrįstas temos pasirinkimas, aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas (hipotezė) ir uždaviniai, pasirinkta tyrimo metodika (metodai, tyrimo medžiaga) atitinka tiriamą problemą ir tyrimo tikslą; Teorinis pagrindas: 2 balai teorinės dalies turinys atitinka tyrimo tikslą, tema atskleista išsamiai, remiamasi naujausia moksline literatūra, nėra dalykinių klaidų, darbo autorius lygina ir vertina įvairių autorių pozicijas; Tyrimo rezultatai: 2 balai tinkamai pasirinkta ir surinkta tyrimo medžiaga, analizė išsami, nėra dalykinių klaidų, visi teiginiai pagrįsti empiriniais duomenimis/argumentais (lentelės, diagramos ar pan.); Išvados: 1 balas išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga; Tyrimo kultūra: 0,5 balo aiški savarankiška darbo autoriaus pozicija, cituojant kitų autorių mintis nuorodos pateikiamos tvarkingai, literatūros ir šaltinių sąrašai sutvarkyti tinkamai; Teksto rišlumas: 0,5 balo mintys dėstomos rišliai, logiškai ir aiškiai. Kalba: 2 balai dėstoma moksliniu stiliumi, vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai; Darbo įforminimas: 0,5 balo – teksto formatas atitinka reikalavimus, puslapiai numeruoti, lentelės ir paveikslai sutvarkyti tinkamai.





1. Adamzik, Kirsten 2004 Textlinguistik. Eine einführende Darstellung Tübingen: Niemeyer

2. Brinker, Klaus 2001 Linguistische Textanalyse: Eine Einführung in Grundbegriffe und Methoden

Berlin : Erich Schmidt

3. Janich, Nina 2008 Textlinguistik: 15 Einführungen Tübingen: Narr

4. Linke, Angelika; Nussbaumer, Markus; Portmann, Paul R.

1991 Studienbuch Linguistik Niemeyer, Tübingen




1. Brinker, Klaus; Antos, Gerd; Heinemann, Wolfgang and Sager, Sven F. (Hrsg.)

2001 Text- und Gesprächslinguistik. Ein internationales Handbuch zeitgenössischer Forschung

16 tomas Berlin, New York: Walter de Gruyter

2. de Beaugrande, Robert-Alain; Dressler, Wolfgang Ulrich

1981 Einführung in die Textlinguistik. Tübingen: Niemeyer

3. Gansel, Christina Jürgens, Frank 2007 Textlinguistik und Textgrammatik Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht



107

IV kursas 7 semestras

Privalomieji dalykai Bakalauro darbo seminaras Dalyko pavadinimas Kodas

BAKALAURO DARBO SEMINARAS



Kitas (-i): Kiti VFK dėstytojai, vadovaujantys baigiamiesiems darbams




kontaktinė (auditorinė) 7 (rudens) semestras Vokiečių


Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą B2/C1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 135 16 119


Šiuo dalyku siekiama ugdyti kalbos (literatūros) tyrėjo kompetenciją: gebėjimą savarankiškai atlikti lingvistinį ar literatūrologinį tyrimą, taikant įgytas filologines žinias ir gebėjimus praktikoje. Taip pat ugdomos su tuo susijusios bendrosios kompetencijos: - gebėjimas dirbti ir mokytis savarankiškai, taikant įgytas žinias praktikoje: organizuoti savo darbą ir mokymąsi, pasirenkant tinkamas strategijas užduotims atlikti; - analitinis ir kritinis mąstymas: gebėjimas analizuoti, įžvelgti sąsajas ir vertinti informaciją; - skatinamas studentų nusiteikimas mokytis ir siekti kokybės: gebėjimas vertinti kokybę ir nusiteikimas nuolat tobulėti; ugdomas jų kūrybiškumas. Priklausomai nuo pasirinktos bakalauro darbo temos, ugdomi vokiečių kalbos sistemos supratimas ir gebėjimas ją analizuoti įva iriais lygmenimis (fonetikos, morfologijos, sintaksės, leksikologijos, kalbos raidos ir kt.) arba vokiečių literatūros supratimas ir gebėjimas analizuoti bei interpretuoti vokiečių, austrų, šveicarų literatūrą kaip reiškinį. Be to, tobulinami gebėjimai analizuoti mokslinį tekstą ir kurti ir redaguoti mokslinį tekstą vokiečių kalba.


Dalyką įvykdę studentai: - gebės įžvelgti lingvistinę ar literatūrinę problemą, suformuluoti tyrimo tikslą, jam pasiekti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, tyrimo metodus ir bibliografinius šaltinius; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti, lyginti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių, naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir biblioteka, ir adekvačia i taikyti filologinio tyrimo metodus, taip pat išmoks kelti probleminius klausimus ir dalyvauti diskusijoje; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste vokiečių kalba ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų; - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos ir pasiekimų kokybę, juose vertinti ir tobulinti; - gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus Priklausomai nuo pasirinktos bakalauro darbo temos, studentai gebės: - aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių kalbos reiškinius įvairiais požiūriais (fonetiniu, gramatiniu, stilistiniu, kalbos raidos ir kt.), vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus; gebės gretinti vokiečių ir lietuvių kalbų reiškinius, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus ar - analizuoti, interpretuoti ir vertinti vokiečių (austrų, šveicarų) literatūros reiškinius platesniame literatūros ir kultūros kontekste, vartodami atitinkamą terminiją ir taikydami atitinkamus metodus.

Informaciniai (mokslinės literatūros teorinė analizė); aktyvaus mokymo(si) (darbas grupėmis ir poromis, diskusija, minčių lietus,); tiriamieji (literatūros ir informacijos paieška ir atranka; filologiniai tyrimo metodai); mokslinio teksto kūrimas; vertinimas (grįžtamojo ryšio teikimas – peer-review) ir įsivertinimas

Formuojamasis vertinimas ir įsivertinimas taikomas seminarų metu, aptariant atliktas užduotis; Studentų kurti tekstai komentuojami bendraujant tiesiogiai ir el. paštu. Įskaitai gauti vertinami: - tyrimo projektas; - literatūros apžvalga ir sąrašas; - darbo teorinės dalies pirmoji redakcija; - surinkta tyrimo medžiaga.


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Bakalauro baigiamojo darbo kaip mokslinio darbo specifika, jam keliami formalieji ir turinio reikalavimai. Moksliškumo sąvoka. Darbo sandara.

2 2 4 Literatūros skaitymas ir analizė, praktinės užduotys, įsivertinimo užduotys (šaltinis Nr. 1, 1 skyrius)

2. Tyrimo planavimas. Tyrimo etapai nuo temos pasirinkimo iki tyrimo projekto (Forschungsvorhabens). Temos formulavimo problemos. Tyrimo problema ir jos ištirtumas kaip išeities taškas. Tyrimo tikslai ir uždaviniai pagal B. Bloomo pažinimo tikslų taksonomija. Filologinio tyrimo metodai. Darbas su tekstynais, pavyzdžių apdorojimas.

4 4 8 Literatūros skaitymas ir analizė, praktinės užduotys, įsivertinimo užduotys (šaltinis Nr. 1, 2 skyrius); literatūros darbo tema pirminės paieškos.

3. Baigiamojo darbo tyrimo projektas (problema, tikslai, uždaviniai, tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo projekto (savo ir kolegos) analizė, vertinimas, tobulinimas.

2 2 12 Parengti savo baigiamojo darbo tyrimo projektą (1-2 psl. preliminarų įvadą), jį įvertinti ir patobulinti pagal savo ir kolegų įžvalgas; Įvertinti kolegos tyrimo projektą

4. Teksto kūrimas. Mokslinio teksto kūrimo modeliai. Rašymo strategijos kuriant mokslinį tekstą. Koherencija ir kohezija Mokslinio stiliaus ypatumai (žodynas, gramatika).

5 5 8 Literatūros skaitymas ir analizė, praktinės užduotys, įsivertinimo užduotys (šaltinis Nr. 1, 3 skyrius; šaltinis Nr. 2 psl. 231-235)

5. Tyrimo kultūra. Plagijavimo problema. Citavimas, bibliografija, išnašos. Darbo įforminimas.

1 1 8 Literatūros skaitymas ir analizė, praktinės užduotys, įsivertinimo užduotys (šaltinis Nr. 1, 4 skyrius); sudaryti savo darbe naudojamos literatūros ir šaltinių sąrašus

6. Darbo teorinės dalies rengimas. Tyrimo medžiagos rinkimas ir pirminis apdorojimas. Tekstyno sudarymas

2 2 79 Parengti ir teorinės dalies pirmąją redakciją, surinkti tyrimo medžiagą

Iš viso: 14 2 16 119 135

108


Atsiskaitymo laikas



Tyrimo projektas įskaita Lapkričio pradžioje

Aiškiai suformuluota tyrimo problema (tyrimo klausimas), įvardytas ir apibrėžtas tyrimo objektas. Pagrindžiamas temos pasirinkimas, darbo naujumas ir aktualumas. Aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas. Tyrimo uždaviniai jį atitinka ir yra logiški. Numatyti tyrimo metodai. Įvardyta tyrimo medžiaga (surinktas tekstynas ar pan.).

Literatūros sąrašas ir apžvalga

įskaita Gruodžio pradžia

Pasirinkta mokslinė literatūra. Nagrinėjami naujausi, aktualūs mokslo darbai. Sąrašas įformintas pagal reikalavimus.

Surinkta tyrimo medžiaga įskaita Sausio pradžia Surinkta autentiška tyrimo medžiaga. Jos apimtis pakankama. Tinkamai pasirinkti tyrimo medžiagos šaltiniai.

Darbo teorinės dalies pirmoji redakcija

įskaita Sausio pradžia Teorinės dalies turinys atitinka tyrimo tikslą ir tyrimo problemą (klausimą). Tyrimui svarbios sąvokos aiškiai apibrėžtos. Ankstesnių tyrimų apžvalga yra išsami. Pateikiama įvairių nuomonių aptariamu klausimu. Autorius ne tik referuoja, bet ir analizuoja, kritiškai vertina įvairių mokslininkų pozicijas. Minčių eiga logiška. Tekstas kurtas pagal tam tikrą teksto modelį. Skirstymas į skyrius, poskyrius, pastraipas yra sistemiškas ir skaidrus. Tekstas rišlus: sakiniai, pastraipos ir skyriai susieti tarpusavyje. Apimtis yra pakankama (apie 12-15 psl.). Cituojama taisyklingai ir tinkamai.





1. Šileikaitė-Kaishauri, D. 2009 Wie schreibe ich meine Abschlussarbeit? Vilnius: VU leidykla

2. Pospiech, U. 2004 Schreibend schreiben lernen – über die Schreibhandlung zum Text als Sprachwerk.

http://www.uni-due.de/imperia/md/content/elise/beiheft_01_2004.pdf

3. Darbo vadovo nurodyta ir studento pasirinkta mokslinė literatūra darbo tema





1. Eco U. 2003 Wie man eine wissenschaftliche Abschlussarbeit schreibt

Heidelberg

2. Höge, H. 2002 Schriftliche Arbeiten im Studium. Ein Leitfaden zur Abfassung wissenschaftlicher Texte

Stuttgart

3. Katkuvienė, L. E. / Šeškauskienė, I.

2006 Research Matters Vilnius: VU leidykla

4. Pospiech, U. 2006 Der Schreibtrainer http://www.uni-due.de/schreibwerkstatt/trainer/trainer/start.html

5. Rienecker, L.; Jǿrgensen, P.

2003 Kaip rašyti mokslinį darbą Vilnius

6. Starke, G. / Zuchewicz, T. 2003 Wissenschaftliches Schreiben im Studium von Deutsch als Fremdsprache.

Frankfurt am Main [u.a.]: Peter Lang


Diana Šileikaitė-Kaishauri Diana Šileikaitė-Kaishauri 2012-06-27



http://www.uni-due.de/schreibwerkstatt/trainer/trainer/start.html

109

Pasirenkamieji dalykai

Vokiečių kalbos aspektai (žr. 5 semestrą)

110


Bakalauro baigiamasis darbas Dalyko pavadinimas Kodas

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS



Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą C1 lygiu; turėti įskaita už BA darbo seminarą Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


15 400 8 392


Šiuo dalyku siekiama ugdyti kalbos (literatūros) tyrėjo kompetenciją: gebėjimą savarankiškai atlikti lingvistinį ar literatūrologinį tyrimą, taikant įgytas filologines žinias ir gebėjimus praktikoje. Taip pat ugdomos su tuo susijusios bendrosios kompetencijos: - gebėjimas dirbti ir mokytis savarankiškai, taikant įgytas žinias praktikoje: organizuoti savo darbą ir mokymąsi, pasirenkant tinkamas strategijas užduotims atlikti; - analitinis ir kritinis mąstymas: gebėjimas analizuoti, įžvelgti sąsajas ir vertinti informaciją; - skatinamas studentų nusiteikimas mokytis ir siekti kokybės: gebėjimas vertinti kokybę ir nusiteikimas nuolat tobulėti; ugdomas jų kūrybiškumas. Priklausomai nuo pasirinktos bakalauro darbo temos, ugdomi vokiečių kalbos sistemos supratimas ir gebėjimas ją analizuoti įva iriais lygmenimis (fonetikos, morfologijos, sintaksės, leksikologijos, kalbos raidos ir kt.) arba vokiečių literatūros supratimas ir gebėjimas analizuoti bei interpretuoti vokiečių, austrų, šveicarų literatūrą kaip reiškinį. Be to, tobulinami gebėjimai analizuoti mokslinį tekstą ir kurti ir redaguoti mokslinį tekstą vokiečių kalba.


Dalyką įvykdę studentai: - gebės įžvelgti lingvistinę ar literatūrinę problemą, suformuluoti tyrimo tikslą, jam pasiekti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, tyrimo metodus ir bibliografinius šaltinius; - pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti, lyginti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių, naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir biblioteka, ir adekvačiai taikyti filologinio tyrimo metodus, taip pat išmoks kelti probleminius klausimus ir dalyvauti diskusijoje; - gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste vokiečių kalba ir pateikti išvadas ar rekomendacijas; pristatyti tyrimo rezultatus, išvadas ir savo poziciją bei ją apginti; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų; - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos ir pasiekimų kokybę, juose vertinti ir tobulinti; - gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus Priklausomai nuo pasirinktos bakalauro darbo temos, studentai gebės: - aprašyti, analizuoti ir aiškinti vokiečių kalbos reiškinius įvairiais požiūriais (fonetiniu, gramatiniu, stilistiniu, kalbos raidos ir kt.), vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus; gebės gretinti vokiečių ir lietuvių kalbų reiškinius, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus ar - analizuoti, interpretuoti ir vertinti vokiečių (austrų, šveicarų) literatūros reiškinius platesniame literatūros ir kultūros kontekste, vartodami atitinkamą terminiją ir taikydami atitinkamus metodus.

Informaciniai (mokslinės literatūros teorinė analizė); tiriamieji (literatūros ir informacijos paieška ir atranka; filologiniai tyrimo metodai); mokslinio teksto kūrimas; konsultacijos su darbo vadovu, vertinimas ir įsivertinimas; pristatymo rengimas

Formuojamasis vertinimas ir įsivertinimas taikomas konsultuojantis su darbo vadovu, aptariant parašytą tekstą ir tyrimo rezultatus. Studentų kurti tekstai komentuojami bendraujant tiesiogiai ir el. paštu. Galutinis vertinimas – baigiamojo darbo viešas pristatymas ir gynimas, recenzento pateiktas atsiliepimas

Dalyko planas Kontaktinės valandos ir studijavimo būdas Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Darbo teorinės dalies tobulinimas pagal vadovo pastabas (vasaris)

1 1 60 Tobulinama teorinė dalis

2. Surinktos tyrimo medžiagos apdorojimas ir analizė (kovas) 2 2 110 Atliekama empirinė analizė. Darbas su tekstynu, programine įranga, statistiniai skaičiavimai

3. Darbo praktinės dalies (tyrimo rezultatų aptarimas, analizė) pirmosios redakcijos rengimas. Praktinės dalies tobulinimas pagal pastabas. Išvadų rašymas (balandis – gegužės vidurys).

4 4 200 Rengiamas darbo praktinės dalies tekstas, pristatomi ir apibendrinami tyrimo rezultatai. Rekomenduojama pristatyti pirminius rezultatus studentų mokslinėje konferencijoje.

4. Teksto korektūra, galutinis įforminimas. Įrištas darbas ir jo el. versija atiduodama iki gegužės 25 d.

12

5. Baigiamojo darbo pristatymas ir gynimas (birželio pradžia). 1 1 10 Pasiruošimas gynimui, pateikties rengimas, recenzento pastabų analizė.

Iš viso: 1 7 8 392






2. Darbo vadovo nurodyta ir studento pasirinkta mokslinė literatūra darbo tema





1. Eco U. 2003 Wie man eine wissenschaftliche Abschlussarbeit schreibt Heidelberg

2. Katkuvienė, L. E.; Šeškauskienė, I.

2006 Research Matters Vilnius: VU leidykla

111

3. Pospiech, U. 2004 Schreibend schreiben lernen – über die Schreibhandlung zum Text als Sprachwerk.

www.uni-due.de/imperia/md/content/elise/beiheft_01_2004.pdf

4. Rienecker, L.; Jǿrgensen, P.

2003 Kaip rašyti mokslinį darbą Vilnius

5. Starke, G. / Zuchewicz, T. 2003 Wissenschaftliches Schreiben im Studium von Deutsch als Fremdsprache.

Frankfurt am Main [u.a.]: Peter Lang

Bakalauro baigiamųjų darbų vertinimas

Vertinami aspektai Procentai Taškai Vertinimo kriterijai

Įvadas (5%)

5% 1 Aiškiai suformuluota tyrimo problema/tyrimo klausimas, įvardytas ir apibrėžtas tyrimo objektas. Pagrindžiamas temos pasirinkimas, darbo naujumas ir aktualumas. Aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas. Tyrimo uždaviniai jį atitinka ir yra logiški. Numatyti tyrimo metodai. Įvardyta tyrimo medžiaga (surinktas tekstynas ar pan.).

Teorinė dalis (20%)

5% 1 Teorinės dalies turinys atitinka tyrimo tikslą ir tyrimo problemą (klausimą). Tyrimui svarbios sąvokos aiškiai apibrėžtos.

5% 1 Remiamasi moksline literatūra. Nagrinėjami naujausi, aktualūs mokslo darbai.

10% 2 Ankstesnių tyrimų apžvalga yra išsami. Pateikiama įvairių nuomonių aptariamu klausimu. Autorius ne tik referuoja, bet ir analizuoja, kritiškai vertina įvairių mokslininkų pozicijas. Darbo autoriaus pozicija aiški, teiginiai pagrindžiami. Santykis tarp teorijos ir praktikos yra tinkamas (1/3 – teorija, 2/3 – praktika).

Atliktas empirinis tyrimas (25%)

5% 1 Surinkta autentiška tyrimo medžiaga. Jos apimtis pakankama. Tinkamai pasirinkti tyrimo medžiagos šaltiniai, šis pasirinkimas pagrindžiamas.

20% 4 Tyrimo metodai atitinka tikslą. Pasirinktas analizės modelis taikomas savarankiškai. Analizės eiga nuosekli. Analizė yra išsami. Teiginiai pagrindžiami argumentais ir iliustruojami pavyzdžiais. Tyrimo rezultatai pateikiami lentelių, paveikslų ir kt. forma. Rezultatai aptariami platesniame kontekste, lyginant su teorinėje dalyje aptartais tyrimais.

Tyrimo kultūra (10%)

5% 1 Kitų autorių mintys aiškiai atskirtos nuo savųjų. Cituojama taisyklingai ir tinkamai.

5% 1 Į literatūros ir šaltinių sąrašus įtraukti visi cituoti darbai ir naudoti šaltiniai. Bibliografijos forma tinkama.

Koherencija, teksto rišlumas (5%)

5% 1 Minčių eiga logiška. Tekstas kurtas pagal tam tikrą teksto modelį. Skirstymas į skyrius, poskyrius, pastraipas yra sistemiškas ir skaidrus. Tekstas rišlus: sakiniai, pastraipos ir skyriai susieti tarpusavyje. Tekstas suprantamas ir orientuotas į skaitytoją. Skaitytojas gali sekti autoriaus mintį.

Išvados (5%)

5% 1 Išvados atitinka tyrimo tikslą, atsakyta į tyrimo klausimus (hipotezė pasitvirtino). Svarbiausi tyrimo rezultatai paaiškinami. Išvados logiškos, apibendrinamojo pobūdžio. Tirta problema aptariama platesniame kontekste, nurodant tolesnes tyrimų perspektyvas.

Formalieji aspektai (10%)

2,5% 0,5 Apimtis tinkama (apie 40 psl. bakalauro darbui, 60 psl. – magistro darbui). Yra visos darbo dalys: be pagrindinio teksto, titulinis puslapis, turinys, literatūros ir šaltinių sąrašai, santrauka lietuvių kalba, priedas (jei jo reikia).

2,5% 0,5 Tituliniame puslapyje tinkamai nurodyta visa informacija. Turinys atitinka darbo struktūrą.

2,5% 0,5 Teksto formatas (šrifto dydis, paraštės) atitinka reikalavimus. Paveikslai ir lentelės įforminti tinkamai. Paryškinimai, numeracija ir kt. yra vieningi.

1,25% 0,25 Literatūros ir šaltinių sąrašai atskirti ir įforminti tinkamai.

1,25% 0,25 Santraukoje nurodyta visa reikalinga informacija. Priedas (jei jis pateikiamas) sutvarkytas vieningai, orientuojant jį į skaitytoją.

Kalbos taisyklingumas (20%)

10% 2 Pasirinktas tinkamas registras (mokslinis stilius). Raiška yra aiški, tiksli, suprantama, terminija vartojama vieningai ir teisingai.

10% 2 Tekste nėra gramatinių klaidų. Taisyklingai vartojamos ne tik paprastos, bet ir sudėtingos struktūros.

Iš viso: _______ : 2 = ______


Diana Šileikaitė-Kaishauri Patvirtino studijų programos komitetas 2012-06-27



112

Praktika (praktikos pobūdis pasirenkamas) Mokomoji ir profesinė praktika: tekstynų lingvistika Dalyko pavadinimas Kodas

MOKOMOJI IR PROFESINĖ PRAKTIKA: TEKSTYNŲ LINGVISTIKA


Koordinuojantis: Skaistė Volungevičienė VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra

Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: mokėti vokiečių kalbą C1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


15 400 80+120 (profesinė praktika)1 200


Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti gebėjimą taikyti filologines žinias ir gebėjimus praktikoje universitete ir už jo ribų, kartu tobulinant vokiečių kalbos sistemos supratimą ir analizę įvairiais lygmenimis bei gebėjimus taikyti mokslinių tyrimo metodus (tekstynų lingvistikos metodą). Taip pat siekiama ugdyti gebėjimą dirbti ir mokytis savarankiškai, taikant įgytas žinias praktikoje, analitinį ir kritinį mąstymą, nusiteikimą mokytis ir siekti kokybės, kūrybingumą.


Dalyką išklausę studentai - įgis žinių apie tekstynų lingvistiką; - gebės sudaryti, aprašyti ir analizuoti pasirinktus tekstynus, vartodami tinkamą terminiją ir taikydami tinkamus metodus; - gebės atlikti kalbinių reiškinių analizę taikydami programinę įrangą Unitex ir Antconc; - gebės analizuoti reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės kelti tikslus, pasirinkti užduočiai atlikti reikalingus išteklius, priemones ir metodus; - gebės lyginti ir kritiškai vertinti informaciją; - gebės rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių (elektroninių, spausdintinų ir kt.), naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, biblioteka ir kt.;

- gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę: nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų; - gebės vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti; - gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus.

praktinės užduotys; tiriamieji metodai (informacijos paieška, mokslinės literatūros skaitymas), aktyvaus mokymo(si) metodai (darbas grupėmis ir poromis, diskusija); aplanko metodas (praktikos ataskaitos rengimas).

Uždarojo ir atvirojo tipo klausimai, praktinės užduotys, praktikos ataskaita


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Tekstynų lingvistikos (TL) apibrėžimas. Pagrindiniai terminai. 2 2 5 Mokslinės literatūros skaitymas, pasirengimas atsakyti į teorinio pobūdžio klausimus

2. TL raidos etapai. TL svarba kalbos reiškinių supratimui. 2 2 5

3. Tekstynų sudarymo principai (dydis, tekstų apimtis, atrankos kriterijai). Tekstynų tipai: bendrieji ir specialieji; šnekamosios ir rašytinės kalbos tekstynai; paraleliniai tekstynai; mokomieji tekstynai. Anotavimo klausimai.

4 4 6 Mokslinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys, pasirengimas diskusijai ir darbui grupėmis

4. Tekstynų panaudojimas, jų reikšmė teorijai ir praktikai. Tekstynai ir užsienio kalbų mokymas. Tekstynų reikšmė leksikografijai. Tekstynai vertėjo darbe. TL perspektyvos.

4 4 6

5. Kontrolinis darbas 2 2 6 Medžiagos kartojimas ir sisteminimas

6. Lietuvių kalbos tekstyno galimybės: žodžio paieška, lygiagretusis tekstynas, kirčiavimas internetu, teksto funkcijų nustatymas, MorfoLema.

2 2 6 Mokslinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys

7. Svarbiausi vokiečių kalbos tekstynai. 8 8 6

8. Tekstynų analizės priemonės. Darbo su įvairių kalbų tekstynais specifika. Programiniai įrankiai Unitex ir Antconc.

4 10 14 6 Mokslinės literatūros skaitymas, tiriamojo pobūdžio užduotys, pasirengimas diskusijai ir darbui grupėmis


10. Praktinis darbas su tekstynais Vilniaus universitete ar kitoje mokslo įstaigoje: tekstyno pasirinkta tema kaupimas, paruošimas analizei, pasirinktų aspektų analizė pasirinktu programiniu tekstynų analizės įrankiu.

8 12 18 120 158 132 Savarankiška informacijos paieška, teorinės literatūros analizė ir apibendrinimas, logiškas pateikimas, praktinio projekto rengimas

11. Studentas pateikia praktikos vadovui išsamią ataskaitą apie veiklą praktikos metu: 1) išsamią ataskaitą apie visą veiklą praktikos metu; 2) vadovo atsiliepimą apie studento darbą; 3) parengtą praktinį projektą.

2 2 16 Praktikos ataskaitos rengimas

Iš viso: 38 22 20 120 200 200


Atsiskaitymo laikas


1 Profesinės praktikos metu studentas dirba savarankiškai, tam tikras kontaktas su praktikos vadovu yra, bet tai nėra toks pats kontaktinis darbas kaip mokomosios praktikos seminarų metu, todėl 120 val. atskirta.

113


Tarpiniai atsiskaitymai už mokomąją praktiką (kontroliniai darbai: uždarojo ir atvirojo tipo klausimai, praktinės užduotys

20 % Pabaigus atitinkamą temą



Profesinės praktikos ataskaita

50 % Gegužės vidurys

Įvadas (1 taškas). Suformuluoti praktikos tikslai ir uždaviniai, trumpai pristatytas vykdytas projektas. Praktinis projektas (7 taškai). Sukauptas ir analizei paruoštas reikiamo dydžio tekstynas pasirinkta tema, tinkamai atlikta pasirinktų aspektų analizė pasirinktu programiniu tekstynų analizės įrankiu, įgyvendintas projektas tinkamai pristatytas ataskaitoje. Kalba (2 taškai). Vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai.

Praktikos vadovo atsiliepimas


Vadovas pildo atsiliepimą pagal FilF svetainėje pateiktą formą, nurodydamas, kokias užduotis atliko praktikantas, kas jam sekėsi geriausiai, kur buvo kritinių momentų. Vertinama pagal 10 balų skalę. http://www.flf.vu.lt/index.php?id=518




1. Laurence, Anthony Hilfe für AntConc 3.1 http://www.antlab.sci.waseda.ac.jp/software/README_antconc3.1_german.pdf

2. Lemnitzer, Lotar; Zinsmeister, Heike

2010 Korpuslinguistik: eine Einführung 2. Auflage Tübingen: Gunter Narr Verlag

3. Marcinkevičienė, Rūta 2000 Tekstynų lingvistika. Teorija ir praktika.

Kaunas: Vytauto Didžiojo leidykla

4. Paumier, Sébastien 2008 Unitex 2.0. User Manual http://igm.univ-mlv.fr/~unitex/UnitexManual2.0.pdf

5. Perkuhn, Rainer, Keibel, Holger, Kupietz, Marc

2012 Korpuslinguistik Tübingen/Basel: Francke Verlag UTB

6. Scherer, Carmen 2006 Korpuslinguistik Heidelberg: Universitätsverlag Winter




1. Teubert, Wolfgang, Čermakova, Anna

2007 Corpus Linguistics. A short introduction.

London: Continuum.


Skaistė Volungevičienė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

http://www.flf.vu.lt/index.php?id=518

http://www.antlab.sci.waseda.ac.jp/software/README_antconc3.1_german.pdf

http://igm.univ-mlv.fr/~unitex/UnitexManual2.0.pdf

114

Mokomoji ir profesinė praktika: vertimas Dalyko pavadinimas Kodas

MOKOMOJI IR PROFESINĖ PRAKTIKA: VERTIMAS













Šiuo dalyku pirmiausia siekiama ugdyti gebėjimą taikyti filologines žinias ir gebėjimus praktikoje Universitete ir už jo ribų, kartu tobulinant vokiečių kalbos sistemos supratimą ir analizę įvairiais lygmenimis, vokiečių kalbos komunikacinius vertimo gebėjimus, lietuvių kalbos gebėjimus. Šiuo dalyku taip pat siekiama ugdyti gebėjimą dirbti ir mokytis savarankiškai, taikant įgytas žinias praktikoje, analitinį ir kritinį mąstymą, nusiteikimą mokytis ir siekti kokybės, kūrybingumą.


Šį dalyką išklausę studijuojantieji: - gebės suprasti įvairių žanrų tekstus vokiečių kalba; - gebės gretinti vokiečių kalbos reiškinius su lietuvių kalbos reiškiniais, nustatyti ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus; - gebės kurti ir redaguoti įvairių žanrų tekstus vokiečių kalba, pasirinkdami tinkamas kalbos priemones, stilių ir t.t.; - gebės referuoti ir versti raštu ir žodžiu įvairius tekstus iš/į vokiečių į/iš lietuvių k.; - susipažins su redagavimo technika ir mokės atlikti bei skaityti korektūras; - gebės analizuoti reiškinius, įžvelgti sudėtines dalis ir ryšius tarp jų; - gebės rinkti ir sisteminti informaciją iš įvairių šaltinių; - gebės lyginti ir kritiškai vertinti informaciją, spręsti apie jos privalumus ir trūkumus; - gebės kelti tikslus, pasirinkti užduočiai atlikti reikalingus išteklius ir metodus; - gebės planuoti laiką ir laikytis nustatytų terminų (užduotis atlikti laiku); - bus nusiteikę tobulinti akademinės veiklos kokybę: nuolat tobulinti įgytas žinias ir gebėjimus bei siekti naujų; - gebės vertinti savo veiklos ir pasiekimų kokybę bei ją tobulinti; - gebės generuoti idėjas, siūlyti naujus, originalius, netradicinius problemų sprendimus; - gebės atlikti vertimo (redagavimo) praktiką vertimų biuruose, leidyklose, redakcijose ar kitur.

Informaciniai (literatūros analizė);aktyvaus mokymo(si) (darbas grupėmis ir poromis, diskusija); tiriamieji (vertimų analizė ir aptarimas grupėje); aplanko metodas (praktikos ataskaitos rengimas)

Vieno iš kelių versti pateiktų tekstų pasirinkto teksto vertimas į lietuvių kalbą, praktikos ataskaitos vertinimas


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

d

arb

as

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Įvadas į vertimo teoriją. Vertimas kaip procesas ir vertimas kaip produktas. Esminių vertimo teorijos vystymosi etapų apžvalga. Vertėjo profesija. Specialiosios, protinės, psichinės bei fizinės savybės ir gebėjimai. Vertėjo etika. Pagrindinės sąvokos. Vertimo apibrėžimas. Vertimo rūšys.

2 2 4 teorinės literatūros analizė, pasirengimas diskusijai

2. Vertimo procesas. Teksto recepcijos ir teksto produkcijos etapai. Vertimo proceso eiga. Teksto supratimas. Tekstų tipologija vertimo aspektu. Tekstų žanrai. Verčiant reikšmingi tekstų žanrų požymiai. Informaciniai tekstai. Literatūriniai tekstai. Apeliaciniai tekstai. Pasirengimas versti tekstą. Informacijos paieška. Žodynai. Paraleliniai ir informaciniai tekstai.

2 2 4 teorinės literatūros analizė, pasirengimas diskusijai, tiriamojo pobūdžio užduotys

3. Teksto produkcijos etapas. Verstino teksto tikslas, potencialūs adresatai, teksto analizė makro ir mikro lygiu. Teksto vertimo kalba kūrimas. Vertimo kalbos taisyklės ir normos. Vertimo kalbos teksto žanrų kultūriniai bruožai. Kai kurios problemos verčiant iš vokiečių į lietuvių kalbą. Išversto teksto redakcijos etapas.

4 4 4

4. Publicistinių tekstų vertimas. 2 6 8 12 teorinės literatūros analizė, pasirengimas diskusijai, tiriamojo pobūdžio užduotys, vertimo užduotys, atliktų vertimų analizė

5. Techninių tekstų vertimo specifika. Terminų problema. Ekvivalentų paieška. Pragmatiniai ekvivalentai. Išversto techninio teksto kokybės kriterijai. Techninių tekstų vertimas.

4 4 8 12

6. Teisiniai tekstai ir jų vertimo specifika. Teisinių tekstų žanrai. Dokumentų rūšys ir jų vertimas. Sutartys. Teisinės sąvokos ir terminai. Institucijų pavadinimai ir jų rašymas. Teisinės kalbos stilius. Teisinių tekstų vertimas. Įvairių dokumentų (diplomų, pažymų, asmens dokumentų ir pan.) vertimas

4 8 12 12

7. Mokslinių tekstų vertimo specifika. Mokslinių tekstų vertimas. 2 4 6 10

8. Literatūrinių tekstų vertimo specifika. Literatūrinių tekstų ypatumai. Vertimo problemos: kultūrinė specifika, vertimo teksto kokybė, metaforų, simbolių, realijų ir pan. vertimas. Išverstų literatūrinių tekstų padėtis vertimo kalbos nacionalinės literatūros sistemoje. Literatūrinių tekstų vertimas.

4 4 8 12

9. Redagavimo technika. Korektūrų skaitymas ir taisymas. Redagavimo ženklai ir jų taikymas redaguojant įvairaus

4 4 8 12 teorinės literatūros analizė, pasirengimas diskusijai,


115

pobūdžio tekstus. Tekstų redagavimas. praktinės redagavimo užduotys

10. Kompiuterinės technologijos vertėjo darbe. Terminų aprašų-bankų kūrimas. Kalbos analizės pagrindinės elektroninės priemonės: žodynai, terminų bankai, kalbos konsultacijų bankai ir kt. Specialios dalykinės informacijos paieška spausdintuose ir elektroniniuose šaltiniuose. Automatinės ir pusiau automatinės vertimo programos.

6 8 14 12 teorinės literatūros analizė, pasirengimas diskusijai, tiriamojo pobūdžio užduotys, praktinės užduotys

11. Profesinė praktika (vertimo arba redagavimo): Pasirinkęs vertimo profesinę praktiką, studentas: 1) verčia žodžiu ir (arba) raštu iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą (grožinio teksto ne mažiau kaip 60 000 sp. ž., dalykinio teksto ne mažiau kaip 40 000 sp. ž.); 2) sudaro apie 200 dalykinės kalbos vienetų žodynėlį su lietuviškais atitikmenimis arba paaiškinimais; 3) išsamiai apibūdina žodžiu verstus tekstus: pobūdį, žanrus, tematiką, turinį ir pan. (2-3 psl. A 4, Times New Roman 12, 1,5). Pasirinkęs redagavimo profesinę praktiką, studentas: 1) susipažįsta su redakcijos (leidyklos) skyrių darbu; 2) mokosi skaityti ir taisyti spaudinių korektūrą (0,5 a. l.); 3) susipažįsta su įvairaus profilio teksto redagavimu ir redaguoja tekstus; 4) parengia vieną straipsnį (apžvalgą, referatą ar recenziją) spaudai.

