1

Lotynø kalbos pratimai

parengë Ona Þiugþdienë

2

UDK 807.1(075.8)Lo-181

3

NOMEN SUBSTANTIVUM (DAIKTAVARDIS)

Daiktavardis turi penkias linksniuotes, penkis linksnius (casus), tris gimines(genus):

Linksniai: Giminë:Nominat£vus genus mascul£num (vyriðkoji)Genit£vus genus femin£num (moteriðkoji)Dat£vus genus n«utrum (bevardë)Accusat£vusAblat£vusdu skaièius: n¯merus singul ris (vienaskaita)

n¯merus plur lis (daugiskaita)Linksniuotë atpaþástama ið genityvo galûnës:pirmoji linksniuotë -aeantroji linksniuotë - itreèioji linksniuotë -isketvirtoji linksniuotë -uspenktoji linksniuotë -ei.Daiktavardis turi kamienà ir galûnes. Kamienà gauname numetæ genitivus

singularis galûnæ. Pvz.:iter, itiner/is - itiner-villa, vill/ae - vill-exitus, exit/us - exit-liber, libr/i- libr-spes, sp/ei - sp-

Pirmoji linksniuotëTai moteriðkosios giminës daiktavardþiø linksniuotë. Tiktai poeta, ae, m;

agricola, ae, m; nauta, ae, m; incola,ae,m; collega, ae, m; scriba, ae, m; yravyriðkosios giminës.

Singularis PluralisNom. -a Nom. -aeGen. -ae Gen. -¡rumDat. -ae Dat. -¤sAcc. -am Acc. -¡sAbl. -¡ Abl. -¤sVoc. - Nom. Voc. - Nom.

4

Singularis PluralisNom. am£ca (draugë) Nom. am£cae (draugës)Gen. am£cae Gen. amic rumDat. am£cae Dat. am£cisAcc. am£cam Acc. am£casAbl. am£c¡ Abl. am£cisdea, ae, f ir fihia, iae, f plur. dat. ir abl. turi galûnes -abus: deabus, filiabus.

Antroji linksniuotëÐiai linksniuotei priklauso vyriðkosios ir bevardës giminës daiktavardþiai.

Vyriðkosios giminës daiktavardþiø vienaskaitos vardininkas turi galûnæ -us arba-er; vienas þodis -ir (vir, viri,m - vyras), bevardës giminës þodþiai baigiasi galûne-um.

Singularis PluralisNom. am£c-us, verb-um Nom. amic-¥, verb-aGen. am£c-¤, verb-¤ Gen. amic-ªrum, verb-¨rumDat. am£c-¨, verb-¨ Dat. am£c-¤s, verb-¤sAcc. am£c-um, verb-um Acc. am£c-¨s, verb-aAbl. am£c-¨, verb-¨ Abl. am£c-¤s, verb-¤sVoc. am£c-e, verb-um Voc. am£c-i, verb-a1) Þodþiai su galûne -ius, -ium visuose linksniuose iðlaiko -i; vocatyvo sing.

vyriðkoji giminë baigiasi -i (fili).2) Daugumas daiktavardþiø, turinèiø galûnæ -er linksniuojami praranda

jungiamàjá balsá -e- (ager, agri, m.; liber,libri,m), tie daiktavardþiai,kurie iðlaiko-e-, þodyne paþymëti (puer,-eri,m).

3) Þodis deus, dei, m turi gretiminiø formø, pvz., nom. dei/ dii/ di; plur. gen.deorum/ deum; dat., abl. deis/ diis/ dis.

4) Þodþio locus, i, m (vieta) daugiskaita turi vyriðkosios ir bevardës giminësformas: loci, orum, m - vietos knygoje, loca, orum, n - vietos gamtoje.

5) Moteriðkosios giminës: humus, i, f (þemë); alvus, i, f ( pilvas); vulgus, i, n(minia); virus, i, n (nuodai).

Treèioji linksniuotëÐiai linksniuotei priklauso vyriðkosios, moteriðkosios ir bevardës giminës

daiktavardþiai, kuriø vienaskaitos kilmininkas turi galûnæ -is.Treèiosios linksniuotës daiktavardþiai bûna lygiaskiemeniai ir nelygiaskie-

meniai.Lygiaskiemeniai daiktavardþiai turi sing. nom. ir gen. vienodà skiemenø skaièiø,

pvz., avis, avis, f (paukðtis); finis, finis, f (pabaiga), sedes, sedis, f (buveinë).

5

Nelygiaskiemeniø nominatyvas turi maþiau skiemenø, negu kiti linksniai,pvz.,consul, consulis, m (konsulas), nomen, nominis, n (vardas); iter, itineris, n(kelias), lex, legis, m (ástatymas).

Treèioji linksniuotë turi 3 linksniavimo tipus: priebalsiná, balsiná ir miðrøjá.I. Priebalsinis tipas:

Singularis Pluralis Gen. n.Nom. -, -s Nom. -¬s -aGen. -is Gen. -um -umDat. -¤ Dat. -ibus -ibusAcc. -em Acc. -¬s -aAbl. -e Abl. -ibus -ibusVoc. - Nom. Voc. - Nom.Singularis Pluralis

g.m. g. f. g. n.Nom. or tor, l­ctio, nªmen oratªres, lectiªnes, nªminaGen. oratªris, l¬ctiªnis, nªminis oratªrum, lectiªrum, nªminumDat. oratªri, l¬ctiªn¤, nªmini oratªribus, lectiªnibus, n¨m£nibusAcc. oratªrem, l­cti¦nem, nªmen oratªres, lectiªnes, nªminaAbl. oratªre, l¬cti¦ne, nªmine oratªribus, lectiªnibus, n¨m£nibusorator, oris, m (oratorius), lectio, ionis, f (paskaita), nomen,-inis, n (vardas).Priebalsinis tipas atitinka lietuviø V linksniuotæ: seser/ø, skiemen/ø.

II. Balsinis tipas, -i- kamieno moteriðkosios ir bevardës giminës daiktavardþiai.Singuliaris acc. galûnë yra -im, abl. -i, plur. gen. -ium, bevardës gim. nom. ir acc.plur. -ia.

Moteriðkosios giminës yra ðie daiktavardþiai:Graikiðki skoliniai

1. sitis, is, f (troðkulys) 1. basis, is, f (pagrindas)2. puppis, is, f (laivo vairagalis) 2. hyp¦tezis, is, f (prielaida)3. turris, is, f (bokðtas) 3. di gnosis, is, f (paþinimas)4. tussis, is, f (kosulys) 4. progn¦sis, is, f (numatymas)5. sec¯ris, is, f (kirvis) 5. hyon¦sis, is, f (uþmigdymas)6. febris, is, f (drugys) 6. dosis, is, f (dozë)7. vis, - f (jëga) 7. an lysis, is, f (iðskirstymas)8. Albis, is, m (Elbë) 8. s³nthesis, is, f (sujungimas)9. Tiberis, is, m (Tiberis) 9. narc¦sis, is, f (uþmigdymas)10. Neapolis, is, f (Neapolis) 10. par lysis, is, f (paralyþius)Singularis PluralisNom. sec²ris, v¤s Nom. sec²r¬s, v¤r¬sGen. sec²ris, - Gen. sec²rium, v¥rium

6

Dat. sec²ri, - Dat. sec²ribus, v¥ribusAcc. sec²rim, vim Acc. sec²res, v¤r¬sAbl. sec²r¤, v¤ Abl. sec°ribus, v¥ribusTrûkstamus vis linksnius atstoja violentia ar robur, oris, n (smarkumas, jëga).Bevardës giminës þodþiai sing. nom. turi galûnes -e, -al, -ar.Singularis PluralisNom. mare,  nimal Nom. maria, anim liaGen. maris, anim lis Gen. marium, anim¢liumDat. mar¤, anim¢l¤ Dat. maribus, anim¢libusAcc. mare,  nimal Acc. maria, anim¢liaAbl. mar¤, anim li Abl. maribus, anim¢libusBalsinis kamienas atitinka lietuviø kalbos III linksniuotæ.

III. Miðrusis tipasMiðriojo tipo vienaskaitos galûnës yra tokios paèios, kaip priebalsinio, o

daugiskaitos galûnës kaip balsinio - gen. turi galûnæ -ium.Miðriajam tipui priklauso daiktavardþiai:a) turintys sing. gen. prieð galûnæ -is du ar daugiau priebalsiø: nom. pars (dalis),nox (naktis), cor (ðirdis), mens (mintis); gen. part-is, noctis, cordis, mentis;b) lygiaskiemeniai daiktavardþiai su galûnëmis -is, -es: nom. civis, m (pilietis),nubes, f (debesis), avis, f (paukðtis); gen. civis, nubis, avis.Singularis PluralisNom. pars, avis, nubes Nom. part¬s, av¬s, n°b¬sGen. partis, avis, nubis Gen. partium, avium, n°biumDat. part¤, av¤, n°b¤ Dat. p rtibus,  vibus, n²bibusAcc. partem, avem, n°bem Acc. part¬s, aves, n°besAbl. parte, ave, n°be Abl. p rtibus,  vibus, n²bibusTreèiosios linksniuotës daiktavardþiø linksniavimo ypatybës:1. vas, vasis, n (indas). Daugiskaita II linksniuotës.2. graikiðkos kilmës su galûne -ma kamienas baigiasi -mat- gramma, gr mmatis,n (raðtas); p¦¬ma, po«matis, n(poema);3. sus, suis, m, f (kiaulë) gen. m. g. suis ir sueris, plur. dat. -abl. -subus / suibus;4. iecur, n (kepenys) - gen. m. g. iecoris/iecinis/iecinoris; senex m (senis) - gen.m. g. senis;5. bos (jautis, karvë) m. f, gen. m. g. bovis, J¯ppiter m., gen. sing. Jovis.Treèiosios linksniuotës vyriðkosios giminës iðimtys:

1. arbor,  rboris, f (medis)2. quies, qui«tis, f (poilsis)3. lex, legis, f (ástatymas)4. cor, cordis, n (ðirdis)

7

5. os, oris, n (burna)6. os, ossis, n (kaulas)7. ver, veris, n (pavasaris)8. iter, it£neris, n (kelias).

Moteriðkosios giminës iðimtys:1. mons, montis, m (kalnas)2. fons, fontis, m (ðaltinis)3. pons, pontis, m (tiltas)4. dens, dentis, m (dantis)5. mensis, mensis, m (mënuo)6. collis, collis, m (kalva)7. orbis, orbis, m (apskritimas)8. axis, axis, m (aðis)

Bevardës giminës iðimtys:1. ius, iûris, n (teisë)2. lac, lactis, n (pienas)3. mel, mellis, n (medus)4. caput, capitis, n (galva)5. sal, salis, m (druska)6. lepus, leporis, m (kiðkis)7. tellus, tellûris, f (þemë) ir kt.

Ketvirtoji linksniuotëKetvirtosios linksniuotës daiktavardþiø vyriðkosios giminës sing. nominatyvas

turi galûnæ -us ir gen. sing. -°s (tai -û- kamieniai daiktavardþiai). Iðimtys - manus,man°s, f (ranka) ir domus, dom°s, f (namas).

Bevardës giminës sing. nom. -u, gen. -us.Singularis Pluralis

g. m. g. n. g. m. g. n.Nom. sensus, corn° Nom. sens°s, c¦rnuaGen. sens°s, corn°s Gen. s«nsuum, c¦rnuumDat. sensu¤, corn° Dat. s«nsibus c¦rnibus (-ubus)Acc. sensum, corn° Acc. sens°s c¦rnuaAbl. sens°, corn° Abl. s«nsibus c¦rnibus (-ubus)

sensus, °s, m - jausmas, pojûtis,cornu, °s, n - ragas.

Daug ketvirtosios linksniuotës daiktavardþiø kilæ ið supyno, pvz.:visum - visus, °s, m (regëjimas),saltum - saltus, °s, m (ðuolis, ðokimas),

8

motum - motus, °s, m (judëjimas).

Penktoji linksniuotëÐiai linksniuotei priklauso moteriðkosios giminës -e- kamieniai daiktavardþiai

(iðimtis - dies, diei, m; sing. gen. galûnë -ei. diena)Singularis PluralisNom. r¬s, fid¬s Nom. r¬s, fid¬sGen. rei, f£d¬i Gen. r«rum, fid­rumDat. rei, f£d¬i Dat. rebus, fid­busAcc. rem, fidem Acc. res, fid¬sAbl. r¬, fid¬ Abl. r¬bus, fid«bus

res, rei, f - reikalas,fides, fidei, f - iðtikimybë.

Pastaba. Miestø varduose iðlikæs senasis locatyvo (vietininko) linksnis, kurissutampa su genityvu:

Roma - Romae (Romoje)Athenae - Athenis (Atënuose)Cornithus - Corinthi (Korinte)Carth go - Carth gine (Kartaginoj).

Kiti atvejai:domus - domi (namie)humus - humi (þemëje)rus - ruri (kaime).

PratimaiA. Nustatykite linksniuotæ ir kamienà:

1. senex, senis - 2. acies, aciei -3. sp£ritus, sp£rit°s - 4. consul, c¦nsulis -5.  rbiter,  rbitri - 6. regina, reginae -7. thema, th«matis - 8. cornu, corn°s -9. vulnus, vulneris - 10. cor, cordis -11. beneficium, beneficii - 12. testis, testis -13. ars, artis - 14. series, seriei -15. nubes, nubis - 16. exemplum, exempli -17. exemplar, exempl ris - 18. copia, copiae -19. corpus, c¦rporis - 20. nuntius, nuntii -

B. Paraðykite nurodytas formas, iðverskite:1. palus, pal¯dis, f. - gen. plur. -2. manus, man°s, f. - abl. sing. -

9

3. porta, portae, f. - acc. plur. -4. rex, regis, m - dat. sing. -5. animal, amin lis, n -abl. sing. -6. gener, generi, m - nom. plur. -7. genus, g«neris, n - nom. plur. -8. Quintus, Quinti, m - voc. sing. -9. s«ries, seri«i, f - dat. plur. -10. rus, ruris, n - voc. sing. -11. d£es, di«i, m - dat. sing. -12. tempus, t«mporis, n - acc. sing. -13. finis, finis,m - abl. sing. -14. filius, filii, m - nom. plur. -15. c£vitas, civit tis, f - gen. plur. -16. ex«rcitus, ex«rcit°s, m - acc. plur. -17. mare, maris, n - acc. sing. -18. agricola, agr£colae, m - voc. plur. -19. caput, c pitis, n - gen. plur. -20. imago, im ginis, f - gen. plur. -21.  cies, aci«i, f - abl. sing. -22. mons, montis, m - gen. plur. -23. domus, domus, f - dat. sing. -24. leg tus, leg ti, m - voc. sing. -25. regio, regi¦nis, f - abl. sing. -

C. Pakeiskite vienaskaità á daugiskaità, iðverskite:1. nocte - 2. d£em -3. vim - 4. «xitû -5. pu«lla - 6. regis -7. corpus - 8. «xitui -9. bovis - 10. senis -11. turri - 12. vulgus -13. nautam - 14. dentis -15. monte - 16. semen -17. axi - 18. po­mate -19. deae (dat.) - 20. filiae (abl.) -21. vasi - 22. v¤ -23. domû - 24. de¨ -

D. Pakeiskite daugiskaità á vienaskaità, iðverskite:1. agris - 2. h¦stium -3. t«mpora - 4. vulga -

10

5. tell¯res - 6. reg£nas -7. meridi«rum - 8. v£ribus -9. exempl ria - 10. deabus -11. c¦llium - 12. spectat¦ribus -

ADIECTIVUM (BÛDVARDIS)Bûdvardþiø linksniavimo bûdai yra du: 1) pirmosios ir antrosios linksniuotës,

2) treèiosios linksniuotës.Bûdvardþiai, turintys galûnes -us(-er), a -um, linksniuojami kaip pirmosios ir

antrosios linksniuotës daiktavardþiai.Visas kitas galûnes turintys visø trijø giminiø bûdvardþiai linksniuojami pagal

treèiàjà linksniuotæ.Bûdvardþio giminë, linksnis ir skaièius derinamas su paþymimuoju þodþiu

skaièiumi, linksniu ir gimine.Pvz. longus longa longumsing. Nom. longus, liber, longa, longum

Gen. longi, l£beri, -ae, -iDat. longo, l£bero, -ae, -oAcc. longum, l£berum, -am, -umAbl. longo, l£bero, -a, -oVoc. longe, liber, -a, -um

plur. Nom. longi, longae, longaGen. long¦rum, -arum, -orumDat. longis, -is, -isAcc. longos, -as, -aAbl. longis, -is, -isVoc. longi, -ae, -a

Treèiosios linksniuotës bûdvardþiø nominatyvus turi ávairias galûnes -er, -x,-r,-us ir kt.

