Neprivalomas gerosios praktikos vadovas Direktyvai · PDF fileEuropos Komisija Neprivalomas gerosios praktikos vadovas Direktyvai 2001/45/EB įgyvendinti (Darbas aukštyje) KE-78-07-305-LT-C

Europos Komisija

Neprivalomas gerosios praktikos vadovas Direktyvai 2001/45/EB įgyvendinti

(Darbas aukštyje)

KE

-78-07-305-LT-C

ISBN 978-92-79-06520-0

http://ec.europa.eu/employment_social/index_en.html

Jus domina Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių

generalinio direktorato leidiniai?

Jų galite parsisiųsti iš: http://ec.europa.eu/employment_social/emplweb/publications/index_en.cfm

arba nemokamai užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/employment_social/sagapLink/dspSubscribe.do?lang=en

ESmail yra informacinis elektroninis biuletenis, leidžiamas EuroposKomisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direk-

torato.

Jį galite užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/employment_social/emplweb/news/esmail_en.cfm

Kaip įsigyti ES leidinių?

Parduodamų Leidinių biuro leidinių galima rasti EU Bookshop adresu: http://bookshop.europa.eu.Ten galima pateikti užsakymą pasirinktam pardavimo biurui.

Norėdami gauti mūsų pardavimo biurų visame pasaulyje sąrašą, kreipkitėsfaksu (352) 2929 42758.

Neprivalomas gerosios patirties vadovas siekiant taikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą2001/45/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimų

KAIP PASIRINKTI TINKAMIAUSIUS ĮRENGINIUS LAIKINAM DARBUI

AUKŠTYJE

Europos KomisijaUžimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas

F.4 padalinys

Rankraštis parengtas Rugsėjis 2006

Šio leidinio turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos ar asmens, atstovaujančio Komisijai, nuomonę ar poziciją.

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jumsrasti atsakymus į klausimus apie Europos

Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):

00 800 6 7 8 9 10 11

(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugosskambinti 00 800 numeriu arba šie skambučiai yramokami.

© Europos Bendrijos, 2007Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį.

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2008ISBN 978-92-79-06520-0Printed in Belgium SPAUSDINTA BALTAME POPIERIUJE, BLUKINTAME NENAUDOJANT CHLORO

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu).

1 Komisijos komunikatas: Prisitaikymas prie pokyčių darbe ir visuomenėje: nauja Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija2002–2006 m. [COM(2002) 118 galutinis, 2002 3 11].

2 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/45/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/655/EEB dėlbūtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, OL L 195, 2001 7 19, p. 46.

3 2002 m. birželio 3 d. Tarybos rezoliucija (2002/C 161/01) dėl Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos 2002–2006 m.,OL C 161, 2002 7 5, p. 1.

4 Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato „Prisitaikymas prie pokyčių darbe ir visuomenėje: nauja Bendrijos darbuo-tojų sveikatos ir saugos strategija 2002–2006 m. [COM(2002) 118 galutinis, PE 323.680, 2003 10 23, p. 9].

Prat

arm

ė

3

PRATARMĖ

Kritimas iš aukščio – viena pagrindinių žūties darbo metu, ypač statybos pramonėje, priežasčių. Kasmet Europoje dėlšios priežasties vis dar žūsta apie 1300 žmonių. Ir dėl žmogiškųjų, ir dėl finansinių ir ekonominių padarinių šių nelai-mingų atsitikimų metu patiriami nuostoliai yra nepriimtini: nukritę žmonės žūsta arba sunkiai sužalojami – netenka gali-mybės judėti (tetraplegija), patiria įvairių sveikatos sutrikimų ir dalinę negalią. Dėl tokių sužalojimų darbuotojų gali-mybės grįžti į darbą mažėja, jie praranda daug pajamų. Be to, dėl šių nelaimingų atsitikimų visuomenėje gali susi-kurti neigiamas susijusių sektorių įvaizdis, tuomet sunkiau pritraukti į darbą jaunimą ir išlaikyti vyresnius darbuotojus.

Europos mastu turėtų būti telkiamos pajėgos užimtumo kokybės gerinimo klausimams spręsti. Visų pirma būtina gvil-denti demografinę senėjimo problemą, dėl kurios mažėja darbingų gyventojų ir didėja ekonominės veiklos sektoriųtarpusavio konkurencija siekiant prisivilioti ir išlaikyti darbuotojus. Be to, privalome išsaugoti europietiškų prekių irpaslaugų kokybę, kad išliktume konkurencingi pasauliniu lygiu.

Todėl labai svarbu mažinti kritimo iš aukščio aukų skaičių, o kad šį tikslą įgyvendintume, privalome įtraukti į preven-cinę veiklą visų sektorių, ypač – statybos pramonės sektoriaus, dalyvius, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kuriossudaro didžiąją minėto sektoriaus įmonių dalį, savarankiškai dirbančius asmenis, socialinius partnerius, draudimo irsocialinės apsaugos fondus ir darbo inspekcijos tarnybas.

Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje 2002–2006 m.1 kviečiama dėti daugiau pastangų, kad būtųnuolat mažinamas nelaimingų atsitikimų skaičius. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/45/EB2, susijusiossu darbo įrenginių naudojimu dirbant aukštyje, priėmimas – konkretus ir veiksmingas šio įsipareigojimo vykdymobūdas.

Remiama Tarybos3 ir Europos Parlamento4, Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija yra grindžiama trimispagrindiniais veiksmais: rizikos prevencijos principų konsolidavimu; veiksmingu Bendrijos teisės aktų taikymu pade-dant apmokytiems partneriams, kurie supranta, kuo rizikuojama; ir įvairių priemonių, skirtų tikrajai pažangai skatinti,ne tik laikytis standartų, taikymu.

Šis vadovas yra pamatinė priemonė, pirmiausia skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad jos galėtų pasirinkti tin-kamiausius darbo įrenginius laikinam darbui aukštyje. Remdamosi šiuo vadovu, įmonės galės padidinti savo darbuo-tojų saugą ir geriau valdyti gamybos sąnaudas.

Be to, sukaupus gerosios patirties pavyzdžius, kuriuos pateikė daugybė Europos ekspertų, nelaimingų atsitikimų pre-vencinės veiklos dalyviams sudaroma galimybė veiksmingai taikyti minėtą direktyvą.

Nikolaus G. van der PasGeneralinis direktorius

Turin

ys

5

TURINYS

1. ĮŽANGA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

2. GEROSIOS PATIRTIES VADOVO PRISTATYMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

3. PAGRINDINIAI PREVENCIJOS PRINCIPAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11

3.1 Pagrindiniai prevencijos laikinai dirbant aukštyje principai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 113.1.1 Įvairios rizikos vengimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 113.1.2. Rizikos rūšių vertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 113.1.3. Rizikos rūšių šalinimas jų atsiradimo vietoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 123.1.4. Darbo pritaikymas asmeniui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 123.1.5. Technikos pasiekimų taikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 133.1.6. Pavojingų priemonių keitimas nepavojingomis ar mažiau pavojingomis . . . . . . . . . . . . . . . 133.1.7. Nuoseklios bendros prevencijos politikos planavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 143.1.8. Pirmenybės teikimas kolektyvinėms priemonėms . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 143.1.9. Tinkami nurodymai darbuotojams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

3.2 Kaip įvertinti rizikos rūšis? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

3.3 Darbo įrenginių pasirinkimas: pavyzdžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

3.4 Rekomendacijos dėl darbo aukštyje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20

3.5 Darbo aukštai esančiuose elektros įrenginiuose arba šalia jų rekomendacijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . 233.5.1 Ne elektros darbai šalia elektros įrenginių . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 243.5.2 Darbas su elektros įrenginiais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 243.5.3 Darbas su įjungtomis veikiančiomis dalimis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24

4. LAIKINAM DARBUI AUKŠTYJE SKIRTI ĮRENGINIAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

4.1 Autonominiai pastoliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 274.1.1. Rizikos vertinimas ir pastolių pasirinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 274.1.2. Pastolių įrengimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 284.1.3. Pastolių surinkimas, naudojimas ir išmontavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 304.1.4. Prieiga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 334.1.5. Apsauga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 334.1.6. Naudojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 344.1.7. Patikra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

4.2 Kitos pastolių rūšys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 364.2.1 Bokštiniai pastoliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 364.2.2 Specifiniams darbams skirti pastoliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37

4.3 Kopėčios . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 374.3.1. Pasirinkimas ir rizikos vertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 374.3.2. Kopėčių statymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 394.3.3. Stabilizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 404.3.4. Naudojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 404.3.5. Tikrinimas ir techninė priežiūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43

4.4 Asmeninės kilnojamos platformos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43

4.5 Gembinės platformos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44

4.6 Kėlimas lynais ir padėties nustatymo metodai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 444.6.1. Rizikos vertinimas ir metodo pasirinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 444.6.2. Lynų naudojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 464.6.3. Kėlimo lynais įrenginių pasirinkimas, tikrinimas, techninė priežiūra ir laikymas . . . . . . . . 47

4.7 Kiti darbo aukštyje įrenginiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 494.7.1. Bendrosios nuostatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 494.7.2. Kilnojamos pakeliamos darbo platformos (KPDP) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 494.7.3. Bokštiniai keltuvai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) 4.7.4. Kabamosios platformos (lopšiai) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 514.7.5. Kabamieji lopšiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52

5. PAGALBINIAI IR PAPILDOMI APSAUGINIAI ĮRENGINIAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53

5.1 Turėklai ir užtvaros . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53

5.2 Apsauga dirbant ant nuožulnių paviršių . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53

5.3 Apsauginiai tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54

5.4 Asmeninės apsaugos priemonės (AAP) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54

5.5 Darbo ant trapių paviršių įrenginiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56

PRIEDAI

I. Europos teisės aktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59

II. Europos standartai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72

III. Bibliografija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74

IV. DES valstybių narių nacionaliniai teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2001/45/EB (priimti iki 2006 m. rugsėjo 28 d.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81

V. Rengiant šį vadovą dalyvavę ekspertai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85

6

5 Šiame neprivalomame vadove vartojamas terminas „darbuotojai“ reiškia samdomus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis(žr. 2003 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją 2003/134/EB dėl savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos apsaugos ir darbosaugos gerinimo, OL L 53, 2003 2 28, taip pat 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvą 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir svei-katos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo, OL L 245, 1992 8 26).

6 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/45/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/655/EEB dėlbūtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, OL L 195, 2001 7 19, p. 46

1. Įž

anga

7

1. ĮŽANGA

Darbuotojų apsauga5 nuo rizikos rūšių, susijusių su darboįrenginių naudojimu, yra gyvybiškai svarbi saugai ir svei-katai. Visi darbo įrenginiai projektuojami ir gaminami lai-kantis esminių sveikatos ir saugos reikalavimų; šių įrengi-nių naudojimas yra susijęs su tam tikromis rizikos rūšimis,kurias darbdavys, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, darboaplinkos sąlygas bei įrenginius naudojančių darbuotojųkompetenciją, privalo iš anksto įvertinti ir apsvarstyti.Taip galima išvengti darbuotojų gyvybei ir sveikatai gre-siančių pavojų, kylančių dėl darbo įrenginių netinkamonaudojimo arba išorinio poveikio, kuris gali sumažintitam tikru būdu suprojektuoto, pagaminto ir parduodamoįrenginio saugumą arba padaryti jį nesaugų. Įsidėmėtina,jog darbo įrenginiams taikomų esminių reikalavimų irbūtiniausių taisyklių, nustatytų Direktyvoje 2001/45/EB6,laikymasis negarantuoja atitikties taikomiems nacionali-niams teisės aktams. Pirmiausia Direktyva 2001/45/EBbuvo priimta vadovaujantis EB sutarties 137 straipsniu,kuriame valstybėms narėms leidžiama taikyti nustatytasarba imtis griežtesnių apsaugos priemonių, jei jos nepri-eštarauja Sutarčiai.

Šis neprivalomas vadovas skirtas ne tik darbdaviams,kurie dažnai naudoja įrenginius laikinam darbui aukšty-je, ypač tuose sektoriuose, kuriuose dirbant gresia pavo-jus nukristi (pvz., statybos sektoriuje), bet ir tiems, kuriedirba bet kuriame kitame sektoriuje ir retkarčiais turi lai-kinai atlikti darbus aukštyje ir todėl naudoja tam skirtus

įrenginius. Jis gali padėti darbdaviams ir savarankiškaidirbantiems asmenims įvertinti darbui aukštyje būdingasrizikos rūšis ir pasirinkti tinkamiausius įrenginius, kaddarbą galima būtų atlikti be pavojaus darbuotojų saugaiir sveikatai.

Galiausiai saugos, sveikatos ir higienos sąlygų darbegerinimas – tai tikslas, kurio siekiant gali būti remiamasine tik ekonominiais sumetimais. Šiuo požiūriu svarbu lai-kytis būtiniausių Direktyvoje 2001/45/EB nustatytų rei-kalavimų, kuriais siekiama didinti saugą ir gerinti sveika-tos apsaugą, kai naudojami laikinam darbui aukštyjeskirti darbo įrenginiai.

Kiekvienas darbdavys, kuris numato tokio pobūdžio dar-bus, privalo pasirinkti darbo įrenginius su numatyta tin-kama apsauga nuo įvairių kritimo iš aukščio pavojų. Kri-timas iš aukščio sudaro didžiąją dalį aukštyje dirbančiųžmonių patiriamų nelaimingų atsitikimų, ypač tų, kuriųmetu žūsta žmonės.

Apskritai kolektyvinės priemonės, skirtos apsaugoti nuokritimo iš aukščio, saugo geriau nei asmeninės saugospriemonės. Pasirenkant ir naudojant darbo įrenginiuspagal konkrečią darbo aplinką, pirmiausia reikėtų atsi-žvelgti į rizikos prevenciją ir rizikos šaltinių naikinimą,pavojingą darbą keičiant ne tokiu pavojingu ir pritaikantdarbą prie darbuotojo, o ne atvirkščiai.

VADOVO TIKSLAI

Kadangi dirbant aukštyje darbuotojams gresia pavojusnukristi, šiame vadove pateikiama įvairių neprivalomųgerosios patirties pavyzdžių, susijusių su praktiniu Euro-pos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/45/EB7 (išdalies keičiančios Direktyvą 89/655/EEB) dėl būtiniau-sių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų sau-gos ir sveikatos reikalavimų, pirmiausia tokių įrenginiųkaip pastoliai, kopėčios, lynai, t. y. dažniausiai tokiamdarbui atlikti naudojamų įrenginių, taip pat Pagrindųdirektyvos 89/391/EEB8 ir Direktyvų 89/655/EEB9,95/63/EB10, 89/656/EEB11, 92/57/EEB12 bei92/58/EEB13 taikymu.

Šis vadovas daugiausia skirtas padėti darbdaviams,ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, teisingai pasirinkti irnaudoti darbo įrenginius, įvertinant riziką ir atsižvelgiantį darbo pobūdį, trukmę ir ergonomines sąlygas.

Jame pateikiama daug gerosios patirties pavyzdžių,parinktų iš ES valstybėse narėse naudojamų vadovų arbaspecialiai parengtų šiam vadovui.

Jame išvardytos susijusios Europos Sąjungos direktyvos,Europos standartai (EN) ir pateikiamas su šia sritimi susi-jusių nacionalinių vadovų sąrašas.

DĖMESIO!Šiame vadove pateikti patarimai ir siūlymai pagrįsti ESvalstybių narių specialistų patirtimi.

Labai tikėtina, kad šiame vadove rasite panašų į savoatvejį.

Tačiau kiekviena darbo vieta ir kiekviena užduotis yrasavita, todėl šie patarimai ir siūlymai neatleidžia jūsų nuoįpareigojimo atlikti išsamų rizikos vertinimą, prieš pasi-renkant konkretų metodą.

Be to, privalote nuodugniai žinoti valstybės narės, kurio-je atliekate darbus, teisės aktus, taisykles bei standartus irjų laikytis.

7 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/45/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/655/EEB dėlbūtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, OL L 195, 2001 7 19, p. 46.

8 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustaty-mo, OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

9 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir svei-katos reikalavimų, OL L 393, 1989 12 30, p. 13.

10 1995 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 95/63/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių nau-dojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, OL L 335, 1995 12 30, p. 28.

11 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojamsdarbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones, OL L 393, 1989 12 30, p. 18.

12 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosio-se statybvietėse įgyvendinimo, OL L 245, 1992 8 26, p. 6.

13 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus,OL L 245, 1992 8 26, p. 23.

2. G

eros

ios

patir

ties

vado

vo p

rista

tym

as

9

2. GEROSIOS PATIRTIES VADOVOPRISTATYMAS

3.1 PAGRINDINIAI PREVENCIJOS LAIKINAI

DIRBANT AUKŠTYJE PRINCIPAI

3.1.1 ĮVAIRIOS RIZIKOS VENGIMAS

PRINCIPAS

Esama tiesioginio sąryšio tarp darbo vietos aukščio irrizikos nukristi (potencinė energija).

Laikinai aukštyje dirbantiems darbuotojams rizikapaprastai gresia šiais atvejais:� kylant į darbo vietą (įrenginiais ar naudojant medžia-

gas arba be jų);� dirbant.

Kadangi už darbuotojo sveikatą ir saugą atsako darbda-vys, turėtumėte užduoti sau šiuos klausimus:� Ar galima darbą atlikti ant žemės? (Pavyzdys: nuleis-

ti koncertų salės sietyną norint jį pataisyti.)� Ar galima darbo platformą įrengti šalia darbo zonos

taip, kad aukščio skirtumas būtų kuo mažesnis?(Pavyzdys: naudoti kėliklius, kurie pakeltų pagrindą,ant kurio dirbama, į tokį aukštį, kuriame bus atlieka-mi darbai sunkvežimių pakrovimo ir iškrovimo aikšte-lėje.)

Prieš pradėdami bet kokį laikiną darbą aukštyje, užduo-kite sau tokį klausimą:� Ar galiu padaryti taip, kad darbo nereikėtų atlikti

aukštyje?� Ar galiu išvengti rizikos nukristi iš aukščio?

Jei ne, turite įvertinti rizikos rūšis, kurių negalima išveng-ti, ir imtis būtinų priemonių, kad darbo vietoje užtikrintu-mėte darbuotojų saugą ir apsaugotumėte jų sveikatą.

PRAKTINIAI PAVYZDŽIAI

Jei dažytojas turi išardyti labai didelius gamybos įrengi-nius ir juos nudažyti:

� Ar įrenginio dalis galima išmontuoti ir apdoroti antžemės?

Jei stogdengys turi pastatyti medinį statinį:

� Ar surinkimo darbus galima atlikti ant žemės?

3.1.2 RIZIKOS RŪŠIŲ VERTINIMAS

PRINCIPAS

Jei aukščio skirtumų negalima išvengti, reikėtų tiksliai api-brėžti šiuos veiksnius:� Kokia tai darbo vieta (vieta, įrenginiai, technika,

medžiagos, aplinka ir t. t.)?� Koks yra rizikos šaltinis (aukštis, kuriame dirbama,

darbas šalia atviros angos (tuštumos), šalia atliekamikiti darbai ir t. t.)?

� Kokį darbą dirba darbuotojas (užduotis, trukmė, daž-nis, padėtis ir t. t.)?

� Koks tai darbuotojas (kompetencija, patirtis, amžius,fizinis tinkamumas, gebėjimas dirbti aukštyje ir t. t.)?

3. P

AGRINDINIAIP

REVE

NCIJOSPR

INICPA

I

11

3. PAGRINDINIAI PREVENCIJOS PRINCIPAI


Kokia tai darbo vieta?

Pavyzdžiai:� horizontalus žemės ūkio įrengimų remonto dirbtuvių

stogas, kurio plotas – 2000 m2, dažytas betonopaviršius;

� pastatas;� medžiai;� elektros stulpas;� pastato fasadas;� tiltas;� teatras;� laivų statykla;� surinkimo cechas.

Koks rizikos šaltinis?

Pavyzdžiai:� aukščio skirtumas;� aukštis.

Kokį darbą dirba darbuotojas?

Pavyzdžiai:� kolonų apdaila, sienų statyba, sijų įrengimas;� lapų šlavimas nuo stogo naudojant pūtimo įrenginį;� elektros linijos taisymas;� pastato langų valymas;� metalinės tilto konstrukcijos taisymas;� teatro apšvietimo taisymas;� laivų statyba;� lėktuvų taisymas arba surinkimas;� lipimas ant stogo išorinėmis kopėčiomis.

Koks tai darbuotojas?

Pavyzdžiai:� laikinas 22 m. amžiaus darbuotojas;� darbuotojas, kuriam tai pirmoji darbovietė;� kalnų gidas;� asmuo, turintis tam tikrų fizinių sunkumų (svaigsta

galva ar pan.).

3.1.3 RIZIKOS RŪŠIŲ ŠALINIMAS JŲ ATSIRADIMO VIETOJE

PRINCIPAS:

Jei darbo aukštyje išvengti negalima, visais įmanomaisbūdais būtina sumažinti galimo kritimo aukštį (žr. Pagrin-dų direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnį).


30 m aukščio plieno konstrukcijos perdažymas:

Ar gresia rizika nukristi?

Ar įmanoma pašalinti riziką nukristi?

Jei ne, ar galima kuo arčiau darbo zonų įrengti nukritimoprevencijos priemones (apsauginę tvorelę ar užtvarą)?

Kritimo apsaugos priemonių, pavyzdžiui, saugos diržų irlynų, naudojimas ir padėties nustatymo metodų taikymasvalant stiklo atriumus ir stogus:

Ar įmanoma organizuoti darbą taip, kad kritimo nuotolisvisada būtų kuo mažesnis? (Naudoti įtempiklius, parinktiinkaravimo vietas ir t. t.)

3.1.4 Darbo pritaikymas asmeniui

PRINCIPAS

„Darbo pritaikymas asmeniui, ypač darbo vietų įrengi-mas, darbo priemonių, darbo bei gamybos metodų pasi-rinkimas, siekiant pirmiausia palengvinti monotoniškądarbą ar darbą iš anksto nustatytu tempu bei sumažintitokio darbo poveikį sveikatai” – šis darbdaviui privalo-mas principas pateiktas Direktyvos 89/391/EEB dėl prie-monių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbegerinti nustatymo (Pagrindų direktyva) 6 straipsnio 2dalies d punkte.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

12


Jei norint atlikti darbą būtina dažnai pastoliais keltis įviršų ir leistis žemyn:

Ar įmanoma įrengti vidines ar išorines kopėčias arbalaiptus (arba netgi darbuotojams skirtą keltuvą), kad rei-kėtų dėti kur kas mažiau atitinkamų fizinių pastangų irbūtų užkirstas kelias susijusiems neigiamiems padari-niams sveikatai ir saugai?

Jei dirbant iš lopšio valdoma elektros arba suspausto oroįrenginiais:

Ar įmanoma įrengti informacijos apie vamzdžius ir laidussistemą, kad jie neapsunkintų operatoriaus darbo ir jamnereikėtų rūpintis judėjimo arba erdvės reikalavimais, irkad tokiu būdu būtų išvengta su lopšio judėjimu susijusiųrizikos rūšių?

Be to, nereikėtų pamiršti su elektra ir suspaustu oru susi-jusių rizikos rūšių.

3.1.5 TECHNIKOS PASIEKIMŲ TAIKYMAS

PRINCIPAS

Darbas aukštyje yra nuolat tiriamas, o to rezultatas –naujos darbo priemonės ir produktai.

Neatsilikite nuo pažangos.

Naudojant modernesnius įrenginius, dirbama daug veiks-mingiau.


Dažant biuro pastatus:

Ar įmanoma naudoti asmenines laiptines pakylas (1dalis), o ne skečiamąsias kopėčias (2 dalis)?

Keičiant elektros apšvietimo lemputes gimnastikos salėjear kitose patalpose, kur yra aukštos ir techninės priežiū-ros tikslais sunkiai pasiekiamos lubos:

Ar įmanoma naudoti bokštinius pastolius, o ne ištraukia-mas kopėčias?

3.1.6 PAVOJINGŲ PRIEMONIŲ KEITIMAS NEPAVOJINGOMISAR MAŽIAU PAVOJINGOMIS

PRINCIPAS

Apskritai kopėčias ar lynus dažniausiai galima pakeistisaugesnėmis priemonėmis (pastoliais, platformomis), kaddarbuotojai būtų kaip galima geriau apsaugoti nuo rizi-kos nukristi.

DĖMESIO!

Dirbant su elektros įrenginiais (su elektros linijomis,pastotėse ir t. t.) arba šalia jų, būtina atsižvelgti į papil-domas su elektra susijusias rizikos rūšis. Daugiau infor-macijos apie šias rizikos rūšis rasite 3.5 skyriuje„Darbo aukštyje elektros įrenginiuose arba šalia jųrekomendacijos“.

13

3. P

AGRINDINIAIP

REVE

NCIJOSPR

INICPA

I

Įvertinus riziką dažniausiai įsitikinama, kad esama netokių pavojingų ir veiksmingesnių darbo aukštyje atlikimobūdų.

PRAKTINIS PAVYZDYS

Kabinant dekoratyvines šventėms skirtas gatvės šviesas:

Ar įmanoma atlikti šį darbą ant kilnojamos pakeliamosdarbo platformos (KPDP), o ne ant kopėčių, organizuo-jant darbo eigą iš anksto (laikinai uždaryti gatvę, naudotišviesų girliandas, judėti atsižvelgiant į atstumą nuo elekt-ros energijos linijų ir t. t.)?

3.1.7 NUOSEKLIOS BENDROS PREVENCIJOS POLITIKOSPLANAVIMAS

PRINCIPAS

„Nuoseklios bendros prevencijos politikos, apimančiostechnologiją, darbo organizavimą, darbo sąlygas, socia-linius santykius ir su darbo aplinka susijusių veiksniųpoveikį, sukūrimas“ – šis darbdaviui privalomas principaspateiktas Direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuo-tojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo(Pagrindų direktyva) 6 straipsnio 2 dalies g punkte.

PRAKTINIS PAVYZDYS

Dulkių siurbimo sistemos taisymas virš netoliese esančiosnuolatinės pritaikytų virtuvės baldų medinių dalių gamy-bos zonos.

Visi techninės priežiūros padaliniai turi planuoti savodarbą taip, kad netrukdytų netoliese atliekamiems dar-bams.Todėl svarbu teisingai pasirinkti:� dieną (esantys žmonės, vykdoma gamyba ir t. t.);� laiką (gamybos apimtys tuo metu, apšvietimo lygis,

darbų svarba ir pavojingumas ir t. t.);� metodą (užimama erdvė, reikalingas judėjimas, rei-

kalingas transportas ir t. t.);� įrenginius (reikalinga energija, keliamas triukšmas ir

t. t.);� darbuotojus (pripažinti įgūdžiai, sąsaja su kitais dar-

buotojais).

Tinkamas pasirinkimas bus toks, kuris paprasčiausiai ati-tiks rizikos prevencijos principus.

3.1.8 PIRMENYBĖS TEIKIMAS KOLEKTYVINĖMSPRIEMONĖMS

PRINCIPAS

Nors dažnai atrodo, kad paprasčiau paprašyti, kad kiek-vienas darbuotojas naudotų asmenines apsaugos prie-mones (saugos diržus ir t. t.), reikėtų turėti galvoje, kadveiksmingiau numatyti kolektyvinę apsaugos sistemą(apsauginė tvorelė, platforma, tinklas ir t. t.). Remdama-

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

14

15

3. P

AGRINDINIAIP

REVE

NCIJOSPR

INICPA

I

sis bendraisiais prevencijos principais (Pagrindų direkty-vos 89/391/EEB 6 straipsnio 2 dalies h punktas), darb-davys turėtų vadovautis ir šiuo: „pirmenybės suteikimaskolektyvinėms apsaugos priemonėms, palyginti su asme-ninėmis apsaugos priemonėmis“. Taip pat galima asme-nines prieigos priemones (kopėčias) pakeisti kolektyvi-niais įrenginiais (pastoliais, platformomis ir t. t.), kad dar-buotojai būtų kaip įmanoma labiau apsaugoti nuo rizikosnukristi.

Įvertinus riziką, tai dažniausiai pasitvirtina.

PRAKTINIS PAVYZDYS

Labiau tiktų parūpinti du langų valymo įrenginius su kil-nojama pakeliama darbo platforma (KPDP) arba lopšiu,o ne prašyti darbuotojų, kad jie dirbtų kybodami ant lynųir naudodami asmenines apsaugos priemones.

3.1.9 TINKAMI NURODYMAI DARBUOTOJAMS

PRINCIPAS

Kad prevencinės priemonės būtų veiksmingos, darbuoto-jams, kuriems tenka dirbti aukštyje, labai svarbu duoti ati-tinkamus nurodymus.

Kad ir kas tai būtų – darbo nurodymai, būtinos atsargu-mo priemonės ar draudimai – svarbu, kad kiekvienas dar-buotojas gautų tinkamą informaciją.

PRAKTINIS PAVYZDYS

Gavybos įmonėje atliekant konvejerio juostų valymo dar-bus, svarbu užduoti šiuos klausimus:� Ar darbuotojas gavo teisingus nurodymus, kaip pasi-

ekti viršutines konvejerio juostų dalis?� Ar iš savo darbo vietos darbuotojas gali matyti užsi-

kimšusias linijos vietas ir požymius, kad liniją būtinastaigiai sustabdyti?

� Ar darbuotojas žino, kad privalo nesiartinti priejudančios juostos?

3.2 KAIP ĮVERTINTI RIZIKOS RŪŠIS?

PENKI RIZIKOS VERTINIMO ETAPAI

Kas yra rizikos vertinimas?

Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnyje reikalaujama:„Atsižvelgdamas į atsakomybės sritis, darbdavys imasipriemonių, būtinų darbuotojų saugai ir sveikatai apsau-goti, įskaitant profesinės rizikos rūšių prevenciją, infor-mavimą bei profesinį mokymą, taip pat būtiną organiza-vimą ir priemones“. Remdamasis bendraisiais prevenci-jos principais, darbdavys privalo taikyti minėtas priemo-nes (tai tik jų dalis):� vengti visų rizikos rūšių;� įvertinti rizikos rūšis, kurių neįmanoma išvengti.

Rizikos vertinimas – tai kruopštus aplinkybių, kuriomisdarbuotojui jo darbo vietoje arba jam dirbant gresia įvai-rių rūšių rizika, tyrimas.

Įvertinus riziką, turi būti apibrėžtos priemonės, kuriomisšalinamos sveikatai ir saugai gresiančias rizikos rūšys.

Svarbu nustatyti, ar rizikos rūšių apskritai esama ir arimamasi atitinkamų atsargumo priemonių joms pašalintiarba kaip galima labiau sumažinti.

Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 10 straipsnyje darb-daviai įpareigojami imtis atitinkamų priemonių, kad įmo-nių ir (arba) įstaigų darbuotojai ir (arba) jų atstovai pagalnacionalinius teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką,pagal kurią gali būti atsižvelgiama į tam tikrus aspektus,o pirmiausia – į įmonių ir (arba) įstaigų dydį, gautų visą

būtiną informaciją apie saugai ir sveikatai gresiančiasrizikos rūšis ir apsaugos bei prevencines priemones, susi-jusias su įmone apskritai ir su kiekviena darbo vietos ir(arba) darbų rūšimi.