6 120 126 90

12. Studentas pateikia praktikos vadovui išsamią ataskaitą apie visą veiklą praktikos metu: Vertimo praktika: 1) institucijos atsiliepimą (su institucijos vadovo parašu ir antspaudu) apie studento darbą; 2) atliktus vertimus raštu (iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą) ir jų originalus bei kitą medžiagą arba išsamų vertimų tematikos ir turinio aprašymą (jeigu studentas atliko tik vertimo žodžiu praktiką); 3) apie 200 dalykinės kalbos vienetų žodynėlį su lietuviškais atitikmenimis arba paaiškinimais. Redagavimo praktika: 1) institucijos atsiliepimą (su institucijos vadovo parašu ir antspaudu) apie studento darbą; 2) suklasifikuotų ir aprašytų tipinių klaidų (taisymų) sąrašą; 3) visų suredaguotų tekstų ir jų originalų kopijas.


Iš viso: 34 38 8 120 200 200


Atsiskaitymo laikas



Užduodamų tekstų vertimas 20 % visą semestrą

Pasirinkto teksto vertimas per mokomąją praktiką

30 % kovo pabaiga Kiekvienas studentas privalo išversti vieną tekstą iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą. Tekstą jis gali rinktis iš trijų skirtingų žanrų tekstų, kuriuos pateikia mokomajai praktikai vadovaujantis dėstytojas. Atliktas vertimas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Kalbos taisyklingumas (13 taškų): Leksika (terminai) (3), gramatika (3), stilius (2), teksto žanro kalbos specifika (2), vertimo kalbos normos (2), redagavimas (1) Nekalbiniai aspektai (3 taškai): Atsižvelgimas į išversto teksto adresatą (1), atsižvelgimas į originalaus teksto komunikacinę funkciją ir invariantų hierarchiją (2) Parengiamasis darbas (2 taškai): Darbas su bendraisiais ir specialiaisiais žodynais (1), naudojimasis paraleliniais ir kitais pagalbiniais tekstais (1) Puslapio maketas, formatavimas (2 taškai) Pažymys: ... : 2 = ...

Profesinės praktikos ataskaita 35 % gegužės vidurys

Įvadas (1 taškas). Suformuluoti praktikos tikslai ir uždaviniai, pristatyti atlikti vertimai Vertimas (7 taškai). Verstų tekstų apimtis atitinka reikalavimus, yra tvarkingai sudėti tekstų originalai ir vertimai, tvarkingai parengtas tinkamos apimties žodynėlis, atlikta praktika tinkamai aprašyta ataskaitoje. Įsivertinimas (1 taškas). Veikla praktikos metu į(si)vertinta, apibendrinta, suformuluoti tobulėjimo tikslai artimiausiai ateičiai Kalba (1 taškai). Vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai.

Praktikai vadovavusio asmens atsiliepimas

15 % gegužės vidurys

Praktikos vadovas pildo atsiliepimą pagal FilF svetainėje pateiktą formą, nurodydamas, kokias užduotis atliko praktikantas, kas jam sekėsi geriausiai, kur buvo kritinių momentų. Vertinama pagal 10 balų skalę. http://www.flf.vu.lt/index.php?id=518





1. Bartušauskaitė, Laura / Utka, Andrius

2006 Automatizuoto vertimo priemonės Lietuvoje. Darbai ir Dienos (45) Kaunas: VDU

2. Kadrić, Mira / Kaindl, Klaus / Kaiser-Cooke, Michèle

2010 Translatorische Methodik Wien: Facultas

3. Kautz, Ulrich 2000 Handbuch Didaktik des Übersetzens und Dolmetschens München: Iudicium

4. Kußmaul, Paul 2000 Kreatives Übersetzen Tübingen: Stauffenburg

5. Kußmaul, Paul 2010 Verstehen und Übersetzen: ein Lehr- und Arbeitsbuch Tübingen: Narr

6. Nord, Christiane 2009 Textanalyse und Übersetzen: theoretische Grundlagen, Methode und didaktische Anwendung einer übersetzungsrelevanten Textanalyse

Tübingen: J. Gross

7. Korrekturzeichen nach DIN 16511 http://www.pirrot-verlag.de/downloads/korrekturzeichen.pdf






http://www.pirrot-verlag.de/downloads/korrekturzeichen.pdf

116

1. Eco, Umberto 2007 Quasi dasselbe mit anderen Worten: über das Übersetzen München: Carl Hanser Verlag

2. Kittel, Harald [et al.] (Hrsg.)

2007 Übersetzung: ein internationales Handbuch zur Übersetzungsforschung (Handbücher zur Sprach- und Kommunikationswissenschaft. Bd. 26)



Virginija Masiulionytė, Skaistė Volungevičienė Patvirtino studijų programos komitetas. 2012-06-27

117

Mokomoji ir profesinė praktika: vokiečių kaip svetimosios kalbos mokymas Dalyko pavadinimas Kodas

MOKOMOJI IR PROFESINĖ PRAKTIKA: VOKIEČIŲ KAIP SVETIMOSIOS KALBOS MOKYMAS



Kitas (-i):










Ugdyti gebėjimą taikyti vokiečių filologijos bei vokiečių kaip svetimosios kalbos mokymo metodikos žinias ir gebėjimus praktikoje, kūrybiškai organizuojant ir realizuojant vokiečių kalbos mokymo(si) procesą, dirbant savarankiškai ir grupėje. Taip pat siekiama ugdyti analitinį ir kritinį mąstymą, gebėjimą vertinti ir įsivertinti, siekti kokybės.


Dalyką įvykdę studentai turėtų gebėti: - suprasti vokiečių kaip svetimosios kalbos mokymo metodų raidą ir dabartinę situaciją šiuolaikinės vokiečių kalbos mokymo(si) metodikos pagrindinius principus, grindžiamus komunikacine kalbų mokymo(si) kryptimi; - lyginti i vertinti įvairių vokiečių kalbos mokymo(si) metodų privalumus ir trūkumus; - analizuoti ir vertinti mokomąją ir metodinę medžiagą kalbinės veiklos (klausymo, skaitymo, rašymo, kalbėjimo) gebėjimams ir lingvistinei kompetencijai (gramatikai, žodynui) ugdyti, taip pat medžiagą, ugdančią tarpkultūrinę kompetenciją; - stebėti ir analizuoti vokiečių kalbos pamokas, jas aptarti, teikti siūlymų dėl tobulinimo; - planuoti komunikacinės krypties didaktiniais principais paremtas vokiečių kalbos pamokas, atsižvelgdami į grupės specifiką (kalbos mokėjimo lygį, poreikius ir interesus ir kt.), programos reikalavimus ir kitus veiksnius; jas planuodami, rinkti ir sisteminti metodinę medžiagą iš įvairių šaltinių, rengti ir įforminti pamokų planus; - vesti ir aptarti vokiečių kalbos pamokas, tinkamai bendraudami su mokiniais; - analizuoti ir vertinti savo veiklos kokybę ir formuluoti mokymosi tikslus; - kūrybiškai taikyti įvairius vokiečių kalbos pamokos paįvairinimo ir optimizavimo būdus.

Informaciniai (literatūros analizė, vaizdo įrašų demonstravimas, iliustravimas); aktyvaus mokymo(si) (darbas grupėmis ir poromis, diskusija, minčių lietus); grįžtamasis ryšys (peer-review); tiriamieji (pamokų stebėjimas, analizė ir aptarimas grupėje); praktika (metodinės medžiagos ir užduočių rengimas, pamokų planavimas ir įgyvendinimas); aplanko metodas (praktikos ataskaitos rengimas)

Kontroliniai darbai: uždarojo ir atvirojo tipo klausimai, praktinės kūrybinės užduotys, praktikos ataskaitos vertinimas (studento parengtas aplankas ir praktikos vadovavusio mokytojo pateiktas atsiliepimas)



Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Vokiečių kalbos mokymo metodikos bendrieji klausimai ir pagrindinės sąvokos. Kitų mokslo disciplinų įtaka vokiečių kalbos mokymo metodikai.

2 2 2 Dalykinės literatūros skaitymas ir analizė, stebėjimas (vaizdo įrašų peržiūra ir analizė), praktinės kūrybinės užduotys, tiriamieji metodai (medžiagos paieškos)

2. Vokiečių kalbos mokymo metodikos raidos apžvalga. Tradicinės ir šiuolaikinės mokyklos požiūriai į vokiečių kaip užsienio kalbos mokymą. Užsienio kalbos mokymo metodų klasifikacija (tiesioginiai, sąmoningieji, intensyvieji metodai), klasifikacijos moksliniai pagrindai. Gramatikos-vertimo, tiesioginis, garsinis-kalbinis, garsinis-regimasis, mišrusis metodai.

8 8 8

3. Europos švietimo reformų įtaka užsienio kalbos mokymui. Europos kalbų politika ir daugiakalbystė. Komunikacinė mokymo kryptis. Pagrindiniai komunikacinio vokiečių kalbos mokymo(si) didaktiniai principai. Komunikacinė kompetencija, jos struktūra. Bendrieji Europos kalbų metmenys. Mokymosi strategijos, mokymosi pažanga ir įsivertinimas. Kalbų aplankas.

4 4 6

4. Vokiečių kalbos pamokos struktūra ir planavimas. Mokymo(si) progresija. Mokymo(si) organizavimo formos. Užsienio kalbos mokymo(si) paįvairinimo būdai.

4 4 4

5. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos užsienio (vokiečių) kalbos bendroji programa ir išsilavinimo standartai, užsienio (vokiečių) kalbos brandos egzamino ir kalbėjimo įskaitos programos.

2 2 4

6. K Kontrolinis darbas 2 2 6 Medžiagos kartojimas ir sisteminimas

7. Kalbinės veiklos rūšių ugdymas (klausymas, kalbėjimas, skaitymas, rašymas), jų dermės principas. Klausymo ir skaitymo stiliai ir strategijos. Teksto kūrimo strategijos. Kalbėjimo užduotys.

12 12 12 Dalykinės literatūros skaitymas ir analizė, stebėjimas (vaizdo įrašų peržiūra ir analizė), praktinės kūrybinės užduotys, tiriamieji metodai (medžiagos paieškos). Planų rengimas ir analizė. Užduočių rengimas ir tobulinimas.

8. Vokiečių kalbos lingvistinės kompetencijos ugdymas: vokiečių kalbos gramatikos ir leksikos mokymo(si) principai ir strategijos.

8 8 8

9. Šalityros reikšmė vokiečių kalbos mokymo(si) procesui. Faktinė ir tarpkultūrinė šalityra.

4 4 6

10. Požiūris į klaidas, klaidų baimės šalinimas, klaidų profilaktika. Vokiečių kalbos žinių ir gebėjimų kontrolė bei vertinimas.

4 4 4

11. Informacinių technologijų taikymas mokant(is) vokiečių kalbos. Vokiečių kalbos mokymasis internete.

2 2 6

12. Pamokų planų rengimas, tobulinimas ir įgyvendinimas su pirmo kurso studentais, bandomųjų pamokų stebėjimas ir aptarimas.

8 8 2 18 6


14. Profesinė praktika bendrojo lavinimo mokykloje. Jos metu studentas: 1) stebi ir aptaria su mokytoju 8 pamokas įvairiose klasėse, rengia jų analizę raštu;

6 120 126 100 Metodinės medžiagos ir užduočių rengimas, pamokų planų rengimas ir analizė.


118

2) veda ir aptaria su mokytoju 4 bandomąsias pamokas; 3) planuoja, veda ir aptaria 4 įskaitines pamokas; 4) padeda mokytojui, dalyvauja mokyklos renginiuose.

15. Studentas pateikia praktikos vadovui išsamią ataskaitą apie visą veiklą praktikos metu: 1) mokyklos, tikslinės grupės apibūdinimą; 2) stebėtų pamokų protokolus ir analizę, 3) vestų įskaitinių pamokų planus (ir parengtą medžiagą) su mokytojo komentarais; 4) įsivertinimo anketą; 5) mokytojo atsiliepimą apie praktikanto darbą.


Iš viso: 62 8 10 120 200 200


Atsiskaitymo laikas



Tarpiniai atsiskaitymai už mokomąją praktiką (kontroliniai darbai: uždarojo ir atvirojo tipo klausimai, praktinės kūrybinės užduotys




Bandomoji pamoka mokomosios praktikos metu

įskaita Kovo pabaiga Kiekvienas studentas privalo suplanuoti ir įgyvendinti bent vieną bandomąją pamoką vokiečių filologijos pirmo kurso studentams, ji aptariama grupėje, nurodant stipriąsias puses, užduodant klausimus dėl neaiškių ar tobulintinų aspektų, teikiant pasiūlymus dėl tobulinimo.

Profesinės praktikos ataskaita


Įvadas (1 taškas. Suformuluoti praktikos tikslai ir uždaviniai, pristatyta mokykla, tikslinė grupė Stebėtų pamokų protokolai (1 taškas). Pateikti stebėtų pamokų protokolai. Stebėtų pamokų analizė (1 taškas). Stebėtos pamokos išanalizuotos, pakomentuotos, pažymėti privalumai, pastebėti trūkumai, pasiūlyta tobulinimo galimybių. Praktikanto vestų pamokų planai (2 taškai). Pateikti visų suplanuotų ir vestų pamokų išsamūs planai (tema, pamokos tikslai, pamokos etapai (mokinių ir mokytojo veiklos), medžiaga ir priemonės). Pamokos etapai suplanuoti gerai (tinkama mokymosi progresija), medžiaga ir užduotys parinktos tikslingai, Vestų pamokų analizė (1 taškas). Pamokos išanalizuotos, pakomentuoti pavykę ir tobulintini aspektai (pagal mokytojo įsivertinimo klausimyną, pildomą iškart po pamokos) Naudota medžiaga, mokymo(si) priemonės (1 taškas). Pateiktos visos naudotos medžiagos kopijos, medžiaga parinkta tinkamai, atitinka mokymo(si) tikslus ir papildo pagrindinį vadovėlį Įsivertinimas (1 taškas). Veikla praktikos metu į(si)vertinta, apibendrinta, suformuluoti tobulėjimo tikslai artimiausiai ateičiai Kalba (2 taškai). Vartojamų gramatinių struktūrų ir žodyno spektras platus, kalbos priemonės vartojamos taisyklingai.

Praktikai vadovavusio mokytojo atsiliepimas


Mokytojas pildo atsiliepimą pagal FilF svetainėje pateiktą formą, nurodydamas, kokias užduotis atliko praktikantas, kas jam sekėsi geriausiai, kur buvo kritinių momentų. Vertinama pagal 10 balų skalę. http://www.flf.vu.lt/index.php?id=518





1. Bimmel / Kast / Neuner 2003 Deutschunterricht planen Fernstudieneinheit 18. Berlin [u.a.]

2. Bohn 1999 Probleme der Wortschatzarbeit Fernstudieneinheit 22. Berlin [u.a.]

3. Dahlhaus, B. 2007 Fertigkeit Hören Fernstudieneinheit 5. Berlin [u.a.]

4. Europarat 2002 Gemeinsamer europäischer Referenzrahmen für Sprachen: Lernen, lehren, beurteilen

http://www.goethe.de/Z/50/commeuro/i3.htm

5. Funk / König 1991 Grammatik lehren und lernen Fernstudieneinheit 1. Berlin [u.a.]

6. Glaboniat (et al.) 2006 Profile Deutsch Buch und CD-ROM. München

7. Kast 1999 Fertigkeit Schreiben Fernstudieneinheit 12. Berlin [u.a.]

8. Neuner / Hunfeld 2001 Methoden des fremdsprachlichen Deutschunterrichts Fernstudieneinheit 4. Berlin [u.a.]

9. Schatz 2006 Fertigkeit Sprechen Fernstudieneinheit 20. Berlin [u.a.]

10. Westhoff 2007 Fertigkeit Lesen. Fernstudieneinheit 17. Berlin [u.a.]

11. Bendrosios ugdymo programos http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/default.aspx

12. 2009 Užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino programa www.egzaminai.lt > Brandos egzaminai > Programos

13. 2006 Užsienio kalbų kalbėjimo įskaitos programos www.egzaminai.lt > Įskaitos > Programos





1. Apeltauer 1997 Grundlagen des Erst- und Fremdsprachenerwerbs. Fernstudieneinheit 15. Berlin [u.a.]

2. Bimmel / Rampillon 2000 Lernerautonomie und Lernstrategien. Fernstudieneinheit 2. Berlin [u.a.]

3. Bischof/Kessling/Krechel 1999 Landeskunde und Literaturdidaktik. Fernstudieneinheit 3. Berlin [u.a.]

4. Bolton 2002 Probleme der Leistungsmessung. Fernstudieneinheit 10. Berlin [u.a.]

5. Kleppin 1998 Fehler und Fehlerkorrektur. Fernstudieneinheit 19. Berlin [u.a.]

6. DaF. Deutsch lernen online mit interaktiven Übungen. http://www.deutschlern.net/

7. Goethe-Institut Deutsch lehren: Materialien http://www.goethe.de/lhr/mat/deindex.htm

8. Deutsche Welle. Deutschkurse http://www.dw-world.de/deutschkurse


Diana ŠIleikaitė-Kaishauri Patvirtino studijų programos komitetas 2012-06-27


http://www.goethe.de/Z/50/commeuro/i3.htm

http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/default.aspx

http://www.egzaminai.lt/

http://www.egzaminai.lt/

http://www.deutschlern.net/

http://www.goethe.de/lhr/mat/deindex.htm

http://www.dw-world.de/deutschkurse

119

1.2. Prancūzų kalbos (gretutinės studijų šakos) dalykai

I kursas

1 semestras

Privalomieji dalykai

Šiuolaikinė prancūzų kalba 1 Dalyko pavadinimas Kodas

ŠIUOLAIKINĖ PRANCŪZŲ KALBA 1


Koordinuojantis: Povilas Dubietis, Ieva Varneckaitė VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) Rudens semestras lietuvių, prancūzų




5 150 96 54


Ugdyti sakytinės ir rašytinės kalbinės veiklos (klausymo, kalbėjimo, skaitymo, rašymo) įgūdžius, komunikacinę kompetenciją, prancūzų kultūros supratimą. Siekiamas prancūzų kalbos lygis – A1 (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis).


Modulį išklausę studentai gebės: Suprasti nesudėtingus autentiškus tekstus: sekti kalbą, kuri yra labai lėta ir aiški, su ilgomis pauzėmis, kad suprastų reikšmę; suprasti labai trumpus paprastus tekstus, skaitydamas sakinį po sakinio, išskirdamas žinomus vardus, pavardes, žodžius, pagrindines frazes; atpažinti žinomus vardus, pavardes, žodžius, pagrindines frazes paprastuose užrašuose įprasčiausiose kasdienėse situacijose; suprasti paprastos informacinės medžiagos ir paprasto aprašymo turinį. Kurti nesudėtingą tekstą prancūzų kalba: pasakyti paprastas, dažniausiai pavienes frazes apie žmones ir vietas; apibūdinti save, pasakyti, ką daro ir kur gyvena; parašyti paprastas pavienes frazes ir sakinius apie save ir įsivaizduojamus žmones, kur jie gyvena, ką veikia. Taip pat jie įgis žinių apie prancūziškai kalbančių šalių kasdienio bendravimo aspektus, išskirti tam tikrus prancūzų kultūros bruožus.

Įtraukiamoji paskaita, diskusijos, situaciniai žaidimai, prak nio pobūdžio užduočių atlikimas (individualiai, poromis arba grupėmis), praktiniai-operaciniai įgūdžių įtvirtinimo ir kartojimo metodai

Kontroliniai darbai, dviejų dalių egzaminas (raštu ir žodžiu)


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas darbas

Užduotys

1. Prisistatymas: vardas, gimimo data ir vieta, veiksmažodžių būti (être) ir turėti (avoir) esamasis laikas.

5 0 10 15 5 Atlikti nurodytus pratimus, panaudojant išeitas leksines bei gramatines konstrukcijas

2. Susipažinimas ir supažindinimas su didžiaisiais Prancūzijos bei Lietuvos miestais (lankytinos vietos, geografinė padėtis), ir žmonėmis (profesijos, pomėgiai); turistinės informacijos pasiteiravimas ir suteikimas; klausimo formulavimas, supažindinimas su daiktavardžių sistema.

5 0 10 15 7 Pristatyti miestus, profesijas, kurti dialogus

3. Kontrolinis darbas 0 1 0 1 2

4. Valandų, datų nurodymas, darbotvarkės pristatymas ; laisvo stiliaus, neoficialių laiškų rašymas; skaičiai; supažindinimas su būdvardžių sistema.

5 0 10 15 8 Atlikti nurodytas užduotis; neoficialaus stiliaus laiškų rašymas; savo darbotvarkės sudarymas ir pristatymas

5. Orientavimasis erdvėje, miesto planas, šalies geografija; būstas; kasdienė veikla; supažindinimas su veiksmažodžių sistema (veiksmažodžių grupės, pagrindinės asmenavimo esamuoju laiku paradigmos).

5 0 10 15 8 Dialogai ir įvairios situacijos mieste; būsto aprašymas ir pristatymas; pomėgiai


7. Laisvalaikis; spalvos ir formos; apranga; maistas; supažindinimas su įvardžių sistema.

5 0 9 14 8 Atlikti nurodytus pratimus; kalbėti apie laisvalaikį, aprangą; pristatyti savo valgiaraštį, panaudojant išeitą leksiką ir gramatiką

8. Kalbėti apie praeitį (būtųjų laikų morfologija: passé composé, imparfait); šeima.

5 0 10 15 8 Atlikti nurodytus pratimus; praeities įvykių aprašymas ir papasakojimas; savo šeimos pristatymas


10. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 0 4 0 4 4

Iš viso: 30 7 59 96 54



3 kontroliniai darbai 30 % Per semestrą 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %.

Dviejų dalių egzaminas: Žiemos sesija Egzamino darbą raštu sudaro keletas atvirojo tipo užduočių išeitomis temomis.

120

raštu žodžiu

40 % 30 %

10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %. Egzaminas žodžiu – spontaniškas teksto produkavimas nurodyta tema. Vertinamas studento gebėjimas teisingai vartoti tikslinę leksiką (50 % balo), kalbėti taisyklingai (30 % balo), rišliai, sklandžiai ir nuosekliai dėstyti mintis (20 % balo).




1. 2002 Alter Ego 1 Paris: Hachette

2. Claire Miquel 2005 Grammaire en dialogues Paris: CLE

3. Maïa Grégoire 1995 Grammaire progressive du français Paris: CLE

Aprašą parengė Parašas Patvirtino studijų programos komitetas Parašas Data

Ieva Varneckaitė, Povilas Dubietis Komiteto pirmininko vardas, pavardė

121

2 semestras





Koordinuojantis: Ieva Varneckaitė, Povilas Dubietis VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) pavasario semestras lietuvių, prancūzų


Išankstiniai reikalavimai: mokėti prancūzų kalbą A1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 150 96 54


Ugdyti sakytinės ir rašytinės kalbinės veiklos (klausymo, kalbėjimo, skaitymo, rašymo) įgūdžius, komunikacinę kompetenciją, prancūzų kultūros supratimą. Siekiamas prancūzų kalbos lygis – A2 (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis).


Modulį išklausę studentai gebės: Suprasti frazes ir pasakymus, susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui, svarbiausią informaciją, apie šeimą ir asmenį, apsipirkimą, vietos geografiją, darbą); suprasti ir atrinkti esminę informaciją iš trumpų įrašų apie kasdienius numatomus dalykus; suprasti trumpus, paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus, kurių žodynas susideda iš dažniausių žodžių, taip pat ir tarptautinių; rasti konkrečią numatomą informaciją kasdieniuose tekstuose; nustatyti konkrečios informacijos vietą sąraše ir atskirti ją. Kurti tekstus prancūzų kalba, susijusius su bendresnio pobūdžio temomis: paprastai apibūdinti ar pristatyti žmones, gyvenimo ar darbo sąlygas, dienotvarkę, pasakyti, kas patinka ir kas nepatinka; pateikti trumpą surepetuotą pranešimą tema, susijusia su kasdieniu savo gyvenimu, trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus; parašyti paprastų frazių ir sakinių sekas. Taip pat įgis žinių apie prancūziškai kalbančių šalių sociokultūrinį kontekstą (kasdienio bendravimo, visuomeninės politinės santvarkos aspektus, socialinius sluoksnius ir pan.).

Diskusijos, situaciniai žaidimai, prak nio pobūdžio užduočių atlikimas (individualiai, poromis arba grupėmis), praktiniai-operaciniai įgūdžių įtvirtinimo ir kartojimo metodai

Kontroliniai darbai, dviejų dalių egzaminas (raštu ir žodžiu)


Nr. Tema

Pask

aito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Kon

sult

acijo

s

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas d

arb

as Užduotys

1. Bendravimas: komunikacijos aktai (sveikinimai, pakvietimai, patarimai, pranešimai).

2 0 6 8 3

1. Įvairių žanrų ir stilių tekstų skaitymas ir jų suvokimą tikrinančių pratimų atlikimas. 2. Studijuojamos tematikos žodyno plėtra (naujų žodžių mokymasis, jų vartojimas žodžiu ir raštu) 3. Pranešimų, remiantis išeitomis leksinėmis temomis, rengimas ir pristatymas. 4. Nurodytų pratimų atlikimas. 5. Trumpų esė kūrimas išeitomis leksinėmis temomis. 6. Pateiktų lietuviškų sakinių vertimas į prancūzų kalbą.

2. Būtieji laikai: imparfait, passé composé, jų skirtumai, trukmės raiška praeityje, veiksmo dažnumo ir trukmės raiška.

1 0 3 4 2

3. Įvairių žanrų pranešimų prancūzų kalba taisyklės ir principai. 2 0 6 8 4

4. Įvardis en, būsimasis laikas, netiesioginė kalba, gramatiniai laikai: passé récent, présent progressif.

1 0 4 5 2


6. Leksika, vartojama politinei ir administracinei santvarkoms nusakyti.

3 0 6 9 6

7. Lyginamasis ir aukščiausias laipsnis, beasmenės formos. 1 0 4 5 2

8. Metų laikai, oras, orų prognozės. 2 0 6 8 4

9. Įvardis y, prieveiksmių sudarymas ir vieta sakinyje. 1 0 4 5 2

10. Piniginiai santykiai: pirkimas, pardavimas, skolinimasis, nuoma.

2 0 7 9 4


12. Santykiniai įvardžiai qui, que, dont, où. 1 0 4 5 2

13. Socialiniai sluoksniai, jų palyginimas Lietuvoje ir Prancūzijoje. 2 0 6 8 5

14. Neveikiamosios formos sudarymas ir vartojimas. 1 0 4 5 4

15. Žmogaus anatomija, ligos, sveikatos apsauga. 2 0 8 10 4



Iš viso: 21 7 68 96 54


3 kontroliniai darbai 30 % Per semestrą 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %

Dviejų dalių egzaminas: raštu žodžiu

40% 30%

Vasaros sesija Egzamino darbą raštu sudaro keletas atvirojo tipo užduočių išeitomis temomis. 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %. Egzaminas žodžiu – spontaniškas teksto produkavimas nurodyta tema. Vertinamas studento gebėjimas teisingai vartoti tikslinę leksiką (50 % balo), kalbėti taisyklingai (30 % balo), rišliai, sklandžiai ir nuosekliai dėstyti mintis (20 % balo).


122




1. A. Berthet, E. Daill 2012 Alter ego 1 Paris: Hachette

2. Claire Miquel 2005 Grammaire en dialogues Paris: CLE International

3. Maïa Grégoire 1995 Grammaire progressive du français Paris: CLE International


Ieva Varneckaitė, Povilas Dubietis Komiteto pirmininko vardas, pavardė

123

3 semestras


Prancūzų kalbos morfologija Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZŲ KALBOS MORFOLOGIJA


Koordinuojantis: Lina Perkauskytė VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) 3 semestras prancūzų, lietuvių




5 125 64 61

Modulio tikslas: ugdomos kompetencijos

Supažindinti su prancūziška gramatikos (morfologijos) terminija, ugdyti gebėjimą suvokti ir analizuoti prancūzų kalbos morfologijos reiškinius, mokėti juos susieti su prancūzų kalbos registrais ir esant reikalui juos lyginti su lietuvių kalbos reiškiniais, ugdyti analitinį mąstymą


Modulį išklausę studentai įgis prancūzų kalbos morfologijos žinių, mokės laisvai operuoti gramatikos terminais, gebės paaiškinti prancūzų kalbos morfologijos reiškinių savitumus, atlikti teksto morfologinę analizę, taikyti įgytas žinias kurdami nesudėtingus tekstus ir bendraudami prancūzų kalba. Studentai bus pasirengę savarankiškai gilinti žinias apie prancūzų kalbos morfologiją: susirasti ir suvokti medžiagą pasirinktu klausimu.

Kontrastyvinis ir dedukcinis-indukcinis metodai, praktinės užduotys, praktiniai-operaciniai įgūdžių įtvirtinimo ir kartojimo metodai, vertimas į prancūzų kalbą.

Kontrolinis darbas, egzaminas raštu

Modulio planas Kontaktinės valandos ir studijavimo būdas Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas


Užduotys

1. Veiksmažodžių komplementacija, veiksmažodžių prielinksnių jungimasis su artikeliais. Veiksmažodžio reikšmės priklausomybė nuo prielinksnio.

2 2 4 4 1. Išmokti pateiktą teorinę

medžiagą.

2. Atlikti nurodytus pratimus.

3. Atlikti nurodytų elementų

(prielinksnių, artikelių, įvardžių) morfologinę ir

reikšmių analizę nedidelės apimties tekste.

4. Parašyti nedidelės

apimties tekstą nurodyta tema, atkreipiant dėmesį į

nurodytų elementų (prielinksnių, artikelių, įvardžių ir kt.) vartojimą.

5. Išversti pateiktus lietuviškus sakinius į prancūzų kalbą.

2. Laiką ir vietą žymintys prielinksniai, jų vartojimas. 2 4 6 7

3. Artikeliai, jų tipai. Artikelio keitimas prielinksniu de. Artikelio vartojimas neigiamame sakinyje. Artikelio nevartojimo atvejai. Artikelių reikšmių skyrimas prancūziškuose tekstuose. Artikelių vartojimas produkuojant tekstą prancūzų kalba.

8 9 17 14


5. Asmeniniai įvardžiai, jų vieta tiesioginės ir liepiamosios nuosakos sakiniuose. Įvardžių vartojimas, prancūzų kalba perteikiant lietuvių kalbos elipsę. Asmeninis nežymimasis įvardis on ir jo reikšmių atitikmenys lietuvių kalboje.

4 8 12 10

6. Prieveiksmiai, jų formavimas. Prieveiksmių laipsniavimas. Prieveiksmių vieta sakinyje.

2 2 4 4

7. Būdvardžiai, jų giminė ir skaičius. Nekaitomi būdvardžiai. Kokybinių būdvardžių laipsniavimas. Būdvardžio vieta daiktavardinėje sintagmoje. Veiksmažodiniai būdvardžiai vs. esamojo laiko dalyviai

2 4 6 4

8. Restrikcijos raiška prancūzų kalboje, restriktyviniai posakiai. 2 2 4 4

9. Sakinio dalių remizavimo priemonės (mise en relief). 2 2 4 4

10. Tout – įvardis, būdvardis, prieveiksmis. Tout derinimas ir vieta sakinyje

2 2 4 4

11. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 0 2 0 2 4 Išeitos medžiagos pakartojimas

Iš viso: 26 3 35 64 61



1 kontrolinis darbas 20 % Semestro vidurys 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %. Gautas balas dauginamas iš 0,2 ir taip apskaičiuojama procentinė balo vertė.

Egzaminas raštu 80 % Žiemos sesija Egzamino darbą sudaro keletas atvirojo tipo užduočių išeitomis temomis. 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %. Gautas balas dauginamas iš 0,8 ir taip apskaičiuojama procentinė balo vertė.





1. Descote-Genon Ch., Morsel M.-H., Ricou C.

1993 L'exercicier Grenoble: PUG

2. Poisson-Quinton S., Mimrah R., 2007 Grammaire expliquée du français Paris: CLE International

124

Mahéo-Le Coadic M.

3. Riegel M., Pellat J.-Ch., Rioul R. 2009 Grammaire méthodique du français Paris: PUF





1. Calvez D. J. 1993 French Reference Grammar Lincolnwood: NTC

2. Grevisse M. 1995 Précis de grammaire française Paris: Duculot

3. www.lepointdufle.net


Lina Perkauskytė Komiteto pirmininko vardas, pavardė

125




Koordinuojantis: Vita Valiukienė VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i): Povilas Dubietis, Ieva Varneckaitė




kontaktinė (auditorinė) rudens semestras prancūzų




5 150 96 54


Ugdyti sakytinės ir rašytinės kalbinės veiklos (skaitymo, klausymo, rašymo, kalbėjimo) įgūdžius, ugdyti komunikacinę kompetenciją, prancūzų kultūros supratimą. Siekiamas prancūzų kalbos lygis – B1.1 (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis).


Modulį išklausę studentai gebės: Skaityti ir suprasti aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis, kai kalbama įprastomis temomis; sekti svarbiausias platesnio pokalbio mintis; suprasti svarbiausias radijo žinių laidų mintis ar paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus; patenkinamai suprasti tekstus, kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija ir kurių temos susijusios su asmens interesais. Kurti tekstus raštu ir žodžiu įvairiomis kasdienio gyvenimo temomis; trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus; aprašyti daugelį žinomų dalykų, susijusių su asmens interesų sritimi. Taip pat įgis žinių apie prancūziškai kalbančių šalių sociokultūrinį kontekstą, gebės išskirti ryškiausius prancūzų kultūros bruožus ir lyginti juos su lietuvių kultūra.

Interaktyvus, audio-vizualinis, praktiniai-operaciniai įgūdžių tvirtinimo ir kartojimo metodai.

Kontroliniai darbai, dviejų dalių egzaminas (raštu ir žodžiu).


Nr. Tema

Pask

aito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Kon

sult

acijo

s

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas


Užduotys

1. Žmonių tarpusavio santykiai. Bendravimas. Draugystė. Draugai. Geriausias draugas. Moralinės savybės ir fizinė išvaizda.

1 0 2 3 2

1. Įvairių žanrų ir stilių tekstų skaitymas ir jų suvokimą tikrinančių pratimų atlikimas. 2. Studijuojamos tematikos žodyno plėtra (naujų žodžių mokymasis, jų vartojimas žodžiu ir raštu) 3. Pranešimų , remiantis išeitomis leksinėmis temomis, rengimas ir pristatymas. 4. Nurodytų pratimų atlikimas. 5. Trumpų esė kūrimas išeitomis leksinėmis temomis. 6. Pateiktų lietuviškų sakinių vertimas į prancūzų kalbą.

2. Esamojo laiko vartojimo atvejai. 1 0 2 3 2

3. Kaimynai, kaimynystė. Kaimynų šventė Europoje ir kituose žemynuose.

1 0 3 4 2

4. Meilė. Meilė iš pirmo žvilgsnio. Susipažinimo aplinkybės. Įžymių žmonių meilės istorijos.

1 0 3 4 2

5. Darbas. Profesijos bei amatai Lietuvoje ir Prancūzijoje. Darbo rinka. Darbdavio ir darbuotojo santykiai. Bedarbystė. Pirmos darbo dienos įspūdžiai.

1 0 4 5 3

6. Būtųjų laikų (passé composé, imparfait ir plus-que-parfait) vartojimas.

2 0 2 4 2

7. Pokalbis dėl darbo. Patarimai ieškantiems darbo. Darbo skelbimai. Darbo savaitė Prancūzijoje ir Lietuvoje.

1 0 3 4 2


9. Stereotipai. Stereotipai apie įvairių tautų atstovus. Labiausiai paplitę stereotipai apie prancūzus ir lietuvius.

1 0 3 4 2

10. Būtųjų laikų (passé récent, passé simple, passé surcomposé ir passé-antérieur) vartojimas.

2 0 2 4 2

11. Atostogos. Žaliasis turizmas. Kaimo turizmas. Poilsio savaitgalį būdai. Gyvenimo kaime ir mieste privalumai bei trūkumai.

1 0 4 5 2

12. Lietuviškos ir prancūziškos spaudos tradicija. Spaudos vaidmuo. Pagrindiniai dienraščiai, savaitraščiai, žurnalai. Televizija ir radijas. Internetas. Kinas, pagrindiniai festivaliai. Filmo kritika. Knygos ateitis.

2 0 2 4 3

13. Būsimųjų laikų (futur simple, futur proche, futur antérieur ir futur dans le passé) vartojimas.

2 0 3 5 2

14. Ateities planai, svajonės. Nevyriausybinės organizacijos, jų uždaviniai. Savanoriavimas.

1 0 4 5 2


16. Conditionnel (conditionnel présent ir conditionnel passé) nuosakos vartojimas.

2 0 4 6 2

17. Moteris šiuolaikinėje visuomenėje. Moterų judėjimai ir teisės. Vyriškos ir moteriškos profesijos. Moteris ir vyras darbe ir šeimoje.

