35
LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PRAKTIKOS APŽVALGA 2013 M. KOVO 1 D. 2013 M. KOVO 31 D. APŽVALGĄ PARENGĖ LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO TEISINĖS ANALIZĖS IR INFORMACIJOS DEPARTAMENTAS

LVAT praktikos apžvalga 2013-03

  • Upload
    lyhanh

  • View
    253

  • Download
    11

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

LIETUVOS VYRIAUSIOJO

ADMINISTRACINIO TEISMO

PRAKTIKOS APŽVALGA

2013 M KOVO 1 D ndash 2013 M KOVO 31 D

APŽVALGĄ PARENGĖ LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO

TEISMO TEISINĖS ANALIZĖS IR INFORMACIJOS DEPARTAMENTAS

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

2 35

TURINYS

I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo

srityje 4 6 Socialinė apsauga 4

Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti

privalomojo sveikatos draudimo įmokas 4

Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms

Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme 4 Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam

Teismui pripažinus tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis 5 Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą 7

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios

sprendžiant ginčus susijusius su darbingumo lygio nustatymu 9

7 Konkurencija 10 Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo

pagrindu nutraukiant tyrimą 10

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas 11 Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos

priverstinio išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai

yra paduotas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu

sprendimu buvo pripažinta ši mokestinė nepriemoka 11

9 Mokestiniai ginčai 12 Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta

duomenų apie tiriamą nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d)

tačiau įtarimai PVM mokėtojui nepareikšti 12

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme 13

10 Muitinės veikla 13 Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės

metodo sąlygų 13

12 Registrai 16 Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą

registratoriui dėl trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo 16

14 Teritorijų planavimas 17 Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą 17

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų 18 Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo 18

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo 20 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-

234 patvirtinto Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo

tvarkos aprašo (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių

kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d

įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei

įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar

teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-

101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo 20 Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių 84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

6245 straipsnio 5 daliai 22

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu 22

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

3 35

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195

bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų

tvirtinimoldquo bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams

tolesnės veiklos nuostatų 33 ir 5 punktų teisėtumo 23 Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147

patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta

apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį

iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo

įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui 24

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų 25 Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio

išorinėje reklamoje 25

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 26 Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio

nustatymo 26

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis 27 Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo

pakeitimo 27

35 Bylos susijusios su vietos savivalda 28 Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti 28

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų 29 Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją

kai jis atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą 29

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje 30 Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės

reklamos įrengimui 30

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją 30 Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos 31

54 Proceso įstatymai principai 32 Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio 32

55 Teismo kompetencija 32 Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams 32

63 Skundas 33 Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą 33

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo

tyrimo 33

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės 34 Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo 34

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

4 35

Pastaba Šioje apžvalgoje pateikiamos neoficialios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ndash

ir LVAT) procesinių sprendimų santraukos kurios LVAT nesaisto Šis dokumentas yra skirtas tik

informavimo tikslais Oficialius ir pilnus sprendimų tekstus galite rasti LVAT interneto svetainėje

wwwlvatlt

I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

6 Socialinė apsauga

61 Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir jų mokėjimo tvarka

Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti privalomojo

sveikatos draudimo įmokas

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo ndash teritorinio Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos skyriaus ndash raginimo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei delspinigius

asmeniui vykdančiam individualią veiklą ir kartu esančiam pensininku teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjo teigimu jis kaip gaunantis valstybinę pensiją asmuo yra apdraustas sveikatos draudimu

valstybės lėšomis ir todėl neprivalo antrą kartą mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų

Byloje nustatyta kad pareiškėjui nuo 2008 m sausio 22 d yra paskirta pareigūnų ir karių

valstybinė pensija už tarnybą Nuo 2008 metų iki šiol pareiškėjas verčiasi advokato praktika t y vykdo

individualią veiklą Už 2010 metų laikotarpį pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo

39 480 Lt gautų pajamų sumą deklaracijoje nurodęs 19 740 Lt dydžio sumą nuo kurios turėtų būti

skaičiuojamos socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Teisėjų kolegija pažymėjo kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio

8 punktą bei 4 straipsnio 3 dalį advokatai kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys yra

privalomai draudžiami sveikatos draudimu ir turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Nuo

tokių įmokų mokėjimo atleisti tik asmenys kurie apdrausti valstybės lėšomis Sveikatos draudimo

įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato kad apdraustaisiais kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi

asmenys gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją tačiau išskyrus tuos asmenis kurie

privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1

2 3 4 5 6 ir 8 dalis Taigi Sveikatos draudimo įstatyme expressis verbis numatyta išimtis iš bendros

taisyklės ndash asmenys kurie privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo

17 straipsnį nelaikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis

Teisėjų kolegija darė išvadą kad pareiškėjas patenka į Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio

4 dalyje nurodytų asmenų grupę todėl iš jo pagrįstai pareikalauta sumokėti privalomojo sveikatos

draudimo įmokas

Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo argumentas susijęs su pareiškėjo pakartotiniu

apmokestinimu minėtomis įmokomis yra nepagrįstas nes privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra

fiksuotas mėnesinis ar metinis dydis tačiau priklauso nuo asmens gautų pajamų šias įmokas kelis kartus

sumoka asmenys dirbantys keliose darbovietėse be darbo užmokesčio papildomai gaunantys pajamų iš

individualios veiklos paslaugų teikimo ir pan

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-2992013

Procesinio sprendimo kategorija 61 621

64 Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pašalpų

641 Ligos pašalpa

Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms Ligos ir

motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio

skyriaus teisės išieškoti ligos pašalpos permoką už nedarbingumo laikotarpį kuris teismo sprendimu buvo

pripažintas priverstine pravaikšta

Byloje nustatyta kad pareiškėjas 2010 m rugpjūčio 3 d buvo atleistas iš darbo 2010 m spaliondash

lapkričio mėnesiais bei 2011 m sausiondashvasario mėnesiais jis buvo nedarbingas dėl ligos ir jam buvo

išmokėta ligos pašalpa 2011 m rugsėjo 8 d Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

5 35

kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai jam priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą

2010 m rugpjūčiondash2011 m rugsėjo mėnesių laikotarpiu Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą

pareiškėjo darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis apdraustųjų valstybiniu socialiniu

draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre o atsakovas atsižvelgdamas į naujus

duomenis skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjui išmokėtas ligos pašalpas permokomis

Teisėjų kolegija pažymėjo kad byloje nebuvo ginčo dėl to jog pareiškėjas nuo laikinojo

nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų

sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Nebuvo ginčo ir

dėl to kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir

motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje numatytų atvejų kuriems esant ligos pašalpa

negali būti mokama Pažymėta kad tiek Ligos ir motinystės įstatymo 15 straipsnis tiek ir Apdraustųjų

valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų (toliau

ndash ir Nuostatai) 36 punktas atvejus kai asmuo netenka teisės gauti ligos pašalpą sieja su pašalpos gavėjo

aktyviais veiksmais ndash toks asmuo nepaisydamas nedarbingumo dirba pažeidžia gydymo ar slaugos

režimą neatvyksta pas gydytoją ir panašiai Nagrinėtu atveju tokių aktyvių pareiškėjo veiksmų

nenustatyta

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį kad atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiklai

galioja bendrasis viešosios teisės principas jog leidžiama tik tai kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose

Atsakovas savo sprendimus pagrindė Nuostatų 63 ir 69 punktais tačiau šios teisės normos tik įtvirtina

bendrą pašalpų gavėjų pareigą grąžinti ligos pašalpos permoką bei atsakovo teisę tikrinti pašalpų skyrimo

ir mokėjimo teisingumą Šios teisės normos negali būti laikomos tokiomis materialiosios teisės

normomis kurios suteiktų atsakovui teisę Ligos ir motinystės įstatyme nenumatytais atvejais išieškoti

ligos pašalpos permokas Kiti teisės aktai reglamentuojantys ligos pašalpų mokėjimą nenumato kad

asmuo gavęs ligos pašalpą o vėliau už tą patį laikotarpį ndash atlyginimą už priverstinę pravaikštą turėtų

gautą pašalpą grąžinti o atsakovui nesuteikia teisės tokiu atveju imtis ligos pašalpos išieškojimo veiksmų

Šalys be kita ko nesutarė dėl to ar dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėjas prarado darbo

pajamas ir ar atlyginimas už priverstinę pravaikštą gali būti prilygintas draudžiamosioms darbo pajamoms

Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme Spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktika Laikas per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas negali būti

apmokėtas kaip laikas per kurį dirbta Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio

sveikatos sutrikimų jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas todėl šiam

laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos

(žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 20 d

nutartį priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3- 5972012) Toks teisės normų aiškinimas reiškia kad

pareiškėjo atveju galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą

pareiškėjui dydis bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-6212013

Procesinio sprendimo kategorija 641

66 Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

661 Bylos dėl valstybinių pensijų

Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus

tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės

pensijos dalies priteisimo Pareiškėjas prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką

už 2010 m sausiondash2012 m kovo mėnesius kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m vasario 6 d

nutarimu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų

perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ndash ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo

Prašymą išmokėti pensijos nepriemoką pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m kovo 28 d Atsakovui šio

prašymo nepatenkinus 2012 m gegužės 7 d pareiškėjas kreipėsi į teismą

Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma sprendė kreipimosi į teismą termino klausimą Konstatuota

kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų

pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją o šiam

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

6 35

subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo

metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti

asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta

2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d

Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino

nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio

1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai

pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos

valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido

Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar

pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai

ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine

nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į

nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą

pensiją bus valstybės saugoma ir ginama

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus

įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo

2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai

prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio

valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo

Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio

Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas

pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo

analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis

pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų

veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo

Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės

išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis

įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį

bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių

gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą

t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo

nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad

įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai

įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės

kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo

būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo

pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą

Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio

Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija

pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog

Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad

Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas

negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos

102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo

dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs

konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai

inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo

principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis

Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą

ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija

įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų

imperatyvų

Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad

Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

7 35

teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista

Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti

įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių

gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta

veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus

išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra

akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši

aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų

neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama

pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje

aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje

įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal

nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų

teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus

teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja

Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų

kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai

institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje

atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti

valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto

išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su

ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau

konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos

Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų

pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos

Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje

byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta

valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog

atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą

pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)

Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą

Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo

89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti

jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta

nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą

vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis

teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama

2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis

dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo

teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra

ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad

pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal

kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija

taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-

2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo

5 straipsnio 1 dalies nuostatų

2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552

-5192013

Procesinio sprendimo kategorija 661

662 Pašalpos ir kitos išmokos

Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

8 35

sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui

piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog

atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash

įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas

nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus

naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį

informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo

sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir

priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už

2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą

paramą)

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki

2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006

Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos

t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija

darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu

nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis

būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti

socialinę paramą pareiškėjui

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė

pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro

non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai

netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr

pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra

išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo

Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį

sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas

kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)

Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių

administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų

nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)

Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio

mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį

principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš

pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m

sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir

rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)

2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant

piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio

įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma

kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų

teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes

lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra

išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti

vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti

įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo

ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2

straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės

negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors

formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo

skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog

materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu

gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl

atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja

nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip

administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

9 35

materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos

stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu

reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų

teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo

padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms

sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją

Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais

priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog

minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl

konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas

išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir

tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie

būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų

įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų

kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo

3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti

informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja

žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio

1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose

vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo

vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai

gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo

keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas

pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją

pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus

dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi

apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai

vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios

atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602

-2222013

Procesinio sprendimo kategorija 662

67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus

susijusius su darbingumo lygio nustatymu

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo

Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo

nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m

liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio

vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė

jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio

darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos

sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą

nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio

nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių

kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės

31 d

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d

sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552

-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

10 35

356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)

prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo

reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad

kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais

atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad

situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar

sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti

įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės

teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro

bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo

procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos

sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą

tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti

Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad

vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas

panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu

Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552

-

232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra

išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar

nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m

gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti

NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio

darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies

(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes

2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-10202013

Procesinio sprendimo kategorija 67

7 Konkurencija

76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos

Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu

nutraukiant tyrimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu

nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT

AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios

instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited

įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog

pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios

įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus

ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų

kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo

30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų

Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos

tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus

Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo

konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais

būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės

skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai

keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir

tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 2: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

2 35

TURINYS

I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo

srityje 4 6 Socialinė apsauga 4

Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti

privalomojo sveikatos draudimo įmokas 4

Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms

Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme 4 Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam

Teismui pripažinus tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis 5 Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą 7

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios

sprendžiant ginčus susijusius su darbingumo lygio nustatymu 9

7 Konkurencija 10 Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo

pagrindu nutraukiant tyrimą 10

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas 11 Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos

priverstinio išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai

yra paduotas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu

sprendimu buvo pripažinta ši mokestinė nepriemoka 11

9 Mokestiniai ginčai 12 Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta

duomenų apie tiriamą nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d)

tačiau įtarimai PVM mokėtojui nepareikšti 12

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme 13

10 Muitinės veikla 13 Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės

metodo sąlygų 13

12 Registrai 16 Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą

registratoriui dėl trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo 16

14 Teritorijų planavimas 17 Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą 17

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų 18 Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo 18

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo 20 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-

234 patvirtinto Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo

tvarkos aprašo (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių

kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d

įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei

įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar

teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-

101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo 20 Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių 84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

6245 straipsnio 5 daliai 22

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu 22

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

3 35

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195

bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų

tvirtinimoldquo bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams

tolesnės veiklos nuostatų 33 ir 5 punktų teisėtumo 23 Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147

patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta

apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį

iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo

įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui 24

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų 25 Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio

išorinėje reklamoje 25

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 26 Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio

nustatymo 26

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis 27 Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo

pakeitimo 27

35 Bylos susijusios su vietos savivalda 28 Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti 28

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų 29 Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją

kai jis atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą 29

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje 30 Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės

reklamos įrengimui 30

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją 30 Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos 31

54 Proceso įstatymai principai 32 Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio 32

55 Teismo kompetencija 32 Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams 32

63 Skundas 33 Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą 33

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo

tyrimo 33

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės 34 Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo 34

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

4 35

Pastaba Šioje apžvalgoje pateikiamos neoficialios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ndash

ir LVAT) procesinių sprendimų santraukos kurios LVAT nesaisto Šis dokumentas yra skirtas tik

informavimo tikslais Oficialius ir pilnus sprendimų tekstus galite rasti LVAT interneto svetainėje

wwwlvatlt

I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

6 Socialinė apsauga

61 Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir jų mokėjimo tvarka

Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti privalomojo

sveikatos draudimo įmokas

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo ndash teritorinio Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos skyriaus ndash raginimo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei delspinigius

asmeniui vykdančiam individualią veiklą ir kartu esančiam pensininku teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjo teigimu jis kaip gaunantis valstybinę pensiją asmuo yra apdraustas sveikatos draudimu

valstybės lėšomis ir todėl neprivalo antrą kartą mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų

Byloje nustatyta kad pareiškėjui nuo 2008 m sausio 22 d yra paskirta pareigūnų ir karių

valstybinė pensija už tarnybą Nuo 2008 metų iki šiol pareiškėjas verčiasi advokato praktika t y vykdo

individualią veiklą Už 2010 metų laikotarpį pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo

39 480 Lt gautų pajamų sumą deklaracijoje nurodęs 19 740 Lt dydžio sumą nuo kurios turėtų būti

skaičiuojamos socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Teisėjų kolegija pažymėjo kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio

8 punktą bei 4 straipsnio 3 dalį advokatai kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys yra

privalomai draudžiami sveikatos draudimu ir turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Nuo

tokių įmokų mokėjimo atleisti tik asmenys kurie apdrausti valstybės lėšomis Sveikatos draudimo

įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato kad apdraustaisiais kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi

asmenys gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją tačiau išskyrus tuos asmenis kurie

privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1

2 3 4 5 6 ir 8 dalis Taigi Sveikatos draudimo įstatyme expressis verbis numatyta išimtis iš bendros

taisyklės ndash asmenys kurie privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo

17 straipsnį nelaikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis

Teisėjų kolegija darė išvadą kad pareiškėjas patenka į Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio

4 dalyje nurodytų asmenų grupę todėl iš jo pagrįstai pareikalauta sumokėti privalomojo sveikatos

draudimo įmokas

Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo argumentas susijęs su pareiškėjo pakartotiniu

apmokestinimu minėtomis įmokomis yra nepagrįstas nes privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra

fiksuotas mėnesinis ar metinis dydis tačiau priklauso nuo asmens gautų pajamų šias įmokas kelis kartus

sumoka asmenys dirbantys keliose darbovietėse be darbo užmokesčio papildomai gaunantys pajamų iš

individualios veiklos paslaugų teikimo ir pan

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-2992013

Procesinio sprendimo kategorija 61 621

64 Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pašalpų

641 Ligos pašalpa

Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms Ligos ir

motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio

skyriaus teisės išieškoti ligos pašalpos permoką už nedarbingumo laikotarpį kuris teismo sprendimu buvo

pripažintas priverstine pravaikšta

Byloje nustatyta kad pareiškėjas 2010 m rugpjūčio 3 d buvo atleistas iš darbo 2010 m spaliondash

lapkričio mėnesiais bei 2011 m sausiondashvasario mėnesiais jis buvo nedarbingas dėl ligos ir jam buvo

išmokėta ligos pašalpa 2011 m rugsėjo 8 d Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

5 35

kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai jam priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą

2010 m rugpjūčiondash2011 m rugsėjo mėnesių laikotarpiu Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą

pareiškėjo darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis apdraustųjų valstybiniu socialiniu

draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre o atsakovas atsižvelgdamas į naujus

duomenis skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjui išmokėtas ligos pašalpas permokomis

Teisėjų kolegija pažymėjo kad byloje nebuvo ginčo dėl to jog pareiškėjas nuo laikinojo

nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų

sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Nebuvo ginčo ir

dėl to kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir

motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje numatytų atvejų kuriems esant ligos pašalpa

negali būti mokama Pažymėta kad tiek Ligos ir motinystės įstatymo 15 straipsnis tiek ir Apdraustųjų

valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų (toliau

ndash ir Nuostatai) 36 punktas atvejus kai asmuo netenka teisės gauti ligos pašalpą sieja su pašalpos gavėjo

aktyviais veiksmais ndash toks asmuo nepaisydamas nedarbingumo dirba pažeidžia gydymo ar slaugos

režimą neatvyksta pas gydytoją ir panašiai Nagrinėtu atveju tokių aktyvių pareiškėjo veiksmų

nenustatyta

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį kad atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiklai

galioja bendrasis viešosios teisės principas jog leidžiama tik tai kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose

Atsakovas savo sprendimus pagrindė Nuostatų 63 ir 69 punktais tačiau šios teisės normos tik įtvirtina

bendrą pašalpų gavėjų pareigą grąžinti ligos pašalpos permoką bei atsakovo teisę tikrinti pašalpų skyrimo

ir mokėjimo teisingumą Šios teisės normos negali būti laikomos tokiomis materialiosios teisės

normomis kurios suteiktų atsakovui teisę Ligos ir motinystės įstatyme nenumatytais atvejais išieškoti

ligos pašalpos permokas Kiti teisės aktai reglamentuojantys ligos pašalpų mokėjimą nenumato kad

asmuo gavęs ligos pašalpą o vėliau už tą patį laikotarpį ndash atlyginimą už priverstinę pravaikštą turėtų

gautą pašalpą grąžinti o atsakovui nesuteikia teisės tokiu atveju imtis ligos pašalpos išieškojimo veiksmų

Šalys be kita ko nesutarė dėl to ar dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėjas prarado darbo

pajamas ir ar atlyginimas už priverstinę pravaikštą gali būti prilygintas draudžiamosioms darbo pajamoms

Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme Spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktika Laikas per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas negali būti

apmokėtas kaip laikas per kurį dirbta Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio

sveikatos sutrikimų jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas todėl šiam

laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos

(žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 20 d

nutartį priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3- 5972012) Toks teisės normų aiškinimas reiškia kad

pareiškėjo atveju galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą

pareiškėjui dydis bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-6212013

Procesinio sprendimo kategorija 641

66 Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

661 Bylos dėl valstybinių pensijų

Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus

tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės

pensijos dalies priteisimo Pareiškėjas prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką

už 2010 m sausiondash2012 m kovo mėnesius kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m vasario 6 d

nutarimu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų

perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ndash ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo

Prašymą išmokėti pensijos nepriemoką pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m kovo 28 d Atsakovui šio

prašymo nepatenkinus 2012 m gegužės 7 d pareiškėjas kreipėsi į teismą

Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma sprendė kreipimosi į teismą termino klausimą Konstatuota

kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų

pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją o šiam

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

6 35

subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo

metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti

asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta

2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d

Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino

nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio

1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai

pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos

valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido

Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar

pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai

ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine

nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į

nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą

pensiją bus valstybės saugoma ir ginama

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus

įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo

2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai

prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio

valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo

Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio

Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas

pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo

analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis

pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų

veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo

Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės

išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis

įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį

bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių

gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą

t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo

nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad

įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai

įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės

kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo

būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo

pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą

Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio

Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija

pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog

Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad

Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas

negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos

102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo

dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs

konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai

inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo

principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis

Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą

ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija

įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų

imperatyvų

Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad

Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

7 35

teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista

Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti

įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių

gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta

veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus

išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra

akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši

aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų

neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama

pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje

aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje

įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal

nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų

teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus

teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja

Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų

kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai

institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje

atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti

valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto

išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su

ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau

konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos

Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų

pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos

Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje

byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta

valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog

atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą

pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)

Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą

Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo

89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti

jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta

nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą

vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis

teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama

2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis

dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo

teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra

ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad

pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal

kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija

taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-

2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo

5 straipsnio 1 dalies nuostatų

2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552

-5192013

Procesinio sprendimo kategorija 661

662 Pašalpos ir kitos išmokos

Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

8 35

sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui

piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog

atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash

įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas

nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus

naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį

informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo

sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir

priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už

2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą

paramą)

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki

2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006

Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos

t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija

darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu

nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis

būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti

socialinę paramą pareiškėjui

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė

pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro

non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai

netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr

pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra

išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo

Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį

sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas

kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)

Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių

administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų

nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)

Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio

mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį

principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš

pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m

sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir

rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)

2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant

piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio

įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma

kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų

teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes

lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra

išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti

vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti

įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo

ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2

straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės

negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors

formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo

skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog

materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu

gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl

atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja

nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip

administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

9 35

materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos

stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu

reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų

teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo

padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms

sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją

Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais

priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog

minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl

konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas

išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir

tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie

būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų

įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų

kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo

3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti

informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja

žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio

1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose

vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo

vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai

gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo

keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas

pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją

pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus

dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi

apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai

vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios

atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602

-2222013

Procesinio sprendimo kategorija 662

67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus

susijusius su darbingumo lygio nustatymu

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo

Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo

nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m

liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio

vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė

jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio

darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos

sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą

nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio

nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių

kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės

31 d

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d

sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552

-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

10 35

356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)

prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo

reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad

kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais

atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad

situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar

sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti

įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės

teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro

bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo

procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos

sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą

tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti

Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad

vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas

panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu

Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552

-

232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra

išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar

nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m

gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti

NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio

darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies

(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes

2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-10202013

Procesinio sprendimo kategorija 67

7 Konkurencija

76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos

Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu

nutraukiant tyrimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu

nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT

AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios

instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited

įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog

pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios

įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus

ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų

kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo

30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų

Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos

tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus

Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo

konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais

būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės

skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai

keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir

tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 3: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

3 35

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195

bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų

tvirtinimoldquo bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams

tolesnės veiklos nuostatų 33 ir 5 punktų teisėtumo 23 Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147

patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta

apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį

iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo

įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui 24

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų 25 Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio

išorinėje reklamoje 25

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 26 Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio

nustatymo 26

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis 27 Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo

pakeitimo 27

35 Bylos susijusios su vietos savivalda 28 Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti 28

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų 29 Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją

kai jis atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą 29

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje 30 Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės

reklamos įrengimui 30

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją 30 Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos 31

54 Proceso įstatymai principai 32 Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio 32

55 Teismo kompetencija 32 Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams 32

63 Skundas 33 Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą 33

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo

tyrimo 33

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės 34 Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo 34

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

4 35

Pastaba Šioje apžvalgoje pateikiamos neoficialios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ndash

ir LVAT) procesinių sprendimų santraukos kurios LVAT nesaisto Šis dokumentas yra skirtas tik

informavimo tikslais Oficialius ir pilnus sprendimų tekstus galite rasti LVAT interneto svetainėje

wwwlvatlt

I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

6 Socialinė apsauga

61 Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir jų mokėjimo tvarka

Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti privalomojo

sveikatos draudimo įmokas

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo ndash teritorinio Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos skyriaus ndash raginimo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei delspinigius

asmeniui vykdančiam individualią veiklą ir kartu esančiam pensininku teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjo teigimu jis kaip gaunantis valstybinę pensiją asmuo yra apdraustas sveikatos draudimu

valstybės lėšomis ir todėl neprivalo antrą kartą mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų

Byloje nustatyta kad pareiškėjui nuo 2008 m sausio 22 d yra paskirta pareigūnų ir karių

valstybinė pensija už tarnybą Nuo 2008 metų iki šiol pareiškėjas verčiasi advokato praktika t y vykdo

individualią veiklą Už 2010 metų laikotarpį pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo

39 480 Lt gautų pajamų sumą deklaracijoje nurodęs 19 740 Lt dydžio sumą nuo kurios turėtų būti

skaičiuojamos socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Teisėjų kolegija pažymėjo kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio

8 punktą bei 4 straipsnio 3 dalį advokatai kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys yra

privalomai draudžiami sveikatos draudimu ir turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Nuo

tokių įmokų mokėjimo atleisti tik asmenys kurie apdrausti valstybės lėšomis Sveikatos draudimo

įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato kad apdraustaisiais kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi

asmenys gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją tačiau išskyrus tuos asmenis kurie

privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1

2 3 4 5 6 ir 8 dalis Taigi Sveikatos draudimo įstatyme expressis verbis numatyta išimtis iš bendros

taisyklės ndash asmenys kurie privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo

17 straipsnį nelaikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis

Teisėjų kolegija darė išvadą kad pareiškėjas patenka į Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio

4 dalyje nurodytų asmenų grupę todėl iš jo pagrįstai pareikalauta sumokėti privalomojo sveikatos

draudimo įmokas

Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo argumentas susijęs su pareiškėjo pakartotiniu

apmokestinimu minėtomis įmokomis yra nepagrįstas nes privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra

fiksuotas mėnesinis ar metinis dydis tačiau priklauso nuo asmens gautų pajamų šias įmokas kelis kartus

sumoka asmenys dirbantys keliose darbovietėse be darbo užmokesčio papildomai gaunantys pajamų iš

individualios veiklos paslaugų teikimo ir pan

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-2992013

Procesinio sprendimo kategorija 61 621

64 Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pašalpų

641 Ligos pašalpa

Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms Ligos ir

motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio

skyriaus teisės išieškoti ligos pašalpos permoką už nedarbingumo laikotarpį kuris teismo sprendimu buvo

pripažintas priverstine pravaikšta

Byloje nustatyta kad pareiškėjas 2010 m rugpjūčio 3 d buvo atleistas iš darbo 2010 m spaliondash

lapkričio mėnesiais bei 2011 m sausiondashvasario mėnesiais jis buvo nedarbingas dėl ligos ir jam buvo

išmokėta ligos pašalpa 2011 m rugsėjo 8 d Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

5 35

kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai jam priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą

2010 m rugpjūčiondash2011 m rugsėjo mėnesių laikotarpiu Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą

pareiškėjo darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis apdraustųjų valstybiniu socialiniu

draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre o atsakovas atsižvelgdamas į naujus

duomenis skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjui išmokėtas ligos pašalpas permokomis

Teisėjų kolegija pažymėjo kad byloje nebuvo ginčo dėl to jog pareiškėjas nuo laikinojo

nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų

sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Nebuvo ginčo ir

dėl to kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir

motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje numatytų atvejų kuriems esant ligos pašalpa

negali būti mokama Pažymėta kad tiek Ligos ir motinystės įstatymo 15 straipsnis tiek ir Apdraustųjų

valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų (toliau

ndash ir Nuostatai) 36 punktas atvejus kai asmuo netenka teisės gauti ligos pašalpą sieja su pašalpos gavėjo

aktyviais veiksmais ndash toks asmuo nepaisydamas nedarbingumo dirba pažeidžia gydymo ar slaugos

režimą neatvyksta pas gydytoją ir panašiai Nagrinėtu atveju tokių aktyvių pareiškėjo veiksmų

nenustatyta

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį kad atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiklai

galioja bendrasis viešosios teisės principas jog leidžiama tik tai kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose

Atsakovas savo sprendimus pagrindė Nuostatų 63 ir 69 punktais tačiau šios teisės normos tik įtvirtina

bendrą pašalpų gavėjų pareigą grąžinti ligos pašalpos permoką bei atsakovo teisę tikrinti pašalpų skyrimo

ir mokėjimo teisingumą Šios teisės normos negali būti laikomos tokiomis materialiosios teisės

normomis kurios suteiktų atsakovui teisę Ligos ir motinystės įstatyme nenumatytais atvejais išieškoti

ligos pašalpos permokas Kiti teisės aktai reglamentuojantys ligos pašalpų mokėjimą nenumato kad

asmuo gavęs ligos pašalpą o vėliau už tą patį laikotarpį ndash atlyginimą už priverstinę pravaikštą turėtų

gautą pašalpą grąžinti o atsakovui nesuteikia teisės tokiu atveju imtis ligos pašalpos išieškojimo veiksmų

Šalys be kita ko nesutarė dėl to ar dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėjas prarado darbo

pajamas ir ar atlyginimas už priverstinę pravaikštą gali būti prilygintas draudžiamosioms darbo pajamoms

Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme Spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktika Laikas per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas negali būti

apmokėtas kaip laikas per kurį dirbta Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio

sveikatos sutrikimų jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas todėl šiam

laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos

(žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 20 d

nutartį priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3- 5972012) Toks teisės normų aiškinimas reiškia kad

pareiškėjo atveju galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą

pareiškėjui dydis bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-6212013

Procesinio sprendimo kategorija 641

66 Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

661 Bylos dėl valstybinių pensijų

Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus

tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės

pensijos dalies priteisimo Pareiškėjas prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką

už 2010 m sausiondash2012 m kovo mėnesius kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m vasario 6 d

nutarimu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų

perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ndash ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo

Prašymą išmokėti pensijos nepriemoką pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m kovo 28 d Atsakovui šio

prašymo nepatenkinus 2012 m gegužės 7 d pareiškėjas kreipėsi į teismą

Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma sprendė kreipimosi į teismą termino klausimą Konstatuota

kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų

pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją o šiam

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

6 35

subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo

metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti

asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta

2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d

Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino

nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio

1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai

pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos

valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido

Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar

pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai

ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine

nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į

nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą

pensiją bus valstybės saugoma ir ginama

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus

įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo

2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai

prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio

valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo

Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio

Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas

pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo

analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis

pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų

veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo

Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės

išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis

įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį

bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių

gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą

t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo

nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad

įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai

įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės

kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo

būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo

pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą

Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio

Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija

pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog

Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad

Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas

negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos

102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo

dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs

konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai

inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo

principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis

Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą

ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija

įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų

imperatyvų

Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad

Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

7 35

teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista

Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti

įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių

gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta

veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus

išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra

akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši

aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų

neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama

pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje

aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje

įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal

nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų

teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus

teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja

Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų

kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai

institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje

atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti

valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto

išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su

ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau

konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos

Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų

pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos

Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje

byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta

valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog

atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą

pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)

Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą

Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo

89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti

jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta

nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą

vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis

teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama

2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis

dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo

teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra

ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad

pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal

kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija

taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-

2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo

5 straipsnio 1 dalies nuostatų

2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552

-5192013

Procesinio sprendimo kategorija 661

662 Pašalpos ir kitos išmokos

Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

8 35

sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui

piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog

atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash

įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas

nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus

naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį

informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo

sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir

priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už

2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą

paramą)

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki

2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006

Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos

t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija

darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu

nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis

būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti

socialinę paramą pareiškėjui

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė

pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro

non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai

netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr

pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra

išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo

Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį

sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas

kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)

Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių

administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų

nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)

Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio

mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį

principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš

pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m

sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir

rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)

2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant

piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio

įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma

kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų

teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes

lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra

išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti

vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti

įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo

ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2

straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės

negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors

formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo

skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog

materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu

gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl

atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja

nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip

administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

9 35

materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos

stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu

reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų

teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo

padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms

sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją

Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais

priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog

minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl

konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas

išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir

tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie

būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų

įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų

kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo

3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti

informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja

žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio

1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose

vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo

vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai

gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo

keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas

pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją

pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus

dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi

apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai

vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios

atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602

-2222013

Procesinio sprendimo kategorija 662

67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus

susijusius su darbingumo lygio nustatymu

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo

Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo

nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m

liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio

vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė

jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio

darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos

sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą

nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio

nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių

kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės

31 d

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d

sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552

-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

10 35

356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)

prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo

reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad

kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais

atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad

situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar

sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti

įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės

teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro

bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo

procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos

sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą

tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti

Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad

vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas

panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu

Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552

-

232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra

išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar

nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m

gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti

NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio

darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies

(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes

2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-10202013

Procesinio sprendimo kategorija 67

7 Konkurencija

76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos

Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu

nutraukiant tyrimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu

nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT

AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios

instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited

įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog

pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios

įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus

ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų

kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo

30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų

Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos

tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus

Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo

konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais

būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės

skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai

keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir

tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 4: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

4 35

Pastaba Šioje apžvalgoje pateikiamos neoficialios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ndash

ir LVAT) procesinių sprendimų santraukos kurios LVAT nesaisto Šis dokumentas yra skirtas tik

informavimo tikslais Oficialius ir pilnus sprendimų tekstus galite rasti LVAT interneto svetainėje

wwwlvatlt

I Administracinės bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

6 Socialinė apsauga

61 Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir jų mokėjimo tvarka

Dėl valstybinės pensijos gavėjo turinčio pajamų iš individualios veiklos pareigos mokėti privalomojo

sveikatos draudimo įmokas

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo ndash teritorinio Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos skyriaus ndash raginimo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei delspinigius

asmeniui vykdančiam individualią veiklą ir kartu esančiam pensininku teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjo teigimu jis kaip gaunantis valstybinę pensiją asmuo yra apdraustas sveikatos draudimu

valstybės lėšomis ir todėl neprivalo antrą kartą mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų

Byloje nustatyta kad pareiškėjui nuo 2008 m sausio 22 d yra paskirta pareigūnų ir karių

valstybinė pensija už tarnybą Nuo 2008 metų iki šiol pareiškėjas verčiasi advokato praktika t y vykdo

individualią veiklą Už 2010 metų laikotarpį pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo

39 480 Lt gautų pajamų sumą deklaracijoje nurodęs 19 740 Lt dydžio sumą nuo kurios turėtų būti

skaičiuojamos socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Teisėjų kolegija pažymėjo kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio

8 punktą bei 4 straipsnio 3 dalį advokatai kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys yra

privalomai draudžiami sveikatos draudimu ir turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Nuo

tokių įmokų mokėjimo atleisti tik asmenys kurie apdrausti valstybės lėšomis Sveikatos draudimo

įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato kad apdraustaisiais kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi

asmenys gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją tačiau išskyrus tuos asmenis kurie

privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1

2 3 4 5 6 ir 8 dalis Taigi Sveikatos draudimo įstatyme expressis verbis numatyta išimtis iš bendros

taisyklės ndash asmenys kurie privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo

17 straipsnį nelaikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis

Teisėjų kolegija darė išvadą kad pareiškėjas patenka į Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio

4 dalyje nurodytų asmenų grupę todėl iš jo pagrįstai pareikalauta sumokėti privalomojo sveikatos

draudimo įmokas

Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo argumentas susijęs su pareiškėjo pakartotiniu

apmokestinimu minėtomis įmokomis yra nepagrįstas nes privalomojo sveikatos draudimo įmokos nėra

fiksuotas mėnesinis ar metinis dydis tačiau priklauso nuo asmens gautų pajamų šias įmokas kelis kartus

sumoka asmenys dirbantys keliose darbovietėse be darbo užmokesčio papildomai gaunantys pajamų iš

individualios veiklos paslaugų teikimo ir pan

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-2992013

Procesinio sprendimo kategorija 61 621

64 Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pašalpų

641 Ligos pašalpa

Dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą prilyginimo draudžiamosioms darbo pajamoms Ligos ir

motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio

skyriaus teisės išieškoti ligos pašalpos permoką už nedarbingumo laikotarpį kuris teismo sprendimu buvo

pripažintas priverstine pravaikšta

Byloje nustatyta kad pareiškėjas 2010 m rugpjūčio 3 d buvo atleistas iš darbo 2010 m spaliondash

lapkričio mėnesiais bei 2011 m sausiondashvasario mėnesiais jis buvo nedarbingas dėl ligos ir jam buvo

išmokėta ligos pašalpa 2011 m rugsėjo 8 d Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

5 35

kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai jam priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą

2010 m rugpjūčiondash2011 m rugsėjo mėnesių laikotarpiu Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą

pareiškėjo darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis apdraustųjų valstybiniu socialiniu

draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre o atsakovas atsižvelgdamas į naujus

duomenis skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjui išmokėtas ligos pašalpas permokomis

Teisėjų kolegija pažymėjo kad byloje nebuvo ginčo dėl to jog pareiškėjas nuo laikinojo

nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų

sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Nebuvo ginčo ir

dėl to kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir

motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje numatytų atvejų kuriems esant ligos pašalpa

negali būti mokama Pažymėta kad tiek Ligos ir motinystės įstatymo 15 straipsnis tiek ir Apdraustųjų

valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų (toliau

ndash ir Nuostatai) 36 punktas atvejus kai asmuo netenka teisės gauti ligos pašalpą sieja su pašalpos gavėjo

aktyviais veiksmais ndash toks asmuo nepaisydamas nedarbingumo dirba pažeidžia gydymo ar slaugos

režimą neatvyksta pas gydytoją ir panašiai Nagrinėtu atveju tokių aktyvių pareiškėjo veiksmų

nenustatyta

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį kad atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiklai

galioja bendrasis viešosios teisės principas jog leidžiama tik tai kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose

Atsakovas savo sprendimus pagrindė Nuostatų 63 ir 69 punktais tačiau šios teisės normos tik įtvirtina

bendrą pašalpų gavėjų pareigą grąžinti ligos pašalpos permoką bei atsakovo teisę tikrinti pašalpų skyrimo

ir mokėjimo teisingumą Šios teisės normos negali būti laikomos tokiomis materialiosios teisės

normomis kurios suteiktų atsakovui teisę Ligos ir motinystės įstatyme nenumatytais atvejais išieškoti

ligos pašalpos permokas Kiti teisės aktai reglamentuojantys ligos pašalpų mokėjimą nenumato kad

asmuo gavęs ligos pašalpą o vėliau už tą patį laikotarpį ndash atlyginimą už priverstinę pravaikštą turėtų

gautą pašalpą grąžinti o atsakovui nesuteikia teisės tokiu atveju imtis ligos pašalpos išieškojimo veiksmų

Šalys be kita ko nesutarė dėl to ar dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėjas prarado darbo

pajamas ir ar atlyginimas už priverstinę pravaikštą gali būti prilygintas draudžiamosioms darbo pajamoms

Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme Spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktika Laikas per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas negali būti

apmokėtas kaip laikas per kurį dirbta Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio

sveikatos sutrikimų jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas todėl šiam

laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos

(žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 20 d

nutartį priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3- 5972012) Toks teisės normų aiškinimas reiškia kad

pareiškėjo atveju galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą

pareiškėjui dydis bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-6212013

Procesinio sprendimo kategorija 641

66 Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

661 Bylos dėl valstybinių pensijų

Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus

tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės

pensijos dalies priteisimo Pareiškėjas prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką

už 2010 m sausiondash2012 m kovo mėnesius kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m vasario 6 d

nutarimu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų

perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ndash ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo

Prašymą išmokėti pensijos nepriemoką pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m kovo 28 d Atsakovui šio

prašymo nepatenkinus 2012 m gegužės 7 d pareiškėjas kreipėsi į teismą

Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma sprendė kreipimosi į teismą termino klausimą Konstatuota

kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų

pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją o šiam

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

6 35

subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo

metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti

asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta

2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d

Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino

nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio

1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai

pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos

valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido

Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar

pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai

ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine

nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į

nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą

pensiją bus valstybės saugoma ir ginama

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus

įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo

2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai

prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio

valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo

Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio

Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas

pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo

analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis

pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų

veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo

Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės

išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis

įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį

bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių

gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą

t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo

nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad

įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai

įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės

kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo

būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo

pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą

Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio

Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija

pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog

Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad

Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas

negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos

102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo

dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs

konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai

inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo

principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis

Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą

ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija

įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų

imperatyvų

Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad

Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

7 35

teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista

Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti

įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių

gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta

veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus

išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra

akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši

aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų

neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama

pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje

aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje

įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal

nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų

teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus

teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja

Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų

kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai

institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje

atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti

valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto

išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su

ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau

konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos

Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų

pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos

Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje

byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta

valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog

atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą

pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)

Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą

Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo

89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti

jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta

nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą

vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis

teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama

2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis

dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo

teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra

ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad

pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal

kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija

taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-

2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo

5 straipsnio 1 dalies nuostatų

2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552

-5192013

Procesinio sprendimo kategorija 661

662 Pašalpos ir kitos išmokos

Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

8 35

sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui

piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog

atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash

įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas

nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus

naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį

informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo

sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir

priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už

2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą

paramą)

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki

2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006

Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos

t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija

darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu

nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis

būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti

socialinę paramą pareiškėjui

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė

pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro

non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai

netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr

pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra

išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo

Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį

sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas

kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)

Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių

administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų

nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)

Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio

mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį

principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš

pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m

sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir

rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)

2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant

piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio

įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma

kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų

teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes

lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra

išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti

vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti

įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo

ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2

straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės

negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors

formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo

skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog

materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu

gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl

atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja

nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip

administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

9 35

materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos

stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu

reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų

teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo

padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms

sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją

Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais

priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog

minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl

konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas

išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir

tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie

būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų

įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų

kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo

3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti

informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja

žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio

1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose

vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo

vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai

gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo

keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas

pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją

pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus

dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi

apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai

vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios

atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602

-2222013

Procesinio sprendimo kategorija 662

67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus

susijusius su darbingumo lygio nustatymu

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo

Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo

nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m

liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio

vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė

jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio

darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos

sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą

nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio

nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių

kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės

31 d

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d

sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552

-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

10 35

356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)

prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo

reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad

kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais

atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad

situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar

sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti

įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės

teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro

bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo

procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos

sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą

tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti

Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad

vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas

panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu

Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552

-

232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra

išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar

nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m

gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti

NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio

darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies

(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes

2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-10202013

Procesinio sprendimo kategorija 67

7 Konkurencija

76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos

Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu

nutraukiant tyrimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu

nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT

AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios

instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited

įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog

pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios

įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus

ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų

kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo

30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų

Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos

tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus

Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo

konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais

būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės

skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai

keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir

tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 5: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

5 35

kad pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai jam priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą

2010 m rugpjūčiondash2011 m rugsėjo mėnesių laikotarpiu Išmokėjęs atlyginimą už priverstinę pravaikštą

pareiškėjo darbdavys patikslino draudžiamųjų pajamų duomenis apdraustųjų valstybiniu socialiniu

draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre o atsakovas atsižvelgdamas į naujus

duomenis skundžiamais sprendimais pripažino pareiškėjui išmokėtas ligos pašalpas permokomis

Teisėjų kolegija pažymėjo kad byloje nebuvo ginčo dėl to jog pareiškėjas nuo laikinojo

nedarbingumo nustatymo pradžios atitiko Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų

sąlygų visumą ir įgijo teisę į ligos pašalpą mokamą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Nebuvo ginčo ir

dėl to kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrindas tiesiogiai taikyti bent vieną iš Ligos ir

motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje numatytų atvejų kuriems esant ligos pašalpa

negali būti mokama Pažymėta kad tiek Ligos ir motinystės įstatymo 15 straipsnis tiek ir Apdraustųjų

valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų (toliau

ndash ir Nuostatai) 36 punktas atvejus kai asmuo netenka teisės gauti ligos pašalpą sieja su pašalpos gavėjo

aktyviais veiksmais ndash toks asmuo nepaisydamas nedarbingumo dirba pažeidžia gydymo ar slaugos

režimą neatvyksta pas gydytoją ir panašiai Nagrinėtu atveju tokių aktyvių pareiškėjo veiksmų

nenustatyta

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį kad atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiklai

galioja bendrasis viešosios teisės principas jog leidžiama tik tai kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose

Atsakovas savo sprendimus pagrindė Nuostatų 63 ir 69 punktais tačiau šios teisės normos tik įtvirtina

bendrą pašalpų gavėjų pareigą grąžinti ligos pašalpos permoką bei atsakovo teisę tikrinti pašalpų skyrimo

ir mokėjimo teisingumą Šios teisės normos negali būti laikomos tokiomis materialiosios teisės

normomis kurios suteiktų atsakovui teisę Ligos ir motinystės įstatyme nenumatytais atvejais išieškoti

ligos pašalpos permokas Kiti teisės aktai reglamentuojantys ligos pašalpų mokėjimą nenumato kad

asmuo gavęs ligos pašalpą o vėliau už tą patį laikotarpį ndash atlyginimą už priverstinę pravaikštą turėtų

gautą pašalpą grąžinti o atsakovui nesuteikia teisės tokiu atveju imtis ligos pašalpos išieškojimo veiksmų

Šalys be kita ko nesutarė dėl to ar dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėjas prarado darbo

pajamas ir ar atlyginimas už priverstinę pravaikštą gali būti prilygintas draudžiamosioms darbo pajamoms

Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio prasme Spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktika Laikas per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas negali būti

apmokėtas kaip laikas per kurį dirbta Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio

sveikatos sutrikimų jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas todėl šiam

laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos

(žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 20 d

nutartį priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3- 5972012) Toks teisės normų aiškinimas reiškia kad

pareiškėjo atveju galėtų būti mažinamas teismo priteisiamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą

pareiškėjui dydis bet ne jo teisėtai gauta ligos pašalpa už realiai egzistavusį nedarbingumo laikotarpį

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-6212013

Procesinio sprendimo kategorija 641

66 Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

661 Bylos dėl valstybinių pensijų

Dėl neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus

tam tikras įstatymų nuostatas neteisėtomis

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės

pensijos dalies priteisimo Pareiškėjas prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką

už 2010 m sausiondash2012 m kovo mėnesius kuri susidarė dėl Konstitucinio Teismo 2012 m vasario 6 d

nutarimu prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų

perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ndash ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo

Prašymą išmokėti pensijos nepriemoką pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m kovo 28 d Atsakovui šio

prašymo nepatenkinus 2012 m gegužės 7 d pareiškėjas kreipėsi į teismą

Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma sprendė kreipimosi į teismą termino klausimą Konstatuota

kad pagal įstatymo analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų

pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją o šiam

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

6 35

subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo

metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti

asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta

2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d

Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino

nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio

1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai

pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos

valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido

Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar

pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai

ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine

nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į

nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą

pensiją bus valstybės saugoma ir ginama

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus

įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo

2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai

prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio

valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo

Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio

Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas

pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo

analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis

pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų

veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo

Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės

išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis

įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį

bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių

gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą

t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo

nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad

įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai

įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės

kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo

būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo

pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą

Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio

Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija

pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog

Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad

Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas

negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos

102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo

dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs

konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai

inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo

principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis

Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą

ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija

įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų

imperatyvų

Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad

Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

7 35

teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista

Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti

įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių

gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta

veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus

išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra

akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši

aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų

neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama

pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje

aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje

įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal

nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų

teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus

teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja

Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų

kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai

institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje

atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti

valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto

išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su

ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau

konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos

Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų

pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos

Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje

byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta

valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog

atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą

pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)

Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą

Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo

89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti

jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta

nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą

vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis

teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama

2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis

dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo

teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra

ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad

pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal

kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija

taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-

2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo

5 straipsnio 1 dalies nuostatų

2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552

-5192013

Procesinio sprendimo kategorija 661

662 Pašalpos ir kitos išmokos

Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

8 35

sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui

piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog

atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash

įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas

nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus

naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį

informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo

sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir

priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už

2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą

paramą)

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki

2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006

Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos

t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija

darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu

nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis

būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti

socialinę paramą pareiškėjui

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė

pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro

non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai

netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr

pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra

išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo

Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį

sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas

kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)

Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių

administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų

nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)

Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio

mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį

principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš

pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m

sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir

rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)

2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant

piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio

įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma

kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų

teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes

lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra

išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti

vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti

įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo

ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2

straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės

negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors

formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo

skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog

materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu

gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl

atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja

nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip

administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

9 35

materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos

stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu

reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų

teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo

padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms

sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją

Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais

priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog

minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl

konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas

išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir

tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie

būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų

įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų

kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo

3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti

informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja

žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio

1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose

vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo

vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai

gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo

keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas

pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją

pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus

dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi

apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai

vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios

atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602

-2222013

Procesinio sprendimo kategorija 662

67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus

susijusius su darbingumo lygio nustatymu

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo

Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo

nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m

liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio

vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė

jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio

darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos

sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą

nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio

nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių

kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės

31 d

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d

sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552

-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

10 35

356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)

prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo

reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad

kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais

atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad

situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar

sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti

įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės

teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro

bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo

procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos

sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą

tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti

Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad

vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas

panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu

Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552

-

232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra

išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar

nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m

gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti

NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio

darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies

(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes

2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-10202013

Procesinio sprendimo kategorija 67

7 Konkurencija

76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos

Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu

nutraukiant tyrimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu

nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT

AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios

instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited

įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog

pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios

įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus

ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų

kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo

30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų

Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos

tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus

Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo

konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais

būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės

skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai

keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir

tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 6: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

6 35

subjektui reikalavimo nepatenkinus galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui Iš esmės pagal ginčo

metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti

asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta

2010 m vasario mėnesį Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2012 m kovo 28 d

Taigi nustačius kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino

nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti bei paisant iš Konstitucijos inter alia jos 30 straipsnio

1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai o realiai ir veiksmingai

pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą susijusį su visa neišmokėtos

valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido

Konstatavusi kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku išplėstinė teisėjų kolegija sprendė ar

pareiškėjo teisė į pensiją buvo pažeista ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginami jos turtiniai aspektai

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad teisė į pensiją kaip viena iš socialinių žmogaus teisių konkrečiai

ndash jos turtiniai aspektai pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine

nuosavybės teise Kitaip tariant teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į

nuosavybę Būtent ši aplinkybė lemia kad asmuo gali pagrįstai tikėtis jog teisė į įstatymu nustatytą

pensiją bus valstybės saugoma ir ginama

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad tai jog valstybė netinkamai vykdė prisiimtus

įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams iš esmės konstatuota Konstitucinio Teismo

2012 m vasario 6 d nutarimu Įstatymų leidėjas pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai

prieštaraujančiu būdu neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio

valstybinę pensiją Šio ribojimo tiesioginė pasekmė ndash valstybinės pensijos nepriemoka susidariusi nuo

Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ndash 2010 m sausio 1 d iki 2012 m kovo mėnesio

Tačiau nei Valstybinių pensijų įstatymas nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas

pensijos nepriemokos klausimo neaptarė Atsižvelgus į tai susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo

analogiją taikytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis reglamentuojantis

pensijų gavėjų teisių gynimo būdą kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų

veiksmais Teismas atkreipė dėmesį kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo

Priešingai ndash nustatė kad pensijos suma laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės

išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu Išplėstinė teisėjų kolegija remdamasi šiomis

įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį

bei asmenis kurių teisės buvo pažeistos sprendė kad nagrinėtu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių

gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą

t y visos pensijos nepriemokos susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo

nuostatų taikymo priteisimą Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam kad

įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai

įvykdytas Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės

kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas Be to tik pritaikius aptartą pažeistų teisių gynimo

būdą būtų sudaromos realios galimybės realizuoti tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo

pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą

Atsakydama į Vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo argumentą kad Konstitucinio

Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str 1 d) išplėstinė teisėjų kolegija

pažymėjo kad Konstitucinis Teismas 2012 m gruodžio 19 d sprendime yra konstatavęs jog

Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės kad

Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį išimtis nagrinėjamoje byloje teismas

negali taikyti teisės akto (jo dalies) kurį Konstitucinis Teismas įgyvendindamas Konstitucijos

102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Kitaip aiškinant

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo

dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs

konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai

inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo

principas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis

Konstitucija esmė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą

ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija

įvertinusi sprendžiamo ginčo pobūdį yra neišvengiamai saistoma Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų

imperatyvų

Iš Konstitucinio Teismo 2012 m gruodžio 19 d sprendimo nuostatų taip pat matyti kad

Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

7 35

teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista

Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti

įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių

gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta

veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus

išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra

akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši

aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų

neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama

pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje

aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje

įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal

nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų

teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus

teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja

Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų

kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai

institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje

atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti

valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto

išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su

ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau

konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos

Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų

pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos

Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje

byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta

valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog

atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą

pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)

Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą

Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo

89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti

jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta

nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą

vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis

teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama

2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis

dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo

teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra

ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad

pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal

kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija

taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-

2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo

5 straipsnio 1 dalies nuostatų

2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552

-5192013

Procesinio sprendimo kategorija 661

662 Pašalpos ir kitos išmokos

Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

8 35

sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui

piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog

atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash

įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas

nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus

naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį

informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo

sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir

priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už

2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą

paramą)

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki

2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006

Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos

t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija

darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu

nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis

būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti

socialinę paramą pareiškėjui

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė

pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro

non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai

netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr

pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra

išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo

Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį

sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas

kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)

Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių

administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų

nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)

Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio

mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį

principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš

pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m

sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir

rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)

2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant

piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio

įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma

kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų

teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes

lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra

išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti

vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti

įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo

ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2

straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės

negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors

formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo

skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog

materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu

gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl

atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja

nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip

administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

9 35

materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos

stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu

reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų

teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo

padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms

sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją

Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais

priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog

minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl

konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas

išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir

tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie

būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų

įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų

kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo

3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti

informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja

žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio

1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose

vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo

vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai

gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo

keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas

pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją

pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus

dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi

apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai

vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios

atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602

-2222013

Procesinio sprendimo kategorija 662

67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus

susijusius su darbingumo lygio nustatymu

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo

Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo

nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m

liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio

vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė

jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio

darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos

sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą

nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio

nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių

kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės

31 d

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d

sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552

-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

10 35

356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)

prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo

reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad

kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais

atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad

situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar

sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti

įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės

teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro

bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo

procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos

sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą

tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti

Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad

vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas

panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu

Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552

-

232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra

išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar

nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m

gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti

NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio

darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies

(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes

2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-10202013

Procesinio sprendimo kategorija 67

7 Konkurencija

76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos

Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu

nutraukiant tyrimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu

nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT

AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios

instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited

įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog

pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios

įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus

ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų

kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo

30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų

Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos

tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus

Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo

konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais

būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės

skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai

keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir

tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 7: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

7 35

teises kurios kyla iš teisės aktų vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai jei nebus pažeista

Konstitucijoje įtvirtintų jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra Teismai privalo paisyti

įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių

gynimą Šioje nutartyje taip pat pažymėta kad neapsaugojus konstitucinių vertybių nebūtų užtikrinta

veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba socialinis teisingumas bei teisės viršenybė Kita vertus

išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai kad pareiškėjo teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra

akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybei papildomą finansinę naštą Tačiau vien ši

aplinkybė neleido daryti išvados kad nagrinėtu atveju pareiškėjo reikalavimo tenkinimas reikštų

neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai turėtų būti mažinama

pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų kad šioje nutartyje

aptartu būdu apgynus pareiškėjo konstitucines teises būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje

įtvirtintos jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra Išplėstinė teisėjų kolegija pagal

nagrinėjamos bylos aplinkybes įvertinusi galimas tokio sprendimo pasekmes konstatavo kad pareiškėjų

teisių negynimas (ar gynimas iš dalies) būtų susijęs su itin nepalankių padarinių veiksmingai žmogaus

teisių apsaugai atsiradimu o to teisė netoleruoja

Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiamas ir tinkamo atsakovo klausimas Išplėstinė teisėjų

kolegija pažymėjo kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovas ndash tai

institucija įstaiga tarnyba tarnautojas kurių aktai ar veiksmai skundžiami Nagrinėjamoje byloje

atsakovas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija t y institucija kuri yra įgaliota mokėti

valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str 1 d) Vis dėlto

išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas nepakankamai susiejo skundo dalyką ir pagrindą su

ABTĮ 48 straipsnyje apibrėžtu atsakovo statusu Šiame kontekste teismas priminė kad šioje byloje jau

konstatuota jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to jog Lietuvos valstybė o konkrečiai Lietuvos

Respublikos Seimas netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus Iš tiesų

pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos

Laikinojo įstatymo nuostatos Atsižvelgusi į tai išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė kad atsakovas šioje

byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė o ne Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerija Teisėjų kolegija pažymėjusi kad byloje atsakovu dalyvavo ta

valstybės institucija kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese nusprendė kad tai jog

atsakovo byloje dalyvavo Vidaus reikalų ministerija o ne valstybė nesudaro pagrindo nustatytą

pažeidimą taisyti grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str 1 d)

Galiausiai išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinybės panaikinti skundžiamą aktą

Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo

89 straipsnyje Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti

jeigu jis yra neteisėtas iš esmės t y savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Minėta

nuostata yra imperatyvi todėl teismas nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą

vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti Nagrinėtos bylos kontekste pripažinta kad remiantis

teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija priimdama

2012 m balandžio 26 d sprendimą Nr 1D-2953(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip Vis

dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija kai administracinis sprendimas kurio priėmimo

teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei ndash Konstitucijai ndash prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra

ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens nebūtų pašalintas iš teisės sistemos Nustačius kad

pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pagal

kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija

taikymo panaikinta tik ta Vidaus reikalų ministerijos 2012 m balandžio 26 d sprendimo Nr 1D-

2953(11) dalis kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo

5 straipsnio 1 dalies nuostatų

2013 m kovo 12 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A552

-5192013

Procesinio sprendimo kategorija 661

662 Pašalpos ir kitos išmokos

Dėl lex retro non agit principo taikymo skiriant socialinę paramą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2012 m balandžio 6 d

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

8 35

sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui

piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog

atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash

įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas

nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus

naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį

informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo

sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir

priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už

2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą

paramą)

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki

2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006

Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos

t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija

darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu

nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis

būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti

socialinę paramą pareiškėjui

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė

pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro

non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai

netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr

pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra

išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo

Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį

sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas

kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)

Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių

administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų

nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)

Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio

mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį

principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš

pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m

sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir

rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)

2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant

piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio

įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma

kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų

teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes

lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra

išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti

vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti

įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo

ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2

straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės

negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors

formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo

skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog

materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu

gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl

atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja

nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip

administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

9 35

materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos

stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu

reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų

teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo

padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms

sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją

Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais

priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog

minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl

konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas

išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir

tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie

būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų

įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų

kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo

3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti

informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja

žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio

1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose

vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo

vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai

gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo

keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas

pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją

pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus

dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi

apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai

vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios

atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602

-2222013

Procesinio sprendimo kategorija 662

67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus

susijusius su darbingumo lygio nustatymu

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo

Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo

nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m

liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio

vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė

jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio

darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos

sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą

nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio

nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių

kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės

31 d

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d

sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552

-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

10 35

356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)

prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo

reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad

kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais

atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad

situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar

sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti

įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės

teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro

bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo

procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos

sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą

tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti

Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad

vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas

panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu

Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552

-

232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra

išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar

nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m

gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti

NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio

darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies

(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes

2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-10202013

Procesinio sprendimo kategorija 67

7 Konkurencija

76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos

Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu

nutraukiant tyrimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu

nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT

AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios

instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited

įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog

pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios

įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus

ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų

kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo

30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų

Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos

tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus

Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo

konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais

būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės

skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai

keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir

tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 8: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

8 35

sprendimo Nr 2211-(21141-SR7) (toliau ndash ir Sprendimas) kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui

piniginę socialinę paramą už 2011 m gruodžio ir 2012 m sausio mėnesius Pareiškėjas teigė jog

atsakovas neskirdamas socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį pažeidė lex retro non agit (liet ndash

įstatymas atgal negalioja) principą nes jo kreipimosi į atsakovą metu Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ndash ir Įstatymas) nenumatė sąlygų kurių neišpildymas

nulėmė socialinės paramos neskyrimą pareiškėjui Priešingai ndash minėtosios sąlygos atsirado tik priėmus

naująją Įstatymo redakciją nuo 2012 m sausio 1 d Pareiškėjas taip pat tikino jog atsakovas privalėjo jį

informuoti apie minėtojo Įstatymo pokyčius t y apie tai jog socialinei paramai gauti būtina jo

sutuoktinės registracija darbo biržoje arba atitinkama pažyma apie vietų trūkumą ikimokyklinėse ir

priešmokyklinėse ugdymo įstaigose tačiau to nepadarė todėl parama jam turėjo būti skiriama ir už

2012 m sausio mėnesį nes būtent atsakovų darbuotojų veiksmai įtakojo jam padarytą žalą (negautą

paramą)

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Įstatymas reglamentuojantis ginčo santykius keitėsi Būtent ndash iki

2012 m sausio 1 d galiojusioje Įstatymo redakcijoje (redakcija nuo 2006 m gruodžio 1 d Žin 2006

Nr 130-4889) nebuvo numatyta sąlygos kurios neišpildžius asmenys negali gauti socialinės paramos

t y nebuvo numatyta jog viena iš būtinųjų sąlygų paramai gauti buvo pareiškėjo sutuoktinės registracija

darbo biržoje arba pažymos apie vaikus iki 8 metų nelankančius ugdymo įstaigų pateikimas Tuo metu

nauja Įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m sausio 1 d minėtąją sąlygą įtvirtino expressis verbis

būtent ndash Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose remdamasis kuriais atsakovas atsisakė skirti

socialinę paramą pareiškėjui

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nusprendė jog konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai neskyrė

pareiškėjui socialinės paramos už 2011 m gruodžio mėnesį be kita ko neteisingai traktuodamas lex retro

non agit principą Bendra taisyklė kad įstatymas atgal negalioja reiškia jog norminiai aktai paprastai

netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr

pvz Konstitucinio Teismo 1994 m balandžio 21 d nutarimą) Lex retro non agit principas yra

išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kad bdquogalioja tik paskelbti įstatymaildquo

Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu vienu iš jį

sudarančių elementu ndash teisinio saugumo reikalavimu Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas

kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose)

Reikalavimo kad įstatymas neturi grįžtamosios galios neatitinkantis reglamentavimas civilinių

administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų

nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai)

Atsakovas spręsdamas klausimą dėl socialinės paramos skyrimo pareiškėjui už 2011 m gruodžio

mėnesį rėmėsi tuo metu dar neįsigaliojusio Įstatymo nuostatomis tokiu būdu pažeisdamas minėtąjį

principą numatantį jog įstatymas negalioja atgal Kitais žodžiais tariant atsakovas pareikalavo iš

pareiškėjo atitikti paramos gavimui būtinas sąlygas kurių išpildymo privalomumo Įstatymas iki 2012 m

sausio 1 d nenumatė Atkreiptinas dėmesys jog nors atsakovas bei pirmosios instancijos teismas ir

rėmėsi 2011 m gruodžio 1 d Įstatymo pakeitimo įstatymo Nr XI-1772 (Žin 2011 Nr 155-7353)

2 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojančiu Įstatymo įgyvendinimą bei numatančiu jog skiriant

piniginę socialinę paramą nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio pagal praėjusių 3 mėnesių arba pagal šio

įstatymo įsigaliojimo mėnesio pajamas taikomos šio įstatymo nuostatos ši operatyvinė teisės norma

kuria iš esmės siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie pasikeitusio teisinio reguliavimo minėtųjų

teiginių nepaneigia Pastebėtina jog lingvistinis šios normos aiškinimas nėra pakankamas nes

lingvistinio aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus jo reikšmė neturi būti perdedama Kaip yra

išaiškinęs Konstitucinis Teismas Konstitucijos (ir visų žemesnės galios teisės aktų) negalima aiškinti

vien pažodžiui vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti

įvairius teisės aiškinimo metodus sisteminį bendrųjų teisės principų loginį teleologinį įstatymų leidėjo

ketinimų precedentų istorinį lyginamąjį ir kt Atsižvelgiant į tai minėtoji Įstatymo pakeitimo įstatymo 2

straipsnio 1 dalies 1 punkto norma kuri pastebėtina nešvelnina teisinių santykių dalyvių atsakomybės

negali būti aiškinama kaip paneigianti konstitucinį lex retro non agit principą Teismo vertinimu nors

formaliai dėl būtinybės surinkti objektyvius duomenis piniginė socialinė parama pareiškėjui buvo

skiriama jau įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai t y 2012 m balandžio mėnesį akivaizdu jog

materialinis teisinis santykis pasireiškęs pareiškėjo piniginių lėšų stoka ir iš to išplaukusiu jo poreikiu

gauti socialinę paramą bei kreipimųsi dėl jos į atsakovą susiklostė būtent 2011 m gruodžio mėnesį todėl

atgręžtinai taikyti jam vėliau laike įsigaliojusias Įstatymo sąlygas paramai gauti vadovaujantis minėtąja

nuostata nėra pagrįsta Aiškinant priešingai t y neatribojus formalaus paramos skyrimo kaip

administracinio veiksmo atlikimo momento ir momento kada minėtasis administracinis veiksmas pagal

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

9 35

materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos

stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu

reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų

teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo

padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms

sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją

Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais

priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog

minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl

konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas

išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir

tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie

būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų

įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų

kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo

3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti

informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja

žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio

1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose

vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo

vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai

gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo

keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas

pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją

pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus

dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi

apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai

vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios

atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602

-2222013

Procesinio sprendimo kategorija 662

67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus

susijusius su darbingumo lygio nustatymu

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo

Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo

nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m

liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio

vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė

jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio

darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos

sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą

nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio

nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių

kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės

31 d

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d

sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552

-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

10 35

356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)

prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo

reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad

kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais

atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad

situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar

sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti

įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės

teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro

bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo

procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos

sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą

tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti

Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad

vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas

panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu

Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552

-

232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra

išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar

nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m

gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti

NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio

darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies

(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes

2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-10202013

Procesinio sprendimo kategorija 67

7 Konkurencija

76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos

Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu

nutraukiant tyrimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu

nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT

AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios

instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited

įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog

pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios

įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus

ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų

kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo

30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų

Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos

tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus

Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo

konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais

būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės

skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai

keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir

tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 9: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

9 35

materialinio teisinio santykio atsiradimą turėjo būti atliktas susiklostytų situacija kai iš paramos

stokojančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygoms apie kurias įstatyminiu

reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas kas be kita ko pažeistų

teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo

padėtį Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neatitiktį Įstatymo numatytoms

sąlygoms būtinoms paramai gauti už 2011 m gruodžio mėnesį pagal senąją Įstatymo redakciją

Vis dėlto atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktais

priėmė Sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės paramos už 2012 m sausio mėnesį Pastebėtina jog

minėtąjį mėnesį jau galiojo nauja Įstatymo redakcija numačiusi papildomas sąlygas paramai gauti todėl

konstatavus jog pareiškėjas jų neatitiko paramą atsisakyta skirti visiškai pagrįstai Atitinkamai teisingas

išvadas šioje bylos dalyje padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nors pareiškėjas ir

tikina kad parama jam už 2012 m sausio mėnesį skirtina nes atsakovo darbuotojai jo neinformavo apie

būsimą Įstatymo pasikeitimą ir toks jų neveikimas lėmė tai jog jis nepateikė minėtųjų dokumentų

įrodančių jo tinkamumą gauti socialinę pareigą tokie argumentai teisėjų kolegijos neįtikino Teisėjų

kolegija pripažino kad remiantis Įstatyme įtvirtintu bendradarbiavimo ir dalyvavimo principu (Įstatymo

3 str 1 d) kuriuo grindžiamas paramos teikimas bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos

41 straipsnyje įtvirtintu atsakingo valdymo principu suponuojančiu be kita ko asmens teisę gauti

informaciją bei susijusio su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata jog valdžios įstaigos tarnauja

žmonėms atsakovas galėjo apeliantą informuoti apie tai jog socialinei paramai gauti nuo 2012 m sausio

1 d bus būtina pareiškėjo sutuoktinės registracija darbo biržoje ir duomenys kad švietimo įstaigose

vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nėra vietų Tačiau tai nebuvo

vienintelė priežastis lėmusi savalaikį pareiškėjo dokumentų įrodančių jo atitikimą sąlygoms paramai

gauti pateikimą juo labiau jog byloje yra duomenų kad pareiškėjui apie teisinio reglamentavimo

keitimąsi buvo paaiškinta žodžiu Tokios išvados nepaneigia ir tai jog 2012 m vasario 28 d pareiškėjas

pateikė pažymą įrodančią minėtąsias aplinkybes t y tai jog jis turėjo teisę gauti paramą nes jis ją

pateikė pavėluotai nesilaikydamas Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės trūkstamus

dokumentus pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-pareiškimo pateikimo dienos Taigi

apeliantas laiku neįrodė teisės į socialinę paramą už 2012 m sausio mėnesį todėl atsakovas pagrįstai

vadovaudamasis kartu su prašymu-paraiška pateiktais duomenimis jam jos neskyrė todėl naikinti šios

atsakovo sprendimo dalies nėra jokio pagrindo

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr A602

-2222013

Procesinio sprendimo kategorija 662

67 Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo

Dėl teismo sprendimo kuriuo norminis teisės aktas pripažintas neteisėtu galios sprendžiant ginčus

susijusius su darbingumo lygio nustatymu

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio vertinimo

Teisėjų kolegija pažymėjo kad nuo 2008 m liepos 24 d iki 2010 m liepos 23 d pareiškėjai buvo

nustatytas 35 procentų darbingumo lygis Baigiantis šiam terminui išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m

liepos 12 d prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau ndash ir NDNT) Šiaulių I teritorinis skyrius 2010 m liepos 15 d darbingumo lygio

vertinimo aktu Nr DL-2498 per laikotarpį nuo 2010 m liepos 12 d iki 2012 m balandžio 17 d nustatė

jai 45 procentų darbingumo lygį Atsakovas iš esmės sutikdamas su pareiškėjos pozicija kad pakartotinio

darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių medicininių duomenų apie pareiškėjos

sveikatos pagerėjimą atsiliepimuose teismui paaiškino jog pareiškėjos įgytų teisėtų lūkesčių pažeidimą

nulėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto Darbingumo lygio

nustatymo kriterijų aprašo (toliau ndash ir Kriterijų aprašas) aprašo nuostatų reglamentuojančių medicininių

kriterijų (asmens bazinio darbingumo) apskaičiavimo tvarką pakeitimai įsigalioję nuo 2009 m gegužės

31 d

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m gruodžio 28 d

sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr I552

-232012 pripažino kad socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m gegužės 2 d įsakymo Nr A1-139V-

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

10 35

356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)

prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo

reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad

kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais

atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad

situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar

sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti

įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės

teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro

bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo

procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos

sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą

tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti

Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad

vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas

panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu

Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552

-

232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra

išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar

nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m

gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti

NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio

darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies

(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes

2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-10202013

Procesinio sprendimo kategorija 67

7 Konkurencija

76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos

Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu

nutraukiant tyrimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu

nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT

AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios

instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited

įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog

pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios

įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus

ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų

kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo

30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų

Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos

tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus

Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo

konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais

būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės

skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai

keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir

tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 10: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

10 35

356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m kovo 21 d įsakymu Nr A1-78V-179 patvirtinto

Kriterijų aprašo 61ndash63 punktai (2009 m gegužės 22 d įsakymo Nr A1-354V-402 redakcija)

prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui inter alia iš jo kylančiam proporcingumo

reikalavimui Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad ginčijamo teisinio reguliavimo nustatančio kad

kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų kitos ligos vertinamos tik tais

atvejais kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau sudaromos prielaidos tam kad

situacijose kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais kai jie stiprina pagrindinę ligą ar

sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti

įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų t y bazinio darbingumo vertinimo etape Išplėstinės

teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai tinkamai nepagrindė kad minėta priemonė ndash iš asmens bendro

bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų kurių bazinio darbingumo

procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai įtaką net ir tais atvejais kai šios ligos ar sveikatos

sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą ndash tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą

tikslą ir neviršijo to kas būtina šiam tikslui pasiekti

Įvertinusi minėtoje norminėje byloje suformuotas nuostatas teisėjų kolegija pažymėjo kad

vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas

panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu

Atsižvelgusi į tai kad pareiškėjos pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra iki Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gruodžio 28 d sprendimo administracinėje byloje Nr I552

-

232012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjos įgytos teisės apimtį nėra

išnykusi nes galutinis NDNT sprendimas dėl jos darbingumo lygio nuo 2010 m liepos 12 d dar

nepriimtas) teisėjų kolegija darė išvadą kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m

gruodžio 28 d sprendimas turi būti taikomas ir pareiškėjos inicijuotam ginčui spręsti

NDNT teritorinis skyrius įpareigotas iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pakartotinio

darbingumo lygio nustatymo pašalinti neteisėta pripažintos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto dalies

(Kriterijų aprašo 61ndash63 p) taikymo neigiamas teisines pasekmes

2013 m kovo 14 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-10202013

Procesinio sprendimo kategorija 67

7 Konkurencija

76 Konkurencijos tarybos įgaliojimai teisės ir pareigos

Dėl Konkurencijos tarybos diskrecijos tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus ir tuo pagrindu

nutraukiant tyrimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo nutarimu

nutraukus tyrimą ir patvirtinus ūkio subjekto Viasat World Limited įsipareigojimus Pareiškėjas TEO LT

AB byloje ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to kad pareiškėjo manymu pirmosios

instancijos teismas nevertino ar Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti Viasat World Limited

įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas bei dėl to jog

pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Konkurencijos tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte (šiuo metu galiojančios

įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte) numatyta Konkurencijos tarybos teisė patvirtinus

ūkio subjekto įsipareigojimus nutraukti dėl šio ūkio subjekto veiksmų atliekamą tyrimą Išplėstinė teisėjų

kolegija byloje vertino kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal Konkurencijos įstatymo

30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nepažeidė šių ribų

Išplėstinė teisėjų kolegija tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą grąžino bylą Konkurencijos

tarybai ir įpareigojo Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus

Nagrinėtos bylos ypatumas yra tai kad Konkurencijos taryba nutarimu įtarimus dėl pažeidimo

konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų) įpareigojimus kuriais

būtų išspręstas galimas pažeidimas nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės

skaitmeninės televizijos paslaugų) Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad Konkurencijos tarybai

keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones nutraukiant tyrimą ir

tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 11: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

11 35

neprieštaringumo pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą Nutraukdama tyrimą bei

tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu Konkurencijos taryba privalo įsitikinti kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė

t y problema dėl kurios buvo pradėtas tyrimas yra išspręsta Konkurencijos taryba siekdama užtikrinti

kad konkurencijos problema dėl kurios pradėtas tyrimas būtų išspręsta privalo įvertinti ar tokie

įsipareigojimai kokius pasiūlė ūkio subjektas yra pakankami Priešingu atveju Konkurencijos taryba

turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus kurie faktiškai nebūtų pakankami

kilusiai problemai išspręsti Konkurencijos taryba turi teisę galutiniu nutarimu kuriuo nutraukiamas

tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų

identifikavimą tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas koks yra nagrinėjamu atveju ginče

analizuojamame Konkurencijos tarybos nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą o kitoje ndash

patvirtinant įsipareigojimus nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų) negali būti pripažįstamas

tinkamu Dėl nurodytų Konkurencijos tarybos nutarimo trūkumų išplėstinei teisėjų kolegijai nebuvo

galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamų įsipareigojimo elementų įsipareigojimo trukmės

įsipareigojimų taikymo laike klausimo ar ūkio subjekto įtariamo pažeidus įstatymą veiksmai nepadarė

esminės žalos įstatymų saugomiems interesams

2013 m kovo 5 d sprendimas administracinėje byloje Nr A502

-7062013

Procesinio sprendimo kategorijos 73 76

8 Mokesčių sumokėjimas grąžinimas ir išieškojimas

81 Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas mokestinė nepriemoka

816 Mokestinė nepriemoka ir jos priverstinis išieškojimas

Dėl mokesčių administratoriaus teisės priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto ir šios procedūros vykdymo sustabdymo kai yra paduotas

prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje kurioje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu buvo

pripažinta ši mokestinė nepriemoka

Apžvelgiamoje byloje buvo ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką kuri buvo pripažinta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartimi iš pareiškėjo turto Tokio mokesčių administratorius sprendimo

neteisėtumą mokesčių mokėtojas grindė aplinkybe kad jis (sprendimas) buvo priimtas dar Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui neišnagrinėjus jo pateikto prašymo atnaujinti procesą minėtoje

administracinėje byloje užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu

Tačiau LVAT teisėjų kolegija sprendė kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą

sprendimą kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (jos 3 punkte) nėra

nurodyta papildomų aplinkybių į kurias turėtų atsižvelgti (kurias privalėtų vertinti) mokesčių

administratorius nustatęs jog mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų

nurodytų mokesčių administratoriaus raginime t y pats mokesčių administratoriaus raginime sumokėti

mokestinę nepriemoką nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo faktas (jei mokesčių mokėtojas

šį raginimą gavo ir su jo turiniu susipažino) per raginime nurodytą terminą yra pakankamas pagrindas

priimti sprendimą dėl priverstinio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo

Sprendžiant klausimą dėl to ar atsakovas privalėjo sustabdyti ginčo mokestinės nepriemokos

išieškojimą kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad būtina atsižvelgti į mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo sustabdymo pagrindus įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnyje

Pasisakydama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

(bdquoltgt skundo kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių baudų ir delspinigių

priverstinį išieškojimą ltgtldquo) LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį jog proceso atnaujinimo institutas

pagal savo paskirtį ir tikslus kurių siekė įstatymų leidėjas yra išimtinė procedūra kuri taikoma tik

ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus padarytus

sprendžiant bylą) bylose užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu griežtai laikantis

Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir

negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu kuris reglamentuotas šio įstatymo III skyriaus normomis

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme) kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas įgyja res

judicata galią Tai reiškia kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 12: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

12 35

įprastinėmis procesinėmis priemonėmis Todėl vien tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas

administracinėje byloje teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas tolesne mokestinio ginčo stadija ir

remiantis šiuo pagrindu mokestinės nepriemokos išieškojimas neprivalėjo būti stabdomas

Vertindama Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės

nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo (bdquoltgt mokesčių administratorius

vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais turi teisę savo iniciatyva nepradėti

arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ltgtldquo) taikymą LVAT teisėjų

kolegija konstatavo jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo

taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė kurios taikymas (realizavimas)

priklauso nuo vertinamųjų (protingumo ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo Šiuo aspektu buvo

atkreiptas dėmesys į tai jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi

administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar

ekonominio tikslingumo požiūriu o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas

teisės aktas ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja

tikslams bei uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus Dėl šios

priežasties apžvelgiamu atveju nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti jog teismas

privalo įpareigoti mokesčių administratorių sustabdyti vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinio

išieškojimo procedūras t y sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo vykdymą

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A438

-4602013

Procesinio sprendimo kategorijos 9112 910

9 Mokestiniai ginčai

93 Pridėtinės vertės mokestis

937 Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai

Dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo kai yra pateikta duomenų apie tiriamą

nusikalstamą veiką (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str 6 d) tačiau įtarimai PVM mokėtojui

nepareikšti

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas ginčijo vietos mokesčių administratoriaus sprendimus kuriais šis

nusprendė pareiškėjui negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos nes mokesčio permokos (skirtumo)

grąžinimas sustabdytas Pareiškėjas kvestionuodamas tokius sprendimus tvirtino kad nebuvo pagrindo

sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalies

nuostatomis

Ši įstatymo nuostata numato kad PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas kai

įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą) Jeigu

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar

baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir

Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka

Taigi kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija remiantis minėta nuostata mokesčių administratorius

yra įpareigotas sustabdyti PVM skirtumo grąžinimą ar įskaitymą gavęs duomenis apie pradėtą PVM

mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos jei tyrimas yra susijęs ar gali būti susijęs su netinkamu

PVM mokėtojo prievolių įvykdymu Pažymėtina kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6

dalis nenumato jog PVM mokėtojui dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas turi būti pareikšti įtarimai dėl

atitinkamos nusikalstamos veikos todėl PVM skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymui remiantis

minėta norma užtenka kad įgaliota tirti nusikaltimus institucija mokesčių administratoriui pateiktų

duomenis apie pradėtą atitinkamo subjekto veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos Be to PVM

skirtumo grąžinimo ar įskaitymo sustabdymas gali apimti taip pat bet kurį mokesčio mokėtojo veiklos

laikotarpį jei tik atsiranda minėtoje normoje nustatytos sąlygos ir pagrindai tokį mokesčio skirtumo

grąžinimą ar įskaitymą stabdyti

Šioje byloje LVAT teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes sprendė kad

pareiškėjo mokestinės permokos grąžinimas (įskaitymas) buvo sustabdytas pagrįstai

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A442

-2142013

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 13: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

13 35

Procesinio sprendimo kategorija 937

910 Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai

Dėl mokesčių mokėtojo pareigos iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti

įrodymus kurių turėjimas nenumatytas įstatyme

Apžvelgiamoje byloje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo

sprendimo priimto išnagrinėjus mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo kuriuo buvo panaikinti ginčyti vietos ir centrinio mokesčių

administratoriaus sprendimai ir klausimas dėl pareiškėjos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų

mokesčiu buvo perduotas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Toks šios Komisijos sprendimas

be kita ko buvo priimtas įvertinus naujus pareiškėjos pateiktus įrodymus kurie nebuvo pateikti vietos

mokesčių administratoriui ir mokestinį ginčą nagrinėjusiam centriniam mokesčių administratoriui

Naikindamas tokį Mokestinių ginčų komisijos sprendimą pirmosios instancijos teismas be kita ko

motyvavo aplinkybe kad pareiškėja turėjo penkerių metų laikotarpį t y nuo 2007 metų kai buvo

sudaryti apmokestinamieji sandoriai rinkti reikiamus įrodymus tačiau nebuvo aktyvi Šiuo aspektu

LVAT teisėjų kolegija pastebėjo jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitos tašku pareiškėjos

aktyvumui ginant savo teises įvertinti pasirinko būtent minėtąjį laikotarpį nes mokestinis patikrinimas

kaip nustatyta byloje buvo pradėtas 2011 m gegužės 23 d Teisėjų kolegija nurodė kad nepagrįsta teigti

jog pareiškėja dar 2007 m sudarydama apmokestinamuosius sandorius nuo ko vėliau buvo papildomai

paskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis turėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir

prevenciškai rinkti įrodymus kuriuos vėliau būtų galėjusi panaudoti savo pozicijai dėl mokesčių

apskaičiavimo negalimumo pagrįsti Pagal bendrąjį teisės principą teisė nereikalauja to kas neįmanoma