Pvz. acer, felix, par, sapiens;Moteriðkosios giminës galûnë -is, bevardës -e. Taigi, yra trijø, dviejø ir vienos

galûnës treèiosios linksniuotës bûdvardþiø:g. m. g. f. g. n.celer c«leris c«lere (greitas)brevis (brevis) breve (trumpas)felix (laimingas)prudens (iðmintingas)

11

g. m.; g. f. g. n. g. m.; g. f. g. n.sing. Nom. c«ler, celeris, c«lere plur. Nom. c«leres, c«leria

Gen. c«leris Gen. cel«riumDat. c«leri Dat. cel«ribusAcc. c«lerem c«lere Acc. c«leres c«leriaAbl. c«leri Abl. cel«ribusVoc. - Nom. Voc. - Nom.

Treèiosios linksniuotës bûdvardþiø abl. sing. turi galûnæ -i.

PratimaiI. Nustatykite bûdvardþio linksniuotæ.

1. aeger, argra, aegrum (ligotas, sergàs) -2. acer, acris, acre (aðtrus) -3. notus, nota, notum (þinomas) -4. r«cens(rec«ntis) (neseniai atsitikæs) -5. levis, leve (lengvas) -6. omnis, omne (visas, kiekvienas) -7. felix (laimingas) -8. liber, libera, liberum (laisvas) -

II. Paraðykite nurodytà linksná.1. brevis, e - abl. sing. (m) -2. celer, is, e - gen. plur. f. -3. a¯dax (gen. aud cis) - acc. sing. n. -4. pauper, is, e - gen. plur. f. -5. fortis, e - dat. sing. f. -6. pulcher, chra, chrum - acc. plur. n. -7. d£ligens (gen. dilig«ntis) - nom. plur. n. -8. ¯tilis, e -gen. sing. f. -9. mort lis, e - gen. plur. n. -10. cel«ber, bris, bre - gen. plur. m. -

III. Nustatykite linksná ir reikðmæ:1. viti¦sum - 2. ing«nte -3. m£seram - 4. prof¯ndis -5. atr¦cia - 6. medio -7. antiqu¦rum - 8. dulci -9. iusti - 10. aure¦rum -11. am ro - 12. univ«rsum -13. egr«gia - 14. communia -15. liberalis -

12

ADIECTIVA PRONOMINALIA (ávardiniai bûdvardþiai)Aðtuoni bûdvardþiai I ir II linksniuoèiø gen. ir dat. turi ávardþiø galûnes: gen. -

ius, dat. -i visoms giminëms. lius, ia, iud (kitas);alter, era, erum (anas ið dviejø);uter, tra, trum (katras);n«uter, tra, trum (niekatras, në vienas);solus, a, um (tik vienas, vienintelis);unus, a, um (vienas, tûlas);nullus, a, um (joks);ullus, a, um (bet kuris);totus, a, um (visas, iðtisas).

Sing. Plur.g. m. g. f. g. n.

Nom. nullus, nulla, nullum -i, -ae, -aGen. null£us -orumDat. nulli -isAcc. nullum, nullam, nullum -os, -as, -aAbl. nullo, nulla, nullo -is

PratimaiI. Paraðykite nurodytà linksná ir reikðmæ:

1. totus - dat. sing. f.2. alius - nom. plur. m.3. solus - acc. plur. n.4. uter - abl. sing. n.5. alter - acc. sing. m.6. nullus - gen. sing. f.7. alter - acc. sing. n.8. ullus - dat. sing. n.9. unus - abl. sing. f.

II. Nustatykite linksná:1. altero - 2.  lii -3. un£us - 4. solo -5. utrum - 6. aliud -7. neutr rum - 8. totis -9. sola - 10. ali¦rum -11. tot¡ - 12. n«utri -

13

COMPARATIO (laipsniavimas)Yra trys bûdvardþiø laipsniai (gradus):

1. posit£vus - nelyginamasis (visos bûdv. nominatyvo formos)2. comparat£vus - aukðtesnysis laipsnis3. superlat£vus - aukðèiausias laipsnis.

Visø linksniuoèiø bûdvardþiø gr. comparativus sudaromas vienodai: prie gen.sing. kamieno (numetus gen. galûnæ) pridedame priesagà g. m. -ior, g. n. -ius.

Gradus positivus:lat - l t-ior, -ius - platesnis, -ë;facils - fac£lior, -ius - lengvesnis, -ë;cit - c£tior, -ius - greitesnis, -ë;potents - pot«ntior, -ius - galingesnis, -e.

-ior - vyriðkos ir moteriðkos giminës; -ius - bevardës giminës linksniuojametreèiàja linksniuote, kamienas -ior.

Sing. Plur.Nom. f¦rtior, fortius forti¦res, fortioraGen. forti¦ris forti¦rumDat. forti¦ri forti¦ribusAcc. forti¦rem, fortius forti¦res, fortioraAbl. forti¦re forti¦ribusGradus superlativus priesagà ��-issimus, a, um �� dedame prie gen. kamieno:1. alt - issimus, a, um (aukðèiausias; (altus, a, um)

brev - brevissimus, a, um (trumpiausias); (brevis, e)audac - audacissimus, a, um (narsiausias); (audax)

2. Jeigu bûdvardþio nom. m. g. turi galûnæ -er, tai gradus superlativus priesagayra -errimus, a, um;

liber, era, liberum - liberrimus, a, um - (laisviausias, -ia) celer, ris, re - celerrimus, a, um (greièiausias, -ia) misser, era, erum -miserrimus, a, um (vargingiausias, -ia).

Ðie bûdvardþiai yra pirmosios ir antrosis linksniuotës. Ðeði bûdvardþiai supriesaga -illis, e gauna priesagà -illimus, a, um.

1. s£milis, e (panaðus); simillimus, a, um;2. diss£milis, e (nepanaðus); diffimillimus, a, um;3. f cilis, e (lengvas); facillimus, a, um;4. diff£cilis, e (sunkus); dissicillimus, a, um;5. h¯milis, e (þemas); humillimus, a, um;6. gr cilis, e (grakðtus); gracillimus, a, um.

Jie taip pat linksniuojami pagal pirmàjà ir antràjà linksniuotæ.

14

Supletyviðkai laipsniuojami bûdvardþiaiÐie bûdvardþiai turi skirtingus kamienus.grad. posit. grad. compar. grad. superlat.1. bonus, a, um m«lior, ius ¦ptimus, a, um2. malus, a, um p«ior. -ius p«ssimus, a, um3. magnus, a, um m ior, -ius m ximus, a, um4. parvus, a, um m£nor, -us m£nimus, a, um5. multus, a, um plus, pl¯rimus, a, um.Ðie bûdvardþiai yra kaip ir visi kiti turintys nom. galûnes -us, -um - II-àja, -a -

I-àja, o visi kiti - III- àja linksniuote.

PRATIMAII. Nustatykite laipsná, linksná, iðverskite:

1. diligenti¦re - 2. cel«rrimo -3. ut£lius - 4. meli¦ra -5. parv¦rum - 6. miseri¦ris -7. altri¦ri - 8. recenti¦rum -9. m£nimum - 10. commun£ssimis -11. pei¦ra - 12. plurimos -13. fel£ci - 14. erudit£ssimos -

II. Iðlaipsniuokite, iðverskite:1. dulcis, e - 2. am rus, a, um -3. £ngens - 4. plenus, a, um -5. varius, a, um - 6. notus, a, um -7. vivus, a, um - 8. cael«stis, e -9. audax - 10. crud«lis, e -11. edax - 12. durus, a, um -13. d£digens - 14. erud£tus -15. «loquens - 16. ferox -17. sanus - 18. gr cilis -19. liber, era, erum - 20. mollis, e -21. par - 22. parvus, a, um -23. suavis, e - 24. senex -25. tristis, e - 26. magn£ficus, a, um -

Pastaba. Sudurtiniø bûdvardþiø, turinèiø galûnes -dicus, -ficus, -volus (dico,facio, volo) aukðtesnysis ir aukðèiausiasis laipsniai sudaromi prie partic. praesentiskamieno pridëjus atitinkamo laipsnio priesagà.

Pvz.: 1) mal«dicus, a, um (piktakalbis) - maledic«ntior, -ius;

15

maledicent£ssimus, a, um;2) magn£ficus, a, um (didingas) - magnific«ntior, -ius;magnificent£ssimus, a, um;3) ben«volus, a, um (palankus) - benevol«ntior, -ius;benevolent£ssimus, a, um.

Bûdvardis 1) vetus, v«teris (senas) - vet¯stior, -ius;vet«rrimus, a, um.2) dives, d£vitis (turtingas) turi dvi gretimas formas:grad. comparat. -div£tior, -ius ir ditior, -ius; grad. superlat. -divit£ssimus, a, um ir dit£ssimus, a, um.3) Kokybiniai bûdvardþiai su prieðdëliais per-, prae- reiðkia labaididelæ kokybæ: perm gnus, praep¦tens (didþiulis, galingas).

Keturi bûdvardþiai turi dvi aukðèiausiojo laipsnio formas:s¯perus, a, um; sup«rior, -ius; supr«mus ir summus;£nferus, a, um; inf«rior, -ius; £nfimus ir imus;p¦sterus, a, um; post«rior, -ius; postr«mus, postumus;«xterus, a, um; ext«rior, -ius; extr«mus, «xtimus.

Kai kurie bûdvardþiai neturi grad. positivus. Darybos pagrindà sudaro prie-veiksmiai:

grad. compar. grad. superlat.1. ultra (anapus) - ult«rior, -ius; ¯ltimus, a, um;2. intra (viduj) - int«rior, -ius; £ntimus, a, um;3. prae (pirma) - pr£or, -ius; primus, a, um;4. de (nuo) - det«rior, -ius; det«rrimus, a, um ir kt.Reikðmës: 1) tolimesnis, paskiausias, galiausias, 2) vidinis, giliausias,

slapèiausias, 3) pirmesnis, pirmiausias, 4) blogesnis, blogiausias).Bûdvardþiai, neturintys grad. superlativus:

senex (senas), s«nior (senesnis);natû maior (vyresnis), natû m ximus (vyriausias);i¯venis, e (jaunas), i¯nior (jaunesnis), natû minor, natû m£nimus (jau-

niausias);adol«scens, «ntis (jaunas, paauglys), adolesc«ntior (jaunesnis).

Bûdvardþiai, kuriø laipsniai reiðkiami þodþiø samplaika:grad. positivus grad. comparativus

1. id¦neus, a, um (patogus), magis idoneus, um (patogesnis)grad. superl.: m xime id¦neus, a, um (patogiausias)grad. positivus grad. comparativus

2. varius, a, um (ávairus) magis varius, a, um (ávairesnis)grad. superl.: m xime v rius, a, um (ávairiausias)grad. positivus grad. comparativus

16

3. arduus, a, um (status) magis arduus, a, um (statesnis)grad. superl.: m xime  rduus, a, um (staèiausias)

Bûdvardis turi bûti suderintas su daiktavardþiu ar ávardþiu gimine, linksniu irskaièiumi, pvz.:

g. f. puella bona, gracilis (stropi, grakðti mergaitë);g. m. puer mangus, diligens (didelis, stropus berniukas);g. m. homo sapiens, laboriosus (protaujantis, darbðtus þmogus);g. m. civis Litu nus (Lietuvos pilietis);g. n. exemplum novum (naujas pavyzdys);g. f. oppinio communis (bendra nuomonë);g. n. flumen latum (plati upë);g. f. spes perp«tua (nuolatinë viltis);g. n. genus n«utrum (bevardë giminë);

Bûdvardis multus, a, um (daugelis, daug) yra derinamas su paþymimuoju þodþiukaip bet kuris kitas bûdvardis. Dël reikðmës, paprastai, vartojama jo daugiskaita.Jokiu bûdu nereikalauja genityvo. Bûdvardis multi, ae, a turi tendencijà eiti sakinyjeprieð paþymimàjá þodá:

multi homines - daug þmoniø - nom.multis hominibus - daugeliui þmoniø - dat. plur.multos viros - daugelá vyrø - acc. plur.

In flumine lato - plaèioje upëje.Verba nova - nauji þodþiai / naujus þodþius.

PRATIMAII. Suderinkite bûdvardá su daiktavardþiu:

1. (latus) flumen - 2. (multus) annos -3. (utilis) libros - 4. (omnis) copi rum -5. (brevior) diem - 6. (felix) filia -7. (fac£llimus) lab¦ribus - 8. (magnus) oppida -9. (recens) praeliorum - 10. (pulcher) urbi -11. (audax) duce - 12. (regina) gracillimae -

II. Iðverskite á lotynø kalbà:1. narsiausias karys - 2. maþesniam broliui -3. senoviniai poetai - 4. lotyniðkoje gramatikoje -5. graþiausià paveikslà - 6. su darbðèiu þemdirbiu -7. romënø jûreiviai - 8. gimimo dienomis -9. deðinæ rankà - 10. tamsi (neiðmananti) minia -

III. Nustatykite linksná ir iðverskite:1. pecuniam nullam - 2. obligati¦nes graves -

17

3. n¦minum ins£gnium - 4. multa opera -5. verbum optimum - 6. iusto iudice -7. testamentis intestatis - 8. agricolam laboriosum -9. corda nostra - 10. cru¦rem rubrum -11. plurrimos annos - 12. maximo duci -13. minimis liberis - 14. meli¦rum exempl rium -15. animali parvo - 16. turrim ligneam -17. v£ribus un£tis - 18. tell¯ris nigrae -19. humum fert£lem - 20. arb¦ribus altis -

IV. Iðverskite:1. su geresniu draugu - 2. iðtikimiausiam ðuniui -3. giliausiose upëse - 4. galingesnio karaliaus -5. á senovinæ ðventovæ - 6. apie graikø poetus -7. vaðkuotoje lentelëje - 8. daugiau þmoniø (nom.) -9. daug þmoniø (nom.) -

VERBUM (VEIKSMAÞODIS)

Lotynø kalbos veiksmaþodis turi keturias pagrindines formas, sudaranèias joasmenavimo pagrindà. Intranzityviniai veiksmaþodþiai treèios formos neturi irbaigiasi priesaga -urus.

