Europos vaikų - iCoachKids...vaikų ir jaunuolių gyvenime bei gerosios praktikos suvokimu (jų treniravimo filosofija). 2. Pritaikyti aplinką. Treneris dirba su grupe dalyvių ir

Europos vaikų treniravimo programa

Intelektinis produktas Pažangios mokymo ir treniravimo sistemos vaikų ir jaunuolių treniravimo specialistams

Sergio Lara-Bercial, Julian North, Andy Abraham, A.J. Rankin-Wright, Marieke Fix, Nicolette Schipper-van Veldhoven, Declan O’Leary, Sheelagh Quinn, Kris Van der Haegen, Rafael Navarro, Sonia García, Pedro

Lara-Bercial, Lolita Dudėnienė, Ladislav Petrovic, Judith Balogh ir Birutė Statkevičienė.

www.icoachkids.eu @iCoachKidsEU

Autoriaus teisės © 2017 iCoachKids

http://www.icoachkids.eu/

1 | P u s l a p i s

Atsakomybės apribojimas

Europos Komisijos parama šio leidinio paskelbimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuris atspindi tik autorių nuomones, ir Komisija neatsako už bet kokį galimą šiame leidinyje pateiktos informacijos panaudojimą.

2 | P u s l a p i s

Turinys Įvadas – kas yra „iCoachKids“?...................................................................................................................... 3

Kokie „iCoachKids“ privalumai? ................................................................................................................ 3

„iCoachKids“ komanda .............................................................................................................................. 3

Kas „iCoachKids“ daro unikaliu? ............................................................................................................... 4

„iCoachKids“ projekto renginiai: ............................................................................................................... 5

Europos vaikų treniravimo programa ........................................................................................................... 6

Tikslas ir loginis pagrindas ......................................................................................................................... 6

EVTP pagrindas ......................................................................................................................................... 6

EVTP formatas ......................................................................................................................................... 10

Europos vaikų treniravimo programa ......................................................................................................... 10

Vaikų ir jaunuolių trenerių profesinių kompetencijų aprašas ................................................................ 10

EVTP moduliai ......................................................................................................................................... 14

EVTP terminų žodynas ........................................................................................................................ 14

Kas sudaro modulį ............................................................................................................................... 15

1 modulis: nustatyti viziją ir strategiją .............................................................................................. 17

2 modulis: pritaikyti aplinką .............................................................................................................. 19

3 modulis: kurti pozityvius santykius ................................................................................................ 22

4 modulis: planuoti ir vesti praktinius užsiėmimus ir ruošti bei vadovauti varžybose .................... 26

5 modulis: priimti sprendimus, vertinti ir mokytis............................................................................ 31

Modulių suvestinė lentelė................................................................................................................... 34

Žinių pagrindas ir teorijų pavyzdžiai ....................................................................................................... 35

Baigiamosios mintys.................................................................................................................................... 38

Nuorodos .................................................................................................................................................... 39

3 | P u s l a p i s

Įvadas – kas yra „iCoachKids“?

Milijonai vaikų ir jaunuolių visoje Europoje kasdien sportuoja ir užsiima fizine veikla. Vis dėlto, dauguma jų trenerių yra arba nekvalifikuoti, arba neturi pakankamos kvalifikacijos darbui su šios amžiaus grupės asmenimis.

„iCoachKids“ (iCK) yra tarptautinis, bendras, įvairių institucijų vykdomas projektas, kurio tikslas yra padėti ruošti vaikų ir jaunuolių treniravimo specialistus visoje Europos Sąjungoje, kad visus jaunuosius sportininkus ugdytų ir pozityvią patirtį perduotų tinkamai apmokyti treneriai.

Šis ambicingas projektas įgyvendinamas, „Leeds Beckett“ universitetui kartu su Tarptautine sporto trenerių taryba (ICCE) 2016 m. laimėjus „Erasmus+“ konkursą „Key Action 2“ (Cooperation for Innovation and the Exchange of Good Practices – Strategic Partnerships for Vocational Education and Training). Projektas pradėtas 2016 m. rugsėjo mėnesį ir bus baigtas 2019 m. rugpjūčio mėnesį.

Kokie „iCoachKids“ privalumai?

iCK naudoja į mokinį orientuotą metodą bendradarbiavimo pagrindu, siekdamas sukurti kuo geresnes mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo galimybes vaikų ir jaunuolių treneriams. Toliau pateikiame kai kuriuos šio projekto rezultatus:

• Sąveikioji interneto platforma, kurioje treneriai gali dalintis patirtimi ir mokytis vienas iš kito – 2017 m. sausis.

• NEMOKAMI e. kursai: paruoštos trys naujos atvirų internetinių mokymo kursų programos (MOOC) – 2018 m. vasara.

• Naujos ir turimos medžiagos iš viso pasaulio, skirtos jaunimo treneriams ir tėvams, saugykla – 2017 m. sausis.

• Reguliariai atnaujinami tinklaraščiai ir straipsniai, rašomi tarptautinių specialistų – 2017 m. sausis.

• Europos vaikų treniravimo programa –2017 m. ruduo. • Ataskaita apie vaikų treniravimo specialistų padėtį septyniose Europos šalyse – 2017 m. vasara. • Vaikų ir jaunuolių trenerių mokymo ir ugdymo gerosios praktikos atvejų tyrimų rinkinys – 2017

m. ruduo.

„iCoachKids“ komanda

iCK projektui vadovauja „Leeds Beckett“ universitetas, subūręs bendrai veiklai aštuonias organizacijas: Tarptautinę sporto trenerių tarybą (ICCE), „Sport Ireland“, Vengrijos trenerių asociaciją, Nyderlandų olimpinį komitetą (NOC*NSF), Ispanijos „Universidad Europea“, Lietuvos sporto universitetą ir Karališkąją Belgijos futbolo asociaciją.

4 | P u s l a p i s

Kas „iCoachKids“ daro unikaliu?

iCK turi šias unikalias ypatybes:

• Pelno nesiekianti organizacija: iCK tikslas yra tik vienas – pagerinti vaikų ir jaunuolių trenerių visoje Europoje mokymą ir ugdymą. Tai trenerių projektas treneriams.

• Vaikų ir jaunuolių trenerių bei trenerių mokytojų bendruomenė: vadovaujama plačios grupės organizacijų ir patyrusių asmenų, iCK siekia sutelkti visas suinteresuotąsias šalis ir kartu spręsti bendrą problemą, kurios jos negali išspręsti pavieniui.

• Grindžiama įrodymais: visi iCK rezultatai bus pagrįsti esamais ar naujais tyrimais, kuriuos projekto įgyvendinimo laikotarpiu atliks projekto partneriai.

• Atitiktis formaliojo švietimo programoms: remiantis mokymosi rezultatais, moduliais ir kreditais bus sukurtos MOOC kursų programos, kurias galės sau pritaikyti profesinio ugdymo bei mokymo, aukštesniojo ir aukštojo mokslo institucijos visoje Europos Sąjungoje. Tokiu būdu padidės vaikų trenerių darbo skaidrumas ir jų įdarbinimo galimybės įvairiose šalyse. Nuotrauka: Birutė Statkevičienė

• Prisideda prie pagrindinių profesinių kompetencijų ugdymo: iCK prieinamas IRT priemonėmis, parengtas anglų kalba su subtitrais 5 kitomis kalbomis (įskaitant arabų), iCK projektas prisidės prie bendrojo trenerių užimtumo ir gyvenimo kokybės augimo.

• Prieinamumas visiems ES ir už jos ribų: internetinės iCK platformos, turinio anglų kalba ir subtitrų 4 kalbomis (prancūzų, olandų, ispanų ir arabų) dėka treneriai galės mokytis jiems patogiu būdu, taip gerokai palengvindami savo kvalifikacijos kėlimo procesą.

• Imigrantų bendruomenių integravimas: kadangi iCK naudoja anglų kalbą ir pateikia subtitrus tokiomis plačiai imigrantų bendruomenėse paplitusiomis kalbomis, kaip ispanų, prancūzų ir arabų, iCK palengvins imigrantų integravimą ir padidins indėlį, kurį jie gali įnešti į savo bendruomenes.

• Tvarumas: kadangi iCK varomoji jėga yra jos nariai ir bendruomenės, iCK gyvuos ir vėliau, pasibaigus „Erasmus+“ programos finansavimui. Šis produktas padės treneriams, trenerių ugdytojams ir trenerius ruošiančioms organizacijoms ir ateityje.

5 | P u s l a p i s

„iCoachKids“ projekto renginiai:

iCK organizuoja tris tarptautinius viešuosius renginius:

• 2017 m. ruduo – 1-oji iCK konferencija: „Vaikų treniravimo specialistai ES“ – Vengrija. • 2018 m. vasara / ruduo – 2-oji iCK konferencija: „Europos vaikų treniravimo programa“ –

Jungtinė Karalystė. • 2019 m. pavasaris / vasara – iCK baigiamoji konferencija – Airija.

Nuotrauka: Heidi Thomas

6 | P u s l a p i s


Tikslas ir loginis pagrindas

Europos vaikų treniravimo programos (EVTP) tikslas yra pateikti gaires ir rekomendacijas vaikų ir jaunuolių sporto trenerius ruošiantiems specialistams. Joje akcentuojamos pagrindinės vaikų ir jaunuolių trenerių (VJT) darbo funkcinės sritys ir užduotys bei šiam darbui reikalingos kompetencijos, o trenerių ugdytojams pateikiama naujausių žinių bazė ir teorinis pagrindas.

