BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ DARBO REORGANIZAVIMO POVEIKIS ... · 3 SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba Bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis onkologinių ligų

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Rūta Čepšienė

BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ DARBO REORGANIZAVIMO POVEIKIS

ONKOLOGINIŲ LIGŲ PROFILAKTINIŲ PROGRAMŲ ATLIKIMUI

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė: dr. Ida Liseckienė

KAUNAS, 2015

2

TURINYS

SANTRAUKA.......................................................................................................................................3

SUMMARY............................................................................................................................................5

SATNRUMPOS.....................................................................................................................................7

ĮVADAS.................................................................................................................................................8

1. LITERATŪROS APŽVALGA....................................................................................................11

1.1. Profilaktinių programų sąvokos ir apibrėžtys..........................................................................11

1.2. Onkologinių profilaktinių programų vykdymas Lietuvoje......................................................12

1.3. Sėkmingą onkologinių ligų profilaktikos vykdymą lemiantys veiksniai.................................19

1.4. Bendruomenės slaugytojų kompetencijų apibrėžtys................................................................21

1.5. Bendruomenės slaugytojų ir šeimos gydytojo atliekamų funkcijųdarbo organizavimas......23

1.6. Bendruomenės slaugytojas – lygiavertis komandos narys.......................................................26

1.7. Būtinos kompetencijos, savarankiškam bendruomenės slaugytojų darbui vykdant

profilakyines programas...............................................................................................................28

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI........................................................................................32

2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas............................................................................................32

2.2. Šeimos mendicinos klinikos 2013 metų onkologinių ligų profilaktinių programų rodiklių

analizė.............................................................................................................................................34

2.3. Pirmas intervencijos etapas..................................................................................................34

2.4. Antras intervencijos etapas..................................................................................................37

3. REZULTATAI.............................................................................................................................42 3.1. Onkologinių ligų profilaktinių programų vykdymo rodikliai iki intervencijos.....................42

3.2. Darbo reorganizavimo poveikis onkologinių ligų profilaktinių programų vykdymo

rodikliams......................................................................................................................................52

3.3. Gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų vykdymo palyginimas tarp

pirmosios ir antrosios intervencijų..............................................................................................61

3.4. Gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų vykdymo palyginimas su 2013m

pirmosios ir antrosios intervencijų..............................................................................................69

4. REZULTATŲ APTARIMAS.......................................................................................................71 IŠVADOS.............................................................................................................................................74

REKOMENDACIJOS........................................................................................................................75

LITERATŪRA....................................................................................................................................76

PRIEDAI..............................................................................................................................................83

3

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

Bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis onkologinių ligų profilaktinių

programų atlikimui

Rūta Čepšienė

Darbo vadovė dr. Ida Liseckienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos

katedra. Kaunas, 2015. 83p.

Darbo tikslas: įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikį onkologinių

ligų profilaktikos programų (OLPP) atlikimo dažniui.

Tyrimo metodai ir tiriamieji:

Tyrimo tipas: eksperimentinis tyrimo metodas.

Tyrimo imtis. 11 atrankos kriterijus atitinkančių Šeimos medicinos klinikos (ŠMK) apylinkių

(viso 12679 pacientų apylinkėse) dalyvavusių OLPP, statistiniai duomenys. Profilaktiniuose

tyrimuose dalyvavo 10 bendruomenės slaugytojų.

Tyrimo organizavimas: tyrimo trukmė 1 metai (2014). Atlikus ir įvertinus OLPP vykdymo

rezultatus, nuspręsta dviem etapais įdiegti savarankiškos slaugytojos darbo reorganizavimą ir OLPP

vykdymo tvarką;

I etapas – bendruomenės slaugytojų savarankiškas OLPP vykdymas - naudojant OLPP

atlikimo suvestines - kalendorius.

II etapas – „aktyvus pacientų kvietimas“ - atlikti gimdos kaklelio ir/ar krūties vėžio

profilaktines programas, bendradarbiaujant su kitais sveikatos priežiūros specialistais,

sudarant „ žalią koridorių“ - t.y. sudaryti sąlygas pacientei, be išankstinės registracijos,

nustačius patologinius pakitimus išsitirti per mėnesį.

Tyrimo objektas – ŠMK bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis OLPP

atlikimo dažniui.

Rezultatai. Atlikus 2013 metų onkologinių ligų profilaktinių programų vykdymo analizę

Šeimos medicinos klinikoje (iki darbo reorganizavimo ir diegiamų pokyčių), nustatytas žemas jų

atlikimo dažnis.

4

Nuo 2014 metų sausio men. įdiegus I darbo reoganizavimo etapą - slaugytojoms savarankiškai

atliekant profilaktines programas, visų onkologinių ligų profilaktikos programų (vienuolikoje tyrime

dalyvaujančių apylinkių), atlikimo dinamika didėjo.

2014 metų rugsėjį, pradėjus vykdyti II intervenciją, su gimdos kaklelio ir krūties vėžio

profilaktinėmis programomis (5 tyrime sutikusiose dalyvauti apylinkėse), patikrų dažnis buvo

statistškai reikšmingai didesnis nei dirbančių pagal I intervencijos reikalavimus tik atliekant gimdos

kaklelio profilaktines programas. Krūties vėžio profilaktinės programos vykdymas tarp I ir II

intervencijų tiriamuoju laikotarpiu beveik nesiskyrė.

Šeimos medicinos klinikai reorganizavus onkologinių ligų profilaktikos programų atlikimą jis buvo

nustatytas ženkliai didesnis lyginant su 2013 metais.

Tyrimo išvados:

1. Atlikus ŠMK rodiklių analizę iki darbo reorganizavimo, nustatyti nepakankami OLPP

atlikimo rerultatai (nuo planuojamų atlikti pacientų per 2013 metus): gimdos kaklelio vėžio

profilaktinės programos (GKVPP) - 14,54 proc.; krūties vėžio profilaktinės programos

(KVPP) -19,31 proc.; priešinės liaukos vėžio profilaktinės programos (PLVPP) - 19,50 proc.;

storosios žarnos vėžio profilaktinės programos (SŽVPP) - 11.09 proc.

2. Įvertinus darbo reorganizavimo poveikį OLPP rodikliams nustatyta: visose apylinkėse OLPP

atlikimo dažnis reikšmingai padidėjo lyginant su jų atlikimu iki reorganizavimo: GKVPP –

2,8 karto: KVPP – 1,2 karto; PLVPP - 1,5 karto.; SŽVPP – 2,6 karto.

3. Palyginus I ir II intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų

vykdymui nustatyta, kad:

3.1. II intervencijos poveikis GKVPP padidėjo 1,4 karto lyginant su I intervencijos poveikiu

3.2. Lyginant I ir II intervencijas KVPP rezultatyvumas reikšmingai nekito.

4. Palyginus 2014 metų trijų mėnesių su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, nustatyta, kad I ir II

intervencijos reikšmingai didino GKVPP ir KVPP programų atlikimą:

GKVPP I intervencija – 3,8 karto; II intervencija – 4,8 karto;

KVPP I intervencija – 1,5 karto; II intervencija – 1,4 karto.

5

SUMMARY

Management of Public Health

The Impact of Community Nurses’ Work towards the Performance of Cancer Prevention

Programs

Rūta Čepšienė

Supervisor Ida Liseckienė, Dr.

Departament of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health

Sciences. Kaunas; 2015. 83 p.

The aim of the research: to evaluate the impact of the reorganization of community nurses‘ work

towards the performance of cancer prevention programs (CPP).

The method and subject of the research:

The type of the research: experimental research method.

The sample of the research: 11 corresponding districts (from total 12679 patients) from the Family

Clinic, which participated in CPP research, and 10 community nurses.

The organization of the research: 1 year period (2014). After carrying out and assessing the results

of CPP, the community nurse‘s work and CPP has been reorganized in two stages:

1st stage – the independent performance of CPP done by community nurses using the

execution summaries – calendars of CPP.

2nd stage – “patients’ active invitation” to do preventive cervical cancer and / or breast cancer

programs in collaboration with other health care specialists. In such a way to build up “a

green tunnel”, i.e. to establish conditions under which a patient in cases of pathological

lesion, would be able to get examination within a month.

The object of the research: the performance of the reorganization of community nurses‘ work in the

Family Clinic and its effects on the frequency of the CPP research.

The results: a low-level performance of cancer prevention programs in the Family Clinic has been

determined after carrying out (year 2013 before reorganization) the analysis of its performance.

Since January 2014, when the first reorganizational stage was established, the level of performance of

cancer prevention programs in 11 districts has increased

6

In September 2014, when the second stage was applied in 5 districts, the frequency of examination

has increased significantly in comparison with those working according to the first stage

requirements there were no significant differencis among 1st and 2

nd stages during implementation the

breast cancer program.

The performance of cancer prevention programs has increased in comparison to the year 2013 when

the Family Clinic reorganized its execution.

The conclusions of the research:

1. Before the research, in the year 2013, the results of CPP performance were low: cervical

CPP – 14.54 %.; breast CPP – 19.31 %.; prostatic CPP – 19.50 %.; colon CPP - 11.09 %

from planned number of patients.

2. After the reorganization, the performance of all CPP has significantly increased: cervical

cancer – 2.8 times; breast cancer – 1.2; prostatic cancer – 1.5 and colon cancer – 2.6 times.

3. After comparison of two interventions in the performance of cervical and breast cancer,

the following has been assessed:

3.1. The impact of the 2nd

intervention of cervical cancer has increased 1.4 times in

comparison with the impact of the 1st intervention.

3.2. There has been no significant change in comparison of 1st and 2

nd interventions of

breast cancer.

4. After comparison of the three months results in 2014 with the same period of time in 2013,

the 1st and 2

nd interventions increased the performance of cervical CPP and breast CPP as

follows:

cervical CPP 1st intervention – 3.8; 2nd intervention – 4.8 times;

breast CPP 2nd intervention – 1.5 times; 2nd intervention – 1.4 times.

7

SANTRUMPOS

GKVPP – Gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa

KK – Kauno klinikos

KVPP – Krūties vėžio profilaktinė programa

LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universitetinė ligoninė

LSSO – Lietuvos slaugos specialistų organizacija

MN – Medicinos norma

n – Respondentų skaičius

OLPP – Onkologinių ligų profilaktinė programa

PASPĮ – Pirminė asmens sveikatos įstaiga

PLVPP – Priešinės liaukos vėžio profilaktinė programa

PPKT – Profilaktinių paslaugų koordinavimo tarnyba

Proc. – Procentai

PSO - Pasaulio Sveikatos Organizacija

PSP – Pirminė sveikatos priežiūra

PSPC – Pirminės sveikatos priežiūros centras

SŽVPP – Storosios žarnos vėžio profilaktinė programa

ŠMK – Šeimos medicinos klinika

8

ĮVADAS

Sveikatos priežiūros sistemos orientavimas į Pirminę Sveikatos Priežiūrą (PSP) yra pagrindas

siekiant užtikrinti prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą (PSO, 2003).

Šeimos gydytojas ir slaugytoja – tai skirtingų sveikatos specialistų grupė, kurią sieja bendri

tikslai [33] siekiant užtikrinti visapusiškai veiksmingą pagalbą pacientui. Lietuvos ir užsienio atlikti

tyrimai vienareikšmiškai byloja, kad vienas esminių veiksnių lemiančių sėkmingą slaugytojų ir

gydytojų bendradarbiavimą, yra aiškus funkcijų ir atsakomybių pasidalinimas, o aiškumo stoka, kas

konkrečiais atvejais privalo imtis jo kompetencijas atitinkančių funkcijų, sudaro sąlygas jų neatlikti

arba jas dubliuoti [33].