1 0 2 3 2

18. Gamtos apsauga. Būdai sumažinti gamtos taršą buityje,gamyboje. Atliekos. Ekologija, sveikas gyvenimo būdas: ekologiški maisto produktai, tekstilė, energija.

1 0 2 3 2

19. Paprastas ir elektroninis laiškas. Rašymo kultūra. Įvairių žanrų aptarimas: romanas, pasaka, pasakėčia, dienoraštis,

1 0 2 3 2

126

reklaminis skelbimas ir kt.

20. Netiesioginė kalba, laikų derinimas. 2 0 2 4 2

21. Sąlygos sakiniai. 2 0 3 5 2


23. Šiuolaikinės muzikos, kino ir teatro tradicijos, festivaliai. Naujosios technologijos, telefonas, kompiuteris.

1 0 4 5 2

24. Subjonctif présent, subjonctif passé sudarymas ir vartojimas 2 0 4 6 2


Iš viso: 29 7 60 96 54




40% 30%

Žiemos sesija Egzamino darbą raštu sudaro keletas atvirojo tipo užduočių išeitomis temomis. 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %. Egzaminas žodžiu – spontaniškas teksto produkavimas nurodyta tema. Vertinamas studento gebėjimas teisingai vartoti tikslinę leksiką (50 % balo), kalbėti taisyklingai (30 % balo), rišliai, sklandžiai ir nuosekliai dėstyti mintis (20 % balo).





1. A.Berthet, C.Hugot 2006 Alter Ego 2 Paris: Hachette

2. Ch. Descotes-Genon, M.-H. Morsel, C. Richou

1993 Exercisier Grenoble: Presse Universitaire

3. Ch. Abbadie, B. Chovelon, M.-H. Morsel

1994 L’Expression française écrite et orale Grenoble: Presse Universitaire


Povilas Dubietis, Ieva Varneckaitė Komiteto pirmininko vardas, pavardė

127

4 semestras





Koordinuojantis: Povilas Dubietis, Ieva Varneckaitė VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i): Lina Perkauskytė




kontaktinė (auditorinė) 4 semestras prancūzų


Išankstiniai reikalavimai: mokėti prancūzų kalbą B1.1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 150 96 54


Ugdyti sakytinės ir rašytinės kalbinės veiklos (skaitymo, klausymo, rašymo, kalbėjimo) įgūdžius, ugdyti komunikacinę kompetenciją, prancūzų kultūros supratimą. Siekiamas prancūzų kalbos lygis – B1.2 (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis).


Modulį išklausę studentai gebės: Skaityti ir suprasti iš klausos autentiškus dokumentus, susijusius su socialiniais įvykiais, problemomis Lietuvoje ir Prancūzijoje; suprasti faktinę informaciją įprastomis kasdienio gyvenimo ar su darbu susijusiomis temomis, suprasti esmę ir konkrečias detales; sekti svarbiausias platesnio pokalbio su gimtakalbiais mintis; sekti savo srities paskaitą ar kalbėjimą, jei kalbama apie žinomus dalykus; suprasti daugelio radijo laidų bei garso įrašų dominančiomis temomis turinį; suprasti tekstus, kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija ir kurių temos susijusios su asmens interesais; peržvelgti ilgesnį tekstą, kad nustatytų, kur yra jam reikalinga informacija, ir surinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų, kad atliktų tam tikrą užduotį; suprasti didelę dalį daugelio TV programų dominančiomis temomis. Produkuoti raštu ir žodžiu įvairiomis kasdienio gyvenimo temomis, išsakyti nuomonę aktualiais visuomenei klausimais, ją pagrįsti ir apginti; aprašyti daugelį žinomų dalykų, susijusių su asmens interesų sritimi; raštu papasakoti apie patirtį, rišliai aprašydami jausmus ir reakcijas; aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius, nesenas keliones; pasakoti. Taisyklingai vartoti kai kurias prancūzų kalbos sintaksės sąvokas, atpažinti kai kurių šalutinių sakinių tipus bei jų ekvivalentines konstrukcijas įvairiuose kontekstuose, taisyklingai sudaryti sudėtinius sakinius ir juos vartoti rašytinėje bei sakytinėje kalboje. Taip pat įgis žinių apie prancūziškai kalbančių šalių sociokultūrinį kontekstą, išskirti ryškiausius prancūzų kultūros bruožus ir lyginti juos su lietuvių kultūra.

Interaktyvus, audio-vizualinis,praktiniai-operaciniai įgūdžių tvirtinimo ir kartojimo metodai.

Kontrolinis darbas, dviejų dalių egzaminas (raštu ir žodžiu).


Nr. Tema

Pask

aito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Kon

sult

acijo

s

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas


Užduotys

1. Žymių žmonių biografija, autobiografija, dienoraštis; jų kūrimas, suvokimas, analizavimas ir pristatymas.

1 0 3 4 3

1. Įvairių žanrų ir stilių tekstų skaitymas ir jų suvokimą tikrinančių pratimų atlikimas. 2. Studijuojamos tematikos žodyno plėtra (naujų žodžių mokymasis, jų vartojimas žodžiu ir raštu) 3. Pranešimų , remiantis išeitomis leksinėmis temomis, rengimas ir pristatymas. 4. Nurodytų pratimų atlikimas. 5. Trumpų esė kūrimas išeitomis leksinėmis temomis. 6. Pateiktų lietuviškų sakinių vertimas į prancūzų kalbą.

2. Streikas, protestas; jų sąvoka Prancūzijoje ir Lietuvoje. Skundas, jo raiška.

1 0 5 6 3

3. Šalutiniai veiksnio ir vardinės tarinio dalies sakiniai: jungtukai, sakinio dėmenų tvarka, nuosakų vartojimas.

1 0 3 4 2

4. Švietimo sistemos organizacija: jos istorija, reikšmė ir perspektyvos.

1 0 5 6 2

5. Žalingi įpročiai: priežastys ir pasekmės. 1 0 5 6 3


7. Šalutiniai papildinio sakiniai: jungtukai, sakinio dėmenų tvarka, nuosakų vartojimas, lūžio konstrukcija. Ekvivalentinės šalutinių papildinio sakinių konstrukcijos.

1 0 5 6 2

8. Šiuolaikinės technologijos, jų įtaka šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Instrukcijos ir jų supratimas.

2 0 5 7 3

9. Komunikacijos būdai XXI-ame amžiuje. 2 0 5 7 3

10. Šalutiniai vienalaikių aplinkybių sakiniai ir jų reikšmės. Šalutiniai vietos sakiniai.

1 0 2 3 2


12. Prancūzijos bei Lietuvos legendos ir padavimai; tradicijos, papročiai ir jų svarba šiuolaikinėje visuomenėje.

2 0 3 5 2

13. Menas ir jo formos, raiškos būdai; sąvokos „menininkas“ aptarimas.

1 0 3 4 2

14. Šalutiniai pažyminio sakiniai: jungtukai, sakinio dėmenų tvarka, nuosakų vartojimas. Ekvivalentinės šalutinių pažyminio sakinių konstrukcijos.

1 0 5 6 2

15. Eismo įvykiai, jų priežastys ir padariniai, saugumas keliuose: prevencinės priemonės.

1 0 3 4 3

16. Demokratijos principai: žodžio, religijos, įsitikinimų laisvės. 1 0 5 6 3

128

17. Šalutiniai tikslo ir padarinio sakiniai: jungtukai, sakinio dėmenų tvarka, nuosakų vartojimas. Ekvivalentinės šalutinių tikslo ir padarinio sakinių konstrukcijos.

1 0 3 4 2


19. Nūdienos demografiniai iššūkiai, jų priežastys ir sprendimo būdai.

1 0 4 5 4

20. Paveldas, UNESCO veiklos svarba ir įtaka; saugomi objektai Lietuvoje ir Prancūzijoje.

1 0 5 6 3

21. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas. 0 4 0 4 4

Iš viso: 20 7 69 96 54




40% 30%

Vasaros sesija Egzamino darbą raštu sudaro keletas atvirojo tipo užduočių išeitomis temomis. 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %. Egzaminas žodžiu – spontaniškas teksto produkavimas nurodyta tema. Vertinamas studento gebėjimas teisingai vartoti tikslinę leksiką (50 % balo), kalbėti taisyklingai (30 % balo), rišliai, sklandžiai ir nuosekliai dėstyti mintis (20 % balo).





1. A.Berthet, C.Hugot 2006 Alter Ego 2 Hachette Livre, Paris

2. Dėstytojo pateikta medžiaga





1. R. Mimran, Sylvie Poisson-Quinton

2008 Expression écrite 4 Paris: CLE International


3. A. Struve-Debeaux 2010 Maîtriser la grammaire française Paris: Editions Belin


Povilas Dubietis, Ieva Varneckaitė, Lina Perkauskytė Komiteto pirmininko vardas, pavardė

129


Prancūzijos istorija ir civilizacija Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZIJOS ISTORIJA IR CIVILIZACIJA


Koordinuojantis: Vita Valiukienė VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: mokėti prancūzų kalbą B1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 125 64 61


Modulio tikslas - supažindinti studentus su pagrindiniais Prancūzijos istorijos laikotarpiais, jų politine, socialine, kultūrine charakteristika, svarbiausiais veikėjais bei faktais, padėti besimokančiajam susieti svarbiausius Prancūzijos ir pasaulio istorijos įvykius ir reiškinius.


Modulį išklausę studentai susipažins su Prancūzijos istorija ir kultūra, svarbiausiais reiškiniais, nulėmusiais tolimesnę šalies raidą, gebės analizuoti dabarties procesų ir praeities įvykių sąsajas, aiškinti ir vertinti Prancūzijos politinį-kultūrinį vaidmenį pasauliniame kontekste.

Kontrastyvinis, verbalinis-vizualinis aiškinimo ir demonstravimo, diachroninis metodai, diskusijos.

Vertinamas kritinis mąstymas, individualūs pranešimai.


Nr. Tema

Pask

aito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Kon

sult

acijo

s

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas


Užduotys

1. Prancūzijos geografija ir gamtinės sąlygos. Pirmieji gyventojai. Paleolito ir Neolito epocha.

2 2 4 2

Teorinės literatūros skaitymas ir analizė.

2. Keltai Galijos teritorijoje. Socialinė, kultūrinė, religinė epochos charakteristika.

2 2 4 2

3. Romėniškoji Galija. Cezario politika. Barbarų ekspansija ir jų karalysčių kūrimasis.

4 3 7 3

4. Frankai. Chlodvigo politika. Viduramžių epocha. Merovingų, Karolingų, Kapetingų dinastijos. Kryžiaus žygiai. Karolingų Renesansas.

2 2 4 4

5. Šimtamečio karo priežastys, eiga ir pasekmės. Viduramžių epochos pabaiga.

2 2 4 4

6. Valua dinastija. Pranciškaus vidaus ir išorės politika. Kultūrinis gyvenimas. Religiniai karai.

2 2 4 4

7. Liudviko XIII ir Liudviko XIV valdymas. Absoliutinė monarchija. Švietimo epocha.

2 2 4 4

8. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos priežastys, eiga, pasekmės. Pirmoji Respublika. Napoleono vidaus ir užsienio politika. Konsulatas, Pirmoji Imperija.

2 2 4 4

9. DVD „Révolution française“ žiūrėjimas ir aptarimas. 2 2 4 0

10. Burbonų restauracija. Utopinio socializmo idėjų plitimas. Liepos monarchija. Antroji Respublika. Antrosios Imperijos paskelbimas.

2 2 4 4

11. Trečioji Respublika. Švietimo reforma. Politinė G. Clemenceau veikla. Dreyfuso byla. Kolonijinė Prancūzijos politika.

2 2 4 4

12. Prancūzijos dalyvavimas Pirmajame pasauliniame kare. Tarpukario Prancūzija.

2 2 4 4

13. Prancūzija Antrojo pasaulinio karo metais. Pasipriešinimo judėjimas. Vichy režimas. Charles’o de Gaulle’io veikla. Ketvirtoji Respublika.

2 2 4 4

14. Penktoji Respublika. Prezidentų Š. de Gaulle’io, G. Pompidou, V. Giskard d’Estaing’o, F. Miterrand’o, J. Chiraco, N. Sarkozy politikos gairės. Prancūzijos vaidmuo Europos Sąjungoje.

4 2 6 6

15. Pranešimas. 0 1 1 8 Parengti pranešimą.

16. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas. 0 2 2 4

Iš viso: 32 32 64 61


Egzaminas raštu 90% Vasaros sesija Išsamus atsakymas į du klausimus.

Pranešimas 10% Iki semestro pabaigos Skaityto pranešimo novatoriškumas, rėmimasis pačia naujausia literatūra.

130





1. P. Miquel 1999 HIstoire de la FRance Paris: Collection Marabout Université

2. G. Labrune, Ph. Toutain 2004 L’histoire de France Paris: Editions Nathan

3. K. F. Werner 1984 Les origines (avant l’an mille) Paris: Editions Fayard

4. J. Favier 1984 Le temps des principautés(de l’an mille à 1515) Paris: Editions Fayard

5. J. Meyer 1984 La France moderne (1515-1789) Paris: Editions Fayard

6. J. Tulard 1984 Les révolutions (1789-1851) Paris: Editions Fayard

7. F. Caron 1985 La France de patriotes (1851-1918) Paris: Editions Fayard

8. R. Rémond 1985 Notre siècle (1918 à nos jours) Paris: Editions Fayard





1. G. Dutertre 2009 Les Français dans l’histoire de la Lituanie (1009-2009)

Paris: L‘Harmattan. Mare Balticum

2. A. Dacaux 1972 Histoire des Françaises Paris: Librairie académique Perrin


Vita Valiukienė Komiteto pirmininko vardas, pavardė

131

Prancūziškai kalbančių šalių geografija ir istorija Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZIŠKAI KALBANČIŲ ŠALIŲ GEOGRAFIJA IR ISTORIJA


Koordinuojantis: doc. Vilhelmina Vitkauskienė VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):








5 125 64 61


Modulio tikslas – supažindinti studentus su frankofonija, kaip prancūzų kalbos ir literatūros paplitimu pasaulyje, ir sociolingvistikos moksliniais terminais, susijusiais su frankofonijos reiškiniu; suteikti žinių apie lingvistinius, istorinius, geografinius ir politinius prancūzakalbių šalių bruožus; ugdyti studentų kritinį ir analitinį mąstymą.


Modulį išklausę studentai gebės: Suprasti sociolingvistinį, politinį, geografinį, istorinį tekstą (žodžiu ir raštu), susijusį su frankofonija ir prancūziškai kalbančių šalių geografija bei istorija . Reprodukuoti iš klausos suprastą sociolingvistinį tekstą prancūzų kalba, jį reziumuoti, įvertinti kritiškai; įsitraukti į pokalbį frankofonijos temomis (pvz., prancūzų kalbos ypatumai Afrikoje, Kvebeke, Šveicarijoje ir kt.), apibūdinti pagrindines frankofonijos problemas, išreikšti savo požiūrį į jas ir pagrįsti nuomonę.

Teorinė paskaita, įtraukiamoji paskaita, seminaras, diskusijos, prak nio pobūdžio užduočių atlikimas (individualiai), praktiniai-operaciniai įgūdžių įtvirtinimo ir kartojimo metodai

Kaupiamasis vertinimas: pranešimas ir dviejų dalių egzaminas (raštu ir žodžiu).


Nr. Tema

Pask

aito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Kon

sult

acijo

s

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas


Užduotys

1 Pagrindinės frankofonijos sąvokos (didžiąja ir mažąja raidėmis), jų apibrėžtys

2 0 2 2

1. Išmokti pateiktą teorinę medžiagą. 2. Atlikti nurodytas užduotis. 3. Pasiruošti seminarui: perskaityti rekomenduotą literatūrą ir parengti pranešimą - reziumuoti perskaitytą medžiagą, kritiškai įvertinti nagrinėjamą temą, pareikšti savo nuomonę.

2 Tarptautinė frankofonijos organizacija, jos struktūra ir istorija 2 2 4 2

3 Prancūzų kalbos įtaka ir paplitimas pasaulyje 2 2 4 2

4 Frankofonija Lietuvoje 2 2 4 2

5 Prancūzų kalbos statusai. Prancūzų kalba - oficialioji, gimtoji, kultūros, darbo, mokslo ir mokymosi, vartojimo buityje kalba.

2 2 4 2

6 Prancūzų kalbos ypatumai Europoje – Šveicarijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Italijoje ir Normandijos salose.

2 4 6 6

7 Prancūzų kalbos ypatumai Afrikoje. Afrikos šalys, kuriose prancūzų kalba turi oficialiosios kalbos statusą bei tos šalys, kuriose prancūzų kalba oficialiosios kalbos statuso neturi, bet plačiai vartojama.

2 4 6 6

8 Prancūzų kalbos ypatumai Kanadoje, Luizianoje ir Centrinėje Amerikoje

2 4 6 7

9 Kvebekas ir jo prancūzų kalba. 2 4 6 8

10 Prancūzų kalbos ypatumai Okeanijoje, Azijoje ir Indijos vandenyno salose

2 4 6 8

11 Prancūzijos užjūris. Trumpa užjūrio teritorijų apžvalga. Naujieji ES oficialiai vartojami administraciniai terminai, susiję su Prancūzijos užjūriu.

2 4 6 2

12 Pranešimas. 0 2 2 4 10

13 Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas. 0 4 2 6 4

Iš viso: 22 38 4 64 61


Pranešimas pasirinkta frankofonijos tema seminaro metu

40% Per semestrą Vertinamas studento gebėjimas nuosekliai reikšti mintis (30 % balo), reziumuoti ir pagrįsti nuomonę (30 % balo), studento frankofonijos kompetencijos lygis (40 % balo). Gautas balas dauginamas iš 0,4.


30% 30%

Vasaros sesija Egzamino darbą raštu sudaro atsakymai raštu į du klausimus išeitomis temomis. Gautas balas dauginamas iš 0,3. Egzaminas žodžiu – spontaniškas atsakymas į tuos pačius klausimus, į kuriuos buvo atsakinėjama raštu, tik be specialaus pasiruošimo, nuomonės pareiškimas nurodyta tema. Vertinamas studento gebėjimas teisingai vartoti sociolingvistines, frankofonijos žinias, dalyko ir tikslinę leksiką (50 % balo), rišliai, sklandžiai ir nuosekliai dėstyti mintis (50 % balo).





1. Vilhelmina V. 2011 La francophonie à la portée de tous Vilnius: Vilniaus

132

universiteto leidykla

2. Certa P. 2007 Le Français d’aujourd’hui, une langue qui bouge Jacob Duvernet

3. Boutros-Ghali B. 2002 Emanciper la francophonie L’Harmattan

4. 2006 Atlas mondial de la francophonie Autrement, Paris. RFI

5. 1995 Atlas de la langue française Bordas





1. Walter H. 1988 Le français dans tous les sens. Paris: Robert Laffont

2. Deniau X. 2001 La Francophonie. Que sais-je ? Paris: PUF

3. www .lepointdufle.net http://clicnet.swarthmore.edu/fle.html http://w3.u-grenoble3.fr/espace http://perso.orange.fr/fle-sitographie/


Doc. Vilhelmina Vitkauskienė Komiteto pirmininko vardas, pavardė

http://clicnet.swarthmore.edu/fle.html

http://w3.u-grenoble3.fr/espace

http://perso.orange.fr/fle-sitographie/

133

III kursas

5 semestras


Prancūzų kalbos sintaksė Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZŲ KALBOS SINTAKSĖ



Kitas (-i):






Išankstiniai reikalavimai: mokėti prancūzų kalbą ≥B1 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 130 64 66


Supažindinti su prancūziška gramatikos (sintaksės) terminija, ugdyti gebėjimą suvokti ir analizuoti prancūzų kalbos sintaksės reiškinius, mokėti juos susieti su prancūzų kalbos registrais ir esant reikalui juos lyginti su lietuvių kalbos reiškiniais, ugdyti analitinį mąstymą.


Modulį išklausę studentai įgis prancūzų kalbos sintaksės žinių, mokės laisvai operuoti gramatikos terminais, gebės paaiškinti kai kurių prancūzų kalbos sintaksės reiškinių savitumus, taikyti įgytas žinias kurdami tekstus ir bendraudami prancūzų kalba. Studentai bus pasirengę savarankiškai gilinti žinias apie prancūzų kalbos sintaksę: susirasti ir suvokti medžiagą pasirinktu klausimu.

Kontrastyvinis ir dedukcinis-indukcinis metodai, praktinės užduotys, praktiniai-operaciniai įgūdžių įtvirtinimo ir kartojimo metodai, vertimas į prancūzų kalbą.

Kontrolinis darbas, egzaminas raštu


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas


Užduotys

1. Futur antérieur. Laikų derinimas šalutiniuose laiko sakiniuose (ateities plane).

2 4 6 8

1. Išmokti pateiktą teorinę medžiagą. 2. Atlikti nurodytus pratimus. 3. Išversti pateiktus lietuviškus sakinius į prancūzų kalbą.

2. Būtasis (praeities) pasakojimo planas: būtųjų laikų vartojimas (vientisiniuose sakiniuose), laiko prieveiksmiai.

2 6 8 6

3. Passé antérieur, passé surcomposé. Laikų derinimas šalutiniuose laiko sakiniuose (praeities plane).

2 4 6 6

4. Tiesioginės kalbos transformavimas į netiesioginę (dabarties plane).

2 4 6 4

5. Conditionnel présent bei conditionnel passé . Laikų derinimas šalutiniuose sąlygos sakiniuose.

2 6 8 7


7. Subjonctif présent, passé, imparfait ir plus-que-parfait. Subjonctif présent ir passé vartojimo atvejai: emocijų raiška; noro, pageidavimo, įsakymo raiška; abejonės, subjektyvaus vertinimo raiška. Subjonctif présent ir passé vertimas į lietuvių kalbą.

4 8 12 11

8. Laikų derinimas būtajame plane. Veiksmažodžių laikų vartojimas šalutiniuose papildinio sakiniuose: nuosakos parinkimas, veiksmažodžio laiko parinkimas atsižvelgiant į planą.

3 12 15 18

9. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas 0 2 0 2 4 Išeitos medžiagos pakartojimas

Iš viso: 17 3 44 64 66



1 kontrolinis darbas 20 % Semestro vidurys 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %. Gautas balas dauginamas iš 0,2 ir taip apskaičiuojama procentinė balo vertė.

Egzaminas raštu 80 % Žiemos sesija Egzamino darbą sudaro keletas atvirojo tipo užduočių išeitomis temomis. 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %. Gautas balas dauginamas iš 0,8 ir taip apskaičiuojama procentinė balo vertė.





1. Dėstytojo pateikta medžiaga

2. A. Struve-Debeaux 2010 Maîtriser la grammaire française Paris: Editions Belin

3. Poisson-Quinton S., Mimrah R., 2007 Grammaire expliquée du français Paris: CLE International

134

Mahéo-Le Coadic M.






1. Calvez D. J. 1993 French Reference Grammar Lincolnwood: NTC

2. Grevisse M. 1995 Précis de grammaire française Paris: Duculot

3. www.lepointdufle.net



135


Prancūzų politikos ir diplomatijos kalba Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZŲ POLITIKOS IR DIPLOMATIJOS KALBA


Koordinuojantis: doc. Vilhelmina Vitkauskienė VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) 5/7 semestras prancūzų


Išankstiniai reikalavimai: mokėti prancūzų kalbą B1/B2 lygiu Gretutiniai reikalavimai (jei yra):


5 130 48 82


Supažindinti su Europos Sąjungos ir tarptautine politikos bei diplomatijos leksika, ugdyti sakytinės ir rašytinės kalbinės veiklos politine tematika (klausymo, kalbėjimo, skaitymo, rašymo) įgūdžius, ugdyti komunikacinę kompetenciją.


Modulį išklausę studentai gebės: Suprasti autentiškus tekstus, susijusius su tarptautine ir Europos Sąjungos politika (interviu, dokumentus, įvairių politikų pasisakymus spaudoje, per radiją ir televiziją). Produkuoti išgirstą tekstą prancūzų kalba: taisyklingai užrašyti išgirstą tekstą, atpasakoti išgirsto politinio interviu turinį, apibūdinti susidariusią politinę situaciją, pateikti objektyvią politinę informaciją, įsitraukti į pokalbį aktualiomis politinio gyvenimo temomis, reikšti ir pagrįsti savo požiūrį į įvairius kultūrinius, institucinius bei politinius reiškinius.

Įtraukiamoji paskaita, situaciniai žaidimai, prak nio pobūdžio užduočių atlikimas (individualiai, poromis arba grupėmis), praktiniai-operaciniai įgūdžių įtvirtinimo ir kartojimo metodai, diskusijos.

Kontrolinis darbas, pranešimas, dviejų dalių egzaminas (raštu ir žodžiu)


Nr. Tema

Pask

aito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Kon

sult

acijo

s

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas


Užduotys

1 Diplomatinė tarnyba – su šiuo darbu susiję formalumai, kandidatūros pateikimas siekiamam diplomatiniam postui užimti. Nusakyti savo profesinę patirtį. Motyvų, tikslų, argumentų reiškimas.

2 4 6 8

1. Išmokti išeitą leksiką, leksines ir gramatines konstrukcijas. 2. Atlikti nurodytas užduotis. 3. Politinių televizijos, radijo laidų klausymas, jų pristatymas (žodžiu).

2 Frankofonijos viršūnių susitikimas, konferencija. Jos rengimas ir dalyvavimas joje. Gebėjimas gauti reikiamos informacijos ir ją pateikti, paruošti ir padaryti politinį pranešimą. Kritiškai pasisakyti kitų pranešėjų atžvilgiu, Iškelti problemą ar idėją, ją akcentuoti. Atsakyti į kritines pastabas.

2 6 8 12

3 Dalyvavimas apvaliojo stalo politinėje diskusijoje įvairiomis temomis (pvz., arabų revoliucija, atominės energetikos iššūkiai, moterų teisės, migracija Europoje ir pan.). Apibūdinti politinę situaciją, išklausytą reportažą ir perskaitytą informaciją, išsakyti savo nuomonę, pateikti argumentus.

2 8 10 12

4 Kontrolinis darbas 0 2 0 2 2

5 Diplomatinė nota. Jos supratimas, skaitymas ir rašymas. Teigiamų ir neigiamų faktų raiška prancūzų diplomatijos kalboje.

2 4 6 8

6 TV5 laidoje Le Bar de l’Europe pateikiamų pačių aktualiausių politinių temų žiūrėjimas ir supratimas iš klausos.

2 4 6 16

7 Kiekvieno studento pasirinkto radijo arba televizijos politinio reportažo arba interviu pristatymas (apie 20 minučių) ir aptarimas, diskusija.

0 8 8 20

8 Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas. 0 2 0 2 4

Iš viso: 10 4 34 48 82



1 kontrolinis darbas 20% Semestro vidurys 10 balų – 95–100% gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10%. Gautas balas dauginamas iš 0,2 ir taip apskaičiuojama procentinė balo vertė.

Savarankiškai Išklausyto politinio interviu ar reportažo pristatymas

20% Semestro pabaiga Vertinamas studento gebėjimas suprasti problemą ir nuosekliai atpasakoti išklausytą tekstą (30% balo), apibūdinti politinę situaciją ir pagrįsti nuomonę (30 % balo), studento prancūzų kalbos lygis (40% balo). Gautas balas dauginamas iš 0,2.


30% 30%

Žiemos sesija Egzamino darbą raštu sudaro keletas atvirojo tipo užduočių išeitomis temomis. 10 balų – 95–100% gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10%. Gautas balas dauginamas iš 0,3. Egzaminas žodžiu – spontaniškas teksto produkavimas nurodyta tema. Vertinamas studento gebėjimas teisingai suprasti ir vartoti tikslinę leksiką (50 %

136

balo), kalbėti taisyklingai (30% balo), rišliai, sklandžiai ir nuosekliai dėstyti mintis (20% balo). Gautas balas dauginamas iš 0,3.





1. Michel Soignet 2011 Le français des relations européennes et internationales

Objectif diplomatie 2.B1/B2; C1/C2

Hachette

2. Mokhtar Lakehal 2011 Dictionnaire de science politique : Les 1500 termes politiques et diplomatiques pour rédiger, comprendre et répondre au discours politique

L‘Harmattan





1. M. Dany, N. Cl. Rondepierre, L. Dollot, C. Poulet

1983 Le français des relations internationales Paris: Hachette

2. http:www.tv5monde.com/objectifdiplomatie2 2011 Le bar de l‘Europe

3. D. Renou, D. Michel 2006 Dictionnaire des termes politiques : Noms communs et noms propres pour comprendre les institutions

De Vecchi


Doc. Vilhelmina Vitkauskienė Komiteto pirmininko vardas, pavardė

137

Prancūzų kalbos registrai Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZŲ KALBOS REGISTRAI



Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) 5/7 semestras prancūzų




5 130 32 98


Modulio tikslas – plėsti studentų prancūzų kalbos žinias, supažindinant su įvairiais prancūzų kalbos registrais ir jų vartojimo atvejais, ugdyti studentų kritinį mąstymą.


Modulį išklausę studentai įgis žinių apie įvairiems prancūzų kalbos registrams būdingą leksiką, jų fonetinius, morfologinius bei sintaksinius bruožus. Studentai gebės skirti įvairius prancūzų kalbos registrus ir suvokti, kokioje aplinkoje bei situacijoje vartoti vieną ar kitą kalbos registrą.

Verbalinis-vizualinis aiškinimo ir demonstravimo metodas, įtraukiamoji paskaita (klausimų ir diskusijų galimybė), praktinės užduotys

Egzaminas (raštu)


Nr. Tema Pa

skai

tos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Kon

sult

acijo

s

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Kalbos registro sąvoka prancūzų kalbotyroje. Prancūzų kalbos registrai: soutenu, courant, familier, populaire, argotique, vulgaire. Žargono (jargon) samprata.

2 2 4

1. Išmokti pateiktą teorinę medžiagą. 2. Perskaityti nurodytą teorinę medžiagą. 3. Atlikti pateiktas užduotis.

2. Aukštojo prancūzų kalbos registro (registre soutenu) leksiniai bei gramatiniai bruožai ir vartojimo atvejai.

2 2 4 20

3. Prancūzų šnekamosios kalbos (langue familière) istorijos apžvalga. Familiariojo prancūzų kalbos registro (registre familier) fonetiniai, leksiniai bei gramatiniai bruožai ir vartojimo atvejai.

4 8 12 28

4. Žemesniųjų prancūzų kalbos registrų (populaire, argotique, vulgaire) fonetiniai, leksiniai bei gramatiniai bruožai ir vartojimo atvejai.

2 4 6 20

5. Verlanas (verlan): jo susiformavimas ir paplitimas, pagrindiniai darybos principai.

1 2 3 12

6. Trumpųjų teksto žinučių (SMS) kalba. 1 2 3 22

7. Pasirengimas egzaminui ir jo laikymas. 2 2 4

Iš viso: 12 2 18 32 98


Egzaminas raštu 100 % Žiemos sesija Egzamino darbą raštu sudaro keletas atvirojo tipo užduočių. 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %.





1 N. Larger, R. Mimran 2004 Vocabulaire expliqué du français Paris: CLE International

2 D. Dumarest ; M.-H. Morsel 2004 Le chemin des mots Grenoble: Presses Universitaires de Grenoble

3 Dėstytojo pateikta medžiaga





1 C. Duneton 2001 La puce à l‘oreille. Anthologie des expressions populaires avec leur origine.

Paris: éd. Balland



138

Prancūzų teisės kalba Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZŲ TEISĖS KALBA


Koordinuojantis: Jūratė Navakauskienė VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) 5/7 semestras prancūzų, lietuvių




5 130 48 82


Suteikti bendrą supratimą apie Lietuvos ir Prancūzijos teisinių sistemų skirtumus, apie atskiras teisės šakas, jose vartojamus terminus ir žodžių junginius abiem kalbomis, apie pagrindinių Europos Sąjungos institucijų funkcijas, šių institucijų dokumentus, juose vartojamus terminus ir žodžių junginius bei šių dokumentų vertimo specifiką.


Baigę šį kursą studentai turi suvokti nacionalinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės esmę, skirti svarbiausias teisines institucijas, teisės šakas ir pošakius, mokėti pagrindinius juose vartojamus terminus ir žodžių junginius abiem kalbomis, sugebėti savarankiškai ieškoti teisinės informacijos ir terminų, naudotis terminų bazėmis, tekstynais, elektroniniais ištekliais ir žinynais.

Gretinamasis metodas, probleminis dėstymas, įtraukiamoji paskaita (klausimų ir diskusijų galimybė), pranešimų rengimas ir pristatymas.

Kaupiamasis vertinimas: darbas paskaitų metu, užduočių atlikimas savarankiškai ir egzaminas raštu.


Nr. Tema

Pask

aito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Kon

sult

acijo

s

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas


Užduotys

1. Teisės šaltiniai. Teisės principai. Nacionalinė teisė. 1 2 3 5

1. Išmokti teorinę medžiagą. 2. Išmokti teisinius terminus prancūzų ir lietuvių kalbomis. 3. Atlikti praktines užduotis. 4. Parengti pranešimą viena iš paskaitos potemių.

2. Teisinės sistemos vystymasis Prancūzijoje (apžvalga nuo Bovės papročių rinkinio iki šių dienų)

1 2 3 5

3. Teisinės sistemos vystymasis Lietuvoje (apžvalga nuo krivulių iki šių dienų)

1 2 3 5

4. Nacionalinės teisės šakos ir pošakiai 1 2 3 5

5. Konstitucinė teisė. Valstybės valdžios galių paskirstymas Prancūzijoje ir Lietuvoje.

1 2 3 5

6. Bendrieji administracinės teisės principai Prancūzijoje ir Lietuvoje.

1 2 3 5

7. Bendrieji civilinės teisės principai. Civilinės teisės pošakiai. 1 2 3 5

8. Nuosavybės teisės samprata. Nuosavybės teisės rūšys. 1 2 3 5

9. Prievolių teisė. Sutarčių rūšys. 1 2 3 5

10. Prancūzijos ir Lietuvos civilinės būklės teisės aktų skirtumai. Šeimos teisė.

1 2 3 5

11. Paveldėjimo teisė. Testamentų rūšys Prancūzijoje ir Lietuvoje. Esminiai giminystės linijų ir įpėdinių eilių skirtumai.

1 2 3 5

12. Baudžiamosios teisės normos. Procesinė baudžiamoji teisė. Teismų sistemos Prancūzijoje ir Lietuvoje.

1 2 3 5

13. Viršnacionalinė teisė. Europos Sąjungos institucijos, jų funkcijos ir pagrindiniai teisės aktai.

3 4 7 10

14. Tarptautinė teisė. Dvišalės ir daugiašalės tarptautinės sutartys.

1 2 3 6


Iš viso: 16 2 30 48 82


Darbas paskaitų metu Savarankiškas užduočių atlikimas Pranešimų rengimas ir pateikimas Egzaminas raštu

15% 15% 20% 50%

Semestro metu Semestro metu Semestro metu Žiemos sesija

Vertinama iki 10 balų pagal tai, ar studentas aktyviai dalyvauja diskusijose, ar formuluoja problemas, ar teikia klausimų ir kritinių pastabų, ar sugeba atsakyti į klausimus. Gautas balas dauginamas iš 0,15 ir taip apskaičiuojama jo procentinė vertė. Vertinama iki 10 balų pagal tai, ar studentas sumaniai atlieka užduotis, ar formuluoja problemas, ar sugeba atsakyti į klausimus. Gautas balas dauginamas iš 0,15. Vertinama iki 10 balų pagal tai, ar studentas sumaniai parengia ir pateikia pranešimą. Gautas balas dauginamas iš 0,20. Egzaminą raštu sudaro testas iš 3 dalių ir nedidelės apimties teisinio teksto vertimas be žodyno. Testo sandara: 1 dalis – apie 15 trumpų teorinių klausimų; 2 dalis – juridinių terminų ir posakių vertimas į lietuvių kalbą; 3 dalis – juridinių terminų ir posakių vertimas į prancūzų kalbą. Atsakymas į kiekvieną testo punktą ir vertimui pateikto teksto kiekvieno sakinio vertimas vertinamas galimais neigiamais balais:

139

1 neigiamas balas – nedidelė klaida atsakant į teorinį klausimą, smulkus netikslumas verčiant terminą ar tekstą; 2 neigiami balai – iš dalies neteisingai atsakyta į teorinį klausimą, iš dalies suklysta verčiant terminą ar tekstą; 3 neigiami balai – visiškai neteisingai atsakyta (arba visiškai neatsakyta) į teorinį klausimą, neteisingai išverstas (arba visai neišverstas) terminas ar sakinys. Vertinama taip:

Neigiamų balų skaičius Balas

0-10 10

11-20 9

21-30 8

31-40 7

41-50 6

51-60 5

61-70 4

71-80 3

81-90 2

91-100 ir daugiau 1

Gautas įvertinimas dauginamas iš 0,5 ir taip apskaičiuojama jo procentinė vertė.