Derinant su bendrąja Europos švietimo tendencija, EVTP taikoma rezultatais grįsta metodika, ir ji kuriama remiantis mokymosi rezultatais, jų pasiekimui mokomais dalykais (moduliais) ir kreditais. Tokiu būdu šią programą lengviau galės perimti ir sau prisitaikyti profesinio mokymo ir rengimo įstaigos bei nacionaliniai sporto komitetai. Be to, ją bus galima naudoti kaip pagalbinį įrankį, padedantį perskaičiuoti kreditus ir perkelti juos tarp institucijų, sporto šakų bei šalių.

Vis dėlto, EVTP nėra universali ir visiems vienoda priemonė. Ji sukuria tik pagrindą pritaikymui prie skirtingų poreikių, aplinkos ir kultūrų. Todėl ypač svarbu, kad EVTP suinteresuotos organizacijos ir asmenys, prieš priimdami sprendimą, kaip šią programą naudoti, kruopščiai įvertintų savo sąlygas ir sportininkų, dalyvių bei trenerių poreikius.

Be to, EVTP leis „iCoachKids“ projekto partneriams sudaryti turinio parinkčių meniu, kurio pagrindu antraisiais ir trečiaisiais projekto vykdymo metais bus sukurtos trys atvirų internetinių mokymo kursų programos (MOOC). Deja, šiuose kursuose nebus galimybės aprėpti visų EVTP temų, todėl iCK komanda jas vertins ir, remdamasi savo patirtimi, iCK parengta Ataskaita apie vaikų treniravimo specialistų padėtį (Rankin-Wright ir kt., 2017) ir konsultacijomis su trenerių organizacijomis, trenerių rengimo specialistais bei pačiais treneriais, priims sprendimą, kokią medžiagą įtraukti į kiekvieną MOOC.

EVTP pagrindas

EVTP sukurta remiantis pagrindinėmis trenerio funkcijomis, kurios aprašytos Europos sporto trenerių kompetencijų aprašų sistemoje (ESCF; Lara-Bercial, ir kt., 2017; žr. toliau 1 paveikslą) ir Tarptautinėse sporto trenerių nuostatose (ICCE, ASOIF & LBU, 2013). Toliau pateikiame šias funkcijas VJT kontekste:

1. Nustatyti viziją ir strategiją. Treneris, kartu su dalyviais1, paruošia jų poreikius ir ugdymo etapą bei programos organizacinę ir socialinę aplinką atitinkančią viziją ir strategiją. Treneris sudaro konkretų planą, kuriame nurodyti šios strategijos ir vizijos įgyvendinimo žingsniai. Vizija ir strategija taip pat remiasi asmeniniais trenerio vertinimais bei nuomone apie sporto vaidmenį vaikų ir jaunuolių gyvenime bei gerosios praktikos suvokimu (jų treniravimo filosofija).

2. Pritaikyti aplinką. Treneris dirba su grupe dalyvių ir atsako už bendrų bei individualių uždavinių įgyvendinimą, kad būtų pasiekti programos ir organizacijos tikslai. Kad tai įgyvendintų, treneris stengiasi optimizuoti programos vykdymo aplinką, rūpindamasis personalu, infrastruktūra,

1 EVTP kontekste terminas „dalyvis“ reiškia vaikus ir jaunuolius. EVTP pagrindinį dėmesį skiria vaikams iki 12 metų, tačiau joje pateiktas rekomendacijas galima pritaikyti ir jaunuoliams iki 18 metų.

7 | P u s l a p i s

įranga, ištekliais, darbo praktika ir vadovaudamas kitiems treneriams bei pagalbiniam personalui.

3. Kurti santykius. Treneris kuria pozityvius ir veiksmingus santykius su sportininkais ir kitais su programa susijusiais asmenimis. Tai asmenys klube, mokykloje, federacijoje ir kituose lygmenyse. Treneris atsako už įsitraukimą, prisidėjimą ir poveikį organizacijos veiklai, sukurdamas pagarbius ir veiksmingus darbinius santykius su asmenimis, kuriems jis atskaitingas (t. y. savo darbdaviams, vadovams, direktorių tarybos nariams ir pan.).

4. Vesti praktinius užsiėmimus ir ruošti bei vadovauti varžybose. Treneris organizuoja tinkamus ir daug pastangų reikalaujančius užsiėmimus, naudodamas veiksmingus pedagoginius metodus, kad jo auklėtiniai deramai mokytųsi ir tobulėtų. Treneris juos ruošia tikslinėms varžyboms ir prižiūri bei jiems vadovauja šiose varžybose. Treneris pagal poreikį sudaro galimybę savo auklėtiniams rungtis tarpusavyje ar platesniame rate, kad gerintų visos komandos ar atskirų dalyvių pasirengimo lygį.

5. Suprasti ir reaguoti į vaikų pasirodymą aikštėje. Treneris stebi savo auklėtinius ir atitinkamai reaguoja į įvykius varžybų aikštėje ir už jos ribų. Veiksmingų sprendimų priėmimas yra lemiamas veiksnys, norint įgyvendinti šią funkciją, ir kiekvienas treneris visose savo tobulėjimo stadijose turi ugdyti šią savybę.

6. Įvertinti ir mokytis. Treneris įvertina visą programą ir kiekvieną užsiėmimą bei tobulėjimą. Be to, asmeninis savęs įvertinimas ir analizė sukuria pagrindą tolesniam mokymuisi ir profesiniam tobulėjimui. Svarbus šio proceso elementas yra trenerio pastangos padėti mokytis ir tobulėti kitiems treneriams.

Nuotrauka: Birutė Statkevičienė 1 paveiksle grafiškai pavaizduotos pagrindinės trenerio funkcijos. Svarbu pažymėti, kad pagrindinės funkcijos pabrėžia didesnį vaidmenį trenerio, kuris neapsiriboja vien praktinių užsiėmimų ir varžybų procesu (raudona trikampio viršūnė). Tradiciškai tai buvo laikoma pagrindiniu trenerio darbu, tačiau vis

8 | P u s l a p i s

daugiau tyrimų visose dalyvavimo aplinkose parodė, kad treniruotės ir varžybos iš tiesų tėra treniravimo ledkalnio viršūnė. Treniravimas negali būti veiksmingas, ypač dirbant su vaikais ir jaunimu, jei neatsižvelgsime į savo vertinimus, įsitikinimus ir aplinką, kurioje treniruojame, į sukurtą tinkamą viziją pagal savo auklėtinių poreikius ir pageidavimus, į atitinkamai pritaikytą aplinką ir, svarbiausia, sukurtą pozityvių ir funkcionalių santykių visumą su visais procese dalyvaujančiais asmenimis. Tik tokiu atveju galime sėkmingai vesti praktinius užsiėmimus ir dalyvauti varžybose.

1 paveikslas. Pagrindinės trenerio funkcijos (paveikslas iš ESCF, Lara-Bercial ir kt., 2017, 27 psl.)

Paaiškinimas: Context – kontekstas, Values and beliefs – vertybės, įsitikinimai ir požiūris, Reflect and learn – reflektuoti ir mokytis, Read and react – suprasti elgesį ir reaguoti, Set vision and strategy – parengti viziją ir strategiją, Shape the environment – sukurti aplinką, Build relationships – sukurti santykius, Conduct, practice and competition – treniruoti ir dalyvauti varžybose.

Kaip nurodoma Europos sporto trenerių kompetencijų aprašuose,

Šios pagrindinės funkcijos bendrais bruožais aprašo, kaip treneriai įgyvendina savo tikslus. Jos gali gerokai skirtis, priklausomai nuo konkrečių trenerio pareigų ir aplinkybių. Paprastai patyrę treneriai prisiima daugiau funkcijų, nei pradedantieji preneriai. Vis dėlto, visi treneriai turi žinoti šias pagrindines funkcijas ir stengtis jas vykdyti, nepriklausomai nuo jų darbo stažo.

9 | P u s l a p i s

Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka aiškios ir tvirtos vertybės, įsitikinimai ir požiūris, pagrįsta vizija ir strategija, perkeltos į sportininkams bei komandoms keliamus uždavinius, bei organizacijos aplinka (26–27 psl.).

EVTP taip pat naudoja ESCF siūlomą trenerių vaidmenų ir kompetencijos lygių klasifikaciją, kad trenerius rengiančios įstaigos galėtų pritaikyti šią programą įvairių trenerių rengime pagal jų kvalifikacijos lygmenis. Toliau pateikta 6.2 lentelė yra paimta iš ESCF, gavus „Project CoachLearn“2 sutikimą.

Trenerio pareigybė Kvalifikacijos lygmuo*

Tikėtini trenerio darbo rezultatai Standartinė kvalifikacija Atsakomybės laipsnis Veiklos apimtis

Trenerio asistentas Pradedantysis Žemas

Padeda įgyvendinti treniravimo programą, padeda vesti, treniruotę, vykdyti varžybas, kurioms vadovauja treneris, vyr. treneris arba pagrindinis treneris

Gali suplanuoti ir pravesti vieną treniruotę arba treniruotės dalį

Parengiamasis (0 lygis, instruktorius) arba 1 lygis

Treneris Patobulėjęs pradedantysis

Vidutinis

Gali savarankiškai planuoti ir vesti treniruotes bei varžybas.

Padeda ugdyti pradedančius trenerius ir trenerių asistentus

Gali suplanuoti, pravesti, peržiūrėti ir keisti visno sezono treniruotes.

2 lygis

Vyresnysis treneris Kompetentingas specialistas

Aukštas

Gali savarankiškai vadovauti treniruotėms ir varžyboms, o taip pat mažos apimties treniravimo programoms (didesnių programų dalys).

Vadovauja arba padeda ugdyti kitus trenerius ir pagalbinį personalą.