Įgyvendinant Lietuvos sveikatos priežiūros reformą, pertvarkant sveikatos priežiūros sektorių

ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę, siekiama pagerinti šalies gyventojų sveikatą bei išvengti ligų

[56]. 2004 metais profilaktinės programos Lietuvoje buvo integruotos į pirminės asmens sveikatos

priežiūros (PAASP) paslaugų teikimo sistemą: (atrankinės asmenų amžiaus grupės informavimo ir

pirminės) [55].

Lėtinių ligų profilaktika bei dalyvavimas atskirose profilaktikos programose bendruomenės

slaugytojai turi būti svarbia veiklos sritimi [59], nes jos veiklos kryptys remiasi holistine asmens

gerovės samprata [11].

Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslinėje literatūroje nurodoma, kad siekiant pritraukti

kuo daugiau žmonių į profilaktines programas, labai svarbu įvertinti jų nusiteikimą tikrintis sveikatą,

ir po to juos tinkamai motyvuoti [13]. Ligų profilaktikoje ir lėtinių ligų kontrolėje bendruomenės

slaugytojų vaidmuo yra ypatingai svarbus. Pagal autorių L.E. Goldman ir kt., pacientas tikrai sutiks

dalyvauti profilaktikos programoje, jeigu bus įsitikinęs, kad taip išvengs ligos, neigiamų jos

pasekmių, tikės, kad jam pasiseks atlikti reikiamus tyrimus [25]. Visą tai turi svarbų vaidmenį

stiprinant paciento motyvaciją keisti gyvenseną ar išlaikyti jau padarytus pokyčius.

Temos aktualumas: gana daug iniciatyvių projektų plėtojančių profilaktines programas buvo

pristatyta Europos Sąjungoje [22]. Lietuvoje, profilaktinių programų atlikimo strategija pradėta

plėtoti gydymo įstaigose, tačiau praktinis įgyvendinimas dar atsilieka, tiek dėl netolygaus

finansavimo, tiek dėl organizavimo stokos [22; 34], minėtų programų vykdymas Lietuvoje yra

neproduktyvus. Viena pagrindinių to priežasčių, nėra sudaryto profilaktinių programų tikslaus aprašo,

kuris nurodytų jų atlikimo tvarką ir paskirstytų sveikatos priežiūros specialistų atsakomybes. Lietuvos

Respublikos įstatymai nurodo profilaktinių programų finansavimo šaltinius, atlikimo reikalavimus,

bet nenurodo proceso ir kas turi jas turi vykdyti.

Bendruomenės slaugytojų požiūris į visuomenės sveikatos būklę, bei noras prisidėti prie tos

būklės gerinimo, yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis naujausių moksliškai pagrįstų žinių bei

9

nuolatinės priežiūros [62]. Į visuomenės informavimo apie profilaktinių programų procesą

slaugytojos įsitraukia savarankiškai ir motyvuotai [67; 70], tačiau jų įsitraukimas ir savarankiškumas

nėra pilnai įgyvendintas praktikoje.

Darbo naujumas. Perorganizuojant pirminę sveikatos priežiūros grandį, įdiegta nauja

kvalifikacinė kategorija - bendruomenės slaugytojas, kurio svarba PSP sistemoje yra akivaizdi, bet

jam yra skiriama nedaug dėmesio. Užsienio autoriai daugelį metų nagrinėja [5; 22; 34; 44; 45; 57;

62], kaip bendruomenės slaugytojos vykdo įvairaus amžiaus asmenų slaugymą bei rūpinasi ligų

profilaktika gydymo įstaigose ir pacientų namuose tačiau, slaugytojų iniciatyvumo skatinimui

vykdant profilaktines programas Lietuvoje dėmesys nepakankamas. Taigi šio darbo naujumą

pabrėžia tai, kad Lietuvoje pirmą kartą išanalizuotas bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo

poveikis profilaktinių programų rezultatyvumui.

Bendruomenės slaugos darbo organizavimo problema nauja ir ypač aktuali todėl, kad ne

daugelyje PSP centrų Lietuvoje, slaugytojas - savarankiškas specialistas, kuris atsako už profilaktinių

paslaugų teikimą ir jų kokybę ir yra ne tik gydytojo pagalbininkas.

Sveikatos priežiūroje [57], vyrauja dėmesys ligų gydymui, o ne jų profilaktikai. Asmens

sveikatos priežiūros sektoriuje atliekama daug mokslinių tyrimų įvairiomis sveikatos priežiūros

organizacijų vadybos temomis [1; 8; 71], taip pat plačiai Lietuvos mokslo literatūroje nagrinėjamos

slaugytojų darbo motyvacijos [43; 64]. Problemos apie bendruomenės slaugytojų motyvavimo

tikslingai dirbti su prevencinėmis programomis, vienaip arba kitaip paliestos užsienio autorių: GP.

Young et all., (2003); C Jorgensen et all., (2003); C. Taylor et all., (2007).

Lietuvoje atliktuose tyrimuose ir publikacijose profilaktinių programų atlikimo rezultatyvumui

įtakos turinčio bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikio analizuojamas tik

fragmentiškai.

Praktinė magistrinio darbo reikšmė: šiame magistro baigiamajame darbe, vertinama

bendruomenės slaugytojų darbo veiklos aktyvumas, turintis įtakos profilaktinių programų vykdymo

efektyvumui. Tyrimas turėtų būti pratęstas ilgesnį laikotarpį ir su didesne imtimi. Tyrimo

organizavimo modelis gali būti realiai pritaikytas praktikoje ir kitose įstaigose.

Gauti tyrimo rezultatai, galėtų padėti asmens sveikatos priežiūros (ASP) politikams,

darbdaviams, tobulinti sveikatos reformos kryptis susijusias su bendruomenės slaugytojų gebėjimais

savarankiškai prisidėti prie ligų profilaktinių programų vykdymo, bei tęstinumo.

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikį onkologinių

ligų profilaktikos programų (OLPP) atlikimo dažniui.

Uždaviniai:

1. Nustatyti OLPP vykdymo rodiklius iki pokyčio.

2. Įvertinti darbo reorganizavimo poveikį OLPP vykdymo rodikliams.

3. Palyginti I ir II etapo intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių

programų vykdymui.


programų vykdymo dažnį su 2013 metų tų pačių OLPP vykdymo dažniu.

Darbo rašymo pagrindiniai etapai būtų šie:

1. Surinkti literatūrą (knygas, straipsnius, informaciją internete), kurioje būtų aprašoma

bendruomenės slaugytojų savarankiška veikla vykdanti profilaktines programas.

2. Atlikti eksperimentinį tyrimą ir jo rezultatų analizę;

3. Suformuluoti išvadas bei pateikti rekomendacijas

4. Nustatyti OLPP vykdymo rodiklius iki darbo reorganizavimo.


6. Palyginti I-os intervencijos poveikį su II-os intervencijų poveikiu, gimdos kaklelio ir

krūties vėžio profilaktinių programų atlikimo dažniui.


programų vykdymo dažnį su tų pačių OLPP vykdymu iki reorganizavimo.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Profilaktikos programų sąvokos ir apibrėžtys

Daugelis autorių [34; 35; 57; 62], profilaktiką apibrėžia, kaip priemonių, padedančių saugoti,

stiprinti ir atkurti sveikatą bei išvengti ligų, o profilaktikos tikslą, kaip sumažinti rizikos faktorius,

kurie prisideda prie psichikos sveikatos problemų, ir didinti apsauginių veiksnių, susijusių su gera

psichikos sveikata, įtaką.

Profilaktika skirstoma į bendrąją, atrankinę ir tikslinę profilaktiką [62].

Bendroji profilaktika [1; 39; 62]:

Taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir orientuojama į visus gyventojus, siekiant

užkirsti kelią sveikatos sutrikimų atsiradimui;

Skirta bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti ir onkologinių ligų prevencijai

vykdyti;

Priemonės yra susijusios su žinių apie onkologinius sutrikimus ir sveikatingumo

išsaugojimą.

Atrankinė profilaktika[1; 39; 62]:

Skirta sumažinti rizikos veiksnių įtaką;

Priemonės yra susijusios su sveikos gyvensenos įgūdžių stiprinimu bei psichikos ir

elgesio sutrikimų atsiradimo galimybės sumažinimu ateityje.

Tikslinė profilaktika[1; 39; 62]:

Medicininė pagalba ir mokyti išvengti atkryčio;

Psichologinė ir socialinė reabilitacija ir reintegracija;

Nustatyti aiškias elgesio taisykles siekiant išvengti atkryčio;

Stiprinti tikėjimą savo galimybe ir motyvus keistis (sveikti);

Stiprinti bendravimo įgūdžius ir psichologinių traumų sumažinimas.

Labai svarbu pažymėti kurios profilaktinės programos šiuo metu atliekamos Lietuvoje. Visos

profilaktinės programos yra finansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Visuotinai pripažinta, kad profilaktinės programos yra skirtos tam, jog būtų galima kuo

anksčiau diagnozuoti ir sėkmingiau gydyti ligas. Jų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek

žmonių yra ištiriama. Kuo daugiau ištiriama žmonių, tuo efektyvumas didesnis. D. Puliti ir kt.,

(2008), išreiškia nuomonę, jog visų ligų gydymo efektyvumui, paciento gyvenimo trukmei svarbu,

kaip anksti buvo diagnozuota liga ir pradėtas gydymas [44].

Dėl onkologinių ligų profilaktikos ruošiamoje Europos Parlamento rezoliucijoje sakoma, kad

Europoje onkologinėmis ligomis kasmet suserga 3 milijonai žmonių, o 1,7 milijono ES piliečių

12

miršta. Onkologiniai susirgimai po širdies ir kraujagyslių ligų yra antroji liga, nuo kurios Europoje

miršta daugiausiai žmonių. Šios ligos atima iš valstybių ne tik žmogiškuosius išteklius, bet ir daro

didelę ekonominę žalą. PSO Europos regioninis biuras pripažįsta, kad visos šalys, reformuodamos

savo sveikatos priežiūros sistemas ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, susiduria su iššūkiais,

kaip užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą, teisumą, saugą, pacientų dalyvavimą profilaktinių

ligų programose [54].

1.2. Onkologinių profilaktinių programų vykdymas Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje plačiausiai vykdomos onkologinių ligų profilaktinės programos:

Atrankinė mamografinė dėl krūties vėžio programa.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos programa.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programa.

Storosios žarnos vėžio profilaktikos programa.

PSP centruose vykdomų onkologinių ligų profilaktinių programų atlikimas yra labai svarbus faktorius

įtakojantis visuomenės sveikatos rodiklius, tačiau jis nėra pakankamai rezultatyvus:

1. Atrankinė mamografinė dėl krūties vėžio programa.

Programa Lietuvoje sėkmingai vykdoma nuo 2005 m., o Europos sąjungos šalyse nuo 1984 m.

Programa skirta moterims 50-69 m. amžiaus. Programos profilaktinės priemonės taikomas kartą per

dvejus metus. Šios programos tikslas – nustatyti, ar yra pakitimų krūtyje, kuo anksčiau nustatyti iki

vėžinius krūties pakitimus arba krūties vėžį [30].

