neprivalomas geros praktikos vadovas europos parlamento ir

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

Briuselis, 2003-08-25 COM (2003) 515 galutinė redakcija

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl neprivalomo geros praktikos vadovo Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvai 1999/92/EB dėl būtiniausių minimalių darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje

aplinkoje, įgyvendinti

1

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl neprivalomo geros praktikos vadovo Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvai

reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje, įgyvendinti 1999/92/EB dėl būtiniausių minimalių darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo

Direktyvos 1999/92/EB 111 straipsnis numato, kad Komisija turi sudaryti neprivalomą praktinių taisyklių geros praktikos vadovą, siekdama padėti valstybėms narėms, įgyvendinant šią Direktyvą, formuoti nacionalinę darbuotojų sveikatos ir saugos politiką, visų pirma 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose, I priede ir II priedo A dalyje paminėtais klausimais. Vykdydama šią pareigą, Komisija parengė vadovą, kuriame aptariama sprogimo prevencija ir apsauga, sprogimo rizikos vertinimas, darbdavio pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavio, atsakingo už darbo vietą, pareiga koordinuoti visas priemones, kai toje pačioje darbo vietoje yra kelių įmonių darbuotojų, vietų, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, suskirstymas į zonas ir būdas, kaip darbdavys privalo parengti apsaugos nuo sprogimo dokumentą.

Rengiant šį vadovą, Komisijai talkino Saugos, higienos ir sveikatos darbe konsultacinis komitetas, kuris 2003 m. gegužės 15 d. pateikė savo palankią nuomonę.

Konsultacinis komitetas mano, kad vadove pakankamai aptariami pagrindiniai klausimai, visų pirma – pavojų nustatymo, rizikos vertinimo ir specialių priemonių, kurios yra taikytinos, siekiant užtikrinti darbuotojų, dirbančių sprogioje aplinkoje, saugą ir sveikatą. Jis taip pat mano, kad vadove pakankamai atsižvelgiama į „apsaugos nuo sprogimo dokumento“ sudarymo, ypač smulkiose ir vidutinėse įmonėse, aspektus. Galiausiai, jo manymu šis vadovas padės darbdaviams, atsakingiems už darbo vietas, kuriose yra sprogios aplinkos susidarymo rizika, imtis priemonių, būtinų vykdant koordinavimo darbą tais atvejais, kai toje pačioje darbo vietoje dirba kelių įmonių darbuotojai.

Komisija prašo, kad valstybės

narės, formuodamos savo nacionalinę darbuotojų sveikatos ir saugos politiką, kaip galima labiau atsižvelgtų į šį vadovą, kaip numatyta Direktyvos 1999/92/EB 11 straipsnyje, ir užtikrintų, kad jis būtų kaip galima plačiau išplatintas suinteresuotoms šalims.

1 OL L 23, 2003 01 28.

2

Neprivalomas geros praktikos vadovas

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvai 1999/92/EB dėl būtiniausių minimalių darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo

reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje, įgyvendinti

Europos Komisija Užimtumo ir socialinių reikalų generalinio direktorato Sveikatos, saugos ir higienos darbe skyrius Galutinė redakcija. 2003 m. balandis

3

Pratarmė

Naujų ir kokybiškesnių darbo vietų kūrimas visuomet buvo vienu iš Europos Sąjungos uždavinių. Šį uždavinį oficialiai patvirtino Europos Taryba 2000 m. kovo mėn. įvykusiame susitikime Lisabonoje. Tai yra vienas iš pagrindinių darbo kokybės gerinimo aspektų. Sprendžiant naujus socialinės politikos uždavinius, kuriuos iškėlė radikalūs Europos ekonomikos ir visuomenės pertvarkymai, Nicos Europos Tarybos patvirtintoje Europos socialinės politikos darbotvarkėje yra iškeliamas poreikis užtikrinti pozityvią ir dinamišką ekonominės, socialinės ir darbo politikos tarpusavio sąveiką. Socialinės politikos darbotvarkės tikslas yra ne tik stiprinti socialinės politikos vaidmenį, bet ir užtikrinti, kad ji būtų dar efektyvesnė garantuojant asmenų apsaugą, mažinant nelygybę bei stiprinant socialinę sanglaudą. Stokholmo Europos taryba sprendė darbo kokybės klausimą, siekiant ne tik išsaugoti būtiniausius standartus, bet ir juos kelti bei skatinti tolygesnę pažangą, kas yra pagrindinė visiško užimtumo atkūrimo prielaida. Šiame kontekste sauga ir sveikata darbe yra vienas iš socialinės politikos klausimų, kuriam Europos Sąjunga sutelkė savo jėgas. Laimei, sprogimai ir gaisrai nėra dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys. Tačiau jų pasekmės yra rimtos ir skaudžios, turint omenyje prarastas žmonių gyvybes ir patiriamus ekonominius nuostolius. Poreikį sumažinti sprogimų ir gaisrų darbe atvejus paskatino ir humanitarinės, ir ekonominės priežastys, dėl to Europos Parlamentas ir Taryba priėmė ATEX Direktyvą 1999/92/EB. Humanitarinės priežastys yra akivaizdžios: sprogimai ir gaisrai gali sukelti rimtų sužeidimų ir mirčių. Ekonominės priežastys aptariamos kiekvienoje studijoje, analizuojančioje faktinius nelaimingų atsitikimų kaštus, kurių kiekviena rodo, kad patobulintas rizikos (sveikatos ir saugos) valdymas gali ženkliai padidinti įmonės pelną. Pastarasis teiginys pasitvirtina ypač tada, kai kalbama apie potencialius sprogimus. Įstatyminių priemonių priėmimas – tai dalis įsipareigojimo įtraukti darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą į bendrą gerovės darbe politiką. Europos Komisija apjungia įvairias priemones, stiprinančias rizikos prevencijos kultūros įgyvendinimą praktikoje. Šios geros praktikos taisyklės yra viena iš tokių priemonių, jas parengti pavedė Europos Parlamentas ir Taryba ATEX direktyvos 11 straipsnyje, kuriame numatoma, kad Komisija turi sudaryti neprivalomą praktinių taisyklių geros praktikos vadovą. Juo gali būti remiamasi formuojant nacionalines taisykles, siekiant padėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms ne tik gerinti savo saugumą, bet ir didinti pelningumą. Galiausiai, norėčiau pasinaudoti šia proga ir paskatinti visus asmenis, susijusius su sveikatos ir saugos reikalavimų įgyvendinimu, visų pirma – nacionalines institucijas bei darbdavius, taikyti šią Direktyvą atsakingai ir griežtai tam, kad būtų išvengta arba bent jau kiek įmanoma labiau sumažinta sprogios aplinkos keliama rizika ir būtų sukurta gera darbo aplinka.

Odile Quintin Generalinė direktorė

4

Įvadas

Apsauga nuo sprogimo yra itin svarbi saugumui užtikrinti, kadangi sprogimai dėl nekontroliuojamo jų sukeltos liepsnos ir slėgio poveikio, reakcijos metu susidariusių nuodingų medžiagų, aplinkoje esančio deguonies, kuriuo darbuotojai kvėpuoja, sunaudojimo kelia pavojų darbuotojų gyvybei ir sveikatai.

Dėl šios priežasties, kuriant nuoseklią sprogimų prevencijos strategiją, darbo vietoje yra būtina imtis organizacinių priemonių. Pagrindų direktyvoje 89/391/EB1 yra reikalaujama, kad darbdavys įgyvendintų priemones, reikalingas darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti bei profesinės rizikos prevencijai vykdyti, informacijai skleisti ir mokymams organizuoti bei reikiamoms organizacinėms priemonės sukurti.

Būtina pabrėžti, kad Direktyvoje numatytų minimalių reikalavimų laikymasis negarantuoja atitinkamų nacionalinių įstatymų vykdymo. Direktyva buvo priima pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 137 straipsnį, o šis straipsnis nedraudžia valstybėms narėms taikyti arba diegti griežtesnes šią sutartį atitinkančias apsaugos priemones.

1. Kaip naudotis šiuo geros praktikos vadovu

Sprogimo pavojus gali kilti visose įmonėse, kurių darbe yra naudojamos lengvai užsiliepsnojančios medžiagos. Tai – daugelis žaliavų, tarpinių produktų, galutinių produktų ir įprasto darbo proceso atliekų, kaip parodyta 1 paveikslėlyje. Šis Geros praktikos vadovas turėtų būti naudojamas kartu su Direktyva 1999/92/EB2, pagrindų direktyva 89/391/EEB ir Direktyva 94/9/EB3. Direktyva 1999/92/EB nustato būtiniausius minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo reikalavimus, taikomus dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje. Šios Direktyvos 11 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija parengtų neprivalomą praktinių taisyklių geros praktikos vadovą.

1 paveikslėlis. Situacijų, kai gali susidaryti sprogi aplinka, pavyzdžiai4

Šis Vadovas yra skirtas, visų pirma, padėti valstybėms narėms formuoti savo nacionalinę

darbuotojų sveikatos ir saugos politiką.

1 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti, OL L 183, 1989 06 29, p. 6 2 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje, OL L 23, 2000 01 28, p. 57 3 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/9/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama apsaugos įranga ir sistemomis, derinimo, OL L 100, 1994 04 19, p. 1. 4 Iš ISSA (Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos) Tarptautinio profesinės rizikos chemijos pramonėje prevencijos skyriaus lankstinuko „Dujų sukelti sprogimai“, Heidelbergas, Vokietija

5

Todėl jo tikslas – padėti darbdaviui, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ), vykdyti šias apsaugos nuo sprogimų funkcijas:

nustatyti pavojų ir vertinti riziką; įdiegti specialias priemones, skirtas užtikrinti darbuotojų, dirbančių potencialiai

sprogioje aplinkoje, saugą ir sveikatą; atsižvelgiant į rizikos vertinimą, užtikrinti saugią darbo aplinką ir atitinkamą

darbuotojų priežiūrą; imtis reikalingų veiksmų ir sudaryti planus, reikalingus koordinavimui vykdyti, kai

toje pačioje darbo vietoje dirba kelios firmos; parengti apsaugos nuo sprogimo dokumentą. Iš esmės šis Vadovas yra skirtas visoms pramonės šakoms, kadangi pavojus, kurį sukelia

sprogi aplinka, susidaro įvairių procesų ir operacijų metu. Jų pavyzdžiai pateikiami 1.1 lentelėje. 1.1 lentelė. Sprogimo pavojų, kylančių įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiai

Pramonės šaka

Sprogimo pavojus

Chemijos pramonė

Chemijos pramonėje įvairių procesų metu yra perdirbamos ir apdorojamos lengvai užsiliepsnojančios dujos, skysčiai ir kietosios medžiagos. Šių procesų metu gali susidaryti sprogūs mišiniai.

Atliekų sąvartynai ir civilinė inžinerija

Atliekų sąvartynuose gali susidaryti degių dujų. Siekiant išvengti nekontroliuojamos dujų emisijos ir galimo jų užsidegimo reikalingos sudėtingos techninės priemonės. Degios dujos iš įvairių šaltinių gali susikaupti prastai vėdinamuose tuneliuose, rūsiuose, kt.

Energetikos įmonės

Kieta anglis, kuri reaguodama su oru nėra sprogi, transportavimo, smulkinimo ir džiovinimo procesų metu gali virsti anglies dulkėmis, kurios gali sudaryti sprogius dujų ir oro mišinius.

Atliekų perdirbimo įmonės

Nuotekas valant valymo įrenginiuose, išsiskyrusios dujos gali sudaryti sprogius dujų ir oro mišinius.

Dujų tiekėjai Išsiskyrus, pvz., nutekėjus, gamtinėms dujoms, gali susidaryti sprogūs dujų ir oro mišiniai.

Medienos

pramonė

Medienos apdirbimo metu susidaro medienos dulkės. Jos gali sudaryti sprogius dulkių ir oro mišinius, pvz., filtruose arba bokštinėse saugyklose.

Dažymas purškiant

Dažymo patalpoje susikaupęs per didelis išpurkštų dažų kiekis ir išsiskyrę tirpiklio garai, susimaišę su oru, sudaro sprogią aplinką.

Žemės ūkis Kai kuriuose ūkiuose yra naudojami biodujų gamybos įrenginiai. Sprogūs biodujų ir oro mišiniai susidaro, jei dujos patenka, pvz., nuteka, į aplinką.

apdirbimo

6

Metalo apdirbimas

Iš metalo gaminant įvairių formų detales, paviršiaus apdirbimo (šlifavimo) metu gali susidaryti sprogios metalo dulkės. Tai ypač būdinga lengviesiems metalams. Šios metalo dulkės dulkių kolektoriuose sukelia sprogimo pavojų.

Maisto ir maisto produktų

Sprogios dujos gali išsiskirti transportuojant ir saugant grūdus, cukrų, kt. Jei jos išsiskiria ir yra surenkamos į filtrą, šiame filtre gali susidaryti sprogi aplinka.

Farmacijos pramonė

Gaminant farmacijos produktus dažnai kaip tirpiklis naudojamas alkoholis. Taip pat gali būti naudojami reagentai ir pagalbinės medžiagos, pavyzdžiui, laktozė, kurios sukelia dulkių sprogimą.

Naftos perdirbimas

Visi naftos perdirbimo įmonėse naudojami angliavandeniai lengvai užsiliepsnoja ir, priklausomai nuo jų užsiliepsnojimo taško, gali sukelti degią aplinką net ir aplinkos temperatūroje. Teritorija aplink naftos perdirbimo gamyklą paprastai yra traktuojama kaip vieta, kurioje gali susidaryti degi aplinka.

Perdirbimo pramonė

Sprogimo pavojus gali kilti perdirbant atliekas, pavyzdžiui, perdirbant skardines arba kitus lengvai užsiliepsnojančių dujų ir/arba skysčių, kurie nebuvo visiškai išnaudoti, indus, arba dėl popieriaus arba plastiko dulkių.

pramonė

Sprogimas įvyksta, jeigu mišinyje su oru (t.y. pakankamu kiekiu deguonies) esanti kuro

koncentracija pasiekia sprogimo ribą bei greta yra užsiliepsnojimo šaltinis (žr. 1.2 paveikslėlį). Pažymėtina, kad direktyvoje yra pateikiamus specialus „sprogimo“ apibrėžimas, kuris apima ir tuos degimo atvejus, kai degimas pasklinda po visą nesudegusį mišinį.

1.2 paveikslėlis. Sprogimo trikampis

7

Sprogimo atveju darbuotojams pavojų kelia nevaldomas liepsnos ir slėgio poveikis -

karščio spinduliavimas, liepsnos, slėgio bangos ir lekiančios nuolaužos – bei pavojingi reakcijos produktai ir deguonies kiekio aplinkos ore sumažėjimas. Pavyzdžiai: 1. Sprogimas įvyko valant anglimi kūrenamą boilerį. Du darbininkai mirtinai

apdegė. Nustatyta, kad sprogimą sukėlė lempa, kurios elektros tiekimo kabelyje buvo defektų. Dėl trumpo sujungimo užsidegė sukeltos anglių dulkės.

2. Tirpiklio prisotintos dulkės buvo maišomos maišiklyje. Darbininkas prieš

proceso pradžią maišytuvą nepakankamai neutralizavo. Pilant dulkes į maišytuvą susidarė sprogus tirpiklio garų ir oro mišinys, kuris užsidegė nuo elektrostatinės kibirkšties, įsižiebusios užpildymo proceso metu. Šis darbininkas taip pat nukentėjo nuo rimtų nudegimų.

3. Malūne kilo gaisras. Dėl angų lubose kilo antrinis gaisras, sukėlęs dulkių

sprogimą. Buvo sužeisti keturi darbininkai ir sunaikintas visas pastatas. Materialiniai nuostoliai siekė 600 000 eurų.

Šis Vadovas yra neprivaloma priemonė, skirta padėti apsaugoti darbuotojų gyvybę ir

sveikatą nuo sprogimo pavojaus. 1.1. Ryšys su Direktyva 1999/92/EB

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/92/EB dėl būtiniausių minimalių darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje 11 straipsnį, šame Vadove aptariami 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose, I priede ir II priedo A dalyje paminėti klausimai (žr. 4 priedą). 1.2 lentelėje sugretinami šio Vadovo skyriai ir Direktyvos straipsniai. 1.2 lentelė. Direktyvos straipsnių ir šio Vadovo skyrių sugretinimas (4 priede pateikiamas originalus Direktyvos straipsnių tekstas). Direktyvos 1999/92/EB

Pavadinimas Vadovo skyriai

2 str. Apibrėžimas 1 priedas. Sąvokų paaiškinimas 3 str. Sprogimo prevencija ir 3.1. Pavojingos sprogios aplinkos prevencija

3.4. Procesų kontrolės įrenginių taikymas 3.5. Reikalavimai darbo aplinkai

4 str. Sprogimo rizikos įvertinimas 2. Sprogimo rizikos įvertinimas 5 str. Bendrosios pareigos 4. Organizacinės priemonės 6 str. Pareiga koordinuoti 5. Pareigos koordinuoti 7 str.I priedas II priedas

Vietos, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka

3.2. Užsiliepsnojimo šaltinių vengimas

8 str. Apsaugos nuo sprogimo dokumentas

6. Apsaugos nuo sprogimo dokumentas

straipsniai

apsauga nuo sprogimo 3.3. Padarinių minimizavimas

Tam kad šiuo Vadovu būtų lengviau naudotis, Vadovo skyrių eilės tvarka skiriasi nuo

Direktyvos 1999/92/EB straipsnių eilės tvarkos dviem aspektais: 1. Sprogimo rizikos įvertinimas 2 skyriuje (Direktyvos 4 straipsnis) yra aptariamas prieš

aptariant apsaugos nuo sprogimo priemones (Direktyvos 3, 5 – 7 straipsniai);

8

2. Pavojingos sprogios aplinkos užsiliepsnojimo prevencijos priemonės (Direktyvos 7 straipsnis, I priedas, II priedas) yra aptariamos 3 skyriaus, kuriame kalbama apie technines apsaugos nuo sprogimo priemones (Direktyvos 3 straipsnis), 3.2 dalyje.

1.2. Vadovo taikymo sritis

Šis Vadovas yra skirtas visoms įmonėms, kuriose darbo su lengvai užsiliepsnojančiomis medžiagomis metu gali susidaryti pavojinga sprogi aplinka ir dėl to gali kilti sprogimo pavojus. Jis taikomas darbo sąlygomis. „Darbas“ apima gamybą, apdorojimą, perdirbimą, ardymą, saugojimą, perdažymą, pervežimą ir transportavimą patalpų viduje vamzdynais arba kitomis priemonėmis.

Pastaba. Pagal teisinį „sprogios aplinkos“ apibrėžimą, pateiktą Direktyvoje 1999/92/EB,

šis Vadovas yra taikomas tik esant aplinkos sąlygoms. Taigi, Direktyva ir Vadovas nėra taikomi ne aplinkos sąlygoms, tačiau esant sąlygoms, kurioms taikomi kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų sveikatą ir saugą, reikalavimai, darbdavys, be jokios abejonės, nėra atleidžiamas nuo pareigų užtikrinti apsaugą nuo sprogimo.

Apsaugos nuo sprogimo aspektai įvairiuose šio Vadovo skyriuose yra aptariami, visų

pirma, atsižvelgiant į smulkias įmones. Taigi, šiame Vadove pagrindinis dėmesys yra skiriamas pagrindinėms žinioms ir principams perteikti, juos iliustruojant trumpais pavyzdžiais. 3 priede pateikiamos įmonėms skirtos pavyzdinės formos ir patikros lapai. Susiję reglamentai ir kiti informacijos šaltiniai yra išvardijami 2 priede.

Remiantis Direktyvos 1999/92/EB 1 straipsniu, šis Vadovas nėra taikomas: vietoms, kurios yra tiesiogiai skirtos medicininiam pacientų gydymui arba kuriose yra gydomi pacientai; dujas deginančių prietaisų naudojimui pagal Direktyvą 90/396/EEB; darbui su sprogiomis arba chemiškai nepatvariomis medžiagomis; naudingųjų iškasenų gavybos įmonėms, kurioms taikoma Direktyva 92/91/EEB arba Direktyva 92/104/EEB; kelių, vandenų ir oro transporto priemonių naudojimui, kuriam taikomos atitinkamos tarptautinių susitarimų (pvz.,, ADNR, ADR, ICAO, IMO, RID) nuostatos ir Bendrijos direktyvos, kuriomis įgyvendinami minėtieji susitarimai. Transporto priemonėms, kurios yra skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, išimtis netaikoma. Direktyva 94/9/EB taikoma pristatant rinkai, diegiant naudojimui ir kuriant įrangą bei

apsaugos sistemas, skirtas naudojimui potencialiai sprogioje aplinkoje. 1.3. Susiję reglamentai ir papildoma informacija Šio Vadovo naudojimas savaime neužtikrina, kad bus vykdomi skirtingų valstybių narių nacionaliniuose įstatymuose nustatyti apsaugos nuo sprogimo reikalavimai. Dokumentai, kuriais būtina vadovautis, – tai įstatymų normos, kuriomis valstybės narės perkėlė Direktyvos 1999/92/EB reikalavimus į savo teisės aktus. Jos gali būti platesnės nei būtinieji Direktyvos reikalavimai, pagal kuriuos yra parengtas šis Vadovas. Vykdant pareigas, numatytas Direktyvos 1999/92/EB 8 straipsnyje, pavyzdžiui, kuriant naują įrangą pagal Direktyvą 94/9/EB, gali būti naudingi šie ATEX 94/9/EB tinklalapiai:

- http://europa.eu.int/comm/enterprise/atex/index.htm - http://europa.eu.int/comm/enterprise/atex/whatsnew.htm

9

Dar viena priemonė, padedanti įgyvendinti reikalavimus, naudojantis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, yra Europos standartai (EN), kuriuos galima gauti nacionalinėse standartizacijos institucijose, sumokėjus mokestį. Jų sąrašas yra pateikiamas 2.2 priede.

Papildomos informacijos galima rasti nacionaliniuose reglamentuose ir standartuose bei susijusioje literatūroje. 2.3 priede pateikiamos nuorodos į atskirus naudingus kompetentingų valstybių narių institucijų leidinius, kuriais buvo naudojamasi, rengiant šį Vadovą. Tačiau tai, kad priede yra pateikiama nuoroda į leidinį, nereiškia, kad visas jo turinys visiškai atitinka šį Vadovą.

1.4. Oficialių ir neoficialių konsultacijų centrai

Tais atvejais, kai šiame Vadove nepateikiami atsakymai į klausimus dėl to, kaip turi būti vykdomi apsaugos nuo sprogimų reikalavimai, reikėtų tiesiogiai kreiptis į nacionalinius šaltinius. Tai – darbo inspekcijos, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų agentūros arba asociacijos, prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

2. Sprogimo rizikos vertinimas

Kai tik tai yra įmanoma, darbdavys turėtų neleisti susidaryti sprogiai aplinkai. Norint įvykdyti šį pagrindinį Direktyvos 1999/92/EB 3 straipsnyje apibrėžtą reikalavimą, vertinant sprogimo riziką, visų pirma, būtina nustatyti, ar esamomis aplinkybėmis sprogi aplinka gali susidaryti. Tuomet būtina nustatyti, ar ji gali užsiliepsnoti.

Šis vertinimo procesas visuomet priklauso nuo konkretaus atvejo ir negali būti bendras. Konkretūs dalykai, į kuriuos būtina atsižvelgti pagal Direktyvos 1999/92/EB 4 straipsnį, - tai sprogios aplinkos susidarymo ir jos išsilaikymo tikimybė, tikimybė, kad susiformuos, suaktyvės ir įsiplieks užsiliepsnojimo šaltiniai, įskaitant elektrostatines iškrovas, taip pat būtina atsižvelgti į instaliacijas, naudojamas medžiagas, taikomus procesus ir galimas jų sąveikas bei numatomų padarinių mastą.