Gali suplanuoti, pravesti, peržiūrėti ir keisti daugiametes treniruotes ir treniruočių ciklus.

3 lygis

Pagrindinis treneris Specialistas ekspertas

Labai aukštas Gali savarankiškai vadovauti treniruotėms ir varžyboms bei vidutinės ir didelės apimties treniravimo programoms.

Vadovauja arba padeda ugdyti kitus trenerius ir pagalbinį personalą.

Gali suplanuoti, pravesti, peržiūrėti ir keisti daugiametes treniruotes ir treniruočių ciklus.

4 ir 5 lygiai (aukščiausios nacionalinės kategorijos trenerio pažymėjimas)

* Pavadintos remiantis ESCF sudarytojų patirtimi. Pavadinimas gali skirtis, priklausomai nuo šalies ir sporto šakos.

Galiausiai, EVTP remiasi iCoachKids projekto partnerių atlikta vaikų treniravimo literatūros apžvalga (Fix ir kt., 2017; galima parsisiųsti iš www.icoachkids.eu). Remiantis šios apžvalgos duomenimis parengtas iCoachKids vaikų trenerio pasižadėjimas.

2 „CoachLearn“ yra „Erasmus+“ su partneriais finansuojamas ir „Leeds Beckett“ universiteto koordinuojamas projektas, kurio tikslas yra Europos sporto trenerių nuostatas paversti visoje ES pripažintu atskaitos tašku, padedančiu kurti mokymo programas ir treniravimo sistemas, ir tokiu būdu pagerinti sporto trenerių mokymosi, mobilumo ir įdarbinimo galimybes. „CoachLearn“ bendram darbui subūrė šešias organizacijas, įskaitant „Leeds Beckett“ universitetą, Tarptautinę sporto trenerių tarybą, Nyderlandų olimpinį komitetą (NOC*NSF), Vengrijos trenerių asociaciją, Vokietijos „Trainerakademie“ ir Suomijos „HAAGA-HELIA“ universitetą.

http://www.icoachkids.eu/

10 | P u s l a p i s

EVTP formatas

EVTP nustato funkcines užduotis, kurių reikia bendroms VJT pareigoms atlikti, ir suteikia tam reikalingą informacijos bazę. Pirminio dokumento projektas platesnei Europos vaikų trenerių bendruomenei buvo pristatytas 1-ojoje „iCoachKids“ konferencijoje, surengtoje 2017 m. lapkričio mėnesį Budapešte. Tai suteikė progą visoms suinteresuotosioms šalims pateikti savo atsiliepimus ir pasiūlymus ir tokiu būdu užtikrino, kad EVTP būtų pateikti išsamūs skirtingose pareigose dirbančių vaikų trenerių darbo aprašymai.

Po šio konsultacijų laikotarpio buvo paruošta galutinė EVTP versija. Į ją įtraukta naujausia informacija, įgūdžiai ir kompetencijos, kurių reikia, norint atlikti savo profesines pareigas įvairiuose lygmenyse, kaip nurodyta Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangoje (Europos Komisija, 2008). Joje taip pat pateiktos rekomendacijos, kaip šią programą galima pakeisti į mokymosi rezultatus, modulius ir kitus išvestinius formatus ir maksimaliai išnaudoti studentų mokymui ir ugdymui.


EVTP pristato pirmąjį VJT profesinių kompetencijų aprašą, kuriame panaudota pakeista 6.3 lentelės versija iš Europos sporto trenerių nuostatų (Lara-Bercial ir kt., 2017, 54–58 psl.).

Vaikų ir jaunuolių trenerių profesinių kompetencijų aprašas

Su užduotimis susijusios Pradedantysis Patobulėjęs

pradedanty-Kompeten-tingas

Specialistas


Pagrindinės vaikų ir

jaunuolių trenerio

funkcijos3

kompetencijos4

Vaikų ir jaunuolių treneris geba:

sis

Trenerio asistentas

Treneris Vyresnysis treneris

Pagrindinis treneris

1 lygis 2 lygis 3 lygis 4–5 lygis

Nustatyti viziją ir

strategiją

• Žvelgti plačiau ir praktinius

užsiėmimus derinti su vietine,

regionine ir nacionaline politika bei

tikslais.

• Paruošti tinkamą programos viziją,

atsižvelgiant į joje dalyvaujančius

sportininkus ir organizacijos prioritetus.

• Paruošti tinkamą strategiją,

padedančią įgyvendinti numatytą

viziją.

• Priimti veiksmingus ir pagrįstus

sprendimus, susijusius su vidutinės

trukmės ir ilgalaikių treniruočių

programų ir varžybų planavimu,

įgyvendinimu, kontrole ir įvertinimu,

remiantis organizacijos ir dalyvių5

poreikiais.

Sukurti aplinką

• Veiksmingai surasti ir pritraukti

dalyvius ir personalą.

• Nustatyti, įvertinti ir pakeisti paplitusius

įsitikinimus, vertinimus ir prielaidas

treniruočių aplinkoje, siekiant sukurti

tinkamą kultūrą.

• Nustatyti ir rasti tinkamų išteklių

(žmogiškųjų ir materialių), kurių reikia

programai ir dalyvių poreikiams

įgyvendinti.

• Įgyvendinti visas priimtinas priemones,

siekiant apsaugoti dalyvius ir

personalą nuo žalos.

3 Norint įgyvendinti šias pagrindines funkcijas, būtinas kūrybiškas žinių, įgūdžių ir profesinių kompetencijų taikymas. Visų jų indėlis priklauso nuo konkretaus konteksto ir reikalavimų. 4 Pilkas langelis reiškia, kad nesitikima atsakomybės ir kompetencijos. Raudona skalė reiškia palaipsniui augantį laukiamos atsakomybės ir kompetencijos lygį konkrečioje funkcinėje užduotyje (šviesesnė spalva – mažesnis lygis, tamsesnė spalva – didesnis lygis). 5 Dalyviais vadinami visi sportu užsiimantys vaikai ir jaunuoliai, nepriklausomai nuo jų pasirengimo lygio.


Kurti pozityvius santykius

• Imtis iniciatyvos ir daryti įtaką

pagrindinių suinteresuotųjų šalių (pvz.,

tėvų, vadovų ir pan.) nuostatoms,

elgesiui ir supratimui, išmaniai

pristatant savo idėjas.

• Sukurti ir palaikyti etiškus,

veiksmingus, visa apimančius ir

nuoširdžius santykius su dalyviais,

personalu ir kitomis

suinteresuotosiomis šalimis.

• Pripažinti fizinę, psichinę ir kultūrinę

dalyvių įvairovę ir pritaikyti jiems

tinkamus praktinius užsiėmimus.

• Laikytis nustatytų elgesio taisyklių ir

įstatymais numatytų treniravimo

reikalavimų.

• Skatinti dalyvius (sportininkus),

personalą ir kitas suinteresuotąsias

šalis daugiau prisidėti prie jų pačių ir

programos tikslų įgyvendinimo bei jų

pačių pasitenkinimo.

Vesti

praktinius užsiėmimus ir

ruošti bei vadovauti varžybose

• Atlikti plačią atskirų dalyvių ir (ar)

komandų poreikių analizę, kad būtų

galima sudaryti ir įgyvendinti specialiai

pritaikytas treniravimo programas,

atsižvelgiant į dalyvių poreikius ir

gebėjimus platesnių programų ir tikslų

kontekste.

• Parinkti, sukurti ir pagrįsti tinkamus

pedagoginius, praktinius ir bendravimo

metodus, kurie padėtų patenkinti

dalyvių trumpalaikio, vidutinės trukmės

ir ilgalaikio mokymosi poreikius.

• Atlikti įvairiapusius įgūdžius

lavinančios6 veiklos ar dalyvio

pasirinktos sporto šakos (-ų) funkcinę

analizę ir nustatyti jos reikšmę

treniravimo praktikai.

• Nustatyti įvairiapusius įgūdžius

lavinančios veiklos ar pasirinktos

6 Įvairiapusius įgūdžius lavinanti veikla reiškia sporto treniruotes, dažniausiai vaikų, kurių tikslas yra lavinti bendrus psichomotorinius įgūdžius; kartais jie vadinami pagrindiniais judėjimo įgūdžiais. Šio tipo veikla gali būti vykdoma kaip konkrečios sporto šakos treniruotės dalis (pvz., įvairiapusius įgūdžius lavinanti veikla teniso tema) arba kaip atskiras įvairiapusius įgūdžius lavinančios veiklos užsiėmimas.


sporto šakos (-ų) svarbiausius

elementus pagrindiniuose dalyvio

ugdymo etapuose.

• Paruošti, paaiškinti ir pritaikyti tinkamą

mokymo programą įvairiapusius

įgūdžius lavinančiai veiklai ar

pasirinktai sporto šakai (-oms),

atsižvelgiant į dalyvio poreikius ir

sutartus šakos standartus.

• Vesti treniruotes pagal suplanuotas

vidutinės trukmės ir ilgalaikes praktinių

užsiėmimų ir varžybų programas,

naudojant įvairius tinkamus dalyvių

mokymo ir ugdymo metodus.

• Vesti užsiėmimus ir dirbti naudojantis

rizikos vertinimo metodais, kad

treniravimo praktika būtų saugi ir

etiška.

• Nustatyti, sukurti ir suteikti galimybes

tinkamai varžytis, kad dalyviai galėtų nuolat tobulėti.

• Paruošti tinkamą varžybų strategiją,

kad maksimaliai išaugtų mokymosi ir

sėkmės galimybė.

• Visada išlaikyti profesionalų požiūrį į

treniravimo praktiką, dalyvius ir visas

suinteresuotąsias šalis.

