1.1. Nediskriminavimas ir Sjungos
pilietyb .................................................................................
5
1.2. Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari
teritorijoje ................................................
13
1.2.1. Bendrieji aspektai
............................................................................................................
13
1.2.3. Apribojimai, grindiami viešja tvarka, visuomens saugumu ar
visuomens sveikata . 37
1.3. Politins Sjungos piliei
teiss ............................................................................................
42
1.4. Sjungos pilietyb ir valstybi nari teiss aktai pavardi
srityje ........................................ 45
1.5. Sjungos
pilietyb ..................................................................................................................
50
3.1. Bendrieji ems kio politikos
aspektai .................................................................................
58
3.2. Bendrosios ems kio politikos
tikslai .................................................................................
62
3.3. Bendrosios ems kio politikos krimas ir
gyvendinimas ..................................................
63
3.3.1. Institucijoms suteikti
galiojimai .....................................................................................
63
3.3.2.
Procedros .......................................................................................................................
69
3.4.1. Bendrieji aspektai
............................................................................................................
70
3.4.2. Sveikatos problemos
........................................................................................................
71
3.4.4. Geografini apibdinim ir registruot kilms pavadinim
apsauga ............................. 89
3.4.5. Nauj augal veisli
apsauga ..........................................................................................
95
3.5. Struktrin
politika .................................................................................................................
99
3.7.2. Jros biologini ištekli apsauga ir
valdymas ...............................................................
121
3.7.4. Išors santykiai uvininkysts
srityje ............................................................................
123
IV. Laisvas asmen ir paslaug judjimas bei sisteigimo
laisv.................................................... 124
4.1. Laisvas asmen ir paslaug judjimas: bendrieji
principai ..................................................
124
4.2. Laisvas darbuotoj
judjimas ...............................................................................................
132
4.2.1. Bendrieji aspektai
..........................................................................................................
132
4.2.2. Vienodas
poiris ..........................................................................................................
142
4.3. sisteigimo
laisv ..................................................................................................................
158
4.3.1. Bendrieji aspektai
..........................................................................................................
158
4.5. Bendrovi teis (4.04.04; B-04.05)
......................................................................................
187
4.6. Socialinis draudimas
.............................................................................................................
202
4.6.1. Bendrieji principai
.........................................................................................................
202
4.6.2.1.
Apibrimai ............................................................................................................
210
4.6.2.3. Vienodas
poiris ...................................................................................................
219
4.6.2.6. Savanoriškas ar neprivalomas nuolatinis
draudimas .............................................. 234
4.6.2.7. Su gyvenamja vieta siejam slyg panaikinimas/mok
grinimas .................. 236
4.6.2.8. Išmok
nesutapimas ...............................................................................................
240
4.6.3.1. Bendrieji aspektai
...................................................................................................
255
4.6.4.
Negalumas ....................................................................................................................
263
4.6.5.1. Bendrieji aspektai
...................................................................................................
267
4.6.5.3. Išmok
apskaiiavimas ...........................................................................................
272
4.6.5.4. Minimalios
pašalpos ...............................................................................................
274
4.6.5.5. Laikinosios
pašalpos ...............................................................................................
274
4.6.7. Pašalpa mirties
atveju ....................................................................................................
276
4.6.8. Nedarbas
........................................................................................................................
276
4.6.8.3. Bedarbiai, kurie paskutin kart dirbdami gyveno kitoje
valstybje narje ........... 282
4.6.9. Šeimos pašalpos ir šeimos išmokos dirbantiems asmenims ir
bedarbiams ................... 285
4.6.10. Pašalpos pensinink išlaikomiems vaikams ir
našlaiiams ......................................... 290
4.6.10.1. Bendrieji aspektai
.................................................................................................
290
4.6.11. vairios nuostatos ir procedrins
nuostatos ................................................................
294
4.7. Profesini kvalifikacij ir diplom
pripainimas. ................................................................
297
VI Laisvs, saugumo ir teisingumo
erdv .......................................................................................
314
6.1. Sien kontrol, prieglobstis ir imigracijos
politika ..............................................................
314
6.1.1. Išors sien
kirtimas ......................................................................................................
314
6.1.2. Prieglobsio
politika ......................................................................................................
322
6.1.3. Imigracijos politika
........................................................................................................
348
6.2.1. Bendrieji aspektai
..........................................................................................................
359
6.2.2. Jurisdikcija ir teismo sprendim pripainimas ir vykdymas
civilinse ir komercinse bylose
.......................................................................................................................................
359
6.2.2.1. Taikymo sritis
.........................................................................................................
359
6.2.2.2. Speciali jurisdikcija
................................................................................................
363
6.2.2.5. Jurisdikcija, susijusi su individualiomis darbo sutartimis
...................................... 392
6.2.2.6. Išimtin
jurisdikcija ................................................................................................
394
6.2.2.9. Kitos nuostatos
.......................................................................................................
410
6.2.4.
teikimas ........................................................................................................................
413
6.2.9. Europos ieškini dl nedideli sum nagrinjimo
procedra ....................................... 428
6.2.10. Bankroto bylos
.............................................................................................................
428
6.2.11 Teism jurisdikcija ir teismo sprendim vykdymas santuokos ir
tv pareig srityse 438
6.3. Teisminis ir policijos bendradarbiavimas baudiamosiose
bylose ....................................... 456
6.3.1. Bendrieji aspektai
..........................................................................................................
456
6.3.3 Konvencija dl Šengeno susitarimo
gyvendinimo ........................................................
469
6.3.3.1 Bendrosios nuostatos
...............................................................................................
469
6.3.4. Teiss akt
suderinimas .................................................................................................
480
6.3.4.1. Europos arešto
orderis ............................................................................................
480
6.3.4.2. Auk
statusas ..........................................................................................................
492
r. taip pat:
Sprendim Martínez Sala
Laisvas asmen judjimas – SESV 45 straipsnis
– Socialins apsaugos pašalpa, mokama
ieškantiesiems darbo – Gyvenamosios vietos slyga
– Sjungos pilietyb
<...> 63. Atsivelgiant Sjungos pilietybs vedim ir Sjungos
piliei teiss naudotis vienodo poirio principu išaiškinim,
pinigins išmokos, skirtos tam, kad bt galima lengviau patekti kitos
valstybs nars darbo rink, atvilgiu nebegalima
netaikyti Sutarties 48 straipsnio [dabar
SESV 45 straipsnis] 2 dalies, kuri yra Sutarties 6
straipsnyje [dabar SESV 18 straipsnis]
garantuojamo pagrindinio vienodo poirio principo išraiška.
64. Vienodo poirio principo taikymo srities sidarbinimo srityje
aiškinimas turi atspindti tokius pokyius, palyginti su
aiškinimu1.
65. 1996 m. nutarimu [t. y. Jobseeker’s Allowance Regulations
1996 ] vedamas skirtingas poiris, atsivelgiant tai, ar
asmuo prastai gyvena Jungtinje Karalystje, ar ne. Kadangi ši slyg
lengviau vykdyti tos šalies pilieiams, šis reglamentas yra
nepalankus valstybi nari pilieiams, kurie pasinaudojo teise
judti siekdami ieškoti darbo kitos valstybs nars
teritori joje2.
66. Tokia gyvenamosios vietos slyga galt bti pateisinama tik jeigu
ji bt pagrsta nuo atitinkam asmen pilietybs nepriklausaniomis
objektyviomis prieastimis, proporcingomis nacionalins teiss
siekiamam teistam tikslui3.
67. Teisingumo Teismas yra nusprends, kad nacionalinis teiss akt
leidjas teistai gali norti sitikinti, ar egzistuoja realus ryšys
tarp prašym dl pašalp, kurios yra socialini lengvat pobdio
Reglamento Nr. 1612/684 7 straipsnio 2 dalies prasme,
pateikusio asmens ir aptariamos
geografins darbo rinkos5.
68. Reikia nurodyti, kad 1995 m. statyme <dl ieškanij darbo>
numatyta darbo ieškanio asmens pašalpa yra socialinio draudimo
išmoka, pakeitusi bedarbio išmok ir param, susijusi su
pajamomis, kuriai gauti, be kita ko, reikalaujama, kad
jos prašantis asmuo galt dirbti, aktyviai ieškot darbo ir negaut
pajam, viršijani taikytin sum, ir neturt kapitalo, didesnio nei
nustatyta suma.
69. Valstyb nar gali teistai skirti toki pašalp tik tuomet, kai
nustatyta, kad šis darbo ieškantis asmuo iš tikrj susijs su šios
valstybs darbo rinka. 70. Tokio ryšio egzistavim galima bt rodyti,
be kita ko, konstatuojant, kad suinteresuotasis asmuo proting
laikotarp veiksmingai ir iš tikrj ieškojo darbo atitinkamoje
valstybje narje. 71. Taigi Jungtin Karalyst gali reikalauti, kad
asmenys, prašantys tokios pašalpos, bt susij su
jos darbo rinka.
72. Vis dlto, nors gyvenamosios vietos slyga iš esms tinkama
utikrinti tok ryš, laikantis proporcingumo principo, ji
negali viršyti to, kas btina šiam tikslui pasiekti. Konkreiau
kalbant,
1 1987 m. birelio 18 d. Sprendimas Lebon, 316/85, Rink.
p. 2811; 1996 m. rugsjo 12 d. Sprendimas Komisija prieš
Belgij, C-278/94, Rink., 1996, p. I-4307 2 1996 m. gegus
23 d. Sprendimo O’Flynn, C-237/94, Rink. p. I-2617,
18 punkt ir 2003 m. sausio 16 d. Sprendimo
Komisija prieš Italij, C-388/01, Rink. p. I-721, 13 ir 14 p
3 1998 m. lapkriio 24 d. Sprendimo Bickel ir Franz,
C-274/96, Rink. p. I-7637, 27 p. 4 Mintas pirmiau.
5 2002 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas
Marie- Nathalie D'Hoop prieš Office national de l'emploi,
C-
224/98, Rink., 2002, p. I-06191, 38 p.
Turinys
nacionalins valdios institucijos j taikydamos turi remtis aiškiais
ir iš anksto inomais kriterijais, ir turi bti numatyta galimyb
kreiptis teism teismins gynybos. Bet kuriuo atveju, jei tam,
kad
asmuo atitikt ši slyg, jo reikalaujama pragyventi tam tikr
laikotarp, šis laikotarpis neturi viršyti tiek, kiek btina tam, kad
vietins valdios institucijos galt sitikinti, kad nagrinjamas asmuo
iš ties ieško darbo priimaniosios valstybs nars darbo rinkoje.
73. Taigi <...> Sutarties 48 straipsnio [dabar SESV 45
straipsnis] 2 dalyje, skaitomoje kartu su
Sutarties 6 ir 8 straipsniais [dabar SESV 18 ir 20 straipsniai],
numatyta teis vienod poir nedraudia nacionalins teiss akt, pagal
kuriuos teisei gauti darbo ieškanio asmens pašalp taikoma
gyvenamosios vietos slyga, jei ši gali bti pateisinta objektyviomis
prieastimis, nepriklausomomis nuo atitinkam asmen pilietybs ir
proporcingomis teistai nacionaline teise
siekiamam tikslui.
2004 m. kovo 23 d. Sprendimas Collins (byla C-138/02, Rink. p.