Pastaba. Vertinant sprogimo riziką, pirmiausiai analizuojama: • tikimybė, kad sprogi aplinka susidarys tada vertinama • tikimybė, kad susiformuos ir įsiplieks užsiliepsnojimo šaltiniai. Padarinių analizė vertinimo eigoje yra antraeilis dalykas, kadangi visuomet galima nuspėti, kad sprogimai padarys didelės žalos ne tik didelių materialinių nuostolių, bet ir sukels sužeidimų ar mirtį. Apsaugant nuo sprogimų, pirmenybė, lyginant su kiekybiniu sprogimo rizikos įvertinimu, teikiama apsaugai, kad sprogi aplinka nesusidarytų.

Privalo būti vertinamas kiekvienas darbo arba gamybos procesas ir kiekvienos operacijos bei įrenginių būsena, o taip pat būsenos pasikeitimas. Turėtų būti vertinamos šios naujų arba esamų įrenginių būsenos:

normalios darbo sąlygos, tarp jų – priežiūra; montavimas ir išmontavimas; veikimo sutrikimai, numatomos gedimų sąlygos; neteisingas naudojimas, kurį galima numatyti. Sprogimo rizika privalo būti įvertinta visapusiškai. Svarbūs faktoriai: darbui naudojama įranga; medžiagos, iš kurių pagaminta, ir konfigūracija; naudojamos medžiagos; darbo ir proceso sąlygos; ir galima jų tarpusavio sąveika ir sąveika su darbo aplinka.

10

Vertinant sprogimo riziką taip pat privalo būti atsižvelgta į vietas, kurios yra arba gali būti angomis sujungtos su vietomis, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka (toliau vadinama – „pavojingos vietos“).

Jeigu sprogioje aplinkoje yra įvairių degių dujų, garų, rūko ar dulkių, vertinant sprogimo riziką, į tai privalo būti deramai atsižvelgta. Pavyzdžiui, hibridinių mišinių susiformavimas gali stipriai padidinti sprogimo padarinius.

Įspėjimas. Paprastai hibridiniai rūko arba dulkių mišiniai su dujomis ir/ arba garais gali sudaryti sprogią aplinką, net jei atskirų degių medžiagų koncentracija yra žemesnė nei apatinė jų sprogimo riba.

Papildomai privalo būti įvertinta rizika, kad viena iš fazių gali pakenkti detektorinei įrangai (pvz., rūkas gali „užteršti“ katalizatorių). 2.1. Metodai Tinkami metodai sprogimo rizikai, susijusiai su darbo procesais arba įrenginiais, vertinti yra tie, kuriais sistemiškai tikrinamas įrenginių ir procesų sauga. Šiame kontekste „sistemiškas“ reiškia, kad šis darbas yra atliekamas nuosekliai, objektyviai ir logiškai. Atliekama esamų pavojingos sprogios aplinkos šaltinių bei veikiančių užsiliepsnojimo šaltinių, kurie gali susidaryti vienu metu, analizė. Paprastai praktikoje sprogimo rizikai nustatyti ir įvertinti pakanka iš eilės atsakyti į keletą konkrečių klausimų. Ši paprasta procedūra, yra aptarta 2.2 skyriuje, naudojantis tipiniais kriterijais. Pastaba: Kitus literatūroje aptartus rizikos įvertinimo metodus pavojui nustatyti (pvz., patikros lapų, gedimo ir padarinių analizės, darbo klaidų analizės, HAZOP analizės arba pavojui įvertinti (pvz., įvykių medžio arba gedimų medžio analizės) yra verta naudoti apsaugai nuo sprogimų tik išimtiniais atvejais, pvz., siekiant nustatyti užsiliepsnojimo šaltinius sudėtinguose įrenginiuose. 2.2. Vertinimo kriterijai

Todėl sprogimo pavojaus vertinimas priklauso ne vien tik nuo to, ar yra arba ar gali atsirasti užsiliepsnojimo šaltiniai. Tam, kad kiltų sprogimas su pavojingais padariniais tuo pat metu privalo būti patenkintos šios keturios sąlygos:

didelis degių medžiagų dispersijos laipsnis; degių medžiagų koncentracija, atitinkanti sprogimo ribas, ore; egzistuoja pavojingas sprogios aplinkos kiekis; veikiantis užsiliepsnojimo šaltinis.

Norint patikrinti, ar šios sąlygos yra tenkinamos, sprogimo riziką praktikoje galima vertinti atsakant į septynis klausimus. 2.1 paveikslėlyje parodyta vertinimo schema su išskirtais klausimais. Atsakymų į juos kriterijai yra paaiškinti nurodytuose skyriuose. Pirmieji keturi klausimai yra naudojami, siekiant nustatyti, ar sprogimo rizika egzistuoja iš esmės ir ar iš viso yra reikalingos apsaugos nuo sprogimo priemonės. Tik jei atsakymai yra teigiami, turėtų būti pereinama prie tolesnių trijų klausimų ir vertinama, ar siūlomos apsaugos priemonės sumažina sprogimo riziką iki priimtino lygio. Šiame etape taip pat turėtų būti pasirinktos apsaugos priemonės pagal šio Vadovo 3 skyrių ir, jei reikia, šis etapas turėtų būti kartojamas tol, kol bus pasiektas bendras atitinkamoms aplinkybėms tinkantis sprendimas. Atliekant vertinimą privalu turėti omenyje tai, kad apsaugos nuo sprogimo parametrai paprastai galioja tik esant tokioms aplinkos sąlygoms. Pakitus šioms sąlygoms saugos parametrai gali stipriai skirtis.

11

Pavyzdžiai: 1. Esant didesnei deguonies koncentracijai arba aukštesnei temperatūrai, mažiausia

užsiliepsnojimui reikalinga energija gali stipriai sumažėti. 2. Didesnis pradinis slėgis sąlygoja didesnį maksimalų sprogimo slėgį ir slėgio didėjimo greitį. 3. Intervalas tarp sprogimo ribų didėja, esant didesnei temperatūrai ir slėgiui. Tai reiškia, kad

apatinė sprogimo riba gali būti žemesnė, o viršutinė sprogimo riba – aukštesnė.

2.1 paveikslėlis. Sprogimo pavojaus nustatymo ir prevencijos vertinimo schema.

Schemoje, matomoje 2.1 paveikslėlyje, pateikiami klausimai apie pavojingos sprogios aplinkos susidarymo prevencijos „patikimumą“. Į klausimą atsakyti „taip“ galima tik tada, kai

12

jau yra naudojamos tokios techninės ir organizacinės priemonės, kad į sprogimo riziką bet kokiomis darbo sąlygomis ir veikimo sutrikimo atvejais, kuriuos galima numatyti, atsižvelgti nebereikia.

2.2.1. Ar yra lengvai užsiliepsnojančių medžiagų?

Sprogimas įvyks tik tokiu atveju, jeigu darbo arba gamybos procese bus lengvai

užsiliepsnojančių medžiagų. Tai yra, bent viena degi medžiaga bus naudojama kaip žaliava arba kaip pagalbinė medžiaga, bendro darbo sutrikimo atveju susidarys arba gali susidaryti kaip atlieka, tarpinis arba galutinis produktas.

Pavyzdys. Degios medžiagos taip pat susidaro atsitiktinai, pavyzdžiui, kai silpnos rūgštys arba šarmai yra laikomi metalinėse talpose. Tokiais atvejais dėl elektrocheminės reakcijos gali susidaryti dujų pavidalo vandenilis.

Visos medžiagos, su kuriomis gali vykti egzoterminė oksidacijos reakcija, yra traktuotinos kaip lengvai užsiliepsnojančios. Visų pirma tai – visos medžiagos, kurios pagal pavojingų medžiagų direktyvą 67/548/EEB jau suklasifikuotos ir yra žymimos kaip degios (R10), labai degios (F ir R11/R15/R17) arba ypač degios (F+ ir R12). Tačiau tarp jų yra ir kitų medžiagų ir preparatų, kurie (dar) nėra suklasifikuoti, tačiau tenkina atitinkamus degumo kriterijus arba bendrai yra traktuotini kaip degūs.

Pavyzdžiai: 1. Lengvai užsiliepsnojančios dujos ir dujų mišiniai, pvz., suskystintos dujos (butanas, butenas, propanas, propilenas), gamtinės dujos, degimo dujos (pvz., anglies monoksidas arba metanas) arba lengvai užsiliepsnojančios dujinės cheminės medžiagos (pvz., acetilenas, etileno oksidas arba vinilo chloridas). 2. Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, pvz.,, tirpalai, degalai, benzinas, krosninis kuras, tepalai arba atidirbę tepalai, dažai, vandenyje tirpstančios ir netirpstančios cheminės medžiagos. 3. Lengvai užsiliepsnojančių kietųjų medžiagų dulkės, pvz., anglies, medžio, maisto ir maisto produktų (pvz., cukraus, miltų arba grūdų), plastiko, metalų arba cheminių medžiagų. Pastaba. kai kurios medžiagos (pvz., metalo dulkės, aerozoliai) esant normalioms sąlygoms užsidega nelengvai, tačiau mišinyje su oru sprogsta, jeigu dalelių dydis yra ypač mažas arba jeigu užsiliepsnojimo energija yra pakankamai aukšta.

Sprogimo pavojų reikia toliau vertinti tik tokiu atveju, jeigu lengvai užsiliepsnojančių medžiagų yra. 2.2.2. Ar, esant intensyviai dispersijai ore, gali susidaryti sprogi aplinka?

Tai, ar sprogi aplinka gali susidaryti tais atvejais, kai yra lengvai užsiliepsnojančių medžiagų, priklauso nuo susidariusio mišinio su oru degumo. Jeigu pasiekiamas reikalingas dispersijos laipsnis ir jeigu degių medžiagų koncentracija ore atitinka jų sprogimo ribas, susidaro sprogi aplinka. Dujos ir garai, jau vien dėl jų prigimties intensyviai maišosi ir turi aukštą dispersijos laipsnį.

Norint atsakyti į šiuos klausimus privalu atsižvelgti į šias medžiagų savybes ir galimą jų apdorojimo būklę:

1. Lengvai užsiliepsnojančių dujų ir dujų mišinių: apatinę ir viršutinę sprogimo ribas, didžiausią (kartais taip pat ir mažiausią) lengvai užsiliepsnojančių medžiagų koncentraciją, susidarančią arba gaunamą su jomis dirbant.

13

2. Lengvai užsiliepsnojančių skysčių: apatinę ir viršutinę garų sprogimo ribas, apatinę rūko sprogimo ribą, užsiliepsnojimo tašką,

Pastaba. Nėra traktuojama, kad sprogūs mišiniai susidaro talpyklų viduje, jeigu talpykloje visą laiką palaikoma už užsiliepsnojimo tašką daug žemesnė temperatūra (apie 5º C - 15º C. Žr. 3.1.2 pateiktą pavyzdį).

darbinę arba aplinkos temperatūras,

Pastaba. Jeigu, pvz., maksimali darbinė temperatūra nėra pakankamai žemesnė už skysčio užsiliepsnojimo tašką, gali susidaryti sprogūs garų/ oro mišiniai.

darbo su skysčiu būdą (pvz., skysčio srauto purškimą, švirkštimą ir paskleidimą, išgarinimą ir kondensavimą), Pastaba. Jeigu skystis yra paskleidžiamas lašeliais, pvz., purškiant, sprogi aplinka gali susidaryti net ir tuo atveju, kai temperatūra yra žemesnė nei užsiliepsnojimo taškas.

skysčio naudojimą aukšto slėgio sąlygomis (pvz., hidraulinėse sistemose) Pastaba. Tais atvejais, kai lengvai užsiliepsnojančių skysčių aukšto slėgio talpyklose atsiranda nutekėjimas, priklausomai nuo pratekėjusios medžiagos kiekio, perteklinio slėgio ir medžiagos stabilumo, ištryškusi medžiaga gali sudaryti sprogų rūką, kuris gali pavirsti sprogiai garais.

didžiausią (kartais taip pat ir mažiausią) degių medžiagų koncentraciją, susidarančią arba gaunamą darbo su jomis metu (tik prietaisų/ instaliacijų viduje). 3. Lengvai užsiliepsnojančių kietųjų medžiagų dulkių:

dulkių mišinių su oru arba dulkių sąnašų buvimą arba susidarymą, Pavyzdžiai: 1. šlifuojant arba filtruojant, 2. transportuojant, pilant arba išpilant, 3. džiovinant.

didžiausią lengvai užsiliepsnojančių medžiagų koncentraciją, susidarančią arba gaunamą darbo metu, lyginant su apatine sprogimo riba,

2.2 paveikslėlis. Dujų mišinių su oru susidarymo pripildymo ir transportavimo operacijų metu

pavyzdžiai4.

4 Iš ISSA (Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos) Tarptautinio profesinės rizikos chemijos pramonėje prevencijos skyriaus lankstinuko „Dujų sukelti sprogimai“, Heidelbergas, Vokietija

14

viršutinę ir apatinę sprogimo ribas,

Pastaba. Praktikoje dulkių sprogimo ribos nėra tokios svarbios kaip dujų ir garų. Dulkių koncentracija gali stipriai pasikeisti, kai sąnašos yra sukeliamos arba kai sukeltos dulkės nusėda. Tokiu būdu sprogi aplinka gali susidaryti tada, kai dulkės yra sukeliamos.

pasklidusių dalelių dydį (svarbios <500 µm dydžio dalelės), drėgmę, smilkimo tašką. 2.2.3. Kur gali susidaryti sprogi aplinka?

Jeigu sprogi aplinka gali susidaryti, privalu nustatyti, kurioje darbo vietos arba įrenginio vietoje ji gali susidaryti, tam, kad būtų galima apriboti potencialią riziką. Todėl, savo ruožtu, būtina atsižvelgti į šiuos medžiagų ir įrenginių, procesuose naudojamų priemonių ir aplinkos faktorius:

1. Dujų ir garų:

Tankumo santykį su oru – kuo sunkesnės dujos ir garai, tuo greičiau jie nusėda, pamažu susimaišo su oru ir kaupiasi įdubose, vamzdžiuose ir šachtose.

- paprastai dujos, pvz., propanas, yra tankesnės už orą. Tokie dariniai turi tendenciją nusėsti ir pasklisti, taip pat gali „slinkti“ gana ilgą atstumą ir tuomet užsidegti.

- kai kurių dujų tankis, pvz., acetileno, vandenilio cianido, etileno, anglies monoksido, yra beveik toks pat kaip oro. Egzistuoja nedidelė natūrali tikimybė, kad šios dujos išsisklaidys ar nusės.

- labai nedaug dujų, pvz., vandenilis, metanas, yra lengvesnės už orą. Šios dujos, jeigu jos nėra uždaroje erdvėje, paprastai išsisklaido atmosferoje.

Net ir nedidelis oro judėjimas (natūralus skersvėjis, žmonių judėjimas,

temperatūros konvekcija) gali paspartinti susimaišymą su oru.

2.3 paveikslėlis. Suskystintų dujų sklidimas (pavyzdys)4.

2. Skysčių ir rūko:

Išgarinimo laipsnį, kuris apibūdinamas sprogios aplinkos kiekiu susidarančiu, esant tam tikrai temperatūrai.


15

Išgarinimo ploto dydį ir darbinę temperatūrą, pvz., kai skysčiai yra išpurškiami arba iššvirkščiami. Padidėjusį slėgį, dėl kurio išpurkštas skystis pasiskirsto ir sudaro sprogų rūką. 3. Dulkių:

Dulkių sukėlimą, pvz., filtruose, konteineriuose transportavimo metu, perdavimo punktuose arba džiovyklų viduje.

Dulkių sąnašų susidarymą, ypač ant horizontalių arba mažai nuožulnių paviršių, ir dulkių sukėlimą.

Dalelių dydį. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas vietines ir darbo sąlygas:

Darbo su medžiagomis būdą: ar naudojama dujoms, skysčiui arba dulkėms atspari uždanga ar atviras prietaisas, pvz., pakraunant ir iškraunant.

Galimą nutekėjimą pro vožtuvus, vamzdžių sujungimus, t.t. Vėdinimo sąlygas ir kitus aplinkos veiksnius. Degios medžiagos arba mišiniai yra ypač linkę kauptis vietose, kurios nėra

vėdinamos, pvz., nevėdinamose požeminio lygio zonose, tokiose kaip įdubos, vamzdžiai ir šachtos.

2.2.4. Ar pavojinga sprogi aplinka gali susidaryti?

Jeigu atitinkamoje vietoje gali susidaryti toks sprogios aplinkos kiekis, kad būtų reikalingos specialios apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti atitinkamus darbuotojus ir jų sveikatą, ji apibūdinama kaip pavojinga sprogi aplinka, o tokios vietos yra traktuojamos kaip pavojingos vietos.

2.4 paveikslėlis. Išgarinus net ir nedidelį degaus skysčio kiekį (pavyzdžiui, suskystinto propano), jis gali sudaryti didelį kiekį degių garų. Pastaba. vienas litras skysto propano, jam virtus dujomis

ir pasklidus ore iki apatinės sprogimo ribos, sudaro 13 000 litrų sprogios aplinkos4

.

Nustačius, kad potenciali sprogi aplinka yra susidariusi, tai ar ši aplinka yra pavojinga sprogi aplinka priklauso nuo jos apimties ir žalos, kaip jos užsiliepsnojimo pasekmių. Tačiau paprastai iš pradžių gali būti daroma prielaida, kad sprogimas sukels rimtos žalos ir kad pavojinga sprogi aplinka yra susidariusi.


16

Išimtys iš šios taisyklės gali būti taikomos darbui su labai mažais medžiagos kiekiais, pvz., laboratorijose. Tokiais atvejais, ar numatomas sprogios aplinkos kiekis yra pavojingas, turi būti nuspręsta, remiantis vietos ir darbo sąlygomis.

Pavyzdžiai: 1. Uždaroje erdvėje išsilaikęs daugiau kaip 10 litrų sprogios aplinkos kiekis visuomet privalo

būti traktuojamas kaip pavojinga sprogi aplinka, nepriklausomai nuo patalpos dydžio. 2. Remiantis bendra taisykle, tokiose patalpose sprogi aplinka privalo būti traktuojama kaip

potencialiai pavojinga, jeigu ji užima daugiau kaip vieną dešimt tūkstantąją patalpos dalį, pvz., 8 litrus 80 m3 patalpoje. Tačiau tai nereiškia, kad visa patalpa turi būti traktuojama kaip pavojinga vieta – taip traktuojama tik ta vieta, kurioje gali susidaryti pavojinga sprogi aplinka.

3. Daugumos degiųjų dulkių atveju, tam, kad visa patalpa iki žmogaus ūgio lygio prisipildytų sprogaus dulkių mišinio su oru, pakanka mažesnio nei 1 mm dulkių sąnašų sluoksnio, tolygiai pasiskirsčiusio per visą patalpos grindų plotą.

4. Tais atvejais, kai sprogi aplinka susidaro induose, kurie negali atlaikyti potencialaus sprogimo slėgio, pavojingais privalo būti traktuojami daug mažesni kiekiai, nei nurodyta aukščiau, kadangi pavojus gali kilti, pvz., dėl lekiančių nuolaužų indui sudužus. Žemiausios šio pavojaus ribos nustatyti negalima

Dar vienas veiksnys, į kurį būtina atsižvelgti, vertinant, ar pavojinga sprogi aplinka gali susidaryti konkrečioje situacijoje, yra padariniai, kuriuos sukeltų greta esančių įrenginių dalių sugadinimas.

Pastaba. Sprogimas taip pat gali sukelti žalos aplink jį esančioje zonoje, o dėl to, savo ruožtu, gali ištekėti ir potencialiai užsidegti lengvai užsiliepsnojančios arba kitos pavojingos medžiagos. 2.2.5. Ar pavojingos sprogios aplinkos susidarymo prevencija yra patikima?

Jeigu pavojinga sprogi aplinka gali susidaryti, reikalingos apsaugos nuo sprogimo priemonės. Visų pirma, sprogios aplinkos susidarymo reikėtų stengtis išvengti. 3.1 skyriuje aptariamos tam skirtos galimos techninės priemonės, kurios turėtų būti taikomos kartu su 4 skyriuje aptartomis organizacinėmis priemonėmis.

Būtina vertinti apsaugos nuo sprogimo priemonių efektyvumą. Šiuo tikslu privalu atsižvelgti į visas darbines būsenas ir visus sutrikimus (taip pat ir tuos, kurie nutinka retai). Papildomų priemonių galima netaikyti tik tuo atveju, jeigu pavojingos sprogios aplinkos susidarymo prevencija yra patikima. 2.2.6. Ar pavojingos sprogios aplinkos užsiliepsnojimo prevencija patikima?

Jeigu pavojingos sprogios aplinkos susidarymo galimybių visiškai atmesti negalima, būtina imtis priemonių, padedančių išvengti veikiančių užsiliepsnojimo šaltinių. Taigi, kuo labiau yra tikėtina, kad pavojinga sprogi aplinka susidarys, tuo griežtesnė privalo būti apsauga nuo tokių šaltinių. 3.2 skyriuje aptariamos tam skirtos galimos techninės priemonės, kurios turėtų būti taikomos kartu su 4 skyriuje aptartomis organizacinėmis priemonėmis.

Jeigu tikimybė, kad vienu metu susidarys pavojinga sprogi aplinka ir atsiras veikiantys užsiliepsnojimo šaltiniai, nėra labai maža, taip pat būtina imtis 3.3 skyriuje aptartų sprogimo pasekmes mažinančių priemonių, kurios turėtų būti taikomos kartu su 4 skyriuje numatytomis organizacinėmis priemonėmis. Kitais atvejais būtina imtis riziką atitinkančių priemonių. 3. Techninės apsaugos nuo sprogimo priemonės

„Apsaugos nuo sprogimo priemonės“ yra visos priemonės, kurios:

17

apsaugo nuo pavojingos sprogios aplinkos susidarymo, padeda išvengti pavojingos sprogios aplinkos užsiliepsnojimo arba sumažina sprogimo padarinius taip, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata.

3.1. Pavojingos sprogios aplinkos prevencija

Pagal Direktyvos 1999/92/EB 3 straipsnį „Sprogimo prevencija ir apsauga nuo sprogimo“ pirmenybė visuomet privalo būti teikiama pavojingos sprogios aplinkos prevencijai. 3.1.1. Lengvai užsiliepsnojančių medžiagų substitutų naudojimas

Pavojingos sprogios aplinkos susidarymo galima išvengti, jei nebus naudojamos arba bus mažiau naudojamos lengvai užsiliepsnojančios medžiagos. Pavyzdžiui, degūs tirpikliai ir valymo medžiagos bus pakeistos vandens tirpalais. Kalbant apie dulkes, kai kuriais atvejais galima padidinti naudojamų medžiagų dalelių dydį taip, kad sprogūs mišiniai nesusidarytų. Būtina saugoti, kad tolesnio apdorojimo, pvz., šlifavimo, metu dalelių dydis nebūtų sumažintas. Dar viena galimybė – sudrėkinti dulkes arba naudoti pastos pavidalo produktus tam, kad dulkių nebūtų galima sukelti.

3.1.2. Koncentracijos ribojimas

Dujos ir dulkės yra sprogios tik tada, kai ore yra tam tikra jų koncentracija. Esant tam tikroms darbo ir aplinkos sąlygoms, šių sprogimo ribų galima išvengti. Jeigu šios sąlygos yra patikimai užtikrintos, sprogimo pavojaus nėra. Žinoma, kad uždarose talpyklose ir įrenginiuose dujų ir degių skysčių garų koncentraciją, kuri netenkintų sprogimo ribų, palaikyti yra gana lengva. Pavyzdys. Užtikrinti, kad koncentracija inde virš degaus skysčio paviršiaus nesiektų sprogimo ribos galima tada, jei skysčio paviršiaus temperatūra jokiais atvejais nesieks užsiliepsnojimo taško (5º C temperatūros skirtumas gryniems tirpalams ir 15º C mišriems tirpalams paprastai yra pakankamai saugus). Viršutinė sprogimo riba paprastai yra viršijama lengvai užsiliepsnojančių skysčių, turinčių žemą užsiliepsnojimo tašką, atveju (pvz., automobilio benzino bake).