Kasmet pasaulyje krūties vėžiu suserga 570 000 moterų: Europos Sąjungos šalyse (iki plėtros)

– 157 000, JAV – virš 180 000. Kasmet JAV nuo krūties vėžio miršta 44 000 moterų [2; 16].

Tikslinė Lietuvos moterų populiacija 468.456 prisirašiusiųjų 50-69 m. amžiaus moterų prie

PAASPĮ sk. 2013 m.[12]. Vilniaus apskrityje 2013 metais programoje galinčių dalyvauti 50–69 metų

moterų skaičius buvo 144426-ios; informuota viso: 28731 moterys, tai sudarė 19,89% [61]. Tai labai

maži skaičiai, žinant, jog 1995 m. Lietuvos moterų sergamumas šia liga buvo 57 atvejai 100 000

moterų, 2001 m. – 66,7, o 2005 m. – 72,4 atvejai 100 000 moterų [41].

1 pav. Pateikta tikslinės amžiaus grupės asmenų pasiskirstymas pagal TLK

13

1 pav. Tikslinės amžiaus grupės asmenų pasiskirstymas pagal TLK

Šaltinis: 2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys

Ankstyvoji diagnostika pacientei naudinga tik tada, jei gydymas ne tik prieinamas, bet ir

suteiktas artimiausiu metu. Atrankinė mamografinė patikra yra rentabili tik tuomet, jei joje dalyvauja

dauguma pakviestųjų, o ne tik grupė labai motyvuotų moterų [17].

2 paveiksle pateikiame, kiek per 2005-2013 metus buvo Lietuvoje informuotų moterų apie

krūties piktybinių navikų profilaktines programas [12].

2 pav. Viso 2005-2013 m. suteiktos 526 730 informavimo dėl krūties piktybinių navikų

profilaktiką ir siuntimo atlikti mamografiją paslaugos

Šaltinis:2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys

3 pav. pateikiame, kiek moterų dalyvavo šioje programoje per 2005- 2013 metus.

32%

25%

15%

15%

13% Vilniaus TLK

Kauno TLK

Klaipėdos TLK

Šiaulių TLK

Panevėžio TLK

4.792

47.440 46.740 51.923

58.539 60.925

75.910 82.429 80.348

0

10.000

20.000

30.000

40.000

50.000

60.000

70.000

80.000

90.000

2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2011m. 2012m. 2013m.

dalyvavusių moterų skaičius

14

3 pav. Dėl krūties piktybinių navikų profilaktinėje programoje dalyvavusių 50-69 metų

amžiaus moterų skaičius 2005- 2013m. Šaltinis: 2014-01-17 „ SVEIDRA“ duomenys.

1 lentelė. pateikiame, kiek moterų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus Lietuvos

Sveikatos Mokslų Ligoninėje Kauno klinikose Šeimos medicinos kilikoje (LSMUL KK ŠMK) ir

santykin visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys.

Paslaugas

teikianti įstaiga

Paslaugą

teikiančioje

įstaigoje

įregistruotų

moterų (50-

69m.) skaičius

Planuojama

atlikti per

ataskaitinį

laikotarpį

Informavimo paslauga

Vnt. %

(nuo planuojamų

atlikti per ataskaitinį

laikotarpį)

%

(nuo

paslaugą

teikiančioje

įstaigoje

įregistruotų)

LSMUL KK ŠMK

2396

1256

434

34,54

18,11

Kauno savivaldybė

49259

25623

11371

44,3

23,08

Atrankinių mamografinių patikrų efektyvumui labai svarbu reguliarūs pakartotiniai tyrimai,

kuriuos gali užtikrinti rūpestingas profilaktinės programos planavimas ir nuolatinis valdymas [58].

2. Gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos programa.

Lietuvoje įgyvendinama nuo 2004 m., skirta moterims nuo 25-60 m. amžiaus, taikoma kartą

per trejus metus. Šios programos tikslas - sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais

navikais ir mirtingumą nuo jų, anksti aptikti iki vėžines gimdos kaklelio ligas ir taip užkirsti kelią

galimybei iš jų išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui [31].

Vykdant gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktinė programa, apmokama iš PSDF

4.792

47.440

46.740 51.923 58.539

60.925 75.910

82.429

80.348

0

10.000

20.000

30.000

40.000

50.000

60.000

70.000

80.000

90.000

2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2011m. 2012m. 2013m.

dalyvavusių moterų skaičius

15

biudžeto lėšų, finansavimo programų. Kasmet patikrinama vis daugiau moterų: 2007 m. šis skaičius

siekė 75,5 tūkst., o 2010 m. – jau šoktelėjo iki 100 tūkst., 2011 m. – daugiau kaip 115 tūkst., 2012 m.

– 130 tūkst.

4 pav. pateikiame tikslinės moterų amžiaus grupės pasiskirstymą pagal Teritorines ligonių

kasas (TLK) [12];

4 pav. Tikslinės moterų amžiaus grupės pasiskirstymą pagal TLK

Šaltinis:2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys

Gimdos kaklelio vėžio atrankinė patikros programa turėjo teigiamą poveikį: Kauno ir

Marijampolės apskrityse gimdos kaklelio vėžio sergamumo struktūroje padidėjo ankstyvųjų (I–II

stadijų) vėžio stadijų išaiškinimo procentinė dalis tarp 30–60 metų moterų (nuo 57,4 proc. 2001–2003

m. iki 66,3 proc. 2004–2007 m.); pasikeitė santykis tarp nustatytų iki vėžinių susirgimų atvejų

skaičiaus ir invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičiaus: 2003 m. šis santykis buvo 0,18, 2004–

2007 m. – 0,23 [24].

Ekonominiu požiūriu gimdos kaklelio vėžio profilaktinės programos vykdymas daro teigiamą

įtaką PSDF biudžeto lėšų panaudojimui. Skiriant papildomai lėšų, sąlyginai nedideles lėšas

profilaktinės programos finansavimui, sutaupoma jų dalis, skirtų stacionariniam užleisto gimdos

kaklelio vėžio gydymui [1; 24; 43].

5 paveiksle pateikiame informavimo paslaugos vykdymą (proc.) 2013 m. nuo 100 proc.

tikslinės amžiaus grupės moterų [12].

32%

25%

15%

15%

13% Vilniaus TLK

Kauno TLK

Klaipėdos TLK

Šiaulių TLK

Panevėžio TLK

16

5 pav. Informavimo paslaugos vykdymą (proc.) 2013 m. nuo 100 proc. Tikslinės

amžiaus grupės moterų. Šaltinis:2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys

2 lentelė pateikiame, kiek moterų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus LSMUL KK

ŠMK ir sanytikinai visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys.

Paslaugas

teikianti

įstaiga

Paslaugą

teikiančioje

įstaigoje

įregistruotų

moterų (25-

60m.)

skaičius

Planuojama

atlikti per

ataskaitinį

laikotarpį

Informavimo paslauga Citologinio

tepinėlio paėmimo

paslauga

Vnt. %

(nuo

planuojamų

atlikti per

ataskaitinį

laikotarpį)

%

(nuo

paslaugą

teikiančioje

įstaigoje

įregistruotų)

Vnt. %

LSMUL KK

ŠMK

5324

1376

627

45,57

11,78

205

14,90

Kauno

savivaldybė

102478

27759

26984

97,21

26,33

15746

56,72

3. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programa.

Vykdoma nuo 2006 m. ir yra skirta vyrams nuo 50-75 m. amžiaus, tačiau vyrams, kurių tėvai

ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, programa taikytina nuo 45 m. Ši programa taikoma kartą per

dvejus metus [32].

6 pav. pateikti duomenys kiek atlikta biopsijų po patikrinimo sudalyvavus programoje 2006

metais.

32%

25% 15%

15%

13% Vilniaus TLK

Kauno TLK

Klaipėdos TLK

Šiaulių TLK

Panevėžio TLK

17

6 pav. Atliktų biopsijų skaičius po patikros 2006 metais. Šaltinis:[VLK duomenys]

3 lentelėje pateikiame, kiek vyrų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus LSMUL KK

ŠMK ir sanytikinai visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys

Paslaugas

teikianti

įstaiga

Paslaugą

teikiančioje

įstaigoje

įregistruotų

vyrų (50-

75m.) skaičius

Planuojama

atlikti per

ataskaitinį

laikotarpį


Vnt.

%

(nuo planuojamų

atlikti per

ataskaitinį

laikotarpį)

%

(nuo paslaugą

teikiančioje

įstaigoje

įregistruotų)

LSMUL KK

ŠMK

1344

727

296

22,02

40,72

Kauno

savivaldybė

34256

19500

10283

30

52,73

Prostatos vėžio patikros programose PSA tyrimas yra pagrindinis atrankos tolesniam ištyrimui

kriterijus. [4; 43].

Įvertinus vykdomos prevencinės programos rezultatus nustatyta, kad 2007 metais ištirta 28

proc. nuo 50 iki75 metu vyrų. Padaugėjo naujai diagnozuotu prostatos vėžio atvejų. 2007 metais

nustatyta daugiau kaip 3500 naujų ligos atvejų, iš jų apie 60 proc. vyrų buvo diagnozuota I–II

stadijos. Prostatos vėžio atrankos rezultatai galėtų būti geresni, tačiau pastebėta, kad vyrai mažiau

nusiteikę tikrintis sveikatą. Dalis net nežino, kad šiuo metu vykdoma prostatos vėžio ankstyvo

diagnozavimo profilaktikos programa ir tuo nesidomi [51].

4. Storosios žarnos vėžio profilaktikos programa.

Biopsijos paslauga Lietuvoje

0

1000

2000

3000

4000

5000

Nebioptuoti 2673 3737 1603 1624 1689

Biopsijos 1443 659 685 528 604

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys

18

1985 metais Europos Sąjungos šalių vadovai vienbalsiai priėmė veiksmų programą “Europa

prieš vėžį”. Ja siekta Europoje iki 2000 metų 15 proc. sumažinti mirčių nuo vėžio skaičių [6].

Lietuvoje pradėta įgyvendinti vėliausiai - 2009 m. Skirta gyventojams nuo 50-74 metų ir

taikoma kartą per dvejus metus. Šios programos tikslas nustatyti storosios žarnos vėžį ankstyvosiose

stadijose, kol gydymas gali būti efektyvus [6; 39; 62].

Ankstyvoji storosios žarnos vėžio diagnostika – viena opiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek

kitose šalyse. Europos šalyse, daugiausia dėmesio skiriama pacientų, neturinčių neigiamų

nusiskundimų ar kitokių simptomų dėl storosios žarnos, masinėms atrankos programoms, įvairiems jų

modeliams, bei naujoms prevencinėms programoms [14].

Nuo 2009 m. liepos 1 d. programos bandomasis projektas vykdomas Vilniaus ir Kauno

apskrityse .Nuo 2012 m. sausio 1 d. programa vykdoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių

apskrityse. Nuo 2013 m. liepos 1 d. programa vykdoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,

Panevėžio ir Tauragės apskrityse .Nuo 2014 m. sausio 1 d. programa vykdoma Vilniaus, Kauno,

Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės ir Alytaus apskrityse.

