1

LIETUVOS ŽINOMUMO IR REPUTACIJOS

TIKSLINĖSE UŽSIENIO ŠALYSE IR ŠALIES

GYVENTOJŲ LIETUVOS VERTINIMO

TYRIMAS

Pagilintų interviu su lietuviais,

gyvenančiais tikslinėse užsienio šalyse,

tyrimo etapo rezultatų ataskaita

Vilnius, 2019

2

Perkančioji organizacija: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Tyrimo atlikėjai: UAB „KOG institutas“ (KOG), VšĮ „Socialinių inovacijų institutas“ (SII), UAB „Norstat LT“

Dedikuota ekspertų grupė: Ingrida Gečienė (SII), Sandra Kanopkaitė (SII), Ona Makauskaitė-Gudaitienė

(KOG), Rūta Matulaitienė (KOG), dr. Laima Nevinskaitė (SII), dr. Eleonora Šeimienė (KOG)

Tyrimo koordinatorė: Rūta Matulaitienė (KOG)

Kontaktai: UAB „KOG institutas“, Šaltinių g. 12, Vilnius. info@koginstitutas.lt

3

Turinys

1. TYRIMO APRAŠYMAS ................................................................................................................................................. 4

2. LIETUVOS ĮVAIZDŽIO SKIRTINGOSE ŠALYJE BENDRUMAI IR SKIRTUMAI ................................................................... 7

BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS.................................................................................................... 7 LIETUVOS ĮVAIZDŽIO DIMENSIJOS ............................................................................................................................. 9 PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE ......................................................................................................... 14 LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS ...................................................................................................... 15 APIBENDRINANČIOS ASOCIACIJOS .......................................................................................................................... 16

3. LIETUVOS ĮVAIZDIS TIKSLINĖSE ŠALYSE .................................................................................................................... 18

ESTIJA ...................................................................................................................................................................... 19 LATVIJA .................................................................................................................................................................... 26 LENKIJA .................................................................................................................................................................... 36 DANIJA ..................................................................................................................................................................... 42 JUNGTINĖ KARALYSTĖ (JK) ....................................................................................................................................... 50 NORVEGIJA .............................................................................................................................................................. 57 PRANCŪZIJA ............................................................................................................................................................ 67 ŠVEDIJA .................................................................................................................................................................... 74 VOKIETIJA ................................................................................................................................................................ 83 IZRAELIS ................................................................................................................................................................... 93 JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS (JAV) ................................................................................................................ 101 JAPONIJA ............................................................................................................................................................... 110 JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI (JAE) ..................................................................................................................... 121 KINIJA .................................................................................................................................................................... 128

PRIEDAI ...................................................................................................................................................................... 136

1 PRIEDAS. INFORMANTŲ SĄRAŠAS ................................................................................................................................ 136 2 PRIEDAS. INTERVIU SCENARIJUS .................................................................................................................................. 139

4

1. Tyrimo aprašymas

Pagrindinis tyrimo tikslas: suprasti, kaip pagal apsibrėžtus prekės ženklo kriterijus yra vertinama Lietuva

ir jos komunikacija konkrečiose šalyse; užfiksuoti pašnekovų rekomendacijas Lietuvos pozicionavimui

konkrečiose šalyse.

Informantai: ne trumpiau kaip du metus konkrečioje užsienio šalyje nuolat gyvenantys lietuviai;

pašnekovų užimamos pareigos: didžiausių įmonių vadovai arba antro lygio vadovai, reguliuojančių/

valstybinių institucijų aukščiausio arba antro lygio vadovai, verslo organizacijų arba asociacijų vadovai,

ambasadoriai, prekės ženklo dimensinių sričių ekspertai, verslo atstovai, pripažinti rinkodaros ekspertai.

Imtis: 30 informantų (sąrašas ir detalesnė informacija pateikiami 1 priede). Pagal pirkimo sąlygas, buvo

privaloma atlikti interviu su 28 informantais (po 2 kiekvienoje tikslinėje šalyje). Atlikti papildomi du

interviu neatitinka visų informantams keliamų sąlygų (vienas iš jų atliktas su informantu, tikslinėje šalyje

pragyvenusiu 1 metus ir 3 mėn.; kitas interviu buvo pernelyg trumpas), tačiau, kadangi kalbinti ekspertai

pateikė vertingų įžvalgų, interviu panaudoti rengiant tyrimo ataskaitą.

Tyrimo metodas ir instrumentai: pagilinti interviu, atlikti nuotolinėmis priemonėmis (per Skype, Facebook

Messenger ir pan.) arba gyvai, pagal Tiekėjo parengtą ir su Perkančiąja organizacija suderintą pagilintų

interviu diskusijų scenarijų (2 priedas).

Tyrimo laikotarpis: 2019 m. vasario 1 d. – kovo 8 d.

Ataskaitos struktūra. Ataskaitoje pateikiama bendroji dalis, kurioje apibendrinami pastebėti Lietuvos

įvaizdžio įvairiose šalyse dėsningumai bei esminiai skirtumai tarp tirtų šalių, ir 14 atskirų šalių aprašymai.

Tiek bendrąją dalį, tiek Lietuvos įvaizdžio aprašymą kiekvienoje šalyje sudaro keturi skyriai:

1. Bendras Lietuvos žinomumas ir vertinimas;

2. Detalus vertinimas pagal prekės ženklo dimensijas;.

3. Palyginimas su kitomis šalimis regione;

4. Lietuvos pozicionavimo rekomendacijos (pateiktos tyrime dalyvavusių informantų pateikiamas).

Šalies įvaizdžio dimensijos. Lietuvos įvaizdis analizuojamas pagal tyrimo techninėje specifikacijoje

išskirtas šešias šalies įvaizdžio dimensijas. Jau atliekant tyrimą, šios dimensijos buvo išskaidytos į

siauresnes dalis, kad informantams būtų galima užduoti tikslesnius klausimus. Analizuojant duomenis,

pastebėta, kad Lietuvos įvaizdis gali būti labai nevienodai vertinamas skirtingose tai pačiai dimensijai

priklausančiose siauresnėse srityse, pvz., dimensijos „Investicijos ir migracija“ dėmuo „Investicijos“

paprastai vertinamas kaip stiprus, o „Migracija“ – kaip silpnas. Todėl ataskaitoje šios skirtingos dimensijų

sritys atskiriamos, kad būtų galima susidaryti išsamesnį Lietuvos įvaizdžio stipriųjų ir silpnųjų dalių vaizdą.

Bendra Lietuvos įvaizdžio dimensijų ir sričių klasifikacija, naudojama tyrime ir ataskaitoje:

5

1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika – žmonių nuomonė apie tos šalies kompetenciją ir

sąžiningumą, taip pat jos įsipareigojimą prisidėti sprendžiant pasaulines problemas, pvz.,

saugumo, aplinkosaugos ir kt. Analizuojant, išskriamas vertinimas pagal šias sritis:

• Užsienio politika – Lietuvos užsienio politikos žinomumas, tarptautinėje arenoje matomų

vertybių vertinimas;

• Vidaus politika – Lietuvos vidaus politikos žinomumas, nuomonė apie Lietuvos politinį

stabilumą;

• Ekonomika – nuomonė apie Lietuvos ekonomikos efektyvumą ir stabilumą.

2. Eksportas – žmonių įsivaizdavimas apie kalbamos šalies produktus ir paslaugas; kiek žmonės yra

linkę rinktis ar vengti toje šalyje gaminamų produktų. Atliekant analizę, išskirtos dvi skirtingai

vertintos sritys:

• Eksportas verslas klientui (business to clients) – Lietuvoje gaminamos prekės ir paslaugos,

teikiamos galutiniams vartotojams;

• Eksportas verslas verslui (business to business) – Lietuvoje gaminamos prekės ir

paslaugos, teikiamos ne galutiniams vertotojams, o verslo klientams.

3. Investicijos ir migracija – suvokiamas šalies gebėjimas pritraukti kitų šalių gyventojus atvykti

gyventi, dirbti ar studijuoti į šalį, bei nuomonė apie jos gyvenimo kokybę bei ekonominę aplinką.

Išskiriamos skirtingai vertintos sritys

• Investicijos – Lietuvos gebėjimas pritraukti finansines investicijas iš užsienio šalių, užsienio

įmones steigti filialus Lietuvoje;

• Migracija – Lietuvos gebėjimas pritraukti kitų šalių gyventojus atvykti ir kurti smulkų bei

vidutinį verslą, dirbti samdomą darbą, studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

4. Gyventojai – kaip vertinama tos šalies žmonių kompetencija, atvirumas, draugiškumas, tolerancija

ir kt. savybės. Išskiriamos dvi skirtingai vertintos sritys:

• Gyventojai – Lietuvos gyventojų vertinimas asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų

aspektais;

• Asmenybės – užsienio šalyse žinomi lietuviai ar lietuvių kilmės žmonės.

5. Kultūra ir sportas – žmonių nuomonė apie tos šalies paveldą bei šiuolaikinę kultūrą (kiną, muziką,

meną, sportą, literatūrą). Išskiriamos sritys:

• Kultūra – Lietuvos kultūros tradicijų, įvairių meno sričių žinomumas ir vertinimas;

• Sportas – Lietuvos sportininkų žinomumas ir vertinimas.

6. Turizmas – noro aplankyti tą šalį lygmuo, jos gamtos ir žmogaus sukurtų objektų patrauklumas

turistams.

Pastaba. Ši ataskaita pristato pirmojo tyrimų „Lietuvos žinomumo ir reputacijos tikslinėse užsienio šalyse

ir šalies gyventojų Lietuvos vertinimas“ etapo – kokybinių interviu su lietuviais, gyvenančiais užsienyje,

rezultatus. Kiekvienoje iš tikslinių rinkų (iš viso 14 šalių), buvo apklausiami du lietuviai, nurodytoje šalyje

gyvenantys bent dvejus metus. Nagrinėjant tyrimo rezultatus, rekomenduojama daugiau remtis bendrąja

Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimo dalimi (t. y. apibendrintais rezultatais), bei Lietuvos žinomumą ir

6

reputaciją nagrinėti išskirtose šalių grupėse: pavyzdžiui, šalys, kuriose Lietuva pasižymi aukštu žinomumu

bei turi įvaizdį ir šalys, kuriose Lietuva mažai žinoma ir aiškių įvaizdžio asociacijų neturi. Šio tyrimo

rezultatai bus papildomi ir gilinami tiek kitų pirmojo etapų kokybinių tyrimų metu (interviu su

užsieniečiais, gyvenančiais Lietuvoje, ir fokusuotos grupinės diskusijos su Lietuvos gyventojais), tiek

antrojo etapo – kiekybinių tyrimų metu.

7

2. Lietuvos įvaizdžio skirtingose šalyje bendrumai ir skirtumai

Ataskaitoje iš pradžių aptariamos tyrimo metu išaiškėjusios bendrosios Lietuvos įvaizdžio tendencijos,

pasikartojusios ne vienoje šalyje, o vėliau aptariamas Lietuvos įvaizdis atskirose tikslinėse šalyse.

BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

Lietuvos žinomumas tikslinėse šalyse. Lietuva skirtingose į tyrimą įtrauktose šalyse yra nevienodai žinoma

(žr. 1 pav.). Šalis galima suskirstyti į kelias grupes:

1. Europa – čia Lietuva yra žinomiausia. Europoje atsiskiria:

• didelis žinomumas Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, kuriose Lietuva žinoma gana gerai.

• vidutinis žinomumas yra kitose Europos šalyse – Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, – kurios žino Lietuvą ir dažnai turi susiformavę tam tikrą jos įvaizdį, tačiau egzistuoja ir žinojimo spragų, Lietuva nėra žinoma visose visuomenės grupėse.

2. Kitų žemynų (tolimos) šalys – čia Lietuva yra žinoma prasčiau, jos iš viso nežino didelė visuomenės dalis.

• mažas žinomumas – Lietuva yra sąlyginai žinomesnė JAV (dėl NATO ir JAV įsipareigojimo ginti Baltijos šalis), Izraelyje (žinoma dėl istorinių ryšių, nemažos iš Lietuvos išvykusių žmonių diasporos), Japonijoje (žinomas vardas dėl sąsajų su Č. Sugihara, apie kurį rašoma mokyklų vadovėliuose, tačiau aiškesnio įvaizdžio nėra).

• labai mažas arba jokio žinomumo – Kinijoje, JAE Lietuva yra praktiškai nežinoma, t. y. jų gyventojams dažnai sunku įvardinti, kur Lietuva yra, ir jie nėra susidarę jokio Lietuvos įvaizdžio.

8

1 pav. Lietuvos žinomumas tikslinėse šalyse

Žinomumo veiksniai. Didesnį Lietuvos žinomumą skirtingose šalyse lemia:

• Geografinis atstumas;

• Istorinės sąsajos. Tokių sąsajų su Lietuva turi Vokietija (Klaipėdos kraštas – Mažoji Lietuva), Izraelis (žydų istorija), Japonija (Č. Sugihara). Tokios sąsajos gali padėti identifikuoti Lietuvą ir skatinti turizmą, bet nėra itin naudingos kuriant šiuolaikinį, modernų Lietuvos įvaizdį;

• Tikslinės šalies kultūrinis atvirumas. Kaip atviresnės šalys, labiau besidominčios kitomis šalimis, tyrime išaiškėjo Vokietija, Prancūzija, iš dalies Japonija, besidominti Europos kultūra. Tai gali reikšti, kad šiose šalyse stiprinti Lietuvos įvaizdį gali būti lengviau negu kitose, bet šalies kultūrinis atvirumas neduoda aiškios krypties Lietuvos pozicionavimui.

Bendras Lietuvos vertinimas. Lietuva tirtose šalyse apskritai yra vertinama teigiamai. Tai daugiausia lemia:

• teigiamas lietuvių kaip darbščių, išsilavinusių žmonių vertinimas;

• aiški Lietuvos pozicija tarptautinėje arenoje (ES, NATO narė, pasisakanti prieš Rusiją);

• Lietuvos kaip IT, finansinių ir kitų aukštųjų technologijų paslaugų šalies įvaizdis;

• teigiamos turistų patirtys;

• kai kurios žinomos ir teigiamai vertinamos asmenybės, daugiausiai kultūros, sporto, mokslo ir politikos srityse.

Tačiau išryškėja ir kai kurie įvaizdį silpninantys, stereotipiniai vertinimo aspektai:

• Lietuva kaip posovietinė šalis, todėl vis dar prasčiau išsivysčiusi ar nesaugi; pastebima, kad šios sąsajos darosi vis silpnesnės (Vokietija, Japonija, Kinija, JAV);

• sąsajos su nusikaltimais, padaromais tose šalyse gyvenančių lietuvių (paminėta Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje, JK, JAV); toks Lietuvos įvaizdis silpnėja, bet vis dar pakurstomas pavienių įvykių, kai lietuviai nuskamba žiniasklaidoje dėl nusikaltimų;

• Holokausto tema: kaip Lietuvos visuomenėje apmąstomas Holokaustas ir lietuvių dalyvavimas jo nusikaltimuose (Izraelis, Vokietija).

Regionas, su kuriuo siejama Lietuva. Lietuva dažniausiai matoma kaip gana vientiso regiono – Baltijos

šalių – dalis. Platesniu mastu ji dažniausiai siejama su Rytų Europa. Lietuvos priskyrimas Šiaurės Europai

minėtas pavieniais atvejais, ir jį sunkiau pagrįsti. Vis dėlto, toks Lietuvos priskyrimas iš dalies ir Šiaurės

Europai rodo galimybę Lietuvai panaudoti Šiaurės dimensiją įvaizdžiui kurti, bent jau kai kuriose šalyse. Su

Šiaurės Europa Lietuva gali būti stipriau siejama tolimesnėse šalyse:

• paminėta idėja Japonijoje Lietuvą pozicionuoti kaip New Nordic šalį;

• JAV pastebėta stiprėjanti tendencija apibūdinti Lietuvą kaip Nordic Baltic.

9

Lietuvos įvaizdžio formavimo šaltiniai. Šiuo metu prie Lietuvos įvaizdžio formavimo prisideda:

• bendra informacija žiniasklaidoje, susijusi su užsienio politikos, kultūros, sporto ir kitų sričių naujienomis;

• ambasadų rengiami pristatymai ir kultūriniai renginiai, pvz., turizmo ar verslo galimybių Lietuvoje pristatymai, organizuojamos meno parodos;

• kultūros ir meno renginiai, organizuojami kitų organizacijų ar įmonių, pvz., lietuvių atlikėjų pasirodymai įvairių sričių festivaliuose, lietuviškų filmų rodymas, teatrų gastrolės;

• lietuvių profesionalų (aukštos kvalifikacijos darbuotojų) klubų veikla, pvz., JAE veikianti Lietuvos verslo asociacija, vykdanti JAE verslininkų vizitus į Lietuvą ir kt. iniciatyvas, arba Osle (Norvegija) veikiantis Lietuvos profesionalų klubas, prisidėjęs organizuojant Lietuvos pristatymą Oslo inovacijų savaitės metu.

• Lietuvos dalyvavimas parodose, pvz., kas kelis metus vykstančioje tarptautinėje pasaulio (EXPO) parodoje, specializuotose mugėse.

• asmeninė patirtis – apsilankymas Lietuvoje bei pažįstami lietuviai, jų pasakojimai apie Lietuvą ir asmeninės savybės. Vis dėlto, tokios asmeninės patirties turi labai nedaug žmonių.

LIETUVOS ĮVAIZDŽIO DIMENSIJOS

Remiantis užsienyje gyvenančių lietuvių įžvalgomis ir ataskaitą rengusių ekspertų vertinimu, parengta

dimensijų vertinimo kiekvienoje iš tikslinių šalių apžvalga. Ji pateikta 1 lentelėje, kurioje „+“ pažymėtos

stipresnės Lietuvos įvaizdžio sritys, „-“ – silpnesnės. Tušti langeliai reiškia, kad tos sritys nebuvo įvertintos

nei kaip stiprios, nei kaip silpnos.

10

1 lentelė. Stipriausios (+) ir silpniausios (-) Lietuvos įvaizdžio dimensijos tikslinėse šalyse

Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Eksportas Investicijos ir migracija

Gyventojai Kultūra ir sportas

Turizmas

Užs

ien

io

po

litik

a

Vid

aus

po

litik

a

Eko

no

mik

a

Ver

slas

kl

ien

tui

Ver

slas

ve

rslu

i

Inve

stic

ijos

Mig

raci

ja

Gyv

ento

jai

Asm

en

ybės

Ku

ltū

ra

Spo

rtas

Estija + - + -

Latvija + - + - +

Lenkija - - +

Danija + - + - + -

Jungtinė Karalystė

+ -

Norvegija + - + + - - -

Prancūzija + - - - +

Švedija + - + + - + - - +

Vokietija - - + + +

Izraelis - - - +

Jungtinės Amerikos valstijos

+ - - - +

Japonija - - + +

Jungtiniai Arabų Emyratai

Kinija - - + - +

Apibendrinant, skirtingas Lietuvos įvaizdžio dimensijas galima vertinti taip:

• Stipresniais Lietuvos įvaizdžio dėmenimis galima laikyti gyventojus, užsienio politiką, verslo verslui (B2B) paslaugų eksportą.

• Silpnesnės, tačiau potencialiai galimos sustiprinti sritys yra turizmas, kultūra, asmenybės.

• Silpniausioms sritims priskirtinos migracija, vidaus politika, verslas klientui (B2C) eksportas.

11

Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Daugumoje šalių aktyvi Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu ir griežti LR prezidentės Dalios Grybauskaitės

pasisakymai padeda atkreipti dėmesį į Lietuvą ir daugiausia vertinami teigiamai. Lietuvos įvaizdį užsienio

politikos srityje taip pat stiprina Rytų partnerystės iniciatyva, pagalba Sakartvelui, Ukrainai, patirtis

kibernetinio saugumo, Rusijos propagandos atpažinimo srityse, iš kurios mokosi Vakarų valstybės (pvz.,

Norvegija, JAV). Lietuvos žinomumą tarptautinėje arenoje didina NATO, ypač tose šalyse, kurių kariai yra

siunčiami į Lietuvą saugoti oro erdvės (pvz., Danija). Daugumoje šalių tai yra teigiamas įvaizdžio aspektas,

išskyrus Kiniją ir JAE, kur pati NATO yra vertinama neigiamai. Lietuvos įvaizdį politiniu ir ekonominiu

atžvilgiu stiprina priklausymas ES ir euro zonai, nes tai rodo, jog šalis yra politiškai ir ekonomiškai stabili ir

išsivysčiusi.

Lietuvos vidaus politika tirtose šalyse nėra domimasi ir apie ją nėra daug žinoma. Kita vertus, jose

nepastebima ir neigiamo vertinimo, Lietuva negarsėja kaip politinių skandalų ar nestabili šalis, o tai yra

palanku užsienio investuotojams.

Apie Lietuvos ekonomiką tirtose šalyse žinoma nedaug ir ji vertinama bendrais bruožais – Lietuva, kaip ES

narė, laikoma stabilios ekonomikos, daugiau ar mažiau išsivysčiusia, progresyvia šalimi. Tačiau pastebėta,

kad Lietuvos ekonominiam įvaizdžiui gali kiek kenkti Rusijos diskursas, keliantis klausimų apie užsienio

investicijų saugumą.

Tolimesnėms šalims dėl geografinės padėties ir priklausymo ES Lietuva gali būti „vartais į Europą“, bet

kartu minėtas ir prastas susisiekimas su kitomis šalimis oro transportu.

Eksportas

Lietuviškos prekės visose tirtose šalyse yra mažai žinomos, išskyrus Latviją ir Estiją, kur Lietuva siejama su

maisto produktais, naftos produktais ir kitais sektoriais. Jei yra parduodama Lietuvoje pagamintų prekių,

jos nepozicionuojamos kaip lietuviškos: pvz., Skandinavijos šalyse – statybinės prekės, JAE – mažieji

palydovai , JK – lazeriai, Danijoje – „Danske“ banko užsakymu sukurta mokėjimo programėlė „MobilePay“.

Taigi nėra tokios lietuviškos prekės ar prekių grupės, kuri būtų aiškiai siejama su Lietuva.

Iš potencialą turinčių plataus vartojimo prekių, kurias būtų galima pozicionuoti kaip lietuviškas, dažniausiai

minėti glaistyti varškės sūreliai (Japonija, Vokietija, Danija), „Džiugo“ sūris (Prancūzija, Švedija, JAV) ar

apskritai pieno produktai (JAE). Taip pat minėtos su tradicine gamyba, žemės ūkiu, natūralumo vertybėmis

susijusios prekės kaip medus (Japonija), lino tekstilė (Danija), mediena, tekstilė (Kinija). Dar viena

potenciali prekių grupė – vaikiškos knygelės, pvz., „Kakė Makė“ (Kinija).

Lietuvos įvaizdis daugelyje šalių stipresnis verslui skirtų (B2B) prekių ir paslaugų sektoriuje, pvz., statyba,

logistika (Švedija, Norvegija ir kt.), Danijoje ir Švedijoje Lietuva siejama su tų šalių bankų paslaugų centrais.

Daugelyje šalių minėta Lietuvos sąsaja su IT paslaugomis, finansinių technologijų (fintech) sektoriumi,

blokų grandinės (blockchain) technologija. Taip pat Lietuva buvo įvardinta kaip startuolių šalis. Tačiau toks

Lietuvos įvaizdis kol kas žinomas tik gana siauroje žmonių, susijusių su verslu, grupėje.

12

Investicijos ir migracija

Lietuvos patrauklumą investicijoms rodo esamas nemažas investicijų kiekis iš netolimų valstybių (Danija,

Norvegija, Latvija), taip pat paminėtos Lietuvos pastangos suteikti palengvintas sąlygas užsienio

investuotojams (Kauno LEZ pavyzdys). Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms iš šių šalių lemia

geografinė padėtis (patogus prekių pervežimas, nedidelė kelionės trukmė), vis dar palyginti mažesni

atlyginimai, gerai išsilavinusių darbuotojų pasiūla, geras kitų kalbų mokėjimas.

Lietuvos kaip šalies, į kurią užsieniečiai galėtų atvykti kurti smulkų ar vidutinį verslą, vertinimas

dviprasmiškas. Iš vienos pusės, Lietuvoje yra palengvintų sąlygų kurti verslą dėl mokestinių lengvatų,

tačiau jos nėra plačiai žinomos. Iš kitos pusės, tyrimo metu buvo pateikta pavyzdžių apie nesėkmingus

bandymus steigti įmones, susijusius su pernelyg didele biurokratija.

Tirtų šalių gyventojams Lietuva neturi akivaizdžių privalumų kaip šalis, į kurią būtų galima atvykti dirbti

samdomą darbą arba kurti smulkų ar vidutinį verslą, nes nėra gerų galimybių užsidirbti, o klimatas irgi nėra

traukos veiksnys. Todėl dauguma atvyksta gyventi pirmiausia dėl asmeninių priežasčių.

Lietuvai taip pat sunku pritraukti užsienio studentus iš tirtų šalių visos trukmės studijoms, nes jos yra

mokamos ir dalyje studijų sričių savo kokybe nusileidžia studijoms kitose šalyse. Viena stipresnių sričių yra

medicinos studijos, kurių kokybė vertinama teigiamai, ir dėl kurių atvažiuoja studijuoti iš tokių šalių kaip

Švedija, Norvegija, Izraelis. Taip pat paminėta, kad studentai atvyksta trumpalaikiams mainams.

Kai kuriose šalyse Lietuva žinoma akademinėje srityje dėl jose dirbančių lietuvių mokslininkų (Norvegija,

Švedija). Akademiniuose sluoksniuose taip pat gerai žinomas lietuvis mokslininkas – biochemikas Virginijus

Šikšnys, 2018 m. gavęs elitinę Kavli premiją. Taip pat paminėtas lietuvių kilmės ekonomistas, Nobelio

premijos laureatas Robertas Šileris, tačiau jis greičiausiai žinomas mažiau ir nėra aiškiai siejamas su

Lietuva.

Gyventojai

Viena stipresnių Lietuvos įvaizdžio sričių yra gyventojai. Ypač tose šalyse, kurių piliečiai susiduria su

lietuviais kaip darbuotojais arba keliaudami, lietuviai vienbalsiai įvardijami kaip darbštūs, greitai dirbantys,

orientuoti į rezultatą, kūrybingi, verslūs, patikimi, taip pat draugiški (Latvija, JAE, Norvegija, Danija, Švedija,

Estija, Vokietija), bet nemokantys savęs reklamuoti, kuklūs. Paminėtos ir neigiamos sąsajos, kai nuskamba

lietuvių padaryti nusikaltimai, tačiau teigiama, kad ši tendencija vis silpnėja ir nebėra tokia reikšminga.

Turbūt geriausiai žinoma Lietuvos asmenybė užsienio šalyse yra prezidentė Dalia Grybauskaitė, minėta

praktiškai visose tirtose šalyse. Ji žinoma, nes dažnai minima ir cituojama su užsienio politika, ypač Rusija,

susijusiose naujienose. Kai kuriose šalyse pabrėžtas jos teigiamas vertinimas – dėl to, kad tų šalių

gyventojams imponuoja moterų galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir siekti aukštų postų

(Skandinavijos šalys, Vokietija, Japonija) ir / arba dėl griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu (Latvija).

Iš kitų asmenybių, kurios minėtos dalyje šalių, galima įvardinti:

13

• užsienyje veikiantys šiuolaikiniai arba ankstesnių laikų lietuvių kilmės menininkai – Mirga Gražinytė-Tyla (JK, Vokietija, JAV), Asmik Grigorian (Norvegija, Švedija, Vokietija), Oskaras Koršunovas (Estija, Latvija, Danija, Norvegija, Prancūzija, Kinija), Eimuntas Nekrošius (Latvija, Estija, Izraelis, Kinija), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (Estija, Danija, Norvegija, Vokietija, JAV, Japonija, JAE), Jonas Mekas (JK, JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Izraelis), Oskaras Milašius (Prancūzija);

• krepšininkai: Arvydas Sabonis (daugelyje šalių), Šarūnas Jasikevičius (Izraelis, Latvija), treneris Jonas Kazlauskas (Kinija);

• buvęs prezidentas Valdas Adamkus (Danija, Norvegija, Vokietija, Japonija);

• akademiniame pasaulyje žinomos asmenybės – Virginijus Šikšnys (Kinija, Norvegija), Algirdas Julius Greimas (Prancūzija).

Kultūra ir sportas

Vertinant kultūros ir meno sritį, svarbu pastebėti, kad šioje srityje respondentų atsakymus labiausiai galėjo

lemti jų pačių kultūriniai pomėgiai ir interesai, lemiantys jų žinias apie Lietuvos kultūros pristatymą ir

priėmimą užsienio šalyse. Priklausomai nuo tikslinės šalies specifikos ir kitų aplinkybių, Lietuvą užsienyje

reprezentuoja įvairios meno sritys ir jų kūrėjai:

• Teatras – bene stipriausia Lietuvos kultūros sritis užsienyje, daugiau ar mažiau žinoma daugelyje šalių. Teatras ypač pabrėžtas Kinijoje, Norvegijoje; žinomas, bet konkuruoja su Rusijos teatrais Latvijoje; bent jau anksčiau dėl režisieriaus Oskaro Koršunovo „Hamleto“ buvo žinomas Danijoje.

• Chorai ir dainų švenčių tradicija – taip pat paminėta palyginti nemažai šalių: JAV, Norvegija, Vokietija, Japonija, Lenkija.

• Dailė – kai kuriose šalyse eksponuojami lietuvių dailininkai, pvz., Vilmantas Marcinkevičius, Augustinas Savickas (Danija), tekstilininkė Mina Levitan-Babenskienė (Izraelis);

• Klasikinė ir šiuolaikinė muzika, operos solistai – pastebima sritis Vokietijoje, JK, Švedijoje. Siejama su Mirga Gražinyte-Tyla, Asmik Grigorian;

• Literatūra – išskirta kaip vokiečius dominanti sritis Vokietijoje, kur pasirodo lietuvių literatūros vertimų į vokiečių kalbą (pvz., verstos Tomo Venclovos, Renatos Šerelytės, Giedros Radvilavičiūtės ir kt. autorių knygos), Lietuva nuolat prisistato Frankfurto knygų mugėse;

• Kinas – daugelyje šalių pavieniai lietuviški filmai parodomi tik per festivalius, tačiau Prancūzijoje žinomas režisierius Šarūnas Bartas; keliose šalyse paminėtas Jonas Mekas;

• Muzikos festivaliai – domina (jaunesnius) latvius, kurie patys turi stiprią vasaros muzikos festivalių tradiciją;

• Džiazas – lietuviškas džiazas paminėtas Estijoje.

Sporto srityje Lietuvą geriausiai reprezentuoja krepšinis, tačiau jo potencialas Lietuvos įvaizdžiui yra

ribotas, nes krepšinis nėra populiarus daugelyje tirtų šalių. Lietuvos pozicionavimas pasitelkiant krepšinį

turėtų potencialo Latvijoje, JAV ir Kinijoje, kuriose Lietuvos krepšinis yra geriau žinomas. Kitose sporto

šakose minėti tik pavieniai atvejai: Rūta Meilutytė (JK), sportiniai šokiai (Japonija).

14

Turizmas

Lietuvos gamta išskiriama kaip svarbus, itin teigiamai vertinamas Lietuvos įvaizdžio aspektas. Lietuvos

gamta apibūdinama kaip žalia, ekologiška, švari, natūrali, nepaliesta. Atitinkamai, aptariant Lietuvos

įvaizdį, itin akcentuotas ne tiek grožio, kiek natūralumo ir ekologijos aspektas. Iš gamtos objektų, Lietuva

labiausiai siejama su Kuršių nerija.

Lietuvą kaip turizmo šalį galima įvardinti kaip gana patrauklią – ne pirmo pasirinkimo, nes negarsėjančią

visuotinai žinomais traukos objektais ir šiltu klimatu kaip Italija, Graikija ar Tailandas, bet vis tik turinčią ką

pasiūlyti šalį. Dėl to tyrime dalyvavę ekspertai rekomendavo išgryninti Lietuvos turizmo žinutę užsienio

šalims.

Turizmo infrastruktūra didžiąja dalimi įvertinta kaip gera. Gerai vertinami viešbučiai ir maistas, tačiau

pastebėti keli su konkrečių šalių specifika susiję aspektai, pvz., informacijos japonų kalba trūkumas japonų

turistams, penkių žvaigždučių apgyvendinimo vietų trūkumas JAE turistams, tinkamo maisto trūkumas

viešbučiuose kinams, viešųjų tualetų trūkumas tiek miestuose, tiek prie regioninių kelių, tiek gamtos

parkuose.

Visose tikslinėse šalyse geriausiai žinomi tradicinio turizmo objektai Lietuvoje yra sostinė Vilnius ir Trakai,

Kuršių nerija, pradedamas atrasti Kaunas. Tačiau vienas iš turizmo iššūkių yra pritraukti užsienio turistus

ir į kitus Lietuvos regionus bei miestelius ir atskleisti Lietuvos patrauklumą kitose turizmo srityse. Tyrimo

metu išryškėję kiti potencialą turintys Lietuvos turistiniai objektai ir galimybės:

• ekoturizmas: natūralūs miškai, švari gamta (Kinija, Švedija, Norvegija, JAV ir kt.)

• SPA ir medicininis turizmas: minėta kaip jau vertinama arba didelį potencialą turinti sritis daugelyje šalių; gerai vertinama dėl didelės pasiūlos, gero kainos ir kokybės santykio;

• nišinis turizmas: mažoji aludarystė (minėta Norvegijoje, JK);

• patirčių turizmas: žygiai po pelkes (Kinija), žvejyba (Japonija), skraidymas oro balionais (Norvegija), baidarės (Lenkija, Japonija);

• edukacinis turizmas: duonos kepimas (Japonija, Vokietija), šakočių kepimas (JAV);

• dvarų turizmas: ypač siejant su kultūros pristatymais ar kultūrinėmis veiklomis, galintis sudominti artimų šalių turistus (Latvija);

• muzikinis turizmas: kelionės į muzikos festivalius ar pasaulinių žvaigždžių pasirodymus.

Lietuva dėl savo turistinės pasiūlos specifikos labiau patraukli vidutinio ir vyresnio amžiaus turistams.

Jaunimui gali būti patrauklios kai kurios turistinės veiklos (nišinis turizmas, festivaliai).

PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Lietuva dažniausiai lyginama su Latvija ir Estija, kartais Lenkija. Baltijos šalys daugumoje šalių suvokiamos

kaip vienas regionas. Iš jų geriausiai atpažįstama Estija, išsiskirianti savo propaguojama elektroninio

15

valdymo idėja bei siunčianti pasauliui aiškią „e-Estonia“ žinutę. Tuo metu Lietuva ir Latvija dažnai

painiojamos tarpusavyje. Rygos ir Talino pavadinimai geriau žinomi negu Vilniaus.

Aptariant Lietuvos konkurenciją su Latvija ir Estija, dažnai pabrėžta idėja, kad Baltijos šalys turėtų

bendradarbiauti, pristatydamos save pasauliui. Išryškėja dviprasmiška situacija – iš vienos pusės, yra

naudinga būti žinomai kaip regiono dalis, nes tai padeda identifikacijai ir teigiamas kitų Baltijos šalių

įvaizdis prisideda ir prie Lietuvos įvaizdžio; kita vertus, yra ir poreikis atsiskirti nuo kitų regiono šalių ir rasti

savo individualumą. Ryškesniam Lietuvos įvaizdžio atskyrimui reikėtų aiškesnės Lietuvos įvaizdžio

koncepcijos.

LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Lietuvos įvaizdžio išgryninimas. Pagrindinė iš tyrimo išaiškėjusi rekomendacija dėl Lietuvos įvaizdžio –

apsispręsti, kokia bus pagrindinė įvaizdžio kryptis ir ką norime pasakyti, ir nuosekliai ties tuo dirbti visuose

lygmenyse, per visus Lietuvos įvaizdžio kūrime dalyvaujančius asmenis ir institucijas (kaip tai daroma

Estijoje). Taip pat akcentuota, kad, norint sukurti stiprų šalies įvaizdį, reikia investuoti į jo kūrimą, nes

negalima pasiekti gerų rezultatų be atitinkamų resursų. Iki šiol buvusios komunikacijos pastangos

vertinamos kaip gana chaotiškos.

Lietuvos žinomumo didinimo ir įvaizdžio stiprinimo priemonės. Konkrečios pasiūlytos Lietuvos įvaizdžio

kūrimo priemonės ir kanalai:

• Įgalinti ambasadas kaip Lietuvos įvaizdžio kūrėjas. Tyrimo metu pateikta daug teigiamų pavyzdžių, kaip tikslingos ambasadų pastangos padeda didinti Lietuvos žinomumą tikslinėse šalyse. Pavyzdžiui, kultūros atašė pastangomis Japonijoje ir Kinijoje organizuota daug Lietuvos meno kolektyvų vizitų. Kritikuojama dabartinė situacija, kai ambasadoms yra priskiriama ši funkcija, tačiau nesuteikiama tam pakankamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, ne visada skiriami konkrečių sričių specialistai (kultūros, komercijos atašė), kai kuriais atvejais ambasada turi aptarnauti kelias šalis.

• Panaudoti tiesioginės patirties priemones. Per specialias programas kviesti į Lietuvą žurnalistus, verslininkus, kitus ekspertus, kurie vėliau panaudos įgytas žinias ir užmegztus ryšius skleisdami informaciją apie Lietuvą ar vykdydami savo veiklą.

• Pasitelkti užsienyje dirbančius lietuvius, ypač lietuvių profesionalų (aukštos kvalifikacijos darbuotojų) organizacijas.

• Vykdant komunikaciją, pateikti daugiau įkvepiančių sėkmės istorijų, pvz., apie Lietuvoje sėkmingai investavusias įmones, tose šalyse daug pasiekusius lietuvius, tų šalių piliečius, sukūrusius sėkmingą gyvenimą Lietuvoje;

• Stiprinti skaitmeninę rinkodarą, kuri gali duoti gerų rezultatų palyginti mažesnėmis sąnaudomis;

• Lietuvos įvaizdžio kūrimo strategiją formuoti pritaikant ją konkrečių šalių specifikai, o didelėse šalyse ir atskiriems regionams (pvz., Vokietijos regionai, Japonijos salos).

16

APIBENDRINANČIOS ASOCIACIJOS

Interviu metu, apibendrinant aptartas Lietuvos įvaizdžio dimensijas, respondentų buvo prašoma pasakyti,

kokios asociacijos jiems kyla, galvojant apie Lietuvą kaip šalį, kaip verslo šalį ir kaip turizmo šalį. Toliau

apibendrinamos paminėtos asociacijos.

2 pav. Asociatyvinių nuotraukų koliažas (paremta informantų idėjomis)1

Lietuva kaip šalis:

• Maža, bet įdomi, įvairi šalis: „maža”, „maža, ištroškus, ne tik kad ištroškus pinigų, bet žinių,

darbo”, „nedidelė, bet ganėtinai skirtinga“, „turinti ką pasiūlyti įvairiems žmonėms“;

1 Šaltiniai: https://sauliuspetreikis.bandcamp.com/album/negird-ta-lietuva

https://paranormal.lt/photo/gamtos_paslaptys/ruduo_lietuvoje/1-0-33 https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/stiprinti-begimo-kultura-lietuvoje-sieks-naujas-maratono-direktorius-ir-ambicinga-taryba.d?id=77764015 https://www.delfi.lt/verslas/transportas/vakaru-ir-vidurio-lietuvoje-eismo-salygas-sunkina-tvyrantis-rukas.d?id=72218720 https://madeinvilnius.lt/verslas/startuoliai/su-startuoliu-viza-siemet-lietuvoje-jau-isikure-6-uzsienio-startuoliai/ https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/lietuvoje-pagamintas-vienas-galingiausiu-lazeriu-pasaulyje-650-765632

17

• Patraukli, graži, žalia gamtos šalis: „patraukli“, „graži“, „labai graži“, „kinai visą laiką sako „very

beautiful“, „Lietuva yra žalia“, „gamtos šalis“, „Baltijos šalis, gamta“, „Lietuva šalis kaip gintaras

ant delno“, „nepakartojama”;

• Veržli, progresyvi, versli: „veržli“, „ryžtinga”, „Lietuva yra auganti, gana agresyvi“, „labai bizninga,

kaip čia „enterpreneurship“, „mes labai apsukrūs, <...> nepasiduodantys, galvosim, iš bet kokios

situacijos rasim išeitį”, „progresyvi ir nenuspėjama <...> dėl to progresyvumo, kad jie visą laiką

stebisi, kad kaip mes čia taip greitai viską pasiekėme“.

• Draugiškų, svetingų, laisvų žmonių šalis: „draugiška, simpatiška, jaunatviška, svetinga“, „Lietuva,

kurioje gyvena entuziastingi, laisvi žmonės“.

• Įdomi, ne visai atsiskleidusi, mistinė: „įdomi šalis“, „įdomi, nes ieško savo identiteto“, „teigiama,

bet neatsiskleidusi“, „besiskleidžianti“, „mistinė valstybė, nes nei Vakarai, nei Rytai ir dar turi tokią

kalbą unikalią, kurios niekas nesupranta“, „didelis klaustukas“.

Lietuva kaip verslo šalis vertinama dvejopai:

• Inovatyvi, pažengusi, atvira, sparčiai auganti, didelį potencialą turinti šalis: „inovatyvi“, „toli

pažengusi“, „auganti”, „potenciali, įdomi“, „žinoma ir potenciali“, „turi galimybių“, „galimybių

šalis“, „einanti į priekį“, „turi daug potencialo“, „greitai besivystanti, progresyvi ypač

skaitmeninėje srityje“, „auganti, turinti labai didelį potencialą pasaulinėj rinkoj“, „Lietuva daug

inovacijų turi“, „atvira ir dėl to <...> yra verta dėmesio“, „įdomi savo unikalumu“.

• Neišbandyta, ribota, neatrasta (informantams iš tokių tolimų šalių kaip Japonija, Kinija, Jungtiniai

Arabų Emyratai): „ribota”, „yra neišbandyta”, „neatrasta, girdėta, bet neatrasta“, „mažai kas

pasakytų, kad Lietuva yra verslo šalis“.

Lietuva kaip turistinė šalis taip pat vertinama dvejopai:

• Graži, žalia, įdomi, unikali, potenciali: „graži“, „žalia, daug ežerų”, „laukinė“, „atsikvėpimas

gamtoje arba atsipalaidavimas gamtoje”, „patraukli“, „pati ta įvairovė, 4 sezonai“, „verta aplankyti

tiek vasarą, tiek žiemą“, „labai potenciali, įdomi“, „gali būti įdomi“, „įdomi istoriniais UNESCO

objektais ir gamta“, „unikalaus maisto“, „kultūros prasme įdomi šalis“, „yra kur augti”, „realybė

viršija lūkesčius“.

• Neatrasta, sunkiai prieinama, neturistinė: „yra sunkiai pasiekiama”, „yra nepasiekta ir

nematyta”, „labai mažai žinoma, neatrasta“, „neatrasta“, „Lietuva nėra turistinė šalis”.

18

3. Lietuvos įvaizdis tikslinėse šalyse

Šalių aprašymai pateikiami pagal ankstesnėje dalyje išskirtas šalių grupes pradedant nuo šalių, kuriose Lietuvos žinomumas aukštas, iki šalių, kuriose Lietuvos žinomumas labai žemas, grupių viduje išdėstant jas pagal abėcėlę.

19

Šalys, kuriose Lietuvos žinomumas didelis

ESTIJA

Žinomumas Estijoje Lietuva yra žinoma, tačiau nuomonė dažniausiai neutrali.

Stipriosios Lietuvos

įvaizdžio dimensijos Gyventojai, jų kompetencijos; Užsienio politika

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Migracija, kultūra

Potencialios pozicionavimo

sritys / kryptys

Lietuvos vertybė – žmonės. Pozicionuojant Lietuvą verslo ir investicijų srityje reikėtų akcentuoti kompetentingus darbuotojus, savo srities profesionalus.

Regionas, kuriam

priskiriama Lietuva Rytų Europa

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Estai žino, kad Lietuva yra, bet aiškios nuomonės apie šalį neturi susidarę: „estai apie lietuvius iš esmės

nešneka. Nu, yra ta šalis, jie žino, kad ji yra, bet kad labai turėtų susiformavusią nuomonę ar įvaizdį, kad

va taip kažką iš karto, net kažkokio labai stereotipo nėra“, „jie mažai žino. Jie mažai žino apie Lietuvą,

tiesiog, kad tokia yra ir tiek“, „trūksta dėmesio Lietuvai Estijoj ir žinomumo“.

Geriausiai žinoma Lietuvos vieta – Palanga: „iš tikrųjų gana daug jų [estų] būna lankęsi Palangoj. Palangą

žino labai daug kas“.

Vyresni estai jaučiasi dėkingi Lietuvai už nepriklausomybę: „sausio 13-ta, tie patys įvykiai, kraujas liejosi

tik Vilniuje, kai kurie estai vyresni, labiau pasikaustę, privačiuose pokalbiuose, kad mes Lietuvai, taip

sakant, ant kelių dėkoti už tą kraują, nes iš dalies jisai ir mums atvėrė kelią į Nepriklausomybę“.

Vis dėlto Lietuva nėra tiesioginė estų kaimynė ir juos ne itin domina: „jiems [estams] Lietuva, ta keista

užribinė, už sienos teritorija, kur informacine ir žingeidumo prasme medija nerodo dėmesio“.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuva priskiriama Rytų Europai: „mes, vis dėlto, esam priskiriami tokiam pusiau slaviškam diskursui. Mes

nelaikomi rusais, tikrai ne, bet ta mūsų kaimynystė tarp Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos, kalba ir būdas

20

karštesnis ir labiau temperamentingesnis, jie jau mato tą Rytų europiečių slavišką pradą, mes jiems labiau

Rytų europiečiai“.

Patys estai savęs nelaiko Baltijos šalimi: „yra Estija ir tada Lietuva su Latvija. Estai savęs prie Baltų

neskiria, jie nėra baltai, jie fino ugrai, jie žiūri į Suomiją, o Lietuvą su Latviją baltais skaito“, „Baltijos tas

seseriškumas labai santūrus, jų [estų] orientacija regioninė yra kita, jie veidu žiūri labiau į Šiaurę ir į Vakarus

ir nelaiko savęs, tos brolystės ir seserystės čia nėra“.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Pagrindinis šaltinis – žiniasklaida. Dažniausiai rašo apie kriminalus: „kartais nuskamba žiniose, kad ten

visai neseniai buvo mašinų vagys pagauti. Aišku, kartais parašo, bet tai, ką parašo, tai vis tiek būna

skandalai. <...> Lietuvos tikrai kasdien dėmesio lauke nėra. Ir tai, ką apie ją sužinai, tik apie kažkokius

bjaurius dalykus ir sužinai“, „yra mažai žinių apie šalį, tyla informacinė, žinios, užplaukia banga, apie

automobilių vagis, kad areštuojami, tai apie tai šnekama. <...> Po to buvo telefoniniai sukčiai, kur iš

močiučių išgaudinėja tas santaupas per rusakalbę Estiją prasisukę gaujos iš Lietuvos, tai nėra geras įvaizdis

formuojamas. Žinios yra vienpusiškos ir labiau neigiamame kontekste“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Geriausiai Lietuva matoma dėl stiprios pozicijos Rusijos atžvilgiu: „kol kas buvome matomi ir <...> labai

gerai matomi dėl tos tokios stiprios pozicijos“. Lietuva laikoma drąsia, ryškia valstybe: „Lietuvos pozicija

yra ryškiausia, netgi ne regiono, bet Europos Sąjungos Ukrainos klausimu. Ir tai skamba labai garsiai, ir toj

pačioj Estijoj apie tai yra žinoma, kad Lietuva ir lietuviai yra antirusiški, antikremliški, proukrainietiški ir

šneka drąsiai, kad prezidentė ištaria tokius žodžius kaip „teroristinė valstybė“.

Pastebima Lietuvos lyderystė ne tik Rusijos klausimu, bet ir kitų posovietinių šalių atžvilgiu: „Rytų

lyderystė ne tik Ukrainoje, bet ir Gruzijos tokie dalykai. Kaip mes pirmieji pradėjom vadinti Sakartvelas –

Gruzija ir kartvelais – gruzinus ir ambasadoje buvo pakeista ant ambasados fasado iškaba, tai irgi plačiai

skambėjo. <...> Tai tie dalykai užsienio politikos yra pastebimi, tai didžiausias Lietuvos indėlis, kuris

nušviečiamas dėka ryškių veiksmų, ypač Rytų šalių atžvilgiu, nes nemanau, kad Lietuva labai ryški Vakarų

bloko diskurse, čia galbūt net atvirkščiai“.

Lietuva matoma kaip patikima NATO narė: „Lietuva yra patikimi partneriai, yra profesionalūs ir tas

vertinama. Bet labiau iš NATO pusės“. Daugiausiai dėmesio į Lietuvą, kaip NATO narę, buvo atkreipta kai

Lietuva paskelbė, jog kitais metais įgyvendins savo įsipareigojimą NATO skirti 2 proc. BVP gynybai: „kai

Lietuva pasiekė tą dviejų procentų kartelę, tai buvo parašyta, kad pagaliau ir Lietuva šitą daro“.

21

Vidaus politikos vertinimas

Kalbant apie Lietuvos vidaus politiką, matomos tik didžiausios, svarbiausios naujienos: „kai kas

reflektuojama, bet, vėlgi, tai turi būti kažkokia žinia, kuri pakankamai didelė, tarkim, apie kandidatus

prezidentinius. <...> kai ministras pirmininkas Skvernelis paskelbė, kad kandidatuos, tai šita žinia perėjo

per visą Estiją. Ministras pirmininkas Lietuvos kandidatuoja į prezidentus, bet tai tik tiek, tikėtis analizės,

tai tikrai nėra“. Nepaisant pavienių naujienų, apie Lietuvos vidaus politiką Estijoje žinoma labai mažai

arba visai nieko: „šiaip tūlas estas, paklaustas apie vidinius dalykus, nieko neatsakytų, turbūt be

prezidentės net kitų lyderių neišvardintų“.

Ekonomikos vertinimas

Ekonominiai Lietuvos-Estijos ryšiai gana glaudūs, tad ir apie ekonomiką žinoma gana daug: „verslo

interesai susiję su Lietuva, be abejo, dėmesio skiria, apie verslą, tai „Verslo žinios“ tos pačios grupės

portalas ir laikraštis, ten tikrai daugiau apie Lietuvą ir apie Maximą, ir apie mokestinius pasikeitimus, ir

forumai vyksta“.

Bendrai Lietuvos ekonomika vertinama neutraliai, atkreipiamas dėmesys į pavienes detales: „grįžtant

prie atskirų detalių, gal planavimo kažkokios problemos, mokestinės, neskaidrumo daugiau, kad su

mokesčių inspekcija sudėtinga bendrauti, e-paslaugų mažiau, na tai kuria tokį, kad nelabai patogi šalis

ekonomiškai, ne tokia išsivysčiusi, nors kai kas – jau mitai. <...> jie [estai] taip ir mano, kad Lietuva

popierinė, biurokratinė“.

2.2. Eksportas

Estai apsipirkinėja parduotuvėse „Maxima“, kuriose prekiaujama ir lietuviškais produktais: „Maximos

yra. Maximose žmonių yra. O kadangi yra Maximos ir ten yra žmonių, tai aš manau, kad jie vis tiek pataiko

lietuviškų produktų pasiimti. Manyčiau, kad jie taip pakankamai palankiai priima“.

Dalis estų produktus renkasi pagal kainą, o ne pagal kilmės šalį – tai vienas iš būdų patekti į esto pirkinių

„krepšelį“: „dalis žmonių vis tiek renkasi pagal kainą. Jei bus pigesnis lietuviškas produktas – tai paims

lietuvišką. Bet abejoju, kad ieškotų būtent lietuviško“.

Iš maisto produktų bene geriausiai žinomas – „Džiugo sūris“: „Džiugo sūris“ yra ganėtinai žinomas.

„Džiugo sūris“ kažkiek įsiskverbia, tai „Džiugo sūrį“ esu girdėjusi ir sako, kad tikrai geras“.

Žinomas „Kakės Makės“ prekės ženklas, ypač – knygelės vaikams: „dabar Kakė Makė yra žinoma. Šitoj

vietoj ir estai žiūrėjo, kad gal dabar Kakė Makė labiau komercializuotas brandas nei jų Lotė. Arba bent

labai panašiai. Ir jie taip: „O, ir lietuviai jau kažką tokio turi“. Ir knygynuose tikrai yra nenukišta“.

22

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuva matoma kaip palanki šalis didelėms kompanijoms, tačiau mažiems verslams – ne: „verslininkai

jau atradę [Estiją]. <...> Yra daug dalykų, kuriuos čia lengviau daryti. Aišku, įstatymai keičiasi ir čia“, „čia

nėra tiek apribojimų, aš čia neprivalau atlyginimų mokėti. <...> Lietuvos verslo aplinka yra palanki didelėms

kompanijoms, bet saviems žmonėms – tai ne. Žmonės uždarė savo verslus, nes juos užpjovė mokesčiais,

užpjovė VMI“.

Nors kai kuriose srityse Lietuva matoma kaip palanki šalis investicijoms, estus neretai trikdo lietuvių

darbo kultūra, mentalitetas: „iš esmės tai reflektuoja, kaip estai žiūri. Gera rinka kai kuriuose dalykuose,

bet jiems yra neįprastų ar trikdančių veiksnių, Estijoje viskas yra skaidriau ir patogiau. Jis susideda iš

daugelio dalykų, žmogiško atvirumo, kad taip pasakė, taip ir bus. Lietuvoj mes neretai turime tikrinti,

patikrinti ir šimtu procentu žodžiu pasitikėti negali, o čia jau yra tas šiek tiek daugiau“.

Tarp verslininkų pastebimas stereotipas, kad Lietuvoje didelė korupcija: „yra stereotipinių dalykų, kur

apie korupciją, neorganizuotumą“.

Migracija

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad labai skiriasi Lietuvos ir Estijos darbo kultūra, dėl to estams Lietuva nėra

itin patraukli šalis dirbti samdomą darbą: „ir požiūris į darbuotoją, ir dėl to [Estijoje] nėra tokios trinties,

ir nėra tokio pono ir valdovo santykio, kaip Lietuvoj, tokio bajoriškumo galima užtikti, vertikalaus

bendravimo“.

Studijos ir mokslas

Į Lietuvą važiuojama studijuoti medicinos. Vienas pagrindinių motyvų – geras kokybės ir kainos santykis:

„nes medicina, pavyzdžiui, tai jau labai seniai pasirodę, kad ji labai stipri. Kad yra nebrangu“. Kiti Lietuvos

universitetai – nekonkurencingi, lyginant su Estijos universitetais: „Tartu universitetas pagal reitingus

stovi aukščiau už patį aukščiausią Lietuvos universitetą“.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Estijoje manoma, kad Lietuva gali pasiūlyti kompetentingų darbuotojų: „Lietuvos gamtinis išteklius yra

žmonės. Mūsų žmonės, talentai ir kai kurie bruožai ir savybės mūsų tautos, ką turim įgimto, yra privalumas.

<...> mes labiau adaptyvūs, mes galim reaguoti į situacijas spontaniškai. Ypač privalumas krizinėse

situacijose arba versluose, kurie pagal savo prigimtį besikeičiantys, nenuspėjami. <...> Adaptyvumas,

lankstumas, ambicingumas, kartais net gebėjimas svajoti didesnėmis dimensijomis, tik kartais pas mus

tomis svajonėmis ir baigiasi, o jie [estai] kažkaip padaro, mes tą turim. Mes talentinga nacija – lietuviai“.

23

Lietuvos asmenybių vertinimas

Bene geriausiai žinoma yra Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė: „mūsų prezidentė žinoma. Tikrai yra

žinoma“, „labai pagarbiai žiūrima į mūsų prezidentę, ne vieną ir ne dešimt kartų esu girdėjęs, kad jau mūsų

prezidentė tai pasaulinė“.

