parengta teikiant Konsultavimo paslaugas, skirtas 2014 2020 m. … Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, ... Investicijos į kultūros paveldo objektus

KULTŪROS SRITIES INVESTICIJŲ SOCIALINIO–EKONOMINIO

POVEIKIO (NAUDOS / ŽALOS) KOMPONENTŲ NUSTATYMO, KOMPONENTŲ ĮVERČIŲ APSKAIČIAVIMO IR TAIKYMO

METODIKA

parengta teikiant

Konsultavimo paslaugas, skirtas 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų į kultūros paveldą ir kultūros

infrastruktūrą vertinimui ir susijusias su investicijų ekonomine analize

Skirta: LR kultūros ministerijai

Parengė:

UAB „BGI Consulting“

BGI Consulting, UAB Business | Government | Innovation

Didžioji g. 25-6, LT-01128 Vilnius, Lietuva Tel. + 370 5 215 4075 | Fax. + 370 5 215 4837 [email protected] | www.bgiconsulting.lt

2015 m. kovo 26 d.

mailto:[email protected]

http://www.bgiconsulting.lt/

2 Kultūros srities investicijų socialinio–ekonominio poveikio (naudos / žalos) komponentų nustatymo, komponentų įverčių apskaičiavimo ir taikymo metodika

Turinys I. Bendroji informacija apie sąnaudų ir naudos analizės metodą ................................................................ 3

II. Sąnaudoms taikytinų konversijos koeficientų rinkinys ............................................................................. 4

III. Siūlomi naudos (žalos) komponentai, įverčiai ir jų pasirinkimo argumentai ......................................... 5

IV. Įverčių apskaičiavimo ir atnaujinimo metodika ..................................................................................... 8

4.1. Pasiryžimo sumokėti komponentas Nr. 1 (Lietuvos rezidentams taikytina laiko vertė) .................... 8

4.2. Pasiryžimo sumokėti komponentas Nr. 2 (ne Lietuvos rezidentams taikytina laiko vertė) ............. 12

4.3. Pasiryžimo sumokėti komponentas Nr. 3 (kelių transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos) . 17

V. Įverčių taikymo instrukcijos ..................................................................................................................... 19

5.1. Atskiroms lankytojų grupėms taikytinų pasiryžimo sumokėti reikšmių apskaičiavimas .................. 19

5.2. Atskiroms lankytojų grupėms taikytinų pasiryžimo sumokėti reikšmių atnaujinimas ..................... 24

5.3. Praktinis pavyzdys ............................................................................................................................. 24

5.4. Rekomendacijos, kaip išvengti naudų ir žalų pervertinimo skaičiuojant .......................................... 27

Priedai .............................................................................................................................................................. 28


I. Bendroji informacija apie sąnaudų ir naudos analizės metodą

Sąnaudų ir naudos analizė (angl. cost benefit analysis) – tai konceptuali metodika, taikoma atliekant

sistemingą kiekybinį viešojo ar privataus investicijų projekto įvertinimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar (ir kokią)

vertę investicijų projektas turi visuomenės požiūriu. Sąnaudų ir naudos analizė nuo paprasto finansinio

vertinimo skiriasi tuo, kad joje atsižvelgiama į visą socialiniams agentams tenkančią naudą ir nuostolius.

Sąnaudų ir naudos analizėje paprastai naudojamos ekonominės1 kainos (t. y. gėrybių alternatyviosios

sąnaudos, kurios kartais skiriasi nuo faktinių rinkos kainų ar reguliuojamų tarifų).

Remiantis VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros „Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti

finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika“2,

investicinio projekto rengimas susideda iš tokių etapų:

1) Projekto kontekstas – detaliai atskleisti projekto kontekstą būtina, siekiant įvertinti projekto turinio

(tikslų, uždavinių bei veiklų įgyvendinimo prielaidų ir rezultatų) optimalumą, realumą bei pagrįstumą;

2) Projekto turinys – turi būti nurodyti visi esminiai projekto turinio elementai tam, kad būtų įmanoma

tinkamai suformuluoti ir pasirinkti investicijų projekto įgyvendinimo alternatyvą;

3) Galimybių ir alternatyvų analizė – atliekama siekiant pasirinkti optimalią alternatyvą (taip pat žr.

„Optimalios alternatyvos pasirinkimo projekte kokybės vertinimo metodiką“);

4) Finansinė analizė – įvertinamas projekto finansinis atsiperkamumas ir gyvybingumas;

5) Ekonominė analizė – įvertinamas projekto indėlis į visuomenės gerovę;

6) Jautrumas ir rizikos analizė – turi būti įvertintas kylančių rizikų galimas poveikis projekto

įgyvendinimo sėkmingumui.

„Kultūros srities investicijų socialinio–ekonominio poveikio (naudos / žalos) komponentų nustatymo,

komponentų įverčių apskaičiavimo ir taikymo metodika“ yra susijusi išskirtinai su ekonominės analizės

etapu. Ekonominės analizės metu vertinant projekto indėlį į visuomenės gerovę yra būtina:

- Investicijų projekto investicines ir veiklos sąnaudas konvertuoti į ekonominę-socialinę vertę (t. y. į

ekonomines kainas), tokiam konvertavimui pritaikant konversijos koeficientus (konversijos

koeficientai yra pateikti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros „Investicijų projektų, kuriems

siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų,

rengimo metodikoje“);

- Projekto generuojamas finansines pajamas pakeisti geriau visuomenės pasiryžimą sumokėti už

projekto teikiamus rezultatus atspindinčiu naudos komponentu ir jį išreikšti kiekybiškai (išskyrus

atvejus, kai finansinės pajamos tinkamai atspindi visuomenės pasiryžimą sumokėti už projekto

rezultatus);

- Identifikuoti papildomus galimus esminius projekto teikiamos naudos ir / ar daromos žalos

komponentus bei juos išreikšti kiekybiškai (jei tinkama). Pavyzdžiui, didelius lankytojų srautus

pritrauksianti lankytino objekto rekonstrukcija gali sukelti transporto spūstis, taip sukeliant

nepatogumų objekto nelankantiems transporto dalyviams, arba, tarkime, koncertinės įstaigos

1 Taip pat vadinamos šešėlinėmis arba buhalterinėmis kainomis. 2 Prieinama adresu: http://esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/investiciju-projektu-kuriems-siekiama-gauti-finansavima-is-europos-sajungos-strukturines-paramos-ir-ar-valstybes-biudzeto-lesu-rengimo-metodika.

http://esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/investiciju-projektu-kuriems-siekiama-gauti-finansavima-is-europos-sajungos-strukturines-paramos-ir-ar-valstybes-biudzeto-lesu-rengimo-metodika



rekonstrukcija gali perimti lankytojų srautus iš analogiškas paslaugas teikiančių subjektų ir tokiu būdu

sumažinti šių subjektų pajamas.

Tokiems skaičiavimams reikalingi kiekybiniai naudos ir žalos komponentų įverčiai yra pateikti BGI

Consulting ir CSIL Milano parengtoje „Konversijos koeficientų, ekonominės-socialinės naudos (žalos)

apskaičiavimo metodikoje“ (šie įverčiai taip pat perkelti į VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros

„Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar

valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką“). Tuo tarpu „Kultūros srities investicijų socialinio–ekonominio

poveikio (naudos / žalos) komponentų nustatymo, komponentų įverčių apskaičiavimo ir taikymo

metodikos“ tikslas yra pateikti kultūros sričiai labiau tinkamus naudos komponentų įverčius ir / arba

pateikti specifines nuostatas dėl kitiems sektoriams apskaičiuotų įverčių taikymo kultūros srities

investicijoms.

Atliktos ekonominės analizės rezultatai leidžia nustatyti labiausiai prie visuomenės gerovės prisidedančią

(optimalią) alternatyvą.

Kaip nurodyta 2014 m. Europos Komisijos gairių redakcijoje3, atliekama analizė remiasi inkrementiniu (angl.

incremental) požiūriu, t. y. analizuojamas visuomenės gerovės pasikeitimas įgyvendinus projektą (t. y.

skirtumas tarp situacijos su projekto įgyvendinimu ir situacijos be projekto įgyvendinimo).

II. Sąnaudoms taikytinų konversijos koeficientų rinkinys

Atliekant ekonominę analizę investicijų projekto investicines ir veiklos sąnaudas būtina konvertuoti į

ekonominę-socialinę vertę (t. y. į ekonomines kainas). Toks konvertavimas yra atliekamas naudojant

konversijos koeficientus, kurie yra pateikti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros „Investicijų projektų,

kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų,

rengimo metodikoje“4 (konversijos koeficientų reikšmės tam tikrais laiko intervalais yra atnaujinamos).

Numatoma, kad konvertavimas turėtų būti atliekamas naudojantis minėtos VšĮ Centrinės projektų valdymo

agentūros metodikos priede pateikta „Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos

Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, projekto lėšų skaičiuokle“5.

Kultūros srities investicijoms rekomenduojama taikyti turizmo sektoriui apskaičiuotus ir minėtoje

VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros metodikoje pateiktus konversijos koeficientus.

Konkretus konversijos koeficientas yra taikomas jo reikšmę dauginant iš atitinkamo sąnaudų elemento

finansinės (rinkos) vertės be PVM, taip gaunant tokio sąnaudų elemento ekonominę (šešėlinę) kainą.

3 European Commission (2014), Guide to Cost-benefit Analysis of Investment Projects: Economic appraisal tool for Cohesion Policy 2014-2020. 4 Prieinama adresu: http://esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/investiciju-projektu-kuriems-siekiama-gauti-finansavima-is-europos-sajungos-strukturines-paramos-ir-ar-valstybes-biudzeto-lesu-rengimo-metodika. 5 Prieinama adresu: http://esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/investiciju-projektu-kuriems-siekiama-gauti-finansavima-is-europos-sajungos-strukturines-paramos-ir-ar-valstybes-biudzeto-lesu-projekto-lesu-skaiciuokle.



http://esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/investiciju-projektu-kuriems-siekiama-gauti-finansavima-is-europos-sajungos-strukturines-paramos-ir-ar-valstybes-biudzeto-lesu-projekto-lesu-skaiciuokle

http://esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/investiciju-projektu-kuriems-siekiama-gauti-finansavima-is-europos-sajungos-strukturines-paramos-ir-ar-valstybes-biudzeto-lesu-projekto-lesu-skaiciuokle


III. Siūlomi naudos (žalos) komponentai, įverčiai ir jų pasirinkimo

argumentai

Socialinio-ekonominio poveikio (naudos ir žalos) komponentų pasirinkimas buvo grindžiamas kultūros sričiai

būdingais projektų tipais. Siekiant identifikuoti būdingus projektų tipus svarbiausiu informacijos šaltiniu

laikytina Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 m. programa, kuri nustato valstybės investicijų į kultūros

paveldo ir kultūros infrastruktūros objektus tikslus, uždavinius, prioritetus ir bendruosius bei specialiuosius

reikalavimus. Remiantis šia programa, kultūros srityje numatomas investicijas galima suskirstyti į dvi

pagrindines grupes:

- Investicijas į kultūros paveldo objektus;

- Investicijas į kultūros infrastruktūrą.