AsmenuotësYra keturios asmenuotës ir viena miðri. Jas galima atskirti pagal pirmàjà ir

ketvirtàjà formà.I asm. -o -areIIasm. -eo -ereIIIasm. -o -ereIVasm. -io -iremiðri asm. -io -ere (ið esmës tai III asmenuotë, inf. - ere).Veiksmaþodþio kamienai asmenuotëms sudaryti yra du: praesens (esamojo l.)

ir perfectum (bûtojo kartinio l.).Praesens kamienà gauname numetæ ketvirtos formos - infinityvo (bendraties)

praesentis priesagà -re:Praesens kam.: lauda-re -girti, ðlovinti;

leg-e-re -rinkti, skaityti;Perfekto kam.: laudav-i -pagyriau, paðlovinau;

18

leg-i -iðrinkau, perskaièiau.

GalûnësYra trys galûniø rûðys:

1. praesentis (esamojo laiko) asmeninës galûnës;2. perfekto (bûtojo kartinio)3. pasyvo (neveikiamosios rûðies).

Praesentis (esam. l.) galûnës:1. -o, -m2. -s singularis(vienaskaitos)3. -t1. -mus2. -tis pluralis (daugiskaitos)3. -ntPerfecti (bûtojo kartinio laiko )1. -i2. -isti singularis3. -it1. -imus2. -istis pluralis3. -eruntPassivi (neveikiamosios rûðies) galûnës1. -r, -or2. -ris singularis3. -tur1. -mur2. -mini pluralis3. -nturVeiksmaþodþio esse (bûti) praesens, imperfectum, futurum laikø asmenavimas:Praesens (esamasis l.)Singularis Pluralis1. sum (esu) sumus (esame)2. es (esi) estis (esate)3. est (yra) sunt (yra)Imperfectum (bûtasis l.)Singularis Pluralis1. eram (buvau) er mus (buvome)2. eras (buvau) er tis (buvote)3. erat (buvo) «rant (buvo)

19

Futurum (bûsimasis l.)Singularis Pluralis1. ero (bûsiu) «rimus (bûsime)2. eris (bûsi) «ritis (bûsite)3. erit (bus) «runt (bus)

Coniugationes (asmenuotës) -are

I asm. clamo, clam /vi, clam t/um, clam¢/re -ðauktilaudo, laud /vi, laud t/um, laud /re -girticuro, cur /vi, cur t/um, cur /re -rûpintis -«re

IIasm. d¦ce/o, d¦cu/i, doct/um, doc­/re -mokytih be/o, h bu/i, h bit/um, hab­/re -turëtis«de/o, s¬d/i, sess/um, sed­/re -sëdëti-prieb. kam.

IIIasm. leg/o, l­g/i, lect/um, l«g/e/re -skaitytiscrib/o, scrips/i, script/um, scr£b/e/re -raðytidisc/o, d£dic/i, - d£sc/e/re -mokytis

Pastaba: treèioji asmenuotë prieð priesagà -re turi jungiamàjá balsá -e-. Jis yratrumpas ir nekirèiuojamas.

IVasm.  udi/o, aud£v/i, audit/um, aud¥/re -klausytif£ni/o, finiv/i, finit/um, fin¤/re -baigtisc£/o, sciv/i, scit/um, sc¤/re -þinoti, mokëti

Miðri asm. c pi/o, c­p/i, capt/um, c p/e/re -imtif ci/o, f­c/i, fact/um, f c/e/re -darytic¯pi/o, cup£v/i, c¯pitum, c¯p/e/re -geisti, trokðti

Asmenuotæ nustatome pagal I ir IV formas:curo -cur/¢re 1 asm. -¡revideo -vid/­re 2 asm. -¬remitto -m£tt/e/re 3 asm. -eremuni/o -mun/¥/re 4 asm. -¤recupi/o -c¯p/e/re miðri asm. -ereNustatykite asmenuotæ:1. spero, speravi, speratum, sper re -tikëtis, turëti viltá2. duco, duxi, ductum, d¯cere -vesti3. maneo, mansi, mansum, man«re -pasilikti, iðlikti4. laboro, laboravi, laboratum, labor re -dirbti5. rapio, r pui, raptum, r pere -griebti

20

6. condo, c¦ndidi, c¦nditum, c¦ndere -ákurti7. do, dedi, datum, d re -duoti8. repeto, repetivi, repetitum, rep«tere -(pa)kartoti9. corrumpo, corrûpi, corruptum, corr¯mpere -sulauþyti, sugadinti10. mem¦ro, memoravi, memoratum, memor re -(á)atsiminti11. sedeo, sedi, sessum, sed«re -sëdëti12. defendo, defendi, defensum, def«ndere - ginti

Coniugato (asmenavimas)Modus indicativus (tiesioginë nuosaka)Veiksmaþodis turi ðeðis laikus:Tempus praesens, imperfectum, perfectum, plusquamperfectum, futurum I

(primum), futurum II (secundum).Praesens indicativi:Nuo esamojo l. (praesens) bendraties numetame priesagà -re ir gauname esamojo

l. (arba infecto) kamienà:lauda-re, puta-re, cogita-re, vide-re, div£de-re, sci-re, muni-re.Prie gauto kamieno dedame asmenines veikiamosios (activi) arba neveikia-

mosios (passivi) rûðies galûnes:activi: passivi:I asm. 1. put-o manau 1. puto-r esu manomassing. 2. puta-s 2. put -ris

3. puta-t 3. put -turplur. 1. put -mus 1. put -mur

2. put -tis 2. put -mini3. p¯ta-nt 3. put -ntur

IIasm. 1. v£de-o matau 1. v£de-or esu matomas, -asing. 2. vide-s 2. vid«-ris

3. vide-t 3. vid«-turplur. 1. vid«-mus 1. vid«-mur

2. vid«-tis 2. vid«-mini3. v£de-nt 3. vid«-ntur

III asm. l«g/e/resing. 1. l«g-o skaitau 1. l«g-or esu skaitomas

2. l«g-is 2. l«g-e-ris3. leg-it 3. l«g-i-tur

plur. 1. l«gi-mus 1. l«g-i-mur2. l«g-i-tis 2. leg-£-mini3. l«g-u-nt 3. leg-¯-ntur

21

III-je asm. tarp priebalsinio kamiengalio ásiterpia jungiamasis balsis -i-, plur.3 asm. -u-, jis trumpas.

IVasm.sing. 1.  udi-o 1.  udi-or

2.  udi-s 2. aud£-ris3.  udi-t 3. aud£-tur

plur. 1. aud£-mus 1. aud£-mur2. aud£-tis 2. aud£-mini3.  udi-u-nt 3. audi-¯-ntur

Miðri asm.sing. 1. capi-o 1. c pi-or

2. capi-s 2. c pe-ris3. capi-t 3. c pi-tur

plur. 1. capi-mus 1. c pi-mur2. capi-tis 2. cap£-mini3. capi-u-nt 3. capi-¯-ntur

Imperfectum indicativiPrie infecto (praesens) kamieno pridedame priesagà -ba- ir asmenø galûnes.I asm. activi passivising. 1. put -ba-m (maniau) 1. put -ba-r (buvau manomas)

2. put -ba-s 2. puta-b -ris3. put -ba-t 3. puta-b -tur

plur. 1. puta-b -mus 1. puta-b -mur2. puta-b -tis 2. puta-b -mini3. put -ba-nt 3. puta-b -ntur

II asm.sing. 1. vid«-ba-m (maèiau) 1. vid«-ba-r (buvau matomas)

2. vid«-ba-s 2. vide-b -ris3. vid«-ba-t 3. vide-b -tur

plur. 1. vide-b -mus 1. vide-b -mur2. vide-b -tis 2. vide-b -mini3. vid«-ba-nt 3. vide-b -ntur

III asm. priesaga -eba-sing. 1. leg-«ba-m (skaièiau) 1. leg-«ba-r (buvau skaitomas)

2. leg-«ba-s 2. leg-eb -ris3. leg-«ba-t 3. leg-eb -tur

plur. 1. leg-eb -mus 1. leg-eb -mur2. leg-eb -tis 2. leg-eb -mini3. leg-«ba-nt 3. leg-eb -ntur

22

IV asm. priesaga -eba-sing. 1. audi-«ba-m (girdëjau, 1. audi-«ba-r (buvau girdimas,

2. audi-«ba-s klausiau) 2. audi-eb -ris klausomas)3. audi-«ba-t 3. audi-eb -tur

plur. 1. audi-eb -mus 1. audi-eb -mur2. audi-eb -tis 2. audi-eb -mini3. audi-«ba-nt 3. audi-eb -ntur

Miðri asm. activi passivising. 1. capi-«ba-m (ëmiau) 1. capi-«ba-r (buvau imamas)

2. capi-«ba-s 2. capi-eb -ris3. capi-«ba-t 3. capi-eb -tur

plur. 1. capi-eb -mus 1. capi-eb -mur2. capi-eb -tis 2. capi-eb -mini3. capi-«ba-nt 3. capi-eb -ntur

Futurum I (primum) - bûsimasis laikasPrie infecto kamieno I, II asmens pridedame priesagà -b-, tarp priesagos ir ga-

lûnës atsiranda jungiamasis balsis -i-, plur. 3 asm. -u-; III ir IV asm. priesaga -a-,kituose asmenyse -e-:

I asm. activum passivumsing. 1. put -b-o (manysiu) 1. put -b-or (bûsiu manomas)

2. put -b-i-s 2. put -b-e-ris (jung. bals. -e-)3. put -b-i-t 3. put -b-i-tur

plur. 1. put -b-i-mus 1. put -b-i-mur2. put -b-i-tis 2. puta-b-£-mini3. put -b-u-nt 3. puta-b-¯-ntur

IIasm.sing. 1. vid«-b-o (matysiu) 1. vid«-b-or (bûsiu matomas)

2. vid«-b-i-s 2. vid«-b-e-ris3. vid«-b-i-t 3. vid«-b-i-tur

plur. 1. vid«-b-i-mus 1. vid«-b-i-mur2. vid«-b-i-tis 2. vide-b-£-mini3. vid«-b-u-nt 3. vide-b-¯-ntur

III asm.sing. 1. l«g-¡-m (skaitysiu) 1. l«g-¡-r (bûsiu skaitomas)

2. l«g-¬-s 2. leg-­-ris3. l«g-¬-t 3. leg-­-tur

plur. 1. leg-­-mus 1. leg-­-mur2. leg-­-tis 2. leg-­-mini3. l«g-¬-nt 3. leg-­-ntur

23

IV asm.sing. 1.  udi-¡-m (klausysiu, 1.  udi-¡-r (bûsiu klausomas,

2.  udi-¬-s girdësiu) 2. audi-­-ris girdimas)3.  udi-¬-t 3. audi-­-tur

plur. 1. audi-­-mus 1. audi-­-mur2. audi-­-tis 2. audi-­-mini3.  udi-¬-nt 3. audi-­-ntur

Miðri asm.sing. 1. c pi-a-m (imsiu) 1. c pi-¡-r (bûsiu imamas)

2. c pi-¬-s 2. capi-­-ris3. c pi-¬-t 3. capi-­-tur

plur. 1. capi-­-mus 1. capi-­-mur2. capi-­-tis 2. capi-­-mini3. c pi-e-nt 3. capi-­-ntur

Perfectum indicativi activi (bûtasis kartinis laikas, ávykio veikslas)Sudaromas ið antros pagrindinës formos - perfekto kamieno, kurá gauname

numetæ galûnæ -l.Perfekto galûnës yra:

sing. 1. -i plur. 1. -imus2. -isti 2. -istis3. -it 3. -erunt

I asm. puto, putav/i, putatum, putaresing. 1. put v-i (pamaniau) plur.1. put v-imus (pamanëme)

2. putav-£sti 2. putav-£stis3. put v-it 3. putav-­runt

II asm. video, v¤d/i, visum, vid­resing. 1. v¤d-i (pamaèiau) plur. 1. v¥d-imus (pamatëme)

2. v¤d-£sti 2. v¤d-£stis3. v¤d-it 3. v¤d-­runt

III asm. l¬go, leg/i, lectum, legeresing. 1. l¬g-i (perskaièiau) plur. 1. l¬g-imus (perskaitëme)

2. l¬g-£sti 2. l¬g-£stis3. l¬g-it 3. l¬g-­runt

IV asm. audio, audiv/i, ausitum, audiresing. 1. aud£v-i (iðgirdau) plur. 1. aud¥v-imus (iðgirdome)

2. audiv-£sti 2. aud¤v-£stis3. aud£v-it 3. aud¤v-­runt

24

Miðri asm. capio, c¬p/i, captum, caperesing. 1. c¬p-i (paëmiau) plur. 1. c­p-imus (paëmëme)

2. c¬p-£sti 2. c¬p-£stis3. c¬p-it 3. c¬p-­runt

Veiksmaþodþiø laikai perfectum indicativi passivi, plusquaperfectum ir futu-rum II (secundum) yra sudëtiniø formø. Ið treèios formos - supyno kamieno,sudarydami bûtojo laiko neveikiamosios rûðies dalyvá (participium perfecti passivi),pridedame prie kamieno priesagà -tus, -ta, -tum ir veiksmaþodá ��sum�� perfecte,��eram�� plusquamperfecte ir ��ero�� futurum II.

Perfectum indicativi passiviI asm. puto, putavi, putatum, putare; partic. putatus, a, umsing. 1. putatus, a, um sum (esu pamanytas)

2. putatus, a, um es3. putatus, a, um est

plur. 1. putati, ae, a sumus (esame pamanyti)2. putati, ae, a estis3. putati, ae, a, sunt

II asm. video, v¤di, visum, videresing. 1. visus, a, um sum (esu pa/matytas)

2. visus, a, um es3. visus, a, um est

plur. 1. visi, ae, a sumus (esame pa/matyti)2. visi, ae, a estis3. visi, ae, a sunt

III asm. lego, l¬gi, lectum, legeresing. 1. lectus, a, um sum (esu per/skaitytas)

2. lectus, a, um es3. lectus, a, um est

plur. 1. lecti, ae, a sumus (esame per/skaityti)2. lecti, ae, a estis3. lecti, ae, a sunt

IV asm. audio, audivi, auditum, audiresing. 1. auditus, a, um sum (esu iðgirstas, iðklausytas)

2. auditus, a, um es3. auditus, a, um est

plur. 1. auditi, ae, a sumus (esame iðgirsti, iðklausyti)2. auditi, ae, a estis3. auditi, ae, a sunt

Plusquamperfectas vietoj ��sum�� turi ��eram��, o futurum II - ��ero��:

25

putatus eram, visus eram, lectus eram, auditus eram ir t.t. (buvau matytas ir t.t.)Futurum II (secundum):putatus ero, lectus ero, auditus ero (bûsiu matytas ir t.t.)Pastaba. Norint teisingai asmenuoti, bûtina mokëti pagrindines formas.

