LVAT Apibendrinimas Teritoriju Planavimas 2009

8/12/2019 LVAT Apibendrinimas Teritoriju Planavimas 2009

1/67

376

III. Informacin dalis


Pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisj 2009 m. rugsjo 2 d. pasitarime

Pareng Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Teism praktikos departamentas

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos,

taikant teritorij planavim reglamentuojanias teiss normas,

apibendrinimas

TURINYS

380 I. Teritorij planavim reguliuojantys teiss aktai

388 II. Teritorij planavimo svoka, rys ir planavimo dokument teisinis

statusas

III. Teritorij planavimo etapai

393 A. Prielaidos teritorij planavimo procesui pradti bei parengiamasis etapas

406 B. Teritorij planavimo dokument rengimo bei pasekmi vertinimo etapai

410 C. Baigiamasis teritorij planavimo etapas

417 IV. Teritorij planavimo dokument galiojimas ir keitimas

420 V. Visuomens dalyvavimas teritorij planavimo procese

VI. Procesiniai gin nagrinjimo ypatumai

429 A. Iankstin bylos, susijusios su teritorij planavimu, nagrinjimo ne

teisme tvarka

434 B. Tam tikri gin, susijusi su teritorij planavimu, nagrinjimo teisme

ypatumai


2/67

377

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos,

taikant teritorij planavim reglamentuojanias teiss normas, apibendrinimas

Keletas pastarj pasaulio istorijos imtmei pasiymjo itinspariu pramons, technologij, moni skaiiaus augimu, urbanizacijos

ir globalizacijos procesais, intensyviu mogaus skverbimusi gamt, jojevykstanius procesus. i reikini slygoti mogaus aplinkos, jo gyvenimokokybs pakitimai ne visada turi teigiam poveik. Mokslo ir technologijpasiekimai galino mog keisti savo aplink beprecedeniu mastu ir paiaisvairiausiais bdais. mogus tapo ne tik savo gamtins aplinkos dalimi, betir jos krju. Taiau mogaus galia kurti ir ormuoti savo aplink, neretaisiekiant tik vienadiens naudos, gali padaryti nepataisom al mogui ir joaplinkai. Todl pasaulio bendruomen jau daugel met akcentuoja darnaus

vystymosi btinyb.Darnaus vystymosi svoka buvo pateikta 1987 m. Pasaulio aplinkos irpltros komisijos ataskaitoje Ms bendra ateitis, pagal kuri is procesasyra suprantamas kaip pltra, tenkinanti monijos reikmes dabar, neapribojantgalimybi ateities kartoms tenkinti savsias; siekiant geresns gyvenimokokybs dabar ir ateityje, ekonomikos, socialins raidos ir aplinkos apsaugostikslai yra derinami ir papildantys vienas kit. Pagrindins darnaus vystymosinuostatos konkreiai buvo suormuluotos 1992 m. vykusiame pasauliovirni susitikime Rio de aneire, kuriame buvo priimta Darbotvark

21 pasaulin subalansuotos pltros veiksm programa, Rio aplinkosir pltros deklaracija bei subalansuoti mik tvarkymo principai. iamdokumentui pritar ir sipareigojo j gyvendinti daugiau kaip 180 pasauliovalstybi (vyriausybi) vadovai, skaitant ir Lietuv. Kaip nurodoma paiamedokumente, Darbotvark 21 yra pasaulins veiklos projektas vyriausybms,Jungtini Taut Organizacijai, pltros agentroms, nevyriausybinmsorganizacijoms ir nepriklausomoms grupms visose srityse, kuriosemogaus veikla daro poveik aplinkai. Jungtini Taut iniciatyva 2002

metais Johanesburge vykusiame aukiausio lygio susitikime buvo vertintaper 10 met po Rio de aneiro konerencijos pasiekta paanga ir patikslintiateities siekiai priimant Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracij irgyvendinimo plan. I i dokument turinio matyti, kad vienas i bdutikrinti darn teritorijos vystymsi yra teritorij planavimas. Tai i esmsyra pripainusi ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2003 m. rugsjo 11 d.nutarimu1Nr. 1160 patvirtintoje Nacionalinje darnaus vystymosi strategijoje.

1983 metais vykusioje Europos Tarybos ministr, atsaking u regioninplanavim, konerencijoje buvo priimta Europos regioninio (teritorinio)

1 in., 2003, Nr. 89-4029.


3/67

378


planavimo chartija2(dar inoma kaip Toremolinos chartija). iame dokumentebuvo pateiktas vienas i pirmj teritorijos planavimo apibrim, pagalkur teritorij planavimas geografin ekonomins, socialins, kultrins ir

ekologins visuomenins politikos iraika. Pats teritorij planavimas pagali Chartij tuo paiu metu yra mokslin disciplina, administracin procedrair valstybs politika, kuria siekiama darnaus region vystymosi ir konkreiosteritorijos tvarkymo pagal bendr strategij.

Lietuvos Respublikos teiss sistemoje teritorij planavimas yrasuprantamas kaip procedra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai,ems naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitomsslygomsnustatyti, ems, miko ir vandens naudmen, gyvenamj vietovi,gamybos bei infrastruktros sistemai formuoti, gyventoj uimtumui reguliuoti,fizini ir juridini asmen veiklos pltojimo teisms teritorijoje nustatyti.Atsivelgiant nurodytas teritorij planavimo sritis, o ypa tai, kad teritorijplanavimu yra siekiama utikrinti ypating ekologin, socialin, kultrin ir(ar) ekonomin reikm aplinkai turini teritorij apsaugos reikalavimus,nustatyti konkrei teritorij naudojimo reimus bei veiklos jose apribojimus,tampa aiku, kad is procesas yra glaudiai ir neatsiejamai susijs su valstybs,visuomens, ems sklyp ir kito nekilnojamojo turto savinink (valdytoj,naudotoj) interes derinimu, statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint j

teisi bei teist lkesi apsauga. gyvendinant teritorij planavimo dokumentsprendinius, daroma taka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turtosavinink (valdytoj, naudotoj) teisms bei teistiems interesams, taiau irekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems

jos elementams, visuomens nari sveikatai, kultros paveldui ir kitiemsvalstybei bei visuomenei svarbiems objektams. Tvirtinamu teritorij planavimodokumentu yra ireikiama ne tik valstybs (vietos savivaldos institucij) politikadl konkreios teritorijos, bet ir kompromisas tarp valstybs (savivaldybs),

jai atstovaujani institucij, nekilnojamojo turto savinink ir suinteresuotosvisuomens bei atskir jos nari. Todl tik statym ir postatymini teissakt (neprietaraujani auktesn teisin gali turintiems teiss aktams)nuostat laikymasis teritorij planavimo procese yra prielaida suderinti irutikrinti valstybs, visuomens, fizini bei juridini asmen teises ir teistusinteresus. Teiss akt, susijusi su teritorij planavimu, gyvendinimui vieojoadministravimo subjektai turi teis priimti administracinio reglamentavimoteiss aktus. i akt teistumo ir pagrstumo kontrol priskiriamaadministraciniams teismams, kuriems tenka svarbus vaidmuo sprendiant

2 https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=974473&SecMode=1&DocId=681646&Usage=2


4/67

379



teritorij planavimo procese kylanius administracinius ginus, taip ne tikutikrinant io proceso dalyvi teises bei teistus interesus, bet ir juos suderinantsu valstybs ir visuomens interesais. Dl i prieasi Lietuvos vyriausiajame

administraciniame teisme buvo parengtas teism praktikos, taikant teritorijplanavim reglamentuojanias teiss normas, apibendrinimas.

Atsivelgiant tai, kad nuo 2004 m. gegus 1 d. sigaliojus naujai LietuvosRespublikos teritorij planavimo statymo redakcijai buvo atlikti esminiaiteritorij planavimo proces reglamentuojani teiss norm pakeitimai,parengtam apibendrinimui i esms atrinkti nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m.birelio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir Vyriausiasisadministracinis teismas) inagrintose administracinse bylose priimti sprendimai,

kartu atsivelgiant ir kai kurias ankstesnio laikotarpio administracines bylas,kuriose suformuotos teiss taikymo taisykls yra aktualios ir iomis dienomis.Pabrtina, kad apibendrinime pateikiamos ne naujos teiss akt aikinimo

taisykls, kurios, paisant teisins valstybs princip, gali bti formuojamos tiknagrinjant konkreias bylas, o aktualios administracini teism praktikosanaliz, kurios tikslas pateikti susistemint mediag, leidiani greitai rastiinformacij apie tai, kaip panaaus pobdio bylas sprendia Lietuvos vyriausiasisadministracinis teismas bei supaindinti su vyraujaniomis teism praktikostendencijomis. Kartu atkreiptinas dmesys tai, kad nagrindamas bylas teismasteiss normas aikina ir taiko ne a priori (i lot. i anksto; nepatikrinus), okonkreioje byloje, atsivelgdamas konkreios bylos faktines aplinkybes ir iassiedamas su taikytina teiss norma. Dl to kiekvienas teismo pateiktas teissaikinimas gali ir turi bti suprantamas ir aikinamas tik konkreios byloskontekste. Bandymas taikyti teiss taikymo taisykles, suformuluotas konkreioseteismo bylose, neturiniose esminio panaumo su byla, kuri nagrinjant buvosuformuluotas tas teismo precedentas, reikt t pat, kaip taikyti teiss normteisiniam santykiui, kurio i norma nereglamentuoja. Todl Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo iaikinimai taikytini tik teismams nagrinjant panaiasarba analogikas savo faktinmis aplinkybmis bylas.

Pastebtina ir tai, kad teism praktika nra visikai statika. Ji gali btivystoma, kai tai yra neivengiamai, objektyviai btina, btinum tinkamaimotyvuojant. Siekis stiprinti mogaus teisi apsaug yra svarbus tikslas, galintispateisinti teism praktikos kitim. Tinkamai motyvuota teism praktikos raida,kai ji nra atsitiktin, atitinka teisins valstybs imperatyv (2009 m. kovo 17d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A14367/2009;

2008 m. rugsjo 4 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje bylojeNr. A556984/2008, Administracin jurisprudencija Nr. 6(16), 2008, p. 224239).


5/67

380


I. Teritorij planavim reguliuojantys teiss aktai

1. Teiss aktas, nustatantis pagrindines nuostatas reglamentuojaniasLietuvos Respublikos teritorij planavim, planavimo organizatori, planrengj, fizini, juridini asmen, valstybs ir savivaldybi institucij teisesir pareigas iame procese, yra Lietuvos Respublikos teritorij planavimostatymas (in., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; toliau ir Teritorij

planavimo statymas). statym sudaro deimt skirsni. Pirmasis skirsnistvirtina bendrsias nuostatas. Antrasis, treiasis ir ketvirtasis skirti atskiromsteritorij planavimo rims atitinkamai bendrajam, specialiajam ir detaliajam

planavimui. Penktasis reglamentuoja teritorij planavimo dokument derinimoir teikimo tvirtinti bendrj tvark, etasis teritorij planavimo informacinsistem, septintasis teritorij planavimo vieum, atuntasis valstybinteritorij planavimo prieir, devintasis teritorij planavimo ir prieirosspecialistus, deimtasis alos atlyginim ir atsakomyb u statymo paeidim.

Su teritorij planavimu susijusius ir tam tikrus atskirus teisiniussantykius reguliuojanios nuostatos yra tvirtintos ir kituose teiss aktuose3.