Viso per 3 metus suteikta 271 396 informavimo paslaugos. Gauta 251 941 atvejų slapto

kraujavimo testų ( iFOBT) (-) ir 19 455 iFOBT (+). Suteikta 10 190 pacientų siuntimo pas gydytoją

specialistą [46].

7 pav. Pateikti duomenys apie informavimo paslaugos vykdymą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir

Šiaulių apskrityse.

7 pav. Informavimo paslaugos vykdymas (procentais) nuo tikslinės amžiaus grupės asmenų.

Šaltinis: [52]

42%

34% 35%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

2009m. 2010m. 2011m.

informuota žmonių

19

4 lentelėje pateikiame, kiek pacientų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus LSMUL KK

ŠMK ir sanytikinai visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys

Paslaugas

teikianti

įstaiga

Paslaugą

teikiančioje

įstaigoje

įregistruotų

pacientų (50-

74m.) skaičius

Planuojama

atlikti per

ataskaitinį

laikotarpį


Vnt. %

(nuo planuojamų

atlikti per

ataskaitinį

laikotarpį)

%

(nuo paslaugą

teikiančioje

įstaigoje

įregistruotų)

LSMUL KK

ŠMK

3954

2145

305

7,71

14.22

Kauno

savivaldybė

89835

49189

23773

26,46

48,33

Kasmet pasaulyje daugiau nei 1,2 milijono pacientų diagnozuojamas storosios žarnos vėžys,

o daugiau nei 600 000 žmonių miršta nuo šios ligos [5; 6].

1.3. Sėkmingą onkologinių ligų profilaktikos vykdymą lemiantys

veiksniai

Siekiant, jog profilaktinės programos turėtų efektyvius rezultatus ir tęstinumą, būtina [44]:

Teikti informaciją apie ligų atsiradimo priežastis ir padarinius;

Formuoti nuostatas ir vertybes, stiprinančias žmogaus pasiryžimą sveikai gyventi;

Parodyti sveikos gyvensenos privalumus;

Neapsiriboti vien tik didaktinėmis priemonėmis, bet taikyti įvairius profilaktinius

metodus, kombinuoti juos tarpusavyje;

Profilaktines priemones parinkti atsižvelgiant į tikslinės grupės amžių, poreikius ir kitus

ypatumus;

Profilaktines priemones planuoti kiek galima anksčiau, skiriant jas rizikos veiksniams bei

sukurti prieinamos ir efektyvios pagalbos tinklą.

Vykdant patikros/profilaktikos programas ir diegiant naujas gydymo strategijas, mažėja

mirtingumas nuo uždelstų ligų atvejų, todėl tikimasi, jog profilaktinės ligų programos padės

sumažinti sunkių ligų atvejus [57].

20

Pokyčiai vykstantys sveikatos apsaugos sistemoje, kuriuos įpareigota vykdyti Lietuvos

Sveikatos apsaugos ministerija – įstaigų restruktūrizavimas, besikeičiantys finansavimo principai ir

naujų profilaktinių priemonių taikymas, įtakoja medicinos darbuotojų profesinę veiklą, bei jų

kvalifikaciją ir motyvaciją dirbti. Tie pokyčiai turi įtakos profilaktinių programų vykdymo

efektyvumui [74].

2011 metais UAB Sveikatos ekonomikos centras atliko tyrimą apie profilaktinių programų

informavimą visuomenėje. Šio centro ekspertų vertinimu, Lietuvos žmonių informavimas apie

ankstyvas diagnostikos programas ir ligų profilaktikos programas buvo tik patenkinamas, tačiau 2013

metais atlikus tokį pat tyrimą, rezultatai pakilo [38; 39]. A. Čiočienės (2003) teigimu, žmonės,

apsilankę sveikatos priežiūros institucijoje, dažniausiai jaučia nemenką informacijos poreikį: dėl

diagnozės, gydymo ir slaugymo, būsimų tyrimų, procedūrų, reabilitacijos bei vidaus tvarkos.

Pacientai ieško sveikatos priežiūros specialisto, kuris ne tik išklausytų, bet ir parodytų laukiamą

dėmesį, supratimą ir pagalbą [49]. Tik esant tiksliniam bendravimui, galima daugiau pacientų

pritraukti į profilaktinių programų vykdymą. Bendruomenės slaugytojo veikla plečiasi: vis labiau

rūpinamasi ligų profilaktika ir skatinama bendruomenės atsakomybė už savo sveikatą. Kaip teigia

šaltinis [10] įvedus daugiau skatinamųjų paslaugų ( už kurias papildomai mokama) tiek šeimos

gydytojams, tiek slaugytojams, tiek gydymo įstaigoms tikėtina, jog padidėtų motyvacija efektingiau

teikti paslaugas prisirašiusiems PSPC pacientams.

Siekiant, kad Lietuvos sveikatos priežiūra būtų veiksminga – pasiektų nustatytus sveikatos

gerinimo veiklos tikslus ir rezultatus, ji turi būti kokybiška. Kokybiška sveikatos priežiūra –

rezultatyvi, efektyvi, prieinama, priimtina (orientuota į pacientą), saugi, teisingai [65].

Sveikatos priežiūros prieinamumas, priimtinumas ir teisumas Lietuvoje, yra Sveikatos

sistemos įstatymu nustatytos būtinosios sveikatos palaikymo veiklos sąlygos. Apskritai vertinant

sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, būtini tam tikri rodikliai – kiekybiškai įvertinamas sveikatos

priežiūros proceso ar rezultato matas, kurį teigiamai įtakoją profilaktinių programų vykdymo

rezultatai [42].

Išanalizavus profilaktinių programų reikšmingumą, užsienio šalių patirtis rodo kai kurių

PAASPĮ priemonių efektyvumą, pavyzdžiui, sėkmingai reorganizavus paslaugų teikimą profilaktinių

programų dalyvių apimtys padidėjo iki 68 proc.[19]. Tačiau dar mažai yra dedama pastangų,

pacientų pritraukimui į visas profilaktines programas. O tai su laiku atsiliepia visuomenės sveikatai.

21

1.4. Bendruomenės slaugytojų kompetencijų apibrėžtys

Lietuvos nacionaliniai teisės aktai – Slaugos praktikos įstatymas (2001), slaugytoją apibrėžia

kaip savarankišką specialistą, lygiavertį asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos narį,

gebantį identifikuoti slaugos problemas, planuoti veiksmus, numatyti ir vykdyti procedūras,

įgyvendinti slaugos kontrolę ir vertinimą [33].

Nepaisant slaugytojų siekio būti savarankiškomis, pilnavertėmis ir lygiateisėmis sveikatos

priežiūros darbuotojų komandos narėmis, jos dažnai būna gydytojų sekretorėmis, tarpininkėmis tarp

paciento ir gydytojo, privalančiomis glaistyti konfliktus, nepasitenkinimus ir dažnai nepelnytus

priekaištus, jos neretai yra žeminamos ne tik pacientų, bet ir pačių gydytojų.[33]

Dažniausiai ambulatorinėje grandyje ypač Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose slaugos

specialistai dirba viename kabinete su šeimos gydytoju, o tokioje padėtyje dirbti savarankiškai yra

labai sudėtinga.

Pirminės sveikatos priežiūros padaliniuose dirbančios bendruomenės slaugytojos yra

kompetentingos dirbti savarankiškai, [33] jos puikiai gali teikti slaugos namuose paslaugas, atlikti

diagnostines procedūras, išrašyti vaistus, vykdyti profilaktikos programas, konsultuoti daugeliu kitų

klausimų, tačiau dėl nepaskirstytų atsakomybių ir neretai komandinio darbo nebuvimo vengia tai

atlikti.

Slaugytojų trūkumas - visame pasaulyje aktuali problema. Ją įtakoja daugelis veiksnių, tokių

kaip prastos darbo sąlygos, neadekvatus atlygis už darbą, nepalankus požiūris į slaugos profesiją.

Trūkstant darbuotojų, slaugytojų darbo krūviai auga, kyla streso lygis bei nepasitenkinimas darbu.

Smaidžiūnienė (2006), konstatuoja, jog slaugytojas privalo būti stipri asmenybė. Jis turi

sugebėti įvairiose situacijose optimaliai organizuoti savo elgesį bei nekonfliktiškai spręsti santykius

su kitais žmonėmis, mokėti kontroliuoti emocijas arba jas reikšdamas atvirai neįžeidinėti paciento

[22]. Slaugytojas turi mokėti nenuvertinti paciento asmenybės, gebėti žaibiškai priimti reikiamą bet

kurioje situacijoje sprendimą, bei gebėti kuo daugiau pritraukti pacientų į įvairiais profilaktines

programas [25].

Lietuvos Respublikoje bendruomenės slaugytojo veikla teisiškai apibrėžiama Lietuvos

medicinos normoje MN 57- 2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir

atsakomybė“, patvirtintoje 2011 m. Birželio 30 d. Įsakymu Nr. V- 650 (Valstybės žinios, 2011, Nr.

: 82- 4015). Pagal minėtą medicinos normą, bendruomenės slaugytojas, tai bendrosios praktikos

slaugytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendruomenės slaugos specializaciją. Bendruomenės

slaugytojo praktika įvardijamos bendruomenėje, paciento namuose ir pirminės sveikatos priežiūros

įstaigoje teikiamos bendruomenės slaugos paslaugos.

22

Reikia pripažinti, kad bendruomenės slaugytojų kompetencijų klausimai yra sulaukę nemažo

akademinės bendruomenės dėmesio (ypač rusų mokslininkų) ir mokslinėje literatūroje nagrinėjami

gana plačiai. 8 paveiksle pateikiama bendruomenės slaugytojų veiklos kompetencijų aspektų schema.

8 pav. Bendruomenės slaugytojų veiklos kompetencijų pagrindiniai aspektais

Sudyta pagal šaltinius: [13; 25; 28; 50; 55]

Dar 2005 metais autorius P. Kloppe ir kt., savo tyrimuose sukūrė bendruomenės slaugytojų

kompentensinės veiklos apibrėžimą. Šis apibrėžimas puikiai žinomas ir vertinamas visame pasaulyje

nes būtent jis vėliau paskatino leisti įvairius dokumentus bei publikacijas. Jame teigiama, kad

„Bendruomenės slaugytojos sąžiningai ir atsakingai padedant gydytojui atlieka savo profesinę veiklą:

nuolatos stiprina pacientų sveikatą, vykdo ligų profilaktiką, padedant šeimos gydytojui gydo

pacientus, teikia slaugos ir paliatyvaus gydymo paslaugas [57]. Ypač svarbi bendruomenės slaugytojų

veiklos proceso dalis, kuriai reikia specifinių žinių ir įgūdžių, – tai pacientų ir jų artimųjų mokymas,

konsultavimas [65; 72].

Pakankamai dažnai kontaktuodamas su pacientu bendruomenės slaugytojas yra įvaldęs visas

tam reikalingas kompetencijas, jis gali veiksmingai skatinti pacientą dalyvauti profilaktinio

patikrinimo programose, kurios nukreiptos į ankstyvą ligų nustatymą [42; 45]. Tačiau atlikdamas

tokią veiklą bendruomenės slaugytojas privalo aktyviai bendradarbiauti su kitais komandos nariais.