Detalesnė programos nuostatų bei susijusių dokumentų (pvz., paramos priemonių aprašymų) analizė leidžia

išskirti tokius svarbiausius projektų pavyzdžius kiekvienoje tipinių projektų grupėje:

1 lentelė. Išskirti bendrų kultūros srities projektų tipai

Projektų tipas Projektų pavyzdžiai

1. Investicijos į kultūros paveldo objektus 1.1. Kultūros paveldo objektai (pvz., pilies ar rūmų ansamblio objektai) 1.2. Sakralinio paveldo objektai (pvz., vienuolyno ansamblio ar bažnyčios statinių komplekso objektai)

2. Investicijos į kultūros infrastruktūrą 2.1. Bibliotekos 2.2. Muziejai 2.3. Teatrai ir koncertinės įstaigos 2.4. Kultūros centrai

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal planavimo dokumentų informaciją.

Siekiant įvertinti kultūros paveldo objektų ir kultūros infrastruktūros teikiamą naudą tikslinga pasiremti

užsienio patirtimi. Galima rasti gan nemažai studijų bei metodinių dokumentų, kuriuose yra aptariamas įvairių

lankytinų objektų socialinės–ekonominės naudos vertinimas6. Minėti dokumentai atskleidžia įprastą praktiką

lankytinų objektų teikiamą naudą vertinti remiantis visuomenės pasiryžimu sumokėti už tokių objektų

teikiamas paslaugas.

6 Pvz.: Guidance Manual for Cost Benefit Analysis (CBAs) Appraisal in Malta. - May 2013; Economics for the Environment Consultancy (eftec) (2005), Valuation of the Historic Environment: The scope for using results of valuation studies in the appraisal and assessment of heritage-related projects and programmes. Final Report.


Pasiryžimo sumokėti koncepcija

Pasiryžimo sumokėti koncepcija dažnai siejama su projekto kuriamų rezultatų vertinimu. Remiantis šia

koncepcija, bendra projekto sukuriamos naudos vertė yra įvertinama sumuojant maksimalias sumas,

kurias žmonės yra pasiryžę sumokėti norėdami gauti trokštamus projekto rezultatus. Tokių rezultatų

kategorijos gali apimti tiek faktiškai rinkoje parduodamas, tiek ir faktiškai neparduodamas prekes ir

paslaugas. Pirmuoju atveju, net jeigu vartotojai moka tarifą, pastarasis gali būti iškreiptas ir neatspindėti

nei bendrų produkcijos sąnaudų, nei galimos papildomos socialinės naudos, sukuriamos gaminant tą prekę

ar teikiant tą paslaugą. Tipinis pavyzdys yra viešosios arba viešai teikiamos gėrybės, už kurias vartotojai

moka subsidijuojamą tarifą (pvz., muziejus, dėl nustatytos santykinai žemos bilietų kainos negalintis iš

bilietų pajamų padengti investicinių ir veiklos išlaidų). Tokiose situacijose pasiryžimas sumokėti yra

geresnis tokios gėrybės socialinės vertės įvertis nei stebimas tarifas.

Šaltinis: Metodikos ir modelio, skirto įvertinti investicijų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų

ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialinį-ekonominį poveikį, sukūrimas. Galutinė ataskaita.

Vertinant pasiryžimą sumokėti už apsilankymą kultūros paveldo objekte ar už naudojimąsi kultūros

infrastruktūra gali būti taikomi išsakytų preferencijų arba atskleistų preferencijų metodai7. Išsakytų

preferencijų metodai remiasi potencialių lankytojų apklausa, siekiant identifikuoti, kiek jie būtų pasiryžę

sumokėti už konkrečiomis charakteristikomis pasižyminčią viešąją gėrybę (šiuo atveju – lankytiną objektą).

Siekiant parengti vieningą kultūros srities investicijoms taikytiną metodiką, išsakytų preferencijų metodas

nebūtų labai tinkamas. Tikslingiau būtų remtis 2014 m. Europos Komisijos gairių redakcijoje8

rekomenduojamu taikyti kelionės sąnaudų metodu (priskiriamu atskleistų preferencijų metodų grupei).

Kelionės sąnaudų metodas

Gėrybės vertė yra nustatoma remiantis bendromis kelionės sąnaudomis, patiriamomis norint vartoti šią

gėrybę: kuro ir kitos transporto priemonės eksploatacinės sąnaudos, autobuso ar traukinio bilietai,

keliaujant sugaišto laiko sąnaudos, lankomame objekte praleisto laiko sąnaudos, įėjimo į lankytiną vietą

bilietas, kitos piniginės sąnaudos (pavyzdžiui, apgyvendinimo išlaidos, maitinimo sąnaudos). Siekiant

įtraukti kitas pinigines sąnaudas (tokias kaip apgyvendinimo ir maitinimo sąnaudas) turėtų būti

atsižvelgiama tik į sąnaudas, tiesiogiai susijusias su apsilankymu lankytiname objekte.

Šaltinis: Metodikos ir modelio, skirto įvertinti investicijų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų

ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialinį-ekonominį poveikį, sukūrimas. Galutinė ataskaita.

Kelionės sąnaudų metodo tinkamumą taip pat pagrindžia nacionaliniuose dokumentuose įvardytas

rezultatas, kurio siekiama kultūros srities investicijomis. Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 m.

programoje ir priemonių aprašymuose akcentas teikiamas lankytojų objekte praleidžiamų valandų skaičiaus

7 Pvz., žr. Guidance Manual for Cost Benefit Analysis (CBAs) Appraisal in Malta. - May 2013. 8 European Commission (2014), Guide to Cost-benefit Analysis of Investment Projects: Economic appraisal tool for Cohesion Policy 2014-2020.


didinimui, t. y. būtent tokio rezultato siekiama numatomomis investicijomis. Tuo tarpu laiko sąnaudos,

įvertintos pinigine verte, yra esminis kelionės sąnaudų komponentas.

Kaip minėta, kelionės sąnaudos susideda iš keleto komponentų:

- kuro ir kitos transporto priemonės eksploatacinės sąnaudos, autobuso ar traukinio bilietai,

- keliaujant sugaišto laiko sąnaudos, lankomame objekte praleisto laiko sąnaudos,

- įėjimo į lankytiną vietą bilietas,

- kitos piniginės sąnaudos (pavyzdžiui, apgyvendinimo išlaidos, maitinimo sąnaudos).

Turima patirtis rodo, kad yra įmanoma apskaičiuoti vieningą laiko vertės įvertį, o taip pat ir lengviesiems

automobiliams taikytiną transporto priemonės eksploatacines sąnaudas atspindintį įvertį. Tuo tarpu kitas

sąnaudas, tokias kaip įėjimo į lankytiną vietą bilietas, turėtų identifikuoti projekto vykdytojas, atsižvelgdamas

į konkretaus objekto ir vietovės charakteristikas.

Siūlomi taikyti įverčiai ir jų pasirinkimo pagrindimas pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Įverčių pasirinkimo argumentai

Įvertis Pasirinkimo argumentai

Pasiryžimo sumokėti

komponentas Nr. 1

(Lietuvos rezidentams

taikytina laiko vertė)

EK 2008 m. ir 2014 m. gairėse laiko sąnaudos išskiriamos kaip esminis kelionės

sąnaudų, kuriomis matuojamas pasiryžimas sumokėti už apsilankymą

lankytiname objekte, komponentas.

Suaugusiems, vaikams ir senjorams siūloma taikyti vieningą laiko vertės

įverčio reikšmę. Toks siūlymas grindžiamas siekiu išvengti diskriminacijos bei

faktu, kad įvertis atspindi ne darbo laiko vertę.

Įverčiui apskaičiuoti reikalingi statistiniai duomenys yra skelbiami Lietuvos

statistikos departamento ir Eurostat.


komponentas Nr. 2 (ne

Lietuvos rezidentams

taikytina laiko vertė)

Ne Lietuvos rezidentams taikytinas atskiras įvertis siūlomas atsižvelgiant į tai,

kad atvykusiųjų iš užsienio asmenų laiko vertė skiriasi nuo Lietuvos rezidentų

laiko vertės.

Šis įvertis laikytinas geresniu įverčiu už turisto ar vienadienio lankytojo dienos

/ kelionės išlaidų įvertį, kadangi yra labiau suderinamas su projektų siekiamais

rezultatais (lankytojų objekte praleidžiamų valandų skaičiaus didinimu) ir su

Lietuvos rezidentams taikytina metodika.

Įverčiui apskaičiuoti reikalingi statistiniai duomenys yra skelbiami Eurostat.


Įvertis Pasirinkimo argumentai


komponentas Nr. 3 (kelių

transporto priemonių

eksploatacinės sąnaudos)

EK 2008 m. ir 2014 m. gairėse transporto priemonių eksploatacijos sąnaudos

išskiriamos kaip svarbus kelionės sąnaudų, kuriomis matuojamas pasiryžimas

sumokėti už apsilankymą lankytiname objekte, komponentas. Įvertis atspindi

lengvajam automobiliui taikytinas transporto priemonių eksploatacijos

sąnaudas.

Įverčiui apskaičiuoti reikalingus duomenis renka VšĮ Kelių ir transporto tyrimo

institutas.

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting.

Kadangi visus kultūros paveldo objektus ir kultūros infrastruktūros objektus siūloma vertinti pasitelkus

kelionės sąnaudų metodiką, nurodyti įverčiai yra taikytini visiems projektų tipams.

IV. Įverčių apskaičiavimo ir atnaujinimo metodika

Įverčių reikšmių apskaičiavimo ir atnaujinimo metodika toliau pateikta atskirai pagal kiekvieną išskirtą

poveikio komponentą (įvertį).

4.1. Pasiryžimo sumokėti komponentas Nr. 1 (Lietuvos rezidentams taikytina laiko vertė)

Kultūros paveldo objekto ar kultūros infrastruktūros lankymui paskirto laiko vertė – tai vienas pagrindinių

kelionės sąnaudų komponentų.

Skaičiavimo metodika, duomenų šaltinis ir apskaičiuota įverčio reikšmė

Kultūros paveldo objektai bei kultūros infrastruktūra paprastai lankomi ne darbo metu. Remiantis įprasta

praktika, ne darbui skirto laiko vertė yra du su puse karto mažesnė nei darbo laiko vertė9. Toliau yra pateiktos

instrukcijos, paaiškinančios, kaip apskaičiuoti Lietuvos rezidentams taikytiną darbo laiko vertę ir, atitinkamai,

ne darbo laiko vertę.

Siekiant nustatyti darbo laiko vertę paprastai taikomas „sąnaudų taupymo“ požiūris. Tokio požiūrio

pagrindinė prielaida – darbuotojų laiko sąnaudos tenka darbdaviui, galinčiam nukreipti darbuotoją

alternatyvios produktyvios veiklos vykdymui.

9 Žr., pavyzdžiui: Guidance Manual for Cost Benefit Analysis (CBAs) Appraisal in Malta. - May 2013.


