1

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNVERSITETO

KARTU SU MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETU

FILOLOGIJOS MOKSLO KRYPTIES DOKTORANTŪROS

STUDIJŲ DALYKŲ APRAŠAI

I blokas

Privalomieji dalykai

MOKSLO TYRIMŲ METODOLOGIJA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

09DEDK003

8

Pavadinimas

MOKSLO TYRIMŲ METODOLOGIJA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę filosofijos studijų dalyką. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalykas skirtas plėtoti žinias ir gebėjimus, įgalinančius doktorantus kurti, modeliuoti ir pagrįsti

socialinių bei humanitarinių mokslų srities tyrimo metodologinę strategiją, konceptualizuoti tyrimo

dizaino parametrus disertacijos temos bei mokslinės problemos kontekste, kurti, adaptuoti ir

modifikuoti tyrimo instrumentus kokybiniams, kiekybiniams, mišriems ir atvejo studijos socialinių bei

humanitarinių mokslų srities tyrimams. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Socialinių bei humanitarinių mokslų tyrimų kontekstai.

Socialinių bei humanitarinių mokslų srities tyrimų dizainai ir imtys.

Duomenų rinkimo procesas ir tyrimo instrumentai socialinių bei humanitarinių mokslų srities

tyrimuose.

Duomenų analizės procesai.

Kokybinio tyrimo strategijos.

Socialinių bei humanitarinių mokslų srities skirtingų krypčių disertacijų ir mokslinių straipsnių rengimo

ir pristatymo koncepcijos. Dalyko studijos valandomis

Seminarai – 30 akad. val., individualus savarankiškas darbas – 210 val. Iš viso 240 val. Studijų rezultatų vertinimas

Individuali savarankiška kūrybinė užduotis (30 proc.), tyrimo strategijų pasirinkimas ir argumentavimas

(30 proc.), egzaminas (40 proc.). Literatūra

Pagrindinė literatūra: Cottrell, S. (2014). Dissertations and project reports : a step by step guide. Basingstoke : Palgrave

Macmillan.

James, E. A. (2014). Writing your doctoral dissertation or thesis faster : a proven map to success.

Los Angaless (Calif.) : Sage Publications.

Ranjit, K. (2014). Research methodology: a step-by-step guide for beginners. 4th Ed.

London; Thousand Oaks (Calif.); New Delhi: SAGE Publications.

Hill, C. A., Elizabeth Dean, E., Murphy, J. (2014). Social media, sociality, and survey research.

Hoboken (N.J.) : John Wiley.

2

Berg, Bruce L. (2014). Qualitative research methods for the social sciences Harlow : Pearson

Education.

Neuman, W. Lawrence (2014). Social research methods : qualitative and quantitative approaches.

Harlow : Pearson.

Bergh, D. D. et al. (2011). Building methodological bridges. Bingley: Emerald.

Hennink, M. M. et al. (2011). Qualitative research methods. London; Thousand Oaks (Calif.): SAGE

Publications.

Yin, R. K. (2009). Case study research: design and methods. 4th Ed. Thousand Oaks (Calif.): SAGE

Publications.

Creswell, J. W. (2009). Research design: qualitative, quantitative, and mixed methods approaches. 3rd

Ed. Thousand Oaks (Calif.); London: SAGE Publications.

Denzin, N. K., Lincoln, Y. S. (2008). The landscape of qualitative research. 3rd Ed. Los Angeles

(Calif.): SAGE Publications.

Papildoma literatūra: Van Manen, M. (2014). Phenomenology of practice : meaning-giving methods in phenomenological

research and writing Walnut Creek (Calif.) : Left Coast Press.

Bryman, A. (2012). Social research methods Oxford : Oxford University Press.

Remenyi, D. (2012). Case study research Reading : Academic Publishing International.

Kokybiniai edukaciniai tyrimai : mokslo studija (2012). Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla.

Bitinas, B., Rupšienė, L., Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija, I ir II dalys.

Klaipėda: Jokužio leidykla. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Doc. dr. Tomas Butvilas, MRU, Socialinių technologijų fakultetas, Edukologijos ir socialinio darbo

institutas

Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Valdonė Indrašienė, MRU, Socialinių technologijų fakultetas, Edukologijos ir socialinio darbo

institutas

Doc. dr. Tomas Butvilas MRU, Socialinių technologijų fakultetas, Edukologijos ir socialinio darbo

institutas

3

II blokas

Alternatyviai pasirenkami dalykai

KOMPARATYVISTINĖ LITERATŪROLOGIJA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0401

8

Pavadinimas

KOMPARATYVISTINĖ LITERATŪROLOGIJA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę literatūros istorijos ir teorijos kursus. Pageidautinos kuo platesnės

tarpdalykinės žinios (kalbotyros, sociologijos, kultūrologijos ir kt.) Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Kursas siekia atskleisti komparatyvistikos vaidmenį formuojant modernią literatūrologijos sampratą;

supažindinti su svarbiausiomis šiuolaikinių lyginamųjų literatūros studijų kryptimis; apžvelgti

komparatyvistikos metodologiją: jos istorinę raidą, pokyčius bei aktualijas, o taip pat aptarti siūlomus

tyrimo metodus, lemiančius produktyvią lyginamąją analizę. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Komparatyvistikos istorinė raida ir metodologijos poslinkiai.

Tarpliteratūrinio proceso formos.

Komparatyvistinė vertimų analizė.

Recepcijos tyrimų specifika.

Tematologijos metodika.

Intertekstiniai bei intermedialieji tyrimai.

Imagologijos gairės.

Šiuolaikinių lyginamųjų literatūros studijų perspektyvos. Dalyko studijos valandomis

Kontaktinės valandos: 30 val. Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas 210 val. Iš viso 240

val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, N. (2006). Komparatyvistikos pagrindai: mokomoji knyga filologijos

studentams, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.

Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, N. (2006). Komparatyvistinė metodologija, XX amžiaus literatūros

teorijos, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas p. 325-347.

Komparatyvistika šiandien: teorija ir praktika (2000). Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.

Komparatyvistika ir kultūros savivoka (2004). Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.

Melnikova, I. (2003). Intertekstualumas: teorija ir praktika, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Literatūros ir kitų menų sąveika (2005). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, N. (2013). Literatūrinė komparatyvistika: pamatinės teorijos ir

atsinaujinanti praktika: mokomoji priemonė filologijos studentams, Vilnius: Edukologija.

4

Comparative Literature and Comparative Cultural Studies, sud. S. Tötösy de Zepetnek, Purdue

University Press, 2003, prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=LN2LlgH_EsgC&pg=PA291&dq=brunel+pierre&hl=lt&sa=X&ei=

MoRDVLbLDaq_ygO0x4DQCA&ved=0CD0Q6AEwBA#v=onepage&q=brunel%20pierre&f=false.

Pageaux, D-H. (1994). La littérature générale et comparée, Paris: Armand Colin.

Papildoma literatūra: Esthétique contemporaine: art, représentation et fiction (2005). Paris: Librairie philosophique J. Vrin.

Darbai ir dienos: komparatyvistinės studijos, Nr. 8 (17), Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1999.

Andrijauskas, A. (2001). Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija.

Дюришин, Д. (1979). Теория сравнительного изучения литературы, Москва: Прогресс.

Сравнительное литературоведение: теоретический и исторический аспекты (2003). Москва:

Издательство Московского университета.

Littérature comparée, sous la direction de Didier Souiller, avec la collaboration de Vladimir

Troubetzkoy, Presses Universitaires de France, 1997.

Moura, J.-M. (1998). L’Europe littéraire et l’ailleurs, Paris : Presses Universitaires de France.

La recherche en littérature générale et comparée en France en 2007 : bilan et perspectives (2007).

Presses universitaires de Valenciennes. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Prof. dr. Nijolė Leonora Kašelionienė, LEU Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios

literatūros katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Nijolė Leonora Kašelionienė, LEU Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios

literatūros katedra

Prof. dr. Sigutė Radzevičienė, LEU Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

5

LYGINAMOJI IR GRETINAMOJI KALBOTYRA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0402

8

Pavadinimas

LYGINAMOJI IR GRETINAMOJI KALBOTYRA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę kalbotyros įvadą Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalykas skirtas supažindinti su teoriniais lyginamosios ir gretinamosios kalbų analizės pagrindais ir

metodais. Siekiama ugdyti kalbų lyginimo ir gretinimo įgūdžius, kurie leistų atrasti kalbų izomorfinius

ir alomorfinius bruožus; gebėjimą gretinti studijuojamų kalbų lingvistinius faktus. Dalyko studijų metu

lyginamos/gretinamos studijuojamų kalbų fonetinės, morfologinės, sintaksinės ir leksinės sistemos

taikant lyginamuosius/gretinamuosius metodus.

Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Lyginamasis metodas kalbotyroje. Lyginamosios kalbotyros atsiradimo ir raidos istorija.

Lyginamasis-istorinis metodas, jo istorija ir raida. Lyginamoji istorinė gramatika, kalbų genetinė

giminystė, prokalbė, kalbų šeimos, kalbų sąjungos.

Kalbų tipologija, šios lingvistinės disciplinos istorija ir raida. Kalbų klasifikacija.

Kalbų tipas. Tipologinių tyrimų lygmenys: fonologinė, sintaksinė, semantinė, leksinė tipologija.

Kalbų tipologijos pragmatinis aspektas. Universalijų tipologija. Arealinė lingvistika.

Fonologiniai, morfologiniai, leksiniai, sintaksiniai baltų, slavų, germanų, romanų kalbų ypatumai.

Gretinamosios kalbotyros objektas, istorinės šaknys, šiuolaikiniai teoriniai tikslai ir praktiniai

uždaviniai.

Gretinamosios kalbotyros sąsajos su psichologija, transferencijos ir biheiviorizmo teorijomis.

Gretinamosios kalbotyros santykis su tipologija.

Mikrolingvistiniai gretinamųjų kalbų analizės komponentai ir principai:

gretinamoji fonologija: akustinis, artikuliacinis, funkcinis aspektas, segmentinis ir

suprasegmentinis lygmuo, akcentas;

gretinamoji morfologija: gramatinė kalbos dalių charakteristika;

gretinamoji leksikologija: žodžio reikšmės raiška, žodžių kilmė, žodžių daryba; gretinamoji

semantika.

Makrolingvistiniai gretinamosios analizės komponentai ir principai:

funkcinė sakinio perspektyva ir tipologija;

gretinamosios teksto ir diskurso analizės ypatumai. Dalyko studijos valandomis

Seminarai 30 val. Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas 210 val. Iš viso 240 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Burkhardt, A., Steger H., Wiegand, H. E. (Hrsg.) (2001). Language Typologie and Language

Universals.

Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (2005, 1997, 1996, 1994). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų

leidybos institutas.

6

Gudavičius, A. (2007). Gretinamoji semantika: Šiaulių universiteto leidykla.

James, K. (1992). Contrastive Analysis. London: Longman.

Ineichen, G. (1991). Allgemeine Sprachtypologie: Ansätze und Methoden. Wiss. Buchges, Darmstadt.

Plag, I. (2003). Word-Formation in English. Cambridge: Cambridge University Press.

Quirk, R., Greenbaum, S., Leech, G., Svartvik, J. (1982). A university grammar of English.

Moscow: Vysšaja škola.

Ramonienė, M., Pribušauskaitė, J. (2008). Practical grammar of Lithuanian. Vilnius: Baltos lankos.

Remys, E. (2003). Review of Modern Lithuanian Grammar. Chicago: Lithuanian research and studies

centre.

Roach, P. (2001). English Phonetics and Phonology. CUP.

Song, J. J. (2008). Linguistic Typology. Morphology and Syntax. Longman.

Sprachtypologie und sprachliche Universalien. Berlin/New York : Walter de Gruyter.

Swan, M., Walter, C. (2011). Oxford English grammar course. Oxford: Oxford University Press.

Аракин, В.Д. (1989). Типология языклв и проблемы методического прогнозирования. Москва:

Высшпя школа.

Семереньи, О. (1980). Введение в сравнительное языкознание. Москва: Прогресс.

Степанов, Ю.С. (1989). Индоевропейское предложение. Москва.

Ярцева, В.Н. (1981). Контрастивная грамматика. Москва. Papildoma literatūra: Barauskaitė, J., Čepaitienė, G., Mikulėnienė, D., Pabrėža, J., Petkevičienė, R. (1995). Leksikologija,

fonetika, akcentologija, dialektologija, rašyba. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Botinis, A. (2000). Intonation: Research and Applications. CUP.

Drotvinas, V. (1987). Lietuvių kalbos leksika ir frazeologija. Vilnius.

Pakerys, A. (2003). Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius: Enciklopedija.

Kundrotas, G. (2009). Lietuvių kalbos intonacija (sisteminė-tipologinė studija). Vilnius.

Paulauskienė, A. (2006). Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai. Kaunas: Technologija.

Valeika, L., Buitkienė, J. (2003). An introductory course in theoretical English grammar. Vilnius:

Vilniaus pedagoginis universitetas. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

doc. dr. Linas Selmistraitis, LEU Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Ernesta Račienė, LEU Filologijos fakultetas, Vokiečių filologijos ir didaktikos katedra,

doc. dr. Linas Selmistraitis, LEU Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra

7

III blokas

Alternatyviai pasirenkami dalykai

EUROPOS LITERATŪRŲ RYŠIAI

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0403

7

Pavadinimas

EUROPOS LITERATŪRŲ RYŠIAI Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę lietuvių ir visuotinės literatūros kursus. Pageidautinos kuo platesnės

tarpdalykinės žinios (kalbotyros, sociologijos, kultūrologijos ir kt.) Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Kursas siekia aptarti šiandieninę Europos literatūros sampratą, nušviesti Europos literatūrinių ryšių

istoriją, jų aprašymo modelius, išmokyti taikyti komparatyvinio metodo taisykles literatūrinių ryšių

faktams tirti, ugdyti praktinius lyginamosios analizės įgūdžius. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Nauja Europos literatūros samprata. Nuo pasaulinės literatūros („Weltliteratur“) idealo prie

kontrastingo ir kintančio Europos literatūros Panteono.

Dvi tyrimų strategijos: vienalaikiškumas ir atotrūkiai.

Erdviniai, kalbiniai, aksiologiniai, ideologiniai kultūrų aprašymo modeliai. Sąvokos: centras,

periferija, riba, paribys, kryžkelė; sava/svetima, išrinktoji/profaninė etc. kultūra.

Modernus ir postmodernus kultūrų santykio interpretavimas globalizacijos akivaizdoje.

Literatūrinių ryšių ir sąveikų raida. Naujos literatūrinių ryšių tyrinėjimų kryptys.

Prancūzų-lietuvių, rusų-lietuvių, vokiečių-lietuvių, anglų-lietuvių, lenkų-lietuvių literatūrinių ryšių

specifika. Reikšmingi faktai ir jų tyrimo būdai. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio.

Literatūra

8

Pagrindinė literatūra:

Lotman, J. (2004). Kultūros semiotika, Vilnius: Baltos lankos.

Geertz, Cl. (2005). Kultūrų interpretavimas, Vilnius: Baltos lankos.

Levi-Strauss, Cl. (1992). Rasė ir istorija, Vilnius: ALK/Baltos lankos.

Kavolis, V. (1998). Civilizacijų analizė, Vilnius: ALK/Baltos lankos, 1998.

Kultūrų dialogai šiuolaikinėje lietuvių literatūroje: lyginamieji aspektai. (2009). Vilnius: Vilniaus

pedagoginio universiteto leidykla.

