Embed Size (px)
Citation preview
Europos saugi pa arini aliav pramoninio apdirbimo geros praktikos vadovas
Sektoriai: aliejini augal s kl spaudimas, aliejaus rafinavimas ir krakmolo perdirbimas
2.2 versija
Galioja nuo: Avenue de Tervueren 168(bte 12) Visos teis s saugomos. B- 1150- Brussels
Tel. + 32 (0)2 771 53 30 Faksas + 32 (0)2 771 38 17 El. pa tas [email protected] Svetain www.efip-ingredients.org
2
1 SKIRSNIS. VADAS
is Europos saugi pa arini aliav pramoninio apdirbimo geros praktikos vadovas
sudarytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglament , kuriame nustatyti pa ar higienos reikalavimai (reglament Nr. 183/2005/EB), ypa 20 ir 22 straipsnius, kuriuose skatinama kurti geros higienos praktikos gaires bei taikyti RVASVT principus. gyvendinant vadov , siekiama skatinti vietoje naudoti priemones, u tikrinan ias
pa arini aliav saug ; raginti verslu u siimti pagal Europos pa ar higienos reikalavimus ir Codex Alimentarius bei siekti geresnio atsekamumo. is vadovas sukurtas bendradarbiaujant su Europos pa ar sudedam j dali
platforma, EFIP (www.efip-ingredients.org), konsultuojantis su kombinuot j pa ar gamintoj asociacija FEFAC (daugiau informacijos rasite 1 priede). Kuriant vadov siekta, kad jis b t palyginamas ir (arba) suderinamas su kitais vadovais bei praktikos kodeksais, atitikt EFIP pa ar sudedam j dali standart skirtingiems sektoriams
vadovus (lyginam j kodeks )1. is lyginamasis kodeksas tur t tapti ai kiu ir objektyviu pamatu lyginant bei abiem pus ms pripa stant pa ar saugos valdymo sistemas. Gyvulininkyst s produkt gamyba u ima svarbi viet Europos bendrijos em s kyje. Jos gyvybingumas priklauso nuo vartotoj pasitik jimo gaminam gyv nin s kilm s produkt sauga ir pa ar , kurie neturi neigiam pasekmi gyv n sveikatai, prieinamumu.
Europos S junga suk r labai tvirt reguliavimo sistem , kuri turi u tikrinti saug visoje pa ar grandin je. Reguliavimo sistema apima bendruosius principus operatoriams ir institucijoms, operatoriams galiojan ias higienos taisykles, taip pat pa ar produkt saugos normas bei institucij naudojamas kontrol s taisykles. is naujas teisinis pamatas suteikia galimyb atlikti b tin darb – visoje Europos bendrijoje suderinti pa ar saugos taisykles. Numatytus tikslus galima pasiekti tik visiems susijusiems operatoriams sipareigojus j siekti. Atskir sektori asociacijos taip pat gali prisid ti, savo operatoriams pad damos siekti i tiksl .
Maisto / pa ar produktus reglamentuojan i statym pagrindinis principas – kiekvienas grandin je dirbantis operatorius turi prisiimti atsakomyb u saugi produkt tiekim . statymuose nurodytos priemon s, kurias operatorius turi gyvendinti nor damas pasiekti tiksl . Operatorius turi laikytis i bendrai suformuluot taisykli , tai darydamas operatorius taisykles pritaiko savo monei, kad mon je b t u tikrinta pa ar sauga. Veikl galima derinti sektori lygmenimis, to rezultatas tur t b ti ai kus visiems partneriams grandin je. Tad io vadovo pamatinis principas yra maisto ir pa ar grandin s saugos subsidiarumas ir savaranki kas pa ar saugos valdymas.
io vadovo nuostatos buvo formuluojamos taip, kad atitikt galiojan ias priemones patariam j dokument , kurie jau taikomi ar bus taikomi keliuose Europos pa ar grandin s sektoriuose. is vadovas taip pat atitinka kai kuriuos reikalavimus, pateiktus ISO22000:2005 standarto dokumente.
1 r. www.efip-ingredients.org/Default_files/page0001.htm.
3
io vadovo paskirtis yra u tikrinti vienod apsaugos nuo pavoj pa arams lyg , kaip numatyta statymuose. Faktas, kad RVASVT sukurtas maisto rizikos veiksni kontrol s valdymo rankis buvo pla iai ir s kmingai gyvendintas maisto perdirbimo mon se, paskatino sukurti pana i priemon pa ar pramonei. Vis d lto vien tik RVASVT princip nepakanka; jei siekiama tokios priemon s naud realizuoti, reikalinga valdymo sistema, atsekamumo proced ros (kaip numatyta Reglamente (Nr. 178/2002/EB), taip pat konkretaus sektoriaus ir pa ar verslo operatori bendravimas. Pagal tok po i r reikalinga pa ar gamybos ir platinimo vis etap tarptautin steb sena bei kontrol . Vadovo tekste siekta i d styti bendruosius reikalavimus, kuriais operatoriai gal t naudotis kaip pagalbiniu rankiu, kurdami savo pa arini aliav saugos valdymo sistemas. is vadovas bus periodi kai per i rimas, kad atitikt svarbias atsirandan ias / naujas
technologines, mokslines priemones, statym patobulinimus bei teis s akt pakeitimus sektoriuose.
4
TURINYS
1. VADAS 2
2. TAIKYMO SRITIS, TIKSLAS IR APIBR IMAI 7
2.1. Taikymo sritis ir tikslas: io vadovo naudojimas 7 2.2. Apibr imai, naudojami iame vadove 8 2.2.1. Teisiniai apibr imai 8 2.2.2. Kiti apibr imai 10
3. PA AR SAUGOS VALDYMO SISTEMOMS KELIAMI
REIKALAVIMAI 13
4. VALDYMO SISTEMA 14 4.1. Vadovyb s atsakomyb 14 4.1.1. Vadovyb s sipareigojimai, atsakomyb ir politika 14 4.1.2. RVASVT grup s vadovas: atsakomyb ,
galiojimai ir ry iai 14 4.1.3. Valdymo ap valga 15 4.2. I tekli valdymas 16 4.2.1. R pinimasis i tekliais 16 4.2.2. mogi kieji i tekliai 16 4.2.2.1. Organizacin schema 16 4.2.2.2. Kompetencija, s moningumas ir vietimas 16 4.2.2.3. Asmens higiena 17 4.2.3. Infrastrukt ra ir darbo aplinka 17 4.2.3.1. Pagrindiniai reikalavimai 17 4.2.3.2. rangai, gamybos zonoms ir renginiams
keliami reikalavimai 17 4.2.3.3. rangos ir gamybos zonos 17 4.2.3.4. ranga 18 4.2.4. Steb sena ir matavimo prietais kontrol 18 4.2.5. Prie i ra 19 4.2.6. Valymas ir sanitarija 19 4.2.7. Kenk j kontrol 19 4.2.8. Atliek kontrol 20
4.3. Veikimo taisykl s 21 4.3.1. Bendroji dalis 21 4.3.2. Atve amoms aliavoms keliami reikalavimai 21 4.3.3. Atve am aliav tvarkymas 21 4.3.4 Kry min s tar os prevencin s priemon s 22 4.3.5 Perdarymas 22 4.3.6 Pa arini aliav gamyba 22 4.3.7. Paruo tos pa arin s aliavos 22 4.3.8. Laikymas 23 4.3.9. Transportavimas 23
5
4.4. Valdymo sistemos sud tin s dalys 25
4.4.1. Dokument tvarkymo reikalavimai 25 4.4.2. Atsekamumas 25
4.4.3. Tikrinimas, m gini mimas ir analiz 26 4.4.4. Reikalavim neatitinkan i produkt kontrol 27 4.4.5. Krizi valdymas – at aukimas ir susigr inimas d l
saugos prie as i 27 4.4.6. Vidinis auditas 28 4.5. Bendradarbiavimas su tiek jais ir klientais 29 4.5.1. Bendradarbiavimas su tiek jais 29 4.5.2. Bendradarbiavimas su klientais 29
5. B TINOSIOS PROGRAMOS 30
5.1. Pastat konstrukcija ir i d stymas 30 5.2. Patalp ir darbo erdv s i d stymas 30 5.3. rengimai 30 5.4. Atliek i metimas 30 5.5. ranga, valymas ir prie i ra 30 5.6. Atve am aliav tvarkymas 30 5.7. Tar os prevencin s priemon s 30 5.8. Valymas ir sanitarija 30
5.9. Kenk j kontrol 30 5.10. Asmens higiena 30 5.11. Asmenin s priemon s 30 5.12. Perdarymas 30
5.13. Produkt susigr inimas 30 5.14. Laikymas 30
6. RVASVT SISTEMA 31
6.1. Bendrasis vadas 31 6.2. Bendrieji reikalavimai 31 6.3. RVASVT grup ir grup s vadovas 32 6.4. Atve am aliav ir galutini produkt specifikacijos 32 6.5. Informacija apie proces 33 6.6. Pavoj analiz 34 6.7. Rizikos vertinimas 34 6.8. Svarbi j valdymo ta k (SVT) nustatymas 35 6.9. Kritin s ribos ir steb sena 37 6.10. Koregavimas 38
6.11. Pa ar saugos valdymo sistemos patvirtinimas 38 6.12. Pa ar saugos valdymo sistemos patikra 39
6
7. INFORMACINIAI DOKUMENTAI 40
8. SEKTORI INFORMACINIAI DOKUMENTAI 41
1 PRIEDAS. KONSULTAVUSI ORGANIZACIJ S RA AS 42 2 PRIEDAS. AKRONIM IR SANTRUMP S RA AS 45 3 PRIEDAS. SEKTORIAUS INFORMACINIS DOKUMENTAS D L KRAKMOLO PERDIRBIMO 4 PRIEDAS. SEKTORIAUS INFORMACINIS DOKUMENTAS D L ALIEJAUS IR ALIEJINI S KL PERDIRBIMO
7
2. TAIKYMO SRITIS, TIKSLAS IR APIBR IMAI
2.1. Taikymo sritis ir tikslas: io vadovo naudojimas
io Europos vadovo paskirtis yra u tikrinti pa arini aliav saug :
• suma inant pavoj , kad nesaugios pa arin s aliavos pateks maisto grandin ;
• galinant operatori gyvendinti pa ar higienos reglamente (reglamento Nr. 183/2005/EB) i keltus tikslus;
• sukuriant priemones, leid ian ias u tikrinti, kad laikomasi kit taikom pa ar saug reglamentuojan i reikalavim .
is vadovas apima pa arini aliav , gaunam spaud iant aliejini augal s klas, rafinuojant aliej bei perdirbant krakmol , gamyb , pradedant nuo aliav gavimo ir baigiant nuosavyb s perdavimu.
is vadovas neapima pradinio gamybos etapo, pried gamybos ir prekybos pa arin mis aliavomis.
is vadovas buvo sukurtas siekiant gyvendinti kombinuot j pa ar pramon s teis t l kest dirbti su saug u tikrinan iais pa arini aliav gamintojais.
vadov gali taikyti tik operatoriai, kurie pa arines aliavas gamina pramoniniu b du (toliau tekste – operatorius). Tai vie ai prieinamas dokumentas, savo noru jo turiniu gali vadovautis bet kuris toks gamintojas.
R mimasis iuo vadovu operatoriaus neatleid ia nuo sipareigojimo laikytis statymuose numatyt ir reglamentuojam j reikalavim , galiojan i kiekvienoje alyje, kurioje operatorius vykdo savo veikl .
