PACIENTO TEISĖS: TEISĖ RINKTIS?Jolita Sysojevienė

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras

Dienos stacionaras

PROBLEMOS AKTUALUMAS Šizofrenijos paplitimas pasaulyje tolygus tarp

vyrų ir moterų bei tarp įvairių rasių žmonių, serga maždaug 1 % populiacijos.

Šizofrenija dažniausiai susergama vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje. Vyrams sulaukus 15-25 metų, moterims - 25-35 metų amžiuje.

Labai retai pirmas šizofrenijos epizodas pasireiškia jaunesniems nei 10 metų ir vyresniems nei 50 amžiaus asmenims.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje 2001 m. šizofrenija sirgo 17020 asmenų.

ŠIZOFRENIJOS PROBLEMA Šizofrenija sergantys asmenys net tris kartus

dažniau nei bendra populiacija serga įvairiomis somatinėmis ligomis,

Sergančiųjų gyvenimo trukmė yra vidutiniškai apie 12-13 metų trumpesnė, daugiausia dėl didesnės savižudybės rizikos (ji 13 kartų didesnė nei bendroje gyventojų populiacijoje).

50% sergančiųjų šizofrenija yra mėginę nusižudyti, 10% nusižudo, daugiausia vidutiniškai 32 metų amžiaus.

Manoma, kad pavojingiausias laikotarpis yra pirmieji 6 metai nuo susirgimo (net 2/3 pacientų mėgina nusižudyti būtent šiuo laikotarpiu).

ŠIZOFRENIJOS IŠEITYS 10% sergančiųjų šizofrenija konstatuojamas

sunkus invalidumas, reikalaujantis priežiūros Apie 60% šių asmenų yra socialiai remtini, tik

apie 12-30% jų dirba. Sergantieji šizofrenija gali dirbti ne bet kokį darbą

(pvz., yra ribojama jų teisė turėti šaunamąjį ginklą, individualiai sprendžiami vairuotojo teisių suteikimo klausimai, jiems draudžiama užimti kai kurias pareigas).

Jeigu neapribojamas veiksnumas, sergantieji šizofrenija turi tas pačias teises kaip ir kiti piliečiai.

Įvykdžius nusikaltimą teismas gali spręsti paciento pakaltinamumo arba nepakaltinamumo klausimą.

ŠIZOFRENIJOS GYDYMAS I

Šizofrenija yra lėtinė liga, ji labai sutrikdo paciento gyvenimą, jo socialinę adaptaciją, todėl visada reikalauja aktyvaus ilgalaikio gydymo.

Parenkant šizofrenija sergančiam pacientui gydymą būtina atsižvelgti į daugelį svarbių veiksnių.

Planuojant gydymą reikia numatyti: trumpalaikę ūmios ligos fazės gydymo strategiją, ilgalaikį lėtinės ligos gydymą, profilaktikos

priemones.

ŠIZOFRENIJOS GYDYMAS II

Gydant atsižvelgiama į psichikos būklę, simptomų gausą ir išreikštumą, bendrą klinikinį vaizdą, taip pat į ligos eigą, fazę, epizodų kartojimosi dažnį, atkryčių sunkumą.

Paprastai į gydymo planavimą stengiamasi įtraukti pacientą ir jo artimuosius.

Šiuo metu tokio gydymo būdo, kurį taikant visiškai išgydoma šizofrenija, nėra. Tačiau adekvatus gydymas padeda sumažinti ligotumą, mirštamumą nuo šios ligos.

Gydymu siekiama: pašalinti arba sušvelninti ligos simptomus (pozityvius

ir negatyvius), pagerinti kognityvinius procesus, išvengti ligos paūmėjimų, sumažinti jų dažnį bei sunkumą, užtikrinti maksimalų psichosocialinį funkcionavimą

tarp ligos epizodų. Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis, derinami

visi prieinami metodai: medikamentinis gydymas ir kiti biologiniai metodai

(elektros impulsų terapija), psichosocialinės priemonės, psichologinė, psichoterapinė pagalba, socialinė pagalba, įvairūs reabilitacijos metodai.

PSICHOFARMOKOLOGIJOS SVARBA ŠIZOFRENIJOS GYDYME Psichofarmakologinis gydymas yra labai

svarbus. Vaistais yra gydomi ūmūs ligos epizodai, jais siekiama užkirsti kelią ligos atkryčiams ir šalinti simptomus. Šizofrenijai gydyti yra naudojami antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai).

Veiksmingumas yra vertinamas pagal tai, ar gaunant adekvačią vaistų dozę per 6-12 savaičių sumažėja psichozės ir kiti simptomai.

Medikamentinio gydymo veiksmingumas vertinamas pagal atkryčių dažnį arba pagal hospitalizacijų dažnį. Svarbu atsižvelgti į atsirandančius trumpalaikius ir ilgalaikius nepageidaujamus šalutinius reiškinius.

GYDYMO NEUROLEPTIKAIS PROBLEMOS

Vaistų nevartojimas. Dėl gausių ir nemalonių šalutinių reiškinių nemaža dalis pacientų atsisako vartoti neuroleptikus, apie tai informavę gydytoją arba ne.

