LIETUVOS DARBO BIRŽOS STRUKTŪROS ANALIZĖ

Modulis: Viešojo sektoriaus organizacijų vadyba

Rašto darbo tikslas - atlikti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūros analizę.

Rašto darbo uždaviniai:

• išsiaiškinti kurio lygmens yra Lietuvos darbo birža, kokiai valstybiniai struktūrai priklauso, aprašyti pavaldumą;

• išanalizuoti Lietuvos darbo biržos struktūrą;

• aprašyti Lietuvos darbo biržos ryšius tarp padalinių ir su kitomis organizacijomis;

• nurodyti Lietuvos darbo biržos veiklą reglamentuojančius pagrindinius dokumentus ir atlikti jų analizę;

• išskirti pagrindinius Lietuvos darbo biržos tikslus ir funkcijas;

• aprašyti Lietuvos darbo biržos kultūrą bei nurodyti pagrindines vertybes.

Remiantis Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais [3]

Remiantis Ginevičius, R., Sūdžius, V. (2008). Organizacijų teorija. Vilnius: Technika

Lietuvos darbo biržos ryšiai tarp padalinių ir kitų organizacijų

• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kontroliuoja Lietuvos darbo biržos veiklą, Lietuvos darbo birža koordinuoja bei kontroliuoja teritorinių darbo biržų veiklą, o teritorinės darbo biržos administruoja skyrius, vadinasi tarp organizacijų vyrauja horizontali valdymo struktūra.

• Horizontalioji valdymo struktūra kuriama tarp dviejų ar daugiau ryšiais susijusių organizacijų ar organizacinių padalinių, esančių tame pačiame realizavimo kanalų lygyje.

[2]

Lietuvos darbo biržos veiklą reglamentuojančių pagrindinių dokumentų analizė

Lietuvos darbo biržos pagrindiniai dokumentai:

• Lietuvos Respublikos Konstitucija;

• Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys;

• ES teisės aktai;

• Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas;

• Lietuvos darbo biržos nuostatai;

• kiti LR Seimo priimti įstatymai ir teisės aktai.

Lietuvos darbo biržos institucinę sistemą sudaro Trišalė komisija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vyriausybė [3].

Pagrindiniai Lietuvos darbo biržos tikslai ir funkcijos

Pagrindinis tikslas yra derinti darbo pasiūlą ir paklausą siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą.

Pagrindinės funkcijos:

• vykdyti darbo rinkos stebėseną, vertina padėtį darbo rinkoje ir prognozuoja jos pokyčius;

• rengti ir įgyvendinti nedarbo prevencijos ir darbuotojų atleidimo iš darbo priemones, siekiant mažinti struktūrinį nedarbą

• siekti didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes;

• užtikrinti ir modernizuoti teritorinių darbo biržų veiklą, skatinant užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą.

[3]

Lietuvos darbo biržos kultūra ir vertybės

Organizacinė kultūra – tai Lietuvos darbo biržos kaip įstaigos vertybės ir tradicijos [1].

Lietuvos darbo biržai priskiriame tokias vertybes:

• Atvirumas

• Novatoriškumas

• Nešališkumas

• Bendradarbiavimas

Išvados

• Išsiaiškinome, kad Lietuvos darbo birža yra centrinė organizacija, priklausanti ir atskaitinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

• Išanalizavus darbo biržos struktūrą, paaiškėjo, kad tai tinklinė organizacija, kurią, siekiant veiklos suderinamumo, koordinuoja viena organizacija.

• Lietuvos darbo biržoje vyrauja horizontali valdymo struktūra, nes ji koordinuoja bei kontroliuoja teritorinių darbo biržų veiklą, o teritorinės darbo biržos administruoja skyrius.

• Sužinojome, kad Lietuvos darbo birža savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, ES teisės aktais, nuostatomis ir kitais įstatymais. Atlikus dokumentų analizę, pastebėjome ir aprašėme institucinę sistemą tarp Lietuvos darbo biržos ir Trišalės komisijos. Institucinė sąveika pasireiškia per funkcijas, uždavinius, darbo organizavimą.

• Rašto darbe išskyrėme pagrindinį Lietuvos darbo biržos tikslą – derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą. Taip pat darbo birža plėtoja viešąsias paslaugas, derina įgyvendinimo užimtumo priemones, užtikrina ir modernizuoja teritorinių darbo biržų veiklą.

• Išskyrėme pagrindines vertybes, kurios, mūsų nuomone, būdingos nagrinėjamai organizacijai: novatoriškumas, nešališkumas, atvirumas, bendradarbiavimas.