Dulkių atveju sprogių mišinių susidarymo išvengti ribojant koncentraciją yra sunkiau. Kai dulkių koncentracija ore yra mažesnė už apatinę sprogimo ribą ir oro judėjimas yra nepakankamas, dulkės nusėda. Šios dulkės gali būti sukeltos ir sudaryti sprogius mišinius. Pastaba. Dulkių dalelės yra atskiriamos filtruose, kur jos sudaro junginius, keliančius didelę gaisro ir sprogimo riziką. 3.1.3. Neutralizavimas

Pavojingos sprogios aplinkos susidarymo taip pat galima išvengti degią medžiagą arba atmosferos deguonį įrenginio viduje atskiedus chemiškai neaktyvia (inertiška) medžiaga. Tai vadinama „neutralizavimu“.

Norint pritaikyti šią priemonę, būtina žinoti aukščiausią deguonies koncentracijos ribą, kuriai esant sprogimas dar nevyksta, t.y. ribinę deguonies koncentraciją. Ji nustatoma eksperimento būdu. Didžiausia leidžiama deguonies koncentracija yra apskaičiuojama saugios koncentracijos maržą atimant iš ribinės deguonies koncentracijos. Jeigu degi medžiaga yra

18

atskiedžiama inertiška medžiaga, maksimali leidžiama degios medžiagos koncentracija privalo būti nustatoma tokiu pačiu būdu. Jeigu deguonies koncentracija galėtų greitai kisti arba skirtinguose įrenginio vietose galėtų stipriai skirtis, būtų reikalinga didelė saugos marža. Turėtų būti atsižvelgta į darbo klaidas ir įrangos gedimus. Dar vienas aspektas, į kurį reikėtų atsižvelgti, – tai laikas, kuris yra reikalingas apsaugos arba avarinėms priemonėms aktyvuoti, kad jos taptų veiksmingos.

Pavyzdys. Pagrindinės naudojamos inertinės dujos yra: azotas, anglies dioksidas, inertinės dujos, degimo dujos ir vandens garai. Inertinės dulkės tai – kalcio sulfatas, amonio fosfatas, sodos vandenilio karbonatas, akmens dulkės, t.t. Pasirenkant inertinę medžiagą yra svarbu, kad ji nereaguotų su degia medžiaga (pavyzdžiui, aliuminis gali reaguoti su anglies dioksidu). Pastaba. Dulkių nuosėdos gali sukelti rusenančius arba smilkstančius gaisrus net ir esant mažai deguonies arba degios medžiagos koncentracijai, kuri yra daug žemesnė už sprogimui išvengti pakankamą koncentraciją. Pavyzdžiui, mišinys, kurio 95% svorio sudaro kalkės ir 5% - anglis, vis tiek gali sukelti stiprią egzoterminę reakciją.

Neutralizavimas dujomis paprastai gali būti taikomas tik uždaruose įrenginiuose, kur galima užtikrinti pakankamai mažą dujų pasipildymo greitį. Jeigu per įrenginio angas, kurios yra normalioje darbo eigoje arba kurias sukelia defektai, vyksta dujų emisija, darbuotojams kyla deguonies išstūmimo rizika (jie gali užtrokšti). Jeigu iš įrenginio teka degimo dujos, darbuotojai gali apsinuodyti. Angos, atsirandančios normalioje darbo eigoje, yra, pavyzdžiui, rankinio pakrovimo liukai. Reikia turėti omenyje, kad liuką atidarius, iš jo gali ištekėti inertinės dujos, o pro jį patekti deguonis.

3.1.4. Sprogios aplinkos susidarymo greta įrenginio prevencija arba ribojimas

Turėtų būti vykdoma kaip galima geresnė pavojingos sprogios aplinkos susidarymo aplink įrenginį prevencija. To galima pasiekti naudojant uždarus įrenginius. Todėl įrenginio dalys turi būti sandarios. Įrenginio konstrukcija privalo užtikrinti, kad jokiomis numatomomis darbo sąlygomis nebūtų didesnio nutekėjimo. Vienas iš būdų, padedančių tai užtikrinti, yra reguliari techninė priežiūra.

Jeigu lengvai užsiliepsnojančių medžiagų nutekėjimo prevencija yra neįmanoma, pavojingos sprogios aplinkos susidarymo prevencijai dažnai galima naudoti vėdinimą. Vertinant vėdinimo efektyvumą, būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:

Dujos, garai ir rūkas: projektuojant vėdinimo sistemą, privalu įvertinti maksimalų dujų, garų ir rūko kiekį, kuris gali ištekėti (šaltinio stiprumą), žinoti šaltinio vietą ir dispersijos sąlygas.

Dulkės: vėdinimas paprastai suteikia pakankamą apsaugą tik tada, jei dulkės susidaro prie šaltinio ir yra vykdoma patikima pavojingų dulkių sąnašų susidarymo prevencija.

Geriausiu atveju, pakankamai vėdinant, galima užkirsti kelią pavojingų vietų atsiradimui. Tačiau dėl minėtų apribojimų galima tik sumažinti pavojingos sprogios aplinkos susidarymo tikimybę arba pavojingų vietų (zonų) plotą.

Rekomenduojama atlikti koncentracijų, susidarančių įvairiose vietose ir įvairiu laiku

nepalankiomis darbo sąlygomis, patikrinimus vietoje.

19

3.1 paveikslėlis. Teisingo sunkesnių nei oras dujų ir garų vėdinimo angų išdėstymo pavyzdys4

3.1.4.1. Dulkių sąnašų pašalinimas

Pavojingų dulkių sąnašų susidarymo bus galima išvengti, jeigu darbo ir techninės

patalpos bus reguliariai valomos. Pasitvirtinusi priemonė – valymo grafikų, apibrėžiančių valymo pobūdį, apimtį ir dažnumą bei suinteresuotų asmenų atsakomybę, naudojimas. Šie nurodymai gali būti pritaikomi konkrečiam atvejui. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tiems paviršiams (pvz., aukščiau esantiems), kuriuos sunku patikrinti arba pasiekti ir kur, laikui bėgant, gali susikaupti nemaži dulkių klodai. Tais atvejais, kai dėl darbo sutrikimų (pvz., talpyklos gedimo arba įtrūkimo, pratekėjimo) išbyra nemaži dulkių kiekiai, turėtų būti imtasi papildomų priemonių dulkių sąnašoms pašalinti kaip galima greičiau.

Drėgnas valymas ir dulkių sąnašų išsiurbimas (naudojant siurbimo sistemas arba mobilius pramoninius dulkių siurblius, kuriuose nenaudojami užsiliepsnojimo šaltiniai) taip pat turi privalumų, užtikrinant saugą. Turėtų būti vengiama tokių valymo procesų, kurių metu dulkės yra sukeliamos (žr. 3.2 paveikslėlį). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad drėgnas valymas gali sukelti papildomų dulkių tvarkymo problemų. Būtina turėti omenyje, kad, drėgnu šepečiu surinkus lengvųjų metalų dulkes, gali susidaryti vandenilis. Turėtų būti vengiama taikyti dulkių sąnašų nupūtimo praktiką.

Tinkama sandėlio ūra ir švara prieži

3.2 paveikslėlis. Dulkių sąnašų šalinimas4 4 Iš ISSA (Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos) Tarptautinio profesinės rizikos chemijos pramonėje prevencijos skyriaus lankstinuko „Dujų sukelti sprogimai“, Heidelbergas, Vokietija

20

Valymo taisyklės gali būti įtrauktos į darbo su lengvai užsiliepsnojančiomis medžiagomis

instrukcijas. Pastaba. Lengvai užsiliepsnojančioms dulkėms valyti gali būti naudojami tik dulkių siurbliai, kuriuose nėra užsiliepsnojimo šaltinio. 3.1.5. Dujų signalizacijos

Koncentraciją šalia įrenginių galima stebėti, pvz., naudojant dujų signalizaciją. Pagrindinės jos naudojimo prielaidos:

Turi būti pakankamai gerai žinoma, kokios medžiagos gali susidaryti, šaltinių vieta, maksimalus šaltinio stiprumas ir dispersijos sąlygos.

Prietaiso veikimas, ypač reakcijos laikas, pavojaus signalo lygis ir kryžminis jautrumas, privalo atitikti jo naudojimo sąlygas.

Atskirų dujų signalizacijos funkcijų sutrikimai negali sukelti pavojingų situacijų (patikimumas).

Matavimo taškų skaičius ir vieta privalo būti parinkta taip, kad numatomus mišinius būtų galima greitai ir patikimai aptikti.

Prieš įdiegiant apsaugos sistemas, būtina žinoti, kokioje zonoje kyla rizika. Šioje zonoje, kuri priklauso nuo aukščiau išvardintų veiksnių, būtina vengti užsiliepsnojimo šaltinių.

Įjungtos apsaugos priemonės privalo pakankamai patikimai apsaugoti nuo pavojingos sprogios aplinkos susidarymo greta esančiose zonose, o netikro pavojaus paskelbimas negali sukelti kitų pavojų.

Dujų signalizacija, naudotina pavojingose vietose, privalo būti patvirtinta ir tinkamai paženklinta, kaip saugi elektros įranga pagal Europos direktyvą 94/9/EB.

Pastaba. Dujų signalizacijoms, kurios yra skirtos naudoti kaip apsaugos, kontrolės ir reguliavimo prietaisai, padedantys išvengti užsiliepsnojimo šaltinių (pvz., susidarius pavojingai sprogiai aplinkai, išjungti sprogimui neatsparią įrangos dalį), privalo būti atliktas individualus arba tipinis patikrinimas/ kalibravimas, siekiant užtikrinti jų tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Privalu laikytis Europos direktyvos 94/9/EB reikalavimų (t.p. žr. 3.4 Procesų kontrolės prietaisai). 3.2. Užsiliepsnojimo šaltinių vengimas

Jeigu pavojingos sprogios aplinkos susidarymo prevencija yra negalima, privalu saugoti, kad ji neužsiliepsnotų. Tam galima naudoti apsaugos priemones, neleidžiančias užsiliepsnojimo šaltiniams atsirasti arba mažinančias užsiliepsnojimo šaltinių atsiradimo tikimybę. Norint įdiegti efektyvias prevencines priemones, privalu žinoti įvairius užsiliepsnojimo šaltinių tipus ir jų veikimo būdus. Įvertinus galimybę, kad pavojinga sprogi aplinka ir užsiliepsnojimo šaltinis susidarys vienu metu toje pačioje vietoje, priimamas atitinkamas sprendimas dėl reikalingų priemonių masto. Tai atliekama pagal toliau aptariamą zonų sistemą, pagal kurią nustatomos reikalingos prevencinės priemonės.

3.2.1. Pavojingų vietų suskirstymas į zonas

Pavojinga vieta yra vieta, kurioje gali susidaryti toks sprogios aplinkos kiekis, kad gali


21

3.3 paveikslėlis. Dažniausiai pasitaikančių potencialių užsiliepsnojimo šaltinių pavyzdžiai4
prireikti imtis specialių atsargumo priemonių darbuotojams apsaugoti nuo sprogimo pavojaus. Toks kiekis yra vadinamas pavojinga sprogia aplinka. Nustatant apsaugos priemonių mastą, visos likusios pavojingos vietos privalo būti suskirstytos į zonas pagal tokios aplinkos susidarymo tikimybę.
0 zona: vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai yra sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys. Pavyzdys. 0 zonos sąlygos paprastai susidaro tik talpyklų arba įrenginių (garintuvų, reakcijos indų, kt.) viduje, tačiau taip pat gali susidaryti greta ventiliatorių arba kitų angų. 1 zona: vieta, kurioje kartais esant normaliai darbo eigai gali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys. Pavyzdys. Tai gali būti: • Vieta, esanti šalia 0 zonos; • Vieta, esanti šalia maitinimo angų; • Vieta, esanti šalia dužių indų arba stiklinių, keraminių ir pan. vamzdžių, jeigu jų turinys nėra

per mažas pavojingai sprogai aplinkai susidaryti; • Vieta aplink nepakankamai izoliuotus riebokšlius, pvz., prie siurblių ir vožtuvų; • Įrenginių, pavyzdžiui, garintuvų arba reakcijos indų vidus. 2 zona: vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys, tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna labai trumpai. Pavyzdys. 2 zonai gali būti priskirtos:


22

• Vietos, esančios aplink 0 arba 1 zonas. Pastaba. Vietos, kuriose lengvai užsiliepsnojančios medžiagos yra transportuojamos tik vamzdynais, kurie yra tvirti ir techniškai sandarūs, nėra pavojingos vietos. 20 zona: vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai yra sprogi aplinka, kurią sudaro ore tvyrantis degiųjų dulkių debesis. Pavyzdys. Paprastai tokios sąlygos susidaro tik talpyklų, vamzdžių, indų, kt. viduje, t.y. paprastai tik įrenginių (malūnų, džiovyklų, maišytuvų, vamzdynų, kūginių talpyklų, kt.) viduje, kur pavojingi sprogių dulkių mišinių kiekiai gali susiformuoti nuolat, per ilgesnius laikotarpius arba dažnai. 21 zona: vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai kartais gali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro ore tvyrantis degiųjų dulkių debesis. Pavyzdys. Šiai zonai gali būti priskirtos, pavyzdžiui, vietos, tiesiogiai besiribojančios su pvz., miltelių įpylimo ir išpylimo taškais ir vietomis, kur susidaro dulkių sąnašos ir normalioje darbo eigoje dažnai susiformuoja mišinyje su oru sprogi degiųjų dulkių koncentracija. 22 zona: vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro ore tvyrantis degiųjų dulkių debesis, tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna labai trumpai. Pavyzdys. Šiai zonai gali būti priskirtos, pvz.,: • Vietos, esančios šalia įrenginių su dulkėmis, jei dulkės gali išbyrėti ir suformuoti pavojingus

sąnašų kiekius. Pastaba

Degiųjų dulkių klodai, sąnašos ir krūvos turi būti laikomi bet kuriais kitais šaltiniais, galinčiais sudaryti sprogią aplinką.

„Normali darbo eiga“ yra tokia situacija, kai įrenginiai yra naudojami laikantis jų projekte numatytų parametrų. Pastaba. Susikaupusios degiosios dulkės turi didelį sprogimo potencialą. Dulkių sąnašos gali kauptis ant visų techninėje patalpoje esančių paviršių. Pirminis sprogimas gali sukelti susikaupusias dulkes ir pradėti grandininę reakciją, kurios metu įvyktų sprogimų seka, turinti niokojančių padarinių. 3.2.1.1. Pavojingų vietų, susidarančių dėl lengvai užsiliepsnojančių dujų, suskirstymo į zonas pavyzdys

3.4 paveikslėlyje yra pavaizduotas lengvai užsiliepsnojančių skysčių bakas. Bakas yra laikomas atvirame ore, yra reguliariai pripildomas ir ištuštinamas ir yra sujungtas su aplinkos atmosfera per spaudimo išlyginimo liuką. Šio lengvai užsiliepsnojančio skysčio užsiliepsnojimo taškas yra beveik lygus vidutinei metinei temperatūrai, o susidariusių garų tankis yra didesnis nei oro. Todėl egzistuoja pastovi rizika, kad bake susidarys pavojinga sprogi aplinka. Todėl bako vidus yra priskiriamas 0 zonai.

23

2 zona 1 zona

0 zona

3.4 paveikslėlis. L

Garai retkarčia

mišinius. Todėl plotas kurios susiklosto nedažaplinką. Todėl plotas a

Zonų dydis baknuo skysčio savybių, lygio pokyčio. Pavojin 3.2.1.2. Pavojingų viezonas pavyzdys

3.5 paveik

24

Skysčio lygis

engvai užsiliepsnojančių skysčių bako suskirstymo į zonas pavyzdys

is gali išsiveržti pro spaudimo išlyginimo liuką ir sudaryti sprogius aplink angą yra priskiriamas 1 zonai. Esant nepalankioms oro sąlygoms, nai, garai gali nusileisti palei bako sienas ir sudaryti pavojingą sprogią

plink baką yra priskiriamas 2 zonai. o išorėje priklauso nuo numatomo išleidžiamų garų kiekio. Tai priklauso angos dydžio, pripildymo ir ištuštinimo dažnumo bei vidutinio skysčio gų vietų dydis daugiausia priklauso nuo to, ar yra natūrali ventiliacija.

tų, susidarančių dėl lengvai užsiliepsnojančių dulkių, suskirstymo į

slėlis. Suskirstymo į zonas pavyzdys, esant degioms dulkėms

3.5 paveikslėlyje yra pavaizduotas malūnas su (rankiniu) pakrovimo piltuvu, produktų išpylimo įtaisu ir filtru. Dulkes sudarantis lengvai užsiliepsnojantis produktas iš būgno į piltuvą pilamas rankiniu būdu.

Pakrovimo proceso eigoje toje vietoje, kur būgno turinys yra pilamas į piltuvą, kartais gali susidaryti sprogus dulkių ir oro mišinys. Ši vieta priskiriama 21 zonai. Aplink piltuvą yra dulkių sąnašų. Jas sukėlus, jos gali sudaryti pavojingą sprogią aplinką, tačiau tai nutinka nedažnai ir trunka trumpai. Ši vieta priskiriama 22 zonai.

Normalioje darbo eigoje malūno viduje susidaro dulkių debesis. Dulkių debesis taip pat susidaro reguliariais intervalais, kai valomi filtro maišai. Todėl malūno vidus ir filtras yra priskiriami 20 zonai. Susmulkintas produktas yra išpilamas nuolat. Tokiu būdu normalioje darbo eigoje išpylimo talpykloje susidaro dulkių debesis, susidedantis iš sprogaus mišinio, todėl jis yra priskiriamas 20 zonai. Dėl pratekėjimo aplink išpylimo įtaisą yra susikaupusių dulkių. Todėl ši vieta yra priskiriama 22 zonai. 21 ir 22 zonų dydis priklauso nuo naudojamo produkto dulkėjimo savybių.

3.2.2. Apsauginių priemonių mastas

Apsauginių priemonių mastas priklauso nuo tikimybės, kad susidarys sprogi aplinka (zonų) ir todėl turėtų būti nustatytas pagal toliau pateikiamą 3.1 lentelę.

3.1 lentelė. Apsauginių priemonių mastas įvairiose zonose Zonos Užsiliepsnojimo šaltiniai*) turi būti

patikimai saugomasi: 0 arba 20 • Normalioje darbo eigoje (nėra

veikimo sutrikimų) • Numatomais veikimo sutrikimų

atvejais ir • Retai nutinkančių veikimo

sutrikimų atvejais 1 arba 21 • Normalioje darbo eigoje (nėra

veikimo sutrikimų) ir • Numatomais veikimo sutrikimų

atvejais 2 arba 22 • Normalioje darbo eigoje *) 20, 21 ir 22 zonose privalu atižvelgti į susikaupusių dulkių užsiliepsnojimo tikimybę. Lentelė yra taikoma visų rūšių užsiliepsnojimo šaltiniams. 3.2.3. Užsiliepsnojimo šaltinių rūšys Standarte EN1127-1 išskiriama trylika užsiliepsnojimo šaltinių rūšių:

Karšti paviršiai Liepsnos ir karštos dujos Mechaniškai įžiebiamos kibirkštys Elektros prietaisai Nepastovi elektros srovė, katodinė apsauga nuo korozijos Elektrostatiniai išlydžiai Žaibas 9 kHz – 300 GHz dažnio diapazono elektromagnetiniai laukai 300 GHz – 3x106 GHz dažnio diapazono arba 1000 µm – 0.1 µm (optinis spektras) elektromagnetinis spinduliavimas

25

Jonizuojantis spinduliavimas Ultragarsas Adiabatinis suspaudimas, smūgio bangos, dujų srautai Cheminės reakcijos. Tolesniuose skyriuose aptariami tik tie užsiliepsnojimo šaltiniai, kurie darbo praktikai yra

itin svarbūs. Išsamesnės informacijos apie įvairius užsiliepsnojimo šaltinius ir jų įvertinimą galima rasti EN 1127-1 standarte.

3.2.3.1. Karšti paviršiai

Sprogi aplinka gali užsiliepsnoti, esant kontaktui su karštais paviršiais, jeigu paviršiaus temperatūra pasiekia aplinkos užsiliepsnojimo temperatūrą.

Pavyzdys. Paviršiai, kurie įkaista normalioje darbo eigoje, pvz., šildymo sistemos, kai kurie elektros prietaisai ir karšti vamzdžiai. Paviršiai, kurie įkaista dėl gedimo, pvz., judančios dalys, kurios perkaista dėl nepakankamo sutepimo.

Jeigu gali įvykti karšto paviršiaus kontaktas su sprogia aplinka, turėtų būti užtikrinta saugi marža tarp maksimalios paviršiaus temperatūros ir aplinkos užsiliepsnojimo temperatūros. Ši marža priklauso nuo suskirstymo į zonas ir yra nustatoma pagal EN 1127-1 standartą.

Pastaba. Dulkių sąnašos gali turėti izoliuojantį poveikį ir todėl neleisti karščiui pasklisti po aplinką. Kuo storesnis sluoksnis, tuo mažiau karštis išplinta. Tai gali sąlygoti karščio kaupimąsi ir tolesnį temperatūros didėjimą. Dėl šio proceso dulkių sluoksnis gali užsiliepsnoti. Įranga, kurią pagal Direktyvą 94/9/EB galima saugiai naudoti sprogioje dujų/ oro aplinkoje, nebūtinai yra tinkama naudoti tose vietose, kur yra dulkių/oro sprogimo pavojus. 3.2.3.2. Liepsnos ir karštos dujos

Sprogi aplinka gali užsiliepsnoti ir nuo liepsnos, ir nuo įkaitusių kietų dalelių. Net ir labai maža liepsnelė priskiriama veikiantiems užsiliepsnojimo šaltiniams ir todėl paprastai jos neturi būti pavojingose vietose, kurios priskiriamos 0 ir 20 zonoms. 1, 2, 21 ir 22 zonose atvira ugnis turėtų būti naudojamos tik tuo atveju, jeigu jos yra saugiai izoliuotos (žr. EN 1127-1). Apsauga nuo atvirų suvirinimo arba rūkymo kibirkščių privalo būti užtikrinta, naudojant organizacines priemones.

3.2.3.3. Mechaniniu būdu sukeltos kibirkštys

Trynimas, smūgiavimas ir dilinimas, kaip pavyzdžiui, šlifavimas, gali sukelti kibirkštis. Nuo tokių kibirkščių gali užsidegti degios dujos ir garai ir tam tikri rūko/ oro arba dulkių/ oro mišiniai (ypač metalo dulkių/ oro mišiniai). Kibirkštys gali sukelti dulkių sąnašų smilkimą ir tai gali tapti sprogios aplinkos užsiliepsnojimo šaltiniu.

Pašalinėms medžiagoms, pvz., akmenims arba metalo plokštelei, patekus į įrangą arba įrenginį, tai privalo būti laikoma kibirkšties šaltiniu.

Pastaba. Rūdos ir lengvųjų metalų (pvz., aliuminio ir magnio) ir jų lydinių trynimas, smūgiavimas ir dilinimas gali sukelti aliuminoterminę (šiluminę) reakciją, kuri sukelia itin stiprias kibirkštis.