Siekiant apskaičiuoti darbo laiko vertę galima naudoti Eurostat duomenų bazėje10 skelbiamą rodiklį „Darbo

sąnaudų lygiai“ („Labour cost levels“), rodiklio kodas: „lc_lci_lev“. Lietuvoje bendros vienos dirbtos valandos

darbo sąnaudos ekonominės veiklos rūšių grupėje „B_TO_S Pramonė, statyba ir paslaugos“ 2013 metais

sudarė 6,2 Eur.

3 lentelė. Bendros vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos, Eur

2008 2009 2010 2011 2012 2013

5,9 5,6 5,4 5,5 5,8 6,2

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal Eurostat informaciją.

Ši vertė turi būti konvertuota į darbo socialines alternatyvias sąnaudas, eliminuojant darbo rinkoje esančius

iškraipymus. Tam naudojamas konversijos koeficientas, lygus kvalifikuotos darbo jėgos konversijos

koeficiento (0,991) ir nekvalifikuotos darbo jėgos konversijos koeficiento (0,907) paprastam vidurkiui11.

Gautas 5,8838 Eur įvertis (= 6,2 * (0,991 + 0,907) /2).

Remiantis prognozuojamu darbo užmokesčio augimo tempu12, ši vertė buvo perskaičiuota į 2015 m. vertę:

4 lentelė. Laiko vertės įverčio reikšmės perskaičiavimas į 2015 m. vertę

2013 2014 2015

Darbo laiko vertė, Eur / val. 5,8838 6,5553

[5,8838 * 2486,4 / 2231,7]

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt

(Finansų ministerijos prognozė)

2231,7 2350,1 2486,4

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal Eurostat ir LR Finansų ministerijos informaciją.

Taigi, skaičiuojant 2015 m. kainomis, darbo laiko vertė yra lygi 6,5553 Eur / val.

Siekiant apskaičiuoti laiko vertę nedirbantiems keleiviams galima remtis įprasta praktika ir traktuoti darbo

laiko vertę kaip du su puse karto didesnę už ne darbui skirto laiko vertę13. Todėl ne darbo laiko vertė,

skaičiuojant 2015 m. kainomis, yra lygi 2,62 Eur / val.

Ši įverčio reikšmė taikytina autobusais atvykstantiems vietiniams ir regioniniams lankytojams, kurie gauna

mažesnes pajamas, lyginant su automobiliais atvykstančiais lankytojais.

Tuo tarpu automobiliais atvykstančių lankytojų laiko vertę įprasta laikyti didesne. Taip yra todėl, kad

automobiliais keliaujantys lankytojai, daugiau išleisdami transportui, paprastai ir uždirba daugiau. Siekiant

10 http://ec.europa.eu/eurostat/data/database 11 2015 metams taikytinų konversijos koeficientų reikšmės pateiktos CPVA Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikoje. 12 Darbo užmokesčio prognozę skelbia LR finansų ministerija, žr. „Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos“ (http://www.finmin.lt/web/finmin/aktualus_duomenys/makroekonomika). 13 Žr., pavyzdžiui: Guidance Manual for Cost Benefit Analysis (CBAs) Appraisal in Malta. - May 2013.

http://ec.europa.eu/eurostat/data/database

http://www.finmin.lt/web/finmin/aktualus_duomenys/makroekonomika


išgauti bent jau apytikrį reikalingo koregavimo dydį galima pasiremti Lietuvos statistikos departamento

skelbiamais duomenimis apie vidutines vartojimo išlaidas pajamų kvintilinėse grupėse14. Siekiant gauti

koregavimo koeficiento vertę reikia atlikti tokius skaičiavimus (5 lentelė):

Lietuvos statistikos departamento lentelė „Vidutinės vartojimo išlaidos pajamų kvintilinėse grupėse“

pateikia duomenis apie pinigines ir natūrines vartojimo išlaidas kiekvienam kvintiliui. Remiantis

lentelės duomenimis buvo apskaičiuotos vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui (A);

Minėta lentelė pateikia duomenis apie transporto išlaidas vienam namų ūkio nariui kiekvienai išlaidų

kvintilio grupei; kiekvienos išlaidų kvintilio grupės vartojimo išlaidoms buvo suteiktas svoris,

atsižvelgiant į tos kvintilio grupės transporto išlaidas, ir tokiu būdu buvo apskaičiuotas svertinis

vartojimo išlaidų vidurkis (B);

(B) buvo padalintas iš (A), gautas įvertis 1,19.

5 lentelė. Koregavimo koeficiento skaičiavimai

Metai

Vidutinės vartojimo išlaidos vienam

namų ūkio nariui per mėnesį, Lt

Vidutinės transporto

išlaidos vienam namų ūkio nariui per

mėnesį, Lt

Kiekvienos išlaidų kvintilio grupės vartojimo išlaidoms

suteiktas svoris, atsižvelgiant į tos kvintilio grupės transporto išlaidas [prieš tai esančio stulpelio

atitinkamas langelis dalijamas iš stulpelio

langelių sumos]

Kiekvienos išlaidų kvintilio grupės

pasvertos vartojimo išlaidos, Lt

[atitinkamas antro stulpelio langelis

dauginamas iš ketvirto stulpelio

atitinkamo langelio]

1 kvintilis 474,3 38,5 0,088 41,51

2 kvintilis 674,6 56,3 0,128 86,34

3 kvintilis 789,1 74,6 0,170 133,82

4 kvintilis 953,6 94,4 0,215 204,64

5 kvintilis 1 379,0 176,1 0,400 552,04

Vidutinės vartojimo išlaidos vienam

namų ūkio nariui (A) [stulpelio langelių

vidurkis]:

Svertinis vartojimo išlaidų vidurkis (B) [stulpelio langelių

suma]:

854,1 1018,34

Korekcijos koeficientas (B/A) 1,19

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal Lietuvos statistikos departamento informaciją.

Anksčiau gauta laiko vertė buvo padauginta iš šio korekcijos koeficiento, gaunant 3,12 Eur / val. ne darbo

laiko vertės įvertį (2015 m. kainomis), taikytiną automobiliais keliaujantiems keleiviams. Šis didesnis įvertis

taip pat turėtų būti taikomas autobusais atvykstantiems nacionaliniams lankytojams, kurie keliauja toliau ir,

tikėtina, gauna aukštesnes pajamas. Tuo tarpu pėsčiomis atvykstantiems vietiniams lankytojams dėl kylančių

neapibrėžtumų siūloma taikyti abiejų įverčių paprastą vidurkį.

14 Leidinys „Namų ūkių biudžetai / Household budgets 2012“.


Įverčio atnaujinimo instrukcijos

Rekomenduotina naudos komponento įverčių reikšmes atnaujinti kas vienerius metus.

Pirmiausia reikia atnaujinti pirmiesiems analizės metams taikytiną reikšmę, ją perskaičiuojant remiantis

naujausiais statistiniais duomenimis pagal aukščiau aprašytą formulę. Pavyzdžiui, jeigu analizė atliekama

2016 metais, atskaitos taškas yra 2016 m. kainomis išreikšta įverčio reikšmė.

SNA analizės laikotarpio ateities metams taikytinos reikšmės apskaičiuojamos didinant pirmųjų SNA analizės

metų reikšmes proporcingai realaus BVP vienam gyventojui augimui (remiantis Tarptautinio valiutos fondo

prognozėmis15). Kaip parodyta žemiau pateiktoje lentelėje:

pagal TVF realaus BVP 1 gyv. (Lt) duomenis apskaičiuojamas metinis augimo tempas, pvz. 2016 metais

augimo tempas sudaro 32631 / 31326 = 1,0417 karto;

TVF prognozė neapima viso ekonominės analizės laikotarpio, todėl, atsižvelgiant į kylančius

neapibrėžtumus, metinis augimo tempas likusiam laikotarpiui apskaičiuojamas kaip metinio BVP

vienam gyventojui augimo tempo paskutiniaisiais penkeriais prognozės metais vidurkis. 2019 m.

(paskutiniais prognozės metais, lyginant su 2014 m., realus BVP 1 gyv. (Lt) išaugs 36908 / 30160 =

1,2237 karto; vidutinis metinis augimas lygus 1,2237 ^ (1/5) = 1,0412 karto; šis tempas priskiriamas

visiems už prognozės laiko horizonto esantiems metams;

Konkretiems analizės laikotarpio ateities metams taikytina reikšmė apskaičiuojama dauginant tų

metų realaus BVP 1 gyv. augimo tempą iš praėjusių metų įverčio reikšmės, pvz. 2016 metų įverčio

reikšmė lygi 2,62 Eur * 1,0417 = 2,73 Eur, o koreguota reikšmė būtų lygi 3,12 Eur * 1,0417 = 3,25 Eur.

6 lentelė. Ateities metams taikytinų laiko vertės įverčio reikšmių skaičiavimai

Metai Realus BVP 1 gyv., Lt (TVF prognozė)

Realus BVP 1 gyv. augimas,

kartais

Ne darbo laiko vertė, Eur / val.

Koreguota ne darbo laiko

vertė, Eur / val.

2012 28074

2013 29142 1,0380

2014 30160 1,0349

2015 31326 1,0387 2,62 3,12

2016 32631 1,0417 2,73 3,25

2017 34008 1,0422 2,84 3,38

2018 35424 1,0416 2,96 3,53

2019 36908 1,0419 3,09 3,67

2020 1,0412 3,21 3,82

2021 1,0412 3,35 3,98

2022 1,0412 3,48 4,15

2023 1,0412 3,63 4,32

2024 1,0412 3,78 4,50

2025 1,0412 3,93 4,68

2026 1,0412 4,10 4,87

15 Šaltinis: http://www.imf.org/external/ns/cs.aspx?id=28, rodiklis „Gross domestic product per capita, constant prices (National currency)“.

http://www.imf.org/external/ns/cs.aspx?id=28


Metai Realus BVP 1 gyv., Lt (TVF prognozė)

Realus BVP 1 gyv. augimas,

kartais

Ne darbo laiko vertė, Eur / val.

Koreguota ne darbo laiko

vertė, Eur / val.

2027 1,0412 4,26 5,07

2028 1,0412 4,44 5,28

2029 1,0412 4,62 5,50

2030 1,0412 4,81 5,73

2031 1,0412 5,01 5,96

2032 1,0412 5,22 6,21

2033 1,0412 5,43 6,47

2034 1,0412 5,66 6,73

2035 1,0412 5,89 7,01

2036 1,0412 6,13 7,30

2037 1,0412 6,39 7,60

2038 1,0412 6,65 7,91

2039 1,0412 6,92 8,24

2040 1,0412 7,21 8,58


4.2. Pasiryžimo sumokėti komponentas Nr. 2 (ne Lietuvos rezidentams taikytina laiko vertė)

Lietuvos rezidentams taikytinas laiko sąnaudų įvertis nėra tinkamas vertinant iš užsienio atvykusių lankytojų

pasiryžimą sumokėti. Taip yra todėl, kad laiko vertė yra grindžiama darbo jėgos alternatyviosiomis

sąnaudomis, kurios užsienių šalių gyventojų atveju yra kitokios nei Lietuvos gyventojų atveju. Todėl tikslinga

apskaičiuoti tinkamesnę iš užsienio atvykusiems lankytojams taikytiną reikšmę.