Suprasti ir reaguoti į

pasirodymą aikštėje

• Atlikti įžvalgią treniravimo praktikos

analizę, kad būtų galima priimti

pagrįstą sprendimą dėl sukurto

mokymosi proceso veiksmingumo.

• Atlikti įžvalgią dalyvio ar komandos

pasirodymo analizę, kad būtų galima

priimti pagrįstą sprendimą dėl

koregavimo „vietoje“, siekiant

pasirodymą pagerinti.

• Atlikti įžvalgią programos analizę, kad

būtų galima priimti pagrįstą sprendimą

dėl sukurtos aplinkos veiksmingumo.

• Priimti gerus sprendimus treniruočių

metu ir po jų, kad padidėtų tikimybė

pasiekti iškeltus tikslus.


Įvertinti ir mokytis

• Nustatyti ir įvertinti prielaidas ir

praktinius užsiėmimus, kaip treneriui ir

studentui, demonstruojant gebėjimą

atlikti pagrįstą analizę ir ryžtą taikyti

nuolatinio tobulėjimo principą savo

paties darbui.

• Nustatyti savo mokymosi poreikius ir

prisiimti atsakomybę už tolesnės

saviugdos strategijų vystymą ir

taikymą, kaip dalį nuolat vykstančio

tobulėjimo savo srityje proceso dalį.

• Kelti sau tikslą nustatyti problemas ir

jas operatyviai spręsti, naudojant

įrodymais grįstą traktavimą ir tinkamas

tyrimo metodologijas.

• Susikurti savo pirminę treniravimo

filosofiją ir stilių, pripažįstant būtinybę

tobulėti, remiantis mokymusi,

įrodymais ir patirtimi.

1 lentelė. Vaikų ir jaunuolių trenerių profesinių kompetencijų aprašas (pritaikyta remiantis 6.2 lentele iš ESCF, Lara-Bercial ir kt., 2017).

EVTP moduliai

Siekiant palengvinti EVTP priėmimą ir taikymą, „iCoachKids“ specialistų grupė sukūrė penkių modulių programą, apimančią visą VJT profesinių kompetencijų aprašą. Derinant su pagrindiniais Europos švietimo principais, šie moduliai sudaryti remiantis mokymosi rezultatais, kreditais ir kompetencijomis. Vis dėlto, į šiuos modulius reikia žiūrėti kaip į atskaitos tašką, kuris kiekvienoje šalyje bus skirtingas. Todėl VJT mokymo programas kuriantys specialistai turi naudotis žiniomis iš savo aplinkos, kad pritaikytų modulius pagal savo poreikius, išteklius ir tikslus.

EVTP terminų žodynas

EVTP patvirtinti naudoti šie terminai:

Mokymosi rezultatai Mokymosi rezultatai yra patikrinami teiginiai to, ką besimokantieji, įgiję tam tikrą kvalifikaciją ar baigę programą ar jos dalį, turėtų žinoti, suprasti ar sugebėti atlikti. Iš esmės jie išryškina ryšį tarp mokymo, išmokimo ir įvertinimo.

Mokymosi moduliai Mokymosi moduliai yra susiję mokymosi rezultatų rinkiniai, kuriuos galima įvertinti ir patvirtinti atitinkamų kreditų skaičiumi.

Kreditas Vienas kreditas paprastai atitinka 25–30 studento darbo valandų. Dėl to moduliai ir kvalifikacijos


matuojamos kreditų skaičiumi, kurių reikia visų modulių, susijusių su ta kvalifikacija, mokymosi rezultatams pasiekti.

Mokymosi valandos Mokymosi valandos reiškia studentų laiką, kurį jie praleidžia mokydamiesi. Mokymosi valandas galima suskirstyti į kontaktines (vedamas dėstytojo), savarankiško mokymosi (studento pasirinktu laiku) ir praktiką (tai praktiniuose užsiėmimuose praleidžiamas laikas, pvz., treniruojant).

Su užduotimi susijusi kompetencija

Su užduotimi susijusi kompetencija apibūdina praktinius mokymosi rezultatų elementus arba tai, ką studentai turi gebėti padaryti ar pademonstruoti, kad įrodytų, jog mokymosi rezultatas pasiektas.

Kas sudaro modulį

Kiekvieną modulį sudaro:

• Modulio pavadinimas; • Modulio tikslas; • Modulio apimtis kreditais skirtingiems trenerių kvalifikacijos lygmenims; • Mokymosi rezultatai; • Su užduotimis susijusios kompetencijos ar vertinimo kriterijai, surūšiuoti pagal kompetencijos

lygį, trenerio pareigas ir Europos kvalifikacijų sąrangos (EQF) lygmenį.


Nuotrauka: Sport Ireland Coaching


1 modulis: sukurti viziją ir strategiją Modulio tikslas: šiame modulyje vertinamas trenerio gebėjimas, bendradarbiaujant su sportininkais ir komandomis, sukurti viziją ir strategiją, kuri remiasi

sportininkų poreikiais ir ugdymo etapu bei programos organizaciniu ir socialiniu kontekstu.

Modulio apimtis kreditais:

● Trenerio asistentas: 1 (25–30 mokymosi valandos arba MV)

● Treneris: 2 (50–60 MV)

● Vyresnysis treneris: 4 (100–120 MV)

● Pagrindinis treneris: 4 (100–120 MV)

Mokymosi rezultatai

Baigęs šį modulį studentas:

Su užduotimis susiję kompetencijos / vertinimo kriterijai7

Baigęs šį modulį studentas gebės:

Pradedantysis Patobulėjęs

pradedanty-

sis

Kompeten-

tingas

Specialistas

Trenerio

asistentas

Treneris Vyresnysis

treneris

Pagrindinis

treneris

EQF L2-3 EQF L4 EQF L4-6 EQF L7-8

1. Supras savo asmeninės treniravimo

filosofijos suprantamo išaiškinimo svarbą ir

mokėti ją įvertinti ir perteikti.

1.1. Paaiškinti savo asmeninės treniravimo filosofijos supratimo ir

suprantamo išaiškinimo svarbą treniruojant jaunuolius.

1.2. Suprantamai išaiškinti ir kritiškai įvertinti jų vertinimus ir

įsitikinimus dėl jaunuolių treniravimo.

2. Supras platesnį kontekstą, kuriame

vykdoma veikla, ir praktinius užsiėmimus

derinti su vietine, regionine ir nacionaline

politika bei tikslais.

2.1. Paaiškinti platesnį kontekstą, kuriame veikia sporto programos.

2.2. Suprantamai išaiškinti, kaip programa suderinta su vietinio,

regioninio ir nacionalinio sporto politika.

2.3. Suprantamai išaiškinti, kaip programa suderinta su

nacionalinės ir tarptautinės federacijos politika.

7 Pilka spalva reiškia, kad nesitikima atsakomybės ir kompetencijos. Raudona spalva reiškia palaipsniui augantį laukiamos atsakomybės ir kompetencijos lygį konkrečioje funkcinėje užduotyje (šviesesnė spalva – žemesnis lygis, tamsesnė spalva – aukštesnis lygis).


2.4. Apibūdinti įvairias programoje dalyvaujančias suinteresuotąsias

šalis ir paaiškinti jų vaidmenį bei atsakomybę.

3. Galės sukurti tinkamą programos viziją,

atitinkančią dalyvių ir organizacijos

prioritetus.

3.1. Sukurti aiškią programos viziją ir misiją su aiškiomis

formuluotėmis ir tikslais.

3.2. Paaiškinti, kaip vizija atitinka poreikius, norus ir dalyvių ugdymo

etapą.

3.3. Paaiškinti, kaip vizija dera su organizacijos politika ir

prioritetais.

4. Nustatyti tinkamą strategiją, kuri padėtų

įgyvendinti viziją.

4.1. Nustatyti ir vykdyti pagrindinius strategijos kūrimo principus ir

žingsnius.

4.2. Sukurti tinkamą strategiją, kuri padėtų įgyvendinti viziją.

4.3. Paaiškinti, kaip skirtingi strategijos elementai prisideda prie

konkrečių, o taip pat ir bendrų vizijos tikslų įgyvendinimo.

5. Priims veiksmingus ir pagrįstus sprendimus,

susijusius su praktinių užsiėmimų ir varžybų

vidutinės trukmės ir ilgalaikių programų

planavimu, įgyvendinimu, kontrole ir

įvertinimu, remiantis organizacijos ir

dalyvių8 poreikiais.

5.1. Sukurti praktinių užsiėmimų ir varžybų vidutinės trukmės ir

ilgalaikį planą, kuris užtikrintų strategijos ir vizijos

įgyvendinimą.

5.2. Paaiškinti, kaip skirtingos plano dalys prisideda prie konkrečių

strategijos ir bendrų vizijos tikslų įgyvendinimo.

5.3. Paaiškinti, kaip skirtingi plano etapai vienas su kitu susiję ir kaip

prisideda prie konkrečių strategijos ir bendrų vizijos tikslų

įgyvendinimo.

5.4. Paaiškinti, kaip plane atsižvelgta į bendrus, o taip pat į

individualius dalyvių poreikius.

5.5. Paaiškinti, kaip plane atsižvelgta į organizacijos poreikius ir

politiką.

5.6. Nustatyti trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus,

kad planą būtų galima veiksmingai įgyvendinti ir kontroliuoti.

8 Dalyviais vadinami visi sportu užsiimantys vaikai ir jaunuoliai, nepriklausomai nuo jų pasirengimo lygio.


2 modulis: pritaikyti aplinką Modulio tikslas: šiame modulyje vertinamas trenerio gebėjimas optimizuoti programos vykdymo aplinką, aprūpinant ir maksimaliai išnaudojant

personalą, infrastruktūrą, įrangą, išteklius, darbo priemones ir vadovaujant kitiems treneriams bei pagalbiniam personalui.