Iš sporto atstovų geriausiai žinomas lengvaatletis, disko metikas Virgilijus Alekna: „labai žinomas, labiau

už krepšininkus, Alekna, disko metikas, turbūt pats žinomiausias sportininkas. Aleknos nuolatinė kova su

Kanteriu yra iki legendinio lygio daėjusi, visada finaluose“. Iš krepšininkų – Arvydas Sabonis, Šarūnas

Jasikevičius: „Sabonį žino, <...> Jasikevičių irgi, tikriausiai, žino“.

Iš teatro režisierių žinomas Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas: „be abejo, yra kur žino amžiną

atilsį Nekrošių, Koršunovą“. Vyresnės kartos atstovai žino Čiurlionį: „šiaip tai vyresnės kartos žmonės yra

girdėję Čiurlionį“.

Iš verslo atstovų – Nerijus Numavičius: „verslo <...> ne kartą esu girdėjęs, kad turtingiausias žmogus

Baltijos šalyse, be abejo, yra „Maximos“ Numavičius. <...> rašoma, populiarioji žinia, nes pinigus patinka

skaičiuoti visiems, milijardas turto, peržengta riba, ko didžiausi turčiai nepasiekia, tai tą žino“.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Apie Lietuvos kultūrą žinoma nedaug: „jie nežino, nes realiai nėra susidūrę“. Siauruose sluoksniuose

žinoma apie džiazo atlikėjus: „džiazas žinomas, čia gal labiau specializuoti. Praktiškai kas savaitę turim“.

Sportas

Tie, kas domisi sportu, žino Lietuvos krepšininkus: „jeigu kažkas kažkuo domisi, tai aišku, kad yra girdėję

ten krepšinio, kad yra kitų. Sakykim, Tartu universiteto komandoj irgi yra lietuvis žaidžiantis“, „čia gerieji

ambasadoriai Lietuvos krepšinis, visi žino <...> pavardę [Donaldo] Kairio, kuris Estijos didžiausio Kalev klubo

<...> vyriausias treneris, pakėlė į kitą lygį, iš karto pradėjo tarptautinėse varžybose laimėti. Tai ta pavardė

skamba ir visur rašoma „lietuvį atsivežėm – iš karto timptelėjo estus į viršų““.

2.6. Turizmas

Apsilankę Lietuvoje estai lieka maloniai nustebę: „kai jie nuvažiuoja [į Lietuvą], pamato, jie iš tikrųjų

atranda, va čia yra geroji žinia. Dauguma estų aplankę arba pamatę grįžta nustebę maloniai, ir dažnai net

susižavėję, ypač Vilnius. Daug kas žino Nidą, pagal pomėgius kai kas ir Palangą žino“.

Potencialios turizmo sritys:

• SPA turizmas: „SPA turizmas, „recovering“ yra neišnaudota niša iš tikrųjų. Tas pats Druskininkai,

ledo arena, kur galima slidinėti žiemą-vasarą. Net liepos mėnesį stovi autobusiukai su estiškais

numeriais ir parašyta „Estijos slidinėjimo federacija“. Ta prasme, estų slidininkai vasarą važiuoja į

24

Druskininkus, nes tai vienintelis, kur vasarą gali treniruotis“, „estai vertina Palangą. Jie turi pajūrio

daugiau, bet pas mus vis tiek kitoks“.

• Vilnius: „Vilnius „butikai“, kavinytės, drąsesni formatai – labai patrauklūs ir jų čia daugiau nei

Taline. <...> Vilniuj nesvarbu, kuri diena, yra gatvelių, kur eilės stovi. <...> Vilniaus dvasia laimi prieš

Talino“.

Kalbant apie lankytinas vietas pasigendama didesnio lankytojų įtraukimo: „turizme mes turime

potencialo, mes turime, ką parodyti. Dar tokio reikia truputį įtraukiančio, kad būtų turistams. Animacijos

kažkokios daugiau. Nes jau tik į muziejų ateiti pasižiūrėti nebeįdomu“.

Ekspertai mano, jog Lietuvoje turizmo infrastruktūra išvystyta nepakankamai, ypač keliaujant

didesnėmis grupėmis: „man tenka važiuoti su didelėmis grupėmis, su 40 ir daugiau žmonių, tai, aišku,

labai aktualu pasidaro, kur ir kiek tualetų yra. Ir tai realiai labai sudėtinga su daug žmonių, nes daugelis

degalinių irgi turi 1-2. <...> Man šitoj vietoj gaunasi labai didelis kontrastas tarp to, ką vis tik estai jau

padarė. Jie sugeba vidury miško bio tualetą pastatyt“, „gerai, tas pats Vilnius. <...> Viešieji tualetai. <...>

Ar Vilnius, ar Kaunas, ar Klaipėda. Viešųjų tualetų kaip ir nėra“.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Kaip pagrindinį konkurentą ekspertai įvardina Helsinkį (Suomija): „mene labai didelė konkurencija su

Helsinkiu, iki ten davažiuoja žymiai daugiau parodų, žymiai daugiau koncertų, teatrų pasaulinio lygio

žvaigždžių <...>. Ką reiškia taliniečiui ar šiam estui Helsinkis – keltai vasarą greitieji per pusantros valandos,

o tie lėtieji dvi su puse valandos, patogiai sėdi, kavą geria, su vaikais išlipa ir jis Helsinkio centre, jis gauna

viską tenai. Tai čia yra konkurencija“.

Lyginant Lietuvą su Estija pastebima, kad estai moka geriau save pristatyti: „per trisdešimt sekundžių

apie Estiją gali pasakyti išskirtinumą – nuo paprasto žmogaus gatvėje sustabdyto iki prezidento, jie vis tiek

pasakys tą patį. Mes esam „e-Estonia, e-šalis, kuri investavo į e-paslaugas, ir turime dabar produktus toje

platformoje, tai yra e-balsavimas, e-rezidencija, e–receptai“ ir taip toliau. Estija nepastatė savo

išskirtinumo ant to, kas yra, ant Status quo, jie sukūrė nišą patys sau, sukūrė platformą, sukūrė produktą

išskirtinį, kuriuo bando užkariauti, ir pakankamai sėkmingai, visą pasaulį, ir tuo yra išskirtinė“.

Kelionių organizatoriai, siūlantys kelionę po Baltijos šalis, Lietuvą linkę „nuskriausti“: „kai agentūros

daro savaitės programą, jos labai mažai laiko skiria Lietuvai. Kai tradicinė yra Vilnius – Ryga – Talinas. Mes

Rygoj tris naktis būnam, o Vilniuj tik vieną. <...> dažnai Kaune net nestojam, ypač jei Vilniaus agentūros

daro. Vilnius – Klaipėda. Ir Kaune yra ką parodyti. Jei žmogus dirbantis agentūroje nemato vertės, ką ten

pažiūrėti – jis ir kitam neparodys“.

Labiausiai visas tris šalis vienijanti tema – geopolitinis saugumas: „pastaruoju metu tos grėsmės, iškilusi

geopolitinė tema, čia gal irgi dar viena bendrystė, gal nelabai jauki ir maloni, bet ta bendrystė dėl bendros

grėsmės iš Rytų <...>. NATO dalykai, propagandiniai dalykai, nes estai dar labiau gyvena fronto linijoje, tiek

daug rusakalbių, jie koncentruoti, Rygoj irgi daug, <...> tai tos įtampos, jos čia, ir geopolitinė situacija, ir

25

Trumpo, ir geopolitinė, ir NATO reikalai, ir Europos Sąjungos. Čia naujas diskursas, apie ką dažnai yra

diskutuojama. Tai čia daugumoje sutariama, mažai ginčų, daug bendrystės politinėj sferoj“.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Visų pirma, ekspertai siūlo patiems atsakyti į klausimą, kaip norime, kad Lietuva būtų žinoma. Išgryninti

sritis, o ne kalbėti apie viską po truputį: „surasti kampą, neiti plačiu frontu“, „mane stebina Lietuvos

nuolatinis blaškymasis – iš burbulo, iš lozungų padaryti „Drąsi šalis“, pritempti šūkiai, aplink kuriuos

bandoma lipdyti kažką. <...> Racionalios vizijos reikia palinkėti, prieš tai gerai apgalvoti, kad nebūtų, jog

lozungų pamėtom, į priekį reikia galvoti“.

Estijoje Lietuva turėtų save aktyviau reklamuoti: „su žinomumu Estijoj reikia dirbti visoms Lietuvos

institucijoms: vyriausybinėms, diplomatinėms, turizmo departamentas, nes Estijos turizmo departamentas

agresyviau reklamuoja, viešina savo paslaugas, savo šalį kaimyninėse šalyse“.

Pristatant Lietuvą reikia nebijoti pasijuokti iš savęs: „reklama apie G tašką tai nuskambėjo. Ir tai nebuvo

labai neigiamai. <...> Per tokį humorą ir sugebėjimą pasišaipyti iš savęs, aš manau, kad ant šito būtų

galima važiuoti. Matomumas buvo“.

Ekspertai pastebi, kad Lietuvos žinomumo didinimui užsienio šalyse reikėtų skirti didesnį finansavimą:

„šiemet mes iš Lietuvos savo projektui gavom labai mažą finansavimą, ambasada mūsų projektui išvis

negavo jokio finansavo. <...> Mes Vasario 16-osios negalėjome švęsti, mes 100-mečiui negavom jokios

paramos...“.

26

LATVIJA

Žinomumas Lietuva Latvijoje žinoma gerai, vertinama teigiamai kaip artima, draugiška kaimyninė šalis.

Stipriosios Lietuvos įvaizdžio dimensijos

Eksportas, gyventojai, turizmas

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio dimensijos

Migracija, kultūra

Potencialios pozicionavimo sritys / kryptys

Svarbu ne tiek kurti Lietuvos įvaizdį, kiek toliau siekti suartinti šalis:

• Įgyvendinti svarbius strateginius projektus (Rail Baltica, elektros tinklų sujungimas);

• Panaudoti egzistuojančius verslo ryšius (lietuvių įmonės kaip darbdaviai);

• Dar stiprinti informacijos apie turizmą Lietuvoje sklaidą.

Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Rytų Europa

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Spontaniškas, pirmas vertinimas yra teigiamas, kaip artimiausios kaimyninės šalies, su kuria sutariama ir kuri gerai žinoma: „tai visada kaip gerų kaimynų. Šiltos reakcijos”, „žinomumas, aišku, čia jokios problemos, ir dažnai pasisveikins, jeigu sužino, kad lietuvis”.

Lietuva latviams atrodo labai panaši į Latviją: „iš Latvijos mes atrodom kaip beveik iš Lietuvos, matydami progresą ir per tuos paskutinius metus ES, sakykim, ar po atstatymo nepriklausomybės... ir ekonomika, aišku, žmonių judėjimai, ir gyvenimo lygiai, ir viskas. <...> panašios problemos kamuoja ir Latviją, ta prasme, čia mes toje pačioje terpėje esam”.

Pagrindinis stereotipas ir vertinimas – kad Lietuvoje viskas yra geriau ir lietuviai geriau gyvena. Eksperto nuomone, toks lyginimasis yra kaimyninių šalių specifika, lyginamasi ne tik su Lietuva, bet ir su Estija: „visada neišvengsi ir palyginimo, ir nuomonės, kad pas mus gyventi geriau Lietuvoj ir pas mus viskas geriau ir mes geriau gyvenam, bet tai čia tarp kaimynų visada taip būna”; „vis tik mes trys Baltijos sesės ir viena sesė [Lietuva] yra didesnė pakankamai ženkliai, kita [Estija] – vyresnis brolis gal”.

Nepaisant dominuojančios teigiamos nuostatos, Lietuvos vertinimui šiokį tokį neigiamą atspalvį priduoda pastebimas lietuvių ekonominis efektyvumas, ekspansija į Latviją: „Jie [latviai] skaito, kad mes esam juos uzurpavę ekonomiškai, nes lietuviai labai daug yra ekonomikos šakų supirkę [taip pat ir kitų šalių investuotojai]. <...> Tai jie taip galvoja, kad šaunuoliai lietuviai, mokat valdyti”. Tačiau toks vertinimas nevirsta į priešiškumą asmeninėje plotmėje, neatsiliepia santykiams: „bet mano bendravime

27

tai niekaip nepersidavė į jokį neigiamumą, kad jūs, priešai visokie, su jumis čia nenorime kalbėt <...>. Aš apskritai su neigiama [nuostata] nesu susidūręs”.

Latvijos specifika yra skirtumas tarp latvių ir rusakalbių grupių. Teigiama, kad latviai žino apie Lietuvą ir domisi ja labiau nei rusakalbiai. Tolesnėje analizėje reikia atsižvelgti, kad ten atspindima daugiausia etninių latvių nuomonė: „aš išskirčiau, kad didesnis žinomumas ir dėmesys latvių tautybės asmenų negu, aišku, mažiau rusų tautybės asmenų, kadangi jie domisi šiek tiek į kitą pusę ir domisi kitais dalykais, kitom šalim“.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuvą latviai atskiria nuo Latvijos ir mato kaip labiau Rytų Europos šalį: „Latvija save mato Šiaurinės Europos regione, bet esu neretai girdėjęs siejant Lietuvą prie Lenkijos aplinkos, dėl kultūros, papročių, religijos ir istorijos, o tai jau būtų Centrinė Europa“.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Žiniasklaidoje nėra tikslingo Lietuvos pristatymo, bet pagrindiniai įvykiai būna atspindimi: „informacijos prasme, tai pagrindiniai įvykiai ar kokie svarbesni epizodai atsispindi visada žiniasklaidoje”.

Kita vertus, teigiama, kad pačios Lietuvos nereikia pristatinėti, kaip būtų reikalinga tolimesnėse šalyse. Šiuo atveju, tiesiog vyksta natūralūs kultūriniai ryšiai: „čia ypatingai tą šalį [Lietuvą] pristatinėti nereikia, nes čia nėra to, žinot.... Čia jie jau ne tai, kad „kas Lietuva?“, jau čia vietinė publika ir laukia kažkokio fizinio produkto, konkretaus, kur jie visada nueis ir į parodą, ir spektaklį, ir koncertą”.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Oficialusis vertinimas yra teigiamas, kaip sąjungininkų, turinčių tuos pačius interesus ir politikos kryptis ir glaudžiai bendradarbiaujančių tarpusavyje: „vertinant tokiu bendresniu kampu, tai visas vertinimas susideda į tai, kad mes esam sąjungininkai, ne tik tai, kad bendraminčiai tiek savo užsienio, tiek saugumo, užsienio politikoje. <...> mūsų bendrom vertybėm grįsta užsienio politika”.

Ekspertai teigia, kad Lietuvos griežta pozicija Rusijos atžvilgiu paprastų žmonių (latvių) vertinama teigiamai, tačiau ir „oficialiu” požiūriu nesulaukia neigiamų vertinimų: „[Rusijos kontekste] nėra, kad galvotų, kad per daug draskotės. Atvirkščiai – šaunuoliai, nors pakovojat. Kad tenai priskaldot malkų, nesąmonių pridarot, taip nėra, negirdėjau, nevyrauja”, „mūsų... specifinė pozicija, gal jų biškį lankstesnė, kiti išskaičiavimai, bet esmė... gal formos skiriasi, bet esmė ir bendra pozicija, pamatinės vertybės vis tiek tos pačios, <...> palaikymas vis tiek praktiškai yra”.

Vidaus politikos vertinimas

Vidaus politika nėra labai domimasi, bet svarbiausi įvykiai yra nušviečiami ir žinomi, ji vertinama neutraliai: „bendrais bruožais, sakykim, mes turbūt ypatingai nesidomim… aišku, savaime, kertiniai įvykiai, sakykim, įvairūs rinkimai, ypatingai prezidento ar parlamento, tai aišku, domimasi. <…> Ekonominiai kokie

28

dalykai ar atsirandančios investicijos – šitas pažymima”, „negaliu išskirti kažkokių ypatingų, specifinių, negatyvių vertinimų”.

Verslo kontekste ekspertas atsiliepia apie ministerijų požiūrį, kad jis yra teigiamas Lietuvos kolegų atžvilgiu: „Latvijos politikai, įvairūs tarnautojai ar ministrai, aišku, labai gerai atsiliepia apie Lietuvos kolegas, tokius profesionalius. <...> daug bendravom ir dabar bendraujam su Lietuvos, latvių veterinarijos tarnybom, tai jie žiauriai faini, vienas apie kitą labai pagarbiai ir labai iš profesionalios pusės gyrė, matosi, tikrai labai draugauja”.

Ekonomikos vertinimas

Abu ekspertai pabrėžė Latvijoje egzistuojantį vertinimą, kad Lietuvos ekonomika yra stipresnė, lietuviai gyvena geriau: „ne vienas, ne du ir ne trys man pasakojo, kad jie galvojo, kad Lietuva ekonomiškai vystosi stipriau, greičiau. Vilnius, dangoraižiai, jie, kai atvažiuoja, pamato tie dangoraižiai auga, sako: „močno Vilnius“, toks galingas, tipo. Rygoj tų dangoraižių nėra, jie eina tokiu skandinavišku keliu <...>. Tas, kad vystosi Lietuva geriau už juos, jie irgi taip kažkaip stereotipiškai galvoja. Dar pasikartojant, žodžiu, ekonomiškai tokie ekspansyvūs lietuviai”.

Tokį vertinimą labiausiai lemia ne objektyvūs ekonominiai rodikliai, o tai, kad Latvijoje yra labai daug Lietuvos investicijų, bei polinkis lyginti save su kaimynais: „visada kaip geresnį pavyzdį mato. <...> visi supranta, kad mūsų rodikliai, kokie tik paimsi, ekonominiai ar kažkokie, yra tikrai panašūs, kai kuriais atvejais ir latvių yra geresni rodikliai ekonominio vystymosi ir viso kito, bet vis tik nuomonė tokia, kurią, matyt, formuoja daugiau požiūris, kad šalia viskas geriau. Ir mūsų aktyvumas, verslo struktūra, aišku, tą įspūdį sustiprina”.

2.2. Eksportas

Latvijoje yra daug žinomų lietuviškų prekės ženklų įvairiuose ūkio sektoriuose, tiek plataus vartojimo, tiek specializuotuose, ir būtų sunku juos visus išvardinti: „Latvijai esam prekybos partneris numeris vienas”, „mes, pavyzdžiui, šeimininkai paukštyno, tai kiaušiniai latviški, bet pinigai mūsų. Rokiškio sūris... maisto produktai, aišku, viskas tvarkoj, žinomi. Chemijos, naftos produktai, aišku. Novaturas viena didžiausių, didelę apsigriebęs turizmo dalį, žinomas. Apranga irgi. Kompanija Sanitex – ji viskuo prekiauja, bet ji čia viską užgrobus”.

Latvijoje lietuviškos prekės, jų kokybė vertinamos gerai, nėra atmetamos: „prekes, apibendrintai sakyčiau, kad vertina gerai, kokybiškai”. Kita vertus, teigiama, kad vertinti prekes kaip lietuviškas ar latviškas sunku, nes lietuvių ir latvių pramonės yra smarkiai persipynusios: „mes superkam labai daug latviško pieno, pavyzdžiui, kaip ir latviai lietuviško. Čia priklauso nuo konjunktūros tuo momentu. Kaip ir kokios kiaulienos. Čia pas mus viskas tiek persipynę, kad tie standartai vertinimo biškį kitokie”.

Paslaugų sektoriuje taip pat aktyviai veikia lietuviai – minėtas turizmo sektorius (Novaturas), būsto administravimo įmonės, didmeninės prekybos kompanija „Sanitex”, plečianti logistikos paslaugas: „Rygoje gyvenamojo būsto administravimo praktiškai viską paėmusios lietuviškos kampanijos. Paslaugos... jie tiesiog nupirko viską ir administruoja pastatus. Pusė Rygos praktiškai, aš manau, kad Latvijoje ir giliau”, „Sanitexas tokia kaip distribucijos paslaugų įmonė, tai jie ją žino, nes jie ten irgi yra

29

atsirėžę didelę rinkos dalį, <...> jie dabar plečia sandėlių ir temperatūrinių sandėlių ūkį, tai dalinai logistikos verslas yra”.

Iš konkrečių ūkio sričių, Lietuva ypač siejama su žemės ūkio sektoriumi: „agro [sektorius] sieja, nes ten lietuviai aktyviai dirba, mes dirbam. <...> Dirba ir kiti, Agro koncernas dirba, dirba Litagra, dirba Liteksas, žodžiu, yra eilė įmonių, kurie dirba, tai agro labai stipriai jie žino”. Tačiau iš anksčiau aptartų pavyzdžių matyti, kad lietuviai aktyviai veikia daugelyje sričių.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuva investicijoms iš Latvijos atrodo patraukli, investicinės sąlygos vertinamos kaip labai panašios abiejose šalyse, todėl investicijoms pirmiausia natūraliai gręžiamasi į kaimynus: „tiek lietuviams, tiek ir latviams jos [investicinės sąlygos] priimtinos, kadangi jos panašios, ir pati verslo kultūra, ir mentalitetas, ir visa kita vis tiek panašūs. <...> Kai visada pirmu numeriu daro biznį, tai kur eiti? Pas kaimynus reikia pradžioj“.

Tačiau latvių norą investuoti Lietuvoje kiek menkina nuomonė, kad lietuviai šioje srityje yra stipresni: „jiems [Lietuva] atrodo patraukli, bet jiems atrodo, kad mes esam stipresni už juos, ir kad Lietuva daugiau ir pasmerkta investuoti, o Latvija atvirkščiai”.

Kita vertus, objektyviai investicijos į Lietuvą nėra mažos, taigi yra investuojama: „mes daugiau investavę ant šimto milijonų. Nu tai čia daugmaž atitinka bendrą ekonominį galingumą. Tai visi, kas nori, ypatingai jeigu dar yra kokia niša, tai ir bando”.

Migracija

Latviai nėra itin susidomėję gyvenimo galimybėmis Lietuvoje. Jaunimas pirma bando įsitvirtinti sostinėje Rygoje, jam gali trūkti pasitikėjimo savimi bandyti įsitvirtinti Lietuvoje: „ar taip važiuotų [ne kaip turistai], tai sunku pasakyt. <...> jeigu Latvijos jaunimas nori nuveikt kažką tokio protingo, tai jie iš pradžių bandys, aišku, Rygoj, o Rygoj tų galimybių yra, tikrai yra. Kad Lietuvoj kažkas klausinėtų, tai nesusidūrėm. Jie tiesiog nepasitiki savo jėgom, jie galvoja, kad jie per maži, čia jau mes per stiprūs”.

Teigia, kad yra važinėjančių darbui į Lietuvą, kai žmonės praleidžia čia nepilną savaitę, bet nepersikrausto nuolatiniam gyvenimui: „kas turi biznį, tas taip, aišku, daro [važinėja]. Čia šalia. Čia nieko naujo. Tiesiog nepervažinėja su viskuo, dalis pervažiuoja, kaip sakoma, normaliai, dalis važinėjančių yra“.

Tačiau Lietuva negali pritraukti latvių kaip nuolatinės imigracijos šalis, nes šalys per daug panašios: „pastoviam gyvenimui, kaip mes važiuojam į Norvegiją ar Angliją, jie čia taip nesikrausto, aišku savaime. Čia yra kitos kryptys. <...> aš manau, kad panašiai galima rasti ir čia, ir ten“.

Studijos ir mokslas

Studijos Lietuvoje latviams taip pat nėra stiprus traukos aspektas, nes abiejų šalių studijų lygmuo yra panašus, latviai turi pakankamai galimybių savo šalyje: „panaši aukštojo mokslo struktūra, tik čia [Latvijoje] žymiai daugiau aukštųjų mokyklų <...>. Ta prasme, jiems čia tiesiog neverta <...> Šiaip čia mes

30

šalia, ir mūsų aukštos mokyklos, ir lygis panašus. Sunku tikrai sakyti, kad mūsų studentų labai dideli kažkokie apsikeitimai”.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Lietuviai vertinami labai teigiamai, kaip giminingi latviams: „giminingi žmonės, tikrai su simpatija ir šiltai, jokios atmetimo reakcijos nėra”.

Būdo bruožų atžvilgiu lietuviai vertinami kaip darbštūs ir verslūs, aukštos kultūros, sąžiningi žmonės: „skaito, kad labai aktyvūs ir labai darbštūs lietuviai yra. Ir verslūs, už tai jie ir geriau gyvena, už tai Latvijoje čia tiek jų matosi. Ir produkcijos, ir investicijų, ir taip toliau. Be piktumo, šiltai ir pakankamai broliškai tikrai”, „jie yra labai maloniai nustebę, kad lietuvių darbo kokybė ir apskritai kultūra yra tokia aukšta, ir mes sąžiningi, ir laikomės žodžio, ir kad mes neapgaudinėjam, kad mes ką sakom, tą darom. Žodžiu, ir apie mus jie gerai galvoja, ir mes apie juos gerai galvojam”.

Vieno eksperto nuomone, lietuvių vertinimą lemia jų palyginimas su rusais, kurių Latvijoje yra didelė dalis – rusai verslumo atžvilgiu vertinami geriau nei latviai, o lietuviai vertinami geriau ir už tuos, ir už tuos: „pas juos turbūt yra tokie stereotipai vidiniai, kadangi Latvijoj yra nemažai rusų. Rusai pačių latvių yra laikomi labai kvalifikuoti, labai geri pardavėjai, labai logiški ir racionalūs <...> Latviai gal labiau blaškosi, gal labiau neturi tokio tęstinumo. O jūs, sako, geriau ir už tuos, ir už tuos, nes esat ir logiški, ir gerai mąstot, ir esat žodžio žmonės, ir tikrai kultūrai teikiat didelį dėmesį: bendravimo kultūrai, elgesio kultūrai”.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Abu ekspertai kaip gerai žinomą Lietuvos asmenybę nurodė prezidentę Dalią Grybauskaitę; teigia, kad latviams imponuoja jos griežtumas; prie teigiamo vertinimo prisideda tai, kad ji primena buvusią Latvijos prezidentę : „žino Grybauskaitę. <...> Grybauskaitė nereali, tokia kieta. <...> Labai teigiamai [vertina], kaip tokią stiprią, žodžio žmogus, tvirta ranka, tipo, gal mums reikėtų, kovoja už Lietuvą, įvaizdis geras”, <...> jiem ta nostalgija su Vike-Freiberga turbūt, nes ten buvo labai aiški [asmenybė]“.

Žinomi lietuvių krepšininkai: „krepšininkai [žinomi]: Jasikevičius, Saboniai visi, Chomičiai – ir sena karta, ir jauna, ir Ilgauskas, žodžiu, krepšininkai žinomi gerai“.

Taip pat žinomos kai kurios kultūros asmenybės: „meno, teatro atstovai turbūt žinomi, bet turbūt tos senesnės kartos. Nu, aišku, mūsų, be abejo, grandai tokie kaip Nekrošius ar Koršunovas, šitie, aišku, žinomi“.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Tarp Latvijos ir Lietuvos egzistuoja glaudūs kultūriniai ryšiai: Latvijoje vyksta daug Lietuvai skirtų renginių, rodomos parodos, filmų pristatymai, operos, koncertai. Jie organizuojami ir ambasados, ir kitų organizacijų: „be abejonės, mes [ambasada] kiek galim, tiek mes pristatinėjam, bet tai mūsų pristatymas,

31

žinot, apsiriboja tokiais kultūriniais projektais, parodų, koncertų pristatymais, bet čia ne tik ambasada, mes patys net nesukontroliuojam... <...> viskas vyksta, žinot, labai natūraliai ir gražiai, mes tik spėjam sekti ir nesistengiam koordinuoti, nes įvairiuose miestuose. <...> Nepaprastai glaudūs kultūriniai ryšiai”. Taip pat vykdoma daug bendrų meno projektų: „labai daug bendrų projektų daro. Ir jie daromi ne tai, kad Lietuvoj, Latvijoj, bet jie visi varo dar ir platyn. Ir dar estus pasiima. <...> Šitas bendradarbiavimas tai labai [stiprus]”.

Latvijoje geriau žinomos kelios Lietuvos kultūros ir meno sritys:

• Teatras, nors šiuo atžvilgiu ekspertų nuomonės nesutapo. Pagal vieną, teatras yra Latvijoje geriausiai žinoma Lietuvos meno sritis: „teatras [žinomas]. Ne tik teatras, bet ir operos ir baleto [teatrai] <...> žino tokias ryškiausias žvaigždes”. Kito eksperto nuomone, lietuvių teatras nėra toks žinomas, nes jį nukonkuruoja rusų teatrai, kurie nesusiduria su kalbos barjeru: „lietuviško [teatro], aš manau, jie nežino, bet jie yra šiek tiek išlepinti, turi tą tikrai gerą pasiūlą iš rusų. <...> spėju, kad čia pagrindinis yra kalbos barjeras, atvažiuoja rusai, tai jie visi supranta rusiškai, o lietuvių ką tada turi... versti”.

• Siauresnės sritys, kuriomis domisi mažesnis ratas žmonių, pvz., kinas, dailė. Taip pat vykdoma daug bendrų kultūros ir meno projektų: „čia, žinot, čia jau einama į segmentus, kur čia jau mėgėjams. Ir gali kiekvienas atrasti savo“.

• Abu ekspertai išskyrė vasaros muzikos festivalius, kurie ypač populiarūs Latvijoje ir taip pat pritraukia ir latvius į Lietuvą: „labai žinomi tie, kur būna festivaliai kažkokie čia Lietuvoj, kur ten... savaitgaliais kažkur tai vasarą. Tai labai daug latvių privažiuoja. <…> Tai čia jaunimas žino vieni kitus puikiai”, „sunkiai [konkuruoti su latviškais festivaliais], bet siūlyt reikėtų, nes faktas, kad kultūra ėjimo į festivalius muzikos, pas juos yra“.

Sportas

Latvijoje vienareikšmiškai geriausiai žinomas ir vertinamas Lietuvos krepšinis, o kitos sporto šakos žinomos mažai: „krepšinį, aišku, visi žino. Ir pavardėm, ir vardais daug ką žino, bet be krepšinio tai labai nedaug turi. Be krepšinio tai ne kažką. <...> sunkiaatlečiai, jie irgi žino lietuvius, ar boksininkai, bet viešai tai labai nedaug, tik krepšinį”.

Taip pat išsakyta nuomonė, kad sporto srityje lietuvius ir latvius jungia panašios sportinės nesėkmės: „mes dar žinom jų ledų ritulį nesėkmingą, tokį pat tragišką futbolą. Čia mus jungia labai stipriai. Mes esam pačiam dugne tarp afrikiečių. Va čia tai pasišaipom viens iš kito”.

2.6. Turizmas

Latviai noriai važiuoja į Lietuvą, turizmo iš Latvijos į Lietuvą apimtys vis dar auga: „mes visą laiką turime augimą ir 2017 m. mes turėjom net 17 procentų, man atrodo, augimą atvykstamojo turistų skaičiaus į Lietuvą, praeitais metais mūsų rodiklis šeši procentai augimas”, „jie labai nori važiuot, keliaut čia. <...> Klausinėja: o kaip ten į Nidą, kaip davažiuot iki to, delfinariumas, kažkoks dinozaurų parkas, aš pats dar nežinojau, o jie pradėjo manęs klausinėt, ten yra prie Kretingos. Žodžiu, labai jie mėgsta važiuot į Lietuvą”.

32

Lietuvoje latvių turistus domina ar galėtų dominti:

• didieji miestai: „Vilnius, Kaunas netgi, sakyčiau, Kauną kažkodėl labiau pamyli negu Vilnių. Linkę važiuot net savaitgaliams”;

• Lietuvos pajūris, nors nuomonės išsiskyrė – viena vertus, patys latviai turi kelis kartus daugiau pajūrio, kita vertus, Lietuvos pajūris yra kitoks, „tikresnis”, nes yra ne prie įlankos: „jie turi, vis tik reikia pripažinti, turbūt tris – keturis kartus daugiau pajūrio juostos negu mes, tai vis tiktai mes esame užplūdę“, „jie, visų pirma, galvoja, kad pas mus jūra kitokia, nes pas juos yra įlanka, ir čia labai svarbus momentas. Jie mano, kad tik Lietuvoj gali pabūt prie tikros jūros, kur realiai bangos, vanduo sūrus, nes pas juos ten Dauguva įteka į tą įlanką ir vanduo net nesūrus. Ir jie labai mielai važiuoja ir į Palangą, ir į Šventąją, ir į Nidą”;

• SPA kurortai: „dabar labai išplitęs, populiarus gydomasis turizmas. Puikiausiai Druskininkai, Birštonas, Palanga, Anykščiai. <...> Kažkaip [šiuo atžvilgiu] mūsų geresnė yra kokybė ir kaina, ir pasiūla vis tik žymiai geresnė”;

• kiti turistiniai objektai, kokių nėra Latvijoje: „turbūt jiems yra lankytinų vietų vis daugiau Lietuvoj. Jeigu jie, pavyzdžiui, važiuoja, tai jiems toks traukos centras ne vienas yra – delfinariumas, Latvijoj nėra tokio. <...> Tai jie važiuoja, paskui plius užvažiuoja dar į kelias vietas, barą vieną kitą, žodžiu, yra tokių unikalių taškų, kurių nėra Latvijoj. Ir tas irgi juos labai traukia“;

• iš kitų veiklų ar objektų Lietuvoje paminėtas kalnų slidinėjimas; pasaulinio lygmens muzikos žvaigždžių koncertai; kaimo turizmas. Iš edukacinio turizmo paminėtas alaus kelias ir dvarų kelias: „kaimo turizmas, dvarų naujų kultūra atsiradusi – labai populiari tarp latvių“, „Biržų alaus kelias būtų visiem labai įdomus. <...> Pas mus tie dvarai, pavyzdžiui, visai neišsunkta tema, kiek pas mus tų dvarų, šimtai. Važiuoti per dvarus, juos žymėti, rinkti”;

• galėtų būti įdomi Lietuvos istorija, nes skiriasi nuo Latvijos: „latviai visada gyveno kitoj istorinėj plotmėj: ten buvo kryžiuočiai, paskui švedai, paskui vėl vokiečiai. <...> Tai jie, pavyzdžiui, nežino, kad čia visai šalia šalis, kuri visai kitoj politinėj plotmėj gyvavo. Kad čia buvo lietuvių-lenkų [valstybė], kad buvo didžiausia kažkada Europoj, čia mūsų karaliai, jie to viso neturi. <...> aš manau, tas istorinis momentas būtų jiem labai įdomus”;

• galėtų sudominti lietuviškos etnografinės tradicijos ir tradicinė muzika: „prie jų [dvarų] pririšti kažkokius tai ar festivalius muzikos, jie tokie labai melodingi, tie latviai, jie tokie muzikalūs gana. <...> pas juos yra Lygo, tai yra Joninės mūsų, ilgiausia diena, tai jiem yra daug svarbesnė šventė už Kalėdas ir Lygos yra mirtinas reikalas, tenai yra išeiginės dienos, raudonos kalendoriuj. <...> Dėl to sakau, kad jiems bus ir čia įdomios tradicijos, nes jie savo Lygo, pavyzdžiui, tradiciją be proto išpuoselėję yra”;

• nebuvo pastebėtas ypatingas Lietuvos gamtos vertinimas latvių akimis, tik trumpai paminėta, kad Lietuva latviams atrodo „graži”; greičiausiai tai lemia šalių panašumas. Pvz., ežerai paminėti kaip galimai turintis potencialą gamtos ir turizmo objektas, bet tik užklausus apie tai tyrėjos: „kažkaip apie ežerus niekas nekalbėjo, neteko girdėti. Aš manau, kad ežerai vystytina tema”. Teigiama, kad aktyvus turizmas baidarėmis ir pan. latvius domina mažiau: „aš čia nematau tokio

33

aktyvumo kaip pas mus <...>. Latviai kažkaip čia nejaučia, nors upių prasme ir galimybių prasme netgi čia yra geriau”.

Turizmo Lietuvoje privalumai latviams yra labai artimas atstumas, geras kainos ir kokybės santykis, didelė turizmo pasiūla: „labai patrauklu, kad šalia, čia pat. Sėdai ir per savaitgalį gali pakeliaut kitoj šaly”, „mūsų kainos geros, mūsų paslaugų kokybė gera. Mūsų pasiūla labai gera. Už tai aš ir sakau, kada darom pristatymą, tai nesutalpinam visų norinčių turistinių firmų agentūrų atstovų”.

Įprastas kelionių formatas yra vienos ar dviejų dienų kelionė autobusu ar automobiliu; pastebėtas atsirandantis naujas formatas – aplankyti Lietuvą pakeliui į Lenkiją: „kaimo turizmas, dvarai, miestai atskiri. Vilnius, Kaunas ar Šiauliai, kas yra pasienyje. Tai toksai tradicinis atvažiavimas vienos dienos autobusu“, „dabar, pastebėjau, toks trendas atsiranda, jie nori iki Lenkijos pavažiuot. Nes Lenkijoj tokie didesni miestai, visos tos Krokuvos, Varšuvos ir pakeliui – dieną-dvi Lietuvoj. Toks dar formatas skinasi kelią lygtai, bet irgi gali būt įdomus“.

Nesutapo ekspertų nuomonės dėl informacijos apie Lietuvos turizmą pateikimo. Nors ambasados atstovas paminėjo, kad yra rengiami periodiški Lietuvos turizmo pristatymai ir dalyvaujama Rygoje vykstančioje turizmo parodoje „Balttour“, kitam ekspertui atrodė, kad trūksta informacijos apie Lietuvos turizmą, Lietuva nesireklamuoja taip aktyviai, kaip latviai Lietuvoje: „neužtenka [informacijos], nes jie klausinėja, jie patys gūglinasi, patys ieško <...>. Apie Lietuvą nesu matęs, kad Latvijoj kažkas būtų. Atvykit, Palanga jūsų laukia, ten gintarinis pajūris, kažką, ar ten delfinariumas plius Nida, kažkaip nėra”.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Regione Lietuva konkuruoja kaip turizmo ir verslo šalis su Estija, nuolat vyksta lyginimas(is) tarp trijų Baltijos šalių: „estai, aišku. Tai čia yra natūralu. Kaip ir mums turbūt. <...> visada lyginama, praktiškai lyginimas čia vyksta tarp trijų”.

Kaip Lietuvos konkurentės taip pat nurodytos Švedija ir Rusija. Rusijos tema per pokalbį nebuvo išplėtota, o Latvijos artumo su Švedija priežastys yra greitas susisiekimas keltais ir istoriniai ryšiai: „Švedija <...> labai geri partneriai. Švedija praktiškai vienintelė Europoj premijinė rinka, kuri yra atvira. Nes yra dar premijinės Šveicarija, Norvegija, bet jos uždaros. O Švedija yra atvira, ir nuo Latvijos labai arti. Ten per naktį visi konteineriai jau Stokholme. Ir švedam Latvija yra labai artima, tą aš esu girdėjęs, kiek bendraujam. Švedai skaito Latviją kaip vos ne seserinė valstybė. Ne Lietuvą, bet Latviją”.

Estų išskirtinumas, latvių akimis, kaip ir kitose šalyse, yra pozicionavimas per el. vyriausybę ir skaitmenines paslaugas: „čia dabar arkliukas yra tas, skaitmeninės tos, ta „digital visa“... jau čia estai visur, jie tikrai jau ant tiek prasimušę <...> ir ekonominėj veikloj, aš taip suprantu, biznio aplinka irgi, matyt, šiek tiek Estijoje geresnė ir įkurt kompaniją, kiek aš suprantu, vis tiktai faktiškai elektroniniu būdu yra gana greitai ir neskausmingai. Tai va šitas yra pabrėžiama“. Toks išskirtinumas svarbus, nes sukuria įspūdį, kad Estijoje dar geriau negu Lietuvoje, su Estija net neverta lygintis: „tada jau iš viso kalba, aišku savaime, kad jau lietuviai už mus geriau gyvena – latviai sako, o apie estus jau beveik ir nekalbam. Tie estai jau pavarė į priekį išvis”.

Vertinant atskiras dimensijas, Lietuva skiriasi nuo Estijos. Kai kurių atžvilgiu Lietuvos poziciją galima vertinti kaip stipresnę nei Estijos:

34

• Eksportas ir verslas – lietuviškų prekių ir verslo Latvijoje yra daugiau: „lietuviškos prekės ar estiškos prekės Latvijai? – tai lietuviškos, aišku. Nu mes esam vis tiek, kaip bebūtų... Mes matomesni, aišku, nes mes galingesni ekonomiškai, tai mes, aišku, čia be jokių abejonių pirmaujam“, „artimumo, kultūriškai artimesni esam ir mūsų, kaip verslo, yra daugiau Latvijoj”;

• Inovacijos – estai labiau imponuoja tuo atžvilgiu, kad paprastai pirmi priima inovatyvius sprendimus, gerinančius gyvenimo ir verslo aplinką: „estai yra greitesni ir pažangesni tokiuose sprendimuose kaip mokestinė politika, viešųjų paslaugų supaprastinimas, skaitmenizuoja daug“;

• Gyventojai – lietuviai latviams yra artimesni negu estai, dėl to lengvesnė ir komunikacija: „Lietuvis yra artimesnis. <...> Ir savo būdu, ir kalba, ir viskuo... nuo seno. [Dėl to] lengviau bendraut. <...> kadangi čia didžioji dauguma ir rusiškai gali kalbėti, o estai jau čia maždaug nekalba rusiškai, o mes nespjaunam, sakoma, tai mes iš karto ir esam biškį arčiau”, „<...> [estai] ir šaltesni, gal labiau truputį arogantiški. <...> O lietuviai šiaip iš savęs dideli, stiprūs, tiek metų, mes gi broliukai. Pas juos tas broliukai, tai ne pašiepiamas, jie normaliai tą sako, jiem normalu”. Dar vienas Latviją prie Lietuvos „priartinantis“ veiksnys – tai, kad nemažai latvių turi giminių Lietuvoje: „dar tas gaunasi truputį ryšys, kad jie pavažinėja pas gimines. O su Estija jie neturi giminių, nes estai turi gimines su suomiais”.

• Turizmas – latviai vyksta ir į Estiją, bet į Lietuvą daugiau: „aišku, renkasi [ir Estiją], kadangi vėlgi čia pasienis, bet nu gal daugiausia čia, žinot, Talino ir Pernu toks apvažiavimas į Saremą salos, tai yra pagrindiniai tokie topai. <...> mes vis tiek arčiau”, „pas mus [daugiau atvyksta], nes pas mus daugiau ir tų miestų, ir mes didesnė šalis”.

Atskirti Lietuvą nuo Latvijos būtų sunku, nes šalys yra labai panašios. Skirtumai galėtų būti charakteris, nes lietuviai laikomi aktyvesniais, arba tautinė sudėtis: „mūsų šaknys baltiškos yra bendros, mūsų mentalitetas yra panašus, mūsų istorija yra susipynusi glaudžiai, tai įžvelgti kažkokių specifinių dalykų... reikia tada giliai žiūrėti, gal kažkur tai ekonominio, fizinio aktyvumo prasme mes esam aktyvesni, bet, aišku, turim specifikos čia. Atsižvelgiant į Latvijos tautinę sudėti valstybės, tas iškart įneša tam tikrų kitų atspalvių, ypatingai turint omeny Rygą”.

Paklaustas apie Lietuvos pozicionavimo atskyrimą nuo Latvijos, kitas ekspertas siūlo mąstyti ne apie konkurenciją, o apie bendradarbiavimą, bendrą Baltijos šalių prisistatymą: „atvirai pasakius, tai globaliam pasaulyje mum vieniem, kaip ir visur, žinot... <...> aš manau, kad vis tiktai šiam pasaulyje mes turim kooperuotis bendrai, [nes] mes esam per maži. <...> Bet kokiu atveju, kaip koks turizmo „destination“, ar kaip čia pasakius, tai ir prieš didelius žaidėjus, tai tik kaip regioną. Tikrai dėl mūsų vienų japonas nevažiuoja ir kinas”.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Kadangi Latvija išsiskiria joje veikiančių Lietuvos įmonių gausa, neišvengiamai Lietuvos įvaizdis susijęs su tų įmonių veikla:

• Iš vienos pusės, Lietuvos įvaizdis priklauso nuo Latvijoje veikiančių lietuvių įmonės socialinės atsakomybės; tačiau ekspertas negalėjo nurodyti, kaip tai tikslingai panaudoti šalies įvaizdžiui

35

gerinti: „labai dideli ambasadoriai tie, kas investavę Latvijoj <...>. Tai labai daug priklauso, kaip tos įmonės reprezentuoja, nes čia tada jau reprezentuoja save ne tik žodžiais ar reklaminiu klipu, bet realiu gyvenimu“.

• Iš kitos pusės, toms įmonėms reikalingas didesnis Lietuvos žinomumas, kuris sukurtų teigiamą informacinį foną verslui ir padėtų pritraukti darbuotojus: „jei į mūsų [verslo] interesus suvesti, mums labai svarbu, kad apskritai apie Lietuvą būtų kuo geresnės nuomonės, tas tiesiog informavimas, informacijos sklaida. Jis jau formuotų tam tikrą žinomumą. <...> Kuo daugiau žmonių apie Lietuvą galvos gerai, tuo ir Lietuvos investuotojams, faktas, kad bus lengviau darbuotojų susirasti ir jų neprarasti“.

Skirtingai nuo tolimesnių šalių, Latvijoje iš esmės nebereikia kurti Lietuvos kaip šalies įvaizdžio; ekspertai daugiausia kalbėjo apie dar didesnį šalių suartinimą, dar didesnį žinomumą:

• Teigiama, kad tolesniam šalių suartinimui ir jų žinomumo didinimui reikalinga ne tiek įvaizdžio komunikacija, kiek realūs strateginiai projektai, pvz., Rail Baltica, elektros tinklų sinchronizacija ir atsijungimas nuo Rusijos tinklų: „Kas mus suartins su visais, su viskuo ir sutvirtins ir žinomumą padidins, tai Rail Baltica projektas. Kur yra lenkai, trys Baltijos valstybės ir Suomija jungiasi. <...> Brangūs, labai svarbūs strateginiai [projektai], bet jeigu juos mes darom, mes žinomi, mes kartu, mus žino, bendradarbiavimas efektyvus ir panašiai. Štai ko reikia“.

• Lietuvą ir Latviją padėtų suartinti, jei Lietuvoje ir Latvijoje būtų galima matyti viena kitos televizijos kanalus; tai paskatintų žinių apie kitą šalį sklaidą, kalbų mokymąsi: „jeigu matai viens kito televiziją ir jeigu gerai padaryt, tai iš karto mes vienam tinkle esam praktiškai ir, aišku savaime, kalbų mokymasis bendras, ir vasaros kalbų stovyklos“.

• Iš ambasados pozicijų išreikštas pageidavimas gauti daugiau finansavimo atliekamam Lietuvos pristatymo darbui, turėti atskirą kultūros atašė poziciją: „viskas susiveda į finansavimą. Jeigu būtų daugiau pinigų, tai mes čia daugiau projektų padarytume ir daugiau gal atvežtume kažko ir kažką parodytume <...>. Ir čia mūsų vaidmens, na kaip, tokių koordinuojančio gal kažkiek tiek... nei mes turim kultūros atašė, nei kažką“.

• Iš konkrečių komunikacijos pasiūlymų minėtas specialių Lietuvą pristatančių renginių, pvz., Lietuvos dienų, organizavimas. Paminėta pora šiuo metu jau vykdomų šalims suartinti skirtų priemonių – bendri baltų apdovanojimai, baltų vienybės dienų šventimas: „Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijų įsteigti baltų apdovanojimai, kurie skiriami kasmet bendros žiuri komisijos už pasiekimus, mūsų šalių atstovų įvairiose, reiškia, filologų, istorikų, politologijos srityse, ir panašiai. Pernai buvo pirmas toks apdovanojimas. <...> Kitą turim projektą – baltų vienybės dienų šventimą kiekvienais metais“.

36

LENKIJA

Žinomumas Lietuva Lenkijoje yra gerai žinoma šalis, tačiau vertinimas yra daugiau

neigiamas nei teigiamas.

Stipriosios Lietuvos

įvaizdžio dimensijos Gyventojai (kompetentingi darbuotojai)

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Vidaus ir užsienio politika (ypač – lietuvių – Lietuvos lenkų santykis)

Potencialios pozicionavimo

sritys / kryptys Lietuvą reikėtų pristatyti kaip šalį, patrauklią lėtajam turizmui, bet galinčią pasiūlyti ir platų aktyvių pramogų pasirinkimą.

Regionas, kuriam

priskiriama Lietuva Rytų Europa

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Lietuva, kaip kaimyninė šalis, yra gana neblogai žinoma Lenkijoje, nors tikrai ne visi lenkai yra lankęsi

Lietuvoje: „Lietuva, kadangi kaimyninė šalis, tai yra pakankamai žinoma, nors nesakyčiau, kad labai didelė

dalis žmonių yra apsilankę ir pačioj Lietuvoj“.

Nemažai lenkų mano, kad Lietuvoje lenkai yra „skriaudžiami“: „pasakyčiau, kad 90 proc. sutiktų žmonių

pirmas dalykas, kurį jie pasakys, tai kad lenkai yra skriaudžiami Vilniuje“. Minimos šios pagrindinės lenkų

teisių Lietuvoje pažeidimo sritys:

• Diskusija dėl lenkiškų mokyklų ir pamokų valstybine kalba: „dažniausia tai, kad kažkur

žiniasklaidoj išgirdę, kad kažkas skriaudžia, kažkas su mokykla, bet jau kaip ir aprimusi ta situacija,

čia kažkaip prieš porą metų buvo gilesnė tokia krizė“;

• Dėl pavardžių rašymo: „apie sąlygas mokymo ir kad pavardes galėtų rašyti ir t. t. Toks yra

pagrindinis dalykas apie Lietuvą, ką išvis žino žmonės. Reiškiasi, kad iš tos negeros pusės pirmas

dalykas, ką jie pasakys“.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuva priskiriama Rytų Europai: „didelė dalis, sakykim, maišo su ta Rytų, Rusijos bloku. Tai yra Baltijos

šalys, jau kas labiau žino, gaudosi, taip. O kiti – labiau Rytų, Rytų Rusija tiesiog“. Manoma, kad Lietuva

dar neatsigavusi po sovietmečio: „jeigu ir verslininkai, tai jie tada laiko tokia Rytų šalimi. Tokia, kur

neatsigavus po sovietmečio“.

37

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Lenkijos gyventojų nuomonės apie Lietuvą pagrindinė formuotoja – žiniasklaida: „kas buvę Lietuvoje, tai

puikiai žino, kokia situacija, kaip šalis gyvuoja ir panašiai. Kas nebuvę, tai, aišku, yra prisiklausę iš

žiniasklaidos geresnių, blogesnių naujienų“.

Lenkijos gyventojų nuomonę apie Lietuvą šiek tiek formuoja ir Lietuvos lenkų bendruomenė, kuri, kaip

jau minėta anksčiau, yra nepatenkinta Lietuvos lenkų situacija: „iš tikrųjų ta bendruomenė lenkų

neigiamai kažkaip įtakoja tą visą situaciją“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Lietuvos užsienio politika Lenkijoje nėra labai domimasi. Aktualiausias klausimas – Lietuvos lenkų ir

lietuvių santykiai: „<...> į santykius tarp Vilniaus lenkų. Kur vieninteliai dalykai, kuriuos būtų galima išgirsti

apie užsienio politiką, tai tokie tiesiog. Užsienio reikalų ministrai kalbasi apie tai ir apie tai“.

Vidaus politikos vertinimas

Susidomėjimas Lietuvos vidaus politika, taip pat kaip ir užsienio politika, nėra itin jaučiamas: „lenkai

tikrai domisi labai politika, bet savo vidaus politika, o už Lenkijos ribų krenta tas per kokį 80 proc.

susidomėjimas. <...> sakykim, Lietuva, nu, kas politikoj reiškiasi, tai domisi ir žino tikrai ir prezidentą, ir kas

valdžioje, bet kad labai jau taip domėtųsi, tai nepasakyčiau“. Vieno iš pašnekovų nuomone, jaučiamas

šiek tiek negatyvus požiūris: „kad ten dar komunistai, kaip sakant, valdo. <...> Labiau, kad žemesnės

kastos šalis politiniu atžvilgiu. Taip yra vertinama“.

Ekonomikos vertinimas

Lietuvos ekonomika prastai vertinama ne dėl to, kad turima apie ją kažkokių konkrečių žinių, bet dėl

lietuvių, masiškai važiuojančių į Lenkiją pigesnių prekių, kuriamo įvaizdžio: „vertinama prastai. Kad ne

veltui čia važiuoja lietuviai, nes patys pas save neturi tų produktų kažkokių, sakykim, gerų arba daug, arba

geromis kainomis, nes yra importuojama vos ne. Ir valstybė yra... Jos pajėgumai maži. Tai taip yra

vertinama ekonomika“.

2.2. Eksportas

Lietuvoje pagamintos prekės Lenkijoje nėra itin gerai vertinamos, tiesa, tam įtakos galimai turi

vertintojo amžius, kadangi vyresnės kartos žmonės Lietuvą dar vis sieja su Rusija: „dažniausia prastai

vertinama, nes vis tiek Lietuva – toks blokas su Rytų šalimis. Ir ypač verslininkai senesnio amžiaus, senesnės

kartos prasčiau vertina negu jaunoji karta, kuri, sakykim, Europos Sąjungoj ir panašiai, jau yra per tuos

stereotipus šiek tiek pažengę į priekį ir tada vertina teigiamai, bet, visgi, Lietuvos, kaip prekės, tokio

brendo, tai mes neturim stipraus Lenkijoj“.

38

Manoma, kad Lenkija gali daugiau pasiūlyti Lietuvai, o ne atvirkščiai: „[manoma], kad ten [Lietuvoje] dar

nėra tokių dalykų, kurie yra pas mus. Ir čia mes galim Lietuvai kažką siūlyti. O kad suprastų, kad Lietuvoj

yra kažkokių verslo šakų, ko nėra Lenkijoj, ką galima būtų pirkti iš Lietuvos, tai nelabai. Labiau jie, sakykim,

galvoja, kad tai yra, pavyzdžiui, tokių amatininkų kraštas“.

Nepaisant to, Lenkijos verslininkai domisi lietuviška produkcija: „verslininkai labai atsargiai renkasi, <...>

labai gerai skaičiuoja. Jie atvažiuoja, apsilanko gamyklose, mato produktą, tai kai šitą atlieka, tai

daugeliui, aišku, lengviau, bet pirmas toks požiūris. Nu tai dar reikėtų pasitempti, tą lietuvišką prekę

populiarinti, bet sunku tą yra padaryti“.

Kalbant apie maisto produktus, kai kurie jų (sūris, duona, pieno produktai ir kt.) yra sutinkami

parduotuvių lentynose, tačiau pasitaiko atvejų, kad lietuvišku vadinamas produktas iš tiesų yra

pagamintas Lenkijoje: „su maisto produktais Lietuva, tai, turbūt, mėsos gaminiai, alus, duona, tokie,

sakykim, gaminiai žinomi. <...> Tiktai Lenkija pati sugadina viską, nes lietuvišką duoną praktiškai galima

įsigyti kas antroj parduotuvėj, taip ir vadinas „Lietuviška duona“, bet ji nėra nei Lietuvoj gaminta, nei pagal

tą mūsų receptūrą, tiesiog yra taip pavadinta ir iškepta Lenkijoje. Tai kai aš nusiperku tą duoną, ji man toli

gražu ne lietuviška. <...> Kas liečia kitus maisto produktus, pieno produktai, „Džiugo sūris“ arba „Stumbro“

degtinė, pakankamai gerai žinomi brandai Lenkijoje ir turi išsikovoję savo vardą“.

Kitiems produktams įsitvirtinti Lenkijos rinkoje sekasi sunkiai, jaučiamas nepasitikėjimas Lietuvoje

gaminamų produktų kokybe: „išgirsti – langai, gaminti Lietuvoje, tai nu dar mediniai būtų okei, bet

plastikiniai tai jau tikrai, kur mes čia, Lenkijoj, turim daug geresnius. <...> Atsimenu, įvedinėjom mūsų

„Biok“ kosmetiką. Lenkai tikrai netikėjo, kad tai yra natūralūs produktai, su medumi šampūnai. Ne, sako,

jūs vis tiek chemiją dedat“.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuva yra gan patraukli šalis investicijoms iš Lenkijos: „Lenkijos investicijų Lietuvoje, kiek žinau,

netrūksta. Yra keletas tikrai stambių žaidėjų, kurie investavo į Lietuvą ir to nesigaili, tad tie sėkmingi

pavyzdžiai, man atrodo, atveda sekančius investuotojus. Tad, manau, lenkams Lietuva yra gera investicijų

šalis ir čia kažkaip pozityviai reikia vertinti“.