PratimaiI. Nustatykite asmenuotæ, praesens ir perfectum kamienus. Kamienus pabraukite.1. defendo, defendi, defensum, def«ndere (ginti)2. clamo, clamavi, clamatum, clam re (ðaukti)3. sedeo, s¬di, sessum, sed­re (sëdëti)4. do, dedi, datum, d¡re (duoti)5. condo, condidi, conditum, c¦ndere (ákurti)6. servo, servavi, servatum, serv re (saugoti)7. servio, servivi, servitum, serv¥re (tarnauti, vergauti)8. narro, narravi, narratum, narr re (pasakoti)9. occ£do, occ¥di, occ£sum, occ£dere (kristi, þûti)10. augeo, auxi, autum, aug­re (augti, auginti)11. facio, f¬ci, factum, f cere (daryti)II. Iðasmenuokite pagal visø laikø paradigmas:1. scribo, scripsi, scriptum, scr£bere (raðyti)2. venio, v¬ni, ventum, ven¥re (eiti)3. vinco, v¤ci, victum, v£ncere (nugalëti)4. habeo, habui, habitum, hab­re (turëti)5. pello, pepuli, pulsum, p«llere (stumti, varyti)6. accuso, accusavi, accusatum, accus¢re (kaltinti)7. ago, ¬gi, actum,  gere (veikti, stumti, varyti, atlikti)8. trado, tradidi, tradidum, tr dere (perduoti, pasakoti)9. ferro, tuli, latum, ferre (neðti)10. solvo, solvi, solutum, s¦lvere (atriðti, atpalaiduoti)11. cupio, cupivi, cupitum, c¯pere (geisti, trokðti)12. disco, didici, d£scere (mokytis)III. Paraðykite nurodytà laikà ir asmená bei reikðmæ:

1. venio (einu) - imperf. ind. sing. 2 asm.2. pingo (pieðiu) - fut. I ind. act. plur. 3 asm.3. ambulo (vaikðtau) - praes. ind. act. sing. 3 asm.4. saluto (sveikinu) - perf. ind. pass. plur. 2 asm.5. debeo (privalau) -praes. ind. pass. sing. 2 asm.6. colo (garbinu, dirbu) - plusquampf. ind. pass. sing. 1 asm.7. deleo (naikinu) - fut. II ind. act. sing. 3 asm.

26

8. appareo (rodausi) - imperf. ind. act. sing. 1 asm.9. vinco (nugaliu) - fut. II ind. act. sing. 1 asm.10. tango (lieèiu) - praes ind. act. sing. 3 asm.11. dico (sakau) - plusquampf. ind. act. plur. 2 asm.12. duco (vedu) - fut. II ind. act. sing. 3 asm.13. canto (dainuoju) - praes. ind. pass. sing. 2 asm.14. maneo (pasilieku) - fut. II ind. act. sing. 3 asm.15. frango (lauþiu) - imperf. ind. act. sing. 1 asm.16. floreo (þydþiu) - fut. I ind. pass. sing. 2 asm.17. appello (vadinu) - plusquamperf. ind. act. sing. 3 asm.18. punio (baudþiu) - plusquamperf. ind. pass. sing. 1 asm.19. veto (draudþiu) - imperf. ind. pass. plur. 2 asm.20. sino (leidþiu) - perf. ind. pass. sing. 1 asm.21. creo (kuriu) - perf. ind. act. plur. 2 asm.22. spero (viliuosi) - praes. ind. act. plur. 1 asm.23. vendo (parduodu) - fut. II pass. plur. 2 asm.24. emo (perku) - imperf. ind. act. sing. 1 asm.25. iudico (teisiu) - perf. ind. act. sing. 1 asm.26. mando (pavedu) - imperf. ind. pass. plur. 1 asm.

IV. Nustatykite veiksmaþodþio laikà, asmená, reikðmæ:1. iungam - 2. volabis -3. cucuristis - 4. defendis -5. laboramus - 6. oravit -7. ex¬gimus - 8. colueratis -9. fui - 10. migrabunt -11. fletis - 12. vinc¬tis -13. audiverat - 14. mitt¬mus -15. videbis - 16. eras -17. salutabis - 18. cecidit -19. ponis - 20. parabunt -21. salvent - 22. exercebunt -23. cucuristis - 24. spectabam -25. cantant - 26. estis -

V. Pakeiskite veikiamàjà rûðá á neveikiamàjà, paraðykite reikðmæ:1. vivunt - 2. florent -3. appellabis - 4. agam -5. aedificabis - 6. arabimus -7. doces - 8. errat -9. condidi - 10. servabamus-

27

11. delectat - 12. debuerat -13. disces - 14. adoraveritis -15. oraveratis - 16. cepero -17. docuerimus - 18. m¨vi -19. adv¬ni - 20. videmini -21. responderis - 22. dabas -23. iunximus - 24. fecisti -

Modus imperativus (liepiamoji nuosaka) turi 2 asm. sing. ir 2 asm. plur. Sing.2a. I, II, III asmenuotës numetame infinitivo priesagà -re: put¡/re, vid¬/re, aud¤/re,migr¡/re.

Sing. 2 puta, vide, audi, migra.III asm. prie priebalsinio kamiengalio yra -e.lege, scribe, mitte, cape.Pluralis gauna priesagà -te.2. putate, vid«te, aud£te, migr te.III asm. -ite; l«gite, ser£bite, m£ttite, c pite;

Iðimtys:dic - sakyk d£cite - sakykiteduc - vesk d¯cite - veskitefac - daryk f cite - darykitefer - neðk f«rte - neðkitees - bûk «ste - bûkite

PratimasSudarykite imperatyvus ðiø veiksmaþodþiø:1. sed­re 9. fin¥re2. mov­re 10. esse3. p¦nere 11. £acere4. f cere 12. monstr re5. respond­re 13. iub­re6. imper re 14. c pere7. port re 15. r«ddere8. d£scereInfinitivi (bendratys)Yra trys veikiamosios rûðies ir trys neveikiamosios rûðies bendratys:

1. Infinitivus praesentis activi: am¢re, mov­re, scr£bere, fin¥re, doc­re.2. Infinitivus perfecti activi:prie perfecto kamieno dedame priesagà -isse -amavisse, movisse,

scripsisse, finivisse, docuisse.

28

3. Infinitivus futuri activi:prie supyno kamieno pridëjus priesagà -°rus, a, um gauname participium

fut. activi (bûsim. laiko veik. rûð. dalyvá) ir esse.Pvz.: amat²rus, a, um esse;

mot²rus, a, um esse;acrip²turus, a, um esse;finit²rus, a, um esse;doct²rus, a, um esse;(mylëti, bûti mylëjus, bûti mylësianèiam).

PratimaiI. Sudarykite nurodytus infinityvus:

1. sum - perf. act. - 2. video - praes. pass. -3. specto - fut. act. - 4. dico - praes. pass. -5. ago - perf. act. - 6. capio - praes. pass. -7. sedeo - praes. act. - 8. pono - praes. pass. -9. fugio - perf. act. - 10. testo - perf. pass. -

II. Pakeiskite veikiamosios rûðies infinityvus á neveikiamosios:1. interficere - 2. rexisse -3. vetare - 4. cognoscere -5. novisse - 6. memoratûrus, a, um esse -7. posuisse - 8. postulatûrus, a, um esse -9. scire - 10. habuisse -

Infinitivus praesentis passivi baigiasi priesaga -ri (I, II, IV asm.), IIIasm. -i:amari, moveri, finiri, doceri, portari, seribi, mitti, legi (bûti mylimam).

Infinitivus perfecti passivi: ið supyno kamieno, pridëjus priesagà -tus, a, um,arba -sus, a, um gauname participium perfecti passivi ir pridedame esse:

amat/um - amatus, a, um esse(bûti mylëtam, pamiltam)motus, a, um essefinitus, a, um essedoctus, a, um essemissus, a, um essescriptus, a, um esselectus, a, um esse.

Infinitivus futuri passivi sudaro supynas ir dalelytë iri:amatum iri; motum iri;finitum iri; missum iri;doctum iri; scriptum iri;lectum iri.

29

Ðis infinitivas vartojamas sintaksinëse konstrukcijose.

PratimaiI. Pakeiskite neveikiamosios rûðies infinityvus á veikiamosios rûðies infinityvus:

1. doctum esse - 2. disci -3. iunctum iri - 4. positum esse -5. actum iri - 6. responderi -7. vinci - 8. separatus, a, um esse -9. monstratus, a, um esse - 10. gubernari -

II. Iðverskite á lotynø kalbà:1. iðmokau - 2. paraðysiu -3. mylëjau - 4. jie kariaus -5. mokysitës - 6. jûs iðsaugosite -7. tu turi - 8. nugalësime (fut. II) -9. padalink - 10. buvome -11. duokite - 12. gink -13. keliavome (plusqpf.) -

III. Iðverskite á lotynø kalbà:1. buvo ákurtas - 2. bus nugalëtas -3. bus perskaityti - 4. buvo uþkariautas -5. yra þinomas - 6. esu matomas -7. esi matytas - 8. esame pagirti -9. bûsite apginti - 10. buvo pasakyta -11. yra kaltinamas - 12. buvai lieptas -13. esi puoðiamas - 14. bus padaryti (fut. II) -15. buvo duotas (plusqpf.) - 16. buvo praneðta -17. bus paragintas - 18. jie yra padëti -19. jø buvo ákurtas - 20. mûsø bus neðamas -21. yra kaltinami - 22. tu bûsi ginamas -23. bus iðverstas - 24. buvo matæs -25. bus skaitæs -

PARTICIPIUM (DALYVIS)

Yra du veikiamosios rûðies dalyviai -praesentis activi ir futuri activi; duneveikiamosios rûðies dalyviai -perfecti passivi ir futuri passivi.

a) Participium praesentis act.: prie praesens kamieno pridedame priesagà -ns

30

(nom.), prie kitø linksniø pridedame priesagà -nt ir treèiosios linksniuotës galûnes.Pvz. putans, ntis; videns, ntis; legens, ntis; audienis, ntis (manàs, -anti; matàs,

-anti; skaitàs, -anti; girdás, -inti).b) Participium futuri activi: prie supyno kamieno (III-sios form.) pridedame

priesagà -°rus, a, um.Pvz.: putatûrus, a, um; visûrus, a, um; lectûrus, a, um; audit°rus, a, um

(manysiàs, -anti; matysiàs, -anti; skaitysiàs, -anti; girdësiàs, -anti).c) Participium perfecti passivi: Supyno priesagà -tum (-sum) pakeièiame

priesaga -t- su galûnëmis -us, -a, -um, t.y. -tus, -ta, -tum (-sus, -sas, -sum).Pvz.: putatus, a, um; lectus, a, um; auditus, a, um ( manytas, -a; matytas, a;

skaitytas, a; girdëtas, -a).d) Participium futuri passivi: Prie praesens kamieno pridedame priesagà -nd-

ir galûnes -us, -a, -um.Pvz.: puta-nd-us, a, um; vide-nd-us, a, um; lege-nd-us, a, um; audie-nd-us, a,

um (manytinas, -a; matytinas, -a; skaitytinas, -a; klausytinas, -a).

PratimaiI.Sudarykite dalyvius ið ðiø veiksmaþodþiø:

1. amo, are - 2. munio, ire -3. gero, ere - 4. capio, ere -5. teneo, ¬re - 6. pono, ere -7. redo, ere - 8. respondeo, ¬re -9. vinco, ere - 10. scribo, ere -

II. Nustatykite dalyvio laikà, rûðá ir reikðmæ:1. privatus, a, um - 2. fugiens, ntis -3. agendus, a, um - 4. mans°rus, a, um -5. manendus, a, um - 6. deletus, a, um -7. regens, ntis - 8. reversûrus, a, um -9. auctus, a, um -

VERBA DEPONENTIAÐie veiksmaþodþiai neturi veikiamosios rûðies. Pagrindinës formos yra

neveikiamosios rûðies:hortor, hort tus sum, hort¢ri (supyno kam. ið II-os formos) - ragintiv«reor, v«ritus sum, ver­ri - bijotiloquor, loc¯tus sum, l¦qui - kalbëti¦rior, ¦rtus sum, or¥ri - kilti, tekëtiutor, ¯sus sum, ¯ti - naudotis«quor, sec¯tus sum, s«qui - sekti

31

m¦rior, m¦rtuus sum, m¦ri - mirtipoll£ceor, poll£citus sum, pollic­ri - paþadëtigr dior, gr«ssus sum, gr di - þengti.

Deponentiniai veiksmaþodþiai dalyvius turi ir activi, ir passivi.

PratimaiI. Nustatykite laikà, asmená ir iðverskite:

1. progrediebantur - 2. utar -3. locuti eramus - 4. moriebantur -5. lapsi sumus - 6. sequeris -7. ortus erat - 8. arbitraris -9. moror - 10. admirabitur -11. vehebantur -

VERBA SEMIDEPONENTAJie neturi antrosios formos (perf. I a.), vietoj jos - perfectum passivi. Taigi

perfectum, plusqmpf., fut. II laikai yra asmenuojami tik passivi, o reikðmæ turiactivi.

gaudeo, gavisus sum, gaud¬re - dþiaugtissoleo, solitus sum, sol¬re - bûti ápratusiam, áprastiaudeo, ausus sum, aud¬re - drástifido, fisus sum, fidere - tikëticonfido, confisus sum, confidere - pasitikëtidiffido, diffisus sum, diffidere - nepasitikëti.

Veiksmaþodis fio, factus sum, freri (tapti, atsirasti) vartojamas vietoj veiksm.facere (daryti) pasyvo.

PratimaiI. Iðverskite á lotynø kalbà:

1. dþiaugiausi - 2. ápratau -3. tu esi ápratæs - 4. mes tikësime -5. jûs nepasitikite - 6. drásiu -

II. Iðverskite á lietuviø kalbà:1. pollicebamur - 2. coneris -3. conetur - 4. sequebamur -5. potiti eramus - 6. locuti erunt -

COMPOSITA ��ESSE�Tai veiksmaþodþiai esse sudaryti su prieðdëliais. Ðie veiksmaþodþiai gauna naujà

32

reikðmæ. Asmenuojame kaip veiksmaþodá ��bûti��.1. possum, potui, posse (galëti)2. adsum, adfui, adesse (bûti ðalia, dalyvauti)3. desum, defui, deesse (stokoti, trûkti)4. praesum, praefui, praeesse (bûti priekyje, vadovauti)5. absum, afui, abesse (nebûti, nedalyvauti).

Pvz.: praesens imperfectum futurum I(prieðdëlis) possum poteram potero pot- potes poteras poteris

potest poterat poteritpossumus poter mus poterimuspotestis poter tis poteritispossunt p¦terant poteruntperfectum plusquampf. futurum IIpotu/i, potuisti ir t.t. potueram potuero ir t.t.

Subûdvardëjæs dalyvis - potens, ntis (galingas),esamojo laiko dalyvis - praesens, ntis (esàs, esamas),bûsimojo laiko dalyvis - futurus, a, um (bûsiàs, bûsimas).

PratimasIðasmenuokite:

prosum, profui, -, prodesse (prieðdëlis -prod-);praesum, praefui, -, praeesse;intersum, interfui, -, interesse.