Mokymosi rezultatai




Pradedantysis Patobulėjęs

pradedanty-

sis

Kompeten-

tingas

Specialistas

Trenerio

asistentas

Treneris Vyresnysis

treneris

Pagrindinis

treneris


1. Supras, kaip veiksmingai surasti ir pritraukti

dalyvius.

1.1. Sukurti dalyvių suradimo ir pritraukimo planą.

1.2. Paaiškinti, kaip pagrindiniai šio plano elementai užtikrins

potencialių dalyvių suradimą ir pritraukimą.

1.3. Sukurti tinkamą reklaminę medžiagą ir komunikacijos kanalus,

kad naujokų paieška būtų sėkminga.

1.4. Paaiškinti, kaip šis planas atsižvelgia į etikos ir saugumo

problemas, susijusias su vaikais ir jaunuoliais.

1.5. Paaiškinti asmenybės ugdymo principus talentų suradimo ir

ugdymo programose, kuriomis remiasi šis planas.

9 Pilkas langelis reiškia, kad nesitikima atsakomybės ir kompetencijos. Raudona skalė reiškia palaipsniui augantį laukiamos atsakomybės ir kompetencijos lygį konkrečioje funkcinėje užduotyje (šviesesnė spalva – mažesnis lygis, tamsesnė spalva – didesnis lygis).


2. Mokės nustatyti, apmąstyti ir pakeisti paplitusius įsitikinimus, vertinimus ir

prielaidas treniruočių aplinkoje, siekiant

sukurti tinkamą kultūrą.

2.1. Paaiškinti, ką sporto programos kontekste reiškia „kultūra“.

2.2. Nustatyti skirtingus kultūrų tipus ir jų tipiškas sudėtines dalis,

savybes ir reikšmes.

2.3. Nustatyti programoje paplitusius įsitikinimus, vertinimus ir

prielaidas (kultūrą).

2.4. Apmąstyti paplitusius įsitikinimus, vertinimus ir prielaidas

programoje, remiantis turimomis žiniomis, asmeniniais

įsitikinimais, vertinimais ir organizacijos politika.

2.5. Nustatyti, kokio tipo kultūra sukurta programoje.

2.6. Nesutikti su naudojamos programos kultūra, jei tai teisinga ir

būtina, ir siūlyti atnaujintą ir tinkamą programą.

3. Supras, kaip rasti ir gauti tinkamų išteklių (žmogiškųjų ir materialių), kurių reikia

dalyvių poreikiams ir programai įgyvendinti.

3.1. Rasti tinkamų žmogiškųjų ir materialių išteklių, kurių reikia

dalyvių poreikiams ir programai įgyvendinti.

3.2. Imtis būtinų veiksmų, kad atitinkami žmogiškieji ir materialieji

ištekliai būtų gauti etiškai.

3.3. Pateisinti materialiųjų išteklių pasirinkimą, remiantis

atitinkamomis turimomis žiniomis.

4. Žinos, kaip apsaugoti dalyvius ir personalą

nuo žalos.

4.1. Paaiškinti, kokia yra galiojanti saugos politika vietiniame,

regioniniame ir (ar) nacionaliniame lygmenyje.

4.2. Sukurti saugos politiką savo klubui ar darbovietėje.

4.3. Informuoti apie šią politiką atitinkamas suinteresuotąsias šalis.

4.4. Laikytis ir priversti vykdyti šią politiką asmenis klube ar darbe.

4.5. Paaiškinti apie galiojančią pavojaus sveikatai vertinimo politiką

vietiniame, regioniniame ir (ar) nacionaliniame lygmenyje.

4.6. Sukurti šią politiką savo klubui ar darbovietei.

4.7. Informuoti apie šią politiką atitinkamas suinteresuotąsias šalis.

4.8. Laikytis ir priversti vykdyti šią politiką asmenis klube ar darbe.


Nuotrauka: Sport Ireland Coaching


3 modulis: kurti pozityvius santykius Modulio tikslas: šiame modulyje vertinamas trenerio gebėjimas sukurti pozityvius ir veiksmingus santykius su sportininkais ir kitais su programa susijusiais

asmenimis, pvz., dalyviais, sportininkais, kitais treneriais, o taip pat klubo, mokyklos ar federacijos personalu ir visomis kitomis suinteresuotosiomis

šalimis.






Mokymosi rezultatai




Pradedanty-sis

Patobulėjęs pradedanty-sis

Kompeten-tingas

Specialis-tas

Trenerio asistentas




1. Žinos, kaip sukurti ir palaikyti etiškus,

veiksmingus, visa apimančius ir

nuoširdžius santykius su dalyviais,

personalu ir kitomis suinteresuotosiomis

šalimis.

1.1. Bendrais bruožais nusakyti, kaip sukurti ir palaikyti

etiškus, veiksmingus, visa apimančius ir nuoširdžius

santykius treniravimo aplinkoje.

1.2. Apibūdinti veiksnius, kurie padeda ar trukdo sukurti ir

palaikyti etiškus, veiksmingus, visa apimančius ir

nuoširdžius santykius treniravimo aplinkoje.

1.3. Sukurti ir palaikyti etiškus, veiksmingus, visa apimančius

ir nuoširdžius santykius su dalyviais, personalu ir kitomis

suinteresuotosiomis šalimis.



1.4. Kritiškai įvertinti įvairių savo treniravimo aplinkoje

susiformavusių santykių prigimtį ir veiksmingumą.

1.5. Sudaryti planą, kaip vystyti, palaikyti ar sustiprinti

atitinkamus santykius savo treniravimo aplinkoje.

2. Supras, kaip pripažinti fizinę, psichinę ir

kultūrinę dalyvių įvairovę ir pritaikyti

jiems tinkamus praktinius užsiėmimus.

2.1. Paaiškinti, ką reiškia dalyvių įvairovė fiziniu, psichiniu ir

kultūriniu požiūriu.

2.2. Paaiškinti dalyvių įvairovės reikšmę programos sudarymo

ir vykdymo požiūriu.

2.3. Apibūdinti veiksmingas strategijas, kurios užtikrintų, kad

treniruotės, programos ir varžybos būtų tinkamos

pagarbos įvairiems dalyviams požiūriu.

2.4. Ruošti treniruočių programas ir varžybas, atsižvelgiant į

dalyvių įvairovę, ir užtikrinti, kad jų taisyklių laikomasi.

2.5. Kritiškai įvertinti savo paties darbą įvairių dalyvių ir

siūlomų veiksmų požiūriu, siekiant iki minimumo sumažinti

dalyvių išskyrimo ir negarbingo elgesio pavojų.

3. Supras, kaip bendrauti su pagrindinėmis suinteresuotosiomis

šalimis (pvz., tėvais, vadovais ir pan.) ir

kaip daryti įtaką jų požiūriui, elgesiui ir

supratimui prasmingai pristatant idėjas.

3.1. Paaiškinti trenerio kaip centrinės figūros programoje

vaidmenį vadovavimo ir poveikio požiūriu.

3.2. Paaiškinti, kokiose programos vietose treneris turi

vadovauti ir kodėl.

3.3. Paaiškinti apie įvairius vadovavimo ir poveikio modelius

bei požiūrius.

3.4. Kritiškai įvertinti įvairių vadovavimo ir poveikio modelių

pagrįstumą ir svarbą sporto treneriams.

3.5. Kritiškai įvertinti savo pasirinktą vadovavimo stilių ir jo

atitiktį programos dalyvių bei kitų suinteresuotųjų šalių

poreikiams.

3.6. Paaiškinti tinkamos komunikacijos vaidmenį vadovavimo

procese.

3.7. Apibūdinti atitinkamas komunikacijos teorijas, kurias būtų

galima taikyti trenerio darbe.

3.8. Kritiškai įvertinti savo poziciją asmeninės ar grupinės


komunikacijos sporto programoje atžvilgiu.

3.9. Kritiškai įvertinti savo komunikacijos gebėjimus ir sudaryti

jų tobulinimo planą.

4. Supras poreikį laikytis nustatytų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų

treniruočių metu.

4.1. Nustatyti atitinkamas elgesio taisykles ir įstatymų

reikalavimus, galiojančius treniravimo praktikai vietiniame,

regioniniame ir nacionaliniame lygmenyje.

4.2. Paaiškinti, kodėl reikia laikytis šių taisyklių ir reikalavimų,

ir pasekmes, jei tas nebus daroma.

4.3. Atlikti auditą asmeniniame ir organizacijos lygmenyje,

siekiant užtikrinti, kad laikomasi visų atitinkamų taisykliū ir

įstatymų reikalavimų.

4.4. Kritiškai įvertinti bet kokias spragas trenerių elgesio

taisyklėse ar įstatymų reikalavimuose.

5. Supras, kaip skatinti dalyvius, sportininkus, personalą ir kitas

suinteresuotąsias šalis daugiau prisidėti

prie jų pačių ir programos tikslų

įgyvendinimo bei bendro jų

pasitenkinimo.

5.1. Paaiškinti trenerio, kaip dalyvių, sportininkų ir kitų

suinteresuotuojų šalių žinių ir motyvacijos šaltinio,

vaidmenį, siekiant paskatinti juos daugiau prisidėti prie jų

pačių ir programos tikslų įgyvendinimo bei bendro jų

pasitenkinimo.

5.2. Nustatyti pagrindines kliūtis, kurios galėtų trukdyti

dalyviams, sportininkams, personalui ir kitoms

suinteresuotosioms šalims daugiau prisidėti prie jų pačių

ir programos tikslų įgyvendinimo bei bendro jų

pasitenkinimo.