Bendroji pirminės sveikatos priežiūros asmens slaugos praktika apima visišką slaugytojo

atsakomybę už ligonio slaugą, slaugymo planavimą ir organizavimą. Bendruomenės slaugytoja, kaip

Bendruomenės slaugytojų

veiklos kompetencijos

Ugdyti bendrąsias vertybes bei

formuoti profesinės etikos nuostatas

Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti

komandinėje veikloje

Žinoti ir gebėti taikyti darniai

dirbančios komandos principus

Žinoti ir gebėti įvertinti motyvaciją veikiančius

veiksnius ir motyvacijos stokos

priežastis

Gebėti integruotis į komandinę visų

sveikatos priežiūros lygmenų sveikatos priežiūros veiklą

Gebėti sukurti palankią

psichologinę aplinką dirbant

sveikatos priežiūros komandoje

Mokėti įvertinti ir analizuoti bendravimo

ypatybes bendradarbiaujant su

pacientais

23

šeimos gydytojo komandos narys, padeda rinkti ir analizuoti svarbiausius pacientų duomenis,

savarankiškai ar padedant šeimos gydytojui prižiūri pacientus. Ryšys tarp bendruomenės slaugytojų

ir jų pacientų labai svarbus [65; 72].

Užsienio autoriai yra analizavę bendruomenės slaugytojų kompetencijas vykdant profilaktines

programas. Tačiau šis požiūris daugiau vadybinio pobūdžio, ir kaip mokomosios disciplinos,

aprašyme daug dėmesio skiriama bendruomenės slaugytojų motyvacijai sveikatos stiprinimo ir ligų

profilaktikos klausimais [68; 72].

Įgyvendinant Lietuvos sveikatos priežiūros reformą, pertvarkant sveikatos priežiūros sektorių

ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę, siekiama pagerinti šalies gyventojų sveikatą bei išvengti ligų

[56]. Prie šios programos vykdymo ir prisideda bendruomenės slaugytojo kompetencijų ryšis, nes

slaugytojo veikla, kurios metu užtikrinamos pagrindinės paciento gyvybės veiklos, tap pat slaugos

poreikiai bei atliekamos įvairios gydymo procedūros ambulatorinėmis sąlygomis yra vienas iš

pirminės sveikatos priežiūros prioritetų. Slaugytojas - tai specialistas, pagal profesinės kvalifikacijos

ir veiklos srities poreikius įgijęs mokslo žinių įvairių įgūdžių bei kitų įvairių įgūdžių, įvaldęs

aukščiausią profesinę kompetenciją [11; 27; 65; 66; 69]. Vyrauja nuomonė, kad bendruomenės

slaugytojo kompetencija suprantama kaip puikus atliekamo savo darbo specifikos žinojimas ir darbo

organizavimo modelio sukūrimas.

1.5. Bendruomenės slaugytojo ir šeimos gydytojo atliekamų

funkcijų ir darbo organizavimas

Svarbiausias PSP grandyje laikomi šeimos gydytojai - tai medicinos gydytojai, įgiję šeimos

gydytojo profesinę kvalifikaciją. Jie yra atsakingi už visapusišką ir tęstinę kiekvieno asmens

sveikatos priežiūrą, kurią teikia nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties ir ligos pobūdžio. Šeimos

gydytojai profesinį vaidmenį atlieka gerindami savo pacientų sveikatą, apsaugodami nuo ligų ir

suteikdami reikalingą priežiūrą ir gydymą [7]. Taip pat jie koordinuoja paciento sveikatos priežiūros

procesą, vykstantį visuose sveikatos sistemos lygiuose. Šis sveikatos priežiūros koordinatoriaus

vaidmuo svarbus ne tik pacientams, bet ir valstybei, siekiančiai kuo efektyviau panaudoti sveikatos

priežiūrai skiriamus resursus ir garantuoti geresnę visuomenės sveikatą [20].

Šeimos gydytojo darbo veiklą reglamentuoja 2005 m. gruodžio 22 dieną LR sveikatos apsaugos

ministro įsakymu Nr. V-1013 patvirtinta medicinos norma MN 14:2005 Šiuo metu 75 proc. Lietuvos

gyventojų prisrašę PSPC ir aptarnaujami šeimos gydytojų, nors dėl netinkamo jų darbo organizavimo,

nesuformuotų efektyviai dirbančių komandų, nebuvimo tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei

paslaugų integracijos tarp sektorių trūkumo šeimos gydytojai pirminėje grandyje sveikatos problemų

išsprendžiama mažiau nei būtų galima (siekiamybė – 80%) [3].

24

Siekiant optimaliai padidinti šeimos gydytojo kompetencijas, jiems priskirta daugiau

pareigybių, duodama didesnė gydymo interpretavimo laisvė. PSP teikiamų paslaugų praplėtimas daro

teigiamą įtaką aptarnavimo sferoje, tačiau anot šaltinio [9] 2010 – 2011 atlikto gydytojų darbo audito

išvados parodė, kad 22 proc. šeimos gydytojo darbo dienos sugaištama funkcijoms, kurioms atlikti

gydytojo kompetencija nereikalinga. Laikas naudojamas neproduktyviai, o visas šeimos gydytojo

normoje nurodytas funkcijas atlieka vos tik trečdalis šeimos gydytojų. Pacientai siunčiami pas kitus

specialistus nesuteikus tinkamos kvalifikuotos pagalbos ir ištyrimo [9].

Anot Lietuvoje atliktų tyrimų analizavusių šeimos gydytojų darbo organizavimą

atliekant aktyvią ligų profilaktiką, nors gydytojai ir gyventojai ją vertina palankiai, tik du trečdaliai

(72,7 proc.) gyventojų yra informuoti apie onkologines ir širdies kraujagyskių profilaktines

programas vykdomas PSP, tačiau beveik pusė (47,7 proc.) gyventojų, nors ir žimodami jose

nedalyvavo [9]. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tokio rezultatyvumo išvada : trys ketvirtadaliai

gydytojų neplanuoja kiek žmonių pakviesti per tam tikrą laikotarpį, o pacientų ištyrimų duomenys

pateikiami tik pacientams apsilankius pakartotinoje šeimos gydytojo konsultacijoje [9]. Visą tai

leidžia daryti išvadą, kad gerai organizavus šeimos gydytojo darbą ir pagerinus paslaugų teikimą,

galimą būtų pasiekti geresnių rezultatų vykdant profilaktines programas.

Šeimos gydytojai privalo įdėti daug pastangų motyvuodami pacientus dalyvauti profilaktikos

programose, nors šioje srityje bendruomenės slaugytojas galėtų padėti šeimos gydytojui [9] ir

aktyviai bei savarankiškai vykdyti profilaktines programas. Turbūt galima būtų teigti, kad pacientus

už vis labiau motyvuotų geresnis paslaugų prieinamumas ir greitas bei kokybiškas aptarnavimas.

Anot [10] atlikto tyrimo vien šeimos gydytojo pastangomis maksimaliai geras rezultatas

nebus pasiektas, jei slaugytojos nebus integruotos į bendrą profilaktikos ir gydymo procesą.

Slaugytojoms privalu skirti daugiau funkcijų ir reikalauti vykdyti MN 28:2011 nurodytus gebėjimus

[10].

Po sveikatos priežiūros reformos slaugytojos kaip teigia Obelenytė (2013) darosi vis

savarankiškesnės tampa lygiaverčiais komandos nariais su gydytojais, kai kuriose srityse slaugytojų

vaidmuo net tampa didesnis už gydytojų: dirbant profilaktinį darbą, nors neretai darbe jaučiasi

nevertinamos, vis dar išlieka nuomonė visuomenėje, jog slaugytojai yra gydytojų padėjėjai [40].

D. Obelenytės (2013) atliktas tyrimas byloja, kad bendruomenės slaugytojos

profilaktiniam darbui skiria 26 proc. – viešosiose ir 29 proc. – privačiose darbo laiko, PSP įstaigose.

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių bendruomenės slaugytojų nurodė, jog apie Lietuvoje vykdomas

profilaktines programas savo pacientus informuoja dažnai, tai patvirtina atlikti tyrimo statistiškai

reikšmingi rezultatai: apie 80 proc. bendruomenės slaugytojų informuoja apie profilaktines

programas iš kurių: 84 proc. širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką; 84 proc. gimdos kaklelio vėžio

profilaktinė programa ; 83proc. krūties vėžio profilaktinė programa; 84 proc. prostatos; 84 proc.

25

storosios žarnos vėžio profilaktikos programas [40]. Tačiau VLK duomenys tokių rezultatų neparodo.

Profilaktinės programos Lietuvoje vykdomos ypač vangiai, kai kurios vos tesiekia 20 proc. nuo

kvietimų amžiaus grupių. Tai kad slaugytojos atliktame tyrime teigia aktyviai vykdančios

profilaktines programas leidžia daryti išvadą, kad slaugytojos darbo krūvis yra labai didelis, ji turi

daug kitų veiktų, tokių kaip pacientų slauga, o gydytojų „sekretorės“ ir „ kurjerės“ pareigos užima

didelę dalį laiko. Slaugytojoms tiesiog pritrūksta laiko atlikti tai, ką jos privalėtų atlikti. Galima teigti,

kad Lietuvoje šiuo metu slaugytojų funkcijos yra per siauros, didelį dėmesį kreipiančios į sergančių

pacientų slaugymą, o per mažai į sveikų asmenų ligų prevenciją bei sveikos gyvensenos modelio

formavimą [10].

Dar viena mažo rezultatyvumo priežastis netinkamai organizuojamas darbas ir komandinio

darbo nebuvimas. Kaip pažymi E. Galgauskienė (2014) komandinio darbo efektyvumas tiesiogiai

priklauso nuo atliekamų darbų komandoje ir atsakomybės prisiėmimo už juos. Siekdami padėti

paciento kartu dirba tiek gydytojas, tiek slaugytojas papildydami vienas kito darbą. Kur tarpusavio

pagarba ir bendradarbiavimas bei atsakomybių pasidalinimas neatsiejami veiksmingumo garantai

[10].

E. Galgauskienės (2014) atliktas tyrimas nustatė, kad šeimos gydytojas konsultuodamas

pacientą dėl ūmių nusiskundimų užtrunka maždaug nuo 14 iki 19min. o tu tarpu konsultacija tiek dėl

lėtinių ligų, tiek dėl profilaktinių ligų trunka beveik vienodai apie 10 min. [10]. Tai leidžia daryti

išvadą, jei būtų tinkamai organizuotas darbas ir pasidalinta funkcijomis, slaugytoja savarankiškai

atlikdama konsultacijas dėl profilaktinių programų galėtų sutaupyti laiką šeimos gydytojui, kuris tuo

metu pakonsultuotų tuos ligos atvejus, kuriems ir būtina jo kompetencija. Tas pats tyrimas pateikia

gydytojų nuomonės vertinimą ar pakankama slaugytojų pagalba šeimos gydytojui, rezultatai parodė

kad net 33proc. pažymėjo , kad pagalba nepakankama, o priešingai teigė tik apie 15proc. [10].

Rezultatai nedžiugina, bet kaip šeimos gydytojas interpretavo šį klausimą lieka neaišku, gal būt jie

vertino ir slaugytojos kaip „ sekretorės“ paslaugas, o ne tik slaugytojo funkcijas patvirtintas

pareiginiuose įstatuose.