1.1. Atskir bendrj (generalini) plan, pagal planuojam teritorij,

struktr ir turin, bendrojo (generalinio) plano rengimo, derinimo,tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvark nustato Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2004 m. gegus 7 d. sakymu Nr. D1-263 (in., 2004, Nr. 83-3029;2006, Nr. 145-5559; 2007, Nr. 73-2917) patvirtintos:

1.1.1 Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisykls,1.1.2. Savivaldybs teritorijos bendrojo plano rengimo taisykls bei1.1.3. Miest ir miesteli teritorij bendrj plan rengimo taisykls.1.2. Bendrosios specialj teritorij planavim reguliuojanios nuostatos

yra tvirtintos Teritorij planavimo statymo treiajame skirsnyje (1318str.). Paymtina, jog specialusis teritorij planavimas pasiymi planavimodokument ri gausa (Teritorij planavimo statymo 15 str.), todl iplan rengim, vie svarstym, derinim, tikrinim, tvirtinim ir keitim beiplanavimo proceso dalyvi tarpusavio santykius iame procese ir procedrosereguliuoja nemaai postatymini teiss akt:

1.2.1. Auktybini pastat idstymo specialij plan rengimotaisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegus

3 iame apibendrinime nra pretenduojama pateikti baigtin vis teritorij planavim reglamentuojani

teiss akt sra, todl tam tikr su teritorij planavimu susijusius santykius reguliuojani nuostatgalbt galima rasti ir kituose, apibendrinime konkreiai nenurodytuose norminiuose teiss aktuose.


6/67

381



5 d. sakymu Nr. D1-264 (in., 2004, Nr. 79-2811), taikomos auktybinipastat idstymo miestuose specialiajam planavimui.

1.2.2. Didij prekybos moni idstymo specialij plan rengimo

taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos kio ministro ir LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2004 m. gegus 26 d. sakymu Nr. 4-201/D1-290 (in., 2004, Nr. 96-3552), reguliuojanios didij prekybos moni(mamenins prekybos centr) idstymo ir pltros savivaldybs teritorijojespecialj planavim.

1.2.3. Inrastruktros pltros (ilumos, elektros, duj ir nafos tiekimotinkl) specialij plan rengimo taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikoskio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birelio 11 d.

sakymu Nr. 4-240/D1-330 (in., 2004 Nr. 97-3589).1.2.4. Kratovaizdio tvarkymo specialij plan rengimo taisykls,patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegus 5 d.sakymu Nr. D1-264 (in., 2004 Nr. 79-2811), nustatanios reikalavimuskratovaizdio plan rengimui, derinimui, tvirtinimui bei keitimui.

1.2.5. Susisiekimo komunikacij specialij plan rengimo taisykls,patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikosaplinkos ministro 2006 m. lapkriio 24 d. sakymu Nr. 3-453/D1-549 (in.,2006, Nr. 130-4924), reglamentuojanios nacionalinio, regiono, rajono irvietovs lygmens susisiekimo komunikacij specialij plan rengim.

1.2.6. ilumos kio specialij plan rengimo taisykls, patvirtintosLietuvos Respublikos kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2004 m. sausio 16 d. sakymu Nr. 4-13/D1-28 (in., 2004, Nr. 12-360),reguliuojanios savivaldybs teritorijos ar jos dali ilumos kio specialjplanavim.

1.2.7. Vandens tiekimo ir nuotek tvarkymo inrastruktros pltrosplan rengimo taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. gruodio 29 d. sakymu Nr. D1-636 (in., 2007, Nr. 8-337).1.2.8. ems reormos emtvarkos projekt rengimo ir gyvendinimo

metodika, patvirtinta ems ir mik kio ministerijos 1998 m. balandio23 d. sakymu Nr. 207 (in., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690),reglamentuojanti ems reormos emtvarkos projekt rengimo irgyvendinimo tvark bei kontrol.

1.2.9. Kaimo pltros emtvarkos projekt rengimo ir gyvendinimotaisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos ems kio ministro ir Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjio 11 d. sakymu Nr. 3D-476/D1-429 (in., 2004, Nr. 127-4581).


7/67

382


1.3. Bendrosios nuostatos detaliajam planavimui reguliuoti yratvirtintos Teritorij planavimo statymo ketvirtajame skirsnyje (1326 str.), oias nuostatas detalizuoja:

1.3.1. Teritorij planavimo statymo 20 straipsnio 2 dalyje tvirtintossavivaldybs teiss sudaryti sutartis dl teritorij planavimo organizatoriausteisi ir pareig perdavimo ems sklyp valdytojui ar naudotojui realizavimoslygas ir tvark nustato Detaliojo teritorij planavimo organizatoriaus teisiir pareig perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraas, patvirtintasLietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. gegus 26 d. nutarimu Nr. 635(in., 2004, Nr. 86-3120).

1.3.2. Valstybs sienos, krato apsaugos ir strategins reikms objektdetalij plan rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos apraas, patvirtintasLietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1315(in., 2000, Nr. 95-2981; 2007, Nr. 17-642).

1.3.3. Detalij plan rengimo taisykls, patvirtintos LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2004 m. gegus 3 d. sakymu Nr. D1-239 (in.,2004, Nr. 79-2809; 2006, Nr. 114-4364).

1.4. Teritorij planavimas yra glaudiai susijs su vairiais visuomens(jos dalies) interesais, todl teritorij planavimo procesas i esms yra vieas,visuomenei yra sudaromos slygos jame dalyvauti (Teritorij planavimo

statymo 3033 str.). Detalias bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijplanavimo dokument projekt rengimo vieum utikrinanias procedrasbei visuomens dalyvavimo teritorij planavimo procese tvark nustatoVisuomens dalyvavimo teritorij planavimo procese nuostatai, patvirtintiLietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. rugsjo 18 d. nutarimu Nr. 1079(in., 1996, Nr. 90-2099; 2007, Nr. 33-1190).

1.5. Teritorij planavimo statymo 10 straipsnio 6 dalis, 17 straipsnio6 dalis ir 25 straipsnio 6 dalis nustato, kad prie pradedant rengti bendrojo,specialiojo ir detaliojo teritorij planavimo dokumentus, turi btiparengiamos ir pateikiamos planavimo slygos (slyg svadas). Detaliplanavimo slyg rengimo, idavimo ir galiojimo tvark nustato Planavimoslyg teritorij planavimo dokumentams rengti parengimo ir idavimotvarkos apraas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004m. gegus 7 d. sakymu Nr. D1-262 (in., 2004, Nr. 83-3028; 2008, Nr. 71-2754). io Tvarkos aprao gyvendinimo aspektu, pamintinas ir Planavimoslyg teritorij planavimo dokumentams rengti parengimo ir i dokumentderinimo ministerijoje bei jai pavaldiose ir reguliavimo sriiai priskirtose

staigose tvarkos apraas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2008 m. gegus 30 d. sakymu Nr. D1-294 (in., 2008, 66-2516).


8/67

383



1.6. Teritorij planavimo dokumento sprendini pasekmi vertinimoetapo principus, aspektus bei pat proces reglamentuoja LietuvosRespublikos Vyriausybs 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (2004, Nr.

113-4228) patvirtintas Teritorij planavimo dokument sprendini poveikiovertinimo tvarkos apraas. Paymtina, kad vykdant specialj arba detaljteritorij planavim, Lietuvos Respublikos planuojamos kins veiklospoveikio aplinkai vertinimo statymo (in., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3015) 7 straipsnyje nustatytais atvejais privalo bti atliekamas planuojamoskins veiklos poveikio aplinkai vertinimas, jei jis nebuvo atliktas (Teritorijplanavimo statymo 17 str. 4 d. ir 25 str. 4 d.).

1.7. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis,

saugom teritorij sistem, saugom teritorij steigimo, apsaugos, tvarkymoir kontrols teisinius pagrindus, taip pat veikl jose reglamentuoja LietuvosRespublikos saugom teritorij statymas (in., 1993, Nr. 63-1188; 2001,Nr. 108-3902) (toliau ir Saugom teritorij statymas), kurio 28 straipsnisSaugom teritorij planavimas nustato bendruosius saugom teritorijplanavimo dokument rengimo tvarkos reikalavimus. Saugom teritorijbei Teritorij planavimo statymo nuostat gyvendinim, vykdant teritorijplanavim saugomose teritorijose, detalizuoja ie postatyminiai aktai:

1.7.1. Saugom teritorij tipiniai apsaugos reglamentai, patvirtintiLietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. rugpjio 19 d. nutarimu Nr. 996(in., 2004, Nr. 131-4704), taikomi rengiant saugom teritorij tvarkymoplanus (planavimo schemas).

1.7.2. Saugom teritorij strateginio planavimo dokument rengimoir tvirtinimo tvarkos apraas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs2004 m. birelio 9 d. nutarimu Nr. 709 (in., 2004, Nr. 93-3409), nustatantissaugom teritorij strateginio planavimo dokument tikslus, objektus,rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvark.

1.7.3. Gamtini rezervat tvarkymo plan rengimo taisykls, patvirtintosLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjio 23 d. sakymuNr. 456 (in., 2002, Nr. 89-3812; 2004, Nr. 79-2810), reglamentuojaniosvalstybini rezervat ir j buerins apsaugos zon, valstybiniuose parkuoseir bioseros rezervatuose esani gamtini rezervat bei gamtini rezervatiniapyrubi tvarkymo plan rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvark.

1.7.4. Saugom teritorij ir j zon rib plan rengimo taisykls,patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkriio 7

d. sakymu Nr. D1-585 (in., 2007, Nr. 117-4801), nustatanios saugomteritorij ir j zon rib plan struktr, planavimo proces ir sigaliojimo


9/67

384


tvark. Paymtina, kad vadovaujantis minto sakymo 2 punktu, i Taisyklireikalavimai dl saugom teritorij ir j zon rib plan sudties ir turinionetaikomi iki sakymo sigaliojimo (2007 m. lapkriio 16 d.) pradtiems rengti

toki dokument projektams.1.7.5. Valstybini park, bioseros rezervat ir draustini tvarkymo

plan rengimo taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2002 m. gruodio 21 d. sakymu Nr. 656 (in., 2003, Nr. 4-150; 2004, Nr. 105-3903), reglamentuoja valstybini park, bioseros rezervat ir draustinitvarkymo plan rengimo tvark, taip pat planavimo proceso dalyvitarpusavio santykius io proceso metu.

1.8. Nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos ir teritorij planavim,

be kita ko, reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultros paveldoapsaugos statymo (in., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 22 straipsnis.Pamintinos ir Nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos specialiojo teritorijplanavimo dokument rengimo taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikoskultros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birelio23 d. sakymu Nr. V-261/D1-322 (in., 2005, Nr. 81-2973, 2008, Nr. 144-5797),nustatanios nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos specialiojo planavi-mo dokument sudt, iais dokumentais nustatomas teritorines apsaugospriemones, i dokument rengimo, vieo svarstymo, derinimo, tvirtinimo,keitimo ir galiojimo tvark.