VERBA ANOMALIA (netaisyklingi veiksmaþodþiai)Fero, tuli, latum, ferre (neðti). Jis supletyvinis (turi skirtingus kamienus).Praesens ind. act.sing. 1. fero plur. ferimus

2. fers fertis3. fert ferunt

Visi kiti laikai asmenuojami taisyklingai.volo, volui, -, velle (norëti)Praesens ind. act.sing. 1. volo plur. v¦lumus

2. vis vultis3. vult volunt

malo, malui, -, malle (labiau norëti)sing. 1. malo plur. m lumus

33

2. mavis mav¯ltis3. mavult malunt

nolo, nolui, -, nolle (nenorëti)sing. 1. nolo plur. n¦lumus

2. non vis non vultis3. non vult nolunt

Kiti laikai asmenuojami taisyklingai.eo, ii (ivi), itum, ire (eiti)sing. 1. eo plur. imus e- prieð balsá

2. is itis i- prieð priebalsá3. it eunt

Futurum Ising. 1. ibo plur. ibimus

2. ibis ibitis3. ibit ibunt

Kiti laikai asmenuojami taisyklingai.Partic. praes. activi: iens, euntisPartic. fut. activi: it°rus, a, umPartic. fut. passivi: eundus, a, um (gerundivum).

PratimaiI. Nustatykite laikà, asmená, iðverskite:I. 1. erunt - II. 1. galëjau -

2. vis - 2. norësiu -3. ibat - 3. tu labiau nori -4. potes - 4. nenorëjau -5. fert - 5. atneðiau -6. nolumus - 6. eisime -7. feram - 7. buvote buvæ -8. ieram - 8. neðk -9. fer¬mus - 9. vadovavo -10. mavult - 10. nedalyvaus -11. nol¬mus - 11. negalime -12. vultis - 12. galëjau (perf.) -13. noluistis - 13. neðkite -14. nolite - 14. trûksta (stokoja) -15. es - 15. nuëjai -16. pot¯ero - 16. mes labiau norime -17. aberat -

34

II. Paraðykite nurodytà laikà ir asmená:1. fero - praes. ind. act. 2 a. -2. eo -fut. ind. plur. 3 a. -3. sum -praes. ind. plur. 2 a. -4. nolo - imperativ. sing. 2 a. -5. desum - plusqmpf. plur. 1 a. -6. intersum - imperf. ind. sing. 2 a. -7. malo - praes. ind. sing. 3 a. -8. volo - praes. ind. plur. 1 a. -9. fero - imperat. sing. 2 a. -

PRONOMEN (ÁVARDIS)

LinksniavimasÁvardþiai linksniuojami ávairiai. Tik possesyviniai ávardþiai linksniuojami kaip

pirmosios ir antrosios linksniuotës daiktavardþiai.

Asmeniniai (personalia) ávardþiai:sing. Nom. ego (að) tu (tu) sangràþ.

Gen. mei tui sui (savæs)Dat. mihi tibi sibiAcc. m¬ t¬ s¬Abl. m¬ t¬ s¬

plur. Nom. nos (mes) vos (jûs)Gen. nostri (nostrum) vestri (vestum) suiDat. nobis vobis sibiAcc. nos vos seAbl. nobis vobis seis, ea, id (jis, ji, tai)

g.m. g.f. g.n. g.m. g.f. g.n.sing. Nom. is ea id plur. ei eae ea

Gen. «ius eorum earum eorumDat. «i eisAcc. eum eam id eos eas eaAbl. e¨ e¡ e¨ eis

Gen. -ius, dat. -i galûnes turi visi kiti ávardþiai.

35

Pronomina demonstrativa (parodomieji ávardþiai)sing. Nom. hic, haec, hoc (ðitas) plur. hi, hae, haec

Gen. h¯ius horum, harum, horumDat. h¯ic hisAcc. hunc, hanc, hoc hos, has, haecAbl. h¨c, h¡c, h¨c his

sing. Nom. ille, illa, illud (anas) plur. illi, illae, illaGen. ill£us illorum, illarum, illorumDat. £lli illisAcc. illum, illam, illud illos, illas, illaAbl. ill¨, ill¡, ill¨ illis

idem, eadem, idem (tas pats; dalelytë - dem)sing. Nom. idem, eadem, idem

Gen. ei¯sdemDat. e£demAcc. eundem, eandem,idemAbl. e¨dem, e¡dem, e¨dem.

Pastaba: visos dalelytës - paþymimosios ir neþymimosios nekaitomos.plur. Nom. eidem, eaedem, e dem

Gen. eor¯ndem, ear¯ndem, eor¯ndemDat. e£sdemAcc. e¦sdem, e sdem, eademAbl. eisdem

Taip pat linksniuojami iste, a, ud - tas (arti tavæs).Paþymimasis ávardis: ipse, ipsa, ipsum (pats) - þr. Ille...

Pronomina interrogativa (klausiamieji ávardþiai)quis? quid? (kas?)qui? quae? quod? (kuris?)uter? utra? utrum? (katras?)

Pronomina relativa (santykiniai ávardþiai)qui, quae, quod (kuris, koks);uter, utra, utrum (katras).

Linksniavimassing. Nom. qui, quae, quod quis? quid?

Gen. cuius cuius

36

Dat. cui cuiAcc. quem, quam, quod quem, quidAbl. quo, qua, quo quo

plur. Nom. qui, quae, quaeGen. quorum, qarum, qorumDat. quibusAcc. quos, quas, quaeAbl. quibus

Prielinksnis ��cum�� abl. linksn. prisiðlieja ávardþio gale - m«cum, nob£scum,vob£scum ir t.t. (su jumis ir t.t.)

Pronomina indefinita (neapibrëþiamieji ávardþiai) linksniuojami kaip qui irquis, o dalelytë nekaitoma, pvz.:

sing. Nom. quidam, quaedam, quiddamGen. cui¯sdamDat. c¯idamAcc. quendam, quandam, quiddamAbl. qu¨dam, qu¡dam, qu¡dam

plur. Nom. quidam, quaedam, quaedam (kaþkoks)Gen. quorundam, quarundam, quorundamDat. quibusdamAcc. quosdam, quasdam, quaedamAbl. quibusdam

Tik dalelytë ��ali-�� bûna ávardþio priekyje: liquis, aliqua, aliquid.Sing. gen. al£cuius.

PratimaiI. Pakeiskite vienaskaità á daugiskaità, iðverskite:

1. eam - 2. illud -3. mei - 4. qu¡ -5. huic - 6. ips¨ -7. c¯ius - 8. tibi -

II. Pakeiskite daugiskaità á vienaskaità, iðverskite:1. quar¯ndam - 2. al£quibus -3. eor¯ndem - 4. quib¯slibet -5. quospiam - 6.  liqu¡ -7. sibi - 8. nobiscum -

III. Paraðykite nurodytà linksná:1. quique - dat. - 2. is - gen. plur. -

37

3. ille - dat. m. g. - 4.  liquis - nom. plur. m. -5. ego - abl. plur. - 6. quidam - acc. plur. n. -7. qui - acc. m. g. f. -

Kadangi ávardþiai sakinyje pakeièia daiktavardá, jø sintaksë yra tokia pati kaipdaiktavardþiø.

PratimaiI. Paraðykite reikiamà ávardá:

1. Rex.............. mihi locutus est. (ipse, suum, se, ipsum)2. Dux vidit naves.................. movebantur. (quas, quarum, quare)3................... soror id fecit. (me, mea, meum, meus)4. Hominem................... filia est aegra videbam. (quem, eius, qui, cuius)5. Labor ab................ milite agebantur. (hunc, illo, his)6. Librum................ tibi dedi. (solus, quibus, meum, se)7. Bacchus dona................... donabat. (sui, ipse, quos, nobis)8. Romani milites............... castra posuerunt. (sui, nobis, sibi, ipsi)9................ homo heri ad............ venit. (qui, quidam, me, suos, ipsi, illos)10. Cives.............. legibus non parent. (illos, nonulli, solum, illius, allios)11............... domum specto. (quem, cuius, eo)12. Puella lavat............... (tibi, nostrum, se, cui)13. Da.................. exemplum novum. (timus, mihi, me)14. Marce, an possum................. ambulare? (nobiscum, mihi, tecum)

II. Iðverskite:1. Ar eisi su mumis á teatrà?2. Papasakok man apie romënø poetus.3. Vienintelë mergina dalyvavo ðventëje.4. Joks þmogus negali kenkti kitam.5. Kai kurie mokiniai nemokëjo lotyniðkø þodþiø.6. Mano draugas pats paþadëjo duoti knygà.7. Nieko nëra blogesnio uþ iðdavystæ.8. Lankyti sergantá tëvà privalo jo vaikai.9. Bet kas galëjo paraðyti laiðkà.10. Kad ir kas bûtø, bijau prieðø.11. Vienam mokiniui trûko (pristigo) knygos.

38

ADVERBIUM (PRIEVEIKSMIS)

Dauguma prieveiksmiø yra sudaromi ið bûdvardþiø. Numetæ bûdvardþio gen.m.g. galûnæ pridedame priesagà -e, retai -o.

Pvz.: ið antrosios linksniuotës bûdvardþiø:1. verus, a, um - gen. m.g. ver/i + e - vere (tikrai)2. miser, a, um - gen. m.g. miser/i + e - misere (vargingai)3. bonus, a, um - gen. m.g. bon/i + e - bene (gerai)4. rarus, a, um - gen. m.g. rar/i + o - raro (cito) (retai, greitai)

Prie treèiosios linksniuotës bûdvardþiø kamieno pridedame priesagà -iter:acer, acris, acre - gen. m.g. acr/is + iter - acriter (aðtriai)fortis, forte -gen. m.g. fort/is + iter - fortiter (narsiai)diligens - gen. m.g. diligent/is + enter - diligenter (stropiai)

PratimaiI. Sudarykite prieveiksmius ið bûdvardþiø:

1. clarus -2. gravis -3. magnus - magnopere (labai, smarkiai) -4. multus - multum (daug) -5. celer -6. liber -7. utilis -8. profundus -9. integer -10. vehemens -

II. Iðverskite prieveiksmius:1. nove - 2. parum -3. pulchre - 4. bene -5. alte - 6. similiter -7. cito - 8. hum£liter -9. late - 10. m£sere -

a) Yra ir senybiniø prieveiksmiø, pvz.:iam (jau)semper (visada)simul (kartu)fere (beveik)cras (rytoj)

39

cur (kodël)nimis (per daug) ir kt.

b) Kilusiø ið daiktavardþiø:iur¬ (teisëtai)cas° (atsitiktinai)merit¨ (pelnytai)

c) Kilusiø ið skaitvardþiø:bis (dukart)primum (pirma)impr£mis (pirmiausia)

d) Kilusiø ið ávardþiø:h¤c (èia)ibi (ten)ubi (kur)t¨t ( tiek)

Sudurtiniai prieveiksmiai, atsiradæ ið daiktavardþiø, ávardþiø, prieðdëliø - hodie(ðiandien); postea (po to); int«rea (tuo tarpu); magn¦pere ið magno opere (labai).

Ið sustabarëjusiø linksniø:multum (daug); parum (maþai); primum (pirma); paulum (maþai); £terum

(vël); facile (lengvai).e) Su galûne -im:

partim (ið dalies); separ tim (atskirai); statim (tuojau);Ið senovinio lokatyvo (vietininko):

domi (namie); humi (þemai); vesperi (vakare); diu (ilgai); int«rdiu (dienosmetu); noctû (naktá).

Skaitvardiniai prieveiksmiai: semel (vienàsyk); bis (dukart); ter (triskart); quater(keturis kartus); toliau gauna priesagà -ies- quinqiues ir t.t.

f) Ávardiniai prieveiksmiai:h¤c (èia); hûc (á èia); hinc(ið èia); istic (ten); ill¤c (ana kur); ill¡c (ten,

anoj pusëj).Sudëtiniuose sakiniuose ávardiniai prieveiksmiai gali sudaryti santykiniø -

atliepiamøjø poras:ubi - kur, ibi - ten;unde - ið kur, inde - ið ten.

Prieveiksmiø laipsniavimasPrieveiksmiai laipsniuojami. Gradus comparativus yra toks pat, kaip niekatrosios

giminës bûdvardþiø:Gradus comparativus: Gradus superlativus turi priesagà -e

40

1. longius (ilgiau) longissime (ilgiausiai)2. pulchrius * pulcherrime3. fortius fortissime4. acrius acerrime5. sapientius sapientissime6. maius optime7. plus plurimum8. minus minime9. magis (ið magnopere) maxime10. peius pessime* Iðverskite patys.

NOMEN NUMERALE (SKAITVARDIS)

I. Numeralia ordinalia (kiekiniai skaitvardþiai)unus, a, um 1(I) sex 6 (VI)duo, ae, o 2 (II) septem 7 (VII)tres 3 (III) octo 8 (VIII)quatuor 4 (IV) novem 9 (IX)quinquie 5 (V) decem 10 (X)

¯ndecim 11 s«decim 16du¦decim 12 sept«ndecim 17tr«decim 13 duodevig£nti 18quattu¦rdecim 14 ¯ndeviginti 19qu£ndecim 15 viginti 20

unus et viginti 21duo et viginti 22 ir t.t.

trig£nta 30 (XXX)quadraginta 40 (XL)quinquaginta 50 (L)sexaginta 60 (LX)septuaginta 70 (LXX)octoginta 80 (LXXX)nonaginta 90 (XC)centum 100 (C)

41

ducenti 200 (CC)trecenti 300 (CCC)quadringenti 400 (CD)

Linksniuojami yra tik unus, a, um; duo, ae, duo; tres; ducenti, ae, a ir t.t. irmille:

g.m. g.f. g.n. g.m. g.f. g.n.Nom. duo duae duo Nom. tres triaGen. duorum duarum duorum Gen. triumDat. duobus Dat. tribusAcc. duos duas duo Acc. tres triaAbl. duobus Abl. tribusPlur.Nom. miliaGen. milliumDat. millibusAcc. milliaAbl. millibus

PratimasIðverskite á lotynø kalbà:

1. Matau tris mergaites.2. Penki tûkstanèiai kareiviø kovojo mûðyje.3. Dviem broliams padovanojau du kardus.4. Romos imperijoje treèiame amþiuje gyveno apie 50 milijonø

gyventojø.5. Mokytojas mums skaitë paskaità vienà valandà.6. Vieno Romënø vado kareiviai paëmë daug prieðø belaisviø.7. Tûkstantis yra maþiau negu penki tûkstanèiai.

Numeralia ordinalia (kelintiniai skaitvardþiai)Primus, a, um (pirmas)secundus, a, um (antras)tertius, a, um (treèias)quartus, a, um(ketvirtas)quintus, a, um(penktas)sextus, a, um (ðeðtas)septimus, a, um (septintas)octavus, a, um (aðtuntas)

42

nonus, a, um (devintas)decimus, a, um (deðimtas).

Nuo dvideðimtojo - gauna priesagà -esimus, a, um. Pvz.: vicesimus, nonagesimus,centesimus ir t.t. Jie visi linksniuojami pagal pirmàjà ir antràjà linksniuotæ ir derinamisu daiktavardþiu ir ávardþiu kaip ir bûdvardþiai.