1 ETAPAS:

Rizikos rūšių nustatymas

Nustatykite rizikos rūšis, dėl kurių jūsų darbo vietos sąly-gomis dirbantys žmonės galėtų būti sužaloti.

Glaustas rizikos rūšių ir pavojingų sąlygų sąrašas:� paslydimas ir (arba) užkliuvimas (pvz., prastai pri-

žiūrimos grindys arba laiptai);� gaisras (pvz., degiosios medžiagos);� cheminės medžiagos (pvz., baterijų rūgštis);� judamosios įrenginių dalys (pvz., ašmenys);� darbas aukštyje (pvz., ant pusaukščių);� išsikišusios medžiagų dalys (pvz., plastikinės apdai-

los dalys);� slėgio sistemos (pvz., garo katilai);� transporto priemonės (pvz., automobiliniai šakiniai

krautuvai);� elektra (pvz., elektros laidų tiesimas);� dulkės (pvz., kylančios atliekant smulkinimo darbus);� dūmai (pvz., kylantys atliekant virinimo darbus);� krovinių krovimas rankomis;� triukšmas;� apšvietimas;� temperatūra.

Paprašykite, kad darbuotojai arba jų atstovai pateiktųsavo nuomonę.

Nustatant rizikos rūšis naudingos gali būti gamintojo inst-rukcijos.. Be to, galima remtis ankstesniais įrašais apienelaimingus atsitikimus ir ligas.

2 ETAPAS:

Kas gali būti sužalotas?

Nebūtina sudaryti vardinį asmenų sąrašą.

Nustatykite, kokios žmonių grupės atlieka panašų darbą,pvz.:� biuro darbuotojai;� techninės priežiūros darbuotojai;� rangovai;� kitų įmonių darbuotojai, dirbantys toje pačioje darbo

vietoje;� darbuotojai;� valytojai;� visuomenės nariai.

Ypatingą dėmesį skirkite specifinėms darbuotojų gru-pėms, pvz.:� darbuotojams su negalia;� jauniems darbuotojams;� neseniai tapusioms motinomis ir besilaukiančioms

moterims; � nepatyrusiems darbuotojams, mokiniams;� pavieniui dirbantiems darbuotojams;� savarankiškai dirbantiems darbuotojams;� visiems darbuotojams, kuriuos galima laikyti pažei-

džiamais;� darbuotojams, kurie nesupranta vietinės kalbos.

Be to, turite atsižvelgti ir į kitus asmenis, kurie kartais galiapsilankyti darbo vietose.

3 ETAPAS:

Ar būtina imtis papildomų rizikos valdymo veiksmų?

Jei rizikos rūšis nurodyta rizikos vertinimo sąraše, ar pasi-rūpinta, kad būtų:� laikomasi teisės aktuose nustatytų taisyklių?� laikomasi pripažintų profesinių standartų?� vadovaujamasi gerąja patirtimi?� pašalinta bet kokia rizika?� kaip galima labiau sumažinta bet kokia rizika?

Ar buvo:� suteikta užtektinai informacijos ir apmokymų?� parengtos tinkamos sistemos ir procedūros?

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

16

Jei taip, tuomet visos rizikos rūšys yra kontroliuojamos tin-kamai, tačiau turite įvardyti taikomas atsargumo priemo-nes (galite nurodyti procedūras, bendrovėje galiojančiastaisykles ir t. t.).

Jei rizika nėra tinkamai kontroliuojama, nurodykite, kądar turėtumėte padaryti (sudarykite veiksmų sąrašą).

Kad kontroliuotumėte riziką, vadovaukitės toliau nurody-tais principais ir, jei galima, vadovaukitės jais paeiliui:� pasirinkite mažiau rizikingą variantą;� neleiskite patekti prie rizikos šaltinio;� organizuokite darbą taip, kad rizikos būtų kuo

mažiau;� teikite pirmenybę kolektyvinėms apsaugos priemo-

nėms;� išduokite asmenines apsaugos priemones (AAP).

4 ETAPAS:

Užrašykite savo išvadas

Rizikos vertinimas turi būti tinkamas.

Turite sugebėti įrodyti, kad:� buvo atlikta derama patikra;� apgalvojote, kam gali būti padarytas neigiamas

poveikis;� išnagrinėjote visas rizikos rūšis ir atsižvelgėte į visus

darbuotojus, kurie gali būti su tuo susiję;� ėmėtės tinkamų atsargumo priemonių, o likutinė rizi-

ka yra minimali.

Apie išvadas privalote pranešti darbuotojams.

5 ETAPAS:

Svarstymas ir išvadų pateikimas

Paskirkite svarstymo ir vertinimo dieną.

Svarstydami, įsitikinkite, ar atsargumo priemonėmis, kuriųimtasi dėl kiekvienos rizikos rūšies, vis dar tinkamai kont-roliuojama atitinkamą riziką. Jei ne, nurodykite, ką reikė-tų padaryti. Nurodykite padarinius. Jei reikia, užpildykitenaują rizikos vertinimo lapą.

Naujų svarbių rizikos rūšių atsiradimo priežastis gali būtipokyčiai jūsų darbo vietoje, pvz.:� nauji įrenginiai;� naujos medžiagos;� naujos procedūros;� darbuotojų iš kitų įmonių arba savarankiškai dirban-

čių asmenų dalyvavimas.

Nustatykite šias rizikos rūšis ir atlikite jų vertinimą pen-kiais pirmiau aprašytais etapais.

3.3 DARBO ĮRENGINIŲ PASIRINKIMAS:PAVYZDŽIAI

BENDROSIOS NUOSTATOS (DIREKTYVA 2001/45/EB)Nuostatose dėl darbo įrenginių naudojimo (žr. Direktyvos2001/45/EB priedą) nagrinėjami pastoliai, kopėčios irlynai yra dažniausiai laikinam darbui aukštyje naudoja-mi įrenginiai, ir šios rūšies darbą dirbančių darbuotojųsauga ir sveikata labai priklauso nuo teisingo tokių įren-ginių naudojimo. Dėl to būtina nustatyti saugiausią tokiųįrenginių naudojimo būdą. Tuo tikslu darbuotojus reikiaspecialiai apmokyti.

Jeigu laikinas darbas aukštyje negali būti atliktas saugiaiir normaliam paviršiui tinkamomis ir būdingomis ergono-minėmis sąlygomis, būtina pasirinkti tokius darbo įrengi-nius, kurie geriausiai užtikrina ir išlaiko saugias darbosąlygas. Kolektyvinių apsaugos priemonių taikymui turibūti teikiama pirmenybė asmeninių apsaugos priemoniųatžvilgiu. Darbo įrenginių matmenys turi atitikti darbo,kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei numatytisaugų judėjimą.

17

3. P

AGRINDINIAIP

REVE

NCIJOSPR

INICPA

I

Turi būti pasirinktos tinkamiausios patekimo (kėlimo) įdarbo vietas aukštyje priemonės, atsižvelgiant į jų nau-dojimo dažnį ir trukmę bei nustatytą kėlimo aukštį. Pasi-rinkta priemonė turi būti pritaikyta evakuotis, kilus neiš-vengiamam pavojui. Judėjimas bet kuria kryptimi tarpkėlimo įrenginių ir platformų, pastolių aukštų arba laipte-liais neturi kelti papildomo pavojaus nukristi.

Kopėčias darbui aukštyje galima naudoti tik tokiomissąlygomis, kai kitų, saugesnių įrenginių naudojimas yranepagrįstas dėl mažos rizikos ir trumpos naudojimo truk-mės arba statybvietės ypatumų, kurių darbdavys negalipakeisti.

Lynai kėlimui ar padėčiai nustatyti gali būti naudojami tiktokiomis sąlygomis, kai, atsižvelgiant į įvertintą riziką,toks darbas gali būti atliktas saugiai ir kai kitų, saugesniųįrenginių, naudojimas yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į įvertintą riziką ir ypač į darbo trukmę beiergonomines sąlygas, minėtos priemonės turi turėti atra-minį paviršių sėdėti su atitinkamais priedais.

Atsižvelgiant į tai, kokie darbo įrenginiai pasirenkamipagal pirmiau išvardytus reikalavimus, būtina nustatytiatitinkamas priemones, mažinančias pavojų, kurį šiosrūšies darbo įrenginiai kelia darbuotojams. Prireikus būti-na įrengti apsaugos priemones, saugančias nuo nukriti-mo. Jos turi būti tinkamos sąrangos ir tvirtos, kad neleistųnukristi arba sulaikytų krentant ir, jeigu yra galimybė,apsaugotų darbuotojus nuo sužeidimo. Kolektyvinės prie-monės, apsaugančios nuo nukritimo, turi būti įrengtosvisur, išskyrus tas vietas, kuriose yra prieiga prie kopėčiųarba laiptų.

Jeigu, atliekant konkrečią užduotį, kolektyvinę apsaugospriemonę, saugančią nuo nukritimo, reikia laikinai nuim-ti, būtina imtis kitų veiksmingų saugos priemonių. Minėtaužduotis neturi būti atliekama tol, kol nesiimama tokiųpriemonių. Visiškai arba laikinai užbaigus konkrečiąužduotį, kolektyvines apsaugos priemones, saugančiasnuo nukritimo, reikia sumontuoti iš naujo.

Laikinas darbas aukštyje gali būti atliekamas tik tuo atve-ju, jeigu meteorologinės sąlygos nekelia pavojaus dar-buotojų saugai ir sveikatai.

Kaip valyti stiklo atriumus ir stogus iš vidaus?

Galimi būdai?:� stacionarios prieigos priemonės;� bokštiniai pastoliai;� kilnojama pakeliama darbo platforma (KPDP) – žirk-

linis arba teleskopinis keltuvas;� kilnojama pakeliama darbo platforma (KPDP) su strė-

le;

� kopėčios (tik išimtiniu atveju!);� kėlimas lynais ir padėties nustatymas.

Šie metodai parodyti toliau.

1 pavyzdys: Stiklo atriumų ir kitų stogų valymas išvidaus naudojant stacionarias prieigospriemones.

Techninės charakteristikos:� didžiausias techninis saugumas;� konstrukcija atitinka valymo reikalavimus;� tinkamiausios darbo sąlygos (nereikia galvoti, kaip

patekti į darbo vietą).

Rizikos rūšys:jei prieigos priemonės suprojektuotos ir naudojamos tin-kamai, profesinės saugos požiūriu rizikos nėra.

2 pavyzdys: Stiklo atriumų ir stogų valymas iš vidaus naudojant bokštinius pastolius.

Techninės charakteristikos:� kadangi yra šoninė apsauga, darbo vieta yra saugi

ir garantuojama saugi prieiga;� plokščia darbo aikštelė, tad galima naudoti valymo

įrankių pailginimo priedus.

Rizikos rūšys:� reikalingas lygus, neslidus pagrindas be jokių kliūčių;

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

18

Projektuojant naujus pastatus, būtina numatyti gal-imybę techninės priežiūros darbuotojams patekti įatitinkamų darbų vietas.

� reikia prisiderinti prie skirtingų pastatų aukščio; galitrukdyti atraminės pastatų viduje esančios konstrukci-jos;

� darbuotojai privalo nusileisti nuo pastolių, kai šie per-keliami;

� reikalingas papildomas pastolių balastas arba reikiapadidinti atramos plotą, jei naudojamas maksimalusaukštis;

� reikalingi tvirtinimo įtaisai, kurie neleistų pastoliamsjudėti.

3 pavyzdys: Stiklo atriumų arba stogų valymas išvidaus naudojant kilnojamą pakeliamądarbo platformą (KPDP) – žirklinį arbateleskopinį keltuvą.

Techninės charakteristikos:� darbo paprastumas;� šis įrenginys gali būti naudojamas ankštose, užstaty-

tose patalpose, kadangi yra lengvas ir užima mažaivietos;

� paprastai jį galima įnešti pro standartines duris;� mechaniniu būdu pakeliamas vienas darbuotojas ir

jo įrankiai;� įrenginys lengvai pritaikomas prie pastatų aukščio.

Rizikos rūšys:� varginantis ir rizikingas statymo darbas;� nedidelis kilnojamų pakeliamų darbo platformų

(KPDP) su teleskopiniu keltuvu aukštis;� nedidelis darbo spindulys;� darbuotojai turi nulipti nuo platformos, kai ji perke-

liama;� reikia saugotis netikėto ir nekontroliuojamo platfor-

mos judėjimo.

4 pavyzdys: Stiklo atriumų ir stogų valymas iš vidausnaudojant kilnojamą pakeliamą darbo platformą (KPDP) su strėle.

Techninės charakteristikos:� darbuotojui skirta darbo platforma yra saugi;� naudojant įvairias kilnojamos pakeliamos darbo plat-

formos (KPDP) padėtis, galima pasiekti beveik betkokią vietą;

� didelis darbo spindulys iš vienos vietos;� galima įvežti pro duris (jei modelis su padangomis);� tikslus darbo vietos reguliavimas;� galima naudoti, kai reikia pasiekti didelį plotą.

Rizikos rūšys:� grindys ir pamatas turi gebėti atlaikyti didelę apkro-

vą;� dėl vėlesnių pastato priestatų gali sumažėti darbo

plotas;� reikia saugotis netikėto ir nekontroliuojamo platfor-

mos judėjimo.

19

3. P

AGRINDINIAIP

REVE

NCIJOSPR

INICPA

I

5 pavyzdys: Atriumų ir kitų panašių stiklo konstrukcijųvalymas iš vidaus naudojant kopėčias.

Kopėčias galima naudoti tik tada, kai darbo neįmanomaatlikti naudojant kitokius įrenginius, pvz., stacionarius arbokštinius pastolius arba kilnojamą pakeliamą darboplatformą (KPDP).

Rizikos rūšys:� didelė nelaimingų atsitikimų nukritus sunkiai susižalo-

ti rizika;� nepatogi darbo padėtis, didelis krūvis tenka kojoms;� norint užtikrinti saugumą, reikia dirbti tik viena

ranka;� reikia gana didelio atraminio ploto palyginti, su tuo,

kurį reikia sutvarkyti darbo metu;� ant žemės, į kurią remiasi kopėčios, neturi būti jokių

kliūčių;� labai dažnai reikia keisti kopėčių stovėjimo vietą,

todėl darbuotojas priverstas nulipti ir vėl užlipti; dėlto galima dirbti tik labai nedideliame plote, ir dėlnepatogios padėties kyla kaulų ir raumenų sistemossužalojimo rizika;

� ant kopėčių nėra vietos valymo įrenginiams arbaįrankiams pasidėti.

6 pavyzdys: Stiklo atriumų ir stogų valymas iš vidausnaudojant kabamąją sėdimą atramą (nau-dojant lynus ir taikant padėties nustatymometodus).

Techninės charakteristikos:

Jei negalima naudoti jokių kitų darbo įrenginių:� jei darbo neįmanoma atlikti nuo stacionarių ar bokš-

tinių pastolių arba kilnojamų pakeliamų darbo plat-formų, galima naudoti kabamąją sėdimą atramą.

Kitos sąlygos:� neilga naudojimo trukmė;� darbuotojas turi būti apmokytas, kompetentingas ir

fiziškai pajėgus.

Rizikos rūšys:� kad būtų galima pasiekti darbo vietą, stogo nuožul-

numas turi būti kuo mažesnis;� ant stogo konstrukcijos arba kitur turi būti inkaravimo

vietos, kurios galėtų atlaikyti dinaminę apkrovą, jeidarbuotojas nukristų;

� reikalinga įrengti dvi nepriklausomas kabinimo prie-mones: vieną darbinę liniją (skirtą tvirtinimui ir atra-mai) ir vieną apsaugai (nelaimės atveju) skirtą siste-mą;

� reikia tobulinti darbuotojo techninius įgūdžius: spe-cialiai apmokyti jį dirbti aukštyje, naudojant padėtiesnustatymo lynais metodiką, bet pirmiausia – kaip elg-tis nelaimės atveju;

� jeigu vienas ar daugiau darbuotojų tuo pat metudirba skirtingose darbo vietose, remiantis rizikos ver-tinimu, būtina nustatyti, kiek darbuotojų reikia, kadbūtų užtikrintas saugumas.

3.4 REKOMENDACIJOS DĖL DARBO

AUKŠTYJE

DARBUOTOJŲ MOKYMAS

Paprastai darbuotojai, kurie, turi atlikti laikinus darbusaukštyje, įskaitant darbus naudojant šiam tikslui skirtusįrenginius, turi būti tinkamai apmokyti atlikti konkrečiasužduotis, kurias jie ketina atlikti, pirmiausia – kaip elgtisištikus nelaimei.

Paprastai darbuotojai turi gauti tinkamą profesinį ir tech-ninį mokymą ir įgyti su ketinamu atlikti darbu susijusioskompetencijos bei patirties, suvokti galimas rizikos rūšis irmokėti atitinkamas gelbėjimo procedūras, gebėti aptikti

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

20

DĖMESIO!

Apskritai šio metodo reikėtų vengti ir naudoti tik išim-tiniais atvejais.

techninius arba atlikto darbo trūkumus ir įvertinti veiks-nius, turinčius įtakos jų sveikatai bei saugai.

Mokymas turėtų būti organizuojamas pagal nacionalinestaisykles.

Kiekvienam darbuotojui turėtų būti rengiama darbuotojomokymo byla, kurioje būtų matyti, ko jis buvo mokomasir kokios patirties įgijo.

Darbdaviai privalo kelti savo darbuotojų kompetencijoslygį – periodiškai organizuoti jiems mokymo kursus. Kar-tais gali reikėti visiškai perkvalifikuoti darbuotoją, ypačkai naudojami nauja technologija pagrįsti įrenginiai ir(arba) kai reikia atkreipti dėmesį į naujas rizikos rūšis arrizikos rūšių pokyčius.

KOORDINAVIMAS

Jei toje pačioje statybvietėje dirba daugiau kaip vienaįmonė, jos turėtų koordinuoti savo veiksmus (žr. Direkty-vos 89/391/EEB 6 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos92/57/EEB 3 straipsnį).

Laikinai dirbant aukštyje, labai svarbu įvertinti rizikosrūšis ir imtis atitinkamų priemonių, skirtų rizikos rūšims,susijusioms su vienu metu arba paeiliui atliekamais dar-bais, pašalinti arba joms sumažinti.

Išskirtinį dėmesį šiam klausimui rekomenduojama skirtitada, kai statybos darbai vyksta:� šalia antžeminių elektros linijų arba elektros įrengi-

nių;� šalia pramoninės gamybos vietų (pvz., veikiančio

cecho ar gamyklos);� labai judrioje vietoje (pvz., gatvėje, didelėje parduo-

tuvėje ir t. t.);� keliais vienas virš kito esančiais lygmenimis (pvz.,

dviem tų pačių pastolių lygmenimis);� vietose, į kurias sunku patekti ar iš kurių sunku išeiti.

Koordinavimo priemonių taikymas:

Koordinavimas, reikalingas norint pašalinti arba suma-žinti rizikos rūšis, susijusias su vienu metu arba paeiliuivykstančiais darbais, turi:� būti pavestas kvalifikuotam asmeniui;� būti numatytas planuojant darbą;� apimti visus susijusius darbuotojus, net jei jie priklau-

so skirtingoms įmonėms;� paskatinti veiksmingą bendravimą sudarant planus,

bylas, rengiant susitikimus, vizitus, teikiant atitinka-mus nurodymus ir t. t.;

� būti plėtojamas darbų metu.

ŽENKLAI

Vien tik ženklų apie rizikos rūšis naudojimo nepakankagerai prevencijai užtikrinti. Tai paskutinė priemonė, ir jąreikėtų taikyti, kai rizikos neįmanoma pašalinti ar suma-žinti.

Naudojant ženklus kartu su kitomis apsaugos priemonė-mis, jais tik atkreipiamas dėmesys į nuolatinę riziką – –taip didinamas šių priemonių veiksmingumas.

Darbuotojai turi būti skatinami perimti saugaus darbopatirtį ir būti atsargūs.

Dėl pačių įrenginių reikėtų pasakyti, kad ypatingą dėme-sį būtina skirti šiems labai svarbiems dalykams:

Gamintojo ženklai:� ženklai, pritvirtinti prie įtaisų ar įrenginių, kurie nebu-

vo surinkti statybvietėje arba kurie buvo iš ankstosurinkti;

� informacija apie didžiausią leistiną apkrovą;� piktogramos, informuojančios apie saugos procedū-

ras, pvz., apie asmeninių apsaugos nuo kritimo rizi-kos priemonių naudojimą.

Įrenginių naudojimas:

Dėl įrenginių naudojimo pažymėtina, kad ant pastolių jųįrengimo, statymo, išmontavimo ir jų konstrukcijos keitimometu taip pat būtina tvirtinti ženklus:� statant ir išmontuojant, būtina patikrinti, ar pažymė-

tos dar neparengtos naudoti dalys (žr. Direktyvos2001/45/EB priedo 4.3.5 skirsnį);

21

3. P

AGRINDINIAIP

REVE

NCIJOSPR

INICPA

I

14 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus,OL L 245, 1992 8 26, p. 23.

22

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) � naudojant leidžiamus pastolius, labai svarbu patik-rinti, ar ant įrenginių nurodytos gamintojo instrukci-jos, ir jų laikytis, pirmiausia instrukcijų su pastoliųpaskirtimi, didžiausia leistina apkrova ir t. t.

Pastolių ir kitų įrenginių buvimo žymėjimas

Šiuo atveju, statant pastolius, juos išmontuojant arba kei-čiant jų konstrukciją, siekiama duoti ženklą, kad esamapastolių arba jų dalių, kurios dar nėra parengtos naudo-ti, ir kartu išvengti rizikos rūšių, kurios gali grėsti patekusį šią pavojingą zoną.

Šiuo tikslu Direktyva 92/58/EEB14, kurioje nustatomi būti-niausi reikalavimai įrengiant darbo saugos ir (arba) svei-katos ženklus, numatyti įspėjamieji vaizdiniai ženklai (IIpriedas) – „Krovinys viršuje“, „Kliūtys“ ir „Staigus nuoly-dis“, ir ženklai (V priedas), įspėjantys apie pavojingasvietas.

GELBĖJIMO PROCEDŪROS

Darbe darbuotojai gali susižeisti arba susirgti.

Be to, darbe gali susidaryti nepaprastoji padėtis.

Taigi ką reikėtų numatyti, kad įvykus nelaimingiems atsi-tikimams, nenumatytiems įvykiams arba gresiant neišven-giamam pavojui būtų galima kontroliuoti padėtį?� Ar numatytos nelaimės atvejui skirtos procedūros,

pavyzdžiui, darbuotojų evakuacijos iš laikinų darbovietų aukštyje gaisro atveju?

� Ar perėjimai tarp prieigos priemonių ir platformų,grindys arba laipteliai sudaro galimybę darbuoto-jams skubiai evakuotis, kilus neišvengiamo pavojausgrėsmei?

� Ar darbų teritorijoje esantys darbuotojai žino proce-dūras, kurių turėtų laikytis?

� Ar yra pavojaus signalo perdavimo priemonės ir kaipjos veikia?

� Ar įmanoma iš darbų teritorijos susisiekti su avarinė-mis tarnybomis?

� Ar parengtos pirmosios pagalbos priemonės?� Ar paskirtas už pirmąją pagalbą atsakingas darbuo-

tojas?� Ar darbų teritorijoje esantys darbuotojai žino apie

parengtas pirmosios pagalbos priemones?

METEOROLOGINĖS SĄLYGOS

Žinoma, darbas aukštyje labai priklauso nuo meteorolo-ginių sąlygų, ypač kai darbai vyksta lauke.

Todėl rekomenduojama taikyti šias priemones:� pasirinkite savo darbo įrenginius ir įrenkite juos atsi-

žvelgdami į rizikos rūšis, kurias gali sukelti arba kuriųgrėsmę gali padidinti meteorologinių sąlygų pokyčiai(pvz., rizika apsiversti dėl vėjo, rizika paslysti irnukristi dėl drėgmės arba šerkšno, elektros išlydžiorizika audrų arba dėl nedidelio atstumo iki elektroslinijų arba elektros įrenginių, deformacijos rizika dėlkarščio ir t. t.);

� jau projektavimo etape apsvarstykite galimybespagerinti darbo sąlygas, kad būtų galima dirbti esantįvairiomis meteorologinėms sąlygoms (pvz., prieigospriemonių ir darbo vietų apsauga nuo vėjo, šalčio,saulės, elektros izoliacija ir (arba) įžeminimo įrengi-niai, ir t. t.);

� prieš kiekvienos darbo dienos pradžią pasidomėkitemeteorologinėmis prognozėmis ir nedvejodamisustabdykite darbą aukštyje, jei laukiamos meteoro-loginės sąlygos galėtų pakenkti darbuotojų saugai irsveikatai (žr. Direktyvos 2001/45/EB priedo 4.1.6skirsnį).

LAIKINIEJI DARBUOTOJAI

Darbdavys privalo imtis priemonių, kad visi darbuotojai,įskaitant laikinuosius, gautų žinių ir įgūdžių, susijusių susveikatai ir saugai gresiančiomis rizikos rūšimis, taip patišmokyti taikyti priemones ir veiksmus, skirtus apsisaugotinuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų.

3. P

AGRINDINIAIP

REVE

NCIJOSPR

INICPA

I

23

Jei jūsų šalyje laikiniesiems darbuotojams leidžiama dirb-ti aukštyje, atminkite, kad jiems grės didesnė rizikanukristi, jei nebus tinkamai apmokyti ir informuoti apiegresiančias rizikos rūšis.

Todėl kiekvienos tokios darbo vietos atveju siūlomeužmegzti glaudžius ryšius su laikinojo įdarbinimo agen-tūra, kad būtų:� parengti informacijos lapai apie darbo vietas, api-

bendrinant visus su darbu susijusius pavojus ir rizikosrūšis, nurodant būtinas atsargumo priemones, asme-nines apsaugos priemones, kurias laikinasis darbuo-tojas turėtų naudoti, ir atlikti medicininę patikrą, ardarbuotojas gali dirbti šį darbą;

� skirta laiko laikiniesiems darbuotojams sutikti, infor-muoti ir mokyti (supažindinti su darbo vieta, darbometodika, saugos instrukcijomis, vidine organizacinestruktūra, nelaimės atveju taikytinomis priemonėmis,bendrovės vidaus taisyklėmis ir t. t.);

� atliekama veiksminga šių darbuotojų ir jų darbo ste-bėsena (pagalba, priežiūra, vertinimas).

SVEIKATOS BŪKLĖS TINKAMUMAS DARBUI AUKŠTYJE

Darbas aukštyje neturint būtinų fizinių ir psichologiniųsavybių gali kelti pavojų ir darbuotojui, ir pagalbą nelai-mės atveju teikiantiems žmonėms.

Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir (arba) nacio-naline praktika, būtina įdiegti darbuotojų sveikatos ste-bėsenos priemones, parinktas atsižvelgiant į saugai irsveikatai gresiančias rizikos rūšis. Tai reiškia, kad betkuris to pageidaujantis darbuotojas turi turėti galimybęperiodiškai pasitikrinti sveikatą. Pagrindų direktyvos89/391/EEB 14 straipsnyje nustatyta:

„1.Darbuotojų sveikatos priežiūrai, būtinai dėl darbepasitaikančios rizikos saugai ir sveikatai, užtikrintituri būti nustatytos priemonės pagal nacionalinės tei-sės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką.

2. 1 dalyje nurodytos sveikatos priežiūros priemonės turibūti tokios, kad jomis periodiškai galėtų naudotiskiekvienas to norintis darbuotojas.

3. Sveikatos priežiūra gali būti vykdoma kaip nacionali-nės sveikatos apsaugos sistemos dalis.“

3.5 DARBO AUKŠTAI ESANČIUOSE

ELEKTROS ĮRENGINIUOSE ARBA ŠALIA

JŲ REKOMENDACIJOS

Daugelis aukštai esančiose darbo vietose atliekamųdarbų ir užduočių atliekami elektros įrenginiuose arbašalia jų: tai elektros linijos, transformatoriai, elektrospaskirstymo stotys, radijo ir televizijos siųstuvai ir t. t.

Kadangi daug užduočių atliekama įrenginiams veikiant,darbdavys, vertindamas su darbu aukštyje susijusią rizi-ką, privalo atsižvelgti ir į elektros išlydžio riziką.

Pirmiausia darbdavys turėtų susisiekti su atsakinga institu-cija ir gauti informacijos apie saugos priemones, reika-lingas norint apsisaugoti nuo elektros smūgio rizikos(kibirkščiavimo, statinio elektros krūvio, sukauptų įkrovų),kadangi šiomis aplinkybėmis su elektra susijusio nelai-mingo atsitikimo rizika niekada neišnyksta.

Darbdavys privalo laikytis teisės aktų, standartų (visųpirma, EN 50110-1) ir kitų įstatymais numatytų įpareigo-jimų, tiesiogiai taikomų darbui su elektros įrenginiais irtechnika.

Prieš pradedant darbus, būtina aplankyti darbų teritorijąir nustatyti, ar darbai bus vykdomi elektros įrenginiuosearba šalia jų.

Dirbant su veikiančiomis dalimis arba šalia jų, visada pri-valoma taikyti šias priemones:� izoliuotas apsaugos priemones;� izoliuotas asmenines apsaugos priemones (pvz.,

šalmą su izoliuotu smakro dirželiu, apsauginiusbatus su izoliuotais padais, apsauginius akinius suapsauga nuo kibirkščiavimo);

� izoliuotus įrankius; ir� kitus izoliuotus įrenginius.

24

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) Jei meteorologinės sąlygos kelia grėsmę saugai (tirštasrūkas, lietus arba sniegas), darbai turi būti sustabdytiarba nepradedami.

3.5.1 NE ELEKTROS DARBAI ŠALIA ELEKTROS ĮRENGINIŲ

Dauguma ne elektros darbų aukštyje, pvz., surinkimo,tarp jų – ir pastolių, transportavimo, genėjimo, dažymo irdarbų su statybos mašinomis ar kėlimo aparatais, turi būtiatliekama šalia elektros įrenginių, pvz., šalia elektros lini-jų, transformatorių, elektros paskirstymo stočių, radijo irtelevizijos siųstuvų.

Tokiais atvejais už darbą atsakingas darbdavys pirmiau-sia privalo aplankyti statybvietę arba darbų vietą ir, ver-tindamas su darbu aukštyje susijusias rizikos rūšis, atsi-žvelgti į šią papildomą elektros išlydžio riziką bei imtisatitinkamų papildomų saugos priemonių.

Todėl pirmiausia darbdavys, vadovaudamasis nacionali-niais teisės aktais arba nacionaline praktika, privalo susi-siekti su elektros tinklų operatoriumi ir atsakingomis insti-tucijomis bei informuoti juos apie planuojamus darbus,kad galėtų kartu suderinti saugos priemones, skirtas suelektra susijusioms rizikos rūšims, į kurias būtina atsi-žvelgti šalia kritimo iš aukščio rizikos, šalinti arba mažin-ti.