Literatūra1. Dromantaitė, A. ir kt. (2012). Organizacinės elgsenos pagrindai. MRU:

Vilnius interaktyvus] [žiūrėta 2013 m. gegužės 8 d.]. Prieiga per internetą:<http://ebooks.mruni.eu/pdfreader/organizacins-elgsenos-pagrindai>.

2. Ginevičius, R., ir Sūdžius, V. (2008). Organizacijų teorija. Vilnius: Technika

3. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai [interaktyvus] [žiūrėta 2013 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ldb.lt/Informacija/Veikla/Documents/Nuostatai/Lietuvos%20darbo%20bir%C5%BEos%20nuostatai.pdf >.

4. Trišalės komisijos prie Lietuvos darbo biržos nuostatai [interaktyvus] [žiūrėta 2013 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=85ED70D9-7A75-45FE-8FD4-F102F0BC2B69>.

Valstybės tarnautojų rengimas

Modulis: Žmogiškųjų išteklių vadyba

Darbą atliko:

Gintautė MosteikaitėViktorija Plungytė

Rima Jarulytė

Vaida Lukaitė

Darbo tikslas - Pristatyti valstybės tarnautojų rengime ir kvalifikacijos

tobulinime dalyvaujančias institucijas

Uždaviniai:

1. Pristatyti valstybės tarnautojų rengime dalyvaujančių institucijų sistemą.

2. Supažindinti su kvalifikacijos tobulinime dalyvaujančių institucijų

sistema.

3. Aptarti kaip vyksta valstybės tarnautojų mokymų planavimas.

1pav. Valstybės tarnautojus rengiantys universitetai1pav. Valstybės tarnautojus rengiantys universitetai

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SPECIALISTŲ RENGIME DALYVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ SISTEMA

Bendrieji reikalavimai keliami valstybės Bendrieji reikalavimai keliami valstybės tarnautojamstarnautojams

turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; mokėti valstybinę lietuvių kalbą; būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų; turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną

išsilavinimą; turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų

gebėjimų visumą. [4]

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

Valstybės tarnautojai turi ne tik įgyti tam tikrą profesinį laipsnį, bet ir tobulinti savo žinias įvairiuose kursuose, tam kad tinkamai atliktų savo funkcijas.

Kvalifikacijos tobulinimas Kvalifikacijos tobulinimas – tęstinės studijos, specialių profesinių

žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių beigebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. [2]

MOKYMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMAMOKYMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMA

Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema -visuma tam tikrų institucijoje vykdomų mokymo proceso etapų (elementų), kurie tarpusavyje sąveikauja ir veikia vienas kitą siekiant bendro tikslo, t.y. užtikrinti efektyvų valstybės tarnautojų mokymą ir jų kvalifikacijos tobulinimą. [1]

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMŲ PLANAVIMAS [3]VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMŲ PLANAVIMAS [3]

Išvados

1. Išsiaiškinome, jog norint tapti valstybės tarnautoju būtina įgyti ne tik tam tikrą profesinį

laipsnį, kurį suteikia Lietuvos universitetai, bet ir nuolat tobulėti: dalyvauti įvairiuose

mokymuose, kursuose, bei konferencijose. Taip pat kandidatams į valstybės tarnautojo postą

keliami tam tikri reikalavimai, kurių nėra privačiame sektoriuje: galioja amžiaus cenzas,

pilietybė ir kt.

2. Sužinojome, kad darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas vyktų tikslingai ir nuosekliai jo

planavime dalyvauja tokios valstybinės institucijos: vidaus reikalų ministras, VTD prie VRM,

asmenys teikiantys mokymo paslaugas valstybės tarnautojams, valstybės ir savivaldybių

institucijos ir įstaigos.

3. Išsiaiškinome, kad planuojant mokymus sudaromas metinis mokymų planas įvertinant tokius

kriterijus kaip poreikį mokymams, skiriamas lėšas etc.

Literatūra1. Dėl metinio valstybės tarnautojų mokymo plano sudarymo. interaktyvus].

[žiūrėta 2013m.gegužės13d.]. Prieiga per internetą:< http://www.vtd.lt/index.php?-1083767124>.

2. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas // Valstybės žinios. 2009, Nr. 54-2140

3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas // Valstybės žinios. 1999, Nr. 66-2130

4. Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos efektyvumas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2013m.gegužės13d.]. Prieiga per internetą:<http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=5&ved=0CEgQFjAE&url=http%3A%2F%2Fwww.mruni.eu%2Fen%2Fmokslo_darbai%2Fvpa%2Farchyvas%2Fdwn.php%3Fid%3D241026&ei=eBifUfuxBaHw4QS084HYCw&usg=AFQjCNE-TCfcOE7lhGJjhmWbAHoDxm0n2Q&sig2=WQd6kcm4q7wsl3dAAFQjNg&bvm=bv.47008514,d.bGE >.