(lex non cogit ad impossibilia) analogiškai ji negali reikalauti apsirūpinti išankstinėmis priemonėmis

kurias būtų galima panaudoti ateityje galimai kilsiančio proceso metu teisei apginti Priešingai ndash pagrįsta

teigti jog tik atlikus mokestinį patikrinimą bei pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavus papildomai į biudžetą

mokėtinas sumas bei kilus mokestiniam ginčui ji ėmėsi įrodymų pagrindžiančių jos gynybinę poziciją

dėl mokesčių apskaičiavimo rinkimo ir tai darė pakankamai operatyviai per protingą laiko tarpą

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4622013

Procesinio sprendimo kategorija 910

10 Muitinės veikla

104 Prekių muitinis įvertinimas

Dėl importuotų prekių apmokestinamosios vertės nustatymo netaikant sandorio vertės metodo sąlygų

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (techninės sieros

rūgšties) muitinės vertės jos nustatymui naudojamų metodų ir duomenų (priemonių) Nustatyta kad

teritorinė muitinė pareiškėjo importuotų prekių apmokestinamajai vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio

vertės metodą nes (1) transportavimo kaštai buvo didesni nei prekių pardavimo kaina (2) pagal PREMI

duomenų bazės išrašus nustatyta kad kitos įmonės analogiškas prekes importavo už keturis kartus

didesnę kainą (3) prekių gamintojas ir tarpininkas buvo susiję asmenys (4) pareiškėjas deklaravo prekių

sandorio vertę pagal tarpininko pardavimo sąskaitas nors deklaravimo momentu jis nebebuvo prekių

savininkas nes prekės jau buvo parduotos pirkėjui (5) pareiškėjas vykdė mokėjimus tarpininkui pagal

išankstines sąskaitas nenurodydamas duomenų apie konkrečias sąskaitas bei siuntas išankstinėse

sąskaitose nurodyta suma neatitiko sumų nurodytų pareiškėjo pateiktuose mokėjimo nurodymuose

Galutinę pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę teritorinė muitinė nustatė remdamasi vien PREMI

duomenų bazėje esančiais duomenimis

1992 m spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio Bendrijos muitinės

kodeksą (toliau ndash Muitinės kodeksas) 29 straipsnis reglamentuoja įprastą importuojamų prekių muitinės

vertės nustatymo būdą vadinamą sandorio vertės metodu Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi

importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė tai yra kaina faktiškai sumokėta arba

mokėtina už prekes parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prireikus patikslinta

vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ndash tai visi pirkėjo įvykdyti ar

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 14: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

14 35

priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes įskaitant visus

įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba vykdant pardavėjo

įsipareigojimus trečiajam asmeniui esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga Mokėjimo

forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiant

akredityvus arba vertybinius popierius (Muitinės kodekso 29 str 3 d)

Sistemiškai aiškindama minėtas nuostatas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog

pirma muitinės vertė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus (individualaus) prekių pardavimo eksportui į

Bendrijos muitų teritoriją sąlygas ir aplinkybes antra sandorio vertės esmė yra asmeniškai pirkėjo ir

pardavėjo sutarta (suderinta) kaina o ne normali (įprasta) kaina trečia ji apima visus pirkėjo įvykdytus

ar priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba jo naudai

Vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsniu tam jog nustatant prekių muitinę vertę būtų

taikomas sandorio vertės metodas turi būti išpildytos konkrečios sąlygos

ndash pozityvios pirma turi būti nustatyta jog sandorio objektas yra prekė antra prekės parduodamos

eksportui į Bendrijos muitų teritoriją trečia egzistuoja faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina ketvirta

faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina prireikus yra patikslinta pagal Muitinės kodekso 32 ir 33

straipsnių nuostatas

ndash neigiamos (negatyvios Muitinės kodekso 29 str 1 d andashd p) pirma pirkėjui netaikomi

disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai išskyrus apribojimus kurie nustatyti įstatymų

arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi

didelės įtakos prekių vertei antra prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba

aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti trečia jokios

pajamos gautos pirkėjui toliau perparduodant perleidžiant ar naudojant prekes tiesiogiai ar netiesiogiai

neatitenka pardavėjui išskyrus atvejus kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus

ketvirta pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję

sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad įprasto pardavimo sandorio atveju pardavėjas perleidžia

importuojamas prekes su juo nesusijusiam pirkėjui o pirkėjas kaip atlygį už jas pardavėjui sumoka šalių

suderintą kainą Jei egzistuoja ypatingos sąlygos kurios nukrypsta nuo tokio įprasto pardavimo sandorio

modelio jos gali turėti poveikį importuojamų prekių pardavimui ar kainai Atitinkamai gali kilti pagrįsta

abejonė ar deklaruota importuojamų prekių kaina gali būti sandorio vertės pagrindu Tokias ypatingas

sąlygas apibrėžia minėti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies andashd punktai Kitaip tariant šie punktai

nustato keturis savarankiškus atvejus kuriems pasitvirtinus sandorio vertės metodas negali būti taikomas

Apžvelgiamoje byloje ginčytas sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo buvo grindžiamas

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu pagal kurį šis metodas negali būti taikomas jeigu

prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės kurių poveikio vertinamų prekių

pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti

Tokių konkrečių sąlygų ir aplinkybių pavyzdinį sąrašą pateikia 1993 m liepos 2 d Komisijos

Reglamento (EEB) Nr 245493 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr 291392 nustatančio

Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau ndash Įgyvendinimo nuostatai) 23 priedas Šie

pavyzdžiai be kita ko parodo jog sąlygos ir aplinkybės Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto

prasme turi būti susijusios su konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu Kitaip tariant minėtame punkte

kalbama apie tokias sąlygas ar aplinkybes kurios lemia konkretų prekių pardavimą ar nustatomą kainą Ši

išvada taip pat išplaukia iš esminio muitinio įvertinimo principo jog muitinė vertė pirmiausia turi būti

paremta konkrečiu (individualiu) prekių pardavimu eksportui į Bendrijos muitų teritoriją

Apibendrindama LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad sandorio vertės metodo taikymą

vadovaujantis Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu galima paneigti tik nustačius jog 1)

konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2)

neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai Kitaip

tariant nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai

materialinės išraiškos

Vis dėlto jei taikant Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą nustatoma kad tam tikros

sąlygos ar aplinkybės turėjo įtakos prekių pardavimui ar kainai ir įmanoma nustatyti šios įtakos vertę

vertinamų prekių atžvilgiu sandorio metodas taikomas Tokiu atveju minėta vertė laikoma netiesioginiu

pirkėjo mokėjimu pardavėjui sudarančiu faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos dalį su sąlyga kad

šios sąlygos ir aplinkybės yra nesusijusios a) su veikla kuriai taikomas Muitinės kodekso 29 straipsnio 3

dalies b punktas arba b) su veiksniu dėl kurio vadovaujantis šio kodekso 32 straipsnio nuostatomis turi

būti atliekamas faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimas

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 15: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

15 35

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija toliau pažymėjo kad Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b

punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio Pastarojo

straipsnio 1 dalis įtvirtina jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi

sandorio vertės metodu jei vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra ji atsižvelgusi į pagrįstas

abejones nėra įtikinama kad deklaruojamoji vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi

sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalį jei muitinė

turi abejonių apibrėžtų 1 dalyje ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal Įgyvendinimo nuostatų

178 straipsnio 4 dalį Jei muitinė ir toliau abejoja prieš priimdama galutinį sprendimą ji privalo pranešti

konkrečiam asmeniui raštu jei taip pageidaujama apie priežastis dėl kurių kilo abejonių ir suteikti jam

galimybes pateikti atsakymą Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam

asmeniui raštu Iš šios nuostatos išplaukia kad pirmiausia muitinė turi turėti abejonių ar iš tikrųjų

deklaruota vertė remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą

sumą Nei Muitinės kodekse nei Įgyvendinimo nuostatuose nėra detalizuota kokie šaltiniai muitinei gali

sukelti abejones Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio prasme

Pagal šiuo metu galiojančias Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles

patvirtintas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2004 m balandžio 28 d įsakymu Nr 1B-

431 (toliau ndash ir Muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės) rizikos analizei muitinio įvertinimo srityje ir

tikrintinų duomenų atrinkimui muitinės vertės tikrinimui naudojamos informacinės sistemos ir

informacija iš duomenų bazių asmenų pateikti dokumentai ir informacija Lietuvos ir užsienio valstybių

kompetentingų institucijų pateikta informacija ir kitos priemonės (15 p) Siekiant nustatyti potencialią

riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo yra naudojama Prekių

muitinio įvertinimo duomenų bazė (PREMI DB) kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių

patvirtintus sandorius Tokiu atveju yra lyginama tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertė

(Įsakymo dėl muitinio įvertinimo kontrolės 16 p)

Įvertinusi aukščiau minėtas ES ir tarptautinės teisės aktų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija

nurodė kad ji neturi pagrindo teigti jog PREMI DB panaudojimas potencialios rizikos nustatymo tikslais

prieštarauja minėtiems teisės aktams juose įtvirtintiems muitinio įvertinimo principams ar pažeidžia

importuotojo teises Priešingas aiškinimas paneigtų muitinės teisę o kartu ir jai tenkančią pareigą

prižiūrėti teisingą muitinės teisės aktų įgyvendinimą (žr Muitinės kodekso 4 str 3 p 14 p 26 p 13 str

1 ir 2 d) kadangi neturint išsamių duomenų apie vykusį prekių pardavimą eksportui į Bendrijos teritoriją

ir neleidžiant naudoti duomenų bazėse esančią informaciją potencialiai rizikai nustatyti minėtos muitinės

prievolės įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas Neleidžiant naudotis duomenų bazėse esančia

informacija potencialiai rizikai nustatyti muitinė būtų priversta tikrinti tik atsitiktinai pasirinktus prekių

pardavimus iš karto reikalauti pateikti visą su tokiu pardavimu susijusią informaciją ir duomenis šie

veiksmai neprotingai ir neproporcingai apsunkintų tiek importuotojo tiek muitinės veiklą būtų

nesuderinami su Muitinės kodekso siekiamais tikslais pavyzdžiui siekiu užtikrinti prekybininkų teisę

turėti tinkamas veiklos sąlygas atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo

sumažinti jų apimtis (žr Muitinės kodekso preambulę)

Taigi nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei

vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 2 dalimi muitinė gali paprašyti papildomos

informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį

Apžvelgiamoje byloje muitinė rėmėsi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu

Atsižvelgdama į anksčiau pateiktą aiškinimą išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog siekdama paneigti

sandorio metodo taikymą vadovaudamasi minėtu punktu muitinė turėjo pagrįsti kad egzistavo

aplinkybės ar sąlygos kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių

poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti Tai reiškia kad taikydama Muitinės kodekso

29 straipsnio 1 dalies b punktą muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines

aplinkybes bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti

Taigi įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei Vadovaudamasi

Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes

taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas kurios muitinės nuomone lėmė prekių

pardavimą ar kainą bei pagrįsti kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar

kainai vertės neįmanoma nustatyti Tuo atveju jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės

nurodomas aplinkybes jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus tai yra įtikinti muitinę kad deklaruojamoji

vertė vis dėlto pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 16: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

16 35

sumą už importuojamas prekes Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir

argumentais ji privalo nurodyti kodėl šie argumentai ir(ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti

Apžvelgiamos bylos faktinių aplinkybių kontekste LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia

akcentavo kad vien žymus skirtumas tarp deklaruotos ir duomenų bazėje (PREMI DB EUROSTAT ir

kt) esančios vertės pats savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo Šią išvadą pagrindžia

anksčiau pateiktas aiškinimas ypač būtinybė remtis individualaus prekių pardavimo eksportui į Bendrijos

muitų teritoriją aplinkybėmis draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas bei bendra

taisyklė jog muitinė vertė kiek galima turi būti pagrįsta sandorio vertės metodu Importuotojui pateikus

pakankamai įrodymų dėl vertinamų kainų skirtumo kainų skirtumai gali būti laikomi normalia pasaulinės

prekybos praktika

Be to tai jog transportavimo išlaidos susidariusios iki Bendrijos muitų teritorijos yra didesnės nei

pareiškėjo deklaruota muitinė vertė taip pat nėra pagrindas atmesti sandorio vertės metodo taikymą Iš

principo minėtas faktas gali būti pagrįstas šioje byloje analizuojamo individualaus techninės sieros

rūgšties pardavimo į Bendrijos muitų teritoriją aplinkybėmis Parduodamos eksportui į Bendrijos muitų

teritoriją prekės ndash techninės sieros rūgšties ndash pobūdis nagrinėtu atveju buvo aktualus Jis gali pagrįsti

analizuojamo pardavimo aplinkybes bei sąlygas kartu ir deklaruotą importuotos prekės pardavimo sumą

Byloje esantys duomenys patvirtino kad techninė sieros rūgštis buvo šalutinis produktas Taip pat

nepaneigti duomenys jog dėl sumažėjusios cheminių trąšų paklausos ir kainų pasaulinėse rinkose Rusijos

ir Ukrainos vartotojai nutraukė sieros rūgšties įsigijimą iš gamintojo jog gamintojo technologinės

galimybės saugoti sieros rūgštį buvo ribotos Baltarusijoje buvo didelis šio produkto ekologinis mokestis

už šio produkto išmetimą į atmosferą o byloje buvę duomenys sudarė pagrindą manyti kad ekologinio

mokesčio suma galėjo viršyti net bendrą ndash deklaruotos muitinės vertės ir transporto išlaidų ndash sumą

Šiomis aplinkybėmis LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino kad apžvelgiamu atveju pareiškėjas

pagrindė techninės sieros rūgšties pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Savo ruožtu muitinė nesiėmė

priemonių surinkti priešingų įrodymų kurie paneigtų minėtus paaiškinimus bei argumentus

Apibendrindama tai kas buvo išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad atsakovai

neįrodė jog apžvelgiamu atveju buvo pagrindas taikyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą

ir importuotų prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą

2013 m kovo 5 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis

administracinėje byloje Nr A442

-7092013

Procesinio sprendimo kategorija 104

12 Registrai

Dėl asmens kurio naudai buvo patenkintas actio Pauliana teisės teikti prašymą registratoriui dėl

trečiųjų asmenų nuosavybės teisių išregistravimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo

atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybes teises

Byloje buvo nustatyta jog pareiškėjas siekė kad žemės sklypo savininku būtų nurodytas I K ir

tam tikslui atsakovui pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo buvo patenkintas jo teismui teiktas

actio Pauliana ir dovanojimo sutartis pagal kurią I K padovanojo savo tėvui M K ginčo žemės sklypą

pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija ndash I K grąžintas žemės sklypas Atsakovas atsisakė tenkinti

pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo kad kartu su prašymu bei teismo sprendimu nebuvo pateiktas

dokumentas patvirtinantis pareiškėjo teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį I K

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina jog prašymą

įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo o kai registruojamos kitos

daiktinės teisės taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ndash šių teisių turėtojas arba

asmuo suinteresuotas jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis savo ruožtu

be kita ko įtvirtina jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys

dokumentai kuriais remiantis šios teisės jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo

turto registre yra teismo sprendimas nutartis nutarimas nuosprendis

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas nuostatas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir

4 straipsnius suponuojančius jog registro paskirtis yra skelbti teisingus ir išsamius duomenis vertino

jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai interpretavo kad Nekilnojamojo turto registro

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 17: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

17 35

įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos yra sietinos su nuosavybės įgijimo būdais kurie susiję su asmens

valia kaip tai įtvirtinta Civilinio kodekso 447 straipsnyje Tačiau konkrečiu atveju nuosavybės teisė I K

perėjo bendrosios kompetencijos teismui patenkinus pareiškėjo actio Pauliana tokiu būdu apginant jo

kaip kreditoriaus interesus ir pritaikius restituciją Nukreipti išieškojimą į actio Pauliana priteistą turtą

galima nepriklausomai nuo nuosavybės teisių registracijos o pareiškėjas turėjo aiškiai išreikštą

suinteresuotumą kad registre būtų išviešinti teisingi duomenys Teisėjų kolegija vertino jog pareiškėjas

ratione personae atžvilgiu buvo tinkamas subjektas prašymui dėl M K nuosavybės teisės išregistravimo

ir I K nuosavybės teisės įregistravimo paduoti

Teismo vertinimu atsakovas taip pat nepagrįstai teigė jog minėto bendrosios kompetencijos

teismo sprendimo įgyvendinimas reikalavo papildomo sprendimo priėmimo Ne visi teismo panašiai kaip

ir administraciniai sprendimai turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones nes

jų privalomumas ir efektyvumas atsiranda jiems įsiteisėjus Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas

negatyvus ieškinys ndash negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų teisinio

santykio ar jo dalies nebuvimą Teismo sprendimo byloje kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo

paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu būdu Teisėjų kolegija padarė

išvadą kad pripažinus sandorį negaliojančiu registro tvarkytojas turėtų anuliuoti įrašus kurie buvo

padaryti sandorio vėliau pripažinto teismo sprendimu negaliojančiu pagrindu

Registrų tvarkytojo buvo prašoma atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus minėto teismo

sprendimo pagrindu todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip prašymas kokiu nors būdu

pažeidžiantis asmenų nuosavybės teises kurios yra saugomos be kita ko nustatant asmenis kurie turi

teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro įstaigą su prašymais padaryti atitinkamus įrašus registre

Pareiškėjas kreipdamasis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją pateikia įsiteisėjusį teismo sprendimą

ndash dokumentą kurio pagrindu turi būti atlikti teisinę reikšmę turintys veiksmai o registro tvarkytojo

veiksmai kuriais jis atsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pripažįstami teisėtais

(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis)

2013 m kovo 21 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4432013

Procesinio sprendimo kategorija 12

14 Teritorijų planavimas

143 Detalusis planavimas

1433 Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai

Dėl savivaldybės tarybos leidimo kaip būtinos sąlygos rengti teritorijos detalųjį planą

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi prašydamas

įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą (atsakovą) artimiausiame posėdyje svarstyti jo pateiktą prašymą

dėl leidimo rengti ginčo teritorijos detalųjį planą Nustatyta jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 673 ha

žemės sklypą įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą Šiuo tikslu jis kreipėsi į

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kuri raštu atsakė pareiškėjui jog negali

išnuomoti minėto sklypo nes reikia parengti detalųjį planą Atitinkamai pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybę kuri parengė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl leidimo rengti detalųjį

planą tačiau taryba posėdyje šiam sprendimui nepritarė

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo kad nors byloje nustatyta kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių

savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą siekdamas gauti leidimą būtinybė gauti

nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo

įstatyme nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojančiuose kilusio ginčo

santykius Nurodytina jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai jog nors atsakovas ir tikino kad Pagėgių

savivaldybės taryba laikosi praktikos jog tokiais atvejais t y prieš pradedant rengti detalųjį planą turi

būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas jis nenurodė konkretaus teisinio

pagrindo remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė jog administracinėje teisėje galioja principas bdquoleidžiama viskas kas

tiesiogiai nustatyta ir įtvirtintaldquo kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų Šis

imperatyvus principas reiškia jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai administravimo subjektas

neturi diskrecijos šią normą taikyti nusižengdamas minėtajam principui Nagrinėjamu atveju nesant

konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl

leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą savivaldybės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 18: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

18 35

taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires

Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė todėl veikė neteisėtai

Minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju LVAT teisėjų kolegijos

nuomone negalėjo būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis inter alia

apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją Atkreiptinas dėmesys jog nors Vietos savivaldos

įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų

savivaldybei sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva neperžengiant nustatytų

įgaliojimų priklauso savivaldybės tarybai teisės aktuose kaip minėta toks ekplicitiškas papildomas

įgaliojimas susijęs su ginčo klausimo išsprendimu nėra numatytas todėl tai taip pat nesudarė pagrindo

pažeisti minėtąjį imperatyvą kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas ndash leidžiama tiek

kiek nustato teisė

Atsižvelgus į tai jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires nepaisant tokio

kompetenciją peržengiančio veikimo rezultato LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad

pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl

pareiškėjo prašymo nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį

planą kaip minėta nėra nustatytas teisės aktuose

2013 m kovo 7 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-3562013

Procesinio sprendimo kategorija 1433

15 Civilinė atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

152 Civilinės atsakomybės sąlygos

1521 Neteisėta veika

Dėl medicinos išlaidų patirtų neplanuoto gydymo metu užsienyje atlyginimo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos atsisakymo tenkinti pareiškėjo

AAS Gjensidige Balticldquo prašymą išmokėti 185 70619 Lt dydžio nuostolius kurie susidarė jam

apmokėjus privalomuoju sveikatos draudimo drausto asmens gydymo išlaidas užsienyje Savo

reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė Valstybinės ligonių kasos pareigų kylančių iš ginčo laikotarpiu

galiojusių Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatų deramu nevykdymu Be to

valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas siejo su atsakovo aplaidumu tikrinant asmens

draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktą kuris yra lemiamas iš Reglamentų kylančios pareigos

atsiskaityti su kitos valstybės narės įstaiga taikymo kriterijus Pareiškėjas tvirtino kad Valstybinė ligonių

kasa patikrinusi draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis tik pagal asmens

vardą ir pavardę nepakankamai rūpestingai vykdė jai priskirtas funkcijas

Išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi ginčo faktines aplinkybes visų pirma nusprendė kad kilęs

ginčas iš tiesų objektyviai ir visiškai remiasi deliktinės kilmės pareigomis Vien tai kad pareiškėjas savo

reikalavimą be kita ko grindė privatinės teisės normomis skirtomis draudimo teisiniams santykiams

reguliuoti negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio Deliktinės atsakomybės atveju pagal CK