1.9. Bendrieji rekreacini teritorij planavimo reikalavimai yra nustatytiLietuvos Respublikos turizmo statymo (in., 1998, Nr. 32-852, 2002, Nr. 123-5507) 23 straipsnio 47 dalyse. Detalesn i teritorij planavimo tvark nustatoLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. sakymu Nr. D1-35(in., 2004, Nr. 18-554) patvirtinti Rekreacini teritorij naudojimo, planavimoir apsaugos nuostatai. Nacionalinio, regiono, rajono teritorij specialiojoplanavimo turizmo ir rekreacijos schem ir plan (projekt) rengimo,

derinimo ir tvirtinimo tvark, turizmo ir rekreacijos teritorij planavimoproceso dalyvi tarpusavio santykius io proceso metu reglamentuoja Turizmoir rekreacijos schem ir plan (projekt) rengimo taisykls, patvirtintos LietuvosRespublikos kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m.birelio 17 d. sakymu Nr.4-246/D1-341 (in., 2004, Nr. 103-3814).

1.10. Pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties, bdo ir pobdionustatymo ir keitimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos emsstatymo (in., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 24 straipsnyje. Pagrindins

tikslins ems naudojimo paskirties nustatym ormuojant naujus emssklypus ir praym pakeisti pagrindin tikslin ems naudojimo paskirt


10/67

385



padavim, nagrinjim ir sprendim primim reglamentuoja Pagrindinstikslins ems naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarka, patvirtintaLietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. rugsjo 29 d. nutarimu Nr. 1073

(in., 1999, Nr. 83-2471; 2004, Nr. 152-5545). Pamintinas ir Miko emspavertimo kitomis naudmenomis tvarkos apraas, patvirtintas LietuvosRespublikos Vyriausybs 2002 m. gegus 9 d. nutarimu Nr. 641 (in., 2002,Nr. 48-1840; 2007, Nr. 30-1099).

1.11. Pagrindins nuostatos, reguliuojanios valstybin teritorijplanavimo prieir, yra tvirtintos Teritorij planavimo statymo atuntajameskirsnyje (3435 str.). statymo nuostatas detalizuoja Teritorij planavimo irstatybos valstybins prieiros bei statini naudojimo prieiros nuostatai,patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. balandio 16 d. nutarimuNr. 370 (in., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075), reglamentuojantysLietuvos Respublikos teritorij planavimo ir statybos valstybin prieirbei statini naudojimo prieir, nustatantys prieir atliekani institucijfunkcijas ir teises. Pai teritorij planavimo dokument tikrinim, atliekamteritorij planavimo valstybin prieir pagal kompetencij vykdaniojeinstitucijoje, reglamentuoja Teritorij planavimo dokument tikrinimo tvarkosapraas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandio23 d. sakymu Nr. D1-200 (in., 2004, Nr. 78-2756).

2. Tam tikrus su teritorij planavimu susijusius teisinius santykius taippat reglamentuoja Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys(konvencijos):

2.1. Konvencija dl teiss gauti inormacij, visuomens dalyvavimopriimant sprendimus ir teiss kreiptis teismus aplinkosaugos klausimais(Orhuso konvencija) (Lietuvos Respublikos statymas Dl Konvencijos dlteiss gauti inormacij, visuomens dalyvavimo priimant sprendimus ir teisskreiptis teismus aplinkosaugos klausimais ratifikavimo (in., 2007, Nr. 94-3773)), teritorij planavimo procese, be kita ko, utikrinanti visuomens nari

teises gauti su aplinkosauga susijusi inormacija, teikti silymus bei kreiptis nacionalinius teismus aplinkosaugos klausimais.

2.2. Europos kratovaizdio konvencija (Lietuvos Respublikos statymasDl Europos kratovaizdio konvencijos ratifikavimo (in., 2002, Nr. 104-4616)), nustatanti tam tikrus kratovaizdio apsaugos reikalavimus beipriemones teritorij planavimo procese.

3. Aikinant su teritorij planavimu susijusius teisinius santykiusreguliuojanias teiss normas, be kita ko, yra aktuali ir Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo sprendimuose (plaija prasme) ormuojama oficialikonstitucin doktrina. iuo aspektu yra pamintini:


11/67

386


3.1. Konstitucinio Teismo 2007 m. birelio 27 d. nutarimas Dl LietuvosRespublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss aktskelbimo ir sigaliojimo tvarkos (1993 m. balandio 6 d. redakcija) ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybs 1994 m. gruodio 19 d. nutarimo Nr. 1269 Dl Kurinerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (1994 m.gruodio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

3.2. Konstitucinio Teismo 2009 m. birelio 22 d. nutarimas Dl LietuvosRespublikos teritorij planavimo statymo (2004 m. sausio 15 d. redakcija)22 straipsnio 6 dalies (2006 m. birelio 8 d. redakcija) atitikties LietuvosRespublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. gegus26 d. nutarimu Nr. 635 Dl Detaliojo teritorij planavimo organizatoriaus

teisi ir pareig perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraopatvirtinimo patvirtinto detaliojo teritorij planavimo organizatoriausteisi ir pareig perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprao 7.2 punkto(2007 m. sausio 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo, Lietuvos Respublikosmik statymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002m. gegus 9 d. nutarimo Nr. 641 Dl Miko ems pavertimo kitomisnaudmenomis tvarkos patvirtinimo 1 punktu patvirtintos miko emspavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punkto atitikties LietuvosRespublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos mik statymo, LietuvosRespublikos teritorij planavimo statymo nuostatoms.

4. Pastebtina, kad iuo metu galiojanios pagrindins teritorijplanavim ar atskiras io proceso dalis reguliuojanios teiss akt nuostatos,iskyrus kai kurias iimtis, sigaliojo kartu su nauja Teritorij planavimostatymo redakcija, t. y. nuo 2004 m. gegus 1 d., todl nagrinjant ginus,kylanius i iki mintos datos pradt teritorij planavimo proces, tampaaktualus taikytin teiss norm klausimas.

4.1. Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo pakeitimo statymo(toliau ir Pakeitimo statymas) 4 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos2004 m. rugsjo 28 d. statymo Nr. IX-2465 (in., 2004, Nr. 152-5531) redakcija)nustatyta, kad iki 2004 m. gegus 1 d. pradti rengti teritorij planavimodokumentai (iskyrus bendruosius planus), kuriems iduotos planavimo slygos,sudarytos planavimo darb sutartys ir pradtos vieo svarstymo su visuomeneprocedros, baigiami rengti pagal iki mintos datos galiojus Lietuvos Respublikosteritorij planavimo statym ir kitus teritorij planavim reglamentavusius

teiss aktus. Tad tam tikrais atvejais teritorij planavimo dokumentai privalo btirengiami, o ginai dl iame procese priimt sprendim turi bti nagrinjami,


12/67

387



taikant iki 2004 m. gegus 1 d. galiojusias teritorij planavim reglamentavusiasnormas. T ne kart yra akcentavs ir Vyriausiasis administracinis teismas (pvz.,2006 m. vasario 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. A7850/2006).

Administracinje byloje Nr. A5751415/2008 teisj kolegija, sprsdamaklausim dl taikytin teiss norm, kai planavimo slygos buvo ne kartkeistos, atsivelgdama tai, kad teritorij planavim reglamentavusieji teissaktai numat, jog planavimo procesas laikomas pradtu, idavus planavimoslygas, bei numat planavimo slyg pakeitimo (tikslinimo) institut,konstatavo, jog Pakeitimo statymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminasplanavimo slygos turi bti aikinamas kaip kompetentingos institucijosiduotos naujos planavimo slygos, nuo kuri idavimo planavimo procesas

laikomas pradtu, o ne kaip jau iduotas slygas patikslinanios planavimoslygos. Byloje buvo nustatyta, kad planavimo slygos buvo iduotos2002 m. liepos 8 d. ir pagal ias slygas pradtos vykdyti teritorijos planavimoprocedros, o 2004 m. gegus 20 d. buvo iduotos patikslintos planavimoslygos, kuri patikslinimas, teisj kolegijos vertinimu, neturi reikms taikantPakeitimo statymo 4 straipsnio 2 dal. Gino teritorijos detalusis planas turjobti baigtas rengti pagal iki 2004 m. gegus 1 d. galiojus Teritorij planavimostatym ir kitus teritorij planavim reglamentavusius teiss aktus (2008 m.rugpjio 11 d. nutartis administracinje byloje Nr. A5751415/2008).

Administracinje byloje Nr. A17316/2007 Vyriausiojo administracinioteismo teisj kolegija, atsivelgdama tai, kad slygos detaliesiems planams irspecialiojo planavimo dokumentams rengti buvo iduotos 2004 m. balandio5 d., o Kauno miesto savivaldybs inormacija apie rengiamus detaliuosiusplanus pagal 2004 m. kovo 12 d. sra Kauno dienoje ispausdinta 2004 m.kovo 18 d., konstatavo, jog individualiam visuomeniniam santykiui taikytinasiki 2004 m. gegus 1 d. galiojs Teritorij planavimo statymas bei ikinurodyto laikotarpio teritorij planavim reglamentav teiss aktai (2007 m.

kovo 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. A17316/2007). Analogika ivadapadaryta ir administracinje byloje Nr. A438679/2008. ioje byloje teisjkolegija nustat, kad projektavimo darb rangos sutartis su plano rengjubuvo sudaryta 2003 m. lapkriio 3 d., gino detalusis planas pradtas rengti2003 m. gruodio 16 d. pagal Vilniaus miesto savivaldybs administracijosdirektoriaus sakymu patvirtintas detaliojo plano rengimo slygas, o vieosvarstymo su visuomene procedros buvo pradtos 2003 m. spalio 1 d.,laikratyje ispausdinus skelbim apie numatom rengti detalj plan, pagal

kur pirmasis vieas susirinkimas su visuomene vyko 2003 m. spalio 10 d.(2008 m. balandio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. A438679/2008).


13/67

388


II. Teritorij planavimo svoka, rys ir planavimo dokument teisinis statusas

1. statymin teritorij planavimo definicija yra pateikiama Teritorijplanavimo statymo 2 straipsnio 35 dalyje. ioje nuostatoje tvirtinta, kadteritorij planavimas nustatyta procedra teritorijos vystymo bendrajaierdvinei koncepcijai, ems naudojimo prioritetams, aplinkosaugos,paminklosaugos ir kitoms slygoms nustatyti, ems, miko ir vandensnaudmen, gyvenamj vietovi, gamybos bei inrastruktros sistemaiormuoti, gyventoj uimtumui reguliuoti, fizini ir juridini asmenveiklos pltojimo teisms teritorijoje nustatyti. Aikindamas apibrimteritorij planavimo tiksl, tvirtint to paties statymo 3 straipsnyje,kontekste, Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, jog teritorijplanavimas tai fizini, juridini asmen veiklos teritorinis organizavimas,kuriuo siekiama utikrinti viej interes racional teritorijos panaudojimspecifiniu bdu nustatant ar ormuojant tam tikr teritorij juridin status,kuris ireikiamas statymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuosedokumentuose, kuriuose ratu ir grafikai ufiksuojamos inios apie teritorij,ems sklypus arba j grupes, j tvarkymo ir pltojimo reikmes, slygas bei

tvark (2005 m. vasario 17 d. nutartis administracinje byloje Nr. A4247/2005;taip pat r. 2006 m. birelio 19 d. nutart administracinje byloje Nr. A41039/2006; 2006 m. sausio 22 d. nutart administracinje byloje Nr. A1486/2007;

2008 m. gruodio 4 d. nutart administracinje byloje Nr. A822-1968/2008; 2008

m. spalio 30 d. nutart administracinje byloje Nr. A8221678/2008).2. Viena i teritorij planavimo ri yra bendrasis teritorij planavimas,

kuris apibriamas kaip kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymopolitikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms

tvarkymo priemonms nustatyti (Teritorij planavimo statymo 2 str. 2 d.).2.1. Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, jog teritorijos

bendrasis planavimas yra sudtingas, daug laiko trunkantis kompleksinisplanavimo procesas, kurio metu tarpusavyje derinami visuomens poreikiai,planuojamos teritorijos kratovaizdio ypatumai, geografin padtis,geologins slygos, urbanistikos, architektros, techniniai, aplinkosaugos,paveldosaugos, ems kio paskirties ems naudojimo ir tvarkymoreikalavimai, ems ir kito nekilnojamojo turto savinink ir treij asmen

teiss, valstybs saugumo ir gynybos poreikiai (2008 m. sausio 31 d. nutartisadministracinje byloje Nr. A525135/2008).