5.3. Paaiškinti pagrindinius mokymosi modelius, kurie galėtų

padėti dalyviams, sportininkams, personalui ir kitoms

suinteresuotosioms šalims daugiau prisidėti prie jų pačių

ir programos tikslų įgyvendinimo bei bendro jų

pasitenkinimo.

5.4. Kritiškai įvertinti savo įsitikinimus ir požiūrį į dalyvių,

sportininkų bei suinteresuotųjų šalių mokymą.

5.5. Paruošti veiksmų planą, kuris padėtų dalyviams,

sportininkams ir kitoms suinteresuotosioms šalims


daugiau prisidėti prie jų pačių ir programos tikslų

įgyvendinimo bei bendro jų pasitenkinimo.

5.6. Sukurti matavimo (įvertinimo) priemonių rinkinį, kuris

padėtų įvertinti dalyvių, sportininkų ir suinteresuotųjų šalių

galimybę daugiau prisidėti prie jų pačių ir programos tikslų

įgyvendinimo bei bendro jų pasitenkinimo.

Nuotrauka: Heidi Thomas


4 modulis: planuoti ir vesti praktinius užsiėmimus ir ruošti bei vadovauti varžybose Modulio tikslas: šiame modulyje vertinamas trenerio gebėjimas organizuoti tinkamus ir visų jėgų reikalaujančius praktinius užsiėmimus, naudojant

pedagoginius metodus, kad jo auklėtiniai mokytųsi ir tobulėtų, siekiant paruošti juos, jei reikia, tikslinėms varžyboms, ir prižiūrėti bei jiems vadovauti šiose

varžybose.






Mokymosi rezultatai




Pradedanty-sis


Kompeten-tingas

Specialis-tas

Trenerio asistentas




1. Žinos, kaip atlikti visapusišką individualių dalyvių ir (ar) komandų

poreikių analizę, siekiant paruošti ir

įgyvendinti pritaikytas treniravimo

programas, kuriose atsižvelgiama į

dalyvių poreikius ir gebėjimus platesnių

programų, planų, strategijos ir tikslų

kontekste.

1.1. Paaiškinti dalyviams ir komandoms visapusiškos poreikių

analizės atlikimo svarbą.

1.2. Nustatyti pagrindinius žmonių ugdymo principus, kurie gali

turėti įtakos dalyvių ir sportininkų poreikių analizės

procesui.

1.3. Nustatyti pagrindinius dalyvių ir sportininkų ugdymo

principus, kurie gali turėti įtakos poreikių analizės

procesui.

1.4. Nustatyti pagrindinius komandos ugdymo principus



konkrečioje sporto šakoje, kurie gali turėti įtakos visapusiškos poreikių analizės procesui.

1.5. Paaiškinti visapusiškos poreikių analizės atlikimo procesą

ir metodologiją.

1.6. Paaiškinti, kaip platesnis kontekstas, sudaryta programa,

strategija ir tikslai gali paveikti dalyvio, sportininko ar

komandos ugdymo planą.

1.7. Atlikti visapusišką individualių dalyvių ir (ar) komandų

poreikių analizę, siekiant paruošti ir įgyvendinti pritaikytas

treniravimo programas, kuriose atsižvelgiama į dalyvių

poreikius ir gebėjimus platesnių programų, planų,

strategijos ir tikslų kontekste.

1.8. Kritiškai įvertinti savo gebėjimą atlikti visapusišką

individualių dalyvių, sportininkų ar komandų poreikių

analizę.

2. Supras, kaip pasirinkti, sukurti ir pagrįsti

tinkamus pedagoginius, praktinius ir

komunikacinius metodus, siekiant

patenkinti trumpalaikius, vidutinės

trukmės ir ilgalaikius dalyvių mokymosi

poreikius.

2.1. Paaiškinti, kodėl svarbu teisingai pasirinkti tinkamus

pedagoginius, praktinius ir komunikacinius metodus,

siekiant patenkinti trumpalaikius, vidutinės trukmės ir

ilgalaikius dalyvių mokymosi poreikius.

2.2. Apibūdinti įvairius pedagoginius modelius ir metodus bei

jų reikšmę mokymo ir treniravimo praktikai.

2.3. Apibūdinti įvairias praktines metodologijas bei jų reikšmę

mokymo ir treniravimo praktikai.

2.4. Apibūdinti įvairius komunikacinius modelius ir metodus bei

jų reikšmę mokymo ir treniravimo praktikai.

2.5. Pagrįsti pedagoginių, praktinių ir komunikacinių metodų

pasirinkimą, siekiant palengvinti mokymosi procesą,

atsižvelgiant į dalyvio, sportininko ar komandos ugdymo

etapą.

2.6. Taikyti pagrįstai pasirinktus pedagoginius, praktinius ir

komunikacinius metodus, siekiant palengvinti mokymosi

procesą, atsižvelgiant į dalyvio, sportininko ar komandos

ugdymo etapą.


2.7. Kritiškai įvertinti savo pedagoginių, praktinių ir

komunikacinių metodų pasirinkimą, siekiant palengvinti

mokymosi procesą.

3. Supras, kaip atlikti įvairiapusius įgūdžius lavinančios veiklos12 ar dalyvių

pasirinktos sporto šakos(-ų) funkcinę

analizę ir nustatyti jos reikšmę

treniravimo praktikai.

3.1. Paaiškinti įvairiapusius įgūdžius lavinančios veiklos ar

dalyvių pasirinktos sporto šakos (-ų) funkcinės analizės

atlikimo svarbą.

3.2. Paaiškinti principus ir teorijas, kuriais remiasi tinkama

įvairiapusius įgūdžius lavinančios veiklos ar konkrečios

sporto šakos funkcinė analizė.

3.3. Bendrais bruožais paaiškinti, kokią reikšmę treniravimo

praktikai turi funkcinės analizės atlikimas.

3.4. Atlikti įvairiapusius įgūdžius lavinančios veiklos ar dalyvių

pasirinktos sporto šakos (-ų) funkcinę analizę, kuri

nustatytų jos pagrindinius elementus.

3.5. Kritiškai įvertinti savo gebėjimą atlikti įvairiapusius

įgūdžius lavinančios veiklos ar dalyvių pasirinktos sporto

šakos (-ų) funkcinę analizę.

4. Supras, kokie yra svarbiausi įvairiapusius įgūdžius lavinančios

veiklos ar dalyvių pasirinktos sporto

šakos (-ų) elementai pagrindiniuose

dalyvių ugdymo etapuose.

4.1. Paaiškinti, kodėl treniravimo procesui yra svarbu nustatyti

svarbiausius įvairiapusius įgūdžius lavinančios veiklos ar

dalyvių pasirinktos sporto šakos (-ų) elementus

pagrindiniuose dalyvių ugdymo etapuose.

4.2. Nustatyti principus ir teorijas, kuriais remiasi tinkama ir

nuo ugdymo etapo priklausanti įvairiapusius įgūdžius

lavinančios veiklos ar konkrečios sporto šakos funkcinė

analizė.

4.3. Bendrais bruožais paaiškinti, kokią reikšmę treniravimo

praktikai turi nuo ugdymo etapo priklausančios funkcinės

analizės atlikimas.

4.4. Atlikti nuo ugdymo etapo priklausančią įvairiapusius

įgūdžius lavinančios veiklos ar konkrečios sporto šakos

12 Įvairiapusius įgūdžius lavinanti veikla reiškia sporto treniruotes, dažniausiai vaikų, kurių tikslas yra lavinti bendrus psichomotorinius įgūdžius; kartais jie vadinami pagrindiniais judėjimo įgūdžiais. Šio tipo veikla gali būti vykdoma kaip konkrečios sporto šakos treniruotės dalis (pvz., įvairiapusius įgūdžius lavinanti veikla teniso tema) arba kaip atskiras įvairiapusius įgūdžius lavinančios veiklos užsiėmimas.


funkcinę analizę, kurioje būtų nustatyti jos svarbiausi

elementai.

4.5. Kritiškai įvertinti savo gebėjimą atlikti nuo ugdymo etapo

priklausančią įvairiapusius įgūdžius lavinančios veiklos ar

pasirinktos sporto šakos funkcinę analizę.

5. Žinos, kaip paruošti, paaiškinti ir

pritaikyti tinkamą programą įvairiapusius

įgūdžius lavinančiai veiklai ar pasirinktai

sporto šakai (-oms), atsižvelgiant į

dalyvio poreikius ir sutartus šakos

standartus.

5.1. Paaiškinti, ką reiškia programa mokymosi požiūriu, ir

susieti ją su jos prasme treniravimo kontekste.

5.2. Naudoti atitinkamas mokymo teorijas, apibūdinant

treniravimo programos paruošimo vertę.

5.3. Nustatyti ir kritiškai įvertinti esamus įvairiapusius įgūdžius

lavinančios veiklos ar pasirinktos sporto šakos (-ų)

programų pavyzdžius.

5.4. Paruošti tinkamą treniravimo programą įvairiapusius

įgūdžius lavinančiai veiklai ar pasirinktai sporto šakai (-

oms) ir pagrįsti jos formato, svarbiausių elementų ir su tuo

susijusio laipsniško krūvio didinimo pasirinkimą.

5.5. Paaiškinti, kaip ši programa taikoma skirtinguose dalyvio,

sportininko ir komandos ugdymo etapuose.

5.6. Kritiškai įvertinti savo gebėjimą paruošti, paaiškinti ir

pritaikyti tinkamą programą.

6. Mokės vesti treniruočių serijas pagal

suplanuotas vidutinės trukmės ir

ilgalaikes praktinių užsiėmimų ir

varžybų programas, naudojant įvairius

tinkamus dalyvių mokymo ir ugdymo

metodus.