I-2703)
Sjungos pilietyb – Teis laisvai judti ir apsigyventi
valstybi nari teritorijoje - Teis apsigyventi –
Tiesioginis SESV 21 straipsnio 1 dalies taikymas
– Apribojimai ir
slygos - Taikymas laikantis bendrj Sjungos teiss princip ir
pirmiausia proporcingumo principo - Ekonomiškai neaktyvus Sjungos
pilietis, turintis priimanios valstybs išduot leidim gyventi
– Naudojimasis vienodu poiriu, kiek tai susij su
socialine parama, utikrinania minimal pragyvenimo lyg
<...> 33. Tarp Direktyvos 90/3646 taikymo slyg ir
apribojim EB 1 straipsnyje yra numatyta,
kad valstybs nars iš kit valstybi nari piliei, norini pasinaudoti
teise apsigyventi j teritorijoje, gali reikalauti, jog jie ir j
šeimos nariai bt apdrausti ligos draudimu bet kurios rizikos
priimanioje valstybje narje atvilgiu ir turt pakankamai lš, kad
savo gyvenimo laikotarpiu netapt našta priimaniosios
valstybs nars socialins paramos sistemai.
<...> 43. <...> dl toki išmok ekonomiškai neaktyvus
Europos Sjungos pilietis gali remtis EB 12 straipsniu [šiuo metu
SESV 18 straipsnis], jei jis teistai gyveno priimanioje
valstybje narje tam tikr laikotarp arba jei turi leidim
apsigyventi.
<...> 46. <...> Europos Sjungos pilietis, kuriam
nesuteikta teis apsigyventi priimanioje valstybje pagal EB 39,
43 ar 49 straipsnius [dabar SESV 45, 49 ir 56 straipsniai], gali
kaip
Europos Sjungos pilietis apsigyventi toje valstybje
tiesiogiai taikant EB 18 straipsnio [dabar
SESV 21 straipsnis] 1 dal. Šios teiss gyvendinimui mintas
straipsnis nustato slygas ir apribojimus, taiau kompetentingos
valdios institucijos turi utikrinti, kad šios slygos ir apribojimai
nepaeist bendrj Bendrijos teiss princip ir pirmiausia proporcingumo
principo. Taiau nustaius, kad asmuo esantis tokioje padtyje kaip
pareiškjas pagrindinje byloje, turi leidim apsigyventi, šis asmuo
gali prašyti socialins paramos, pavyzdiui , <minimalaus
pragyvenimo pašalpos>, remdamasis EB 12
straipsniu.
2004 m. rugsjo 7 d. Sprendimas Trojani (byla C-456/02,
Rink. p. I-7573)
Sjungos pilietyb – Sutarties nuostatos
– Taikymo sritis draudimo diskriminuoti dl
pilietybs tikslais – Studentams teikiama pagalba j
išlaikymo išlaidoms padengti – traukimas
– Nacionalins teiss aktai, kurie numato, kad toki pagalb
gali gauti tik nuolat valstybs teritorijoje gyvenantys studentai
– Galimybs studentams, kurie yra kit valstybi nari
pilieiai, bti laikomiems nuolat gyvenaniais asmenimis, nebuvimas
– Nepriimtinumas
<...> 48. Esant šioms aplinkybms <...> pagalba
priimaniojoje valstybje narje teistai gyvenantiems studentams,
suteikiant subsidijuojamas paskolas arba stipendijas, kurios
skirtos j
6 Minta pirmiau.
išlaikymo išlaidoms padengti, patenka Sutarties taikymo srit EB
12 straipsnio [dabar
SESV 18 straipsnis] pirmojoje pastraipoje numatyto draudimo
diskriminuoti taikymo tikslais.
<...> 57. Kalbant apie pagalbos išlaikymo išlaidoms
padengti teikim studentams, valstyb nar teistai gali ši pagalb
teikti tik tiems studentams, kurie rod tam tikr integracijos šios
valstybs visuomen lyg7.
58. Vis dlto šioje situacijoje valstyb nar negali reikalauti iš
atitinkam student rodyti j ryšio su pastarosios darbo rinka.
Daniausiai mokantis aukštojoje mokykloje gytos inios studento
nesusieja su konkreia geografine darbo rinka, todl pagalbos
išlaikymo išlaidoms padengti prašanio studento padtis nra
sulyginama su asmens, kuris prašo laukimo išmokos, skiriamos savo
pirmojo darbo ieškaniam jaunimui, arba išmokos darbo
paieškai8.
59. Taiau tam tikros integracijos reikalavimas gali bti laikomas
patenkintu, jei nustatoma, kad tas studentas tam tikr laik gyveno
priimaniojoje valstybje narje9.
<...> 61. Papildoma slyga, kad studentai gali gauti pagalb
išlaikymo išlaidoms padengti tik tuomet, jei jie nuolatos gyvena
priimaniojoje valstybje narje, kaip ir reikalavimas gyventi trejus
metus, aptartas pirmesniame punkte, tai pat galt bti laikoma
pagrsta ir skirta tam tikram integracijos šios valstybs visuomens
lygiui utikrinti. Taiau nustatyta, kad pagrindinje byloje
nagrinjami teiss aktai nenumato jokios galimybs studentui, kuris
yra kitos valstybs pilietis, gauti nuolat gyvenanio asmens status.
Dl ši teiss akt toks pilietis, kad ir koks bt jo realios
integracijos priimaniosios valstybs nars visuomen lygis, neturi
joki galimybi vykdyti ši slyg ir gauti pagalb išlaikymo išlaidoms
padengti. Todl toks poiris negali bti pateisintas šiomis taisyklmis
siekiamu teistu tikslu.
<...> 63. Esant šioms aplinkybms <...> EB 12
straipsnio pirmoji pastraipa turi bti aiškinama taip, kad ji
draudia nacionalinius teiss aktus, kurie numato, kad studentai gali
gauti pagalb išlaikymo išlaidoms padengti, tik jei jie nuolat
gyvena priimaniojoje valstybje narje, ir nenumato jokios galimybs
studentui, kuris yra kitos valstybs nars pilietis, gauti nuolat
gyvenanio asmens statuso, net jei jis teistai gyvena priimaniojoje
valstybje narje ir joje pabaig didel dal vidurinio mokslo bei dl to
turi real ryš su šios valstybs visuomene.
2005 m. kovo 15 d. Sprendimas Bidar (byla C-209/03, Rink. p.
I-2119)
Valstybs sipareigojim nevykdymas – SESV 18, 165 ir 166
straipsniai – Primimo universitet slygos, pagal
kurias kitose valstybse narse vidurinio mokslo baigimo diplomus gij
asmenys, vykd bendrsias primimo aukštsias mokyklas ar universitetus
slygas, turi dar rodyti, kad atitinka specialias diplom išdavimo
valstybje nustatytas tiesioginio primimo pasirinktas studijas
slygas – Diskriminacija – Pateisinimo
nebuvimas
<...> 41. <...> vienodo poirio principas draudia ne tik
atvir diskriminacij dl pilietybs, bet ir visas paslptas
diskriminacijos formas, kurios taikant kitus kriterijus
sukelia tokias paias
pasekmes10.
42. Šioje byloje nagrinjamuose nacionalins teiss aktuose nustatyta,
kad studentai, kurie gijo vidurinio mokslo diplom kitoje nei
Austrijos Respublika valstybje narje ir kurie
pageidauja
studijuoti aukštojoje mokykloje ar universitete pagal konkrei
Austrijos mokymo staigos studij program, turi ne tik pateikti
š diplom, bet ir rodyti, kad atitinka primimo studijas
aukštojoje
7 Nusistovjusi praktika. 8 2002 m. liepos 11
d. Teisingumo Teismo sprendimas Marie- Nathalie D'Hoop prieš
Office national de l'emploi, C-
mokykloje ar universitete slygas toje valstybje narje, kurioje gijo
diplom, pavyzdiui, išlaikyti stojimo egzamin arba pasiekti lyg,
pakankam bti trauktam ribot priimam asmen sraš. 43. Taip pat
panašu, kad <Universitetini studij statymo> 36
straipsnis tvirtino ne tik skirting
poir studentus, gijusius vidurinio mokslo diplom kitoje nei
Austrijos Respublika valstybje narje, taiau taip pat skirting poir
jos paios studentus, atsivelgiant valstyb nar, kurioje jie
gijo vidurinio mokslo diplom. 44. Sutartyje suteiktos laisvo
judjimo galimybs negalt bti visiškai veiksmingos, jeigu asmuo
bt baudiamas paprasiausia dl naudojimosi jomis. Ši išvada yra
ypa svarbi švietimo srityje, atsivelgiant EB 3 straipsnio 1
dalies q punktu ir EB 149 straipsnio [dabar
SESV 165 straipsnis] 2 dalies antra trauka siekiamus tikslus,
t. y. skatinti student ir dstytoj judjim11.
<...> 48. Todl šioje byloje nagrinjamas skirtingas poiris
galt bti pateisinamas, tik jeigu jis bt pagrstas objektyviais
veiksniais, kurie nepriklauso nuo atitinkam asmen pilietybs ir
kurie yra proporcingi nacionalins teiss siekiamam teistam
tikslui12.
2005 m. liepos 7 d. Sprendimas Komisija prieš Austrij (byla
C -147/03, Rink. p. I-5969)
Sjungos pilietyb - Teis judti ir apsigyventi - SESV 20 ir 21
straipsniai - Diskriminacija
dl pilietybs - SESV 18 straipsnis - Direktyva 2004/38 - 24
straipsnis - Nukrypimas - Apimtis
- Valstyb nar, kurioje vaiavimo transportu lengvata taikoma tik
studentams, kuri tvai šioje valstybje gauna pašalpas šeimai -
Valstybs sipareigojim nevykdymas
<...> 39. <...> kiekvienas Sjungos pilietis gali remtis
SESV 18 straipsniu, kuriuo draudiama bet kokia diskriminacija
dl pilietybs, visose situacijose, kurios priklauso Sjungos teiss
taikymo ratione materiae sriiai; prie toki situacij
priskirtinos SESV 21 straipsniu suteiktos laisvs judti
ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje gyvendinimas13.
40. Be to, iš teismo praktikos taip pat matyti, kad šis draudimas
taikytinas ir su profesinio mokymo
prieinamumu susijusioms situacijoms, turint omenyje tai, kad
tiek aukštasis, tiek universitetinis mokymas priskiriamas prie
profesinio parengimo14.
41. Tai reiškia, kad Austrijoje studijuojantis valstybs nars
pilietis gali remtis SESV 18 ir
21 str aipsniuose tvirtinta teise laisvai judti ir apsigyventi
priimaniosios valstybs nars teritorijoje nepatirdamas tiesiogins ar
netiesiogins diskriminacijos dl savo pilietybs15.
42. Dl klausimo, ar vaiavimo transportu lengvatos, kaip antai
taikomos k ai kuriose Austrijos
federalinse emse, patenka sutari taikymo srit, kaip tai suprantama
pagal SESV 18 straipsnio 1 dal, reikia nurodyti, kad
konstatuodamas, jog profesinio parengimo prieinamumas patenka
Sjungos teiss taikymo srit, Teisingumo Teismas jau patikslino, kad
ši taikymo srit patenka nacionalin parama, kuri suteikiama student
išlaikymo išlaidoms padengti, socialins išmokos pagal nemokin
nacionalin sistem ir nacionalins teiss aktuose numatytos
vadinamosios laukimo pašalpos, skirtos pirmojo darbo ieškantiems
jauniems bedarbiams (r. atitinkamai mint
sprendim Bidar 42 punkt;
Grzelczyk 46 punkt ir D’Hoop
34 ir 35 punktus).
11 2002 m. liepos 11 d. Sprendimas D'Hoop, C-224/98, Rink.,
2002, p. I-6191, 30-32 p. 12 1998 m. lapkriio 24 d.