1. Čiočys P. 2008 Teisės pagrindai Vilnius: VVK leidykla

2. Akehurst M., Malanczuk P. 2000 Šiuolaikinis tarptautinės teisės įvadas Vilnius: Eugrimas

3. Cornu G. 2005 Linguistique juridique Paris: Montchrestien




1. Bosquet Cl. 2008 Traduction juridique. Fondement et méthode Bruxelles: de Boeck

2. 2011 Pavyzdinės sutartys Vilnius: UAB Mokesčių srautas

3. Gendrey P. 2010 Plus de 1000 modèles de lettres et de contrats Paris: Prat


Jūratė Navakauskienė Komiteto pirmininko vardas, pavardė

140

6 semestras


Prancūzų literatūra: viduramžiai – XVIII a. Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZŲ LITERATŪRA: VIDURAMŽIAI – XVIII A.


Koordinuojantis: doc. dr. Genovaitė Dručkutė VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):








5 140 48 92


Suteikti platų humanitarinį išsilavinimą, ugdyti prancūzų viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo, švietimo literatūros ištakų ir krypčių supratimą: supažindinti su svarbiausiais šių epochų literatūros reiškiniais, kūriniais ir autoriais, formavusius atitinkamus literatūros ir kultūros kanonus bei žmogaus koncepciją; ugdyti išprususią, savarankiškai ir kritiškai mąstančią asmenybę, išmanančią prancūzų literatūros istorinę ir vertybinę raidą ir kontekstą. Lavinti studentų kritinį mąstymą ir tarpkultūrinę kompetenciją. Ugdyti studentų kaip būsimųjų literatūros ir kultūros tyrėjų kompetenciją: išmokyti analizuoti ir vertinti viduramžių – XVIII a. literatūros kūrinius, kultūros procesus, jų recepciją vėlesnėje prancūzų ir vakarų literatūroje.


Studentai turės žinių apie svarbiausius viduramžių – XVIII a. prancūzų literatūros reiškinius, kūrinius ir autorius, gebės juos analizuoti, lyginti tarpusavyje ir susieti su bendru kultūriniu atitinkamos epochos kontekstu. Studentai išmoks atpažinti viduramžių – XVIII a. estetikos krypčių savitumus, lyginti literatūros ir kultūros krypčių reiškinius. Studentai gebės kritiškai įvertinti skirtingų istorinių epochų literatūros raidos ypatumus ir jų reikšmę bendriems prancūzų ir Vakarų literatūros procesams. Studentai mokės paaiškinti ir išnagrinėti literatūrinės tradicijos ir novatoriškumo santykį dalyko (modulio) tekstuose. Studentai gebės argumentuotai pagrįsti individualią teksto interpretaciją, pasitelkiant šiuolaikinio literatūros mokslo metodus. Studentai gebės dirbti grupėje, diskutuoti ir argumentuoti, įgis viešojo kalbėjimo įgūdžių.

Probleminis, istorinis - kultūrinis dėstymas, lyginamoji analizė, įtraukianti paskaita, pranešimas ir grupės diskusija seminarų metu.

Vertinama balais 1 – 10, vadovaujantis VU Studijų rezultatų vertinimo tvarka. Vertinimas – kaupiamasis: - 30 proc. galutinio pažymio - darbas per seminarus (pranešimai, diskusijos), 70 proc. galutinio pažymio – egzaminas (du atvirojo tipo klausimai).


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Viduramžių kultūros ir literatūros fenomenas, sąsajos su Antika. Tradicijos ir autorystės, religijos ir pasaulietiškumo santykis. Kurtuazija. Literatūros žanrų, formų, stilių formavimasis ir raida. Epas, riterių romanai ir poezija, teatras, vėlyvoji (XIV-XV a.) lyrika.

10 3 13 20 Tekstai: Chrétien de Troyes. Perceval, ou le Conte du Graal François Villon. Le Lais. Le Testament

2. Prancūzų renesanso raida, italų renesanso įtaka. Religinių karų reikšmė. Lijono (Lyon) poetinės mokyklos specifika. „Plejados“ (Pléiade) inicijuota prancūzų kalbos ir literatūros atnaujinimo ir praturtinimo programa. Renesanso lyrikos žanrai ir formos, novelės ir romano specifika. Michel de Montaigne, esė (essai) žanro kūrėjas.

8 4 12 20 Louise Labé, Joachim du Bellay, Pierre de Ronsard eilėraščiai. Marguerite de Navare. L‘Heptaméron (seminarui – viena novelė)

3. Prancūzų baroko savitumas ir raida, ispanų baroko įtaka. Precioziškumo (préciosité) kultūrinis ir literatūrinis fenomenas. Baroko poezija, proza, teatras.

4 2 6 10 Philippe Desportes, Agrippa d‘Aubigné lyrika.

4. Prancūzų klasicizmas kaip kultūrinis ir literatūrinis reiškinys, jo estetikos poveikis vėlesnių epochų kūrybai. Klasicistinio teatro bruožai (Pierre Corneille, Molière, Jean Racine). Klasicistinis romanas.

4 2 6 10 Madame de La Fayette. La Princesse de Clèves.

5. Prancūzų švietimas: socialiniai, filosofiniai, kultūriniai ir literatūriniai aspektai. „Enciklopedijos“ sumanymas ir leidimas. Racionalizmas ir sentimentalizmas, kritiškumas, kosmopolitizmas. Voltaire, Denis Diderot, Jean-Jacques Rousseau filosofinės ir estetinės idėjos bei jų įtaka. Literatūros žanrų ir formų savitumas, jų raida. Švietimo epochos proza (filosofinis, prikareskinis, papročių romanas) ir teatras.

6 3 9 22 L‘Abbé Prévost. Manon Lescaut Beaumarchais. Le Mariage de Figaro.

6. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas. 0 2 2 10

Iš viso: 32 16 48 92

Vertinimo strategija Svoris % Atsiskaitymo laikas Vertinimo kriterijai

Darbas seminarų metu 30 Viso semestro metu Vertinama aktyvus dalyvavimas, užduočių atlikimo kokybė, sugebėjimas pristatyti ir išanalizuoti pasirinktus kūrinius, gebėjimas siekti teoriją su praktika, kritiškai mąstyti, vertinti grupės (kurso) draugų darbą, domėtis, pateikti klausimus ir reikšti nuomonę, siūlyti darbo formas.

141

Egzaminas raštu 70 Vasaros sesija Egzaminui pateikiami du probleminiai atviro pobūdžio klausimai. Vertinama nuo 1 iki 10 balų. 10-9 - Egzaminas vertinamas puikiai ir labai gerai, jei studentas tinkamai išnagrinėja kūrinio struktūrą ir problematiką, geba jį susieti su bendrais XX a. kultūros kontekstais bei moka argumentuotai ir kūrybiškai pagrįsti savo nuomonę. 8- Egzaminas vertinamas gerai, jei studentas yra perskaitęs visus privalomus kūrinius, išmano jų problematiką, geba juos susieti su bendrais analizuotų epochų kultūros ir literatūros kontekstais ir rišliai dėsto savo mintis. 7 - Egzaminas vertinamas vidutiniškai, jei studentas žino siužetus, geba įvardinti problematiką ir nusakyti (nebūtinai tiksliai ir rišliai) kūrinių reikšmę bendriems XX a. literatūros procesams. 6 - Egzaminas vertinamas patenkinamai, jei studentas aptaria kūrinių siužetus tik bendriausiais bruožais, bet nesugeba atskleisti jų problematikos, apibūdinti struktūros, prastai orientuojasi bendruose literatūros procesuose. 5 - Egzaminas vertinamas silpnai, jeigu studentas tik žino siužetus, bet nesugeba savarankiškai nagrinėti kūrinių ir neįstengia apibūdinti atskiro literatūros reiškinio (krypties, srovės) bruožų. 4- Egzaminas vertinamas neigiamai, jei atsakymas neatitinka nei vieno anksčiau įvardinto reikalavimo.





1. Michel Zink 2001 Littérature française du Moyen Age. Paris, Presses Universitaires de France

2. Frank Lestringant, Josiane Rieu, Alexandre Tarrête

2000 Littérature française du XVIe siècle. Paris, Presses Universitaires de France

3. Roger Zuber, Liliane Picciola, Denis Lopez, Emmanuel Bury

1992 Littérature française du XVIIe siècle. Paris, Presses Universitaires de France

4. Michel Delon, Pierre Malandain 1996 Littérature française du XVIIIe siècle. Paris, Presses Universitaires de France


Doc. dr. Genovaitė Dručkutė Komiteto pirmininko vardas, pavardė Doc. dr. Genovaitė Dručkutė

142

Naujausioji prancūzų literatūra Dalyko pavadinimas Kodas

NAUJAUSIOJI PRANCŪZŲ LITERATŪRA



Kitas (-i):








5 140 48 92


Suteikti platų humanitarinį išsilavinimą, ugdyti naujausių laikų prancūzų literatūros supratimą: supažindinti su svarbiausiais šių epochų literatūros reiškiniais, kūriniais ir autoriais, formavusius atitinkamus literatūros ir kultūros kanonus bei žmogaus koncepciją; ugdyti išprususią, savarankiškai ir kritiškai mąstančią asmenybę, išmanančią prancūzų literatūros istorinę ir vertybinę raidą ir kontekstą. Lavinti studentų kritinį mąstymą ir tarpkultūrinę kompetenciją. Ugdyti studentų kaip būsimųjų literatūros ir kultūros tyrėjų kompetenciją: išmokyti analizuoti ir vertinti naujausių laikų prancūzų literatūros kūrinius, kultūros procesus, jų recepciją vėlesnėje prancūzų ir vakarų literatūroje.


Studentai turės žinių apie svarbiausius naujausių laikų prancūzų literatūros reiškinius, kūrinius ir autorius, gebės juos analizuoti, lyginti tarpusavyje ir susieti su bendru kultūriniu atitinkamos epochos kontekstu. Studentai išmoks atpažinti naujausių laikų prancūzų literatūros estetikos krypčių savitumus, lyginti literatūros ir kultūros krypčių reiškinius. Studentai gebės kritiškai įvertinti skirtingų istorinių epochų literatūros raidos ypatumus ir jų reikšmę bendriems prancūzų ir Vakarų literatūros procesams. Studentai mokės paaiškinti ir išnagrinėti literatūrinės tradicijos ir novatoriškumo santykį dalyko (modulio) tekstuose. Studentai gebės argumentuotai pagrįsti individualią teksto interpretaciją, pasitelkiant šiuolaikinio literatūros mokslo metodus. Studentai gebės dirbti grupėje, diskutuoti ir argumentuoti, įgis viešojo kalbėjimo įgūdžių.




Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. „Naujasis romanas“ (le „Nouveau roman“) – originalus reiškinys XX a. antrosios pusės prancūzų literatūroje. Nathalie Sarraute, Alain Robbe-Grillet, Michel Butor, Claude Simon – „naujojo romano“ teoretikai ir kūrėjai. Tradicinio romano kritika ir revizija. Tropizmų (tropismes) sąvoka, tropistinis metodas. Romanas kaip tyrimas ir romanas kaip pasakojimo laboratorija. Daiktiškumas (choisisme) romane. Sąmonės srauto ir atminties problema.

6 4 10 20 Tekstai Nathalie Sarraute. Pour un oui ou pour un non Alain Robbe-Grillet. Dans le labyrinthe

2. Literatūriniai ir kalbiniai eksperimentai, bandymai kurti „kitokį romaną“. Grupių Ou.Li.Po. (Raymond Queneau, Georges Pérec), Tel Quel (Philippe Sollers ir kt.) veikla: rašymas kaip matematinė dėlionė (jeu mathématique), „tekstinis rašymas“ („écriture textuelle“). Marguerite Duras literatūriniai ieškojimai.

4 2 6 16 Tekstai Marguerite Duras. Moderato Cantabile

3. Postmodernizmo literatūros horizontai: sąvokos problemiškumas; autoriaus, žanro, kritiko „mirtis“. Literatūros decentralizacija. Prozos raida: intertekstualumas, autobiografiškumas, istorijos ir fikcijos jungtis. Alegorijos ir mito reikšmė. Poezijos įvairovė. Dramos ir teatro metamorfozės, autoriaus situacija teatre.

10 6 16 12 Tekstai Michel Tournier. Vendredi, ou les Limbes du Pacifique Jeanne Bourin. Très sage Héloïse Bernard-Marie Koltès. Roberto Zucco

4. Frankofoniškoji literatūra. Sąvokos kilmė ir raida. Frankofoniškosios literatūros paplitimas ir įvairovė. „Centro“ ir „periferijos“ (prancūzų ir frankofoniškosios literatūros) santykio, asimiliacijos ir identiteto problema.

10 4 14 24 Tekstai Jacques Chessex. Un Juif pour l‘exemple Abdourahman A. Waberi. Les nomades, mes frères, vont boire à la Grande Ourse


Iš viso: 30 18 48 92

Vertinimo strategija Svoris % Atsiskaitymo laikas


Darbas seminarų metu 30 Viso semestro metu

Vertinama aktyvus dalyvavimas, užduočių atlikimo kokybė, sugebėjimas pristatyti ir išanalizuoti pasirinktus kūrinius, gebėjimas siekti teoriją su praktika, kritiškai mąstyti, vertinti grupės (kurso) draugų darbą, domėtis, pateikti klausimus ir reikšti nuomonę, siūlyti darbo formas.

Egzaminas raštu 70 Vasaros sesija Egzaminui pateikiami du probleminiai atviro pobūdžio klausimai. Vertinama nuo 1 iki 10 balų. Gautas balas dauginamas iš 0,4. 10-9 - Egzaminas vertinamas puikiai ir labai gerai, jei studentas tinkamai išnagrinėja kūrinio struktūrą ir problematiką, geba jį susieti su bendrais XX a. kultūros kontekstais bei moka argumentuotai ir kūrybiškai pagrįsti savo nuomonę. 8- Egzaminas vertinamas gerai, jei studentas yra perskaitęs visus privalomus kūrinius, išmano jų

143

problematiką, geba juos susieti su bendrais analizuotų epochų kultūros ir literatūros kontekstais ir rišliai dėsto savo mintis. 7 - Egzaminas vertinamas vidutiniškai, jei studentas žino siužetus, geba įvardinti problematiką ir nusakyti (nebūtinai tiksliai ir rišliai) kūrinių reikšmę bendriems XX a. literatūros procesams. 6 - Egzaminas vertinamas patenkinamai, jei studentas aptaria kūrinių siužetus tik bendriausiais bruožais, bet nesugeba atskleisti jų problematikos, apibūdinti struktūros, prastai orientuojasi bendruose literatūros procesuose. 5 - Egzaminas vertinamas silpnai, jeigu studentas tik žino siužetus, bet nesugeba savarankiškai nagrinėti kūrinių ir neįstengia apibūdinti atskiro literatūros reiškinio (krypties, srovės) bruožų. 4- Egzaminas vertinamas neigiamai, jei atsakymas neatitinka nei vieno anksčiau įvardinto reikalavimo.





1. Dominique Viart, Bruno Vercier 2008 La littérature française au présent Paris, Bordas

2. Jean-Pierre Thibaudat 2000 Théâtre français contemporain Paris, ADPF

3. Jean Bessière, Jean-Marc Moura 2001 Littératures postcoloniales et francophones Paris, Honoré Champion Éditeur

4. Dominique Combe 2001 Poétiques francophones Paris, Hachette



144

Prancūzų žiniasklaidos kalba Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZŲ ŽINIASKLAIDOS KALBA



Kitas (-i):








5 135 48 87


Modulio tikslas – supažindinti studentus su Prancūzijos žiniasklaidos kalbai būdingais ypatumais, ugdyti analitinį ir kritinį mąstymą.


Modulį išklausę studentai įgis žinių apie kai kuriuos prancūzų žiniasklaidos kalbos bruožus, prancūzų žurnalistinei kalbai būdingus leksinius, gramatinius ir stilistinius ypatumus. Studentai gebės analizuoti, kokiomis kalbos priemonėmis autorius perteikia savo poziciją arba siekia formuoti skaitytojo požiūrį.

Verbalinis-vizualinis aiškinimo ir demonstravimo metodas, įtraukiamoji paskaita (klausimų ir diskusijų galimybė), praktinės užduotys

Egzaminas (raštu)


Nr. Tema Pa

skai

tos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Kon

sult

acijo

s

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Prancūzijos žiniasklaidos (spaudos, radijo, televizijos, internetinės žiniasklaidos) istorinė apžvalga, svarbiausi Prancūzijos dienraščiai, radijo ir televizijos stotys.

2 0 2 4 Išmokti pateiktą teorinę medžiagą ir atsakyti į pateiktus klausimus.

2. Spaudos žanrai: redakcinis straipsnis, straipsnio anonsas, reportažas, interviu, apžvalga, recenzija ir kt.

2 4 6 12 Išmokti pateiktą teorinę medžiagą. Suskirstyti pateiktus tekstų fragmentus pagal žanrus, paaiškinti pasirinkimą. Parašyti pasirinktos knygos recenziją.

3. Straipsnių antraštės. Radijo ir televizijos naujienų anonsai. Fotonuotraukų prierašai.

2 6 8 16 Išmokti pateiktą teorinę medžiagą. Suskirstyti pateiktus straipsnių pavadinimus pagal tipus. Sukurti pateiktų straipsnių antraštes ir fotonuotraukų prierašus. Išanalizuoti ir palyginti radijo (Europe1, RFI) ir televizijos (TF1, TV5) naujienų anonsus.

4. Spaudos, radijos ir televizijos kalbos ypatumai: nežymimojo įvardžio on vartojimas, conditionnel journalistique, tiesioginę kalbą įvedantys veiksmažodžiai, elipsės ir kt.

4 10 14 20 Išmokti pateiktą teorinę medžiagą. Išanalizuoti laikraščio straipsnį, radijo bei televizijos naujienų epizodą. Palyginti to paties įvykio pateikimą laikraštyje (Le Monde), per radiją (RFI) ir televiziją (TF1).

5. Stilistinės klišės bei parafrazės žiniasklaidoje. 2 6 8 10 Išmokti pateiktą teorinę medžiagą. Paaiškinti pateiktas parafrazes. Rasti ir pakomentuoti stilistines klišes pasirinktame straipsnyje.

6. Straipsnio autoriaus arba redakcijos pozicijos raiška. Skaitytojo požiūrio formavimas.

2 6 8 21 Išmokti pateiktą teorinę medžiagą. Rasti ir paaškinti priemones, kuriomis autorius perteikia savo poziciją, pasirinktame straipsnyje. Parašyti straipsnį pasirinkta tema, perteikiant savo poziciją.

7. Pasirengimas egzaminui ir jo laikymas. 0 2 0 2 4

Iš viso: 14 2 32 48 87



Egzaminas raštu 100 % Vasaros sesija Egzamino darbą raštu sudaro keletas atvirojo tipo užduočių. 10 balų – 95–100 % gerai atliktų užduočių, mažesni balai kinta kas 10 %.





1. Y. Lavoine 1997 Le langage des médias Grenoble: PUG

2. R. Marcinkevičienė 2008 Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys Vilnius: Versus aureus

3. P. Charaudeau 1994 Journalistes et linguistes : même langue, Paris: MScope

145

même langage





1. http://www.culture.gouv.fr/culture/dglf/clemi/presse.htm



146

IV kursas

7 semestras


Prancūzų kalbos baigiamasis projektas Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZŲ KALBOS BAIGIAMASIS PROJEKTAS


Koordinuojantis: PFK dėstytojai, vadovaujantys baigiamiesiems projektams VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):




kontaktinė (auditorinė) 7 (rudens) semestras Prancūzų




5 135 32 103


Tikslas – ugdyti studijuojamos kalbos (kultūros) tyrėjo kompetenciją, gebėjimą savarankiškai taikyti studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus praktikoje, siekiant prancūzų kalbos gretutinio bakalauro laipsnio.


Tikslą pasiekę studentai: 1. gebės įžvelgti su prancūzų kalba ir (ar) kultūra susijusią problemą, jai ištirti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, tyrimo metodus ir bibliografinius šaltinius; 2. pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių bei adekvačiai taikyti filologinio tyrimo metodus; 3. gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas studijuojama kalba; 4. gebės viešai pristatyti tyrimo rezultatus ir apginti savo nuomonę; 5. gebės savarankiškai mokytis ir dirbti, bus nusiteikę tobulinti savo veiklos kokybę. Priklausomai nuo pasirinktos temos, taip pat ugdomi studijuojamos kalbos sistemos supratimas ir gebėjimas ją analizuoti įvairiais lygmenimis (fonetikos, morfologijos, sintaksės, leksikologijos, kalbos raidos ir kt.) arba skandinavų kultūros ir literatūros supratimas, gebėjimas analizuoti ją kaip reiškinį. Be to, tobulinami gebėjimai analizuoti mokslinį tekstą kurti ir redaguoti mokslinį tekstą studijuojama kalba.

Diskusijos, konsultacijos su darbo vadovu, informaciniai metodai (mokslinės literatūros teorinė analizė); tiriamieji (literatūros ir informacijos paieška ir atranka; filologiniai tyrimo metodai); projekto (rašto darbo) rengimas, pristatymas ir gynimas

Formuojamasis vertinimas ir įsivertinimas taikomas konsultuojantis su darbo vadovu, aptariant parašytą tekstą ir tyrimo rezultatus. Studentų kurti tekstai komentuojami bendraujant tiesiogiai ir el. paštu. Galutinis vertinimas – baigiamojo projekto viešas pristatymas ir gynimas, recenzento pateiktas atsiliepimas


Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Baigiamojo projekto kaip mokslinio darbo specifika, jam keliami formalieji ir turinio reikalavimai. Moksliškumo sąvoka. Darbo sandara.

2 0 2 2 Literatūros skaitymas ir analizė

2. Tyrimo planavimas. Temos pasirinkimas. Tyrimo problema ir jos ištirtumas kaip išeities taškas. Filologinio tyrimo metodai. Darbas su tekstynais, pavyzdžių apdorojimas. Tyrimo projektas (problema, tikslai, uždaviniai, tyrimo medžiaga ir metodai), jo tobulinimas

2 4 6 2 Literatūros skaitymas ir analizė, praktinės užduotys, literatūros darbo tema pirminės paieškos. Parengti savo tyrimo projektą (1-2 psl. preliminarų įvadą).

3. Mokslinio teksto kūrimas. Mokslinio stiliaus ypatumai (žodynas, gramatika).

2 2 4 2 Literatūros skaitymas ir analizė.

4. Tyrimo kultūra. Plagijavimo problema. Citavimas, bibliografija, išnašos. Darbo įforminimas.

2 2 4 4 Literatūros skaitymas ir analizė, sudaryti savo darbe naudojamos literatūros ir šaltinių sąrašus

5. Darbo teorinės dalies rengimas. Tyrimo medžiagos rinkimas ir pirminis apdorojimas. Darbo teorinės dalies tobulinimas pagal vadovo pastabas

2 2 4 36 Parengti ir teorinės dalies pirmąją redakciją, surinkti tyrimo medžiagą. Tobulinama teorinė dalis

6. Surinktos tyrimo medžiagos apdorojimas ir analizė. Tyrimo rezultatų aptarimas. Darbo praktinės dalies rengimas ir Praktinės dalies tobulinimas pagal pastabas. Išvadų rašymas.

2 2 4 48 Atliekama empirinė analizė. Rengiamas darbo praktinės dalies tekstas, pristatomi ir apibendrinami tyrimo rezultatai.

7. Teksto korektūra, galutinis įforminimas. Įrištas darbas ir jo el. versija atiduodama sausio pradžioje

1 1 2 5

8. Baigiamojo projekto pristatymas ir gynimas (sausis). 1 1 2 4 Pasiruošimas gynimui, pateikties rengimas, recenzento pastabų analizė.

Iš viso: 16 16 32 103 135


Svoris procentais

Atsiskaitymo laikas


Parengtas, pristatytas ir apgintas projektas (rašto darbas)

100% Sausis Galutinis vertinimas – baigiamojo projekto viešas pristatymas ir gynimas, recenzento pateiktas atsiliepimas Vertinimai “puikiai” ir “labai gerai” (10 ir 9 balai) rašomi už savarankišką ir originalų darbą, kuriame studentas aiškiai suformuluoja tyrimo problemą ir tikslą, demonstruoja išsamias ir užtikrintas disciplinos žinias, sugebėjimą taikyti disciplinos teorijas ir metodus žinomoms ar naujai iškilusioms problemoms spręsti, sugebėjimą argumentuoti, daryti apibendrinimus, sieti skirtingas teksto dalis.

147

Vertinimai “gerai” ir “pakankamai” (8 ir 7 balai) rašomi už išsamų darbą su išsamia empirine ir teorine medžiaga, sisteminga analize, skiriamus esminius ir neesminius dalykus, tačiau mažiau savarankišką ir argumentuojantį, nekeliantį ir nesprendžiantį originalios mokslinės problemos. Vertinimai “patenkinamai” ir “silpnai” (6 ir 5 balai) rašomi už neišsamų, nenuoseklų, neaiškios metodikos darbą, pateikiantį tik neargumentuotą aprašomojo pobūdžio medžiagą, teorijos konspektą be konkrečios problemos, nevykdantį išsikeltų tikslų, neturintį pamatuotų ir įrodytų išvadų, nesiejantį atskirų teksto dalių. Aukštesnį ar žemesnį iš pateiktos balų poros (10 ir 9, 8 ir 7, 6 ir 5) vertinimą lemia tai, kaip ir kiek darbe atsispindi išvardytos darbo ypatybės.





1. Darbo vadovo nurodyta ir studento pasirinkta mokslinė literatūra darbo tema priklauso nuo pasirinktos temos.





1. Rienecker, Lotte; Jørgensen, Peter Stray.

2003 Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai.



Diana Šileikaitė-Kaishauri 2012-06-27

148


Prancūzų politikos ir diplomatijos kalba (žr. 5 semestrą)

Prancūzų kalbos registrai (žr. 5 semestrą)

Prancūzų teisės kalba (žr. 5 semestrą)

149

Prancūzų literatūra: XIX a. – XX a. Dalyko pavadinimas Kodas

PRANCŪZŲ LITERATŪRA: XIX A. – XX A.



Kitas (-i):








5 140 48 92


Suteikti platų humanitarinį išsilavinimą, ugdyti prancūzų XIX a. – XX a. literatūros pagrindinių krypčių (romantizmas, realizmas, simbolizmas ir kitos modernizmo srovės, siurrealizmas, egzistencializmas) supratimą: supažindinti su svarbiausiais šių epochų literatūros reiškiniais, kūriniais ir autoriais, formavusius atitinkamus literatūros ir kultūros kanonus bei žmogaus koncepciją; ugdyti išprususią, savarankiškai ir kritiškai mąstančią asmenybę, išmanančią prancūzų literatūros istorinę ir vertybinę raidą ir kontekstą. Lavinti studentų kritinį mąstymą ir tarpkultūrinę kompetenciją. Ugdyti studentų kaip būsimųjų literatūros ir kultūros tyrėjų kompetenciją: išmokyti analizuoti ir vertinti XIX a. – XX a. literatūros kūrinius, kultūros procesus, jų recepciją vėlesnėje prancūzų ir vakarų literatūroje.


Studentai turės žinių apie svarbiausius XIX a. – XX a. prancūzų literatūros reiškinius, kūrinius ir autorius, gebės juos analizuoti, lyginti tarpusavyje ir susieti su bendru kultūriniu atitinkamos epochos kontekstu. Studentai išmoks atpažinti XIX a. – XX a. estetikos krypčių savitumus, lyginti literatūros ir kultūros krypčių reiškinius. Studentai gebės kritiškai įvertinti skirtingų istorinių epochų literatūros raidos ypatumus ir jų reikšmę bendriems prancūzų ir Vakarų literatūros procesams. Studentai mokės paaiškinti ir išnagrinėti literatūrinės tradicijos ir novatoriškumo santykį dalyko (modulio) tekstuose. Studentai gebės argumentuotai pagrįsti individualią teksto interpretaciją, pasitelkiant šiuolaikinio literatūros mokslo metodus. Studentai gebės dirbti grupėje, diskutuoti ir argumentuoti, įgis viešojo kalbėjimo įgūdžių.




Nr. Tema

Pas

kait

os

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i

dar

bai

Ko

nsu

ltac

ijos

Pra

ktik

a

Vis

as

kon

takt

inis

dar

bas

Savarankiškas

dar

bas

Užduotys

1. Prancūzų romantizmo ištakos ir raida, „amžiaus liga“ (mal du siècle) ir romantizmo estetikos bruožai. Romantizmo poezijos ir dramos ypatumai, istorinis romanas ir romantinė novelė. Vietinis koloritas (couleur locale).

8 3 11 20 Tekstai: Victor Hugo poezija. Prosper Mérimée, Théophile Gautier, Gérard de Nerval novelė.

2. Romatizmo paveldas prancūzų realizmo literatūroje. Prancūzų realizmo rašytojai Stendhal, Honoré de Balzac, Gustave Flaubert, Gui de Maupassant ir jų kūrybos metodai. Pozityvizmo filosofijos įtaka literatūrai. Brolių Goncourt, Émile Zola natūralizmas ir „eksperimentinio romano“ teorija.

8 2 10 10 Stendhal, Gui de Maupassant novelė.

3. „Menas menui“ (l‘art pour l‘art) teorija, grožio kultas, Parnaso (Le Parnasse) poetų grupė. Leconte de Lisle, Théophile Gautier poetinė kūryba. Charles Baudelaire, prancūzų simbolizmo pradininkas, „atitikmenų“ (correspondances) idėja. Poetų simbolistų kartos. Paul Verlaine, Arthur Rimbaud, Stéphane Mallarmé poetinės inovacijos. Simbolistinis Maurice Maeterlinck teatras.

6 4 10 20 Leconte de Lisle, Charles Baudelaire, Paul Verlaine, Arthur Rimbaud poezija.

4. Modernistinės XIX a. pab. – XX a. per. prancūzų literatūros srovės. Guillaume Apollinaire poetiniai ieškojimai. Siurrealizmas prancūzų mene (dailė, kinas, fotografija, teatras) ir literatūroje: sąvoka, teorinis ir praktinis aspektai. André Breton Siurrealizmo manifestai, ir romanas Nadja. Siurrealistiniai įvaizdžiai Paul Éluard, Louis Aragon, Jean Cocteau poezijoje.

6 2 8 10 Jean Cocteau. Orphée.

5. Tradicijos gyvybingumas ir naujovės prozoje, poezijoje ir dramoje. Antonin Artaud teatro reforma: „žiaurumo teatras“. Egzistencializmo filosofijos ir literatūros sąsajos. Laisvės, pasirinkimo, atsakomybės, autentiško veiksmo ir kt. idėjos Jean-Paul Sartre filosofijoje ir kūryboje. Albert Camus absurdo filosofijos pagrindinės sąvokos. Absurdo teatras (Samuel Beckett, Eugène Ionesco).

4 3 7 22 Albert Camus. L‘Étranger Samuel Beckett. En attendant Godot


Iš viso: 32 16 48 92

Vertinimo strategija Svoris % Atsiskaitymo laikas Vertinimo kriterijai

Darbas seminarų metu 30 Viso semestro metu Vertinama aktyvus dalyvavimas, užduočių atlikimo kokybė, sugebėjimas pristatyti ir išanalizuoti pasirinktus kūrinius, gebėjimas siekti teoriją su praktika, kritiškai mąstyti, vertinti grupės (kurso) draugų darbą, domėtis, pateikti klausimus ir reikšti nuomonę, siūlyti darbo formas.

Egzaminas raštu 70 Žiemos sesija Egzaminui pateikiami du probleminiai atviro pobūdžio klausimai. Vertinama nuo 1 iki 10 balų. 10-9 - Egzaminas vertinamas puikiai ir labai gerai, jei studentas tinkamai išnagrinėja kūrinio struktūrą ir problematiką, geba jį susieti su bendrais XX a. kultūros kontekstais bei moka argumentuotai ir kūrybiškai pagrįsti savo nuomonę. 8- Egzaminas vertinamas gerai, jei studentas yra perskaitęs visus privalomus kūrinius, išmano jų problematiką, geba juos susieti su bendrais analizuotų epochų kultūros ir literatūros kontekstais ir rišliai

150

dėsto savo mintis. 7 - Egzaminas vertinamas vidutiniškai, jei studentas žino siužetus, geba įvardinti problematiką ir nusakyti (nebūtinai tiksliai ir rišliai) kūrinių reikšmę bendriems XX a. literatūros procesams. 6 - Egzaminas vertinamas patenkinamai, jei studentas aptaria kūrinių siužetus tik bendriausiais bruožais, bet nesugeba atskleisti jų problematikos, apibūdinti struktūros, prastai orientuojasi bendruose literatūros procesuose. 5 - Egzaminas vertinamas silpnai, jeigu studentas tik žino siužetus, bet nesugeba savarankiškai nagrinėti kūrinių ir neįstengia apibūdinti atskiro literatūros reiškinio (krypties, srovės) bruožų. 4- Egzaminas vertinamas neigiamai, jei atsakymas neatitinka nei vieno anksčiau įvardinto reikalavimo.





1. Arlette Michel, Colette Becker, Marianne Bury, Patrick Berthier, Dominique Millet

1993 Littérature française du XIXe siècle. Paris, Presses Universitaires de France

2. Marie –Claire Banquart, Pierre Cahné

1992 Littérature française du XXe siècle. Paris, Presses Universitaires de France

3. Colette Becker, Jean-Louis Cabanes 2001 Le Roman au XXe siècle. Paris, Bréal.

4. Véronique Bartoli-Angland 1989 Le Surréalisme Paris, Nathan



151

Lyginamoj prancūzų ir lietuvių kalbų stilistika

Dalyko pavadinimas Kodas

LYGINAMOJI PRANCŪZŲ IR LIETUVIŲ KALBŲ STILISTIKA


Koordinuojantis: Jūratė Navakauskienė VU Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra

Kitas (-i):








5 130 32 98


Atskleisti pagrindinius prancūzų ir lietuvių kalbų funkcionavimo skirtumus, ugdyti gebėjimą suvokti skirtingus bendruosius abiejų kalbų teksto organizavimo būdus ir antrines abiejų kalbų raiškos ypatybes įvairiuose lygmenyse. Lavinti analitinį, kritinį ir kūrybinį mąstymą.


Modulį išklausę studentai turi suvokti tiek bendrąją abiejų kalbų funkcionavimo logiką, tiek jų raiškos skirtumus įvairiose leksinėse-semantinėse grupėse, atpažinti pagrindines abiejų kalbų skirtingo funkcionavimo tendencijas žodžio, frazės, pastraipos ir teksto lygmenyse. Išklausę šį modulį studentai turi būti pasiruošę praktiškai pritaikyti įgytas teorines žinias ir versti didesnės apimties tekstus nedarydami tipiškų klaidų dėl interferencijos.

Analitinis, gretinamasis, dedukcinis ir indukcinis metodai. Kokybinė (tam tikro aspekto apskritai) ir kiekybinė (atskirų pavyzdžių) analizė. Problemiškų ir teorinėje literatūroje lietuvių kalba nenagrinėtų klausimų aiškinimas. Įtraukiamoji paskaita (klausimų ir diskusijų galimybė).

Kaupiamasis vertinimas: darbas paskaitų metu, užduočių atlikimas savarankiškai ir egzaminas raštu.


Nr. Tema

Pask

aito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

tori

nia

i dar

bai

Kon

sult

acijo

s

Pra

ktik

a

Vis

as k

on

takt

inis

dar

bas


Užduotys

1. Funkcinių stilių ribos prancūzų ir lietuvių kalbose: bendrinės kalbos ir literatūrinės kalbos lygmenų santykis lyginamose kalbose; bendrinės kalbos ir dalykinės kalbos lygmenų santykis lyginamose kalbose; bendrinės kalbos ir šnekamosios kalbos lygmenų santykis lyginamose kalbose.