6.1. Paaiškinti pagrindinius pedagoginius ir metodologinius

principus, kurie gali turėti įtakos aukšto lygio treniruočių

vedimui.

6.2. Demonstruoti pagrindinių pedagoginių ir metodologinių

principų taikymą, vedant aukšto lygio treniruotes.

6.3. Kritiškai įvertinti pagrindinių pedagoginių ir metodologinių

principų taikymą, vedant aukšto lygio treniruotes.

6.4. Paruošti tarpusavyje susijusių treniruočių seriją ir

paaiškinti, kaip jos susietos su vidutinės trukmės ir (ar)

ilgalaike suplanuota programa.

6.5. Kritiškai įvertinti savo gebėjimą paruošti tarpusavyje

susijusių treniruočių seriją ir paaiškinti, kaip jos susietos

su vidutinės trukmės ir (ar) ilgalaike suplanuota programa.


7. Mokės nustatyti, sukurti ir suteikti

galimybes tinkamai varžytis, kad

dalyviai galėtų nuolat tobulėti.

7.1. Paaiškinti tinkamų varžybų vaidmenį ugdant dalyvius,

sportininkus ir komandas.

7.2. Apibūdinti įvairius amžių ir ugdymo etapą atitinkančius

varžybų formatus, kuriuos galima naudoti, vykdant

nuolatinį dalyvių ugdymo procesą.

7.3. Nustatyti ir kritiškai įvertinti esamus tinkamų ir netinkamų

varžymosi galimybių pavyzdžius.

7.4. Pasirinkti ir dalyvauti tinkamose varžybose, kurios atitiktų

konkrečios dalyvių ar sportininkų grupės ugdymo

poreikius.

7.5. Paruošti ir surengti tinkamas varžybas, kurios atitiktų

konkrečios dalyvių ar sportininkų grupės ugdymo

poreikius.

8. Mokės paruošti tinkamą varžybų

strategiją, kad maksimaliai išaugtų

dalyvio, sportininko ir (ar) komandos

mokymosi ir sėkmės galimybės.

8.1. Paaiškinti, ką reiškia varžybų strategija.

8.2. Bendrais bruožais paaiškinti pagrindinius varžybų

strategijos kūrimo ir įgyvendinimo principus, kad

maksimaliai išaugtų mokymosi ir sėkmės galimybės.

8.3. Pasirinktos sporto šakos (-ų) varžybų strategijos kūrimo

metu nustatyti pagrindines susirūpinimą keliančias vietas.

8.4. Kritiškai įvertinti skirtingų varžybų strategijų tinkamumą

skirtingo amžiaus dalyvių grupėms ir ugdymo etapams.

8.5. Paaiškinti, kaip įgyvendinti varžybų strategiją dienomis,

savaitėmis ar mėnesiais prieš varžybas.

8.6. Kritiškai įvertinti savo gebėjimą paruošti tinkamą varžybų

strategiją, kad maksimaliai išaugtų mokymosi ir sėkmės

galimybės.

9. Žinos, kaip visada išlaikyti profesionalų

požiūrį į treniravimo praktiką, dalyvius ir

visas suinteresuotąsias šalis.

9.1. Nustatyti pagrindinius principus, kurie gali turėti įtakos

profesionaliam požiūriui į treniravimo praktiką.

9.2. Demonstruoti pagrindinių profesionalios treniravimo

praktikos principų taikymą.

9.3. Kritiškai įvertinti savo gebėjimą nuolat išlaikyti

profesionalų požiūrį į treniravimo praktiką.


5 modulis: priimti sprendimus, vertinti ir mokytis Modulio tikslas: šiame modulyje vertinamas trenerio gebėjimas priimti sprendimus kintančioje aplinkoje, vertinti šių sprendimų rezultatus ir naudoti šią

informaciją kaip pagrindą tolesniam profesiniam, asmeniniam ir tarpasmeniniam augimui.






Mokymosi rezultatai




Pradedanty-sis


Kompeten-tingas

Specialis-tas

Trenerio asistentas




1. Mokės atlikti išsamią savo ir dalyvių,

sportininkų bei komandų darbo analizę,

kad būtų užtikrintas nuolatinis

progresas ir tobulėjimas.

1.1. Paaiškinti, kodėl svarbu įvertinti save ir atlikti darbo

analizę, kad būtų užtikrintas nuolatinis tobulėjimas ir

trenerio, sportininkų, dalyvių ir komandų potencialo

realizavimas.

1.2. Apibūdinti teorinius principus, kuriais remiasi vertinimo ir

analizės nauda.

1.3. Apibūdinti ir laikytis pagrindinių vertinimo ir analizės

proceso žingsnių.

1.4. Naudoti įvairius žmogiškuosius ir materialinius išteklius,

siekiant palengvinti ir sustiprinti savęs įvertinimą.



1.5. Demonstruoti norą savo trenerio darbe metodiškai taikyti

nuolatinio tobulėjimo principą.

1.6. Nustatyti savo mokymosi poreikius ir prisiimti atsakomybę

už tolesnės saviugdos strategijų vystymą ir taikymą, kaip

dalį nuolat vykstančio tobulėjimo savo srityje proceso dalį.

2. Mokės priimti gerus sprendimus

treniruočių metu ir po jų, kad padidėtų

tikimybė pasiekti trumpalaikius,

vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus.

2.1. Paaiškinti įvairius sprendimų priėmimo modelius.

2.2. Nustatyti ir apibūdinti skirtingus sprendimų priėmimo

procesų tipus, susijusius su skirtingais treniravimo

proceso elementais ir fazėmis.

2.3. Nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką

sprendimų priėmimui treniruočių metu, ir kaip juos

tinkamai valdyti.

2.4. Naudoti įvairius žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius

bei procesus, kad treniruočių metu būtų lengviau priimti

sprendimus.

2.5. Nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką

sprendimų priėmimui po treniruočių, ir kaip juos tinkamai

valdyti.

2.6. Naudoti įvairius žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius

bei procesus, kad po treniruočių būtų lengviau priimti

sprendimus.

2.7. Objektyviai ir kritiškai nustatyti problemas ir jas spręsti,

naudojant įrodymais pagrįstus metodus ir atitinkamas

tyrimo metodologijas.

3. Mokės atlikti įžvalgią treniravimo

praktikos analizę, kad būtų galima

priimti pagrįstus sprendimus dėl sukurto

mokymosi proceso veiksmingumo.

3.1. Paaiškinti įžvalgios treniravimo praktikos analizės atlikimo

svarbą, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus dėl

sukurto mokymosi proceso veiksmingumo.

3.2. Apibūdinti įvairius pasirodymo analizės modelius.

3.3. Pasirinkti pasirodymo analizės modelį (-ius), kuris

geriausiai tinka reikiamos analizės tipui ir lygiui.

3.4. Atlikti įžvalgią treniravimo praktikos analizę.

3.5. Įvertinti einamąjį pasirodymą pageidaujamų ir būtinų

standartų atžvilgiu.


3.6. Paruošti pasirodymo gerinimo planą, paremtą treniravimo

praktikos analizės išvadomis.

4. Mokės atlikti įžvalgią dalyvio ar komandos pasirodymo analizę, kad

būtų galima priimti pagrįstus

sprendimus dėl koregavimo „vietoje“,

siekiant pasirodymą pagerinti.

4.1. Paaiškinti įžvalgios dalyvio ar komandos pasirodymo

analizės atlikimo svarbą, kad būtų galima priimti pagrįstus

sprendimus dėl koregavimo „vietoje“, siekiant pasirodymą

pagerinti.




4.4. Atlikti įžvalgią dalyvio ar komandos pasirodymo analizę.

4.5. Įvertinti einamąjį pasirodymą pageidaujamų ir būtinų

standartų atžvilgiu.

4.6. Pakoreguoti „vietoje“, siekiant pagerinti pasirodymą.

5. Mokės atlikti įžvalgią programos analizę, kad būtų galima priimti

pagrįstus sprendimus dėl sukurtos

aplinkos veiksmingumo.

5.1. Paaiškinti įžvalgios programos išvadų analizės atlikimo

svarbą, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus dėl

sukurtos aplinkos veiksmingumo.




5.4. Atlikti įžvalgią programos išvadų analizę.

5.5. Įvertinti turimos programos išvadas pageidaujamų ir

būtinų standartų atžvilgiu.

5.6. Pakoreguoti programą, siekiant pagerinti pasirodymą.


Modulių suvestinė lentelė

Modulis Apimtis kreditais Pradedantysis / trenerio asistentas EQF L2-3

Patobulėjęs pradedant. / treneris EQF L4

Kompetentinfas / vyresnysis treneris EQF L5-6

Specialistas / pagrindinis treneris EQF L7-8

1 modulis – nustatyti viziją ir strategiją

Apimtis kreditais 1 2 4 4 Mokymosi valandos:

- DVMV14 - SSMV15 - Praktika

25/30 10/12,5 10/12,5 5

50/60 20/25 20/25 10

100–120 40–50 40–50 20

100–120 40–50 40–50 20

2 modulis – pritaikyti aplinką


- DVMV - SSMV - Praktika

25/30 10/12,5 10/12,5 5

50/60 20/25 20/25 10

100–120 40–50 40–50 20

100-120 40–50 40–50 20

3 modulis – kurti pozityvius santykius



25/30 10/12,5 10/12,5 5

50/60 20/25 20/25 10

100–120 40–50 40–50 20

100–120 40–50 40–50 20

4 modulis – planuoti ir vesti praktinius užsiėmimus ir ruošti bei vadovauti varžybose



25/30 10/12,5 10/12,5 5

75–90 30/37,5 30/37,5 15

100–120 40–50 40–50 20

150–180 60–75 60–75 30

5 modulis – priimti sprendimus, vertinti ir mokytis16



25/30 10/12,5 10/12,5 5

50/60 20/25 20/25 10

100–120 40–50 40–50 20

150–180 60–75 60–75 30

Iš viso: 5 kreditai 125/150 valandų

11 kreditų 275/330 valandų

20 kreditų 500/600 valandų

24 kreditai 600/720 valandų

14 DVMV = kontaktinės valandos 15 SSMV = savarankiško mokymosi valandos 16 Jei įmanoma, 5 modulį reikia integruoti į kitus ir neišskirti kaip atskiro modulio.