Atlikto E. Galgauskienė (2014) tyrimo metu nustatyti, kokios atliekamos šeimos

gydytojo ar slaugytojo manipuliacijos ir funkcijos dubliuojasi. Duomenys parodė, kad dubliuojasi

dauguma manipuliacijų bei kai kurių dokumentų pildymas, slaugytojos išskirtinai ruošia instrumentus

sterilizacijai, paima kraujo mėginius ir paruošia tvarsliavą [10].

Abejonių, kad slaugytojas ypatingai daug dirba nekyla, bet klausimas ar visus darbus

jis privalo atlikti pats. Galima padalinti ir perduoti dalį šeimos gydytojo funkcijų slaugytojoms, kitaip

sakant padalinti gydytojo darbą, bet ar tuomet slaugytojos darbas taps kokybiškesnis, ji privalo

atlikti savo funkcijas, o ir dar dalį jai paskirtų gydytojo. Labai svarbu padalinti ne tik gydytojo

26

atliekamus darbus ir pavesti juos atlikti slaugytojai, bet ir darbus kuriems nereikalinga slaugytojo

kompetencija pavesti atlikti kitam personalui: socialiniam darbuotojam, atvejo vadybininkam ,

kurjeriam, sekretorėms, pagalbiniam personalui. Klausimas tik kyla, iš kur to personalo tiek gauti?...

1.6. Bendruomenės slaugytojas - lygiavertis komandos narys

Lietuvos Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje – pagrindiniame dokumente, atspindinčiame

šalies sveikatos ateitį, pabrėžiama būtinybė įgyvendinti aktyvią ir į pirminę sveikatos priežiūrą bei

ligų profilaktiką orientuotą sveikatos politiką. Esant funkcionaliai pirminei sveikatos priežiūros

sistemai, galima užtikrinti šalies sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą ir racionaliai naudoti

ribotas lėšas, skiriamas sveiktos priežiūrai, o efektyvi PSP gali padėti išspręsti iki 80 proc.visų šalies

gyventojų problemų [37]. Didelis šeimos gydytojų krūvis ryškėja kaip viena didžiausių PSP sistemos

problemų [60]. Bene efektyviausias PSP darbo reorganizavimo problemų sprendimo būdų –

komandinio darbo organizavimas.

Sveikatos priežiūroje komandinis darbas – tai skirtingų sveikatos priežiūros specialistų grupė,

kurią sieja bendri tikslai ir bendra atsakomybė už gautus vykdomo poveikio rezultatus [7]. Jo tikslas

yra suderinti komandos narių veiklą. Komandinio darbo privalumai tokie kaip geresni darbo

rezultatai, didėjantis pasitenkinimas darbu, gerėjantis paslaugų prieinamumas [33] galimi turint

bendrą tikslą ir kryptingai jo siekiant. Anot šaltinio [33] veiksmingo komandinio darbo principai yra

pasidalinimas atsakomybės, pagal kompetenciją aiškiai išdėstytos funkcijos, gebėjimas dirbti

savarankiškai neperžengiant savo kompetencijos, tarpusavio pagarba, kitų komandos narių nuomonių

paisymas ir galiausiai bendradarbiavimas.

Kanadoje ir JAV diegiami komandinio darbo principai skatina atkreipti dėmesį į tai, kad

šeimos gydytojo funkcijos yra taip išsiplėtę, kad vienas specialistas tiesiog nebegali jų visų aprėpti.

Atsiranda įvairių kitų specialistų ( slaugytojo, psichinės sveikatos priežiūros, socialinio darbuotojo)

tarpusavio bendradarbiavimo būtinybė [19; 48]. Kiti autoriai taip pat pabrėžia, kad siekiant užtikrinti

kokybiškų paslaugų teikimą pacientams, turi būti suburta specialistų komanda, kuri dirbtų

komandiniu principu, nes tokiu būdu organizuojamas darbas yra vienas veiksnių įtakojančių visos

sveikatos priežiūros organizacijos efektyvumą [18]. Komandinio darbo principų diegimo PSP svarba

pabrėžiama ir visose šalyse, turinčiose tvirtą PSP grandį. Toks daugiafunkcinės komandos veiklos

pagrindinis tikslas – pagerinti bendruomenės sveikatą, užtikrinant visavertę, į paciento poreikius

oretuotą sveikatos priežiūrą [36].

Siekiant reorganizuoti bendruomenės slaugytojos darbinę veiklą labai svarbu motyvuoti

pačias slaugytojas. Slaugos specialistai privalo suvokti savo indėlį į sveikatos priežiūros sistemą,

nenuvertinti savo gebėjimų ir kompetencijos, jausti sveiką konkurenciją skatinančią tobulėti ir siekti

27

užsibrėžtų tikslų. Bendruomenės slaugytojos veikla plečiasi: skatinama bendruomenės atsakomybė už

savo sveikatą bei motyvuojama rūpintis ligų profilaktika. Slaugytojos turi padėti tiek sveikiems, tiek

sergantiems – atlikti veiksmus, kuriais stiprinama arba atgaunama sveikata [47].

Vis dažniau pripažįstama, kad kai kurios šeimos gydytojo funkcijos gali būti pavestos

slaugytojoms. Dauguma (80proc.) apklaustų specialistų ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija

yra tos nuomonės, kad ligų profilaktiką rekėtų pavesti slaugytojoms. Trys ketvirtadaliai šeimos

gydytojų, slaugytojų ir gydymo įstaigų vadovų yra už tai, kad profilaktinių ligų programas vykdytų

bendruomenės slaugytojos. Anot Lietuvos slaugos specialistų nuomonės, slaugytojų kompetencija

nepanaudojama ir tai yra didžiausias šeimos gydytojo darbo organizavimo trūkumas. Šios

organizacijos teigimu kai kuriose įstaigose slaugytojos dirba kurjerio ar sekretorės darbą. Dalį

atliekamų šeimos gydytojų funkcijų atidavus slaugytojoms, sumažėtų šeimos gydytojo darbo krūviai.

Pasiskirstytų pacientų srautai, pagerėtų paslaugų prieinamumas. Lietuvos sveikatos sistemos 2011 –

2020 metų plėtros matmenyse numatyta persvarstyti slaugytojų funkcijas [15].

Bendruomenės slaugytojų svarba sveikatos stiprinimo klausimais bei ligų profilaktikos srityse

akcentuojama daugelyje publikacijų ir tampa įvairių darbo grupių veiklos pagrindu visame pasaulyje

[30], kadangi įvairios ligų kontrolės programos yra orientuotos į specifines žmonių grupes ir tik

programos įgyvendinimo laikotarpiu.

Aukšta bendruomenės slaugytojų kompetencija yra svarbiausias veiksnys teikiant veiksmingą

bendradarbiavimą ir komandinį darbą su šeimos gydytoju. Į visuomenę orientuota pirminės sveikatos

priežiūros veikla reikalauja aukštos praktikos kompetencijos, daugiausia sveikatos stiprinimo ir ligų

profilaktikos srityse. Gaunami puikus rezultatai bendruomenės slaugytojų surinkti statistiniai

duomenys apie rūkančiuosius pacientus, pacientus su padidėjusiu kraujo spaudimu ir kitais ligų

rizikos veiksniais. Tačiau čia jau yra bendruomenės slaugytojų kompetencijų ir motyvacijos dirbti

profilaktinį darbą esmė [5; 63; 65; 69].

Užsienio mokslininkai [8; 34; 35; 38; 43] teigia, kad dauguma ligų priežasčių bei sveikatos

problemų kyla jau ne sveikatos sektoriaus kontroliuojamose sferose, dėl to privalo būti naudojamas

platus ligų profilaktikos taikymas.

Įprasta ambulatorinė pagalba orientuojasi į ligą ir ribotai dėmesį telkia į jos gydymo epizodą

– ryšys su pacientu nutrūksta, pastarąjam išėjus iš gydymo įstaigos, todėl be šeimos gydytojo,

slaugytojas turi lemiamos įtakos teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms [6; 35; 45].

Daugelis autorių tikina, jog geras slaugytojas - būtina organizacijos dalis, nes jis atsakingas už

pacientų priežiūrą ir kokybiškų paslaugų teikimą. Tačiau dėl didelio darbo krūvio slaugytojai negali

pilnai patenkinti visų pacientų poreikių, didelis krūvis sąlygoja streso atsiradimą [31; 72].

Ne tik šeimos gydytojo gebėjimas įvairiuose lygmenyse stiprinti sveikatą ir dalyvauti ligų

profilaktikoje teigiamai veikia visuomenės sveikatą, tačiau ir kompetentingas, atsakingas, motyvuotas

28

slaugytojas padeda kontroliuoti sveikatos priežiūros sistemos išlaidas bei pacientų srautą [38; 44], o

tinkamai pasidalintas darbas ir atsakomybės komandoje garantuoja puikius darbo rezultatus.

Dėl šių priežasčių didėja Lietuvos bendruomenės slaugytojų poreikis ne tik vystyti

kompetencijas, bet ir suvienodinti jas, kad sumažėtų skirtumai tarp sveikatos priežiūros sistemų

darbuotojų kompetencijų Europoje [29].

1.7. Būtinosios kompetencijos, savarankiškam bendruomenės

slaugytojoms savarankiškai atliekant profilaktines programas

Kadangi kompetencija yra apibūdinama kaip žinių bei įgūdžių ir požiūrių derinys, tai šie trys

aspektai atskleidžia kompetencijos klausimo platumą ir sudėtingumą. Būti kompetentingu - reškia

atlikti tam tikrą užduotį, žinoti, ką daryti (žinios), sugebėti tai daryti (įgūdžiai) ir turėti vidinę

motyvaciją tai atlikti, kylančią iš asmeninių įsitikinimų ir jausmų (požiūris, žiūrėti 1 priedas).

Kompetentingas slaugytojas nevengia atsakomybės ir savarankiškumo, tokie specialistai lankstūs

pokyčiams, kupini idėjų, kaip tinkamai ir optimaliai organizuoti darbą siekiant geriausio

rezultato[26].

Pokyčių valdymo procesas susideda iš tam tikrų fazių, reikalaujančių atitinkamų veiksmų

[53]:

Inicijavimas

Esamos ir pageidaujamos situacijų nustatymas;

Organizacijos gebėjimo keistis įvertinimas - rizikos ir galimybės;

Suinteresuotųjų šalių analizė.

Planavimas

Pokyčių strategijos parinkimas;

Kelių žemėlapio kūrimas;

Veiksmų planas;

Komunikavimo planas, žinučių kūrimas;

Vadovų palaikymas.

Diegimas

Vadovavimas projektui/programai;

Proceso įgyvendinimas ar vadovavimas jam;

Aprūpinimas ištekliais;

Dialogas su vadovais ir darbuotojais.

Nuolatinė komunikacija - medžiaga organizacijos laikraščiui, tinklapiui, intranetui ir kt.

29

Remiantis skirtingų užsienio šalių bendruomenės slaugytojų mokymo poreikių apžvalga, buvo

pasiūlytas bendras sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos modelis, kurį tiesiogiai lemia ir šeimos

gydytojo ir savarankiškai dirbančios bendruomenės slaugytojos veiklą. Jį sudaro trys pagrindinės

sritys: mokymosi, klinikinės ir organizacinės kompetencijos [43; 72].

Egzistuoja veiksniai, leidžiantys teigti, kad bendruomenės slaugytojų vaidmuo ir toliau išliks

labai svarbus, gerinant ir organizuojant ligų profilaktiką [68].