Sprendimas Bickel ir Franz, C-274/96, Rink. p. I-7637, 27 p.; 2002
m. liepos 11 d. Sprendimas D'Hoop, C-224/98, Rink., 2002, p.
I-6191, 36 p. 13 1998 m. gegus 12 d. Sprendimas Martínez
Sala, C-85/96, Rink. p. I-2691, 63 p.; 2005 m. kovo 15 d.
Sprendimas
Bidar, C-209/03, Rink., 2005, p. I-2119, 32 ir 33 p.; 2008 m.
lapkriio 18 d. Sprendimas Förster , C-158/07, Rink.
taikymo srit. <...> 48. Austrijos Respublikos
argumentai dl vaiavimo transportu lengvat priskyrimo prie išmok
šeimai, kaip tai suprantama pagal Reglament Nr. 1408/7116,
nepaneigia, kad, kaip nurod Komisija, Austrijoje studijuojantys kit
valstybi nari studentai diskriminuojami dl pilietybs.
<...> 52. <...> netiesiogin diskriminacija dl pilietybs
gali bti pateisinama, tik jeigu ji pagrsta
objektyviais pagrindais, nepriklausaniais nuo atitinkam asmen
pilietybs, ir yra proporcingais nacionalins teiss teistai siekiamam
tikslui17.
<...> 61. <...> nacionaline sistema, pagal kuri
reikalaujama, kad studentas rodyt realaus ryšio su priimanija
valstybe nare buvim, siekiamas tikslas iš principo galt bti teistas
ir pateisinti SESV 21 straipsnyje numatyt teisi laisvai judti ir
apsigyventi valstybi nari teritorijoje apribojimus.
62. Vis dlto reikia, pirma, patikslinti, kad rodymas, kurio
reikalaujama siekiant vertinti tokio realaus ryšio buvim, neturt
bti pernelyg išimtinio pobdio, kuriuo bt neteisingai suteikiama
pirmenyb veiksniui, nebtinai atspindiniam real ir veiksming asmens,
prašanio vaiavimo transportu lengvatos, ir valstybs nars, kurioje
šis asmuo studijuoja, ryšio laipsn, pašalinant bet kok kit
tok ryš atspindint veiksn18.
63. Antra, <...> reikalaujamas realus studento, prašanio
skirti išmok, ir priimaniosios valstybs nars ryšys neturi bti
vienodai nustatomas vis išmok atveju; jis turt bti nustatomas
atsivelgiant sudtinius nagrinjamos išmokos elementus, vis pirma jos
pobd ir tiksl. Be kita ko, išmokos tikslas turi bti nagrinjamas
remiantis jos rezultatais, o ne struktra ar formaliu
kvalifikavimu19.
64. Dl vaiavimo transportu lengvat studentams reikia paymti, kad
realus besimokanio studento ir priimaniosios valstybs nars ryšys,
kiek tai susij su vaiavimo transportu lengvatomis, gali bti
veiksmingai patikrinamas pirmiausia nustatant, ar aptariamas asmuo
yra
priimtas, remiantis Direktyvos 2004/3820 7 straipsnio 1
dalies c punkto pirma trauka, privai arba valstybin
institucij, akredituot ar finansuojam priimaniosios valstybs nars
pagal jos statymus ar administracin praktik, turdamas
pagrindin tiksl studijuoti, skaitant profesin rengim.
<...> 66. Atsivelgiant visus šiuos paaiškinimus reikia
konstatuoti, kad vaiavimo transportu lengvatas taikydama iš
principo tik studentams, kuri tvai gauna pašalpas šeimai
Austrijo je,
Austrijos Respublika nevykd sipareigojim pagal kartu taikom
SESV 18, 20 ir 21 straipsni bei Direktyvos 2004/38/EB 24
straipsnio nuostatas.
2012 m. spalio 4 d. Sprendimas Komisija prieš Austrij (byla
C-75/11, Rink. p. I-0000)
Laisvas asmen judjimas – SESV 45
straipsnis – Valstybs nars pilietis, ieškantis
darbo
kitoje valstybje narje – Vienodas poiris
– Laukimo išmokos jauniems pirmojo darbo
ieškantiems asmenims – Suteikimas, siejamas su mokymosi
bent šešerius metus
priimaniojoje valstybje slyga
16 1971 m. birelio 14 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr.
1408/71 dl socialins apsaugos sistem taikymo pagal darbo sutart
dirbantiems asmenims ir j šeimos nariams, judantiems Bendrijoje.
17 Nusistovjusi praktika. 18 2002 m. liepos
11 d. Sprendimas D'Hoop, C-224/98, Rink., 2002, p. I-6191, 39 p.;
2011 m. liepos 21 d. Sprendimas Stewart, C-503/09, Rink. p. I-0000,
95 p. 19 2009 m. birelio 4 d. Sprendimas Vatsouras ir
Koupatantze, C-22/08 ir C-23/08, Rink. p. I-4585, 41 ir 42 p.
20 2004 m. balandio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/38/EB dl Sjungos piliei ir j šeimos nari teiss
laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje, iš dalies
keiianti Reglament (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti
Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB,
75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir
<...> 18. <...> EB 12 straipsnis [dabar SESV 18
straipsnis], kuriuo tvirtintas bendrasis diskriminavimo dl
pilietybs draudimo principas, savarankiškai taikomas tik tose
Sjungos teiss reglamentuojamose situacijose, dl kuri Sutartyje
nenumatyta speciali nediskriminavimo taisykli21.
<...> 20. Kalbant apie EB 18 straipsn [dabar SESV 21
straipsnis], kuriame bendrai numatyta
kiekvieno Sjungos pilieio teis laisvai judti ir apsigyventi
valstybi nari teritorijoje, reikia nurodyti, kad taip pat iš teismo
praktikos matyti, jog šios nuostatos konkreti išraiška yra EB 39
straipsnis [dabar SESV 45 straipsnis], kiek tai susij su darbuotoj
judjimo laisve22.
<...> 25. Teisingumo Teismas šiuo atvilgiu paymjo, kad,
atsivelgiant Sjungos pilietybs vedim ir teiss vienod poir, kuria
naudojasi Sjungos pilieiai, aiškinim teismo praktikoje,
pinigins išmokos, skirtos patekimui kitos valstybs nars darbo
rink palengvinti, atveju nebegalima netaikyti EB 39
straipsnio 2 dalies, kuri yra EB 12 straipsniu
garantuojamo
pagrindinio vienodo poirio principo išraiška23.
<...> 30. Pagrindinje byloje nagrinjamomis teiss nuostatomis
nustatytas skirtingas poiris atsivelgiant tai, ar pirmojo darbo
ieškantys jauni asmenys gali rodyti, kad bent šešerius vidurinio
mokslo metus moksi Belgijos mokymo staigoje. 31. Todl slyg,
kad buvo btina mokytis priimaniosios valstybs nars mokymo staigoje,
dl paties jos pobdio lengviau gali vykdyti šios valstybs
pilieiai ir ja iš esms keliama grsm, kad kit valstybi nari
pilieiams bus sudarytos maiau palankios slygos24.
<...> 33. Šiuo atvilgiu, kalbant apie išmokas, kaip
antai nagrinjamsias pagrindinje byloje, kuriomis siekiama
palengvinti jaun asmen integracij darbo rink baigus mokslus,
reikia
nurodyti, kad Teisingumo Teismas pripaino, jog nacionalins teiss
akt leidjo siekis utikrinti prašym skirti tokias išmokas
pateikusio asmens ir atitinkamos geografins darbo rinkos real ryš
yra teistas25.
<...> 50. <...> veiksniai, susij su prašanio skirti
laukimo išmokas asmens šeiminmis aplinkybmis, taip pat gali padti
rodyti realaus ryšio tarp prašym pateikusio asmens ir
priimaniosios valstybs nars egzistavim26. Šiuo atvilgiu
glaudi ryši, vis pirma asmeninio pobdio, su priimanija
valstybe nare, kurioje suinteresuotasis asmuo, susituoks su šios
valstybs pilieiu, sikuria ir nuo tada prastai gyvena, egzistavimas
gali prisidti prie to, kad tarp suinteresuotojo asmens ir naujos
sikrimo valstybs nars atsiranda tvirtas ryšys, skaitant ryš
su šios valstybs darbo rinka27.
<...> 52. <...> pagal EB 39 straipsn draudiama
nacionalin nuostata, kaip antai nagrinjamoji pagrindinje
byloje, pagal kuri pirmojo darbo ieškani jaun asmen teis gauti
laukimo išmokas siejama su slyga, kad suinteresuotasis asmuo
bent šešerius metus bt moksis priimaniosios valstybs nars
mokymo staigoje, nes dl šios slygos trukdoma atsivelgti kitus
veiksnius, kurie yra tinkami nustatant realaus ryšio tarp prašym
skirti išmokas pateikusio asmens
ir atitinkamos geografins darbo rinkos egzistavim, ir dl to ja
viršijama tai, kas btina šia nuostata siekiamam tikslui, t. y .
utikrinti tokio ryšio egzistavim, pasiekti.
21 1989 m. gegus 30 d. Sprendimas Komisija prieš Graikij,
305/87, Rink. p. 1461, 13 p.; 1998 m. gegus 12 d.
Sprendimas Gilly, C-336/96, Rink. p. I-2793, 37 p.; 2002 m.
lapkriio 26 d. Sprendimas Oteiza Olazabal, C-100/01,
Rink.
p. I-10981, 25 p.; 2011 m. rugsjo 15 d. Sprendimas
Schulz-Delzers ir Schulz, C-240/10, Rink. p. I-0000, 29 p.
22 2007 m. rugsjo 11 d. Sprendimas Hendrix, C-287/05,
Rink., 2007, p. I-6909, 61 p.; 2011 m. rugsjo 15 d.
Sprendimas
Schulz-Delzers ir Schulz, C-240/10, Rink. p. I-0000, 30 p.
23 2004 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Brian
Francis Collins prieš Secretary of State for Work and Pensions,
C-138/02, Rink., 2004, p. I-02703, 63 p.; 2005 m. rugsjo 15 d.
Sprendimas Ioannidis C-258/04, Rink., 2005,
p. I-8275, 22 p. 24 2005 m. rugsjo 15 d. Sprendimas
Ioannidis C-258/04, Rink., 2005, p. I-8275, 28 p. 25 2005 m.
rugsjo 15 d. Sprendimas Ioannidis C-258/04, Rink., 2005, p.
I-8275, 30 p.; 2002 m. liepos 11 d. Sprendimas
D'Hoop, C-224/98, Rink., 2002, p. I-6191, 38 p.; 2004 m. kovo 23 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Brian Francis
Sjungos pilietyb – Laisvas darbuotoj judjimas
– Vienodo traktavimo principas − SESV 45 straipsnio 2
dalis – Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68
– 7 straipsnio 2 dalis − Direktyva 2004/38
– 24 straipsnio 1 ir 2 dalys –
Vienodo traktavimo principo išimtis, taikoma paramai studijoms
studento stipendij ar paskol forma –
Priimaniojoje valstybje narje studijuojantis Sjungos pilietis
– Prieš pradedant studijas ir jas pradjus vykdyta veikla
pagal darbo sutart − Suinteresuotojo asmens pagrindinis atvykimo
priimaniosios valstybs nars teritorij tikslas – taka
kvalifikavimui kaip darbuotojo ir
teisei studento stipendij
<...> 32. <...> direktyvos <2004/38 28 > 24
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstyb nar nepareigojama iki
gyjant nuolatinio gyvenimo šalyje teis suteikti param studijoms,
skaitant
profesin parengim, susidedani iš studento stipendij ar
paskol, asmenims, išskyrus darbuotojus, savarankiškai
dirbaniuosius, tok status išlaikanius asmenis ir j šeimos narius.
33. Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalis, kaip nuostata,
kuria leidiama nukrypti nuo SESV
18 straipsnyje numatyto vienodo traktavimo principo
– 24 straipsnio 1 dalis yra tik jo speciali
išraiška, – pagal Teisingumo Teismo praktik turi
bti aiškinama siaurai ir remiantis Sutarties nuostatomis, skaitant
susijusisias su Sjungos pilietybe ir laisvu darbuotoj
judjimu29.
34. Pagal Teisingumo Teismo turim informacij L. N.
prašoma parama yra parama studijoms student stipendijos forma.
Taigi šiai paramai gali bti taikomas Direktyvos 2004/38 24
straipsnio
2 dalyje numatytas leidimas nukrypti nuo vienodo traktavimo
principo.
35. Taiau, kaip aiškiai matyti iš mintos nuostatos teksto, toks
leidimas nukrypti negali bti taikomas nei nuolatinio gyvenimo teis
turintiems asmenims, nei „darbuotojams, savarankiškai
dirbantiesiems, tok status išlaikantiems asmenis ir j šeimos
nariams“. 36. Nors tiesa, jog Direktyvos 2004/38 7 straipsnio
1 dalies c punkte numatyta, kad Sjungos pilietis turi
teis gyventi kitos valstybs nars teritorijoje ilgiau nei tris
mnesius, jei yra priimtas „ privai arba valstybin
institucij“, kaip tai suprantama pagal ši nuostat, „turdamas
pagrindin studij kurso baigimo tiksl“, taiau iš šio
patikslinimo nematyti, kad šias slygas atitinkaniam Sjungos
pilieiui dl to automatiškai netaikomas „darbuotojo“ statusas, kaip
tai suprantama pagal SESV 45 straipsn. <...> 39. Taiau
primintina, kad <...> „darbuotojo“ svoka, kaip ji suprantama
pagal SESV 45 straipsn, turi autonomišk Sjungos teisei bding reikšm
ir ji neturi bti aiškinama siaurai30.
40. Be to, ši svoka turi bti apibrta remiantis objektyviais darbo
santykius apibdinaniais kriterijais, atsivelgiant atitinkam asmen
teises ir pareigas. Pagrindinis darbo santyki poymis yra tas, kad
asmuo tam tikr laik kito asmens naudai ir jo vadovaujamas teikia
tam tikras
paslaugas, u kurias gauna atlyginim31.
28 2004 m. balandio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/38/EB dl Sjungos piliei ir j šeimos nari teiss
laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje, iš dalies
keiianti Reglament (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti
Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB,
75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir
93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p.
46 - 61) 29 2009 m. birelio 4 d. Sprendimas Vatsouras ir
Koupatantze, C-22/08 ir C-23/08, Rink. p. I-4585, 44 p.; 2012 m.
spalio
4 d. Sprendimas Komisija prieš Austrij, C-75/11, Rink., p., 54 ir
56 p. 30 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85,
Rink. p. 2121, 16 p.; 1988 m. birelio 21 d. Sprendimas
Brown,
197/86, Rink. p. 3205, 21 p.; 1992 m. vasario 26 d. Sprendimas
Bernini, C-3/90, Rink. p. I-1071, 14 p.; 2003 m. lapkriio 6 d.
Sprendimas Ninni-Orasche, C-413/01, Rink. p. I-13187, 23 p.
31 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85, Rink. p.
2121, 17 p.; 2003 m. lapkriio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas
Franca Ninni-Orasche prieš Bundesminister für Wissenschaft, Verkehr
und Kunst, C-413/01, Rink., 2003, p.
I-13187, 24 p.; 2009 m. birelio 4 d. Teisingumo Teismo (treioji
kolegija) sprendimas Athanasios Vatsouras (C-22/08)
ir Josif Koupatantze (C-23/08) prieš Arbeitsgemeinschaft (ARGE)
Nürnberg, sujungtos bylos C-22/08 ir C-23/08, Rink., 2009, p.
I-04585, 26 p.
41. emas atlyginimo lygis ar atlyginimo šaltinio kilm, didesnis ar
maesnis suinteresuotojo asmens darbo našumas ar faktas, kad jis
dirba tik nedidel skaii valand per savait, net rukdo
asmen pripainti „darbuotoju“, kaip tai suprantama pagal SESV 45
straipsn32.
42. Kad atitinkamas asmuo turt „darbuotojo“ status, jis turi
usiimti realia ir veiksminga veikla, išskyrus visiškai nereikšming
veikl, kuri gali bti laikoma nereikšminga ir pagalbine33.
<...> 46. <...> siekiant nustatyti, ar dl darbo gali
bti suteiktas darbuotojo statusas, kaip tai suprantama pagal ši
nuostat, nra svarbs aspektai, susij su suinteresuotojo asmens
veiksmais iki ir po darbo laikotarpio. Iš ties šie aspektai
visiškai nesusij su objektyviais kriterijais, nustatytais šio
sprendimo 40 punkte primintoje teismo praktikoje34.
47. Šiuo klausimu paymtina, kad svokos „darbuotojas“, kaip tai
suprantama pagal SESV 45 straipsn, apibrtyje išreikštas
reikalavimas, bdingas paiam laisvo darbuotoj judjimo
principui, kad šios pagal Sjungos teis suteiktos laisvs
lengvatomis gali remtis tik asmenys, iš ties dirbantys pagal darbo
sutart ar rimtai ketinantys dirbti pagal darbo sutart. Taiau tai
nereiškia, kad naudojimasis šia laisve gali priklausyti nuo
valstybs nars pilieio, prašanio leidimo atvykti ir gyventi
priimaniojoje valstybje narje, siekiam tiksl su slyga, kad jis ten
vykdo ar ketina vykdyti reali ir veiksming veikl. Kai ši slyga
vykdyta, darbuotojo ketinimai,
galj paskatinti j ieškoti darbo atitinkamoje valstybje narje, nra
svarbs ir juos nereikia atsivelgti35.
48. Jei prašym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas nusprst,
kad L. N. turi bti laikomas „darbuotoju“, kaip tai
suprantama pagal SESV 45 straipsn, reikia konstatuoti, kad
atsisakymas šiam Sjungos pilieiui suteikti param studijoms paeidia
teis vienod traktuot, kuri šis pilietis, kaip darbuotojas,
turi. 49. Iš ties Sjungos pilietis, pasinaudojs SESV
45 straipsnyje utikrintu laisvu darbuotoj judjimu, pagal
Reglamento Nr. 1612/68 36 7 straipsnio 2 dal
priimaniojoje valstybje narje naudojasi tomis paiomis socialinmis
lengvatomis kaip ir vietiniai darbuotojai. 50. Teisingumo
Teismas jau nusprend, kad parama studijoms yra socialin lengvata,
kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1612/68 7 straipsnio 2
dal37.
51. Atsivelgiant mintus argumentus, <...>
Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies c punkt ir
24 straipsnio 2 dal reikia aiškinti taip, kad Sjungos pilieiui,
studijuojaniam priimaniojoje valstybje narje ir tuo paiu metu ten
realiai ir veiksmingai dirbaniam pagal darbo sutart, dl ko jam gali
bti suteikiamas „darbuotojo“ statusas, kaip tai suprantama pagal
SESV 45 strai psn, negalima atsisakyti suteikti param
studijoms, teikiam šios valstybs nars pilieiams. Prašym
priimti prejudicin sprendim pateiks teismas turi patikrinti
faktus, btinus siekiant vertinti, ar ieškovo pagrindinje byloje
darbas pagal darbo sutart pakankamas, kad jam bt suteiktas toks
statusas. Aplinkyb, kad suinteresuotasis asmuo atvyko priimaniosios
valstybs nars teritorij turdamas pagrindin studij kurso baigimo
tiksl, nra svarbi nustatant, ar jis turi „darbuotojo“ status, kaip
tai suprantama pagal SESV 45 straipsn, ir ar todl jis turi teis ši
param tokiomis paiomis slygomis kaip ir priimaniosios
valstybs nars pilietis pagal Reglamento Nr. 1612/68
7 straipsnio 2 dal.
32 1986 m. liepos 3 d. Sprendimas Lawrie-Blum, 66/85, Rink. p.
2121, 21 p.; 1989 m. gegus 31 d. Sprendimo Bettray,
344/87, Rink. p. 1621, 15 p.; 33 1982 m. kovo 23 d. Sprendimas
Levin, 53/81, Rink. p. 1035, 17 p. 34 m. lapkriio 6 d.
Sprendimas Ninni-Orasche, C-413/01, Rink. p. I-13187, 28 p.
35 1982 m. kovo 23 d. Sprendimas Levin, 53/81, Rink. p. 1035,
21 – 22 p.; 2003 m. rugsjo 23 d. Sprendimas
Akrich, C-109/01, Rink. p. I-9607, 55 p. 36 1968 m.
spalio 15 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 dl laisvo
darbuotoj judjimo Bendrijoje (OL 2004
m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 15 - 26 )
37 1988 m. birelio 21 d. Sprendimas Lair, 39/86, Rink.,
1988, p. 3161, 23 ir 24 p.; 1992 m. vasario 26 d. Teisingumo
Teismo sprendimas M. J. E. Bernini prieš Minister van Onderwijs en
Wetenschappen, Byla C -3/90, Rink., 1992, p. I-
01071
2013 m. vasario 21 d. Sprendimas L. N. (byla C-46/12, Rink. p.
I-0000)
1.2. Teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari
teritorijoje
1.2.1. Bendrieji aspektai
Sjungos pilietyb – SESV 21 straipsnis - Teis laisvai
judti ir apsigyventi valstybi nari
teritorijoje – Periodini mokjim išskaitymas iš
pensijos – Išsamios taisykls
<...> 35. Taigi Bendrijos teis iš esms draudia valstybs nars
teiss aktus, pagal kuriuos nuo pensijos išskaitom periodini
mokjim kreditoriui šioje valstybje dydis apskaiiuojamas iš šios
pensijos atmus šioje valstybje mokamo pajam mokesio avansin
sum, o mokest, kur pensijos gavjas vliau turi sumokti
valstybje narje, kurioje jis gyvena, apskaiiuojant š dyd visiškai
nra atsivelgiama, tokiu bdu dl tokio nevienodo poirio pajamos,
kuriomis, sumokjs nuo pensijos mokesius, realiai gali disponuoti
skolininkas, yra maesns antruoju atveju.