Įrodyta, kad veiksmingos yra šios pagal svarbą (prade-dant svarbiausiomis) išvardytos saugos priemonės:� pavojaus pašalinimas atjungiant arba izoliuojant

elektros įrenginį arba elektros liniją;� elektros linijos perkėlimas prieš pradedant darbus,

ypač jei būtina, kad ji vėl veiktų baigus statybos dar-bus;

� užtvarų statymas, kad būtų uždaryta prieiga prie vei-kiančių įrenginių;

� darbo įrenginių ir procedūrų pritaikymas prie aplin-kybių;

� taip pat reikėtų apsvarstyti technines metalinių įran-kių įžeminimo galimybes.

Elektra kelia pavojų tada, kai darbuotojo kūnas, įrankiai,įrenginiai arba mechanizmai patenka per arti įtamposšaltinių (pažeidžia saugią išorinę prisiartinimo zonosribą, nustatytą EN 50110-1).

Todėl visada būtina laikytis saugaus atstumo. Tai ypačsvarbu kraunant arba gabenant ilgas elektrai laidžiasdalis, statybvietėje perkeliant krovinius (bokštiniais kelia-maisiais kranais, automobiliniais keliamaisiais kranais),naudojant kilnojamos prieigos bokštelius ir t. t.

Kai kurių įrenginių atveju galima atitverti zonas, į kuriasšie įrenginiai perkeliami, ir neleisti prie jų prieiti.

Tam tikrų kabamajame žmonių keltuve, kuriam galimataikyti ne visas saugos priemones, atliekamų darbų atve-ju galima naudoti elektros laidų ieškiklius, kurie įspėjadarbuotoją apie laidus ir tam tikrais atvejais sustabdopavojingą judėjimą.

3.5.2 DARBAS SU ELEKTROS ĮRENGINIAIS

Darbas su elektros įrenginiais apima visus elektros įren-ginių arba eksploatavimo priemonių gamybos, surinkimo,keitimo ir taisymo darbus.

Visas šias su elektra susijusias užduotis gali atlikti tik kva-lifikuoti elektrikai arba jų vadovaujami ir prižiūrimi dar-buotojai. Kvalifikuoti elektrikai, kuriems patikėtas darbas,turi gebėti įvertinti darbą, kurį reikia atlikti, nustatyti gali-mus pavojus ir imtis būtinų atsargumo priemonių.

Pirmiausia darbdavys pagal nacionalinius teisės aktusarba nacionalinę praktiką turi informuoti elektros tinklųoperatorių ir atsakingas institucijas apie planuojamusdarbus su elektros įrenginiais. Darbas turėtų būti derina-mas su elektros tinklų operatoriumi.

Be to, atliekant šios rūšies darbus, atsakingas darbuoto-jas privalo įvertinti galimus pavojus ir nustatyti saugospriemones. Jis turėtų atskirti darbus, kurie turi būti atlie-kami tiesiogiai su veikiančiomis dalimis, kurios neper-traukiamos eksploatacijos atveju gali būti įjungtos, ir dar-bus, atliekamus šalia tokių dalių. Pastaruoju atveju taiko-mos 3.5.1 skirsnyje išvardytos priemonės.

Darbas su veikiančiomis dalimis gali būti atliekamas tikįsitikinus, kad jos išjungtos. Tai daroma taip:1. atjungiant;2. saugant nuo pakartotinio įjungimo;3. tikrinant, ar dalys išjungtos;4. įžeminant ir padarant trumpąjį jungimą;5. uždengiant ir atitveriant greta esančias veikiančias

dalis.

Šiuos penkis veiksmus nebūtina atlikti tokia tvarka, kaipišvardyta, kai kurių galima visai neatlikti, jei yra svariųpateisinamų priežasčių to nedaryti (EN 50110-1).

Dirbant aukštyje, pirmenybė turėtų būti teikiama izoliuo-tiems krepšiams ir platformoms, o ne kopėčiomis ir lipi-mo į stulpus įrenginiams.

Tačiau su elektra susijusių nelaimingų atsitikimų (elektrossmūgių) ir kritimo iš aukščio dėl elektros smūgio rizikaišlieka visada.

3.5.3 DARBAS SU ĮJUNGTOMIS VEIKIANČIOMIS DALIMIS

Tam tikromis aplinkybėmis (pvz., kai neįmanoma užtik-rinti, kad veikiančios dalys būtų išjungtos) gali reikėti tamtikras užduotis atlikti su įjungtomis dalimis.

Tai ypatingas darbas, kurį atlikdamas darbdavys privaloužtikrinti, kad:� darbas su įjungtomis veikiančiomis dalimis būtų atlie-

kamas taikant tik išbandytus ir patikrintus saugausdarbo metodus;

� darbą atliktų tik kvalifikuoti elektrikai, apmokyti dirb-ti tokio pobūdžio darbą ir gerai žinantys, kaip įgy-vendinti saugos priemones;

� būtų naudojami tinkami darbo įrenginiai ir įrankiai,pritaikyti darbui su elektros įtampa;

3. P

AGRINDINIAIP

REVE

NCIJOSPR

INICPA

I

25

� būtų taikomos specialios techninės, organizacinės irasmeninės saugos priemonės, skirtos apsaugai nuoelektros pavojų užtikrinti.

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

27

4. LAIKINAM DARBUI AUKŠTYJE SKIRTIĮRENGINIAI

4.1 AUTONOMINIAI PASTOLIAI

4.1.1 RIZIKOS VERTINIMAS IR PASTOLIŲ PASIRINKIMAS

SPECIALIOS PASTOLIŲ NAUDOJIMO NUOSTATOS (DIREKTYVA

2001/45/EB)

„Jeigu nėra pažymos su pasirinktų pastolių charakteristi-kų apskaičiavimais arba jeigu tokioje pažymoje nėranurodytas numatomų struktūrinių elementų išdėstymas,būtina atlikti tvirtumo ir stabilumo apskaičiavimus, išsky-rus tuos atvejus, kai pastoliai yra sumontuoti pagal visuo-tinai pripažintą tipinę konfigūraciją.“ (Direktyvos2001/45/EB priedo 4.3.1 skirsnis.)

„Atsižvelgiant į pasirinktų pastolių sudėtingumą, kompe-tentingas asmuo privalo parengti jų surinkimo, naudoji-mo ir išmontavimo planą. Tai gali būti tipinis planas,papildytas punktais dėl konkrečių atitinkamų pastolių ele-mentų.“ (Direktyvos 2001/45/EB priedo 4.3.2 skirsnis.)

„Atraminės pastolių dalys turi būti apsaugotos nuo slydi-mo, pritvirtinant jas prie atraminio paviršiaus neslystan-čiu įtaisu arba pritvirtinant jas prie atraminio paviršiaus,arba panaudojant nuslysti neleidžiantį įtaisą ar kitastokias pat veiksmingas priemones; apkrovą laikantispaviršius turi būti pakankamai tvirtas. Pastoliai turi būtipastatyti tvirtai. Perstumiamieji pastoliai turi būti apsau-goti nuo savaiminių poslinkių dirbant aukštyje.” (Direkty-vos 2001/45/EB priedo 4.3.3 skirsnis.)

„Pastolių paklotų išmatavimai, forma ir išdėstymas turiatitikti atliktino darbo pobūdį ir turi būti pritaikyti krovi-niams nešioti bei garantuoti saugų darbą ir judėjimą.Pastolių paklotai turi būti sumontuoti taip, kad normaliainaudojant pastolius, jų struktūrinės dalys neslankiotų.Tarp pastolių paklotų struktūrinių elementų ir vertikaliųkolektyvinių apsaugos priemonių, saugančių nuo nukriti-mo, neturi būti pavojingo plyšio.“ (Direktyvos2001/45/EB priedo 4.3.4 skirsnis.)

„Neparuoštos naudoti pastolių dalys, pavyzdžiui, kaipastoliai surenkami, išmontuojami ar keičiami, pagalDirektyvos 92/58/EEB perkėlimo į nacionalinę teisę nuo-statas turi būti pažymėti bendrais įspėjamaisiais ženklaisir tinkamai aptverti fizinėmis priemonėmis, kad kliudytųpatekti į pavojingą zoną.“ (Direktyvos 2001/45/EB prie-do 4.3.5 skirsnis.)

„Pastolius surinkti, išmontuoti ar atlikti didelius pakeitimusjuose galima tik prižiūrint kompetentingam asmeniui, ir šįdarbą gali atlikti tik tie darbuotojai, kurie, kaip nurodo-ma 7 straipsnyje, buvo atitinkamai ir specialiai apmoky-

ti atlikti numatytas operacijas, atsižvelgiant į specifinęriziką, tai yra, kurie buvo supažindinti su:a) atitinkamų pastolių surinkimo, išmontavimo ar keitimo

planu;b) saugos reikalavimais, susijusiais su atitinkamų pasto-

lių surinkimu, išmontavimu ar keitimu;c) priemonėmis, apsaugančiomis žmones ar daiktus nuo

nukritimo;d) saugos priemonėmis, kurių reikia laikytis pablogėjus

meteorologinėms sąlygoms, galinčioms pakenkti ati-tinkamų pastolių saugumui;

e) leistinomis apkrovomis; irf) bet kokia kita rizika, su kuria gali būti susijusios pir-

miau nurodytos surinkimo, išmontavimo ar keitimooperacijos.

Prižiūrintis asmuo ir darbus atliekantys asmenys turi turė-ti Direktyvos 2001/45/EB priedo 4.3.2 punkte nurody-tą surinkimo ir išmontavimo planą, įskaitant bet kokiasinstrukcijas, kurios gali būti jame pateiktos.“ (Direktyvos2001/45/EB priedo 4.3.6 skirsnis.)

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL BŪTINIAUSIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS REI-KALAVIMŲ LAIKINOSIOSE ARBA KILNOJAMOSIOSE STATYBVIETĖSE

(DIREKTYVA 92/57/EEB)

Dar vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yraDirektyvos 92/57/EEB 4 priedo nuostatos (B dalis, IIskirsnis, 6.3 punktas), kuriomis reikalaujama, kad darb-daviai kompetentingam asmeniui pavestų patikrinti pasto-lius, prieš pradedant juos naudoti, ir vėliau reguliariaijuos tikrinti naudojimo laikotarpiu, taip pat po perstaty-mo, naudojimo pertraukos, po blogo oro poveikio arnestiprių požeminių smūgių ar kitų aplinkybių, galėjusiųpadaryti įtaką pastolių tvirtumui ar stabilumui.

APLINKYBIŲ VERTINIMAS

Pastoliai yra pats tinkamiausias darbo įrenginys, kai rei-kia pasiekti aukštai esančias vietas ir dirbti aukštyje.

Kitaip tariant, pastoliai yra saugi darbo vieta atliekantvisų rūšių darbus aukštyje, taip pat – saugi patekimo(pasikėlimo) į jas priemonė.

Pastoliai susideda iš konstrukcinių elementų ar standarti-nių keičiamų dalių, kurias tiekia gamintojai ir (arba) tie-kėjai.

Jie gali būti stacionarūs arba kilnojami.

Prieš pasirinkdami pastolius, privalote aiškiai apibrėžtisavo poreikius, pavyzdžiui:� Kokios rūšies darbams pastoliai bus naudojami?

� Kokios rūšies darbai dar bus tuo pat metu atliekamiant pastolių?

� Kokio aukščio pastolių reikia?� Į kokius geometrinius ypatumus reikėtų atsižvelgti?� Ar bus papildomų statinių ar dinaminių apkrovų?� Kaip darbuotojai pasikels į įvairų aukštį su krovi-

niais?� Kokias inkaravimo priemones galima taikyti?� Ar pastoliai turi būti pritaikyti prie kitų konstrukcijų

arba įrenginių (prekių keltuvų, gervių ir t. t.)?� Kokias prijungimo ir išlyginimo priemones galima tai-

kyti?

Pasirinkus pastolius, ir jeigu nėra skaičiavimų lapo arbajeigu jis neatitinka numatomų struktūrinių elementų išdės-tymo, būtina atlikti tvirtumo ir stabilumo apskaičiavimus,išskyrus tuos atvejus, kai pastoliai yra sumontuoti pagalvisuotinai pripažintą tipinę konfigūraciją.

Kõrgepingeliinide või elektripaigaldiste läheduses tulebtellingutel töötamisel alati kinni pidada ohutu vahemaamiinimumnõuetest ning võtta meetmeid töötajate kaitsmi-seks otsekokkupuutest või elektromagnetvälja elektrostaa-tilisest laengust tingitud surmava elektrilöögi ohu eest.Lisateavet nende ohtude kohta saab punktist 3.5 „Soovi-tused kõrgtöödeks elektripaigaldistes või nende lähedu-ses”.

ĮPRASTŲ AUTONOMINIŲ PASTOLIŲ SCHEMA:

1. Dvigubi turėklai.2. Tarpinis skersinis.3. Statramstis.4. Apsauginis turėklas.5. Jungimo vieta (mazgas).6. Gembė (pastiprinimas).7. Konstrukcijos atspara.8. Kėlimo aukštis.

9. Kryžminė ir (arba) kampinė atrama.10. Sekcijos sija ir (arba) laiptinė sija.11. Išorinė atrama ir (arba) amortizacinė atrama.12. Sekcijos ilgis.13. Pamatinė plokštė.14. Pamato reguliatorius.15. Viršutinis skersinis.16. Statramstis.17. Pritvirtinimo vamzdis.18. Angokraščių tvirtinimo vamzdis.19. Alkūninė atspara.20. Ramstis.21. Darbo platforma (aukštas).

4.1.2 PASTOLIŲ ĮRENGIMAS

PAGRINDO PARUOŠIMAS

Prieš įrengiant pastolius, labai svarbu paruošti pagrindą,ant kurio jie stovės.

Be kitų dalykų, būtina užtikrinti, kad pagrindas būtų sta-bilus ir pastoliai nenugriūtų.

Todėl būtina:� patikrinti pagrindo stabilumą ir įsitikinti, ar šalia nėra

silpnų vietų ar iškastų duobių;� jei reikia, atsižvelgiant į numatomas apkrovas ir

pagrindo pobūdį, sutvirtinti pagrindą arba pastatytipamatus;

� patikrinti, ar nekelia tam tikrų pavojų netoliese atlie-kami darbai, galintys sumažinti pastolių stabilumą;

� patikrinti ar nesikaupia lietaus vanduo ir prireikus jįnukreipti, kad negraužtų pagrindo;

� jei pagrindas nuolaidus (pėsčiųjų takai, keliai) nau-dokite pamatines plokštes, kurios neleis paslysti ir(arba) leis tinkamai pakreipti ir užtikrins tinkamą stat-ramsčių pajėgumą atlaikyti apskaičiuotą apkrovą.

DĖMESIO!

Ypač atsargiai reikėtų elgtis elektrolankinio suvirinimoatveju arba atliekant kitus darbus, kai gresia mirtinosužalojimo elektra rizika. Siekiant išvengti šios dar-buotojams gresiančios rizikos, būtina imtis papildomųatsargumo priemonių.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

28

Pastolių pamatas jokiu būdu neturėtų remtis į duobėtaspastato medžiagas (plytas, betono blokus) arba medinesdalis, kurias veikia lenkimo jėgos, jei neapskaičiuotas jųtvirtumas.

PASIRENGIMAS PRIIMTI ATVEŽTINAS PASTOLIŲ DALIS

Norint pasirengti pastolių dalių atvežimui ir priėmimui,reikia:� parengti įrenginių laikymo plotą, įrengti įspėjamuo-

sius ženklus;� pasirengti iškrovimo darbams ir saugojimui, kad būtų

išsaugotos sudedamųjų dalių savybės (atsparumasapkrovai, funkcionalumas ir t. t.) ir kad būtų suma-žinta su pastolių eksploatacija susijusi rizika (kren-tantys objektai, darbuotojų nukritimas, susidūrimai,krovinių krovimas rankomis ir t. t.);

� prieš naudojant sudedamąsias pastolių dalis, patik-rinti kiekvienos iš jų būklę ir netinkamas pakeisti;

� patikrinti sienų ir kitų paviršių, prie kurių bus tvirtina-mi pastoliai, kokybę;

� patikrinti suvirinimo siūlių kokybę, dalių geometrinessavybes ir nustatyti, ar nėra aprūdijusių vietų;

� patikrinti metalinių ir medinių plokščių, apatinių atra-mų ir kitų sudedamųjų dalių, kurios yra labai svar-bios, kad pastoliai būtų stabilūs, būklę;

� apsaugoti dalis nuo taršos ir kenksmingų meteorolo-ginių sąlygų (jei tai dar nepadaryta).

PASTOLIŲ ĮRENGIMAS ŠALIA ELEKTROS LINIJŲ

Pastolius įrengiant šalia elektros linijos ir (arba) elektrosįrenginių (pastočių, paskirstymo centrų ir t. t.), būtina tai-kyti tam tikras rizikos vertinimu pagrįstas prevencinespriemones.

Šios atsargumo priemonės turi būti nurodytos rizikos ver-tinimo dokumentuose, į kuriuos galima įtraukti vieną ardaugiau iš šių priemonių:� linijų trasos pakeitimas;� elektros išjungimas;� užtvarų arba izoliacinių priemonių įrengimas tarp

pastolių ir linijų.

Be to, rekomenduojame įžeminti:� šalia antžeminių linijų arba elektros įrenginių esan-

čius pastolius, kaip pirmiau minėta;� ant aukštų pastatų stogų esančius pastolius.

KROVINIŲ GABENIMAS PASTOLIAIS IR LAIKYMAS ANT PASTOLIŲ

Pastolių pakylos gali atlaikyti tam tikrą svorį, kurio nega-lima viršyti.

Gali būti, kad statybinių medžiagų, pvz., betoninių blokųir plytų, padėklų svoris viršija pastolių gamintojų reko-menduojamas projektines apkrovas ir jėgas.

Gabenimas:

Prie pastolių pritaikytos ir (arba) prie jų pritvirtintosmedžiagų gabenimo sistemos turi būti surenkamos ir nau-dojamos laikantis gamintojo rekomendacijų, kad būtųišvengta pastolių keliamąją galią viršijančios perkrovos.Įrengiant šias sistemas, būtina atsižvelgti į pastolių priei-gos vietas; neturėtų būti kliūčių, kurios trukdytų darbuoto-jams evakuotis nelaimės atveju.

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

DĖMESIO!

Dirbant elektros įrenginiuose arba šalia jų (elektros lin-ijų, pastočių ir t. t.), būtina atsižvelgti į papildomas suelektra susijusias rizikos rūšis. Daugiau informacijosapie šias rizikos rūšis rasite 3.5 skirsnyje „Darbo aukš-tai esančiuose elektros įrenginiuose arba šalia jųrekomendacijos“.

29

Laikymas:

Būtina įrengti krovinių keltuvą, kuriuo padėklai ir sunkiosmedžiagos būtų keliami ant pastolių.

Tinkamai sumontavus krovinių keltuvą, galima išvengtipernelyg didelės pastolių apkrovos, viršijančios jų kelia-mąją galią.

Įrengiant krovinių keltuvus, būtina atsižvelgti į gamintojoinstrukcijas.

Apsauga:

Negalima naudoti krovinių keltuvų su neuždarytomisangomis arba neaptvertais kraštais; prieš naudojant kro-vinių keltuvą, būtina įrengti apsauginius turėklus.

4.1.3 PASTOLIŲ SURINKIMAS, NAUDOJIMAS IRIŠMONTAVIMAS

BENDROSIOS NUOSTATOS

„Atsižvelgiant į pasirinktų pastolių sudėtingumą, kompe-tentingas asmuo privalo parengti jų surinkimo, naudoji-mo ir išmontavimo planą. Tai gali būti tipinis planas,papildytas punktais dėl konkrečių atitinkamų pastolių ele-mentų.“ (Direktyvos 2001/45/EB priedo 4.3.2 skirsnis.)

Pastolių paklotų dydis, forma ir išdėstymas turėtų atitiktiketinamo atlikti darbo ir numatomų kelti krovinių pobūdįir sudaryti galimybę saugiai dirbti ir judėti. Pastolių paklo-tai turi būti sumontuoti taip, kad normaliai naudojantpastolius, jų struktūrinės dalys neslankiotų. Tarp pastoliųpaklotų struktūrinių elementų ir vertikalių kolektyviniųapsaugos priemonių, saugančių nuo nukritimo, neturi būtipavojingų plyšių.

„Neparuoštos naudoti pastolių dalys, pavyzdžiui, kaipastoliai surenkami, išmontuojami ar keičiami, pagalDirektyvos 92/58/EEB perkėlimo į nacionalinę teisę nuo-statas turi būti pažymėti bendrais įspėjamaisiais ženklaisir tinkamai aptverti fizinėmis priemonėmis, kad kliudytų

patekti į pavojingą zoną.“ (Direktyvos 2001/45/EB prie-do 4.3.5 skirsnis.)

„Pastolius surinkti, išmontuoti ar atlikti didelius pakeitimusjuose galima tik prižiūrint kompetentingam asmeniui, ir šįdarbą gali atlikti tik tie darbuotojai, kurie, kaip nurodo-ma 7 straipsnyje, buvo atitinkamai ir specialiai apmoky-ti atlikti numatytas operacijas, atsižvelgiant į specifinęriziką, tai yra, kurie buvo supažindinti su:

a) atitinkamų pastolių surinkimo, išmontavimo ar keitimoplanu;

b) saugos reikalavimais, susijusiais su atitinkamų pasto-lių surinkimu, išmontavimu ar keitimu;

c) priemonėmis, apsaugančiomis žmones ar daiktus nuonukritimo;

d) saugos priemonėmis, kurių reikia laikytis pablogėjusmeteorologinėms sąlygoms, galinčioms pakenkti ati-tinkamų pastolių saugumui;

e) leistinomis apkrovomis; ir

f) bet kokia kita rizika, su kuria gali būti susijusios pir-miau nurodytos surinkimo, išmontavimo ar keitimooperacijos.

Prižiūrintis asmuo ir darbus atliekantys asmenys turi turė-ti Direktyvos 2001/45/EB priedo 4.3.2 punkte nurody-tą surinkimo ir išmontavimo planą, įskaitant bet kokiasinstrukcijas, kurios gali būti jame pateiktos.“ (Direktyvos2001/45/EB priedo 4.3.6 skirsnis.)

Už pastolių surinkimą ir (arba) naudojimą atsakingi darb-daviai privalo patvirtinti saugaus darbo sistemą, skirtąpastoliams statyti, jų konstrukcijoms keisti arba išmontuo-ti.

Paprastai pagal šią sistemą, be kitos įrangos, naudojamair kritimo sustabdymo įranga.

Pastolių sistemos turi būti statomos laikantis gamintojoinstrukcijų, nes kai kurioms iš jų gali prireikti daugiau tvir-tinimo priemonių nei autonominiams pastoliams.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

30

DĖMESIO!

Bet kuria kaina reikėtų vengti ant pastolių ar kroviniųkeltuvų laikyti (norint sumažinti kilnojimų skaičių irsutaupyti laiko) visas darbui atlikti reikalingas medžia-gas.

PASTOLIŲ SURINKIMAS

Surenkant pastolius, būtina vadovautis gamintojo pareng-tu vadovu ir instrukcijomis.

Be to, toliau pateiktas glaustas sektinų gerosios patirtiespavyzdžių sąrašas:� statramsčiai ir vertikaliosios atramos turi būti vertika-

lūs per visą jų aukštį;� sandūros, išilginės sijos ir kryžminės atramos turi būti

surinktos, kaip nustatyta gamintojo parengtamevadove, laikantis surinkimo ir naudojimo instrukcijųbei užtikrinant reikiamą sąvaržos jėgą;

� sandūros turi būti išdėstytos taip, kad jų varžtųneveiktų jokios kitos jėgos, išskyrus jų sąvaržos;

� dviejų ties pastato kampu susisiekiančių pastolių san-dūra turi būti apsaugota nuo pavojaus nukristi ir turibūti patikrinta galima dviejų pastolių sąveika;

� paprastai labai svarbi yra pastolius veikianti apkrova(statinė, smūginė ir vėjo apkrovos), todėl būtina į jąatsižvelgti pasirenkant pastolius.

KAIP SAUGIAI STATYTI PASTOLIUS

Surenkant:� darbuotojai turėtų naudoti kolektyvines apsaugos

priemones;� prieš užlipdamas į kitą aukštą, surinkimo darbus atlie-

kantis darbuotojas turėtų iš apsaugoto žemesnioaukšto įrengti apsauginius turėklus;

� turėtų būti naudojami pastoliai, kuriuose galima tai-kyti šį apsauginių turėklų įrengimo metodą;

� tęsiant surinkimo darbus, į kiekvieną aukštesnį aukštąturėtų būti patenkama įrengtomis kopėčiomis arbalaiptais;

� jei pastoliai nėra tikrai saugūs (pvz., nėra apsauginiųturėklų ir bortinių lentų), turėtų būti naudojamos asme-ninės apsaugos nuo kritimo priemonės (pvz., saugosdiržai).

PLYŠIO TARP PASTATO IR PASTOLIŲ MAŽINIMAS

Pastoliai turėtų būti statomi kiek įmanoma arčiau pastato.

Jei įmanoma, plyšys tarp pastolių ir pastato turėtų būtiuždarytas platformos lygmenyje naudojant gembinesplatformas.

Jei galimybių naudoti tokias gembes nėra, abiejosepastolių pusėse rekomenduojama naudoti kolektyvinesapsaugos priemones.

PASTOLIŲ INKARAVIMAS

Pastolių inkaravimo vietos turi būti fasadinėje pastatodalyje arba paviršiuje, priešais kurį įrengiami pastoliai.

Inkaravimo vietos, prie kurių dažniausiai tvirtinami inka-rai:� įtempimo varžtai;� saitas;� įliejamas saitas.

Apsauginiai turėklai, atraminiai strypai, lietvamzdžiai,stogų nutekamieji latakai ir t. t. niekada neturėtų būti nau-dojami kaip inkaravimo vietos, nes jie gali būti nepakan-kamai saugūs.

ĮTEMPIMO VARŽTAI

A . SaitasB. Jungiamasis vamzdisC. Jungiamoji mova

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

31



SAITAS

C. Jungiamoji movaD. Sudūrimo vamzdisE. Tarpiklis arba pleištas

C. Jungiamoji movaD. Sudūrimo vamzdisE. Tarpiklis arba pleištas

ĮLIEJAMAS SAITAS

C. Jungiamoji movaD. Sudūrimo vamzdisE. Tarpiklis arba pleištasF. Įliejamas saitas

C. Jungiamoji movaD. Sudūrimo vamzdisE. Tarpiklis arba pleištasF. Įliejamas saitas

ATSPAROS

Atsparos reikalingos tam, kad pastoliai stovėtų tvirtai irnesvyruotų.

Dėl svyravimo pastoliai gali tapti nestabilūs, dėl to galitrūkti suvirinimo siūlės, o statramsčiai gali tapti pernelygapkrauti.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

32

33

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

Norint nustatyti vėjo atsparų vietas, reikėtų remtis pasto-lių gamintojo instrukcijomis.

Atsparos turėtų be pertrūkių tęstis iki pat pastolių apačios.

Pastolių atsparos turėtų būti įrengiamos vadovaujantisgamintojo rekomendacijomis.

APSAUGINĖ DANGA

Kad įvairūs daiktai nenukristų arba nebūtų numesti į vie-šąją eismo zoną ir kad darbuotojams būtų patogiau dirb-ti (siekiant apsaugoti nuo lietaus, šalčio vėjo ir t. t.),pastolius galima aptverti apsaugine danga.

Pavyzdžiui, apsauginę dangą gali sudaryti vielos tinklai,gofruoti lakštai, tinklai, plastikiniai elementai arbamedžio plokštės.

Ji turėtų būti tvirtai pritaisyta, kad sulaikytų bet kokiasmedžiagas.

Ją reikėtų periodiškai tikrinti, ypač po stiprių vėjų.

Dėl apsauginės dangos gerokai padidėja vėjo apkrovapastoliams, jų saitams ir jungiamosios movoms, todėl jąnaudojant reikėtų atlikti visų pastolių elementų patikras,pirmiausia bendrosios konstrukcijos, inkaravimo varžtų,vėjo atsparų ir pamatų.

4.1.4 PRIEIGA

PATEKIMAS ANT PASTOLIŲ

Turėtų būti įrengtos saugios patekimo ant pastolių priemo-nės.

Kad darbuotojai galėtų lengvai patekti į savo darbo vie-tas, reikėtų numatyti pakankamai prieigos vietų.

Tuo tikslu gali būti naudojami:� tilteliai;� laiptatakiai (įrengti pagal gamintojo instrukcijas);� laiptų aikštelės;� kopėčios (jos turėtų būti įrengiamos siaurajame sta-

čiakampių pastolių šone, atraminėje zonoje);� rampos ir t. t.

Patekimo ant platformų priemonės turi būti suprojektuotosir išdėstytos taip, kad nelaimės atveju darbuotojas galėtųsaugiai evakuotis. Patekti ant pastolių turėtų būti galimapro atverčiamą liuką arba per laiptų bokštelį.

Jei patekti ant pastolių naudojami liftas arba kitos kėlimopriemonės, jos turi būti pritaikytos ne tik medžiagoms, betir darbuotojams kelti.

4.1.5 APSAUGA

BORTINĖS LENTOS

Bortinės lentos apsaugo nuo medžiagų kritimo.

Be to, jos saugo žmones, kad šie neiškristų pro plyšį tarpapsauginio turėklo ir platformos.

� Bortinės lentos ir galinės bortinės lentos turi būti tvirti-namos ant visų darbo platformų.

� Bortinės lentos turi būti pakankamai aukštos ir tvirtaipritvirtintos prie statramsčių.

APSAUGA NUO KRINTANČIŲ OBJEKTŲ

Įvertinus riziką, nustatomos tinkamiausios apsaugos nuokrintančių objektų priemonės.

Uždangos dažnai yra tinkamiausias pėsčiųjų eismozonos apsaugos ir apsaugos nuo patekimo į statinįbūdas.

Uždangos dažniausiai susideda iš nuožulnių iš pastatokyšančių atramų, padengtų klojiniu.

Dėl uždangos pastolius veikianti apkrova (statinė, smūgi-nė ir vėjo) paprastai yra gana didelė, todėl, pasirenkantpastolius, būtina į ją atsižvelgti).

Būtina imtis priemonių, skirtų apsisaugoti nuo pavojų,susijusių su medžiagų kritimu nuo darbo platformų.

Virš įėjimų į statybvietę arba virš vietų, kur dirba žmonės,esančios zonos kelia papildomą riziką, todėl jas reikialabiausiai apsaugoti.

4.1.6 NAUDOJIMAS

PASTOLIŲ NAUDOJIMAS

� Naudokite numatytas patekimo ant pastolių vietas.� Nešokinėkite per plyšius.� Nestovėkite ant išilginių atsparų ar apsauginių turėk-

lų ir nelaipiokite jais.� Nestatykite laikinų kopėčių arba paskubomis sumon-

tuotų prieigos įrenginių.