6271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios

institucijos darbuotojo kaltės Tai reiškia kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms

neteisėtiems veiksmams ar neveikimui žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos

ryšiui

Vertindama pirmąją sąlygą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė kad pagal Civilinio kodekso

6246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos

(neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas)

arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Pažymėta kad neteisėti veiksmai

sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą turi būti aiškinami taip kad nebūtų paneigtas iš

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas ndash valdžios įstaigos privalo

tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis

Išanalizavusi Reglamento Nr 140871 ir Reglamento Nr 57472 nuostatas išplėstinė teisėjų

kolegija darė išvadą kad asmuo priklausantis socialinio draudimo sistemai prireikus turi teisę

pasinaudoti kitos valstybės narės sveikatos priežiūros institucijų paslaugomis Tačiau kitoje valstybėje

narėje draustam asmeniui neplanuotą gydymą suteikusios valstybės išlaidas galiausiai turi kompensuoti

draudimo valstybė Šios taisyklės taikymas pagrįstas visišku rizikos kompensavimu Taigi Reglamentų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 19: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

19 35

nuostatomis gali būti grindžiama Lietuvos kompetentingos institucijos ndash Valstybinės ligonių kasos

pareiga Belgijai kompensuoti išlaidas už šios valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos

apdraustajam suteiktas tam tikras gydymo paslaugas Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybėmis

Valstybinei ligonių kasai tenkanti pareiga apmokėti kitoje valstybėje narėje suteikto gydymo išlaidas

įgyvendinta nebuvo Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos įstaigos būtų

gavusi E 125 formos pažymą skirtą atsiskaitymui už apdraustiesiems kitos valstybės narės sveikatos

priežiūros įstaigose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Taigi pripažinta kad nagrinėtu

atveju Valstybinė ligonių kasa nebuvo saistoma konkrečių iš Reglamento Nr 140871 36 straipsnio

kylančių pareigų nes formali procedūra dėl atsiskaitymo tarp įstaigų nebuvo pradėta Valstybės deliktinės

atsakomybės nustatymo kontekste tai reiškė kad nėra pagrindo konstatuoti Valstybinės ligonių kasos

veiksmų susijusių su Reglamento Nr 140871 36 straipsnio ir Reglamento Nr 57472 93 straipsnio

nustatyta atsiskaitymo tvarka neteisėtumą

Analogišką išvadą teismas padarė dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų susijusių su

Reglamento Nr 57472 34 straipsnyje nustatyta pareiga kompensuoti gydymo išlaidas suinteresuoto

asmens prašymu Byloje nebuvo duomenų kad Valstybinė ligonių kasa būtų gavusi asmens prašymą

pateiktą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m balandžio 11 d įsakymu

Nr 1K-57 patvirtinto E 126 formos pažymų pildymo ir išdavimo bei apdraustųjų išlaidų kompensavimo

tvarkos aprašo (Valstybės Žinios 2006 Nr 42-1550) nustatyta tvarka

Vertindama atsakovo veiksmus susijusius su asmens draustumo privalomuoju sveikatos

draudimu fakto patikrinimu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo kad šioje srityje reikšmingas bendrųjų

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės sistemos suteikiamų garantijų tarp jų teisės gauti tikslią informaciją

tarnybinės pagalbos rūpestingumo pareigos paisymas administracinės procedūros metu Kitaip tariant

Valstybinei ligonių kasai kaip viešojo administravimo subjektui taikomos bendrosios teisės nuostatos ir

teisės principai skirti suinteresuotų asmenų neišskiriant Europos Sąjungos įstaigų ir viešojo

administravimo subjektų teisėms ir pareigoms viešojo administravimo srityje reglamentuoti Konkrečiai

kalbant teismas konstatavo kad Valstybinė ligonių kasa buvo saistoma Viešojo administravimo įstatyme

ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos

teikti objektyviais duomenimis pagrįstą informaciją Taigi įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių

kasa Belgijos institucijai turėjo pateikti teisėtą ir pagrįstą atsakymą dėl gydymo išlaidų atlyginimo

Minėto atsakymo parengimas Belgijos sveikatos priežiūros institucijai neatsiejamai buvo susijęs

su informacijos ar tam tikras asmuo buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimu

Administracinė praktika kai asmuo identifikuojamas tik pagal jo vardą ir pavardę nėra ir negalėtų būti

toleruojama atsižvelgus į gero administravimo principo imperatyvus tarp jų ndash rūpestingumo pareigą Šis

principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnio 3 dalies nuostatą jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose

dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str ir kt) Iš gero administravimo

principo išplaukia kad valstybės institucijos vykdydamos valdžios funkcijas privalo veikti taip kad

administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei dirbti rūpestingai ir atidžiai

Minėta rūpestingumo pareiga negali būti aiškinama kaip neproporcingos administracinės naštos

valstybės institucijai nustatymas Nesant pateiktos informacijos netikslumo požymių Valstybinė ligonių

kasa negali būti įpareigota kiekvienu atveju patikrinti visą gaunamą informaciją Rūpestingumo

įpareigojimas nesuponuoja kad Valstybinė ligonių kasa pati iki smulkmenų tikrintų visų jai atsiųstų

pranešimų teisingumo ir patikimumo nes įstaigų bendradarbiavimo procedūra neišvengiamai tam tikra

dalimi grindžiama pasitikėjimu

Tačiau rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju reiškia kad Valstybinė ligonių kasa nustačiusi

kad kreipimesi dėl gydymosi išlaidų kompensavimo nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra

netiksli turėjo kreiptis į Belgijos įstaigą kad ši patikslintų kreipimąsi Šiuo aspektu reikia priminti kad

pagal nacionalinį teisinį reguliavimą asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimu faktas

paprastai tikrinamas pagal išsamius asmens duomenis ir tik gavus asmens tapatybę patvirtinančius

duomenis Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu tik toks rūpestingumo pareigos aiškinimas sudaro

realias galimybes realizuoti Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiamą institucijų pareigą

bendradarbiauti užtikrinti teisingą reglamentų nuostatų įgyvendinimą bei palengvinti socialiniu draudimu

apdraustų asmenų laisvą judėjimą Atsižvelgusi į paminėtus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendė kad Valstybinė ligonių kasa tikrindama asmens draustumo privalomuoju sveikatos draudimo

faktą pirma nenustačiusi šio asmens tikrosios tapatybės neveikė taip rūpestingai kaip reikalaujama

Valstybinė ligonių kasa pažeidė rūpestingumo pareigą kurią ji turėjo ir galėjo įvykdyti atsižvelgiant į jai

suteiktus įgaliojimus inter alia susirašinėjimo su kitomis įstaigomis teises žinias ir gebėjimus Ši išvada

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 20: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

20 35

buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Valstybinės ligonių kasos neteisėtus veiksmus o nustačius kitas

būtinąsias sąlygas pripažinti valstybės deliktinę atsakomybę

Vertindama kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo

kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti priežastinio ryšio ir konkretaus kilusios žalos dydžio

bei procesinių palūkanų klausimai Atsižvelgus į tai sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti

nuostolius ir priteisti procesines palūkanas panaikinta ir šis reikalavimas grąžintas pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo

2013 m kovo 26 d išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr A756

-7082013

Procesinio sprendimo kategorija 5 1521 371

17 Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo

171 Centrinių valstybinio administravimo subjektų

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto

Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (2010 m

balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių

kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo

(2010 m gegužės 25 d įsakymo Nr 1K-101 redakcija) 54 punkto tam tikra apimtimi teisėtumo

Pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui abejonės kilo dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2006 m kovo 31 d įsakymu Nr V-234 patvirtinto Valstybės paramos

ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau ndash Ir Organizavimo

tvarkos aprašas) ta apimtimi kiek jame nustatyta Valstybinės ligonių kasos teisė sudaryti sutartis su

ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis (toliau ndash ir ortopedijos įmonės) šio aprašo 49

punkto (2010 m balandžio 28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta

Valstybinės ligonių kasos (toliau ndash ir VLK) teisė taikyti sankcijas bei Valstybinės ligonių kasos

direktoriaus 2006 m kovo 24 d įsakymu Nr 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (2010 m gegužės 25 d įsakymo

Nr 1K-101 redakcija) (toliau ndash ir Kontrolės tvarkos aprašas) 54 punkto teisėtumo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog iš Organizavimo tvarkos aprašo turinio matyti kad VLK

teisė sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis atsispindi tiek atskirose Organizavimo tvarkos aprašo nuostatose tiek ir visuminiame

teisiniame reguliavime įtvirtintame šiame apraše Pareiškėjas abejones dėl šio teisinio reguliavimo

teisėtumo grindė tuo kad jo nuomone pagal Sveikatos draudimo įstatymą išimtinę teisę sudaryti sutartis

su ortopedijos įmonėmis ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuoti joms

ortopedijos techninių priemonių gamybos išlaidas turi teritorinės ligonių kasos o ne VLK todėl

ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas

įtvirtinantis įstatymo viršenybės principą Todėl įvertinusi Sveikatos draudimo įstatymo 26 27 ir 33

straipsnių nuostatas pagal kurias įstatymų leidėjas teritorinėms ligonių kasoms pavedė funkciją sudaryti

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimo o su vaistinėmis ndash dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo

išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog būtina įvertinti ar ortopedijos techninių priemonių įsigijimas gali

būti aiškinamas kaip paslaugų kategorija įeinanti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl kurių

kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo

įstatymą sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti pavesta išimtinai tik teritorinėms ligonių

kasoms sampratą (atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą buvo atkreiptas dėmesys jog aprūpinimas

ortopedijos techninėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip sudėtinė apdraustųjų aprūpinimo

vaistais bei medicinos pagalbos priemonėmis per vaistines dalis)

Įvertinusi tiek atsakovų argumentus susijusius su aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis esme tiek ir Organizavimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šių paslaugų

specifiškumo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia konstatavo jog nurodyta paslauga t y apdraustųjų

aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis apima tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugos

tiek ir tam tikros gamybinio pobūdžio veiklos elementus

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 21: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

21 35

Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nustatančio iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas inter alia valstybės paramą ortopedijos

techninių priemonėms įsigyti bei kitų šio įstatymo nuostatų kuriose lygiagrečiai su sąvoka bdquoasmens

sveikatos priežiūros paslaugosldquo nurodomos ir atskiros Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio prasme į

pastarąją kategoriją įeinančios paslaugos aiškinimo pagrindu teismas pažymėjo jog asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąvoka šiame įstatyme vertinant sisteminiu požiūriu vartojama tam tikrais atvejais

neaiškiai kas leidžia teigti jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka nebūtinai visais atvejais turi

būti aiškinama kaip apimanti ortopedijos techninių priemonių įsigijimą Juolab jog minėto įstatymo 21

straipsnis suponuoja kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimas yra atskirai finansuojama veikla

greta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokamų sveikatos priežiūros įstaigoms su kuriomis

teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų

paslaugų kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Todėl buvo padaryta

išvada jog iš Sveikatos draudimo įstatymo neišplaukia aiški ir imperatyvi nuostata jog išimtinė

kompetencija (funkcija) sudaryti sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis yra suteikta teritorinėms ligonių kasoms Todėl atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo

9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatantį jog valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti

apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka buvo padaryta išvada jog ortopedijos

techninių priemonių kompensavimo mechanizmą (taip pat nustatyti ir atsakingas už tam tikrų sprendimų

šioje srityje priėmimą ir pan institucijas) įstatymų leidėjas pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai Šiuo

aspektu buvo atkreiptas dėmesys jog Sveikatos apsaugos ministerijai ginčijamu Organizavimo tvarkos

aprašu pavedus atitinkamas funkcijas apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis

srityje inter alia sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis Valstybinei ligonių kasai tai neprieštarauja

šios institucijos tikslui bei kitoms jos funkcijoms įtvirtintoms tiek Sveikatos draudimo įstatymu tiek ir

kitais teisės aktais

Nurodytų argumentų pagrindu buvo konstatuota jog nėra teisinių argumentų išvadai kad

Organizavimo tvarkos aprašas ginčyta apimtimi prieštarauja teritorinės ligonių kasos kompetenciją

(funkcijas) apibrėžiančioms Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies bei 33 straipsnio 1 ir 2

punktų nuostatoms ir atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui

Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą dėl organizavimo tvarkos aprašo 49 punkto (2010 m balandžio

28 d įsakymo Nr V-345 redakcija) ta apimtimi kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas

teisėtumo

Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo jog ginčas individualioje byloje kilo dėl VLK

sprendimų priimtų atlikus pareiškėjo individualioje byloje (ortopedijos įmonės sudariusios sutartį su

VLK) planinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų Iš šių sprendimų nustatyta jog atitinkamos baudos buvo

skirtos vadovaujantis ne ginčytu Organizavimo tvarkos aprašo 49 punktu (2010 m balandžio 28 d

įsakymo Nr V-345 redakcija) o Sutarties su VLK sudarytos savo valia prisiėmus tam tikrus

įsipareigojimus apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis

priemonėmis srityje be kita ko sutikus su tam tikromis sąlygomis dėl galimų sankcijų pažeidus

atitinkamus įsipareigojimus nuostatomis Juolab jog minėto patikrinimo bei šios sutarties galiojimo

laikotarpiu (2009 m) galiojusio Organizavimo tvarkos aprašo (2007 m birželio 22 d įsakymo Nr V-541

redakcija) 49 punktas nustatė tik bendro pobūdžio VLK teisę bei pareigą kontroliuoti ortopedijos įmones

tačiau nenumatė jokių nuostatų dėl konkrečios šių įmonių atsakomybės inter alia dėl galimybės skirti

joms baudas bei jų dydžio Taigi Vyriausiasis administracinis teismas akcentavęs suformuotą praktiką

pagal kurią bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali

prašyti ištirti tik jo nagrinėjamoje individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo

dalies) teisėtumą pažymėjo jog pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta

apimtimi negali būti laikomas prašymu ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto (ar jo dalies)

teisėtumą todėl bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ

101 str 1 d 114 str)

Vyriausiasis administracinis teismas nutraukė ir norminės administracinės bylos dalį pagal prašymą

ištirti Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkto teisėtumą Pareiškėjas abejones dėl šiame punkte numatyto

teisinio reguliavimo grindė tuo jog jo nuomone jame numatyta skirtinga nei Sveikatos draudimo

įstatyme ginčų sprendimo tvarka eliminuojant iš šios procedūros teritorinės ligonių kasos taikinimo

komisiją Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija Kontrolės tvarkos aprašo 54 punktą aiškindama be kita ko ir

kitų šio teisės akto nuostatų kontekste pažymėjo jog jame nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias

įstaigas) saistančios pareigos o įvertinus šio punkto turinį bei esmę buvo konstatuota jog jis įtvirtina

vidaus administravimo pobūdžio nuostatas t y nustato kilusių ginčų tarp VLK ir kontroliuojamosios

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 22: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

22 35

įstaigos nagrinėjimo Valstybinėje ligonių kasoje organizavimo tvarką komisijos sudarymą VLK

direktoriaus įsakymu bei VLK direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos

siūlymus Todėl atsižvelgiant į tai jog pagal suformuotą praktiką vidaus administravimo aktai nelaikytini

norminiais administraciniais aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme buvo konstatuota jog

Kontrolės tvarkos aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nelaikytinas nustatančiu norminio

pobūdžio taisykles dėl ko šio teisinio reguliavimo teisėtumas negali būti vertinamas specialia norminių

administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka

2013 m kovo 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr I492

-42013

Procesinio sprendimo kategorija 171

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d įsakymu Nr 4-350 bdquoDėl Elektros energijos

tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimoldquo patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių

84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d

įsakymu Nr 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 84

punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau ndash ir CK) 6245 straipsnio 5 daliai

Taisyklių 84 punktas (2005 m spalio 7 d įsakymo Nr 4-350 redakcija) nustatė jog bdquotuo atveju jei

Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas objekto savininkas yra subsidiariai

atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymąldquo CK 6245

straipsnio 5 dalis nustato jog bdquokreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui kuris pagal įstatymus

ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam

skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti

nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą

tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkuildquo

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo jog ginčyta Taisyklių nuostata besąlygiškai nustatė

savininko subsidiariąją atsakomybę už nuomininko kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo

sutartį prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą Pagal minėtą CK nuostatą jei nėra sudaryta sutartis

kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą

kilti įstatymo pagrindu ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu ką teismo nuomone

patvirtinta ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą iš

kurio kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos principo kad poįstatyminiu

teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų kurios konkuruotų

su įstatymo normomis kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų

įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu o taip pat kad

nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais ndash įstatymais (išplėstinei

teisėjų kolegijai pažymėjus jog subsidiariosios atsakomybės nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmens

kurio atžvilgiu ši atsakomybė nustatyta nuosavybės teisėmis)

Įvertinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojančio teisinius santykius dėl elektros

energijos tiekimo nuostatas o taip pat aktualias CK 6383-6391 straipsnių reglamentuojančių energijos

pirkimo-pardavimo sutartį nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo jog jose subsidiarioji

savininko atsakomybė už nuomininką kuris sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo

nustatyta Todėl nagrinėtoje norminėje administracinėje byloje konstatuota jog ginčijamoje poįstatyminio

akto ndash Taisyklių ndash nuostatoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio ir iš esmės nauja teisės norma kuria buvo

nustatytas savarankiškas subsidiariosios turto savininko atsakomybės atsiradimo pagrindas Toks

reguliavimas nekyla iš įstatymų ir nėra grindžiamas įstatymu sudaro prielaidas nepateisinamai ir be

pakankamo pagrindo išplėsti ir taikyti savininkui subsidiariąją atsakomybę net tais atvejais kai nėra

sudaryta sutartis šiuo klausimu ar subsidiarioji atsakomybė nekyla iš kitų įstatymuose nustatytų pagrindų

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo kad Taisyklių 84 punktas

prieštaravo Civilinio kodekso 6245 straipsnio 5 daliai

Dėl pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties pripažinimo norminiu teisės aktu

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį

teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakymu

Nr 3D-70 patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties (toliau ndash ir Pavyzdinė grūdų

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 23: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

23 35

pirkimondashpardavimo sutartis) 51 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6251 straipsnio

1 dalį Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m birželio 4 d nutarimo Nr 726 bdquoDėl tipinių pieno pirkimondashpardavimo

sutarties sąlygų patvirtinimoldquo 3 punktą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatavo kad vertindama šioje byloje kvestionuojamos Pavyzdinės grūdų pirkimondashpardavimo sutarties

priskirtinumą norminiams administraciniams teisės aktams visų pirma atkreiptinas dėmesys į jos

pavadinimą kuris nurodo jog ši sutartis yra pavyzdinė Taip pat pažymėta jog Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2003 m vasario 27 d įsakyme Nr 3D-70 bdquoDėl žemės ūkio produkcijos pirkimondash

pardavimo sutarčiųldquo nėra nurodytas teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas Išanalizavus žemės ūkio

produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius santykius pažymėta kad Civilinis kodeksas numato sutarčių

sudarymo bendruosius principus tačiau konkrečiai žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo teisinius

santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas kurio 3 straipsnis (2001 m

rugpjūčio 2 d įstatymo redakcija vėliau reglamentavimas reikšmingai nekito) numato jog bdquožemės ūkio

produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju

rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimondashpardavimo sutartį kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygasldquo Taigi ši įstatymo norma

kaip privalomas numato Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas bdquotipines sutarties sąlygasldquo

tačiau ne bdquopavyzdinę sutartįldquo Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą kad Pavyzdinė grūdų pirkimondash

pardavimo sutartis yra tik pavyzdinio pobūdžio nėra privaloma tokią sutartį sudarančioms šalims todėl

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis

teisės aktas

2013 m kovo 19 d nutartis administracinėje byloje Nr I858

-72013

Procesinio sprendimo kategorija 171

172 Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus

miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų tvirtinimoldquo bei juo

patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų 33

ir 5 punktų teisėtumo

Byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m rugpjūčio 31 d

sprendimo Nr 1-195 bdquoDėl Vilniaus miesto savivaldybės merų pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės

veiklos nuostatų tvirtinimoldquo (toliau ndash ir Sprendimas) atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 1 ir 4 punktams 6 straipsnio 2 daliai bei juo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams tolesnės veiklos nuostatų (toliau ndash Nuostatai) 33 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo valdymo ir

disponavimo juo įstatymo 81 straipsniui 13 straipsnio 1 daliai bei Nuostatų 5 punkto atitikties Vietos

savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai įstatymo viršenybės principui

Pirmosios instancijos teismas konstatavo jog Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo

subjekto viršijus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribas t y nekompetentingo

subjekto todėl jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4

punktams 6 straipsnio 2 daliai

Apeliacinės instancijos teismas nurodė jog Nuostatai nustato Vilniaus miesto savivaldybės merų

pasibaigus jų įgaliojimams teises ir pareigas pavyzdžiui teisę gauti ir naudoti Vilniaus miesto

savivaldybės vėliavą nemokamai organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto bendruomene bei svečiais

Vilniaus rotušės reprezentaciniame mero kabinete ir kitose rotušės salėse ant vizitinių kortelių privačių

blankų bei asmeninių antspaudų naudoti Vilniaus miesto herbą atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei

tarpininkauti sprendžiant gyventojų prašymus skundus taip pat numatyta kad pasibaigus merų