1 2 3 10

1. Išmokti teorinę medžiagą. 2. Atlikti praktines užduotis.

2. Tendencijos į daiktavardiškumą ir veiksmažodiškumą. 1 1 2 6

3. Tendencijos į abstraktumą ir konkretumą. 1 1 2 6

4. Hierarchija „būti“. Hipero-hiponiminiai ir interhiponiminiai santykiai. Kokybinės konkretizacijos raiška: loginė-semantinė konkretizacija (žodžio, frazės, pastraipos ir teksto lygmenyse); ekspresyvinė-emotyvinė konkretizacija (žodžio, frazės, pastraipos ir teksto lygmenyse); funkcinė-stilistinė konkretizacija (žodžio, frazės, pastraipos ir teksto lygmenyse)

1 2 3 10

5. Frazės ir konteksto santykis prancūzų ir lietuvių kalbose: rezultato raiškos skirtumai abiejose kalbose; „tekstinės duobės“ prancūzų kalboje; laisvųjų transformacijų būtinybė verčiant į lietuvių kalbą.

1 2 3 8

6. Lyginamasis tropų svoris prancūzų ir lietuvių kalbose: metaforų vartojimo skirtumai abiejose kalbose; animizmo tendencija prancūzų kalboje; metonimijos vartojimo abiejose kalbose ypatybės.

1 2 3 10

7. Hierarchija „turėti“. Holo-meroniminiai ir intermeroniminiai santykiai. Sinoniminė iradiacija. Kiekybinės konkretizacijos raiška žodžio, frazės, pastraipos ir teksto lygmenyse.

2 2 4 12

8. Su hierarchijos „turėti“ raiška susijusios antrinės tendencijos: „rentgenoskopinė“ tendencija prancūzų kalboje; meronimų animizmas prancūzų kalboje.

2 2 4 10

9. Lyginamų kalbų raiškos priemonių skirtumai įvairiose leksinėse-semantinėse grupėse: padėtį erdvėje reiškianti LSG; laiką reiškianti LSG; garsą reiškianti LSG; spalvas reiškianti LSG.

2 2 4 12

10. Įvairių nedidelės apimties tekstų lyginimas, pagal teoriją stengiantis nustatyti, kuris iš jų originalas.

0 2 2 8


Iš viso: 12 2 18 32 98


Darbas paskaitų metu Savarankiškas užduočių atlikimas

25% 25%

Semestro metu Semestro metu

Vertinama iki 10 balų pagal tai, ar studentas aktyviai dalyvauja diskusijose, ar formuluoja problemas, ar teikia klausimų ir kritinių pastabų, ar sugeba atsakyti į klausimus. Gautas balas dauginamas iš 0,25 ir taip apskaičiuojama jo procentinė vertė. Vertinama iki 10 balų pagal tai, ar studentas sumaniai ir kūrybiškai atlieka užduotis, ar formuluoja problemas, ar sugeba atsakyti į klausimus. Gautas balas dauginamas iš 0,25.

152

Egzaminas raštu

50%

Vasaros sesija

Egzaminą raštu sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinė dalis vertinama žinių turėjimo, mąstymo brandos ir dėstymo sklandumo požiūriais, praktinė dalis – sugebėjimo pritaikyti teoriją ir kūrybiškumo požiūriais. Vertinama iki 10 balų. Gautas balas dauginamas iš 0,5.




1. Guillemin-Flescher J. 2000 LInguistique contrastive et traduction Paris, Ophrys

2. Delisle J. 2003 Traduction raisonnée Ottawa, University of Otawa Press

3. Gak V. 2006 Sopostavitelnaja tipologija francuzskogo i russkogo jazykov

Moskva, KomKniga




1. Aubin M.-Ch., Valentine E. 2004 Stylistique différentielle et traduction Montréal, Sodilis

2. Cressot M., James L. 1996 Le style et ses techniques Paris, Presses universitaires de France


Jūratė Navakauskienė Komiteto pirmininko vardas, pavardė

153

1.3. Skandinavistikos (gretutinės studijų šakos) dalykai

1 kursas

1 semestras


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė I Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title)

Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė I

Dėstytojo (-jų) pedagoginis vardas, vardas ir pavardė (Name and title of lecturer)

Danų kalbos: lekt. Stefan Anbro, asist. Birutė Spraunienė, lekt. dr. Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė, lekt. dr. Loreta Vaicekauskienė Norvegų kalbos: lekt. Cecilie Hauglund, lekt. Eglė Išganaitytė, lekt. dr. Aurelija Mickūnaitė Griškevičienė, asist. Jurgita Petronytė Švedų kalbos: lekt. Rasa Baranauskienė, asist. Ramunė Dambrauskaitė Muralienė, asist. Alma Jasiulionienė, doc. Erika Sausverde, lekt. Ricki Torstensson

Katedra, centras Skandinavistikos centras

Fakultetas, padalinys Filologijos fakultetas

Dalyko sando lygis (Level of course)

BA

Semestras (Semester)

1

Kreditai (Credits)

7,5

Auditorinio ir savarankiško darbo valandos Viso dalyko 200 val.

Paskaitų: 0

Seminarų: 160

Konsultacijų: 0

Kontaktinio darbo iš viso: 160

Savarankiško darbo: 40

Reikalavimai (Prerequisites)

Nėra

Dėstomoji kalba (Language of instruction)

Studijuojamoji skandinavų, lietuvių, anglų

Dalyko sando tikslai ir numatomi gebėjimai (Objectives and learning outcomes)

Tikslai:

Trumpai supažindinti su studijuojamąja kalba kitų skandinavų kalbų kontekste.

Suteikti pradinių žinių apie studijuojamosios kalbos šalies realijas ir žmonių bendravimo ypatumus.

Suteikti pradinių žinių apie studijuojamosios kalbos tarties, rašybos, gramatinių formų ir sakinio struktūros ypatumus.

Išugdyti elementarių bendravimo įgūdžių studijuojamąja kalba. Gebėjimai:

Suprasti ir vartoti žinomus posakius bei paprastas frazes konkrečiose kasdienėse situacijose, taikant įgytas pradines žinias apie studijuojamąją kalbą ir šalies kultūrą.

Suprasti nesudėtingus adaptuotus tekstus ir pokalbių įrašus žinomomis temomis bei perteikti jų turinį.

Papasakoti apie save ir pažįstamus žmones, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų ir į juos atsakyti. Pasiekiamas A1 lygis pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

Dalyko sando turinys (Course unit content)

Skandinavų kalbų santykiai. Kalbų situacija Šiaurės šalyse.

Studijuojamosios kalbos tarties ir rašybos pagrindai. Taisyklingos tarties ir rašybos lavinimas.

Studijuojamosios kalbos gramatikos pradmenys. Pagrindinės gramatinės formos, žodžių jungimo principai, sakinių modeliai ir žodžių tvarkos sakinyje ypatumai. Taisyklingo kalbėjimo įgūdžių ugdymas taikant išmoktas gramatines konstrukcijas.

Studijuojamos kalbos šalies realijos

Žodyno pagrindai bendraujant kasdienėmis temomis

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Danų kalba: 1. Jeppesen, B., Maribo, G.1996. Multimedie-dansk. Gads Forlag 2. Køneke, M., Nielsen, L. 2000. Etteren 1. Teknisk Forlag 3. Thorborg, L. 2005. Dansk udtale for begyndere, Synope 4. Thorborg, L. 2003. Dansk udtale: øvebog, Synope

Norvegų kalba: 1. Ellingsen, E., MacDonald, K. 2004. På vei. Tekstbok. Cappelen 2. Ellingsen, E., MacDonald, K. 2004. På vei. Arbeidsbok. Cappelen 3. Strandskogen, Å.-B. 1989. Hva sier du? Uttaleøvelser i norsk. Oris Forlag 4. MacDonald, K. 2001. Norsk grammatikk for fremmedspråklige. Cappelen 5. Mac Donald, K. 1999. Arbeidsgrammatikk Norsk som fremmedspråk. Cappelen

Švedų kalba: 1. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2007. Rivstart A1 + A2. Textbook. Natur & Kultur 2. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2007. Rivstart A1 + A2. Övningsbok. Natur & Kultur 3. Nyborg R., Pettersson N.-O., Holm B. Svenska utifrån. 2001. Svenska institutet. 4. Fasth, C., Kannermark, A. 1996. Form i fokus: Övningsbok i svensk grammatik; Del A. Folkuniversitetets

förlag 5. Hansson, H., Wallin, L. 1990. Övningskompendium i svenska, del 1. Folkuniversitetets förlag 6. Fasth, C., Kannermark, A. 1998. Goda grunder. Folkuniversitetets förlag

Papildomos literatūros sąrašas Danų kalba: 1. Køneke, M., Nielsen, L. 1998. Toeren. Teknisk Forlag 2. Fischer-Hansen, B., Kledal, A. 2006. Parat start bind 1–3. Special- Pædagogisk Forlag 3. Fischer-Hansen, B., Kledal, A. 1994. Grammatikken. Special- Pædagogisk Forlag

Norvegų kalba: 1. Jahren, A., Solstad, H., Høgberg, E. 2004. Klar for Norge 1. Norsk med samfunnskunnskap for voksne

innvandrere. Tekstbok. Fag og Kultur

154

2. Jahren, A., Solstad, H., Høgberg, E. 2002. Klar for Norge 1. Norsk med samfunnskunnskap for voksne innvandrere. Arbeidsbok. Fag og Kultur

3. Wulff, E.R., Jahren, A. 2002. Klar for Norge 1. Øvinger i lytteforståelse. Fag og Kultur Švedų kalba: 1. Göransson, U., Parada, M. 1998. På svenska! Svenska som främmande språk, studiehäfte, litauiska.

Folkuniversitetets förlag 2. Cepu, Eva. 1995. Vi ses! Vi hörs! 1 : kursbok i svenska för invandrare. Stockholm: Sveriges utbildningsradio.

Mokymo metodai (Teaching methods)

Probleminis dėstymas, tarties ir supratimo iš klausos pratybos, darbas poromis ir grupelėmis, situacijų vaidinimas, įvairios gramatikos ir leksikos užduotys, nedideli rašto darbai.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Būtina lankyti ne mažiau 65 proc. seminarų.

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Pateikti rašto darbai per semestrą. Nepateikus rašto darbų, neleidžiama laikyti egzamino

Vertinimo būdas (Assessment methods)

Tarpinis testas (20 proc.) ir egzaminas raštu (40 proc.) bei žodžiu (40 proc.).

Aprobuota katedros Posėdyje 2010-10-15

Patvirtinta Studijų programos komiteto 2010-10-18

155

2 semestras


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė II Dalyko sando kodas (Course unit code)


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė II






BA


2

Kreditai (Credits)

7,5


Paskaitų: 0

Seminarų: 160

Konsultacijų: 0




Danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė I




Tikslai:

Praplėsti žinias apie studijuojamosios kalbos šalies realijas ir žmonių bendravimo ypatumus.

Pagilinti žinias apie svarbiausius studijuojamosios kalbos tarties, rašybos, gramatinių formų ir sakinio struktūros ypatumus.

Sustiprinti pradinius bendravimo įgūdžius studijuojamąja kalba. Gebėjimai:

Suprasti pokalbius ir tekstus, susijusius su kasdienio gyvenimo realijomis (apie asmenį ir šeimą, buitį, artimiausią aplinką, darbą ir kt.).

Paprastomis kalbos priemonėmis papasakoti apie savo išsilavinimą, patirtį, artimiausią aplinką ir būtiniausius poreikius.

Kalbėtis ir rašyti apie paprastus, pažįstamus ir įprastinius dalykus.

Sugretinti studijuojamosios kalbos šalį su Lietuva aptartais aspektais. Pasiekiamas A2 lygis pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.


Studijuojamosios kalbos tarties ir rašybos pagrindų įtvirtinimas. Žodžių kirčiavimo ypatumai. Intonacijos lavinimas.

Studijuojamosios kalbos gramatikos pagrindų įtvirtinimas. Gramatinių laikų ir modalumo raiška. Laikų derinimas. Vientisinio ir sudėtinio sakinio struktūra. Šalutinio sakinio žodžių tvarka. Taisyklingo kalbėjimo įgūdžių ugdymas taikant išmoktas gramatines konstrukcijas.

Studijuojamos kalbos šalies tradicijos ir papročiai, įvairūs visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo aspektai.

Žodyno plėtimas bendraujant kasdienėmis temomis.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Danų kalba: 1. Jeppesen, B., Maribo, G. 2005. Mellem linjerne. Alinea 2. Thorborg, L. 2005. Breve trin for trin. Synope 3. Fischer-Hansen, B., Kledal, A. 2006. Parat start bind 1–3. Special- Pædagogisk Forlag 4. Fischer-Hansen, B., Kledal, A. 1994. Grammatikken. Special- Pædagogisk Forlag 5. Thorborg, L. 2001. Dansk Talesprog i praksis. Grundbog. Akademisk Forlag

Norvegų kalba: 1. Ellingsen, E., MacDonald, K. 2004. På vei. Tekstbok. Cappelen 2. Ellingsen, E., MacDonald, K. 2004. På vei. Arbeidsbok. Cappelen 3. Strandskogen, Å.-B. 1989. Hva sier du? Uttaleøvelser i norsk. Oris Forlag 4. Strandskogen, Å.-B. 1989. Norsk fonetikk for utlendinger. Gyldendal 5. MacDonald, K. 2001. Norsk grammatikk for fremmedspråklige. Cappelen 6. Mac Donald, K. 1999. Arbeidsgrammatikk. Norsk som fremmedspråk. Cappelen

Švedų kalba: 1. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2007. Rivstart A1 + A2. Textbook. Natur & Kultur 2. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2007. Rivstart A1 + A2. Övningsbok. Natur & Kultur 3. Nyborg R., Pettersson N.-O., Holm B. Svenska utifrån. 2001. Svenska institutet. 4. Fasth, C., Kannermark, A. 1996. Form i fokus: Övningsbok i svensk grammatik. Del A. Folkuniversitetets

förlag 5. Hansson, H., Wallin, L. 1990. Övningskompendium i svenska, del 2. Folkuniversitetets förlag

Papildomos literatūros sąrašas Danų kalba: 1. Køneke, M., Nielsen, L. 2008. Springet 1. Nyt Teknisk Forlag 2. Køneke, M., Nielsen, L. 2008. Springet 2. Nyt Teknisk Forlag 3. Biørn, M., Hesseldahl, H. 2005. Øvebog i dansk for udlændinge. Alfabeta 4. Thorborg, L. 2003. Dansk udtale for begyndere. Synope 5. Thorborg, L. 2003. Dansk udtale. Øvebog. Synope


innvandrere. Tekstbok. Fag og Kultur 2. Jahren, A., Solstad, H., Høgberg, E. 2005. Klar for Norge 2. Norsk med samfunnskunnskap for voksne

innvandrere. Arbeidsbok. Fag og Kultur

156

3. Wulff, E.R., Jahren, A. 2002. Klar for Norge 2. Øvinger i lytteforståelse. Fag og Kultur Švedų kalba:

1. Cepu, Eva. 1995. Vi ses! Vi hörs! 1 : kursbok i svenska för invandrare. Stockholm: Sveriges utbildningsradio. 2. Nyborg, Roger. 2000. Vi ses! Vi hörs! 2 : kursbok i svenska för invandrare. Stockholm: Sveriges

utbildningsradio. 3. Holm, B., Nylund, E. 2004. Svensk deskriptiv grammatik. Uppsala: Almqvist & Wiksell 4. Lindholm, H., Vatcyn Jones, P. 2000. Sätt igång på svenska. Folkuniversitetets förlag


Probleminis dėstymas, tarties ir supratimo iš klausos pratybos, individualus darbas, darbas poromis ir grupelėmis, situacijų vaidinimas, diskusijos, įvairios gramatikos ir leksikos užduotys, nedideli rašto darbai.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Pateikti rašto darbai per semestrą. Nepateikus rašto darbų, neleidžiama laikyti egzamino





157

II kursas

3 semestras


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė III Dalyko sando kodas (Course unit code)


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė III






BA


3

Kreditai (Credits)

7,5


Paskaitų: 0

Seminarų: 160

Konsultacijų: 0




Danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė II




Tikslai:

Praplėsti žinias apie studijuojamosios kalbos šalies visuomenę ir kultūrą.

Supažindinti su sudėtingesniais studijuojamosios kalbos gramatikos aspektais.

Sustiprinti supratimo, kalbėjimo ir rašymo įgūdžius.

Išmokyti reikšti savarankišką nuomonę studijuojamąja kalba. Gebėjimai:

Suprasti rašytinę ir sakytinę informaciją, susijusią su žinomomis temomis

Kurti paprastus rišlius tekstus žinomomis temomis, atpasakoti tekstus ir pokalbius.

Be išankstinio pasiruošimo bendrauti daugelyje įprastų kasdienio gyvenimo situacijų, trumpai pagrįsti ir paaiškinti savo nuomonę.

Sugretinti studijuojamosios kalbos šalį su Lietuva aptartais aspektais. Pasiekiamas B1.1 lygis pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.


Tolesnis tarties įgūdžių lavinimas. Specifinių garsų tarimo įtvirtinimas. Intonacijos tobulinimas.

Sudėtingesnės studijuojamosios kalbos gramatinės konstrukcijos. Modalumo ir apibrėžtumo raiška. Fraziniai veiksmažodžiai. Laikų derinimo ir žodžių tvarkos sakinyje įtvirtinimas.

Žodyno plėtimas kalbant ir rašant įvairiomis asmeninio bei studijuojamos kalbos šalies visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo temomis.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Danų kalba: 1. Jeppesen, B., Maribo, G. 2003. Under Overfladen. Alinea 2. Langgaard, B. 2001. Gang i snakketøjet. Kaleidoscope 3. Øckenholt, M. 1998. Dansk er ikke så svært. Gyldendal 4. Thorborg, L. 2001. Dansk Talesprog i praksis. Grundbog. Akademisk Forlag

Norvegų kalba: 1. Ellingsen, E., MacDonald, K. 2000. Stein på stein. Tekstbok. Cappelen 2. Ellingsen, E., MacDonald, K. 2000. Stein på stein. Arbeidsbok. Cappelen 3. Strandskogen, Å.-B. 1989. Hva sier du? Uttaleøvelser i norsk. Oris Forlag 4. Strandskogen, Å.-B. 1989. Norsk fonetikk for utlendinger. Gyldendal 5. MacDonald, K. 2001. Norsk grammatikk for fremmedspråklige. Cappelen 6. Mac Donald, K. 1999. Arbeidsgrammatikk. Norsk som fremmedspråk. Cappelen

Švedų kalba: 1. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2009. Rivstart B1 + B2. Textbook. Natur & Kultur 2. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2009. Rivstart B1 + B2. Övningsbok. Natur & Kultur 3. Fasth, C., Kannermark, A. 1997. Form i fokus: Övningsbok i svensk grammatik. Del B. Folkuniversitetets

förlag 4. Risérus, H., Sandahl, Å., Stjärnlöf, S. 2002. Nya mål: svenska som andraspråk. 3. Stockholm NoK 5. Thorell, O. 1992. Att bilda ord. Liber

Papildomos literatūros sąrašas Danų kalba: 1. Biørn, M., Heseldahl, H. 1990. Øvebog i dansk for udlændinge. Akademisk forlag 2. Fischer-Hansen, B., Kledal ,A. 1994. Grammatikken. Special- Pædagogisk Forlag 3. Thorborg, L. 2003. Dansk udtale for begyndere. Synope 4. Thorborg, L. 2003. Dansk udtale. Øvebog. Synope


innvandrere. Tekstbok. Fag og Kultur 2. Jahren, A., Solstad, H., Høgberg, E. 2005. Klar for Norge 2. Norsk med samfunnskunnskap for voksne

innvandrere. Arbeidsbok. Fag og Kultur 3. Wulff, E.R., Jahren, A. 2002. Klar for Norge 2. Øvinger i lytteforståelse. Fag og Kultur

Švedų kalba: 1. Jansson, R., Nylund, E. 1986. Svenskkursen. Enspråkiga övningar i svenska, del 2. Skriptor

158

2. Lindholm, H., Vatcyn Jones, P. 2000. Sätt igång på svenska. Folkuniversitetets förlag 3. Holm, B., Nylund, E. 2004. Svensk deskriptiv grammatik. Uppsala: Almqvist & Wiksell


Probleminis dėstymas, tarties ir supratimo iš klausos pratybos, individualus darbas, darbas poromis ir grupelėmis, tekstų skaitymas ir aptarimas, diskusijos, įvairios gramatikos ir leksikos užduotys, rašto darbai.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Pateikti rašto darbai per semestrą.





159

4 semestras


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė IV Dalyko sando kodas (Course unit code)


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė IV






BA


4

Kreditai (Credits)

7,5 (iš jų 4 kreditus sudaro profesinė praktika)


Paskaitų: 0

Seminarų: 160

Konsultacijų: 0




Danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė III




Tikslai:

Praplėsti žinias apie studijuojamosios kalbos šalies kultūrą, visuomenę ir jos raidą.

Supažindinti su sudėtingesniais studijuojamosios kalbos gramatikos aspektais.

Sustiprinti supratimo, kalbėjimo ir rašymo įgūdžius.

Išmokyti reikšti argumentuotą nuomonę studijuojamąja kalba. Gebėjimai:

Suprasti rašytinę ir sakytinę informaciją, susijusią su žinomomis temomis.

Gan sklandžiai ir be išankstinio pasiruošimo bendrauti daugelyje įprastų kasdienio gyvenimo situacijų, vartojant sudėtingesnes raiškos priemones.

Kurti rišlius tekstus žinomomis temomis, išreikšti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę.

Aptarti studijuojamosios kalbos šalies visuomenės ypatumus. Pasiekiamas B1.2 lygis pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.


Tolesnis tarties įgūdžių lavinimas. Intonacijos tobulinimas.

Sudėtingesni studijuojamosios kalbos gramatikos aspektai. Sudurtiniai žodžiai. Veiksmažodžių junglumas. Sudėtingesni žodžių tvarkos sakinyje atvejai.

Žodyno plėtimas skaitant, diskutuojant ir rašant apie įvairius studijuojamos kalbos šalies visuomeninio gyvenimo ypatumus bei kultūros aspektus (tautosaka, grožinė literatūra ir kt.

Pasiruošimas profesinei praktikai, asmeninių tikslų formulavimas.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Danų kalba: 1. Langgaard, B. 2008. Danske stemmer. Gyldendal 2. Langgaard, B. 1995. Noget at tale om. Kaleidoscope 3. Thorborg, L. 2001. Dansk Talesprog i praksis. Grundbog. Akademisk Forlag 4. Jacobsen, H. G. 1996. Sæt nyt komma. Dansklærerforeningen

Norvegų kalba: 1. Ellingsen, E., MacDonald, K. 2000. Stein på stein. Tekstbok. Cappelen 2. Ellingsen, E., MacDonald, K. 2000. Stein på stein. Arbeidsbok. Cappelen 3. Golden, A., MacDonald, K. 1990. Hva er vanskelig i grammatikken? Universitetsforlaget 4. MacDonald, K. 1990: Norsk grammatikk for fremmedspråklige. En gang til. Cappelen

Švedų kalba: 1. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2009. Rivstart B1 + B2. Textbook. Natur & Kultur 2. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2009. Rivstart B1 + B2. Övningsbok. Natur & Kultur 3. Fasth, C., Kannermark, A. 1997. Form i fokus: Övningsbok i svensk grammatik. Del B. Folkuniversitetets

förlag 4. Risérus, H., Sandahl, Å., Stjärnlöf, S. 2002. Nya mål: svenska som andraspråk. 3. Stockholm NoK

Papildomos literatūros sąrašas Danų kalba: 1. Øckenholt, M. 1999. Dansk er lidt svært. Gyldendal 2. Biørn, M., Heseldahl, H. 1990. Øvebog i dansk for udlændinge. Akademisk forlag 3. Fischer-Hansen B., Kledal A. 1994. Grammatikken. Special- Pædagogisk Forlag 4. Thorborg, L. 2003. Dansk udtale for begyndere. Synope 5. Thorborg, L. 2003. Dansk udtale. Øvebog. Synope

Norvegų kalba: 1. Elieson, M.H., Høgberg, E., Wulff, E.R. 2000. Klar for Norge 3. Norsk med samfunnskunnskap for voksne

innvandrere. Tekstbok. Fag og Kultur 2. Elieson, M.H., Høgberg, E., Wulff, E.R. 2003. Klar for Norge 3. Norsk med samfunnskunnskap for voksne

innvandrere. Arbeidsbok. Fag og Kultur Švedų kalba:

1. Jansson, R., Nylund, E. 1986. Svenskkursen. Enspråkiga övningar i svenska, del 2. Skriptor 2. Bodegård,A. 1993. Tänk verb efter + partikel = partikelverb. Stockholm: Skriptor.


Probleminis dėstymas, tarties ir supratimo iš klausos pratybos, individualus darbas, darbas poromis ir grupelėmis, spaudos skaitymas ir aptarimas, televizijos laidų ir filmų peržiūros bei aptarimas, diskusijos, gramatinės užduotys, argumentuojamieji rašiniai.

160







161

5 semestras

Pasirenkamieji dalykai, kurie Skandinavistikos programoje yra privalomieji

Senosios skandinavų literatūros įvadas Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Senosios skandinavų literatūros įvadas


Lektorė Rasa Baranauskienė Asistentas Ugnius Mikučionis




BA


3

Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)

Auditorinio ir savarankiško darbo valandos Viso dalyko: 200 val.

Paskaitų: 32

Seminarų: 32

Konsultacijų: 16




Būti išklausiusiam literatūros studijų įvado kursą; skaityti literatūrą anglų ir skandinavų kalbomis


Lietuvių


Pagrindinis kurso tikslas – supažindinti su XII-XV a. skandinavų literatūra, daugiausia dėmesio skiriant senajai islandų literatūrai, pasižyminčiai žanrų įvairove, kūrinių gausa bei savitumu. Išklausę kursą, studentai geba analizuoti kūrinių struktūrą, nagrinėti tekstus literatūriniu ir tekstologiniu aspektais, lyginti juos su kitų Europos tautų to paties laikotarpio kūriniais, interpretuoti perskaitytus tekstus, kritiškai vertinti mokslinę literatūrą, argumentuotai pateikti savo išvadas ir naudotis kompiuterinėmis bazėmis bei internetiniais tekstynais.


Istorinė apžvalga: istorinė-politinė bei kultūrinė situacija Skandinavijos šalyse IX-XIII a.; Islandijos atradimas ir apgyvendinimas; Altingo įsteigimas, krikščionybės atėjimas į Islandiją; Grenlandijos ir Vinlando atradimas. Raštijos pradžia Skandinavijoje ir Islandijoje. Sakytinė tradicija: epinė-herojinė poezija („Vyresnioji Edda“) ir skaldų poezija. Lotyniškasis laikotarpis. Raštijos gimtąja kalba pradžia. Mokslo amžius Islandijoje: teisynai, istoriniai traktatai. Semundo Sigfusono, Ario Torgilsono ir kt. kūriniai. Pirmasis gramatikos traktatas, genealogijos, hagiografijos. Islandų sagos, jų klasifikacija. Pirmoji saga – Eiriko Odsono „Hryggjarstykki“; Karalių sagos, pirmosios sagos apie Olavą Šventąjį bei Olavą Triugvasoną; Karalių sagos (tęsinys); „Sveriro saga“; Karalių sagos (tęsinys); „Heimskringla“, „Kniutlingų saga“; giminių sagos, geografinė šių sagų klasifikacija. Sinkretinė tiesa. „Laisvosios prozos“ ir „knyginės prozos“ teorijos. Šviesieji ir tamsieji herojai. „Egilio saga“, „Saga apie Hravnkelį Frėjo godį“; Gijos apie islandus. „Gija apie Auduną iš Vakarų fiordų“; sagos apie amžininkus, „Sturlungų saga“, vyskupų sagos; riterių sagos ir sagos apie Šiaurės kraštų senovę, jų ryšys su riteriniais romanais ir chansons de geste. „Gija apie Norna-Gestą“. Snorio Sturlusono “Edda”, skandinavų panteonas. Sen. norvegų, danų, švedų istorinė literatūra, teisynai, religinė literatūra, baladės ir rimai.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Poetinė Eda (vertė Aurelijus Vijūnas). Serija Scandinavistica Vilnensis, 1. Vilnius, 2009. 2. Greimas, A. J. ir kt. Mitologija šiandien. Vilnius, 1996. 3. Gurevič, A. Individas viduramžių Europoje. Vilnius, 2000. 4. Jónsson, F. Den Islandske Litteraturs Historie tilligemed den Oldnorske. København, 1907. 5. Kristjánsson, J. Eddas and Sagas. – Reykjavík, 1997. 6. Mikučionis, U. ‘Rašytiniai skandinavų mitologijos šaltiniai“, in: Liaudies kultūra. Nr. 3 (84), pp. 61–70. – Vilnius, 2002. 7. Mundal, E. ‘Edda- og skaldedikt’, in: Haugen, O.E. (red.) Handbok i norrøn filologi, pp. 215–266. – Bergen, 2004. 8. Ruseckienė, R. (sud.). Mimiro šaltinis. – Vilnius, 2002. 9. Vésteinn Ólason. 1998. Dialogues with the Viking Age: Narration and Representation in the Sagas of the Icelanders. (Trans. Andrew Wawn). – Reykjavík 1998.

Papildomos literatūros sąrašas 1. Byock, J. L. Medieval Iceland. Society, Sagas, and Power. – Berkeley, Los Angeles, London, 1988. 2. Pulsiano, Ph. et al. (ed.) Medieval Scandinavia. An Encyclopedia. – New York & London, 1993. 3. Mundal, Else. Sagadebatt. – Oslo, 1977. 4. Turville-Petre, E.O.G. Myth and Religion of the North. London, 1964.


Tekstų skaitymas ir vertimas, analizė, interpretavimas, aptarimas darbo grupėse, diskusijos, savarankiškai parengti žodiniai pristatymai, grupiniai projektai.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Bent 65 proc. visų užsiėmimų

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Egzaminas raštu, dalyvavimas paskaitose ir seminaruose, pristatymai, grupiniai projektai. Jeigu studentas renkasi 5 ECTS kreditų kursą, jam nereikia parengti pristatymo žodžiu.


Kaupiamasis pažymys



162

Skandinavijos šalių istorija Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavijos šalių istorija


Doc. Dr. Saulius Pivoras, Šarūnas Radvilavičius




BA


I semestras

Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 32

Seminarų: 16

Konsultacijų:0




Gebėjimas skaityti mokslinę literatūrą anglų kalba


Lietuvių.


Pažinti ir mokytis tyrinėti Skandinavijos šalių istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Išklausę kursą studentai geba, nustatyti, suprasti bei paaiškinti Skandinavijos šalių visuomenių ir valstybių istorinės raidos ypatumus, šias žinias gali taikyti savo profesinėje praktikoje ar tolimesnių studijų metu..


Regiono istorinės raidos specifika. Priešistorė. Vikingai. Senoji skandinavų religija ir christianizacija. Ankstyvųjų Skandinavijos valstybių susidarymas. Luominės visuomenės struktūra Skandinavijos šalyse. Kalmaro unija. Reformacija ir kariniai konfliktai. Absoliutinių Skandinavijos monarchijų susidarymas. Švietimo epocha Skandinavijoje. Nacionalizmo epocha, skandinavizmas ir tautiniai judėjimai. Konstitucinės ir parlamentinės demokratijos formavimasis Skandinavijos šalyse. Tarpukario demokratijos. Pasipriešinimas ir kolaboravimas II pasaulinio karo metais. Skandinavijos šalys šaltojo karo metais. Skandinavijos šalys XX amžiaus pabaigoje

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) T. K. Derry. Skandinavijos istorija. Vilnius, 1995 K. Helle (ed.) The Cambridge History of Scandinavia. Vol. 1. CUP, 2003 Lars Magnusson. An Economic History of Sweden. London & New York: Routledge, 2000 D. Kirby. Šiaurės Europa ankstyvaisiais naujaisiais amžiais. Vilnius, 2000 M. Klinge. Baltijos pasaulis. Vilnius, 1996 J. Veibulas. Švedijos istorijos apžvalga. Vilnius, 1997 S. Zetterberg. Suomija po 1917 metų. Vilnius, 1993

Papildomos literatūros sąrašas J. D. Richards. The Vikings. Oxford University Press, 2000 James L. Larson. Reforming the North. The Kingdoms and Churches of Scandinavia 1520 – 1545. Cambridge University Press, 2010 P. Englund. Poltava. Vilnius, 1997 A. Mickevičius. Normanai ir baltų kraštai. Vilnius, 2004 Line, Philip. Kingship and State Formation in Sweden 1130-1290. BRILL, 2007 Barton, H. Arnold. Scandinavia in the Revolutionary Era, 1760-1815. University of Minnesota Press, 1982 John Gilmour. Sweden, the Swastika and Stalin. The Swedish Experience in the Second World War. Edinburgh University Press, 2010 Michael Roberts. The Swedish Imperial Experience 1560 – 1718. CUP, 1979 Straipsniai JSTOR duomenų bazėje (http://www.jstor.org/)


Paskaitos, seminarai, individualūs pristatymai, referatų rašymas ir grupinės diskusijos.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Mažiausiai 65% paskaitų bei seminarų

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Galutinis pažymys – pagal kaupiamojo balo sistemą, atsiskaitymai seminarų metu – 30 procentų, referatai – 30 procentų ir egzaminas – 40 procentų. Jeigu studentas renkasi 5 ECTS kreditų kursą, referatų rašyti nereikės.


Egzaminas raštu



http://www.jstor.org/

163

Skandinavų kalbotyra I Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavų kalbotyra I


dr. Loreta Vaicekauskienė, dr. Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė, Birutė Spraunienė, Ugnius Mikučionis, prof. Tomas Riad (Stokholmo universitetas), kviestinis profesorius




BA


IV

Kreditai (Credits)

7,5


Paskaitų: 16 val.

Seminarų: 32 val.

Konsultacijų: 16 val.

Kontaktinio darbo iš viso: 64 val.

Savarankiško darbo: 136 val.


Nėra.


lietuvių, skandinavų, anglų


Studentai susipažins su gramatikos, fonetikos, fonologijos ir semantikos teorijomis, išmoks gramatinės ir semantinės analizės metodų ir susidarys studijuojamos skandinavų kalbos lingvistinį, o per semantikos ir leksikografijos dalį, dar ir kultūrinį suvokimą. Jie įgys leksikografijos, kaip taikomosios kalbotyros srities, žinių, kritinio vertinimo ir praktinių gebėjimų.