SAUGUS DARBAS ANT PASTOLIŲ

Reikėtų vengti:� dirbti ant pastolių audros metu arba pučiant stipriam

vėjui;� pernelyg apkrauti pastolių statramsčių arba platformų

(laikykitės gamintojo rekomendacijų);� remti medžiagas arba įrenginius į apsauginius turėk-

lus;� leisti, kad pastolius veiktų jėgos, kurių pastoliai nepa-

jėgūs atlaikyti (laikykitės gamintojo instrukcijų);� keisti pastolių konstrukciją, nesiėmus būtinų atsargu-

mo priemonių (neatlikus naujų skaičiavimų, nepatikri-nus inkaravimo vietų ir t. t.), neatsižvelgus į gaminto-jo instrukcijas ir, kai reikia, nepasikonsultavus sugamintoju.

KLOJINIŲ TIKRINIMAS

Klojinys arba darbo paviršius turi būti toks, kad darbuo-tojai savo užduotis ant pastolių galėtų atlikti visiškai sau-giai.

Klojinius gali sudaryti medžio plokštės arba iš ankstopagaminti klojinių elementai.

Dirbant nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis (lie-tus, sniegas, ledas), būtina įvertinti naudojamų klojinių(medis, aliuminis, plienas) charakteristikas.

Platformos (lentos ir klojiniai) nuolat turi būti geros būklės.

Jei platforma nevisiškai padengta lentomis arba kai kuriųlentų trūksta, darbai turi būti sustabdyti ir nepradėti išnaujo, kol trūkstamos lentos nebus įdėtos.

Darbo platformos turi būti pakankamai plačios ir tinka-mai išklotos lentomis, kad žmonės galėtų jomis saugiaivaikščioti.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

34

PRIEŠ NAUDOJANT

Prieš pradėdami naudoti pastolius, patikrinkite:� ar parengtas surinkimo, eksploatavimo ir išmontavi-

mo planas, ar jis atitinka pasirinktų pastolių sudėtin-gumo lygį, ar pastolių surinkimą prižiūrėjo kompe-tentingas asmuo ir ar pakankamai apmokyti darbuo-tojai;

� ar už pastolių surinkimą atsakingas asmuo ir juosnaudojantis asmuo, jei tai ne tas pats žmogus arbabendrovė (kai surinkimo darbus atlieka rangovas),yra įsitikinę, kad pastoliai yra saugi darbo platformair kad naudojami jie tikrai atlaikys reikiamas apkro-vas;

� ar aiškiai įvardytos naudoti perduotos pastolių dalys;� didžiausią keltuvų ir darbo platformų keliamąją

galią;� ar visi pastoliai buvo patikrinti (galima naudoti kont-

rolinį patikros sąrašą);� ar parengta patikros ataskaita ir ar statybvietėje yra

jos kopija;� ar aiškiai nustatyta atsakomybė už pastolių techninę

priežiūrą, jų konstrukcijos keitimą ir patikrą.

4.1.7 PATIKRA

PASTOLIŲ TIKRINIMAS PRIEŠ NAUDOJIMĄ (1 DALIS)

Prieš pradėdami naudoti pastolius, patikrinkite:� ar jie tinkami planuojamam darbui ar darbams atlik-

ti;� ar juose įrengtos saugios patekimo į atliktinų darbų

vietą priemonės;� ar jie turi tvirtus ir stabilų atramos taškus;� ar statramsčiai surinkti tinkamai ir ar jie sutvirtinti nuo

vėjo;� ar darbo platforma nėra pernelyg aukšta, palyginti

su pastolių pločiu;� ar pastolius galima pakankamai gerai pritvirtinti prie

statinio;� ar inkarų varžtai pakankamai tvirti;� ar prieigos priemonės atitinka būtinąsias naudojimo

sąlygas;� ar įrengti apsauginiai turėklai ir ar jie veiksmingi;� ar pastoliai teisingai pažymėti.

PASTOLIŲ TIKRINIMAS PRIEŠ NAUDOJIMĄ (2 DALIS)

Ar yra kompetentingo asmens parengtas surinkimo, eksp-loatavimo ir išmontavimo planas?

Ar pastolius stato, jų konstrukciją keičia ir išmontuojakompetentingi darbuotojai?

Ar visi statramsčiai turi pamatines plokštes (ir, jei reikia,medines papades)?

Ar sumontuoti visi statramsčiai, atsparos ir paramsčiai?

Ar pastolių pritvirtinimo prie pastato arba statinio vietųpakanka, kad pastoliai nenugriūtų?

Ar ant kiekvieno pastolių krašto įrengti dvigubi apsaugi-niai turėklai, bortinės lentos ar kitos tinkamos apsaugosnuo kritimo priemonės?

Ar įrengtos bortinės lentos, saugančios medžiagas, kadjos nenukristų nuo pastolių?

Ar darbo platformos visiškai išklotos lentomis ir ar sudė-tos lentos, saugančios nuo pargriuvimo, užkliuvimo arbapaslydimo?

Ar įrengtos veiksmingos užtvaros arba įspėjamieji prane-šimai (ženklai), įspėjantys, kad darbuotojai nesinaudotųnebaigtais statyti pastoliais, pvz., jei darbo platformosdar nevisiškai išklotos lentomis?

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

35

4.2 KITOS PASTOLIŲ RŪŠYS

4.2.1 BOKŠTINIAI PASTOLIAI

BOKŠTINIŲ PASTOLIŲ PASIRINKIMAS

Kai kurie pastoliai suprojektuoti taip, kad juos būtų gali-ma perkelti; kitaip tariant, jie nėra stacionarūs.

Šių rūšių pastolius galima rinktis tik įvertinus riziką atsi-žvelgiant į:� darbą, kurį reikia atlikti;� darbo įrenginių vietą (kilnojamieji pastoliai);� didžiausią apkrovą:� aukštį, kuriame reikia atlikti darbą;� dydžio apribojimus;� išorinę darbo aplinką (elektros linijas, kitus vykdomus

darbus ir t. t.).

BOKŠTINIŲ PASTOLIŲ SURINKIMAS IR ĮRENGIMASPasirūpinkite, kad:� būtų parengtas pastolių surinkimo, eksploatavimo

ir išmontavimo planas, atsižvelgiant į konkrečiasdarbo vietos sąlygas, ir atitinkantis gamintojo inst-rukcijas;

� pastolius surenkantis ir išmontuojantis asmuo turėtųreikiamos patirties;

� prieš pradedant naudoti pastolius, juos tikrinantisasmuo kruopščiai patikrintų, ar (pirmiausia) sumon-tuoti visi varžtai ir kaiščiai ir ar laikomasi instrukcijųdėl vėjo atsparų;

� pagrindas būtų horizontalus arba tik šiek tiek nuožul-nus;

� būtų įrengtos nuo netikėto arba nekontroliuojamojudėjimo saugančios priemonės, neleidžiančios atsi-rasti papildomoms rizikos rūšims, kurios grėstų antpastolių arba šalia jų dirbantiems darbuotojams.

PATEKIMAS ANT BOKŠTINIŲ PASTOLIŲ

Darbuotojams turi būti sudaryta galimybė iš vidaus sau-giai ir patogiai patekti ant pastolių, pavyzdžiui:� jei tai kopėčios, pirmenybę reikėtų teikti nuožulnioms

kopėčioms; jei kopėčios vertikalios, turi būti įrengtilankai;

� liukai, skirti patekti į skirtingus lygmenis, turėtų būtiatverčiami.

PASTOLIŲ PERKĖLIMAS IR NAUDOJIMAS

Pastolių perkėlimas ir naudojimas (instrukcijos, metodai,įrenginiai, koordinavimas, trukmė, darbuotojai ir t. t.)turėtų būti organizuojamas taip, kad:� pastoliai būtų perkeliami, kai ant jų nėra darbuotojų;� ant pagrindo, kuriuo pastoliai perkeliami, nebūtų

kliūčių ar nelygumų;� pastolių eksploatavimo metu jų ratai būtų tinkamai

užblokuoti, siekiant išvengti nenumatyto arba netyči-nio pastolių judėjimo;

� pastoliai nuolat būtų per tinkamą atstumą nuo antže-minių elektros linijų arba kitų įrenginių, kurie galėtųkelti mirtino sužalojimo elektra riziką;

� apsauginiai turėklai niekada nebūtų naudojami kaipdarbo pakyla.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

36

MEDŽIAGŲ TIEKIMAS ANT PASTOLIŲ

Darbui reikalingos medžiagos ant bokštinių pastolių turibūti tiekiamos taip, kad pastoliai neprarastų stabilumo.

Naudojant tiekimo sistemas, kilnojami pastoliai turi išliktistabilūs, o ypatingą dėmesį reikėtų skirti kėlimo įtaisųįrengimui (pvz., skridinių) ant bokštinių pastolių darboplatformos išorinės atbrailos.

4.2.2 SPECIFINIAMS DARBAMS SKIRTI PASTOLIAI

PASTOLIAI DARBUI SU KAMINAIS

Jei, įvertinus riziką, pasirenkami darbui su kaminais skirtipastoliai:� statybvietėje turėkite gamintojo parengtas statymo ir

eksploatavimo instrukcijas ir laikykitės jų;� patikrinkite, ar stogo konstrukcija pajėgi atlaikyti sta-

tymo ir eksploatavimo instrukcijoje aprašytas apkro-vas;

� ant stogo nuo pastolių dirbantys darbuotojai turėtųnaudoti asmenines apsaugos nuo kritimo priemones(saugos diržus);

� palei visus paklotus įrenkite kraštų apsaugos priemo-nes;

� patikrinkite pastolių inkaravimo poreikį.

STACIONARŪS KABAMIEJI PASTOLIAI

Šios rūšies pastoliai skirti tiltams ir laivams, pvz., statantarba taisant išorines dalis.

Jei naudojami tokie pastoliai:� surinkite pastolius remdamiesi gamintojo taisyklėmis

ir kompetentingo asmens parengtu surinkimo planu;� užtikrinkite jų stabilumą;� patikrinkite, ar brezentas ir tinklai gali atlaikyti apkro-

vas;

� naudokite tik nedegias kabinimo medžiagas;� pašalinkite pastolių svyravimo visomis kryptimis rizi-

ką;� pagrindą surinkite taip, kad paviršius būtų lygus;

visais atvejais įrenkite kraštų apsaugos priemones;� kad būtų išvengta nukritimo iš aukščio rizikos, įrenki-

te ir pažymėkite saugius patekimo į darbo vietas antkabamųjų pastolių kelius;

� įrengę pastolius, periodiškai tikrinkite jų būklę, pir-miausia tas dalis ir komponentus, nuo kurių labiau-siai priklauso darbuotojo sveikata ir sauga.

4.3 KOPĖČIOS

4.3.1 PASIRINKIMAS IR RIZIKOS VERTINIMAS

SPECIALIOS KOPĖČIŲ NAUDOJIMO NUOSTATOS(DIREKTYVA 2001/45/EB)

„Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad stovėtų stabiliaijomis naudojantis. Nešiojamos kopėčios turi būti stato-mos ant nejudančio, tvirto, tinkamo dydžio pagrindo,kad jų skersiniai būtų horizontalioje padėtyje. Pakabina-mos kopėčios turi būti saugiai pritvirtintos taip, kad,išskyrus virvines kopėčias, nejudėtų ir nesisuptų.“ (Direk-tyvos 2001/45/EB priedo 4.2.1 skirsnis.)

„Nešiojamų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuoslydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ar apatinių galų betkokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą arba panau-dojant kitas tokias pat veiksmingas priemones. Kopėčios,kuriomis lipama į darbo vietą, turi būti pakankamaiilgos, kad kyšotų virš platformos, ant kurios reikia užlip-ti, jeigu daugiau nėra už ko tvirtai laikytis. Naudojantjungiamąsias ir ištraukiamąsias kopėčias, atskiros jųdalys turi būti tvirtai sujungtos viena su kita. Slankiosioskopėčios, prieš ant jų užlipant, turi nejudėti.“ (Direktyvos2001/45/EB priedo 4.2.2 skirsnis.)

„Kopėčios turi būti naudojamos taip, kad darbuotojaivisada galėtų tvirtai laikytis ir turėtų saugią atramą, ypačjeigu, stovint ant kopėčių, rankoje reikia laikyti krovinį,tai neturi trukdyti saugiai laikytis.“ (Direktyvos2001/45/EB priedo 4.2.3 skirsnis.)

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

37

APSVARSTYKITE DARBO ANT KOPĖČIŲ TRŪKUMUS

Kopėčios yra įrenginys, kuris dažnai naudojamas dirbantaukštyje.

Tačiau:� naudojant kopėčias, pasiekiamas gana nedidelis

darbinis plotas;� planuojant darbą, dažnai nepakankamai įvertina-

mas perkeliant ir pastatant kopėčias sugaištas laikas;� darbo padėtis ant kopėčių dažnai yra nepatogi

(ergonominiai aspektai, įskaitant poreikį įsitempti,norint pasiekti šonuose esančias vietas, atliekantdarbą iškėlus rankas aukščiau pečių ir ilgą laiką sto-vint ant siaurų laiptelių), o tai gali būti kaulų-raumenųsistemos pažeidimų priežastis.

Dėl visų šių priežasčių, planuodami darbą ir vertindamiriziką, patikrinkite, ar nebūtų saugiau ir veiksmingiaunaudoti kitokius darbo įrenginius, pavyzdžiui, bokštiniuspastolius, stacionarius pastolius arba keltuvą.

AR NAUDOTI KOPĖČIAS, AR KITOKIUS ĮRENGINIUS?

Kopėčios naudojamos:� kaip priemonė, padedanti pasiekti įvairiame aukštyje

esančias vietas;� kaip neilgai trunkančių darbų darbo vieta.

Įvertinus riziką, kopėčios turėtų būti naudojamos tik tokio-mis aplinkybėmis, kai saugesnių sistemų naudojimas yranepateisinamas dėl šių priežasčių:� dėl labai mažos rizikos;� dėl trumpo naudojimo laikotarpio;

� dėl statybvietei būdingų techninių sąlygų, kurių darb-davys negali pakeisti.

KOPĖČIŲ SCHEMA

1. Rankena.2. Išilginė atrama.3. Platforma.4. Padėties stabilizatorius.5. Laiptelis.6. Pakopa.7. Laiptelis.8. Išilginė atrama.

KOPĖČIŲ PASIRINKIMAS

Norint nustatyti, ar kopėčias galima naudoti, būtinaužduoti šiuos klausimus:� Ar yra saugesnių darbo metodų arba įrenginių?� Ar kopėčios yra geros būklės?� Ar jos stovės ant tvirto paviršiaus, o ne ant trapių ar

nestabilių medžiagų?� Ar jos bus pritvirtintos, kad būtų išvengta slydimo į

šonus arba atgal rizikos?� Ar jos bus pakankamai išsikišusios virš jų laiptų aikš-

telės? Jei ne, ar yra kitokių rankenų?

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

38

DĖMESIO!

Kopėčias darbui aukštyje galima naudoti tik tokiomisaplinkybėmis, kai kitų, saugesnių įrenginių naudoji-mas yra nepagrįstas dėl mažos rizikos ir trumposnaudojimo trukmės arba statybvietės ypatumų, kuriųdarbdavys negali pakeisti.

� Ar jos įtaisytos taip, kad darbuotojams nereikėtų per-nelyg įsitempti?

KOPĖČIŲ RŪŠIES PASIRINKIMAS

Dažniausiai naudojamos šių rūšių kopėčios: skečiamo-sios ir ištraukiamosios.

Įvertinus riziką, kopėčių rūšį reikėtų pasirinkti atsižvel-giant į šiuos veiksnius:� į aukštį ir į aplinkybes, kuriomis bus atliekamas dar-

bas;� į atsižvelgtiną darbinę apkrovą;� ergonominius suvaržymus naudojimo metu;� į tai, ar esama elektros linijų arba kitų įrenginių,

galinčių kelti mirtino sužalojimo prisilietus prie elekt-ros srovės arba susidarius elektromagnetiniam laukui(statiniai krūviai) riziką; daugiau informacijos apieelektros keliamus pavojus rasite 3.5 skyriuje „Darboaukštyje elektros įrenginiuose arba šalia jų rekomen-dacijos“.

Be to, reikėtų apsvarstyti įvairių rūšių kopėčių pranašumusir trūkumus.

4.3.2 KOPĖČIŲ STATYMAS

VIETOS KOPĖČIOMS PARINKIMAS

Prieš statydami kopėčias, įsitikinkite, kad paviršius yratvirtas ir stabilus.

Pasirūpinkite, kad aplink kopėčias būtų pakankamai lais-vos vietos, reikalingos tam, kad darbuotojai galėtų visiš-kai saugiai laipioti aukštyn ir žemyn ir kad jiems negrės-

tų rizika už ko nors užkliūti.

Jei kopėčias reikia pastatyti praėjime, viešojo eismozonoje ir t. t., imkitės atitinkamų priemonių, pvz., aptver-kite darbų vietą, pažymėkite ją ženklais arba užtverkitevisus tarpdurius.

Kartais reikalingas antras asmuo, kuris saugotų ir (arba)prilaikytų kopėčių apačią, kad darbas būtų atliekamasvisiškai saugiai.

PRITAIKYMAS PRIE PAGRINDO

Grindys arba pagrindas, ant kurių kopėčios statomos, turibūti tvirtas, stabilus, lygus ir neslidus.

Jei kopėčios statomos ant smėlėto pagrindo, smulkausžvyro ir pan., naudokite pakankamai tvirtą pamatinęplokštę, pajėgią atlaikyti kopėčių atramų apkrovą.

Primygtinai rekomenduojama viengubų kopėčių arba ran-komis ar mechaniškai valdomų ištraukiamųjų kopėčiųnenaudoti ant slidžių paviršių.

Siekiant išvengti slydimo rizikos, geriau rinktis skečiamą-sias kopėčias.

KAIP VIENAS DARBUOTOJAS TURĖTŲ STATYTI KOPĖČIAS?

1. Paguldykite kopėčias ant žemės ir pasirūpinkite, kadjų atramos būtų tinkamai apsaugotos nuo slydimokeliant kopėčias.

2. Pakelkite viršutinę kopėčių dalį.

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

39

Kopėčių jokiu būdu negalima statyti ant vienos atramos.

3. Kelkite kopėčias toliau sau virš galvos.

4. Po truputį judėkite į priekį ir, vieną pakopą po kitosstumdami į viršų, pastatykite kopėčias vertikaliai.

TAISYKLINGAS KOPĖČIŲ KAMPAS

Kopėčių statymo kampas turėtų būti nuo 1:3 iki 1:4 (hori-zontaliosios projekcijos ir statinio santykiai).

Tai maždaug atitinka 75° kampą (pats tinkamiausiasnuolydžio kampas yra tarp 70° ir 75°).

4.3.3 STABILIZAVIMAS

APATINĖS KOPĖČIŲ DALIES APSAUGA NUO SLYDIMO

Apatinėje kopėčių dalyje turėtų būti parūpinta apsauganuo kopėčių slydimo. Šios apsaugos pavyzdžiai:� kilnojama plokštė su guminiais vakuuminiais griebtu-

vais arba antgaliais;� išorinis guminis išilginių atramų padas;� vidinis guminis išilginių atramų padas;� padas su plieniniu smaigaliu;� stabilizatorius (didinantis pamato plotą);� bet kuris kitas elementas, galintis užtikrinti pakanka-

mą kopėčių stabilumą ir naudojimo metu apsaugan-tis jas nuo slydimo.

VIRŠUTINĖS DALIES APSAUGA NUO SLYDIMO

Jei viršutinės kopėčių dalies negalima pritvirtinti priekokios nors vietos, turi būti apsvarstytos toliau išvardytųpriemonių taikymo galimybės:� guminiai antgaliai;� kabliai; arba� guminiai fasado voleliai.

KOPĖČIŲ VIRŠAUS APSAUGA NUO KOPĖČIŲ SLYDIMO DIRBANT SUSTULPAIS

Kad dirbant su stulpais kopėčios stabiliau stovėtų, reko-menduojama naudoti projektinius paramsčius.

4.3.4 NAUDOJIMAS

DARBAS ANT KOPĖČIŲ

Darbdavys turėtų užtikrinti, kad darbuotojai, dirbdamiant kopėčių:� avėtų tinkamus batus, ant kurių nebūtų purvo ir pan.;� smulkius įrankius laikytų ant diržo arba per petį per-

metamame krepšyje;� sunkius įrankius ir medžiagas nešiotųsi krepšyje,

stengdamiesi pernelyg neapkrauti kopėčių ir laikyda-miesi gamintojo instrukcijų;

� stebėtų, kas vyksta po jais;� neliptų kopėčiomis iš karto dviem pakopomis;

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

40

� neviršytų didžiausios leistinos darbinės apkrovos;� nenaudotų kopėčių kaip pastolių arba kaip tiltelio.

LAIPIOJIMAS KOPĖČIOMIS AUKŠTYN IR ŽEMYN

Darbdavys turėtų apmokyti darbuotojus, pranešti jiems iružtikrinti, kad jie:� visada stovėtų veidu į kopėčias;� laikytųsi abiem rankomis;� laikytųsi už pakopų, o ne už išilginių atramų;� visada remtųsi į tris vietas (viena ranka ir dviem kojo-

mis arba dviem rankomis ir viena koja);� saugotųsi slidžių atraminių paviršių (grindų, sienų ir t.

t.) ir slidžių kopėčių pakopų (vanduo, alyva, ledas);� niekada nečiuožtų žemyn išilginėmis kopėčių atra-

momis.

Kad kritimo iš aukščio rizika būtų kuo mažesnė, darbuo-tojas turėtų:� vardan saugumo turėti vieną laisvą ranką ir dirbti

kita;� niekada nesistengti pasiekti toliau, nei siekia ranka,

tempdamas ranką nuo savęs į šoną (prireikus reikėtųperkelti kopėčias);

� nelipti aukščiau kaip ant ketvirtos nuo viršaus pako-pos, kad dirbant būtų užtikrinta tinkama atrama;

� niekam neleisti stovėti po kopėčiomis, netgi padėjė-jui;

� imtis papildomų atsargumo priemonių, jei kopėčiosstatomos priešais duris arba praėjimą (užrakinti durisarba užtverti praėjimą);

� visada tinkamu būdu atkreipti dėmesį į tai, kad jis čiadirba.

SKEČIAMŲJŲ KOPĖČIŲ NAUDOJIMAS

Jei naudojamos skečiamosios kopėčios:� duokite darbuotojams aiškias instrukcijas, kaip nau-

doti skečiamąsias kopėčias;� turėtų būti naudojamos tik tokios skečiamosios kopė-

čios, kuriose įrengti tvirti blokavimo įtaisai;� prieš kiekvieną naudojimą patikrinkite, ar skečiamo-

sios kopėčios yra geros būklės (apgadintos skečia-mosios kopėčios neturėtų būti naudojamos);

� naudodami blokavimo įtaisus, tiksliai nustatykite ske-čiamųjų kopėčių padėtį ir pastatykite jas taip, kadneslystų ir nesvyruotų;

� jei norite tokias kopėčias naudoti ant laiptų arba antnuožulnaus paviršiaus, kiekvienoje pusėje pritvirkin-kite slankius ilgintuvus bent dviejose vietose;

� tinkamai pastatykite kopėčias ir nelipkite ant paskuti-nės pakopos, jei neįrengtas apsauginis tiltelis arbaapsauginis įtaisas;

� judriose vietose įrenkite apsaugines užtvaras;

� visada tinkamu būdu atkreipti dėmesį į tai, kad čiadirba žmonės.

IŠTRAUKIAMŲJŲ KOPĖČIŲ NAUDOJIMAS

Darbdavys turi duoti darbuotojams aiškius nurodymus,kaip naudoti šios rūšies kopėčias.

Prieš naudodami kopėčias, patikrinkite, ar jos geros būk-lės. Nenaudokite sugadintų kopėčių.

Patikimai pastatykite kopėčias ir įtvirtinkite taip, kadneslystų ir nesvyruotų.

Nelipkite ant tokios rūšies kopėčių, jei blokavimo įtaisasnėra tinkamai ištrauktas.

Neištraukite kopėčių aukščiau nei nustatyta gamintojoarba nacionaliniuose teisės aktuose.

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

41

DĖMESIO:

� nenaudokite skečiamųjų kopėčių norėdami per-sikelti iš vienos darbo vietos į kitą,

� skečiamųjų kopėčių negalima naudoti kaip vien-gubų kopėčių.

Kai kopėčios ištrauktos, nelipkite ant viršutinių keturiųpakopų.

Nenaudokite šios rūšies kopėčių, kad persikeltumėte įkitas darbo vietas arba praėjimus.

Judriose vietose įrenkite atitinkamus ženklus ir apsaugo-kite darbo zoną užtvaromis.

TELESKOPINIŲ KOPĖČIŲ NAUDOJIMAS

Teleskopines kopėčias statykite, išmontuokite ir naudokitevadovaudamiesi gamintojo instrukcijomis.

Statykite jas tik ant tvirto pagrindo. Sumažinkite ratų irašių apkrovą naudodami pagalbines atramas arba teles-kopines atšakas.

Laikykitės saugaus atstumo nuo antžeminių elektros linijųir imkitės tinkamų priemonių, kad išvengtumėte mirtinosužalojimo elektra rizikos.

Teleskopines kopėčias perkelkite vadovaudamiesi gamin-tojo instrukcijomis.

Teleskopinėmis kopėčiomis lipkite tik tuo atveju, jei jospastatytos visiškai saugiai ir jei veikia blokavimo sistema.

Apsaugokite darbuotoją nuo kritimo.

Tinkamai pažymėkite darbo vietą ir tai, kad čia dirbadarbuotojas.

STACIONARIŲ KOPĖČIŲ SU APSAUGINIAIS LANKAIS NAUDOJIMAS

Jei, įvertinus riziką, nuspręsta naudoti stacionarias kopė-čias su apsauginiais lankais, patikrinkite:� ar šios kopėčios atsparios korozijai;� ar šalia patekimo į darbo vietą aukštyje vietų įreng-

tas tinkamas apsauginis įtaisas (kopėčios su lankais,užtvaros), kad darbuotojai galėtų saugiai laipiotiaukštyn ir žemyn ir išvengti papildomų kritimo išaukščio rizikos rūšių;

� ar virš aukščiausiai esančios darbo vietos įrengtiapsauginiai turėklai;

� ar kopėčiose tam tikru atstumu įrengtos atraminėsaikštelės;

� ar susiję darbuotojai naudoja asmenines apsaugospriemones, pvz., saugos diržus.

Darbuotojams persikeliant nuo kopėčių su lankais ant kitųįrenginių, pvz., slankaus klojinio arba į viršų, perėja turė-tų būti apsaugota.

STACIONARIŲ KOPĖČIŲ NAUDOJIMAS ANT NUOŽULNIŲ STOGŲ

Jei stacionarios kopėčios naudojamos kaip tiltelis, būtinanaudoti apsaugos priemones, kad darbuotojai galėtųsaugiai laipioti aukštyn ir žemyn.

Kaminkrėčių naudojamos stogo kopėčios turėtų būti pati-kimai pritvirtintos prie stogo.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

42

4.3.5 TIKRINIMAS IR TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Redelite kontroll, hooldus ja remont

Tikrinimas, techninė priežiūra ir taisymas

Kad būtų garantuota sauga ir laikomasi esminių gamin-tojo saugos reikalavimų, kopėčios turi būti tikrinamosprieš kiekvieną naudojimą.

Bet kokį taisymą būtina pavesti specialistui arba – dargeriau – gamintojui.

Patikras turėtų atlikti kompetentingas asmuo, kuris pir-miausia turėtų patikrinti:� ar pakopos gerai pritvirtintos prie išilginių atramų (ar

tvirtai bei standžiai surinkta), � ar gera jungiamųjų detalių būklė ir ar jos gerai pri-

tvirtintos;� ar gera suvirinimo siūlių būklė;� ar nėra įtrūkimų ar kiaurymių;� ar nėra dėl blokavimo sistemos tvirtinimo sugadintų

pakopų;� visų tempiamų lynų būklę;� skėtimo jėgoms atlaikyti skirtų įtaisų būklę;� ar nėra atplaišų;� slydimo apsaugos įtaisų būklę viršutinėje ir apatinėje

kopėčių dalyse;� stabilumą (ar nėra atitrūkusių pakopų);� dirbant ant balkonų ir kitų projektinių paviršių nau-

dojamų slydimo apsaugos įtaisų būklę;� ištraukiamųjų kopėčių pailginimo įtaisų būklę;� įžeminimo priemones, jei dirbama šalia veikiančių

elektros įrenginių arba po jais (mirtino sužalojimoelektra rizika);

� teleskopinių kopėčių stabilizavimo sistemos, atsižvel-giant į darbo susijusiuose lopšiuose ir platformoserizikos rūšis, būklę;

� stacionarių kopėčių su apsauginiais lankais apsau-gos įtaisų, įskaitant turėklus ir poilsio vietas, būklę.

Be to:� metalinės dalys turi būti apsaugotos nuo korozijos;� ne iš aliuminio ir ne iš nerūdijančio plieno pagamin-

tos metalinės kopėčios turėtų būti padengtos rūdimsatspariais dažais ar kita danga .

Medinių kopėčių negalima dažyti, nes per dažus nema-tyti įtrūkimų ar kitų medžio defektų.

Tačiau jas reikėtų apsaugoti nuo medgręžių, puvėsių,pelėsių ir t. t.

Todėl visi medinių dalių paviršiai turėtų būti padengtiapsaugine danga, kuri turėtų būti permatoma ir pralaidi(pvz., sėmenų aliejumi).

4.4 ASMENINĖS KILNOJAMOSIOS

PLATFORMOS

LENGVOSIOS ASMENINĖS KILNOJAMOS PLATFORMOS

(LAIPTINĖS PAKYLOS)

Jei, įvertinus riziką, nustatoma, kad dažnai reikės dirb-ti nedideliame aukštyje įvairiose vietose, t. y., kad gre-sia kritimo rizika, turi būti naudojamos platformos suapsauginėmis pertvaromis, grindjuostėmis ir rankųturėklais.

Lengvosios asmeninės kilnojamosios platformos yra pato-gesnės ir saugesnės už viengubas ar skečiamąsias kopė-čias.

Jos dažnai naudojamos sandėliuose ir parduotuvėse.

Dirbant būtina užblokuoti ratus, kad būtų išvengta atsitik-tinio judėjimo.

Be to:� prieš naudojant platformą, būtina patikrinti jos ir

pagrindo, ant kurio ji stovės, būklę, kad būtų išveng-ta netikėto slydimo arba judėjimo;

� niekada neturėtų būti naudojamos sugadintos asme-ninės kilnojamosios platformos;

� asmeninės kilnojamosios platformos vienu metu netu-rėtų naudoti daugiau kaip vienas asmuo;

� turėtų būti naudojamos tik prie darbo sąlygų pritai-kytos platformos.

ASMENINIŲ KILNOJAMŲJŲ PLATFORMŲ PASIRINKIMAS IR NAUDOJIMAS

Jei tik įmanoma, reikėtų naudoti šias platformas, o nekopėčias, pvz.:� dirbant nedideliame aukštyje;� jei pagrindas yra horizontalus arba plokščias;� dirbant pastatų ar biurų viduje (čia jos ypač tinka-

mos).

Jei pagrindas yra purus, minkštas arba nuožulnus, plat-formos stabilumas turėtų būti užtikrinamas po platformosatramomis padedant plokštes.

Jei apsauginiai turėklai nuimti, kad būtų galima pervežti,prieš naudojimą jie turi būti vėl įrengti.