Trynimo ir smūgiavimo kibirkščiavimą galima sumažinti, pasirinkus tinkamą metalų derinį (pvz., ventiliatoriuje). Lengvųjų metalų ir plieno (išskyrus nerūdijantį plieną) derinių

26

privalu visada vengti tose įrangos, kurioje normalioje darbo eigoje gali būti judančių dalių, vietose, kur vyksta trynimas, smūgiavimas arba dilinimas.

3.2.3.4. Cheminės reakcijos

Cheminės reakcijos, kurių metu išsiskiria šiluma (egzoterminės reakcijos), gali įkaitinti

medžiagas ir tapti užsiliepsnojimo šaltiniu. Toks savaiminis įkaitimas yra galimas, jeigu šilumos išsiskyrimo greitis viršija šilumos praradimo aplinkoje greitį. Jeigu karščiui išsisklaidyti yra trukdoma arba jeigu aplinkos temperatūra yra aukšta (pvz., saugykloje), reakcijos greitis gali taip padidėti, kad bus sudarytos užsiliepsnojimo sąlygos. Tai lemia šie pagrindiniai veiksniai: reaguojančios sistemos apimtis/ paviršius, aplinkos temperatūra ir pasipriešinimo laikas. Išsiskyrusi aukšta temperatūra gali sukelti rusenimą ir/arba degimą bei sprogios aplinkos užsiliepsnojimą. Bet kuri lengvai užsiliepsnojanti medžiaga, susidaranti reakcijos metu (pvz., dujos arba garai), gali, savo ruožtu, su aplinkos oru sudaryti sprogią aplinką, taip stipriai padidindama tokių sistemų pavojingumą.

Visose zonose turėtų būti kaip galima labiau vengiama medžiagų, kurios lengvai užsiliepsnoja. Kai tokias medžiagas darbe naudoti reikia, kiekvienam konkrečiam atvejui privalo būti pritaikytos specialios apsaugos priemonės.

Pastaba. Tinkamos apsaugos priemonės yra, pvz., 1. Neutralizavimas, 2. Stabilizavimas, 3. Karščio išsisklaidymo gerinimas, pvz., padalinant medžiagas į mažesnes porcijas arba tarp

saugomų medžiagų kiekių paliekant tarpus, 4. Įrenginio temperatūros kontrolė, 5. Žemesnės aplinkos temperatūros palaikymas, 6. Užtikrinimas, kad buvimo trukmė būtų mažesnė nei laikas, reikalingas dulkių gaisrui

įsiplieksti. 3.2.3.5. Elektros prietaisai

Net ir esant žemai įtampai, elektros kibirkštys ir karšti paviršiai elektros prietaisuose gali tapti užsiliepsnojimo šaltiniais (pvz., sukuriant ir nutraukiant grandinę dėl nepastovios elektros srovės).

Todėl elektros įrangą galima naudoti pavojingose vietose tik tuo atveju, jei ji atitinka Direktyvos 1999/92/EB II priedo reikalavimus. Visose zonose nauja įranga privalo būti parenkama pagal Direktyvoje 94/9/EB nustatytas kategorijas. Pagal apsaugos nuo sprogimo dokumentą darbinė įranga, taip pat ir įspėjantys prietaisai, privalo būti suprojektuoti, valdomi ir prižiūrimi, tinkamai laikantis saugos reikalavimų. 3.2.3.6. Elektrostatinės iškrovos

Atskyrimo procesas, kuriame naudojama bent viena medžiaga, kurios elektros varža yra didesnė nei 109Ωm, arba objektai, kurių paviršiaus varža yra didesnė kaip 109Ωm, tam tikromis sąlygomis sukelia liepsną galinčias sukelti statinės elektros iškrovas. 3.1 paveikslėlyje pavaizduoti įvairūs būdai, kaip elektrostatiniai krūviai gali sukelti krūvio skirtumus. Normalioje darbo eigoje gali kilti šių formų iškrovos:

Kibirkščiavimas: Kibirkščiavimas gali kilti dėl krūvio susikaupimo ant neįžemintų laidžių dalių.

Iškrovos dėl trinties: Iškrovos dėl trinties gali susidaryti ant įkrautų dalių, pagamintų iš nelaidžių medžiagų, kurioms priskiriama dauguma plastikų

27

Persiduodančios iškrovos dėl trinties: „Persiduodančios iškrovos dėl trinties“ gali kilti greitos separacijos procesuose, pvz., per kreipes judančiose juostose, pneumatinio transportavimo eigoje, metalo vamzdžiuose, talpyklose su izoliuojančia danga arba ant pavaros diržų.

Kūginėsės iškrovos:

Kūginės iškrovos gali susidaryti, pvz., pneumatinio kūginių talpyklų užpildymo metu.

Visos aukščiau išvardintos iškrovų rūšys yra traktuotinos kaip galinčios uždegti daugumą dujų ir tirpių garų. Rūko arba dulkių/ oro mišiniai taip pat gali užsiliepsnoti nuo šių formų iškrovų, nors iškrovos dėl trinties yra traktuotinos tik kaip galimas sprogių dulkių užsiliepsnojimo šaltinis.

3.6 paveikslėlis. Krūvių skirtumo, kuris gali sąlygoti elektrostatines iškrovas, pavyzdžiai4


28

Informacijos apie reikalingą vertinimą ir galimas apsaugos priemones galima rasti

CENELEC ataskaitoje R044-001 “Gairės ir rekomendacijos, kaip išvengti pavojaus dėl elektrostatinių iškrovų” (“Guidance and recommendations for the avoidance of hazards due to static electricity”).

Pavyzdžiai: Svarbios apsaugos priemonės, kurių reikėtų imtis atitinkamose zonose: 1. Įžeminti elektrai laidžius objektus ir instaliacijas; 2. Visą laiką avėti grindų dangai tinkamą avalynę - bendra žmogaus-žemės varža neturi viršyti 108Ω; 3. Vengti naudoti mažai elektrai laidžias medžiagas ir objektus; 4. Sumažinti elektrai nelaidžius paviršius; 5. Dulkes sukeliantiems ir užpildymo darbams vengti naudoti metalinius vamzdžius ir talpas su vidine elektros izoliacine danga. 3.3. Sprogimų padarinių minimizavimas (minimizavimo priemonės)

Daugeliu atvejų sprogios aplinkos ir užsiliepsnojimo šaltinių negalima išvengti pakankamai užtikrintai. Tuomet privalu imtis priemonių sprogimo padariniams apriboti iki priimtino lygio. Tokios priemonės yra:

sprogimui atspari konstrukcija; sprogimo susilpninimas; sprogimo slopinimas; liepsnos ir sprogimo išplitimo prevencija. Šios priemonės daugiausiai yra susiję su pavojingų sprogimų, prasidėjusių instaliacijų

viduje, padarinių minimizavimu. Taikant priemones, skirtas padariniams minimizuoti, paprastai yra naudojama įranga ir apsaugos sistemos, kurios atitinka Direktyvą 94/9/EB. Taip pat gali būti taikomos struktūrinės priemonės, pvz., sprogimo bangos sienos. 3.3.1. Sprogimams atspari įranga

Įrenginių, talpyklų, indų ir vamzdynų detalės yra taip sukonstruotos, kad jos atlaikytų

sprogimą ir nedužtų. Jei pradinis slėgis įrenginio detalės viduje skiriasi nuo įprasto aplinkos slėgio, į jį būtina atsižvelgti.

Sprogimams atsparios konstrukcijos dažniausiai yra skirstomos į: atsparias maksimaliam pertekliniam slėgiui; atsparias dėl sprogimo susilpninimo arba slopinimo sumažėjusiam pertekliniam

slėgiui. Įrenginio konstrukcija gali būti atspari sprogimo slėgiui arba smūgiui, kurį sukelia

sprogimo slėgis.

Pastaba. Jeigu įrenginio vidus yra padalintas arba du rezervuarai yra sujungti vamzdynais, įvykus sprogimui vienoje iš šių dalių, gali padidėti slėgis kitoje dalyje, todėl sprogimas į šią dalį gali persikelti, joje esant didesniam pradiniam slėgiui. Tokiu būdu susidaro maksimalus slėgis, kuris gali būti aukštesnis nei maksimalus atmosferos slėgis, nustatytas aplinkos sąlygoms. Jeigu tokios konstrukcijos išvengti negalima, turėtų būti pritaikytos atitinkamos priemonės, pvz., pakankamai atspari sprogimui konstrukcija, galinti atlaikyti perteklinį sprogimo slėgį, arba sprogimo atskyrimas.

29

3.3.1.1. Sprogimo slėgiui atspari konstrukcija

Sprogimo slėgiui atsparios talpyklos ir indai išlaiko numatomą perteklinį sprogimo slėgį ir nėra nepataisomai deformuojami. Konstrukcija yra kuriama pagal numatomą perteklinį sprogimo slėgį.

Pastaba. Daugumos dujų/ oro ir dulkių/ oro mišinių maksimalus perteklinis sprogimo slėgis yra lygus 8-10 barų, tačiau lengvųjų metalų dulkių atveju šis rodiklis gali būti aukštesnis.

3.3.1.2. Sprogimo slėgio smūgiui atspari konstrukcija

Sprogimo slėgio smūgiui atsparios talpyklos ir indai yra sukonstruoti taip, kad vidinio

sprogimo atveju jie išlaikytų smūgį, kurį sukelia numatomas perteklinis sprogimo slėgis, tačiau gali būti nepataisomai deformuoti.

Po sprogimų privalu patikrinti, ar sprogimo paveiktos įrenginio detalės nebuvo deformuotos. 3.3.2. Sprogimo susilpninimas

Plačiausia prasme „sprogimo susilpninimas“ apima visas priemones, kurios padeda užtikrinti, kad, prasidėjus sprogimui arba jam iki tam tikro laipsnio išplitus, uždaras įrenginys, kuriame vyksta sprogimas, trumpai arba ilgesnį laiką sprogimą nukreiptų saugia kryptimi, kai pasiekiamas slėgis, įjungiantis sprogimo susilpninimo mechanizmą.

Sprogimo susilpninimo mechanizmo paskirtis – užtikrinti, kad įrenginys/ instaliacija nebūtų veikiama tokio sprogimo, kurio galingumas viršytų jo atsparumą. Tai sąlygoja perteklinio sprogimo slėgio sumažėjimą. Pastaba. Sumažintas perteklinis sprogimo slėgis yra didesnis nei slėgis, įjungiantis sprogimo susilpninimo mechanizmą.

Kaip sprogimo susilpninimo mechanizmai gali būti naudojami išsprogdinami diskai arba sprogimo durys. Pastaba. Turėtų būti naudojami tik patikrinti sprogimo susilpninimo mechanizmai, atitinkantys Direktyvą 94/9/EB. Savos gamybos sprogimo susilpninimo mechanizmai dažnai nėra veiksmingi ir yra sukėlę rimtų nelaimingų atsitikimų. Nepritvirtinti talpyklų dangčiai ir dangos, durys, t.t., kurie dedami ant vėdinimo angų, paprastai nėra pakankami. Jeigu vis dėlto yra naudojamos praktikoje pakankamai pasiteisinusios savo gamybos konstrukcijos, jų tinkamumas apsaugos nuo sprogimui tikslams privalo būti pademonstruotas atliekant rizikos įvertinimą, kurio rezultatai turi būti registruojami apsaugos nuo sprogimo dokumente. Kai taikoma Direktyva 94/9/EB, jos reikalavimai taip pat privalo būti vykdomi.

Norint įrenginiui apskaičiuoti sprogimo susilpninimo plotą privalu žinoti mišinio saugos parametrus.

Sprogimo susilpninimas nėra leidžiamas, jeigu ventiliuojami produktai gali kelti grėsmę asmenims arba padaryti žalos aplinkai (pvz., jei išsiskiria toksinės medžiagos).

Pastaba. Kai įjungiamas sprogimo susilpninimo mechanizmas, didelė liepsnos ir slėgio dalis gali plėstis išleidimo angos kryptimi. Todėl sprogimo susilpninimo mechanizmai turi būti sumontuoti taip, kad slėgis būtų nukreipiamas saugia kryptimi. Visuomet turėtų būti vengiami jį kreipti į darbo patalpas. Patirtis rodo, jog reikalingų saugos reikalavimų gali būti sunku laikytis, kai sprogimo susilpninimo mechanizmai yra permontuojami esamuose įrenginiuose.

30

Išimtis. Jeigu yra naudojamos „Q-Pipe“ („quick pipe“ – „greitos tėkmės vamzdžių“) sistemos, nukreipimas į darbo patalpas yra leidžiamas, kadangi liepsnos ir slėgio poveikis yra sumažinamas iki nepavojingo lygio. Tačiau tuomet būtina atsižvelgti į galimą toksinių degimo dujų išsiskyrimą. Pastaba. Jeigu „sprogimo susilpninimas“ yra naudojamas kaip apsaugos priemonė, būtina užtikrinti, kad sprogimas būtų atskirtas tarp viršutinės ir apatinės įrenginio dalių. 3.3.3. Sprogimo slopinimas

Sprogimo slopinimo sistemos neleidžia pasiekti maksimalaus sprogimo slėgio, sprogimo tveju operatyviai į talpyklas ir įrenginius įleidžiant gesinimo medžiagas. Todėl tokios

konstru

dėjęs sprogimo slėgis gali būti sumaži

akcijos detalės turi išlaikyti tik sumažintą sprogimo slėgį. Kitaip nei sprogimo susilpninimo atveju, sprogimo slopinimas užtikrina, kad sprogimo

padariniai liktų įrenginyje. Priklausomai nuo konstrukcijos, padintas iki apie 0,2 barų.

Pastaba. Naujos sprogimo slopinimo sistemos turėtų būti testuojamos ir ženklinamos kaip apsaugos sistemos pagal Direktyvą 94/9/EB.

Pastaba. Slopinant sprogimą taip pat gali būti reikalinga sprogimą atskirti tarp viršutinės ir apatinės įrenginio dalių. 3.3.4. Sprogimo išplitimo prevencija (sprogimo atskyrimas)

į viršutinę ir apatinę įrenginio alis, kur gali sukelti tolesnius sprogimus. Įrenginio detalių sukelta sprogimo akceleracija arba

išplitim

o medžiagų įpurškimas; priešiniu srautu;

Vienoje įrenginio dalyje įvykęs sprogimas gali išplisti

das vamzdynuose gali padidinti sprogimo padarinius. Tokiu būdu susidaręs sprogimo

slėgis gali būti daug aukštesnis nei maksimalus sprogimo slėgis normaliomis sąlygomis ir gali sugadinti įrenginio detales net ir tuo atveju, jeigu jos savo konstrukcija yra atsparios sprogimo slėgiui arba sprogimo slėgio smūgiui. Todėl svarbu apriboti galimų sprogimų išplitimą už tos įrenginio detalės ribų. Tam yra skirti sprogimo atskyrimo mechanizmai.

Galimų sprogimo atskyrimo priemonių pavyzdžiai: Operatyvi mechaninė izoliacija; Liepsnos gesinimas siaurose angose arba gesinimLiepsnos stabdymas dideliu priešVandens užtvara; Rotoriniai vožtuvai.

ūs šie aspektai: Praktikoje yra svarb

Pastab garais arba rūku sprogimo plitimo greitis kartais gali a. Kadangi oro mišinių su dujomis, būti labai didelis (detonavimas), izoliavimo arba gesinimo sistemos dažnai veikia per lėtai, tuomet pirmenybė teikiama pasyvioms sistemoms, tokioms kaip liepsnos stabdikliai (pvz., gofruota juosta arba vandens užtvara)

3.3.4.1. Liepsnos stabdikliai dujų, garų ir rūko liepsnojimo atvejais

eišplistų esant sprogiai plinkai, pvz., per vamzdynus, alsuoklius, įleidimo ir išleidimo linijas, kurios nėra visą laiką

užpildy

Liepsnos stabdikliai gali būti naudojami tam, kad liepsna na

tos skysčiu. Jeigu pavojingos sprogios aplinkos susidarymo išvengti neįmanoma, pvz., sprogimui neatsparioje lengvai užsiliepsnojančių medžiagų talpoje, prie nuolatinių angų, kurios

31

jungiasi su vietomis, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, dėl ko sprogimas gali išplisti į talpyklą, privalu imtis priemonių, užtikrinančių, kad liepsna neplistų.

Pastaba. Tai taikoma pvz., vėdinimo prietaisams ir rezervuaro lygio matuokliams bei įleidimo ir išleidim s, jeigu jos nėra visą laiką pripildytos skysčio. o linijom

Ir atvirkščiai, tapačių priemonių būtina imtis tam, kad liepsnai neišplistų iš indo į avojingą vietą.

esinama siauruose tarpuose ir kanaluose (pvz., gofruotos juostos ir šlakuo

vai).

pLiepsnos stabdikliai veikia šiais pagrindiniais būdais:

Liepsna gto metalo stabdikliai).

Priekinė liepsnos linija stabdoma atitinkamu greičiu išleidžiant nesudegusius mišinius (didelio greičio vožtu

Priekinė liepsnos linija stabdoma skysčio užtvara. Pastab parius sprogimui, atsparius ilgam a. Liepsnos stabdymo mechanizmai yra skirstomi į atsdegimui arba detonavimui. Mechanizmai, kurie nėra atsparūs ilgam degimui, gali išlaikyti degimą tik ribotą laiką (atsparumo gaisrui laikas) ir tuomet praranda savo savybes stabdyti liepsną.

3.3.4.2. Atskyrimo mechanizmai dulkių sprogimo atveju

ali būti naudojami dulkėms, kadang kyla jų užkimšimo pavojus. Praktikoje pasiteisino šios dulkių sprogimo išplitimo per jungian

Liepsnos stabdikliai, naudojami dujoms, garams ir rūkui, negi čius vamzdynus, perdavimo įrangą, t.t. ir liepsnos emisijos iš įrenginio prevencijos

priemonės:

ara gesinimo medžiaga: progimą nustato jutikliai. Gesinimo medžiaga iš purkštuvo yra įpurškiama į vamzdyną

ir lieps susidariusio sprogimo slėgio, kuris juda prieš užtvarą. Užtvar

progimą, kuris sklinda vamzdžiu, nustato jutikliai. Aktyvavimo mechanizmas uždaro vožtuv

oliuojantys vožtuvai): ai nustatytas srauto stiprumas yra viršijamas, vamzdžio vožtuvas užsidaro. Greitį, kuris

yra reik ntroliuojamas pagalbi

otoriniai vožtuvai gali būti naudojami kaip „liepsnos spąstai“ tik jei jų savybės neperd ir jų atsparumas slėgiui pasitvirtino esamomis aptarnavimo sąlygom

Užtv Sna užgesinama. Tai nepaveikiaos pradžioje esančių vamzdžių ir indų konstrukcija taip pat turi išlaikyti galimą slėgį.

Gesinimo medžiaga turi atitikti dulkių tipą. Greito veikimo vožtuvai arba sklendės: S

ą arba sklendę per milisekundės dalį. Greito veikimo uždarymo vožtuvai (sprogimą izKalingas vožtuvui aktyvuoti, generuoja arba sprogimo banga arba jutiklio konis srautas (pvz., azoto srautas, nukreiptas į vožtuvo konusą). Šiuo metu žinomi greito

veikimo uždarymo vožtuvai gali būti montuojami tik horizontaliuose vamzdžiuose ir yra tinkami tik tiems vamzdžiams, kuriuose dulkių sluoksnis yra gana mažas (pvz., filtro blokų angoms).

Rotoriniai vožtuvai: R

uoti vidinio degimo is. Sprogimo atveju jutiklis privalo rotorių automatiškai sustabdyti, kad degantis

produktas nebūtų išleistas.

i Sprogimo kreiptuva

32

Sprogimo kreiptuvą sudaro vamzdžių dalys, sujungtos specialiu įtaisu. Su aplinka jis yra sujungt

įrengti apsaugą nuo vėdinimo mechanizmo nuolaužų, pvz., įrengiant vielinę apsaug

apsaugo nuo sprogimo išplitimo. Tačiau priekin

lopinimas produkto užtvara

artu su sprogimo silpninimo mechanizmu, atskirtose įrenginio dalyse gali būti naudoja

vigubi vožtuvai

orint apsisaugoti nuo produkto išleidimo iš sprogimui atsparių indų tam, kad liepsna neišplis

as vėdinimo mechanizmu (dangčiu arba išsprogdinamu disku; aktyvavimo perteklinis slėgis paprastai yra p ≤ 0,1 barui). Tikslas – neleisti sprogimui išplisti, srautą nukreipiant 180 laipsnių, ir tuo pat metu sprogimą susilpninant, srauto nukreipimo taške atidarius vėdinimo mechanizmą.

Privalu ą. Vėdinimas visuomet turi vykti saugia kryptimi, niekuomet negali būti nukreiptas į

darbo zonas arba praėjimus. Ši apsaugos priemonė negali būti naudojama, jei dėl išmetamų medžiagų gali kilti grėsmė žmonėms arba aplinkai.

Sprogimo kreiptuvai ne visuomet patikimaiė liepsnos linija yra taip suardoma, kad blogiausia, ko galima tikėtis - tai lėtai judantis

sprogimas vamzdyne. Tais atvejais, kai nėra tikėtina, kad vamzdyne susikaups sprogimą sukeliančios mišinių koncentracijos, pvz., daugelyje dulkių pašalinimo blokų, galima daryti prielaidą, kad atskyrimo poveikis yra pakankamas.

S Kmos užtvaros, kurias sudaro atitinkamas tvarkomo produkto gylis (pvz., prie siloso

išpylimo angos). Medžiagos kiekis privalo būti stebimas pagal lygio indikatorius ir privalo būti pakankamas užtikrinti, kad dėl sprogimo slėgio liepsna negalėtų prasiskverbti pro produktą.

D Ntų, galima naudoti dvigubo vožtuvo sistemą. Vožtuvo stiprumas turi būti ne mažesnis nei

indo. Būtina užtikrinti, kad jie būtų uždaromi pakaitomis taip, kad vienas vožtuvas visuomet būtų uždarytas.

Pastab Visos sprogimo atskyrimo sistemos, kurioms yra taikoma Direktyva 94/9/EB, turėtų a. būti testuojamos ir ženklinamos kaip apsaugos sistemos pagal Direktyvos reikalavimus. 3.4. Procesų kontrolės įrenginių taikymas

Jau aptartos apsaugos nuo sprogimo priemonės gali būti naudojamos, stebimos arba aktyvuo

iiliepsnojimo

šaltiniu

jamos, pasitelkiant apsaugos, kontrolės ir reguliavimo prietaisus (toliau vadinama – procesų kontrolės įrenginiai (Process Control Engineering, PCE). Paprastai PCE prietaisai gali būti naudojami pavojingos sprogios aplinkos susidarymo arba užsiliepsnojimo šaltinių atsiradimo prevencijai vykdyti arba žalingiems sprogimo padarin ams minimizuoti.

Naudojant PCE prietaisus galima stebėti ir kontroliuoti potencialius užss ir užtikrinti, kad nebūtų viršytos saugos ribos. Potencialūs užsiliepsnojimo šaltiniai taip

pat gali būti išjungiami, susidarius pavojingai sprogiai aplinkai. Pavyzdžiui, sprogimui neatspari elektrinė įranga, įsijungus dujų signalizacijai, gali būti išjungiama, jeigu taip galima išjungti ir potencialius užsiliepsnojimo šaltinius. Pavojingai sprogiai aplinkai susidaryti galima neleisti, pvz., įjungiant ventiliatorių, kai tik susikaupia maksimali leistina dujų koncentracija. Tokių PCE prietaisų naudojimo dėka galima sumažinti pavojingų vietų (zonų) plotą, sumažinti tikimybę, kad susidarys pavojinga sprogi aplinka, arba jai visai neleisti susidaryti. PCE prietaisai bei prietaisai, skirti sprogimų žalingiems padariniams minimizuoti, yra apsaugos sistemos (pvz., sprogimo slopinimo sistemos) ir yra aptarti 3.3 skyriuje, kuriame aprašomos padarinių minimizavimo priemonės. Tokių PCE konstrukcija ir mastas bei šių prietaisų naudojamos priemonės priklauso nuo pavojingos sprogios aplinkos susidarymo ir veikiančių užsiliepsnojimo šaltinių atsiradimo tikimybės. PCE prietaisų ir pritaikytų techninių bei organizacinių priemonių patikimumas privalo

33

užtikrinti, kad visomis darbo sąlygomis sprogimo pavojus būtų apribotas iki priimtino lygio. Tam tikrais atvejais gali būti pravartu apjungti PCE prietaisus, skirtus užsiliepsnojimo šaltinių atsiradimo prevencijai, ir PCE prietaisus, skirtus pavojingos sprogios aplinkos susidarymo prevencijai vykdyti.