Labai svarbu, kad motyvuotos bendruomenės slaugytojos noriai imasi iniciatyvos vykdant

krūties, gimdos kaklelio vėžio, tiesiosios žarnos, prostatos profilaktines.

Didžioji dalis šių programų jau taikomos nacionaliniu lygmeniu daugumoje Europos

valstybių. Tačiau labai svarbi ir bendruomenės slaugytojų noras vystyti ir kurti profilaktinių

programų struktūrą [6; 44].

Daugelyje šalių bendruomenės slaugytojos savarankiškai stengiasi kuo daugiau vykdyti

profilaktinių programų, atskirai nuo šeimos gydytojo [72].

Paciento kelias per sveikatos priežiūros sistemą dažnai prasideda šeimos gydytojo kabinete.

Atsižvelgdamas į darbo krūvį jis turi dažnai labai ribotą, tam tikrą laiką intervalą, susitikti su

pacientu, suteikti jam pagalbą ar patarimą. Todėl darosi akivaizdu, kad viena dažniausių pacientų

nusiskundimų priežasčių, nesugebėjimas užmegzti optimalaus kontakto su pacientu. Iš tiesų daugelio

pacientų skundai yra susiję su nepakankamu bendravimu, o ne su gydytojo kompetentingumu ar

įgūdžiais [57; 71]. Tokių kasdieninių situacijų nesunkiai galima išvengti, pasiskirsčius darbus ir

skatinant slaugytojas dirbti savarankiškai, imtis iniciatyvos ir atsakomybės už atliekamą veiklą.

Klaidinga samprata, kad slaugytoja yra besąlyginis gydytojo nurodymų vykdytoja, tik apsunkina

darbo ir atsakomybių pasidalinimo galimybę.

Pokyčių įgyvendinimas kiekvienai organizacijai dažnai skirtingas ir priklausantis nuo pokyčių

būtinumo, skubos juos įgyvendinant, veiklos srities ir kitų veiksnių. Siekdama užtikrinti svarbiausių

pokyčių sėkmę, organizacija privalo aktyviai veikti, dažnai sunkiai prognozuojamoje ar net

nenuspėjamoje aplinkoje. Dalyvavimas darbo rinkoje yra viena pagrindinių charakteristikų, pagal

kurią sprendžiama apie individo padėtį visuomenėje. Bendruomenės slaugytojos stengiasi kuo

daugiau padaryti visuomenės sveikatos labui. Tai dažnai įtakoja ne tik gaunamas didesnis atlygis,

tačiau ir švari konkurencija, aptaria rusų mokslininkas Г. В.Сыч (2005).[73]

Bendruomenės slaugytojui, kaip darbuotojo tikslams pasiekti, svarbu numatyti uždavinius,

funkcijas, atsakomybę rengiant bei atliekant savo darbą taip pat ir profilaktines programas.

Pateikiamos savarankiško darbo organizavimo gairės [23]:

Nepriklausomybė;

Savivalda;

Savarankiškas problemų sprendimas;

30

Pagristas noras dirbti remiantis savo kompetencija, atsakomybe ir galimybėmis.

Savo darbo puikus organizavimas, kaip savybė, nusako sudarančių elementų visumos

bendrumą, pasižymintį griežta tvarka, drausmingumu ir veiksmų sklandumu [23; 44].

Bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo veiklos pokyčių priemonės pasireiškia [49;

70]:

1. Bendrosios slaugytojų darbų atlikimo detalizuotoms ir reglamentuotoms procedūroms

atlikti numatymas, parinkimas;

2. Plano realizavimas, kontrolės sistemos kūrimas naudojant svarbiausius valdymo

mechanizmus (procedūras, taisykles ir hierarchiją);

3. Plane numatytų veiksmų reglamentavimas, detalizavimas bei konkretinimas;

4. Darbų suskirstymas pagal geografinį išdėstymą, laiką, numanomus vartotojus, procesus bei

funkcijas.

K. Kerlikowske ir kt., bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo pobūdžio reikšmę

onkologinių ligų profilaktikai, įvardija, kaip svarbų objektą, nes slaugytoja turi surasti raciolalų

vadovavimo stilių ir užsitarnauti autoritetą, būtiną sėkmingai atliekant profilaktines programas. To

negali gerai atlikti slaugytojas, netenkinantis tam tikrų reikalavimų [14; 25].

Bendruomenės slaugytojų organizaciniai savo darbo atlikimo gebėjimai apima gebėjimą

formuluoti užduotis bei šeimos gydytojo nurodymus, gebėjimą ne tik operatyviai priimti sprendimus,

bet ir juos įgyvendinti, o taip pat gebėjimą vykdyti efektyvią savo veiklos kontrolę [72].

Kaip mano autorius L.E, Goldman (2008), jei bendruomenės slaugytojas geba organizuoti

teisingą atsakomybės ir darbų pasiskirstymą dėl pacientų pritraukimo į profilaktines programas, tai

turėdamas tęstinį ryšį su pacientais, slaugytojas tikrai žinos sveikatos būklės pablogėjimą

sukeliančius veiksnius, pacientą supančią socialinę, psichologinę bei fizinę aplinką, kokia paciento

reakcija į ligos paūmėjus. Tas pats autorius teigia, kad geras paciento ir slaugytojo santykis bei

veiksmingas bendravimas gali būti motyvacijos savarankiškai vykdyti profilaktines programas [14].

Tapo aišku, kad slaugytojo ir paciento santykiai turi įtakos ligų profilaktikai ir gydymui.

Bendradarbiavimas sveikatos stiprinimo bei ligų profilaktikos sektoriuje yra be galo svarbus gerai

pacientų sveikatai. Santykių paremtų pasitikėjimu su pacientu kūrimas bei išlaikymas nėra vien

gydytojų pareiga ir darbas, iniciatyvos, įtraukiančios ir pacientus bei bendruomenes, visuomenę yra

labai svarbios sveikatos stiprinimui bei ligų profilaktikai [8; 14; 71].

Dauguma sveikatą stiprinančių ir ligų profilaktikos metodų reikalauja paties paciento

gyvensenos pokyčių. Tam dažniausiai būtinos žinios ir įgūdžiai psichologijos ir edukologijos srityse,

o tam jog jų gyvensenos pokyčiai būtų veiksmingi, būtinos pakartotinos ir nuoseklios intervencijos.

Dėl itin didelio užimtumo ir darbo krūvių šeimos gydytojai nebegali patys vykdyti šių

užduočių,todėl siekiant geriausių rezultatų, juos turi paremti įvairių sričių kitas sveikatos priežiūros

31

personalas, ypač šioje veikloje dalyvaujantis bendruomenės slaugytojos. Būtinas veiksmingas

komandinis darbas tarp gydytojo ir bendruomenės slaugytojo, daugiau vertinat pastarojo veiklą.

Remiantis užsienio patirtimi [33] naująjį savarankiško slaugytojo vaidmenį palankiai vertina ne tik

pacientai, bet ir kitų sveikatos priežiūros specialistai. Labai svarbu neskubant ir periodiškai diegti

naujoves, skatinti slaugytojų iniciatyvumą ir atsakomybę.

Aptariant ir apibendrinant išnagrinėtą mokslinę literatūrą galima teigti, kad bendruomenės

slaugytojos turėtų būti pagrindiniai sveikatos priežiūros atstovai, taikantys prevencines priemones

siekiant padėti išvengti ligos, taip pat detaliai išaiškinantys įvairius elgsenos aspektus sergant

lėtinėmis ligomis. Savarankiškas ir atsakingai organizuotas bendruomenės slaugytojos darbas

sumažina apsilankymų pas gydytoją skaičių, gerina pacientų aptarnavimo kokybę.

Bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis, keičia pačių slaugytojų padėtį: nuo

valdomo kolektyvo nario į žmogų gebančio tinkamai organizuoti savo veiklą ir prisiimti atsakomybę

už jos rezultatus, poziciją. Kitas aspektas, kuris neatsiejamas nuo profesinės veiklos pokyčių, tai

glaudus ryšys tarp bendruomenės slaugytojų ir organizacijos kurioje jos dirba ryšio bei požiūrio į

bendruomenės slaugytojų motyvaciją. Bendruomenės slaugytojų profesinis mobilumas –tai gebėjimas

greitai ir lengva prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų, keisti joje savo vietą bei įgyti ekonominių,

socialinio gyvenimo pokyčių reikalaujamas kvalifikacijas. Visą tai įvaldęs, bendruomenės

slaugytojas, daro poveikį visuomenės sveikatos lygmeniui.

32

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas

LSMUL Kauno Klinikų Šeimos medicinos klinikoje (ŠMK) Pirminės Sveikatos

Priežiūros (PSP) padalinyje yra 13 apylinkių, aptarnaujama apie 13000 gyventojų. Apylinkėse dirba

13 šeimos gydytojų ir 10 bendruomenės slaugytojų, tyrime dalyvavo 11 šeimos gydytojų ir 10

bendruomenės slaugytojų. Analizuotos 11 apylinkių, 2 apylinkės nedalyvavo, kadangi neatitiko

įtraukimo kriterijų.

Atlikus 2013 m. apylinkių onkologinių ligų profilaktinių programų (OLPP) vykdymo analizę

ir įvertinus gautus rezultatus nutarta diegti pokytį - naują OLPP organizavimo ir vykdymo tvarką.

Surinktą informaciją tikimąsi panaudoti gerinant klinikos veiklą, tobulinant ir kuriant naują darbų

organizavimo strategiją, padidinti atliekamų OLPP rodiklius ir palengvinti paslaugų prieinamumą ir

kokybę.

Tyrimas atliktas 2014 sausio – gruodžio mėnesiais, vykdytas 2 etapais ŠMK:

I intervencija – bendruomenės slaugytojų savarankiškas OLPP atlikimas ir vykdymas.

Intervencijos trukmė 12 mėnesių (2014 sausio mėn. – 2014 gruodžio mėn.)

II intervencija – „aktyvus pacientų kvietimo“ laišku - atlikti gimdos kaklelio ir/ar

krūties vėžio profilaktines programas, sukuriant „ žalią koridorių“ - t.y. sudaryti

sąlygas pacientei būti ištirtai per mėnesį. Intervencijos trukmė 4 mėnesiai (2014

rugsėjo mėn. – 2014 gruodžio mėn.)

Tyrime analizuojami apylinkių OLPP vykdymo statistiniai duomenys, dviem aspektais:

Procentais, nuo planuojamų atlikti OLPP per analizuojamu laikotarpį;

OPLL patikrų atlikimo dinamika, metų bėgyje (ketvirčiais);

Taikytas eksperimentinis tyrimo metodas, siekiant nustatyti pokyčio poveikį reorganizuojant

OLPP atlikimo tvarką.

Tyrimo tikslas: įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikį OLPP

atlikimo dažniui.

Uždaviniai:

1. Nustatyti OLPP vykdymo rodiklius iki darbo reorganizavimo.


3. Palyginti I-osios intervencijos poveikį su II-osios intervencijos poveikiu gimdos kaklelio

ir krūties vėžio profilaktinių programų atlikimo dažniu.


programų vykdymo dažnį su tų pačių OLPP vykdymu iki reorganizavimo.

33

Tyrimo metodai ir tiriamieji:

Tyrimo tipas: eksperimentinis operacijų tyrimo metodas.