Dažniausiai neuroleptikus atsisakoma vartoti dėl išreikštų ekstrapiramidinių reiškinių - šią priežastį nurodo net apie 70% pacientų.

Apie 35-40% jų nevartoja dėl to, kad nesupranta medikamentinio gydymo reikalingumo, jiems trūksta kritikos savo ligos ir situacijos atžvilgiu

KODĖL SVARBI PSICHOEDUKACIJA Kadangi medikamentinis gydymas yra labai

svarbi šizofrenijos gydymo dalis, įvairiais būdais stengiamasi užtikrinti, kad pacientai vartotų paskirtus vaistus. Čia svarbus psichiatrinis švietimas (psichoedukacija): pacientui ir jo artimiesiems išaiškinamas medikamentinio gydymo reikalingumas.

Gydymas neuroleptikais gali būti neveiksmingas dėl individualaus atsparumo vaistams, šalutinių reiškinių, neteisingo vaistų vartojimo arba savavališko jo nutraukimo bei gretimų sutrikimų (ypač priklausomybės).

5-25% šizofrenija sergančių pacientų yra visiškai arba iš dalies atsparūs gydymui standartiniais antipsichoziniais vaistais.

LIETUVOS RESPUBLIKOSPSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROSĮSTATYMAS

Pacientas turi teisę pasirinkti psichiatrą, psichiatrijos įstaigą ir sveikatos priežiūros rūšį, jos apimtį arba jų atsisakyti.

Psichiatras privalo informuoti pacientą jam suprantama forma, paaiškindamas specialius terminus apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, galimus gydymo būdus, gydymo prognozę bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti gydytis ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jei siūlomo gydymo atsisakytų.

AR GALI PACIENTAS RINKTIS GYDYMĄ

Kodėl pacientas nutraukė ar atsisako gerti vaistus: Pašaliniai poveikiai Nemano, kad jie reikalingi, Nepatogu vartoti, Jaučiasi geriau ir nebenori gerti daug vaistų Nenori jaustis priklausomi nuo vaistų gėrimo

(ypač jauni žmonės) ir t.tDaugelis žmonių, kol apsisprendžia vartoti vaistus,

jau būna patyrę keletą ligos atkryčių, kurių metu tarsi „iškrenta iš gyvenimo“ .

VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUS

Šį sprendimą kiekvienas pacientas turėtų priimti pats, pasitaręs su savo gydytoju.

kai kurių pacientų pasirinkimo galimybės yra gana ribotos. Pvz., dvipoliai afektiniai sutrikimai ir šizofrenija pasireiškia epizodiškai: būna paūmėjimų, bet būna ir periodų, kai jaučiamasi geriau.

Geriant palaikomąsias vaistų dozes, pacientams, kenčiantiems šizofrenijos, nekyla problemų dėl visuomenės gyvenimo normų.

Tačiau jiems nevalia nutraukti vaistų vartojimo, kitaip jie iš karto taptų ligoniais.

VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUS II

Vis dėlto labai svarbu, kad jie, kaip ir visi kiti žmonės, būtų atsakingi už savo gyvenimą ir galėtų patys rinktis medikamentus. Aišku, yra svarbu, renkantis vaistus, tartis su psichiatru.

Tiems pacientams, kurie sąmoningai renkasi vaistus ir sutinka su gydytojo sprendimais, kyla mažiau problemų dėl tolesnio vaistų vartojimo bei visuomenės gyvenimo normų.

Svarbu skatinti pacientą nuolat tartis su gydytoju dėl vaistų vartojimo.

KODĖL PACIENTAS TURI RINKTIS Kiekvieną pacientą tie patys vaistai veikia skirtingai. Vieniems nepageidaujamas vaistų poveikis

pasireiškia greitu nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar mieguistumu.

Kiti jaučiasi daugiau ar mažiau atskirti nuo pasaulio. Vaistai, puikiai padedantys vienam pacientui, kitam

gali suteikti tik nežymų palengvėjimą. Kadangi jie veikia žmones taip skirtingai, gydytojams

ne visuomet lengva atpažinti nepageidaujamus poveikius.

pasitaiko, kad nepageidaujamas poveikis palaikomas ligos simptomu, o ne reakcija į vartojamus vaistus.

NAUJOS KARTOS ILGO VEIKIMO NEUROLEPTIKAI Daugeliu atvejų pakeitę gydymą naujosios kartos

vaistu, žmonės patiria daug mažiau nepageidaujamų poveikių. Tačiau neretai šizofrenija sergantiems žmonėms net ir naujos kartos vaistų kasdien vartoti yra sunku.

Naujos kartos ilgo veikimo neuroleptikai – naujos gydymo galimybės.

Naujos kartos ilgo veikimo atipinį antipsichotiką Rispolept Consta (risperidoną) pakanka susišvirkšti kas dvi savaites.

Tai suteikia laisvę negalvoti apie kasdienį vaistų vartojimą ir kartu leidžia susikoncentruoti į kitus jiems svarbius gyvenimo aspektus.