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

43

Svarbu užtikrinti, kad prieš pradedant dirbti būtų tinka-mai įtaisyti visi stabilizatoriai.

Darbo metu darbuotojai turėtų vengti per daug pasilenktiir turėtų nulipti nuo platformos prieš ją perkeliant.

4.5 GEMBINĖS PLATFORMOS

DARBAS NEDIDELIAME AUKŠTYJE

Jei, įvertinus riziką, padaroma išvada, kad darbui nedi-deliame aukštyje patartina naudoti gembines darbo plat-formas:� naudokite tik plieninius arba medinius atramos ele-

mentus;� atraminius elementus visada įrenkite ant tvirto ir kieto

paviršiaus;� surinkite darbo platformą taip, kad apsaugos įtaisai

būtų ant darbuotojui lengvai pasiekiamų konstrukci-jos dalių ir tinkamai veiktų;

� laikykitės gamintojo instrukcijų dėl apkrovų ir tvirtu-mo;

� atsižvelgdami į projektines apkrovas, nustatykite,kokiu atstumu vienas nuo kito turi būti išdėstyti atra-mos elementai ir kokio tvirtumo bei pločio turi būtipagrindas;

� surinkite paklotus taip, kad būtų išvengta svyravimo irslydimo rizikos rūšių;

� ten, kur gresia elektros smūgio rizika, įrenkite nepra-laidžius paklotus;

� pasirūpinkite paklotų pusiausvyra įrengdami bent trisatramos vietas;

� jei ant platformos bus laikomi įrenginiai, sudarykitegalimybę juos lengvai pasiekti;

� sudarykite galimybę patekti ant platformos laiptais (one viengubomis kopėčiomis);

� įrenkite kraštų apsaugos įtaisus, laiptų turėklus, tarpi-nius statramsčius ir grindjuostes.

4.6 KĖLIMAS LYNAIS IR PADĖTIES

NUSTATYMO METODAI

4.6.1 RIZIKOS VERTINIMAS IR METODO PASIRINKIMAS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL KĖLIMO LYNAIS IR PADĖTIES NUSTATYMOMETODŲ (DIREKTYVA 2001/45/EB)

„Lynai kėlimui ar padėties nustatymui gali būti naudoja-mi tik tokiomis sąlygomis, kai, atsižvelgiant į rizikos įver-tinimą, toks darbas gali būti atliktas saugiai ir kai kitų,saugesnių įrenginių naudojimas yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į rizikos įvertinimą ir ypač į darbo trukmębei ergonomines sąlygas, minėtos priemonės turi būtiaprūpintos atraminiu paviršiumi sėdėjimui su atitinkamaispriedais.“ (Direktyvos 2001/45/EB priedo 4.1.3 skirs-nis.)

„Naudojant lyną kėlimui ar padėties nustatymui, būtinalaikytis šių sąlygų:a) sistema turi būti sudaryta bent jau iš dviejų atskirai

pritvirtintų lynų, kurių vienas naudojamas kėlimui,nuleidimui ir prilaikymui (darbinis lynas), o kitas –kaip atsarginis (apsauginis lynas);

b) darbuotojai turi turėti ir naudoti atitinkamą diržą,kuriuo jie turi būti prisitvirtinę prie apsauginių lynų;

c) prie darbinio lyno turi būti pritvirtintos saugios kėlimoir nuleidimo priemonės bei automatinio blokavimo sis-tema, kuri saugo, kad lyną naudojantis darbuotojasnenukristų, jeigu nebegalėtų kontroliuoti savo judesių.Prie apsauginio lyno turi būti pritvirtinta mobili dar-buotojo judesius sekanti sistema, sauganti, kad jisnenukristų;

d) įrankiai ir kiti reikmenys, kuriuos turi naudoti darbuo-tojas, turi būti pritvirtinti prie jo diržo ar atramos arbakitu tinkamu būdu;

e) darbas turi būti tinkamai suplanuotas ir prižiūrimas,kad nelaimės atveju darbuotoją būtų galima iš kartoišgelbėti;

f) vadovaujantis 7 straipsniu, darbus atliekantys asme-nys turi būti specialiai apmokyti atlikti tokias užduotis,ypač gelbėjimo operacijas.“ (Direktyvos2001/45/EB priedo 4.4 skirsnis.)

TAIKYMO SRITIS

Čia pateiktą informaciją sudaro rekomendacijos ir patari-mai, kaip naudoti kėlimo lynais metodus dirbant aukštyje.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

44

„Išimtiniais atvejais, kai, atsižvelgiant į rizikos verti-nimą, dėl antro lyno naudojimo darbas tampa darpavojingesnis, gali būti leidžiama naudoti vieną lyną,jeigu pagal nacionalinius įstatymus ir (arba) praktikąbuvo imtasi atitinkamų saugos užtikrinimo priemo-nių.“ (Paskutinė Direktyvos 2001/45/EB priedo 4.4skirsnio pastraipa.)

Ši informacija skirta tiems atvejams, kai kėlimo lynaismetodai taikomi aukštai esančiose darbo vietose, pvz.,pastatuose, kituose statiniuose arba gamtos objektuose.

Ji taikoma tokiomis aplinkybėmis, kai lynai naudojamikaip pagrindinės kėlimo, pasitraukimo ir atramos prie-monės, taip pat kaip pagrindinės apsaugos nuo kritimopriemonės.

SCHEMA

1. Savaime užsiblokuojantis nusileidimo įtaisas.2. Kopimo įtaisas.3. Kėlimo įtaisas.4. Jungiamoji grandis.5. Energijos sugertuvas.6. Tvirtinimo virvelė ir (arba) tvirtinimo dirželis.7. Y formos tvirtinimo lynas.8. Darbinis lynas ir (arba) apsauginis lynas.9. Saugos diržai.

SPRENDIMAS NAUDOTI LYNUS

Prieš nusprendžiant, ar kėlimuisi naudoti lynus, reikėtųįvertinti riziką ir išsiaiškinti su visais darbo aspektais susi-jusius reikalavimus.

„Lynai kėlimui ar padėties nustatymui gali būti naudoja-mi tik tokiomis sąlygomis, kai, atsižvelgiant į rizikos įver-

tinimą, toks darbas gali būti atliktas saugiai ir kai kitų,saugesnių įrenginių naudojimas yra nepagrįstas.“ (Direk-tyvos 2001/45/EB priedo 4.1.3 skirsnis.)

Šiuos įrenginius galima pasirinkti:� kai fiziškai neįmanoma įrengti ir naudoti pastolių;� kai fiziškai neįmanoma įrengti ir naudoti saugių

darbo platformų;� kai fiziškai neįmanoma įrengti ir naudoti kitokių dar-

bui aukštyje skirtų įrenginių;� kai dėl statybvietės ypatumų ir darbo trukmės neįmano-

ma įrengti ir naudoti pirmiau minėtų rūšių įrenginių;

ir tuo atveju, jei laikomasi šių sąlygų:a) sistema turi būti sudaryta bent jau iš dviejų atskirai

prie statinio pritvirtintų lynų, kurių vienas naudojamaskėlimui, nuleidimui ir prilaikymui (darbinis lynas), okitas – kaip atsarginis (apsauginis lynas);

b) darbuotojai turi turėti ir naudoti tinkamą diržą, kuriuojie turi būti prisitvirtinę prie apsauginio lyno;

c) prie darbinio lyno turi būti pritvirtintos saugios kėlimo irnuleidimo priemonės bei automatinio blokavimo sistema,sauganti, kad lyną naudojantis darbuotojas nenukristų,jeigu nebegalėtų kontroliuoti savo judesių. Prie apsaugi-nio lyno turi būti pritvirtinta kilnojamoji darbuotojo jude-sius sekanti sistema, sauganti, kad jis nenukristų;

d) įrankiai ir kiti reikmenys, kuriuos darbuotojas nau-dos, turi būti pritvirtinti prie jo diržo ar atramos arbakitu tinkamu būdu;

e) darbas turi būti tinkamai suplanuotas ir prižiūrimas,kad nelaimės atveju darbuotoją būtų galima iš kartoišgelbėti;

f) susiję darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti atliktikonkrečias reikalingas užduotis, o pirmiausia – kaipelgtis ištikus nelaimei.

Atsižvelgdamas į konkrečius šių darbo įrenginių ypatu-mus, darbdavys turėtų užtikrinti, kad susiję darbuotojaibūtų tinkamai informuoti ir apmokyti.

Šiuo atveju taikomi įstatymų reikalavimai, ir darbdaviamspatariama atsižvelgti į darbuotojų gebėjimus sveikatos irsaugos požiūriu.

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

45

4.6.2 LYNŲ NAUDOJIMAS

DARBO PROCEDŪROS

Į darbo procedūras būtina įtraukti:� patikrą prieš pradedant darbą (ypač kiekvienos die-

nos pradžioje);� pavojingų zonų nustatymą;� tinkamas atsargumo priemones, neleidžiančias suga-

dinti kabamųjų įrenginių (pvz., velenėlius);� priemones, skirtas nusileisti tiesiai po tvirtinimo įtaisu

ir kiek galima išvengti siūbavimo.

DARBAS TAIKANT KĖLIMO LYNAIS IR PADĖTIES NUSTATYMO METODUS

Reikėtų užtikrinti, kad:� darbų vadovai ir darbuotojai būtų kompetentingi,

kad būtų naudojami patys tinkamiausi darbo meto-dai ir kad būtų atsižvelgta į naujausius žinomus įren-ginių ir technikos patobulinimus;

� darbuotojai būtų reikiamai fiziškai pasirengę ir tin-kami atlikti užduotis;

� darbuotojai dirbtų ne mažesnėmis grupėmis kaip podu darbuotojus;

� darbuotojai būtų apmokyti ir kompetentingi atliktijiems pavestas užduotis;

� darbuotojai būtų aprūpinti jų darbui tinkama apran-ga ir įrenginiais;

� darbuotojams būtų duotas gelbėjimosi ir evakuacijosplanas, pagal kurį jie galėtų padėti į sunkią padėtįpatekusiam bendradarbiui;

� būtų įdiegta veiksminga ryšių sistema.

KAIP NAUDOTI LYNUS

Naudodami lynus, patikrinkite:� ar darbo zona tinkamai pažymėta;� ar naudojami tinkami diržai (saugos diržai);� ar apsauginis lynas yra pakankamai stiprus, kad

atlaikytų numatomas apkrovas, taip pat neįprastomisaplinkybėmis galinčias susidaryti apkrovas, pvz., gel-bėjant;

� ar įrenginiai yra tinkami naudoti pagal paskirtį, ar jietinkamai prižiūrimi ir laikomi priimtinomis sąlygomis;

� ar kėlimo ir nuleidimo įtaisai gali automatiškaisustabdyti arba sulėtinti lyno judėjimą, kad nusileidi-mą būtų galima kontroliuoti.

KAIP NAUDOTI INKARUS

Reikėtų užtikrinti, kad:� inkarai būtų patikimi;� inkarai būtų ne silpnesni už prie jų tvirtinamus lynus

(jei tinkamų inkarų, prie kurių būtų galima tvirtintilynus, nėra, reikėtų naudoti tvirtinimo dirželius);

� jei būtina apskaičiuoti apkrovas, tai atliktų kompe-tentingas darbuotojas;

� darbų plane būtų aprašyta pati sudėtingiausia nau-dotina inkaravimo sistema ir kad darbuotojai būtųapmokyti ir kompetentingi įrengti tokią inkaravimosistemą.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

46

DVIGUBOS APSAUGOS TAIKYMAS

Svarbu taikyti dvigubos apsaugos principą.

Taikant kėlimo lynais metodus ir perkeliant arba sulaikantdarbuotoją, būtina naudoti ne mažiau kaip du atskiraiprie statinio pritvirtintus lynus:� pagrindinį, kuris būtų kėlimosi, nusileidimo ir atramos

priemonė (darbinis lynas);� kitą, skirtą papildomai apsaugai (apsauginį lyną).

KAIP NAUDOTI ĮRANKIUS IR DARBO ĮRENGINIUS

Dirbant ant lynų ir naudojant įrankius bei kitus darbo įren-ginius:� darbuotojai turėtų būti apmokyti teisingai naudoti

šiuos įrankius ir darbo įrenginius;� įrankiai turėtų būti tinkami naudoti atliekant darbą

ant lynų;� kad lyno nepažeistų įrankiai, cheminės medžiagos,

ugnis ir kt., turėtų būti įrengta tinkama lyno apsauga;� turėtų būti taikomos tinkamos priemonės, kad įrankiai

nenukristų;� elektros įrenginiai turėtų būti tinkami naudoti reikia-

moje aplinkoje, taip pat būtina atsižvelgti į visas mir-tino sužalojimo elektra rūšis;

� smulkūs įrankiai turėtų būti pritvirtinti prie darbuotojodiržo;

� reikėtų imtis atsargumo priemonių, kad darbinis irapsauginis lynai neįsipainiotų į elektros laidus;

� didesni įrankiai turėtų būti pritaisyti prie atskiros kabi-nimo sistemos, pritvirtintos prie atskiro inkaro;

� turėtų būti įdiegta veiksminga nuolatinio ryšio tarpdarbuotojų sistema;

� reikėtų imtis atsargumo priemonių, kad įrenginiai irmedžiagos nenukristų į zonas, kur jie galėtų keltipavojų kitiems asmenims;

� kėlimo lynais zonos apačioje turėtų būti nustatytadraudžiamoji zona.

4.6.3 KĖLIMO LYNAIS ĮRENGINIŲ PASIRINKIMAS, TIKRINIMAS, TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR LAIKYMAS

PASIRINKIMAS

Pasirenkant įrenginius ir prieš pradedant juos naudoti,rekomenduojama patikrinti, ar:� įrenginiai atitinka su jų naudojimo paskirtimi susiju-

sius standartus;� sudedamosios dalys dera tarpusavyje;� darbuotojai suprato gamintojo pateiktą informaciją

apie gaminį (gamintojo naudojimo instrukcijas);� pateikta informacija apie tikrinimą, techninę priežiū-

rą ir laikymą.

PATIKRA

Darbdavys privalo laikytis gamintojo instrukcijų dėl lynųir jų priedų patikros.

Labai svarbu, kad prieš kiekvieną naudojimą kompeten-tingas darbuotojas vizualiai ir rankomis patikrintų visusketinamus naudoti kėlimo lynais įrenginius ir užtikrintų,kad jie yra saugūs ir tinkamai veikia.

Dėl to, kaip tai padaryti, reikėtų pasitarti su gamintoju iršio patarimo griežtai laikytis.

Turėtų būti nustatytos oficialios patikros procedūros, skir-tos užtikrinti, kad kėlimo lynais įrenginiai prieš juos nau-dojant, taip pat periodiškai, bet ne rečiau kaip kas šešismėnesius ir po įvykių, kurie galėjo pakenkti šių įrenginiųsaugai, būtų pateikti išsamiai kompetentingo asmenspatikrai.

Jei kėlimo lynais įrenginiai naudojami sudėtingomis sąly-gomis, be išankstinių patikrų rekomenduojama atliktipapildomas, tarpines patikras, o kas tam tikrą, prieš pra-dedant dirbti ir darbo metu įvertinus riziką nustatytą lai-kotarpį atlikti išsamias patikras.

Išsamių ir tarpinių patikrų išvados turėtų būti registruoja-mos.

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

47

Bet koks trūkumų turintis kėlimo lynais elementas turi būtipašalintas ir nenaudojamas.

TEKSTILĖS GAMINIAI

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tekstilės gaminiams:� reikėtų vengti sąlyčio su cheminėmis medžiagomis,

nes cheminį susidėvėjimą sunku pastebėti: būtinapatikrinti, ar nėra cheminių medžiagų padarytosžalos, pvz., išsipūtusių arba deformuotų vietų, ar anttekstilės gaminių nėra apnašų arba spalvos pokyčių;

� reikėtų patikrinti, ar tekstilės gaminiams nepadarytakitokia žala, pvz., ar nėra nutrintų ar įplyšusių vietų;

� rūdimis apneštus tekstilės gaminius būtina išskalbti;� stiprius smūgius (didelę poveikio jėgą) „patyrusios“

tekstilės gaminių dalys turėtų būti pakeistos;� tekstilės gaminius reikėtų plauti natūraliu muilu arba

švelnia valymo priemone, kurios Ph yra 5,5–8,5,žemesnės kaip 50º C temperatūros vandenyje, po tokruopščiai išskalauti švariame šaltame vandenyje.Plaunant šiltesniame vandenyje, gali pasikeisti teksti-lės charakteristikos. Tekstilės gaminiai turėtų būtidžiovinami natūraliai – ne saulėkaitoje ir nenaudo-jant kitokių šildymo prietaisų;

� reikėtų kaip galima labiau vengti ultravioletinių spin-dulių poveikio (ultravioletiniai spinduliai greitina susi-dėvėjimą ir atitinkamai mažina tekstilės tvirtumą).

METALO GAMINIAI

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti metalinėms sudedamo-sioms dalims:

� reikėtų patikrinti, ar metalinės dalys nesusidėvėjusios,ar nėra įtrūkimų, deformuotų, surūdijusių ar kitaippažeistų vietų;

� reikėtų patikrinti, ar nėra cheminės taršos; kai kuriecheminiai gaminiai gali sukelti stiprią koroziją;

� reikėtų prižiūrėti, kad metalinės sudedamosios dalysbūtų švarios ir, jei reikia, suteptos alyva;

� metalinės sudedamosios dalys turėtų būti valomostik panardinant į švarų karštą vandenį, kuriamegali būti valiklio arba muilo ir laikant jame keliasminutes;

� jūrų sąlygomis naudojamos metalinės sudedamosiosdalys turėtų būti valomos ilgą laiką mirkant švariamešaltame vandenyje.

ŠALMAI

Išskirtinį dėmesį reikėtų skirti šalmams:� turėtų būti tikrinama, ar šalmų danga nesuskilusi,

nedeformuota, smarkiai nenudilusi, nesubraižyta arkitaip nepažeista;

� turėtų būti tikrinami smakro dirželiai ir smakro dėklai,įskaitant tvirtinimą ir derinimą.

TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Turėtų būti nustatytos kėlimo lynais įrenginių techninėspriežiūros ir jos registravimo procedūros. Turėtų būtivedama visų išduotų kėlimo lynais įrenginių elementųapskaita. Apskaitoje reikėtų pateikti gamintojo nurodytąeksploatavimo trukmę ir susidėvėjimo datą.

Kartais įrenginius reikia dezinfekuoti (pvz., po naudo-jimo kanalizacijos įrenginiuose). Gali būti svarbu pasi-tarti su įrenginių gamintoju. Įrenginiai irgi turėtų būtiplaunami švariame šaltame vandenyje ir paliekaminatūraliai džiūti.

Įrenginių konstrukcija neturėtų būti keičiama be išanksti-nio gamintojo sutikimo.

LAIKYMAS

Po kiekvieno būtino valymo, plovimo ir džiovinimo įren-ginius reikėtų laikyti nesupakuotus vėsioje, sausoje, tam-sioje vietoje, chemiškai neutralioje aplinkoje, saugantnuo pernelyg didelės šilumos arba jos šaltinių poveikio,didelės drėgmės, aštrių kampų, korozijos šaltinių ir kitų

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

48

pakenkti galinčių veiksnių poveikio. Įrenginių negalimalaikyti drėgnų.

4.7 KITI DARBO AUKŠTYJE ĮRENGINIAI

4.7.1 BENDROSIOS NUOSTATOS

Rinkoje esama kitų įvairių įrenginių, mažinančių su darbuaukštyje susijusią riziką.

Šie įrenginiai nepaminėti Direktyvos 2001/45/EB prie-de.

Atsižvelgdami į tai, kad šie įrenginiai dažnai naudojami,čia kaip pavyzdį aptarsime keletą iš jų ir pateiksime šiektiek patarimų, kaip juos saugiai naudoti.

Tačiau darbdavys, prieš pradėdamas naudoti šiuos įren-ginius, privalo įvertinti riziką, kaip nustatyta Pagrindųdirektyvoje 89/391/EEB.

Nors atskiros direktyvos dėl šių įrenginių naudojimo nėra,Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad reikėtų taikyti netik Pagrindų direktyvą, bet ir kitas direktyvas, pirmiausia– Direktyvą 89/655/EEB dėl darbo įrenginių naudojimodarbe ir Direktyvą 95/63/EB dėl kilnojamų darbo įren-ginių ir kroviniams kelti skirtų darbo įrenginių naudojimodarbe.

4.7.2 KILNOJAMOS PAKELIAMOS DARBO PLATFORMOS

(KPDP)

MILLAL JA KUIDAS TEISALDATAVAT TÕSTUKTÖÖPLATVORMI KASUTADA?

Jei tik įmanoma, remiantis įvertinta rizika, šiuos įrenginiusreikėtų naudoti vietoj kopėčių ar lynų.

Prieš pasirenkant KPDP, reikėtų apsvarstyti šiuos klausi-mus:� Koks reikalingas kėlimo aukštis?� Koks aukščio skirtumas tarp darbo vietos ir įrenginį

laikančios atramos?� Kokios atramos paviršiaus charakteristikos (pobūdis,

būklė, nuožulnumas ir pasvirimas, kliūtys, tvirtumas irt. t.)?

� Kiek darbuotojų turi dirbti ant platformos?� Koks dalių ir įrenginių, kuriuos reikia pakelti ant plat-

formos, svoris ir dydis?

� Ar šalia platformos judėjimo zonos arba joje yraelektros įrenginių: elektros linijų, transformatorių,paskirstymo stočių, radijo ir televizijos siųstuvų arbakitų elektros įrenginių?

KAIP NAUDOTI KILNOJAMĄ PAKELIAMĄ DARBO PLATFORMĄ (KPDP)

Svarbiausia laikytis gamintojo nurodytų naudojimo sąly-gų ir esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, pirmiausia:� neviršyti limitų, nustatytų siekiant užtikrinti darbo įren-

ginių stabilumą;� paisyti didžiausio vėjo greičio.

Kilnojamą pakeliamą darbo platformą (KPDP) naudojantstacionariai, ją būtina įtvirtinti, o kaip stabilizatorius rei-kėtų naudoti atramines plokštes (atsižvelgiant į pagrindostandumą).

Prieš perkeliant įrenginius, svarbu patikrinti kelią ir pir-miausia įvertinti nuožulnius ir nelygius paviršius: nuožul-numas turi būti suderinamas su platformos konstrukcija.

Naudodami gervines KPDP, darbuotojai visada turėtųsegėti saugos diržus (AAP), kad nenukristų.

Be to, įvertinę riziką:� surinkite ir naudokite kilnojamą pakeliamą darbo

platformą (KPDP) saugiai, laikydamiesi gamintojoinstrukcijų, ir užtikrinkite, kad platformos darbo zono-je negrėstų jokia spaudimo ar pjovimo rizika;

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

49

� įtvirtinkite kilnojamą pakeliamą darbo platformą(KPDP), jei ji naudojama stacionariai;

� tokiais atvejais (ir jei to reikia atsižvelgiant į pagrin-do tvirtumą) kaip stabilizatorius naudokite tarpinesatramines plokštes;

� prieš perkeldami kilnojamą pakeliamą darbo platfor-mą (KPDP), patikrinkite kelią (ar nėra kliūčių, nelygu-mų ir t. t.);

� jei darbas atliekamas eismo juostoje, aptverkite plotąpo darbo platforma ir, jei esama susidūrimo su trans-porto priemonėmis rizikos, įrenkite atitinkamus ženk-lus;

� griežtai laikykitės eksploatavimo instrukcijose pateik-tų rekomendacijų dėl kilnojamos pakeliamos darboplatformos (KPDP) stabilumo ir dėl didžiausio vėjogreičio;

� kad išvengtumėte mirtino sužalojimo elektra rizikos,laikykitės saugaus atstumo nuo antžeminių elektroslinijų ir kitų elektros įrenginių;

� organizuokite darbą taip, kad, įvykus nelaimei arsusidarius nepaprastajai padėčiai, antrasis darbuo-tojas visada galėtų panaudoti avarines valdymo prie-mones.

KILNOJAMOS PAKELIAMOS DARBO PLATFORMOS (KPDP) IR JOSLOPŠIO ĮRENGIMAS, SURINKIMAS, TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR TIKRINIMAS

Darbo įrenginiai yra labai sudėtingi, juos įrengti, surink-ti, prižiūrėti ir tikrinti turi specialiai apmokyti ir labai kom-petentingi darbuotojai.

Bandymai, tinkamumo naudoti tikrinimas, nuolatinė tech-ninė priežiūra ir patikros yra pernelyg sudėtingi dalykai,kad juos būtų galima keliais žodžiais aptarti šiame vado-ve. Rekomenduojama, kad tai būtų atliekama pripažinto-se dirbtuvėse arba kad tai atliktų tiekėjas ar gamintojas.

Visuomet būtina laikytis eksploatacijos šalyje taikomų tei-sės aktų ir standartų.

4.7.3 BOKŠTINIAI KELTUVAI

BOKŠTINIŲ KELTUVŲ PASIRINKIMAS

Bokštinius keltuvus galima priderinti prie konkretaus rei-kalingo aukščio ir užtikrinti patogias darbo sąlygas. Bokš-tiniai keltuvai gali būti naudojami mūrijant, keičiant lan-gus ir t. t.

Prie platformos turi būti pridėta atitikties deklaracija (arbasertifikatas, jei nuomojama arba įsigyjama naudota įran-ga). Visada būtina laikytis tiekėjo pateiktų instrukcijų.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

50

Toliau išvardyti standartų dokumentai gali būti nau-dingi renkantis keliamuosius lopšius, kilnojamas pake-liamas darbo platformas bei keliamąsias platformas irieškant daugiau informacijos apie keliamųjų stalų sau-gos reikalavimus:

EN 1808:1999 „Kabamųjų keliamųjų platforminių įren-ginių saugos reikalavimai. Projektiniai skaičiavimai,stabilumo kriterijai, konstravimas. Bandymai“

EN 280:2001 „Judamosios pakeliamosios darbinėsplatformos. Projektiniai skaičiavimai. Stovumo kriteri-jai. Konstravimas. Sauga. Tyrimai ir bandymai“

EN 1495:1997 „Kėlimo platformos. Bokštinės darboplatformos“

EN 1570:1998 „Kėlimo stalų saugos reikalavimai“

KĄ REIKIA PATIKRINTI PRIEŠ NAUDOJANT BOKŠTINĮ KELTUVĄ

Prieš naudodami bokštinį keltuvą:� įsitikinkite, kad jį įrengė ir patikrino kompetentingas

asmuo;� įsitikinkite, kad po tos patikros niekas nepasikeitė

(aplinka, inkarai, saugos priemonės, lynai, nenuma-tyti įvykiai ir t. t.);

� pasidomėkite, ar meteorologinės sąlygos, ypač vėjogreitis ir stiprumas, yra tinkamos, kad būtų galimanaudoti bokštinį keltuvą;

� nustatykite keliamąją galią ir gamintojo leidžiamądidžiausią medžiaginę apkrovą;

� kiekvieną dieną tikrinkite visus pagrindinius elemen-tus (inkarus, platformas, varžtus, laidus, tvirtinimolynus, saugos įrenginius ir t. t.).

BOKŠTINIO KELTUVO NAUDOJIMAS

Naudodami:� platformą kelkite arba leiskite lėtai, stenkitės, kad

pagrindas išliktų maždaug horizontalus;� turėkite galvoje, kad pakeliant arba nuleidžiant plat-

formą gresia rizika ką nors sudaužyti (atvirus langusir t. t.);

� krovinius paskirstykite kaip galima tolygiau, kadneviršytų platformos gamintojo nurodytų limitų.

4.7.4 KABAMOSIOS PLATFORMOS (LOPŠIAI)Jei, remiantis įvertinta rizika, vienintelė galimybė yra nau-doti kabamąją platformą, reikėtų nepamiršti, kad šis įren-ginys yra pakabinamas, todėl gali būti pavojingas.

Todėl būtina pasirinkti kabamąją platformą, prie kuriospridėta atitikties deklaracija (arba sertifikatas, jei įrangayra nuomojama).

Be to, jei tai galima suderinti su konstrukcijos apačiojeesančiomis darbuotojų patekimo ant platformos vietomis,pirmenybę reikėtų teikti platformoms, kurios juda lynais.

KĄ DAR REIKĖTŲ PATIKRINTI PRIEŠ NAUDOJANT ELEKTRA VALDOMUS

KABAMUOSIUS PASTOLIUS ARBA BOKŠTINIUS KELTUVUS

Prieš naudodami elektra valdomą kabamąją platformą,įsitikinkite, kad įrengta:� automatinis saugos įtaisas (prijungtas prie apsaugi-

nio lyno ir nesusietas su kabinimo elementu);

� nusileidimo stabdys (kabamajai platformai įstrigus);� įtaisas, skirtas lyno tempimo jėgai riboti (kabamajai

platformai įstrigus ją keliant);� judėjimo ribojimo jungikliai (į viršų ir netgi į apačią);� įtaisas, leidžiantis kabamąją platformą kelti į viršų ir

automatiškai sustabdyti judėjimą, pernelyg viršijuslygmenų aukščio skirtumą.

Patikrinkite, ar:� teisingai įrengti elektros įrenginiai ir ar imtasi prie-

monių, apsaugančių nuo mirtino sužalojimo elektra.Daugiau informacijos apie šias rizikos rūšis rasite3.5 skyriuje „Darbo aukštyje elektros įrenginiuosearba šalia jų rekomendacijos“;

� teisingai įtaisyti kontroliniai įtaisai.

Be to, įsitikinkite, kad visus suktuvus galima valdyti:� vienu metu;� naudojant valdymo priemones, nedelsiant sustabdan-

čias bet kokį judėjimą, jei šalia jų nėra nė vieno žmo-gaus;

� naudojant valdymo priemones, kurias galima užblo-kuoti stovėjimo padėtyje ir kuriose yra įrengtas ava-rinis stabdys.

KABAMŲJŲ DARBO PLATFORMŲ NAUDOJIMAS

Įvertinus su darbu aukštyje susijusias rizikos rūšis, kaba-mąsias platformas galima naudoti tuo atveju, jei nėragalimybės naudoti jokių kitų saugių darbo įrenginių.

Kabamosios platformos, kurioms reikalingi lynai, leidžiapatekti į aukštai esančias darbo vietas, be to, tokių plat-formų padėtį galima pritaikyti prie šių darbo vietų.

Jei tokie įrenginiai buvo pasirinkti:� jais turėtų būti leidžiama naudotis tik tinkamai apmo-

kytiems ir rašytines instrukcijas gavusiems darbuoto-jams;

� juos surinkę, užtikrinkite, kad kabamosios platformosbūtų stabilios ir naudojamos pagal eksploatacijosinstrukcijas;

� palei platformų arba lopšių kraštus kaip apsauga nuokritimo turėtų būti įrengti turėklai;

� prie kiekvienos tvirtinimo vietos turėtų būti kabinamidu lynai: apkrovą laikantis ir apsauginis;

4. L

aiki

nam

dar

bui a

ukšty

je s

kirti

įren

gini

ai

51

� kelti būtina sinchroniškai, kad darbo platforma išliktųhorizontali, o lynai – vertikalūs.