Lettres Européennes : manuel universitaire d’histoire de la littérature européenne (2004). Paris : Éd.

Lettres du monde.

Literature for Europe? (2009). Sud. T. D‘haen ir kt., Amsterdam, New York, Editions Radopi B. V.,

prieiga internete:

http://books.google.lt/booksid=wi3tFTV1e7cC&pg=PA24&dq=litterature+europeenne&hl=lt&sa=X

&ei=1XxDVNzOMMnNygOI2oC4Aw&ved=0CEAQ6AEwAw#v=onepage&q=litterature%20europe

enne&f=false.

Проблемы самоопределения современной культуры: глобальное, региональное, национальное в

современных социокультурных процессах, Санкт-Петербург, 2004.

Acta litteraria comparativa 1, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006.

Acta litteraria comparativa 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006.

Acta litteraria comparativa 3, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2008.

Pabarčienė, R. (2010). Kurianti priklausomybė. Lyginamieji lietuvių dramos klasikos tyrinėjimai,

Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, N. (2011). Lietuvos įvaizdis prancūzų literatūroje (iki XX amžiaus): vienos

barbarybės istorija: monografija, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

Papildoma literatūra: Kubilius, V (1983). Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas, Vilnius: Vaga.

Backès, J.-L. (1996). La littérature européenne, Paris: Editions Belin.

Mémoires d‘Europe, textes réunis et présentés par Christian Biet et Jean-Paul Brighelli, Paris :

Gallimard, 1993.

Darbai ir dienos: komparatyvistinės studijos, Nr.8 (17), Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1999.

Moura, J.-M. (1998). L’Europe littéraire et l’ailleurs, Paris : Presses Universitaires de France.

Interlitteraria : annual international refereed edition, Tartu University Press.

The Exile and Return of Writers from East-Central Europe – A Compendium. (2009). Sud. J. Neubauer

ir kt., Walter de Gruyter, prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=j2PmEIYMsHUC&pg=PA610&dq=literature+contemporary+of+eur

ope&hl=lt&sa=X&ei=qIJDVKXFL4SuygOqxIKwCA&ved=0CBwQ6AEwADge#v=onepage&q=lite

rature%20contemporary%20of%20europe&f=false. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Prof. dr. Nijolė Leonora Kašelionienė, LEU Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios

literatūros katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Nijolė Leonora Kašelionienė, LEU Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios

literatūros katedra

Prof. dr. Reda Pabarčienė, LEU Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra

9

KULTŪROS IR LITERATŪROS SEMIOTIKA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0404

7

Pavadinimas

KULTŪROS IR LITERATŪROS SEMIOTIKA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę mokslo metodologijos dalyką. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas – supažindinti doktorantus su Algirdo Juliaus Greimo ir kitomis svarbiausiomis reikšmės

teorijomis, išmokyti taikyti semiotikos terminiją ir semiotinės analizės operacijas analizuojant ir

lyginant literatūros kūrinius. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Semiotikos objektas.

Įtakingiausios semiotikos teorijos ir jų kūrėjai: F. Saussure‘as, Ch. S. Pierce‘as, A. J. Greimas, J.

Lotmanas, U. Eco ir kt.

Europinė ir anglosaksų semiotika ir jos pasekėjai. Ženklo, diskurso ir reikšmės interpretacijos.

Semiotinės analizės principai šiandien.

Semiotinio sakymo ir pasakymo problematika bei analizės procedūros.

Figūratyvumas ir tematiškumas.

Ideologija ir aksiologija semiotikoje.

Pasijų semiotika.

Semiotiniai skirtingų tekstų lyginimo aspektai.

Lietuviškos semiotikos patirtys.

Naujausios semiotikos tendencijos pasaulyje. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Fontanille, J. (2007). Sémiotique du discours, Limoges: Presses de l’Université de Limoges (pranc. k.)

/ Fontanille, J. (2007). The Semiotics of Discourse, New York: Peter Lang, 2007 (vertimas į

anglų k.), prieiga internete: http://books.google.lt/books?id=79-

bQNuQdTEC&printsec=frontcover&dq=fontanille+jacques&hl=lt&sa=X&ei=spNDVPm8OMjh

ywOL54LwDQ&redir_esc=y#v=onepage&q=fontanille%20jacques&f=false.

Greimas, A. J. (2004). Apie netobulumą, vertė S. Žukas, Vilnius: Baltos lankos. Greimas, A. J. (2005). Struktūrinė semantika: metodo ieškojimas, vertė K. Nastopka, Vilnius: Baltos

lankos.

Lotmanas, J. (2004). Kultūros semiotika, vertė D. Mitaitė, Vilnius: Baltos lankos.

Nastopka, K. (2010). Literatūros semiotika. Vilnius: Baltos lankos.

Vaitiekūnas, D. (2014). Lietuvių literatūra ir reklama, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto

leidykla.

Vaitiekūnas, D. (2006). Literatūrinės semiotikos pradmenys. Vilnius: VPU.

Žukas, S. (2010). Teksto gilumas. Semiotiniai etiudai. Vilnius: Baltos lankos.

10

Papildoma literatūra:

Baltos lankos. Tekstai ir interpretacijos (žurnalas), 1991–2014.

Bertrand, D. (2006). Sémiotique littéraire, prieiga internete: http://denisbertrand.unblog.fr/textes-en-

ligne/semiotique-litteraire/.

Entretiens sémiotiques, (2014). Sud. A. Biglari, Lambert-Lucas.

Greimas, A. J. (2007). Figūratyvinė semiotika ir plastinė semiotika, Baltos lankos, nr. 23.

Fontanille, J. (2008). Pratiques sémiotiques, Paris: PUF.

Fontanille, J., Zilberberg, C. (1998). Tension et signification, Liège, P. Mardaga.

Les âges de la vie. Sémiotique de la culture et du temps, (2008). Sud. I. Darault-Harris, J. Fontanille.

Les objets au quotidien. (2005). Sud. J. Fontanille, A. Zinna, Limoges: PULIM.

Questions de sémiotique. (2002). Sud. A. Hénault, Paris: Presses universitaires de France.

Rastier, F. (2001). Arts et sciences du texte, Paris: Presses universitaires de France.

Satkauskytė, D. (2008). Subjektyvumo profiliai lietuvių literatūroje. Vilnius: Lietuvių literatūros ir

tautosakos institutas.

Chandler, D. Semiotics. The Basics. (2007). Routledge, prieiga internete: http://books.google.lt/books

id=utd_AgAAQBAJ&printsec=frontcover&dq=semiotics&hl=lt&sa=X&ei=B5JDVIqqMMr4yQOco

YC4Bg&redir_esc=y#v=onepage&q=semiotics&f=false.

Semiotika, VU A. J. Greimo centro studijos (tęstinis leidinys), 1994–2014.

Tarpdisciplininio seminaro VU A. J. Greimo centre protokolai (nuo 2009 m.), prieiga internete:

http://www.semiotika.lt/category/protokolai/

Tomo Venclovos paskaitos LEU Lituanistikos fakultete (2014 m. rugsėjis–spalis) „Kaip skaityti

eilėraštį (Jurijaus Lotmano poetika)“, prieiga internete: http://www.filosofija.info/category/semiotika/.

Zilberberg, C. (2010). Cheminements du poème : Baudelaire, Rimbaud, Valéry, Jouve. Lambert-

Lucas.

Zilberberg, C. (2011). Des formes de vie aux valeurs, Paris: PUF.

XX amžiaus literatūros teorijos. (2006). Sud. A. Jurgutienė, Vilnius: LLTI.

XX amžiaus literatūros teorijos. Konceptualioji kritika. (2010). Sud. A. Jurgutienė, Vilnius: LLTI.

XX amžiaus literatūros teorijos. Chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams. (2011). Sud. A.

Jurgutienė, Vilnius: LLTI. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Doc. dr. Dainius Vaitiekūnas, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Vytautas Martinkus, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

Doc. dr. Dainius Vaitiekūnas, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

11

KULTŪRŲ DIALOGAI ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVIŲ LITERATŪROJE

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0405

7

Pavadinimas

KULTŪRŲ DIALOGAI ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVIŲ LITERATŪROJE Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti susipažinę su humanitarinių mokslų metodologija. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas: supažindinti studentus su šiuolaikinės lietuvių literatūros (po 1988 metų) raidos ir

poetikos tendencijomis šiuolaikinės Europos ir Lietuvos kultūros bei literatūros istorijos kontekste.

Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Postmodernizmo apibūdinimai ir jo formos.

Šiuolaikiškumo sampratos literatūroje.

Lietuvių literatūra šiandien ir jos pasaulinis kontekstas.

Intertekstualumo problematika ir formos.

Pretendentų į literatūros klasikus ieškojimas ir jo problemos.

Žanrų sklaida ir difuzija.

Tematiniai ir idėjiniai ryšiai su Europos literatūra ir jų bendrakultūrinis kontekstas.

Kitas ir Europa lietuvių literatūroje.

Šiuolaikiniai mitai ir stereotipai literatūroje.

Vilniaus pasakojimai.

Tapatybės problema.

Literatūrinės mados. Populiariosios literatūros dominantės.

Vartotojų visuomenės kritika literatūroje.

Literatūra ir medijos, reklama.

Literatūra ir jos kritikai.

Lietuvių literatūra ir jos vertimai, recepcija pasaulyje. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Jakonytė, L. (2005). Rašytojo socialumas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Balsevičiūtė-Šlekienė, V. ir kt. (2013). Lietuviškumo ribos, Vilnius: Edukologija.

Martinkus, V. (2013). Estezė ir vertinimai, Vilnius: Edukologija.

Martinkus, V. (2010). Estetinė literatūros gyvybė: aksiologinis šiuolaikinės lietuvių prozos spektras,

Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

Martinkus, V. (2003). Literatūra ir paraliteratūra, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Naujausioji lietuvių literatūra. 1988-2002. (2003). Sud. G. Viliūnas, Vilnius: Alma littera.

12

Re-thinking Europe. Literature and (trans)national Identity. (2008). Sud. N. Bemong ir kt.,

Amsterdam, New York, Editions Radopi B. V., prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=WbxJR6yr3goC&printsec=frontcover&dq=literature+europe&hl=lt&

sa=X&ei=Fn5DVMm7EqT8ygOKv4LACA&ved=0CEEQ6AEwBQ#v=onepage&q=literature%20eur

ope&f=false.

Literature for Europe? (2009). Sud. T. D‘haen ir kt., Amsterdam, New York, Editions Radopi B. V.,

prieiga internete:

http://books.google.lt/booksid=wi3tFTV1e7cC&pg=PA24&dq=litterature+europeenne&hl=lt&sa=X

&ei=1XxDVNzOMMnNygOI2oC4Aw&ved=0CEAQ6AEwAw#v=onepage&q=litterature%20europe

enne&f=false.

Sprindytė, J. (2006). Prozos būsenos, 1988-2005, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Vaitiekūnas, D. (2014). Lietuvių literatūra ir reklama, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto

leidykla.

Vaitiekūnas, D. (2009). Naujausioji lietuvių poezija, Vilnius : VPU.

Papildoma literatūra: Ashcroft, B., Griffiths, G., Tiffin, H. (2002). The empire writes back: theory and practice in post-

colonial literatures, Routlege.

Ališanka, E. (2001). Dioniso sugrįžimas. Chtoniškumas. Postmodernizmas. Tyla, Vilnius: Lietuvos

rašytojų sąjungos leidykla.

Baranova, J. (2006). Filosofija ir literatūra; priešpriešos, paralelės, sankirtos, Vilnius: Tyto alba.

Comparative Literature and Comparative Cultural Studies. (2003). Sud. S. Tötösy de Zepetnek,

Purdue University Press, prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=LN2LlgH_EsgC&pg=PA291&dq=brunel+pierre&hl=lt&sa=X&ei=

MoRDVLbLDaq_ygO0x4DQCA&ved=0CD0Q6AEwBA#v=onepage&q=brunel%20pierre&f=false.

Contemporary World Fiction: A Guide to Literature in Translation (2011). Sud. J. Dilevko ir kt.

Daujotytė, V. (2007). Lietuvių literatūros kritika, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Gaižiūnas, S. (2009). Klajojantys siužetai baltų literatūrose, Vilnius, LLTI.

Kelertienė, V. Kita vertus... (2006). Vilnius: Baltos lankos.

Kubilius, V. (2004). Tautinė literatūra globalizacijos amžiuje, Kaunas.

Kukulas, V. (2004). Didžiadvasių žodžių eros pabaiga, Vilnius: Homo liber.

La littérature française au présent. (2005). Sud. D. Viart, B. Vercier, Paris: Bordas.

Les grandes figures mythiques. (2011). Sud. Ch. Cartier ir kt., Paris: Ellipses.

Marčėnas, A. (2008). Būtieji kartiniai: apžvalgos, įžvalgos, peržvalgos, Vilnius: Apostrofa.

Pokalbiai su Sigitu Parulskiu. (2009). Sud. L. Jonušys, Vilnius: Alma littera.

Peluritytė, A. (2006). Senieji mitai, naujieji pasakojimai, Vilnius: Gimtasis žodis.

Sventickas, V. Šitas Aidas, šitas Marčėnas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

Sventickas, V. (2013). Gūriniai: užrašai, esė, literatūros kritika, Vilnius: Gimtasis žodis.

Sverdiolas, A. (2006). Apie pamėklinę būtį, Vilnius: Baltos lankos.

Šidlauskas, M. (2006). Orfėjas mokėjo lietuviškai, Vilnius: Homo liber.

Šilbajoris, R. (2004). Poezijos skaitymai, Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas.

Slattery, M. F. (1989). The theory and aesthetic evaluation of literature, Susquehanna University

Press.

The Philosophy of Literature: Contemporary and Classic Readings – An Anthology (Blackwell

Philosophy Anthologies). (2004). Ed. Eileen John , Dominic Mciver Lopes, Wiley-Blackwell.

Transcultural Identities in Contemporary Literature. (2013). Sud. Irene Gilsenan ir kt., Amsterdam,

New York: Editions Radopi B. V., prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=tWUgAgAAQBAJ&pg=PA269&dq=literature+contemporary+of+eur

ope&hl=lt&sa=X&ei=LIFDVLjSH6GCzAOQzICIDg&ved=0CCMQ6AEwATgK#v=onepage&q=lite

rature%20contemporary%20of%20europe&f=false.

13

Zalatorius, A. (1998). Literatūra ir laisvė, Vilnius: Baltos lankos.

XX amžiaus literatūros teorijos. (2006). Sud. A. Jurgutienė, Vilnius: LLTI.

XX amžiaus literatūros teorijos. Konceptualioji kritika. (2010). Sud. A. Jurgutienė, Vilnius: LLTI.

XX amžiaus literatūros teorijos. Chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams. (2011). Sud. A.

Jurgutienė, Vilnius: LLTI. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Doc. dr. Dainius Vaitiekūnas, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Vytautas Martinkus, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

Doc. dr. Dainius Vaitiekūnas, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

14

LITERATŪROS IR MENO FORMŲ INTERMEDIALUMO TIPOLOGIJA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0406

7

Pavadinimas

LITERATŪROS IR MENO FORMŲ INTERMEDIALUMO TIPOLOGIJA

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę literatūros teorijos ir istorijos kursą, susipažinę su muzikos mokslo

pagrindais.

Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslai: susipažinti su intermedialumo tipologija; aptarti muzikos ir literatūros sąveikos

spektrą; atpažinti muzikos komponavimo principų ir modelių literatūroje analogus; susipažinti

su semiotikos, muzikos semiotikos pagrindais, taikymo galimybėmis literatūros teksto

muzikalumui analizuoti; gebėti analizuoti ir vertinti moderniosios poezijos raišką įvairiais

muzikalumo aspektais.

Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Literatūra ir muzika kaip komparatyvistikos objektas.

Klasifikacijos sistemos.

Intermedialumo koncepcija.

Poezijos ir muzikos sąveika: Antika, Viduramžiai, Renesansas, Barokas, Klasicizmas,

Romantizmas.

Muzikiniai kompozicijos principai literatūros tekste.

Muzikinių-poetinių žanrų transformacijos XX a. literatūroje.

Pasijos literatūroje: muzikiniai aspektai.

Literatūros modernizmas ir muzikos estetika.

Literatūros kompozicinių modelių tendencijos poromantinėse kryptyse.

Postmoderniojo meninio mąstymo ypatumai ir analogai literatūroje ir muzikoje.

Džiazo muzikos principai poezijoje.

Muzikalumo raiškos principai XIX-XX a. lietuvių poezijoje.

Libretologija.

Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 40% galutinio pažymio, egzaminas – 60% galutinio pažymio.

Literatūra

Privaloma literatūra:

Werner, W. (2006). Musicalization of Literary Ficton. A study in the Theorie and History of

Intermediality. Amsterdam: Rodopi, priega internetu:

http://www.google.lt/books?hl=en&lr=&id=p5qar3jcx4C&oi=fnd&pg=PP13&dq=intermedia

lity&ots=s8fDWfhiF5&sig=PAJ_Pr3IWwXi6mU3h1Ee7Vbbq7c&redir_esc=y#v=onepage&

q=intermediality&f=false

15

Bucknell, B. (2001). Literary Modernism and Musical Aesthetics: Pater, Pound, Joyce and

Stein, Cambridge University Press.

Werner, W., Walter, B. (2006). Framing Bordeas in Literature and Other Medias. Amsterdam:

Rodopi.

Prieto, E. (2002). Listening In: Music, Mind and Modernist Narrative. University of Nebraska

Press.

Word and Musik Studies. Essays on Music and the Spoken Word and on Surveying the Field.

(2005). Ed. by S. Lodato (etc.). Amsterdam, New York: Rodopi.

Tarasti, E. (2000). Existential Semiotics. Indiana University Press.

Brūzgienė, R. (2004). Literatūra ir muzika: paralelės ir analogai. Vilnius: LLTI.

Nastopka, K. (2010). Literatūros semiotika, Vilnius: Baltos lankos.

Greimas, A. J. (2009). Struktūrinė semantika Vilnius: Baltos lankos.

Hočevar, D. (203). Movement and poetic Rhytm. Uncoverining the Musical Sgnification of

Poetic discourse via the Temporal dimension of the Sign. Acta Semiotica Fennica. International

Semiotics Institute at Imatra.

Papildoma literatūra: Intermedialitat: Theorie and Praxis eines interdisciplinaren Forschungsgebiet. Hers. Jorg

Helbig. 1998

Kirby-Smith, H.T. (1999). The Celestial Twins. Poetry and Music through the Ages. –

University of Massachusetts Press.

Knapp, B. (1988). Music, Archetipe and the Writer. A Jungian View. The Pensylvania State

University Press.

Tarasti, E. (2001). Music Models through Ages. A Semiotic Interpretation. Irasm 17 (1986).

Nakas, Š. (2001). Šiuolaikinė muzika, Vilnius.

Die Semantik der musiko-literarischen Gattungen: Methodik und Analyse. Ed. by Weisstein U.

Tubingen,1994.

Muller, M. (1983). Musik und Sprache: zu ihrem Verhaltnis im franzosichen Symbolismus.

Frankfurt/M.

Kac, B. (1997). Muzykalnyje kliuči k russkoj poezii, S.-Peterburg.

Tarasti, E. (1979). Myth and Music, The Hague and other.

The Romantic Tradition: German Literature and Music in the Nineteenth Century (1992). Ed.

by G. Chapple, F. Hall and H. Schulte, University Press of America.

Winn Anderson, J. (1981). Unsuspected Eloquence: A History of the Relations between Poetry

and Music, New Haven and London: Yale University Press.

Routledge Encyclopedia of Narrative Theory. (2005). Ed. by D. Herman, M. Jahn and M.-L.

Ryan, Routledge Ltd.

Poel, J. van de. (2005). Opening up Worlds Intermediality Reinterpreted: final thesis

Literaturwissetenschaft, Universiteit Utrecht.

Cultural Functions of Intermedial Exploration. (2002). Ed. by Hedling E., U.-B. Lagerroth,

Amsterdam, New York.

Music and Literature in German Romanticism. (2004). Ed. by S. Donovan and R. Elliott,

Camden House.

Muzikos kalba. II dalis. Barokas. (2006). Sud. G. Daunoravičienė, Vilnius: Enciklopedija.

Muzikos kalba. I dalis: Viduramžiai. Renesansas. (2003). Sud. G. Daunoravičienė, Vilnius:

Lietuvos mokslų akademija, Enciklopedija.

16

Melnikova, I. Intermedialumo žemėlapis, prieiga internetu:

http://www.llti.lt/failai/Nr_26Colloquia_Str_Melnikova.pdf

Bruhn Jensen, K., Intermediality. prieiga internetu:

http://www.communicationencyclopedia.com/public/tocnode?id=g9781405131995_yr2013_c

hunk_g978140513199514_ss60-1

Rajewsky, I. O. Intermediality, Intertextuality and Remediation: a Literary Perspective on

Intermediality, prieiga internetu:

http://cri.histart.umontreal.ca/cri/fr/intermedialites/p6/pdfs/p6_rajewsky_text.pdf

Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Doc. dr. Rūta Brūzgienė, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos

institutas

Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Doc. dr. Rūta Brūzgienė, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos

institutas

Prof. dr. Nijolė Kašelionienė, LEU, Filologijos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

17

LYGINAMOJI LITERATŪROS AKSIOLOGIJA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0407

7

Pavadinimas

LYGINAMOJI LITERATŪROS AKSIOLOGIJA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti susipažinę su humanitarinių mokslų metodologija. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas: supažindinti studentus su klasikinės vertybių teorijos (aksiologijos) idėjomis, jų raida,

išsiaiškinti vertybių teorijos ir literatūrologijos sąsajas. Uždaviniai: 1) aptarti vertybinę literatūros tyrimų

strategiją; 2) išskirti bei interpretuoti literatūrą bendrųjų kultūros vertybių struktūroje ir nurodyti pačios

literatūros vertybinį sistemiškumą; 3) XIX a. pab. – XX a. pr. vertybių prigimties ir jų sisteminimo (tvarkos,

subordinacijos) problemą susieti su literatūros vieta ir vaidmeniu konkrečioje kultūroje (jos vertybinėje

erdvėje). Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Bendrieji vertybių teorijos klausimai.

Vertybių teorijos ir metateorijos: aksiologija, meno filosofija, literatūros filosofija, literatūros aksiologija.

Literatūros kūrinio vertinimo problema.

Vertybių sistemos samprata XIX a. pab. – XX a. pr. aksiologijoje ir jos transformacijos.

Estetinių literatūrinių vertybių samprata.

Etinių, socialinių, politinių, religinių ir kitų kultūrinių vertybių vieta ir vaidmuo XX a. literatūroje.

Vertybių kritika XX a. pab. – XXI a. pr. literatūros filosofijoje.

Vertybinis naujausios literatūros ir jos kritikos matmuo.

Tikimybinės (stochastinės) vertybių formos postmodernizmo literatūroje. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Andrijauskas, A. (2001). Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos

leidykla.

Ashcroft, B., Griffiths, G., Tiffin, H. (2002). The empire writes back: theory and practice in post-

colonial literatures, Routlege.

Baranova, J. (2006). Filosofija ir literatūra; priešpriešos, paralelės, sankirtos, Vilnius: Tyto alba.

Daiches, D. (2012). New Literary Values: Studies in Modern Literature , Freeport, N.Y.,

https://archive.org/details/newliteraryvalue00daic

Daujotytė, V. (2007). Lietuvių literatūros kritika, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Daujotytė, V. (2010). Patirties žodynas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Grundberg, L. (2000). The mystery of values: studies in axiology, Rodopi

Hall, E. W. (2000). What Is Value? An Essay in Philosophical Analysis, Routledge.

18

Hans, J. S. (1990). Value(s) of Literature, New York: State University Press.

Lamarque, P. (2010). The Philosophy of Literature : Foundations of the Philosophy of the Arts, Amazon.

Com.

Martinkus, V. (2010). Estetinė literatūros gyvybė: Aksiologinis šiuolaikinės lietuvių prozos spektras,

Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

Martinkus, V. (2013). Estezės beieškant. In Estezė ir vertinimai, Vilnius: Edukologija, p. 11–120.

McDonald, H.P. (2004). Radical axiology: a first philosophy of values, Rodopi.

XX amžiaus literatūros teorijos, 1 kn. (2006). Sud. A. Jurgutienė, Vilnius: Vilniaus pedagoginio

universiteto leidykla.

Papildoma literatūra: Bahm, A.J. (1993). Axiology: the science of values, Rodopi.

Graham, G. (1997). Philosophy of Arts: an introduction to aesthetics, Routledge.

Kelertienė, V. (2006). Kita vertus, Vilnius: Baltos lankos.

Laudan, L. (1984). Science and values, University of California Press.

Rickert, H. (1899). Kulturwissenschaft und Naturwissenschaft, Tübingen; System der Werte, In Logos,

1913, t. 4.

Ricoeur, P. (2000). Interpretacijos teorijos, Vilnius: Baltos lankos.

Rickert, G. (1998). Nauki o prirode i nauki o kulture. Moskva.

Slattery, M. F. (1989). The theory and aesthetic evaluation of literature, Susquehanna University Press.

Smith, B. H. (1991). Contingencies of Values: Alternative Perspectives for Critical Theory, Harvard

University Press.

The Philosophy of Literature: Contemporary and Classic Readings - An Anthology (Blackwell Philosophy

Anthologies). (2004). Ed. Eileen John, D. Mciver Lopes, Wiley-Blackwell.

Zalatorius, A. (1998). Literatūra ir laisvė, Vilnius: Baltos lankos.

Žukas, S. (2001). Vertybių kaita XX a. pr. lietuvių literatūroje. Vilnius : Baltos lankos.

Dalyko programos rengėjas/jai arba katedra

Prof. dr. Vytautas Martinkus, LEU Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Vytautas Martinkus, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra

Prof. dr. Sigutė Radzevičienė, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra

19

NARATOLOGIJA IR INTERTEKSTUALUMAS

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0408

7

Pavadinimas

NARATOLOGIJA IR INTERTEKSTUALUMAS Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti susipažinę su humanitarinių mokslų metodologija. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Siekiama supažindinti studentus su intertekstualumo teorijomis, klasikinės ir poklasikinės naratologijos

tyrimų metodais ir jų taikymu intertekstinėje literatūrinių tekstų analizėje. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Intertekstualumo teorijų ir naratologijos objektas.

Atviro teksto sampratos. Palimpsestas.

Intertekstualumo formos ir jų analizės praktika (M. Bachtinas, G. Genette‘as, U. Eco, M. Riffaterre‘as,

R. Barthes‘as, P. Ricoeuras ir kt.).

Pasakojimas – kaip sakymo aktas ir kaip papasakota istorija.

Klasikinės (A. J. Greimas, C. Bremond‘as, G. Genette‘as, T. Todorovas, G. Prince‘as ir kt.) ir

poklasikinės naratolgijos (A. Nunning, M. Fludernik, D. Herman, J. Pier, R. Baroni ir kt.) santykis ir

terminija.

Naratologinės ir intertekstinės analizės aspektai. Sakymas ir pasakymas. Pasakotojo raiška. Fokusuotės

būdai ir stebėtojo problema. Metalepsė ir pasakojimo lygmenys. Pasakojimo laikas: analepsė ir

prolepsė. Pasakojimo dažnis ir trukmė. Pasakojimo problema įvairių žanrų tekstuose. Literatūros,

mokslo, kino ir medijų pasakojimai. Šiuolaikiniai intertekstualumo tyrimai naratologijoje. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Egzaminas Literatūra

Pagrindinė literatūra: Allen, G. Intertextuality. (2011). Routledge, prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=po_rJr578GMC&printsec=frontcover&dq=intertextuality&hl=lt&sa=

X&ei=ljtDVI2NMYmrPM6zgdAI&sqi=2&redir_esc=y#v=onepage&q=intertextuality&f=false.

Fludernik, M. (2009). An Introduction to Narratology, Routledge, prieiga internete:

http://books.google.lt/booksid=vkmot9nVbWgC&pg=PA180&dq=wolf+smith+narratlogy&hl=lt&sa

=X&ei=unNCVNL4EYLnygPE7ILQAg&redir_esc=y#v=onepage&q=wolf%20smith%20narratlogy

&f=false.

Dessons, G. (2005). Poetikos įvadas, vertė N. Keršytė ir J. Žalgaitė-Kaya, Vilnius: Baltos lankos.

Genette, G. (2007). Discours du récit, Paris: Seuil (1972, 1983, pranc. k.) / Genette, G. (1980).

Narrative Discourse, New York, Cornell University Press (anglų k.), prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=yEPuQg7SOxIC&printsec=frontcover&dq=genette&hl=lt&sa=X&ei

=omVCVIy-J4bnyQOO-4KYCQ&redir_esc=y#v=onepage&q=genette&f=false / Genette, G. (1988).

Narrative Discourse Revisited, New York, Cornell University Press, prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=RBK2NOMAbasC&printsec=frontcover&dq=genette&hl=lt&sa=X&

ei=omVCVIy-J4bnyQOO-4KYCQ&redir_esc=y#v=onepage&q=genette&f=false.

Genette, G. (1982). Palimpsestes. La littérature au second degré, Paris: Seuil (pranc. k.) / Genette, G.

(1997). Palimpsests. Literature in the second degree, University of Nebraska Press (anglų k.), prieiga

20

internete:

http://books.google.lt/books?id=KbYzNp94C9oC&printsec=frontcover&dq=genette&hl=lt&sa=X&ei

=omVCVIy-J4bnyQOO-4KYCQ&redir_esc=y#v=onepage&q=genette&f=false.

Prince, G. (2014). Apie šiuolaikinę naratologiją, prieiga internete:

http://www.zmogusirzodis.leu.lt/index.php/zmogusirzodis/article/view/108/0

Greimas, A. J. (2006). Struktūrinė semantika, vertė K. Nastopka, Vilnius: Baltos lankos.

The living handbook of narratology. (2014). Sud. P. Hühn ir kt., Hamburg: Hamburg University, prieiga

internete: http://www.lhn.uni-hamburg.de/

Melnikova, I. (2003). Intertekstualumas: teorija ir praktika, Vilnius.

Prince, G. (2003). A Dictionary of Narratology, Lincoln: University of Nebraska Press,prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=WvRNGan8YZcC&printsec=frontcover&dq=gerald+prince&hl=lt&s

a=X&ei=HG5CVKngHai8ygPm-4DwDg&redir_esc=y#v=onepage&q=gerald%20prince&f=false.

Routledge Encyclopedia of Narrative Theory. (2005). Sud. D. Herman, M. Jahn, M. L. Ryan, Routlege,

prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=oX8hmVw_yXYC&pg=PA252&dq=intertextuality+narratology&hl=

lt&sa=X&ei=xzxDVLeIMKXPygPdnYDIBg&redir_esc=y#v=onepage&q=intertextuality%20narratol

ogy&f=false.