8
2.2. Apibr imai, naudojami iame vadove
Vadove ir jo prieduose naudojami toliau i vardyti apibr imai:
2.2.1. Teisiniai apibr imai
a) iame dokumente:
Atsekamumas – gal jimas visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose surasti arba atsekti maisto produkt , pa ar , maistui skirt gyv n arba maist ar pa ar skirt ar numatyt d ti med iag (reglamentas Nr. 178/2002/EB).
Gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai – bet kuris etapas, skaitant import , nuo pirminio maisto pagaminimo imtinai iki jo saugojimo, ve imo, pardavimo arba pateikimo galutiniam vartotojui imtinai ir atitinkamais atvejais pa ar importavimas, auginimas, gamyba, saugojimas, ve imas skirstymas, pardavimas ir tiekimas (reglamentas Nr. 178/2002/EB).
Maistas (arba maisto produktas) – med iaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas i dalies arba neperdirbtas, kur mogus nurys arba pagr stai tikimasi, kad nurys.
„Maistas“ – tai ir g rimas, kramtomoji guma ar kuri nors kita med iaga, skaitant vanden , apgalvotai d ta maist j gaminant, ruo iant ar apdorojant.
„maisto“ s vok ne eina: pa arai; gyvi gyv nai, nebent jie b t paruo ti pateikti rink mon ms vartoti; augalai prie nuimant derli ; vaistai; kosmetika; tabakas ir jo produktai; narkotin s ir psichotropin s med iagos; liku iai ir ter alai (reglamentas Nr. 178/2002/EB).
Nepageidaujamos med iagos – bet kokia gyv n pa arams skirtame produkte ar ant jo esanti med iaga ar produktas, i skyrus patogenines med iagas, kurie kelia potenciali gr sm gyv n ar moni sveikatai arba aplinkai ir gali tur ti neigiam poveik gyvulininkyst s produkcijai (direktyva Nr. 2002/32/EB).
b) iame dokumente terminai „kur reikalinga“, „kur tinka“, „lygiavertis“ ir „pakankamas“ atitinkamai rei kia – kur reikalinga, kur tinka io vadovo tikslams siekti ar lygiavertes ir pakankamas priemones ar b dus io vadovo tikslams siekti (reglamentas Nr. 852/2004/EB pritaikius).
Operatorius – r. „pa ar verslo operatorius“.
Pagalbin s perdirbimo med iagos – bet kokios med iagos, kurios pa ios nevartojamos kaip pa aras, ta iau kurios s moningai naudojamos perdirbant pa arus ar pa arines aliavas ir turin ios technologin paskirt apdorojimo ar perdirbimo proceso metu, per kur galutiniame produkte gali susidaryti nenumatyt , ta iau technologi kai nei vengiam t med iag ar j produkt liku i , jeigu tie liku iai neturi neigiamos takos gyv n sveikatai, moni sveikatai ar aplinkai ir neturi jokio technologinio poveikio paruo tam pa arui (reglamentas Nr. 1831/2003/EB).
Partija – nustatomas pa ar kiekis, kuriam b dingos vienodos savyb s, pavyzd iui, kilm , r is, pakuot s tipas, pakuotojas, siunt jas arba enklinimas; kalbant apie gamybos proces – vienos gamybos mon s naudojant vienodus gamybos parametrus pagamintas produkcijos vienetas arba keletas toki vienet , pagamint vienas po kito ir saugom kartu (reglamentas Nr. 767/2009/EB).
9
Pa aras – med iaga arba produktas, skaitant priedus, perdirbtas, perdirbtas i dalies arba neperdirbtas, skirtas erti gyvulius per burn (reglamentas Nr. 178/2002/EB).
Pa arin s aliavos – vair s nat ral s, vie i arba apdoroti augalin s ar gyv nin s kilm s produktai, kurie pirmiausia yra skirti gyv n mitybos poreikiams tenkinti, ir pramoniniu b du perdirbti ie produktai bei organin s ir neorganin s med iagos su pa ar priedais arba be j , skirti gyv nams tiesiogiai erti arba juos perdirbus ar ruo iant kombinuotuosius pa arus, arba kaip premiks u pildas (reglamentas Nr. 767/2009/EB).
Pa ar higiena – priemon s ir s lygos, b tinos norint u tikrinti rizikos valdym ir pa ar tinkamum gyv nams, atsi velgiant i pa ar numatom vartojim (reglamentas Nr. 183/2005/EB).
Pa ar priedai – med iagos, mikroorganizmai ar preparatai, i skyrus pa arines aliavas ir premiksus, s moningai dedami pa arus ar vanden vis pirma tam, kad
atlikt vien arba daugiau toliau nurodyt funkcij :
• palankiai veikt pa ar savybes;
• palankiai veikt gyvulininkyst s produkt savybes;
• palankiai veikt dekoratyvini uv ir pauk i savybes;
• patenkint gyv n mitybos poreikius;
• palankiai veikt gyvulininkyst s produkcijos padarinius aplinkai;
• palankiai veikt gyvulininkyst s produkcij , gyv n produktyvum ar gerov , vis pirma paveikdami skrand io ir arnyno flor ar pa ar vir kinamum , arba
• tur t kokcidiostatin ar histomonostatin poveik .
(Reglamentas Nr. 1831/2003/EB ir reglamentas Nr. 183/2005/EB.)
Pa ar verslas – pelno siekianti arba nesiekianti vie oji ar privati mon , vykdanti bet koki su pa ar auginimu, gamyba, perdirbimu, saugojimu, ve imu ir paskirstymu susijusi veikl , skaitant gamintoj , gaminant , perdirbant arba saugojant jo paties kio gyv nams skirtus pa arus (reglamentas Nr. 178/2002/EB pritaikius). r.
„Gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai“.
Pa ar verslo operatorius – fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi u tai, kad j kontroliuojamame maisto versle b t garantuotai laikomasi maisto produktus / pa arus reglamentuojan i statym reikalavim . (Reglamentas Nr. 178/2002/EB pritaikius). r. „Pa ar verslas“.
Pateikimas rink – maisto arba pa ar laikymas parduoti, skaitant si lym parduoti arba kur nors kit jo perdavimo b d , nemokamai ar u pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos (reglamentas Nr. 178/2002/EB).
Pavojus – maisto grandin je esanti biologin , chemin ar fizin med iaga, galinti sukelti neigiam poveik sveikatai (reglamentas Nr. 178/2002/EB).
Pirmas pateikimas rink – pradinis pa arin s aliavos pateikimas Europos S jungos rink po jos pagaminimo arba pa arin s aliavos importas (reglamentas Nr. 1831/2003/EB pritaikius).
10
Rizika – neigiamo poveikio sveikatai tikimyb ir to poveikio stiprumas, sukeliantis pavoj (reglamentas Nr. 178/2002/EB).
Rizikos vertinimas – moksli kai pagr stas procesas, susidedantis i keturi element : pavojaus nustatymo, pavojaus apib dinimo, poveikio vertinimo ir rizikos apib dinimo (reglamentas Nr. 178/2002/EB).
kio subjektas – pa ar verslo vienetas (reglamentas Nr. 183/2005/EB).
enklinimas – od i , duomen , preki enkl , preki r i pavadinim , iliustruojamosios med iagos arba simboli priskyrimas pa arui, pateikiant i informacij bet kurioje laikmenoje, kurioje daroma nuoroda tok pa ar arba kuri pridedama prie tokio pa aro, pavyzd iui, ant pakuot s, talpyklos, prane ime, etiket je, dokumente, ant iedo, antkaklio arba internete, skaitant ios informacijos pateikim informaciniais tikslais (reglamentas Nr. 767/2009/EB).
2.2.2. Kiti apibr imai
iame dokumente:
Atve ama aliava – bendrasis terminas aliavoms, atve amoms gamybos grandin s prad ioje, vardyti.
Blokin schema – sisteminis etap ar veiksm , atliekam gaminant tam tikr maisto ar pa ar vienet , sekos atvaizdas (Codex Alimentarius su pakeitimais).
B tinoji programa – apibr ta (-os) proced ra (-os) ar instrukcija (-os), atitinkanti (-ios) operacij pob d ir mast ; ji (-os) turi sustiprinti ir (arba) i laikyti tokias veikimo s lygas, kad veiksmingiau b t kontroliuojami pavojai pa ar saugai, ir (arba) kontroliuoti tikimyb , jog pavoj pa ar saugai kelianti med iaga pateks produkt (-us) bei produkto (- ) perdirbimo aplink ir jie bus u ter ti arba pavojus i plis. Gali b ti vartojami kiti pana s terminai, vardijantys BTP. Pavyzd iui, terminai „geros gamybos praktika (GGP)“, „gera em s kio praktika (G P)“ ir „geros higienos praktika (GHP)“. (ISO 22000:2005 su pakeitimais).
Gamyba – visos operacijos, apiman ios aliav gavim , pa arini aliav perdirbim , pakavim , perpakavim , enklinim , per enklinim , kokyb s kontrol , i leidim , laikym , platinim ir atitinkam kontrol .
Gamybos aliava – bet kokia aliava, naudojama pa arini aliav gamybos procese.
ra as – dokumentas, kuriame pateikti pasiekti rezultatai arba atlikt darb rodymai (ISO 9000:2005).
Kalibravimas – rodymas, kad tam tikro instrumento ar prietaiso pateikiami rezultatai patenka numatytas ribas, palyginti su rezultatais, gautais pagal nuorod ar atsekam standart , skirt atitinkamam matmen diapazonui.
Kritin riba – kriterijus, skiriantis tai, kas priimtina, nuo to, kas nepriimtina (Codex
Alimentarius).
Kry min tar a – med iagos ar produkto u ter imas per kit med iag arba produkt .
Kokyb – turim j po ymi visumos atitikties reikalavimams laipsnis (ISO 9000:2005).
11
Kontrol s priemon – bet koks veiksmas ar veikla, kuri gali b ti imamasi siekiant apsisaugoti nuo pa ar / maisto saugai kylan i pavoj , juos panaikinti arba suma inti iki priimtino lygio (Codex Alimentarius ir pakeitimai).
Para as – galiotojo asmens ra ytinis patvirtinimas arba elektroniniu b du, kontroliuojant prieig , atliekamas patvirtinimas.
Pa ar sauga – auk to lygio garantija, kad pa arai ar pa arin s aliavos, jei bus ruo iamos ar vartojamos taip, kaip numatyta, nepakenks nei kio gyv nams, nei galutiniam vartotojui. Visame vadove odis „sauga“ vartojamas ta pa ia reik me kaip s voka „pa ar sauga“.
Pataisinis veiksmas – bet koks veiksmas, atliekamas siekiant pa alinti nustatytos neatitikties ar kitos nepageidaujamos situacijos prie ast (ISO 22000:2005).
Patikra – patvirtinimas, per i rint objektyvius rodymus, kad nustatyti reikalavimai vykdyti (ISO 22000:2005).
Patvirtinimas – rodymo, kad kontrol s priemon s bus veiksmingos, pateikimas (ISO 22000:2005).
Pavoj analiz – procesas, kurio metu renkama ir vertinama informacija apie pavojus, s lygas, leid ian ias jiems atsirasti, taip nusprend iama, kurie pavojai yra gr smingi pa ar saugai, tod l tur t b ti traukti RVASVT plan (Codex
Alimentarius).
Perdarymas – veiksmas, kuris atliekamas siekiant, kad neatitinkantis produktas atitikt reikalavimus (ISO 9000:2005).
Planas – jame apibr iami tikslai ir procesai, u tikrinantys, kad gauti rezultatai atitiks operatoriaus taikomos kokyb s bei saugos politikos nuostatus.
Praktikos kodeksas – dokumentas, kuriame apibr ti pa ar higienos principai, b tini norint u tikrinti pa ar saug gyv nams ir tuo pa iu gyv nin s kilm s produkt , skirt vartoti mon ms, saug .