� platformai pasvirus, automatinis įtaisas turėtų sustab-dyti kėlimą;

� turėtų būti naudojamos asmeninės apsaugos priemo-nės (AAP), saugančios nuo kritimo iš aukščio;

� kiekvieną kartą prieš pradedant dirbti turėtų būti tik-rinamas kabamųjų platformų veikimas ir būklė (pir-miausia reikėtų patikrinti AAP ir kitas papildomas kri-timo rizikos šalinimo arba mažinimo priemones).

4.7.5 KABAMIEJI LOPŠIAI

FASADŲ TAISYMAS IR VALYMAS

Vienas iš galimų metodų, skirtų fasadams taisyti ir valyti,yra kabamųjų lopšių naudojimas.

Kabamasis lopšys visada turėtų būti gerai pritvirtintasprie pastato.

Be to:� kiekvieną kartą prieš naudodami įsitikinkite, kad lop-

šys veikia tinkamai;� naudoti lopšį leiskite tik tinkamai apmokytiems dar-

buotojams; jie privalo laikytis naudojimo instrukcijų;

� ant takelių ir įėjimų į lopšį įrenkite apsaugos nuo kri-timo sistemas;

� reikalaukite, kad nevaldomuose lopšiuose dirbantysdarbuotojai naudotų saugos diržus;

� darbdavys turėtų gauti informaciją apie meteorologi-nes sąlygas (vėją, temperatūrą, ledą, šalnos riziką,lietų ir t. t.) ir atitinkamai pranešti darbuotojams.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

52

5.1 TURĖKLAI IR UŽTVAROS

APSAUGINIŲ TURĖKLŲ NAUDOJIMAS

Apsauginiai turėklai yra tiesioginė kolektyvinė apsaugospriemonė, neleidžianti darbuotojams nukristi, įrengiantvisų kraštų apsaugą.

Kad būtų išvengta bet kokios rizikos nukristi, šios rūšieskolektyvinei apsaugai reikėtų teikti pirmenybę kitų įrengi-nių atžvilgiu.

Apsauginių turėklų sistemos gali būti:� iš trijų atskirų dalių: tvirto ir atsparaus paviršiaus,

viduriniojo skersinio ir standžių grindjuosčių; arba� sudėtinių sistemų, kurias sudaro apsauginiai skydai,

tvirtos lentos arba trijų dalių šoninės apsaugos siste-mos su apsauginiais tinklais, apsauginiais aptvaraisir analogiškais arba panašiais įrenginiais.

KRAŠTŲ APSAUGA

Jei gresia rizika nukristi, turėtų būti įrengta šoninės apsau-gos įrenginiai arba stacionarios užtvaros, neleidžiančiosdarbuotojams nukristi (iškristi):� nuo laiptų be turėklų, laiptų aikštelių, pro sienose

paliktas angas;� nuo darbo vietų ir takelių;� pro grindyse, lubose ir stoguose paliktas angas.

Šoninė apsauga turėtų būti įrengta kuo arčiau tų vietų,kur darbuotojai gali nukristi. Ją turėtų sudaryti laiptųturėklai ir tarpiniai stulpeliai, taip pat galima įrengtigrindjuostes.

5.2 APSAUGA DIRBANT ANT NUOŽULNIŲ

PAVIRŠIŲ

NUOŽULNAUS PAVIRŠIAUS APAČIOJE ĮRENGIAMŲ APSAUGOS SISTEMŲNAUDOJIMAS

Remiantis įvertinta rizika, šias apsaugos priemones gali-ma pasirinkti, kai norima suteikti veiksmingą kolektyvinęapsaugą nuo kritimo iš aukščio rizikos.

Šios apsaugos priemonės gali sulaikyti dirbant ant nuo-žulnių paviršių nuslydusius darbuotojus.

Jos atrodo kaip uždaros apsauginės pertvaros su tinklais,skydais arba standžiomis plokštėmis.

Ant nuožulnių stogų naudojant kraštų apsaugos įtaisus,būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:� tokių stogų, kurių nuolydis leidžia įrengti šiuos įtaisus,

yra nedaug;� paslydimo ant paviršiaus rizikos dydis priklauso nuo

stogo arba nuožulnaus paviršiaus nuolydžio kampo;� kraštų apsaugos įtaisai turi būti išdėstyti po saugoma

darbo zona.

Atraminiai elementai turi būti:� įrengti atsižvelgiant į gamintojo pateiktas surinkimo ir

naudojimo instrukcijas; ir� tvirtinami tik prie ištisinių gegnių ir būti statmeni nute-

kamiesiems stogo latakams bei pakankamai tvirti.

Įrengiant kraštų apsaugos įtaisus, turėtų būti naudojamosasmeninės apsaugos priemonės (AAP).

5. P

agal

bini

ai ir

pap

ildom

i aps

augi

niai

įren

gini

ai

53

5. PAGALBINIAI IR PAPILDOMI APSAUGINIAIĮRENGINIAI

54

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) 5.3 APSAUGINIAI TINKLAI

APSAUGINIO TINKLO ĮRENGIMAS

Darbdaviui įvertinus riziką, gali būti naudojami apsaugi-niai tinklai.Tokiu atveju:� apsauginius tinklus įrenkite naudodami tokius darbo

įrenginius kaip saugi darbo platforma ir laikydamie-si saugos instrukcijų, kad darbuotojams negrėstųpapildoma rizika nukristi;

� vadovaukitės statybvietėje taikytinomis instrukcijomis,laikykitės jų ir užtikrinkite, kad jų būtų laikomasi;

� apsauginius tinklus tvirtinkite tik prie tvirtų konstrukci-jos elementų.

Darbdavys turėtų užtikrinti, kad tvirtinant tinklus nebūtųviršyta:� leidžiamas kritimo apsaugotoje darbo vietoje ir jos

šonuose aukštis;� atstumai tarp tinklo tvirtinimo vietų;� didžiausios tinklo apkrovos vertės.

Naudokite tik tinkamus ir nesugadintus tinklus, kiekvienąkartą prieš naudodami juos patikrinkite remdamiesinacionaliniais teisės aktais ir nacionaline praktika.

Atsižvelkite į apsauginio tinklo deformaciją dėl patiriamųapkrovų ir užtikrinkite, kad krentantis darbuotojas neatsi-trenktų į žemę.

Išnagrinėkite papildomas gamintojo instrukcijose pateik-tas saugaus apsauginių tinklų įrengimo ir naudojimorekomendacijas.

APSAUGINIŲ TINKLŲ NAUDOJIMAS

Apsauginiai tinklai naudojami darbo metu nukritusiemsdarbuotojams sulaikyti.

Jie gali būti naudojami:� po angomis;� po staigiais nuolydžiais;� po nesaugiomis kojų atramomis.

Tinklai turėtų būti įrengti kaip galima arčiau konstrukcijosapačios.

5.4 ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

(AAP)

BENDROSIOS NUOSTATOS. APIBRĖŽIMAS (DIREKTYVA 89/656/EEB)

Asmeninė apsaugos priemonė (AAP) – bet kuri priemonė,skirta darbuotojui dėvėti ar turėti, siekiant apsisaugotinuo pavojų, kurie gali kelti grėsmę jo darbo saugai irsveikatai, bei bet kuris kitas šiam tikslui skirtas priedas arreikmuo.

Šis apibrėžimas netaikomas:a) įprastiems darbo drabužiams ir uniformoms, kurios

nėra specialiai pritaikytos darbuotojo saugai ir svei-katai užtikrinti;

b) priemonėms, naudojamoms avarinių ir gelbėjimo tar-nybų;

c) asmeninėms apsaugos priemonėms, kurias dėvi arnaudoja kariuomenė, policija ir kitos viešosios tvarkosžinybos;

d) asmeninėms apsaugos priemonėms, kurios naudoja-mos kelių transporte;

e) sporto įrangai;f) savigynos ar atgrasymo priemonėms;g) nešiojamiems prietaisams, skirtiems rizikos veiksniams

ir kliūtims nustatyti ir apie juos įspėti.

Asmeninės apsaugos priemonės turi būti naudojamos, kaineįmanoma išvengti rizikos arba pakankamai ją apribotitechninėmis kolektyvinės apsaugos priemonėmis, darboorganizavimo priemonėmis, metodais ar tvarka.

Asmeninės apsaugos priemonės turi atitikti atitinkamasBendrijos nuostatas dėl konstrukcijos ir gamybos saugosir sveikatos apsaugos požiūriu.

Visos asmeninės apsaugos priemonės privalo:a) būti tinkamos galimai rizikai, pačios nesukeldamos

papildomos rizikos;b) atitikti darbo vietoje esančias sąlygas;c) atitikti ergonominius reikalavimus ir darbuotojo svei-

katos būklę;d) atlikus visus būtinus pakeitimus, tiksliai tikti dėvėtojui.

55

Jeigu dėl daugiau kaip vieno rizikos veiksnio darbuotojuibūtina tuo pat metu dėvėti daugiau kaip vieną asmeninęapsaugos priemonę, tokia priemonė turi būti pritaikyta irefektyviai saugoti nuo minimo rizikos veiksnio ar veiksnių.

Asmeninių apsaugos priemonių naudojimo sąlygos, ypačpriemonių dėvėjimo trukmės atžvilgiu, turi būti nustatytosįvertinant rizikos dydį, jos atvejų dažnį, kiekvieno dar-buotojo darbo vietos bei asmeninių apsaugos priemoniųeksploatacines savybes.

Asmeninės apsaugos priemonės iš esmės skirtos asmeni-niam naudojimui.

Susidarius aplinkybėms, kai tas pačias asmenines apsau-gos priemones turi dėvėti daugiau kaip vienas asmuo,būtina imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad toks jų nau-dojimas nesukeltų sveikatos ar higienos keblumų skirtin-giems naudotojams.

Reikiama informacija apie kiekvieną asmeninę apsaugospriemonę, būtiną vadovaujantis Direktyvos 89/656/EEB4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turi būti suteikiama ir prieina-ma įmonėje ir (arba) įstaigoje.

Asmeninėmis apsaugos priemonėmis nemokamai turiaprūpinti darbdavys, kuris turi užtikrinti gerą jų veikimą irtinkamą higieninę būklę, atlikdamas būtiną priežiūrą, tai-symą ir pakeitimą naujomis.

Tačiau valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinępraktiką, gali numatyti galimybę iš darbuotojo reikalautipadengti dalį tam tikrų asmeninių apsaugos priemoniųkainos, jei tokios priemonės naudojamos ne tiktai darbovietoje.

Darbdavys pirmiausia privalo pranešti darbuotojui apierizikos veiksnius, nuo kurių jį saugo dėvimos asmeninėsapsaugos priemonės.

Darbdavys rengia asmeninių apsaugos priemonių dėvėji-mo mokymus ir, jei reikia, demonstravimą.

Asmenines apsaugos priemones galima naudoti tik pagalnurodytą paskirtį, išskyrus specifines ir išskirtines aplinky-bes.

Priemonės turi būti naudojamos pagal instrukcijas.

Tokios instrukcijos turi būti darbuotojams suprantamos.

Stengdamasi, kad Direktyva 89/656/EEB būtų tinkamaitaikoma, Komisija patvirtino ataskaitą (89/C328/02)dėl šios direktyvos įgyvendinimo AAP pasirinkimo ir nau-dojimo atžvilgiu (OL C328, 1989 12 30, p. 3).

ASMENINIŲ APSAUGOS NUO KRITIMO IŠ AUKŠČIO PRIEMONIŲ

APIBRĖŽIMAS

Asmeninės apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonėsyra sistemos, kurios:

� saugo darbuotojus nuo kritimo iš aukščio rizikos(darbo suvaržymas); ir

� mažina nukritusių darbuotojų kritimo atstumą irpasekmes (kritimo sustabdymas).

Be to, jos padeda saugiai atlikti gelbėjimo darbus.

Asmeninės apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonėsnaudojamos tik tada, kai techniškai neįmanoma naudotikolektyvinių apsaugos priemonių.

Visais atvejais būtina įsitikinti, kad įrengta tinkama inka-ravimo sistema, skirta asmeninėms apsaugos nuo kritimopriemonėms saugiai pritvirtinti.

Asmeninės apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonėsgali būti naudojamos:� kai darbą reikia atlikti šalia plokščių stogų atbrailų;� ant stulpų;� atliekant statybos darbus;� kartu su lipimo įranga (sugriebimo įtaisais).

Darbas, kurį dirbant reikia naudoti asmenines apsaugosnuo kritimo priemones, visada turėtų būti nedidelės trukmės.

AAP nagrinėjamos ir Direktyvoje 89/686/EEB15, kuriojenustatomi pagrindiniai saugos reikalavimai, kuriuos turiatitikti AAP, kad jų naudotojai išliktų sveiki ir saugūs. IIpriede nustatyti pagrindiniai visoms AAP taikytini sveika-tos ir saugos reikalavimai, o 3.1.2 skirsnis specialiai skir-tas apsaugai nuo kritimo.

KADA NAUDOTI ASMENINES APSAUGOS PRIEMONES

Kai gresia rizika nukristi ir kai negalima taikyti kolektyvi-nių apsaugos priemonių:� visada naudokite per juosmenį susegamą apsauginį

diržą;� visada naudokite apsaugos nuo kritimo įtaisą arba

energijos sugertuvą.

Blokavimo įtaisą naudokite tik tada, kai darbuotojas turibūti laikomas darbinėje padėtyje arba kai jis turi būti sau-gomas nuo rizikos paslysti.

5. P

agal

bini

ai ir

pap

ildom

i aps

augi

niai

įren

gini

ai

15 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonė-mis, suderinimo, OL L 399, 1989 12 30, p. 18.

AAP turi periodiškai tikrinti kompetentingi arba tinkamaiapmokyti asmenys.

Prieš kiekvieną naudojimą, atlikite vizualinę patikrą.

Inkarą tvirtinkite tik prie tvirtų ir, jei galima, virš naudoto-jo esančių konstrukcijos elementų.

Inkarus pritvirtinti turi statybvietės brigadininkas.

Karabininiuose kabliuose turi būti įrengtas saugos įtaisas,kad jie netyčia neatsidarytų.

Tvirtinimo įtaisai (lynai, dirželiai) turi būti įtempti; netrau-kite jų per aštrias briaunas.

Pavojingas medžiagas, pvz., degius gaminius, sprogme-nis, rūgštis, šarminius tirpalus, valymo priemones, lakiasmedžiagas ir rūdijančias medžiagas laikykite nepasi-ekiamoje vietoje.

Po kritimo nenaudokite tų pačių AAP, kol pagal gaminto-jo instrukcijas jų nepatikrins kompetentingi asmenys.

APSAUGA NUO KRITIMO DIRBANT ANT STULPŲ (1 DALIS)

Įvertinęs riziką, darbdavys privalo pranešti darbuotojamsapie šiam darbui būdingas rizikos rūšis, tinkamai juosapmokyti ir:� aprūpinti juos asmeninėmis apsaugos nuo kritimo

priemonėmis;� atkreipti ypatingą dėmesį į inkarų įtvirtinimus;� įrengti įrenginius, leidžiančius darbuotojams saugiai

nusigauti į aukštai esančias darbo vietas, kartu susavimi nešant įrankius ir įrenginius (pvz., įrengti kel-tuvus);

� parengti gelbėjimo sistemą ir užtikrinti, kad būtųįrengti tam būtini įrenginiai.

APSAUGA NUO KRITIMO DIRBANT ANT STULPŲ (2 DALIS)

Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie apsaugosnuo kritimo priemonių naudojimą ir atitinkamai juosapmokyti, pirmiausia:� pranešti apie būtinybę prieš lipant į stulpą užsidėti

asmenines apsaugos nuo kritimo priemones;� pranešti apie būtinybę, kai tik įmanoma, dėvėti nelei-

džiančius nukristi saugos diržus;� apmokyti naudoti lyno ilgio derinimo įtaisus, kai lynai

turi būti įtempti (pvz., ant stulpų atramų);� pranešti apie būtinybę būti ypač atsargiems lipant į

pasvirusį arba slidų stulpą arba dirbant ant tokio stul-po;

� pranešti apie būtinybę lipti neužimtomis rankomis, t.y. nesinešti įrankių arba įrenginių, jei šie trukdytųdarbuotojams ir neleistų jiems visiškai saugiai įlipti įstulpą.

5.5 DARBO ANT TRAPIŲ PAVIRŠIŲ

ĮRENGINIAI

DARBAS ANT TRAPIŲ PAVIRŠIŲ

Iš trapių medžiagų pagamintos stogų dangos yra stikloatriumai, stogai iš gofruoto fibrocemento, stikliniai stogaiir t. t. Tačiau nepamirškite, kad netgi netrapios medžia-gos laikui bėgant gali tapti trapios dėl senėjimo ir meteo-rologinio poveikio.

Dirbant ant tokių stogų, darbdavys turėtų pranešti dar-buotojams apie toliau išvardytas saugos priemones irišmokyti jas taikyti:� išmokyti nustatyti po stogo danga arba nerūdijančio-

mis perdangomis esančių gegnių, tvirtų klojinių, tvirtųatramų vietą;

SVARBU NELAIMĖS ATVEJU:

ant saugos diržo pakibusio darbuotojo sveikatai gre-sia didelis pavojus.

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

56

� išmokyti pažymėti takelius, kuriais būtų galima vaikš-čioti ir ant kurių būtų galima dirbti;

� išmokyti įrengti apsaugos nuo kritimo įtaisus;� išmokyti statyti tinklus, apsauginius skydus, tvirtas

atramas ir t. t.;� įrengti kraštų apsaugos įrenginius ir pastatyti pasto-

lius, jei viršijamas leidžiamas dirbti aukštis.

57

5. P

agal

bini

ai ir

pap

ildom

i aps

augi

niai

įren

gini

ai

I. EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

EUROPOS SĄJUNGOS DIREKTYVOS

2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybosdirektyva 2001/45/EB, iš dalies keičianti 2001 m. bir-želio 27 d. Tarybos direktyvą 89/655/EEB dėl būtiniau-sių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų sau-gos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva,kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1dalyje).(OL L 195, 2001 7 19 p. 46).

1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEBdėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugaidarbe gerinti nustatymo.(OL L 183, 1989 6 29 p. 1).

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/655/EEBdėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų dar-buotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskiradirektyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16straipsnio 1 dalyje) (89/655/EEB).(OL L 393, 1989 12 30, p. 13).

1995 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 95/63/EB, išdalies keičianti Direktyvą 89/655/EEB dėl būtiniausiųdarbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos irsveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaipnumatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 daly-je).(OL L 335, 1995 12 30, p. 28).

1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėlbūtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiosearba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštunto-ji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje).(OL L 245, 1992 8 26, p. 6).

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEBdėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų,darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsau-gos priemones (trečioji atskira direktyva, kaip numatytaDirektyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)(89/656/EEB).(OL L 393, 1989 12 30, p. 18).

1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/58/EEB dėlbūtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba)sveikatos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numa-tyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje).(OL L 245, 1992 8 26, p. 23).

Komisijos komunikatas 89/C 328/02, skirtas 1989 m.lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 89/656/EEB įgyven-dinimui (1), dėl asmeninių apsaugos priemonių saugosaspektų vertinimo šių priemonių pasirinkimo ir naudojimotikslu (89/C 328/02).(OL C 328, 1989 12 30, p. 3).

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/686/EEBdėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmisapsaugos priemonėmis, suderinimo.(OL L 399, 1989 12 30, p. 18).

PRIEDAI

59

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

60

61

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

62

63

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

64

65

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

66

67

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

68

69

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

)

70

71

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) II. EUROPOS STANDARTAI

EN 074-1Pastolių ir statramsčių jungtys, jungiamieji kaiščiai ir atra-minės plokštės. 1 dalis. Vamzdžių jungtys. Reikalavimaiir bandymo procedūros

EN 131-1Kopėčios. Terminai, tipai, funkciniai dydžiai

EN 131-2Kopėčios. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas

EN 341Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Nusi-leidimo įtaisai

EN 280:2001Judamosios pakeliamosios darbinės platformos. Projekti-niai skaičiavimai. Stovumo kriterijai. Konstravimas.Sauga. Tyrimai ir bandymai

EN 353-1Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. 1dalis. Valdomieji kritimo stabdytuvai, įskaitant standžiąjąinkaravimo vedlinę

EN 353-2Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. 2dalis. Valdomieji kritimo stabdytuvai, įskaitant lanksčiąjąinkaravimo vedlinę

EN 354Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Sau-gos diržų kobiniai

EN 355Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Ener-gijos sugertuvai

EN 358Asmeninė apsauginė įranga darbo padėčiai nustatyti irapsaugoti nuo kritimo iš aukščio. Diržai darbo padėčiainustatyti ir sulaikyti krentant. Kobiniai darbo padėčiainustatyti

EN 360Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Įtrau-kiamieji kritimo stabdytuvai

EN 361Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Kūnosaugos diržai

EN 362Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Jung-tys

EN 363Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Kriti-mą stabdančios sistemos

EN 364Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Ban-dymo metodai

EN 365Asmeninė apsauginė įranga nuo kritimo iš aukščio. Ben-drieji reikalavimai, keliami naudojimo, techninės priežiū-ros, periodinio tikrinimo, taisymo, ženklinimo ir pakavimoinstrukcijoms

EN 564Alpinizmo įranga. Pagalbinė virvė. Saugos reikalavimaiir bandymo metodai

EN 565Alpinizmo įranga. Juostelė. Saugos reikalavimai ir ban-dymo metodai

EN 601Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Liejiniai. Liejinių, naudoja-mų esant sąlyčiui su maisto produktais, cheminė sudėtis

EN 795Apsauga nuo kritimo iš aukščio. Inkaravimo įtaisai. Rei-kalavimai ir bandymai

EN 813Asmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo išaukščio. Sėdimieji diržai

EN 1004Kilnojamieji pastoliai iš surenkamųjų elementų. Medžia-gos, matmenys, skaičiuotinės apkrovos, saugos ir eksp-loataciniai reikalavimai

EN 1065Reguliuojamos teleskopinės plieninės atramos. Gaminioreikalavimai, projektavimas ir įvertinimas apskaičiuojantbei bandant

EN 1808:1999Kabamųjų keliamųjų platforminių įrenginių saugos reika-lavimai. Projektiniai skaičiavimai, stabilumo kriterijai,konstravimas. Bandymai

EN 1263-1Apsauginiai tinklai. 1 dalis. Saugos reikalavimai, bandy-mo metodai

EN 1263-2Apsauginiai tinklai. 2 dalis. Padėties ribų nustatymo sau-gos reikalavimai

EN 1891-AAsmeninė apsauginė įranga apsaugai nuo kritimo išaukščio. Mažo tąsumo lynai su šerdies apvalkalu

EN 12810-1Surenkamieji fasadų pastoliai. 1 dalis. Techniniai gami-nių reikalavimai

EN 12810-2Surenkamieji fasadų pastoliai. 2 dalis. Specialieji konst-rukcijų projektavimo metodai

EN 12811-1Laikinoji statybos darbų įranga. 1 dalis. Pastoliai. Tech-niniai reikalavimai ir bendrasis projektavimas

72

EN 12811-2Laikinoji statybos darbų įranga. 2 dalis. Informacija apiemedžiagas

EN 12811-3Laikinoji statybos darbų įranga. 3 dalis. Bandymasapkrova

EN 12812Laikantieji pastoliai. Techniniai reikalavimai ir bendrasisprojektavimas

EN 12813Laikinosios statinių konstrukcijos. Apkrovų veikiami bokš-tai iš surenkamųjų komponentų. Specialieji konstrukcijųskaičiavimo metodai

EN 13331-1Tranšėjų klojinių sistemos. 1 dalis. Gaminių specifikacija

EN 13331-2 TTranšėjų klojinių sistemos. 2 dalis. Įvertinimas skaičiuo-jant arba bandant

EN 13374Laikinosios briaunų apsaugos sistemos. Gaminio reikala-vimai, bandymo metodai

EN 13377Pramoninių surenkamųjų ir išardomųjų klojinių skersiniaiiš medienos. Reikalavimai, klasifikavimas ir įvertinimas

EN 14653-1Rankomis valdomos hidraulinės tranšėjų tvirtinimo siste-mos. 1 dalis. Gaminio techniniai reikalavimai

EN 14653-2Rankomis valdomos hidraulinės tranšėjų tvirtinimo siste-mos. 2 dalis. Įvertinimas skaičiuojant arba bandant

EN 1495:1997Kėlimo platformos. Bokštinės darbo platformos

EN 1570:1998Kėlimo stalų saugos reikalavimai

73

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) III. BIBLIOGRAFIJA

EUROPEAN UNION (EUROPOS SĄJUNGA)

Safe roofwork: FACTS 49/European Agency for Safetyand Health at Work, Bilbao: European Agency for Safe-ty and Health at Work, 2004, 2 pp.ISSN 1681-2123

Guide of Best Practices on the Coordination of Healthand Safety in the Construction Sector, Parts 1, 2 and 3.Applications and a look at the work site. Guide of BestPractices on the Coordination of Health and Safety,Directive 92/57/EEC on health and safety on tempora-ry or mobile site. Legal Bases of Accident Prevention andResults of the European Social Dialogue by EuropeanConstruction Industry Federation (FIEC), European Fede-ration of Building and Woodworkers (EFBWW) and SEF-MEP (April 2003).

Preventing Work-Related Slips, Trips and Falls: FACTS14/European Agency for Safety and Health at Work, Bil-bao: European Agency for Safety and Health at Work,2001, 2 pp.

BELGIQUE/BELGIË (BELGIJA)

Chutes de hauteur. Applications pratiques, série Protec-tions collectives, Comité national d’actions pour la sécu-rité et l’hygiène dans la construction (CNAC), Bruxelles,CNAC, juin 1997, 85 p.

De polyvalente bouwvakker, beroepsmonografie, Comiténational d‘actions pour la sécurité et l‘hygiène dans laconstruction (CNAC), Bruxelles, CNAC, 199 p.

Échafaudages de service et de protection, série Travaux,Comité national d’actions pour la sécurité et l’hygiènedans la construction (CNAC), Bruxelles, CNAC, juin1995, 31 p.

Échafaudages sur taquets d’échelles, P Construction n° 3,Comité national d’actions pour la sécurité et l’hygiènedans la construction (CNAC), Bruxelles, CNAC, 20 p.

Échelles, Fiche d’instruction n° 014, Prévention et intérim,Bruxelles, Prévention et intérim, août 2000, 6 p.

Échelles et escaliers de construction, série Équipementsde travail, Comité national d’actions pour la sécurité etl’hygiène dans la construction (CNAC), Bruxelles,CNAC, septembre 1997, 70 p.

Plates-formes de travail se déplaçant le long de mât(s),P Construction n° 5, Comité national d’actions pour lasécurité et l’hygiène dans la construction (CNAC), Bru-xelles, CNAC, 3 p.

Protection contre les chutes, série Équipements de pro-tection individuelle, Comité national d’actions pour lasécurité et l’hygiène dans la construction (CNAC), Bru-xelles, CNAC, décembre 1995, 71 p.

Travaux en hauteur, Comité national d’actions pour lasécurité et l’hygiène dans la construction (CNAC), Bru-xelles, CNAC, juin 2002, 19 p.

Travaux en toiture, série Travaux, Comité national d’ac-tions pour la sécurité et l’hygiène dans la construction(CNAC), Bruxelles, CNAC, décembre 1996, 22 p.

ČESKÁ REPUBLIKA (ČEKIJA)

(Informacijos nėra)

ΚΥΠΡΟΣ (KIPRAS)

Οι ακόλουθες εκδόσεις διατίθενται από το ΚυβερνητικόΤυπογραφείο της Κύπρου σε έντυπη μορφή, ή/και στηνιστοσελίδα του Τμήματος Επιθεώρησης Εργασίας σε «pdfformat» στη διεύθυνση: www.mlsi.gov.cy/dli.

Ασφάλεια και υγεία στις κατασκευές — Ερωτηματολόγιοεντοπισμού των επικίνδυνων καταστάσεων: ΤμήμαΕπιθεώρησης Εργασίας — Γ.Τ.Π. 56/1999

Ασφάλεια και υγεία στα κατασκευαστικά έργα –Προγραμματισμός, εκτέλεση έργου, κατεδάφιση: ΤμήμαΕπιθεώρησης Εργασίας, Σεπτέμβριος 2002 (διατίθεται μόνοστην ιστοσελίδα του Τμήματος Επιθεώρησης Εργασίας)

Οδηγίες ασφάλειας στις οικοδομές: Τμήμα ΕπιθεώρησηςΕργασίας — Γ.Τ.Π. 40/2002

Οδηγός για το σχέδιο ασφάλειας και υγείας στακατασκευαστικά έργα: Τμήμα Επιθεώρησης Εργασίας —Γ.Τ.Π. 253/2002

Η εκτίμηση του κινδύνου στον εργασιακό χώρο — Τα πέντεβήματα: Τμήμα Επιθεώρησης Εργασίας — Γ.Τ.Π. 48/2004

Ασφάλεια και υγεία στα κατασκευαστικά άργα — Βασικέςπρόνοιες των περί ασφάλειας και υγείας (ελάχιστεςπροδιαγραφές για προσωρινά ή κινητά εργοτάξια)κανονισμών του 2002: Τμήμα Επιθεώρησης Εργασίας —Γ.Τ.Π. 251/2004

Ασφάλεια και υγεία στις κατασκευές — «Οχτώ ομάδεςπροτεραιοτήτων»: Τμήμα Επιθεώρησης Εργασίας — Γ.Τ.Π.109/2005

Εργασία σε ύψος με ασφάλεια: Τμήμα ΕπιθεώρησηςΕργασίας — Γ.Τ.Π. 166/2005

DANMARK (DANIJA)

Branchevejledning om opstilling og nedtagning af stillad-ser. Valby, Branchearbejdsmiljørådet for Bygge & Anlæg,januar 2001, 61 s. ISBN 87-7359-941-7

Branchevejledning om standardblade for stilladser. Valby,Branchearbejdsmiljørådet for Bygge & Anlæg, maj 2001,38 s. ISBN 87-7952-006-5

DEUTSCHLAND (VOKIETIJA)

Verordnung über Sicherheit und Gesundheitsschutz beider Bereitstellung von Arbeitsmitteln und deren Benutzungbei der Arbeit, über Sicherheit beim Betrieb überwa-chungsbedürftiger Anlagen und über die Organisation desbetrieblichen Arbeitsschutzes (Betriebssicherheitsverord-nung – BetrSichV), BGBL. I S. 3777, 27. September 2002.

AMD Spezial: Gesund im Beruf: Die Dachdecker; Arbeits-medizinischer Dienst der Berufsgenossenschaften der Bau-wirtschaft, Frankfurt am Main, 2001, 16 S.

AMD Spezial : Gesund im Beruf: Die Zimmerer, Arbeits-medizinischer Dienst der Berufsgenossenschaften der Bau-wirtschaft, Frankfurt am Main, 2001, 20 S.

74

Arbeitssicherheit bei Baumarbeiten, Kassel: Gartenbau-Berufsgenossenschaft Technische Abteilung, April 2001,39 S.

Auf dem Holzweg: Aktion: Sicherer Auftritt, verteilt wäh-rend der Schwerpunktaktion 2003/2004: Berufsgenossen-schaften der Bauwirtschaft, 2 S.