Schmid, W. (2010). Narratology. An Introduction, Berlin, New York: Walter de Gruyter, prieiga

internete:http://books.google.lt/books?id=exTANE30fDUC&pg=PA257&dq=wolf+smith+narratlogy

&hl=lt&sa=X&ei=unNCVNL4EYLnygPE7ILQAg&redir_esc=y#v=onepage&q=wolf%20smith%20n

arratlogy&f=false.

Vaitiekūnas, D. (2004). Pasakojimas B. Radzevičiaus „Priešaušrio vieškeliuose“, Vilnius: LLTI. Papildoma literatūra: A Companion to Narrative Theory. (2005). Oxford: Blackwell Publishing, prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=9dFS3F0xNwMC&printsec=frontcover&dq=A+Companion+to+Narr

ative+Theory&hl=lt&sa=X&ei=GnFCVIXSOsfMygPYvoDgDw&redir_esc=y#v=onepage&q=A%20

Companion%20to%20Narrative%20Theory&f=false.

Barthes, R. (1970). S/Z, Paris: Seuil.

Bellour, R. (2000). The Analysis of Film, Indiana University Press, prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=bvYOxyr1OtIC&pg=PA290&dq=metz+film&hl=lt&sa=X&ei=h0FD

VLj9DeO6ygPV-oG4Dw&redir_esc=y#v=onepage&q=metz%20film&f=false.

Current Trends in Narratology. (2011). Sud. G. Olson, Berlin, New York: Walter de Gruyter, prieiga

internete:

http://books.google.lt/books?id=G_1KwUE2ZsAC&pg=PA30&dq=A+Companion+to+Narrative+Th

eory&hl=lt&sa=X&ei=GnFCVIXSOsfMygPYvoDgDw&redir_esc=y#v=onepage&q=A%20Compani

on%20to%20Narrative%20Theory&f=false.

Eco, U. (2005). Atviras kūrinys, vertė I. Tuliševskaitė, Vilnius.

Eco, U. (1985). Lector in fabula, Paris: Grasset.

Verstraten, P. (2009). Film Narratology, University of Toronto Press Incorporated, prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=acr9UxJt4CYC&pg=PA10&dq=intertextuality+narratology&hl=lt&s

a=X&ei=Uj9DVN-

NKIbPygOCt4KgCw&redir_esc=y#v=onepage&q=intertextuality%20narratology&f=false.

Fontanille, J. (1985). Les espaces subjectifs, Paris: Hachette.

Genette, G. (1991). Fiction et diction, Paris: Seuil (pranc. k.) / Genette, G. (1993). Fiction & Diction,

Cornell University (vertimas į anglų k.), prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=OdgPWk1Sq6YC&printsec=frontcover&dq=genette&hl=lt&sa=X&e

i=omVCVIy-J4bnyQOO-4KYCQ&redir_esc=y#v=onepage&q=genette&f=false.

Genette, G. (2004). Métalepse, Paris: Seuil.

Genette, G. (1979). Introduction à l'architexte, Paris: Seuil (pranc. k.) / Genette, G. (1992). Architext.

An Introduction, University of California Press (vertimas į anglų k.), prieiga internete:

21

http://books.google.lt/books?id=Em-c76L0-

bkC&printsec=frontcover&dq=genette&hl=lt&sa=X&ei=omVCVIy-J4bnyQOO-

4KYCQ&redir_esc=y#v=onepage&q=genette&f=false.

Genette, G. (1987). Seuils, Paris: Seuil (pranc. k.) / Genette, G. (1997). Paratexts, Cambridge of

University Press (vertimas į anglų k.), prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=AmWhQzemk2EC&printsec=frontcover&dq=genette&hl=lt&sa=X&

ei=omVCVIy-J4bnyQOO-4KYCQ&redir_esc=y#v=onepage&q=genette&f=false.

Hénault, A. (1983). Narratologie, Paris: PUF.

Herman, D. (2009). Basic Elements of Narrative.

Keršytė, N. (2006). Prancūzų struktūralizmas: semiotika, naratologija, In XX amžiaus literatūros

teorijos, 1 kn., sud. A. Jurgutienė, Vilnius: VPU.

Nastopka, K. (2010). Literatūrinė semiotika, Vilnius: Baltos lankos.

Narratologies contemporaines. (2010). Sud. J. Pier, F. Berthelot, Paris: Editions des archives

contemporaines.

Narratology. (2014). Sud. S. Onega ir kt., New York: Routledge, prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=FBGPBAAAQBAJ&pg=PA319&dq=intertextuality+narratology&hl

=lt&sa=X&ei=xzxDVLeIMKXPygPdnYDIBg&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false.

Prince, G. (2006). Narratologie classique et postclassique, prieiga internete: http://www.vox-

poetica.org/t/prince06.html.

Revaz, F. (2009). Introduction à la narratologie, Louvain-la-Neuve: De Boeck-Duculot.

Satkauskytė, D. (2009). Subjektyvumo profiliai lietuvių literatūroje, Vilnius: LLTI.

Théorie du récit. L‘apport de la recherche allemande. (2007). Sud. J. Pier, Presses Universitaires du

Septentrion.

Schweinitz, J. (2011). Film and Stereotype, Columbia University Press, prieiga internete:

http://books.google.lt/books?id=IQDgIBMoTFUC&pg=PA324&dq=metz+film&hl=lt&sa=X&ei=h0

FDVLj9DeO6ygPV-oG4Dw&redir_esc=y#v=onepage&q=metz%20film&f=false.

Žemgulis, V. (2004). Istorinis pasakojimas kaip naratologinės analizės objektas. Problemos. t. 66, p.

52-65.

Žemgulis, V. (2007). Istorinis ir fikcinis naratyvas: panašumai ir skirtumai, Istorija. Mokslo darbai, t.

66, prieiga internete:

http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=59&Itemid=53

Žukas, S. (2006). Teksto gilumas, Vilnius: Baltos lankos.

XX amžiaus literatūros teorijos. (2006). Sud. A. Jurgutienė, Vilnius: VPU leidykla.

XX amžiaus literatūros teorijos. Konceptualioji kritika. (2010). Sud. A. Jurgutienė, Vilnius: LLTI.

XX amžiaus literatūros teorijos. Chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams. (2011). Sud. A.

Jurgutienė, Vilnius: LLTI. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Doc. dr. Dainius Vaitiekūnas, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Vytautas Martinkus, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

Doc. dr. Dainius Vaitiekūnas, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

22

SKANDINAVŲ LITERATŪROS LYGINAMIEJI TYRIMAI

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0409

7

Pavadinimas

SKANDINAVŲ LITERATŪROS LYGINAMIEJI TYRIMAI Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę lietuvių ir visuotinės literatūros kursus. Pageidautinos kuo platesnės

tarpdalykinės žinios (kalbotyros, sociologijos, kultūrologijos ir kt.) Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Kursas siekia aptarti šiandieninę Skandinavijos literatūrų sampratą Europos kontekste, nušviesti Šiaurės

šalių literatūrinių ryšių istoriją, išmokyti taikyti komparatyvinio metodo taisykles literatūrinių ryšių

faktams tirti, ugdyti praktinius lyginamosios analizės įgūdžius. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Skandinavizmas kintančiame Europos literatūros kontekste.

Dvi tyrimų strategijos: vienalaikiškumas ir atotrūkiai.

Tradicinių „centro“ ir „periferijos“ santykių raiška Šiaurės šalių literatūrose. Abipusė krypčių sąveika,

žanrinių formų, temų ir motyvų sklaida.

Literatūrinių ryšių ir sąveikų raida (istorinė apžvalga iki šių dienų). Žymiausi tyrinėtojai, žurnalai,

knygos. Nacionalinių ir tarptautinių asociacijų veikla.

Naujos literatūrinių ryšių tyrinėjimų kryptys.

Švedų-lietuvių, norvegų-lietuvių, danų-lietuvių, islandų-lietuvių, suomių-lietuvių literatūrinių ryšių

specifika. Reikšmingi faktai ir jų tyrimo būdai. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio.

Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Witoszek, N. (2006). Norvegai, Vilnius: Versus aureus.

Lietuvos ir Suomijos kultūriniai ryšiai besikeičiančioje Europoje, sud. Skrodenis S., Ivanauskaitė J.

(2003). Helsinki: Valgra.

Skrodenis, S. (2009). Suomija ir Lietuva, Vilnius-Helsinkis: Margi raštai.

Urba, K. (1998). H. K. Anderseno medaliai, Kaunas: Šviesa.

Greimas, A. J., Žukas, S. (1993). Lietuva Pabaltijy, Vilnius: Baltos lankos.

Klinge, M. (1996). Baltijos pasaulis, Vilnius:Tyto alba.

Kultūrų dialogai šiuolaikinėje lietuvių literatūroje: lyginamieji aspektai. (2006), Vilnius: Vilniaus

pedagoginio universiteto leidykla.

Gaižiūnas, S. (2008). Skandinavų literatūros ir baltiškieji kontekstai, Vilnius: Pasviręs pasaulis.

Radzevičienė, S. (2011). Neatrastasis Ignas Šeinius. Gyvenimas ir kūryba Švedijoje, Vilnius: VPU.

23

Acta litteraria comparativa 1, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006.

Acta litteraria comparativa 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006.

Acta litteraria comparativa 3, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2008.

Acta litteraria comparativa, Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2014.

Papildoma literatūra: Kubilius, V. (1983). Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas, Vilnius: Vaga.

Derry, T. K. (1995). Skandinavijos istorija, Vilnius: Baltos lankos.

Pokalbiai apie skandinavų rašytojus. (1998). Vilnius: Pradai.

Motuzas, R. (2011). Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje, Vilnius: Versus aureus.

Skrodenis, S. (1989). Baltai ir jų šiaurės kaimynai, Vilnius.

Darbai ir dienos: komparatyvistinės studijos, Nr.8 (17), Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1999.

Bäksted A. (1994). Nordiska gudar och hjältar, Stockholm: Forum Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Prof. dr. Sigutė Radzevičienė, LEU, Lituanisitkos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Sigutė Radzevičienė, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

Prof. dr. Nijolė Kašelionienė, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

24

XX A. LITERATŪROS TYRIMŲ METODAI

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0410

7

Pavadinimas

XX A. LITERATŪROS TYRIMŲ METODAI Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę lietuvių ir visuotinės literatūros kursus. Pageidautinos kuo platesnės

tarpdalykinės žinios (kalbotyros, sociologijos, kultūrologijos ir kt.) Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas – supažindinti su svarbiausiais XX amžiaus literatūros mokslo metodais ir teorijomis bei jų

taikomąja praktine reikšme. Išsamiau pristatomi fenomenologinis, hermeneutinis, naujojo istorizmo,

dekonstrukcijos metodai ir jų galimybės. Supažindinama su garsiausių teoretikų darbais ir jų kūrinių

interpretacijomis (R. Ingardeno, H.-G. Gadamerio, R. Jausso, W. Iserio, E. Staigerio, M. Foucault,

R. Barthes'o, J. Derrida etc.). Studijuojami įvairių metodų taikymo kritikoje pavyzdžiai, įvertinami jų

privalumai ir trūkumai, ugdomi teorinės analizės praktiniai įgūdžiai. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Supažindinama su svarbiausiais XX a. literatūros mokslo ir kritikos metodais, analitiškai

įvertinant jų privalumus ir trūkumus; pagrindinių teorinių terminų vartosena; įvairių metodų

atpažinimas literatūros kritikoje, jų taikymas grožinės literatūros interpretavime. Svarbiausias

dalyko siekiamas rezultatas – išmokyti literatūros skaitymams ir komentarams pritaikyti įvairių

metodų teikiamas galimybes. Konkreti studijų rezultato išraišką – baigiamasis rašto darbas -

pasirinktu metodu perskaityti grožinės literatūros kūrinį.

Temos:

Fenomenologinis, hermeneutinis ir recepcinis interpretavimas:

Naujoji kritika;

Struktūralizmas;semiotika ir naratologija;

Mitopoetinė kritika;

Dekonstrukcija;

Feministinė ir postfeministinė literatūros kritika;

Sociokritika;

Naujasis istorizmas;

Postkolonijinė kritika;

Intertekstualumo teorija

Komparatyvistinė metodologija.

Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio.

Literatūra

Pagrindinė literatūra:

XX amžiaus literatūros teorijos. (2006). Sud. A. Jurgutienė, Vilnius: VPU leidykla.

25

XX amžiaus literatūros teorijos: konceptualioji kritika. (2010). Sud. A. Jurgutienė, Vilnius: LLTI.

Jurgutienė, A. (2013). Literatūros suvokimo menas: hermeneutikos tradicija, Vilnius: Lietuvių

literatūros ir tautosakos institutas.

Derrida, J. (2006). Apie gramatologiją, vertė N. Keršytė, Vilnius: Baltos lankos.

Laurušaitė L. (2015). Tarp nostalgijos ir mimikrijos, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos

institutas.

Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, N. (2013). Literatūrinė komparatyvistika: pamatinės teorijos ir

atsinaujinanti praktika, Vilnius: Edukologija.

Derrida, J. (2006). Laiškas japonui draugui, In L. Duoblienė, Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir

dialogo link, Vilnius: Tyto Alba.

Kultūrų dialogai šiuolaikinėje lietuvių literatūroje: lyginamieji aspektai. (2009). Vilnius: VPU

leidykla.

Nastopka, K. (2010). Literatūrinė semiotika, Vilnius: Baltos lankos.

Antano Vienuolio „Paskenduolė“. (2003). Sud. Loreta Mačianskaitė.

Daujotytė, V. (2003). Literatūros fenomenologija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Jaussas, R. (2004). Literatūros istorijos iššūkis literatūros mokslui. In Senoji Lietuvos literatūra,

kn.17, Vilnius: LLTI leidykla.

Welsch, W. (2004). Mūsų postmodernioji modernybė, Vilnius: Alma littera.

Jurgutienė, A. (2004). Hermeneutinis istorizmas: Psichologinis, fenomenologinis, naratologinis, In

Senoji Lietuvos literatūra: Literatūros istorija ir jos kūrėjai, knyga 17, Vilnius: LLTI, p.125-140.

Jurgutienė, A. (2004). Dekonstrukcija, Vilnius: VPU leidykla.

Papildoma literatūra:

XX amžiaus literatūros teorijos: chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams, I dalis (2011). Sud. A.

Jurgutienė, Vilnius: LLTI.

XX amžiaus literatūros teorijos: chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams, II dalis (2011). Sud. A.

Jurgutienė, Vilnius: LLTI.

Hawthorn, J. (1998). Moderniosios literatūros teorijos žinynas.Vilnius: Tyto alba.

Bergez, D. (1998). Literatūros analizės kritinių metodų pagrindai, Vilnius: Baltos lankos.

Eagleton, T. (2000). Įvadas į literatūros teoriją, vertė M. Šidlauskas, Vilnius: Baltos lankos.

Bartas, R. (1991). Teksto malonumas, Vilnius: Vaga.

Foucault, M. (1992). Kas yra autorius // Metai, nr. 9-10.