Žinių pagrindas ir teorijų pavyzdžiai

2 lentelė remiasi 4 lentele iš ICCE tarptautinių sporto trenerių bakalauro laipsnių standartų (Lara-Bercial ir kt., 2016). Joje nustatyta pagrindinė žinių bazė, reikalinga VJT, ir teorijų pavyzdžiai.

Egzi

stuo

ja s

tipru

s ry

šys

tarp

kom

pete

ncijų

ir b

ei įg

ūdži

ų sr

ičių

. Vis

dėl

to, a

kiva

izdu

s ry

šys

taip

pat

sie

ja ir

vis

as š

ias

sriti

s.

Pagrindinės žinių sritys (Côté &

Gilbert, 2009; ISCF, 2013 )

Sudėtinės dalys Plačios teorinės sritys Studijų ar teorijų sričių pavyzdžiai

Profesinės žinios

Treniravimo proceso ir praktikos supratimas

Teorinis planavimas Teorijų peržiūra ir vertinimas

Konstruktyvus reguliavimas Integralus ar apžvalginis mąstymas Kritiškas mąstymas Vertinimo praktika Skirstymas periodais

Teorijų kūrimas Natūralistinis sprendimų priėmimas Vertinimas vietoje

Treniravimo teorijos Treniravimas kaip sprendimų priėmimas Treniravimas kaip instrumentavimas Treniravimo efektyvumas

Varžybų teorijos Mokymosi varžybos Įtraukimo varžybos Palyginimo (pasirodymo) varžybos

Aplinkos supratimas

Politikos teorijos Politikos vystymas, įgyvendinimas ir vertinimas (pvz., sporto įtaka fizinei ir psichinei sveikatai)

Politikos teorijos Mikro- ir makropolitika Socialinės teorijos

Strategijų teorijos Rinkos ir produktų analizės teorijos Strategijos vystymo teorijos

Sporto valdymas Biudžeto sudarymas projektų planavimas Žmogiškieji ištekliai Verslo santykiai

Sporto ir sporto programos supratimas

Technikos teorijos Biomechanika Judesių valdymas Įgūdžių įgijimas

Taktikos ir strategijos teorijos Pažinimo psichologija Sprendimų priėmimas Sporto tikslo filosofija Notacijų analizė

Psichologinių poreikių teorijos Veiklos rezultatų psichologija Sporto psichologija


Fiziologinių poreikių teorijos

Sporto fiziologija Jėga ir fizinės būklės gerinimas Judesių analizė Sportininkų mityba Sportininkų traumos

Judėjimo poreikių teorijos

Judesių valdymas Judesių lavinimas Funkcinis judėjimas

Dalyvio supratimas

Biologijos teorijos Anatomija Ugdymo fiziologija Pratimų fiziologija

Psichologijos teorijos

Emocinis intelektas Ugdymo psichologija Pažinimo psichologija Socialinė psichologija Sporto psichologija Veiklos rezultatų psichologija Motyvacinės teorijos

Sociologijos teorijos

Kultūrinė psichologija Socialinė psichologija Grupės dinamika Grupės teorija Socializacijos teorija

Integruotieji dalyvių ir talentų ugdymo modeliai

Biologiniai, psichologiniai ir socialiniai ugdymo modeliai

Asmeninis išmanymas

Savęs supratimas

Savireguliacijos teorijos Vertinimų ir įsitikinimų teorijos Saviugdos teorijos Treniravimo teorijos Tyrimai ir žinių gavimas

Ugdymo psichologija Vertinimo praktika Metapažinimas Epistemologija Psichiniai įgūdžiai Savireguliacija Tyrimo metodai Sociologinės ir (ar) psichologinės treniravimo interpretacijos Pozityvus jaunimo ugdymas

Tarpasmeninių santykių išmanymas

Santykių tarp žmonių ir pedagogikos supratimas

Mokymosi teorijos

Pažintinio mokymosi teorija Socialinio mokymosi teorija Sociologinio mokymosi teorija Empirinio mokymosi teorija Savivaldaus mokymosi teorija Transformuojančio mokymosi teorija

Įgūdžių įgijimo / judesių mokymo teorijos Ekologinė / ribojimo teorija Informacijos apdorojimo teorija Mokymosi valdymo teorijos Vadovavimo teorijos Transformuojantis vadovavimas


Vadovavimas kuriant santykius Vadovavimas tarnaujant Įtikinimo galia

Bendravimo teorijos Bendravimo modeliai ir strategijos Neprievartinis bendravimas Konfliktų sprendimo modeliai

Kultūros teorijos

Sociologinės, istorinės ir psichologinės įtraukimo ir atskyrimo, galios ir pan. teorijos Kultūros valdymas Kultūrinė kompetencija

Etikos teorijos

Dorovės etika Utilitarizmas Medicinos etika Slaugos etika Moralinio ugdymo ir moralės teorijos

2 lentelė. EVTP žinių pagrindas ir teorinių pagrindų pavyzdžiai (pritaikyta pagal ICDS, Lara-Bercial ir kt., 2016).


Baigiamosios mintys

EVTP paskirtis yra suteikti VJT platesnes tinkamo formaliojo ir neformaliojo ugdymo galimybes Europos Sąjungoje. Jos tikslas yra suteikti bendrą, tačiau lengvai pritaikomą atskaitos taškų sistemą visiems, kurie savo šalyse ir sporto šakose stengiasi išugdyti gerai parengtus jaunuolių treniravimo specialistus. Vis dėlto, darbo aplinka labai skiriasi, todėl šią programą reikia adaptuoti ir taikyti apdairiai, siekiant tinkamai patenkinti trenerių ir sportininkų poreikius.

Linkime jums visokeriopos sėkmės padedant treneriams, ruošiantiems mūsų sportininkų pamainą.

Jeigu jums kiltų kokių nors klausimų apie EVTP, prašome nedvejoti ir kreiptis į mus elektroninio pašto adresu [email protected]

„iCoachKids“ komanda

Nuotrauka: Leeds Beckett University

mailto:[email protected]


Nuorodos

Côté, J. and Gilbert, W. (2009) An integrative definition of coaching effectiveness and expertise. International Journal of Sports Science and Coaching, 4(3): 307–323

European Commission Education and Culture Directorate General (2008). The European Qualifications Framework for Lifelong Learning. Luxembourg: European Communities

Fix, M., Schipper-van Veldhoven, N., Lara-Bercial, S., North, J., Rankin-Wright, A.J., Piggott, D., O’Leary, D., Quinn, S., Van der Haegen, K., Dupuis, M., Navarro, R., García, S., Lara, P., Dudeniene, L., Statkeviciene, B., Petrovic, L., & Balogh, J.(2017). iCoachKids Coaching Children Literature Review: An output of project iCoachKids. Leeds: Leeds Beckett University

Gilbert, W. & Côté, J. (2013) Defining coaching effectiveness: a focus on coaches’ knowledge. In P. Potrac, W. Gilbert & J. Denison, (Ed) Handbook of Sports Coaching. London: Routledge

Lara-Bercial, S., Jiménez, A., Abraham, A., Bales, J., Colmaire, P., Curado, J., Dieffenbach, K., Ito, M. & Rynne, S. (2016). The International Sport Coaching Bachelor Degree Standards of the International Council for Coaching Excellence. International Sport Coaching Journal, 3(3), 344-348.

Lara-Bercial, S., North, J., Petrovic, L., Minkhorst, J., Oltmanns, K., & Hämäläinen, K. (2017). The European Sport Coaching Framework. Champaign, IL: Human Kinetics.

Rankin-Wright, A.J., North, J., Lara-Bercial, S. et al. (2017). Audit of the Children's Coaching Workforce in Seven European countries: an output of Project iCoachKids. Leeds: Leeds Beckett University

Autoriaus teisės © 2017 iCoachKids

Įvadas – kas yra „iCoachKids“?Kokie „iCoachKids“ privalumai?„iCoachKids“ komandaKas „iCoachKids“ daro unikaliu?„iCoachKids“ projekto renginiai:

Europos vaikų treniravimo programaTikslas ir loginis pagrindasEVTP pagrindasEVTP formatas

Europos vaikų treniravimo programaVaikų ir jaunuolių trenerių profesinių kompetencijų aprašasEVTP moduliaiEVTP terminų žodynasKas sudaro modulįModulių suvestinė lentelė

Žinių pagrindas ir teorijų pavyzdžiai

1 modulis: sukurti viziją ir strategiją2 modulis: pritaikyti aplinką3 modulis: kurti pozityvius santykius 4 modulis: planuoti ir vesti praktinius užsiėmimus ir ruošti bei vadovauti varžybose5 modulis: priimti sprendimus, vertinti ir mokytis Baigiamosios mintysNuorodos

Documents

Europos vaikų - iCoachKids...vaikų ir jaunuolių gyvenime bei gerosios praktikos suvokimu (jų treniravimo filosofija). 2. Pritaikyti aplinką. Treneris dirba su grupe dalyvių ir