Proced ra – tam tikras b das vykdyti veikl ar proces (ISO 9000:2005).
Ra ytiniai dokumentai – popieriniai spausdinti dokumentai. Juos gali pakeisti elektronin s, fotografin s ir kitokios duomen apdorojimo sistemos, naudojamos tam, kad duomenys b t tinkamai saugomi numatyt laikotarp (archyvuojami) ir b t lengvai prieinami teis ta forma.
Reikalavimas – poreikis ar l kestis, kuris yra pareik tas, visuotinai numanomas ar privalomas (ISO 9000:2005).
RVASVT (rizikos veiksni analiz ir svarbusis valdymo ta kas) – sistema, kuria naudojantis nustatomi, vertinami ir kontroliuojami pa ar saugai kylantys pavojai (Codex Alimentarius su pakeitimais).
Sauga – r. „pa ar sauga“.
Specifikacija – dokumentas, kuriame pateikti reikalavimai (ISO 9000:2005).
Svarbusis valdymo ta kas (SVT) – etapas, kai gali b ti imamasi kontrol s; jis labai svarbus siekiant apsisaugoti nuo pa ar / maisto saugai kylan i pavoj , juos panaikinti arba suma inti iki priimtino lygio (Codex Alimentarius ir pakeitimai).
Tarpinis produktas – bet kuri med iaga, kuri operatorius perdirba prie gaudamas galutin produkt .
12
Tar a – ter al patekimas ar atsiradimas maiste / pa aruose arba maisto / pa ar aplinkoje (Codex Alimentarius ir pakeitimai).
Ter alai – bet kokia pa alin biologin , chemin med iaga ar kitos med iagos, kurios s moningai nededamos maist ar pa ar bei gali pakenkti maisto ir (arba) pa ar saugai, tinkamumui (Codex Alimentarius ir pakeitimai).
Tikrinimas / kontrol – b kl , kai laikomasi tinkam proced r ir paisoma kriterij (Codex Alimentarius). Vartojimo laikas – nustatytas laikotarpis, kur produktas visi kai atitinka savo specifikacijas, jei yra laikomas tinkamai.
13
3. PA AR SAUGOS VALDYMO SISTEMOMS KELIAMI REIKALAVIMAI
Bet kuri operatoriaus naudojama pa ar saugos valdymo sistema turi b ti pagr sta iomis trimis pagrindin mis nuostatomis:
1) Valdymo sistemos pamatu turi tapti d mesys procesui ir klientui.
2) B tinoji programa turi pad ti kontroliuoti tikimyb , kad pa ar produktams pavojus kils d l darbo aplinkos, pa ar gamybos proceso savybi , dedam ir atve am aliav , darbuotoj higienos ir kry min s tar os nuo kit produkt . i geros gamybos praktik taikymas turi apimti pa ar higienos reikalavimus, apibr tus ES reglamente (Nr. 183/2005/EB) ir susijusiuose tekstuose. B tinoji programa turi b ti nustatyta, gyvendinama ir pri i rima reguliariai, vadovaujantis geriausi higienos praktik nuostatomis.
3) RVASVT (rizikos veiksni analiz s ir svarbi j valdymo ta k ) sistema turi b ti efektyviai gyvendinama, realizuojama, fiksuojama dokumentuose ir pri i rima. RVASVT sistema, skirta pa arini aliav gamybai, tur t atsi velgti septynis principus, pateiktus Codex Alimentarius dokumente. Pavoj analiz yra naudinga, norint nurodyti visus svarbius pavojus, kai kuriuos j galima valdyti b tin ja programa, o kiti kontroliuojami pasitelkiant tam tikrus svarbiuosius valdymo ta kus, kaip numato RVASVT sistema.
RVASVT ir b tinoji programa dinami kai susijusios. Pirmiau i vardytas pamatines nuostatas galima sujungti, sukuriant vien valdymo sistem , kaip reikalauja ISO 22000:2005 nuostatos.
14
4. VALDYMO SISTEMA 4.1. Vadovyb s atsakomyb
4.1.1. Vadovyb s sipareigojimai, atsakomyb ir politika Vadovyb (nuo auk tesni j vadov iki emesni j vadov ) turi sipareigoti gyvendinti vadov ir taip pad ti u tikrinti pa ar produkt saug .
Vadovyb turi u tikrinti, kad atsakomyb ir galiojimai yra apibr ti, u fiksuoti dokumentuose ir perduodami organizacijos viduje.
Vadovyb turi:
a) sukurti pa ar saugos politik , u tikrinti, jog tikslai yra nustatyti, taip pat apie politik informuoti organizacijos viduje;
b) u tikrinti, kad apibr ti tikslai ir politika atitinka vadov bei reglamentuojan ius reikalavimus;
c) apibr ti ir dokumentuose fiksuoti RVASVT sistemos taikymo srit , nurodant produkt kategorijas, gamybos vietas / proces linijas, pagal rangos sutartis atliekamus darbus, kuriems taikoma sistema.
Vadovyb s paskirti darbuotojai turi prisiimti apibr t atsakomyb ir galiojimus:
a) atpa inti ir fiksuoti visas problemas, susijusias su produkto sauga ir operatoriaus RVASVT sistema;
b) imtis koreguojam j priemoni ir kontroliuoti bet kuri toki problem ;
c) imtis veiksm , kad b t i vengta neatitik i , susijusi su produkto sauga.
4.1.2. RVASVT grup s vadovas: atsakomyb , galiojimai ir ry iai Vadovyb turi paskirti RVASVT grup s vadov , kuris, nepaisydamas kit sipareigojim , organizuoja RVASVT grup s darb , prisiima atsakomyb ir galiojimus:
a) u tikrinti, kad valdymo sistema bus sukurta, gyvendinama, pri i rima ir atnaujinama pagal vadov ;
b) tiesiogiai organizacijos vadovybei prane ti apie valdymo sistemos veiksmingum ir tinkamum ;
c) rengti atitinkamus mokomuosius seminarus ir kursus RVASVT komandos nariams.
15
RVASVT grup s vadovas turi b ti vadovyb s atstovas arba tur ti tiesioginius valdymo galiojimus.
Vadovyb turi suteikti reikiamus i teklius pa ar saugos valdymo sistemai sukurti, gyvendinti, pri i r ti, atnaujinti ir kontroliuoti. Reikalingos tinkamos komunikacijos priemon s, kad RVASVT grup (vadovas) b t informuojama apie svarbius produkt ar proces poky ius.
4.1.3. Valdymo ap valga
Vadovyb dokumentuose turi fiksuoti, kokiomis patikros priemon mis u tikrinama, kad pa ar saugos valdymo sistema b t veiksminga. Tai turi apimti proces , kurie rodo produkt atitikt , planavim , gyvendinim ir steb sen . Steb senos procesai turi apimti matavimo veiksm rinkim , duomen analiz ir, jei svarbu, priemones sistemos veiksmingumui pagerinti.
Dokumentuose u fiksuota proced ra turi apibr ti strukt r (-as), kurios leid ia atpa inti ir valdyti pataisomuosius veiksmus, tarp j :
a) neatitikties prie asties analiz ; b) pataisomojo veiksmo apibr im ;
c) veiksmo atlikimo steb jim ;
d) kai reikalinga, veiksmo efektyvumo patikr .
Reikalingi vis pirmiau i vardyt etap rodymai, pavyzd iui, susirinkim ra ai ar protokolai.
Kasmet vadovyb turi per i r ti pa ar saugos valdymo sistemos gyvendinim , veiksmingum ir tinkamum , vertindama:
a) veiksmus, kuri imtasi po ankstesni valdymo per i r ;
b) vidaus ir i orinio audito rezultatus;
c) RVASVT patikros rezultatus;
d) skundus ir kit gr tam j informacij , gaut i klient ;
e) pagrindini pataisom j ir prevencini veiksm atlikim ;
f) poky ius, kurie gal jo paveikti pa ar saugos valdymo sistemos patvirtinim .
Per i ros i vadose pateikiama:
a) i vados d l pa ar saugos valdymo sistemos gyvendinimo, veiksmingumo ir patvirtinimo;
b) veiksmai ir tikslai, norint patobulinti pa ar saugos valdymo sistem .
Per i ros ra ai turi b ti lengvai prieinami.
16
4.2. I tekli valdymas
4.2.1. R pinimasis i tekliais
Vadovyb turi nustatyti ir pateikti b tinus i teklius, kad produkt gamyba, perdirbimas ir laikymas b t atliekami veiksmingai ir saugiai.
Pa arini aliav verslo mon se turi pakakti darbuotoj , turin i g d i ir kvalifikacij darbui tam tikr produkt gamybos srityje.
Vadovyb turi pasir pinti reikiama ir tinkamai parengta infrastrukt ra, darbo aplinkos ranga, gamybos vietomis ir rengimais.
4.2.2. mogi kieji i tekliai 4.2.2.1. Organizacin schema Vadovyb turi sukurti organizacin schem . Atsakomyb u pa ar saug turi b ti fiksuojama dokumentuose ir atnaujinama. 4.2.2.2. Kompetencija, s moningumas ir vietimas Visas personalas, atliekantis darbus, kurie turi poveik pa ar saugai, turi b ti kompetentingas, b ti baig s atitinkamus mokomuosius kursus, b ti parengtas, tur ti g d i ir patirties pagal darbo apra ym . Mokymo programas reikia reguliariai per i r ti ir atnaujinti, kai tai b tina.
Vadovyb turi:
a) darbo apra yme nurodyti ir ai kiai apibr ti b tinus g d ius bei kompetencij personalo, kurio veikla turi tak pa ar saugai.
b) suteikti b tin ini ir (arba) parengti darbui pagal darbo apra ym , kad b t u tikrinti ir palaikomi ie b tini g d iai;
c) u tikrinti, kad u pa ar saugos proces steb sen atsakingas personalas b t mokomas tinkam steb senos b d ir veiksm , kurie b tini sutrikus i proces kontrolei;
d) vertinti pirmiau pamin t veiksm efektyvum ;
e) u tikrinti, kad personalas suvokt savo individuali veiksm svarb u tikrinant pa ar saug ;
f) u tikrinti, kad personalas suvokt tinkamo bendravimo b tinyb ;
g) kaupti reikiamus ra us apie viso personalo, turin io tak pa ar saugai, mokym , parengim , g d ius ir patirt .
17
4.2.2.3. Asmens higiena
Vadovyb turi:
a) u tikrinti, kad personalo higienai skirta ranga ai kiai ir tinkamai nurodyta, rengta bei pri i rima;
b) ten, kur b tina, pateikti tinkam darbin aprang , pavyzd iui, apsauginius drabu ius ir avalyn , r pintis, kad ji b t higieni ka;
c) nustatyti taisykles, kad vietoje negalima r kyti ir valgyti / gerti; jei b tina, tam numatyti atskiras vietas;
d) u tikrinti, kad lankytojai ir rangovai laikyt si reikalavim d l higienos, lankydamiesi / dirbdami vietoje.
4.2.3. Infrastrukt ra ir darbo aplinka
Vadovyb turi suteikti i tekli rengti ir pri i r ti infrastrukt r , reikaling norint laikytis valdymo sistemos reikalavim . 4.2.3.1. Pagrindiniai reikalavimai
Vadovyb turi pasir pinti tinkama darbo aplinka pagal vietines, nacionalines ir Europos taisykles, kad b t u tikrinta produkto atitiktis.