Foucault, M. (1998). Diskurso tvarka, Vilnius: Baltos lankos. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Prof. dr. Sigutė Radzevičienė, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Sigutė Radzevičienė, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

Prof. dr. Nijolė Kašelionienė, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios literatūros

katedra

26

V blokas

Alternatyviai pasirenkami dalykai

GRETINAMOJI LEKSIKOGRAFIJA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0411

7

Pavadinimas

GRETINAMOJI LEKSIKOGRAFIJA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę šiuolaikinės kalbotyros kryptis ir metodus. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas – supažindinti doktorantus su skirtingų kalbų leksikografijos istorija, kompiuteriniais

tekstynais, įgalinti doktorantus savarankiškai tirti kalbą, kūrybiškai ir sistemingai tirti ir gretinti įvairių

žodynų struktūras, gretinti žodžių definicijas skirtingų kalbų žodynuose. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Leksikografija kaip kalbotyros šaka: objektas, tikslai, uždaviniai. Leksikografijos sąsajos su

leksikologija, stilistika, etimologija, semantika. Etimologija ir leksikografija. Semantika ir

leksikografija. Stilistika ir leksikografija. Gretinamoji leksikografija kaip taikomasis mokslas.

Leksikografijos teorijos ir praktikos problemos ir galimi sprendimo būdai.

Enciklopediniai ir lingvistiniai žodynai. Lingvistinių žodynų tipai: etimologiniai, istoriniai,

dialektologiniai, frazeologiniai, sinonimų, antonimų, tarptautinių žodžių, dažnumo, atvirkštiniai,

tikrinių vardų, ir kt. Šiuolaikiniai didieji lietuvių, rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų aiškinamieji

žodynai.

Elektroniniai žodynai ir kompiuteriniai tekstynai. Elektroniniai tekstynai.

Žodžio definicija. Definicijų tipai, jų pateikimo ypatumai. Žodžio reikšmės aprašymo sunkumai. Žodžio

reikšmių pateikimo tvarka. Žodis ir kontekstas. Iliustracinės žodyno medžiagos ypatumai, šaltiniai ir

apimtis.

Žodyno vardynas: jo sudarymo ir parinkimo principai. Žodyno straipsnių turinys ir ypatumai: fonetinė,

ortografinė, gramatinė, stilistinė informacija žodyno straipsniuose. Neologizmų aprašymas

leksikografiniu aspektu.

Žodžio reikšmių pateikimo tvarka skirtingų kalbų žodynuose. Žodžio reikšmės aprašymo sunkumai.

Objektyvūs ir subjektyvūs stilistiniai žodžio aspektai. Žodžio reikšmę papildantys semantiniai ir

emociniai ekspresyvūs atspalviai.

Skirtingų kalbų žodyno straipsnių turinys ir ypatumai. Semantinės ir stilistinės pastabos žodyno

straipsniuose. Žodis ir kontekstas.

Trumpa studijuojamų kalbų leksikografijos gretinamoji istorija. Leksikografinės tradicijos skirtumai ir

panašumai.

Kultūrinio komponento svarba sudarant žodyną. Dvikalbių žodynų leksikos atitikimas / neatitikimas.

Žodynų naudojimas praktinėje kalbinėje veikloje. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

27

Pagrindinė literatūra:

Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos: [straipsnių rinkinys]. (2006). Red. R. Petrokienė.

Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Atkins, S., Rundell, M. (2008). The Oxford guide to practical lexicography Oxford : Oxford

University Press.

Béjoint, H. (2010). The lexicography of English: from origins to present. Oxford; New Yor : Oxford

University Press.

Jakaitienė, E. (2005). Leksikografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Jakaitienė, E. (2006). Žodynų istorijos apybraiža. Vilnius: VU leidykla.

Kaulakienė, A. (2014). Terminologija, terminografija, terminija. Vilniaus Gedimino technikos

universitetas.

Leksikografijos ir leksikologijos problemos: [straipsnių rinkinys]. (2003). Red. Kol. Pietro U. Dini.

Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Lyberis, A. (2009). Leksikografijos teorija ir praktika. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Melnikienė, D. (2009). Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makrostruktūros ir

mikrostruktūros. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Pupkis, A. (2013). Juozas Balčikonis ir didysis Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos

institutas.

Selmistraitis L., Nakutienė A. (2011). Juxtaposition of Linguistic Characteristics of Entries in English

and Lithuanian Dictionaries // Kalba ir kontekstai. Mokslo darbai. Vilnius: VPU leidykla, t. IV (1), p.

47-59.

Tekorienė, D., Maskaliūnienė, N. (2004). Lexicography: British and American Dictionaries. Vilnius:

Vilniaus universiteto leidykla.

Papildoma literatūra: Carter, R. (2012). Vocabulary: applied linguistic. London; New York: Routledge.

Halliday, M.A.K., Teubert, W., Yallop, C., Cermakova, A. (2004). Lexicology and Corpus

Linguistics. London: Continuum.

Harley, H. (2006). English Words. Blackwell publishing.

Jackson, H., Ze Amvel, E. (2001). Words, Meaning and Vocabulary. London: Continuum.

Landau, S. (2004). Dictionaries: the Art and Craft of Lexicography. 2nd ed. Cambridge: CUP

Tarptautinių žodžių žodynas. (2005, 2008). Vilnius: Alma littera.

Большой толковый словарь русского языка. (2003). Санкт-Петербург: Норинт.

Леденёва, В. (2008). Лексикография современного русского языка. Москва: Высшая школа.

Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Doc. dr. Linas Selmistraitis, LEU, Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Doc. dr. Linas Selmistraitis, Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra

Doc. dr. Jurga Cibulskienė, Filologijos fakultetas, Anglų kalbos didaktikos katedra

28

INTONACINĖ GRETINAMOJI TIPOLOGIJA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0412

7

Pavadinimas

INTONACINĖ GRETINAMOJI TIPOLOGIJA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę kursą apie šiuolaikinės kalbotyros kryptis ir metodus. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas – supažindinti studentus su lietuvių ir kitų (anglų, rusų, vokiečių, prancūzų) kalbų

intonacinėmis sistemomis skirtingose mokslo šakose – retorikoje, literatūrologijoje, kalbotyroje;

lietuvių kalbos intonacijos tipologiniais ypatumais, lyginant su anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų

kalbomis. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Tipologija ir lingvistinės universalijos.

Supersegmentinės fonologijos pagrindai.

Intonacijos tyrimo metodai ir problemos.

Neutralioji ir emocinė intonacija.

Sisteminė intonacijos samprata skirtingose kalbose ir mokslo šakose.

Akustinis-artikuliacinis ir fonologinis kalbos intonacinės sistemos elementų apibūdinimas.

Intonacinių vienetų egzistavimo klausimas, lyginant su kitais kalbos vienetais – fonema, morfema,

žodžiu ir kt.

Lietuvių kalbos intonacija (sistema ir jos elementai).

Lyginamoji lietuvių ir anglų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbų intonacinių sistemų analizė. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra: Kundrotas, G. (2009). Lietuvių kalbos intonacija (sisteminė-tipologinė studija). Vilnius.

Girdenis, A. (2003). Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos

institutas.

Pakerys, A. (2003). Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius: Enciklopedija.

Roach, P. (2001). English Phonetics and Phonology. CUP.

Song, J. J. (2008). Linguistic Typology. Morphology and Syntax. Longman.

Papildoma literatūra: Intonation systems. A Survey of Twenty Languages. (1998). Cambridge University Press.

Cruttenden, A. (1997). Intonation. Cambridge University Press.

Bradford, B., Brazil, D. (1998). Intonation in context. CUP.

Botinis, A. (2000). Intonation: Research and Applications. CUP.

Хромов, С. (2000). Интонация в системе языка и проблемы методического прогнозирования.

Москва. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

29

Prof. dr. Gintautas Kundrotas, LEU, Filologijos fakultetas, Rusų filologijos ir tarpkultūrinės

komunikacijos katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Gintautas Kundrotas, LEU, Filologijos fakultetas, Rusų filologijos ir tarpkultūrinės

komunikacijos katedra

Doc. dr. Linas Selmistraitis, LEU, Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra

30

KOGNITYVINĖ LINGVISTIKA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0413

7

Pavadinimas

KOGNITYVINĖ LINGVISTIKA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę kursą apie šiuolaikinės kalbotyros kryptis ir metodus. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas – ugdyti filologinį išsilavinimą, suteikiant žinias apie kognityvinę lingvistiką kaip

šiuolaikinės kalbotyros kryptį. Analizuojamos kalbos ir mąstymo sąsajos, kalbos ir poveikio priemonių

ryšys, pritaikomumas politinėms, ekonominėms ir socialinėms problemoms spęsti. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Bendrieji kognityvinės lingvistikos principai ir jos taikomumo galimybės įvairiose socialinio gyvenimo

srityse.

Kognityvinės lingvistikos atsiradimo prielaidos, kalbos ir mąstymo ryšys.

Kognityvinės lingvistikos sąvokos ir terminai: konceptas, kategorizacija, įkūnytas pažinimas, scenarijus

ir t. t.

Konceptualiosios metaforos teorija (CMT) kaip kognityvinės semantikos dalis; metaforų struktūra,

veikimo principai ir taksonomija.

Metafora ir jos paveikos funkcijos skirtinguose verbaliniuose ir neverbaliniuose diskursuose. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Mokslinis diskusinis pranešimas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Croft, W., Cruse, D.A. (2004). Cognitive Linguistics. Cambridge: Cambridge University Press.

Evans, V., Green, M. (2006). Cognitive Linguistics. An Introduction. Edinburgh: Edinburgh University

Press.

Kövecses, Z. (2005). Metaphor. A Practical Introduction. Oxford: Oxford University Press.

Gibbs, R. (ed.). (2008). The Cambridge Handbook of Metaphor and Thought. Cambridge: Cambridge

University Press.

Papildoma literatūra: Lakoff, G., Johnson, M. (1980). Metaphors We Live By. Chicago: The University of Chicago Press.

Lakoff, G. (1996). Moral Politics. Chicago: The University of Chicago Press.

Ungerer, H. J., Schmidt, F. (1996). An Introduction to Cognitive Linguistics. London: Longman. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Doc. dr. Jurga Cibulskienė, LEU, Filologijos fakultetas, Anglų kalbos didaktikos katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Gintautas Kundrotas, LEU, Filologijos fakultetas, Rusų filologijos ir didaktikos katedra

Doc. dr. Jurga Cibulskienė, LEU, Filologijos fakultetas, Anglų kalbos didaktikos katedra

31

KULTŪRA IR SOCIOLINGVISTIKA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0414

7

Pavadinimas

KULTŪRA IR SOCIOLINGVISTIKA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę bendrosios kalbotyros kursą. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Siekiama suteikti žinių apie kalbos ir visuomenės santykius, sociolingvistikos atsiradimo priežastis ir

raidos ypatumus, santykius su kitomis mokslo šakomis.

Ugdomi gebėjimai atpažinti skirtingas kalbos atmainas, suvokti jų tarpusavio santykius, taikyti

įvairius sociolingvistinės analizės metodus.

Lavinami gebėjimai susieti sociolingvistiką su kitų disciplinų tyrimais.

Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Sociolingvistikos ištakos ir raida. Variantinė Labovo sociolingvistika. Sociolingvistiniai kintamieji.

Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai. Apklausos. Sociolingvistinis interviu.

Kalbų kontaktų teorijos. Socialinė ir teritorinė kalbų diferenciacija. Perceptyvioji sociolingvistika

Kodų kaita. Dvikalbystė. Daugiakalbystė. Diglosija.

Kalbos funkcijos. Lingua franca. Dirbtinės kalbos. Globosociolingvistika. Kalbos gimimas ir mirtis.

Kalbos prestižas. Kalbos ir tautos santykis. Hymeso SPEAKING modelis. Kalba ir lytis.

Kalbos politika. Kalbos planavimas.

Lietuvos kalbų politika. Europos Sąjungos kalbų politika. Aktualijos. Teisinių dokumentų apžvalga ir

analizė. Potencialūs kalbų politikos modeliai. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 40 % galutinio pažymio, egzaminas – 60 % galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Ammon, U. (2014). Die Stellung der deutschen Sprache in der Welt. De Gruyter Mouton.

Ball, M. J. (ed.). (2010). The Routledge Handbook of Sociolinguistics around the World. Routledge.

Chambers, J. K., P. Trudgill, N. Schilling-Estes, (eds.). (2002). The Handbook of Linguistic Variation

and Change. Oxford: Blackwell.

Karaliūnas, S. (2008). Kalbos vartojimas ir socialinis kontekstas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Johnstone, B., Wodak, R., Kerswill, P. E. (eds.) (2010). The SAGE Handbook of Sociolinguistics,

SAGE Publications: London, United Kingdom.

Kalėdienė, L. (2014). Sociolingvistika: metodai ir tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Kramsh, C. J. (2004). Language and Culture. Oxford: Oxford University Press.

Labov, W. (1994). Principles of Linguistic Change. Internal Factors (vol. 1) (Language in Society

20). Oxford: Blackwell.

32

Labov, W. (2001). Principles of Linguistic Change. Social Factors (vol. 2). Oxford: Blackwell.

Labov, W. (2010). Principles of Linguistic Change. Cognitive and Cultural Factors (vol. 3). Oxford:

Blackwell.

Macaulay, R. (2009). Quantitave Methods in Sociolinguistics. Palgrave Macmillan.

Meyerhoff, M. (2011). Introducing Sociolinguistics. 2nd ed. London: Routledge.

Spolsky, B. (ed.). (2012). The Cambridge Handbook of Language Policy. Cambrige: University Press.

Tagliamonte, S. (2013). Roots of English: Exploring the History of Dialects. Cambrige University Press.

Trudgille, P. (2002). Sociolinguistic Variation and Change. Washington: Georgetown University Press.

Wardhaugh, R. An Introduction to Sociolinguistics, 6th ed. Wiley-Blackwell.

Papildoma literatūra: Chambers, J. K. (2009). Sociolinguistic Theory: Linguistic Variation and Its Social Significance. Wiley-

Blackwell.

Coupland, N., Jaworski, A. (eds.). (2009). The New Sociolinguistics Reader. Houndmills: Macmillan.

Eckert, P., Ricford, J. R. (2001). Style and Sociolinguistic Variation. New York: Cambrige University

Press.

Hudson, R. A. (2001). Sociolinguistics, 2nd ed., Cambridge: Cambridge University Press.

Eco, U.(2001). Tobulos kalbos paieškos Europos kultūroje. Vilnius: Baltos lankos.

Fiedler, K. (ed.). (2007). Social Communication (Frontiers of Social Psychology). Psychology Press.

Fishman, J., García, O. (eds.). (2010). The Handbook of Language and Ethnic Identity. 2nd ed. Oxford:

OUP.

Girčienė, J. (sud.). (2004). Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Girčienė, J. (2006). Naujųjų skolinių atitikmenys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Gudavičius, A. (2000). Etnoligvistika. Šiauliai: Šiaulių universitetas.

Gudavičius, A. (2002). Interlingvistikos įvadas. Šiauliai: Šiaulių universitetas.

Hernandez-Campoy, J. M., Conde-Silvestre, J. C., (eds.). (2012). The Handbook of Historical

Sociolinguistics. Wiley-Blackwell.

Jaffe, A. (2009). Stance: Sociolinguistic Perspectives. New York: Oxford University Press.

Macaulay, R. K. S., Fought, C. (2004). Sociolinguistic Variation. New York: Oxford University Press.

Miliūnaitė, R. (2009). Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos

institutas.

Miliūnaitė, R. (2013). Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes? Vilnius: Lietuvių kalbos

institutas.

Ramonienė, M. (sud.). (2010). Miestai ir kalbos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Ramonienė, M. (sud.). (2013). Miestai ir kalbos 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. Vilnius:

Vilniaus universiteto leidykla.