14/67

389



2.2. Bendrojo teritorij planavimo rezultatai yra tvirtinami teritorijosbendrajame (generaliniame) plane, kuris Teritorij planavimo statymo 2straipsnio 1 dalyje apibriamas kaip teritorij kompleksinio planavimo

dokumentas, kuriame, atsivelgiant teritorij planavimo lygmenis ir udavinius,nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvin koncepcija ir teritorijosnaudojimo bei apsaugos principai. Vadovaujantis Teritorij planavimo statymo9 straipsnio 2 dalimi, is dokumentas yra privalomas visiems planuojamojeteritorijoje esanio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams arnaudotojams. Aikindamas ias Teritorij planavimo statymo nuostatas,Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, jog bendrasis teritorijosplanas i esms nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus

(tam tikras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijosnekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiaispoymiais neapibdinti subjektai). Kadangi bendrasis teritorijos planas atitinkaAdministracini byl teisenos statymo 2 straipsnio 13 dalyje4 tvirtintusnorminio teiss akto poymius, jis yra laikytinas norminiu administraciniuaktu (2005 m. balandio 7 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS8115/2005).Administracinje byloje Nr. A101020/2004 teisj kolegija taip pat konstatavo,kad sprendimas, kuriuo patvirtintas Kauno miesto bendrasis planas, laikytinasnorminiu aktu Administracini byl teisenos statymo 2 straipsnio 13 dalies

ir Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo 3 straipsnio 17dalies prasme (2004 m. gruodio 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. A101020/2004). Pozicijos, kad bendrasis (generalinis) planas yra norminis teissaktas, Vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laiksi ir vlesnje savopraktikoje (pvz., 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. A17301/2007; 2007 m. rugsjo 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS5324/2007;2009 m. balandio 30 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS146213/2009; 2009m. gegus 14 d. nutartis administracinje byloje Nr. A442654/2009).

2.3. Paymtina, kad nors pagal Teritorij planavimo statymo9 straipsnio 2 dal bendrasis teritorijos planas yra privalomas visiemsplanuojamoje teritorijoje esanio nekilnojamojo turto savininkams, t. y.bendrasis planas yra ems savinink nuosavybs teises ribojantis veiksnys,taiau is ribojimas taip pat nra absoliutus. To paties statymo 12 straipsnio 4dalis nustato, kad savivaldybs teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendriejiplanai nekeiiami, jei i plan gyvenamosios, visuomenins, pramonsir sandliavimo bei komercins paskirties teritorijose numatomi kitonaudojimo bdo (negu nustatytas) ems sklypai sudaro ne daugiau kaip 20

4 in., 1999, Nr. 13-308; 2001, Nr. 85-2566.


15/67

390


procent bendro konkreios teritorijos paymto ploto. Atsivelgdamas tai,Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavs, jog pareikjai detaliojoplanavimo procedromis gali siekti, kad net iki 20 procent atitinkamame

kaime numatytos pramons ir verslo teritorijos bt pakeista kitokipagrindin tikslin ems naudojimo paskirt (2008 m. sausio 31 d. nutartisadministracinje byloje Nr. A525135/2008). Kitoje byloje teisj kolegija nurod,kad Teritorij planavimo statymo 12 straipsnio 4 dalyje tvirtindamas nuostat kol atitinkamoje teritorijoje kito naudojimo bdo ems sklypai sudarone daugiau nei 20 procent tos teritorijos ploto statym leidjas laiksinuomons, kad iki 20 procent kito naudojimo bdo ems sklypas netursesmins takos atitinkamai teritorijai, todl i aplinkyb numat kaip vien i

slyg, kai savivaldybs teritorijos bendrasis planas nekeiiamas. Nurodiusi,jog savivaldybs taryba, kaip ir kiekvienas kitas vieojo administravimosubjektas, savo diskrecijos teis gali realizuoti tik statymo nustatytose riboseir atsivelgdama tai, kad statym leidjas imperatyviai nurod, jog esanttam tikroms slygoms bendrieji planai nekeiiami, teisj kolegija pripaino,

jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybs taryba, ginijamu sprendimunustatydamas, jog visuomenins paskirties teritorij keitimas kito naudojimobdo teritorijas galimas tik laikantis bendrojo plano svarstymo ir tvirtinimoprocedr, nustat kitok nei statyme teisin reguliavim (2007 m. gruodio 3d. nutartis administracinje byloje Nr. A51067/2007).

3. Specialj teritorij planavim Teritorij planavimo statymo 2straipsnio 28 dalyje statym leidjas apibr kaip atskiroms veiklos sritimsreikaling teritorij erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugospriemoni planavim. To paties straipsnio 27 dalyje, specialusis planas(projektas) yra apibdinamas kaip teritorij planavimo dokumentas, kuriame,atsivelgiant teritorij planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiromsveiklos sritims reikaling teritorij vystymo, inrastruktros tvarkymo ir

(ar) apsaugos kryptys, priemons ir reikalavimai. Pagrindiniams specialiojoteritorij planavimo proceso aspektams reglamentuoti statym leidjastvirtino bendrsias nuostatas Teritorij planavimo statymo treiajameskirsnyje Specialusis teritorij planavimas.

Skirtingai nei bendrasis ar detalusis planavimas, specialusis teritorijplanavimas pasiymi didele specialiojo teritorij planavimo dokument,ivardint Teritorij planavimo statymo 15 straipsnio 1 dalyje, vairove.i vairov lemia, jog specialusis teritorij planavimo dokumentas pagal

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojam praktik gali btipriskiriamas arba prie normini, arba prie individuali administracini akt.


16/67

391



Pamintina, kad administracinje byloje Nr. AS62216/2008 teisj kolegija yrapaymjusi, jog Teritorij planavimo statymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kadspecialiojo teritorij planavimo organizatoriai gali rengti ir kitus reikalingus

specialiojo teritorij planavimo dokumentus, kas leidia daryti ivad, jogisamaus specialiojo teritorij planavimo dokument srao statymasnenustato. Pagal Teritorij planavimo statymo 4 straipsnio 3 dal, specialusisteritorij planavimas skirstomas lygmenis pagal planuojamos teritorijosdyd ir sprendini konkretizavimo lyg gali bti nacionalinio (visa valstybsteritorija), regiono (valstybs teritorijos dalys, isiskirianios administraciniu(apskritys), principiniu funkciniu bendrumu), rajono (regiono dalys,isiskirianios administraciniu (savivaldybs), konkreiu funkciniu bendrumu)ir vietovs (ems sklypai ar j grups) lygmens specialiojo teritorij planavimodokumentai. Taigi vien faktas, jog konkretus teritorij planavimo dokumentasyra priskirtinas prie specialiojo teritorij planavimo dokument, neleidiadaryti ivados, jog jis yra norminio pobdio aktas. Tai, ar konkretus specialiojoteritorij planavimo dokumentas yra norminio ar individualaus pobdio, galibti sprendiama tik kiekvienu konkreiu atveju, atsivelgiant io dokumentoreguliavimo apimt ir jo pobd bei kitus kriterijus. ioje byloje teisj kolegija,vertinusi skundiamos nutarties turin, pripaino, jog pirmosios instancijosteismo ivada apie pareikj nurodyto specialiojo plano (specialij plan)

priskyrim norminio pobdio aktams nelaikytina motyvuota ir argumentuota,kadangi i esms padaryta remiantis specialij plan apskritai bei specialiojoteritorij planavimo svok abstrakiu vertinimu, o ne nagrintin specialijplan reguliavimo apimties ir turinio, pobdio bei kit kriterij analize (2008m. balandio 7 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS62216/2008)5.

Sprsdamas klausim dl Pajrio regioninio parko tvarkymo planoteisinio statuso, Vyriausiasis administracinis teismas yra nurods, jogvalstybinio parko, t. y. saugomos teritorijos, tvarkymo planai (planavimoschemos) priskirtini prie specialiojo teritorij planavimo dokument,kurie reglamentuoja veikl saugomoje teritorijoje6. Jais nustatomi tam tikridraudimai, ribojimai ar leidimai atitinkamai veiklai visoje parko teritorijojear tam tikrose jo dalyse. ie nustatymai yra programinio, nevienkartiniopobdio ir yra skirti individualiais poymiais neapibdint asmen grupei.

5 Pavyzdiui, Teritorij planavimo statymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta galimyb tam tikraisatvejais vietoje detalij plan rengti emvald planus (projektus), kurie priskirtini prie specialiojoteritorij planavimo dokument (Teritorij planavimo statymo 15 str. 1 d. 1 p.). Taiau vertinus ispecialiojo planavimo dokument pobd, turin ir esm, jie tam tikrais atvejais galt bti laikomiir individualaus pobdio teiss aktais.

6 Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymo 5 str. 1 d. 3 p., 12 str. 3 d., 13 str. in., 2001, Nr.108-3902.


17/67

392


Todl Pajrio regioninio parko tvarkymo planas yra norminis teiss aktas(2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS1555/2006; taippat r. 2005 m. vasario 8 d. nutart administracinje byloje Nr. A4195/2005;.

2005 m. spalio 5 d. nutart administracinje byloje Nr. AS5335/2005; 2007 m.gruodio 3 d. iplstins teisj kolegijos sprendim administracinje byloje Nr.I1413/2007, Administracin jurisprudencija Nr. 3(13), 2007, p. 824; 2009 m.vasario 21 d. nutart administracinje byloje Nr. A14688/2009).

4. Teritorij planavimo statymas detalj planavim apibria kaipsavivaldybs teritorijos dali planavim ems sklypo naudojimo ir veiklosjame pltojimo slygoms, teisms ir prievolms nustatyti, pakeisti arbapanaikinti. Tai reikia, kad detalusis planavimo procesas visada nukreiptas

konkret ems sklyp ar j grupes ir io proceso metu detaliojo planavimodokumentuose tvirtinami nustatantys veiklos ems sklype slygas, teises irprievoles, sprendiniai (2005 m. vasario 17 d. nutartis administracinje bylojeNr. A4247/2005).