Dar yra dalybiniai (distributiva) skaitvardþiai. Pvz.: singuli, ae, a - po vienà;bini, ae, a - po du ir t.t.

Daugybiniai (multiplicativa) skaitvardþiai sudaryti ið skaitvardþio kamieno irpriesagos -plex. Jie yra treèios linksniuotës.

Simplex, cis (vienlinkas)duplex, cis (dvilinkas)triplex, cis (trilinkas)multiplex, cis (daugialinkas, daugiariopas).Skirtingai nuo lietuviø kalbos, lotyniðki skaitvardþiai tik nuo 2000 reikalauja

kilmininko, pvz.:decem viri - deðimt vyrø (Nom. plur.)triginta libri - trisdeðimt knygømille homines - tûkstantis þmoniøtres milia peditum - trys tûkstanèiai pëstininkø (peditum - gen. plur.).

PRAEPOSITIO (PRIELINKSNIS)

a) Prielinksniai, vartojami su galininku:ante (prieð - laiko atþvl.), extra (uþ), supra (virð),apud (pas, prie), inter (tarp), versus (link, linkui),ad (prie, pas, á), intra (viduje), ultra (uþ, anapus),adversus (prieðais), intra (po, þemiau), trans (per, uþ),circum (aplink), iuxta (ðalia, arti), prope (arti),circa (apie), ob (dël), praeter (be, iðskyrus),citra (ðiapus),cis (ðiapus), per (per),contra (prieð), secundum (pagal, sutinkamai su),erga (prie), super (virð).b) Prielinksniai, vartojami su abliatyvu:a (ab, abs) - (nuo, ið), cum (su), e (ex) (ið), de (apie, ið, nuo), pro (dël, uþ), sine

(be, iðskyrus), prae (prieðais, dël), tenus (iki), palam (vieðai), clam (slapta nuo),

43

coram (akivaizdoje: visiems matant).In, sub, super vartojami su dviem linksniais - accusatyvu ir ablatyvu:

in schlam - á mokyklà (Acc);in schola - mokykloje (Abl.);sub mensam ponere - dëti po stalu;super mensam ponere - dëti ant stalo.

c) Polinksniai, vartojami su genityvu:causa - dëka, dël; gratia - dël; exempli gratia - pavyzdþiui; honoris causa - dël

garbës; hominum gratia - dël þmoniø.Bûdvardþio gradus comparativus iðreiðkia palyginimà. Lotynø k. palyginimas

gali bûti reiðkiamas dvejopai: 1) lyginamàjá þodá iðreiðkiame abl. linksniu.Flumen Nemunas est longior flumine Neris, arba 2) su prielinksniu quam ir

nominatyvu:...longior quam flumen Neris.Gradus superlativus daþnai sakinyje reikalauja dalies kilmininko -gen. partitivus.Visø (ið visø) draugiø geriausia - Omnium amicarum optima; omnium gentium

(ið visø genèiø, visø genèiø) fortissimi erant Belgae.

PratimasIðverskite á lotynø kalbà:

1. Mano knyga yra naudingesnë uþ tavo knygà.2. Geram pilieèiui jo tëvynë yra brangiausia.3. Ið visø romënø oratoriø geriausias buvo Ciceronas.4. Tavo duotas pavyzdys buvo geresnis uþ mano.5. Mergaitës papuoðë mokyklà ilgesniais vainikais.6. Nupieðkite didesná apskritimà negu jo.

CONIUNCTIO (JUNGTUKAS)

Yra sujungiamieji (copulativae): et, ac, atque, que (ir); etiam (taip pat, net);quoque (taip pat, ir); nec neque (nei, në); quidem (net në); nam, enim (nes); igitur(taigi); itaque (todël, tad).

Prijungiamieji:ut (kad), ne (kad ne), quin (kad), quod (kad), cum (kai, kada); dum (kol), quamvis,

quamquam (nors), quasi (tarsi), si (jeigu).

44

PARTICULA (DALELYTË)

an (ar?), num (nejaugi), none (argi ne), si (ar), ne (ar ne?), non (ne), ne (ne rododraudimà: ne credite), etiam (ir), vero (iðties), immo (netgi, net), scilicet (þinoma),utinam (o kad), ita (taip).

INTERIECTIO (JAUSTUKAS)

Kaip ir lietuviø kalboje reiðkia visokius afektus: at, ah, vae, pro, hercle, niû,tax, o ir t.t.

SINTAKSË

A. Sakinio dalys1. Veiksnys (subiectum) reiðkiamas kaip ir lietuviø kalboje. Asmeninis ávardis

daþniausiai praleidþiamas, iðskyrus prieðprieðos reikðmæ. Asmená parodoveiksmaþodþio galûnës.

Pvz. 1) amici scribunt; miseri victi fugiunt; ducenti ceciderunt; ille dixit; errarehumanum est.

2. Tu scribis, nos legimus.2. Tarinys (praedicatum) gali bûti: asmenuojamoji veiksmaþodþio forma. Mater

venit, veniet (Motina ateina, ateis...). Non omnis moriar (Ne visas mirsiu. Horac.).Tarinio vardinë dalis daþniausiai bûna daiktavardis ar bûdvardis: Pater est mag-

ister (Tëvas yra mokytojas). Roma clara est (Roma yra garsi). Tarinio jungtis(copula) bûna pagalbinis veiksmaþodis.

Tarinys derinamas su veiksniu asmeniu ir skaièiumi. Discipulus bonus est(Mokinys yra geras). Puella pulchra est (Mergaitë yra graþi). Pater et mater aegrotisunt (Tëvas ir motina yra ligoti).

3. Paþyminys (atributum) daþniausiai yra derinamas ir eina po paþymimojoþodþio: pvz.: populus antiquus; Romanis antiquis; pater meus; poetis multis bo-nis; fructuum dulcium.

Derinamieji paþyminiai turi bûti to paties linksnio ir giminës kaip paþymimasisþodis.

45

Nederinamasis paþyminys vartojamas retai. Paprastai jis paþymi priklausomybæ -genitivus possessivus ar ablativus qualitatis - kokybës.

Pvz.: lingua poetarum (poetø kalba), mullier excels¨ anim¨ (kilnios dvasiosmoteris), opera Vergilii (Vergilijaus kûriniai).

Priedëlis (appositio) eina po paþymimojo þodþio:Homerus, poeta clarissimus, poemata creavisset. Urbs (miestas), rex (karalius),

imperator (imperatorius), kartais flumen (upë) eina prieð paþymimàjá þodá. Pvz.,imperator Augustus, magnus dux Lituaniae, flumen Tiberis.

B. Kai kurios linksniø reikðmës1. Nominativus duplex (dvejybinis vardininkas).Pvz.: Homerus clarissimus poeta nominabatur (Homeras buvo vadinamas

garsiausiu poetu - Ánag.).Neveik. posakyje:Celtae a Romanis Galli appelabantur (Keltai romënø buvo vadinami galais).2. Accusativus obiectivus (papildinio galininkas). Jei tarinys yra transityvinis

veiksmaþodis, papildinys su visais savo paþyminiais visada reiðkiamas galininku.Pvz.: Mokiniai skaito daug gerø knygø.Discipuli multos bonos libros legunt.Accusativus bûna po prielinksniø, reikalaujanèiø galininko ir su prieðdëliniais

veiksmaþodþiais, pav.: flumen transire (pereiti upæ), Capitolium ascendere (ákoptiá Kapitolijø).

Accusativus duplex (dvejybinis galininkas) susideda ið tiesioginio papildiniogalininko ir tarinio (predikatyvinio) galininko.

Pvz.: Romani Romulum et Remum filios Martii et Rheae Silviae putabant (liet.k. ánag. - kuo?) (Romënai laikë Romulà ir Remà Marso ir Rëjos Silvijos sûnumis).

3. Dativus auctoris (veikëjo naudininkas). Pav.: Cesari multa facienda erant(Cezariui daug reikëjo padaryti).

Mihi scribenda est epistola (Man reikia paraðyti laiðkà).Dativus possessivus (savybinis naudininkas). Niobae septem filii et septem filiae

erant (Niobë turëjo septynis sûnus ir septynias dukras).4. Genitivus possessivus (nuosavybës kilmininkas)Pvz.: liber amici (draugo knyga), epistola matris (motinos laiðkas), meum nomen

(Nom.) (mano vardas), mores maiorum (protëviø paproèiai).Genitivus partitivus (dalies kilmininkas)1. Omnium Gallorum fortisimi erant Belgae.(Ið visø narsiausi buvo galai).2. Nemo nostrum (niekas ið mûsø).Genitivus memoriae (atminimo kilmininkas)

46

Memento mei (atsimink mane); non oblitus sum tui (tavæs neuþmirðau).5. Ablativus (abliatyvas)a. Ablativus separationis (tikrasis atskirties abliatyvas) - ið kur? (Miestø ir

maþø salø pavadinimai vartojami be prielinksnio ex, e). Delo; Athenis; Corintho(IðDelo salos; ið Atënø, ið Korinto). Ex oppido (ið miesto), ex libris (ið knygø).

b. Ablativus comparationis (palyginimo abliatyvas vartojamas su aukðtesniojolaipsnio bûdvardþiais)

Pvz.: Danuvius longior est Rhen¨ (Dunojus ilgesnis uþ Reinà).c. Ablativus originis (kilmës abliatyvas) vartojamas su natus (gimæs) - nobili

genere natus (kilæs ið kilmingos giminës).d. Ablativus instrumenti (ánagio abliatyvas)

1. Tauri cornibus se defendunt (Jauèiai ginasi ragais).2. Discipuli stilis scribunt (Mokiniai raðo stiliais).

e. Ablativus auctoris (veikëjo abliatyvas) vartojamas neveikiamuosiuoseposakiuose (liet. veikëjo kilmininkas).

1. Gallia a Caesare expugnata est (Galija buvo Cezario uþkariauta).2. Domus a patre donata est (Tëvo buvo padovanotas namas).

f. Ablativus loci (vietos abliatyvas) atsako á klausimus kur? kame? (ubi?).Daþniausiai vartojamas su prielinksniu in, kai kada -be.

Pvz.: in oppido (mieste), in schola (mokykloje), Athenis (Atënuose), Conthagine(Konstaginoje), citato loco (cituotoje vietoje).

g. Ablativus temporis (laiko abliatyvas) atsako á klausimà kada?(quando?).Vartojamas be jokio prielinksnio.

Pvz.: mense Aprili (balandþio mënesá), bello Punico secundo (per antràjá Pûnøkarà), autumno (rudená), saeculo primo (pirmame amþiuje), anno (metais),temporibus antiquis (senovës laikais).

Accusativus cum infinitivo (galininkas su bendratimi)Tai iðplëstinis papildinys, einantis po veiksmaþodþiø prasme:

a) kalbëti (verba dicendi)b) jausti (verba sentiendi)c) norëti (verba voluntatis)d) liepti.

Pvz.: dico (sakau), narro (pasakoju), nuntio (praneðu); sentio (jauèiu), video(matau), spero (viliuosi), puto (manau), credo (tikiu), scio (þinau), veto (draudþiu),volo (noriu), iubeo (liepiu) ir kt.

Mokytojas mato mokiná skaitant. Magister vidit discipulum legere.Lotynø kalboje vietoj lietuviðko padalyvio bûna infinityvas. Gali bûti vartojamos

visos ðeðios bendratys, tiek veikiamosios, tiek ir neveikiamosios rûðies. Suderintø

47

bendraèiø dalyviai derinami su tais veiksná reiðkianèiais akuzatyvais, pav.:Scio amicum venturum esse.Þinau draugà ateisiant... kad draugas ateis.Scio amicam venturam esse.Þinau draugæ ateisiant... kad draugë ateis.Pater dicit se venturum esse.Tëvas sako, kad jis (pats) ateisiàs.Pater dicit eum venturum esse.Tëvas sako, kad jis (kaþkas kitas) ateisiàs.I pratimas. Ið dviejø sakiniø sudarykite vienà, paversdami antràjá accusativus

cum infinitivo:1. Rerum scriptores noverant: Roma a Romulo condita erat.2. Pater putat: mox filius veniet.3. Pilieèiai tikëjo, kareiviai apgins tëvynæ.4. Tikiu: tu esi geras þmogus.5. Romënø pilieèiai þinojo: reikia paklusti ástatymams.6. Tikimës, kad mûsø raðytojø bus paraðyta daug puikiø kûriniø.7. Þinome Ciceronà buvus þymiausià romënø oratoriø.8. Senovës þmonës manë, kad jø likimas yra dievø valdomas.9. Jupiteris liepë, kad Tantalas bûtø áleistas á dievø puotas.10. Romënai manë daug dievø esant (kad yra daug dievø).11. Manau tave esant mano geriausiu draugu (kad tu esi mano geriausias

draugas).12. Pavasará matome laukus ariamus.13. Visi þmonës þino þemæ esant apvalià.14. Reikia, kad ástatymai bûtø trumpi.15. Tikiuosi, kad tu mane rytoj aplankysi.16. Istorikai pasakoja, kad Romënai uþkariavæ daug tautø.17. Istorikai pasakoja, kad daug tautø buvo uþkariautos romënø.

Nominativus cum infinitivo (nominatyvas su infinitivu)Jei veiksmaþodis, einàs su acc. cum infinitivo reiðkiamas pasyvo forma, tai

buvæs papildinys - akusatyvas virsta veiksniu - nominatyvu. Ta konstrukcijavadinama nominativus cum infinitivo. Veiksnys eina po veiksmaþodþiø: videor,dicor, putor, iubeor, vetor, traditur (rodos, sakoma, manoma, man liepia, mandraudþia, pasakojama, pasakoja, kad jie). Valdantysis veiksmaþodis bûna sakiniopabaigoje.

I pratimas. Ið dviejø sakiniø sudarykite vienà su nominativu cum infinitivo:1. Buvo manoma: karas greitai pasibaigs.

48

2. Sako: þiema greitai ateis.3. Pasakojama: Ciceronas buvo garsiausias romënø oratorius.4. Atrodo: darþe yra pakastas lobis.5. Manoma: Remas nuþudë Romulà.6. Cezario prie Rubikono buvo pasakyta: ��Burtas mestas��.7. Sakoma: dorybë yra þmogaus papuoðalas.8. Galø buvo tikima: Apolonas paðalina ligas.

Sudaræ sakinius su nominatyvu cum infinitivo, ðià konstrukcijà paverskiteaccusativu cum infinitivo.

Ablativus absolutusTai yra konstrukcija, kur ðalutinio sakinio veiksnys iðreikðtas abliatyvu, o tarinys

dalyvio abliatyvu. Á lietuviø kalbà ji gali bûti verèiama naudininku su padalyviu(iðskirtine aplinkybe).

Jei ðalutinio sakinio veiksmas vyksta vienu metu su pagrindinio sakinio veiksmu,vartojamas participium praesentis abliatyvas, jei vyko anksèiau - participiumperfecti passivi abliatyvas. Pvz.: Aleksandrui Didþiajam valdant, Makedonieèiaidaþnai kariaudavo. Aleksandr¨ Magn¨ regnate Macedones saepe bellabant.

Dviems besiginèijant, treèias dþiaugiasi.Duobus litigantibus tertius gaudet.1. Trojà sugriovus, Graikai gráþo namo.Troia deleta Graeci domum reverterunt.2. Karalius iðvijus, Romoje buvo renkami konsulai.Regibus expulsis Romae consules creati erant.