Rudaitienė, V. (2008). Leksikos skoliniai administracinėje kalboje. Vilnius: Mykolo Romerio

universiteto leidybos centras.

Spolsky, B. (2004). Sociolinguistics. Oxford Introduction to Language Study. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Prof. dr. Laima Kalėdienė, Mykolo Romerio universitetas, Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos

ir humanistikos institutas Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Laima Kalėdienė, Mykolo Romerio universitetas, Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos

ir humanistikos institutas

Doc. dr. Rūta Brūzgienė, Mykolo Romerio universitetas, Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos ir

humanistikos institutas

33

KULTŪROS IR TARPKULTŪRINĖS KOMUNIKACIJOS TEORIJA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0415

7

Pavadinimas

KULTŪROS IR TARPKULTŪRINĖS KOMUNIKACIJOS TEORIJA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę kursą apie šiuolaikinės kalbotyros kryptis ir metodus. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas – supažindinti studentus su kultūros ir tarpkultūrinės komunikacijos teorijomis, jų raida

ir kaita bei pagrindinėmis šiuolaikinės kultūros ir tarptautinės komunikacijos problemomis. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Kultūros ir tarpkultūrinės komunikacijos teorija kaip kultūrologijos problema.

Kultūrologijos ir tarpkultūrinės komunikacijos teoriniai modeliai.

Kultūrologijos raida. Kultūros istorinės raidos dėsningumai.

Visuomenės kultūra XX a. ir raidos perspektyvos XXI amžiuje.

Pagrindinės tarpkultūrinės komunikacijos raidos tendencijos.

Komunikacijos proceso modeliai ir kriterijai. Informacijos sąvoka ir rūšys.

Komunikavimo priemonių raidos istorija. Neverbalinės komunikacijos priemonės.

Komunikaciniai konfliktai ir jų valdymas. Diskurso sąvoka, jo metodai. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra: Почепцов, Г. Г. (2001). Теория коммуникации. Москва. Braunstein, J-F., Phan, B. (2000, 2001, 2004). Visuotinės kultūros istorija. Vilnius.

Communication Studies, sud. Corner, J., Hafthorn, J. (1980). London: Arnold.

Stockinger, P. (2002). La communication interculturelle. Les notions principales. Paris.

Muhammad, R. (2005). Encourager la communication interculturelle. Beijing. Papildoma literatūra: Салеев, В.А. (2004). Введение в культурологию. Мозырь.

Культурология в вопросах и ответах. (2003). Ростов-на-Дону.

Кармин, А.С. (2004). Культурология. Спб.

Левяш, И. Я. (1999). Культурология. Минск.

Розин, В. М. (1999). Культурология. Москва. Dalyko programos rengėjas/jai arba katedra

Doc. dr. Marina Romanenkova, LEU, Filologijos fakultetas, Rusų literatūros ir tarpkultūrinės

komunikacijos katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Doc. dr. Marina Romanenkova, LEU, Filologijos fakultetas, Rusų literatūros ir tarpkultūrinės

komunikacijos katedra

Prof. dr. Gintautas Kundrotas, LEU, Filologijos fakultetas, Rusų filologijos ir didaktikos katedra

34

ŠIUOLAIKINĖS KALBOTYROS KRYPTYS IR METODAI

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0416

7

Pavadinimas

ŠIUOLAIKINĖS KALBOTYROS KRYPTYS IR METODAI Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai magistrantūroje turi būti išklausę bendrosios kalbotyros kursą. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Kursas skirtas padėti pasirengti įvairiapusei kalbos reiškinių analizei, gilintis ir naudotis naujausia

lingvistikos terminologija. Uždaviniai: studentai turi teoriškai suprasti kalbos mokslo turinį, suvokti

bei vertinti bendrosios kalbotyros problemas, naujausias jos tyrimo kryptis bei metodus, gebėti

įsisavinti juos ir pritaikyti savo mokslinėje-tiriamojoje veikloje. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Eksperimentiniai kalbos tyrimo metodai.

Pragmatika: uždaviniai, funkcijos ir tyrimų specifika. Asmeninė, erdvės, laiko, socialinė, diskurso

deiksės. Referencija ir inferencija.

Konceptualioji lingvistinių tyrimų metodologija. Kognityviniai gramatikos tyrimo metodai ir jų

taikymas.

Teksto lingvistika ir diskursas. Teksto paviršinis ir giluminis rišlumas. Šnekos aktų teorija kaip viena

iš diskurso analizės krypčių.

Funkcinė sintaksė. Trilypės sakinio struktūros samprata.

Tekstynų lingvistika. Statistiniai duomenų apdorojimo metodai tekstynų lingvistikoje. Tekstynų

lingvistikos metodų, programų ir įrankių taikymas filologijos mokslo darbuose. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 40 % galutinio pažymio, egzaminas – 60 % galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra: Bolier, P. (2006). Using Corpora in Discourse Analysis. London: Continuum.

Cruse, D. A. (2011). Meaning in language: an introduction to semantics and pragmatics. Oxford:

Oxford University Press.

Croft, W., Cruse, D. A. (2004). Cognitive Linguistics. Cambridge University Press.

Evans, V., Green, M. (2006). Cognitive Linguistics. An Introduction. Edinburgh University Press.

Evans, V. (2007). A Glossary of Cognitive Linguistics. Edinburgh University Press.

Gee, J. P. (2005). An Introduction to Discourse Analysis. New York& London: Routledge.

Grundy, P. (2000). Doing Pragmatics. London: Arnold.

Halliday, M.A.K. (2002). On Grammar, Collected Works I. London & New York: Continuum.

Kadmon, N. (2001). Formal Pragmatics. Semantics, Pragmatics, Presupposition, and Focus. Oxford:

Blackwell Publishers.

Kovecse,s Z. (2002). Metaphor. A Practical Introduction. Oxford University Press.

Koženiauskienė, R. (2001). Retorika. Iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos

institutas.

35

Marcinkevičienė, R. (2002). Tekstynų lingvistika. Teorija ir praktika. Kaunas: VDU.

McEnery, T., Xiao, R., Tono, Y. (2006). Corpus-Based Language Studies. An advanced resource

book. London/New York: Routledge.

Melnikova, I. (2003). Intertekstualumas: teorija ir praktika. Vilnius: VU leidykla.

Nauckūnaitė, Z. (2007). Prezentacijos menas. Vilnius: Gimtasis žodis.

Newmark, P. (2003). Functional sentence perspective and translation. Language and Function.

Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.

The Discourse Reader. (2000). London & New York.

Tognini Bonelli, E. (2001). Corpus Linguistics at Work. Amsterdam/Philadephia: John Benjamins.

Valeika, L. (2000). An Introductory Course in Communicative Syntax. Vilnius: Publishing House of

Vilnius Pedagogical University.

Valeika, L., Buitkienė, J. (200). Functional English Syntax. Vilnius: VPU leidykla.

Van Valin, R.D., Jr. (2005). Exploring the Syntax-Semantics Interface. Cambridge: Cambridge

University Press.

Widdowson, H.G. (2004). Text, Context, Pretext (critical issues in discourse analysis). Blackwell.

Yule, G. (1996). Pragmatics. Oxford: Oxford University Press.

Huang, Y. (2011). Pragmatics. Oxford, New York: Oxford University Press.

Grundy, P. (2000). Doing Pragmatics. London: Arnold.

Yule, G. (1996). Pragmatics. Oxford: Oxford University Press.

Papildoma literatūra: Brown, G., Yule, G. (1996). Discourse Analysis. CUP.

Cook, G. (1989). Discourse. OUP.

Downing, A., Locke, Ph. (2006). English Grammar: a university course. London: Routledge.

Firbas, J. (1995). Functional Sentence Perspective in Written and Spoken Communication.

Cambridge: Cambridge University Press.

Hajičóva, E., Partee, B. H., Sgall, P. (1998). Topic-Focus articulation, Tripatite Structures, and

Semantic Content. Kluwer Academic Publishers.

Lakoff, G., Johnson M. (1980). Metaphors We Live by. The University of Chicago Press.

Leech, G. (1983). Principles of Pragmatics. London: Longman.

Levinson, S. C. (1983). Pragmatics. Cambridge: Cambridge University Press.

Sperber, D., Wilson, D. (1986). Relevance. Oxford: Blackwell.

Halliday M. A. K., Hasan R. (1976). Cohesion in English. London& New York: Longman.

Halliday, M. A. K. (1990). Introduction to Functional Grammar. London: Edward Arnold.

Valeika, L., Verikaitė D. (2011). An Introductory Course in Linguistic Pragmatics. Vilnius: VPU. Dalyko programos rengėjas/jai arba katedra

Prof. dr. Gintautas Kundrotas, LEU, Filologijos fakultetas, Rusų filologijos ir didaktikos katedra Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Gintautas Kundrotas, LEU, Filologijos fakultetas, Rusų filologijos ir tarpkultūrinės

komunikacijos katedra

doc. dr. Linas Selmistraitis, LEU, Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra

36

TEKSTYNŲ LINGVISTIKA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0417

7

Pavadinimas

TEKSTYNŲ LINGVISTIKA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę kursą apie šiuolaikinės kalbotyros kryptis ir metodus. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas – supažindinti studentus su pagrindinėmis tekstynų lingvistikos sąvokomis, tekstynų

sudarymo principais, tekstynų tipais ir rūšimis, mokyti dirbti su įvairių tipų ir rūšių tekstynais ir gautus

kiekybinius duomenis apdoroti statistiniais duomenų apdorojimo metodais. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Tekstynų lingvistika kaip kalbotyros mokslo šaka. Jos ištakos ir vystymasis.

Teksto ir tekstyno sąvokos. Tekstynų tipai ir rūšys. Tekstynų apžvalga internete.

Tekstynų sudarymo praktika. Tekstyno reprezentatyvumas ir dydis.

Teksto lemavimas, žymėjimas ir anotavimas. Teksto žymėjimo schemos ir anotavimo tipai.

Tekstynų analizės priemonės: programos ir įrankiai.

Statistiniai duomenų apdorojimo metodai tekstynų lingvistikoje.

Tekstynų lingvistikos ryšys su kitais mokslais. Tekstynų lingvistikos metodų, programų ir įrankių

taikymas filologijos moksliniuose darbuose. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Mokslinis diskusinis pranešimas – 40 % galutinio pažymio, praktinės užduotys – 30% galutinio

pažymio, egzaminas – 30% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Marcinkevičienė, R. (2002). Tekstynų lingvistika. Teorija ir praktika. Kaunas: VDU.

Tognini Bonelli, E. (2001). Corpus Linguistics at Work. Amsterdam/Philadephia: John Benjamins.

Bolier, P. (2006). Using Corpora in Discourse Analysis. London: Continuum.

McEnery, T., Xiao, R., Tono, Y. (2006). Corpus-Based Language Studies. An advanced resource

book. London/New York: Routledge.

Sampson, G., McCarthy, D. (eds.). (2004). Corpus Linguistics: readings in a widening discipline.

London: Continuum.

Baker, P. (ed.). (2009). Contemporary Corpus Linguistics. London & New York: Continuum

International Publishing Group.

Lindquist, H. (2010). Corpus Linguistics and the Description of English. Edinburgh: Edinburgh

University Press.

McEnery, T., Hardie, A. (2012). Corpus Linguistics. Cambridge University Press.

Papildoma literatūra: McEnery, T., Wilson, A. (1996). Corpus linguistics. Edinburgh: EUP.

Lemnitzer L., Zinsmeister, H. (2006). Korpuslinguistik. Gunter Narr Verlag, Tübingen.

Scherer, C. (2006). Korpuslinguistik. Winter Verlag, Heidelberg.

37

Baker, P., Hardie, A., McEnery, T. (2006). A Glossary of Corpus Linguistics. Edinburgh: Edinburgh

University Press Ltd. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Dr. Judita Giparaitė, LEU, Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra

Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Dr. Judita Giparaitė, LEU, Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra

Doc. dr. Linas Selmistraitis, LEU, Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra

38

TEKSTŲ KOMPARATYVINĖ TIPOLOGIJA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0418

7

Pavadinimas

TEKSTŲ KOMPARATYVINĖ TIPOLOGIJA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę kursus apie šiuolaikinės kalbotyros kryptis ir metodus. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas – supažindinti studentus su tekstų teorijos ir teksto stilistikos darbuose esamais ir

galimais tekstų klasifikavimo kriterijais, išskirtomis tekstų grupėmis ir jų raiška, apibendrinti teorines

žinias apie teksto požymius, jo struktūrą ir semantiką, tekstų tipologijos kryptis, ugdyti gebėjimą kurti

tekstų tipologiją pagal nelingvistinius diferencinius ir lingvistinius požymius. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Tekstų teorijos ištakos, ryšys su kitais mokslais. Bendravimo sferų ir situacijų, kalbos aktų tipologija

kaip tekstų kūrimo ir funkcionavimo prielaida.

Tekstų tipologijos kriterijai.

Atviroji ir uždaroji tekstų tipologija. Tipologijos dilema.

Lingvistiniai ir nelingvistiniai tekstų tipų skyrimo kriterijai. Indukcinė ir dedukcinė tekstų tipologija.

Jų privalumai ir trūkumai.

Rašytinių ir sakytinių tekstų tipologija.

Funkcinė stilistinė tekstų tipologija. Dalinės funkcinių stilių tipologijos, jų kūrimo principai ir kriterijai.

Reklamos tekstų tipai ir raiška.

Žanrinė tipologija. Atviroji ir uždaroji. Pirminiai ir antriniai žanrai. Žanrų tipų ir postilių santykis. Žanrų

tipologijos funkcinis stilistinis sąlygotumas. Šiuolaikinės žanrų tipologijos.

Retoriniai tekstų tipai. Monologiniai ir dialoginiai tekstai, jų sąveikos kryptis.

M. Bachtino žanrų teorijos ir šnekos aktų teorijos panašumai ir skirtumai. Šių teorijų privalumai ir

trūkumai, jų realizavimo galimybės kuriant rašytinės ir sakytinės kalbos tekstų tipologiją.

Teksto informacijos tipai ir formos kaip vienas iš tekstų tipologijos kūrimo kriterijų.

Vertinamieji žanrai, raiškos priemonių funkcionavimas, konkurencija įvairių tipų tekstuose.

Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 210 val. Studijų rezultatų vertinimas

Mokslinis diskusinis pranešimas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Bolier, P. (2006). Using Corpora in Discourse Analysis. London: Continuum.

McEnery, T., Xiao, R., Tono, Y. (2006). Corpus-Based Language Studies. An advanced resource

book. London/New York: Routledge.

Bitinienė, A. (2007). Publicistinis stilius. Vilnius.

Bitinienė, A. (2013). Mokslinio teksto stilistika. Vilnius: Edukologija.

Titsher, S. ir kt. (2000). Methods of text and discourse analysis. London.

Marcinkevičienė, R. (2008). Žanro ribos ir paribiai. Vilnius.

Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos. (2013). Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto

leidykla.

39

Papildoma literatūra: Marcinkevičienė, R. (2002). Tekstynų lingvistika. Teorija ir praktika. Kaunas: VDU.

Župerka, K. (2008). Reklamos tekstas: pragmatika, stilius, kalba. Šiauliai.