I dalis. Gramatika ir fonetika Studijuojamos kalbos gramatikos teorijų istorija: deskriptyvinė gramatika, istorinė gramatika, formalusis ir struktūrinis gramatikos metodai. Gramatikos sąvoka ir skyriai. Gramatikos skaidymas lygmenimis: morfologija, sintaksė, diskursika. Gramatinių formų struktūra. Sintetiniai bei analitiniai formantai. Gramatinių kategorijų ir gramatinių paradigmų struktūra. Gramatinių formų homonimija. Su daiktavardžiais ir (arba) būdvardžiais susijusios gramatinės kategorijos: giminė, skaičius, žymėtumas. Su veiksmažodžiais susijusios gramatinės kategorijos: laikas, veikslas, rūšis. Modalumo semantika ir raiška. Nuosakos kategorija ir modaliniai veiksmažodžiai studijuojamoje skandinavų kalboje. Morfosintaksinės leksemų klasės. Sintaksiniai žodžių ryšiai. Sakinių tipai. Sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai. Sintaksinės grupės. Hierarchinis sintaksės modelis. Žodžių junginio analizė. Studijuojamos kalbos sakinio struktūra. Aktualioji sakinio skaida. Teorinė ir praktinė fonetikos ir fonologijos reikšmė. Pagrindinės artikuliacinės ir akustinės fonetikos sąvokos. Pagrindinės segmentinės fonologijos sąvokos: distinkciniai požymiai, fonemos, alofonai. Studijuojamos skandinavų kalbos balsių ir priebalsių sistemos, dvibalsiai, kiti garsų junginiai. Pagrindinės prosodinės fonetikos ir fonologijos sąvokos: skiemuo, ilgumas, žodžio kirtis, toniniai akcentai (švedų, norvegų k.), stød (danų k.), sakinio intonacija. II dalis. Semantika ir leksikografija Žodis kaip ženklas. Žodis ir reikšmė. Denotacija ir konotacija. Polisemija, homonimija. Žodžio reikšmės kitimas. Konvergencija, divergencija. Reikšmės perkėlimas. Metafora. Metonimija. Žodynas kaip sistema. Sisteminiai žodžių ryšiai: sinonimija, antonimija, hiponimija, meronimija. Reikšmė kognityvinės semantikos požiūriu. Prototipų teorija. Sintagminiai žodžių ryšiai. Leksikografija kaip taikomosios kalbotyros šaka. Žodynų tipai ir sudarymo principai. Informacijos atrankos principai ir šaltiniai. Pagrindinės tekstynų lingvistikos sąvokos. Dvikalbių žodynų sudarymo specifika: lemų ir pavyzdžių atranka, ekvivalentų sinonimikos klausimai, reikšmių skirstymas ir apibūdinimas, perkeltinės reikšmės pateikimo būdai, gramatinės informacijos pateikimas, probleminiai vertimo atvejai (frazeologizmų, kultūros, istorijos ir kt. aktualijų vertimas). Praktinės užduotys su spausdintais ir kompiuteriniais žodynais, tekstynais, duomenų bazėmis. Kritinė rinkoje esančių leksikografinių šaltinių analizė.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) I dalis Elert, Claes-Christian, Allmän och svensk fonetik, Stockholm, 2000. Faarlund, Jan Terje, Svein Lie & Kjell Ivar Vannebo. Norsk referansegrammatikk, Oslo, 1997. Grønnum, Nina. Fonetik og fonologi, almen og dansk. København, 1998. Heltoft, Lars & Lisbeth Falster Jakobsen ‘Danish passives and subject positions as a mood system: A content analysis’, in: Engberg-Pedersen, Elisabeth et al. (eds.), Content, Expression and Structure: Studies in Danish functional grammar, Copenhagen, 1996. Hultman, Tor G. Svenska Akademiens språklära. Stockholm, 2003. Lie, Svein. Innføring i norsk syntaks. Oslo, 1994. Lie, Svein. Norsk morfologi. Oslo, 2006. Popperweil R.G. The Pronunciation of Norwegian. Cambridge, Oslo, 1963. Teleman, Ulf ir kt. Svenska Akademiens grammatik (4 tomai). Stockholm, 1999. Vanvik A. Norsk fonetikk. Oslo, 1979. II dalis Aichison J. Words in the mind. An introduction to the mental lexicon, Oxford: Blackwell, 1987. Atkins, B.T., 2008. Rundell M. The Oxford guide to practical lexicography. Oxford: Oxford University Press. Berkov V. Norsk ordlære, Oslo: Universitetsforlaget, 1997. Fjeld, R. V., Lars V. 2008. Ord og ordbøker: ei innføring i leksikologi og leksikografi. Kristiansand: Høyskoleforl. Fontenelle, T. 2008. Practical lexicography: a reader. Oxford: Oxford University Press. Gregersen F., Kristiansen T., Møller E., Pedersen I. L. Dansk Sproglære, 1998. Jakaitienė E. Leksikologija, Vilniaus universitetas, 2009. Jakaitienė E. Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Kristoffersen K. E. et al. (red.), Språk. En grunnbok, Universitetsforlaget, 2008. Malmgren S. G. Svensk lexikologi. Ord, ordbildning, ordböcker och orddatabaser, Lund: Studentlitteratur, 1994. Ruus, H. Danske kerneord: centrale dele af den danske leksikalske norm. Museum Tusculanums Forlag, 1995. Svensén B. 2009. A handbook of lexicography: the theory and practice of dictionary-making. Cambridge:

164

Cambridge University Press. Pastaba. Literatūros sąrašas, skirtas konkrečiai studijuojamai kalbai, nurodomas kurso pradžioje.

Papildomos literatūros sąrašas I dalis Hjelmslev L. Omkring sprogteoriens grundlæggelse. Kbh., 1966. Hjelmslev L. Sproget. En introduktion. Kbh., 1963. Holvoet, Axel & Artūras Judžentis. Sintaksinių ryšių tyrimai, Vilnius, 2003. Holvoet, Axel & Loreta Semėnienė (red.) Gramatinių kategorijų tyrimai, Vilnius, 2004. Holvoet, Axel & Rolandas Mikulskas (red.) Gramatinių funkcijų tyrimai, Vilnius, 2005. Holvoet, Axel & Rolandas Mikulskas (red.) Daiktavardinio junginio tyrimai, Vilnius, 2006. Jespersen, Otto. The System of Grammar. London& Copenhagen, 1933. Urbutis, Vincas. Žodžių darybos teorija (antrasis leidimas). Vilnius, 2009. II dalis Bergenholtz H., Cantell I., Vatvedt Fjeld R. et al. Nordisk leksikografisk ordbog, Oslo: Universitetsforlaget, 1997. Jakaitienė E. Leksinė semantika, Vilnius: Mokslas, 1988. Sjöström, S. Semantisk förändring, Studentlitteratur, 2001. Svensen B. Handbok i lexikografi. Ordböcker och ordboksarbete i teori och praktik, Stockholm: Norstedts Akademiska Förlag, 2004. Marcinkevičienė R. Kolokacija: tyrimo kryptys, metodai, mokyklos. Lituanistica, 1995, 40–54. Marcinkevičienė R. Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. Lituanistica, 2001, 4, 81–98. Marcinkevičienė R. Atminties labirintuose. Kognityvinės ir tekstynų lingvistikos sąveika. Darbai ir dienos, 1999, 10 (19), 109–124. Pastaba. Papildomos lit. sąrašas, skirtas konkrečiai studijuojamai kalbai, nurodomas kurso pradžioje.


Paskaitos (25 proc.), seminarai/pratybos (75 proc.): individualios ir grupinės praktinės užduotys auditorijoje ir savarankiškai, užduočių pristatymas žodžiu ir kolegiškas kritinis vertinimas, savarankiškas teorinės literatūros studijavimas ir aptarimas auditorijoje, darbas su tekstynais ir duomenų bazėmis, rašto darbai.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Tarpiniai atsiskaitymai (praktinė užduotis raštu ir jos pristatymas žodžiu), gramatikos arba semantikos srities analitinis rašto darbas (individualus arba projektinis).


Po 50 proc. tarpiniam (kaupiamajam) ir galutiniam atsiskaitymui.



http://www.lki.lt/LKI_LT/index.php?option=com_content&view=article&id=340&Itemid=24




165

Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, stilistika ir vertimas I Dalyko sando kodas (Course unit code)


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, stilistika ir vertimas I






BA


5

Kreditai (Credits)



Paskaitų: 0

Seminarų: 128

Konsultacijų: 0




Danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė IV


Studijuojamoji skandinavų, lietuvių


Tikslai:

Praplėsti studijuojamosios kalbos žodyną, apimantį įvairias visuomenės gyvenimo sritis.

Sustiprinti bendravimo įgūdžius studijuojamąja kalba.

Supažindinti su dalykinių tekstų ypatumais.

Įgyti vertimo raštu pagrindus. Gebėjimai:

Suprasti įvairius dalykinius ir grožinius tekstus.

Suprasti daugelį radijo ir televizijos laidų žinomomis temomis.

Diskutuoti įvairiomis temomis, argumentuotai reikšti savo nuomonę.

Kurti rišlius įvairių tipų ir tematikos tekstus.

Versti įvairius dalykinius tekstus iš studijuojamosios kalbos į gimtąją kalbą. Pasiekiamas B2.1 lygis pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.


Studijuojamosios kalbos gramatikos įtvirtinimas. Modalumo ir apibrėžtumo raiška. Žodžių tvarka sakinyje ir jos sąsaja su aktualiąja sakinio skaida. Ypatingos sintaksinės konstrukcijos ir jų funkcijos. Žodžių darybos pagrindai.

Žodyno plėtimas skaitant, diskutuojant ir rašant apie įvairias visuomeninio gyvenimo sritis. Frazeologizmai ir idiomos.

Dalykinių tekstų tipai ir stiliaus ypatumai. Publicistinė kalba. Kanceliarinė kalba. Mokslinė kalba. Informuojamieji ir argumentuojamieji tekstai.

Vertimo raštu pagrindai. Vertimo kokybės vertinimo kriterijai. Vertimo tikslumo reikalavimai. Dažniausios pradedančiųjų vertėjų klaidos.

Profesinės praktikos rezultatų aptarimas ir įvertinimas.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Danų kalba: 1. Langgaard, B. 2004. Ordet er frit. Gyldendal 2. Jacobsen, H. G., Skyum-Nielsen, P. 1996. Dansk sprog. En grundbog. Schønberg 3. Christensen, R. Z., Christensen, L. 2009. Dansk grammatik. Syddansk Universitetsforlag 4. Jensen, H. V., Togeby, O. 1994. Brug sproget! Om skriftlig fremstilling. Hans Reitzels Forlag 5. Tonnesen L. 1995. At omgås tekster. Håndbog i dansk. Munksgaard

Norvegų kalba: 1. Ellingsen E., MacDonald, K. 2008. Her på berget. Tekstbok. Cappelen 2. Ellingsen E., MacDonald, K. 2008. Her på berget. Arbeidsbok. Cappelen 3. Høgberg, E. 2000. Håndbok i grammatikk og språkbruk. Fag og Kultur 4. Høgberg, E. 2003. Arbeidsbok til håndbok i grammatikk og språkbruk. Fag og Kultur 5. Strandskogen, Å.-B. 1987. Preposisjonsøvelser med svar. Oris Forlag 6. Strandskogen, Å.-B. 1985. Preposisjoner og partikler i norsk. Oris Forlag 7. Pedersen, Hjørnager Krog-Hansen, V. (eds.) 1994. Oversættelseshåndbogen. Munksgaard 8. Lomheim, Sylfest Omsetjingsteori: ei elementær innføring. 1998 (2. leid.). Oslo :

Pensumtjenesten. Švedų kalba:

1. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2010. Rivstart C1 + C2. Textbook. Natur & Kultur 2. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2010. Rivstart C1 + C2. Övningsbok. Natur & Kultur 3. Fasth, C., Kannermark, A. 1997. Form i fokus: Övningsbok i svensk grammatik. Del B.

Folkuniversitetets förlag 4. Åström, M. 2009. Språkporten - för svenska som andraspråk A och B. Studentlitteratur AB 5. Lennartsson Hokkanen, I. 2006. Språknyckeln D: för senare delen av Sfi. Studentlitteratur AB

Papildomos literatūros sąrašas Danų kalba: 1. Øckenholt, M. 2001. Dansk er svært. Gyldendal 2. Skovgaard Jensen, C. 2001. På fransk visit. Akademisk forlag 3. Kock, C, Tandrup, B. 1989. Skriv kreativt. Skriftlig fremstilling: sagprosa/fiktion. Gyldendal 4. Thorborg, L. 1998. Dansk udtale i praksis. Grundbog. Akademisk Forlag

Norvegų kalba: 1. Elieson, M.H., Høgberg, E., Wulff, E.R. 2000. Klar for Norge 3. Norsk med samfunnskunnskap for

166

voksne innvandrere. Tekstbok. Fag og kultur 2. Elieson, M.H., Høgberg, E., Wulff, E.R. 2000. Klar for Norge 3. Norsk med samfunnskunnskap for

voksne innvandrere. Arbeidsbok. Fag og kultur Švedų kalba:

1. Risérus, H., Sandahl, Å., Stjärnlöf, S. 2002. Nya mål: svenska som andraspråk. 3. Stockholm NoK 2. Jansson, R., Nylund, E. 1986. Svenskkursen. Enspråkiga övningar i svenska, del 2. Skriptor


Probleminis dėstymas, supratimo iš klausos pratybos, televizijos laidų ir filmų peržiūros bei aptarimas, žiniasklaidos aktualijų aptarimas, diskusijos, pranešimai, grupinis darbas, tekstų analizė, gramatikos ir leksikos užduotys, vertimo užduotys, įvairūs rašiniai ir kt.




Pranešimas žodžiu (20 proc.) ir egzaminas raštu (40 proc.) bei žodžiu (40 proc.).



167

Kiti Skandinavistikos pasirenkamieji dalykai

H.K. Andersenas ir skandinavų pasakos pasaulis Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) H.K. Andersenas ir skandinavų pasakos pasaulis


dr. lekt. Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė, asist. Jūratė Kumetaitienė, kviestinis profesorius.


Fakultetas, padalinys Filologijos


BA


Kursas skelbiamas rudens arba pavasario semestrą pagal centro galimybes.

Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 50 val.

Seminarų: 24 val.





Gebėti skaityti kuria nors skandinavų ir anglų kalbomis


Lietuvių, studijuojamoji skandinavų, anglų.


Susipažinti su skandinavų liaudies pasakų tradicija ir literatūrinės pasakos reiškiniu, jo ryšiu su romantizmo epocha, įvairiais aspektais gilintis į H.K. Anderseno kūrybą, apžvelgti tolesnę literatūrinės pasakos raidą Skandinavijoje ir studijuoti pasakų analizei aktualią teoriją. Kursas lavins analitinius gebėjimus, plės kultūrinį akiratį, tobulins mokomosios skandinavų kalbos įgūdžius, ugdys mokslinį požiūrį į literatūros tekstą ir literatūros procesus. Įgytas žinias ir supratimą studentai gebės pritaikyti tolesnėse literatūros ir kultūros studijose.


I. Pasakos teorija 1. Aarne-Thompsono pasakų klasifikacija. 2. V. Proppo pasakos morfologija. 3. J.A Greimo naratyvinė gramatika ir jos taikymas pasakų analizei. 4. C. Jungo psichoanalitinė archetipų teorija ir jos taikymas pasakų analizei.

II. Pasaka ir romantizmas 1. Liaudies pasakų reikšmė romantizmo epochoje. 2. Svarbiausi skandinavų pasakų rinkėjai ir rinkiniai. Pasakų užrašinėjimo principai. 3. Pasaka kaip intermedialus žanras. Theodoro Kittelseno ir kitų dailininkų iliustracijų reikšmė. 4. Įvairių tipų pasakų analizė.

III. Literatūrinės skandinavų pasakos pradžia: H.C. Anderseno fenomenas. 1. Anderseno pasakų tematika, struktūros ir stiliaus ypatumai. 2. Žanro problema. 3. Anderseno pasakų erdvėlaikis. 4. Ontologinė problematika Anderseno pasakose. 5. Pagrindiniai Anderseno pasakų intertekstų šaltiniai ir jų funkcijos. 6. Anderseno kalbos ir stiliaus ypatumai.

IV. Literatūrinė pasaka po Anderseno: 1. Pasakos struktūra S. Lagerlöf romanuose. 2. Pasakos intertekstas Strindbergo Pasakose (Sagor, 1903) ir pjesėje “Svanvida” (Svanevit, 1908) 3. Pasakos subversija P. Lagerkvisto novelėse Piktos pasakos (Onda Sagor, 1924). 4. A.Lindgren pasakos pasaulis. 5. V. Sørenseno absurdo pasakos. 6. Fantazijos ir realizmo sintezė T. Haugeno pasakose. 7. Ch. Weitzes pasakiškas siurrealizmas.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Haas, Donald (ed.) The Greenwood Encyclopedia of Folktales and Fairy Tales, V.3, Greenwood Press, 2008. 2. H.C. Anderseno studijų centro svetainė: www.andersen.sdu.dk 3. Sondrup, Steven P. (ed.) H.C. Andersen: Old Problems and New Readings. Provo, Utah: Brigham Young University,

2004 4. Privalomų ir rekomenduojamų tekstų rinkinys, kopija saugoma Skandinavistikos centre.

Papildomos literatūros sąrašas 1. Fibiger, Johannes (ed.). Litteraturens veje, Gads Forlag, 2004. 2. Levi-Strauss, Claude. Structure and Form: Reflection on a Work by Vladimir Propp. Vol. 2. Trans. Monique Layton.

London: Allen Lane, 1976. 3. Olshaaky, Dmitry. “The Birth of Structuralism from the Analysis of Fairy-Tales,” TSQ No 32 - SPRING 2010.

Interneto prieiga: <http://www.utoronto.ca/tsq/25/Olshansky25.shtml>, [žr. 2010-07-12.] 4. Propp, Vladimir. Morphology of the Folktale, 2nd ed., University of Texas Press, 1968. 5. Propp, Vladimir = Владимир Пропп. Исторические корни Волшебной cказки, Л. Изд-во ЛГУ, 1986. Interneto

prieiga: <http://polbu.ru/propp_fairytale/>, [žr. 2010-07-12.] 6. Segal, Robert Alan. Structuralism and Myth: Levi-Strauss, Barthes, Dumezil, and Propp (Theory of Myth).

Garland Press, 1996. 7. Tatar, Maria. The Hard Facts of the Grimms' Fairy Tales. Princeton University Press,1987, 2003.


Paskaitos, diskusijos, informacijos šaltinių analizė, savarankiškai parengti žodiniai pristatymai, rašto darbai.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Studentas privalo dalyvauti bent 65 proc. visų užsiėmimų.

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Rašto darbas: dviejų tekstų analizė raštu (apie 20 puslapių) ir jos pagrindu parengtas pranešimas.


Egzamino pažymį 7,5 kredito sudaro bendras pranešimo ir rašto darbo rezultatų vidurkis, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose, 5 kreditams − rašto darbo vertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose.



http://www.andersen.sdu.dk/

http://polbu.ru/propp_fairytale/

168

H.Ibseno dramų pasaulis Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) H.Ibseno dramų pasaulis


Asist. Jūratė Kumetaitienė, kviestinis profesorius




BA



Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 16 val.

Seminarų: 32 val.

Konsultacijų:16 val.




Gebėti skaityti kuria nors skandinavų kalba


Lietuvių, norvegų


Kursas ugdys mokslinį požiūrį į literatūros tekstą, tobulins studentų dramos analizės bei interpretacijos įgūdžius, suteiks gebėjimų išskirti bei apibūdinti svarbiausius H.Ibseno kūrybos principus, plės studentų kultūrinį akiratį. Įgytą išmanymą studentai galės pritaikyti tolesnėse literatūros studijose.


1. Henrikas Ibsenas XIX a. pab. Norvegijos ir Europos dramaturgijos ir teatro kontekste. H.Ibseno dramų novatoriškumas. 2. Naujausių H.Ibseno kūrybos tyrinėjimų apžvalga. 3. H.Ibseno pasaulėžiūrinės dramos: „Brandas“ ir „Peras Giuntas“. 4. Šiuolaikinės socialinės-psichologinės dramos „Lėlių namai” skaitymo perspektyvos. Teatro teatre motyvas. 5. (Psicho)analitinės dramos: Natūralistinis paveldimumo motyvas dramoje „Šmėklos“. Retrospektyvinės technikos ypatumai dramoje. 6. Simbolių reikšmė dramoje „Laukinė antis“. 7. Mitologinė moters interpretacija H.Ibseno dramoje „Moteris iš jūros“. 8. Demoniška moters prigimtis dramoje „Heda Gabler“. 9. Vėlyvosios H.Ibseno dramos (simbolinės dramos):“Statytojas Solnesas“ ir „Kai mes, mirusieji, pabundam“.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Privalomų perskaityti H.Ibseno dramų rinkinys (saugomas Skandinavistikos centre). Gamziukaitė R.. Tarp Logoso ir Pano, Henriko Ibseno analitinės dramos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005. Aarseth, Asbjørn. „En studie i galskapets dramaturgi“, in Ibsens Samtidsskuespill. Oslo: Universitetsforlaget, 1999. Alnæs, Nina S. „Vildanden, Fruen fra have , litteratur“, in Varulv om natten. Folketro og folkediktning hos Ibsen. Oslo: Gyldendal Norsk Forlag, 2003. Hemmer, Bjørn. “Til vinning for perspektivet, Et dukkehjem”, in Ibsen. Kunstnerens vei. Oslo: Vigmostad& Bjørke, 2003. Helland, Frode. “Modernitet og ironi”, AGORA. Journal for Metafysisk Spekulasjon, nr.2-3/93, Oslo: H.Aschehoug&Co (W.Nygaard), 1993, psl.61-94. Wicklund, Beret. Ibsens kvinner og havfruer. Myter, samfunnskritikk og overføring i “Fruen fra havet”. EDDA 1/97, Oslo: Universitetsforlaget, 1997, psl.99-111.

Papildomos literatūros sąrašas 1. „The „Doll House“ Backlash. Excerpt from Ch.5“, in Ibsen‘s Women. Cambrige University Press, 1997, psl.110-128. 2. Østerud, Erik. „Henrik Ibsens italienske karneval. Visualitet og teatralitet i „Et dukkehjem“, AGORA. Journal for

metafysisk spekalasjon 11, Oslo: H.Aschehoug&Co (W.Nygaard), 1993. 3. Rekdal, Anne Marie. “Skolens gjenganger?“, in Skolens gjenganger?. Et pedagogisk blikk på Ibsen“. Oslo:

Universitetsforlaget, 2004. 4. Kristiansen, Inge S., Boger Kirsti. Nora, du lyver! En studie i Henrik Ibsen‘s „Et dukkehjem“. Oslo: Aschenhoug,

1994 5. Meyer, Michael. Henrik Ibsen. Oslo: Gyldendal Norsk Forlag, 1995. 6. Selboe, Tone. Maskerade-kvinnelighet-frihet. Perspektiver på Henrik Ibsens “Et dukkehjem”. EDDA 1/97,

Oslo:Universitetsforlaget, 1997, psl. 88-99.


Paskaitos, seminarai, savarankiškas darbas su kritikos straipsniais, dramų ekranizacijų peržiūra, diskusijos darbo grupėse, rašto darbas.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Studentai privalo dalyvauti bent 65 proc. visų užsiėmimų.

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Tarpinis atsiskaitymas: pranešimas pasirinkta tema (20 min.) ir atsakymai į auditorijos klausimus. Galutinis atsiskaitymas: pranešimo pagrindu parengtas rašto darbas.


Egzamino pažymį sudaro bendras pranešimo ir rašto darbo rezultatų vidurkis, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose. Jeigu studentas renkasi 5 ECTS kreditų kursą, jam nereikia parengti pranešimo žodžiu.



169

Keltų religija ir mitologija Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Keltų religija ir mitologija


Lektorė Rasa Baranauskienė




BA


Kursas skelbiamas rudens semestrą pagal centro galimybes.

Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)

Auditorinės valandos Viso dalyko: 200 val.

Paskaitų: 16 val.

Seminarų: 16 val.





Gerai mokėti anglų kalbą.


Anglų


Pagrindinis kurso tikslas – supažindinti su mitologijos mokslo teorija bei klasikinių autorių bei viduramžių airių ir velsiečių tekstais, susijusiais su pagoniška keltų religija, mitologija ir ritualais bei taikyti teoriją skaitant konkrečius tekstus. Šiuo kursu siekiama plėsti studentų kultūrinį akiratį ir teorinę bazę, mokoma suprasti kultūros ir visuomenės reiškinius, lavinti jų analitinius gebėjimus ir tarpdisciplininį požiūrį į tekstą ir kultūrą. Kurso metu įgytas žinias ir supratimą studentai galės pritaikyti įvairiuose moksliniuose projektuose, ypač lyginamosios mitologijos studijoms, gebės komunikuoti informaciją bei naudotis internetiniais tekstynais.


Keltų pasaulio dievų panteonas, šio bei kito pasaulio sampratos, poeto ir druido funkcijos, pagrindinės mitemos, laiko, erdvės ir kitos sąvokos. Kurso metu skaitomi keli airių ir velsiečių viduramžių literatūros tekstai, kuriais remiantis analizuojamos tam tikros mitologinės koncepcijos, viduramžių literatūra bus lyginama bei priešpriešinama informacijai apie keltus bei jų kultūrą, kuri pasiekė mus per klasikinių autorių kūrinius.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1.Carey, John. 1984. The Celtic Heroic Age: Literary Sources for Ancient Celtic Europe and Early Ireland and Wales. Celtic Studies Publications Series, 1. 2. MacCanna, Proincias. 1983. Celtic Mythology. London: Chancellor Press. 3.Ford, Patrick K. 1977. The Mabinogi and Other Medieval Welsh Tales. Berkeley: University of California Press. 4. Gantz, Jeffrey. 1981. Early Irish Myths and Sagas. Penguin Classics. 5. MacKillop, James. 1994. The Oxford Dictionary of Celtic Mythology. Oxford University Press.

Papildomos literatūros sąrašas 1. Rhees, Alwyn and Rhees, Brinley. 1989. Celtic Heritage. Thames & Hudson Ltd. 2. Carey, John. 1999. A Single Ray of the Sun: Religious Speculation in Early Ireland. Celtic Studies Publications.


Paskaitos ir bendros diskusijos, teorinių tekstų ir empirinės medžiagos analizė, savarankiškai parengti žodiniai pristatymai, atliktų užduočių vertinimas.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Studentai privalo dalyvauti bent 65 % visų užsiėmimų.

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Tarpinis atsiskaitymas: pranešimas žodžiu (vieno pasirinkto kultūros reiškinio pristatymas, pasitelkiant įsisavintą teoriją), galutinis atsiskaitymas: testas raštu. Jeigu studentas renkasi 5 ECTS kreditų kursą, jam nereikia parengti pranešimo žodžiu.


Egzamino pažymį sudaro bendras pranešimo ir testo rezultatų vidurkis, atsižvelgiant į konstruktyvų dalyvavimą seminaruose.



170

Kultūrinė ir ekonominė Skandinavijos geografija Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Kultūrinė ir ekonominė Skandinavijos geografija


doc. dr. Saulius Pivoras, lekt. Stefan Anbro, kviestinis profesorius,




BA



Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų:

Seminarų: 32

Konsultacijų: 8




Skaityti literatūrą anglų ir skandinavų kalbomis


Lietuvių ir anglų


Supažindinti studentus su Skandinavijos ekonominės ir kultūrinės geografijos ypatumais, siejant juos su platesniu − Europos ekonominės ir kultūrinės geografijos − kontekstu. Numatomi gebėjimai: svarbiausių Skandinavijos šalių demografijos, verslo struktūros, transporto ir infrastuktūros, kultūrinio kraštovaizdžio ir mentaliteto ypatumų išmanymas. Faktorių, lėmusių ir lemiančių svarbiausius ekonominės ir kultūrinės plėtros ir raidos procesus Skandinavijoje, išmanymas. Gebėjimas analizuoti ekonominės ir kultūrinės geografijos faktus, sieti juos su platesniu, skandinavų ir Europos, kontekstu bei istorinėmis aplinkybėmis.


Skandinavijos demografinė situacija, „demografinio perėjimo“ modelis, demografinės situacijos raida Skandinavijoje nuo XVIII a. iki šių dienų. Gyventojų piramidė, tautinės mažumos Skandinavijoje, Skandinavijos šalių verslo struktūra sinchroniniu ir diachroniniu požiūriu, Skandinavijos žemės ūkis, industrializacija, paslaugų sektoriaus plėtra, Skandinavijos šalių infrastruktūra, Skandinavijos augimo centrai, Øresundo regionas, Skandinavijos kultūrinis kraštovaizdis, kaimo bendruomenė ir kaimo reformos, urbanizacijos procesai Skandinavijoje, Stokholmo, Oslo ir Kopenhagos geografija, Šiaurės Atlanto Skandinavija, skandinavų mentalitetas.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. SharamAlghasi et al. (eds.) Paradoxes of Cultural Recognition. Perspectives from Northern Europe. Ashgate Press, 2009

2. Joergen Ole Baerenholdt and Brynhild Granås (eds.) Mobility and Place. Enacting Northern European Peripheries. Ashgate Press, 2008

3. Torill Nyseth and Arvid Viken (eds.) Place Reinvention. Northern Perspectives. Ashgate Press, 2009 4. Jan Fagerberg, David C. Mowery and Bart Verspagen (eds.) Innovation, Path Dependency and Policy. The

Norwegian Case. Oxford University Press, 2009 5. Thomas Hall (ed.). Planning and Urban Growth in the Nordic Countries. Routledge Press, 2005 6. Dokken, Øivind m.fl., Geografi, Damm: Cappelen, 2006 7. Duus, Ranfelt, Sanden, Witzke: Alle tiders geografi, Geografforlaget 2003 8. Gren, Martin & Hallin, P O (red.): Svensk kulturgeografi: en exkursion inför 2000-talet, Studentlitteratur 1998

Papildomos literatūros sąrašas 1. Thomas Hall. Stockholm. The Making of a Metropolis. Routledge, 2009 2. Tony Griffiths. Stockholm. A Cultural History. Oxford University Press, 2009 3. Hallin, P-O & Gren, M: Kulturgeografi: En ämnesteoretisk introduktion, Liber Förlag 2003 4. Jensen, Lykke-Andersen, Roholt, Stelzner: Geografi, Natur, kultur, mennesker, Geografforlaget 1992 5. Karlsen, Ole Gilbert og Hans Solerød, Terra Nova, Aschehoug 2009 6. Sørbel, Leif m.fl., GEO, Gyldendal 2009 7. OECD ilibrary duomenų bazė, http://www.oecd-ilibrary.org/


Diskusijos, darbas grupėse, užduotys raštu, studentų savarankiškai parengti pranešimai.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Studentai privalo lankyti bent 65 proc. visų užsiėmimų

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Tarpinis atsiskaitymas: pranešimas pasirinkta tema (20 min.) Galutinis atsiskaitymas: pranešimo pagrindu parengtas rašto darbas (10-15 psl.)


Egzamino pažymį sudaro bendras pranešimo ir rašto darbo rezultatų vidurkis, 5 kreditams − rašto darbo vertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose.



http://www.oecd-ilibrary.org/

171

Lyginamoji keltų ir skandinavų mitologija Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Lyginamoji keltų ir skandinavų mitologija


Lektorė Rasa Baranauskienė




BA


Kursas skelbiamas rudens semestrą pagal centro galimybes.

Kreditai (Credits)

7,5

Auditorinės valandos Viso dalyko: 200 val.

Paskaitų: 16 val.

Seminarų: 16 val.





Gerai mokėti anglų kalbą.


Anglų


Pagrindinis kurso tikslas – supažindinti su lyginamosios mitologijos mokslo teorija, jos tyrimo metodais bei viduramžių airių, velsiečių ir islandų bei norvegų tekstais, susijusiais su pagoniška religija, mitologija ir ritualais bei taikyti lyginamosios mitologijos teoriją konkretiems tekstams. Šiuo kursu siekiama plėsti studentų kultūrinį akiratį ir teorinę bazę, lavinti jų analitinius gebėjimus ir tarpdisciplininį požiūrį į tekstus ir kultūras. Kurso metu įgytas žinias ir supratimą studentai galės pritaikyti įvairiuose moksliniuose projektuose, ypač lyginamosios mitologijos studijoms. Studentai taip pat gebės naudotis kompiuterinėmis duomenų bazėmis bei internetiniais tekstynais.


Lyginamosios mitologijos teorija, tyrimo metodai. Keltų ir skandinavų mitologijos šaltiniai. Keltų ir skandinavų pasaulio dievų panteonai, šio bei kito pasaulio sampratos, poeto (druido) funkcijos, pagrindinės mitemos, laiko, erdvės ir kitos sąvokos, pasaulio pabaigos mitai. Jūrinė mitologija. Skandinavų ir keltų mitologijų panašumai ir skirtumai. Mitologinių koncepcijų analizė remiantis viduramžių literatūros tekstais.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Carey, John. 1984. The Celtic Heroic Age: Literary Sources for Ancient Celtic Europe and Early Ireland and Wales. Celtic Studies Publications Series, 1.

2. MacCanna, Proincias. 1983. Celtic Mythology. London: Chancellor Press. 3. Ford, Patrick K. 1977. The Mabinogi and Other Medieval Welsh Tales. Berkeley: University of California

Press. 4. Gantz, Jeffrey. 1981. Early Irish Myths and Sagas. Penguin Classics. 5. MacKillop, James. 1994. The Oxford Dictionary of Celtic Mythology. Oxford University Press. 6. Mimiro šaltinis 2003. (Sudarė, vertė ir komentarus parengė Rasa Ruseckienė). Vilnius. 7. Vésteinn Ólason. 1998. Dialogues with the Viking Age. Reykjavik. 8. Edda Snorra Sturlusonar. 1985. Guðni Jónsson bjó til prentunar. Íslendingasagnaútgáfan. Reykjavík.

Papildomos literatūros sąrašas 1. Rhees, Alwyn and Rhees, Brinley. 1989. Celtic Heritage. Thames & Hudson Ltd. 2. Carey, John. 1999. A Single Ray of the Sun: Religious Speculation in Early Ireland. Celtic Studies Publications.


Paskaitos ir bendros diskusijos, teorinių tekstų ir empirinės medžiagos analizė, savarankiškai parengti žodiniai pristatymai.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Studentai privalo dalyvauti bent 65 % visų užsiėmimų

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Tarpinis atsiskaitymas: pranešimas žodžiu (vieno pasirinkto kultūros reiškinio pristatymas, pasitelkiant įsisavintą teoriją), galutinis atsiskaitymas: testas raštu. Jeigu studentas renkasi 5 ECTS kreditų kursą, jam nereikia parengti pranešimo žodžiu.


Egzamino pažymį sudaro bendras pranešimo ir testo rezultatų vidurkis, atsižvelgiant į konstruktyvų dalyvavimą seminaruose.



172

Novelės teorija ir skandinavų novelės raida Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Novelės teorija ir skandinavų novelės raida


Lekt. dr. Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė, asist. Jūratė Kumetaitienė, kviestinis profesorius.




BA


Kursas skelbiamas rudens arba pavasario semestrą pagal centro galimybes, bet ne anksčiau nei 5 semestrą.

Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 24 val.

Seminarų: 50 val.





Mokėti kurią nors skandinavų ir anglų kalbas


Lietuvių, skandinavų.


Gilintis į novelės teoriją ir mokytis ją kritiškai taikyti, skaitant įvairių laikotarpių skandinavų noveles; pažinti ir analizuoti Skandinavijos literatūrų istorijos raidą, jų nacionalinę specifiką ir tipologinius reiškinius, aiškintis ir interpretuoti jų sąsajas su kt. Europos literatūromis. Kursas ugdys mokslinį požiūrį į tekstą ir jo žanrą, gilins skirtingų Skandinavijos laikotarpių sociokultūrinio konteksto išmanymą, stiprins skandinavų kalbos supratimo gebėjimus ir jos istorinės raidos suvokimą, lavins studentų gebėjimus dėstyti savo mintis raštu ir žodžiu, apibendrinti ir pateikti atliktų užduočių rezultatus.


1. Novelė kitų žanrų kontekste. ,,Novelės” termino problemiškumas ir jo vartosena įvairiose literatūrinėse tradicijose.

2. Novelės žanro ištakos ir istorinė apžvalga.. 3. Novelės teorijos istorinė apžvalga ir pagrindinės problemos. Achroninis ir diachroninis požiūris į novelės

žanrą. 4. Novelės teorija Skandinavijoje. 5. Įvairių laikotarpių norvegų, švedų, danų novelių kontekstinė analizė.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Privalomų perskaityti novelių rinkinys originalo (skandinavų), anglų ir lietuvių kalbomis; kopijų aplankas saugomas Skandinavistikos centre.

Papildomos literatūros sąrašas. 1. Arild, Lars & Haugen, Jørgen: “Novellen i teori og praksis. Asbjørn Aarseth og Maurits Hansen,” in: Edda (4) 1986, pp/. 343–365.

2. Aarseth, Asbjørn. ”Novellen som fiksjonsprosaens kortform”,in: Episke strukturer, 1976; 1979, p.119–144 3. Baggesen, Søren. Den blicherske novelle. København: Blicher Selskabet, 1965. 4. Bredsdorff, Thomas. “Documentarism as a Formal Category in Nineteenth-Century Danish Literature —

Structure and Rhetoric in the Classical Novella,” in: Houe, Poul & Sven Hakon Rossel. Documentarism in Scandinavian literature. Internationale Forschungen Zur Allgemeinen Und Vergleichenden Literaturwissenschaft, 18. Amsterdam: Rodopi, 1997.

5. Dines Johansen, Jørgen. Novelleteori efter 1945. En studie i litterær taxonomi. København: Munksgaard, 1970

6. Good, Charles. ”Notes on the Novella”. I: The New Short Story Theories, Ohio Univ. Press 1994, pp.147–164. 7. Henriksen, Aage. Johannes-Evangeliet som novelle, in: Gotisk Tid. Fire litterære afhandlinger. Gyldendal:

Haslev, 1971, pp.79-100. 8. Lund, Marie. Novellen: Struktur, historie og analyse. Århus, 1997. 9. Oberholzer, Otto. ”Kortprosa som litterär genre i historiskt och poetologiskt perspektiv,” in: Kortprosa i

Norden, IASS 14, studiekonferanse, Odense, 1982, pp.. 13– 23.


Paskaitos, seminarai, konsultacijos, savarankiškas darbas su teorine medžiaga ir pasirinktais tekstais.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) 7,5 kredito : Vieno teorinio šaltinio pristatymas ir komentavimas arba vienos novelės vertimas į lietuvių kalbą (pasirinktinai); Pranešimas pasirinkta tema (dviejų skirtingiems laikotarpiams priklausančių novelių pristatymas, pasitelkus išmoktą teoriją, apie 20 min.) ir atsakymai į auditorijos klausimus; Pranešimo pagrindu parengtas rašto darbas (apie 20 psl.). 5 kreditams: Dviejų skirtingiems laikotarpiams priklausančių novelių analizė raštu, pasitelkus išmoktą teoriją (apie 15 psl.)