Kartais ablativus absolutus sudaromas ið dviejø daiktavardþiø abliatyvo ardaiktavardþio ir bûdvardþio abliatyvo.

Scipione consule Karthago deleta est.Scipionui esant konsulu, Kartagina buvo sunaikinta.Mari tranquilli... (jûrai esant ramiai) nautae navem gubernant.I pratimas. Sudarykite vienà sakiná ið dviejø su ablativus absolutus konstrukcija:

1. Vadas ásako: kareiviai árengia stovyklà.2. Mokytojas praðo: mokiniai skaito knygas.3. Pavasaris atëjo: þydi gëlës.4. Vadas buvo nukautas: prieðai pabëgo.5. Graikai paëmë Trojà: Enëjas iðvyko á Italijà.6. Tëvas liepia: sûnus mokosi.

IIpratimas. Iðverskite:1. Euridikei mirus, Orfëjus iðvyko pas Plutonà.

49

2. Atlikus darbus, siela dþiaugiasi.3. Dievams padedant, Odisëjas gráþo á Itakæ.4. Man praðant, sesuo paraðë laiðkà.5. Vytautui esant Didþiuoju Kunigaikðèiu, Germanai buvo nugalëti.6. Saulei ðvieèiant, malonu pasivaikðèioti.7. Vadui liepiant, kareiviai pastatë tiltà.8. Pastaèius tiltà, vadas pervedë savo kariuomenæ.

GerundiumGerundijus yra veksmaþodinis daiktavardis, kuris sudaromas ið gerundyvo

(partic. futuri passivi). Turi vienaskaitos antrosios linksniuotës keturis linksnius:genityvà, datyvà, akusatyvà ir abliatyvà. Nominatyvà atstoja infinityvas. Gerundiusreiðkia veiksmo eigà.

Nom. educare - auklëtiGen. educandi - auklëjimoDat. educando - auklëjimuiAcc. educandum (ad) - auklëjimui (tiksl. apl.)Abl. educando - auklëjimuPvz.:

1. Ars educandi liberos diffilis est (Vaikø auklëjimo menas yra sunkus).2. Nil agendo homines male agere discunt (Nieko neveikdami

(neveikimu) þmonës bloga iðmoksta daryti).3. Legatus venit ad pacem petendam (Pasiuntinys atvyko praðyti taikos).

Gerundius gali turëti tiesioginá papildiná:Ars legendi poetas (Menas skaityti (skaitymo) poetus arba - poetø

skaitymo menas).Gerundijø paaiðkina prieveiksmis, ne bûdvardis.

PratimasIðverskite:

1. Modus vivendi -2. Ars sanandi morbos -3. Ridendo dicere verum -4. Legendo discimus -5. Euridica flores colligendo delectabatur -6. Venimus ad discendum varias linguas -7. Venit tempus arandi agros -8. G¯tta cav t lapid«m non v£ sed sa«pe cad«ndo -9. Homo ad intellegendum et agendum natus est -

50

Modus coniunctivus (tariamoji nuosaka)Lotyniðkas konjuktyvas suliejo tariamàjà nuosakà su geidþiamàja (optatyvu).

Konjuktyvas kitaip negu tiesioginë nuosaka iðreiðkia ne laiko kategorijà. Jisvartojamas pagrindiniuose sakiniuose tam tikromis reikðmëmis, o ðalutiniuosesakiniuose pagal consecutio temporum (laikø derinimo) taisyklæ.

Konjuktyvas turi keturis laikus: praesens activi ir passivi, imperfectum activi irpassivi, perfectum activi ir passivi bei plusquamperfectum activi ir passivi. Nuoindicatyvo laikø skiriasi priesagomis, sudurtinëse pasyvo formose vietoj pagalbinioveiksmaþodþio esse indikatyvo laikø yra konjuktyvo formos.

Coniunctivus essePraesens Imperfectum Perfectum Plusquamperfectum

Sing. 1. sim essem f¯erim fu£ssem2. sis esses f¯eris fu£sses3. sit esset f¯erit fu£sset

Plur. 1. simus ess«mus fu«rimus fuiss«mus2. sitis ess«tis fu«ritis fuiss«tis3. sint «ssent f¯erint fu£ssent

Pirmosios asmenuotës praesens coni gauna priesagà e, kitos trys asmenuotës -priesagà a. Asmeninës galûnës tos paèios, kaip indikatyvo.

Praesens coniunctivi activiI asm. II asm. III asm. IV asm.

Sing. 1. ¦rn-e-m d¦ce-a-m l«g-a-m  udi-a-m2. ¦rn-e-s d¦ce-a-s l«g-a-s audi-a-s3. ¦rn-e-t doce-a-t l«g-a-t audi-a-t

Plur. 1. orn-«-mus doce- -mus leg- -mus audi- -mus2. orn-«-tis doce- -tis leg- -tis audi- -tis3. ¦rn-e-nt d¦ce-a-nt leg-a-nt  udi-a-nt

Praesens coniuctivi passiviI asm. II asm. III asm. IV asm.

Sing. 1. orn-e-r d¦ce-a-r leg-a-r  udi-a-r2. orn-e-ris doce- -ris leg- -ris audi- -ris3. orn-e-tur doce-a-tur leg- -tur audi- -tur

Plur. 1. orn-«-mur doce- -mur leg- -mur audi- -mur2. orn-«-mini doce- -mini leg- -mini audi- -mini3. orn-e-ntur doce-a-ntur leg- -ntur audi- -ntur

Imperfectum coniuctivi activiPrie praesens kamieno pridedame priesagà -re- ir asmenines galûnes (activi

51

arba passivi).I asm. II asm. III asm. IV asm.

Sing. 1. orn -re-m doc«-re-m l«ge-re-m aud£-re-m2. orn -re-s doc«-re-s l«ge-re-s aud£-re-s3. orn -re-t doc«-re-t l«ge-re-t aud£-re-t

Plur. 1. orna-r«-mus doce-r«-mus lege-r«-mus audi-r«-mus2. orna-r«-tis doce-r«-tis lege-r«-tis audi-r«-tis3. orn -re-nt doc«-re-nt l«ge-re-nt aud£-re-nt

Analogiðkai inperfectum passivi vietoj veikiamosios rûðies pridedame nevei-kiamosios rûðies galûnes: ornarer, docerer, legerer, audirer ir t.t.

Perfectum coni activiPrie perfecto kamieno pridedame priesagà -eri- ir asmenø galûnes:

I asm. II asm. III asm. IV asm.Sing. 1. orn v-eri-m doc¯-eri-m l­g-eri-m aud£v-eri-m

2. orn v-eri-s doc¯-eri-s l­g-eri-s aud£v-eri-s3. orn v-eri-t doc¯-eri-t l­g-eri-t aud£v-eri-t

Plur. 1. orn v-eri-mus docu-«ri-mus l¬g-eri-mus audiv-«ri-mus2. orn v-eri-tis docu-«ri-tis l¬g-eri-tis audiv-«ri-tis3. orn v-eri-nt doc¯-eri-nt l­g-eri-nt aud£v-eri-nt

Plusquamperfectum ind. activiPrie perfecto kamieno pridedame priesagà -isse- ir asmenø galûnes:

I asm. II asm. III asm. IV asm.Sing. 1. ornav-isse-m docu-isse-m l¬g-isse-m audiv-isse-m

2. ornav-isse-s docu-isse-s l¬g-isse-s audiv-isse-s3. ornav-isse-t docu-isse-t l¬g-isse-t audiv-isse-t

Plur. 1. ornav-iss«-mus docu-iss«-mus l¬gi-iss«-mus audiv-iss«-mus2. ornav-iss«-tis docu-iss«-tis l¬gi-iss«-tis audiv-iss«-tis3. ornav-£sse-nt docu-£sse-nt l¬gi-£sse-nt audiv-£sse-nt

Perfectum ir plusqquamperfectum coni passiviPerfectum coniuctivi passivi prie perfectum passivi pridedame veiksmaþodþio

esse praesens coniuctivi.Sing. 1. ornatus, a, um sim doctus, a, um sim

2. � � sis � � sis3. � � sit � � sit

Plur. 1. ornati, ae, a simus docti, ae, a simus2. � � sitis � � sitis3. � � sint � � sint

52

Sing. 1. lectus, o, um sim auditus, a, um sim2. � � sis � � sis3. � � sit � � sit

Plur. 1. lecti, ae, a simus auditi, ae, a simus2. � � sitis � � sitis3. � � sint � � sint

Plusquamperfectum coniunctivi passiviPrie participium perfecti passivi pridedame veiksmaþodþio esse imperfectum

coniunctivi:Sing. 1. ornatus, a, um essem doctus, a, um essem

2. � � esses � � esses3. � � esset � � esset

Plur. 1. ornati, ae, a essemus docti, ae, a essemus2. � � essetis � � essetis3. � � essent � � essent

Sing. 1. lectus, o, um essem auditus, a, um essem2. � � esses � � esses3. � � esset � � esset

Plur. 1. lecti, ae, a essemus auditi, ae, a essemus2. � � essetis � � essetis3. � � essent � � essent

Pratimaia) Iðasmenuokite pagal visus konjuktyvo laikus veiksmaþodþius:

1. porto, -avi, atum, are;2. video, vidi, visum, videre;3. tango, tetigi, tactum, tangere;4. scio, scivi, scitum, scire;5. vinco, vici, victum, vincere;6. possum, potui, - posse;

b) Paraðykite nurodytà konjunktyvo formà:1. occido - imperf. coni act. sing. 2 a.2. condo - praes. coni. act. plur. 1 a.3. neco - perf. coni. pass. sing. 3 a.4. doceo - plusquamperf. coni. act. sing. 3 a.5. dico - praes. coni. pass. sing. 2 a.6. adsum - imperf. coni. plur. 3 a.7. disco - plusquamperf. coni. act. plur. 1 a.8. occupo - praes. coni. pass. sing. 2 a.

53

9. sum - imperf. coni. pass. plur. 1 a.10. moveo - imperf. coni. pass. sing. 3 a.

c) Nustatykite laikà ir asmená:1. rexeritis - 2. spectarem -3. interfecisset - 4. obesses -5. videamus - 6. audiat -7. ¬geris - 8. cepissemus -9. gaudeamus - 10. vivat -

d) Pakeiskite neveikiamàjà formà á veikiamàjà:1. rectus sis - 2. gestus esses -3. iuberemur - 4. capiatur -5. ducamini - 6. paratus esses -7. occupati sitis - 8. finiti sint -9. dimmiteris - 10. defenderemus -

e) Nustatykite nuosakà ir laikà bei asmená:1. spectamus - 2. spectaturus sim -3. ponebam - 4. ponerem -5. condita est - 6. condiderit -7. fueram - 8. fuissem -9. capturus esset - 10. divis°rus sit -11. vadebatis - 12. prosit -13. dicent - 14. duxistis -15. polliciti essemus - 16. declarat°ri sint -

Konjunktyvas vartojamas ir pagrindiniuose, ir ðalutiniuose sakiniuose.Pagrindiniame sakinyje coniunctivus turi kelias sintaksines reikðmes, pav.:

1. Coniunctivus potentialis - reiðkia galimumà dabartyje (praesens coni):Hoc non dicam (Ðito nesakyèiau);galimumà praeityje (imperfectum coni):Quis putaret (kas bûtø galëjæs pamanyti).2. Coniunctivus iussivus (mandagesnë liepimo forma) - vartojamas tik praes-

ens 2 ir 3 asm.:Scribas mihi epistolam (gal paraðytum man laiðkà).Audiatur et altera pars (tebûnie iðklausyta ir kita pusë).Vivat Academia, vivant professores (Tegyvuoja Akademija, tegyvuoja

profesoriai).3. Coniunctivus prohibitivus reiðkia mandagesná draudimà. Neiginys ne

(vartojama praesens ar perfectum coniunctivus antrieji asmenys):Hoc ne dicas (Galëtum to nesakyti).Hoc ne dixeris (Ðito nepasakyk).

54

4. Coniunctivus hortativus reiðkia raginimà (vartojamas praesens coni. plur. 1asmuo):

Gaudeamus igitur (Taigi dþiaukimës).Amemus et defendemus patriam (Mylëkime ir ginkime tëvyne).5. Coniuntivus optativus reiðkia pageidavimà:a) ávykdomà ateityje (vartojamas praesens coni. retkarèiais perfectum coni. ).Jungtukas utinam (o kad).Utinam pax sit (O kad bûtø taika).b) neávykdomà dabartyje (vartojamas imperfectum coni.)Utinam pax esset (O kad bûtø buvusi taika).6. Coniunctivus concessivus reiðkia nuolaidà; neiginys -ne (vartojamas praes-

ens ar perfectum coni.):Sit hoc verum (Sakykim, kad tai tiesa).Fuerit hoc verum (Sakykim, kad tai buvo tiesa).7. Coniunctivus dublitativus reiðkia abejojimà, neiginys non (vartojamas prae-

sens coni. dabarèiai):Quid faciam? (Kas man daryti?).Perfectum coni. - praeièiai:Quid facerem ?(Kà turëjau daryti?).

PratimasIðverskite ir nustatykite konjunktyvo rûðá:

1. Vivant omnes colleagae !2. Quidquid agis, prudenter agas et respice finem (Ovidijus).3. Audiatur et altera pars.4. Vivat nostra civitas.5. Sit tibi terra levis.6. Utinam omnes homines felices essent.7. Feci, quod potui, faciant meliora potentes.8. Valeant nostra civitas, cives nostri sint beati.9. Utinam me vidisses et audivisses.10. Requtaescat in pace !

Konjunktyvas ðalutiniuose sakiniuose, kai yra tam tikras priklausomumas tarppagrindinio ir ðalutinio sakinio.

Pagrindinio sakinio laikai skirstomi á dvi grupes:

praesensfuturum I ir II pagrindiniai laikaiimperativus

55

___________________imperfectumperfectum istoriniai laikaiplusquamperfectum

Ðalutinio sakinio konjunktyvo laikø priklausomumas nuo pagrindinio sakiniolaiko vadinamas consecutio temporum (laikø derinimas). Atsiþvelgiama á tai, kadavyksta ðalutinio sakinio veiksmas ir derinama su pagrindinio sakinio veiksmu.

Consecutio temporum lentelë

Ðalutinio sakinio veiksmas vyksta

Pagrindinio sakinio laikai Tuo paèiu metu kaip Anksèiau, negu Vëliau, negu

pagrindinio sakinio pagrindinio sakinio pagrindinio sakinio

Pagrindiniai: praesens, fut. I,

fut. II, Imperativus Praesens coni. Perfectum coni. -urus sim

Istoriniai: imperfectum, perfec- Plusquamper-

tum, plusquam-perfectum Imperfectum coni. fectum coni. -urus essem

Questio directa (tiesioginis klausimas).

Tai vientisinis sakinys, kuriame vartojami indicatyvo laikai, pav.:Quo vadis? (Kur eini?). Quid facis? (Kà darai?). Ubi venitis? (Kur einate?)