Bauarbeiten: Aktuelles zu Sicherheit und Gesundheit, Kas-sel: Bundesverband der landwirtschaftlichen Berufsgenos-senschaften (BLB), Hauptstelle für Sicherheit und Gesund-heitsschutz, September 2000, 67 S.

Bausteine: Sicher arbeiten – gesund bleiben, Frankfurt amMain: Berufsgenossenschaft der Bauwirtschaft, ca. 480 S.

Benutzen von Leitern: Tipps für angehende Fachleute,Köln: Berufsgenossenschaft der Feinmechanik und Elektro-technik (BGFE), 24 S.

Berufsgenossenschaftliche Informationen für Sicherheit undGesundheit bei der Arbeit: Sicherheit von Seitenschutz,Randsicherungen und Dachschutzwänden als Absturzsi-cherungen bei Bauarbeiten, Hauptverband der gewerbli-chen Berufsgenossenschaften, Fachausschuss „Bau” derBGZ, Deutschland: Berufsgenossenschaften der Bauwirt-schaft, Oktober 2002, 20 S.

Berufsgenossenschaftliche Informationen für Sicherheit undGesundheit bei der Arbeit: Schutz gegen Absturz beimBau und Betrieb von Oberleitungsanlagen, Köln: Berufsge-nossenschaft der Feinmechanik und Elektrotechnik (BGFE),Oktober 1999, 14 S.

Berufsgenossenschaftliche Informationen für Sicherheit undGesundheit bei der Arbeit: Persönliche Schutzausrüstun-gen gegen Absturz, Heidelberg: Berufsgenossenschaft derchemischen Industrie, Juni 1999, 48 S.

Berufsgenossenschaftliche Informationen für Sicherheit undGesundheit bei der Arbeit: Schutz gegen Absturz – Auf-fangsysteme sachkundig auswählen, anwenden und prü-fen, Deutschland: Vereinigung der Metall-Berufsgenossen-schaften, 2002.

Berufsgenossenschaftliche Regeln für Sicherheit undGesundheit bei der Arbeit: Einsatz von Schutznetzen,Fachausschuss „Persönliche Schutzausrüstungen” der BGZ,Hauptverband der gewerblichen Berufsgenossenschaften,Deutschland: Berufsgenossenschaften der Bauwirtschaft,Ausgabe 7.2000, 25 S.

Berufsgenossenschaftliche Regeln für Sicherheit und Gesund-heit bei der Arbeit: Einsatz von persönlichen Schutzausrüs-tungen gegen Absturz, Fachausschuss „Persönliche Schut-zausrüstungen” der BGZ, Hauptverband der gewerblichenBerufsgenossenschaften, Deutschland: Berufsgenossenschaf-ten der Bauwirtschaft, April 1998, 40 S.

Berufsgenossenschaftliche Regeln für Sicherheit undGesundheit bei der Arbeit: Regeln für die Sicherheit vonTreppen bei Bauarbeiten, Hauptverband der gewerblichenBerufsgenossenschaften Fachausschuss „Bau” der BGZ,Deutschland: Berufsgenossenschaften der Bauwirtschaft,Januar 1996, 14 S.

Berufsgenossenschaftliche Regeln für Sicherheit undGesundheit bei der Arbeit: Sicherheitsregeln für Steigeisenund Steigeisengänge, Hauptverband der gewerblichen

Berufsgenossenschaften Fachausschuss „Bauliche Einrich-tungen” der BGZ, Deutschland: Berufsgenos senschaftender Bauwirtschaft, April 1994, 15 S.

Berufsgenossenschaftliche Regeln für Sicherheit undGesundheit bei der Arbeit: Regeln für den Einsatz von per-sönlichen Schutzausrüstungen zum Halten und Retten,Hauptverband der gewerblichen Berufsgenossenschaften,Fachausschuss „Persönliche Schutzausrüstung” der BGZ,Deutschland: Berufsgenossenschaften der Bauwirtschaft,Oktober 1993, 17 S.

Berufsgenossenschaftliche Regeln für Sicherheit undGesundheit bei der Arbeit: Schutz gegen Absturz beimBau und Betrieb von Freileitungen, Fachausschuss „Elektro-technik” der BGZ, Hauptverband der gewerblichen Berufs-genossenschaften, Deutschland: Berufsgenos senschaftender Bauwirtschaft, Juli 1998, 16 S., aktualisiert 2000.

Dächer – Hinweise für Planung und Ausschreibung sicher-heitstechnischer Einrichtungen, Frankfurt am Main, Mün-chen: Arbeitsgemeinschaft der Bau-Berufsgenos senschaftender Bauwirtschaft, 36 S.

Glas- und Fassadenreinigung – Hinweise für Planung undAusschreibung von Baumaßnahmen, Frankfurt am Main,München: Arbeitsgemeinschaft der Bau-Berufsgenos -senschaften der Bauwirtschaft, 24 S.

Goldene Regeln für das Arbeiten auf Bockgerüsten und anAbsturzkanten: Echte Kerle bleiben oben, verteilt währendder Schwerpunktaktion 2002: Berufsgenossenschaften derBauwirtschaft, 4 S.

Handlungsanleitung für den Umgang mit Arbeits- undSchutzgerüsten, BGI 663, Hauptverband der gewerblichenBerufsgenossenschaften, Ausgabe März 2005, 23 S.(auch als LASI-Veröffentlichung LV37 der obersten Arbeits-schutzbehörden der Länder veröffentlicht)

Leitern (Merkblatt), Bonn: Berufsgenossenschaft für den Ein-zelhandel, 4 S.

Leitern sicher benutzen (Merkheft), Köln: Arbeitsgemein-schaft der Metall-Berufsgenossenschaften, Ausgabe 2000,32 S.

Leitfäden zur Absturzsicherung, Deutschland, Zentrum fürSicherheitstechnik der Berufsgenossenschaft der Bauwirt-schaft und Fachausschuss „Bau”, 2001.

Merkblatt für Podestleitern, Fachausschuss „Bauliche Ein-richtungen” der BGZ, Köln: Hauptverband der gewerbli-chen Berufsgenossenschaften, April 1994, 12 S.

Merkblatt für Seilleitern, Fachausschuss „Bauliche Einrich-tungen” der BGZ, Köln: Hauptverband der gewerblichenBerufsgenossenschaften, April 1994, 12 S.

Mehrzweckleitern (Merkblatt M 31), Bonn: Berufsgenos-senschaft für den Einzelhandel, Technischer Aufsichtsdienst,Ausgabe 02.2003, 12 S.

Montagearbeiten: Tipps für angehende Fachleute, Köln:Berufsgenossenschaft der Feinmechanik und Elektrotechnik(BGFE), 24 S.

Regeln für Sicherheit und Gesundheitsschutz bei Turm- undSchornsteinbauarbeiten, Köln: Berufsgenossenschaften derBauwirtschaft, Juli 1997, 40 S.

75

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) Seilklettertechnik im Gartenbau, Kassel: Gartenbau-Berufs-genossenschaft Technische Abteilung, November 2002,28 p.

Sicherheit im Obstbau, Kassel: Gartenbau-Berufsgenossen-schaft, Technische Abteilung, November 2000, 31 S.

Gerhard Stehfest, Leitern sicher benutzen, BGI 521, Köln:Vereinigung der Metall-Berufsgenossenschaften, Ausgabe2003, 32 S.

Stop dem Absturz, Frankfurt am Main: Berufsgenossen-schaft der Bauwirtschaft, 4 S.

TIPPS — Arbeiten an Fahrleitungsanlagen (Fernbahn),Deutschland: Berufsgenossenschaft der Feinmechanik undElektrotechnik (BGFE), November 1999, 12 S.

TIPPS — Benutzen von Leitern, Deutschland: Berufsgenos-senschaft der Feinmechanik und Elektrotechnik (BGFE), 8 S.

Untersuchung von Absturzunfällen bei Hochbauarbeitenund Empfehlung von Maßnahmen zu deren Verhütung, T.Schuler, K.-D. Röbenack, R. Steinmetzger, Berlin: Bunde-sanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin (BAuA),2001, 120 S. ISBN 3-89701-696-6 ISSN 1433-2086

UUPs!: Information zur Sicherheit am Bau, Frankfurt amMain: Arbeitsgemeinschaft der Bau-Berufsgenossenschaf-ten, 2002, 4 S.

Waldarbeit: Aktuelles zu Sicherheit und Gesundheit, Kas-sel: Bundesvorstand der landwirtschaftlichen Berufsgenos-senschaften (BLB), Stand: November 1999, 67 S.

EIRE (AIRIJA)

Code of practice for access and working scaffolds: Safescaffolding/Health and Safety Authority (HSA), Dublin:HSA, 1 June 1999 – 52 pp.

Code of practice for access and working scaffolds: Safescaffolding/Health and Safety Authority (HSA), Dublin:Stationery office, 1999 – 52 pp.ISBN 0-7076-6770-4

General Access Scaffolds, Construction Summary SheetC.S.S.1/National Irish Safety Organisation (NISO), Dub-lin: NISO – 2 pp.

Guidance on steps which should be taken by the respon-sible person to ensure the safe use of fall arrest protectionequipment/Health and Safety Authority (HSA), Dublin:HAS, February 2002 – 9 pp.

Safe Housekeeping/National Irish Safety Organisation(NISO), Dublin: NISO – 2 pp.

Safe Use of Ladders/National Irish Safety Organisation(NISO), Dublin: NISO – 2 pp.

Safety in Excavations/National Irish Safety Organisation(NISO), Dublin: NISO – 2 pp.

Safety in Roofwork/National Irish Safety Organisation(NISO), Dublin: NISO – 2 pp.

The absolutely Essential Health and Safety Toolkit (for thesmaller construction contractor)/Health and Safety Autho-

rity (HSA), Construction Industry Federation (CIF), Dublin:HSA – 26 pp.

The Use of Nets: Information Bulletin 003-01/Health andSafety Authority (HSA), Dublin: HAS – 1 pp.

Tower Scaffolds/National Irish Safety Organisation(NISO), Dublin: NISO – 2 pp.

Unguarded Openings & Edges/ National Irish SafetyOrganisation (NISO), Dublin: NISO – 2 pp.

Working at Heights Construction Regulations 2001: Safe-ty, Health and Welfare at Work (Construction) Regulations2001 (SI 481 of 2001)/Minister for Enterprise, Trade &Employment, Dublin – 20 pp.ISBN 0-7076-1011-7

Working at Heights/Construction Industry Federation(CIF), Dublin: 1997 – 13 pp.

EESTI (ESTIJA)

(Informacijos n�ra)

EΛΛΑΔΑ (GRAIKIJA)

Τεχνικά έργα: Βασικοί κίνδυνοι και μέτρα

πρόληψης/Aντώνης Tαργουτζίδης, Nικόλαος Βαγιόκας —

Ελλάδα: Ελληνικό Ινστιτούτο Υγιεινής και Ασφάλειας της

Εργασίας (ΕΛΙΝΥΑΕ), 2004, 14 σ

ISBN 960-7678-49-4

Ασφάλεια στα εργοτάξια/Maria S. Dosi Siva — Ελλάδα:

Ελληνικό Ινστιτούτο Υγιεινής και Ασφάλειας της Εργασίας

(ΕΛΙΝΥΑΕ) (Co-funding with Bilbao Agency), 2004, 112 σ

ISBN 960-7678-48-6

Ό,τι πρέπει να ξέρετε για τις πτώσεις-ολισθήσεις/Τομέας

Ασφάλειας Εργασίας/ΔΕΚΠ — ΔΕΗ — Ελλάδα: Τομέας

Ασφάλειας Εργασίας/ΔΕΚΠ — ΔΕΗ, 1997, 15 σ

Από πτώσεις/Κλιμάκιο Υγιεινής και Ασφάλειας

Εργασίας/Τ.ΥΠ.ΠΟ. — ΔΕΗ — Ελλάδα: Κλιμάκιο Υγιεινής και

Ασφάλειας Εργασίας/Τ.ΥΠ.ΠΟ. — ΔΕΗ — 19 σ

Προστασία από πτώσεις/Ινστιτούτο Εργασίας ΓΣΕΕΑΔΕΔY

(INE) — Ελλάδα: Ινστιτούτο Εργασίας ΓΣΕΕΑΔΕΔY (INE), 2000

ESPAÑA (ISPANIJA)

«Caída en altura». Serie Prevención riesgos: Cultura pre-ventiva. Episodio Primero. Sección Sindical de CC.OO.,Fundación para la Prevención de Riesgos Laborales.España

«Guía orientativa para la selección y utilización de EPIcontra caídas de altura: Los EPI y su papel en la preven-ción: ¿Qué debo saber?», Instituto Nacional de Seguridade Higiene en el Trabajo (INSHT). Madrid: INSHT. 11 pp.

«Guía para evitar las caídas de altura» (1a parte). Dipu-tación Provincial de Málaga. Junio de 2003. 4 pp.

«Guía para evitar las caídas de altura» (2a parte). Dipu-tación Provincial de Málaga. Julio de 2003. 4 pp.

«NTP 123: Barandillas». Instituto Nacional de Seguridade Higiene en el Trabajo (INSHT). Madrid: INSHT. 5 pp.

76

«NTP 124: Redes de seguridad». Instituto Nacional deSeguridad e Higiene en el Trabajo (INSHT). Madrid:INSHT. 17 pp.

«NTP 202: Sobre el riesgo de caída de personas a distin-to nivel». Instituto Nacional de Seguridad e Higiene en elTrabajo (INSHT). Madrid: INSHT. 11 pp.

«NTP 207: Plataformas eléctricas para trabajos en altura».Instituto Nacional de Seguridad e Higiene en el Trabajo(INSHT). Madrid: INSHT. 12 pp.

«NTP 301: Cinturones de seguridad: guías para la elección;uso y mantenimiento». Instituto Nacional de Seguridad eHigiene en el Trabajo (INSHT). Madrid: INSHT. 10 pp.

«NTP 448: Trabajos sobre cubiertas de materiales lige-ros». Instituto Nacional de Seguridad e Higiene en el Tra-bajo (INSHT). Madrid: INSHT. 15 pp.

«NTP 95: Escombros y su evacuación desde plantas depisos». Instituto Nacional de Seguridad e Higiene en elTrabajo (INSHT). Madrid: INSHT. 6 pp.

«Riesgo de caída de altura en la construcción: Engancha-te a la seguridad». Campaña Europea de Inspección deTrabajo. Madrid: Ministerio de Trabajo y Asuntos Sociales,2003. 14 pp. NIPO 291-03-05-2

«Riesgo de caída de altura en la construcción: Guía paraevitarlas». Ministerio de Trabajo y Asuntos Sociales. Mad-rid: Ministerio de Trabajo y Asuntos Sociales 2003. 20 pp.NIPO 201-03-103-6

FRANCE (PRANCŪZIJA)

Arrimage des charges sur les véhicules routiers, Institutnational de recherche et de sécurité (INRS), Paris, INRS,1992-2002, 79 p. ISBN 2-7389-0203-0

Banches du génie civil (deuxième partie). Recommanda-tions contre les chutes de personnes à partir de la banche,Fiche de sécurité D3 F 02 87, Organisme professionnel deprévention du bâtiment et des travaux publics (OPPBTP),Boulogne-Billancourt, OPPBTP, 1996, 4 p.

Certificat de qualification professionnelle monteur d‘écha-faudage, Syndicat français de l’échafaudage, du coffrageet de l’étaiement, France, Syndicat français de l’échafau-dage, du coffrage et de l’étaiement, 2001, 13 p.

Conception des centres de tri des déchets, Déchets ména-gers et assimilés issus de la collecte sélective, Institut nationalde recherche et de sécurité (INRS), Paris, INRS, 2003, 54 p. ISBN 2-7389-1186-2

Conception des lieux de travail, Démarches, méthodes etconnaissances techniques, Institut national de recherche etde sécurité (INRS), Paris, INRS, 2001-2003, 124 p.

Conception des usines d’épuration des eaux résiduaires,Institut national de recherche et de sécurité (INRS), Paris,INRS, 2002, 58 p. ISBN 2-7389-1095-5

Couvreur, Guide de sécurité: artisans et petites entreprises,Organisme professionnel de prévention du bâtiment et destravaux publics (OPPBTP), Boulogne-Billancourt, OPPBTP,1993, 51 p. ISBN 2-7354-0214-2

Descriptif pour lot échafaudage de pied à l’attention desprescripteurs, Caisse régionale d’assurance maladie(CRAM), Alsace-Moselle, Strasbourg, CRAM, Alsace-Moselle, 4 p.

Développement et promotion des métiers sur cordes, Réfé-rentiel certificat de qualification professionnelle, SFETHSCAPHCO, CFDT, Paris, SEFTH SCAPHCO, CFDT, janvier2003, 37 p.

Échafaudages et appareils élévateurs pour travaux enfaçade, Guide pratique, Organisme professionnel de pré-vention du bâtiment et des travaux publics (OPPBTP), Bou-logne-Billancourt, OPPBTP, 1999, 56 p. ISBN 2-7354-0318-1

Entrepôts magasins et parcs de stockage, Organisation etexploitation, Caisse nationale d’assurance maladie(CNAM), Paris, Institut national de recherche et de sécuri-té (INRS), 1988, 4 p.ISSN 0373-1944

EPI contre les chutes de hauteur – Systèmes d’arrêt des chu-tes, Fiche de sécurité A2 F 06 99, Organisme profession-nel de prévention du bâtiment et des travaux publics(OPPBTP), Boulogne-Billancourt, OPPBTP, 2001, 4 p.

Équipements des échafaudeurs, Document technique DT14-1994, Caisse régionale d’assurance maladie (CRAM)du Sud-Est, Marseille, CRAM Sud-Est, 1994, 1 p.

Filets montés sur consoles, Caisse nationale d’assurancemaladie (CNAM), Paris, Institut national de recherche et desécurité (INRS), 1987, 3 p.

Guide de sécurité destiné aux nouveaux arrivants, Grosœuvre, Organisme professionnel de prévention du bâti-ment et des travaux publics (OPPBTP), Boulogne-Billan-court, OPPBTP, 1997, 64 p. ISBN 2-7354-0290-8

Guide de sécurité destiné aux nouveaux arrivants, Travauxd’étanchéité, Organisme professionnel de prévention dubâtiment et des travaux publics (OPPBTP), Boulogne-Billan-court, OPPBTP, deuxième trimestre 1999, 40 p. ISBN 2-7354-0259-2

Guide de sécurité destiné aux nouveaux arrivants, Char-pentiers couvreurs, Organisme professionnel de préventiondu bâtiment et des travaux publics (OPPBTP), Boulogne-Bil-lancourt, OPPBTP, 2001, 60 p. ISBN 2-7354-0333-5

Guide de sécurité destiné aux personnels des entreprisesde gros œuvre, Organisme professionnel de prévention dubâtiment et des travaux publics (OPPBTP), Boulogne-Billan-court, OPPBTP, 2003, 65 p. ISBN 2-7354-0345-9

La protection individuelle contre les chutes, Cahier descomités de prévention du BTP, n° 5/96, Organisme pro-fessionnel de prévention du bâtiment et des travaux publics(OPPBTP), Boulogne-Billancourt, OPPBTP, 1997, 9 p.

La sécurité du monteur dans les chantiers de réseaux ettélécommunication, Lignes aériennes, canalisations souter-raines, téléphonie mobile, Organisme professionnel deprévention du bâtiment et des travaux publics(OPPBTP),Boulogne-Billancourt, OPPBTP, 1999, 80 p.ISBN 2-7354-0324-6

77

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) Les interventions en toiture, Pratique, Caisse régionale d’as-surance maladie (CRAM) d’Aquitaine, Bordeaux, CRAMAquitaine, janvier 2000, 2 p.

Lignes de vie, systèmes d’arrêt de chute, dispositifs d’anc-rage, et autres systèmes d’assurage à demeure pour lesprotections individuelles contre les chutes de hauteur, Cais-se régionale d’assurance maladie (CRAM) d’Aquitaine,Bordeaux, CRAM Aquitaine, 2000, 6 p.

Livret sécurité couverture, plomberie, chauffage, Guidepratique, Organisme professionnel de prévention du bâti-ment et des travaux publics (OPPBTP), Boulogne-Billan-court, OPPBTP, 1999, 40 p. ISBN 2-7354-0316-5

Livret sécurité couverture, plomberie, chauffage, La sécuritédes hommes, première richesse de l’entreprise, Organismeprofessionnel de prévention du bâtiment et des travauxpublics (OPPBTP), Boulogne-Billancourt, OPPBTP, 1999,40 p. ISBN 2-7354-0316-5

Maisons individuelles (Gros œuvre), Protection contre leschutes, Vidéo, Organisme professionnel de prévention dubâtiment et des travaux publics (OPPBTP), Boulogne-Billan-court, OPPBTP, 2003

Mémo-pratique, Travaux d’étanchéité des toitures-terrasses– Gardes-corps périphériques, Organisme professionnelde prévention du bâtiment et des travaux publics (OPPBTP),Boulogne-Billancourt, OPPBTP, 1998, 2 p.

Méthodes et sûreté des travaux acrobatiques, Analyse desrisques, Institut national de recherche et de sécurité (INRS),Paris, INRS, 1996, 10 p. ISBN 2-7389-0520-X ISSN 0007-9952

Montage-levage des constructions métalliques, Caissenationale d’assurance maladie (CNAM), Paris, MauryMalesherbes - INRS, 1987, 2 p.ISSN 0373-1944

Plates-formes de travail pour travaux de faible hauteur,Fiche pratique de sécurité ED 75, Institut national de recher-che et de sécurité (INRS), Paris, Maury Malesherbes, INRS,juin 1998, 4 p. ISSN 0373-1944

Plates-formes élévatrices mobiles du personnel, Institutnational de recherche et de sécurité (INRS), Paris, INRS,2000-mai 2003, 60 p. ISBN 2-7389-0359-2

Pose de charpente, Guide pratique, Organisme profes-sionnel de prévention du bâtiment et des travaux publics(OPPBTP), Boulogne-Billancourt, OPPBTP, 1996, 32 p.ISBN 2-7354-0263-0

Prévention des risques lors de l’installation et de la main-tenance d’antennes pour téléphones mobiles, Note techni-que CRAMIF n° 19, Caisse régionale d’assurance maladied’Île de France (CRAMIF), Paris, CRAMIF, 2003, 18 p.

Protections collectives contre les chutes de hauteur, Manuelpratique de prévention n° 16, Organisme professionnel deprévention du bâtiment et des travaux publics (OPPBTP),Boulogne-Billancourt, OPPBTP, 1999, 15 p. ISBN 2-7354-0269-X

Protections collectives pour empêcher les chutes de hauteurdans le bâtiment et les travaux publics, Fiche de sécuritéB1 F 01 01, Organisme professionnel de prévention dubâtiment et des travaux publics (OPPBTP), Boulogne-Billan-court, OPPBTP, juin 2001, 4 p.

Protections contre les chutes depuis les escaliers et lespaliers pendant les travaux, Mémo pratique B1 M 10 97,Organisme professionnel de prévention du bâtiment et destravaux publics (OPPBTP), Boulogne-Billancourt, OPPBTP,1997, 2 p.

Travaux de couverture en matériaux fragiles, Protection cont-re les chutes, Fiche de sécurité F1 F 02 96, Organisme pro-fessionnel de prévention du bâtiment et des travaux publics(OPPBTP), Boulogne-Billancourt, OPPBTP, 1996, 7 p.

Travaux et interventions sur toitures - Prévention des risquesde chute de hauteur, Recommandations CRAMIF n° 20,Caisse régionale d’assurance maladie d’Île-de-France(CRAMIF), Paris, CRAMIF, 2002, 16 p.

Aide-mémoire BPT, Prévention des accidents du travail etdes maladies professionnelles dans le bâtiment et les tra-vaux public,s ED 790, Institut national de recherche et desécurité (INRS), Paris, INRS, mars 2004, 131 p.ISBN 2-7389-1202-8

Maintenance et prévention des risques professionnels dansles projets de bâtiment, ED 829, Institut national de recher-che et de sécurité (INRS), Paris, INRS, avril 2004, 54 p.ISBN 2-7389-1205-2

Nacelles élévatrices de personnel, tudes des schémas decommande n° 171, ND 2079, Institut national de recher-che et de sécurité (INRS), Paris, INRS, deuxième trimestre1998.ISBN 2-7389-0736-9 ISSN 0007-9952

ITALIA (ITALIJA)

Linea guida per la scelta, l’uso e la manutenzione dellescale portatili, D.LGS. 8 luglio 2003, n. 235. Attuazionedella direttiva 2001/45/CE relativa al requisiti minimi disicurezza e di salute per l’uso delle attrezzature di lavoroda parte dei lavoratori, ministero del Lavoro e delle politi-che Sociali, ministero della Salute, ISPELS, Roma: ministerodel Lavoro e delle politiche sociali, ministero della Salute,ISPELS, settembre 2004, 70 pagg. ISBN 88-89415-02-9

Linea guida per la scelta, l’uso e la manutenzione di dis-positivi di protezione individuale contro le cadute dall’al-to: sistemi di arresto caduta, ministero del Lavoro e dellepolitiche sociali, ministero della Salute, ISPELS, Roma:ministero del Lavoro e delle politiche sociali, ministero dellaSalute, ISPELS, settembre 2004, 78 pagg. ISBN 88-89415-03-7

Linea guida per l’esecuzione di lavori temporanei in quotacon l’impiego di sistemi di accesso e posizionamentomediante funi, D.LGS. 8 luglio 2003, n. 235, Attuazionedella direttiva 2001/45/CE relativa al requisiti minimi disicurezza e di salute per l’uso delle attrezzature di lavoroda parte dei lavoratori, ministero del Lavoro e delle politi-che sociali, ministero della Salute, ISPELS, Roma: ministerodel Lavoro e delle politiche sociali, ministero della Salute,ISPELS, settembre 2003, 55 pagg.

Linea guida per l’esecuzione di lavori temporanei in quotacon l’impiego di sistemi di accesso e posizionamentomediante ponteggi metallici fissi di facciata, montaggio,smontaggio, trasformazione ponteggi, ministero del Lavoroe delle politiche sociali, ISPELS, Roma: ministero del Lavoroe delle politiche sociali, ISPELS, ottobre 2004, 83 pagg. ISBN 88-89415-04-5

78

Linee guida sulla valutazione dei rischi nei cantieri tempo-ranei e mobili nei quali è previsto l’utilizzo di elicotteri,Coordinamento tecnico interregionale della prevenzionenei luoghi di lavoro, Roma: Istituto superiore per la pre-venzione e la sicurezza del lavoro (ISPELS), settembre2004, 101 pagg.

Ponteggi metallici fissi: prontuario aggiornato con tutti iriferimenti normativi di settore, tutte le ditte autorizzate allacostruzione dei ponteggi metallici fissi con i relativi mar-chi, tutti gli estremi delle autorizzazioni ministeriali rilas-ciate dall’emanazione del D.P.R. n. 164/56 MicheleCandreva, Roma: EPC LIBRI, settembre 2004, 237 pagg. ISBN 88-8184-342-0

LATVIJA


LIETUVA


LUXEMBOURG (LIUKSEMBURGAS)

Conseils de sécurité, Bâtiment et travaux publics, Associationd’assurance contre les accidents, Luxembourg, Associationd’assurance contre les accidents, janvier 1993, 68 p.

Prescription de prévention des accidents, Édition complète,Association d’assurance contre les accidents, Luxembourg,Association d’assurance contre les accidents, 2000,391 p.

MAGYARORSZÁG (VENGRIJA)


MALTA


NEDERLAND (NYDERLANDAI)

Hoog en droog – Werken op hoogte: ARBO WIJZER25/FNV BOUW Woerden, FNV BOUW, 2002, 17 blz.

Leidraad ,,Veilig werken op hoogte: keuze van het juistearbeidsmiddel“, Overwegingen bij het beperken van deladder als werkplek. Verbond van Nederlandse Onderne-mingen – Nederlands Christelijk Werkgeversverbond(Vereniging VNO-NCW), Den Haag, VNO-NCW,01/2003, 17 blz.

ÖSTERREICH (AUSTRIJA)

Arbeiten auf Bäumen, M 520 Sicherheit kompakt, Allge-meine Unfallversicherungsanstalt (AUVA), Wien: AUVA,12 S.

Arbeiten auf Dächern, M 222 Sicherheit kompakt, Allge-meine Unfallversicherungsanstalt (AUVA), Wien: AUVA,19 S.

Arbeits- und Schützgeüste, M 262 Sicherheit kompakt,Allgemeine Unfallversicherungsanstalt (AUVA), Wien:AUVA, 27 S.

Bockgerüste, M 264 Sicherheit kompakt, AllgemeineUnfallversicherungsanstalt (AUVA), Wien: AUVA, 8 S.

Seile und Gurte gegen Absturz, M 750 Sicherheit kom-pakt, Allgemeine Unfallversicherungsanstalt (AUVA), Wien:AUVA, 23 S.

POLSKA (LENKIJA)


PORTUGAL (PORTUGALIJA)

Construção Civil, Manual de Segurança no Estaleiro,Associação de Empresas de Construção e Obras Públicas(AECOPS), Instituto de Desenvolvimento e Inspecção dasCondições de Trabalho (IDICT), Luís Fontes Machado, Lis-boa, 1996.

O Risco — Segurança e Saúde na Construção Civil eObras Públicas (CDROM), Instituto de Soldadura e Quali-dade (ISQ), Associação de Empresas de Construção eObras Públicas (AECOPS), Associação Portuguesa daIndústria de Refrigeração e Ar Condicionado (APIRAC), Lis-boa, 2004.

Manual de Segurança, Construção, Conservação e Res-tauro de Edifícios, Edições Sílabo, Abel Pinto, Lisboa,2004.

SLOVENIJA (SLOV�NIJA)


SLOVENSKÁ REPUBLIKA (SLOVAKIJA)


SUOMI (SUOMIJA)

Kaatuessaan vaaraa aiheuttavat rakenteet, Petteri Kaski,Kimmo Virolainen, Tapio Leino & Lasse Mörönen, ValtionTeknillinen Tutkimuskeskus (VTT), 1998, 52 s. ISBN 951-38-5407-8 ISSN 1235-0605

Putoamis vaaratekijöiden poistaminen rakennushankkeentoteutuksessa, Margus Tint, Jorma Lappalainen & SimoSauni, Tapaturmavakuutuslaitosten liitto (VAKES), Sosiaali-ja terveysministeriö/työsuojeluosasto, RakennusteollisuusRT ry, 2003, 17 s.

Rakennushankkeen turvallisuusjohtaminen: Korkea raken-nuskohde, Jari Lehtinen, Tampere: VTT Rakennustekniikka,Syyskuu 2000, 93 s.ISBN 951-38-5695-X ISBN 951-38-5696-8 (pdf) ISSN 1235-0605 ISSN 1455-0865 (pdf)

Rakentamisen putoamistapaturmat - turvallisuuskulttuuri jaturvallisuustilanne, Margus Tint, Jorma Lappalainen, KalleKoivula & Pertti Palukka, Tampere, Tampereen teknillinenyliopisto, 2003, 98 s. ISBN 952-15-1074-9 ISSN 1459-5281

SVERIGE (ŠVEDIJA)

Byggnadsställningar: Hantering, användning, föreskrifter ochråd, Byggförlaget, Stockholm: Byggförlaget, 1993, 80 s. ISBN 91-7988-057-6

79

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) Byggnadsställningar, Arbetsmiljöverket Publikationsservice,Solna: Arbetsmiljöverket Publikationsservice, 2003, 2 s.