Visgi paminima, kad investicijoms Lietuva yra per maža rinka: „rinka tokia labai mažai, tai jeigu nėra dar

kažkokio produkto ar paslaugos, tai yra tų įmonių, kurios įeina į Lietuvą. Bet į tai yra žiūrima kaip į kokį

šeštadalį Lenkijos“.

Migracija

Lenkai į Lietuvą nežiūri kaip į patrauklią gyvenimui šalį, čia atvažiuoja nebent dėl darbinių reikalų: „jei

yra išsilavinęs, tai palyginamos yra darbo sąlygos Lietuvoje ir Lenkijoje. Bet kad būtų patraukli, tai

nepasakyčiau“.

39

Studijos ir mokslas

Lietuva, kaip studijų kryptis, nėra itin populiari tarp lenkų studentų: „Lietuva studentams, manau, yra

mažai žinoma šalis, nes ir ekonominės mokyklos, ir biznio nėra gerai žinomos Lenkijoje“.

Studentai atvažiuoja nebent per studentų mainų programą ERASMUS: „Lietuva, manau, tokia mainų,

galbūt, populiaresnė yra vieta. <...> bet kad tikslingai ten studijuoti, tai kažkaip nejaučiu, nesigirdi, kad

Lietuva yra tokia tikslinė studijų vietovė“.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Daugelis lenkų apie lietuvius neturi susidarę aiškios nuomonės: „nustemba, kad, visgi visiškai kita kalba,

kitokia kultūra, požiūris, bet mažai lenkų apie tai žino. Jie įsivaizduoja, kad lietuviai yra tokie, kaip jie,

panašūs. Panašiai kalba, elgiasi“.

Pozityvesnė nuomonė asmenų, su lietuviais palaikančių verslo santykius: „iš tikrųjų labai pozityvią

nuomonę apie lietuvius ir Lietuvą, tad ypač verslo, sakykim, aplinkoje, tai aš nejaučiu jokių trukdžių, kad

esu lietuvis, kad mūsų kompanija yra lietuvių kilmės“.

Lietuviai laikomi kompetentingais darbuotojais. Kaip problema minima tai, kad nors lietuviai

kompetentingi darbuotojai, jų yra tiesiog per mažai: „problema dėl žmonių, bet dėl kompetencijos tai

problemų nėra. Kiek man teko susitikti, tai, pavyzdžiui, na, bendras mano pastebėjimas, kad žmonės daug

geriau kalba angliškai, žmonės daug geriau skaičiuoja. Ta prasme, yra tikslesni žmonės“.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Geriausiai žinomos – istorinės asmenybės, susijusios tiek su Lietuva, tiek su Lenkija: „Jogaila, tik Jogaila

yra ir jų. Pas mus visai kitaip Jogaila yra traktuojamas. Tai tą žino tikrai lenkai, bet net ne visi žino, kad tai

– lietuvis, nes tai – jų karalius. Mickevičius, tai, be abejo, tai jų irgi pastatomi, ir panašiai, tai irgi būtų labai

sunku įrodyti kokią kitą tiesą. Tai turbūt tokios pagrindinės asmenybės, kurias lenkai žino“.

Iš šių dienų asmenybių žinomas krepšininkas Arvydas Sabonis, prezidentė Dalia Grybauskaitė:

„tikriausiai žinomas Sabonis <...>. Grybauskaitė žinoma, visi žino, kad moteris yra prezidentė. Galvoju,

kultūros tai tikrai yra žinomi teatro režisieriai tarp tų kultūros žmonių. Verslas... Nepasakyčiau, kad kažkas

labai žinomas yra. Muzikantai kokie nelabai. Tai gal būtų prezidentė ir Sabonis. O taip tai nelabai“.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Labiausiai Lenkijoje Lietuvą garsina Dainų šventė: „Lenkijoje yra žinoma Dainų šventės. Tai tas tikrai yra

žinoma. <...> Lenkijoj tautinės kultūros nėra labai išpuoselėtos, o Lietuvoj tas yra labai žinoma.

40

Taip pat žinomas teatras: „Dar yra žinomas Lietuvos teatras. Ne tai, kad plačiai, bet yra žinoma, kad

teatras Lietuvos stiprus, tai žino tie, kas kažką bendro su kultūra turi“.

Sportas

Kalbant apie sportą, geriausiai žinomi Lietuvos pasiekimai krepšinyje: „visi žino – Lietuvos yra krepšinis

numeris vienas. Ir bendrai yra žinoma, kad lietuviai yra aukšti vyrai“. Taip pat – konkurencija tarp Lietuvos

ir Lenkijos disko metikų: „gal dėl disko metikų, nes ten jie visą laiką kovoja, kur yra lietuvis ir lenkas visą

laiką ant podiumo“.

2.6. Turizmas

Į Lietuvą lenkai dažniausiai vyksta savaitgaliui, ilgesnėms atostogoms ši kryptis retai pasirenkama:

„Lietuva yra tokia savaitgalio praleidimo vieta labiau. Tikrai ne atostogų, vasaros, sakykim, dvi savaites

mirkti Lietuvoje“. Populiariausios kryptys – Vilnius, Trakai: „Jie vyksta tradiciškai į tas pačias vietas, nes

vyksta lenkų turistai į Lietuvą, tai aplanko Vilnių, aplanko Trakus, eina į lenkų restoraną, tokia gryna

lenkiška aplinka“.

Vaikai, jaunimas noriai važiuoja į Lietuvą: „studentų tarpe, vaikų tarpe, kai važiuoja į Lietuvą, puikiai

leidžia laiką ir nori tenai važiuoti“.

Paminimos kelios kliūtys turizmui:

• Vyrauja nuomonė, kad Lietuvoje – brangiau nei Lenkijoje. Iš dalies šį požiūrį suformavo patys

lietuviai, važiuojantys apsipirkti į Lenkiją: „lenkai prisiklausė, kaip brangu čia, Lietuvoje, kad

važiuoja į Lenkiją apsipirkti, tai jie bijo važiuoti į Lietuvos pajūrį, nes ten labai bus brangu“.

• Lietuvoje turizmo infrastruktūra yra išvystyta prasčiau nei Lenkijoje: „lenkai pasistatė labai

didelę infrastruktūrą naujovišką. Visas pietų regionas yra naujos autostrados, nauji tualetai <...>.

Kai jie atvažiuoja į Lietuvą, kur, tarkim, tikisi panašaus lygio, gali nusivilti. Tai tą infrastruktūrą

tikrai galėtumėm pagerinti bent autostradoj“.

• Prastas susisiekimas tarp šalių: „o kokia situacija traukinio Rail Baltica trasa. <...> Tai tas tinklų

sujungimas, transportas, kaip atvykti paprastai, nesudėtingai, pigiai. Tai labai daug atidarytų

durų“.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Kaip šalis konkurentes ekspertai įvardino Latviją ir Vengriją: „manau, kad Latvija, turbūt. Gal kokia

Vengrija“. Tačiau ši nuomonė plačiau nebuvo pagrįsta.

Lietuva, Latvija ir Estija dažnai apjungiamos į vieną – Baltijos šalių – regioną: „dažniausiai neatskiria,

nelabai, ne. Yra didelė dalis Lenkijos žmonių, kurie tiesiog, Baltijos šalys yra Baltijos šalys, vos ne viena

valstybė. <...> Kas nebuvę, tai labai sunku jiems įsivaizduoti, kad yra skirtingos šalys, kartais sumeta į vieną

krepšelį“.

41

Pagrindinis Lietuvos pliusas, lyginant su Latvija ir Estija, yra tai, kad Lietuva – arčiausiai Lenkijos. Estija

laikoma labiau pažengusia šalimi nei Lietuva: „atstumas. Na, o Estija tai žinom, kad tai – labiau pažengusi

šalis bendrai paėmus. Latvija tai toks klaustukas. Tikriausiai Latvija dar mažiau žinoma negu Lietuva

Lenkijoje“, „gyvenimui, tikriausiai, Estija, verslui – statyčiau lygiai su Lietuva. Nemanau, kad Lietuva būtų

patraukliausia lenkui. Turbūt Estija būtų patraukliausia, bet tik tas atstumas nebent nulemtų“.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Pristatant turizmą Lietuvoje reikėtų daugiau akcentuoti aktyvias pramogas: „šitoj vietoj reikėtų

padirbėti, mažai kas žino, kad „Snow“ areną turime Druskininkuose. Nieks nežino, labai mažai

išpopuliarinta kaip tokia galimybė, vienintelė tokia. <...> Oro balionai, skrydžiai irgi mažai žinoma. <...>

Druskininkus, manau, reiktų pabrėžti, „Snow“ areną, „Aqua“ parką, kur, galbūt, Lenkijoj to nėra, ar tokių

vietovių“.

Taip pat ir lėtą turizmą, poilsį gamtoje: „manau, svarbiausia užduotis – parodyti Lietuvą, kaip gražios

gamtos, natūralaus poilsio, kur niekas neskuba. Galima pailsėti pirtyje, gamtoje, dviračiais“.

Ekspertai nurodė, jog norėtų turėti dalomosios medžiagos, patraukliai pristatančios Lietuvą: „aš,

atsimenu, vaikams darydavau <...> mokykloje Lietuvos pristatymą. Labai buvo smagu vaikams, labai

patiko ir tai, iš tikrųjų, yra labai geras įrankis. <...> Man praverstų tokie [lankstinukai], neturi būti jų ten

daug, bet vaikams paskui dovanėlės tokios smulkios ar apyrankės Lietuvos, ar balionėlius aš turėjau su

vardu „Lietuva“, tai tušinukus, viskas jiems patinka, džiaugiasi“, „20 faktų kažkokių tokių įdomių ir

progresyvių. Tai gal kažkas tokio. Gal kažkas įsimena“.

42

Šalys, kuriose Lietuvos žinomumas vidutinis

DANIJA

Žinomumas Lietuva Danijoje žinoma nedaug; daugiau žino išsilavinę ir su Lietuva ar lietuviais susidūrę danai

Stipriosios Lietuvos įvaizdžio dimensijos

Užsienio politika, gyventojai, investicijos

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio dimensijos

Eksportas, kultūra, migracija

Potencialios pozicionavimo sritys / kryptys

• Akcentuoti investicijų galimybes, gerą Lietuvos gyventojų išsilavinimą

• Skatinti turizmą, ypač sveikatinimo paslaugas, poilsį gamtoje

• Paneigti stereotipus dėl nesaugumo

• Reklamuoti lietuviškas prekes ir paslaugas, akcentuojant jų kokybę

Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Rytų Europa arba Šiaurės Europa

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Teigiama, kad dauguma danų apie Lietuvą žino nedaug. Lietuvą geriau žino kai kurios visuomenės

grupės:

• Žmonės, turintys kokių nors sąsajų su Lietuva ar lietuviais: „kai pasakau, kad [esu] iš Lietuvos,

kurie yra susiję su Lietuva, tai žino apie Lietuvą, dauguma tai nelabai žino apie Lietuvą“.

• Aukštesnio išsilavinimo, socialinės padėties žmonės: „danų, kaip ir lietuvių, visuomenė nėra

vienalytė. Yra išsilavinę žmonės, yra mažiau išsilavinę žmonės, ir kuo labiau žmogus išsilavinęs ir

matęs pasaulio šalių, tuo jis teigiamiau vertina kitas šalis.“

Nesusijusiems su Lietuva danams trūksta net esminių žinių apie Lietuvą, pvz., painiojamos Baltijos šalių

sostinės, nežinoma, kokia kalba kalba lietuviai ir kitų paprastų dalykų: „manęs kai klausia apie Lietuvą,

klausia, kokio senumo šalis, kokia kalba, ką mes valgom, ar yra kalnų, koks klimatas, pagrinde tokius <...>

„basic“ klausimus klausia“.

Spontaniškas, pirmas apibendrinantis vertinimas siejamas su pačių lietuvių darbštumu, tačiau jų įvaizdis

yra apgadintas nusikaltimų; vis dėlto, sąsaja su nusikaltimais pastaruoju metu silpnėja: „kokie

stereotipai? Kad lietuviai yra labai darbštūs, lietuviai, ypač gydytojai, yra labai vertinami. <...> tik tas

43

smulkus organizuotas nusikalstamumas, kaip dviračių vagystės ir visa kita, pagadino imidžą, bet man

atrodo, danai lietuvių atžvilgiu labai teigiamai nusiteikę“; „jeigu [lietuviai] ką nors prasižengia, ką nors

pavagia ir taip toliau, tai labai spaudoj klesti. Bet kažkaip paskutiniu metu tai labai apsiramino“.

Prie gerėjančio Lietuvos įvaizdžio Danijoje prisidėjo įstojimas į ES ir NATO: „kadangi leido įstoti į Europos

Sąjungą, tai maždaug jau lygiavertė šalis pasidarė, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys“.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuva Danijoje greičiausiai nėra aiškiai priskiriama vienam Europos regionui, nes ir ekspertų

nuomonės išsiskyrė – vieno teigimu, Lietuva laikoma Šiaurės Europos dalimi, kito – Rytų Europos dalimi:

„[priskiriama] Šiaurės Europai. Skaitoma ne Skandinavija, bet tai yra Šiaurės Europa. Skandinavijos

avialinijas priskiria Šiaurės Europai. Nekalbama apie Rytų Europą, kai apie Lietuvą kalbama, kalbama apie

Šiaurės Europą“, „kokios pirmos reakcijos, tai kažkaip... iš Rytų Europos.“

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Žiniasklaidoje pasirodo nedaug naujienų apie Lietuvą, o pasirodančios naujienos daugiausia susijusios

su oficialiais įvykiais arba įvykiais, svarbiais pačiai Danijai: „buvo NATO į Lietuvą atvykę, rodė Lietuvą,

buvo princas atvykęs į Šiaulius, kai bėgo nusileidimo take, rodė apie Lietuvą <...>, o taip nieko nėra buvę.

Net ir kad šimtmetis buvo Lietuvos, tai tiktai mes, lietuviai, apie tai žinojom.“ Taip pat vis dar pasitaiko

pranešimų apie nusikaltimus, tačiau teigiama, kad apskritai Lietuvos atspindėjimas žiniasklaidoje

teigiamas: „žiniasklaida labai teigiamai apie Lietuvą rašo. Tik kartais tokie nusikaltimai... tie lietuviai šalia

buvo, tai ant jų įtarimas pirmiausiai ir kyla. Bet dažnai atsiprašo, bet atsiprašymas visada laikraštyje

smulkiomis raidytėmis“.

Šalia žiniasklaidos, prie Lietuvos įvaizdžio formavimo prisideda ambasada ir įvairūs kultūriniai renginiai,

tačiau tikslingo Lietuvos pristatymo nepastebima: „Lietuvą atstovauja labai gera ambasadorė Danijoje“,

„būna pristatomi ir lietuviški filmai, ir būna parodos, kokie dailininkai atvažiuoja <...>, bet šiaip, kad

pristatytų kokiam laikrašty ar spaudoj ar per televiziją, tai kažkaip nesu girdėjus paskutiniu metu“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Užsienio politikos kontekste Lietuva Danijoje labiausiai matoma dėl danų karių dalyvavimo ginant

Lietuvos oro erdvę ar dalyvaujant pratybose: „[Lietuva] yra matoma, jeigu NATO kariai atvyksta į Lietuvą,

tada parodo, o šiaip tai nelabai“, „danai visi žino, kad jų pilotai, jų naikintuvai kas kiek metų būna Lietuvoje

ir gina EU sienas“.

44

Lietuvos užsienio politika siejama su jos aiškia pozicija Rusijos atžvilgiu ir vertinama teigiamai: „Lietuva

susikūrė labai gerą imidžą, kad labai priešinasi Rusijos invazijai, labai kovoja Europoje, kad reikia būti

kategoriškesniems Rusijos atžvilgiu. Ta prasme, politinį Lietuva imidžą turi labai neblogą“; „Lietuva tikrai

daug ką padarė, kad būtų [jai] dėmesys, nes Lietuva jau seniai pasakojo apie grėsmes, dar prasidėjus

rinkimams Amerikoje“.

Vidaus politikos vertinimas

Vidaus politikos atžvilgiu Lietuva Danijoje yra mažai žinoma, „paskęsta bendrame sraute“. Kita vertus,

Lietuva neatkreipia dėmesio kokiais nors neigiamais dalykais, kas yra palanku: „man atrodo, jie vertina

teigiamai, nieko nevyksta baisaus Lietuvoj, nei jokių karų, jokių streikų, niekas nevyksta“.

Vienintelė paminėta neigiama nuomonė, kad Lietuvos vidaus politikoje gali būti per daug populizmo: „Bet, užsieniečių akimis žiūrint, Lietuvos politikoje yra gal per daug populizmo“.

Ekonomikos vertinimas

Lietuvos ekonomikos situacija vertinama teigiamai, Lietuva nebelaikoma trečiąja šalimi: „ekonominė

situacija vertinama gana pozityviai, nėra, kad būtų „Lietuva – vargšų šalis““, „aišku, visi supranta, kad

Lietuva negali turėti tokių didelių pajėgumų ir pajamos yra mažesnės, bet Lietuva skaitoma Europos dalimi,

nežiūrima, kaip į trečiarūšę seserį. Aš to nepajaučiu nei spaudoje, nei bendraudamas su kitais“.

Teigiama, kad danai yra girdėję apie didelį interneto greitį Lietuvoje, o tai prisideda prie teigiamo šalies

vertinimo: „kad geriausias internetinis ryšys Lietuvoj, tai, man atrodo, daug danų žino, ypač kurie buvę

<...>; pozityviai vertinama.“

2.2. Eksportas

Danijoje praktiškai nėra žinomų lietuviškų prekių ženklų. Paminėtos tik kelios žinomos arba galinčios

danams būti patrauklios prekių grupės:

• lietuviškas alus, anksčiau galėjo būti žinomas „Švyturys“: „alus lietuviškas yra žinomas, nes

kartais supermarketuose būna tokia kampanija, užsienio šalių kokia savaitė, tai būna lietuviško

alaus“, „Švyturys gan žinomas, nes plati supermarketų grandinė pardavinėjo Švyturio alų. Dabar

jo nėra“;

• glaistyti sūreliai, tačiau sunku tvirtai pasakyti, kiek jie patiktų danams: „daugumai užsieniečių

patinka tie šokoladiniai sūreliai. Bet jie parduodami tik vietinėse etninėse parduotuvėse. Ta

prasme, nepatenka į tinklus“, „yra atvežę kažkada sūrelių, tai kai danai paragavo, jiems nelabai

patiko. Čia turi būti gimęs [Lietuvoje] (juokiasi)“.

• lietuviškas linas, kurio danai atsitiktinai nusiperka internetu: „kai kurie kolegos nusiperka lino

lietuviško, patalynių ar kokių rankšluosčių, tai daugiau žinomas kaip lietuviškas produktas. <...>

Pataiko tiesiog rasti, nežino, kad linas lietuviškas yra gana geras“.

45

Paslaugų sektoriuje Lietuvos vardas siejamas su IT paslaugomis: „Lietuvoje labai stiprus IT sektorius.

Danijoje yra „Danske“ bankas, kuris turi filialą Lietuvoje. Jis nutraukė su privačia bankininkyste, bet didelis

IT padalinys „Danske“ banko dirba Vilniuje“, „pavyzdžiui, kur mano vyras dirbo, jeigu kas būdavo su

kompiuteriais, kartais skambindavo į kažkokią firmą <...> Lietuvoj. Šitos kompanijos pagrinde yra

žinomos“.

Pastebima tendencija, kad Danijoje yra prieinamos Lietuvoje gamintos prekės ar čia sukurtos paslaugos,

bet jos parduodamos ne su lietuviškais prekių ženklais ir nėra atpažįstamos kaip lietuviškos. Jų yra ir

tarp plataus vartojimo prekių (pvz., maisto produktai), ir specifiniuose sektoriuose (pvz., statyba,

finansinės paslaugos): „matome lietuvišką lašišą rūkytą pardavinėja iš lietuviškų fabrikų, bet parašyta,

kad pagaminta tam tikram daniškam perpardavinėtojui“, „lietuviai sukūrė nuostabią programėlę

MobilePay, tai tas appsas vienas labiausiai paplitusių Danijoje <...>. Tai yra grynai lietuviškas produktas,

kuris pristatomas kaip daniškas“.

Išsiskyrė nuomonės dėl galimybių įvesti į Daniją lietuviškus maisto prekių ženklus. Iš vienos pusės,

siūlyta plataus vartojimo prekių gamintojams vienytis ir sukurti vieningą prekės ženklą: „Lietuvos

garsiems gamintojams, pvz., kaip pieno kombinatams, reikia susivienyti ir kai kuriuos lietuviškus produktus

bendrai įvesti į užsienio rinkas“. Iš kitos pusės, teigiama, kad Danijos maisto rinka yra gana uždara: „gana

sunku patekti į Danijos, ypač į maisto, rinką. Jie labai užsidarę ir turi savo dvi tris rūkytas dešras, tris rūšis

silkių ir jie visokių kitų nieko neįsileidžia“. Tačiau matomos geresnės galimybės specializuotuose

sektoriuose, pvz., statybų: „[lietuviškas vardas] išvis nesutrukdytų. Nes jeigu prekė atitinka kokybę, kuri

yra Norvegijoj ar Danijoj ar dar kur kitur gaminama, tai ir lietuviška prekė irgi gera“.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Sprendžiant pagal investicijų kiekį, Lietuva yra patraukli užsienio investicijoms iš Danijos. Tarp

nurodomų privalumų – nedidelis atstumas, susisiekimas vandens transportu, palyginti artima kultūra:

„daug daniškų firmų turi interesų Lietuvoje ir jei nebūtų patraukli, jos turbūt nebūtų“, „atrodo, Lietuva

gana patraukli investicijoms, nes yra patogu ir labai arti Danijos, pasiekiama per valandą lėktuvu ir visos

prekės gali atvykti vandens transportu <...>. Yra gana priimtina, nes mes ir atrodom <...> ir maistas tas

pats, ir klimatas maždaug tas pats... tai gana panašios yra šalys“.

Migracija

Lietuvai sunkiau pritraukti danus gyventi ir dirbti ar kurti smulkųjį verslą, nes Lietuva neturi akivaizdžių

privalumų: „Kiek pažįstu Lietuvą ir danus, tai man atrodo, kad jie nevažiuotų į Lietuvą gyventi, nes, žinot,

dauguma, kas važiuoja gyventi į kokią Ispaniją, į Prancūziją <...>, o kadangi Lietuvoj panašus klimatas kaip

Danijoj, tai, man atrodo, jie nelabai važiuotų. Tik jeigu kokių šeiminių ryšių turi ar dar ko nors“.

46

Studijos ir mokslas

Danus Lietuva galėtų pritraukti nebent studijų mainams, nes Danijoje studijos kokybiškesnės ir

nemokamos. Matoma galimybė pritraukti danus nebent medicinos studijoms: „kad taip važiuotų danai

į Lietuvą mokintis, galbūt, kokiam semestrui galėtų, bet... ne taip, kaip lietuviai. Čia, Danijoj, labai daug

yra lietuvių [atvažiavusių studijuoti], kadangi yra mokslas nemokamas ir stipendiją gauna“, „pavyzdžiui,

ekonomika ar finansai, mažai kas rizikuotų važiuoti į Lietuvą. Bet, pavyzdžiui, medicina [galėtų sudominti]“.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Lietuviai stereotipiškai siejamai su valymu ir statybomis, tačiau ir aukštesnėmis kvalifikacijomis, nes į

Daniją yra atvykusių išsilavinusių lietuvių, garsėja lietuviai gydytojai: „daugiausiai žino, kad kas nors ką

nors valo arba stato“; „yra ir gana aukštas pareigas [užimančių] <...> žinomi ir chirurgai, ir širdies gydytojai,

yra garsių gerų gydytojų“. Prie gero lietuvių profesinio vertinimo prisideda ir tai, kad „Danske“ bankas

iškėlęs aukštos kvalifikacijos paslaugų tiekimą į Lietuvą: „yra siejama [su talentais] irgi, nes, pavyzdžiui,

ir „Danske“ Bank iškėlė daug darbo vietų į Lietuvą, todėl, kad yra lietuviai gana išsimokslinę žmonės ir gali

tas visas pareigas užimti“.

Kaip darbuotojai lietuviai vertinami gerai, kaip darbštūs ir patikimi: „kaip darbo jėgą lietuvius mano

kolegos statybose labai vertina, nes lietuviai yra labai darbštūs ir jie atvažiuoja čia dirbti, dirba nuo 7 iki 5-

6 vakaro užsidirbti pinigų, ne taip, kaip danai“; „lietuviai yra labai darbštūs ir patikimi darbuotojai. Aišku,

kaip ir visur, yra visko, bet lietuviai, kaip darbuotojai, yra vertinami labai gerai“.

Apskritai, lietuviai nėra laikomi problemiška tautine grupe, laikomi kažkiek panašiais į danus: „nėra

niekur, nei spaudoj niekur buvę, kad būtų problemų su lietuviais, ne taip, kaip su kitų, pavyzdžiui, su

rumunais arba turkais ar dar kuo nors, jų yra visai kitas temperamentas. Ten susidaro gaujos vaikų ir

paauglių visokių ir taip toliau, kurie čia prieš danus siaučia, o kad lietuviai, tai ne. Nėra jokio įvaizdžio, kad

lietuvis labiau skirtųsi nuo dano“.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Ekspertai galėjo nurodyti tik kelias galimai Danijoje žinomas lietuvių asmenybes: prezidentę Dalią

Grybauskaitę, krepšininkus (Arvydą Sabonį), Valdą Adamkų, Mikalojų Konstantiną Čiurlionį: „Krepšinio

žaidėjai. Pirmiausia – sportas. Lietuvos prezidentės pavardė dažnai linksniuojama. Pavyzdžiui, išsilavinę

žmonės dažnai žino, tik gal neištaria pavardės“, „danų paklausus, kas koks garsus, tai jie visų pirma Sabonis

pasakytų, paskui gal Grybauskaitė, gal Čiurlionis, gal Adamkus“.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Iš galimai žinomų meno asmenybių abu ekspertai nurodė tik Oskarą Koršunovą, kuris buvo žinomas

anksčiau, o daugiau plačiai žinomų asmenybių ar kultūros produktų nurodyti negalėjo: „Iš kultūros...

47

Koršunovo teatras buvo labai aktyvus savo laiku. Graži pilis šalia Kopenhagos yra, kur Hamletą

pristatydavo vasaromis. Bet, aš manau, žmonės, kurie nelabai domisi kultūra, nelabai ką galėtų pasakyti

šiuo atžvilgiu“.

Vienos ekspertės teigimu, yra žinomi lietuviai dailininkai, konkrečiai nurodytas Vilmantas

Marcinkevičius ir Augustinas (?) Savickas tačiau tai gali lemti ir ekspertės domėjimasis ta sritimi:

„Marcinkevičius pagrinde labiausiai žinomas čia, Danijoj2. Ir šiaip visokių kitokių naujesnių dabar

atvažiuoja į Daniją ir daro įvairias savo parodas“.

Sportas

Iš Lietuvos sporto pasiekimų, iš esmės, žinomas tik krepšinis: „krepšinis yra žinomas visiems. Žmonės,

kurie domisi krepšiniu, žino, kad reikia važiuoti į Lietuvą. Čia Lietuvos sportinis brendas yra labai stiprus

krepšinio srityje“.

2.6. Turizmas

Abiejų ekspertų nuomone, danams Lietuvoje geriausiai žinomas ir labiausiai juos gali sudominti Vilnius,

taip pat Trakai. Vilniuje gali sudominti architektūra, išlikęs autentiškumas: „Kas galėtų sudominti danus,

tai Vilniaus architektūra, visos bažnyčios yra pastatytos įvairiais architektūros stiliais. <...> pagrinde tik tai

va, Vilnius žinomas, nu ir yra va Trakų pilis irgi žinoma“, „Vilnius, palyginus su visomis europietiškomis

sostinėmis, yra toks nenušlifuotas“.

Lietuvoje danus galėtų patraukti ir kitos turizmo galimybės, tačiau tai sunku apibendrinti, nes, išskyrus

SPA ir gražią gamtą, skirtingi ekspertai minėjo skirtingas galimybes:

• SPA kurortai: „kas labiausiai danus pritrauktų, tai pajūris, Palanga, Vilnius, ar Druskininkuose visi

tie viešbučiai su baseinais“;

• Lietuvos gamta, kuri vertinama teigiamai dėl natūralumo, erdvės, galimybių keliauti, apsistoti

tiesiog gamtoje: „Danija yra daug nykesnė, pučia vėjai, medžiai labai žemi, kreivi, jų mažai, o

Lietuvos miškai, ežerai, yra daug nepaliestos gamtos. <...> užsieniečius labai traukia ta

atsirandanti bendra infrastruktūra, pavyzdžiui, tas kelias Kuršių nerijoje“; „Lietuva yra graži šalis,

labai žalia, graži gamta, daug ežerų, kur galima baidarėm plaukioti. Čia, Danijoj, kažkaip trūksta

šito. Gali palapinę kažkur pasistatyti Lietuvoj, tai irgi Danijoj yra čia tai uždrausta“.

• pajūris, kurio paplūdimių kokybė galėtų pritraukti šeimas su vaikais: „kiek va čia, Danijoj, buvusi

Danijos pliažuose, tai gal yra 2-3 pliažai, kurie atitinka Lietuvos standartą kaip Smiltynė ir visa

2 Interviu nepaminėta, kad dailininkas Vilmantas Marcinkevičius yra tapęs Danijos karališkosios šeimos nariu:

https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/dailininkas-vilmantas-marcinkevicius-tapo-danijos-princo-henriko-

portreta-1050-416900

48

Neringa, tai yra tiesiog nuostabiausi pliažai, ne taip, kaip Danijoj, guli pliaže ir tau mašina šalia

važiuoja“;

• kaimo turizmas, tačiau Danijoje ši galimybė nėra žinoma: „kaimo turizmas galėtų labai pritraukti

danų turistų. <...> aš pasižiūrėjau internete kaimo turizmo, yra ir lietuvių, ir anglų kalbom jie

puslapių pasidarę, bet kažkaip yra čia nežinomi“;

• gastronominis turizmas, tačiau pastebėta, kad trūksta vietų, kur galima paragauti tradicinių

lietuviškų patiekalų: „būtų įdomu Lietuvoje tą gastronominį turizmą pradėti organizuoti. <...>

[bet] net ir Vilniuje paragauti klasikinės lietuviškos virtuvės yra palyginus labai nedaug vietų“;

• bernvakarių ir kitų švenčių šventimas: „aš siūlyčiau brendą „švenčių šventimas Lietuvoje“.

Mergvakariai, bernvakariai, kaip daug anglų daro, tik danų mažai prisijungia. Visgi, Lietuvoje

kainų lygis labai arti daniškų, bet, pavyzdžiui, valgyti restoranuose yra dar palyginus daug pigiau“.

Vis dėlto, abu ekspertai akcentavo, kad reikia išgryninti pranešimą, kodėl žmogus turėtų važiuoti į Lietuvą, nes nėra matoma akivaizdžių pranašumų: „tas Lietuvos turizmo brandas turi būti stipresnis. Vasarą – gamtos turizmas, žiemą – savaitgalio kelionės, ta prasme, atvažiuoji, ką gali pamatyti per 3 dienas, pvz., Vilniuje. <...> reikia aiškiai atsakyti: kodėl aš turiu rinktis Lietuvą?“

Turizmo infrastruktūra vertinama teigiamai, nors abu ekspertai pabrėžė, kad po Lietuvą geriausia važinėti automobiliu: „Aš manau, infrastruktūra yra pakankamai gera. Nes vis tiek žmonės, kurie atvažiuoja į miestus – geras susisiekimas, tarp miestų – geras susisiekimas. Aišku, keliaujant gamtoje turbūt reikia turėti savo automobilį. Išsinuomoti automobilį Lietuvoje – jokių problemų.“

Nepaisant teigiamų vertinimų, viena ekspertė paminėjo ir galimą kliūtį turizmui – tai, kad dalis danų vis

dar mano, jog Lietuvoje gali būti nesaugu: „Norint kurti Lietuvos įvaizdį, reikėtų akcentuoti, kad tai yra

saugi šalis, niekas nieko neužpuola, niekas neatsitinka“.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Regione Lietuva pirmiausia konkuruoja su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija, taip pat iš dalies

Lenkija, kuri yra geriau žinoma: „[konkurentės] – aišku, kitos Baltijos šalys“, „Lenkija gal daugiau žinoma

yra, nes šalia Danijos iš viso“.

Lyginant Baltijos šalis, jos ne visada atskiriamos tarpusavyje. Abu ekspertai pritarė, kad vidutinis danas

labiausiai painioja Lietuvą ir Latviją: „Manęs kartais kolegos klausia: iš kur tu – iš Latvijos ar iš Lietuvos?

Jie neatsimena“, „tiesiog jos yra žinomos kaip Baltijos šalys. <...> kur ta Lietuva, Estija, Latvija, kuri šiauriau,

kuri žemiau, jie nelabai žino. Ir kartais galvoja, kad Ryga yra Lietuvos sostinė“. Vis dėlto, Lietuva Danijoje

gali būti žinoma kiek geriau, bent jau lyginant su Latvija, nes joje yra daugiau danų interesų: „Lietuvos,

man atrodo, stipresnis [įvaizdis], nes Danijos interesai Lietuvoje stipresni, investicijos didesnės, dėl to

Lietuva dažniau yra minima nei Latvija“.

49

Estija turi ryškesnį įvaizdį dėl artimumo Suomijai, matomo inovatyvumo ir ekonominių pasiekimų: „žino,

kad Estija daugiau su suomiais ir ten protestantiška šalis“, „gal danai nelabai domisi Estija, bet Estijos

ekonominiai pasiekimai, pasikeitimo visuomenės greitis dažnai būna pavyzdys“.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Bendra ekspertų išsakyta rekomendacija susijusi su poreikiu išgryninti žinutę apie Lietuvą:

„Paprasčiausiai reikia žinoti aiškią viziją, ta prasme, apie visą Lietuvą nepapasakosi. Reikia pirma atsakyti

į klausimą sau patiems, kuo Lietuva turi būti žinoma pasaulyje? Ką mes galime pasiūlyti kitaip, nei kitos

šalys gali pasiūlyti? Jei nėra tos tikslinės informacijos, bendrai informacija nepasklis. <...> Reikia labai gero

lozungo. Šūkio, kuo Lietuva ypatinga. <...> Reikia labai aiškiai pasakyti 3-4 sakiniais, ką Lietuvoje pamatysi,

kuo Lietuva gali nustebinti ir kaip tu gali atrasti Lietuvą“.

Pasak ekspertų, konkretesnės žinutės apie Lietuvą turėtų:

• akcentuoti investicijų galimybes, gerą Lietuvos gyventojų išsilavinimą: „kad investicijų taip pat

labai daug ir aukšto išsilavinimo žmonių Lietuvoj, kurie gana gerai dirba visur“;

• reklamuoti lietuviškas prekes ir paslaugas: „pirmiausia, kad Lietuva gamina kokybiškus

produktus. Bet reikia paimti produktus, kas Lietuvą gali apibūdinti, kokius tris-keturis produktus,

ką verta paragauti lietuviško ir kas tave nustebins ir kas tau gali patikti. Svarbiausia, kad ta

reklaminė kampanija nebūtų pažeista kokio nepilnavertiškumo komplekso. Lietuva yra lygi šalis,

kaip ir visos kitos. Neturime kažko glaistyti ar dengti. Turime pasakyti, kas yra labai gerai“;

• paneigti neigiamus stereotipus dėl saugumo: „kad labiau žinotų, kad nebūtų baisu į tą Lietuvą

važiuoti“.

Asmeniškai pristatant Lietuvą, konkreti pagalba galėtų būti internetinė medžiaga, kuria būtų galima

dalintis socialiniuose tinkluose, kuri gali kilti iš vietinės ambasados arba kitų šaltinių: „šimtmečio proga

buvo daug visokių video sukurtų, kur galima pasidalinti su draugais, tai vieninteliu tuo galiu prisidėti, jeigu

ambasadorė ką nors pozityvaus paskelbia, tai aš pasidalinu su visais savo danų draugais, tai, galvoju, jie

nors kažkiek apie tą Lietuvą sužino“.

50

JUNGTINĖ KARALYSTĖ (JK)

Žinomumas Jungtinėje Karalystėje Lietuva yra šiek tiek žinoma, dažniausiai – per

pažintis su lietuviais.

Stipriosios Lietuvos

įvaizdžio dimensijos Užsienio politika

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Kultūra, švietimas

Potencialios pozicionavimo

sritys / kryptys

• Maža, tačiau veržli ir inovatyvi šalis;

• Šalis, sukaupusi didelį aukštųjų technologijų potencialą;

• Potencialiausia stiprinti Lietuvos žinomumą finansinių technologijų ir mokslo srityse kaip genų inžinerija, molekulinė biologija ir kt.

Regionas, kuriam

priskiriama Lietuva Rytų Europa

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Lietuva Anglijoje nėra plačiai žinoma. Dažniausiai Lietuvą žino tie, kurie turi pažįstamų lietuvių: „Lietuva

<...> Anglijoje nėra plačiai žinoma, jei paėmus visuotinai. Aišku, pažįstami žino per tiesioginį kontaktą.“

Paprastai žinoma tik tiek, kad Lietuva – viena iš Europos Sąjungos šalių: „apie Lietuvą žino, kad esame

ES šalis, ir tas yra svarbiausia. Ir tas gana aiškiai žinoma. Buvimas ES padaro mus mažiau egzotiškus. Ir tas

dažnai yra gerąja prasme.“

Pastebima, kad tarp jaunesnių žmonių Lietuva matoma kaip finansinių technologijų šalis: „dabar

tikriausiai ir iš jaunimo, ir šiaip iš viso to, kas dabar dedasi, labai daug žmonės kalba apie „fintechą“, nes,

man atrodo, labai daug verslų planuoja persikelti į Lietuvą, Latviją, Estiją, ir Lietuva matosi kaip „fintech

country“. <...> matau žiniasklaidoj, neseniai buvo BBC straipsnis apie tai, kad Lietuva bus „The next big

fintech comp.“

Kartais manoma, kad Lietuva yra panaši į Lenkiją: „tarp tų stereotipų gal labiau tas, kad kažkas panašaus

į Lenkiją, o lenkai yra labiau pagarsėję dėl didelių migracijų skaičių. <...> lietuvius laiko darbštesniais už

lenkus.“

Dažniausiai nuomonė apie Lietuvą labai pasikeičia susipažinus su lietuviais ir apsilankius Lietuvoje:

„užsieniečiai, kurie kada nors buvo Lietuvoje, iš pradžių jie galvoja, kad tai – dar labai po Sovietų Sąjungos,

kažkaip tokia labai keista jiems šalis, jie negalvoja, kad labai išsivysčiusi. Bet kai atvažiuoja, <...> sako, kad

labai mažai žmonių supranta, kas yra Lietuva ir tie, kas tikrai atvažiuoja, jiems labai patinka.“

51

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuva siejama su Rytų Europa, tai aiškinant Lietuvos istorija: „su Rytų Europa. <...> kadangi mes buvom

kažkada su Sovietų Sąjunga susiję ir mes esam truputuką iš tos pusės, prie mūsų yra ir Lenkija, ir

Baltarusija, tai mes dėl to ir esam susiję su Rytų Europa“.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Žiniasklaidoje žinučių apie Lietuvą pasitaiko retai: „visiškai beveik ne. Yra kelis kartus buvę, kai mūsų

prezidentė buvo kur nors pasisakiusi principingiau Europos Sąjungos mastu. Tai mūsų prezidentė, ko gero,

dažniausiai matoma. Prezidentė, taip pat Linas Linkevičius. Vien dėl to, kad jis tikrai yra gerbiamas ir

kviečiamas, tiek pakomentuoti kokius nors klausimus, tiek yra BBC darę su juo interviu. Apie mūsų

prezidentę buvo padarytas trumpas reportažas BBC, būtent apie moteris lyderes.“

Taip pat Lietuvos vardą galima sutikti naujienose apie „Brexitą“: „dabar dėl Brexito, tai vėlgi, užsieniečiai,

tame tarpe lenkai ir lietuviai, labai dažnai minimi. Naujienose, kad atvažiuoja ir paima mūsų [britų]

darbus.“

Ekspertai pastebi Lietuvos ambasados pastangas pristatyti Lietuvą Jungtinėje Karalystėje: „Aš pastebiu

ambasados pastangas tą daryti. <...> manau, kad ambasada yra labai siauros apimties. Ir dažniausiai

fokusuojamasi į tokias nišines rinkas, tokias, kaip „fintech“, kur Lietuvą galima pristatyti kaip patrauklią

investicijoms. <...> Yra kultūros atašė, pastaruoju metu bando veikti aktyviau, <...> bet dėl kokybės kartais

gali kilti klausimų, nes tie pristatymai, kuriuose teko dalyvauti, pasirodė gana silpnai ir stebėtinai jautėsi,

kad kultūros atašė turėjo sunkumų su anglų kalba“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Geriausiai matoma Lietuvos užsienio politikos dalis – santykiai su Rusija, Europos saugumas, Lietuvos

politikų, dažniausiai prezidentės, nuomonė „Brexito“ klausimu: „jos [Lietuvos prezidentės] pozicija, pvz.,

dėl Brexito, dėl Ukrainos dažnai būna įdedama, kartais ir jos nuotrauka. Kas jau yra tam tikras pagarbos

ženklas. Tai užsienio politika, ypač, kas būna susiję su Europa – mes būname matomi“, „Linkevičius būdavo

labai dažnai matomas. Taip pat derantis su prezidentu Trumpu, mūsų prezidentė pasirodė kaip nebloga

diplomatė, suvaldžiusi įtampas tarp prezidento Macrono ir prezidento Trumpo. Diplomatiniuose

santykiuose Lietuva sugeba būti matoma. Dėl to, kad užima aktyvią poziciją svarbiais klausimais. Ir,

manau, čia yra stiprybė“.

52

Vidaus politikos vertinimas

Lietuvos vidaus politika Jungtinėje Karalystėje nėra labai domimasi, žinutės žiniasklaidoje pasirodo

nebent tada, kai Lietuvoje nutinka kas nors „sensacingo“: „dažniausiai Lietuvos vidinė politinė situacija

pastebima ne dėl teigiamos priežasties. Čia yra ir dabartinės valdžios... Nuskambėjo taip, kad populistų

partija, kurie prieš tai turėjo vieną vietą parlamente, staiga laimėjo daugumą. Tada buvo nemažas

straipsnis. Bet jisai toks buvo palyginus vos ne neutralus. Minėjo populizmą, minėjo tas keistas aplinkybes,

kuriomis tas judėjimas iššovė“.

Ekonomikos vertinimas

Apie Lietuvos ekonomiką daugiau buvo kalbama krizės metais: „Lietuvos ekonomika buvo aptarinėjama,

kai buvo pokrizinis laikotarpis. Arba krizės metu. Ir buvo būtent vertinamas tas pasirinkimas, tuo metu tai

buvo vertinama kaip teigiamas žingsnis ir kaip sėkmingas būdas per daug nesužalojant ateities augimo

išspręsti tą krizę. Kartais būdavo net pagiriamas jo [Andriaus Kubiliaus] ryžtingumas, bet kartu buvo

paminima, kad jo populiarumas labai prastas, kad jis daro labai gerai, bet nemoka to komunikuoti“.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika matoma kaip stabili, auganti: „iš žiniasklaidos pusės sakoma, kad

[ekonomika] yra stabili, ir kad labai greitai viskas plečiasi“.

2.2. Eksportas

Lietuviškos prekės dažniausiai sutinkamos specialiose lietuviškose parduotuvėse, kuriose paprastai

lankosi patys lietuviai ir žmonės, į Jungtinę Karalystę atvykę iš Lietuvai kaimyninių šalių: „Lietuvos

prekės, aišku, labiau lietuviškose arba europietiškose parduotuvėse. Kur būna lenkiškos parduotuvės

kartais. Bet aš nepasakyčiau, kad yra kažkoks matomumas“. Didesnėse maisto prekių parduotuvėse

galima rasti pavienių prekių iš Lietuvos: „esu matęs kai kuriuose prekybos centruose, „Tesco“ esu matęs

Švyturio alaus labai seniai, bet tai yra toli gražu tikrai ne kiekviename prekybos centre. Ir tokių, kad

lietuviškų prekių, kurias matytum, tai nelabai“.

Bene geriausiai žinomas produktas – juoda duona: „žinokit, gana daug žmonių kalba apie mūsų juodą

duoną ir šokoladą. Čia iš visų draugų ir šiaip žmonių, kuriuos pažįstu, labai daug kas visada tą perka mūsų

lietuvių parduotuvėse, nes britų parduotuvėse tai beveik nieko negalima tokio rasti“.

Lietuvoje gaminti prietaisai, pvz., lazeriai, dažnai naudojami mokslo laboratorijose, universitetuose. Jie

vertinami dėl itin geros kokybės, tačiau mažai kas žino, kad šie prietaisai yra pagaminti Lietuvoje: „iš

tokių tikrų, kad eksporto, <...> tai yra lazeriai... Lazerius man teko naudoti Kembridže. Buvo ir jų pakavimas,

ir prekės ženklas. Taip pat buvo „Fermento“ prekės ženklas, jis gana gerai žinomas, ypač tiems, kas domisi

molekuline biologija. Kolegos, kuriems paminėjau, kad tai – lietuviškas prekės ženklas, buvo nustebę, nes

jie galvojo, kad tai yra viena didžiausių kompanijų... Jie dažnai naudoja nesuvokdami. Aš įtariu, tas pats

yra su lazeriais. Tiesiog yra geri aukštos kokybės produktai“.

53

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuva matoma kaip patraukli šalis užsienio investicijoms, ypač siaurose, itin specifinėse srityse: „ypač

tai – aukštesnės kokybės gamyboje arba IT sektoriuje, kur susiję ne tik su paslaugomis, bet ir su produktais

kuriamais. Tai čia ir visokios mašinų mokymo aplikacijos. <...> Su genų inžinerija, su neuro mokslais. <...>

Mikro skysčių dar. Kur realiai galima būtų pasinaudoti tomis nišinėmis ekspertizėmis, kurias turi Lietuvos

mokslininkai ir tuo pačiu metu gana taupiomis arba pagal kainą efektyviomis technologijų vystyme. Kaip

„Thermo-Fisher“ ir panašiai“.

Migracija

Kalbant apie migraciją, ekspertų nuomonės išsiskiria. Iš vienos pusės, netikima, kad Lietuvoje sudarytos

palankios sąlygos gyventi ir dirbti asmenims, atvykusiems iš užsienio šalių: „užsieniečiui vienam atvykti

į Lietuvą gali būti labai sudėtinga, <...> pas mus yra daug biurokratinių dalykų, kurie išsišoka ir su jais

susitvarkyti, gerai nežinant sistemos, gali būti sudėtinga. Nes jei tau Migracijos departamente reikia rytais

stovėti eilėse, kad galėtum gauti leidimą gyventi šalyje ir <...> tau darbuotoja pasako, kad ji nekalba

angliškai. Tada aš neįsivaizduoju, kaip tokį žmogų įtikinti, kad čia galima ilgiau pasilikti“.

Iš kitos pusės, priešingai, manoma, kad Lietuvoje sąlygos yra itin palankios: „Lietuva labai gerai sužaidė

šitą žaidimą su Brexit, kadangi pas mus, pvz., ir bankininkystės licenciją galima labai greitai gauti, man

atrodo, greičiausiai Europoje, ir šiaip gan palankios [sąlygos] verslams vystyti, ir gan palankios sąlygos

gyvenimui. <...> buvo anksčiau „London is open“, tai dabar, man atrodo, „Lithuania is open“.

Studijos ir mokslas

Lietuvos universitetai nėra ypač patrauklūs studentams iš Jungtinės Karalystės: „žiūrint ES mastu, tai

mūsų universitetai nėra konkurencingi. Nebent pavienės kažkokios studijos Vilniaus universitete arba

Kauno universitete. Kas yra įmanoma, ypač dėl kylančių Anglijos universitetų kainų. Turi būti ir

infrastruktūra, ir universitetas turi sugebėti pasiūlyti studijas anglų kalba“.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Lietuviai dažniausiai vertinami remiantis asmeninėmis pažintimis: „čia vertina per tai, kaip pažįsti

žmones čia. Kokius pažįsti. <...> Kai kas mato kaip europiečius, kai kas mato kaip Rytų europiečius. Kurie

yra vis dar besivaduojantys iš kažkokių stereotipų. Mišinys, kuris dažniausiai pagrįstas nežinojimu“.

Paprastai lietuviai yra laikomi darbininkais iš Rytų Europos: „lietuviai yra dažniausiai taip, kad tai yra

darbininkai iš Rytų Europos ar kažkas tokio“.

54

Pastebima, kad lietuviai puikiai moka anglų kalbą: „dauguma lietuvių kalba labai sklandžia anglų kalba,

tu gali laisvai susišnekėti. Kol tu gali pasiūlyti savo idėjų, visa tai yra teigiama“.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Iš politikų geriausiai žinoma Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Taip pat dar žinomi menininkai:

• Mirga Gražinytė-Tyla: „apie ją, galbūt, yra taip pat dažnai rašoma kaip ir apie mūsų prezidentę.

Ypač kultūros srityje. Būna Mirgos pasirodymai. Kiekvieną naują programą įvertina kultūros srityje

ir ten, būna, skiria apdovanojimus ir dažnai būna labai teigiami vertinimai. Ir ją kiekvieną kartą

pristato kaip lietuvę, kad lietuvių dirigentė“;

• Raminta Šerkšnytė: „lietuvių kompozitorė šiuolaikinė, kurios kūrinius Mirga įtraukia į savo

repertuarą. Ir to pasekoje dažnai būna paminimas vardas Lietuvos“;

• Jonas Mekas: „kultūros srityje mes būdavome labai matomi, kai būdavo kokie nors renginiai,

susiję su Jonu Meku. Buvo Serpentine galerijoj prieš porą metų didžiulis jo gyvenimo pasiekimų

pristatymas, buvo didžiulė paroda. Dabar, aišku, ir apie jo mirtį buvo nemažai straipsnių,

išreiškiant pagarbą jo darbui ir pristatant jo darbus“;

• Dalia Ibelhauptaitė: „Dalia Ibelhauptaitė yra žinomesnė. Bet ji yra žinomesnė gal dėl to, kad turi

ryšį stipresnį su Anglija. Tiek dėl to, kad gyvena Anglijoje, tiek dėl to, kad kuria Anglijoje, tiek ir jos

ryšys su vyru Dexteriu Fletcheriu“.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Jungtinėje Karalystėje šiek tiek žinoma apie klasikinę muziką: „iš meno sričių tai klasikinė muzika. Mums

yra didelė sėkmė ir privilegija, kad Mirga yra tokia matoma. Ji sąmoningai arba nesąmoningai atlieka

didžiulę Lietuvos kultūros ambasadorės rolę.“

Viena iš priežasčių, kodėl apie Lietuvos kultūrą yra mažai žinoma Jungtinėje Karalystėje, ta, kad britai

nelabai domisi savo kultūra, dėl to juos sunku sudominti mažos šalies kultūra: „iš kultūrinės pusės <...>

tiesiog, britų kultūra, jie savo kultūrą nelabai pažįsta, tai jiems yra sunku priimti ir suprasti kultūrą iš

mažesnių šalių.“

Sportas

Sporto srityje, taip pat kaip ir meno, žinomi tie Lietuvos sportininkai, kurie aktyviau dirba užsienyje,

pvz., plaukikė Rūta Meilutytė: „čia daugiausiai išsiskyrė Rūta Meilutytė. Kad Anglijoje besimokydama ji

laimėjo Londono olimpiadą.“

Bendrai apie Lietuvos sporto pasiekimus britai daug žinių neturi: „lietuvių sportas nėra čia

aptarinėjamas, galbūt dėl to, kad krepšinis čia nėra toks svarbus. Ir mūsų susifokusavimas į vieną sporto

šaką iš esmės yra nepastebimas šičia, nes čia tas sportas ne toks populiarus“.

55

2.6. Turizmas

Turizmo kryptys:

• Britams įdomi Lietuvos istorija, sovietinis palikimas: „labai daug iš mano britų pažįstamų

važiuoja dėl istorijos, nes jiems labai įdomu pažiūrėti, kaip mes po Sovietų Sąjungos gyvenam. Pas

mus labai daug fantastiškų muziejų, tas genocido muziejus, kuris yra prie Lukiškių aikštės. Labai

daug kas ten eina, žinokit, eina po kelis kartus ir atvažiuoja dar su draugais, nes jiems tai yra kažkas

naujo ir tikrai faino“.

• Vilnius ir Kaunas: „šiuo metu Lietuvai gana neblogai sekasi, nes Vilniaus senamiestis yra

pakankamai žinomas, žmonės jį mėgsta palyginti su Praha, o tas palyginimas gana naudingas.

Mūsų pigūs skrydžiai irgi padeda tą turizmą palaikyti. Kaunas gal tik labiau architektūros mėgėjų

tarpe“.

• Vienas didžiausių pliusų yra tai, kad gamta – visai šalia miesto: „pas mus toli nereikia kur nors

važiuoti su mašina ir miškai, ir barbekiu gi galima visur pas mus daryti, tas tikrai rūpi“.

• Mėgstami Lietuvos kurortai: „labai daug žmonių kalba apie SPA pas mus, ir Birštono SPA, ir

Vilniaus SPA“. Vilioja tai, kad nėra brangu: „čia, pvz., pusė dienos kainuos penkis šimtus svarų

nuvažiuoti į SPA, o kur nors Birštone SPA penkis šimtus eurų už dvi dienas, dar pavalgyti ar dar

kažką“.

• Šiek tiek žinoma apie lietuvišką alų: „būtent Biržų regionas. Būtent ta mielių kultūra. Alaus

mėgėjams tas turėtų būti įdomu. Tas buvo pažymėta britų, kad tarp 30 vietų, kurias reiktų

aplankyti Europoje alaus mėgėjams, tai būtent buvo dvi vietos Lietuvoje – vienas buvo Biržų

regionas, o kitas buvo, kad Vilniuje“.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Estija įvardijama kaip pagrindinė šalis-konkurentė: „Estai. Dėl savo inovatyvumo ir būtent dėl savo

gebėjimo kultūrą pristatyti. Net jų dainų šventė yra geriau reklamuojama nei mūsų“, „ir labai daug

konkurencijos iš startuolių, iš verslo plėtimo pusės, nes, man atrodo, Estija kai kuriose srityse gali pasiūlyti

daugiau, jie turi ePassports, kuriuos net Popiežius gavo. Tai iš tos pusės, iš investicijų pusės, atrodo, kad

investuotojai labiau žiūri į Estiją, kadangi jie, tikriausiai, mažiau sieja Estiją su Rusija“.

Estija, lyginant su Lietuva, save pozicionuoja geriau: „Dėl savo e-Estonia įvaizdžio, kuris gana stipriai buvo

formuojamas. Ir jis buvo pagrįstas technologiniu sprendimu, kurį jie kuria kaip šalis ir tas, aišku, buvo

sinchronizuota su įvaizdžiu, ir tas labai padėjo pritraukti ir kompanijas, ir visa kita. Jie tą darė gana ilgai ir

nuosekliai. O Lietuvos įvaizdžio strategijos yra besikeičiančios daug ir dažnai“.

Dėl to manoma, kad Estija būtų patrauklesnė už Lietuvą tiek verslo, tiek turizmo atžvilgiu: „verslo

klausimu, tai, tikriausiai, Estija, dėl to, kad geriausiai žinoma. Turizmo atžvilgiu. Vėlgi, estai dėl savo

geresnio žinomumo“.