Siekiant apskaičiuoti iš užsienio atvykusiems lankytojams taikytiną reikšmę būtina identifikuoti, iš kokių

valstybių atvyksta didžioji dalis potencialių tokių lankytojų. Lietuvos statistikos departamento duomenys

(rodiklis „Metinis lankytojų srautų kelionių skaičius | tūkst.“) rodo, kad 2011–2013 metų laikotarpiu metinis

atvykusiųjų užsieniečių skaičius išaugo nuo 4504,3 tūkst. iki 5263,5 tūkst. Apie 85 proc. visų užsieniečių

atvyksta iš 6 valstybių: 4 ES valstybių narių (Estija, Latvija, Lenkija, Vokietija), Baltarusijos ir Rusijos. Minėtoms

4 ES valstybėms 2011–2013 metų laikotarpiu teko vidutiniškai 51 proc. visų atvykusių užsieniečių, o

Baltarusijai ir Rusijai (kartu sudėjus) – 35 proc.

Kaip jau anksčiau minėta, siekiant nustatyti darbo laiko vertę, paprastai naudojamas „sąnaudų taupymo“

požiūris. ES valstybių narių atveju yra prieinama visa reikalinga statistinė informacija apie darbo sąnaudas,

kurių pagrindu skaičiuotina laiko vertė. Tuo tarpu Rusijos ir Baltarusijos atveju kyla sunkumų surinkti

skaičiavimams reikalingą statistiką, įskaitant neapibrėžtumus dėl svyruojančių valiutų kursų bei dėl didelės

nelygybės šių šalių visuomenėse pagal gaunamas pajamas. Be to, statistiniai duomenys rodo, kad nors

lankytojai iš Rusijos ir Baltarusijos 2011–2013 m. vidutiniškai sudarė apie 34 proc. visų vienadienių lankytojų,

tačiau iš atvykusiųjų laisvalaikio, poilsio ir atostogų tikslais šių šalių rezidentai sudarė tik 14 proc.


Todėl pasirinktas sprendimas tipinį kultūros paveldo objektus ir kultūros infrastruktūrą lankantį lankytoją iš

užsienio sieti su aukščiau nurodytomis 4 ES valstybėmis, kurioms vidutiniškai tenka net 51 proc. visų atvykusių

užsieniečių. Toliau esančioje lentelėje pateiktas pasiskirstymas pagal valstybes:

7 lentelė. Atvykusieji užsieniečiai, tūkst.

2011 2012 2013 Vidutinė kiekvienos

valstybės dalis

Vienadieniai lankytojai16

Estija 203,1 240,1 221,3

Latvija 1012,3 1091,6 1066,6

Lenkija 582,3 566,3 511,6

Vokietija 40,7 59,9 70

Turistai17

Estija 53,5 54,1 55,6

Latvija 178,6 190,1 198,8

Lenkija 215,6 190,5 182,9

Vokietija 151,3 161,7 166,3

Vienadieniai lankytojai ir turistai 2437,4 2554,3 2473,1

Estija 256,6 294,2 276,9 0,111

Latvija 1190,9 1281,7 1265,4 0,501

Lenkija 797,9 756,8 694,5 0,301

Vokietija 192 221,6 236,3 0,087


Siekiant apskaičiuoti darbo laiko vertę galima naudoti Eurostat duomenų bazėje18 skelbiamą rodiklį „Darbo

sąnaudų lygiai“ („Labour cost levels“), rodiklio kodas: „lc_lci_lev“. Bendros vienos dirbtos valandos darbo

sąnaudos ekonominės veiklos rūšių grupėje „B_TO_S Pramonė, statyba ir paslaugos“ 2013 metais pagal

atskiras valstybes pateiktos toliau esančioje lentelėje. Siekiant apskaičiuoti 2015 metų darbo sąnaudų

reikšmes, 2013 metų reikšmės didinamos proporcingai darbo užmokesčio pokyčiui (šiam tikslui gali būti

naudojamas Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato AMECO19 duomenų

bazėje skelbiamas rodiklis „7.4. Nominal compensation per employee: total economy“20).

16 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas rodiklis „Atvykusių vienadienių lankytojų kelionių skaičius | tūkst.“ 17 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas rodiklis „Atvykusių turistų kelionių skaičius | tūkst.“ 18 http://ec.europa.eu/eurostat/data/database 19 http://ec.europa.eu/economy_finance/ameco/user/serie/SelectSerie.cfm 20 Rodiklio kodas „HWCDW“.

http://ec.europa.eu/eurostat/data/database

http://ec.europa.eu/economy_finance/ameco/user/serie/SelectSerie.cfm


8 lentelė. Atvykusiųjų užsieniečių dirbtos valandos darbo sąnaudų skaičiavimai

Bendros vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos

(Eur) 2013 m.

1 darbuotojui tenkantis nominalus atlygis (tūkst. Eur)


(Eur) 2015 m. 2013 2015 Augimas

Estija 9,0 16 17,7 1,1063 9,9563

Latvija 6,3 12,3 13,6 1,1057 6,9659

Lenkija 7,6 12,1 12,6 1,0413 7,9140

Vokietija 31,3 37,7 39,8 1,0557 33,0435

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal Eurostat ir Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų

generalinio direktorato informaciją.

Apskaičiuotos vertės turi būti konvertuotos į darbo socialines alternatyvias sąnaudas, eliminuojant darbo

rinkoje esančius iškraipymus. Kadangi šio tyrimo rėmuose nėra galimybių nustatyti atskiroms valstybėms

taikytiną konversijos koeficientą, daroma prielaida, kad iškraipymai yra panašūs Lietuvos atvejui. Todėl

naudojamas konversijos koeficientas, lygus Lietuvai taikytinų kvalifikuotos darbo jėgos konversijos

koeficiento (0,991) ir nekvalifikuotos darbo jėgos konversijos koeficiento (0,907) paprastam vidurkiui21, arba

0,949. Atvykusio užsieniečio vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos (Eur) 2015 m. kainomis apskaičiuojamos

kaip atskirų valstybių 2015 metų reikšmių svertinis vidurkis (svoriais imant iš kiekvienos valstybės atvykusių

užsieniečių dalį).

9 lentelė. Atvykusiojo užsieniečio laiko vertės skaičiavimai


(Eur) 2015 m.

Konversijos koeficientas

Konvertuotos bendros vienos

dirbtos valandos darbo sąnaudos

Valstybių svoriai Svertinio vidurkio

skaičiavimai

1 2 3 4 5 6

= (4) * (5)

Estija 9,9563 0,949 9,4485 0,111 1,0470

Latvija 6,9659 0,949 6,6106 0,501 3,3098

Lenkija 7,9140 0,949 7,5104 0,301 2,2643

Vokietija 33,0435 0,949 31,3583 0,087 2,7290

Atvykusio užsieniečio vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos (Eur) 2015 m. kainomis (6 stulpelio langelių suma)

9,3500

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal Eurostat ir Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų

generalinio direktorato informaciją.

Taigi, skaičiuojant 2015 m. kainomis, darbo laiko vertė yra lygi 9,3500 Eur / val.

21 2015 metams taikytinų konversijos koeficientų reikšmės pateiktos CPVA Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikoje.


Siekiant apskaičiuoti laiko vertę nedirbantiems keleiviams galima remtis įprasta praktika ir traktuoti darbo

laiko vertę kaip du su puse karto didesnę už ne darbui skirto laiko vertę22. Todėl ne darbo laiko vertė,

skaičiuojant 2015 m. kainomis, yra lygi 3,74 Eur / val.

Vis dėlto ši reikšmė gali būti laikoma kaip nepakankamai įvertinanti tikrąją laiko vertę. Taip yra todėl, kad į

užsienį keliaujantys asmenys, daugiau išleisdami transportui, paprastai ir uždirba daugiau. Lankytojų iš

Lietuvos atveju buvo taikytas korekcijos koeficientas, paremtas namų ūkių bendromis vartojimo išlaidomis ir

išlaidomis transportui atskirose pajamų kvintilinėse grupėse. Siekiant nustatyti lankytojui iš užsienio taikytiną

korekcijos koeficientą galima pasiremti Eurostat skelbiamu rodikliu „S80/S20 income quintile share ratio“23,

kuris atspindi pajamų santykį tarp aukščiausių pajamų kvintilinės grupės ir žemiausių pajamų kvintilinės

grupės. Analizuojamose užsienio šalyse pajamų nelygybė yra mažesnė – aukščiausių pajamų kvintilinės

grupės ir žemiausių pajamų kvintilinės grupės pajamos skiriasi 5,64 karto, lyginant su 6,1 karto Lietuvos atveju

(10 lentelė). Lankytojui iš užsienio taikytinas korekcijos koeficientas apskaičiuojamas lankytojui iš Lietuvos

taikytą korekcijos koeficientą (1,19) koreguojant proporcingai pajamų nelygybės rodiklių santykiui: 1,19 *

5,64 / 6,1 = 1,10.

10 lentelė. Lankytojui iš užsienio taikytino korekcijos koeficiento skaičiavimai

Vienadieniai lankytojai ir

turistai, kiekvienos

valstybės dalis

Rodiklis "Inequality of income distribution

(income quintile share ratio)"

Estija 0,111 5,5

Latvija 0,501 6,3

Lenkija 0,301 4,9

Vokietija 0,087 4,6

Svertinis vidurkis 5,64

Lietuva 6,1

Lietuvai taikytas korekcijos koeficientas 1,19

Užsieniečiams taikytinas korekcijos koeficientas 1,10

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento informaciją.

Iš nustatyto koeficiento yra dauginamas anksčiau apskaičiuotas laiko vertės įvertis. Atitinkamai, galutinis

lankytojui iš užsienio taikytinas laiko vertės įvertis yra lygus 4,12 Eur / val. 2015 metų kainomis.


Rekomenduotina naudos komponento įverčių reikšmes atnaujinti kas vienerius metus.

22 Žr., pavyzdžiui: Guidance Manual for Cost Benefit Analysis (CBAs) Appraisal in Malta. - May 2013. 23 Eurostat lentelė "S80/S20 income quintile share ratio by sex and selected age group (source: SILC) [ilc_di11]"; rodiklis: "INDIC_IL Inequality of income distribution (income quintile share ratio)"; pjūvis: AGE: Total; SEX: Total.


Pirmiausia reikia atnaujinti pirmiesiems analizės metams taikytiną reikšmę, ją perskaičiuojant remiantis

naujausiais statistiniais duomenimis pagal aukščiau aprašytą formulę. Pavyzdžiui, jeigu analizė atliekama

2016 metais, atskaitos taškas yra 2016 m. kainomis išreikšta įverčio reikšmė.