4.1. Detalusis planas, vadovaujantis Teritorij planavimo statymo 2straipsnio 3 dalimi, yra suprantamas, kaip teritorij planavimo dokumentas,kuriame yra nustatytos ems sklypribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimoreimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios slygos). Sprsdama klausimdl io dokumento teisinio statuso administracinje byloje Nr. A563/2003,Vyriausiojo administracinio teismo teisj plenarin sesija nurod, jognustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos

juridinis statusas) eina juridini fakt sudt, btin tam tikriems santykiamsatsirasti, o jo bdingas bruoas yra tas, kad kiti teiss aktai priimami po to,kai patvirtinamas detalusis planas ir remiantis juo. Detaliuosiuose planuoseneireikiamos abstrakios bendrosios teiss normos (elgesio taisykls), nespirmiausia juose tiesiogiai nra ireikiami bendri nurodymai atitinkamaielgtis iais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris

nra nukreiptas individualiais poymiais neapibdint subjekt grupei, betyra susijs su toje teritorijoje vykdomos veiklos tam tikr slyg nustatymu.Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijs su konkreiu, vietospoiriu aikiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nra skirtasindividualiais poymiais neapibdint subjekt grupei. Detaliajame planetvirtintas teritorijos teisinis statusas susidaro i dali, susijusi su konkreiaisems sklypais. Teismas taip pat pabr, jog Teritorij planavimo statymenumatyta teis tvirtinti ne atskiro ems sklypo, bet j grups, miest ar

miesteli, kaim teritorij detaliuosius planus sietina su valdymo ekonomijosgyvendinimu ir nekeiia detaliojo plano, nukreipto konkrei ems


18/67

393



sklyp ar j grupi, teritorij juridinio statuso nustatym, vertinimo kaipneatitinkanio norminio teiss akto poymi (Vyriausiojo administracinioteismo plenarins sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinje byloje

Nr. A563/2003, Administracini teism praktika Nr. 4, p. 350364). Pamintinair tai, kad rengiant detalj plan vertinamos gretimybs (su planuojamjateritorija besiribojantys ems sklypai ar miko valdos, valstybs saugomosteritorijos ar objektai, nekilnojamasis turtas, apsaugins zonos, ininerinsinfrastruktros projektai), daranios tak detaliojo plano sprendiniams,taiau teritorijos tvarkymo reimas joms nenustatomas (2004 m. gruodio 24d. nutartis administracinje byloje Nr. A5693/2004). Taigi pagal formuojamadministracini teism praktik, detalusis planas individualus teiss aktas

(taip pat r.2005 m. liepos 12 d. nutart administracinje byloje Nr. A11

787/2005;2008 m. sausio 24 d. nutart administracinje byloje Nr. A556128/2008).

III. Teritorij planavimo etapai

A. Prielaidos teritorij planavimo procesui pradti bei parengiamasis etapas

1. Teritorij planavimas vieosios teiss sritis, ir iam procesui pradtiyra btinas kompetentingo vieojo administravimo subjekto sprendimas.Vieojoje teisje veikiantys statymo virenybs ir teisinio apibrtumoprincipai lemia tai, kad visi vieojo administravimo subjektai turi tik tokiusgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkreiomis teiss akt nuostatomis,o pleiamas valdymo institucij kompetencijos aikinimas yra negalimas.Tokios institucijos, vykdydamos statymais joms priskirt veikl, privaloveikti tik taip, kaip numato teiss aktai, prieingu atveju bt paeistas vieojoadministravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas veiktitaip, kaip nra leidiama (2009 m. kovo 25 d. nutartis administracinje byloje

Nr. A556383/2009; 2009 m. balandio 1 d. iplstins teisj kolegijos nutartisadministracinje byloje Nr. A50272/2009). Taigi teritorij planavimas gali btipradedamas, o patvirtinti teritorij planavimo dokumentai gali bti keiiamitik teiss aktuose nustatytais atvejais ir pagrindais.

1.1. 2004 m. gegus 1 d. sigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijplanavimo statymo pakeitimo statymo72 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsnyjestatym leidjas nustat, jog apskrii teritorij bendrieji planai turt btiparengti iki 2006 m. gruodio 31 d. dienos, o savivaldybi teritorijos ir j

dali iki 2007 m. gruodio 31 d. Kaip yra paymjs Konstitucinis Teismas,7 in., 2004, Nr. 21617.


19/67

394


tai, kad savivaldybi teritorij ir j dali (miest ir miesteli) bendriejiplanai turjo bti parengti iki 2007 m. gruodio 31 d. matyti ir i Teritorijplanavimo statymo 22 straipsnio 6 dalies (Konstitucinio Teismo 2009 m.

birelio 22 d. nutarimas).1.2. Vadovaujantis Teritorij planavimo statymo 16 straipsnio 1 dalimi,

specialieji planai rengiami, kai juos rengti yra numatyta pagal statymus arkitus teiss aktus, kai bendrojo teritorij planavimo dokumentai nra parengti,ar kai galiojani bendrojo ar detaliojo planavimo dokument sprendiniaiplanuojamai veiklai nra parengti arba btina detalizuoti bendrojo teritorijplanavimo dokument sprendinius.

1.3. Konkretus sraas aplinkybi, kurioms esant rengiami detalieji

planai, yra pateikiamas Teritorij planavimo statymo 22 straipsnio 1 dalyje.Taiau Teritorij planavimo statymo 22 straipsnio 2 dalis taip pat numato,kad detalieji planai gali bti rengiami ir kitais atvejais, kai tai nustato statymaiir kiti teiss aktai. Todl administracinje byloje Nr. A14682/2005 teisjkolegija, sprsdama gin dl atsisakymo iduoti planavimo slygas detaliojoteritorij planavimo dokumentui rengti, be kita ko, nurod, jog statymenra nuostatos, draudianios detalj planavim, jeigu nra kurios nors iTeritorij planavimo statymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyt aplinkybi(2005 m. birelio 10 d. nutartis administracinje byloje Nr. A14682/2005).

1.4. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad statymai ir kiti teritorij planavimreguliuojantys teiss aktai numato atvejus, kada nebtina rengti teritorijplanavimo dokument. Pavyzdiui, Teritorij planavimo statymo 22 straipsnio3 dalis nustato, jog detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statytistatiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat tuomet, kai statantstatinius ems sklypo tvarkymo ir naudojimo reimas nekeiiamas ir jeigutai numatyta kituose statymuose. Administracinje byloje Nr. A2235/2007Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija padar ivad, kad tuo

atveju, jei statant gyvenamj nam ir tiesiant gatv nekeiiamas ems sklypotvarkymo ar naudojimo reimas, numatytas detaliajame plane, ir jei nra kitslyg, numatyt Teritorij planavimo statymo 22 straipsnio 1 dalyje, detalusisplanas i objekt statybai nereikalingas. Teisj kolegija taip pat paymjo, kadDetalij plan rengimo taisykli 17 punkto nuostata, kad vadovaudamasiTeritorij planavimo statymo, postatymini ir kit teiss akt nuostatomis,savivaldybs institucija kiekvienu konkreiu atveju, inagrinjusi ems sklyponaudotojo ar valdytojo praym ir turimus teritorij planavimo dokumentus,

sprendia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tsti) btinas detalusisplanas (jo keitimai), ar gali bti rengiamas statybos ar kitokios veiklos


20/67

395



projektas, reikia, jog savivaldybs institucija nustato, ar pagal galiojaniusteiss aktus reikalingas detalusis planavimas, ir negali bti aikinama, kadia norma savivaldybs institucijai suteikiama visika diskrecija sprsti, ar

kiekvienu konkreiu atveju turi bti rengiamas detalusis planas (2007 m.balandio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A2235/2007).

2. Teritorij planavimo dokumentai (bendrieji (generaliniai), detaliejiplanai, specialiojo teritorij planavimo dokumentai) sudaro atitinkamhierarchin struktr, kuri apsprendia dokumento teisinis statusas,planavimo lygmuo, taip pat suplanuotos teritorijos dydis bei sprendinikonkretizavimo lygis. statym leidjas yra aikiai nustats, jog specialiojoteritorij planavimo dokument sprendiniai neturi prietarauti atitinkamiems

bendriesiems (generaliniams) planams (Teritorij planavimo statymo 18 str.2 d.), o detalieji planai planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir(ar) specialiojo teritorij planavimo dokument sprendiniams (Teritorijplanavimo statymo 24 str. 4 d.). Teritorij planavimo procese dalyvaujantysvieojo administravimo subjektai neretai konkretiems teisiniams santykiamsklaidingai taiko pamintas statymo nuostatas, dl ko nepagrstai atsisakoatlikti j kompetencijai priklausanius veiksmus teritorij planavimo procese,motyvuodami aplinkybe, jog nesant parengto ir (ar) patvirtinto atitinkamoauktesnio lygmens teritorij planavimo dokumento, specialiojo ar (ir)detaliojo teritorij planavimo dokumentai negali bti rengiami.

2.1. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripastama, jogspecialieji teritorij planavimo dokumentai, nesant patvirtint bendrjteritorijos plan, ne tik kad gali, bet tam tikrais atvejais ir privalo bti rengiami(pvz., 2006 m. birelio 15 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A81024/2006;2008 m. gegus 29 d. nutartis administracinje byloje Nr. A39804/2008; 2008 m.rugsjo 22 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A631607/2008). Teritorijplanavimo statymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad specialieji

planai rengiami, kai bendrojo planavimo dokumentai nra parengti. To patiesstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai savivaldybsteritorijos ar jos dali bendrieji planai neparengti, privaloma rengti specialiojoteritorij planavimo dokumentus kratovaizdio tvarkymo, infrastruktrospltros ir auktybini pastat idstymo schemas ir (ar) planus (projektus).Atsivelgdama tai, administracinje byloje Nr. A81024/2006 teisj kolegijapadar ivad, jog atsakovs teiginys, kad jokie teritorinio planavimo dokumentai,taip pat specialiojo teritorij planavimo dokumentai (specialieji planai), negali

bti rengiami, nesant patvirtinto teritorijos bendrojo plano, yra nepagrstas(2006 m. birelio 15 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A81024/2006). Be


21/67

396


to, aikindamas pamintas Teritorij planavimo statymo nuostatas, Vyriausiasisadministracinis teismas yra paymjs, jog atsakingos vietos savivaldosinstitucijos turi utikrinti, kad savivaldybs teritorijoje bt parengti arba

bendrieji, arba, jei j nra, statymo numatyt ri specialieji planai. Bylojebuvo nustatyta, kad 20052006 metais Vilniaus rajono savivaldyb (atsakovas)prim tris sprendimus, kuriais leido privatiems juridiniams asmenims rengtiatskir ems sklyp specialiuosius planus. Taiau teisj kolegija i sprendimnevertino kaip sudarani pagrind teigti, jog atsakovas vykd statymin pareigorganizuoti specialij plan rengim savivaldybs teritorijoje. Teismas pabr,kad rengiant tik atskir sklyp specialiuosius planus negali bti utikrintasspecialiojo planavimo udavini gyvendinimas savivaldybs teritorijoje

(2006 m. gruodio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A14

2275/2006).Administracinje byloje Nr. A111121/2007 teismas, aikindamas Teritorijplanavimo statymo 15 straipsnio 3 dalies nuostat lingvistiniu teiss aikinimometodu, atkreip dmes privalomj ios nuostatos pobd subjektams, kuriemsi norma yra adresuota be joki ilyg. Atsivelgusi Teritorij planavimostatymo 14 straipsnio 3 punkt (pagal kur specialiojo teritorij planavimoorganizatoriais nurodyti savivaldybi administracij direktoriai) ir Vietossavivaldos statymo 7 straipsnio 9 punkt (pagal kur savivaldybi teritorijplanavimas yra priskirtoji savivaldybi funkcija), teisj kolegija paymjo, kadi teiss norma (nurodytas imperatyvas) taikytina vietos savivaldos institucijoms,o nurodytas savivaldybs teritorijos planavimas turi bti atliktas (savivaldybsadministracijos organizuotas) per protingus ir pakankamus iems darbams atliktiterminus, juos skaiiuojant nuo mintos pareigos atsiradimo dienos, t. y. nuomintos statymo nuostatos sigaliojimo dienos (2007 m. gruodio 11 d. nutartisadministracinje byloje Nr. A111121/2007).