56

Kalbant apie maisto produktus, didžiuosiuose prekybos centruose galima rasti lenkiškų prekių, tačiau

lietuviškų – itin retai: „ne, žinokit, man atrodo, kad yra labai daug lenkiškų, bet lietuviškų ne“.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Ekspertai pastebi, kad Lietuva neturi aiškios komunikacijos strategijos, dažnai yra neaišku, ką norima

pristatyti: „mums reikia apsispręsti, kaip mes norime būti įvertinti, kaip mes norime būti matomi, nes

dabar viskas, kas susiję su Lietuva, yra būtent startuoliai ir verslai“, „mes turime, ką pasiūlyti, tačiau

nežinome, kaip save pristatyti rinkai. <...> ne visada gerai suprantam, kaip galima save parodyti pasauliui“.

Reikėtų paprasto, aiškaus portalo, skirto turizmui Lietuvoje: „sukurtas gali būti portalas koks nors „Travel

Lithuania“. Bet jis turi būti veiksnus. Ta informacija turi būti aktuali ir atnaujinama. Pirmiausiai ten turi

būti tokia informacija, kaip atvykti nuo oro uosto, kur nakvynė ir pan.“ Taip pat galima plačiau pristatyti

Lietuvos kulinarijos paveldą: „Lietuva galėtų labiau savo maistą pristatyti, ypač kepinius. Šakočiai ir juoda

duona yra gana unikalūs. Tarkim, lietuviškos kepyklos parodo, kad jos gali susikurti savo nišą“.

Sėkmės istorijų apie Lietuvoje investavusias užsienio įmones pasakojimas gali būti panaudojamas kaip

veiksminga priemonė pristatant Lietuvą užsieniečiams: „mums reikia daugiau kalbėti būtent apie

„success stories“ mūsų lietuvių, kurie yra čia, ir tie tarptautiniai verslai, kurie pas mus bazuojasi Lietuvoje,

nes, visų pirma, kuo daugiau tarptautinių verslų yra Lietuvoj, tuo yra įdomiau ir geriau atvažiuoti kitiems

tarptautiniams verslams, nes jie jau žino, kad yra kažkoks pagrindas, kad kažkur jau galima bazuotis ir

kažką daryti“.

57

NORVEGIJA

Žinomumas

Lietuvos žinomumas Norvegijos visuomenėje nėra didelis. Platesnėje

visuomenėje labiau žinomas kriminalinis įvaizdžio aspektas.

Pastaruosius 2-3 metus stiprėja Lietuvos kaip aukštųjų technologijų

šalies įvaizdis.

Stipriosios Lietuvos

įvaizdžio dimensijos

Užsienio politika, verslas verslui prekių ir paslaugų eksportas

(finansinės technologijos, statybos prekės ir paslaugos, logistikos,

valymo paslaugos), investicijos

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Turizmas, migracija, vidaus politika, kultūra

Potencialios pozicionavimo

sritys / kryptys

• Technologinių inovacijų idėjos kryptis (moderni Lietuva, lazeriai, IT ir finansinės technologijos), daugiau akcentuoti mokslinius pasiekimus, universitetus;

• Pozicionuoti Lietuvą kaip Europos Sąjungos artimą rinką, stabilų regioną;

• Gyventojų aukštos kompetencijos ir motyvacija;

• Investicijoms palanki šalis;

• Pozicionuoti kaip turistinę šalį (eko, gastro, SPA, nišinis turizmas, kemperiai, medžioklė, skrydžiai oro balionu)

Regionas, kuriam

priskiriama Lietuva Rytų Europa

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Lietuvos žinomumas Norvegijos visuomenėje nėra didelis: „Lietuva nėra labai žinoma“. Mažas

žinomumas siejamas su norvegų mažu domėjimusi, su ankstesniu Lietuvos buvimu už „geležinės

uždangos“: „tuo metu ta karta, kuri dabar yra aktyvi, kai jie ėjo į mokyklą, mes buvom tiesiog už geležinės

uždangos. <...> Ir apie tai, kad ten yra trys šalys ir visos trys jos unikalios, tai neretam norvegui yra visiška

naujiena.“

Dažnai Lietuva tapatinama su Lenkija, Latvija: „Lietuva yra labai tapatinama su Lenkija. O suvokimas,

toksai stereotipas yra labai paprastas, tai yra statybininkai, staliai vyrai, o moterys yra valytojos arba

manikiūrų specialistės“, „Jie labai maišo su Latvija.“ Be to, Lietuvos žinomumą apsunkina sunkus ištarti

ir įsiminti angliškas Lietuvos pavadinimas „Lithuania“: „Angliškas vertimas Lietuvos – Lithuania – yra

labai sudėtingas ištarti. Ne vien tik Norvegijoje, bet ir kitame pasaulyje“.

58

Paminimi neigiami Lietuvos žinomumo aspektai: „Lietuvos vardas, kaip ir minėjau, ta prasme, jisai buvo

labai pagadintas“, „ne patys geriausi mūsų tautos sluoksniai atvažiavę pakoregavo supratimą apie mūsų

šalį“. Visgi pastaruoju metu Lietuvos įvaizdis po truputį gerėja: „iš tiesų, pastaruosius gal 2-3 metus

jaučiasi, <...> jaučiasi tai, kad Lietuva įgauna truputėlį kitokį veidą Norvegijos visuomenėj. Ne tiek

visuomenėj, bet galbūt tam profesionalesniam pasaulyje.“

Stiprėja Lietuvos kaip aukštų technologijų šalies įvaizdis: „ryškėja tai, kas šiuo metu yra linksniuojama ir

pasaulinėje žiniasklaidoj, kad tai yra „fintecho habas“, kad tai yra su „blockchain“ kažkuo tai susijusi šalis“.

Labai skiriasi skirtingų grupių Lietuvos žinojimas ir požiūris į ją. Daugiau susipažinę su Lietuva šalį ir jos

gyventojus vertina labai palankiai: „tie, kurie turi verslo kažkokių vienokių ar kitų interesų Lietuvoje arba

tiesiog Pabaltyje, jų suvokimas yra visai kito lygio ir dažniausiai jisai būna labai geras. <...> jie būna labai

nustebinti, koks pas mus kokybės ir kompetencijų lygis.“

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuva priskiriama Rytų Europai: „mes labai norime matyti save Šiaurės, bet esame Rytų Europoje”, nors

mes dabar oficialiai jau Šiaurės Europoj esam, bet su Rytų Europa [tapatinami]“, „yra tas vadinamas

Šiaurės Europos susivienijimas ir kur Baltijos šalys yra. Bet jie apie tai nieko nežino. Tikrai ne skandinavams.

Istoriškai Skandinavija yra jiems tos šalys, su kuriomis gali susikalbėti, nes jie gali susikalbėti su danais ir

švedais be jokių problemų.”

Priskyrimas Rytų Europai turi šiek tiek negatyvią prasmę dėl tapatinimo su Rusija, alkoholizmu, smurtu

ir pan.: „de facto būti rytų europiečiu nieko blogo nėra, bet problema tame, kad Rytų Europa yra

tapatinama su Rusija ir tada atsiranda „ai, va čia tie, kurie geria ir vairuoja išgėrę“ ir smurtas artimoj

aplinkoj, ir taip toliau”.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Norvegijos žiniasklaida dažniausiai anksčiau formuodavo neigiamą Lietuvos įvaizdį: „anksčiau taip

būdavo, kad nuskambėdavom tada, kai koks nors važiavo, dviratukus surinko, tai čia skandalas buvo arba

ten kažką išgėrusius sustabdė, arba ten, žiūrėk, kažkas variklius nulupo ir taip toliau. Tai ne iš pačios

geriausios pusės ta Lietuva būdavo [pateikiama]“.

Lietuvos komunikacijos Norvegijoje prieš du metus nelabai buvo, pastaraisiais metais pagerėjo, bet

tęstinumo kol kas nėra: „atsiranda kitokių straipsnių, tiek su turizmu, tiek su investicijom, tiek su

inovacijom susijusių”, „Norvegijoje jos [Lietuvos komunikacijos] nebuvo iš viso, dabar pastaruosius du

metus buvo ir dabar kontraktas baigėsi prieš vienuoliką dienų. Ir baigėsi viskas”. Siekiama užtikrinti

Lietuvos komunikacijos tęstinumą, tačiau susiduriama su kliūtimis iš Lietuvos pusės: „kiek žinau turizmo

strategijoje Norvegija nėra numatyta kaip prioritetinė šalis. <...> Tai bandom įrodyti, kad bent kažkokius

minimalius veiksmus reikia palaikyti, kad pulsuotų kažkokia žinutė iš Lietuvos”.

59

Prie Lietuvos įvaizdžio formavimo prisideda:

• Ambasada, tačiau nėra matoma aiški strategija, tik pavienės pastangos: „ambasadorius

dabartinis labai aktyvus ir dalinasi labai daug savo susitikimais viešoje erdvėje ir panašiai. Tai,

žiūrėk, tai vienas laikraštukas pasigavo, tai kitas pasigavo ir taip toliau”, „tai nėra jokios

strategijos, pavieniai tokie šūviai iš komercijos atašė, kuris aktyvus labai šičia yra ir labai prisideda

prie to Lietuvos žinomumo didinimo“.

• Buvęs turizmo departamentas: „turizmo departamentas – taip. <…> Bet iš tokios stambesnės

žiniasklaidos, tai kol kas tik su turizmo susijusi informacija buvo praėjusi, o pastaruoju metu

pakankamai daug”.

• Norvegijos lietuvių klubai: „aš taip pat atstovauju [lietuvių] profesionalų klubui šičia, Osle. <…>

Mes darome, organizuojame renginius. Vėlgi tiems patiems nariams klubo arba daromo tokio

reprezentacinio pobūdžio. <...> Praėjusiais metais mums pavyko suroganizuoti didžiulį labai

renginį Oslo inovacijų savaitės metu“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Teigiamai vertinama Lietuvos narystė Europos Sąjungoje: „[Lietuva] matoma kaip Europos sąjungos šalis,

be abejo.”, „jiems ta ES šalis kaip kokybės standartas – „aš galiu nuskristi, man nereikia jokios vizos, nieko”.

Nemažiau, o gal ir daugiau svarbu, kad Lietuva priklauso NATO: „veikia ta sudėtinga padėtis, verčia mus

laikytis kartu. Tai iš tiesų politiniuose dalykuose, mes esam NATO nariai ir tai reiškia mes palaikom vienas

kitą”, „žino, kad yra dislokuoti Norvegijos kariai Lietuvoje, NATO ir visa kita. Tai apie tai jie viską kaip ir

žino, mato mumis kaip draugus“.

Vertinama, kad Lietuva palaiko Ukrainą, Sakartvelą, perspėja dėl Rusijos: „matoma kaip gan taiki šalis,

kuri tuo pačiu turi savo aiškią poziciją Rusijos atžvilgiu ir visą laiką, kai Lietuva palaikė Gruziją, po to,

Ukrainą, gan griežtai pasisakė prieš Rusijos veiksmus ir taip toliau. Na, manau, laikoma tokia taikia, bet ir

tuo pačiu drąsia Rytų Europos šalimi”.

Lietuva laikoma gera šalimi bendradarbiavimui karinėje srityje, nes gerai pažįsta Rusiją: „Lietuva turi tą

vadinamą „know-how” Rusijos, nes ir pačią kalbą dar daugelis žmonių moka, ir supranta mentalitetą. <...>

Ypač ta kariuomenė ir STT, tos visos žvalgybos, galėtų irgi būti geras bendradarbiavimas su Norvegija”,

„mes esam reikalingi partneriai šiuo metu. Dabar jau šitoj stadijoj ne tik jie mus moko, bet jie mokosi iš

mūsų“.

60

Vidaus politikos vertinimas

Norvegams nėra labai svarbi Lietuvos vidaus politikos padėtis: „visiškai nesvarbu“, „Lietuva matoma

dažniausiai kaip progresyvi šalis, dėl to, kad turi moterį prezidentę, nelabai aiškios vidinės ir užsienio

politikos, nes nėra tarsi nei kairės, nei dešinės, tokios artikuliuotos parlamente.“

Daugiau Lietuvos vidaus politika domisi politikai ir diplomatai: „aišku, diplomatai mato, politikai mato“.

Ekonomikos vertinimas

Norvegai mažai žino ir apie Lietuvos ekonomiką, dagiau žino tie, kas yra susidūrę: “vėlgi daugiau domisi,

kas susidūręs, žino, kad Lietuva nuperka prekių ir paslaugų iš Norvegijos daugiau negu ta pati Rusija”, „jei

kažkas vienoj srity dirba ir jeigu ta sritis yra susijusi su Lietuva, tai jie žino ir daugiau, mažiau orientuojasi.

Bet visi kiti tai nelabai”.

Kas žino apie augančią Lietuvos ekonomiką ir prekybą, tas vertina palankiai: „o šiaip yra kažkiek prekyba

mūsų tikrai auganti, čia vertinimas tai tikrai geras, jie gali investuoti, jie gali daryt biznį su mumis, vėlgi

vertinimas geras“.

2.2. Eksportas

Lietuvos eksporte beveik nėra tiesiogiai vartotojui skiriamų priekių, nes norvegai yra labai

konservatyvūs vartotojai: „jei kalbėti apie produkciją, kuri prieina prie paprasto vartotojo, tai jos visiškai

nėra, nes norvegai labai konservatyvūs vartotojai“.

Tačiau dažnai norvegai nežino, kad jų naudojamos prekės yra pagamintos Lietuvoje: „norvegai dažnai

nežino, bet daug ką lietuviai gamina ir norvegai perka. Tarkime, durys – gali būti net 80-90 proc.

Norvegijoje yra pagamintos Lietuvoje. <...> O šiaip brandas – skandinaviškas“.

Dominuoja verslas verslui prekės ir paslaugos: „iš Lietuvos, <…> tai yra baldų pramonės dalykai –

mediena, baldai, detalės baldų. <...> Taip pat daugelis dalykų, ką jie čia daro statybose, konstrukcijos,

statybinės medžiagos, tai yra dalykai, kurie dominuoja” , „share service“ centrai, kas dirba šitose srityse

arba bankuose, ar telekomunikacijų srityje, žino Lietuvą būtent dėl „share service“ centrų. <…> Tos pačios

valymo paslaugos, bet jos čia jau vietoje suteikiamos yra. IT srity labai mažai“.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuva yra patraukli investicijoms ir norvegų investavimo pavyzdžių yra labai daug: „tokia norvegų

kompanija, vadinasi „Lindstof“, tai jinai užsiima nekilnojamo turto vystymu ir „šopingmolais“ ir viešbučių

verslu. Tai aštuoniasdešimt jų portfelio buvo Pabaltyje”, „dabar yra Circle K, <…> čia yra norvegai, atėjo su

tokiom investicijom. Tai jeigu jie investuoja, tos 300 įmonių tai rodiklis, jei būtų nestabilu, būtų nepelninga,

neitų”.

61

Išvardijama keletas investavimo Lietuvoje patrauklumo veiksnių:

• Gana didelė grąža, ypač anksčiau: „anksčiau ji buvo patrauklesnė tiems drąsesniems, <…> dėl to,

kad tai buvo tie džiunglių įstatymai, tai buvo galima tikrai, pigiai investavus, sugeneruoti geras

grąžas ir panašiai”;

• Lietuva yra artima tiek atstumu, tiek kultūriškai: „dabar grįžta vėl atgal, ypač kai tie patys

norvegai atsikando Azijos šalių. Jiems vis tiek yra įdomus Pabaltijis, nes yra arti atstumu ir

kultūriškai. Skrydžiai yra dažni, kiekvieną dieną galima pasiekti Lietuvą. Jeigu kažkoks jūrų

transportas, tai irgi viena – dvi dienos ir kroviniai yra pasiekę”;

• Darbuotojų kompetencijos, kūrybingumas ir rimtas požiūris į darbą: „efektyvumo, jau kainos

atžvilgiu mes nebegalime taip stipriai konkuruoti ypač su kokia Lenkija. Bet kuo galim konkuruoti,

tai kompetencijom, kūrybingumo arba dedikacija” , “jie yra darbštūs, lietuviai dar yra labai alkani,

jie nori padaryti daug, tas labai tinka jiems”;

• Pigi darbo jėga: „dar vis pigesnė darbo jėga, nei Norvegijoje”, „turbūt jiem yra pigiau vystyti verslą

Lietuvoje kol kas”;

• Daug sėkmės atvejų: „daug labai ekonominių visokių įvykių vyksta ir Lietuvoje yra galimybės, gerų

daug naujienų yra, daug gerų gana sėkmingų verslo vystymo atvejų yra”.

Pažymimas labai didelis susidomėjimas investicijomis ir šiuo metu: „tas susidomėjimas kyla ir dabar, aš

matau kiek fiziškai mes gaunam užklausimų daug visokių ir čia labai gerai”.

Daug prisideda abiejų šalių prekybos rūmai skatinant investicijas: „Norvegijos prekybos rūmai Vilniuje ir

Lietuvos prekybos rūmai, jie organizuoja labai daug visokių renginių ir tai vėl gi skatina, kviečia verslininkus

ir verslininkai važiuoja į Oslą”.

Migracija

Norvegai nėra linkę migruoti iš savo šalies, nes turi puikią socialinio aprūpinimo sistemą: „Norvegų

gyvenimas čia, užtikrinta senatvė, aprūpinimas. Niekas pasaulyje neturi tokio pensijų fondo, virš trilijono

doleriais, dabar kiekvienam Norvegijos žmogui padalint tą sukauptą fondą, po 144 tūkst. gaunasi

kiekvienam”.

Dažniausiai norvegai arba būna Lietuvoje meilės emigrantai, arba atvyksta su verslo reikalais: „meilės

emigrantai yra”, „smulkų biznelį daro jie ten [Lietuvoje]“. Visgi dažnai būna, kad norvegai negyvena

Lietuvoje, bet atvyksta prižiūrėti verslo: „jie vis tiek žiūri, jie geriau atvažinėja į Lietuvą ir trys skrydžiai per

dieną vien į Oslą.”

Tie norvegai, kurie gyvena Lietuvoje, nors jų nėra daug, atsiliepia apie šalį gerai: „tai pakankamai mažai

norvegų yra Lietuvoje, kad būtų kažkokia vieša opinija susiformavusi, bet kiek man pavienius teko girdėti,

tai visi tik gerai atsiliepia”.

62

Studijos ir mokslas

Norvegams studijos Lietuvoje nėra patrauklios: „nemanau, kad sužavėti gali kažkuo. Yra Norvegijos

universitetai, jie irgi turi mainų programas, ten su įvairiausias universitetais, JK, Olandijoje, toj pačioj

Belgijoj, Amerikoj, Azijoj. Tai jeigu norvegas ryžosi išvažiuoti iš to vadinamo kaimo, tai jau jisai žiūrės toliau.

Ir Lietuva jau čia nėra jokia jau jiems įdomi”.

Visgi neatmeta galimybė pritraukti studijuoti norvegus į tokias specialybes, kaip medicina: „daug kas

nori studijuoti mediciną, bet neužtenka vietų. <...> Ir tada jie renkasi mokytis Lenkijoje. Nežinau, kodėl

Lenkijoje, nes gi Lietuvoje būtų galima”.

Lietuvos mokslo pasiekimai vertinami Norvegijoje po elitinės Kavli premijos įteikimo VU profesoriui V.

Šikšniui: „Kavli premija, tai yra modernus Nobelis. <…> Šiemet pirmą kartą tarp tų laureatų yra Virginijus

Šikšnys. <…> Tai yra įvaizdis”.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Lietuviai vertinami už kompetenciją, darbštumą, kūrybingumą, kokybišką darbą ir motyvaciją dirbti:

„kompetencija ir dedikacija. <...> Dedikacija ta prasme, kad jei jau lietuvis pradėjo, tai ims ir padarys iki

pačio galo ir labai efektyviai. Ko nepasakysi apie skandinavus. <…> Jie mato, kad lietuviai visgi labiau

universalūs ir kūrybingi”, “bet šiaip paprasti žmonės žino, kad lietuviai puikūs darbininkai”.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Iš politikų labiausiai žinomi V. Landsbergis, V. Adamkus ir D. Grybauskaitė: „be abejo Lansbergis iš tų

ankstesnių žmonių, kurie domėjosi ta politika, <...> be abejo gal Prezidentė, dar tas Adamkus, kas domisi

politika”, „turbūt mūsų prezidentę jie atpažintų”.

Kiti Lietuvos atstovai žinomi tik tam tikrose grupėse pagal pomėgius: iš mokslo atstovų – Virginijų Šikšnį,

teatro pasaulyje – Oskarą Koršunovą: „tie, kas mėgsta teatrą, jie žino O. Koršunovą, kada jisai 2013

metais geriausias režisierius [Norvegijoje] buvo”, iš dailininkų – Konstantiną Čiurlionį: „meno pasaulis žino

Čiurlionį, bet jis vis dėlto plačiajai visuomenėj neatrastas”.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

„Lietuva nėra žinoma, kaip aukštos kultūros šalis“, nors kuriami spektakliai, vyksta šokio spektaklių,

džiazo grupių gastrolės, dainuoja Asmik Grigorian: „Asmik gal porą kartų buvo [atvykusi] į Oslą”, „Paulius

Tamolė, jis pats yra šokėjas ir aktorius, bet tuo metu jis atsivežė šokio spektaklį į operą”. Nedidelis

susidomėjimas siejamas su norvegų konservatyviu charakteriu: „jiems nieko nėra patraukliau už jų pačių

tradicijas”.

63

Taip pat abejojama, ar Oskaras Koršunovas didina Lietuvos žinomumą, nes jis stato spektaklius su

norvegų aktoriais: „Koršunovas <...> Osle kokius keturis spektaklius [pastatė]. Čia buvo atvirkštinis

variantas, kai lietuvių režisierius atvažiuoja, dirba su norvegiška trupe, tai tada gauna irgi šiokį tokį Lietuva

piarą, bet nedidelį. Vis tiek jie traktuoja, kad čia norvegų”.

Tačiau matomas didesnis kultūrinio bendradarbiavimo potencialas:

• Kino srityje: „filmus stato, tarkime, reikia sukurti muziką, tai aš esu girdėjęs, kad kuria Čekijoje,

Lenkijoje, tai čia Lietuva irgi galėtų kažką pasiūlyti, nes ir Lietuvoje kartas nuo karto filmuojami

filmai“.

• Istorijos, vikingų tematikos panaudojimas: „turime mes istoriją, turime tą pagoniškumą, kas tiktų

ypač norvegams su jų vikingais“.

• Chorai: „chorų festivalių, Kristoforo, neišnaudotas, nors jie chorus labai mėgsta ir myli, tik mes dar

neatradom, kaip su jais susidraugauti, jie tikrai būtų dažnas mūsų svečias”.

Sportas

Sporto srityje žinomas Lietuvos krepšinis, rankinis: „apie krepšinį žino be abejo”, „mūsų rankinio

komandas jie žino. Žino krepšinį bet, sakau, jie domisi ten, kur jiem patiem yra įdomu. Tai kadangi jie patys

rankinyje yra pakankamai stipri tauta, tai jie žino ir mūsų rankinį“.

Tačiau pastebima, kad mėgstamiausios sporto šakos nesutampa: „Norvegijos atveju tai jie pakvaišę dėl

žiemos sportų. <..> Krepšinis Norvegijoje yra beveik nulinis sportas, ten kažkas vyksta, bet nelabai, o

futbolas jiems yra įdomu, bet Lietuva nėra futbole labai žinoma”.

2.6. Turizmas

Lietuvos turizmas yra ganėtinai stipriai reklamuojamas Norvegijoje: „viską reklamuoja, pradedant

Klaipėda, kur stovi „Independence“, pajūrį, Nidą, Palangą. Vilnius be abejo, nacionaliniai parkai, Kryžių

kalnas”.

Pastebima, kad norvegai daugiau mėgsta savaitgalinį turizmą: „aiškūs paketai savaitgaliniai”, „tas

vadinamas „city break“, kur penktadienio vakare atskrido, sekmadienio išskrido. Tai su šitais mes tikrai

galime juos prisišaukti”.

Norvegams įdomios turizmo sritys:

• Iš miestų daugiausia domina Vilnius, Kaunas: „šiaip Vilnius be abejo traukos centras, <...> daugiau

Vilnius, Kaunas, priklauso nuo to, kur važiuoja”.

• Skrydžiai oro balionu: „norvegai žino, kad Vilniuje skraido balionai ir tai yra viena iš nedaugelio

šalių, kur virš sostinės galima skraidyti oro balionu. Tai va šitas labai imponuoja, per visur,

žiniasklaidą nuėjo būtent nuotrauka su tuo raudonu balionu virš katedros.”

64

• Eko-turizmas, kaimo turizmas, žygiai gamtoje: „Lietuva turi savo gamtą, tas vadinamas eko-

turizmas, tai daug žmonių mėgsta”, „paminėjau kaimo turizmą, nes norvegai, jų tokia psichologija,

jie būtinai turi išvažiuoti į savo tas trobeles kalnuose. <…> Manau kaimo turizmas jiems turėtų

patikti”, „jie eina į tuos vadinamus turus, žygius“.

• Nida, pajūris: „domina Nida, domina pajūris, nors jie turi to pajūrio daug, bet pas juos čia visiškai

kitoks”.

• SPA turizmas: „gali sužavėti savo SPA centrais“, „tos gydyklos, ten irgi jau gerėja, profesionalėja

viskas, jiems ten irgi gali tikti pasilepinti visokiausiose SPA”.

• Gastro-turizmas: „turėjom renginį ambasadoj ir buvom atsivežę Deivydą Praspaliauską, darėme

tokį įpintą į istorinę tematiką, kaip sakant „lančą“, kur buvo, pavadinkime tarpukario Lietuvos

virtuvė, sovietmečio ir paskui moderni. <...> Tai čia buvo vienas sėkmingiausių mūsų projektų

padarytų, kas liečia turizmą, tai gastronomija taip ir dar kartelį taip“.

• Nišinis turizmas, pavyzdžiui, smulkioji aludarystė: „vienas norvegas <...> apkeliavo ir padarė

tokią elektroninę knygą apie Lietuvos mažuosius aludarius“.

• Medžioklė: „norvegai yra medžiotojai, norvegai yra gamtos žmones, tai domina”, “nežinau kaip

pas mus dėl tos medžioklės, bet aš matau taip pat susidomėjimą”.

• Istorinė tematika: “tai paruošus vėlgi tinkamai tuos pačius turus prisišaukti galėtume ir vyresnio

amžiaus žmones, nes <...> jiems įdomi istorija, sakykim, ta pati žydų istorija ir panašiai”.

• Keliavimas kemperiais, bet tam reikalinga geresnė infrastruktūra: „kemperių turizmas pradeda

augti Norvegijoj, pradeda domėtis. Be abejo reikalinga ir mūsų paruošta infrastruktūra

[kemperiams], elektromobiliams ir panašiai“.

Pagrindiniai patrauklūs kriterijai atvykti į Lietuvą yra mažos kainos ir aukšta paslaugų kokybė: „pati

kokybė paslaugų yra aukšta, bet kartu ir pigu”.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Didžiausios konkurentės regione yra Estija ir Lenkija: „jei kalbame apie IT sektorių, tai bus estai, jei

kalbam apie gamybą, didelę, daug, masinę, tai bus Lenkija”. Taip pat Švedija ir Danija: „kas jų suvokime

bus labiau pripažįstamos, bus švediškos arba daniškos prekės“, „jie daugiau galbūt stengsis imti švedišką

arba danišką, nes tai yra kaimynas, tai yra daugiau patikima“.

Lietuvos žinomumas lyginant su Latvija ir Estija yra mažesnis: „labai menkas”. Skirtumai:

• Estija labiau matoma dėl stipraus e-šalies įvaizdžio sukūrimo bei tapatinimo su suomiais: „estai

labai išsipiarinę save per tą vadinamą e-valdžią”, „yra moderni, elektroninė, kompiuterinė,

internetinė. Mes turim daug pasiekimų kaip jau minėjau, ir premiją, ir <...> prekybos apimtys daug

65

didesnės, bet estų žinomumas tikrai neprastesnis, netgi didesnis”, “sakykim, apie estus jie žino ir

estai jiems yra pakankamai artimi, dėl to, kad jie juos sutapatina su suomiais”.

• Latvija yra didesnis investicijų traukos centras: „jeigu kalbam apie investicijas į Pabaltijį, tai visgi

Ryga. Ryga, nes vis tiek yra daugiau matomas kaip centras Pabaltijo, yra didesnis”.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Pripažįstama, kad Lietuvai reikia kažkokios unikalios idėjos žinomumui didinti: „mes turim susirasti savo

viziją”, „kažką unikalaus reiktų duot”. Daugiausia akcentuojama:

• Technologinių inovacijų idėjos kryptis: „moderni Lietuva, lazeriai, „fintech”, „aš sakyčiau, koks

dabar Lietuvos įvaizdis lenda tiek tarptautinėj žiniasklaidoj, tiek Norvegijoj per technologijas, per

inovacijas, per tokius „emerging markets“, „distraktorius“, tas pats „Revolut“, „blokčaino“ centras

prisideda ir taip toliau”.

• Mokslo, universitetų, inovatyvių įmonių galimas indėlis į žinomumo didinimą inovacijų linkme:

„aš sakyčiau per universitetus, pasiūlant kažkuom tai unikalias studijas”, “tai šitoj vietoj KTU būtų

pakankamai stiprus kažką padaryti”, „Klaipėdos universitete, naudojant naujas technologijas

baseine ir krevetes jau užaugina. <...> DNR mokslai, fermentai, „Thermo Fisher“, tai yra tokie, kurie

galėtų iš tiesų prisidėti prie didinant žinomumą”, „aš matau, kad mes kieti esam tuose dalykuose

– medicinos mokslai, lazeriai, kur mes pirmaujame”.

• Pabrėžti Lietuvą kaip Europos Sąjungos artimą rinką, stabilų regioną: „mum save labiau reikėtų

pozicionuoti kaip Europos sąjungos artimą rinką”, „mes galėtume sudominti tiek norvegus, tiek

kitus, sakykim, tolimesnius amerikonus, jeigu mes [Baltijos šalys] sujungtume kažkaip jėgas ir mes

save rodytume tokį stabilų, draugišką regioną”.

Atkreipiamas dėmesys, kad turi būti išdiskutuota nauja pozicionavimo idėja, susifokusuota į ją ir turi

būti ji transliuojama sutartinai: „politiškai išsigryninti Lietuvoje”, „turi būt išdiskutuota vyriausybėje,

Parlamente, su Prezidentūra”, „turim susifokusuoti, mes negalim aprėpti viską”, „mes turim visi transliuoti

tą”.

Siūloma keletas žinomumo didinimo priemonių:

• Daugiau tokių Lietuvos žinomumo didinimo kampanijų, kaip reklama „Vilnius – Europos G

taškas“: „tokių kampanijų kaip ta su Vilniumi galėtų būti žymiai daugiau. Nes tai vis dėlto nebuvo

didžiulio biudžeto ir aš manau, kad valstybė galėtų sau leisti”.

• Panaudoti Lietuvos žinomumui socialinius tinklus: „kitas kanalas, kuris galėtų būti pritaikytas,

reiškia, užsieniečių pritraukimui į Lietuvą, aš manau, yra socialiniai tinklai ir Instagrame visokios

grupės, kurios išnaudoja tai, kas vyksta Vilniuje ar kažkokį tai istorinį kontekstą. <...> Vietoj to, kad

daryti kažkokias didžiules daug kainuojančias kampanijas ir bandyti jas leisti per televiziją,

nežinau, rodant Trakų pilį ar ten kokį nors cepeliną”.

66

• Daugiau organizuoti žinomumą skatinančių renginių, projektų, švenčių: „padėtų iš tiesų tai, kad

Lietuva būtų aktyvesnė Norvegijos visuomeniniam gyvenime ar tai, sakykim, būtų kažkokia tai

nebūtinai turizmą skatinantys renginiai, <...> kažkokie bendri projektai, šventės ir taip toliau”,

“bendri projektai, kažkokios akcijos. Jeigu vyktų kažkokios akcijos: visi lietuviai išeitų visą Oslą

išvalyt, pvz. „Darom“ akcija duotų labai gerą efektą”.

Pabrėžiama, kad turi būti skirta atitinkamai lėšų Lietuvos žinomumui kelti: „bet vis tiek tu turi skirti lėšų,

<…> be pastangų, be lėšų, be tikro tokio fiksuoto dėmesio nieko nebus”, „bet tai, į ką mes atsimušam,

atsimušam šiek tiek į finansus, tam reikalingi dalykai, reikia pasidaryt sutartį kažkaip pamaloninti tą firmą

į Lietuvą, ją vežt per Lietuvą, parodyt. Tam reikalingi tie resursai, mes neturim.“

67

PRANCŪZIJA

Žinomumas Prancūzijoje Lietuva neblogai žinoma kaip Europos sąjungos ir

NATO narė

Stipriosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Kultūra (kinas, teatras), užsienio politika

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Eksportas, inovacijos ir migracija

Potencialios pozicionavimo

sritys / kryptys

• Europietiškas šaknis turinti, pro-europietiška, pažangi, tvirtą poziciją turinti šalis;

• Lietuva kaip nepaliestos, laukinės gamtos kraštas;

• Daugiakultūris Vilnius;

• Potencialiausia stiprinti Lietuvos žinomumą turizmo, kultūros srityse.

Regionas, kuriam priskiriama

Lietuva Rytų Europa

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Lietuvos žinomumas Prancūzijoje padidėjo Lietuvai tapus ES nare: „Baltijos šalys nebuvo labai žinomos,

bet kadangi jos yra Europos Sąjungos šalys ir nuo to laiko, kai Baltijos šalys tapo ES narėmis, apie jas

žinoma vis daugiau“. Susidomėjimas Lietuva, o kartu ir visu Pabaltijo regionu, dar labiau padidėjo po

Ukrainos įvykių: „prancūzai pradėjo domėtis Baltijos šalimis, kaip Europos Sąjungos ir NATO narėmis, už

kurias yra ir Prancūzijos atsakomybė. Prancūzų kariai dislokuoti tiek Estijoje, tiek, man atrodo, Lietuvoje.

Tai akademiniuose sluoksniuose apie Baltijos šalis jau kalbama daugiau, ir dėmesio daugiau“.

Lietuviai Prancūzijoje taip pat žinomi kaip tauta, kuri išsilaisvino iš Sovietų Sąjungos: „yra tokios

asociacijos, jos 1990-taisiais kūrėsi Prancūzijoje, kurios Lietuvą pažino būtent per tą išsilaisvinimo

judėjimą. Kai kam yra žinoma ir prancūzus žavi tas Lietuvos laisvės siekis. Tauta, kuri išsivadavo. Kuri per

dainas, per tą dainuojančią revoliuciją išsivadavo“.

Prancūzijoje taip pat žinomas stereotipas, kad lietuviai yra paskutiniai Europos pagonys: „kitiems

imponuoja tai, kad paskutinė pagonių tauta“, „<...> lietuvių, tokių, kaip paskutinių pagonių, kaip žmonių,

kurių labai yra artimas santykis su gamta, individualumas, meditacinė kažkokia tai pusė“.

68

Visgi pastebima, jog prancūzai Lietuvą vis dar sieja su Rusija, rusiškąja kultūra (tačiau tai, prancūzų

akimis žiūrint, nėra neigiamas dalykas): „daugeliui prancūzų Lietuva vis dar asocijuojasi su rusišku

pasauliu. Nes tai yra buvusi Sovietų Sąjunga <...>. Įsivaizduojama, kad čia tos rusiškos kultūros yra. Bet

šiaip tai prancūzus Rusija kažkuo žavi“.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuva yra priskiriama Rytų Europai: „priskiriama arba Rytų Europai, Centrinei Rytų Europai, tai kaip

sakiau apie tą mūsų įvaizdį tokį, kad čia yra vartojami stiprūs alkoholiniai gėrimai <...>. Ir jie žino, kad va

šiaurėje – Lenkija, Rusija ir visas kitas pasaulis, va tas regionas“, „Lietuva vis dar turi tą Rytų Europos

įvaizdį. Kol kas dar likęs tas post-sovietinės, buvusio komunistinio bloko šalies. Tuo labiau, kad prancūzų

sąmonėje net Šaltojo karo metais buvo labai tas geopolitinis mąstymas įsišaknijęs. <...> Tai dabar viskas

po Šaltojo karo yra ex-Sovietų Sąjunga. Tai yra dar toks stereotipas“.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Viešojoje erdvėje informacijos apie Lietuvą nėra daug. Daugiau informacijos pasirodė 2018 metais,

kuomet buvo minimas Lietuvos šimtmetis, kadangi dalis renginių buvo organizuojama ir užsienio šalyse,

taip pat ir Prancūzijoje: „šimtmečiui iš tiesų buvo labai daug gražių renginių. Orsė muziejuje <...> buvo

paroda didžiulė, Baltijos šventė buvo, prezidentai atvažiavę, čia iš tikrųjų mūsų kultūros atašė didelis

indėlis, nes, pvz., [lietuvių] kino retrospektyva buvo suorganizuota“.

Taip pat Lietuvos vardas (drauge su kitų Baltijos šalių) Prancūzijos žiniasklaidoje pasirodo kalbant apie

saugumą Europoje, Rusijos keliamą grėsmę: „jei įvyksta koks nors NATO viršūnių susitikimas, kur

nuspręsta siųsti karių ir taip toliau, tai automatiškai kažkas išleis kokį reportažą apie Baltijos šalis ir kas

čia, apginamos, neapginamos šalys. Kokios čia grėsmės mūsų periferijai, kokia mūsų rolė, pačių, kaip

prancūzų“. Šios naujienos paprastai susijusios su einamaisiais įvykiais.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Lietuvos užsienio politika daugiausiai žinoma per saugumo (Rusijos grėsmės) dimensiją: „Lietuva

traktuojama kaip šalis, kuri turi problemų su Rusija arba yra Rusijos pašonėje ir jos vienas aktualiausių

klausimų yra Rusija. <...> Ne tik Lietuvos, bet visų Baltijos šalių. Kai tik vyksta kas nors su Rusija, tai va

Lietuva, Latvija, Estija jau kažką turi pasakyti“.

Kaip pliusas paminima tai, kad Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu yra drąsi ir tvirta: „[Lietuva] matoma

kaip gana taiki šalis, kuri tuo pačiu turi aiškią poziciją Rusijos atžvilgiu ir visą laiką, kai Lietuva palaikė

Gruziją, po to Ukrainą, gan griežtai pasisakė prieš Rusijos veiksmus. Manau, laikoma tokia taikia, bet ir tuo

pačiu drąsia Rytų Europos šalimi“.

69

Vidaus politikos vertinimas

Prancūzų akimis Lietuvos vidaus politika nepasižymi išskirtiniais bruožais: „Lietuva matoma dažniausiai

kaip progresyvi šalis, dėl to, kad turi moterį prezidentę, nelabai aiškios vidinės ir užsienio politikos, nes nėra

tarsi nei kairės, nei dešinės tokios artikuliuotos parlamente“.

Prancūzams imponuoja, kad Lietuvoje valdžioje nėra populistinių partijų. Vis dėlto, greičiausiai tai

daugiau žinoma tarp akademikų: „kas prancūzams imponuoja ir kas išlenda įvairiuose debatuose, tai yra

faktas, kad, Baltijos šalyse nėra kol kas populistinių partijų valdžioje. Tarkime, jei Italijoje yra išrinkta tos

penkios jų žvaigždės, Prancūzijoje visi bijojo Le Pen išėjimo, tai Baltijos šalys iki šiol akademiniuose

sluoksniuose buvos pristatomos kaip tokios tarsi išimtys“.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys (Latvija ir Estija), matoma kaip pro-europietiška šalis: „Europoje visi

susirūpinę Lenkija, visi susirūpinę Vengrija, o va Baltijos šalys, jos dar laikosi, jos yra pro-europietiškos, jos

neturi tų tokių anti-europietiškų ir populistinių partijų, kurios būtų stiprios valdžioje“.

Ekonomikos vertinimas

Apie Lietuvos ekonomiką Prancūzijoje mažai žinoma, informantai jautėsi turintys per mažai žinių, kad

galėtų pasisakyti šiuo klausimu.

2.2. Eksportas

Prancūzijoje lietuviški prekių ženklai nėra žinomi, vieninteliai prekybos centruose randami produktai iš

Lietuvos – „Viči“ krabų lazdelės ir „Džiugo sūris“: „žinau, kad Viči turi savo, bet tai čia krabų lazdelės,

kažkas tokio einamo, patys prancūzai tą valgo. „Džiugo sūris“ buvo pardavinėjamas dideliuose

supermarketuose“. Visgi, daugelis prancūzų, greičiausiai, nežino, kad „Džiugo sūris“ yra lietuviškas

produktas: „pagrindinis ir labiausiai žinomas produktas, bent jau Paryžiuje, tai būtų „Džiugo sūris“, nes jį

galima nusipirkti kiekvienoj, man rodos, „Franprix“ ar gal net ir kitų tinklų parduotuvėse. Kadangi yra geros

kokybės, primena parmezaną, skirtingų turi versijų brandinimo ir taip toliau, jis kažkaip gan populiarus. Ir

aš esu matęs netgi pas draugus šaldytuve tą sūrį ir sakau: „O, čia lietuviškas sūris“, sako: „O, geras, aš

nežinau“.

Prancūzijoje yra matoma ir sparčiai populiarėja lietuvių sukurta drabužių ir aksesuarų pirkimo,

pardavimo ir mainų platforma „Vinted“. Tačiau ši paslauga, kad ir populiari, irgi nebūtinai siejama su

Lietuva: „dar žmonės kartais žino iš paslaugų srities, tai tie vadinami startupai per telefonines aplikacijas.

<...> yra tokia aplikacija, kur žmonės gali keistis ar nusipirkti tiesiog labai nebrangiai vieni iš kitų drabužius.

„Vinted“, man atrodo, vadinasi. Ir tai lietuviška įmonė, kuri sukūrė tą aplikaciją ir dabar ji Paryžiuje labai

populiarėja. <...> Bet nebūtinai susieja, kad tai yra lietuviška įmonė, kai kurie žino, kai kurie – ne“.

70

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuva nepatenka į Prancūzijos investicinių interesų zoną. Seniau buvo jaučiamas susidomėjimas

energetikos sritimi, tačiau uždarius Ignalinos atominę elektrinę, ši sritis tapo nebeaktuali: „yra tam

tikros šakos, kurios tam tikrais laikotarpiais domėjosi Lietuva, kad ir atominė energetika. Bet štai

nebeturime atominės energetikos, jau arenos nebėra“.

Viena iš dažnai minimų kliūčių – kalbinis barjeras: „dar plius yra kalbos klausimas. Nes, tarkim, jei lietuviai

visi kalba angliškai, tai prancūziškai kalba mažai. O prancūzai, kaip žinia, angliškai prastai kalba. Jie

mieliau bendrauja su tomis šalimis, kurios... tai prancūzai gi turi savo pasaulį, turi ten Afrikos pusę, kur

juos supranta prancūziškai“.

Migracija

Vyrauja nuomonė, kad Lietuvoje sudėtinga steigti smulkų ar vidutinį verslą, ypač užsieniečiams: „<...>

smulkiam ir vidutiniam verslui apskritai Lietuvoje nepalankios sąlygos net lietuviams. Tai ką kalbėti apie

prancūzą?“

Studijos ir mokslas

Studentai iš Prancūzijos į Lietuvą dažniausiai atvažiuoja per studentų mainų programą ERASMUS.

Dažniausiai tai yra užsienio kalbas studijuojantys studentai: „Dažniausiai būna sritys, susiję su kalbomis,

o ypač su baltistika. <...> dėl to, kad Lietuvoje yra vienas geriausių baltistikos institutų, tai dėl to“.

Viena iš kliūčių, apsunkinančių studentų pritraukimą, kaip ir kitose srityse, yra kalba: „prancūzai

nevažiuoja paprastai, nes jie nemoka angliškai. Tai va važiuoja studentai į ERASMUS programas, <...> bet

taip kad važiuoti grynai mokytis kažką nuo-iki., tai bent man nėra [žinoma]. <...> šiaip prancūzų aukštasis

mokslas yra kokybiškas, tai tiek tiksliųjų, tiek medicinos, tiek filosofija, viską jie turi. Tai jei jiems čia nėra

siūloma programa mokytis prancūzų kalba, o angliškai prancūzai moka prastai, [tai nedomina]“.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Kalbant apie lietuvių būdą, vyrauja nuomonė, kad lietuviai – šalti žmonės, šiauriečiai. Ši nuomonė

dažniausiai pasikeičia artimiau susipažinus su lietuviais: „labiausiai įspūdį padarė žmonių draugiškumas,

šiltumas. <...> daugelis turi tą stereotipą apie Šiaurės šalis, kad tai bus šalti, uždari [žmonės], sunku bus

surasti bendrą kalbą ir toks temperamentas šiaurietiškas. Bet iš tikrųjų visai taip nebuvo“. Vertinamas

lietuvių nuoširdumas: „tie, kurie pažįsta lietuvius, vertina nuoširdumą, draugiškumą. <...> juos [prancūzus]

žavi tas toks bendravimo šiltumas“.

71

Taip pat lietuviai matomi kaip išsilavinę, apsišvietę žmonės, pabrėžiamas užsienio kalbų mokėjimas:

„išsilavinimas dažniausiai pirmas dalykas, kas daro įspūdį, kad lietuviai dažniausiai kalba bent keliom

užsienio kalbom“, „žmonės iš tikrųjų žino, kad yra gan daug aukšto išsilavinimo turinčių žmonių, daug

darbščių ir atvirų pasauliui, susišnekančių laisvai skirtingomis užsienio kalbomis“.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Geriausiai žinomos lietuvių kilmės asmenybės, gyvenusios ir kūrusios Prancūzijoje, yra Algirdas Julius

Greimas ir Oskaras Milašius: „yra žinomi tokie, kurie prancūziškoje kultūroje yra palikę pėdsaką. Bet irgi,

gal žinomi tam tikriems sluoksniams. Pvz., Oskaras Milašius yra lietuvis poetas, bet rašęs prancūziškai. Yra

kas domisi literatūra, poezija, yra net Milašiaus mylėtojų ratelis, bet jis nėra didelis. Paskui – Greimas, kuris

yra Prancūzijos mokslininkas, bet irgi žinomas tik tiems sociologams“.

Taip pat pastebimas susidomėjimas lietuvišku kinu, žinomi jo kūrėjai, pvz. kino režisieriai Arūnas

Žebriūnas, Šarūnas Bartas: „šiaip prancūzai kiną mėgsta, tai va, pvz., Bartas yra žinomas kaip režisierius.

Bartas net Prancūzijoje labiau mylimas nei pačioje Lietuvoje“. Iš teatro atstovų žinomas Oskaras

Koršunovas: „paryžietiškoje daugiau aplinkoje kultūrinė tokia eina linija, pavyzdžiui, lietuviška kultūra,

kinas lietuviškas, teatras, Koršunovas, pavyzdžiui žinomas labai Prancūzijoje“.

Iš Lietuvos politikų geriausiai žinoma ir teigiamai vertinama Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė:

„politinėje plotmėje gal kai kam imponuoja ir prezidentė mūsų. Moteris“.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Kultūros srityje bene geriausiai žinomas lietuviškas kinas. Daugelis kino mėgėjų su Lietuva pirmiausia

sieja Joną Meką: „pirmas toks taškas bendrumo su Lietuva, ko gero, dažniausiai – Jonas Mekas ir jo kinas,

pirma asociacija su Lietuva“. Žinomi ir kitų Lietuvos kino kūrėjų darbai: „<...> lietuvišku kinu ėmė domėtis

prancūzų kinomanai. Tai dabar jau išleista, pvz., Žebriūno „Gražuolė“ prancūziškai. <...> Šią savaitę

Paryžiuje vyks Meko paminėjimas, kurį organizuoja patys prancūzai“.

Sportas

Lietuvos krepšininkai prancūzams nėra gerai žinomi, greičiausiai dėl to, kad Prancūzijoje krepšinis nėra

itin populiari sporto šaka: „šiaip yra dabar keletas Lietuvos krepšininkų, kurie žaidžia, Kalnietis, man

atrodo, žaidžia. Kas žino krepšinį, kas domisi sportu, tai taip“. Prancūzai labiau domisi futbolu, tačiau

lietuviai šioje srityje nėra itin garsūs: „vis dėlto, pagrindinis sportas Prancūzijoje yra futbolas, kur Lietuva

nelabai žaidžia kažkokį didelį vaidmenį. Mūsų garsieji sportininkai, vis dėlto, labiau yra plaukikai ar ten

disko metikai ir taip toliau, o šitų jie kažkaip nelabai žino“.

2.6. Turizmas

Prancūzai domisi Lietuva, taip pat kaip ir kitomis Baltijos šalimis, tačiau vienas didžiausių barjerų,

trukdančių geriau pažinti šalį, yra kalba: „kas liečia Prancūziją, susiduriama su tuo kalbų skirtumu.

72

Prancūzai labai kalba daug prancūziškai. Ir jiems reikia informacijos prancūziškai. Tai va tų gidų tokių po

Lietuvą prancūzų kalba nėra labai daug“.

Lietuva matoma kaip laukinės, nepaliestos gamtos kraštas: „čia galima būtų tikrai išnaudoti būtent tą

tokios laukinės, nepaliestos gamtos, dar ne visiškai sukultūrintos... mūsų miškai, mūsų auksiniai pliažai

<...>. Daug kas, kas nuvažiuoja į Baltijos šalis, taip pat ir į Lietuvą, tai jiems tas daro įspūdį“, „labai įspūdį

daro gamta ir toks tarsi tyrumas ir kad nėra, tarkim, jūros pakrantės, kur stovi didžiuliai betoniniai

viešbučiai prie pat jūros, toks organiškumas gamtos“. Todėl siūloma daugiau reklamuoti poilsį gamtoje,

nes daugiausiai prancūzams yra žinomas Vilnius, o apie atokesnius regionus žinoma gerokai mažiau:

„šiaip tai galima būtų daugiau investuoti į tuos pačius regionus, pvz., daug kas atvažiuoja į Vilnių ir viskas,

net patys turizmo turai, man teko girdėti: „Ai, Vilnių apžiūrėsit ir užteks“. Tai gal labiau reklamuoti būtent

tą poilsį gamtoje“.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Pagrindinės Lietuvos konkurentės regione yra Latvija ir Estija. Taip pat minima Baltarusija: „Baltarusija,

nes nemaža dalis prancūzų domisi Baltarusija, na, kaip tokia tarsi Šiaurės Korėja Europoje. Jiems egzotiška,

tuo pačiu intriguojanti šalis, kuri tuo pačiu yra be galo pigi, tai gal tam tikra prasme būtų irgi konkurentė.

Bet aš manau, jog pagrinde tai būtų kitos Baltijos šalys“.

Manoma, kad visos trys šalys Prancūzijoje žinomos daugmaž vienodai: „panašus tas žinomumas. Daug

kam iš tiesų tos trys šalys net yra tiesiog – Baltijos šalys“.

Lyginant Lietuvą su Estija minima, kad Estija yra pažangesnė, inovatyvesnė šalis: „verslo srityje dabar

Estija labai pagarsėjusi, ypač e-piliečio kortelė ar kažkas tokio... kaip labai naujų technologijų, interneto ir

taip toliau, tai aš manau, kad jie turi daug didesnį šansą ir, ko gero, daug daugiau jaunų mažų startupų

verslų galvoja, pasirenka Estiją, o ne Lietuvą ar Latviją, nes... tas įvaizdis iš tikrųjų yra labai stiprus“.

Pašnekovai atkreipia dėmesį, kad Estijos komunikacija, lyginant su Lietuvos, yra nuoseklesnė: „mes

neturime net normalios komandos, kuri nuosekliai su tuo dirbtų, tas nuolatos keičiasi, nuolatos iš naujo

bandoma suvokti, kaip mes čia atrodome tai nuoseklumo nėra ir dėl to, matyt, ir nėra tos, kaip, pvz., Estija.

Bet estai nuo pat pradžių – Lenartas Meris – pirmasis prezidentas buvo pakvaišęs dėl naujų technologijų,

Ilvesas – po jo, tai yra visi visuomenės sluoksniai politiniai, ekonominiai, visi, inovacijos – estų kraujyje. Ir

per tą eina, išnaudoja. O mes blaškomės“.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Pristatant Lietuvą dar reikia įveikti tam tikrus, įsišaknijusius stereotipus. Vienas jų – Lietuva kaip buvusi

sovietinė šalis, nes tai paskui save velka korupcijos šleifą: „reikėtų įveikti tą Rytų Europos, buvusią

sovietinę, sovietinį tą stereotipą. Gal galima bandyti irgi kabinti per tą politinį tokį, kad tai yra pro-

europietiška , kad tai nėra populistinė šalis, kad tai yra demokratinė šalis, laisva šalis“, „žmonės, kurie

nelabai daug žino apie Lietuvą <...>, tai jie turi tokią nuomonę, kad, vis dėlto, tas posovietinis blokas vis

dar yra užstrigęs... na, su korupcija susijusiuose visokiuose reikaluose ir tokia oligarchų valdančios

mafijos“.

73

Pristatant Lietuvą, galima akcentuoti europietiškas šaknis, pristatyti Lietuvą kaip seną valstybę, turinčią

senas valstybingumo šaknis, demokratiją: „Lietuvos žinomumas auga. Jis auga dėl to, kad mes esame toje

pačioje valtyje Europos Sąjungos. Ir turime tą europinę kultūrą, tai tiesiog ištraukti Lietuvą, kaip buvusią

kažkokios Rusijos kultūrinės sferos dalį, ją pristatyti, kaip europinę šalį. Kaip turinčią europines kultūrines

šaknis. Kultūra, aš manau, prancūzams labai praeitų“.

Kalbant apie Vilnių galima akcentuoti, kad tai – daugiakultūris miestas: „dažnai jiem [prancūzams] būna

įdomu sužinoti Vilniaus multikultūrinę istoriją <...> be abejo, jis yra Lietuvos sostinė, bet jis tą savo

multikultūriškumą tarsi slepia šiek tiek. Tarsi nori pasirodyti, kad vien lietuvių miestas, o aš manau, kad

žmonėm net įdomesni yra miestai... kosmopolitiniai vadinami miestai, kur yra daug susimaišiusių kultūrų“.

Kurti modernios, pažangios šalies įvaizdį, daugiau kalbėti apie Lietuvoje kuriamas inovacijas, mokslo

pasiekimus: „manau, susijusias su naujom technologijom, kad pasivytumėm tą Estijos tokį įvaizdį

modernių technologijų šalies. Galbūt susijusias su mokslo pasiekimais, nes tas labai didelę reikšmę turi

verslams, investuojantiems Lietuvoje“.

Ekspertai pabrėžia, kad būtų gerai turėti daugiau medžiagos prancūzų kalba: „kad būtų prancūzų kalba,

nes, matot, angliškai tai gal dar gali susigaudyti, o prancūzai skaito prancūziškai“.

74

ŠVEDIJA

Žinomumas Lietuva Švedijoje mažai žinoma

Stipriosios Lietuvos

įvaizdžio dimensijos

Ekonomikos vystymasis, užsienio politika, verslas verslui prekių ir

paslaugų eksportas (finansinės technologijos, statybos prekės ir

paslaugos, logistikos, valymo paslaugos), turizmas (Nida, SPA,

medicininis turizmas), gyventojų kompetencijos, darbštumas

Silpnosios Lietuvos

įvaizdžio dimensijos Kultūra, sportas, migracija, vidaus politika

Potencialios pozicionavimo

sritys / kryptys

• Technologinių inovacijų idėjos kryptis (moderni Lietuva, lazeriai, IT ir finansinės technologijos), daugiau akcentuoti mokslinius pasiekimus, universitetus;

• Patraukli, patikima šalis su įvairiomis galimybėmis;

• Gyventojų aukštos kompetencijos ir motyvacija;

• Investicijoms palanki šalis;

• Pozicionuoti kaip turistinę šalį (gastro ir SPA turizmas, Kuršių Nerija)

Regionas, kuriam

priskiriama Lietuva Baltijos šalys

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Lietuva Švedijoje mažai žinoma: „sakyčiau mažokai žinoma“, „žinomumas labai mažas, nors mes labai

šalia“, „Lietuva yra labai mažai žinoma Švedijoje. Mes čia juokaujame, lietuviai Švedijoje, kad švedai apie

Tailandą žino žymiai geriau nei apie Lietuvą“. Per pastaruosius metus Lietuvos žinomumas šiek tiek

padidėjo: „gal dabar Lietuva yra šiek tiek žinomesnė, bet vis tiek ne taip, kaip, sakykim, Latvija arba Estija“.