SNA analizės laikotarpio ateities metams taikytinos reikšmės apskaičiuojamos atsižvelgiant į analizuojamų

valstybių realaus BVP vienam gyventojui augimą (remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis24). TVF

prognozė neapima viso ekonominės analizės laikotarpio, todėl, atsižvelgiant į kylančius neapibrėžtumus,

metinis augimo tempas likusiam laikotarpiui apskaičiuojamas kaip metinio BVP vienam gyventojui augimo

tempo paskutiniaisiais penkeriais prognozės metais vidurkis (vidurkio skaičiavimo algoritmas detalizuotas

prie Lietuvos rezidentams taikytino įverčio).

11 lentelė. Realaus BVP vienam gyventojui augimas

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Realus BVP vienam gyventojui nacionaline valiuta

Estija 12861,85 13186,86 13647,9 14134,39 14643,96 15178,43

Latvija 10598,12 10968,15 11373,65 11871,88 12374,35 12897,85

Lenkija 35903,77 37092,09 38394,2 39728,34 41161,24 42676,03

Vokietija 31102,56 31510,99 32060,62 32572,3 33033,36 33470,75

Augimas

Estija 1,0025 1,0253 1,0350 1,0356 1,0361 1,0365 1,0337

Latvija 1,0297 1,0349 1,0370 1,0438 1,0423 1,0423 1,0401

Lenkija 1,0324 1,0331 1,0351 1,0347 1,0361 1,0368 1,0352

Vokietija 1,0122 1,0131 1,0174 1,0160 1,0142 1,0132 1,0148


9 lentelėje pateiktos į einamuosius metus perskaičiuotos konvertuotos bendros vienos dirbtos valandos

darbo sąnaudos atskirose valstybėse yra didinamos pagal apskaičiuotą augimo tempą. Atvykusiojo

užsieniečio darbo laiko vertė apskaičiuojama kaip svertinis vidurkis (svoriais imant iš kiekvienos valstybės

atvykusių užsieniečių dalį). Ne darbo laiko vertė gaunama darbo laiko vertę dalijant iš 2,5. Galutinė

(koreguota) ne darbo laiko vertė gaunama pritaikius koregavimo koeficientą, atspindinį faktą, kad daugiau

keliaujantys uždirba daugiau.

12 lentelė. Ateities metams taikytinų atvykusiojo užsieniečio laiko vertės reikšmių skaičiavimai

Konvertuotos darbo sąnaudos, Eur Darbo laiko vertė, Eur

Ne darbo laiko vertė,

Eur

Koreguota ne darbo

laiko vertė, Eur

Estija Latvija Lenkija Vokietija

2015 9,4485 6,6106 7,5104 31,3583 9,3500 3,74 4,12

24 Šaltinis: http://www.imf.org/external/ns/cs.aspx?id=28, rodiklis „Gross domestic product per capita, constant prices (National currency)“.



Konvertuotos darbo sąnaudos, Eur Darbo laiko vertė, Eur

Ne darbo laiko vertė,

Eur

Koreguota ne darbo

laiko vertė, Eur

Estija Latvija Lenkija Vokietija

2016 9,7788 6,8550 7,7741 31,9053 9,6361 3,85 4,24

2017 10,1274 7,1553 8,0442 32,4145 9,9508 3,98 4,38

2018 10,4925 7,4581 8,3344 32,8733 10,2703 4,11 4,52

2019 10,8755 7,7736 8,6411 33,3086 10,6010 4,24 4,67

2020 11,2417 8,0850 8,9449 33,8010 10,9320 4,37 4,81

2021 11,6203 8,4089 9,2595 34,3007 11,2744 4,51 4,96

2022 12,0116 8,7458 9,5850 34,8079 11,6287 4,65 5,12

2023 12,4161 9,0961 9,9221 35,3225 11,9954 4,8 5,28

2024 12,8343 9,4605 10,2710 35,8447 12,3748 4,95 5,45

2025 13,2665 9,8394 10,6321 36,3747 12,7674 5,11 5,62

2026 13,7132 10,2336 11,0060 36,9124 13,1738 5,27 5,80

2027 14,1751 10,6435 11,3930 37,4582 13,5944 5,44 5,99

2028 14,6524 11,0699 11,7936 38,0120 14,0297 5,61 6,17

2029 15,1459 11,5133 12,2083 38,5740 14,4803 5,79 6,37

2030 15,6559 11,9745 12,6376 39,1443 14,9468 5,98 6,58

2031 16,1832 12,4542 13,0820 39,7230 15,4297 6,17 6,79

2032 16,7282 12,9531 13,5420 40,3103 15,9297 6,37 7,01

2033 17,2915 13,4720 14,0182 40,9063 16,4474 6,58 7,24

2034 17,8738 14,0117 14,5111 41,5110 16,9833 6,79 7,47

2035 18,4758 14,5729 15,0213 42,1248 17,5383 7,02 7,73

2036 19,0980 15,1567 15,5495 42,7476 18,1130 7,25 7,98

2037 19,7411 15,7639 16,0963 43,3796 18,7081 7,48 8,23

2038 20,4059 16,3953 16,6623 44,0209 19,3243 7,73 8,51

2039 21,0931 17,0521 17,2482 44,6717 19,9626 7,99 8,79

2040 21,8035 17,7352 17,8547 45,3322 20,6236 8,25 9,08


4.3. Pasiryžimo sumokėti komponentas Nr. 3 (kelių transporto priemonių eksploatacinės

sąnaudos)

Transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos – tai dar vienas svarbus kelionės sąnaudų komponentas. Tai

piniginės sąnaudos.


Transporto priemonės eksploatacinės sąnaudos (TPES) apibrėžiamos kaip sąnaudos, kurias patiria transporto

priemonės naudotojas ją eksploatuodamas.


HEATCO25 studija apibrėžia TPES kaip „susidedančias iš transporto priemonės pastoviųjų sąnaudų,

nepriklausomų nuo nuvažiuoto atstumo, ir kintamų sąnaudų, kurios kinta priklausomai nuo nuvažiuoto

atstumo“. Ta pati studija rekomenduoja apsvarstyti keletą komponentų skaičiuojant TPES:

Pastoviųjų sąnaudų komponentai: amortizacija (nuo laiko priklausanti dalis), kapitalo palūkanos,

remonto ir priežiūros sąnaudos, medžiagų sąnaudos, draudimas, pridėtinės išlaidos,

administravimas;

Kintamų sąnaudų komponentai: amortizacija (nuo nuvažiuoto atstumo priklausanti dalis), kuras ir

tepalai, priežiūros sąnaudos (susijusios su nuvažiuotu atstumu).

Kruizinis greitis atitinkamoje kelio atkarpoje (-ose), kuris, savo ruožtu, priklauso nuo daugybės

veiksnių, tarp jų ir eismo;

Kelio dangos būklė, paprastai matuojama tarptautiniu nelygumo indeksu (IRI);

Kitos kelio charakteristikos (išilginis nuolydis ir pan.).

Pagal VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto pateiktus duomenis, lengviesiems automobiliams Lietuvoje

taikytina transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų (TPES) vertė 2013 m. kainomis yra 0,2404 Eur/km26

(su rinkliavomis).

TPES augimas, tikėtina, bus artimas infliacijai. To leidžia tikėtis palaipsniui atnaujinamas transporto priemonių

parkas ir tobulinami transporto priemonių varikliai. Todėl TPES vertę 2015 metų kainomis galima apskaičiuoti

didinant 2013 metams apskaičiuotą reikšmę proporcingai vidutinių vartotojų kainų augimui (remiantis

Tarptautinio valiutos fondo skelbiama statistika27):

13 lentelė. TPES reikšmės perskaičiavimas į 2015 m. vertę

2013 2014 2015

Vidutinių vartotojų kainų augimas

139,747 140,114 141,93

TPES, Eur / km 0,2404 0,2410 0,2448

[= 0,2404 * 141,93 / 139,747]

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto ir TVF duomenis.

Taigi, lengviesiems automobiliams Lietuvoje taikytina TPES vertė 2015 metų kainomis yra 0,2448 Eur / km.

Siekiant nustatyti vienam lankytojui tenkančias TPES, transporto priemonei tenkančios eksploatacinės

sąnaudos turi būti dalijamos iš vidutinio automobiliais keliaujančių asmenų skaičiaus. Nors Lietuvoje vidutinis

automobiliais keliaujančių asmenų skaičius yra 1,2 keleivio automobilyje28, vis dėlto V dalyje „Įverčių taikymo

25 HEATCO studija siūlo harmonizuotas tarptautinių projektų Europoje vertinimo gaires. Tai apima ir vieningą piniginiam vertinimui skirtą sistemą, paremtą gerovės ekonomikos principais ir ilguoju laikotarpiu prisidedančią prie transporto sąnaudų nustatymo nuoseklumo. Šios gairės buvo išplėtotos vykdant EK finansuotą tyrimų HEATCO projektą, remiantis naujausiais tyrimų rezultatais apie skirtingus transporto projektų vertinimo aspektus ir ES šalių bei Šveicarijos praktikos analize. Žr. http://heatco.ier.uni-stuttgart.de/. 26 Ši vertė yra neatskaičius netiesioginių mokesčių, kadangi šiuo atveju TPES atspindi pasiryžimą sumokėti. 27 Šaltinis: http://www.imf.org/external/ns/cs.aspx?id=28 (rodiklis: Inflation, average consumer prices). 28 Remiantis VšĮ Kelių ir transporto tyrimų instituto duomenimis.

http://heatco.ier.uni-stuttgart.de/



instrukcijos“ yra pasiūlytos labiau analizuojamos srities specifiką atitinkančios automobiliu keliaujančių

asmenų skaičiaus reikšmės.


TPES augimas, tikėtina, bus artimas infliacijai. To leidžia tikėtis palaipsniui atnaujinamas transporto priemonių

parkas ir tobulinami transporto priemonių varikliai. Dėl šios priežasties visu SNA analizės laikotarpiu taikoma

ta pati TPES reikšmė, tačiau einant metams ją būtina atnaujinti. Pavyzdžiui, jeigu analizė atliekama 2016

metais, atskaitos taškas yra 2016 m. kainomis išreikšta įverčio reikšmė.

Rekomenduotina TPES reikšmę atnaujinti kas vienerius metus. Nauja reikšmė apskaičiuojama didinant 2013

metams apskaičiuotą reikšmę proporcingai vidutinių vartotojų kainų augimui (remiantis Tarptautinio valiutos

fondo skelbiama statistika29), kaip buvo pademonstruota aukščiau.

V. Įverčių taikymo instrukcijos

Vertinant lankytojų pasiryžimą sumokėti kelionės sąnaudų metodu, įprasta taikyti zoninių kelionės sąnaudų

metodiką. Terminas „zoninės“ nurodo analizės lygmenį, kuriame koncentruojamasi ties zonomis, iš kurių

lankytojai atvyksta į lankytiną objektą.