Scherer, C. (2006). Korpuslinguistik. Winter Verlag, Heidelberg. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Doc. dr. Linas Selmistraitis, LEU, Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra

Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Doc. dr. Linas Selmistraitis, LEU, Filologijos fakultetas, Anglų filologijos katedra

Doc. dr. Ona Petrėnienė, LEU, Lituanistikos fakultetas, Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra

40

V blokas

Alternatyviai pasirenkami dalykai, skirti perkeliamiesiems gebėjimams (pedagoginei

kompetencijai ir/ar verslumo įgūdžiams formuoti)

AUKŠTOJO MOKSLO KONCEPCIJOS IR DIDAKTIKA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

09DEDK002

5

Pavadinimas

AUKŠTOJO MOKSLO KONCEPCIJOS IR DIDAKTIKA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę filosofijos studijų dalyką. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Studijų dalyko tikslas – gilinti žinias ir plėtoti gebėjimus, įgalinančius doktorantus suprasti,

interpretuoti ir kontekstualiai taikyti mokymosi / studijavimo aukštojoje mokykloje formas, būdus ir

modelius, vertinti jų veiksmingumą ir efektyvumą. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Aukštojo mokslo bazinės koncepcijos.

Studijos aukštojoje mokykloje.

Aukštosios mokyklos tradicinių ir modernių bruožų integralumas.

Didaktiniai aukštojo mokslo ypatumai.

Studijų proceso kokybės vertinimas.

Asmenybinė ir profesinė dėstytojo saviugda. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 150 val. Studijų rezultatų vertinimas

Individuali užduotis (parengtas studijų dalyko programos aprašo (savo tyrimų tematikos ar kitu

pagrindu) projektas) (35 proc.), pademonstruotas, įgyvendintas (studijų dalyko programos struktūrinio

vieneto didaktinis projektas) (35 proc.), egzaminas (30 proc.). Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Žibėnienė, G. (2014). Studijų rezultatų vertinimas: teorinis ir empirinis pagrindimas: mokslo studija.

Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.

Jatkauskienė, B., Andriekienė R., M. (2013). Universiteto dėstytojų veiklos daugiafunkcionalumas

profesionalizacijos kontekste: Klaipėdos universiteto atvejis: monografija. Klaipėda: Klaipėdos

universiteto leidykla.

McMillan, K., Weyers, J. (2013). How to improve your critical thinking & reflective skills. Harlow:

Pearson Education.

Bubnys, R.. Žydžiūnaitė, V. (2012). Reflektyvusis mokymas(is) aukštosios mokyklos edukacinėje

aplinkoje: dėstytojų mokymo patirtys : mokslo studija. Šiauliai: Lucilijus.

41

The global university: past, present, and future perspectives (2012). Basingstoke: Palgrave

Macmillan.

Kennedy, D., Hyland, Á., Ryan, N. (2010). Writing and Using Learning Outcomes: a Practical Guide.

Internetinis addresas: http://www.bologna.msm t.cz/files/learning-outcomes.pdf

Adelman, C. (2009). The Bologna Process for U.S. Eyes: Re-learning Higher Education in the Age

of Convergence. Washington, DC: Institute for Higher Education Policy.

Laužackas, R. (2008). Kompetencijomis grindžiamų mokymo/studijų programų kūrimas ir

vertinimas: monografija. Kaunas: VDU.

Zuzevičiūtė, V., Teresevičienė, M. (2007). Universitetinės studijos mokymosi visą gyvenimą

perspektyvoje: monografija Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Geoff, P. (2006). Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba.

Papildoma literatūra: Collini, S. (2012). What are universities for? London: Penguin Books.

Martin, J., James, E. S. (2012). The sustainable university: green goals and new challenges for higher

education. Baltimore (Md.): Johns Hopkins University Press.

Leadership and governance in higher education: handbook for decision-makers and administrators

(2011). Berlin; Stuttgart: Raabe.

Bulajeva, T., Lepaitė, D., Šileikaitė-Kaishauri, D. (2011). Studijų programų vadovas. Vilnius: VU.

Leonavičius, V., Rutkienė, A. (2010). Aukštojo mokslo sociologija: studijų pasirinkimas ir

vertinimas: monografija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.

ECTS Users’ Guide. (2009). Internetinis adresas: http://ec.europa.eu/education/tools/docs/ects-

guide_en.pdf

Bulajeva, T. (2007). Žinių ir kompetencijų vertinimas: kaip susikurti studentų pasiekimų vertinimo

metodika. Metodinė priemonė. Vilnius: „Petro ofsetas”. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Prof. dr. Valdonė Indrašienė, MRU, Socialinių technologijų fakultetas, Edukologijos ir socialinio

darbo institutas

MRU, Socialinių technologijų fakultetas, Edukologijos ir socialinio darbo institutas Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Valdonė Indrašienė, MRU, Socialinių technologijų fakultetas, Edukologijos ir socialinio

darbo institutas

Doc. dr. Irena Žemaitaitytė, MRU, Socialinių technologijų fakultetas, Edukologijos ir socialinio

darbo institutas

42

INSTITUCINIŲ VERTYBIŲ VADYBA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

10DVK002

5

Pavadinimas

INSTITUCINIŲ VERTYBIŲ VADYBA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę filosofijos, vadybos dalykus. Dalyko anotacija

Kurso tikslas - suteikti doktorantams žinių apie tarpdisciplininį mokslo dalyką – institucinių vertybių

vadybą, tikslingai plėtojamą tiek mokslo, tiek praktikos kontekstuose; supažindinti su teorijomis,

taikymo sritimis, išnagrinėti principus, specifikas ir problemas plėtojant ”naujajai ekonomikai”

reikalingą infrastruktūrą; pateikti į vertybes orientuotos inovatyvios vadybos (value based management)

modelius, jų konceptualų pagrindimą bei praktinį taikymą mezo- bei makro- lygmenimis, atskleidžiant

šios interdisciplininės vadybos paradigmos konstruktyvistinį pobūdį ir kūrybiško taikymo tendencijas,

galimybes bei perspektyvas. Dalyko turinys

Vertybių kaita šiuolaikinių globalizacijos ir Europos integracijos procesų kontekstuose.

Vertybių institucionalizacijos procesai mikro-, mezo- bei makro- lygmenimis.

Organizacijų/įmonių politikos, strategijos ir jų realizavimo įgalinimas institucinių vertybių vadybos

metodais.

Korporatyvinė (įmonių) socialinė atsakomybė.

Etikos infrastruktūra organizacijose.

Teisės ir dalykinės etikos sąveika. „Minkštoji vadyba“ ir „minkštoji teisė“. Procedūrinė etika, etinis

konstruktyvizmas.

Pragmatiški etikos principai ir jų socialinė reikšmė.

Vertybių funkcionavimas sisteminiu lygmeniu. Deklaratyvios ir procedūrinės-funkcinės vertybės.

Viešasis interesas ir vertybių vadyba.

Institucinės vertybės viešojo administravimo sektoriuje (palyginamoji analizė). Vertybiniai ir

disciplinariniai lygmenys.

Subalansuoto vystymosi etinės dimensijos. „3E“ konceptas.

Vertybinių vadybos strategijų plėtros galimybės makro- lygmenimis. Žiniasklaidos funkcijų kaita

korporatyvinės socialinės atsakomybės kontekstuose.

Vertybių institucionalizacijos tarpkultūriniuose kontekstuose problemos.

Vertybės kaip kokybinių tyrimų objektas. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 150 val. Studijų rezultatų vertinimas

Egzaminas – 100 % galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Vasiljevienė, N. (2006). Organizacijų etika: institucinės etikos vadybos sistemos. Vilnius: Vilniaus

universitetas.

Palidauskaitė, J. (2010). Etika valstybės tarnyboje. Kaunas: KTU.

Bausch, T., Kleinfeld, A., Steinmann, H. (red.). (2002). Įmonių etika verslo praktikoje. Vilnius: Vilniaus

universitetas.

43

Menard, C. (2005). A new institutional approach to the organization // Handbook of new institutional

economics. Dordrecht, Springer.

Brown, M.T.(2005). Corporate integrity. Rethinking Organizational Ethics and Leadership. Cambridge

Publications.

Pritchard, S. (2006). Professional Integrity. Thinking Ethically. Kansas.

Kaptein, M., Wempe, J. (2002). The Balanced Company: a theory of corporate integrity. Oxford.

Papildoma literatūra: An Environmental Proposal for Ethics: The Principle of Integrity (Series on Social and Political

Philosophy, ed., J. Stemba). (1994). Rowman and Littlefield Publishers, Inc., Lanham, MD.

Bandura, A., Caprara, G.V., Zsolnai, L. (2002). Corporate Transgressions. // Zsolnai L. (ed.) Ethics in

Economy: Handbook of Business Ethics. Oxford/Bern: Peter Lang, p. 151-164.

Dobbin, F. R. (1994). Cultural Models of Organization: the social construction of rational organizing

principles // Crane D. (ed.) The sociology of culture. Oxford.

Hoivik, H. (2002). Moral Leadership in Action: building and sustaining Moral competence in European

Organizations. USA.

Jonas, H. (1992). The Imperative of Responsibility: In Search of an Ethics for the Technological Age.

Chicago: Chicago University Press.

Living in Integrity: Toward a Global Ethic to Restore a Fragmented Earth. (1998). Rowman Littlefield,

Lanham, MD. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Prof. dr. Nijolė Vasiljevienė, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Vadybos institutas Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Nijolė Vasiljevienė, MRU, Politikos ir vadybos institutas

Prof. habil. dr. Stasys Puškorius, MRU, Politikos ir vadybos institutas

44

MOKSLO IR STUDIJŲ POLITIKA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

10DPMK004

5

Pavadinimas

MOKSLO IR STUDIJŲ POLITIKA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi turėti politikos mokslų arba viešojo administravimo pagrindus. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyku siekiama įvesdinti į šiuolaikinę mokslo ir studijų politikos teoriją; supažindinti su Europos

Sąjungos ir globalios mokslo ir studijų politikos realijomis; suteikti orientaciją jos įgyvendinimo

instrumentų sistemoje; supažindinti su Lietuvos MS politikos realijomis, ugdyti jos kritinės refleksijos

gebėjimą. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Mokslo ir studijų politikos samprata.

Šiuolaikinės mokslo teorijos.

Mokslas ir technologijos. Mokslas ir inovacijos.

Aukštojo mokslo teorinė refleksija. MS politikos teorijos.

Europos mokslinių tyrimų erdvė. EMTE institucijos ir instrumentai.

ES BP sandara ir veikla. Europos šalių mokslo politikos institucijos ir organizacijos.

Europos aukštojo mokslo erdvė. Bolonijos proceso samprata.

Lietuvos MS politikos sistema. Lietuvos MS reforma. Lietuvos MS finansavimo instrumentai. ES

struktūriniai fondai ir Lietuvos MS sistemos plėtra. Lietuvos MS raidos įžvalga. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 150 val. Studijų rezultatų vertinimas

Pasisakymai seminaruose ir diskusijose– 60 % galutinio pažymio, egzaminas – 40 % galutinio

pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Sismondo, S. (2010). An introduction to science and technology studies, 2nd ed. Chichester; Malden

(Mass.): Wiley-Blackwell.

Hackett, E. J. [et al.]. (2008). The handbook of science and technology studies. Society for the Social

Studies of Science. 3rd ed. Cambridge (Mass.); London: MIT Press.

Gibbons, M., [et al.]. (2010). The new production of knowledge: the dynamics of science and research

in contemporary societies / Los Angeles (Calif.): Sage Publications.

Hayek, F. A. (1998). Lygybė, vertė, nuopelnas // Šiuolaikinė politinė filosofija. Vilnius: Pradai.

Papildoma literatūra: Kehm, B. M., Huisman, J., Stensaker, B. (Eds.). (2009). The European Higher Education Area:

Perspectives on a Moving Target. Sense Publishers, Rotterdam / Boston / Taipei.

Lundvall, B.-Å. (ed.). (2010). National systems of innovation: toward a theory of innovation and

interactive learning. London; New York (N.Y.); Delhi: Anthem press.

Towards Knowledge Societies / UNESCO World Report. (2005). UNESCO Publishing.

45

Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros problemos. (2004). Vilnius: Lietuvos istorijos

institutas.

Daujotis, V., Radžvilas, V., Sližys R., Stumbrys, E. (2002). Lietuvos mokslo politika Europos

kontekste. Vilnius: Justitia. Dalyko programos rengėjas/jai arba katedra

Doc. dr. Giedrius Viliūnas, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Politikos mokslų institutas Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Doc. dr. Giedrius Viliūnas, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Politikos mokslų institutas

Prof. habil. dr. Vygandas Kazimieras Paulikas, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Politikos

mokslų institutas

46

MOKSLO KULTŪRA IR ETIKA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

10DFLK001

5

Pavadinimas

MOKSLO KULTŪRA IR ETIKA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę filosofijos dalyką. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslai: įsisavinti mokslo kaip kultūros fenomeno esmę ir specifiką, etinių principų taikymo

mokslinėje veikloje pagrindus, mokslinių paieškų vidinę logiką. Nagrinėjami kultūros lygiai ir jų

specifika, pragmatinė ir pasaulėžiūrinė mokslo motyvacija. Analizuojami mokslo plėtros ir jos ribų

modeliai, mokslo kultūros loginės, pažintinės ir etinės dimensijos, moksliškumo kriterijai ir jų taikymas

praktikoje moralės filosofijos ir profesinės etikos kontekstuose. Atliekama universalaus mokslininko

etikos kodekso sukūrimo galimybių studija. Analizuojami mokslininko asmenybės ir kūrybinio darbo

esminiai bruožai. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Kultūra kaip „dvasios sudaiktėjimas“ ir daugiakultūrinė visuomenė.

Mokslas kaip kultūros fenomenas. Mokslo galios ir ribos.

Mokslininko kultūrinės ir profesinės brandos rodikliai.

Mokslininko kultūra ir etika. Mokslininkas ir normatyvinė etika.

Universalaus mokslininko etikos kodekso sukūrimo galimybių studija.

Mokslininko asmenybė ir kūryba kultūros kontekste.

Mokslininkas ir socialinė bei moralinė atsakomybė. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 150 val. Studijų rezultatų vertinimas

Laboratorinis darbas – 15%, rašto darbas – 10% galutinio pažymio, egzaminas – 75 % galutinio

pažymio. Literatūra

Chalmers, A.F. (2005). Kas yra mokslas? Vilnius: Apostrofa, p. 23-39, 126-184.

Cultural transmission: psychological, developmental, social, and methodological aspects. (2009).

Cambridge: Cambridge University Press.

The Global Intercultural Communication Reader. (Ed. by Malefi Kete Asante, Yoshitake Miike, Jing

Yin). (2008). New York, London: Routledge.

Globalizacija: taikos kultūra, žinių visuomenė, tolerancija. (2003). Sud. J. Morkūnienė. Vilnius:

Lietuvos teisės universitetas.

Jarosszynski, P. (2007). Science in culture. Amsterdam, New York: Rodopi.

Kanišauskas, S. (2004). Anoniminės kultūros grėsmė ir universitetinės studijos. Šiuolaikinė filosofija:

globalizacijos amžius. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, p. 97-113.

Kanišauskas, S. (2003). Filosofija ir psichologija: santykis ir pasaulėvaizdžio kontekstai. Vilnius:

Lietuvos teisės universitetas, p. 98-112, 144-150.

Kanišauskas, S. (2009). Moralės filosofijos pagrindai. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, p. 18-

37, 41-46, 61-66, 71-80, 219-240, 287-300, 303-318, 330-334.

Kultūros politika. (2008). Sud. G. Žadeikytė. Vilnius: Baltos lankos.