Egzamino pažymį 7,5 kredito sudaro bendras visų trijų užduočių rezultatų vidurkis, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose. Egzamino pažymį 5 kreditams sudaro rašto darbo (novelių analizės) įvertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose.



173

Senoji islandų kalba Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Senoji islandų kalba


Asistentas Ugnius Mikučionis




BA



Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 16

Seminarų: 16

Konsultacijų: 32




Bendrieji VU reikalavimai


Lietuvių


Susipažinti su senosios islandų kalbos fonologija, morfologija ir sintakse. Išmokti su žodynu skaityti tekstus senąja islandų kalba (užrašytus normalizuotąja ortografija). Išmokti atpažinti morfonologinius reiškinius (umliautus, lūžį, progresyvines ir regresyvines priebalsių asimiliacijas ir kt.) ir paaiškinti juos sinchronijos bei diachronijos požiūriu.


Fonologija. Senosios islandų kalbos garsynas. Grafemų, fonemų ir alofonų santykiai normalizuotojoje ortografijoje. Lyginimas su germanų ir skandinavų prokalbės fonologine sistema. Naujų fonemų atsiradimas. Balsių raida. Nekirčiuotų balsių redukcija, sinkopė, apokopė. A-umliautas, palatalinis umliautas, labialinis umliautas, lūžis. Hiatas. Dvibalsių raida. Priebalsių raida. Progresyvinės ir regresyvinės asimiliacijos. Germaniškojo *z (skandinavų prokalbės *R) raida. Holtzmanno dėsnis. Morfologija. Su daiktavardžiais susijusios gramatinės kategorijos (giminė, skaičius, linksnis, žymėtumas), daiktavardžių linksniuotės. Būdvardžių kaitymas. Su veiksmažodžiais susijusios gramatinės kategorijos (asmuo, laikas, nuosaka, diatezė). Stipriųjų ir silpnųjų veiksmažodžių kaitymas. Sintaksės ypatybės, lyginant su dabartinėmis skandinavų kalbomis. Tekstų senąja islandų kalba skaitymas, vertimas, analizė.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Barnes, M. A New Introduction to Old Norse. – London, 2008. 2. Haugen, O. E. Norrøne tekster i utval. – Oslo, 1994. 3. Haugen, O. E. Grunnbok i norrønt språk. – Oslo, 1998. 4. Spurkland, T. Innføring i norrønt språk. – Oslo, 2007.

Papildomos literatūros sąrašas 1. Hanssen, E. et al. Norrøn grammatikk. – Oslo, Bergen, Tromsø, 1975. 2. Iversen, R. Norrøn grammatikk. – Oslo, 1972.


Paskaitos, užduočių sprendimas ir diskusijos darbo grupėse, tekstų skaitymas, vertimas, analizė ir interpretavimas.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Bent 65 proc. visų užsiėmimų.

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Egzaminas raštu, dalyvavimas paskaitose ir seminaruose, kontroliniai darbai. Egzamino pažymį 5 kreditams sudaro rašto darbo įvertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose.





174

Senoji skandinavų literatūra I Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Senoji skandinavų literatūra I






BA



Kreditai (Credits)

7,5 (5+2.5)


Paskaitų: 32

Seminarų: 32

Konsultacijų: 16




Būti išklausiusiam literatūros studijų įvado kursą; būti išklausiusiam senosios skandinavų literatūros įvado kursą; skaityti literatūrą anglų ir skandinavų kalbomis.


Lietuvių


Kurso tikslas – perskaityti ir išanalizuoti keturias „Poetinės Edos“ giesmes, pvz. Skírnismál, Völundarkviða, Þrymskviða, Atlamál arba kurias nors kitas keturias giesmes (konkrečių giesmių parinkimas gali būti tikslinamas kiekvieno semestro metu). Baigę šį kursą studentai gebės įvairiais aspektais analizuoti ir interpretuoti „Poetinės Edos“ giesmes, skirtumus tarp giesmių apie dievus ir giesmių apie herojus, atpažinti ir argumentuotai pakomentuoti poetines priemones, kritiškai vertinti mokslinę literatūrą, aiškiai ir argumentuotai pristatyti savo interpretaciją. Studentai taip pat gebės naudotis internetiniais tekstynais.


„Poetinė Eda“ sen. germanų literatūros kontekste. „Poetinės Edos“ rankraščiai. Giesmės apie dievus ir giesmės apie herojus. Keturių „Poetinės Edos“ giesmių – pvz., Skírnismál, Völundarkviða, Þrymskviða, Atlamál arba kurių nors kitų keturių giesmių – skaitymas originalo kalba, vertimas ir analizė įvairiais aspektais.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Eddukvæði. Gísli Sigurðsson sá um útgáfuna. – Reykjavík, 1998. 2. Poetinė Eda (vertė Aurelijus Vijūnas). Ser. Scandinavistica Vilnensis, 1. Vilnius, 2009. 3. Greimas, A. J. ir kt. Mitologija šiandien. Vilnius, 1996. 4. Gurevič, A. Individas viduramžių Europoje. Vilnius, 2000. 5. Jónsson, F. Den Islandske Litteraturs Historie tilligemed den Oldnorske. København, 1907. 6. Mikučionis, U. ‘Rašytiniai skandinavų mitologijos šaltiniai“, in: Liaudies kultūra. Nr. 3 (84), psl. 61–70. – Vilnius, 2002. 7. Mundal, E. ‘Edda- og skaldedikt’, in: Haugen, O.E. (red.) Handbok i norrøn filologi, pp. 215–266. – Bergen, 2004. 8. Ruseckienė, R. Mimiro šaltinis. Vilnius, 2003. 9. Kristjánsson, J. Eddas and Sagas: Iceland’s Medieval Literature. Reykjavík, 1988.

Papildomos literatūros sąrašas 1. Hallberg, P. Old Icelandic Poetry. Eddic Lay and Scaldic Verse. Lincoln & London, 1962. 2. Ólason, Vésteinn. Dialogues with the Viking Age. Narration and Representation in the Sagas of the Icelanders. – Reykjavík, 1998. 3. Pulsiano, Ph. et al. Medieval Scandinavia – an Encyclopedia. Garland, 1993. 4. Turville-Petre, E.O.G. Myth and Religion of the North. London, 1964. 5. Гуревич, А. «Эдда» и сага. – Москва, 1979.


Paskaitos (informaciniai metodai). Poetinių tekstų senąja islandų kalba skaitymas, vertimas, analizė, diskusijos darbo grupėse, savarankiškai parengti žodiniai pristatymai, grupiniai projektai. Jeigu studentas renkasi 5 ECTS kreditų kursą, jam nereikia parengti pristatymo žodžiu.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Egzaminas raštu, dalyvavimas paskaitose ir seminaruose, pristatymai, grupiniai projektai





175

Senoji skandinavų literatūra II Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Senoji skandinavų literatūra II






BA



Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 32

Seminarų: 32

Konsultacijų: 16




Būti išklausiusiam literatūros studijų įvado kursą; būti išklausiusiam senosios skandinavų literatūros įvado kursą; skaityti literatūrą anglų ir skandinavų kalbomis


Lietuvių


Kurso tikslas – perskaityti ir išanalizuoti ištraukas iš keleto sagų, priskiriamų skirtingoms grupėms (pagal tradicinę klasifikaciją). Konkrečių sagų sąrašas gali būti tikslinamas kiekvieną semestrą. Baigę šį kursą studentai gebės įvairiais aspektais analizuoti sagų struktūrą, stilių, argumentuotai interpretuoti menines priemones, kritiškai vertinti mokslinę literatūrą, naudotis internetiniais tekstynais, aiškiai ir argumentuotai pristatyti savo interpretaciją. Įgytus gebėjimus galės pritaikyti tolesnėms literatūros studijoms, įvairiuose moksliniuose projektuose.


Sagų literatūra sen. germanų literatūros kontekste. Sagų žanro raida. Tradicinė ir modernioji sagų klasifikacija. Skirtingų sagų grupių požymiai, sukūrimo ir užrašymo datavimas, stiliaus ypatybės. Sagų kalbos leksikos ir sintaksės ypatybės. Skaldų poezijos intarpai sagose. Sagų autorystės ir sagų kaip istorinio šaltinio patikimumo problematika. Ištraukų iš keleto sagų skaitymas originalo kalba, vertimas ir analizė įvairiais aspektais.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Andersson, Th. M. The Problem of Icelandic Saga Origins: a Historical Survey. – New Haven, London, 1964. 2. Gurevič, A. Individas viduramžių Europoje. Vilnius, 2000. 3. Hallberg, P. The Icelandic Saga. – Lincoln, Nebraska, 1962. 4. Íslenzk fornrit. – Reykjavík, 1933 – 1999. T. I-XXXV. 5. Kristjánsson, J. Eddas and Sagas. – Reykjavík, 1988. 6. Mikučionis, U. ‘Kuršių ir skandinavų santykiai sagų literatūroje’, in: Liaudies kultūra. Nr. 2 (89), pp. 61–70. – Vilnius, 2003. 7. Ruseckienė, R. Mimiro šaltinis. – Vilnius, 2003. 8. Steblin-Kamenskij, M. The Saga Mind. (Trans. by Kenneth H. Ober.) – Odense, 1973. 9. Стеблин-Каменский, М. Мир саги. Становление литературы. Ленинград, 1984. (Первое издание — Л., 1971).

Papildomos literatūros sąrašas 1. Byock, J. L. Medieval Iceland. Society, Sagas, and Power. – Berkeley, Los Angeles, London, 1988. 2. Pulsiano, Ph. et al. (ed.) Medieval Scandinavia. An Encyclopedia. – New York & London, 1993. 3. Mundal, Else. Sagadebatt. – Oslo, 1977 4. Ólason, Vésteinn. Dialogues with the Viking Age. Narration and Representation in the Sagas of the Icelanders. – Reykjavík, 1998.


Paskaitos (informaciniai metodai). Sagų tekstų senąja islandų kalba skaitymas, vertimas, esant galimybei – lyginimas su vertimais į lietuvių kalbą arba dabartines skandinavų kalbas, analizė, diskusijos darbo grupėse, savarankiškai parengti žodiniai pristatymai, grupiniai projektai. Jeigu studentas renkasi 5 ECTS kreditų kursą, jam nereikia parengti pranešimo žodžiu.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Egzaminas raštu, dalyvavimas paskaitose ir seminaruose, pristatymai, grupiniai projektai





176

Sintetinis Karen Blixen pasaulis Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Sintetinis Karen Blixen pasaulis


dr. lekt. Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė, kviestinis profesorius.




BA



Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 24 val.

Seminarų: 50 val.





Gebėti skaityti anglų kalba. Pageidautina gebėti skaityti danų kalba.


Lietuvių, anglų.


Apžvelgti anglų ir danų kalbomis rašiusios danų klasikės Karen Blixen kūrybą, aptarti jos reikšmę danų ir anglakalbės literatūros tradicijai, įvairiais aspektais analizuoti jos tekstus, pagrindinį dėmesį telkiant į intertekstualumo ir intermedialumo apraiškas juose. Kursas ugdys mokslinį požiūrį į literatūros tekstą, lavins studentų teksto analizės įgūdžius, dalyvavimo dalykinėje diskusijoje gebėjimus, plės jų kultūrinį akiratį, įgytą išmanymą jie galės pritaikyti tolesnėse literatūros ir kultūros studijose. Atlikdami jiems skirtas užduotis, studentai tobulins gebėjimus pristatyti savarankiško darbo rezultatus žodžiu ir raštu.


1. Karen Blixen ir jos epocha. Blixen kūrybos vieta danų ir anglakalbės literatūros kontekste. 2. Kurso teorinės prielaidos: intertekstualumo ir intermedialumo reiškiniai ir juos nagrinėjančios teorijos. 3. Kalbinės situacijos ambivalentiškumas. Originalo problema. 4. Architekstinės manipuliacijos. Žodinio pasakojimo ir klasikinės novelės perrašymai. Autobiografinių Blixen

knygų žanras: dokumentika ar romanai? 5. Veikėjų kūrimo principai. Referencijos problema. 6. Žaidimų intertekstai ir jų funkcijos. Literatūrinio žaidimo poetika. 7. Muzika kaip intertekstas novelėse „Sapnuotojai“ ir „Aidas“ . 8. Ekfrazės funkcijos novelėje „Eloiza“ ir kituose Blixen tekstuose. 9. Senosios skandinavų literatūros intertekstai. 10. Krikščioniškų ir pagoniškų ritualų subversyvi sintezė „Babetės puotoje“. 11. Blixen intertekstai V. Nabokovo, P. Høego ir kitų autorių tekstuose. 12. Blixen tekstų ekranizacijos. Adaptacijos ir interpretacijos aspektai.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Brantly, Susan. 2002. Understanding Isak Dinesen. Columbia: University of South Carolina Press. 2. Henriksen, Liselotte. Blixikon. København: Gyldendal, 1999. 3. Wolf, Werner. The musicalization of fiction, a study in the theory and history of intermediality. Amsterdam:

Rodopi, 1999. 4. Privalomų ir rekomenduojamų skaityti tekstų rinkinys, kopija saugoma Skandinavistikos centre.

Papildomos literatūros sąrašas 1. Calinescu, Matei. Rereading. New Haven: Yale University Press, 1993. 2. Hansen, Frantz Leander. Babette og det aristokratiske univers. Om Karen Blixens forfatterskab. København:

C.A. Reitzel, 1998. 3. Hutcheon, Linda. Narcissistic Narrative: The Metafictional Paradox. London, 1984. 4. Langbaum, Robert. The Gayety of Vision: Isak Dinesen's Art. New York: Random House, 1965. 5. Peucker, Birgitte. The material image, art and the real in film. Stanford, Calif.: Stanford university press,

2007. 6. Sørensen, Ivan Ž. & Togeby, Ole. Omvejene til Pisa. En fortolkning af Karen Blixen ,,Vejene omkring Pisa”.

København: Gyldendal, 2001. 7. Sørensen, Ivan Ž & G. Skytte (ed.) Karen Blixen og billedet. Firenze: Edizioni Polistampa, 2005 8. Thurman, Judith. Isak Dinesen: The Life of a Storyteller. New York: Picador, 1995


Paskaitos, bendros diskusijos, įvairių informacijos šaltinių analizė, filmų peržiūros, savarankiškai parengti žodiniai pristatymai, rašto darbai


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) 7,5 kredito gauti: Vieno teorinio ar kritinio šaltinio pristatymas ir komentavimas; Rašto darbas (dviejų Blixen tekstų aspektinė analizė apie 20 psl.) Rašto darbo pagrindu parengtas pranešimas (apie 20 min) 5 kreditams gauti: Rašto darbas (dviejų Blixen tekstų aspektinė analizė , apie 15 psl.)


Egzamino pažymį 7,5 kredito gauti sudaro bendras visų trijų užuočių rezultatų vidurkis, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose. Egzamino pažymį 5 kreditams sudaro rašto darbo įvertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose.



177

Skandinavijos antropologija: šiuolaikinių visuomenių kokybiniai tyrimai Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavijos antropologija: šiuolaikinių visuomenių kokybiniai tyrimai


asist. Linas Svolkinas






Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)

Auditorinės valandos Viso dalyko 200 val.

Paskaitų 24

Seminarų 32


Savarankiškas darbas 144




Lietuvių


„Lokalizuoti“ Skandinavijos visuomenes bei kultūras sparčiai besikeičiančiame, globaliame pasaulyje. Plėsti ir vystyti studentų teorines žinias, skatinti kritinį bei analitinį mąstymą, dėstyti mintis raštu, esė formate. Kritiškumas šio kurso kontekste reiškia argumentuotą nuomonės reiškimą, bei sugebėjimą kontekstuolizuoti kompleksinias socialines problemas, apibrėžti jų kultūrinius sprendimo būdus globaliame pasaulyje. Išklausę šį kursą studentai patobulins analitinius įgūdžius, išmoks konstruoti sąvokas, analitines kategorijas, problematizuoti socialinį gyvenimą bei spręsti konkrečias gyvenimiškas problemas.


1. Konceptų „visuomenė”, „individas“, „kultūra“ prasmė Skandinavijos etnografijoje. 2. Skandinaviškasis šeimos modelis ir giminystės santykiai. 3. „Tradicinė“ ir „klasinė” visuomenės Skandinavijoje. Studentų pristatymai 4. Bendruomenės problema. 5. Globalizacijos iššūkiai. 6. Šiuolaikiniai socialiniai judėjimai. Danijos Alternatyvios bendruomenės Kristianija empirinis pavyzdys. 7. Gerovės valstybė ir individas. 8. Vaikų lavinimas Skandinavijoje. Švietimo sistema 9. Imigracija ir etninių grupių integracija. Istorija ir dabartis. 10. Tautiškumas ir Nacionalizmas Skandinavijoje. 11. Skandinavų diasporos užsienyje. 12. Lyčių santykiai; 13. Visuomenės senėjimo problema; 14. Sekuliarios visuomenės modelis.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Gullestad, Marianne.1989. Small Facts and Large Issues: The Anthropology of Contemporary Scandinavian Society. Annual Review of Anthropology 18:71-93

2. Jukka, Siikala. 2006. The Ethnography of Finland Annual Review of Anthropology Vol. 35: 153-170 (Volume publication date October 2006) First published online as a Review in Advance on May 25,

3. Gullestad, Marianne. 1984. Kitchen table society. A Case Study of the Family Life and Friendships of Young Working-Class Mothers in Urban Norway. Oslo: Universitetsforlaget.

4. Gullestad, Marianne. 1992 (1991). Egalitarian individualism. In The Art of Social Relations, Oslo: Universitetsforlaget: 183-200

5. Hansen, Judith Friedman. 1976. The Anthropologist in the field: scientist, friend and voyeur. In: Ethics and Anthropology. Dilemmas in Fieldwork. M.A. Rynkiewich, L.P. Spradley, red. New York: John Wiley and Schs.

6. Hastrup Kirsten. 1987. Fieldwork among friends: ethnographic exchange within Northern civilization. I Anthropology at Home. London and NY: Tavistock Publications.

7. Frykman, Jonas and Orvar Löfgren. 1983. Introduction. I: Culture Builders. A historical Anthropology of Middle Class Life. New Brunswick: Rutgers University Press. pp. 1-10

Papildomos literatūros sąrašas 1. Gullestad, Marianne. 1992 (1990). Peace and Quiet. In The Art of Social Relations, Oslo: Universitetsforlaget: 137-164

2. Gullestad, Marianne. 1992 (1986). Symbolic fences. In The Art of Social Relations, Oslo: Universitetsforlaget: 165-182

3. Sandemose, Aksel. 2000 [1933] En flygtning krydser sit spor. København: Schønberg. An English translation of the book is available

4. Frykman, Jonas. 1981. Pure and Rational: The Hygienic Vision, a study of Cultural Transformation in the 1930’s Ethnologia Scandinavica. 11:36-62

5. Löfgren, Orvar. 1984. The Sweetness of Home: Class, Culture and Family Life in Sweden. Ethnologia Europea 14:44-64

6. Pedersen, Poul. 1996. An Indian Anthropologist among the Danes, Europæa II-2:85-90 7. Gullestad, Marianne. 1992. Home decoration as popular culture. In The Art of Social Relations, Oslo:

Universitetsforlaget: 61-91


Paskaitos, seminarai, filmų peržiūra, internetinių duomenų analizė, studentų pranešimai, esė

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Bendrieji VU reikalavimai

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Pranešimai pasirinkta tema. Galutinis atsiskaitymas: individualus rašto darbas (esė, 5-10 psl.).


Esė sudaro 70% pažymio, seminarai 30%. Egzamino pažymį 5 kreditams sudaro rašto darbo įvertinimas.



178

Skandinavijos kultūros istorija Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavijos kultūros istorija


Kviestinis profesorius




BA



Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 16 val.

Seminarų: 16 val.







Lietuvių, studijuojamoji skandinavų


Supažindinti studentus su Skandinavijos šalių kultūra ir jos istorija, plėsti jų kultūrinį akiratį. Baigę kursą studentai gebės apibrėžti ir analizuoti aktualias sąvokas bei terminus, mokės tirti, analizuoti, klasifikuoti ir vertinti reiškinius bei procesus, užčiuopti šiuolaikinės visuomenės tendencijas, įžvelgti priežastinius kultūros raidos ryšius. Kartu gilinantis į pasirinktą temą ir rengiant kolektyvinį pranešimą, ugdomi konstruktyvaus ir pagarbaus bendradarbiavimo įgūdžiai.


Skandinavijos šalys Europos kontekste. Pagrindiniai Skandinavijos šalių kultūros istorijos laikotarpiai nuo seniausių laikų iki XXI a. Istorinės raidos priežastys. Postmodernios, postindustrinės, multikultūrinės visuomenės iššūkiai ir perspektyvos. Gerbūvio valstybė, sveikatos, švietimo sistemos, ekonomika, egalitarinė visuomenė, socialdemokratija, politinės partijos, centras ir periferija, tautinės mažumos, emigracija ir imigracija, skandinaviškosios vertybės, moralinės ir religinės pažiūros, aktualūs politiniai klausimai. Papročiai ir tradicijos, folkloras. Kraštovaizdis ir architektūra. Svarbiausi kultūriniai sąjūdžiai, idėjų raida. Menas, muzika, literatūra, kinematografija bei žiniasklaida. Iškiliausi menininkai, rašytojai, visuomenės veikėjai.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Burke, Peter. What is Cultural History? Cambridge: Polity Press, 2008 2. Sørensen, Øystein& Stråth, Bo (red.) The Cultural Construction of Norden, Scandinavian UP, 1997 3. Alnæs, Karsten. Historien om Norge BI-V Oslo: Gyldendal, 1996 4. Semmingsen, Ingrid et al (red.) Norges kulturhistorie. Oslo: Aschehoug, 1984 5. Knudsen, A. Her går det godt, send flere penge. Gyldendal, 2002 6. Andersen, Kjartan (red.) Materialisme; Mangfold – lesestykker for framtida. Oslo: Gyldendal, 2002 7. Mjeldheim, Lien, Holden. Systemer. Innføring i samfunnskunnskap. Oslo: Aschehoug, 1980 Semestro pradžioje studentai gauna patikslintą literatūros sąrašą ir papildomą medžiagą.

Papildomos literatūros sąrašas 1. Norsk idéhistorie, 6 bind. Oslo: Aschehoug, 2000 2. Ingebritsen, Christine, The Nordic States& European Unity, Cornell UP, 1998 3. Geyer, Robert et al., Globalization, Europeanization and the End of Scandinavian Social Democracy?

Basingstoke: Macmillan, 2000 4. Miles, Lee (red.), The European Union and the Nordic Countries, Routledge, 1996 5. Royal Danish Ministry of Foreign Affairs, Denmark, 1996 6. Ehn, Billy& Löfgren, Orvar. Kulturanalysar, Malmø: Gleerup, 2002 7. Gjerdåker, Brynjulv. Kultur – ein inngangsdør til kysthistoria? I: Heimen, 4/92: 210-216 8. Alver og Skjelbred (red.) „Slipp tradisjonene fri – de er våre!“ Fest og fellesskap i endring, Uppsala: Kungliga

Kung Gustavs akademine för svensk folkkultur, ISBN 91-85352-61-6, psl. 53-67 9. Christensen, Arne Lie: Den norske byggeskikken. Oslo: Pax, 1995, psl. 12-37 10. Akman, Haki. Norges ansikter. En reise i et kulturelt mangfold. Bergen: Forlaget Migrasjonslitteratur, 2000 11. Selberg, Torunn Fjernsynsvirkelighet og hverdagsvirkelighet. Om bruk av fjernsyn i den norske hverdagen. I:

Selberg, Torunn (red.) Nostalgi og sensasjoner. Folkloristisk perspektiv på mediekulturen, Åbo. Psl. 247-278


Paskaitos, seminarai, diskusijos, konsultacijos, projektinis darbas.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Studentai privalo dalyvauti bent 65 % visų užsiėmimų.

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Tarpinis atsiskaitymas: pranešimai pasirinkta tema. Galutinis atsiskaitymas: individualus rašto darbas (10-15 psl.).


Egzamino pažymį sudaro bendras pranešimo ir rašto darbo rezultatų vidurkis, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose. Egzamino pažymį 5 kreditams sudaro rašto darbo įvertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose.



179

Skandinavijos kultūros kanonai Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavijos kultūros kanonai


dr. lekt. Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė, kviestinis profesorius




BA



Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 50 val.

Seminarų: 24 val.







Lietuvių, anglų


Susipažinti su literatūros ir kitų kultūros sričių kanonų sudarymo teorija bei praktika Skandinavų šalyse, ugdyti analitinius ir kūrybinius gebėjimus, plėsti kultūrinį akiratį. Sėkmingai egzaminą išlaikę studentai išmanys kanonų sudarymo principus ir su šia praktika susijusias problemas, mokės analizuoti egzistuojančių kanonų specifiką, gebės ją sieti su kultūriniais, politiniais ir socialiniais procesais Skandinavijos ir kitose šalyse, sudarinėti alternatyvius kultūros kanonus, pasitelkdami šiuolaikines informacines technologijas. Įvairių skandinaviškų informacijos ir teorijos šaltinių (taip pat ir interaktyvių) paieška ir analizė stiprins studentų skandinavų kalbos supratimo gebėjimus, plės dalykinės kalbos žodyną.


I. Kas yra kanonas ir kodėl jis sudaromas. 1. Pasaulinė kanonų sudarymo tradicija ir praktika. 2. ,,Atviri“ ir ,,slapti“ kanonai. 3. Klasikų ir „kanonizuotojų“ terminologinė skirtis. 4. Kanonas ir laikas.

II. Oficialusis danų kultūros kanonas – kanonizacijos procesų katalizatorius Šiaurės šalyse. 1. Objektų atrankos principai. 2. Kanonas ir dešiniųjų politika. 3. Kanono kritika. Visuomenės debatai. Skandinavų spaudos reikšmė kanonų sudarymui. 4. Alternatyvių kanonų banga.

III. ,,Natūralūs“ kanonai. 1. Individualus talentas ir tradicija. T.S. Elioto koncepcija. 2. H. Bloomo „įtakos nerimo“ teorija ir jo kanono koncepcija. 3. Amžinieji lyderiai. Skandinavų šalių kultūrinis lobynas.

IV. Atsakas į danų kultūros kanoną kitose šalyse. 1. Siūlymai sudaryti oficialius kultūros kanonus Švedijoje ir Norvegijoje ir reakcija į juos. 2. Nyderlandų projektas. 3. Latvijos projektas. Demokratijos pamoka ar sovietinio mąstymo reliktas?

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Kulturkanon (med indlagt DVD) København: Politikens forlag, 2006 2. Bloom, Harold. The Western Canon: The Books and School of the Ages.New York: Harcourt Brace &

Company, 1994 3. T.S. Eliot. “Tradition and the Individual Talent,” in: The Sacred Wood,1920, prieiga internetu

<http://www.bartleby.com/200/sw4.html>. 4. Kanonų sudarymo problematikai skirti straipsniai skandinavų internetinėje spaudoje

Papildomos literatūros sąrašas 1. Brunsgaard, Martin H. ,,Danų kultūros kanonas“, Krantai, 2006 (2), p. 8−13. 2. Gates, Henry Louis. Loose Canons: Notes on the Culture Wars. Oxford University Press, 1993 3. Grishakova, Marina. “The poetics of return“ in: Senoji Lietuvos literatūra, 18 knyga, 2004, p.23−29. 4. Hagen, Erik Bjerck et al. Den norske litterære kanon Oslo : Aschehoug, 2009 5. Lee Morrissey (Ed.) Debating the Canon: A Reader from Addison to Nafis. New York: Palgrave MacMillan,

2005 6. Weinreich, Torben. Kanon - Litteratur i folkeskolen. København: Høst og Søn, 2004


Paskaitos, seminarai, konsultacijos, savarankiškas darbas sudarant alternatyvų pasirinktos skandinavų kultūros srities kanoną.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) 7,5 kredito: Tarpinis atsiskaitymas: pranešimas pasirinkta tema (savarankiškai sudarytas ir teoriškai pagrįstas pasirinktos skandinavų kultūros srities kanonas, apie 20 min.) ir atsakymai į auditorijos klausimus. Galutinis atsiskaitymas: pranešimo pagrindu parengtas rašto darbas (apie 20 psl.). 5 kreditams: Rašto darbas: savarankiškai sudarytas ir teoriškai pagrįstas pasirinktos skandinavų kultūros srities kanonas (apie 12 psl.)


Egzamino pažymį 7,5 kredito sudaro bendras pranešimo ir rašto darbo rezultatų vidurkis, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose, 5 kreditams − rašto darbo vertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose.



http://www.bartleby.com/200/sw4.html

180

Skandinavijos šalys tarptautinių santykių sistemoje Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavijos šalys tarptautinių santykių sistemoje


doc. dr. Saulius Pivoras




BA



Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 32

Seminarų: 32

Konsultacijų:8




Skaityti literatūrą anglų ir skandinavų kalbomis


Lietuvių


Įgyjama žinių apie Skandinavijos šalių vaidmenį tarptautinėje politikoje, gebėjimų analizuoti ir aiškinti regioninio saugumo užsienio politikos bei pan. sąsajas.


Tarptautinių santykių teorijos, tarptautinių santykių sistemos samprata ir Skandinavijos šalys. Skandinavijos šalys ir tarptautinių santykių raida nuo Vestfalijos sutarties (1648) iki Vienos kongreso (1814). Skandinavijos šalys tarptautinėje politikoje nuo Vienos kongreso iki I pasaulinio karo. Skandinavijos šalys Tautų Sąjungos sistemoje: tarptautinės teisės gynėjų vaidmens susiformavimas. Šiaurės balanso sistema. Danijos aktyvaus tarptautiškumo politika po Sovietų Sąjungos žlugimo. Švedijos neutraliteto tradicija ir neprisijungimo politika. Švedijos politika trečiojo pasaulio atžvilgiu šaltojo karo metais. Skandinavijos šalys ir JTO. Skandinavijos šalys ir NATO. Skandinavijos šalių Baltijos politika

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Christine Ingebritsen. Scandinavia in World Politics. Lanham, 2006 Clive Archer. New Security Issues in Northern Europe. London & New York, 2007 Clive Archer. Norway Outside the European Union. Norway and European integration from 1994 to 2004. London & New York, 2005 Henrik Larsen.Analysing the Foreign Policy of Small States in the EU. The Case of Denmark. New York, 2005 Pernille Rieker. Europeanization of National Security Identity: The EU and the changing security identities of the Nordic states. London & New York, 2005 Mikael Malmborg. Neutrality and State building in Sweden. New York, 2001 Götz, Norbert; Haggrén, Heidi. Regional Cooperation and International Organizations: The Nordic Model in Transnational Alignment. London & New York, 2008

Papildomos literatūros sąrašas Lopata R. Tarptautinių santykių istorija. 2 leidimas. Vilnius, 2001 Patrick Salmon. Scandinavia and the Great Powers 1890-1940. CUP, 1997 Cooperation and Conflict, 1965 – 2010 (Sage Journals Online duomenų bazė), http://cac.sagepub.com/content/by/year


Paskaitos, seminarai, individualūs pristatymai ir grupinės diskusijos.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Bendrieji VU reikalavimai

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Galutinis pažymys – pagal kaupiamojo balo sistemą, atsiskaitymai seminarų metu – 30 procentų, referatas – 30 procentų ir egzaminas – 40 procentų.


Egzaminas raštu. 5 kreditams − rašto darbo vertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose.



http://cac.sagepub.com/content/by/year

181

Skandinavų kriminalinė literatūra Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavų kriminalinė literatūra


Lekt. dr. Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė, kviestinis profesorius




BA



Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)


Paskaitų: 50 val.

Seminarų: 24 val.





Skaityti kuria nors skandinavų ir anglų kalbomis


Lietuvių, anglų.


Pasitelkti kriminalinę literatūrą kaip raktą į žanro teoriją, aiškintis kriminalinės literatūros vietą Skandinavijos grožinės literatūros kontekste, susipažinti su įvairiais kriminalinės literatūros tipais ir jų reprezentacijomis skandinavų literatūroje ir mokytis juos analizuoti. Sėkmingai egzaminą išlaikę studentai gebės įvairiais aspektais, pasitelkdami išmoktą teoriją, savarankiškai analizuoti kriminalinės literatūros reiškinį ir sieti jį su bendrais literatūros raidos procesais. Grožinių tekstų ir teorinės medžiagos skandinavų kalbomis studijavimas lavins šių kalbų supratimo gebėjimus, atlikdami jiems skirtas užduotys, studentai tobulins gebėjimus pristatyti savo darbų rezultatus žodžiu ir raštu, taip pat ir pasitelkdami šiuolaikines informacines technologijas.


1. Pagrindinės žanro teorijos gairės. Nuo Aristotelio iki J. Derrida. 2. Teksto žanrinės identifikacijos problema. Kas lemia teksto žanrą: autorius, tekstas, skaitytojas? 3. Kriminalinės literatūros istorinė apžvalga. 4. Kriminalinio romano tipologija ir struktūra. Van Dine’o ”Dvidešimt detektyvo taisyklių”. T. Todorovo ir W.

Dahlio teorijos. 5. Detektyvas kaip žaidimas. B. Suitso teorija. 6. Skandinavų kriminalinė literatūra grožinės literatūros kontekste. 7. Skandinavų kriminalinės literatūros propagavimo projektai. 8. Įvairių kriminalinės literatūros tipai ir jų reprezentacijos skandinavų literatūroje: klasikinis detektyvas,

įtempto siužeto romanas, policininkų romanas, moterų kriminalinis romanas (femikrimi) ir kt. 9. Skandinavų kriminaliniai TV serialai: literatūros adaptacijos ar savarankiška produkcija?

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Alewyn, Richard, "Detektivromanens anatomi", in: Brott, kärlek, äventyr, 1995. 2. Dahl, Willy. "Om litterariteten i kriminallitteraturen", in: René Rasmussen og Anders Lykke (red.). Den sidste

gode genre. Krimiens aktualitet, 1995. 3. Hejlsted, Annemette. "Femi krimiens ti bud", in: Kvinder, Køn & Forskning, 2003, 4/03. 4. Madsen, Deborah. "Introduction. Recent Trends in Genre Theory", in Rereading Allegory. New York, 1994.

pp. 1-27. 5. Suits, Bernard. "The Detective Story: A Case study of Games in literature", in: Canadian review of

comparative literature, 1985, vol.12 (2), pp. 200-219. 6. Todorov, Tzvetan. "The Typology of Detective Fiction", in: The Poetics of Prose. Ithaca (N.Y.): Cornell

University Press, 1977, pp. 42-52. 7. S.S. Van Dine. "Twenty rules for writing detective stories", interneto prieiga

[http://gaslight.mtroyal.ca/vandine.htm]. 8. Pettersson, Torsten. "Vem blir jag när jag läser? - En essä om identifikation och moral i detektivromanen", in:

Norsk Litteraturvitenskapelig Tidsskrift, Vol. 10, No. 2.

Papildomos literatūros sąrašas. 1. Agger, Gunhild & Anne Marit Waade (red.). Den skandinaviske krimi. Nordicom, 2010. 2. Greider, Göran. "Den konservativa larven", in: I neonljusets skugga, 1999. 3. Munt, Sally. Murder by the book? Feminism and the Crime Novel, London, 1994. 4. Nordberg, Nils. Døden i kiosken og andre heftedetektiver, Oslo, 2000. 5. Rostrup, Henriette. "Syndig, smuk og fortapt - om kvinden i krimien", in: Den sidste gode genre, KLIM,

1995. 6. Rzepka, Charles J. Detective Fiction, Cambridge and Boston: Polity Press, 2005. 7. Rydqvist, Jenny. De mänskliga detektivromanerna, in: I neonljusets skugga, 1999. 8. Skei, Hans H. Blodig alvor, Aschehoug, 2008.


Paskaitos, diskusijos, informacijos šaltinių analizė, savarankiškai parengti žodiniai pristatymai, rašto darbai.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) 7,5 kredito gauti: Vieno teorinio šaltinio pristatymas ir komentavimas; Vieno kriminalinio romano analizė raštu pritaikant išmoktą teoriją (apie 20 puslapių) ir jos pagrindu parengtas pranešimas. 5 kreditams gauti: Vieno kriminalinio romano analizė raštu pritaikant išmoktą teoriją (apie 20 puslapių)


Egzamino pažymį 7 kreditams sudaro bendras pranešimo ir rašto darbo rezultatų vidurkis, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose, 5 kreditams − rašto darbo įvertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose.



http://gaslight.mtroyal.ca/vandine.htm

182

6 semestras


Skandinavų filologijos įvadas

Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavų filologijos įvadas


docentė dr.Erika Sausverde, lekt. dr. Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė, prof. Jurij Kuzmenko (Sankt-Peterburgo universitetas, Humboldtų universitetas, Berlynas), kviestinis profesorius




BA


2

Kreditai (Credits)

7,5


Paskaitų:16 val.