Fallskyddshandboken: Metoder, utrustning och råd, Per-Olof Axlsson, Rolf Löfström, Stockholm: Byggförlaget,1997, 79 s. ISBN 91-7988-115-7

Rätt ställning: Byggnadsställning vid plåtslageriarbete påtak, Plåtslageribranschens Centrala Arbetsmiljökomitté,Sverige: Plåtslageriernas Riksförbund, Januari 2002, 9 s.

Säkrare bygg och anläggningsarbete, Arbetsmiljöverket,Solna: Arbetsmiljöverket Publikationsservice, 2003, 16 s.

Skyddsnätshandboken, Per-Olof Axlsson, Christer Eneroth,Lars-Erik Hallgren, Stockholm: Byggförlaget, 2001, 95 s.ISBN 91-7988-161-0

Stegar, Arbetsmiljöverket Publikationsservice, Solna:Arbetsmiljöverket Publikationsservice, 2002, 2 s.

UNITED KINGDOM (JUNGTIN� KARALYST�)

FASET (Fall Arrest Safety Equipment Training): Scheme forthe Certification of Competence Safety Net Riggers, Const-ruction Industry Training Board (CITB), Norfolk: CITB,2000, 12 pp.

First Aid at work: Your questions answered, Health & Safe-ty Executive (HSE), Suffolk: HSE Books, April 2002, 8 pp.

Five steps to risk assessment, Health & Safety Executive(HSE), Suffolk: HSE Books, July 2003, 11 pp.

General Access Scaffolds and ladders: Construction infor-mation sheet No 49, Health & Safety Executive (HSE),Suffolk: HSE Books, February 2003, 2 pp.

Health & Safety in Roofwork, Health & Safety Executive(HSE), Norwich: HSE Books, 1998, 90 pp.ISBN 0-7176-1425-5

Height Safe: Absolutely essential health and safety infor-mation for people who work at height, Health & SafetyExecutive (HSE), Suffolk: HSE Books, June 2003, 39 pp.

Inspecting fall arrest equipment made from webbing orrope, Health & Safety Executive (HSE), Suffolk: HSE Books,February 2003, 17 pp. ISBN 0-7176-2552-4

Preventing falls from fragile roofs in agriculture: Agricultu-re information sheet No 32/ Health & Safety Executive(HSE),Suffolk, HSE Books, May 2002, 3 pp.

Preventing falls from height in the food and drink indust-ries: Food Information Sheet No 30/ Health & Safety Exe-cutive (HSE), Suffolk: HSE Books, July 2001, 4 pp.

Proposals for work at height regulations: Consultativedocument, Health and Safety Commission, Suffolk: HSEBooks, 2003, 166 pp.

Recidivist risk takers who work at height: Research report201/ Health & Safety Executive (HSE), Suffolk: HSE Books,2004, 195 pp. ISBN 0-7176-2815-9

Safe erection, use and dismantling of falsework: Construc-tion information sheet No 56/Health & Safety Executive(HSE), Suffolk: HSE Books, June 2003, 3 pp.

Safe Start (GE 707): Safety Handbook, An Introduction toHealth and Safety on Construction Sites, ConstructionIndustry Training Board (CITB), Norfolk: CITB, August1996, 102 pp.

Safe working on glasshouse roofs: Agriculture informationsheet No 12,Health & Safety Executive (HSE), Suffolk: HSEBooks, May 2002, 2 pp.

Safety in window cleaning using portable ladders: HSEinformation sheet MISC613, Health & Safety Executive(HSE), Suffolk: HSE Books, September 2003, 6 pp.

Safety in window cleaning using rope access techniques:HSE information sheet MISC612, Health & Safety Executi-ve (HSE), Suffolk: HSE Books, September 2003, 6 pp.

The Absolutely Essential Health and Safety Toolkit (for thesmaller construction contractor), Health & Safety Executive(HSE), Suffolk: HSE Books, August 2002, 27 pp.ISBN 0-7176-2103-0

The High 5: Five ways to reduce risk on site, Health & Safe-ty Executive (HSE), Suffolk: HSE Books, September 2003,2 pp.

Why fall for it? Preventing falls in agriculture, Health &Safety Executive (HSE), Suffolk: HSE Books, november2002, 15 pp.

Working on roofs, Health & Safety Executive (HSE),Suffolk: HSE Books, June 2002, 7 pp.

80

IV. ES VALSTYBIŲ NARIŲ NACIONALINIAI

TEISĖS AKTAI, KURIAIS Į NACIONALINĘ

TEISĘ PERKELIAMA DIREKTYVA

2001/45/EB (priimti iki 2006 m. rugsėjo 28 d.)

BELGIQUE/BELGIË (BELGIJA)

Arrêté royal relatif à l’utilisation des équipements de travailpour des travaux temporaires en hauteur.Moniteur Belge du 15.9.2005

ČESKÁ REPUBLIKA (ČEKIJA)

Nařízení vlády č. 173/1997 Sb., kterým se stanoví vybranévýrobky k posuzování shody. Sbírka zákonů ČR ze dne 4.8.1997

Nařízení vlády č. 329/2002 Sb., kterým se mění nařízenívlády č. 173/1997 Sb., kterým se stanoví vybrané výrobky kposuzování shody, ve znění pozdějších předpisů.Sbírka zákonů ČR ze dne 19.7.2002

Nařízení vlády č. 378/2001 Sb., kterým se stanoví bližšípožadavky na bezpečný provoz a používání strojů, technic-kých zařízení, přístrojů a nářadí. Sbírka zákonů ČR ze dne 6.11.2001

Vyhláška českého úřadu bezpečnosti práce a českého báňs-kého úřadu č. 324/1990 Sb., o bezpečnosti práce a technic-kých zařízení při stavebních pracích. Sbírka zákonů ČR ze dne 10.8.1990

Vyhláška českého úřadu bezpečnosti práce, kterou se sta-noví základní požadavky k zajištění bezpečnosti práce atechnických zařízení. Sbírka zákonů ČR ze dne 6.5.1982

Zákon č. 155/2000 Sb., kterým se mění zákon č. 65/1965Sb., zákoník práce, ve znění pozdějších předpisů, a některédalší zákony.Sbírka zákonů ČR ze dne 21.6.2000

Zákon č. 65/1965 Sb., zákoník práce.Sbírka zákonů ČR ze dne 30.6.1965

Nařízení vlády č. 362/2005 Sb., o bližších požadavcích nabezpečnos a ochranu zdraví při práci na pracovištích s nebe-zpečím pádu z výšky nebo do hloubky.Sbírka zákonů ČR ze dne 19.9.2005

ΚΥΠΡΟΣ (KIPRAS)

Οι περί ελαχίστων προδιαγραφών ασφάλειας και υγείας(χρησιμοποίηση κατά την εργασία εξοπλισμού εργα σίας)(τροποποιητικοί) κανονισμοί του 2004. Κ.Δ.Π. 497/2004

Επίσημη Εφημερίδα της Κυπριακής Δημοκρατίας της 30ήςΑπριλίου 2004

DANMARK (TAANI)

Bekendtgørelse nr. 727 af 29. juni 2004 om ændring afbekendtgørelse om anvendelsen af tekniske hjælpemidler.Lovtidende A af 13.7.2003

Meddelelser fra Søfartsstyrelsen A af 1. juli 2004 omarbejdsmiljø i skibe. Bekendtgørelse af 19.7.2004

DEUTSCHLAND (VOKIETIJA)

Verordnung zur Rechtsvereinfachung im Bereich der Sicher-heit und des Gesundheitsschutzes bei der Bereitstellung vonArbeitsmitteln und deren Benutzung bei der Arbeit, derSicherheit beim Betrieb überwachungsbedürftiger Anlagenund der Organisation des betrieblichen Arbeitsschutzes.Bundesgesetzblatt Teil 1 (BGB 1), 2.10.2002

EIRE (AIRIJA)

Safety, Health and Welfare at Work (Work at Height) Regu-lations 2006.Iris Oifigiúl of 30.06.2006

EESTI (ESTIJA)

Töövahendi kasutamise töötervishoiu ja tööohutuse nõu-ded.Elektrooniline Riigi Teataja, 29.12.2003

EΛΛAΔΑ (GRAIKIJA)

Τροποποίηση του Π.Δ. 395/1994.

Eφημερίδα της Kυβερνήσεως (ΦEK) (Tεύχος A) της 5ης

Ιουλίου 2004

ESPAÑA (ISPANIJA)

Real Decreto 2177/2004, de 12 de noviembre, por elque se modifica el Real Decreto 1215/1997, de 18 dejulio, por el que se establecen las disposiciones mínimasde seguridad y salud para la utilización por los trabaja-dores de los equipos de trabajo, en materia de trabajostemporales en altura. Boletín Oficial del Estado (BOE) n° 274 del 13 denoviembre de 2004, p. 37486

FRANCE (PRANCŪZIJA)

Décret n° 2004-924 du 1er septembre 2004 relatif à l’utili-sation des équipements de travail mis à disposition pourdes travaux temporaires en hauteur et modifiant le code dutravail (deuxième partie: décrets en Conseil d’État) et ledécret n° 65-48 du 8 janvier 1965.Journal officiel de la République française (JORF) du3.9.2004, p.15636

Arrêté du 21.12.2004 relatif aux vérifications des écha-faudages et modifiant l’annexe de l’arrêté du 22.12.2000relatif aux conditions et modalités d’agrément des organis-mes pour la vérification de conformité des équipements detravail.Journal officiel de la République française (JORF) du31.12.2004, p. 1

Arrêté du 4.8.2005 relatif à la prévention des risques dechutes liés aux travaux réalisés dans les arbres au moyende cordes.Journal officiel de la République française (JORF) du30.8.2005, p. 1

81

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) ITALIA (ITALIJA)

Decreto legislativo 8 luglio 2003, n. 235 - Attuazione delladirettiva 2001/45/CE relativa ai requisiti minimi di sicu-rezza e di salute per l’uso delle attrezzature d lavoro daparte dei lavoratori GURI.Gazzetta ufficiale della Repubblica Italiana, Serie genera-le n. 198, del 27.8.2003, del 27.08.2003, pag. 5.

LATVIJA

Ministru kabineta noteikumi nr. 526 “Darba aizsardzībasprasības, lietojot darba aprīkojumu un strādājot augstumā”Latvijas Vstnesis 12/12/2002, Nr. 526

LIETUVA

Lietuvos Respublikos socialin�s apsaugos ir darboministro įsakymas Nr. 108 „D�l Lietuvos Respublikossocialin�s apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruo-džio 22 d. įsakymo Nr. 102 „D�l darbo įrengini naudo-jimo bendruju nuostatu patvirtinimo pakeitimo”Valstyb�s žinios, 2002 09 13, Nr. 90Lietuvos Respublikos socialin�s apsaugos ir darboministr�s įsakymas Nr. 102 „D�l darbo įrengini naudo-jimo bendruju nuostatu patvirtinimo”Valstyb�s žinios, 2000 01 12, Nr. 3

LUXEMBOURG (LIUKSEMBURGAS)

Règlement grand-ducal du 12 mars 2004 modifiant lerèglement grand-ducal modifié du 4 novembre 1994 con-cernant les prescriptions minimales de sécurité et de santépour l’utilisation par les travailleurs au travail d’équipe-ments de travail tel que modifié par le règlement grand-ducal du 17 août 1997. Mémorial luxembourgeois A du 25.3.2004, n°40, p. 619

MAGYARORSZÁG (VENGRIJA)

10/2002. (XII. 23.) FMM rendelet a munkaeszközök éshasználatuk biztonsági és egészségügyi követelményeinekminimális szintjéröl szóló 8/1998. (III. 31.) MüM rendeletmódosításáról Magyar Közlöny, 2002/12/23, 161. sz., 9430 o.

4/2002. (II. 20.) SzCsM-EüM együttes rendelet az építésimunkahelyeken és az építési folyamatok során megvalósí-tandó minimális munkavédelmi követelményekrölMagyar Közlöny, 2002/02/20, 24. sz., 1381 o.

8/1998. (III. 31.) MüM rendelet a munkaeszközök éshasználatuk biztonsági és egészségügyi követelményeinekminimális szintjérölMagyar Közlöny, 1998/03/31, 27. sz., 2371 o.

1993. évi XCIII. tv. a munkavédelemrölMagyar Közlöny, 1993/11/03, 160. sz., 9942 o.

A foglalkoztatáspolitikai és munkaügyi miniszter14/2004. (IV. 19.) FMM rendelete a munkaeszközök éshasználatuk biztonsági és egészségügyi követelményeinekminimális szintjérölMagyar Közlöny, 2004/04/19, 49. sz., 4396 o.

MALTA

Occupational health & safety authority Act (CAP 424) WorkEquipment (Minimum Safety & Health Requirements) Regu-lations, 2004. Malta government gazette of: 14/05/2004, no 17,584,p.04951

NEDERLAND (NYDERLANDAI)

Besluit van 8 juni 2004 tot wijziging van het arbeidsoms-tandighedenbesluit (voorschriften inzake veiligheid engezondheid bij het gebruik door werknemers van arbeids-middelen voor tijdelijke werkzaamheden op de arbeidsp-laats op hoogte)Staatsblad nr. 279 van 29.6.2004, blz. 1

ÖSTERREICH (AUSTRIJA)

Gesetz vom 2.7.2003 über den Schutz der Bediensteten inden Dienststellen des Landes Tirol, der Gemeinden und derGemeindeverbände (Tiroler Bedienstetenschutzgesetz 2003– TBSG 2003)LGBl. Tirol Nr. 75 vom 2.9.2003, S. 27503

Land- und forstwirtschaftliche Sicherheits- und Gesundheits-schutzverordnungLGBI Nr. 96, vom 13.11.2001, S. 461

Verordnung der Kärntner Landesregierung vom 13.1.2004,Zl 14-SV_3304/29/03 über den Schutz der Dienstnehmerin der Land- und Forstwirtschaft bei der Benutzung vonArbeitsmitteln (K-AM-VO)LGBl. für Kärnten Nr. 4 vom 6.2.2004, S. 9

Verordnung der Salzburger Landesregierung – Schutzvors-chriften bei der Benutzung von Arbeitsmitteln (Arbeitsmittel-Verordnung-AMV) LGBl Salzburg Nr. 45 vom 30.5.2003, S. 199

Verordnung über den Schutz der Dienstnehmer bei derBenutzung von Arbeitsmitteln in der Land- und Forstwirt-schaft (NÖ LWF AM-VO) LGBl. Für NÖ Nr. 9020/12-0 vom 21.11.2003

Verordnung des Bundesministers für soziale Verwaltung vom11. März 1983 über allgemeine Vorschriften zum Schutzdes Lebens, der Gesundheit und der Sittlichkeit der Arbeit-nehmer (Allgemeine Arbeitnehmerschutzverordnung – AAV) Bundesgesetzblatt für die Republik Österreich (BGBl.) Nr. 218

Verordnung der Salzburger Landesregierung – Schutz vonDienstnehmerinnen und Dienstnehmern vor Gefährdungendurch explosionsfähige Atmosphären Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 46 vom 15.7.2004, S. 11

Landesverfassungsgesetz und Gesetz vom 18. November2004, mit dem die Kärntner Landesverfassung geändertwird und ein Gesetz über die Sicherheit und den Gesund-heitsschutz der in den Dienststellen des Landes, der Gemein-den und Gemeindeverbände beschäftigten Bediensteten(Kärntner Bedienstetenschutzgesetz 2005 – K-BSG) erlassenwird Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 7/2005 vom 3.2.2005

Verordnung des Bundesministers für Wirtschaft und Arbeit,mit der die Bauarbeiterschutzverordnung geändert wirdBundesgesetzblatt für die Republik Österreich (BGBl.) Nr. 17/2005 vom 21.1.2005

82

NÖ Landarbeitsordnung 1973Landesgesetzblatt (LGBl.) vom 17.2.2005, S. 9020

Verordnung der Steiermärkischen Landesregierung vom17. November 2003 über Vorschriften zum Schutz desLebens, der Gesundheit und der Sittlichkeit der Arbeitneh-merInnen bei der Ausführung von Bauarbeiten in der Land-und Forstwirtschaft (Bauarbeiterschutzverordnung – Bau-VOLuFw) Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 99 vom 23.12.2003

Verordnung der Steiermärkischen Landesregierung vom17. November 2003 über den Schutz der Arbeitnehme-rInnen bei der Benutzung von Arbeitsmitteln in der Land-und Forstwirtschaft (Arbeitsmittelverordnung – AMVOLuFw)Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 98 vom 23.12.2003

Verordnung der Wiener Landesregierung über den Schutzder Dienstnehmer in land- und forstwirtschaftlichen Betrie-ben bei der Benutzung von Arbeitsmitteln (Wiener Arbeits-mittelverordnung in der Land- und Forstwirtschaft – Wr.AM-VO Land- und Forstwirtschaft)Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 16 vom 1.4.2005

Verordnung der Oö. Landesregierung, mit der die Oö.Arbeitsmittelverordnung (Oö. AmV), die Oö. Landes-Bauar-beiterschutzverordnung (Oö. LBauV) und die Oö. Gesund-heitsüberwachungsverordnung (Oö. GÜV) geändert wer-den (Oö. Landesbedienstetenschutz-Anpassungsverord-nung 2004) Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 18 vom 31.3.2005

Verordnung der Steiermärkischen Landesregierung vom18. April 2005, mit der die Verordnung über die Durch-führung des Bedienstetenschutzes im Bereich der Diensts-tellen des Landes geändert wird Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 34 vom 29.4.2005

Oberösterreichisches Dienstrechtsänderungsgesetz 2005Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 49 vom 6.5.2005

Oö. Gemeinde-Dienstrechtsänderungsgesetz 2005Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 54 vom 27.5.2005

Verordnung der Wiener Landesregierung, mit der dieVerordnung der Wiener Landesregierung über den Schutzder in Dienststellen der Gemeinde Wien beschäftigtenBediensteten bei der Benutzung von Arbeitsmitteln geän-dert wirdLandesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 28 vom 13.6.2005

Landes- und Gemeindebediensteten-Schutzgesetz (Vorarl-berg) Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 14 vom 8.4.1999

Land- und Forstarbeitsgesetz, Änderung (Vorarlberg)Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 26 vom 26.6.2000

Verordnung der Landesregierung über den Schutz der Lan-des- und Gemeindebediensteten (Landes-Arbeitsmittelve-rordnung) (Vorarlberg)Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 21 vom 16.6.2005

Verordnung der Agrarbezirksbehörde über den Schutz derland- und forstwirtschaftlichen Dienstnehmer bei der Benut-zung von Arbeitsmitteln (Vorarlberg)Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 24 vom 18.6.2005

Verordnung, mit der die Land- und forstwirtschaftlicheSicherheits- und Gesundheitsschutz-Verordnung geändertwird Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 62 vom 15.8.2005

Gesetz, mit dem die Landarbeitsordnung 2000 geändertwird Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 61 vom 11.5.2005

Gesetz der Steiermärkischen Landesregierung vom 5. Juli2005, mit dem die Steiermärkische Landarbeitsordnung2001 (STLAO 2001) geändert wird Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 102 vom 18.10.2005

Gesetz vom 14. Dezember 2005, mit dem die SalzburgerLandarbeitsordnung 1995 geändert wirdLandesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 21 vom 16.2.2006

Gesetz, mit dem die Wiener Landarbeitsordnung 1990geändert wird Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 11 vom 14.2.2006

Verordnung der Steiermärkischen Landesregierung vom30. Jänner 2006, mit der die Verordnung über die Durch-führung des Bedienstetenschutzes im Bereich der Diensts-tellen des Landes geändert wirdLandesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 26 vom 15.2.2006

Gesetz vom 14. Februar 2006, mit dem die Steiermärki-sche Landarbeitsordnung 2001 (STLAO 2001) geändertwird Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 55 vom 14.2.2006

NÖ-Bediensteten-Schutzverordnung 2003 (NÖ BSVO2003) Landesgesetzblatt (LGBl.) Nr. 2015/1-1 vom 22.5.2006

POLSKA (LENKIJA)

Rozporządzenie Ministra Gospodarki z dnia 30 października2002 r. w sprawie minimalnych wymagań dotyczącychbezpieczeństwa i higieny pracy w zakresie użytkowaniamaszyn przez pracowników podczas pracy.Dziennik Ustaw z dnia 18.11.2002

Rozporządzenie Ministra Gospodarki, Pracy i Polityki Spo-łecznej z dnia 30 września 2003 r. zmieniające rozporządze-nie w sprawie minimalnych wymagań dotyczących bezpiec-zeństwa i higieny pracy w zakresie użytkowania maszynprzez pracowników podczas pracy.Dziennik Ustaw z dnia 16.10.2003

Ustawa z dnia 26 czerwca 1974 r. – Kodeks pracy.Dziennik Ustaw z dnia 16.2.1998

PORTUGAL (PORTUGALIJA)

Transpõe para a ordem jurídica interna a Directiva n.º 2001/45/CE, do Parlamento Europeu e do Conselho,de 27 de Junho, relativa às prescrições mínimas de segu-rança e de saúde para a utilização pelos trabalhadores deequipamentos de trabalho, e revoga o Decreto-Lei n.º82/99, de 16 de Março Diário da República I, n.º 40 de 25.2.2005

SLOVENIJA (SLOV�NIJA)

Pravilnik o varnosti in zdravju pri uporabi delovne opreme.Uradni list RS z dne 17.9.2004, št 101/2004, str.12161–12173.

83

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) SLOVENSKÁ REPUBLIKA (SLOVAKIJA)

Nariadenie vlády Slovenskej republiky č. 159/2001 Z. z. ominimálnych bezpečnostných a zdravotných požiadavkáchpri používaní pracovných prostriedkov.Zbierka zákonov SR z 1.5.2001 č. 67 s. 1763-1769

Nariadenie vlády Slovenskej republiky č. 470/2003 Z. z., kto-rým sa mení a dopa nariadenie vlády Slovenskej republiky č.159/2001 Zz. o minimálnych bezpečnostných a zdravotnýchpožiadavkách pri používaní pracovných prostriedkov.Zbierka zákonov SR z 27.11.2003 č. 202 s. 3743-3745

Nariadenie vlády Slovenskej republiky č. 392/2006 Z. z. ominimálnych bezpečnostných a zdravotných požadavkáchpri používaní pracovných prostriedkov.Zbierka zákonov SR z 10.6.2006 č. 140

SUOMI (SUOMIJA)

Valtioneuvoston asetus työssä käytettävien koneiden ja mui-den työvälineiden hankinnasta, turvallisesta käytöstä ja tar-kastamisesta annetun valtionneuvoston päätöksen muutta-misesta, annettu 18.3.2004

Suomen säädöskokoelma, N:o185/2004Valtioneuvoston asetus rakennustyön turvallisuudesta anne-tun valtioneuvoston päätöksen muuttamisesta, annettu19.5.2004Suomen säädöskokoelma N:o 426/2004

SVERIGE (ŠVEDIJA)


UNITED KINGDOM (JUNGTIN� KARALYST�)

The Work at Height Regulations 2005Her Majesty’s Stationery Office (HMSO) S.I. No 735 of 16.3.2005

The Work at Height Regulations (Northern Ireland) 2005Her Majesty’s Stationery Office (HMSO) of 2005 – Statu-tory Rules of Northern Ireland SR No 279 of 11.7.2005

Factories (work at heights) regulations 2006Gibraltar Gazette No 3530 of 27.4.2006

84

V. RENGIANT ŠĮ VADOVĄ DALYVAVĘ

EKSPERTAI

AD-HOC DARBO GRUPĖ „DARBO ĮRENGINIŲ, NUMATYTŲLAIKINAM DARBUI AUKŠTYJE, NAUDOJIMAS“

Mr André PELEGRIN (pirmininkas)Fédération Générale des Entrepreneurs Généraux deConstructionRue du Lombard, 42B - 1000 BRUXELLESTel.: +32 2 5116595Fax: +32 2 5141875E-Mail: [email protected]

Mr Stefano BOYTUTBITUH Building,Bd du Roi Albert II, 5 bte 5B - 1210 BRUSSELSTel.: +32 2 224 0569Fax: +32 2 224 0561E-Mail: [email protected]

Ms Gwyneth DEAKINSHealth and Safety ExecutiveHTPD35th Floor, North WingRose Court2 Southwark Bridge RoadLONDON SE 1 9HSTel.: +44 2077176995Fax: +44 2077176680E-Mail: [email protected]

Mr Luis FONTES MACHADORua Duque de Palmela, n°20P - 1250-098 LISBOATel.: +351 213 110 200Fax: +351 213 554 810E-Mail: [email protected]

Mr Manuel FORCAT I BALCELLSANETVAc/ Conde de Urgell, n°96-98 – Entreplanta 1aE - 08011 BARCELONATel.: (34) 93 3 23 69 48 Fax: (34) 63 9 72 78 91E-Mail: [email protected]

Ms Véronique FOUILLEROUXFédération française du bâtiment7/9 rue la PérouseF – 75784 PARIS Cedex 16Tel.: +33 1 40 69 51 85Fax: +33 1 40 69 58 06E-Mail: [email protected]

Mr Enrico GIBELLIERICENTRO SVILUPPO MATERIALI S.P.A.Viale Brin 218I - 05100 TERNITel.: +39.0744.487216Fax : +39.0744.487260E-Mail: [email protected]

Mr Ian GREENWOODHealth and Safety ExecutiveRose Court, 2 Southwark Bridge RoadGB - LONDON SE1 9HSTel.: (44-207) 717 69 83 Fax : (44)E-Mail: [email protected]

Mr Jim HEFFERNANHealth and Safety Authority10 Hogan PlaceDUBLIN 2Tel.: +353 16147064Fax: +353 16147153E-Mail: [email protected]

Ms Regine HOFERTBundesanstalt für Arbeitsschutz und ArbeitsmedizinProschhübelstraße 8D – 01099 DRESDENTel.: +49 351 5639 5453Fax: +49 351 5639 5210E-Mail: [email protected]

Ms Evangelista Tsoulofta KAKOUTALabour Inspection officerDepartment of Labour InspectionMinistry of Labour and Social Insurance of CYPRUSCYPRUSCY – 1493 NICOSIATel. +357 22 40 56 16 Fax +357 22 66 37 88 E-Mail: [email protected]

Mr Michele CANDREVAMinistero del LavoroD.G. “Tutela Condizioni Di Lavoro” Div.VIIVia Fornovo, 8I – 00192 ROMATel.: +39 636754012Fax: +39 636754886E-Mail: [email protected]

Mr Andreas PATAYSwedish Work Environment AuthoritySE – 17184 SOLNATel.: +46 87309401Fax: +46 87350485E-Mail: [email protected]

85

Prie

dai

Nep

rival

omas

ger

osio

s pr

aktik

os v

adov

as D

irekt

yvai

200

1/45

/EB

įgyv

endi

nti (

Dar

bas

aukš

tyje

) Ms Raili PERIMÄKI-DIETRICHTyöympäristöasiantuntijaSAK ry, Hakaniemenranta 1 A, Pl 157FIN - 00531 HELSINKITel. +358 9 77 21 317Fax +358 9 77 21 411E-Mail: [email protected]

Mr Vicente SANCHEZ JIMENEZFederación de la Construcción y de la Madera deCC.OOPlaza Cristino Martos, 4E - 28015 MADRIDTel.: +34 91 540 92 16Fax: +34 91 548 18 90E-Mail: [email protected]

Mr Achim SIEKIERBundesministerium für Arbeit und SozialesReferat III B 7Rochusstraße 1D - 53123 BONNTel.: +49 228 527-552421Fax: +49 228 527-552745E-Mail: [email protected]

Mr Eric SLIJMMinisterie van Sociale Zaken en WerkgelegenheidAfdeling Werk en OmgevingPostbus 93356NL – 2509 AJ DEN HAAGTel. +31 70 33 35 489Fax +31 70 33 34 062E-Mail: [email protected]

Mr Ulrik SPANNOWBAT-KARTELLETKampmannsgade 4, P.O. Box 392DK - 1790 COPENHAGENTel.: +45.8892.1111Fax: +45.8892.1129E-Mail: [email protected]

Mr Michele TRITTOANCE Via Guattani 16I - 00161 ROMATel. : +39 06 845 673 66E-Mail : [email protected]

Mr Matthias VAHLBRUCHBundesministerium für Arbeit und Sozialesc/o Berufsgenossenschaft der BauwirtschaftHildesheimer Straße 309D – 30519 HANNOVERTel.: +49 511 987 2515Fax: +49 511 987 2545E-Mail: [email protected]

KONSULTANTAI

Ms Marie-Amélie BUFFETProject managerEUROGIP55 rue de la FédérationF - 75015 PARISTel.: + 33 1 40 56 30 40Fax: + 33 1 40 56 36 66E-Mail: [email protected]

Mr Philippe BALZEREUROGIP55 rue de la FédérationF - 75015 PARISTel.: + 33 1 40 56 30 40Fax: + 33 1 40 56 36 66E-Mail: [email protected]

EUROPOS KOMISIJA

Angel FUENTE MARTINGD Beschäftigung, soziale Angelegenheiten und Chan-cengleichheitReferat EMPL F/4 „Sicherheit und Gesundheitsschutz amArbeitsplatz“EUROFORUM-GebäudeBüro EUFO 2/2176L – 2920 LUXEMBURGTel.: (+352) 4301 32739Fax: (+352) 4301 34259E-Mail: [email protected]

86

Europos Komisija

Neprivalomas gerosios praktikos vadovas Direktyvai 2001/45/EB įgyvendinti (Darbas aukštyje)

Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras

2008 — 86 p. — 21 x 29,7 cm

ISBN 978-92-79-06520-0

Kaip įsigyti ES leidinių?

Parduodamų Leidinių biuro leidinių galima rasti EU Bookshop adresu: http://bookshop.europa.eu.Ten galima pateikti užsakymą pasirinktam pardavimo biurui.

Norėdami gauti mūsų pardavimo biurų visame pasaulyje sąrašą, kreipkitėsfaksu (352) 2929 42758.

Europos Komisija

Neprivalomas gerosios praktikos vadovas Direktyvai 2001/45/EB įgyvendinti

(Darbas aukštyje)

KE

-78-07-305-LT-C

ISBN 978-92-79-06520-0

http://ec.europa.eu/employment_social/index_en.html

Jus domina Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių

generalinio direktorato leidiniai?

Jų galite parsisiųsti iš: http://ec.europa.eu/employment_social/emplweb/publications/index_en.cfm

arba nemokamai užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/employment_social/sagapLink/dspSubscribe.do?lang=en

ESmail yra informacinis elektroninis biuletenis, leidžiamas EuroposKomisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direk-

torato.

Jį galite užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/employment_social/emplweb/news/esmail_en.cfm

Documents

Neprivalomas gerosios praktikos vadovas Direktyvai · PDF fileEuropos Komisija Neprivalomas gerosios praktikos vadovas Direktyvai 2001/45/EB įgyvendinti (Darbas aukštyje) KE-78-07-305-LT-C