įgaliojimams jų tolesnę veiklą kuruoja savivaldybės tarybos sekretoriatas

Pasisakydamas dėl Sprendimo bei Nuostatų priėmimo teisinio pagrindo Vyriausiasis

administracinis teismas akcentavęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl savivaldybių funkcijų

pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimus apibrėžia ne tik Vietos savivaldos įstatymas jie gali būti

nustatyti ir kituose įstatymuose Tačiau taip pat pažymėjo jog savivaldybės tarybos įgaliojimai vykdyti

tam tikras funkcijas o kartu ir teisė priimti atitinkamus sprendimus tam tikrose srityse turi būti aiškiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 24: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

24 35

įtvirtinti įstatymo galią turinčiame teisės akte Ginčyto Sprendimo teisinis pagrindas nurodytas Vietos

savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas kuris nustato jog savarankiškosios (Konstitucijos ir

įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir kitos funkcijos nepriskirtos valstybės

institucijoms Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė jog minėta nuostata kaip vienintelis

Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu nes vien tik iš

jos teisinio turinio nėra pakankamai aišku ar atsakovas yra kompetentingas priimti ginčo sprendimą

Kita vertus apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo jog atsižvelgiant į Nuostatų

reguliavimo dalyką bei tikslus savivaldybės taryba veikdama pagal Konstitucijoje ir įstatymuose

apibrėžtą kompetenciją bei naudodamasi jai Konstitucijos laiduojamu savarankiškumu bei veiklos laisve

turi teisę reguliuoti atitinkamas veiklos sritis reglamentuotas Nuostatuose taigi tam tikri Nuostatų

reguliuojami klausimai iš esmės patenka į atsakovo kompetencijos sritį Tačiau visgi atsižvelgdama į

ginčyto Sprendimo teisinį pagrindą pripažino jog atsakovas ginčo sprendimo tinkamai nepagrindė ginčo

sprendime nurodytas teisinis pagrindas nėra tinkamas pagrindas atsakovui priimti minėtą sprendimą ir jo

nurodymas Sprendime leidžia abejoti tuo ar atsakovas buvo kompetentingas priimti minėtą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada jog Sprendimas

buvo priimtas viršijus atsakovui suteiktų įgaliojimų kadangi kaip buvo pažymėta tokia išvada padaryta

detaliai išnagrinėjus tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatas tačiau neištyrus kitų teisės aktų nustatančių

savivaldybės tarybos įgaliojimus koncentruojantis tik ties Nuostatų adresatu bet neteikiant didesnės

reikšmės Nuostatų reguliavimo dalykui Tačiau atsižvelgiant į tai jog pirmosios instancijos teismas

priėmė iš esmės teisingą bei pagrįstą sprendimą buvo konstatuota jog naikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-5552013

Procesinio sprendimo kategorija 172

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir

2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi kuria jie nenumato

galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų

komunalinių atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam

proporcingumo principui

Byloje buvo iškeltas klausimas dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m gegužės 28 d

sprendimu Nr TS-147 patvirtintų ir 2009 m spalio 29 d sprendimu Nr TS-274 pakeistų Kupiškio rajono

savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą

nuostatų (toliau ndash ir Nuostatai) ta apimtimi kuria jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę

rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio

3 punkte numatytam proporcingumo principui

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau

nagrinėjo iš esmės analogiškas administracines bylas (žr pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2012 m birželio 11 d nutartį administracinėje byloje Nr A143-15922012 2013 m sausio 22 d

nutartį administracinėje byloje Nr A143-6892013 ir kt) kuriose buvo konstatuota kad savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek

kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų

surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3

straipsnio 3 punktui Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo

principo taikytino ir administraciniams teismams taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33

straipsnio 4 dalį teisėjų kolegija pažymėjo kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau

suformuota praktika panašiose bylose kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo leidžiančio daryti

išvadą kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos

Tačiau taip pat buvo atkreiptas dėmesys jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m

balandžio 19 d nutartyje kuria buvo pradėtas minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas

nurodytas komunalinių atliekų kiekio deklaravimas yra vienas iš būdų sudarančių prielaidas atliekų

turėtojui vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti šių atliekų kiekį Atsižvelgus į šią

nutartį byloje esančią individualios administracinės bylos kurioje buvo nutarta kreiptis dėl norminio akto

teisėtumo medžiagą ir iš jos matomas individualaus ginčo faktines aplinkybes buvo konstatuota jog

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 25: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

25 35

nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Nuostatų teisėtumas tiek kiek jie nenumato jokios galimybės

atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų

kiekį

Teisėjų kolegija pažymėjusi jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo

teisiniams santykiams taikytinų Viešojo administravimo įstatymo Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų

aiškinimo principo bdquoteršėjas mokaldquo sampratos ir jo apimties bei proporcingumo principo turinio kurie

atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat nurodė jog kaip teisingai nustatė

pirmosios instancijos teismas Kupiškio rajono savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus

administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė Atsakovas nenurodė objektyvių ir

pagrįstų argumentų (įrodymų duomenų) kodėl atliekų turėtojo galimybė mokėti pagal realiai

susidarančių atliekų kiekį yra sudėtinga ar ekonomiškai nenaudinga įgyvendinti taigi buvo padaryta

išvada jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti kad atliekų turėtojo galimybės mokėti

pagal iš jo surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį įgyvendinimas Kupiškio rajono

savivaldybėje visais atvejais yra neįmanomas ir (ar) reikštų nepagrįstus neproporcingus administravimo

kaštus Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą

sprendimą tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai be objektyvaus teisinio

pagrindo nustatė kokiu būdu (tvarka) t y deklaruojant turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų

galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį kadangi tokiu būdu nepagrįstai

suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą nustatymo srityje Todėl pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinė dalis buvo pakeista

nustatant jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui prieštarauja Nuostatai tiek kiek jie

nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir

tvarkomų komunalinių atliekų kiekį

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A520

-1812013

Procesinio sprendimo kategorija 172

20 Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų

Dėl įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai nurodymo alkoholio išorinėje reklamoje

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimo kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau

ndash ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalimi pareiškėjui AB bdquoVolfas Engelmanldquo už AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

pažeidimą paskirta 10 000 litų bauda teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjo skundą dėl nurodyto

nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas iš esmės tuo kad pareiškėjui

priklausančioje teritorijoje įrengtame reklaminiame stende atvaizduotas registruotas prekinis ženklas

bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo buvo pateikiamas šalia papildomos grafinės medžiagos alkoholio reklamos

tačiau be įspėjamojo užrašo bdquovartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės

geroveldquo ir atitinkamai sprendė jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė AKĮ reikalavimus

Byloje buvo nustatyta kad AB bdquoVolfas Engelmanrdquo priklausančioje teritorijoje buvo įrengtas

reklaminis stendas kurio viršuje ndash stačiakampio formos elektroninis laikrodis žemiau jo buvo

pavaizduota iškilaus reljefo aprasojusi taurė pripildyta rudos spalvos skysčio su tankia balta puta taurės

viršuje Taurės viršuje centre ndash figūrinis elementas ir iš šonų ndash po du medalius iš kairės ir iš dešinės

žemiau pateiktas žodinis prekės ženklas bdquoVOLFAS ENGELMANrdquo tačiau stende nebuvo pateiktas

įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

AKĮ 29 straipsnio 5 dalis imperatyviai numato kad alaus alaus mišinių su nealkoholiniais

gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus kai išorinėje

reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai

irar jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai Šio teksto

formą turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija

Teisėjų kolegija pažymėjo kad AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo turi būti

aiškinama atsižvelgus į Prekių ženklų įstatymą AKĮ 29 straipsnio 5 dalies sąvoka bdquoprekės ženklasrdquo

apima ne tik registruotus prekės ženklus bet ir prekės ženklus pripažintus plačiai žinomais teismo tvarka

Teisėjų kolegija vertino kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų nebuvo nustatytų

aplinkybių kad pareiškėjo nurodyti stende esantys apipavidalinimai sudaro jo prekių ženklą (plačiai

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 26: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

26 35

žinomą prekių ženklą) Šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo pateikta teismo sprendimų kuriais

pareiškėjo įvardinti elementai būtų pripažinti kaip plačiai žinomas prekių ženklas Atsižvelgus į šias

aplinkybes pareiškėjo argumentai kad stende atsispindintys elementai laikytini žymenimis sudarančiais

jo neįregistruotą prekių ženklą buvo atmesti kaip nepagrįsti nepatvirtinti atitinkamais įrodymais (Prekių

ženklų įstatymo 9 str 3 d)

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus kad stende nebuvo

pateikta alkoholio reklama nes stende skleista informacija neskatinama įsigyti ar vartoti būtent alų kad

pareiškėjas siekė reklamuoti jo nealkoholinį alų tačiau pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo uždėtas

užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo Teisėjų kolegija vertino jog tai kad vėliau ant nurodyto stendo buvo

uždėtas užrašas bdquoNEALKOHOLINISldquo neturi esminės įtakos AKĮ numatytų reikalavimų pažeidimo

vertinimui Iš pažeidimo fiksavimo metu pateiktų nuotraukų nebuvo galima daryti išvados kad nebuvo

baigti stendo įrengimo darbai pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kodėl

žodžio bdquoNEALKOHOLINISldquo nebuvo įmanoma nurodyti iš karto įrengiant stendą kad nebuvo galima jo

uždengti ar imtis kitų atitinkamų veiksmų dėl stendo paslėpimo uždengimo iki to laiko kol bus iki galo

atlikti jo įrengimo darbai

Teisėjų kolegija pabrėžė kad nepaisant to jog stendas buvo įrengtas pareiškėjui nuosavybės teise

priklausančioje teritorijoje tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis AKĮ 29 straipsnio 5 dalies

reikalavimų t y pateikti įspėjamąjį tekstą apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai

2013 m kovo 26 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-3582013

Procesinio sprendimo kategorija 20

24 Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

Dėl asmens prašančio suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pajamų lygio nustatymo

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimo kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę

pagalbą dėl pareiškėjo pajamų lygio Pareiškėjo nuomone atsakovo atsisakymas suteikti teisinę pagalbą

nepagrįstas nes pareiškėjo pajamų lygis buvo vertintas tik formaliai neatsižvelgiant į tai kokia suma jam

realiai lieka sumokėjus alimentus apmokėjus už pragyvenimą vaistus būstą

Tarp teiginių kuriais pareiškėjas ginčijo Tarnybos sprendimą yra tai kad pareiškėjas ne visas

nurodytas pajamas gauna asmeniškai dalį pajamų jis taip pat skiria alimentams mokėti vaistams būstui

gydymui todėl turi būti vertinamos ne faktinės o realios jo pajamos liekančios po šių išlaidų Šie

pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija konstatavo kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

(toliau ndash ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą

įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma kad

deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 str 1 d) Todėl nustatant asmens pajamų ir turto lygį vertinamas visas

pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos neįskaitant tik turto ir lėšų kuriomis asmuo dėl

objektyvių priežasčių negali disponuoti (šias pajamas įvertinęs byloje esančią medžiagą pirmosios

instancijos teismas atėmė iš pareiškėjo pajamų) Tačiau visas kitas turtas ir lėšos naudojimasis kuriais

nėra apribotas (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą vykdant antstolių patvarkymus) nustatant

pajamų lygį vertintini Teismas pabrėžė kad teisinio pagrindo apskaičiuojant asmens pajamų ir turto lygį

vertinti tik pajamas likusias po visų pareiškėjo turėtų išlaidų nėra Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai

kad iš gaunamų pajamų moka alimentus taip pat argumentai dėl to jog didelė dalis pajamų skiriama

gydymui vaistams būstui negali būti pripažinti įrodymais patvirtinančiais objektyvias priežastis dėl

kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Teisėjų kolegija taip pat nurodė kad pareiškėjo argumentas jog priimant byloje skundžiamą

sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę yra nepagrįstas VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato

jog neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai

gauti pagal VGTPĮ teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys kuriems nustatytas sunkus

neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amžių kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis taip pat šių asmenų globėjai

(rūpintojai) kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir

interesams atstovauti bei ginti Įvertinęs tai jog pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 27: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

27 35

atsakovas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo taikyti VGTPĮ 12 straipsnio 5 dalį ir nesuteikė valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-6782013

Procesinio sprendimo kategorija 24

31 Bylos susijusios su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis

Dėl religinės bendruomenės teisės savarankiškai priimti sprendimą dėl savo pavadinimo pakeitimo

Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

atsisakymo parengti išvadą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimo įtraukimo į Juridinių asmenų

registrą bei atsakovo įpareigojimo atlikti tokius veiksmus

Byloje nustatyta jog pareiškėjas Perelozų sentikių religinė bendruomenė priėmė sprendimą

patvirtinti naujos redakcijos įstatus kuriais pasivadino Rytų sentikių cerkvės neturinčios dvasinės

hierarchijos Perelozų sentikių religine bendruomene Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą kuriuo prašė

atsakovo atlikti būtinus pasikeitusio Perelozų sentikių religinės bendruomenės pavadinimo registravimo

veiksmus Taigi pareiškėjas pakeitė savo pavadinimą ir siekė kad pakeistasis pavadinimas kaip išvestinis

juridinio asmens požymis būtų įtrauktas į Juridinių asmenų registrą

Atsakovui kreipusis į Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiąją Tarybą ji nesutiko su pareiškėjo

pavadinimo pakeitimu bei jo perdavimu į Lietuvoje neegzistuojančios Rytų sentikių cerkvės neturinčios

dvasinės hierarchijos priklausomybę neatlikus Lietuvos sentikių bažnyčios statute (toliau ndash ir Statutas)

numatytos išstojimo iš Lietuvos sentikių bažnyčios procedūros

Pareiškėjo nuomone jis yra juridinis asmuo turintis visišką teisnumą ir veiksnumą organizacinį

vieningumą valdymo organus ir kt todėl gali atlikti teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus tokius

kaip bendruomenės pavadinimo keitimas

Teisėjų kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisės doktrina pažymėjo jog

valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms organizacijoms Konstitucija garantuoja juridinio asmens

teises Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų šioms organizacijoms dėl juridinio

asmens statuso suteikimo Tokią teisę įstatymų leidėjas turi tik valstybės nepripažintų bažnyčių ir

religinių organizacijų atžvilgiu Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutinė religinių bendruomenių

ir bendrijų steigimo stadija ir labai svarbi šių organizacijų veiklos teisinė garantija

Teisėjų kolegija išaiškino jog viešajai teisei priešingai nei privatinei teisei nėra būdinga

privatinė autonomija (vok ndash Privatautonomie) suteikianti šalims galimybę iš esmės laisvai reikšti savo

valią ir susikurti iš to kylančias teisines pasekmes tačiau viešojo administravimo subjektų veikla yra

apribota įstatymuose aiškiai įtvirtinta kompetencija Konkrečiu atveju Teisingumo ministerijos

kompetencija santykyje su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis buvo įtvirtinta

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnyje ir jį detalizuojančių

Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m lapkričio 12 d

nutarimu Nr 1407 (toliau ndash ir Nuostatai) normose Teisėjų kolegija padarė išvadą jog būtent Teisingumo

ministerija buvo atsakinga už į Juridinių asmenų registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą

(Nuostatų 342 punktas) kurį ji apsprendžia nustatinėdama konkrečios bendruomenės ar bendrijos

tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus statutus bei kitas normas Taigi šioje normoje iš esmės yra

įtvirtintas kanonų teisės veikimas atliekant konkrečius viešojo administravimo veiksmus (lot ndash ius

canonicum)

LVAT vertino jog Teisingumo ministerija atsižvelgusi į tai kad pareiškėjui juridinio asmens

teisės įformintos pagal Lietuvos sentikių bažnyčios prašymą bei tai jog pareiškėjas visuotinio surinkimo

sprendimu nutarė vadovautis Statutu kaip savo įstatais pagrįstai analizavo Statuto kuris yra bažnytinės

teisės aktas punktus Būtent ndash iš Statuto 113 punkto matyti jog jis yra privalomas visoms sentikių

bendruomenėms jų nariams o pagal Statuto 8212 punktą visų sentikių bendruomenių įstatai

neatitinkantys Statuto naujos redakcijos turėjo būti peržiūrėti atitinkamai pakeisti ir patvirtinti

Visuotiniame bendruomenių narių susirinkime per vienerius metus nuo naujos Statuto redakcijos

priėmimo Sobore Statuto 81364 punktas savo ruožtu įtvirtino bendruomenės teisę atsiskirti nuo

Lietuvos sentikių bažnyčios Visuotinio susirinkimo sprendimu Remiantis šiais punktais buvo pritarta

atsakovo išvadai jog Perelozų sentikių religinė bendruomenė ir toliau traktuotina kaip Lietuvos sentikių

bažnyčios struktūros dalis nes ji nėra formaliai išstojusi iš šios bažnyčios sudėties o bendruomenės

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 28: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

28 35

įgalioto asmens pateiktas prašymas dėl religinės bendruomenės pakeitimo nėra teikiamas kompetentingos

Lietuvos sentikių bažnyčios vadovybės

Teisėjų kolegija nepritarė pareiškėjo argumentams jog atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos

sentikių bažnyčios kuriai anot jo nėra suteikti įgaliojimai jo vardu atlikti kokius nors veiksmus raštą

veikė ultra vires Teisingumo ministerija atsako už Juridinių asmenų registrui teiktinų duomenų

teisingumą todėl ji turėjo juos verifikuoti pagal ius canonicum nuostatas bei atsižvelgti į Lietuvos

sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos kaip Bažnyčios vykdomosios-valdymo institucijos (Statuto

31 punktas) nuomonę Todėl teisėjų kolegijos nuomone minėtieji veiksmai pateko į Teisingumo

ministerijos kompetenciją ir ji su klausimais kreipdamasi į Lietuvos sentikių bažnyčią bei vėliau

atsižvelgdama į jos poziciją veikė intra vires

LVAT taip pat kritiškai vertino pareiškėjo motyvą jog jis yra savarankiškas juridinis asmuo

atitinkantis visus juridinio asmens požymius todėl galėjo savarankiškai pagal Civilinio kodekso 239

straipsnio 2 dalį priimti sprendimą apie juridinio asmens pavadinimo kaip jo nuosavybės keitimą

Teisėjų kolegijos nuomone konkrečiu atveju pareiškėjo kaip religinės bendruomenės veiksnumas

nebuvo absoliutus Priešingai ndash jis buvo specialusis determinuotas atskiros Civilinio kodekso normos

religinės bendruomenės sampratos bei apribotas kanonų teisės nuostatų kurios nesuteikė pareiškėjui

teisės savarankiškai be Lietuvos sentikių bažnyčios pritarimo inicijuoti pavadinimo keitimo tačiau leido

jam inicijuoti atsiskyrimo nuo Lietuvos sentikių bažnyčios procedūrą kurios jis konkrečiu atveju

nesiėmė

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo kad nebuvo pagrindo naikinti

ginčytą Teisingumo ministerijos sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Teisingumo

ministeriją parengti išvadą dėl pareiškėjo pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei

pateikti šią išvadą Juridinių asmenų registrui

2013 m kovo 27 d nutartis administracinėje byloje Nr A602

-4852013

Procesinio sprendimo kategorija 12 31

35 Bylos susijusios su vietos savivalda

352 Bylos dėl vietos savivaldos administracinės priežiūros santykių

Dėl savivaldybių teisės investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti

Apžvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos

sprendimo kuriuo buvo nuspręsta iš fizinio asmens pirkti UAB kino teatro bdquoRomuvaldquo paprastąsias

vardines akcijas teisėtumo Prašydamas panaikinti ginčijamo sprendimo punktus pareiškėjas

Vyriausybės atstovas teigė kad atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą akcijoms iš

fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nėra nustatyti ir todėl negalimi

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija

sutiko Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausia akcentavo kad sprendimų dėl disponavimo

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas šio turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai

Vis dėlto Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai

negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos kad savivaldybių veikimo laisvė ir

savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos Net ir tos

funkcijos kurios priklauso išimtinai savivaldybėms yra reglamentuojamos įstatymais

Apžvelgiamoje byloje buvo aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (toliau ndash ir Turto valdymo įstatymas) bei jame įtvirtintas viešosios teisės

principas Pagal šį principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų

reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu nustatytais atvejais ir būdais

Vadovaujantis Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi valstybės ar savivaldybių turtas negali būti

investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų taip pat

privačiajam juridiniam asmeniui steigti išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus Pasak teisėjų

kolegijos Turto valdymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų kai

savivaldybės nuosavybėn įgyjamos akcijos Atvejai kai savivaldybės galėtų investuoti savivaldybių turtą

akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti teisės aktais nenustatyti

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 29: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

29 35

Teisėjų kolegija padarė išvadą kad vadovaujantis viešosios teisės įstatymų viršenybės bei

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principais savivaldybės

institucijos kaip specialus subjektas gali priimti administracinius aktus laisvai ir savarankiškai išimtinai

tik įstatymų joms suteiktos kompetencijos ribose Apžvelgiamu atveju atsakovas šį reikalavimą pažeidė

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo kad ginčijamas aktas galėjo būti priimtas vadovaujantis

Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi Šioje dalyje nustatytas atvejis kai uždarosios akcinės

bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų

pardavimo tvarkos ndash jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį

akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui Vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija padarė išvadą kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos negali pagrįsti atsakovo teisės

investuoti savivaldybių turtą ši teisė nustatyta tik specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiomis

savivaldybių turto valdymą naudojimą ir disponavimą juo

2013 m kovo 25 d nutartis administracinėje byloje Nr A822

-3192013

Procesinio sprendimo kategorija 352

36 Bylos dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų

Dėl galimybės įpareigoti viešosios informacijos skleidėją paneigti paskelbtą informaciją kai jis

atleidžiamas nuo atsakomybės už tokios informacijos paskelbimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalies kuria

pareikalauta kad pareiškėjas viešosios informacijos skleidėjas paneigtų teiginyje paskelbtą tikrovės

neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

Byloje buvo nustatyta jog ginčo teiginys pirmą kartą buvo paskelbtas kitame dienraštyje