Tiriamieji: ŠMK OLPP apylinkių statistiniai duomenys

Įtraukimo kriterijai: Sutikę tyrime dalyvauti ŠMK gydytojai ir slaugytojos bei jų apylinkės,

vykdantys OLPP 2013-2014 metais.

Atmetimo kriterijai:

ŠMK apylinkė, kuri tiriamuoju laikotarpiu yra kuriama arba naujai formuojama

(apylinkės kuria sudaro mažiau nei 200 pacientų/ naujai įdarbinto šeimos gydytojo)

ŠMK apylinkės, kurių gydytojų ar slaugytojų darbinė veikla nebuvo vykdoma ilgiau

kaip 2 mėnesius nepertraukiamai (apylinkės kurių slaugytoja ar šeimos gydytojas yra

gimdymo ir/ar vaiko priežiūros atostogose; išvykę dirbti į užsienį)

Apylinkės, kurių ŠMK gydytojai ir slaugytojos nesutiko dalyvauti tyrime.

Tyrimo imtis. 11 atrankos kriterijus atitinkančių ŠMK apylinkių statistiniai duomenys apie

OLPP atlikimą 2013-2014 metais.

Tyrimo organizavimas: tyrimo trukmė 1 metai (2014). Atlikus ir įvertinus OLPP vykdymo

rezultatus, nuspręsta dviem etapais įdiegti savarankiškos slaugytojos darbo reorganizavimą ir OLPP

vykdymo tvarką;

I etapas – bendruomenės slaugytojų savarankiškas OLPP vykdymas - naudojant OLPP

atlikimo suvestines - kalendorius.

II etapas – „aktyvus pacientų kvietimas“ - atlikti gimdos kaklelio ir/ar krūties vėžio

profilaktines programas, bendradarbiaujant su kitais sveikatos priežiūros specialistais,

sudarant „ žalia koridorių“ - t.y. sudaryti sąlygas pacientei, be išankstinės registracijos,

nustačius patologinius pakitimus išsitirti per mėnesį.

Darbo objektas – ŠMK bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis OLPP

atlikimo dažniui.

Tyrimo eiga:

1. ŠMK 2013 metų OLPP rodiklių analizė

2. Eksperimentinis tyrimas

3. Eksperimentinio tyrimo etapų rodiklių palyginimas

34

2.2. Šeimos medicinos klinikos 2013 metų onkologinių ligų profilaktinių

programų rodiklių analizė

Atlikta analizė vertinant, kiek kiekvienoje apylinkėje yra atliekama OLPP, kiek turėtų

būti atlikta, kokia metodika vadovaujamasi: jų atlikimo tvarka, kas atsakingas, kas atlieka,

kontroliuoja.

Atlikus vidaus auditą ir išanalizavus OLPP atlikimo tvarką nustatyta:

Nesilaikoma vieningos OLPP atlikimo ir vykdymo tvarkos;

Nėra parengto OLPP atlikimo aprašo;

Įstatyminėje bazėje, kuria vadovaujamasi, nėra numatytos atsakomybės už

OLPP vykdymą (ko pasekoje OLPP gali būti dubliuojamos šeimos gydytojo ir

bendruomenės slaugytojos);

Nėra duomenų bazės, kuri kontroliuotų atliekamų OLPP nuoseklumą ir

periodiškumą.

Informacija bei statistiniai duomenys naudoti apylinkių analizėje buvo gauti iš LSMU

KK Informacinių technologijų tarnybos bei VLK SVEIDROS duomenų bazių. Duomenys pateikiami

ketvirčiais kiekvienos apylinkės atskirai.

2.3. Pirmas intervencijos etapas

2013 metų spalio mėnesį bendro ŠMK gydytojų ir bendruomenės slaugytojų

susirinkimo metu, kuriame pristatyta vykdoma klinikos veikla, aptarti kiekvienos apylinkės darbo

rezultatai atliekant OLPP.

Aptariant iškeltas ir analizuojamas problemas vieningai pritarta, kad reikalinga atlikti

darbo reorganizavimą klinikoje, kurio tikslas: padidinti OLPP atlikimo rezultatus. Iškelti pagrindiniai

uždaviniai tikslui pasiekti:

1. Sudaryti OLPP atlikimo aprašą – siekiant užtikrinti programų atlikimo taisykles ir

tvarką.

2. Atsakingomis už OLPP atlikimą paskirti bendruomenės slaugytojas – tikslu išvengti

paslaugų dubliavimo, bei siekiant skatinti atsakomybę už savo atliekamą darbą ir

didinant slaugytojų savarankiškumą klinikoje.

3. Sukurti ir įdiegti praktikoje OLPP suvestinę- kalendorių (2priedas) – siekiant

apibendrinti jau atliktas ir planuojamas atlikti OLPP.

4. Apmokyti slaugytojas darbo specifikos diegiant pokytį, aptarti ir išspręsti iškilusius

klausimus.

35

5. Paskirti tyrimo koordinatorių ir užtikrinti savalaikį atsiradusių klausimų ir problemų

sprendimą, aprūpinti darbuotojus reikiamomis priemonėmis, stebėti diegiamo

pokyčio kitimo tendencijas ir kontroliuoti darbą.

Sekantis susirinkimas - darbų ir atsakomybių pasiskirstymas bei aptarimas numatytas parengus

pokyčio planą – lapkričio mėnesį.

2013 lapkričio mėnesį klinikos šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų bendrame

susirinkime buvo supažindinami darbuotojai su planuojamos diegti intervencijos protokolu, aptarti

iškilę klausimai, ir nuspręsta pokytį pradėti vykdyti nuo 2014 sausio mėnesį.

2.3.1. Pirmo intervencijos etapo proceso aprašymas

Pacientams užsiregistravus šeimos gydytojo konsultacijai, klinikos med. registratorės

iškelia ambulatorinės jų korteles ir surūšiuoja pagal savaitės dienas ir apylinkes. Iki paciento

priėmimo bendruomenės slaugytoja peržiūri ambulatorines korteles, į pirmąjį lapą įklijuoja OLPP

suvestinę - kalendorių, kuriame atžymi atliktas OLPP, pasiruošia priklausančių atlikti OLPP

informavimo, sutikimo formas bei kitą dokumentaciją, siuntimus. Slaugytoja savarankiškai

informuoja pacientus konsultacijos metu arba po jos, apie jam priklausančias atlikti OLPP,

supažindina su atlikimo metodika, atlikimo svarba ir technika. Rašomas siutimas, kurį savo spaudu

patvirtina šeimos gydytojas. Pacientui išaiškinama, kaip užsiregistruoti siunčiamam tyrimui (krūties

vėžio profilaktinė programa), o jei šis atliekamas klinikoje apmokoma, kaip paimti tiriamąją

medžiagą ( tiesiosios žarnos vėžio, gimdos kaklelio, prostatos vėžio profilaktiniams tyrimams), kada

ir kur atvykti, kaip pasiruošti, kada tikėtina gauti detalų ištyrimą. Atlikus profilaktines programas

paciento ambulatorinėje kortelėje atliekamas įrašas, kuris tvirtinamas šeimos gydytojo spaudu ir

parašu, analogiškai apsilankymas atžymimas ambulatorinių paslaugų apskaitos lapuose.

Nustačius pakitimus atlikus profilaktinę patikrą, bendruomenės slaugytoja apie tai

informuoja šeimos gydytoją, kuris savo ruožtu išrašo siuntimą pas tam tikros srities specialistą.

Siuntimas įteikiamas pacientui atėjusiam į pakartotiną šeimos gydytojo konsultaciją, po ko pacientas

pats registruojasi detalesniam ištyrimui, pas reikiamos srities gydytoją.

Profilaktinio patikrinimo metu pakitimų neaptikus taip pat atliekami įrašai

ambulatorinėse kortelėse ir ambulatorinių paslaugų apskaitos lapuose, pacientas apie tyrimų

rezultatus informuojamas atvykus pakartotinai konsultacijai.

Pokyčio esmė pasireiškia tuo, kad bendruomenės slaugytojos savarankiškai tikrina

užsiregistravusių pas šeimos gydytoją konsultacijai, pacientų ambulatorines korteles jos pirmame

lape įklijuoja OLPP apskaitos suvestinę – kalendorių, kurio dėka galima objektyviai įvertinti paciento

36

OLPP vykdymą. Atlikus OLPP atžymima suvestinėje - kalendoriuje, įrašas tvirtinamas slaugytojos

spaudu bei parašu.

Pakyčio rezultatus nuspręsta vertinti po 3 mėnesių.

Informacija bei statistiniai duomenys naudoti apylinkių analizėje buvo gauti iš klinikų

informacinių technologijų tarnybos pateikiami rezultatų skyriuje.

37

2.4. Antras intervencijos etapas

Kas mėnesį stebint ir vertinant pirmojo pokyčio etapo rezultatus pradėta ruoštis antram

pokyčio etapui.

Įvertinus pirmosios intervencijos rezultatus, jie aptarti bendrame administracijos,

šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų susirinkime. Dauguma personalo buvo patenkinti

naujaisiais OLPP atlikimo rezultatais ir vykdoma tvarka.

Siekiant pagerinti teikiamas OLPP paslaugas nutarta diegti antrąjį pokyčio etapą.

Nuspręsta atlikti pilotinį tyrimą, vykdant krūties ir gimdos kaklelio vėžio profilaktines programas.

Tyrime dalyvauti sutiko 6 apylinkės, likusios 5 tęsė dirbą pagal pirmojo intervencijos etapo protokolo

reikalavimus.

Pasiruošti antrajam pokyčio diegimui skirta 2 mėnesiai, pokytis vykdomas 6 mėnesius

nuo 2014 rugsėjo mėnesio. Intervencijai pasirengta bendradarbiaujant LSMU KK ŠMK

administracijai ir naujai LSMU KK sukurta Profilaktinių programų koordinavimo tarnyba (PPKT).

Ruošiantis sekančiam pokyčiui sudarytas veiksmų planas:

1. Elektroninės duomenų bazės sukūrimas

2. Apylinkių pacientų bei informacijos apie OLPP atlikimą duomenų analizė ir

diegimas naujoje duomenų bazėje

3. Laiško - kvietimo pacientui kūrimas

4. Personalo (ŠMK bendruomenės slaugytojų, akušerių, šeimos gydytojų,

kurjerių, registratorių) apmokymas

5. „Žaliojo koridoriaus“ sukūrimas

6. Koordinatoriaus nuolatinė kontrolė

7. Intervencijos pradžia

2.4.1. Pasiruošimas antrajai pokyčio/intervencijai

Bendradarbiaujant su PPKT, sukurta elektroninė duomenų bazė OLPP centralizuotam

registrui, koordinavimui ir kontrolei. Informacija apie pacientų kontaktinius, prisirašymo bei

sveikatos draudimo duomenys gauti naudojantis VLK SVEIDRA duomenų baze, OLPP atlikimo

duomenys gauti iš LSMUL Statistikos skyriaus profilaktinių programų paslaugų taikymo registro. Iki

intervencijos pradžios bendruomenės slaugytojos atlieka dalyvaujančių antrajame pokytyje apylinkių

analizę, kurios metu tikslinami gyvenamieji bei elektroninių paštų adresai, telefonų numeriai,

duomen�

Documents

BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ DARBO REORGANIZAVIMO POVEIKIS ... · 3 SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba Bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis onkologinių ligų