Lietuva dažnai maišoma su Latvija, nes labai panašūs pavadinimai švedų kalba: „dažniausiai maišo su

Latvija, nes Lietuvos ir Latvijos pavadinimai švediškai labai panašiai skamba. Tai jiems, ar iš Lietuvos, ar iš

Latvijos, tai beveik tas pats“.

Veiksniai, darantys įtaką mažam žinomumui yra siejami su istorinio ryšio trūkumu, ilgą laiką trukusiu

tiesioginių skrydžių nebuvimu, pastangų iš Lietuvos pusės trūkumu: „istoriškai šalys kaip ir neturi ryšio.

Bet Švedija, Latvija, Estija turi istoriškai daugiau ryšių, o Lietuva kaip ir ne. <...> Nebuvo ilgus metus <...>

tiesioginių skrydžių tarp Stokholmo ir Vilniaus“, „o kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, matyt, ne tiek

daug pastangų buvo ties ta Švedija, tam, kad ji sužinotų daugiau apie Lietuvą“.

Daugiau apie Lietuvą žino tie, kurie yra buvę šalyje ir/ar kurie pažįsta lietuvius Švedijoje: „tie, kurie buvo

Lietuvoj, lieka patenkinti ir nustebinti“, „tame rate, kur aš bendrauju, lyg tai daug pristatinėti ir nereikia.

75

Žmonės žino maždaug, kas yra Lietuva, kur ji yra. Bent mano rate draugų, pažįstamų, darbo kolegų man

nereikėjo to daryti“.

Paplitusių stereotipų apie Lietuvą nelabai yra: „kadangi jie nežino apie šalį, tai nelabai turi ir tų

stereotipų“. Visgi pastebima, kad formuojasi nelabai geras stereotipas, susijęs su žiniasklaidoje

viešinama neigiama informacija kriminalinę lietuvių veiklą: „kuriasi negeras stereotipas apie lietuvius...

<...> Lietuva [žiniasklaidoje] labai retai pasirodo, o jei pasirodo, tai dažniausiai iš negatyvios pusės, kad

koks nors lietuvis sužeidė ar nužudo kažką, tai padaro didelę avariją ir taip toliau“.

Iš kitos pusės, teigiama, kad nemažai lietuvių dirba didelėse kompanijose ir palieka gerą įspūdį: „iš

tikrųjų apie lietuvius, manau, kad yra gera nuomonė, apie tokius „straightforward“, darbščius ir atsakingus

žmones, kurie paima ir padaro“.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Švedai priskiria Lietuvą Baltijos šalims: „aš manyčiau, jog jie mus mato kaip Baltijos šalis. Kad tai ne

centrinė Europa, tai tikrai, jie tikrai mus... Baltijos šalys. Tiesiog labai dažnai yra naudojama šita

terminologija, tiek, sakykim, versle, įmonėse, bankuose, tai aš manyčiau, kad „Baltijos šalys“ kaip

sustabarėjęs išsireiškimas, jis gan paplitęs“.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Visų pirma, išskiriami švedai, kurie yra aplankę Lietuvą: „daug Švedijos įmonių perkelia, bent jau bankai,

sakykim, ir kitos įmonės perkelia įvairius savo padalinius į Lietuvą. Tai šitie tarp Lietuvos ir Švedijos,

skraidantys švedai yra didžiuliai mūsų šalies ambasadoriai, tai per juos tas žinomumas ir didėja.“

Lietuvos žinomumo formavimo žiniasklaidoje beveik nėra: „Lietuva Švedijos spaudoje, televizijoje, na,

tikrai labai retai pasimato“. Visgi paminimas vienas puikus pavyzdys, kaip Lietuvos žinomumas buvo

didinamas televizijoje: „Švedijoje yra viena televizijos programa, kur <...> žaidžia dvi poros ir jie turi atspėti

iš klausimų, kur važiuoja jų traukinys. <...> Tai pernai Lietuva ir Vilnius buvo vienas iš tų miestų. <...> Tą

programą žiūri didžiulis žiūrovų ratas, ir jie išgirdo apie Lietuvą ir apie Vilnių“.

Nors Lietuvos reklamos taip pat mažai: „reklamose irgi labai mažai“, paminimi du nepavykę turizmo

Lietuvoje reklamos atvejai: „per 8 metus du buvo reklamos tokie užėjimai į Stokholmo miestą, pirmas

buvo labai maža reklama, labai netinkama sukurta, <...> ji buvo metro ir ją buvo sunku įskaityti. <...> O

kitą sykį, sakykim, didesnio biudžeto, bet ji buvo siaubinga ir mums, lietuviams, čia Stokholme buvo visiškai

nepriimtina“.

2018 m. buvo siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvą šimtmečio proga organizuojant įvairius renginius:

„pernai buvo toks didesnis įdirbis padarytas šimtmečio proga, tai ir koncertai buvo, įvairiausia veikla“,

„Buvo ir mugė, ir maistas, ir keramika, suvenyrai. <...> Po to, buvo klasikinės muzikos koncertas“. Tačiau

atskleidžiama, kad taip didinamas žinomumas ne visai pasiekia tikslinę grupę – švedus: „aš pastebėjau,

kad akcentas eina ties lietuviais, kurie gyvena Švedijoj. Į koncertus kviečia lietuvius. Ir mums tai smagu

76

susitikti ir išgirsti, bet man atrodo, kai tai yra užsienyje, tai tikslas turėtų būti pritraukti būtent vietinius

gyventojus, švedus“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Švedijoje teigiamai vertinama tai, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai: „man atrodo, jeigu švedai nori

bendradarbiauti, tai jie iš pradžių žiūri, kas Europos Sąjungoj. Tai jeigu jie nori parduoti savo prekes ar

paslaugas į Lietuvą, tai tas yra lengviau.“, „kad Lietuva priklauso ES, įsivedė eurą, manyčiau, tai priduoda

pliusą“. Visgi be mokesčių, nėra matomas Lietuvos indėlis ES: „išskyrus mokesčius tikriausiai, <...>

nežinau, labai abejoju.“

Nors pati Švedija nepriklauso NATO, teigiamai vertinama Lietuvos narystė NATO: „sakyčiau, teigiamai,

kad jeigu tie, kurie domisi politine padėtimi ir Rusijos agresija, tai, kad Baltijos šalys priklauso NATO, tai iš

tikrųjų švedai turėtų vertini, nes čia buvo vienas Rusijos povandeninis laivas įplaukęs beveik vos ne iki pat

pačio Stokholmo, tai buvo sujudimas“. Visgi pateikiamas ir priešingas požiūris: „švedai nėra NATO, tai

jeigu paklausti ar jiems svarbu, kad Lietuva yra NATO, tai manau, kad jie neturės atsakymo. Kaip sakiau,

Švedija neturi nei tų istorinių ryšių tokių ilgų su Lietuva, nei tai yra kaimyninės valstybės. Nu, mus jungia

jūra, aišku, bet tai ne kaip suomiai, kurie šalia“.

Užsienio politikoje labiausiai matoma yra Lietuvos prezidentė: „girdi jie apie mūsų prezidentę“.

Vidaus politikos vertinimas

Švedai nelabai domisi Lietuvos vidaus politika, patys turėdami bėdų su savo vidaus politika: „dar kad

kitatautis tuo domėtųsi visais tais nešvarumais, kas darosi, tai čia... kam lįsti. Čia pas juos pačius yra

problemų – negalėjo keturis mėnesius išsirinkti vyriausybės“, „apie Lietuvos politiką nedaug kas šneka.

<...> Politikos čia vietoj negali susitvarkyti“.

Ekonomikos vertinimas

Švedai nelabai domisi Lietuvos ekonomika: „ji yra labai maža ir gali mažą įtaką daryti Švedijai. Tai vėlgi,

kas Lietuvoje darosi ar ten BVP užaugs, ar nukris, ar taip toliau... Manyčiau, kad vidutiniam švedui tai tikrai

nieko nereiškia.“, „šiaip pavieniams švedams, kurie nedirba įmonėj, kuri turi ryšių su Lietuva, arba šiaip

neturi ryšių su Lietuva, manau, kad jiems tas neįdomu“.

Visgi Švedijos verslui, kuris susijęs su Lietuva, Lietuvos ekonominė padėtis yra įdomi: „ekonomikos

klausimai, tai lies tuos, kurie dirba įmonėse, kurie jau turi ryšių su Lietuva. Kaip minėjau, bankai arba

NASDAQ, arba statybų įmonės, kurios samdo lietuvius. Tai tiems tikriausiai įdomi ekonominė situacija“.

77

2.2. Eksportas

Nors į Švedijos rinka nėra lengva įeiti, pastebima nemažai lietuviškų prekių: „į Švedijos rinką, nėra lengva

ateiti. Tai kitas dalykas, kas džiugu, kad jau pasimato netgi plika akim „Rasos“ kosmetika, „Ecodenta“

dantų pasta, „Grite“ tualetinis popierius, kasdienių prekių“, „mačiau prekių iš Lietuvos ir mūsų

parduotuvėse. Ten buvo ta duonytė su česnaku. Aš tai pastebėjau, nes ant pakelio buvo, ant kai kurių

pakelių buvo Lietuvos vėliavėlė. Bet ar švedai tą pastebi man sunku pasakyti“. Be to, Lietuviškų prekių

pastaruoju metu daugėja: „tai per aštuonis metus, tai kiek plika akim matosi, tai atėjo tų kasdienių

vartojimo prekių į Švediją“.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nemažai lietuviškų produktų parduodama, nepažymint, kad jie yra iš

Lietuvos: „daug lietuviškų prekių eina su švediškų įmonių ar kitų įmonių etiketėmis arba, sakykim, ateina į

Švediją ir nėra matoma paprastam švedui, kas eina per restoranų tinklus, viešbučių tinklus kaip šaldyti

produktai ir taip toliau“.

Visgi pažymima, kad svarbiausias indėlis yra lietuviškų paslaugų sektoriuje: „kitose tokiose rimtesnėse

šakose, pavyzdžiui, statybos, daug statybų įmonių yra Švedijoj lietuviškų. Sakyčiau, kad tokie didžiausi

sektoriai, kurie atėjo kaip bankai, statybos, pervežimas, jie formuoja įvaizdį, o ne kažkokie pievagrybiai,

nes žmogus tikriausiai perka pievagrybius net nepasižiūrėdamas, iš kokios šalies.“ Kaip ir prekių atveju,

yra abejojama, ar švedai žino, kad tos paslaugos lietuviškos: „žino, kad daug lietuvių, kaip ir lenkų, dirba

statybose čia, bet niekas nepasakys kokia čia firma – lietuviška ar ne“.

Paslaugų sektoriuje kuriamas Lietuvos įvaizdis nėra vienareikšmiškai teigiamas: „šitos tolimųjų reisų

įmonės, tai jos sužlugdė netgi Švedijos tam tikrą verslo šaką ir, aišku, žiūri kaip į didelius konkurentus, bet

kaip į negražius konkurentus, nes <...> būna visokie video reportažai, kaip šitie vargšai vairuotojai dirba,

kiek daug dirba ir taip toliau“, „statybų verslas, sakyčiau, turi dvigubą veidą: yra tikrai labai gerų statybinių

įmonių, yra labai blogų statybinių įmonių su visokiom apgaulėm ir taip toliau. Tai, sakyčiau, kad statybinis

verslas gali labai dvejopą įvaizdį kurti“.

Švedai palankiai vertina Lietuvos IT sektorių: „jei šnekam apie IT bendrai, aš manau, kad švedai žiūri į

Lietuvą palankiai ir vertina, nes ir tie patys bankai labai daug iškėlė IT padalinių į Lietuvą“. Visgi matomos

ir tam tikros rizikos dėl darbuotojų kaitos šioje srityje: „Lietuvoj labai daug visokių kuriasi paslaugų centrų

ir IT įmonių, ir tie IT įmonių darbuotojai, jie labai jauni, jie labai migruoja iš vienos įmonės į kitą. <...> Va

šita migracija ir darbuotojų kaita įmonėse yra tokia didžiulė, kad švedai žiūri į tai, kaip į didelę riziką“.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuva gali būti patraukli investicijoms iš Švedijos IT, finansinių technologijų ir nišinių produktų srityse:

„IT sektorius, startupų sektorius, tas centrinio banko paskelbtas apie „fintechų“ rojų Lietuvą turėtų kuri

gerą [potencialą]“. Visgi dėl investicijų reikia įdėti nemažai darbo, nes konkurencija didelė: „Lietuva yra

tik vienas iš pasirinkimų ir tikrai, kažin, ar pakliūna į TOP dešimt pasirinkimų“.

78

Pagrindiniai kriterijai pritraukiant investicijas yra verslo įkūrimo greitis, barjerai, galimybė įmonei gauti

banko sąskaitą, kalbų žinojimas, korupcijos lygis: „kaip greitai galima atidaryti verslą, ar yra kokių

barjerų, kokia korupcija ir panašiai“, „tas lengvumas, greitumas, galimybė įmonei gauti banko statusą

greičiai negu kitose šalyse, tas bus patrauklu toms „fintech“ įmonėms. Kitose srityse reikia žiūrėti, kas toms

įmonėms bus naudinga. Pavyzdžiui, jeigu šnekam apie paslaugų centrus, tai jiems reikia kalbų žinojimo“.

Taip pat paminima, kad svarbi ir verslo aplinkos analizė, pateikiama nepriklausomų šaltinių: „pernai, kai

Ekonomistas žurnalas, [kuris] kiekvienais metais daro šalių analizę, tai Lietuvos analizė buvo gana

pesimistiška, sakyčiau. Ten daug rašyta ir apie korupciją, ir panašius dalykus, tai tada, jeigu „The

Economist“ apie tai rašo ir aš, kaip įmonė, skaitau tą žurnalą, tai man iš karto kils labai daug klausimų“.

Rusijos grėsmė yra įvardijama kaip viena iš kliūčių investicijoms: „kitas dalykas tas konfliktas su Rusija,

jeigu rimtai svarsto apie galimybes, vertina rizikas. <...> Jeigu taip pagalvoji apie analitiką, kokią finansų

analitiką ar investavimo analitiką, manyčiau, kad jie turėtų atsižvelgti į tą riziką, į tą geopolitinę situaciją“.

Svarbios organizacijos pritraukiant Švedijos investicijas:

• Lietuvos-Švedijos verslo klubas: „mes turim verslo klubą Lietuvos-Švedijos, tai irgi visada žiūrim į

galimybes. Pavyzdžiui, jeigu žinom, kad įmonė planuoja atidaryti naują biurą ar išsiplėsti į kažkokią

kitą sritį, tai mes siūlom Lietuvą“.

• „Investuok Lietuvoje“: „Investuok Lietuvoje daro puikų darbą toj srity“.

Migracija

Tikėtina, kad lengviau atvyktų ir steigtų smulkų ar vidutinį verslą mišrias su lietuviais šeimas sukūrę

švedai: „kalbėjau su pora švedų, kurie apie tai galvojo, todėl, kad jų žmonos yra lietuvės. <...> Tai jeigu

mišrios šeimos tai taip“. Visgi net ir tuo atveju būtų nemažai kliūčių, daugiausia susijusių su mokyklų ar

darželių, kuriose būtų mokama vien anglų kalba, trūkumu: „jeigu žmogus vienišas ir nori atvykti į Lietuvą,

tai, sakyčiau, gan vidutinio patrauklumo šalis, bet jeigu su šeima, tai didžiausia problemą matyčiau

angliškas mokyklas ir <...> angliškus darželius“.

Studijos ir mokslas

Lietuva nėra patraukli atvykti studijuoti, nes Švedija pati turi gerus universitetus: „kam važiuoti kažkur,

kai tu turi labai gerus universitetus čia“, „nemanau, kad švedai važiuos į Lietuvą mokytis, nes pasirinkimo

yra daug čia. <...> Lietuvoj jie galės studijuoti tik anglų kalba, bet pasirinkimas yra mažas. Studijų anglų

kalba ne tiek daug“. Visgi kai kurių sričių studijos gali būti patrauklios, daugiausia medicina: „bet yra

tokios profesijos, kurios yra labai paklausios ir kurių labai trūksta kaip medicina, tai žinau, kad Kaune yra

medicinos akademija ir ten yra angliška grupė, tai <...> žinau, kad tenai yra nemažai švedų“.

Mokslo srityje paminimas protų nutekėjimas į Švediją ir mokslininkų kuriamas geras Lietuvos įvaizdis:

„fizikai labai bendradarbiavo su Švedijos universitetais ir <...> jau 92 - 93 metais daug fizikų išvažiavo į

Švediją ir pasiliko. <...> Net neabejoju, kad mūsų mokslininkai turėtų kurti pozityvų įvaizdį“.

79

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Lietuviai labai vertinami už darbštumą, atsakingumą ir aukštą išsilavinimą: „darbštumas, atsakomybė,

žingeidumas, toksai gilinimasis, darbo greitis, imti ir padaryti – tokios teigiamos savybės“, „kuo mes

skiriamės – savo darbštumu, atsakingumu, tai iš tikrųjų galima drąsiai pardavinėti, išsilavinimas žmonių,

darbštumas, atsakingumas. Jis iš tikrųjų stebina švedus, aš manau, ne tik švedus“. Net lietuviai studentai

Švedijoje pasižymi didesniu noru mokytis: „studentai iš Lietuvos tikrai skiriasi ne tiek dėl pasiruošimo, bet

dėl noro mokytis“.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Teigiama, kad kiekvienas lietuvis, atvykęs į Švediją, yra savo šalies ambasadorius: „mes juokaujam su

lietuviais, kad kiekvienas lietuvis, atvykęs į Švediją, jis kuria įvaizdį. <...> Iš Lietuvos yra daug išvykusių netgi

su dviem trim aukštaisiais, tai, sakyčiau, čia yra patys geriausi ambasadoriai“.

Iš asmenybių buvo paminėta tik operos solistė Asmik Grigorian: „Asmik dainuoja jau gal trečią ar ketvirtą

sezoną Karališkam operos teatre. <...> Asmik yra garbinama Švedijoje“. Visgi abejojama, kad Asmik

didina Lietuvos žinomumą: „kitas dalykas, nežinau, ar Asmik save tapatina su Lietuva“, „Asmik Grigorian

yra labai mylima Švedijoje, bet jeigu paklausit ar žmonės [žino], kad ji yra iš Lietuvos, jie tikriausiai pasakys,

kad nežino, nes Asmik to nereklamuoja ir Švedijos opera to nereklamuoja“.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Švedijoje mažai domimasi Lietuvos kultūra ir paveldu: „šitoje visuomenėje nelabai matau to tokio

domėjimosi [Lietuvos] istorija, kultūriniu paveldu. <...> Jūs suprantat, jie turi savo dvarų, pas juos karų

nebuvo, pas juos yra daug išlikusių rūmų, dvarų ir taip toliau“. Mažas domėjimasis siejamas su tuo, kad

švedai nėra labai linkę domėtis kitų šalių kultūra: „juos yra gana sunku išjudinti, nes jie yra patenkinti

tuo, ką jie turi, patenkinti savo kultūra, savo industrija, savo kalba. Tai juos įtikinti išbandyti kažką naujo

yra gana sunku“.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos kultūros Švedijoje pristatymas yra orientuotas į ten gyvenančius

lietuvius: „buvo pas mus ir Andrius Mamontovas tris kartus, bet koncertai buvo tiktai [lietuvių]

bendruomenei. Buvo ir Jurgis Didžiulis. Buvo Šepetys iš Amerikos, knygą savo pristatinėjo bibliotekoj, <...>

auditorijos daugiausia irgi buvo lietuvių“. Kaip išimtis paminimas Jazzu koncertas, tačiau abejojama, kad

koncertas prisidėjo prie Lietuvos žinomumo: „Jazzu koncertas, man atrodo, buvo grynai komercinis

dalykas ir žinau, kad bendruomenė net nežinojo apie tą koncertą ir tiesą pasakius, nežinau kaip ten praėjo,

bet tikiu, kad gerai. Bet nežinau ar žmonės žinojo, kad tai yra atlikėja iš Lietuvos“.

80

Visgi matomas kultūros indėlio į Lietuvos žinomumą Švedijoje potencialas: „tai per kultūrą, manau, yra

lengviausia sujaudinti žmones ir parodyti šalį, bet reikia tai kūrybiškai prieiti prie to klausimo ir pasižiūrėti

kaip viską organizuoti taip, kad pritraukti tuos švedus“.

Sportas

Kaip teigiamas dalykas yra paminimas didesnis Lietuvos gyventojų dalyvavimas sporto veiklose: „kitas

didelis pokytis, ką pastebėjau per 9 metus, visuomenės sportavimas. Kai aš išvykau iš Lietuvos, prieš 9

metus Lietuvoj žymiai mažiau žmonės sportavo, bėgiojo, užsiiminėjo sportu“./

Atkreipiamas dėmesys, kad lietuvius ir švedus domina skirtingos sporto šakos, todėl sportas mažai

prisideda prie Lietuvos žinomumo: „jie žino, kad krepšinis yra mūsų sportas, tą jie žino, bet ar žino

sportininkus nežinau.“, „jie domisi ledo rutuliu, krepšiniu nelabai. <...> Tai, pasakyčiau, kad mus mažai kas

vienija su švedais“.

2.6. Turizmas

Lietuva nėra patraukli švedams kaip turizmo šalis: „tai ji nėra patraukli šalis turizmui, dabar gal labiau,

bet ir tai. Mes čia bandome bendradarbiauti su ambasadomis, su turizmo agentūra ir su iš Lietuvos

agentūra dėl turizmo skatinimo, tai aš sakyčiau, kad greičiau nuskrisi į Prahą, Londoną, Niujorką apsipirkti

nei į Vilnių. Lietuva nėra tame „top of mind“ sąraše“.

Potencialios turizmo sritys:

• Vilnius: „sako, nežinojo, kad Vilnius toks gražus miestas“.

• Gastro-turizmas: „jie dažniausiai būna nustebę <...> dėl maisto, dėl restoranų“, „švedai mėgsta

mūsų restoranus, kainos yra geros, kokybė yra gera“.

• SPA turizmas Lietuvoje: „keli iš pažįstamų buvo sanatorijose Druskininkuose ar Birštone, tai tas

labai nustebino ir patiko, nes Švedijoj kaip tokios koncepcijos sanatorijos nėra“.

• Kuršių nerija: „gamta tikrai ne, išskyrus Kuršių neriją“.

Jau kartą pabuvoję Lietuvoje švedai yra linkę sugrįžti jau su šeima ar draugais: „tai labai dažnai švedai

po kurio laiko anksčiau ar vėliau jie vis tiek sugalvoja važiuoti su draugais ar su šeima“.

Visgi dar daug reikia nuveikti, kad išplėtoti Lietuvos SPA turizmą Švedijoje: „o Druskininkai, Birštonas yra

neatrastas dalykas. <...> Žinau, kad po truputį pardavinėja, bet reikia daug laiko, reikia pasiekti kritinę

masę, kada aktyvūs švedai, <...> pradės žinoti, tada įvyks tas lūžis, bet tam reikia labai daug darbo“.

Nemažas potencialas SPA turizmui yra patys lietuviai Švedijoje: „lietuviai, kurie ilgai gyvena Švedijoje, jie

patys buvo užmiršę Druskininkus, Birštoną. <...> Kai mes šnekam apie turizmą iš Švedijos, nereikia užmiršti

pačius lietuvius čia Švedijoje, nes jų yra daug ir jie turi pinigų“.

81

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Latvija, Estija, Lenkija lenkia Lietuvą savo turistiniu patrauklumu: „jeigu reikia rinktis, kur važiuoti, tai

Lietuva iš Baltijos šalių dažniausiai lieka trečioje vietoje“, „iš 3 Baltijos šalių Lietuva yra mažiausiai žinoma

švedams“, „Lenkija labai mus nukonkuruoja su savo Aušvico stovyklomis, Krokuva kaip karališku miestu“.

Estija ir Latvija lenkia Lietuvą savo žinomumu Švedijoje, daugiausiai dėl istorinių saitų ir Tallink keltų:

„Estija jiems gerai žinoma, o Latvija jiems yra žinomesnė dėl to, kad Ryga kažkada buvo Švedijos sostinė ir

švedai buvo užkariavę Švediją, laivai plaukia į Rygą, Taliną“, „Tallink grupė pastoviai reklamuojasi ir <...>

deda Rygos arba Talino nuotraukas, <...> tiesiog Ryga ir Talinas yra ir uostai, ir tuo pačiu sostinės“.

Kitas skirtumas siejamas su Estijos IT sektoriaus didesniu žinomumu: „aš matau, Estija yra labiau žinoma

negu Lietuva. <...> Estijos tai Skype'ą visi žino, nes tai yra Švedijos-Estijos sėkmės istorija. Tai IT srityje daug

pavyzdžių iš Estijos. Tai Estija stipriausia, mano požiūriu“.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Išryškėjo dvi pagrindinės pozicijos dėl Lietuvos žinomumo didinimo. Viena iš jų teigia, kad nieko dėl to

žinomumo nereikia daryti. Ši pozicija paremiama trimis argumentais:

• Geriausi Lietuvos ambasadoriai yra lietuviai Švedijoje: „aš tikriausiai būsiu nepopuliari, bet aš

pasakysiu, kad nieko nereikia daryti. <...> Jokia agentūra nepadarys to, ką <...> daro tie išvažiavę

lietuviai, ką daro išvažiavusios statybinės įmonės, kurios vienos gerai dirba, kitos apgauna švedus,

ką daro mokslininkai“.

• Lietuva savaime taps su laiku patrauklesne švedams: „Vilniaus, Kauno gražėjimas, reisai tarp

Švedijos ir Lietuvos, nes, pavyzdžiui, prie aštuonerius metus net nebuvo tiesioginio reiso, dabar yra

labai daug. Tiesiog savęs auginimas ir plėtojimas jis tiesiog natūraliai atkreips dėmesį, net nereikės

nei reklamuotis, nei nieko, nes kai tu būsi susitvarkęs, <...> kai tu būsi su normaliais taksi, su

normaliais transportu, su normaliais tualetais, tu automatiškai būsi patrauklus“.

• Lietuvos valstybė niekada nebus pajėgi finansiškai padidinti žinomumą Švedijoje, o pavieniai

veiksmai nėra efektyvūs: „valstybė niekados negalės skirti tiek pinigų, ką realiai privatus verslas

investuoja, kai jie nori ateiti į tą Švediją“.

Kita pozicija visgi palaiko tam tikras tikslingas priemones Lietuvos žinomumui kelti. Pateikiamos kelios

rekomendacijos:

• Didinti žinomumą per televiziją ir radiją taip pasiekiant visą Švedijos visuomenę: „mums iš

pradžių reikia visai visuomenei pasakyti, kad Lietuva yra graži, patraukli, patikima šalis su

įvairiomis galimybėmis. Ir per televiziją ar per radiją, per interviu laikraščiuose“.

• Orientuotis kultūros pristatyme ne vien į lietuvius Švedijoje: „gal jeigu būna koncertai, tai

fokusuotis ne ties lietuvių bendruomene, bet bandyti pritraukti švedus. O tada ja, kai vardas yra

žinomas, jau galima segmentuoti, ar dirbti su tikslinėms grupėmis“.

82

• Tinkamai reklamuoti turizmą: „čia priklauso nuo grupės, kurią mes norim pritraukti į Lietuvą. <...>

Galima reklamą kurti tam, kad pritraukti Švedijos senjorus, kad jie išleistų pinigus Druskininkuose,

Birštone. Galima pritraukti jaunimą, kurie yra pasiruošę išleisti pinigus ragaujant maistą Vilniuje

ir gerai leidžiant laiką Vilniuje ar Kaune. Galima būtų bandyti pritraukti šeimas. Čia reklama skirsis

priklausomai nuo grupės, kurią mes norim pritraukti“.

Teigiama, kad padėtų didesnis Lietuvos ambasados Švedijoje ryšys su čia gyvenančiais lietuviais: „dažnai

jaučiam, kad nėra ryšio ir palaikymo iš ambasados. Ta prasme, ambasada neišnaudoja čia dirbančių ir

gyvenančių lietuvių. Ir nevisai priima pasiūlymus iš mūsų pusės bendradarbiauti“.

83

VOKIETIJA

Žinomumas Lietuva Vokietijoje žinoma neblogai dėl geografinio artumo ir istorinių sąsajų

Stipriosios Lietuvos įvaizdžio dimensijos

Turizmas, gyventojai ir asmenybės, kultūra

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio dimensijos

Eksportas, migracija

Potencialios pozicionavimo sritys / kryptys

• Platesnė informacijos sklaida apie investavimo ir verslo sąlygas

• Lietuvos kaip IT paslaugų šalies įvaizdžio kūrimas

• Kultūros asmenybių, kurios yra neblogai žinomos Vokietijoje, panaudojimas

• Medicininio turizmo skatinimas

Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Rytų Europa

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis, Vokietijoje Lietuva žinoma palyginti neblogai (lygina ekspertė, prieš tai dirbusi ambasadose kitose šalyse): „kadangi aš buvau Austrijoj, na aišku ir Kroatija man dar taip pat priklausė ir taip pat Didžioji Britanija po to buvo ir dabar Vokietija, tai sakykim, skirtumas tas, kad dabar esu šaly kuri, kurioje Lietuva labiausiai žinoma ir turbūt netgi sakyčiau intereso prasme mes esam čia jiems įdomiausi. Čia yra subjektyviai iš mano darbo pozicijų“.

Didesnį domėjimąsi Lietuva Vokietijoje lemia:

• istorinės aplinkybės: „iki Antro Pasaulinio karo metų Lietuva buvo kaimynė Vokietijos“;

• sąsajos su buvusia vokiška Mažąja Lietuva: „daug vokiečių gyveno Mažojoje Lietuvoj“;

• geografija: „mes nesam toli, galbūt, tai yra kaip ir šiek tiek interesas didesnis, gal dėl to artimumo“;

• Vokietijos pro-europietiškumas: „Vokietija apskritai yra tokia labai pro-europietiška. Bent jau, sakykim, ta pagrindinė linija tokia pro-europietiška ir jie tikrai domisi Baltijos regionu“;

• vokiečių kultūrinis atvirumas ir pro-europietiškumas: „ir šiaip, sakykim, literatūros prasme, tai vokiečiai aišku, daug daugiau verčia užsienio literatūros ir į vokiečių kalbą“.

Abiejų ekspertų pastebėjimu, vokiečiams Lietuva stereotipiškai, per pirmas reakcijas, siejasi su Kuršių Nerija: „visi mini Kuršių Neriją dažniausiai“, „vokiečiai tai super žino iš karto Nidą“.

Lietuva Vokietijoje vertinama teigiamai, ypač tų žmonių, kurie yra lankęsi Lietuvoje: „Lietuvos įvaizdis, tai čia man susidaro toks įspūdis, kad yra geras. <...> tie, kurie keliavę Baltijos šalyse, paprastai

84

entuziastingai pasakoja, kokia nuostabi šalis ir kaip jiems ten patiko. Man dar taip nėra buvę, berods, kad kas nors būtų pasakęs aš buvau Lietuvoj ir ten sakykim kritikuotų“.

Iš neigiamų vertinimų paminėta Vokietijai aktuali Holokausto tema, t. y. kaip Lietuva apmąsto savo istoriją, ir galbūt kriminalinės naujienos, kurios bendram fonui vis dėlto neturi didelės reikšmės: „neigiamai įvertinta gali būti tam tikri klausimai, aišku, jeigu ten susiję su istorija mūsų, kaip mes su praeitim dirbam, tai aišku yra tų kritinių tokių ir požiūrių, ir žurnalistinių, dėl Holokausto praeities. <...> taip pat būna kokių nors pranešimų apie kažkokius tai kriminalinius nusikaltėlius, bet tai nėra, kažkodėl man atrodo, kad tai nėra tokie reikšmingi“.

Žinomumas ir nuomonė apie Lietuvą priklauso nuo žmonių išsilavinimo ir ankstesnės patirties su Lietuva: „labai įvairiai [žino]. Sakykim, savo darbo srityje, tai susitinkam aišku visą laiką su tokiais žmonėm, kurie jau yra išsilavinę, ir kurie yra pakeliavę, ir labai dažnai būna, kad žmonės jau pasako, kad jie buvę, lankęsi Lietuvoj ir žino, kur yra Vilnius, kur netgi Kaunas <...>. Kartais jeigu šiaip žmonės vos ne iš gatvės, kartais jie gal net nežino, kur yra Baltijos šalys, yra ir tokių atvejų buvę, kur spėlioja, ar mes netoli Čekijos ar Bulgarijos“.

Vokietijos specifika ta, kad ji yra didelė federacinė valstybė, todėl ir žinomumas nevienodas skirtinguose regionuose; atitinkamai, Lietuvos pristatymo kampanijos ir kultūrinės programos taip pat gali būti sutelkiamos į konkrečius regionus: „ypač Berlynas ir Šiaurės Vokietija tai Lietuva gerai žinoma. O sakykim, Pietų Vokietijoj, ten kur jau Bavarija taip pat žinoma, bet jau skirtumas tas, kad mes jau ten jiems ir esame toliau, ir tas regionas labiau koncentruojasi, sakykim, į Italijos pusę, tai taip kad mes ten esam, galbūt, egzotiškesni <...> dabar aš dirbu prie projekto 2021 metams Lietuvos sezono Bavarijoj“.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuva priskiriama Rytų Europai, nepaisant to, kad pati Lietuvos pozicija būtų orientuotis į Šiaurės Europą: „deja, vis dar labai Rytų Europa, pavyzdžiui, mes, aišku bando dabar visos ir ambasados maždaug orientuotis, kad mes esam Šiaurės Europa, bet netgi ir kultūrine prasme, yra toksai festivalis Frankfurto „Go East“ ir aišku, jie tada mus mato kaip potencialius partnerius“.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Ekspertai teigia tikslingo Lietuvos pristatymo per žiniasklaidą nepastebintys. Tačiau apskritai žiniasklaidoje yra informacijos apie Lietuvą – pranešama apie užsienio politikos įvykius, taip pat pasirodo turistinės informacijos: „daugiau iš tos politinės pusės, ką Grybauskaitė sako ar pasisako, nes manau, kad yra kažkiek tas sąryšis, kad pas juos Merkel daug ką pasisako, o mūsų irgi moteris yra, tai tokį sugretinimą padaro“, „Vokietijos televizijos daugelis kanalų labai dažnai rodo reportažus iš Nidos, ir apie Vilnių tikrai gana dažnai palyginus, sakykim, su kitom šalim. Tai čia gana dažnai yra girdima apie tą regioną“.

Kultūros srityje dirbanti ekspertė teigia pastebinti ir nemažai naujienų bei dėmesio žiniasklaidoje Lietuvos kultūrai: „va ir dabar visai neseniai pasirodė straipsnis apie Vilniaus gatvės meną „Street art“. Visas puslapis didžiulis, ir paprastai apie Vilnių būna labai visą laiką geri atsiliepimai, tie turistiniai vadinami atsiliepimai tikrai geri. Taip pat labai stipriai girdisi Lietuva, aišku, per mūsų kultūros žmones, pavyzdžiui, dabar Asmik Grigorian paskutiniu metu, kai ji pasirodė Zalcburge, tai, galima sakyt, dvi savaites buvo vos ne kiekvienam laikrašty vis kas nors“.

85

Lietuvos pristatymas vyksta per renginius ar ambasadų vykdomas programas, ir teigiama, kad tai didina Lietuvos žinomumą bent jau tam tikrose grupėse: „Vokietijoj, jeigu imsim kai kurias sritis, tai faktas, kad sakykim tie žmonės, kurie domisi literatūra ar kultūra, tai Lietuva gal šiek tiek tapo žinomesnė, nes 2017 metais prisistatėme knygų Leipcigo Knygų mugėj. Ir pristatymas tikrai buvo geras, tikrai labai daug atsiliepimų spaudoje“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Užsienio politikos kontekste Lietuva daugiausiai matoma siejant su Rusijos klausimu. Tačiau sunku apibendrinti, kokią įtaką tai daro Lietuvos vertinimui: iš vienos pusės, tokia Lietuvos pozicija lyg vertinama teigiamai, iš kitos pusės, Vokietijoje vertinimas gali būti ne visai teigiamas, nes yra Rusijai palankių politinių jėgų: „[Grybauskaitės pasisakymai pateikiami] iš teigiamos pusės. <...> Kad kažkas pasisako tais klausimais, kur kiti gal nutyli ar tiesiog nežino“, „visą laiką tas klausimas Rusija, Rusijos kontekste. Tuose diskursuose visuomet klausiama, ar Lietuva bijo Rusijos, kodėl. Vokietijoj yra ir daug tų SPD, sakykim, Šrioderio pasekėjų, kurie ten, galbūt, yra labai draugiški Rusijai. Galbūt tame kontekste mes esam, kaip tokie, galbūt, taikos ardytojai“.

Vidaus politikos vertinimas

Lietuvos vidaus politika nėra smarkiai domimasi, žiniasklaidoje pasirodo pranešimai tik apie pagrindinius įvykius: „Minimaliai. Bet čia visose šalyse taip pat yra. <...> Tai iš Vokietijos pusės Lietuva ten... nėra ką pasakoti“, „mes labai retai būnam pirmuose puslapiuose arba ten kur nors“.

Ekonomikos vertinimas

Apskritai Lietuva vertinama kaip ekonominiu atžvilgiu stabili šalis: „aišku, ekonomine prasme, kiek tenka girdėt, Lietuva matoma kaip eko[nomiškai] stabilus kraštas. <...> palyginus su kitom šalim, labai daug firmų turi savo filialus Lietuvoj, ir palyginus, manau kad situacija nėra bloga“. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad ekonominiam Lietuvos vertinimui gali kenkti jos pačios palaikomas diskursas apie Rusijos grėsmę, sukuriantis nestabilumo įspūdį: „grėsmė iš Rusijos, ekonomistai atvirkščiai sako, kad tai yra labai blogai mūsų įvaizdžiui, nes niekas nenori investuot, jeigu mes patys sakom, kaip čia yra pavojinga ir kaip čia mus gali užimt ir panašiai. <...> aišku nors esam stabili šalis ir kaip ir visi tą žino, Europos Sąjunga, bet ekonomistai gal taip garsiai nekalbėtų apie tai“.

Lietuva taip pat įvardinta kaip progresyvi ir nenuspėjama šalis, turint galvoje jos greitą ekonominę ir technologinę raidą: „dėl to progresyvumo, kad jie visą laiką stebisi, kad kaip mes čia taip greitai viską pasiekėme. Nes jei žiūrėtume Europos lygį bet kuriuo aspektu, ar ten internetas, atlyginimai ar kažkas tokio, tai visur augo taip pastoviai, o mes taip va vejamės. Tai jie tiesiog sako, kaip čia taip gali būti?“

86

2.2. Eksportas

Iš žinomų, supermarketuose matytų produktų abu ekspertai paminėjo tik „Viči“ (vienas – krabų lazdeles, kita ekspertė – koldūnus). Kiti lietuviški produktai matyti tik specializuotose etninėse parduotuvėse, taigi apskritai lietuviškos prekės nėra žinomos: „[lietuviškų prekių matęs] labai specializuotose parduotuvėse, „Eastern Europe“, kažkas tokio. Bet kad tokiose mainstreaminėse kaip čia Rimi kokioj, tai tik Viči esu matęs“, „nemanau, kad jiems žinoma per daug, nes mes neturim jokio ryškaus nei produkto, nei brendo“.

Manoma, kad Vokietijoje lietuviška produkto kilmė nebūtų privalumas: „[lietuviškas produktas} kažin ar nebūtų panašiai, kaip pagaminta Lenkijoj. <...> vis tiek esame dar kaip buvusios [sovietinės/socialistinės], sakykim, nuo tų metų praėjo nedaug, tai irgi priklauso turbūt nuo kartos. <...> vis tik, tai nėra tas pats, kaip sakykim iš Prancūzijos. Tikrai ne. Tai yra būtų toks labiau žemesnės kokybės produktas, jiems atrodytų“.

Iš paslaugų sektoriaus paminėtos tik logistikos įmonės: „logistikos įmonės, pervėžėjai, tos „fūros“. Tai tikrai yra ir jie žinomi, nes dažnai matau, kad važinėja ten „Girteka“, tuos lietuviškus pavadinimus“.

Nėra ūkio sričių, su kuriomis būtų siejama Lietuva, tai įvardijama kaip sritis, kur trūksta žinomumo: „tai va būtent vokiečiai ir klausia, tai ką iš ko jūs gyvenat, ką jūs darot, tai dažniausiai paprastai nežinoma. Aišku, aišku gal tas, kad yra žemdirbystės šalis šiek tiek, galbūt, bet paprastai tai žinių nelabai“.

Ekspertai negalėjo nurodyti ir produktų, kurie turėtų potencialą. Teigiama, kad maisto rinkoje konkurencija būtų sudėtinga, nes vokiečiai yra linkę rinktis vietinius produktus; galbūt būtų verta orientuotis į tekstilę, dar paminėtas mineralinis vanduo: „konkurencija, manau, būtų gana sunki su vietine rinka, nes ką pastebėjau, kokie yra įpročiai pirkimo, tai jie renkasi vietinę prekę dažnai. <...> aš turbūt orientuočiausi labiau į tekstilę, nes žinau, kad Lietuvoje tas yra labai gerai išvystyta, tas Utenos trikotažas, man rodos, siuva ir dideliems brand‘ams, tokiems rimtiems. <...> jie, pvz., labai daug vartoja vandens, gazuoto ypač <...> bet niekad nemačiau, kad būtų apart vokiškų kažkas kito. Tai ta irgi niša, Lietuvoj kaip ir turi to vandens daug ir gero. Tik nežinau kodėl neišnaudojama. Gal sunku įsibrauti“.

Paslaugų sektoriuje galėtų būti niša IT paslaugoms, programavimui, nes patys vokiečiai IT srityje nėra labai stiprūs: „[galimybių būtų] iš technologinės pusės. Konsultavimas, projektavimas, IT paslaugos. <...> yra daug tų programavimo paslaugų, kur didelis trūkumas yra Vokietijoje. <...> visa ta edukacinė struktūra pas juos labiau orientuota į gamybą, į inžineriją, bet ne į IT, ne į programavimą ir kitas tas tokias paslaugas, tai, manau, ten labai gera niša būtų“.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuva paminėta kaip investicijoms patraukli šalis, ypač laisvosios ekonominės zonos; taip pat paminėtas Lietuvos palankumas startuoliams: „kaip matome su Kauno LEZ, tai labai patraukli. Per pastaruosius du metus tai nežinau kiek ten gamyklų atsidarė. Tai turbūt iš mokestinės pusės labai gerai, ypač tas LEZ’as žaidžia, kad ten Tax free zona yra realiai. <...> čia super terpė“, „man atrodo, kad Lietuva viena iš geriausių šalių startupams“.

Migracija

87

Lietuva vokiečius pritraukia daugiausia dėl asmeninių priežasčių, o ne verslo ar darbo galimybių: „daug yra žmonių, kurie važiuoja, kurie ir išmoksta kalbą arba... dažniausiai tai vis tiek būna tie, kurie privačiai susieja savo gyvenimą su lietuve ar su lietuviu ir tada taip, bet kad dabar važiuotų vokiečiai migruot į Lietuvą nemanyčiau“.

Kita vertus, teigiama, kad Lietuva gali būti patraukli ir smulkiajam verslui, bet tas nėra plačiai žinoma: „smulkų [verslą kurti] tai ypač gera, dėl mokesčių dar mažesnių. Nes iki 300 tūkst. pajamų yra 5 proc., tai čia mažiausias po, turbūt, nežinau, po Monako mokesčių bazė yra <...>. Gal labai mažai tos reklamos ir kažkokio, kad jie tą sužinotų“.

Studijos ir mokslas

Teigiama, kad Lietuva vokiečiams nėra patraukli šalis studijoms dėl mokamo mokslo ir nepakankamo studijų lygmens: „nesu kažkaip girdėjęs, kad būtų labai didelis noras čia studijuoti. Galbūt kad tiek daug pasirinkimų yra. Nes ta pati Danija, visa Skandinavija, kur nemokamas mokslas. Tai gal patraukliau ten atrodo. <...> Plius, turbūt tu vis tiek ieškodamas kur studijuoti, žiūri tuos sąrašus pagal kažkokius reitingus. Tai nežiūrėjau kokiame ten reitinge mes esame, bet turbūt tikrai ne top 10-15“.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Apskritai lietuviai vertinami teigiamai, ypač iš tų, kurie lietuvius pažįsta asmeniškai („jeigu pažįsta, dažniausiai būna pozityvu“), bet vertinimas gali priklausyti nuo konkretaus rato: „kiek man tenka [susidurti], aš neturiu jokių blogų [atsiliepimų], labiau taip neutraliai ir gerai. Bet reikia pabrėžti, kokiuose ratuose, kokiame burbule esu aš. Aišku aš esu dažniausiai tarp išsilavinusių žmonių, kultūros srities žmonių. <...> man tenka taip pat pabendraut su žmonėmis, kurie yra ir ne iš kultūros srities, tai matau, kad tada Lietuva arba lietuviai neturi jokio įvaizdžio“.

Kaip darbuotojai lietuviai vertinami gerai, vertinamas lietuvių darbštumas: „pas kažkuriuos kažkas praktiką atlikinėjo ar kažkas dirbo, tai jie paprasčiausiai visą laiką būdavo patenkinti žmonėmis. Aš manau, kad ir, sakykim, statybos sektoriuj lietuviai labai vertinami“; „man atrodo, lietuviai yra žymiai darbštesni nei bet kurioj šaly, kur esu gyvenęs. <...> jei žino, kad gali padaryti daugiau, tai ir daro. Ir tą labai vertina žmonės“.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Vokietijoje yra žinoma prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat iš senesnių laikų – Valdas Adamkus: „Grybauskaitė yra žinoma, pakankamai žinoma Vokietijoj. Gal todėl, kad moteris. Beveik visi žino, kad mes turim prezidentę“, „Adamkų žino šiek tiek, nuo senesnių laikų, nes gal jis tuos ryšius turėjo su daug šalių“.

Su kultūra susijusi ekspertė nurodė keletą kultūros ir meno asmenybių, kurios yra pristatomos žiniasklaidoje ir yra žinomos Vokietijoje: Asmik Grigorian, Mirga Gražinytė, Davidas Geringas. Be jų, išvardinta dar daugiau kultūros žmonių (Jonas Mekas, Tomas Venclova, naujosios kartos dirigentai ir muzikai), tačiau pripažįstama, kad jie žinomi tik siaurame besidominčių rate: „Bet vis tiek dabar jeigu sakykim, jau tie tokie mega žvaigždės, tai būtų Asmik Grigorian ir Mirga Gražinytė“. Pabrėžiama, kad jie daug prisideda prie Lietuvos garsinimo: „tai yra mūsų tie ambasadoriai didieji, kurie tikrai, be jokių Lietuvai investicijų, tikrai labai plačiai reklamuoja šalį“.

88

Kita vertus, paminėta problema, kad kai kurie iš šių žmonių ne iš karto susiejami su Lietuva, pvz., Davidas Geringas negyvena Lietuvoje, tik pristatant biografiją ar kitaip paminima, kad kilęs iš ten; Mirga Gražinytė ne visada spontaniškai susiejama su Lietuva: „Mirgą žino jie, nebūtinai susietai su Lietuva kai kurie. Bet tada jau iš karto kalbėjimas jau visai kitas, jau tada susidomėjimas jų yra“.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Kultūros srityje dirbanti ekspertė teigia, kad kiekviena šalis turi savo specifiką, kurioje meno šakoje Lietuva bus geriau žinoma. Vokietijoje Lietuvą atstovauja šios kultūros ir meno sritys:

• šiuolaikinė muzika; kaip aptarta, Vokietijoje pasirodo ir yra žinomos Asmik Grigorian, Mirga Gražinytė-Tyla ir kiti atlikėjai;

• taip pat gana gerai sekasi lietuvių literatūrai, o tarp literatūra besidominčių žmonių žinomi Tomas Venclova ir Jonas Mekas: „literatūrinėj srity, tai kai kurios asmenybės, turbūt Tomas Venclova labiausiai. Jį dažniausiai žino arba aišku Joną Meką. <...> bet tai irgi tam tikri ratai, tai nėra asmenybės, kurias žinotų, sakykim, platusis ratas“.

• Vokietijoje Lietuva siejama su dainavimo, chorų tradicija, bet tai taikoma visoms Baltijos šalims: „paprastai daug kas žino, kad mes turim chorų tradiciją. Bet kartais nežinau, kiek tai yra sumaišoma ir kartu visas Baltijos regionas paimamas, Latvija, Estija“.

• Lietuvos teatrui Vokietijoje sekasi sunkiau, galbūt dėl kalbos barjero: „su teatru yra truputį sudėtingiau, nors sakykim, Vokietijoj tai vis tiek yra turbūt galbūt šiek tiek lengviau nei Britanijoj, bet aišku teatras yra kalba ir kalba dažnai apriboja ir tada turi būt labai speciali išraiška. Kažkoks tai labai unikalus darbas, kad jie susidomėtų“.

• Kai kam yra žinomas Čiurlionis, tačiau paminėta žinoma problema, kad jo darbai saugomi tik Lietuvoje: „Čiurlionį, žino daug kas, bet turiu pasakyt, kad netgi ir kai kurie specialistai, Čiurlionis būna girdimas jiems pirmą kartą. <...> Bet čia aišku kita problema, nes Čiurlionio darbai yra tik Lietuvoj saugomi, jie nėra jokiose kolekcijose“.

• Lietuviškas kinas pristatomas per festivalius, tačiau nėra patekęs į kino teatrų repertuarą; vertinamas dokumentinis kinas: „Kinas tai kaip ir tarptautiškai kinas, jeigu turim geresnį filmą, kaip pavyzdžiui, kaip buvo ir „Sangailės vasara“, tai jie pasirodo kinuose, tiksliau ne kinuose, o festivaliuose. Bet man dar neteko matyt, kad būtų filmas repertuarinis, arba kad sakykim ten televizija kokia paimtų. <...> Vis karts nuo karto, ir Matelio filmas, ir Sengirė, ypač dokumentiniai filmai. Tai iš tikrųjų yra tas pasisekimas, bet tai yra bet tai yra profesionalų tarpe“.

• Taip pat paminėta per radiją girdėta populiarioji muzika, tačiau pats ekspertas abejoja, ar ji siejama su Lietuva: „ne vieną kartą buvo, kad girdėjau lietuviškus atlikėjus grojant sporto klube, kai ta foninė muzika būna. Tai buvo Jazzu, man rodos, porą kartų <...>. Bet dabar kai taip viskas pasiekiama, tai, turbūt, tam žmogui patiko ir tiesiog gal įdėjo, gal net nieko nesako. Net nežino, ar čia iš Lietuvos“.

89

Sportas

Iš Lietuvos sporto pasiekimų, kurie galėtų būti žinomi Vokietijoje, paminėta Meilutytė ir krepšinis. Tačiau, kadangi vokiečių pagrindinis sportas yra futbolas, o krepšinis domina mažiau, tai nėra ta sporto šaka, kuri duotų daug žinomumo ir dėmesio: „plaukikai visi turbūt žino Meilutytę, tie, kurie domisi krepšiniu, tai tikrai žino Lietuvą, bet Vokietijoj yra gana mažai besidominčių krepšiniu <...>. Tai mes šituo arkliuku negalime jodinėt turbūt labai stipriai. Tai yra tokie labiau siauri, bet kadangi Lietuva futbole, jeigu mes būtu Lietuva būtų stipri futbole aš manau, kad situacija būtų [kitokia]“.

2.6. Turizmas

Teigiama, kad tarp vokiečių Lietuva yra mėgstamas regionas, ypač tarp vyresnių žmonių, bet ne tik. Nuvykusius turistus nustebina šalies europietiškumas, švara, traukia gamta, draugiški žmonės: „paprastai šiaip labai myli, mėgiamas kraštas ir mėgiamas regionas, vyresnių amžiaus žmonių jie ten labai mielai keliauja, bet taip pat ir jauni žmonės <...>. Dažnai, kas tenka pastebėt, kad tie, kurie atvyksta į Lietuvą, nustemba, kad jie atvažiavo į visiškai europietišką šalį <...>. Kas juos sužavi, ir žmonės, ir kad tam tikra energija yra, ir tas toks, kaip ir žmonių draugiškumas. <...> Kad pas mus tvarkinga yra, gal ne tik iš Vokietijos, bet kiek tenka komentarų girdėt, kad irgi, kad labai švaru“.

Vokiečių turistus Lietuvoje domina arba galėtų dominti:

• Pagrindiniai objektai yra Vilnius, Kuršių Nerija ir Klaipėda; pastarosios vokiečius traukia dėl istorinių sąsajų: „sostinė dažniausiai, sostinė ir Kuršių Nerija. Dažniausiai visi, kurie buvo Vilniuj, ir žurnalistai, sako ne, aš labai norėčiau į Kuršių Neriją“, „Klaipėda kaip ir vokiškas kraštas nuo senų laikų, tai jiems imponuoja ten apsilankyti. <...> Nes aš manau, kad ten tie gidai turi ką papasakoti, iš tos pusės, ir taip susieti su ta Vokietija. Ir tada įdomu turbūt tos istorijos paklausyti“;

• Vokiečiams patraukli Lietuvos gamta dėl išsaugoto natūralumo: „gamta [sužavi], kad yra dar tikrai daug to ploto tokio neužstatyto pas mus, kai važiuoji ir va pavyzdžiui, miškai būna“.

• Vokiečiai labai mėgsta keliones dviračiais, o tada maršrutai galėtų apimti įvairius objektus: „labai daug kas važiuoja į Baltijos šalis su dviračiais, <...> kurie domisi sportu. Tai aš manau galėtų [įtraukti ežerus]. Jeigu sakykim, sakykim, ten viena dvi dienos prie kokio ežero ir su baidarėmis galbūt, kokiose palapinėse arba kažkokiuose nameliuose“.

• Vokiečius, ypač vyresnius, galėtų sudominti edukacinis turizmas, taip pat gastronominis turizmas: „galėtų tikrai [sudominti], ypač vyresnio amžiaus žmones, ar duonos kepimas, ar šakočiai, nes yra daug besidominčių žmonių, kurie mėgsta sujungti keliones su edukacija. Manau, vokiečiai būtų pakankamai žingeidūs tam“, „gastronomija tarp kitko labai dažnai [domina], nes dažnai klausia, ką jūs valgot, tuo labiau, kad virtuvė yra vis tiek panaši“.

• Taip pat paminėta medicininio turizmo galimybė: „kas yra didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos, kad Lietuvoje didžioji dauguma yra jaunų žmonių, o Vokietijoje atvirkščiai yra. Tai iš šitos pusės galima labai daug prigalvoti tų prizmių, kaip galima būtų tą pareklamuoti. Ar tų pačių verslų, ar gydymo įstaigų pritraukimo į Vokietiją arba atvirkščiai tą turizmą daryti vyresnių žmonių į čia, į gydymo įstaigas“.

90

Lietuvos infrastruktūra vertinama kaip pakankama, nebent dar gali trūkti aukščiausio lygmens paslaugų: „nesu girdėjus jokių nusiskundimų. Tiek tik žinau kad galbūt, kažkada, bet čia ne vokiečiai, čia buvo gal iš Amerikos, klausė, bet tie, kurie labai turtingi, Nidoj, aš nežinau ar mes turim 5 žvaigždžių viešbutį“.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Pagrindinės konkurentės regione yra Latvija ir Estija; ekspertė teigia, kad su kitomis šalimis, pvz. Lenkija, Lietuva nekonkuruoja, nes jos yra per daug skirtingos, visų pirma dydžiu. Tačiau santykį su Latvija ir Estija galima interpretuoti įvairiai – nors jas galima įvardinti kaip konkurentėmis, Vokietijoje jos suvokiamos kaip vienas regionas, ir vienos iš jų teigiamas įvaizdis padeda ir kitai: „Lietuvos įvaizdis tai čia man susidaro toks įspūdis, kad yra geras. Čia net ir per Estiją kartu, kad Estija labai save pozicionuoja kaip interneto šalim ir šiaip, su naujovėm, technologijom, dizainas ir visa kita, bet kažkaip mes taip pat į tą papuolam. <...> mes tuo irgi kartais naudojamės, nes pas mus lygiai taip pat yra su technologijom daug viskas geriau negu Vokietijoj“.