Reikalingo PCE prietaisų patikimumo lygis priklauso nuo sprogimo rizikos įvertinimo. PCE prietaisų ir jų sudedamųjų dalių apsaugos funkcijų patikimumas užtikrinamas, vykdant gedimų prevenciją ir kontrolę (atsižvelgiant į visas darbo sąlygas ir planuojamo aptarnavimo ir/arba techninės priežiūros procedūras).

Pavyzd s. Jeigu, atlikus sprogimo rizikos ir apsaugos nuo sprogimo strategijos įvertinimą, ydaroma išvada, kad be PCE prietaisų būtų patiriama didelė rizika, pvz., kad nuolat tvyro, ilgam arba dažnai susidaro pavojinga sprogi aplinka (0 ir 20 zonos) ir kad dėl darbo sutrikimų gali atsirasti veikiantys užsiliepsnojimo šaltiniai, PCE prietaisai privalo būti sukonstruoti taip, kad dėl vieno PCE gedimo visa apsaugos sistema netaptų neveiksminga. To galima pasiekti, pvz., naudojant pakankamą tokių prietaisų skaičių. Panašaus rezultato galima pasiekti, jei vienas PCE prietaisas, skirtas apsaugoti nuo pavojingos sprogios aplinkos, bus naudojamas su atskirtu PCE prietaisu, skirtu apsaugoti nuo užsiliepsnojimo šaltinių atsiradimo.

3.2 lentelėje išvardijami šių prietaisų naudojimo vietoje procesų kontrolės įrenginių

būdai, siekiant apsisaugoti nuo veikiančių užsiliepsnojimo šaltinių susidarymo normaliomis darbo sąlygomis ir tikėtinų, bet nedažnai nutinkančių, gedimų.

Pavyzd s. 1 zonoje turi būti naudojama transmisija su keliais guoliais. Normaliomis darbo ysąlygomis guolio temperatūra yra gerokai žemesnė nei dujų/ oro mišinio užsiliepsnojimo temperatūra. Gedimo atveju (pvz., kurį sukelia tepalo ištekėjimas) guolio temperatūra gali pasiekti užsiliepsnojimo temperatūrą, jeigu nebus imtasi jokių apsaugos priemonių. Tinkamą saugos lygį galima užtikrinti, stebint guolių temperatūrą tam, kad prietaisą būtų galima išjungti, jei pasiekiama maksimali leistina paviršiaus temperatūra.

3.2 lentelėje pateikti PCE taikomi reikalavimai taip pat gali būti taikomi pavojingos sprogios aplinkos susidarymo prevencijai vykdyti, jeigu yra potencialių užsiliepsnojimo šaltinių tikimybė ir yra būtina užtikrinti, kad atitinkama zona atitiktų konkrečiai zonai nustatytus kriterijus. Pavyzdys. Tirpikliu padengtos detalės yra džiovinamos džiovinimo kameroje. Gedimo atveju kaitinimo bloko paviršiaus temperatūra gali pasiekti užsiliepsnojimo temperatūrą. Prie ventiliatoriaus prijungtas PCE prietaisas turi užtikrinti, kad tirpiklio koncentracija neviršytų ribos (kuri apskaičiuojama iš apatinės sprogimo ribos atimant konkrečiam įrenginiui taikomą saugos maržą). Šis prie ventiliatoriaus prijungtas prietaisas gedimo atveju privalo veikti toliau (pvz., nutraukti miltelių tiekimą). Pastabos: 1. Aptartos PCE priemonės gali būti pritaikytos tik tuo atveju, jei fizinius, cheminius ir proceso

parametrus, susijusius su apsauga nuo sprogimo, galima faktiškai reguliuoti arba kontroliuoti pakankamai ekonomiškai ir per pakankamai trumpą laiką. Medžiagų savybių, pavyzdžiui, tokie prietaisai paprastai negali įtakoti. Nauji PCE prietaisai, naudojami pavojin2. goje zonoje užsiliepsnojimo šaltinių atsiradimo arba sprogios aplinkos susidarymo prevencijai (patikimai nuo to neapsaugant) privalo atitikti Europos direktyvą 94/9/EB. Tokie PCE prietaisai visuomet privalo būti testuojami pagal tas pačias kategorijas, kaip ir saugotina įranga.

34

3.2 t sumažinti veikiančio užsiliepsnojimo šaltinio tsiradimo tikimybę

vieta Užsiliepsnojimo šaltinio

atsiradimas Reikalavimai PCE prietaisams

lentelė. PCE prietaisų naudojimas, siekiana

Pavojinga

Nė Būti Nėrara nas darbui rbui

neleistšaltiniui

a 22 zonos

Nėra

Būtinas darbui Du tinkami prietaisai, skirti neleisti susidaryti užsiliepsnojimo šaltiniui*

Nėra tikėtinas normalioje darbo eigoje

kirtas jimo

Vienas tinkamas prietaisas, sneleisti susidaryti užsiliepsnošaltiniui

Nėra tikėtin Nėra

Būtinas darbui Du tinkami prietaisai, skirti neleisti susidaryti užsiliepsnojimo šaltiniui*


kirtas jimo

Vienas tinkamas prietaisas, sneleisti susidaryti užsiliepsnošaltiniui

Nėra tikėtin Nėra

tis prietaisas, išbandytas pagal Direktyvą 9

Būtinas da Vienas tinkamas prietaisas, skirtas i susidaryti užsiliepsnojimo

2 arb


1 arba 21 zonos

as normalioje darbo eigoje arba gedimo atveju

0 arba 20 zonos

as normalioje darbo eigoje arba gedimo atveju

* arba jį atitinkan 4/9/EB.

ti, kad darbo įranga ir visos instaliacinės medžiagos būtų nkamos naudoti pavojingose vietose. Tai darydamas jis privalo atsižvelgti į atitinkamoje darbo

vietoje

s

s tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojinga sprogi plinka, privalo būti pasirenkama pagal Direktyvoje 94/9/EB nustatytas kategorijas, jeigu

apsaug

eksploatuoti iki 2003 m. birželio 30 d., nuo mi

3.5. Reikalavimai darbo įrangai

Darbdavys privalo užtikrinti

galimas aplinkos sąlygas. Darbo įranga turi būti taip sumontuota, instaliuota ir valdoma, kad ji negalėtų sukelti sprogimo.

3.5.1. Darbo įrangos pasirinkima

Įranga ir apsaugos sistemoa

os nuo sprogimo dokumente, atsižvelgiant į rizikos įvertinimą, nėra numatyta kitaip. Siekiant užtikrinti saugų įrangos darbą pavojingose vietose, privalu atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: temperatūros klasę, apsaugos tipą ir sprogimo grupę. Šie kriterijai priklauso nuo naudojamų medžiagų degimo ir sprogimo savybių.

Vietose, kur gali susidaryti sprogi aplinka, naudojama darbo įranga, kurią įmonė arba įstaiga jau eksploatuoja arba kuri pirmą kartą bus pradėta

nėtosios dienos turi atitikti II priedo A dalyje nustatytus minimalius reikalavimus, jei šiems įrenginiams nėra taikomos kitos Bendrijos direktyvos arba jei jos yra taikomos tik iš dalies.

Darbo įmonė arba įstaiga pirmą kartą pradės eksploatuoti po 2003 m. birželio 30 d., nuo

minėtosios dienos turi atitikti II priedo A ir B dalyse nustatytus minimalius reikalavimus.

įranga, kuri yra naudojami tose vietose, kur gali susidaryti sprogi aplinka ir kuriuos

35

Nors darbo įranga, neatitinkanti Direktyvoje 94/9/EB pateikto „įrangos“ apibrėžimo, negali atitikti šios direktyvos, ji privalo atitikti Direktyvą 1999/92/EB.

Jeigu sprogimo rizikos (medžiagų, procesų savybių) vertinimas rodo, kad potenciali rizika d

a mobili darbo įranga,

apsaugos nuo sprogimo dokumente. Tokią darbo įrangą

Z nos Kategorijos, naudotinos be

arbuotojams ir kitiems asmenims yra neįprastai aukšta, pasirinktai įrangai ir darbo įrangai gali turėti būti taikoma didesnė apsauga. Jeigu dėl būdo, kuriuo yra naudojam

ją gali tekti naudoti zonose su skirtinga pavojaus tikimybe (skirtingose zonose), ji privalo būti pasirenkama pagal blogiausią atvejį. Jeigu darbo įranga yra naudojama ir 1, ir 2 zonose, ji privalo tenkinti darbo 1 zonoje reikalavimus.

Išimtys yra leidžiamos, jeigu tinkamos organizacinės priemonės užtikrina saugų darbą visam laikotarpiui, kurį mobili įranga yra naudojama pavojingoje vietoje. Šios priemonės turėtų būti smulkiai išdėstomos Darbo leidime ir/arba

gali naudoti tik tinkamai apmokyti darbuotojai (89/655/EEB).

3.3 lentelė. Įvairiose zonose skirta naudoti įranga

opapildomų priemonių

Jeigu yra skirtos

0 II 1 G • dujų/ oro mišiniui • garų/• rūkui

oro mišiniui

1 II 1 G arba 2 G • dujų/ oro mišiniui • garų/ oro mišiniui • rūkui

2 II 1 G arba 2 G arba 3 G • dujų/ oro mišiniui • garų/ oro mišiniui • rūkui

20 i II 1 D • dulkių/ oro mišiniu• dulkių/ oro mišiniu• dulkių

Pastaba. Jeigu įra na hibridiniams miši m nkama tokiam nga yra naudoti nia s, ji privalo būti tinaudojimui ir, jei r ngos prietaisas, , nebūtinai yra eikia, išbandyta. Todėl įra pažymėtas II 2 G/D

21 II 1 D arba 2 D i 22 II 1 D arba 2 D arba 3 D / oro mišiniui

tinkamas ir leistinas naudoti hibridiniams mišiniams. 3.5.2. Darbo įrangos montavimas

Darbo įranga ir jungiantys prietaisai (pvz., vamzdynai, elektros sujungimai) privalo būti elti arba inicijuoti sprogimo. Jie gali būti pradėti naudoti tik

omet, jei, vertinant sprogimo riziką, nustatoma, kad dėl jų veikimo sprogi aplinka neužsil

ir aptarnavimo sąlygas. Pasirenkant instaliacines medžiagas, darbinius drabužius asme

Jeigu darbo vietoje yra potencialios sprogimo rizikos, tai taip pat reiškia, kad darbo organizavimas privalo atitikti tam tikrus reikalavimus. Organizacines priemones privalu taikyti,

sumontuoti taip, kad jie negalėtų suktu

iepsnos. Tai taip pat taikoma darbo įrangai ir su ja susijusiems jungiantiems prietaisams, kurie nėra traktuojami kaip įranga ir apsaugos sistemos pagal Direktyvoje 94/9/EB pateiktus apibrėžimus. Pagal Europos Direktyvą 89/655/EEB (darbo įrangai taikomus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus) darbdavys privalo užtikrinti, kad naudojama įranga būtų tinkama pagal faktines darbo ir ns apsaugos priemones, jis taip pat privalo užtikrinti, kad jie būtų tinkami. 4. Organizacinės apsaugos nuo sprogimo priemonės

36

kai vien tik techninėmis priemonės darbo vietoje negalima užtikrinti ir išlaikyti apsaugos nuo rogimo. Praktikoje darbo aplinka taip pat gali būti apsaugota, apjungiant technines ir

organizsp

acines priemones.

Pavyzdys. Jeigu pro įrenginio angas, kurios egzistuoja įprastomis darbo sąlygomis arba susidaro dėl defektų, yra išleidžiamos inertinės dujos, darbuotojams gali kilti deguonies išstūmimo rizika (jie gali užtrokšti). Jeigu, pavyzdžiui, prietaiso dalis buvo neutralizuojama, jos nebus galima įnešti t , kol neutralizavimas nebus nutrauktas ir nepateks pakankamai atmosferos deguonies olarba jei nebus naudojamos tinkamos apsaugos priemonės ir kvėpavimo aparatai.

Organizacinių priemonių dėka darbo procedūros yra organizuojamos taip, kad darbuotojams sprogimas nepakenktų. Siekiant užtikrinti techninių priemonių veikimą, taip pat privalu organizuoti patikrinimus, aptarnavimą ir remontą. Taikant organizacines priemones, taip

at būtina atsižvelgti į galimą sąveiką tarp apsaugos nuo sprogimo priemonių ir darbo procedū o p lp

rų. Šios apjungtos apsaugos nuo sprogim priemonės riva o užtikrinti, kad darbuotojai galėtų atlikti jiems priskirtą darbą, nesukeliant pavojaus jų saugai ir sveikatai arba kitų asmenų saugai ir sveikatai.

4.1 paveikslėlis 4

. Organizacinių apsaugos nuo sprogimo priemonių pavyzdžiai

cialinės apsaugos asociacijos) Tarptautinio profesinės rizikos chem4 Iš ISSA (Tarptautinės so jos pramonėje

prevencijos skyriaus lankstinuko „Dujų sukelti sprogimai“, Heidelbergas, Vokietija

i

37

Būtina taikyti šias organizacines priemones:

tai yra reikalaujama pagal apsaugos nuo sprogim

Parengti raštiškas darbo instrukcijas, kai o dokumentą.

Pravesti apsaugos nuo sprogimo instruktažą darbuotojams.

ra reikalaujama pagal apsaug

žiūrą; tas.

Pritaikytos organizacinės priemonės privalo būti įrašytos į apsaugos nuo sprogimo

dokum

.1. Darbo instrukcijos

Darbo instrukcijos – tai su darbu susiję darbdavio darbuotojams parengti raštiški privalo

kiria šiai

Užtikrinti, kad darbuotojai turėtų reikiamos kompetencijos. Pavojingam darbui taikyti darbo leidimų sistemą, kai tai yos nuo sprogimo dokumentą. Vykdyti techninę priežiūrą. Vykdyti patikrinimus ir prieKur reikia, pažymėti pavojingas vie

entą (žr. 6 skyrių). Keletas pavyzdžių pateikiama 4.1 paveikslėlyje. 4

mi nurodymai ir elgesio taisyklės. Jose apibrėžiami su darbo vieta susiję pavojai žmonėms ir aplinkai bei nurodomos pritaikytos arba vykdytinos apsaugos priemonės. Darbo instrukcijas parengia darbdavys arba kompetentingas asmuo, kurį jis pasužduočiai atlikti, o darbuotojai privalo jų laikytis. Jos yra skirtos konkrečiai darbo vietai arba įstaigos daliai. Be kitų klausimų, kurie turėtų būti aptarti darbo instrukcijose darbo vietoms, kur yra sprogios aplinkos rizika, turi būti nurodoma, kokie ir kur sprogimo pavojai egzistuoja, kokia mobili darbo įranga gali būti naudojama ir kodėl privalo būti dėvimos specialios asmens apsaugos priemonės. Pavyzdys. Darbo instrukcijose gali būti pateiktas visos mobilios darbo įrangos, kurią leidžiama naudoti aptariamose pavojingose vietose, sąrašas. Jose turėtų būti nurodoma, kokias asmens apsaugos priemones žmonės, įeinantys į šią vietą, privalo dėvėti.

Jos privalo būti surašytos taip, kad visi darbuotojai galėtų jas suprasti ir taikyti. Jeigu įstaigoj

s darbo instrukcijas, kuriose apibrėžiami skirtingi pavojai

.2. Darbuotojo kompetencija

Kiekvienoje darbo vietoje turi būti pakankamas darbuotojų, turinčių reikalingos patirties ir apmo

.3. Darbuotojų mokymas

Darbdaviai privalo organizuoti darbuotojams mokymus, kuriuose jie būtų informuojami apie sp

teisingai dirbti su turima įranga. Instruktažas darbuotojams privalo būti vedamas saugioje darbo vietos

e dirba darbuotojai, kurie nepakankamai moka šalies kalbą, darbo instrukcijos privalo būti surašytos ta kalba, kurią jie supranta.

Kartais gali būti tikslinga atskira arba kurios yra parengtos pagal skirtingas teisės aktų nuostatas, apjungti į vieną darbo

instrukcijų rinkinį, kuris tokiu būdu atspindėtų bendrą pavojų padėtį. 4

kytų atlikti jiems priskirtas apsaugos nuo sprogimo funkcijas, skaičius. 4

rogimo pavojus darbo vietoje ir įdiegtas apsaugos priemones. Šiuose mokymuose privalo būti aiškinama, kaip sprogimo pavojus kyla ir kuriose darbo vietos dalyse jis yra. Turėtų būti išvardijamos įdiegtos priemonės ir paaiškinta, kaip jos veikia. Privalo būti paaiškinta, kaip

vietoje arba šalia pavojingų vietų. Taip pat turėtų būti paaiškinta kiekvieno pavojingos

38

ženklinimo reikšmė ir nurodyta, kokią mobilią darbo įrangą ten galima naudoti (žr. 3.5.1). Mokymo metu turėtų būti aptartos turimos darbo instrukcijos.

Pastaba. Gerai apmokyti darbuotojai daug geriau užtikrina darbo saugą. Bet koks nukrypimas nuo pageidaujamo proceso gali būti aptiktas ir, atitinkamai, ištaisytas daug greičiau.

perkeliant į kitą darbą arba keičiant darbo vietą,

Darbuotojai privalo būti apmokyti šiais atvejais (Direktyva 89/391/EEB): priimant į darbą (prieš pradedant dirbti),

įdiegus naują darbo įrangą arba ją pakeitus, įdiegus naujas technologijas.

su atitinkamomis pertraukomis, pavyzd ti tikslinga patikrinti, ko buvo išmokta.

alioja ir nepriklausomų rangovų darbuotojų atžvilgiu. Mokym e M d

arbo aplinkoje, kurioje gali susidaryti toks sprogios aplinkos kiekis, kuris keltų pavojų ai, remiantis rizikos įvertinimu ir pasitelkus atitinkamas technines

emones, privalo būti užtikrinta tinkama darbuotojų priežiūra.

Darbuotojų mokymas privalo būti kartojamas žiui, kartą per metus. Mokymų pabaigoje gali būPareiga apmokyti taip pat gus privalo v sti kompetentingas asmuo. okymų data, mokymų turinys ir alyviai turėtų

būti registruojami.

4.4. Darbuotojų priežiūra

Ddarbuotojų saugai ir sveikatpri

4.5. Darbo leidimų sistema

Jeigu darbas, kuris gali sukelti sprogimą, turi būti atliekamas netoli pavojingos vietos, smuo, įstaigoje atsakingas už šią funkciją. Tai taip pat taikoma ir

eiklai, kuri gali būti susijusi su kitu darbu ir dėl to sukelti pavojų. Tokiais atvejais pasiteisino darbo l

jam leidimą privalo suteikti av

eidimų sistemos taikymas. Ją galima įgyvendinti, taikant darbo leidimų formas, kurias visi suinteresuoti asmenys privalo gauti ir pasirašyti. Pavyzdys. Darbo leidime turėtų būti pateikiami bent šie duomenys: 1. Tiksli atliekamo darbo vieta; 2. Aiškiai įvardijamas darbas, kuris turi būti atliktas; 3. Įvardijamas pavojus; 4. Reikalingos saugos priemonės; asmuo, naudojantis saugos priemones, turėtų pasirašyti, patvirtindamas, kad šių priemonių buvo imtasi; 5. Reikalingos asmens apsaugos priemonės; 6. Kada darbas bus pradėtas ir kada tikimasi jį baigti; 7. Patvirtinimas, kad nurodymai suprasti; 8. Partęsimo/ pamainos perdavimo procedūra; 9. Grąžinimas, įrenginys paruoštas bandymui ir permontavimui; 10. Nutraukimas, įrenginys patikrintas ir permontuotas; 11. Ataskaita apie visus nukrypimus, pastebėtas darbo metu.

Darbą užbaigus, privalo būti atliktas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar įrenginys yra vis uoti.

4.6. Te

echninė priežiūra apima remontą, aptarnavimą ir patikrinimą. Prieš pradedant techninės priežiūros darbus, visi suinteresuoti asmenys privalo būti apie tai informuoti ir tam privalo būti

dar saugus arba jo sauga vėl užtikrinta. Visi suinteresuoti asmenys privalo būti inform

chninė priežiūra

T

39

suteiktas darbo leidimas, pvz., pasinaudojant darbo leidimų sistema (žr. aukščiau). Techninę riežiūrą atlikti gali tik kompetentingi asmenys. p

Patirtis rodo, kad aptarnavimo darbas yra susijęs su didele nelaimingų atsitikimų rizika. Todėl prieš pradedant darbą, jo metu ir jį pabaigus, privalu užtikrinti, kad būtų taikomos visos reikalingos apsaugos priemonės. Pastaba. Aptarnavimo metu, visos įrangos arba įrenginio dalys, kurios, jas netyčia įjungus darbo metu, galėtų sukelti sprogimą, jei tai yra įmanoma, privalo būti mechaniškai ir/arba elektriškai izoliuotos. Pavyzdžiui, jeigu talpykloje yra dirbama naudojant atvirą liepsną, visi vamzdžiai, iš kurių gali būti išleista pavojinga sprogi aplinka arba kurie yra sujungti su kitomis talpyklomis, kuriose tokia aplinka gali būti susidariusi, privalo būti atskirti nuo talpyklos, užsandarinti arba uždaryti panašiomis priemonėmis.

Tais atvejais, kai pavojingoje vietoje yra atliekama techninė priežiūra, susijusi su užsiliepsnojimo rizika, turi būti patikimai užtikrinta, kad darbo metu ir, jei reikia, tam tikrą laiką darbą atlikus, joje nesusidarys pavojinga sprogi aplinka (pvz., leidžiant atvėsti).

Išskyrus ypatingas aplinkybes, kai taikomos kitos tinkamos ir adekvačios apsaugos priemo

nės, įrenginių dalys, kurių techninė priežiūra yra atliekama, privalo būti tuščios, be slėgio, išvalytos, švarios, jose negali būti degių medžiagų. Vykstant darbui, tokios medžiagos negali pateikti į vietą, kurioje šis darbas yra vykdomas. Tais atvejais, kai darbo metu gali susidaryti skriejančių kibirkščių (pvz., virinimo, pjovimo, naudojant ugnį, šlifavimo metu), turėtų būti naudojama tinkama širma (žr. 4.2 paveikslėlį) ir, jei reikia, pasitelkiama priešgaisrinė apsauga.

. Širmos pavyzdys, kai darbo metu susidaro skriejančios kibirkštys4.2 paveikslėlis 4

Techninės priežiūros darbus užbaigus, įrangą vėl įjungiant, privalo būti imtasi priemonių, kurios užtikrintų, kad vėl veiktų apsaugos nuo sprogimo priemonės, kurias

žiūros darbo etu yra itin naudinga darbo leidimų (žr. aukščiau) sistema. Sugrąžinant apsaugos nuo sprogimo

priemo

prieš

reikalaujama taikyti normaliomis darbo sąlygomis. Aptarnavimo ir techninės priem

nes, gali būti naudinga pasitelkti patikros lapą.