Kaip ir bet kurios kitos sąnaudų ir naudos analizės atveju, nustatytų įverčių taikymui naudojant zoninių

kelionės sąnaudų metodiką yra reikalingos pakankamai pagrįstos paklausos prognozės. Šiuo atveju tokios

prognozės turi apimti:

- lankytojų pasiskirstymą pagal Lietuvos rezidentus ir ne rezidentus;

- lankytojų pasiskirstymą pagal zonas, iš kurių atkeliauja (t. y. pasiskirstymą pagal kelionės atstumą);

- lankytojų pasiskirstymą pagal transporto, kuriuo atvykstama, rūšį, taip pat vidutinį atvykstančių

lankytojų skaičių viename lengvajame automobilyje;

- lankytojų pasiskirstymą pagal kelionės tikslų skaičių ir analizuojamam objektui tenkančią dalį

lankytojo kelionėje.

5.1. Atskiroms lankytojų grupėms taikytinų pasiryžimo sumokėti reikšmių apskaičiavimas

Siekiant palengvinti projektų vykdytojų atliekamus grąžos skaičiavimus ir sumažinti projektų vykdytojų

galimybes laviruoti tokių skaičiavimų rezultatais, Kultūros ministerija paprašė nustatyti rekomendacines

objekto lankymui priskirtinas kelionės atstumo ir kelionės laiko reikšmes.

Tokiu būdu būtų galima pasiūlyti rekomendacines reikšmes, atspindinčias naudą, kurią teikia 1 valandos

apsilankymas lankantis:

29 Šaltinis: http://www.imf.org/external/ns/cs.aspx?id=28 (rodiklis: Inflation, average consumer prices).



vietiniam lankytojui (atskaitos taškas – savivaldybės ribos);

lankytojui iš likusios regiono dalies (atskaitos taškas – apskrities ribos);

lankytojui iš likusios Lietuvos dalies;

lankytojui iš užsienio.

Ekspertų grupė sudarė lankytojų elgsenos modelį ir nustatė, kad vietinis lankytojas iki analizuojamo lankomo

objekto keliauja 9,3 km, regioninis – 32,1 km, nacionalinis – 94,9 km, o užsienio – 250 km (1 paveikslas).

94,9 kmNacionalinis lankytojas

Re

gio

nin

is l

anky

toja

s

32

,1 k

m

Vietinis lankytojas

9,3 km

Užsie

nio

lankyto

jas2

50

km

1 paveikslas. Atstumas, kurį iki lankomo objekto keliauja atskiros lankytojų grupės


Didėjant kelionės atstumui didėja ir kelionės tikslų skaičius, todėl pasiryžimui sumokėti už objekto lankymą

priskiriama tik dalis kelionės piniginių ir laiko sąnaudų. Toliau pateikiami suvestiniai duomenys, apibūdinantys

analizuojamo lankomo objekto lankytojus (detalios prielaidos pateiktos 1 ir 2 prieduose).


14 lentelė. Kultūros objekto lankytojai, atvykstantys automobiliu

Lankytojų grupė

Analizuojamame objekte lankantis 1 val. Analizuojamame objekte lankantis 2val.

Objektui priskirtinas bendras laikas

(kelionės ir lankymo), val.

Objektui priskirtinas TPES

kiekis, daugintinas iš vienetinio TPES

įverčio

Objektui priskirtinas

bendras laikas (kelionės ir

lankymo), val.

Objektui priskirtinas TPES

kiekis, daugintinas iš vienetinio TPES

įverčio

Vietinis 1,67 16,12 2,67 16,12

Regioninis 1,89 24,61 3,11 30,76

Nacionalinis 2,50 41,62 4,00 55,50

Užsienio 3,50 73,10 5,75 109,65


15 lentelė. Kultūros objekto lankytojai, atvykstantys autobusu

Lankytojų grupė

Analizuojamame objekte lankantis 1 val. Analizuojamame objekte lankantis 2val.

Objektui priskirtinas bendras laikas

(kelionės ir lankymo), val.

Objektui priskirtinos transporto sąnaudos*

Objektui priskirtinas

bendras laikas (kelionės ir

lankymo), val.

Objektui priskirtinos transporto sąnaudos*

Vietinis 2,67 1,70 3,67 1,70

Regioninis 2,44 3,40 3,81 4,25

Nacionalinis 3,08 6,80 4,78 9,07

Užsienio 4,00 13,33 6,50 20,00


*Užsienio lankytojo atveju čia priskirta ir dalis nakvynės sąnaudų.

16 lentelė. Kultūros objekto lankytojai, atvykstantys pėsčiomis

Lankytojų grupė

Objektui priskirtinas bendras laikas (kelionės ir lankymo), val.

Analizuojamame objekte lankantis 1 val.

Analizuojamame objekte lankantis 2 val.

Vietinis 1,80 2,80


Remiantis šiais duomenimis ir anksčiau apskaičiuotomis vienetinėmis įverčių reikšmėmis buvo apskaičiuotas

atskirų lankytojų grupių pasiryžimas sumokėti už apsilankymą.


Pavyzdžiui, nacionalinio automobiliu atvykstančio lankytojo, kuris objekte lankosi 1 valandą, atveju

objektui priskiriama 2,5 val. bendro kelionės ir lankymo laiko (iš kurių 1 val. tenka lankymui, o 1,5 –

kelionei). Taip pat priskiriama 41,62 sąlyginio nuvažiuoto kilometro, kuris dauginamas iš TPES įverčio.

Tokiu būdu laiko sąnaudos sudaro 2,5 val. * 3,12 Eur / val. = 7,7945 Eur.

Tuo tarpu priskirtinos transporto priemonės eksploatavimo sąnaudos sudaro 41,62 km * 0,2448 Eur / km

= 10,1885 Eur.

Vadinasi, tokio lankytojo pasiryžimas sumokėti už apsilankymą yra lygus 17,98 Eur.


Toliau pateikiama lentelė su atskiroms lankytojų grupėms taikytinomis įverčių reikšmėmis. Supaprastinimo

tikslais siūloma, kad projekto vykdytojas neskirstytų lankytojų į keliaujančius automobiliu ir autobusu, t. y.

naudojamos abiejų reikšmių vidurkį atitinkančios reikšmės (atskiroms transporto rūšims taikytinos reikšmės

pateiktos 3 priede). Papildomai išskiriamas pėsčiomis atvykstantis vietinis lankytojas, kuris būtų aktualus į

vietinius lankytojus orientuotų objektų atveju.

17 lentelė. Atskirų lankytojų grupių pasiryžimas sumokėti už apsilankymą, analizuojamame objekte

lankantis 1 val.

Vietinis

lankytojas Regioninis lankytojas

Nacionalinis lankytojas

Užsienio lankytojas

Pėsčiomis atvykstantis

vietinis lankytojas

2015 8,91 10,86 17,20 31,05 5,16

2016 9,17 11,11 17,56 31,50 5,38

2017 9,44 11,38 17,94 32,04 5,61

2018 9,71 11,66 18,34 32,58 5,84

2019 10,00 11,95 18,75 33,11 6,08

2020 10,30 12,25 19,17 33,65 6,33

2021 10,60 12,56 19,61 34,23 6,60

2022 10,92 12,89 20,07 34,80 6,87

2023 11,26 13,22 20,55 35,42 7,15

2024 11,61 13,57 21,04 36,04 7,45

2025 11,97 13,94 21,56 36,70 7,75

2026 12,34 14,32 22,10 37,36 8,07

2027 12,74 14,72 22,66 38,06 8,40

2028 13,15 15,13 23,24 38,77 8,75

2029 13,57 15,56 23,85 39,51 9,11

2030 14,01 16,00 24,48 40,29 9,49

2031 14,47 16,47 25,14 41,08 9,88

2032 14,95 16,95 25,83 41,90 10,28

2033 15,45 17,46 26,54 42,77 10,71

2034 15,98 17,98 27,29 43,64 11,15


Vietinis





vietinis lankytojas

2035 16,52 18,53 28,06 44,58 11,61

2036 17,08 19,10 28,87 45,53 12,09

2037 17,67 19,69 29,71 46,48 12,59

2038 18,28 20,31 30,58 47,51 13,10

2039 18,92 20,95 31,49 48,59 13,64

2040 19,58 21,62 32,44 49,66 14,21


Kaip atskaitos taškas naudojamas 1 valandą trunkantis lankymasis analizuojamame objekte. Vis dėlto, jeigu

yra numatoma ilgesnė ar trumpesnė lankymosi trukmė, pasiryžimas sumokėti koreguojamas toliau

nurodytomis reikšmėmis už kiekvieną papildomą lankymo valandą (18 lentelė). Šios korekcinės reikšmės buvo

apskaičiuotos kaip skirtumas tarp 2 valandas besilankančio lankytojo pasiryžimo sumokėti ir 1 valandą

besilankančio lankytojo pasiryžimo sumokėti.

18 lentelė. Pasiryžimo sumokėti korekcija (Eur), vienos valandos lankymosi laiką koreguojant 1 val.

Vietinis





vietinis lankytojas

2015 2,87 4,87 7,81 17,58 2,87

2016 2,99 5,02 8,02 17,87 2,99

2017 3,11 5,18 8,24 18,21 3,11

2018 3,24 5,35 8,46 18,55 3,24

2019 3,38 5,52 8,70 18,89 3,38

2020 3,52 5,70 8,94 19,23 3,52

2021 3,66 5,89 9,19 19,59 3,66

2022 3,82 6,08 9,45 19,96 3,82

2023 3,97 6,29 9,73 20,35 3,97

2024 4,14 6,50 10,01 20,74 4,14

2025 4,31 6,71 10,31 21,16 4,31

2026 4,48 6,94 10,62 21,58 4,48

2027 4,67 7,18 10,94 22,03 4,67

2028 4,86 7,43 11,27 22,47 4,86

2029 5,06 7,69 11,62 22,94 5,06

2030 5,27 7,95 11,98 23,44 5,27

2031 5,49 8,23 12,36 23,93 5,49

2032 5,71 8,52 12,75 24,46 5,71

2033 5,95 8,83 13,16 25,01 5,95


Vietinis





vietinis lankytojas

2034 6,19 9,14 13,58 25,55 6,19

2035 6,45 9,47 14,03 26,16 6,45

2036 6,72 9,81 14,49 26,76 6,72

2037 6,99 10,17 14,97 27,36 6,99

2038 7,28 10,54 15,47 28,01 7,28

2039 7,58 10,92 15,99 28,69 7,58

2040 7,89 11,33 16,53 29,37 7,89


5.2. Atskiroms lankytojų grupėms taikytinų pasiryžimo sumokėti reikšmių atnaujinimas

Atskiroms lankytojų grupėms taikytinos pasiryžimo sumokėti reikšmės turėtų būti atnaujintos atlikus laiko

vertės ir TPES įverčių atnaujinimą.

5.3. Praktinis pavyzdys

Nustatytų pasiryžimo sumokėti reikšmių taikymą galima iliustruoti pavyzdžiu. Projektas investuoja į

nacionalinės reikšmės koncertinės įstaigos infrastruktūros modernizavimą. Projekto išlaidos sudaro 2 000 000

Eur be PVM (ekonominėje analizėje fiskaliniai iškraipymai, tokie kaip PVM, turi būti eliminuoti). Atliekant

ekonominę analizę investicijų projekto investicines ir veiklos sąnaudas būtina konvertuoti į ekonominę-

socialinę vertę (t. y. į ekonomines kainas)30. Tarkime, atskiroms investicijų eilutėms pritaikius konversijos

koeficientus buvo gauta 1 950 000 Eur sudaranti investicijų ekonominė vertė.