4.2.3.2. rangai, gamybos zonoms ir renginiams keliami reikalavimai
Vadovyb turi pasir pinti tinkamai i d styta, apipavidalinta, sukonstruota, tinkamo dyd io ranga ir rengimais, kad b t i vengta tar os, kry min s tar os bei bet kokio bendrojo neigiamo poveikio pa ar saugai.
4.2.3.3. rangos ir gamybos zonos
Ten, kur b tina, vadovyb turi pasir pinti lub ir vir em s esan ios rangos projektavimu, rengimu bei u baigimu, kad ten ne varumai nesikaupt ir ma iau telkt si, kad nuo j nekrist vairios dalel s, galin ios paveikti pa ar saug bei kokyb .
18
Jei patalpas b tina apsaugoti nuo perteklini gar ir kondensacijos, reikia rengti tinkamos galios ventiliacin sistem .
Pa arini aliav gamybai naudojami vanduo, garai ir oras turi b ti tinkamos kokyb s. Vadovyb turi b ti tikra, kad vanduo ir garai, naudojami valymo bei pa arini aliav gamybos metu, yra saug s gyv nams. Vadovyb turi u tikrinti, kad naudojamas vanduo ir garai nesukels jokios alos gyv n sveikatai.
Reikmenys ir gamybos zonos turi b ti ry kiai ap viestos.
Sausinimo ranga turi b ti tinkama iam tikslui; ji turi b ti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad b t i vengta tar os pavojaus.
4.2.3.4. ranga
Vadovyb turi pasir pinti, kad gamybos ranga b t pad ta, sukonstruota, rengta ir pri i rima taip, kad tikt saugi pa arini aliav gamybai.
Kai taikoma, ranga turi b ti dedama toliau nuo sien , kad b t paprasta valyti bei b t i vengta kenk j .
4.2.4. Steb senos ir matavimo prietais kontrol Vadovyb turi u tikrinti, kad steb sena ir matavimas bus atliekami pagal dokumentuose u fiksuotas proced ras. Kai b tina u tikrinti galiojan ius rezultatus, matavimo ranga:
a) kalibruojama ar tikrinama nurodytais intervalais arba prie naudojim , tai daroma pagal matavimo standartus, nurodytus tarptautiniuose ar nacionaliniuose matavimo standartuose; jei n ra joki standart , reikia nurodyti kalibravimo ar tikrinimo pagrind ;
b) reguliuojama arba v l nustatoma, kaip tai reikalinga;
c) apib dinama, kad b t galima nustatyti kalibravimo b kl ;
d) kai tai manoma, ji apsaugojama nuo reguliavimo, kuris anuliuot matavimo rezultat ;
e) saugoma nuo pa eidimo ir gedim tvarkant, pri i rint bei laikant.
Be to, vadovyb turi vertinti ir u fiksuoti ankstesni matavimo rezultat pagr stum , kai paai k ja, jog ranga neatitinka reikalavim . Vadovyb turi imtis tinkam veiksm . Kalibravimo ir tikrinimo rezultatai bei ra ai turi b ti saugomi.
19
4.2.5 Prie i ra
Operatorius turi pasir pinti planine prie i ra gamykloje. Reikalinga mon s prie i ros programa. Turi b ti saugomi ra ai apie atliktus darbus. Kai tai taikoma, naudotina s ly iui su maistu tinkama alyva.
4.2.6. Valymas ir sanitarija
Vadovyb turi pasir pinti valymo programa ir j fiksuoti dokumentuose. Programos veiksmingumas turi b ti rodomas.
Reikia u tikrinti, kad visos vidin s ir i orin s zonos, pastatai, reikmenys ir ranga b t var s bei geros b kl s, tod l veiks taip, kaip numatyta, ir bus i vengta tar os.
ranga turi b ti suprojektuota taip, kad tikt valyti rankomis arba VV (u daromis) sistemomis.
Pa arin ms aliavoms transportuoti, laikyti, perkelti, tvarkyti ir sverti naudojami konteineriai bei ranga turi b ti var s.
Reikalingas kalendorinis planas, kuriame nurodomas b das, naudojamos med iagos, valymo da numas ir u duotims priskirti tikslai.
Med iagos turi b ti naudojamos ir laikomos pagal gamintojo pateikt (-as) instrukcij (-as), jos turi b ti ai kiai pa enklintos, laikomos atskirai nuo atve am aliav ir baigt produkt , taip pat tinkamai naudojamos, kad b t i vengta atve am aliav ir baigt produkt tar os.
4.2.7. Kenk j kontrol
Vadovyb turi parengti ra ytin kenk j kontrol s plan , kuriame b t periodini tikrinimo darb apra as. Plano veiksmingumas turi b ti rodomas.
Kalendorinis planas turi b ti gyvendinamas zonas, reikmenis ir rang ap i rint tokiu b du ir taip da nai, kaip numatyta, naudojant pesticidus, fumigantus ar sp stus, paisant u duo iai priskirt sipareigojim .
Naudojami pesticidai, fumigantai ar sp stai turi tikti ir atitikti vietinius reikalavimus, numatytus konkre iam tikslui; jie turi b ti naudojami ir laikomi vadovaujantis gamintojo pateiktomis instrukcijomis, turi b ti ai kiai pa ym ti, laikomi atskirai nuo atve am aliav ir baigt produkt , taip pat tinkamai naudojami, siekiant i vengti atve am aliav ir baigt produkt tar os.
em lapyje turi b ti pa ym tos sp st ir masal vietos.
RVASVT plane turi b ti atsi velgta tar os pavoj , i kylant apkr tus ar naudojant pesticidus.
I sipylusios med iagos ir dulk s turi b ti i valomos, kad neatsirast kenk j .
Kenk j kontrol s rezultatai yra kasmet atliekamos valdymo per i ros dalis.
Jei gali patekti kenk j , i oriniai atveriami langai, stoge esan ios ventiliacin s angos ar ventiliatoriai, jei yra, turi b ti u dengti tinkleliais nuo vabzd i . I orin s atveriamos durys, kai n ra naudojamos, turi b ti u darytos arba u dengtos tinkleliu.
20
4.2.8. Atliek kontrol
Operatorius turi kontroliuoti atliekas ir aliavas, kuriose ter al ir kit pavojing med iag kiekis yra kenksmingas. Jos tur t b ti i metamos tinkamu b du, kad b t apsisaugota nuo pa arini aliav tar os.
Kai b tina, norint apsisaugoti nuo toki pavojing med iag :
a) jos turi b ti i metamos taip, kad b t i vengta tar os;
b) atliekos turi b ti laikomos u darytuose arba u dengtuose konteineriuose, nurodytose atliek kaupimo zonose;
d) atliek konteineriai turi b ti ai kiai pa ym ti;
e) atliekos turi b ti i metamos pagal vietines taisykles ir taip, kad neb t paveikta ranga bei pakenkta pa arini aliav saugai.
21
4.3. Veikimo taisykl s
4.3.1. Bendroji dalis Visus gamybos procesus vadovyb vykdo sekdama iuo vadovu. 4.3.2. Atve amoms aliavoms keliami reikalavimai Vadovyb turi ypa atidi ir u tikrinti, kad atve amos aliavos atitikt ES statymus:
a) sigijimo informacijoje turi b ti apib dinama aliava, kuri ketinama sigyti, nurodomi sigyto produkto patvirtinimo reikalavimai;
b) turi b ti nurodomi analitin s steb senos reikalavimai, pagr sti rizikos veiksni vertinimu;
c) reikia kaupti ra us apie bet kokius svarbius analiz s ar steb senos rezultatus ir apie po io vertinimo b tinus veiksmus.
sigijimo informacij vadovyb turi traukti atitikties ES statymams reikalavim . Jei atve amos aliavos kilm s vieta yra alis arba regionas, keliantis neatitikties rizik , pavyzd iui, d l DLK (did iausio leistino liku io kiekio) ar GMO (geneti kai modifikuot organizm ), vadovyb turi taikyti tinkam analitin steb sen , pagr st rizikos veiksni vertinimu.
4.3.3. Atve am aliav tvarkymas Vadovyb turi u tikrinti, kad kiekviena viet patenkanti partija b t atskirai u registruota, nurodant partijos numer , vis produkto pavadinim , gavimo dat ir gaut kiek . Apie visus pa eidimus turi b ti prane ta u tai atsakingam padaliniui, pvz., kokyb s kontrol s padaliniui.
Turi b ti numatyta gaunam aliav gavimo ir laikymo proced ra. Reikalingi ra ai apie silosin s i tu tinim , jei tai atliekama.
Turi b ti tikrinama, ar atve amos aliavos atitinka pa ar saugos kriterijus.
i aliav m ginius (tinkam kiek ) reikia i saugoti naudojant gamintojo i anksto numatyt proced r , m giniai turi b ti i saugomi norint u tikrinti atsekamum . M giniai turi b ti laikomi sandariai, jie turi b ti pa enklinti, kad b t paprasta atpa inti; m ginius reikia laikyti tokiomis s lygomis, kurios neleid ia m ginio sud iai ne prastai pasikeisti ar priemai oms atsirasti. Jie turi b ti saugomi tiek laiko, kiek pa arin aliava tiekiama rink kaip tinkama naudoti.
22
4.3.4. Kry min s tar os prevencin s priemon s
Operatorius turi naudoti program tar ai aptikti, tar os prevencijai ir kontrolei. Joje turi b ti numatytos priemon s, leid ian ios i vengti fizin s, chemin s ir mikrobiologin s tar os.
4.3.5. Perdarymas
Vadovyb turi imtis perdarymo, kad u tikrint atitikt pa arini aliav saugos, atsekamumo ir reglamentavimo nuostatams.
Perdarymo patvirtinimas ir taikymas (pavyzd iui, i brokavus, klientams gr inus ar i pylus) turi b ti atliekamas naudojant RVASVT sistem . Galimas perdarymas, kuris n ra patvirtintas kaip numatytas naudoti, vykdomas kaip neatitikties produkt ( r. 4.4.4), jei jie tampa atliekomis, tur t b ti tvarkomi pagal atliek i metimo proced ras ( r. 4.2.8), nebent paskiriami naudoti pramon je.
4.3.6. Pa arini aliav gamyba
Vadovyb turi u tikrinti, kad darbo instrukcijos bus prieinamos:
a) skirtingi gamybos etapai turi b ti vykdomi pagal ra ytines proced ras, kuriose numatytas svarbi j ta k apibr imas, kontrol ir steb sena gamybos proceso metu;
b) tai apima proced ras, skirtas perdavimo rizikai.
Vadovyb turi suplanuoti ir vykdyti gamybos bei paslaug prie i r kontroliuojamomis s lygomis. Gamybos zonos turi b ti kontroliuojamos taip, kad jas nepatekt ne galiotasis personalas.
4.3.7. Paruo tos pa arin s aliavos
Kai taikytina, vadovyb tur t pateikti toki informacij :
a) kiekvienas produktas privalo tur ti ra ytin apib dinim ;
b) kiekvienas produktas privalo tur ti unikal pavadinim ar kod ;
c) kiekviena partija turi b ti pa enklinta unikalia atpa inimo priemone (tai gali b ti kod derinys) tam, kad v liau j b t galima atpa inti ir atsekti; enklinimas turi atitikti atitinkamus ES statymus, susijusius su pa arais;
d) prie i ve ant visi galutiniai produktai turi b ti patikrinti, ar atitinka specifikacij , tai reikia daryti pagal ra ytines proced ras; reikiamo dyd io i saugomi m giniai turi b ti imami i kiekvienos partijos, jie turi b ti laikomi bent tiek laiko, kiek produktas yra tinkamas vartoti; m giniai turi b ti laikomi sandariai, jie turi b ti pa enklinti ir laikomi taip, kad ne prastai nepakist , juos reikia saugoti tiek laiko, kiek produktas tinkamas vartoti.