Be to, akcentuojama, kad Baltijos šalys yra ne tik konkurentės, bet ir bendradarbiavimo partnerės. Tai sukuria tam tikrą dviprasmišką („šizofrenišką”) situaciją, kai ir bendradarbiaujama kartu prisistatant, bet kartu ir siekiama išsiskirti vienai nuo kitos: „žinoma, kad mes konkuruojam su savo kaimynais latviais ir estais. Bet mes kartu ir bendradarbiaujam, bet ir konkuruojam, mes daug ką darom kartu ir tikrai bendradarbiavimas vyksta, tiek tarp ambasadų, tiek ir su mano kolegom kultūros atašė. Bet aš manau, kad mums kažkaip tokia šizofreninė situacija [išeina], kad iš vienos pusės, kaip ir regionas ir kartu, bet mes ir norim išsiskirt, kuo mes esam ypatingi“.

Visos Baltijos šalys yra gerai žinomos, bet Estijos pozicionavimas stipresnis dėl to, kad ji turi išgrynintą įvaizdžio koncepciją, o Lietuva ir Latvija dažniau painiojamos tarpusavyje: „labai sugretina Lietuvą su Latvija, vos ne kaip tokios pačios, o Estija labiau žinoma iš tos, kad jie „e“ visą kultūrą padarę, e-government ir visus kitus dalykus, tas gana gerai žinoma. Tai va taip gal atskiria, o daugiau kažkokių specifinių tai nelabai“, „kartais ta visa tokia suirutė įvyksta su latviais ir lietuviais, nes neretai yra tekę ir spaudoj matyt, kad sumaišoma“.

Lietuva nuo kitų Baltijos šalių išsiskiria Kuršių Nerija; teigiama, kad be geografijos, kiti įvaizdžio aspektai Lietuvos nuo kitų Baltijos šalių neskiria: „Kuršių Nerija [išsiskiriam]. Kad mes Kuršių Neriją turim, arba kad, aišku mes piečiausi. <...> Bet kad man pasakytų, kad kažkas sakytų ai pas jus yra tas ir tas ir žinotų tiktai mus, tai nebent žmonės, kurie yra pas mus jau buvę. <...> jeigu dėl įvaizdžio, kad mus išskirtų dėl kažko ko, man dar nėra taip [buvę], išskyrus, geografiniais kažkokiais tai skirtumais“.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Pagrindinė ekspertų išsakyta rekomendacija dėl Lietuvos įvaizdžio kūrimo susijusi su įvaizdžio išgryninimu, vienos krypties pasirinkimu ir nuosekliu darbo su ta sritimi, kaip yra padariusi Estija. Teigiama, kad išsirinkus kryptį, kuria bus kuriamas įvaizdis, ar asmenybes, kurios gali garsinti šalį, jas reikia labiau ir skatinti, o ne išbarstyti visiems po truputį: „jeigu mes pasiimtume tiktai vieną sritį, tada, aišku, kitos sritys būtų nepatenkintos, bet jeigu sakykim, mes esam stiprūs dizaine, ir sukurtume tą mitą,

91

įvaizdį, kad visas lietuviškas dizainas yra pats <...>. Kur jau esam stipresni, dar toliau stiprint <...> ir tada investuot, mest lėšas ir tada jau tikrai tas žinomumas... Nes tada sutiktų lietuvį ir sakytų – a, jūsų dizainas geras“. O šiuo metu yra pastebimas tam tikras įvaizdžio kūrimo pastangų išsibarstymas: „Bet kažko man toks jausmas, kad mes dabar vis po truputį va tokiais trupinukais barstom visur ir iš tikrųjų viskas lieka tokiam nepastebimam tokiam lygmeny ir niekas neiškyla į viršų“.

Paklausus, kas galėtų būti tokia sritis, ekspertė paminėjo dizainą, startuolius, ar net vieną konkretų produktą: „jaunoji karta tikrai yra stiprūs visais tais startupais, ir dizainas galėtų būt irgi, bet čia yra vidaus politika taip pat, kaip mes remiam. <...> Bet jeigu paimtume dizainą, jei būtų kažkoks produktas, bet jis būtų taip gerai išreklamuotas <...>, jis būtų toks specialus, kad visi žinotų ir net pavadinimas jo būtų koks nors ten [ypatingas], va tada aš sakyčiau, būtų sėkmės istorija, nes tada kaip ir kažkas susietų, žinotų, kad tas daiktas yra iš Lietuvos...“

Taip pat pastebėta, kad, kuriant įvaizdį, svarbu patiems juo tikėti, t. y. jis turėtų būti priimtinas ir patiems Lietuvoje gyvenantiems lietuviams: „mes galėtume būt dar žinomesni, jeigu mes save patys apribotume, kur mes norim ir kaip mes norim būt matomi ir patys tuo tikėtume. Nes daug įvaizdžio kompanijų žlunga vien todėl, kad mes susigalvojam, kaip mes norim save matyt, tačiau mes patys tuo netikim“.

Pasiūlytos kai kurios konkrečios įvaizdžio komunikacijos priemonės:

• Iš gerai veikiančių šalies žinomumą didinančių priemonių pateikti pavyzdžiai, susiję su tiesioginės patirties skatinimu, pvz., kai į Lietuvą kviečiami kultūros srities ekspertai (festivalių ar programų koordinatoriai), arba Leipcigo mugės patirtis, kai buvo pasamdyta vietinis viešųjų ryšių specialistas ir į Lietuvą pakviesti žurnalistai. Tai turi ilgalaikį poveikį, nes tie ekspertai ar žurnalistai jau yra susipažinę su Lietuva ir dirba su ta tema ar sritimi ir toliau: „Leipcigo knygų mugės metu tokia PR [viešųjų ryšių] sėkmė buvo dėl to, kad buvo pasamdyta moteris, kuri dirba su PR ir ji tikrai padarė puikų darbą, ji ir sukvietė reikiamus žurnalistus į Lietuvą <....>. Dabar šitie žurnalistai, ne tik, kad jie buvo Lietuvoj ir jie parašė kažką tai, jie dabar visada, jeigu sakykim reikia žurnalisto moderavimui arba ten vėlgi kažkokia kita tema, jau tada rašo ir toliau tas toliau tęsiasi“. Pabrėžiama, kad tai buvo investicija, ir tokios investicijos turėtų būti nuolatinės: „aišku tai buvo investuojama, mes apmokėjom žurnalistų kelionę ir padarėm programą <...>. Jeigu mes taip dirbtume ir toliau ir ne tik šitame kontekste, bet labiau galbūt ir su žurnalistais ir galbūt, su tomis agentūromis. <...> jeigu mes norim kažkokį įvaizdį sudaryt, tai mes turim pastoviai prie to dirbti“.

• Iš galimų priemonių vykdyti šalies komunikaciją, kuriai reikia sąlyginai mažesnių lėšų, ekspertai paminėjo virusinius pranešimus internete arba tokias kampanijas, kurios sukelia didelį atgarsį, kaip Vilniaus G-taško reklama, kuri Vokietijoje nenuskambėjo, bet sulaukė didesnio atgarsio kitose šalyse: „bet tai turėtų būt tikrai kažkas tai originalaus ir įdomaus, ne koks nors tai banalus ten reklaminis klipas apie Lietuvą ir Kuršių Neriją. Kad sakytų, o, kaip kreatyvu <...>. Aišku, tai kainuoja, bet sakykim jeigu toksai pereina per visą pasaulį, tai tada gaunasi, kad tada tai nėra brangu“.

• Viena iš paminėtų priemonių – viešinti sėkmės istorijas: „reikėtų gal daugiau tų „success stories“ pasakoti [iš verslo]. Nes tikrai didelės čia LEZ‘e atsidarė... daugiau pasakoti, kaip jiems [įmonėms] pasisekė ir kaip čia buvo lengva padaryti, ir kaip jie optimizavo procesus, kaip sutaupė tą ir tą,

92

lengvai pasamdė ten 500 žmonių, specialistų, kurie šneka ten dviem kalbom. Iš tos pusės aš manau įspūdį didelį padarytų“.

• Teigiama, kad daugiau naudos duotų tiesiog platesnė sklaida, o ne nuolatinis naujų koncepcijų ar šūkių kūrimas: „aš manau, kad nereikia labai čia išradinėti kažko dar ekstra, yra tikrai tų kampanijų daug sukurta ir padaryta gerų, tik tos sklaidos trūksta. Tai, galbūt, investuoti tuos pinigus į sklaidą, o ne kažkokių naujų logotipų kūrimą, šūkių kūrimą, nes nemanau, kad reprezentuojant Lietuvą tai yra labai svarbu“.

• Iš ambasados pozicijų pastebėta, kad ambasadoms yra uždėtas šalies komunikacijos darbas, tačiau trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių: „[dabartinę komunikaciją vertinu] silpnai, labai silpnai, todėl kad mes neinvestuojam į komunikaciją paprasčiausiai, nes palikti komunikaciją ambasadoms nėra geras būdas, nes paprastai ambasados neturi nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių. <...> Be abejo, savoj srity mes galim daug ką pasiekt, bet tai yra, sakykim, kultūros atašė atveju, tai yra vienas žmogus visai šaliai ir tai yra be asistentų“.

93

Šalys, kuriose Lietuvos žinomumas gana mažas

IZRAELIS

Žinomumas Lietuva Izraelyje yra gerai žinoma šalis.

Stipriosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Kultūra, istorija, žydiškasis paveldas

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Eksportas, vidaus ir užsienio politika

Potencialios pozicionavimo sritys /

kryptys

• Lietuva – investicijoms patraukli, išsivysčiusi, moderni šalis, galinti atlikti „vartų į Europą“ vaidmenį;

• Žalia, gražios, natūralios gamtos šalis, patraukli visais metų laikais;

• Potencialiausia stiprinti Lietuvos žinomumą aukštųjų technologijų, IT ir mokslo srityse.

Regionas, kuriam priskiriama Lietuva Rytų Europa

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Izraelyje galima išskirti kelias Lietuvą žinančių žmonių grupes:

• Litvakiškų šaknų turintys asmenys Lietuvą žino per asmeninį istorinį ryšį: „yra grupė žmonių,

kurie yra litvakiškų šaknų, yra išeiviai, ar tėvai, ar seneliai yra išeiviai iš Lietuvos, tai jie žino per tą

asmeninį istorinį ryšį, kai kurie jų yra buvę Lietuvoje, kai kurie nėra buvę Lietuvoje“. Šis ryšys dažnai

susijęs su liūdnais prisiminimais: „čia mes žinom ir per istorinį tą variantą. Galime sakyti net per

tą skausmą, nes visi litvakai, kurie čia išėję <...> arba jų tėvai, arba seneliai, arba proseneliai kilę iš

ten. <...> kaip žinia, 95 procentai jų Paneriuose ir aplinkui yra palaidoti ir labai dažnai su šituo

susiduriu“.

• Lietuviai, gyvenantys Izraelyje ir jų pažįstami: „yra dalis lietuvių ne žydų išeivių, bet čia tokia labai

maža grupelė, kurie atsidūrė dėl vienų ar kitų priežasčių Izraelyje, tai jie be abejo irgi skleidžia žinią

apie Lietuvą“.

• Istorinis dėmuo (ne asmeninis): „mūsų istoriniai ryšiai, kartais žmogus net neturintis jokio

tiesioginio ryšio su Lietuva, žino tiesiog iš istorijos, kad buvo didelė žydų bendruomenė, kad buvo

Holokaustas ir t. t.“.

94

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuva matoma kaip ES šalis, esanti Rytų Europoje: „Europos Sąjunga, arba Rytų Europa“, „Rytai. <...>

vienareikšmiai, prie rusų“.

Tačiau kartais Lietuva vis dar siejama su Rusija, buvusia Sovietų sąjunga: „iki šiol dar yra pakankamai

stiprus asocijavimas kai kuriuose sluoksniuose mūsų su Sovietų Sąjunga, kaip posovietine valstybe“.

Pastebima, kad šios asociacijos pradėjo blankti suintensyvėjus turizmui į Lietuvą, jaučiamas ir Lietuvos

ambasados indėlis: „dabar po truputį keičiasi, kadangi tas turizmas didėja iš Izraelio į Lietuvą. Aišku, ir

ambasada daro savo, bando skleisti žinią apie šiuolaikinę Lietuvą, kas dabar Lietuvoje vyksta“.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Pastaruosius porą metų Izraelyje itin aktyviai pristatoma Lietuvos kultūra, šiuolaikinis menas: „tikrai

niekad nebuvo tokio pas mus srauto nei kuratorių mainų, nei menininkų atvežimo iš Lietuvos į Izraelį. Tai

tikrai toks suintensyvėjimas yra, nes tiesiog yra žmogus [kultūros atašė], kuris dirba šioj srity ir natūraliai

kažkas iš to gaunasi“. Daugiausiai tai yra Lietuvos ambasados ir kultūros atašė nuopelnas: „tiesiog mes

neturime kultūros atašė buvimo Izraelyje istorijos. Tai viskas buvo tokia neišarta dirva, bet po truputį buvo

ariama paskutinius du metus“.

Žiniasklaidoje žinutės apie Lietuvą dažniau pasirodo anglakalbėje spaudoje (dažniausiai – kultūros

leidiniuose); tam įtakos turi geri Lietuvos ambasados ryšiai su kai kuriais kultūros ir meno leidiniais:

„kartais būna, ypač anglakalbėje vietos žiniasklaidoje, kadangi ambasada turi gerą ryšį su pora leidinių

<...>. Yra ir parodų apžvalgų buvę, anonsai irgi. Sudėtinga, kadangi bent <...> kultūriniame lauke ta

žiniasklaida yra labai maža Izraelyje“.

Žinučių apie Lietuvą retkarčiais pasirodo ir kitoje Izraelio žiniasklaidoje, tačiau dažniausiai pradingsta

bendrame naujienų sraute: „kadangi pas juos tų naujienų ir žinių srautas yra labai intensyvus dėl

įvairiausių priežasčių, geopolitinių taip pat, bet būna sušmėžuojam ir mes“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Kadangi Izraelyje Lietuva matoma kaip ES dalis, šalies gyventojams svarbu, kad Lietuvos pozicija Izraeliui

aktualiais klausimais yra palanki Izraeliui: „per tą prizmę, kuri yra jiems aktuali, tai jie ir mato Lietuvą kaip

Europos dalį, kuri turi draugiškus santykius su jų valstybe ir kuri dažniausiai palaiko Izraelį ir yra pro-

izraelietiškai pozicionuojanti save valstybė“. Visgi, Lietuvos pozicija Palestinos ir Izraelio santykių

klausimu ne visada vertinama teigiamai: „žino, kad mes su amerikonais geri draugai, mūsų daug ir

Amerikoj gyvena. Mes dažnai ant balansavimo politiką tokią išlaikom su Palestina ir su Izraeliu“.

95

Vidaus politikos vertinimas

Lietuvos vidaus politika Izraelyje nėra labai domimasi: „kad būtų kažkokios labai gilios analizės, kas pas

mus vyksta viduje – ne, nežinau ar jiems labai aktualu“. Tai gali būti siejama su faktu, kad Izraelio

žiniasklaidoje pateikiama mažai naujienų iš Lietuvos: „tie, kas domisi, tie žino, nes tiesioginiai lėktuvai

savo duoda, girdėjo, kažkur skaitė, o kas ten pas jus darosi, o kodėl čia dabar taip, kodėl čia taip vertinama,

kodėl ne taip? Bet tai tikrai nėra, kad čia mes dominuojantys informaciniam lauke, toli gražu [ne]“.

Ekonomikos vertinimas

Apie Lietuvos ekonomiką Izraelyje nėra labai daug žinoma, tačiau ji vertinama labiau palankiai: „buvo

ar tik ne praėjusiais metais vienas ar du straipsniai, kurie buvo pozityvūs. Kadangi pas mus iš tikrųjų

ekonomika, mano žiniomis, auganti yra ir stiprėjanti. Pozityviai buvo atsiliepta“.

2.2. Eksportas

Izraelyje lietuviškų produktų nėra daug. Kalbant apie maistą, mažas importo apimtis iš dalies lemia tai,

kad Izraelis – gan specifinė rinka, kurioje norint prekiauti maisto produktais, reikia turėti košerinio

maisto sertifikatą. Ekspertai mini, kad dažniausiai sutinkama prekė iš Lietuvos – „Džiugo sūris“ be

laktozės: „maisto importavimas irgi, aš kaip suprantu, yra truputėlį sumažėjęs, nes čia gi dar ta visa košerių

specifika, bet yra „Džiugo sūris“ be laktozės“. Taip pat galima rasti ir kitų maisto produktų: sviesto, sūrio;

raugintų Kėdainių kopūstų, agurkų; sūrelių (kaip pieno produktų gamintojas minimas „Pieno

2vaigždės“; juodos duonos. Visgi, apie jų lietuvišką kilmę greičiausiai žino tik Izraelio lietuviai, kuriems

lietuviški produktai kelia nostalgijos jausmą: „jeigu tu duosi tikram izraeliečiui arba religingam juodos

duonos, tai jis nesupras. <…> O tie, kurie iš mūsų kilimo, jiems tai nostalgijos klausimas, ir bandom jį

užpildyti“.

Iš kitų ekonomikos sričių, su Lietuva siejama chemijos pramonė, aukštosios technologijos: „mes labai su

chemijos pramone iki šiol [siejami], aukštosios technologijos, startupai“.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Pastebimas Lietuvos siekis tapti investicijoms patrauklia šalimi. Tą mato ir izraeliečiai, ypač jaunimas:

„dabar biznieriai atranda, jaunimas atranda mūsų „cybertecho“, „fintecho“, „startupų“ galimybių, tai

jaunimas eina ir labai daug Izraelio kompanijų, gana nemažai Izraelio kompanijų jau Lietuvoj atidarė savo

ofisus“. Kaip pavyzdys minimas Izraelio technologijų startuolis „Wix“, atidaręs biurą Lietuvoje: „Lietuva

<...> investuoja į tą, kad mes būtume matomi kaip investicijoms patraukli šalis. Pvz., „Wix“ platforma turi

filialą Vilniuje“.

Nors Lietuva – nedidelė šalis, didelis pliusas tai, kad Lietuva yra ES narė, galinti atlikti „vartų į Europą“

vaidmenį: „mes esame Europos Sąjungoje, mes galime tarnauti kaip vartai į ES. Plėtimas prekybinių ryšių“.

Tačiau natūraliai apie tai nėra susimąstoma, reikia nuolat kreipti izraeliečių mąstymą ta linkme: „kad

žinotų, kad pas mus dabar euras, kad mes įstoję ir į Europos Ekonominių Bendrijų Organizaciją, kad mes ir

96

Europos Sąjunga, kad mes ir NATO. Jie tada: „O tikrai, tai pas jus tada galima investuoti, tai gal galima

tada daryti, na tada galima“.

Migracija

Nors gyventi ir dirbti Lietuvoje izraeliečiai nelabai nori, daugelis norėtų gauti Lietuvos pilietybę, kad

galėtų be vizų keliauti po pasaulį: „labai populiaru, visi nori gauti pilietybę, visi nori, jų vaikai,

provaikaičiai, nori Lietuvos pilietybės <...> tu turi įrodyti, kad tu iki keturiasdešimt pirmų, iki birželio

penkioliktos, iki sovietų okupacijos, kad buvo tavo tėvai, seneliai arba proseneliai ir tada gal gali tą procesą

pradėti pilietybės. Tai čia labai tas dalykas populiaru, nes jie visur keliauja su vizomis“.

Kalbant apie galimybę izraeliečiams atvykti gyventi ir dirbti Lietuvoje, kaip vieną didžiausių kliūčių

informantai mini biurokratiją: „pas mus ir patiems lietuviams nėra taip jau super paprasta tą daryti. Tai

negalėčiau taip tvirtai atsakyti, kad būtų jiems [izraeliečiams] labai paprasta tą padaryti“.

Studijos ir mokslas

Studentai iš Izraelio noriai renkasi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune:

„yra tendencija važiuoti studijuoti pas mus medicinos Kaune. <...> Tai čia dėl to, kad pas mus yra pigiau ir

geras lygis. Tai toks geras pavyzdys, kai kainos ir kokybės santykis jiems yra žymiai patrauklesnis Lietuvoje,

nei Izraelyje“. Medicinos studijas Lietuvoje noriai renkasi net lietuviškų šaknų neturintys studentai;

vienas pagrindinių studijų Kaune pasirinkimo motyvų – aukštas studijų lygis: „apie šešiasdešimt

izraeliečių mokosi ir ne litvakų <...>. Izraeliečiui gal net pigiau būtų Europoj negu Kauno medicinos

[universitete], bet [renkasi] todėl, kad jie žino, kad ten labai geri specialistai ir mes pripažįstam tuos

diplomus“.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Izraeliečiai neturi pakankamai žinių apie Lietuvą ir jos gyventojus, tad vertinimas paremtas tik

asmeninėmis pažintimis: „kas nuvažiuoja, pamato, pabendrauja, tai kitas dalykas, bet tie, kas nėra buvę,

aš nemanau, kad jie turi kažkokią nuomonę. <...> Nebent jei yra kažkoks šeimyninis ryšys, jei jiems yra

papasakota, dar kažką, tai čia vėl kiti dalykai“.

Lietuviai matomi kaip:

• gan uždari žmonės: „mes esam tokie darbininkai, užsidarę, valgom kažkokius žalius agurkus su

medumi, kažkokią juodą duoną ir kažkokie išprotėję su krepšiniu“;

• bet tuo pačiu draugiški: „mes nepikti, kaip mes save piešiam, jie visai kitaip mus, sako, mes

draugiški“;

97

• darbštūs: „mes nesam tokie čia smarkiai matomi, kad jie apie mus galėtų kažką galvoti, to nėra.

Mes muzikantai, darbingi kaip ir žydai, taip jie sako. <...> žmonės, sako, labai turi tos

kompetencijos, labai vertina lietuvių darbuotojus“;

• pragmatiški: „pragmatiški, turim išsisukti, nes mūsų gyvenimas toksai, priešas iš kairės, priešas iš

dešinės, priešas iš viršaus, iš apačios, o mes turim tame gyventi ir mes išgalim“.

Lietuvių stiprybė izraeliečių akimis yra geras kalbų, ypač anglų kalbos, mokėjimas: „jiems patinka, kad

mes visi angliškai kalbam“, „tie, kurie važiuoja į Lietuvą įsisteiginėti, tai jie sako: „Vau. Pas jus visi perfect

English“.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Geriausiai žinomos asmenybės yra krepšininkai, pavyzdžiui, Šarūnas Jasikevičius: „Šarūnas Jasikevičius,

kurį čia iki šiol atsimena. Šaras bet kurioj kavinėj. Jis, ko gero, čia nuveikė daugiau negu mes visi sudėjus

nuo devyniasdešimtų metų. <...> Šaras šimtą kartų žinomesnis ir, ko gero, labai daug yra padaręs“.

Iš meno atstovų daugiausiai žinomi kūrėjai, turintys asmeninių ryšių su Izraeliu, pavyzdžiui, Mina

Levitan-Babenskienė, Dovydas Zundelovičius, Viačeslavas Ganelinas, Grigorijus Kanovičius ir kt.:

„dailininkai Babenskienė, Zundelovičius, jie yra etniniai žydai. Net iš Lietuvos, lietuviškai kalbantys. Tas

pats Ganelinas, Kanovičius <...>. Iš dabar mūsų generacijos lietuvių – mažai. Tai yra tik per meną – per

teatrą, per muziką. O visi kiti yra žydų kilmės <...>. Yra rašytojų, kurie litvakų kilmės, tai Amos Oz, kuris

neseniai mirė, knygos į lietuvių kalbą išverstos, pas mus populiarios ir čia mūsiškiai susitikinėjo su juo, ir tą

žino, kad jis litvakas“. Žinomas Jonas Mekas: „meno srityje Mekas buvo žinomas, bet dėl to, kad jis

tarptautinė žvaigždė“.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Vienas pagrindinių raktažodžių, kalbant apie Lietuvos kultūrą ir paveldą, yra Vilnius kaip „Šiaurės

Jeruzalė“: „yra kai kurie raktažodžiai, kurie žinomi Izraelyje, tai kad „Vilnius – šiaurės Jeruzalė“ ar Lietuvos

Jeruzalė, Vilniaus Gaonas, kaip asmenybė garsinanti...“ Izraeliečiams aktualiausias yra žydiškasis

paveldas Lietuvoje: „aktualiausi dalykai tikriausiai būtų tiek, kurie susiję su žydų paveldu, žydų istorijos

memorializavimo dalykais“.

Iš meno sričių bene geriausiai žinomi teatro atstovai – režisieriai Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius,

dramaturgas Grigorijus Kanovičius, teatro kompozitorius Faustas Latėnas: „teatrai, tarp kitko, čia va

Gesher teatras yra, bet jis daugiau rusakalbių, atvažiuoja rusų Vaitkus [Tuminas]3 iš Maskvos, atsiveža

spektaklius. Vaitkus atsiveža Kanovičiaus raštus. <...> ir čia Lietuvos ambasadorius kviečiamas [kalbėti], ne

3 Respondentas greičiausiai painioja su Rimu Tuminu, kuris dirba Maskvoje ir ten yra pastatęs spektaklį pagal žydų

kilmės lietuvių rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus romanus.

98

rusų ambasadorius“, „atvažiuoja mūsų Faustas Latėnas, teatras pilnas su jo muzika <...>. Jie žino Nekrošių,

jau amžiną atilsį, žino mūsų muzikantus, žino Latėną“.

Taip pat paminėtas džiazo muzikantas Viačeslavas Ganelinas.

Sportas

Izraelyje geriausiai žinomi Lietuvos krepšininkai: „<...> tik krepšininkai. Negirdėjau niekad komentarų

apie kitus sportininkus“. Žymiausi – Arvydas Sabonis, Šarūnas Jasikevičius: „Sabonis, krepšinis ir Šaras

Jasikevičius, kuris žaidė Makabi Telavive...“

2.6. Turizmas

Tarp izraeliečių paplitusi nuomonė, kad Lietuva – graži, patraukli turizmui šalis. Tai iš dalies yra

komunikacijos kampanijos, pristačiusios Lietuvą kaip patrauklią šalį, nuopelnas: „dėl grožio tai čia irgi

su turizmu susiję, kadangi buvo didelės pakankamai investicijos į Lietuvos, kaip patrauklios turizmui šalies

įvaizdį, ir tas atsipirko. Nes aš girdžiu, kaip žmonės sako: „Aš girdėjau ten tas, anas važiavo į Lietuvą, sakė,

kad labai gražu, va ir man reikia gal nuvažiuoti“. Tai ta geroji žinia apie Lietuvą, kaip patrauklią turizmui

šalį tikrai sklinda“.

Izraeliečiams turistams Lietuvoje atrodo patrauklu:

• Žalia gamta, galimybė išvysti visus metų laikus: „oras, medžiai, ežerai, to, ko čia išvis nėra, spalva.

Ta žalia, kuri yra žalia“; „jiems tas sniegas pačiupinėti. <...> sniegas iki kelių jiems yra vau“;

• Vilnius: „Vilnius gražus miestas“;

• Kurortiniai miestai – Druskininkai, Palanga ir kt.: „Apie Druskininkus kartais nuskamba, nes ten

irgi izraeliečiai nuo seno važiuoja“, „miškai pušys, mūsų tie agroturizmai, Druskininkai, Birštonai,

Anykščiai, Palangos yra neįtikėtinas dalykas“, „esu girdėjęs, kad grįžta iš Druskininkų, ar iš

Palangos, iš Anykščių dabar <...>, daug kas sako, kad labai gerai tenais“.

• Palyginti nedidelės kainos: „ir kad pigu. Nes Telavivas ir apskritai Izraelis yra brangi šalis, tai tas

jiems irgi aktualu“, „tai jie per tą prizmę, kad skanu, pigu palyginus, kadangi čia pigiau, dukart

pigiau pavalgyti, jiems tas visas dalykas tinka“.

Dažniausiai Lietuva asocijuojasi su ramiu poilsiu, dėl to ji patrauklesnė vyresniems žmonėms: „gal

daugiau išgirstu iš šiek tiek vyresnių, kadangi ji asocijuojasi su tokiu ramiu poilsiu. Ne kažkokiais

vakarėliais. Ne Berlynas. Toks labiau ramus poilsis gamtoje. Tikras ilsėjimasis. Gal dėl to, kad jiems tas yra

aktualiau“.

Ekspertai mano, kad turizmo infrastruktūra Lietuvoje yra pakankamai gerai išvystyta, tačiau yra

išsakomi priekaištai Lietuvos institucijoms dėl nepakankamo rūpinimosi lankytinais ir paveldo

objektais, rodančio nepakankamą pagarbą žydų istorijos įvykiams: „Vien, kad tu galėtum šituos dalykus

toliau vystyt, mūsų tą Holokaustinį variantą, per tą skausmą, mes ne tai, kad jį neigiam, bet, pavyzdžiui, į

99

tuos pačius Panerius žmonės atvažiuoja pas savo senelius sušaudytus ir, atsiprašau, gamtinio reikalo kur?

Į krūmus? Sako: „Tu įsivaizduoji, ką man reiškia eiti prie medžio ten, atsiprašau“. <...> jiems čia yra baisiai

skaudu, skausminga, skausmingi ir lentelių pavadinimai, jie to nesupranta, reikia aiškintis, labai daug

kalbėti reikia. <...> Paneriai bus remontuojami, ten padarys, kada. Šnipiškių tas remontuoja, kada?

Kažkada. Ir tas viskas kažkada, kažkada, tai kada tas bus? Ta Didžioji sinagoga iki kažkokio nesuvokimo,

dvidešimt penki metai mes [Lietuva] atstatinėjam visuose įmanomuose lygiuose sinagogą: projektai

tvirtinti, pertvirtinti, sutvirtinta“.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Regione Lietuva konkuruoja su Rytų Europos šalimis: „tai, kad tu skirtingas nuo vokiečių, prancūzų,

amerikiečių, australų, tai jiems akivaizdu, bet kuo tu skirtingas nuo latvių, lenkų, jau yra klausimas“.

Lyginant su Latvija ir Estija, Izraelyje Lietuvos žinomumas yra didžiausias dėl dviejų priežasčių: pirma,

dėl istorinių ryšių (Lietuvoje buvo įsikūrusi didesnė žydų bendruomenė), antra, dėl Izraelyje aktyviai

veikiančios Lietuvos ambasados: „Lietuvos yra tikrai didesnis, geresnis žinomumas, kadangi ir ta istorija

mūsų, didesnė žydų bendruomenė buvo Lietuvoje... aišku, Ryga, Latvija – taip pat, bet tai irgi tas

litvakiškasis paveldas, šiaip jau, de facto. Priedo mes turime ir ambasadą nemažą čia. Turime komercijos

atašė, kultūros atašė. Nei Latvija, nei Estija to neturi Izraelyje“.

Visgi, kalbant apie užsienio investicijas, Estija matoma kaip patrauklesnė šalis nei Lietuva: „investavimui

ir darbui tikriausiai, visgi, Estija [patrauklesnė]. Toks banalokas atsakymas, bet tikrai jie truputį palengvinę

visas sąlygas šiems dalykams vystytis“.

Latvijos privalumas tai, kad ji turi nacionalines avialinijas „Air Baltic“, kiekvieną dieną vykdančias

tiesioginius skrydžius į Izraelį: „<...> ir, aišku, turi „Air Baltic“. Kur skrendi? Į Rygą. Per Rygą“. Taip pat

pastebima, kad kai kurie latviški produktai yra gana gerai matomi Izraelyje, pavyzdžiui, žuvies produktai

ar kūno priežiūros priemonės: „latviai turi savo neginčijamą produkciją: tai šprotai, silkės, nėgės,

balzamai, kremai, visi tą turbūt žino“.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Pateiktos kelios rekomendacijos dėl Lietuvos pozicionavimo Izraelyje:

• Nors Lietuvą ir Izraelį sieja bendra istorija, vien istorijos nepakanka, reikia parodyti, kokia

Lietuva yra šiandien: „viskas tvarkoj su ta istorija. Istorija yra gerai ir ji niekur nedingsta.

Pastangas mes dedame ir dar daugiau galime dėti tų pastangų kalbėti apie istoriją ir įprasminti

dalykus, kurie buvo joje, memorializacija ir taip toliau, bet stengtis parodyti, kas yra Lietuva 2019-

ais“.

• Pristatyti Lietuvą kaip ekologišką šalį: „kalbėti apie Lietuvą, pvz., kaip apie ekologišką šalį. Čia yra

patrauklu visur. Jei mes šito nesugadinsime, mes toliau puoselėsime ekologiškumą, organinį

maistą ir t. t. Tai mes visame pasaulyje galime tokį brandą kurti ir jis yra super aktualus tiek

dabarčiai, tiek ateičiai“.

100

• Ekspertai pastebi, kad dar vis reikia stengtis paneigti Lietuvos, kaip posovietinės valstybės,

įvaizdį: „jie [izraeliečiai] mus vis tiek per „sovietską“ prizmę vertina, o „sovietska“ yra nepatikima,

nestabilu“.

• Stiprinti žinią apie Lietuvos ir jos gyventojų gerąsias savybes: „europietiški, draugiški, saugūs,

patikimi, protingi, garbingi“.

Pasiūlytos konkrečios Lietuvos įvaizdžio komunikacijos priemonės:

• Norint plačiau skleisti žinią apie Lietuvą, ekspertų nuomone, reikia dar daugiau dėmesio skirti

kultūros pristatymui: „tai labai akivaizdūs dalykai, bet gal ne visi žmonės įsisąmonina, kad ta

kultūrinė diplomatija, tas kultūrinių įvaizdžių stiprinimas yra vieni geriausių ambasadorių visame

pasaulyje. Tu gali nežinoti apie šalies ekonomiką, tu gali nežinoti apie šalies karinę parengtį ar dar

kažką, bet kultūra ir menas visada bus labai stiprus pozityvios žinios apie šalį nešėjas“.

• Veiksmingiausias būdas skleisti žinią apie Lietuvos kultūrą – tęstiniai renginiai, vykdomi

bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institucijomis: „tokie projektai pasiteisina, nes tu gauni

daugiau viešumo ir matomumo, tai nėra pavienis renginys <...>. Kai tu pristatai kompleksiškiau,

tai tas matymas ne vien tik to menininko, bet apskritai šalies, Lietuvos, kaip kultūros ir meno šalies,

padidėja. Tai čia yra toks labai sąmoningas žingsnis“.

• Skatinti jaunimo mainus: „tas irgi yra labai patrauklu, nes kai jaunas žmogus nuvažiuoja ir pats

savo akimis pamato, tai jam visam gyvenimui lieka pozityvus įspūdis“.

• Stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą pristatant Lietuvą užsienio šalyse: „ir kitas dalykas –

sinergija tarp visų institucijų ir individų, profesionalų, kurie užsiima Lietuvos pristatymu užsienyje.

Sinergija tarp politikos, URM’o, Kultūros ministerijos, Turizmo. Tai visą laiką yra sveikintina, kai tai

yra bendros pastangos“.

Ekspertai taip pat pastebėjo, kad santykiams tarp Izraelio ir Lietuvos gerinti yra būtina naikinti Lietuvoje

vis dar gyvus stereotipus apie žydus, keisti Lietuvos gyventojų požiūrį, ugdyti toleranciją: „mums [reikia]

daugiau to švietimo, nes vienas iš Holokausto tragedijos [priežasčių] buvo neišprusimas. Kad žmonės tikrai

tikėjo, kad ir dabar, aš apie šias dienas kalbu, kad labai daug po šiai dienai galvoja, net pas mus kaime,

taigi žydas gėrė kraują vaiko. <...> Tuos stereotipus reikia nuimti tiesiog, tokia nesąmonė. Mes nieko

nežinom apie Izraelį“.

101

JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS (JAV)

Žinomumas Lietuvos žinomumas JAV per pastaruosius 20 metų yra padidėjęs,

tačiau jis nepakankamas ir įvaizdis nėra aiškus.

Stipriosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos

Užsienio politika (vertinama, kad Lietuva yra JAV sąjungininkė, daug

išmano apie kibernetinį saugumą, turi stiprią moterį prezidentę) ir

sportas (krepšinis).

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Migracija, vidaus politika ir kultūra.

Potencialios pozicionavimo

sritys / kryptys

• Didinti žinomumą ekonomikos srityje (ekonomikos augimas, ekonominės sėkmės istorija).

• Reklamuoti turizmą (natūrali gamta, autentiškos tradicijos, pajūris, SPA turizmas, istorinė tematika, pvz., pagonybė).

• Stiprinti Lietuvos, kaip senos Europos šalies, bet kartu progresyvios šalies įvaizdį.

Regionas, kuriam priskiriama

Lietuva

Dauguma Lietuvą priskiria Rytų Europai, tačiau pastaruoju metu vis

dažniau priskiriama „Nordic Baltic” regionui ar Šiaurės Europai.

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Prieš 20-30 metų Lietuva buvo labai mažai žinoma JAV: „kada aš pradėjau čia dirbti, čia buvo 2000 m.,

kada nueidavau pas žmones su pasiūlymais, verslo pasiūlymais, visada paprastai klausimas būdavo, o kur

ta Lietuva, o kas ta Lietuva. Žmonės visiškai nežinojo Lietuvos”. Šiuo metu Lietuva žinoma labiau, bet

nepakankamai: „dabar jau apie Lietuvą šiek tiek daugiau žino, bet toli gražu nepakankamai.”

Dažniausiai Lietuva yra painiojama su Rusija ar Balkanų šalimis: „jeigu kažkas tai šiek tiek būdavo

girdėjęs, tai būdavo „a, čia Rusija”. Ne, [sakai] čia ne Rusija, čia yra Lietuva”, „bet yra ir tokių, kurie nieko

nežino ir kurie maišo, ypatingai su sena Jugoslavija arba Balkanais, ir jie tikrai nieko per daug apie mus

nežino”.

Daugiau apie Lietuvą žino kai kurios grupės gyventojų:

• Gyvenantys tose JAV vietovėse, kur yra daugiau lietuvių: „Bostone, sakyčiau, ar Čikagoje gyvenu,

labai daug kas žino apie Lietuvą, nes yra gana daug lietuvių ten gyvena”;

• Išsilavinę amerikiečiai: „aš sakyčiau, kad vidutinis amerikietis, labiau išsilavinęs, <...> žino, kad

Lietuva, Latvija ir Estija buvo dalis Sovietų Sąjungos ir kad buvo pirmi, kurie atsiskyrė nuo sovietų”;

102

• Besidomintys sportu: “dauguma kas apie krepšinį žino. <...> Jie žino, žinoma, apie Sabonį, žino

apie senas ir dabartines mūsų krepšio žvaigždes”;

• Pabuvoję Lietuvoje: „kas yra buvęs Lietuvoj, visiems labai patiko Lietuva.”

Kas žino Lietuvą, labai ją palaiko: „man atrodo, tikrai dauguma amerikiečių Lietuvą palaiko. Ir kuo mes

daugiau kaip lietuviai jiems aiškiname, man atrodo jie tikrai supranta, kad yra tokia Lietuva ir kad yra

draugas”.

Dėl mažo Lietuvos žinomumo nėra stiprių Lietuvos stereotipų, kai kas ją sieja su cepelinais: “dar tokių

stereotipų, tokių ypatingų aš tikrai nemačiau. <...> Kai kurie žino kugelį, cepelinus“.

Manoma, kad pati Lietuva dėl kuklumo nepakankamai save reklamuoja, nors gali didžiuotis savo

pažanga: „Lietuva yra tiek daug pažengusi per paskutinius 20-25 metus. Man atrodo, kartais patys lietuviai

nėra <...> labai išdidūs, man atrodo, mūsų charakteris <...> mėgina į save per daug dėmesio nekreipti”.

Bendrai paėmus, Lietuva visgi neturi aiškaus įvaizdžio: „tokio įvaizdžio nėra, <...> pavyzdžiui, Olandija,

Belgija – jos irgi labai mažos šalys, bet, <...> Olandiją bus [siejama su] malūnais, Belgija su šokoladu, <...>

Lietuvai reikia <...> tą įvaizdį [kurti]”.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Amerikiečiai daugiausia priskiria Lietuvą Rytų Europai, slavams: „dauguma žmonių sakytų – Rytinė

Europa”, “Matot, visada priskiriama yra Rytų Europai. <…> maža to, žmonės dažnai nesupranta, kad,

pavyzdžiui, mes esam ne slavai”. Toks priskyrimas Rytų Europai siejamas su atsiskyrimu nuo sovietinio

bloko kartu su Lenkija, Čekija: „kai Lietuva pirma atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos, tai <...> kartu su Lenkija,

Čekija, <...> tuo laiku buvo daugiau su jomis susieta”.

Palaikoma nuomonė, kad Lietuva turėtų keisti įvaizdį ir būti priskiriama Šiaurės Europai: „Lietuva nėra

Rytų Europa. <...> mes esam baltai, mes esam absoliučiai unikalūs ir jeigu priskirta, sakyčiau, galbūt reikia

keisti tą įvaizdį, nes mes nesam Rytų Europa, tai yra galbūt [sieti su] Šiaurės Europa daugiau”.

Pastebima, kad Lietuva vis dažniau priskiriama „Nordic Baltic”: „kartais tu girdi „Nordic Baltic”, dabar

daugiau nei pirmiau. <...> Bet, aš manau, kad dabar daugiau žmonės <...> susieja kartu su skandinavų

šalimis, su Šiaurine Europa”. Toks priskyrimas greičiausiai yra atsiradęs dėl turizmo: „gal dėl turizmo, kaip

žmonės keliauja. <...> Jei amerikiečiai keliauja, <...> jiems yra įdomu pamatyti Kopenhagą ar Švediją ir tada

tą visą regioną daugiau aplankyti”.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

JAV žiniasklaidoje retai minima Lietuva, dažniau tik kaip NATO narė: „kiek aš žiūriu žinias, labai retai,

labai mažai [minima]. Dažniausiai viskas apsiriboja, kad Lietuva yra NATO dalis ir, <...> jeigu reikėtų, mes

gintumėm Lietuvą. <...> Iš kultūrinės pusės aš niekada nesu net mačiusi tose pagrindinės žiniasklaidos

kanaluose”.

103

Pagrindiniai informacijos perdavimo kanalai:

• Iš lūpų į lūpas: „aš manau, kad daugiau yra lūpų į lūpas arba žmonės asmeniškai kur ką nors

pažįsta”.

• Pavieniai pristatymai: „mes daug ką darydavom, duodavom ir ragauti, ir darydavom visokius

renginius“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Teigiamai vertinama, kad Lietuva yra NATO narė: „geras požiūris, kad Lietuva yra NATO dalis ir nesvarbu

ar ji mažesnė, ar didesnė yra partnerė”.

Amerikiečiams nėra labai svarbu, ar Lietuva yra Europos Sąjungoje: „Amerikoj turbūt ne, kadangi jie

nelabai rūpinasi Europos Sąjunga, nelabai tuo domisi, jeigu jų paklausi, kas yra ES, jie nelabai net ir žino,

kas tai įeina į tą ES, kokios šalys, aš kalbu apie eilinį amerikietį, aš nekalbu apie kokį politikos atstovą ar

panašiai”.

Daugiau apie Lietuvos geopolitinę padėtį žino kai kurios gyventojų grupės:

• labiau išsilavinę amerikiečiai: „[jei yra] išsilavinę, jie tikrai žino, kad [Lietuva] yra dalis EU, kad yra

dalis NATO ir kad Lietuva tikrai yra viena iš stipriausių Amerikos „allays“.

• besidomintys tarptautine padėtimi: „apie „cyber security” nemažai rašo straipsniuose apie

Lietuvą. <…> [Lietuviai] yra beveik patys pirmi, kurie mato, kaip rusai kontroliuoja media, <…>

amerikiečiai tik dabar pradeda tą išmokti. <…> Bet aš sakyčiau, vidurinis žmogus apie tą per daug

nežino, tik tie, kur daugiau seka tarptautines žinias”.

Vidaus politikos vertinimas

Apie Lietuvos vidaus politiką amerikiečiai nieko nežino, nebent tuo domisi ambasadoriai: „matot,

galbūt <...> ambasadose daugiau tokių pokalbių yra”.

Ekonomikos vertinimas

Apie Lietuvos ekonomiką nėra daug žinoma, nebent tiems, kas specialiai domisi: „jie nežino, kiek

ekonomika yra augusi ir kaip modernu daug kas yra ir kai kuriose srityse net moderniau nei Amerikoje.

<...> Nebent jie tikrai daugiau tą seka ir tą daugiau žino”. Tie, kurie turi verslo reikalų Lietuvoje, tie vertina

jos ekonomiką pozityviai: „čia yra amerikiečių firmos, kurios turi nemažai darbininkų Lietuvoje ir jie, kiek

aš mačiau, buvo tikrai patenkinti” , „jei tu paklaustum verslininko, tai, man atrodo, jie sakytų: „GDP

growth” ir bendrai „economic success story”.

104

2.2. Eksportas

Jei anksčiau amerikiečiai iš vis nežinojo apie Lietuvą ir jos prekes, tai šiuo metu lietuviškų produktų yra

pastebima daugiau ir jie patinka amerikiečiams: „ankščiau <...> nieks nežinojo iš viso, kas ta Lietuva,

šiandien daugybėj parduotuvių jau [yra lietuviškų produktų]. <…> Kada amerikiečiai paragauja, jiems

patinka lietuviškas produktas”. Minimos šios lietuviškos prekės:

• Maisto produktai: „šakočiai labai jiems patiko, paskui blynelius mes buvom amerikiečiam labai

stipriai pareklamavę, <…> visokių uogienių”;

• Lietuvių dizainerių rūbai, tekstilė, mediniai žaislai: „dizaineriai labai gerų rūbų, paskui kažkas tai

tekstilę, medinius namelius bandė įvežti, daug yra įvairių bandymų”.

Visgi atkreipiamas dėmesys, kad nėra pakankamai skiriama lėšų lietuviškų prekių reklamai: „Lietuva

tokių pinigų neturi ir aš tą suprantu, vadinasi, aš sakau, reikalinga kažkokiais kitais keliais, kurie yra pigesni

įvesti tuos produktus.”

Taip pat pažymima, kad prekių išvaizdą reikia pritaikyti prie amerikiečių skonio ir etiketėje pateikti visa

reikalingą informaciją: „galėtų apie tai rašyti, kad tai natūralus produktas, <...> apie ką produktas, kuo

jisai yra geresnis”.

Tačiau kartu atkreipiamas dėmesys, kad lietuviškos prekės nėra pažymimos, kad pagamintos Lietuvoje:

„dar labai dažnai būdavo taip, kad tiesiog net nerašydavo, kad čia yra lietuviškas produktas”.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuva investicijoms atrodo patraukli tiems amerikiečių verslininkams, kurie žino apie Lietuvą: „kas

žino, tai taip.” Tačiau daugelis amerikiečių verslininkų apie investavimo galimybes nežino.

Investicijas pritraukti padeda:

• Euro įvedimas: „man atrodo, kad kai Lietuva įėjo į euro [zoną], tas labai padeda. <…> Iš užsienio

pusės pasidaro daug lengviau investuoti”;

• Lietuvos ekonomikos augimas, mokesčių lengvatos: „bet kai tu pasakai, kiek Lietuva yra augusi

ir kiek jie yra laimėję nemažai dėl „tax” visokių, palyginant su Europa tos statistikos tikrai yra

stiprios”;

• Sėkmės istorijos: „tos visos „success stories”, kur pasisekė, kiek jie turėjo darbininkų, tai tas

„Thermo Fisher Scientific”, tai kiti, kiek jie augo”.

Visgi užsimenama, kad investicijoms pritraukti gali kliudyti Rusijos kaimynystė: „Lietuva turėtų būt jau

dabar patraukli, vienintelis, kas turbūt gąsdina, yra Putino viešpatavimas ir Rusijos kaimynystė, nes tu

nežinai, ką jie sugalvos rytoj”.

105

Migracija

Verslui Lietuvoje steigti dar matoma daug kliūčių, susijusių su biurokratija: „jis pradėjo tvarkyti

dokumentus, kad statyti gamyklą Lietuvoj, po 2 metų jisai man paskambino ir pasakė „pakeičiau nuomonę,

aš statysiu ne Lietuvoj, o Bulgarijoj“. Sakau kodėl, dėl to, kad, sako, „per 2 metus aš taip ir nesusitvarkiau

dokumentų. Eini, eini, biurokratai, nieko negali amerikietis pasiekti”.

Atvykimas dirbti ar kurti verslą Lietuvoje daugiau siejamas su pačių lietuvių grįžimu: „jau dabar ir

lietuviai patys grįžta”.

Studijos ir mokslas

Ekspertės nėra girdėjusios apie studijų Lietuvoje populiarumą Amerikoje, tačiau mano, kad tai galėtų

būti perspektyvu dėl aukštesnės studijų kokybės ir mažesnės kainos: „Lietuvos mokslo lygis buvo kur kas

aukštesnis negu Amerikoj, kur kas aukštesnis. <…> Yra pigiau negu Amerikoj”.

Buvo paminėti keli lietuvių kilmės mokslininkai, tačiau abejojama, kad jie save pristato kaip lietuvius,

pavyzdžiui, Robertas Shilleris: „Aš nežinau kiek jie reklamuoja, kad jie yra lietuviai. <…> buvo profesorius

Šileris iš Yale universiteto, kuris laimėjo Nobelį prieš keletą metų iš ekonomijos. <…> Bet aš sakyčiau, net

tarp akademikų labai retai, kad kas nors tikrai žinotų, kad jis yra lietuvis”.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Apie lietuvių savybes ir kompetencijas žino tik tie amerikiečiai, kurie yra susidūrę su lietuviais: “matot,

jeigu amerikiečiai nelabai daug ką žino apie Lietuvą, tai jie nelabai žino apie lietuvius”.

Kas yra buvęs Lietuvoje, teigia, kad lietuviai išsilavinę, kūrybingi, draugiški, malonūs, gerai kalba

angliškai: „Lietuva išsilavinusi, lietuviai daug žino, su lietuviais malonu dirbti”, „[lietuviai] yra labai

kūrybingi žmonės, kas, aš manau, yra teisybė ir jie tą mato”. Pastebimi ir neigiami lietuvių įpročiai:

“bendrai amerikiečiai mato lietuvius kaip šiltus žmones, kūrybingus, kartais – kur geria per daug, kas yra

teisybė”.

Nors apie JAV gyvenančius lietuvius paprastai atsiliepiama gerai, kartais lietuviai siejami su kriminaliniu

pasauliu: „bendrai pabaltijiečiai pasižymi, kad jų mokymas yra stiprus mokyklose, kad jie sunkiai dirba ir

tikrai stengiasi”, “tie, kurie yra susidūrę su lietuviais, tai dažniausiai irgi gera nuomonė yra, bet <…>

Amerikos lietuviai irgi visokie yra, <…> kalbėjau su, aš dabar neatsimenu, miestelio policijos galva, tai jisai

man pasakė „80 proc. mūsų kalėjimo sudaro lietuviai“”.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Daugiausiai žinomi Lietuvos sportininkai: „daugiausia, ką jie žino, yra sportininkai“. Paminimi:

106

• krepšininkai: „jei tu pasakysi ką nors apie Lietuvą, tai beveik visą laiką: „O, tai žinai, pas mus

Hiustone buvo Donatas Motiejūnas, čia žaidė”. Ir jie žino, žinoma, apie Sabonį. Ir žino apie senas

ir dabartines mūsų krepšio žvaigždes“.

• plaukikė Rūta Meilutytė: „per olimpiadą tai daug kas žino apie plaukimą ir Rūtą”.

Iš Lietuvos politikų labiausiai žinoma ir gerai vertinama prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Dalia

Grybauskaitė, angliškai sako „She‘s a rock star” ir tas yra tikrai. Ji yra tiek daug padariusi tam, kaip žmonės

galvoja apie Lietuvą, kaip moterys galvoja. <…> Ji yra stipri prieš Rusiją, ji nebijo kalbėti per radiją, televiziją

ir ji gerai pasirodo”, „aš sakyčiau, kad Grybauskaitė labai žinoma, kaip „quality leader”, tai tas yra tikrai

gerai”.

Meno srityje tarp JAV intelektualų žinomas menininkas Jonas Mekas: „aš sakyčiau, labai [žinomas] tarp

intelektualų, nelabai tarp paprastų žmonių. Bet tarp intelektualų tai jis toks autentiškas vyrukas, <…> toks

šiltas, įdomus, vieni mėgsta filmus, kiti nemėgsta, bet, žinoma, tas labai mums padeda [viešinti Lietuvą]”.

Paminima ir dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla: „labai priklauso nuo žmogaus, nes jei kas nors seka, tai jie

gal ir žinos apie tai, kaip [dirigavo] Los Andžele mūsų dirigentė moteris.”

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nemaža dalis kilusių iš Lietuvos žinomų žmonių yra litvakai: „man

atrodo, kad su litvakais – irgi, nes mes turime tiek daug žinomų žmonių, kur buvo iš Vilniaus, kurie yra žydų

kilmės”. Paminimi šie Amerikoje žinomi litvakai: režisierius Robertas Zemeckis, politikas ir filantropas

Winthropas Rockefelleris, mokslininkas Robertas Shilleris, menininkas Samuelis Bakas.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Lietuvos meną JAV mažai kas žino: „aš sakyčiau, kad apie meną mažai kas žino, bet domisi. Galėtų

daugiau žinoti”. Daugiau apie Čiurlionį, tautodailę, chorus ir Dainų šventę žino tie, kurie lankėsi

Lietuvoje: “jei nuvažiuoja į Lietuvą, tai tada jie daugiau susidomi. Ar tai dėl Čiurlionio muziejaus ir

tautodailės muziejaus, bet aš sakyčiau apie dainavimą ir chorus tai daug kas yra bent girdėjęs. Gal jie nėra

dalyvavę Dainų šventėje, bet daugiau išsilavinę žmonės, kur skaito spaudą, jie gal bent yra girdėję, kad

mes turime tokius”.

Manoma, kad Lietuva turi ką parodyti pasauliui kultūros srityje – dailėje, operoje, teatre: „Lietuva yra

patraukli, <...> dailininkai yra nuostabūs, operos teatras yra nuostabus, daugybę dalykų yra”.

Sportas

Labiausiai žinomas, kaip minėta, krepšinis: „kurie šiek tiek susidomėję sportu, tai jie pirmiausia vat

pasako ypač mūsų krepšininkus, labai daug kas juos žino.”

107

2.6. Turizmas

Lietuvos žinomumas turizmo srityje nedidelis. Tačiau pastebima, kad daugėja informacijos apie turizmą

Lietuvoje: „jei taip pasižiūri laikraščiuose, žurnaluose, kaip turistiniai, kad čia [Lietuvoje] yra įdomu ir nėra

brangu, tai tada, man atrodo, kad yra daugiau žmonių, negu praeity buvo, kurie <…> nori atvažiuoti į

Lietuvą.”

Vienas populiaresnių būdų aplankyti Lietuvą yra kruiziniai laivai: „labai populiaru yra su laivu, „Baltic

Cruises“, jie beveik visi sustoja Taline ir Rygoje, tada – Švedijoje, kur nors Suomijoje”. Tačiau tai paminėta

veikiau kaip galimybė, nes kol kas Klaipėdoje sustoja mažiau laivų, negu, pvz., Taline.