2.2. Vertinant galimyb rengti detaliuosius planus nesant patvirtintobendrojo plano ar atitinkamo specialiojo teritorij planavimo dokumento

(dokument), atkreiptinas dmesys jau mint Teritorij planavimostatymo 9 straipsnio 2 dal, kurioje nurodyta, jog bendrieji planaiprivalomi visiems planuojamoje teritorijoje esanio nekilnojamojo turtosavininkams, valdytojams ar naudotojams. To paties statymo 24 straipsnio4 dalis tvirtina nuostat, jog detalieji planai negali bti rengiami, jeigu jplanavimo tikslai prietarauja valstybs, Vyriausybs, Vyriausybs galiotosinstitucijos, apskrities ir savivaldybs lygmens bendrj arba specialijplan sprendiniams, taip pat statym ir kit teiss akt reikalavimams.

Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, aikindama ias nuostatas,yra paymjusi, kad jos numato bendrj plan privalomum nekilnojamojo


22/67

397



turto savininkams, valdytojams ar naudotojams, taip pat draudim rengtidetaliuosius planus, jei jie prietarauja bendrj arba specialij teritorijosplan sprendiniams ar teiss akt reikalavimams, taiau n viena i nurodyt

teiss norm netvirtina principinio draudimo rengti vis ri teritorinioplanavimo dokumentus nesant patvirtinto teritorijos bendrojo plano (2006m. birelio 15 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A81024/2006; 2006m. birelio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. A5561114/2006; 2007 m.birelio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A556658/2007).

2.3. Vis dlto teritorij planavimo dokument rengimas, kai nrapatvirtinto bendrojo plano ar atitinkam specialiojo teritorij planavimodokument, tam tikrais atvejais, kurie yra pripastami ir Vyriausiojo

administracinio teismo praktikoje, yra negalimas.2.3.1. Teritorij planavimo statymo 22 straipsnio 6 dalis nustato, kaddetalieji planai, keiiantys pagrindin tikslin ems naudojimo paskirti ems kio kitos paskirties em, rengiami, jei toks keitimas numatytassavivaldybs ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose.Taiau jei minti teritorij planavimo dokumentai nra parengti, detalijplan planavimo organizatoriumi gali bti tik savivaldybs administracijosdirektorius arba valstybins ems valdytojas. Vyriausiojo administracinioteismo iplstin teisj kolegija, sistemikai vertindama Teritorij planavimostatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostat, iaikino, jog statym leidjasnedraudia rengti detalij plan, keiiani pagrindin tikslin emsnaudojimo paskirt i ems kio kitos paskirties em, net jei toks keitimasnra numatytas bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose, taiau tokiuatveju planavimo organizatoriumi turi bti savivaldybs administracijosdirektorius (2008 m. liepos 25 d. iplstins teisj kolegijos nutartisadministracinje byloje Nr. A146335/2008, Administracin jurisprudencijaNr. 5(15), 2008, p. 184228). Pabrtina, kad mintas draudimas apriboja

galimybes rengti detaliuosius planus, keiiant tikslin ems naudojimopaskirt, be patvirtinto bendrojo ar specialaus plano, tik ems kio paskirtiesemje, taiau jis nra ir negali bti taikomas kitiems atvejams, susijusiemssu pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties keitimu (2006 m. birelio16 d. nutartis administracinje byloje Nr. A101063/2006; taip pat r. 2007 m.balandio 6 d. nutart administracinje byloje Nr. A10372/2007).

2.3.2. Teritorij planavimo statymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, jogrengti detaliuosius planus formuojant ems sklypus gyvenamj nam ir

kitos paskirties pastat bei statini statybai galima tik tais atvejais, kai statybanumatyta savivaldybs teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba


23/67

398


specialiuosiuose saugom teritorij ar j zon, saugom paveldo objekt,taip pat gyvenamj ar kit teritorij idstymo planuose. Vyriausiasisadministracinis teismas, nustats, kad pareikjo praym sudaryti detaliojo

teritorij planavimo organizatoriaus teisi ir pareig perdavimo sutartpateikimo metu gino teritorijoje nebuvo patvirtint bendrj, specialijplan ar kit teritorij planavimo dokument, kuriuose bt numatytagyvenamj nam statyba, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismaspagrstai pripaino, kad Teritorij planavimo statymo nuostatos iuo metudraudia pareikjui atlikti minto ems sklypo detalj planavim, keiiantpagrindin tikslin naudojimo paskirt i mik kio gyvenamosios paskirties(2008 m. balandio 18 d. nutartis administracinje byloje Nr. A502665/2008).

Pamintina, kad iki 2006 m. birelio 13 d., kai sigaliojo Teritorijplanavimo statymo pakeitimai8, mintoje nuostatoje buvo tvirtintasdraudimas rengti detaliuosius planus formuojant ems sklypus gyvenamjnam kvartal ar gyvenamj nam grupi (daugiau kaip trys gyvenamiejinamai) statybai, nesant pamint bendrj plan ar specialij plan.Administracinje byloje Nr. A248313/2008, Vyriausiojo administracinio teismoteisj kolegija konkretizavo mint Teritorij planavimo statymo nuostat,nurodydama, jog ji negali bti aikinama kaip draudianti rengti detaliuosiusplanus, kuriais siekiama ne formuoti nauj gyvenamj nam kvartal ar

grup, o jau egzistuojanioje, detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje,esanioje gyvenamj nam kvartale ir skirtoje gyvenamj nam statybai,vien i sklyp padalinti kelis maesnius sklypus, nekeiiant tikslins emsnaudojimo paskirties, jos naudojimo bdo ar pobdio. Teisj kolegijaatkreip dmes tai, jog esant mintai situacijai, pareikjos pageidaujamasems sklyp padalijimas neprietaraut teritorij planavimo tikslams,numatytiems Teritorij planavimo statymo 3 straipsnyje, netrukdyt bendrojoplanavimo udaviniams, ivardintiems to paties statymo 7 straipsnio 2 dalyje,

bei nepaeist skirting teritorij planavimo ri (bendrojo, specialiojo irdetaliojo teritorij planavimo) tarpusavio koreliacijos princip (2008 m. kovo7 d. nutartis administracinje byloje Nr. A248313/2008).

3. Planavimo organizatoriai Vyriausyb arba jos galioti vieojoadministravimo subjektai, apskrities virininkas, savivaldybs administracijosdirektorius,juridiniai ir fiziniai asmenys,organizuojantys teritorij planavimodokument rengim, derinim, konsultavimsi ar vie svarstym ir teikimtvirtinti (Teritorij planavimo statymo 2 str. 18 d.). Vyriausiasis administracinis

8 Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo 1. 2. 7. 10. 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26,27, 28, 29, 31, 32, 34, 35, 36 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2006, Nr. 66-2429.


24/67

399



teismas ne kart yra paymjs, jog planavimo organizatorius jau yra inomasprie prasidedant teritorijos planavimo parengiamajam etapui ir priekreipimsi dl planavimo slyg idavimo, t. y. planavimo organizatoriaus

tinkamumo (o kartu ir jo teisi bei pareig perdavimo detaliojo teritorijplanavimo atveju) klausimas jau yra isprendiamas prie nurodytus veiksmus(pvz., 2006 m. spalio 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS9563/2006;2007 m. birelio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS11353/2007; 2007 m.lapkriio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS17505/2007).

3.1. Aikindama Teritorij planavimo statymo 20 straipsnio 2dalies nuostat, pagal kuri savivaldyb Vyriausybs nustatyta tvarka,atvejais ir slygomis gali sudaryti sutart dl detaliojo teritorij planavimo

organizatoriaus teisi ir pareig perdavimo ems sklyp valdytojui arnaudotojui, Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija yra nurodiusi,jog i norma interpretuotina kaip statym leidjo suteikta teis vieojoadministravimo subjektui perduoti dal savo teisi ir pareig (organizuotidetaliojo plano rengim; pasirinkti detaliojo plano rengj; finansuotidetaliojo teritorij planavimo darbus; teikti detaliojo plano projekt vieaisvarstyti, derinti, teikti tikrinti ir tvirtinti Teritorij planavimo statymo irkit teiss akt nustatyta tvarka; atlikti kitas Lietuvos Respublikos statymir kit teiss akt nustatytas pareigas), atliekant detalj teritorij planavim,ems savininkui, valdytojui ar naudotojui, kurie gali bti tiek fiziniai, tiekjuridiniai asmenys (2006 m. birelio 1 d. nutartis administracinje bylojeNr. A171114/2006). Teritorij planavimo statymo 20 straipsnio 2 dalisnumato alternatyv (atsivelgiant savivaldybs administracijos subjektyvsituacijos vertinim) vietos savivaldos institucij elgesio model (2007 m.lapkriio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. A111034/2007). Taiau, kaipkonstatavo teisj kolegija administracinje byloje Nr. A8441/2007, sutartiessudarymas dl detaliojo teritorij planavimo organizatoriaus teisi ir pareig

perdavimo ems sklyp valdytojui ar naudotojui veiksmas valstybinioadministravimo srityje, kuris yra priskirtas savivaldybs kompetencijai(2007 m. balandio 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. A8441/2007).Todl Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos,kad savivaldybs administracijai statymo suteikta diskrecijos teis priimtisprendimus dl detaliojo planavimo organizatoriaus teisi perdavimo nraabsoliuti ir turi bti realizuojama statym nustatytose ribose, o nesantteiss aktuose nustatyt klii, minta sutartis privalo bti sudaroma (pvz.,

2006 m. birelio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. A17

1114/2006; 2007m. lapkriio 6 d. nutartis administracinje byloje Nr. A111034/2007; 2008


25/67

400


m. vasario 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. A50247/2008; 2008 m.rugpjio 6 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A1461414/2008; 2009m. balandio 9 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A556476/2009).