23
Jei produktai atmetami ir tod l apyvart nepatenka d l bet kokios prie asties, susijusios su gaminio sauga, j i metimas, paskyrimo vieta ar gr inimas tiek jui turi b ti u fiksuotas.
4.3.8. Laikymas
Vadovyb turi kontroliuoti visus su atve am aliav , perdirbimo pagalbini med iag ir galutini produkt laikymu susijusius veiksmus.
Laikym reglamentuojan ios taisykl s:
a) atve amos med iagos turi b ti laikomos tinkamai suprojektuotose vietose, kurios pritaikytos ir pri i rimos siekiant u tikrinti tinkamas laikymo s lygas, taip kontroliuojama tar os rizika ir galimas kenksming organizm patekimas; supakuotos aliavos turi b ti laikomos tinkamoje pakuot je;
b) galutiniai produktai turi b ti ai kiai nurodomi ir saugomi varioje, sausoje patalpoje;
c) aliavos turi b ti sand liuojamos taip, kad jas b t lengva atpa inti, b t i vengiama kompleksin s tar os ir kad aliavos b t apsaugotos nuo irimo.
4.3.9. Transportavimas Paruo t pa arini aliav transportavimas keliu, upe, gele inkelio b giais ar j ra yra proceso svarbieji ta kai.
Nesvarbu, kokie transportavimo b dai naudojami, transportavimo rangovo ir ve jo atsakomyb yra u tikrinti, kad transportuoti naudojama ranga atitinka pa ar saugos reikalavimus.
Ne varumai, kenksmingi mon ms ar gyv nams, gali liestis su galutiniu produktu. Reikia imtis priemoni ir u tikrinti, kad aliavos bei galutiniai produktai transportuojami tinkamai, taip iki minimumo suma inama tar os rizika. Vadovyb turi u tikrinti, kad bet kokios viduje ar i or je si lomos naudoti transporto priemon s tinka pa arin ms aliavoms, ji turi laikytis toliau i vardyt bendr j taisykli :
a) kamer tikrinimo darbams prie kraunant turi b ti galioti darbuotojai ir (arba)
turi b ti paskirtas pri i r tojas;
b) krovimo kamera turi b ti tu ia, vari, bekvap ir sausa;
c) reikalingi ra ai apie ankstesnius tris krovinius (kiekvienai krovimo kamerai) ir,
jei svarbu, visas atliktas valymo operacijas;
d) prie kraunant pa arines aliavas, matomi ankstesni krovini liku iai turi b ti
nuvalomi nuo transporto priemon s i or s;
24
e) turi b ti fiksuojami kontrol s rezultatai, taip pat neatitiktys ir pataisomieji
veiksmai;
f) transportavimo metu krovini kameros turi b ti apdengtos vandens
nepraleid ian ia danga, kad i apsaugot nuo lietaus ir kitokios tar os.
Jei paskirstymo ar transportavimo darbus atlieka subrangovas, ve j reikia pasirinkti pagal tai, ar jis atitinka produkt saugos ir patikimumo kriterijus. Transportavimo mon turi b ti registruota pagal galiojan ius statymus. Pa arini aliav operatorius savo reikalavimus d l transportavimo turi perduoti ve jui; ie reikalavimai turi b ti u fiksuoti dokumentuose.
Gali b ti taikomos varos reikalavim i imtys, jei anks iau ve tas krovinys negali pabloginti ketinamo krauti krovinio saugos.
Informacijos apie leid iamus ankstesnius krovinius rasite Tarptautinio keli transporto komiteto (ICRT) s ra e.
Kai platinimas ir transportavimas yra kliento atsakomyb , operatorius su klientu turi susisiekti, jei prie kraunant aptinkamas pa eidimas.
25
4.4. Valdymo sistemos sud tin s dalys
4.4.1. Dokument tvarkymo reikalavimai
Vadovyb turi pasir pinti, kad pa ar saugos valdymo sistemos inynas apimt visus io vadovo aspektus. Visi dokumentai ir ra ai turi b ti lengvai prieinami atitinkamam
personalui, jie turi b ti veiksmingai kontroliuojami. Dokumentai ir ra ai turi b ti tvarkomi pagal dokumentuose u fiksuot proced r .
Visi dokumentai, susij su pa ar saugos valdymo sistemos inynu, turi b ti patvirtinti, nurodant versij , ir platinami kontroliuojamu b du. Operatorius turi pasir pinti sistema, kuri neleist naudoti dubliuojam j dokument . Kiti pa ar saugai svarb s dokumentai turi b ti nurodyti ir tvarkomi.
ra ai visada turi b ti atnaujinti, teis ti, ai kiai vardyti ir atkuriami. Vadovyb turi nurodyti visus svarbius ra us, j archyvavimo laikotarp ir viet . Archyvavimo laikotarpis negali b ti trumpesnis u gaminam produkt galiojimo laikotarpio ir dar vieneri met sum .
4.4.2. Atsekamumas
Vadovyb turi steigti ir gyvendinti atsekamumo sistem , kad b t galima atpa inti i tiesioginio tiek jo atve amas aliavas, pa arini aliav produkto platinim tiesioginiams klientams, taip pat b t galima atpa inti pagamint pa arini aliav produkt serijas, j s saj su atve am aliav partijos numeriais ar kodais.
Atliekant perdarym ar bet kokias perdarymo operacijas, turi b ti u tikrinamas atsekamumas.
Pa arini aliav pramon je atsekamumas nuo aliav gavimo iki galutini preki i ve imo turi atspind ti gamybos proceso pob d (t stin , partij ir t. t.).
Atsekamumo sistema turi apimti bent:
a) atve am aliav kodus ar partijas; pusiau pagamintus produktus, pakavimo med iagas ir chemikalus;
b) talpykl , silosini ir naudojamos rangos skai i ;
c) taikomus gamybos ir visus su veikla susijusius dokumentus;
d) veiksm ir kontrol s laik ;
e) kiekyb ir sraut .
Apskritai visi ra ai, kuri reikalaujama d l atsekamumo, turi b ti laikomi 5 metus pagal atitinkamus ES statymus, tiksliau reglament Nr. 178/2002, jo 11, 12, 14, 17, 18, 19 ir 20 straipsni gyvendinimo vadov , REGLAMENT (EB) NR. 178/2002 D L BENDR J MAISTO PRODUKTUS REGLAMENTUOJAN I STATYM ir (arba) nacionalines nuostatas.
26
ra ai, susij su atsekamumu, visada turi b ti atnaujinti, teis ti, ai kiai vardyti ir atkuriami. Vadovyb turi nurodyti visus svarbius ra us, j archyvavimo laikotarp ir viet .
Atve am ir paruo pa ar m giniai turi b ti saugomi tok laikotarp , kuriam pa arai kaip tinkami naudoti tiekiami rink . M giniai turi b ti laikomi tinkamose, sandariose, pa enklintose talpyklose, jie turi b ti i metami kontroliuojamu b du. Laikymo s lygos turi b ti tokios, kad m giniams neb t pakenkta ir jie neb t pa eisti. ra ai turi b ti tvarkomi taip, kad b t lengvai prieinami; reikalingi ra ai apie
pa arini aliav gamyb , platinim ir naudojim , kad b t galima skubiai atsekti pa arini aliav tiesiogin altin bei su inoti kitus tolesnius gav jus, jei aptinkamas inomas ar galimas neigiamas poveikis vartotojo sveikatai.
Vadovyb turi tikrinti atsekamumo proced r tinkamum , tam kart per metus turi b ti atliekami atsekamumo, pradedat nuo gaunam aliav , ir atsekamumo, pradedant nuo i si st aliav , bandymai. ie testai turi b ti fiksuojami dokumentuose ir vertinama, ar nereikia j tobulinti. 4.4.3. Tikrinimas, m gini mimas ir analiz Vadovyb privalo tur ti dokumentuose fiksuojam m gini mimo ir analiz s sistem , taikom tiek kontrolei, tiek patikrai. Tokia sistema turi b ti tinkama med iagoms ir produktams, kuriuos ketinama tirti. Vadovyb turi akivaizd iai atsi velgti atitinkamus statymus ir gaires. M gini mimo proced ros turi b ti naudojamos:
• norint kontroliuoti atve am aliav ir (tarpini ) produkt atitikt , m gini mimo b das atitinkamu lygiu turi atitikti visos serijos savybes;
• norint patikrinti kit galim naudoti kontrol s priemoni , m gini mimo ir analiz s priemoni tinkamum ; b das ir da numas turi b ti koreguojami, atsi velgiant tik tin i kontrol s priemoni veiksmingum .
Vadovyb dokumentuose turi fiksuoti m gini mimo proced ras, naudojamus b dus, kvalifikacij ir atsakomyb . Jei pa arini aliav sauga tiriama vietoje ir jos nereikalauja statymai d l galiot j laboratorij bei metod , metodo tinkamumas ir jo taikymas turi b ti patvirtinami naudojant atitinkam standart ir (arba) tarplaboratorinius testus. Subrangov atliekamos analiz s apskritai ir pa arini aliav analiz s, kurios privalomos pagal statym d l akredituot laboratorij bei metod , atveju analiz atliekanti laboratorija ir naudojami metodai turi b ti patvirtinti pagal ISO 17025.
27
4.4.4. Reikalavim neatitinkan i produkt kontrol Vadovyb turi sukurti dokumentuose fiksuojam proced r , kaip dera tvarkyti produktus, neatitinkan ius numatyt reikalavim .
Proced ra turi apimti:
a) atpa inim ;
b) paveikt partij atskyrim ;
c) kai taikoma, produkt i metimo prie i r ;
d) neatitikt l musios pagrindin s prie asties vertinim ;
e) neatitikties fiksavim dokumentuose, pagrindin s prie asties analiz , pataisomuosius veiksmus ir patikr ;
f) susijusi ali vidin s informacijos ra kaupim .
Turi b ti apibr ta atsakomyb u reikalavimus neatitinkan i produkt per i r ir i metim .
Reikalavim neatitinkantis produktas turi b ti patikrintas pagal dokumentuose nurodytas proced ras, jam galima taikyti vien i i veiksm :
a) perdaryti ( r. 4.3.5 skirsn „Perdarymas“);
b) i naujo suklasifikuoti (pavyzd iui, kaip produkt , skirt naudoti pramonei);
c) i duoti (tik ne aptikus pa ar saugos problem );
d) i brokuoti ir v liau sunaikinti arba i mesti pagal atliek i metimo proced ras ( r. 4.2.8).
4.4.5. Krizi valdymas – at aukimas ir susigr inimas d l saugos prie as i Vadovyb turi taikyti dokumentuose nurodyt sulaikymo ir at aukimo proced r nor dama u tikrinti, kad apie pa eidimus, galin ius pakenkti pa arini aliav saugai, klientai ir reguliuojamosios institucijos bus nedelsiant informuoti. Jei vadovyb mano arba turi prie ast manyti, kad pagaminta, perdirbta ar apdirbta pa arin aliava neatitinka pa ar saugai keliam reikalavim , ji turi nedelsdama inicijuoti pa alinimo i rinkos proced ras ir, jei b tina, i naudotoj susigr inti pa arines aliavas, abejotin pa ar i rinkos bei apie tai informuoti kompetentingas institucijas.
a) Pa alinimo ir susigr inimo proced ros turi b ti fiksuojamos dokumentuose.
b) Turi b ti priskirta atsakomyb u klient ir reguliuojam j institucij sp jim .
28
c) Turi b ti priskirta atsakomyb u produkto pa alinim ir susigr inim .
d) Turi b ti pateiktas visos svarbios ry i informacijos ( skaitant atitinkam institucij ) s ra as, j reikia atnaujinti.