Projekto įgyvendinimas, lyginant su esama situacija „Veikti kaip įprasta“, pareikalaus papildomų veiklos

išlaidų – šeštaisiais analizės metais ekonominė31 tokių sąnaudų vertė pasieks 13 455 Eur.

Dėl infrastruktūros modernizavimo pritraukti papildomi lankytojai šeštaisiais analizės metais padidins

koncertinės įstaigos pajamas 95 025 Eur per metus.

Šeštaisiais analizės metais papildomai pritrauktų lankytojų skaičiaus pasieks 12 838 lankytojų, atsižvelgiant į

koncertinės įstaigos reikšmę yra tikimasi, kad 30 proc. lankytojų sudarys ne vietiniai lankytojai (15 proc.

lankytojų bus regioniniai, 10 proc. – nacionaliniai, o 5 proc. – užsienio).

Pavyzdyje naudojami analizės išeities duomenys apibendrinti lentelėje.

30 Toks konvertavimas yra atliekamas naudojant konversijos koeficientus, kurie yra pateikti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros „Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikoje“. 31 T. y. pritaikant konversijos koeficientus į ekonomines kainas konvertuota sąnaudų suma.


19 lentelė. Pavyzdyje naudojami analizės išeities duomenys

2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Projekto investicijos 1 950 000 0 0 0 0 0 0

Papildomos veiklos išlaidos 0 11 505 11 993 12 578 13 163 13 455 13 455

IŠ VISO PAPILDOMŲ SĄNAUDŲ 1 950 000 11 505 11 993 12 578 13 163 13 455 13 455

Papildomos bilietų pardavimo pajamos 15 405 30 810 46 215 61 620 77 025 77 025

Papildomos nuomos pajamos 9 000 12 000 15 000 18 000 18 000 18 000

IŠ VISO PAPILDOMŲ PAJAMŲ 0 24 405 42 810 61 215 79 620 95 025 95 025

PAPILDOMŲ LANKYTOJŲ SKAIČIUS 2 568 5 135 7 703 10 270 12 838 12 838

Vietiniai lankytojai 1 797 3 595 5 392 7 189 8 986 8 986

Regioniniai lankytojai 385 770 1 155 1 541 1 926 1 926

Nacionaliniai lankytojai 257 514 770 1 027 1 284 1 284

Užsienio lankytojai 128 257 385 514 642 642

Lentelės tęsinys

2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029

Projekto investicijos 0 0 0 0 0 0 0 0

Papildomos veiklos išlaidos 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455

IŠ VISO PAPILDOMŲ SĄNAUDŲ 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455

Papildomos bilietų pardavimo pajamos 77 025 77 025 77 025 77 025 77 025 77 025 77 025 77 025

Papildomos nuomos pajamos 18 000 18 000 18 000 18 000 18 000 18 000 18 000 18 000

IŠ VISO PAPILDOMŲ PAJAMŲ 95 025 95 025 95 025 95 025 95 025 95 025 95 025 95 025

PAPILDOMŲ LANKYTOJŲ SKAIČIUS 12 838 12 838 12 838 12 838 12 838 12 838 12 838 12 838

Vietiniai lankytojai 8 986 8 986 8 986 8 986 8 986 8 986 8 986 8 986

Regioniniai lankytojai 1 926 1 926 1 926 1 926 1 926 1 926 1 926 1 926

Nacionaliniai lankytojai 1 284 1 284 1 284 1 284 1 284 1 284 1 284 1 284

Užsienio lankytojai 642 642 642 642 642 642 642 642

Pajamos iš bilietų tinkamai neatspindi visuomenei projekto teikiamos naudos, tačiau yra vienas iš lankytojų

pasiryžimo sumokėti už apsilankymą komponentų. Prie šio komponento turi būti pridėtos metodikoje

atskiroms lankytojų grupėms pasiūlytos pasiryžimo sumokėti vertės (kurios neapima įėjimo bilieto kainos).

Toliau pateiktos apskaičiuotos pasiryžimo sumokėti už apsilankymą vertės.

20 lentelė. Papildomų lankytojų pasiryžimas sumokėti už apsilankymą (neįskaitant įėjimo bilieto komponento)

2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

Pasiryžimo sumokėti vertė, tenkanti 1 lankytojui, lankantis 2 valandas, Eur

Vietiniai lankytojai 11,78 12,16 12,55 12,96 13,38 13,81 14,27 14,74

Regioniniai lankytojai 15,73 16,13 16,57 17,01 17,48 17,96 18,45 18,97

Nacionaliniai lankytojai 25,01 25,58 26,18 26,80 27,45 28,11 28,80 29,52

Užsienio lankytojai 48,63 49,37 50,25 51,12 52,00 52,88 53,82 54,76


2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022

Bendra pasiryžimo sumokėti suma, tenkanti visiems papildomiems lankytojams, Eur 0 40 968 84 218 129 837 178 002 228 747 235 269 242 035

Vietiniai lankytojai 0 21 848 45 112 69 851 96 187 124 144 128 214 132 453

Regioniniai lankytojai 0 6 214 12 761 19 655 26 924 34 575 35 532 36 529

Nacionaliniai lankytojai 0 6 567 13 444 20 642 28 188 36 088 36 976 37 901

Užsienio lankytojai 0 6 338 12 901 19 689 26 702 33 940 34 546 35 152

Lentelės tęsinys

2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029

Pasiryžimo sumokėti vertė, tenkanti 1 lankytojui, lankantis 2 valandas, Eur

Vietiniai lankytojai 15,23 15,74 16,27 16,83 17,41 18,01 18,63

Regioniniai lankytojai 19,51 20,07 20,65 21,26 21,90 22,56 23,24

Nacionaliniai lankytojai 30,27 31,05 31,87 32,71 33,60 34,51 35,47

Užsienio lankytojai 55,78 56,79 57,86 58,94 60,09 61,24 62,45

Bendra pasiryžimo sumokėti suma, tenkanti visiems papildomiems lankytojams, Eur 249 097 256 424 264 070 272 002 280 276 288 860 297 811

Vietiniai lankytojai 136 866 141 461 146 245 151 226 156 413 161 813 167 436

Regioniniai lankytojai 37 567 38 648 39 773 40 945 42 165 43 435 44 757

Nacionaliniai lankytojai 38 864 39 866 40 910 41 997 43 128 44 306 45 533

Užsienio lankytojai 35 801 36 450 37 142 37 834 38 570 39 305 40 084

Kiekvienai lankytojų grupei tenkančios pasiryžimo sumokėti reikšmės perkeliamos į ekonominės (socialinės) analizės lenteles (21 lentelė). Diskontuojant ekonominius srautus į dabartinę vertę naudota Europos Komisijos rekomenduojama 5 proc. socialinė diskonto norma. Matyti, kad projekto teikiama nauda viršija sąnaudas (naudos ir sąnaudų santykis lygus 1,35). Vadinasi, projekto įgyvendinimas padidina visuomenės gerovę. 21 lentelė. Investicijų projekto ekonominė (socialinė) analizė

2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Projekto investicijos 1 950 000 0 0 0 0 0 0

Papildomos veiklos išlaidos 0 11 505 11 993 12 578 13 163 13 455 13 455

IŠ VISO PAPILDOMŲ SĄNAUDŲ 1 950 000 11 505 11 993 12 578 13 163 13 455 13 455

Papildomos bilietų pardavimo pajamos 15 405 30 810 46 215 61 620 77 025 77 025

Papildomos nuomos pajamos 9 000 12 000 15 000 18 000 18 000 18 000

Pasiryžimas sumokėti (neįskaitant bilietų pardavimo pajamų) 0 40 968 84 218 129 837 178 002 228 747 235 269

Vietiniai lankytojai 0 21 848 45 112 69 851 96 187 124 144 128 214

Regioniniai lankytojai 0 6 214 12 761 19 655 26 924 34 575 35 532

Nacionaliniai lankytojai 0 6 567 13 444 20 642 28 188 36 088 36 976

Užsienio lankytojai 0 6 338 12 901 19 689 26 702 33 940 34 546

BENDRA SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ NAUDA 0 65 373 127 028 191 052 257 622 323 772 330 294

SĄNAUDOS (DABARTINĖ VERTĖ) 2 079 004

NAUDA (DABARTINĖ VERTĖ) 2 799 640

GRYNOJI DABARTINĖ VERTĖ 720 636

NAUDOS IR SĄNAUDŲ SANTYKIS 1,35


Lentelės tęsinys

2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029

Projekto investicijos 0 0 0 0 0 0 0 0

Papildomos veiklos išlaidos 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455

IŠ VISO PAPILDOMŲ SĄNAUDŲ 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455 13 455

Papildomos bilietų pardavimo pajamos 77 025 77 025 77 025 77 025 77 025 77 025 77 025 77 025

Papildomos nuomos pajamos 18 000 18 000 18 000 18 000 18 000 18 000 18 000 18 000

Pasiryžimas sumokėti (neįskaitant bilietų pardavimo pajamų) 242 035 249 097 256 424 264 070 272 002 280 276 288 860 297 811

Vietiniai lankytojai 132 453 136 866 141 461 146 245 151 226 156 413 161 813 167 436

Regioniniai lankytojai 36 529 37 567 38 648 39 773 40 945 42 165 43 435 44 757

Nacionaliniai lankytojai 37 901 38 864 39 866 40 910 41 997 43 128 44 306 45 533

Užsienio lankytojai 35 152 35 801 36 450 37 142 37 834 38 570 39 305 40 084

BENDRA SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ NAUDA 337 060 344 122 351 449 359 095 367 027 375 301 383 885 392 836

5.4. Rekomendacijos, kaip išvengti naudų ir žalų pervertinimo skaičiuojant

Siekiant išvengti naudų ir žalų pervertinimo skaičiuojant, būtina atkreipti dėmesį, kad finansinėje analizėje

projekto finansinę naudą investuotojui atspindi objekto generuojamos finansinės pajamos, pavyzdžiui

pajamos iš bilietų. Ekonominėje analizėje šios finansinės pajamos turi būti pakeistos geriau visuomenės

gerovės padidėjimą atspindinčiu visuomenės pasiryžimu sumokėti už gėrybės vartojimą. Be to, atsižvelgiant

į taikomą metodą, tokios finansinės pajamos kaip pajamos iš bilietų atsispindės įvertintame pasiryžime

sumokėti. Todėl ekonominėje analizėje tokių finansinių įplaukų eilutė turi būti eliminuojama, pakeičiant ją

pasiryžimo sumokėti verte (alternatyviai, pajamas iš bilietų atspindinti eilutė gali būti paliekama, papildomai

įtraukiant likusius pasiryžimo sumokėti komponentus atspindinčias eilutes).