Lietuvoje amerikiečius galėtų sudominti:

• Istorinė tematika: „Vilnius yra labai istorinis, kas Lietuvoj, pavyzdžiui, kas būtų istoriškai įdomaus,

Kaunas irgi istoriškas.”, “Kiti, ypatingai jaunimas, kur daugiau pradeda skaityti, jiems labai įdomu

ta visa pagonių istorija. <…> Tas yra įdomu”;

• Unikalios vietos ir dalykai, kokių kitur nepamatysi: „jiems patinka „boutiques” ir tu gali vaikščioti

per senamiestį ir nėra tos pačios krautuvės”;

• Pajūrio kurortai: „Palangoj ir Nidoj ne tik tai, kad pliažas, bet ten yra visko, ką tik norit ir

restoranai, ir kavinės, ir kino teatrai, ir teatrai, ir koncertai atvažiuoja ir ką tik nori, ten pats miestas

yra gražus vaikščiot”;

• Natūrali gamta: „Lietuvoje yra dar tų seniausių miškų, kur buvo originalūs miškai. Dabar gal nėra

tokie turistiniai, bet, man atrodo, važiuojant ten į Aukštaitiją, panašiai, per tuos ežerus, tai yra

tikrai gražių miškų ir vietų, kurios žmones pritrauktų”;

• Kryžių kalnas, Rumšiškės: „Kryžių kalnas labai traukia. <…> Rumšiškės daugiau šiomis dienomis”;

• SPA turizmas: „aš pati esu seniai buvusi Druskininkuose, aš buvau jau seniai, bet tas yra tikrai

teisybė ir gal net daugiau galime žmonėms apie tą parodyti ar paaiškinti, tokiu būdu pritraukti”;

• Autentiškumas: „dabar labai modernus pasaulis, mėgina iš dalies grįžti prie tokių šaknų. <…>

Visokios arbatos iš liepų žiedų, medus dabar pasidarė populiaru ir brangu. <…> Tas dabar pasidarė

labai populiaru Amerikoje ir kitur, ir Lietuva yra autentiška ir tikrai to turi”;

• Savo šaknų paieškos: „daug kas ir šaknų dabar ieško, tai ar jie lietuviai, ar jie litvakai, tai ir žmones

tada mėgins surasti tą kaimą, tą miestą, ką nors, kad galėtų su savo šeima suvesti”.

Turizmo infrastruktūra vertinama gerai: „Lietuvoje viešbučiai nuostabūs, aptarnavimas yra nuostabus,

aišku, <…> priklauso, kur apsistoji. <…> Turizmas yra išvystytas gerai, ko tik nori viskas yra, kaip gerai

išvystytoj Europinėj šaly”.

108

Kliūtys pritraukti amerikiečius aplankyti Lietuvą:

• Turizmas Lietuvoje per mažai reklamuojamas: „bet reklamos nėra, šičia Amerikoj, ji yra brangi,

aš sutinku su tuo, bet kaip aš sakiau irgi ministrams, pabandom daryti pristatymą [bent]

minimaliai”;

• Asociacija su Rusija: „amerikietis, kuris važiuoja pirmą kart į Lietuvą, jisai bijo truputį, o kas ta

Lietuva, jiems daugeliu atveju asocijuojasi su Rusija, dar iki šiol nesupranta, kad jeigu Lietuva buvo

50 metų okupuota, tai dar nereiškia, kad ji yra Rusija”;

• Net vasarą Lietuvoje yra per šalta: „žmonės dažniausiai keliauja vasarą, tai va vasarą yra vis dėlto

šaltas oras, bet čia nieko nepakeisi, nieko nepakeisi”.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Dažnai visos trys Baltijos šalys yra suvokiamos kaip vienas regionas: „aš manyčiau, daug kas sudeda

kartu. <...> Politiškai žmonės nelabai skiria ir sudeda kartu. Ir net kalbas”.

Iš kitos pusės, manoma, kad amerikiečiai visgi daugiau žino apie Lietuvą, nei apie Latviją ar Estiją, tai

lemia didelė lietuvių diaspora JAV: „jie daugiau žino apie Lietuvą negu apie Latviją ir Estiją, estai labiau

jie užsidarę, latviai taip pat. <...> Aišku jie daugiau žino apie lietuvius, kurių yra tokia masė [JAV]”. Tačiau:

• Latvija šiek tiek išsiskiria dėl didelio rusų kiekio: „vienintelis, kur žmonės sakys, kad latviai turi

daug bėdų, nes pas juos labai daug rusų. <...> Jiems yra pavojus dėl to”.

• Estija išsiskiria dėl technologijų: „Estiją, gal žmonės žino apie Skype ir kad iš technologinės jie yra

labai pažengę, nes yra straipsnių, bet aš nežinau ar tas [žinoma] yra daugumai žmonių”.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Paminėtos kelios Lietuvos žinomumo didinimo rekomendacijos:

• Sukurti Lietuvos pristatymo grupę iš įvairių organizacijų Lietuvoje ir Amerikoje: „sujungti žmones

iš kelių organizacijų Lietuvoj, <...> pakviesti iš Amerikos pusės keletą žmonių, sujungti visus juos,

kad kartu dirbtų”.

• Lietuva turi būti pristatoma ne lietuviams Amerikoje, o amerikiečiams: „Lietuva turi būti

pristatoma Amerikai, bet nepristatoma taip, kaip dabar pristatoma, t. y. lietuviams, lietuviams

nereikia Lietuvos pristatyti, bet amerikiečiams”.

• Skirti pristatymui pakankamai lėšų: „pristatyti Lietuvą reikėtų vis dėlto kažkokių tai ir pinigų

skirti”, “niekas nenorėjo skirti jokių lėšų absoliučiai, niekas absoliučiai”, “žmonės lyg ir sutinka, bet

kiekvieną kartą, kada pradedam kalbėtis apie lėšas, visi atsitraukia į šoną”.

109

• Panaudoti asmeninius amerikiečių pasakojimus Lietuvos žinomumui didinti: „kaip nors reikia

paraginti lietuvius apie Lietuvą kalbėti. „Power of story telling”. <…> Žmonės ieško žmonių

pasidalinimo, jų istorijų ir tas gal daugiau padeda mums, nei „marketing campaign“.

Visgi abi informantės neturi aiškios nuomonės, kokį Lietuvos įvaizdį JAV pateikti: „reikia pasižiūrėti iš

kokios pusės Jūs norit tą Lietuvą pristatyti, ar pristatyti kokia ji graži šalis, <...> kad čia sena Europa, ar

norim pasakyti, kad tai naujoviška, progresyvi Europa”.

110

JAPONIJA

Žinomumas Lietuva Japonijoje žinoma kaip viena iš Baltijos šalių; prie Lietuvos žinomumo prisideda istorinė sąsaja su Č. Sugihara.

Stipriosios Lietuvos įvaizdžio dimensijos

Paveldas, turizmas.

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio dimensijos

Investicijos, migracija.

Potencialios pozicionavimo sritys / kryptys

• Skirti mažiau dėmesio jau išsemtai istorinei sąsajai su Č. Sugihara.

• Pristatyti Lietuvą kaip Europos centrą.

• Skatinti lietuviškų prekių žinomumą.

• Pabrėžti teigiamą lietuvių požiūrį į japonus kaip tautą.

• Paneigti stereotipą apie Lietuvos mažumą (nors maža, turi ir gali daug).

•

Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Baltijos šalys; galėtų būti siejama su Šiaurės Europa kaip „New Nordic“.

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Japonijoje gana didelė dalis žmonių yra ką nors girdėję apie Lietuvą, bet ji žinoma visų pirma kaip

Baltijos šalių dalis iš istorijos pamokų: „japoniška frazė netgi tam yra „barto sanduk”, tai yra trys Baltijos

šalys, ir jeigu jūs pasakysite Lietuva, aa, tai „baruto shokoku”, trys Baltijos šalys. Arba pasakai tą bendrą

frazę, kad trys Baltijos šalys, Lietuva, a, yra kažkas tokio atpažįstamo, tai nėra Afrika, nėra dar kažkur tai,

tikrai pasakyčiau daugiau nei pusė, mano manymu, kažką yra girdėję”.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva ilgą laiką buvo siejama su buvusia SSSR, nebuvo plačiai žinoma

kaip nepriklausoma valstybė: „aš kai buvau ambasadoriumi, kai Lietuva 2004 m. įstojo į Europos sąjungą.

<...> Ir vienas Japonijos studentas sugalvojo, kad nori atvykti per mainų programą į Lietuvą. Man į

ambasadą paskambino jo mama, klausdama juk čia yra Rusija, ar rusai čia su tankais nevažinėja ar

nepavojinga ir t.t. Tai po 14 metų <...>“.

Prie geresnio Lietuvos žinomumo prisidėjo du veiksniai:

• Atrastos sąsajos su Sugihara Čijuke, nes jo istorija yra įtraukta į mokyklinius vadovėlius: „mes

labai dažnai ir pozicionuojam, ir visi politiniai pokalbiai, apskritai visa visuomet visuose

oficialiuosiuose susitikimuose prasideda nuo Sugiharos vardo, čia, kaip sakau, „by default“ jau

111

eina“; „[vėliau] labai pradėjo garsėti Čijukės Sugiharos vardas ir pasirodė filmai apie jį, miuziklai,

operos. Ir būtent šitas vardas mums padeda pritraukti japonų ne tik į sostinę, bet ir į Kauną“.

• Ambasados atidarymas 2002 m.: „ambasados veiklą aš pradėjau, <...> bet po to ir Kelmaitis, ir

Meilūnas, ir Dorotinas, jie visi įdėjo savo indėlį, ir kiekvienas atrado kitas grupes japonų, ir

verslininkų, ir kultūros ir visuomenės atstovų, su kuriais įėjo į ryšį ir tokiu būdu skleidėsi žinios apie

Lietuvą.“

• Expo paroda, vykusi Japonijoje 2005 m., kurioje Lietuva prisistatė daug lankytojų pritraukusiu

paviljonu: „didelę naudą Lietuvos pristatymui davė EXPO 2005 metais Nagojoje. Apie 2 milijonai

lankytojų apsilankė, tai galime įsivaizduoti, kad jie dar kokiems 5 papasakojo. Tai 10 milijonų

kažkur vien nuo to renginio japonų galėjo plačiau sužinoti apie Lietuvą“.

Lietuva geriau žinoma tarp išsilavinusių, aukštesnio lygmens vadovų ir verslininkų: „kiek tenka bendrauti

su išsilavinusiais žmonėmis, su visokiais statybinių projektavimo įmonių vadovais, inžinieriai ir tokio lygio

žmonės būtinai žino ir yra girdėję apie Lietuvą. Bent pusė iš karto ir Sugiharos vardą pamini. <...> Aišku

tokių eilinių smulkių verslininkų gretose, duok Dieve, kad iš šimto bent 30% žinotų Lietuvą“.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuva labiausiai siejama su Baltijos šalimis: „Baltijos šalių. Jie vadina, kad tai yra „baruto shokoku“ –

trys Baltijos valstybės“.

Vienas ekspertas iškėlė idėją Lietuvai vadintis „New Nordic“ šalimi; be kita ko, tai padėtų atsiriboti nuo

sąsajų su buvusia SSSR: „aš siūlyčiau save taip drąsiai vadinti „New Nordic“. Nes kai kada iš Japonijos

didžiųjų „departament stores“, kaip universalinės parduotuvės, gaunam paklausimus, dalyvaujam

parodose <...>, tai mes dalyvavom kaip su nordikais regione. Aš savo kai kuriuos produktus irgi pristatau

kaip [iš Skandinavijos]. Mes esam Jungtinėse Tautose prie Skandinavijos regiono priskirti, mes galėtumėm

sakyti, kad mes esam „new nordicai“, stengtis atsiriboti nuo to vadinamo post-sovietinis“.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Žiniasklaidoje apie Lietuvą atsiliepiama neutraliai arba teigiamai. Lietuviai nėra pagarsėję dėl

nusikaltimų, taip pat nėra nusiskundimų iš Lietuvoje apsilankiusių japonų turistų: „mes neturim jokio

neigiamo krūvio: mes arba nulis, arba pozityvas. Mes per visą laiką per nuo priklausomybės Japonijoj

turėjome kiek, šeši septyni turbūt yra kalėjime sėdėję žmonės, tai mes toj srity nefigūruojam. Turizme mes

neturim labai daug, trisdešimt tūkstančių per metus turbūt atvažiuoja [į Lietuvą], tai yra lašas jūroje, tie,

kas atvažiuoja, labai pozityviai įvertina.“

Žiniasklaidoje tikslingo Lietuvos pristatymo nėra, tačiau pasirodo pranešimų po Lietuvos turizmo

agentūrų rengiamų susitikimų su Japonijos turizmo agentūromis: „Šiaip jeigu pasižiūrėti laikraščius,

internetą ir televizijos programas, tai man taip neteko niekada pamatyt tokios programos, kokios reklamos

apie Lietuvą <...>. Bet šiaip kai kada Lietuvos turizmo agentūros organizuoja su japonų turizmo

agentūromis seminarus, susitikimus ir tada apie tai spaudoj būna pranešimai“.

112

Be žiniasklaidos, apie Lietuvą sužinoma iš:

• ambasados puslapio, susitikimų ir kitų informacijos šaltinių: „važiuojantys į Lietuvą turistai

susiranda per ambasadą mūsų bendruomenės puslapį ir susitinka su lietuviais pakalbėti apie

Lietuvą. Tie kas nori šiais laikais visame informacijos sraute susigaudo ir sužino“;

• per verslo parodas: „kaip anksčiau vadinosi Lietuvoj ta verslo pristatymo įmonė, dabar ji skilo į dvi

dalis. Tai jų reklamos būdavo tik įvairiose parodose“;

• kai vyksta iš Lietuvos atvykusių atlikėjų ar menininkų renginiai, tačiau pastebima, kad

pastaruoju metu jų yra labai mažai: „eiliniam gyventojui mieste kur nors, tai vienintelė prieinama

informacija yra tik tada, kai yra kažkoks tai koncertas ir jo rėmėjai duoda informaciją į televiziją, į

laikraščius. Tai tokių galimybių pastaraisiais metais Lietuva tikrai mažai turėjo ir dėl to tos

informacijos tikrai trūko“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Japonijoje Lietuva daugiausia žinoma dėl savo pozicijos Rusijos atžvilgiu: „jeigu standartinį japoną

paimsi, tai bus tiktai vienas dalykas, ką jisai, manau, kad gali žinoti, tai yra Baltijos šalių santykiai su Rusija.

Šitas momentas, kad mes esam Vakarų pasaulio dalis, ir kad mes kažkokių tai turėję problemų ir

tebeturime su Rusija“.

Lietuva užsienio politikos atžvilgiu vertinama teigiamai, nes Japonija palaiko gerus santykius su ES, o

Lietuva laikoma jos patikima nare: „kadangi Japonija yra labai geruose santykiuose ir su Amerika ir su

Europos Sąjunga, tai Lietuva vertinama kaip viena iš patikimiausių Europos bendravimui valstybių“.

Vidaus politikos ir ekonomikos vertinimas

Vidaus politikos, ekonominio stabilumo atžvilgiu Lietuva taip pat vertinama teigiamai, kaip

demokratinė, išsivysčiusi šalis, ir taip pat saugi šalis: „[Lietuva atrodo kaip] demokratinė šalis, lygios

teisės, galim kalbėti apie įstatymo viršenybę, viskas, kas yra Amerikoj, galim sakyti yra ir pas mus, tad

nesijaudinkit, keliaukit, važiuokit, dirbkit“, „kadangi Lietuva priklauso NATO, tai saugumas valstybės ir

reiškia investicijos yra saugios“.

2.2. Eksportas

Plataus vartojimo prekių sektoriuje Lietuva nėra siejama su konkrečia prekių grupe ir nėra žinoma.

Ekspertas teigia, kad toks produktas padėtų pozicionuoti šalį, o Japonijoje arčiausiai to šiuo metu yra

tekstilės gaminiai: „iš maisto, ką čia dabar eksportuoja Lietuva, sraiges eksportuoja ir ko dar yra. Šaldytų

kažkokių tai produktų yra ir tos pačios žuvies, bet tokio mes neturim kažkokio šiai dienai, kad pasakai

konkrečią šalį, jie sako va, va šitas produktas ir jisai sakys okei, mes atpažįstam, mums to manau labai

113

reikėtų. Jeigu mes galėtume turėt vieną produktą kažkokį tai gerą, natūralų, kažkuo tai išskirtinį ir su juo

būti atpažįstami, mums tai tikrai praverstų. Iš dalies labai arti to mes, sakyčiau, galbūt tekstilėj esam“.

Tradicinėse ekonomikos šakose Lietuvos galimybė būtų pabrėžti lietuviškų produktų natūralumą,

siejant juos su švaria gamta: „tradicinėj ekonomikoj mes turbūt turėtumėm dirbti ir mes labiau per

natūralumą galbūt esame atpažįstami. Kad kažkaip tai natūralūs produktai, mes neturėjom nei vieno

skandalo, susijusio su maistu. <...> Medus iš Lietuvos – viskas su juo tvarkoj, aš galiu jį pozicionuoti kaip

aukščiausias vertybes, ne visai Naujoji Zelandija bus, bet labai arti to, grynai dėl to, kad mes, jeigu kalbam

apie gamtą, natūralumą, nėra kažkokių konservantų, nėra kažkokių priedų, viskas tvarkoj. Tradiciškai mes

daug turėjom šito lino gaminių, tai ten linas, linas vėlgi viskas kas natūralu“.

Kaip potencialą turintis konkretus maisto produktas paminėtas glaistyti varškės sūreliai, taip pat kiti

pieno produktai, šokoladas: „aš buvau pradėjęs sertifikavimą Pieno žvaigždžių šokoladinių sūrelių varškės.

<...> Man neužteko tiesiog ir pajėgumų ir kartu gana sudėtinga su atsakomybe. <...> Bet žodžiu toks

dalykas, tikrai paeitų. Aš manau yra lietuviška rinka, kuri praeitų pagal japonišką skonį – balti sūriai,

šokoladiniai ne tik sūriai, bet ir šokoladai lietuviški, "Rūtos" gaminiai ir panašiai“.

Siauresnėse, verslas verslui srityse Japonijoje Lietuva bene labiausiai žinoma dėl lazerių; taip pat

dirbama biotechnologijų srityje, importuojamos statybinės medžiagos ir produktai: „labai žinomi ir

girdėti yra lietuviški lazeriai. Jie vieni pirmųjų praktiškai, stabiliausiai atėjo į Japonijos rinką“,

„biotechnologijų truputį krypty stengiasi dirbti“, „aš dabar jau atvykęs ketvirti metai. Per šį laiką trigubai

išaugo per metus statomų objektų. O nuo „Doletos“ langų jau prie šešių lietuviškų įmonių produkcijos

perėjo“.

Japonijoje parduodama Lietuvoje pagamintų prekių ar produktų, kurie nėra pozicionuojami kaip

lietuviški produktai – pvz., „Philip Morris International“ vardu gaminami tabako gaminiai: „daugiau

eksporto mes iš tabako gaminių turim, turim 90 turbūt beveik procentų, bet [tai] nieko japonams nesako,

[nes tai] „Philip Morris“ kontraktas“.

Japonijoje ir kitur sėkmingai parduodamas pačių lietuvių sukurtas žvejybai skirtas povandeninis

echolotas „Deeper“, tačiau nėra pabrėžiama jo lietuviška kilmė. Ekspertas teigia, kad jei būtų keli tokie

produktai, jau būtų galima Lietuvą pozicionuoti kaip aukštas technologijas gaminančią šalį: „daug kas

nežino, bet iš tikrųjų mes ir žvejyboj esam iššokę, nes Japonijoj yra septyni milijonai žvejų <...>. Paskutinėj

parodoj Osle, kur stovėjom, mes per tris dienas išdalinom šešis tūkstančius lankstinukų apie produktą, mes

[pakalbėjom su] tiek tų žmonių ir jie klausia, o tai kur produktas? Tai visada, ai Lietuva, o kur čia tai?

Baltijos šalys. O kaip čia taip yra? Atsakom – IT čia yra, fintechas. Jeigu turėtumėm tokių produktų kokius

tris-penkis bent produktus, mes savo nišose galėtume bandyti kabintis“.

Tačiau pastebima, kad technologijų srityje lietuviams trūksta pasitikėjimo ir kompetencijų dirbti su

galutiniais vartotojais, nors Japonijoje tikrai būtų daug nišų: „jeigu ypatingai kalbam apie B2C sektorių, į

vartotoją orientuotą, mums tereikia lokalizuot savo produktą, kad būtų japoniškas, kad būtų supportas

japoniškas, tvarkingai atrodytų. Ir klausimas, o tai kodėl mes negalim, jeigu yra geras produktas <...>. ir

114

čia tiesiog daug yra nišų, mes turim šimtą dvidešimt septynis milijonus, aišku, reikia tai pačiai įmonei būti

pasiryžus kažkiek tai investuoti iš savęs“.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuvai investicijų iš Japonijos atžvilgiu pakenkė „Hitachi“ (norėjusio Lietuvoje statyti naują atominę

elektrinę) atvejis, nes, Lietuvai atsisakius investicijų, tai pakirto pasitikėjimą: „ir kada mums reikės

strateginio investuotojo į Klaipėdos uostą ar į geležinkelius ar dar kažkur tai, tai labai stipriai prisimins,

tikrai prisimins ir čia nebus taip paprasta su visais tais reikalais“.

O daugiau investicijų Lietuvai sunkiau pritraukti, nes, Lietuvos ir Japonijos verslo ryšiuose įvyko

prasilenkimas laike: kai Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę atsirado japoniškų prekių poreikis, jos

pradėtos importuoti ne tiesiogiai iš Japonijos, o per kitų šalių filialus, o vėliau rinka jau buvo užpildyta:

„Bet Hitachis išėjo ir taip naujų investicijų taip ir nebeatsirado. O pagrindinė priežastis tai, kad tada kai

lietuviams labai reikėjo Japonijos prekių ir investicijų, japonai į Baltijos šalis žiūrėjo kaip į Rusiją, į Rusijos

provinciją. O kai atsirado galimybės, tuo metu jau nebelabai reikėjo arba su Hitachi nebelabai išėjo“.

Migracija

Lietuva neturi daug galimybių pritraukti japonus kaip darbuotojus ar steigti smulkųjį verslą, nes pačioje

Japonijoje trūksta darbuotojų, jie yra darbuotojus importuojanti šalis: „Šiaip šiai dienai, jeigu kalbant

apie darbo rinką, tai patiems japonams trūksta stipriai darbuotojų, jie dabar atvėrė savo [darbo rinką],

palengvino vizų procedūras“.

Vis dėlto, japonus būtų galima pritraukti į Lietuvą tikslingai akcentuojant Lietuvą kaip trampliną į visos

ES rinkas, ES paramos galimybes, kurios Japonijoje yra visiškai nežinomos: „jeigu mes save

pristatinėtumėm kažkaip tai kryptingai, kad va jūs galite daryti verslą čia Europos Sąjungoj, jūs galit turėti

[atvykstančių]. Nes japonai, manau, iki galo nesupranta, kas tai yra Europos Sąjunga, ir kad dirbdamas

dirbi 28 šalyse, tikrai to nesupranta. Jie tikrai nesupranta apie galimybes, pavyzdžiui, daryti kažkokius tai

bendrus projektus Europos Sąjungos fondų rėmuose“.

Studijos ir mokslas

Ekspertas teigia, kad japonus galima pritraukti studijuoti bent jau trumpalaikiams mainams, o šioje

srityje reikėtų dirbti per asmeninius ryšius tiksliniuose sektoriuose: „viskas tvarkoj, tikrai labai auga,

kiek aš dabar žinau, gal apie keturiasdešimt per metus yra, nes ten ir trumpalaikių studentų. <...> Mes

galim tiktai eiti nuo to asmeninio santykio ir per „grass roots“, <...> arba sektoriniai dalykai kažkokiuose

sektoriuose, labai aiškiai save pristatyti, manau, kad tai būtų efektyviausia“.

115

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Lietuviai eiliniams japonams nėra pažįstami, tačiau galima teigti, kad apibendrintai kaip tauta vertinami

teigiamai, nes japonus stebina, kaip tokia nedidelė gyventojų skaičiumi šalimi geba būti tokia palyginti

įtakinga: „jie labai stebisi, kad Lietuva taip gerai yra žinoma ir Europos Sąjungoj, ir NATO, ir su Japonija

visokius verslo ryšius turi, o gyventojų tiek mažai. Įsivaizduokit, jų 30 milijonų, ne 3 milijonai. Tai jiems tas

skaičius kažkaip nerealus yra“.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Iš Japonijoje žinomų Lietuvos asmenybių paminėtas kino menininkas Jonas Mekas, kuris dažnai

atvykdavo į Japoniją: „Labai žino Meką. Dažnai lankydavosi Japonijoje, daug renginių dalyvaudavo. Ypač

meno žmonės, tie visi ji labai žinojo“.

Kitas žinomas vardas yra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, eksperto teigimu, nepakankamai

panaudojamas Lietuvai garsinti: „kas žino, žino apie Čiurlionį, mes per mažai išnaudojam Čiurlionį“.

Tarp sporto mėgėjų žinomas Arvydas Sabonis: „Sabonį labiau žino aišku sporto mėgėjai“.

Iš politikų gali būti žinomas Valdas Adamkus, apie kurį yra išleista knyga, o iš dabartinių – Dalia

Grybauskaitė: „Europos Sąjungos naujienos, tai matau ir mūsų prezidentę ir kitus Lietuvos parlamentarus.

<...> Jeigu Grybauskaitė užimtų kažkokį tai postą Europos Sąjungoj, tai labai padėtų stipriai“.

Taip pat reikia priminti Č. Sugiharą, kuris nėra lietuvis, bet Japonijoje būtų bene geriausiai žinoma su

Lietuva siejama asmenybė.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Lietuvos kultūra nėra plačiai žinoma Japonijoje. Iš japonus dominančių kultūros aspektų ekspertai

paminėjo porą aspektų, siejamų su kultūriniu turizmu Lietuvoje:

• istorinį paveldą, ypač dainų šventes: „bet kas, kas yra įtraukta į pasaulio paveldą, kultūra

besidominčių japonų būtinai yra įvertinama. <...> tos kas keturis metus vykstančios dainų ir šokio

šventės ir kitoks kultūrinis paveldas tai jiem yra labai įdomu“;

• baletą ir operą: „mes tikrai turim baletą, turim aukšto lygio simfoninį orkestrą, kuris ir pačioj

Japonijoj būdavo, kiek žinau, atvažiuodavo“.

Sportas

Japonijoje populiariausia sporto šaka yra beisbolas, tada futbolas, kuriose Lietuva negali pasigirti

pasiekimais. Lietuvos stipriausia sporto šaka – krepšinis – Japonijoje nėra populiarus; kita vertus, dėl

didelio Japonijos gyventojų skaičiaus, besidominčių krepšiniu susidaro keli milijonai žmonių: „krepšinis

116

gal nėra toks populiarus, gal ir į dešimtuką nepapuola tarp populiariausių sporto šakų. [Bet] tie trys

milijonai [besidominčių] garantuotai Lietuvą žino ir jeigu žaidžia Lietuvos krepšinio rinktinė ar panašiai, tai

būtinai bandytų papulti į varžybas“.

Tačiau Japonijoje populiari lengvoji atletika, kur Lietuva galėtų turėti stiprių sportininkų; taip pat

populiarūs sportiniai šokiai ir šokiai ant ledo, kur Lietuva galėtų būti geriau žinoma: „Japonijoj

pramoginiai šokiai yra labai populiarūs. Mūsų Žuvėdra ir paskui čempionais ne kartą tapę poros, kelios

poros buvo tarp nugalėtojų. <...> [seniau] sportavo Vanagas ir Drobiazko. Tai jie turėjo netgi Japonijoj

klubą fanų, kurie lydėdavo Vanagą ir Drobiaszko <...> ir sėdėjo su Lietuvos vėliavomis tribūnose būtent

palaikydami Vanagą ir Drobiazko“.

2.6. Turizmas

Pastaruoju metu japonų turistų srautas į Lietuvą yra smarkiai padidėjęs, ekspertas teigia, kad per metus

apsilanko apie 15 tūkst. žmonių. Tai daugiausia yra grupinis turizmas, o Lietuva paprastai yra Baltijos

šalių turo dalis. Lietuvoje aplankomi objektai yra Vilnius ir Nida bei su Č. Sugihara susiję objektai:

„Vilniaus senamiestis, Nida. Šitie dalykai japonus labai traukia, ir plius Čijunė Sugihara. Ir gavosi taip, kad

Japonijos turistinės kompanijos, organizuojančios turus į tris Baltijos šalis, padaro taip, kad trys dienos

Lietuvoj, dvi dienos arba po pusantros dienos Latvijoj ir Estijoj“.

Lietuvoje japonų turistus galėtų dominti:

• gamta – žaluma, ežerai, lygumos: „labai atkreipia dėmesį ir juos labai skaičiai pritrenkia, kai kalba,

kad Lietuvoj ten yra apie 7000 ežerų, apie 10 000 upių turint omenyje Lietuvos plotą“, „vienas iš

momentų bus žalia, nėra kalnų, tai darys didžiulį įspūdį, kad nėra kalnų, nes važiuoji lygumos,

lygumos, daug ežerų, vandens, upių – tai irgi bus didžiulis įspūdis“;

• edukacinės maisto gaminimo ir kt. programos, nes japonai domisi panašiais dalykais: „Japonijoj

labai populiarios yra visos šitos vadinamos mokomosios maisto ar gaminių gamybos pamokėlės“;

• patirčių turizmas, pavyzdžiui, grybavimas, duonos kepimas, sūrio gaminimas, žvejyba: „jeigu

mes galėtumėm pasiūlyti nuvažiavimą kažkur tai į mišką. Kada mes ar grybaujam, gali būti grybų,

gali nebūti grybų, bet tai yra patirčių toks turizmas ir kažką tokio pabandyti užkabinti pačiam,

pačiam tam žmogui, ne vien tiktai senamiestis, ne vien tiktai tradicinis [turizmas]“;

• dainų šventės: „kai buvo dabar 100 metų renginys, tai <...> turistai važiavo į Lietuvą ne dėl to, kad

ten 100 metų valstybė švenčia, o dėl to, kad pažiūrėti dainų ir šokių šventės“;

• kultūrinis turizmas – apsilankymai operoje, koncertuose, kuriuos galima pasiūlyti šaltuoju metu

laiku: „tai mes to kultūrinio turizmo tikrai neišnaudojam, <...> ypač kalbant apie skirtingus

laikotarpius, nes, tarkim, spalio ar lapkričio mėnesį jei važiuoji, tai ką daryti jei čia penktą valandą

tamsu? Tai kultūrinis turizmas galėtų smarkiai padėti“;

117

• Lietuvos istorija, susijusi su Mindaugu: „tie kas domisi istorija japonų, arba karališkų šeimų

likimais ir panašiai, tai Lietuvos ta Mindaugo trumpa istorinė detalė yra labai svarbi Lietuvą

pateikiant kaip buvusią karališką valstybę“;

• renginiai – Kalėdų eglutė Vilniuje, Kaziuko mugė, tačiau jų potencialą riboja nepatrauklus metų

laikas, nes yra šalta.

Ekspertai pabrėžia, kad japonams dar nežinoma daug Lietuvos turizmo objektų, pvz., SPA centrų ir kt.

Turizmui populiarinti trūksta strategijos ir informacijos, orientuotos į konkrečią šalį: „reikia informacijos

sklaidos ir reikėtų orientuotis į tą tikslinę rinką truputį“.

Siekiant skatinti turizmą iš Japonijos, aktuali skirtis tarp „tradicinių“, grupėmis kelioms dienoms

atvykstančius turistų, ir į pavienius turistus, kurie šalyje užsibūna ilgiau: „Mums reikėtų dėl kelių dalykų

apsispręsti turizme, pirmas dalykas – ko mes norime? Ar mes norime kiekio, ar mes norime pinigų? [Ar]

skaičiuojam, kiek atvažiavo žmonių, [ar] mums ne ką mažiau svarbu yra naktų skaičius, kiek pas mus,

pavyzdžiui, japonų turistas praleido naktų? Ir tas skaičius nėra labai geras, nes, realiai, jisai praleidžia

vieną-dvi naktis ir važiuoja toliau per Baltijos šalis“. Orientuojantis į pavienius turistus (pavyzdžiui, jaunas

keliaujančias moteris), Lietuvą reikėtų kitaip pozicionuoti – akcentuoti saugumą, pasitelkti skaitmeninę

rinkodarą: „Labai sparčiai Japonijoj daugėja tų vadinamų pavienių turistų, tai mes, jeigu orientuotumėmės

[į juos], reikėtų orientuotis į skaitmeninę rinkodarą apskritai. Ir bandyt aprėpti trisdešimtmečių grupę, gali

būti merginų grupę, kurios gali keliauti vieni, jeigu jie supranta, kad tai yra saugi šalis, kad tai viskas yra

tvarkoj, kad yra informacijos, tai po kažkiek tai laiko bus įdirbis ir bus rezultatas“.

Pastebėta, kad Lietuvą galima pozicionuoti kaip nuo terorizmo saugią šalį, nes japonams tai yra svarbu:

„terorizmas, mes tikrai galėtume save pozicionuoti kaip vieną iš saugiausių šalių <...>. Jiems jeigu tiktai

pamato, kad ten Paryžiuj kažkas sprogo, Briusely dar kažkas įvyko, tai tas tarptautinis terorizmas, ar kad

mes neturėję kažkokių tai terorizmo atvejų, esam žiauriai tuo aspektu [saugūs], galime apie tai irgi

kalbėti“.

Infrastruktūros atžvilgiu japonams trūksta paaiškinimų, instrukcijų japonų kalba bei viešųjų tualetų tiek

Vilniuje ir Kaune, tiek už miesto: „dauguma jų nemoka užsienio kalbų arba nemoka tokiame lygyje, kad

galėtų normaliai bendrauti. <...> Dėl to jie vyksta su gidais, su grupe, jiems svarbu apsistoti viešbučiuose,

kur būtų instrukcijos, paaiškinimai, viskas japonų kalba. O to pas mus nėra kol kas Lietuvoje“, „iš

infrastruktūros pusės mums žiauriai reikia viešųjų tualetų. Jeigu jūs važiuojate iš kokio nors Vilniaus į

Druskininkus, tai kur jūs galit sustoti, tai kaip sakau japonams yra „Dzūkijos style“ – vieni į kairę, kiti į

dešinę <...> nepamaišytų tualetas, nepamaišytų“.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Pagrindinės Lietuvos konkurentės regione yra Latvija ir Estija. Nors teigiama, kad Lietuva žinoma geriau

nei Latvija, ir Lietuva pritraukia daugiau turistų, bet Latvija turi daugiau verslo ryšių su Japonija: „Latvija

yra centrinė Baltijos šalių valstybė per vidurį, ir Ryga yra kartu ir uostas. Jie išsinuomavo, išpirko didelį kiekį

118

sandėlių uoste ir per jį pradėjo įvairų verslą ir iš Europos ir iš Rusijos ir panašiai, ir kokiomis prekėm ten

užsiima. <...> Dėl to ir latviškų prekių pasirodo čia parduotuvėse, o lietuviškų taip kažkaip tai nelabai“.

Estijos įvaizdis Japonijoje stipresnis nei Lietuvos, nes Estija aiškiai siejama su viena sritimi, IT ir „e-

government“: „Neabejotinai, kad [sėkmingiausia yra] Estija. Ir ne prekybos-apyvartos prasme, ne dar

kažkuo tai, bet grynai marketingo. <...> pas juos kas tikrai yra gerai, tai yra labai aiški strategija, tai yra

paima tą kuolą, jį ant galvos tau tašo, kala ir įkala labai aiškiai. Ir jeigu mes penkis, dešimt metų

sakytumėm, kad mes „New Nordicai“ ir mes IT, ir dar kažkas, tai ir įkaltumėm, tikrai“.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Visų pirma ekspertai pabrėžė, kad Lietuvai reikia aiškios ilgalaikės įvaizdžio kūrimo strategijos: „reikėtų

tiesiog paprasčiausio dalyko, reikėtų, kas yra, aišku, labai sudėtinga ir kartu paprasta, strategijos reikia,

tiesiog ilgalaikės, penkiems metams kaip minimum, mes va nusprendėm daryti ir darom penkis metus ar

dešimt metų“. Panašiai ir versle reikia nuspręsti, kurios sritys yra svarbiausios ir tikslingai su jomis dirbti:

„versle tai segmentacija yra [svarbiausia], kad kokios sritys mums yra svarbiausios, jeigu mes turim maistą,

tai ok, mes remiam, vyriausybė remia dalyvavimą parodose kažkokiose, tai ir toliau turbūt daugiau yra

[darbo] net ne valstybei“.

Ekspertų pasiūlytos Lietuvos pozicionavimo kryptys:

• Nors Č. Sugiharos vardas ir istorija smarkiai prisideda prie Lietuvos žinomumo, ekspertai

pabrėžia, kad ši sąsaja jau yra išsemta: „nešėm tą žinutę, dėl Čijunė Sugihara, kad Lietuvoj

išgelbėjo žydų gyvybes ir pripažintas pasaulyje teisuoliu. Bet nuvalkiota truputį ta idėja yra ir jos

nereikia manau judint“. Be to, Lietuvai būtų naudingesnis šiuolaikinis, šalies privalumus

pabrėžiantis pozicionavimas: „turbūt daug kur mes labai stipriai remiamės į istoriją, netgi

pernelyg smarkiai, nes mes tarsi tokį užsidedam savo, apsibrėžiam save, va Sugihara <...> Bet

norėtųsi daugiau tokio šiek tiek šiuolaikinio, tokio kuo mes galim šiandien arba ateity pasigirt“;

• Pristatyti Lietuvą kaip Europos centrą – tai padėtų geriau lokalizuoti Lietuvą geografiškai, būtų

gerai ir verslo prasme, nes reikštų, kad iš čia gerai pasiekiama likusi Europa: „matyt reikėtų eiti

ant to, kad Lietuva yra Europos centras, būtent geografiškai ir kad tai yra nuostabi gamta, pasaulio

UNESCO objektai, tai va ir ten yra poilsio, kultūros židinys ir Europos centras. <...>. Tai tas

orientavimas Europos centro kartu padėtų ir verslo plėtimui, kadangi tai būtų įrodymas, kad su

Lietuva prekiauti labai patogu, kadangi aplinkui visa Europa yra vienodu atstumu ir tai labai

tinkama vieta ofisų steigimui ir taip toliau“;

• Siūloma skatinti lietuviškas prekes, nes japonai mėgsta europietiškus produktus, todėl prie jų

gali atsirasti ir lietuviškų: „yra daug labai japonų, kurie mėgsta užsienietiškas, pirmoj eilėj

europietiškas prekes, šokoladus, maisto ir kitus gaminius. Ir Japonijos specialios nedidelės

parduotuvėlės, kurios tik tai daugiausia Europos arba kitų užsienio šalių prekėmis prekiauja. <...>

Ir va ten pristatomos radybos lietuviškų visokių produktų iš karto daug plačiau padėtų pristatyt

119

Lietuvą“. Vis dėlto, kad būtų galima reklamuoti lietuviškas prekes, iš pradžių reikėtų sustiprinti

bendrą Lietuvos įvaizdį: „mūsų produktams, ypač maisto produktams, labai smarkiai padėtų

pasakymas, kas mes esam“;

• Komunikuojant apie Lietuvą, gali būti naudinga pabrėžti, kad Lietuvoje teigiamai žiūrima į

japonus kaip į tautą: „dar ką labai galėčiau pabrėžti ir pasakyt, kad mes žiauriai mylim japonus ir

Japonijos kultūrą, turim labai daug mylėtojų ir gerbėjų visokių, renginių, viską. Tai jeigu Jūs

atvažiuojat <...>, jūs turėsit pozityviai gerą laiką, nes mes iš principo mylim ir žiūrim teigiamai kaip

į tautą, ir jiems tas visada svarbu, supratimas, kad teigiamai žiūri. Nes ne visos šalys teigiamai

žiūri“;

• Tarp įveiktinų stereotipų paminėtas Lietuvos mažas dydis, keliantis asociacijos, kad Lietuvoje

negali būti nieko įdomaus: „būtent gal reiktų, kad tai yra maža šalis ir reiškia joje nėra nei

ekonominių, nei politinių, nei kultūrinių potencialų. Tai būtent tas mažumas, mažas tai nei ką

pažiūrėt, nei ką paimt iš jos. Tai būtent tą mažumą [paneigti]“;

• Atkreipti dėmesį į Hokkaido salą (antroji pagal dydį Japonijos sala), kuri būtų tinkama

bendradarbiauti su Lietuva dėl jų panašumo: „gal taip pasirodė, bet ir Hokkaido truputį atitolusi

šalis, nors Hokkaido būtų labai gera bendradarbiavimui su Lietuva. Kadangi geografinės sąlygos

panašios, orai, klimatas ir verslo įmonės ir žemės ūkio produkcijos gana daug mainų ir visko galima

daryt ir pats gyventojų kiekis ne toks jau mažas, beveik 6 milijonai“.

Pasiūlytos konkrečios įvaizdžio kūrimo, komunikacijos priemonės:

• Dalyvavimas parodose: „visų pirma dalyvavimas tokiose EXPO parodose, tai yra jau be jokių kalbų.

Ir tada, ir dabar yra sakoma, kad tai bereikalingas pinigų mėtymas, <...> bet kaip aš sakiau, jeigu

apsilanko kiek ten milijonų ir dar papasakoja kitiems ir 20 milijonų per mėnesį, du mėnesius sužino

apie Lietuvą. Tai tiek nei vienas ambasadorius negali pristatyt Lietuvos, kiek ta paroda kaip EXPO“;

• Kultūriniai renginiai: „dėl kultūrinių renginių, tai bet kokie koncertai, kur atvažiuoja ar tai chorai,

ar tai pianistai, ar dirigentai. Iš karto Japonijos elitas būtinai dalyvauja, ir tai ir skelbimai radijuje,

ir televizijoje, labai irgi padeda“. Pastebėta, kad pastaruoju metu tokių renginių ir informacijos

žiniasklaidoje yra labai sumažėję. Tokiu tikslu yra būtinas kultūros atašė, nes buvusio

ambasadoriaus patirtis rodo, kad tai labai pasiteisina, tačiau šiuo metu Japonijoje jo vėl nėra:

„nėra tokių renginių, nėra reklamos, televizijoj niekur netenka Lietuvos vardo matyt paskutiniais

metais. <...> [kultūros atašė] atvyko, kai aš jau buvau baigęs savo kadenciją, ir labai daug prisidėjo

prie kultūrinių visų renginių, daug labai lietuviškų meno kolektyvų koncertų <...>. Ir tai labai daug

davė Lietuvos pristatymui naudos, kadangi tie koncertai būdavo ne tik Tokijuje, bet jie važinėdavo

ir po visus mažesnius miestelius“;

• Esant nedideliam biudžetui, siūloma orientuotis į skaitmeninę rinkodarą: „jeigu mes kalbam apie

plačiąją masę, tai sakyčiau mes turėtume kalbėti apie skaitmeninę rinkodarą su informaciniu

palaikymu tinkamu, manau, tai būtų geriausia. Mes galėtume aiškiai įvardinti segmentus, į ką bus

120

orientuota, ko mes norime, kaip mes norime prisitraukti, ir, aišku, darbas su socialiniais tinklais,

su influenseriais čia dabar būtų šiai dienai manau, kad efektyviausia“;

• Japonijoje veikia tarptautinių ryšių centrai; būtų naudinga per juos platinti trumpą spausdintą

informaciją, kuri sudomintų ir toliau nukreiptų į interneto šaltinius: „visuose miestuose,

sostinėse prie savivaldybių yra tarptautinių ryšių centrai, kur japonai sužino dėl kelionių,

verslininkai dėl kai kurių verslo dalykų pasiaiškinti, tai šituos centrus, jei yra galimybė, per juos

išplatinti įvairius bukletus apie Lietuvą. <...> po to grįžęs žmogus ir į internetą įlįstų ir daugiau

pamatytų, sužinotų apie Lietuvą. Bet taip, kad įeitų į internetą ir ieškotų Lietuvos, tai tam jau reikia

popierinio varianto, senojo, nepasikeitusio“;

• Stiprinti ambasadą, nes Japonija yra trečia pagal dydį ekonomika pasaulyje ir jai turėtų būti

skiriamas didelis dėmesys, o šiuo metu ambasada aptarnauja tris šalis: „bet vis vien [Japonija]

liko 3 vietoj pasauly ekonomikoj. Tą dalyką vertinant ir vertinant pasaulinį imidžą, tai aš manau,

kad tikrai, net ir dabar, Lietuvos ambasada Japonijoj nėra įvertinta iki tokio lygio, kaip Amerikoj ir

panašiai, kur po 15 -20 darbuotojų, o čia 3 sėdi ir 6 šalis aptarnauja“. Taip pat siūloma ambasadai

atsisakyti daug kainuojančių vietinių tarpininkų ar konsultantų ir nuolatiniam darbui įdarbinti

vietinį specialistą, dirbantį Lietuvai, nes Japonija yra labai skirtinga šalis ir daug laiko sugaištama

vien atvykusių specialistų adaptacijai: „padaro, bet paskui kažko tai nori už savo tarsi atliktą

darbą tarpininkavimo. Mums geriau oficialiai reikėtų įsidarbinti kažkokį tai, tarkim japoną

ambasadoje, kuris galėtų padėti tam pačiam staff‘ui lietuviškam suprasti, dirbti, kuris būtų

tvarkingai atskaitingas, tvarkingai matomas. Tai čia turbūt būtų vienas iš paprasčiausių geriausių

žingsnių, nereikalaujančių ten kažkokių ten kosminių resursų, žmogiškieji ištekliai“.

121

Šalys, kuriose Lietuvos žinomumas labai mažas

JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI (JAE)

Žinomumas Lietuva JAE yra praktiškai nežinoma.

Stipriosios Lietuvos

įvaizdžio dimensijos Neturi įvaizdžio.

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Neturi įvaizdžio.

Potencialios pozicionavimo

sritys / kryptys

• Maža, atvira ir lanksti Šiaurės Europos šalis, ekonomiškai stabili ir per pastaruosius 20 metų pasiekusi aukštą išsivystymo lygį.

• Šalis, pajėgi teikti aukštos kokybės, tačiau pigesnes prekes ir paslaugas.

• Potencialiausia stiprinti žinomumą IT, finansinių technologijų (fintech) ir kitose verslas verslui (business-to-bussiness) srityse bei medicininio, SPA turizmo srityje.

Regionas, kuriam

priskiriama Lietuva Nepriskiriama.

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Lietuva JAE praktiškai nėra žinoma: „šitame regione Lietuva labai mažai pažįstama, kaip Lietuvos vardu”,

„Reziumuojant, manau, pagrindinis dalykas, kad vardas tikrai mažai žinomas tiek ir paprasta geografine,

geopolitine prasme, tiek ir išplatinimo prasme”.

Angliškas šalies vardas painiojamas su Ukraina, Latvija: „dažniausiai išgirsta Lithuania, tai sako Ukraina,

tada reikia aiškinti ne, Lithuania, [tada klausia] „Latvia”? Ne, vėl Lithuania ir tada [gal] dar kažkas

atgamina, kad yra tokia sesė Latvijos. Tai dažniausiai tokia yra reakcija. O šiaip tai yra, pasitaiko, kad

paklausia čia iš viso ji Europoj?”

Lietuvą šiek tiek geriau žino kai kurios gyventojų grupės:

• Išsilavinę verslo aplinkos žmonės, kurie žino Lietuvą kaip vieną iš Baltijos valstybių: „kurie

labiau išsilavinę, pakeliavę po pasaulį, tai daugmaž žino apie Baltijos valstybes <...>. Bet jeigu

klausimas kiek žino, tai sakyčiau <...> net ir verslo bendruomenėse labai, labai mažai".

• JAE dirbantys migrantai iš kitų šalių: „Emyratuose daug yra dirbančių suvažiavusių iš kitų šalių

žmonių. Ar tai būtų europiečiai, amerikiečiai, Azijos žmonės ir panašiai. Tai reikia nepamiršti,

kad tie žmonės susipažinę su Lietuva”.

122

Lietuvos žinomumo nebuvimas aiškinamas tuo, kad šalis JAE visiškai nėra pristatoma: „tarkim ta pati

Latvija turi ir komercijos [atašė] ir viską, o mes neturim nieko, tai iš kur <...> tas žinomumas ir visa kita”,

„tai aš nežinau, ta prasme, kokia mūsų šalies politika dėl žinomumo didinimo, bet bent Vidurio Rytuose,

tai tikrai ta politika nėra niekaip įgyvendinama”.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Kadangi Lietuva kaip šalis nėra žinoma, ji nepriskiriama jokiam regionui. Tik turėję gyvenimo kokioje

nors Europos šalyje patirties Lietuvą gali priskirti Rusijai arba Baltijos šalims: „kas gyvenę Londone ir čia

grįžę po mokslų <...> arba draugavo su lietuve, lenke ar su latve, tai jie daug kas žino iš tos pusės, bet tikrai

dažnai priskiriama Rusijai, bet tokio „Eastern European”, kaip anglai iš karto sakytų, čia jie tokio neturi.

<…> antroj vietoj, girdėję „Baltijos šalys” konceptą tokį”.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Pagrindinis paminimas įvaizdžio formavimo šaltinis – JAE dirbantys lietuviai: „kas link tokio Lietuvos

vardo žinomumo <…> tam tikruose ratuose, žmonės, kurie dirba įmonėse ir tie lietuviai yra kaip mes

sakome, kad kiekvienas žmogus yra ambasadorius, tai be abejo tikriausiai yra daugiau tos, kaip sakyti,

įžvalgos pasidalijimo, žmonės pasidalija iš kur jie yra, ką dirba ir papasakoja daugiau”.

Kiti paminėti įvaizdžio formavimo šaltiniai:

• JAE veikianti Lietuvos verslo asociacija: „prezidentė buvo atvažiavus 2016 m., mes [Lietuvos

verslo asociacija] padarėm tokį renginį, nes mes turim ryšius, niekas apie tą Lietuvą nieko nežino.”,

„įkūrėm tą lietuvių biznio asociaciją, <…> kad patys lietuviai tą Lietuvos vardą garsintų. <…> Ta

biznio asociacija garsina biznį Lietuvoj ir daug distributorių bando susisiekti su mumis”.

• Žiniasklaida, aptarianti Lietuvos diplomatų vizitus JAE: „be diplomatinių vizitų daugiau tokio

viešoj erdvėj pateikimo kaip ir beveik nėra”.

Kitos sisteminės informacijos apie Lietuvą žiniasklaidoje, renginiuose nebuvo pastebėta: „bet iš tokios

vieningos sisteminės informacijos, kad būtų kažkur labiau ta reklama ar kažkur pasakojama, pristatoma

Lietuva, tai aš tikrai nesu susidūręs. Ir net tokių renginių net nesu girdėjęs ar užfiksavęs, kad būtų buvę,

kad būtų kur nors Lietuva pristatoma kažkokiam stende ir panašiai”.

Tikimasi, kad ateityje Lietuvos žinomumas turėtų didėti, nes:

• 2019 m. turėtų būti atidaryta Lietuvos ambasada, kuri prisidės formuojant Lietuvos įvaizdį:

„manau, kai Lietuvos ambasada čia atsidarys, <…> tikrai padarys didesnį tą [žinomumą]

žmonėms”.

• EXPO 2020 vyks JAE, tai bus puiki galimybė pristatyti Lietuvą: „dabar, man atrodo, Arabų

Emyratuose bus EXPO 2020, tai čia bus pirma unikali galimybė pristatyti Lietuvą daug detaliau ir

įvairiau <…>, su EXPO bus galimybė pasireikšti".

123

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Lietuvos užsienio politika JAE yra iš esmės nežinoma: „iš politinės pusės niekas nieko nežino”. Vienintelė

išimtis – Lietuvos politikų diplomatiniai vizitai: „kai buvo čia Grybauskaitė atvažiavus, ji tikrai pakalbėjo,

<…> pats Mahometas susitiko, gavo tą tokį prieinamumą prie visų šitų princų ir princesių, kaip aš vadinu,

jie <…> kalbėjo, ką Lietuva darys „Expo 2020”, kaip čia pristatysim”.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Vyriausybė nepakankamai pasinaudoja progomis pristatyti

Lietuvą JAE: „man vietiniai emyratai sako: „Taigi mes duodam milijoną eurų, kad tik atvažiuotų, jie ten turi

atsiųsti tik laišką“. Aš čia reklamuoju pas mus robotiką, lazerius, kitoj pusėj sako: „Tai kodėl jie neatvažiuoja

į tą „EXPO””.

Lietuvos priklausymas ES vertinamas nevienareikšmiškai: iš vienos pusės, teigiama, kad priklausymas

ES neduoda didelės vertės: „Emyratuose Europos Sąjunga niekam neįdomu iš viso. <…> Europos Sąjunga

jiems – Šengeno viza. O Europos Sąjunga ar ne Europos, jiems neįdomu”. Iš kitos pusės, manoma, kad

priklausymas ES visgi signalizuoja apie priklausymą išsivysčiusioms, stabilioms šalims: „ji bus priskirta

Europos šalių ir dažniausiai Europos Sąjungos šalių tokiam įvaizdžiui. <…> Kad tai yra stabili šalis Europos

žemyno ir tvarkoma pagal įstatymus, pagal tuos europinius standartus ir vertybes”.

Lietuvos priklausymas NATO JAE žmonėms kažin ar žinomas, be to, NATO vertinama labai neigiamai:

„Jie ne tiek prieš NATO, jie labai kaltina Ameriką, kur jie atsidūrė ir ką jie daro. <…> Ir Amerika jiems

asocijuojasi su NATO. Tai jų supratime, tai NATO čia turi daug bazių ir visus atakuoti ruošiasi. <…> Kad

Lietuva NATO, jiems neįdomu”.

Vidaus politikos vertinimas

JAE nežinoma apie Lietuvos vidaus politiką: „iš šalies žiūrit, tai niekas to nestebi, niekas nežino kokia yra

Lietuvos politikos situacija”, „iš čia žiūrint, politinė situacija praktiškai neturi absoliučiai jokios įtakos”.

Ekonomikos vertinimas

Apie Lietuvos ekonomiką JAE taip pat nežinoma, nors daroma prielaida, jei šalis Europos Sąjungoje, tai

vertinama jos stabili ekonomika, aukštas išsivystymo lygis: „mes esam Europos Sąjungos, euro zonos

dalis, kas suteikia tokį stabilumo faktorių ir kartu duoda tai, kad tai yra išsivysčiusi šalis”.

Potencialiai verslo plėtojimui svarbu, kokia Lietuvos mokesčių sistema, valiuta: „čia labiau aktualu kas

Lietuvoje kažką veikia, nes sakykim, mokesčių sistema ir va čia tas svarbumas būtų”, „jeigu yra euro zonos

dalis, ji bus priskirta tam Europos žemėlapiui”.

124

2.2. Eksportas

JAE pastebimos Lietuvoje pagamintos prekės, ypač pieno produktai: „kur yra tinklai tų prabangių

apartamentų, tai visur lietuviškos prekės yra”, „tos visos prekės mūsų „Pieno žvaigždės”, sūreliai yra,

grietinė, viskas”, “pavyzdžiui, „Dione” ledai. Yra lietuvė, kuri čia įvežus, ji perka iš Lietuvos pati ir ji čia įvežus

į visas degalines.” Tačiau pieno produktų etiketės yra rusų kalba, pirkėjai nežino, kad jie lietuviški, ir juos

daugiausia perka imigrantai iš Europos: „jie skirti Rusijos rinkai, tai visos etiketės <…> viskas rusiškai, nu

„varškė” – viskas rusiškai. Tai yra paruošta Rusijos rinkai ir rusai importuoja”, “vietiniai visiškai neperka to.

<…> Tai, kas perka tas prekes, tai yra patys europiečiai”.

Pastebimos taip pat ir paslaugos, ypač aukštųjų technologijų, IT, finansų technologijų srityse: „tokia

labai nišinė industrija mūsų yra viena nedidelė įmonė Lietuvoje, kuri tokius mažus satelitus gamina. <…>

čia toks susidomėjimas buvo”, „žinau, kad čia buvo pritraukiami programuotojai, nes šia šios šalyse yra

adaptuojama daug technologijos įvairios ir ten programavimas, ir taip toliau. <…> Ir pamažu jau lietuviai

yra žinomi, nes padirbėję yra čia žmonių ir projektų <...>, tai IT labai gera sritis”.