Administracinje byloje Nr. A14253/2007 teisj kolegija nurod, kad mintavieojo administravimo subjekto teis negali bti prilyginta privaioje teisjeveikianiam sutarties ali valios laisvs principui. Vieojoje teisje veikiantysadministravimo subjektai diskrecijos teis realizuoja teiss akt nustatytoseribose, todl atsakovas gali paneigti pareikjui statymu suteikt teis perimtidetaliojo planavimo organizatoriaus teises tik remdamasis statyme (teissakte) nustatytu pagrindu (2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinje bylojeNr. A14253/2007). Konkretizuodamas pamint norm taikym, Vyriausiasis

administracinis teismas yra paymjs, jog ems sklyp valdytojo arnaudotojo praymas bei teiss aktuose tvirtint slyg detaliojo teritorijplanavimo organizatoriaus teisms ir pareigoms perduoti buvimas sukuriasavivaldybs administracijos direktoriui pareig sudaryti sutart dl detaliojoteritorij planavimo organizatoriaus teisi ir pareig perdavimo, o kitoksi norm aikinimas prietaraut vieosios teiss principams. Konstatavs,jog byloje nenustatyta, kad pareikj praymuose nurodyti planavimotikslai prietarauja statym ir kit teiss akt reikalavimams ar bendrj irspecialij plan sprendiniams, o papildom aplinkybi, kliudani tenkintipareikj praymus nenurodyta, teismas pripaino, jog pirmosios instancijosteismas pagrstai nusprend, kad atsakovas neteistai atsisak tenkintipraymus sudaryti sutartis dl detaliojo plano organizatoriaus teisi ir pareigperdavimo pareikjams (2008 m. vasario 8 d. nutartis administracinje bylojeNr. A50247/2008). Administracinje byloje Nr. A21874/2005 teisj kolegijapabr, kad aikinant ias teiss normas taip, kaip atsakovas (sudarytiar nesudaryti aptariam sutart yra savivaldybs diskrecijos teis), btpaeistos gero administravimo taisykls, konstitucinis principas valdios

staigos tarnauja monms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.),o atsivelgiant tai, kad 2004 m. gruodio 26 d. rate atsakovas sutiko dlplanavimo organizatoriaus teisi ir pareig perleidimo pareikjui taip patir valdios institucij veiksm nuoseklumo bei teist lkesi principai.Teisj kolegija, atsivelgusi tai, kad atsakovas (savivaldybs administracijosdirektorius) nesutiko pats tapti pareikjo pageidaujamo detaliojo planoorganizatoriumi, konstatavo, jog nesant teisini klii detaliojo planorengimui, atsakovas turjo sudaryti sutart su pareikju dl planavimo

organizatoriaus teisi ir pareig perdavimo (2005 m. gruodio 21 d. nutartisadministracinje byloje Nr. A21874/2005). Analogikos pozicijos Vyriausiasis


26/67

401



administracinis teismas laiksi ir kitoje byloje. Teisj kolegija, vertindamasavivaldybs administracijos neigiam pozicij dl detaliojo teritorijplanavimo organizatoriaus teisi ir pareig perdavimo ir sutarties sudarymo

su pareikju, nes nra parengto bendrojo teritorijos plano, konstatavo, jogteisini klii sudaryti su pareikju sutart dl detaliojo teritorij planavimoorganizatoriaus teisi ir pareig perdavimo nra draudimas rengti detaljplan iuo atveju nesietinas su neparengtu ir nepatvirtintu teritorijosbendruoju planu (2006 m. birelio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. A171114/2006). Taigi Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliailaikomasi pozicijos, jog vietos savivaldos institucij atsisakymas sudarytisutart dl detaliojo planavimo organizatoriaus teisi ir pareig perdavimo

turi bti teisikai pagrstas, t. y. nesant teisini klii sudaryti mint sutart,savivaldybs administracija privalo j sudaryti.Paymtina, kad sutartis dl detaliojo plano organizatoriaus teisi ir

pareig perdavimo gali bti pasirayta tik su detaliojo teritorij planavimodokumentu rengiamo ems sklypo valdytojais ar naudotojais. Kaip matyti i2009 m. gegus 22 d. nutarties administracinje byloje Nr. A525448/2009, taigali lemti atitinkamus apribojimus rengiant tam tikros teritorijos detalj plan.Tais atvejais, kai ems sklypo valdytojai ar naudotojai, su kuriais yra sudarytasutartis dl detaliojo plano organizatoriaus teisi ir pareig perdavimo, detaliaisuplanuoja ne j valdom ar naudojam teritorij ir nra kit ems sklypvaldytoj ar naudotoj sutikimo, tokie veiksmai gali bti vertinti kaip neteisti.

3.2. Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, jog nei Teritorijplanavimo statymas, nei j gyvendinantys postatyminiai teiss aktai nenumato,kad bendrojo ar specialiojo teritorij planavimo organizatoriaus teiss irpareigos sutartimi galt bti perduotos kitiems nei atitinkamai Teritorijplanavimo statymo 8 ir 14 straipsniuose nurodytiems subjektams (pvz., 2007 m.gruodio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. A161188/2007; 2008 m. spalio

20 d. nutartis administracinje byloje Nr. A63692/2008). Kita vertus, Vyriausiojoadministracinio teismo praktikoje pripastama, kad privats juridiniai asmenysgali bti specialiojo teritorij planavimo organizatoriai, o fiziniai asmenys,vadovaujantis Teritorij planavimo statymo 14 straipsnio 4 dalimi, specialiojoteritorij planavimo organizatoriais gali bti tik tais atvejais, kai tai numatytakituose statymuose. Administracinje byloje Nr. A81024/2006 buvo paymta,

jog joki papildom slyg privatiems juridiniams asmenims, siekiantiemsorganizuoti specialj teritorij planavim, Teritorij planavimo statymo III

skirsnis Specialusis teritorij planavimas nenumato. Atsivelgdama tai, teisjkolegija ioje byloje konstatavo, jog prieasi, dl kuri pareikjas udaroji


27/67

402


akcin bendrov Milesija negalt bti specialiojo teritorij planavimoorganizatoriumi, nenustatyta. Nenurodyta ir joki kit teisikai reikmingaplinkybi, kurios neleist pareikjui rengti atitinkamos teritorijos specialj

plan (2006 m. birelio 15 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A81024/2006;taip pat r. 2008 m. rugpjio 29 d. sprendim administracinje byloje Nr. A7561464/2008). Atkreiptinas dmesys ir administracin byl Nr. A39840/2008,kurioje buvo kils ginas dl Vilniaus rajono savivaldybs administracijosdirektoriaus sprendimo neleisti pareikjui rengti inrastruktros pltrosspecialiojo plano, numatant rekreacinio naudojimo teritorij bei maaaukigyvenamj nam teritorij. ioje byloje teisj kolegija paymjo, kad norspagal Teritorij planavimo statymo 14 straipsnio nuostatas pareikjas galjo

bti specialiojo teritorij planavimo organizatoriumi, taiau savo prayme leistirengti teritorijos specialj plan pareikjas turjo aikiai ir nedviprasmikainurodyti specialiojo teritorijos planavimo objekt (2008 m. gegus 29 d.nutartis administracinje byloje Nr. A39840/2008).

4. Tais atvejais, kai yra teiss aktuose nustatytieji pagrindai teritorijplanavimo dokumentams rengti bei inomas planavimo organizatorius,pradedamas teritorij planavimo procesas, kurio parengiamojo etapometu nustatomi teritorij planavimo tikslai ir udaviniai, parengiama irpatvirtinama planavimo darb programa, prireikus atliekami tyrimai, vieaipaskelbiama apie priimt sprendim dl teritorij planavimo dokumentrengimo pradios ir planavimo tiksl (Teritorij planavimo statymo 10 str.2 d., 17 str. 2 d., 25 str. 2 d.; apie vie paskelbim skaitykite Apibendrinimo Vskyriuje Visuomens dalyvavimas teritorij planavimo procese).

Teritorij planavimo procesui prasidti, be kita ko, yra reikalingaskompetentingos institucijos sprendimas dl teritorij planavimo dokumentrengimo pradios. Vyriausiasis administracinis teismas yra paymjs, jogsprendimas dl teritorij planavimo dokumento rengimo (kaip ir planavimo

slygos (slyg svadas)) yra administracinis teiss aktas, kuriuo sukuriamosatitinkamos teiss ir pareigos tiek planavimo organizatoriui, tiek teritorijosplanavimo dokument tvirtinaniai institucijai planuojant konkrei teritorij(2005 m. kovo 24 d nutartis administracinje byloje Nr. A8324/2005). Vertinantkompetentingos institucijos atsisakymo leisti rengti teritorij planavimodokumentus teisin reikm, pamintina Vyriausiojo administracinio teismoteisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A171114/2006. iojebyloje buvo nustatyta, jog asmuo, nordamas pradti rengti detalj plan,

kuriuo miko paskirties em bt pakeista kitos paskirties em, kreipsi Vilniaus rajono savivaldybs administracij. i institucija 2005 m. spalio 11


28/67

403



d. dokumente nurod, kad detaliojo plano rengimas nemanomas, nes nraparengtas Vilniaus rajono teritorijos bendrasis planas. Teisj kolegija nurod,kad iuo ratu atsisakoma tenkinti pareikjo praym, t. y. ireikiama konkreti

vieojo administravimo subjekto valia, paremta Lietuvos Respublikos emsstatymo 24 straipsnio 1 dalies, Teritorij planavimo statymo 2 straipsnio3 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 4 dalies,26 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Neigiamas atsakymas konkret praymsukelia teisines pasekmes. T pasekmi atsiradimas akivaizdus, todl teisjkolegija pripaino, jog pareikjas Vilniaus rajono savivaldybs administracijos2005 m. spalio 11 d. atsakym pagrstai skund kaip individual teiss akt(2006 m. birelio 1 d. nutartis administracinje byloje Nr. A171114/2006).

5. Teritorij planavimo statymo 10 straipsnio 6 dalis, 17 straipsnio6 dalis ir 25 straipsnio 6 dalis nustato, kad prie pradedant rengti bendrojo,specialiojo ir detaliojo teritorij planavimo dokumentus, turi bti parengiamosir pateikiamos planavimo slygos (slyg svadas). Planavimo slyg rengimo,idavimo ir galiojimo tvark nustato Teritorij planavimo dokumentams rengtislyg parengimo ir idavimo taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikosaplinkos ministro 2004 m. gegus 7 d. sakymu Nr. D1-2629 (toliau irPlanavimo slyg parengimo ir idavimo taisykls). Planavimo slygos planuojamai teritorijai taikomi specialij ems naudojimo slyg ir teritorij

planavimo norm reikalavimai ir galiojani teritorij planavimo dokumentsprendiniai, taip pat kio ak pltros program ir strategini dokumentnuostatos, slygas iduodani institucij reikalavimai dl teritorij planavimodokument rengimo (Teritorij planavimo statymo 2 str. 19 d.). Detaliojoplanavimo atveju planavimo organizatoriui iduodamas planavimo slygsvadas, kur statym leidjas yra apibrs kaip savivaldybs administracijosvalstybs tarnautojo savivaldybs vyriausiojo architekto patvirtintus teritorijplanavimo dokumentui rengti iduodam planavimo slyg sra ir

planavimo slygas (Teritorij planavimo statymo 2 str. 20 d.).5.1. Vyriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, vertindamaplanavimo slyg reikm detaliojo teritorij planavimo procese, yranurodiusi, jog planavimo slygos yra detaliojo planavimo procesoparengiamojo etapo privalomasis dokumentas, kuriuo remiantis galibti pradtas antrasis detaliojo teritorij planavimo proceso etapas teritorij planavimo dokumento rengimas (2008 m. kovo 26 d. sprendimasadministracinje byloje Nr. A146857/2008). Taigi, prie praddamas rengtibendrojo, specialiojo ar detaliojo teritorij planavimo dokument, planavimo

9 in., 2004, Nr. 83-3028; 2006, Nr. 112-4293.