Dalis finansinių pajamų gali būti gaunama iš kitokios nei kultūros veikla, pvz. iš patalpų nuomos. Įvertinus

kylančius neapibrėžtumus ir informacijos trūkumą, siūloma laikyti, kad tokios gaunamos nuomos pajamos

atitinka visuomenės pasiryžimą sumokėti už padidėjusį patalpų prieinamumą.


Priedai

1 priedas. Prielaidos (vidutiniam lankymosi laikui sudarant 1 val.)


Lankytojų grupė

Automobiliu įveikiamas atstumas,

km

Kelionėje sugaištamas laikas, val.

Kelionėje sugaištamas laikas, min.

Kelionės tikslų

skaičius (kur 1 tenka

objektui)

Objektui priskiriamas

kelionės laikas, val.

Objekto lankymo

laikas

Objektui tenkantis bendras

laikas

Keleivių skaičius automobilyje

TPES korekcija (greitis)

Objektui tenkantis

TPES kiekis

1 2 3 4 5 6

(3) / (5) 7

8 (6)+(7)

9 10 11

(2) / ((5) * (9)) * (10)

Vietinis 18,6 0,67 40,0 1 0,67 1,00 1,67 1,5 1,30 16,12

Regioninis 64,2 1,33 80,0 1,5 0,89 1,00 1,89 2 1,15 24,61

Nacionalinis 189,8 3,00 180,0 2,0 1,50 1,00 2,50 2,28 1,00 41,62

Užsienio 500 7,50 450,0 3,0 2,50 1,00 3,50 2,28 1,00 73,10




Lankytojų grupė

Autobusu įveikiamas atstumas,

km



Kelionės tikslų


objektui)



Objekto lankymo

laikas


laikas

Bilietas (įskaitant priskirtiną

nakvynės kainos dalį), Eur

Objektui tenkanti bilieto

dalis, Eur

1 2 3 4 5 6

(3) / (5) 7

8 (6)+(7)

9 10

(9) / (5)

Vietinis 18,6 1,67 100 1 1,67 1,00 2,67 1,70 1,70

Regioninis 64,2 2,17 130 1,5 1,44 1,00 2,44 5,10 3,40

Nacionalinis 189,8 4,17 250 2,0 2,08 1,00 3,08 13,60 6,80

Užsienio 500,0 9,00 540 3,0 3,00 1,00 4,00 40,00 13,33



Lankytojų grupė

Įveikiamas atstumas,

km



Kelionės tikslų


objektui)



Objekto lankymo

laikas


laikas

1 2 3 4 5 6

(3) / (5) 7

8 (6)+(7)

Vietinis 4 0,80 48 1 0,80 1,00 1,80



2 priedas. Prielaidos (vidutiniam lankymosi laikui sudarant 2 val.)


Lankytojų grupė

Automobiliu įveikiamas atstumas,

km



Kelionės tikslų


objektui)



Objekto lankymo

laikas


laikas

Keleivių skaičius automobilyje

TPES korekcija (greitis)

Objektui tenkantis

TPES kiekis

1 2 3 4 5 6

(3) / (5) 7

8 (6)+(7)

9 10 11

(2) / ((5) * (9)) * (10)

Vietinis 18,6 0,67 40,0 1 0,67 2,00 2,67 1,5 1,30 16,12

Regioninis 64,2 1,33 80,0 1,2 1,11 2,00 3,11 2 1,15 30,76

Nacionalinis 189,8 3,00 180,0 1,5 2,00 2,00 4,00 2,28 1,00 55,50

Užsienio 500 7,50 450,0 2,0 3,75 2,00 5,75 2,28 1,00 109,65



Lankytojų grupė


km



Kelionės tikslų


objektui)



Objekto lankymo

laikas


laikas




dalis, Eur

1 2 3 4 5 6

(3) / (5) 7

8 (6)+(7)

9 10

(9) / (5)

Vietinis 18,6 1,67 100 1 1,67 2,00 3,67 1,70 1,70

Regioninis 64,2 2,17 130 1,2 1,81 2,00 3,81 5,10 4,25

Nacionalinis 189,8 4,17 250 1,5 2,78 2,00 4,78 13,60 9,07


Lankytojų grupė


km



Kelionės tikslų


objektui)



Objekto lankymo

laikas


laikas




dalis, Eur

1 2 3 4 5 6

(3) / (5) 7

8 (6)+(7)

9 10

(9) / (5)

Užsienio 500,0 9,00 540 2,0 4,50 2,00 6,50 40,00 20,00



Lankytojų grupė

Įveikiamas atstumas,

km



Kelionės tikslų


objektui)



Objekto lankymo

laikas


laikas

1 2 3 4 5 6

(3) / (5) 7

8 (6)+(7)

Vietinis 4 0,80 48 1 0,80 2,00 2,80



3 priedas. Atskirų lankytojų grupių pasiryžimas sumokėti už apsilankymą


lankantis 1 val.

Vyksta automobiliu Vyksta autobusu Vyksta

pėsčiomis

Vie

tin

is

lan

kyto

jas

Re

gio

nin

is

lan

kyto

jas

Nac

ion

alin

is

lan

kyto

jas

Užs

ien

io

lan

kyto

jas

Vie

tin

is

lan

kyto

jas

Re

gio

nin

is

lan

kyto

jas

Nac

ion

alin

is

lan

kyto

jas

Užs

ien

io

lan

kyto

jas

Vie

tin

is

lan

kyto

jas

2015 9,14 11,91 17,98 32,30 8,69 9,80 16,41 29,80 5,16

2016 9,36 12,16 18,31 32,72 8,98 10,07 16,81 30,28 5,38

2017 9,59 12,42 18,65 33,22 9,28 10,35 17,24 30,85 5,61

2018 9,82 12,68 19,00 33,72 9,60 10,64 17,67 31,43 5,84

2019 10,07 12,96 19,37 34,23 9,93 10,95 18,13 32,00 6,08

2020 10,32 13,25 19,75 34,73 10,27 11,26 18,59 32,57 6,33

2021 10,58 13,55 20,14 35,27 10,62 11,58 19,08 33,19 6,60

2022 10,86 13,86 20,55 35,80 10,99 11,92 19,58 33,80 6,87

2023 11,14 14,18 20,98 36,38 11,37 12,27 20,11 34,46 7,15

2024 11,44 14,51 21,43 36,96 11,77 12,63 20,66 35,12 7,45

2025 11,75 14,86 21,89 37,58 12,19 13,01 21,23 35,83 7,75

2026 12,07 15,23 22,37 38,19 12,62 13,41 21,83 36,53 8,07

2027 12,40 15,61 22,87 38,85 13,07 13,82 22,45 37,28 8,40

2028 12,75 16,00 23,40 39,50 13,54 14,25 23,09 38,03 8,75

2029 13,11 16,41 23,94 40,20 14,03 14,70 23,76 38,82 9,11

2030 13,49 16,84 24,51 40,93 14,54 15,17 24,46 39,66 9,49

2031 13,89 17,29 25,10 41,66 15,06 15,65 25,19 40,49 9,88

2032 14,30 17,75 25,71 42,43 15,61 16,16 25,95 41,37 10,28

2033 14,72 18,24 26,35 43,24 16,19 16,68 26,73 42,30 10,71

2034 15,17 18,74 27,02 44,05 16,79 17,23 27,56 43,22 11,15

2035 15,63 19,26 27,71 44,93 17,41 17,80 28,41 44,24 11,61

2036 16,11 19,81 28,43 45,82 18,05 18,39 29,30 45,25 12,09

2037 16,61 20,38 29,19 46,70 18,73 19,01 30,23 46,26 12,59

2038 17,13 20,97 29,97 47,67 19,43 19,65 31,20 47,36 13,10

2039 17,68 21,58 30,78 48,67 20,16 20,32 32,20 48,51 13,64

2040 18,24 22,23 31,63 49,67 20,92 21,02 33,25 49,65 14,21




lankantis 2 val.

Vyksta automobiliu Vyksta autobusu Vyksta

pėsčiomis

Vie

tin

is

lan

kyto

jas

Re

gio

nin

is

lan

kyto

jas

Nac

ion

alin

is

lan

kyto

jas

Užs

ien

io

lan

kyto

jas

Vie

tin

is

lan

kyto

jas

Re

gio

nin

is

lan

kyto

jas

Nac

ion

alin

is

lan

kyto

jas

Užs

ien

io

lan

kyto

jas

Vie

tin

is

lan

kyto

jas

2015 12,26 17,23 26,06 50,51 11,31 14,22 23,96 46,75 8,03

2016 12,61 17,63 26,58 51,20 11,71 14,64 24,58 47,54 8,37

2017 12,97 18,06 27,12 52,03 12,13 15,07 25,24 48,47 8,72

2018 13,35 18,50 27,69 52,85 12,56 15,52 25,91 49,40 9,08

2019 13,74 18,96 28,28 53,67 13,02 16,00 26,62 50,33 9,46

2020 14,14 19,43 28,88 54,49 13,48 16,48 27,34 51,26 9,85

2021 14,57 19,92 29,51 55,38 13,97 16,99 28,09 52,26 10,26

2022 15,00 20,43 30,17 56,27 14,48 17,51 28,88 53,26 10,68

2023 15,46 20,96 30,85 57,21 15,00 18,06 29,69 54,34 11,12

2024 15,93 21,52 31,57 58,16 15,55 18,63 30,54 55,41 11,58

2025 16,43 22,09 32,31 59,18 16,12 19,22 31,43 56,55 12,06

2026 16,94 22,69 33,08 60,19 16,72 19,83 32,35 57,70 12,56

2027 17,48 23,32 33,88 61,26 17,33 20,48 33,31 58,91 13,07

2028 18,03 23,97 34,72 62,34 17,98 21,15 34,31 60,13 13,61

2029 18,62 24,64 35,59 63,48 18,65 21,84 35,35 61,42 14,17

2030 19,22 25,35 36,50 64,68 19,35 22,57 36,43 62,78 14,76

2031 19,85 26,08 37,44 65,88 20,08 23,32 37,56 64,14 15,37

2032 20,50 26,85 38,42 67,15 20,83 24,11 38,73 65,57 16,00

2033 21,19 27,64 39,45 68,48 21,62 24,93 39,96 67,07 16,66

2034 21,90 28,47 40,51 69,81 22,44 25,78 41,23 68,57 17,34

2035 22,64 29,34 41,62 71,26 23,30 26,67 42,56 70,22 18,06

2036 23,41 30,24 42,78 72,72 24,19 27,59 43,94 71,86 18,80

2037 24,21 31,17 43,98 74,17 25,11 28,55 45,37 73,51 19,58

2038 25,04 32,15 45,23 75,76 26,08 29,55 46,87 75,30 20,39

2039 25,91 33,16 46,54 77,40 27,08 30,59 48,43 77,16 21,23

2040 26,82 34,22 47,89 79,05 28,13 31,68 50,05 79,02 22,10


Documents

parengta teikiant Konsultavimo paslaugas, skirtas 2014 2020 m. … Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, ... Investicijos į kultūros paveldo objektus