Svarbiausias kriterijus prekėms ir paslaugoms JAE yra kokybė: „kas jiems yra svarbu, jiems yra kokybė

svarbu, tas toksai truputėlį, aukščiausios kokybės, aukščiausios raiškos, išdirbtas iki negalėjimo, taip,

geriau mažiau, bet kokybiškai. Nes jie čia yra matę labai daug ir jie moka vertinti kokybę ir kokybiškas

paslaugas”.

Visgi atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio verslo žinomumo didinimui JAE:

„aną savaitę, paroda, lietuvių tuščias stendas, Europos Sąjungos pinigus pasiėmė ir neatvažiavo, gėda”.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Lietuva nėra patraukli šalis investicijoms iš JAE, nes yra per maža šalis ir neturi strateginės reikšmės:

„kad į Lietuvą pritraukti, Lietuva yra labai maža, specifiškai kažkokiam projektui. Tai būtų tokio arba

specifinio projekto arbo kažko, kas jiems būtų įdomu ir patrauklu, kad ir investicinė grąža būtų, ir kartu

būtų kažkokia strateginė reikšmė”.

Investicijas pritraukti kliudo ir tai, kad šiuo metu nėra išvystytų politinių ir ekonominių ryšių: „kadangi

mes su šituo regionu, su Lietuva, mažiau prekiaujam, prekyba yra minimali ir kažkokių nei politinių, nei

ekonominių tiesioginių ryšių nėra, tai galbūt tiesiogiai apeliuoti į kažkokį kapitalo pritraukimą būtų

sunkiau”.

Vienintelė reali investicijų sritis galėtų būti didesnio masto projektai – nekilnojamo turto objektai,

įmonių akcijos ir pan.: „jie labai nori Lietuvos <…> biurų, ofisų, kurie statomi, visi tokie dideli projektai, kas

liečia „Real Estate”, pačią infrastruktūrą [nusipirkti]”.

125

Migracija

Lietuva nėra patraukli kaip migracijos tikslo šalis, nes jos niekas nežino: „nemanau, kad su tuo yra

susipažinę, tai tas matomumas tikrai mažas yra ir kadangi dėl matomumo yra sunku kažką pasakyti, kad

pritraukti žmones atvažiuoti, investuoti ar kažką kitą daryti".

Studijos ir mokslas

Lietuvos universitetai nėra patrauklūs JAE studentams, nes jų mokslus apmoka valstybė ir jie renkasi

pačius žymiausius pasaulio universitetus: „kas liečia studijas, tai ne. Lietuva yra nežinoma, iš viso net

kodėl? Nes čia už studijas, kad ir kiek jos bekainuotų, <…> jiems valdžia apmoka. <…> Dėl to vietiniai renkasi

<…> Oksfordą, Kembridžą, nes jiems pinigai nėra svarbu”.

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

JAE žmonės nieko nežino apie lietuvius: „ne, net neįsivaizduoja, jie mane laiko ruse”, “daugelis žmonių su

kuriais susitinki, tai jiems dažnai net esi pirmas lietuvis, kurį jie sutiko gyvenime”, “žmonių nepažįsta, bet

jeigu išgirsta, kad tai yra Europos dalis, reiškiasi bus europietis”.

Tačiau, jei pažįsta lietuvius ar būna atvykę į Lietuvą, tai mano, kad lietuviai šaunūs ir gerai kalba

angliškai: „visi su nerealiai gera nuomone, kad lietuviai yra geri, ant kiek faini, ant kiek mandagūs, ant

kiek anglų kalba gera”.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Lietuvos asmenybių JAE niekas nežino, gal tik tie, kurie domisi krepšiniu: „ne, nieko nežino. Visus, ką

žino, tai jei žmogus domisi krepšiniu ir žiūri NBA. Jie neatsimena vardo, bet kad lietuvis. Bet iš NBA

žvaigždžių”.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

JAE visiškai nežinoma Lietuvos kultūra, nors gastrolių ar parodų kartai būna: „per kultūrą nesimato, tikrai

ne”, “gitarų kvartetas Baltijos ar kas buvo. Dar buvo lyg tai Čiurlionio kažkas tai. Nu, karts nuo karto, tarkim

kartą per metus, kažkas kažkodėl va čia būna”.

Tačiau Lietuvos kultūros pristatymas turi daug potencialo JAE: „aš manau, jie nori labai kultūros, meno,

o mes Lietuvoj tą turim. Tautiniai šokiai, dainos, tautinė ta kultūra, bet mes čia kažkodėl nebandom atvežti.

Pavyzdžiui lenkai lenkus sugeba atvežti”.

126

Sportas

Lietuvos sportas nėra žinomas JAE, be to, labai skiriasi mėgstamos sporto šakos: „faktiškai irgi nelabai,

nes labai specifinė šitų šalių yra kultūra ir visuomenės požiūris į veiklas. Sportas čia toks labiausiai žiūrimas

yra futbolas. <…> Ir netgi olimpinėse žaidynėse jie patys nelabai dalyvauja. <…> Tai iš sporto pusės irgi

sakyčiau nelabai, kad Lietuvą atskirtų ar matytų”.

2.6. Turizmas

Turizmas Lietuvoje JAE yra beveik nežinomas: „tai kažkokio tokio turizmo, kad patrauklu būtų – ne.”

Tačiau kažkiek turistų iš JAE atvyksta medicininio, SPA turizmo tikslais, kuriuos respondentai įvardijo

kaip didžiausią potencialą turinčią turizmo rūšį, vis dėlto, apie tai yra mažai girdėję: „atvažiuoja daug iš

Emyratų medicininiam turizmui”, „traukia medicininiu turizmu, tai jiems labai įdomu, įtikėję, kad

medicininis turizmas Europoj daug geriau. <…> [bet] apie Lietuvą, apie medicinos turizmą jie nėra girdėję”,

“galbūt netgi tas medicininis turizmas turėtų irgi potencialo, nes visi labai galvoja, tiesiog, kadangi

nepasitiki čia vietine medicina”.

Kliūtis JAE žmonėms atvykti yra 5 žvaigždučių viešbučių trūkumas ir šaltas klimatas: „vienintelio, ko

trūktų, pas mus nėra pakankamai tų viešbučių penkių žvaigždučių.” <…> Labai servisas turi būti visur ir

visada”, “jiems per šalta yra”.

JAE žmonėms galėtų būti patraukli Lietuvos gamta: „tai aš dažniausiai apie gamtą gal [pasakoju], kad

yra gamta, nes čia yra tai, ko jiems trūksta, jie neturi gamtos. Ir tiek, nes visa kita jie jau matę. Tai gamta,

ežerai, kažkoks toksai kaimo turizmas, galima sakyti, kas jiems yra labai nauja ir įdomu”.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Didžiausios konkurentės visose srityse yra didžiosios Europos šalys – Jungtinė Karalystė, Prancūzija,

Ispanija: „didieji supermarketų tinklai, ten prancūzų „Carrefour”, „vietiniai renkasi <…> Oksfordą,

Kembridžą”, „pagrindiniai srautai šitų šalių, ypatingai vasarą, kai čia labai karšta yra, visi srautai yra

pagrinde į Ispaniją, Prancūziją, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę. <…> jie važiuoja į tas šalis, kurios jiems yra

žinomos ir kuriose kokybiška”.

JAE gyventojai negalėtų palyginti Lietuvos su Estija ir Latvija: „atskyrimas tarp Lietuvos, Latvijos ar Estijos,

tokio niekas išvis nelabai gerai suprastų. Ir orientuotis kuo Lietuva yra ypatinga, kuo ji skiriasi ir panašiai”.

Tačiau:

• Latvija turi ambasadą JAE, todėl jos žinomumas didesnis: „Latvija turi gi ir ambasadą, <…> latviai

čia aktyviai dirba ir jie supranta naudą to. Tai ir tiesiog elementariai yra didesnis šalies žinomumas,

toksai ne primintinis, o pirminis žinomumas yra geresnis”.

• Estija geriau yra pateikusi save IT srityje: „Estiją irgi visi žino, Estiją žino dėl tų visų informacinių

technologijų, teisingai išsikomunikavę irgi yra”.

127

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Visų pirma yra akcentuojamas Lietuvos ambasados reikalingumas siekiant didinti šalies žinomumą: „tas

ambasados atidarymas duoda gerą impulsą, nes turint ambasadą atsiranda šalies profilis, nes turint

diplomatinį korpusą yra skleidžiama informacija, yra bendraujama, yra tokio matomumo”.

Teigiama, kad būtina pasiremti lietuviais, gyvenančiais, dirbančiais ir išmanančiais JAE specifiką:

„netikiu, kad kažkas Vyriausybėje nebendradarbiaujant su žmonėmis iš šio regiono gali suskurti įvaizdžio

paketą, kuris bus priimtinas šitam regionui”.

Siūloma kryptingai ir sistemingai didinti Lietuvos žinomumą: „tai daryti sistemingai, vieningai. <…> Tai

toks, kad būtų organizuotas imidžo formavimas. Bet vien to [pavienių kampanijų] neužtektų, turi būti vis

tiek tas pastovus imidžo stiprinimas”.

Aiškiai išsakoma, kad norint padidinti šalies žinomumą, reikia į tai investuoti: „mūsų šaliai labai reikėtų

investuoti į savo įvaizdžio kūrimą ir tą brendingą, galima sakyti, kaip valstybės“.

Pateiktos kelios rekomendacijos dėl žinučių apie Lietuvą krypčių:

• Pažymima, kad JAE turėtų būti taikoma labai specializuota šalies reklama, pvz., medicininio

turizmo: „jei su medicininiu, gal dirbti su plastiko chirurgais, bandyti jiems kažką, kad Lietuvos

chirurgija aukštam lygyje, dantų”.

• Labai svarbu akcentuoti prekių ir produktų kokybę: „kad mes sunkiai dirbanti tauta, geriausi iš

geriausių, tai mes kai jums padarysim, kad mes ne Kinija, mes ne dėl to, kad pigiai darom, mes

„exellent”. Stiprinti tokią nuomonę, kad tikrai esam labai geri”.

• Siūloma akcentuoti šalies ir jos prekių ekologiškumą: „mums reikėtų stiprinti, <…> kad graži šalis,

turim organinę produkciją, <…> “eco friendly, environment friendly”. Garsina iš kitos pusės, mūsų

kosmetika organinė, reikia reklamuoti, kad mes tikrai kitokie. Kad ten ateina iš gėlų vandenų,

miško, kad turim orą neužterštą”.

• Taip pat reikia vieningos žinutės, pavyzdžiui, vykstant į EXPO 2020 JAE: „aš manau, kad

palengvintų tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvos institucijos Lietuvoj su Emyratais sugalvotų vieną žinutę.

Versli Lietuva, Invest Lithuania, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija – visi sako skirtingą

istoriją apie tą patį renginį, nepasidalina laurų. <…> Vieningos žinutės, kaip eina į Emyratus ir kad

gerai pasirodytų EXPO 2020”.

128

KINIJA

Žinomumas Lietuva Kinijoje yra labai mažai žinoma.

Stipriosios Lietuvos

įvaizdžio dimensijos

Sportas (krepšinis), verslas verslui prekių ir paslaugų eksportas

(finansinės technologijos, lazeriai).

Silpnosios Lietuvos įvaizdžio

dimensijos Žemės ūkio produkcija, migracija, vidaus politika.

Potencialios pozicionavimo

sritys / kryptys

• Politiškai stabili, ekonomiškai auganti, aukštų technologijų ir finansinių technologijų šalis.

• Toliau tęsti Lietuvos pozicionavimą kultūros srityje kaip europinės kultūros šalį.

• Daugiau akcentuoti lazerius, finansines technologijas, gyvybės mokslus.

• Pozicionuoti Lietuvą kaip saugią ir patrauklią verslui šalį (ekonominiai rodikliai, palanki geografinė pozicija, žmonės kalba daug kalbų, draugiški ir kūrybiški).

• Pozicionuoti kaip turistinę šalį (saugi, ekologiška šalis, ekstremalus sportas, teminiai turai, pilys ir dvarai, festivaliai, konferencinis turizmas).

Regionas, kuriam

priskiriama Lietuva Rytų Centrinė Europa

1. BENDRAS LIETUVOS ŽINOMUMAS IR VERTINIMAS

1.1. Lietuvos žinomumas ir stereotipai

Lietuva Kinijoje yra labai mažai žinoma. Tai siejama su Kinijos dydžiu ir tuo, kad su Kinija tik neseniai yra

pradėrta dirbti: „Lietuva žinoma nelabai daug kur, todėl kad Kinija yra labai didelė. Tai jeigu mes galvosim

apie provincijas, tai ten jie <…> žinos apie Lietuvą ne tiek daug. <…> Mes su Kinija visai neseniai pradėję

dirbti, tai mums nereikia net tikėtis būti ten žinomais”. Lietuvos žinomumas po truputį didėja, bet ne taip

greitai, kaip norėtųsi: „dabar lazeriai eina ir žemės ūkio produkcija, tai plečiasi [žinomumas], bet ne taip

greitai, kaip mes norėtumėm”.

Didesnis žinomumas siejamas su krepšiniu (krepšinio treneriu Jonu Kazlausku), gintaru, galbūt dar su

teatru: „pagrindinis dalykas, dėl ko mes žinomi Kinijoj, tai yra krepšinis. <...> Tai yra Jono Kazlausko

nuopelnas. Jis buvo jų nacionalinės rinktinės vadovas 2008 metų olimpiadoj. <...> Po to eina gintaras.

Dabar galbūt prisidės teatras“.

Žinomumui Kinijoje padeda tai, kad Kinija savo iniciatyva priskyrė Lietuvą prie „šešiolika + vienas”

(16+1) formato: „keitėsi žinomumas Lietuvos Kinijoje dėl to, kad iš Kinijos buvo iniciatyva tas 16+1

129

formatas – šešiolika Rytų ir Vidurio Europos šalių plius Kinija. Tai dėl to formato visų šitų šalių lyderiams

reikia kartą per metus susitikti ir tokiu būdu atsiranda visokios investicijos“.

Svarbu žinomumui yra ir tai, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai: „pirmas dalykas, mes vis tiek

Europoje, tai jiems Europa yra gerai. Europos Sąjunga yra gerai, tai yra jų supratimu turtinga valstybė,

valstybių grupė, tai kinams iš karto mes esam toj grupėj, kuri yra turtinga, į kurią važiuoja visi”.

Be to, žinomumas skiriasi skirtingose grupėse, nes kai kurie lietuviai, pavyzdžiui, prof. dr. Virginijus

Šikšnys, žinomi tik tam tikrose srityse, profesionalų sluoksniuose: „kai kalbi apie <…> mokslus, tai

profesionalai žymesnius žmones šituos žino, Šikšnį žino. <...> Tai tas nustebino, bet ir Šikšnį žino ir

Vietname, ir Tailande”.

1.2. Regionas, kuriam priskiriama Lietuva

Lietuva Kinijoje priskiriama Rytų Centrinei Europai: „manau, kad Rytų Europai, Rytų Centrinei Europai,

nes ten 16+1 formatas gi yra, kur mums jie priskyrė. Bet mes vis bandom ištrūkti ir vis dar dažnai pasakom,

kad mes su Šiaurės valstybėmis, bet Šiaurės valstybe mus toli gražu ne visada ten palaiko”.

1.3. Įvaizdžio formavimo šaltiniai

Lietuvos pristatymas Kinijos viešoje erdvėje yra menkas. Nors ekspertė iš Lietuvos ambasados teigia,

kad yra rengiami seminarai, pateikiami straipsniai, pvz., apie finansines technologijas: „dabar prasidėjo

“fintech”, jau apie “fintechą” pradėjo žinoti, nes jau mes ten tiek seminarų darėm visokių ir spaudoj buvo

nemažai”, tačiau kita ekspertė teigia, kad nėra nepastebima kokio nors tikslingo Lietuvos pristatymo

Kinijos viešojoje erdvėje ir tai sieja su Lietuvos mažu dėmesiu tokiam pristatymui: „viešoje erdvėje, deja,

mes savo pristatymo valstybės visiškai nesame pagalvoję ir nežinau kodėl, galbūt ne prioritetas“.

2. DETALUS VERTINIMAS PAGAL PREKĖS ŽENKLO DIMENSIJAS

2.1. Užsienio ir vidaus politika, ekonomika

Užsienio politikos vertinimas

Dauguma kinų nieko nežino apie Lietuvos užsienio politiką: „manau, kad apskritai požiūrio į Lietuvą nėra,

nes yra tiki požiūris į posovietines šalis. Tai visas posovietinis blokas ir ypač žmonės, kurie atrodo panašiai“.

Visgi manoma, kad pastarųjų metų neigiamas politikų požiūris į Kiniją daro žalą geriems

bendradarbiavimo santykiams: „aišku juos labai sunervina tokie dalykai, kaip dabar kurie prasidėjo dėl

VSD pažymų. <...> Jiems nepatinka, jeigu mes blogai apie juos rašom”.

Gerai vertinama, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai, OECD, turi įsivedusi eurą: „bet kad Europos

Sąjungoj, tai taip. <…> Tai yra [gerai], euras gerai, OECD gerai“. Visai kitas požiūris į priklausymą NATO,

kaip priešišką karinį darinį: „NATO ten geriau neminėti, aišku. <...> Vis tiek tai yra karinis aljansas, tai ne

pliusas yra. Mes karinio aljanso dalis, <...> jiems tai daugiau rodo agresiją, nei draugiškumą”.

130

Vidaus politikos vertinimas

Kadangi Lietuva Kinijoje yra mažai žinoma, mažai kas žino ir jos vidaus politiką. Visgi yra pažymima, kad

bendrai kinams vidaus politikos stabilumas ir ilgalaikis planavimas yra labai svarbios vertybės: „kinams

pirmiausias dalykas yra stabilumas. <…> Jie turi ilgalaikį planavimą 10, 20, 30 metų į priekį. Tai jie <…>

tikisi, kad ir jūs ten taip planuosit. O kai pas mus, vyriausybės yra 4 metų kadencija geriausiu atveju, <…>

gali viskas labai smarkiai pasikeisti ir tas trikdo juos labai”.

Be to, labai svarbus politinis bendradarbiavimas aukščiausiu lygiu: „aišku, pas juos politinis

bendradarbiavimas ir “politinis stogas”, kaip mes sakom, yra labai svarbus. Jeigu su jais aukščiausiu lygiu

draugauji, viskas yra gerai”.

Ekonomikos vertinimas

Kinijoje vertinamas Lietuvos ekonominis augimas: „jie gi žino, kad mes augam, <…> tai jiems tas daro

įspūdį, nes jie patys labai smarkiai augantys yra“. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad kinams Lietuvos

ekonomika yra labai maža: „Lietuvos visa ekonomika yra tokio vidutinio Kinijos miesto ekonomika. Ar ji

dvidešimt procentų paaugo, ar netgi penkiasdešimt per metus, jiems vis tiek bus nelabai įspūdinga“.

2.2. Eksportas

Lietuvos prekės nėra žinomos Kinijoje: „nėra čia Lietuvoje gaminamų prekių Kinijoje”. Tačiau kai kurios

jų grupės turi nemažą potencialą:

• Ekologiškos prekės: „ekologinės prekės kinams dabar yra labai svarbu, nes turtingesni kinai

suprato, į ką reikia investuoti, sveikata yra svarbu. Jie turi problemų su užterštumu oro, žemės,

natūralu, kad jie savo produktais nelabai pasitiki“;

• Prekės vaikams: „viskas, kas susiję su vaikais Kinijoj turi didžiulių perspektyvų. <…> Tai pradedant

maistu vaikams, baigiant drabužiais, žaislais, parkais teminiais, <…> spektakliais, žodžiu viskas“;

• Tekstilė, dizainerių darbai: „vienas iš didžiausių augimų mūsų eksporto buvo tekstilės. <…>

Dizainerių darbai originalūs gali turėti tikrai pasisekimą”.

Atkreipiamas dėmesys, kad prekių įvedimas į Kinijos rinką turi savo niuansų:

• Būtina registruoti prekės ženklą: „aš visiems akcentuoju, kad <…> ženklus registruoti reikia prieš

bandant eiti į Kiniją. <…> Tiesiog jeigu jiems gražu bus, jie registruosis savo vardu”. <…>

• Daugiau kreipti dėmesio pakuotei: „kinams labai svarbu yra pakuotė. Turi būti gražiai supakuotas

daiktas. Bus negražiai supakuotas, jo nepirks. <...> Turėtų būti ryškesnės spalvos, turėtų būti

patrauklesnės, galbūt, net šaukiančios spalvos, nes jie mėgsta geltoną, raudoną, o ne mūsų

pastelinius daiktus.“

Kalbinti ekspertai teigia, kad lietuvių prekės ir teikiamos paslaugos Kinijoje užima kiek stipresnę poziciją

verslas verslui (business-to-business) srityje: „kas augo, tai mūsų lazeriai, optiniai prietaisai, medienos,

131

galbūt dar kažkokių nišinių sričių aukštos technologijos“, „mūsiškiai daro projektavimus, <…> jie atrakcionų

parkams padeda atsirasti jų vietiniams”. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad verslas verslui sektoriuje

paslaugos ar produktai mažai prisideda prie Lietuvos žinomumo: „galutinio vartotojo tie produktai

nepasiekė, jie lieka kažkur gamybinėje grandinėje. <…> O gamybinėje grandinėje jiems svarbu ne kilmės

šalis”.

2.3. Investicijos ir migracija

Investicijos

Kinai domisi investavimo galimybėmis Lietuvoje, tačiau tam yra nemažai kliūčių. Viena iš jų yra susijusi

su skirtingais šalių lūkesčiais: „aišku, kinai labai nori visur investuoti į infrastruktūrą, tai pas mus jiems ir

uostai įdomūs, ir keliai, ir kas tik nori iš infrastruktūros. O mes norim investicijas pritraukti į visai kitas

[sritis]. <…> Šitoj vietoj lūkesčiai yra iš dviejų pusių labai nesusisiejantys“.

Apsisprendžiant investuoti kinams labai svarbu, kad jau kas nors būtų iš Kinijos investavęs Lietuvoje:

„kinai mėgsta sniego gniūžtės principą. Mes kol kas neturim nė vienos didelės investicijos kinų. <...> Yra

norinčių būti pirmais, bet kadangi tie pirmieji negauna to, ko jie nori, tai tada kiti irgi laukia“, „mes, kai

pristatinėjam investicijoms galimybes, mes kalbam apie fabrikus, ten gamybą, visus dalykus, visą laiką

klausia, kas yra investavę.“

Migracija

Kinai dar nėra atradę Lietuvos kaip migracijos tikslo šalies. Įvardijamos kelios kliūtys migracijai:

• Mažas šalies žinomumas: „mes turim būti žinomesni jiems, kad atvažiuotų“;

• Trūksta kinams svarbių infrastruktūros dalykų: „jiems infrastruktūros reikia – restoranai pas mus

nelabai, maisto tokio, kurio reikia vis tiek dar mažai, didelio eksporto importo nėra labai didelio“;

• Nėra išplėtoti kinų verslai Lietuvoje: „žinoma, jeigu atsiranda daugiau [kinų] verslų, natūraliai,

kad kinų padaugėja”;

• Žema Lietuvos kultūrinė tolerancija: „šiai dienai visgi ta kultūrinė tolerancija dar nebus tokiam

lygyje, kad kinas ten [Lietuvoje] gerai jausis”.

Studijos ir mokslas

Lietuvos žinomumo Kinijoje trūkumas taip pat daro įtaką prastam kinų pritraukimui studijuoti Lietuvoje:

„mažai žino mūsų universitetus”. Be to, matoma tam ir daugiau kliūčių:

• Lietuvos studijų sistemos problemos: „Lietuvos studijų sistema turi labai daug problemų. Tai aš

jau ir pati turbūt nerekomenduočiau Lietuvoje mokytis, jau nekalbant kinams rekomenduoti“.

• Sutarties su Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nebuvimas: „tam, kad mes

pritrauktumėm daugiau Azijos studentų, mes turim turėti daugiau sutarčių. Tarp universitetų, bet

132

ne tik. Mes turim turėti daugiau sutarčių tarp švietimo ministerijų”. Tokių sutarčių poreikis

siejamas su Kinijos bendradarbiavimo niuansais: „Azijoj yra visai kitas matymas, jeigu tu

nesirašai sutarties, tu su mumis bendradarbiauti nenori“.

Apie Lietuvos mokslą buvo užsiminta tik aptariant prof. Virginijaus Šikšnio žinomumą: „kai kalbi apie

<…> mokslus, tai profesionalai žymesnius žmones žino, Šikšnį žino. <...> Šikšnį žino ir Vietname, ir

Tailande.“

2.4. Gyventojai

Gyventojų savybės ir kompetencijos

Kinai mažai žino apie Lietuvos gyventojų charakterį ir kompetencijas. Pačių ekspertų nuomone, Lietuvos

gyventojai galėtų būti didelis potencialas pritraukiant užsienio įmones: „privalumų mes turim labai

nemažai, todėl, kad mes esam ir inovatyvūs, ir darbštūs, ir kūrybingi”; „yra gan daug aukšto išsilavinimo

turinčių žmonių, daug darbščių ir atvirų pasauliui, susišnekančių laisvai skirtingomis užsienio kalbomis.

<...> Yra tikrai didelis potencialas“.

Pačioje Kinijoje lietuvių yra labai mažai, tačiau jie gerai „užsirekomenduoja”: „kinų įmonėse dirbančių

mūsiškių nėra tiek daug. Jie daugiau dirba tarptautinėse [kompanijose]. <…> Bet paprastai lietuvaičiai visur

gerai užsirekomenduoja”.

Lietuvos asmenybių vertinimas

Paminimi keletas daugiau žinomų lietuvių sportininkų Kinijoje, ypač krepšinio srityje: „Kazlauską Joną

žino visi <...> jisai yra nepralenkiama žvaigždė. <…> Donatas [Motiejūnas] dabar manau, kad bus taip pat”.

Visgi paminėtų žmonių galimybėmis didinti Lietuvos žinomumą yra abejojama: „Sabonis, Kazlauskas, bet

jie žinomi yra kaip savo funkcijos atlikėjai, ten žaidėjai, o ne kaip Lietuvos atstovai”.

Meno srityje paminimi teatro režisieriai Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas,

Darius Meškauskas, Ramunė Kudzmanaitė, Faustas Latėnas: „mūsų Nekrošius, Tuminas, Koršunovas

labai žinomi Kinijoje ir labai Kinijoje jie gerbiami“, „Darius Meškauskas, tas jau ima turėti gerbėjų“, „mūsų

Kudzmanaitė dabar jau stato spektaklius ir Faustas Latėnas, [jo] trys ar keturi spektakliai buvo“. Tačiau

pastebima, kad jie žinomi tik nedidelei daliai kinų: „daugiau taip tarp tų, kurie teatrą mėgsta”, „čia vėl

yra labai nišinė auditorija”.

2.5. Kultūra ir paveldas

Kultūra

Kultūros srityje pastaraisiais metais labiau tapo žinomas teatras ir orkestrai, nes per kultūros atašė buvo

labai daug pakviesta teatrų gastrolėms Kinijoje: „mes užpernai turėjom 16 skirtingų teatro spektaklių

Kinijoj, <…> Tai mūsų yra orkestrai, operos ir baleto teatras.”

133

Be teatrų, kinams įdomios visos Lietuvos meno rūšys – muzikos grupių, dainininkų koncertai, dailės

parodos, architektūros pristatymai ir pan.: „didžėjai važiuoja, grupės važiuoja, Jurgos Šeduikytės

gastrolės jau buvo”, „tada mes išleidom leidinį, jų architektūros žurnalo specialus numeris pernai išėjo

Lietuvos architektūrai skirtas”, “buvo didžiulė paroda jų pagrindiniame menų muziejuje. <...> Po jau

prasidėjo ir solinės menų parodos Kinijoj“.

Paminėtina ir vaikiškų knygelių „Kakė Makė“ sėkmė Kinijoje: „Po dviejų metų ta pati leidykla mum

parašo, padėkoja ir atsiunčia 6 Kakės Makės knygučių rinkinį kiniškai.”

Visgi abejojama, ar pateikiamus kultūros dalykus kinai identifikuoja kaip lietuviškus: „apie kultūrą irgi

tikrai jiems, kaip ir minėjau, nelabai skiriasi lietuvių ar ten rusų kultūra, jiems bus lygiai tas pats.”

Sportas

Kaip jau minėta, Lietuva labiausiai žinoma Kinijoje per krepšinį. Taip pat daro įspūdį ir kiti sporto

laimėjimai, pvz., plaukime: „buvo neseniai pasaulio plaukimo čempionatas, kadangi mes ten 3 medalius

gavom, tai jiems buvo įspūdis“.

Visgi pastebima, kad sporto šakos abiejose šalyse nelabai susisieja: „atrodo akrobatika jų yra, stalo

tenisas jų. Visai kitokios sporto šakos. Dar ten kokie nors sunkumų kilnojimai. Yra plaukimas, bet irgi

nelabai. <…> Mūsų tos sporto šakos nelabai susisieja”.

Be to, nors krepšinio srityje Jonas Kazlauskas ir Donatas Motiejūnas yra labai žinomi, abejojama, kad jie

gali Lietuvą reprezentuoti: „mūsų Jonas Kazlauskas jisai čia, aišku, buvo, bet tai, kad jis lietuvis, tai niekam

neįdomu, <...> tiesiog treneris.”

2.6. Turizmas

Kinų turizmas Lietuvoje nėra išvystytas. Lietuva, ekspertų nuomone, niekada nebus pirmas kinų

pasirinkimas: „aišku mes niekada nebūsim tarp tų šalių, į kurias kinai važiuoja pirmiausia, nes vis tiek bus

prancūzai, ispanai, italai. Bet antrame rate mes jau galim būti“. Be to, Lietuva per maža šalis ilgam

pasibuvimui: „kinai mėgsta per vieną skridimą į Europą daugiau valstybių aplankyti, tai čia yra sudėtingiau,

nes jie neinvestuoja į vieną šalį. <…> Nes jie ir atostogų ne tiek daug turi.“

Apie Lietuvos gamtą žino tik Lietuvoje apsilankę kinai, o jų yra labai mažai: „apie Lietuvos grožį

greičiausiai žinos tik tie, kurie yra ten buvę arba matę kokį nors dokumentinį filmą.” Tie, kurie yra

apsilankę, teigia, kad „Lithuania is beautiful“, „Clean, pure, elegant“. Labai svarbu ekologija: „mes

pajuokaujam tarpusavyje su kinais, kad mes visi ekologiniai čia palyginti su jais, kad [Lietuva] visai

ekologinė valstybė.”

Tačiau kinų turizmas Lietuvoje turi potencialo. Galimos kelios turizmo propagavimo kryptys:

• Saugi, ekologiška Europos šalis: „švari, saugi šalis, apie tai kalbam. Kad architektūra graži, gamta

graži – tie dalykai”, „mūsų Trakų pilį, jiems labai šita mūsų erdvė asocijuojasi su romantiškų

pasakų pasaulio motyvais”.

134

• Ekstremalus sportas: „mes kalbam apie kokius nors ekstremalius sportus, ką mėgsta kinai ten, tai

pelkės, sakykim, arba skraidymas balionais virš sostinės. Tai kinams tas yra patrauklu”.

• Teminiai turai: „dabar labai turtingi kinai domisi dalykais, kad jie turėtų ką papasakoti savo

aplinkoje kažko, ko kiti dar nepatyrė. Pavyzdžiui, vieni važiuoja ten į vyno turą ir aplanko skirtingas

vynines, kiti važiuoja į keramikos turą ir mokosi ten senoviniais metodais patys gaminti keramikos

dirbinius“.

• Pilys, dvarai, kur galima surengti tuoktuvių šventę: „bandom dar juos patraukti važiuoti tuoktis

Lietuvoj, dėl to, kad jie mėgsta tą Europoj daryti pilyse arba dvaruose, tai sakiau pas mus čia labai

gerai tas reikalas, bus pigiau negu Prancūzijoj. O pilių turim ir ypač dvarų.”

• Festivaliai: „dar jiems patrauklu, kad festivalių daug, nes jie mėgsta dalyvauti kur nors.”

• Konferencinis turizmas: „mums greičiau konferencinį turizmą dar galima labiau akcentuoti, kad

visais metų laikais ten viskas gerai būtų”, „šiaip konferencinį turizmą aš išvis matau kaip labai

didelį potencialą Lietuvai”.

Pastebimos kelios problemos, mažinančios galimybes pritraukti kinų turistus:

• Didelėms konferencijoms tinkamų pastatų trūkumas: „didesnių dar konferencijų salių”;

• Tiesioginių skrydžių iš Europos trūkumas: „tai mums dar ko trūksta – skrydžių daugiau tiesioginių,

kur iš Europos“;

• Tinkamo kinams maisto trūkumas: „kinai daugiau eina į savus restoranus, kadangi mes kinų

restoranų kokybe nelabai galim pasigirti. <…> Jie nueis vieną kartą turbūt į vakarietišką, o paskui

vis tiek eis savo valgyti. Be to, mūsų viešbučiai dar neduoda pusryčiams to, kas tinka Azijai.”

Matomas turizmo Lietuvoje reklamavimo trūkumas: „jie mano, kad mes per mažai reklamuojamės”. Taip

pat iškeliamas didesnių investicijų į turizmo rinkodarą poreikis: „į marketingą, kad taptų populiari tarp

kinų ir ypač tų turtingų kinų. Nes jie bus kaip ta kelrodė žvaigždė, <...> tai turime juos pirmiausiai įtikinti,

kad tai tikrai yra gera kryptis“.

3. PALYGINIMAS SU KITOMIS ŠALIMIS REGIONE

Latvija, Liuksemburgas ir kitos Beniliukso šalys, Airija, Australija ir Naujoji Zelandija paminimos kaip

konkurentės: „Galiu pasakyti, kad transporto srityje tai latviai. Transporto srityje mes smarkiai su jais

konkuruojam dėl uostų, dėl pervežimų“, „“fintech” srity Liuksemburgas, galbūt Beniliukso valstybės kitos

irgi. O žemės ūkio produkcijoj, tai mes nepasivaržysim su australais arba Naująja Zelandija, kurie ten seniai

yra“.

Kinai nelabai skiria tris Baltijos šalis, tad ir palyginti jų negalėtų: „kinų pasąmonėje tai turbūt tas

palyginimas nebus įmanomas“. Visgi kai kurie skirtumai paminimi:

135

• Estija susikūrusi savo kaip e-valstybės įvaizdį: „estai turi savo įvaizdį, kaip e-valstybės. Kadangi jie

visą laiką fokusavosi ir nesiblaškė, tai tą įvaizdį jie ir susikūrė visur, Azijoj taip pat“;

• Lietuva šiek tiek geriau žinoma nei Latvija ir Estija krepšinio ir kultūros srityse: „mes geriau

žinomi, negu latviai, <...> nes mūsų krepšinis“, „ir aišku dabar palyginti estų, latvių ir lietuvių

kultūrą, kultūros pristatymus, tai tik mes ten esam – nei latvių, nei estų nėra”.

4. LIETUVOS POZICIONAVIMO REKOMENDACIJOS

Paminimos kelios rekomendacijos:

• Labai svarbu yra įvaizdžio kūrimo nuoseklumas: „jeigu mes varom dabar pasiėmę “fintech”

vėliavą, ką aš matau, kaip didelę perspektyvą visur, tai tada visi turi apie tai kalbėti, kad mes

“fintech” valstybė visose pasaulio valstybėse, visuose lygiuose“.

• Reikia daryti daugiau užsakomųjų šalies pristatymų ir skirti tam pinigų: „jeigu mes manom, kad

turizmas yra vienas iš prioritetų ir Kinija yra prioritetinė rinka, tai be kalbų mes daugiau pinigų tam

skirti turim. <...> Neužtenka nuvažiuoti į 2-3 muges ir įsivaizduoti, kad kinai pas mus važiuos”.

• Įvaizdį pritaikyti pagal auditorijos segmentą: „jeigu kalbėti apie įvaizdį tokia platesne prasme, tai

skirtingiems segmentams ta žinutė gali būti adaptuota pagal tai, kaip tas segmentas supranta

pasaulį“.

• Skatinti lietuvius, kurie gyvena Kinijoje, daugiau pasakoti apie Lietuvą: „lietuviai <...> tikrai

mielai ir noriai pasakos apie Lietuvą, tik tai juos reikia kažkaip uždegti ir jiems suteikti reikiamą

medžiagą”. Panaudoti sąsajas su Lietuva per Kinijoje gyvenusius/gyvenančius žymius lietuvių

kilmės žmones: „mūsų krikščioniai misionieriai čia važiavo, pats pirmasis Lojola parašė knygą

kiniškai apie krikščionybę”, „yra dar lietuvis, kuris dėsto Konfucijaus filosofiją Kinijos universitete

kiniškai”.

• Nuolat palaikyti informacinį srautą žiniasklaidoje: „svarbiausia yra, kad būtų informacinis

srautas, kad jis būtų kuruojamas, prižiūrimas, o dabar to niekas nedaro“, „tai tokių visokių

asmenybių, jeigu vien apie juos papasakoti po vieną straipsnį ir tokių straipsnių išeitų kartą per

savaitę, jau ir taip sukurtų pakankamai interesą kinams, kad būtų įdomu sekti: „O kas čia per šalis,

kad tokie žmonės įdomūs?“.

136

Priedai

1 priedas. Informantų sąrašas

Eil. nr.

Informanto vardas ir pavardė

Šalis, kurioje gyvena

Kiek laiko gyvena

tikslinėje šalyje

(metais)

Veiklos sritis

Pagrindinis atrankos kriterijus (veiklos sritis,

pareigos arba prekės ženklo dimensija)

1. Lina Daugintytė Jensen

Danija 23

Viena iš vadovų statybų įmonėje, aktyvi lietuvių bendruomenės dalyvė, dirbusi LR ambasadoje

Danijoje

Antro lygio vadovė verslo įmonėje; Valstybinės

institucijos

2. Darius Mardosas Danija >20 Gydytojas, klinikos vadovas Aukščiausio lygio vadovas verslo įmonėje; Gyventojai

3. Vaidas Matulaitis Estija 12

Rinkodaros strategijos, Lietuvių bendruomenės

Estijoje pirmininkas, Pasaulio lietuvių valdybos narys

Asociacijų vadovai; Rinkodaros ekspertas;

Gyventojai

4. Sigita Matulevičienė

Estija 9 Gidė, lietuvių bendruomenės

Tartu vadovė Asociacijų vadovai; Turizmas

5. Pageidavo nenurodyti

Izraelis 4 Valstybinis sektorius Užsienio ir vidaus politika

6. Elena Keidošiūtė Izraelis 2 Lietuvos kultūros atašė

Izraelyje Kultūra ir paveldas

7. Pageidavo nenurodyti

Japonija 30 Verslininkas Aukščiausio lygio vadovas

verslo įmonėje

8. Pageidavo nenurodyti

Japonija 10 Vienos iš verslo asociacijų

vadovas, verslo įmonės direktorius

Asociacijų vadovai; Aukščiausio lygio vadovas

verslo įmonėje

9. Angelė Kavakienė

JAV 31 Verslo įmonės direktorė Aukščiausio lygio vadovas verslo įmonėje; Eksportas

10. Danguolė Altman JAV Visą

gyvenimą Verslo įmonių įkūrėja ir

vadovė, GLL konsultantė Aukščiausio lygio vadovas

verslo įmonėje

11. Julija Jegorova Jungtinė Karalystė

10 Verslininkė Aukščiausio lygio vadovas

verslo įmonėje; Rinkodaros ekspertė

137

12. Vladas Oleinikovas

Jungtinė Karalystė

9 Mokslininkas, Pasaulio

lietuvių jaunimo susitikimo pirmininkas

Asociacijų vadovai

13. Lina Paulauskaitė Gallagher

Jungtiniai Arabų

Emyratai 4

Global Lithuanian Leaders konsultantė, Lietuvos verslo asociacijos Dubajuje narė,

verslininkė, dirbusi JAE vyriausybėje

Verslo atstovai; Valstybinės institucijos

14. Darius Daubaras Jungtiniai

Arabų Emyratai

4

Global Lithuanian Leaders konsultantas, Vyr. patarėjas arba investicijų valdytojas

investicijų ir strateginių projektų srityje

Antro lygio vadovas verslo įmonėje; Investicijos

15. Ieva Naujalytė Jungtiniai

Arabų Emyratai

4

Komunikacijos paslaugas teikiančios įmonės savininkė

ir vadovė; Lietuvos verslo asociacijos Dubajuje

valdybos narė

Verslo atstovė

16. Lina Bartusevičiūtė

Kinija 10 Vykdančioji direktorė verslo

konsultacijų bendrovėje

Aukščiausio lygio vadovas verslo įmonėje; Rinkodaros

ekspertė; Investicijos

17. Ina Marčiulionytė

Kinija 3,5 Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ambasadoriai; Užsienio ir

vidaus politika

18. Andrius Pranckevičius

Latvija 4 Penkių įmonių grupės valdybos pirmininkas

Aukščiausio lygio vadovas verslo įmonėje

19. Artūras Žurauskas

Latvija 2,5 Lietuvos ambasadorius

Latvijoje Ambasadoriai; Užsienio ir

vidaus politika

20. Vygandas Uksa Lenkija 12 Verslo įmonės vadovas Verslo atstovai

21. Aidis Staskevičius Lenkija 2 Pasaulio lietuvių jaunimo

susitikimo vicepirmininkas; Verslininkas

Verslo atstovai; asociacijų vadovai

22. Tomas Pujanauskas

Norvegija 9 Global Lithuanian Leaders

konsultantas, verslo įmonės verslo vystymo vadovas

Aukščiausio lygio vadovas verslo įmonėje

23. Pageidavo nenurodyti

Norvegija 9 IT konsultantas Verslo atstovas

24. Jonas Paslauskas Norvegija 1,3 Lietuvos ambasadorius Ambasadoriai; Užsienio ir

vidaus politika

25. Kristijonas Dirsė Prancūzija 4 Laisvai samdomas režisierius Kultūra

138

26. Emilija Pundziūtė-Gallois

Prancūzija 8 Dėstytoja, Prancūzijos

lietuvių bendruomenės pirmininkė

Asociacijų vadovai; Gyventojai; Migracija

27. Pageidavo nenurodyti

Švedija 9 Padalinio vadovas

tarptautinėje verslo įmonėje Antro lygio vadovas verslo

įmonėje

28. Jelena Angelis Švedija 6

Global Lithuanian Leaders konsultantė; Konsultantė

inovacijų ir mokslo politikos srityje, ekonomistė

Verslo atstovai; Investicijos

29. Pageidavo nenurodyti

Vokietija 8 Verslo įmonės įkūrėjas ir

vadovas Aukščiausio lygio vadovas

verslo įmonėje

30. Rita Valiukonytė Vokietija 2,5 Lietuvos kultūros atašė

Berlyne Valstybinės institucijos;

Kultūra

139

2 priedas. Interviu scenarijus

2019 m. sausis

Lietuvos žinomumo ir įvaizdžio tyrimas

ĮŽANGA 7-8 MIN.

Tikslas – užmegzti šiltą atmosferą pokalbiui

• Tyrimo ir moderatoriaus prisistatymas

• Respondento prisistatymas – vardas, kokia pagrindinė veikla ir atsakomybės

užsienyje (šalys: Lenkija, Švedija, Danija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija,

Vokietija, JAE, Kinija, Japonija, Izraelis, Latvija, Estija, JAV; kiek metų gyvena ne

Lietuvoje

BENDRAS LIETUVOS VERTINIMAS 10 MIN.

T. – išsiaiškinti šiandien egzistuojančius Lietuvos įvaizdį konkrečioje užsienio šalyje

Pradžiai pakalbėkime apie tai, kaip Jūs asmeniškai vertinate Lietuvą?

• Ką apskritai galvojate apie Lietuvą, kaip ją vertinate? Kokius privalumus, trūkumus galėtumėte išskirti, lyginant su kitomis šalimis?

• Kuo Lietuva Jums atrodo išskirtinė, unikali? Kuo dar? Kaip tai vertinate?

• Kokie esminiai/ labiausiai matomi pastarųjų metų pokyčiai? Kokia jų įtaka šaliai?

Dabar pakalbėkime apie tai, kaip Jūsų nuomone Lietuva yra vertinama šalyje (įvardinama respondento šalis), kurioje pastaruoju metu gyvenate ir dirbate?

• Kiek Lietuva yra žinoma šioje šalyje (įvardinama respondento šalis) šalyje?

• Kai Jums tenka prisistatyti, kad esate kilęs (-su) iš Lietuvos, kokių reakcijų sulaukiate (ar žino ir kokios tipinės asociacijos)?

• Kokius dominuojančius stereotipus apie Lietuvą matote šioje šalyje?

• Ar matote skirtumą tarp skirtingų žmonių grupių (pvz., verslininkai, „paprasti“ žmonės)?

• Ar pastaruoju metu situacija pasikeitė (lyginant su tuo, kaip buvo kai pirmą kartą čia atvykote; per pastaruosius kelerius metus)? Jei taip, kas tai lėmė?

• Kaip, Jūsų nuomone, Lietuva yra vertinama šioje šalyje (įvardinama respondento šalis)? Kokias stipriąsias, silpnąsias puses galėtumėte išskirti?

• Kuo Lietuva atrodo šios šalies gyventojams išskirtinė, unikali?

• Ar pastebite kokį nors tikslingą Lietuvos pristatymą viešojoje erdvėje? Kaip jį vertinate? Kuo jis Jums atrodo patrauklus ar nepatrauklus?

• Kai kalbatės apie Lietuvą su tos šalies žmonėmis (ne lietuviais), kokios temos dominuoja pokalbiuose?

• Kokia informacija apie Lietuvą pateikiama šios šalies žiniasklaidoje? Kokios temos dominuoja? Kaip tai vertinate?

140

DETALUS LIETUVOS VERTINIMAS 35-40 MIN.

Tikslas – išsiaiškinti detalų įvairių Lietuvos sričių vertinimą konkrečioje užsienio šalyje

Aptarkime detaliau, kaip Jūsų nuomone Lietuva yra vertinama šalyje (įvardinama respondento šalis)?

Paaiškinimai žalia spalva yra skirti moderatoriams ir respondentams nebus skaitomi.

• Eksportas – žmonių įsivaizdavimas apie Lietuvos prekes ir paslaugas

o Kaip šalies žmonės vertina Lietuvoje gaminamas prekes?

o Kiek žmonės yra linkę rinktis ar vengti Lietuvoje gaminamų prekių? Kaip manote, kas tai lemia?

o Kokios Lietuvoje pagamintos prekės yra gerai žinomos?

o Kokios ūkio sritys ar prekių grupės labiausiai siejamos su Lietuva?

o Kuo Lietuva išsiskiria kalbant apie teikiamas paslaugas? Kokios paslaugos ar technologijos/ pasiekimai yra žinomi?

o Ar rekomenduotumėte lietuviškas prekes ar paslaugas šios šalies žmonėms? Kokias prekes ar prekių grupes, paslaugas būtų galima rekomenduoti? Kodėl šias?

• Įsitikinimai apie šalies kompetencijas ir konkurencinį pranašumą, jos politinį ir ekonominį efektyvumą.

o Kaip čia vertinama Lietuvos vidaus politinė situacija, politinis efektyvumas? Ar yra aspektų, kuriais Lietuva yra pagarsėjusi ar išsiskiria?

o Kaip vertinama Lietuvos ekonomika? Ar ekonomika matoma kaip efektyvi? Dėl ko taip/ ne?

• Investicijos ir migracija – suvokiamas šalies gebėjimas pritraukti kitų šalių gyventojus atvykti gyventi, dirbti ar studijuoti į šalį, bei nuomonė apie jos gyvenimo kokybę bei ekonominę aplinką.

o Kaip manote, ar Lietuva atrodo patraukli užsienio investicijoms? Dėl ko taip/ ne?

o Ar Lietuva gali būti patraukli žmonėms, norintiems atvykti čia gyventi ir steigti savo smulkų/vidutinį verslą? Kuo patraukli / kodėl nepatraukli?

o Ar Lietuva gali būti patraukti žmonėms, norintiems atvykti čia gyventi ir dirbti (samdomą darbą)? Kuo patraukli / kodėl nepatraukli?

o Kuo Lietuva atrodo patraukli/ nepatraukli tos šalies gyventojams studijoms? Dėl ko taip manote?

• Įsitikinimai apie šalies poziciją tarptautinėje arenoje, jos normas ir vertybes

o Kaip, Jūsų nuomone, yra vertinama Lietuvos užsienio politika? Koks jos įvaizdis šiuo atžvilgiu? Kaip tai vertinate (teigiamai ar neigiamai)?

o Kaip apskritai galėtumėte apibūdinti Lietuvos užsienio politikos vertybes matomas tarptautinėje aplinkoje?

o Kaip Lietuva vertinama kaip ES narė? Koks matomas jos didžiausias indėlis į ES?

o Kaip Lietuva vertinama kaip NATO narė? Koks matomas jos didžiausias indėlis į NATO?

141

• Įsitikinimai apie šalies grožį, jos kultūros ir gamtos bei architektūros patrauklumą. Kultūra ir paveldas – žmonių nuomonė apie tos šalies paveldą bei šiuolaikinę kultūrą (kiną, muziką, meną, sportą, literatūrą).

o Kaip vertinate Lietuvos kultūrą/tradicijas? Kokiais kultūriniais ir kultūros paveldo aspektais Lietuva yra žinoma užsienio šalyje? Ar yra tokių aspektų, kuriais Lietuva galėtų būti patraukli būtent šios šalies žmonėms?

o Kaip vertinama Lietuvos kultūra ir menas? Kokia kultūros ir meno sritis yra geriau žinoma užsienio šalyje?

o Kaip vertinami Lietuvos sporto pasiekimai?

o Kaip vertinama Lietuvos gamta? Kuo ji galėtų būti patraukli būtent šios šalies žmonėms?

• Nuomonė apie turizmą. Turizmas – noro aplankyti tą šalį lygmuo, jos gamtos ir žmogaus sukurtų objektų patrauklumas turistams.

o Ką manote apie turizmą Lietuvoje? Kaip jį vertinate? Kodėl būtent taip?

o Kiek ir kuo Lietuva patraukli kaip turizmo šalis? Kas galėtų būti patrauklu būtent šios šalies žmonėms? Kodėl taip manote?

o Kokie įdomiausi/ masinantys apsilankyti Lietuvoje aspektai/ konkrečios vietos? Kuo jie patrauklūs?

o Kokia kita veikla galėtų būti patraukli užsienio turistams Lietuvoje, ypač iš šios šalies, pvz., aktyvios pramogos (vandens sportas ir kt.), edukacinės programos (šakočių kepimas, lino apdirbimas ir kt.), gastronominis ar kitoks nišinis turizmas?

o Kaip vertinate turizmo infrastruktūrą Lietuvoje (susisiekimas, apgyvendinimas ir kt.)?

o Kokiems žmonėms jūsų nuomone Lietuva patraukli kaip turizmo šalis? Kodėl būtent jiems?

o O kokiems žmonėms Lietuva nepatraukli kaip turizmo šalis? Kodėl būtent jiems?

• Gyventojai – kaip vertinama tos šalies žmonių kompetencija, atvirumas, draugiškumas, tolerancija ir kt. savybės.

o Kaip užsienio šalyje yra matomi Lietuvos gyventojai? Kaip juos galima būtų apibūdinti?

o Kaip vertinama Lietuva gyventojų išsilavinimo, talentų atžvilgiu? Ar manoma, kad Lietuva gali pasiūlyti kompetentingų darbuotojų?

o Kokia lietuvių reputacija profesiniu atžvilgiu: ar jais galima pasitikėti, su jais lengva dirbti ir pan.?

o Ar, Jūsų nuomone, tai labiau teigiamas ar neigiamas įvaizdis? Dėl ko taip galvojate?

• Lietuvos asmenybių vertinimas

o Kokios Lietuvos asmenybės, žinomi žmonės yra žinomi šioje šalyje (pvz., politikos, kultūros, sporto, akademinių sluoksnių, verslo atstovai)? Kurie iš jų yra gerai žinomi užsienio šalyje?

142

o Kurios asmenybės šiuo metu geriausiai reprezentuoja Lietuvą toje šalyje?

o O kurios asmenybės galėtų geriausiai reprezentuoti Lietuvą kitose šalyje? Kurios galėtų būti įdomiausios būtent šios šalies žmonėms?

Apibendrinimui:

• Per kurias mūsų aptartas sritis kuriamas šalies įvaizdis yra stipriausias toje užsienio šalyje?

• Per kurias mūsų aptartas sritis kuriamas šalies įvaizdis yra silpniausias toje užsienio šalyje?

• Kaip manote, kokios šalys yra pagrindiniai Lietuvos konkurentai regione? Dėl ko taip manote? Kokie jų panašumai su Lietuva? Kuo jos lenkia Lietuvą?

• Kuriam Europos regionui (Rytų Europa, Šiaurės Europa, Vidurio Europa, Baltijos šalių regionas) Lietuva priskiriama toje užsienio šalyje? Dėl ko būtent šiam regionui?

Lietuvos, Latvijos ir Estijos palyginimas

Lyginant visas Baltijos šalis sakykite…

• Kaip Lietuvos žinomumą galima palyginti su Latvijos, Estijos? Kaip manote, kas tai lemia?

• Kokiais privalumais pasižymi kiekviena šių šalių lyginant jas tarpusavyje? Kokiais trūkumais?

• Kuo kiekviena šalis unikali lyginant jas tarpusavyje? Kaip tai vertinate?

• Kuri iš šių šalių užsienio šalies gyventojams patraukliausia turizmo/ verslo/ gyvenimo prasme? Kodėl būtent ši? Kuri mažiausiai patraukli? Kodėl?

LIETUVOS KAIP PREKĖS ŽENKLO POZICIONAVIMO GAIRĖS KONKREČIOJE UŽSIENIO ŠALYJE 5-10 MIN.

Pabandykime apibendrinti viską, ką kalbėjome...

• Apibendrinant, keliais žodžiais apibūdintumėte Lietuvą? (dėmesys kreipiamas į būdvardžius)

o Lietuva, kaip šalis... .

o Lietuva, kaip verslo šalis... .

o Lietuva, kaip turistinė šalis... .

• Kaip reikėtų didinti Lietuvos žinomumą toje šalyje, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra maža šalis ir negalime skirti neribotų biudžetų?

• Kaip rekomenduotumėte pozicionuoti Lietuvą kaip prekės ženklą toje šalyje? Ką reikėtų akcentuoti/ komunikuoti?

o Kokias žinutes apie Lietuvą siūlytumėte stiprinti?

o Kokius stereotipus reikėtų įveikti? Dėl ko būtent šiuos?

• Dėl ko reikėtų stiprinti būtent šias sritis? Ką jos suteikia Lietuvai?

143

• Kaip įvardintumėte, kuo Lietuva išskirtinė? Kokius išskirtinumo aspektus reikėtų akcentuoti, pristatant Lietuvą užsienio šalyse? O kas būtų įdomiausia, patraukliausia būtent šioje šalyje?

• Kaip vertinate ikišiolinę Lietuvos komunikaciją (pristatymą) užsienio šalyse? Kaip, Jūsų nuomone, turėtų būti vykdoma komunikacija?

• Asmeniškai Jūsų darbe ir asmeniniame gyvenime: kaip dabar bandote pristatyti Lietuvą? Ką akcentuojate, ir kokiais būdais tą darote?

• Kad galėtumėte geriau ją pristatyti, kokios pagalbos Jums reikėtų? Pvz., aiškaus „iš centro“ ateinančio pozicionavimo pranešimo, įvaizdžio paketo ar pan.? Iš kur tokia pagalba turėtų ateiti (kurios institucijos)?

PABAIGA 2 MIN.

Ir pabaigai...

• Ko palinkėtumėte Lietuvai?

• Galbūt kažko likome neaptarę, bet norėtumėte papildyti?

Moderatorius padėkoja respondentui už nuoširdų dalyvavimą.