40

4.7. Apžiūra ir tikrinimas ą kartą pradedant naudoti darbo viePrieš pirm tą, kurioje yra vietų, kur gali susidaryti

pavojinga sprogi aplinka, bei po bet kurio gedimo arba pakitimo, turinčio poveikio saugai, darbo vietos sauga. Įrenginyje taikomų apsaugos nuo sprogimo

priemoprivalo būti patikrinta bendra

nių efektyvumas privalo būti reguliariai tikrinimas. Tokių patikrinimų dažnumas priklauso nuo priemonių tipo. Visus patikrinimus gali atlikti tik kompetentingi asmenys.

Kompetentingi asmenys – tai asmenys, turintys visokeriopos patirties apsaugos nuo sprogimų srityje jų profesinio mokymo, patirties ir dabartinės profesinės veiklos dėka.

Pavyzdys. Dujų signalizacijos veikimą kompetentingas asmuo privalo tikrinti ją įdiegus ir vėliau, tinkamu periodiškumu, laikantis visų susijusių nacionalinių reikalavimų ir gamintojo nurodymų. Jei gali susidaryti hibridiniai mišiniai, detektoriai privalo būti pritaikyti abiem fazėms ir kalibruojami pagal galimus mišinius. Pavyzdys. Vėdinimo sistemas, kurių paskirtis – apsaugoti, kad nesusidarytų pavojinga sprogi aplinka, ir susijusias stebėjimo sistemas kompetentingas asmuo privalo patikrinti, atsižvelgdamas į numatomą darbą, prieš jas pradedant naudoti pirmą kartą ir vėliau tikrinti reguliariai. Vėdinimo sistemos su reguliuojamomis dalimis (pvz., reguliatoriais, droseliais, kintamo rei io ventiliatoriais) turėtų būti tikrinamos kaskart, kai ke iamas j režimas. g č ič ųPageidautina, kad tokios dalys būtų užrakintos, taip jas apsaugant nuo trukdžių. Kai vėdinimo sistemos yra reguliuojamos automatiškai, turėtų būti tikrinami visi jų režimai. 4.8. Pavojingų vietų ženklinimas

Direktyvoje 1999/92/EB nurodoma, kad įėjimus į vietas, kuriose gali susidaryti toks , kuris keltų pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys

rivalo, jei reikia, pažymėti šiuo įspėjamuoju ženklu:

pavojingos sprogios aplinkos kiekisp

. Įspėjamasis ženklas vietoms4.3 paveikslėlis , kuriose gali susidaryti sprogi aplinka.

Skiriamieji požymiai:

juodos raidės geltoname fone, apvestame juoda linija (geltona dalis turi užimti ne mažiau to). yra reikalaujamas, pvz., patalpose arba zonose, kur gali susidaryti pavojin

a prasmės ženklinti įrenginio dalį, kuri yra visiškai apsaugota,

trikampė forma

kaip 50% ženklo ploToks ženklinimasga sprogi aplinka (pavyzdžiui, patalpose arba atitvertose vietose, kur yra saugomos

degios medžiagos). Kita vertus, nėrnaudojant minimizavimo priemones. Jeigu pavojinga vieta užima ne visą aptariamą erdvę, o tik jos dalį, ta dalis gali būti pažymėta geltonomis-juodomis įstrižomis linijomis, pvz., ant grindų. Ant įspėjamojo ženklo gali būti naudojami ir kiti duomenys, pavyzdžiui, nurodomas pavojingos sprogios aplinkos susidarymo pobūdis ir dažnumas (turinys ir zona). Gali būti

41

pageidautina statyti ir kitus įspėjamuosius ženklus pagal Direktyvą 92/58/EEB, pavyzdžiui, draudžiančius rūkyti, t.t.

Darbuotojų mokym

5. Pare

šalia vienas kito dirba savarankiški asmenys arba darbo grupės, jie per eapsižiūrėjimą gali vienas kitam padidinti rizikos lygį, visų pirma dėl to, kad jie pirmiausia visą

dėmesį

o metu privalu atkreipti jų dėmesį į ženklą ir jo reikšmę.

iga koordinuoti

Kai tuo pat metu n

skiria savo darbui atlikti, nieko nežinodami arba nepakankamai žinodami apie netoliese dirbančių asmenų darbo pradžią, pobūdį arba apimtį.

Pavyzdys. Tipiniai prasto darbdavio ir rangovo darbuotojų darbo koordinavimo rezultatai, dėl kurių kyla konkreti sprogimo rizika: 1. Rangovas nežino apie pavojų aplinkai firmoje, kurioje jis dirba, ir apie poveikį jo paties darbui. 2. Įstaigos departamentai dažnai nežino, kad įstaigoje dirba nepriklausomi darbuotojai ir/arba kad dėl atliekamo darbo sukeliamas potencialus pavojus. 3. Pastato vadovams nėra pranešama, kaip jie ir jų darbuotojai turi elgtis rangovo atžvilgiu.

Net ir saugi darbo praktika vienoje darbo grupėje nepanaikina galimybės, kad netoliese rbantiems gali būti sukeltas pavojus. Vienintelė apsaugos nuo pavojingos veiksmų tarpusavio

sąveiko

eiga taip pat yra susijusi su pagrindų direkty

vimo tvarka

vietoje yra kelių įmonių darbuotojų, kiekvienas darbuotojas atsako ž visus jam kontroliuoti priskirtus dalykus.

atsakingas už darbo vietą pagal nacionalinius įstatym

sveikata ir sauga, įgyven

astarieji perima darbda

dis garantija – tai visų veiksmų koordinavimas laiku. Kai darbą atlieka samdytas rangovas, užsakovas ir rangovas privalo koordinuoti savo

veiksmus tam, kad vienas kitam nesukeltų pavojaus. Ši parvos 89/391/EEB 7 straipsnio 4 dalies reikalavimu, kai toje pačioje darbo vietoje dirba keli

darbdavio darbuotojai. Darbo vietose taip pat privalo būti laikomasi atitinkamų nacionalinių reikalavimų. 5.1. Koordina

Kai toje pačioje darbo u

Nepažeidžiant kiekvieno darbuotojo atsakomybės pagal Direktyvą 89/391/EEB, pareiga koordinuoti priklauso darbdaviui, kuris yra

us ir/arba praktiką ir kuris turi koordinuoti visų priemonių, susijusių su darbuotojų sveikata ir sauga, įgyvendinimą. Jo pareiga yra užtikrinti, kad darbas būtų vykdomas saugiai, siekiant apsaugoti darbuotojų gyvybę ir sveikatą. Šiuo tikslu jis privalo identifikuoti sprogimo pavojus, aptarti apsaugos priemones su suinteresuotais asmenimis, parengti instrukcijas ir tikrinti, kaip jų yra laikomasi. Apsaugos nuo sprogimų dokumente jis turi nuodyti, koks yra koordinavimo tikslas ir nurodyti priemones bei procedūras jam įgyvendinti.

Už darbo vietą atsakingas darbdavys pagal nacionalinius įstatymus ir/arba praktiką taip pat yra atsakingas už visų priemonių, kuriomis užtikrinama darbuotojų

dinimo koordinavimą tarp visų toje darbo vietoje dirbančių darbuotojų. Dėl firmos dydžio arba dėl kitų priežasčių darbdavys ne visuomet gali šią pareigą

įvykdyti vienas. Todėl jis turėtų paskirti tinkamus asmenis vadovais. Tuomet pvio pareigas ir yra už jas atsakingi, o koordinavimo funkcijas vykdo koordinatorius.

Pastaba. Ypač kalbant apie darbą pavojingose vietose, su jomis susijusį darbą arba darbą su greitai siliepsnojančiomis medžiagomis, kurio metu gali susidaryti pavojinga sprogi aplinka, į užpavojingą sąveiką privalo būti atsižvelgiama net ir tuo atveju, jei ji tiesiogiai ir negresia. Jeigu yra abejonių, darbdavys galėtų paskirti koordinatorių.

42

Atsižvelgdamas į savo specifinę planavimo, saugos ir organizacinę atsakomybę, darbdavys arba koordinatorius turėtų tenkinti šiuos reikalavimus, susijusius su apsauga nuo

rogimo:

nuostatos,

spturėti apsaugos nuo sprogimo žinių, žinoti nacionalinius reikalavimus, kuriais perkeliamos Direktyvos 89/391/EEB ir

1999/92/EBžinoti firmos organizacinę struktūrą,turėti vadovavimo įgūdžių, užtikrinant, kad visi reikalingi nurodymai būtų

vykdomi. Iš e oordinatoriaus užduotis – derinti įvairių grupių

darbus, ,a kitai gali kelti pavojų ir būtų galima imtis reikalingų veiksmų. Todėl jis privalo būti

iš anks

smės, darbdavio arba jo paskirto k neatsižvelgiant į tai, kokioms firmoms jos priklauso, tam kad būtų nustatytos situacijos,

kai jos viento informuojamas apie darbą, kuris turi būti vykdomas.

Pastaba. Įmonės darbuotojai, rangovas(ai) ir kiti asmenys, dirbantys toje vietoje, turėtų darbdaviui arba jo paskirtam koordinatoriui iš anksto pranešti šią informaciją: • Koks darbas turi būti vykdomas; • Planuojama darbo pradžia; • Numatoma darbo pabaiga; • Darbo vieta; • Paskirti darbuotojai; • Planuojamas darbo metodas bei priemonės ir procedūros apsaugos nuo sprogimo dokumentui

įgyvendinti; • Atsakingo asmens(ų) vardas, pavardė.

Tiksliau sakant, darbdavio arba jo paskirto koordinatoriaus pareiga yra tikrinti darbo

planuoti, prižiūrėti ir, jei reikia, perplanuoti darbą, atsižvelgiant į iškilusius sunkumus. Žr. A.3.5 patikros lapą.

Įstaigose, kuriose susidaro pavojinga sprogi aplinka, kartu gali dirbti skirtingos įvairių urio is siekiama išvengti

avojingos sąveikos, būtina numatyti visus atvejus, kai dėl vykdomos užduoties ir būdo, kuriuo ji yra

vietą, rengti koordinavimo susirinkimus,

5.2. Apsauginės priemonės saugiam bendradarbiavimui užtikrinti

lygių ir departamentų grupės. Nustatant ir įgyvendinant priemones, k mp

vykdoma, asmenims gali tekti dirbti kartu, netoli vienas nuo kito arba sąveikauti per atstumą (pvz., kai darbas atliekamas tame pačiame vamzdyne arba elektros grandinėje, tik skirtingose jos vietose).

priemonės, susijusios su apsauga nuo sprogimo, paprastai sudaro bendrų koordinavimo funkcijų dalį:

1. Planavimo eta

Praktikoje koordinavimo

pe; 2. Vykdymo etape; 3. Darbą užbaigus. Šiuose uose darbdavys arba jo paskirtas koordinatorius taip pat privalo

užtikrin k ti pavojingos sprogios aplinkos ir užsiliepsnojimo šaltinių bei darbo sutrikim si visų reikalingų organizacinių priemonių.

įvairiuose etapti, ad siekiant išvengų sąveikos, būtų imta

Pavyzdžiai: 1. Saugoti, kad aplink techninį įrenginį, kuriame gali susidaryti užsiliepsnojimo šaltinių [žr.

3.1], nesusidarytų pavojinga sprogi aplinka, pvz., vietoje valymo medžiagų, kurių sudėtyje yra tirpiklio, dažų, t.t., naudojant šių medžiagų substitutus arba užtikrinant pakankamą vėdinimą.

43

2. Vengti naudoti ir sukurti užsiliepsnojimo šaltinius vietose, kur gali susidaryti pavojinga sprogi aplinka, pvz., virinant, pjaunant, lituojant ir separuojant [žr. 4.4/4.5 skyrius ir pavyzdinį leidimą A.3.3]. Saugoti, ka3. d dėl darbo šalia esančiuose blokuose neįvyktų gedimų dėl, pvz., dujų tiekimo sutrikimo, sukeltų slėgio svyravimų, elektros energijos arba apsauginių sistemų išjungimo.

Nustatant, ar sutartos

apsauginės priemonės yra naudojamos darbo metu ir ar

būt

suinteresuoti asmenys gavo atitinkamus nurodymus ir nustatyta tvarka taiko šias priemones, gali i naudojamas patikros lapas [žr. 3.4 priedą].

Pastaba. Nepriklausomai nuo vykdomų pareigų, visi suinteresuoti asmenys turėtų: • Užmegzti ryšį; • Konsultuotis; • Rūpintis; • Laikytis susitarimų. 6. Apsaugos nuo sprogimo dokumentas

Direktyvą 1999/92/EB 6.1. Reikalavimai pagal

Viena iš darbdavio Direktyvos 1999/92/EB 4 straipsnį yra užtikrinti, kad ūtų parengtas ir nuolat atnaujinamas apsaugos nuo sprogimų dokumentas.

nurodoma, kad buvo nustatyta ir įvertinta sprogimo rizika,

pareigų pagal b

Apsaugos nuo sprogimo dokumente:

nurodoma, kad šios direktyvos tikslams įgyvendinti bus imtasi atitinkamų priemonių, nurodomos uskirstytos į zonas,

s II priede nustatytų r akad darbo vieta ir darbo įranga, tarp jų – įspėjamieji prietaisai, bus

ugos,

udojami.

atnauji o srityje atliekami esminia

gimo rizikos įvertinimo dokumentus ar kitas pagal Bendri r

irtis – apžvelgti rizikos įvertinimo rezultatus ir

agal juos įrenginyje bei jo darbo aplinkoje taikomas technines ir organizacines apsaugos

Pavyzdinė apsaugos nuo sprogimo dokumento forma yra pateikiama toliau. Joje nurodo

u tai nereiškia, kad turėtų būti įtraukiami visi šie punktai. Dokumentas privalo būti pritaiky

ti pernelyg didelis. Jeigu reikia, dokumentas turėtų būti parengtas tokia forma, kurią būtų galima papildyti, pvz., nesusegtuose lapuose. Tai itin

tos vietos, kurios buvo snurodomos tos vietos, kuriose bus laikomasi Direktyvobūtiniausių eikal vimų, nurodoma, įrengti, eksploatuojami ir prižiūrimi deramai paisant sanurodoma, kad pagal Tarybos direktyvą 89/655/EEB buvo pasirūpinta, kad darbo įrenginiai būtų saugiai naApsaugos nuo sprogimo dokumentas parengiamas prieš pradedant darbą ir yra

namas, kai darbovietėje, darbo įrenginiuose arba darbo organizavimi pakeitimai, papildymai arba pertvarkymai. Darbdavys gali sujungti turimus spro

jos aktus pa engtas lygiavertes ataskaitas. 6.2. Įgyvendinimas

Apsaugos nuo sprogimo dokumento paskppriemones.

mi punktai, kurie galėtų būti naudingi, vykdant minėtus reikalavimus, ir pagal kuriuos tokie dokumentai gali būti rengiami.

Tačiatas atitinkamos firmos sąlygoms. Jis turėtų būti kaip galima logiškiau išdėstytas ir

paprastas naudoti, o jo detalumo lygis turėtų suteikti galimybę bendrai spręsti apie jo turinį. Todėl dokumentų kiekis neturėtų bū

44

rekome

s atvejais, kai įstaigoje yra keletas įrenginių, kuriuose yra pavojingų vietų, gali būti nauding

ami pavojai ir atskiriems įrenginiams taikomos apsaugos priemonės.

nduojama didesniems įrenginiams arba tais atvejais, kai įrenginio prietaisai yra dažnai keičiami.

Direktyvos 1999/92/EB 8 straipsnyje yra leidžiama sujungti turimus rizikos įvertinimo dokumentus arba ataskaitas (pvz., saugos ataskaitą pagal Direktyvą 96/82/EB5). Todėl apsaugos nuo sprogimo dokumente gali būti pateikiamos nuorodos į kitus dokumentus, neįrašant viso jų teksto.

Taia apsaugos nuo sprogimo dokumentą suskirstyti į pagrindinę dalį ir dalis, taikomas

konkretiems įrenginiams. Bendrojoje dalyje paaiškinama dokumentų struktūra ir visiems įrenginiams taikomos priemonės, pavyzdžiui mokymas. Konkrečiam įrenginiui skirtoje dalyje apibrėži

Jeigu darbo sąlygos įrenginyje dažnai keičiasi, pvz., dėl skirtingų produktų apdorojimo partijomis, vertinimas turėtų būti atliekamas ir dokumentai rengiami pagal pavojingiausias sąlygas.

6.3.1. D

rbo vieta yra skirstoma į darbo zonas. Apsaugos nuo sprogimo dokumente apibrėžiamos darbo zonos, kuriose kyla pavojus dėl sprogios aplinkos.

dinimas, įrenginio tipas, pastato/ darbuotojų skaičius.

Pastato dokumentai ir topografinis planas gali būti parengti grafine forma, pvz., pridedant darbo v a

6.3.2. Pą. Šiame aprašyme turėtų

būti pa ir darbo duomenys (pvz.,

mperatūra, slėgis, apimtis, pralaidumas, sukimosi greitis, darbo įranga), jei reikia, valymo apie erdvės vėdinimą.

paleidimą ir išjungimą, valymą ir veikimo sutrikimus. Jeigu reikia, taip at privalo būti aptarta proceso arba produkto pakeitimo procedūra. Pavojingos vietos (zonos)

at pavaizduojamos grafiškai, pateikiant zonų planą (žr. 3.2.1).

nuo spr

6.3. Pavyzdinė apsaugos nuo sprogimo dokumento forma arbo vietos ir darbo zonų aprašymas

Da

Aprašyme gali būti nurodomas, pvz., įstaigos pavapatalpos paskirtis ir atsakingi asmenys, dirbančių

ietos pl nus su evakuacijos planais ir evakuacijos maršrutais.

roceso etapų ir/arba veiklų aprašymas Procesas turėtų būti apibrėžtas glaustai, galima pridėti schemteikta visa apsaugai nuo sprogimo svarbi informacija. Jame turėtų būti aprašyti proceso

etapai, tarp jų – įjungimas ir išjungimas, apžvelgiami konstrukcijostepobūdis ir mastas, gali būti pateikiami duomenys

6.3.3. Naudojamų medžiagų/ saugos parametrų aprašymas Visų pirma šioje dalyje turėtų būti nurodyta, kokios medžiagos sudaro sprogią aplinką ir

kokiomis proceso sąlygomis ji susidaro. Čia naudinga išvardinti saugos parametrus, susijusius su apsauga nuo sprogimo. 6.3.4. Rizikos analizės rezultatai

Šiame skyriuje turėtų būti nurodyta, kur pavojinga sprogi aplinka gali susidaryti, galima atskirai aptarti įrenginių dalių vidų ir jų aplinką. Privalo būti atsižvelgta ne tik į įprastas darbo sąlygas, bet ir į įrenginiopgali būti apibrėžiamos tekste, taip p

Šiame skyriuje taip pat turėtų būti apibrėžiami sprogimo pavojai (žr. 2 skyrių). Naudinga nurodyti procedūrą, kuri vykdoma, nustatant sprogimo riziką. 6.3.5. Pritaikytos apsaugos nuo sprogimo priemonės

Šis skyrius rengiamas pagal rizikos įvertinimą ir apibrėžia pagal jį nustatytas apsaugos ogimo priemones. Turėtų būti nurodytas principas, kuriuo yra grindžiamos apsaugos nuo

5 Tarybos 1996 m. gruodžio 9 d direktyva 96/82/EC dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės

45

sprogimo priemonės, pvz., „vengti veikiančių užsiliepsnojimo šaltinių“. Technines ir

organizacines priemones naudinga aptarti atskirai.

Techninės priemonės

Kadangi įrenginio apsaugos nuo sprogimo strateg• Prevencija

ija yra visiškai arba iš dalies grindžiama revencinėmis priemonėm – siekiant išvengti sprogios aplinkos susidarymo arba užsiliepsnojimo

ūdas, kuriuo šios priemonės yra įgyvendinamos, privalo būti išsamiai aptartas (žr. 3.1 ir 3.2).

pšaltinių atsiradimo – b

• Minimizavimas

Jeig į augos nuo sprogimo strategiją yra taikomos PCE priemonės, būtina

Or ės

Apsaugos nuo sprogimo dokumentas privalo nurodyti: kcijos buvo parengtos darbo vietai arba veiklai,

kymų turinį ir dažnumą (bei dalyvius), dojimui pavojingose vietose,

ojai dėvėtų tik

Kadangi įrenginys bus saugomas, taikant minimizavimo priemones, būtina apibrėžti jų pobūdį, veikimo būdą ir vietą (žr. 3.3.).

• PCE priemonės u gyvendinant aps

apibrėžti jų pobūdį, veikimo būdą ir vietą (žr. 3.4).

ganizacinės priemonApsaugos nuo sprogimo dokumente taip pat būtina apibrėžti organizacines priemones (žr.

4 skyrių).

kokios darbo instrukokių priemonių buvo imtasi, siekiant užtikrinti dirbančių asmenų kompetenciją, movisas taisykles, taikomas mobilios darbo įrangos naukokių priemonių buvo imtasi, siekiant užtikrinti, kad darbuottinkamus apsauginius drabužius, ar įdiegta darbo leidimų sistema ir kaip ji yra organizuojama,

gtos formos, jų pavyzdžiai gali būti pridedami prie apsaug angos, kurią leidžiam i nuo darbo tipo ir apim snio.

, jei taip,kaip yra organizuojama techninė priežiūra, apžiūra ir patikrinimai, kaip ženklinamos pavojingos vietos. Jeigu pagal šiuos punktus yra parenos nuo sprogimo dokumento. Turėtų būti pridedamas mobilios darbo įr

a naudoti pavojingose vietose, sąrašas. Detalumo lygis turėtų priklausytties bei nuo su juo susijusios rizikos laip

6.3.6. Apsaugos nuo sprogimo priemonių įgyvendinimas

būti nurodoma, kas yra atsakingas už onkrečių priemonių vykdymą arba kas buvo arba bus paskirtas (pvz., parengti ir atnaujinti patį

ti nurodyta, kada priemonių reikėtų tis ir kaip patikrinti jų veiksmingumą.

Apsaugos nuo sprogimo dokumente turėtųkapsaugos juo sprogimo dokumentą). Jame taip pat turėtų būim

6.3.7. Apsaugos nuo sprogimo priemonių koordinavimas

a skirtingų įmonių darbuotojų, kiekvienas darbdavys tsako už jam kontroliuoti priskirtus dalykus. Už darbo vietą atsakingas darbdavys privalo

ą ir savo apsaugos nuo sprogimo okumente nurodyti koordinavimo tikslą bei jam įgyvendinti skirtas priemones ir procedūras.

Kai toje pačioje darbo vietoje yrakoordinuoti visų apsaugos nuo sprogimo priemonių taikymd

6.3.8. Priedas prie apsaugos nuo sprogimo dokumento

endrijoje naudojamo tipo tikrinimo pažymėjimai, EB atitikties sertifikatai, saugos duomenų lapai, darbo su įrenginiu arba įrang

Priede gali būti pateikiami, pvz., Europos Ba

instruk Taip pat gali būti pridedami aptarnavimo planai, susiję su apsauga nuo sprogimo.cijos.