<...> 48. Atsivelgiant tai, kas išdstyta, <...>:
– Bendrijos teis iš esms draudia valstybs nars
teiss aktus, pagal kuriuos nuo pensijos
išskaitom periodini mokjim kreditoriui šioje valstybje dydis
apskaiiuojamas iš šios pensijos atmus šioje valstybje mokamo pajam
mokesio avansin sum, o mokest, kur pensijos gavjas vliau turi
sumokti valstybje narje, kurioje jis gyvena, apskaiiuojant š dyd
visiškai nra atsivelgiama; – taiau
Bendrijos teis nedraudia toki valstybs teiss akt, jeigu pagal juos
mokest atsivelgiama su slyga, kad skolininkas pateikia rodymus apie
tai, kad jis faktiškai sumokjo ar kad iš jo reikalaujama per
atitinkam laikotarp sumokti tam tikr pajam mokesio sum valstybje
narje, kurioje jis gyvena. Vis dlto taip yra tik tuo atveju, jeigu,
pirma, šiuose teiss aktuose aiškiai numatyta atitinkamo skolininko
teis tai, kad bt atsivelgta jo sumokt mokest, antra, vadovaujantis
išsamiomis taisyklmis, pagal kurias atvelgiama mokest,
suinteresuotai šaliai garantuojama teis metin pensijos dalies dydio
koregavim, utikrinant tok pat lyg, lyg tas mokestis bt mokamas prie
šaltinio valstybje narje, kuri prim šiuos teiss aktus, ir treia,
šios išsamios taisykls neturi bti tokios, kad naudojimasis šia
teise bt nemanomas arba pernelyg sudtingas. <Neoficialus
vertimas>
2004 m. balandio 29 d. Sprendimas Pusa (byla C-224/02, Rink.
p. I-5763)
Socialin darbuotoj migrant apsauga – Vienodas poiris
– Išmokos, skirtos slaugos rizikai padengti - Slaugos
draudimo staigos mokamos treiojo asmens, slauganio slaugos
reikaling asmen, pensijos draudimo mokos
<...> 34. Sjungos pilieio statusas valstybi nari pilieiams,
kuri padtis yra identiška, nepaeidiant aiškiai šiuo klausimu
numatyt išimi, suteikia teis vienod teisin traktuot Sutarties
taikymo ribose38.
35. Taigi pagrindini byl atveju atsisakymas mokti pensijos draudimo
mokas u treij asmen, slaugant slaugos reikaling asmen, motyvuojant
tuo, kad jis negyvena kompetentingos valstybs, kurios teiss aktai
taikomi, teritorijoje, reiškia identiškoje padtyje esani asmen ,
t.
y. neprofesionaliai slauganij pagal kompetentingos valstybs teiss
aktus bei apdraustj slaugos draudimu pagal tuos paius teiss aktus,
nevienod traktuot. Tokiu atveju, atsivelgiant treij asmen, slaugani
slaugos reikalingus asmenis, veiklos tiksl, ši treij asmen
38 2002 m. liepos 11 d. Sprendimas D’Hoop, C-244/98, Rink.,
2002, p. I-6191, 28 p.
Turinys
1.1.
36. Taigi <...> Vokietijos slaugos draudimo išmok, mokam
pagrindini byl aplinkybmis apdraustajam asmeniui, gyvenaniam
kompetentingos valstybs teritorijoje, arba asmeniui, gyvenaniam
kitos valstybs teritorijoje ir apdraustam šiuo draudimu kaip
darbuotojo
šeimos narys, atvilgiu Sutartis ir konkreiai EB 17 straipsnis
[dabar SESV 20 straipsnis] bei
Reglamentas Nr. 1408/7139 draudia, kad bt atsisakyta mokti
pensijos draudimo mokas u valstybs nars piliet, veikiant kaip
apdraustj asmen slaugantis tretysis asmuo, vien dl to, kad šis
treiasis asmuo ar šis apdraustasis gyvena kitoje nei kompetentinga
valstybje narje.
2004 m. liepos 8 d. Sprendimas Gaumain-Cerri ir Barth (byla
C-502/01 ir C-31/02, Rink.
p. I-6483)
Sjungos pilietyb – Sutarties nuostatos
– Taikymo sritis ratione mater
iae – Netaikymas
vidaus situacijoms – Nacionaliniai mokesi teiss
aktai, susij su išlaikymo išmok atskaita iš apmokestinamj pajam
– Atsivelgimas išmok vertinim pagal kitos valstybs nars,
kurioje gyvena gavjas, mokesi teiss aktus –
Ne vien tik vidaus situacija – Vienodas
poiris – Diskriminacija dl pilietybs – Teis
laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje
– Nacionaliniai teiss aktai, pagal kuriuos
išlaikymo išmokos, išmoktos kitoje valstybje narje gyvenaniam
gavjui, gali bti atskaitomos iš apmokestinamj pajam tik jei jos
buvo apmokestintos šioje valstybje – Priimtinumas pagal
Sutart
<...> 20. Bet kokiu atveju iš Teisingumo Teismo praktikos
taip pat išplaukia, kad EB 17 straipsnyje [dabar SESV 20
straipsnis] tvirtinta Sjungos pilietybe nesiekiama išplsti
Sutarties ratione materiae taikymo srities vidaus
situacijoms, neturinioms jokio ryšio su Bendrijos
teise40.
<...> 22. Šiuo atvilgiu paymtina, kad, priešingai nei teigia
Vokietijos ir Nyderland vyriausybs, valstybs nars pilieio,
pavyzdiui, E. Schempp, kuris nepasinaudojo laisvo
judjimo teise, padties tik dl šios aplinkybs negalima laikyti
vien tik vidaus situacija41.
<...> 24. <...> kadangi siekiant nustatyti, ar galima
atskaityti išlaikymo išmokas, kurias Vokietijoje gyvenantis mokesi
moktojas sumokjo kitoje valstybje narje gyvenaniam gavjui,
pagrindinje byloje nagrinjamas nacionalins teiss aktas
atsivelgia mint išmok vertinim pagal valstybs nars, kurioje
gyvena gavjas, mokesi teiss aktus, iš to neišvengiamai išplaukia,
kad nagrinjamu atveju E. Schempp buvusios sutuoktins
pasinaudojimas EB 18 straipsnyje
[dabar SESV 21 straipsnis] tvirtinta teise laisvai judti ir
apsigyventi kitoje valstybje narje turjo poveik jos buvusio
sutuoktinio galimybei jai sumoktas išlaikymo išmokas atskaityti iš
jo apmokestinamj pajam Vokietijoje.
25. Iš viso to išplaukia, kad tokia situacija, kai E. Schempp
sutuoktins pasinaudojimas Bendrijos
teiss aktais suteikta teise turjo poveik ieškovo pagrindinje byloje
teisei atskait toje valstybje narje, kurioje jis gyvena,
nelaikytina vidaus situacija, neturinia jokio ryšio su Bendrijos
teise.
<...> 34. <...> EB 12 straipsniu [dabar SESV 18
straipsnis] nesiekiama panaikinti galim poirio asmenis ir
mones, patenkanius Bendrijos jurisdikcij, skirtum,
egzistuojani
atskirose valstybse narse, jei visiems šio poirio taikymo srit
patenkantiems asmenims jis yra
taikomas remiantis objektyviais kriterijais ir neatsivelgiant j
pilietyb42.
<...> 45. Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas jau yra
nusprends, jog Sutartis negarantuoja to, kad Sjungos pilieio
veiklos perklimas kit valstyb nar nei ta, kurioje jis iki tol
gyveno,
neturs jokio poveikio apmokestinimui. Dl valstybi nari mokesi teiss
akt skirtum toks perklimas, atsivelgiant aplinkybes, pilieiui
gali bti daugiau ar maiau palankus arba nepalankus netiesioginio
apmokestinimo atvilgiu43.
46. Toks pat principas a fortiori taikomas tokiai situacijai,
kokia nagrinjama pagrindinje byloje, kurioje suinteresuotasis asmuo
pats nepasinaudojo savo laisvo judjimo teise, taiau, jo buvusiai
sutuoktinei perklus gyvenamj viet kit valstyb nar, teigia taps
nevienodo vertinimo auka. 47. Esant šioms aplinkybms,
<...> EB 12 straipsnio pirmoji pastraipa ir 18
straipsnio 1 dalis turi
bti aiškinamos taip, kad jos nedraudia to, kad Vokietijoje
gyvenantis mokesi moktojas pagal pagrindinje byloje
nagrinjamo nacionalins teiss akto nuostatas negali iš savo šioje
valstybje apmokestinamj pajam atskaityti išlaikymo išmok, sumokt
savo buvusiai sutuoktinei, gyvenaniai kitoje valstybje narje,
kurioje šios išmokos neapmokestinamos, nors jis turt toki
teis, jei ji vis dar gyvent Vokietijoje.44
2005 m. liepos 12 d. Sprendimas Schempp (byla C-403/03, Rink. P.
I-6421)
Sjungos pilietyb – Teis laisvai judti ir apsigyventi
valstybi nari teritorijoje – Socialins garantijos
– Bedarbio išmoka –
Reikalavimas realiai gyventi valstybs nars teritorijoje, taikomas
vyresniems nei 50 met bedarbiams, atleistiems nuo pareigos rodyti
savo buvim darbo rinkoje, kaip slyga išlaikyti savo teis bedarbio
išmok – Priimtinumas pagal Sutart
<...> 39. Aišku, kad tokios nacionalins nuostatos, kaip antai
nagrinjamos šiuo atveju, kurios numato nepalankesnes slygas tam
tikriems valstybs pilieiams tik todl, kad jie naudojosi savo laisve
judti ir apsigyventi kitoje valstybje narje, yra EB 18
straipsniu [dabar
SESV 21 straipsnis] visiems Sjungos pilieiams pripaint laisvi
suvarymas45.
<...> 41. Šiuo atveju gyvenamosios vietos slygos nustatymas
atitinka btinyb stebti bedarbi profesin ir šeimin padt. Iš
ties ši slyga leidia darbinimo tarnybos inspektoriams
patikrinti,
ar nra bedarbio išmokos gavjo padties pokyi, kurie turt takos
suteiktai išmokai. Šis pateisinimas pagrstas objektyviu
bendrojo intereso pagrindu, nepriklausaniu nuo atitinkam asmen
pilietybs. 42. Priemon yra proporcinga, jei ji bdama tinkama
siekiamam tikslui pasiekti, neviršija to, kas btina jam
pasiekti. 43. Belgijos valdios institucijos šiuo atveju
pateisino gyvenamosios vietos slyg < Office
national de l’emploi> inspektori poreikiu kontroliuoti
teiss aktais numatytas slygas išlaikyti teis bedarbio išmok.
Taigi ji taip pat turi leisti šiems inspektoriams patikrinti, ar
nra toki asmens, deklaravusio, kad gyvena vienas ir neturi darbo,
padties pokyi, kurie daryt tak suteiktai išmokai. <...>
45. Taigi toki kontrols mechanizm, kaip antai nagrinjami
pagrindinje byloje, kuriais siekiama patikrinti atitinkamo bedarbio
šeimin padt ir galim suinteresuoto asmens nedeklaruot pajam šaltini
buvim, veiksmingumas labai pagrstas tuo, kad kontrol atliekama
netiktai ir, jei galima, vietoje, nes kompetentingos tarnybos turi
bti pajgios patikrinti, ar bedarbio pateikti duomenys ir
realios aplinkybs sutampa. Šiuo aspektu paymtina, kad
42 2003 m. rugsjo 9 d. Sprendimas Milk Marque ir National
Farmers’ Union, C-137/00, Rink. p. I-7975, 124 p. 43 2004 m.
liepos 15 d. Sprendimas Lindfors, C-365/02, Rink. p. I-7183, 34 p.
44 2004 m. liepos 15 d. Sprendimas Lindfors, C-365/02, Rink.
p. I-7183, 34 p. 45 2002 m. liepos 11 d. Sprendimas D’Hoop,
C-224/98, Rink. p. I-6191, 31 p.; 2004 m. balandio 29 d.