Lyotard, J.-F. (1993). Postmodernus būvis. Vilnius: Baltos lankos, p. 5-9, 61-70,133-147.

47

Norkus, Z. (2006). Apie mokslo pažangos ekonomines ir etines kliūtis bei ribas. ATHENA.

Filosofijos studijos. Nr.1. p. 50-70.

Mureika, J. (2009). Dvasingumo pasireiškimo prasmė. Kn.: Dvasingumas žmogaus pasaulyje. Sud. J.

Kievišas, R. Kondratienė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, p. 46-87.

Rescuing Science from Politics. Regulation and the Doistortion of Scientific Research. (Ed. by W.

Wagner, R. Steinzer). (2006). Cambridge, Nerw York, Mellbourne: Cambridge University Press.

Roots of human sociality: culture, cognition and interaction. (2006). Oxford, New York: Berg.

Rubavičius, V. (2001). Kultūros kaita globalizacijos sąlygomis: konceptualizavimo sunkumai ir

plotmės. Kn.: Kultūrologija. 7. Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos. II. Vilnius: Kultūros ir

meno institutas.

Киященко, Л. (2006). Феномен трансдисциплинарности – опыт философского анализа. Santalka,

t. 14, Nr.1, p. 17-36.

Крымский, С.Б. (1989). Фактор культуры в мире науки. Философия, естествознание, социальное

развитие (под ред. Алешин А.И. и др.). Москва: Наука, c. 6-18.

Шуровьески, Дж. (2007). Мудрость толпы. Москва, Санкт-Петербург, Киев: Вильямс, c.10-50. Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Prof. dr. Saulius Kanišauskas, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos

institutas

Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du) Prof. dr. Saulius Kanišauskas, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos

institutas

Prof. dr. Jūratė Morkūnienė, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos

institutas

48

PROJEKTŲ VADYBA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

05DVK001

5

Pavadinimas

PROJEKTŲ VADYBA Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę Strateginio valdymo dalyką. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas – suteikti studentams žinių valdyti projektus vykdant organizacijoje teigiamus pokyčius,

supažindinti su projektų vadybos teorija, šiuolaikinėmis koncepcijomis ir taikymo sritimis; išugdyti

gebėjimus generuoti projektų idėjas ir ruošti projektus, sprendžiant aktualias problemas, derinti

projektus su organizacijos veiklos strategija, tinkamai planuoti ir valdyti projektą viso projekto

gyvavimo ciklo laikotarpiu. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Projektų vadybos esmė, turinys, pagrindinės koncepcijos ir teikiama nauda; projektų derinimas su

organizacijos veiklos strategija; projektų prioritetų nustatymas; projektų apibrėžimas ir atranka;

projektų strategijos ir planų paruošimas; projektų valdymo sistema; projektų valdymo organizacijoje

struktūra; projekto darbų, išteklių ir laiko planavimas; projekto trukmės mažinimas; projekto

žmogiškųjų išteklių ir suinteresuotų šalių valdymas; projekto biudžeto sudarymas; uždirbtoji vertė;

projekto rizikos valdymas; projekto kokybės valdymas; projektų vertinimas; projekto komunikacija;

projekto auditas ir užbaigimas. Projektų valdymas remiantis ES struktūrinių fondų reikalavimais. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 150 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas – 40 % galutinio pažymio, egzaminas – 60 % galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra: Barker S., Cole. R. (2007). Brilliant project management: what the best project mangers know, say and

do. Harlow: Pearson, Prentice Hall.

Kaziliūnas ,A. (2009). Strateginis projektų valdymas. MRU leidybos centras.

Portny, S. et al. (2008). Project management: [planning, scheduling, and control projects], Hoboken

(N.J): John Wiley.

Burke, R. (2003). Project Management, fourth edition, London, John Wiley and Sons.

Gray, C.F., Larson, E. W. (2003). Project Management. Second edition, N.Y.: McGraw-Hill.

A Guide to the Project Management Body of Knowledge (PMBOK). (2004). PMI Project Management

Institute.

Grundy, T., Brown, L. (2002). Strategic project management. London: Thomson Learning.

Cleland, D.I., Ireland, L.R. (2002). Project Management. Fourth edition, N.Y. McGraw-Hill.

Neverauskas, B., Stankevičius, V., Viliūnas, V., Černiūtė, I. (2003). Projektų valdymas, Kaunas:

Technologija.

Rutkauskas, A.V., Tamošiūnienė, R. (2002). Verslo projektavimas. Vilnius, Technika.

Lock, D. (2007). Project management, Sixth edition, Gower Publishing Limited.

Papildoma literatūra: Nakrošis, V. (2003). Europos Sąjungos regioninė politika ir struktūrinių fondų valdymas. Vilnius,

Eugrimas.

49

International Standard ISO 1006. (1997). Quality Management-Guidelines to Quality in Project

Management,-Geneve: ISO.

ES struktūrinė parama 2007-2013 metams. http://esparama.lt.

A Guide to Project Management Body of Knowledge http://www.pmi.org/publictn/pmboktoc.htm Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Prof. habil. dr. Adolfas Kaziliūnas, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Vadybos institutas Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. habil. dr. Adolfas Kaziliūnas, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Vadybos institutas

Prof. habil. dr. Stasys Puškorius, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Vadybos institutas

50

RETORIKA

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H0419

5

Pavadinimas

RETORIKA

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę literatūros teorijos, visuotinės literatūros istorijos kursus.

Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslai – susipažinti su tradicinėmis ir moderniosios retorikos koncepcijomis;

išanalizuoti retorikos intermedialumo aspektus; aptarti retorikos ir emocijos santykį;

išstudijuoti argumentavimo teorijas ir praktiką; aktualizuoti retorikos studijas pasirinktąja

mokslinio darbo tematikos kryptimi.

Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Retorikos objektas. Retorika ir kitų mokslų sąveika.

Retorikos istorija.

Retorikos kanonas ir jo transformacijos.

Retorika ir komunikacija.

Retorika ir psichologija.

Retorika ir literatūros teorijos.

Naujosios retorikos koncepcija.

Intermedialioji retorika: muzikos ir literatūros sąsajos.

Teksto komponavimo principai ir strategijos

Retorinė ir stilistinė-funkcinė teksto analizė.

Medijų retorika.

Argumentavimo teorijos.

Folkloras ir retorika.

Retorika ir politikos diskursas.

Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 150 val.

Studijų rezultatų vertinimas

Kaupiamasis balas: užduočių atlikimas – 20 %, prezentacija – 20% , egzaminas: 30%, viešoji

kalba, 30% teoriniai klausimai.

Literatūra

Pagrindinė literatūra:

Koženiauskienė, R. (2001). Retorika: iškalbos stilistika. Mokslo ir enciklopedijų leidybos

institutas.

Koženiauskienė, R. (2013). Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė. Vilnius.

Koženiauskienė, R. (2005). Juridinė retorika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos

institutas.

51

Nauckūnaitė, Z. (2002). Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius:

Gimtasis žodis.

Axley, R. (2005). Teisinio argumentavimo teorija. Mokymas apie racionalų diskursą, arba

teisinio pagrindimo teorija. Vilnius: Teisinės informacijos centras.

Weissman, J. (2006). Pergalingos prezentacijos. Vilnius: Verslo žinios.

Brūzgienė, R. (2004). Muzika ir literatūra: paralelės ir analogai. Vilnius: LLTI.

Encyklopedia of Rhetoric / ed. by Thomas O. Sloane. (2001). Oxford University Press.

Gross, D. M. (2007). The Secret History of Emotion. From Artistotle’s Rhetoric to Modern

Brain Science. The university of Chicago.

Media argumentation: dialectic, persuasion and rhetoric. (2007). Douglas Walton.

Papildoma literatūra: Carnegie, D. (2011). Training. Pakilk ir prabilk! : kaip tapti puikiu oratoriumi - meistriškumo

paslaptys. Vilnius: Eugrimas.

Zarefsky, D. (2011). Oratorystės menas: sėkmės strategijos. Vilnius: Alma littera.

Dessons, G. (2006). Poetikos įvadas: literatūros teorijų apžvalga, iš prancūzų k. vertė N.

Keršytė, J. Žalgaitė-Kaya. Vilnius: Baltos lankos.

Buckley, I. (2006). Retorikos tradicija XIX amžiaus lietuvių literatūroje. Versus aureus.

XX amžiaus literatūros teorijos: konceptualioji kritika. (2010). Parengė A. Jurgutienė.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Gutauskienė, A. (2004). Kaip rengti debatus. Kaunas : Šviesa.

Lekavičienė, R. ir kt.(2013). Bendravimo psichologija šiuolaikiškai (vadovėlis aukštosioms

mokykloms). Vilnius.

Pečiulis, Ž. (2004). Efektyvi komunikacija: praktinis vadovas. Vilnius: Versus aureus.

Barzdžiukienė, L. (2003). Tekstas: samprata, komponavimas, funkciniai stiliai. Kaunas.

Weston, A. (2009). A rulebook for arguments. Indianapolis [Ind.]; Cambridge: Hackett

Publishing.

Harii Veivo. (2001). The Written Space. Semiotic Analysis of the Representation of Space

and its Rhetorical Function in Literature. Helsinky.

Elektroninės knygos; Prieiga per EBSCO ebook Collection:

Asen, R., Brouwer, D. C. (2010). Public Modalities: Rhetoric, Culture, Media, and the Shape

of Public Life. University of Alabama Press.

Gehrke, P. J. (2009). The Ethics and Politics of Speech: Communication and Rhetoric in the

Twentieth Century. Southern Illinois University Press.

Muckelbauer, J. (2008). Future of Invention: Rhetoric, Postmodernism, and the Problem of

Change. State University of New York Press.

Rozycki, W. V. (2008). Nagelhout Ed, Connor Ulla. Contrastive Rhetoric: Reaching to

Intercultural Rhetoric. John Benjamins Pub.

Struever, N. S. (2009). Rhetoric, Modality, Modernity. Chicago, IL, USA: University of

Chicago Press.

Prieiga per Ebrary:

52

Del Gandio, J. (2008). Rhetoric for Radicals: A Handbook for 21st Century Activists. Beverly

Hills, CA, USA: Pomegranate Press.

Snee, B. J., Benson, Th. W. (2008). The Rhetoric of the New Political Documentary. Southern

Illinois University Press.

Naudingų tinklalapių sąrašas:

Viešasis kalbėjimas youtube:

https://www.youtube.com/results?search_query=vie%C5%A1asis+kalb%C4%97jimas http://prezentavimas.blogas.lt/tag/prezentacijos-menas http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/filmoteka.html http://archyvas.lrp.lt/spaudai/

http://www.balsas.lt/naujiena/233823/b-obamos-kalbos-27-metu-genijaus-kurinys

http://gyvenimas.delfi.lt/career/alinkolno-patarimai-siekiantiems-sekmes.d?id=20671131

http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/10-geriausiu-kalbu-61-6848 http://www.lrytas.lt/-12422122241242165132-s%C4%97km%C4%97s-mokytojas-a-karalius-

vie%C5%A1o-kalb%C4%97jimo-%C5%BEmon%C4%97s-bijo-labiau-negu-mirties.htm http://www.debate.lt/

Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Doc. dr. Rūta Brūzgienė, MRU, Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos

institutas

Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Doc. dr. Rūta Brūzgienė, MRU Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos

institutas

Prof. dr. Nijolė Kašelionienė, LEU, Lituanisitikos fakultetas, Lietuvių ir lyginamosios

literatūros katedra

Dr. Robertas Stunžinas, MRU Politikos ir vadybos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos

institutas

53

UŽSIENIO KALBŲ UGDYMO INOVACIJOS

Dalyko kodas Dalyko apimtis kreditais

H 04

5

Pavadinimas

UŽSIENIO KALBŲ UGDYMO INOVACIJOS Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Studentai turi būti išklausę užsienio kalbos mokymo metodikos kursą. Dalyko anotacija (iki 300 simbolių)

Dalyko tikslas – supažindinti studentus su inovacijomis užsienio kalbų mokymo srityje. Analizuoti

skaitmenines kalbų mokymo ir mokymosi erdves, dalyko ir kalbos integruoto mokymosi (CLIL)

metodiką ir jos integravimą į ugdymo procesą, šios aplinkos poveikį kalbos išmokimui, mokymosi

aplinkos daugiaterpiškumą, e-mokymosi įrankius; daugiaterpiškumą ugdymo srityje, technologijas ir

pateikties priemones (media) bei būdus mokant kalbų, YouTube, Web 2.0 socialinius, edukacinius,

technologinius aspektus; nuotolinį ir mobilųjį mokymąsi. Aptariama mokymosi stilių ir strategijų kaita,

taikant edukacines technologijas bei šiuolaikinė besimokančiųjų raštingumo samprata. Dalyko turinys (iki 600 simbolių)

Mokymo ir mokymosi kaita informacijos/žinių visuomenėje.

Skaitmeninė mokymosi aplinka.

Asmeninė mokymosi aplinka.

Ugdymo organizavimas virtualioje aplinkoje.

Edukacinių technologijų integravimas į kalbų mokymo(si) procesą.

Informacinio /IT raštingumų samprata. IR ir užsienio kalbų gebėjimų santykis.

Daugiaterpiškumas pažinimo procese. Medijų raštingumas mokant užsienio kalbų.

Saityno 2.0 fenomena, socialiniai tinklai ir tinklaveika.

Saityno 2.0 multidimensiškumas.

Dalyko ir kalbos integruotas mokymasis (CLIL).

Moderniausi metodai ir tendencijos kalbų mokyme. M - mokymas/is. Dalyko studijos valandomis

Konsultacijos, individualus savarankiškas darbas. Iš viso 150 val. Studijų rezultatų vertinimas

Rašto darbas / kūrybinis projektas – 50 % galutinio pažymio, egzaminas – 50% galutinio pažymio. Literatūra

Pagrindinė literatūra: Innovations in learning technologies for English language teaching. (2013). Ed. G. Motteram,

British Council.

http://www.teachingenglish.org.uk/sites/teacheng/files/C607%20Information%20and%20Co

mmunication_WEB%20ONLY_FINAL.pdf

Dudeney, G., Hockly. N. (2008). How to teach English with technology with CD-ROM.

Pearson Longman. Lewis, G. (2009). Bringing technology into the classroom. Oxford University Press.

Sharma, P., Barrett, B. (2007). Blended Learning: using technology in and beyond the language

classroom, Oxford: Macmillan.

Beatty, K. (2003). Teaching and Researching: Computer-assisted Language Learning. Pearson

Education.

54

Mason, R., Rennie, F. (2008). E-learning and social networking. Handbook resources for higher

education. Routledge: Taylor and Francis.

Jewitt, C. (2006). Technology, Literacy and Learning: A Multimodal Approach. London: Routledge.

Papildoma literatūra: Eisenberg, M. B., Lowe, C. A., Spitzer, K. L. (2004). Information Literacy Essential skills for the

information age 2nd edition.USA.

Marsh, D., Marsland, B., Stenberg, K. (2004). Integrating competencies for working life. University of

Jyvaskyla, Finland.

Dalyko programos rengėjas/-jai arba katedra

Doc. dr. Vilhelmina Vaičiūnienė, MRU, Vadybos ir politikos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos

institutas Dalyko egzaminuotojai (ne mažiau kaip du)

Prof. dr. Jolita Šliogerienė, MRU, Vadybos ir politikos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos institutas

Doc. dr. Vilhelmina Vaičiūnienė, MRU, Vadybos ir politikos fakultetas, Filosofijos ir humanistikos

institutas