ILGO POVEIKIO RISPOLEPT CONSTA: PRIVALUMAI

Preparato nereikia vartoti kasdien. Injekcija garantuoja, kad vaistas tikrai pateks į

organizmą ir susidarys nekintama jo koncentracija.

Ilgo poveikio injekcijos padeda užtikrinti geresnį paciento bendradarbiavimą su gydytoju.

Vaistas padeda spręsti pagrindinę – ligos atkryčių – problemą, ir pacientai gali gyventi įprastą gyvenimą, kurio nepertraukia gydymasis ligoninėje.

Tai labai pagerina gyvenimo kokybę.

PRIVALUMAI II Ilgo veikimo atipinio antipsichotiko forma

pasižymi itin retais ir nesunkiais nepageidaujamais poveikiais, neslopina ir užtikrina ilgesnę bei kokybiškesnę remisiją (kai ligos simptomų nepasireiškia), smarkiai mažina tiek pozityviuosius, tiek negatyviuosius ligos simptomus.

Dauguma žmonių teikia pirmenybę injekcijoms, o ne tabletėms. Daug pacientų pasirinko naują -deltinį - leidimo būdą, kuomet tai estetiškiau, “labiau primena skiepus, nei vaistus”.

Naudinga reguliariai lankytis pas gydytoją – taip galima geriau kontroliuoti savo ligą.

APRIBOJIMAI IR KODĖL NEGALIMA RINKTIS

Risperidonum injekcinė modifikuotojo veikimo forma skiriama:

tik dirbantiems ar besimokantiems ir socialiai adaptuotiems pacientams (neturintiems I ir II invalidumo grupės ir gyvenantiems savarankiškai),

gydytiems psichiatrijos stacionare ar dienos stacionare per paskutiniuosius 12 mėn. dėl psichikos būklės pablogėjimo, sukelto medikamentų nevartojimo ar nereguliaraus vartojimo.

AR KAINA GERAI PASKAIČIUOTA

Šizofrenija dažniausiai susergama vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje. Vyrams ji dažniausiai prasideda sulaukus 15-25 metų, moterims kiek vėliau - 25-35 metų amžiuje.

Apie 60% šių asmenų yra socialiai remtini, tik apie 12-30% jų dirba.

pavojingiausias laikotarpis yra pirmieji 6 metai nuo susirgimo.

Apie 70% pacientų nutraukia gydymą.

ŠIANDIEN PACIENTAS DOMISI DAUGIAU

Klausia, ar ilgai vartojant tą patį medikamentą neišsivystys priklausomybė.

Teiraujasi, ar laikui bėgant neteks gerti vis didesnės ir didesnės jo dozės norint pasiekti tą patį efektą.

Baiminasi, kad ilgalaikis vaistų vartojimas gali pakenkti smegenims.

Pacientai domisi, ar pastaruoju metu rinkoje nepasirodė naujesnių ir geresnių medikamentų.

Daugelis pacientų norėtų, jog vaistų informaciniai lapeliai būtų kuo išsamesni.

NAUJOS GALIMYBĖS ATEITYJE

Pasaulyje registruotas ir sėkmingai naudojamas naujos kartos neuroleptikas paliperidonas.

Nauja forma ilgo veikimo paliperidono palmitatas XEPLION 50 mg, 75 mg, 100 mg ir 150 mg

Leidžiamas į raumenis kas 4 savaitės ūmiam gydymui palaikomajam gydymui.

Dėl geros tolerancijos plačiai skirimas tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus pacientams.

KAIP PADĖTI PACIENTUI APSISPRĘSTI

Nors tenka pripažinti, kad tarp pacientų ir gydytojų, skiriančių jiems psichiką veikiančius vaistus, vis dar tebežiojėja praraja, tačiau daug kas keičiasi, ir teigiamų pokyčių jau nebesustabdysi.

Nemažai specialistų jau yra linkę gerokai atviriau bendrauti su pacientais.

Vis daugiau sveikatos priežiūros tarnybų kaupia informaciją apie vaistus.

Vis daugiau žmonių kreipiasi į jas, kad galėtų minėta informacija pasinaudoti.

Pacientų ir jų artimųjų draugijos kaskart geriau atstovauja savo narių interesams.

Naudingą darbą atlieka ligoninių informacijos tarnybos, nors joms neretai stinga specializuotų žinių ir leidinių apie psichotropinių vaistų vartojimą.

DAR KARTĄ - PACIENTO SPRENDIMAS

Kai kurie pacientai, išklausę specialistų argumentų, gali padaryti išvadą, kad nėra kito kelio, tiktai vartoti vaistus ilgą laiką, o gal net visą gyvenimą.

Tačiau kiti vis dėlto gali ryžtis rizikai, t.y. nutraukti vaistų vartojimą anksčiau nei reikėtų.

Nepaisant vienokio ar kitokio pasirinkimo, vaistų vartojimą ar nevartojimą labiau nei iki šiol turėtų lemti paties paciento apsisprendimas.

Žinoma, su sąlyga, kad pastarasis būtų pajėgus priimti sprendimą. Mat sutrikusios psichikos žmonėms toli gražu ne visada tai pavyksta.