Pa arin s aliavos, kurios laikomos nesaugiomis, turi b ti tvarkomos kaip reikalavim neatitinkantys produktai ( r. 4.4.4).
Susigr inimo proced ras kasmet reikia i bandyti rengiant pratybas, kad b t u tikrintas j tinkamumas.
4.4.6. Vidinis auditas
Vadovyb turi u tikrinti, kad atliekamas vidinis auditas ir tikrinama, ar pa ar saugos valdymo sistema:
a) yra veiksmingai gyvendinama ir pri i rima;
b) atitinka reglamentuojamuosius ir kitus nustatytus reikalavimus.
Vidinis auditas taip pat gali b ti naudojamas siekiant nustatyti tobulintinas sritis. Vidinio audito planavimas turi b ti fiksuojamas dokumentuose. Dokumentuose u fiksuota audito proced ra turi apimti bent:
a) audito plan rengim ir skelbim ;
b) audito taikymo srit ;
c) audito atlikimo da num ;
d) audito atlikimo metodus;
e) informavim apie rezultatus ir si lomus patobulinimus;
f) ataskait platinim ;
g) pataisom j ir tolimesni veiksm gyvendinim ;
h) kompetenting auditori pasirinkim ir mokym .
29
4.5. Bendradarbiavimas su tiek jais ir klientais
4.5.1. Bendradarbiavimas su tiek jais Tiek j ir pa arini aliav pasirinkimas yra labai svarb s operatoriaus saugos valdymo sistemai (-oms). Prastos atve amos aliavos gali lemti galutini produkt blog kokyb ir pakenkti operatoriaus viso proceso saugai. Tod l visi operatoriai tur t ypa r pintis, kad j tiek jai bei pa arin s aliavos b t patikimi ir atitikt standartus. Didel rizik kelian i aliav tiek jai kasmet turi b ti vertinami atliekant rizikos vertinim . Reikalavimus, keliamus atve amoms aliavoms, rasite 4.3.2 skirsnyje. 4.5.2. Bendradarbiavimas su klientais
Operatorius turi u tikrinti adekvat bendradarbiavim su klientais, kad apibr t klient pa ar saugos reikalavimus. Sutartis ir u sakymus reikia per i r ti norint nustatyti, ar operatorius gali vykdyti iuos reikalavimus. Jei kliento reikalavimai gali tur ti takos pa ar saugai, sutarties per i ra turi vykti sp jus RVASVT komandos vadov prie gamyb ar pristatym . Visi klient skundai turi b ti tiriami vadovaujantis dokumentuose u fiksuota proced ra, kuri apibr ia skund nagrin jimo sraut ir atsakomybes.
Su kiekvienu skundu turi b ti saugomi ie duomenys:
a) pa ar , d l kuri pateiktas skundas, produkto informacija, kiekis ir serijos numeris;
b) kliento mon s pavadinimas / vardas, pavard ir pristatymo vieta;
c) skundo detal s;
d) tyrimas, siekiant nustatyti prie astis;
e) atlikti veiksmai, kad situacija nepasikartot ;
f) atsakymas klientui.
Klient skundai d l pa ar saugos turi b ti kaupiami taip, kad juos b t lengva surasti atliekant RVASVT patikr .
30
5. B tinosios programos
Nor damas gyvendinti veiksming RVASVT sistem , operatorius turi steigti b tin j program . i programa turi b ti fiksuojama dokumentuose ir apimti bent toliau i vardytas sritis. I samesn s nuostatos yra pateiktos io dokumento skyriuje apie vadovyb , 4.2 skyriuje apie i tekli valdym ir 4.3 skyriuje apie veikimo taisykles. Be to, i samesn informacij apie rizikos vertinim sektoriuose rasite nurodytuose dokumentuose (3 priede pateiktos sektoriui skirtos nuorodos dokumentus d l krakmolo perdirbimo, 4 priede pateiktos sektoriui skirtos nuorodos dokumentus d l aliejaus ir aliejini augal s kl perdirbimo). Tekste toliau esan ios nuorodos nukreipia specialias 4.2 ir 4.3 skyri dalis. 5.1. Pastat konstrukcija ir i d stymas ( r. 4.2.3.2). 5.2. Patalp ir darbo erdv s i d stymas ( r. 4.2.3.3). 5.3. rengimai ( r. 4.2.3.3). 5.4. Atliek i metimas ( r. 4.2.8). 5.5. ranga, valymas ir prie i ra ( r. 4.2.3.4). 5.6. Atve am aliav tvarkymas ( r. 4.3.3). 5.7. Tar os prevencin s priemon s ( r. 4.3.4). 5.8. Valymas ir sanitarija ( r. 4.2.6). 5.9. Kenk j kontrol ( r. 4.2.7). 5.10. Asmens higiena ( r. 4.2.2.3). 5.11 Asmenin s priemon s ( r. 4.2.2.3). 5.12. Perdarymas ( r. 4.3.5). 5.13. Produkt at aukimas ir susigr inimas ( r. 4.4.4 ir 4.4.5). 5.14. Laikymas ( r. 4.3.8).
31
6. RVASVT sistema
6.1. Bendrasis vadas RVASVT – rizikos veiksni analiz ir svarbieji valdymo ta kai – tai „ rankis“, padedantis operatoriui atpa inti saugai kylan ius pavojus bei i matuoti rizik , susijusi su jo produktais ir procesais. Taigi sistema operatoriui leid ia dokumentuose fiksuoti, kontroliuoti ir tikrinti priemoni rezultatus, kad operatorius gal t kontroliuoti iuos pavojus saugai.
Saugi pa arini aliav gamybai reikalinga, kad RVASVT sistema tvirtai remt si b tinosiomis programomis. B tinosios programos u tikrina pagrindines aplinkos ir veikimo s lygas, reikalingas saugi pa arini aliav gamybai. Kadangi b tinosios programos gali paveikti pa arini aliav saug , jos taip pat u tikrina, jog pa arai yra sveiki ir tinkami vartoti. RVASVT sistemos taikymo sritis yra siauresn , ji turi u tikrinti tik tai, kad pa arai yra saug s vartoti. Atskir operatori taikom b tin j program pob dis skiriasi, bet bendrieji principai galioja visoje Europos pa arini aliav pramon je. B tinosios programos yra kertinis sistemos akmuo, be j jokia RVASVT sistema neveiks s kmingai. ios proced ros yra tvirtas darbo pamatas, RVASVT komandai leid ia d mes sutelkti kelias svarbias sritis, kurios gali b ti ignoruojamos kasdien je programoje, bet vis tiek reikalauja specialios prie i ros.
RVASVT metodas pagr stas septyniais pagrindiniais principais:
1. Pavoj analiz s atlikimu.
2. Svarbi j valdymo ta k (SVT) nustatymu.
3. Svarbi rib nustatymu.
4. Sistemos kiekvienam svarbiajam valdymo ta kui (SVT) steb ti suk rimu.
5. Pataisom j veiksm , kuri reikia imtis, jei kontrol nepavyksta, suk rimu.
6. Proced ros, kuri atliekant tikrinama, ar visi RVASVT sistemos aspektai veikia efektyviai, suk rimu.
7. Vis proced r ir ra , rodan i , kad RVASVT sistema veiksminga, fiksavimu dokumentuose.
6.2. Bendrieji reikalavimai Operatorius turi kruop iai fiksuoti dokumentuose, visapusi kai gyvendinti RVASVT sistem , apiman i vis veikl , numatyt taikymo srities apibr ime. i taikymo sritis apima labai daug aspekt : nuo atve am aliav teisin s nuosavyb s iki galutinio produkto nuosavyb s perdavimo klientui.
Praktinis RVASVT taikymas ir gyvendinimas reikalauja strukt rinio po i rio, kur galima suskaidyti ios gyvendinimo strategijos etapus.
32
6.3. RVASVT grup ir grup s vadovas RVASVT sistem turi kurti ir pri i r ti i keli disciplin atstov sudaryta grup , ji turi b ti atsakinga u RVASVT sistemos steigim , k rim , prie i r ir per i ras. i grup privalo tur ti keli disciplin ini bei praktin s patirties, gytos dirbant su pa ar saugos valdymo sistemomis. Itin svarbu, kad i grup visapusi kai palaikyt operatoriaus vadovyb , geriausia, kai iai grupei vadovauja vadovyb s atstovas. Grup s nariai kaip vienas vienetas privalo tur ti rodom ini apie:
a) RVASVT princip taikym ;
b) gamybos procesus ir naudojam rang ;
c) produktus, atve amas aliavas ir su jais susijusius pavojus;
d) teisinius ir sektoriui taikomus reikalavimus. Grup s susitikim metu turi pirmininkauti RVASVT grup s vadovas. is grup s vadovas tiesiogiai atsakingas vadovybei. RVASVT grup s susitikimai turi b ti planuojami reguliariai. i susitikim metu prieitos i vados, RVASVT grup s sud tis ir grup s nari asmenin kompetencija turi b ti fiksuojami dokumentuose. 6.4. Atve am aliav ir galutini produkt specifikacijos RVASVT sistema turi apimti vis dabartini ir nauj pa arini aliav gamyb . Reikalinga i sami informacija apie kiekvien produkt norint vertinti pavojus, kylan ius proceso metu ar pristatant galutiniam naudotojui. B tina atsi velgti atve amas produkt aliavas ir tai, kaip klientai naudos galutin produkt . Tiek galutiniai produktai, tiek atve amos aliavos gali b ti apibr iamos grup mis, jei sulyginami pa ar saugos aspektai. D l praktini prie as i patariama pana ius produktus grupuoti, kai tai tinkama. Tokiu atveju visos grup s aliavos turi b ti nurodytos atitinkamose specifikacijose. Dokumentuose pateikiamose galutini produkt specifikacijose turi b ti nurodoma:
a) pavadinimas ar kitokie skiriamieji duomenys;
b) svarbios chemin s, fizin s ir mikrobiologin s ypatyb s, susijusios su pa ar sauga;
c) pakuot (jei naudojama);
d) sud tis;
e) enklinimas / pretenzijos;
f) vartojimo laikas / laikymo s lygos;
g) taikymo nuorodos / paskirtis;
h) atitinkami statymai;
i) produkto paskirtis turi b ti nurodyta ir u fiksuota dokumentuose.
33
Dokumentuose pateikiamose atve am aliav specifikacijose turi b ti nurodoma:
a) pavadinimas ar kitokie skiriamieji duomenys;
b) kilm ir gamybos metodas;
c) svarbios chemin s, fizin s ir mikrobiologin s savyb s, susijusios su pa ar sauga, tarp j savyb s, nurodytos atlikus pavoj analiz ;
d) pakuot (jei naudojama);
e) vartojimo laikas / laikymo s lygos;
f) atitinkami statymai. 6.5. Informacija apie proces Visi procesai, kuriuos apima taikymo sritis, turi b ti fiksuojami dokumentuose, pateikiant proceso blokines schemas. Proceso blokin s schemos turi b ti i samios, kad RVASVT grup gal t atlikti kruop i analiz . Proceso blokin se schemose turi b ti nurodyti produkt gamybos etapai. Proceso blokin je schemoje vienas blokas turi ym ti proceso etap .