46

PRIEDAI

Tam, kad šį Vadovą būtų lengviau suprasti, toliau yra pateikiami pagrindinių apsaugos nuo sprogimo terminų apibrėžimai. Tais atvejais, kai apibrėžimai yra paimti iš Europos direktyvų ir suderintų standartų, nurodomas jo šaltinis. Kitų terminų apibrėžimai paimti iš techninės literatūros. Aplinkos sąlygos: Aplinkos sąlygomis paprastai yra vadinamos sąlygos, kai temperatūra svyruoja nuo –20 ºC iki 60 ºC temperatūros, o slėgis nuo 0,8 iki 1,1 baro (ATEX gairės, Direktyva 94/9/EB). Kategorija: Įrangos klasifikavimas pagal reikalingą apsaugos lygį. [Direktyva 94/9/EB] Sudedamosios dalys: „Sudedamosios dalys“ – tai bet kuri įrangos ir apsaugos sistemų svarbi saugaus darbo dalis, negalinti veikti savarankiškai. [Direktyva 94/9/EB] Dispersijos laipsnis: (Smulkiausių) kietų arba skystų (dispersijos fazė) dalelių pasiskirstymo kitose dujose arba skystyje (dispersijos terpė) matas, molekulėms nesusijungiant, pavyzdžiui, aerozolyje, emulsijoje, koloide arba suspensijoje. Veikiantis užsiliepsnojimo šaltinis: Užsiliepsnojimo šaltiniai dažnai nepakankamai vertinami arba nepakankamai kontroliuojami. Jų veiksmingumas, t.y. gebėjimas uždegti sprogią aplinką, priklauso nuo, pvz., šaltinio energijos ir aplinkos savybių. Ne aplinkos sąlygomis sprogių mišinių parametrai kinta, tai apsprendžia, ar aplinka užsiliepsnoja: pavyzdžiui, minimali mišinių, kuriuose yra didelis deguonies kiekis, užsiliepsnojimo energija sumažinama keliomis dešimtosiomis dalimis. Darbdavys: Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, susijęs su darbuotoju darbo santykiais ir atsakingas už įmonę ir (arba) įstaigą. [Direktyva 89/391/EB]. Įranga: „Įranga“ – tai mašinos, aparatai, stacionarūs ar kilnojamieji prietaisai, jų valdymo sudedamosios dalys bei matuokliai, taip pat detektoriai ar prevencinės sistemos, kurie kartu ar atskirai yra skirti gaminti, perduoti, kaupti, matuoti, valdyti ir keisti medžiagų apdorojimui naudojamą energiją ir kurie gali sukelti sprogimą dėl jų pačių užsiliepsnojimo šaltinių. [Direktyva 94/9/EB] Įrangos kategorija: Įranga ir apsaugos sistemos gali būti sukurtos konkrečiai sprogiai aplinkai. Tokiu atveju jie privalo būti atitinkamai ženklinami. [Direktyva 94/9/EB].

A.1 Naudojamos sąvokos

Pastaba. Įranga taip pat gali būti sukurta naudoti skirtingose sprogiose aplinkose, pvz., ir su dulkių/oro ir dujų/ oro mišiniais. Įrangos grupė: I grupei priklauso įranga, skirta naudoti kasyklų požeminėse dalyse, ir tokių kasyklų antžeminės įrangos dalys, galinčios tapti pavojingos dėl kasyklų dujų ir (arba) dėl degiųjų dulkių. II grupei

47

priklauso įranga, skirta naudoti kitose vietose, bet galinti tapti pavojinga sprogioje aplinkoje. irektyva 94/9/EB] [D

Pastaba. Šis Vadovas nėra taikomas I grupės įrangai. (žr. 1.2. Taikymo apimtis) Sprogimo grupė:

eistiną intervalą (sprogimo liepsnos gebėjimas išplisti apibrėžtame intervale yra nustatomas standPagal maksimalų l

artiniame prietaise), minimalią uždegimo srovę (srovę, kuri sukelia siliepsnojimą standartiniame prietaise) dujos ir garai yra skirstomi į tris grupes (IIA, IIB, IIC,

ri mažiausią maksimalų leistiną intervalą). užiš kurių IIC grupė tu Sprogimo ribos: Jeigu pakankamai pasiskirsčiusios degios medžiagos koncentracija ore viršija minimalų lygį

ogimo ribą), gali įvykti sprogimas. Sprogimas nevyksta, jeigu dujų arba garų mitai kinta, esant ne

plinkos sąlygoms. Koncentracija intervale tarp sprogimo ribų didėja, pvz., paprastai, kai mišinio Sprogi aplinka virš degaus skysčio gali susidaryti tik tada, jei

progimo slėgis (didžiausias): sidarantis uždarame inde sprogios aplinkos sprogimo metu, nustatytas

(viršutinę sprkoncentracija viršija maksimalų lygį (viršutinę sprogimo ribą). Sprogimo liaslėgis ir temperatūra didėja. skysčio temperatūra viršija minimalią ribą. SDidžiausias slėgis, sunurodytomis testavimo sąlygomis. [EN 1127-1] Atsparumas sprogimo slėgiui: Indų ir įrangos savybė, sukurta tam, kad jie išlaikytų numatomą slėgį, jų nepataisomai nedeformuojant. [EN 1127-1] Sprogimo susilpninimo zona: Geometrinė sprogimo susilpninimo mechanizmo sprogimo nukreipimo zona. Sprogimo susilpninimo mechanizmas: Mechanizmas, kuris uždaro orlaidę įprastomis darbo sąlygomis ir atidaro sprogimo atveju. Sprogimo susilpninimas:

o reakcija, Staigi oksidacijos arba skaidym kurios metu padidėja temperatūra, slėgis arba abi artu. [EN 1121-1] sąlygos k

Sprogi aplinka:

yra aplinkos sąlygomis susidaręs oro ir degiųjų medžiagų, kurios yra dujų, garų, rūko arba dulkių pavidalo, mišinys, kuriam užsiliepsnojus degimas išplinta visame

esudegusiame mišinyje [Direktyva 1999/92/EB].

„Sprogi aplinka“

a. žsiliepsnojimo taškas:

eratūra, kuriai esant nurodytomis bandymo sąlygomis skystis išskiria

n

progi Pažymėtina, kad s aplinka pagal Direktyvos apibrėžimą negali turėti savybės degti pakankamai sparčiai, kad sukeltų sprogimą pagal EN 1127-1 apibrėžimą.

progus mišinys: SDegios medžiagos mišinys, kurį sudaro dujinė fazė ir dujinis oksidatorius, kuriame, jam užsiliepsnojus, gali išplisti sprogimas. Jeigu aplinkos sąlygomis oksidatorius yra oras, naudojamas terminas sprogi aplinkUMažiausia temppakankamai degimo dujų arba garų ir, jį paveikus užsiliepsnojimo šaltiniu, iškart užsiliepsnoja. [EN 1127-1]

48

Pavojinga sprogi aplinka: Susidaręs pavojingas sprogios aplinkos kiekis.

ieta, kurioje gali susidaryti toks sprogios aplinkos kiekis, dėl kurio, siekiant apsaugoti nų sveikatą ir saugą, yra būtina imtis specialių apsaugos priemonių, yra

Pavojinga vieta (vieta, kurioje gali susidaryti sprogi aplinka): Vsuinteresuotų asmelaikoma pavojinga. [Direktyva 1999/92/EB] Pavojingas kiekis:

iekis, kuris kelia pavojų darbuotojų ir kSprogios aplinkos k itų asmenų sveikatai ir saugai. irektyva 1999/92/EB].

progios aplinkos kiekis, nuolat besilaikantis uždarose erdvėse, nepriklausomai

žsiliepsnojimo šaltinis sprogiam mišiniui perduoda energijos kiekį, dėl kurio mišinys gali

emiausia įkaitusios sienos temperatūra, nustatyta nurodytomis bandymo sąlygomis, kuriai esant dalo mišinys su oru užsiliepsnoja. [EN 1127-1]

[DPaprastai 10 litrų snuo erdvės dydžio, yra laikomas pavojingu. Skirtingos fizinės būsenos degių medžiagų mišiniai su oru, pvz., metano, anglies, dulkių ir oro mišiniai. [EN 1121-1] Užsiliepsnojimo šaltinis Uužsiliepsnoti ir liepsna išplisti mišinyje. Užsiliepsnojimo temperatūra: Ždegus dujų, garų arba dulkių pavi Naudojimas pagal paskirtį: 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrangos, apsaugos sistemų ir prietaisų naudojimas pagal įrangos

pateiktą visą reikiamą informaciją apie saugų įrangos, apsaugos grupę ir kategoriją ir gamintojo sistemų ir prietaisų darbą. [Direktyva 94/9/EB] Ribinė deguonies koncentracija: Nurodytomis bandymo s degia

edžiaga ir oru bei inertinėmis dujomis, kuriame sprogimas nevyks. [EN 1127-1] ąlygomis nustatyta didžiausia deguonies koncentracija mišinyje su

m Apatinė ekspozicijos riba: Apatinė degios medžiagos koncentracijos ore riba, kai sprogimas gali įvykti. [EN 1127-1]

s gali sudaryti sprogią aplinką: Medžiagos, kurio Lengvai užsiliepsnojančios ir (arba) degiosios medžiagos yra medžiagos, kurios gali sudaryti sprogią aplinką, nebent jų savybių tyrimas parodo, kad susimaišiusios su oru savarankiškai jos negali sukelti sprogimo. [Direktyva 1999/92/EB] Nepavojinga vieta:

li susidaryti toks sprogios aplinkos kiekis, kad rVieta, kurioje nega eiktų imtis specialių ių, yra laikoma nepavojinga. [Direktyva 1999/92/EB]

ančiam sprogimui sustabdyti ir (arba) sprogimo liepsnai ir jėgai apriboti. Apsaugos

atsargumo priemon Dalelės dydis Nominalus dulkės dalelės diametras. Apsaugos sistema: „Apsaugos sistema“ – tai prietaisai, išskyrus aukščiau nurodytas įrangos sudedamąsias dalis, skirti prasided

49

sistemos gali būti įmontuotos į įrangą arba atskirai pateikiamos rinkai kaip savarankiškos sistemos. [Direktyva 94/9/EB] Pastaba. Terminas „apsaugos sistema“ taip pat apima ir apsaugos sistemas, kurios pateikiamos rinkai kartu su įrangos dalimi. „Q pipe“ „Q pipe“ sistemos gali būti montuojamos sprogimo susilpninimo prietaisų apačioje. Specialus

do sprogimo liepsną, kad ji neišplistų už „Q pipe“ sistemos ribų. vielinis tinklas sustab Smilkimo taškas: Smilkimo taškas y

iršiaus (pvz., įrangos dalies) temperatūra, apskaičiuota iš užsiliepsnojimo /arba rusenimo temperatūros atėmus fiksuotos temperatūros vertę.

ra temperatūra, kurią viršijus reikia tikėtis, kad išsiskyrusios dujos sudarys sprogų mišinį. Paviršiaus temperatūra, maksimali leistina Maksimali leistina pavir Techniškai sandarus:

sandarus“, jeigu sandarumBlokas yra „techniškai o testavimo, stebėjimo arba tikrinimo, taikant titinkamą metodą, pvz., naudojant putojančias medžiagas arba pratekėjimo paieškos/ nurodymo

tas pratekėjimas, tačiau tai neužtikrina, kad neprateka smulkūs

emperatūros klasė: al temperatūros klasę pagal didžiausią jos paviršiaus temperatūrą.

apriemones, metu nebuvo nustatydegios medžiagos kiekiai. TĮranga yra klasifikuojama pagPanašiai dujos yra klasifikuojamos pagal jų užsiliepsnojimo temperatūrą. Apsaugos tipas: Specialios priemonės, taikomos įrangai, vykdant supančios sprogios aplinkos užsiliepsnojimo prevenciją. [Pagal EN 50014] Viršutinė sprogimo riba: Viršutinė degios medžiagos koncentracijos ore intervalo, kuriame gali įvykti sprogimas, riba. [pagal EN 1127-1]

arbo įranga: rba instaliacija. [Direktyva 89/655/EEB]

DBet kuri darbe naudojama mašina, aparatas, įrankis a Darbuotojas:

įdarbintas asmuo, taip pat ir stažuotDarbdavio ojai bei mokiniai, tačiau ši sąvoka neapima amdytų namų darbininkų. [Direktyva 89/391/EEB] s

Zonos: Žr. „Skirstymas į zonas“. Skirstymas į zonas:

avojingos vietos į zonas skirstomos pagal sprogios aplinkos susidarymo dažnumą ir jos kmę. [Direktyva 1999/92/EB]

.2 Teisės aktai, standartai ir papildoma informacija apsaugos nuo sprogimų klausimais

Pišsilaikymo tru A

Priede A.2 išvardijamos ES direktyvos ir gairės bei suderinti Europos standartai ta pačia kalba, kaip ir nacionalinė Vadovo versija. Nacionaliniai teisės aktai, perkeliantys Direktyvos

50

1999/92/EB nuostatas, kiek jie buvo žinomi rengiant šį Vadovą, pateikiami leidinio kalba. Kai kuriuos duomenis priedo skyriuose apie papildomus nacionalinius reikalavimus, literatūrą ir

acionalinius konsultacijų centrus turi pateikti kompetentingos nacionalinės institucijos.

irės

1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų

ji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 393, 1989 12 30, p. 13

susijusių su dujas deginančiais prietaisais, suderinimo (OL L 196, 1990 07 26, p. 15)

os direktyva 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų

lyje) (OL L 245, 1992 08 26, p. 23)

m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir

gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 92/104/EEB dėl minimalių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų

eminės ir požeminės gavybos įmonėse, (dvyliktoji specialioji direktyva, kuri

4/9/EB 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama

s susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL L 010, 1997 01 14, p. 13) Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gruodžio 16 d. direktyva 1999/92/EB dėl

ių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimų,

kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 23, 2000 01 28, p. 57) Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. birželio 27 d. direktyva 2001/45/EB, iš

s taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antrąją atskirą direktyvą, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 195, 2001 07 19,

stybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai je aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo taikymo s Europos Komisijos, 2001). ISBN 92-894-0784-0)

67 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų

1967 08 16, psl. 1), su paskutine pataisa 2001 m. rugpjūčio 6 d. (OL L 225, 2001 08 21, p. 1)

n A.2.1 Europos direktyvos ir ga 1

89/391/EEB

saugai ir sveikatai gerinti (OL L 183, 1989 06 29, p. 1) 89/655/EEB 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo

įrenginiams taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antro

90/396/EEB 1990 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 90/396/EEB dėl valstybių narių įstatymų,

92/58/EEB 1992 m. birželio 24 d. Tarybįrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 da

92/91/EEB 1992sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse (vienuoliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992 11 28, p. 9)

92/104/EEB 1992 m.

antžremiasi Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalimi) (OL L 404, 1992 12 31, p. 10)

9

įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo (OL L 100, 1994 04 19, p. 1) 96/82/EB 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis

medžiagomi1999/92/EB

būtiniaustaikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (penkioliktoji atskira direktyva,

2001/45/EB dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 89/655/EB dėl būtiniausių darbo įrenginiam

p. 46) ATEX gairės 2000 m. gegužės mėn. Gairės dėl 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 94/9/EB dėl valsprogio(išleisto

67/548/EEB 19klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimo (OL L 196,

1 Išsamų direktyvų tekstą galima nemokamai parsisiųsti iš EUR-LEX Europos teisės aktų tinklapio: http://europa.eu.int/eur-lex/en/search/search_lif.html.

51

A.2.2 ES valstybių narių nacionaliniai reglamentai, perkeliantys Direktyvos 1999/92/EB nuostatas (pasvirusiu šriftu pažymėtus punktus užpildo Komisija) BPaskirtis Tikslus pavadinim

elgija as (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis

anijaD

VokietijaPaskirtis Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis

BetrSichV Verordnung zur Rechtsvereinfachung im Bereich der Sicherheit und des

Gesundheitsschutzes bei der Bereitstellung von Arbeitsmitteln und deren Benutzung bei der Arbeit, der Sicherheit beim Betrieb überwachungsbedürftiger Anlagen und der Organisation des betrieblichen Arbeitsschutzes – Betriebssicherheitsverordnung (BetrSichV) (BGB1. 20

Jungtinė Karalys Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis Tiksl

Švedija Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis

Prancūzija Paskirtis

Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis

Paskirtis Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltin

Nyderlanda Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis

Austrija Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis Tikslus p

Suomija Tikslus pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis

sąrašą galima rasti Europos standartizacijos komiteto (CEN) tinklapyje:e/standardization/tech_bodies/cen_bp/workpro/tc305.htm. Lietuvoje tokį

lsąrašą rasite h

ww.lsd. t/.

Aparatai, naudojami esant degiųjų dulkių. 3 dalis. Vietų, kur yra arba gali būti degiųjų dulkių. Versija LST EN 50

02 Teil I S. 3777) tė

Paskirtis Graikija Paskirtis us pavadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis

Paskirtis Ispanija Paskirtis

Airija Paskirtis Italija

Liuksemburgas Paskirtis is

i Paskirtis

Paskirtis Portugalija Paskirtis avadinimas (trumpasis pavadinimas), išleidimo data, šaltinis

Paskirtis A.2.3. Kai kurie Europos standartai

Naujausią

http:www.cenorm.b ttp://w

EN 50 281-3 281-3:2003

LST EN 1127-1 Sprogiosios atmosferos. Sprogimo prevencija ir apsauga nuo jo. 1 dalis. Pagrindinės sąvokos ir metodika. Versija LST EN 1127-1:2002

ose. 1 dalis. kalavimai. Versija LST EN 13463-

LST EN 13463-1

Neelektrinė įranga, naudojama potencialiai sprogiose atmosferPamatinis metodas ir rei

52

http://europa.eu.int/eur-lex/en/search/search_lif.html

1:2002/AC:2003 LST EN 12874 Liepsnos stabdikliai. Darbo charakteristikų reikalavimai, bandymo

metodai ir naudojimo ribos. Versija LST EN 12874:2002 60079-10 Sprogioje dujų aplinkoje naudojami elektriniai aparatai. 10 dalis.

N 60079-10:2003 (Nuo

839 ujų ir garų sprogumo ribų nustatymas. Versija LST EN 1839:2004 7-1

prEN 13463-2

prEN 13463-3 udojama potencialiai sprogiose atmosferose. 5 dalis. psauga, pasinaudojant konstrukciniu saugumu. Versija prEN 13463-

13463-8 eelektrinė įranga, naudojama potencialiai sprogiose atmosferose. 8 dalis.

13673-1 ujų ir garų didžiausiojo sprogimo slėgio ir jo didžiausiosios didėjimo

ersija LST EN 13673-1:2003 3-2

partos nustatymas. 2 dalis. Didžiausio sprogimo slėgio padidėjimo

N 13821 otencialiai sprogios atmosferos. Sprogimo prevencija ir apsauga nuo jo. ija

ST EN 13821:2004 3980 ST

N 13980:2003 4-1

progimo slėgio nustatymas. Versija prEN 14034-1:2002 4-4 s

oncentracijos dulkių debesyje nustatymas. Versija prEN 14034-4:2001 3

progimams atspari įranga 1

22 ažiausios dujų ir garų užsiliepsnojimo temperatūros nustatymas.

.2.4 Papildomi nacionaliniai teisės aktai ir literatūra

LST ENPavojingųjų zonų klasifikavimas. Versija LST EN 60079-10:2001, LSTE2005-12-01 pakeičia LST EN 60079-10:2001)

LST EN 1 DprEN 1323 Potencialiai sprogios atmosferos. Sprogimo prevencija ir apsauga nuo jo.

1 dalis. Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogiose atmosferose, terminai ir apibrėžimai. Versija prEN 13237-1:1998 Neelektrinė įranga, naudojama potencialiai sprogiose atmosferose. 2 dalis. Apsauga, naudojant srauto aptvarą „fr“; Versija prEN 1363-2:2000 Neelektrinė įranga, naA5:2000

LST EN NApsauga, panardinant į skystį „k“; versija LST EN 13463-8:2004

LST EN Dspartos nustatymas. 1 dalis. Didžiausiojo sprogimo slėgio nustatymas. V

prEN 1367 Dujų ir garų didžiausiojo sprogimo slėgio ir jo didžiausiosios didėjimo snustatymas.

LST E PDulkių ir oro mišinių mažiausios uždegimo energijos nustatymas. VersL

LST EN 1 Potencialiai sprogios atmosferos. Kokybės sistemų taikymas. Versija LE

prEN 1403 Dulkių debesų sprogimo savybių nustatymas. 1 dalis. Didžiausios s

prEN 1403 Dulkių debesų sprogimo savybių nustatymas. 4 dalis. Ribinės deguoniek

prEN 1437 Sprogimus slopinančios sistemos. prEN 14460 SprEN 1449 Dulkių sprogimą nukreipiančios apsaugos sistemos. prEN 145 M A Nacionaliniai teisės aktai Įrangos i

glamentas (Žin., 9

r apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis

Šis techninis reglamentas taikomas įrangos ir apsaugos sistemų, skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, saugai, vartotojų bei galutinių naudotojų interesų apsaugai. Reglamentas nustato teikiamos į rinką ir/ar teikiamos naudo i galutiniam vartotojui įra

re2002, Nr. 56-227 atitikties šiems reikalavimams įvertinimo procedūras bei rinkos priežiūros reikalavimus.

Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų paskirtis yra Darbuotojų, dirbapotencialiai sprogiojeaplinkoje, saugos

nustatyti minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimus, kurie privalo būti vykdomi dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje

Lietuvos Respublikos chp

Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo paskirtis yra įtvirtinti cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo, pakavimo, ženklinimo, naujas chemines medžiagas ir rizikos vertinimo nuostatas, nustatyti ta

)

tngos ir apsaugos sistemų bei kartu naudojamų prietaisų ir sudėtinių dalių,

skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, svarbiausius saugos reikalavimus,

nčių

nuostatai

eminių medžiagų ir reparatų įstatymas

pranešimų apie m tikrų cheminių

53

(Žin., 2000, Nr.36- tiekimo į rinką ar naudojimo apribojimus, gamintojų, importuotojų teisių, areigas

klasifikavimo ir ženklinimo tvarka Suklasifikuotų

ų r.