Pareiškėjo paskelbtos publikacijos turinys buvo tapatus pirminiame informacijos šaltinyje paskelbtai

informacijai o pirminis informacijos šaltinis buvo nurodytas tinkamai

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta jog viešosios

informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės

neatitinkančios informacijos paskelbimą jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau

paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją

paskelbusias visuomenės informavimo priemones Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos

paskelbimą atsako tas kas pirmas paskleidė tokią informaciją

Byloje buvo keliamas klausimas kaip aiškintina Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 3 punkto nuostata jog joje numatytais atvejais viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui

yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą

t y ar nurodytas atleidimas nuo atsakomybės apima ir atleidimą nuo tikrovės neatitinkančios

informacijos žeminančios asmens garbę ir orumą paneigimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią

informaciją susijęs ne su visuomenės informavimo priemonės nubaudimu o su nukentėjusio asmens

kurio garbę ir orumą žemina paskleista tikrovės neatitinkanti informacija teisių ir teisėtų interesų apsauga

bei bent minimaliu iki pažeidimo buvusios padėties atstatymu

Išplėstinė teisėjų kolegija byloje padarė išvadą jog visuomenės informavimo priemonės

įpareigojimas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją

ne tik nelaikytinas redakcinės atsakomybės elementu sukeliančiu visuomenės informavimo priemonei

neigiamus padarinius tačiau priešingai ndash pati visuomenės informavimo priemonė turėtų būti suinteresuota

skelbti tik teisingą tikslią nešališką informaciją kuri nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų

interesų Tai lemia kad toks Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio aiškinimas jog jame

nurodytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės apima ir atleidimą nuo paskleistos informacijos

paneigimo neatitiktų tiek šio paneigimo esmės ir tikslų tiek bendrųjų Visuomenės informavimo įstatyme

numatytų visuomenės informavimo principų

Atsižvelgusi be kita ko ir į Civilinio kodekso nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo jog

paneigimas nei Visuomenės informavimo įstatyme nei Civiliniame kodekse nėra sietinas su visuomenės

informavimo priemonės atsakomybės formomis ir laikytinas nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių

atstatymo priemone kuri turi būti taikoma nepriklausomai nuo to ar visuomenės informavimo priemonė

tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė pati ar rėmėsi kito šaltinio paskleista informacija

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 30: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

30 35

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą jog nors

Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos

rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią

asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo tačiau

neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju kai pirminis informacijos šaltinis yra kita

visuomenės informavimo priemonė

2013 m kovo 18 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-7072013

Procesinio sprendimo kategorija 36

38 Kitos bylos kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Dėl reikalavimo motyvuoti sprendimą kuriuo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos

įrengimui

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau ndash ir Savivaldybė)

su prašymu išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą Atsakovas

Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą reklamos įrengimui motyvuodamas tuo jog išorinės reklamos

projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m vasario 5 d sprendimu Nr 786

patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių nustatančių tikslą

stiprinti savito miesto įvaizdį numatant riboti išorinės reklamos įrengimą prie viešųjų erdvių ir nuostatų

nustatančių pagrindinius projektavimo ir įrengimo principus (parduotuvių ir įstaigų pavadinimų užrašai ir

reklama turi derėti prie fasado bei gatvės išklotinės dalies savo forma stilistika spalvine gama) 2012 m

sausio 7 d posėdžio protokoliniu sprendimu Nr A16-45(2143-EK6)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos

teismas atsižvelgdamas į formuojamą administracinių teismų praktiką dėl Viešojo administravimo

įstatymo 8 straipsnio taikymo bei faktines bylos aplinkybes padarė tinkamas išvadas Apskųstas

Savivaldybės protokolinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų

reikalavimų Trūkumai yra esminiai nes užkerta kelią suprasti besikreipusiam teisminės gynybos

asmeniui kodėl pateiktas neigiamas atsakymas o teismui patikrinti kiek pagrįstas bei teisėtas priimtas

neigiamas protokolinis sprendimas Teisėjų kolegija pažymėjo kad pirmasis pagrindas kuriuo buvo

atmestas pareiškėjo prašymas nėra pakankamai detalus nes Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas (išorinės vaizdinės reklamos ribojimas prie viešųjų erdvių) susideda iš trijų

dalių (151 152 153) tačiau ginčijamame Savivaldybės sprendime nenurodoma kuri dalis turėtų

būti pataisyta Jei būtų daroma prielaida apie pažeistus visus 15 punkto papunkčius lieka neaišku kaip

tie pažeidimai pasireiškė nes skundžiamame sprendime nėra jokių faktų bei įrodymų Teisėjų kolegija

atkreipė dėmesį į tai kad antrasis atsisakymo tenkinti prašymą pagrindas grindžiamas teisės akto kuris

net nėra įvardijamas nuostatomis o teisine prasme toks pagrindimas yra niekinis

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo jog tiek Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos

specialiojo plano 15 punktas tiek jo visi papunkčiai patenka į Vilniaus miesto išorinės vaizdinės

reklamos specialiojo plano 1 tikslą ndash savito miesto įvaizdžio stiprinimas ir estetinės kokybės didinimas

Šioje teisės akto dalyje išdėstytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio ir niekaip neatskleidžia pateikto

projekto neatitikties specialiajam planui Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje

numatyta kad šis įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus reklaminės veiklos subjektų

atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus Reklamos

įstatymas kaip specialusis teisės aktas reguliuojantis reklamos santykius galėjo būti pagrindu priimti

neigiamą sprendimą Pastarajame teisės akte yra įvardyti bendrieji išorinės reklamos draudimai

(pavyzdžiui įrengti reklamą ant skulptūrų paminklų ir kt) kurie ginčijamame protokoliniame sprendime

neminimi taip pat nėra jokių nuorodų ir į išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles ar jų pagrindu

galimai patvirtintus kitokius teisės aktus apibrėžiančius išorinės reklamos įrengimą

2013 m kovo 12 d nutartis administracinėje byloje Nr A556

-4892013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl Vyriausybės atstovo teisės reikalauti savivaldybės pateikti informaciją

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 31: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

31 35

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą

prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo 2012 m balandžio

18 d rašte Nr 3-205 Dėl dokumentų pateikimoldquo (toliau ndash ir Raštas) prašomą informaciją Pareiškėjas

kreipdamasis Raštu vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

(toliau ndash ir SAPĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu Vyriausybės atstovo teisę reikalauti iš

savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir prašė pateikti informaciją ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo Rašto gavimo dienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į savivaldybių

administracinės priežiūros instituto tikslus ir paskirtį SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų

normų prasmę ir turinį taip pat į tai jog Vyriausybės atstovo prašomi pateikti dokumentai neabejotinai

susiję su savivaldybės veikla konstatavo kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė

teisingą išvadą jog tam kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti SAPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse

numatytus įgaliojimus būtina surinkti reikšmingą informaciją kaip ir numatyta SAPĮ 6 straipsnio 1 dalies

2 ir 3 punktuose kuri leistų pareiškėjui atlikti gautų duomenų bei priimtų teisės aktų vertinimą

savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę

iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę Kita vertus

prašomi pateikti dokumentai vienareikšmiškai susiję su tam tikrų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimų įgyvendinimu todėl tik disponuodamas visa informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai

vykdyti savo pagrindinę funkciją ndash savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės

atstovui suteiktus įgaliojimus

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo kad Vyriausybės atstovo reikalavimas pateikti dokumentus

nelaikytinas prašymu Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų įstatymo prasme kaip nurodė atsakovas todėl nėra jokio pagrindo taikyti šiame įstatyme

nustatytą terminą (20 dienų) informacijai pateikti Nagrinėjamu atveju prašomi pateikti konkretūs

dokumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimu prašomi

pateikti dokumentai yra sukurti (nereikalingos papildomos darbo ir laiko sąnaudos) tad taikytinas SAPĮ 6

straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas terminas t y reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jo gavimo Tai reiškia jog įvertinus prašomos pateikti informacijos (plačiąja prasme)

pobūdį šiuo konkrečiu atveju taikyti įstatymo analogiją nėra pagrindo ir šis klausimas gali būti išspręstas

vadovaujantis SAPĮ nuostatomis

2013 m kovo 4 d nutartis administracinėje byloje Nr A662

-4452013

Procesinio sprendimo kategorija 38

Dėl gero viešojo administravimo principo sampratos

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo išbraukti pareiškėją iš sąrašo asmenų kuriems

leidžiama vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo tokia teisė buvo

atimta paaiškėjus kad jis už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą yra nubaustas įspėjimu

Teisėjų kolegija pažymėjo kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m kovo 19 d

įsakymu Nr 131 patvirtintų Asmenų vykstančių į darbą mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų kurie į

pasienio kontrolės punktus esančius prie automobilių kelių įleidžiami ir tikrinami be eilės sąrašo

sudarymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

taisyklių (toliau ndash ir Taisyklės) 16 punktas numato atsakovo teisę už melagingų duomenų pateikimą

pasienio kontrolės punktų teisinio režimo muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus

atimti iš asmenų teisę vykti per pasienio kontrolės postus be eilės Tačiau iš šios teisės normos

lingvistinės konstrukcijos matyti kad tai nėra vien imperatyvi teisės norma nepaliekanti atsakovui

pasirinkimo galimybės Teisėjų kolegija taip pat akcentavo kad administracinių teisinių santykių

susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų ypatumai lemia kad privatus asmuo juose yra

silpnesnioji pusė Tokia teisinė asmens padėtis lemia kad santykyje su viešąja administracija kilus

neaiškumams teisė aiškintina jo naudai siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti

asmens kaip silpnesnės šalies apsaugą Iš to valstybės institucijoms įstaigoms pareigūnams ir kitiems

atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo objektyvumo proporcingumo

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 32: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

32 35

nepiktnaudžiavimo valdžia principais Pažymėtina kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo)

principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės

valstybės principo dalimi viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo

2004 m gruodžio 13 d nutarimas) Valdžios institucijos siekdamos įgyvendinti gero viešojo

administravimo principą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens kaip silpnesnės

santykio su viešąja administracija šalies apsaugą privalo bet kurioje situacijoje vadovautis

fundamentaliais protingumo teisingumo sąžiningumo principais sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į

susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą

Taigi spręsdamas klausimą ar būtina atimti iš pažeidimą padariusio asmens teisę vykti per

pasienio kontrolės postus be eilės atsakovas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes susijusias su pareiškėjo

padaryto pažeidimo pobūdžiu sunkumu pažeidimų kiekiu asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis

jo šeimine ir darbine padėtimi ir kt To nagrinėtu atveju atsakovas nepadarė todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą

2013 m kovo 5 d nutartis administracinėje byloje Nr A552

-1852013

Procesinio sprendimo kategorija 38

54 Proceso įstatymai principai

Dėl teismo sprendimo privalomumo principo turinio

Apžvelgiamos bylos specifika yra tai kad nors atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos

inspekcija jau buvo įpareigotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m birželio 13 d

sprendimu (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 12 d nutartimi paliko

nepakeistą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą tačiau jis dar kartą atmetė pareiškėjos skundą iš esmės

motyvuodamas pakartotinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitusiu Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau ndash ir Įstatymas) t y atsiradus papildomam pagrindui atmesti

pareiškėjos skundą (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad teismo sprendimu

atsakovas buvo įpareigotas 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą tirti pakartotinai ir toks teismo

sprendimas turėjo būti vykdomas Vėlesnis Įstatymo pakeitimas t y nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojęs

45 straipsnio 1 dalies papildymas dar vienu pagrindu kuriam esant Inspekcija priima sprendimą atsisakyti

nagrinėti skundą minus nuo skunde nurodytų pažeidimų padavimo iki skundo padavimo yra praėję daugiau

kaip 1 metai ndash nepakeitė įsiteisėjusiame teismo sprendime esančio įpareigojimo Teismo sprendimas

turėjo būti vykdomas taip kaip sprendime nurodė teismas Tai reiškia jog atsakovas turėjo tirti 2010 m

gruodžio 17 d pareiškėjos skundą šalinti teismų nurodytus trūkumus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju jei

išnaudojo visas tyrimo galimybes Atsisakydamas nagrinėti 2010 m gruodžio 17 d pareiškėjos skundą

vien tik nuo 2011 m rugsėjo 1 d įsigaliojusio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu

atsakovas pažeidė ne tik teismo sprendimo privalomumo principą tačiau ir lex retro non agit principą

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai jog tirti pareiškėjos skundą pakartotinai atsakovas buvo

įpareigotas būtent dėl savo paties padarytų klaidų t y pareiškėjai laiku padavus skundą tačiau atsakovui

neišnaudojus visų įmanomų tyrimo galimybių visa apimtimi neištyrus skundo ir nutraukus skundo

tyrimą sprendime dėl V P 2010 m gruodžio 17 d skundo nurodžius jog nėra galimybės ištirti skundo

faktinių aplinkybių ir nustatyti ar buvo ir jei buvo tai kokiu būdu galimai pažeistos Įstatymo nuostatos

Teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė taip pat pagrindžia jog teismams atsakovą įpareigojus skundą

tirti pakartotinai ir ištaisyti teismų nurodytus trūkumus skundas negalėjo būti atmestas remiantis vien

pasikeitusiu pareiškėjos padėtį bloginančiu ir skundo padavimo metu dar negaliojusiu teisiniu

reguliavimu

2013 m kovo 13 d nutartis administracinėje byloje Nr A525

-5342013

Procesinio sprendimo kategorija 25

55 Teismo kompetencija

552 Administracinių bylų teismingumas

Dėl vartotojų ginčo šilumos tiekimo srityje priskirtinumo administraciniams teismams

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 33: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

33 35

Apžvelgiamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos teisės skųsti Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos (toliau ndash ir Tarnyba) sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai

(toliau ndash ir Komisija) taip pat dėl tokio sprendimo teisėtumo priežiūros administraciniuose teismuose

Pareiškėja nurodė jog ji kreipėsi į Tarnybą siekdama pripažinti šilumos pirkimondashpardavimo sutartį su

UAB bdquoVilniaus energijaldquo nesąžininga tai buvo atlikta tačiau buvo nevertintos šios sutarties papildomos

sąlygos ndash šilumos paskirstymo metodikos kurias vienašališkai parenka šilumos tiekėjas ir kurios yra

nesuderintos su Tarnyba Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo kad Komisija teisėtai ir

pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl Tarnybos sprendimo ir nusprendė pareiškėjos

skundą atmesti

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba atsakė į

pareiškėjos pateiktus klausimus vertino sutarties nuostatas ir dalį jų pripažino nesąžiningomis

pritaikydama analogišką jau priimtą sprendimą ir atsisakė vertinti Šilumos paskirstymo metodikų

vienašališko keitimo ir taisymo teisėtumą kaip neturinti kompetencijos vertinti Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos priimamų norminių administracinių aktų teisėtumo Tarnyba išreiškia tik

nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų klausimų sprendimo kartu konstatuoja keliamo ginčo analogiją su kita

byla ir pateikia nutarimo išrašą tokiu būdu informuodama apie sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu ginčas ne teismo tvarka Tarnyboje išnagrinėtas ir

dėl to priimtas nutarimas Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas siekiant iš esmės spręsti kilusį ginčą pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos

teismą Dėl šių priežasčių Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti nagrinėti

pareiškėjos skundą

Teisėjų kolegija konstatavo kad Tarnyba pateikdama savo nuomonę veikė kaip viešojo

administravimo subjektas Viešojo administravimo įstatymo prasme Tuo tarpu vertindama pareiškėjos

pateiktos konkrečios sutarties nuostatas Tarnyba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas o kaip

teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 4 punktas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 5-6 punktai 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 9 punktas 12 straipsni) Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio

nuostatas ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš

esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu tiek po šios institucijos sprendimo

priėmimo Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios

institucijos sprendimo apskundimu Iš to darytina išvada kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo

nuostatas šiame įstatyme nurodytų institucijų išnagrinėtas vartotojų ginčas pagal kompetenciją yra

priskirtinas bendrosios o ne specialiosios (administracinės) kompetencijos teismams

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr A858

-2322013

Procesinio sprendimo kategorijos 26 38

63 Skundas

633 Atsisakymas priimti skundą

6337 kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą

asmuo

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų teisėtumo tyrimo

Apžvelgiamoje byloje pareiškėjas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

prokuroras K V nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi kuria teismas atsisakė

priimti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs pareiškėjui pašalinti pareiškimo trūkumus ndash pateikti

įrodymus patvirtinančius kad jis turi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą vesti bylą dėl viešojo intereso gynimo teisme

Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumams šalinti reikalaujamų įrodymų nepateikė todėl Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2013 m sausio 16 d nutartimi pareiškimą atsisakė priimti

Nagrinėdama kilusį ginčą Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sistemiškai

aiškino Konstitucijos 118 straipsnio Prokuratūros įstatymo normas bei Lietuvos Respublikos generalinio

prokuroro 2012 m balandžio 17 d įsakymu Nr I-141 (2012 m rugpjūčio 23 d įsakymo Nr I-268

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 34: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

34 35

redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau ndash

ir Kompetencijos nuostatai) Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo jog Generalinės prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atlikdamas savo inicijuotą tyrimą ir kreipdamasis į teismą

dėl galimo viešojo intereso pažeidimo privalo turėti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimą Atsižvelgdama į tai jog pareiškėjas nepateikė

duomenų įrodančių jog jis turi būtinus įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo teisėjų kolegija

padarė išvadą jog yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 7 punkto nustatančio jog skundą (prašymą) atsisakoma priimti jeigu skundą (prašymą)

suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo pagrindu

Atkreiptinas dėmesys kad pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kompetencijos nuostatų 16 ir 161

punktų1 atitikimą Prokuratūros įstatymo 3 ir 19 straipsniams Pasisakydama šiuo klausimu teisėjų

kolegija konstatavo jog Kompetencijos nuostatai nėra norminis administracinis teisės aktas kurių

teisėtumo tyrimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai Kompetencijos nuostatai nustato

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją)

vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai nustatytas funkcijas susijusias su baudžiamuoju persekiojimu

ir viešojo intereso gynimu Kompetencijos nuostatai yra skirti generalinės prokuratūros jos struktūrinių

padalinių teritorinių prokuratūrų ir jų struktūrinių padalinių vadovams bei prokurorams Nors šis

ginčijamas aktas atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo

aktas nustatantis elgesio taisykles skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei) tačiau

pagal pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas yra vidaus administravimo aktas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme Kompetencijos nuostatais nesukuriamos

naujos teisės normos o detalizuojamas konkretizuojamas kitais teisės aktais ndash Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymais nustatytų prokuratūros ir prokurorų funkcijų įgyvendinimas Be to jis skirtas

teisės aktą priėmusio subjekto pavaldume esantiems prokurorams ir nėra visuotinai privalomas asmenims

nepriklausantiems prokuratūros sistemai

2013 m kovo 6 d nutartis administracinėje byloje Nr AS556

-2262013

Procesinio sprendimo kategorija 6337

67 Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiančių viešąjį interesą taikymo

Apžvelgiamoje byloje teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

taikymo Pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai

sustabdydamas byloje ginčijamo akto ndash Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo bdquoDėl servitutų nustatymo B Č A Č A B

žemės sklype (kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys

neskelbtini) kaimeldquo (toliau ndash ir Įsakymas) ndash galiojimą Atkreiptinas dėmesys jog ginčijamu Įsakymu

pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas (servitutų

naudotojas ndash AB bdquoLitgridldquo servitutų paskirtis ndash 330 kV elektros perdavimo oro linijos KlaipėdandashTelšiai

statybai ir aptarnavimui) teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas

206 ir 207 plotas 38373 ha) Teisėjų kolegija pabrėžė jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to jog

skundžiamo įsakymo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus t

y prie pareiškėjų žemės sklypo AB bdquoLitgridldquo yra atvežęs statybines medžiagas skirtas būsimos elektros

perdavimo oro linijos tiesimui

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo jog nagrinėjamoje byloje

yra pateikti įrodymai patvirtinantys kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (ginčijamo

įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines-

1 Šie punktai įtvirtina 16 Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės

prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu

161 nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus prašymus skundus arba atlieka savo

inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų sprendimus

1611 esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą ieškiniu pareiškimu prašymu ar

prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones

1612 nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso

gynimo priemones

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67

Page 35: LVAT praktikos apžvalga 2013-03

Teisinės analizės ir informacijos departamentas 2013 03 01 ndash 2013 03 31

35 35

ekonomines pasekmes Trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos

KlaipėdandashTelšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje kuri atnaujinta

atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m energetikos politikos kryptis numatytas Lietuvos Respublikos

bendrajame plane Planuojamos elektros oro linijos tikslas ndash sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą

Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką

nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija Žemės sklypų savininkams kurių žemės skylus kirs elektros oro

perdavimo linija numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų

servitutų Dėl šių priežasčių konstatuotina jog ginčijamo įsakymo sustabdymas ir reikalavimo

užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras kas

akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos KlaipėdandashTelšiai kaip ypatingos svarbos

valstybinės reikšmės objekto projekto tolimesnį įgyvendinimą Todėl teisėjų kolegija konstatavo jog

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų nepagrįstas

2013 m kovo 20 d nutartis administracinėje byloje Nr AS438

-3422013

Procesinio sprendimo kategorija 67