Proceso blokin schema turi apimti:
a) gamybos, laikymo ir logistikos procesus;
b) vandens, gar , susl gtojo oro, duj ar bet koki kit med iag , kurios tiesiogiai lie iasi su produktu, gamybos ar apdorojimo procesus;
c) VV rang , jei ji gali b ti kenksminga galutiniam produktui;
d) pagal rangos sutart atliekamus procesus;
e) perdarym ir (arba) tarpin laikym ;
f) svarbias dedamas pagalbines perdirbimo med iagas;
g) linijos variacijas, b dingas procesui. Schema turi b ti kuo paprastesn , ai ki, vartotini nedaugiareik miai terminai. Jos i samumas turi atitikti RVASVT grup s nari inias apie proces . Elementarus pavyzdys pateiktas toliau:
Proceso blokin s schemos tikslumas turi b ti patvirtintas in situ, j tikrinant pagal savo mon s tikr j darbo proces .
1. sigijimas
2. Gavimas
3. Laikymas 4. Mai ymas
5. Granuliavi-
mas
6. I leidimas
34
Jei kry min tar a gali b ti pavojinga, informacija apie proces turi apimti patalp i d stymo schem , kurioje nurodyti (galutiniams) produktams, atliekoms ir personalui skirti keliai, atliek kolektori ir personalo rangos vietos. Vis informacij apie proces turi rodomai patvirtinti RVASVT grup , atsi velgdama tikrus procesus ir patalpas.
6.6. Pavoj analiz RVASVT grup turi atlikti ir dokumentuose fiksuoti pavoj analiz , apiman i aliavas ir visus gamybos etapus, kaip numatyta taikymo srities apibr ime.
Reikia naudoti schem kiekvieno proceso etapo galimiems pavojams atpa inti, atsi velgiant tam tikras etapui b dingas aplinkybes ir vertinant:
chemines med iagas: pesticidus, tepimo med iagas, dioksinus, sunkiuosius metalus, valom sias med iagas ir t. t.;
biologines med iagas: nepageidaujamus mikroorganizmus, pavyzd iui, salmoneles, E. coli, pel sius ir t. t.;
fizines med iagas: svetimk nius, pavyzd iui, stikl , medien , juvelyrinius dirbinius, akmenis, metalinius daiktus ir t. t.
Pavyzd iui, 1-o etapo metu reikia sav s paklausti „Ar man tiekiama aliava yra gera?“.
Reikia nurodyti tiek altin , tiek pavoj , pavyzd iui: „Per ema presavimo temperat ra lemia salmoneli i likim .“
Turi b ti nurodytos priemon s visiems nustatytiems pavojams alinti. ios priemon s turi b ti gyvendinamos i naujo apibr iant b tin j program arba apibr iant kontrolines priemones pa ar saugos valdymo sistemos naudojimo instrukcijoje.
6.7. Rizikos vertinimas Vis nustatyt pavoj rizikos lygis turi b ti vertintas nurodant pavojaus daromo poveikio sveikatai stiprum ir tikimyb , kad is poveikis pasireik to etapo metu, nesiimant kontrolini priemoni (tikroji rizika). RVASVT grup apskai iuotus rizikos lygius turi palyginti su i anksto nustatytais rizikos lygiais, kad atskirt svarbius pavojus ir nesvarbius pavojus. Dokumentuose turi b ti u fiksuotas i anksto nustatytas rizikos lygis, jo pagrindas, (ne)svarbi pavoj vertinimas ir apibr imas.
35
6.8. Svarbi j valdymo ta k (SVT) nustatymas Visi svarb s pavojai turi b ti vertinti taikant strukt rin metod , taip nustatoma, ar atitinkamas proceso etapas yra svarbus pa ar saugai (SVT). Taikant metod reikia atsi velgti bent :
a) specifin s kontrolin s priemon s poreik ;
b) galimyb steb ti ir (arba) kontroliuoti proceso etap ;
c) kontrolin s priemon s tinkamum norint pa alinti rizik arba suma inti j iki priimtino lygio;
d) kit gamybos etap , kuris pa alins rizik arba suma ins j iki priimtino lygio. Jei svarbiam pavojui reikalinga specifin kontrol ir proceso metu toliau nebus atliekamas joks veiksmas, kuris gal t pavoj suma inti ar pa alinti, tai svarbusis valdymo ta kas (SVT). Jei tai n ra svarbusis valdymo ta kas (SVT), pakanka ne tokios grie tos kontrol s ar tinkamo savo b tinosios programos taikymo. Pavyzdys:
Stiprumas
Didelis 3 4 4
Vidutinis 2 3 4
Ma as 1 2 3
Tikimyb , kad pasireik
Ma a Vidutin Didel
Norint nustatyti proceso svarbiuosius valdymo ta kus (SVT), reikia taikyti vien i dviej pripa int rekomenduojam metod :
Pirmas metodas pagr stas pirmiau apib dintu rizikos lygio vertinimu. Naudojant rizikos vertinimo pavyzd , galima nustatyti keturis rizikos lygius. Jei nustatomas 1 rizikos lygis, neb tina imtis joki priemoni . Jei nustatomas 2 rizikos lygis, reikia imtis periodini priemoni . 3 rizikos lygis reikalauja imtis b tin j priemoni , pavyzd iui, higienos program , prie i ros ir kalibravimo, sigijimo proced r ir kt. Jei nustatomas 4 rizikos lygis ir n ra kito etapo, kuris vis d lto pa alint pavoj , proceso etapas yra svarbusis valdymo ta kas (SVT) ir b tinos specifin s kontrol s priemon s.
Antrasis metodas paremtas sprendim med io ( r. toliau) taikymu, taigi u duodant keturis klausimus pateikiami loginiai argumentai. Norint i vengti daugyb s nereali SVT, med io metodas tur t b ti taikomas tik susid rus su svarbiais pavojais, t. y. 3 ir 4 lygio rizika.
36
Bendrasis SVT skai ius turi priklausyti nuo proces ir produkt , ta iau tinkamas metodo taikymas lems reikiam skai i SVT. Bendrasis skai ius turi b ti kuo ma esnis. Kelis SVT papras iau steb ti nei daugyb .
Nusta ius proceso etap ir susijus pavoj , kuris reikalauja specifin s kontrol s, reikia nurodyti kontrol s priemon . Kontrol turi b ti manoma, i matuojama ir panaikinti arba suma inti rizik iki priimtino lygio. Jei SVT nekontroliuojamas, reikia nedelsiant imtis pataisom j veiksm .
Svarbi j valdymo ta k (SVT) nustatymo pagrindas ir rezultatai turi b ti fiksuojami dokumentuose.
Ar yra kontrolin (- s) priemon (- s)?
Pakeisti etap , proces arba produkt
Ar iame etape d l saugos b tina kontrol ?
Ar etapas specialiai numatytas tam, kad tik tinas pavojus b t
pa alintas arba suma intas iki priimtino lygio?
Ar tar a d l nustatyto (- ) pavojaus (- ) atsiranda tod l, kad nepalaikomas
priimtinas lygis, ar priimtinas lygis gali pasid ti iki nepriimtino lygio?
Ar kitame etape nustatytas (-i) pavojus (-ai) bus panaikintas (-i ) arba
suma intas tik tinas j atsiradimas iki priimtino lygio?
SVARBUSIS VALDYMO
TA KAS
TAI
TAI
JA
TAI
TAI
NE
NE
NE
NE
NE
Kein CCP
Ne SVT
Ne SVT Sustoti*
Sustoti
Sustoti*
37
6.9. Kritin s ribos ir steb sena Turi b ti apibr tos vis nustatyt SVT kritin s ribos. ios ribos turi b ti patvirtintos statymais, moksliniais duomenimis ar bandomaisiais tyrimais. Reikia pasirinkti tikslin vert kaip vidurk ir kritin vert , kuri atskirs priimtinus rezultatus nuo nepriimtin . ios ribos turi atitikti visus teisinius pareigojimus, ta iau jei statymuose nenurodytos
naudojamo tyrimo ribos, reikia vadovautis analiz s duomenimis, bibliografija ir patirtimi (arba sava, arba konsultanto), taip nustatyti saugos bei sklandaus darbo tinkam pusiausvyr .
Reikia ai kiai skirti ribas, kurios lemia (tik) proceso korekcijas, ir kritines ribas, kurias pa eidus produktui reikia taikyti pataisomuosius veiksmus. Dokumentuose reikia fiksuoti kritines ribas ir j patvirtinim . Svarbi j valdymo ta k (SVT) steb sena yra suplanuota priemon proceso parametrams pasiekti, kai SVT kontroliuojami. Tam reikia plano, rib , kaip paai kinta pirmiau, ra ytin s proced ros, atsaking , tinkamai parengt darbuotoj ir ra ytini ra apie matavim / pasteb jimus / rezultatus.
Naudojant svarbi j valdymo ta k (SVT) steb sen , galima: a) prane ti apie kritini rib vir ijim ; b) priimtinai tiksliai atspind ti nuolatin b kl .
Jei naudojama netiesiogin steb sena ar kokybin riba, metodo patvirtinimas ir (arba) operatoriaus kompetencija turi b ti fiksuojami dokumentuose.
38
6.10. Koregavimas RVASVT komanda turi nurodyti koreguotinus produktus, jei vir ijamos kritin s ribos. is koregavimas turi b ti taikomas visam produktui, kuris akivaizd iai buvo
pagamintas per engus kritines ribas. Ataskaitose apie koregavim turi b ti nurodytos tikros i matuotos vert s, data / laikas, susijusio darbuotojo inicialai ir bet koks koregavimas, skaitant susijusi produkt kiek ir galutin paskirt . Operatorius dokumentuose turi fiksuoti vis SVT, tarp j kontrolini priemoni , kritines ribas, steb senos da num ir metod , pataisymo veiksmus, ra us ir atitinkam atsakomyb . i ap valga turi b ti numatyta dokumentuose apie veikl , pa ar saugos valdymo sistemos instrukcijoje. Pavyzdys:
Etapas Pavojus Kategorij
a
SVT Steb sena Kritin
riba
Pataisomasis
veiksmas
ra ai ir
patikra
Kas stebi-ma
Kaip Kada Kas stebi 4. Mai y-mas
Svetim-k niai aliavo-je
Fizinis pavojus
(bet koks)
3
(3-ias procese)
Sietas Patikrinta, ar jis veikia ir yra tinkamos b kl s
Kas-dien
Prie i ros sk.
Visos skyl s <
2 mm
Sietas sukasi 50 apsisu-kim per minut grei iu
Blokuoti produktus pagal paskutin tikrinim . Pakeisti ar pataisyti siet arba atkurti jo greit , jei is neatitinka spec.
Skund d l galutinia-me produkte rast svetimk -ni skai ius
6.11. Pa ar saugos valdymo sistemos patvirtinimas Nor damas patvirtinti RVASVT sistem , operatorius gali vadovautis iuo vadovu, skaitant konkre iam sektoriui skirtas nuorodas dokument (-us).
39
6.12. Pa ar saugos valdymo sistemos patikra RVASVT grup pa ar saugos valdymo sistem turi tikrinti bent kart per metus, patvirtindama jos veiksmingum ir tinkamum . ios patikros metu, turi b ti akivaizd iai atsi velgiama :
a) vis b tin j priemoni taikym ir veiksmingum ;
b) vis kontrolini priemoni taikym ir veiksmingum ;
c) visus nukrypimus atliekant SVT kontrol ir atliktus pataisomuosius veiksmus;
d) su pa ar sauga susijusius vidinius ir i orinius prane imus (skundus);
e) svarbios chemin s ir mikrobiologin s analiz s rezultatus;
f) incidentus ir susigr inim ;
g) produkt , proces ir statym poky ius. i patikra turi baigtis ai kiomis i vadomis apie pa ar saugos valdymo sistemos
gyvendinim , veiksmingum ir tinkamum . Patikra turi b ti i samiai fiksuojama dokumentuose, geriausia, jei ji yra mon s vidinio audito plano dalis ir naudojama rengiant valdymo ap valg .