29/67

404


organizatorius, pagal nustatytus planavimo tikslus ir udavinius atitinkamri teritorij planavimo dokument rengimo taisykli ir kit teiss aktnustatyta tvarka, ratu kreipiasi atitinkamas institucijas, kad ios pateikt

planavimo slygas (Planavimo slyg parengimo ir idavimo taisykli 6 p.).5.2. Atskir plan rengimo taisykles bei udavinius detalizuoja atitinkam

ri teritorij planavimo dokument rengimo taisykls. Kaip jau buvo minta,specialusis teritorij planavimas pasiymi didele specialiojo teritorij planavimodokument vairove, kuri rengim detalizuoja atskiros taisykls, nustataniosne tik atitinkam specialij plan rengimo tikslus, bet ir u konkret specialjplanavim atsakingas institucijas. iuo atvilgiu Vyriausiasis administracinisteismas yra paymjs, jog teikiant praym dl planavimo slyg idavimo

privalu nurodyti ne bendrus specialaus planavimo udavinius, bet konkreiustikslus, kurie atitikt atitinkamas specialij plan rengimo taisykles, kad btmanoma nustatyti u atskiros ries special planavim atsaking institucij(2008 m. lapkriio 24 d. nutartis administracinje byloje Nr. A2611902/2008). Dlpraymo pateikti planavimo slygas turinio reikalavim taip pat pamintina,jog tam tikrais atvejais i planavimo organizatori, kurie kreipsi dl planavimoslyg (svado) idavimo, gali bti reikalaujama pateikti ne tik Planavimo slygparengimo ir idavimo taisyklse bei j prieduose numatytus dokumentus,bet ir kit reikaling inormacij. Pavyzdiui, administracinje byloje Nr.A525141/2008 pareikjos ems sklyp specialiojo planavimo procedrosbdu siek atsidalinti i bendrosios dalins nuosavybs teise valdom emssklyp, todl i atsakovo norjo gauti ems sklyp specialiojo planavimoslygas. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybs administracija atsisak tenkintipareikj praym, motyvuodamas tuo, jog nra gautas kit ems sklypobendraturi sutikimas. Sprsdama gin, teisj kolegija paymjo, jog emssklypo planavimas yra vienas i galim nuosavybs teiss objekto naudojimoir valdymo bd. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1

dalis nustato, kad bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas naudojamas irvaldomas bendraturi sutarimu. Specialj teritorij planavim reglamentuojaLietuvos Respublikos teritorij planavimo statymas, kurio 17 straipsnio 6dalis nustato, jog specialiojo planavimo procesas pradedamas planavimoslyg idavimu. Sistemikai vertindama pamintas nuostatas, teisj kolegijakonstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyjenumatytas bendraturi sutarimas turi bti pasiektas iki pradedant atitinkamubdu naudoti ir valdyti bendrosios dalins nuosavybs teise valdom em, t.

y. iki planavimo slyg idavimo (2008 m. vasario 1 d. nutartis administracinjebyloje Nr. A525141/2008).


30/67

405



5.3. Teiss aktai aikiai vardina subjektus, turinius teis kreiptis pagalkompetencij planavimo slygas rengianias institucijas dl i dokumentidavimo. Administracinje byloje Nr. A63692/2008 teisj kolegija konstatavo,

jog, kaip ir detalij plan rengimo atveju, kompetentingas institucijas dlplanavimo slyg specialiojo teritorij planavimo dokumentui rengti turi teiskreiptis tik planavimo organizatorius arba jo galiotas juridinis ar fizinis asmuo(Planavimo slyg parengimo ir idavimo taisykli 4.1 p.). Nagrinjamu atveju2006 m. sausio 26 d. planavimo slygos nacionalinio, regiono, rajono lygmensbendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti buvo iduotos fiziniamasmeniui.Kadangi, vadovaujantis planavimo slyg idavimo metu galiojusiuTeritorij planavimo statymo bei kit teiss akt, reglamentuojani

specialiojo teritorij planavimo dokument rengim, is fizinis asmuo negaljobti pripaintas planavimo organizatoriumi, teisj kolegija konstatavo, jog jisneturjo teiss kreiptis kompetentingas institucijas, kad jos iduot planavimoslygas. Esant ioms aplinkybms, teisj kolegijos teigimu, slygas iduodantiinstitucija, gavusi tok praym, privaljo atsisakyti iduoti planavimo slygas(Planavimo slyg parengimo ir idavimo taisykli 12 p.) (2008 m. spalio 20 d.nutartis administracinje byloje Nr. A63692/2008; taip pat r. 2008 m. liepos 25d. iplstins teisj kolegijos nutart administracinje byloje Nr. A146335/2008,

Administracin jurisprudencija Nr. 5(15), 2008, p. 184228).5.4. Vadovaujantis Planavimo slyg parengimo ir idavimo taisykli 8

punktu, kompetentinga institucija planavimo slygas rengia vadovaudamasiinstitucijos kompetencija, planuojamoje teritorijoje galiojaniais ir Teritorijplanavimo registre registruotais teritorij planavimo dokument sprendiniais,regionins pltros planais, patvirtintomis investicinmis ir atskir kio akpltros programomis (projektais) bei kit strategini dokument nuostatreikalavimais, daraniais tak numatomo rengti teritorij planavimodokumento sprendiniams. Teismo praktikoje pripastama, kad cituota taisykl

yra imperatyvaus pobdio. Institucija, rengianti slygas teritorij planavimui,turi vadovautis atitinkamais ivardintais teiss aktais, t. y. i teiss akt turibti paisoma iduodant pareikjui slygas detaliojo planavimo dokumentamsrengti (2007 m. lapkriio 9 d. nutartis administracinje byloje Nr. A829/2007).

5.5. Tais atvejais, kai planavimo organizatorius yra ems valdytojas arnaudotojas, reikalavimai dl detaliojo plano rengimo etapo stadij nustatomiplanavimo slygose, kurias rengia savivaldybs vyriausiasis architektas(Teritorij planavimo statymo 25 str. 1 d.). Vadovaujantis Teritorij

planavimo statymo 36 straipsnio 5 dalimi, savivaldybi vyriausiaisiaisarchitektais turi teis bti atestuoti specialistai, turintys architektros auktj


31/67

406


isilavinim. Administracinje byloje Nr. A146857/2008 buvo ginijamosplanavimo slygos, kurios, pareikjos teigimu, buvo iduotos tokios teissneturinio savivaldybs tarnautojo. Ginijamos planavimo slygos iduotos

tuo metu, kai dl valstybs tarnyb reglamentuojani statym pakeitimsavivaldybs administracijoje nebuvo numatyta vyriausiojo architektopareigyb. gyvendindamas Teritorij planavimo statymo pakeitimus,Aplinkos ministras 2004 m. gegus 3 d. prim sakym Nr. D1-24010,kurio 2.2 punktu nustat, kad valstybs tarnautojai, vykdantys savivaldybivyriausij architekt pareigybi unkcijas, neturintys kvalifikacijos atestat,turi bti atestuoti iki 2005 m. liepos 1 dienos. Atsivelgdama mint teisinreglamentavim, teisj kolegija konstatavo, kad jei asmuo (kaip ir nagrintu

atveju), kuris iki 2005 m. liepos 1 dienos aktikai atliko (um, vykd)savivaldybs vyriausiojo architekto pareigybs unkcijas ir iki mintosdatos buvo nustatyta tvarka atestuotas, jo iki 2005 m. liepos 1 d. patvirtintosplanavimo slygos negali bti vertinamos kaip iduotos nekompetentingoarba virijusio kompetencij savivaldybs tarnautojo (2008 m. kovo 26 d.sprendimas administracinje byloje Nr. A146857/2008).

B. Teritorij planavimo dokument rengimo bei pasekmi vertinimo etapai

1. Vadovaujantis Teritorij planavimo statymo 10 straipsnio 3 dalimi, 17straipsnio 3 dalimi ir 25 straipsnio 3 dalimi, teritorij planavimo dokumentrengimo etapas skirstomas tris stadijas esamos bkls analizs, koncepcijosrengimo ir sprendini konkretizavimo.

1.1. Esamos bkls analizs stadijoje bendrojo teritorij planavimometu yra atliekamas teritorijos gamtins, socialins, kultrins, ekonominsbkls, galimybi ir kokybs potencialo vertinimas, teritorijos vystymotendencij bei problemini situacij ir areal ityrimas, specialiojo

atliekamas teritorijos vystymo galimybi vertinimas, vystymo tendencij irproblemini situacij bei areal nustatymas, o detaliojo teritorij planavimoatveju vertinamas esamos teritorijos (ems sklyp) ustatymas, inineriniaitinklai, gatvs, eldiniai, gamtos ir kultros paveldo objektai ir kt., nustatomosteritorijos vystymo tendencijos, problemins situacijos. Koncepcijos rengimo(nustatymo) teritorij planavimo dokument rengimo etapo stadijos metu iesms numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys irtvarkymo prioritetai (Teritorij planavimo statymo 10 str. 3 d. 2 p., 17 str. 3 d.

2 p., 25 str. 3 d. 2 p.).10 in., 2004, Nr. 78-2767.


32/67

407



1.2. Sprendini konkretizavimo stadijos metu i esms yra parengiamisprendiniai teritorijos naudojimo, tvarkymo bei vystymo klausimais(Teritorij planavimo statymo 10 str. 3 d. 3 p., 17 str. 3 d. 3 p., 25 str. 3 d.

3 p.). ioje, kaip ir bet kurioje kitoje, stadijoje atliekami konkrets veiksmaiyra nustatyti atitinkam teritorij planavimo dokument rengimo taisyklse.Btent teritorij planavimo dokument sprendiniai nustato fizini irjuridini asmen, kuriems jie yra skirti, teises ir pareigas bei j ribas, veiklosapribojimus planuojamoje teritorijoje, todl pamintina, jog administracinjebyloje Nr. A1454/2005 teisj kolegija konstatavo, kad teritorij planavimodokumentuose i asmen teiss ir pareigos turi bti konkreiai apibrtosutikrinant, jog suinteresuoti asmenys turt galimyb inoti, kiek

planavimo dokumentuose tvirtint sprendini gyvendinimas turs takos jteisms, teistiems interesams bei prievolms (2005 m. sausio 21 d. nutartisadministracinje byloje Nr. A1454/2005).

1.2.1. Detaliojo teritorij planavimo atveju, sprendini konkretizavimometu yra nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo reimas (statybosir kitos veiklos privalomosios slygos), kuris to paties statymo 2 straipsnio32 dalyje yra apibriamas kaip detalij plan sprendiniuose nustatytateritorijos naudojimo bdo ar pobdio ir veiklos joje pltojimo reikalavimir apribojim visuma, privaloma rengiant statini statybos ir kitos veiklosprojektus. i reikalavim reikm, be kita ko, atsispindi Teritorij planavimostatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nustataniame, jog detalieji planairengiami, kai keiiamas bent vienas i privalom teritorij tvarkymo irnaudojimo reimo reikalavim (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinjebyloje Nr. A756620/2008).

1.2.2. Vieni i privalom teritorijos tvarkymo ir naudojimo reimo,nustatomo rengiant detaliuosius planus, reikalavim yra leistinas emssklypo ustatymo tankumas, intensyvumas bei statini statybos zona,

riba ar linija (Teritorij planavimo statymo 23 str. 1 d. 35 p.). Ustatymotankum Teritorij planavimo statymo 2 straipsnio 45 dalis apibria kaippastatais ustatomo ploto, nustatomo pagal sien iorines ribas, santyk suvisu ems sklypo plotu. Administracinje byloje Nr. A1463/2007 Vyriausiojoadministracinio teismo teisj kolegija, sprsdama klausim dl detaliajameplane nustatyto ustatymo ploto atitikimo Pajrio regioninio parko apsaugosreglamentuose nustatytam maksimaliam sklypo ustatymo plotui, paymjo,jog detaliojo plano grafinje dalyje kaip ustatyti leidiama teritorija

pavaizduota sklypo dalis neparodo konkreios bsim statini vietos ir jrib, o tik t sklypo dal, kurioje statiniai gals bti statomi, konkreti statini


33/67

8/12/2019 LVAT Apibendrinimas Teri

Documents

LVAT Apibendrinimas Teritoriju Planavimas 2009