Seminarų: 48 val.

Konsultacijų:16 val.




Gerai mokėti anglų kalbą ir gebėti skaityti kuria nors skandinavų kalba.


Lietuvių, anglų.


Dalykas susideda iš dviejų dalių – kalbinės ir literatūrinės. Pagrindinis kalbinės (lingvistinės) dalies tikslas – susipažinti su skandinavų kalbų ypatybėmis, lyginant su kitomis germanų ir indoeuropiečių (lietuvių) kalbomis, pagrindiniais skandinavų kalbų raidos etapais, išmokti analizuoti seniausius germanų (gotų) kalbų tekstus, spręsti lingvistinius uždavinius. Šiuo dalykų siekiama plėsti studentų lingvistinį akiratį ir teorinę bazę, lavinti jų analitinius gebėjimus ir požiūrį į kalbų vystimosi procesus. Įgytas žinias ir supratimą studentai galės pritaikyti įvairiuose moksliniuose projektuose. Literatūrinė dalis skirta supažindinti studentus su žymiausiais skandinavų literatūrų raidos laikotarpiais iki Moderniojo proveržio, jų tipologiniais reiškiniais, dominuojančiais žanrais ir svarbiausiais tekstais (jų vertimais). Kursas suteiks studentams žinių apie skandinavų literatūrų specifiką ir raidą, ugdys jų gebėjimus savarankiškai analizuoti tekstą ir interpretuoti jį atitinkamo laikotarpio dominuojančių stilių ir krypčių kontekste, o taip pat lavins studentų dalyvavimo dalykinėje diskusijoje įgūdžius.


1.Senovės germanai, jų visuomeninė santvarka, kultūra, papročiai ir kt. Graikų ir romėnų šaltiniai. 2. Seniausieji raštai. Rūnos. Rūnų raštų kalba. Rūnų raštų, gotų kalbos tekstų skaitymas, jų lingvistinė analizė. 3. Kiti senųjų germanų kalbų šaltiniai. Germanų kalbų lyginamieji istoriniai tyrimai. 5. Progermaniškoji priebalsių sistema, Grimo dėsnis, įvairios priebalsių kaitų interpretacijos. 6. Germanų kalbų balsių sistema, balsių kaitos, fonetinės asimiliacijos, umliautas, naujų fonemų atsiradimas, abliautas germanų ir kitose indoeuropiečių kalbose. 7. Kirtis germanų kalbose, Vernerio desnis. 8. Pagrindinė senųjų germanų kalbų morfologinė charakteristika. 9. Senųjų germanų kalbų leksika. 10. Germanų kalbų klasifikacijos problemos. Literatūrinė dalis: Viduramžiai

1. Vėlyvųjų viduramžių skandinavų istoriografija (Saxo Grammaticus. Gesta Danorum) ir krikščioniškoji religinė literatūra (Den Heliga Birgittas uppenbarelser.)

Reformacijos epocha; Barokas; Apšvieta. 2. Autobiografinė literatūra: Leonora Christina ir akademinė – meninė proza: K. Linnaeus, E.

Swedenborg. 3. Lyrika: Thomas Kingo, H.A. Brorson, Carl Michael Bellman ir drama: Ludvig Holberg.

Romantizmas 4. Adam Oehlenschläger, H.C. Andersen, S. Kierkegaard (Danija) 5. Johan Sebastian Welhaven, Henrik Wergeland, Camilla Collett (Norvegija). 6. Carl Jonas Love Almqvist, Fredrika Bremer (Švedija). 7. Folkoristika. P. Ch.Asbjørnseno ir J. E. Moe, N.F.S Grundvigo pasakų leidimai. Skandinavų baladės.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Kalbinė dalis 1. The Germanic Languages (ed. by Ekkehard König and Johan van der Auwera). London&New York, 2002

(1994). 2. The Nordic Languages: An International Handbook of the History of the North Germanic Languages.

(red. Oskar Bandle). Walter de Gruyter, 2005. 3. Bennet, William H. An Introduction to the Gothic Language. New York, 1999 (1980). 4. Haugen, Einar. The Scandinavian Languages. London, 1976. 5. Todd, Malcolm. The Early Germans. Blackwell Publishing, 1992. 6. Vikør, L. TheNordicLanguages, 2nd ed. (Novus Press, 1995 arba veliau). Literatūrinė dalis 7. Rossel, Sven Hakon. A History of Scandinavian Literature, 1870-1980. University of Nebraska Press,

1993.

183

8. Warme, Lars G. A History of Swedish Literature. University of Nebraska Press, 1996. 9. Naess, Harald S. (ed.). A History of Norwegian Literature. University of Nebraska Press, 1993.

Papildomos literatūros sąrašas Kalbinė dalis 1. Hock, H.H. and B.D.Joseph. Language Change and Language Relationship: An Introduction to

Historical and Comparative Linguistics. Berlin: Mouton de Gruyter,1996. 2. Vvedenije v germanskuju filologiju. Moskva, 2000. 3. Berkov, V.P. Sovremmennyje germanskije jazyki. St.-Peterburg, 1996. 4. Guhman, M.M. Gotskij Jazyk. Moscow, 1958. 5. Steblin -Kamenskij M.I. Istorija skandinavskih jazykov. Moskva-Leningrad, 1953. 6. Wessen, Elias. De nordiska språken. Stockholm, 1992. 7. Wright, Joseph. Grammar of the Gothic Language. Oxford, 1954.

Literatūrinė dalis 1. Zuck, Virpi et al. Dictionary of Scandinavian Literature. Greenwood Press, 1990.

Semestro pradžioje studentai gauna patikslintą literatūros sąrašą ir papildomą medžiagą.


Paskaitos ir bendros diskusijos, seminarai, teorinių tekstų ir empirinės medžiagos analizė, savarankiškai parengti žodiniai pristatymai, rašto darbai.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Kalbinė dalis: Tarpiniai atsiskaitymai: pranešimai žodžiu, galutinis atsiskaitymas: egzaminas raštu Literatūrinė dalis: Pranešimas iš sąrašo pasirinkta tema ir pranešimo pagrindu parengtas rašto darbas (užduotis namuose, apie 3000 žodžių)


7,5 kreditų: Egzamino pažymį sudaro kalbinės ir literatūrinės dalies bendras pažymys, kurį sudaro: kalbinės dalies egzamino raštu įvertinimas (40%), pranešimų kalbine tema įvertinimas, atsižvelgiant į konstruktyvų dalyvavimą seminaruose (20%); pranešimo ir rašto darbo literatūrine tema įvertinimas (40%). 5 kreditams: Egzamino pažymį sudaro bendras kalbinės dalies egzamino raštu įvertinimas (60 %) ir pranešimo literatūrine tema įvertinimas (40%).



184

Skandinavų kalbotyra II Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavų kalbotyra II


dr. Loreta Vaicekauskienė, Ugnius Mikučionis kviestinis profesorius




BA


V

Kreditai (Credits)

7,5


Paskaitų: 16 val.

Seminarų: 32 val.





Nėra.


lietuvių, skandinavų, anglų


Studentai susipažins su kalbos istorijos ir sociolingvistikos teorijomis ir skandinavų kalbų bei visuomenių raida, išmoks taikyti istorinių ir sociolingvistinių tyrimų metodus, analizuoti ir kritiškai vertinti studijuojamą kalbą ir visuomenę kalbos istorijos ir sociolingvistikos požiūriu.


I dalis. Kalbos istorija Pagrindiniai kalbos raidos faktai, pradedant runų ir baigiant mūsų laikais. Skandinavų kalbos ir Skandinavijos kalbos. Šių kalbų skirstymas pagal dabartinę situaciją ir pagal kalbų kilmę. Svarbiausieji studijuojamos kalbos istorijos laikotarpiai, jų datavimas. Įvairių laikotarpių ir įvairių žanrų tekstai, jų vertimas į dabartinę kalbą. Fonologiniai, morfologiniai ir sintaksiniai požymiai, būdingi visoms germanų kalboms ir tik skandinavų kalboms. Garsų kilmė (lyginimas su germanų bei skandinavų prokalbe) ir raida. Kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų raida. Nekirčiuotų skiemenų redukcija ir šio reiškinio sąveika su morfologinės sistemos raida. Sakinio struktūros raida. Sintetinio tipo kalbos perėjimas į analitinį tipą. Visuomenės permainų įtaka kalbai. Kalbų kontaktai, jų įtakojami kalbos pokyčiai. Leksiniai ir morfologiniai skoliniai. Rašytinės kalbos raida, norminimas, atskirų dialektų veikiami kalbos reiškiniai. Šiandieninės kalbos ypatybės iš istorinės perspektyvos. II dalis. Sociolingvistika. Sociolingvistinių tyrimų sritys, metodai ir pagrindinės sąvokos. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai. Sociolingvistinis požiūris į kalbos variantiškumą ir kitimą. Skandinavų visuomenės ir kalbos raidos sąsajos: nacionalizmas, urbanizacija, internacionalizacija, imigracija. Tarmių niveliacija, socialinių tinklų ir masinės informacijos priemonių įtaka kalbinėms nuostatoms ir kalbos kitimui. Bendrinės kalbos vieta postmodernioje visuomenėje. Kalbų politika Skandinavijoje. Kalbų kontaktų tyrimai. Anglų kalbos vaidmens ir plitimo tyrimai. Kalba ir socialinė tapatybė. Kalba ir lytis. Jaunimo kalbos tyrimai. Kalbinių nuostatų tyrimai. Sociolingvistiniai skandinavų projektai ir duomenų bankai.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) I dalis. 1. Bergman, Gösta. Kortfattad svensk språkhistoria. Stockholm: Norstedts Akademiska Förlag, 2003 2. Haugen, Einar. The Scandinavian Languages. An Introduction to their History. London, 1986 3. Jahr, Ernst Haakon. Utsyn over norsk språkhistorie e er 1814. Oslo, 1989 4. Pettersson, Gertrud (red.). Studier i svensk språkhistoria, Lund, 1988 5. Skautrup Peter. Det Danske Sprogs Historie (4 vols.), Gyldendal, 1968 6. Torp, Arne & Lars S. Vikør. Hovuddrag i norsk spraakhistorie. Oslo, 1996 7. Torp, Arne. Nordiske språk i nordisk og germansk perspek v. Oslo, 1998 8. Bandle, Oskar et al. (eds.) The Nordic Languages: An International Handbook of the History of the North Germanic Languages. Vol. 2. De Gruyter, 2005. II dalis.

1. Arboe, T. (red.), Nordisk dialektologi og sociolingvistik. Århus: Peter Skautrup Centret for Jysk Dialektforskning, Aarhus Universitet, 2007. (intern. versija: http://www.hum.au.dk/jysk/publikationer/Dialektologi.pdf)

2. Gregersen, F., Københavns sociolingvistik, Kristiansen, T., Jørgensen J. N., Pedersen I. L. (eds.), Novus Forlag, 2009.

3. Gunnarsson, Britt-Louise (tills. med Ulla Börestam), (red.): Språk och kultur i det multietniska Sverige. TeFa nr 44. Uppsala universitet: Uppsala, 2005.

4. Jørgensen, J. N., Quist, P. Unges Sprog, HansReitzels Forlag, 2008. 5. Holmes, J. An Introducion to Sociolinguistics, Harlow: Longman, 2001. 6. Kotsinas, U-B., En bok om slang, typ, Norstedts Akademiska Förlag, 2003. 7. Kristiansen, T. Nordiske språkhaldningar. Ei meiningsmåling, Oslo: Novus Forlag, 2006. 8. Maegaard M., Gregersen F., Quist P. and Normann Jørgensen P. (eds.): Language Attitudes,

Standardization and Language Change. Oslo: Novus, 2009. 9. Mæhlum, B. et al.: Språkmøte: Innføring i sosiolingvistikk, Oslo, 2003. 10. Nordberg, B. (ed.), The Sociolinguistics of Urbanization: The Case of the Nordic Countries,

Walter De Gruyter, 1994. 11. Sandøy, H., Torp, A., Vikør et al. (ed.): Språkideologi og språkplanlegging i Noreg, Bergen:

Universitetet i Bergen, 1991. 12. Thelander M. (ed.), Talspråksforskning i Norden. Mål, material, metoder, Studentlitteratur:

Lund, 1982. 13. Vikør L., The Nordic Languages, Their Status and Interrelations, Novus Press, 1993. 14. The Nordic Languages: An International Handbook of the History of the North Germanic

Languages. Vol. 2. De Gruyter, 2005.

Papildomos literatūros sąrašas Aitchison, Jean. 2001. Language change: progress or decay? 3rd ed. Cambridge: Cambridge University Press. Gunnarsson, Britt-Louise & Liberg, Caroline, red., 1992: Språk, språkbruk och kön. ASLA:s skriftserie 5. Uppsala universitet. Uppsala 1992.

185

Gunnarsson, B-L., Hellberg, S., Svartholm, K., red., 2000: Kontakt, variation och förändring – studier i Stockholmsspråk. Ett urval av uppsatser av Ulla-Britt Kotsinas. Acta Universitatis Stokholmiensis 22. Stockholm, 2000. Kristoffersen K. E. et al. (red.), Språk. En grunnbok, Universitetsforlaget, 2008. Johannessen, J. B. and K. Hagen (eds.) Språk i Oslo. Ny forskning omkring talespråk. Oslo: Novus, 2008. Kotsinas, U-B., Stenström A-B., Drange E-M. (eds.) Ungdom, språk och identitet: Rapport fra et nettverksmøte, Nord 1999:30. Kristiansen T. (red.): Nordiske sprogholdninger. En masketest, Oslo: Novus Forlag, 2006. Pastaba. Papildomos lit. sąrašas, skirtas konkrečiai studijuojamai kalbai, nurodomas kurso pradžioje.


Paskaitos (25 proc.), seminarai/pratybos (75 proc.): individualios ir grupinės praktinės užduotys auditorijoje ir savarankiškai, užduočių pristatymas žodžiu ir kolegiškas kritinis vertinimas, savarankiškas teorinės literatūros studijavimas ir aptarimas auditorijoje, darbas su tekstynais ir duomenų bazėmis, rašto darbai.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Tarpiniai atsiskaitymai (praktinė užduotis raštu ir jos pristatymas žodžiu), kalbos istorijos arba sociolingvistikos srities analitinis rašto darbas (individualus arba projektinis).


Po 50 proc. tarpiniam (kaupiamajam) ir galutiniam atsiskaitymui.



186

Skandinavų literatūra Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavų literatūra (Šiuolaikinė Skandinavų literatūra: nuo Moderniojo proveržio iki šių dienų)


dr. lekt. Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė, asist. Jūratė Kumetaitienė, lekt. Stefan Anbro, lekt. Cecilie Hauglund, kviestinis lektorius




BA


4

Kreditai (Credits)

7,5 (5+2,5)

VU kreditai (VU credits)


Paskaitų: 24 val.

Seminarų: 50 val.





Gėbėti skaityti studijuojama skandinavų ir anglų kalbomis


Lietuvių, anglų


Gilintis į šiuolaikinių skandinavų literatūrų raidą nuo Moderniojo proveržio laikų, nušviesti jų nacionalinę specifiką, tipologinius reiškinius, sociokultūrinį kontekstą bei sąsajas su Europos literatūros procesais. Kursas ugdys studentų gebėjimus savarankiškai analizuoti tekstą, interpretuoti jį laikotarpio dominuojančių stilių ir krypčių kontekste, o taip pat lavins studentų dalyvavimo dalykinėje diskusijoje įgūdžius.


„Moderniojo proveržio “reiškinys, neoromantizmas, natūralizmas, estetizmas, dekadansas, modernizmas, postmodernizmas, minimalizmas ir kt. tendencijos skandinavų literatūroje ir atskirų rašytojų kūryboje. Studijuojami autoriai: Norvegų literatūra: H. Ibsenas, K. Hamsunas, S.Undset, T. Vesaas, J.Bjørneboe, J.Fosse, H. Wassmo, E. Loe, L.S.Christensenas, K.O.Knausgårdas. Švedų literatūra: S. Lagerlöf, G. Frödingas, E. A. Karlfeldtas, E. Södergran, A. Strindbergas, T. Lindgrenas, P.O. Enquistas, G. Tunströmas, T. Tranströmeris. Danų literatūra. J.P Jacobsenas, M. A Nexø, J.V. Jensenas, K. Munkas, M.A. Hansenas, K. Rifbjergas, P. Seebergas, I. Christensen, P.Tafdrup, P. Høegas. Islandų ir Farerų literatūra: H. Laxnessas, S. Jakobsdottir, Sjónas; W. Heinesenas, F.J. Jacobsenas.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 8. Andersen, Per Thomas. Norsk litteraturhistorie. Oslo Universitetsforlag, 2001. 9. Hägg, Goran . Den svenska litteraturhistorien. Stockholm: Wahlström & Widstrand, 1996. 10. Mortensen, Klaus P. og May Schack (red). Dansk litteraturs historie, bind 1-5 København:

Gyldendal, 2006-2009. 11. Rottem, Øystein. Norges litteraturhistorie. B. 1-3. Oslo : J.W.Cappelens forlag AS, 1998 12. Schmidt, Povl et al. (red.) Læsninger i dansk litteratur, bind 1-5. Odense Universitetsforlag,

1998.

Papildomos literatūros sąrašas 1. Mai, Anne Marie (red.) Danske digtere i det 20. århundrede.. 4. udgave. Bind 1-3. Gad, 2000-2002.

2. Conrad, Neal Ashley et al. (red.) Perspektiver i nyere dansk litteratur, Spring, 1997. 3. Gemzøe, Anker (red.). Fortællingen i Norden efter 1960. Aalborg:Aalborg Universitetsforlag,

2004. 4. Hejlskov Larsen, Steffen. Betydningsstrømme i nyere dansk poesi, Museum Tusculanum, 2004


Paskaitos, diskusijos, įvairių informacijos šaltinių analizė, savarankiškai parengti žodiniai pristatymai, rašto darbai.


Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) 7,5 kredito gauti Pranešimas: vieno literatūrinio reiškinio arba teksto pristatymas Rašto darbas: dviejų tekstų aspektinė analizė (apie 20 psl.). 5 kreditams gauti Rašto darbas: dviejų tekstų aspektinė analizė (apie 15 psl.).


Egzamino pažymį 7,5 kredito sudaro bendras pranešimo (30%) ir rašto darbo (70%) įvertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose. Egzamino pažymį 5 kreditams sudaro rašto darbo įvertinimas, atsižvelgiant į dalyvavimą diskusijose.



187

Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, stilistika, vertimas II Dalyko sando kodas (Course unit code)


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, stilistika, vertimas II






BA


6

Kreditai (Credits)



Paskaitų: 0

Seminarų: 128

Konsultacijų: 0




Danų/norvegų/švedų kalba, stilistika ir vertimas I


Studijuojamoji skandinavų, lietuvių


Tikslai:

Praplėsti studijuojamosios kalbos žodyną, apimantį įvairias visuomenės gyvenimo sritis.

Sustiprinti komunikacinę kompetenciją studijuojamąja kalba.

Supažindinti su grožinės literatūros žanrų ypatumais.

Įgyti vertimo raštu pagrindus. Gebėjimai:

Suprasti dalykinius ir grožinius tekstus.

Suprasti daugelį radijo ir televizijos laidų aktualiomis temomis.

Diskutuoti įvairiomis temomis, argumentuotai reiškiant savo nuomonę.

Kurti rišlius įvairių tipų ir tematikos tekstus.

Versti įvairius grožinius tekstus iš studijuojamosios kalbos į gimtąją kalbą. Pasiekiamas B2.2 lygis pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.


Studijuojamosios kalbos gramatikos temų kartojimas ir įtvirtinimas. Modalumo ir apibrėžtumo raiška. Fraziniai veiksmažodžiai. Prielinksninės konstrukcijos. Sudėtingesnės sintaksinės konstrukcijos. Žodžių daryba.

Žodyno plėtimas skaitant, diskutuojant ir rašant apie įvairias visuomeninio gyvenimo sritis. Frazeologizmai ir idiomos. Vietiniai studijuojamosios kalbos variantai.

Grožinės literatūros žanrai ir stiliaus ypatumai. Stilistinės figūros. Kūrybinis rašymas, esė.

Vertimo raštu įgūdžių lavinimas. Versto teksto sklandumas, stiliaus normų laikymasis. Vertimo klaidų ir vertimo kokybės analizė.

Pasiruošimas profesinei praktikai, asmeninių tikslų formulavimas.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Danų kalba: 5. Jacobsen, H. G., Skyum-Nielsen, P. 1996. Dansk sprog. En grundbog. Schønberg 6. Thyggesen, K. 1998. Fra essay til klumpe. Munksgaard 7. Jensen, H. V., Togeby, O. 1994. Brug sproget! Om skriftlig fremstilling. Hans Reitzels Forlag 8. Øllgaard, K., Køppe, S. (eds.) 2007. Humanistisk videnskabsteori. DR Multimedie 9. Tonnesen L. 1995. At omgås tekster. Håndbog i dansk. Munksgaard

Norvegų kalba:

9. Ellingsen E., MacDonald, K. 2008. Her på berget. Tekstbok. Cappelen 10. Ellingsen E., MacDonald, K. 2008. Her på berget. Arbeidsbok. Cappelen 11. Høgberg, E. 2000. Håndbok i grammatikk og språkbruk. Fag og Kultur 12. Høgberg, E. 2003. Arbeidsbok til håndbok i grammatikk og språkbruk. Fag og Kultur 13. Vagle, W., Sandvik, M., Svennevig, J. 1993. Tekst og kontekst. Cappelen Akademisk Forlag 14. Svennevig, J., Sandvik, M., Vagle, W. 1995. Tilnærminger til tekst. Cappelen Akademisk Forlag 15. Brodersen, R., Bråten, F., Reiersgaard, A. et al. 2007. Tekstens autoritet: Tekstanalyse og

skriving i akademia, Universitetsforlaget 16. Hjørnager Pedersen, V., Krog-Hansen, N. (eds.) 1994. Oversættelseshåndbogen. Munksgaard 17. Lomheim, Sylfest Omsetjingsteori: ei elementær innføring. 1998 (2. leid.). Oslo :

Pensumtjenesten. Švedų kalba:

1. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2010. Rivstart C1 + C2. Textbook. Natur & Kultur 2. Levy Scherrer, P., Lindemalm, K. 2010. Rivstart C1 + C2. Övningsbok. Natur & Kultur 3. Fasth, C., Kannermark, A. 1998. Form i fokus: Övningsbok i svensk grammatik; Del C.

Folkuniversitetets förlag 4. Åström, M. 2009. Språkporten − för svenska som andraspråk A och B. Studentlitteratur AB

http://www.universitetsforlaget.no/informasjon/forfatter/alfabetisk/vis?contentItemId=794007



188

5. Lennartsson Hokkanen, I. 2006. Språknyckeln D: för senare delen av Sfi. Studentlitteratur AB

Papildomos literatūros sąrašas Danų kalba: 1. Øckenholt, M. 2001. Dansk er svært. Gyldendal 2. Skovgaard Jensen, C. 2001. På fransk visit. Akademisk forlag 3. Kock, C, Tandrup, B. 1989. Skriv kreativt. Skriftlig fremstilling: sagprosa/fiktion. Gyldendal 4. Thorborg, L. 1998. Dansk udtale i praksis. Grundbog. Akademisk forlag 5. Christensen, R. Z., Christensen, L. 2009. Dansk grammatik. Syddansk Universitetsforlag

Norvegų kalba:

3. Elieson, M.H., Høgberg, E., Wulff, E.R. 2000. Klar for Norge 4. Norsk med samfunnskunnskap for voksne innvandrere. Tekstbok. Fag og kultur

4. Elieson, M.H., Høgberg, E., Wulff, E.R. 2000. Klar for Norge 4. Norsk med samfunnskunnskap for voksne innvandrere. Arbeidsbok. Fag og kultur

5. Husby, O. 1990. Norske ord. Ordlagingslære med oppgaver. Friundervisningens Forlag 6. Husby, O. 1990. 101 oppgaver. Arbeidsbok i norsk for viderekomne. Friundervisningens Forlag 7. Faarlund, J.T., Lie, S., Vannebo, K.I. 1997. Norsk referansegrammatikk. Universitetsforlaget

Švedų kalba:

1. Antologi med skönlitteratur och sakprosa, del 2-3. 1990. Universitetsforlaget 2. Strömkvist, S. 1989. Skrivboken. Liber 3. Tidningen: Språk. 2010


Probleminis dėstymas, supratimo iš klausos pratybos, televizijos laidų ir filmų peržiūros bei aptarimas, žiniasklaidos aktualijų aptarimas, diskusijos, pranešimai, grupinis darbas, tekstų analizė, gramatikos ir leksikos užduotys, vertimo užduotys, įvairūs rašiniai ir kt.




Pranešimas žodžiu (20 proc.) ir egzaminas raštu (40 proc.) bei žodžiu (40 proc.).



Kiti skandinavistikos pasirenkamieji dalykai (žr. 5 semestrą)

189

IV kursas

7 semestras


Skandinavistikos baigiamasis projektas Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Skandinavistikos baigiamasis projektas (tiriamasis projektas studijuojama kalba)


Skandinavistikos centro dėstytojai (priklauso nuo studento pasirinktos skandinavistikos specializacijos)



Dalyko sando lygis (Level of course) BA

Semestras (Semester) 7

Kreditai (Credits) 7,5


Paskaitų: 0

Seminarų: 32




Reikalavimai (Prerequisites) Gebėti skaityti ir rašyti studijuojama skandinavų kalba (B2)

Dėstomoji kalba (Language of instruction) Lietuvių, studijuojamoji skandinavų


Tikslas – ugdyti studijuojamos kalbos (kultūros, literatūros) tyrėjo kompetenciją, gebėjimą savarankiškai taikyti studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus praktikoje, siekiant skandinavistikos gretutinio bakalauro laipsnio. Tikslą pasiekę studentai: 1. gebės įžvelgti su danų, norvegų ar švedų kalba ir (ar) kultūra (literatūra) susijusią problemą, jai ištirti pasirinkti tinkamą empirinę medžiagą, tyrimo metodus ir bibliografinius šaltinius; 2. pasirinktai problemai ištirti gebės rinkti, analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti medžiagą iš įvairių šaltinių bei adekvačiai taikyti filologinio tyrimo metodus; 3. gebės aprašyti atlikto tyrimo rezultatus moksliniame tekste ir pateikti išvadas ar rekomendacijas studijuojama kalba; 4. gebės viešai pristatyti tyrimo rezultatus ir apginti savo nuomonę; 5. gebės savarankiškai mokytis ir dirbti, bus nusiteikę tobulinti savo veiklos kokybę. Priklausomai nuo pasirinktos temos, taip pat ugdomi studijuojamos kalbos sistemos supratimas ir gebėjimas ją analizuoti įvairiais lygmenimis (fonetikos, morfologijos, sintaksės, leksikologijos, kalbos raidos ir kt.) arba skandinavų kultūros ir literatūros supratimas, gebėjimas analizuoti ją kaip reiškinį. Be to, tobulinami gebėjimai analizuoti mokslinį tekstą kurti ir redaguoti mokslinį tekstą studijuojama kalba.

Dalyko sando turinys (Course unit content) Baigiamasis projektas – tai studento savarankiškai atliktas ir įformintas nesudėtingas probleminio studijuojamos kalbos, kultūros ar literatūros reiškinio tyrimas. Dalyko turinį sudaro: 1. Pasirinktos srities specifikos ir jai aktualių teorijų apžvalga. 2. Tyrimo objekto, metodologinio ir teorinio aparato pasirinkimas 3. Dalykinės kalbos reikalavimai. 4. Darbas su teoriniais tekstais ir empirine medžiaga, konsultuojantis su darbo vadovu ir studijuojamos kalbos specialistu. 5. Darbo rašymas ir jo rezultatų aptarimas. Studentai turės galimybę nuolat konsultuotis su pasirinktos srities specialistu ir studijuojamos kalbos specialistu.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) Priklauso nuo pasirinktos temos.

Papildomos literatūros sąrašas 1. Rienecker, Lotte; Jørgensen, Peter Stray. 2003. Kaip rašyti mokslinį darbą, Vilnius: Aidai. 2. Šileikaitė-Kaishauri, Diana. 2009. Wie schreibe ich meine Abschlussarbeit. Eine Leitfaden für Germanistikstudierende. Vilnius: VU leidykla.

Mokymo metodai (Teaching methods) Diskusijos, konsultacijos su darbo vadovu, informaciniai metodai (mokslinės literatūros teorinė analizė); tiriamieji (literatūros ir informacijos paieška ir atranka; filologiniai tyrimo metodai); projekto (rašto darbo) rengimas, pristatymas ir gynimas

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Konsultacijų skaičių ir laiką studentas ir vadovai suderina abipusiu susitarimu.

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Tarpinis atsiskaitymas: rašto darbo studijuojama skandinavų kalba (mokslo tiriamasis projektas, 15- 20 psl.) pirmasis variantas. Galutinis atsiskaitymas: rašto darbo studijuojama skandinavų kalba (mokslo tiriamasis projektas, 15- 20 psl.) galutinis variantas

Vertinimo būdas (Assessment methods) Formuojamasis vertinimas ir įsivertinimas taikomas konsultuojantis su darbo vadovu, aptariant parašytą tekstą ir tyrimo rezultatus. Studentų kurti tekstai komentuojami bendraujant tiesiogiai ir el. paštu. Galutinis vertinimas – baigiamojo projekto viešas pristatymas ir gynimas, recenzento pateiktas atsiliepimas Vertinimai “puikiai” ir “labai gerai” (10 ir 9 balai) rašomi už savarankišką ir originalų darbą, kuriame studentas aiškiai suformuluoja tyrimo problemą ir tikslą, demonstruoja išsamias ir užtikrintas disciplinos žinias, sugebėjimą taikyti disciplinos teorijas ir metodus žinomoms ar naujai iškilusioms problemoms spręsti, sugebėjimą argumentuoti, daryti apibendrinimus, sieti skirtingas teksto dalis. Vertinimai “gerai” ir “pakankamai” (8 ir 7 balai) rašomi už išsamų darbą su išsamia empirine ir teorine medžiaga, sisteminga analize, skiriamus esminius ir neesminius dalykus, tačiau mažiau savarankišką ir argumentuojantį, nekeliantį ir nesprendžiantį originalios mokslinės problemos. Vertinimai “patenkinamai” ir “silpnai” (6 ir 5 balai) rašomi už neišsamų, nenuoseklų, neaiškios metodikos darbą, pateikiantį tik neargumentuotą aprašomojo pobūdžio medžiagą, teorijos konspektą be konkrečios problemos, nevykdantį išsikeltų tikslų, neturintį pamatuotų ir įrodytų išvadų, nesiejantį atskirų teksto dalių. Aukštesnį ar žemesnį iš pateiktos balų poros (10 ir 9, 8 ir 7, 6 ir 5) vertinimą lemia tai, kaip ir kiek darbe atsispindi išvardytos darbo ypatybės.



190


Kitų skandinavų kalbų pagrindai ir kultūrinis kontekstas Dalyko sando kodas (Course unit code)

Dalyko sando pavadinimas (Course unit title) Kitų skandinavų kalbų pagrindai ir kultūrinis kontekstas


Lekt. Stefan Anbro, lekt. Cecilie Hauglund, lekt. Ricki Torstensson




BA


7

Kreditai (Credits)

7,5

Auditorinės valandos ir savarankiško darbo valandos Viso dalyko: 200

Paskaitų

Seminarų 64

Konsultacijų 16


Savarankiško darbo 120


Šiuolaikinė danų/norvegų/švedų kalba, kultūra ir visuomenė IV/IV


Danų/norvegų/švedų kalba


Tikslai: Mokyti studentus suprasti žodinį ir rašytinį tekstą studijuojamomis kalbomis ir suteikti jiems praktinių žinių apie tų kalbų fonetikos, rašybos, gramatikos ypatumus. Išryškinti skandinavų kalbų skirtumus bei panašumus. Supažindinti su studijuojamųjų kalbų šalių kultūra ir šiuolaikiniu gyvenimu. Gebėjimai: suprasti studijuojamas kalbas – skaitant ir klausantis; paaiškinti pagrindinius skandinavų kalbų fonetinius, gramatinius, leksinius skirtumus; remiantis konkrečia kalbine medžiaga, išskirti ir įvardinti skandinavų kalbų skirtumus; analizuoti ir kontekstualizuoti svarbiausius tos šalies, kurios kalba studijuojama, kultūros istorijos ypatybes ir kultūros produktus.


Mokoma skaityti ir suprasti danų/norvegų/švedų kalbos tekstus, naudojami grožinės literatūros, publicisti-kos ir specialiosios literatūros tekstai. Analizuojami skandinavų kalbų skirtumai bei panašumai, kalbų dialek-tai ir bendrinės kalbos. Fonetiniai balsių ir priebalsių skirtumai, rašybos ir tarties skirtumų apžvalga. Skaitant grožinės, publicistinės ir specialiosios literatūros tekstus, nagrinėjama dviejų Skandinavijos šalių is-torija, literatūra, kultūra, ir visuomeniniai santykiai.

Pagrindinės literatūros sąrašas (Reading list) 1. Cramer, Jens og Kirkegaard, Peter: Nei, sier du det? Dansk sproglære for nordmænd, ad Notam Gyldendal, 1993

2. Cramer, Jens og Kirkegaard, Peter: Dansk som nabosprog, Dansk grammatik for svensktalende, Århus Universitetsforlag, 1999

3. Golden A: Norsk som fremmedspråk, Universitetsforlaget, 1998 4. Lie S: Kontrastiv grammatikk, Oslo, 1990 5. Ellingsen, E., MacDonald, K. På vei. Tekstbok. Oslo: Cappelen, 2004 6. Ellingsen, E., MacDonald, K. På vei. Arbeidsbok. Oslo: Cappelen, 2004 7. Mårtenson och Fjelstad. Svenska för norrman, Ad Notam Gyldendal, 1993 8. Strandskogen Å.-B. Strandskogen R: Hva sier du? Oris, 1989 9. Teleman: Svenska för danskar, Roskilde universitetetsförlag, 2008 10. Zola Christensen, Robert: Dansk grammatik for svensktalende, Studentlitteratur, 1999

Papildomos literatūros sąrašas 1. Bille, Torben: Politkens Dansk rock 1956-1997, Politiken 1997 2. Drum, Jean, Dale D. Drum: My Only Great Passion, The Life and Films of Carl Th. Dreyer, The

Scarecrow Press, 2000 3. Dybdahl, Lars: De industrielle ikoner: Design Danmark, Det danske kunstindustrimuseum, 2004 4. Engholm, Ida: Design gennem 200 år, Gyldendal 2001 5. Jespersen, Karen: Til støtte for Fatima, indvandrernes omstilling til Danmark, People‘s press, 2003 6. Levin Scherrer & Lindemalm: Rivstart, Natur & Kultur, 2009 7. Mikkelsen, Hanne Guldberg: Fantasien til magten? – „ungdomsoprør“ og bevægelser fra 1960‘erne til

i dag, Gyldendal, 2002 8. Mondrad, Kasper: Dansk Guldalder, Hovedværker på Statens Museum for kunst, Statens Museum for

kunst, 1994 9. Sandøy, Helge: Norske dialektar. I: Egil Børre Johnsen (red.): Vårt eget språk. S. 101-136, Aschehoug,

2002 10. Sandøy, Helge: Talemål, Novus forlag, 1996 11. Torp, Arne: Nordiske språk i fortid og nåtid, I: Iben Stampe Sletten (red.): Nordens språk med røtter og

føtter, Norden, 2005 12. Uri, Helene m.fl: Norsk i hundre! Norsk som nasjonalspråk i globaliseringens tidsalder. Et forslag til

strategi. Språkrådet, 2005

13. Uri, Helene m.fl: Snakk om språk, Universitetsforlaget, 2008 14. Von Trier, Lars m.fl: Dogme 95-manifest


Probleminis dėstymas, diskusijos, darbas poromis ir grupėse, supratimo iš klausos pratybos, įvairios užduotys, padedančios įsisavinti skandinavų kalbų leksikos skirtumus, savarankiškai paruošti žodiniai pristatymai.

Lankomumo reikalavimai (Attendance requirements) Studentai privalo dalyvauti bent 65 % visų užsiėmimų

Atsiskaitymo reikalavimai (Assessment requirements) Kaupiamasis pažymys: 50% egzamino raštu, 50% esė raštu


Esė raštu, egzaminas raštu

191



Kiti skandinavistikos pasirenkamieji dalykai (žr. 5 semestrą)

Documents

1 priedas. Vokiečių filologijos ir kitos užsienio kalbos