81-3501, 2003, 81(1,2,3)-3703)

teikiama avojingų

pavojingąsias savybes. Pavojingų cheminių medžiagų ir yga, kurią šių medžiagų

gas į

rių medžiagų

arką

medžiagų ir preparatų registras (Žin., 2001, s cheminės medžiagos ir preparatai, kurių bent viena savybė gali būti

džiagas ir us

us Pavojingų cheminių

tų apskaitos tvarka (Žin., 2002, Nr.79-3391,

ratų tvarkos paskirtis – nustatyti bendruosius

us

nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas imo neigiamo nuodingųjų medžiagų poveikio

os

vežimo automobilių, us

vandenų transportu 001,

siekiant

lapo

rofesionaliems

46)

ų ir pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos nių medžiagų ir preparatų

s ir preparatus

agų ir preparatų varkos tikslas – nustatyti bendruosius reikalavimus pavojingų cheminių medžiagų ir

preparatų pakuotei ir pakavimo tvarkai, kad tiekiamos į rinką ar kitaip tvarkomos aryti

-

elti

mo i

imų apie tiekiamas į rinką naujas medžiagas teikimo tvarką, pateikiamų dokumentų mastą, papildomos

987) medžiagų ir preparatųir kitų juridinių ar fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmenstiekiančių į rinką ar kitaip tvarkančių chemines medžiagas ir preparatus, teises ir pCheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje paPavojingų cheminių

medžiagų ir preparatų

cheminių medžiagsąrašas (Žin., 2001,Nr.16-509, 2002, N

informacija apie cheminių medžiagų ir preparatų galimus pavojus, Suteikiama pcheminių medžiagų ir preparatų naudotojui pradinė, esminė ir glaustą informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatųpreparatų klasifikavimas ir ženklinimas yra išankstinė sąlgamintojai, importuotojai ir skirstytojai turi įvykdyti prieš tiekdami minėtas medžiarinką

Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas – tai pavojingų cheminių medžiagų, dėl kusuderinto klasifikavimo ir ženklinimo pagal Tarybos direktyvoje dėl pavojingų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų, įstatymų papildomųjų aktų ir administracinių nuostatų derinimo 67/548/EEBC nustatytą tvyra susitarta visoje Europos Bendrijoje, sąrašas Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registro objektas - gaminamos, importuojamos ar kitaip tiekiamos į rinką, eksportuojamos, gamybai naudojamos pavojingo

Pavojingų cheminių

Nr. 47-1625) priskiriama vienai iš Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 3 straipsnio 24 punkte nurodytų kategorijų, išskyrus atliekas, radioaktyviąsias meradioaktyviąsias atliekas, sprogmenis ir pirotechnikos priemones, vaistus ir veterinarinipreparatus, narkotines ir psichotropines medžiagas, kosmetikos gaminius, maisto, alkoholio ir tabako gaminius, pašarus, cheminius augalų apsaugos preparatus ir biocidPavojingų cheminių medžiagų ir prepa

medžiagų ir prepara

2003, Nr. 108-4845)Lietuvos Respublikos

pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 36-987), apskaitos organizavimo reikalavimus, skirtus ūkio subjekto pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų vidaapskaitai tvarkyti. Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas nustato pagrindinius veiklos, susijusios su nuodingomis medžiagomis ir preparatais reikalavimus, siekiant apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą nuo gal

(Žin., 2001, Nr. 64-2330) Lietuvos Respublikpavojingų krovinių

geležinkelių ir vida

įstatymas (Žin., 2Nr. 111-4022) Saugos duomenų

Įstatymas nustato pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidausvandenų transportu Lietuvos Respublikoje teisinius ir organizacinius pagrindus, užtikrinti saugų pavojingų krovinių vežimą

reikalavimų ir jopateikimo

Saugos duomenų lapo reikalavimtikslas – suteikti profesionaliems naudotojams pavojingų cheminustatytos apimties teisingą informaciją apie jiems tiekiamas chemines medžiaga

pnaudotojams tvarka Žin., 2002, Nr. 26-(

9Pavojingų cheminių medžipakuotės reikalavimų bei pakavimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 115-5161) Pranešimų apie tiekiamas

T

pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai nepatektų į aplinką ir negalėtų padžalos žmonių sveikatai ir aplinkai

Šios tvarkos tikslai – siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo rizikos, kurią gali knaujos chemines medžiagos, reglamentuoti šių medžiagų tiekimą į rinką bei reikalingos į rinką

naujas chemines medžiagas tvarką (Žin., 2004, Nr. 361199)

rizikos vertinimui informacijos apie jų savybes, naudojimą, jų keliamą pavojų, tvarkybūdus bei kitos informacijos rinkimą, taip pat sudaryti sąlygas laisvam prekių judėjimuvienoje bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Ši tvarka nustato praneš

informacijos apie šias medžiagas teikimo reikalavimus, šių medžiagų tiekimo į rinką sąlygas, pranešėjo bei Lietuvos kompetentingos institucijos pareigas ir teises Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų eksporto ir importo tvarkos tikslas – užtikrinti Pavojingų cheminių

54

http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=55193

medžiagų ir preparaekspo

tų rto ir importo

tvarką (Žin., 2004, Nr. porto

os

i

52-1750)

Saugos ir sveikatapsaugos ženklų

1998 m. rugsėjo 10 d. Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 304/2003/EB 2003 m. sausio 28 d. dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir imnuostatų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje Šie nuostatai nustato minimalius reikalavimus saugos ir (arba) sveikatos ženklams ir jų naudojimui darbovietėse, ženklų reikšmę, formą, spalvas, taip pat darbdavių pareigas, įrengiant juos darbovietėse naudojimo

darbovietėse nuostata(Žin., 1999, Nr. 104-3014) Literatūra

s, išleidimo data, šaltinis

Pavadinimas, autoriu...

ai k

Organizacijos pavadAsmuo ryšiams palaikGatvė/ pašto dėžutė

A.2.5 Nacionalini

onsultacijų centrai (pildo nacionalinės institucijos)

inimas yti, jei yra

Tel.: ... Faks.: ... El. pašto adresas: ...

... ... Pašto kodas, vietovė

55

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=216593&Condition2=

A.3 Pavyzdinės for Pavyzdinės

m

fo

os ir patikros lapai

rmos ir patikros lapai padeda praktiškai taikyti Vadovą, tačiau jos nėra

A.3.1. PatikrosA.3.2. PatA.3.3. pavyzdys: dkurios

Apsauga nuo sprogimo prietaisų viduje Apsauga nuo sprogimo

A AA.3.5. pa AA.3.6. Apsaugos nuo sprogimo dokumento išsam

baigtinės.

lapas.ikros lapas. aplink aparatą

arbo leidimo forma darbui, susijusiam su užsiliepsnojimo šaltiniais vietose, e yra pavojingos aplinkos

.3.4. patikros lapas. psaugos nuo sprogimo koordinavimas tikros lapas. psaugos nuo sprogimo koordinatoriaus uždaviniai

umas.

56

A.3.1. Patikros lapas. Apsauga nuo sprogimo prietaisų viduje

Patikrą atliko tikros lapas. Apsaugos nuo sprogimo Pa

įvertinimas I Data - Dalykas. prietaiso vidus -

Tikslas Įvertinti apsaugą nuo sprogimo įrenginio arba prietaiso viduje, siekiant įvertinti esamą apsaugos nuo sprogimo strategiją pagal tikslinius klausimus, ir imtis tolesnių reikalingų

ant nurodytus Vadovo skyrius, s arba analizuojant

veiksmų. Abejotini aspektai turėtų būti išsiaiškinti, pasitelkikonsultuojantis su vietos sveikatos apsaugos ir saugos organizacijomidabartinę literatūrą.

Prietaisas/ įrenginys Straipsnis Taip Ne Pritaikytos priemonės/ pastabos Ar vengiama kaip galima mažiau naudoti lengvai užsiliepsnojančias medžiagas [žr. 2.2.1] ?

Ar užtikrinama kaip galima geresnė sprogių mišinių iš naudojamų lengvai užsiliepsnojančių medžiagų susidarymo prevencija [žr. 2.2.2/2.2.3]?

Ar kaip galima griežčiau kontroliuojamas pavojingo sprogios aplinkos kiekio susidarymas [žr. 2.2.4]?

Ar galima užkirsti kelią sprogių mišinių susidarymui prietaiso viduje ar jį apriboti [žr. 3.1]?

• Ar proceso sąlygos gali užtikrinti saugios koncentracijos reikalavimus [žr. 3.1.2]?

• Ar patikimai užtikrinama, kad koncentracija visuomet būtų žemesnė už apatinę sprogimo ribą [žr. 3.1.2]?

• Ar įrenginio įjungimo ir išjungimo metu išvengiamos sprogimo ribos [žr. 3.1.2]?

• Ar mišiniai, išleidžiami iš prietaiso darbo metu, viršijant viršutinę sprogimo ribą, gali sudaryti sprogią aplinką prietaiso išorėje ir ar vykdoma jos prevencija [žr. 3.1.4]?

57

Tęsinys Puslapis 2/3

Patikros lapas. Apsaugos nuo sprogimo įvertinimas I s. prietaiso vidus-

- Dalyka

Straipsnis Taip Ne Pritaikytos priemonės/ pastabos

• Ar vakuuminiam įrenginiui veikiant viršutinės sprogimo ribos viršijimo sąlygomis, oras į jį nepatenka ir sprogiems mišiniams neleidž

iama susidaryti? jus arba stiprumas ažinant slėgį (darbas

vakuumo sąlygomis)? Ar vykdoma patikima sprogių mišinių

mo prevencija visomis darbo medžia

ertines nius

• Ar sprogimo pavosumažinamas sum

•susidarysąlygomis, įpurškiant inertines(pvz., azotą, anglies dioksidą, indujas, vandens garus arba inerti

gas

miltelius) [žr. 3.1.3]? - kai neutralizavimas vykdomas

naudojant vandens garus, ar į kondensacijos pov

- Ar buvo numatyta ganeutralizuotas mišsprogiu, patekus pakankamai darba oro (pvz., jį išleidus į atvirą or

• Ar nustatyta saugi marža tarp eksperibūdu nustatytos ribinės deguonkoncentracijos

nto

deguonies koncentracijos, atvės ir laiko skirtumus, kuriuos lembo veiksniai ir gedimai, be

į

pątarp apsauginių priemonių įjungimo ir jų

kimo pradžios? vengiama nepageidaujamų dulk

3.1.4.1]?

doma sprogių mišinių susų viduje prevencija, ar sprogausymas yra ribojimas?

atsižvelgiama eikį? limybė, kad

inys gali vėl tapti eguonies

ą)? me

ies ir didžiausios leistinos

sižvelgiant erd ia dar i į laiko tar

vei• Ar ių

sąnašų arba sankaupų susidarymo [žr.

Ar vyk idarymo prietais mišinio susidar

Ar pavojinga sprogi aplinka gali susidaryti įrenginio arba prietaiso viduje, nepaisant aukščiau išvardintų priemonių [žr. 2.2.5]?

58


Patikros lapas. Apsaugos nuo sprogimo įvertinimas I - Dalykas. prietaiso vidus-

Straipsnis Taip P kyto Ne ritai s priemonės/ pastabos

pavojingos sprogios aplinkos r.

/3.2.2]? Ar zonos yra žinomos ir

klasifikuojamos [žr. 3.2.1]? Ar pagal zonas numatomas veikiančių užsiliepsnojiš 13 žinomų rūšių atsiradimas [žr. 3.2.3]?

pavojinga sprogi aplinka gali iliepsnoti įrenginio arba prietaiso uje, nepaisant visų aukščiau odytų priemonių [žr. 2.

spr gimo padariniai apriboti iki o lygio, taikant tinkamas ių minimizavimo priemones,

gt vadovaujantis naujausiomis ogijomis, nesukeliant pavojaus i (pvz., vėdinant) [žr. 3.3]? ogimui atspari konstrukcija [žr.

3.3.1]? Sprogimo susilpninimas [žr. 3.3.2]?Sprogimo slopinimas [žr. 3.3.3]? Liepsnos ir sprogimo išplitimo į viršutines ir apatines įrenginio dalis prevencija [žr. 3.3.4]?

- Liepsnos stabdikliai dujų, ų ir rūko

atveju? - Dulkių sprogimo atskyrimo

mechanizm

Ar imtasi visų reikalingų priemonių

užsiliepsnojimo prevencijai [ž3.2•

• imo šaltinių

Ar užsvidnur 2.6]?

Ar opriimtinpadarinįdie astechnolaplinka• Spr

• • •

gar liepsnojimo

ai? - Hibridinių mišinių sprogimo

atskyrimas?

59

A.3.2. Patikros lapas. Apsauga nuo sprogimo aplink aparatą

Patikrą atliko

įvertinimas II

Tikslas Įvertinti apsaugą nuo sprogimo aplinnuo sprogimo strategiją pagal Abejotini aspektai turėtų būti išsikonsultuojantis su vietos sveikato

k įrenginį arba prietaisą, siekiant įvertinti esamą apsaugos tikslinius klausimus ir imtis tolesnių reikalingų veiksmų.

aiškinti, pa lkia urodytus Vadovo skyrius, s apsaugo saug organizacijomis arba analizuojant

sites r

nt nos i

dabartinę literatūrą.

Prietaisas/ įrenginys Straipsnis Taip Ne ritaikytos priemonės/ pastabos PAr vykdoma sprogios aplinkos susidarymo aplink prietaisus prevenci[žr. 3.1.4]?

ja

yra • Ar sprogios aplinkos prevencija vykdoma, pasinaudojant darbo priemonėmis, konstrukcija arba

• Ar prietaisas/ įrenginys yra

• Ar naudojamas vėdinimas arba išsiurbim

Ar sukurta tvarka koncentracijai aplin k

•

• Nau jįjungia

• Naudojant dujų prietaisus, kurie įjun a

prietaisus stebėti [žr. 3.1.5]? Naudojant dujų prietaisus, kurie

įspėja apie pavojų? do ant dujų prietaisus, kurie

apsaugos priemones?

gi avarines funkcijas?

oji ga sprogi aplinka gali plink prietais

a

Patikros lapas. Apsaugos nuo sprogimo

- Dalykas. prietaiso vidus - Data

erdvine konfigūracija?

sandarus?

as?

Ar pav nsusidaryti a ą, nepaisant ukščiau nurodytų priemonių [žr.

2.2.5]?

60


Patikros lapas. Apsaugos nuo sprogimo įvertinimas II ta aplink prietaisą-

- Dalykas. vie

Straipsnis Taip Ne Pritaikytos priemonės/ pastabos Ar imtasi visų reikalingų priemonių pavojingos sprogios aplinkos užsiliepsnojimo prevencijai [žr.

• Ar zonos yra žinom

klasifikuojamos [ž Ar pagal zonas nu•

3.2.3]? Kokių civilinės inžinerijos priemimtasi, siekiant apriboti sprogimo padarinius iki priimtino lygio, pvz., •

onių

Aukšto slėgio autoklavų

imtasi organizacinių priemonių, iant užtikrinti techninių priemontyvumą [žr. 4 skyrių]?

• Ar parengtos darbo instrukci• Ar dirba pakankamai

kompetentingas personalas? Ar darbuotoja•

• Ar įdiegta darbo leidimų sistema? • Ar pavojingos vietos pažymėtos?

Ar įdiegtos apsauginės priemonės ninės priežiūros dartech bams [žr. 4.2]?

3.2/3.2.2]? os ir

r. 3.2.1]? matomas

efektyvių užsiliepsnojimo šaltinių iš 13 žinomų rūšių atsiradimas [žr.

atitvėrimas? Ar siek ių efek

jos?

i apmokomi?

61

A.3.3. Pavyzdys. Darbo leidimo forma darbui, susijusiam su užsiliepsnojimo šaltiniais vietose, kuriose susidaro pavojinga aplinka

Darbui, susijusiam su e yra pavojingos aplinkos Darbo leidimo forma

užsiliepsnojimo šaltiniais, vietose, kurios 1. Darbo vieta ....... ... ....

........... .......... .... ....................................................

........... .......... .... ....................................................

........... .......... .............................................................

.......... ........ .............................................................

............ ......... ......................................................... ..... ..... .....

...............

.....

........... .......

2. Užduotis (pvz., suvirinti vamzdį) ........... .......... ............................................................. .......... ........ ............................................................. .......... ........ ............................................................. ........... .......... .............................................................

... ........ .............................................................

..... .............

.......

... ............

......

....... ...... .......

Darbo pas

4. Apsaugos priemonės, kurių imtasi

prieš pradedant darbą Pašalinkite v mobilius degius objektus ir medžiagas, tarp jų –

dulkių s, . . m spinduliu ir, jei reikia, iš gretimų patalpų Už ite n obilius degius objektus, pvz., medines sijas ir

grindų plastikines dalis, apsaugine medžiaga Užd kite ate sančias angas, jungtis ir plyšius bei kitas rtmes, pavyzdžiui, groteles, nedegiomis medžiagomis Nuim ite dang ir izoliaciją Pašal te sp gimo pavojų talpyklose ir vamzdyne, pvz., juos

neutral ojant Užd ite v klų ir jų priedų, t.t. angas Pasit kite pri gaisrinę apsaugą su vandens pripildytais kibirais,

gesint s arb ijungta priešgaisrine žarna (purškimas galimas tik kėm

isussąnaša .....

denk em

ary past ee

kinki

ąro

izu aryk amzdžių, talpyel eš

uvai a prdul s)

5. Priešgaisrinė apsauga Kai vykdomas Pavardė: ................................. Dar žbaig Pavardė: Trukmė: val.

darbas bą u us

6. Signalizacija GKur y tim ia

aisro signalizacija ........................................................ Telefonas ........................................................................... Gaisrinės tarnybos telefonas: ........................................

ra ar iaus

3. obūdis Virinimas Pjovimas Abrazyvinis pjovim Litavimas Tirpdymas ...............................

7. Gaisro gesinimo įranga/ gesinimo medžiaga

Gaisro gesintuvas su vandeniu CO2 milteliais Vandens pripildyti kibirai Prijungta priešgaisrinė žarna

8. Leidimas _______________ Data

Privalo būti taikomos išvardintos saugos priemonės. Būtina laikytis teisės normų, reglamentuojančių nelaimingų atsitikimų prevenciją, ir draudiko saugos reikalavimų. ________________ __________________ Vadovo arba jo įgalioto Darbą atliekančio asmens parašas asmens parašas

62

A.3.4. Patikros lapas. Apsaugos nuo sprogimo koordinavimas

Patikrą atliko

Patikros lapas. Koordinavimo priemonės - Dalykas. apsauga nuo sprogimo darbo vietoje -

Data Tikslas

tik ali būti naudojamas kapriemonės yra taikomos taip, kaip buvsaugiai dirbti kartu, ar suinteresuoti aslaikosi sutartų apsaugos priemonių

Pa ros lapas g ip priemonė, padedanti patikrinti, ar apsaugos o sutarta tam, kad užsakovas ir rangovas galėtų menys gavo tinkamus nurodymus ir ar jie

Taip Ne

no ų ir įmonės re inančių

• r paskirtas asmuo (koordinatoriutliekamam darbui k

s) bendrai r. 5.1]?

s

a žinomas? govus?

edūra ]? susidaryti o šaltinių?

• r vykdoma preven ojimo šaltinių os sprogios

plinkos,? ugomasi nuo is vietomis?

arbo proc .3.5 patikros

Ar s priemonės adaptudarbo pažangą arba bet kuriuos aptiktu• Ar mokymas vykdomas nuolat? • Ar konsultacijos teikiamos nuolat?• Ar instrukcijos rengiamos nuolat? • Ar patikrinimai vykdomi nuolat?

utartos apsaugos otos pagal s trūkumus?

Užduotis

Straipsnis Ar atliktas patikrinimas, kaip laikomasi teisės

rm ikalavimų, įgyvendDirektyvą 1999/92/EB?

Aa oordinuoti? [ž

• Ar paskirtas asmuo atitinka būtinureikalavimus [žr. 5.1]?

• Ar darbo vietoje koordinatorius yr• Ar darbdaviui pranešta apie subran

Ar atliktas patikrinimas, ar darbo procnesukelia pavojingos sąveikos [žr. 5.2• Ar pavojinga sprogi aplinka negali

vietose, kur gali būti užsiliepsnojimA cija užsiliepsnsukūrimo vietose, kur yra pavojinga

• Ar greta atliekamuose darbuose sasutrikimų, susijusių su pavojingom

Ar d edūra yra aprašyta [žr. Alapą] ?

63

A.3.5. Patikros lapas. Apsaugos nuo sprogimo koordinatoriaus uždaviniai

Patikrą atliko

Patikros lapas. Koordinavimo funkcijos Data

Tikslas Apibrėžti asmens, atsakingo už koordinavimą (pageidautina – darbdavio paskirto koordinatoriaus) užduotis, siekiant užtikrinti, kad grupių/ rangovų darbas būtų taip suderintas, kad bet kokią galimą pavojingą sąveiką būtų galima pastebėti ir vykdyjos prevenciją iš anksto, o nelaimingo

ti atsitikimo atveju būtų galima operatyviai imtis

priemoniųUžduotis Straipsnis T aip Ne Ar vykdomas darbo vietos patikrinimas? Ar sudarytas darbo grafikas? • Ar nurodoma konkrečių užduočių vieta ir

• Ar įvardinti suinteresuoti asmenys, taatsakingi asmenys?

• Ar nurodytas laiko grafikas? • Ar nurodyti specialūs reikalavimai darbui

• Ar nustatytos ir pažymėtos pavojaus zonovisų pirma – vietos, kur gali susidarytaplinka? Ar imtasi priemonių incidento atveju?

tarp suinteresuotų asmenų rengiamos sultacijos?

Ar vykdomi patikrinimai, kaip laikomasi darbo fiko? gra

Ar darbo operacijos perplanuojamos, įvykus incidentui?

- Dalykas. apsauga nuo sprogimo darbo vietoje -

laikas? rp jų –

atlikti? s,

i sprogi

•

Ar kon

64

A.3.6 Patikros lapas. Apsaugos nuo sprogimo dokumento išsamumas

atikrą atliko P

- išsamumo patikrinimas - Tikslas Patikrinti, ar apsaugos nuo sprogimo dokumentas yra išsamus, nurodant informacijošaltinius. Abejotini aspektai turėtų būti išsiaiškinti, pasitelkiant nurodytus Vadovo skyrius, konsultuojantis su vietos sveikatos apsaugos ir saugos organizacijomis arba

s

nt dabartinę literatūrą. analizuojaApsaugos nuo sprogimo dokumentas (pavadinimas, vieta)

Straipsnis Informac s šaltinis ijo Apsaugo

sprogims nuo

o as

Kdokumentai

Dar turėtų būti

parengtas dokument

iti

Darbo vietos ir esamų darbo zonų ašymas [žr. 6.3.1.]

apr

• Tekstinis aprašymas • Vietos planas • Išplanavimas • Evakuacijos planas ir

gelbėjimo maršrutai

Proceso etapų/ veiklų aprašymas žr 6.3.2.]

[ .

• Tekstinis aprašymas • Proceso schema (kai

reikia) • Vamzdynų ir prietaisų

reikia) • Teks

Patikros lapas. Apsaugos nuo sprogimo dokumentas Data

(„P&I“) schema (kai

tas (kai reikia)

Naudojamų medžiagų aprašymas [žr. 6.3.3.]

• Tekstinis aprašymas • Saugos duomenų lapai • Saugos parametrai

65

Tęsinys Psl. 2/3

umepatikrinimas -

Patikros lapas. apsaugos nuo sprogimo dok

- išsamumo ntas

Infošaltin

sprogimo dokumentas

dokumentai būti parengtas

Aprašyti rizikos analizės rezultatai

• Ataskaita dėl pavojaus identifikavimo procedūros

• Pavojingos vietos įrenginio viduje (tekstinis)

• Pavojingos vietos aplink įrenginį ( stinis)

• Suskirstymas į zonas

rbo

radedant ir

[žr. 6.3.4]?

tek

(tekstinis) • Zonų planas (grafinis) • Pavojai normalioje da

eigoje p• Pavojai darbą

baigiant • Pavojai gedimų atveju • Pavojai valymo metu • Pavojai keičiant procesą/

produktą

ės [žr. 6.3.5• Prevencija Minimizavimas

PCE pri• Reikalavimai darbin

įrangai ir jos atranka

Straipsnis rmacijos is

Apsaugos nuo

Kiti Dar turėtų

Aprašytos techninės apsaugos nuo sprogimo priemon .]?

•• emonės

ei

66

Tęsinys Psl. 3/3

Patikros lapas. apsaugos nuo sprogimo dokumentas - išsamumo patikrinimas -

Straipsnis Informacijos šaltinis

Apsaugos nuo

sprogimo dokumentas

Kiti dokumentai

Dar turėtų būti

parengtas

Aprašytos organizacinės apsaugos

Raštiškos darbo instrukcijos

• Darbinės įrangos naudojimo instrukcijos

• Asmens apsaugos priem

ai • okumentai

• ės priežiūros,

umo aprašymas imo

onių aprašymas • Kompetencijos įrodym

Mokymų d• Darbo leidimų sistemos

aprašymas Techninpatikrinimo ir priežiūros periodišk

• Pavojingų vietų ženklinaprašymas

• Efektyvumo patikrinimas

entai dėl air kompetentingų asmenų [žr. 6.3.7]?

entai

..........................................

nuo sprogimo priemonės [žr. 6.3.6]?

•

Dokum tsakingų asmenų

Koordinavimo priemonių ir tvarkos dokum

Priedo turinys [žr. 6.3.9]: • .............................. • .. • .....................................

. . . . .

67

68

4. Komisijos įrašytinas Direktyvos tekstas atitinkama kalba

uropos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gruodžio 16 d. direktyva 1999/92/EB dėl būtiniausių m reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogio

A E

inimalių darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimoje aplinkoje

Documents

neprivalomas geros praktikos vadovas europos parlamento ir