Sprendimas Pusa,
C-224/02, Rink. p. I-05763, 19 p.
kontrols, kuri reikia atlikti bedarbio išmok srityje, specifika
pateisina labiau varani kontrols mechanizm, nei taikomi tikrinant
kitas išmokas, nustatym. 46. Taigi jei bt taikomos maiau
suvaranios priemons, pavyzdiui, dokument arba liudijim
pateikimas, kontrol nebt netikta, ir todl bt maiau
veiksminga. 47. Šiomis aplinkybmis reikia manyti, kad
reikalavimas gyventi valstybje narje, kurioje yra staiga, atsakinga
u išmok mokjim, vidaus teisje pagrstas poreikiu kontroliuoti teiss
aktais numatyt slyg gauti bedarbio išmok, atitinka proporcingumo
reikalavim. 48. Atsivelgiant išdstytus argumentus,
<...> EB 18 straipsniu [dabar SESV 21
straipsnis]
visiems Sjungos pilieiams pripainta laisv judti ir apsigyventi
valstybi nari teritorijoje nedraudia pagrindinje byloje taikomos
gyvenamosios vietos slygos, numatytos vyresniems nei 50 met
bedarbiams, atleistiems nuo pareigos rodyti savo buvim darbo
rinkoje, kaip slygos išlaikyti savo teis bedarbio
išmok.
2006 m. liepos 18 d. Sprendimas De Cuyper (byla C-406/04, Rink. p.
I-6947)
Sjungos pilietyb – Teis laisvai judti ir apsigyventi
valstybi nari teritorijoje – Socialins garantijos -
Išmoka civilms karo aukoms – Slyga prašymo skirti išmok
pateikimo metu gyventi šios valstybs teritorijoje –
Nepriimtinumas pagal Sutart - Pateisinimas –
Pateisinimo nebuvimas
<...> 31. Tokios nacionalins nuostatos, kurios numato
nepalankesnes slygas tam tikriems valstybs pilieiams tik todl, kad
jie pasinaudojo savo laisve judti ir apsigyventi kitoje valstybje
narje, yra EB 18 straipsnio [dabar SESV 21 straipsnis] 1
dalimi visiems Sjungos pilieiams pripaint laisvi
suvarymas46.
<...> 34. Dl pirmosios slygos, susijusios su objektyvi
bendrojo intereso pagrind buvimu, iš prašym priimti
prejudicin sprendim pateikusio teismo sprendimo matyti, kad
<1984 m. kovo
10 d. statyme dl civilms 1940– 1945 m. karo aukoms mokam
išmok> tvirtintas asmen, kurie gali pasinaudoti šiuo statymu
nustatytomis išmokomis, skaiiaus apribojimas numatant gyvenamosios
vietos slyg, yra paremtas Nyderland statym leidjo siekiu solidarumo
pareig civili karo auk atvilgiu vykdyti tik tiems asmenims, kurie
su Nyderland tauta buvo susij per kar ir po jo. Todl gyvenamosios
vietos slyga yra j ryšio su šia visuomene glaudumo laipsnio
išraiška. 35. Tiesa, šis solidarumo tikslas iš tikrj gali bti
laikomas objektyviu bendrojo intereso pagrindu. Taiau btina,
kad bt laikomasi <...> proporcingumo slygos. <...>
priemon yra proporcinga, jei bdama tinkama norimam tikslui
pasiekti ji neviršija to, kas btina jam pasiekti47.
<...> 37. Taiau tokia gyvenamosios vietos slyga, kokia
nagrinjama pagrindinje byloje, negali bti laikoma tinkama
priemone numatytam tikslui pasiekti. 38. Iš ties <...>
kriterijus, reikalaujantis, jog bt vykdyta gyvenamosios vietos
slyga, negali bti laikomas pakankamai svarbiu prašym
pateikusi asmen ryšio su išmok skiriania valstybe nare rodymu, jei,
kaip yra pagrindinje byloje nagrinjamo kriterijaus atveju, jis gali
turti skirting pasekmi asmen, gyvenani usienyje, kuri integracijos
išmok skirianios valstybs nars visuomen laipsnis yra visais
atvilgiais panašus, atvilgiu. 39. Todl tokio vien prašymo
skirti išmok pateikimo data pagrsto gyvenamosios vietos
kriterijaus, koks yra taikomas pagrindinje byloje, nustatymas nra
pakankamai svarbus prašym pateikusio asmens ryšio su
visuomene, išreiškiania jam savo solidarum, glaudumo laipsnio
rodymo kriterijus. Iš to, kas išdstyta pirmiau, išplaukia, kad ši
gyvenamosios vietos slyga neatitinka <...> nurodyto
proporcingumo principo.
40. Atsivelgiant prieš tai pateiktus išdstytus argumentus,
<...> EB 18 straipsnio [dabar
SESV 21 straipsnis] 1 dalis turi bti aiškinama taip, kad ji
draudia toki valstybs nars
nacionalins teiss norm, kuria remiantis atsisakoma vienam jos
pilieiui jos pilieiams skirti išmok civilms karo aukoms vien todl,
kad pateikdamas prašym suinteresuotasis asmuo gyveno ne šios
valstybs, o kitos valstybs nars teritorijoje.
2006 m. spalio 26 d. Sprendimas Tas-Hagen ir Tas (byla C-192/05,
Rink. p. I-10451)
Laisvas asmen judjimas
– Darbuotojai – sisteigimo laisv
– Sjungos pilietyb – Mokesi teiss aktai -
Kapitalo prieaugio dl nekilnojamojo turto, naudojamo kaip
apmokestinamojo asmens arba jo šeimos nari asmeninis nuolatinis
gyvenamasis bstas, atlygintino perleidimo atleidimas nuo mokesio
– Nacionaliniai teiss aktai, pagal kuriuos nuo mokesio
atleidiama, jei gautos pajamos reinvestuojamos kitam bstui, esaniam
valstybs teritorijoje, sigyti – Nepriimtinumas pagal
Sutart - Pateisinimas – Pateisinimo
nebuvimas - Valstybs sipareigojim nevykdymas
<...> 13. EB 18 straipsnio [dabar SESV 21 straipsnis],
kuriame bendrai tvirtinta kiekvieno Sjungos pilieio teis laisvai
judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje, specialios normos
yra EB 43 straipsnis [dabar SESV 49 straipsnis], susijs su
sisteigimo laisve 48 , ir EB 39
straipsnis [dabar SESV 45 straipsnis], susijs su darbuotoj judjimo
laisve49.
<...> 21. Iš tikrj akivaizdu, kad gyvendindamas EB 39 ir 43
straipsniuose tvirtintas teises apmokestinamasis asmuo,
nusprends parduoti savo gyvenamj bst Portugalijoje tam, kad
persikelt kit valstyb nar ir ten sigyt nauj gyvenamj bst,
mokestiniu poiriu yra blogesnje padtyje nei asmuo, kuris
lieka Portugalijoje.
<...> 29. Teisingumo Teismas pripasta, kad btinyb išlaikyti
mokesi sistemos vientisum gali pateisinti Sutartimi
garantuojam pagrindini laisvi gyvendinimo apribojim. Taiau kad
tokiu pateisinimu grindiamas argumentas bt priimtinas,
turi bti nustatytas tiesioginis ryšys tarp atitinkamos mokesi
lengvatos ir jos kompensavimo konkreiu apmokestinimu 50, taiau šiuo
atveju taip nra. <...> 43. Todl reikia konstatuoti, kad
palikdama galiojanias mokestines nuostatas, šiuo atveju <Fizini
asmen pajam mokesio kodekso> 10 straipsnio 5 dal, pagal
kurias kapitalo prieaugis dl nekilnojamojo turto, naudojamo kaip
apmokestinamojo asmens arba jo šeimos nari asmeninis nuolatinis
gyvenamasis bstas, atlygintino perleidimo atleidiamas nuo mokesio,
jei gautos pajamos reinvestuojamos kitam bstui, esaniam
Portugalijoje, sigyti, Portugalijos Respublika nevykd sipareigojim
pagal EB 18, 39, 43 straipsnius bei EEE susitarimo 28 ir 31
straipsnius.
<...> 45. Kadangi Sutarties ir EEE susitarimo nuostatos
dl laisvo asmen judjimo draudia ginijamus teiss aktus, nereikia
atskirai nagrinti t pai teiss akt EB 56 straipsnio
[dabar
SESV 63 straipsnis] 1 dalies ir EEE susitarimo 40 straipsnio dl
laisvo kapitalo judjimo atvilgiu51.
2006 m. spalio 26 d. Sprendimas Komisija prieš Portugalij (byla
C -345/05, Rink. p. I-10633)52
Sjungos pilietyb – Teis laisvai judti ir apsigyventi
valstybi nari teritorijoje - Mokesi teiss aktai - Pajam mokestis -
Didesnis senatvs pensinink, gyvenani kitoje valstybje narje,
apmokestinimas, kai pensija sudaro visas ar beveik visas asmens
pajamas
<...> 22. Nacionalins teiss aktai, dl kuri kai kurie
šios valstybs pilieiai atsiduria maiau palankioje padtyje
vien dl to, kad jie pasinaudojo savo judjimo ir apsigyvenimo kitoje
valstybje narje laisve, lemt nevienod vertinim, paeidiant
principus, kuriais pagrstas
48 2006 m. rugsjo 7 d. Sprendimas N, C-470/04, Rink. p.
I-7409, 22 p. 49 Nusistovjusi praktika.
50 2006 m. vasario 23 d. Sprendimas Keller Holding, C-471/04,
Rink. p. I-2107, 40 p. 51 2002 m. birelio 4 d. Sprendimas
Komisija prieš Pranczij, C-483/99, Rink. p. I-4781, 56 p.
52 Panašs yra 2007 m. sausio 18 d. Sprendimas Komisija
prieš Švedij, C-104/06, Rink. p. I-671, 2008 m. sausio 17 d.
Sprendimas Komisija prieš Vokietij, C-152/05, Rink. p. I-39
Sjungos pilieio statusas, t. y. vienodo teisinio vertinimo
naudojantis savo judjimo laisve garantij (minto
sprendimo Pusa 20 punktas).
<...> 26. Iš ties tiesiogini mokesi srityje Teisingumo
Teismas yra pripains, kad rezident ir ne rezident padtis paprastai
nra panaši53.
<...> 31. Taigi reikia konstatuoti, kad tiek, kiek Suomijoje
mokama senatvs pensija sudaro visas ar beveik visas pensinink ne
rezident, pavyzdiui, P. M. Turpeinen, pajamas, pastarieji
pajam mokesio atvilgiu objektyviai yra tokioje paioje padtyje kaip
ir Suomijoje gyvenantys pensininkai, kurie gauna toki pai
senatvs pensij. <...> 39. Atsivelgiant tai, kas
išdstyta, <...> EB 18 straipsnis [dabar SESV 21
straipsnis] turi
bti aiškinamas kaip draudiantis nacionalins teiss aktus,
pagal kuriuos pajam mokestis, susijs su senatvs pensija, mokama
atitinkamos valstybs nars institucijos asmeniui, gyvenaniam kitoje
valstybje narje, kai kuriais atvejais viršija mokest, kur reikt
mokti tuo atveju, jei šis asmuo gyvent šioje pirmojoje valstybje
narje, kai minta pensija sudaro visas ar beveik visas minto asmens
pajamas.
2006 m. lapkriio 9 d. Sprendimas Turpeinen (byla C-520/04,
Rink. p. I-10685)
Laisvas asmen judjimas – Darbuotojai
– sisteigimo laisv – Laisv teikti
paslaugas – Sjungos pilietyb
– Apribojimai – Mokesi teiss aktai -
Papildomas senatvs ir ankstyvos mirties draudimas - Darbdavio mokam
draudimo naš atskaita tik kai našai pervedami valstybje narje
steigtam draudikui – Mokesi lengvata, taikoma tik
tokiems darbdavio mokamiems draudimo našams, kurie pervedami
valstybje narje steigtam draudikui – Kapitalo,
išperkamj sum ir sukaupt sum, pervest savo gyvenamj viet usien
perklusiems gavjams, apmokestinimas – Kapitalo ir
išperkamj sum, pervest u valstybs nars rib steigtai institucijai,
apmokestinimas – Pareiga usienio draudikams paskirti
atsakingj atstov – Nepriimtinumas pagal Sutart -
Valstybs sipareigojim nevykdymas
<...> 79. Kadangi Sutarties ir EEE susitarimo nuostatos,
susijusios su laisvu darbuotoj judjimu, sisteigimo laisve ir laisvu
asmen judjimu, pastarajame šio sprendimo punkte
nurodytas nacionalines nuostatas draudia, nebtina atskirai nagrinti
ši nuostat atsivelgiant EB 56 straipsn [dabar SESV 63 straipsnis],
susijus su laisvu kapitalo judjimu54.