Questio indirecta (netiesioginis klausimas). Netiesioginá klausimà sudarokoniunktyvo laikai pagal consecutio temporum taisyklæ. Pav.:

1. Scimus (sciemus), quid agas - egeris - acturus sis. (Þinome (þinosime), kàdarai - darei - darysi.)

2. Sciebamus (scivimus), quid ageres - ¬gisses - acturus esses. (Þinojome(suþinojome), kà darai - darei - darysi.

PratimasSudarykite netiesioginius klausimus:

1. Draugas klausia, kà skaitau. - skaièiau.2. Pasakykite, kur keliavote. - keliausite.3. Graikai neþinojo, kas pirmas paraðë komedijà.4. Ar þinai, koks romënø poetas buvo garsiausias?

56

* * *

Tikslo aplinkybës (ut finale) ir papildinio (ut obiectivum) ðalutiniuose sakiniuosevartojamas tik praesens coni.,: kai pagr. sakinyje pagrindinis laikas, ir imperfectumconi. - kai pagrindiniame sakinyje istorinis laikas. Jungtukas ut (ne).

Ut obiectivum vartojamas tada, kai pagrindiniame sakinyje yra veiksmaþodis,reiðkiàs praðymà (onare, rogare, petere), pageidavimà (optare), reikalavimà(imperare, iub¬re, postulare), rûpinimàsi (curare), draudimà, baimæ (tim¬re) irpan.

Jason profectus est, ut vellera aurea asportaret. (Jasonas iðvyko, kad atgabentøauksiná kailá)

Rex iussit, ut Jason iungeret tauros aeripedes. (Karalius liepë,kad Jasonaspakinkytø variakojus jauèius.)

Edimus, ut vivamus, non vivimus, ut edamus. (Valgome, kad gyventume, negyvename, kad valgytume.)

Ðalutiniuose laiko sakiniuose - cum historicum vartojamas imperfectum arbaplusquamperfectum coniunctivui, nes pagrindiniame sakinyje paprastai bûnaistorinis laikas. Vietoje cum historicum gali bûti ablativus absolutus.

Pvz.: Cum Pirianus regnaret, Troia cesidit/ Priamo regnante, Troia cecidit/.

PratimasIðverskite:

1. Kai Arionas dainavo, prie laivo atplaukë delfinai.2. Kai Galø karas pasibaigë, Cezaris gráþo á Romà.3. Kai Augustas vieðpatavo, Vergilijus sukûrë Eneidà.4. Kai vasara ateina, visi dþiaugiasi poilsiu.

Laiko aplinkybës cum temporale ðalutiniuose sakiniuose vartojami visiindikatyvo laikai. Ðiuose laiko aplinkybës sakiniuose veiksmas nëra susijæs supagrindinio sakinio veiksmu, pvz.: Cum Caesar in Galliam venit, principes erantHaedui, Sequani et alii. (Kai Cezaris atvyko á Galijà, vadai buvo Hedujai, Sekvanaiir kt.).

Papildinio ðalutiniai sakiniai su jungtuku quin (Quin dubilativum). Ðie sakiniaieina po veiksmaþodþiø, reiðkianèiø abejojimà (dubitare), pvz.: Non dubito, quinversus scribas, scripseris, scripturus sis. (Neabejoju, kad raðai, raðei, raðysi eiles).

Laikai coniuncatyvo pagal consecutio temporum.

PratimasIðverskite:

57

I.1. Nemo vestrum dubitat,quin milites nostri victuri sint.2. Cui dubium erat, quin bene educati essetis.3. Amici non dubitabat, quin eis libros datûrus essem.4. Quis dubitat, quin in virtute divitiae sint.

II.1. Nebuvo abejojimo, kad mûsø kareiviai nugalës.2. Að neabejoju, kad tu visada sakei ir sakysi teisybæ.3. Niekada neabejosiu, kad mano sesuo bus gera mokytoja.

Prieþasties ðalutiniai sakiniai (cum causale).Ðalutiniø sakiniø laikai vartojami pagal consecutio temporum.Cum diligens sis, te laudo (Kadangi esi stropus, tave giriu).

PratimasIðverskite:I.

1. Cum incola Lithuaniae sim, Lituaniam semper amabo.2. Cum amici nostri in periculo sint, iis auxilium demus.3. Cum in Graecia fuerim, vobis de Graecis narrabo.4. Tempora ne culpes, cum sis tibi causa doloris.

II.1. Neparaðiau tau laiðko, nes neþinojau kur gyveni.2. Dievai nubaudë Tantalà, nes jis nepaklausë dievø.3. Mylëkime savo tëvynæ, nes ji yra visø mûsø motina.

Sàlygos sakiniai. Jie yra trijø rûðiø:1. casus realis (si reale),2. casus potentialis (si potentiale),3. casus irrealis (si irreale).a) Si reale kalbama apie tikrus dalykus ir vartojami indikatyvo laikai.Si hoc dicis, erras (Jei tai sakai, klysti).b) Si potentiale kalbama apie galimus dalykus; vartojami praesens ir

perfectum coni.Si hoc dicas, erres (Jei tai sakytum, apsiriktum).c) Si irreale sakiniuose sàlyga ir iðvada yra prieðingos tam, kas yra ar

buvo. Vartojami imperfectum ir plusquamperfectum coniunctivi, pvz.:Si librum haberem, tibi darem (Jei knygà turëèiau,tau duoèiau - abu

laikai coni.)Si librum habuissem, tibi dedissem. (Jei knygà bûèiau turëjæs, bûèiau

davæs).

58

PratimasIðverskite:I.

1. Discipulus a magitro laudatus esset, si diligens fuisset.2. Si tacuisses, philosophus mansisses.3. Si cives consentirent, res publica floreret.

II.1. Jei klausytumët ástatymø, nebûtumët baudþiami.2. Á mokyklà bûèiau atëjæs, jei bûèiau buvæs sveikas.3. Jei kada nors iðmoksiu lotyniðkø þodþiø, bûsiu laimingas.

Nuolaidos ðalutiniai sakiniai (cum (ut) concessivum).Laikai pagal consecutio temporum, pvz.:Litterae cum sint paucae, tamen innumerabilia verba eficiunt (Nors (kad ir)

raidþiø nedaug, taèiau jos sudaro daugybæ þodþiø).Atractio modiJei ðalutinis sakinys priklauso nuo konjuktyvo ar bendraties, vietoje indikatyvo,

gali bûti pavartotas konjunktyvas, pvz.:Mos est Athenis laudari eos, qui sint (vietoj sunt) in proelio interfecti (Cic)

(Buvo paprotys Atënuose pagerbti tuos, kurie þuvo kovoje).

PratimaiI. Iðverskite sakinius:

1. Matau dvi merginas skaitant.2. Karalius valdë dvideðimt dvejus metus.3. Pasaulyje yra tûkstanèiai gyvûnø.4. Mano jauniausias brolis varþybose buvo pirmas.5. Tu bûsi antras.6. Roma buvo ákurta 753 metais prieð Kristaus gimimà (prieð mûsø erà).7. Romà valdë septyni karaliai per du ðimtus dvideðimt ketverius metus.8. Gimiau 19.. metais.9. Vergilijus paraðë ��Eneidà�� pirmàjame amþiuje prieð Kristaus gimimà.

(Pastaba. Laikas iðreiðkiamas ablatyvu).II. Iðverskite:

1. Mano tëvai turi du sûnus ir vienà dukterá.2. Að myliu savo seserá labiau negu draugæ.3. Senovës kareiviø kardai buvo labai sunkûs.4. Perskaityk Vergilijaus poemà.5. Mes padarëme daug darbø per trumpà laikà.

59

6. Bûti naðlaièiu yra bloga.7. Metai turi keturis laikus.8. Graþiausias metø laikas yra pavasaris.9. Kariuomenës þygis baigësi laimingai.10. Pirmàjame amþiuje prieð Kristaus gimimà Spartakas sukëlë maiðtà.11. Homeras yra visø laikø garsiausias poetas.

Acc. cum infinitivo:1. Þinojome, kad geresnius mokinius mokytojai labiau myli.2. Hektoras jautë, kad Troja praþus.3. Pasakoja, kad senovës laikais buvo pastatyta daug puikiø ir didþiuliø

pastatø.4. Suþinojau, kad tu ryt pas mane ateisi.5. Cezaris pasakoja, kad Galijoje gyveno daug ávairiø genèiø.6. Visi pajutome, kad þiema greitai pasibaigs.7. Yra þinoma, kad romënø teisë yra Europos teisës pagrindas.8. Yra þinoma, kad Lietuvoje gyveno daug genèiø.9. Horacijus þinojo, kad jo eilës iðliks per amþius.10. Mitas pasakoja, kad Orfëjas labai mylëjæs þmonà Euridikæ.

Nom. cum infinitivo:1. Atrodo, kad þiema niekad nepasibaigs.2. Pasakojima, kad senovës laikais þmonës buvo þiauresni negu dabar.3. Manoma, kad Homeras gyvenæs aðtuntàjame amþiuje prieð Kristø.4. Sakoma, kad vienam ðuniui sulojus, tuoj loja ir kitas ðuo.5. Graikø ir romënø buvo manoma, kad dangø ir þemæ valdo dievai.

Nom. cum infinitivo:1. Sakoma, kad blogas advokatas pralaimi bylà.2. Atrodo, kad þiema nepasibaigs ir pavasaris neateis.3. Manoma, kad daug galø genèiø persikëlë ið Galijos á Britanijà.4. Visø yra þinoma, kad senovës lietuvaitës turëjo ilgus plaukus.5. Atrodo, kad Britanø paproèiai, namai ir ástatymai buvo panaðesni á

galø.6. Atrodë, kad romënai ketino uþkariauti visà pasaulá.

Ablativus absolutus:1. Baigæ paskaitas, mes sakysime ��Tegyvuoja vasara, tegyvuoja poilsis��.2. Nugalëjæ Italijos gyventojus, romënai pradëjo karà su Kartagina.3. Pavasariui atëjus, þemdirbiai ketino arti laukus.4. Atënei padedant, Odisëjas gráþo namo.5. Augustui valdant, Roma tapo graþiausiu ir didþiausiu Romos imperijos

miestu.

60

KAI KURIE SUTRUMPINIMAI, IDIOMOS IRPOSAKIAI

A. B. - Artium Baccalaureus -Menø bakalauras (pirmas mokslo laipsnis)A. M. - Artium Magister - Menø magistras (antras mokslo laipsnis)A. D. - Anno Domini - Vieðpaties metais (po Kristaus gimimo m.e.)Ad lib. - ad libitum - pasirinktinai, pagal pageidavimàae - aetatis - amþiaus, metø...a. m. - ante meridiem - prie vidurdiená, prieð pietusp. m. - post meridiem - po vidurdienio, po pietøcf. - confer - palyginke. g. - exempli gratia - pavyzdþiui (pav.)et al. - et alii - ir kitietc. - et cetera - ir kitaet seq. - et sequens - ir sekantisibid. - ibidem - ten pati. e. - id est - tai yra (t.y.)lb. - libra - svarasM. D. - Medicinae Doctor - Medicinos daktarasN. B. - Nota bene - gerai ásidëmëkop. - opus - vekalas (muzikos, meno)R. p. - recipe - paimkPh. D. - Philosophiae Doctor - Filosofijos mokslø daktarasPro tem. - pro tempore - laikinaiP. S. - post scriptum - prieraðasQ.E.D. - quod erat demomstrandum - kà reikëjo árodytiV. - vide - þiûrëkviz. - videlicet - iðvardijant (subjektus ir kt.)vs. - versus - prieð (teisme, ginèe)A.U.C. - ab urbe condita - nuo miesto (Romos) ákûrimoS.P.Q.R. - Senatus Populusque Romanus - Senatas ir romënø tautaalibi - kur nors kiturAlma mater - mokykla, kurià baigei (motina maitintoja).Ab initio (ab ovo) - nuo pradþiosad absurdum - iki nesamonësad hoc - ðiuo atvejuad referendum - praneðti (savo vyriausybei)

61

alter ego - antras aða priori - ið anksto, nepatikrinusbellum gerere - kariautibellum inferre - pradëti karàbono animo - gerai nusiteikuscasus belli - karo atvejiscasus letalis - mirties atvejiscausa - prieþastis, teisminë bylacausam dicere - nagrinëti bylàcausam vincere - laimëti bylàcausa belli - karo prieþastiscausa sine qua non - bûtina sàlygacredo - ásitikinimai (tikiu)cui prodest - kam naudingade causa - dël tos prieþastiesde facto - realiai, faktiðkaide iure - teisiðkai, pagal ástatymusdiem eximetre - atðaukti posëdáex libris - ið knygø (knygos þenklas)ex officio - pagal pareigasfas - leistina (nefas - neleistina, negalima)gratias agere - dëkotigratis - nemokamai, veltuihabeas corpus - asmens nelieèiamybëin animo habere - ketinti (kà nors atlikti)in corpore - visiin extremis - ekstrimalioje situacijoje, kraðtutiniu atvejuin matrimonium ducere - vesti (þmonà, tuoktis)in medias res - á dalyko esmæin medio monte - pusiaukelëje á kalnàin summo monte - kalno virðûnëje initium facere - pradëtiiter facere - þygiuotiius iurandum - priesaikalitteras dare - pasiøsti laiðkàlapsus linguae - kalbos klaidalapsus calami - klaida raðantlapsus memoriae - klaidinga mintis.licitum - leidþiama, leistina

62

illicitum - neleidþiama, neleistinamaiores - proseneliaimalum necessarium - neiðvengiama blogybë.orbis terrarum - visas pasaulispersona non grata - nepageidaujamas asmuoprima facie - ið pirmo þvilgsnioprosit - á sveikatàpro memori¡ - atminimuiSumma cum laude - su aukðèiausiu pagiyimu.suum cuique - kiekvienam, kas josumma summarum - ið viso, galø gale, galutinis rezultatasurbi et orbi - miestui ir pasauliui (Popieþiaus kreipimasis)vae victis - vargas nugalëtiesiemsvice versa - prieðingai, atvirkðèiaiveto - draudþiuvolens nolens - norom nenoromverte - verskverso (folio) - kitoje pusëje

63

TURINYS

NOMEN SUBSTANTIVUM (DAIKTAVARDIS) ............................................. 3

ADIECTIVUM (BÛDVARDIS) ........................................................................ 10

VERBUM (VEIKSMAÞODIS) ......................................................................... 17

PARTICIPIUM (DALYVIS) ............................................................................. 29

PRONOMEN (ÁVARDIS) .................................................................................. 34

ADVERBIUM (PRIEVEIKSMIS) ..................................................................... 38

NOMEN NUMERALE (SKAITVARDIS) ........................................................ 40

PRAEPOSITIO (PRIELINKSNIS) .................................................................... 42

CONIUNCTIO (JUNGTUKAS) ........................................................................ 43

PARTICULA (DALELYTË) ............................................................................. 44

INTERIECTIO (JAUSTUKAS) ......................................................................... 44

SINTAKSË ......................................................................................................... 44

* * * ....................................................................................................... 56

KAI KURIE SUTRUMPINIMAI, IDIOMOS IR POSAKIAI ........................... 60

64

Lotynø kalbos pratimaiparengë O. Þiugþdienë

SL 605. Tir. 300 egz. Sp. l. 4. Uþsak. Nr. 29Iðleido, maketavo ir spausdino VPU leidykla

Kaina sutartinë