RVASVT sistema privalo apimti ne vien dokument . Trumpiausias s ra as pateiktas toliau:
a) RVASVT grup (nariai ir ekspertai); b) RVASVT komandos pasitarimai; c) galutinio produkto specifikacijos; d) aliavos specifikacijos; e) proceso schemos; f) b tinosios priemon s; g) pavoj analiz s lentel s, tarp j skirtos SVT nustatyti ir patikrinti; h) RVASVT planas, skaitant visus SVT, kritines ribas, steb senos ir pataisom sias
priemones; i) SVT taikytinos veikimo proced ros; j) ataskaitos apie koregavim ir susij dokumentai; k) vis pirmiau i vardyt element patikros proced ros ir rezultatai.
40
7. INFORMACINIAI DOKUMENTAI Siekiant, kad vadovas atitikt galiojan ius gyv n pa arus reglamentuojan ius statymus, atsi velgt vairi veikl nacionaliniu, pramon s ir (arba) asociacijos lygiu, iame vadove paisoma pa ar ir maisto saugos princip , taip pat RVASVT princip ,
i samiau apib dint skirtinguose tarptautiniuose dokumentuose ir ES statymuose, tiksliau:
reglamente d l maistui skirt bendr j nuostat (178/2002/EB);
reglamente d l pa ar higienos (183/2005/EB);
reglamente d l oficialios kontrol s (882/2004/EB);
reglamente d l pried (1831/2003/EB);
direktyvoje d l nepageidaujam med iag gyv n pa aruose (2002/32/EB);
reglamente d l pesticid liku i (396/2005/EB);
reglamente d l geneti kai modifikuoto maisto ir pa ar (1829/2003/EB);
reglamente d l pa ar tiekimo rinkai (767/2009/EB);
Komisijos rekomendacijoje d l deoksinivalenolio, zearalenono, ochratoksino A, T-2 ir HT-2 bei fumonizin gyv n pa arams skirtuose produktuose (2006/576/EB);
Codex Alimentarius gero gyv n rimo praktikos kodekse.
41
8. SEKTORI INFORMACINIAI DOKUMENTAI Sektoriaus vadovas turi apimti ar numatyti i samios rizikos analiz s suk rim sektoriaus lygmeniu, atsi velgiant aliav :
- pa ar saugai kylan i pavoj nustatym ; - priemoni , kuriomis kontroliuojami ie pavojai, suformulavim .
Atskir viet / operatori atsakomyb u RVASVT nekei iama.
Toliau nurodytiems pa ar sektoriams sukurti sektori informaciniai dokumentai d l pa arini aliav saugos klausim : 3 PRIEDAS. SEKTORIAUS INFORMACINIS DOKUMENTAS D L KRAKMOLO
PERDIRBIMO 4 PRIEDAS. SEKTORIAUS INFORMACINIS DOKUMENTAS D L ALIEJAUS IR ALIEJINI
AUGAL S KL PERDIRBIMO.
42
1 PRIEDAS. KONSULTAVUSI ORGANIZACIJ S RA AS EFIP susisiek ir tar si su daugybe pramon s sektori , kurie yra susij su pa arini aliav gamyba bei naudojimu, taip pat su kitomis Bendrijos suinteresuotomis alimis.
i susitikim tikslas – pakviesti visas svarbiausias suinteresuot sias alis, susijusias
su ES pa ar pramone, pateikti atsiliepimus apie vadov , prie ir po jo i leidimo 2009 m. bir el . Galutiniai io dar nesibaigusio ir vykstan io konsultacinio darbo tikslai yra:
a) bendradarbiauti, siekti konstruktyvi diskusij ir kviesti suinteresuot sias alis komentuoti , teikti si lymus d l teksto, kad jis nuolat b t tobulinamas;
b) pasir pinti, kad vadove i d stytas po i ris b t ai kiai suprantamas kitiems sektoriams;
c) u tikrinti pasitik jim pa ar ir maisto grandin je, ypa paisant kit sektori pramon s teis t l kes i d l saugos;
d) vadove paisyti grandin s konteksto ir atsi velgti kitas susijusias alis. Atskirai der t pamin ti, kad itin aktyviai prisid jo AAF ir FEDIOL, jos dalyvavo EFIP platformos, Europos pa ar ingredient pramon s platformos, veikloje, kurios steig jos jos yra. EFIP steig did iausios Europos asociacijos, jungian ios pa arines aliavas ES rink tiekian i sektori federacijas; tai neprivaloma platforma, kuri vertina sektoriams skirtus vadovus, leid ia visiems savo nariams dalytis patirtimi, bendradarbiauti, vadovautis tomis pa iomis gair mis, gyvendinant reglament d l pa ar higienos ir susijusias saugos schemas. Kartu EFIP nari produkcija sudaro daugum vis aliav , kurios maisto grandin patenka kaip kombinuotieji pa arai (gr dai, perdirbtos dar ov s ar gyv nin s kilm s produktai, priedai ir maisto perdirbimo pramon s alutiniai produktai).
43
Konsultavimosi proceso istorija:
- 2006 m. spalis EFIP ir FEFAC pos dis - 2006 m. gruodis EFIP ir FEFAC pos dis - 2007 m. sausis EFIP techninio komiteto pos dis - 2007 m. sausis EFIP plenarinis pos dis - 2007 m. vasaris EFIP ir FEFAC pos dis - 2007 m. kovas EFIP techninio komiteto pos dis - 2007 m. kovas EFIP plenarinis pos dis - 2007 m. gegu EFIP ir FEFAC pos dis - 2007 m. bir elis EFIP plenarinis pos dis - 2007 m. liepa EFIP plenarinis pos dis - 2007 m. rugs jis EFIP techninio komiteto pos dis - 2007 m. spalis EFIP plenarinis pos dis - 2007 m. lapkritis EFIP plenarinis pos dis - 2008 m. sausis EFIP plenarinis pos dis - 2008 m. kovas EFIP techninio komiteto pos dis - 2008 m. gegu EFIP plenarinis pos dis - 2008 m. bir elis EFIP plenarinis pos dis - 2008 m. rugs jis EFIP techninio komiteto pos dis - 2008 m. rugs jis EFIP plenarinis pos dis - 2008 m. gruodis EFIP plenarinis pos dis - 2009 m. vasaris EFIP plenarinis pos dis - 2009 m. kovas EFIP ir FEFAC pos dis - 2009 m. balandis EFIP techninio komiteto pos dis - 2009 m. balandis Assalzoo pos dis - 2009 m. bir elis EFIP plenarinis pos dis - 2009 m. rugs jis EFIP techninio komiteto pos dis - 2009 m. gruodis EFIP plenarinis pos dis - 2010 m. sausis EFIP techninio komiteto pos dis - 2010 m. kovas EFIP techninio komiteto pos dis
44
EFIP
Pagal i leist reglament d l pa ar higienos (Reg. (EB) Nr. 183/2005), ypa 7, 20 ir 22 jo straipsnius, visos did iosios Europos asociacijos ir federacijos, atstovaujan ios sektoriams, kurie ES rink tiekia pa arines aliavas, turi imtis veiksm nor damos u tikrinti, kad visi j atitinkamo sektoriaus vadovai atitinka reglamento (EB) Nr. 183/2005 nuostatus, o, i rint pla iau, visus pa arams taikomus reglamentavimo reikalavimus, taip pat atitinka Codex Alimentarius vadov d l geros gyv n rimo praktikos CAC/RCP 54-2004.
ios asociacijos ir federacijos sudaro EFIP, Europos pa ar ingredient gamintoj platform . Naudojimasis EFIP platforma yra savanori kas, ji padeda savo nariams vertinti sektoriams skirtus vadovus, dalytis patirtimi, bendradarbiauti ir sekti tomis pa iomis gair mis, gyvendinant Reglament d l pa ar higienos ir susijusias saugos schemas.
Kartu EFIP nari produkcija sudaro daugum vis aliav , kurios maisto grandin patenka kaip kombinuotieji pa arai (gr dai, perdirbtos dar ov s ar gyv nin s kilm s produktai, priedai ir maisto perdirbimo pramon s alutiniai produktai), gaminami Europoje arba importuojami i tre i j ali .
EFIP nar s yra ios asociacijos:
• AAF - Association des Amidonniers et Féculiers (AAF – Europos krakmolo pramon s asociacija)
• The Brewers of Europe (Europos aludari ) • CEFS - Comité Européen des Fabricants de Sucre (Europos cukraus gamintoj
konfederacija) • CIAA - Confederation of the EU Food and Drink Industry (ES maisto ir g rim
pramon s konfederacija) • COCERAL - Comité du Commerce des céréales, aliments du bétail, oléagineux,
huile d'olive, huiles et graisses et agrofournitures (Gr d , pa ar , aliejini augal s kl ir aliejaus prekybos komitetas)
• EFPRA - European Fat Processors and Renderers Association (Europos riebal perdirb j ir lydytoj asociacija)
• FAMI-QS - Feed Additive and Premixture Quality System European Association (Europos pa ar pried ir premiks kokyb s sistemos asociacija)
• FEDIOL - The EU Oil and Protein meal Industry (ES aliejaus ir baltym milt pramon s)
• The European Flour Millers’ association (Europos mal ninink asociacija)
AAF
AAF (Association des Amidonniers et Féculiers) yra prekybos asociacija, atstovaujanti Europos krakmolo pramon s interesams tiek Europoje, tiek tarptautiniu lygiu. Krakmolo pramon veikia 21 Europos alyje, iuo metu jai priklauso 24 nariai ir 7 asocijuotieji nariai. Vis s ra rasite AAF svetain je http://www.aaf-eu.org/index.php.
45
FEDIOL
FEDIOL yra Europos federacija, atstovaujanti ES aliejaus ir baltym milt pramonei. FEDIOL nar s yra 14 nacionalini asociacij , vienijan i s kl spaud jus ir aliejaus perdirb jus i skirting ES ali . is asociacij tinklas jungia daugiau kaip 35 mones, pavyzd iui, AAK, A.D.M, CARGILL, BUNGE, „IOI Loders Croklaan“, „Lipidos Santiga“, „Sovena“, „Thywissen“, „Wilmar Edible Oils“,... I sam s ra moni , susijusi su FEDIOL asociacijomis, galima rasti svetain je http://www.fediol.be/4/index.php.
2 PRIEDAS. AKRONIM IR SANTRUMP S RA AS
o As: arsenas o B: biologinis
o C: cheminis
o Kat.: kategorija
o SVT: svarbusis valdymo ta kas
o Cd: kadmis o CFU/g: kolonij sudaran i vienet skai ius grame o VV: valymas vietoje o DDT: dichlorodifeniltrichloretanas o EK: Europos Komisija
o EFIP: Europos pa ar ingredient platforma
o ES: Europos S junga
o FEFAC: Europos pa ar gamintoj federacija
o GGP: gera gamybos praktika o RVASVT: rizikos veiksni analiz ir svarbieji valdymo ta kai
o HCH: heksachlorocikloheksanas o HCN: vandenilio cianidas o Hg: gyvsidabris o ISO: Tarptautin standartizacijos organizacija o DLK: did iausiasis liku i kiekis
o VN: valstyb s nar s
o F: fizinis
o PAH: policikliniai aromatiniai angliavandeniliai o Pb: vinas o PCB: polichlorinti bifenilai
o PCDD: polichlorinti dibenzo-para-dioksinai
o PCDF: polichlorinti dibenzofuranai
o BTP: b tinoji programa
o STP: saugus, tinkamas ir perkamas o SO2: sieros dioksidas o T°C: temperat ros laipsniai pagal Celsij
o TEF: toksinio ekvivalenti kumo faktorius
o WHO: Pasaulin sveikatos organizacija