80. Taigi reikia konstatuoti, kad:
– darbdavio draudimo naš, moktin pagal papildomojo
senatvs ir ankstyvos mirties draudimo sutart, atskait susiedama su
<1992 m. Pajam mokesio kodekso (toliau - CIR
1992)>
59 straipsnyje numatyta slyga, kad šie našai turi bti pervesti
Belgijoje steigtai draudimo monei arba socialinio aprpinimo
fondui, – ilgalaikio taupymo mokesio
lengvat, pagal CIR 1992 145/1 ir 145/3 straipsnius
suteikt u asmeninius papildomojo senatvs ir ankstyvos mirties
draudimo arba papildomos pensijos našus, sumoktus darbdaviui
išskaitant juos iš darbuotojo atlyginimo arba monei išskaitant juos
iš mons vadovo, nesusaistyto sutartiniais darbo santykiais,
atlyginimo, susiedama su slyga, kad šie našai pervedami Belgijoje
steigtai draudimo monei arba socialinio aprpinimo fondui,
– CIR 1992 364a straipsnio pirmojoje pastraipoje
nustatydama, kad kai kapitalas, išperkamoji suma ir sukaupta suma,
nurodyti šio kodekso 34 straipsnyje, yra išmokami arba
skiriami mokesi moktojui, kuris anksiau perkl savo gyvenamj viet
arba savo kapitalo buvimo viet usien, mokjimas arba skyrimas
laikomas vykdytu dien prieš š perklim, pagal minto 364a straipsnio
antrj pastraip skyrimui prilygindama bet kok šio kodekso
34 straipsnio 2 dalies
3 punkte nurodyt perklim, dl ko pagal CIR 1992 270
straipsn kiekvienas draudikas yra
53 1995 m. vasario 14 d. Sprendimas Schumacker C-279/93, Rink.
p. I-225, 31 p. 54 2006 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo
sprendimas Komisija prieš Portugalij, C-345/05, Rink. p. I-10633,
45 p.;
pareigotas iš anksto išskaityti profesins veiklos mokest u kapital
ir išperkamj sum, išmokam ne rezidentui, kuris kakuriuo momentu
buvo Belgijos rezidentas mokesi tikslais, jeigu visa ši suma
ar jos dalis buvo sukaupta per laikotarp, kai suinteresuotasis
asmuo buvo Belgijos rezidentas mokesi tikslais, net jeigu Belgijos
Karalysts sudarytos dvišals sutartys dl mokesi teis apmokestinti
tokias pajamas suteikia kitai Susitarianiajai Šaliai,
– pagal CIR 1992 364b straipsn apmokestindama
kapitalo arba išperkamosios sumos, sukaupt gavjo arba teis jas
turini asmen naudai iš darbdavio arba asmenini papildomos pensijos
naš, pervedim, pensij fondo arba draudimo institucijos, kuriuose
šios sumos yra sukauptos, atliekam kitam u Belgijos rib steigtam
pensij fondui arba kitokiai draudimo institucijai, nors toks
pervedimas nra apmokestinamas, jeigu kapitalas arba išperkamoji
suma yra pervedami kitam pensij fondui arba kitai
draudimo institucijai, steigtiems Belgijoje,
– pagal <Bendrojo reglamento dl
1927 m. kovo 3 d. Karaliaus sprendimu nustatytai
valstybinei
rinkliavai prilygint mokesi> 224/2a straipsn reikalaudama,
kad usienio draudikai, neturintys veiklos buveins Belgijoje, prieš
teikdami savo paslaugas Belgijoje paskirt šioje valstybje
reziduojant atsakingj atstov, kuris asmeniškai raštu Belgijos
valstybei sipareigot sumokti metin draudimo sutari mokest, palkanas
ir baudas, kurias gali tekti mokti pagal sutartis dl Belgijoje
esanios rizikos,
Belgijos Karalyst nevykd sipareigojim pagal EB 18, 39, 43 ir
49 straipsnius [dabar SESV 21,
45, 49 ir 56 straipsniai], EEE susitarimo 28, 31 ir 36 straipsnius
bei Direktyvos 92/96 4 straipsn, dabar – Direktyvos
2002/8355 5 straipsnio 1 dal.
2007 m. liepos 5 d. Sprendimas Komisija prieš Belgij (byla
C -522/04, Rink. p. I-5701)
Europos Sjungos pilietyb – Teis laisvai judti ir
apsigyventi valstybi nari teritorijoje - Mokesi teiss aktai - Pajam
mokestis - Teis atskait, taikoma tik nacionalinms privaioms
staigoms sumoktam mokesiui u moksl
– Nepriimtinumas
pagal Sutart
<...> 98. Iš to reikia daryti išvad, kad tuomet, kai vienos
valstybs mokesi moktoj vaikai mokosi kitoje valstybje narje
steigtoje mokykloje, kurios teikiamos paslaugos nepatenka EB 49
straipsnio [dabar SESV 56 straipsnis] taikymo srit, <Pajam
mokesio statymo> 10 straipsnio 1 dalies 9 punktas šiems
vaikams nepagrstai sudaro nepalankesnes slygas, palyg inti
su tais vaikais, kurie nepasinaudojo judjimo laisve tam, kad nuvykt
mokytis kitoje valstybje narje steigt mokykl, ir paeidia EB 18
straipsnio [dabar SESV 21 straipsnis] 1 dalyje
tvirtintas ši vaik teises.
99. Todl <...> tais atvejais, kai vienos valstybs nars mokesi
moktojai savo vaikus leidia kitoje valstybje narje steigt mokykl,
kurios paslaugos nepatenka EB 49 straipsnio taikymo
srit, EB 18 straipsnis draudia tokius valstybs nars teiss
aktus, kurie numato, kad specialiosiomis išlaidomis, suteikianiomis
teis mokesi lengvat, mokesi moktojai gali laikyti tam tikroms šios
valstybs teritorijoje steigtoms privaioms mokykloms sumoktus
mokesius u moksl, taiau apskritai atmeta toki galimyb kitoje
valstybje narje steigtai privaiai mokyklai sumokt mokesi
atvilgiu.
2007 m. rugsjo 11 d. Sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz
(byla C-76/05, Rink. p. I-6849)
Europos Sjungos pilietyb – Teis laisvai judti ir
apsigyventi valstybi nari teritorijoje - Mokesi teiss aktai - Pajam
mokestis - Teis atskait, taikoma tik nacionalinms privaioms
staigoms sumoktam mokesiui u moksl
– Nepriimtinumas
pagal Sutart - Valstybs sipareigojim nevykdymas
<...> 137. Iš to reikia daryti išvad, kad tuomet, kai vienos
valstybs mokesi moktoj vaikai mokosi kitoje valstybje narje
esanioje mokykloje, kurios teikiamos paslaugos nepatenka EB 49
straipsnio [dabar SESV 56 straipsnis] taikymo srit, <Pajam
mokesio statymo> 10 straipsnio 1 dalies 9 punktas šiems vaikams
nepagrstai sudaro nepalankesnes slygas, palyginti su tais vaikais,
kurie nepasinaudojo judjimo laisve tam, kad nuvykt mokytis kit
valstyb nar, ir paeidia EB 18 straipsnio [dabar SESV 21
straipsnis] 1 dalyje tvirtintas ši vaik teises.
<...> 139. Atsivelgiant tai, kas išdstyta, reikia
konstatuoti, kad be išimi neleisdama atskaityti mokesi, mokam u
kitoje valstybje narje esanios mokyklos lankym, kaip specialij
išlaid pagal <Pajam mokesio statymo> 10 straipsnio 1
dalies 9 punkt, Vokietijos Federacin Respublika nevykd
sipareigojim pagal EB 18, 39, 43 ir 49 straipsnius [šiuo metu
SESV 21,
45, 49 ir 56 straipsniai]. Likusi ieškinio dal, t. y.
kaltinim, grindiam kitoje valstybje narje steigt mokykl sisteigimo
laisvs paeidimu, reikia atmesti.
2007 m. rugsjo 11 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietij (byla
C -318/05, Rink. p. I-6957)
Sjungos pilietyb – Sutarties
nuostatos – Taikymo sritis ratione
personae – Vienos valstybs nars
pilietis, studijuojantis kitos valstybs nars teritorijoje
– traukimas – Poveikis - Naudojimasis
teismis, kurias suteikia Sjungos pilietyb - Teis laisvai judti ir
apsigyventi valstybi nari teritorijoje - Studij parama vienos
valstybs nars pilieiams, besimokantiems kitoje valstybje narje
– Pirmojo studij etapo kilms valstybs nars teritorijoje
esanioje staigoje reikalavimas - Nepriimtinumas pagal Sutart
– Pateisinimas – Pateisinimo
nebuvimas
<...> 18. Pateikdamas š klausim prašym priimti prejudicin
sprendim pateiks teismas iš esms nori suinoti, ar EB 17 ir 18
straipsniai [dabar SESV 20 ir 21 straipsniai] draudia tok
reikalavim, koks yra pirmojo studij etapo reikalavimas. Š
reikalavim, kaip matyti iš nacionalinio teismo sprendim, sudaro
dviguba pareiga, kuri btina vykdyti norint gauti param studijoms
kitoje valstybje narje nei prašani suteikti toki param student
pilietybs valstyb: pirma, studentas bent vienerius metus turi
studijuoti pilietybs valstybje narje, antra, kitoje valstybje narje
jis turi tsti tik tas paias studijas. <...> 22. Reikia
nurodyti, kad bdamos Vokietijos pilietmis R. Morgan ir I.
Bucher yra Sjungos piliets EB 17 straipsnio 1 dalies
prasme, todl gali remtis tok status turintiems asmenims suteiktomis
teismis taip pat prieš savo kilms valstyb nar56.
23. Tarp situacij, kurios patenka Bendrijos teiss taikymo srit, yra
tos, kurios susijusios su naudojimusi EB sutarties utikrinamomis
pagrindinmis laisvmis, ypa tos, kurios susijusios su EB 18
straipsniu suteikta laisve judti ir apsigyventi valstybi nari
teritorijoje57. Pagrindinse bylose nagrinjama parama yra
btent parama studijoms kitoje valstybje narje. <...>
30. Taigi dviguba pareiga – nurodyta šio
sprendimo 18 punkte – išplaukianti iš
pirmojo studij etapo reikalavimo, dl jos sukuriam nepatogum
asmenims, papildom išlaid ir galim su ja susijusi vlavim gali
atgrasyti Sjungos pilieius palikti Vokietijos Federacin Respublik
dl studij kitoje valstybje narje ir taip gyvendinti pastarojoje EB
18 straipsnio 1 dalyje
numatyt judjimo bei apsigyvenimo laisv. <...> 35.
Pirma, Kelno vietos valdios administracijos manymu, š reikalavim
pateisina siekis utikrinti, kad studij parama bt teikiama tik
baigti studijas sugebantiems studentams. Vykstant
posdiui Vokietijos vyriausyb taip pat pabr, kad šiuo
reikalavimu siekiama suteikti galimyb studentams rodyti savo nor
studijuoti ir skmingai bei greitai baigti studijas.
36. Tai, jog tikslas utikrinti, kad studentai baigt savo studijas
per trump laikotarp, be kita ko, prisidedantis prie
atitinkamos valstybs nars finansins švietimo sistemos pusiausvyros,
gali bti teistas tikslas organizuojant ši sistem, nekelia abejoni.
Vis dlto jokia Teisingumo Teismui
pateikta informacija neleidia manyti, kad pats savaime
pirmojo studij etapo Vokietijoje reikalavimas yra ar gali bti
tinkamas utikrinti, jog atitinkami studentai baigt savo studijas.
Be to, šio reikalavimo, dl kurio gali padidti bendra studij,
kurioms skiriama pagrindinse bylose nagrinjama parama, trukm,
taikymas pagrindinse bylose atrodo nesuderinamas su šiuo tikslu ir
dl to netinkamas j pasiekti. Taigi šio reikalavimo negalima laikyti
proporcingu siekiamam tikslui.
<...> 39. Be to, kalbant apie studijas, kuri atitikmens nra
Vokietijoje, reikia nurodyti, kad šis tstinumo reikalavimas, kaip
pabr prašym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas, pareigoja
atitinkamus studentus – kuriems <...>
teigia priklausanios ieškovs pagrindinje
byloje – pasirinkti, ar visiškai
atsisakyti studij, kurias jie ketino vykdyti kitoje valstybje
narje, ar netekti studij paramos. Taigi šis reikalavimas negali bti
laikomas proporcingu tikslui padti atitinkamiems studentams
pasirinkti tinkamas studijas.
<...> 43. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas aiškiai pripaino,
jog siekdama išvengti, kad paramos išlaikymo išlaidoms
padengti teikimas kit valstybi nari studentams netapt neprotinga
našta, kuri galt turti takos bendram tos valstybs teikiamos paramos
lygiui, valstyb nar teistai gali ši param teikti tik tiems
studentams, kurie rod tam tikr integracijos šios valstybs visuomen
lyg58.
44. Iš ties esant tokios neprotingos naštos grsmei, panašios
išvados gali bti taikomos valstybs nars teikiamai paramai
studentams, norintiems studijuoti kitoje valstybje narje.
<...> 46. Atsivelgiant tai atrodo, kad pirmojo studij etapo,
t. y. bent vieneri met aukštojo mokslo studij kilms valstybje
narje (prieš išvykstant studijuoti kit valstyb nar), reikalavimas
yra per daug bendras ir išimtinis. Jis neteisingai suteikia
pirmenyb aplinkybei, kuri nebtinai atspindi integracijos šios
valstybs nars visuomen laipsn prašym skirti param pateikimo
momentu. Todl jis viršija tai, kas btina tikslui pasiekti, ir
neturi bti laikomas proporcingu59.
<...> 50. Taiau pirmojo studij etapo reikalavimu visiškai
nesiekiama ukirsti kelio to paties pobdio paramai, kuri bt
galima gauti kitoje valstybje narje, ar j atsivelgti. Taigi
negalima teigti, kad šis reikalavimas pats savaime yra tinkamas ar
btinas utikrinti, kad parama nebt teikiama kelis kartus. 51.
Atsivelgiant visus pirmiau išdstytus argumentus, <...>
EB 17 ir 18 straipsniai tokiomis
aplinkybmis, kokios yra pagrindinse bylose, draudia nustatyti, kad
parama studijoms kitoje valstybje narje, kuri nra tokios paramos
prašani student pilietybs valstyb, galt bti skiriama tik
studentams, kurie tsia studijas, bent vienerius metus vykdytas savo
kilms valstybje narje.
2007 m. spalio 23 d. Sprendimas Morgan ir Bucher (byla C-11/06 ir
C-12/06, Rink. p. I-9161)
Sjungos pilietyb – Teis laisvai judti ir apsigyventi
valstybi nari teritorijoje – Socialins garantijos -
Civilms karo ar represij aukoms skirta inva lidumo pensija -
Gyvenimo
nacionalinje teritorijoje per vis pensijos mokjimo laikotarp slyga
– Nepriimtinumas
pagal Sutart
– Pateisinimas – Pateisinimo
nebuvimas – Proporcingumo principo
paeidimas
<...> 35. Dl pirmosios slygos iš atsakovo pagrindinje byloje
bei Lenkijos vyriausybs Teisingumo Teismui pateikt pastab matyti,
kad <1974 m. gegus 29 d. statymas dl karo ir
kariuomens invalid ir j šeim aprpinimo> numatytas apribojimas iš
esms grindiamas Lenkijos statym leidjo siekiu solidarumo su
civilmis karo ar represij aukomis sipareigojim
taikyti tik tokiems asmenims, kurie turi ssaj su Lenkijos tauta.
Taigi gyvenamosios vietos slyga patvirtina j integracij
Lenkijos visuomen. <...> 37. Teisinga, kad ir siekis
utikrinti ssaj tarp atitinkamos valstybs nars visuomens bei teiss
išmok turtojo, ir btinyb patikrinti, ar pastarasis tebetenkina šios
išmokos skyrimo slygas, yra objektyvs bendrojo intereso pagrindai,
galintys pateisinti tai, kad tokios išmokos skyrimo ar mokjimo
slygos galt turti takos šios valstybs nars piliei judjimo
laisvei. <...> 39. Pavyzdiui, valstyb nar, nustatydama
su suinteresuotojo asmens pilietybe ar gyvenamja vieta susijusias
slygas, gali teistai apriboti išmok civilms karo ar represij aukoms
skyrim tik tokiems asmenims, kurie turi tam tikro laipsnio ssaj su
šios valstybs nars visuomene.
40. Taiau nors <...> nustatytas apribojimas gali bti
pateisintas objektyviais pirmesniame punkte nurodytais bendrojo
intereso pagrindais, dar btina, kad jie nebt neproporcingi
siekiamam tikslui.
41. Vis pirma, kalbant apie nuolatins gyvenamosios vietos
nacionalinje teritorijoje turjimo per vis aptariamos išmokos
mokjimo laikotarp slyg, laikom civili karo ar represij auk
ssajos su Lenkijos visuomene kriterijumi, reikia konstatuoti, kad
nors teisinga, jog gyvenamoji vieta yra toki ssaj patvirtinti
galintis kriterijus, pagrindinje byloje nagrinjamomis aplinkybmis
tokia slyga viršija tai, kas btina siekiamam
tikslui gyvendinti. 42. Neginijama, kad
H. Nerkowska yra Lenkijos piliet ir gyveno Lenkijoje
daugiau kaip dvidešimt met, per kuriuos moksi ir dirbo. 43.
Pagrindinje byloje nagrinjam išmok skirianios valstybs nars
pilietybs turjimo bei daugiau kaip dvidešimties met gyvenimo šioje
valstybje studijuojant ir dirbant aplinkybs gali pakakti
ssajai tarp šios valstybs ir teiss gauti ši išmok turtojo rodyti.
Tokiomis aplinkybmis gyvenamosios vietos per vis mintos išmokos
mokjimo laikotarp reika lavimas
laikytinas neproporcingu, nes jis viršija tai, kas btina tokiai
ssajai utikrinti. 44. Antra, kalbant apie argument, kad
gyvenamosios vietos slyga yra vienintel priemon patikrinti,
ar teiss invalidumo pensij turtojas tebetenkina jos skyrimo slygas,
pakanka atsakyti, jog negali bti pagrstai teigiama, kad siekiamo
tikslo negalima pasiekti kitomis priemonmis, kurios, nors ir
maiau ribojanios, yra tokios pat veiksmingos. 45. Nors
medicininis ar administracinis patikrinimas reikalauja, k ad
teiss toki išmok, kokia nagrinjama pagrindinje byloje, turtojas bt
atitinkamos valstybs nars teritorijoje, niekas netrukdo, kad ši
valstyb nar pakviest š teiss turtoj atvykti ši valstyb tokiam
patikrinimui, skaitant galim išmokos mokjimo sustabdymo sankcij
nepagrsto minto teiss turtojo atsisakymo atveju.
46. Todl gyvenamosios vietos slyga, kokia nagrinjama pagrindinje
byloje, viršija tai, kas btina, siekiant gyvendinti tiksl
patikrinti, ar teiss išmok turtojas tebetenkina jos skyrimo
slygas, ir todl ši slyga neatitinka <...> proporcingumo
principo. 47. Atsivelgiant pirmiau išdstytus argumentus,
<...> EB 18 straipsnio [dabar
SESV 21 straipsnis] 1 dalis turi bti aiškinama kaip
draudianti tokias valstybs nars teiss nuostatas, pagal kurias jos
pilieiams absoliuiai ir bet kokiomis slygomis atsisakoma mokti
civilms karo ar represij aukoms skirt išmok vien dl to, kad jie
neturi gyvenamosios vietos šios valstybs teritorijoje per vis šios
išmokos mokjimo laikotarp ir gyvena kitoje valstybje
narje.
2008 m. gegus 22 d. Sprendimas Nerkowska (byla C-499/06, Rink.
p. I-3993)
Sjungos pilietyb – Teis laisvai judti ir apsigyventi
valstybi nari teritorijoje – Socialins garantijos -
Išmokos karo auk našliams – Gyvenamosios vietos
nacionalinje teritorijoje slyga – Nepriimtinumas pagal
Sutart – Pateisinimas – Pateisinimo
nebuvimas – Proporcingumo principo
paeidimas
<...> 38. Ir iš Badeno–Viurtembergo federalins ems, ir iš
Vokietijos vyriausybs Teisingumo Teismui pateikt pastab išplaukia,
kad <1950 m. gruodio 20 d. Federalinio aprpinimo
statymo> numatytu apribojimu siekiama suteikti tinkam išmok u
Vokietijos rib gyvenantiems gavjams, atsivelgiant dabartinius
pragyvenimo lygio, pajam ir socialini išmok skirtumus šioje
valstybje narje ir valstybse narse, kuriose gyvena teiss turtojai.
Be to, remiantis šiomis pastabomis, btinyb utikrinti pakankam
teiss turtoj profesins ir socialins situacijos, be kita ko, j
pajam, kontrol taip pat pateisina nagrinjam apribojim. 39. Ir
siekis skirti išmokas atsivelgiant mintus skirtumus tarp atitinkam
valstybi nari, ir btinyb utikrinti pakankam teiss turtoj
profesins ir socialins situacijos kontrol yra objektyvs bendrojo
intereso pagrindai, galintys pateisinti tai, kad toki išmok, kokios
nagrinjamos pagrindinje byloje, mokjimo slygos ir taisykls gali
turti poveik judjimo laisvei.
<...> 41. Vis dlto gyvenamosios vietos reikalavimas, koks
nagrinjamas pagrindinje byloje, negali bti laikomas proporcingu
siekiamiems tikslams. 42. Reikia paymti, kad <1990 m.
birelio 30 d. Nutarimas dl aprpinimo usienyje> 1 straipsnis
aiškiai apriboja <1950 m. gruodio 20 d. Federalinio
aprpinimo statymo> 64e strai psnio taikym teiss turtojams,
turintiems nuolatin ar prast gyvenamj viet arba vienoje iš
dešimties šiame straipsnyje nurodyt valstybi nari, arba Albanijoje
ar buvusioje Jugoslavijoje, arba buvusioje Soviet Sjungoje.
43. Taiau yra <1990 m. birelio 30 d. Nutarimo dl
aprpinimo usienyje> 1 straipsnyje
nenurodyt valstybi, kur pragyvenimo lygis yra maesnis nei